ŠOKIS

Šokis- svarbi bendruomenės bendrosios kultūros dalis,turinti glaudžią sąsają su

kitomis meno sritimis ir su kūno kultūra,sportu.Šokis padeda siekti asmens
fizinės,psichinės ir dvasinės darnos,vysto mokinių visuomeniškumą.Šokio
pamokos metu puoselėjamas kūno grožis,judesių kultūra,estetinis
skonis,stiprinama mokinių sveikata,taip pat puoselėjami bendravimo
gebėjimai,ugdoma savigarba ir pagarba šokio partneriui,atkreipiamas mokinių
dėmesys į etiketo,scenos kultūros ir kitus etikos dalykus.Šokio pamokos tikslas-
suteikti bendrąjį išprusimą šokio srityje-šokio žinių supratimo ir gebėjimo
pagrindus.Didžiausias dėmesys yra kreipiamas ne į konkretų šokio žanrą,bet į
platesnį šokio žanrų pažinimą.

Kodėl mes šokame? Vargu ar rasime žmonių bendruomenę, kurioje nebūtų

muzikos, ritmo ir šokio. Dar visai maži vaikai, ir nepamokyti, išgirdę muziką ima
ploti ar trypčioti. Suaugę taip pat, mėgaudamiesi gera muzika, nejučia ima
siūbuoti, niūniuoti ar mušti ritmą. Šokio judesiu mes kalbame: galime išreikšti ir
laimę, entuziazmą, užsidegimą, ir liūdesį, įtampą ar pyktį.

Kai kurie muzika ir šokiu mėgaujasi vieni, bet tikriausiai neatsiras prieštaraujančių,
kad muzika, o ypač šokis yra puikus būdas pradėti ar paįvairinti tarpusavio
bendravimą. Gera muzika ir geras šokis yra puikūs socialiniai klijai. Bet tai dar ne
viskas. Šokis naudingas tiek fizinei, tiek psichinei mūsų sveikatai. Ir tai įrodė
įvairūs tyrėjai. 

Norite būti laimingesni ir sveikesni? Šokite!

Örebro universitete buvo atliktas tyrimas (Anna Duberg, 2016), kuriame dalyvavo
grupė paauglių, patiriančių nerimo priepuolius, sergančių depresija ar išgyvenančių
ilgalaikį stresą, kai kuriems pasireikšdavo psichosomatiniai simptomai, tokie kaip
kaklo ar nugaros skausmai. Tyrimo metu pusė šios grupės paauglių porą kartų per
savaitę lankė šokių pamokas, kiti tiesiog gyveno savo įprastą gyvenimą. Po dviejų
metų tiriamieji buvo apklausiami ir paaiškėjo, jog tie, kurie lankė šokių pamokas,
ne tik atsikratė psichosomatinių simptomų, bet ir jautėsi daug laimingesni, save ir
įvairias gyvenimo aplinkybes vertino pozityviau ir palankiau. Tai tik vienas iš
daugybės tyrimų, įrodančių, kad šokis pagerina žmonių psichologinę būklę. Tačiau
šokis naudingas ne tik mūsų psichologinei būklei, bet ir gerina protinę veiklą.

 
Pavyzdžiui, 2003 metai paskelbto tyrimo (Joe Verghese ir kiti) rezultatai leidžia
daryti išvadą, kad šokis ne tik suteikia laimę ar pasitenkinimą, bet yra ir puiki
demencijos prevencinė priemonė. Net 21 metus trukęs tyrimas parodė, kad nei
viena kita veikla, net kryžiažodžių sprendimas, taip efektyviai neapsaugo nuo
senatvinės demencijos, kaip šokis. Nekartą esame girdėję, kad turime treniruoti
savo smegenis mokydamiesi kalbų, spręsdami įvairius uždavinius, sportuodami, jei
norime kuo ilgiau išlaikyti savo kognityvinius gebėjimus. Tačiau tyrėjai atrado,
kad tik šokis net 76 proc. sumažina tikimybę susirgti senatvine demencija.

Kas su mumis vyksta, kai šokame?

Kodėl šokis taip reikšmingai pagerina mūsų psichologinę savijautą ar protinę

veiklą? Kodėl paprasta fizinė veikla, sodo darbai ar sportas, neatstoja šokio
judesių? Ką šokis ir muzika daro mūsų kūnui, o svarbiausia, mūsų smegenims?
Tokius klausimus kėlė psichologas ir šokėjas Peter Lovatt. Su savo komanda
apžvelgęs įvairius tyrimus, susijusius su šokio poveikiu žmogui, jis išskyrė tris
pagrindines veiklas, vykstančias šokio metu ir keičiančias mūsų smegenis.

Akivaizdžiausia, kad šokis yra fizinė veikla, gerinanti koordinaciją, raumenų

tonusą, kraujospūdį ir pan. Judant raumenys atsipalaiduoja ir dienos įtampa, kuri
paprastai susikaupia giliausiuose mūsų raumenyse, dingsta. Judesiai, kuriuos
atliekame šokdami, stimuliuoja tas smegenų sritis, kurios atsakingos už motoriką.
Šokis taip pat yra ir protinė veikla. Šokant, mažų mažiausia, turime pagalvoti apie
ritmą, melodiją, pagal kurią šokame, dažnai reikia prisiminti žingsnelius, judesių
kombinacijas. Visa tai gerina mūsų atmintį, ugdo atidumą, koncentraciją. Na ir ne
mažiau svarbus yra trečias aspektas, šokis – tai ir socialinė veikla. Žmonėms,
kuriems sunku pradėti pokalbius su mažiau pažįstamais ar užmegzti naujus
santykius, padėti gali šokis. Juk šokant su vienu partneriu, ar grupėje, pamokose ar
vakarėliuose, mes pirmiausia bendraujame. Net jei ir nesikalbama šokant, tikėtina,
po pamokos ar bendro šokio koncerto metu, kartu šokę nepažįstamieji taps
artimesni. Toks malonus, atpalaiduojantis ir laisvinantis bendras patyrimas
suvienija, padeda įveikti nedrąsą ir kitus socialinius barjerus.

Kai mes šokame, mūsų smegenyse išsiskiria endorfinai, hormonai, sukeliantys

nervinius impulsus, kurių dėka mes atsipalaiduojame, tampame pilni energijos,
jaučiamės laimingi, laisvi, jie padeda mums geriau išreikšti savo emocijas,
išsikrauti, o dėl to, be abejonės, daromės pozityvesni ir laimingesni. Prisiminkite,
šokant endorfinų mūsų smegenyse išsiskiria daugiau, nei atliekant bet kokią kitą
fizinę veiklą. Na ir nepamirškime serotonino – laimės hormono, šokant jo taip pat
išsiskiria gausiai.
RITMAS

Ritmas yra svarbiausias faktorius, pavienius šokio judesius jungiantis į šokį.

Ritmas – tai judesių, jų derinių pasikartojimas, kuris dėsningai plėtojasi per visą
šokį. Ritmas šokyje yra svarbus taip pat, kaip ir poezijoje. Pagal ritmą šokis nuo
paprasto judėjimo skiriasi taip, kaip poezija nuo prozos.
Tačiau nereikėtų painioti šokio ritmo ir ritmiško šokio ar judėjimo, nes ritmiškai
judėti gali ir darniai žygiuojanti kariuomenė.
Skiriami vidinis ritmas arba vidinio ritmo pojūtis, kai judesiai atliekami tyloje
pagal kiekvieno žmogaus individualų vidinį ritmą, ir išorinio ritmo pojūtis, kai
šokėjas šokdamas prisitaiko prie išorinio, pavyzdžiui, muzikos ritmo.

KOMPOZICIJA
Tai vienas iš svarbiausių šokio kompozicijos kūrimo etapų. Dažnai mokiniai
renkasi sudėtingus gyvenimo išbandymus lemiančias temas: skausmą, kančią,
jausmų audras, išbandymus ir t.t. Manyčiau, kad jauno žmogaus gyvenimiška
patirtis nedidelė, todėl dažnai būna sunku realiai atskleisti sumanymą. Šokio
kompozicijoje turi derėti choreografija ir muzikinė dramaturgija, o jei pasirinkta
sudėtinga išgyvenimų drama, – dažniausiai tai atspindi tik šokio pavadinimas, bet
ne pats šokis. Kūrėjas turėtų būti pats patyręs skausmą ar kančią, kad jį gerai ir
išraiškingai perteiktų savo šokio kompozicijoje. Siūlyčiau, renkantis temas,
paieškoti paprastesnių siužetų, pvz: pasakos motyvų, charakterinių personažų. Net
ir studijuojantys choreografiją pradeda savo kūrybinius darbus nuo etiudų
(nedidelis, dažnai neužbaigtas choreografinis kūrinys, atliekamas vieno ar kelių
šokėjų), kurie dažnai būna improvizacinio pobūdžio, skirti kūrybiškumui ar šokio
meistriškumui ugdyti. Vėliau kuria šokio kompozicijas, skirtas vaikams (vaikiškus
šokius, siužetinius mini šokio spektaklius), tokiu būdu mokosi pagrindinių šokio
kūrybos principų, šokio derinių, junginių derinimo su muzikine leksika.
Choreografija turi atitikti muzikinę išraišką, tai viena iš svarbiausių kūrėjo
užduočių.
PERSKAITYKITE TEKSTĄ IR IŠSAMIAI ATSAKYKITE Į
PATEIKTUS KLAUSIMUS:

1.Kas yra šokis ir kodėl mes šokame?

2.Ką šokis vysto,kuo padeda ir ką suteikia?

3.Kokį poveikį šokis ir muzika daro mūsų kūnui,o svarbiausia smegenims?

4.Kas išsiskiria smegenyse kai mes šokame?

5.Nuo kokios ligos apsaugo mus šokis?

6.Kokios yra pagrindinės trys veiklos, vykstančios šokio metu ir keičiančias mūsų
smegenis?

7.Kas yra šokio ritmas?

8.Kokie yra skiriami ritmai?

9.Kas yra šokio kompozicija?

10.Kas turi derėti šokio kompozicijoje?

11.Ką turi atitikti choregrafija šokio kūrime?