Tiksliniai pinigų fondai

Tikslinių piniginių fondų atsiradimo pagrindinė sąlyga ar priežastis yra ta, kad tokiais fondais yra
siekiama užtikrinti nuolatinį konkrečių viešųjų funkcijų finansavimą. Biudžetas neužtikrina
proporcingo visų sričių finansavimo. Šiai dienai Lietuvoje yra tik valstybės tiksliniai piniginiai
fondai, savivaldybės jų neturi ir neprivalo turėti.

Tiksliniai piniginiai fondai:

 Valstybinio socialinio draudimo fondas yra įsteigtas remiantis LR valstybinio
socialinio draudimo fondo įstatymą. Fondo paskirtis – finansuoti socialinę paramą, kurią
užtikrina LR Konstitucijos 52 str.: Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir
invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir
kitais įstatymų numatytais atvejais.
Fondas formuojamas iš:
1. draudėjų privalomojo socialinio draudimo įmokos. Tokias įmokas moka tiek
Lietuvos, tiek užsienio JA, tiek užsienio diplomatinės, konsulinės įstaigos, šių
konsulinių įstaigų ir atstovybių personalo nariai, jeigu jie įdarbina Lietuvos
piliečius. Draudėjais laikomi visi darbdaviai, kurie turi pas save pagal darbo
sutartį dirbančius asmenis;
2. apdraustieji privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu: visi asmenys,
dirbantys pagal darbo sutartį ar jai prilygintą sutartį;
3. savarankiškai dirbantys asmenys (pagal verslo liudijimą);
4. savanoriškojo valstybinio socialinio draudimo įmokos (nemaišyti su pensijų
fondais);
5. baudos ir delspinigiai už socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos
pažeidimus;
6. valstybės biudžeto asignavimai, kurie skiriami tais atvejais kai dėl įstatymų
sumažėja socialinio draudimo fondo pajamos arba padidėja išlaidos;
7. pajamos iš valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos.
* Nėra numatyta savanoriškų įmokų.
Kam yra naudojamos lėšos:
1. dengiamos išlaidos pagal pensijų draudimą. Išmokamos visų rūšių pensijos;
2. dengiamos išlaidos pagal ligos ir motinystės (tėvystės) draudimą;
3. dengiamos išlaidos pagal draudimą nuo nedarbo;
4. dengiamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio
draudimo išlaidos;
5. dengiamos fondo veiklos sąnaudos;
6. daromi pervedimai į pensijų fondus;
7. daromi pervedimai į privalomojo sveikatos draudimo fondą.
SoDra‘os lėšos kaupiamos ir naudojamos pagal valstybinio SoDra‘os fondo biudžetą.
Šitas biudžetas nors ir tvirtinamas praktiškai vienu metu su valstybės biudžetu, tačiau jis
yra savarankiškas ir visiškai nesusijęs su valstybės biudžetu. Valstybinio SoDra‘os fondo
galiojimo laikas prasideda sausio 1 d. ir galioja vienus biudžetinius metus iki gruodžio 31
d.
Valstybinio SoDra‘os fondo biudžeto projektą rengia valstybinė SoDra‘os fondo valdyba,
parengtas biudžeto projektas yra derinamas su socialinės apsaugos ir darbo
ministerijomis. Suderinus su ministerija, projektas yra teikiamas derinti FM ir TM. Gavus
 FM ir TM išvadas biudžeto projektas teikiamas svarstyti valstybinio SoDra‘os fondo
tarybai. Gavus tarybos išvadą, SoDra‘os fondo valdyba patikslina projektą ir teikia jį
socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri savo ruožtu teikia projektą Vyriausybei, o
ši teikia projektą Seimui tais pačiais terminais, t. y. likus 25 d. iki naujų biudžetinių metų
pradžios. Kartu su SoDra‘os biudžeto projektu yra rengiamos SoDra‘os biudžeto
piniginių srautų ir išlaidų prognozės 2 metams. Kaip ir valstybės biudžetas, SoDra‘os
biudžetas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip 14 d. iki naujų biudžetinių metų pradžios.
Jei biudžetas nėra patvirtinamas, valstybinio SoDra‘os fondo sąnaudos arba išlaidos
kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų SoDra‘os fondo sąnaudų. Jeigu
patvirtinus SoDra‘os fondo biudžetą, ir jam įsigaliojus, Seimas arba Vyriausybė priima
teisės aktus dėl kurių sumažėjo SoDra‘os fondo pajamos arba padidėjo išlaidos, tai toks
lėšų skirtumas pirmiausia yra kompensuojamas iš valstybės biudžeto ir tik tai jeigu nėra
galimybės papildomai skirti lėšų iš valstybės biudžeto, valstybinio SoDra‘os fondo
biudžetas gali būti tikslinamas. Kaip ir valstybes biudžeto atveju, metams pasibaigus
socialinio draudimo valdyba rengia SoDra‘os ataskaitų rinkinį, kurį tvirtina Seimas;
 Privalomas sveikatos draudimo fondas, kuris yra įsteigtas pagal LR sveikatos
draudimo įstatymą. Pagrindinis PSD fondo egzistavimo tikslas – surinkti lėšas sveikatos
priežiūros išlaidoms dengti.
Fondas formuojamas iš:
1. apdraustųjų PSD įmokų. Jas privalo mokėti visi pagal darbo sutartį ar kitą sutartį,
dirbantys asmenis, kurie gauna atlyginimą;
2. darbdavių mokamų PSD įmokų. Įmokas į PSD fondą moka ūkinės bendrijos, FA,
kurie verčiasi individualia veikla, tame tarpe ir asmenys gaunantys atlyginimą
pagal autorines sutartis;
3. ūkininkų ir žemės naudotojų įmokų. Įmokos iš valstybės biudžeto už asmenis
draudžiamus valstybės lėšomis;
4. savanoriškų JA ir FA įmokų;
5. baudų už sveikatos priežiūros įstatymo reikalavimo pažeidimus.
Sveikatos draudimo įmokų dydžiai nustatomi kiekvienais metais + priklausomai nuo
draudimo rūšies. Gyventojai moka 9% SoDra’os ir PSD įmoką, darbdaviai – 30%ю
Kam yra naudojamos lėšos:
1. apmokoma prevencinė medicinos pagalba, t. y. sveikatos profilaktiniai
patikrinimai, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministerija, taip informacijos
ligų profilaktikos klausimais teikimas;
2. yra apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros paslaugos;
3. kompensuojamos galūnių, sąnarių ir protezavimo ir protezų įsigijimo išlaidos;
4. kompensuojamos išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, tik
tos kurios įtrauktos į sveikatos ministerijos kompensuojamų vaistų ir medicinos
pagalbos sąrašą;
5. kompensuojamos medicininės reabilitacijos paslaugos;
6. kompensuojamos slaugos paslaugos;
7. kompensuojamos sanatorinio tipo paslaugos ir kai kuriuos panašios paslaugos;
8. apmokomos sveikatos ekspertizės paslaugos.
Yra apmokamos tik tos paslaugos, kurias suteikia medicininio gydimo įstaigos, su
kuriomis sutartis yra sudariusios teritorinės ligonių kasos.
Šio fondo lėšos yra kaupiamos ir naudojamos pagal savarankišką privalomojo fondo
biudžetą. Tokio biudžeto projektą rengia valstybinė ligonių kasa, svarsto projektą PSD
fondo taryba, FM ir TM, sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė. Vyriausybė
pritarusi biudežeto projektui teikia jį tvirtinti Seimui. Seimui teikiamas ne vėliau kaip 75
dienų iki naujų biudžetinių metų pradžios, o turi būti patvirtintas 14 dienų iki biudžetinių
metų pradžios. Viskas vyksta kaip ir su valstybiniu biudežtu. Metams pasibaigus,
valstybinė ligonių kasa rengia biudežeto vykdymo ataskaitų rinkinį;