Professional Documents
Culture Documents
nino fifia
disertacia
samecniero xelmZRvaneli:
asocirebuli profesori sofio feiqriSvili
Tbilisi
2013
1
sarCevi
Sesavali ........................................................................................................................... 3
Tavi I - fiqcia, rogorc mimarTuleba literaturaSi, magiuri realizmi,
fiqcia laTinur amerikaSi .......................................................................................... 9
Tavi II - borxesis biografebi, mniSvnelovani kvlevebi, kritika,
borxesologia, rogorc mimarTuleba ................................................................... 18
Tavi III - borxesis Semoqmedebis adreuli wlebi, misi damokidebuleba
politikisadmi ............................................................................................................... 28
Tavi IV - „mzakvrobis msoflio istoriis Sesaxeb“, saTauris zusti
TargmanisaTvis .............................................................................................................. 46
Tavi V - enobrivi strategia, moTxrobebis ZiriTadi qarga,
oqsimoroni moTxrobebSi ........................................................................................... 56
Tavi VI - moTxrobebis fabula da maTi pirvelwyaros analizi ................ 63
Tavi VII - borxesi da religia, qristianuli da islamuri samyaro
borxesis nawarmoebebSi .............................................................................................. 86
Tavi VIII - dro da sivrce, simbolika `mzakvrobis msoflio istoriaSi” 105
Tavi IX - labirinTebi borxesis SemoqmedebaSi ............................................... 134
daskvna ........................................................................................................................... 139
gamoyenebuli literatura ..................................................................................... 151
2
Sesavali
1
moTxrobebi leila mesxis redaqtorobiT, espanuridan Targmnes lali bregvaZe -kaxianma
da tariel xunwariam. q.Tbilisi, gamomcemloba “merani”, 1999;
`baRi, sadac gzebi itotebian”, novela, Targmna ioseb baraTaSvilma, //Cveni mwerloba,
Tbilisi, #6 (32), gv. 58-62, 2007
`Svidi saRamo: pirveli saRamo: RvTaebrivi komedia”, Targmna nino qajaiam, //Cveni
mwerloba, Tbilisi, #9, gv. 58-62, 2008
`edgar alan po: iubile xorxe luis borxesi”; Targmna maTe kraveiSvilma; //
literatura - cxeli Sokoladi. - Tb., 2009. - Tebervali. #21 gv.3
`Svidi saRamo: mesame saRamo "aTas erTi Rame"- xorxe luis borxesi; Targmna nino jiqiam
//Cveni mwerloba. - Tb., 2009. 9 ianvari.N1 (79). - gv.18-22
moTxrobebi, xorxe luis borxesi; espanuridan Targmnes lali bregvaZe-kaxianma da
tariel xunwariam // literaturuli palitra. - Tbilisi, 2009. ivnisi #N6 (57) gv.116-120
`Svidi saRamo: meoTxe saRamo budizmi”, luis xorxe borxesi; Targmna nino qajaiam //
Cveni mwerloba, Tbilisi, 2010, 8 ianvari. # 1 (105), gv.20-26
`ori esei: paracelsis vardi; kedeli da wignebi”, xorxe luis borxesi // Cveni
mwerloba. - Tbilisi, 2010, 16 aprili. #N8 (112), gv.24-26
`saSineli sizmari”, xorxe luis borxesi; espanuridan Targmna baCana bregvaZem // Cveni
mwerloba. - Tbilisi, 2010, 9 ivlisi. #N14(118), gv.25-30
`Svidi saRamo: meSvide saRamo poezia”, xorxe luis borxesi; Targmna nino qajaiam //
Cveni mwerloba, Tbilisi, 2010, 1 oqtomberi, # 20 (124), gv.22-27
`Svidi saRamo: meSvide saRamo. kabala”, xorxe luis borxesi // Cveni mwerloba, Tbilisi,
2011, 19 agvisto, #N17(147), gv. 18-22.
`ema zunski”, xorxe luis borxesi; espan. Targmna maka gogolaSvilma // literaturuli
palitra. - Tbilisi, 2011. # N8(83), gv.105-107
`RvTis werili”, xorxe luis borxesi; espan. Targm. maka gogolaSvilma //
literaturuli palitra, Tbilisi, 2012, ianvari. # 1(88), gv.121-123
3
romlis qarTuli Targmani qarTveli mkiTxvelisTvis jerjerobiT
xelmisawvdomi araa.
4
sxvadasxva mkvlevarebis mier gamoTqmuli mosazrebebis demonstrirebas,
teqstologiur analizs da axleburi xedvis SeTavazebas mkiTxvelTaTvis.
5
boris dubinis da sxvaTa damsaxurebas borxesologiis ganviTarebis
TvalsazrisiT.
6
SesaZlo msgavsebebs, aseve, sam ZiriTad fazas, romlebsac gadian
`mzakvrobis msoflio istoriis“ personaJebi.
7
erTi xerxi. magaliTisTvis, ganvixilavT Semdeg moTxrobebs: `Teologi
saiqioSi“, „melnis sarke“, `niRbiani mRebavi haqimi, mervidan“,
`gandgomili grZneuli“, `ambavi orTa, romelTac sizmari ixiles“ da
„qandakebebis oTaxi“. aseve, SevexebiT iseT mniSvnelovan aspeqts
borxesis SemoqmdebebaSi, rogoricaa sizmari, sizmris daniSnuleba da
maTi adgili borxesiseul labirinTebSi.
8
Tavi I
1
Diccionario de Terminos Literarios, Editorial Everest, España, 1980;
9
miekuTvneba luis kerolis `alisa saocrebaTa qveyanaSi” da joan
roulingis `hari poteri”.
naxevrad-fiqcia - esaa fiqcia, romelic efuZneba arafiqciur
motivs. xSirad, am Janris avtorebi nawarmoebis dasawyisSi uTiTeben, rom
ambavi `dafuZnebulia realur istoriaze”. naxevrad-fiqciuri nawarmoebi
SesaZloa iyos rekonstruirebuli biografiac.
miuxedavad imisa, rom fiqcia, rogorc Janri, dRemde gansjis
sagania sxvadasxva avtorebsa da literaturaTmcodneebs Soris,
ganxilvas ar eqvemdebareba is faqti, rom yvela saxis fiqcias aerTianebs
ramdenime udavo elementi, romelic nawarmoebs miakuTvnebs xsenebul
Janrs. es ramdenime ZiriTadi elementia: fiqciuri fabula, moqmedi gmiri
da fiqciuri adgili, sadac dro, adgili, Tema, konfliqti da moqmedeba
erTiandeba warmoudgeneli siuJetis irgvliv.
fiqciur nawarmoebSi personaJebi imTaviTvea warmodgenili,
yovelgvari mikibv-mokibvis gareSe, konfliqtic male mwifdeba.
marTalia, fiqciuri nawarmoebisaTvis damaxasiaTebelia uSreti
fantazia, am Janrs aqvs erTi Tviseba, e.w. “foreshadowing” (предсказуемость,
предвещание) anu winaswar ganWvreta, sxva sityvebiT, avtori mkiTxvels
yovelTvis awvdis patara miniSnebebs imaze, Tu rogor SeiZleba
ganviTardes movlenebi. es momenti Tanabari popularobiT gvxvdeba
samecniero fantastikaSi, fenteziSi, magiur realizmsa da sxva iseT
JanrebSi, sadac avtori mkiTxvels gamocdas uwyobs, Tu ramdenad
mimndobia is.
fiqciuri literaturisaTvis aucilebel elements warmoadgens
konfliqti. fiqciuri nawarmoebis kiTxvisas xSirad rTulia, mixvde,
rodis da ra saxiT momzadda konfliqti, magram erTi ram udavoa,
konfliqti yovelTvis fokusirebulia mTavar gmirze. TavisTavad,
ganarCeven konfliqtis ramdenime saxes, esenia: persona vs sakuTari Tavi,
persona vs persona, persona vs sazogadoeba, persona vs buneba, persona vs
zebunebrivi Zalebi da am yvelafers damatebuli konfliqtis SedarebiT
axali saxe, persona vs manqana/teqnologiebi.
konfliqtis pirveli tipi, persona vs sakuTari Tavi - esaa zogadad
damkvidrebuli literaturuli xerxi, romelSic moTxrobilia Tu rogor
10
ebrZvis adamiani sakuTar Tavs Sinagani Tu gare faqtorebis fonze. amis
mkafio magaliTia ”Beowulf”.
persona vs persona – gulisxmobs mTavari gmiris konfliqts sxva
adamianTan. ZiriTadad, dadebiTi gmiri (protagonisti), upirispirdeba
uaryofiT personaJs anu antagonists. eWvebi da gaurkvevloba sakuTar
TavTan dakavSirebiT ar figurirebs.
persona vs sazogadoeba - mTavari gmiri winaaRmdegobas uwevs
adamianTa jgufs. ZiriTadad, konfliqtis mizezi xdeba tradiciebi an
tabu. zogjer sazogadoeba iRebs iseT saxes, TiTqos dapirispireba or
adamians Soris xdeba (dapirispirebis es tipi gansakuTrebiT izidavs
borxess).
persona vs buneba – am SemTxvevaSi mTavari gmiri bunebas
upirispirdeba.
persona vs zebunebrivi Zalebi – protagonists gzaze eRobebian
zebunebrivi ZalebiT dajildoebuli arsebebi. xSiria `superegos”1
SemTxvevebi. amis kargi magaliTia meri Selis `frankenSteini” da brem
stokeris `drakula”.
konfliqtis ukanaskneli saxe, romelic SedarebiT axalia da
aucileblad ukavSirdeba samecniero progress, aris persona vs
manqana/teqnologiebi. am SemTxvevaSi mTavari gmiri upirispirdeba
“xelovnur gons/inteleqts”, risi mkafio magaliTia azimovis `me,
roboti”. am tipis konfliqtis gareSe TiTqmis warmoudgenelia
samecniero fantastika (ing. Science Fiction).
fiqciisTvis metad mniSvnelovania moqmedi pirebis daxarisxeba.
avtori personaJebs axarisxebs maTze dakisrebuli rolebis mixedviT.
nawarmoebSi gvxvdeba protagonisti anu mTavari gmiri, romelic
yovelTvis iwvevs simpaTias mkiTxvelSi da antagonisti, romelic
zizRTan erTad SeiZleba sibralulsac iwvevdes. arseboben statikuri
personaJebi, anu pirebi, romelTac nawarmoebSi gamudmebiT xvdeba
1
erT-erTi sami fsiqologiuri substanciidan: id, ego da super-ego. Tu pirveli
`siamovnebis princips”, xolo meore `realizmis princips” misdevs, super-ego
gulisxmobs pirovnul Rirsebebis qonas da garkveul akrZalvebs, romelTac adamiani
Tavad uwesebs sakuTar Tavs.
11
mkiTxveli, Tumca aseTi personaJebi gavlenas istoriis msvlelobaze da
miT umetes, Sedegze, ar axdenen.
statikuri personaJis sruli antipodia dinamiuri personaJi,
romelic mudmivad mihyveba siuJetur xazs da SesaZloa istoriis
dasasrulze arc ise umniSvnelo gavlena iqonios.
fiqciur nawarmoebSi yovelTvis arian e.w. `damxmare personaJebi”,
romlebic fabulis garkveul nawils esadagebian mxolod da ara mTlian
suraTs. esaa umniSvnelo personaJebi, romlebic erT-or scenaSi Cndeba,
Tumca, maTi arseboba metad mniSvnelovania avtorisaTvis zogadi suraTis
srulad warmosaCenad.
marTalia, fiqciuri nawarmoebisaTvis damaxasiaTebelia warsulsa
da momavalSi Tavisufali lavireba, dros am JanrSi didi mniSvneloba
eniWeba da Tavisi logikuri wyobac aqvs. fiqcia xSiriad mimarTavs e.w.
`fleSbeqs” (Flashback) aseve cnobils, rogorc analefsisi (Analepsis). esaa
dabruneba warsulSi, dRevandeli mdgomareobis ukeT gagebis mizniT
scenebis CarTva warsulidan. misi opoziti movlenaa `fleSforvardi”
(Flashforward) an prolefsisi (Prolepsis), roca nawarmoebSi avtori mouxmobs
momavlis scenebs.
fiqciaze saubrisas ar unda dagvaviwydes, rom mas ramdenime
ganStoeba gaaCnia: fantastika, qveganStoebiT - samecniero fantastika da
fentezi. es swored is Janrebia, romelTac borxesi aRmerTebs da
laTinoamerikul warmodgenebTan SezavebiT ayalibebs Tvisobrivad axal
mimarTulebas, magiur realizms, romelsac mogvianebiT SevexebiT.
fantastikuri Janri fiqciis Janrs ekuTvnis. fantastikur
litaraturad is nawarmoebi moiazreba, romelSic empiriuli samyaros
CarCoebis garRveva xdeba. amave dros, aseTi saxis nawarmoebebSi
Taviseburi kanonebi moqmedeben, romlebic mkiTxvels fiqcionaluri
samyaros WeSmaritebaSi aeWveben.
fantastika fentezis msgavsad, xSirad mimarTavs gasaocars, uxvia
daujerebeli ambebi, romlebic Tavs iCenen siuJetebSi, Tematikasa Tu
personaJebis xasiaTSi.
fantastikuri Janri TavisTavad, upirispirdeba samecniero fiqcias
da saSinelebaTa Janrs. Tumca, fantastikuri literaturis am sam
12
ganStoebas erTi saerTo niSanic aqvs: realobisagan radikaluri
daSoreba da warmodgena imaze, Tu rogori SeiZleba iyos an SeiZleboda
yofiliyo realoba.
fantastika (fentezi) uxvad gvTavazobs jadosnurs, daujerebels
Tu naklebad sarwmunos. misTvis damaxasiaTebelia magia, saSiSroeba,
idumaleba.
fantastikuri Janris saTaveebi Soreul berZnul-romaul
miTologiaSi unda veZeboT. amis ori klasikuri magaliTia homerosis
`odisea“, romelic Zalian uyvars borxess da virgiliusis `eneida“.
XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyisSi uamravi
fantastikuri Janris nawarmoebebi gamoqveynda samecniero fiqciis saxiT.
mas Semdeg, rac tolkienis „beWdebis mbrZanebeli“ da sinkler luisis
„narnias qronikebi“ ixila msofliom, fentezis popularobam piks miaRwia.
aqve aRvniSnoT am Janris qvejgufic: komikuri fantazia, romelic
fantastikis xsenebul niSnebs umatebs sarkastul da parodiul
elementebs (aRsaniSnavia, rom fantastikuri Janri kinoSic sakmaod
iolad da safuZvlianad damkvidrda).
borxesis novelebi fantastikuri Janris bevri niSniT xasiTdeba. mis
nawarmoebebs heroikuli, komikuri da romantikuli elferi dahkravT.
fantastika, rogorc cneba, samecniero kanonebTanaa
dapirispirebuli. mas axasiaTebs logikisa da adamianis gonebisaTvis
auxsneli faqtebis erToblioba da amsxvrevs am samyaroSi arsebul
kanonzomierebebs an warmodgenebs maT Sesaxeb. Tuki miTologiuri
literatura qaoturi samyaros mowesrigebas isaxavda miznad,
fantastikuri literatura am wesrigs areviT emuqreba.
swored am mizezis gamo, Tanamedrove fantastikuri Janris
moTxrobebi amxoben ukve arsebuls. esaa mistika, romelic xandaxan arc
iseTi advili SesamCnevia. borxesis erT-erTi usayvarlesi mwerali, edgar
alan poc, Tanamedrove fantastikuri literaturis didostatia.
es Janri mxolod gamogonil arsebaTa da movlenaTa erToblioba
araa. fantastikur literaturas kavSiri aqvs absurdis literaturasTan,
metafizikasTan da misteriebTan. swored mkacr realobasTan Sezavebul,
mistikasTan gadaxlarTul samyaros gvixatavs borxesi. nawarmoebi,
13
romelic winamdebare naSromis ganxilvis sagania, kargad warmoaCens
borxesis fantastikuri samyaros Taviseburebebs da xibls, samyaros,
sadac realuri da irealuri erTmaneTs enacvleba.
fantastikaze saubrisas oriode sityva unda iTqvas samecniero
fantastikazec. samecniero fantastika, igive samecniero fiqcia (ing.
Science fiction) mxatvruli literaturisa da kinoxelovnebis vrceli
dargia, romelic Tanamedrove codnaze (samecniero, teqnologiuri,
eTnologiuri, sociologiuri da a.S) dayrdnobiT agebuli hipoTezebis
meSveobiT gvixatavs SesaZlo momavls an/da ucnob samyaroebs (Soreul
planetebs, paralelur samyaroebs da a.S). samecniero fantastikad
miiCneva agreTve uqronia anu alternatiuli istoria.
samecniero fantastika gansxvavdeba fantastikisa da fantaziisagan.
samecniero fantastika fantastikisagan gansxvavebiT, ar Seicavs auxsnad
elementebs, xolo fantaziisagan gansxvavebiT masSi ar aris jadosnuri
elementebi da samyaroebi.
es aris mxatvruli litraturis, kinos da saxviTi xelovnebis
Janri, romelic scdeba Cveulebriv warmodgenebs, miRebuli pirobiTobis
sazRvrebs. `fantastike“ ZvelberZnulad warmosaxvis xelovnebas niSnavs.
swored warmosaxvis, fantaziis meSveobiT igonebs adamiani iseT raRacas,
rac Cveulebriv cxovrebaSi ar arsebobs da arc SeiZleba arsebobdes.
samecniero fantastikis gaCena XIX saukuneSi momxdarma samrewvelo
revoluciam ganapiroba. swored am periodSi gaCnda mosazreba, rom
mecniereba yovlisSemZlea, mas SeuZlia amoxsnas bunebis yvela
saidumloeba, gadaWras kacobriobis winaSe mdgari yvela problema.
Tavdapirvelad, fantastika iyo literaturis Janri, romelic aRwerda
mecnierebisa da teqnikis miRwevebs, maTi ganviTarebis perspeqtivebs da
sxv. samecniero fantastikis, rogorc Janris, dabadebis wlad SeiZleba
1862 weli miviCnioT, roca gamovida Jiul vernis pirveli romani seriidan
`araCveulebrivi mogzaurobani – xuTi kvira haerburTze”.
TviT Janris saxelwodeba (samecniero fantastika) XX saukunis 20-
iani wlebis bolos Semoitana amerikelma mweralma hiugo gernsbekma,
rogorc aRmniSvneli fantastikis mimdinareobisa, romelic efuZneba
uaxles teqnologiebsa da samecniero-teqnikur prognozebs. samecniero
14
fantastika imdenad vrceli Janria, rom Znelia misi mokle da zusti
ganmartebis miwodeba. gavrcelebuli Sexedulebis Tanaxmad, samecniero
fantastika mogviTxrobs movlenebs, romlebic ar momxdara an romelTa
moxdenac SeuZlebelia codnis Tanamedrove doneze, Tumca, es movlenebi
Seesabameba samomavlo codnasa da aRmoCenebs. amgvarad, SeiZleba iTqvas,
rom samecniero fantastika mogviTxrobs SesaZlo movlenebis Sesaxeb. igi
mraval qveJanrsac moicavs: xisti anu Cveulebrivi samecniero fantastika,
uqronia anu alternatiuli istoria, kiberpanki, kosmosuri opera, droSi
mogzauroba da a.S.
rac Seexeba fentezis, is, rogorc literaturuli Janri,
ZiriTadad efuZneba msoflio xalxTa miTologias. arsebobs vesternze,
keltur, germanikul-skandinaviur, slavur, iaponur, afrikul, indur,
aborigen avstralielTa da okeaneTis xalxTa miTologiaze dafuZnebuli
fentezis nimuSebi.
aRsaniSnavia, rom fiqcia SeiZlebda arsebobdes rogorc prozis,
asve poeziis saxiTac. igi SesaZloa warmodgenili iyos romanis, mokle
moTxrobis, zRaprebisa Tu komiqsebis saxiT.
aqve isic unda aRiniSnos, rom marTalia, „fiqcia“ da „narativi“ ar
warmoadgenen sinonimur wyvilebs (radganac yvela fiqcia narativi araa
da yvela narativi fiqcia), warmoudgenelia es Janri mTxrobelis rolis
gareSe. fiqcia mimarTavs TxrobisTvis miRebul zogad formebs: Txrobas
pirvel da mesame pirSi.
dRes fiqciur mwerlebad iTvlebian iseTi klasikosi mwerlebic,
romelTac erTi SexedviT, am JanrTan saerTo araferi aqvT. uiliam
Seqspiri, agata kristi, aleqsei puSkini, astrid lindgreni, ian flemingi,
herman hese. yvela drois fiqcionist mwerlebs Soris gamosayofia stiven
kingi, j.r.r tolkieni, luis keroli, paolo koelio, herbert uelsi,
isaak azimovi, karl Capeki.
rogorc vxedavT, fiqcias, rogorc literaturul Janrs, yvela
kuTxesa da droSi yavda gulSematkivari, Tumca, laTinur amerikasTan
mimarTebaSi unda aRiniSnos, rom laTinoamerikeli mwerlebis fiqciurma
nawarmoebebma mkveTrad gansxvavebuli elferi SeiZina, rodesac
warmosaxviT literaturas Seerwya adgilobriv xalxTa rwmena-
15
warmodgenebi, uZvelesi ritualebi da tradiciebi. epanurenovani fiqcia
ukavSirdeba e.w. laTinomerikur bums, magiur realizms da iseT saxelebs,
rogorebicaa, arturo uslar pietri, gabriel garsia markesi, xorxe
luis borxesi, xulio kortasari, xose de la kuadra, pablo neruda,
xuan xose areola, laura eskiveli, karlos fuentesi, paolo koelio,
alexo karpenteri, ernesto sabato, JorJ amadu, migel anxel asturiasi,
mario vargas liosa da sxv.
`laTinoamerikul fiqciaze” saubrisas vgulisxmobT espanurenovan
terminsF‘Ficcion Latinoamericana’, romelic espanurenovan samyaroSi
gaigivebulia ara marto gamonagon, aramed warmoudgenel da daujerebel
istoriebTan. Tuki inglisuri termini ‘fiction’ farTo gagebiT moiazrebs
zogadad mxatvrul literaturas, espanurenovani cneba ufro konkretuli
da viwroa. espanurenovan fiqciaze saubari warmoudgenelia wminda
laTinoamerikuli literaturuli movlenis, magiuri realizmis
ganxilvis gareSe.
magiuri realizmi mimdinareobaa espanurenovan literaturaSi,
romelSic realur suraTebSi magiuri elementebia CarTuli.
Tavdapirvelad termini „magiuri realizmi“ 1925 wels gamoiyena
germanelma kritikosma franc roxma (Franz Roh), rodesac aRwerda
Secvlil realobas (De los Santos, 2003:11).
TavisTavad, magiuri realizmi, rogorc Janri, ZiriTadad laTinuri
amerikis literaturis kuTvnilebaa. mas safuZvlad kolumbamdeli
civilizaciebis literatura da rwmena daedo (igulisxmebian actekebi,
maias tomi, inkebi, CibCas xalxi). sagulisxmoa, rom konkistas Semdeg
daujerebeli realobis Txroba gacilebiT mimzidveli gaxda. im
droisaTvis met-naklebad mniSvnelovani avtoria fransisko de avila
(1573-1647) – perueli moZRvari, romelic keCuas enaze werda. swored man
Seagrova mdidari eTnografiuli masala keCuas tomebis Sesaxeb. aseve
gonsalo fernandes de oviedo, xuan de kastelianosi da pedro simoni,
romelTac daamuSaves miTi “eldoradoze”. (Maura, 2007:10)
termini `magiuri realizmi” mogvianebiT gamoiyena venesuelelma
mweralma arturo uslar pietrim, rodesac saubrobda ramdenime
laTinoamerikel mweralze. kubeli mwerali alexo karpenteri iyenebda
16
termins lo real maravilloso (`daujerebeli realoba”). borxesma 1935 wels
`mzakvrobis msoflio istoriis” gamoqveynebiT praqtikulad, srulad
ganapiroba am Janris popularoba. isic unda aRiniSnos, rom kritikosebis
nawili borxess magiuri realizmis warmomadgenlad ar asaxelebs, im
ubralo mizezis gamo, rom borxesi uaryofda yvelanair realobas,
Tumca, amgvari midgoma sakiTxisadmi cota ar iyos zedapiruli unda
iyos, radganac, marTalia borxesi realobas skeptikurad uyurebs,
samagierod, Tavad qmnis mas, oRond mistikanarevi formiT.
mTavari magiur realizmSi isaa, rom aq magiuri elementebi uxvadaa
da arasodes aris ganmartebuli. xSirad gamoiyeneba simboloebi da
xatebi. adamianis, rogorc socialuri subieqtis emociebi da seqsualoba
xSirad dawvrilebiTaa aRwerili. permanentulad icvleba mizezebi da
Sedegebi. am Janris nawarmoebebSi avtori TiTqmis yovelTvis mimarTavs
folklors, legendebsa da miTebs. finali yovelTvis Ria xasiaTisaa, rac
saSualebas aZlevs mkiTxvels, Tavad gansazRvros, Tu ra moxda
sinamdvileSi.
rac Seexeba naratiul struqturas, Txrobisas erTmaneTs xSirad
enacvleba pirveli da mesame piri. dro yovelTvis cikluria da
arsworxazovani. xSiria personaJebis gardacvalebisa da xelaxla
gacocxlebis faqtebi. mniSvnelovani aspeqtebia dro, sivrce, mTxrobeli.
17
Tavi II
18
inglisurenovani Targmani (1972), romelsac 2004 wels mohyva endriu
harliseuli (Andrew Hurley) versiac (A Universal History of Iniquity).
sayuradReboa di jovanis naSromi The Lesson of the Master: on Borges and his
Work (2003), romelSic avtori dawvrilebiT ixsenebs borxesTan
urTierTobis detalebs, hyveba borxesTan gamarTuli saubrebis Sesaxeb,
aaSkaravebs mwerlis msoflmxedvelobas da sakmaod vrclad saubrobs
„mzakvrobis msoflio istoriis“ Sesaxeb.
„ostati“ am wignSi borxesia, iseTi, rogoric daamaxsovrda mis
kolegasa da megobars. di jovani ixsenebs, rom maTi TanamSromlobis
dawyebisaTvis 61 wlis borxesi masze bevrad ufrosi iyo da ukve sakmaod
daqveiTebuli mxedveloba hqonda. aRsaniSnavia, rom swored maTi
nayofieri TanamSromlobisa da di jovanis dauRalavi muSaobis Sedegad
gaxda borxesi swrafad popularuli inglisurenovan samyaroSi.
aRsaniSnavia, rom borxesis gardacvalebis Semdeg misma qvrivma maria
kodamam (romelic borxesTan mwerlis gardacvalebamde 8 kviriT adre
SeuRlda), inglisur Targmanze saavtoro uflebebi mihyida erT-erT
gamomcmlobas, romlis mixedviTac mxolod mas da am sagamomcemlo
saxls hqondaT inglisurenovani Targmanebis gankargvis ufleba.1 swored
amis gamo, borxesisa da di jovanis erToblivad gakeTebuli Targmanebi
amJamad aRar gamoicema. aseTia mokle monaxazi di jovanis moRvaweobis
Sesaxeb. mas, rogorc borxesis biografs mravaljer mivmarTavT
winamdebare naSromSi.
borxesis cxovreba da Semoqmedeba safuZvlianadaa gamokvleuli
alisia xurados, maria esTer vaskesis, emir rodriges monegalis, xuan
aranas, xuan gasparinis, osvaldo sabinos, jeims vudalis, uilis
barnstounis, boris dubinis, oleg postnovis mier.
aRsaniSnavia is garemoeba, rom am adamianebis umravlesoba mwerals
piradad icnobda, rac maT kvlevebs metad sandos xdis, risi dasturicaa
alisia xurados moRvaweoba.
Tavadac sakmaod cnobili argentineli mwerali, mecnieri da
eseisti alisia xurado (Alicia Jurado, 1922-2011) gamoirCeva imiT, rom
1
mogvianebiT, am SezRudvam borxesis mraval biografs Seuqmna problemebi informaciis
moZiebisas.
19
megobrobda da sakmaod nayofierad TanamSromlobda borxesTan. swored
masTan TanaavtorobiT gamoqveyna 1976 wels narkvevi „ra aris budizmi“
(Que es Budismo), romelic ganixilavs budizms ara mxolod religiur,
aramed istoriul WrilSi. swored xurado iyo borxesis pirveli
biografi, romelmac 1964 wels, borxesis sicocxleSive gamoaqveyna
mwerlis biografia saTauriT: Genio y figura de Jorge Luis Borges (`borxesis
genia da figura“), romelic SemdegomSi mravaljer gamoica. wignSi
avtori igonebs borxesTan urTierTobis wlebs, mniSvnelovan
biografiul momentebs da sxvadasxva anegdotur situaciebs.
aRniSvnis Rirsia argentineli mwerlisa da Jurnalistis maria
esTer vaskesis (María Ester Vázquez, 1937-dRemde) biografiuli naSromebi
„borxesi: dideba da dacema“ (Borges: Esplendor y Derrota, 1996) da „borxesi:
misi dReebi da dro“ (Borges: sus días y su tiempo, 1999). vaskesma borxesi 1957
wels erovnul biblioTekaSi muSaobisas gaicno maSin, roca borxesi
biblioTekis direqtori iyo. mogvianebiT, vaskess borxesTan ara marto
saqmiani, aramed intimuri urTierTobebic akavSirebda. mweralTan erTad
TanaavtorobiT vaskesma gamosca „Sesavali inglisur literaturaSi“
(1965) da „Sua saukuneebis germanikuli literatura“ (1966). wignSi
„borxesi: dideba da dacema“, avtori sxva faqtebs Soris iumornarevi
formiT hyveba sakuTar Tavze, ultraist poetebTan urTierTobaze da
bioi kasaresTan megobrobis wlebze.
borxesis Semoqmedebis SeswavlaSi mniSvnelovani wvlili miuZRvis
urugvael eseists, literaturis kritikoss, pedagogsa da literaturis
istoriis specialists, „Taoba 45“-is1 warmomadgenels emir rodriges
monegals (Emir Rodríguez Monegal, 1921-1985). monegali megobrobda da
nayofierad TanamSromlobda im drois did argentinel mwerlebTan:
borxesTan, adolfo bioi kasaresTan, mario benedetisTan. 1966 wels
monegalma parizSi Jurnali „axali samyaro“ daaarsa (Mundo Nuevo). am
JurnalSi SemdegomSi qveyndeboda iseTi cnobili mwerlebisa da poetebis
nawarmoebebi, rogorebic arian Jan-pol sartri, borxesi, karlos
1
La Generación del 45 - igulisxmebian urugvaeli mwerlebi, romelTa moRvaweobis aqtiuri
periodi emTxveva 1945-1950 wlebs. am Taobis mwerlebma literaturaSi Semoitanes
metaforuli mravalferovneba da leqsikis simdidre.
20
fuentesi, pablo neruda, xuan goitisolo, leopoldo mareCali. monegali
laTinoamerikuli „bumis“ aqtiur propagandasac eweoda, aqveynebda ra
felisberto ernandesis, giliermo kabrera infantes, gabriel garsia
markesis da mario vargas liosas nawarmoebebs. dawerili aqvs
monografiebi urugvaeli mwerlebis xose enrike rodos, orasio kirogasa
da Cileli pablo nerudas Sesaxeb.
garda laTinoamerikeli mwerlebisa, monegali ikvlevda msoflio
literaturis warmomadgenlebsac, gamoqveynebuli aqvs naSromebi Sarl
bodleris, Carlz dikensis, Tomas sterns eliotis, uiliam folkneris,
andre Jidis, grehem grinis, ernest hemingueis, jeims joisis, franc
kafkas, vladimer nabokovis, jorj oruelis, marsel prustis, Jan-pol
sartris, bernard Sous, mark tvenis, virjinia vulfisa da sxvaTa Sesaxeb.
iyo orasio kirogasa da xorxe luis borxesis erT-erTi yvelaze
cnobili biografi. borxesis Sesaxeb gamoqveynebuli aqvs Semdegi
naSromebi (ZiriTadad monografiebis saxiT):
21
viTarebaze, romelSic am periodis laTinoamerikel mwerlebsa da
poetebs mouxdaT moRvaweoba.
monegalis naSromis “Jorge Luis Borges: A literary biography “gamoxmaurebaa
jeims vudalis (James Woodall) 1992 wels britaneTSi gamoqveynebuli
monografia borxesze saTauriT: Borges: The Man in the Mirror of the Book,
romelSic vudali akritikebs monegals da wignis winasityvaobaSi
monegals adarebs herbert gormanis (Herbert Gorman) naSroms jeims joisis
Sesaxeb, romelsac arasandod miiCnevs. vudalma mogvianebiT amerikis
SeerTebul StatebSic gamoaqveyna aRniSnuli wigni saTauriT `borxesi:
sicocxle - kaci wignis sarkeSi” (Borges: A life - The Man in the Mirror of the Book,
1996), romelSic avtori hyveba borxesis poeziaze, prozis rolze mis
SemoqmedebaSi, mwerlis meuRlis, maria kodamas pirovnebaze, adolfo
bioi kasaressa da norman Toman di jovanisTan mwerlis megobrobaze,
borxesis, rogorc qalebis moyvaruli mamakacis cxovrebaze da borxesis
damokidebulebaze argentinis qarizmatul diqtatorTan xuan peronTan.
kritikosebis SefasebiT, vudalis naSromi sxvebisagan gamoirCeva
koreqtulobiTa da sakiTxis siRrmiseuli codniT.
borxesis Sesaxeb kvlevebis mimoxilvisas aucilebelia amerikeli
profesoris, poetis, memuaristis, komparativistis, mTargmnelisa da
espanistis uilis barnstounis (Willis Barnstone, 1927-dRemde) xsenebac.
barnstounis kvlevis sferoebi moicavs rogorc laTinoamerikul, aseve
frangul, berZnul da amerikul literaturasac.
pirvelad barnstouni borxess 1968 wels Sexvda, maSin, rodesac
borxess mxedveloba ukve sruliad dakarguli hqonda. 1968 wels
dawyebuli megobroba nayofieri TanamSromlobiT gagrZelda. 1975-1976
wlebSi borxesTan erTad barnstounma argentineli mwerlis sonetebis
inglisurenovani Targmanic gamoqveyna. mogvianebiT, borxesTan erTad
gaemgzavra amerikis SeerTebul StatebSi saleqcio kursebis wasakiTxad
iseT universitetebSi, rogorebicaa indianas, harvardis, kolumbiis da
Cikagos universitetebi, rac barnsTounma borxesisadmi miZRvnil
biografiul wignSi mogvianebiT dawvrilebiT aRwera.
masve ekuTvnis mogonebebi borxesze: `borxesTan erTad buenos-
airesis erT Cveulebriv saRamos: memuarebi” (With Borges on an Ordinary Evening
22
in Buenos Aires: A Memoir, University of Illinois Press, 1993), romelic mogvianebiT
frangul, ruminul da arabul enebzec iTargmna.
gamocemuli aqvs ramdenime literaturuli kritika borxesis Sesaxeb,
maT Soris:
`borxesi oTxmoci wlis asakSi: saubrebi” (Borges at Eighty:
Conversations. Bloomington: Indiana University Press, 1982)
`eqstazis poetika: safodan borxesamde” (The Poetics of Ecstasy:
from Sappho to Borges, New York: Holmes & Meier, 1983)
Targmanebi:
23
Hispánica)1, romelTaganc CvenTvis sainteresoa `dro da maradiuloba
borxesis SemoqmedebaSi” (El tiempo y la eternidad en la obra de Borges, 1957);
aRsaniSnavia espaneli xuan aranas (Juan Arana, 1950-dRemde), seviliis
universitetis filosofiis fakultetis xelmZRvanelis, maincis,
miunsterisa da sorbonis universitetebis mowveuli profesoris
Rvawlic. arana ikvlevs religiis, folosofiisa da rwmenis sakiTxebs.
1999 wlidan filosofiis paralelurad interesdeba laTinoamerikeli
mwerlebiT, gansakuTrebiT xorxe luis borxesisa da oqtavio pasis
SemoqmedebiT. borxess ZiriTadad ganixilavs filosofiuri kuTxiT.
borxesis Sesaxeb gamoqveynebuli aqvs Semdegi wignebi:
statiebi:
1
samecniero wreebSi farTod cnobili meqsikuri Jurnali, roemlic gamodis 1948
wlidan semestrulad da moicavs laTinuri amerikis literaturisa da lingvistikis
Sesaxeb statiebs, mimoxilvebsa da recenziebs.
24
Tanamedrove mkvlevarebs Soris aRsaniSnavia amerikeli edna
aizenbergis naSromebic. aizenbergi dRes kolumbiis universitetis
espanuri enis profesori emeritusia. ikvlevs laTinuri amerikis
Tanamedrove da postkolonialur literaturas, ebraul-laTinoamerikul
urTierTobebs. aris mravali samecniero Tu literaturuli jildosa da
premiis mflobeli. gamoqveynebuli masalebidan aRsaniSnavia:
25
`laTinoamerikuli mokle moTxroba: anTologia da kritika
saxelmZRvanelo komentarebiTurT”; The Latin American Short Story: An
Annotated Guide to Anthologies and Criticism, 1992;
`konteqstgareSe: istoriuli kavSirebi da realobis warmoCena
borxesTan”; Out of Context: Historical Reference and the Representation of Reality in
Borges, 1993; Borges: realidades y simulacros, 2000;
`fiqcia da politika: argentinuli narativi samxedro periodis
dros”; Fiction y politica: la narrativa argentina durante el proceso militar, 1987;
`seqsi da seqsualuroba laTinur amerikaSi”; Sex and sexuality in Latin
America, 1997; (with G.Gallo and N.Helft)
`borxesi: enciklopedia” Borges: Una Enciclopedia, 1999
`Tanamedrove laTinoamerikuli da karibuli kulturis
enciklopedia”; Encyclopedia of contemporary Latin American and Caribbean
cultures, 2000
26
Диалог мертвых / Diálogo de muertos
Создатель / El hacedor
Другой / El otro
Встреча / El encuentro
Непрошеная / La intrusa
Евангелие от Марка / El evangelio según Marcos
Поединок / El duelo
Ульрика / Ulrica
Утопия уставшего / Utopía de un hombre que está cansado
Вещие зеркала / Los espejos velados
О строгой науке / Del rigor en la ciencia
Argumentum Ornithologicum / Argumentum Ornithologicum
Притча о Сервантесе и Дон Кихоте / Parábola de Cervantes y de Quijote
Борхес и я / Borges y yo
Страсть к Буэнос-Айресу / Fervor de Buenos Aires da sxv.
27
Tavi III
28
wyoba, moawesrigos samyaros qaoturoba. sityva paradoqsia, miTiTeba
naTqvamis fantastiurobaze, fantastikuris Semcveli niSani, romelic mas
Semohyavs realur samyaroSi. Tavis erT-erT eseSi (Arte narrativo y la magia)
„naratiuli xelovneba da magia“ borxesi amzeurebs meqanizms, romelic
gulisxmobs saocari Tavgadasavlebis simarTlesTan mimsgavsebis
SesaZleblobas, amiT mkiTxvelSi iwvevs „poetur rwmenas“ (Rodriguez
Monegal, 2009:186) misTvis moTxroba aris ori ramis erTianoba: sityvisa da
suraTis (xatis), romelic iZleva vizualur detalebs.
Bborxesis skurpulozuri analizis miRma mkiTxvelma yuradRebis
gareSe ar unda datovos sakvanZo saxeebis simboluri xasiaTi, iqnebian
eseni kentavrebi Tu sxva miTologiuri arsebebi. borxesis nawarmoebebis
gmirebi metafizikur samyaroSi moqmedi personaJebi arian.
sityva samyarosaken abrunebs adamianis gonebas, esaa ara marto
realobis asaxvis, aramed, Tavad fiqrTa warmoSobis aqti, poemebisa da
moTxrobebis logikuri jaWviT dakavSirebis saSualeba, romelic erTi
SemoqmedebiTi procesidan meorisaken migviZRvis.
Tuki borxesis biografiidan gavixsenebT 20-30-ian wlebs, rodesac
borxesi gamomcemlobidan gamomcemlobaSi gadadioda, Semoqmedebis erTi
safexuridan meoreze, gauTavebeli eqsperimentebisa da Ziebebis fonze,
cdida axal-axal Janrebsa da metyvelebis axal formebs, gasagebi xdeba
Tu ratom ar arsebobs aranairi `me“ borxesisaTvis. axsna martivia:
avtori eZebs da ver upovia. es is periodia, roca argentinaSi
periodistika ayvavebis procesSia, yoveldRiurad izrdeba sagamomcemlo
saxlebis raodenoba Tu sxvadasxva gazeTebis tiraJebi (iseTebi
rogorebicaa El mundo da La crítica, swored am ukanasknelSi gamoqveynda
pirvelad „mzakvrobis msoflio istoria“, rasac dawvrilebiT
mogvianebiT SevexebiT).Bborxesisa da misi megobrebisaTvis literatura
ukve aRaraa gansakuTrebuli mizani, esaa garkveuli saxis teqstualuri
politika da strategia, romelic mimarTulia sxvadasxva mkiTxvelisadmi.
borxesisTvis mkiTxveli ara marto is adamiania, vinc daweril teqsts
ylapavs, aramed SemoqmedebiTi procesis Tanamonawile, sityvebis magiuri
cxovrebis mokrZalebuli, magram bednieri TviTmxilveli.
29
mwerlisTvis interesis obieqtebs warmoadgenen martoxela da
gulCaTxrobili adamianebi (iseTebi, rogorebic arian buenos-aireseli
momRerali evaristo kariego, Sul solari, moazrovne da iumoristi
masedonio fernandesi).
aseTia xorxe luis borxesis cxovrebis adreuli wlebis
Semoqmedeba da damokidebuleba samyarosadmi, romelmac rogorc
mravalferovanma da nayofierma, asaxva hpova mwerlis 1935 wlis
„mzakvrobis msoflio istoriaSi“ (Historia Universal de la Infamia).
Nnawarmoebi savsea SarlatanebiT, adamianebi aRwerilia zedmiwevniT
zustad da maTi xasiaTi aRebulia cxovrebis met-naklebad an savsebiT
realuri qronikebidan.
E nawarmoebSi matyuarebis, TviTmarqviebisa da flidi adamianebis
Tavgadasavlebia Tavmoyrili. borxesi erTmaneTs upirispirebs
fotografiul aRwerebs egzotikasTan. gmirebis sagazeTo-publikaciur
daxasiaTebas erTvis miseuli citatebic.
SemTxveviTi araa, rom mwerals avanscenaze gamohyavs axali gmirebi,
ukanaskneli drois warmomadgenlebi: banditebi, TviTmarqviebi, aferistebi
da meqrTameebi. borxesi erTmaneTs uxamebs deteqtiuri Janris principebs,
cota kinos, argentinul tangos, fantastikas da utopias.
literatura borxesisaTvis aris qalaqebi, qveynebi, adamianebi.
istoriebi, romlebic man moigona, agebulia inteleqtualuri
SesaZleblobebis kvlevaze. is qmnis gmirs, romelzedac daobs Tavad, sxva
sityvebiT rom vTqvaT, borxesi asxvaferebs ara mxolod novelas Tu eses,
aramed gansxvavebuls xdis Tavad literaturas.
zogadad, laTinoamerikelma mwerlebma moaxerxes mieRwiaT sakmaod
STambeWdavi warmatebebisaTvis nawarmoebebiT, romelic maTTvis
aramSobliur enazea Seqmnili (frangulad, inglisurad da a.S),
gamonaklisi arc borxesia. is bilingvalia, Tanabari SesaZleblobebiT
wers da kiTxulobs espanur da inglisur enebze. bavSvobaSi inglisurs
argentinaSi stredfordSiridan Camosuli bebia aswavlida. mama
fsiqologiisa da Tanamedrove enaTa doqtori iyo, deda ki mTargmneli.
borxesi msoflios mraval universitetSi iyo miwveuli saleqcio kursis
wasakiTxad, maT Soris harvardSic, sadac sakuTari Sexedulebani prozis
30
daniSnulebasa da poetis kredoze sakmaod vrclad gadmosca eqvs
leqciaSi, romelic SemdgomSi gamoica krebulis saxiT (leqciebi
ikiTxeboda 1967-1968 wlebSi). borxesi daufaravadaa warmodgenili
leqciebSi, sadac saubrobs xelovnebaze, xelovani adamianis mrwamsze,
Txrobis ostatobaze, poeziasa da sityvis musikaze.
radgan Cveni mizania borxesis moTxrobebis analizi, sanam
konkretulad gadavidodeT SerCeul nawarmoebze, mizanSewonili
iqneboda, ufro meti informaciis miwodeba mkiTxvelisTvis mwerlis
msoflmxedvelobis Sesaxeb, vinaidan, swored msoflmxedveloba
ganapirobebs weris stilsa da maneras. borxesi saubrobs iseT Temebze,
rogorebicaa, poeziis gamocana, Txrobis xelovneba, poeziisa da
azrovnebis erTierTkavSiri, mwerlis kredo.
borxesi ambobs, rom „mTeli cxovreba miuZRvna kiTxvas, analizs,
weras da am yvelafriT tkbobas“ /He pasado la vida leyendo, analizando, escribiendo
y disfrutando/ (Borges, 2001:15). amaTgan yvelaze mniSvnelovania tkboba, is
STanTqa poeziam da erTaderTi, risi SeTavazebac mas mkiTxvelisTvis
SeuZlia, esaa eWvebi da dabneuloba.
31
wigns, romliTac is gatacebulia, (magaliTad Zveli inglisuri an
skandinaviuri poeziis nimuSebi), wuxs, rom ar SeuZlia iyidos misi
msgavsi wigni, Tumca, is mainc icis, rom Sinaarsi gonebaSi CabeWdili
aqvs.
borxesisTvis wera aris wminda aqti da Sesabamisad, misTvis
saintersoa „wminda wignebis“ arsebobis idea (yurani, biblia da a.S),
magaliTad mohyavs cnobili faqti bernard Sous cxovrebidan, rodesac
mas hkiTxes, iyo Tu ara biblia suliwmindis qmnileba, razedac mweralma
upasuxa, rom „suliwmindis qmnilebaa ara mxolod biblia, aramed yvela
wigni, rac ki arsebobs“. (Borges, 2001:24) Tavad samyaroc biblioTekaa
borxesisTvis. wigni WurWelia poeziisaTvis da Tuki mas (borxess)
valdebuleba akisria gansazRvros poeziis raoba, is ambobs, rom „poezia
aris erTmaneTSi artistulad gadaxlarTuli sityvebiT silamazis
gamoxatvis procesi“. es ganmarteba Tavad avtors bolomde ar
akmayofilebs, magram warmoCens mis damokidebulebas mwerlobisadmi.
(Borges, 2001:26).
borxess romani arasodes dauweria, upiratesobas yovelTvis
novelebs, eseebs da moTxrobebs aniWebda, radganac „imisaTvis, raTa
gadmosce saTqmeli, araa aucilebeli Seavso xuTas gverdamde“. (Borges,
2001:34). maSin raSia Txrobis xelovnebis saidumlo? ra ostatobas unda
flobdes mwerali? mTavaria Tematika. poetis Tu mwerlis ganzraxva
SeiZleba am SemTxvevaSi iseTi mniSvnelovani ar iyos. namdvili saTqmeli
Znelad xelSesaxebi unda iyos, magaliTad avtors mohyavs homerosis
`iliada“. realurad, esaa gmiris istoria, ambavi kacisa, romelmac icis,
rom manam mokvdeba, sanam qalaqi daecema. istoriaa adamianebisa,
romlebic bolomde icaven qalaqs, romelic karga xania cecxlis alSia
gaxveuli. borxesis azriT, swored esaa `iliadas“ namdvili saTqmeli.Aam
nawarmoebis Zliereba da mTavari momxibvleloba imaSi mdgomareobs, rom
adamianebi msgavsebas yovelTvis miwasTan gasworebul troelebTan
eZebdnen da ara gamarjvebul berZnebTan. aq gadamwyveti mniSvneloba
eniWeba Txrobis maneras. borxesi ambobs, rom TviT oTxi saxareba
SeiZleba ornairad wavikiTxoT: morwmune mas kiTxulobs, rogorc
istorias gankacebuli RmerTisa, romelic cdilobs gamoisyidos
32
kacobriobis codvebi. aris meorenairi midgomac, misi wakiTxva skeptikosi
adamianis Tvalsawieridan: `RmerTs surda adamianTa tanjva sruliad
SeegrZno. misTvis tanjvis inteleqtualuri cnobadoba ar iyo sakmarisi,
ris saSualebasac misi RvTaebrioba aZlevda. mas undoda datanjuliyo
adamianiviT, adamianisTvis dawesebuli SezRudvebiT. sabolood, ufali
aRmoaCens, rom is mxolod adamiania da rom RmerTs, mis RmerTs, is
mitovebuli hyavs.“
`...No creo que los hombres se cansen nunca de oir y contar historias“ (Borges, 2001:73)
A
33
Tuki musika is enaa, romlis gageba da gamoyeneba SegviZlia,
literaturaSi saqme sxvagvaradaa. poeti raRac magiur arsebad iqceva
xolme, romelic ar eqvemdebareba sxva yalibSi Camosxmas, radganac
TiToeuli eri aviTarebs mxolod im leqsikas, romelic mas sWirdeba da
mis msoflmxedvelobas Seesabameba, es garkveulwilad intuiciaze
agebuli procesia, radganac Cven manamde vgrZnobT xelovnebis nimuSis
silamazes, sanam mis Sinaarsze daviwyebdeT fiqrs. aris iseTi leqsebi
romlebic kargad JReren, yurs kargad xvdeba, magram realurad maT ar
gaaCniaT Rrma Sinaarsi, radganac es ukanaskneli emsaxureba warmosaxvas
da gonebisTvis araa Seqmnili (aq ukve saqme gvaqvs sityvebis musikasTan).
azrovneba mWidrodaa dakavSirebuli xelovnebasTan. borxesi
aRiarebs, rom maSinac ki, rodesac moigonebs romelime misTvis sayvarel
Zvel inglisur poemas (es ena ki mas Zalian uyvars), grZnobs, Tu rogor
eZaxis Tavisi ena - espanuri. ase rom, xelovneba anareklia adamianis
sulisa da gonebis, an orivesi erTad. laparakobs ra Tavis mrwamsze,
borxesi mokrZalebiT SeniSnavs, rom man gabeda daewyo wera. Tumca misi
azriT, rac mas waukiTxavs, ufro mniSvnelovania imaze, rac mas dauweria.
(Borges, 2001:119) mwerali igonebs bavSvobis wlebs, rodesac mamamisi
ojaxis biblioTekaSi Svils sxvadasxva mwerlebis moTxrobebs ukiTxavda.
maSin is sityvebi Sinaarsobrivad ki ara, emociurad modiodnen
mweralTan, is maT grZnobda da es SegrZneba mTavaria WeSmaritad
xelovani adamianis cxovrebaSi. rogorc Tavad ambobs, borxesis cxovreba
aris:
34
XVII saukunis espaneli mwerali laTinuris mwiri codniT. magram Cemi
mcdeloba, vyofiliyavi espaneli ser tomas brauni1, kraxiT damTavrda.
axla vxvdebi, rom es yvelaferi Secdoma iyo, Tu mkiTxvelma raime saxis
moraluri nakli an defeqti Segatyo, mcireodeni safuZvelic ki ar
arsebobs imisa, rom Segiyvaros“. (Borges, 2001:134) aq borxesi ambobs, rom
xelovan adamianTan mrwamsi modis imis gaanalizebasTan erTad, Tu ra
SegiZlia da ra ginda, rom akeTo:
35
yvelaze mTavari, aramed garkveuli musikis arseboba, maSin, roca ambob
Sens saTqmels. zustad rom am musikis sworad aJRerebas unda
emsaxurebodes poeti. es unda iyos misi kredo.
swored aseTia borxesis Sexeduleba mwerlobasa da sakuTar
Tavze. misi rwmena, nawarmoebebi Seqmnili am rwmenis mixedviT, erTgvari
gamoZaxilia im epoqisa, romelSic is cxovrobs. mniSvnelovania ramdenime
biografiuli momentis moxseniebac, raTa ukeT gaanalizdes borxesis
msoflmxedvelobis ZiriTadi aspeqtebi.
1921 wlis 25 ianvars laTinur amerikaSi gaCnda espanurenovani
Jurnali `ultra”. rogorc saTuridan Cans, es iyo ultraisturi
moZraobis pirveli macne. Jurnalis fuZemdebeli gaxldaT borxesi mis
TanamoazreebTan (maT Soris bioi kasaressa da giliermo de toresTan,
mis momaval siZesTan) erTad. am mimdinareobas axasiaTebda Tvisobrivad
individualuri Strixebi, iseTebi rogoric iyo:
36
franguli da germanuli enebidan (aseve anglosaqsuri da Zveli
skandinaviuri literaturidan). Tuki gaviTvaliswinebT mis sibrmaves,
romelic dedisagan memkvidreobiT gamohyva da nel-nela viTardeboda
mTeli misi cxovrebis ganmavlobaSi, gagvaocebs im uzarmazari
literaturuli memkvidreobis sidide, romelic borxesma kacobriobas
dautova. misi interesis sferoebs warmoadgenda maTematika, filosofia,
Teologia, miTologia da a.S.
istoriuli TvalsazrisiT, borxesiseuli moTxrobebis or
periodad dayofa SeiZleba: pirveli etapi sawyisia, avangarduli da
moicavs 1923-1930 wlebs. es periodi xasiaTdeba poemis
fundamentalurobiT, Tavisufali leqsebiT da metaforuli
proliferaciiT (moWarbebiT). am periods ekuTvnis iseTi nawarmoebebi,
rogorebicaa: „buenos-airesis sicxe“, “mTvare pirispir,“ “wm.martinis
dRiuri,“ eseebi: “inkviziciebi“, “argentinelTa ena“, “evaristo kariego“
da a.S.
1930-iani wlebidan momdevno ocdaaTi wlis ganmavlobaSi borxesi
ixreba prozisaken da ZiriTadad mokle eseebsa da moTxrobebs wers.
sadac xSirad axsenebs mwerlebs apokrifuli wignebidan. borxesis
fiqciuri moTxrobebi ixreba mbrunavi Temebisaken: cxovrebiseuli
gamocxadebani, brZola aRiarebisaTvis da kvdomis aqti, axali mistiuri
saxeebis Zieba, uflis akrZaluli saxeli. am etapze borxesi ubrundeba
Suasaukuneebriv Teologebs da mekobreebs CineTis zRvidan.
kinoscenarebi:
37
„napirebi“ da „morwmuneTa samoTxe“
38
sainteresoa, rom borxesis nawarmoebebSi qalebisa da sasiyvarulo
scenebis naklebobaa, realurad, qalisa da mamakacis siaxlovis scenebi
borxesTan ar gvxvdeba. mwiria iseTi qalebis raodenoba borxesis
moTxrobebSi, romelTac avtori akisrebs mTavar rols da aniWebs
pirovnul damoukideblobas. Mmis mier Seqmnil samyaroSi qalebi (Tuki
Cndebian saerTod), arseboben rogorc meorexarisxovani obieqtebi,
romlebic biZgs aZleven mamakacebs.
Ooriode sityviT aRvniSnoT isic, rom borxesis kalams ekuTvnis
uamravi samecniero xasiaTis literatura, magaliTad, „babelis
biblioTeka“, sadac geometria eTanxmeba fantastikis taqsonomias
(statistikas). aTvliTi sistema gamoyenebulia sxva moTxrobebSic, xolo
„qviSis wigni“ garkveulwilad samecniero statiaa.Yyvela moTxrobaSi
borxesi metaforul silamazes aniWebs teqnikur stils. erTaderTi
gamonaklisia El jardín de los senderos que se bifurcan, („baRi orad gayofili
bilikebiT“), sadac borxesi gvaZlevs kvanturi fizikis erT-erTi
gadauWreli sakiTxis gadawyvetis variants da ambobs, rom samwuxarod, am
sakiTxSi kompetenturi ar aris. Tumca, am sakiTxSi Caxeduli mecnierebi
amboben, rom es nawarmoebi Tavisuflad SegviZlia CavTvaloT samecniero
naSromad.
aseTia mokle monaxazi borxesis moTxrobebis Tematikisa, Tumca,
urigo ar iqneboda gveTqva cota ram borxesze, rogorc mTargmnelze. man
jer kidev 11 wlis asakSi Targmna oskar uaildis „bednieri ufliswuli“.
sicocxlis ganmavlobaSi ki Targmna edgar alan pos, franc kafkas,
jeims joisis, herman heses, rediard kiplingis, herman melvilis, andre
Jidis, uiliam folkneris, volt vaitmanis, virjinia vulfisa da jei qei
Cestertonis nawarmoebebi.
ZiriTadi nawarmoebebi:
moTxrobebi:
39
1. „baRi orad gayofili bilikebiT“
2. „mowyobilobebi“
3. „samxreTi“ (1944)
„alefi“ Sedgeba 17 moTxrobisagan (1949)
„sikvdili da samizne“ (1951)
„broudis moxseneba“ (1970)
„qviSis wigni“ (1975)
„Seqspiris mosagonad“ (1983)
Eeseebi:
„inkviziciebi“ (1925)
„argentinelTa ena„ (1928)
„evaristo kariego“ (1930 )
„diskusia“ (1932)
„maradisobis istoria“ (1936)
„sxva inkviziciebi“ (1952)
„Svidi Rame“ (1980)
„danteseuli ese“ (1982)
„atlasi“ (1985)
Ppoezia:
40
anTologiebi:
naSromebi TanaavtorobiT:
kino scenarebi:
41
„sxvebi“ /Les autres/(1972) adolfo bioi kasaressa da ugo santiagosTan
erTad
1
statia xelmisawvdomia veb-gverdze: http://edant.revistaenie.clarin.com/notas/2009/09/23/_-
02004700.htm
42
sferosadmi, mis Semoqmedebaze mainc iqonia gavlena politikam da
politikosebma.
43
gagvxleCda. imedia, wlebi gaaqarwyleben adolf hitlers, versalis
sastik Svils“. 1 (Fernandez, 1998:40).
1946 wels borxesma gamoaqveyna sityva, romelSic ambobs, rom
„diqtatura Sobs borotebas da ufro meti, idiotizms! SeebrZolos am
monotonias, aris mwerlis upirvelesi vali“. (Woodall, 1999:222)
1976 wlis 19 maiss xorxe rafel vidalam2 moawyo sadili,
romelzedac dapatiJa argentinis umTavresi moazrovneebi: xorxe luis
borxesi, ernesto sabato, orasio rati da mama leonardo kastelani.
sadilis mere borxesma presas ganiucxada, „me mas personalurad
gadavuxade madloba 24 martis gadatrialebisaTvis. gamovxate Cemi
simpatia mTavrobasTan SewinaaRmdegobis gamo. me Cems cxovrebas ver
vmarTav, rogor SeiZleba marTo qveyana?“ 3
1
igulisxmeba 1919 wlis versalis zavi, riTac dasrulda pirveli msoflio omi.
germanias iseTi reparaciebi daakisres, rom qveyana did ekonomikur krizisSi Cavarda,
ramac SemdgomSi gamoiwvia hitleris ideebis popularoba.
2
xorxe rafael vidala – argentineli politikosi, argentinis de-faqto prezidenti
1976-198 wlebSi. 2010 wels miesaja samudamo patimroba kacobriobis winaSe Cadenili
danaSaulebis gamo
3
Diario La Nacion, 20.05.1976
44
adamianebi, romelTac Cvevad aqvT tyuili, qrTami, yvelasTan kargi
urTierTobebis qona, popularoba. maTi profesia tyuilis Tqmaa. mefis
SemTxveva sxvaa, mefe aris adamiani, romelic im yvelafers bedisweriT
iRebs. politikosi ki mudam unda imalebodes, iRimebodes, iCendes yalb
Tavazianobas da eswrebodes oficialur sadilebs. yoveli politikosi
adamians uyurebs, rogorc amomrCevels, eubneba imas, risi mosmenac misgan
undaT. politikosis diskursi aris msmenelTa idebis propaganda da ara
Tavad oratoris. am SemTxvevaSi oratori sarkea an eqo, romelic Tu
arasworad aireklavs msmenels, sruli kraxi garantirebuli aqvs.“
(Alifano, 1984:132-133)
45
Tavi IV
`La palabra infamia aturde en el título, pero bajo los tumultos no hay nada. No es otra
cosa que apariencia,que una superficie de imágenes; El hombre que lo ejecuto era asaz
desdichado,pero se entretuvo escribiendolo“
(Borges, 2004:10-11)
46
Infamia- 1.Acción infame de palabra u obra
2. cualidad de infame (Sanchez Perez,1987:501)
Infame - Que es vil o detestible.
1
http://www.rae.es/rae.html
47
1. sastiki gamaTavisuflebeli lasarus moreli - (El atroz redentor Lazarus
Morell)
2. usircxvilo matyuara tom kastro - (El Impostor Inverosímil Tom Castro)
3. Cingis qvrivi, mekobre - (La Viuda Ching,Pirata)
4. danaSaulebriv saqmeTa ostati monk istmani - (El Proveedor de Iniquidades
Monk Eastman)
5. gulgrili mkvleli bil harigani - (El Asesino Desinteresado Bill Harrigan)
6. ceremoniaTa windauxedavi ostati kotsuke-no-suke - (El Incivil Maestro
de Ceremonias Kotsuke- No- Suke)
7. niRbiani mRebavi haqimi mervidan - (El Tintorero Enmascarado Hakim De Merv)
8. kaci vardisferi Sesaxvevidan - (Hombre De La Esquina Rosada)
9. Teologi saiqioSi - (Un Teólogo En La Muerte)
10. qandakebebis oTaxi - (Cámara De Las Estatuas)
11. ambavi orTa, romelTac sizmari ixiles - (Historia De Los Dos Que
Soñaron).
12. gandgomili grZneuli - (El Brujo Postergado)
13. melnis sarke - (El Espejo De Tinta)
14. muhamedis oreuli - (Un Doble De Mahoma)
15. keTilSobili mteri - (El Enemigo Generoso)
16. sizustis Sesaxeb mecnierebaSi - (Del Rigor En La Ciencia)
48
romelic wakiTxvisTanave ipyrobs mkiTxvelis yuradRebas, aocebs da
misive SefasebiT, `ayruebs”. (Borges, 2004:10) magia, romelsac borxesi qmnis,
xSirad gamowveulia mis mier aprobirebuli meTodiT, xSirad mimarTos
oqsimorons, anu urTierTsawinaaRmdego semantikuri niSnebis mqone
sityvebi daalagos gverdigverd.
49
1933 wlis 2 seqtemberi. qveyndeba moTxroba `gandgomili grZneuli”.
50
msoflio istoriis” nawili unda iyos, Tumca, es saTaurSi miTiTebuli
araa.
51
1954 wlis bolos, gamomcemloba “Emece” aqveynebs axal da
gazrdil gamocemas moTxrobaTa seriisa `mzakvrobis msoflio istoria”,
romelic mikuTvnebulia xorxe luis borxess da romelsac axlavs
avtriseuli winasityvaoba da Jurnal “Los anales de Buenos-Aires”-Si
gamoqveynebuli sami moTxroba. swored 1954 wels acxadebs borxesi
pirvelad, rom `wigni sxva araferia, Tu ara garegan xatebaTa
erToblioba, ris gamoc is friad sasiamovno sakiTxavi unda iyos”.
(Borges, 2004:10)
kidev erTi sakiTxi, romelic yuradRebas imsaxurebs, aris
xsenebuli moTxrobebis pirvelwyaros Zieba. borxesi TiTeuli moTxrobis
dasasruls uTiTebs garkveul nawarmoebs, mis avtors da gamocemis
weliwads, Tumca zogjer am masalis namdviloba eWvs iwvevs.
pirveli moTxrobis `sastiki gamaTavisuflebeli lasarus moreli”
wyarod avtori asaxelebs mark tvenis nawarmoebs `cxovreba misisipize”
(1876), romelic aRwers avtoriseul mogonebebs im periodidan, rodesac
igi gemis kapitani iyo da misisipis mdinareSi dacuravda. esaa mogzauris
wigni, roemlic iwyeba 1542 wels espaneli konskistadoris da mogzauris
Fernando de sotos mier misisipis aRmoCeniT da grZeldeba avtoriseuli
anegdotebiTa da moTxrobebiT. wignis meore nawilSi avtori aRwers did
qalaqebs, rkinigzas da Tanamedrove arqiteqturas. 1883 wels wigni
xelaxla gamoca erTdroulad aSS-sa da did britaneTSi.
meore moTxrobis, `usircxvilo matyuara tom kastro”
pirvelwyaros avtoris mixedviT, unda warmoadgendes britanikis
enciklopediis 11-e gamocema (Cambridge, 1911).
mesame ambavi: `Cingis qvrivi, mekobre” avtorma filip goses
nawarmoebidan `mekobreobis istoria” aiRo. aRsaniSnavia, rom am
SemTxvevaSi borxesis am personaJis prototipi realurad arsebuli
pirovneba, saxelad Cing Sia (igive madam Cingi, Si kai, Cing i sau, qseng i),
romelic CineTis mekobre qalad iqca saxeli gaiTqva, rogorc Si Siang
gum.
cnobilia, rom sanam Cing-Si gemis kapitanze daqorwindeboda, Tavs
meZavobiT irCenda. wyvili saTaveSi edga vietnamelTa ajanyebas. qmris
gardacvalebamde col-qmris floti ukve iTvlida 400 gemsa da 70 000
52
mezRvaurs. cxovrebis bolos qvrivs ukve 2000 gemi hyavda, swored amitom
miiCneven mas mekobreobis istoriaSi erT-erT yvelaze warmatebul
adamianad. qmris sikvdilis Semdeg Cing Sis naSvilebi biWi Seuyvarda da
masze daqorwinda. Cing Sim kanonTa kodeqsi SeimuSava masze
daqvemdebarebuli adamianebisaTvis, riTac maT srul morCilebas
sTxovda. Tu sofeli mekobreebs regularulad daexmareboda,
danaSaulad iTvleboda am soflis macxovreblebis gaZarcva. danaSauli
iyo sazogado nadavlis moparva, datyvevebuli qalebis gaupatiureba,
Tundac am SemTxvevaSi iniciatori qali yofiliyo. Cing Sis uamravi
mekobre mteri hyavda. maT Soris o-pe tae, romelmac erT-erT brZolaSi
ukan daaxevina Cingis qvrivis flots, Semdeg qvrivis SurisZiebiT
daSinebuli mTavrobas warudga da patieba iTxova. sabolood, Cing Simac
iTxova patieba sakuTari Tavisa da qmrisaTvis da sicocxlis bolomde
cxovrobda fufunebaSi, rogorc saxelmwifo moxele. Tavad qali 1844
wels gardaicvala, maSin is adgilobriv banqos saxlsa Tu bordels
ganagebda. borxesi am istoriis pirvelwyarod filip goses uTiTebs
(Borges, 2004:133)
moTxrobis `danaSaulebriv saqmeTa ostati monk isTmani” fabula
borxesma herbers esburis (1889-1963), amerikeli Jurnalistisa da mwerlis,
`niu-iorkis bandebis” (1928) avtorisagan aiRo. es ukanaskneli realobaze
dafuZnebul kriminalur istoriebs werda. `niu-iorkis bandebis”
motivebze 2002 wels reJisorma martin skorsezem filmi gadaiRo,
romelic originaluri scenarisTvis oskarzec ki iyo wardgenili.
rac Seexeba moTxrobas `gulgrili mkvleli bil harigani”, is
daefuZna frederik vatsonis 1931 wlis “A Century of Gunmen”da valter
noubl bernsis 1925 wlis “The saga of Billy the Kid”, romelzedac Semdgom
filmic gadaiRes.
sainteresoa, rom moTxroba, `ceremoniaTa windauxedavi ostati
kotsuke-no suke” avtorma daafuZna britaneli mwerlis, botanikosis,
koleqcionerisa da diplomatis algernon friman mitfordis (1837-1916)
`Zveli iaponiis Tqmelebebs”. (Borges, 2004:134) mitfordi diplomatad
moRvaweobda sankt-peterburgSi, pekinSi da bolos iaponiaSic moxvda,
sadac ernest satosTan TanaavtorobiT dawera `Zveli iaponiis
53
Tqmelebebi”, romelSic Sedioda moTxroba `47 ronini”1. `Zveli iaponiis
Tqmulebebi” mokle moTxrobebis anTologiaa, romelic avtorma 1871 wels
dawera. fabula borxess aRebuli unda hqondes moTxrobidan The Forty-
Seven Ronins (Mitford, 1871:7-34)
rac Seexeba moTxrobas `niRbiani mRebavi haqimi mervidan”, avtori aq
uTiTebs ser persi saiksis `sparseTis istorias” (1915). persi saiksi (1867-
1945) cnobili ingliseli diplomati, generali da literatori iyo.
werda istoriul, geografiul da avtobiografiul naSromebs.
dResdReobiT es ortomiani wigni erT-erTi yvelaze mniSvnelovani da
seriozuli naSromia dargSi, romelic aRwers sparseTis istorias
aleqsandre didis sparseTSi laSqrobidan (Zv.w. 334) XX saukunemde.
borxesi or moTxrobas `Teologi saiqioSi” da `muhamedis oreuli”,
romelic religiuri Tematikisaa, ukavSirebs Svedi filosofosis,
gamomgoneblisa da Teosofis Eemanuel svedenborgis (1688-1772) saxels.
pirveli moTxrobis fabula TiTqos aRebulia svedenborgis neolaTinur
enaze Sesrulebuli nawarmoebidan Arcana Coelestia, Tumca norman Tomas di
jovani uTiTebs, rom realurad wyaro unda iyos amave mwerlis sxva
nawarmoebi: Vera Chrisitiana Religio (“WeSmariti qrtistianuli religia”), (Di
Giovanni, 2003:201) romelic daiwera 8 tomad 1749 wlidan 1756 wlamde. amave
nawarmoebidanaa aRebuli fabula moTxrobisTvis `muhamedis oreuli”.
moTxroba `qandakebebis oTaxi” riCard frensis bertonis Targmanis
`aTas erTi Ramis” 272-e Ramis istoriaa.
`gandgomili grZneulis” fabula aRebulia don xuan manuelis 1282-
1349) (espaneTis mefis ferdinand III-is SviliSvili, alfonso X-is
diswuli da kastiliis erT-erTi gamoCenili didgvarovani, meomari,
poltikosi, mwerali) nawarmoebidan `grafi lukanori da patronio” (1335).
wigni dayofilia oTx nawilad da Sedgeba patara novelebisgan. maTi
umetesoba originaluri Sinaarsisaa, Tumca sakmao raodenobiT vxvdebiT
arabul da espanur xalxur gadmocemebze agebul novelebs.
`melnis sarkisTvis” borxesi ambobs, rom daesesxa cnobil
inglisel aRmomCens, mwerals, orientalists, mofarikaves, diplomats,
1
ronini - samurai ostatis gareSe. dRes niSnavs students, romelic meored abarebs
umaRles saswavlebelSi wina wels warumatebeli cdis gamo
54
poetsa da mTargmnels frensis bertons (1821-1890) (Borges, 2004:134)
bertonma aRmosavleT afrikaSi imogzaura, aRmoaCina tba tanganika da
STabeWdilebebi wignad gamosca. misi nawarmoebi “The Lake Regions Of Africa”,
romelic pirvelad 1860 wels gamoica, ori tomisagan Sedgeba da
aramarto tbebis, aramed zogadad afrikis kontinentis Sesaxeb uyris
sxvadasxva informacias Tavs. swored am nawarmoebs miawers borxesi am
moTxrobisTvis pirvelwyaros, Tumca, di jovani eWvqveS ayenebs am
mosazrebas da amtkicebs, rom aq borxesi ubralod tyuis, moTxroba
aRebulia sruliad sxva nawarmoebidan, kerZod eduard uiliam leinis
(Edward William Lane) wignidan `Tanamedrove egviptelebis manerebi da
Cveulebani” (Di Giovanni, 2003:202)
rogorc vxedavT, borxesi ar Ralatobs tradicias. uTiTebs mraval
avtors, sxvadasxva istoriebs, gansxvavebuli kulturis warmomadgenlebs
da erTi xelis mosmiT qmnis nawarmoebs, romelSic mkiTxvels sTavazobs
uamrav Tavsatexs, maSinac ki, rodesac gulubryvilod `gvimxels”, Tu
romeli mwerali an nawarmoebia `mzakvrobis msoflio istoriis”
moTxrobebis `realuri” avtori. dawvrilebiT am sakiTxs mogvianebiT
SevexebiT.
55
Tavi V
56
Tuki nawarmoebSi moTxrobaTa umravlesoba mesame pirSia dawerili,
borxesi pirvel pirSi hyveba Semdeg moTxrobebs: `niRbiani mRebavi haqimi
mervidan” (El tintorero enmascarado Hakim de Merv), “kaci vardisferi kafedan”
(Hombre de la esquina rosada) da `Teologi saiqioSi” (Un teólogo en la muerte). meti
damajereblobisTvis avtori moTxrobebs met emociurobas sZens iseTi
frazebiT, rogorebicaa `Tu ar vcdebi, al-muqanas Sesaxeb uZvelesi
wyaroebi iuwyebian, rom...” (Si no me equivoco, las fuentes originales de infomación
acerca de Al Moqanna…); (Borges, 2004:79) an `malaparakeT aw gansvenebul
fransisko realze. me mas vicnobdi..” (A mí, tan luego, hablarme de Fransico Real. yo
lo conocí...) (Borges, 2004:91) an `angelozebma miambes, rom…” (Los ángeles me
comunicaron que..); (Borges, 2004:107).
imis miuxedavad, rom yvela am moTxrobas safuZvlad met-naklebad
cnobili istoriuli faqtebi udevs, mTxrobeli yovelTvis cdilobs
daabnios mkiTxveli, Seacbunos igi da aurios gza-kvali.
borxess sCvevia istoriis dasawyisSi mravlismetyveli `me”-s
gamoyeneba, romelic nel-nela qreba da istoriis siRrmeSi imaleba.
avtori iyenebs realobis irealurTan Serwymis xerxs. igonebs raRac
TariRebs, saxelebs, adgilebs, wyaroebs, rodesac realuri moqmedebis
dro da adgili ganaTlebuli da cnobismoyvare mkiTxvelisTvis SesaZloa
cnobili iyos. mTxrobelis (naratoris) aseTi bundovaneba `mzakvrobis
msoflio istoriis” enobrivi strategiis Semavali komponentia.
sagulisxmoa borxesis miswrafeba oqsimoronisaken, rac avtorisTvis
stilisturi, semantikuri da semologiuri TvalsazrisiT, gamarTuli
komunikaciis saSualebaa mkiTxvelTan. istoriebSi, romlebic gviyvebian
yaCaRebze, mkvlelebze Tu mekobreebze oqsimoronis komponenti
mniSvnelovania.
am moTxrobebSi Temis paradoqsaluroba da ironia Tamamad exameba
urTierTsawinaaRmdegos, oqsimorons (Serra, 2004:657). oqsimoroni ramdenime
faqtors emyareba: pirveli agebulia siuJetze, sadac xdeba sxvisi
saxelis, vinaobis miTviseba (rogorc amas tom kastrosa da niRbiani
mRebavis SemTxvevaSi vawydebiT), meore SemTxvevaSi saqme gvaqvs pirovnebis
an identobis winaaRmdegobasTan, rogorc es xdeba Cingis qvrivis, monk
isTmanis, bil hariganisa da kotsuke-no-sukes SemTxevvaSi. Cingis qvrivi
57
mamaci qalia, romelsac Tavisi samarTlis kodeqsi aqvs, bil harigani
uaryofs im kondicias, romelSic is civsisxliani mkvlelia, samxedro
moRvaweobis periodSi monk isTmani kategoriulad ewinaaRmdegeba
adamianis datyvevebas da Tamamad ibrZvis megobarTa mxardamxar brZolis
velze. am adamianebis aRsawerad borxesi iyenebs ra iseT paradoqsalur
Sepirispirebas, rogoricaa `sazareli keTilismoqmedni” (terribles bienechores);
(Borges, 2004:24).
58
mizanSewonili iqneboda gvexsenebina rusi mecnieris,
literaturaTmcodneobis erT-erTi mimarTulebis _ formalizmis
warmomadgenlis, vladimer propis Teoria, romlis mixedviT, sxvadasxva
nawarmoebebs aqvT saerTo ucvleli elementebi. igi moTxrobisaTvis
saxasiaTo ocdaaTze met Strixs gvTavazobs. zogierTi elementi CvenTvis
sainteresoa borxesis nawarmoebebTan mimarTebaSi. CamovTvaloT ramdenime
maTgani:
59
10. rTuli misiis aRsruleba
11. aRiareba. personaJs wilad aRiareba da sayovelTao dideba xvdeba
12. mTavari gmiris transformacia. personaJi sruliad gardaiqmneba
fizikurad an moralurad
13. sazogadoebis mier mTavari gmiris Seviwroveba
14. TvalTmaqcoba. mTavari gmiri xSirad sxva adamianis saxelsa da
cxovrebas irgebs
15. dasja. gmiri isjeba Cadenili qmedebebis gamo
1. mTavari gmiri aris pikaro (pícaro) anu eSmaki, cbieri adamiani. is,
rogorc wesi, dabal socialur fenas miekuTvneba da misi mSoblebic
gaunaTlebel, xSirad qurdbacaca adamianebi arian. pikaros mTavari
iaraRi misi cbierebaa, tyuili meTodi ki ara, Cvevaa. lasarilio
tormeseli, lasarus moreli, tom kastro, bil harigani, haqimi, Tu Cingis
qvrivi _ erTmaneTisgan Znelad gasarCevia. yvela gaiZveraa, miuxedavad
imisa, rom maT TavianTi, erTi SexedviT uryevi, principebi aqvT,
romlebic cxovrebis stils Seesabamebian.
2. pikareskuli nawarmoebi, rogorc wesi, moTxrobilia pirvel pirSi,
TiTqos ambis mTxrobeli Tavad mTavari gmiria. am princips borxesi ar
misdevs, magram misTvis ucxo araa kidev erTi wminda pikareskuli stili:
ambis moyola gmiris geneologiaze saubriT, rasac borxesi TiTqmis
yvela zemoaRniSnul moTxrobaSi mimarTavs.
60
3. mTavari gmiri socialuri mdgomareobis gaumjobesebis mudmiv
cdaSia. Tumca amaod. misi yoveli mcdeloba kraxiT sruldeba magaliTad,
tom kastrosa da boglis mcdeloba maTze maRla mdgom sazogadoebas
gauTanabrdnen, uSedegoa. maTi dasasruli moralur-fizikuri dacemaa.
analogiuria haqimis SemTxvevac. is erTi ubralo mRebavia, romlis
ambiciebi religiasac ki swvdeba. haqimis mcdeloba, moipovos saxeli da
dideba, daimonos aTasobiT adamiani da marTos isini, fuWia. radganac
misi Tavdapirveli warmateba droebiTi aRmoCndeba. dros misTvis
gardauvali kraxi moaqvs.
4. pikaro (pícaro) moxetialea, romelic erT adgilze ver Cerdeba,
mudmivad gaugebrobebSia gaxveuli da mosalodnel dasjas gaurbis.
borxesis personaJebic moxetiale ubadrukebi arian, aTasobiT mils
gadian da dabadebis adgils TiTqmis arasodes ubrundebian.
semiologiuri TvalsazrisiT, moTxrobebi trialeben sami mudmivi
fazis irgvliv. esenia:
1) survili (Jini)
61
mTavari gmiri ganicdis kraxs, iRebs Rirseul sasjels (sikvdilis
an fsiqiuri aSlilobis saxiT). aq gamonaklisia Cingis qvrivi, romelmac
Wkuas uxmo da imperators danebebis sanacvlod Sewyaleba sTxova. es
albaT is SemTxvevaa, rodesac gamonaklisi wess adasturebs.
mniSvnelovania isic, rom yvela am moTxrobaSi saqme gvaqvs ormag
polarulobasTan. iq, sadaca aris veragoba, aris sasjelic araeTikuri
saqcielis gamo. sadac kanongareSe moqmedebaa, naCvenebia kanonis
uzenaesobac. usamarTlobas ki aucileblad mosdevs samarTliani
dasasruli.
62
Tavi VI
(Borges, 2004:22)
63
lasarusi TanamzraxvelebTan erTad mraval monas gayidis, sanam mas
erT-erTi `Seficuli” ar daabezRebs. masze nadiroba cxaddeba. 1835 wels
lasarusi vinme sailes bakis saxeliT filtvebis anTebiT xvdeba netCezis
savadmyofoSi da iq kvdeba.
aseTia ambavi sastiki gamaTavisuflebelis, lasarus morelisa.
borxess logikurad, nabij-nabij mihyavs mkiTxveli dasasrulisaken.
misTvis mniSvnelovania, axsnas ra movlenas ra udevs safuZvlad.
lasarus moreli simboloa znedacemulobis, romelic iniRbeba `wminda
werilebis gulisamaCuyebeli kiTxviT” (Borges, 2004:22) ubadruki da
Waobiani mindvrebi iseTive saSineli da jojoxeTuria, rogorc am miwis
wiaRidan gamosuli adamianebi.
lasarusisTvis araferi wminda ara arsebobs. kaci, romelic mzadaa,
saaTobiT ikiTxos saRvTo werilebi aRelvebuli xmiT, Tvalis
dauxamxameblad axlis tyvias adamians, romlis ukanaskneli survili
mxolod locvis wakiTxvaa. mwerali TiTqos ar iyenebs metaforas,
xatovan gamonaTqvamebs da ubralo eniT yveba ambebs, romelTac SeuZlia
bolomde SeZras mkiTxveli.
sasurveli iqneboda, ramdenime sityva gveTqva lasarus morelis
realur prototipze, vinme jon miurelze. iTvleba, rom lasarus morels
realuri prototipi hyavda, vinme jon miureli (1806-1844), naxevrad
legendaruli yaCaRi, romelic aSS-Si XIX saukuneSi cxovrobda mdinare
misisipis axlos. cxovrebis garkveuli nawili miurelma tenesis
penitancialur (sasjelaRsrulebis) dawesebulebaSi gaatara (Tenenessee
State Penitentiary). sapatimros qronikebis mixedviT, miureli virjiniaSi
dabadebula da uilianson qonTSi (Williamson County) gazrdila. mis
mSoblebs, hefri miurelsa da zilda endrius mis garda 7 Svili hyavdaT.
Mmiureli sapatimroSi SeZenili daavadebis gamo gardacvlila,
savaraudod tuberkulioziT. sikvdilis win joni uamrav danaSaulSi
gamotyda, garda mkvlelobisa, romelSic Tavs damnaSaved ar miiCnevda.
istoriuli wyaroebis Tanaxmad, miureli xSirad iparavda cxenebs1,
ris gamoc mravaljer dauWeriaT. misTvis monaTa gataceba da sxva
1
Kirk, Lowell “John A.Murrell: an early Tennessee “Terrorist”. The Tellico Times
(www.tellicotimes.com/Murrell.html)
64
batonebisTvis miyidva Cveulebrivi ram iyo. risTvisac mas 10 wliT
aRukveTes Tavisufleba da sapatimroSi gaamweses.1 aRsaniSnavia, rom
saamayo reputacia miurelis or Zmasac hqonda, romlebic cnobili
qurdebi iyvnen. cixidan gamosuli miureli 9 TveSi gardaicvala. misi
gvami sikvdilis Semdeg amoTxares da moipares. aRsaniSnavia, rom tenesis
saxelmwifo muzeumSi dResac inaxeba miurelis erT-erTi TiTi.
1835 wels axalgazrda mwerali virjil stiuarti (Virgil Stewart) wers
istorias miurelis cxovrebis Sesaxeb, romelic qveyndeba saTauriT `jon
miurelis aRsareba”, vinme avgustus q. valtonis (Augustus Q.Walton)
saxeliT.
stiuarti Tavis istoriebSi hyveba, rom miureli cnobili iyo
rogorc xmeleTis mekobre, romelic saqmis sisruleSi mosayvanad
misisipis iyenebda.2 misi daqvemdebarebis qveS iyo 300-dan 1000-mde banditi.
misi dajgufebis wevrebi sakuTar Tavs `mistiuri klanis” wevrebad
asaRebdnen.
miurelis pirovnebam farTo asaxva hpova literaturasa da
kinematografiaSi. swored `miurelis ganZs” eZebdnen mark tvenis gmirebi
tom soieri da heklberi fini. zustad mark tvens esexxa borxesi
zemoxsenebul nawarmoebSi lasarus morelis ambis mosayolad. gvari
tveniseuli versiaa, saxeli lasarusi (Lazarus) ki avtorma Tavad SearCia.
SeiZleba vivaraudoT, rom borxesma es saxeli bibliuri lazares
msgavsad SearCia (mas xom Zalian uyvars bibliuri paralelebi), rogorc
simbolo meore sicocxlisa, romelsac lasarusi `gaTavisuflebul”
monebs uvlens.
miureli erT-erTi moqmedi gmiria 1958 wlis amerikul satelevizio
serialSi `jim bouvis Tavgadasavlebi” (The adventures of Jim Bowie, sezoni II,
20-e seria). aseve amerikeli mwerlis jon rais (John Wray) nawarmoebSi
Canaan’s Tongue (2005).
1
The Tennessee Encyclopedia of History and Culture: John Andrews Murrell 1806-1844
(http://tennesseeencyclopedia.net/imagegallery.php?EntryID=M133)
2
Stewart Virgil A. The History of Virgil A.Stewart: and his adventure in capturing and exposing the great “western
land pirate” and his gang Harper and Brothers, 1936.
65
moTxrobaTa seriaSi momdevno siuJetis gmiri tom kastroa. erTxel
ukve aRvniSneT, rom am moTxrobisTvis fabula borxess aRebuli unda
hqondes Enciclopedia Britannica-s meTerTmete gamocemidan, rogorc amas Tavad
uTiTebs moTxrobis bolos. Tumca, daniel balderstoni (Daniel Balderston)
Tvlis, rom ufro savaraudoa, moTxrobis wyaro iyos vinme tomas
sekombis, londonis universitetis istoriis profesoris mier britanikis
enciklopediisaTvis dawerili statia, romelic exeboda TiCbornebis
saqmes. (Bell-Villanda, 2004:553-554)
ambavi mogviTxrobs vinme artur ortonis Sesaxeb, romelic daibada
vapingSi da gaizarda inglisSi. mZime bavSvoba ortons aiZulebs gaiqces
valparaisoSi, sadac is saxels icvlis da tom kastros irqmevs.
avstraliaSi, sidneiSi gaicnobs Savkanian msaxurs ebenezer bogels,
romelsac daumegobrdeba. erT dResac, isini adgilobriv gazeTSi
waawydebian statias, romelSic Jurnalisti hyveba atlantikis okeaneSi
gem `sirinozis” CaZirvis Sesaxeb. gazeTi amtkicebs, rom katastrofas
gadaurCa vinme rojer Carlz TiCborni, romelsac gazeTebis meSveobiT
eZebs dedamisi, pativsacemi qalbatoni ledi TiCborni. bogels TavSi
brwyinvale idea daebadeba. is SesTavazebs kastros Tavi axlagzarda
TiCbornad gaasaRos, imisda miuxedavad, rom am ukanasknels araferi aqvs
saerTo maRali wris sazogadoebasTan. kastro werils swers ledi
TiCborns da atyobinebs, rom cocxali da uvnebelia. imisTvis, raTa
daarwmunos misi pirovnebis namdvilobaSi, ixsnebs raRac istorias,
romelic mas TiTqosda bavSvobaSi gadaxda Tavs. marTalia, es istoria
aravis axsovs, ledi TiCborni `amoicnobs” Svils tom kastroSi da mas
saxlSi miiRebs. roca ledi TiCborni gardaicvleba, misi mdidari
naTesavebi memkvidreobisTvis samkvdro-sasicocxlo brZolas gaaCaReben.
yvelas axla moagondeba, rom axalgamomcxvari TiCborni sul ar gavs
rojers. sasamarTlo ortons (tom kastros) 14 wliT iZulebiT samuSaos
miusjis. ganaCenis gamocxadebamde ubeduri SemTxvevis Sedegad kvdeba
bogeli, rac kastros metad daazaralebs. cixidan gamosuli ortoni ki
sigiJis zRvarzea, xan amtkicebs, rom udanaSauloa, xanac aRiarebs mas.
1898 wels kvdeba.
66
aRsaniSnavia, rom am ambavs safuZvlad daedo XIX saukuneSi
inglisSi momxdari sakmaod gaxmaurebuli, realurad arsebuli
kriminaluri saqme, romlis centrSi idga vinme artur ortoni, igive tom
kastro. 1866 wlidan 1894 wlamde mTeli inglisi gafacicebiT adevnebda
Tvalyurs am process. erT-erTi TaRliTi, gvarad kastro 1854 wels
dakargul lord jeims TiCbornis erTaderT kanonier Svilad asaRebda
Tavs. sasamarTlo dava 1874 wlamde gagrZelda, ganaCenis gamotanis
momentSi, sasamarTlo xarjebi ukve ramdenime milion girvanqa sterlings
aRwevda. sabolood, kastros 14 wliani katorRa miesaja. (torvaldi,
1978:32) wyaroebis mixedviT, rojer Carlz TiCborni 1829 wlis 5 ianvars
parizSi dabadebula (Morse, 1874:10) (borxesi moTxrobaSi uTiTebs 1824
wlis 7 ivliss). mamamisi jeims frensis TiCborni yofila. rojeri
parizSi gazrdila, radganac dedamisi henrieta felisite ingliss didad
ar wyalobda. 1853 wels TiCbornebis axlo naTesavi edvard douTi
gardaicvala, romelmac jeimss mTeli Tavisi qoneba dautova.
1854 wlis 20 aprils (borxesi swored 1854 wels uTiTebs) rojer
TiCborni rio-de-Janeirodan gem `Bello”-Ti niu-iorkisken gaemgzavra (Morse,
1874:14) gamgzavrebidan ramdenime dReSi gavrcelda informacia, rom gemma
katastrofa ganicada. 1855 wels rojeri gardacvlilad gamocxadda. 1862
wels gardaicvala jeims TiCborni, romlis mTeli qonebac rojeris
umcrosi Zmis, ser alfred jozef dauTi TiCbornis sakuTrebaSi
aRmoCnda. 1866 wels alfredis sikvidilis Semdeg qoneba mis Svils, henri
alfred jozef dauTi TiCborns ergo.
am movlenebis paralelurad, ledi TiCborni verafriT egueboda
ufrosi Svilis gardacvalebas da mas sxvadasxva saSualebebiT yvelgan
eZebda. 1865 wlis noemberSi qalbatonma TiCbornma werili miiRo
avstralieli iuristis, vinme uiliam gibsisgan, romelic ambobda, rom
icnobda adamians, romelic aRweriT Zalian hgavda rojer TiCborns.
gibsis mtkicebiT, es adamiani yasbad muSaobda qalaq vaga-vagaSi.
tom kastros, igive artur ortons saerTo arferi hqonda rojer
TiCbornTan, am ukanasknelisgan gansxvavebiT, iyo qera, msuqani da
araferi gaegeboda frangulisa. ledi TiCborma mainc gaugzavna mas fuli
Camosasvlelad. marTalia, ortoni Tavidan yoymanobda, vinme endriu
67
boglma, ser edvard douTis yofilma msaxurma moaxerxa misi darwmuneba.
rodesac 1866 wels kastro ledi TiCborns parizSi eaxla, am
ukanasknelma masSi Svili `amoicno”. kastro `dedamisis” wyalobiT
sakmaod doliduri Semosavlis patroni gaxda.
ledi TiCbornisgan gansxvavebiT, kastros gamoCena ar gaxarebiaT
TiCbiornebis uaxloes naTesavebs. maT gaarkvies kastros namdvili
vinaoba da 1868 wels ledi TiCbornis gardacvalebis Semdeg
sasamarTlos mimarTes.
pirveli sasamarTlo procesi 1871 wlis 11 maiss gaimarTa.
sasamarTlos sxdomebze 100-mde adamiani gamoCnda, romlebic
amtkicebdnen, rom braldebuli swored rojer TiCborni gaxldaT.
mxolod misi Zma amtkicebda sapirispiros. 1872 wels saqme daixura,
rodesac ortonis advikatma aRiara, rom sviringi, romelic wesiT tanze
unda hqonoda rojer TiCborns, mis klients ar gaaCnda. sabolood
ortoni damnaSaved cnes da 14 weli iZulebiTi muSaoba miusajes. sul
sasamarTlos mimdinareobisas am saqmeze daixarja 200 000 funti
sterlingi (rac dRevandeli mdgomareobiT utoldeba 12 mln aSS
dolars).
ortoni cixidan 10 wlis Semdeg gaTavisuflda, maSin, roca
interesi mis mimarT ukve ganelebuli iyo. 1898 wlis 2 aprils ukidures
siRaribeSi gardaicvala. 1913 wels daapatimres ortonis qaliSvili
teresa, romelic TiCbornebis ojaxis wevrebs werilebs ugzavnida da
arwmunebda, rom mis maTi ojaxis wevri iyo.
aRsaniSnavia, rom am ambavma wina istoriis msgavsad, didi
daintereseba gamowvia momavalSi. mwerlebi, musikosebi Tu
kinematografebi xSirad mimarTavdnen am istorias. borxesma sakmaod
skurpulozurad gamoiyena am istoriis detalebi. erTaderTi, rac
ararealuri da mogonilia, es bogelis zmanebebia. msaxurs yvelgan
sikvdili elandeba da etlebs xedavs, romlebic mas mosdeven.
simboluria, rom swored etli gadauvlis bogels, moTxrobis
dasasruls, maSin rodesac mimdinareobs kastros sasamarTlo procesi da
am ukanasknels haeriviT sWirdeba bogelis gamWriaxoba.
68
sagulisxmoa, isic, rom borxesiseuli naZirlebis umravlesoba
aristokratuli ojaxebidan araa. maT aqvT dauZleveli Jini, Suri iZion
mTel samyaroze. tom kastroc ubeduria, lasarusis msgavsad. oRond maT
Soris gansxvaveba isaa, rom lasarusi gamoirCeva iSviaTi gamWriaxobiT,
tom kastro ki mxolod marionetia bogelis xelSi, bogeli ki mSvidi da
Tvinieri finia. rogorc ki zangi kvdeba, kastro, rogorc Sekowiwebuli
pirovneba, qreba. amis dasturia misi sajaro gamosvlebi cixisdan
gaTavisuflebis Semdeg. kastros goneba areuli aqvs, ar gaaCnia
pirovnuli `me” da ver garkveula sakuTar TavSi.
misticizmi am ambavSi ufro metad igrZnoba, vidre sastiki
ganmaTavisuflebelis istoriaSi. bogelis bavSvobis droindeli zmanebani
da SiSi SesaZlo sikvdilis winaSe, mistiur speqtrs SegviZlia
mivakuTvnoT. aseTive mistiuria bogelis saubrebi ufalTan. etlebi
sikvdilis simboloa, sikvdilis, romelic erTxel mas aucileblad
wamoeweva.
bogli, tomi da lasarusi sazizRari, ugulo adamianebi arian.
pirveli ori sasowarkveTili qalis imedebze agebs mTel Tavis
warmatebas, lasarusi ki damonebuli, waqceuli adamianebis imedebiT
vaWrobs. am imedebs yidulobs, isev hyidis da sabolood misisipis mRvrie
wylebSi uCens adgils.
69
agraruli samuSaoebisaTvis moekidaT xeli, ramac meti ziani miayena
imperias, radganac seriozulad Seaferxa vaWrobis ganviTareba. maSin
mTavrobam didi xnis fiqris Semdeg, xalxs isev mouwoda meTevzeobisTvis
mieyoT xeli. Cingi ki dainiSna saimperatoro sajinibos meTaurad, magram
mexomaldeebma Seityves misi dawinaurebis Sesaxeb da Cingi mowamles. amis
Semdeg borxesi moTxrobis mTavr gmirs, Cingis qvrivs warmogvidgens. esaa
qali, romelmac garSemo mekobreebi Semoikriba da daupirispirda orive
moRalate mxares: saimperatoro karsac da mexomeldeebsac.
Cingis qvrivis TareSi cameti weliwadi grZeldeboda. misi armada
Sedgeboda eqvsi flotiliisgan. reglamenti, romelic piradad Cingis
qvrivis mier dawesda, mkacri iyo, ar eqvemdebareboda Sesworebebs, hqonda
lakonuri da zusti stili. reglaments ar gaaCnda aranairi ritorikuli
silamaze.
1809 wels imperatorma gamosca brZaneba, riTac is axalgazrda
admirals, kvo-langs avalebda, gaelaSqra mekobreTa winaaRmdeg da
yofiliyo Seubralebeli, Tumca samarTliani. Cingis qvrivi centralur
xelisuflebas daupirispirda. aisidan daisamde aTasamde xomaldi
ebrZoda erTmaneTs. sabolood, Cingis qvrivma gaimarjva. xmebi mekobreTa
sisastikesa da dapyrobil teritoriebze mivida kia-kingis, cis Svilis
yuramdec. man gazarda jariskacebis, iaraRis, sakvebis, asrtologebisa da
winaswarmetyvelebis raodenoba. amjerad meTaurad dainiSna ting-kveio.
Cingis qvrivi gulmodgined emzadeboda brZolisaTvis, radganac icoda,
gamarjvebas iolad ver miaRwevda. Tumca, Cingis qvrivma brZola aRar
ineba da Sewyaleba iTxova, rasac miaRwia kidec da mTeli Tavisi
xangrZlivi cxovreba opiumiT vaWrobas Sealia. im dRidan moyolebuli,
aziis wylebSi simSvidem daisadgura. miwaTmoqmedebma basri xmlebis
gayidva daiwyes, SeiZines xarebi da xvna_Tesvas Seudgnen.
rogorc vxedavT, borxesi nel-nela afarToebs fantastiuri samyaros
arealebs.
es is SemTxvevaa, roca avtori SedarebiT lmobieria personaJisadmi.
marTalia, Cingis qvrivic sastiki da Seubralebeli adamiania, samagierod,
garkveuli Rirsebebic aqvs. magaliTad, SemuSavebuli aqvs Tavisi
`eTikuri” reglamenti, romelic iTvaliswinebs mekobreebs Soris
70
nadavlis samarTlianad gadanawilebas. Cingis qvrivis ambavi erT-erTi is
gamonaklisia moTxrobaTa am seriaSi, romelic ar mTavrdeba mTavari
gmiris sikvdiliT, Cadenili danaSaulebebis gamo igi ar isjeba, piriqiT,
sicocxlis bolomde uzrunvelad cxovrobs.
am moTxrobis gmirsac hyavs realuri prototipi: vinme Cing-Si,
romelic 1775-1844 wlebSi cxovrobda (Murray, 1987:65), igive Jeng-io-sao. es
iyo korsari qali, romelic 1800 gems da 70 000-ze met mekobres
gankargavda. is erT-erTi im mcire mekobreTagani iyo, romelmac
Zalauflebis miuxedavad, SeZlo uari eTqva cxovrebis mekobrul wesze
da Tavi gaenebebina danaSaulebrivi saqmianobisaTvis. Cing-Sis cxovrebis
adreuli wlebidan cnobilia, rom muSaobda patara bordelSi (Hong Lee,
2003:387) Tumca, mogvianebiT mekobreebma Seipyres. 1801 wels colad gayva
Cing-is, romelic sakmaod cnobili mekobreebis Svili iyo. ramdenime
weliwadSi Cingma mniSvnelovan warmatebebs miaRwia, Tumca, 1807 wels
Cingi gardaicvla, marTvis sadaveebi ki misi colis xelSi gadavida.
marTalia, Cingis qvrivma mniSvnelovan warmatebebs miaRwia am `sferoSi”,
magram 1810 wels isargebla CineTis mTavrobis SeTavazebiT da
mekobreobas Tavi gaaneba. maleve colad gayva naSvileb biWs Cu-po-cas
da gaxsna banqos saxli. 1844 wels 69 wlis asakSi gardaicvala (Koerth,
2007:28).
71
isTmens Tavis adgili uWiravs. gvixatavs Tanamedrove megapolisi
qalaqebis Savbnel quCebs, romelic gaJRenTilia SegrZnebiT, mospos
yovelive adamianuri am samyaroSi.
monk isTmenis bavSvobis wlebze avtori arafers ambobs. Cven mas,
rogorc aqtiur pirs, vecnobiT 19 wlidan, roca monki zoomaRazias xsnis.
avtori aq mouxmobs cotaoden sarkazmsa da ironias. es uRirsi naZirala,
romlisTvisac araferi wminda ar arsebobs amqveynad fulisa da
Zalauflebis garda, cxovelebTan saTuT arsebad iqceva. mas uyvars
(SeZlebisdagvarad) Tavisi katebi da mtredebi. mxolod maTTvis emeteba
siTbo. samagierod, misTvis am cxovelebze naklebad faseuli da
Rirseulia adamianTa modgma. dauTvlelia raodenoba im msxverplTa,
romlebic isTmens saiqios gaustumrebia, samagierod, zustad icis,
ramdeni kata Tu mtredi hyavs maRaziaSi.
esaa istoria niu-iorkel TavzexelaRebulTa bandebze. monk isTmani,
igive uiliam delani, igive jozef mervini an jozef morisi, 1200 kaciani
bandis meTauria. Tumca avtori ambobs, rom misi namdvili saxeli eduard
ostermani unda iyos, romelic droTa ganmavlobaSi ise transformirda,
rom monk isTmenad gardaiqmna.
“Esas fintas graduales (penosas como un juego de caretas que no se sabe bien cuál es
cuál) omiten su nombre verdadero —si es que nos atrevemos a pensar que hay tal cosa en el
mundo. Lo cierto es que en el Registro Civil de Williamsburg, Brooklyn, el nombre es Edward
Ostermann, americanizado en Eastman después. Cosa extraña, ese malevo tormentoso era
hebreo”
(Borges, 2004:54)
72
1899 wlisaTvis isTmani Tavis saqmeSi ukve sakmaod gawafulia, fuls
iRebs meZavebisa Tu qurd-bacacebisagan, honoraric ki aqvs dawesebuli
`kargi samsaxurisTvis”. SigadaSig Tavad xelmZRvanelobs operacias,
forma rom ar dakargos. isTmani teritoriebs ver iyofs sxva bandis
meTaurTan, vinme pol kelisTan. erTxelac, mas kelis bandis wevrebi
daWrian da quCaSi miagdeben, magram monki moaxerxebs saavadmyofomde
misvlas da ramdenime kvira sikvdilTan Widilis Semdeg gadarCeba.
Setakeba gardauvalia.
1903 wlis agvistoSi, rivingtonSi bandebs Soris Setakeba moxda.
rivingtonSi momxdari Setakeba daafrTxobs adgilobriv politikosebs.
orive bandis meTaurs zavis dasadebad ixmoben. isTmenma kelisgan
gansxvavebiT, sastiki uari ganacxada dazavebaze. iZulebuli gaxdnen
cixiT damuqrebodnen mas. sabolood, mxareebi wminda amerikul
gadawyvetilebamde mividnen: gamarjvebuli unda gamoevlina krivSi
mopovebul warmatebas. keli profesionali moCxubari gaxldaT, Tumca
arc monki iyo masze naklebi. matCi Sedga mitovebul SenobaSi, romelsac
14-mde adamiani daeswro. grZeldeboda ori saaTi, Tumca, gamarjvebuli
ver gamovlinda. erTi kviris Tavze isTmani kvlav daesxa Tavs kelis
bandas. monk isTmeni daapatimres. sasamarTlom mas 10 wliT Tavisuflebis
aRkveTa miusaja.
roca monki sing-singis cixidan gamovida, misi 1200 kaciani banda ukve
daSliliyo. maTi xelaxla mokreba monkma ver SeZlo da 1917 wlis 9
seqtembers samxedro polkSi Caewera.
avtori mkiTxvels arafers uyveba monkis samxedro karieris Sesaxeb.
mxolod imas gvamcnobs, rom monki mrisxaned ewinaaRmdegeba tyveTa
ayvanas da erTxel saavadmyofodanac ki gaiqca, raTa sangrebSi
dabrunebuliyo.
borxesi monkis sikvdils `gamoucnobs, magram logikurs” uwodebs
(Borges, 2004:60). 1920 wlis 25 dekembers niu-iorkis erT-erT centralur
quCaze monk isTmenis gvami aRmoaCines. iTmeni mokluli iyo
cecxlsasroli iaraRiT miyenebuli WrilobiT.
73
`sikvdilis armcodne bednieri da ubralo kata ki gvams uCveulod
uvlida irgvliv”
74
romelic zangebs Soris gaizarda. jer kidev ymawilobisas, 21 wlis
bilis kiserze 21 mkvleloba iricxeba. avtori Tavidan mkiTxvels `Wupris
stadiaSi” myof bils acnobs, mkvlels, romelsac guli veluri
dasavleTisken miuwevs da kovboebze dadgmul arcerT speqtakls ar
tovebs. 1872 wels bili satusaRodan gaurkveveli mimarTulebiT garbis.
amis Semdeg, istorias (romelic filmis msgavsad, uwyvet kadrebad
miedineba), ise gadavyavarT ucnob tavernaSi, gadakarguls yovlis SemZle
udabnos wiaRSi, rogorc gaSlil zRvaSi. moqmedebis dro 1873 wlis
Ramea, moqmedebis adgili lano estakado (axali meqsika).
75
micvalebulisaTvis Seuxedavad bili ambobs: `nuTu marTla? me ki bil
harigani var niu-iorkidan”.
SegiZliaT warmoidginoT apoTeozi. bils magrad uWeren xelze,
aqeben, viskiT umaspinZldebnian da gahyvirian vaSas. viRac ambobs, rom
bilis iaraRze warweraa gasakeTebeli am faqtis aRsaniSnad. rogorc
Cans, ambavi amiT ar Tavdeba, daRlili bili cxedarTan axlos iSlis
sabans da mzis amosvlamde sajarod, yvelas Tvalwin sZinavs“.
(Borges, 2004:64-66)
76
erTxans yvelis qarxanaSic imuSava. 1881 wels gaimarTa sasamarTlo,
romelzec uiliams brali daedo Serif breiodis mkvlelobaSi, ris
gamoc amave wlis 13 aprils CamoxrCoba miusajes. 28 aprils uiliami
linkolnis cixidan gaiqca. ganaCenis sisruleSi moyvanamde (13 maisi),
uiliami mokles.
sagulisxmoa, rom uiliam bonis istoriiT momavalSi bevri
istorikosi dainteresda. sul Billy the Kid-is Sesaxeb aTamde wigni
daiwera, mniSvnelovan Sromebs Soris aRsaniSnavia volter noubl
bernsis (Walter Noble Burns) 1925 wlis The Saga of Billy the Kid, romelsac
borxesi uTiTebs kidec moTxrobis bolos, aseve robert aTlis (Robert
Utley) 1989 wels gamoqveynebuli wigni: Billy the Kid, A Short and Violent Life;
sxvadasxva dros masze gadaiRes 25 filmi, naxsenebia mraval simReraSic,
maT Soris iseTi cnobili Semsruleblebis kompoziciebSi, rogorebicaa
bob dilani da bon jovi, daidga aTobiT speqtakli, ZiriTadad amerikaSi.
am istoriis kiTxvisas gvaxsendeba, rom borxesi bioi kasaresTan
erTad kinoscenarebis avtoric iyo. borxesi inarCunebs publikaciur
stils, romelic naSromis dasawyisSi moxseniebulia.
77
kacs SeeZlo aseTi kvanZis gakeTeba. maspinZelma xeli xmals ikra, ostati
gadarCa, magram loyaze sisxlis alisferi kvali cxovrebis bolomde
daRad daaCnda.
ramdenime dRis Semdeg samxedro tribunalma ganaCeni gamoutana
koSkis mepatrones da TviTmkvleloba mosTxova. koSkis mTavar ezoSi
aRimarTa scena, romelic daifara wiTeli naWriT. gansasjelma wels
zeviT gaixada da ori ritualuri kveTiT muceli gamoifatra. mokvda ise,
rogorc samurais Sehferis. SeWaRaravebulma meomarma, misma mrCevelma
kuranoskem akuratulad mokveTa mas Tavi.
daRupul takumi-no-kamis koSki daSales. misi meomrebi mimoifantnen,
ojaxi gaRaribda da valebSi Cavarda, misi saxeli wyevlas mieca. im
saRamos, roca man Tavi moikla, misma orcmocdaSvidma meomarma SeimuSava
moqmedebis gegma, romelic srulad mxolod erTi wlis mere
ganxorcielda.
amasobaSi kira kotsuke-no-sukem YTavisi saxli gaamagra. yvelgan
hyavda mosyiduli adamianebi da jaSuSebi, romlebic gansakuTrebiT
mrCevel kuranoskes meTvalyureobdnen. es ukanaskneli ki kiotoSi
gadasaxlda. sajarod dadioda gasarTob saxlebSi, TamaSobda da
meZavebTan erToboda. erTxel tavernidanac ki gamoagdes. mrCeveli amiT
ar dakmayofilda, coli da umcrosi Svili saxlidan gaagdo da qali
iyida TavisTvis. daimedebulma kotsuke-no-sukem dacva gaanaxevra.
1703 wlis erT susxian Rames mitovebul baRSi 47 meomari erTad
Seikriba. kira kotsuke-no-sukes sasaxles erTbaSad Seutia orad
gayofilma jgufma. mrCeveli sasaxleSi mTavari Sesasvlelidan Sevida,
mas mihyva Tavisi Teqvsmetiode wlis ufrosi Svili, romelic im Ramesve
daiRupa. meomrebma sasaxle SturmiT aiRes. kira-kotsuke-no-suke
fanjarasTan damaluliyo. meomrebma mis winaSe daiCoqes, uTxres visi
msaxurebi iyvnen da sTxoves, Rirseulad daesrulebina sicocxle. ise,
rogorc es namdvil samurais Sehferis. Tumca, bolos meomrebs misTvis
Tavis mokveTa mouxdaT. SurisZiebis aRsrulebis Semdeg meomrebi im
monasterSi gaemarTnen, sadac maTi batoni iyo dakrZaluli. uzenaesma
sasamarTlom iseTi ganaCeni gamoitana, rogorsac elodnen: maT ergoT
78
pativi, sicocxle daesrulebinaT TviTmkvlelobiT da batonis gverdiT
samudamo gansasvenebeli epovaT.
avtori moTxrobis dasasruls isev warmogvidgens ymawvils,
romelmac Tavis droze miwaze migdebuli mrCeveli kuranoske galanZRa.
“Se prosterna ante el monumento de Oishi Kuranosuké, el consejero, y dice en voz alta: Yo te
vi tirado en la puerta de un lupanar de Kioto y no pensé que estabas meditando la venganza de
tu señor, y te creí un soldado sin fe y te escupí en la cara. He venido a ofrecerte satisfacción.
Dijo esto y cometió harakiri.”
(Borges, 2004:76)
79
fiala ivseba da xmals iSiSvlebs. marTalia, ceremoniaTa ostati
gaqcevas moaxerxebs, naiarevi samudamod rCeba mas.
asani takumis maSinaTve Seipyroben. moewyoba sasamarTlo, romelzec
erTsulovnad gadawydeba, rom braldebulma sxva adamianze
TavdasxmisTvis sicocxle xarakiriT unda daasrulos.
takumis sikvdilis gamo SuriZiebas gadawyveten gardacvlilis
erTguli msaxurebi. vinaidan ostats uamravi adamiani icavs, meomrebi
gadawyveten daiSalnon da xalxSi gaiTqvifon. maTi meTauri, oiSi
kuranosuke kiotoSi gaemgzavreba, sadac friad saeWvo reputacias
moixveWs da loTobas mihyofs xels.
rogorc borxesTan, aseve mitfordTanac mniSvnelovania satsumeli
kacis epizodi, romelSic es ukanaskneli quCaSi RoriviT migdebul
kuranosukes uSveri sityvebiT lanZRavs da uRirs samurais uwodebs.
momxdars Seityobs kotsuke-no-suke, romelic daaskvnis, rom aRar Rirs
samuraebis SerisZiebaze fiqri. (Mitford, 1871:14-15).
mitfordTan Cans kuranosukes colic, romelsac rogorc Tavad
ambobs, Tavidan marTla sjeroda, rom qmris loToba mtris mosatyuebeli
erTgvari xriki iyo, magram radaganac kuranoskem ase Rrmad Setopa, mas
ukve uWirs qmris dajereba. kuranoske cols eubneba, rom surs mas
gaSordes. col-Svilis mudaras, ar daangrios amdeni wlis ojaxi, ar
Seismens. kranosukes coli ori SviliT mSoblebTan brundeba. mamasTan
mxolod ufrosi Svili, oiSi Cikara rCeba.
rodesac kotsuke-no-suke momxdars Seityobs, sabolood
darwmundeba, rom SeuZlia imedianad iyos da dacvas moiSorebs. swored
amis Semdeg ikribebian erTguli samuraebi, raTa amdeni wlis Semdeg,
fici aRasrulon. samuraebi winaswar afrTxileben ostatis mezoblebs,
rom gegmaven patronis saxelis dabrunebas da ar Caerion maT saqmeSi.
radganac cbieri kotsuke-no-suke yvelas sZuls, arc aravin indomebs mis
daxmarebas. samuraebi SturmiT aiReben ostatis cixe-simagres da
marTalia, es ukanaskneli daimaleba, kuranoske mas mainc agnebs (jer
kidev Tbili loginis meSveobiT, rogorc es borxesTanaa).
samuraebi kotsuke-no-sukes sTxoven Rirseulad daasrulos
sicocxle da xarakiri gaikeTos, rasac ostati ar Tanxmdeba.
80
ganrisxebuli kuranosuke imave xmliT kveTs ostats Tavs, riTac Tavis
droze Tavi batonma moikla.
xmebi ormocdaSvidi samurais Sesaxeb mTel qveyanas moedeba.
mitfordTan Cans sendais princi, romlis maspinZlobaze Tavazian uars
amboben samuraebi, radganac kotsuke-no-sukes mokveTili Tavi miaqvT
patronis saflavTan. maTi sicocxlis dasasrulic Rirseulia, samuraebs
ergoT pativi, xarakiriT daesrulebinaT sicocxle.
es moTxrobac iseve mTavrdeba, rogorc borxesTan: kaci satsumadan
Tavs iklavs kuranosukes saflavTan.
amis Semdeg mitfordi saubrobs im wyaroebze, romlebSic
moTxrobilia 47 samurais ambavi.
moTxrobis gmiris, kotsuke-no sukes prototipi unda iyos vinme
kira ioSinaka (1641-1703), romelic ufrosi Svili iyo vinme kira
iuSifuiusi. mama adre gardacvlia, deda ki gavleniani ojaxidan hyolia.
1701 wels, rogorc protokoluri saqmeebis mcodne, iqirava SeZlebulma
asano naganorim, romelic kira ioSinakas Tavxedobas ganurisxebia da am
ukanasknelis mokvla ucdia. marTalia, ioSinaka xelidan dauZvra
naganoris, magram ver gadaurCa misi erTguli samureebis SurisZiebas 1702
wels. iaponiaSi dResac dgas qvis saSualo zomis fila im adgilas,
sadac gadmocemiT akos koSki idga, iq sadac naganorim kiras mokvla
scada.
rogorc vxedavT, borxesi am SemTxvevaSi zedmiwevniT zustad iRebs
mitfordiseul siuJets da mas argebs lakonur, mistikaSezavebul stils.
rac Seexeba gmirebis xasiaTs, simboloebs da niSnebs am moTxrobaSi, mas
dawvrilebiT mogvianebiT SevexebiT.
81
gailaSqres arabuli saxalifos winaaRmdeg. es moZraoba religiuri
xasiaTisa iyo, dafuZnebuli mazdaqizmze.1 muqani ki Tavs mociquls
uwodebda. sabolood, muqanma tyveobis SiSiT sicocxle TviTmkvlelobiT
daasrula da sawamlavi dalia. muqanis seqtam mxolod XII saukunemde
iarseba da Semdeg arseboba Sewyvita.
borxesis garda, am ambavma daainteresa irlandiuri romantizmis
erT-erTi warmomadgeneli Tomas muri, romelmac, am istoriiT
STagonebulma, 1817 wels dawera poema „lala ruqi“ (Lalla Rookh).
nawarmoebi Sedgeba oTxi Tavisagan da gviambobs mefis asul lala ruqze
da poet faramorsis siyvarulze. swored am oTxi simReridan erT-erTia
`xorasneli winaswarmetyveli saburveliT“ (The Veiled Prophet of Khorassan).
moTxroba iwyeba haqimis dabadebisa da adreuli wlebis gacnobiT.
moTxrobis Tanaxmad, al-haqimi daibada TurqistanSi hijriT 120 da qr.
Sobidan 736 wels. misi mSobliuri qalaqi mervi iyo. biZamisma mRebavis
xeloba Seaswavla. hijriT 146 wels haqimi gaqra mSobliuri qalaqidan.
mis saxlSi ki mxolod ganadgurebuli samRebro WurWeli, Sirazuli
samfexi da brinjaos sarke daxvdaT. 158 wels haqimi udabnos
macxovreblebs or adamianTan erTad gamoecxada da auwya, rom
winaswarmetyveli iyo. Tavidan, xalxma ar daujera haqims, magram
moulodnelad, ise moxda, rom viRacam damwyvdeuli leopardi gamouSva.
xalxi SiSisagan aqeT_iqiT mimoifanta. roca dabrundnen, naxes, rom
mxeci dabrmavebuliyo. maSin adamianebma haqimis mociquloba iwames. es
iyo provincia, romelsac marTlmorwmune beladi axali dakarguli
hyavda, amitom haqimma, rogorc winaswarmetyvelma Tavisi adgili iolad
hpova. man xaris niRabi Secvala TeTri saburveliT, romelic mTlianad
Zvirfasi qvebiT iyo mooWvili. 161 wels qalaqma niSapurma farTod gauRo
karebi haqims mervidan, 162 wlis damdegs igive qalaq astarabadSi moxda.
haqims ar ekareboda arc isari, arc sxva ram iaraRi. ise Canda, TiTqos
safrTxeebs Segnebulad eZebda.
1
mazdaqizmi - religiur-filosofiuri swavleba gavrcelebuli iranSi adreul Sua
saukuneebSi.
82
haqims Svidi Tu rva daaxloebuli piri yavda, misi haremi ki
Sedgeboda 114 brma qalisagan, romlebic mzad iyvnen nebismier dros
mieniWebinaT siamovneba misi RvTiuri sxeulisaTvis. 163 wels haqimi
Seipyres. erT-erT qals haremidan ambavi gauvrcelebia, rom haqims cera
TiTi da frCxilebi aklda xelze. xma swrafad gavrcelda morwmuneTa
Soris.
haqimi amaRlebul adgilas aiyvanes da niRabi Camoglijes. mociqulis
TiTqosda zecaSi namyofi saxe TeTri iyo. warbebi ar hqonda, marjvena
Tvalis zeda quTuTo loyebamde faravda Tvals, avadmyofobis nakvalevs
misi tuCebi moeWama; cxviri iseTi didi da miWyletili hqonda, TiTqos
lomisaao.
haqimis sityvebi misi ukanaskneli sityvebi ase JRerda:
83
`codvili”, raTa aCvenos, rogor ibrZvian namdvili mamakacebi. xuaresi
gamowvevas ar Tanxmdeba, ris gamoc, misi sayvareli, meZavi luxanera mas
laCrad naTlavs da mihyveba fransisko reals. cota xanSi ismis yvirili,
quCaSi Sekrebuli xalxi xedavs sasikvdilod daWril fransisko reals,
romelsac mwared dastiris luxanera. aravin icis, vin daWra Crdiloeli
stumari. Cndeba eWvi, rom es Tavad luxaneram gaakeTa. gvams male
aSoreben iqaurobas da cekva-TamaSi axldeba. moTxrobis dasasruls,
mTxrobeli-personaJi migviTiTebs, rom reali misi moklulia.
TavisTavad, es moTxroba sxva moTxrobebisgan struqturulad
gansxvavebulia. borxesi ambavs pirvel pirSi hyveba da gvixatavs
auRelvebel, mSvid, magram principul adamians. xuaresi pativsacemi
pirovnebaa, mamaci adamiani, roemlsac arasodes dauxevia ukan. fransisko
reali ki amayi, ampartavani gadamTieli, romelic Buenos-airesis meore
bolodan mxolod imitom movida, raTa saxeli moexveWa xuaresTan
dapirispirebiT.
Tavad borxesi mogvianebiT espaneTis erovnuli radiosTvis micemul
interviuSi ambobs: `Cemi kinoscenarebis adaptirebuli versiebidan
mxolod erTi gamodga kargi. cudi moTxroba: `kaci vardisferi
Sesaxvevidan”, rene muxikas1 (René Mugica) amave saxelwodebis mqone
SesaniSnavi filmis safuZveli gaxda”.2
aRsaniSnavia, rom `codvils”, rogorc personaJs borxesma kvlav
mouxmo mogvianebiT, rodesac 1970 wels gamoqveyna moTxroba `broudis
moxseneba” (El Informe de Brodie). moTxrobis siuJetis Tanaxmad, xuaresi
borxess Tavad uyveba, Tu ratom aarida realTan dapirispirebas Tavi. is
ambobs, rom ubralod zedmetad eCvena, Seemowmebina sakuTari gambedaoba
da rom SeSineboda, piriqiT, fransisiko realTan iCxubebda kidec.
swored borxesis am moTxrobam STaagona rene muxika filmi
gadaeRo. man gadawyvita, siuJeti garkveulwilad gaemravalferovnebina.
filmis siuJetis Tanaxmad, fransisko reals aqvs konkretuli mizezi ris
1
rene muxika (1909-1998)- argentineli msaxiobi da reJisori. mis erT-erT saukeTeso
namuSevaria 1962 wels gadaRebuli filmi `kaci vardisferi Sesaxvevidan”, romlis
kinoscenari borxesma adolfo bioi kasaresTan erTad daamuSava.
2 am intervius translacia 1983 wlis 27 agvistos ganxorcielda. gadacemas erqva:
84
gamoc fransisko realTan dapirispirebas eltvis, radganac swored am
ukanasknels abralebs misi megobris cixeSi gardacvalebas. dasasruli
filmSic iseTivea, rogoric moTxrobaSi.
sagulisxmoa, rom borxesma am Temaze astor piacolasTan erTad
Seqmna musikaluri kompozicia (Suite) Tormeti sakravis gamoyenebiT,
romelis audio-versia (Canaweri) dRemde SemorCenilia.
2006 wels argentinis erovnulma bankma gamosca xorxe luis
borxesis gardacvalebidan 20 wlisTavis aRsaniSnavad daamzada 2000
erTeuli erTpesoiani moneta. Tumca, TiToeulis Rirebuleba maSin 185
pesos utoldeboda (60 aSS dolari). am monetis reversze gamosaxuli iyo
fragmenti moTxrobidan `kaci vardisferi Sesaxvevidan”.
imisaTvis, raTa gavagrZeloT moTxrobebis ganxilva, unda SevexoT
iseT mniSvnelovan sakiTxs, rogoricaa borxesi da religia.
85
Tavi VII
borxesi da religia,
qristianuli da islamuri samyaro
borxesis nawarmoebebSi
1
am mxriv gansakuTrebiT aRsaniSnia gonsalo salvador velesis (Gonzalo Salvador Velez)
naSromi `borxesi da biblia” (Borges y la Biblia); barselona, 2008 w.
2 leopoldo lugonesi (1874-1938)- argentineli mwerali, eseisti, Jurnalisti da
politikosi
86
borxesi moTxrobebSi xSirad mimarTavs sxvadasxva religiebs:
kaTolicizms, protestantizms, budizms, iudaizms da a.S. nawarmoebebSi
xSirad vawydebiT bibliur peizaJebs, winaswarmetyvelur zmanebebs,
gansawmendels, jojoxeTs, samoTxes, saiqio cxovrebas, maradisobisa da
uflis Tematikas.
borxesisTvis qristianuli samyaro iesos, iudas, kaenisa da abelis
TematikiT Zalian mimzidvelia. magaliTad, borxesi mravaljer axsenebs
nawarmoebebSi iesos. SevCerdeT mxolod ramdenime maTganze:
qriste Cndeba borxesis cnobil moTxrobaSi `sami versia iudas
Sesaxeb” (Tres Versiones de Judas), romelic Tavis mxriv, moTxrobTa cikl
`fiqciebSi” erTiandeba. avtori gamogonili mwerlis, vinme nils
runebergis naSromebs akritikebs. runebergi cxovrobs qalaq lundSi,
sadac gamoqveynebuli aqvs Kristus och Judas (`qriste da iuda”) da misi
Sedevri Den hemlige Frälsaren (`idumali mxsneli”). borxesi ganixilavs am
nawarmoebebs da nils runebergis meSveobiT gvimxels, rom `ara erTi,
aramed yvela saqme, rac ki iuda iskariotels tradiciulad miewereba,
sicrua” ( No una cosa, todas las cosas que la tradición atribuye a Judas Iscariote son falsas)
(Borges, 1996:514), rom qristesTvis araferia dafaruli da iuda, rogorc
misi WeSmariti moswavle, iesos anareklia, mokvdavi, romelmac imaze meti
tanjva itvirTa sakuTar Tavze vidre sxvam, romelmac meti
damajereblobisa da saukuno SeCvenebisaTvis Tavisi `codva” ocdaaTi
vercxliTa da amboriT gaamyara. moTxrobaSi borxesi ambobs, rom
runebergis es versia Tavidanve uaryves RvTismosavebma da mwvaleblad
Seracxes. maSin runebergma Tavis Teorias gadaxeda da gancxada, rom
iesos, rogorc yovlisSemZles, araferSi sWirdeboda erTi adamiani
mravlis sulis xsnisaTvis, rom Cven araferi viciT gamyidvel iudaze.
iuda runebergisTvis wminda mociquli gaxda, romelic zecad unda
amaRlebuliyo. rogorc asketma, romelic uflisaTvis yvelaferze uars
ambobs, iudamac uari Tqva yvelaferze: saiamovnebaze, pativze, saxelsa da
simSvideze mxolod imitom, rom winawar dagegmili codviT uflisTvis
Tvinieri morCileba eCvenebina. ramdenime weliwadSi, nilsma gamoqveyna Den
hemlige Frälsaren, romelSic amtkicebda, rom ufali imdenad mieCvia
adamianur cxovrebas, rom mTlianad adamianuri gaxda, mTeli Tavisi
87
simdabliT. kacobriobis gadasarCenad ufals SeeZlo didi adamianebi
aerCia, alqsandre, piTagora, riuriki, magram ara, man iuda arCia.
am moTxrobaSi borxesi or ZiriTad Teorias gvTavazobs:
1
argentineli mwerlis, rikardo guiraldesis (1886-1927) cnobili romani
88
swored bibliis ganxilvisas hkiTxavs gutre balTazars, qristem
Tavi kacobriobis codvebis gamosayidad gawira Tu ara, razec balTazari
gulubryvilod pasuxobs:
- uflis martooba
89
- yurani
- aTas erTi Ramis zRaprebi
- iskander dul qarnai (igive aleqsandre didi/makedoneli, islamur
literaturaSi)
- arabuli espaneTi
- omar xaiami
- firdousi
90
Zveleburad agrZelebs Teologiur saqmianobas. moTxrobaSi Canan
angelozebi, demonebi, jadoqrebi da mCxibavebi. miuxedavad imisa, rom
moTxroba Zalzed pataraa, (or gverdamde), avtori axerxebs Zalian
martivad upasuxos kiTxvas: ra aris rwmena da sadamde mihyavs adamiani
rwmenis arqonas. aq borxesi pirvelive winadadebaSi eubneba mkiTxvels,
rom Tavad moismina es istoria (Los angeles me comunicaron que..) (Borges,
2004:107);
91
Cacmuloba wminda wylis halucinacia iyo da kvlav daiwyo rwmenis qeba
da saTnoebis daknineba.
erT saRamos sicive igrZno. maSin saxli moiara da aRmoaCina, rom
oTaxebis kedlebi sulac ar hgavda imas, rac saxlSi, dedamiwaze hqonda.
erTi oTaxi savse iyo ucnobi instrumentebiT, meore ise
dapataravebuliyo, rom TiTqmis SeuZlebels xdida Sesvlas, mesame ar
Secvliliyo, magram misi fanjrebi da kari siliT iyo amovsebuli.
oTaxis siRrmeSi moCandnen adamianebi, romlebic mas xotbas asxamdnen da
ganuwyvetliv imeorebdnen, rom arc erTi Teologi ar iyo iseTi mcodne,
rogoric is. qeba-dideba esiamovna, magram radganac am adamianebidan zogs
saxe ar hqonda da zogic mkvdars hgavda, isini SeiZula da eWvis TvaliT
dauwyo yureba. swored maSin gadawyvita daewera qeba saTnoebisa, magram
dRisiT dawerili diliT iSleboda. es ki imitom xdeboda, rom
striqonebs rwmenis gareSe werda, Tavad aklda rwmena.
U uamravi axlad gardacvlili adamiani stumrobda, mas ki rcxvenoda
rom aseT ubadruk saxlSi cxovrobda. stumrebis dasarwmuneblad, rom
TiTqos zecaSi iyvnen moxvedrilebi, mourigda erT-erT grZneuls,
romelic mis oTaxSi cxovrobda da es ukanasknelic aTasnairi xrikiT
ajerebda xalxs am tyuilSi. rogorc ki stumrebi wasasvlelad
gaemzadebodnen, an wasvlamde cota xniT adre, oTaxSi maSinve Cndeboda
kiri da siRaribe.
ukanaskneli cnobebi melanCtonis Sesaxeb gvamcnobs, rom is
romeliRac misanma da ramdenime usaxo kacma qviSisken waiyvana da axla
demonebs emsaxureba.”
(Borges, 2004:107-108)
92
1886:781-783). savaraudod, borxesis mizani iyo garkveulwilad daebnia
mkiTxveli da amavdroulad, misTvis SeeTavazebina varianti, romelic
ufro egzotikuri Canda.
rac Seexeba svedenborgis versias, is borxesiseul variantze
gacilebiT vrcelia. savaraudod, mTavari gmiris saxeli svedenborgs
SemTxveviT ar aurCevia. personaJs SesaZloa, germaneli reformatoris,
martin luTeris Tanamoazris, Teosof filip melanxtonis (Philipp
Melanchthon, 1497-1560) saxeli Segnebulad erqvas.
`mzakvrobis msoflio istoriaSi” cikl `eceteras” CarTviT,
borxesi yalTabandebis, matyuarebis da TaRliTebis istoriebs amatebs
personaJebs, romlebic ebrZvian sakuTar Tavs, eWvqveS ayeneben rwmenisa
da RmerTis arsebobis sakiTxs, Teologiur meryeobas ganicdian da
xSirad sakuTar Tavs ufro met zians ayeneben vidre sxvebs. es cikli
personaJebis sruliad sxva gamas gvTavazobs.
93
SeaSina axali mefe da gza ganagrZo. meore oTaxSi solomon mefis magida
idga, mTlianad zurmuxtis TvlebiT mooWvili.
mesame oTaxSi ori wigni aRmoCnda: erTi Savi iyo da Tilismebis,
sawamlavebisa da jadoebis keTebas aswavlida mkiTxvels, meore ki TeTri,
oRond miuxedavad natifi asoebisa, veravin SeZlo misi amokiTxva.
meoTxe oTaxSi msoflio ruka iyo. rukaze yvela qveyna, qalaqi,
mdinare Tu zRva iyo datanili, namdvili saxlebiTa da nomrebiT. mexuTe
oTaxSi Zvirfasi qvebiT gawyobili solomonis mrgvali sarke idga. vinc
masSi Caixedavda, xedavda Tavis winaprebsa da STamomavlebs. meeqvse
oTaxSi eleqsiri idga, romlis erT wveTs SeeZlo sami aTasi uncia
vercxli sami aTas uncia oqrod eqcia. meSvide oTaxi ki iseTi bneli da
grZeli iyo, saukeTeso meisrec ki ver miawvdenda oTaxis bolos. maSin
mefem irgvliv mimoixeda da Tqva: `Tuki vinme gaaRebs am cixe-koSkis
karebs, maSin xorcieli meomrebi, romlebic foladis meomrebs hgvanan,
daepatronebian am qalaqs”.
borxesi moTxrobis bolos ambobs, rom es ambavi hijris 89-e wels
moxda. male tarikma daipyro andalusiis samefo, daepatrona miwebs,
qalebsa da bavSvebs.
`aTas erTi Ramis” qarTul gamocemaSi es ambavi dasaTaurebulia
rogorc `ambavi andalusiis erTi qalaqisa, romelic daipyro tarik ibn
ziadma”. marTlac, borxesi ar tyuis, rodesac ambobs, rom istoriis
siuJeti am wignidan aiRo, Tu borxesiseul variantes SevadarebT `aTas
erTi Ramis” 272-e Rames moTxrobil istorias, aRmovaCenT, rom
moTxrobebi TiTqmis identuria. aqac qalaq labtaitzea saubari,
romelSic:
94
dauSales. mefe uarze dadga da ase ganacxda: aucileblad unda gavaRo
sasaxleo.
didebulebma mTeli saunje da ganZi Seswires, rac ki ebadaT,
oRond sasaxles nu gaaRebo, magram mefem ar daiSala..” (Rame 271, gv. 239)
95
iyo vestgoTebis mefeebis memkvidre viticas mier vestgoTebis samoqalaqo
omSi dasaxmareblad.
711 wlis 29 aprils tariqis armia gadmosxda gibraltarze (es
saxelwodeba arabulad `jabal tariqia” da `tariqis mTas” niSnavs, an
ufro zustad, Ribr Tariqs anu `tariqis kldes”). gadmocemiT, napirze
gadmosvlisas tariqs xomaldebis dawva ubrZanebia da Semdeg,
muslimanuri samyarosTvis kargad cnobili, sityviT gamosula
jariskacebis winaSe: (hoi, xalxo! gasaqcevi arsad aris! Tqvens ukan
zRvaa, xolo win ki mteri: araferi dagrCeniaT, garda guladobisa da
moTminebisa).
tariqis armia mTel espaneTs moedo da 711 wlis zafxulSi
gaimarjva vestgoTTa mefe roderikze, romelic 19 ivliss guadaletes
brZolaSi mokles kidec. mas Semdeg tariqi ispaniis mmarTvelad daniSnes,
Tumca mogvianebiT umaiadTa xalifam valid I-ma ukan, damaskoSi gaiwvia.
96
Semdgom leRvis xilnari, leRvis baRs iqeT wyaro, wyaros qveS ganZi,
magram sizmrisTvis yuradReba ar miuqcevia. kaci ki samSobloSi
dabrunda, gaTxara Tavisi baRi wyaros qveS da ganZi ipova.
aRniSnuli moTxroba zusti analogia `aTas erT RameSi”
moTxrobili istoriisa, romelsac Seherazada 351-e da 352-e Rames uyveba
mefe Sahriars. es istoria qarTulad dasaTaurebulia, rogorc `ambavi
kacisa da ganZisa”. oRond am SemTxvevaSi istoria baRdadel kaczea,
romelic gaRaribda da simdidris mosaZebnad kairos gaemarTa. sxva
danarCeni emTxveva. 1
1 `aTas erTi Rame”, tomi IV, gamomcemloba “sabWoTa saqarTvelo”, 1977, gv.71-72
2
don xuan manueli (1282-1349) - espaneli mwerali, meomari da politikosi. misi yvelaze
mniSvnelovani nawarmoebia `grafi lukanori da patronio”, romelic Sedgeba oTxi
nawilisagan. moTxrobebis umravlesoba agebulia espanur da arabul motivebze.
3
Zvel gamocemebSi ambavi toledoel magze rigiT 13-e, xolo SedarebiT axlebSi 11-e
TavSia. citirebisas, rodesac vadarebT am or moTxrobas, veyrdnobiT ufro Zvel, 1839
wlis gamocemas, romelic ufros srulia, vidre mogvianebiT Tanamedrove espanur enaze
gamocemuli versiebi.
97
Seiyvana, moaxles sTxova sadilad gnoli moemzadebina, oRond manam ar
Seewva, sanam ar ubrZanebda. mRvdeli da don ilani qvis kibes dauyvnen.
kibes isini gahyavda keliaSi, keliidan bibilioekaSi da biblioTekidan
kabinetSi, romelic savse iyo sxvadasxva jadosnuri nivTebiT. cota xanSi
don ilans ori kaci estumra, Tan mohqondaT werili mRvdlisaTvis,
romelic biZamisis, episkoposisagan iyo. werilSi episkoposi ZmisSvils
atyobinebda, rom sikvdilis piras iyo da surda gardacvalebamde enaxa
igi. mRvdels ise undoda magiis Seswavla, rom biZamisTan gaagzavna
sapasuxo werili, romelSic patiebas sTxovda, rom ver SeZlebda mis
monaxulebas. sami dRis Semdeg isev movida ori adamiani. amjerad, maT
ambavi moitanes, rom episkoposi gardacvliliyo da axal episkoposad
misi ZmisSvili unda aerCiaT. mRvdels wasvlac ki ar mouwevda qalaqidan,
mas dauswreblad airCevdnen axal meTaurad.
aT dReSi movida ori meabjre, muxli moiyares axali episkoposis
winaSe da Tayvani sces mas. maSin don ilanma episkoposs sTxova, misi
erT-erTi Svili mRvdlad ekurTxa, razec episkoposma uari uTxra da
ganucxada, rom es adgili dedamisis ZmisTvis, biZamisisTvis iyo
gankuTvnili.
axladgamomcxvari episkoposi don ilanTan erTad santiagos
gaemgzavra, sadac maT zar-zeimiTa da didi pativiscemiT daxvdnen. eqvs
TveSi episkoposi santiagos arqiespiskoposi gaxda. maSin don ilanma
sTxova arqiepiskoposs, misi Svili episkoposi gaexada. razec
arqiepiskoposma kvlav uari uTxra da dasZina, rom episkoposoba
biZamisisTvis surda.
cota xanSi arqiepiskoposi da don ilani tuluzaSi gaemgzavrnen,
sadac maT iseTive pativiT daxvdnen, rogorc santiagoSi. or weliwadSi
arqiepiskoposi kardinali gaxda. don ilanma amjerad SvilisTvis
arqiepiskoposoba sTxova, razec kvlav uari miiRo.
male kardinali da don ilani romSi gaemgzavrnen. oTx weliwadSi
papi mokvda da axal papad yvelam erTxmad airCia kardinali. rodesac
don ilanma es Seityo, isev Seaxsena axal paps micemuli piroba da
sTxova misi Svili kardinali gaexada. papi ganrisxda, don ilans
santiagoeli mCxibavi uwoda da sapyrobileSi CagdebiT daemuqra. maSin
98
don ilanma espaneTSi dabruneba gadawyvita da paps sTxova sagzali
mainc mieca misTvis, razec papma civi uari uTxra. uceb don ilans saxe
ucnauri gamometyvelebiT Seecvala da dabali xmiT Tqva: `maSin im
gnolebis Wama momiwevs, am RamisaTvis rom SevukveTeT”. uceb don
ilanTan is msaxuri gaCnda, romelsac batonma gnolebis Sewva ubrZana.
Tvalis daxamxamebaSi papi isev toledos miwisqveSeTSi gaCnda, isev
santiagoeli mRvdeli gamxdariyo da araferi ebada qveynad. mRvdeli
mixvda Tavis Secdomas. ar icoda, rogor moexada bodiSi. don ilanma
uTxra, rom es gamocda sakmarisi iyo misTvis, gnolebiT ar
gaumaspinZlda, QquCamde miacila da Tavazianad daemSvidoba.
Tu borxesiseul versias SevadarebT don xuan manuelis variants,
aqac aRmovaCenT, rom moTxrobebs Soris didi msgavsebaa. am ambavs
patronio uyveba graf kondes, rodesac es ukanaskneli rCevas sTxovs mas
(Manuel, 1839:86-92). personaJebis saxelebi, qalaqebi, movlenebi srulad
emTxveva erTmaneTs, ubralod don xuan manuelis versia gacilebiT
vrcelia da metad detalurad aRwers movlenebs.
99
moakvlevina, radgan egona, rom SeTqmulebas uwyobdnen. abderahmanma
mefes uTxra, rom grZneuli iyo da Tu sicocxles SeunarCunebda,
aCvenebda yvelaze gasaocar da daujerebel figurebs, rac ki qveynad
arsebobda. mefem ra Tqma unda, jadoqars mtkicebuleba mosTxova. maSin
abderahman el masmudma moiTxova batis frTa sawerad, makrateli, melani,
uzarmazari veneciuri qaRaldi, langari, koreandris marcvlebi da erTi
uncia sakmeveli. jadoqarma qaRaldi eqvs nawilad daWra, xuTze
Selocvebi waawera, meeqvseze ki sityvebi yuranidan: `Cven CamogxseniT
saburveli Sen da Tvalni Senni aw ixilaven”. jadoqarma iakubs marjvena
xelze magiuri niSani daaxata, muWa Seakvrevina da melani Causxa. Semdeg
dawva sakmeveli da koriandri. mefem isurva veluri ulayis naxva da
dainaxa kidec anareklSi. mas Semdeg, jadoqars yovel diliT, gaTenebamde
akiTxavda ori kariskaci da miyavda mefesTan, sadac mas eloda melani,
koriandri da langari. mefec aTvalierebda yvelafers, rasac
moisurvebda: qalaqebs, qveynebs, mefeebs, qalebs.
erTxel mefem evropis naxva moisurva, swored maSin, xalxiT savse
quCebSi naxa pirvelad SeniRbuli kaci. im dRidan es figura yovelTvis
Canda anareklSi. sxvadasxva formiT, Tumca yovelTvis SeniRbuli. dadga
dRe, roca mefem isurva namdvili sikvdiliT dasja enaxa. melnis sarkeSi
gamoCnda xalxi, jalaTi da sikvdilmisjili. mefem maTi moyvana brZana.
rodesac sikvdilmisjili miuyvanes, aRmoCnda. rom es is kaci iyo, sarkeSi
rom Canda. maSin mefem ganacxada, rom surda dasjis win misTvis
saburveli aexadaT. maTda gasaocrad, niRbian kacs mefis saxe aRmoaCnda.
mefe SiSma Seipyro. SeZrwunda, magram radganac nabrZanebi hqonda misi
mokvla, aRar gadaTqva. roca niRbiani kacis Tavze maxvilma ielva,
sastiki mefe usulod daeca iatakze.
aRsaniSnavia, rom borxesma gverdi verc aq auara arabul motivebs
da rwmenis sakiTxs. sarke da melani misTvis simboloebia. melani unda
iyos Zala, RvTiuri da aucilebeli elementi sarkesTan erTad. rac
Seexeba sarkes, mas rogorc magiuri elementis erT-erT mniSvnelovan
sagans, mogvianebiT ganvixilavT.
nawarmoebis pirvandel versiebSi am moTxrobiT sruldeboda
`mzakvrobis msoflio istoria”, magram rogorc ukve erTxel aRvniSneT,
100
1954 wels moTxrobebs avtorma daumata `muhamedis oreuli” - (Un Doble De
Mahoma), `keTilSobili mteri” - (El Enemigo Generoso) da `sizustis Sesaxeb
mecnierebaSi” - (Del Rigor En La Ciencia), aRsaniSnavia, rom maTTvis avtorma
calke prologi dawera.
1
magnus III fexSiSveli (1073-1103) – norvegiis mefe XI saukuneSi. misi politika agebuli
iyo vikingebis agresiul eqspansiaze da mizand isaxavda irlandiis zRvisa da
britaneTis kunZulebis mimarTulebiT gafarTovebisaken.
101
gviambobs magnus mesamis sicocxlis ukanasknel periodze. magnusi
dublinis mefisgan muirCertaqisagan1 iRebs werils, romlis Sinaarssac
leqsad hyveba borxesi:
1
Muircheartach Ua Briain (1050-1119) –irlandiis mefe. 1102 wels aliansSi Seqmna magnus
mesamesTan, risTvisac Tavisi qaliSvili blatmeni colad SerTo magnusis vaJs zigurd
pirvels.
102
ara moTxrobaTa seriaSi `mzakvrobis msoflio istoria”, aramed
borxesis nawarmoebSi `Semomqmedi” (El Hacedor). moTxroba, romelic
gviambobs uZveles kartografebze da qveyanaze, sadac mxolod
geografiaa mniSvnelovani, sul ramdenime winadadebisagan Sedgeba da
Tavidan bolomde falsifikaciaa, radganac arc suares mirandaa
realurad arsebuli personaJi, romelsac borxesi moTxrobis fabulas
miawers, da Sesabamisad, arc wigni `gamWriax mamkacTa mogzaurobani”
Viajes de Varones prudentes arsebula odesme, rogorc amas avtori mogvianebiT
amtkicebs `SemoqmedSi”. di jovanis mixedviT, es mokle moTxroba boxess
savaraudod STaagona amerikeli idealisti filosofosis, josia roisis
(Josiah Royce) 1899 wels gamocemulma naSromma `samyaro da individumi” (The
World and Individual), (Di Giovanni, 2003:203).
103
kargi iqneboda, oriode sityva amindis Sesaxebac gveTqva. am
istoriebSi amindic iseTive bneli, uRimRamo da moqufrulia, rogorc
Tavad gmirebi. flidi lasarus moreli misisipis wvimiani da WaobebiT
savse adgilebis Svilia, TviTmarqvia tom kastro nisliani albionis
daupatiJebeli stumari, sisxlismsmeli monk isTmani mitovebul quCaSi
kvdeba zamTris susxian dRes, bil harigani udabnos sastik mcxunvarebas
afarebs Tavs da arc mociquli haqimia oazisis Svili. borxesTan yvela
detali gaTvlilia, ar arsebobs erTi zedmeti an nakluli detali. aq
buneba SesabamisobaSia mTavari gmirebis bnel samyarosTan.
mravalferovania garemoc, romelsac borxesi gvTavazobs. es xom
msoflio istoriaa avazakobis Sesaxeb, hoda avtori TiTqos ar tovebs
kuTxe-kunWuls dedamiwaze. erTnairi gulmodginebiT xatavs amazonisa
Tu misisipis junglebs, evropis guls, aziis wylebSi moTareSe
mekobreebs, samxreT Tu CrdiloeT amerikas Tavisi vesternebiT,
amomavali mzis qveyanasa Tu xriok udabnos. es kadrebi ise bunebrivad
enacvleba erTmaneTs, TiTqos maT gamoCenas eli kidec.
aqamde Cven ganxileT `mzakvrobis msoflio istoriaSi” Semavali
moTxrobebis fabula, realuri da gamogonili faqtebi, siuJeturi
strategia, avtoris midrekileba religiisa da islamuri samyarosadmi.
calke ganxilvis sagania personaJebisTvis damaxasiaTebeli saerTo da
ganmasxvavebeli niSnebi, maTi fiziognomia, dro da sivrce, simbolistika.
104
Tavi VIII
dro da sivrce,
simbolika `mzakvrobis msoflio istoriaSi”
105
samganzomilebiani, Tumca Tanamedrove fizikaSi sivrces xSirad
drosTan erTad ganixilaven, rogorc oTxganzomilebiani sivrce-drois
nawils.
es ganmartebebi wminda samecniero saxisaa, Tumca, litaraturaSi
droisa da sivrcis ganmarteba, roli da funqcia mkveTrad
gansxvavebulia. kacobriobis Seqmnis dRidan adamiani svamda kiTxvas,
romelic exeboda dros da drois msvlelobas. literaturisaTvis dro
aris saTqmelis gadmocemisTvis aucilebeli piroba. nebismieri
nawarmoebis, iqneba es fiqciuri Tu ara, drois CarCoebSi moqcevisas,
avtori mkiTxvelisTvis qmnis gansakuTrebul, mxolod misTvis
damaxasiaTebel realobas an enigmas, romelic ararealuri saxisaa.
sxvadasxva mwerali dros sxvadasxvanairad aRiqvams da awvdis
mkiTxvels. magaliTad, karlos fuentesi artemio krusis cxovrebas
aRwers misi sikvdilidan dabadebamde, xulio kortasaris zogierT
moTxrobebSi sxvadasxva movlenebi erTmaneTis paralelurad xdeba,
gustav floberi madam bovaris cxovrebas misi qorwinebidan sikvdilamde
aRwers, markesTan ki dro xSirad arasworxazovani da cikluria. dros
da sivrces didi mniSvneloba eniWeba fiqciur mwerlebTan, fantasti
mwerlebis umravlesoba ki, rogorc wesi, mxolod momaval dros
mimarTavs.
rac Seexeba borxess, dro mis nawarmoebebSi imTaviTve
gansakuTrebul adgils ikavebs. leqsebSi xSirad mouxmobs dros. mag:
106
Mirar el río hecho de tiempo y agua
y recordar que el tiempo es otro río,
saber que nos perdemos como el río
y que los rostros pasan como el agua…
(ARTE POÉTICA)
`1517 wels barTlome de las kasas Seebrala...“ (En 1517 Bartlomé de las
Casas tuvo mucha lástima..) (Borges, 2004:17)
`dro, 1873 wlis civi Rame...” (El tiempo, una destemplada noche del año 1873);
(Borges, 2004:64)
107
`dro CvenTvis problemaa, mocaxcaxe da momTxovni problema,
romelic SesaZloa metafizikisTvis yvelaze ufro mniSvnelovani iyos;
maradiuloba ki TamaSia, mosawyeni imedis saxiT.” (Borges, 1999:353)
Tavis eseSi `drois axleburi ganxilva” (Nueva Refutación Del Tiempo)
borxesi ambobs: `Cven bediswera sazareli imitom ki araa, rom irealuria.
sazarelia imitom, rom gardauvalia da mtkice. dro is substanciaa,
risganac me var Seqmnili. dro mdinarea, romelsac mivyavar sadRac,
amavdroulad, me var mdinare. dro vefxvia, romelic nafleTebad glejs,
amavdroulad me var vefxvi, dro cecxlia, romelic mSTanTqavs,
amavdroulad, me var cecxli. samyaro, saubedurod, realuria da me,
saubedurod, var borxesi”.
(Borges, 1997:148-149)
108
Sesaxeb reestrSi daculi monacemebis TxrobiT, grZeldeba misi
mowifulobis periodiT da sruldeba personaJis sikvdilis sceniT.
rusi filosofosi da Teoretikosi mixail baxtini (1895-1975) wers:
109
kompasebs, astrolabs.1 sivrcesTan mWidro kavSiri aqvs mogzaurebs da
mgzavrebs, romelTac konteqstis mixedviT, gansxvavebuli datvirTva aqvT:
an gamoxataven adamianis cxovrebis gzas, an Ziebas, romelsac isini raRac
Sedegamde miyavs.
termins `geografia” borxesi Tamamad iyenebs. konteqstis mixedviT
termini SeiZleba gulisxmobdes:
110
qveyanaze, sadac mxolod geografiaa mniSvnelovani. is sivrcobrivi
sqemebi, romelTac borxesi geografiis meSveobiT gvixatavs,
warmoudgenelia iseTi simboloebis gareSe, rogorebicaa vefxvi, kompasi,
sarke, bilikebi, mdinareebi da a.S.
rac Seexeba simboloebs, Tavidanve unda aRiniSnos, rom borxesTan
maTi siWarbea da zogjer rTulia, zustad gansazRvro, risi Tqma surs
SefarviT mwerals, radganac, xSirad erTi da igive elementebi sxvadasxva
siimbolur datvirTvas atareben. zogadad, simbolo (berZn. ύμβολον
„niSani“) grZnobad-aRqmadi obieqtia, romelsac SeTavisebuli aqvs
nebismieri bunebis sxva obieqti, rogorc misi mniSvneloba. ar aris
aucilebeli, rom simbolo hgavdes Tavis mniSvnelobas. simbolos
mniSvneloba SeiZleba iyos rogorc fizikuri sagani an movlena, ise
saganTa Tviseba an sagnobrivi viTareba.
simboloebze saubrisas, ZiriTadad ganvixilavT im simboloebs
romlebic uSualod xsenebul nawrmoebSi da zogadad borxesis
SemoqmedebaSi gvxvdebian. esenia: saxe da naiarevi, sarke, anrekli,
labirinTebi, amindi, dana, revolveri, mdinare (wyali), etli, kata,
mtredi, cxovelebi, yvavilebi, biblioTeka, wignebi, niRabi, sikvdili da
sxv.
ar unda dagvaviwydes, rom gmirebis garegnobas borxesi sakmaod
dawvrilebiT aRwers, magaliTad, saxe identobis simboloa. am adamianebis
garegnoba da simbolika erTmaneTTan mWidro kavSirSia. personaJebis
garegnobis aRwera aucilebelia suraTis srulad aRsaqmelad, rogorc es
lasarus morelis SemTxvevaSia:
111
mas is gansakuTrebuloba mianiWa, rogoric xSirad aqvT SeWaRaravebul
gaiZverebs, iRblian kriminalebs, iseTebs, sicocxlis bolomde
dausjelebi rom rCebian.” (Borges, 2004:21)
112
`TiCborni axalgazrda, kargi aRnagobis, daxvewili manerebis mqone
axalgazrda gaxldaT. swori cxviriT da cocxali mzeriT”.
(Borges, 2004:35)
113
mimarTavs moTxrobaSi `ceremoniaTa windauxedavi ostati kotsuke-no-
suke”:
`Abajo, desde un patiecito sombrío, los miraba un hombre de blanco. Una espada
temblorosa estaba en su diestra. Cuando bajaron, el hombre se entregó sin pelear. Le rayaba la
frente una cicatriz: viejo dibujo del acero de Takumi no Kami”.
(Borges, 2004:75)
114
imitom dabrmavdnen, rom Cemi saxe ixiles” - ganucxada niRbianma mamakacma
xalxs.”
(Borges, 2004:82)
(Borges, 2004:88)
115
malavs imas, rac isedac cxadia yvelasTvis, garda mefisa: esaa monarqis
realuri bunebis, misi sisatikisa da ulmobelobis gamoxatuleba.
rogorc zemoT erTxel ukve iTqva, mniSvnelovani elementebia
revolveri, maxvili, dana, xmali. marTalia, iaraRi zogadad Zalauflebis
simboloa, gansxvavebuli semantikuri qveteqsti SeiZleba hqondeT
sxvadasxva iaraRebs konteqstis mixedviT. xmali, romelic Zalauflebis
simboloa, Cingis qvrivma okeaneSi moisrola, mas Semdeg, rac gadawyvita
brZolisTvis Tavi daenebebina da imperatorisaTvis mowyaleba eTxova:
(Borges, 2004:49)
“Yo me fui tranquilo a mi rancho, que estaba a unas tres cuadras. Ardía en la ventana
una lucecita, que se apagó en seguida. Juro que me apure a llegar, cuando me di cuenta.
Entonces, Borges, volví a sacar el cuchillo corto y filoso que yo sabía cargar aquí, en el chaleco,
junto al sobaco izquierdo, y le pegué otra revisada despacio, y estaba como nuevo, inocente, y
no quedaba ni un rastrito de sangre.”
(Borges, 2004:103)
116
tradiciulad, iTvleba rom sarke sulis simboloa, magram rogorc
yvela simbolos, masac ambivalenturi xasiTi aqvs da xSirad
urTierTsawinaaRmdego ramesac ki SeiZleba gamoxatavdes. sarkis im
formiT gamogonebamde, rac formiTac is dRes gvaqvs, kacobrioba
odiTganve interesdeboda anarekliT, romelic xSirad gaigivebuli iyo
`meore me”-sTan. swored amitom, es nivTi uZvelesi droidan asocirdeboda
magiasTan, saidumlo ritualebTan, qurumebTan, mkiTxavebTan da
jadoqrebTan, ra konteqstSic mas xSirad iyenebs borxesi.
jer kidev berZnuli miTologia iyo sarkis efeqtiT
dainteresebuli. swored persevsis muzaradze areklil sakuTari Tavis
gamosaxulebas Seewira meduza gorgona, narciss ki ugonod Seuyvarda
mdinareSi nanaxi sakuTari anarekli.
Sua saukuneebSi arsebobda rwmena, rom sarke raRac sxva samyaros
karibWea, rom esaa maradiulobis simbolo, radganac masSi airekleba
yvelaferi rac iyo, aris da iqneba. swored am epoqaSi swamdaT, rom is,
rac uxilavia admianis TvalisTvis, xilulia sarkeSi. es magiuri nivTi
gansakuTrebiT Seiyvares fiqciurma mwerlebma, nawarmoebSi maTi xSiri
gamoyenebiT ki misi funqcia metad mravalferovani gaxda, risi dasturic
oskar uaildis `dorian greis portretia”, romelSic dorianis xrwnadi
suraTi sarkis efeqts iZleva gmirisaTvis.
Tavad borxesi ar malavs, rom bavSvobidan eSinoda sarkeebis, rasac
ambobs kidec Tavis erT-erT moTxrobaSi `daburuli sarkeebi” (ciklidan
`Semomqmedi”):
117
“..Yo conocí de chico ese horror de una duplicación o multiplicación espectral de la
realidad, pero ante los grandes espejos. Su infalible y continuo funcionamiento, su persecución
de mis actos, su pantomima cósmica, eran sobrenaturales entonces, desde que anochecía. Uno
de mis insistidos ruegos a Dios y al ángel de mi guarda era el de no soñar con espejos. Yo se
que los vigilaba con inquietud. Temí, unas voces, que empezaran a divergir de la realidad;
otras, ver desfigurado en ellos mi rostro por adversidades extrañas”.
(Borges, :164)
118
[..]Dios ha creado las noches que se arman
De sueños y las formas del espejo
Para que el hombre sienta que es reflejo
Y vanidad. Por eso nos alarman“
(Borges, 1997:192)
119
maT, Tavis mxriv, Seqmnes sxva ca, ufro qvemore mdgomi. ase gagrZelda
usasrulod, sanam ar Seiqmna 999 zeciuri fena.
miwa, romelzedac Cven vsaxlobT, Secdomaa. igi TiTqmis parodiaa.
sarkea, romelic aq, am dedamiwaze gvaqvs da aq gamefebul siyalbes
amravlebs. Cveni mizani keTilSobilebisaken swrafvaa. amas ki asketizmiT
SeiZleba mivaRwioT, xorcis wvrTniTa da sibrZniT.
haqimiseuli samoTxe da jojoxeTi naklebad skeptikuria. ‘maT vinc
uaryofs uflis sityvas da xatebas, me vpirdebi RvTiur jojoxeTs sadac
imefebs 999 cecxlis samefo, TiToeul samefoSi 999 cecxlis goraa,
TiToeul goraze 999 cecxlis koSkia, TiToeul koSkSi 999 oTaxia,
TiToeul oTaxSi 999 sarecelia, sadac cecxlis keraa gaCaRebuli,
TiToeulze TiTo codvili iwvis da usasrulod itanjeba. am cxovrebaSi
itanjebiT erT sxeulSi im samyaroSi ki uTvalavi sxeuli geqnebaT
sawameblad’.
samoTxe ufro konkretulia: iq mudam ukuni sibnele dgas da yvelgan
qvis Tasebia savse wminda wyliT. bedniereba, romelic am samoTxes moaqvs,
aris simSvide daSorebis da uaryofis, simSvide maTi, visac swams rom
sZinavs”
El paraíso y el infierno de Hákim no eran menos desesperados. A los que niegan la Palabra, a
120
los que niegan el Enjoyado Velo y el Rostro (dice una imprecación que se conserva de la Rosa
escondida), les prometo un Infierno maravilloso, porque cada uno de ellos reinará sobre 999
imperios de fuego, y en cada imperio 999 montes de fuego, y en cada monte 999 torres de
fuego, y en cada torre 999 pisos de fuego, y en cada piso 999 lechos de fuego, y en cada lecho
estará él y 999 formas de fuego (que tendrán su cara y su voz) lo torturarán para siempre. En
otro lugar corrobora: Aquí en la vida padecéis en un cuerpo; en la muerte y la Retribución, en
innumerables. El paraíso es menos concreto. Siempre es de noche y hay piletas de piedra, y la
felicidad de ese paraíso es la felicidad peculiar de las despedidas, de la renunciación y de los
que saben que duermen.
(Borges, 2004:85-86)
121
Tu sqematurad gamovsaxavT sarkes, romelsac rogorc xids or
samyaros Soris, mwerali akisrebs mraval funqcias, maSin SevniSnavT, rom
sarke realuri Tu irealuri samyaros centria, romelic ireklavs
yovelgvar dadebiT Tu mankier adamianur Tvisebebs da romelic,
sabolood, avtorisTvis raRac RvTiuris nawilia. zemoxsenebuli
mosazrebis meti TvalsaCinoebisTvis, davxazoT amdagvari sqema:
122
cisferi, Aaramed melnisferi. zogadad, borxesTan ferebs simboluri
datvirTva aqvs.
rogorc wesi borxesis SemoqmedebaSi fers, rogorc raRacis
aRweris saSualebas, didi mniSvneloba eniWeba. gansxvavebiT sxva
mwerlebisagan, romlebic TavianT SemoqmedebaSi ferTa srul gamas
iyeneben, borxess axasiaTebs garkveuli ferebis amoCemeba. aucilebelia
aRiniSnos, rom ar SeiZleba ferebis calke, ganyenebulad aRqma, yovel
fers Tavisi daniSnuleba aqvs garkveul pirobebsa da mdgomareobaSi.
marTalia borxesi `mzakvrobis msoflio istoriaSi” axsenebs
vardisfer, TeTr, melnisfer, Sav, mwvane, yviTel, wiTel da nacrisfer
ferebs, ZiriTadad simboluri datvirTva mainc yviTel da wiTel ferebs
aqvT.
rogorc amas artur natela aRniSnavs, nacrisfers borxesi
tradiciulad, iyenebs maSin, rodesac aRwers ukvdav personaJebs (Natella,
1974:39), marTlac, stefan albertis gmiri moTxrobidan “baRi orad
gayofili bilikebiT” aRwerilia rogorc `Zalian maRali, daxvewili
nakvTebiT, nacrisferi TvalebiTa da wverebiT” (Muy alto, de rasgos afilados, de
ojos grises y barba gris) (Borges, 1997:476) mogvianebiT gacxaddeba, rom alberti
ukvdavia. natela nacrisfers ukvdavobis TematikasTan akavSirebs da
acxadebs, rom moTxrobaSi `wriuli nangrevebi“ borxesi aRmosavleTidan
mosul ucxo kacs nacrisfrad Segnebulad aRwers, cirkularuli
nangrevebi maradiulobis simboloa, feri ki aq Tematikas exameba.
marTalia, zemoaRniSnuli mosazreba mkvlevars sakmaod kargad aqvs
dasabuTebuli da gajerebuli mravali sxva magaliTebiT, calsaxad imis
Tqma, rom konkretulad es feri SeiZleba mxolod maradiulobisa da
usasrulobis simbolod hqondes borxess gamooyenebuli, Znelia.
konteqstis mixedviT nacrisferi SeiZleba niSnavdes sevdas,
mowyenilobas, asaks, simwifes. `mzakvrobis msoflio istoriaSi”
nacrisfers mwerali sul orjer axsenebs, erTxel, rodesac mosamsaxure
boglze saubrobs, meored ki moTxrobaSi `kaci vardisferi
Sesaxvevidan”, rodesac fransisko reali ukve moklulia da erT-erTi
`nacrisferulvaSiani” kaci, romelsac eWvi mweralze aqvs, yuradRebiT
akvirdeba mis moqmedebebs.
123
`Si un impostor en 1914 hubiera pretendido hacerse pasar por el Emperador de
Alemania, lo primero que habría falsificado serían los bigotes ascendentes, el brazo muerto, el
entrecejo autoritario, la capa gris, el ilustre pecho condecorado y el alto yelmo”
(Borges, 2004: 35)
`El de bigote gris no me quitaba los ojos. La Lujanera aprovechó el apuro para salir.”
“Sin embargo, altas bandadas perezosas de livianos dragones surgían cada atardecer
de las naves de la escuadra imperial y se posaban con delicadeza en el agua y en las cubiertas
enemigas. Eran aéreas construcciones de papel y de caña, a modo de cometas, y su plateada
o roja superficie repetía idénticos caracteres. La Viuda examinó con ansiedad esos regulares
meteoros y leyó en ellos la lenta y confusa fábula de un dragón, que siempre había protegido a
una zorra, a pesar de sus largas ingratitudes y constantes delitos. Se adelgazó la luna en el
cielo y las figuras de papel y de caña traían cada tarde la misma historia, con casi
imperceptibles variantes. La Viuda se afligía y pensaba. Cuando la luna se llenó en el cielo y
en el agua rojiza, la historia pareció tocar a su fin. Nadie podía predecir si un ilimitado
124
perdón o si un ilimitado castigo se abatirían sobre la zorra, pero el inevitable fin se acercaba.
La Viuda comprendió. Arrojó sus dos espadas al río, se arrodilló en un bote y ordenó que la
condujeran hasta la nave del comando imperial.
Era el atardecer: el cielo estaba lleno de dragones, esta vez amarillos. La Viuda
murmuraba una frase: "La zorra busca el ala del dragón", dijo al subir a bordo.”
nawyveti interviudan:
125
- arc ise xSirad, rogorc sxvebs. iciT, me erTi banaluri ram
gavakeTe: davTvale ferebi..
- ara, ara amas stilistika hqvia. es iswavleba. me mgoni, Tqven
yviTels ufro SeniSnavdiT.
- magram wiTelic xSiria, moZravi feria, romelic xSirad
vardisferi xdeba.
- marTla? ar vicodi.
- es imas hgavs, dRevandli samyaros ferfli guSindeli cecxlisa
rom iyos. am metaforas Tqven ambobT. magaliTad, saubrobT `wiTel
adamze”
- iciT, sityva adami ivriTze `wiTel miwas” niSnavs. amas garda, “Rojo
Adán” kargad JRers araa?
- diax namdvilad. magram es is araa, risi demonstrirebac Tqven
gindaT: samyaros degeneracia naCvenebi ferebis metaforuli gamoyenebiT,
ara?
- me arafris demonstrirebas ar vcdilob. [icinis] arnairi miznebi
ar maqvs.
- ubralod aRwerT?
- me aRvwer. me vwer. axla rac Seexeba yviTel fers. amas Tavisi
fizikuri axsna moepoveba, rodesac TvalisCini damaklda, ukanskneli
feri, rac vixile, an ukanskneli feri rac gavarCie, es iyo yviTeli.
yviTeli ferTa Soris yvelaze xalasia, amitomac gaqvT amerikis
SeerTebul StatebSi yviTeli taqsebis kompania. Tavidan igegmeboda
mewamuli manqanebi, mere viRacam aRmoaCina, rom RamiT, an roca nisli iyo,
yviTeli feris garCeva ufro advili iyo, amitomac gaqvT yviTeli
taqsebi, nebismierma rom gaarCios. axla, roca TvalisCinma dakargva
daiwyo, samyarom ki gafermkrTaleba, megobrebma xumroba damiwyes,
radganac vatarebdi yviTel halstuxebs. maT marTla egonaT, rom es
momwonda, arada isini namdvilad metismetad naTeli iyo.. mec vuTxari
maT: `diax, es kaSkaSa feria TqvenTvis, magram ara CemTvis, radganac es
praqtikulad erTaderTi ramaa, rasac vxedav!” me nacrisfer samyaroSi
vcxovrob, vercxlisfrad dafarul samyaroSi, romelSic yviTeli
gamoirCeva.”
126
(“-Would you say that it is the same reason—superstition—that causes you to use the same
colors—red, yellow, green—again and again?
-But do I use green?
-Not as often as the others. But you see I did a rather trivial thing, I counted the colors in . .
-No, no. That is called estilística; here it is studied. No, I think you'll find yellow.
-But red, too, often moving, fading into rose.
-Really? Well, I never knew that.
-It's as if the world today were a cinder of yesterday's fire—that's a metaphor you use. You
speak of “Red Adam,” for example.
-Well, the word Adam, I think, in the Hebrew means “red earth.” Besides it sounds well, no?
“Rojo Adán.”
-Yes it does. But that's not something you intend to show: the degeneration of the world by
the metaphorical use of color?
-I don't intend to show anything. [Laughter.] I have no intentions.
-Just to describe?
-I describe. I write. Now as for the color yellow, there is a physical explanation of that. When
I began to lose my sight, the last color I saw, or the last color to stand out was yellow because it
is the most vivid of colors. That's why you have the Yellow Cab Company in the United States. At
first they thought of making the cars scarlet. Then somebody found out that at night or when
there was a fog that yellow stood out in a more vivid way than scarlet. So you have yellow cabs
because anybody can pick them out. Now when I began to lose my eyesight, when the world
began to fade away from me, there was a time among my friends . . . well they made, they poked
fun at me because I was always wearing yellow neckties. Then they thought I really liked yellow,
although it really was too glaring. I said, “Yes, to you, but not to me, because it is the only color
I can see, practically!” I live in a gray world, rather like the silver-screen world. But yellow
stands out…”)1
1
“The Paris Review “, ronald kristis interviu, romlic man mwerals 1966 wlis ivlisSi
CamoarTva, xelmisawvdomia veb-gverdze: http://www.theparisreview.org/interviews/4331/the-art-of-
fiction-no-39-jorge-luis-borges; Tavad statia daibeWda Jurnalis 40-e nomerSi 1967 wels;
127
mxedvelobasTan dakavSirebuli problemebi adreuli asakidan daewyo,
gasagebi xdeba, Tu ratom aniWebs mwerali upiratesobas mkveTr ferebs,
ratom aris misTvis yviTeli da wiTeli dadebiTi emociis, xolo
nacrisferi negatiuri datvirTvis mqone.
128
abtu da aneti –identuri garegnobis mqone ori Tevzi,
romlebic egvipturi legendis Tanaxmad, mzis RmerTis, ras
xomaldis wina nawils miuyvebodnen curviTY
amfisbena – berZnuli warmodgenebis mixedviT orTaviani
gveli, romlis meore Tavis kudis boloSi iyo. gadmocemis
Tanaxmad, amfisbenas erT Tavs sanam eZina, meore mudam
fxizlobda.
anamis vefxvebi _ oTxi suli, romlebic vefxvebSi
gansxeuldnen da marTavdnen samyaros oTxive mxares
svedenborgis angelozebi – ceziuri savanis angelozebi
(saxeli emanuel svedenborgis gavleniT SeirCa borxesis mier)
aoka – adamianis msgavsi arseba, romelsac didi rqa aqvs
alpanadori – arseba, romelic planeta neptunze cxovrobs da
spilos sididiT 10-jer aRemateba.
aqeroni – dasjili titani, romelic mdinare aqeronis
midamoebSi binadrobs
baldandersi- qmnileba, romelsac adamianis Tavi, Tevzis kudi,
Txis fexebi da frinvelis frTebi aqvs
banSi – irlandiuri gadmocmebis Tanaxmad, SaviT mosili
qali, romelic sasikvdilod ganwiruli adamianis saxlis win
moTqvams da amiT atyobinebs sikvdilis moaxloebas
baraneci – TaTruli warmodgenebis mixedviT arsebuli aziuri
mcenare, romelis nayofic cxvars iZleoda. cxvari
mcenaresTan WiplariT iyo dakavSirebuli.
buraki – islamuri warmodgenebis Tanaxmad, saocari qmnileba,
romlis meSveobiTac muhamedi meqidan ierusalimSi Rame
gadafrinda
valkiria - skandinaviuri miTologiis Tanaxmad, mamaci
meomris qaliSvili, roemlic cxenze amxedrebuli dafrinavs
zecaSi da brZolis velze meomrebs agrovebs. daRupulebis
sulebi meomarTa samotxeSi – valhalaSi xvdebian
129
harpiebi – ZvelberZnul miTologiasi bavSvebisa da adamianis
sulebis gamtaceblebi, romlebic qarze swrafebi arian
garuda – induri rwmenis Tanaxmad, RmerT viSnus frinveli,
romelic gvelebs (nagebs) ebrZvis. budizmSi sibrZnis erT-
erTi simboloa
golemi - ebrauli miTologiuri personaJi, romelic
saidumlo codnis meSveobiT Tixisgan Seqmnes kabalistebma,
msgavsad adamisa
grifonebi - berZnul miTologiaSi lomistaniani da
arwivisTaviani mtacebeli urCxulebi, romlebic didZal
oqros flobdnen
franc kafkas, alan pos da klaiv luisis mier sizmrad
nanaxi cxovelebi
karelogozebi – gnomebis msgavsi arsebebi, romlebsac xSirad
moixsenieben drevandeli udmurteTis macxovreblebi
Cinuri drakoni da Cinuri feniqsi – erTi mamakacuri sawyisia
(iani), meore qaluri (ini)
krakeni – islandiur miTologiaSi uzarmazari zomis zRvis
urCxuli
liliti – kabalas mixedviT, adamis pirveli coli, romelic
legendis Tanaxmad, adamTan daSorebis Semdeg demoni gaxda
da klavda Cvil bavSvebs (gvxvdeba Sumerul da arabul
teqstebSic)
minotavri – berZnuli miTologiis Tanaxmad, urCxuli
adamianis taniTa da xaris TaviT, romelic kolxeTSi
gazrdilma pasifaem (heliosis qaliSvilma) Sva xarTan
kavSiris Sedegad. minotavri gamoketili iyo miwisqveSa
labirinTSi, sakvebad ki mas aTenidan Camoyvanil qal-vaJebs
Wamda
simurgi – fantastikuri arseba iranul miTologiaSi,
frinvelTa mefe, romelsac cxovelis Tavi hqonda.
130
melnismsmeli maimuni – vang-ta-hais mier pirvelad naxsnebi
arseba, roemlic evropam borxesis meSveobiT gaicno. es iyo
Savbewviani, alisferTvliani maimuni, romelsac melani
uyvarda. gadmocemis Tanaxmad, rodesac vinme werda, maimuni
moTminebiT icdida sanam adamiani weras daasrulebda, raTa
Semdeg darCenili melani daelia.
“Debajo de los grandes arcos de ingeniería quedaron siete heridos de gravedad, cuatro
cadáveres y una paloma muerta.”
(Borges, 2004:58)
“El 25 de diciembre de 1920 el cuerpo de Monk Eastman amaneció en una de las calles
centrales de Nueva York. Había recibido cinco balazos. Desconocedor feliz de la muerte, un
gato de lo mas ordinario, lo rondaba con cierta perplejidad.”
131
(Borges, 2004:60)
“Alguien había traído un leopardo —tal vez un ejemplar de esa raza esbelta y
sangrienta que los monteros persas educan. Lo cierto es que rompió su prisión. Salvo el
profeta enmascarado y los dos acólitos, la gente se atropelló para huir. Cuando volvieron,
había enceguecido la fiera. Ante los ojos luminosos y muertos, los hombres adoraron a Hákim
y confesaron su virtud sobrenatural”
(Borges, 2004:83)
132
gacilebiT meti safiqrali dautovos da Seqmnas mxolod miseuli
samyaro, sadac adamianebTan erTad binadoben uamravi sxva arsebebi,
romelTa ganyenebiT aRqma dauSvebelia.
kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi, rac imsaxurebs Cvens yuradRebas,
esaa labirinTebi, romelTac borxesi yvela zemoxsenebul arsebebs da
siuJetebs argebs. dawvrilebiT borxesis labirinTebs momdevno TavSi
SevexebiT.
133
Tavi IX
134
erTad gamovida labirinTidan. aRsaniSnavia, rom borxesi arc Tavis
nawarmoebebSi da arc interviuebSi, arasodes malavda, rom yovelTvis
gamorCeulad uyvarda berZnuli miTologia, labirinTi ki misTvis iyo
gamocana, romlis centrSi idga adamiani.
Sua saukuneebidan labirinTi idumal elfers iZens, gaigivebulia
adamianis mier gavlil rTul gzasTan. gasavleli gzis dagrZelebis
xelovneba odesRac dakarguli samoTxis Ziebas daemsgavsa. swored es
Zieba moswons borxess, romelic arasodes yofila martivi Tavis
gadawyvetilebebSi. mas sCvevia mkiTxvelis provocireba da ankesze
wamogeba. is wers kabalaze, budizmze, qristianobaze da am procesSi
qmnis labirinTebs, romlidanac Tavis daRweva SeuZlebeli xdeba.
borxesis siyvaruli labirinTebisadmi iseTi Zlieri gamodga, rom
mweralma isini rogorc pirdapiri, aseve iribi gziT asaxa Tavis
nawarmoebebSi. amis dasturad isic ki kmara, rom sxva nawarmoebebs Tu ar
CavTvliT, mxolod `fiqciebSi” borxesi 42-jer axsenebs sityvas
“labirinTi”.
mweralma mTeli Tavisi proza aqcia labirinTad, romelSic
SeiZleba ise ixetialo, ukan dasabrunebeli gza verc ki monaxo.
gansxvavebiT Tesevsisgan, romelsac gzis gasakvalad ariadnem Zafis
gorgali SesTavaza, borxesi piriqiT, iTrevs mkiTxvels am labirinTebSi,
raTa man gasasvleli ki ar ipovos, aramed misi centri aRmoaCinos.
borxesisTvis erT-erTi saSualeba, warmoaCinos labirinTebi, wignis
samyaroa. wigni mwerlisTvis labirinTia. es erT-erTi im gasaocar
iaraRTagania, romelsac adamiani flobs, adamianis istoriis, fiqrebis
ocnebebisa da fantaziebis WurWeli. swored zemoxsenebul minotavris
miTs exmianeba borxesi Tavis moTxrobaSi: `asterionis saxli”. borxesi
moTxrobas pirvel pirSi hyveba da asterionis, igive minotavris fiqrebs
uambobs mkiTxvelebs:
135
raodenoba) auzi, ToTxmeti ezo, ToTxmeti sarwyavi da ToTxmeti baga.
saxli samyaros hgavs, ufro sworad Tavadaa samyaro. . .
“No sólo he imaginado esos juegos; también he meditado sobre la casa. todas las partes
de la casa están muchas veces, cualquier lugar es otro lugar. No hay un aljibe, un patio, un
abrevadero, un pesebre; son catorce [son infinitos] los pesebres, abrevaderos, patios, aljibes.
La casa es del tamaño del mundo; mejor dicho, es el mundo.
[…] Cada nueve años entran en la casa nueve hombres para que yo los libere de todo
mal. Oigo sus pasos o su voz en el fondo de las galerías de piedra y corro alegremente a
buscarlos. La cremonia dura pocos minutos. uno tras otro caen sin que yo me ensangrinte las
manos. Donde cayeron, quedan, y los cadaveres ayudan a distinguir una galería de las otras.
Ignoro quiénes son, pero sé que uno de ellos profetizó, en la hora de su muerte, que alguna vez
llgaría mi redentor. Desde entonces no me duele la soledad, porque sé que vive mi redentor y al
136
fin se levantará sobre el polvo. Si mo oído alcanza todos los rumores del mundo, yo percibiría
sus pasos. Ojalá me lleve a un lugar con menos galerías y menos puertas. ¿Como será mi
redentor?, me pregunto. ¿Será un toro o un hombre? ¿Será tal vez un toro con cara de hombre?
¿O será como yo?
(Borges, 1997:159)
137
`melanCtoni ki agrZelebda weras, Tumca amjerad uwindeliviT aRar
uaryofda saTnoebas ise, rogorc uwin. sacxovreblad miwisqveS
gadaiyvanes, sadac misnairi Teologebi imyofebodnen. ramdenime dRe
sakanSi gamomwyvdeulma gaatara da roca Tavis TeoriaSi eWvis Setana
daiwyo, neba misces, dabrunebuliyo.”
138
daskvna
139
permanentulad icvleba mizezebi da Sedegebi. am Janris nawarmoebebSi
avtori TiTqmis yovelTvis mimarTavs folklors, legendebsa da miTebs.
mniSvnelovani aspeqtebia dro, sivrce, mTxrobeli.
meore TavSi ganvixileT borxesologiis mimarTulebiT arsebuli
kvlevebi, mwerlis biografebis moRvaweoba da maTi piradi urTierTobebi
masTan. aseve norman Tomas di jovanis, alisia xurados, maria esTer
vaskesis, emir rodriges monegalis, xuan aranas, xuan gasparinis,
osvaldo sabinos, jeims vudalis, uilis barnstounis, edvin uiliamsonis,
daniel balderstonis, boris dubinis da sxvaTa damsaxureba
borxesologiis ganviTarebis kuTxiT.
aq pirvel rigSi, aRsaniSnavia, is faqti, rom misi biografebis
umravlesoba piradad icnobda borxess. vinaidan borxesis moRvaweobis
periodi emTxveva sakmaod aqtiur literaturul Tu politikur
movlenebs argentinaSi, StambeWdavia im adamianTa simravle, romlebic
jer kidev mwerlis sicocxleSi dainteresdnen misi biografiis
SeswavliT. isic unda aRiniSnos, rom borxesologia axali dargia, es ki
calsaxad miuTiTebs imaze, rom jer kidev bevri sakiTxis mecnieruli
kvlevaa SesaZlebeli.
naSromis mesame TavSi vimsjeleT mwerlis adreuli periodis
Semoqmedebaze, mis Sexedulebebze literaturis, prozis, poeziis,
mwerlis kredos, droisa da sivrcis mravalferovnebasa da zogadad
mwerlobaze. amave TavSi mokled mimovixileT borxesisTvis saintereso
personaJTa tipebi: martoxela da gulCaTxrobili adamianebi.
amave TavSi ganvmarteT, Tu ratom ar mieniWa mwerals arc mis
sicocxleSi da arc mis mere, nobelis premia. ganvixileT is politikur
mdgomareoba, romelSic im drois laTinuri amerika imyofeboda da
saerTod, mwerlis damokidebulebas politikisadmi.
saqme isaa, rom borxesis cxovreba laTinuri amerikis iseT
politikurad aqtiur periods daemTxva, rom miuxedavad mwerlis
sayovelTaod cnobili zizRisa am sferosadmi, mis Semoqmedebaze mainc
iqonia gavlena politikam da politikosebma. mwerals argentinelTa
risxvac ar acda malvinis omis dros dafiqsirebuli poziciis gamo. am
oms sul 649 argentinelis, 255 britanelisa da kunZulis 3 macxovreblis
140
sicocxle Seewira. kunZulebi britaneTs darCa, ramac argentinis
samxedro xuntis damxoba gamoiwvia. xunta 1976 wlidan marTavda qveyanas
da mmarTvelobis formad demokratiul formas asaxelebda. 1982 wels
borxesma am damarcxebis Sedegebi pozitiurad Seafasa. is Tvlida, rom
omis mogebis SemTxvevaSi, xunta isev qveynis saTaveSi iqneboda da
iarsebebda reJimi, romelic argentinel xalxs Tavisuflebas waarTmevda.
borxesis es sityvebi bevrma arasworad gaigo.
zogadad, borxesis adreuli periodis Semoqmedeba aris proza,
romelic savsea biografiuli motivebiT, moTxrobebSi igrZnoba misi
damokidebuleba politikisa da saxelmwifo reJimebis mimarT. misi
nawarmoebebi ireklaven misi cxovrebis garkveul periodebs. es detalebi
garkveulwilad perimetria, romlis iqeT aris qaoturi samyaro.
SemoqmedebiTi moRvaweobis adreul etapze borxesisTvis interesis
obieqtebs warmoadgenen martoxela da gulCaTxrobili adamianebi
(iseTebi, rogorebic arian buenos-aireseli momRerali evaristo kariego,
Sul solari, moazrovne da iumoristi masedonio fernandesi). miuxedavd
imisa, rom borxesma amgvari personaJebiT sicocxleSive moixveWa saxeli,
rac unda gasaocari iyos, mas ara aqvs nobelis premia, rasac Tavisi
logikuri axsna moepoveba: nobelis komiteti, Sedgeboda adamianebisagan,
romlebic politikas ver mijnavdnen xelovnebisagan. borxesi ki
Tavisdauneburad, CarTuli aRmoCnda laTinuri amerikis boboqar
politikur cxovrebaSi, risi dasturic avgusto pinoCetisgan premiis
miReba iyo. swored es ar epatia borxess da amitom darCa XX saukunis
erT-erTi udidesi mwerali nobelis premiis gareSe. Tumca, realurad,
nakleb savaraudoa, vinmes eWvi Seeparos, sWirdeba Tu ara dRes premia
borxess, maSin roca nobelianti mwerlebis umravlesoba verc ki
iocnebebs im popularobaze, rac msoflio maStabiT dRes borxess aqvs.
rac Seexeba meoTxe Tavs, masSi ganimarta, Tu ratom SeirCa
saTauris qarTul TargmanSi sityva `mzakvari“. rogor ganmartavs sityva
infamia-s espanuri enis ganmartebiTi leqsikoni da ra masalebs
daveyrdeniT misi zusti Sesatyvisis moZiebisaTvis. amave TavSi
ganvixileT `mzakvrobis msoflio istoriaSi“ dajgufebuli moTxrobebis
141
gamoqveynebis TariRebi, maTi Tavdapirveli saxe da nawarmoebis saboloo
saxiT gamisvlamde gavlili etapebi.
imisaTvis, raTa sityva infamia qarTulad Targmniliyo rac SeiZleba
zustad, mivmarTeT espanuri enis ganmartebiT leqsikons da samefo
akademiis mier SemoTavazebul mniSvnelobas. vinaidan espanur enaSi
xsenebuli sityva gamoxatavs yovelgvars siavesa da borotebas, romelic
SesaZloa adamianis gonebaSi daibados, qarTulSi mis zust eqvivalentad
albaT SesaZlebeli iqneba davasaxeloT sityva `mzakvroba”, radganac
klasikuri qarTuli gagebiT, mzakvari aris farulad borotebis Camdeni
adamiani. arnold Ciqobavas redaqciiT gamocemuli qaTuli enis
ganmartebiTi leqsikoni miuTiTebs, rom sityva `mzakvroba” - aris
TvalTmaqcoba, cbiereba, flidoba, muxanaToba. `mzakvari” zakvis moqmedi,
muxanaTi adamiania; (arn. Ciqobava, 1958:238)
mexuTe TavSi ganxilulia mwerlis mier moxmobili enobrivi
strategia, oqsimoroni, rogorc mwerlis sayvareli stilisturi xerxi,
moTxrobebis ZiriTadi qarga. ganisazRvra mTxrobelis roli da saxe,
SesaZlo msgavseba pikarsekul romansa da borxesiseul moTxrobebs
Soris.
borxess sCvevia istoriis dasawyisSi mravlismetyveli `me”-s
gamoyeneba, romelic nel-nela qreba da istoriis siRrmeSi imaleba.
avtori iyenebs realobis irealurTan Serwymis xerxs. igonebs raRac
TariRebs, saxelebs, adgilebs, wyaroebs, rodesac realuri moqmedebis
dro da adgili ganaTlebuli da cnobismoyvare mkiTxvelisTvis SesaZloa
cnobili iyos. mTxrobelis (naratoris) aseTi bundovaneba `mzakvrobis
msoflio istoriis” enobrivi strategiis Semavali komponentia.
sagulisxmoa borxesis miswrafeba oqsimoronisaken, rac avtorisTvis
stilisturi, semantikuri da semologiuri TvalsazrisiT, mkiTxvelTan
komunikaciis saSualebaa. istoriebSi, romlebic gviyvebian yaCaRebze,
mkvlelebze Tu mekobreebze, oqsimoronis komponenti mniSvnelovania.
am moTxrobebSi Temis paradoqsaluroba da ironia Tamamad exameba
urTierTsawinaaRmdegos, oqsimorons (Serra, 2004:657). oqsimoroni ramdenime
faqtors emyareba. pirveli agebulia siuJetze, sadac xdeba sxvisi
saxelis, vinaobis miTviseba (rogorc amas tom kastrosa da niRbiani
142
mRebavis SemTxvevaSi vawydebiT), meore SemTxvevaSi saqme gvaqvs pirovnebis
an identobis winaaRmdegobasTan, rogorc es xdeba Cingis qvrivis, monk
isTmanis, bil hariganisa da kotsuke-no-sukes SemTxevvaSi. Cingis qvrivi
mamaci qalia, romelsac Tavisi samarTlis kodeqsi aqvs, samxedro
moRvaweobis periodSi monk isTmani kategoriulad ewinaaRmdegeba
adamianis datyvevebas da Tamamad ibZvis megobarTa mxardamxar brZolis
velze. am adamianebis aRsawerad borxesi swored oqsimorons mouxmobs.
iyenebs ra iseT paradoqsalur Sepirispirebas, rogoricaa `sazareli
keTilismoqmedni” (terribles bienechores); (Borges, 2004:24) oqsimoronic xom
paradoqsis erT-erTi saxea, romlis funqciasac mkiTxvelisTvis
moulodnelobis Seqmnaa.
borxesi iSveliebs iseT sityvaTSexamebebs, rogorebicaa
`danaSaulebrivi da SesaniSnavi arseboba sastiki ganmanTavisufleblis,
lasarus morelisa” (la culpable y magnífica existencia del atroz redentor Lazarus Morell),
(Borges, 2004:18) `Seudarebeli naZirala” (incomparable canalla), (Borges, 2004:18)
`pativsacemi nagavi” (basura venerable); (Borges,2004:18) da sxv.
erT-erTi mizezi, ris gamoc borxesi ase advilad poulobs
urTierTsawinaaRmdego sityvaTSexamebebs, esaa misi personaJebis
mravalmxrivi xasiaTi. aucilebelia aRiniSnos, rom SesaZlebelia
paraleli gaivlos pikareskuli romanisTvis damaxasiaTebel Strixebsa
da borxesiseul moTxrobebs Soris. SeiZleba iTqvas, rom es wminda
espanuri movlena literaturaSi garkveulwilad borxesma Tavis
moTxrobebSi asaxa. pikareskuli Janri, Tavis droze, asaxavda moralur,
socialur da religiur damokidebulebas or socialur fenas: glexebsa
da Tavadaznaurobas Soris. mwerlisTvis ucxo araa wminda pikareskuli
stili: ambis moyola gmiris geneologiaze saubriT, rasac avtori
TiTqmis yvela zemoaRniSnul moTxrobaSi mimarTavs. rogor pikareskuli
nawarmoebebis umravlesobaSi xdeba, borxesTanac mTavari gmiri
socialuri mdgomareobis gaumjobesebis mudmiv cdaSia, Tumca amaod.
gmiris yoveli nabiji kraxiT sruldeba. magaliTad, tom kastrosa da
boglis mcdeloba maTze maRla mdgom sazogadoebas gauTanabrdnen,
uSedegoa. maTi dasasruli moralur-fizikuri dacemaa.
143
mniSvnelovania isic, rom yvela am moTxrobaSi saqme gvaqvs ormag
polarulobasTan. iq, sadaca aris veragoba, aris sajelic araeTikuri
saqcielis gamo. sadac kanongareSe moqmedebaa, naCvenebia kanonis
uzenaesobac. usamarTlobas ki aucileblad mosdevs samarTliani
dasasruli.
meeqvse TavSi ganxilulia `mzakvrobis msoflio istoriaSi“
moTxrobili istoriebis pirvelwyaros sakiTxi. Teqvsmetive moTxrobis
dasasruls borxesi uTiTebs, rom istoria misi mogonili araa da rom
fabulas daesesxa sxvadasxva avtorebs. am TavSi borxesiseuli versiebi
Sedarebulia im versiebTan, romelTac avtori Tavad imowmebs. Sedareba
ki saSualebas iZleva, mivxvdeT, sadaa mwerlis mier dagebuli maxe da
sad tyuis borxesi: marTla eyrdnoba sxvadasxva saukuneebSi moRvawe
mwerlebs Tu ubralod, meti originalurobisa da silamazisTvis
mouxmobs gamogonil saxelebs.
meSvide Tavi exeba iseT faqiz Temas, rogoricaa borxesi da
religia, religiuri Tematika, siwmindeeebi, islamuri da qristianuli
moZRvrebis gavlena borxesis nawarmoebebSi. ganxilulia
personaJebisaTvis damxasiaTebeli msgavsi da ganmasxvavebeli niSnebi.
saerTod, borxesi erTnairad kargad icnobs qristianul, muslimur
da aRmosavlur religiebs. misTvis religia msoflmxedvelobaa da ara
fanatizmi. swored borxesis gansakuTrebulma damokidebulebam
ganapiroba is faqti, rom uamrav naSroms, monografiasa Tu sadoqtoro
naSromebs Soris, roemlic exeboda xorxe luis borxess, mniSvnelovani
adgili ukavia religiis Tematikas. Tavis moTxrobebSi mwerali xSirad
mimarTavs sxvadasxva religiebs: kaTolicizms, protestantizms, budizms,
iudaizms da a.S. nawarmoebebSi xSirad vawydebiT bibliur peizaJebs,
winaswarmetyvelur zmanebebs, gansawmendels, jojoxeTs, samoTxes, saiqio
cxovrebas, maradisobisa da uflis sakiTxs. misTvis qristianuli samyaro
iesos, iudas, kaenisa da abelis TematikiT Zalian sainteresoa. Tumca,
qristianuli TematikiT daintereseba borxess xels ar uSlis imaSi rom
paralelurad moswondes da iyenebdes istorebsa da saxelebs, romlebic
calsaxad aRmosavluri samyaros kuTvnilebaa.
144
marTalia, iesos Temaze da qristianul motivebze borxesi sakmaod
xSirad saubrobs, gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia borxesis
midrekileba islamisadmi. borxesis islamuri samyaros qvakuTxedia
yurani, `aTas erTi Rame”, omar xaiamis poezia, istoriebi sindbadze,
sparsuli literatura da sxva. borxesi agrovebs, axarisxebs,
erTmaneTTan azavebs sxvadasxva drosa da geografiul arealebs. Tamamad
mouxmobs yvelafers arabuls, sparsuls, islamurs an zogadad
aRmosavlurs. misTvis sainteresoa iseTi Temebi da saxelebi,
rogorebicaa: uflis martooba, yurani, aTas erTi Ramis zRaprebi,
iskander dul qarnai (igive aleqsandre didi/makedoneli, islamur
literaturaSi), arabuli espaneTi, omar xaiami, firdousi da a.S.
aRmosavluri samyarosadmi interess borxesi xSirad usvams xazs,
bevrjer axsenebs `qilila da damanas”, `aTas erT Rames”, xSirad arqmevs
personaJebs sparsul da arabul saxelebs. gamonaklisi am mxriv arc
`mzakvrobis msoflio istoriaa”, radganac ciklSi `ecetera”, romelic
borxesma mogvianebiT daamata am nawarmoebs, moTxrobebi ZiriTadad
swored Teologiur Temebzea agebuli da da eyrdnoba siuJetebs `aTas
erTi Ramis” zRaprebidan.
merve TavSi ganvixileT drois, sivrcis, drois msvlelobis,
personaJTa daberebis, maradiulobisa da ukvdavebis sakiTxi borxesis
SemoqmedebaSi da konkretulad xsenebul nawarmoebSi. moviZieT
sxvadasxva simboloebis mniSvneloba: naiarevi, monetebi, sarke, dana,
revolveri, mdinare (wyali), etli, kata, mtredi, gveli, yvavilebi,
ferebis roli, biblioTeka, rogorc samyaro, anarekli, wignebi, niRabi
da sxv.
borxesis mTeli Semoqmedeba, proza Tu poezia, gansakuTrebiT
mdidaria simbolikiT, miniSnebebiT da alegoriebiT. vinaidan droisa da
maradiulobis sakiTxi mWidro kavSirSia filosofiur moZRvrebebTan,
borxesi Zalian xSirad mouxmobs gamoCenil filosofosebsa da
filosfiur ideebs Tavis SemoqmedebaSi. misTvis damaxasiaTebielia iseTi
saxelebis dasaxeleba, rogorebicaa platoni, plotini, nicSe, bertran
raseli, Sopenhaueri da sxv. xSirad filosofebs maSin axsenebs, roca
ganixlavs dros, drois msvlelobasa da maradiulobas. drois
145
msvleloba borxesisTvis (iseve rogorc sxva mravali mwerlisTvis)
mdinaris msgavsia, romelic usasrulod miedineba. mis pirvelive
leqsebSi sCans dro, rogorc dauTvleli odenoba saaTebisa, romelsac
miyavxar sikvdilisaken. borxesTan gvxvdeba warsuli da momavali,
momavali da axlandeli an mxolod warsuli. borxess uyvars dReebis,
ricxvebis, wlebis moSvelieba, rac xSirad ara marto meti
damajereblobisaTvis, aramed meti enigmis Sesaqmneladaa gamoyenebuli,
ris magaliTsac xSirad vxvdebiT `mzakvrobis msoflio istoriaSi”.
rac Seexeba sivrces, borxesisTvis sivrce aris literatura savse
qalaqebiT, qveynebiT, mdinareebiT, zRvebiTa da mTebiT. sivrce misTvis
geografiia, nawarmoebebSi mwerali xSirad axsenebs evropas,
aRmosavleTs, karTagens, roms, babilons, edems, atlantidas, kairos,
amerikas da a.S.
borxesisTvis geografia mecnieruli TvalsazrisiTac sainteresoa,
risi magaliTicaa, Cvens mier ukve ganxiluli moTxroba `sizustis
Sesaxeb mecnierebaSi”, romelic gviambobs uZveles kartografebze da
qveyanaze, sadac mxolod geografiaa mniSvnelovani. is sivrcobrivi
sqemebi, romelTac borxesi geografiis meSveobiT gvixatavs,
warmoudgenelia iseTi simboloebis gareSe, rogorebicaa vefxvi, kompasi,
sarke, bilikebi, mdinareebi da a.S.
simboloebze saubrisas, aucileblad unda iTqvas, rom borxesTan
ramdenime mTavari elementi figurirebs, esenia: naiarevi, niRabi, sarke da
sxvadasxva ferebi. magaliTad, rodesac aRwers saxes, rac misTvis
TavisTavad, identobis simboloa, borxess sCvevia xSirad gamoiyenos
saburveli, romelic Tavis mxriv, faravs raime fizikur nakls, umravles
SemTxvevaSi naiarevs. rac Seexeba konkretulad saxeze arsebul naiarevs,
maT SeiZleba sxvadasxva mniSvneloba hqondeT. is SeiZleba miuTiTebdes
heroikul warsulze, RvTiur didebulebaze, an gamoxatavdes codvas an
danaSauls. fiqciur nawarmoebebSi iara SeiZleba ubralod enigmis
Sesaqmneladac gamoiyenebodes. `mzakvrobis msoflio istoriaSi” naiarevs,
rogorc simbolur elements, borxesi mimarTavs Semdeg moTxrobebSi:
`ceremoniaTa windauxedavi ostati kotsuke-no-suke” da `niRbiani mRebavi
haqimi, mervidan”, sadac naiarevs sxvadasxva datvirTva akisria.
146
rac Seexeba sarkes, es borxesis mier erT-erTi yvelaze xSirad
gamoyenebuli obieqtia. imis gamo, rom sarkes mravalgvari datvirTva
SeiZleba hqondes simboluri valsazrisiT, is msoflio literaturaSi
sakmaod popularulia. xSirad, sarkis funqcias iTavsebs wyali an
nebismieri priala da mbzinavi zedapiris mqone nivTi. sarke, rogorc
raRac Seucnobelis, saSiSis, bundovanis, orazrovanisa da mistiurobis
niSani, borxesma poeziaSic asaxa, risi magaliTicaa 1960 wels dawerili
leqsi, `sarkeebi”. miuxedavad SiSisa, romelic bavSvobidan Tan sdevda
mwerals, swored sarke aRmoCnda is erT-erTi yvelaze mniSvnelovani
elementi, romlis gareSec borxesi ver SeZlebda Seeqmna fiqciuri
samyaro iseTi, rogoric Seqmna. swored misi magiuri Tvisebebisa da
momxiblelobis gamo, borxesi xSirad mimarTavs sarkeebs. misTvis sarke
SeiZleba bevri ramis simbolo iyos. pirvel rigSi sarke, esaa RmerTi.
qristianuli moZRvrebis Tanaxmad, RmerTma adamani Tavis xatad da
msgavsad Seqmna. borxesi ambobs, rom Cven, adamianebi RvTiuri anarekli
varT, Tumca, amavdroulad, mwerali sarkeSi adamianis realur saxes, mis
xrwnad bunebasac asaxavs. `mzakvrobis msoflio istoria“ xSirad
mouxmebs sarkeebs, rogorc es xdeba iakubis, kotsuke-no-sukes da haqimis
SemTxvevbSi.
sarkeebis mniSvnelobaze saubrisas, arc is unda gamogvrCes
mxedvelobidan rom mxolod sarke, rogorc obieqti, naklebad gvxvdeba
borxesTan. mas damatebiT aucileblad raime niSan-Tviseba axasiaTebs.
magaliTad `melnis sarkeSi” esaa sarkis feri, romelic aris ara lurji,
ara cisferi, Aaramed melnisferi. zogadad, borxesTan ferebs
simboluri datvirTva aqvs.
zogadad borxesi prozaSi Tu poeziaSi fers, rogorc raRacis
aRweris saSualebas, didi mniSvneloba eniWeba. gansxvavebiT sxva
mwerlebisagan, romlebic TavianT SemoqmedebaSi ferTa srul gamas
iyeneben, borxess axasiaTebs garkveuli ferebis amoCemeba. ferTa
simbolkis srulad aRsaqmelad aucilebelia aRiniSnos, rom ar SeiZleba
maTi calke, ganyenebulad aRqma, yovel fers Tavisi daniSnuleba aqvs
garkveul pirobebsa da mdgomareobaSi.
147
marTalia borxesi `mzakvrobis msoflio istoriaSi” axsenebs
vardisfer, TeTr, melnisfer, Sav, mwvane, yviTel, wiTel da nacrisfer
ferebs, ZiriTadad simboluri datvirTva mainc yviTel da wiTel ferebs
aqvT. witeli feri moSveliebuli aqvs borxess Cingis qvrivis istoriaSi,
gadamwyveti brZolis win Cingis qvrivi SeniSnavs, rom mTvare dawvrilda
da gawiTlda, rac misTvis gzvnilia mfarveli drakonisagan: brZola
aRar Rirs, droa, Rirseulad danebdes. Cingis qvrivic akeTebs imas,
rasac aravin elis misgan: maxvils wyalSi moisvris da inebebs
imperators mihgvaron.
yviTeli drakonebi, romelTac qvrivi danebebis Semdeg xedavs, esaa
simSvidis simbolo, Tumca meore mxriv, iTvleba rom mravali
mweralisaTvis yviTeli feri rogorc bednierebisa daa simSvidis, aseve
SiSis maCvenebelia. aq orive varianti dasaSvebia, radganac qvrivi ukve
gadaRlilia brZoliT, icis rom sicocxlis bolomde ase ver iTareSebs
da misTvis erTaderTi gamosavali danebebaa, rac mas nanatr simSvides
moutans, meores mxriv esaa Ralati aTasobiT adamianisa, romlebic
erTgulad emsaxurebodnen Cingis qvrivs wlebis ganmablobaSi. yviTeli
feri siaxlis simbolocaa, marTlac qvrivi imperatorisagan iRebs
Sewyalebas, icvlis saxels da iwyebs uwyinar cxovrebas axal
sayvarelTan erTad.
amave TavSi vxvdebiT mokle amonarids borxesis interviudan, sadac
mwerali ganmartavs Tu ratom aniWebs ferebs aseT didi mniSvnelobas.
ambobs, rom ferebs Soris gansakuTrebiT gamoarcevda yyviTels,
radganac es iyo ukabaskneli risi garCevac mas SeeZlo CvalisCinis
sabolood dakargvamde. rogorc Cans,
mwerlis mier ferebis aRqmis procesi mWidrod aris dakavSirebuli
mis pirad tragediasTan, romelmac mis Semoqmedebasac daatyo kvali.
Tuki gaviTvaliswinebT imas, rom mwerals mxedvelobasTan
dakavSirebuli problemebi adreuli asakidan daewyo, gasagebi xdeba, Tu
ratom aniWebs mwerali upiratesobas mkveTr ferebs, ratom aris misTvis
yviTeli da wiTeli dadebiTi emociis, xolo nacrisferi negatiuri
datvirTvis mqone.
148
simboloebze saubrisas gansakuTrebiT aRniSvnis Rirsia
cxovelebisa da frinvelebis Tematika. jer kidev maSin rodesac borxesi
poezias aniWebda upiratesobas, xSirad axsenebda nawarmoebebSi vefxvebs,
lomebs, mglebs, buebs, bizonebs, cxenebs, panterebs, koiotebs,
bulbulebs, mercxlebs da a.S. zemoxsenebulis dasturia borxesis
cnobili poeturi namuSevrebi: “vefxvebis oqro”, “koioti”, “vfiqrob
vefxvze”, “sxva vefxvi, romelic leqsSi araa” da sxv.
borxesis cxovelTa samyarosadmi swrafvis TvalsaCino magaliTia
1954 wels maria ererosTan TanaavtorobiT dawerili wigni “fantastikuri
zoologiis saxelmZRvanelo”, ( Manual de zoología fantástica), romelSic
avtorebma msoflio xalxTa folklorisa Tu kulturidan 120-mde
saxeobis sxvadasxva zRapruli, legendaruli da miTosuri qmnilebani
gaaerTianes. 1967-69 wlebSi nawarmoebs avtoebma saxeli gadaarqves da
“gamogonil arsebaTa wigni” (El libro de los seres imaginarios) uwodes. masSi
moxmobilia iseTi miTologiuri cxovelebi da frinvelebi rogorebicaa:
anamis vefxvebi, alpanadori, baldandersi, buraki, garuda, grifonebi da
a.S.
mecxre TavSi ganvixileT iseTi mniSvnelovani sakiTxi, rogoricaa
borxesis miswrafeba labirinTebisadmi. magaliTisTvis gaanalizzda
Semdegi moTxrobebi: `Teologi saiqioSi“, „melnis sarke“, `niRbiani
mRebavi haqimi, mervidan“, `gandgomili grZneuli“, `ambavi orTa, romelac
sizmari ixiles“ da „qandakebebis oTaxi“. aseve SevexeT iseT
mniSvnelovan aspeqts borxesis SemoqmdebebaSi, rogoricaa sizmari,
sizmris daniSnuleba da maTi adgili borxesiseul labirinTebSi.
borxesis Semoqmedebaze saubrisas aucilebelia aRiniSnos mwerlis
erTguleba labirinTebisadmi. borxesis siyvaruli labirinTebisadmi
iseTi Zlieri gamodga, rom mweralma isini rogorc piradapiri, aseve
iribi gziT asaxa Tavis nawarmoebebSi. amis dasturad isic ki kmara, rom
sxva nawarmoebebs Tu ar CavTvliT, mxolod “fiqciebSi” borxesi 42-jer
axsenebs sityvas “labirinTi”.
borxesma mTeli Tavisi proza aqcia labirinTad, romelSic
SeiZleba ise ixetialo, ukan dasabrunebeli gza verc ki monaxo.
gansxvavebiT Tesevsigan, romelsac gzis gasakvalad ariadnem Zafis
149
gorgali SesTavaza, borxesi piriqiT, iTrevs mkiTxvels am labirinTebSi,
raTa man gasasvleli ki ar ipovos, aramed misi centri aRmoaCinos.
labirinTebi uxvad gvxvdeba `mzakvrobis msoflio istoriaSi, risi
dasturicaa moTxrobebi: `ambavi orTa, romelTac sizmari xiiles“,
`niRbiani mRebavi haqimi, mervidan“, `melnis sarke“, `Teologi saiqioSi“
da `gandgomili grZneuli“.
esaa borxesiseuli samyaros sruli gama, romelsac mkiTxvelisTvis
SeuZlia saidumloebebis, mistiuri samyaros, Tavgadasavlebisa da
miTologiebis SeTavazeba. swored am mravalferovnebis gamo iTvleba,
rom dRes xorxe luis borxesi aris ara marto argentinuli, aramed
msoflio literaturuli memkvidreobis kuTvnileba.
150
gamoyenebuli literatura:
151
469-494 p.
17. Anderson I.E, “El punto de vista en Borges”, Hispanic Review, Vol. 44, № 3 (summer),
1976, 213-221 p.
18. Arana J. “El Centro del Laberinto: Los motivos filosóficos en la obra de Borges”,
Navarra, España, EUNSA, 1994
19. Arana J. “El Dios in rostro: presencia del panteísmo en el pensamiento del siglo XX”,
Madrid, Editorial Biblioteca Nueva, 2003
20. Arana J. “La eternidad de lo efímero: ensayos sobre Jorge Luis Borges, prólogo de
Arturo Echavarría, Madrid, 2000
21. Arizmendi Dominguez M.E. “Borges y la Intertextualidad”, Contribuciones desde
Coatepec, Julio-diciembre, Vol. V, № 009, Toluca, México, 25 -31 p.
22. Asbury H. “The Gangs of New York: An Informal History of the Underworld” New
York: Thunder’s Mouth Press, 2002;
23. Balderston D. “Borges and the Gangs of New York”, Journal of Jorge Luis Borges
Center for studies and documentation, Vol. 16, 2003, 27-33 p.
24. Balderston D. “Borges, Averroes, Aristotle: the Poetics of Borges”, Hispania, Vol. 1, №
2, (May), 1996, 201-207 p.
25. Balderston D. “El precursor velado: R.L Stevenson en la obra de Borges, Buenos Aires:
Editorial Sudamericana, 1982
26. Balderston D. “Historical Situations in Borges”, MLM, Vol. 105, № 2, Hispanic Issue,
March, 1990, 331-350 p.
27. Balderston D. “The Mark of the Knife: Scars as Signs in Borges”, The Modern Language
review, Vol. 83, № 1, (January), 1988, 67-75 p.
28. Barrenechea A.M. “Borges y el lenguaje”, Nueva Revista de Filología Hispánica, año 7,
No. ¾, Tomo segundo, 1953, 551-569 p.
29. Barrenechea A.M. “Borges y los Símbolos”, Revista Iberoamericana, Vol. 43, №100-
101, 1977, 601-607 p.
30. Barrenechea A.M. “Borges, The labyrinth maker”, New-York, New York University
Press, 1965
31. Barrenechea A.M. “El infinito en la Obra de Jorge Luis Borges”, Nueva revista de la
Filología Hispánica, Vol. 10, № 1, (enero -marzo) 1956, 13-35 p.
32. Barrenechea A.M. “El tiempo y la eternidad en la obra de Borges”, Revista Hispánica
Moderna, año 23, №. 1, 1957, 28-41p.
152
33. Bell-Vellanda G. “Borges and His Fiction: A guide to His Mind and Art”, North
Carolina, Chapel Hill, 1981
34. Borello R. “El evangelio según Borges”, Revista Iberoamericana, Vol. 43, №100-101,
(Julio-Diciembre), 1977, 503-516 p.
35. Bokesch L. "Literary elements". Academy of Arts Retrieved 2008-08-22.
36. Borges J.L. “An introduction to American Literature” in collaboration with Esther
Zemborain de Torres; translated and edited by L.Klark keating and Robert O.Evans; the
University of Kentucky; 1971
37. Borges J.L. “Arte poética” (Seis conferencias); prólogo de Pere Gimferrer, edición, notas
y epílogo de Calin- Andrei Mihailescu, Barcelona, 2001
38. Borges J.L. “El Idioma de los argentinos” Barcelona, Seix Barral, 1994
39. Borges J.L. “Historia Universal de la Infamia”, España, Madrid, Biblioteca Borges;
Alianza Editorial S.A, 2004
40. Borges J.L. Obras Completas 1923-1949, Barcelona, S.L.Liberduplex, 1999
41. Borges J.L. Obras Completas 1952-1972, Barcelona, S.L.Liberduplex, 1999
42. Borges J.L. Obras Completas 1975-1985, Barcelona, S.L.Liberduplex, 1999
43. Borges J.L. Margarita Guerrero, “Manual de Zoología Fantastica”, Fondo de Cultura
Económica, 2010
44. Borges J.L. “Doctor Brodie’s report”; (translated by Norman Thomas di Giovanni in
collaboration with the author), London, Toronto, 1972
45. Bossart, W.H, “Borges and Philosophy: self, time and metaphysics”, Peter Lang
Editorial, 2003
46. Burton R.F. “The Lake regions of Central Equatorial Africa”, London, Royal
Geographical Society, 1859.
47. Corriasso C. “El Laberinto Como símbolo del referente inexistente: una comparación
entre Borges y Buzzati”, Amaltea - Revista de Mitocrítica, Vol 1, 2009, 43-47 p.
48. Costa, R.D, “Note on narrative voice in Borges’s early Fiction”, Modern Philology, Vol
76, №. 2 (Nov. 1978) 193-196 p.
49. Gallagher D. “Evident Words” Review, Spring 1973, 18-23.
50. De los Santos D. “El Realismo Mágico”, Santo Domingo, Grupo Leon Jimenes, 2003
51. Di Giovanni N.T. “The lesson of the Master”, Great Britain Ltd. Midsamer Norton, 2003
52. Don Juan Manuel, “El Libro de Patronio o el Conde Lucanor”, Barcelona, Impresor Juan
Oliverez, 1853
153
53. Faber S. “El Mundo está en todas partes: la subversión fantástica de Jorge Luis Borges y
Bernanrdo Atxaga”, Revista Canadiense de Estudios Hispánicos, Vol. 28, № 3, (primavera),
2004, 519-539 p.
54. Foster D. “Para una Caracterización de la Escritura en los Relatos de Borges”, Revista
Iberoamericana, Vol. 43, №100-101, (Julio-Diciembre), 1977, 337-356 p.
55. Franco J. “The utopia of a Tired Man: Jorge Luis Borges”, Social Text, № 4, (autumn)
1981, 52-78 p.
56. Franco J. “An Introduction to Spanish-American Literature” Cambridge University Press,
1997
57. Freeman-Mitford A.B. “Tales of Old Japan”, Vol. 1, London, Macmillan and Co. 1871,
58. Garcia González J. “El Inmortal: retorno al Origen en el texto de Borges”, Ciencia Ergo
Sum, julio-octubre, vol. 14, № 002, México, 217-221 p.
59. Gasparini J. “Borges: La posesión póstuma”, Madrid, Foca-ediciones y distribuciones
Generales, 2000
60. Gertel Z. “La Imagen Metafísica en la Poesía de Borges”, Revista Iberoamericana, Vol.
43, №100-101, (Julio-Diciembre), 1977, 433-449
61. Gonzalez Mateos A. “Borges y Toledo: zoología fantástica”, Universidad Nacional
Autónoma de México, Revista de literatura comparada, 1996, 151-162 p.
62. Gonzalez Ferrin E. “El Islam de Borges”, Philologia Hispalensis, 1992, 84-93 p.
63. Hadis M. “Prodigios y Ficciones: coincidencias y desencuentros entre Borges y Tolkien”,
Hispanoamérica, Revista de Literatura, Tomo XXXVIII, № 11 2, 2009
64. Jiménez M.A. “Borges o el Tiempo”, Estigma 3, 1999, 75-79 p.
65. Koch D. “Minificción: muestrario modelo de características”, Hispamérica, Vol. 32, №
95, (August), 2003, 107 107 p.
66. Lagos R. Jorge Luis Borges 1923-1980: laberintos del espiritu, interjecciones del
cuerpo”, Barcelona, Edicions del Mall, 1980
67. Lanin G. “Borges and Machismo Cult”, Revista Hispánica Moderna, № 3, 1970, 128 -145
p.
68. Laraway D. “Dis-semblances: Physiognomy and Fiction in Borges’s ‘Historia Universal
de la Infamia”, Journal Confluencia, Vol. 17, № 1 (fall) 2001, 52-62 p.
69. Las Mil y Una Noches, (Cuentos Árabes) Tomo 1, Paris, Librería de Garnier Hermanos,
1855, 388 p.
70. Levine S. “Jorge Luis Borges and Severo Sarduy: two writers of the Neo-Baroque”, Latin
154
American Literary review, Vol.2, №. 4, 1974, 25-37 p.
71. Leyon T. “Borges y el narrador (casi) personal y (casi) Omnisciente”, Revista Chilena de
Literatura, №. 5/6, 1972, 59-71 p.
72. Lily Xiao Hong L. A. D. Stefanowska, “Clara Wing-chung Ho”, 2003
73. Macfarlane Ch. “The Lives and Exploits of the Banditti and Robbers of all Nations”, Vol.
II, Philadelphia, Published by R.W. Poweroy, 1836
74. Martín J.M. “Breve Refutación de la Realidad”, Estigma 3, 1999, 29-35 p.
75. Maura J.F. “Carta de Luis Ramírez a su padre desde el Brasil (1528): Orígenes de lo
‘Real Maravilloso’ en el Cono Sur”, Textos de Revista Lemir, 2007
76. Mc Neese T. “The Great Hispanic Heritage - Jorge Luis Borges”, USA, Chelsea House
Publications, 2008
77. Menton S. “Jorge Luis Borges, Magic Realist”, Hispanic Review, Vol. 50, № 4 (autumn)
1982, 411-426 p.
78. Mignolo W. “Emergencia, Espacio, “Mundos posibles”: las propuestas epistemológicas
de Jorge Luis Borges”, Revista Iberoamericana, Vol. 43, №100-101, (Julio-Diciembre), 1977,
375-380 p.
79. Molloy S. “La composición Del personaje en la ficción de Borges”, Nueva Revista de
Filología Hispánica, T. 26, № 1, 1977, 130-140 p.
80. Molloy S. “Las Letras de Borges”, Buenos Aires, Editorial Sudamericana, 1979
81. Molloy S. “Signs of Borges” translated by Oscar Montero, Durham:Duke UP, 1995
82. Rodriguez Monegal E. “Borges y la política”, Revista Iberoamericana, Vol. 43, №100-
101, (Julio-Diciembre), 1977, 269-289 p.
83. Monterroso A. “Jorge Luis Borges, Cabalista”; Pájaros de Hispanoamérica. Madrid,
Santillana Ediciones Generales, 2002
84. Morse J. “Famous Trials”, Boston, Little, Brown and Co. 1874
85. Munoz Millanez J. “Borges y la Plabra del Universo”, Revista Iberoamericana, Vol. 43,
№100-101, (Julio-Diciembre), 1977, 615- 627 p.
86. Murray Dian H. “Pirates of the South Coast”, Stanford University Press, 1987
87. Natella A. “Symbolic Color in the Stories of Jorge Luis Borges”, Vol. 2, № 1, (spring)
1974, 39-48 p.
88. New York Times, Article: “Monk Eastman caught After Pistol Battle”, February 3, 1904;
89. Noemi Perilli C. “El Simbolo de espejo en la obra de Borges”, Revista Chilena de
Literatura, №. 21, 1983, 149-157 p.
155
90. Ortega J. ”Borges y la Cultura Hispanoamericana”, Revista Iberoamericana, Vol. 43,
№100-101, 1977, 257-266 p.
91. Ortiz-Hernandez P. “Del simbolismo a la estética metafórica: tres poetas del espacio
físico como universo Ulterior”, Revista Hipertexto, Vol. 12, verano 2010, 98-117 p.
92. Pollman L. “El espantoso redentor: La Poética inmanente de Historia Universal de la
Infamia”, Revista Iberoamericana (Pittsburgh), Vol. 45, №. 108-109, (jul.-dic)1979, 459-473 p.
93. Ricci G. “El Texto Múltiple: la Narrativa de Jorge Luis Borges”, Revista Semestral de
Estudios Semióticos de la Cultura, № 4, Noviembre, 2004.
94. Rodríguez Martín M. “A través Del espejo: doble y alteridad en Borges”, Anuario de
Estudios Americanos, Vol. 65, enero-junio, Sevilla (España), 2008, 277-291 p.
95. Rodriguez-Monegal E. “Borges: hacia una interpretación”, Madrid, Ediciones
Guadarrama, 1976
96. Rojo G. “Historia y Geografía de Borges”, Acta Literaria, № 025, Chile, Universidad de
Concepción, 2000.
97. Romero O. “Dios en la Obra de Jorge Luis Borges: Su teología y su Teodicea”, Revista
Iberoamericana, Vol. 43, №100-101, (Julio-Diciembre), 1977, 465-502 p.
98. Ronald C. “The narrow act: Borges’ art of allusion, New York, New York University
press, 1969
99. Sabino O. “Jorge Luis Borges: una nueva visión de "Ulrica", Madrid, España, pról. de
Jorgelina Loubet a la ed., 1999
100. Sáchez Pérez A. “Diccionario básico de la lengua española”, Madrid, Sociedad General
española de la Librería S.A, 1987
101. Salvador Vélez G. “Borges y la Biblia. Presencia de la Biblia en la obra de Jorge Luis
Borges”, Barcelona, 2008
102. Salvador Á. “Borges y la fatalidad de metáforas”, Revista de crítica Literaria
Latinoamericana, año 27, № 53, 2001, 53-64 p.
103. Santander C. “Estructura narrativa en ‘Hombe de la Esquina Rosada’, Revista Chilena de
Literatura, №. 1 (autumn) 1970, 23-30 p.
104. Schultz M. “Borges y la filosofía Del Tiempo”, Filosofía y Literatura, Vol. 5, 1992, 109-
122 p.
105. Serra E. “La Estrategia del lenguaje en Historia Universal de la Infamia”, Revista
Iberoamericana, Vol. 43, №100-101, 1977, 657-664 p.
106. Solís J. “Borges y los animales poéticos”, Escritos /Revista de Centro de Ciencias de
156
Lenguaje, № 21, enero-junio 2000, 191-216 p.
107. Spivakovsky E. “In search of Arabic Influences in Borges”, Hispania, Vol. 51, №2,
(May) 1968, 223-231 p.
108. Stavans I. “Borges and the Future”, Science Fiction Studies, Vol. 17, № 1, (March) 1990,
77-83 p.
109. Swedenborg E. “The True Christian Religion, New York, the Univeral Theology of the
New Church”, 1886
110. Thon S. “El Ritmo en la Prosa de Borges y Cortázar”, Revista Canadiense de Estudios
Hispánicos, Vol. 13, № 2, (invierno), 1989, 241-253 p.
111. Thon S. “La identidad Lingüística Argentina a través de Borges y Puig”, Pensamiento y
Cultura, enero-febrero, Vol. CLXXXVI, 2010, 119-127 p.
112. Twain M. “Life on the Mississipi”, the Pennsylvania State Univerity Ed. 1999
113. Vrhel F. “Leyendo Historia Universal de la Infmaia”, Ibero-America Pragensia, Vol.
XXIII, 1989, 21-28 p.
114. Wallis M. “Billy the Kid: the endless ride”, printed in USA, 2007.
115. Webster’s Dictionary, Landloll, Inc, U.S.A, 1997.
116. Wilson J. “Jorge Luis Borges”, Great Britain, Cromwell Press, 2009
117. Woodal J. “Borges, A life (The man in the Mirror of Book)”, USA, 1999
118. Whiteman G.; Phillips, N. "The Role of Narrative Fiction and Semi-Fiction in
Organizational Studies". ERIM Report Series Research in Management. 2006
119. Young G.W. Subversive Symmetry. Exploring the Fantastic in Mark 6:45-56. Brill,
Leiden 1999. p. 98, 106-10
120. Zavadivker N. “Borges y la Metafísica”, Revista de Filosofía – A Parte Rei, № 58, Julio,
2008.
121. Zavala O. “El Humanismo y sus heterotopías: Foucault, Borges y la (reincidente) muerte
de Hombre”, Revista de Crítica Literaria Latinoamericana, Vol. 34, № 68, 2008, 55-78 p.
122. Zeitz E. “la Escritura de Dios: leberinto Literario de Jorge Luis Borges”, Revista
Iberoamericana, Vol. 43, №100-101, (Julio-Diciembre), 1977, 645-657 p.
123. Zorraquín M. “Borges: La palabra silenciosa”, Signos Filosofícos, núm. 9, enero-julio,
2003, 299-310 p.
157
veb-gverdebi:
http://books.google.com
http://rae.es/rae.html
http://www.jstor.org
http://britannica.org
www.tellicotimes.com/Murrell.html
http://tennesseeencyclopedia.net/imagegallery.php?EntryID=M133
http://www.theparisreview.org/interviews/4331/the-art-of-fiction-no-39-jorge-luis-borges
http://archive.org/stream/encyclopediabrit26ed11arch#page/n267/mode/2up
158