Turinys

Leidėjo žodis 3
Amžinos Tiesos knygos 5
1. Ieškant laimės ne ten, kur reikia 7
2. Laimė yra pasirinkimas 22
3. Vengiant laimės vagių 36
4. Išmokite elgtis 55
5. Paprastumas yra raktas 69
6. Dalijimasis savo laime su kitais 79
7. Tikroji sekmė ir klestėjimas 88
8. Vidinė laisvė ir džiaugsmas 119
9. Rasti dievą yra didžiausia laimė 129
 3

Leidėjo žodis

Šioje knygoje atskleidžiamos paprastos, bet gilios

paslaptys kaip patirti laimę bet kokiomis aplinkybėmis.
Mintys patrauklios, praktiškos ir uždegančios.
Knygos autorius Paramhansa Joganda į Jungtines
Valstijas iš Indijos atvyko 1920 metais, amerikiečiams
atnešdamas jogos, senovinio sielos nubudimo mokymą ir
technikas. Tai buvo pirmasis jogos mokytojas įsikūręs
Vakaruose, o jo „Jogo autobiografija“ greitai tapo pasaulyje
skaitomiausia knyga, žadindama susižavėjimą Rytų
mokymais Vakaruose.
Joga yra senovinis mokslas, mokantis nukreipti savo
energiją į dvasinį nubudimą. Jogananda šias praktiškas ir
efektyvias meditacijos technikas pritaikė visose gyvenimo
srityse. Jis parodė žmonėms, kaip gyventi iš vidinės ramybės
ir laimės centro. Jogananda buvo produktyvus rašytojas,
 4

lektorius ir kūrėjas visus 32 metus, kuriuos praleido

Amerijkoje.
Šios knygos citatos paimtos iš daugybės pamokų,
kurias jis parašė trečiąjį ir ketvirtąjį XX amžiaus dešimtmetį:
iš „Vidinės kultūros“ („Inner Culture“) ir „Rytų Vakarų“ („East
West“) žurnalų, išleistų iki 1943 metų, Omaro Chajamo
knygos „Rubajatai“ interpretacijos, redaguotos Svamio
Krijanandos, ir Svamio Krijanandos užrašų, kuriuos jis vedė
gyvendamas su Jogananda kaip artimas jo mokinys.
Šia knyga mes siekiame aiškiai, kuo mažiau
redaguodami išreikšti Mokytojo dvasią. Kad būtų lengviau
suprasti tekstą, kartais išbraukėme sakinius, pakeitėme
žodžius ar skyrybos ženklus. Dauguma užrašų, įtrauktų į šią
knygą, yra neskelbti.
Nuoširdžiai tikimės, kad Joganandos žodžiai pripildys
jūsų gyvenimą ramybės, pasitenkinimo ir kitos laimės.

„Crystal Clarity“ leidėjai

 5

Amžinos Tiesos knygos

Ieškodami knygos apie dvasinio gyvenimo praktiką

norite būti tikri, kad ji paremta autentiška nesenstančių,
harmoningų mokymų tradicija.
Toks yra „Crystal Clarity“ leidėjų tikslas – pateikti
jums praktinės išminties knygų, kuriose apstu tikrų dvasinių
principų, kurie yra ne tik patikrinti amžių, bet ir individualios
patirties.
Anandos „Crystal Clarity“ leidykla, įkurta 1968 metais,
yra dvasinė bendruomenė, atsidėjusi meditacijai ir gyveni-
mui pagal tikras Paramhansos Joganandos ir jo mokinio
Svamio Krijanandos, šios leidyklos įkūrėjo, vertybes. Mūsų
komandos nariai ir visi autoriai gyvena vadovaudamiesi šiais
principais. Mūsų darbas turi įtakos tūkstančiams žmonių
visame pasaulyje, kurių gyvenimą praturtino šie universalūs
mokymai.
Mes leidžiame tik tokias knygas, kuriose rašoma apie
kūrybinį mastymą, visuotinius principus ir amžiną tiesą.
 6

„Crystal Clarity“ leidyklos knygos atvers jums duris į pasaulį,

kuriame gyvendami ir veikdami iš savo vidinės ramybės
centro atrasite išsipildymo džiaugsmą.
 7

1 SKYRIUS


Ieškant leimės ne ten, kur reikia

 8

Ieškoti laimės išorėje tas pats, kaip mėginti pagauti

debesį. Laimė yra ne daiktas – tai proto būsena. Ją reikia
išgyventi. Laimės nesugaus nei žemiška galia, nei pinigų
kalimo schemos. Mentalinis nerimas kyla dėl to, kad
sąminingumas yra nukreiptas išorėn. Nerimas savaime
garantuoja, kad jūsų laimė išliks netikra. Laikina galia ir
pinigai nėra proto būsenos. Jie atima iš žmogaus laimę.
Kitaip negali būti.
Kuo labiau išbarstome savo energiją, tuo mažiau jos
lieka bet kokiam uždaviniui. Įprotis nerimauti ir nervintis kaip
aštuonkojis kyla iš pasamonės gelmių vandenyno ir apraizgo
protą čiuptuvais beu mirtinai sutraiško bet kokias žinias apie
vidinę ramybę.
Tikros laimės niekada nerasime anapus Esaties. Jos
ieškantys išorėje vaikosi vaivorykštės debesyse!
 9

Begalės žmonių kasdien pasirodo žemės sode kaip

trumpalaikės rožės. Jaunystėje jie išskleidžia šviežius, pilnus
lūkesčių pumpurus, pasitikdami gyvenimo pažadus ir
nekantriai krypdami juslinių džiaugsmų brizo link. Paskui
žiedlapiai nublanksta, lūkesčiai virsta nusivylimu, o senatvės
saulėlydyje jie nubyra iš pilkos nevilties.
Įsidėmėkite rožės pavyzdį: toks likimas yra žmonių,
gyvenančių juslėmis.
Stebėdami save, tyrinėkite tikrą jutiminių malonumų
prigimtį. Net jei malonumai jus džiugina, ar širdyje nejaučiate
degančios abejonės? Įsikabinate į juos, širdimi žinodami, kad
vieną dieną galite būti jų išduoti.
Labiau įsigilinus paaiškėja, kad pataikaudami savo
juslėms apsigaunate. Pataikavimas siūlo ne laisvę, o sielos
vergovę. Išsivadavimas slypi ne dar karštesnio pataikavimo
samanose, kaip įsitikinę dauguma žmonių, bet sunkiuose,
akmenuotose savikontrolės keliuose.
 10

Žmonės pamiršta, kad prabanga reikalauja vis dau-

giau nervų ir protinės energijos, o tai sutrumpina natūralią
gyvenimo trukmę.
Materialistai yra apsėsti pinigų kalimo, kad net negali
atsipalaiduoti ir pasidžiaugti įgyta prabanga.
Koks nepatenkinamas šiuolaikinis gyvenimas! Tik
apsidairykite ir pažiūrėkite į aplinkinius žmones. Paklauskite
savęs, ar jie laimingi? Pamatykite, kiek daug liūdnų veidų.
Įžvelkite tuštumą jų akyse.
Materialus gyvenimas vilioja žmoniją šypsenomis ir
garantijomis, bet jame pastovu tik viena: galiausiai jis
niekada neištesi savo pažadų!


 11

Kai žmogus fizinio, mentalinio ir dvasinio peno vis

įnirtingiau ieško išorėje, neatsigręždamas į vidinį šaltinį, jis
palaipsniui iššvaisto savo energijos atsargas.

Materialūs turtai be vidinės ramybės – tai lyg mirtis

nuo troškulio maudantis ežere. Jeigu materialaus skurdo
reikia vengti, tai dvasiniu reikia bjaurėtis! Visų žmogaus
kančių šerdis yra dvasinis, o ne materialinis skurdas.

Materialus mokslininkas naudoja gamtos jėgas tam,

kad pagerintų ir palengvintų žmogaus aplinką. Dvasinis
mokslininkas pasitelkia proto galią sielai nušviesti.
Proto galia nukreipia į vidinę laimę, kuri apsaugo nuo
išorinių problemų.
 12

Kuris mokslininkas, jūsų nuomone, atlieka svarbesnį

darbą? Aišku, kad dvasinis.

Tyra meilė, šventas džiaugsmas, poetiška vaizduotė,

švelnumas, išmintis, ramybė ir laimė pirmiausia jaučiami
protu arba širdimi, o tada per nervinę sistemą perduodami į
fizinį kūną. Suvokite ir pajauskite aukštesniuosius dvasinio
gyvenimo džiaugsmus. Jie patiks jums daug labiau už trum-
palaikius išorinio pasaulio malonumus.
Visi fiziniai malonumai kyla kūno paviršiuje ir per
nervinę sistemą patiriami protu. Jusliniai malonumai jus žavi
todel, kad tapote jų belaisviu. Kaip kai kurie žmonės
pripranta prie kalėjimo, taip ir mes, mirtingieji, mėgstame
išorinius malonumus, užveriančius kelią vidiniams džiaugs-
mams.
 13

Dažniausiai pojūčiai žada šiokią tokią laikiną laimę,

bet galiausiai atneša sielvartą. Dora ir vidinė laimė daug
nežada, tačiau galiausiai suteikia žmogui amžiną laimę. Štai
kodėl ilgalaikę vidinę sielos laimę aš vadinu „Džiaugsmu“, o
nepastovius jaudulius – „Malonumais“.
Didžiausią reikšmę turi išorinė aplinka ir draugija.
Tam tikra išorinė aplinka atlieka ypač svarbų vaidmenį
skatindama arba slopindama instinktyvią vaiko aplinką.
Vaikas paprastai gimsta turėdamas įgimtą mentalinę aplinką.
Ji skatinama tuo atveju, jeigu išorinė aplinka atitinka vidinę,
bet jei išorinė neatitinka pastarosios, vidinė aplinka
greičiausiai bus nuslopinta. Gera draugija instinktyviai blogą
vaiką gali paveikti ir transformuoti, ir atvirkščiai, instinktyviai
geras vaikas geroje draugijoje be abejonių taps dar geresnis.
Ar jūs kada rimtai susimątėte, kodėl žavitės
trumpalaikiais, apgaulingais malonumais, o ne ilgalaike
ramybe ir Sielos džiaugsmu, taip lengvai randamais
meditacijoje? Taip yra todėl, kad pradėjote puoselėti
 14

atsidavimo jutiminiams malonumams įprotį, bet nepuoselė-

jote vidinio aukštesniojo džiaugsmo, randamo meditacijoje.
Supraskite ir pajuskite aukštesniuosius vidinio gyvenimo
džiaugsmus, ir jie jums patiks daug labiau, nei išorinio
pasaulio malonumai.

Vienas žmogus, gyvenęs Alaiskoje, kartą paragavo

sultingų „Vitis Vinifera“ rūšies vynuogių, kurių jam laivu
atplukdė draugas iš Fresno, Kalifornijos. Vyriškį vynuogės
taip pakerėjo, kad jis susirado darbą Fresne, kur buvo apstu
vynuogynų, ir paliko Aliaską visiems laikams.
Atvykęs i Fresną, žmogus buvo pakviestas į draugo
namus, kur jauna moteris atnešė jam kekę, taip mėgiamų
vynuogių. Jis vos besitvėrė iš džiaugsmo ir skubiai čiaumo-
damas vynuoges pasakė:
 15

– O, ačiū iš visos širdies. Aš palikau Aliaską dėl šių

vynuogių.
– Na, pone, visos vynuogės, kurių panorėsite, bus
jūsų. Aš turiu vynuogių plantaciją ir jus vaišinsiu kasdien, –
atsakė ji.
Kitą rytą moteris atvyko su glėbiu uogų į vynuogių
mėgėjo namus. Vyriškis, kuris dar buvo nesuvirškinęs visų
vynuogių, suvalgytų praeitą vakarą, žiovaudamas išėjo jos
pasitikti ir net pašoko iš džiaugsmo įsivaizduodamas, keik
prisivalgys.
– O, kaip nuostabu turėti tiek vynuogių! Man labai
pasisekė. Ačiū, ačiū, – kartojo žmogelis.
Jis iš mandagumo paragavo kelias uogas prie
moteriškės akių, nors burnoje dar jautė vakarykščio apsi-
rijimo skonį. Poniai išėjus, vyriškis godžiai gėrėjosi vynuogių
vaizdu ir vos po valandos vėl pradėjo valgyti. Visą dieną vis
rijo ir rijo vynuoges.
 16

Kitą rytą tik išaušus, moteris atnešė dar daugiau

puikiausių vynuogių iš savo sodo. Vyriškis pasirodė
apsimiegojęs, be entuziazmo, matėsi, kad pabudo iš gilaus
miego, bet pasveikino vaišingąją moterį su šypsena ir tarė:
– Laba diena, geroji moterie, ačiū už nuostabias
vynuoges.
Trečią rytą ji kaip paprastai atnešė didžiulę kekę
uogų. Žmogelis dar apsimiegojęs, per prievartą
šypsodamasis, pasveikino ją ir tarė:
– Ponia, labai gražu iš jūsų pusės, kad mane vaišinate,
bet man dar liko vynuogių nuo vakar.
Ketvirtą rytą ji vėl aplankė vyriškį su gausiomis
lauktuvėmis. Jis nenoriai pabudo, be šypsenos pasveikino
moterį ir pasakė:
– O, ir vėl vynuogės. Labai gražu iš jūsų pusės, kad jas
atnešėte, bet aš dar turiu.
Tačiau moteris, netikėdama vyriškio istorija ir
manydama, kad jis tik nenori piknaudžiautijos dosnumu,
 17

penktą rytą atnešė didžiausią kekę vynuogių ir pasibeldė

duris. Jis pašoko iš lovos lyg pamatęs vaiduoklį ir suriko:
– Siaubas, vynuogės, vynuogės, vynuogės! Dėl Dievo
meilės, ir vėl vynuogės! Moteris nusišypsojo ir pasakė:
– Džiaugiuosi, kad pradėjote nekęsti vynuogių.
Tikiuosi niekada daugiau prie jų neprisiliesite.
Ši istorija iliustruoja, kad bet koks saiko praradimas
yra blogai. Kad ir koks malonus būtų dalykas, jeigu kada juo
persisotinsite, vietoj malonumo pajausite skausmą.
Taigi prisiminkite – niekada nepersivalgykite,
nepersimiegokite, nepersidirbkite ir nepraraskite saiko
jokioje veikloje, kad ir kokia maloni ji bebūtų, nes
persisotinimas atneš tik liūdesį.

Svarbu atskirti poreikius nuo norų. Poreikių turite

mažai, o norų – begales. Kad rastumėte laisvę ir palaimą,
 18

rūpinkitės tik savo poreikiais. Liaukitės kurti nesuskai-

čiuojamus norus ir siekti apgaulingos laimės. Kuo labiau jūsų
laimė priklauso nuo išorinių salygų, tuo mažiau jos patiriate.

Prabangos troškimų puoselėjimas yra greičiausias

kelias į liūdesį. Nebūkite daiktų vergas. Nuslopinkite net savo
poreikius. Laiką skirkite ilgalaikės laimės ir palaimos
paieškoms. Anapus jūsų samoningumo slypi nemirtinga,
pastovi siela, kurioje piešiami ligų, nesėkmių, mirties ir
kitokių dalykų paveikslai. Pakelkite iliuzinės permainos šydą
ir įsitvirtinkite nemirtingoje prigimtyje. Permainingą
sąmoningumą karūnuokite vidine ramybe ir pastovumu, nes
tai yra Dievo sostas. Tegu jūsų siela švenčia naktį ir dieną.
Laimę galima išlaikyti savikontrolės pratybomis,
ugdant paprasto gyvenimo ir aukštesnių minčių įpročius,
išleidžiant mažiau pinigų, nepaisant to, kad uždirbate
 19

daugiau. Stenkitės uždirbti daugiau tam, kad galėtumėte

padėti kitiems. Vienas iš nerašytų Gyvenimo dėsnių yra: kas
prisideda prie kitų gausos ir laimės, visada bus dar gausiau
padovanotas. Šio laimės dėsnio negalima pažeisti. Ar ne
geriau gyventi paprastai ir kukliai ir turėti ką nors tikra?

Siela negali rasti laimės materialiuose dalykuose

paprasčiausiai dėl to, kad jų siūloma prabanga yra netikra.
Praradęs ryšį su vidine dieviška palaima, žmogus tikisi
patenkinti šį poreikį jutiminiais pseudo malonumais. Tačiau
giliai savo esybėje suvokia savo pirminę dievišką būseną
Dievybėje. Jį apleidžia tikras pasitenkinimas, nes tai, ko
ieško, skubėdamas nuo vieno jutiminio malonumo prie kito,
yra prarasta laimė Viešpatyje.
 20

O, aklume! Kiek jūs dar kankinsitės dėl persisotinimo,

nuobodulio ir pasibjaurėjimo, kol atsigręšite į vidinį
džiaugsmą?“ Nes jį galima rasti tik savyje.

Trumpam pagalvokite, ka Jėzus norėjo pasakyti:

– Palik mirusiems laidoti savo numirėlius. (Mato 8:22)
– Tai reiškia, kad dauguma žmonių yra mirę, bet to nežino.
Jie neturi jokio tikslo, iniciatyvos, dvasinio entuziazmo – jokio
gyvenimo džiaugsmo.
Koks tikslas taip gyventi? Gyvenimas turėtų būti
nuolatinis įkvėpimas. Gyventi mechaniškai reiškia būti
mirusiu, nors kūnas ir kvėpuoja!
Priežastis, dėl kurios žmonių gyvenimas toks
neįdomus, yra ta, kad jie nuolatos ieško laimės ištakų
paviršiuje, užuot leidęsi į neišsenkantį savo vidinio
džiaugsmo šaltinį.
 21

Kokia prasmė visą laiką skirti trumpalaikiams

dalykams? Gyvenimo dramos moralas yra tik vienas: drama
ir iliuzija.
Kvailiai, įsivaizduodami, kad spektaklis yra tikras ir
amžinas, verkia per liūdnas scenas ir apgailestauja, kad
linksmosios scenos nesitęsia amžinai ir sielojasi, kad
spektaklis galiausiai pasibaigs. Kančia yra bausmė už jų
dvasinį aklumą.
Tačiau išmintingieji, matydami, kad drama tėra
iliuzija, siekia amžinos laimės vidinėje Esatyje.
 22

2 SKYRIUS

Laimė yra pasirinkimas
 23

Jeigu norite būti liūdnas, niekas pasaulyje jūsų

nepralinksmins. Bet jeigu nuspręsite būti laimingas, niekas iš
jūsų šios laimės neatims.

Jeigu jau praradote viltį kada nors būti laimingas,

pralinksmėkite. Niekada nepraraskite vilties. Jūsų siela,
būdama amžinai džiaugsmingos Dvasios atspindys, ir yra
laimė. Jeigu užmerksite savo dėmesingumo akis, nepama-
tysite širdyje degančios laimės saulės. Tačiau kad ir kaip
stipriai užsimerksite, laimės spinduliai vis tiek prasiskverbs
pro užvertas proto duris. Atverkite ramybės vartus ir savyje
atrasite skaisčią džiaugsmo saulę.
Sutelkę visą dėmesį pastebėsite džiaugsmingus saulės
spindulius. Neieškokite laimės vien gražiuose drabužiuose,
skaniame valgyje ir kituose malonumuose, nes jie įkalins jūsų
laimę paviršutiniškumo kalėjime.
 24

Jeigu nusprendėte rasti džiaugsmą savyje, anksčiau ar

vėliau jį rasite. Ieškokite jo kasdien gilioje vidinėje
meditacijoje ir tikrai rasite amžiną laimę. Nuolat stenkitės
eiti į save, kur jūsų laukia didžiausia laimė.

Laimė ateina ne beviltiškai jos trokštant, bet

svajojant, galvojant ir gyvenant ja visomis aplinkybėmis. Lad
ir ką darytumėte, palaikykite vidinę laimės srovę, slaptą
džiaugsmo upę, tekančią per minčių ir sunkių išbandymų
smėlynus.
Kai kurie žmonės dažniausiai šypsosi, slėpdami
sielvarto išėstą širdį. Jie lėtai nunyksta po bereikšmėmis savo
šypsenomis. Yra ir kitokių žmonių, kurie šypsosi retai, bet jų
viduje trykšta milijonai besijuokiančių ramybės fontanų.
Nepaisydami jokių aplinkybių, išmokite slapčia
džiaugtis širdyje ir tarkite sau:
 25

– Laimė yra kiekvieno dieviška prigimtinė teisė –

paslėptas sielos lobis. Aš supratau, kad esu turtingesnis, nei
galėjau kada nors įsivaizduoti.

Savo vidumi stiprūs žmonės paprastai būna

laimingiausi. Jie nekaltina kitų dėl savo bėdų, nes jie geba
juose atsekti savo pačių veiksmus ir supratimo stoką. Tokie
žmonės žino, kad niekas negalės prisidėti prie jų laimės ar jos
atimti, jeigu tik jie patys nepasiduos neigiamoms kitų
mintims ar veiksmams.
Jums padės stiprus užzibrėžimas būti laimingu.
Nelaukite, kol pasikeis jūsų situacija, manydami, kad
problema spypi joje. Pasistenkite būti laimingi bet kokiomis
aplinkybėmis. Jeigu kartais atrodo, kad jūsų laimė priklauso
nuo tam tikrų sąlygų, tuomet pakeiskite tas aplinkybes, kad
būtumėte laimingas visą laiką.
 26

Neprisiriškite prie taisyklių, nes kiekviena taisyklė turi

išimtį.
Galbūt sakote:
– Jeigu nutiks tas ar tas, būsiu labai patenkintas. –
Nelaukite. Čiupkite patį aukščiausą laimės prizą, kuris jums
yra dabar pasiekiamas, nes apgaulingas laimės laukimas, t.y.
atidėliojimas, nugramzdins į nevilties pelkę.
Laimė auga tuo, kuo maitinama. Išmokite būti
laimingas būdamas laimingas visą laiką. Džonas sakė:
– Jei gausiu pinigų, būsiu laimingas.
Kai praturtėjo, sakė:
– Būsiu laimingas, jei manęs nebevargins virškinimo
sutrikimai.
Jis pagaliau pagijo, bet toliau galvojo:
– Jei susirasiu žmoną, būsiu laimingas.
Santuoka atnešė tik liūdesį. Antroji santuoka buvo
blogesnė už pirmąją. Jis manė, kad bus laimingesnis
 27

išsiskyręs ir su antrąja žmona, taigi taip ir padarė. Sulaukęs

septyniasdešimties, jis galvojo:
– Niekada nebūsiu laimingas, nebent vėl atgaučiau
jaunystę.
Tokiu būdu žmonės mėgina rasti laimę, bet niekada
jos nepasiekia.
Apsispręskite, kad būsite laimingas, nepaisant
turtingas jūs ar vargšas, sveikas ar ligotas, leimingai ar
nesėkmingai susituokęs, jaunas ar senas, besišypsantis ar
verkiantis. Nelaukite, kol pasikeisite jūs pats, jūsų šeima ar
jus supanti aplinka idant būtumėte laimingas viduje.
Pasiryžkite būti laimingas savyje tuojau pat, kad ir kas esate,
kad ir kur esate.

Šiuolaikinis žmogus didžiuojasi savo moksliniu

realybės suvokimu. Leiskite man pasiūlyti analizuoti
gyvenimą tarsi laboratorijoje. Amerikiečiams patinka
 28

eksperimentuoti, tad kodėl nepaeksperimentavus su pačiu

savimi: savo požiūriu į gyvenimą, mintimis ir elgesiu?
Išsiaiškinkite, kas yra gyvenimas ir kaip jį patobulinti.
Atraskite, ko žmonės labiausiai trokšta gyvenime ir koks yra
geriausias būdas jiems to pasiekti. Sužinokite, ko labiausiai
jie nenori ir kaip ateityje jie galėtų to išvengti.
Žmogus norėdamas fizikoje ar chemijoje sužinoti
teisingus atsakymus, turi užduoti teisingus klausimus. Tas
pats galioja ir gyvenime. Pabandykite išsiaiškinti, kodėl yra
tiek daug nelaimingų žmonių. Supratę tai, stenkitės rasti
geriausią būdą ilgalaikei laimei pasiekti.

Ar galite savo leisgyvę žolę priversti vėl sužaliuoti?

Mes paprastai gimstame turtingi šypsena, jaunyste,
stiprybe, grožiu, sveikata, mistiniu įkvėpimu ir didžiomis
viltimis. Augdami po truputį šiuos turtus prarandame, ir
 29

mūsų vidinė rožė pradeda vysti. Kodėl taip yra? Rožė žydi tik
tam, kad numirtų. Ar jūsų laimė ateina tik tam, kad išnyktų?
Norime spindėti gerais veiksmais, kvepėti laime ir
amžinai ilsėtis atsiminimuose tų, kurie mus myli. Mes
neturime mirti iškankinti skurdo, ligų ar sielvarto.
Kad išsaugotume savo rožę, turime tinkamai ją
prižiūrėti: pakankamai laistyti, maitinti ir ginti nuo kenkėjų.
Mūsų laimės rožė gali stiebtis tik derlingoje ramybės dirvoje.
Mes turime nuolatos purenti ramybės dirvą gerais veiksmais,
laistyti savo laimės rožę meilės dvasia ir tarnyste. Laimingi
galime būti tik tada, kai suteiksime laimės kitiems.
Tikrasis laimės medžio penas kyla tik iš meditacijos ir
tiesioginio ryšio su Dievu mūsų kasdienybėje. Negalėsime
augti, neturėdami ryšio su Begaliniu šaltiniu, iš kurio kyla
mūsų žmogiški sugebėjimai ir įkvėpimas.
Baisiausi mūsų laimės medžio kelnkėjai yra polėkio
tobulėti stoka, pasitenkinimas savimi ir skeptiškumas.
Inertiškumas arba aiškių, nuolatinių pastangų pažinti Tiesą
 30

stoka yra baisiausia liga, kuria tik gali sirgti mūsų laimės
medis.


Būkite laimingas dabar! Jeigu jums pavyks rasti laimę
savo sieloje, net jei mirtumėte rytoj ir prisijungtumėte prie
ilgos iškeliavusių sielų procesijos, slenkančios amžių kori-
doriais, visada nešitės su savimi neįkainojamą lobį. Kai
atrasite sielos laimę, niekas negalės jos atimti, kad ir kokia
ilga būtų jūsų kelionė per amžinybę.

Daugelio žmonių gyvenimas paženklintas sielvarto ir

kančios. Jie nevengia veiksmų, atnešančių kančią ir neseka
keliais, vedančiais į laimę. Kai kurie žmonės pernelyg jautriai
reaguoja tiek į skausmą, tiek į džiaugsmą. Juos gali
 31

sugniuždyti liūdesys ar užvaldyti džiaugsmas taip

priversdamas prarasti vidinę pusiausvyrą. Yra nedaug
žmonių, kurie kartą nusivilinti nežinojimo liepsnos išmoksta
vengti kančią nešančių veiksmų.
Daugelis žmonių trokšta būti laimingi, tačiau
nesistengia suvokti laimę nešančių veiksmų. Dauguma tik
mentaliniame lygmenyje svajoja įkopti į gyvenimo viršūnę, o
iš tikrųjų rieda gyvenimo kalva žemyn. Jeigu užsidegimas
pasiekti laimę atlaiko smūgį į liūdesio dugną, jie pabunda.
Dauguma žmonių stokoja vaizduotės ir nepabunda tol, kol
nenutinka kažkas baisaus ir nepažadina jų iš kveilystės
košmaro.
Laimės siekiantys žmonės turi vengti blogus veiksmus
lemiančių įpročių. Tokie veiksmai galiausiai sukuria kančią,
kuri lyg rūgštis lėtai graužia kūną, sielą ir protą. Ši kančia
ilgainiui tampa nepakeliama ir jos reikia griežtai vengti.
Išgydykite blogus savo įpročius, pakeisdami juos
gerais. Jeigu turite įprotį meluoti, pradėkite praktikuoti
 32

tiesos įprotį. Tiek geram, tiek blogam įpročiui susiformuoti

reikia laiko. Blogam žmogui sunku būti geru, o geram –
blogu. Tapus geru, tokiu būti jums atrodys naturalu ir lengva;
panašiai ir būnant blogu – būsite linkęs į blogį nepaisant
noro būti geru.
Atminkite: kad ir kaip jūs įpratęs būti nelaimingas,
privalote išsiugdyti nelaimingumo priešnuodį. Kiekvieną
kartą būdamas laimingas padėsi pamatus būti laimingu
visada. Nekreipkite dėmesio, jei jūsų protas sako, kad
niekada nebūsite laimingas. Tiesiog prisiminkite, kad
pradėjote būti laimingas ir kiekvieną akimirką kartokite:
– Aš esu laimingas!
Jeigu jums pavyks nuolat taip daryti, tuomet
žvelgdamas atgal galėsite sakyti:
– Aš visada buvau laimingas.
Žiūrėdamas į save dabar, pasakykite:
– Aš esu laimingas, – o kai žvelgsite į ateitį, sakysite –
Žinau, kad būsiu laimingas.
 33

Jūsų ateities laimė priklauso nuo to, kiek laimingas

esate dabar, taigi pradėkite būti laimingas DABAR.


Išsimaudęs sapnų karalystės ramybėje, prabuskite
laimingas ir sakykite:
– Miegodamas suvokiau, jog esu laisvas nuo žemiškų
rūpesčių. Aš buvau ramybės karalius. Dieną, tęsdamas savo
pareigų kovą, nebesileisiu apgaunamas įkyrių budrumo
karalystės rūpesčių. Savo sapnų karalystės ramybę aš pas-
kleisiu dienos sapnuose.

Laimė priklauso ne tiek nuo išorinių sąlygų, keik nuo

vidinės būsenos. Laimei būtina sveikata, aštrus protas,
sėkmingas gyvenimas, tinkamas darbas ir, svarbiausia, visa
 34

apimanti išmintis. Žmogus negali būti laimingas tiesiog

laikydamasis vidinės ramybės, tačiau visiškai nepaisydamas
išorinės egzistencijos kovos ir sėkmės siekimo.
Tačiau be vidinės laimės žmogus gali virsti turtingos
rūpečiais pilies kaliniu. Laimė priklauso ne vien nuo sėkmės ir
turto, bet ir nuo kovos su gyvenimo sunkumais bei išsiugdyto
nepajudinamo požiūrio į vidinę laimę.
Jei siekiate laimės būdamas nelaimingas, jums
nepasiseks. Pirmiausia laimė ateina iš vidinio džiaugsmo,
kartu išraunant liūdesio šaknis.
Vidinės laimės požiūrį reikėjo pradėti ugdyti
vaikystėje, bet dar ne per vėlu pradėti ir dabar. Nuo šios
akimirkos nuspręskite, kad pasitikdami nemalonų giminaitį,
bendraudami su nepakenčiamu vadovu ar susidurdami su
gyvenimo išbandymais, stenksitės išlaikyti vidinę ramybę ir
laimę.
Jeigu atkakliai laikysitės šio sprendimo nepaisydami
visų iššūkių, pamatysite, kad laimė priklauso nuo teisingo
 35

mentalinio įpročio ir nuo pasiryžimo būti laimingu bet

kokiomis aplinkybėmis.
Išmokę būti laimingi nepriklausomai nuo aplinkybių,
neleiskite sau aptingti. Neignoruokite materialių kliūčių,
užtveriančių jūsų laimei kelią. Stenkitės jas pašalinti ir veikite
su ramia ir džiaugsminga proto nuostata.

Privalote būti džiaugsmingas ir laimingas, nes tokia

Dievo svajonė. Mažasis ir didysis žmogus yra tik svajotojo
sąmonės projekcija. Priimkite viską kaip yra, ir pasakykite
sau, kad viską siunčia Dievas. Kaip bus, taip. Net kai jausite,
jog turite pamėginti pakoreguoti blogį, pirmiausia
pasistenkite pajusti vidinę Dievo pagalbą. Tada veikite Jo
vardu, niekada nesivadovaudami ego-sąmone.
 36

3 SKYRIUS

Vengiant laimės vagių
 37

Blogis yra tikro džiaugsmo nebuvimas. Supraskite,

būtent tai sukelia blogį. Nes jeigu ne, kaip galite sakyti, kad
tigras žudydamas auką elgiasi blogai? Žudyti – tigro prigimtis,
duota jam Dievo. Gamtos dėsniai beasmeniai.
Kai kas nors pradeda siekti vidinio džiaugsmo, į
paviršių iškyla blogis. Viskas, kas atskiria mus nuo dieviškos
būsenos, mums yra blogis. Jis atitolina mūsų suvokimą nuo
to, kas mes esame ir ko iš tikro norime.
Šventraščių įsakai pasisako prieš aistrą ir išdidumą.
Šie įsakai skirti žmogaus gerovei, o ne Viešpačiui
pamaloninti! Tai įspėjimai neapdairiesiems, jog nors tam
tikros pažiūros ir veiksmai iš pradžių gali atrodyti teikiantys
pasitenkinimą, bet, einantys šiuo keliu, galiausiai pasieks ne
laimę, o skausmą.
 38

Žmonės siekiantys laimės, turi vengti blogų įpročių,

vedančių prie blogų veiksmų. Blogi veiksmai anksčiau ar
vėliau sukelia kančią.
Nuolat pasiduodami silpnybėms, suformuojame
silpnumo įprotį. Dauguma žmonių leidžiasi pavergiami savo
pačių susikurtų silpnybių ar nesėkmių. Išsigelbėti galite
nuspręsdamas gyventi kitaip, bet jūsų pasiryžimas kovoti su
blogais įpročiais turi būti nepalaužiamas, kol jums galiausiai
pasiseks.
Jūsų elgesys praeityje sukūrė jus tokį, koks esate
dabar. Jūs pats savo nesuvokiamais, slaptais praeities
veiksmais įtakojate dabartinius įvykius.
Tai jūs esate tas, kuris pagal priežasties ir pasekmės
dėsnį valdo savo veiksmus, kurie save baudžia arba
apdovanoja. Galbūt jau pakankamai prisikentėjote. Laikas
išsilaisvinti iš beprasmių įpročių kalėjimo. Kadangi pats esate
teisėjas, joks kančios, skurdo ar neišmanymo kalėjimas
negali jūsų sulaikyti, jeigu esate pasiruošęs laisvei.
 39

Venkite šnekėti apie negatyvius dalykus. Kam žiūrėti į

šiukšles, kai aplink tiek daug grožio? Galite nuvesti mane į
gražiausią kambarį pasaulyje, tačiau, jei norėsiu, galėsiu rasti
jame trūkumų. Bet kam man to reikia? Kodėl nepasi-
mėgavus grožiu?
Jeigu koncentruojamės į blogąją pusę, nebematome
gerosios. Gydytojai sako, kad mūsų kūne apstu baisiausių
mikrobų. Kadangi jų nematome, tikimybė, kad jie gali mums
pakenkti, daug mažesnė nei tuo atveju, jei jaustume, kad jie
yra ir dėl to nerimautume. Kai pakankamai ilgai žiūrime į
negatyviąją pusę, patys perimame negatyvias savybes. Kai
koncentruojamės į gėrį, perimame gėrį.
 40

Sunku atsikratyti rūpesčių. Kelių atsikratote, o staiga

lyg perkūnas iš giedro dangaus užpuola nauji. Jie kone ėda
jūsų gyvenimą. Kaip dezinfekavimo priemonėmis išvalote
namus nuo parazitų, taip ir ramybe turite išnaikinti neramias
mintis. Kai tik jus užpuola rūpesčių spiečius, nesileiskite
nukamuojamas ir ramiai laukite siekdamas ramybės.
Rūpesčius išpurkškite veiksmingais ramybės chemikalais.
Šiuo ramybės chemikalu neprekiaujama jokioje
parduotuvėje. Turite jį pasigaminti kasdien praktikuodami
koncentraciją. Šio ramybės chemikalo komponentas yra
nuolatinės ramybės rūgštys. Ramybės rūgštis paruošiama
savidrausmės ir nuolatinių išbandymų laboratorijoje.
Laikina laimė ir ramybė rūpečius apmulkina, bet tik
nuolatinė ramybės kultūra gali juos pašalinti. Rūpesčių
neįveiksite pastoviu nerimu, tačiau juos galima sunaikinti
galingos ramybės įpročiu.
 41

Atsargiai! Saugokitės keturių permainingų psicho-

loginių būsenų – liūdesio, netikros laimės, abejingumo ir
apgaulingos, pasyvios ramybės, kuri kartais vis apima ego,
kai tik sugeba atsikratyti trijų pirmųjų. Pažvelgę į žmogaus
veidą iš karto pasakysite, ar jo savininkas išgyvena kažkurią iš
jų. Retai žmonių veidas išlieka ramus išgyvenant kažkurią iš
šių keturių būsenų.
Kiekvieną kartą, kai žmogaus sveikatos ar malonumo
troškimas lieka nepatenkintas, jo veidą paženklina liūdesys.
Princesę Šypseną pakeičia karalius Liūdesys, deformuojantis
raumenis ir visą veido išraišką.
Kai žmogaus troškimas išsipildo, jis tampa trumpam
laimingas. Liūdesys gimsta iš nepatenkinto troškimo, o
netikra laimė – iš patenkinto. Liūdesys ir apgaulinga laimė
gyvena ir keliauja drauge kaip siamo dvyniai. Jie yra troškimo
vaikai ir niekada neatitolsta vienas nuo kito; jeigu kviečiate
netikrą laimę, po jos būtinai seks liūdesys.
 42

Kai ego nekamuoja liūdesys ar apgaulinga laimė,

žmonės pereina į trečią būseną – abejingumą arba nuobo-
dulį.
Abejingume pasinėrusio žmogaus paklausiate:
– Ar tau liūdna?
– O ne, - atsako šis.
Tada paklausiate:
– Ar tu laimingas?
– O ne.
– Na kas tada tau nutiko? – teiraujatės.
– O, man tiesiog nuobodu. – sušunka jis.
Taip jaučiasi daugybė žmonių.
Anapus šių permainingų liūdesio, netikros laimės ir
abejingumo būsenų slypi neutrali pasyvios mentalinės
ramybės būsena. Jos prigimtis yra negatyvi ir trumpalaikė, o
ji pati – pirmų trijų išvardintų būsenų rezultatas.
 43

Anapus šių keturių sąmoningumo būsenų slypi

besąlyginė, amžina Palaimos būsena, patiriama tik
meditacijoje.

Juokaukite saikingai. Man pačiam patinka juoktis, bet

savo humoro jausmą kontroliuoju. Kai esu rimtas, niekas
neprivers manęs nusijuokti. Būkite linksmas ir laimingas
viduje – rimtas, bet visada laimingas. Kam švaistyti savo
dvasinę įžvalgą beprasmiams žodžiams? Kai pripildysite savo
samonės dubenį ramybės pieno, išlaikykite jį pilną,
nepradurkite jame skylių juokais ir tuščiomis šnekomis.

Juokaukite saikingai. Juokas yra netikras

stimuliatorius. Jis nekyla iš tikros laimės ir tikros laimės
 44

nesuteikia. Kai daug juokaujate, protas negali nurimti ir

negali medituoti.

Neleiskite, kad liūdesys taptų chronišku įpročiu, nes

liūdėti visai nemalonu, o jaustis laimingam yra palaima tiek
jums, tiek ir aplinkiniams. Juk akinančiai šypsotis ar šnekėti iš
laimės taip lengva. Kam tada būti surūgusiam ir aplink save
skleisti liūdesį? Mokytis niekada nevėlu. Jūs toks senas kaip
jūsų chroniškos mintys ir toks jaunas, koks jaučiatės dabar –
amžius visai nesvarbu.

Pasirodžius Ponui Liūdesiui, nesuteikite jam galios

pripažindami jo buvimą. Jeigu maitinsite jį savo ašarų
nektaru, jis pasiliks ir pasklis po visą jūsų gyvenimą.
 45

Pasijuokite iš jo – tai atims iš jo visą džiaugsmą. Tada spirkite

jam į pilvą, įdarbinkite valios kumščius, kojas, rankas ir
alkūnes ir išmeskite jį iš savo gyvenimo. Taip laimėsite ir
fizinę, ir metafizinę pergalę prieš liūdesį.

Žmogus, gimęs su kažkokiu trūkumu, turi saugotis

pagundos gailėtis savęs. Nes tai reiškia sumenkinti savo
vidinę galią.

Jūsų asmeninė laimė labai priklauso nuo to, ar

apsaugosite save ir savo šeimą nuo apkalbų sukeltų
pasekmių. Nematykite blogio, nešnekėkite blogai,
nesiklausykite apie blogį, negalvokite blogai, nejauskite
blogio. Dauguma žmonių gali valandų valandas šnekėti apie
 46

kitus žmones ir mėgautis apkalbų poveikiu, panašiu į

kasdienį išgėrinėjimą. Ar nekeista, kad žmonės gali kuo
lengviausiai, pavydžiai ir kritiškai aptarinėti kitų trūkumus,
bet visiškai nepakenčia tokių užuominų apie save pačius?
Kai kitą kartą jausite pagundą prabilti apie kitų
žmonių moralinį ir mentalinį nedorumą, kokias penkias
minutes garsiai pakalbėkite apie savo pačių trūkumus ir
pažiūrėkite, kaip jums tai patiks. Jeigu jums nepatinka
aptarinėti savo trūkumus, jeigu jus tai žeidžia, tai dar labiau
tu-rėtų skaudėti, kai taip šnekate apie kitus. Pratinkite save ir
kiekvieną šeimos narį susilaikyti nuo šnekų apie kitus.
Viešai šnekėdami apie žmogaus silpnybes jam
nepadedate. Greičiau jį užsiutinate arba prislegiate ir
sugėdinate amžiams taip, kad jis liaujasi stengęsis būti geru.
Nusitaikęs į kito žmogaus orumą atvira ataka, įstumiate jį į
neviltį.
Nusiminęs žmogus ir pats puikiai mato savo
silpnybes. Destruktyvia kritika įstumiate jį dar giliau į liūdesio
 47

pelkę, kurioje jis jau ir taip skęsta. Užuot apšnekėję,

turėtumėte jį ištraukti pilnais meilės, padrasinančiais
žodžiais. Dvasinę ir moralinę pagalbą galima suteikti tik tada,
kai jūsų to paprašo. Vaikams ar mylimiesiems galite bet kada
duoti draugiškų kuklių patarimų ir suteikti jiems stiprybės.
„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu
teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite,
tokiu jums bus atseikėta.“ (Mato 7:1-2). Ir jūsų
mentaliniuose namuose apstu šlamšto. Neįklimpkite dar
giliau į blogį šnekėdami apie blogį kitų žmonių gyvenime,
verčiau padirbėkite ir išsilaisvinkite nuo silpnybių. Tyliai
gydykite norą kritikuoti, o kai pats išsilaisvinsite iš smerkimo
bei apkalbų, mokykite kitus savo užjaučiančia širdimi ir geru
pavyzdžiu.
 48

Nemalonūs žodžiai emocijų protrūkio metu yra tarsi

didžiulis gaisras, išdeginantis draugystės mišką ir visą
mandagumo bei užuojautos žalumą.
Žmonės, pasigėrę nuo jaudulio ir pripratę prie pykčio
vergovės, yra emociniai padegėjai, kuriuos menkiausia
provokacija priverčia įžiebti piktų žodžių degtuką ir pasėti
ugnį vidinėje sielos ramybėje.
Kaip miškų gaisrai atneša milijonus dolerių nuostolių,
taip ir emociniai padegėjai, sudegindami milijonų protingų
žmonių laimę, sukelia milijardinius kūrybinio mąstymo
nuostolius ir švaisto žmonių protinę energiją.
Norint būti geram, nereikia dėl visko sutikti. Jeigu
nesutinkate, visada išlikite ramus ir mandagus. Supykti ir
pratrūkti rėkti – žmogiška, o išlaikyti nuotaikos ir kalbos
vadeles reikia dieviškos stiprybės. Kad ir kas jus provokuotų,
elkitės savaip: ramia tyla arba išradinagais švelniais žodžiais
parodykite, kad jūsų švelnumas galingesnis už kito bjaurumą.
Visa priešų neapykanta ištirps jūsų atlaidumo šviesoje.
 49

Jeigu sunku suvirškinti šiurkštumą ar irzlumą,

išgerkite meilės vaistų. Jeigu nusprendžiate keistis, pradėkite
nuo nuoširdžių, švelnių žodžių tiems, kuriems buvote
nesąžiningai šiurkštūs. Pirmiausia mandagiai elkitės su
giminaičiais. Kai sugebėsite tai padaryti, įprasite švelniai
elgtis su visais žmonėmis. Laimės pagrindas yra
supratingumo ir švelnių žodžių altorius.
Nemalonūs žodžiai yra negailestingi ilgaamžių
draugysčių ir namų harmonijos žudikai. Amžiams ištrinkite
šiukščius žodžius nuo savo lūpų ir apsaugokite savo namus
nuo rūpesčių. Nuoširdūs, švelni žodžiai yra nektaras ištroš-
kusioms sieloms. Jie reikalingi visur. Geri žodžiai sukuria
laimę darugų ir net priešų rate, bažnyčioje, darbo įstaigoje ir
visur kitur. Žmonės nudžiunga, kai irzlus žmogus pasišalina iš
kambario, ir džiūgauja, kai pasirodo nuoširdus draugas.
 50

Žmonės bijo mirtinų kūno ligų. Bet retas kuris ieško

vaisto, kai suserga pavydo liga. Šekspyras vadino ją vėžiu,
suėdančiu meilės šaknis.
Pavydo epidemija, rodos, plinta visų tautybių atstovų
protuose. Pavydas yra santuokinė tuberkuliozė. Jis įsiėda į
laimingą, sveiką santuokinį gyvenimą ir visiškai sunaikina jį
savo įtarumu. Nuolatinis abipusis maudulys veikia lyg
bronchito protrūkis, ardantis laimės plaučius.
Yra ir verslo tuberkuliozė. Šnekant apie verslą,
bendradarbiavimas ir vienybė, kurie yra organizacijos
gyvybė, pradeda palaipsniui irti. Visos sveikos politinės ir
religinės organizacijos turėtų pasisaugoti šios ligos.
Saugokite savo laimę nuo išnykimo.

Jeigu esate savo jausmų vergas, negalite būti

laimingas. Keigu esate savo troškimų šeimininkas, galite būti
 51

laimingas žmogus. Jeigu prieš savo valią persivalgote, jeigu

trokštate kažko, kas prieštarauja jūsų savimonei, jeigu
vedamas jausmų elgiatės blogai ir nepaisote Vidinės Esaties
troškimo – negalite būti laimingas. Žmonės, kurie yra jausmų
vergai, mato, kad blogi įpročiai patraukia juos ten, kur laukia
skausmas. Atkaklūs blogi įpročiai terorizuoja jūsų valios jėgą
kiekvieną kartą, kai tik ši mėgina jums nurodyti teisingo
veiksmo karalystę. Vaistą galima rasti išlaisvinant valios jėgą
iš jausmų galios.
Nusileisdami blogiems įpročiams juos susitipriname,
o valią – susilpniname. Kovokite su blogais pykčio, kaltinimų,
pavydo, baimės, inercijos, persivalgymo ir bet kokių kitų
silpnybių įpročiais atsispirdami pagundai, prieštaraujančiai
jūsų valiai. Kai nusprendžiate padaryti kažką, kas jūsų
manymu yra visiškai teisinga, siekite to bet kokia kaina. Taip
suteiksite savo išmintingai valios jėgai daugiau įtakos blogų
įpročių atžvilgiu. Naudodamasis valia, praktikuodamas
savikontrolę ir giliau medituodamas, kol galiausiai pasieksite
 52

Dievą, prisiminkite preitų metų materialią nesėkmę, dvasinį

abejingumą, mentalines ir moralines silpnybes,
nenuoširdžias meditacijas ir tapsite turingesnis.
Beveik kiekviena siela yra jausmų vergė, o jausmai
karaliauja kūno paviršiuje. Sielos dėmesys nuo vidinės
karalystės centro, dvasinės akies ir čakrų nukreipiamas į
išorinį kūną, kur tvirtai užėmę pozicijas godulys, pagundos ir
prisirišimas. Medituotojas, siekiantis išlaisvinti Karalienę
sielą iš kankinančios jausmų lindynės, mato, kad negali
apsieiti be rimtos kovos tarp jausmų ir dieviškų Sielos
kareivių.

Jeigu stokojate valios jėgos, pamėginkite išlaisvinti

atsisakymo galią. Kai pietaujate su ponu Goduliu, kuris jus
gundo suvalgyti daugiau maisto nei turėtumėte, ir bando
surakinti jūsų savikontrolę bei įmesti į nevirškinimo duobę,
 53

pasisaugokite. Suvalgę pakankamą maisto dalį, pasakykite

sau:
– Daugiau nevalgysiu – ir pakilkite nuo stalo.
Jei kažkas pakvies:
– Džonai, sugrįšk ir suvalgyk dar. Nepamiršk skanaus
obuolių pyrago, – tiesiog sušukite:
– Ne!
Nesąžiningos, įtemptos, kerštingos mintys yra
kankinančių jausmų kareiviai. Jie nori užkariauti jūsų laimės
karalystę ir įkalinti liūdesio bei kančios požemyje. Kai tik
blogų minčių kareiviai atakuoja jūsų vidinę ramybę,
pažadinkite šviesos, sąžiningumo ir savikontrolės kareivius ir
pradėkite mūšį.
Prisiminkite – tik nuo jūsų priklauso, ar gyvenimą
valdys godumas, jausmų vergystė, pyktis, kerštas ir rūpesčiai,
ar perleisite jį dieviškų savikontrolės, ramybės, meilės, atlai-
dumo ir harmonijos kareivių globai. Tada laimė karaliaus
jumyse per amžius.
 54

Tiek gerus, tiek blogus poelgius skirkite Dievui. Aišku,

tai visiškai nereiškia, kad turėtumėte tyčia blogai elgtis, bet
kai patys nepajėgiate susitvarkyti dėl pernelyg įsisenėjusių
įpročių, pasakykite savo protui, kad Dievas atlieka šiuos
veiksmus per jus. Perleiskite atsakomybę jam. Dievui tai
patinka! Nes Jis nori, kad suprastumėte – tai Jis sapnuoja
jūsų egzistavimą.

Tol, kol stengiatės, Dievas niekada jūsų nenuvils!

 55

4 SKYRIUS

Išmokite elgtis
 56

Visada liksiu dėkingas savo mokytojui už nuolatinį

kartojimą: „Išmok elgtis“.
Supratau, kad galiu save daug geriau pamatyti per
kitų žmonių, ypač per objektyvią Mokytojo prizmę, negu per
miglotą savo suvokimą.
Pradėjau daugiau bendrauti su ramiais žmonėmis ir
klausinėti, kaip jie į mane žiūri, nes pamačiau, kad yra
skirtumas tarp to, ką aš maniau juos galvojant apie mane ir
to, ką jie iš tikro apie mane galvojo.
Veltis į žodžių mūšį reikia daug drąsos vien todėl, kad
išsakote žmonėms jų trūkumus. Štai kodėl dauguma žmonių
bijo jus kritikuoti akis į akį. Jie tyko už nugaros ir tyliai
kritikuoja jus mintyse.
Jūsų artimi draugai nekritikuoja jūsų norėdami įžeisti,
tačiau jie kritikuoja jus mintyse, kaip ir jūs kritikuojate juos.
Jeigu norite sužinoti, ką apie jus mano draugai, elkitės
nepriekaištingai ir nuolat tobulėkite būdami nesavanaudiški,
išmintingi, ramūs, medituojantys, bebaimiai, mieli,
 57

nuoširdūs, mandagūs, metodiški, besilaikantys savo žodžio ir

nebijantys būti griežti. Draugus jūsų gerumas sukrės taip,
kad jie kalbės apie jus gražiai.
Išmokite elgtis ir būkite laimingi, ir teigiamai veiksite
kitus žmones.


Savikontrolė iš pradžių atneša liūdesį, nes ji atskiria
nuo malonumams pasiduodančių jausmų. Tačiau
savikontrolei subrendus siela pradeda patirti aukštesnius,
džiaugsmingesnius pojūčius ir mėgaujasi jais daug
intensyviau, nei gyvendama susitapatinusi su jutiminiais
malonumais. Medituotojas, išgyvenantis tuštumos baimę,
turi suprasti, kad išsižadėjimas nėra pabaiga. Greičiau tai yra
priemonė pabaigai, kuri ir moko perkelti dėmesį nuo
menkesnių jutiminių malonumų į gilesnius sielos
džiaugsmus.
 58

Niekada nesigraužkite dėl savo trūkumų. Geriau

prisiminkite, ką gero esate padaręs ir gėrį, kuris yra
pasaulyje. Įtikinkite save, kad esate iš prigimties tobulas.
Taip prisiminsite savo amžiną Dievo vaiko prigimtį.

Vieninteliai vertingi pasiekimai yra ne išoriniai

laimėjimai, o pergalė prieš save patį. Pasistatykime
nuostabius rūmus savyje, kuklumo slėnyje, kur renkasi Dievo
gailestingumo ir geri kitų žmonių linkėjimų lietūs.
Dievo malonė gali suminkštinti kiečiausią širdį,
išdegintą dykumą paversdama žaliuojančiu vidinės laimės ir
ramybės sodu.
 59

Jei norite būti mylimas, pradėkite mylėti tuos,

kuriems reikia jūsų meilės. Jeigu norite, kad su jumis
sąžiningai elgtųsi, būkite sąžiningas. Jeigu norite, kad kiti jus
užjaustų, pradėkite jausti užuojautą aplinkiniams. Jei norite
sulaukti pagarbos, turite išmokti gerbti kitus – tiek jaunus,
tiek senus. Jei norite, kad jus suptų ramūs žmonės, pats
būkite ramus. Jei norite, kad kiti būtų religingi, patys būkite
dvasingi. Ko benorėtumėte iš kitų, pirmiausia darykite tai
pats. Tuomet pamatysite, kad kiti reaguoja visai kitaip.
Lengva norėti, kad kiti su jumis elgtųsi
nepriekaištingai ir lengva matyti jų trūkumus, bet labai sunku
patiems elgtis nepriekaištingai ir pastebėti savo trūkumus.
Jeigu prisiminsite elgtis teisingai, kiti bandys sekti jūsų
pavyzdžiu. Jeigu galite nekolmpleksuodamas pripažinti savo
trūkumus ir sugebate juos nuolat koreguoti, savo laiką
išnaudojate daug naudingiau, nei svajojęs, kad kiti
pasitaisytų. Geras pavyzdys bus daug veiksmingesnis negu
jūsų norai, rūstybė ar žodžiai.
 60

Kuo labiau tobulėsite, tuo labiau įkvėpsite kitus ir tuo

laimingesni būsite. Kuo laimingesi būsite, tuo laimingesni bus
jus supantys žmonės.
Inertiški žmonės yra laimingi. Neišmanėliai vargiai
žino, ką reiškia būti laimingam ar nelaimingam. Geriau liūdėti
dėl savo neišmanymo, negu mirti laimingu neišmanėliu. Kad
ir kur bebūtumėte, išlaikykite budrias mintis, suvokimą ir
intuiciją, visada būkite pasiruošęs įvertinti pavyzdinį elgesį ir
nekreipti dėmesio į blogą. Didžiausia laimė yra nuolat būti
pasiruo-šusiam mokytis ir gerai elgtis.

Dauguma pavargusių žmonių, manančių, kad išbandė

visus gyvenimo džiaugsmus, nežino, kad paguodą galima
rasti gerose knygose. Dykas protas yra puiki vieta veistis
rūpesčiams ir nevilčiai. Renkantis knygas, pirmenybę vertėtų
teikti dvasinėms knygoms, kurioms svetimos dogmos.
 61

Studijuodami susitelkite į vieną ar kelis dalykus, Tačiau taip

pat reikia šiek tiek išmanyti ir visus kitus dalykus, įskaitant
botaniką, logiką, astronomiją, muziką, kalbas ir politiką.
Svarbu pažinti ir fiziologiją. Kas mėnesį perskaitykite po gerą
mokslinį žurnalą.
Skaitymas yra geriausias intelektualinis uždarų
patalpų sportas. Jis užima jūsų protą ir treniruoja intelektą.
Viena dvi valandos intelektualaus skaitymo kasdien suteiks
savarankišką išsilavinimą bet kuriam žmogui, jeigu tik jis
rinksis vertingas knygas. Nešvaistykite laiko ir nežalokite
protinių sugebėjimų skaitydamas betiksles knygas.
Nepuoselėti nuoširdaus susidomėjimo knygomis, reiškia
netekti amžiaus paveldo.
Jeigu negalite sutarti su draugais ir pasauliu,
skaitykite knygas ir draugaukite su šiais tyliais draugais, kurie
turi galią jus įkvėpti. Sunkiai bendraujantys žmonės knygose
atras naują galią padėti žmonijai per kilnių ir talentingų
žmonių pamokas.
 62

Skaitykite, žymėkitės ir „virškinkite“ knygų ištraukas.

Aptarinėkite svarbias temas su protingais žmonėmis. Logiškai
apmąstydamas idėjas, lengviausiai ištobulinsite savo idėjų
originalumą. Galvodamas užsimerkite ir visiškai susikoncen-
truokite į studijų objektą. Nieko nedarykite su pusėtinu
dėmesiu arba pusiau nuoširdžiai.
Geros knygos yra tylūs ištikimi draugai. Kai esate
susirūpinęs ar liūdnas, paimkite į rankas knygą ir pasinerkite į
ją. Įsiklausykite į įkvepiančius amžiaus išminties žodžius.

Jeigu skaitote dvasinio turinio knygas, rinkitės tas,

kurios susijusios su Savirealizacija. Tokių knygų kaip „Biblija“
ir „Bhagavad Gita“ nepaskaitysi kaip romano. Perskaitykite
pastraipą, apmąstykite jos prasmę ir medituokite šią tiesą.
Tada pamėginkite taikyti ją gyvenime.
 63

Aš įkvėpimo semiuosi iš trijų knygų: krikščionių

„Biblijos“, induistų „Bhagavad Gitos: ir iš savo „Amžinybės
šnabždesių“, kuriuos man padiktavo Dievas. Per meditaciją ir
intuiciją gaunu daugiau intelektualių tiesų, negu skaity-
damas knygas.
Knygas skaitykite po meditacijos. Įvertinkite jas
intuityviu požiūriu. Tuo metu, kai nemedituojate, protą kuo
daugiau užimkite knygų skaitymu. Laisvalaikiu irgi skaitykite
įdomias knygas, kurios apsaugo jūsų protą nuo tuščių minčių,
kuriančių nuobodulį ir nepasitenkinimą.
Vyro ir žmonos meilę sustiprina savikontrolė ir tų
pačių knygų skaitymas bei aptarimas – nešvaistykite laiko
bevaisiams šeimos vaidams.

Jeigu norite būti laimingas, išmokite gyventi vienas ir

analizuoti kiekvieną potyrį – geras knygas, religiją, filosofiją ir
 64

vidinę laimę. Tikros laimės kaina – sąmoningas atsiskyrimas.

Atsidūrę plepių minioje, atsitraukite į gilių minčių celę ir
mėgaukitės vidinės tylos fontanu.

Juokaukite saikingai. Kaip žinote, man pačiam patinka

pasijuokti, bet jeigu nusprendžiu būti rimtas, niekas
neprivers nė šyptelti. Svar-biausia, būkite laimingas ir
linksmas viduje. Išorėje būkite rimtas, o viduje – linksmas.
Neiššvaistykite Dievo pajautos, įgytos meditacijoje,
beprasmiu plepėjimu. Tušti žodžiai lyg kulkos – priverčia
ramybės pieną raibuliuoti. Skirdami laiką nereikalingam
pokalbiui ar džiugiam juokui, nieko neberasite savyje.
Pripildykite jį pilną. Juokavimas yra netikra laimė. Per daug
juokiantis susijaukia protas ir iššvaistoma ramybė.
Reguliariai medituokite ir savyje rasite tikrą
džiaugsmą. Tada turėsite ką palyginti su jutiminiais
 65

malonumais. Tas palyginimas automatiškai atneš troškimą

apsisaugoti nuo liūdesį nešančių blogų įpročių. Geriausias
būdas įveikti pagundą yra atrasti kažką pilnavertiškesnio, su
kuo galėtume palyginti dabartinę būseną.

Niekada neleiskite protui susijaukti nesaikingu

juokavimu, pramogomis ir panašiais dalykais. Išlaikykite
rimtį. Kai išsiblaškote, protą vėl atakuoja visos bėdos: seksas,
vynas, pinigai.
Žinoma, šiek tiek pasijuokti yra gerai. Bet
nepasiduokite lengvabūdiškumui. Man irgi kartais patinka
juoktis. Bet kai nusprendžiu būti rimtas, niekas neištrauks
manęs iš vidinės Esaties.
Išlaikykite rimtį visame, ką darote. Net besijuokdami
nepraraskite ramybės. Būkite džiaugsmingi viduje, bet išlikite
šiek tiek atsitraukę. Susikoncentruokite į vidinį džiaugsmą.
 66

Visada gyvenkite Esatyje. Tai reiškia, šiek tiek

nusileisti – pavalgyti, pašnekėti ar padirbėti, o tada vėl gryžti
į vidinę Esatį.
Būkite ramiai aktyvūs ir aktyviai ramūs. Toks yra
medituotojo kelias.

Kai išaušta apsiniaukusi diena, prisiminkite saulėtas
dienas. Kai apima ir suvaržo liūdesys, pagalvokite apie
nesuskaičiuojamas laimingas dienas, kuriomis mėgavotės
praeityje. Būtumėte visiškai nedėkingi Dovanotojui, jei pa-
mirštume visas sveikas šypsenas, matytas penkiasdešimt
metų vien todėl, kad susirgote šešiems mėnesiams. Nėra
prasmės išsibalansuoti ir pamiršti patirtą laimę pernelyg
rimta reakcija į kelių savaičių ar mėnesių liūdesį.
Neišsigąskite šio laikino mirtingo neišmanymo, nes
jūsų sieloje glūdi neatverti Dievo išminties klodai. Kadangi
esate sukurti pagal Jo atvaizdą, Jo laimė ir išmintis yra
 67

paslėpta kažkur jūsų pasamonės gelmėse. Kai viskas einasi

kaip sviestu patepta, lengvai šypsotės, o kai viskas pradeda
kristi iš rankų, išspausti šypseną sunku, bet tokios pastangos
sukelia pasigerėjimą ir įtvirtina amžiną laimę. Tapkite
šypsenos specialistu ir liūdesio gydytoju, savo šypsenų
rentgenu gydydamas visas liūdnas širdis, kurios pasitaiko
jūsų kelyje.
Kai sergate, nesikoncentruokite į savo kančios
tęstinumą, o svajokite apie patirtus sveikus jaunystės metus.
Pakankamai pasistengę galite vėl išgyventi tai, ką jau
išgyvenote. Pasiduodami pasukate sunkiu, nesėkmingu keliu.
Stengtis, kol pasiseks, yra lengviausia išeitis.
Džiaugsmu pakeiskite liūdesį, sėkmės toniku
sunaikinkite ligotas mintis apie nesėkmę. Harmonijos dilde
nušlifuokite disharmoniją. Ramybe apsisaugokite nuo
rūpesčių. Į laimės liepsną sumeskite skausmus. Gerumu
sugėdinkite negerumą. Nukarūnuokite ligotas mintis ir
įsodinkite į teisingo gyvenimo sostą karalienę Gyvybę.
 68

Išlaisvinkite savo protą nuo kartų nerimo ir neišmanymo.

Įkurkite vidinę tylos karalystę ir laimės Dievas į ją įžengs.


 69

5 SKYRIUS

Paprastumas yra raktas
 70

Paprastumas nereiškia skurdo. Jis nėra turto

priešingybė. Gyventi paprastai reiškia eiti saikingu ramybės
keliu. Vidinė laimė slypi vienybėje.
Mylintys, esantys taikoje su savimi ir pasauliu,
priimantys viską, kas pasitaiko jų kelyje, karūnuojami.
Laimė yra tikra, įgimta žmogaus būsena. Mažai
žmonių ją randa, nes dauguma jų gyvena periferijoje:
išsiplečia tiek, kiek tik gali ir nutolsta nuo savo visinio centro.
Kuo turtingesni ir galingesni jie tampa, tuo didesnę tuštumą
jie jaučia.
Karaliams tenka dažniau nusivilti, negu mėgautis
pasitenkinimu. Jų natūralų draugystės troškimą sutrypia
kasdienės favoritų varžybos. Viltį, kad bus suprasti, nubloškia
konkurencijos banga. Kuo didesnė minia supa karalių, tuo jis
vienišesnis.
Ieškodami laimės išorėje, žmonės galiausiai pamato,
kad siekė tuščio gausybės rago ir karštligiškai siurbė krištolo
taurės, kurioje niekada nebuvo džiaugsmo vyno, kraštelį.
 71

Laimingu tampama sumažinus savo troškimus ir

poreikius bei puoselėjant sugebėjimą suderinti poreikius su
valia, nuolat šypsantis tiek vidumi, tiek išorėje nepaisant
nemalonumų.
Kiekvieną vakarą prieš miegą bent dešimt minučių
patylėkite (jeigu įmanoma – daugiau), ir vėl pakartokite tai
ryte prieš atsikeldami. Taip susiformuos neįveikiamas vidinis
laimės įprotis, kuris leis jums susidurti su sunkiomis
kasdienio gyvenimiško mūšio situacijomis. Nekintančia
vidine laime stenkitės išpildyti savo kasdienius poreikius.
Labiau ieškokite laimės savo mintyse, o ne daiktų
įsigyjime. Būkite laimingas, kad jokie išoriniai įvykiai negalėtų
jūsų nuliūdinti. Tuomet apsieisite be dalykų, prie kurių esate
pripratęs. Būkite laimingas, kad įgijote galią būti pozityvus.
Taip pat žinokite, kad jau niekada nebetapsite tokiu
 72

materialistu, kad pamirštumėte savo vidinę laimę, net jeigu

taptumėte milijonieriumi.

Amerikoje yra tiek daug dalykų, kurių linkėjau savo

skurdžiai šaliai. Tačiau laikui bėgant supratau, kad žmonės
čia nėra tokie laimingi kaip Indijos valstiečiai, kurių daugelis
net neišgali pavalgyti kartą per dieną. Nepaisant mate-
rialaus klestėjimo, amerikiečiai nėra visiškai laimingi. Jie
pasinėrę į juslinių malonumų perteklių. Laimė juos apleidžia
dėl paprastos priežasties – jie ieško jos visur, išskyrus savyje.

Dažniausiai taip vadinama „laimė“ yra ne kas kitas

kaip pasislėpusi kančia. Galitė mėgautis valgydamas didžiulį
patiekalą, bet paskui tikriausiai pajusite nemalonių
 73

pasekmių, tokių kaip sutrikęs virškinimas ar skrandžio

skausmai. Geriausias būdas sukurti laimę – nesileisti
kontroliuojamam juslinių pagundų ar blogų įpročių ir būti
griežtu savo troškimų valdovu. Kaip alkano žmogaus
nepavalgydinsite už jį pavalgęs, taip ir nerasite laimės be
saiko tenkindamas juslinius poreikius.
Nesaikinga prabanga, užuot sukūrusi laimę, jus nuo
jos atitolina. Neleiskite laiko veltui ieškodami dalykų, kurie
jus pradžiugintų. Būkite nuolat patenkintas tiek siekdamas
turto, tiek jo įgijęs. Galite būti Laimės karaliumi aptriušusioje
trobelėje arba auka rūmuose. Laimė yra išimtinis protinis
reiškinys. Pirmiausia turite ją savyje įtvirtinti, o tada atkakliu
pasiryžimu būti laimingas. Gyvenkite siekdamas sveikatos,
gausos ir išminties.
Didesnę laimę rasite, jeigu sieksite sėkmės pozityviu
požiūriu, o ne mėginsite pasiekti širdies troškimus
nepatenkintu protu, nesvarbu, koks troškimas bebūtų.
 74

Lengviau išleisti, nei uždirbti. Sunkiau taupyti, nei

uždirbti. Dauguma žmonių išleidžia daugiau, nei uždirba.
Papildomų pinigų jie gauna skolindamiesi ar iš kredito.
Nesijauskite taip, lyg turėtumėte neatsilikti nuo kaimynų.
Mėginti uždirbti daugiau, negu leidžia piniginė, reiškia
gyventi nuolatinėje protinėje įtampoje. Išleisti daugiau, negu
uždirbate reiškia gyventi amžinoje vergovėje.
Drauge su pinigų uždirbimo menu verta išmokti
pinigų taupymo meno. Didelės pajamos neatneš jums
ilgalaikės laimės, jeigu jos paskatins atsirasti naujų
prabangos įpročių ir neleis sutaupyti. Minutėlę pagalvokite:
jeigu stiga su-sirgtumėte, kaip gyventumėte be pastovių
pajamų, jeigu neturėtumėte atsidėjęs santaupų. Puoselėti
prabangos įpročius turint mažas pajamas yra blogas įprotis.
Ar ne geriau gyventi paprastai ir turėti realiai? Turėtumėte
ramiai gyventi, užsitikrinę saugią ateitį, vieną ketvirtąją
 75

pajamų skirdami paprastam gyvenimui, o tris ketvirtąsias

taupymui. Turėkite tai, ką uždirbate dorai, neloškite ar
nepraraskite to, ka turite, mėgindami greitai praturtėti.
Laimę galima pasiekti praktikuojant savikontrolę,
puoselėjant paprasto gyvenimo įpročius ir pakilias mintis,
mažiau išleidžiant, idant galėtume padėti kitiems.

Džiaugsmas yra pernelyg trapi gėlė, kad žydėtų

materialių minčių užterštoje atmosferoje, kai laimės
siekiama pinigais ir turtais. Džiaugsmas taip pat nugleibsta,
kai žmonės netinkamai jį laisto sąlygotumais sau kartodami:
– Nebūsiu laimingas, kol neturėsiu automobilio ar
suknelės, ar nepakeliausiu kruiziniu laivu!
Kad ir kaip materialistai siekia pagauti laimės drugelį,
niekada nepagauna. Net jei turėtų viską, ko trokšta širdis, vis
tiek neturės laimės.
 76

Ir atvirkščiai, laimė natūraliai žydi širdyse tų, kurie

išlaiko vidinę laisvę. Ji teka spontaniškai kaip kalnų upelis po
balandžio liūčių protuose tų, kurie patenkinti paprastu
gyvenimu ir kurie noriai atmeta bereikalingą naštą, taip
vadinamus poreikius – nerimstančio proto svajonių pilis.
Kai žmogus siekia taikos su savimi išorinėmis
priemonėmis, gali pajausti tam tikrą senųjų savo įpročių
ilgesį. Kadangi buvo pripratęs prie išorinio užimtumo,
paprastas gyvenimo būdas iš pradžių gali pasirodyti
nepatrauklus.
Tačiau žmogui atkakliai stengiantis, priprantama prie
vidinio pasaulio ir pasiekiama laimės pilnatvė sieloje. Jis vis
giliau ir giliau įvertins tikros laimės reikšmę.
Gali pasijausti ir laikinas žemiškų pastangų ilgesys. Iš
pradžių gyvenimas gali pasirodyti beviltiškas. Tačiau, jei
paklajojęs po šią dykumą žmogus pasiryš drąsiai pažvelgti į
susidariusias aplinkybes, supras, kad gyvenimas iš esmės
nepasikeitė, kad viską, kas nutiko, kaip nesėkmę įvardino
 77

vaizduotė. Galima prisiminti laimingesnes akimirkas,

pavyzdžiui, paprastus vaikystės džiaugsmus. Staiga
suprantama, kad vidinis pasitenkinimas yra vienintelis tikras
sėkmės apibrėžimas ir kad pasitenkinimas yra tai, ko niekada
negalima prarasti!
Įsivaizduojamas netekties, nesėkmės ir nusivylimo
tyrlaukis gali vėl pražysti kaip po lietaus sužaliuioja dykuma.
Naujai žydinčios ramybės pievos sužaliuoja protuose tų,
kurie ieško ramybės savyje. Tada siela žino, kad laimė daug
brangesnė už didžiausią žemišką sėkmę.
Jeigu jūs, brangus skaitytojau, kada paslysite ar net
nukrisite nuo sėkmės kopėčių, jus apleis turtai ir šlovė ir
būsite priverstas gyventi paprastai – neliūdėkite. Veikiau
pasitikite naująjį nuotykį, kurį jums siūlo gyvenimas.
Jeigu jūsų svajonės sugriuvo, drąsiai prisitaikykite prie
aplinkybių. Paprastume rasite laimę, kurios visada ilgėjosi
jūsų širdis, net jeigu jame niekada to neieškojote!
 78

Gyvenimas jums duos net daugiau, negu tikėjotės,

jeigu tik naujai apibrėšite gausą: ne kaip žemišką turtą, bet
kaip vidinį, dievišką pasitenkinimą.
 79

6 SKYRIUS

Dalijantis savo laime su kitais
 80

Trokšdami laimės sau negalite pamiršti apie kitų

laimę.

Kai tarnaujame kitiems, tarnaujame sau. Negalvokite:

– Padėsiu kitiems, – geriau galvokite – padėsiu sau
pačiam, savo pasauliui, nes kitaip negaliu būti laimingas.

Gyvenimo dėsnis sukurtas mus pamokyti gyventi

harmonijoje su Gamta ir savo tikrąja, vidine prigimtimi.
Prisilietę prie karštos viryklės, nudegsite pirštus.
Skausmas bus įspėjimas, įdiegtas Gamtos tam, kad apsugotu
jus nuo kūno sužalojimų.
O jeigu piktai elgsitės su kitais, mainais susilauksite
pykčio tiek iš kitų žmonių, tiek iš gyvenimo. Dar daugiau, jūsų
 81

širdis sunyks ir išdžius. Taip Gamta perspėja žmones, kad

pyktis tolina jus nuo vidinės Esaties.
Kai žinome, kas yra dėsnis ir atitinkamai elgiamės,
gyvename pastovioje laimėje, sveikatoje ir tobuloje
santarvėje su savimi ir gyvenimu.

Prieš keletą metų turėjau nuostabų muzikos

instrumentą iš Indijos – esradžą. Mėgau ja groti religinę
muziką. Bet kartą esradža susižavėjo vienas svečias.
Nedvejodamas jam atidaviau tą instrumentą. Po kelių metų
kažkas paklausė:
– Ar tau nebuvo bent šiek tiek gaila?
Nė akimirkos! - Atsakiau aš. Kai dalinamės savo laime su
kitais, ji tik auga.
 82

Mylimieji gali atrasti laimę vienas kitame, jeigu

gyvena paprastą gyvenimą, neapsikraudami prabanga ir
dirbtinumo siekiu.

Kai santuoką sudaro du savanaudiški žmonės,

mentaliniame lygyje atstumas tarp jų egzistuos tol, kol jie
gyvens meile tik sau. Įkalinti egoizmo celėse, jie niekada
nepasieks laimės ir harmonijos. Mylėti kitą, o ne būti
mylimam yra raktas, atveriantis jūsų širdies duris ir
atnešantis santuokinę laimę.
Savanaudiška meilė apriboja. Kai poros ištobulina
užuojautos jausmą ir neapsiriboja vien savimi – nesvarbu, ar
individo, ar pora šeimos atžvilgiu – gali transformuoti
santykius ir emocinę nesantaiką, kuri radosi iš egoizmo į
nesavanaudiškos meilės santykius.
 83

Nesavanaudiška meilė yra raktas. Pora, iš pradžių

apibūdina savo santykius kaip „mano“ ir „tavo“, o vėliau
augant supratimui išmoksta matyti visumą. Taip žmogiška
meilė gali peraugti į dievišką meilę.
Be Dievo žmogiška meilė niekada nebus tobula. Jokia
santuoka nebus vaisinga be slaptojo dieviškos meilės
ingrediento. Žemiška meilė, negalinti peržengti mylimojo ir
pasinerti į dieviškumą, yra visai netikra meilė. Tai egoistiškas
garbinimas, nes jo šaknys glūdi geisme.
Tikra meilė kyla iš Dievo. Šią meilę gali patirti tik ta
širdis, kuri sugebėjo apimti visumą. Tokios širdies jausmai
tampa kanalais, per kuriuos Dievo meilė teka visam
pasauliui.

Žmonės, besidžiaugiantys laiminga santuoka, savo

laimę gauna ne vienas iš kito. Ji visada sklinda iš vidaus. Kaip
 84

liūdna matyti, kai žmonėms nesiseka vien dėl to, kad jie deda
visas viltis į kitus!

Svamis Krijananda aprašo nutikimą:

– Vienos iš Savirealizacijos Draugijos bažnyčių tarybos
narė, prislėgta abejonių atėjo pas Paramhansą Joganandą.
Mokytojau, – tarė ji, – kai kurie žmonės teigia, kad
niekas neturi teisės džiaugtis, kai pasaulyje tiek daug kančios.
Argi asmeninis džiaugsmas nereiškia, kad trūksta užuojautos
kitų kančiai? Jėzus, – pridėjo ji, – dažnai vadinamas
gailestingu. Man niekada neteko girdėti, kad jį vadintų
džiaugsmingu.
Paramhansa Jogananda atsakė:
– Tas Jėzus, kurį aš pažįstu, yra kupinas palaimos, o
ne apgailestaujantis! Taip, jis liūdi dėl žmonijos negandų, bet
liūdesys neverčia jo sielvartauti. Jeigu jis iš tikrųjų priimtų
 85

kitų širdgėlą, ką galėtų duoti žmonėms, jei ne dar didesnes

negandas? Dievo palaima įkvepia užjaučiančius milijonus tų,
kurie nebemato gyvenimo prasmės. Bet užuojauta tik
prisideda prie jų vidinės palaimos, ji jos nepanaikina. Nes
palaima yra vaistas, kurio sąmoningai arba nesamoningai
ieško visi žmonės. Tai nėra ankščiau minėtas dalykas,
nesusijęs su kančia. Kuo palaimingesnis žmogus jaučiasi, tuo
labiau jis trokšta pasidalinti savo palaima su kitais. Die-
viškasis džiaugsmas ateina beaugant. Ir atvirkščiai, kančia yra
savanaudiškumo, mažėjančio ego vaisius. Džiaugsmas
pažadina širdyje užuojautą. Jis priverčia žmogų įkvėpti
dieviškos palaimos tiems, kurie rauda sielvarte.

Pačios laimės primesti kitiems negalima; iš tikro tai

neįmanoma. Pokyčiai, nesuderinti su Viešpaties valia, atneša
disharmoniją.
 86

Gėrį turime siūlyti su meile ir pagarba laisvai kitų

valiai. Pirmiausia turime gerbti jų dieviškumą. Labdara neturi
atimti iš gaunančiojo orumo. Duodami skatinkite mainus.
Suteikime gaunančiajam galimybę jaustis pamalonintam
mūsų dėkingumo už tai, kad gavome jo pagalbą. Žmogus
nepraturtės, jeigu bus priverstas pasyviai priimti mūsų
gerumą.

Deimanto šlifuotojas, norėdamas suteikti akmeniui

gražią formą, žino, kad turi pjauti pagal natūralų jo pjūvį. Jis
negali pjauti atsitiktinai, tiesiog savo fantazijai patenkinti.
Tas pats galioja ir žmogaus prigimties grožio atskleidimui:
turime atkreipti dėmsį į kitų suvokimą ir niekada nesistengti
jiems primesti savojo.
 87

Žmogui tobulėjant dvasiškai ir atrandant džiaugsmą ir

dieviškumą savyje, natūraliai kyla noras rasti būdų pasidalinti
savo laime ir gerove su visa žmonija. Tačiau pakankamai
greitai žmogus supranta, kad turi priimti gyvenimą tokį, koks
jis yra. Bet kokį protinį nestabilumą, pavyzdžiui liūdesį, reikia
gydyti atsargiai, dažnai palaipsniui, kad staigus sukrėtimas,
netgi jei tai būtų džiaugsmas, nepablogintų esamos padėties.
Normalu, kad kiekvienas norime padaryti viską, kas
įmanoma, kad paverstume pasaulį geresne vieta gyventi.
Savanaudiškumas Dievui nepatinka. Jeigu medituotojas
savanaudiškai kaupia palaimą, kurią pasiekia meditacijoje, jis
maitina savo ego, bet ne sielą. Nevisada įmanoma greitai ar
lengvai įgivendinti savo altruistinius tikslus. Tai neturėtų
mūsų sustabdyti. Mes visi esame sukurti pagal Dievo
atvaizdą ir todėl savyje turime Jo galios potencialą. Taigi
gyvenkime ir dirbkime jausdami jo pagalbą ir stiprybę, o ne iš
ego sąmonės.
 88

7 SKYRIUS

Tikra sėkmė ir klestėjimas
 89

Kuo giliau įsisamoninsime Jo buvimą kasdiene

meditacija ir koncentracija, tuo labiau išvystysime savo
slaptąsias galias. Šias galias, gimusias iš mūsų susiderinimo,
galima panaudoti susidorojimui su bet kokiais sunkumais.

Pratinkitės svaidyti degančias šypsenas į liūdnų

širdžių taikinius. Kiekvieną kartą, kai jūsų šypsenos kulka
perveria liūdesio širdį, pataikote į dešimtuką. Liūdesį
žudykite išminties ašmenimis. Kai tik pamatote skausmo
kamuojamą širdį, šaukite į ją užjaučiančią šypseną ir švelnius
žodžius. Tą akimirką, kai pamatysite kažką pasislėpusį už
liūdesio debesų, išsklaidykite debesis ištisa drąsių šypsenų
artilerija.
Kai pamatote beviltiškumo miglą, iš karto
nusitaikykite į ją viltį žadinančią šypseną. Nesusikurtkite
įpročio liūdėti, susikurkite įprotį šypsotis. Tapkite
 90

neprieinamu įžeidimams, lengvai atleiskite ir pamirškite

tuos, kurie jus įžeidė. Niekada nesupykite. Niekada neleiskite
sau tapti kito žmogaus pykčio auka. Iš visų jėgų stenkitės
įveikti sunkumus, bet visą laiką šypsokitės. Nėra geresnės
panacėjos, gaivesnio toniko liūdesiui kaip šypsena. Kovojant
su nesėkme niekas neprilygs nuoširdžiai šypsenai. Nėra
geresnio papuošalo už tikrą šypseną. Nėra didesnio grožio už
ramią ir išmintingą šypseną, nušviečiančią jūsų veidą.

O Tylūs Juoke, šypsokis mano sielos lūpomis. Te

mano siela šypsosi širdimi ir te mano širdis šypsosi mano
akimis. O Šypsenų princese, sėskis į sostą po mano veido
baldakimu, ir aš apsaugosiu Tavo Švelnią Esatį nuoširdumo
pilyje, kad joks veidmainystės maištininkas negalėtų Tavęs
sunaikinti. Paversk mane Šypsenų milijonieriumi, kad
galėčiau laisvai barstyti Tavo šypseną po visas liūdnas širdis.
 91

Nuo pat aušros spinduliuosiu linksmumą kiekvienam,

kurį sutiksiu. Būsiu saule visiems, kurie šiandien praeis mano
keliu.

Deginsiu šypsenų žvakes liūdnųjų širdyse. Tamsa

išnyks iš mano brolių širdžių, neatsilaikiusi prieš neblėstančią
mano šypseną.

Dieviškoji motina, išmokyk mane mylėti kitus ir

tarnauti kitiems. Išmokyk mane laikytis savo žodžio lygiai taip
pat, kaip aš trokštu, kad kiti būtų su manimi sąžiningi.
 92

Išmokyk mane, o Motina, pradžiuginti kitus, priversti kitus

šypsotis. Išmokyk mane, o Motina, rasti laimę kitų
džiaugsme.

Milijonai vaikų į gyvenimo kelią išeina be jokio tikslo.

Jie gyvena kaip prisukami žaisliukai – be galios, be kelio, tik
tam, kad atsitrenktų į viską, kas tik pasitaiko jų trajektorijoje,
tarsi į sieną. Taip beprasmiškai gyvena daugybė žmonių, nes
ankstyvoje vaikystėje jų niekas nemokė siekti tikslo ir
neaprūpino sisteminiais įgūdžiais, kurie padėtų judėti
nusibrėžtu keliu.
Šioje gyvenimo scenoje dauguma žmonių atlieka
marionečių, kuriomis manipuliuoja aplinka, įgimti instinktai ir
likimas, vaidmenį. Jie niekada nežino, kurie vaidmenys
baigsis sėkmingai ir negali suderinti savo pareigų su bendru
 93

Kosminiu spektakliu. Iš tikrųjų milijonai atlieka savo

vaidmenis lyg lunatikai.
Ištyrinėję vaiskystę ir esamą situaciją turėtumėte
atrasti savo gyvenimo kelią. Kai jį atrasite, pasistenkite
sukurti tokį pinigų uždirbimo būdą, kuris jums būtų arčiausiai
širdies. Tačiau jis turi atlikti jūsų idealus, nes kitaip turėsite
pinigų, bet neturėsite laimės. Laimė įmanoma tik tada, kai
troškimas užsidirbti nenuveda blogu keliu.
Pabuskite! Niekada ne per vėlu peržiūrėti savo
gyvenimą. Išsiaiškinkite, kas esate ir koks jūsų tikrasis darbas,
kad galėtumėte tapti tuo, kuo iš tikrūjų turėtumėte būti.
Turite nepanaudotų gabumų ir galių. Viskas jūsų rankose.
Nėra didesnės jėgos už proto jėgą. Atpratinkite protą nuo
menkų įpročių, kurie jus įkalina materialume. Šypsokitės
amžina šypsena – Dievo šypsena. Šypsokitės harmoningos
ramybės šypsena, milijardo vertės šypsena, kurios niekas iš
jūsų neatims.

 94

Svamis Krijananda rašė apie žemiškų pareigų

prislėgtą žmogų, kuris paklausė:
– Kokią vietą užima pareiga vidinio džiaugsmo kelyje?
Šri Jogananda atsakė:
– Gyventi neatsakingai reiškia gyventi dėl ego, o ne
dėl Dievo. Kuo labiau žmogus akcentuoja ego pasitenkinimą,
tuo mažiau jis pažįsta tikrą džiaugsmą.
Atlikti savo pareigas gyvenime gali būti nelengva ir tai
gali iš karto nesuteikti džiaugsmo. Siekti dieviško džiaugsmo
yra ilgalaikis uždavinys. Žmogui, siekiant laisvės begalybėje,
reikia vykdyti savo gyvenimo pareigas, o ne jų vengti.

Sėkmingiems žmonėms pakanka jėgos mintyse

susiplanuoti tai, ką trokšta sukurti žemėje. Kūrybinis
stabilumas jiems tarnauja kaip finansininkai, valios jėga –
 95

kaip statybininkai, dėmesys – kaip dailidės, o kantrybė – kaip

darbininkai; taip jų svajonė virsta realybe.
Jūs esate nelaimingi, nes nepakankamai stipriai
vizualizuojate dalykus, kurių stipriai norite ir nepanaudojate
nei valios jėgos, nei kūrybinių sugebėjimų, nei kantrybės.
Laimė ateina su sugebėjimu pirmiausia realizuoti smulkius
norus, o paskui – didžiausias svajones.
Saugokitės, kad neapsistotumėte ties nepraktiškomis
svajonėmis ir nepralaistumėte daugybės metų veltui
vaikydamiesi vaivorykštės ir kapstydamiesi skurdo ir šeimos
pajuokos klampynėje.
Džiaukitės dėl mažų pasiekimų ir mokėsite būti
laimės milijonieriumi, materializavusiu didžiąsias gyvenimo
svajones. Neleimė kyla iš nesėkmės. Amžiną laimę galite
susikurti neleisdami niekam trikdyti jūsų kelionės sėkmę.


 96

Kliūčių nėra, yra tik galimybės!


Jogananda parašė šią esė norėdamas paremti Henrio
Fordo idėją šešių dienų darbo savaitę pakeisti į penkių dienų:
Žmogus yra tiek dvasiškas, tiek ir žemiškas kūrinys. Jis
turėtų vystytis dvasiškai laikydamasis vidinės disciplinos, bet
turi būti ir materialiai efektyvus savo veiklos srityje.
Pirmykštis žmogus visus savo protinius išteklius išnaudodavo
materialaus gyvenimo reikmėms patenkinti. Jo gyvenimą
sudarė medžioklė, valgymas ir miegas. Šiuolaikinis žmogus
gyvenimo sąlygas bando patenkinti sistemingai. Tai, ką
pirmykštis žmogus darė nemetodiškai, šiuolaikis žmogus
atlieka metodiškai. Šis materialinės sėkmės metodas irgi
netiesiogiai prisidėjo prie jo vidinių sugebėjimų.
 97

Indijos mokytojai tiki, kad galima išsiugdyti tiesioginę

valios jėgą ir tarnystės jausmą, kurie kovoja su pagundomis ir
skatina tarnauti žmonėms.
Kadangi Dievas davė mums alkį ir fizinį kūną, kuriuo
privalome pasirūpinti, turime sąžiningai ir sistemingai
užsidirbti pinigų, tenkindami kitų žmonių poreikius. Verslas
neturi būti grindžiamas vien materija. Verslo ambicijos gali
būti įdvasintos. Verslas yra ne kas kita kaip kuo uolesnė
materiali tarnystė kitiems. Toms parduotuvėms, kurios teturi
vieną idėją – užsidirbti pinigų, greitai prigyja „pinigų kalikų
irštvos“ vardas. Tačiau parduotuvės, sutelkusios dėmesį į
klientų aptarnavimą kuo geriausia produkcija už mažiausią
kainą, yra sėkmingos ir kelia pasaulio moralę.
Niekada nepamiršiu puikaus pardavėjo, padėjusio
išsirinkti man paltą.
– Pone, aš nemėginu jums kažko įkišti. Bandau
išsiaiškinti, ko būtent jums reikia.
 98

Pardavėjas žinojo, kad galiu įpirkti dviejų šimtų

dolerių vertės paltą, bet pardavė man kainuojantį
šešiasdešimt dolerių, nes jis man labai tiko. Buvau
patenkintas gavęs ko norėjau už patrauklią kainą. Taip aš
tapau nuolatiniu tos parduotuvės klientu. Jeigu jis būtų
pardavęs man brangų paltą, niekada nebūčiau ten grįžęs.
Reikia sudvasinti savo verslo tikslus noru patenkinti
žmonių poreikius. Žmogus taip pat turi uždirbti tam, kad
įkurtų filantropines organizacijas, kurios patenkintų
visuomenės poreikius. Kai žmogus daug uždirba
praturtindamas kitus ir vėl naudoja tą patį turtą padėti
kitiems, tai yra dvasinis tikslas. Turtingi tėvai, duodantys
savo vaikams per daug pinigų, atima iš jų savarankiško
išsivystymo, sėkmės ir laimės galimybę.
Palaikau Henrio Fordo idėją, kad kitiems žmonėms
turime padėti suteikdami galimybę padėti sau, o ne
žemindami juos vergiška labdaros idėja.
 99

Metrialių siekių turintys žmonės ras dvasinę priežastį

užsidirbti pinigų tik tada, kai šį norą karūnuos tarnystės
idealas. Neturint siekių, nesivysto mūsų ištekliai ir taip
sustabdome žmonijos tobulėjimą.
Viena iš priežasčių, lemiančių rytiečių polinkį į
dvasinius dalykus, yra lengvesnis požiūris į gyvenimą: jie
neleidžia sau pavirsti verslo robotais ir turi daug daugiau
laiko apmąstymams. Aišku, yra tokių, kurie laisvalaikį leidžia
tinginiaudami, o ne tobulėdami dvasiškai, bet apskritai Rytų
tautose dvasinis požiūris labai gajus.
Mūsų broliai vakariečiai skyrė laiko tik materialių ir
intelektualių gyvenimo faktorių tobulinimui. Jie yra net
perdaug užsiėmę, kad mėgautųsi savo darbo vaisiais ir
ramybe, relaksacija ir palaima. Daugybė vakariečių brolių
suvaržyti menkų įsipareigojimų ir pamiršta patį didžiausią ir
palaimingiausią įsipareigojimą Dievui.
Broliai vakariečiai privalo rasti laiko. Nors dėl
šaltesnio klimato jiems tenka įdėti daugiau pastangų
 100

pragyvenimui, laiko sutaupo mechaninių įrenginių

naudojimu, o tai jiems suteikia pranašumo prieš brolius
rytiečius. Laiko galima sutaupyti mažiau pramogaujant ir
daugiau dėmesio skiriant gilesniam gyvenimo potyriui.
Verslas ir pinigai suteikia komfortą, bet negalima leisti, kad
laimę atimtų aklas godumas.
Šešios paros robotiškos egzistencijos ir tik viena
dvasinei kultūrai – neharmoningas santykis. Savaitę reiktų
paskirstyti darbui, pramogoms ir davsinei kultūrai – penkios
dienos pinigams uždirbti, viena diena poilsiui ir pramogoms,
o viena – žvilgsniui į save ir vidinei savirealizacijai. Žmogui
reikia turėti kažkiek laiko sau. Viena diena per savaitę –
sekmadienis – tikrai per mažai, nes tai tik atostogos; jis nori
poilsio dienos ir yra pernelyg pavargęs medituoti.
Jei, kaip siūlė Henris Fordas, darbo savaitė truktų
penkias dienas, žmonės galėtų penktadienio vakarą,
šeštadienį ir sekmadienį ištrūkti iš triukšmingos miesto
aplinkos ir taip pratęsti savo gyvenimo trukmę. Čikagos
 101

policijos viršininko teigimu, panaikinus miesto triukšmą,

žmogaus gyvenimo trukmė galėtų pailgėti vienuolika metų,
susinormalizuotų jo nervinė sistema. Šiandien beveik
kiekviena amerikiečių šeima išgali nusipirkti automobilį ir
savaitgaliais gali išvažiuoti už miesto atsigaivinti ramiose
gamtos vietovėse, gyvendami dvigubą gyvenimą –
atsiskyrėlio miške ir kario žemiškoje veikloje.
Labai svarbu, kad šią Henrio Fordo idėją pritaikytų
visos verslo įmonės. Tiesos ir tikro pasaulio patriotai turėtų
susivienyti ir paskirti šeštadienį pramogoms ir relaksacijai, o
sekmadienį, papildomą dieną, išsiugdyti meditacijos
įpročiams ir patirti aukščiausią gėrį – Dievo Palaimą savyje.
Penkios darbo dienos ypač reikalingos tam, kad
žmonės turėtų daugiau laiko pasidžiaugti gamta, gyventi
paprastesnį gyvenimą, geriau pažinti savo vaikus ir draugus,
o visų svarbiausia – pažinti save pačius.


 102

Kodėl neišmokus teisingo gyvenimo meno?

Pradėkime ne vien nuo vaikų, bet ir nuo suaugusių.
Lankstų vaiko protą suformuoja suaugusieji. Trokštamus
įpročius lengviausia įdiegti vaikams, nes jų labai imli valia,
nors yra ir keletas įgimtų polinkių. Suaugę žmonės, norėdami
atsikratyti senų įpročių, turi kovoti su savimi. Bet visus
įpročius – tiek vaikams, tiek suaugusiems, reikia ugdyti
pasitelkus spontanišką užsidegimą. Pratinant vaikus
harmoningo gyvenimo arba įpročio derinti darbą su dvasiniu
tobulejimu, reikia pasirinkti tinkamą laiką ir metodus.
Žmonės praranda pusiausvyrą ir kenčia nuo pinigų ir
verslo manijos tik todėl, kad neturėjo galimybės išsiugdyti
harmoningo gyvenimo įpročių. Mūsų gyvenimą valdo ne
atsitiktinės mintys ar nuostabios idėjos, o kasdieniai įpročiai.
Yra tokių užimtų verslininkų, kurie uždirba milijonus
neturėdami pusiausvyros ir išeikvodami daugybę nervų. Ir
yra versilininkų, kurie taip apsėsti pinigų kalimo, kad negali
 103

pagalvoti apie nieką kitą ir nepabunda tol, kol nenutinka kas

nors baisaus.
Psichologai teigia, kad suaugusio žmogaus elgesys yra
ne kas kita kaip kartojimas to, ką išmoko nuo dviejų iki
dešimties ar penkiolikos metų amžiaus.
Norint išvalyti sąmonę ir pasamonę nuo įgimtų
įpročių, būtina save stebėti. Reikia peršviesti įpročio
smegenų ląsteles vidinės koncentracijos šviesa. Vaikams
reikia išugdyti dvasingą siekį uždirbti pinigus vardan
tarnystės.
Ar vaikai pakils į aukštesnį lygį ir gyvens har-
moningiau, priklauso nuo suaugusiųjų. Kol pastarieji gyvens
nuodydamiesi vienpusišku materialumu, aukščiausias vaikų
potencialas liks neišvystytas.
Taigi tėvai turi pabusti ir išsiugdyti harmoningus
materialaus ir dvasinio gyvenimo įpročius, jei nori išsaugoti
ateinančią kartą ir pasaulį.
 104

Suaugusieji siekdami gyvenimo harmonijos, turi

lavintis ir suprasti, kad vienintelė verslo siekių misija – laimės
misija. Be šios realizacijos įtempta verslo veikla teatneša
nervingumą, godumą, socialumo stoką, liūdesį ir gerų
principų pamynimą. Tik realizavęs šį tarnystės principą
gyvensite laimingai.
Pažįstu daug klestinčių, protingų verslininkų, kurie
giliai širdyje yra viskuo nepatenkinti ir trokšta Dievo bei
išminties, bet beviltiškai pasiduoda savo įpročiams ir
įsipareigojimams. Jie aukoja savo aukščiausią įsipareigojimą
Dievui ir Tiesai, aukštesnius tyrinėjimus ir šeimos gyvenimą
vardan pinigų ar beprasmių įsipareigojimų.
Kaip karo menas reikalauja tam tikrų treniruočių, taip
ir kova su aktyviu gyvenimu reikalauja tam tikrų įgūdžių.
Neapmokyti kariai karo lauke greitai miršta, taip ir ramybės
 105

meno neįvaldę žmonės sukniumba pakirsti rūpesčių ir

nerimo kulkų.

Nedaugelis žmonių susimąsto: ar daro pažangą, ar ne.

Kadangi esame apdovanoti protu, išmintimi ir supratimu,
didžiausia mūsų pareiga yra teisingai panaudoti protą ir
išmintį, kad išsiaiškintume, ar einame pirmyn, ar atgal.
Jeigu jus vis kamuoja nesėkmės, nenuleiskite rankų.
Jos turėtų jus ne slopinti, o skatinti dvasiniam ar
materialiam augimui. Nesėkmės metas yra geriausias
sezonas sėkmės sėkloms sėti. Išravėkite nesėkmės piktžoles
ir dar ryžtingiau imkitės savo tikslų.
Aplinkybių kuoka gali jus sužeisti, bet nenuleiskite
galvos. Mirti siekiant sėkmės yra sėkmė; nesišvartuokite prie
pralaimėjimo uosto. Kad ir kiek sukluptumėte, bandykite dar
kartą. Padarę viską, ką galėjote, pasistenkite dar vieną kartą.
 106

Kovokite, kai atrodo, jog nebegalite kovoti daugiau ar kai

manote, kad padarėte viską, ką galėjote, geriausia.
Kiekvieną žingsnį po nesėkmės reikia kruopščiai
suplanuoti. Jau nuo šiandien pradėkite daryti kažką, ko
manėte nesugebėsiąs atlikti.

Permainą dažnai sutinkame su baime. Ko nors

atsisakydami galvojame: „ar nenutiks taip, kad liksiu be
nieko?“
Atsižadėti įprastų dalykų vardan nežinomybės reikia
drąsos. Taip pat nelengva pažįstamą skausmą iškeisti į
nežinomą, neaiškią laimę. Protas yra lyg arklys, metų metus
traukęs prikrautą vežimą. Arklys pripratęs prie savo
kasdienio kelio negali patikėti, kad naujas kelias bus lengvas.
Ir protas nelengvai atsisako savo senų įpročių net žinodamas,
kad jie atneša vien liūdesį.
 107

Teigiamas permainas pasitikite drąsiai. Kol tikėsimės

geresnių permainų bijodami, protas nenurims. Todėl
priimkite permainą kaip vienintelį pastovų dalyką. Mūsų
gyvenimas yra nesibaigianti įgijimo ir praradimo, džiaugsmo
ir liūdesio, vilties ir nusyvilimo kelionė. Vieną akimirką
bijome išbandymų audrų, o po kelių akimirkų niūriame
danguje pasirodo vaivorykštė ir tuomet staiga išsigiedrija.
Gyvenimas yra permaina.
Išlaikykite nuolatinę vidinę ramybę. Dirbdami būkite
ramiai aktyvūs. Kada nors pamatysite, kad nebesate
supančioti likimo pančių. Stipri valia kyla iš vidaus; jūs nepri-
klausysite nuo jokių stimulų.
Būdami ieškotojai dvasiniame kelyje, nesureikšmin-
kite išbandymų. Išlikite ramūs. Eikite drąsiai. Diena iš dienos
ženkite pirmyn vedami ramaus vidinio tikėjimo. Galiausiai
peržengsite visus blogos karmos šešėlius, visus išbandymus ir
sunkumus, ir išvysite dieviško išsipildymo aušrą. Toje
 108

aukščiausioje sąmonės būsenoje kiekviena nelaimė atneš

laisvę.

Būtina maitinti savo šeimą, bet dar svarbiau padėti jai

intelektualiai tobulėti. Padėti tobulėti dvasiškai per
meditaciją susijungti su Dievu ir yra visų svarbiausia.

Kiekvieną dieną turite kažką atlikti pagal Kosminį

Planą, dėl kurio buvote čia atsiųstas. Dauguma žmonių liūdni
todėl, kad pamiršta savo žemiškas, išmoktas pareigas
suderinti su Kosminio Plano reikalavimais. Pagal Kosminį
Planą jūsų sielos pasitenkinimas turi aprėpti kitų žmonių
laimę.
 109

Kasdien mėginkite padėti fiziniams, proto ar dvasios

ligoniams taip, kaip padėtumėte sau ar savo šeimai. Jeigu
nuo šiandien, užuot gyvenęs liūdname egoizme,
laikytumėtės Dievo dėsnių, tada nepaisant gyvenimo
vaidmens svarbos žinotumėte, kad savo rolę atliekate gerai.
Pagal mūsų likimo režisieriaus reikalavimus. Ir prisiminkite –
jūsų vaidmuo, kad ir koks nedidelis, tiek pat svarbus, kiek
didžiausi vaidmenys, prisidedantys prie Sielų Dramos sėkmės
Gyvenimo scenoje. Verčiau uždirbkite mažai ir tenkinkitės
tuo ką turite, gyvendami paprastai ir pagal savo idealus, o ne
pinigų pertekliuje ir nesibaigiančiuose rūpesčiuose.

Išbandymai ateina ne sugniuždyti, o priversti dar

labiau įvertinti Dievą. Ne Dievas siunčia šiuos išbandymus,
juos sukuriate patys. Viskas, ką turite padaryti, tai prikelti
savo sąmonę iš nežinojimo būties. Išorinės bėdos atsiranda iš
 110

sąmoningų ar nesąmoningų praeities veiksmų. Už jas kaltinti

galime tik save. Tačiau neįsikalbėkite nepilnavertiškumo
komplekso. Sakykite:
– Žinau, kad Tu ateini! Pamatysiu Tavo vaivorykštę.
Šioje chaotiškoje išbandymų jūroje Tu esi mano blaškomų
minčių kelrodė žvaigždė.
Ko jūs bijote? Prisiminkite, nesate vyras, nei moteris.
Nesate tas, kas manote esąs. Esate nemirtinga būtybė.
Įpročiai – jūsų baisiausi priešai. Net per žiaurų
išbandymą Jėzus parodė savo meilę sakydamas:
– Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro.
Taigi turite atleisti savo išbandymams ir sakyti:
– Mano siela atgimė. Mano galia didesnė už visus
išbandymus, nes esu Dievo vaikas.
Taip sukaupsite protinės galios ir nuleisite didelę
ralizacijos taurę, kurion tilptų Žinių vandenynas.
Nesibaigiančius norus irgi reikia prižiūrėti ir puoselėti
 111

tinkama aplinka bei veikla. Tuomet būsite laimingas ir

klestėsite.

Dauguma žmonių mano, kad pirmiausia turi sukaupti

turto, o tada gali galvoti apie Dievą, bet pirmiausia jums
reikia Dievo. Jeigu tai suvoksite, pasieksite tikrą laimę. Dievas
turi nuolat būti su jumis. Jeigu užmegsite kontaktą su Dievu,
visatos gausa bus po jūsų kojomis. Taigi nepamirškite, kad tai
Dievas jus aprūpina. Tikra gausa yra ne tai, ką turite, o ką
galite gauti valios pastangomis.
Gyvendamas prieštaringą gyvenimą, gyvenate
nedvasingai. Kai visą sąmoningumą nukreipiate į Dievą, į tylą,
kad ir kaip nusidėtumėte, susiliesite su Dievu. Kai linksmai
atliekate visas gyvenimo pareigas ir neleidžiate sau dėl jų
liūdėti, patiriate taip vadinamą dvasinę laimę. Tada visas
jūsų protas ir sąmoningumas grįžta atgal į savo šaltinį – į
 112

Dievą, laisvę, gryną norą, laimę ir paprastą gyvenimą. Šių

svarbiausių dalykų ir moko Indijos Mokytojai. Jie visada
moko paprasto gyvenimo ir aukštesnio mąstymo.
Jūs gyvenate tiesiogiai per Dievo valią. Pagalvokite,
kas būtų, jeigu Dievas staiga pakeistų šalies klimatą. Kas
tada? Ar būtų maisto? Kaip jūs gyventumėte? Kodėl
neprisiminus, kad Dievas aprūpina mus viskuo, ką turime?
Net jeigu Jis sukūrė jus priklausomus nuo maisto, visgi Jis
išlieka tiesiogine parama. Jis yra visa ko Priežastis, taigi
praradęs su juo ryšį tikrai kankinsitės.
Pamiršti Dievą ir gyventi prabangoje yra barbariška.
„Nors ir mažai turiu, turiu viską, nes turiu Dievą“.
Medituotojai supranta, kad Dievo neįmanoma rasti išorėje,
bet kai eini gilyn į sielą, Dievo šventykla, gali pasakyti:
– Niekas šiame pasaulyje taip nesirūpina mano
sveikata, klestėjimu ir laime kaip mano Tėvas. Jis visada su
manimi.
 113

Kasdien kartokite:
– Viešpatie, mane aprūpini. Išreikški Savo gausą per
mane. Tėve, Tu esi mano turtas, aš esu turtingas. Tau
priklauso visi daiktai. Aš esu tavo vaikas. Kas Tavo, tas mano.
Kartokite tai iš ryto eidamas į darbą. Prisiminkite, kad
gyvenate pagal Dievo įstatymus ir kad Jis parodys jums kelią.
Žmogus parodė jums kelią ir jus paliko. Dievo kelyje rasite
laimę ir gausą.
Jeigu galime pasiekti tokią būseną ir tarti: „Kas Tavo,
tas mano“, bus daug geriau. Šiame egoizmo amžiuje labai
sunku klestėti. Egoizmo reikia atsikratyti. Jis išnyks, jeigu visi
bus nesavanaudiški. Turite toks būti pats. Ir kitus geriausia
mokyti savo paties pavyzdžiu.
 114

Nors uždirbti pinigų svarbu, bet dar svarbiau pasiekti

laimę. Pinigai yra sukurti laimei, o ne laimė pinigams. Tie,
kurie koncentruojasi į pinigų kalimą kaip vienintelę laimę,
neranda tikro pasitenkinimo, nes jokie pinigai nenupirks
laimės, jeigu ji švaistoma sistemingais blogais veiksmais.
Piniguose skęstantys žmonės, nesugeba jų panaudoti
teisingai, kad suteiktų laimės sau ir kitiems, ir miršta iš
laimės troškulio. Daugybė žmonių pamiršta, kad pinigai tėra
priemonė laimės tikslui pasiekti. Juokinga įsikabinti į
priemones ir pamiršti tikslą, taip kaip būtų juokinga ištisai
eiti keliu pamiršus tikslą. Nėra jokios prasmės išsiugdyti
įprotį kaupti pinigus ir jų nepanaudoti savo bei kitų laimei.
Daugybė žmonių klysta pirmiausia vaikydamiesi
pinigų, o ne laimės. Nepatenkinto žmogaus pastangos
uždirbti atneša ne tik nesėkmę, bet ir susierzinimą bei
liūdesį. Geriausia pinigų siekti tada, kai esate laimingas. Kai
uždirbate pinigus ramiu ir pozytiviu požiūriu, tai jums atneša
 115

ne tik sėkmę, bet ir laimę. Laimingi žmonės džiugina kitus

savo pavyzdžiu, nes darbai kalba garsiau už žodžius.

Kai kurie žmonės sako, kad laimę galima rasti tik

proto pasitenkinime, tuo metu kiti teigia, kad ji neatsiejama
nuo geros materialinės padėties, daugybės baldų, jachtų,
namų ir automobilių. Abu šie požiūriai vienpusiški ir
neišbaigti.
Oloje sėdintis asketas gali jausti tam tikrą proto
pasitenkinimą, bet jam taip pat reikalingas maistas, kurį
užaugina ūkininkas. Jam reikalingi drabužiai, kuriuos pasiuva
siuvėjas. Joks pasaulio asketas negalėtų rasti laimės vien tik
prote, nes ir jam reikia tam tikrų materialių dalykų.
Kita vertus, netiesa ir tai, kad tikra laimė priklauso
nuo nuolatinio įvairiausių daiktų pirkimo. Tiesą sakant, jeigu
laimės ieškosite tik daiktuose, jos tikrai nerasite, nes laimė iš
 116

esmės yra požiūris ir tik iš dalies priklauso nuo išorinių

veiksnių.
Yra žmonių, kurie aukoja savo gyvenimą vardan
vidinio proto komforto. Tokie žmonės randa laimę proto
būsenoje be jokių materialių dalykų. Žinoma, mažai ir tokių
žmonių, kurie laimės ieško vien tik daiktuose.
Žmogus kurio laimė visiškai priklausoma nuo norų,
niekada nebus laimingas, nes jo laimės sąlyga yra ateitis. Jis
vaikosi laimės ir niekada jos nepagauna kaip šuo, kuris vis
vejasi dešrelę, mosuojančią prieš nosį, tačiau pririštą ant
šakelės, pritvirtintos prie jo uodegos.
Žmogus niekada nepatenkins savo norų, jeigu pamirš,
kad laimė yra proto būsena ir tik iš dalies priklauso nuo
žemiškų poreikių.
 117

Atminkite, kad besivaikantys materialių malonumų

praras už jų slypinčius dieviškus džiaugsmus. Atradę kosminį
meditacijos džiaugsmą tapsite nepriklausomas nuo mate-
rialių malonumų. Šių malonumų troškimą iškeitęs į vidinį
Kristaus Sąmoningumo ieškojimą, atrasite anapus
materialaus gyvenimo paslėptus amžinus džiaugsmus.
Medituotojas, iškeitęs kūno malonumus į nuolat
atsinaujinančią meditacijos ekstazę, pamatys, kad turtai ir
žemiško gyvenimo malonumai atsiranda savaime. Jei ieškote
Dieviškos laimės žemiškoje laimėje, rasite ir žemišką laimę,
bet jei sieksite tik materialios laimės, ją prarasite, nes jos
prigimtis trumpalaikė.

Palaiminki mane, kad pajausčiau Tave per įvairios

džiaugsmingos veiklos langus. Stebėk mane dirbantį ir mane
 118

džiugink. Tegu kiekvienas mano veiksmas – pabudimas,

miegojimas, sapnavimas – persisunkia Tavo buvimo.
Tėve, išmokyk mane kiekvieną darbą atlikti tam, kad
patenkinčiau Tave. Tegu aš jausiu, kad Tu esi mano gyvenimo
elektra, verčianti mano kaulus, nervus ir raumenis dirbti.
Kiekvienu širdies pulsu, keikvienu įkvėpimu, kiekviena
gyvybiška veikla mokyki mane pajausti Tavo Galią.

 119

8 SKYRIUS

Vidinė laisvė ir džiaugsmas
 120

Svamis Krijananda pasakoja:

– Jeigu nieko nenorėčiau, ar neprarasčiau
motyvacijos ir netapčiau kažkokiu robotu? – paklausė
parapijos narys.
– Taip mano daugelis žmonių, - atsakė Jogananda. –
Jie mano, kad niekuo nesidomėtų. Bet būna visiškai
priešingai. Veikiau jūs pamatytumėtem kad gyvenimas yra
kur kas įdomesnis. Apsvarstykime neigiamą aspektą. Jis
nuolat jus verčia bijoti. Jūs nuolatos galvojate: o kas, jeigu
bus taip arba kas, jeigu taip nebus. Jūs nuolat susirūpinęs dėl
ateities ar praeities. Kita vertus, neprisirišimas padeda jums
gyventi nuolatinėje vidinės laisvės ir laimės būsenoje. Kai
galite būti laimingas šią akimirką, jaučiate Dievą. Jeigu nieko
nenorite, tai dar nereiškia, kad prarandate motyvaciją. Toli
gražu! Kuo giliau į Dievą pasineriate, tuo gilesnis tarnystės
jam džiaugsmas.
 121

Jei gu siekiate išminties ir tyros laimės, tegu jūsų

širdis būna laisva. Nepervertinkite gyvenimo pakilimų ir
nuosmukių. Kitaip sakant, kai jus aplanko laimė, nepulkite
kaip padūkęs į žėrinčius jaudulio vandenis. Atsispirkite
pagundai nugrimzti į nevilties pelkę, kai rodosi, kad nėra
išeities iš keblios padėties.
Neapdairiesiems materialus pasaulis – neištyrinėta,
pavojinga dykuma. Atsitiktinė sėkmė, ar ji būtų nusišypsojusi
jums, ar kažkam kitam – nepatyrusį keliautoją vilioja
nesuskaičiuojamais apgaulingos vilties keliais. Deja, pernelyg
dažnai takas pranyksta sudaužytų svajonių dykumoje. Sėkmė
keičia nesėkmę kaip kalnuose viršūnės keičia slėnius.
Vaisingo, laimingo gyvenimo taisyklių nėra daug ir jas
išmokti nesunku. Tačiau jas reikia kasdien atidžiai studijuoti.
Sunkus darbas ir kova yra žemiško gyvenimo norma.
Tai ne nelaimė, o palaima, nes taip galime tobulėti dvasiškai.
Meditacijoje išgalandę sielos ramybę – gryną metalą – į
 122

šiurkštų išorinių sunkumų paviršių, įgyjame aiškų supratimą,

kuriuo perskrodžiame iliuzijos šerdį. Galiausiai pasiekiame tą
palaimingą būseną, kurioje kasdienę mūsų veiklą saugo
ramybės šviesa.
Labai svarbi pastovios laimės sąlyga yra ramus būdas.
Išlikite susikoncentravęs Esatyje, savyje. Nerimstantis protas,
stokojantis valios stiprybės ir atkaklumo, leidžiasi
sutriuškinamas besikeičiančių aplinkybių bangų kaip smėlio
pilis, kurią suardo bangos.
Tačiau deimantas išlieka stiprus ir skaidrus, kad ir kiek
bangų jį beskalautų. Panašiai vidine ramybe pasižymintis
žmogus, iškristalizavęs sąmoningumą vidine ramybe, išlaiko
dvasinę pusiausvyrą net užėjus didžiulių išbandymų
audroms.
 123

Yra viena gera gyvenimo taisyklė – tiesiog sau

sakykite:
– Kas ateis savaime, te ateina.
Gyvenime patirsite daugybę pakilimų ir nuosmukių.
Jeigu leisite jausmams banguoti priklausomai nuo aplinkybių
bangų, niekada nepasieksite vidinės ramybės, kuri yra
dvasinio tobulėjimo pagrindas. Todėl saugokitės emo-
cionalių reakcijų. Pakilkite virš simpatijų ir antipatijų.
Gera taisyklė, padėsianti gyvenime ir nešanti per
gyvenimo išbandymus, yra išlikti ramiam ir linksmam bet
kokiomis aplinkybėmis.

Neleiskite, kad koks nors išorinis dalykas jus pakylėtų,

nuliūdintų ar kaip nors kitaip paveiktų. Gyvenimo spektaklį
stebėkite ramiai. Nes gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai yra
ne kas kita kaip nuolat besimainančios vandenyno bangos.
 124

Venkite įsitraukti į jas emocionaliai, išlaikydami amžiną

vidinę ramybę ir laimę savo stubure.

Aukščiausias emocijų taškas yra aukščiausias

emocinis nepasitenkinimas. Tobula laimė slypi ne išorinių
patyrimų kraštutinumuose, o ramybės vidurio taške tarp jų
visų.

Neleiskite nuosavybei jus pasisavinti ar menkiems

žemiškiems rūpečiams užkariauti širdies ramybę.
 125

Banga, kylanti iš vandenyno sielos, yra vandenyno

dalis. Tai Dievo kūnas. Jei Jis nori, kad viskas sektūsi, puiku.
Jeigu Jis nori, kad nesisektų, puiku. Geriausia išlikti
nešališkam. Jeigu būdamas sveikas įsikimbate sveikatos ir
nuolat bijote ją prarasti, tai ir susirgęs vis gailėsitės to, ką
praradote.
Didžiausia žmogaus bėda yra egoizmas – individo
sąmonė. Viską, kas jam nutinka, jis priima asmeniškai, lyg tai
jį liestų. Kam leistis paveikiamam? Jūs nesate šis kūnas. Jūs
esate Jis! Viskas yra Dvasia.

Objektyvios gyvenimo sąlygos visada neutralios. Tai

nuo jūsų reakcijos priklauso, ar jos liūdnos, ar
džiaugsmingos.
Dirbkite su savimi – su savo reakcijomis į išorines
aplinkybes. Tai yra jogos esmė: širdyje neutralizuoti reakcijos
 126

bangas. Būkite amžinai laimingas viduje. Niekada negalėsite

pakeisti išorinių dalykų taip, kad jie jus tenkintų.
Keiskitės pats.

Mažai išminties reikia, kad gyvenime būtume

mulkinami. Gyvenimo iškankinti metafizikai didžiuojasi
„visišku atsitibojimu nuo šitų nesąmonių“ ir 180 laipsnių
kampu riečia nosį tik paminėjus ką nors gražaus. Iš tiesų
gyvenimas išvarpytas permainų. Žemiški pasiekimai iš tikro
yra trumpalaikiai. Pats šių faktų pripažinimas nėra išminties
įrodymas. Vien negatyvumu kažko vertingo nepasieksi.
Išminties siekti reikia pozityviu požiūriu. Kam piktintis
pasauliu? Verčiau įsileiskite į sielą tyrą džiaugsmą, kurį
sukelia išorinės aplinkybės, ir ją pamaitinkite. Išorine laime
pasinaudokite kaip priminimu apie vidinį dangų. Taip
 127

sugeriant juslinius stimulus auga išorinis džiaugsmas, nes

sustiprinimas pats džiaugsmo šaltinis.
Tai, kas anapus jūsų, negali jūsų nei pakelti, nei
prislėgti. Gyvenimo spektaklį stebėkite ramiai. Nes gyvenimo
pakilimai ir nuosmukiai yra ne kas kita kaip nuolat
besimainančios vandenyno bangos. Venkite įsitraukti į jas
emocionaliai, išlikdamas amžinai ramus ir laimingas
vidiniame centre.
Žemiškas nuobodulys – griežta metafiziko emocinio
pasitenkinimo alternatyva – nėra tinkamas vaistas nuo
gyvenimo kančių, nes puoselėja abejingumą, dvasinio
tingumo pirmtaką.
Taigi, nei pasinerkite į nusivylimą, nei mėgaukitės
pergalėmis. Nepasitikėkite turtais, tačiau, neatmeskite
dosnių gyvenimo dovanų. Puoselėkite savo dvasinį
potencialą, nešvaistydamas jo beverčiams siekiams.
Pokyčių širdyje ir geruose dalykuose įžvelkite
nekintamą Dievo grožį. Pirmiausia siekite to, ką turi
 128

išminčiai: Dievo sąmonę, nemirtingumą ir JĮ. Paleiskite visus,

net menkiausius savo prisirišimus į Begalybę. Tegu pasaulis
rėkia iš įsiūčio ar šokinėja aukštyn žemyn apgaulingo
džiaugsmo isterijoje. Kam tai rūpi? Viskas yra tik paradas –
linksminantis, spalvingas, tačiau tik niekada nesibaigiantis
paradas.


 129

9 SKYRIUS

Rasti Dievą yra didžiausia laimė
 
 130

Žmogaus gyvenimo tikslas – rasti Dievą. Tai vienintelė

mūsų egzistencijos priežastis. Darbas, draugai, žemiški
interesai – šie dalykai patys savaime nieko nereiškia. Jie
niekada nesuteiks jums tikros laimės dėl papraščiausios
priežasties – nė vienas iš jų nėra išbaigtas. Tik Dievas yra visa
apimantis.
Štai kodėl Jėzus sakė:
– Jūs pirmiausia ieškote Dievo karalystės, o visa kita
bus jums pridėta. (Mato 6:33). Pirmiausia siekite
Duodančiojo, ir iš Jo gausite visas menkesnes dovanas.

Džiaugsmas yra Dievo aspektas. Dieviškas džiaugsmas

yra lyg milijonai žemiškų džiaugsmų kartu paėmus. Ieškoti
žmogiškos laimės – tai lyg ieškoti žvakės saulės nušviestamą
lauke. Dieviškas džiaugsmas supa mus per amžius, bet
žmonės laimės ieško vien tik daiktuose. Dažniausiai viskas, ką
 131

jie randa, yra emocinio ar fizinio skausmo palengvėjimas. Bet

dieviškas džiaugsmas yra liepsnojanti Realybė. Prieš jį že-
miški džiaugsmai tėra šešėliai.

Melskitės Deivui taip:

– Amžinas Mano Mylimasai, žinau, kad Tu esi arčiau
už šiuos žodžius, net arčiau už bet kokias mintis. Tegu aš
jausiu Tavo rūpestį ir Tavo meilę anapus kiekvieno savo
jausmo. Tejausiu Tavo paramą ir teves mane Tavo sąmonė.
Anapus mano meilės Tau tepažinsiu tavo meilę dar giliau.
Jeigu Jam nuolat taip melsitės iš širdies, iš didžiulio
džiaugsmo širdyje, pajausite, kad Jis yra. Šiame
trykštančiame džiaugsme žinosite, kad Jis su jumis ir kad
priklauso jums.
 132

Tikrasis gyvenimo tikslas – pažinti Dievą. Pasaulio

pagundos jums duodamos tam, kad išsiugdytumėte
sugebėjimą atsirinkti: jusliniai malonumai ar Dievas?
Malonumai iš pradžių atrodo viliojančiai, bet juos pasirinkęs
anksčiau ar vėliau įsivelsite į nesibaigiančias bėdas ir
sunkumus.
Kiekvienas, pasiduodantis jusliniams malonumams,
praranda sveikatą, sielos ramybę ir laimę. Kita vertus,
begalinis džiaugsmas priklauso jums vos pažinsite Dievą.
Kiekvienas žmogus galiausiai turės išmokti šią svarbią
gyvenimo pamoką.


Kančia primena, kad šis pasaulis nėra mūsų namai.
Jeigu čia viskas būtų idealu, keik iš mūsų siektų kažko
geresnio? Net kai pasaulis toks netobulas, pažvelkite, kiek
 133

mažai žmonių ieško Dievo. Kaip sakė Krišna, iš tūkstančio

galbūt tik vienas.
Gyvenimo dėsnis toks: kuo mažiau žmogus
susiderinęs su vidine tiesa, tuo daugiau jis kenčia, tačiau kuo
labiau ja seka, tuo daugiau nesibaigiančios laimės patiria.
Tada niekas negali jo paveikti – net liga ar žmonių pajuoka.
Visuose gyvenimo išbandymuose jis išlieka palaimingai
susikoncentravęs vidinėje Esatyje.

– Eikit šalin, – sakė Krišna, – nuo Mano kančių

vandenyno! Su Dievu gyvenimas yra laimės šventė, o be jo –
bėdų, skausmų ir nusyvilimų lizdas.
 134

Gili meditacija sutelkia sąmonę į Dievą, o jeigu

nemedituojate, sąmonė koncentruojasi į jausmus. Jeigu net
ir nemedituodamas jaučiate Dievo artumą, vadinasi, vis dar
esate meditacijos būsenoje. Jeigu galite išlaikyti meditacijos
metu paliestą džiaugsmą ir malonumą, jūsų meditacija
tęsiasi. Tada jūs laisvas nuo pojūčių. Kai galite jausti Dievą
realybėje tiek pat kiek ir meditacijoje, toks patyrimas yra
visuminis. Tą patį patiria medituotojai. Jie tampa nešališki,
viską atlieka kaip savo pareigą, tačiau prie to neprisiriša.
Siela kartais suvokia meditacijos džiaugsmą ir ištisai
ieško Dievo, net kai Dievas neatsako, ji vis tęsia paieškas, kol
netikėtai suranda Dievą. Jei norime pasiekti Begalybę, turime
dirbti teisingai. Niekas nepaduos jums Savirealizacijos ant
lėkštutės. Jūs turite tai užsidirbti. Visi dvasiniai pasaulio
mokytojai kartu sudėjus neatneš jums išsilaisvinimo, jeigu jūs
nedėsite pastangų.
Džiaugsmas ir Dievas yra viena. Džiaugsmas yra
išgijimas, kurio jūs trokštate – išgijimas nuo sielos
 135

neišmanymo. Galiausiai jūsų kūnas pavirs į dulkes, taigi

pradėkite galvoti apie Dvasią dabar. Teiginių kartojimas
prasmingesnis už paprastą maldą. Nemaldauke Dievo
paslaugų. Jis nelaužys Savo visatos dėsnių tik dėl to, kad jūs
to prašote, bet kai pareikalausite savo kaip Jo vaiko teisių,
būsite išgirstas. Iga malda, monotoniškas žodžių kartojimas
visiškai nieko nereiškia, nes tada protas klajoja. Sakydami
teiginį, turėtumėte giliai jausti ir išreikšti už žodžių slypinčią
minties reikšmę, tada mintis įsitvirtins giliai sąmonėje, tada
pasamonėje, o galiausiai – aukštesniojoje sąmonėje.
Pasireiškusi aukštesniojoje sąmonėje, ji realizuojasi.
Visada kartokite teiginius budriai ir atidžiai, kol mintis
sąmoningai perskros pasąmonę ir pasieks aukštesniąją
sąmonę. Karščiausiai melskite išgijimo nuo neišmanymo, kad
niekada netektų grįžti prie senojo gyvenimo. Geriausias ir
didžiausias prizas gyvenime yra amžinos laimės realizacija,
kurią mes vadiname ramybe arba palaima.
 136

Jei žmogus pametęs deimantą bando pasitenkinti

blizgančiomis stiklo šukėmis, jis pasmerktas nusyvilimui.
Neįmanoma rasti deimanto stiklo šukių krūvoje. Jis ieško ne
ten ir niekada nebus laimingas tol, kol nepradės ieškoti ten,
kur reikia, ir jį ras. Taip ir siela bando rasti laimę
trumpalaikiuose masinančiuose kūno malonumuose, bet
suvokusi tikrąją laimę pasišlykšti ir bando ieškoti ramybės
džiaugsmo savyje.
Kvaila tikėtis laimės iš materialių dalykų, nes jie negali
jos duoti, o vis tik milijonai žmonių miršta nusivylę dėl tuščių
pastangų rasti laimę materialiuose dalykuose, kai tuo metu
ją suteikti gali tik Dievas.
 137

Kadangi siela yra Dvasios dalis, gavusi galimybę

atsiskleisti gali visiškai patenkinti Dvasią. Žemiški troškimai
išsivysto per ilgalaikį kontaktą su kintančia materija.
Apsaugokite sielą nuo chaoso, kurį sukuria protas
savo beprotišku goduliu, atnešančių liūdesį. Išmokite įveikti
laukinį, piktą godulį. Supraskite, kad jums nereikia to, kas
neša liūdesį, nes sieloje rasite tikrą laimę ir amžiną ramybę
arba palaimą. Taip tapsite palaimos milijardieriumi.
Sielos prigimtis yra palaima – ilgalaikė vidinė per
amžius atsinaujinančio džiaugsmo būsena, išliekanti net per
fizinių kančių ar mirties išbandymus. Troškimų nebuvimas
nėra neigimas, greičiau tai savikontrolės įgijimas, kuris jums
reikalinga tam, kad atgautume visa išpildantį palikimą, esantį
jūsų sieloje.
Pirmiausia duokite sielai galimybę realizuoti šią
būseną per meditaciją. Tada nuolat gyvendamas toje
būsenoje atlikite savo pareigą kūnui, protui ir pasauliui.
Nereikia atsisakyti savo siekių ir tapti negatyviu, priešingai,
 138

leiskite amžinam džiaugsmui, kuris yra tikroji jūsų prigimtis,

padėti jums realizuoti visus kilnius ketinimus. Mėgaukitės
kilniais patyrimais, Dievo džiaugsmu. Tikras pareigas atlikite
su dievišku džiaugsmu.
Jūs esate nemirtingi, apdovanoti amžinu džiaugsmu.
Niekada to nepamirškite šiame permainingo mirtingo
pasaulio spektaklyje. Šis pasaulis yra tik scena, kurioje jūs
atliekate vaidmenis pagal Dieviško režisieriaus scenarijų. Atli-
kite juos gerai – tiek komiškus, tiek tragiškus, visada
prisimindamas, kad tikroji jūsų prigimtis yra amžina palaima.
Vienintelis dalykas, kuris niekada jūsų neapleis, yra sielos
džiaugsmas.
Todėl prieš pasinerdamas į materialaus gyvenimo
sūkurį, kuris yra liūdesio, malonumų, abejingumo ir
apgaulingos, laikinos ramybės karalystė, mokykitės plaukioti
ramioje nesikeičiančios palaimos jūroje. Nuoširdi meditacijos
praktika atneša gilią palaimą. Ši atsinaujinanti palaima
gimsta ne iš troškimo, ji pasireiškia paliepus jūsų vidinei, iš
 139

intuicijos kylančiai ramybei. Šią ramybę realizuokite nuolat.

Palaimą pažinsite kaip sąmoningą, išmintingą, universalią
Būtį, į kurią galite kreiptis, ne tokią abstrakčią kaip proto
būsena. Tai tikriausiai įrodymas, kad Dievas yra amžinas,
sąmoningas ir nuolat palaimingas.

Tegu jūsų gyvenimo lūkečiai būna pozityvūs. Siekite

gyventi nenutrūkstama laime. Neleiskite nuosavybei jus
pasisavinti ar menkiems žemiškiems rūpesčiams užkariauti
širdies ramybę. Sukaupkite stiprybę ir pakilkite virš chaoso,
atsigaivindamas vidinės ramybės nektaru, kuriuos jus su
meile maitina angelai, kai tyliai einate Savirealizacijos link.
 140

Išmintingieji, net ir palaiminti materialia gausa,

niekda nepamiršta, kad viskas kažkada baigiasi.
Kvailiai, kurie pasitenkinimo ieško šiame netobulame
pasaulyje, niekda iš jo negauna daugiau nei trumpalaikį
pasitenkinimą. Nes net pati šviesiausia ir saldžiausia
žemiškos laimės svajonė yra galiausiai pasmerkta prisijungti
prie iškilmingos procesijos į nusyvilimo krematoriumą.
Išmintingieji suvokia laikiną gyvenimo prigimtį. Jie
nešvaisto laiko statydami tuščių lūkesčių pilių. Jie mokosi
neįsikibti žemiškų potyrių. Mirdami randa tobulą realizaciją
Dieve.

Kodėl jūs vis dar miegate?! Nesiteisinkite, kad esate

pernelyg užimtas galvoti apie Dievą! Kai ateis mirtis, turėsite
tuoj pat nutraukti visus įsipareigojimus. Tai kodėl nemetus
 141

kai kurių beprasmių siekių ir tuščių minčių, kad atsirastų

laiko Dievui?
Pasaulis paima iš jūsų viską, kas įmanoma ir
įpareigoja jus beverčiais įpročiais ir neproduktyvia veikla.
Galbūt norite keistis, tačiau esate kalinys, įpročių
grandinėmis sukaustytomis rankomis ir kojomis. Jūs esate
atsakingas už save, ir pasaulis jūsų neapdovanos už jūsų
darbus. Tad kodėl kasdien neprisiminus: svarbiausias mano
įsipareigojimas yra įsipareigojimas Dievui?
Vien valgyti, dirbti ir mirti nepakanka; taip gyvena
gyvūnai. Išnaudokite brangią proto dovaną ir pabandykite Jį
surasti. Jums nereikia eiti į mišką, kur jūsų tykos kitokios
pagundos. Turite dirbti pasulyje, kur atsidūrėte atidirbti savo
karmą tarnaudami žmonėms.
Dievą galite rasti savo kambaryje, kai ankstyvo ryto
valandomis ir prieš miegą ruošiatės meditacijai. Sunertomis
rankomis mintyse ištarkite:
 142

– Tėve, Tu visaapimantis. Tu žinai kiekvieną mano

mintį. Kalbėk man. Noriu išgirsti Tavo balsą.
Kartokite tai mintyse vėl ir vėl, kol pajausite tai
pildantis. Turite išsiugdyti šį jausmą, dirbti, kad jį
pasiektumėte. Kartokite maldą vėl ir vėl, kol pajusite, kad
širdį užlieja meilė ir Dievo ilgesys, ir gausite sąmoningą
atsaką.
Poilsio valandėlėmis nuoširdžiai pasimelskite: „Tėve,
apsireikšk man“. Apie savo maldas niekam nepasakokite. Ir
prisiminkite, negalite pažinti Dievo, jei tuo pačiu metu prote
egzistuoja kitų troškimų. Įsakymas „Neturėti kitų dievų, tik
Mane vieną“ reiškia, kad pažinsite Dievą tik tada, kai jūsų
mintys apie Jį pergalės visas kitas mintis.
Norėdami išreikšti savo meilę, necituojame eilėraščių.
Meilė pati randa žodžius, kurie spontaniškai teka iš
nubudusios širdies. Taigi Dievui melskitės savo paties meilės
ir ilgesio žodžiais, o ne pasiskolinta kitų kalba. Nesiliaukite
melstis, kol Jis jums atsakys.
 143

Nuo šiandien gyvenkite troškimu pažinti Dievą.

Stenkitės puoselėti jūsų draugystę, neignoruodami kasdienių
pareigų, suvokdami, kad realizuojate Jį per tas pareigas ir
taip Jį pamaloninate dabar.