Professional Documents
Culture Documents
rom saxelmwifoebi arian unitaruli aqtorebi da rom TiToeuli maTgani erTi gamokveTili
interesTa jgufis farglebSi moqmedebs. sagareo politikis kvlevebidan naTlad Cans, rom (ix.
me-4 Tavi) saxelmwifoebis qmedebebi xSir SemTxvevaSi ar asabuTebs mxolod erTi idividual-
uri interesebis erTobas. ufro metic, saxelmwifos `qcevas~ ganapirobebs is Sida garigebebi,
romlebic arsebobs biurokratiul struqturebSi, interesTa jgufebsa da sxva aqtorebSi.
xolo Tu ganvixilavT arasaxelmwifoebriv aqtorebs (nonstate actors) _ individualuri pirebi,
arasamTavrobo organizaciebi, saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi (IGOs) da eTnikuri
jgufebi _ maTi azriT, saerTaSoriso urTierTobebis sfero ar Semoifargleba mxolod im
urTierTobebiT, rac Camoyalibebulia mcire raodenobis saxelmwifoebriv aqtorebs Soris,
romelnic erovnuli interesebidan gamomdinare moqmedeben.
racionalurobis cnebac Tavis mxriv sakmaod problematuria. Tu saxelmwifoebi individu-
aluri aqtorebi arian da gamokveTili interesebi gaaCniaT, am interesebis maqsimizaciiT isini
xSir SemTxvevaSi SesaZloa arcTu ise sasurvel saqmianobas eweodnen. ra Tqma unda, rTulia
aqtoris qcevidan gansazRvro, esa Tu is qmedeba iyo iracionaluri Tu mxolod sakuTari in-
teresebiT ganpirobebuli, da agreTve rTulia Seafaso, produqtiuli da misaRbi iyo Tu ara
igi. aqtoris qmedebebisa da qcevis racionalurobis Sefasebisas mniSvnelovania upiratesoba-
Ta miniWebis gaTvaliswineba. realistebis umravlesobas miaCnia, rom saxelwifoebi iswrafvian
Zalauflebisaken. kritikosTa azriT, ar aris saWiro yuradRebis koncentrireba aqtorebis
miswrafebebze, ufro mniSvnelovania maTi qmedebebis gansazRvra saerTaSoriso urTierTo-
bebSi.
liberalebis azriT, samxedro Zala, rogorc miznis miRwevis saSualeba, ar unda ganixile-
bodes umniSvnelovanes faqtorad ( Tu aqtorad )rogorc amas realizmi gvTavazobs. samxedro
Zalis gamoyeneba aris aqtorze zegavlenis moxdenis ZviradRirebuli gza (ix. me-6 Tavi) diplo-
matiasTan, konfliqtis dialogis gziT mogvarebasTan, samSvidobo operaciebTan SedarebiT.
saerTaSoriso organizaciebi, kanonebi da normebi qmnis stabilur platformas molaparake-
bebisaTvis da saerTaSoriso struqturis ganviTarebisa da masStabebis gazrdasTan erTad iz-
rdeba konfliqtebis arasamxedro gziT mogvarebis SesaZleblobebi (ixileT me-7 Tavi). aRsaniS-
navia, rom realizmis kritikosebis amgvari Sexeduleba usafrTxoebis sakiTxebTan mimarTebaSi
ufro metad miesadageba saerTaSoriso politikuri ekonomikis sferos. (Tavi 8-13).
realizmis zemoaRniSnul zogad kritikul mosazrebebTan erTad zogierTi liberali
dasZens, rom realisturi ideebi saerTaSoriso urTierTobebis sferoSi mimdinare cvlile-
bebis fonze SeiZleba atrofirebulad CaiTvalos. realizmi SesaZloa erT dros realisturi
iyo _ albaT im epoqaSi, rodesac evropeli mefeebi da dedoflebi awarmoebdnen omebs da teri-
toriebiT, rogorc sakuTari qonebiT, ise vaWrobdnen. magram dReisaTvis saxelmwifoebi urT-
ierTdamokidebulni arian da es realoba ewinaaRmdegeba avtonomiisa da suverenitetis cne-
bebs. sazRvrebi mudmivad icvleba, rac teritoriuli mTlianobis sakiTxs Zirs uTxris. Zalis
gamoyenebis normebma evolucia ganicada, ramac mniSvnelovnad Secvala samxedro faqtoris
roli saerTaSoriso wesrigTan mimarTebaSi. 1970-iani wlebidan moyolebuli saerTaSoriso
urTierTobaTa sferoSi liberaluri urTierTdamokidebulebis Teoriis Camoyalibebis pro-
cesSi zemoaRniSnuli argumentebi friad mniSvnelovania.
ra aris racionaloba?
liberaluri midgomis qvakuTxeds racionalobis cneba warmoadgens, rac radikalurad gan-
sxvavdeba realistebis koncefciisgan. realistebi racionalistur Sexedulebebs ganixilaven
rogorc erTi aqtoris mcdelobas sakuTar, awmyoze orientirebul interesebs mianiWos maqim-
aluri yuradReba. liberalebis azriT, racionalur aqtorebs TavianTi sazogadoebis keTil-
dReobis donis asamaRleblad ZaluZs gverdi auaros msgavs individualur interesebs. amgvari
qmedebebi racionaluria, vinaidan isini gavlenas axdenen aqtoris pirad keTildReobazec da
es ar aris mxolod awmyoze orientirebuli. 200 wlis win germaneli filosofosi emanuel kanti
amtkicebda, rom saxelmwifoebs, miuxedavad imisa rom avtonomia gaaCniaT, SeuZliaT gaerTi-
andnen msoflio federaciaSi (rogoric dRevandeli gaerTianebuli erebis organizaciaa) da
aRiaron am gaerTianebis principebi, Tundac zogierTi moklevadiani erovnuli interesebis
ignorirebis xarjze. kantis azriT, saxelmwifoebisaTvis ufro racionaluria saerTaSoriso
TanamSromloba da ara omi. aqedan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT, rom realistebis raciona-
l i be r a l i z m i 3
neoliberalizmi
realizmis axali liberaluri mimarTuleba _ neoliberalizmi _ 1980-iani wlebidan iRebs
saTaves. neoliberalizmis Teoriis mixedviT, saerTaSoriso institutebi mniSvnelovan rols
TamaSoben konfliqtebis Semcirebis procesSi. koncefcia dafuZnebulia liberalur ideaze,
rac imaSi mdgomareobs, rom xangrZlivi ormxrivi sargeblis misaRebad muSa oba, individual-
uri moklevadiani sargebelis maqsimizaciasTan SedarebiT, ufro racionaluria. es midgoma
cnobili gaxda rogorc `neolibe raluri institucionalizmi~ an, mokled rom vTqvaT, neolib-
eralizmi.
4 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
koleqtiuri sakuTreba
usafrTxoebis dilema (ix. gv. 75), rac efeqtu-
rad gvexmareba avxsnaT ZviradRirebuli gamale-
buli SeiaraRebis problema, msgavsia e.w. `patimris
es ubralod ????????????
dilemisa~ saerTaSoriso usafrTxoebis sferoSi.
aseTi magaliTebi ufro damaxasiaTebelia saerTa-
Soriso politikuri ekonomikis sferosaTvis, sadac
proteqcionizmisa da ekonomikuri nacionalizmis
sxva formebis wyalobiT xdeba erovnuli simdidris
zrda (ix. me-8 Tavi). Sedegad msoflio ekonomikis
sruli qmediTunarianoba mcirdeba, magram vaWrobi-
dan miRebuli mogebis gadanawilebisas meti sarge-
belis miRebis albaToba izrdeba. problema is aris,
rom Tu sxva saxelmwifoebi msgavs qmedebebs mimar-
Taven, globaluri efeqturoba ecema da mogebis
gadanawileba TiTqmis ar icvleba. Sedegad yvela
saxelmwifos saboloo rezultati mosalodnelTan
SedarebiT uaresia.
zemoCamoTvlili situaciebi koleqtiuri sa-
kuTrebis problemis magaliTebs warmoadgens.
koleqtiuri sakuTreba aris materialuri an ara-
materialuri faseuloba, rac xelmisawvdomia jgu-
fis yvela wevrisaTvis, miuxedavad maTi individu-
aluri wvlilisa, da TiToeuli maTgani Tanabrad
sargeblobs koleqtiuri sakuTrebiT usafrTxoebis
dilemis an patimris dilemis msgavsad. monawileebi
mogebas iReben koleqtiuri sakuTrebidan TavianTi
wvlilis Semcirebis wyalobiT, magram Tu am xerxs
yvela monawile mimarTavs, keTildReoba miuRweve-
li gaxdeba.
magaliTad, iseTi manqanis qona, rac ekolo-
6 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
giur safrTxes uqmnis garemos, ufro iafia, vidre atmosferos dabinZurebis winaaRmdeg me-
brZoli saagentos mier dawesebuli gadasaxadebis dafarva, Tumca manqanis mflobeli Caisaun-
Tqavs Tavisive manqanis gamonabolqviT Zlier dabinZurebul haers. haeris dabinZurebisgan
dacvis problema saerTo sakuTrebis Semadgeneli nawilia. Tu mZRolTa umravlesoba haers
abinZurebs, isini Tavadve zaraldebian amiT. magram Tu aseT manqanaTa raodenoba Semcirdeba,
mZRolebic Sesabamisad sruliad sufTa haers SeisunTqaven; mZRolTa is mcire jgufi, vinc
abinZurebs haers, gadasaxadebis argadamxdeli e.w `ubileTo mgzavrebi~ arian, vinaidan isini
sargebloben saerTo sakuTrebaSi sxvaTa mier Setanili wvliliT. Cven, ra Tqma unda, ver vai-
ZulebT aseT mZRolebs CaisunTqon dabinZurebuli haeri, maSin rodesac sxva mZRolebi sufTa
haeriT sunTqaven. saerTaSoriso politikuri ekonomikis es umniSvnelovanesi principebi wi-
namdebare saxelmZRvanelos momdevno TavebSia ganxiluli. (globaluri ekologia (Tavi 11) da
saerTaSoriso mowyobisa da kanonebis sakiTxebi (Tavi 7).
qveynis SigniT sazogadoebrivi sakuTrebis sakiTxTan dakavSirebuli problemebis mogva-
reba mTavrobaTa gadasawyvetia. mTavrobas SeuZlia dasajos kanonis damrRvevni, romelnic
ar iReben monawileobas saerTo keTildReobis uzrunvelyofis saqmeSi da mudmivad arRveven
dawesebul normebsa da wesebs. mTavrobas aqvs ufleba SemoiRos kanoni, romelic uzrunve-
lyofs mxolod ekologiurad usafrTxo satransporto saSualebebis moZraobas, an moqalaqee-
bs dauwesos gadasaxadebi, rac moxmardeba saerTo sakuTrebis: erovnuli Tavdacvis, magis-
tralebis, skolebis gaumjobesebas. anarqiul saerTSoriso sistemaSi centraluri mTavrobis
ararseboba amwvavebs im problemebs, rac gamowveulia erovnuli sakuTrebis gaumjobesebaze
zrunviT. rTulia mravalmxrivi TanamSromlobis SenarCuneba, rodesac TiToeuli mTavroba
sxvaTa xarjze cdilobs aaSenos sakuTari keTildReoba.
ZiriTadad, koleqtiuri sakuTrebis/keTildReobis sakiTxis mogvareba iolia ufro mcire
jgufebSi.8 mcire jgufSi wevris mier wesebis darRveva (gadasaxadebis argadaxda, normebidan
gadaxveva) ufro advili SesamCnevia, vinaidan nebismieri darRveva did gavlenas axdens saerTo
sakuTrebaze/sazogadoebriv keTildReobaze, da, aqedan gamomdinare, wevris aseTi qmedeba
sakmaod advilad dasjadia. mcire aliansebi xsnian uZlieresi saxelmwifoebis mier Camoyale-
bebuli sistemis mniSvnelobas saerTaSoriso usafrTxoebis sferoSi. swored es aris erT-
erTi im mizezTagani, ramac ganapiroba didi Svideulis G7 industriuli qveynebis. kavSiris Se-
qmna maTi ekonomikuri politikis ukeT regulirebis mizniT. aRniSnuli gaerTianebis qveynebi
ar eyrdnobian mxolod iseT organizaciebs, rogoricaa msoflio banki an msoflio savaWro
organizacia (TiToeuli maTgani daaxloebiT 100 wevrs aerTianebs). Tumca, aRsaniSnavia, rom
mcire jgufebi amomwuravad ver wyveten problemas. faqtia im pirobebSi, rodesac ar arsebobs
msoflio mTavroba, romelic qveynebs daavaldebulebs wvlili Seitanon sazogadoebrivi sa-
kuTrebis keTildReobis gaumjobesebaSi, saxelmwifoebma gamosavali Tavad unda ipovon.
saerTaSoriso reJimi
konfliqtSi monawile mxareebis urTierTsawinaaRmdego Sexedulebebis gamo, rTulia kon-
fliqtis mogvareba mesame mxaris gareSe, romelic moiazreba arbitrad an orive mxaris intere-
sebis gaTvaliswinebiT saerTo miznebis ganmsazRvrelad.
swored es faqtorebi ganapirobebs saerTaSoriso organizaciebis (IOs) Seqmnis aucile-
blobas saerTaSoriso usafrTxoebis sistemaSi (ix. me-7 Tavi). qcevis normebs (norms of behavior)
didi mniSvneloba eniWeba saerTaSoriso ekonomikisa da saerTaSoriso usafrTxoebis sferoSi,
vinaidan swored aRniSnuli ori sferos stabiluroba uzrunvelyofs farTomasStabiani eko-
nomikur warmatebebs.
saerTaSoriso reJimi aris wesebis, normebisa da procedurebis erToblioba, ris safuZ-
l i be r a l i z m i 7
hegemonuri stabiluroba
iqidan gamomdinare, rom reJimis stabilurobas uzrunvelyofs Zlieri saxelmwifoebis
8 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
koleqtiuri usafrTxoeba
koleqtiuri usafrTxoebis cneba miesadageba saerTaSoriso usafrTxoebis sferoSi arse-
bul liberaluri koncefciis ZiriTad debulebas. koleqtiuri usafrTxoeba aris saerTaSor-
iso sistemis mTavari monawileebis mier Camoyalibebuli farTo aliansi SesaZlo agresiis er-
Toblivad Tavidan acilebis mizniT. aRniSnuli Teoriis mecnieruli dasabuTeba emanuel kants
ekuTvnis. vinaidan uZlieres saxelmwifoebs Soris mSvidoba myari arasodes yofila, kantma
wamoayena idea saxelmwifoebis federaciis (ligis) Seqmnis Sesaxeb. kantis azriT, federaciis
farglebSi saxelmwifoebis umravlesobas eqneboda saSualeba daesaja agresori saxelmwifo da
amiT daecva erebis sazogadoebrivi interesebi, amavdoulad xeli Seewyo mcire erebis TviT-
gamorkvevis procesisaTvis.15
pirveli msoflio omis dasrulebisTanave Seiqmna erTa liga, Tumca is Tavidanve or
mimarTulebad iyo dayofili. erTa ligaSi ar gawevrianebula yvela didi saxelmwifo (maT
Soris uZlieresi aSS-c), da misi wevrebi did enTuziazms ar anJRavnebdnen erTiani ZalebiT
agresoris winaaRmdeg gasalaSqreblad, rac dadasturda 1930-ian wlebSi, italiasa da iaponi-
asTan mimarTebaSi. meore msoflio omis Semdeg Seiqmna erTa ligis memkvidre _ koleqtiuri
usafrTxoebis garanti _ gaerTianebuli erebis organizacia. (ix. Tavi 7)
dReisaTvis koleqtiuri usafrToebis (agresoris SeCerebis), iseve rogorc ekonomikur
da kulturul sferoSi TanamSromlobis xelSemwyobis misia sxvadasxva saerTaSoriso org-
nizacias akisria. laTinur amerikasa da SeerTebul StatebSi funqcionirebs amerikuli sax-
elmwifoebis organizacia (Organization of American States _ OAS). axlo aRmosavleTSi moqmedebs
arabTa liga. (Arab League). afrikaSi _ afrikis kavSiri (African Union).
koleqtiuri usafrTxoebis warmateba or pirobazea damokidebuli. maT Soris pirveli aris
is, rom wevrebi unda iyvnen aliansis interesebis erTgulni (maT sxva wevrebis msgavsad, monaw-
ileoba unda miiRon da Tavi ar aaridon pasuxismgeblobas, ar unda gamoiyenon sxva wevrebis upi-
ratesobani TavianT sasargeblod).
koleqtiuri usafrTxoebis meore aucilebeli rekvizitis arsi imaSi mdgomareobs, rom
10 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
wevrTa garkveulma raodenobam unda daadginos, Tu ra aris agresiis mizezi da ra saxis agre-
sias aqvs adgili. gaeros uSiSroebis sabWo ise aris struqturirebuli, rom agresiis gansaz-
Rvra evaleba xuT mudmiv wevrs da damatebiT aranakleb oTx saxelmwifos darCenili aTi qveyn-
idan. koleqtiuri usafrTxoebis aRniSnuli sistema ver ewinaaRmdegeba Zlieri saxelmwifos
mier gamovlenil agresias. gaero uZluri aRmoCnda, rodesac sabWoTa kavSirma avRaneTis ter-
itoria daipyro, an rodesac SeerTebuli Statebis mTavrobis davalebiT dainaRma nikaraguas
navsadgomebi, an rodesac safrangeTma aafeTqa grinfisis xomaldi. mizezi gaeros uZlurebi-
sa gaxldaT is faqti, rom aRniSnul saxelmwifoebs uSiSroebis sabWos rezoluciebze vetos
dadebis ufleba hqondaT miniWebuli.16
koleqtiuri usafrTxoebis meqanizmi amoqmedda 1990 wlis erayis cnobil movlenebTan da-
kavSirebiT. quveitis dapyrobis Semdeg yvela didma saxelmwifom gamoxata mzadyofna monaw-
ileoba mieRo erayis kampaniaSi. gaeros daarsebis dRidan es pirveli SemTxveva iyo, rodesac
organizaciis wevri qveyana SeiWra, daipyro da moaxdina sxva qveynis aneqsia. dairRva quveitis
suvereniteti da teritoriuli mTlianoba da yovelgvari winaaRmdegobis gareSe uSiSroebis
sabWom es qmedeba agresiad Seafasa. sabWos gankargulebiT gaica sanqcia regionSi multina-
cionaluri koaliciis Zalebis gamoye nebis Sesaxeb.17
bosniis SemTxvevaSi agresiis faqti naklebad damajerebeli iyo, radgan mas mohyva erTiani
saxelmwifos _ iugoslaviis _ daSla. qveynis Sida problemam saerTaSoriso masStabebi miiRo,
rodesac xorvatia da bosnia serbeTisagan damoukidebel saxelmwifoebad aRiares. Tumca,
gaeros wevri qveynebi didi enTuziazmiT ar moekidnen agresiis SeCerebis sakiTxs, vinaidan maT
sasicocxlo erovnul interesebs safrTxe ar emuqreboda. maT miiRes gadawyvetileba saerTa-
Soriso reagirebis Sesaxeb da amiT konfliqtis mogvarebis xarjebi minimumamde daiyvanes.
2002-2003 wlebSi uSiSroebis sabWos ganuwyveteli polemikis sakiTxi erayis marcxi gaxl-
daT. sparseTis yureSi omis dasrulebis Semdeg dadebuli SeTanxmebebi masiuri ganadgurebis
iaraRis aRmoCenisa da ganadgurebis Sesaxeb miRebuli gadawyvetilebebis aRsrulebis pirobas
axsenebda saerTaSoriso sazogadoebas. 2002 wlis bolos, gaeros damkvirveblebi kvlav gag-
zavnes eraySi da erays mieca ganiaraRebis SesaZlebloba. didi saxelmwifoebis azri momavali
gegmebis Sesaxeb gaiyo. 2003 wlis dasawyisSi safrangeTma mxari ar dauWira amerikul-britan-
uli Zalebis gamoyenebis Sesaxeb miRweul konsensuss. omTan dakavSirebiT TavianTi opozici-
uri azri daafiqsires ruseTma, germaniam da CineTma. sazogadoebrivi azri gaerTianda omis
winaRmdeg mTels msoflioSi, gansakuTrebiT ki musulmanur qveynebSi, gaeros umoqmedobis
Sedegad aSS-m, britaneTma da avstraliam daamxes sadam huseinis reJimi. gaeros ki brali das-
des `ukbilo~ erTa ligis msgavsad umoqmedobaSi.
koleqtiuri usafrTxoebis masStabebi ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi mniSvnelovnad
gaizarda. magaliTad, arSemdgar saxelmwifoebs ar gaaCniaT sruli kontroli TavianT teri-
toriaze da, aqedan gamomdinare, aseTi qveynebis teritoriaze xelsayreli garemo iqmneba
narkotikebiT vaWrobis, fulis gaTeTrebisa da teroristuli bazebisaTvis. aseT SemTxveva-
Si saerTaSoriso sazogadoeba movalea Caerios saxelmwifoTa saqmeebSi kanonisa da wesrigis
aRsadgenad, rac saboloo jamSi saerTaSoriso sistemis koleqtiuri usafrTxoebis saqmes em-
saxureba.18
feminizmi
feministuri swavleba akademiur disciplinaTa farTo speqtrs moicavs, literaturidan
dawyebuli fsiqologiisa da istoriis CaTvliT. ukanasknel periodSi ki feminizmi iseT sfer-
oebSic ki SeiWra, rogoricaa saerTaSoriso urTierTobebi. es ukanaskneli feministur Teor-
iebTan mimarTebaSi yvelaze mtkice da uryevi poziciebiT gamoirCeoda. ukanaskneli ori aT-
wleulis ganmavlobaSi saerTaSoriso urTierTobebSi feministur swavlebasTan dakavSirebiT
arsebuli masalis moculoba swrafi tempiT izrdeba.19
l i be r a l i z m i 11
realizmis maskulinuroba
viazrovnoT Teoriulad
mamrobiTi sqesis fenomeni da gadawyvetileba omis
dawyebaTan dakavSirebiT
pirad interesebs.
saxelmwifoTaSorisi analizis donesTan realistebis damokidebulebidan Tu vimsjelebT,
omi TavisTavad avtonomiuri xasiaTisaa da is SeiZleba ganvacalkevoT iseTi socialuri aq-
torebisagan, rogoricaa ekonomika, saSiano politika, genderuli diskriminacia da rasizmi.
diferencialurma feminizmma daadgina kavSirebi omsa da CamoTvlil fenomenebs Soris, ganix-
ila ra omi saSinao da individualuri analizis doneebis WrilSia.
ganmasxvavebeli feministuri perspeqtivis mixedviT, neoliberalizmi tradiciul liber-
alizmis principebs gverds uvlis da misTvis misaRebi xdeba realisturi koncefcia, romlis
mixedviTac avtonomiuri unitaruli saxelmwifoebi mniSvnelovani aqtorebia, xolo Sidasax-
elmwifoebrivi da transnacionaluri aqtorebis, maT Soris qalebis roli mxolod meorexa-
risxovania.
neoliberaluri koncefcia ganixilavs avtonomiur aqtorebs Soris garkveul wesebze da-
myarebul urTierTobebs, rac kidev erTxel adasturebs maskulinuri postulatis arsebobas.
qcia unda Seesrulebina qals, rom dasrulebuliyo peloponesis omi. (misi piesa `lisistrata~
gaJRerda 56 qveynis aTasamde scenaze 2003 wlis 3 marts, riTac msofliom gamoxata protesti
eraySi mosalodnel omTan dakavSirebiT). piesaSi axalgazrda qali _ lisistrata _ romelic
omis winaaRmdegia, daiTanxmebs aTenel da spartel qalebs protestis niSnad uari Tqvan sqeso-
briv kavSirze TavianT mamakacebTan (piesis mixedviT, qalebi agreTve gadawyveten gadamalon
nadavli). Sedegma ar daayovna, mamakacebi gons movidnen, rasac mSvidoba mohyva.26
samSvidobo misiis Sesrulebis mizniT qalebi qmnidnen organizaciebs. 1852 wels qalTa
samSvidobo sazogadoebebisaTvis gamoqveynda _ `Systerly Voices~. berta fon zutnerma 1892
wels daarwmuna alfred nobeli Seeqmna nobelis premia mSvidobis dargSi (romelic zutnerma
daimsaxura 1905 wels). pirveli msoflio omis dros, 1915 wels, jein adamsma da sxva femin-
istebma qalTa saerTaSoriso samSvidobo konferencia moawyves haagaSi. maT Camoayalibes qa-
lTa mSvidobis partia (dReisaTvis cnobilia rogorc qalTa saerTaSoriso liga mSvidobisa da
TavisuflebisaTvis).27
pirveli msoflio omis Semdeg qalebma moipoves arCevnebSi monawileobis ufleba. gan-
masxvavebeli Teoriis feministebi Rrmad iyvnen darwmunebulni, rom qalebi mxolod mSvido-
bas dauWerdnen mxars da amiT Seicvleboda sagareo politikis buneba, magram feministebis
molodini ar gamarTlda _ qalebi TavianTi qmrebis mier miRebul gadawyvetilebas uWerdnen
mxars. msgavsad amisa, mogvianebiT, rodesac qalebi monawileobas iRebdnen samxreTSi mimdi-
nare antikoloniur-gamaTavisuflebel brZolaSi, feministebi kvlav imedovnebdnen, rom es
Zireulad Secvlida axali damoukidebeli qveynebis sagareo politikas, Tumca am SemTxveva-
Sic maT imedebs axdena ar ewera (nawilobriv amis mizezi is gaxldaT, rom revoluciis Semdeg
qalebi saxelisuflebo arenasTan ar miuSves).
aSS-is sazogadoebrivi azri sagareo politikasTan dakavSirebiT 1930-iani wlebidan nawilo-
briv mxars uWers ganmasxvavebeli Teoriis feministebis ideebs. samxedro Zalebis gamoyenebas-
Tan dakavSirebiT Catarebuli gamokiTxvis Sedegebis mixedviT, mamakacebTan SedarebiT 10 %-ze
ufro dabali maCvenebeli qalTa xmebze modioda. Tumca es sxvaoba mniSvnelovnad mcirdeba,
rodesac saqme samxedro Zalebis gamoyenebasTan dakavSirebiT sazogadod miRweul konsesusTan
gvaqvs, magaliTad aSS-is Zalebis mier terorisTa dajgufebaze ieriSis mitana avRaneTSi 2001
wlis bolos.
ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi izrdeba feministebis mier daarsebuli qalTa
samSvidobo organizaciebis ricxvi.28 1980-ian wlebSi atomuri iaraRis warmoebis masStabebis
gazrdis winaaRmdeg gamovida organizacia Women’s Action for Nuclear Disarmament (WAND),
(qalTa qmedebebi birTvuli ganiaraRebisTvis) da wlebis ganmavlobaSi marTavda saprotesto
aqciebs britaneTis Greenham Common-is sahaero bazebis SemogarenSi. 1995 wlis gaeros mier
organizebul pekinis konferenciaze msoflios TiTqmis yvela kuTxis aqtivisti qali Seikriba
raTa emsjelaT iseT sakiTxebze, rogoricaa urTierTobebi CrdiloeTsa da samxreTs Soris.
gaeros uSiSroebis sabWos 2000 wlis 1325-e rezoluciaSi xazgasmiTaa aRniSnuli, Tu raoden
didi mniSvneloba aqvs qalebis CarTvas gaeros samSvidobo misiaSi am organizaciis mier kon-
fliqtis zonaSi socialuri reabilitaciis programebis efeqturi warmarTvisaTvis. bahre-
inSi qalebma moipoves arCevnebSi monawileobis miRebis ufleba da 2002 wels TavianTi kandi-
daturebi mmarTvelobiTi organoebis arCevnebic ki wamoayenes, Tumca uSedegod.
aRniSnul qmedebebze dayrdnobiT ganmasxvavebeli feministebi ayalibeben saerTaSoriso
urTierTobebis feministur praqtikas, romelic mamrobiTi sqesis prioritetulobaze agebu-
li realizmis principebis erTgvar alternativas warmoadgens. am mxriv saintereso Sinaarsisaa
gaeros ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis organizaciis (iuneskos) devizi _ `omis mizeze-
bi mamakacebis gonebaSi unda veZeboT da iqvea mSvidobis damyarebis gzebic~. diferencialisti
feministebis azriT, omis iniciatorebi mamakacebi arian, magram mSvidobis damyarebis udidesi
potenciali qalebs gaaCniaT.
l i be r a l i z m i 17
britaneTis premier-ministri margaret tetCeri istoriaSi Sevi da, rogorc meoce sau-
kunis erTaderTi uZlieresi qalbatoni. misi gadawyvetilebiT daiwyo omi folklendis kun-
Zulebis dasabruneblad, romelic argentinis iurisdiqciis qveS iyo (konfliqtis mizezebi _
su ve renitetisa da teritoriuli mTlianobis darRveva). agreTve aRsaniSnavia indira gandis
pirovnebac, romelmac 1971 wels omi gamoucxada pakistans da israelis premier-ministri gol-
da meiri, romlis politika 1973 wels mimarTuli iyo egviptisa da siriis winaaRmdeg. CamoTv-
lil liderTagan gansxvavebulia pakistaneli benazir bhuto da filipineli korazon akuino,
romelnic sakuTari samxedro Zalebis damorCilebisaTvis ibrZodnen 1980-ian wlebSi. Turqe-
Tis lideris tansu Cileris qmedebebi qurTi amboxebulebis winaaRmdeg meoce saukunis 90-iani
wlebis meore naxevarSi gansakuTrebuli sisastikiT gamoirCeoda. sainteresoa nikaraguas
lideris violeta Camoros pirovnebac, romelic samoqalaqo omSi dapirispirebul mxareebs
Soris mSvidobis damyarebis saqmes emsaxureboda. imave saukunis 80-ian wlebSi Sri-lankas
prezidenti da dedamisi, romelic amavdroulad qveynis premier-ministris Tanamdebobas ika-
vebda, yvelafers akeTebdnen separatist meamboxeTa dasaSoSmineblad, magram maTi mcdeloba
uSedego aRmoCnda da sabolood maTi politika mainc omisaken gadaixara.
indoneziis prezidenti magavai sukarnopurti bolo wlebis ganmavlobaSi Zalas ar iSureb-
da indoneziaSi mSvidobis SesanarCuneblad. fineTs, norvegiasa da islandias mdedrobiTi sqe-
sis warmomadgenlebi iseT periodSi marTavdnen, rodesac omi da mSvidoba ar idga saxelmwifos
mniSvnelovani politikuri sakiTxebis dRis wesrigSi. sabo loo jamSi SeiZleba davaskvnaT, rom
qalebi saxelmwifos saTaveSi, mamakacebis msgavsad, ise warmarTaven saqmianobas, rogorc amas
arsebuli garemoebebi moiTxovs.31
aSS-is politikur istebliSmentSic (gavlenian wreebSi) mmarTvel poziciaze myofi qale-
bi arafriT gansxvavdebian sawianaRmdego sqesis kolegebisagan. madelen olbraiti, amerikis
SeerTebuli Statebis pirveli mdedrobiTi sqesis saxelmwifo mdivani, klintonis administra-
ciaSi iTvleboda erT-erT ukompromiso pirovnebad. igive SeiZleba vTqvaT kondoliza raisisa
(mrCeveli erovnuli uSiSroebis sakiTxebSi da jorj buSis prezidentobis periodSi saxelm-
wifo mdivani) da jean kirkpatrikis Sesaxeb (gaeros elCi reiganis administraciaSi). Tumca
respublikeli senatori nensi kasebaumi gaxldaT TanagrZnobis magaliTi da postze yofnis
periodSi, 1990-ian wlebSi misi saqmianoba afrikaSi humanitaruli daxmarebis moculobis gaz-
rdisaken iyo mimarTuli.
1992 wlamde aSS-is kongresis Semadgenloba metwilad (98-99%) mamakacebiT iyo dakom-
pleqtebuli, Tumca 2005 wlisaTvis maTi raodenoba 86%-mde Semcirda. amerikis mTavrobis sen-
atsa da TemTa palatis sagareo politikis mniSvnelovani sferoebis (sagareo urTierTobebi da
SeiaraRebuli Zalebi) komitetebis saTaveSi qalis kandidatura arasodes ganxilula _ Tumca
unda aRvniSnoT, rom patricia Sroderi 1993-1994 wlebSi TemTa palatis samxedro samsaxuris
komitetis `meore rangis~ wevri gaxldaT, romelmac mniSvnelovani (wminda feministuri) gav-
lena moaxdina kongresis gadawyvetilebaze samxedro politikis sakiTxebTan dakavSirebiT.
liberali feministebis azriT, qalebis saqmianoba samxedro samsaxurSi, iseve rogorc
politikaSi, savsebiT SesaZlebelia SevadaroT mamakacebis saqmianoba; amavdroulad, qalebis
monawileobis Sedegad samxedro Zalebis muSaobis xarisxi mniSvnelovnad amaRldeba.32 ameri-
kis SeerTebuli Statebs 1 milionze meti veterani qali hyavs da samxedro ZalebSi daaxloebiT
200 000 qali msaxurobs (sruli raodenobis daaxloebiT 15%). qalebi samxedro sferoSi muSao-
ben rogorc materialur-teqnikuri uzrunvelyofis, aseve samedicino daxmarebis, samxedro
wvrTnebis mimarTulebiT, xelmZRvaneloben samxedro operaciebs. sxva qveynebis samxedro
sferoSi moRvawe qalebic gamoirCeodnen TavianTi warmatebuli saqmianobiT.
miuxedavad warmatebebisa, qalebi arasodes iReben monawileobas saomar moqmedebebSi.
(gavrcelebuli informacia imis Sesaxeb, TiTqos israelis armiaSi qalebi fexosani jaris
mier warmoebul saomar operaciebSi iReben monawileobas, miTs ufro hgavs da realobasTan
araviTari kavSiri ara aqvs). zogierT qveyanaSi samxedro sferoSi momuSave qalebi asrule-
ben mxo lod tradiciulad feministur _ meddisa da mdivnis _ funqciebs. im qveynebSic ki,
mag. aSS-Si, sadac qalebi iseT aratradiciul saqmianobasac ewevian, rogoricaa meqanikosoba
da TviTmfrinavis marTva, ZiriTadad mainc am sqesisaTvis damaxasiaTebel profesias irCeven.
zigierTi saqmianoba kvlav miuwvdomelia maTTvis: magaliTad, qalebis miReba dauSvebelia aSS-
l i be r a l i z m i 19
oristuli operaciebis saxe miiRo, xolo meore msoflio omis dros iaponiis armia ostaturad
marTavda seqsis tyveebis saerTaSoriso qsels, romelic cnobili iyo `women of comfort~ (damx-
mare qalebis) saxeliT. gaupatiurebas, Cveulebriv, omis Tanmdev movlenad miiCneven, Tumca
bolo periodSi gaupatiurebis konkretuli SemTxvevebi samxedro danaSaulad aRiares yofil
iugoslaviasTan dakavSirebiT gamarTul saerTaSoriso tribunalze (war crimes).
dabolos, liberali feministebi uaryofen Sexedulebas, TiT qos qalebi pirdapiri Tu ra-
pirdapiri gziT feminur zegavlenas axdenen sagareo da samxedro sferoze. isini ar akritike-
ben realizms, rogorc sakuTriv maskulinuri bunebis mqone mimdinareobas, Tumca liberali
feministebis kritikis obieqtad kvlav rCeba saxelmwifoebis praqtikaSi damkvidrebuli ten-
dencia, rac gamoixateba saerTaSoriso urTierTobebisa da omis sakiTxebTan dakavSirebuli
movlenebidan qalebis srul izolaciasa da ignorirebaSi.
konstruqtivizmi
bolo 20 wlis ganmavlobaSi saerTaSoriso urTierTobebis disciplinaSi kidev erTma
alternatiulma midgomam _ konstruqtivizmma swrafad moipova popularoba. konstruqtiv-
izms ver davarqmevT Teorias, is Tavisi arsiT ufro problemasTan dakavSirebul (problemis
22 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
postmodernizmi
feminizmisa da konstruqtivizmis msgavsad, postmodernizmi aris mecnieruli kvlevebis
mravalmxrivi midgoma, romelmac kvali daaCnia sxvadasxva akademiur disciplinas, gansa-
kuTrebiT ki literaturis kvlevebs. Tavisi literaturuli arsidan gamomdinare, postmod-
ernistebi gansakuTrebul yuradRebas aniWeben TviT masalas (teqsts) da diskusias _ Tu
rogor weren da saubroben adamianebi ama Tu im problemis garSemo.44 realizmis postmodern-
istuli Teoriis WrilSi analizisas gansakuTrebuli yuradRebis qveS eqceva realistebis mier
gamoTqmuli mosazrebebi da maTi msjeloba.45
24 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
dekonstruirebuli realizmi
postmodernizmis arsi mdgomareobs imaSi, rom ar arsebobs erTaderTi, obieqturi realo-
ba, aramed arsebobs gamocdilebebisa da perspeqtivebis mravalferovneba, rac gansazRvravs
da aadvilebs kategorizacias. swored amitom rTulia postmodernizmis martivad da mxolod
ama Tu im kategoriis konteqstSi ganxilva.
postmodernizmis Teoriis mixedviT, realizmi ver amtkicebs Tavisive principebis safuZ-
velze Camoyalibebul Teorias imis Sesaxeb, rom saxelmwifoebi saerTaSoriso urTierTobebis
sferoSi centraluri aqtorebi arian, da rom saxelmwifoebi moqmedeben rogorc unitaruli
aqtorebi, romelTac logikurad Tanmimdevruli obieqturi interesebi gaaCniaT (da am in-
teresebis ganxorcielebisaTvis iRwvian isini saerTaSoriso Zalis politikis saSualebiT).
postmodernizmis eqspertebi realizmis ganxilvisas aRniSnaven, rom saxelmwifo intereseb-
Tan dakavSirebiT realizmSi araferia obieqturi da universaluri.
ufro Rrma analizisas postmdernizmi saerTod eWvis qveS ayenebs saxelmwifoebis, ro-
gorc aqtorebis cnebas. saxelmwifoebs ar gaaCniaT materialuri realoba; isini `fantaziis
nayofia~, rasac Cven (moqalaqeebi da eqspertebi) vqmniT, raTa avxsnaT individualuri pirebis
qmedebebi. postmodernizmis Teoriis mixedviT, saxelmwifoebisa da politikis istoria sxva
araferia, Tu ara adamianTa fantaziis `Sedevri~. aRniSnuli mosazrebidan gamomdinare, sru-
liad gaumarTlebeli da SeiZleba iTqvas, uxeSi gadarCevis Sedegia, rom mxatvruli liter-
aturisaTvis gankuTvnil Taroze saidumlo agentebze daweril wignebTan erTad ar devs bio-
grafiebi da istoriuli Janris nawarmoebebi. es ar aris obieqturi realoba da amis damtkiceba
SeiZleba faqtebis interpretaciis procesSi, rac arRvevs da amaxinjebs am saqmeSi CarTuli
pirebis realur gamocdilebas.46
realizmis mier SemoTavazebuli cnebis sapirispirod (saxelmwifoebi unitaruli aqtorebi
arian), postmodernistebi gamoyofen rTuli struqturis mqone realobasa da gamocdilebas,
rac realistebis mier `SeTxzuli~ obieqtebis (saxelmwifoebis) miRma imaleba. magaliTad, sab-
WoTa kavSiri, realistebis azriT, iyo aqtori, romelsac Tavisi obieturi interesebi gaaCnda.
amavdroulad, ra Tqma unda, sabWoTa kavSiri msoflioSi meore mniSvnelovan aqtorad iTvle-
boda. realistebi friad gaakvirva sabWoTa kavSiris TxuTmet nawilad daSlam, ramac naTelyo,
rom `unitarul saxelmwifos~ _ sabWoTa kavSirs _ Tavisi niRbis qveS marwuxebSi hyavda moq-
ceuli Semadgeneli respublikebis gansxvavebuli gamocdilebebi, eTnikuri jgufebi da indi-
vidualuri pirebi.
postmodernistebi cdiloben ganixilon iseTi konstruqciebi, rogoricaa saxelmwifoebi
da saerTaSoriso sistema, agreTve realistebis mier saerTaSoriso urTierTobebis Sesaxeb Se-
qmnili Teoriebi da diskusiebi, raTa warmoaCinon aRniSnuli kostruqciebis mravalferovneba
da maTSi arsebuli winaaRmdegobebi. teqstis dekonstruqcia/axsna _ aris literaturuli kri-
tikis sferodan aRebuli termini, rac niSnavs sityvaSi dafaruli mniSvnelobisa da Seusabamo-
bebis, agreTve ama Tu im terminSi mxolod azrobrivad/arapirdapir CarTuli an gamotovebuli
Sinaarsis dadgenisas. teqstSi arsebul dafarul _ implicitur _ informacias qveteqsts uwo-
deben.47
ra aris realistebis mier saerTaSoriso urTierTobebis Sesaxeb gadmocemuli istoriis
qveteqsti? ras arideben Tavs realistebi saerTaSoriso urTeirTobebis TemasTan dakavSire-
biT gamoTqmul mosazrebebSi? Cven ukve ganvixileT realistebis mier ignorirebulia erT-erTi
umniSvnelovanesi Tema _ qalebi da genderi. amaxvilebs ra yuradRebas saxelmwifoebze, rogorc
unitarul aqtorebze, realizmis yuradRebis miRma rCeba agreTve individualuri pirebis, sa-
Sinao politikis, ekonomikuri klasebis, multinacionaluri korporaciebisa da sxva arasax-
elmwifo aqtorebis roli. realizmis yuradRebis centrSia mxolod udidesi saxelmwifoebi da
sruliad ar aris gaTvaliswinebuli e.w. samxreT naxevarsferos qveynebis gamocdileba. saxel-
mwifos interesebis ganxorcielebaSi realistebi upiratesobas aniWeben Zalis meqanizmebis gam-
oyenebas da arafers amboben araZalismieri zegavlenis moxdenis SesaZleblobebze.
l i be r a l i z m i 25
realizmis TvalTaxedva Zalin viwroa, radgan misi mizania daakninos saerTaSoriso urT-
ierTobebis mniSvneloba da is warmoaCinos igi martiv, harmoniuli struqturis mqone mode-
lad, rac sruliad miuRebelia postmodernistuli Teoriis eqspertebisaTvis. maTi azriT es
modeli tendenciuria da faqtebs calmxrivad, viwro masStabiT ganixilavs, raTa wina planze
wamoswios Zlieri aqtorebis interesebi. postmodernistebis mizania daangrion aRniSnuli
da sxva msgavsi modelebi (neoloberalizmis CaTvliT), romelnic saerTaSoriso urTierTo-
bebs martiv obieqtur kategoriad warmoaCenen. postmodernistebis mtkicebiT, saerTaSoriso
urTierTobebs qmnis gamocdilebaTa mravalferovneba rac ar saWiroebs gamartivebasa da kate-
gorizacias. 48
postmodernistuli feminizmi
realizmis axsnaze orientirebuli erT-erTi Teoria aerTianebs feminizmsa da postmod-
ernizms.49 postmodernistuli feminizmis mizania moaxdinos realizmis dekonstruqcia, raTa
warmoaCinos saerTaSoriso urTierTobebSi arsebuli genderuli zegavlena da genderuli
rolebis konstruirebis pirobiTi xasiaTi. feministi postmodernistebi iziareben ganmasx-
vavebeli Teoriis feministebis mosazrebas imis Sesaxeb, rom realizms Tavis arsSi farulad
aqvs gansazRvruli genderuli rolebi, magram amasTanave uaryofen mamrobiT Tu mdedrobiT
sqesTan dakavSirebul raime konkretul mniSvnelobas. postmodernisti feministebi akvird-
ebian genderisa da Zalis interaqcias da aRniSnaven, rom am procesSi ar arsebobs dadgenili
CarCoebi. postmodernisti feministebi akritikeben liberal feministebs, romelnic cdilo-
ben qalis integracias omisa da sagareo politikis tradiciul struqturaSi. isini agreTve
akritikeben diferencialist feministebs tradiciuli feminuri Rirsebebisa da upirateso-
bebis propagandisaTvis.
omis sakiTxis kvlevisas postmodernistma feministebma Seiswavles mxolod `meomari sulis
mqone~ (mamakacis) _ da `mSvenieri sulis mqone~ arsebis (qalis) prototipebi. maTi mtkicebiT,
qalebi ar arian omis pasiuri TviTmxilvelni an msxverpli, isini aqtiurad monawileoben omis
sistemaSi. qalebi ara marto meddebad da Jurnalistebad muSaoben frontis `wina xazze~, ar-
amed `zurgSic~ sadac isini gvevlinebian rogorc dedebi, meuRleebi da megobari gogonebi.50
eqspertTa erTi jgufi amtkicebs, rom samxedro SeiaraRebis Sesaxeb arsebul informaciaSi ar
unda iyos gamotovebuli samxedro bazebSi arsebuli meZavi qalebis rolic, da diplomatiis
istoriaSi unda iyos Setanili informacia diplomatebis meuRleTa Sesaxeb.51
postmodernisti feministebi uaryofen ara marto realizms, aramed ramdenime alterna-
tiul mimarTulebasac, romelic iTvaliswinebs qalebisa da sxva `arameomari pirebis~ dacvis
sakiTxebs. samarTliani omis doqtrina ukiduresad abstraqtuladaa warmoCenili _is aris kon-
cefciebisa da wesebis erToblioba, romelSic calkeuli istoriuli konteqsti Tu pirovneba
(qalebi da mamakacebi) sruliad iRimRamod gamoiyureba.52
postmodernisti feministebi agreTve cdiloben moaxdinon realizmis enis dekonstruqcia,
gansakuTrebiT im nawilSi, sadac realizmi exeba genderisa da sqesis zegavlenas. magaliTad,
pirveli atomuri bombebis genderi mamrobiTi sqesis Tvisebebis matarebeli iyo. (maT daarqves
`Fat Man~ da `Little Boy~); vaSingtonSi gadagzavnili daSifruli telegramis teqstSi pirveli
wyalbadis bombis warmatebuli amoqmedebis Sesaxeb ewera: `is biWia~ (teqstSi rom yofiliyo si-
tyvebi `is gogoa,~ adresati eqsperiments warumatebelad aRiqvamda). aRsaniSnavia, rom TviTm-
frinavi, romelmac hirosimaSi atomuri bombi Camoagdo, saxelidan gamomdinare _ `Elona Gay~
_ qalis genderis matarebeli iyo; TviTmfrinavs pilotis dedis saxeli daarqves. sainteresoa
is faqtic, rom wynari okeanis samxreTSi arsebul safrangeTis atomuri iaraRis sacdel bazebs
qalis saxelebi daarqves.53 msgavsad amisa saomari moqmedebebis dros Cveulebriv sabrZolo
Wurvebze pilotebi SiSveli qalis fotoebs akravdnen. zemoaRwerili faqtebidan gamomdin-
are, postodernisti feministebi aRniSnaven, rom transportis saxeobebis, samizneeebisa da
Tundac dekoraciebis (iaraRze mikruli fotoebis) feminuri genderi aZlierebs sakuTriv
26 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
iaraRis maskulinurobas.
es ubralod ???????????? amrigad, sqesi da genderi realizmis qvete-
qstis ganuyofeli nawilia. magaliTad, termi-
nebi Zala/Zliereba (power) da potencia/qme-
diTunarianoba (potency) miesadageba rogorc
saxelmwifos potencials, aseve mamakacur gam-
Zleobas. samxedro Zliereba damokidebulia
`falosur~ obieqtebze _ iaraRi, romelsac
iyeneben asafeTqeblad, mizanSi SesaRwevad,
afeTqebebisaTvis. Cveulebrivi samxedro wvrT-
nis dros samxedroebis simReris teqsti Semde-
gnairad JRers: `es Cemi avtomatia (maT uWiravT
avtomati), es Cemi iaraRia (da miuTiTeben fexebs
Soris adgils); erTs mosaklavad viyenebT,
meores ki _ gasarTobad~.54 birTvul iaraRs
sqesis Tvisebebs miaweren, albaT maTi Zlieri
`potenciidan~ gamomdinare. samxedro iara-
Ris gamofena-gayidvis dros specialur SouSi
monawileobis misaRebad Cveulebrivi movlenaa
qali modelebis mowveva.55
realizmi da liberalizmi SeiaraRebis e.w.
sqesobriv aspeqtebs ignorirebas ukeTeben da
yuradRebas amaxvileben iseT sakiTxebze, ro-
goricaa iaraRis simZlavre, moqmedebis radiusi
da sxva teqnikuri maxasiaTeblebi. Tumca, real-
izmi da liberalizmi ver xsnis sqesis zegavle-
niT miRebuli gadawyvetilebebis mizezs _
rodesac sqesis elementebi, nebiT Tu uneblieT,
gadawyvetilebis miRebis procesze axdens zegavlenas.56 postmodernizmi am SemTxvevas mamak-
aci politikosebisa da samxedro pirebis seqsualuri dakmayofilebiT xsnis _ rac erTgvarad
ewinaaRmdegeba realizmisa da neoliberalizmis postulatebs, sadac aqcenti keTdeba erovnu-
li interesebis maqsimizaciis procesze. postmodernistebis azriT, saerTaSoriso urTier-
Tobebis Teoriis midgomebisa da aqcentebis radikaluri SecvliT gaizrdeba codna sakuTriv
racionalurobis arsisa da zogadad saerTaSoriso urTierTobebis Sesaxeb.
mSvidobis kvlevebi
mSvidobis kvlevebi kidev erTi mimarTulebaa, romelic realizmisa da liberalizmis
fundamentur cnebebs sxvagvarad ganmartavs. sxvadasxva saswavleblis saswavlo programaSi
CarTulia mSvidobis kvlevebis interdisciplinaruli programebi, romlis farglebSic stu-
dentebi da Teoretikosebi awyoben diskusiebs da atareben kursebs mSvidobis kvlevebTan
dakavSirebiT.57 Cveulebriv, msgavs programebSi CarTuli arian ara mxolod politolo-
gebi, aramed fsiqologebi, fizikosebi, religiis Teoretikosebi da a.S. mSvidobis kvlevebis
Teoretikosebi ufro ekleqturebi arian politologebTan SedarebiT, da saerTaSoriso
usafrTxoebis sakiTxebis ganxilvisas saganTa ufro farTo speqtrs sTavazoben studentebs.
mSvidobis kvlevebi individualuri pasuxismgeblobis, ekonomikuri uTanasworobis, gender-
uli urTierTobebis, kulturaTa gadakveTis Sedegad miRebuli codnisa da socialuri urT-
ierTobebis sxva aspeqtebis WrilSi ganixilavs da adgens kavSirebs omsa da mSvidobas Soris.
mSvidobis kvlevebi mSvidobis potencials xedavs ara saxelmwifoebis liderebs Soris dade-
l i be r a l i z m i 27
konfliqtis mogvareba
konfliqtis mogvareba aris zogadi cneba, rac aRniSnavs konf liqtebis mSvidobiani,
araZalismieri meTodebiT daregulirebis strategiebis SemuSavebasa da ganxorcielebas. kon-
fliqtis mSvidobiani gziT mogvarebis meTodebs dReisaTvis xSirad mimarTaven da igi ufro da
ufro daxvewil formebs iZens.59
konfliqtis mSvidobiani gziT mogvarebisas mniSvnelovani roli eniWeba mesame mxares _
romelic mediatoris rols asrulebs.60 Cveni epoqis saerTaSoriso konfliqtebis umravle-
sobaSi CarTulia erTi an meti mediatori. ar arsebobs gansazRvruli wesi imis dasadgenad, ro-
gori saxis mesame mxarem unda Seasrulos mediatoris roli sxvadasxva xasiaTis konfliqtSi.
dReisaTvis msoflioSi arsebuli konfliqtebis mogvarebaSi umniSvnelovanesi mediatoris
rolSi warmodgenilia gaerTianebuli erebis organizacia. zogierT regionalur konfliqtSi
mediatoris funqciebs regionaluri organizaciebi, zogjer ki kerZo pirebic ki asruleben.
magaliTad, kosta rikis yofili prezidenti oskar ariasi 1987 wels nobelis premiis laureati
gaxda centraluri amerikis qveynebis prezidentebs Soris dadebuli mravalmxrivi xelSek-
rulebis momzadebisa da dadebis procesSi mediatoris rolis SesrulebisaTvis. aRniSnuli
xelSekrulebis Sedegad wertili daesva regionSi arsebul sisxlismRvrel konfliqtebs.61
mediatoris monawileoba konfliqtis mogvarebis saqmeSi sxvadasxvagvarad SeiZleba gan-
isazRvros. zogjer mediatoroba mkacrad gansazRvruli teqnikuri xasiaTisaa _ mediators
SeuZlia iTamaSos aqtiuri, magram mkacrad neitraluri roli or mxares Soris urTierTobebis
Camoyalibebis saqmeSi (rodesac TiTqmis ar arsebobs urTierToba or konfliqtur mxares So-
ris).62 magaliTad, pakistani saidumlod asrulebda informatoris rols CineTsa da amerikas
Soris da, sabolood, 1971 wels am or qveyanas Soris SesaZlebeli gaxda urTierTobebis da-
myareba. amgvari qmedeba SeiZleba SevafasoT, rogorc pozitiuri efeqtis mqone, rac dadebi-
Tad moqmedebs or mxares Soris molaparakebis procesze. mxareebs Soris komunikaciis dasa-
myareblad mediatori TiToeuli mxaris mosazrebebis Sesaxeb srul informcias iRebs da am
informaciis prezentacias axdens meore mxarisaTvis misaRebi formiT. mediatori cdilobs
Secvalos mxareebis Sexedulebebi konfliqtur sakiTxebTan dakavSirebiT. amgvari rolis Ses-
rulebisas mediatori `Tarjimnis~ an `mkurnalis~ funqcias asrulebs da exmareba mxareebs
urTierTobebis Camoyalibebis procesis Tanmxlebi fsiqologiuri problemebis daZlevaSi.63
process, romelic miuTiTebs, rom orive mxares Soris miRweulia SeTanxmeba, rac iT-
valiswinebs mediatoris mier SeTavazebuli gadawyvetilebis Sesrulebas, ewodeba ar bit-
raJi. am SemTxvevaSi orive mxare warudgens Tavis arguments mosamarTles, `samarTliani
gadawyvetilebis~ miReba ki am ukanasknelis kompetenciaa. magaliTad, rodesac molapa ra -
kebebis procesSi serbi da bosnieli mxareebi ver SeTanxmdnen, vis unda gadascemoda qalaqi
brko, maT 1995 wlis deitonis xelSekrulebis gverdis avliT es sakiTxi gansaxilvelad
warudgines arbitraJs. arbitraJis/sasamarTlos Semadgenloba Cveulebriv warmodgenilia
sami adamianisagan _ TiTo warmomadgeneli mowinaaRmdege mxareTagan da erTi kandidatura,
romelic orive mxarisaTvis misaRebia. 2002 wels, xangrZlivi omis Semdeg, zemoaRniSnuli
struqturis mixedviT Semdgarma sabWom (gaero warmodgenili iyo rogorc mesame wevri)
28 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
eneos mis xelT arsebuli saSualebebi da konfliqtur mxareebs daexmaros saerTo interesebis
moZebnaSi. magaliTad, amerikis SerTebuli Statebis mier egviptisa da israelisadmi micemuli
piroba (momavalSi aSS-is daxmarebis programaSi am ori qveynis CarTva) gaxda or qveyanas Soris
urTierTobebis `daTbobis~ safuZveli, rac kemp deividSi xelSekrulebis dadebiT dagvirgvin-
da. zemoaRniSnulis msgavsad, 1991-2000 wlebSi amerikis SeerTebuli Statebis ukma yofileba,
arabeT-israelis konfliqtSi CarTuli mxareebi samSvidobo molaparakebebis magidas miusxd-
nen 1991-2000 wlebSi.
omi da militarizmi
mSvidobis kvlevebi rezonirebs benJamen franklinis mosazrebasTan, rom `arasodes yo-
fila kargi omi an cudi mSvidoba.~67 mSvidobis kvlevebis Teoretikosebis azriT, omi ar aris
Zalis mxolod bunebrivi gamoxatva, zogierT kulturaSi masSi gamoxatulia mWidro kavSiri
militarizmTan.68 militarizmi aris omis, samxedro Zlierebisa da Zaladobis propaganda
telegadacemebis, filmebis, wignebis, politikuri gancxadebebis, saTamaSoebis, TamaSebis,
sportisa da sxva msgavsi saSualebebiT. militarizmi agreTve pirdapiri kavSirSia omis Sesaxeb
sazogadoebrivi azris CamoyalibebasTan _ magaliTad, rodesac saxelmwifos ekonomikaSi samx-
edro-samrewvelo kompleqsdominanturi roli akisria, an erovnuli usafrTxoebis sakiTxebi
dominirebs saSinao politikaSi, da a.S. SeiZleba iTqvas, rom militarizmi ganapirobebs poli-
tikuri liderebis midrekilebebs _ gamoiyenon samxedro Zala ama Tu im sakiTxis mosagvare-
blad. istorias Tu gadavxedavT, davrwmundebiT, rom militarizmma didi zegavlena iqonia
sazogadoebis evoluciiaze. omi yovelTvis (gansakuTrebiT pirvel msoflio omamde, mas Sem-
deg es damokidebuleba Seicvala) ganixileboda rogorc `maskulinuri xasiaTis qmedeba, rac
akeTilSobilebs adamianis suls~. oms mravali ubedureba axlavs, Tumca SeiZleba visaubroT
omis dadebiT mxareebzec rac gamoixateba imaSi, rom omis dros adamianebi ufro zrunaven
sazogadoebaze, Tavs swiraven saerTo keTildReobas, avlenen udides mamacobasa da erTgule-
bas.
Tanamedrove saxelmwifoebis kulturuli doqtrinis Sesabamisad, samxedroebis mier omis
dros gamovlenili zemoaRniSnuli Tvisebebi qebas imsaxurebs. msgavsi damokidebuleba iyo pre-
istoriuli monadire-Semgrovebluri kulturebis epoqaSic, rac gamoixateboda saomar qmede-
bebSi monawile pirebis xotba-didebiT. aseTive damokidebuleba gvaqvs Cven dResac _ vajil-
doebT omis veteranebs, omSi gmirulad dacemul jariskacebis saxelebs vaTavsebT specialur
memorialur dafaze da a.S.
vinaidan militarizmi mravlismomcveli da saxelmwifosTan mWidrod dakavSirebuli cne-
baa, mSvidobis kvlevebis Teoretikoseb kvlav msjeloben: saWiroa Tu ara Seicvalos saxel-
mwifoebis `buneba~ (xasiaTi) mSvidobis saboloo damyarebamde. aRniSnuli mosazrebebidan da
arsebuli Teoriebidan gamomdinare, mSvidobis kvlevebi sruliad gansxvavebulia realizmisa
da neoliberalizmisagan.
naklebad militarizebuli kulturebis ganxilvisas naTlad Cans, rom realizmis Sexedule-
bebis gaziareba samxedro Zalebis gamoyenebasTan dakavSirebiT ar aris universaluri an Tun-
dac savaldebulo. kosta-rikas sakuTari armia (igulisxmeba Zlieri SeiaraRebis regularuli
armia) ar hyavda 50 wlis ganmavlobaSi, miT umetes 1980-ian wlebSi, maSin rodesac konfliqti
gaCaRda mezobel nikaraguasa da panamaSi. iaponiis kulturaSi meore msoflio omis Semdeg Cam-
oyalibda mkacri normebi omisa da Zaladobis winaaRmdeg. dReisaTvis sazogadoebrivi azri,
iaponiis konstituciasTan SedarebiT ufro did zegavlenas axdens politikur liderebze da
mouwodebs maT ar ganixilon samxedro Zala, rogorc sagareo politikis warmatebiT warmarT-
vis ualternativo instrumenti.
anTropologebi cdiloben moZebnon kavSiri monadire-Semgrovebluri epoqis sazogadoe-
bis `Sida~ Taviseburebebsa da am sazogadoebis adamianebis `gare~ (external) midrekilebebs
Soris da daadginon, Tu ra ganapirobebda maT swrafvas saomari moqmedebisaken. arsebuli ma-
salebidan Cans, rom omisadmi midrekileba ufro metad Cndeba iseT sazogadoebaSi, sadac mkve-
Trada gamoxatuli Sida (gansakuTrebiT ki genderuli) uTanasworoba da sadac mamakaci (mama)
30 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
pozitiuri mSvidoba
mSvidobis kvlevebSi omi ganixileba, rogorc sazogadoebis yvela sferos momcveli mov-
lena. msgavsad amisa, SeiZleba movaxdinoT mSvidobis koncefciis ufro farTo masStabiani
da mravalmxrivi gaazreba.70 mSvidobis mkvlevarTa azriT, cnebaSi `mSvidoba~ ar unda vigu-
lisxmoT omis ararseboba, vinaidan es ukanaskneli sulac ar gamoricxavs mis nebismier momen-
tSi dawyebas. sainteresoa kantis mosazreba imis Sesaxeb, rom me-16-18 saukuneebSi dadebuli
samSvidobo xelSekrulebebi (romlebmac daasrules evropul saxelmwifoebs Soris mimdinare
omebi da amavdroulad Seicavdnen momdevno samxedro konfliqtis sawyisebs) omis erTgvar
sawyis etaps warmoadgenda. civi omis periodSi uZlieres saxelmwifoebs Soris realuri omis
ararseboba ar SeiZleba miviCnioT absoluturi mSvidobis periodad: sxvisi xeliT warmoebuli
omebis ganmavlobaSi milionobiT adamiani daiRupa, maSin rodesac umowyalo, gamalebuli Sei-
araRebis epoqam uTvalavi resursi Seiwira. realizmisaTvis SeiaraRebuli konfliqtebi Cveu-
lebrivi movlenaa, xolo mSvidobis negatiur mxared warmodgenilia (negative kind of peace) omis
droebiT arqona.
cneba _ pozitiuri mSvidoba _ sruliad gansxvavebulia zemoaRniSnuli cnebisagan. kerZod,
am SemTxvevaSi mSvidoba ar niSnavs mxolod mxareebs Soris cecxlis Sewyvetas, aramed urTier-
TobaTa transformacias. pozitiuri mSvidobis pirobebSi saxelmwifos jari wyvets sabrZolo
moqmedebebs, Cerdeba SeiaraRebis procesi, ar iqmneba Sida mRelvarebis CasaxSobi sadamsjelo
jgufebi, adgili ar aqvs ekonomikur eqsploataciasa da politikur zewolas. pozitiuri mSvi-
dobis mkvlevarTa azriT, aRniSnuli faqtorebi iwvevs socialur konfliqtebs, rac sabolood
omis dawyebis safuZvels qmnis.
aRniSnuli Teoriis mxardamWerTa azriT, mravlismomcveli socialuri da ekonomikuri
sakiTxebi _ rasac realistebi SedarebiT umniSvnelod miiCneven _ mWidrodaa dakavSirebuli
pozitiur mSvidobasTan. TeoretikosTa erTi jgufi siRaribes, SimSilsa da zewolas, rogorc
Zaladobis saxesxvaobebs _ struqturul Zaladobas uwodebs, vinaidan Zaladobis ZiriTadi
gamomwvevi mizezi socialur urTierTobaTa struqtura da ara urTierTdapirispirebuli
mxareebis saomari qmedebebia. struqturuli Zaladobis msxverpli bevrad ufro metia omi-
sa da sxva pirdapiri politikuri Zaladobis msxverplTan SedarebiT. pozitiuri mSvidoba,
Cveulebriv, gulisxmobs struqturuli Zaladobis aRmofxvras, vinaidan es ukanaskneli kon-
fliqtisa da omis wyarod iTvleba.
pozitiuri mSvidobis propagandistebi agreTve akritikeben militaristul kulturas.
`omis socialuri wyoba~ _ wesebisa da urTierTobebis rTuli sistema, romelic adasturebs
omis arsebobas _ sxvadasxva formiT kvals tovebs Cvens cxovrebaze: bavSvebis saTamaSoebidan
dawyebuli skolaSi patriotuli suliskveTebis danergvis CaTvliT; siymawvilis asakSi gen-
deruli rolis SeZeniT, rac Semdgom gamoixateba adreul asakSi samxedro wvrTnis gavliT.
pozitiuri mSvidobis midgomis mizania Secvalos mTeli sistema da ara mxolod misi garkveuli
nawili.
pozitiuri mSvidoba moicavs mraval Teorias, rac socialur cvlilebebTanaa dakavSirebu-
li. maTSi igulisxmeba: konfliqtis mogvarebis alternatiuli meqnizmebi; Zaladobis winaaRm-
deg normebis efeqturi gamoyeneba (araZaladobis filosofiis gamoyenebis CaTvliT); interna-
cionaluri an globaluri identurobis transcendenturi erovnuli, eTnikuri da religiuri
mimarTulebebis Seqmna; ekonomikur, socialur da politikur sferoebSi egalitaruli urT-
politikis perspeqtivebi l i be r a l i z m i 31
kanonmdeblobiT gaT-
sadiskusio Tema_ ra proporciiT gansaz-
valiswinebul sam-
RvravT qveynis usafrTxoebisa da Sida problemebis
xedro samsaxuris
mogvarebis sakiTxs?
ga davadebis siste-
maSi, raTa `umaR-
arsebuli situacia _ warmoidgineT Tqveni lesi ga naTleba~ ar
Tavi amerikis SeerTebuli Sta tebis prezidentis gamxdariyo samxedro samsaxurSi gawvevisgan Tavis
Tanamdebobaze. terorizmis winaaRmdeg brZolam asaridebeli erTgvari `TavSesafari~. Sedegad, ax-
mravali amerikeli samxedro piri imsxverpla. 2005 ali kanonis mixedviT, samxedro samsaxuridan Tavs
wlis dasawyisSi 150 aTasze meti amerikeli eraySi, ver daaRwevdnen studentebi. amgvari cvlilebebi,
xolo kidev ramdenime aTasi _ avRaneTSi gaigzavna. ra Tqma unda, sazogadoebrivi azris mxar daWeras
daaxloebiT 10 aTasamde jariskaci agrZelebs sam- ar daimsaxurebda. SesaZloa, samxedro samsaxurSi
saxurs vadis amowurvis Semdegac. miuxedavad imisa, gawveva aSS-Si qalebsac Seexeos, an Seiqmnas sxva ti-
rom gaizarda finansuri daintereseba, sagrZnoblad pis axali kanonproeqti, romelic mxolod mamakace-
iklo wvevamdelTa ricxvma. saxelmwifo Tavdacvis bze gavrceldeba, rogorc miRebuli iyo samxedro
sistemaSi arsebuli informaciis mixedviT, samxedro praqtikaSi.
samsaxurSi registraciis msurvelTa ricxvma 30%-iT
iklo, rac bolo aTi wlis ganmavlobaSi yvelaze da-
bali maCvenebelia. aRniSnuli faqtorebidan gamom-
moqmedebis gegma _ wamoidgineT, rom eraysa da
avRanTSi mudmiv arastabilur situacias emateba axa-
dinare naTelia, rom amerikis SeerTebuli Statebis
li krizisi. CrdiloeT korea emzadeba ieriSi miitanos
SeiaraRebul ZalebSi problemebia.
demilitarizebul zonaze. yoveldRiurad amerikis
amerikisaTvis safrTxes warmoadgens CrdiloeT
dazvervis sainformacio arxebidan vrceldeba infor-
korea, romelsac CrdiloeTsa da samxreT koreis 90
macia demilitarizebul zonaSi farTomasStabiani
kilometrian demilitarizebul zonaSi 700 aTasi
darRvevebis Sesaxeb. cxadia, rom dRis wesrigSi dgeba
jariskaci hyavs ganTavsebuli. amasTanave unda aRi-
saxmeleTo jarebis mobilizaciis sakiTxi CrdiloeT
niSnos, rom CrdiloeT koreis rezervistebis ra-
koreisTvis winaaRmdegobis gasawevad, metadre Tu
odenoba 7 milionze metia. aRmosavleT aziis/wynari
saWiro gaxdeba dakarguli teritoriis dabruneba.
okeanis regionSi (East Asia/Pasific region) ganlage-
buli aSS-is 100 aTasiani armia saomari moqmedebebis
pirvel etapze efeqturad gaumklavdeba mowinaaR- airCie politika _ rogorc amerikis SeerTe-
mdeges, magram jariskacebis es raodenoba ar iqneba buli Staebis prezidenti, mxars dauWer axal kanons
sakmarisi im SemTxvevaSi, Tu omi gaWianurdeba. savaldebuli samxedro samsaxuris Sesaxeb Tu ara?
2004 wlis saprezidento saarCevno kampaniis dros (gaiTvaliswine, axali kanonis mixedviT samxedro
aqcenti keTdeboda samxedro samsaxurSi gawvevis samsaxurSi gaiwveven studentebs da, SesaZloa, qa-
sakiTxze. samxedro eqspertebis azriT, savaldebulo lebsac). konfliqtebi eraySi, avRaneTsa da Crdilo-
samxedro samsaxurSi gawveviT ver moxdeba swrafi re- eT koreasTan Wianurdeba _ axali kanoniT armia mniS-
agireba warmoqmnil problemaze, vinaidan Sesabamisi vnelovan fizikur Zalas miiRebs.
gancxadebis gamoqveynebidan samxedro samsaxuris im SemTxvevaSi, Tu savaldebuli samxedro gawve-
msurvelTa pirveli ganacxadi SeiZleba mxolod eqvs vas ar dauWerT mxars, rogor aRmofxvriT arsebul
TveSi gakeTdes. profesionali samxedroebi upirate- problemas _ samxedro Zalis (igulisxmeba samxedro
sobas aniWeben arsebuli, moxaliseebiT dakompleqte- personali) simcires? mimarTavT Tu ara sxva qvey-
buli, jaris marTvas. Tumca profesionalebis TqmiT nebs daxmarebisaTvis? rogor fiqrobT, Tanxmobis
`im SemTxvevaSi, Tu prezidenti gadawyvets erayis SemTxvevaSi SeZleben Tu ara isini uzrunvelyon sa-
garda kidev sxva qveyanaSi ganalagos jari, rigiTi Tanado raodenobis samxedro Zalis gagzavna Tqvens
moqalaqeebic ki mixvdebian, rom Cven fizikurad ara mxardasaWerad?
gvyavs Sesabamisi kontingenti.~ rogor daarwmunebT sazogadoebas, rom qveynis
kanoni savaldebulo samxedro gawvevis Sesa- usafrTxoebasTan dakavSirebiT Tqven mier miRebuli
xeb aRr moqmedebs 1973 wlidan (mas Semdeg rac qve- gadawyvetileba sworia?
ya nam warumatebloba iwvnia vietnamis omSi). amis
Sem deg, amerikis kongresma Seitana cvlilebebi
32 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
moZraoba mSvidobisaTvis
mSvidobis kvlevebis eqspertebi agreTve swavloben pozitiuri mSvidobis miRwevis gzebs.
TeoretikosTa umravlesoba erTgvari skepticizmiT aris gamsWvaluli. maTi azriT, poziti-
uri mSvidoba mxolod saxelmwifos liderebis saqmianobi ver miiRweva. saerTaSoriso urTier-
Tobebis normebis Secvla mxolod individualuri pirebisa da jgufebis aqtiuri zewoliTaa
SesaZlebeli.
zegavlenis moxdenis yvelaze gavrcelebuli meTodia moZraoba mSvidobisaTvis, rac gu-
lisxmobs xalxTa masebis quCebSi gamosvlas, raTa daafiqsiron TavianTi uaryofiTi damokide-
buleba omsa da militarizmTan mimarTebaSi.73 saprotesto aqciis msgavs formas mimarTaven
TiTqmis yvela saxelmwifoSi, romelic monawileobas iRebs omSi. mSvidobis kvlevebis sferoSi
miaCniaT, rom mTavrobebTan SedarebiT, msoflios mosaxleoba ufro metad uWers mxars mSvi-
dobas. magaliTisaTvis moviyvanT amerikis SeerTebuli Statebis prezidentis, eizenhaueris,
sityvebs: `xalxs ise swadia mSvidoba, rom umjobesia mTavrobebi Camoecalon maT gzidan da
l i be r a l i z m i 33
araZaladoba
pacifizmisa da araZaladobis (Zaladobis aRkveTis) filosofiis safuZvels warmoadgens
molaparakebebis dros zewolis nebismieri meqanizmis gamoyenebisagan TavSekaveba. dReisaTvis
arc erTi saxelmwifo ar iyenebs aRniSnul strategias. dRevandel msoflioSi aravin davobs
imaze, rom araZaladobis filosofiis matarebeli saxelmwifo SesaZloa eqsploataciisa da
dapyrobis obieqtad iqces.76
pacifizmis miuxedavad, zemoaRniSnuli Teoria konfliqtebis mSvidobiani gziT mogvarebisa
da pozitiuri mSvidobis miRwevis aucileblobis propagandas eweva. msoflios mraval qveyanSi
arian moqalaqeebi, romelnic erTiandebian erTi ideis garSemo da am ideis arsi mdgomareobs
imaSi, rom mxolod pacifizms _ Zaladobis winaaRmdeg mimarTul moZraobas _ ZaluZs saerTaSor-
iso urTierTobebis Secvla imgvarad, rom aviciloT omebi. pacifisturi moZraobis masStabebi
iaponiaSi sakmaod didia, pacifistebs mSvidobisaTvis moZraobis sakmaod farTomasStabiani da
Zlieri organizaciebi aqvT agreTve amerikis SeerTebul Statebsa da aRmosavleT evropaSi.
TviT termini _ pacifizmi _ simpatiiT ar sargeblobs, vinaidan agresiasTan mimarTebaSi
mas garkveuli inertuloba miaweres (aseTi interpretacia aSS-is izolacionistebis mimarT
gamoiyenes 1930-ian wlebSi). ufro popularuli termini _ araZaladoba (nonviolence) _ uSualod
34 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
aRwers mahaTma gandis filosofiasa da praqtikas. mahaTma gandi 1948 wlamde xelmZRvanelobda
britaneTis imperiidan Tavis dasaRwevad gaCaRebul damoukideblobisaTvis brZolas indoeT-
Si. gandis azriT, araZaladoba aqtiurad unda eZebdes Zaladobis prevenciis gzebs, raTa mox-
des konfliqtebis mogvareba Zaladobis gareSe. gandis meTaurobiT indoeTis mosaxleoba dai-
razma britaneTis koloniuri reJimis winaaRmdeg, Tumca Zaladobis meqanizmebis gamoyenebis
gareSe. maSinac ki, rodesac britaneTis samxedroebma SeuiaraRebel indoel demonstrantebs
cecxli gauxsnes, britanelTa gamowvevas indoeTis mosaxleobam agresiiT ar upasuxa.
araZaladobis filosofiis momxreni yuradRebas amaxvileben araZaladobis moralur, gan-
sakuTrebiT ki praqtikul mxareze. molaparakebebis dros misTvis zewolis meqanizms mxolod
moraluri normebis gamoyeneba warmoadens. meore mxaris darwmunebis Semdeg (igulisxmeba is,
rom ar iqneba gamoyenebeuli Zaladobis meqanizmi) usafrTxoebis dilema aRmoifxvreba. Zl-
ieri mxaris mier Zaladobis argamoyeneba usamarTlobis winaaRmdeg friad momgebiania _ vi-
naidan Zaladobis meqanizmebis gamoyenebas yovelTvis uaryofiTi konotacia axlavs.77 ameri-
kis SeerTebul StatebSi araZaladobis filosofiis gavrceleba 1960-iani wlebidan daiwyo da
samoqalaqo uflebebis dacvis moZraobiT gamovlinda, gansakuTrebiT martin luTer qingis
aqtiuri monawileobiT. araZaladobis dilema aRwers, rogor unda vupasuxoT Zaladobas.78
gandis Rrma rwmeniT, yovelTvis arsebobs gza _ mesame alternativa inertulobasTan mimarTe-
baSi. araZaladobrivi midgoma yovelTvis rodia warmatebuli ZaladobasTan dapirispirebi-
sas, magram zogjer moZaladec igive beds iziarebs. rodesac politikuri liderebi, Zalado-
bas mimarTaven da maT qmedebas arasasurveli Sedegi mohyveba, isini mainc Tvlian, rom vali
moixades, magram sxvagvarad msjeloben, rodesac araZaladobis meqanizmebis gamoyenebis Sede-
gad iwvneven warumateblobas. mSvidobis kvlevebis farglebSi Teoretikosebi ganixilaven
mSvidobis sxvadasxva aspeqts da mSvidobis miRwevis gansxvavebul gzebs. aRniSnuli gansx-
vavebebi mSvidobis kvlevebis multidisciplinuri xasiaTidan gamomdinare, Rrma da kompleqs-
uria da sxvadasxva disciplinis kvlevis obieqts warmoadgens (sociologiis, politologiis,
fsiqologiis, anropologiis da a.S).
mSvidobis kvlevebi erTi SexedviT inkluziuri da tolerantulia, saimisod, rom sxvadasx-
va dargis eqspertebi SeTanxmdnen mSvidobis cnebaze. Tumca unda aRiniSnos, rom am toler-
antobam SesaZloa niRabi moargos mSvidobis kvlevebis sferoSi arsebul SeuTavseblobebs.
winamdebare TavSi warmodgenili iyo Teoriuli safuZvlebi, xolo saxelmZRvanelos momdev-
no oTx TavSi detalurad iqneba aRwerili saerTaSoriso usafrTxoebis kvlevebis ZiriTadi
sakiTxebi.
viazrovnoT kritikulad
1. amerikis SeerTebuli Statebisa da kanadis urTierTobebi realizmTan SedarebiT lib-
eralizmis WrilSi ufro advilad aixseneba. sxva ra saxis saxelmwifoTaSoris urTier-
TobebTan mimarTebaSi SeiZleba paralelebis gavleba? imsjeleT realizmisa da lib-
eralizmis urTierTsapirispiro dogmatebze; yuradReba gaamaxvileT urTierTobebis
Camoyalibebis dros realizmisa da liberalizmis doqtrinebis gavlenaze.
2. moaxdens Tu ara gavlenas saerTaSoriso urTierTobebis sferoze is faqti, Tu saxelm-
wifos liderebis umravlesobaSi qalebs moviazrebT? raSi gamoixateba es gansxvaveba?
genderuli stereotipebis garda, riTi daasabuTebT Tqvens pasuxs?
3. rogor Seicvleba movlenebi saerTaSoriso urTierTobebSi, Tu qalebs wamyvan pirebad
ganvixilavT? rogor qalebs da ra rolSi miiCnevT mniSvnelovnad?
4. wignSi mocemuli informaciidan gamoyaviT implicituri Temebi, aRniSneT is sakiTxebi,
romelic ar ganxilula da moxazeT Tu ra qveteqstebis saxiT aris mocemuli isini.
l i be r a l i z m i 35
daskvnebi
sxvadasxva kuTxiT ganxiluli iyo realizmis mTavari doqtrina anarqiasTan, saxelm-
wifo aqtorebTan, racionalurobasTan da samxedro Zalebis gamoyenebasTan/rentab-
elobasTan dakavSirebiT.
liberalebi eWvqveS ayeneben realistebis ideas imis Sesaxeb, rom viwro interesebi saer-
To sargebelze orientirebul TanamSromlobasTan SedarebiT ufro racionaluria.
neoliberalizmis mixedviT, avtonomiuri racionaluri saxelmwifoebis anarqiul
sistemaSic ki SesaZlebelia TanamSromlobis damyareba, rac gamoixateba erToblivi
normebis, reJimebisa da institutebis SeqmniT.
koleqtiuri sakuTreba, aris individualuri wvlilis miuxedavad, jgufis yvela wevris
mier miRebuli sargebeli. koleqtiuri sakuTrebis Sesaqmnelad aucilebelia, wevrebma
imoqmedon saerTo normebisa da wesebis mixedviT.
saerTaSoriso reJimi _ is wesebi da molodini, rasac iziareben saxelmwifoebis li-
derebi saerTaSoriso urTierTobebis sferos ZiriTad mimarTulebebTan dakavSirebiT
_ msoflio mTavrobis ararsebobis fonze stabilurobis erTgvari garantia.
hegemonuri stabilurobis Teoriis mixedviT, dominanturi Zalis mqonea erTi saxelm-
wifo qmnis stabiluribas saerTaSoriso urTierTobebis sferoSi da es xels uwyobs re-
Jimebis Seqmnas.
koleqtiuri usafrTxoebis principebis mixedviT, saxelmwifoTa jgufi Tanxmdeba
daupirispirdes agresias nebismieri monawile saxelmwifos saSualebiT; am funqcias as-
ruleben gaero da saerTaSoriso samTavrobo organizaciebi.
saerTaSoriso urTierTobebis feministi eqspertebis azriT, genderis faqtori saer-
TaSoriso urTierTobebis arsis Sesaswavlad mniSvnelovania, magram amavdroulad isi-
ni genderuli rolebis Sesaxeb sxvadasxva koncefcias gvTavazoben.
gansxvavebis Teoriis feministebi Tvlian, rom mamakacebsa da qalebs Soris arsebobs
realuri (da ara SemTxveviTi) gansxvaveba. mamakacebi (iseve rogorc realistebi) so-
cialur urTierTobebTan mimarTebaSi ufro avtonomiis principebze dayrdnobiT msj-
eloben maSin, rodesac qalebi socialur urTierTobebs ganixilaven kavSirebis Wril-
Si.
ganmasxvavebeli Teoriis feministebis mtkicebiT, qalebTan SedarebiT, saSualod mama-
kacebs ufro aqvT meomari suli. maTi azriT, saxelmwifoSi, sadac mmarTveli qalia,
naklebad SeimCneva gansxvaveba, Tumca dasZenen, rom qveynis mmarTvelobiT organoebSi
qalTa raodenobis gazrdis Sedegad SesaZloa Seicvalos saerTaSoriso sistemis xasi-
aTi _ rac am sistemis ufro mSvidobian sistemad gardaqmnaSi gamoixateba.
liberali feministebi ar eTanxmebian azrs imis Sesaxeb, rom saerTaSoriso urTierTo-
bebis sferoSi qalebs, mamakacebTan SedarebiT, gansxvavebuli SesaZleblobebi an mizne-
bi gaaCniaT. maTi azriT, saerTaSoriso urTierTobebis sferoSi qalebs sapirispiro
sqesis warmomadgenlebis msgavsad SeuZliaT monawileobis miReba Tanabari uflebebiTa
da SesaZleblobebiT. Teoriis dasasabuTebad liberal feministebs magaliTad mohyavT
istoriuli da dRevandeli qali liderebi da samxedro sferoSi moRvawe mandilosnebi.
konstruqtivistebi uaryofen realistebis ideebs saxelmwifo interesebTan dakav-
SirebiT da saxelmwifo interesebs ganixilaven, rogorc socialuri interaqciebisa da
normebis Semadgenel nawils.
postmodernisti kritikosebisaTvis realistebis ena da dadgenili CarCoebi, unitaruli
36 Tavi 3 Z a l i s p o l i t i k i s a l t e r n a t i va
zident bil qlintonis mcdeloba, sabolood moegvarebina konfliqti 2000 wels kemp deividis
me-2 samitis procesSi, uSedego aRmoCnda. mxareebma ver miaRwies konsensuss ZiriTad sakiTxeb-
ze.
kemp deividis me-2 samitis uSedegod dasrulebis Semdeg, 2000 wlis 28 seqtembers, israe-
lis Likud-is partiis lideri ariel Saroni ewvia al-aqsas meCeTs, romelic musulmanuri sa-
myaros udides siwminded iTvleba. am faqtma palestinelTa mRelvarebis axali talRa warmo-
qmna. Saronis aRniSnuli vizitis Sedegad gamwvavda dapirispireba TviTmkvlel kamikaZeebisa
da israelis samxedro Zalebs Soris, xolo 2001 wlis Tebervlis arCevnebSi Saronis gamarjve-
bas Seewira 3000 palestineli da 1000 israelis moqalaqis sicocxle.
ukanaskneli periodis samSvidobo winadadeba, prezident jorj buSis `mSvidobis miRwevis
grafiki~ warmoadgens mSvidobis damyarebis samwlian gegmas, sadac mocemulia is konkretuli
nabijebi, romelic orive mxarisaTvisaa gasaTvaliswinebeli. moqmedebis gegmis kulminacia
unda yofiliyo 2005 wels damoukidebeli palestinis Seqmna. Tumca ariel Saronisa da buSis
administraciam ver gamonaxa saerTo ena prezident iaser arafatTan, palestinis erovnuli
mTavrobis liderTan; agreTve, israelma palestineli TviTmkvleli kamikaZeebis winaaRmdeg
usafrTxoebis damatebiTi zomebi miiRo, ramac Zaladobis masStabebi regionSi ukiduresad
gazarda; amas daemata isic, rom arafatis gardacvalebis Semdeg, (2004 wlis 11 noemberi)
2005 wlis 9 ianvars, palestinis erovnuli mTavrobis liderad mahmud abasi (abu mazeni) air-
Cies; 2005 wlis ivlisis bolos Saroni kvlav ubrundeba Razas seqtorSi arsebuli ebraelTa
dasaxlebebis daSlis gegmis ganxorcielebas; palestinis samSvidobo procesi axal stadiaSi
Sedis buSis administraciis axali oTxwliani gegmis damtkicebis Semdeg. sainteresoa, amJa-
mindeli dabrkolebebi SeuSlis Tu ara xels regionSi mSvidobis saboloo damyarebas?
Saroni win unda aRudges israelis eqstremistebs. Tavisi kolegis msgavsad, Saroni, romelmac
saxeli gaiTqva rogorc israelis dasaxlebebis gadaadgilebebis arqiteqtorma da meurvem, did wi-
naaRmdegobas waawyda aRniSnul teritoriaze arsebuli dasaxlebuli punqtebidan ebraelebis gamo-
yvanis sakiTxis dRis wesrigSi dayenebis Semdeg.
`israelSi Teokratiul-nacionalisturi moZraoba aqtiurdeba. gasul xuTSabaTs dasavleT sana-
piros ebrauli dasaxlebis mcxovrebTagan batalionis oTxma meTaurma da 30-mde sxva samxedro Cinis
oficerma gaakeTa gancxadeba israelis yoveldRiur gazeTSi Yediot Aharonoti, sadac isini xazgasmiT
aRniSnaven, rom ar daemorCielebian Razas seqtoridan da dasavleT sanapirodan ebraelebis evakua-
ciis brZanebas. es aris Ria dapirispireba premier-ministr ariel Saronis kabinetis mier damtkice-
buli gegmasTan, rac iTvaliswinebs israelis samxedro Zalebisa da mosaxleobis srul evakuacias
Razas seqtoridan da dasavleT sanapiros erT-erTi nawilidan.~ (Thomas L. Friedman. `Remapping the
Middle East, Maybe.~ The New York Times, January 9, 2005.)~
SekiTxvebi
1. miuxedavad urTierTsawinaaRmdego, xangrZlivi da rTuli problemebisa ierusalimSi,
dasavleT sanapirosa da Razas seqtoris ebraelTa dasaxlebaSi, da im gadauWreli prob-
lemebisa, rac arsebobs palestinel ltolvilebis dabrunebasTan dakavSirebiT, arsebul
dabrkolebaTagan: intifada, israelis usafrToebis kedeli, eqstremistebis arseboba
konflistis orive mxares _ romeli ufro uqmnis dabrkolebas konfliqtis mSvidobian
gadaWras? ratom?
2. arabeT-israelis konfliqtis mogvarebaSi ra roli unda iTamaSon amerikis SeerTebulma
Statebma, evrogaerTianebam da evrokavSirma? moitans Tu ara mSvidobas `konfliqtis mSvi-
dobiani mogvarebis gegma~? ratom?
l i be ral
ralizmi 39
Key Terms?????????