Veiksmažodis 

– kaitoma kalbos dalis, turinti gana sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir

asmenavimo sistemą. Veiksmažodžių šaknys, priesagos, galūnės rašomos
remiantis fonetiniu, morfologiniu, tradiciniu rašybos principais arba jų deriniais, todėl
pravartu išmokti tam tikras rašybos taisykles.
1. Esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse
rašoma –ia arba –a (po j). Pvz.: lekia, joja, prausiasi (morfologinė rašyba).
2. Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens vaiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką
veikiau?, galūnėse rašoma –au (po j)arba –iau. Pvz.: tylėjau, rašiau, skaičiau (morfologinė
rašyba).
3. Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?,
galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė –ė, arba –ai, jei esamojo laiko
trečiojo asmens galūnė –o. Pvz.: matė-matei, girdėjo-girdėjai (morfologinė rašyba).
4. Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, esančios prieš –ti, būsimojo laiko
trečiame asmenyje sutrumpėja. Pvz..: būti-bus, žūti-žus (fonetinė rašyba). Išimtys: siūti-siūs,
vyti-vys.
5. Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, prieš –ti turinčios priebalsių,
būsimojo laiko trečiame asmenyje išlieka ilgos. Pvz.: pūsti-pūs, vysti-vys, lūžti-lūš, pykti-
pyks (fonetinė rašyba).
6. Liepiamosios nuosakos antrojo asmens forma baigiasi priesaga k (kai kuriais atvejais
susilieja su šaknies paskutiniu priebalsiu) Pvz.: vežk, auk, mik, vark (fonetinė rašyba).
7. Būsimojo laiko trečiojo asmens forma baigiasi priesaga s arba š (kai kuriais atvejais susilieja
su šaknies paskutiniu priebalsiu). Pvz.: augs, grįš, megs, veš (fonetinė rašyba).
8.Tariamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos pirmojo ir trečiojo asmenų veiksmažodžių,
atsakančių į klausimus ką veikčiau?, ką veiktų?, galūnėse rašoma -iau,
-ų. Pvz.: eičiau, rašytų (tradicinė ir morfologinė rašyba).