Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai

Žmogaus kūne kraujas nuolat teka dviem uždarais kraujo apytakos ratais – mažuoju ir didžiuoju.
Susitraukus širdies skilveliam...

Žmogaus kūne kraujas nuolat teka dviem uždarais kraujo apytakos ratais – mažuoju ir didžiuoju.
Susitraukus širdies skilveliams, kraujas dėl susidariusio slėgio išstumiamas į arterijas, o
atsipalaidavus dėl sumažėjusio slėgio prieširdžiuose kraujas venomis grįžta į širdį.

Kraujo tekėjimas mažuoju kraujo apytakos ratu

Susitraukus dešiniajam skilveliui (11) veninis kraujas išstumiamas į plaučių kamieną (22)

(arteriją). Plaučių kamienas šakojasi į plaučių arterijas (33), o šios – į plonyčius
kapiliarus. Plaučių kapiliaruose (44) vyksta dujų apykaita, kurios metu veninis kraujas dėl
difuzijos netenka anglies dioksido (CO2CO2) ir prisisotina deguonies (O2O2). Taigi plaučių
kapiliaruose veninis kraujas tampa arteriniu. Arterinis kraujas plaučių venomis (55) grįžta
į kairįjį širdies prieširdį (66).

Mažasis kraujo
apytakos ratas

Kraujo tekėjimas didžiuoju kraujo apytakos ratu

Susitraukus kairiajam skilveliui (11), arterinis kraujas išstumiamas į stambiausią kūno arteriją

– aortą (22). Nuo aortos, tuoj už pusmėnulinių vožtuvų, atsišakoja vainikinės širdies arterijos. Jos
išpina ir maitina širdies raumenį. Nuo aortos lanko atsišakoja arterijos į visus kūno organus. Čia
arterijos išsiskaido į plonyčius kapiliarus, o juose vyksta dujų ir medžiagų apykaita tarp jais
atitekėjusio arterinio kraujo ir audinių ląstelių. Iš arterinio kraujo į audinių ląsteles difunduoja
deguonis, vanduo, maisto medžiagos, o iš ląstelių į kraują – anglies dioksidas, nereikalingi
medžiagų apykaitos produktai. Didžiojo apytakos rato kapiliaruose arterinis kraujas tampa veniniu.
Veninis kraujas grįžta į dešinįjį prieširdį (55): iš galvos, kaklo, rankų – viršutine tuščiąja
vena (33), o iš kitų kūno dalių – apatine tuščiąja vena (44).

Kraujo spaudimas visose didžiojo kraujo apytakos rato kraujagyslėse, palyginti su mažuoju kraujo
apytakos ratu, yra didesnis. Didžiausias kraujospūdis yra kraujo apytakos rato pradžioje, t. y.
aortoje, o mažiausias – kraujo apytakos rato pabaigoje, t. y. tuščiosiose venose.

Kraujo tekėjimo kryptis

didžiajame apytakos rate
Kraujagyslės
Žmogaus kūne kraujas teka trijų rūšių kraujagyslėmis: arterijomis, venomis ir kapiliarais. Kraujagyslių
sandara ir ypatybės s...

Žmogaus kūne kraujas teka trijų rūšių kraujagyslėmis: arterijomis, venomis ir kapiliarais.

Kraujagyslių sandara ir ypatybės susijusios su jų atliekamomis funkcijomis.

Kraujagyslės

1. Arterija.
2. Vena.
3. Kapiliarai.
4. Endotelis (iš vienasluoksnio epitelinio audinio).
5. Lygiųjų raumenų sluoksnis.
6. Jungiamojo audinio dangalas.
Arterijomis, venomis ir kapiliarais kraujas teka iš didesnio slėgio į mažesnį. Slėgio skirtumą
arterijose ir kapiliaruose sukuria kraujospūdis, o venose – daugiausia šalia esančių griaučių
skersaruožių raumenų susitraukimai.

Arterijomis kraujas teka iš širdies į visus kūno organus. Šių kraujagyslių sienelės pritaikytos
atlaikyti didelį kraujospūdį. Arterijų sienelės dėl storo jungiamojo dangalo sluoksnio ir lygiųjų
raumenų yra storos, elastingos ir tvirtos. Veikiamos didelio kraujo spaudimo arterijų sienelės
išsiplečia, o vėliau susitraukdamos stumia kraują tolyn. Taigi arterijomis kraujas teka ne tik dėl
kraujo spaudimo, bet ir dėl arterijų sienelių tamprumo.

Širdies skilveliams susitraukus, didele jėga iš kairiojo skilvelio kraujas išstumiamas į aortą.
Išstumtas kraujas ištempia arterijų sieneles sudarydamas tvinkčiojančią bangą. Arterijų sienelių
bangavimas dėl širdies darbo vadinamas pulsu. Vienas tvinksnis atitinka vieną širdies
susitraukimą. Pulso dažnis yra tvinksnių skaičius per minutę.

Venomis kraujas iš viso kūno teka į širdį. Venose kraujo spaudimas yra mažas, jų sienelės

plonesnės ir turi pusmėnulinius vožtuvus. Dėl plonesnių sienelių venose yra didesnis spindis kraujui
pratekėti nei to paties skersmens arterijose. Dėl to, nors venose kraujo spaudimas nedidelis, jomis
lengvai prateka kraujas. Čia slėgio skirtumą daugiausia sukuria greta esančių griaučių
skersaruožių raumenų susitraukimai. Šie raumenys spausdami venų sieneles verčia kraują tekėti.
Kai slėgių skirtumas išnyksta, vožtuvai neleidžia kraujui grįžti atgal. Iš apatinės kūno dalies
venomis tekantį kraują veikia žemės traukos jėga ir apsunkina kraujo grįžimą į širdį. Čia vėl
padeda vožtuvai. Jie užsidarydami sustabdo kraujo pratekėjimą atgal.
 Vožtuv
ai venose

Arterijų ir venų palyginimas

   Arterijos Venos
Kraujo tekėjimo
Iš širdies į kūną Iš kūno į širdį
kryptis
Iš trijų sluoksnių: jungiamojo Iš trijų sluoksnių: jungiamojo
Sienelės sandara audinio sluoksnio, lygiųjų raumenų audinio sluoksnio, lygiųjų raumenų
sluoksnio, endotelio sluoksnio, endotelio
Vožtuvai Nėra Yra
Lygiųjų raumenų
Storas Plonas
sluoksnis sienelėje
Jungiamojo audinio
Storas Plonas
dangalas
Spindis kraujui
Mažas Didelis
pratekėti
Elastingumas Elastingos Mažiau elastingos
Kraujospūdis Didelis Mažas

Kapiliarais kraujas teka iš arterijų į venas. Pro plonas kapiliarų sieneles vyksta dujų ir medžiagų

apykaita tarp kapiliarais tekančio kraujo ir audinių ląstelių. Kapiliarai yra ploni, nes jų sienelės
sudarytos iš vieno epitelinių ląstelių sluoksnio – endotelio. Kadangi kapiliarų yra labai daug, jie
turi didelį paviršiaus plotą, pro kurį ir vyksta apykaita. Dėl kraujo tekėjimo jų sienelės yra
nuolat drėgnos. Kadangi bendras kapiliarų spindis yra didelis, kraujas jais teka labai lėtai (apie 0,5
mm/s), todėl medžiagų apykaita tampa dar efektyvesnė.

Kapiliaras

1. Eritrocitas.
2. Endotelis.

Širdies sandara
Širdis yra tuščiaviduris raumeningas organas, kurio paskirtis – pumpuoti kraują organizme. Žmogaus,
kaip ir visų žinduolių b...

Širdis yra tuščiaviduris raumeningas organas, kurio paskirtis – pumpuoti kraują organizme.

Žmogaus, kaip ir visų žinduolių bei paukščių, širdis sudaryta iš keturių skyrių. Viršuje yra dešinysis
ir kairysis prieširdžiai, žemiau – dešinysis ir kairysis skilveliai. Dešinę širdies pusę nuo kairiosios
skiria raumeninga širdies pertvara. Ji atskiria ir neleidžia susimaišyti dešinėje pusėje esančiam
veniniam kraujui su kairėje pusėje esančiu arteriniu krauju.

Kraujotakos sistemoje (širdyje ir kraujagyslėse) esantys vožtuvai kraujui leidžia

tekėti viena kryptimi ir trukdo grįžti atgal. Prieširdžius nuo skilvelių atskiria buriniai vožtuvai.
Širdies dešinėje pusėje yra triburis, o kairėje – dviburis vožtuvai. Traukiantis prieširdžiams,
buriniai vožtuvai atsidaro ir kraujui leidžia tekėti iš prieširdžių į skilvelius. Traukiantis skilveliams,
buriniai vožtuvai užsidaro ir kraujas iš skilvelių teka pro pusmėnulinius vožtuvus į arterijas (aortą
ir plaučių kamieną). Širdyje pusmėnuliniai vožtuvai išsidėstę skilveliuose arterijų, t. y. plaučių
kamieno ir aortos, pradžioje.
 Širdie
s skyriai ir vožtuvai.

1. Dešinysis prieširdis.
2. Dešinysis skilvelis.
3. Buriniai vožtuvai.
4. Kairysis prieširdis.
5. Pusmėnuliniai vožtuvai.
6. Kairysis skilvelis.

Širdies raumeniui atsipalaidavus, kraujas į dešinįjį prieširdį suteka iš viso kūno viršutine ir apatine
tuščiosiomis venomis, o į kairįjį – iš plaučių plaučių venomis.
Kraujo tekėjimas širdyje.

1. Viršutinė tuščioji vena.

2. Dešiniojo plaučio arterijos.
3. Dešiniojo plaučio venos.
4. Apatinė tuščioji vena.
5. Aorta.
6. Kairiojo plaučio arterijos.
7. Kairiojo plaučio venos.
8. Buriniai vožtuvai.
9. Širdies pertvara.

Širdies sienelės sudarytos iš širdies skersaruožio raumens, vadinamo miokardu.

Abiejų prieširdžių sienelės yra plonos, o skilvelių palyginti storos. Susitraukdami prieširdžiai
kraują išstumia tik į skilvelius. Tačiau kairiojo skilvelio raumeninė sienelė yra storesnė nei
dešiniojo. Taip yra dėl to, kad skiriasi abiejų skilvelių darbo krūvis ir jie traukiasi nevienoda jėga.
Didesne jėga susitraukdamas kairysis skilvelis kraują išstumia pro aortą į didįjį apytakos ratą. O
mažesne jėga susitraukdamas dešinysis skilvelis kraują išstumia pro plaučių kamieną į mažąjį
apytakos ratą, t. y. tik į plaučius.

Dėl širdies automatizmo širdies raumuo savo vidinių dirgiklių dėka geba susitraukinėti ritmingai.
Sveiko suaugusio žmogaus širdis, esant ramybės būsenos, visiškai susitraukia ir atsipalaiduoja 70–75
kartus per minutę. Vieną širdies darbo ciklą sudaro 0,8 sek. laiko tarpas, per kurį:

1. susitraukia prieširdžiai (prieširdžių sistolė) per 0,1 sek.;

2. susitraukia skilveliai (skilvelių sistolė) per 0,3 sek.;
3. bendras širdies raumens (prieširdžių ir skilvelių) atsipalaidavimas trunka 0,4 sek.

Širdies susitraukimų dažniui įtakos turi ne tik širdies automatizmas, bet ir kraujo pH, nerviniai
impulsai iš simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos dalies, adrenalino, kalcio, kalio kiekis
kraujyje.

Limfinę sistemą sudaro:

 limfiniai latakai(1),
 limfagyslės(2),
 limfmazgiai(3),
 limfiniai kapiliarai(4).
 Limfinė sistema

Limfinė sistema prasideda aklinais limfiniais kapiliarais, išsišakojusiais tarp audinių ląstelių.
Limfiniai kapiliarai sudaryti iš vienasluoksnio epitelinio audinio. Audinių skysčio perteklius,
patekęs į limfinius kapiliarus, sudaro limfą.

Limfa lėtai teka viena kryptimi limfagyslėmis širdies link. Limfagyslių sandara tokia pati kaip venų
– jos taip pat turi pusmėnulinius vožtuvus. Limfagyslės tarpusavyje jungiasi ir sudaro limfinius
latakus, kuriais limfa suteka į paraktines venas, o iš jų – į tuščiąją veną. Taip limfa vėl grįžta į
kraują.

Limfinė sistema organizme atlieka šias funkcijas:

 surenka audinių skysčio perteklių ir grąžina jį atgal į kraują,

 iš plonojo žarnyno suskaidytus riebalus (glicerolis ir riebalų rūgštys) perneša į kraują,
 saugo nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų (limfmazgiuose limfa valoma nuo
mikroorganizmų).
Limfagyslėse yra limfmazgių, kuriuose susidaro limfocitai. Limfoje, pratekėjusioje pro
limfmazgius, sumažėja ligas sukeliančių mikroorganizmų, padaugėja limfocitų ir jų išskirtų
antikūnų.

Limfmazgis

Apibendrintai galima sakyti, kad žmogaus vidinė organizmo terpė yra bendra sistema, nes
iš kraujo susidaro audinių skystis, iš audinių skysčio pertekliaus – limfa, o pastaroji vėl grįžta į
kraują.