You are on page 1of 240

soxumis saxelmwifo universiteti

lela mircxulava

postmodernizmi _
`literatura literaturis Sesaxeb~

postmodernistuli tendenciebi XX saukunis meore


naxevris qarTul literaturaSi

soxumis saxelmwifo universitetis gamomcemloba


Tbilisi _ 2010
UDC(uak)821.353.1.02
m-715

naSromSi warmodgenilia postmodernistuli tendenciebi meoce


saukunis meore naxevris qarTul prozaSi. naCvenebia gansxvave-
buli TematikiT, mxatvruli stiliTa Tu esTetikuri azrovnebis
mravalferovnebiT gamorCeuli mwerlebis mimarTeba axali litera-
turuli mimdinareobis mimarT da maTi gamoxatuleba teqstebSi.
postmodernizmisaTvis damaxasiaTebeli procesebisa da princi pe-
bis safuZvelze xdeba naira gelaSvilis, guram doCanaSvilis, je-
mal qarCxaZisa da oTar WilaZis prozis Taviseburebis ganxilva.
naSromi gankuTvnilia meoce saukunis meore naxevris litera-
turuli tendenciebiT dainteresebuli mkiTxvelisaTvis.

redaqtori: mariam miresaSvili


filologiis mecnierebaTa doqtori,
soxumis saxelmwifo universitetis
sruli profesori

recenzentebi: luara sordia


filologiis mecnierebaTa doqtori,
soxumis saxelmwifo universitetis
sruli profesori

nana gafrindaSvili
filologiis mecnierebaTa doqtori,
ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis
saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesori

© lela mircxulava, 2010

ISBN 978-9941-0-1792-6
Sesavali

xelovneba erT-erTi maradiuli RirebulebaTagania, ro-


melic droisa da sivrcis cvalebadobis miuxedavad erTnai-
rad moqmedebs adamianis cnobierebaze. xelovnebaSi devs ma-
radiuli marcvali, romelic sxvadasxva dros saxes icvlis
da yalibdeba konkretul mimarTulebaTa sferoSi: romanti-
zmi, realizmi, simbolizmi, modernizmi, avangardizmi da a.S.
XX saukunis dasasruls Cndeba termini `postmodernizmi~,
rogorc ganmazogadebeli cneba, romelic sakuTar TavSi aer-
Tianebs xelovnebaSi, adamianis azrovnebasa da sulier sa-
myaroSi mimdinare procesebs, romlebic drois garkveul
monakveTSi iCenen Tavs.
azrTa sxvadasxvaoba postmodernizmze misi warmoSobis-
Tanave daiwyo da dRemde grZeldeba. sirTule da araerTgva-
rovneba am fenomenisa misi Sefasebis farTo speqtrs moicavs:
postmodernizmis, rogorc ZiriTadi, aqtualuri da ganvi-
Tarebuli Tanamedrove kulturis nawilis aRiarebidan, mis
sruli adaptaciasa da interpretaciamde, romelmac mTlia-
nad moicva Tanamedrove xelovneba. Tumca, miuxedavad imisa,
rom dReisaTvis radikaluri Sefasebebi arsebobs postmo-
dernizmze, rogorc pozitiuri, aseve negatiuri kuTxiT,
dRemde sadaoa, igi unda ganvixiloT rogorc progresi,
Tu Caketili sazogadoebis sindromi. aqve unda aRvniSnoT,
yoveli axali movlena iwvevs azrTa sxvadasxvaobas, magram
postmodernizmis dadebiTi mxareebis uaryofa marTebuli ar
iqneba. postmodernizmi _ es aris gansakuTrebuli xedva
samyaroze, gansakuTrebuli msoflgancda axali epoqisTvis
damaxasiaTebeli da misi postruqturalizmis konceptuali-
zacia filosofiur safuZvlebze xdeba. is warmoiSva ro-
gorc XX saukunis dasavleTevropis sazogadoebis realuri
cxovrebis da xasiaTis anarekli. anu postmodernizmi es
aris anarekli modernis krizisisa, es aris axlis Ziebis gza
ZvelTan SeTavsebiT.

3
saukuneTa manZilze msoflio literaturaSi mimdinare
procesebma warmoSves cvalebadoba literaturul mimdina-
reobaTa Soris, rac gamowveuli iyo istoriuli, socialu-
ri, fsiqologiuri, esTetikuri cvlilebebiT. XX saukunis
bolos literaturaTmcodneTa winaSe dadga aucilebloba
SeeswavlaT axali literaturuli mimdinareoba _ post-
modernizmi, romelic qronologiurad avangardizmis Sem-
deg ganviTarda. es aris axali transkulturuli fenomeni,
romelic warmoadgens filosofiuri azrovnebis, literatu-
ruli azrisa da teqstis urTierTobis Sedegs. xSirad mar-
Tebulad aRniSnaven, rom postmodernizmi aris literatura
literaturis Sesaxeb.
XX saukunis ukanaskneli ocwleuli da XXI saukunis
dasawyisi erT-erTi yvelaze saintereso da mniSvnelovani
monakveTia qarTuli mwerlobis istoriaSi. gansxvavebuli
TematikiT, mxatvruli stiliTa Tu esTetikuri azrovnebis
mravalferovnebiT gamorCeuli. gansakuTrebiT sainteresoa
70-80-iani wlebi, romelsac pirobiTad SeiZleba vuwodoT
`gardamavali’’ periodi, ramdenadac sxvadasxva mimdinareobe-
bisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi Seerwya erTmaneTs, Ti-
Tqos gaCnda qaosi mwerlobaSi da swored, am qaosis erT
`sferoSi’’ gamaerTianebels ewoda postmodernizmi, rogorc
sityvisa da azris SemakavSirebeli `elementi’’.
postmodernizmi msoflio literaturaSi XX saukunis
meore naxevridan iwyebs Camoyalibebas, am mxriv, arc saqar-
Tvelo yofila gamonaklisi. iqmneboda am droisaTvis post-
modernizmisTvis damaxasiaTebeli teqstebi, nawarmoebebi,
magram uSualod termini _ `qarTuli postmodernizmi’’ _
XX saukunis miwuruls gaCnda samecniero literaturaSi,
rogorc esTetikuri fenomeni. ar arsebobs araviTari Car-
Coebi, mwerali sruliad axal sivrcesa da sferoSi moeqca,
igi Tavisufalia qmedebebSi, aRar arsebobs erTi `me’’ da
yuradReba mravlobiTobazea gamaxvilebuli.
postmodernizmi, an nebismieri dasavluri warmoSobis

4
mxatvruli stili Tu esTetikuri mimdinareoba, upirvele-
sad, CvenTvis saintereso SeiZleba iyos imdenad, ramdenad
exeba an ar exeba qarTul kulturas, literaturas.
gasuli saukunis 80-iani wlebidan qarTul literatura-
Si garTulda konkretuli mimdinareobis gamoyofa. Seicvala
Sefasebisa da ganxilvis kriteriumebi. Tuki adre ama Tu
im mweralze msjelobisas imTaviTve SesaZlebeli xdeboda
misi Semoqmedebis konkretul literaturul mimdinareobaSi
moTavseba (magaliTad, romantizmi _ nikoloz baraTaSvili;
realizmi _ ilia WavWavaZe, akaki wereTeli; modernizmi _
konstantine gamsaxurdia, grigol robaqiZe da a.S.), dReis-
Tvis iseTi Tanamedrove mwerlebis konkretul mimarTule-
baSi moqceva, rogoric guram doCanaSvili, naira gelaSvili,
oTar WilaZe, jemal qarCxaZe da sxva Tanamedrove qarTveli
mwerlebi arian, metad rTulia. literaturul konteqstSi
gaCenili amgvari qaoturoba, erTis mxriv, xels uwyobs
axali formebisa da siuJetebis gaCenas, mravalferovans
xdis moqmedebas da avtors aRar zRudavs. meores mxriv, am
uzarmazar samyaroSi, sadac TiToeuli mwerali, Semoqmedi
gancalkevebulad warmodgeba da gansxvavebuli azri, ideo-
logia Tu forma gaaCnia, mkiTxvels orientacia uZneldeba.
postmodernizms xSirad drois suliskveTebad miiCneven.
ganviTarebis, evoluciis swrafi zrdis tempma, axali adamia-
nuri Rirebulebebis, cvlilebebis, ideebis Camoyalibebam, is-
toriuli drois cvalebadobam, usazRvro qaosuri sivrcis
warmoSobam, xeli Seuwyo transkulturuli mniSvnelobis
mqone literaturuli mimdinareobis postmodernizmis gan-
viTarebas. esTetikur cvalebadobaTa uwyveti dinamika – es
aris literaturuli procesisaTvis mTavari maxasiaTebeli.
am procesSi maradiulis da warmavalis garCeva arcTu ise
iolia, magram SesaZlebelia. literaturasa da xelovnebaSi
ise icvleba prioritetebi, rogorc cxovrebaSi. aqve unda
aRvniSnoT, rom literaturismcodneobaSi xSirad mijnaven
epoqas _ postmoderns _ da literaturul mimdinareoba

5
_ postmodernizms. postmodernis epoqisadmi araerTgvaro-
vani midgomaa, radganac mas xSirad daumTavrebel modernad
miiCneven. Tumca konkretuli mxatvruli stilis, postmo-
dernizmis, arsSi wvdoma sruliad SeuZlebelia im sazo-
gadoebis yofierebis Tundac uzogadesi analizis gareSe,
romlis wiaRSiac Caisaxa da ganviTarda es esTetikuri mi-
mdinareoba.
XX saukunis meore naxevari, es aris periodi, rodesac
sakuTari adgilis damkvidrebas iwyebs _ postmodernizmi;
Tumca Znelia konkretuli sazRvris moZebna Tu rodis war-
moiSva igi. miuxedavad imisa, rom postmodernizmi ar mos-
devs uSualod modernizms da avangardizmis Semdeg gvxvdeba,
literaturaTmcodneobaSi mainc avleben paralelebs moder-
nizmsa da postmodernizms Soris, maT gansxvavebulobasa
Tu msgavsebaze, Tu ganmasxvavebel niSan-Tvisebebze. rogorc
bela wifuria aRniSnavs: ,,modernistul msoflmxedvelobaSi,
simbolizmidan moyolebuli, pirovneba miznad isaxavda Ti-
Toeuli sagan-movlenis WeSmariti saxis ganWvretas, arsis
wvdomas. am absoluturi miznis ganuxorcieleblobis Se-
gnebiT postmodernistul epoqaSi aRiarebulia, rom movle-
naTa arsi adamianisTvis miuwvdomelia, an SesaZloa, maT arc
gaaCniaT raime arsi. maTi mniSvnelobis wvdomis nebismieri
mcdeloba adamianisaTvis sakuTari iluziebiT operirebaSi
gadaizrdeba. jer kidev modernizmis mier aTvisebuli So-
penhaueriseuli idea _ ,,samyaro aris Cemi warmodgena” _
postmodernizmSi gadaizrdeba poziciaSi, romlis Tanaxmadac
adamiani Cabmulia TamaSSi sakuTar warmodgenebTan. materia-
lur sagan-movlenebTan, dro-sivrcesTan da, rac mTavaria,
enasTan, romelic misTvis faqtobrivad, erTaderTi realuri
mocemulebaa”[93,25].
Tuki modernizmi axali formebis SeqmniT xasiaTdeba,
postmodernizmi arsebuli formebis xelaxla gamoyenebazea
orientirebuli. formebis, citirebisa Tu stilisturi de-
talebis gamoyeneba SeiZleba iyos mravalmxrivi da gansxva-

6
vebuli, rogorc seriozuli, aseve ironiuli, gvxvdeba pa-
rodia. Tuki modernizmi Tavisi esTetikis centrSi avtorsa
da Semoqmedebas aTavsebs, postmodernizmi interpretacias
aniWebs upiratesobas, xSirad es yovelive avtokomentire-
baSi gadadis, ris magaliTebs vxedavT sazRvargareTis li-
teraturaSi vladimer nabokovis `fermkrTali ali’’-s saxiT,
sadac erTdroulad mocemulia poeturi monaTxrobi da misi
komentari, riTac miiRweva e.w. distanciis efeqti. aseve
sainteresoa, qarTul literaturaSi guram doCanaSvilis
`vater(po)loo anu aRdgeniTi samuSaoebi’’, sadac avtori
komentirebas ukeTebs da Tavadac monawileobs moqmedebaSi.
es aris erT-erTi pirveli qarTuli nawarmoebi, sadac mwe-
ralma postmodernistuli prozis miSvnelovani Tvisebis,
`avtoris niRbis’’ mniSvnelovani nimuSi warmogvidgina.
rogorc aRvniSneT, postmodernizmis pirobebSi mwerali
sruliad gansxvavebul, Tavisufal `sivrceSi’’ moeqca: Tavi-
sufali formebi, moqmedeba, ganusazRvreloba, ironia, inter-
teqsti, ormagi kodireba, werili, mcire istoria, moulod-
nelobebiT datvirTuli sivrceebi... mTavari da mniSvnelovani
gaxda `teqsti’’ _ `samyaro, rogorc teqsti’’ da `cnobiereba,
rogorc teqsti’’. teqstologiuri analiziT SesaZlebeli
xdeba adamianis fsiqologiuri mdgomareobis asaxva axal
epoqaSi, misi Sinagani da sulieri ganwyobis, misi rolisa da
adgilis povna; mxatvruli nawarmoebi ar eqvemdebareba adre
dadgenil wesebs, SesaZlebeli xdeba Tavisufali interpre-
tireba; teqstSi udides adgils ikavebs asociacia, orazro-
vneba, simboluroba, siRrme da zedapiruloba erTdroulad.
nebismieri mwerlisaTvis teqsti udidesi samyaroa, samalavic
da iolad gamosaaSkaravebeli adgili, sadac nebismieri mo-
qmedeba sulier ganwyobasTan SeiZleba iyos dakavSirebuli.
teqstSi gadasaxlebis, gadaadgilebis procesi mudam Seicavs
raRac intims, damalvisa da gamoCenis, idumalisa da gamxe-
lis orWoful survils.
postmodernistuli nawarmoebi xSirad warmodgenilia,

7
rogorc heteroklituri elementebis kolaJi yovelgvari
harmoniis gareSe. Janrebis cvalebadoba, SeTavseba, Serwy-
mac ki, erTgvar qaotur fons qmnis. nawarmoebSi icvleba
sxvadasxva Janris teqstebi: vesterni, Suasaukunis epopea,
zRapari, vodevili; kolaJs amgvari formiT modernizmic
iyenebs, magram gansxvaveba isaa, rom am ukanasknelSi igi
gamoyenebulia realobis sirTulis aRsaqmelad, postmoder-
nizmSi ki kontrastisa da distanciis efeqtis misaRwevad.
postmodernizmi Slis ierarqias elitarul da popularul
kulturas Soris da misi erT sferoSi gaerTianebis unars
iZens, risi erT-erTi naTeli magaliTia xelovnebisa da
reklamis Serwyma. aqve unda aRvniSnoT, naira gelaSvilis
moTxroba `Cveneba (anabeWdi)’’, sadac avtorma sakancelario
sabuTebis, Canawerebisa da gancxadebebisgan Seqmna uaRresad
saintereso da mniSvnelovani postmodernistuli nawarmoe-
bi. am `gancxadebebSi~ yvelaze ukeT Cans adamianis adgili
da damokidebuleba garesamyarosadmi, misi Sinagani `me’’-s
Zaxili. aqvea polemika avtorsa da mkiTxvels Soris.
postmodernistuli epoqa krizisul epoqadaa miCneuli.
am dros waSlilia zRvari tragikulsa da komikurs Soris,
xdeba faseulobaTa devalvacia. postmodernisti avtori, mo-
dernisti mwerlisgan gansxvavebiT, cdilobs ironizebulad
warmoaCinos Tavisi `TamaSi” da mkiTxvelis undoblobas,
ironias mzad Sexvdes, msgavs grZnobebs Tavadac ar malavs
sakuTari teqstisadmi. Tavisufleba Tavis TamaSSi, es aris
swored is prioriteti, romelic ar axasiaTebs modernizms,
magram postmodernizmis erT-erTi mniSvnelovani `iaraRia’’.
postmodernizmi modernizmis mier gadafasebuli princi pebi-
Tac interesdeba, magram mxolod imdenad, ramdenadac gatace-
bulia TamaSis mza SesaZleblobebiT. rac Seexeba nawarmoebis
gmirs, modernistuli epoqis Sinagani sirTuleebiT mocul
mTavar moqmed pirs, postmodernistul epoqaSi enacvleba
gmiri, romelic alogikur viTarebaSi axorcielebs sakuTar
warmosaxvaSi argumentirebul qmedebebs.

8
erT-erTi mTavari niSani postmodernistuli mwerlobisa
aris Tavisufali interpretacia, sadac mniSvnelovania cno-
bili Teoretikosis r. bartis damuSavebuli idea: `lite-
raturuli naSromis mizania, rom mkiTxveli aRar gaxados
momxmarebeli, aramed teqstis Semqmneli”[102,87].
XX saukunis II naxevarSi qarTul mwerlobaSi moderniz-
mis Semdeg warmoqmnili `dumili’’ o. WilaZem, g. doCanaSvil-
ma, W. amirejibma da sxva qarTvelma mwerlebma sasiamovnod
daarRvies. maT sruliad axleburad warmogvidgines adamianis
roli, misi msoflaRqma, Sinagani gancda gare samyarosadmi.
maTTan TiTqos sabolood moixsna is CarCoebi, romelSic mo-
qceuli iyo modernisti mwerali da Tavisuflebis gancdiT
aavso rogorc avtori, aseve mkiTxvelic. rogorc rolan
barti aRniSnavs: `Tanamedrove mwerali sakuTar teqstTan
erTad ibadeba... yoveli teqsti iwereba aq da axla’’[10,82].
qarTul literaturaSi postmodernis gamoCenis safuZvel-
ze saintereso mosazreba aqvs qarTvel poets g. alxaziS-
vils: `dasavleTSi Tu postmodernis epoqis dadgoma lo-
gocentrizmis totalurma batonobam gamoiwvia, CvenSi amis
mizezi gaxda Cveni kulturis mkveTrad gamoxatuli narci-
suli xasiaTi; Sesabamisad, Tuki dasavluri postmoderni-
zmis umTavresi amocana logocentrizmis dekonstruqciaa,
CvenTvis aseTi xdeba Cveni kulturis mier Seqmnili da gaba-
tonebuli narcisuli diskursis dekonstruqcia, rac xSirad
gaucnobiereblad da stiqiurad, magram mainc xdeba’’[3].
postmodernizmi umTavresad Tavis TavSi gulisxmobs
dialogs. aq ukve aRar batonobs erTi `me’’. adamianis sulie-
ri da Sinagani arsi, misi damokidebuleba garesamyarosadmi
xdeba erT-erTi mTavari da aqtualuri sakiTxi. postmoder-
nistul teqstebs xSirad mimarTeba aqvT ara warsulTan da
realobasTan, aramed `momavalTan’’ da `gamonagonTan’’, ara
wignTan, aramed `brbosTan’’. xSirad aRniSnaven, rom lite-
raturuli teqsti religiur-filosofiur, samarTlebriv,
samecniero Tu sxva teqstTa msgavsad konkretul drosa da

9
sivrces ekuTvnis, literaturuli procesis mimdinareoba ki
garkveulwilad sazogadoebis mdgomareobis, istoriul, so-
cialur, fsiqologiur, esTetikur Taviseburebebze aris da-
mokidebuli, postmodernizmma ki Secvala yvelanairi wesebi,
CarCoebi da aqamde dakanonebuli Temebi sakuTari survilisa-
mebr moargo teqsts, am teqstiT Seqmna axali samyaro.
postmodernizmi demokratiuli xelovnebaa im azriT, rom
warmoadgens Tanamedrove demokratiuli azrovnebis asaxvas.
amave dros, postmodernizmis ganurCevloba stilebis, Jan-
rebis mimarT, iseve rogorc gulgriloba Sefasebebisadmi da
masobrivi kulturis mimRebloba nebismieri sxva kulturis
gverdiT, srulebiT ar niSnavs imas, rom postmodernizmi
Tavadaa masobrivi kultura. sainteresoa is, rom sxvadasxva
Janrebi imdenad urTierTSeRwevadi gaxda, rom xSirad e.w.
maRali xelovnebis nawarmoebi masobrivi kulturis bevri
elementis matarebeli xdeba. adgili aqvs `orgvar kodi-
rebas’’ anu mxatvruli nawarmoebi xdeba misaRebi rogorc
masobrivi momxmareblisTvis, ise elitarulisTvis[15].
amdenad, gasuli saukunis dasasruls postmodernma mTe-
li inteleqtualuri msoflio moicva. aRsaniSnavia 60-ian
wlebSi studentebis gamosvlebi evropis bevr qveyanaSi, sa-
dac isini aujanydnen araefeqtur, moZvelebul politikur,
socialur reJims. Sesacvleli gaxda ara marto politika,
aramed saerTod moZvelebuli modernistuli arsebobis wesi,
midgomebi, prioritetebi. rodesac vsaubrobT XX saukunis
II naxevris (70-80-iani wlebis) qarTul mwerlobaze, mis
mravalferovnebaze, axali literaturuli mimdinareobis Ca-
moyalibebaze, aq mxedvelobaSi unda miviRoT is mdgomareoba,
romelic arsebobda saqarTveloSi 80-ian wlebSi. radganac
Cven vexebiT 70-80-iani wlebis mwerlebis Semoqmedebas, am
mxriv saintereso da mniSvnelovania o. WilaZis, g. doCanaS-
vilis, n. gelaSvilis, j. qarCxaZis proza, maTi Tavisebureba.
es aris mniSvnelovani `gardamavali etapi’’ qarTuli post-
modernizmis Camoyalibebisa da damkvidrebis gzaze.

10
Tavi I. postmodernistuli tendenciebi
XX saukunis meore naxevris
literaturaSi

postmodernizmi (laT. modernus _ `Tanamedrove’’, post


`Semdegi’’) XX saukunis bolos filosofiasa da kultu-
raSi aRmocenebuli mimdinareobaa, romelic Tavidan arqite-
qturul mimdinareobas ewoda, man uari Tqva modernizmis
pirobiTobebze da axali formebis Zieba daiwyo. igi xasia-
Tdeba dekoraciebis, warsulis motivebis, ekleqtizmisadmi
mibrunebiT. termini SemdgomSi gamoyenebul iqna xelovnebasa
da literaturis istoriaSi ufro zogadi mimdinareobis
aRsaniSnavad; xolo 70-80-ian wlebSi igi dasavluri kul-
turis zogadesTetikur fenomenad iqca. misTvis upirvelesi
damaxasiaTebeli niSania adamianis msoflaRqmis, msoflSe-
grZnebisa da SemecnebiTi SesaZleblobebis, garemomcvel sa-
myaroSi misi adgilis Sefasebis specifiuri xerxi. post-
modernuli dro da ena, istoriaSi aqamde arsebuli yvela
drois da enis msgavsad, eqvemdebareba aRweris vnebas. ga-
moirCeva adamianis Sinaganad gancdili reaqciiT garemomcvel
samyaroze. nawarmoebSi farTod iWreba eseistur-Teoriuli
nakadi. erT-erT mTavar amosacnob niSans teqstis inter-
teqstualoba warmoadgens. damaxasiaTebelia stilis ormagi
kodireba, moulodnelobiT datvirTuli sivrceebi, ekleq-
turoba, simboluroba, interpretirebis aqamde ucnobi mxa-
reebi da a.S. teqstSi reminiscienciebis, aluziebis, cita-
tebis, parodirebis siuxve SeiniSneba. postmodernistuli
teqstisTvis damaxasiaTebeli xdeba: fragmentuloba, irea-
lurobasTan Serwymuli realoba, siRrme da zedapiri. post-
modernistuli literatura eZebs sazRvars, zogjer irCevs
`dumils~, ironias, parodias, mxatvruli enas, ganwyobile-
bas, damalul `Rimils~ da a.S.
postmodernizmi. farTo kulturuli moZraoba, romlSic

11
ukanaskneli ori aTwleulis manZilze moeqca filosofia,
esTetika, xelovneba, humanitaruli mecnierebebi rogorc
aRniSnaven, postmodernistuli ganwyobileba moicavs aRor-
Zinebisa da ganmanaTleblobis idealebs, standartebsa da
faseulobebSi imedgacruebis instrumentiT upirispirdeba
maT rwmenas da Seqmnil ideologias progresis Sesaxeb, hu-
manuri resursebis usazRvroebas da artefaqtiT egos stan-
dartul dakmayofilebis gzebs. dasavleTis wamyvani poli-
tologebi (habermasi, z. bodmani, d. belli) postmodernizms
ganmartaven, rogorc neokonservatizmis kulturul jams,
sociumis siRrmiseuli transformaciis garegan simptoms,
rac gamoixateba totalur konformizmSi “istoriis da-
sasrulis ideebSi”(fukuiama), esTetikur ekleqtizmSi. po-
litikur kulturaSi postmodernizmi aRniSnavs postuto-
piuri azris sxvadasxva formaTa ganviTarebas. filosofiaSi
– postmetafizikis, posttradicionalizmis, postempiriz-
mis zeims. eTikaSi postpuritanuli samyaros posthumanizms,
pirovnebis zneobriv ambivalenturobas. zust mecnierebaTa
warmomadgenlebi, postmodernizms ganmartaven, rogorc pos-
taraklasikuri samecniero azrovnebis stils. fsiqologebi
– sazogadoebis panikuri mdgomareobis simptoms, individs,
esqatologiur wuxils. xelovnebaTmcdodneebi – ganixila-
ven rogorc axal mxatvrul stils, romelic neoavangar-
disagan gansxvavdeba silamazesTan, rogorc realobasTan,
TxrobiTobasTan, siuJetTan, melodiasTan da harmoniasTan
dabrunebiT[61].
postmodernizmi yvela formas, ideas daujereblad
iRebs, Tumca maT simulacias (Jan bodriari _ ,,simularka
da simulacia”) axdens da sakuTar normebs adgens; aRar
efuZneba momxdar precedents da win uswrebs realobas (um-
berto eko _ ,,vardis saxeliT”).
termini `postmodernizmi’’ gulisxmobs ara mxolod
Tanamedroveobis Semdgom epoqas, aramed im fundamenturi
problemis daZlevis mcdelobas, romelic modernulma xan-
am warmoSva. igi ganzogadebul cnebad SeiZleba miviCnioT,

12
romelic sakuTar TavSi aerTianebs mimdinare procesebs,
romelic garkveul momentSi iCens Tavs.
postmodernizms xSirad aigiveben mis winamorbed, sxva-
dasxva mimdinareobisTvis damaxasiaTebel da gamomxatvel mi-
marTulebebTan, rogorebicaa struqturalizmi, avangardizmi,
dekonstruqtivizmi. igi momdinareobs sityva `modernisagan~
da, rogorc viciT, modern _ moderni, niSnavs axal dros,
Tanamedroveobas.
XX saukunis 60-iani wlebidan SesamCnevi gaxda, rom adre
arsebulma literaturulma mimdinareobebma amowures Tavisi
funqciebi. icvleba da ikargeba monocentraluri ideologia,
filosofia, religia, formirebas iwyebs axali adamianuri
Rirebulebebi. am dros Cndeba axali transkulturuli
fenomenis Seqmnis saWiroeba, romelic Tavis TavSi gulisx-
mobs dialogs, adamianis damokidebulebas da mdgomareobas
garesamyarosadmi, mis Sinagan da sulier arss. `postmod-
ernizmi” gaxda `modernizmis” Semdgomi ganviTarebis etapi,
man Secvala modernizmi, rogorc ideologia. droTa ganma-
vlobaSi moderni ganicdida kriziss. amas mowmobs filo-
sofiis, literaturis da saerTod, mecnierebis ganviTareba
mag etapisTvis. gasagebi gaxda, rom dasrulda kulturis
ganviTarebis erTi etapi da daiwyo meore.
postmodernizi ganviTarebuli sazogadoebisaTvis damaxa-
siaTebeli movlenaa, postmodernistuli azrovneba ki _ Tan-
amedrove sazogadoebis erT-erTi metad specifikuri niSani,
_ aRniSnavs n. gafrindaSvili. igi SedarebiT axali kul-
turuli fenomenia da misi mravali aspeqti jer kidev ar
aris bolomde Seswavlili. humanitaruli codnis sferoSi
XX saukunis 50-ian wlebSi daiwyo modernizmis krizisi,
rasac postmodernistuli tendenciebis gaCena mohyva. mis-
Tvis filosofiur-Teoriuli baza poststruqturalizmma
moamzada 60-70-ian wlebSi. termini `postmodernizmi~ axasi-
aTebs Tanamedrove saliteraturo processac. igi XX sauku-
nis kulturis universaluri kategoriaa da, rogorc xSirad

13
miuTeTeben xolme, gamoxatavs `epoqis suls~[26,258].
postmodernistuli mimdinareobisaTvis teqsti aris um-
niSvnelovanesi sakiTxi. Rrma teqstologiuri analiziT Ses-
aZlebeli xdeba adamianis fsiqologiuri mdgomareobis asaxva
axal epoqaSi. teqstebSi ufro did adgils ikavebs asocia-
cia, orazrovneba, simboluroba, TandaTan irRveva da rbil-
deba fabula, realoba gadmoicema ormagi kodirebiT. teqsti-
saTvis damaxasiaTebeli xdeba Janruli saxeebis cvalebadoba,
miTologizireba, istorizmi, `damaluli Rimili”, parodia,
ironia, ekleqturoba, piradul `me”-s enacvleba mravali
`me~, xolo `avtoris niRabi” erT-erTi aqtualuri sakiTxi
xdeba. postmodernistuli teqstis umTavresi Tavisebureba
mis interteqstualobaSi mdgomareobs. nawarmoebSi vxvdebiT
citatas, citacias, decitacias, cru citirebas, klasikuri
teqstis `Selaxvis” xerxs, romlebic gansxvavebul funqcias
sZenen nawarmoebs.
postmodernizmi warmoiSva modernizmis wiaRSi, rogorc
misi gansxvavebuli `saxe’’, misi `sawinaaRmdego’’ mimarTuleba.
miuxedavad imisa, rom qronologiurad igi avangardizmis Sem-
deg yalibdeba, dapirispirebaSi modernizmTan modis. cnobil
literaturaTmcodneTa Jan fransua liotarisa da volfgang
velSis gancxadebiT _ jer upirispirdeba, Semdgom ki uTan-
abrdeba modernizms da dgeba mis pirispir. postmodernizmi
TandaTan damoukidebel mimdinareobad Camoyalibda, romelic
gaurbis yovelgvar monizms, unifikacias, totalurobis yve-
la formas. igi gamoirCeva da kontrasts qmnis modernTan.
cnobili mecnieris volfgan velSi azriT: `postmoderni,
Tumca ki Cndeba `axali xanis Semdeg”, magram arsobrivad
aramc da aramc _ `modernis Semdeg”. metic, igi XXs-is mod-
erns emTxveva, gansxvavdeba ra misgan mxolod intensivobiT:
`is, rac Tavdapirvelad am modernma gamoimuSava umaRlesi
ezoTermuli formiT, postmodernma ganaxorciela yovel-
dRiuri realobis farTo fonze”[47,33].
postmodernizmis udidesi Teoretikosi J. f. liotari

14
aRniSnavda, rom postmodernizmi 1950-iani wlebidan iwyebs
Camoyalibebas da adgils `danaSauliT~, modernis `dangre-
viT~ ikavebs, igi xdeba postTanamedroveoba. liotaris azriT,
ara marto postmoderni uwevs konkurencias moderns, aramed
klasikac. unda dasruldes `istoria~, romel konteqstSic
iqneboda moazrebuli kacobriobis gamosvla istoriuli
droidan `miTebis dromde~. mecnieri askvnis: samyaros gageba
sabolood sxvanairad ar SeiZleba, garda gamogonili arse-
bobisa. istoriuli drois periodSi samyaro Seicavda real-
obas, romelic misawvdomi iyo mxolod logosisTvis[112,20].
modernisagan gansxvavebiT, postmodernisTvis damaxasiaTebe-
lia pluralizmi, romelsac aqvs Tavisi antikuri, Suasauku-
novani, axali droisa da sxva platformebi. TavsarTi `post’’
sityvaSi `postmoderni’’, gagebuli rogorc gamoxatuleba,
aRniSnavs moqmedebas come back, flash back, feed back da a. S;
aq TiTqos xdeba moqmedeba gameorebisa, procesi analizisa,
anameza, analogia da anamorfozi, romelic amuSavebs raRac
daviwyebuls[113].
postmodenizmi yoveli xelovnebis sazRvrebSi ganicdis
saxecvlilebas, rogorc motivebis, aseve droiTi Tvalsaz-
risiT; ase xdeba mxatvrobaSi, arqiteqturaSi, mwerlobaSi.
termin `postmodernis” warmoSobas kamaTi mohyva samecni-
ero literaturaSi, zogi mas xelovnebis sferodan momdin-
ared miiCnevs (igi pirvelad inglisSi ferweraSi iqna gamoy-
enebuli 1870 wels), zogi literaturidan, zogic arqiteq-
turidan. filosofiaSi ki igi 1979 wels cnobili frangi
mecnieris J. f. liotaris mier iqna gamoyenebuli. litera-
turuli cneba gavrcelda arqiteqturaze, ferweraze, socio-
logiaze, filosofiaze. XX saukunis samocdaaTian wlebSi
ukve arsebobda mosazreba, rom es periodi iyo swored post-
modernizmis mwvervali. yvelaze adre es termini gaCnda 1917
wels rudolf panvicis wignSi `evropuli kulturis kriz-
isi”, sadac pirveli saubrobs postmodernul adamianebze;
Semdgom es sityva ukve espanel literaturaTmcodne fed-

15
eriko de onisTan Cndeba 1934 wels, sadac man aRniSna, rom
`postmodernizmi” Sualeduri fazaa (1905-1914), romelsac
win uZRoda `modernizmi” (1896-1905), SemdgomSi `ultra-
modernismoSi” (1914-1932) realizebuli, ganaxlebuli da
gaZlierebuli formiT. frederiko de onisTan postmoderni
xanmokle epizodia pirvel da meore, ufro daxvewil mod-
ernizms Soris. mogvianebiT postmoderni dafiqsirebulia
1947 wels arnold toinbisTan, `istoriis wvdoma”, sadac
`post-moderni” niSnavs dasavleTevropuli kulturis `am-
Jamindel fazas’’[1,227].
termini `postmodernizmi”, romelic momdinareobs
`postmodernidan”, ufro adre gaCnda, vidre Camoyalibebas
daiwyebda rogorc mimdinareoba. mecnier klemen grinber-
gis aRniSvniT: `post”, `postmoderni” dResdReisobiT, Sesa-
Zloa, gagebul iqnas droiTi, qronologiuri mniSvnelobiT.
is, rac modis raRacis Semdeg, aris `post” am ukanasknelTan
mimarTebaSi, magram es ar aris `postmodernis” gamoyenebis
adeqvaturi gza. igi gulisxmobs an moiazrebs xelovnebas,
romelic stilisturi ganviTarebis TvalsazrisiT mod-
erns mosdevs, ganagdebs, Caenacvleba mas, rogorc baroko
Caenacvla manierizms da _ rokoko barokos. sabolood ki
moderni dasrulda da sruliqmna... moderni mudam raRacis
Tanadrouli safiqralia; yvela drois gaswvriv da misi
momdevnos miRma arsebobis metia, vidre ubralod droiTi an
zedmiwevniT qronologiuri mniSvneloba”[36,85]. donald v.
kaspiTis gansazRvrebiT, `modernizmi xelovnebaSi arsebulis
flobis saSualebaa, romelsac modernulobis SesaZleblo-
bidan danaxuli awmyo ganagebs, _ pasuxismgebloba im uzR-
vav SesaZleblobebze, romlebic awmyos pirvelsaxeSi iyrian
Tavs; srul cnobier gaxsnilobaze, romelic awmyos Seuw-
yvetlobas aniWebs”[56,127].
postmodernizmis mTavari safuZveli filosofiur az-
rovnebaSi devs, rasac adasturebs kidec filosofiuri
Sromebi: J. f. liotaris, J. delezis, J. deridas, f. gvatar-

16
is, r. bartis, J. lakanis. aseve postmodernizmis Teoretiko-
sebi arian: i. hasani, f. jeimsoni, d. v. fokema, j. malteri,
d. loji da sxva.
postmodernizmis filosofiur-esTetikur safuZvels
warmoadgens frangi poststruqturalistebisa da post-
froidistebis (dreida) ideebi dekonstruqciaze, aracnobi-
eris, enis (lakani), Sizoanalizis (deliozi, gvatari) Ses-
axeb, agreTve italieli semiologis ekos ironiis koncefcia.
amerikaSi moxda postmodernuli praqtikis mxatvruli ga-
furCqvna, romelmac Semdgom zemoqmedeba moaxdina evropul
xelovnebaze, postmodernistuli kulturis sferoSi moeqca
aseve postaraklasikuri mecniereba da garesamyaro.
rogorc aRvniSneT, Tanamedrove literaturul kritika-
Si postmodernizmi efuZneba poststruqturalizmisa da
dekonstruqturalizmis Teoriasa da praqtikas. is xasiaT-
deba, pirvel rigSi, rogorc mcdeloba mxatvruli teqs-
tis organizebis doneze emociurad Seferili warmodgenebis
gansazRvruli msoflmxedvelobrivi kompleqsis gamovlenisa.
ZiriTadi cnebebi, romlebiTac operireben am mimarTulebis
momxreebi, esaa `samyaro rogorc teqsti” da `cnobiereba
rogorc teqsti”, interteqstualuroba, `avtoritetebis
krizisi” da epistomologiuri daeWveba, avtoris niRabi, or-
magi kodi da `Txrobis parodiuli modusi”, pastiSi, Txro-
bis winaRmdegobrioba, diskretuloba, fragmentuloba (non-
seleqciis princi pi), `komunikaciis Cavardna” (an, ufro zogad
planSi _ komunikaciis gaZliereba), metamoTxroba[1,228].
mTavari da ZiriTadi ganmasxvavebeli niSani postmod-
ernizmisa, es aris teqsti. rogorc cnobili mecnieri r.
barti aRniSnavs: `literaturuli sityva _ teqsti _ aris
Tanadrouli da agreTve, gadmonaSTi kulturuli tradici-
isa, realizacia satirikuli modelisa, is Seicavs winaswar
ganzraxul azrobriv araerTgvarobas da amave dros warmoad-
gens mxolobiTis denotants~[102,378].
postmodernisti avtorebi ikvleven xelovnebas, raTa uke-

17
Tesad Caswvdnen realobas. xelovneba sivrce-modelia asax-
visa da gaazrebisaTvis. Tumca cnobil mecniers hius miaCnia,
rom Tanamedrove literatura, didebuli modernuli lit-
eraturisagan gansxvavebiT (ieitsis, eliotis, paundis da
joisis literaturaTagan), dune, gamofituli, novatoruli
potenciisa da SemZravi zemoqmedebis Zalisagan daclilia;
mecnieris am mosazrebas ver gaviziarebT.
modernizmisgan postmodernizmis ganmasxvavebeli niSani
SeiZleba gaviazroT rogorc _ `subieqti~ da `obieqti~,
`individualuroba~ da `realoba~, `avtori~ da `istoria~.
postmodernizmi absoliturisa da individualuris Cvenebisas
aCvenebs maT `niRabs~, avtorobis sakiTxs, originalurobas,
simarTles, realobas. warmoiSoba agreTve simulirebuli
realoba, gaazrebuli gamoyeneba citatebisa, TiTqos cocx-
ldeba Suasaukunovani anonimuroba, teqstSi udidesi mniS-
vneloba aqvs: niSnebs, citatebs, kulturul-informaciul
kodebs. modernistuli tragedia pirovnebasa da sazogadoebas
Soris icvleba cnobierebasa da realobas Soris arsebuli
tragediiT.
postmoderni iwyeba iq, sadac mTavrdeba mTliani, igi
radikalurad pluraluria im udavo faseulobaTa gacno-
bierebiT, romelTac gansxvavebuli koncefciebi da proeqtebi
Seicaven. mniSvnelovania J. f. liotaris naSromi `postmod-
ernuli xvedri”, romelmac praqtikulad
postmodernizmis yvela warmomadgenelze
moaxdina zegavlena. liotaris Tvalsaz-
risiT, Tu yvelafers ukiduresad gavama-
rtivebT, maSin postmodernizmi unda gavig-
oT, rogorc `metamoTxrobebisadmi” undob-
loba. `metamoTxrobas” is uwodebs yvela
im `ganmmartav sistemas”, romlebic, misi
azriT, burJuaziuli sazogadoebis organi-
zebisa da misi TviTgamarTlebis saSuale-
bad gvevlinebian. esenia: religia, istoria,

18
mecniereba, fsiqologia da xelovneba. frangi mkvlevris az-
riT, `postmodernis saukune” xasiaTdeba im `diadi metamor-
fozebisadmi” rwmenis eroziiT, romelnic ganaxorcieleben
realobis Sesaxeb warmodgenaTa legitimizebas, maT ganmarte-
basa da `totalizebas”[112,54-93].
rogorc mecnieri o. b. veinSteini Tavis statiaSi aRniS-
navs, `postmodernizmis~ sityvasityviTi mniSvneloba `post_
Tanamedroveoba” Tu `modernizmis Semdeg”, gulisxmobs Tav-
is TavSi or niSans; erTi mxriv, postmodernizmi _ post-
Tanamedroveoba dgas im Teoriis gverdiT, romelic aRwers
araCveulebrivobas Cveni grZnobis situaciisa saukunis bo-
los, radganac yoveli fin de siecle gulisxmobs Tavis
TavSi Tanamedrove gansakuTrebuli kulturis epoqas... xolo
meore mxriv, Tavad termini miuTiTebs modernizmTan kavSirs
da ar aris aucilebeli misgan gamijvna[107,3].
saintereso mosazreba aqvs postmodernis warmoSobisa da
ganviTarebis Sesaxeb mecnier v. ermakovs: `yvelafers Tavisi
dro aqvs. yvela dros Tavisi adgili istoriaSi. TiToeul
istoriul periods, romelsac pretenzia gaaCnia erqvas epo-
qa, moeZebneba Sesaferisi saxeli... gasuli saukune sakuTar
Tavs, sxva saukuneebTan SedarebiT, gacilebiT maRla ayenebda,
man siaxle Tanamedroveobisa, umciresic ki, umaRles rangSi
aiyvana da moderni uwoda. es didebulad JRerda. XX sauku-
nis modernistebi XIX aswleulis miwurulis dekadantebs,
rogorc neandertalelebs ise ucqerodnen, magram radganac
saukunem Tavisi ambiciebi moispo, es didebuli saxeli Tanda-
Tan Zvelmoduri da sasacilo gaxda. XX saukunem yovelgvar
molodins gadaaWarba, Tumca aravis imedi ar gaamarTla. mar-
Talia, uamravi ambavi moxda, magram amaTgan arcerTi drois
amsaxveli movlena ar yofila. ciloba pirovnebisa da isto-
riis kompromisiT damTavrda. miiRo ra imaze meti, vidre va-
raudobda, adamianma Tavi wagebulad, dazaralebulad miiCnia;
imanac, rac marTali da WeSmariti egona, orjer gaacrua,
aRmoCnda ra yalbi da ganvlili. namdvili gaqra da momavali

19
ar dadga. saukunem, romelmac is Caanacvla, winamorbedisagan
auareba vali, bevri problema da ufro metic, saeWvo met-
saxeli _ postmoderni _ miiRo. Aaxali eris absurduloba
swored am saxeliT iwyeba, romelic sityvasityviT Taname-
droveobis Semdgoms niSnavs. postmodernis ZiriTadi Tviseba
zustadac ZiriTadi Tvisebis uqonlobaa. postmoderns ara
aqvs saerTo azri. misi sakuTar TavSi daurwmuneblobis dog-
mad, egreT wodebuli politkoreqtuloba iqca. yvelaferi
TavisTavadaa faseuli, anu araferia Rirebuli erTmanTTan
SedarebiT. erTi meoreze ukeTesi anac uaresi ar arsebobs.
sabolood es pirobiTi zeimi individualizmisa iqca misi
sruli damarcxebis mizezad. Tu yoveli niSani striqonSi
Tanafardia meorisa, maSin teqsts informaciuli sikvdili
elis... postmoderni carieli droa, romelic dadga veronaSi
romeosa da julietas sikvdilis Semdgom. konfliqti amowu-
rulia, magram kaTarzisi ar gangvicdia. aravinaa damnaSave?
uaresi! marTali ar aris aravin. da axla ukve mniSvnelobac
aRara aqvs... ras ara aqvs mniSvneloba? _ arafers’’[44]. ra
Tqma unda, mecnieris es mosazreba sadaoa da ver daveTanx-
mebiT.
amdenad, postmodernizmis Teoretikosi J. f. liotari
analizs ukeTebs codnis statuss postmodernizmis sauku-
nes da axdens problemebis legitimizacias. m. fuko ikvlevs
codnis gamefebuli struqturis urTierTobebs. J. bodriari
aRwers hi perrealur simuliarkebs. J. deridam SeimuSava meT-
odologiuri procedura dekonstruqciisa literaturul
da mecnierul teqstebSi. J. lakani dakavebulia Seucnoblis
pereinterpretaciiT da a.S.
Tuki poststruqturalizmi warmoiSva da ganviTarda sa-
frangeTSi Tavisi nacionaluri fesvebiT, dekonstruqtivizmi,
rogorc amerikis SeerTebuli Statebis kulturis fenom-
eni, postmodernizmi formirdeba rogorc internacionaluri
movlena, sxvadasxva erovnuli kulturisa da filosofi-
uri tradiciis urTierTobisa da Serwymis Sedegi. amasTa-

20
nave, postmodernizmma 80-90-ian wlebSi gadalaxa sazRvrebi
dasavleTis sazogadoebisa da gavrcelda ara mxolod siR-
rmeSi, aramed sivrceSi, sxvadasxva nacionaluri formebis
dapyrobiT, diskursiT da SecnobiT. 80-90-iani wlebidan
postmodernizmma ukve Seqmna specifikuri tradicia social-
uri analizisa, romelic isrutavs Tavisi moqmedebis areSi
ufro axal da axal sferos mecnieruli kvlevisa, axal
disci plinebs, garkveulwilad gvevlineba `eqspertad~ Teo-
riuli diskursisa. postmodernistuli diskursi sakmaod
gamoirCeva TematikiTac da sakuTari msoflmxedvelobiTac,
romlis safuZvelic filosofiur azrovnebaSi devs.
gamovyoT ramdenime ZiriTadi postulati postmodernis-
tuli Teoriisa: `avtoris niRabi~, kultura, rogorc kode-
bis sistema, samyaro, rogorc teqsti da a.S.
`avtoris niRabi~. postmodernul nawarmoebSi erT-erTi
umniSvnelovanesi sakiTxia avtoris saxe, avtoris niRabi;
aq SeiZleba ar myardebodes komunikacia Txrobis TiTqmis
arc erT doneze: personaJTa Soris, teqstsa da mkiTxvels
Soris, realur avtorsa da mkiTxvels Soris; erTaderTi
wyvili, romlis Tanxmobac eWvqveS ar aris dayenebuli da
romelTa Sorisac komunikacia kiTxvis procesSi aucile-
blad myardeba, aris avtoris niRabi da mkiTxveli.
avtoris niRabi gulisxmobs avtoris refleqsias misi
Seqmnis procesze TviTon teqstSive. am gziT Semodis post-
modernistul TxzulebaSi eseistur-Toriuli nakadi... mas
maorganizebeli funqcia ekisreba. avtoris niRabi aris
ekleqturi, fragmentuli da zogjer qaoturi postmodern-
istuli mxatvruli teqstis SemaduRebeli faqtori [20,38-
143], _ aRniSnavs qarTveli mecnieri l. bregaZe.
cnobilma mecnierebma miSel fukom da roland bartma
avtoris tradiciuli gagebis amowurva `avtoris gauCin-
arebiT” da TviT `avtoris sikvdiliT” aRniSnes. isini ar
uaryofdnen, rom individi aucilebeli rgolia movlenaTa
im jaWvSi, romelic sityviT an teqstiT realizdeba, magram

21
isini uaryofdnen dasavlur azrovnebaSi gabatonebul ten-
denciebs, romlis Tanaxmadac gamorCeuli individualobisa
da miznis mqone subieqts miewereboda ZiriTadi `funqcia”
an `roli” _ `kogoto”, anu yovelgvari codnis safuZveli:
iniciatoroba, garkveuli mizniT moqmedeba da sakuTari
zraxvebiT teqstis formaTa da Sinaarsis ganmapirobebeli
princi pis dadgenis roli. `subieqtis sikvdili~ aris erT-
erTi mniSvnelovani Tezisi postmodernizmisa. am TemasTan
dakavSirebiT ZiriTadi Sromebi ekuTvniT miSel fukosa da
rolan barts, maT daskvnamde ki deridas mier SemuSavebuli
dekonstruqciis koncefciasa da kristeevas interteqstua-
lobas mivyavarT.
cnobili literaturaTmcodnis r. bartis mosazrebiT:
`fokusi aris ara avtori, rogorc aqamde miaCndaT, aramed
mkiTxveli, teqsti mTlianobas iZens ara Tavis warmoqmnaSi,
aramed daniSnulebaSi... mkiTxveli aris adamiani istoriis,
biografiis, fsiqologiis gareSe, is aris `viRac~, vinc erT-
ad krebs yvela im Strixs, romelic werilobiT teqsts qmnis,
mkiTxvelis dabadebas avtoris sikvdili sWirdeba!~[102,387-
391].
cnobili mwerlis lesli filderis mTavari da ZiriTa-
di Tezisi aris: sazRvrebis waSla masobriobasa da elita-
robas Soris, rac pirvel rigSi xels uwyobs publikisa
da xelovanis gaerTianebas, meore mxriv _ afarToebs li-
teraturis SesaZleblobebs. sazRvrebis amovsebas filderi
moiazrebs, rogorc Tavisuflebis mopovebis aqts[125]. misi
meore mniSvnelovani Tezisia, sazRvrebis gadalaxva da waS-
la ara marto masobriv da elitarul, aramed realursa da
ararealurs Soris. avtorisa da teqstis damokidebulebidan
gadasvla subieqtisa da samyaros urTierTobamde. zRapruli
aranakleb realuria, vidre is, rac Cven migvaCnia realurad,
ambobs filderi (`zRapruli mefeebi~ aranakleb realurebi
arian, vidre `buRaltruli wigni~). aq Cven aRvniSnavT nabijs
CvenTvis mniSvnelovani mravlobiTi samyaros Tezisisken, vir-

22
tualuri realobisadmi; nabijs `esTetikuri~ ganxilvidan
`metafizikurisadmi~, agreTve naCvenebia postmodernistuli
cnobierebisTvis damaxasiaTebeli erToblioba `esTetikuri-
sa~ da `metafizikurisa~.
cnobil literaturaTmcodnes volfgan velSs Tavis
werilSi moyvanili aqvs kidec lesli filderis mosazreba,
romelic man gamoxata 1969 wels gamoqveynebul werilSi
`gadalaxeT sazRvrebi, amoavseT Txrilebi”. filderi ambobs:
`postmoderni warmoadgens magaliTs axalgazrda masobrivi
publikisTvis da arTmevs moberebul da sijiuteSi gamZvin-
varebul kritikosebs elitarul statuss, romelic maT
adre ekuTvnoda, sTavazobs Tavisuflebas, romelze fiqric
ufro aSinebT, vidre amxnevebT. postmodrnizmi amoavsebs
ufskruls kritikosebsa da publikas Soris im SemTxvevaSic,
Tu kritikosTa saxiT moviazrebT maswavleblebs gemovnebis
sakiTxebSi, publikaSi ki maT moswavleebs amovicnobT; ufro
mniSvnelovania is, rom postmoderni spobs manZils xelovne-
basa da publikas Soris. yovel SemTxvevaSi, profesionalsa
da diletants Soris xelovnebis sferoSi. amis Semdeg, yo-
velive sruliad logikurad moedineba”; aqedan gamomdinare,
v. velSi askvnis: `postmodernul literaturas xelewife-
ba sazRvrebis aseTi darRvevebi socialur da institucio-
nalur sferoSi: igi moicavs sakuTar TavSi gansxvavebul
motivebs da TxrobiT ganwyobebs, da ukve aRar aris mxolod
inteleqtualuri da elitaruli, igi erTdroulad roman-
tikulic aris, sentimentaluric da popularulic”[47,10].
rusi kritikosi andrei cukanovi aRniSnavs, rom postmo-
dernizmi, saerTod aris filosofia, romelic cdilobs Tvi-
si analiziT gasces pasuxi Cveni epoqis arsis gamsazRvreli
problemis Zalian farTo speqtrs. dasavleTis postmoder-
nistebma Seqmnes gamafrTxilebeli koncefcia, e.w. `avtoris
sikvdili” da samyaros erT did teqstad gadaqceva, romlis
Sedegsac warmoadgens `obieqtis sikvdili”, anu mTliani da-
mokidebuleba adamianis azrovnebisa ideologiisagan, aq SeiZ-

23
leba saubari adamianis `me”-s sikvdilze[128,245-247].
ganixilaven ra teqsts rogorc literaturas, kultu-
ras, sazogadoebas, istorias, postmodernistebi pirovnebis
cnobierebas uyureben garkveulwilad rogorc mravlobiT
teqsts, anu im teqstebis erTianobas, romelic Seicavs
msoflio kulturas. radganac `araferi ar arsebobs teqsts
miRma~, amdenad nebismieri individi arsebobs teqstSi, ro-
melsac mivyavarT kidec `subieqtis sikvdilamde~. `teqstis
mier subieqtis CanTqmis~ procesSi pouloben transformi-
rebis dasasruls, anu postmodernizmis xasiaTs. postmo-
dernizmis axali subieqti SeiZleba gagebul iqnes rogorc
fragmentulobis, identurobis kaleidoskopi, `mijaWvulo-
ba~ lokalur-istoriuli da kulturuli mdgomareobiT. su-
bieqtis teqstad gardaqmna SeuZlebels xdis urTierTobas
Tavisi Tavisadmi, rogorc raime bunebrivisadmi, arsebuli
kodebis samyarosadmi, romelSic is aris moqceuli. amrigad,
postmodernizmi angravs modernis ideologiur pozicias,
agebuls subieqtisadmi, rogorc samyaros centrisadmi, ase-
ve Teoriul tradicias, romelic ganixilavs individs ro-
gorc damoukidebels, suverenuls da sakuTari azrovnebis
Sesafers.
Tanamedrove postmodernistul romanSi TamaSis prin-
ci pi Cans. TamaSia rogorc SemoqmedebiTi, ise aRqmiTi pro-
cesi, avtori ki teqstis meSveobiT mkiTxels sTavazobs
am TamaSSi Cabmas. am dros TamaSi SeiZleba mimdinareobdes
rogorc yofier, ise mxatvrul realobaSi. misi mTavari
princi pi ukavSirdeba ideas, romlis drosac pirovneba Ta-
maSSia Cabmuli aramarto xelovnebasTan, aramed TviT bune-
basTan, sazogadoebasTan. swored amgvari TamaSis gasabmelad
avtorisTvis metad mosaxerxebelia interteqstualizmisa da
interpretaciis princi pebis gamoyeneba, romlebic ganusaz-
Rvrel Tavisuflebas aniWebs mwerals. postmodernistul
TamaSSi avtori gamudmebiT Segvaxsenebs, rom amgvar samyaro-
Si araferi, maT Soris teqstic, ar aris ndobis Rirsi.

24
postmodernisti avtori ar cdilobs Caenacvlos, an aR-
adginos tradiciuli xelovnebis droindeli Tanxmoba, igi
TamaSSi winaswarve axdens sakuTari mdgomareobisa da mcde-
lobis ironizirebas, raTa mzad Sexvdes mkiTxvelis undob-
lobas, ironias, radganac es gardauvalia. swored amitom
cdilobs avtori Tavidan aicilos komunikaciis Cavard-
na. Tavis TamaSSi Tavisufali avtori ar malavs sakuTar
grZnobebs rogorc teqstis mimarT, aseve adamianis nebismieri
saqmianobisadmi, romelic posmodernul epoqaSi ver aRw-
evs srulyofilebas. postmodernizmis saerTo suliskveTe-
bis Tanaxmad, Tavad avtoric iseTive uflebebiT sargeblobs
teqstisadmi, rogorc mkiTxveli.
aRsaniSnavia, rom mwerlobis ZiriTad princi pad miiCneva
agreTve `werilobis avtoriteti”, romelic gaazrebulia,
rogorc mxatvruli nawarmoebis enis specifikuri Zalau-
fleba. mas SeuZlia sakuTari Sinagani saSualebebis, `dis-
kursis TviTkmari samyaros” Seqmna, am SemTxvevaSi aucile-
blad iqmneba `interteqstualuroba”. esaa sakvlev teqstSi
CarTuli damowmebebi da aluziebi sxva teqstebze, romlebic
ukve iyvnen aRiarebulni garkveuli kulturuli tradiciis
CarCoebSi da aucilebel aqsiomebad aRiqmebian.
postmodernistTa azriT, `werilobis Zalaufleba”
Zalze SefardebiTia, yoveli xelovani grZnobs am Sefardebi-
Tobas da gamudmebiT ganicdis uxerxulobas, gaRizianebas,
usiamovnebas, rac gamowveulia `gamonagonisa da werilobis
saufloTi ganpirobebuli sakuTari organizaciebisa da Sez-
Rudvis SegrZnebiT~. aqedan gamomdinareobs `Txrobis paro-
diuli modusi, rogorc seriozuli SemoqmedebisaTvis mis-
aRebi erTaderTi egzistencialuri poziciis gardauvaloba,
romelic postulirebulia postmodernizmis yvela Teore-
tikosis mier”[1,295].
kultura, rogorc kodebis sistema, anu kulturis idea,
rogorc kodebis sistema, aris erT-erTi pirveli da mTavari
idea postmodernizmisa.

25
poststruqturalizmi, rogorc filosofiuri sawyisi
postmodernizmisa Camoyalibda garkveulwilad im `lingvis-
turi mosaxvevisa~, romelsac axorcielebda evropuli uax-
lesi filosofia. amitomac postmodernizmis yuradRebis
centrSi aRmoCnda enis problema da sakiTxi, enobrivi az-
rovnebis xasiaTi. postmodernizmis Teoretikosebi, miuxeda-
vad gansxvavebulobisa, garkveulwilad fiqroben, rom ena
`Seicavs~ Tavis matareblebs, gamorCeulia misi cxovrebis
unarianoba. ena postmodernizmSi aRiqmeba kodebis struq-
turad, romelic warmogvidgeba rogorc mniSvnelobebis `adg-
ilsamyofeli~. mniSvnelobebi yalibdeba kodebis urTierTo-
biT, romelic arsebobs enis struqturaSi. postmodernizmi
uars ambobs Zvel rwmenaze enis xelSeuxeblobaze, amitomac
samyaros Secnoba mxolod `eniT~ da `enaSi~ SeiZleba.
m. fukos Tanaxmad, yvela istoriul epoqaSi arsebobs
specifikuri, ase Tu ise erTiani codnis sistema, romelic
iqmneba sxvadasxva mecnieruli disci plinebis diskursis praq-
tikiT. is realizdeba rogorc aracnobierad gansazRvruli
enis moqmedebis enobrivi kodi, individis azrovnebis enobri-
vi norma[126]... miSel fukos azriT,
epistema yovelTvis Sinaganad emor-
Cileba Zalauflebis urTierTobas,
gamodis rogorc `totaluri dis-
kursi~, legitimirebuli Zalaufle-
ba, amitomac mas ar SeuZlia iyos
neitraluri an obieqturi. es aris
erT-erTi Tezisi postmodernizmisa
da masTan dakavSirebuli kritiku-
li paTosi, enobrivi struqturis
Zalauflebis wyobilebis winaaRmde-
gobisgan warmoSobili, SeuZlebelia
gavigoT im kardinaluri sockul-
turuli situaciis cvlilebebis
gareSe, romelic moxda msoflioSi

26
da gansakuTrebiT dasavleT evropis sazogadoebaSi global-
izebuli masmediis sistemis zemoqmedebiT, mistificirebuli
masobrivi cnobierebiT, warmoSobili miTebiTa da iluzie-
biT.
am cvlilebebs mivyavarT kulturis fundamenturi, on-
tologiuri transformaciisken. interpretirebul da kom-
petentur aRweras am cvlilebebisa vxedavT Jan bodriaris
`hi perrealurobis TeoriaSi~. hi perrealoba, J. bodriar-
is azriT, warmoiSva maSin, roca xelovnebis warmomadgen-
lebi da cnobiereba kargavda kavSirs adamianuri realo-
bisadmi, romlis aRwera maT unda moexdinaT avtonomiuri
simuliarkebiT[105]... es, moduri tendencia niSnavs fsevdo
sagans, romelic Slis gansxvavebas realurobasa da war-
mosaxvas Soris; kavSiri warmosaxvasa da realobas Soris
bodriaris azriT, gaivlis ramdenime etaps, aRniSnuli gan-
viTarebadi emansi pacia kodebis referentebisagan obieqturi
realobis asaxvisaken, romelic icvleba warmosaxviT, Semdeg
niRabmorgebuli xdeba da bolos, yovelgvari kavSiri wydeba
realobasTan, igi icvleba moCvenebiTobiT _ simuliarkiT.
mTeli Tanamedrove samyaro dgas simularkebze, romlebsac
ara aqvT safuZveli realobaSi, es samyaro aris kodebis
kavSiri, askvnis J. bodriari.
amrigad, adamianis damokidebuleba samyarosadmi fun-
damentalurad icvleba. ukve aravin apelirebs `realuri
obieqtebiT~, radgan samyaroSi, sadac dominirebs xelovnuri
modeli, ar gamoiyofa gansxvaveba `sityvasa~ da `sagans~
Soris. subieqti, obieqt gamoclili, ver SeZlebs Sedarebas
warmosaxul obieqtTan da xdeba srulad damoukidebeli
superrealobisadmi.
samyaro, rogorc teqsti _ es aris erT-erTi yvelaze
cnobili da mTavari Tezisi postmodernizmisa. postmod-
ernizmSi yvela realoba moiazreba rogorc teqsti, dis-
kursi, `narativi~, teqstualoba, interteqstualoba _ es
mniSvnelovani cneba, romelsac postmodernizmi iyenebs Tana-

27
medrove realobis aRsawerad. rogorc derida aRniSnavda:
`araferi ar arsebobs teqstis gareSe~. nebismieri isto-
riuli periodis kultura warmogvidgeba rogorc `kari~
teqstisa, an interteqsti. teqstis mniSvnelobis Secnoba
SesaZlebelia mxolod meore teqstTan kavSirSi. gardauvali
arseboba wina teqstisa _ interteqstualoba _ ar aZlevs
uflebas nebismier teqsts Tavi `avtonomiurad~ CaTvalos.
dekonstruqcia, rogorc postmodernizmis saerTo analizis
meTodi, gamoiyeneba nebismieri kulturis fenomenis, nebis-
mieri teqstis analizisas, gardauvalia mravalazrovani da
ganusazRvreli interpretaciis procesi, romelic mimarTu-
lia nebismieri teqstisadmi.
cnobili Teoretikosis roland bartis azriT: `teqs-
ti sityvebis sworxazovani jaWvi araa, romelic erTaderT,
garkveul Teologiur sazriss (avtori-RmerTis `Setyobin-
ebas”) gamoxatavs, aramed mraval-ganzomilebiani sivrce, sa-
dac erTmaneTs erwymian da epaeqrebian werilis gansxvavebu-
li ti pebi, romelTagan arc erTi ar warmoadgens amosavals:
teqsti citatebisaganaa moqsovili da aTasobiT kulturul
pirvelwyaroze migviTiTebs. mwerali bevarsa da hukiuSes
hgavs, am marad gadamwerebs _ diadsa da sasacilos amave
dros _ romelTa Rrma komikurobac swored weris WeSmar-
itebaze mowmobs; mas SeuZlia mxolod ganuwyvetliv baZavdes
imas, rac manamde daiwera da es dawerilic, Tavis mxriv, ar
warmoadgens raRac pirvelads; mas mxolod weris sxvadasxva
ti pebis aRwera ZaluZs, maTi dapirispireba ise, rom arc
erTs ar daeyrdnos srulad; Tuki igi Tavis gamoxatvas
moindomebda, unda gaeTvaliswinebina, rom Sinagani `arsi”,
romlis gadmocemasac igi eswrafvis _ sxva sityvaTa meSveo-
biT aixseba da ase, usasrulobamde”[10,52].
frangma mecnierma Jak deridam 1967 wels gamoaqveyna
wigni `gramatologiis Sesaxeb”, sadac aRniSna, rom araferi
ar arsebobs teqstis gareSe,” e.i. mTavaria, rom teqstis in-
terpretirebis mcdelobisas SeuZlebelia verbaluri niSne-

28
bis rigis garRveva da teqstis Semadgeneli enobrivi siste-
mebisagan gareT myof, misgan damoukidebel sivrceSi gaRweva.
derida gagebis siZneles werilobis substanciur Tvisebad
miiCnevs: `vuali aucileblobiTaa nagulisxmevi”. weriloba
idumalebis gareSe ver iarsebebs, komunikaciis sistemaSi da-
muxruWebis meqanizmia Cadebuli: SeuzRudveloba yovelTvis
axal tropebs warmoSobs, werilobis bunebrivi demokratiza-
cia, magaliTad, fonetizacia, dauyoneblad axali enis, axali
werilobis farul korelats moiTxovs, xSiri xmarebisagan
vuali gamWvirvale, SeumCneveli xdeba da axali saburvelis
gamogonebaa saWiro[1,202].
postmodernistuli teqsti Sedgeba `winadadebebisagan”,
romlebic Seicaven `azrs’’. azri ki, delezis aRniSvniT, es
aris usxeulo, rTuli da ganusazRvreli `sagani~, romelSic
Tavmoyrilia sazogado da konkretuli movlenebi. cnobili
mecnieri J. delezi cdilobs Seqmnas azris samyaro, romel-
sac aqvs `Sizoanalizis~ unari, misTvis Semoqmedi, pacien-
ti, eqimi aris civilizaciisa da `garyvnili~ civilizaciis
naerTi. is aqcents akeTebs movlenaze, rom Semoqmedi yvelaze
gasakviri diagnostic da simptomantiacaa[108,26-58].
axali epoqis Sizofreniul mdgomareobas aRniSnavs f.
jeimsonic. misi azriT, Sizofreniks ara aqvs sakuTari indi-
vidualoba; mTeli misi azrovneba aris `me” da `Cemi~, dro
ar arsebobs, is ganwirulia icxovros samudamo awmyoSi. igi
mimarTavs agreTve termins pastiSi. frangulad `Pastishe” _
niSnavs mimsgavsebas, imitacias. rogorc elene CxaiZe aRniS-
navs, `pastiSi~ xdeba esTetikuri dominanti postmodern-
izmisa. es aris parodia, romelic ar ekuTvnis romelime
originalur azrs, da romelic moklebulia ironiul Zalas
da funqciebs, gansazRvravdes gamqral enobriv normirebas.
`pastiSi” TavisTavSi Seicavs ramdenime Tvisebas: 1. teqstTa
urTierTobas (Janrobrivs, stilisturs da a.S.) semantikuri
Tu aqsiologiuri prioritetebis ararsebobis pirobebSi;
2. meTodi teqstis organizebisa, rogorc ekleqturi kon-

29
struqciis programisa, semantikuri, Janrul-stilisturi da
aqsiologiuri gansxvavebuli fragmentebisa, romelTa So-
ris urTierToba ar SeiZleba warmodgenili iyos rogorc
gansazRvreba[127,67-89].
terminma `pastiSi” postmodernizmis periodSi ganica-
da transformireba. modernizmis dros igi ganisazRvreboda
rogorc parodia an avtoironia. cnobili mecnieri f. jeim-
soni acxadebs: pastiSi aris neitraluri praqtika, mims-
gavseba romelime damaluli parodiuli azris gareSe, aseve
uaryofili satiruli sawyisis. aRkveTili Rimili da darw-
muneba imaSi, rom zogjer anomalur enaSi arsebobs ramdenime
jansaRi lingvisturi norma[110,54-61].
aRsaniSnavia, rom postmodernizmis xelovnebis analizisas
misi yvela Teoretikosi miuTiTebs: parodia aq gardaisaxeba
da axali funqciiT aRiWurveba tradiciul literaturasTan
SedarebiT. sainteresoa cnobili mecnieris Carlz jenksis
mosazreba umberto ekos romanis Sesaxeb, romelic aRwers
ironias Tu ormag kodirebas: `postmodernuli damokide-
buleba im mamakacis mdgomareobas hgavs, romelsac metad
daxvewili qali uyvars da ar icis, rom ar SeuZlia uTxras
mas `me Tqven miyvarxarT gagiJebiT”, radgan man icis, rom
qalma icis, rom es sityvebi ukve dawerilia barbara qarT-
landis mier, magram arsebobs gamosavali. mamakacs SeuZlia
Tqvas: rogorc barbara qarTlandi ityoda, me Tqven miyvarx-
arT gagiJebiT”; am SemTxvevaSi yalbi uSualobisagan Tavis
aridebiT, naTlad gamoiTqmeba, rom ukve SeuZlebelia uSua-
lo laparaki da, miuxedavad amisa, mamakaci ambobs imas, rac
mas surs rom uTxras qals, rom mas igi uyvars, magram mas
uyvars igi dakarguli uSualobis xanaSi. Tu qali ahyveba,
aseve unda daubrunos mamakacs siyvarulis gancxadeba, mo-
saubreTagan arcerTi ar ganicdis uSualod, magram orive
iRebs warsulis gamowvevas, romelsac veRarsad wauvlen da
amitom cnobierad da siamovnebiT erTvebian ironiis TamaS-
Si, magram siyvarulze saubriT mizani mainc miiRweva”... ase

30
warmoadgens da anazogadebs eko SeyvarebulTa mier ormagi
kodirebis gamoyenebasac, ra Tqma unda, mwerlisa da poetis
mier gardasul formaTa gamoyenebamde[98,61].
italieli mkvlevari umberto eko jer kidev termin
postmodernizmis damkvidrebamde, 1958 wels XII saerTa-
Soriso filosofiur kongresze aRniSnavda, rom saWiroa
`Ria teqstis~ ganxilva, Tuki es nawarmoebi exmaureba Tana-
medrove samyaros moTxovnebs. `Ria~ nawarmoebi qmnis saku-
Tari samyaros models da amasTanave iqmneba STabeWdileba
`mudmivad axali siRrmisa~. `Ria teqsti~ ki TavisTavad
gulisxmobs ormag azrs Cveni cxovrebisa.
postmoderni yvela formas, ideas daujereblad iRebs,
axdens maT simulacias da sakuTar normebs adgens, aRar
efuZneba momxdar precedents da win uswrebs realobas.
postmodernisti mwerali, l. filderis Tanaxmad, `ormagi
agentia”, `gancxromaSi myofi rogorc teqnologiuri re-
alobis viTarebaSi, aseve saswaulis sferoSi” da aseve mzad-
myofi miTSi an erotirebul sivrceSi gadasanacvleblad.
mwerali sruliad Tavisufalia yovelgvari normebisa da
niSnebisagan, mas SeuZlia daeyrdnos mxolod sakuTar sur-
vilebsa da qmedebebs.
postmodernizmis erT-erT mniSvnelovan niSans inter-
pretireba warmoadgens. folkloruli `siuJeti” or sxva-
dasxva doneze arsebobs, erTi mxriv, aq kodis realizacia-
gadmocemaa warmodgenili, romelic arsebiTad am kodisave
interpretirebas axdens; meore mxriv, `gadawera”. `gadaw-
era~ postmodernizmSi sxvisi teqstebis mxolod sityvasi-
tyviT gadaRebas ar niSnavs. rogorc qarTveli mecnieri l.
bregaZe aRniSnavs: `rodesac postmodernistul mxatvrul
nawarmoebSi `gadaweraze” laparakoben, gulisxmoben paro-
direbasac (enobriv-stilisturs, Janrobrivs, Tematikurs
da sxv.), aranJirebasac, sxva avtorTa cnobili litera-
turuli personaJebis sakuTar TxzulebaSi gadmonergvasac
da msgavs interteqstualur movlenebs. gadaweris sinoni-

31
mad iyeneben agreTve citaciasac. aqve unda SevniSnoT, rom
citacia postmodernul qmnilebaSi yovelTvis ormagad aris
kodirebuli”[19,150].
interteqstualobisa da interpretaciis princi pebi
mxatvrul-maorganizebel funqcias SeiZleba asrulebdnen
teqstSi, magram avtors SeuZlia daarRvios Tavisive wesebi
da mkiTxvelsac SesTavazos misi darRveva, radganac post-
modernizmis erT-erTi `princi pis’’ Tanaxmad, `arasodes ar
arsebobs mTeli teqsti’’[10,52].
`postmodernuli xelovneba erTiani samyaros, `msoflio
soflis~ gancdas eZleva da es gancda ironiul kosmoli-
tizms Sobs”, _ aRniSnavs mecnieri C. jenksi. mas magali-
Tad mohyavs italieli mwerali mariani, romelmac 1970-ian
wlebis Sua periodSi Seqmna akademia _ ocneba XIXs-is
rCeulTagan _ goeTe, vinkelmani, mengi da a.S. da Semdeg ukve
daasrula suraTi miTiuri istoriisaTvis. 1980-ian wlebSi
man Tavisi miTologia sinamdvileze gadaitana da daxata
postmodernuli parnasis alegoria megobrebiT, mtrebiT,
kritikosebiTa da dilerebiT, romlebic mas gars ertymian
_ tradiciis, rafaelisa da mengis Tanamedrove versia. `aq
gvxvdeba teqstualuri gadafarvebi, erTmaneTze gadawerili
teqstebi, idumali komentarebi miTis Sinagani agebulebiT:
rogori unda iyos Cveni aRqma? seriozuli? iqneba es par-
odia? iqneb ufro ironiul alegoriaTa kombinacia? gare-
mimarTuli gamoxatuleba da detaluroba swored aseT or-
mag gagebas iwvevs... yovelive es gvian, mecxramete saukunis
stilSi wydeba, stilSi La Pittura Colta, romelic marianim
sakuTar stilad aqcia. vinc am kultivirebul mxatvrobas
farTod gaaanalizebs, daukavSirebs mas mecxramete saukunes,
an revivalizms. postmodernis mimarT arc Tu simpaTiiT gan-
wyobili kritikosebi ki mas `faSisturad” naTlaven. mod-
ernistebma ganagdes reprezentaciuli pirobiToba rogorc
tabudadebuli, frigiduli akademiuri xelovneba, Tu marianim
Seqmna da moirgo Tavisi miTologia, mogvianebiT sxva post-

32
modernistebic CaerTvnen alegoriasa da naraciaSi”[98,68].
`axali miTologia” cnobierebaSi daleqili gansxvavebu-
li plastebis: tradiciebis, istoriis, religiis, klasikuri
miTosis sinTezis gziT cxovrebis, rogorc universaluri
mTelis esTetikur gaazrebas iTvaliswinebs. misganac Sesa-
Zlebelia xelovnebis uzenaes WeSmaritebad gamocxadeba da
sagnobriv-fenomenaluri garemos ironiuli uaryofa. post-
modernistul teqstSi gamoxatuli miTologia swored am
`axali miTologiis” models warmoadgens, sadac ironizire-
bulia, `damiwebulia’’ da realobasTan gaTanabrebulia miTi.
cnobili mecnieris volfgan velSis aRniSvniT: `yoveli
didi naraciis dasasruli SesaZlebels xdis mravlobiTo-
bas SezRuduli da heterogenuli enobrivi TamaSebisa, e.i.
aqtivobis formebisa da sicocxlis formebis am mravlobi-
Tobaze Tanxmoba, misi rogorc Sansisa da SesaZenis aTviseba
Seadgens swored postmodernuli cnobierebis postmoder-
nulobas. amasTan dakavSirebiT, liotari gadaWriT uWers
mxars enobrivi TamaSebis mravalferovnebasa da Seusabamobas
(amasTan, enobrivi TamaSis cneba Seicavs aqtivobis formebsa
da sasicocxlo formebs). misTvis umTavress warmoadgens
diversiuloba, gansxvavebuloba, romelTac SeuZliaT er-
Tianobis generalizatori strategiis gziT misvla, magram
romelic warmoiqmna rogorc WeSmariti mravlobiToba da
aseTad unda iqnes aRiarebuli. gageba da konsensusi mxolod
sazRvrebSi, enobrivi TamaSis SigniT arsebobs da ara mis
sazRvrebs gareT”[47,27].
literaturisaTvis damaxasiaTebelia Tanamedroveobis
aRwera dadebiTisa da uaryofiTis SepirispirebiT. cnobili
mecnieri ruT lorandi Tavis statias `mSveniereba da misi
opozicia” laTinuri gamoTqmiT iwyebs: `laTinuri gamoTqma
ambobs: `Cven ver SevicnobT nivTisa Tu movlenis namdvil
mniSvnelobas, sanam ar ganvsazRvravT mis sapirispiros”, rac
gansakuTrebiT marTebulia, rodesac saqme SefardebiT cne-
bas exeba. praqtikuli, eTikuri Tu esTetikuri SefasebiTi

33
cnebebi erTmniSvnelovnad mimarTulia or poluss, _ nega-
tiursa da pozitiurs _ Soris arsebuli SesaZleblobebis
gafarToebisaken. yoveli gansazRvruli Sefaseba, miuxedavad
imisa, rom ar saWiroebs mocemul ganzomilebaSi moTavse-
bas, mimarTulia am or poluss Soris arsebuli gradaciis
gansazRvruli wertilisken... SefardebiTi damokidebuleba
SedarebiTia... Tanamedrove esTetika ganixilavs mSveniereb-
is cnebas, rogorc bundovans, iluzorulsa da sabolood
gamousadegars”[63,122].
swored dapirispirebis xerxiT SegviZlia xelovnebis,
kerZod, literaturis, konkretulad, nawarmoebis WeSmariti
ideis, azris, mimarTulebis, mimdinareobis dadgena, SegviZlia
ganvsazRvroT usazrisoba Tu srulqmnileba, simaxinje Tu
mSveniereba, uSinaarsoba Tu orazrovneba, Seusabamoba Tu
simboluroba da a.S. dapirispirebis saSualebiT SemoiWra
postmodernizmi mwerlobaSi, romelmac modernizmis mier
Camoyalibebuli da Seqmnili yovelgvari `CarCo’’ daarRvia
da Seqmna sruliad axali, gansxvavebuli da mniSvnelovani
`niSa~ mwerlobaSi.
poststruqturalizmSi da postmodernis TeoriaSi erT-
erT yvelaze `modur’’ Temas: siRrme da zedapiri warmoad-
gens. nicSe wignSi `sikeTisa da borotebis miRma” ambobs:
visac samyaros siRrmeSi Cauxedavs, imas ar gauWirdeba im
WeSmaritebis migneba, rom adamianebi zedapiruli arsebebi
arian... postmodernuli subieqti, permanentuli SegrZneba,
rom `es yvelaferi ukve iyo”, nicSes suliskveTebis gagr-
Zelebaa, aseTi grZnoba SeiZleba hqondes mxolod zedapirul,
zedapiriT ganpirobebul arsebas. aseTia postmodernis Teo-
retikosTa azri. Tanamedrove xelovneba, romelic siRrmes
aRar aRwers im SemTxvevaSic ki, roca TiTqos uRrmes kanon-
zomierebaTa Ziebas iwyebs, xelovnebaSi iSleba, qucmacdeba da
iwyebs TamaSs, romelic missive sindromiseuli” wamowyebis
parodirebas axdens, _ aRniSnavs qarTveli mecnieri d. bar-
baqaZe, _ magram `zedapiri ver itans sicarieles da es sak-

34
marisia saimisod, rom postmodernuli zedapiroba gagebul
ar iqnes, rogorc gazerelebuli mexsierebis metafora da
kulturuli memkvidreobisagan gaqcevis survili: piriqiT, es
aris zedapirze problemebis amotanisa da arazedapirulad
maTi problematizirebis mcdeloba dasavleTis Tanamedrove
xelovnebasa da filosofiaSi”[9,4].
postmodernizmis erT-erT praqtikaTagans warmoadgens de-
konstruqcia. Tanamedrove teqsti datvirTulia aluziebiT,
aluziebis gamijnva ki teqstis gagebis msurvels moeTxoveba.
teqstSi Zveli da axali azrebis gadakveTa, `sakuTari~ da
`sxvisi~ cnebis erTmaneTTan Serwyma xdeba, teqstis ukeT Se-
sacnobad ki saWiroa misi sworad wakiTxva, gaSifvra, rasac
swored dekonstruqcia emsaxureba. cnobili frangi mecnieri
Jak derida axdens tradiciul orwevra opoziciis dekon-
struqcias. mas surs moSalos orwevra opoziciis wevrTa
winaaRmdegoba da maTi dapirispirebis fardobiTi xasiaTi
warmoaCinos. magaliTad, `ierarqia~ da `anarqia~, erTis gare-
Se meore ver iarsebebs, `ieraqia~ mxolod `anarqiis~ fonze
arsebobs.
derida dekonstruqcias Tvlida ara literaturuli
kritikis mimarTulebad, aramed nebismieri teqstis iseT wa-
kiTxvad, roca dasavluri azrovnebisTvis damaxasiaTebeli
faseuli, nagulisxmevi metafizikuri debulebebi saaSkaraoze
gamodis da Tavdayira dgeba[109,53].
dekonstruqcia, rogorc literaturis Teoria, struqtu-
ralizmis sapirispiro movlenaa, _ aRniSnavs danieli kriti-
kosi pil delarupi, _ struqturalistebi teqsts mniSvnelo-
bis matarebel struqturebad ganixilaven, xolo dekontru-
qtivistebi iseT elementebs eZeben, romlebic struqturaTa
rRvevis saSualebas iZlevian. struqturalizmi iZleva imis
rwmenas, rom adamianis gonebas yvelafris wvdoma SeuZlia;
rom mecnierebis umniSvnelovanesi amocanaa obieqturad ar-
sebuli struqturebis aRmoCena da rom mecnieruli kvlevis
Sedegi saTuo da sakamaToa. teqstis analizisas struqtura-

35
lizmis idealia amomwuravi, naTeli, dasabuTebuli analizi.
dekonstruqcia yvela am warmodgenas angrevs. misi mizania
cxadyos, Tu rogor irRveva teqstis logika[38,56].
rusi mecnieris l. v. karasevis azriT, deridas an delezs
TavianTi talanti rom gamoevlinaT, unda daengriaT stru-
qturalizmis `nageboba~, axlis danergva Zvelis dangrevas
moiTxovda, ris gareSec ver Seiqmneboda interteqstualoba,
Tumca maT TavianT mizans mniSvnelovnad miaRwies.... dekon-
struqcias aqvs meore, mTavari mniSvnelobac: unda gqondes
is, rasac gauwev dekonstruirebas, Torem dangrevis procesi
ar iqneba saWiro[111,16].
dekonstruqtivizmi Camoyalibda 70-ian wlebSi, romelic
teqstis `gulmodgined wakiTxvas~ gulisxmobs. saxelwode-
ba ki miiRo teqstis analizis deridas mier SemuSavebuli
ZiriTadi princi pis mixedviT _ `esaa `dekonstruqcia~, rom-
lis daniSnulebaa teqstis Sinagani winaaRmdegobis gamoaSka-
raveba, misi faruli `narCeni sazrisebis“ gamovlena~[48,194].
rac Seexeba destruqcias, rogorc qarTveli mecnieri g.
alxaziSvili acxadebs: `dekonstruqciidan destruqciamde
erTi nabijia... orive sityva (dekonstruqcia-destruqcia)
erTi sinamdvilis ori sarkmelia, erTidan (dekonstruqcia)
rac moCans TiTqos Segnebulad gafermkrTalebuli, meore
sarkmlidan (destruqcia) igive sinamdvile radikalurad
uaryofiTi SinaarsiT ikveTeba. faqti erTia, `raRac~ unda
davSaloT, rom mere sxva rame avaSenoT... dekonstruqciis
mizania erTianobis daSlis Sedegad davinaxoT mTlianobis
arsi~[2,7].
dekonstruqcia, teqstis ritorikul safuZvels rom
aSiSvlebs, ase vTqvaT, avsebs TviTSemecnebas, gaorebis, Tvi-
Trefleqsiis momenti Semoaqvs nebismier kanonikur te-
qstSi. yvelaze radikalurad ganwyobili literaturaTm-
codneebi acxadeben kidevac, rom teqsti interpretaciis
gareSe _ araferia: `ar arsebobs teqstebi, arsebobs in-
terpretaciebi~. aqcenti `mZlavr~ wakiTxvaze, romelic te-

36
qstis dafarul potencias amJRavnebs da
naSromebs axal sicocxles sZens, _ Cveni
saukunis lingvisturi filosofiis zoga-
di azris kritikuli eqvivalentia; gamo-
naTqvamis konkretuli azri da, maSasadame,
zusti denotanti mxolod diskusSi da si-
tuaciur konteqstSi Cndeba[45,50].
rogorc aRvniSneT, postmodernizmi
qronologiurad avangardizms mosdevs, ma-
gram misgan gansxvavebiT, Zvel teqstebs
ise mimarTavs, rogorc `avtoritetebs~.
masSi reminiscienciebis, aluziebis, ci-
tatebis, parodirebis siuxvea. gamoiyeneba
sacnobaro da sakancelario teqstebic ki.
am Taviseburebas interteqstualizmi ewo-
da. interteqstualizmi erTaderTi for-
maa, romliTac postmodernizmSi zogad
kavSirTa arsebobaa SesaZlebeli, TiTeuli
teqsti iwereba sxva teqstTa mier, aq mo-
qmedebs avtoris nonselaqciis (SerCevaze
uaris Tqma) damokidebuleba. termini `in-
terteqstualuroba~ Semotanilia post-
modernizmis Teoretikosis i. kristevas
mier, romelic ZiriTadia postmoderniz-
mis mxatvrul qmnilebaTa analizis saSu-
alebebs Soris. m. baxtinma SeniSna, rom
xelovans, sinamdvilis garda, saqme aqvs
agreTve winamorbed da Tanamedrove li-
teraturasTan, romelTanac is gamudmebul
`dialogs~ awarmoebs. `dialogi~ aq gage-
bulia rogorc mwerlis brZola arsebul
literaturul formebTan. `dialogis~
idea kristevam ganmarta wminda formalu-
ri mniSvnelobiT, rogorc teqstebis (mxo-

37
lod literaturis sferoTi SezRuduli) dialogi, e.i. `in-
terteqstualuroba~... rac Seexeba r. barts, igi aRniSnavs,
rom `yoveli teqsti warmoadgens interteqsts; urTierT-
gansxvavebul doneze masSi monawileoben sxva, met-naklebad
sacnauri teqstebi, romlebic winamorbedi da garemomcveli
kulturis kuTvnilebaa. TiToeuli teqsti warmoadgens Zve-
li citatebisagan naqsov axal qsovils, kulturuli ko-
debis, formulebisa da ritmuli struqturebis nawyvete-
bs, socialuri idiomebis fragmentebs da a.S. _ yovelive
es Sesrutulia teqstis mier da azelilia masSi, vinaidan
teqstamde da mis garSemo yovelTvis arsebobs ena. inter-
teqstualuroba nebismieri teqstis aucilebeli winaswari
pirobaa~[49,234-236]. interteqstualobis prizmaSi samyaro
gvxvdeba, rogorc uzarmazari teqsti, romelSic yovelive
odesRac ukve iTqva... r. bartisTvis nebismieri teqsti Tavi-
seburi `eqokameraa~, m. rifaterisTvis ki _ `sxva teqstebis
presupoziciaTa analizi~, amitom `TviT teqstualobis idea
ganuyofelia interteqstualobisagan da mas emyareba~.
rusi mecnieri i. ilini aRniSnavs: XX saukunis dasas-
rulis `postmodernistuli mgrZnobeloba’’, roca mwerlebi
TavianT nawarmoebebSi ganixilaven misi warmoSobis Teorias,
xolo Teoretikosebi literaturisa da filosofiisa amt-
kiceben, rom mxolod beletristuli, mxatvruli xerxebiT
aRweven TavianT specifiur mecnierul mizans, mTavari da
ZiriTadi Ziebisa aris azris SeRweva yvela sferoSi, mecnie-
rul-kritikuli SemoqmedebiTi azrovnebis saSualebiT, roca
nebismieri Teoriuli analizi iwyebs formirebas xelovnebis
Semoqmedebis kanonebiT[116].
postmodernistuli xelovnebis gansazRvrebis erT-erTi
yvelaze gavrcelebuli princi pia, misi, rogorc erTgvari
mxartvruli kodis, e.i. mxatvruli nawarmoebis, `teqstis~
(`teqsti~, semiotikuri TvalsazrisiT, moicavs xelovnebis
nebismieri qmnilebis semantikursa da formalur aspeqtebs,
radgan misi aRqma gulisxmobs teqstis `wakiTxvas~ reci pi-

38
entis mier) organizebis kanonTa erTobliobis ganxilva. am
midgomis siZnele imaSia, rom postmodernizmi, formaluri
TvalsazrisiT, imgvari xelovnebaa, romelic Segnebulad ua-
ryofs winamorbedi kulturuli tradiciis mier SemuSave-
bul yovelgvar wesebsa da SezRudvebs. amitom postmoder-
nistuli teqstis organizebis fuZemdeblur princi pad d.
fokema miiCnevs nonselaqciis cnebas[48,204].
rogorc bela wifuria aRniSnavs: `teqstis Sida stru-
qturebiT TamaSis, teqstisadmi avtorisa da mkiTxvelis uf-
lebaTa gaTanabrebis, Tavisufali interpretaciis pirobebSi
postmodernistuli nawarmoebi xdeba mxatvruli arCevanis-
admi sruliad Tavisufali, nonseleqcionisturi, liberalu-
ri sivrce, sadac ar arsebobs swori da mcdari, sasurveli
da arasasurveli poziciebi, sadac teqstisadmi pozicia sa-
myarosadmi poziciis gamoxatulebaa’’[93,33].
mecnierma J. Jenetma, wignSi `palimfsestebi: literatu-
ra meore xarisxSi~ (1982), SeimuSava teqstebis urTierTqme-
debis gansxvavebul ti pTa xuTwevra klasifikacia: 1) inter-
teqstualoba, rogorc erT teqstSi ori an meti teqstis
`Tanamonawileoba~ (citata, aluzia, plagiati da a.S.); 2)
parateqstualoba, rogorc teqstis mimarTeba Tavisi saTau-
ris, bolosityvis, epigrafis da a.S. mimarT; 3) metateqstu-
aloba, rogorc winateqstis makontrolebeli da xSirad
kritikuli damowmeba; 4) hi perarqiteqstualoba, rogorc
erTi teqstis mier meoris parodireba; 5) arqiteqstualoba,
rogorc teqstebis Janruli kavSiri[49,237].
amdenad, interteqstualoba teqstSi ori an meti teq-
stis `Tanamonawileobas~ niSnavs, rac gamoxatulia cita-
turobiT, centurobiT, cru citatebiT, klasikuri teqstis
`SelaxviT“, teqstis metaforizaciiT, istorizmiT, demiTo-
logizaciiT, sadac miTis gansxvavebul formas vxvdebiT, da
a.S.
saintereso mosazreba aqvs teqstis mniSvnelobis Sesa-
xeb manana kvaWantiraZes: mxatvruli teqsti mouxelTebel

39
mniSvnelobaTa sistemaa, sadac aRsaniSni Tan igulisxmeba,
Tan xelidan gvisxlteba. igi ganuwyvetliv cimcimebs Cvens
Tvalwin, magram arasdros iZens mkafiod dasrulebul gamo-
saxulebas. amdenad, teqstis, rogorc niSanTa sistemis ar-
sebobis azri saboloo mniSvnelobis Setyobineba ki ar aris,
aramed TviT sistemis arseboba... adamianis unari, erTi da
igive sagani an movlena gansxvavebul viTarebaSi sxvadasxva-
nairad aRiqvas, anu erTsa da imave sityvas mianiWos sxvadasx-
va mniSvneloba, ukve gulisxmobs mniSvnelobis gansxvavebul
formaTa SesaZleblobas literaturaSi. literatura aseTi
magulisxmebeli da mouxelTebeli azrebis sivrcea, sistema,
romlis Semadgenelebi garkveuli wesiT erTiandebian, raTa
daicvan teqstis Seuvaloba da bundovneba[59,154].
Tanamedrove romani, cnobili Teoretikosis mixeil bax-
tinis azriT, `dialogur’’ xasiaTs atarebs, rodesac avtors
yvela kerZo SemTxvevaSi saqme aqvs erTdroulad rogorc
mis winamorbed, ise Tanadroul literaturasTan, romel-
Tanac is mudmiv dialogSi imyofeba. romanul mwerlobaSi
avtori aTanxmebs erTmaneTTan sxvadasxva diskursul ti pebs
da enobriv doneebs da amasTanave mTxrobelis xmis miRma
yovelTvis arsebobs personaJTa xmis arsebobis SesaZleblo-
ba. pirdapiri Tqmis anu diskursuli diskursis arseboba
romanSi citatis saxiT warmogvidgeba. rac Seexeba poli-
foniurobas, `mravalxmianobas’’, mas `Tavisi’’ da `sxvisi’’
sityva udevs, anu `sxvisi sityva’’, `sxvisi metyveleba’’, ro-
melic CarTulia avtoriseul konteqstSi, anu `metyveleba
metyvelebaSi’’[104,121].
arsebobs gansxvaveba citatasa da citacias Soris. ci-
tata nawarmoebSi Semotanili brWyalebiT Tu ubrWyalebod
warmoadgens `sxvisi’’ sityvis gamoyenebas mTliani romanis
azris gasavrcobad, xolo citacia, unda moviazroT, ro-
gorc sxvisi sityvis Semotanis procesi ganxorcielebuli
irib TqmaSi.
citatebi avtors axali `semiosferos’’ Sesaqmnelad Se-

40
moaqvs da cdilobs SeinarCunos myari daZabuloba `sakuTar’’
da `sxvis’’ sityvas Soris. avtors `sxvisi’’ sakuTar kon-
teqstSi imisTvis Semoaqvs, rom garkveul situaciaSi igi
Tavisad aqcios, magram distancia mainc ar ispoba da sityva
erTdroulad `sxvisi’’ da `sakuTari’’ konteqstis kuTvni-
leba xdeba. citata `sxvisi’’ teqstis Segnebuli gamoyenebaa,
romelic sulac ar gulisxmobs teqstis cnobas mkiTxvelis
mxridan. citacia ki, aris movlena, romlis drosac avto-
ri Tavisi azris gamosaxatavad mimarTavs `sxvis’’ teqsts,
aqedan gamomdinare, arsebobs dapirispireba or avtors, or
teqsts Soris. citaciis damaxasiaTebeli niSani eqspresiaa,
igi amavdroulad aris werac da kiTxvac, Tumca wera igive
gadaweraa da ar gansxvavdeba citirebisagan.
rac Seexeba decentracias, postmodernizmi akritikebs
centrirebas, rogorc ZiriTad princi ps axali drois evro-
puli kulturisa. modernizmis racionaluri cnobiereba
ukugdebulia rogorc metafizikuri. subieqtis decentracia,
romlis irgvlivac iqmneboda cnobiereba, kultura, sazo-
gadoebrivi cxovreba, dekonstruqcia yovelnairi teqstisa,
vlindeba aramyar niSnebSi, kodebSi, romelSic gamoxatulia
nebismieri teqsti, nebismieri cnobiereba. amaze damyarebu-
li potmodernistebi amtkiceben mTlianobis arsebobis ideas,
azrovnebas, codnis universalur sistemas, romelic SeiZle-
ba iyos mxolod fragmentebi mravali lokaluri kulturis
konteqstebisa, romelic aZlevs mas uflebebs da Zalas.
amitomac aranairi codna ar SeiZleba Sefasdes kulturis,
tradiciisa da enis konteqstis gareSe. zustad am TezisiT
kravs postmodernistuli kritika yvela warsul kulturas,
cnobierebis magaliTiT, rogorc metafizikuri da logocen-
truli, misi `meTodologiuri daeWvebis~ urTierTobidan
universaluri faseulobebis racionaluri mtkicebulebebiTa
da sinamdviliT, Tavad racionaluri Secnobis formiT, misi
uariT modernis ZiriTadi epistomologiuri Tvisebebisadmi.
J. f. liotaris Tanaxmad, posmoderni xasiaTdeba ori

41
ZiriTadi niSniT: mxolobiTobis dangreviT da prularizmis
zrdiT[113]. postmoderni _ upirveles yovlisa angrevs uni-
versalur da racionalur dominants modernisa. religia da
istoria, mecniereba da xelovneba, gansakuTrebiT `udidesi
istoriebi~ axali drois filosofiuri azris princi pebis
organizatorebad gvevlinebian, iseTebad, rogoricaa hegelis
`sulis dialeqtika~ progresis idea, pirvelobis emansi pacia
da a.S.
baxtinis azriT, postmodernis epoqis specifika ganisaz-
Rvreba imiT, rom ar arsebobs mas mere, rac decentrire-
bis moqmedeba moxda da ar muSaobs iseTi miTologemebi,
rogoric aris RmerTi, buneba, suli, arseboba... idealiuri
da Tbili centris sanacvlod axali ti pis adamiani irCevs
Sinaganad Seqmnas arasavse sivrce, garkveulwilad daculi
zona, uzrunvelyofili SesaZlebloba sakuTari Tavis naxvi-
sa sxva mxriv, an Tu visargeblebT baxtinis terminologiiT,
pozicia amoucnobis mouxelTeblobisa[104,122].
saintereso mosazreba aqvs mecnier olga vainSteins isto-
rizmTan dakavSirebiT postmodernistul epoqaSi: `istoriz-
mis garkveuli koncefcia dekonstruqciis ganuyofel na-
wilad mimaCnia~, _ wers erT-erTi yvelaze kompetenturi
mkvlevari s. girharti da misi sifrTxile gasagebia: `de-
konstruqtivizmSi~ TviT sityva `istoria~... iseT cnebebTan
asocirdeba, rogorebicaa `praqtika~, metyveleba, situaci-
uri konteqsti, mexsiereba, mokled _ droSi ideis ramde-
nime konkretuli variantis sxvadasxvagvar realizaciasTan.
literatura, piriqiT, damwerlobasTan _ ufro arsiseul
sawyisTanaa dakavSirebuli, ufro axloa filosofiasTan,
abstraqtul azrovnebasTan, amitom literatura istori-
is codnas, mis TviTrefleqcias ganapirobebs, istoriul
movlenaTa mniSvnelobas aSiSvlebs, iseT kiTxvebs iZleva,
romelTac Tavad istoria ver dasvams... teqstis interpre-
tirebisas mas istoriul epoqaSi `vaTavsebdiT~, riTac mis
`centrirebas~, `damiwebas~ vaxdendiT, aRniSnulTa sistemas

42
amxsnel konteqsts vuerTebT da literaturis epistemolo-
giuri Tvisebebi ikargeba[45,44].
miTologia, romelsac Semoqmeds tradicia da mfarvel-
momxmarebeli warsulSi axvevda Tavs, postmodernizmSi ar-
CeviTi da nebelobiTi gaxda. aq gamoxatuli interpretacia
gansxvavdeba sxva mimdinareobebisas asaxuli interpreta-
ciisagan. rogorc germaneli mecnieri ulrih mani aRniSnavs:
`interpretaciis mecniereba erTian xedvas, xedvis mTlia-
nobas gulisxmobs da isaxavs miznad~[64,271]. postmoderni-
stul mwerlobaSi interpretirebuli miTologia sruliad
gansxvavdeba modernizmis mier gafetiSebuli miTis gamoy-
enebisgan. aq Tavisufali nebis mqone mweralma SeiZleba um-
niSvnelo detalis Sesaqmneladac ki gamoiyenos esa Tu is
miTologiuri teqsti, an cnobili qarTveli mwerlis oTar
WilaZis msgavsad, `daamiwos’’, gauTanabros adamianis realur
yofas.
postmodrenistul mimdinareobaSi arsebuli `literatu-
ruli~ teqstebis gacnobisas aRniSnaven, rom postmoder-
nistebi weren `teqsts teqstze~, anu postmodernistul
literaturaSi interteqstualoba ikavebs TiTqmis mTel
nawils. teqstis gagebisTvis mniSvnelovan rols, ra Tqma
unda, TviT teqsti asrulebs, radgan arseboben ori ti pis
avtorebi, romlebic ise qmnian teqstebs, rom mkiTxveli
swored ise igebs, rogorc avtors surs, da meore ti pis
avtorni, romlebic specialurad toveben `cariel adgils~
teqstSi da mkiTxvels individualuri gagebis Tavisuflebas
aZleven.
avtori teqstis Seqmnis Semdeg scildeba mas da teqsti
agrZelebs damoukidebel arsebobas. rogorc u. eko gansaz-
Rvravda, nawarmoebis kiTxvis pirveli sawyisi kodis aRmo-
Cenisaken aris mimarTuli, am aRmoCenis Semdeg nawarmoebis
`zusti~ kiTxvis mcdelobaa saWiro, aqedan kvlav dRevanel
kodebsa da leqsikas ubrundebian, raTa isini informaciasTan
mimarTebaSi gamoiyenon.

43
gaCnda mosazreba, rom teqstis aRqma ara marto fabu-
lis, aramed semiotikis doneze SeiZleba. amis Sedegad sami
sakiTxi gamoikveTa: a) XX saukunis II naxevris litera-
turuli teqstebis Seswavlisas erTmaneTs unda gaemijnos
epoqa da literaturuli momdinareoba (postmodernuloba~
da `postmodernizmi~); b) axali literaturuli mimdina-
reoba kulturuli kodebisadmi apelaciis gziT mieswrafvis
simulaturuli realobis Seqmnisaken; g) postmodernistuli
msoflxedva cdilobs daubrundes zogadsakacobrio kultu-
ris cnebas.
unda aRvniSnoT, rom postepoqis kulturis gabatonebu-
li niSani ekleqtizmia, TiTqos warmoiSoba erTgvari ganur-
Cevloba gemovnebisa, kriteriumebis ararsebobisa da zogjer
SesaZlebeli xdeba xelovnebis qmnilebaTa Rirebulebebis
gansazRvra motanili mogebis mixedviT (wigni - bestseleri,
filmi - blokbasteri, musika - hiti).
postmodernuli kulturis istoria ironiis fonze iwe-
reba. es ironia aravis da arafris dacinvas ar iTvalis-
winebs, am SemTxvevaSi mas `makoreqtirebel ironiasac’’ ki
uwodeben.
postmodernizmis TvisebaTagan, rogorc aRvniSneT, xaz-
gasasmelia paranoiuloba, mis magaliTad ken kizis roma-
ni `viRacam gugulis budes gadaufrina’’ mohyavT, romlis
mTavari gmiri alogikur mtrul viTarebaSi axorcielebs
sakuTar warmosaxvaSi argumentirebul qmedebebs. krizisu-
lobas, avtoritetebisadmi rwmenis dakargvas postmoder-
nistebi epistomologiur daeWvebamde mihyavT. maT miaCniaT,
rom sinamdvilis wvdoma ar xelewifebaT zust mecnierebebs,
am amocanas mxolod intuitiuri `poeturi azrovneba’’ gan-
axorcielebs.
postmodernistul teqstebSi `literaturoba~ Cndeba
erTdroulad sxvadasxva doneze: Tema, problema, aRniSv-
nis sagani, idea, kompozicia, siuJeti, tonaloba. rogorc
n. kapanaZe aRniSnavs, saerTod `mxatvruli teqstis maxa-

44
siaTeblad saxeldeba fiqcionaloba. samecniero teqstebSi
faqtebi qmnian safuZvels~, mxatvrul teqstebSi ki `faqtebi
qmnian fons~. mecnierul teqstSi arsebobs maradiuli Tema
_ gadawyvetis SesaZlebloba, mxatvrul teqsts ki `mara-
diuli Temis~ amouwuraoba da interpretaciis nairgvaro-
ba axasiaTebs. am niSans emateba esTetikaSi maxasiaTebelic.
aramxatvruli komunikaciis dros aramxatvruli informa-
ciis `zemoqmedeba~ wydeba gagebis doneze da komunikaciis
gansaxorcieleblad iTvleba. mxatvruli funqciuri xed-
visTvis damaxasiaTebelia, rom siRrmiseuli (sruli) gageba
aris ara mxolod verbaluri donis aRqma, aramed am in-
formaciis gadayvana sxva safexurze, informaciis esTetikis
sferoSi gadayvanis procesi, sadac xdeba mxatvruli xatis
konstruireba~[55,69].
postmodernistuli teqsti upirvelesad calkeul eneb-
zea kodirebuli. postmodernistuli mravalsityvaoba war-
moSobs `transkulturas~, gamaerTianebels arqaul da Tana-
medrove, avangardul da tradiciul, klasikas da paralite-
raturas, socrealizms da modernizms Soris.
postmodernistul teqstebSi Cans elementebi saojaxo-
sayofacxovrebo qronikidan, fsiqologiuri da filosofi-
uri romanebi, memuaruli da epistolaruli literatura. aq
arsebobs ganurCevloba Janrebisa, Tundac erT nawarmoebSi
SeiZleba gaerTianebuli iyos ramdenime Janri. Tavad, rogorc
literaturuli mimdinareoba, postmodernizmi, mimarTulia
mTlianad msoflio kulturisken da erT romelime sferoSi
ar aris moqceuli. XX saukunis literatura, romani da
saerTod teqsti warmoadgens maradiuli (pozitiuri Tu
negatiuri) sawyisebis gansasazRvravad warmodgenil wyaros,
romelSic saukuneebis manZilze dagrovili Tvisebebi erwy-
mis axali teqstisTvis damaxasiaTebel Tvisebebs da qmnis
axal postmodernistul teqsts, anu teqsts, romelSic ga-
moxatuli Semcveloba ikiTxeba ormagad, igrZnoba damaluli
`Rimili”, ironia, miTis an cnobili citatis parodirebac

45
ki. amdenad postmodernizmi axali movlenaa XX saukunis
literaturaSi.
amrigad, XX saukunis meore naxevarSi, kerZod, 70-80-
iani wlebidan literaturaSi Cndeba siaxleebi _ zogadsaka-
cobrio, fsiqologiuri da metafizikuri. socialur-isto-
riuli, droiT-sivrculi CarCoebi farTovdeba, ufro zo-
gad formas Rebulobs, icvleba avtoris roli nawarmoebSi,
ufro srulqmnili xdeba stilis ormagi kodireba, teqstSi
Cndeba moulodnelobiT datvirTuli sivrceebi, pirobiTi da
abstraqtuli formebi, vxvdebiT ekleqturobas, pro-metafo-
ras, pro-istoriul damokidebulebas, pro-iumors, pro-sim-
bolurobas, orazrovnebas, yovelive es ki postmodernizms
gamoarCevs sxva mimdinareobisagan. misTvis damaxasiaTebeli
centonuroba da citaturoba, cru citireba, klasikuri te-
qstis `Selaxvis” xerxi, `CamonaTvalis”, `katalogis” xerxi,
totaluri miTebi da mravali sxva niSnebi postmodernizms
gansxvavebuli da mniSvnelovani kuTxiT warmoaCens. rogorc
aRvniSneT, interpretaciam gansxvavebuli mniSvneloba da dat-
virTva SeiZina, igi warmoadgens e.w. `araswor~, arapirdapir
interpretacias, garkveuli mizniT avtori axdens cnobili
nawarmoebis Tu istoriuli movlenis nawarmoebSi `gamoyene-
bas~ da am cnobili teqstebis Tu movlenebis ironizacias,
parodirebas. interpretaciis safuZvelia literaturuli
ena, xolo mis instrumentad nawarmoebis aRmqmeli pirov-
nebis cnobiereba iTvleba. postmodernizmis TeoriaSi erT-
erT mniSvnelovan rols ena, enis ritorikuloba asrulebs.
ena Tavisdauneburad qmnis miTs da araswor, arapirdapir
mniSvnelobas warmoSobs, misi pirobiTi, ironiuli buneba ki
interpretaciaTa mravalferovnebiT vlindeba. modernistu-
li nawarmoebisagan gansxvavebiT postmodernisti mwerlebi
interpretaciis gansxvavebul xerxs mimarTaven, amsxvreven
CarCoebs da iluziebs, qmnian realur, miwier saxeebs.
XIX saukunis bolos da XX saukunis pirvel naxevarSi
gabatonebuli utopiuri damokidebuleba postmmodernizmma

46
ukuagdo da literaturas misca momavlis atributebi: ganu-
sazRvreloba, mravalazrovneba, ironiuloba, gansxvavebuli
formebi, Tavisufali azrovneba da a.S.
amdenad, gamovyofT postmoderns _ rogorc epoqas da
postmodernizms _ rogorc literaturul mimarTulebas.
postmodernuli Teoriebi, miuxedavad modernis mZafri kri-
tiksa, mainc Seicavs modernistul implikaciebs. magaliTad,
fredrik jeimsonis, postmodernisti marqsistis Teoriebi,
xSirad eqceva Tavad postmodernist moazrovneTa qarcecxl-
Si, radgan, maTi azriT, igi marqsistuli meta-narativis
gadmonaSTebs Seicavs. jeimsoni postmodernizmSi erTdrou-
lad katastrofisa da progresis mimarTulebebs xedavs.
misi azriT, postmodernis erT-erTi mTavari niSani aris is,
rom esTetikuri produqcia gaxda saqoneli. mesame fazas ki,
jeimsonis mixedviT, “gviani kapitalizmi” ewodeba. am uka-
nasknelisTvis damaxasiaTebelia postmodernuli kultura.
fredrik jeimsoni gvTavazobs postmodernuli sazogadoebis
oTx ZiriTad elements:
1. postmodernul sazogadoebas axasiaTebs zedapirulo-
ba da siRrmis nakleboba. jeimsonisTvis simulakra aris
identuri asli, romlis originali arasodes arsebula.
2. postmodernizmi xasiaTdeba emociis da efeqtis gaqrobiT.
3. postmodernSi dakargulia istoriuloba. Cven ar
SegviZlia warsulis codna. Cven mxolod gvaqvs garkveu-
li teqstebi warsulis Sesaxeb, Tumca maTi repro-
ducireba SeuZlebelia. jeimsonis sityvebiT, esaa “war-
sulis yvelas stilis uwesrigo kanibalizacia”. war-
suli da awmyo mWidrod aris erTmaneTze gadabmuli.
4. postmodernul sazogadoebasTan dakavSirebulia axali
teqnologiebi. produqtiuli (mwarmoebeli) teqnikebis nacvlad
dominirebs re-produqtiuli teqnikebi. gansakuTrebiT, eleq-
tornuli media, magaliTad, televizori da kompiuteri[57,110].
Tu jeimsoni erT-erTi yvelaze zomieri postmoder-
nistia, Tumca mis mier Camoyalibebuli debulebebi sadaoa

47
da sapirispiro mosazrebebis mtkiceba SesaZlebelia; Jan
bodriari[105] aSkarad yvelaze radikalurebis frTas mieku-
Tvneba. misi azriT, Tanamedrove sazogadoebaSi produqciis
nacvlad media, kibernetikaluri modelebi, codnisa da gar-
Tobis industriebi dominirebs. saxezea niSnebis batonoba
produqciaze. niSnebsa da realobas Soris gansxvaveba wai-
Sala. amgvarad, bodriari jeimsonis msgavsad, saubrobs simu-
laciis procesebze, romlebsac simulakrebamde, anu `sagnebi-
sa da movlenebis reproduqciebamde” mivyavarT. samyaroa iqca
hi perrealobad - mediam Sewyvita realobis asaxva; igi gaxda
realobis Semoqmedi. bodriarisTvis Tanamedroveoba sikvdi-
lis kulturaa. sikvdilis SiSi adamianebs aiZulebT CaerTon
samomxmareblo kulturaSi, Tumca simboluri gacvla amgvari
mdgomareobis primitiuli alternativaa, amitom, bodriari
gvTavazobs “cdunebas”, rogorc sasurvel alternativas. avi-
Tarebs fatalobis Teorias. bodriari uars ambobs yovelgvar
iseT meta-narativze, romelic am situaciidan gamosavals
SemogvTavazebs, Tumca erTi mxriv, teqnologia dgas, meore
mxriv ki, modernisgan SemorCenili kontrolis meqanizmebis
ganviTareba. miuxedavad imisa, rom Cven ar veTanxmebiT post-
modernizmis Teoriisadmi radikalurad ganwyobil mecnierTa
mosazrebebs, maTi gauTvaliswinebloba marTebuli ar iqneba.
saintereso dakvirveba aqvs Tamar berkiaSvils msoflio
literaturaSi postmodernis SefasebasTan dakavSirebiT:
postmodernis epoqisadmi araerTgvarovani midgomaa. iurgen
habermasi miiCnevs, rom postmoderni _ es aris daumTavrebe-
li moderni. dReisaTvis, misi azriT, modernma Tavis piks
miaRwia da ar SeiZleba laparaki sruliad axal da gansxva-
vebul paradigmaze. niu eidJic uaryofs postmodernistuli
epoqis arsebobas. is, rac dRes xdeba ueWvelad modernia,
razedac metyvelebs TviT am moZraobis dasaxeleba, rome-
lic emTxveva moderns da ubralod mis gviandel fazaze
miuTiTebs. bodriari moderns uwodebs `scenis epoqas’’, vin-
aidan masSi yvela movlena miiswrafoda TviTwarmodgenisken,

48
rogorc scenaze, ris dagvirgvinebas televizia warmoad-
gens... deniel belic ar iziarebs postmodernistuli epo-
qis Taviseburebas. warmoadgens ra teqnokratiis damcvels,
is miiCnevs, rom postmodernistuli sazogadoeba sawarmoo
urTierTobebis ganviTarebis iseTi stadiaa, rodesac qre-
ba yvela istoriuli, socialur-ekonomikuri winaaRmdegoba
teqnikis ganviTarebis Sedegad... postmodernis gamowvevebma
enTuziazmi gamoiwvies `axal memarjveneebSi’’ (a. meleri, a.
de benia, r. stoikersi da sxva). isini sixaruliT aRniS-
navdnen, rom damTavrda princi pebis ganuyofeli batonobis
epoqa; Tumca, swored ganmanaTleblobis diadi proeqtis Se-
laxva awuxebs i. habermass. is brals sdebs postmodernizmis
mxardamWerebs renegatulobaSi da faSizmSic ki. mTlianad
uaryofs ra postmoderns, is masSi xedavs pre-modernis da-
brunebas. umberto ekos azriT, postmodernistuli xedvis
niSnebi yvela epoqas axasiaTebs sulieri krizisis periodSi.
swored am dros xdeba individualuri subieqtis gamwireba,
ris Sedegadac ikargeba tradiciis damcavi pirovnuli sti-
li... postmodernistuli cnobierebisaTvis sruliad ucxoa
profetuloba. esTetikur sferoSi relativizmi anadgurebs
avtoriseul diqtats, avtoris totalitarizms, nebismier
ideologias. amieridan avtori, mwerali, xelovani aRar la-
parakobs yvelas saxeliT, aRar aris xalxis maswavlebeli,
winamZRvari. postmodernis princi pebze Tu vilaparakebT,
rasakvirvelia, unda iTqvas, rom aseTi princi pebi ar arse-
bobs, Tu ar CavTvliT princi pad erTi WeSmaritebis uaryo-
fas. jer kidev vitgenStaini aRniSnavda, rom WeSmariteba
ubralod sityvaa, romelic aRniSnavs imas, rasac aRniSnavs
leqsikonis mixedviT. WeSmariteba sityvaa, romelsac arsi
ara aqvs, anu uaryofilia WeSmaritebis istoriuloba da is
sityva, romelic teqstis erT-erTi elementia, anu istori-
is nacvlad teqsti gvaqvs, istoria ki teqstis wakiTxvis
istoriaa[15].
epistomologiuri TvalsazrisiT postmodernizmi ram-

49
denime TvalsazrisiT SeiZleba CamovayaliboT:
1. fundamentalizmi. postmodernizmi aqcents akeTebs
adamianis damokidebulebaze samyarosadmi mis fundamen-
talur transformaciaSi, aseve simboluri sistemis
SeRwevis safuZvelze masmediis kulturaSi, konstru-
irebuli samyaros absoluturad xelovnur modelSi.
2. `sinamdvilis~ interpretacia, anu aranairi codna ar
SeiZleba Sefasdes kulturis, tradiciisa da enis konteqsts
miRma, romelic aZlevs mas SesaZleblobas da matebs azrs.
3. fragmentuloba azrovnebisa dakavSirebulia postmodern-
istuli interpretaciul realobasTan, rogorc mravlobiTo-
basTan, Sedgenili mxolobiTi elementebisa da moqmedebebisagan.
4. konstruqtivizmi _ postmodernizmSi samyaros magal-
iTi `rogorc is aris~ cvlis warmodgenas samyaroze so-
cialur da lingvistur konstruqciaSi, gansazRvruli so-
cialuri procesebiT.
Tuki gavaerTianebT postmodernizmis Tvisebebs xelovne-
bis paradigmaSi, rogorc xarisxi, Tviseba, daxasiaTeba gamov-
lineba, rogorc sazRvargareTis (ixab hasani, jan bodriari,
Jak derida, Jil delezi, m. epSteini, n. leidermani, m. li-
popevki, m. zalatonosovi, v. kuricini da a.S.) literatu-
raTmcodneTa Tu filosofosTa SexedulebebiT, im daskvnamde
mivalT, rom postmodernizmis gansazRvrebisas SeiZleba gam-
ovyoT sxvadasxva ti pologiuri maxasiaTeblebi:
1. Semcveloba. ganusazRvreloba, amoucnobis kulti, Secdoma,
miniSneba, situacia `azrovnebis labirinTisa~, azris gaelveba...
2. aqsiologia. dekanonizacia, brZola tradiciul fa-
seul centrTan (sarkaluri kultura adamianSi, eTnosi,
logosi, avtoris portreti). am mxriv postmodernizmi
garkveulwilad warmoadgens filosofiur `qimeras~, Tuki
operirebas daviwyebT Semecnebasa da gansazRvrebas Soris.
3. kompozicia. fragmentuloba da princi pi TviTneburi mon-
taJisa, SeTavseba SeuTavsebelisa, niSnebis aradaniSnulebisame-
br gamoyenebisa, proporciis darRveva, dekonstruqciuli prin-

50
ci pis aRzeveba: dangreva da aRdgena axali kavSirebisa qaosSi.
4. Janri. marginaluri, rogorc danergva tradiciuli
Janrisa, formis Seqmna; areva maRali da dabali Janrebisa,
rac gamoixateba, erTi mxriv beletristuli literaturiT,
deklarirebuli uariT seriozulobaze, meore mxriv _ Janro-
brivi difuziiT; politeqstualoba, interteqstualoba, rem-
iniscireba, teqstis datvirTva arateqstobrivi aluziebiT;
5. adamianuroba, pirovnuloba, mTavari gmiri, personaJi da
avtori. SemoqmedebiTi sawyisi iracionalurobisa, immanenturi
azrovneba, apokalifsuri msoflmxedveloba.
6. esTetika. epataJi, gamowveva, brutaluroba, protes-
ti mSvenieri klasikuri formisadmi (magram ara uaryofa,
ufro SeTavsena, an `ganaxleba-Canacvleba~).
7. mxatvruli princi pi da Tviseba: inversia; ironia, pru-
laruli samyaros da adamianis mtkiceba; niSneuli sistemis
dangreva, rogorc gamarjveba qaosisa realobaSi: TamaSi,
rogorc arseboba realobaSi da xelovnebaSi, urTierTmi-
marTebis forma literaturasa da sinamdviles Soris.
rogorc nana gafrindaSvili aRniSnavs, postmodern-
izmis arsebiTi maxasiaTeblebi formaSi ar unda veZeboT.
ideis gamoxatvis forma SeiZleba iyos gansxvavebuli (trad-
iciuli, mimarTulebisa da skolisaTvis niSandoblivi an
sruliad originaluri da marto erTi avtorisTvis damaxa-
siaTebeli). postmodernizmis arsebiTi niSnebi devs Sinaars-
Si, epoqis ideologiaSi. Txrobis fragmentuloba, eklqtika,
radikaluri pluralizmi, interteqstualoba, totaluri
ironia, miniSnebis teqnika, ormagi kodireba, kolaJuroba,
citaturi azrovneba da postmodernizmis sxva niSnebi Sei-
Zleba ar aisaxos postmodernistuli teqstis stilsa da
formaSi, magram aucileblad unda aisaxos teqstis ideo-
logiaSi, rogorc postmodernistuli msoflSegrZnobis ma-
tareblebi da gamomxatvelebi. da, rac yvelaze ufro mTa-
varia, isini siuJetiT unda iyvnen gamyarebuli, e.i. unda
hqondeT siuJeturi motivireba, rac nawarmoebis ideebis

51
sistemas daakavSirebs epoqis sulTan. swored ase, ideolo-
giurad, da ara formalurad esmiT postmodernizmis xasiaTi
Teoretikosebs[26,262].
amrigad, postmodernizmi, rogorc literaturuli mim-
dinareoba, axali, transkulturuli fenomenia, romelic
yalibdeba XX saukunis 70-iani wlebidan da dRemde ganviTa-
rebis procesSia. misi upirvelesi saxesxvaoba modernizmis
mraval sakiTxTan aris dakavSirebuli. igi gansxvavdeba da
kontrasts qmnis masTan, Tuki modernizms axasiaTebs: ro-
mantikuli damokidebuleba, daxuruli formebi, mizani, Ca-
nafiqri, ierarqia, ostatoba, logosi, xelovnebis nimuSi,
dasrulebuli nawarmoebi, distancia, Semoqmedeba, totalu-
roba, sinTezi, moqmedeba, Janri, sazRvari, semantika, para-
digma, metafora, seleqcia, fesvebi, siRrme, interpretacia,
mimarTuleba, kiTxva, didi istoria, paranoia, metafizika,
gansazRvruloba; postmodernizmi mis sapirispiro formebSi
Rebulobs srul saxes, magaliTad igi ganisazRvreba Semde-
gi formebiT: parafizika/dadaizmi, gaxsnili formebi, Tama-
Si, SemTxveva, anarqia, ganusazRvreloba, dumili, moqmedebis
procesi, TviTmoqmedeba, dekonstruqcia, antiTezisi, gauCi-
nareba, teqsti/interteqsti, ritorika, sintagma, metonomia,
kombinacia, rizoma/zedapiruloba, interpretaciis gansxvave-
buli forma, e.w araswori, arapirdapiri mniSvneloba, ganu-
sazRvreloba, werili, mcire istoria, Sizofrenia, ironia,
pastiSi da a.S. e.i. postmodernizmi iTvleba iseTi kulturis
qmnilebad, romelsac ar gaaCnia absoluti, zusti gansaz-
Rvrebebi an safuZvlebi. postmodernizms axasiaTebs Sexedu-
lebebis pluralizmi da gansxvavebuloba; TiTqos azrovnebam
dakarga unari da rwmena imisa, rom samyaros Secnoba ZaluZs.
sazogadod azrovnebam dakarga prioriteti da intuiciam Ta-
visi uflebebi daibruna. upiratesobis miniWebis aucileblo-
ba gaqra da tradiciulma, Zvelma, arqaulma iseTive mniSvne-
loba da Zala SeiZina, rogorc Tanamedrovem.
mTavari siZnele Tanamedrove kulturis gagebis gzaze

52
aris Tavad misi sirTule[111,12], _ aRniSnavs mecnieri l.
karasevi. siZnelis dasaZlevad ki saWiroa sakiTxis Rrma
Seswavla, da rogorc mecnier v. novikovs miaCnia, mTavaria
gavaerTianoT yvela koncefcia postmodernizmisa: akademiuri
da polemikuri, mkacr terminologiuri, bundovnad gameta-
forebuli, viwro da farTo, seriozuli da Rimilnarevi,
erTgvarovani, pirdapiri da paradoqsaluri, raTa Semdeg da-
viyvanoT isini mxatvruli realobis winaSe da mivuaxlovdeT
sinamdviles[120,9].
rogorc kritikosi s. hiu hlmeni aRniSnavs, 1960-ian
wlebSi yovelgvarma wesrigma gza dauTmo wesrigis uaryo-
fas, xelovnebis SeTxzul samyaroSi umcires fragmentebze
danawevrebuli samyaroebis Semotanas, axal kritikul Teo-
riebs, romlebic fenomenologiis formebia. miTiuri Sreebi
esTetikuriT Canacvlda. tradiciulma romanma gza dauT-
mo antiromans[101,70]. Semdeg ki es yvelaferi qaoturad
gagrZelda da 70-80-iani wlebisTvis TandaTan gaerTianda
erT mimdinareobaSi, radganac adre arsebul literaturuli
mimdinareobis CarCoebSi ar jdeboda.
postmodernizmis ganviTarebis gzebze saintereso mosaz-
reba aqvs qarTvel kritikoss n. muzaSvils: renesansidan post-
modernizmamde gawolili procesi, es aris individualizmis
dafuZnebis, anu adamianis gaTavisuflebis ukiduresad mZime
da sisxliani procesis ramdenime saukunovani mxatvrul-
inteleqtualuri istoria. kidev ufro Tu davazustebT,
dasavluri kultura, rogorc renesansidan postmodermniz-
mamde gawolili procesi, sxva araferia, Tu ara dasavluri
kacobriobis cnobierebaSi areklili maTive religiuri, in-
teleqtualuri Tu socialuri cxovrebis urTulesi peri-
petiebi... mokled, es yvelaferi erTi mTlianobaa, anu yove-
li mxatvruli stili Tavisi epoqis yofierebis produqtia,
erTgvari gancda, romelic mxatvrul SemoqmedebaSi wminda
inteleqtualur refleqsiaSi Sesabamis formebs Rebulobs.
es formebi mxolod mogvianebiT inaTleba sentimentalizmad,

53
romantizmad, realizmad an naturalizmad. amitom romelime
konkretuli mxatvruli stilis _ romantizmi iqneba igi Tu
postmodernizmi _ arsSi wvdoma sruliad SeuZlebeli mgo-
nia im sazogadoebis yofierebis Tundac uzogadesi analizis
gareSe, romlis wiaRSic Caisaxa, ganviTarda da mokvda esa
Tu is esTetikuri mimdinareoba[3].
dasavleTis Tanamedrove mkvlevrebi postmodernizmis fe-
nomenis warmoSobas ukavSireben burJuaziuli cnobierebis
kriziss. isini xazgasmiT aRniSnaven, rom swored am cnobiere-
bis burJuaziulobam ganapiroba misi SemecnebiTi SesaZleblo-
bis kraxi. postmodernizmis warmoSobis meore, aranakleb
arsebiT mizezad iTvleba reaqcia saerTo sociokulturuli
situaciis Secvlaze, rodesac mas-mediis zegavleniT daiwyo
masobrivi cnobierebis stereoti pebis aqtiuri Camoyalibeba.
am faqtoriT mniSvnelovanwilad aixsneba postmodernizmis
epataJuri da groteskuli buneba: is ironiulad ekideba
masobrivi esTetikuri cnobierebis stereoti pebis warmom-
Sobi trivialuri xelovnebis Sablonebs da mimarTavs maT
parodirebas... postmodernistuli xelovnebis (musikis, fer-
weris, skulpturis, literaturis) ayvaveba ruseTSi gvai-
Zulebs, garkveuli sifrTxele gamoviCinoT sazogadoebrivi
cnobierebis mxolod erTi, konkretuli formis krizisze am
fenomenis dayvanisas. albaT, ufro marTebulia im Teoreti-
kosebis (u. ekos, d. lojis) Tvalsazrisi, romlebic gar-
dauvalad miiCneven msgavsi movlenis warmoSobas nebismieri
kulturis epoqebis urTierTSenacvlebisas, rodesac `ingre-
va’’ erTi da mis nangrevebze warmoiSoba meore kulturuli
paradigma: msgavss process SeiZleba hqondes sruliad gansx-
vavebuli (politikuri, socialuri, mecnierul-teqnikuri da
msoflmxedvelobrivi) mizezebi[50,206].
dasavlur literaturaSi postmodernizmis warmoSoba
modernizmis maRali ierarqiuli kulturis dekonstruqciis
procesebs daukavSirda. rusul da, saerTod sabWoTa mwer-
lobaSi postmodernizmis ganviTareba ufro rTul sakiTxeb-

54
Tan iyo dakavSirebuli. sabWoTa periodis literatura ar
iyo monoliTuri, is iyo sxvadasxva formebiTa da Tvise-
bebiT ganpirobebuli da gansxvavebuli. aq iyo SemorCenili
avangardi da wina saukuneebis `naturaluri skolis~ vari-
antic ki arsebobda. mkacri cenzuris pirobebSi literatu-
ris ganviTareba garkveul problemebTan iyo dakavSirebuli,
magram postmodernizmis mier axleburad Semotanili inter-
pretaciis Teoria erTnairad misaRebi gaxda yvela saRad
moazrovne SemoqmedisaTvis. dasawyisisTvis ufro interpre-
tirebul teqstebs, citatebs Tu citaciebs vxvdebiT.
qarTuli postmodernizmi Tvisobrivad, ra Tqma unda,
gansxvavdeba dasavluri postmodernizmisagan, miuxedavad
imisa, rom mis niSnebs 70-iani wlebidan vxedavT, SeiZle-
ba iTqvas, rom igi rogorc literaturuli mimdinareoba,
qarTul sinamdvileSi srulad Camoyalibebuli ar aris XX
saukunis bolomde. 70-iani wlebidanve gvxvdeba ormagi ko-
direba, interteqstualoba, citacia, decitacia, `avtoris
gauCinareba~, cnobili mecnieris r. bartis sityvebiT: `av-
toris sikvdilis~ faqti. qarTul literaturaSi 80-ian
wlebSi mimdinare procesebi ver moTavsdeba modernizmis
CarCoebSi, aq gzis gamkvlevebad CaiTvlebian n. gelaSvili,
g. doCanaSvili, o. WilaZe, j. qarCxaZe da sxvebi. maT nawar-
moebSi aSkarad gvxvdeba gaxsnili formebi, ritorika, kom-
binacia, zedapiruloba da amasTanave siRrme, `Ria~ teqsti,
ganusazRvreloba, ironia, pastiSi, moqmedeba, ormagi kodi-
reba da a.S. anu yvela is Tviseba da Tavisebureba, romelic
axasiaTebs postmodernizms da ar axasiaTebs modernizms.
Sesabamisad, 80-iani wlebisTvis qarTul literaturaSi ukve
Camoyalibebebulia axali mimdinareoba _ postmodernizmi.
`axla sxva droa... _ aRniSnavs Tamar paiWaZe, _ dro
faseulobaTa gadafasebisa, alternativaTa speqtric bevrad
farToa. vgulisxmobT sulieri da moraluri imperative-
bis kaleidoskopuri Wvretis xanas, romelic CvenSi ufro
TvalSisacemi xdeba. arCeviTobis princi pi Cvens Tanamedro-

55
ves araerTi realobisa da faqtis winaSe ayenebs: subkul-
turaTa simravle, gemovnebis ierarqizacia, maTSi Seqmnili
_ moduri da aqtualuri tendenciebi, xelovnebis gasagnebis
aSkarad TvalSisacemi procesi, kulturul-eTikuri katego-
riebis mozaikuri da dinamiuri gaazreba _ bolo wlebis li-
teraturuli procesebis ZiriTad niSnad iqca... Tanamedrove
msoflioSi arsebuli literaturuli mimarTulebani, bolo
wlebSi meyseuli reaqciiT gamoCnda qarTul mwerlobaSic,
ramac sul ramdenime wlis winaT eleqtroqselSi mokle
CarTvismagvari reaqcia gamoiwvia ara marto qarTvel mkiTx-
velSi, aramed qarTvel SemoqmedTa SinasamyaroSic. am pro-
cesma arcTu umtkivneulod Caiara, magram literaturuli
qaosis dawmenda yvelaze piruTvnelma redaqtorebma: drom
da mkiTxvelma maleve moaxerxes da qarTul SemoqmedebiT
sivrceSi friad mniSvnelovani novaciebi gamoaSkaravda da
axali saxelebic gamoCnda’’[76].
amrigad, XX saukunis meore naxevarSi sazogadoebSi
momxdari istoriuli, socialuri, fsiqologiuri cvlile-
bani literaturaSic aisaxa; Sedegad ki miviReT rTuli, mra-
valganzomilebiani, winaaRmdegobrivi literaturuli mimar-
Tuleba, romelic „postmodernizmi~ saxeliT aris cnobili.
aRniSnuli literaturuli movlena qronologiurad avan-
gardizms mosdevs. dResdReobiT postmodernizmi Camoyalibe-
buli saxiT arsebobs rogorc amerikul da dasavleTevro-
pul literaturebSi, aseve yofil postsabWour sivrceSi
(aRmosavleT evropa, ruseTi, baltiispireTi, saqarTvelo...).
postmodernizmi yvela qveyanaSi erovnuli niSniT viTardebo-
da. literaturis Teoretikosebi or ZiriTad modifikacias
gamoyofen: a) dasavlurs, romelsac axasiaTebs: mWidro kav-
Siri postmodernistul Teoriasa da filosofiasTan; enisa
da mxatvruli saxeebis centonuroba, romelic gardaiqmneba
simulakrebis hibridul-citatur enad; optimisturi toni
da b) aRmosavlurs, romelic Camoyalibda dasavluri lite-
raturis axali tendenciebis Sesaxeb sruli informaciuli

56
vakuumis pirobebSi.
qarTul mwerlobaSi XX saukunis 60-iani, 70-iani wlebi-
dan Zlieri postmodernizmis nakadi Cans ara mxolod proza-
Si, aramed poeziaSic. postmodernizmi uaryofs cruelitaru-
lobas, eZebs konsensuss farTo mkiTxvelTan, maskulturasTan
_ ise rom, igi maskulturasa da elitarulobis Seerwyas.
inteleqtualoba, ormagi kodireba, eseisturoba, ekleqti-
kuroba, nonseleqcia, demiTologizacia, fsevdocitaturoba,
teqstis metaforizacia, „avtoris niRabis~ gamoyeneba, teq-
stis rizomatuloba da sxva niSan-Tviseba kargad aris gamo-
saxuli qarTul prozaSi.
qarTul literaturaSi postmodernizmis gamoCenis sa-
fuZvlad sakuTari vinaobis, arsisa da raobis gaurkvevlo-
baa miCneuli. rogorc n. muzaSvili aRniSnavs: adamianebis
umravlesobam uceb dainaxa, rom is, rasac Cveni kultura
(gansakuTrebiT me-20 saukuneSi) STagvagonebda sakuTar Tav-
ze, Cvens istoriaze, saerTod, garesamyaroze, uRvTod iyo
hi perbolizebuli. realoba gacilebiT prozauli da sasti-
ki aRmoCnda. ai, Cveni postmodernis safuZveli; anu dasav-
leTSi Tu postmodernis epoqis dadgoma logocentrizmis
totalurma batonobam gamoiwvia, CvenSi amis mizezi gaxda
Cveni kulturis mkveTrad gamoxatuli narcisuli xasiaTi.
Sesabamisad, Tuki dasavluri postmodernizmis umTavresi amo-
cana logocentrizmis dekonstruqciaa, CvenTvis aseTi xdeba
Cveni kulturis mier Seqmnili da gabatonebuli narcisuli
diskursis dekonstruqcia, rac xSirad gaucnobiereblad da
stiqiurad, magram mainc xdeba[23].
miTis srul da pirdapir interpretacias ar scnobs
postmodernizmi, maSin rodesac avtori miTis ubralo `gad-
moRebas~ da interpretirebas axdens, magram Tuki masSi miTi-
sadmi modernizmis dros gamoxatuli fetiSizmi ki ar aris
naCvenebi, aramed misi parodireba, ironireba, realuri saxis
Cveneba, maSin igi SeiZleba CaiTvalos ara ubralo inter-
pretaciad, aramed citaciad. qarTuli postmodernistuli

57
prozis erT-erT Taviseburebad esec SeiZle-
ba miviCnioT da amis magaliTia oTar WilaZis
brwyinvale romanebi.
avtorebi mimarTaven citacias, interpreta-
cias, istorizms, cnobili faqtebisa da pi-
rovnebebis gverdiT isini qmnian axal saxeebs
da amasTanave inarCuneben individualobas. 80-
iani wlebis qarTul mwerlobaSi ukve aSkarad
vxedavT postmodernizmisTvis damaxasiaTebel
niSnebsa da formebs, kerZod, teqstSi Cans in-
terteqstualoba, avtoris niRabi, eseisturoba,
citaturoba, citacia... nawarmoebis Seqmnisas
j. qarCxaZe, n. gelaSvili, g. doCanaSvili, o.
WilaZe qmnian axal da gansxvavebul formebs,
rac adre ar gvxvdeboda nawarmoebebSi.
rogorc n. muzaSvili acxadebs: `Tuki da-
savluri postmodernizmis safuZveli SeiZleba
ganimartos, rogorc didi imedgacrueba racio-
nalizmiT, radgan aseTi msoflxedva uZluri
aRmoCnda samyaros adekvatur wvdomaSi, qarTu-
li postmodernizmis safuZveli vinaobisa da
raobis gaurkvevlobas daukavSirda”[72,88].
`aCrdili dadis saqarTveloSi, aCrdili
postmodernizmisa~,…_ es TavisTavad postmo-
dernistuli fraza dRemde aravis warmouT-
qvams, miuxedavad imisa, rom didi xania lapara-
koben postmodernizmze da mis qarTul recef-
ciebze, _ aRniSnavs mecnieri iv. amixanaSvili,
_ `ra aris postmodernizmi?~ _ imanenturi
TvalsazrisiT, albaT sulieri ganwyobileba,
rac upirveles yovlisa, Tavisuflebas gulisx-
mobs; rac Seexeba formas, aq saqme rTuladaa..
am terminis ukan sruliad Tanamedrove maRali
literatura dgas... saqarTveloSi postmoder-

58
nizmis aCrdili umberto ekos romans Semohyva SeumCnevlad,
anazdeulad. Tumca is 60-iani wlebidan arsebobda... ekos
TxrobaSi formaluri TvalsazrisiT yvelaferi Zvelia, TiT-
qmis dromoWmuli, magram es siZvele araCveulebriv siaxled
warmogvidgeba. roca esTetikur-filosofiuri konteqsti
mTlian, dasrulebul saxes Rebulobs. araxalia sadRac na-
povni Zveli xelnawerebis mistificirebis xerxi. Tumca es
postmodernistuli princi pis upirvelesi moTxovnaa, magram
sruliad originaluria, barokos stilze agebuli metafo-
raTa barikadebi da mxatvruli azrovnebis racionaluri poe-
tika, sadac yvelafris bolomde wvdoma SeuZlebelia~[4,197-
199].
rogorc d. baqraZe marTebulad aRniSnavs: qarTuli
postmodernizmi iseTive utyuari realobaa, rogoric aris
qarTuli renesansi, qarTuli romantizmi, qarTuli simbo-
lizmi, qarTuli futurizmi da a. S. ufro metic, qarTuli
postmodernizmi moicavs yvela im mimdinareobas, rac qar-
Tul mwerlobaSi odesme arsebula. amas ver vityviT imaze,
rac odesme gaCndeba da iarsebebs, radgan jerac ar vi-
ciT, Tu ra axali tendenciebi ifeTqebs xval-zeg Soreul
msoflioSi, raTa mazeg masze qarTuli mwerlobis awmyosa
da warsulis morgeba vcadoT. dRes ki (raki dRes postmo-
derni ufro iolad samarTavi hgoniaT, vidre is realuri
problemebi, romlebic qarTul mwerlobas kidev didxans
datovebs literaturis miRma), ufro met sibejiTes Tu ga-
moviCenT, postmodernis mopovebas SevZlebT yvela qarTveli
mwerlis SemoqmedebaSi[8].
postmodernizmisTvis damaxasiaTebeli ganwyobilebisa
da Tavisuflebis asaxva qarTul literaturaSi ar unda
iyos gasakviri, Tumca sxvadasxva qveyanaSi arsebuli mimdi-
nareobebis indenturoba sulac ar aris aucilebeli. Tanac
postmodernizmi aris iseTi ideologia, romelic ar cnobs
sazRvrebs da warmoadgens teqstisa da azrovnebis gaazre-
bul urTierTobas. rogorc iv. amixanaSvili aRniSnavs: 2002

59
wels, rodesac moskovSi myof umberto ekos Tayvanismcemel-
ma mimarTa, Tqven postmodernizmis klasikosi brZandebiTo,
umberto ekos mxrebi auCeCavs da uTqvams: `RmerTmani, ar
vici, ra aris postmodrnizmi!~
samwerlo asparezze meore msoflio omis Semdeg gamo-
suli TvalsaCino qarTveli mwerlebis SemoqmedebaSi socia-
listuri realizmis umTavresi niSnebis aRmoCena Wirs. es
kargad igrZno socrealizmis sadarajoze mdgarma maSindel-
ma saliteraturo kritikam; didwilad swored amiT unda
aixsnas mZafri kritikuli kampaniebi ana kalandaZis, muxran
maWavarianis, e. w. samocianelebis, anu axlad daarsebuli
`ciskris~ garSemo dajgufebuli mwerlebis, 70-iani wlebis
bolos da 80-ian wlebSi ki lia sturuas, besik xaranaulis,
guram doCanaSvilis, naira gelaSvilis, maka joxaZis winaaRm-
deg. ufrosi Taobis mweralTagan ramdenjerme amave mizeziT
moeqca kritikis qarcecxlSi oTar CxeiZec. magram Tu so-
crealizmi ara, maSin ra unda yofiliyo weris is manera Tu
meTodi, rasac qarTveli mwerlebis erTi nawili am dros
mimarTavda? rogorc cnobilia, meoce saukunis ocdaaTiani
wlebidan sabWoTa kavSirSi literaturisa da xelovnebis
bunebrivi ganviTareba Seferxda partiuli diqtatiT momuSa-
ve ssrk mweralTa kavSiris SeqmniT (1932 w.), modernizmsa da
avangardizms yvela mwerlisTvis savaldebulo socialistu-
ri realizmi Caenacvla. amitom is Sinaarsobriv-formaluri
siaxleni, ramac omis Semdgom qarTvel poetTa da prozaiko-
sTa erTi nawilis SemoqmedebaSi iCina Tavi, nagvianev, Tanac
ucxouri (dasavluri) mwerlobis wabaZviT gaCenil (an aR-
orZinebul) modernizmad da avangardizmad moinaTla. arada,
dRevandeli Tvalsawieridan es uTuod postmodernizmi iyo,
met-naklebi mkafioobiT gamovlenili sxvadasxva qarTvel
mweralTa SemoqmedebaSi; Tumca TviT termini - postmoder-
nizmi - axali literaturuli mimdinareobis aRsaniSnavad im
dros aramarto CvenSi, aramed mTel msoflioSi arsad ar ix-
mareboda. dasavlur litmcodneobaSi igi samociani wlebidan

60
iwyebs damkvidrebas, CvenSi ki - oTxmociani wlebis bolodan,
`perestroikis~ periodSi[23], _ marTebulad aRniSnavs levan
bregaZe.
rac Seexeba qarTul literaturas, evropuli skole-
bis gagrZelebaTa Zebna qarTul literaturaSi yovelTvis
maeWvebda, _ aRniSnavs g. alxaziSvili, _ upirvelesad, unda
mivapyroT yuradReba im garemoebas, rom nebismieri litera-
turuli skola CvenSi, klasicizmze aRarafers vambob, evro-
paSi mimdinare literaturuli procesebis Soreuli da su-
sti eqoa. amis dasturia Tundac simbolisturi – SedarebiT
Zlieri nakadis – evoluciis procesi, anu is garemoeba, rom
simbolistebi maleve daubrundnen `dawunebul~ tradiciebs
da araerTi mxatvruli novacia tradicionalizmis bunebriv
gagrZelebad da ganviTarebad mogvevlina. gverds ver avuvliT
im viTarebas, rom yovelma skolam CvenSi, rogorc evropaSi,
Tavisi siaxle moitana da gaamdidra literaturuli pro-
cesebi, oRond im gansxvavebiT, rom saqarTveloSi litera-
turuli dinebebi yovelTvis iyo mibmuli im Taviseburebaze,
rasac evraziuli – qarTuli fenomeni hqvia. asea dResac,
roca udidesi sakomunikacio saSualebebis miuxedavad, Cven-
Si postmodernistuli `virusi~ dagvianebiT gavrcelda da
am `virusiT daavadebuli~ sivrce SezRuduli da SedarebiT
umniSvneloa... qarTveli mkiTxveli gansxvavdeba evropelisa
Tu amerikelisagan cxovrebis doniT, gaucxoebis defici-
tiT, jer kidev myari wes-CveulebebiT, tradiciaze gadaWar-
bebuli mijaWvulobiT da bunebasTan SenarCunebuli kavSiris
xarisxiT. magram isic unda aRiniSnos, rom veluri sabaz-
ro ekonomika TandaTan Tavis wesebs amkvidrebs da swrafad
izrdeba im adamianTa ricxvi, visTvisac sivrce monitorma,
`faruli realobis~ amsaxveli literatura gamofitulma
kiCma, xolo WeSmariti religia negatiurma religiam – anu
profanirebulma fsevdoreligiam, seqsis, Zaladobis, zedapi-
rulobis, gaRaribebuli enis gafetiSebam da mxolod cxove-
luri instinqtebis morCilebam Secvala. es pirveli niSnebia

61
postmodernuli subieqtivizmis Camoyalibebisa, Tumca jer
masStabebi mcirea, magram igi iseTi mozardia, romelic Cveu-
lebrivze swrafad izrdeba. da es maSin, roca dasavleTSi
postmodernizmma Seasrula Tavisi misia, rogorc axalma,
mravalmxrivma da uamravi Senakadis Semajamebelma mxatvrul-
esTetikurma blokma da TandaTan eZeben am Cixidan gamosa-
vals, Cixidan, sadac karga xans grZeldeboda araTu mxatvru-
li Janrebis, aramed logosis daSla, imis imediT, rom de-
konstruqciiT gaCenili sinamdvile mogvcemda saSualebas,
ufro Sors gagvexeda, magram es Sors, rogorc mogexsenebaT,
krizisis apogea iyo, da es gamocdileba, sasowarkveTili
cda im aucileblobam ganapiroba, rasac adamianurobadakar-
guli adamianis sevdiani krizisi hqvia. kacobrioba dRemde
Tavis nebiT midioda am krizisisaken, axla gamosavals eZebs.
qarTuli literatura met-naklebad iyo CarTuli am proce-
sebSi bolo saukuneebis manZilze. ukanasknel periodSi ki
ritmi aCqarda, sainformacio saSualebebma waleka adamianis
warmosaxvis unari, wigni xelidan gaagdebina mkiTxvels, dai-
wyo siRrmis uaryofa da yovelive zedapirulis gafetiSeba.
umaRlesi kanonzomierebani dasabamidan dRemde ar Secvlila,
Seicvala adamianis damokidebuleba am kanonzomierebisadmi da
Sesabamisad, gaCnda survili qaosSi axali sayrdenis Zebnisa.
harmoniis disharmoniiT TandaTanobiTma Canacvlebam umaRle-
si kanonzomierebani ki ara, adamianebi Secvala. swored es
gaxlavT mizezi saerTo krizisisa[3]. unda aRvniSnoT, rom
sadaoa da ver daveTanxmebiT kritikosisi mier postmoder-
nizmze gamoTqmul mosazrebebs, ris dastursac Cvens mier
adre Camoyalibebuli debulebebi adastureben.
xSirad Tanamedrove qarTul literaturaTmcodneobaSi
postmodernistuli mwerlobis literaturul Rirebule-
bas or nawilad yofen: erTni aseT mwerlobas `werilobas’’
uwodeben, meoreni ki Tvlian, rom postmodernistuli mim-
dinareobis farglebSi Seiqmna teqstebi, romelic momavalSi
Rirseul adgils daiWers qarTul klasikur mwerlobaSi.

62
kritikuli realizmis garda arcerTi sxva literatu-
ruli mimdinareoba ise bunebrivad ar Cawerila qarTul sa-
literaturo sivrceSi, rogorc postmodernizmi, _ askvnis
levan bregaZe, _ marTebulad migvaCnia nugzar muzaSvilis
dakvirveba, romelsac igi gviziarebs werilSi `postmoder-
nistuli biografiebi~ (2001 w.): `...Tuki modernistuli an
avangardistuli ganwyoba CvenSi saukeTeso SemTxvevaSic ki
mxolod ramdenime inteleqtualis piradi problema aRmoCn-
da, postmodernistuli msoflgancda, sxvadasxva mizezis
gamo, Cvens qveyanaSic epoqalur movlenad iqca. Cveni sa-
zogadoebis mozrdil nawils aSkarad aRmoaCnda mentalu-
ri mzaoba postmodernistuli esTetikis aramarto misa-
Rebad, aramed dasafasebladac~. marTlac, postmodernizmi
Tavisi ekleqturobiT, SemoqmedebiTi TavisuflebiT, sity-
vebiT, ideebiT, stilebiT TamaSisken midrekilebiT, Zveli
literaturuli teqstebis axleburi (ga)damuSavebiT, maTi
maxvilgonivruli komentirebiT da zogjer parodirebiTac,
xalisiT miiRo Cvenma mkiTxvelma[23].
yvela praqtikas postmodernizmisa, mivyavarT mtkicebu-
lebamde, rom SedarebiT adekvaturi gageba realobisa misawv-
domia `poetikuri~ azrovnebisaTvis asociaciurobiT, war-
mosaxviT, metaforulobiT. swored amiT aixsneba samyaros
`galiteraturebis~, anu literaturad gardaqmnis modeli,
warmodgena imisa, TiTqos mxolod literaturoba nebismie-
ri diskursisa aZlevs SesaZleblobas samyaros Secnobisa da
azrovnebisa.

63
amrigad, postmodernizmi aris literaturuli mimdina-
reoba, romelic warmoadgens transkulturul fenomens,
filosofiuri da literaturuli azris, teqstis da azro-
vnebis urTierTobis Sedegs da amasTanave aris Tavisufali
azrisa da formis gamoxatuleba, swored Sesaferi gamoxa-
tuleba im `qaosisa’’, romelic saukunis dasasruls Sei-
qmna, aramarto xelovnebaSi, aramed mTel samyaroSi. Tavad
postmodernizmis interpretireba SeiZleba, rogorc niSani
xelovanis sruli Tavisuflebisa Serwymuli SemoqmedebiT
konteqstSi.
miuxedavad imisa, rom postmodernizmi, rogorc mimar-
Tuleba da postmoderni, rogorc epoqa, jer kidev ar aris
srulad Seswavlili, Cndeba mosazrebebi, rom amerikis 2001
wlis 11 seqtembris tragediis Semdeg dasrulda postmo-
dernis epoqa, magaliTad vilhem Smidcs miaCnia, rom `es
epoqa veRar iqneba `postmoderni”, es iqneba misi Semdgomi
xana”. aseve zurab qarumaZe Tvlis, rom `dasrulda es Ta-
maSi, romelic qmnida gamogonili originalebis absolutu-
rad idealur aslebs: dasrulda ontologiuri muSaiToba
namdvilsa da SeTxzuls Soris gabmul bawarze: dasrulda
orazrovan da ganusazRvrel niSanTa Ria sistemebSi, ro-
gorc labirinTebSi xetiali~[86,35], magram dasrulda Tu
ara postmodernistuli mimdinareoba, amaze saubari naadre-
via, radganac jer kidev iqmneba postmodernistuli prozis
mSvenieri nimuSebi, rogorc qarTul, aseve, sazRvargareTul
literaturaSi.

64
Tavi II. ormagi kodireba da citata, rogorc
postmodernizmis niSneuli Tviseba naira
gelaSvilis prozaSi

XX saukunis 80-iani wlebis qarTuli postmodernistu-


li prozis erT-erT mniSvnelovan nimuSs warmoadgens naira
gelaSvilis proza. masSi arsebuli asociaciebi, qveteqste-
bi, simboluroba, metaforizacia adasturebs postmoder-
nizmis arsebobas qarTul literaturaSi. sruliad axali
formebis da stilis gamoCenas interesiT Sexvda mkiTxveli.
modernizmis mier damkvidrebuli `CarCoebi’’ daimsxvra da
sruliad axleburad warmoCinda adamiani, misi arsi, misi
samyaro. naira gelaSvilis samyaro yovelTvis gulisxmobs
mis miRma arsebuls, `sxva azrs~, masSi uxvad aris dafaru-
li azrebi, qveteqstebi.
saintereso mosazreba aqvs cnobil reJisors g. tovsto-
nogovs `sxva azris~ arsebobis Sesaxeb scenaze, romelic
aisaxeba literaturaSic. misi azriT: `Tanamedrove msaxio-
bi valdebulia mayurebels uwyvetad miawodos gamocane-
bi, romlebic man unda gamoicnos. `gamocnobis~, amocanebis
amoxsnis procesi ufro ainteresebs mayurebels, vidre Se-
degi, Tu msaxiobma gauswro sakuTar Tavs da mayurebelma
yvelaferi gaigo adre, vidre mas iTamaSebda msaxiobi, misi
TamaSis saintereso ar iqneba. msaxiobi yovelTvis valde-
bulia iyos mayurebelze win~[123,82]. e.i. meore azri may-
ureblis Segnebamde aRwevs ara SegrZnebiT, aramed TiTqos
gamoicnoba am ukanasknelis mier. naira gelaSvilis prozaSi
uxvad aris `Ria kari~. romlis miRma sakuTari samyaros
danaxva, `gaSifvra~ SeiZleba. SesaZlebelia asaxuli movle-
nis im kuTxiT danaxva, romelic mkiTxvels aurCevia. naira
gelaSvili TiTqos yovelTvis tovebs arCevanis uflebas.
`Ria teqstis~ cneba Cndeba cnobili italieli mkvlevrisa
da mwerlis umberto ekos gamosvlebSi jer kidev meoce
saukunis 60-ian wlebSi. saerTod `Ria~ nawarmoebi sakuTari

65
samyaros models qmnis da amitom `mudam axali siRrmis~
STabeWdilebas tovebs. naira gelaSvilis prozisTvis dama-
xasiaTebelia `Ria teqsti~, romelic TavisTavad ormagad
aris kodirebuli.
mwerali da mecnieri umberto eko aRniSnavs: kompiuteris
gamogonebamde didi xniT adre mwerlebi ocnebobdnen bolo-
mde Ria teqstze, risi uTvalavi saxiT gadawera mkiTxvels
sakuTari survilisamebr SeeZleboda. aseTi iyo malarmes
\`wignis’’\ idea. esaa fizikuri deformaciisTvis mzadmyofi
teqstis idea, rac mkiTxvels sruli Tavisuflebis STabeW-
dilebas uqmnis. magram es Tavisuflebis iluziaa. erTader-
Ti manqana, romelic uTvalavi wignis warmoSobas Tavisuf-
lebas aniWebs, aTaswleulebis winaa gamogonili. esaa anbani.
saboloo jamSi asoebi Sobs miliard teqsts da es asea
homerosidan dRemde. Aam TvalsazrisiT, yvela kargi wignis
amosavali leqsikonebi da gramatikaa. uebsteris leqsikonis
sworad gamoyenebis SemTxvevaSi sruli SesaZlebloba ga-
qvT `daweroT \`dakarguli samoTxe\’’... hi perteqstualuri
romani Semoqmedebis yuradsaReb gakveTils gvaZlevs, magram
werilobiT \`omsa da mSvidobas’’\ mivyavarT ara usazRvro
Tavisuflebamde, aramed gardauvalobis mkacr kanonamde. Ta-
visuflebisaTvis sicocxlisa da sikvdilis es gakveTili
unda gaviaroT da mxolod wignebs SeuZliaT gadmogvcen
Cven es codna[42].
naira gelaSvilis Semoqmedebis Tavisebureba TvalSisace-
mia, mweralma brwyinvaled aRwera adamianis Sinagani samyaro,
mas mTeli sisruliT gauazrebia adamianis mier sakuTari
Tavis Zieba, martosuloba. 1981 wels ibeWdeba moTxroba
`mivemgzavrebi madrids”, romelSic naCvenebia adamianis da-
mokidebuleba garesamyarosTan. sandro liCelis konfliqti
da arsebulis uaryofa, martoobisken ltolva, misi Sinagani
tkivili, iluziebiT cxovreba gamoarCevs mas sxva adamian-
ebisagan, Tundac misi bavSvobis megobari eqimisagan. meoc-
nebe sandros gafrena madrids da iq daSveba, warmoadgens

66
erTaderT naTel wertils mis cxovrebaSi. TviTonac uk-
virs, rom mxolod madridSi grZnobs Tavs rogorc sakuTar
saxlSi. dro gadis. cxovreba icvleba. iluzia ingreva da
apendicitis operaciis Semdeg, rudimentamoWrili sandro
grZnobs sicarieles, mas madridi `amoaWres” TiTqos.
dayofil, patar-patara epizodebSi TandaTan ikveTeba
sandros sulieri gancda: samsaxurSi; ojaxSi; arc ojax-
Si, arc samsaxurSi; quCaSi; saavadmyofoSi; unomro pala-
ta; mkurnalobis kursi; gauTvaliswinebeli Sedegebi; gi-
tara, anu daraji Ramis vizioni; cxvirsaxoci yurmilze,
anu `male Camoval Cemo Zvirfaso~; yoveli SemTxvevisaTvis;
`dehar~; CamoTvla; rudimenti... Tavidan TviTon sandrosac
ver gaurkvevia da xSirad fiqrobs: `vin var me da ratom
meZaxis ucnobi sivrce?~ magram madridi iyo misi ocneba
da cxovreba. `misi cxovrebis ZiriTadi nakadi _ rogorc
xiluli (samaxuri, ojaxi da sxva), iseve uxilavi (mogzau-
roba da sxva) `viTom~ _ is cdomili varskvlaviT ganaTe-
bul sivrceSi miedineboda. pirveli imitom, rom iyo da ara
iyo: raki liCeli masSi mTeli arsebiT ar monawileobda,
meore ki ar iyo da mainc iyo, radgan
liCelis arsebis arsebiTi nawili
daepyro da gaetacna~[31,111]
sandros cxovreba iluziaa, re-
alobisagan Sors dgas, magram Ta-
vadac ver gaurkvevia ratom eqca
ucnobi qalaqi mSobliurad. man
ubralod icis da grZnobs, rom arc
aq aris namdvili da arc `iq~. sa-
kuTari adgili ver upovia am sa-
myaroSi. meocnebe sandro yovel
dRe `mogzaurobaSia”. erTi fiqris
kunZulidan meores ewveva, erTi qa-
laqidan meore qalaqs. bolos ki
mainc madrids eSveba. operaciamde

67
igi darwmunebuli iyo, rom cxadSic ewveoda madrids, saa-
vadmyofos erT cariel palataSi cxovrebisgan `damaluli~
gamogonili idiliiT tkbeba, TiTqos igi madridSia, arc
sivrce arsebobs, arc dro, misTvis yvelaferi `axla’’ da
`aq’’ xdeba, magram yelaferi icvleba da sandro realobis
winaSe aRmoCndeba, moumzadebeli da ususuri.
nebismieri axali mxatvrul-esTetikuri mimdinareoba
yovelTvis gulisxmobs qveteqstSi nostalgias dakarguli
adamianis gamo, magram es nostalgia mudam damalulia sity-
vaTa Soris (vTqvaT, rogorc absurdis esTetikaSi) da rao-
den gasaocaric unda iyos, misTvis, visac guldasmiT kiTx-
va SeuZlia, ukidures situaciebSic ki tovebs adamianuri
imedis survils. Tundac is, rom igi cdilobs uaryofiTi
movlenebis xazgasmiT, slengis eniT, siRrmis dakninebiT
im Tavganwirulobaze miuTiTos, romelic profesionalma
mkiTxvelma unda SeniSnos, rogorc Tavganwiruli nabiji,
cda dakargulis mopovebisa[3]. naira gelaSvilma gviCvena
samyaros gandgomili adamianis sulieri mdgomareoba, ro-
melsac erTbaSad daengra imedi, rwmena da `samyaro~, rome-
lic Tavad `Seqmna~, amis Semdeg azrs kargavs misi sicocx-
le da, daskvna: `ocneba. araferi ar ikargeba. uxilavi rCeba
uxilavad~. sandrom verc gamogonil samyaroSi cxovreba
SeZlo da verc realobis gaTaviseba. adamiani mxolod ilu-
ziebiT arsebobda, realobas gaurboda da bedniereba versad
i pova, Tumca SeeZlo arCevanis gakeTeba, realobis Secvla.
naira gelaSvilis SemoqmedebaSi, misi romanebis Tu
moTxrobebis gmirebi TiTqmis mudmivad ganicdian martoo-
bas, martosulebi arian da amitomac eZeben sakuTari arsebis
arss iluziebSi, ocnebebSi. magram maTi tkivilis safuZve-
li arasdros ar aris erTganzomilebiani da mas totaluri
xasiaTi aqvs, igi ganicdeba, rogorc Sinagani cxovrebis,
azrovnebis, gancdis gawonasworebuli elementi.
postmodernistuli maneriT aris Sesrulebuli 1982
wels dawerili moTxroba `serso”, sadac saubaria Tojina

68
marianaze Seyvarebul patara biWze. moTxrobas `fotografi”
pirvel pirSi gadmoscems da xazs usvams fotoobieqtivze
aRbeWdili samyaros Taviseburebas. TamaSSi biWi cdilobs
moigos mxolod mariana, romelic beberi qalbatonis tyveo-
baSia da masTan yofnisas usicocxloa, ar mReris. biWs arc
sanTebela xiblavs, arc axali botasebi, mas mxolod maria-
na unda, igi xom `saocrad namdvilia”, is ar aris ubralo
Tojina, `is saidumloa, srulyofilebaa, raRacas gveubneba
didsa da saSiSs, sadRac Sors geZaxis, auxdeneli sevdis,
mwuxare silamazisa da azris mxareSi, da biWs, romelsac
araferi unaxavs irgvliv amis msgavsi, surs Tvalwin hyav-
des, rogorc aSkara dasabuTeba, rom raRac sxvac arsebobs
_ gamoucnobi da tanjvamde mSvenieri”[29,382]. patara biWi
Tavisi grZnobis erTgulia bolomde. qveyanaze arsebuli
tkivili ufro didia, vidre sikvdili an sicocxle, _
aRniSnavs mwerali. mas surs bolomde Caswvdes adamianis
sulSi gamefebul grZnobebs da srulad gadmosces. rodesac
biWis xelSi aRmoCndeba mariana, ambis mTxrobeli aSkarad
igrZnobs, Semodgomis baRebSi dakarguli misi siyvaruli,
rogor izrdeba biWisa da marianas siyvarulad, `erTnaire-
bi varT yvelani, erTnairebi da mariana Cveni ar aris~, _
ambobs mwerali.
rogorc aRvniSneT, naira gelaSvilis mier danaxuli
samyaro yovelTvis gulisxmobs mis miRma arsebuls, ro-
gorc Tavad aRniSnavs: `mTavari is aris, azrs miagno, ra
ratom xdeba. azrs, mudam ukan, sagnis miRma, siRrmeSi rom
aris Camaluli, miagno mas am burusSi da sinaTlis cisfer
rgolSi SeaCero?... sad SegviZlia misvla, Tu ara azrTan
da sxva ranairad Tu ara cxovrebiT? azria Cveni cocxali
qoxi, saidanac tanjvisa da codvis cicabos mivyvebiT Cven
_ mimavalni, maradiuli mimsvlelebi, romlebmac siyvaru-
li unda SevimatoT da SevimatoT, es umZimesi da netari
tvirTi, raTa ar avcdeT erTaderT biliks _ aRmarTs Cumi
lampriT ganaTebuli samyofelisaken”[29,393].

69
naira gelaSvili Tanamedrove civilizaciis pirobebSi
eZebs uZvelesi problemebis wvdomis gzebs, radganac cnobi-
lia, rom dasasrulidan iwyeba dasawyisi, ferflidan iSveba
sicocxle da WeSmaritebis azri. XX saukunis dasasruls
literaturaSi kvlav Cans garesamyaros agresiulobis
modernistuli problema, magram amjerad es agresia Se-
niRbulia parodirebiT, ironiuli damokidebulebiT, ko-
munikaciis SeuZleblobiT Tu dumiliT. dairRva kavSiri
adamianisa RmerTTan, sakuTar TavTan, garesamyarosTan da
literaturuli teqsti gaxda is SesaZlebeli `garemo~,
romelic eqvemdebareba avtoris nebas da mxatvrul realo-
baSi komunikaciis aRdgena Tu dialogis SeuZlebloba mas-
zea damokidebuli. erT-erTi mniSvnelovani ganmasxvavebeli
Tviseba postmodernizmisa sxva mimdinareobebisagan esecaa,
radganac myari faseulobebis epoqaSi Tavisufali azri,
neba da literaturuli teqsti avsebs erTmaneTs da iqmneba
interteqstualuri teqstebi.
1984 wels `mnaTobSi” ibeWdeba naira gelaSvilis post-
modernistuli moTxroba `Cveneba (anabeWdi)”, sadac av-
torma sruliad `ucnaurad” gamoxata erTi ojaxis tra-
gikuli istoria. moTxrobaSi citirebulia ormocdaaTamde
dokumenti. es aris ucnauri, aqamde qarTul mwerlobaSi
ararsebuli maneriT Sesrulebuli prozauli teqsti. ro-
gorc qarTveli mecnieri l. bregaZe aRniSnavs: `vkiTxu-
lobT `Cvenebas” da ucnauri ram xdeba: es mSrali, Sablon-
uri, kancelariuli stiliT Sedgenili saxeebi am garemoSi
(mxatvrul nawarmoebSi) moxvedrili, moulodnelad uCveu-
lo emociur Zalas iwvevs, amis mizezi ormagi kodireba
gaxlavT”[18,112].
postmodernizmis erT-erTi mTavari damaxasiaTebeli
niSani ormagi kodirebis sistemaa, romelsac vxedavT ki-
dec n. gelaSvilis moTxrobaSi. postmodernuli nawarmo-
ebis gacnobisas, mkiTxvelma gamocdilebis xarjze ukve
icis, rom avtoris sxvadasxva teqstebis uxvad da usi-

70
stemo (axali cneba ,,rizoma’’) gamoyenebas dafaruli mizani
aqvs. reci pientisTvis aRqma esTetikuri momzadebis gareSe
SeuZlebelia. postmoderni or sxvadasxva _ masobriv da
elitarul konteqstSi ikiTxeba. postmodernistuli cno-
bierebisaTvis sruliad ucxoa profetuloba. esTetikur
sferoSi relativizmi anadgurebs avtoriseul diqtats,
avtoris totalitarizms, nebismier ideologias. avtori,
mwerali, xelovani aRar laparakobs yvelas saxeliT, aRar
aris xalxis maswavlebeli, winamZRvari. Tumca unda aRiniS-
nos, rom jer kidev vitgenStaini aRniSnavda, WeSmariteba
ubralod sityvaa, romelic aRniSnavs imas, rasac aRniSnavs
leqsikonis mixedviT; anu WeSmariteba sityvaa, romelsac
arsi ara aqvs, uaryofilia WeSmaritebis istoriuloba da
is sityva, romelic teqstis erT-erTi elementia, anu isto-
riis nacvlad teqsti gvaqvs, istoria ki teqstis wakiTxvis
istoriaa.
naira gelaSvilis moTxrobaSi sxvadasxva dokumentebi
ukomentarod, erTmaneTis miyolebiT aris aRwerili. nawar-
moebi iwyeba `mSobiarobis istoriiT~, Semdeg ki avadmyofis
nino labaZis fiqrebi, gancdebi, axali sicocxlis dabade-
bis molodini. Semdeg isev samedicino cnobebi: `Terapevtis
konsultacia~, `axalSobilis istoria~ da aqve `Zveli wi-
gni, biblioTekis beWdiT: #100~, romlidanac `citatebs~
nawarmoebis sxvadasxva nawilSi vxvdebiT. `...yvela saydari
dagengreva, miusafaro, yvela samkvidro... dedis saSodan
gamodevnilo, gzas gaudgebi, saiT? Sens kans, romelic as-
kilis furcelze ufro nazia, SeexeTqeba samyaros xao,
sicocxlis xorkli~[31,140].
moTxrobaSi aRwerilia ninos uaRresad mZime mdgoma-
reoba, magram es xdeba ara pirdapir literaturuli eniT,
aramed samedicino terminologiiT, mSobiarisa da axalSo-
bilis istoriiT. sicocxlisaTvis brZolaSi nino marcxde-
ba da iRupeba, amis Semdeg iwyeba misi Svilis cxovrebis
istoria, romelsac mxolod dokumentebiT vecnobiT: same-

71
dicino cnobebi bavSvis ganviTarebaze, ojaxis sabinao da
sayofacxovrebo pirobebi, giorgis bebiis lilis werili
megobars, atestati, pasporti, sasamarTlos ganaCeni, li-
lis gardacvalebis cnoba, avtobiografia, CaTvlis wignaki
da yvela am dokumentur masalaSi aRwerilia giorgi jum-
beris Ze giorgobianis dabadeba da mTeli misi cxovreba.
nawarmoebSi mniSvnelovan adgils ikavebs polemika av-
torsa da mkiTxvels Soris, sadac aSkarad Cans `avtoris
niRabi~, Semdeg ki avtori saerTod gauCinardeba, qreba,
rac bartis sityvebiT, swored postmodernizmis erT-erTi
mniSvnelovani Tvisebaa. `avtoris mokveTa (brextis kvalad,
aq namdvil `gaucxoebaze~ SegviZlia visaubroT _ avtori
pataravdeba da mxolod momcro figurad Cans literatu-
rul `scenaze~) _ es ara ubralod istoriuli faqtia, an
weris efeqti: misi meSveobiT safuZvlianad icvleba mTeli
Tanamedrove teqsti~[10,54]. moTxrobaSi mkiTxvelsa da av-
tors Soris gamarTul polemikaSi, gamoxatulia avtoris
`niRabic”, postmodernistuli msoflgancdac, mgrZnobelo-
bac, ironiac.
`mkiTxveli~ mimarTavs `avtors~:
`_ SeCerdiT! SeCerdiT! Tqveni ganzraxva sruliad na-
Telia! Tqven gadawyviteT Tanmimdevrulad warmoadginoT
erTi cxovrebis dokumentebi, erTi cxovreba _ aRnusxuli
oficialur sabuTebSi, cxovreba, rogorc is sayovelTaod
cnobil cnobebSi aRibeWda~... _ `mkiTxvels~ ukvirs fiqre-
bis gadmotana furclebze: _ `saidan iciT, ras fiqrobdnen
isini? Tqven xom anabeWdebi uwodeT Tqvens moTxrobas, ara,
istorias da amdenad is dokumenturi masala gasagebia, ga-
marTlebuli; qaRaldze aRbeWdili, danomrili, gaCerebuli
Cveni cxovreba; Cveni saqmeebi, ambebi, wuTebi, moZraobebi,
mdgomareobani, magram fiqrebi? sad aRibeWdnen isini? sad
amoikiTxeT? xolo Tu es uxilavi realoba Tqveni mogonilia,
Tqveni mxatvruli CanarTia, maSin xom SegeZloT ufro xSi-
rad CareuliyaviT ambis msvlelobaSi da darCenili cnobebi

72
ase mSralad da ukomentarod ar gagemwkrivebinaT?~[31,144].
`avtori~ upasuxod ar tovebs mkiTxvels da uxsnis, rom
adamianis sicocxle dabadebidan sikvdilamde imdenad sain-
teresoa da ucnauri Tundac dokumentebidan, rom masSi
Careva ar `SeiZleba~, Zalian Znelia, radganac sicrue da
xalxis darwmuneba amaoa, Tumca mwerloba `yvelaze didi
dapirebaa, radgan sityvaa: leqsi moTxroba~... am dokumen-
tebSi ki aRwerilia realoba da, mniSvnelovani daskvna: `sa-
gnebze Cveni anabeWdebia, unda gavacocxloT~... saTauriT ki
`Cveneba (anabeWdebi)~ `avtori~ dazaralebuls eubneba, rom
mis mxaresaa, Tavadac eZebs ubedurebis mizezs, samarTals
da igi yoveli misi gmiris sikvdilTan erTad kvdeba.
wignis rva gverdi uWiravs Cinebul metateqsts naira
gelaSvilis moTxrobaSi `Cveneba~ - es gaxlavT mkiTxveli-
sa da avtoris kamaTi im literaturuli xerxebis gamo,
romlebsac mwerali am nawarmoebSi iyenebs, _ aRniSnavs l.
bregaZe, _ naira gelaSvilis metateqstSi (`Cveneba~ mkiTx-
velisa da avtoris kamaTi nawarmoebSi gamoyenebuli li-
teraturuli xerxebis gamo) mkafiod aris realizebuli
postmodernistuli esTetikis erT-erTi umTavresi moTxov-
na: `literaturuli pirobiTobebis gaSiSvleba am piro-
biTobaTa gamoyenebis TviT procesSive~[23].
ucnaur sabuTebsa da dokumentebs Soris avtorma SeZ-
lo gamoexata personaJebi, erTi ojaxis istoria, maTi
tragikuli bedi moTxrobis gmirebi am dokumentTa Soris
cxovroben. `avtori~ isev qreba da iwyeba giorgis cxovre-
bis dokumentebi; marTvis kursebze warsadgeni cnoba, same-
dicino wignaki, werili mamas, megobars, di plomi, samxedro
bileTi, werili ingas (da ramdenime werilSi aRniSvna imisa,
rom man naxa is adgili, sadac guram rCeuliSvili daixrCo
da sevda moeria), brZaneba samsaxurSi miRebaze, qorwinebis
mowmoba, rekomendacia, avtomobilis teqnikuri pasporti,
ganqorwinebis mowmoba, sastiki sayveduri, da a.S. da isev
`Zveli wigni, biblioTekis beWediT: #100~, sadac realobaa

73
gadmocemuli... `mZime wignia cxovreba Cveni... Tavzardamcemi
naweriT da muqi furclebiT... magram Cascqire sityvasa da
sityvas Soris, imas, rac ar Cans, magram weria, uxilavad
weria iq gulis TvalisTvis. daimaxsovre: sxvagvaradac SeiZ-
leba wignis wakiTxva~...
avtokatastrofaSi moyolili, agoniaSi myofi giorgis
fiqrebi: `deda~, `xeli~, `sinaTle~ da ... `SeCerdi, wamo! ara
mxolod imitom, rom mSvenieri xar, ara, saSinelebis wina
wami xar da Tuki odnav SeCerdebi da gagrZeldebi, aRar
moxdeba is, rac unda moxdes Sens Semdeg... magram rogor
SeCerdebi Sen _ `maradisobis moZravi xati?~[31,148].
nawarmoebSi xSirad vxvdebiT `rom”-s, avtori axdens ab-
surdamde dayvanili formulis: `es rom ase ar yofiliyo!”...
ironizacias.
mraval dokumentTa Soris Cans mTavari: adamiani, mTeli
misi msoflgancdiTa da msoflSegrZnebiT. axal samyaroSi,
axal epoqaSi, gabatonebuli martoobis Jams, komunikaciis,
kontaqtebis uaryofis dros, roca adamiani sakuTari tki-
vilis pirispir rCeba, misi Semecneba ufro ucxovdeba da
Sors dgeba garemomcveli yofisagan. es ar aris erTeulTa
xvedri, adamianebs saerTo tanjva aerTianebs, radgan TiT-
qos gadailaxa piradi `me~-s sazRvrebi. umTavresi urTier-
Tobis damyarebaa, rac advili namdvilad ar aris, `Tavad
aitane, moyvass Tavad eqec sinaTlad, eqeci siTbod, wylad
iqeci damaSvralisaTvis, eTavSesafre, Sen yvelgan rom eZeb
Sesafers... SeZleb... Tuki SeiZen im Zlier tkivils, Sens
guls qveynad rom ganavrcobs, gaafarTovebs... sxva Seicode...
ukeTu sxva agtkivdeba, bevris sicocxle, mTel qveyanas Tu
aitkiveb, moindomeb kidec, rom saxeli iyo mravlisaTvis,
Cero da wyali... es gadagarCens~, _ naTqvamia moTxrobaSi
`Cveneba (anabeWdi)~.
realobas rCeba warwera: giorgi giorgobiani, 1947-1982.
da amonaweri II klasis saklaso rveulidan: `me minda viyo
Citi. avfrindebodi caSi. gagam Tqva, Seni deda caSiao. Cven

74
erTad vifrendiT, miwaze ar davjdebodiT, imitom rom didi
biWebi Citebs qvebs esvrian. guSin erTi beRura mokles.
Cvenc mogvklaven~[31,150].
literaturuli teqsti erTmaneTisagan damoukidebeli
da xSirad dapirispirebuli intonaciebis naazrevia, swo-
red amitom saWiroa misi `guldasmiT wakiTxva’’; Tumca
rogorc mileri askvnis: nebismieri mxatvruli teqsti, ro-
gorc `SeuTavsebeli’’ da `dapirispirebuli’’ mniSvnelobe-
bis usasrulo TamaSi, `ganusazRvreli’’ da `daudgenelia’’,
amitom `yoveli wakiTxva mcdaria (ar arsebobs calsaxa
wakiTxva)’’[43,126].
naira gelaSvilis postmodernistuli maneriT dawerili
moTxroba `Cveneba (anabeWdi)~ mniSvnelovan rols asrulebs
qarTuli literaturis istoriaSi, radganac masSi avtorma
avtoris niRabi, ormagi kodireba, qveteqstebi, interte-
qstualoba, ganusazRvreloba gviCvena.
naira gelaSvilis moTxrobaSi aRwerili adamianebis ar-
sis, msoflgancdis, msoflSegrZnebis, sakuTari Tavis Ziebis
gzebi, sulis tkivili, sevda kidev ufro gaSiSvlebuli da
gamZafrebulia mis romanSi `dedis oTaxi”. TviTdadgenis
procesi Zalian mtanjveli da winaaRmdegobrivia. roman-
Si asaxulia mTavari gmiris sulier prizmaSi gatarebu-
li socialur-sulieri sinamdvile. romanis mTavar gmirs
dauflebuli SiSi, martooba, gaucxoeba, sulieri sayrde-
nis gauqmeba, TiTqmis gariyavs sazogadoebisagan, magram Ti-
Toeul individSi arsebuli `samyaro” yvelasTvis Tavisebu-
ria. adamianebi TiTqos zedmetobis, oblobis gancdiT arian
Sepyrobili. siyvarulic ki parodiulad aris aRqmuli,
radganac garegnuli silamaze moCvenebiTia, Zala ara aqvs,
adamianebi mxolod tkivils da sevdas grZnoben, TiTqmis
yvela personaJi grZnobs martosulobas da maTi sulieri
krizisi swored warsulsa da winaprebSia fesvgadgmuli.
nawarmoebSi Zalian farTo gasaqani eZleva gancdebs, asocia-
ciebs, warsulis movlenebs, amitomac dro, sivrce da moq-

75
medeba TiTqos ufro SezRudulia da TiToeuli personaJis
sulier samyaros udidesi mniSvneloba eqceva.
romanSi asaxulia personaJebis martosuloba, sulieri
krizisi, tkivili, Tumca Tavad avtori erT-erT intervi-
uSi aRniSnavs, rom `arc endia marto da arc giorgi `de-
dis oTaxidan~. maT deda hyavT, maTe ki martoa, roca aseTi
deda gyavs da mainc marto xar, es ukve Seni bralia. Cven
xSirad ver vxedavT, vin gviyvars~[32,78].
romanSi mZafr ganwyobas qmnis maTesa da dedis dapi-
rispireba. maTes mier bavSvobidan akviatebuli azri, rom is
ar aris sakuTari Svili da geria, mosvenebas ar aZlevs. mas
ar esmis dedis, radgan deda fiqrobs, rom `yvelas Tavisi
cxovreba unda hqondes, Tavisi samyaro, swore da kargi es
iqneboda, mxolod ase SeiZleba sxvisi cxovrebis gageba”.
maTes araferi aRar esmis, igi grZnobs ucxoobas, zedmeto-
bas. amitomac azri: `ucxo. sxva. sxvisi. sxvisi varo, amis
ara var... me sul calke var”, ar asvenebs mTeli cxovreba.
dedasTan harmoniuli `erTadyofna~ imdenadve SeuZlebelia,
ramdenadac Sinaganad `misgan wasvla~. WeSmaritebis Ziebas
ara aqvs dasasruli. SeuZlebelia am procesis gadadeba.
autanelia martoobis, miusafrobis grZnoba maTesTvis.
mas ar asvenebs grZnoba, rom mTeli samyaro saidumloebiTa
da ucnaurobebiTaa savse, am yvelafers dedis kars Camofa-
rebuli farda faravs da mas Sesvlis `uflebas” ar aZlevs.
ormagi farda, romelsac wylis asociacia axlavs, radganac
`Turme am fardis qsova maSin dauwyia... da mTeli cxra
Tve qsovda da qsovda, roca mis sxeulSi amqveynad yvelaze
sakvirvel wyalSi Tavdayira dativtivobda” maTe, ... `aki
hgavda kidec wyals es farda, wyalqveSeTs, sadac blant
TxierebaSi gardatexili mzis Suqi iRvreba, liclicebs:
ucnaurad araTanabrad!..” dedas farda maTes dabadebis dRes
daumTavrebia da mis Semdeg ekida karze, rogorc `misi
bavSvobis zebunebrivi ekrani, wyalqveS rom Cahyavda, fs-
kerze daatarebda, aocebda, aocnebebda“... dedis oTaxSi ar-

76
sebuli karadebi, sarkeebi, magidebi, ujrebi da zardaxSebi
idumalebas warmoadgens maTes Sinagani samyarosTvis. misi
xSiri kinklaoba dedasTan, romlis drosac xSirad amoi-
klakneba metaforuli vercxlisferi gveli, warmoadgens
undoblobiT gamowveul tkivils. maTe ar endoba dedas,
romelsac sjera: `adamianis moTxovnilebaa vinme uyvardes
da endos, sxvas, meores. Tu aravin Seiyvara, aravis endo
da sifrTxilesa da eWvebSi daixarja, Tavis Tavs gaZar-
cavs, daasaxiCrebs... ise rom, TviTon ufro dazaralebuli
gamova... bolos”[30,139]. magram maTes sulSi dabudebuli
gaRizianeba, brazi, undobloba ar aZlevs uflebas igrZnos
da apatios simarTle. man uari Tqva sayvarel adamianzec,
romelic mixvda mizezs Svilis agresiulobisa: is... `Senze
metia da... ar geqvemdebareba. is aris, Sen ki ginda, rom
iyo”.
TiTqos siyvaruls mainc unda moexdina gavlena mis
gaucxoebul sulze, magram ase ar moxda. maTes cxovrebaSi
imdenad iyo gamjdari undobloba, rom man TviT am siy-
varulze Tqva uari. silamaze moCvenebiTia. garegnul mS-
venierebas Sinagani simaxinje axlavs. maTes Tavadac surs
sulSi Cabudebuli brazi, undobloba da gaRizianeba daZ-
lios, magram ar SeuZlia, Sinagani Zala ar yofnis, Tumca
cdilobs sulieri cxovrebis simware inteleqtualuri en-
ergiiT Seavsos, verc amiT aRwevs Sedegs.
maTe TviTuaryofamde midis, magram es yvelaferi axali
sulierebis dabadebis surviliTaa gamsWvaluli. mas unda
drom walekos `sisxli da xorci da Cveni nacartuti axal
Tixad gamoiyenos~. naira gelaSvilma maTes sulieri depre-
siis mizezi mSvenivrad ganazogada adamis pirvel codvaSi:
`ver SeiSnoveT saxli da Weri? mibrZandiT gareT! iyialeT
upatronod da umisamarTod egre, mas Semdeg karze ukaku-
nebs samyaros: gamiRe kari! magram paroli ar icis: sezam
gaaRe da iToSeba gareT, karwin atuzuli: egre zedmeti,
usaxlkaro, uadgilo, oboli, geri da buSi _ samyarosi...

77
magram uadgiloba swored misi SemaSinebeli sididis simp-
tomia... is SesaZleblobaa, ganviTarebadi, elastiuri arsia:
jer gzaSia Tavis Tavisken, saxlisken Sorsaa, wina aqvs
Tavisi Tavi, rogorc finiSi, rogorc samizne”... maTe grZ-
nobs Tavisuflebas, radganac Tavi `gerad” miaCnia. sjera,
rom samyaros dasabadebeli adami jer ar gauCenia... `isev
fexmZimedaa samyaro: adamianze, ramdensaukunovani orsuloba
sWirs. riT veRar gaaCina saboloo adami!” maTe grZnobs,
rom axlis asaRorZineblad Zvelis sikvdilia saWiro, ma-
gram mTavari mainc ar Tqmula; _ SeuZlebelia samyaros
Secnoba, radganac ara aqvs mniSvneloba sad waxval, mas
mainc ver miuaxlovdebi.
romanSi vxvdebiT citatebs. postmodernizmis erT-erT
ZiriTad Taviseburebas warmoadgens citata, romlis dro-
sac, avtori swored ama Tu im cnobili frazis Tu mov-
lenis garSemo agebs Tavis nawarmoebs. arsebobs gansxva-
veba citatasa da citacias Soris. nawarmoebSi Semotanili
citata, ara aqvs mniSvneloba brWyalebiT iqneba is Tu
ubrWyalebod, warmoadgens `sxvisi’’ sityvis gamoyenebas mT-
liani romanis azris gasavrcobad; citatebi avtors axali
`semiosferos’’ Sesaqmnelad Semoaqvs da cdilobs SeinarCu-
nos myari daZabuloba `sakuTar’’ da `sxvis’’ sityvas Soris;
xolo rac Seexeba citacias, igi unda moviazroT, rogorc
sxvisi sityvis Semotanis procesi ganxorcielebuli irib
TqmaSi, anu citacia aris movlena, romlis drosac avtori
Tavisi azris gamosaxatavad mimarTavs `sxvis’’ teqsts, aqe-
dan gamomdinare, arsebobs dapirispireba or avtors, or
teqsts Soris. citaciis damaxasiaTebeli niSani eqspresiaa,
igi amavdroulad aris werac da kiTxvac, Tumca wera igive
gadaweraa da ar gansxvavdeba citirebisagan. swored ilia
WavWavaZis leqsidan moxmobili citata warmoadgens nawar-
moebis erT-erT mniSvnelovan RerZs. mTeli teqstis ganmav-
lobaSi gameorebuli igavi bazaleTis tbis Ziras arsebul
oqros akvanze udides gavlenas axdens nawarmoebis gmi-

78
rebze, maT sulier mrwamsze, romanis personaJebs TiTqos
sjeraT `ocnebis~ da sulis Ziebac maTTvis swored rom
bazaleTis tbis Ziridan iwyeba. giorgi TiTqos poulobs
bazaleTis fskerze oqros akvans, TeTrebSi gamowyobil
qals, romelsac patiebas sTxovs, endis esizmreba tbis
fskeri, maTe ki Tavisi imedgacruebis, TviTSegnebis Semdeg
am wyals miaSurebs, radganac swored aq eguleba xsna, es
wyali bazaleTis tbaa. avtorma bazaleTis tbis Ziras ar-
sebuli oqros akvnis daxatviT, misdami romanis personaJe-
bis damokidebulebiT gviCvena erTi WeSmariti gza sulieri
krizisisa da bediswerisagan Tavdaxsnisa, avtorma amaSi
iliaseuli idealis reminiscencia da poziciac gamoxata.
bazaleTis tba warmoadgens im gansawmendels, romelmac
sakuTari Tavi unda apovninos gzaabneul maTes.
wyals romanSi gansakuTrebuli roli eniWeba, TiTqos
es samyaro udidesi wylisqveSeTia, sadac sul sxva kuTxiT
SeiZleba adamianis sulis naxva da Secnoba. maTes SeuZlia
ganaxleba, oRond amisTvis msxverplia saWiro. man Secnobis
gza unda gaiaros, rom miaRwios TviTSegrZnebas da mere
Tavisuflad `cxovrebasac~ SeZlebs. undoblobiT Sepyro-
bili unda ganikurnos raTa i povos sakuTari adgili did
samyaroSi.
postmodernizmi gasakuTrebuli yuradRebiT epyroba
nebismieri istoriuli epoqis teqsts, iqneba es mTliani,
didi teqsti Tu erTi patara citata da fraza. teqsti
postmodernistTaTvis warmoadgens `erTaderT konkretul
moculobas, romelTanac isini mzad arian saqme iqonion~
da, rogorc qarTveli mecnieri l. bregaZe acxadebs, _
aqedan Cans `citatebis, aluziebis, reminiscenirebis, Zveli
teqstebis aranJirebiT Tu parodirebiT Sesrulebuli pasa-
Jebis araCveulebrivi siuxve postmodernistul opusebSi...
citirebuli SeiZleba iyos nebismieri teqsti _ mxatvru-
lic, mecnierulic, iuridiulic, politikuric, sacnoba-
roc, sakancelarioc _ postmodernizmis am Taviseburebebs

79
interteqstualobas uwodeben~[18,153]. naira gelaSvilis
romani da mTeli misi proza warmoadgens `citatebisagan
naqsov teqsts~, misTvis damaxasiaTebelia interteqstual-
oba, ormagi kodireba da sxva postmodernistuli nawarmoe-
bisTvis damaxasiaTebeli Tvisebebi. Tanamedrove postmoder-
nizmSi gamoxatvis sxvadasxva saSualebas pouloben: gauc-
xoeba, azrovnebis paTologiuri mdgomareoba, paralelur
samyaroSi gadasvla, narcisizmi, individualuri pirovneba:
daskvna _ grZnoba absurdulobisa da amasTanave, yovel in-
dividSi arsebobs absolutisaken swrafva.
sikvdilisa da sicarielis magaliTze sxvadasxvanairad
lavireben sxvadasxva postmodernisti mwerlebis nawarmoe-
bebis gmirebi. istorias rom mivmarToT, zustad SegviZlia
davinaxoT, rom adamiani yovelTvis iswrafvis realobis
CarCoebidan gaRwevisaken, magaliTad indur sulier tradi-
ciaSi realoba aRiqmeba rogorc maia, iluzia.
sityva `raRac” mTeli romanis manZilze gvxvdeba. maTes
sZuls es sityva, rogorc, mteri, romelTanac brZolis
gza da iaraRi ver gamouZebnia, `radganac ar icnob, ar ici,
ranairia es mteri, da bolos da bolos, arc is ici: ratom
geqceva mtrad, an is geqceva Tu Sen eqeci’’, magram cdilob-
da daemtkicebina, rom es `raRac” saerTod aRar arsebobda,
iluzia iyo, Tvalisaxveva, da Tu kaci ar daizarebda, iq
yovelTvis aRmoaCenda Zalian konkretulsa da cxads. da

80
marTlac xom daadgina am `raRacis raRac”.
romanis finali moulodnelobiT aris savse, mwerali
TiToeuli personaJis sulieri SeWirvebis mizezs zogadad
xsnis, xolo maTe, romelic mTeli sicocxlis manZilze de-
dasTan urTierTobaze fiqrobda, sakuTar samyarosa da far-
daafarebul kars miRma arsebul samyaros ver ukavSirebda
erTmaneTs. Tavzardamcem simarTles igi dedis werilebidan
igebs. manamde ki fiqrobda, rom simarTle moutanda Svebas,
mniSvneloba ar hqonda am simarTles rogor gaigebda, ra
mizniT, ra saSualebiT, `danaSaulis jvari simarTlis gu-
lisTvis! viRacam xom unda moigdos 33 malaze”. aqve Cndeba
sityvebi `iudas Zmiswulo!” sxvisi werilis wakiTxva ar
SeiZleba, magram maTe xom ase axlos aris simarTlesTan, ar
SeiZleba gaCereba. irgvliv arsebuli sivrce ki TiTqos wy-
lisqveSeTia, sadac maTem unda i povos Tavis kiTxvaze pasuxi,
aris ki dedis RviZli Svili da saidan modis gamoulevi
salaros wignaki. dedis dRiurebs gacnobili maTe grZnobs
sasowarkveTas, imedgacruebas, is ar aris naSvilevi, dedam
ki icis sakuTari Svilis eWvebi da dRiurTan erTad tovebs
TeTr, ubralo konverts, uwarwerosa da dawebebuls, sadac
weria: `maTe, is salaros wignaki ar arsebobs”. ai, pasuxi
yvelaferze rasac ikvlevda, am simarTlisTvis ki maTe mzad
ar aRmoCnda. dedas ara aqvs Semzaravi saidumloebebi, misi
erTaderTi saidumlo mxolod da mxolod Svilebis Tavdade-
buli siyvarulia. amis aRmoCena Semzaravia maTesTvis, igi
marcxdeba sulierad, misTvis yvelafers ekareba azri, brwy-
invale karierasac, TviT arsebobasac ki, da igi midis sulis
gadasarCenad, man bazaleTis tbis Ziras gadarCenis gza unda
i povos.
dedis saxeSi SeiZleba RvTaebrivis ganWvreta. es aris
adamiani, romelic Tavisi Svilebis saxiT qmnis axal patar-
patara samyaroebs da mis Sinagan tkivils gareT gamosvlis
uflebas ar aZlevs. maTesTvis amoucnobi iyo deda da So-
reuli, suls uwamlavda: `es manZili, tabu, Tandayolili

81
morCileba dedis oTaxis winaSe iseve awvalebda, rogorc
fiqri am morCilebis namdvil mizezze. nuTu orive Secdoma
iyo, orive siyalbe _ is mowiwebac da misi axsnis survi-
lic? erTi ki cxadi gaxda; es fiqri ukve amboxs niSnavda,
_ dedis oTaxis winaaRmdeg. bednierebi umcrosebi, fiqri
rom ar sjijgnidaT, fiqris wyevla rom ara sdevdaT; fi-
qrs monebad ki ar eqciaT: iyvnen, cxovrobdnen”, swored
cxovreba ver SeZlo maTem, mas yvelgan auxsneli `sicrue”,
`tyvili”, raRac mZime da bneli amZimebda, fiqrobda, rom
dedis mimarT gamoCenili mowiweba yalb safuZvelze iyo
aRmocenebuli. maTe amaod eZebda oTaxSi damalul pirovne-
bas Tu idumalebas, igi undoblobis msxverpli gaxda.
dedis oTaxSi ki damaluliyo misi warsuli, misi sa-
myaro, misi sulis nawili, aq iyo zRvis napiric, wyalqve-
SeTic, niJarebic. iyo bavSvoba da mogonebac, mTvrali mama
da mtirali deda. elene Tavidanve xvdeboda, rom mudam
mTvral mamas raRac awuxebda amouxsneli, rac mis Semdeg
sityvebSi gamoixata kidec: `me kaci aRar var”-o... `ver
davrCi kacad. kidev bevri ram xdeboda iseTi, ramac gamtexa
_ ici? aris iseTi boRma, Tu Caylape, kacad veRarasdros
veRar ivargeb. Tu bedi gaqvs... Zalian ar unda gagsrisos
cxovrebam. Tu Zalian Segdga fexiT da aitane... mokled,
aris Seuracxyofa, romlis atana ar SeiZleba... sjobs iqve
gadauxado samagiero da Senc iqve mokvde. sulerTia, Tu
aitan, kacad mainc veRar ivargeb”... Tavidan TiTqos ver
mixvda elene, Semdeg ki mTeli arsebiT igrZno, rom masac
mamis msgavsi samyaro hqonda, ucnauri, martosuli. deda ki
yvelafrisagan Sors iyo, ver grZnobda maT tkivils. mamis
sikvdilis Semdeg ki nugeSad mamida mTvarisa darCa, rom-
lisganac iswavla qargva, romelSic airekla Semdeg mTeli
misi sulieri samyaro, mTeli misi realuri Tu irealuri
samyaro da wylis gancda, romelic ar Sordeba arasdros,
mas sikvdilic ki zRvis fskerze undoda. udidesi siyvaru-
liT Sepyrobili maminacvali, romelic yvelafrisTvis mzad

82
aris, oRond elenasTan axlos iyos. igi am mizniT acnobs
mas meore gers _ aleqsis, aq aRsaniSnavia erTi epizodi,
roca elenes gaTxovebis Semdeg mas maminacvali estumreba,
fuls Cuqnis da uyveba Tavis istorias. is yofila sakuTa-
ri colis mkvleli, mas mouklavs aleqsis deda, romelsac
uRalatia misTvis. maminacvals ar esmis: ratom ar unda mo-
klas adamiani, Tu ki igi ufro did borotebas sCadis? mas
ar esmis, rom borotebas borotebiT ver daupirispirdebi.
elene da aleqsi maminacvlis naCuqari fuliT yiduloben
saxls da ibadeba maTec. gamarTlda maminacvlis sityvebic,
aleqsim ver SeZlo erTguleba da siyvaruli, igi une-
bisyofo adamiani gamodga, romelmac Tavisi ukanono Svili
Tavis cols gasazrdelad mouyvana, magram es ar iyo maTe,
rogorc TviTon maTe fiqrobda, es iyo giorgi.
romanSi naCvenebia mamis, uprinci po adamianis saxe, ro-
melic verc ki bedavs Svils Caexutos, magram aqvs `unari”
meuRle axali problemebiT daamZimos. maTes ki ratomRac
miaCnda, rom igi ar iqneboda aseTi ubeduri, dedasTan erT-
ad mamac rom gverdiT hyoloda, magram es mxolod erT-
erTi mizezia dedasTan dasapirispireblad.
rogorc aRvniSneT, romanSi moyvanilia citatebi bi-
bliidan, maTe TiTqos raRacas eZebs da sadRac, marjvena
gverdze qvemoTa nawilSi iwyeba... `korinelTa mimarT. Tavi
3, 9, 10, 13 da swored, aq i povis imas, rasac eZebda:
`1. enaTa-Ra Tu kacisa da angelozTasa vityodi, xolo siy-
varuli ara maqundes, viqmen me, viTarca rvali, romeli oxrin,
gina winwilani, romelni xmobed.
2. da maqundes RaTu winaswarmetyveleba da uwyodi yove-
live sarwmunoeba, vidre mTaTaca cvalebadmde da siyvaruli
Tu ara gaqundes, aseve ra var...
3. da Se-RaTu-vaWamo yovelive monagebi Cemi da mivsc-
ne xorcni Cemni dasawuelad da siyvaruli ara maqundes,
araradve sargebel ars Cemda.
da wamoxta, wigni xelebSi Seazanzara, Cahyvira: `ara

83
xar swori! sastiki xar! sastiki! `arave ra var! ra Cemi
bralia, Tu siyvaruli ar SemiZlia, aRar SemiZlia! veRar
SemiZlia sicocxlis siyvaruli! es xom sneulebaa, rogorc
kibo, rogorc Wleqi, rogorc nefriti! ras mikiJineb, mo-
marCine, Tu SegiZlia!”[30,163]. winaaRmdegobebiT, undoblo-
biT, tkiviliT, sevdiT dasneulebuli maTes morCena SeuZ-
lebeli iyo, radgan Tavad iyo Tavisi sneulebis mizezi.
maTes `saSiSad hqonda warmosaxva da mexsiereba gamoR-
viZebuli”... viRac Tu raRac warmarTavs mis gonebas dedis
oTaxSi. patara magidas idayvebiT dayrdnobili cdilobs
ilocos, magram locva misTvis aRar arsebobs, mas uflis
saxis naxva surs, unda igrZnos igi. maTe Seuracxofi-
lia cxovrebiT, sicocxliT, ucxod grZnobs Tavs: `Seura-
cyofili var ara mxolod sxvisi, aramed sakuTari Cemi
TaviTac, niadag xelidan rom misxlteboda. vinc gamaCine:
raTa codva mexarebina, codva srulmeyo”... SeZrwunebuli,
Seuracyofili maTe ufals adamianobis dasrulebas sTxovs,
radgan es sicocxle: _ `naklovani, sikvdili rom sWirdeba
ganaxlebisTvis da avadmyofoba _ siZlierisTvis. sicocx-
le, xrwnas rom uerTdeba yovelwamier,” _ ar moswons
maTes, am samyaroSi, sadac silamaze simaxinjeSia areuli
da siwmindeSi _ biwiereba, dabadeba samarcxvinoa: `(deda
_ gulisgasaxeTqad gadaSlili) maxinjia sikvdili Cveni _
lpoba da daSla... SegvaduRe, Tu mainc es gviweria, gamog-
vxarSe, gamogvwvi, azile Cveni nacar-tuta da gamoZerwe
sul sxva arseba: Zlieri, SeubRalavi da keTilSobili,
romelic ilivlivebs wyalSi, haerSi. saxlSi iqneba miwac
da miwisqveSeTic”[30,169], _ aRmoxdeba maTes. igi Tavis
fiqrebs `saSiSs” uwodebs, magram `boloswina safexurze”
mdgars sxva gza ara aqvs, mas gaCereba ar SeuZlia, mosax-
deni unda moxdes.
siZulvili avsebs maTes guls, siZulvili sakuTari
Tavisa, dedisa, yvelasi, vinc mis garSemoa, radganac undo-
blobiT dagrovili grZnoba RrRnis mis guls, suls. cnobi-

84
li mecnieri Jan bodriari statiaSi `qalaqi da siZulvili’’
aRniSnavs: paradoqsulia, magram siZulvili, romelic ar-
qauli, pirveladi miswrafeba SeiZleba mogveCvenos, sinamd-
vileSi mowyvetilia Tavis sagansa da mizans (dRes miRe-
bulia kulturis /`qseroqsul’’/ doneebze saubari, igive
SeiZleba iTqvas /`qseroqsul’’/ Zaladobazec). amitomaa si-
Zulvili didi metropolebis Tanadrouli movlena. Tumca,
igi Taviseburi siciviT gamoirCeva. es gulgrilobis pirmSo
aseve ganurCevlad SeiZleba nebismiers gadaedos. masSi araa
damajerebloba, aRtkineba, acting out-iT (gaTamaSeba) amowu-
ravs Tavs da xSirad sakuTari xatis SeqmniT kmayofildeba,
Zaladobis xanmokle afeTqebiT[16]. sasowarkveTili maTe
swored am undoblobam da siZulvilma miiyvana afeTqebamde,
magram rom ara es, verasodes dainaxavda sakuTar WeSmarit
saxes da ar miaSurebda gansawmendels.

naira gelaSvili gviCvenebs am samyaroSi adamianobis


dakargvis saSiSroebiT gamowveul tkivils, adamians ara
aqvs Tavisi saxe da upirvelesi, RmerTis yofnis uaryofam-
de dasuli azrovneba ryvnis pirovnebas da dasasrulisken
mihyavs igi. Tumca arsebobs imedi, rom ferflisgan iSveba

85
dasawyisi. swored amgvari datvirTva aqvs bazaleTis tbas,
rogorc simbolos Tavisuflebis, imedis, momavlis. dasas-
rulidan unda daiwyos dasawyisi, wyali swored am usas-
rulobis simboloa.
romanSi mniSvnelovani simboluri datvirTva aqvs ase-
ve saaTs, romelic yovelTvis TiToeuli moqmedi gmiris
sulieri ubedurebis Jams Semohkravs xolme: _ `raÎnng!”
muqi xis, didi saaTi, romelic romanis dasasruls kidev
erTxel Caigrialebs, TiTqos raRac gaixsena, ris gaxseneba-
sac didi xnis manZilze cdilobda, isic maTesaviT bolos
mixvda simarTles.
naira gelaSvilis romanis `dedis oTaxis” mTavari
gmiris maTes mniSvneloba yalibdeba da dgindeba giorgis,
endis, dedis, mamis mniSvnelobaTa gaTvaliswinebiT. am gziT
xdeba personaJebis mniSvnelobebis gaRrmaveba. yovelive es
ki mxatvruli eniT miiRweva. rogorc cnobili mecnieri r.
barti aRniSnavs, mxatvruli ena warmoadgens semantikur
sistemas, romelic mowodebulia samyaroSi Seitanos gaaz-
rebuloba da raime garkveuli azri[102,274].
avtorma Seqmna sruliad gansxvavebuli personaJebi,
romlebic ganicdian sulier kriziss da ver amyareben kav-
Sirs erTmaneTTan. eWvi da undobloba SeuZlebels xdis
urTierTgagebas. ironiuli damokidebuleba erTmaneTTan
iwvevs komunikaciis aRrevas da wydeba is jaWvi, romelic
personaJebs aerTianebdaT.
rogorc mecnieri i. ilini miiCnevs, Tanamedrove teqst-
Si wydeba is komunikaciuri jaWvi, romelic `aerTianebs
infrmaciis, Setyobinebis gamgzavns, anu literaturuli na-
warmoebis avtors, Tavad komunikants, anu literaturul
teqsts da Setyobinebis mimRebs anu mkiTxvels~[115,126],
da swored es warmoadgens postmodernizmis erT-erT Ta-
viseburebas.
mweralma warsulisa da awymos organuli mTlianoba
Seqmna romanSi, sadac moqmedeba da dro maqsimaluradaa

86
SezRuduli, magram udidesi gasaqani eZleva gancdebs, aso-
ciaciebs, warsulis movlenebs, yovelive es kidev ufro
amZafrebs sulier faseulobaTa devalvaciis suraTs. ro-
manis metaforuli finaliT naira gelaSvilma xazi gausva
mTavar formulas: TviTuaryofis gziT ganaxlebisaken, is
sulieri krizisi, romelic undoblobisa da tkivilis sa-
fuZvelze Cndeba, unda gaqres da mis adgilze axalma grZ-
nobebma daimkvidros adgili. maTes sulieri marcxi axali
moralis dabadebis mauwyebelia. igi bazaleTis tbis fskers
miaSurebs, sadac xsna eguleba.
amrigad, naira gelaSvilma Tavis romanSi da, saerTod,
SemoqmedebaSi, brwyinvaled gviCvena adamianis sulis sa-
myaro, adamianis grZnobebi. tkivili, SiSi, gaucxoeba, undo-
bloba. Tavisuflebis dakargva TavisTavad iwvevs, rogorc
erTi konkretuli pirovnebis, ise mTeli sazogadoebis
zneobrivi mTlianobis moSlas. TiTqos jer unda dasrul-
des `raRac”, rom isev Tavidan daiwyos sicocxle, avtori
yovelive amis axsnas da Cvenebas Tanamedrove civilizaciis
pirobebSi axerxebs. romanSi gamoxatuli qveteqstebi, sim-
boluroba, metaforizacia, asociaciuroba kidev erTxel
usvams xazs postmodernizmis arsebobas da ganviTarebas
qarTul literaturaSi.
naira gelaSvilis romanis Tu moTxrobis gmirebi TiT-
qmis yovelTvis ganicdian martoobas, isini martosulebi
arian, Tanac TiTqmis yvelgan siyvaruli marcxdeba, ara aqvs
gagrZeleba, gmirebi TiTqos nebdebian bedisweras, romelsac
Tavad ewinaaRmdegebodnen da dasasrulis ZiebiT cdilo-
ben i povon dasawyisi. literaturuli teqsti warmoadgens
`samyaros’’, sadac kavSiri Tu ar Sedga mxatvrul realo-
baSi, irealur samyaroSi mainc Sedgeba. gadafaruli teq-
stebi aucilebeli atributia postmodernizmisa, romelic
ase axasiaTebs naira gelaSvilis Semoqmedebas. nawarmoebSi
naTqvamia: `es Zveli Txroba ar aris. Zvelicaa da axalic
erTdroulad, erTi SexedviT viTom Cveulebriv giyveba:

87
uamrav SemTxveviT detals gawvdis, magram `viTom”. aq Sem-
TxveviTi araferia. moCvenebiTi SemTxveviTobaa. yvelaferi
SerCeulia da yvelaferze mTavari maxvili modis. giambobs
cxovrebas, rac CarCa da rac ganicada. magram radgan Tvi-
Ton aqvs Semkrebi suli _ mzis sxivebis Semkrebi prizma,
ise gardatydeba masSi cxovrebis Wreli Wvali, rom mTa-
vari rCeba, yvelaferi mTavari gamodis. amitomac bunebri-
vicaa da simboluric. Zvelicaa da axalic, raRacnairia”...
_ swored aseTia naira gelaSvilis mTeli Semoqmedeba, pa-
tara, calkeuli samyaroebisagan Semdgari erTi _ udidesi,
usazRvro da amoucnobi samyaro. martosuli adamianebis
wuxili, gancda, gamosavlis Ziebis gzebi... TiTqos xsnis
gza ar arsebobs da, am dros wylisqveSeTSi Cndeba naTeli,
aqvea oqros akvani da TeTrad mosili qali, axali sicocx-
le, imedi da siyvaruli.
naira gelaSvili wignSi `tragikuli gradacia~ aRniS-
navs: `Tu ram namdvilad bedi da bedisweraa _ es siyvaruli
da sikvdilia. siyvaruli dedamiwaze TiTqos sxva planeti-
dan, sul sxva sauflodan moxvedrili mcnebaa, romlisTvi-
sac Zalze mkacri da sastikia dedamiwis hava... gaiSleba da
umetesad maleve icriceba an mTeli qveyana mis Casaqolad
SeimarTeba xolme... yvela mas natrobas, yvelas is swyuria,
mTel sicocxles is amoZravebs, aRmocendeba da aRaravin
icis, rogor mouaros, rogor axaros: ra wyali dausxas,
romeli mziT gaaTbos. amitomaa, rom xSirad es umaRlesi
mcenare umaxinjes nayofs isxams~[32,79].
personaJebma TviTon ician TavianTi saqme. avtori ar
zRudavs maT, ar aqcevs sakuTari gemovnebis, ganwyoba-da-
mokidebulebis Tu simpaTiebis CarCoSi. faqtia, gmiris eTi-
ka Tu moraluri imperativi postmodernistul garemoSi
isevdaisev maradiul Rirebulebebs efuZneba, RmerTi, adami-
ani, siyvaruli kvlav „homo sapiensis~ gadarCenis sawyisad
rCeba. „gmirebi brundebian~ da ambebi maT sulier metamor-
fozebsa da kaTarzisebze, namdvili mwerlisagan moyoli-

88
li, udidesi `informaciaa~, romelsac aucileblad miiRebs
dakvirvebuli mkiTxveli.
aqve unda aRvniSnoT erTi garemoeba, Tu Tvals gavadev-
nebT metateqstis ganviTarebis process qarTul mwerloba-
Si, romelic gamokveTilad aris naCvenebi naira gelaSvilis
prozaSi, SeiZleba davaskvnaT, rom odesRac marginaluri,
lamis SeumCneveli literaturuli xerxi dRevandel qar-
Tul mwerlobaSi erT-erT umTavres mxatvrul-gamomsaxve-
lobiT saSualebad mogvevlina. misi meSveobiT mxatvrul
teqstSi eseistur-Teoriuli nakadi Seedineba, xolo esei-
sturoba ki, rogorc marTebulad aRniSnaven, aramarto li-
teraturul qmnilebaTa, aramed `saerTod [Cveni] droebis
damaxasiaTebel niSnad iqca~. es procesi roman-metateqstis
SeqmniT dagvirgvinda. da romani-metateqstic unda ganvixi-
loT, rogorc postmodernis TviTironia[23].
amrigad, naira gelaSvilis proza XX saukunis 80-iani
wlebis qarTul literaturaSi gansakuTrebul da mniSvne-
lovan adgils ikavebs.

89
Tavi III. postmodernistuli tendenciebi
gu­ram do­Ca­naS­
vi­lis moTx­robebSi

XX sa­ u­ku­nis 80-iani wle­ bis qar­ Tul li­ te­ra­tu­ra­Si


mniS­v­
ne­
lo­ va­
ni ad­ gi­
li uka­ via gu­ ram do­ Ca­
naS­
vi­
lis Se­ moq­
me­
de­bas. is aris ori­ gi­
na­
lu­ ri we­ ris ma­ne­riT ga­mor­ Ce­
u­li
mwe­ra­li; mi­ si pro­ zis­
T­vis da­ ma­
xa­
si­a­
Te­
be­lia qve­ teq­s­te­bi,
ormagi kodireba, asociaciebi; mwer­ lis mi­ er Seq­mn­i­
li sa­
xe­
e­bi ada­ mi­

nis msof­ laR­ q­
mis, msof­ lS­eg­
r­Z­
ne­
bis, ga­re­mom­c­
vel sam­ ya­
ro­ Si mi­si ad­gi­
lis dam­ k­
vid­re­
bis ga­ mo­
xa­tu­ le­baa.
misi Semoqmedeba udidesi sivrcemodelia samyarosi, avtors
mudmivad aqvs kontaqti mkiTxvelTan. Tavad guram doCana-
Svili aRniSnavs: `erTma axalgazrda mweralma ganacxada,
rom werisas mkiTxvelze ar fiqrobs... ar vici, ramdenad
SesaZlebelia ar wero mkiTxvelisaTvis... maSin saerTod nu
miekarebi kalams _ ufro metic, mkiTxveli Tanaavtoria...
mkiTxvelis siyvaruli da Tanadgoma udides bednierebas-
Tan erTad uzarmazar pasuxismgeblobas makisrebs, rogorc
gadamwers... amqveynad mwerali, mxatvari da momRerali ar
arsebobs _ adamianebi gadamwerebi, gadamxatvelebi, gadamRe-
reblebi varT~[41,26-27].
`gadawera” erT-erTi cnobili da saintereso procesia
postmodernistul mwerlobaSi, am SemTxvevaSi Tavad gu-
ram doCanaSvili uwodebs sakuTar Tavs gadamwers, rogorc
cxovrebis, teqstebis sakuTari da mkiTxvelis pozicie-
bis orientirs. `gadawera’’ postmodernizmSi sxvisi teqs-
tebis sityvasityviT gadaRebas ar niSnavs. roca `gadawe-
raze” laparakoben, gulisxmoben parodirebas, aranJirebas,
sxva avtorTa cnobili literaturuli
personaJebis sakuTar TxzulebaSi gad-
monergvas da amiT xazs usvamen msgavs
interteqstualur movlenebsa da inter-
pretaciebs. interpretacia ki postmo-

90
dernizmis erT-erT mniSvnelovan Tvisebas warmoadgens. am
SemTxvevaSi SeiZleba gamovyoT postmodernizmis erT-erTi
niSan-Tviseba citacia, roca nawarmoebSi SeiZleba gamoyene-
bul iqnes yvelasTvis kargad nacnobi sxva teqsti, an cno-
bili literaturuli gmiri.
rogorc cnobilia, postmodernizmis erT-erT mniSvne-
lovan da gansxvavebul Tvisebas warmoadgens interteqstu-
aloba, rac teqstSi ori an meti teqstis `Tanamonawi-
leobas~ niSnavs da, rac citaturobiT, centurobiT, cru
citatebiT, citaciiT, klasikuri teqstis `SelaxviT~, is-
torizmiT da demiTologizaciiT aris gamoxatuli.
saintereso mosazreba aqvs Tavad avtors nawarmoebebSi
`sxvisi azris’’, saxelebisa Tu Temebis gamoyenebis Sesaxeb,
rodesac saubrobs Tavis romanze `samoseli pirveli’’: `sa-
moseli pirvelis~ wera rom daviwye, saxarebaSi naklebad
viyavi Caxeduli. isedac, mogexsenebaT, rom saxareba imdenad
Rrmaa, rom bolomde mas wmida mamebic ver wvdebian. uZReb
Svilze igavi rom wavikiTxe, mominda am igavze nawarmoebis
dawera, Tumca Tavidanve vxvdebodi, rom garkveul winaaRm-
degobebTan momiwevda Sexeba, _ romans gamoqveynebisTanave
zogma kosmopolituri uwoda, zogma _ bulvaruli. mTavari
kiTxva ki ase JRerda: ratom gamoviyene ucxo saxelebi na-
warmoebSi? iciT, kritikosebze metad Tavad ganvicdidi am
sakiTxis sirTules. bolos rogorc iqna, movifiqre: me ki
ara, qarTuli mwerlobis genias, SoTa rusTavels aqvs-meTqi
gamoyenebuli ucxo saxelebi, qveynebi. aba, domeniko ucxo
qalaqSi rom wavidoda, ucxo saxelebiani xalxi ar Sexv-
deboda?! SeiZleba neapolis sastumroSi administrators
mayvala erqvas da Sveicars _ biWiko?! _ aseTi iyo Cemi
xumrobanarevi pasuxic’’[41,26-27].
sadao ar unda iyos is faqti, rom doCanaSvilis Se-
moqmedebaSi dasawyisidanve postmodernistuli prozisTvis
damaxasiaTebel Tvisebebs vxvdebiT, magram radganac amJamad
ganvixilavT mis or moTxrobas: `va­ ter(­
po)­
loo anu aR­ d­ge­

91
ni­
Ti sa­ mu­Sa­ o­
e­bi’’ da `kaci, romelsac literatura uyvarda’’,
yuradRebas gavamaxvilebT postmodernizmis or ZiriTad gam-
oxatulebaze; moTxrobaSi `va­ ter­ (po)­ loo anu aR­ d­ge­
ni­Ti sa­
mu­
Sa­ o­e­
bi’’ avtoris niRbis klasikuri nimuSi warmogvidgina
mweralma, xolo moTxrobaSi `kaci, romelsac literatura
uyvarda’’, ormagi kodirebis, interteqstualobis, adamianis
sulieri gancdis, msoflmxedvelobis gamoxatuleba gamov-
linda.
ro­ gorc mec­ ni­e­
ri s. hiu hlme­ ni aR­ niS­navs: `Ta­ na­med­ro­ ve
mxat­ v­ru­ li na­ war­ mo­eb­e­bis um­ rav­ le­ so­ba, rom­ leb­ sac eq­ s­pe­ri­
men­tu­ lo­ ba axa­ si­a­Tebs, `pos­ t­mo­ der­ nu­lia” da efuZ­ ne­ba mo­
der­ niz­ mis Zi­ ri­Tad fi­ lo­ so­fi­ ur ma­ xa­si­a­Teb­lebs: is­ to­ ri­ u­li
dro­ is uwy­ vet­ lo­ bis rRve­ vis ten­ den­ ci­ as, ga­ucxo­ e­bas, in­ di­vi­
du­ a­
lizms, so­ lif­ siz­ ms­a da eg­ zis­ ten­ ci­ a­
lizms”[101,70]. Tum­
ca samecniero literaturaSi aRniSnaven, rom gu­ ram do­ Ca­naS­
vi­
li Ta­ vis Se­ moq­ me­
de­ ba­Si sa­ rw­
­­ mu­ noebriv wi­ aR­Si dab­ ru­ ne­bis
faq­ tiT uf­ ro mo­ der­ niz­ mis po­ zi­ ci­ as uax­ lov­ de­ ba, mag­ ram eq­

pe­ri­ men­tu­ lo­ ba, qve­ teq­ s­
te­ bi, av­ to­ ris ni­ Ra­ bi, in­­ ter­ teq­ s­
ti, da­ ma­
xa­ si­a­
Te­ be­
li mi­ si Txro­ bi­saT­vis, uf­ ro pos­ t­mo­ der­
nistulia, vid­ re mo­ der­ nis­tu­ li. Tu­ ki mo­ der­niz­ mi axa­ li for­
me­
bis Seq­ m­niT xa­ si­aT­de­ba, pos­ t­mo­ der­ niz­ mi ar­ se­bu­ li for­ me­bis
xe­
lax­ la ga­ mo­ye­ne­
ba­zea ori­ en­ti­re­ bu­ li, am for­ me­bis, ci­ ti­re­bi­
sa Tu sti­ lis­ tu­ ri de­ ta­ le­bis ga­ mo­ ye­
ne­ba Se­iZ­le­ ba iyos iro­
ni­
u­lic da parodirebasac hqondes adgili; Tu­ ki mo­ der­ niz­ mi
Ta­vi­si es­ Te­ ti­ kis cen­ t­ r­Si av­ tor­ sa da Se­ moq­me­de­bas aTav­ sebs,
pos­ t­mo­der­ niz­mi in­ ter­ p­re­ta­ci­as ani­ Webs upi­ ra­ te­so­ bas, xSi­ rad
es yo­ ve­li­ ve av­ to­ ko­men­ti­ re­ba­
Si ga­ da­dis. gu­ ram do­ Ca­
naS­ vi­lis
moTx­ ro­ ba­
Si `va­ ter(­ po)­ loo anu aR­ d­
ge­ni­Ti sa­ mu­Sa­o­ bi~ av­
e­ to­
ri ko­ men­ti­ re­bas uke­ Tebs da Ta­ va­dac mo­ na­
wi­le­ obs moq­ me­de­ba­Si.
aRsaniSnavia, rom moTx­ ro­ bas mniS­ v­
ne­lo­ va­ni ga­mox­ ma­u­re­ba moh­ y­va
qar­ Tul sa­ mec­ ni­e­
ro kri­ ti­ka­
Si; gansxvavebuli stilis moTxro-
bam, gansxvavebuli komentarebi gamoiwvia; rogorc aRvniSneT,
mas­Si vxvde­ biT pos­ t­mo­ der­ niz­ mis­T­ vis da­ ma­
xa­
si­ a­
Te­bel erT-erT
mTa­var prin­ ci ps _ `av­ to­ ris ni­ Rabs”.

92
pos­t­ mo­der­ nis­tul li­ te­ra­
tu­ raTm­ cod­ ne­
o­ba­Si ter­ mi­ni
`av­
to­ ris ni­­ Rabi~ erT-er­ Ti mniS­ v­
ne­lo­ va­
ni cne­ baa, av­tor­
ma gan­ s­
x­va­ve­
bu­li `fun­ q­
ci­
eb­i” da Tvi­ se­be­
bi Se­iZ­i­
na. cno­ bi­
li
kri­ti­ ko­sis r. bar­ tis az­ riT, auci­ le­ be­li gax­ da av­ to­ ris
ga­
u­Ci­na­
re­ ba da Sem­ deg sik­v­
di­ li, ami­tom mniS­ v­
ne­lo­ va­
ni ro­ li
av­
to­ ris ni­ Rab­ ma da­i­
ka­
va, ro­me­lic gu­ lis­ x­
mobs av­ to­ ris ref­
leq­ si­as teq­ s­t­sa da mi­ si Seq­ m­
nis pro­ ces­ ze teq­ s­
t­Si[10,54].
si, ro­
mi­ gorc ma­ or­ ga­
ni­
zeb­lis fun­ q­cia, erT-er­ Ti Zi­ ri­Ta­di
Tvi­se­baa frag­ men­
tu­ li, qa­o­tu­ri mxat­ v­
ru­ li teq­ s­
tis Se­ er­Te­
bi­
saT­ vis, Sek­ vr
­ i­
saT­vis. unda aRiniSnos, rom `av­ to­ris ni­ Ra­
bi~, anu av­ to­ ris Se­ mos­
v­la teq­ s­t­
Si sru­ li­ad ar Tan­ x­
vd­ e­
ba
tra­ di­ci­ul qmni­ le­ba­
Si av­to­ ris mo­ na­wi­le­o­
bas, Se­ moq­me­
di aq
sa­
ku­ Ta­ri naR­ va­wis Te­ o­re­
ti­ ko­
si­caa. aSkarad gamoCnda post-
modernizmis ramdenime arsebiTi niSani, avtoris niRabi, anu
metateqsti, eseistur-Teoriuli CanarTi mxatvrul qmnile-
baSi, rac gulisxmobs avtoris refleqsias, gansjas, komen-
tars - zogjer seriozuls, zogjer ironiuls - teqstsa
da misi Seqmnis procesze TviTon teqstSive. am gziT avtors
Tavis mxatvruli teqstis nawilad aqcevs imas, rac adre,
Cveulebriv, teqsts miRma rCeboda.
rogorc l. bregaZe SeniSnavs: rac ar unda moulodneli
da ucnauri Candes, postmodernizmi TiTqmis imavdroulad
ikidebs fexs qarTul mwerlobaSi, ra droidanac dasavlur
(evropul da amerikul) literaturebSi. amis gaazreba auci-
lebelia, raTa marTebulad SevafasoT postsabWouri lite-
raturuli procesi CvenSi, ar miviCnioT ukanaskneli wlebis
siaxled is, rasac ramdenime aTeuli wlis istoria aqvs.
mxatvrul-gamomsaxvelobiT sferoSi amouwuravi fantaziis
mqone guram doCanaSvilis SemoqmedebaSi Semdgom ganviTare-
bas povebs avtoris niRabi. moTxrobaSi `vater(po)loo anu
aRdgeniTi samuSaoebi~ igi ormag niRabs gvTavazobs: ironiiT
gajerebuli eseistur-Teoriuli CanarTebis avtori aq for-
malurad (gramatikulad) TiTqos sxva pirovnebaa da ara am
mxatvruli teqstis Semoqmedi, vinaidan am ukanasknelze Ca-

93
narT-komentarebSi mesame pirSia laparaki (Txroba ase iwyeba;
`qvemore moyvanili ambis avtorma, afrederik mem, gaiTva-
liswina ra erovnul literaturaSi fantastikuri Janris
gamovlenaTa realuri nakleboba, gadawyvita...~ da a. S.)[23].
nawarmoebSi av­ to­ri­se­u­li ko­ men­
ta­re­ bis gar­ da, gvxvde­ ba
vrce­ li msje­ lo­be­bic mo­ ce­mu­li na­ war­ mo­e­bis Seq­ m­
nis Se­ sa­
xeb; ref­ leq­ sia gvxvde­ ba ro­ gorc pro­ za­ ul, ise li­ ri­ kul
na­
war­ mo­e­
beb­Si, xe­lov­ ne­bis spe­ ci­fi­ka gar­ da­ uv­lad mo­ iTxovs
av­
to­ ri­se­ul ko­ men­tars. j. fa­ il­ zis, r. bar­ tis, a. rob-gri­

es, r. si­ u­
ke­ni­
sis, f. so­ ler­ sis, x. kor­ ta­ sa­ri­sa da mra­ va­li
sxva mwer­ lis ama Tu im `pos­ t­mo­ der­nis­tul ro­ man­
Si~ asa­ xu­
lia ara ma­ r­to mov­ le­ne­bi da maT­ Si mo­ na­wi­ le pi­ re­bi, ara­ med
gvxvde­ ba vrce­ li msje­ lo­ bac mo­ ce­mu­li na­ war­ mo­e­
bis Seq­ m­
nis
Se­
sa­xeb; Txro­ bis qso­ vil­ Si Te­ o­ri­u­
li pa­ sa­Je­bis Car­ T­vi­sas
pos­t­mo­der­ nis­tu­li ori­ en­ta­ci­is mwer­ lebi xSi­ rad uSu­ a­
lod
ape­
li­ re­ben ro­ lan bar­ tis, Jak de­ ri­das, mi­ Sel fu­ kos da
pos­t­s­t­ruq­ tu­ra­liz­ mi­
sa da pos­ t­mo­der­ niz­ mis sxva Te­ o­re­ ti­
kosebis av­ to­ ri­te­te­bi­
sad­ mi; ma­Ti Se­ xe­du­ le­ biT, Se­ uZ­le­ be­lia
`a­
xal pi­ ro­ beb­
Si~ `Zve­ le­ bu­rad~, e.i. tra­ di­ci­ u­li re­ a­
lis­ tu­
ri ma­ ne­
riT we­ ra[48,201].
aRsaniSnavia, rom `av­ to­ris ni­ Ra­bi~, ro­ me­
lic asa­ xu­
lia na­ war­ mo­eb­
Si, aris ek­ leq­ tu­ ri, frag­ men­tu­ li, zog­ jer
ki qa­ o­
tu­ ri. ro­ gorc b. wi­ fu­ ria aR­ niS­ navs: `Tu mo­ der­ nis­
tul pro­ za­Si av­ to­ri­sad­ mi ori­ en­ta­
cia gu­ lis­ x­mob­da Si­ na­ga­
ni prob­ le­ me­
biT mo­ cu­li re­ a­
lu­ ri pi­ ro­ vnebis, mwer­ li­sad­ mi
ori­ en­
ta­ci­as, pos­ t­mo­der­ nis­tul etap­ ze pro­ za­ul teq­ s­teb­ Si
`av­
to­ ri~ gax­ da ise­ Ti­
ve fiq­ ci­
ur ­ i fi­gu­ra, ro­ go­ric per­ so­ na­
Je­
bia. mo­ der­ nist av­ tor­ Ta pri­ oritetuloba sa­ ku­
Tar qmni­ le­
ba­
Si Se­ saZ­loa das­ rul­ da imiT, rom pos­ tm­o­ der­ nist av­ to­ rebs
dar­CaT pri­ o­ri­te­tis idea, mag­ ram aRar dar­ CaT teq­ s­
t­Si sa­ ku­
Tar prob­ lemebze wrfe­ lad sa­ ub­ris sur­ vi­li. av­ to­ric ise­ ve
gax­da Ta­ ma­Sis mo­ na­
wi­le, ro­ gorc gmi­ ri an si­ uJ­e­
ti~[92,155].
qarTuli literaturis erT-erTi TvalSi sacemi Tavise-
bureba gaxlavT interesis TandaTanobiTi gadanacvleba teqs-

94
tidan metateqstisaken, rac bolos da bolos metateqstis
mier teqstis TiTqmis mTlianad CanacvlebiT dagvirgvinda.
metateqstma, romelic nakleb TvalSi sacemi, marginaluri
literaturuli xerxi iyo, nel-nela wina planze gadmoi-
nacvla da teqstTan mimarTebiT gabatonebuli pozicia dai-
kava da Tu Tvals gavadevnebT metateqstis ganviTarebis pro-
cess qarTul mwerlobaSi, SeiZleba davaskvnaT, rom odesRac
marginaluri, lamis SeumCneveli literaturuli xerxi dRe-
vandel qarTul mwerlobaSi erT-erT umTavres mxatvrul-
gamomsaxvelobiT saSualebad mogvevlina. misi meSveobiT mxa-
tvrul teqstSi eseistur-Teoriuli nakadi Seedineba, xolo
eseisturoba ki, rogorc marTebulad aRniSnaven, aramarto
literaturul qmnilebaTa, aramed `saerTod droebis damaxa-
siaTebel niSnad iqca~.
moTx­ ro­bis sa­ Ta­ur
­ is qveS av­ tors mi­ u­
we­ria `fan­ tas­ ti­
ku­ri moTx­ ro­ ba”, mag­ram aq Ta­ vi­dan­ve Cans, rom iro­ ni­
as­Tan
gvaqvs saq­ me da ara `Cve­ ul
­ eb­riv” fan­ tas­ ti­kur moTx­ ro­bas­
Tan, Ta­ vad av­to­ ri ram­ den­
jer­ me ub­ run­ de­ba Ta­vi­
si moTx­ ro­bis
Jan­ris sa­kiTxs. da­ sawyis­Si­ve vkiTxu­ lobT: `aq af­ re­de­rik mes
co­ ta­Ti mog­ vi­
Siv­ da da ga­ ax­sen­
da, fan­ tas­ ti­
kur na­ war­ mo­eb­
Si
fan­tas­ti­ku­ri mov­ le­ne­
bic sa­ Wi­
ro roa, xo­ lo da­ niS­nu­le­ ba
ese da­ a­
kis­
ra iseT mar­ tiv da am Sem­ Tx­ ve­
va­
Si uwyi­ nar sa­ gans,
ro­ go­ri­caa si­ ga­
re­ti da, ma­ Sin­ve Tam­ ba­qos na­ war­mi `kar­ men”
(nam­d­
vi­
li kar­ me­ni aki Tam­ ba­
qos qar­ xa­na­Si mu­Sa­ob­
da er­ Txans,
sa­nam mo­li ­
pul gzas sa­ bo­
lo­ od ar da­ ad­ ge­
bo­da) gax­ s­
na, amo­ i­
Ro ori Re­ ri si­ ga­
re­ti, sam­kuTxa ta­ fa­ze da­do, ka­ ra­qiT Ses­
w­va da mi­ir­T­va ki­dec, rad­ gan ze­ mo­re­mo­ta­ni­
li am­ ba­
vi co­ ta­Ti
mwa­re Rvar­ W­ni­li gax­ l­ daT”[40,106]. me-15 TavSic miuTiTebs:
`ah, fantastikis neba ar aris?! _ oTxi sami Tve ise gavida,
rogorc rom viTom araferi. es aq qaRaldze, Torem ise,
sinamdvileSi, heee, ooo...~ me-16 Ta­ vi ki Sem­ deg­na­

rad iwye­ ba:
`a­Sa­
ro kar­ men, xe­ dav, ra­rig mi­ a­viwy­da Cvens af­ re­de­riks, af­
re­de­rik mes, da­ u­Za­
leb­lad amor­ Ce­
ul­ i Jan­ ri? co­ ta­Ti un­ da
ga­vas­
wo­roT es xar­ ve­
zi da si­ su­ le­les vTqomT, mag­ ram ma­ inc

95
er­Ti­ od wu­ TiT mo­ mapya­riT Ta­ va­
zi­ a­
ni yu­ ri _ lo­ ko­ ki­na xtis,
spi­lo daf­ ri­
navs, fle­ i­tas obi mos­ de­bia, Tev­ zi ymu­ is da
mge­li win­ das qsovs, co­ ta­Ti, vgo­ neb, ra­ Rac gas­ wor­ da ima­ Si,
ara? _ Janrs vgu­ lis­ x­mob”[40,106].
cxa­di xde­ ba, aq fan­ tas­ ti­kur moTx­ ro­ bas­Tan ki ara gvaqvs
saq­me, ara­ med av­ to­ri iro­ ni­
ul­ ad, xum­ ro­ ba­
na­re­vi TviT­ Se­fa­se­
biT aer­ Ti­anebs
­­ mTli­ an `prog­ ra­
mas”, af­ re­derik me ki war­ mo­ad­
gens mxat­ v­
ru­li teq­ s­­
tis Se­ ma­
kav­ Si­
re­ bel faq­ tors, ro­ me­lic
xan per­ so­naJ­Ta gver­ diT aR­ moC­n­­
de­ ba, TiT­ qos uCin­ ma­Ci­
nis qu­ di
exu­ ros da sxva­ das­x­va ad­ gi­
li­ dan gvaw­ v­
dis me­ ta­teq­ s­tu­ a­
lur
cno­ bebs; av­ to­ri cdi­ lobs moTx­ ro­bils nam­ d­vi­
li am­ bis da­ ma­
je­ reb­lo­ ba mi­an­i­
Wos. gu­ ram do­ Ca­naS­vi­
li aR­ wers ga­ mo­go­nil
sam­ya­
ro­ Si moq­ med ucxo da xe­ lov­ nu­ ri xa­ si­a­
Tis gmi­ rebs, am
li­ te­ra­tu­­rul xerxs `ga­ ucxo­ eb­is xer­ xi” uwo­ da kri­ ti­kos­ ma
e. ja­ ve­
li­ Zem [97,134], xo­­ lo g. no­ di­as mi­ aC­
nia, rom aq av­ to­ ri
mi­
mar­ Tavs `ga­ uc­ na­
ur­ e­
bis xerxs”[73,151].
am teqstis minaweri `fantastikuri~ SeiZleba CaiTva-
los, rogorc erT-erTi postmodernistuli xerxi Janris
gaucxoebisa. sinamdvileSi igi sxvadasxva stiluri maneriT,
ufro sworad, sxvadasxva stiluri maneris parodirebiT
Sesrulebuli ramdenime epizodisagan Sedgeba. erTi mxatvru-
li teqstis farglebSi sxvadasxva stiluri maneris paro-
direba postmodernizmis erT-erTi arsebiTi niSania, misTvis
esoden damaxasiaTebeli ekleqtikuroba amaSic vlindeba. gu-
ram doCanaSvilma moTxrobaSi avtoris niRabTan erTad post-
modernizmis es niSan-Tvisebac gviCvena.
moTx­ ro­ba­
Si `va­ ter­ (­
po)­loo anu aR­ d­ge­ni­Ti sa­ mu­ Sa­
o­eb­i”
Zi­
ri­ Ta­dad ori si­ u­Je­tu­ ri xa­ zia mo­ ce­mu­li: be­ sa­mes Tav­ ga­
da­sa­va­
li da af­ re­derik mes `av­ to­ ris” sa­ xe, mi­ si li­ ri­ku­ li
mo­no­lo­ gi pros­ per me­ ri­mes kar­ menis Se­ sa­xeb, ro­ me­lic nawy­
ve­
te­ bis sa­ xi­Taa Car­ Tu­ li Zi­ ri­Tad si­ u­Je­tur xaz­ Si. am si­ u­
Je­tu­ ri xa­ zis Se­ sa­
xe­ bac ar­ se­bobs az­ r­Ta sxva­ da­s­x­
va­­
o­ba sa­ mec­
ni­e­
ro kri­ ti­ka­
Si: e. ja­ ve­
li­ Ze am moTx­ ro­ bas da­ sav­ lu­ ri li­
te­ raturis mi­ baZ­
viT Seq­ m­
nil na­ war­ mo­e­
bad mi­ iC­
nevs. igi aseT

96
mxat­ v­
rul xerxs `ab­ sur­ dis xe­ lov­ ne­bas~ uwo­ debs[97,135].
mag­ram, ro­ gorc l. bre­ ga­Ze aR­ niS­navs, ab­ sur­ du­ li xe­ lov­
ne­
bis war­ mo­mad­gen­le­bi gan­ sa­kuT­ re­biT us­ vam­
d­nen xazs sam­
ya­
ros qa­ o­tu­ ro­ bas, ada­ mi­a­
nis si­ cocx­ lis uaz­ ro­ bas, ra­ sac
TviT kri­ ti­ ko­si ar eTan­ x­me­
ba, rad­ gan mi­ aC­nia, rom `ab­ sur­ dis
xe­lov­ ne­ bis war­ mo­mad­gen­le­ bi Ta­ vi­
an­Ti Se­ moq­me­
de­ biT imas ki
ar qa­ da­ ge­ben mTe­ li sam­ ya­ro ab­ sur­ dia da ar­ se­bo­ ba uaz­ roao,
isi­ni mS­ venivrad grZno­ ben ra aris am­ qv­ey­nad ab­ sur­ du­ li da
ra go­ niv­ru­ li; mxat­ v­ru­li ab­ sur­ diT isi­ ni cxov­ re­bi­
se­ ul
ab­
surds eb­ r­Z­
vi­
an”[22,126], swo­ red ami­ tom, ver da­ ve­ Tan­x­me­biT
e. ja­ve­li­ Zis mo­ saz­ re­bas, gu­ ram do­ Ca­na­Svi­ lis moTx­ ro­ bis Se­
sa­xeb ga­ moT­ q­
muls.
erT-erTi mTavari gmiri dausaxelebeli, magram realu-
rad arsebulia, is Tavad avtoria, mkiTxvelisaTvis „de faq-
tod~ nawarmoebis msvlelobisas gacnobierebuli, romelsac
mkiTxveli arasodes aviwydeba, sul mas esaubreba, eTamaSeba,
azrs ekiTxeba da sakuTari Canafiqris dasrulebis pativsac
mas andobs. amdenad, avtori yvelaze Tavisufalia Tavisufal
adamianTa Soris.
moTx­ ro­bas aqvs Se­ sa­
va­li, sa­ dac Ta­ vi­dan­ve gan­ sazR­ vr
­ u­
lia af­ re­ derik mes ad­ gi­li da ro­ li na­ war­mo­ eb­Si: `qve­ mo­re
moy­va­ni­
li am­ bis av­ to­ r­ma, af­ re­de­rik me-m, ga­ iT­ va­lis­ wi­na ra
erov­ nul li­ te­ra­ tu­ra­ Si fan­ ta­s­
tikuri Jan­ ris ga­ mov­li­ ne­
ba­
Ta re­ a­lu­ ri nak­ le­ bo­ba, ga­ dawy­vi­
ta, ra­ dac ar un­ da daj­
do­ mo­da, Se­ eq­m­
na Zne­ lad mi­ mo­sav­lel gza­ ze da­ fuZ­ ne­
bu­li am
mi­
mar­ Tu­ le­ bis na­ war­mo­ e­
bi (i­ gi­ve: qmni­ le­ ba, ni­ mu­Si, Se­ dev­ ri,
si­su­lele) da aRaf­ r­To­ va­na im ga­ re­mo­e­bis gax­ se­ne­bam, ne­ bis­ mi­

ri naS­ ro­ mis da­ su­raTxa­ te­ bas mxo­ lod sa­ mi ub­ ra­ lo ram rom
sWir­ de­ ba _ qa­ Ral­ di, me­ la­ ni da Svin­ dis­ fe­ri kal­ mis­ ta­
ri. am
Se­mec­ne­biT gam­ x­ne­ve­
bul­ ma, ga­ a­
pi ­
pi­
na ra lur­ ji mel­ niT (Sa­ vi
ver iSo­ va) ze­ mo­re­nax­se­ne­bi fe­ ris ka­ lam-kal­ mis­ ta­ ri, ma­ gi­ das
mi­
uj­ da da iq aR­ mo­a­
Ci­na, rom am uka­ nas­ kn­el ave­ jis sa­ xe­o­bas­
Tan er­ Tad am­ bis xor­ c­ Ses­x­mi­
saT­ vis sa­ Wi­ roa ska­ mic da si­ naT­
le­ ca da mxed­ ve­
lo­ ba­
ca, ag­ reT­ ve mar­ j­ ve­na xe­ li, da sxe­ u­ lis

97
sxva aTa­ si wvril­ ma­
nic, dawye­ bu­li Ta­ viT da dam­ Tav­ re­ bu­li
imiT, ri­ Tac skam­ ze un­ da daj­ de, mag­ ram af­ re­de­rik mes ama­ ze
di­dad ar unaR­ v­
lia _ ax­ lom­ xed­ ve­
li gax­ l­ daT”[40,107].
nawarmoebSi av­ to­ ri af­ re­ de­rik me-s sa­ xe­liT esa­ ub­re­ba
mkiTx­ vels, uf­ ro xSi­ rad ki _ kar­ mens. af­ re­de­rik me gviy­ ve­ba
kar­me­nis Se­ sa­xeb da am gziT moTx­ ro­ ba­Si `fan­ tas­ ti­ku­ ri mov­
le­ne­ bi” Se­ mo­aqvs. sa­ ub­re­bis dros ig­ no­ ri­re­bu­lia dro­ is­a da
siv­r­cis ele­ men­te­bi, TiT­ qos es yve­ la­ fe­ ri xde­ ba er­ T­d­ro­ u­
lad da yvel­ gan, mag­ ram es siv­ r­ce aris mas­ S­ta­bu­ri, Ria, mra­
val­ fe­ ro­ va­ni, TiT­ qos lo­ gi­ ku­ric da war­ mog­vid­ ge­ba, ro­ gorc
dros­ Tan kav­ Sir­ Si mo­ az­re­bu­ li er­ Ti­a­ni kon­ ti­ nu­u­mi.
ro­ gorc l. bre­ ga­
Ze aR­ niS­navs: `av­ to­ ris niR­ bis saq­ res­ to­
ma­
Tio ni­ muSs qmnis gu­ ram do­ Ca­naS­vi­li moTx­ ro­ ba­Si `va­ ter­ (­
po)loo anu aR­ d­ge­
ni­Ti sa­ mu­Sa­o­eb­i”. aq or­ mag ni­ Rab­ Tan gvaqvs
saq­
me: ese­ is­tur-Te­ o­
ri­ul­ i Ca­ nar­ Te­bis av­ to­ ri for­ ma­
lu­ rad
(gra­ ma­ti­ ku­lad) TiT­ qos sxva pi­ rov­ ne­baa da ara am mxat­ vr
­ u­li
teq­ s­
tis Se­ moq­me­di, rad­ ga­
nac am uka­ nas­ kn­el­ ze Ca­ narT-ko­ men­
ta­
reb­Si me­ sa­ me pir­ Sia sa­ u­ba­ri”[20,140].
ro­ gorc aR­ v­
niS­neT, moTx­ ro­ ba­Si af­ re­de­rik me mud­ mi­vad
`esa­ub­ re­ ba” pros­ per me­ ri­mes moTx­ ro­ bis gmirs, kar­ mens. moTx­
ro­bi­ lia, Tu ro­ gor uy­ var­ da kar­ mens cecx­ l­ Tan Ta­ ma­Si, ro­
gor da­ adga mo­ li ­pul gzas, ahy­ va kon­ tr ­ a­
ban­dis­ tebs da aq­ ve
Cnde­ ba mTa­ va­ri sim­ bo­lu­ ri sa­ xe _ Ta­ visufleba da siy­ va­ru­li.
mwe­ra­ li kar­ me­
nis mxat­ v­
rul sa­ xes gan­ sa­ku­ T­
re­ bul sim­ bolur
dat­ vir­ T­ vas aZ­ levs, mas­ Si aer­ Ti­a­nebs zo­ ga­dad xe­ lov­ ne­bis da­
say­
r­ den or ar­ se­
biT ni­ Sans, rom­ lis ga­ re­ Se nam­ d­vi­li xe­ lov­
ne­
bis Seq­ m­
na Se­ uZ­le­ be­lia. `Tum­ ca uwes­ ri­god, mag­ ram mgo­ ni...
iq­
neb Ta­ vi­su­fa­li iya­ vi, ara? _ mi­ mar­Tavs igi kar­ mens, _ Tu­ ki
asea, Tqven grZnob­ diT ro­ gorc Ta­ vad sak­ ra­vi, Ta­ nac sak­ ra­
vi uze­ na­e­
si, rad­ gan Tu­ m­­
ca­ Ra mxo­ lod ori, mag­ ram une­ ta­ re­
si yov­ lad si­ me­
bi SiS­ vel sxe­ ulze tan-ta­ tan­ ze ga­ Wi­mvodaT
da siy­ va­ru­ li, da rad­ gan yo­ vel sak­ ra­ vS
­i es ori mcne­ baa,
aki vi­ Za­xi: `u­ ze­naesia _ tan­ j­ viT saw­ v­do­ mi Ta­ vi­sufleba da
siy­va­ru­ li, es orad-ori umaR­ le­ si ama­ R­ze­veba sa­ i­dum­ lod

98
Zevs”[40,106].
mwe­­
ra­ li aR­ f­ r­To­va­
ne­bu­lia kar­ me­nis per­ so­ niT: di­ ad­ma
xel­ ma vrce­ li mo­ Tx­ ro­ba da­ we­ra Sen­ ze, ma­ Sin, ro­ de­ sac ram­ den
ubi­wo qal­ Ta sqe­ sis war­ mo­ma­
d­genels Sec­ do­ miT de­ pe­Sac ki
ar Rir­ sebia. is ki ara da, ga­ da­sa­re­vi ope­ rac ki Se­ gviTxzes
Sen­ze ma­ Sin, ro­ de­ sac ram­ den da­ de­biT oja­ xis Svils abRav­ le­
bu­li sim­ Re­rac ki ara Rir­ se­
bia, ra na­ xes ma­ inc Sen­ Si ase­ Ti,
mag­ram miy­ var­ xar, mtki­ vi­
xar, kar­ men”[40,106].
kar­me­nis sa­ xes­ Tan da­ kav­Si­re­biT Car­ Tu­ li epi­ zo­ de­ bis Se­ sa­
xe­
bac az­­ r­Ta sxva­ das­x­va­
o­ba war­ mo­ iS­
va kri­ ti­ kos­Ta So­ ris. er­
Ti na­ wi­li mi­ iC­nevs, rom es me­ To­ di Ta­ na­
med­ ro­ ve da­ sav­ le­ Tis
li­ te­ra­tu­ ri­dan aris aRe­ bu­li, rom am ga­ dam­ k­
ve­Ti `li­ ri­ku­li
wi­aR­s­v­
lis” Zi­ ri­Ta­ di mi­ za­ni na­war­ mo­eb­Si alo­ gi­ku­ ri, ab­ sur­
du­ li ele­ men­ tis Se­ mo­ta­naa; TiT­ qos es si­ u­Je­tu­ ri xa­ zi ki­ dev
er­Txel mig­ va­niS­nebs, rom xe­ lov­ ne­
ba da, sa­ er­Tod, cxov­ re­ ba
ab­
sur­ dia da me­ ti ara­ fe­
ri. unda aRvniSnoT, rom e. ja­ ve­
li­ Zis
azriT, moTx­ ro­ bis struq­ tu­ ra­Si ase­ Ti xer­ xi `yu­ riT moT­ re­
uls hgavs da xe­ lov­ nur, na­ Za­
la­ dev STa­ beW­di­ le­ bas sto­ vebs.
Cven gveC­ ve­
ne­ba, rom am mxat­ v­
ru­ li ele­ men­tis ga­ mo­ Ce­nas na­
war­ mo­eb­Si xe­ li Se­ uwyo da­ sav­le­ Tis li­ te­ra­ tu­riT zed­ me­tad
ga­
ta­ ce­bam”[97,143]. am xerxs kri­ ti­ ko­si `ab­ sur­ dis xe­ lov­ ne­
bas” ukav­ Si­rebs.
gan­sx­­
va­ve­bu­li mo­ saz­re­ba ga­ aC­
nia l. bre­ ga­Zes, mi­ si az­ riT:
vinc gu­ ram do­ Ca­naS­vils Se­ moq­me­de­bas dah­ k­
vir­ ve­bia, is usa­­
Tuod Se­ am­C­
nev­ da mi­ si we­ ris ma­ ne­ris­ T­
vis da­ ma­xa­si­a­
Te­ bel erT
Tvi­se­bas: `mas­ Tan Zli­ er
­ ia ese­ is­tu­ ri na­ ka­
di, ro­ me­lic or­
ga­
nu­ lad erw­ ymis mxat­ v­
rul qso­ vils da spe­ ci­fi­kur, Zal­ ze
Ta­na­med­ro­ ve el­ fers ani­ Webs na­ war­ mo­ebs”[22,127]. kri­ ti­koss
mi­
aC­nia, rom swo­ red Car­ Tu­ li epi­ zo­de­ bis sa­ xiT vlin­ de­ba es
ese­is­tu­ ri na­ ka­di; am moTx­ ro­ba­Si me­ di­ta­ ci­e­bi `kar­ me­nis” Te­
meb­ze `u­ sis­te­ mo­bas” ki ar am­ k­
vid­ rebs, ara­ med, pi­ ri­qiT, mxat­

ru­ li ide­ is ga­ mok­ve­Tas em­ sa­
xu­ re­ba. kri­ ti­ ko­si pa­ ra­lels
av­
lebs Ta­ vi­suf­ le­ bis­
moy­ va­
re kar­ men­sa da req­ sam­Ces zed­ me­tad
mor­ Cil aR­ saz­ r­de­lebs So­ ris; mas av­ to­ ri `ga­ ucxo­ e­
bis” anu

99
`ga­
uc­ na­u­re­bis” xer­ xis er­ T­gul mim­ dev­ rad mi­ aC­nia, ro­ ml­ is
mi­
za­nia xe­ lov­ ne­bis aR­ q­
ma­Si emo­ ci­ u­ rad go­ ne­bis­mi­er mo­ men­t­ze
ga­
dar­ T­va, ra­ Ta mwe­ ral­ ma mkiTx­ ve­ li da­ a­
fiq­ ros mis­ T­vis mniS­

ne­
lo­ van prob­ le­ ma­ze[22,128].
gu­ram do­ Ca­naS­vi­lis mwer­ lur po­ zi­ ci­as `morcxv ro­ man­
tiz­ mad” aRiq­ vams g. no­ dia da aRniSnavs, rom am simorcxves
ga­
na­
pi­ro­ bebs mwer­ lis gu­ lub­ r­yv­i­lo rwme­ na mu­­ dam si­ ke­Tis
ga­
mar­jv­e­ bis Se­ sa­xeb. do­ Ca­naS­ vi­li­ se­ul mxat­ v­rul xerxs igi
`eq­
s­pe­
ri­ men­tu­li ro­ man­ti­ ko­sis­ T­ vis da­ ma­xa­si­a­
Te­ bel iro­ ni­
ul-ga­ uC­ve­u­
lo­ e­
bis xerxs” uwo­ debs. `af­ re­ de­rik me tyu­ il­ ad
ar dah­ yv­e­
ba be­ sa­me ka­ ros yvel­ gan. am co­ ta­ Ti uc­ na­u­ri, su­
bi­
eq­
tu­ ri axi­ re­bis mqo­ ne ka­ cis Tva­ liT un­ da na­ xos yo­ ve­li­
ve da swo­ red ase mog­ viTx­ robs; av­ to­ ri _ af­ re­ de­rik me _
Rmer­ Ti­viT `ze­ mo­dan” ki ar uyu­ rebs yo­ ve­li­ ves, ara­ med su­ bi­
eq­
tu­ ri sim­ pa­
ti­ e­bi­
sa da an­ ti ­ pa­
Ti­ eb­is ka­ cia”[73,152].
moTx­ ro­bis erT-er­ Ti si­ u­Je­ tu­ ri xa­ zia be­ sa­me ka­ ros
cxov­ re­ba. moq­ me­de­ba xde­ ba es­ pa­ne­le­ bis kuT­ v­
nil te­ ri­to­ ri­

ze, es­ pa­ne­
leb­ Si. igi da­ i­ba­
da an­ da­ lu­ zi­a­Si, Ra­ ri­ bi mwyem­ sis
ojax­ Si. besame karo uk­ rav­ da fle­ i­
ta­ze da­ ob­le­ bis Sem­ deg
mwyem­sav­da sxvis fa­ ras. er­ Txel mo­ xuc­ ma mu­ si­kos­ ma mo­ us­
mi­
na mas da Tor­ me­
ti wlis be­ sa­ me ka­ ro pro­ vin­cia mur­ si­is
qa­
laq al­ ka­
ras­ Si wa­ iy­va­na, sa­ dac igi TeT­ ri kon­ ser­ va­
to­ ri­
is stu­ den­ti gax­ da. aR­ sa­niS­ na­via mi­ si kon­ fl­ iq­ti is­ to­ ri­ is
mas­
wav­ le­ bel­Tan _ kar­ tu­ zo ba­ bi­lo­ ni­as­Tan imis ga­ mo, rom
be­
sa­me beT­ ho­vens uf­ ro afa­ sebs, vid­ re na­ po­ le­ ons, rom­ lis
brZa­ne­bi­Tac mi­ si pa­ pa xiS­ t­ ze aages, `ur­ Co­bis­T­ vis” das­ ji­
li be­ sa­me ka­ro mox­ v­
de­ ba aR­ d­ ge­niT sa­ mu­ Sa­oe­b­ze, sa­ dac aris
mza­de­ba va­ ter­ po­ los­ T­vis ise­ Ti Za­ la­ do­ bis­mi­e­ri me­ To­ de­ biT,
rom­lis Zi­ ri­Ta­di mi­ za­nia `ga­ aZ­
li­ er
­ os’’ da su­ li­ er­ ad Zirs
das­ces ada­ mi­
an­i, da­ a­
kar­ g­vi­nos yo­ vel­ g­
va­ri ada­ mi­a­
nu­ ri Tvi­
se­
ba. amis mi­ saR­ we­ vad Jus­ ti­ no req­ sa­Ces Se­ mu­Sa­ve­bu­ li aqvs
ori­ gi­na­
lu­ ri me­ To­ de­bi.
cxa­dia, rom moTx­ ro­ ba­Si moTx­ ro­ bi­li am­ ba­
vi cxov­ re­ bi­
se­
ul re­ a­
lo­ bas ar war­ mo­ ad­ gens, mag­ ram gu­ ram do­ Ca­naS­vi­lis

100
am na­ war­ mo­eb­Si mkiTx­ vels Se­ uZ­ lia ara­ er­ Ti sa­ yu­ radRe­ bo qve­
teq­ s­
ti amo­ i­kiTxos da igi fi­ lo­ so­ fi­ ur-zne­ ob­riv as­ peq­ t­ Si
da­ i­
na­xos; req­ sa­Ce Ta­ vis aR­ sad­ gen­ lebs erT viw­ ro sa­ kan­ Si
Cay­ris, Tav­ ze vir­ Txebs ay­ ris, aR­ sad­ gen­ le­ bi er­ T­ma­neTs awy­
de­ bi­an, er­ T­ma­neTs Tav-pirs akaw­ ra­ ven. ase­ Ti `wvrTnis” Se­
m­­
deg mox­ de­
ba be­ sa­
mes uCe­ u­lo gar­ daq­ m­na, Tuki igi ma­ nam­ de
mo­ car­ tis mu­ si­kis mos­ me­
na­ze oc­ ne­bob­ da, ax­ la aRa­ raf­ rad ag­
debs. var­ ji­Seb­ ma be­ sa­mes Tan­ da­Tan ada­ mi­ a­nu­ri sa­ xe da­ a­
kar­ g­
vi­na. mwvrTne­ li req­ saCes az­ riT: `da­­ un­ do­ bel­ ni un­ da iy­ vn­eT,
Ce­mo kar­ ge­
bo, sxvas Tu da­ in­dob, is ar da­ gin­ dobs da is ar
sjobs, rom Sen ar da­ in­do, So­ Si­eb­o, ha?! va­ ter­ polo­ Si am­ xa­
na­go­ ba vis ga­ u­ gia, da­ un­ do­be­li un­ da iy­ vn­eT, TviT cxov­ re­ baa
va­ter­ po­ lo, Tvi­ Ton cxov­ re­ba da yo­ ve­li mo­ qa­la­ qis mTa­ va­ ri
mi­za­ ni isaa, rom cxov­ re­ba­
Si ga­ mar­ j­ ve­bu­ li ga­ mo­ vi­des. ga­ mar­
j­ve­ bu­li ki ise ver ga­ mox­ val, sxvas Tu ar da­ a­
mar­ cxeb da
sxva rom da­ a­
mar­ cxo, ami­ saTvis aTas­ na­i­ri xer­ xi da xri­ kia
sa­Wi­ ro da ame­ ebs ki va­ ter­ po­lo­ ze uke­ Te­ sad ve­ ra­ fe­ri Se­ gas­
wav­ liT, gvrit­ no~[40,132]. reqsaCes aR­ sad­ gen­le­ bi Tan­ da­ Tan
uf­­ ro mxec­ de­ bi­an da da­ un­dob­ le­ bi xde­ bi­an; obol­ ma be­ sa­ mem
ver SeZ­ lo req­ sa­Ce­
saT­ vis qrTa­ mi mi­ ec
­ a, ami­ tom yve­ la­ ze uares
mdgo­ ma­re­o­ba­
Si aR­ moC­ n­
da, Tav­ dac­ vis in­ s­
tiq­ t­ma igi mxe­ ci­ viT
da­ un­do­ be­
li ga­ xa­da. besame dar­ w­mun­ da, rom ar da­ Cag­ru­ li­ yo,
un­ da hqo­ no­da: `ris­ x­va­na­
re­vi Ro­ ni­er
­ e­ba, Za­ la, si­ Zul­ vi­
li da,
rac mTa­ va­
ria, siT­ val­ T­maq­
ce~[40,133]. Tumca, var­ jiS­ ma Se­ de­ gi
ga­mo­ i­Ro, be­ sa­me po­ pu­la­ ru­ li wyal­ bur­ Te­ lic gax­ da, cxa­ dia,
rom epo­ qa­
Si sa­ dac pa­ tivs ar sce­ men WeS­ ma­ rit ide­ a­lebs, xe­
lov­ ne­ba­ze me­ tad Za­ la­ ze da ris­ x­va­ze dam­ ya­re­bu­li Ta­ ma­So­ be­
bi fas­ de­ba. gam­ did­ re­bu­ li be­ sa­me da­ un­ do­ bel mxe­ cad iq­ ce­ va,
man Ta­ vi­si pir­ ve­li siy­ va­
ru­ li ra­ mo­ na, na­ di­ ri­ viT amo­ id
­ o iR­
li­ a­
Si da tye­ Si wa­ aT­ ria. mi­ si saq­ ci­ e­
li­ dan aS­ ka­
raa sa­ o­ca­ ri
gar­ da­te­ xa. mwe­ ral­ ma gviC­ ve­
na samyaros zemoqmedeba adamianze,
Tu ro­ go­ r Se­ iZ­ le­ba ga­ re­sam­ya­
rom Secvalos ada­ mi­an­
i da aq-
cios sruliad sxva pirovnebad, romelsac gansxvavebuli
Rirebulebebi gaaCnia.

101
isev mo­ xu­ci mu­ si­ko­ si ga­ moC­ n­
de­ba be­ sa­
mes cxov­ re­ba­
Si, ro­
me­
lic mas kvlav ada­ mi­ a­
nur sa­ xes da­ ub­ ru­ nebs, Zli­ e­
rad imoq­
me­
debs na­ mo­ wa­
far­ ze. sim­ bo­ lu­ ria moTx­ ro­bis fi­ na­
li: moZR­ va­
ri be­ sa­
mes bin­ Zur go­ mur­ Si Se­ iy­
vans, mux­ lam­ de uw­ min­du­ ro­
ba­
Si Ca­ a­
ye­nebs, xel­ Si fle­ it­ as da­ aW
­e­ ri­nebs da aam­ bo­ re­bi­nebs.
Tu­ki ga­ re­ sam­ya­ros ze­ moq­ me­de­biT be­ sa­mem ada­ mi­a­
no­ba da­ kar­ga,
swo­ red am ze­ moq­me­
de­ biTve da­ ib­ru­na Ta­ vi­si sa­ xe. sib­ ne­le­ Si
Caf­lu­ li, kac­ T­moy­va­
re­ o­ba­da­kar­ gu­li, da­ un­do­ bel mxe­ cad ga­
daq­ce­u­li, xe­ lov­ ne­bis wya­ lo­ biT, mas­ Tan zi­ a­
re­biT ib­ ru­ nebs
pir­van­del, Ta­ vis da­ kar­ gul sa­ xes. mwe­ ra­ li gvi­ xa­tavs Tu
ra Se­ iZ­le­ ba `nam­ d­
vil aR­ d­ge­niT sa­ mu­ Sa­od” iq­ ces be­ sa­
mes­ na­

ri
gan­
sac­ del­ ga­mov­ li­li ada­ mi­a­ni­
saT­ vis.
be­sa­
me so­ fel­ Si brun­ de­ba. `i­ sev obols, mi­ wa­ze fex­ SiS­
ve­
lad mdgars da fle­ i­tiT Ra­ mis ma­ ke­
Til­ So­ bi­le­ bels, ar
aw­
va­leb­ da bev­ ri Cven­ Ta­ ga­ni­saT­ vis ise­ Ti un­ do kiTx­ va: `ra­ tom
var... ris­ T­ vis?” _ Ra­ mis le­ ban­Si TiT­ qos ken­ tad ij­ da be­ sa­me
ga­
re­ mo­si­
li fle­ i­tis mwux­ riT. da es, swo­ red es gax­ ld ­ aT
nam­
d­vi­li aR­ dg­e­
ni­Ti sa­ mu­Sa­o­eb­i, qve­ ya­
na­sa da mi­ si jin­ W­
ve­
leT­ ze mCa­ te fle­ i­
tiT mi­ mo­ fe­ni­li Ta­ vi­suf­ le­ ba da siy­ va­
ru­li”[40,134]. xe­ lov­ ne­bis wya­ lo­biT aR­ s­d­ga be­ sa­mes sul­ Si
siy­
va­ ru­li da Ta­ vi­suf­ le­ ba. moTx­ ro­ bis da­ sas­ruls ki av­ to­
ri uka­ nas­k­ne­
li akor­ di­ viT svams bo­ lo wi­ na­
da­ de­
bas: `xo­ lo
siv­r­ce­Si ara­ fe­ ri ar ikar­ ge­ba, eh!” av­ to­ ri xazs us­ vams yo­

102
fi­e­re­ba­
Si mi­ zez-Se­ de­gob­ riv mi­ mar­Tu­ le­ ba­
Ta pri­ ma­tis Se­ sa­xeb
Ta­vis mo­ saz­ re­ bas.
moTx­ ro­ bis da­ sas­ruls g. no­ dia `mwer­ lis nak­ lad”
Tvlis: `a­ se­Ti da­ sas­ru­ li mxo­ lod ima­ ze mig­ va­niS­ nebs, rom
mwe­ra­li ve­ raf­ riT egu­ e­ba bo­ ro­ te­bis ga­ mar­j­ ve­bas si­ ke­Te­ze,
Tun­ dac amas me­ re Seq­ mn­i­li sam­ ya­ros lo­ gi­ka mo­ iTxov­ des.
es, ra Tqma un­ da, ar­ se­bi­Ti nak­ lia mwer­ li­ sa. is, rac da­
ma­
je­ re­be­lia, ro­ gorc gmi­ ris msof­ lS­eg­ r­Z­
ne­ba (i­ gu­ lis­ x­me­
ba
si­
ke­Tis ga­ mar­ j­ve­bis gu­ lub­ r­y­ lo rwme­
v­ na), ar epa­ ti­ e­
ba mwe­
rals, ro­ me­lic Ta­ vis naS­ ro­ mis mi­ marT Rmer­ Tia da si­ sus­ te
ar SeS­ ve­
nis”[97,136]. msgavs mo­ saz­ re­bas avi­ Ta­ rebs e. ja­ ve­
li­ Zec[73,152]. Tum­ ca kri­ ti­ ko­sebs ver da­ ve­Tan­ x­me­biT. moTx­
ro­ bi­
dan `va­ ter­ (­
po)­loo anu aR­ d­ge­ni­Ti sa­ mu­Sa­ o­e­bi” naT­ lad
Cans, rom av­ to­ ri kar­ gad xe­ davs ada­ mi­a­
nis cxov­ re­bis rTul
da mZi­ me gzas, mag­ ram mTli­ a­
nad sam­ ya­ro mi­ sa­Re­ bia mis­ T­
vis Ta­
vi­
si da­ de­bi­Ti da uar­ yo­ fi­Ti mxa­ re­e­
biT. av­ to­ ri aR­ wers gzas
bo­ro­ te­ bi­
dan si­ ke­Ti­sa­ken, ro­ me­lic am uka­ nas­k­ne­lis ga­ mar­ j­
ve­
biT mTav­ r­de­ ba ori Zi­ ri­ Ta­di de­ bu­ le­­
bis, Ta­ vi­suf­ le­ bi­sa da
siy­va­ru­lis gav­ le­ niT.
Ta­vi­suf­ le­ bi­sa da siy­ va­
ru­ lis ga­ mo­ xat­ vis gar­ da, na­ war­
mo­eb­Si mni­ S­vn­e­
lo­ va­
nia xe­ lov­ ne­bi­sa da cxov­ re­ bi­se­u­li si­ sas­
ti­kis, Se­ moq­ me­
de­bi­sa da Za­ la­ uf­ le­ bis mqo­ ne ada­ mi­a­
nis da­ pi­
ris­ pi­
re­ ba, am ori Za­ lis ze­ moq­ me­
de­ba ada­ mi­
an­ze.
aRsaniSnavia, rom av­ to­ ri xSi­ rad mi­ mar­ Tavs qve­ teq­s­tebs,
ale­ go­ ri­u­lad amaT­ ra­ xebs sa­ xel­ mw­ i­
fo mmar­ T­ ve­lo­ bis sis­
te­mas, ro­ me­lic cdi­ lobs sas­ ti­ ki sam­ xed­ro Za­ liT, uxe­ Si
fi­zi­ku­ ri Za­ liT ada­ mi­an­ ze udi­ de­si ze­ moq­ me­
de­ bis mox­ de­nas,
iw­
vevs mis go­ neb­riv, su­ li­ er gar­ daq­mn­as; po­ li­ ti­ ku­ ri Za­ lis
sim­bo­lod av­ tor­ ma war­ mog­ vid­gi­ na na­po­ le­ on­i da mis sa­ pi­ris­
pi­
rod, Se­ moq­ me­di, su­ li­ e­ri srul­ yo­ fi­le­ ba _ beT­ ho­ ve­
ni. mwe­
ra­li maT da­ pi­ris­pi­
re­ bas gan­ zo­ ga­
de­ bu­lad war­ mog­ vid­ gens.
amdenad, av­ to­ ri am­ xels usa­ mar­ T­lo­ bas, da­ un­ dob­ lo­ bis
ka­
nons, gmobs ag­ re­si­
as, Za­ la­ do­ bas da amas na­ po­ le­ o­nis sa­ xiT
war­ mog­vid­ gens; me­ o­re mxa­ res aris beT­ ho­ ve­
ni _ si­ ke­Ti­sa da

103
amaR­ le­ bu­ lo­ bis gav­ le­ nis mqo­ ne Se­ moq­me­di, rom­ lis sa­ xe­Sic
ase­ve ag­ re­ si­is sa­ xec­ v­lil for­ mas xe­ da­ven (l. bre­­ ga­Ze, g. no­
di­a). l. bre­ ga­Ze aR­ niS­ navs: `prin­ ci p­
Si beT­ ho­ ve­
nic ag­ re­so­­
ria, oRond beT­ ho­ve­ nis ag­ re­sia sa­ xec­ vl
­ i­li, kul­ ti­ vi­
re­bu­ li
ag­
re­ siaa. mTa­ va­ri gmi­ ris, be­ sa­me ka­ ros me­ ta­mor­ fo­ zis az­ ric
is aris, rom ada­ mi­ an­ ma un­ da mo­ ax­di­nos ag­ re­si­ul swraf­ va­
Ta sub­ li­ ma­cia; ci­ vi­ li­ za­ci­
is is­ to­ ria Se­ iZ­le­ ba gan­ vi­
xi­loT,
ro­ gorc ag­ re­si­is uxe­ Si fo­ mi­
r­­ re­bi­dan ag­ re­si­is ga­ mov­le­ nis
sub­ li­ mi­re­ bul for­ meb­ ze ga­ das­ v­
lis prin­ ci ­pi”[22,128]. am­ de­
nad, kri­ ti­ ko­si ga­ mo­ yofs or Zi­ ri­Tad ag­ re­ si­as: Za­la­ do­ brivs
(na­
po­ le­o­ nis) da sub­ li­ mi­
re­buls (beT­ ho­ve­nis), ada­ mi­

nis bu­
ne­
ba ki ise­ Tia, mas­ Sia auci­ leb­ lad un­ da iyos an er­ Ti, an
me­
o­re.
gu­ ram do­ Ca­naS­vi­ li ori­ gi­na­lu­ ri we­ ris ma­ ne­
riT ga­ mor­
Ce­
u­li mwe­ ra­ lia; mi­ si moT­ x­roba `va­ ter­ (­
po)­ loo anu aR­ d­ ge­
ni­
Ti sa­ mu­ Sa­o­e­
bi” gro­ tes­ ku­li xa­ si­
aT­ i­
saa da erT­ d­ro­ u­
lad
tra­ gi­ko­mi­ku­ri gan­ wyo­ bi­le­biT aris da­ we­ri­ li. gmir­ Ta ucxo
sa­
xe­ le­ bi, gra­ ma­
ti­ kuli for­ me­bis ugu­ le­­
bel­ yo­fa, `ga­ uc­ na­u­
re­ba” Tu `ga­ ucxo­ eb­a”, `Car­ Tu­ li si­ uJ­e­ti”, `e­ se­is­tu­ ri na­
ka­
di” sa­ ku­ Tar si­ mar­ T­le­ Si mkiTx­ ve­lis dar­ wm­u­ne­bis mi­ zans
emsaxureba.
`gu­ ram do­ Ca­naS­vi­ lis moTx­ ro­ ba­Ta ume­ te­so­ ba mkveT­ rad ga­
mo­xa­ tu­ li ten­ den­ci­ eb­iT xa­ si­aT­ de­ba. es ter­ mi­
ni praq­ ti­kul-
obi­ va­te­lu­ ri da amaR­ le­ bul-ide­ al
­ u­ri sam­ ya­
ro­ e­
bis da­ pi­
ris­
pi­
re­ ba­
Si ixa­ te­ ba. av­­to­ ri mi­ ker­ Zo­e­
bu­li, su­ bi­eq­tu­ ri po­ zi­ci­

dan ak­ ri­ ti­kebs praq­ ti­ ciz­mis sam­ ya­ros, oRond am po­ zi­ci­ as
iumo­ ris, gro­ tes­ kis sa­ far­ vel­ Si xvevs”[14,20], _ aR­ niS­navs
g. be­ ni­Ze.
moTxrobaSi `kaci, romelsac literatura Zlier uy-
varda’’, avtorma xelovnebis Zalis, misi zemoqmedebis unaris,
adamianebis sulieri gancdebis, msoflmxedvelobis Camoya-
libebis process realuri yofa daupirispira. fotofiri
umniSvnelo Tu dafarul grZnobebsac ki afiqsirebs da imis
aRniSvnac ar Zneldeba, rom Semecneba, sulieri ganwyoba da

104
damokidebuleba qmnis adamianis cxovrebis arss. adamianis
cxovneba mxolod cxovelur instinqtebze damokidebuli ki
ar unda iyos, aramed im msoflmxedvelobis Camoyalibebaze,
romelic mxolod SemecnebiT, ZiriTadi filosofiuri Tu
literaturuli sakiTxebis wvdomiT miiRweva.
Tavad avtori, guram doCanaSvili xelovnebaze saubrisas
aRniSnavs: `xelovnebas udidesi madli aqvs _ erTma Wkvianma
kacma Tqva, Zneli saTqmelia meore msoflio omis dros ram
ufro gaamarjvebina sabWoTa kavSirso: iaraRma `katiuSam~
Tu simRera `katiuSam~?! swored amaSia xelovnebis madli da
wyaloba... saerTodac ki, xelovnebis mizani xom imaSi mdgoma-
reobs, rom gaxados adamiani ukeTesi, vidre aris’’[41,26-27].
ramdenad gaxada ukeTesi codnis wvdomis Zalam, xelovnebis
siyvarulma nawarmoebis moqmedi gmirebi? moTxrobis bolos
minaweri erTi sityva: `Camomalaborantes’’, swored is iro-
niuli ganwyoba da grZnobaa, romelic gvi pyrobs moTxrobis
kiTxvisas nawarmoebis personaJebis mimarT.
yvelaferi daiwyo imiT, rom xelmZRvanelma daibara na-
warmoebis gmiri da naSromSi qalaqis ti pis dasaxlebaSi
mcxovreb muSa-mosamsaxureTa yoveldRiuri saqcielis im
aspeqtebisa da kanonzomierebebis asaxva mosTxova, romlebic
gansazRvraven adamianTa damokidebulebas cxovrebis pirobe-
bisadmi. ZiriTadi sakiTxi: `erTis mxriv, mecnierul-teqniku-
ri progresi, da amasTanave Tanamedrove etapze yofa-cxovre-
biTi movlenebis srulyofa... unda SeiswavloT yoveldRiuri
warmoebis gareTa saqcieli da misi damokidebuleba cxovre-
biseuli pirobebisagan da unda SemovifargloT garkveuli
profesiis adamianebis konkretizirebiT, xolo profesiis
arCeva TqvenTvis momindia’’[40,143], _ iyo xelmZRvanelis
moTxovna.
TiTqos sakamaTo da gansakuTrebuli aq araferia; mimdi-
nareobs Cveulebrivi saubari da muSaobis procesi, magram
erT-erTi respodenti, kaci, romelsac literatura Zlier
uyvarda, sruliad cvlis nawarmoebis ideas da azrs.

105
nawarmoebis gmiris interesma, gaecno iseTi profesiis
xalxi, romlebic mudam erTsa da imave dros iwyeben da
amTavreben erTi da igive samuSaos, fotografiamde da fo-
tografebamde migviyvanes. isini `umTavresad xalisiani, mo-
laparake xalxia, da Tmadavarcxnili muStris molodinSi
droc sakmarisi aqvT, anketa rom safuZvlianad Seivsos.
amasTanave isini realurad uyureben cxovrebas, yovelives
zustad mafiqsirebeli fotoobieqtivis saSualebiT’’[40,145].
magram interviuerma swored iq i pova sirTule, sadac ar
eloda. fotografma Secvala misi muSaobis stilic da ad-
vilad dawyebuli saqmec gaarTula. maT dialogSi ikveTeba
postmodernistuli prozisTvis damaxasiaTebeli citaturo-
ba Tu citacia, realuroba da irealuroba.
nawarmoebs Tavidan bolomde gasdevs cnobili mwerlebis
nawarmoebis gmirebisa da, saerTod, mwerlebis Sedareba da
daxasiaTeba, xolo aureliano-sqels ki respodentma inter-
viueri Seadara da swored ase moixseniebda mas mTeli sau-
bris manZilze. warmoudgeneli iyo re-
spodentis gakvirveba, roca gaigo, rom
arc anselmoianis romanze, arc liosas,
arc mario vargasis, arc kortasaris
nawarmoebebi ar waukiTxavs:
`- bednieri kaci yofilxarT!
- ratom?
- ratom da win iseTi didi bednie-
reba geliT, me ki es bedniereba ukve
ganvlili maqvs. eeh...
- ra bedniereba?
- pirvelad wakiTxvis~[40,150].
kaci, romelsac literatura Zlier
uyvarda _ vasiko keJeraZea. dabadebis
weli _ aTas cxraas ocdacxra, profe-
sia _ mxatvruli fotografi da nawar-
moebis sakvanZo fraza:

106
`- me Zalian miyvars literatura... miuxedavad imisa, rom
me ar gamaCnia centraluri gaTboba, me mainca maqvs Zalian
kargi pirobebi, Tu gnebavT komunaluri uwodeT da rac
gindaT, sxva... maqvs wignebis ori uzarmazari karada, Ta-
roebi, moxerxebuli savarZeli da torSeri - mxars zemoT,
naTura’’[40,152].
nawarmoebSi Cans aranakleb saintereso pirovneba _ kli-
mi, axalgazrda, Tvrameti-oci wlis, gverdze gadavarcxnili
TmiT, warmoudgenlad dabali da cqviti, respodentma ki
Tqva: „es Cemi TanaSemwea, klimi~. kiTxvaze pasuxi interviu-
erisTvis gasaocari xdeba, radganac aq saubaria fotofirze
aRbeWdili adamianebis dafarul sulier ganwyobaze: „vsau-
brobdiT, da raRac xsnarSi Cagdebul qaTqaTa fotoqaRald-
ze viRacis warbi amoizniqeboda. mere - tuCebi, Tvalebi, Tma,
„ibadebian, - ixumra respodentma, - xandaxan iseTi saintereso
personaJi Semxvdeba, mapatieT, magram, ai, TqvensaviT, ah, ro-
gor hgavxarT aurelianos, oRond gasqelebamde, Tamazi Cemo,
rogor, ai, es ki, magaliTad, - pinceti daado romeliRac
axalSobils, - uwyinari kaci unda iyos, Tqven warmoidgineT,
arian borotebic, da gabRenZils ra gamolevs, gvxvdebian
saTnoebic, gamovdivar Tu ara krebebze? ara, ara, jer eg
erTi, fotografebs iSviaTad gviwveven krebebze, da gindac
yoveldRe gvqondes, mainc ar gamoval sityviT - ar SemiZlia
erTnairad mivmarTo sxvadasxva ganaTlebisa da xasiaTis ada-
mianebs, rogor SeiZleba mimarTo or kacs erTnairad, maSin,
rodesac erTs wakiTxuli ara aqvs... romelime didi mwerali
daasaxele, klim... ho, ai Tu erTs ar waukiTxavs stendali,
meores ki gadabulbulebuli aqvs, gana SeiZleba am or kacs
erTi da igive sityvebiT mimarTo? axla es firi davbeWdoT,
klim... es ra TviTkmayofili gamometyveleba aqvs, warmoud-
genelia, - nedl suraTs dascqeris, - axla, am kacis ra unda
irwmuno, netav vinaa, an rogor iqceva samsaxurSi, ojaxSi,
es suraTi erTxelac dabeWde, klim, kabinetSi CamovkidoT,
TvalnaTliv adgilas - magis Semxedvare, yvela mixvdeba,

107
TviTkmayofileba rogori cudia’’[40].
respodentisa da klimis TvalTaxedviT xelmZRvaneli
zedgamoWrili janjakomo seminarioa, betankurianis roma-
nidan, romelic arc interviuers da arc xelmZRvanels ar
waukiTxavT, `arc laosa, mario vargasi da kortasari’’, mag-
ram win elodeba iseTi didi siamovneba, rogoric pirvelad
wakiTxvaa.
kiTxvaze, misi neba-surviliT rogor moawyobda cxovre-
bas, interviueri pasuxobs: - `rogor movawyobdi?.. rogor
da mTel qalaqs karcerebiT movfendi~... es iqneboda karce-
ri-luqsi, wignebiani TaroebiT savse, rbili, moxerxebuli
savarZliT, koxta magidaze naTura - sokoTi, es iqneboda
karceri - ocneba yoveli wignis moyvarulTaTvis, ras izam,
yvelas ar SeuZlia biblioTekaSi kiTxva, da vinc Tavisi fex-
iT Seva Cems mier SemoRebul mowyobilobaSi, maSin es oTaxi
iqneba ubralod - luqsi, mravalTaTvis ki - karceri-luqsi...
ai, swored aqedan unda damewyo - me da Cemnairebi, ee, Cemn-
airebi - es iqneboda uTvalavi klimi, quCa-quCa vivlidiT, ai,
vTqvaT, mivdivarT... mivdivarT, aviareT, CaviareT, kedels ori
jeeli miyudebia, dganan, maslaaToben, ifurTxebian, dganan,
arsad ar apireben wasvlas, fexebze hkidiaT, romeli saa-
Tia, ra droa, Ramea Tu SuadRe, dganan, gogoebs eanglebian,
waustvenen, wauRiRineben, xandaxan erTmaneTs gaexumrebian
Taviseburad - panRurs amoartyamen erTurTs, ikriWebian da
swored am dros me da Cemnairebi - tac! - xels vstacebT da
zemoaRweril karcerSi migvyavs... ZalisZalaTi... SesaZloa,
xelis amotrialebac ki dagvWirdes. iciT ra, geTayvaT, zogs
mSoblebis zemoqmedebisa sjera, zogs - skolis, zogs - or-
ganizaciis, sxvas - ujredisa, zogs - cema-tyepisa da kidev
ra vici risa aRar, magram, Cemis azriT, es Cemi luqsi, ah,
ubadloa - dgas Cveni jeeli, raRa Tqma unda, calke vaTav-
sebT, am Cvens karcerSi, WerSi SteriviT iyureba, fanjaraze
gisosebia akruli, karic, rasakvirvelia, daxSulia, gareT
romelime - romelime klimi darajobs, skamze Camomjdari,

108
muxlebze - wigniT, Cveni jeeli ki uyurebs magidas, skamsa
da... karada-Taroebs, magram jerjerobiT - araferi. midis
qaTqaTa sawolTan, wveba, iyureba, iyureba, Tvali uSterdeba
da iZinebs. mSoblebi, ra Tqma unda, gafrTxilebulni arian,
„nu geSiniaT, qalbatono, Tqveni Svili karcer-luqsSia“, „ki
batono, ki, oRond eg quCa-quCa wanwals gadaeCvios da...~
jeeli iRviZebs, uyurebs Wers, Sia... ra mogarTvaT, ekiTxeba
garedan romelime klimi, Cai, rZe, kakao... kakao iyos, ambobs
jeeli, ratom damiWireT... magram romelime klimi am SekiTx-
vaze ara pasuxobs, sul sxva rames eubneba - ramdeni kovzi
Saqari gnebavT? oTxi, ambobs jeeli, ratom damiWireT, ro-
melime klimi ki - yveli romeli giyvarT, gudis, imeruli
Tu sulguni? sulguni, ratom damiWireT... romelime klimi
ki sauzmes umZraxad awvdis, jeeli sauzmobs, purze karaqs
usvams, kvercxs naWuWs aclis, cotaTi erToba, sigareti ne-
bavs? ki batono, siamovnebiT, „mziuri~, „kolxida~, „luqsi~.
magram sxva ram gasarTobi? - ah, ara, ara, apapapapa - aravi-
Tari radio, televizori, telefoni, Cveni oTaxi mxolod
luqsi ki ara, karcericaa cotaTi... Cveni jeeli ki abolebs
da WerSi iyureba... Weri ki anbaniTaa moxatuli - a, b, g, d,
e... xom kargi azria, klim?
klimi ras ityvis - ra Tqma unda, „SesaniSnaviao~ - am-
bobs.
- mere modis sadilobis droc... pirveli Tavi, meore,
mesame, salaTa rogori gnebavT, zeTiT, Zmriani Tu uZmro,
ratom damiWireT, a! araa Seni saqme - romelime klimi - da
aq Tu Rriali da xel-fexis qneva atexa, unda uTxraT:
„TuT!..~ - da isadilebs. mere isev axedavs Wers, Werze - an-
bania, da am dros nebismieri klimi daudevrad etyvis - Tu
ginda gadafurcle rame, ai iq karadaSi, wignebia... gamoaRebs,
jer sabavSvo wignebi iqneba, didasoebiani, naxatebiani, „Txa
da gigo“, „melia da mwyerCita“, vTqvaT... da Tu Tavisi neba-
surviliT gadaikiTxavs, xom kargi da Tu kiTxvas guls
ver daudebs, romelime klimi kategoriulad etyvis: „iqamde

109
ar gaganTavisuflebT, sanam karadaSi moTavseul wignebs ar
waikiTxavT~[40].
literaturis SerCevis sakuTari meTodic aqvs vasil
keJeraZes, jer Jiul verniT dawyeba, mere „sami muSketeri“,
mark tveni, o henri, mere wamovidodnen ufro seriozuli
mwerlebi, jek londoni, hiugos prozac, romantiuls rom
eZaxian, swored isaa da Tan odnav Zneli wasakiTxi, mere ki
cotas amovasunTqebdi, „uTavo mxedari~, „aivengo~, mere ki
merime, Cexovi, mopasani, tolstoi... da am literaturuli
ganaTlebis mkiTxvelisgan gamova romelime `klimi’’, misgan
ki miviRebT adamians, visac Zlier uyvars literatura.
`- iyo mkiTxveli, es TavisTavad saswaulia, mkiTxveli
- es swored isaa, visac SegiZlia isedac viwro saZile to-
maraSi Seyvarebulebs Soris iwve da sulac ar iyo zedmeti,
es - saswaulia da metsac getyviT, zedmeti ki ara, aucile-
beli xar, radgan avtorma ase ineba’’[40].
mniSvnelovani monakveTia nawarmoebSi epizodi, sadac in-
terviueri pirovnebis Tavisuflebaze saubrobs:
`- aris raRac saerTo Rvinis smasa da kiTxvas Soris, me
mgoni is, rom orives egreT wodebuli pirovnebis Tavisu-
flebasTan mivyavarT, oRond erTi - miSvebuli, agdebuli da
ulamazo Tavisuflebaa, upasuxismgeblobiT gamowveuli, meo-
re ki - SemarTebuli, gamocdili da yovlisSemZle, amamaRle-
beli’’... – aqve Cndeba Sedareba didsa da sust mwerlebs So-
ris, kaci, romelsac literatura Zlier uyvarda aRniSnavs,
_ ` raRa Tqma unda, arian sustebi, Tav-TavianTi usicocx-
lo, ucxvirpiro personaJebiT, romlebic iseve zedmetni da
arafrismaqnisni arian CvenTvis, rogorc... raime axirebuli
Sedareba, klim... oo, Sen ra giTxari - zedmetni, rogorc
WeSmariti vaJkacisaTvis cudi ginekologi... rasakvirvelia,
rogorc yvelgan, mwerlebSiac gvxvdebian spekulantebi, ad-
vil da momgebian, kargbewvian nadirTa mxocvelni, rogoricaa
sxva, da sxva, magram Tu namdvili mkiTxveli xar, mSvenivrad
mixvdebi, romelia ufro Zneli da romeli - momgebiani, ad-

110
vili Tema, radgan arsebobs mwerali - vaJkaci, raRacnairad
dinjad TavzexelaRebuli, es ucnauri momTvinierebeli, ro-
melic loms xaxaSi Tavs uyofs, da ager, sxva momTviniere-
blebic - rgolSi axtunebs patara, CaxuWuWebul, yelbafTian
ZaRlebs, da arian sxva, WeSmariti momTviniereblebic - mg-
lis gaxedna, ubralod, SeuZlebelia, da isic saqmea, mgels
patara xniT kudze staco xeli, vidre loms xaxaSi Tavi
Seuyo da mere ra, mgels SeWidebuli kaci xandaxan Camof-
leTili, maTxovariviT CamoZenZili da gaZevebulic rom yo-
fila da ZaRlis gamwvrTnelebs ki mamac husarTa brWyviala
tansacmeli acviaT xolme, da Tu mwerlis Cemeuli idaelic
gainteresebT, getyviT, rom esaa mgelze amxedrebuli amayi
glaxa, arwiviT mxarze - isic ar iwvrTnebao, amboben... da
bolos, martivad da gasagebad getyviT, rom didi mwerali
isaa, vinc did nawarmoebs wers’’[40].
nawarmoebSi saubaria ara marto mwerlobaze, mwerlebze
da nawarmoebebze, aramed fotografiac, radganac, rogorc
Tavad aRniSnavs: `me literaturaTmcodne ki ara var, aramed
- fotografi, da mag rixiT dasaxelebul gvarebs fotogra-
fiis korifeTa CamoTvliT gagibaTilebT: ra gsmeniaT, maga-
liTad, did lui dagerze, anda ras metyviT karl ceisisa
da iofisis miRwevebze, ra kavSiria, Tu iciT, fotografiasa
da poligrafias Soris da aba, ernst leitcma ra gamoigona?
rogori yovniT unda gadaiRoT suraTi Tundac ai, aseT
amindSi da maqs alpertze ra azris brZandebiT? anda rod-
Cenkos, mikulinisa da ocupis romeli namuSevrebi mogwonT...
– da Tavadac danaRvlianebuli ganagrZobs, _ Cemi karcer-
luqsebis realobisa maincdamainc ara mjera’’[40].
nawarmoebis TvalTaxedvis gareSe ar rCeba poeziac, rad-
ganadac, rogorc interviueri aRniSnavs: `Cveni pawia saqarT-
velo msoflios poeziur rukaze erT-erTi didi, Zlevamo-
sili saxelmwifoa’’...
saubris bolos Seuracxyofili xelmZRvaneli dgeba,
xolo vasiko Seuvalia da ironiulad JRers misi sityvebi:

111
„Tqveni WirimeT, maSin suraTi mainc gadaiReT, es Cemi ko-
leqciisaTvis saukunis suraTi iqneba - aureliano-sqeli -
gasqelebamde da polkovniki janjakomo seminario - erTad!“
fotografis koleqcias kidev erTi pativmoyvare adamianis
suraTi emateba da TiTqos teqstebSi mimalula frazebi: ase-
Tia cxovreba; uamravi gansxvavebuli suliskveTebis adamiani
arsebobs, romelTa sulieri ganwyoba exmianeba drois svlasa
da ganwyobas; maradiuli Rirebulebebi ki ar icvleba.
amrigad, guram doCanaSvilis Semoqmedeba uaRresad sain-
tereso da mniSvnelovania meoce saukunis qarTuli postmo-
dernistuli literaturis istoriis Seswavlis gzaze.
pos­t­ mo­der­ nul na­ war­mo­ eb­
Si `va­ ter(­ po)­ loo anu aR­ d­ge­
ni­Ti sa­mu­Sa­o­e­
bi~ erT-er­ Ti um­ niS­v­
ne­
lo­ va­ne­
si sa­kiTxia av­ to­
ris sa­ xe, aq Se­ iZ­le­ba ar myar­ de­
bo­des ko­ mu­ni­
ka­cia TiT­ qm­is
arc erTi Txro­ bis do­ ne­
ze _ per­ so­naJ­
Ta So­ ris, teq­ s­
t­sa da
mkiTx­vels So­ ris, re­ al
­ ur av­ tor­ sa da mkiTx­ vels So­ ris _
er­Ta­
der­ Ti wyvi­ li, rom­ lis Tan­ x­
mo­bac eW­ qv­eS ar aris da­ ye­
ne­
bu­li, es aris av­ to­ ris ni­ Ra­
bi da mkiTx­ ve­li; xolo moTx-
roba `kaci, romelsac literatura Zlier uyvarda’’, ormagi
kodirebis, interteqstualobis, interteqstis gamoxatule-
bas warmoadgens.
postmodernuli ganwyoba gasdevs gu­ ram do­ Ca­naS­
vi­
lis
mTel Se­ moq­ me­
de­ ba­s, sadac aS­ ka­
rad vxe­ davT pus­ tm­o­
der­ niz­mis­
T­vis da­ma­xa­si­a­
Te­ bel ZiriTad niSan-Tvisebebs:
1) av­to­ ris ni­ Rabs, ro­ me­lic gu­ lis­ x­
mobs mwer­ lis ref­
leq­ si­as teq­­ s­
t­sa da misi Seq­ mn­is pro­ ces­ze;
2) in­ter­ teq­ s­tu­ lur Ta­ ma­
Sebs;
3) ese­ is­tur-Te­ o­ri­ul Ca­ nar­Tebs;
4) iro­ niz­mis prin­ ci ps, iro­ ni­ze­
bu­lia ara mar­ to per­ so­na­
Jis po­­ zi­ cia, ara­ med av­ to­ ri­
se­
ul­ i po­ zi­ci­
ac;
5) me­ta­ teq­s­tu­ a­
lur ko­ men­
ta­rebs;
6) sti­ lur ek­ lek­ tizms;
7) me­ta­ per­so­ na­Jebs;
8) Ta­ maSs sity­ vis po­ li­ se­
mi­
iT;

112
9) sin­
taq­tu­
ri wyo­bis rRve­
vas;
10) gra­ma­
ti­
ku­
li da pun­q­
tu­
a­lu­ri we­
se­
bis uar­
yo­
fas.
`aqtualuri kiTxva: `arsebobs Tu ara postmoderni sa-
qarTveloSi? _ upasuxod ar darCenila, _ diax, didi xania,
_ pasuxobs qarTveli kritikosi levan bregaZe, _ mxatvro-
baSi _ avTo varazi, irakli farjiani. TeatrSi _ robert
sturua. kinoSi _ farajanovi, eldar Sengelaia, mixeil ko-
baxiZe. musikaSi _ gia yanCeli. mwerlobaSi _ givi margve-
laSvili, muxran maWavariani, vaxtang javaxaZe, guram doCa-
naSvili, revaz inaniSvilis ramdenime moTxroba, naiara ge-
laSvilis `Cveneba~ lamis manifestia postmodernisa, ufro
axalgazrdebidan _ aka morCilaZe, laSa imedaSvili, mravali
sxvac. erTgan davwere da axla gavimeoreb: postmodernizmi
Tavisi ekleqturobiT, SemoqmedebiTi TavisuflebiT, sityve-
biT, ideebiT da stilebiT TamaSisken midrekilebiT, Zveli
literaturuli teqstebis axleburi (ga)damuSavebiT, maTi
maxvilgonivruli komentirebiT da zogjer parodirebiTac,
xalisiT miiRo Cvenma mkiTxvelma, msmenelma, mayurebelma. mo-
kled, erTob qarTuli ram gamodga es postmoderni!’’[80]
amrigad, guram doCanaSvili qarTuli mwerlobis erT-
erTi mniSvnelovani da brwyinvale warmomadgenelia, xolo
mis Semoqmedebas gansakuTrebuli adgili ukavia qarTuli li-
teraturis istoriaSi. TanamedroveobasTan Serwymuli ero-
vnuli da zogadsakacobriobo sakiTxebi misi prozis ganmsa-
zRvreli ZiriTadi mimarTulebebia.

113
Tavi IV. qronotopisa da ormagi finalis
asaxva jemal qarCxaZis prozaSi

XXs. II naxevris qarTul literaturaSi udidesi Tavi-


sufali nebis mqone postmo­ dernisti mwerali sruliad Ta-
visufal `sivrceSi~ moeqca; Tavisufali formebi, moqmedeba,
ganusazRvreloba, ironia, interteqsti, ormagi kodireba,
werili, mcire istoria da sxva mniSvnelovani Tvisebebi ga-
moikveTa litera­ turaSi, da am dros, gansakuTrebiT aRsa-
niSnavia jemal qarC­xaZis proza. igi XX saukunis erT-erTi
saukeTeso qarTveli mweralia, gamorCeuli stilisa da mane-
ris mqone sityvis ostati. j. qarC­ xaZis proza, erTi mxriv,
mihyveba Txrobis tradiciul eti­ kets, meores mxriv, mkve-
Trad individualuria. mwerlis stili ar aris sqematuri.
mis nawarmoebebs zneobrivi maqsimalizmi da ukompromisoba
axasiaTebs da amasTanave, misi gmirebi sikeTis madliT arian
gajerebulni. misi romanebi, moTxrobebi, novelebi srulad
axali maneriT dawerili teqstebia, asociaciebiTa da qve-
teqstebiT datvirTuli `sivrceebi~.
inteleqtualuri mkiTxvelisTvis sainteresoa avto-
riseuli ,,samyarouli koncefciis” gacnoba. nawarmoebebSi
sakmaod mkafiod ikveTeba j. qarCxaZiseuli xedva adamianis
saarsebo samyaros, TviT adamianis samyaroSi arsebobis pro-
blemebisa. avtoriseul koncefciaSi Cans mcdeloba idea-
list filosofosTa, platonis, kantis, hegelis naazrevis
dakavSirebisa bunebismetyveli mecnieris, albert ainStainis,
samyaros gagebis koncefciasTan. es kidev ufro sainteresos
xdis imis gaazrebas, rom samyaro, ara rogorc mxolod
Cveni saWiroebisaTvis arsebuli an Cvens mimarT mtrulad
ganwyobili garemod, aramed iseT saarsebo sivrced iqceva,
romelSiac SesaZlebelia Cveni arseboba, sxva adamianebTan
Tanaarseboba, ris gareSec saerTod warmoudgenelia adamia-
nis Rirsebisa da Tavisuflebis ganxorcieleba. yovelive amis
aRqmisa da warmodgenis saSualebas avtors is postmodernis-

114
tuli `Tavisufleba~ aZlevs, romelic ucxo ar iyo 80-iani
wlebis qarTveli mwerlebisaTvis.
unda aRvniSnoT, rom qarTuli postmodernizmSi arsebuli
erT-erTi niSan-Tvisebis, epistemologiuri daeWvebis mkafiod
gamomxatveli Txzulebis nimuSia jemal qarCxaZis moTxroba
`dro~, romelic warmoadgens mniSvnelovan `teqsts~, mina­
we­
riT `fantastikuri Rimili~. TiTqos avtori winaswar aZ-
levs mi­TiTebas mkiTxvels, rom aq aRwerili ambavi scildeba
rea­lo­bas, magram Seicavs ufro mets. nawarmoebSi vxvdebiT
ironias.
bedis, sicocxlis, sikvdilis, gangebisa da drois cnebe­
bisadmi interesi TandaTan mZafrdeba Tanamedrove litera-
turaSi, rac socialur-istoriul sakiTxebTan erTad axali
literaturuli mimdinareobis cvalebadobiT aris gamowveu-
li. usasrulo drosa da sivrceSi moqceuli adamiani rCeba
ucvleli, is mxolod garegnulad icvleba, Sinaganad ki ise-
Tivea, rogoric RmerTma `Seqmna~. novelaSi `dro~ naCvenebia,
rom, miuxedavad drois mouxelTeblobisa, usasrulobisa,
aris iseTi ram, rac ar icvleba da rac adamians Sinaganad
aqvs gamjdari, es aris rwmena, romelic qvecnobierad yo-
velTvis rCeba. avtorma azris dafiqsireba Tavis personaJebs
miando, TviTon ki ar Cans. es aris `Cveulebrivi werili~,
romelsac hyavs avtoric da adresatic. avtori mimarTavs
ironias, raTa gviCvenos adamianTa pretenzia, daikavon sagan-
gebo da mTavari adgili samyaroSi. kacobriobis istoriis
`muzeumi~ samyaros istoriaa, sadac Cans warsuli, awmyo da
momavali, kacobriobis warmoSoba da ganviTareba.
nawarmoebSi Txroba mTlianad meore pirSi mimdinareobs
da faqtobrivad warmoadgens ori personaJis mimoweras,
romlidan erTi, avtori Cans realurad, xolo adresati
irealuri personaJia. es werili swored am ukanasknelisad-
mia mimarTuli, amitomac meore personaJad, moqmed gmirad
gan­
vixilavT. am werilis miRma am or personaJTa urTierToba
aranairi StrixiT ar aris mocemuli, ar Cans maTi kavSiris

115
sxva forma; anu es urTierToba arsebobs mxolod teqstis
formaSi, rogorc erTgvari wigni wignSi. Tu gaviTvaliswi-
nebT werilis Sinaarss, aq imdenad ar aris saintereso maTi
Tundac teqstismiRmieri urTierToba, Tundac maTi calkeu-
li yofa da arseboba, mTavari aris is, rac am urTierTobis
miRma arsebobs. aq ar Cans kon­

re­
tu­ li dro, manZili, anu ar
arsebobs dro, konkretuli teri­ toria, es yvelaferi erTian
sivrceSia moqceuli; iqmneba post­ modernistuli dro, ganu-
sazRvreli formebiTa da TvisebebiT, vxedavT metateqstsac.
novela `dro~-s aqvs minaweri `fantastikuri Rimili~,
romelic xazs usvams am nawarmoebis ormag azrs, ironiulo-
bas. saerTod, ironia damaxasiaTebelia postmodernistuli
teqstisaTvis, Tumca mas xSirad `makoreqtirebelsac~ ki
uwodeben. sityva fantastikuri niSnavs uCveulos, jerar-
naxuls, araCveulebrivs, brwyinvales, xolo fantastikuri,
xumrobanarevi, ironiuli RimiliT avtori qmnis nawarmoebs,
sadac siuJetis uCveulo, moulodneli ganviTarebiT Cndeba
avtoris niRabi, interteqstualoba, ormagi kodireba.
avtori originalurad warmogvidgens `werils”, romelic
Seicavs adamianis msoflgancdis, msoflSegrZnebis ZiriTad
elementebs, adamianis damokidebulebas droisa da sivrcisad-
mi da swrafvas Seucnoblisken, romlis `amokiTxvac” daud-
gromel adamianebs `siZveleTa muzeumSi” SeuZliaT.
werili ekuTvnis lukes, adresati ki aris enu, xolo
TariRdeba: `mesame welTaRricxvis 2779 wels, anbanur-pi-
robiTi Targmani Sesrulebulia meore welTaRricxvis 1979
wels”[84,132].
avtori xSirad mimarTavs ironias, da formula `iyav is,
rac xar”, romelic gvxvdeba mis erT-erT moTxrobaSi `me-
Tormete mcneba”, TiTqos jemal qarCxaZis mTel Semoqmedebas
gasdevs. am aqtualuri mowodebis ironiad qceva avtors
imisTvis sWirdeba, rom kidev erTxel miuTiTos, adamiani is
unda iyos, vinc aris da Tu es ase ar aris, maSin adamians
uxdeba brZola srulyofisaTvis da sakuTari Tavis damkvi-

116
drebisaTvis am samyaroSi. dro da sivrce, es ori amoucnobi
da amouxsneli fenomenia kacobriobisTvis, romlis SeCereba,
Secnoba ase aRelvebT adamianebs.
mesame welTaRricxvis 1979w. novelis mixedviT didi
fizikosi da mxatvari taiZi qmnis `kanons droisa da sivrcis
igiveobis Sesaxeb”. iwyeba qrononavtebis `mogzauroba” dro-
Si, romelic `erTxel da samudamod cnobili rom gvegona,
kvlav xelidan gagvisxlta... mecnieruli Teoria orgvaria:
erTia mcdari Teoria, romelic droTa ganmavlobaSi sworiT
Seicvleba, da meorea swori Teoria, romelic droTa ganma-
vlobaSi ufro sworiT Seicvleba~[84,138].
fizikosi, mxatvari taiZi Tavis saxelosnoSi `Turme ga-
tacebiT xatavda sivrces, moZraobas, dros, graviacias”... man
Camoayaliba cnobili moZRvreba, rom `arsebobs erTgvari `da-
sabami sicocxle”, romlis gansazRvra SeuZlebelia adamianis
bunebis orgvarobis gamo, radganac sakuTar TavSi gardauvlad
Seicavs sapirispiro cnebas. `arseboba ueWvelad gulisxmobs
ararsebobas; maradiuli _ droebiTs, erTi _ mravals da ase
Semdeg”... dasabami sicocxle gansxeulebisaken miiswrafvis.
am miznis misaRwevad igi pirvel rigSi sakuTar Tavs droSi
amJRavnebs. dro universaluri ideaa, uzogadesi koordinati,
romelic moicavs da gansazRvravs yovelives _ fizikursac
da metafizikursac”[84,138], amitom taiZim mas garkveuli
adamianuri kategoriebi miusadaga, rogoricaa moZraoba, cno-
biereba. taiZis varaudiT, drom Svidi safexuri unda gaiaros
da meSvide safexurze is miaRwevs srul lokalizacias _
iqceva sivrced.
nawarmoebSi asaxuli dro, romelsac fantastikuri ieri
dasdevs, da aseve Svidi safexuri sivrceSi, jemal qarCxaZes
TiTqos mTavar Temad uqcevia droisa da sivrcis, droisa
da moZraobis da, saerTod, adamianis rolis gamosaxatavad am
moZrav da mouxelTebel droSi gansazRvrisaTvis.
literaturaSi arsebobs cneba `droSi mogzauroba~, roca
irRveva warmodgena absoluturi drois Sesaxeb da avtori

117
sruliad Tavisufalia da drois `patronad~ gvevlineba.
mecnieri m. m. baxtini droiT-sivrculi mimarTebis Sesaxeb
wers: `droiTi da sivrcobrivi mimarTebis arsebiT urTierT-
kavSirs, romelic mxatvrulad gaazrebulia literaturaSi,
qronotops vuwodebT, literaturul qronotopSi SeiniSne-
ba sivrcobrivi da droiTi niSan-Tvisebebis Serwyma da maTi
gaerTianeba konkretuli mTlianobis saxiT. dro aq ikumSeba,
mkvrivdeba da mxatvrul TvalsaCinoebas iZens; sivrce ki
intensificirdeba, monawileobs drois, siuJetis, istoriis
ganviTarebaSi. drois niSnebi vlindeba sivrceSi, sivrce ki
aRiqmeba da izomeba drois meSveobiT~[104,12].
jemal qarCxaZem scada drois `gansxeulebiT” eCvenebi-
na adamianis swrafva miuwvdomlisken. taiZis gamokvlevidan
rvaasi wlis Semdeg Catarda eol soris laboratoriaSi
eqsperimenti da mogzauroba droSi. pirveli qrononavti
aris iuhe, romelic droSi mogzaurobisas ucnaur aRtace-
bas grZnobs: `es aris realuri formebis, realuri ideebisa
da realuri ferebis samyaro, sadac cnobiereba uSualod,
grZnobis organoebis gareSe aRiqvams obieqts. me am samya-
roSi davfrinavdi... sizmriseuli frena sivrceSi frenaa.
dematerializaciis SemTxvevaSi ki igi ideis gancdaa, sa-
dac sivrce ar arsebobs; rac Seexeba dros, dro obieqtad
ar aRinusxeba, magram cnobierebas SemorCenili aqvs bundo-
vani codna misi arsebobis Sesaxeb. ase davfrinavdi azrebs,
ideebs, simboloebs Soris~[84,139].
saintereso mosazreba aqvs drois aRqmasTan dakavSirebiT
mweral xorxe luis borxess: `dro warmoadgens arsiseul
prob­lemas. amiT imis Tqma minda, rom droisagan Cven ar Se-
gviZlia abstrahireba, Cveni cnobiereba niadag gadadis erTi
mdgoma­reobidan meoreSi da swored esaa dro: Tanmimdevroba.
vgoneb, anri bergsonma Tqva, rom dro warmoadgens metafi-
zikis mTavar problemas. es problema rom gagverkvia, Cven
gavarkvevdiT yvela gamocanas, magram, sabednierod, Cven es
ar gvemuqreba. Cven mudam amoxsnis wyurvili gveqneba... ar

118
vici, ramdenad win waviwieT drois problemis gadawyve-
ta-gadaWris saqmeSi oci-ocdaaTi saukunis fiqris Semdeg,
magram Cven axlac ganvicdiT im Zvel Secbunebas, odesRac
heraklite rom moicva. me vubrundebi mis gamonaTqvams: vera-
vin ver Seva orjer erTsa da imave mdinareSi... swored amaSi
mdgomareobs drois problema, es medinobis problemaa: dro
midis. Tuki samyaros Cveni warmodgenis qmnilebad CavTvli-
diT _ virwmunebdiT, rom TiToeuli Cvengani Tavis ocneba-
zmanebaSi qmnis Tavis samyaros, _ Cven SegveZlo dagveSva,
rom Cveni azrovneba moZraobs erTi azridan meorisaken, da
qvedayofani ar arsebobs. aris mxolod is, rasac Cven Sevi-
grZnobT, mxolod Cveni emociebi, Cveni warmosaxva~[17].
mniSvnelovani simboluri datvirTva aqvs siZveleTa muzeu­
mis gamgebels, moxuc uar dens, romelic cdilobs yovel-
gvar ada­mianur `aRmoCenas~ kacobriobisaTvis arasasargeblos
win aRud­ ges. mis muzeumSi Tavmoyrilia ramdenime `wigni”,
romlis Sesa­ xeb naTqvamia: `informaciis Senaxvis ucnauri
saSualeba, rome­ lic meore welTaRricxvis Sua xanebamde yo-
fila gavrcele­ bu­
li”[84,141]. uar deni sazogadoebis gamo-
safxizleblad marTavs demon­ st­
raciebs, saprotesto moZrao-
bebs, mTel qalaqSi ismoda misi `axirebuli mowodebebi: `nu
amRvrevT saTaves, Torem SesarTavSi moiwam­ lebiT!” `nu WriT
im tots, romelzedac zixarT!” `nu klavT sakuTar winapars,
Tu ar gindaT logikam saxlidan gamogaZevoT!”[84,141]

119
jemal qarCxaZis Semoqmedeba mdidaria paradoqsuli fra-
zebiT, romlebic garda movlenis moulodneli kuTxis war-
moCenisa, udides informacias warmoadgens. moulodnelobiT
aris aRsavse novela `dro”-s finali. TiTqos iuhes mog-
zauroba warsulSi, didebul bunebaSi, sivrceSi eWvs ar
iwvevs, arc is, rom is unda daexmaros gaubedav kacs, ro-
melic simamris pirutyvs mwyemsavs, radganac daTrgunulia,
ar SeuZlia Tanamemamuleebis gamoxsna da daxmareba. iuhe
aZlevs mas joxs, romelsac atommaregulirebeli rgolis
meSveobiT, mzis sxivebiT an mkvrivs xdis, an drekads, da
eubneba: `vinca var, isa var”, wadi da daixseni Senianebio.
mas Seecoda es adamiani, amitom daarRvia instruqcia da ka-
vSiri daamyara `warsulTan”. darbazSi samarisebuli siCume
Camovarda, yvela mosalodnel safrTxeze fiqrobs, radganac
istoriis Secvla SeuZlebelia, magram uar denis xarxari
yvelafers cvlis. igi kiTxulobs wignebs, sadac moses Ta-
vgadasavalia moTxrobili: `xolo mose Tavis simamr ioTor-
ris, gadiamelTa qurums, cxvars umwyemsavda. erTxel, roca
fara tramalebze miudioda, miadga RvTis mTas _ qorebs. aq
mas cecxlmodebul mayvlis buCqSi uflis angelozi moe-
vlina. mosem, ra ixila, mayvlis buCqs cecxli ekida da ar
iwvoda, Tqva; es ra sakvirveli xilvaa! mival erTi da vnaxav,
ratom ar iwvis buCqi. RmerTma rom misken mimavali mose
dainaxa dauZaxa: mose! mose! mosem miugo: ra aris? RmerTma
uTxra: fexT gaixade, eg adgili, Sen rom dgaxar, wminda
miwaa. mere uTxra, me vixile, Tu ra gasaWiri adga Cems ers
egvi pteSi, movismine, rogor SehRaRadeben TavianT mCagvre-
lebs da Sebralebas sTxoven, gavige, ra mZime gansacdelSi
arian. da ai, movedi, rom Sen gaga­
gzavno egvi ptis faraonTan.
Sen unda gamoiyvano Cemi eri egvi p­tidan. mosem uTxra: vin
var me, rom faraonTan mivide da israe­ lebi egvi ptidan gam-
oviyvano! RmerTma uTxra: me viqnebi SenTan. mosem uTxra: rom
mkiTxon, vin aris is, vinc gamogagzavna, saxelad ra hqviao,
ra vupasuxo? RmerTma uTxra: me is var, vinc var da aseve

120
upasuxe, vinc aris, man gamomgzavna-Tqo?!~[84,141].
am erTma citatam, moyvanilma bibliidan, mTlianad Secv-
ala aqamde arsebuli warmodgena drois Sesaxeb. mkiTxvel-
ma TiTqos daijera, rom mesame welTaRricxvis 2779 wels
moxda qrononavtebis eqspediciis mogzauroba droSi, magram
moulodnelma dasasrulma yvelaferi erTbaSad Secvala.
citata postmodernistuli prozis erT-erT Taviseburebas
warmoadgens, rodesac avtors SeuZlia cnobili teqstidan
an istoriidan romelime epizodis gamoyeneba da masze mTeli
misi nawarmoebis ageba ise, rom masSi Candes avtoris azri,
idea Tu damokidebuleba ama Tu im sakiTxisadmi.
moulodneli dasasruli saerTod damaxasiaTebelia j.
qar­
CxaZis novelebisaTvis, TiTqos yvelaferi gadawyvetilia,
nove­
la unda dasruldes da am dros, moulodneli finali
udi­des emo­
ci­ur zemoqmedebas axdena mkiTxvelze. postmoder­
nisti mwerlebi mimarTaven citacias, decitacias, miTolo-
gias, istorias, fol­ klors, raTa ukeTesad warmoaCinon Ta-
vianTi msoflmxedveloba, da aseve, nawarmoebebSi yovelT-
vis toveben mravalwertilebs. jemal qarCxaZis Semoqmede-
baSi uxvad aris moulodnelobiT datvirTuli sivrceebi,
qveteqstebi, asociaciebi.
amrigad, Cven xelT gvaqvs TiTqos Cveulebrivi werili,
sadac mimowera gamogonilia, magram ayvanilia dokumentur-
obis statusSi. mocemulia mxatvruli funqciebi, romelic
am werilis sxeulSia TviTon moqceuli. SeiZleba iTqvas
rom aq sametyvelo ena aris ekleqtikuri, cvalebadi, sanax-
aobrivi da literaturulad esTetiuri, saqme gvaqvs decit-
aciis formasTanac.
j. qarCxaZis novelaSi `dro” avtorma ucnaurad da axle-
burad warmogvidgina droisa da sivrcisadmi, Seucnoblisad-
mi adamianis damokidebuleba, misi aramdgradi ganwyobileba,
Zvelis daviwyeba da Tavidan aRmoCena. gaucxoebuli adamiani
cdilobs i povos xsnis gza, swored amgvari adamianebis su-
lieri mdgomareobis aRwera SeZlo avtorma.

121
TiToeuli Cvengani Tavis ocneba-zmanebaSi qmnis Tavis
samyaros, - Cven SegviZlia davuSvaT, rom Cveni azrovneba
moZraobs erTi azridan meorisaken. arsebobs is, rasac Cven
SevigrZnobT, mxolod Cveni emociebi, Cveni warmosaxva. magram
es namdvili ki ara, warmosaxulia, Tumca arsebobs sazogadod
miRebuli sxva Tvalsazrisic, romelic mdgomareobs drois
mTlianobad warmodgenaSi. TiToeuli Cvengani SeiZleba CaiT-
valos adamianis arqeti pis droebiT da mokvdav aslad. aq
Cven winaSe dgeba kidev erTi problema: yovel adamians hyavs
Tu ara Tavisi platonuri arqeti pi? es absoluti cdilobs,
gamoavlinos sakuTari Tavi, da is vlindeba droSi. dro mar-
adisobis xatia. dro Tanmimdevrulia imitom, rom maradiso-
bidan gamosuli, miskenve iswrafvis dasabruneblad. amgvarad,
momavlis idea dakavSirebulia Cvens survilTan, davubrun-
deT sawyiss. RmerTma Seqmna qveyana da mTeli qveyana, mTeli
Seqmnili samyaro iswrafvis, daubrundes Tavis maradiul
wyaros, romelic arsebobs ara drois Semdeg an dromde,
aramed mis sazRvrebs miRma. jemal qarCxaZis TiTeuli per-
sonaJi paradoqsuli qmedebebiTa da frazebiT cdilobs cno-
bierebis nebismieri sazRvris gadalaxvas, raTa mixvdes ada-
mianis arsebobasa da mis mizans am samyaroSi.
Tavisuflebisadmi swrafva, individualobisadmi gamor-
Ceuli midrekileba, sulieri gancda, epoqis gamoxmaurebad
Cndeba jemal qarCxaZis moTxrobaSi ,,igi”. ,,igi”, marTlac
rom, Tavi­ sufali sulis istoriaa, romelmac gadalaxa
amqveyniuri pirobiTobebi da sakuTar TavSi axali samya-
ro aRmoaCina, miTumetes, Tu gaviTvaliswinebT saqarTvelos
imJamindel realobas, marTalia, sabWoTa diqtaturas ukve
aRar hqonda staliniseuli simZime, magram komunisturi sam-
yaros rkinis farda isev ZalaSi iyo.
moTxrobis saTauri _ ,,igi” _ TavisTavad iwvevs garkveu-
li ganzogadebisaken swrafvas. xolo minaweri ,,preistori-
uli moTx­ roba” _ aris erTgvari miniSneba, simbolo, romel-
ic mkiTxvelma unda miiRos da amoxsnas. preistoriuloba

122
saerTod istoriis miRma arsebul procesebze migvaniSnebs,
TiTqos drois wamzomi SeCerebulia da amas nawarmoebSi
Tavisi funqcia aqvs da es ganwyoba mTeli teqstis manZilze
marTldeba: ,,roca ca dRis Tvals gaaxels da qveynierebas
sibneles gadaaclis, igi ava maRal qarafze da didi daZine-
bis xaxaSi gadaeSveba”[85,199].
nawarmoebSi dasawyisidanve Semodis gansxvavebuli dro _
sivrculi ganzomileba, romelic moTxrobis problematikas
ukav­
Sir­deba. mTeli moTxrobis ganmavlobaSi vxvdebiT indi-
vidisa da sazogadoebis, individisa da maradisobis urTier-
Tobis proble­ mas. ,,roca ca dRis Tvals gaaxels”, ,,maRali
qarafi”, ,,didi daZinebis xaxa”, ,,roca Signidan cecxlis ena
amoimarTeba da ca ferflis RrublebiT daifareba”, ,,gafar-
Toebuli Tvalebi erTmaneTSi Securdnen” da sxva meta-
forebi aSkarad sivrcis gamokveTas emsaxureba. avtori qm-
nis namdvil preistoriul pirobiTobas, sadac drois miRma
realoba ufro sainteresoa. samyaros pirveladi saxe da
msoflSegrZneba Tavisebur metaforebSia gacxadebuli.
Sesavlidan vigebT _ dapirispirebis obieqti aris igi,
mis cnobiersa da qvecnobierSi Casaxedad mTxrobels war-
sulSi gadavyavarT; aq igis Sinagani mdgomareobaa aRwerili,
romelic SemecnebiTi procesiTaa motivirebuli. es sakuTar
TavTan gulubryvilo dialogSic ki mJRavndeba: ,,Tavidan
igisac ase egona, magram axla, roca mravali gakvirveba
codnad eqca, mixvda, rom mudam araferi yofila, yvelaferi
odesRac gaCnda, da uxmod ikiTxa Tavis sxeulSi: ratom
adis damarcxebuli beladi didi daZinebis qarafze?”[85,200].
Semecnebis procesi gansxvavebul pirovnebad ayalibebs mas,
vizualuradac igi welSi gamarTuli dadis.
TiTqos gamoiyo ori mxare: calke dgas igi, da calke
sa­
zogadoeba Tavisi beladiTurT, romelic welSi moxrili
mxo­lod miwas misCerebia. igis fiqrebi ise miedineba, TiTqos
mTxro­ beli arc arsebobdes. Cvenc samyaros igis TvalebiT
vuyurebT, amitomac masTan erTad aRmovaCenT mis gansxvavebu-

123
lobasac da sazogadoebis uaryofiT reaqciasac; roca pirve-
lad gaacnobiera sakuTari gansxvavebuloba, SekrTa da aman
wuxili da martoobis simZime moutana. igi imTaviTve gaemi-
jna TiTqos sazogadoebas, magram es xelSesaxebad, qarafis
Suawelze aRiqva.
igi mTavari subieqtia teqstSi da, Sesabamisad, yovelive
mis garSemo da mis SigniT viTardeba. garegnul peri petie-
bze metad cnobierisa da qvecnobieris siRrmeSi mimdinare
procesebi iwvevs gansakuTrebul interess. igis cnobiereba
da fiqrebic Signidan ikveTeba, sxeulis siRrmidan modis,
xolo dialogebi sakuTar TavTan, sxeulTan kavSirSia da-
naxuli: ,,igis sxeulSi gakvirveba SekrTa”, ,,igim sxeulSi
Tqva”. misi fiqrebi TiTqos sxeulis sivrceSia Caketili:
,,ni nel-nela qreboda sxeulSi da silaSi Cndeboda”, Semo-
qmedebiTi aqti sxeulis siRrmidan viTardeba. iqmneba STabe-
Wdileba, TiTqos igis qvecnobieris nawili Tavisufldeba
sxeulis Caketili sivrcidan: ,,TiTqos gaiSala, gaizarda
da mTeli sivrce amoavso. axla, rac ki iyo irgvliv, yve-
laferi gaerTianda, erT arsad iqca yvelaferi... mere, roca
garemos mowyda da isev sakuTar sxeulSi moeqca, danar-
Ceni sagnebic TavianT sxeulSi dabrundnen”[85,220]. sxeuli,
rogorc Caketili sivrce, romelic kaTarzisis dros mTeli
samyarosaTvis unda gaixsnas: ,,igis SeeZlo, roca moisur-
vebda, gaexsna es sxeuli da maSin qveyniereba weRandeliviT
mxolod igi iqneboda, erTiani da ganuyofeli igi, romelsac
araferi eqneboda sxeulad”[85,221]. igim TiTqos ukve icis,
rom moi pova iseTi codna, romelic sxvisgan ganarCevs. es
aris cnobierebis gansxvavebuli mdgomareoba, romlis ar-
ssac igi bolomde Caswvdeba maSin, roca amqveyniuris samans
gadalaxavs.
pirveli aRmoCenis Semdeg igi nel-nela mivida saku-
Tari gansxvavebulobis aRiarebamde. es gza ar yofila
winaaRm­dego­bisagan Tavisufali. pirvel aRmoCenas wuxili
daupiris­ pirda: ,,igim scada gamarTuliyo. tkivili dilande­

124
liviT Caafrinda zurgSi. igim daikvnesa da gaimarTa. cota
xnis Semdeg kidev scada... tkivili yviroda”[85,220]. Tumca
es amao mcdeloba aRmoCnda. igi misdauneburad kvlav gansx-
vavebul mdgomareobas daubrunda, realurad imas, rac masSi
potenciis saxiT yovelTvis arsebobda, individi garkveul
etapebs gadis gansxvavebulobis misaRwevad Tu gasaqarwyle-
blad. igiSi xdeba gardasaxva.
sazogadoebisagan gamocalkevebas mohyva xangrZlivi
zRvru­ li mdgomareoba. igis gansxvavebulobas gamudmebiT
gvagr­Zn­obi­
nebs mTxrobeli. igis, rogorc personaJis, Sina-
gani mdgomareoba da teqstis formidan momdinare SegrZnebebi
erTmaneTs Tanxvdeba. igis survils, winaaRmdegoba gauwios
sakuTar gansxvavebulobas, qvecnobieridan wamosuli impul-
si Trgunavs. cvlilebebi igis cnobierisa da qvecnobieris
urTierTmimarTebis dros Cndeba. misi mcdeloba, dabrundes
ukan, ganuxorcielebeli rCeba, Tumca kvlav alternativ-
isken miiswrafvis, radgan mas sxvagvarad ar ZaluZs. igim sa-
kuTar TavSi aRmoaCina sxva samyaro: ,,siTbo, romelsac zRva
gamoscemda, ca, cis TvaliT mkrTalad ganaTebuli qedebi,
tye da yvelaferi, rac irgvliv Canda, yoveli mxridan Se-
movida igis sxeulSi”[85,220].
moTxrobis dasawyisSi beladis mkacri sityvebi igis gan-
sxvavebulobas Riad usvams xazs, Tumca mTavari personaJis
Sinagani formireba erT dReSi ar dasrulebula. es ise-
Tive Senelebuli procesi aRmoCnda, rogoric Tavad teqstia.
mTxrobeli nel-nela Zerwavs igis individualur bunebas.
cnobierisa da qvecnobieris peri petiebi igis ufro didi
cvlilebebisaTvis amzadebs da misi Sinagani arseba Tavda-
pirvelad sityvebTan urTierTobisas gamJRavnda. yovel nabi-
jze igrZnoba saxarebiseuli WeSmariteba. swored sityvebi
ayalibeben igis Sinagan samyaros: ,,ucxo sityvebi rom Semo-
eseodnen da igi maTs asxmasa da dalagebas Seudgeboda,
gaurkveveli simZime sxeulSi tkivilad eRvreboda”[85,221].
SemecnebiTma procesma ki sityvebTan urTierToba aswavla:

125
,,sityvebi gamwkrivdebian da ise
miuyvebian maTTvis miCenil gzas,
rogorc nadiri miuyveba gakva-
lul biliks wyarosaken”[85,236].
Tumca sanam ,,gamwkrivebuli si-
tyvebi” daniSnulebis adgils
miaRwev­dnen, Seqmnidnen Rrma
azrs, igim isic gaacnobiera, rom
sityvebi ,,raRacis~ gamoxatule-
baa. im ,,raRacis”, rac yvelaze
arsebiTia da yoveliveSi iCens Tavs; ,,igis ara aqvs sityvebi.
sityvebi raRacaa da TavisTvisaa. xolo raRaca yvelganaa...
xandaxan igis TavSi Semodis”, raRaca ,,sityvis~ sulieri
Sinaarsia. alternativisaken swrafva igis pirovnulad aya-
libebs. igi jer xelovans i povis sakuTar TavSi, finalSi
ki yvelaze arsebiTs – sakuTar Tavs _ ,,is... rac igiSi igi
iyo”.
nis siyvaruli SemoqmedebiT aqts aRmoaCeninebs igis, rac
Tavis mxriv sakuTar Tavisa da alternatiuli samyaros Se-
mecnebamde miiyvans.
nebismieri nawarmoebisaTvis didi mniSvneloba aqvs fi-
nals. jemal qarCxaZesTan gansakuTrebiT xSiria moulod-
neli sivrceebiT datvirTuli finali. xSir SemTxvevaSi aq
Tavs iyris kvanZis gaxsna, kaTarzisi, personaJis mier miznis
miRweva da a.S. aqve xdeba igis xasiaTis bolomde gaxsna, al-
ternatiuli samyaros samanTan misvla, rac umaRlesi Semec-
nebiT da samyarosTan harmoniuli dialogiT sruldeba: ,,igis
sxeulSi didi siswrafiT SemoiWra uricxvi tomi. yvela
gamarTuli iyo, yvela _ mxrebSi gaSlili. cas uyurebdnen.
sxivosani Tvalebi hqondaT... igi mixvda, rom yvelaze ufro,
cis Tvalebze Soreul qedebze, zRvaze da tyeze ufro, misi
welSi moxrili, viwroSubliani Zmebi SesTxovdnen da eve-
drebodnen: gaimarTos igi! dawinaurdes igi!~[85,236].
igim isic aRmoaCina, rom miuxedavad beladisa da sazoga-

126
doebis uaryofiTi damokidebulebisa, TiToeul maTganSic
aris Tavisuflebis marcvali, romelic saguldagulodaa da-
maluli. isinic atareben igis msgavs gamarTul, laR suls
sakuTar TavSi, romelic aseve Caketilia sxeulis sivrceSi
da garRvevas moelis. es aris swored ,,igis” idea, moTxro-
bis finali am ideis mxatvruli gansxeulebaa. masad qceul
adamianebSic SeuZlia dainaxos maTi yvelaze dafaruli, in-
dividualuri saxe, Tu isini amas jer ver acnobiereben, erTi
adamiani mainc rCeba zusti saxiT, romelic ukve gamarTu-
lia da igis ideis memkvidrea. maradisobis samanTan dasmuli
mtanjveli kiTxvis _ ,,isic rom icodes igim,... ra darCeba
misgan”, _ pasuxia: ,,igisgan swored is darCa, rac igiSi igi
iyo”. ismeba wertili da wydeba Txroba, Cerdeba droc da
qreba sivrcec.
rogorc zeinab kikviZe ganmartavs, moTxroba ,,igis”
Tematuri done antromorfuli azrovnebis uZveles periods
ukavSirdeba. ris gamoc gare samyaros movlenebi adamianis
Sinagani mdgomareobis aRmniSvneli sityvebiT gamoixata, mag.:
,,sxivis deda”, ,,zRvis mSvidi sunTqva”, ,,Ramis Tvali” da
a.S.. mTeli teqsti ganxilva da SegrZneba am msoflxedviTa
da SegrZnebiTaa aRbeWdili da SesaZlebeli[60,146].
mniSvnelovania agreTve jemal qarCxaZis moTxroba `gube”.
avtors xalisiani da amavdros brZnuli iumoristuli gan-
wyobiT, paradoqsuli frazebiT umTavres problemasTan
mivyavarT, romelic damoukidebuli esTetikuri Rirebule-
bebis Semcvelia: `RirsebiT naklis miCqmalva SeuZlebelia,
nakli mxolod sxva nakliT Tu miiCqmaleba~[83,7]. mTavar
dapirispirebul mxares `uswavleli” (sofleli) kosta da
misi `naswavli” (qalaqeli) qvisli iaSa warmoadgenen. da-
pirispireba garegnulad ar Cans. igi mxolod kostas cno-
bierebaSi mimdinareobs.
moTxroba `gube” prologis, epilogisa da ori nawilisa-
gan Sedgeba. orive nawilis saTauria `gansacdeli~, anu mw-
erali iumoriT, `mxiaruli~ mxatvruli xerxiT gvagrZnobin-

127
ebs, rom aq namdvil gansacdelTan ara gvaqvs saqme.
prologSi saubaria mweralsa da mwerlobaze. avtoris
TqmiT, man aTasi Tavi mainc unda gaCxrikos, `rom erT maT-
ganSi xvreli vi povoT”... man moaxerxa kostas `TavSi” SeRw-
eva, raTa gaego misi fiqri, azri, grZnoba. mTeli misi cno-
biereba mkiTxvelis Tavlwin gadaSala. kosta aris adamiani,
romelic Tavis fizikur naklze, sigamxdrezea orientirebu-
li. avtorma gubesa da kostas cnobierebas Soris arsebul
`msgavsebas~ gausva xazi, oRond jer `Seecada” ganexila cx-
ovrebis arsi: `sityvas ar SeuZlia cxovrebis arsi gadmosc-
es, radgan cnobiereba usagnoa, sityva ki nivTieri sagani,
ris gamoc maT Sexebis wertili ar gaaCniaT... erTaderTi
gza is aris, rom vilaparakoT igaviT, anu vilaparakoT ara
TviT cnobierebaze, aramed im nivTier STabeWdilebaze, rasac
es cnobiereba aRgviZravs... am or movlenas Soris kavSiri
iseve ararealuria, rogorc, vTqvaT, zeTis saRebavsa da mona
lizas Rimils Soris”... cnobiereba hgavs `gaumdinare gubes~,
romelsac zemodan wvima dasdis. `gubis zedapirze koncen-
trirebuli wreebi Tana­ bari siCqariT iSlebian yvela mxares
da centridan perife­ riisaken miiswrafvian. gubis siRrmi-
dan gaurkveveli SiSini ismis. es wyalqveSa dinebebia. isini
mousvenrad daZrwian gubeSi nair-nairi mimarTulebiT da
zedapirze amosvlas lamoben. zedapirze ver amodian, magram,
rodesac wvimis wveTebis mier warmoqmnili wreebi, am dine-
baTa gzas gadakveTaven, Cndeba jaWvi, romelic zedapirze
amoiwvereba da mere ferebad iSleba, wiTlad, cisfrad da
iisfrad... ferebad daSlili jaWvis fiqrebia”[83,15-16].
pirveli nawilSi, romelsac `gansacdeli” hqvia, asaxu-
lia kostas sulieri fiqrebi, misi dapirispireba qvisl
iaSasTan, romlis upiratesobasac igi grZnobs da amitomac
ase aRelvebiT reagirebs colisdis werilis miRebisas. ram-
denjerme icvleba misi `cnobierebis gubis~ ferebi, sadac
karga xans midis dava `arasa~ da `hos~, wasvlasa da ar-
wasvlas Soris naTelas miwvevaze. qvislis ganaTleba, sim-

128
didre kostas maSinve sakuTar nakls, siwvriles axsenebs,
Tumca nawarmoebSi arsad ar aris naCvenebi iaSas dadebiTi
da uaryofiTi mxareebi. aq gadmocemulia mxolod kostas
damokidebuleba, avtormac xom mis cnobierebaSi `SeRweviT”
moaxerxa misi fiqrebis da azrovnebis gadmocema.
meore nawilSi, romelsac aseve `gansacdeli~ hqvia,
asaxulia kostas gansacdeli _ misi coli maro, romel-
mac usiamovno kiskisi da Tvalebis ceceba icoda, maros
patiosnebaSi eWvi ar epareboda kostas, magram mainc ver
mSviddeboda. kostas mTeli gansacdeli moTxrobaSi war-
moadgens `brZolas” sakuTar TavTan, patara serafitasa da
mis mSoblebTan, sakuTar colTan, avtobusis mgzavrebTan.
aq ironizebulad aris gadmocemuli gansacdeli, romelic
adamianis azrovnebaSi ikavebs adgils da zogjer absurdul
msjelobamde midis.
moTxrobaSi aRwerili yvela personaJi mTavaric da epi-
zoduric STambeWdavad aris da­ xatuli. avtobusis mgzavrTa-
gan ume­te­sobis saxelebi ar viciT: wiTuri devkaci da qa-
Cali mamakaci, gamxdari qali, ori Zmakaci _ `maRali” da
`dabali~, magram yvelas saTiTaod udidesi mniSvneloba aqvs
kostas cnobierebaSi.
moTxrobaSi asaxulia kostas Sinagani samyaro, misi su-
lieri gancdebi, mis pirad cxovrebaSi mimdinare procesebi,
romelic cnobierebis gubeSi fers icvlis da sabolood
fiqrad yalibdeba, Semdegad ki SesaZlebelia gadawyvetileb-
is miReba.
j. qarCxaZem ucnauri formiT warmogvidgina axali ti pis
moTxroba, gansxvavebuli stiliT da maneriT Sesrulebuli,
TviT saTauric _ `gansacdeli” _ ironiaa, radgan namdvil
da saSiS gansacdelTan ki ara gvaqvs saqme, aramed kostas
Sinagani winaaRmdegobriobasTan da sakuTar TavTan `brZo-
lasTan”.
saintereso maneriT aris aseve dawerili jemal qarCx-
aZis novela `meTerTmete mcneba”, romelsac aqvs epigrafi:

129
`Tu aiRebT raime sityvas da daRonebiT imeorebT, SeamCnevT,
rom igi TandaTan daicleba Sinaarsisagan da uazro bgerebad
iqceva~[82,101]. TviT am sityvebidanve Cans, rom novelaSi
dasmulia maradiuli sakiTxi adamianis msoflaRqmisa da
msoflSegrZnebisa samyaroSi, mcdeloba `xmauriani~ cxovre-
bisagan gaqcevisa da sakuTari Tavis Ziebis survili, rac
gamowveulia gaucxoebiT, kavSiris gawyvetiT adamianebTan da
TviT sakuTar TavTanac.
saxelganTqmuli msaxiobi zaal niJaraZe antraqtis dros
marto rCeba Tavis patara ufanjro oTaxSi da grZnobs
raRacas, SemaSfoTebels, amaforiaqebels. uyurebs sakuTar
oreuls msaxiobi sarkeSi, TviTon sarkis winaa, oreuli _
sarkis ukan, magram `ukan ar arsebobs... ukan imis mogonili
sityvaa, visac Tavi `win” hgonia”... erTi namdvili zaal ni-
JaraZea, meore _ iluzouri. Semdeg yvelaferi amoZravdeba:
fiqric, azric, sulic da zaal niJaraZe uxmod etyvis Tavis
Tavs: `Sen pampula xar... niWieri pampula xar, aRiarebuli,
saxelmoxveWili”[82,101]. igi TamaSobs yoveldRiur cxovre-
baSic, TeatrSic da mis mier Sesrulebuli gmirebis: liris,
otelos, keisris personaJebSi gaiTqvifa, bunebrivad col-
Tan Cxubic ar gamoudis, verafers akeTebs `Teatralobis”
gareSe. am aRmoCeniT Tavzardacemuli msaxiobi Tavs tragi-
kul pirovnebad miiCnevs, triumfiT gavlili cxovreba ki
uazrobad eCveneba.
nawarmoebSi Cndeba fraza: `iyavi is rac xar~... jemal
qar­

xaZe am formulis ironizacias axdens, radganac adami-

130
ani sakuTa­ri adgilis Ziebas samyaroSi sakuTari Tavidanve
iwyebs da am Ziebis bunebriobas udidesi mniSvneloba eniWeba.
zaal niJaraZis mTeli cxovreba ki siyalbeze yofila age-
buli, yalbad ucxov­ ria, igi ar aris is, rac sinamdvileSia,
igi iseTia, rogoric sxvebs undaT rom iyos. misi TviTkri-
tika da analitikuri ana­ lizi mTlianad swvdeba sazogadoe-
bis kerpad qceuli adamianis mTel siyalbes: `kerps ufleba
ar aqvs nakli hqondes. yvela Seni nakli Selamazebulia da
RirsebaSia amovlebuli. sisule­ les originalobad ganixi-
laven, Secdomas _ Ziebad, Sablons _ tradiciad, uvicobas
_ aristokratobad... speqtakli sizmaria. TeatrSi imis sa-
naxavad midixar, rac cxovrebaSi gaklia... Sen ufleba ay-
rili xar, Zafebze gamobmuli da Tavis Wkuaze gamoZ­ ravebs
viRaca”[82,101]. amden personaJebSi, amden TamaSSi zaal niJa-
raZem sakuTari saxe dakarga: `RmerTma erTi saxe giboZa, Sen
aTasi SeiZine. dgaxar axla aq, sawyali da qveynis masxara
da ar ici ra iqna samoci weli; Seni cxovreba wyalSia gad-
ayrili. manam iare niRbiT, sanam sakuTari saxe ar dakarge...
rogor agiyolia iluziam! rogor gagitaca siyalbem! Tavsac
ityuebdi, sxvebsac atyuebdi. da daikarge. gaqri... siyalbe!
niRbebi!”[82,101].
sakuTari WeSmariti saxis Ziebisas zaal niJaraZes so-
flad gatarebuli bavSoba daudgeba Tvalwin, glexuri cx-
ovrebis primitiuli, `naRdi~, TiTqmis idealuri suraTebi
da Tavis monologs, romelsac Tavisdauneburad Turme xma-
maRla warmo­ Tq­
vamda, aseTi mowodebiT amTavrebs: `bunebaSi!
bunebaSi! moixseni da gadayare yvela niRabi. gaSiSvldi da
wadi! iCqare! Seni sakuTari saxe eZie!...”[82,101]. xdeba mou-
lodneli ram, gaismis taSi. msaxiobis dagvianebiT SeSfoTe-
buli Teatris mesveurni uneburad moismenen am aRsarebas.
isini aRtacebas ver malaven, gansakuTrebiT dramaturgi va-
liko askurava, romelic am Temaze piesis daweras apirebs da
Tan am monologis ucvlelad Setanas fiqrobs:
_ `mere? wava? _ ekiTxeba zaali valiko askuravas misi

131
piesis momaval gmirze.
_ `wava. fsiqologiuri drama!”[82,109] _ pasuxobs dra-
maturgi.
TiTqos yvelaferi damTavrda, zaalma miagno bunebrivi
saxis dabrunebis gzas, magram moulodnelad novelis da-
sasruls yvelaferi icvleba erTaderTi replikiT, zaali
mimarTavs axalgazrda msaxiobs, romelmac igi scenaze unda
miacilos:
_ `wavideT, enoto. avikidoT Cven Cveni jvari... namdvili
bunebrioba mxolod scenazea~[82,109].
novelas saerTod axasiaTebs moulodneli finali, ma-
gram zaalis sulSi Camwvdomi monologis, aRsarebis Semdeg
situacia uceb icvleba. marto, sakuTar TavTanac ki ar
yofila igi gulwrfeli, sakuTari siyalbis gamo TviTgve-
mac ki yalbia, igi sruliad daclilia bunebriobisagan da
misi aRsareba mxolod erT-erTi, morigi `rolia~, romelic
zaal niJaraZem didi ostatobiT Seasrula da `meTerTmete
mcneba~ _ `iyavi is, rac xar~, misi bunebisagan Zalian Sors
dgas, radganac TviT sakuTar TavTanac ar aris gulwrfeli.
misi paradoqsuli frazis axsna misive monologSi SeiZleba
veZeboT, igi ambobs: `iqneb yvela sicocxle rolia da zogs,
ubralod bunebriobis niRabi ergo? an `niRbad sakuTari
wveric gamodgebao~, an `Teatraloba mxolod TeatrSiao
SeumCneveli~... e.i. Tuki amqveynad SeuZlebelia uniRbod ar-
seboba da TviT uniRbobac ki niRabia, maSin erTaderTi ad-
gili, sadac misi tareba aranairi sindisis qejnas ar iwvevs,
scenaa. SeiZleba zaal niJaraZem miagno am `WeSmaritebas~
da amitomac daubrunda scenas, igi ar gaeqca sakuTar Tavs,
verc soflad SeZlebda uniRbod arsebobas.
rogorc kritikosi l. bregaZe aRniSnavs: `ormagfina-
liani~ dasasrulis funqcia aq devizis _ `iyavi is, rac xar”
_ iro­ nizirebaa. dRes es mowodeba metad aqtualuria da,
mgoni li­ te­
raturaSi misi ironiis sagnad qceva jer aravis
ucdia. piriqiT, mTel msoflioSi amJamad mas Zalze serio-

132
zulad ukavSireben e.w. gaucxoebuli adamianis xsnis imeds.
zaal niJaraZis magaliTi ki gvarwmunebs, rom formulas _
`iyavi is, rac xar” _ azri ara aqvs, imitom, rom Turme yve-
lani isa varT, rac varT. ufro srulyofili arsebobisken
swrafva ki sxva formuliT unda gamoixatos (Tuki tradi-
ciuli aTi mcneba aRar kmara!)[21,63].
amrigad, jemal qarCxaZem gviCvena gaucxoebuli, sazoga-
doebis kerpad qceuli adamianis mdgomareobis mTeli siyal-
be, saerTod adamianis ormagi saxe.
jemal qarCaxaZis SemoqmedebaSi uxvad aris paradoqsuli
frazebi, romlebic garda movlenis moulodneli kuTxiT
warmoCenisa, udides informacias Seicavs. erTma paradoq-
sulma frazam novelis `meTerTmete mcnebis~ dasasruls
TiTqos sruliad Secvala is tragikuli foni da damokide-
buleba, romelic dasawyisidan bolomde Seeqmna mkiTxvels
da romelmac garkveulwilad komikuri `saxe~ miiRo.
TamaSi scenaze da cxovreba erTi didi Teatria, sadac
warmosaxuli samyaro da realuri sinamdvile erwymis erT-
maneTs. avtoris ironuli damokidebuleba gvafiqrebinebs,
rom cxovrebaSi, msgavsad Teatrisa, erTmaneTSia areuli
komediuroba da tragizmi. zaal niJaraZe aris ti piuri saxe
adamianisa, romelic eZebs gamosavals da am ZiebaSi Tavisive
grZnobis labirinTSi ixlarTeba ise, rom ver i povis saku-
Tar realur saxes. scena rCeba erTaderT TavSesafrad, sa-
dac niRbis tareba Tavisuflad SeiZleba, magram rodis aris
msaxiobi gulwrfeli? igi gaorebulia, masSi xazgasmulia
niWic da pativmoyvareobac, Tavisuflebisadmi ltolvac da
`Cveulebriv cxovrebasTan~ miaxloebis SiSic, mas damouki-
debloba surs, magram mis saxes samudamod faravs tragikul-
komikuri niRabi, xolo cxovreba udidesi `scenaa~, sadac
TamaSi `bunebrivia~. zaal niJaraZis saubari sakuTar TavTan
ubralod im gulwrfelobisa da sulierebis gamovlena iyo,
romelic iseve moulodnelad gaqra, rogorc gamoCnda.
rogorc aRvniSneT, jemal qarCxaZe originaluri Txro-

133
bis maneriT gamorCeuli mweralia. mis `ormagfinalian~ no-
velaTa Soris aRsaniSnavia novela `operacia `deida taso~,
avtorma mSvenivrad ganavrco cxovrebis erT did Teatrad
warmodgenis Tema. novelis personaJi saqonelmcodne siko
melaZe, Tavad yveba Tavisi `damarcxebis~ istorias. is ar
gamodga niWieri msaxiobi, radgan, miuxedavad misi kargad
morgebuli niRbisa, siyalbe mainc gamoCnda, maSinve mixvda
`suliT xorcamde Teatraluri~ deida taso TamaSis speci-
fikas.
j. qarCxaZisTvis paradoqsuli Sedarebebi da frazebi
erT-erTi yvelaze Zlieri iaraRia. informacia TiTqos ver
eteva formaSi da movlenis sxva kuTxiT warmoCena xdeba
saWiro, rasac avtori paradoqsaluri frazebiT aRwevs. dei-
da taso sinamdvileSi mamida tasoa,~ magram ver itans mami-
das daZaxebas, radgan es sityva, cota ar iyos, familaru-
lad JRers, Tu kargad daukvirdebiT, memkvidreobis erTgvar
pretenziasac Seicavs~[82,3]. aqedan Cans, rom mTeli novelis
manZilze moulodnelobebTan gveqneba saqme.
novela Tavebad aris dayofili: prologi; eqspozicia;
kvanZis Sekvra; moqmedebis ganviTareba; kulminacia; kvanZis
gaxsna da epilogi.
eqspoziciaSi naTqvamia, Tu `vin aris da ras warmoadgens
deida taso. deida taso aris samocdaTxuTmet wels miRweu-
li vin jgufis sulieri arseba; aqvs xuToTaxiani bina da
hyavs erTi beberi kata, saxelad pimeni~[82,3-5]. aRwerilia
deida tasos portreti, misi Sinagani saxe, misi `aristokra-
tuloba~, damsaxurebuli maswavlebloba, Teatraloba. aqve
Cans misi naTesavi, mTavari personaJi, mTxrobeli, ocdaTvra-
meti wlis, colSviliani, ganaTlebiT ekonomisti, ubinao
siko melaZe. kvanZis SekvraSi gasagebi xdeba, Tu ratom ga-
dawyvita man memkvidreobis maZiebeli gamxdariyo. `is `vinme~,
romelmac adre Tu gvian deida taso miwas unda miabaros,
me var~.
moqmedebis ganviTareba. siko melaZe iwyebs operacias

134
`deida taso~, romelsac yofs sam etapad:
pirveli etapi iyo `fexis mokideba~. deida taso unda
darwmunebuliyo mis srul uangarobaSi.
meore etapi iyo `obieqtis sulieri transformacia~.
deida taso unda gadaCveoda martoobas da moTxovnilebad
gadaeqceoda sikos gverdiT yofna.
mesame etapi iyo `qajeTis cixis aReba~, deida tasos Ta-
vis rezidenciaSi unda miewvia.
siko melaZem SeimuSava `sayrdeni princi pebi~.
mkacrad neitraluri pozicia daviWiro binis mimarT.
sanam Cems uangarobaSi ar darwmundeba, manam mxolod
iseTi samsaxuri gavuwio, romelsac aucilebloba mikarn-
axebs.
vekamaTo da vekamaTo Teatralur sakiTxebze.
vaZago naTesavebi.
kulminacia. siko melaZem `miaRwia~ sawadels, deida ta-
sosagan gasaRebic miiRo da masTan gadasvlis SemoTavazeba.
amiT TiTqos unda dasrulebuliyo Txroba, magram es
cru finali aRmoCnda, kvanZis gaxsnaSi siko melaZe SemTxve-
viT moismens deida aniasa da tasos saubars:
`Он играл блестяще, Cemo kargo. Я немало хороших
артис­тов перевидала на своём веку, но такого... Представ себе,
за всё это почти два года не одной фальши, ни одного неубе-
дительного жеñ...~ epilogi, swored am dros gavixure kari.
gareT cioda, qari Rmuoda da yvelafers angrevda”[82,27], _
asrulebs Txrobas binis maZiebeli.
moulodnelma dasasrulma sruliad Secvala adre Seqm-
nili warmodgena, Tavidanve amCnevda deida taso siyalbes,
magram ostaturad naTamaSevi `rolis~ Sewyveta adre ar
isurva.
amdenad, ar arsebobs siyalbe, romlis gamovlena da
gamomzeureba SeuZlebeli iyos. arc deida taso imsaxurebs
simpaTias, radganac Tavadac ar aris gulwrfeli da masac
aqvs afarebuli niRabi, sikos `erTgulebam” da `TamaSma” im-

135
denad gaarTo, rom uneburad misi TamaSis monawile gaxda.
adamianebi ormag niRabs atareben da movlenebis Sesabamisad
icvlian saxes.
unda aRvniSnoT, jemal qarCxaZis udidesi roli Taname-
drove prozaSi, sadac avtorma Tavisi originaluri stiliT
daimkvidra adgili. misTvis damaxasiaTebelia paradoqsuli
frazebi, moulodneli finali da adamiani mTeli Tavisi
dadebiTi Tu mankieri mxareebiT, misi sulis arsi, fiqri da
gancda. jemal qarCxaZis SemoqmedebisaTvis saerTod damaxa-
siaTebelia ironia, rac erT-erTi mniSvnelovani Tvisebaa
postmodernizmisa.
amdenad, jemal qarCxaZis novelebi sruliad axali mov-
lena iyo qarTul prozaSi. avtorma originalurad gviCvena
droiT-sivrculi kontinuumi da moulodneli finali. misi
SemoqmedebisTvis damaxasiaTebelia orazrovneba, ganusazRvre-
loba, ormagi kodireba, warmoudgenloba, ironia, damaluli
`Rimili~, ganwyobileba, qveteqstebi, moqmedebis procesi,
gaxsnili formebi, TamaSi da a.S. mis prozaSi mniSvnelo-
van adgils ikavebs adamianis msoflaRqmis, msoflSegrZnebis,
garemomcvel samyaroSi misi adgilis Sefasebis specifiuri
xerxi. avtori axali problemebiTa da Sinagani sulieri
ganwyobilebis CvenebiT qmnis axal, gansxvavebul saxeebsa da
mniSvnelobebs... gansxvavebulad gadmocemuli azrebi, Sexam-
ebuli citatebi, cnobili formulebisa da azrebis ironi-
zacia, adamianis gancdili reaqcia garemomcvel samyaroze
udides mniSvnelobas aniWebs jemal qarCxaZis prozas.

136
Tavi V. oTar WilaZis prozis Taviseburbani
miTi da realoba

XX saukunis 50-iani wlebis Semdeg gaCenili `dumili~


qarTul literaturaSi sasiamovnod daarRvia oTar WilaZem
Tavisi brwyinvale romanebiT. romlebic 70-iani wlebidan
iwyebs gamosvlas, sruliad axali teqstebi, romlebSic
gamoxatulia istorizmTan, folklorTan, miTosTan Serwy-
muli realoba da adamiani mTeli misi arsebiT, suliTa da
msoflgancdiT, romelic sakuTari Tavis arsisa da raobis
ZiebiTaa Sepyrobili.
`gzaze erTi kaci midioda”. romanSi `gzaze erTi kaci
midioda”, oTar WilaZem cnobili argonavtebis miTis gan-
sxvavebuli interpretacia SemogvTavaza, magram es ar iyo
modernizmisaTvis damaxasiaTebeli miTi gamoyenebis Cveuli
forma. avtorma miTis `damiweba~, misi realuri saxe war-
mogvidgina. meore romanSi `yovelman Cemman mpovnelman”, av-
torma Tavad Seqmna miTi, gamoxata teqstis polivalentur-
oba, drois ganusazRvreloba, personaJTa ormagoba (realuri
da simboluri mniSvneloba). oTar WilaZis `avelumi” teqs-
tualuri gadafarvebiT, erTmaneTze gadawerili teqstebiT,
miTis Sinagani agebulebiT gamoxatuli idumali komentar-
ebiT, simbolurobiT, XX saukunis dasasrulis axali ti pis
romanis mniSvnelovan nimuSs warmoadgens.
aRniSnaven, rom oTar WilaZe mTlianad ar iziarebs post-
modernizmis yvela Tviseba. misi miTosuri epizodebi ufro
modernizmis pozicias uaxlovdeba, magram eqsperimentuloba,
postmodernizmisTvis damaxasiaTebeli mxatvrul-gamomsax-
velobiTi saSualebebi, gansakuTrebiT eseisturoba, ormagi
kodireba, qveteqstebi da a.S. xazs usvamen postmodernizmis
niSnebs. oTar WilaZis Semoqmedebis ganxilvisas unda aRvniS-
noT, rom misi gaigiveba modernistul mwerlobasTan da mis
CarCoebSi moqceva ar iqneba marTebuli, radganac aq inter-

137
pretirebuli miTi sulac ar aris modernizmis pirobebSi
gafetiSebuli movlena; avtorma miTis damiwebiT sruliad
axali mimarTuleba misca Tavis prozas postmodernizmisken
mimaval `gzaze’’.
o. WilaZe iyo erT-erTi pirveli, romelmac axleburad
SemogvTavaza erovnul sakiTxebTan Serwymuli zogadsakaco-
brio problemebi. misi SemoqmedebisaTvis damaxasiaTebelia
interpretaciis Teoria, agreTve ganusazRvreloba, mrava-
lazrovneba, parodia, citatebi, kulturul-informaciuli
kodebi da adamianTa cnobierebasa da realobas Soris arse-
buli cvalebadoba da amitomac XX saukunis meore naxevris
qarTul literaturaSi misi romanebis gamoCenas udidesi
gamoxmaureba mohyva samecniero kritikaSi. es iyo sruliad
novatoruli, miTosur saburvelSi gaxveuli realoba.
romani `gzaze erTi kaci midioda~ 1972 wels gamoqveynda.
avtorma miTosuri saxeebiT patar-patara samyaroebi Seqmna,
cnobil miTs Camoxsna zRapruli mimzidvelobis saburveli
da axali ganzomileba mouZebna, miwier-realur sinamdvilemde
daiyvana da yovel detals, survils Tu saqciels TiToeuli
gmirisas qveynis da xalxis bedi daukavSira. miTologiuri
gmirebi istoriul pirebad warmogvidgina, mTavar moqmed
gmirad xalxi gamoiyvana, rogorc sicocxlis simbolo. mw-
erlis mier wamoyenebuli sakiTxebi, erovnuli satkivari
da zogadadamianuri problemebi, erTmaneTs Seerwya. avtorma
romanSi asaxa epoqaluri sinamdvile farTo ganzogadoebiTa
da Rrmaxmovani saxe-simboloebiT.
romani sami nawilisagan Sedgeba: `aieti~, `uxeiro~, `far-
naozi~ _ mefe, meomari da xelosani. mTeli romanis manZilze
igrZnoba avtoris arseboba~. romani Sinagani monologis for-
miTaa dawerili da rogorc s. sigua aRniSnavs: `samoqmedod
SerCeulia drosa da sivrceSi usasrulod gaSlili garemo...
igi warsulSi gadatanili Tanamedrove romania~[78,354].
mTeli romanis ganmavlobaSi ori sityva gansakuTrebiT
xSirad gvxvdeba: `rogor~ da `TiTqos~, yovel pirovnebas,

138
saxes, sagans, drosac ki aqvs meore, mesame da meoTxe mniS-
vneloba.
80-iani wlebis dasasruls qarTveli kritikosi S. CiCua
o. WilaZis romanis Sesaxeb werda: `romanis princi puli pozi-
cia demiTologizaciaa. Tu avtors miTis reanJireba uxdeba,
es imitom, rom `sul namdvili sinamdvile~ aravin icis.
elinuri miTi ki unda dairRves realisturi poziciidan, _
`ise, rogorc unda yofiliyo sinamdvileSi~. miuxedavad si-
namdvilisken swrafvisa, `gzaze erTi kaci midioda~ aRsavsea
simboluri saxeebiT, romlebic mwerlis mxatvruli ideebis
Tavisufal, imanentur ganviTarebas warmoadgens~[88,43].
g. gverdwiTeli 1979 wlis 2 agvistos `literaturul
saqarTveloSi~ werda: `oTar WilaZis romani `gzaze erTi
kaci midioda~ qarTuli mwerlobisTvis sruliad uCveulo,
Tvisobrivad axali movlena da farTo masStabiT Tanamedro-
veobis erT-erTi saukeTeso nawarmoebia~. kritikoss mTavar
siaxled miaCnia miTisTvis RvTaebriobis Saravandedis mox-
sna, `o. WilaZem gaaSiSvla, daamiwa igi, daupirispirda mas,
daangria samyaros miTosiseuli modeli da mizezi da Sedegi
realobaSi daZebna~[33,3].
unda aRiniSnos, rom romelime drosTan am romanis dakav-
Sireba TiTqmis SeuZlebelia, radganac igi qarTveli eris
arsebobis mTel istoriazea proecirebuli.
rogorc j. Rvinjilia aRniSnavs: `oTar WilaZis romanis
mTavari gmiri damoukideblobis fenomenia. SeiZleba ase iTq-
vas, misi arsi iSleba yoveli personaJis xasiaTSi, mizansa
da moqmedebaSi. antikuri vanis cxovrebis yovel wvrilmanSi;
misi arsi ixsneba qveynis saerTo ganwyobilebasa da am gan-
wyobilebiT aRqmul bunebis ferebSi. igi sasinji qvis idu-
malebas gamoscems, masTan SexebisTanave cnaurdeba mefisa da
mejinibis, meomrisa da xelosnis, Rirseulisa da uRirsis
Sinagani saxe~ [87,82]. 
cnobili mecnieri hari hirSi marTebulad miuTiTebs, rom
oTar WilaZis romanSi miTebidan cnobil gmirTa gverdiT

139
aris avtoris mier Seqmnili saxeebi: aieti, medea, friqse,
iasoni, qarisa, ino, ikarosi, afrasioni, uxeiro, farnaozi da
a.S. miTiurad aris asaxuli agreTve mTeli poeturi samyaro
_ buneba gamosaxulia anTropomorfozulad (miwa `erTnairad
saxedaRarulia da sulisSemZvrelad gayuCebulia maradiuli
mSobiarobis tkivilebSi~, `Rames uJmuric Tan waeyola, er-
Tianad moeloka qveyana, rogorc gveli molokavs xolme qvas,
romelzedac Sxams stovebs~, `varskvlavebi... cocxlebiviT
feTqavdnen, cimcimebdnen, xandaxan gadaikiskisebdnen kidec~),
dro jer kidev ar aris istoriuli, is yovlismomcvelia,
ganuyofeli, samagierod `yvela dResa da SemTxvevas pirve-
lyofili sicxade da sicxovele aqvs~[100,121]. dedalosi
ambobs: `aRar gvaxsovs sad daiwyo Cveni cxovreba, romelic
saerTo cxovrebaSi aTqvefila da aRarc dasawyisi aqvs da
aRarc dasasruli~.
sanam uSualod romanis ganxilvas daviwyebT, unda aRvniS-
noT miTis roli saerTod qarTul mwerlobaSi, misi inter-
pretirebisa Tu gamoyenebis sakiTxebi.
`uZvelesi dRidan dRemde mwerlobas da xelovnebas hkve-
bavs miTi da uamrav masalas awvdis mwerals mxatvruli
azrovnebisaTvis. miTis Sinaarsi da misi saxeebi gamogonili
simboloebi da alegoriebi rodia, _ aRniSnavs mecnieri z.
gamsaxurdia, _ abstraqtul WeSmaritebaTa amsaxveli, aramed
WeSmariti sulieri gancdebi misteriaTa adaptisa, romelic
sWvrets mas, rogorc sulieri samyaros realobebs da Tav-
adve aZlevs maT interpretacias anu Targmanebas”[25,23].
qarTveli mecnieri m. Ciqovani miTis safuZvlad sityvas
miiCnevs, `Tavis mxriv, miTi droTa ganmavlobaSi sustdeba,
kargavs pirvel mniSvnelobas da zRaprad iqceva”[89,159]. aka-
ki gelovani miTologiur leqsikonSi aRniSnavs, rom miTosi,
miTi sinTezuri fenomenia. is arc istoriaa, arc religia,
arc zRapari da arc legenda, magram yvela xsenebul elements
Seicavs. gamoirCeva dramatulobiT, mkacri logikiT, poeturi
sunTqviT[28,316]. miTis zepirsityvierebidan warmomavlobaze

140
saubrobs s. gaCeCilaZe: `miTi eposis uZvelesi saxe iyo. igi
kidevac zepirsityvierebis saxiT warmoiSva”[27,177].
XX saukunis meore naxevridan miTis gamoyenebas sul
sxva datvirTva da mniSvneloba mieniWa. rogorc g. kankava
acxadebs: qarTveli mwerlisTvis miTosi antikonformistu-
lia, marad erovnuli dilaa, miTosi erovnuli cxovrebis
Sidasaxea, cxovrebis istoriuli Sreebis uZvelesi xato-
vani sistemaa, misi Tavdapirveli eskizia... miTosuri land-
Safti, gaZlierebuli eTnobotanikiT, leqsika, gamZafrebuli
eTnografizmiTa da gaucnaurebuli sityvebiT, personaJTa
miTosuri ti piuroba da saerTo koloriti _ miTosuri Suq-
CrdilebiTa da feradovnebiT. miTosuri modelebis, qargebi-
sa da velis SeqmniT iqneba miTizireba, miTebis mTxzveloba,
miTisSemoqmedeba[54,221]. miTebis mTxzveloba, miTosuri mod-
elebis gamoyeneba ki oTar WilaZis SemoqmedebaSi upirvele-
sad adamianis msoflSegrZnebas, msoflaRqmas ukavSirdeba.
saintereso mosazreba aqvs gamoTqmuli cnobil qarTvel
mecniers beno doborjginiZes miTisqmnadobasTan dakavSire-
biT: miTi aris miTosuri cnobierebis mimdinarebis reali-
zeba. misi Sedegis moxatuloba; amitom isini erTianobaSi
unda warmoisaxos... miTis Seqmna aucileblad mis realobad
gancdas niSnavs, miTis realobad gancda ki miTisqmnelobas....
mxatvruli azrovnebis gansazRvruli arsi saxeebiT azrovne-
baa. saxe, am sityvis namdvili mniSvnelobiT, wyalgamyofia
miTiursa da mxatvrul cnobierebas Soris. amitom gamoTqma
`miTosuri saxe” pirobiTia. rodesac miTismqmneli miTosuri
ambis mxatvrul aRqmasa da gancdas iwyebs, es imas niSnavs,
rom is ukana ricxviT garkveuli zomiT ukve daSorda miTo-
sur cnobierebas; gamodis an ukve gamovida miTosuri cno-
bierebis farglebidan[39,10-11].
rogorc qarTveli mkvlevari r. siraZe aRniSnavs, axali
drois mxatvruli azrovneba, SeiZleba iTqvas, ZiriTadad
klasikuri saxiT miTologiur warmodgenebs marTavs... esTe-
tikurad mowesrigebul miTosur saxeebs fantazia cvlis,

141
raTa axali mxatvruli suraTi aagos, magram maSinac Cans
kvali[80,39].
qarTveli mecnieri s. sigua aRniSnavs, rom: xelo-
vanis pozicias ar axasiaTebs mecnieruli mdgradoba. mas
ZaluZs istoriuli personaJebis gamiTeba an konkretuli
movlenis miTosuri aRqma, raTa moxdes faqtis subieqturi
wakiTxva, misi maradiuli arqeti pis povna. mwerali Tavadac
qmnis miTebs. iwyeba miTisqmnadobis idumali procesi. misi
yofierebis simboluri saxea dRevandeli arsebobis warsuli
Sifri, amdenad, rogorc miTi aris Tanamderove moqalaq-
isaTvis alogikuri fenomeni, iseve misdami mimarTebac _
zRvarSemouwereli da ganusazRvrelia. miTosuri suli da
masala maradadamianur pirvelsaxes, pirvelsivrces, pirvel-
movlenas gviziarebs, is bunebrivi, aumRvreveli yofierebis
zeimia. aRsaniSnavia, rom arqeti pi Zevs miTosur struqtur-
aSi. amiT xazgasmulia samyaros da adamianis erTidaigiveoba,
erTdrouloba, maradiuli gameoreba, pirveladi erTianoba,
ase xdeba saxis miTologizireba, miTisqmnadoba[79,127].
`yoveli movlena ganixileba kosmiur kavSiris samyarosTan
da amiT miTologiurad~, _ werda gr. robaqiZe da miTosSi
warmavali istoriuli movlenebis maradiul mniSvnelobas
eZebda. xolo z. gamsaxurdia aRniSnavda: Tanamedrove lit-
eraturaTmcodneebi sTvlian, rom swored miTosSi mJRavnde-
ba daniSnuleba da funqcia literaturisa. am TvalsazrisiT,
adamianis sulieri moRvaweoba SeiTvisebs metaforul da
miTosur azrovnebas, e.i. metaforebiT azrovnebas~[25,5].
amerikuli mwerlobis klasikosi emersoni jer kidev
XIX saukuneSi aRniSnavda miTologiis saWiroebas da Tavis
`dRiurSi~ (1835w.) werda: `Cven gvesaWiroeba interpret-
aciis Teoria anu miTologia~. misi azriT `istoriis gamoy-
enebam mniSvneloba unda mianiWos axlandel dros~. amdenad
Tu wamis Taviseburebas, azrs, mniSvnelobas CavwvdebiT, amiT
mTel cxovrebas gaviazrebT. xelovanis pirdapiri movaleobaa
`simbolurad gaiazros Tavisi dro, da eri, raTa farTod

142
warmogvidginos Tanamedrove cxovreba~. rogorc amerikeli
mwerali toro aRniSnavs: `miwiuri TvalsazrisiT ganxi-
luli istoria ubralo istoriaa: xolo Tu RvTaebrivi
TvalsazrisiT SevxedavT _ miTologia~[43,487].
miTosuri samyarosadmi gansakuTrebuli yuradReba
TiTqmis yvela epoqaSi sxvadasxvanairad vlindeba. rogorc
m. miresaSvili aRniSnavs: `antikur periodSi miTosi ganix-
ileboda poeziis safuZvelad, radgan am dros mxatvruli
azrovneba miTosis formiT vlindeboda. sofistebi miTsa
da alegorias Soris tolobis niSans svamdnen, miTs ale-
goriad ganixilavdnen; platoni miTebis filosofiur-sim-
bolur interpretacias erovnul miTologias ukavSirebda;
aristotele miTs ganixilavda mxatvruli nawarmoebis fabu-
lad; horaciusi miuTiTebda, rom mweralma SeiZleba is-
esxos masala miTologiidan, Tqmuleba _ legendidan, sxva
avtorTa nawarmoebebidan; magram mTavaria nasesxebi siuJeti
ra mizansaxulobiTaa gamoyenebuli, ra Canafiqri udevs maT
safuZvlad, rogori mxatvruli saSualebiTaa es Canafiqri
warmosaxuli~[67,1].
aristoteles azriT, Semmecnebeli armcodnea, e.i. is,
vinc gaocebulia garkveuli sinamdviliT, `amitom is adami-
anic, visac miTebi uyvars, garkveuli azriT, filosofosia”,
radgan misi safuZvelia iseTi movlenebi, romelic gakvirve-
bas iwvevs. gakvirvebam miiyvana hesiode yovelive sawyisis
Ziebamde da gamoatanina daskvna, rom `pirvel rigSi gaCnda
qaosi da Semdeg ki gea (miwa) farTo mkerdiT“.
rogorc akaki vasaZe aRniSnavs: sxvadasxva epoqaSi miTi
sxvadasxva aspeqtSi ganixileboda, aRorZinebis epoqaSi mas
`moraluri WeSmaritebis grZnobadi asaxvis formad~ mi-
iCnevdnen, romantizmis epoqaSi miTi aRiares esTetikur
fenomenad, xolo XX saukuneSi miTs Tvlidnen: iluziad,
sicrued... stendalis sityvebiT rom vTqvaT, xelovneba
aris `mSvenieri tyuili~, romelSic gamogonili saxeebi da
movlenebi moqmedeben da cxovroben adamianuri cxovrebis

143
kanonebisda mixedviT~. oRond xelovnebis `tyuili~ Seicavs
`WeSmaritebas~ ara mxolod imitom, rom TviT am xelovne-
baSi asaxvas poulobs kanoni adamianuri cxovrebisa, aramed
imitom, rom TviT es `tyuili~ xelovnebis mSvenierebas
warmoadgens~[46,192-195].
Tanamedrove dasavleTSi miTosis gavrcelebul interpre-
taciad iTvleba oTxi Teoria: simboloebis (kasireri), rit-
ualebis (teilori), arqeti pis anu fsiqologiuri (froidi,
iungi) da struqturalisturi (levi-strosi).
kasieris mtkicebiT, miTosi TiTqos orsaxovania: erTi
mxriv, igi cnebiT-logikuri struqturis mqonea, xolo, me-
ore mxriv _ ontologiuri struqturis mqone. miTosi mar-
toden miuwvdomel da bundovan warmodgenaTa jami rodia,
igi garegan da Sinagan gamocdilebaTa Sedegia... miTosi aris
dramatuli sinamdvile moqmedebebisa da urTierTmocile Za-
lebis sinamdvile. bunebis yovel movlenaSi miTosi xedavs
amgvari Zalebis Sejaxebas. miTosiT gamsWvaluli adamianis
aRqma mudamJams erwymis kosmiur grZnobebs~[58,128].
kasirerisa da fromis azriT, miTi warmoadgens
obieqturisa da subieqturis, Sinaarsisa da misi SemTxveviTi
samoselis ganuyofel erTianobas. misi subieqturi STabe-
Wdilebis `obieqtivizacia~ materializebaa. `miTis Semoq-
medebisTvis sakuTari fantaziis nayofi _ realobaa~.
rusi mecnieris boris suCkovis azriT: XX saukunis
ararealisturi xelovnebis miTosuri Sinaarsis mqone nawar-
moebisaTvis damaxasiaTebelia warmodgena samyaros, rogorc
stabiluri, Tavis TavSi Caketili, uwyveti sistemis Sesax-
eb, sadac TiTqosda prafenomenebi, arqeti pebi gansazRvraven
adamianis arsebobas da mxolod cvlian saxes gardasaxva-
Ta mudmivi brunvis gzaze, rCebian ra iseTebad, rogorebic
iyvnen warsulSi. rasakvirvelia, es ar momxdara karl iungis
SexedulebaTa gavlenis gareSe... problemis arsi daiyvaneba
ara miTamde, mxatvruli azris moqcevamde, romelic Sedis
kacobriobis kulturul-esTetikur memkvidreobaSi, aramed

144
miTis axsnamde, im warmodgenamde, romlebic Cvens droSi
idebian Tavad miTis cnebaSi~[122,381].
mravali mosazreba gamoiTqva XX saukuneSi miTis Ses-
axeb. cnobili mecnieri l. batkini `miTologizmis” siRrmes
poulobs cnobierebis axsnaSi, ori sulieri samyaros Camoya-
libebaSi, urTierT SenacvlebaSi, romelic ukve arasodes
gaxdeba erTi[103,117]. xolo Tomas manis azriT, yovelg-
vari miTi esaa sawyisi nimuSi, cxovrebis sawyisi forma,
aradroebiTi sqema[118,175]. misi azriT, miTologiuri ti pi
ara mxolod ubralod Cndeba TiToeul epoqaSi, aramed is
imeorebs zogad StrixebSi erTsa da imave gzas. amasTan,
T. mani _ miTologiuri skolis sxva warmomadgenlebisgan
gansxvavebiT _ gamodis miTis fatalizaciis winaaRmdeg. T.
manis Canafiqris azri `iosebSi” aris ara imdenad miTis Se-
darebiTi mdgradobis, ramdenadac misi srulyofis Cveneba.
mimarTavs ra miTs, T. mani uars ar ambobs kritikul-isto-
riul analizze da ar upirispirebs miTs realobas. igi miTs
mozeime sicocxlis models uwodebs, risi meoxebiTac wami
ganuzomlad didi xdeba, xolo pirovnuli arseboba Tavs aR-
wevs viwro CarCoebs da mxardaWeras da kurTxevas hpovebs:
`miTis arsi mobrunebaa, zedrouloba, maradi awmyo”. swored
es zedrouloba, orazrovneba, dafaruli qveteqstebi gaxda
safuZveli miTis XX saukunis meore naxevris mwerlobaSi
kvlav gamoCenisa.
levi-strosis azriT, dReisaTvis miTebis kvleva `trivi-
alobasa da sofizms Soris” raRac saSualo doneze dgas.
erTni miTSi adamianTa fundamentaluri grZnobebis, siyvaru-
lis, siZulvilis, SurisZiebis da a.S. gamoxatulebas xedaven
(e.i. subieqturs), meoreni _ astronomiuls, meteorologi-
urisa da sxv. axsnis cdas (e.i. obieqturs). miTebSi yvelaferi
SeiZleba moxdes da TiTqos iq movlenebis ganviTareba ar
uTavsdeba logikis kanonebs. miTebSi levi-strosi aseTi `ne-
bismieri TviTnebobis miRma eZebs erTianobas’’[117,154]. am-
rigad, levi-strosis Tanaxmad, miTis Rirebuleba imaSia,

145
rom warsulSi momxdari ambebi qmnian struqturas, romlis
Sesabamisi, droulia rogorc warsulisTvis, ise awmyosTvis
da momavlisTvis. miTs ormagi struqtura aqvs _ istoriu-
li da zedapiruli, anu drouli da zedapiruli.
lev-strosis e.w. etimologiur Tvalsazriss uaryofen
mecnierebi a. losevi da f. kesidi. losevis azriT, miTis
gansazRvrebis arsebiTi niSnebi Semdegia: 1. miTi grZnobadi
warmodgenaa, romelSic zogadia gamosaxuli; 2. miTSi ar
aris gansxvaveba idealursa da materialurs Soris, yoveli
materialuri ise moqmedebs, rogorc idealuri, amitom miTs
axasiaTebs magiuroba, fantastikuroba, saswauli; 3. miTs
aqvs saerTod xelovnebasTan (fantazia) da religiasTan
(magia, saswauli), magram amve dros arsebiTad gansxvavebu-
lia maTgan”[124,457-458].
miTologiuri Teoriebisadmi miZRvnil erT-erT mniS-
vnelovan Sromas warmoadgens e. meletinskis monografia
`miTis poetika”, sadac mecnieri aRniSnavs, rom `miTi aris
sityvebiT gadmocemuli brwyinvale pirovnuli istoria”.
Tumca pirovnebis dialeqtikuri sinTezis, misi TviTgamoxat-
ulebisa da saxelSi sityvieri gaazrebis gaTvaliswinebiT,
`miTi aris gavrcelebuli magiuri saxeli”... miTologia mud-
mivad gadmoscems naklebad gasagebs ufro gasagebis meSveo-
biT... (XX saukuneSi) miTologizmma moaxerxa socialur-
istoriul da sivrciT-drois CarCoebidan gaRweva. univer-
saluri ganmeorebis stiqia damaxasiaTebelia literaturis
arqauli folklorul-epikuri formebisTvis, magram XXs.
romanSi leitmotivebis teqnika uSualod daiyvaneba vagneris
musikalur dramamde, sadac leitmotivebi mWidrod iyvnen
dakavSirebulni miTologiur simbolikasTan” e. meletinski
aRniSnavs, rom yvelaze TvalnaTliv axalma miTologizaciam
romanSi iCina Tavi[119,131-169].
robert veimani werda: `nebismieri miTi aris garkveuli
istoria da amitom _ literatura; nebismieri istoria,
ramdenadac is literaturaa, moicavs miTiur marcvals!.. kav-

146
Siri pirvelwyaros, aRqmis saSualebasa da aRmqmnels Soris
cvalebadia sagnis aRniSvnis, misi mniSvnelobis gagebisa da
misi zemoqmedebis TvalsazrisiT’’[107,49-257].
cnobili kritikosi rolan barti miTis Sesaxeb aRniS-
navda: `miTis aRmniSvneli orsaxovania: is warmoadgens erT-
droulad azrsac da formasac, Sevsebulsac da, amave dros,
carielsac. rogorc azri, aRmniSvneli gulisxmobs raRac
wakiTxvis SesaZleblobas, SesaZlebelia misi danaxva, mas
gaaCnia grZnobiTi realoba (enis aRmniSvnelisgan sapirispi-
rod, romelsac gaaCnia Rrma fsiqikuri buneba)”[102,81-95].
losevisTvis `miTi yovelTvis aris esa Tu is ganzogadoeba...
maTSi batonobs princi pi: `yvelaferi aris yvelaferi” an
`yvelaferSi aris yvelaferi”[114,9-13].
Tanamedrove teqsti yovelTvis gulisxmobs mis miRma
arsebuli. miTma misca mas saSualeba, cnobili `ambis” qveS
amogvekiTxa meore azri. is azri, romelic TiTqos `tra-
diciuli” Canda da amasTanave am `tradiciulis~ ironiza-
cia da parodia sruliad axali movlena iyo XX saukunis
dasasrulis literaturaSi. oTar WilaZem Tavis romanebSi
swored `aratradiciulad’’ `gamoyenebuli’’ miTis interpre-
tireba SemogvTavaza.
XX saukunis II naxevarSi qarTul literaturaSi isev
udidesi adgili daikava miTma, romlis kvlav gamoCenasac sa-
mecniero literaturaSi azrTa sxvadasxvaoba mohyva. guram
gverwiTeli aRniSnavs `axali ti pis romanebis” rols qar-
Tul prozaSi da mas erT-erT saukeTeso movlenad miiCnevs:
`aq gzis gakvalva o. WilaZem da W. amirejibma idves Tavs da
didi warmatebiT moimoqmedes es. mere ki amas mohyva T. bi-
biluris, g. doCanaSvilis da sxvebis romanebi”[34,4]. gansx-
vavebuli mosazreba aqvs revaz miSvelaZes bolo wlebis
qarTul prozaSi miTis gamoyenebis Sesaxeb. misi azriT, amas
`sufTa epigonuri xasiaTi aqvs. miTosuri pasaJebi, upirate-
sad, TviTmiznur xasiaTs atarebs da nawarmoebis mxatvrul
keklucobad meCveneba, ahyve evropuli da amerikuli mwer-

147
lobis bolo wlebis epidemias da `bibliidan” amowerili
sqeli epigrafebiT `amdidro” romanis calkeuli Tavebi”[6
8,4].
qarTveli mkiTxvelTaTvis nacnobi iyo literaturaSi
miTis gamoyenebis faqtebi, romelsac XX saukunis 20-30-ian
wlebSi hqonda adgili k. gamsaxurdias, gr. robaqiZis da
sxvaTa SemoqmedebaSi. literaturaTmcodneTa azriT, 20-30-
ian wlebis qarTul prozaSi da poeziaSi miTis gamoyeneba,
Tu misi gamoyenebis mcdeloba garkveulwilad gamowveuli
iyo fr. nicSesa da a. SopenhaueriT gatacebiT. xolo 60-
iani wlebidan, gansakuTrebiT 70-ian, 80-ian wlebSi miTosis
ormag gagebas ufro meti datvirTva daekisra. aRniSnuli
diskusiisas g. merkvilaZem gamoTqva mosazreba, rom W. amire-
jibis (`daTa TuTaSxia”), o. WilaZis (`gzaze erTi kaci midi-
oda”), g. doCanaSvilis (`samoseli pirveli”) da miTologi-
uri aspeqtis mqone mTeli rigi sxva moTxrobebi da romanebi
qarTul prozaSi qmnian gamorCeul nakads da mravalmxrivad
exmaurebian e.w. Tanamedrove laTinur-amerikuli `magiuri”
prozis tendenciebs. am romanebis samyaro _ es aris erovnu-
li sazogadoebrivi interesebis TvalsazrisiT Semecnebuli
qarTuli istoriuli Tu Tanamedrove sinamdvile. am inte-
resTa ganzogadeba sakacobrio problemebis doneze sayo-
velTao monapovrad aqcevs dasaxelebul nawarmoebebs. Zveli
miTologiuri gadmocemebis gamWirvale safarqveS moqceuli
uZvelesi sakacobrio problemebi aqtualuria dResac imis
wyalobiT, rom xdeba maTi `damiweba”. es Zveli, gaqvavebu-
li legendebi da igavebi WeSmaritebis axal xarisxs iZenen,
mWidrod ukavSirdebian Tanamedroveobas. magaliTad o. Wila-
Zis romanSi `gzaze erTi kaci midioda~ xdeba argonavtebis
miTis tradiciuli modelis msxvreva da sxva ideologiur
koncefcias daqvemdebarebuli, igi ukve sxvagvar socialur
da, SeiZleba iTqvas, politikur-filosofiur datvirTvas
iRebs[71,4].
qarTveli mecnieris mamuka wiklauris azriT ki, miTis-

148
ken mibruneba isev `didi realizmis” amocanebma moiTxova.
mwerali exeba gmirs, romelSic gansaxierebuli iqneba ero-
vnuli, xalxuri xasiaTi, romelic Tanamedrove adamianis
niSanze wamoWril kiTxvebs upasuxebs[91,4]. xolo kritikos
l. bregaZes miaCnia, rom Tanamedrove literaturis miTosi-
saken mibrunebaze saubrisas mxedvelobaSi aqvT ara imdenad
miTologiuri siuJetebis gamoyeneba, ramdenadac azrovnebis
miTologiuri xerxi, rac imaSi mdgomareobs, rom Sesuste-
bulia personaJTa moqmedebis fsiqologiuri motivacia da
amis sanacvlod e.w. maradiuli ideebia warmoCenili, operi-
reba xdeba _ yoveli personaJi ama Tu im maradiuli ideis
gansazRvrebaa[24].
mecnieris vasil novikovis mosazrebiT, Tanamedrove
`romanSi saxecvlilia TviT cneba `istoriuli dro” da
`sivrce”; is gaxda ufro tevadi, masStaburi da rTuli,
vidre uwin iyo. icvleba xarisxis kategoria, raoba `tra-
gikuli konfliqtisa”, Tanamedrove romanSi saxecvlilia
TviT siuJetis agebis xerxi, gmirTa ti pizaciis meTodi,
socialur da zneobriv koliziaTa asaxva”[74,50]. mwerali
agimantis buCisi kritikos algis kaledasTan saubarSi aR-
niSnavs, rom yvela drois romanis gulisguli erTi da
igivea, individis damokidebuleba gare samyarosTan da maTi
winaaRmdegobani. romanis mxatvruli struqturis saidumlo,
am ori harmoniis urTierTobis saidumloa da Tuki Cven mxo-
lod garesamyaros aRweras movundebiT, uimedod gaizrdeba
Janrobrivad moumwifebeli romani”[57,43].
oTar WilaZes romanSi `gzaze erTi kaci midioda~ ga-
moyenebuli aqvs cnobili berZnuli miTi argonavtebze, ma-
gram es mxolod fonia, avtorma sakuTari interpretacia
SemogvTavaza. romans berZnul miTologiasTan da avtoris
fantaziasTan erTad qarTuli zRaparic avsebs, qalaqi vani
ki qmnis alegoriul samyaros, romelSic cxovroben perso-
naJebi da viTardeba moqmedeba.
o. WilaZis romanis mTeli sivrce TviT avtors ukavia,

149
ambis Txrobas ki Semdegnairad iwyebs: `yvelaferi ki im dRes
daiwyo~... TiTqos avtorisTvis cnobilia ara marto warsu-
li da awmyo, aramed _ momavalic. is ganWvrets adamianTa
dramebis dasasruls maT realur dasasrulamde. o. WilaZe
ase iqceva im SemTxvevaSic, rodesac gmiris bed-iRbali ver
eteva romanis sazRvrebSi (medea `egdo ase, baRSi TavCamxo-
bili da uxmod tiroda, ra icoda, rom mTeli sicocxle
ase uxmod unda etira, ase uxmod da uamxanagod...~). romanis
bevri scena gamsWvalulia SemakrTobeli da winaswarmetyve-
luri simbolikiT, TiTqos yoveli ambis iqiT imaleba meore,
mesame ambavi.
oqros verZis dasabruneblad Camosuli iasoni, sulac ar
aris miTiuri raindi, arc oqros verZia didebuli, avtorma
mas sruliad gamoacala miTiuri saburveli. TviTon verZs
is mainc eamayeboda, rom `Cveulebrivi cxvari~ ar iyo... `is
umal sikvdils Seurigdeboda, vidre Cveulebrivobas, Tumca
mxolod sikvdils SeeZlo xelis erTi dakvriT moespo is
upiratesoba, rac sicocxleSi moepovebina da riTac samuda-
mod gamoTiSavda xuWuWa da peleta modgmas, romelsac mxo-
lod rZis, xorcis da matylis micema SeeZlo adamianisaTvis.
man ki ufro meti gaiRo, man adamianis Canafiqris ganxorcie-
lebaSi miiRo monawileoba~, diax, isic minosis gegmis nawi-
li iyo friqses msgavsad. friqsem, Tavidanve icoda namdvili
piroba didi mefisa: friqse kolxeTSi unda dasaxlebuliyo
samudamod, iqneb odesRac viRacas dasWirveboda iq Casvla.
berZnebs Tavi ucxod ar unda egrZnoT, iq unda yofili-
yo, `bude da saflavi~ friqsesi. minosis `gegmis Tanaxmad~
friqse vanSi mokvda. ver Seisrula natvra, samSobloSi da-
bruneba ver SeZlo. `amieridan veravin dauSlida mgloviare
saberZneTs, Camomjdariyo am samaresTan.~ Tuki miTis Tanax-
mad, friqses Camosvlas aietis samefoSi bedniereba ewvia,
oTar WilaZem gardauvali safrTxe da ubedureba gviCvena.
friqses Camosvlam sruliad Secvala vani, gardacvalebis
Semdeg ki man igive avadmyofobiT Sepyrobili oTxi vaJi

150
datova, romlebsac mamis mier daxatuli samSoblo eZaxis,
jaWviT eweva. erT dResac friqses vaJebi toveben vans, de-
das, gamzrdel babuas, gaitaceben navs da i parebian, raTa
`TanamoZmeebs~ gaukvalon gza deduleTisken. es yovelive ki
vanisTvis marTlac uCveulo ambavi iyo.
avtorma TiTqos patara, damoukidebeli samyaroebi Seqm-
na TiToeuli gmiris saxeSi... qarisa Tavidanve mixvda, rom
friqse `ucxo ufliswuli~ ar iyo, magram simarTlis Tqma
ver gabeda. ver SeZlo gaemJRanebina, rom mefis asuli glexis
coli iyo. amitom Seqmna sakuTari samyaro, Tavisi siyvaru-
liTa da siZulviliT, `gamonagoni siyvarulis usicocxlo
Reros rom gamoeba yvavilidan~. pativmoyvareoba da siamaye
xels uSlida qarisas SeemCnia, rom `misi ocnebis koSkebi
sinamdvileSi silis koSkebi aRmoCndnen, bavSvobaSi zRvispi-
ras rom akowiwebda da mere TviTonve angrevda. rodesac
mixvda, rom misi siyvaruli `gamonagoni~ iyo, is `Rrmad ar
Cahyolia dagvianebul aRmoCenas, mas Secdomis momxibvlelo-
ba ainteresebda da ara misi fesvebi, rac Tavidanve Rrmad
iyo Casuli suliswrafvobisa da windauxedaobis miwaSi.~ mas
kvlav `orive xeliT Caexutebina cxovreba, romelsac erT-
xel ukve emuxTla misTvis, magram mainc ver moetexa, ver
moedrika misi amayi kiseri~[94,34].
odesRac amayi, Zlieri samefos mflobeli aieti amaod
eSveboda `uZiro WaSi~, radgan WeSmaritebis danaxva ar sur-
da. mefem ver gaTvala, rom `ojaxSi SemoSvebuli ucxo kaci,
vinc ar unda iyos igi, Sens mzes mainc arasodes daificavs,
radgan Sens mzes Tavisi gogris Tesli urCevnia da vidre
SenTan movidoda, Tavisi mze hqonda... Seni mze imis mzes ver-
asodes Secvlis. gaxsenebiT ki gaaxsenebs da uaresad daasev-
dianebs, gaaborotebs~, ai, simarTle, romelsac mefe xvdeba,
magram maSinve uaryofs, mas `ar unda aseTi codna~... aietis
sikeTem da keTilSobilebam saTave daudo misive samefosa
da sikeTis adgilze borotebisa da ubedurebis dafuZnebas.
simboluria `uZiro Wa~, igi aietis sulia, saidanac mas dam-

151
cinavi sicili esmis. radgan `rac ar unda marTali iyo, Sens
simarTles puriviT yvelas ver gaunawileb~.
didi siyvaruliT aRwers avtori medeas cxovrebis gzas,
mis sicocxlis wyurvils. naxa Tu ara iasoni, medea mixvda,
rom movida dro... `me ukve mzad var~, _ gaifiqra da qvey-
ana dainaxa, qarisas qveyana, gareT rom ityuebda, am patara
oTaxs samudamod rom akargvinebda da sanacvlod arafers
pirdeboda, radgan iq yvelaferi TviTon unda moepovebina.~
aqedan ecnoba medea cxovrebas da realobas. misTvis da misi
megobrebisTvis uzrunveli erToba mxolod manam gagrZelde-
boda, sanam dro am gogoebs TvalSi ar Selalavda, im qveya-
naSi, sadac TamaSobasac cxovreba erqva, ocnebas ki sinamdvi-
le, es surnelovani baRica da mziT gadaTeTrebuli napiric
TvalSi sanatreli gauxdeboda, magram aseTebi veRarasodes
dabrundebodnen ukan, arc baRi da arc napiri daxvdebodaT
aseTi, TandaTan gauferuldeboda, uaRresad dapataravdeboda
da daSordeboda kidec... am patara, vaSlis foTlebiT daCr-
diluli qveynidan gamosvla SeiZleboda mxolod, im did
qveyanaSi ki _ Sesvla. isini aucileblad gamovidodnen er-
Tidan, raTa meoreSi Sesuliyvnen.~ iasonis danaxvisas swo-
red amas mixvda medea. `me ukve mzad var~, _ gaifiqra man.
is, rac gareT iyo, patara oTaxs samudamod akargvinebda da
sanacvlod ki arafers pirdeboda, iq yvelaferi TviTon unda
moepovebina.
o. WilaZis romanSi `gzaze erTi kaci midioda~ vxvdebiT
parodias, ironias. mwerali axdens sxvadasxva cnobili sa-
xeebis, miTebis parodirebas, magaliTad, friqsesa da heles
klasikuri miTi ucnaur interpretirebas vxedavT. miTebSi
saarako gmiri iazoni ki, qalis tansacmelSi gadacmuli `ra-
india~, romelic mxolod medeas daxmarebiT aRwevs mizans.
antikurma vanma dakarga TviTmyofadoba, ayvavebuli qvey-
nidan saberZneTis koloniad iqca. keTilSobilebasa da si-
keTes gamcemlobam da veragobam sZlia. amas mohyva bunebis
sasjeli: zRvis ukan daxeva, dariaCangis baRis gaqroba da...

152
baxas ormocsafexuriani sardafis lxenisa da tkbobis mar-
nidan loTobisa da Rreobis samikitnod gadaqceva.
rogorc ap. caava aRniSnavs, oTar WilaZis romanis Zi-
riTadi paradigmaturi RerZi dayrdnobilia miwismieri
(dionisuri) sikeTis (baxas ormocsafexuriani miwisqveSa
taZris, saxlis) da cismieri (astraluri) daraCangis baRis
paritetis urRvevobaze. sanam baxas (dionises i postatis)
miwisqveSa saxlis (taZris) da medeas mamidis _ yamiris
mier danatovar dariCangis baRs adamianTa ganukiTxaobiT
safrTxe ar daemuqra, aietis qveyanaSi bedniereba sufevda.
miwisqveSa saxlSi (taZarSi) da dariCangis baRSi yvelas
SeuZlia Sesvla, oRond baxas saxlSi RvTaebrivi Rvinis
daleva da yamiris baRis simSvenieriT datkboba, misi nayo-
fiT SeuzRudveli sargebloba garkveul kanonzomierebas
emyareba. adamianebma TavianTi ganukiTxaobiT, gulgrilobiTa
da ubedurebiT ar unda daarRvion miwisa da cismieri sike-
Tis _ `maradiuli gazafxulis~ pariteti... o. WilaZesTan
sivrce ambivalenturia, baxas taZari (saxli) qveda sferoa,
yamiris danatovari baRi ki zeda. taZris ormagi safexuri
sardafSi, miwisqveSeTSi midis. dariCangis baRi (farnaozisa
da inos pirveli siyvarulis mowme, bavSvobis baRi), baRi
edemi, igive samoTxe, srul harmonias qmnis, magram es har-
monia Semdeg irRveva `dacemiT~, rasac baxas taZris moSla
da baRis gaqroba mohyveba[90,227].
dariCangis baRi _ `pirvelqmnili buneba~, `sxva kala-
potSi gadagdebuli cxovrebaa~,  samyaro, romelsac boro-
teba ar Seexeba. vani da dariCangis baRi, es aris erTmaneTs
dapirispirebuli realoba da ocneba. oqrosTmiani vaJi uCn-
deba yvelas, vinc baRSi `Tavisi xeliT mowyvetil vaSls~
SeWams, misi `surneli zRvaSive egebeboda vanisken momaval
xomalds~, magram rogorc ki sibilwe exeba baRs, oyajados
jariskacebis mier, dariCangis baRi ukvalod qreba. TiTqos
arc arsebula, `dariCangis baRi patara, TiTqmis umniSvnelo
nawili yofila qveynisa da ara mTeli qveyana.~

153
dariCangis baRi iyo lamazi ocnebis, simdidris, bedniere-
bis gansxeulebis simbolo, romlis arseboba mxolod maSin
SeiZleboda, sanam xalxSi Sinagani harmonia sufevda. sanam
Rirseba da erTguleba fasobda, magram rogorc ki xalxma
dakarga Tavisi saxe, samefo aRar hgavda samefos, dariCangis
baRi gaqra. erTbaSad yvelam igrZno, rom uZvirfasesi gan-
Zi dakarges. dariCangis baRi, baxaseuli ormocsafexuriani
miwisqveSa taZris msgavsi iyo, romelic adamianTa modgmas
Seuqmnia saocnebo qveynis msgavsad. baRi ki maradiuli gaz-
afxulis paradigmaa.
xalxur zRaprebSi vxvdebiT yamar qalis saxes, romanSi
ki avtorma warmogvidgina medeas mamidis, `yamiris danatovari
qveyana~, romelic xalxuri edemis baRis simboloa. avtorma
miTosuri modelebis gamoyenebiT gviCvena kacobriobis mier
simboluri `edemis baRis~ dakargvis Sedegad gamowveuli
tragikuli bedi, romelic mTel sazogadoebaze vrceldeba
da, romelsac inawilebs mefe, meomari, qvis mTleli, xelo-
sani, meTevze da sxv. qarTul zepirsityvierebaSi aseTi baRis
mflobelad Tamar mefe iyo dasaxelebuli.
aietis erovnuli simagris moSlis istoria erovnuli
tragediaa. oyajados samyaro ki erovnul sulSi Zalad Se-
moWrili ucxo Zala, sisastikis, siyalbisa da TvalTmaqcobis
gamoxatulebaa. oTar WilaZe qarTuli erovnuli Tvalsazri-
siT ganixilavs aietisa da oyajados samyaros, Tumca isini
bolos ganzogadebis funqcias iZenen. es aris maradiuli si-
keTisa da borotebis dapirispirebis gamomsaxveli, iseve ro-
gorc akvnebis ostati boCias da zRvis modaraje bedias saxe,
romlebic yovelgvari boroti gamovlinebisas sakuTar `me~-s
da sakuTari qveynis ubedurebas erTmaneTTan aigiveben.
aietis Semdeg vanSi gamefebuli oyajados saxeli qarTul
xalxur TqmulebaSi `uzundaras zRaparSi~ gvxvdeba, sadac
erT-erTi moqmedi gmiria _ oyajado devi. igi ukanonod So-
bili daundoblad ebrZvis xalxSi mamacur, erovnul sawyiss.
oyajado iyo iseTi pirovneba, rogoric Wirdeboda did mefes,

154
minoss. pirveli misi saqcieli mejinibis dakodvis brZaneba
iyo. dabeCavebulma mejinibem male maTxovroba daiwyo da ase
gaCnda vanSi pirveli maTxovari. xalxi TandaTan yvelafers
egueba. `axal kalapotSi gadagdebuli cxovreba TandaTan mS-
viddeboda, napirebs eCveoda da Tavqve mihqroda. Rvinis vaWa-
ri baxa, iseve Rvinis vaWar baxad darCeniliyo, magram axali
sagonebeli gasCenoda: misi Rvino xalxs ki aRar aTrobda,
ayeyeCebda. darwmunebuli iyo, imano raRacas eSmakobda, Rvi-
nos afuWebda, magram jer Cumad iyo, imedi hqonda, saqmeze
waaswrebda da pasuxsac maSin mosTxovda. xalxsac veRar
cnobda Rvinis vaWari baxa. mis ormocsafexurian sardafSi
sxva xalxi ireoda, Rvinosac sxvanairad svamda, zezeulad,
faca-fuciT da yinwic male swydeboda~[94,127]. baxas sikv-
diliT qveynis siuxvis pirveli simbolo daikarga.
romanis dasawyisSi qalaqis mcxovrebT ukvirT Tu ratom
unda mokla adamiani, Tuki misi sicocxlis miTviseba SeuZ-
lebelia, mogvianebiT sapirispirod JRers meomar uxeiros
devizi: `iqamde xar kaci, sanam meore kacis mokvla SegiZ-
lia.~
uxeiros mxatvruli saxe reproduqcirebulia qarTuli
jadosnuri eposis _ `uxeiros zRapris~ miTosuri stru-
qturidan. zRapris gmiris yalibis mixedviT uxeiro gamar-
jvebuli rCeba, xolo romanSi igi istoriuli kataklizme-
bis msxverplad iqceva. daeca misi meomruli suli, Semar-
Tebis unari CaexSo, ise daxeibrda rogorc vani. uxeiro
uebro meomari da mebrZoli iyo, magram cxenebma saomari
etlis xelna wakres kefaSi da dacemuls fexze mZime etli
gadaatares. pirveli meomari qveynisa welmowyvetili SerCa
cisqveSeTs. dro gadis. misi Subi uqmad gaCrila kedel-
Si. cxovrebam kidev ufro Seuracxyo logins mijaWvuli
upirvelesi meomari, mosamsaxurem qaliSvili gauupatiura
da gaiqca. meomris ojaxSi ibadeba ukanonod Sobili kusa,
jalaTi da gamyidveli, romelic isedac gaubedurebuli
ojaxis dasasrulis dasawyisi xdeba.

155
oTar WilaZis romanSi aris erTi aseTi epizodi mi-
Tosidan moxmobili: uxeiro, marexis siyvarulis mopovebas
rom iswrafvis, daugdebs mas vaSls warweriT: `vficav, rom
aravis gavyvebi colad uxeiros garda~, amgvarad igi imeo-
rebs berZnuli miTologiidan (an Tundac ovidiusisagan da
klimaqesgan), CvenTvis cnobili akontiosis saqciels, ro-
melmac artemides taZarSi mlocvel kidihes daugdo oqros
vaSli warweriT: `vficav gavyve colad mxolod akontioss~.
rogorc vxedavT, mxatvruli miTi, romelsac gaaCnia kerZo
situaciis lokaluri forma, imavdroulad arqeti pis war-
moCenis gziT, iZleva raRac mudmivi, kacobriobis manZilze
gameorebadi situaciebis modelirebis saSualebas~[66,57], _
aRniSnavs m. miresaSvili.
mniSvnelovania romanSi afrasionis winaswarmetyveluri
saxe, patara, sevdiani Wabuki, romelic naTlad xedavs vanis
momavals. mis am iSviaT unars siamovnebiT ar xvdebodnen
vanelebi. aravis `siamovnebda winaswar Setyoba imisa, rac
momavalSi elodebodaT, sasixarulo iyo Tu samwuxaro.~
`yvela pepela brmaa, _ ambobda afrasioni da roca kiTxavd-
nen, ratom abrmaveb peplebs, ra dagiSaveso, sruliad serio-
zulad pasuxobda, me ki ar vabrmaveb, brmebad ibadebian, ori
dRis sicocxle ufro grZeli rom eCvenoT~... TvalisCini
gaaZnelebda peplis sicocxles: `yvela yvavili erTnairad
moxiblavda, erTnairad miizidavda da imasac unda ewvala,
eyoymana da am wvalebasa da yoymanSi mokvdeboda kidec. axla
ki ufro mets aswrebs da ufro met yvavilsac poulobs,
radgan brmaa da arCevanis unari ara aqvso~, _ ambobda afra-
sioni da modi da nu gagikvirdeboda am cerodena bavSvisagan
aseTi laparaki~[94,25].
rogorc g. belaia aRniSnavs: `brma pepelas igavi, rome-
lic proecirebulia adamianis fsiqologiaze, SemTxveviTi
rodia o. WilaZis SemoqmedebisTvis. mwerlis azriT, yvela-
ze seriozul saSiSroebas warmoadgens adamianis midrekile-
ba, realobis nacvlad misi versiiT isuldgmulos `brmad

156
icocxlos. am ideaze afuZnebs is
sakuTar mxatvrul-filosofiur
koncefciasac~[12,22].
nawarmoebis ukeT gagebisTvis
upirvelesi gasaRebi TviT teq-
stia, radganac sxvadasxva ti pis
avtorebs vxvdebiT: erTni, romle-
bic qmnian teqstebs, romlebsac
mkiTxvelebi avtoris survilisame-
br igeben, amis safuZvels TviT
teqsti iZleva da, meoreni, ro-
melnic mkiTxvels utoveben `ca-
riel adgils~, qmnian ormagi ko-
direbis enasa da individualuri
gagebis Tavisuflebas aZleven mkiTxvels. miuxedavad imisa,
rom oTar WilaZis romanis `gzaze erTi kaci midioda~-s gmi-
rebs gamudmebiT Tan sdevs `TiTqos~ da `rogor~, isini mainc
arseboben `yvelgan~ da `arsad~ da es maT garkvel iduma-
lebas da orazrovnebas matebs. TiTqmis yvelaferi roman-
Si metamorfozulia, TiTqos yovelive sagans, nivTs, gmirs,
TavisTavadi ieris garda aqvs meore, zogjer mesame, meoTxe
mniSvneloba da ieri.
rogorc k. imedaSvili aRniSnavs: `oTar WilaZis romanSi
`gzaze erTi kaci midioda~ miTi mTlianad gaTavisebulia.
igi imdenad ganuyofelia sinamdvilisagan, rom SeuZlebe-
lia misi gamoyofa, miuxedavad imisa, rom mkiTxveli mudam
grZnobs miTis siRrmeebs~[53,159]. g. leJava miiCnevs, rom
o. WilaZis `gzaze erTi kaci midioda~ da W. amirejibis
`daTa TuTaSxias~ Sesaxeb gamarTul diskusiebSi dabadebu-
li termini _ `miTiuri realizmi~, aris variacia magiuri
realizmis, araCveulebrivi realuri samyaros, sinTeturi
prozis~[62,152].
aieti _ mefe, romlis sikeTes ubedureba da `ngrava~ mo-
hyva; uxeiro _ meomari, romlis didebuli warsuli uimedo

157
awmyom Secvala da masac araferi darCenia, garda imisa, rom
mTeli darCenili cxovreba qsovos gardasuli cxovrebis
qronika; farnaozi _ xelosani, qvismTleli, xelovani _ ai,
sami ganzogadebuli saxe da etapi `ganviTarebisa~.
farnaozis dabadebas codva sdevda Tan, dedamisi mSo-
biarobas gadahyva. amis Semdeg farnaozi amCevda, rom yve-
laferi, rasac ki Seexeboda, xelSi ukvdeboda. zogjer
Tavis Tavs lurj aqlemze amxedrebul sikvdilTan aTanab-
rebda. igi amaod ebrZoda sinamdviles, `sinamdvile sxva
iyo, is am qveynad sasjelis mosaxdelad mosuliyo, ki ar
mosuliyo, gadmoesaxlebinaT, radgan aq SeiZleba sasjelis
moxda, danaSaulis gamosyidva dRiTidRe, wveTwveTobiT,
usasrulod~[94,254].
adamiani da adamianTa bediswera, maTi fsiqologia, ai,
nawarmoebis mTavari saxe, farnaozisa da misi pirveli didi
siyvarulis inos bednierebis ocnebac am kanonzomierebas
emorCileba TiTqos. `isini arc pirveli adamianebi iyvnen da
arc erTmaneTisTvis gaCenilni, _ wers o. WilaZe. _ maT ki
ar unda daewyoT cxovreba, aramed sxvebis dawyebuli unda
gaegrZelebinaT, anda daemTavrebinaT~.
oyajados saxelmwifoSi, tyuilsa da Ralatze agebul
samefoSi ibadeba, erTi mxriv, farnaozSi, Rirsebadakargu-
li, gaubedavi pirovneba, da meore mxriv _ kusa, jaSuSi
da jalaTi. farnaozma bavSvobidanve gamoamJRavna susti bu-
neba, igi xvdeba, rom rac irgvliv xdeba arasworia, magram
protestis gamoTqmis Zala ar aqvs, igi umoqmedoa. man ver
SeZlo gadaerCina patara ZaRli cuga, man ver daicva ino,
misTvis gamosavali TiTqos gaqceva iyo. farnaozs vxedavT
kretaSi, minosis samflobeloSi, sadac didi tanjva-wameba
gamoiara, bolos ki mainc samSobloSi dabrunda. gzaSi igi
xvdeba daberebul, mixrwnil malalos, romelic patiebas
da inos daxmarebas sTxovs. farnaozi verc amjerad axer-
xebs Seyvarebulis dacvas. colad irTavs mezoblis qals,
Tinas. ramdenime xnis Semdeg ukve dacolSvilebuli far-

158
naozi SemTxveviT xvdeba inos, amjeradac amJRavnebs Tavis
sisustes da sakuTari diswulis, kusas gamoCeniT SeSinebu-
li garbis. farnaozs SeeSinda `da swored maSin gaxda ga-
rewaric, moRalatec, TvalTmaqcic da usindisoc. da Tumca
amiT, rogorc mere kusam ganumarta, sxvebs daemsgavsa da im
sxvebTan cxovrebis uflebac moi pova. samagierod dakarga
is, rasac veraferi Secvlida, radgan misi Semcvleli arc
arsebobda~ [94,259]. farnaozma dakarga Tavisi pirovneba da,
miuxedavad imisa, rom igi grZnobda Tavis ususurebas, er-
Civna qvisgan gamoTlili inos TavisTvis eloliava, vidre
sinamdvilisTvis gaesworebina Tvali.
mZime bavSvoba gamovlili farnaozi meocnebea. dariCan-
gis baRSi inosTan erTad TamaSobs da verc warmoudgenia,
rom es baRic gaqreba da inoc. mas yovelgvari winaaRmdegoba
aSinebs. `is im kacs hgavda, _ gviambobs avtori, _ winadRiT
naloTars gamoRviZebisas rom eSinoda~... farnaozi sizmars
ebRauWeboda, `gaRviZebuli ganaTebuli qveynis xmebi rom
ar gaego, simarTlis savse xmebi~. qvisgan Tlis inos Tavs,
romelic TiTqos misi da inos sicocxlis simbolo gamxda-
ra. farnaozi miiswrafoda agreTve saTnoebisken, magram amas
ver miaRwia, ramdenjer gaiqca darCangis baRSi, kunZul
kretaze, mRvimeSi. igi yvelgan eCveva Tavis mdgomareobas,
sakuTari disSvili kusa mas TvalTmaqc arsebad miiCnevs,
farnaozi ki yvelgan eZebs TavSesafars, bolos dilemis
winaSe dgeba, an jalaTis roli unda airCios, an _ msx-
verplis, farnaozi dumils erTaderT gamosavlad miiCnevs.
erTaderTi, rac darCenia, is aris, rom patara vaJiSvils
zRaprad mouTxros jadosnur, zRaprul samyaroze. patara
uxeirosTvisac `mamis bavSobis droindeli qalaqi ufro
momxiblelia da ufro axlobelic~... bavSvs eSinoda, rom,
roca wamoizrdeboda misi saxlic WaobSi idgmeboda. sanam
farnaozi fiqrobda ra pasuxi gaeca SvilisTvis, patara
uxeirom `xelebi frTebiviT gaSala da gadmoxta... gegone-
bodaT, egaa, marTla gavfrindebio~, _ yvebodnen am ambis

159
momswreni~. kusas mier dasmenili, jvarcmuli farnaozi ki
kvlav ixilavs dariCangis baRs, romelic mzeze xasxasebda,
damaTrobel surnels afrqvevda, alag hyvaoda, alag mwifda
da alag ukve nayofi Camosdioda, futkrebis jogi oqros
mtveriviT edga Tavze, Sors, Tvalis sawieramde, gahqonda
niavs misi yvavili~[94,283]. farnaozi ikaross xedavs, patara
biWs, romelsac ayvavebul baRze miuTiTebs da hpirdeba, rom
`aseTi iqneba qveyana~, aseTi xom aris?! _ ukvirs ikaross, _
xo, aris da iqneba kidec~, _ pasuxobs farnaozi.
romanis dasawyisSi TiTqos buneba da adamiani erTi da
igivea, maT Soris harmonia sufevs, magram sakmarisia adami-
anma Caidinos pirveli codva da zRva ukan ixevs. `tyuils~,
`cbierebas~ SemouZRva friqse vanSi.
romanSi bedia qveynis fxizeli Tvalia. igi mixvda, rom
`zRva raRacas eSmakobda~, magram man isic icis, rom aravin
daujerebs. amitom man TokiT gadazoma navebis sadgomidan
zRvamde adgili, mere Toki daaxvia da kiserze gadaicva,
raTa yovelTvis xelT hqonoda da damSvidda, TiTqos TokiT
daaba amodena zRva da axla uimisod fexsac ver moicvlida,
magram zRvis adgilze uzarmazari, mkvdari, dabali, myrali
da aSmoreuli Waobi rCeba, romanis dasasruls zRva Zalian
Sors aris, xolo Tokis gorgali am xnis ganmavlobaSi ise
gazrdiliyo, ise damZimebuliyo, da ise dabanduliyo, bolos
da bolos siberisa da amouxsnelobis saidumloebisagan ga-
wamebuli bediac gamoeguda Tavis Wrelsa da uxeS mkla-
vebSi... aietis brwyinvale samefos nangrevebze, oyajados
samefoSi bedias sifxizlemac azri dakarga. qveyana Seegua
Tavis mdgomareobas. bedias Zaxili: `zRva gvepareba, xal-
xoo~, _ aravis esmis. xolo rodesac gardacvlil bedias
coli zRvaSi `marxavs~, zRva ar iRebs mis sxeuls. ucnauri
simboluri ritualia bedias zRvaSi `damarxvis~ scena.
mniSvnelovania romanSi foTolasa da boCias uberebeli
siyvaruli, romelic maradiuli axalgazrdobis simbolod
aRiqmeba. aravis axsovs maTi asaki, maTi dauTvleli STamo-

160
mavloba mravldeboda. cxovrobdnen, kvdebodnen, boCola da
foTola ucvlelni rCebodnen. TiTqos isini maradisobaSi
cxovrobdnen, maradisoba ki yvela dros moicavs, magram
oyajados samefoSi gamefebuli boroteba maT ukvdavebas
bolos uswrafebs, amqveynad aRaraferi aRar rCeba Zveli,
didebuli qveynisa, TiTqos yvela kvali waiSala. farnaozi
ki erTaderTia, romelmac SeZlo sicocxlis bolos gaem-
JRavnebina miCqmaluli grZnobebi da Tavis Tavze etvirTa
mTeli `samyaros~ danaSauli. qveyana gamofxizlda, TiTqos
axlaRa mixvdnen, rom gamqrala dariCangis baRi da zRvac
gaparula, qalaqi gapartaxebula da dacarielebula. `sark-
melze cxvirmiWyletili adamiani yvelafers xedavda da
guli ukvdeboda, yvelaferi Tavidan gasakeTebeli gaxdeboda,
Tuki rodesme kidev gamovidoda gareT da gamoketil binebSi
TviTonac ar gaixrwneboda Tavisi nasunTqisa da nafiqralis
msgasad~[94,367].
patara uxeiros daRupvam gamoafxizla farnaozi, gaaer-
Tiana misi gaorebuli suli, TiTqos sadRac gaqra misi
`maradiuli gaurkvevlobis, maradiuli yoymanis, maradiuli
SiSis~ grZnoba. man mxolod dasasruls gaisazrisa, rom si-
maRleTa sawvdomad saWiroa afrenis unari, raTa Tavi daaR-
wio uxeiro arsebobas da eziaro yvelafris WeSmaritebas.
romanSi naCvenebia agreTve ucvleli saxe `moyvrad mo-
suli mtris minosis~, romelic mTeli nawarmoebis manZilze
inarCunebs maradiulobas.
romans laitmotivad gasdevs cnobili xalxuri saqor-
wino simReris strofi: `dabneul fetvis marcvalsa, ra moh-
krefs wiwilis meti. me da Sen siyvaruls ra gahyris sikv-
dilis meti~, sxva variantiT simReris meore nawili asea
warmodgenili: `Cveni patarZlis mayrebsa ra gaswyvets sikv-
dilis meti~. am Rrmaazrovan metaforul striqonebs mReris
medea Tavis TanatolebTan dariCangis baRSi, agreTve kusas
coli patu da qvismTleli farnaozic. fetvis marcvali
gamravlebis, siuxvis, dovlaTianobis simbolo iyo. aietis

161
dovlaTiani qveynis damcireba-daknineba Sedarebulia fetvis
marcvlebis dabnevasTan. es dabneuli marcvlebi, gamqrali
dariCangis baRi da baxas miwisqveSa taZari boCias mier
gamoRviZebulma xalxma da cisken Tvalapyrobilma patara
ikarosebma unda aRadginon. qaosi kosmosma unda Secvalos,
aseTia mwerliseuli `ikarosis gafrenis~ tevadi modelis
perspeqtiva[90,242], _ aRniSnavs ap. canava.
romanSi aieti TiTqos erTgvari sarkea, mis sulSi Cans
gansjis sagani, anu ara is, rac moxda antikuri kolxeTis
istoriaSi, aramed ufro samtrod mogzavnili ucxoelis
bedisa da saflavis filosofia. misi Sinaarsi veraguli
sawyisia da aieti am veragobis uneblie Semsrulebeli xdeba.
argonavtebis cnobil miTs, rogorc g. merkvilaZe aRniSnavs,
avtorma `sruliad axali ganzomileba mouZebna, zRapru-
li saburveli Camoxsna da `zesimaRlidan~ sastik miwier
sinamdvilesTan miiyvana igi maRalzneobisa Tu antimoralis,
pirovnebis srulyofilebis Tu misi daknineba-gadagvarebis,
qveynisa da xalxisadmi erTgulebis da maTi Ralatis, bo-
roteba-sisastikis Tu keTilqmedebis, tiranizmis tragediis
Tu humanizmis ideaTa axleburi interpretaciis wyalobiT.
demiTologizaciis tendencia romanSi xorcieldeba, erTi
mxriv, konkretuli erovnuli sinamdvilis gamZlavrebuli
aRqmiT da, meore mxriv, miTologiur gmirTa Tu pirTa par-
odirebis gziT~[69,66].
romani ayvavebuli samefos ngreviT iwyeba, romanis bo-
los ukve aRar aris dariCangis baRi, oqromWedlobis ubani,
baxas sardafi, zRvis adgili Waobma daikava, SavTvaleba
malalo jojod iqca. oyajados momavali aRar aqvs, misi
meuRle, grZneuli kama `sicivis, simartovis, siberwis~ gan-
saxierebaa, romelic erTi Tvalis SevlebiT axmobs yoveli-
ves. yvelafer amas ki is sulieri simartove emateba, ro-
melsac ganicdian aieti, uxeiro, farnaozi, TviT oyajadoc.
`gamarjvebuli~ marto rCeba Tavis taxtTan, ski ptrasTan,
gvirgvinTan. farnaozis Svilis patara uxeiros gadmoxto-

162
ma taZridan, raTa gafrindes, gaaRviZebs xalxSi miZinebul
grZnobebs. xalxis warmosaxvaSi kvlav cocxldeba akvnis
ostatisa da mravalSviliani ojaxis mamis _ boCias saxe,
rogorc mudmivi ganaxlebis, uwyveti sicocxlis, aRorZine-
bis simboluri saxe. xolo kedelze gakruli farnaozis
mier dasaxuli samyaro, sxva araferia, Tu ara Tavdapirveli
vani, walkoti, moxasxase dariCangis baRi, rogorc momavali
samyaros simbolo.
amrigad, Tu aRorZinebas mohyva sikvdili, maSin sikvdils-
ac unda mohyves sicocxle, radganac miToepikur samyaroSi
yvelaferi urTierTkavSirSia: sicocxle da sikvdili, da-
sasruli da dasawyisi, konkretuli da abstraqtuli...
dariCangis baRis gaqrobasTan dakavSirebiT samecniero
kritikaSi azrTa sxvadasxvaoba arsebobs; g. belaia miiCnevs,
rom `romanis finali _ mxatvruli samyaros sistemaSi dar-
iCangis baRi imedis simbolos ar warmoadgens. is ufro am
ideis moCvenebiTobis, warmosaxuli samyaros, molandebuli
ocnebis simboloa~[12,40]. amave mosazrebas iziarebs da ga-
moxatavs kl. ognevi. sapirispiros acxadeben g. merkvila-
Ze, h. hirSi, a. rudenko-densiki, m. miresaSvili, romlebic
aRniSnaven, rom farnaozis ukanaskneli zmaneba _ imedis
da optimizmis aRmniSvneli simboloa. romelic rTuli sa-
myaros erTgvar gamosavals warmoadgens. marTlac, Tuki na-
warmoebi iwyeba `samoTxis~ mospobiT da dangreviT, ratom
ar SeiZleba es `ngrevac~ dasruldes?~ miTumetes Tu moxda
`msxverplSewirva~ patara ikarosis saxiT, romelmac aCvena
farnaozs da mTel vans, rom `im samyaroSi~, romelSic wal-
kotia, moxvedra mxolod TviTSegnebiT SeiZleba.
o. WilaZis romanSi yuradRebas iqcevs uCveulo dro-
iT-sivrculi kontinuumi, vanis cxovreba TiTqmis emyareba
cikls: cxovreba _ sikvdili _ aRorZineba, sadac cikli
ganisazRvreba dasasruliT da piruku: sainteresoa mxatvru-
li drois sakiTxi o. WilaZis romanSi, rogorc cnobilia,
eposSi dro ganizomeba movleniT: Tu movlenebi ar aris,

163
e.i. droc ar arsebobs. movlenebs Soris arsebuli `cari-
eli dro~ ukvalod qreba... TiTqmis nawarmoebis bolomde
vxedavT marad uWknob SavTvaleba malalos, col-qmaric _
foTola da boCia ukvdavni arian, sanam hyvavis dariCangis
baRi da sanam vanis miTologiuri samyaro inarCunebs Tavis
mTlianobas[66,56].
romanSi warmodgenili miTi warmoadgens eTikuri kon-
cefciis pirvelwyaros, xolo miTosuri arqeti pebi da mo-
delebi aRniSnaven qmedebis amsaxvel kods.
oTar WilaZis romani `gzaze erTi kaci midioda~ gasuli
wlebis romanebTan SedarebiT novatorul movlenas warmoad-
gens. Tuki 50-ian wlebamde qarTul prozasa da poeziaSi mi-
Toss mimarTavdnen, rogorc mxatvruli azrovnebis impulss,
samocdaaTiani wlebidan miTis gamoyeneba ramdenadme icvleba.
aq miTis gafetiSebul saxesTan ki ara gvaqvs saqme, aramed
parodirebasTan, rac erTgvarad citaciis formas iRebs da
yalibdeba modernizmisgan gansxvavebuli mimdinareobisaTvis
damaxasiaTebeli saxecvlilebiT.
rac Seexeba mniSvnelobaTa SerCevisa da Camoyalibebis
process, rogorc m. kvaWantiraZe aRniSnavs, `mniSvneloba
arasodes ar aris Caketili, radgan niSanTa aRqma kiTxvis
procesSi gamudmebiT icvleba da mniSvnelobasac elfers
ucvlis. enis cvlilebebis istoriuli procesi swored
mniSvnelobaTa RerZis gaswvriv mdebareobs. mniSvneloba rom
istoriuli, kulturuli konteqstiT ar icvlebodes, ver
Sesruldeboda enobrivi kodis gadaxalisebis istoriul-
kulturuli funqcia~[59,155].
amdenad, XX saukunis 70_80-ian wlebSi ganviTare-
buli literaturuli procesebi srulad aisaxa oTar Wila-
Zis romanebSi. eseisturoba, simboluroba, adamianis sulie-
ri samyaros msoflSegrZneba, msoflgancda, TviTSegnebisadmi
swrafva, miTis axleburi, gansxvavebuli interpretacia da
mravali sxva Tviseba gamoarCevs mis Semoqmedebas. avtori
qmnis sakuTar saxeebs Tundac cnobili personaJebisagan, bi-

164
bliidan citirebuli frazebi kidev ufro met simboluro-
bas sZens nawarmoebebs, romlebSic gamoxatuli asociaciu-
roba, metaforuloba da sxva mravali mniSvnelovani aspeqti
mwerals XX saukunis qarTuli literaturis istoriaSi
mniSvnelovan adgils umkvidrebs. avtors sakuTari indivi-
dualoba da stili gamoarCevs. misi romanebi Tanamedrove
qarTuli prozisaTvis mniSvnelovani SenaZenia.
`yovelman Cemman mpovnelman~. o. WilaZis romani `yovelman
Cemman mpovnelman~ 1975 wels gamoqveynda da maSinve mZafri
literaturuli interesis sagnad iqca. daiwera uamravi we-
rili, statia. nawarmoebiT avtorma sruliad axali stilis
damkvidreba SeZlo XX saukunis meore naxevris qarTul
prozaSi, misTvis damaxasiaTebelia ormagi kodireba, gansxva-
vebuli teqsti, miTologizirebuli realoba, simboluroba.
rogorc k. imedaSvili aRniSnavs: `yovelman Cemman mpo-
vnelman~ _ kvlav eris istoriuli bediT Tu ubedobiT
aris nakarnaxevi. erTi SexedviT, aq TiTqos uaria naTqvami
miTosTan im miaxloebasTan Tu miTosis gagebis ganZarcvaze,
ramac avtors warmateba moutana pirvel romanSi. dro for-
malurad lokalizebulia _ XIX saukune, gmirebic am epoqis
Sesatyvisi adamianebi arian, samoqmedo adgilic realurad
arsebulia, garda uruqisa (da es miTema aq araa SemTxveviT
moxmobili), magram moCvenebiTia es yovelive. teqstis poli-
valenturoba, drois ganusazRvreloba, personaJTa ormagoba
(realuri da simboluri mniSvnelobaa saxisa), miTebze mi-
niSneba Tu miTis logikiT ufro Rrmad Cawvdes sinamdviles,
ufro Rrmad asaxos igi, avtori TviT qmnis xelovnur, mxa-
tvrul miTsa da miTemebs~[52,121].
mTavari avtomiTi romanis Tavsa da boloSi maradiuli
qalis saxiT gvxvdeba. romanSi moTxrobili qaixosro makabe-
lis ojaxis istoria, romelic erTi saukune, XIX saukune,
grZeldeba, ar aris mxolod erTi ojaxis istoria, masSi
saqarTvlos istoriasac vxedavT TaTriTa da ugvaro maiori-

165
TurT, Tumca momavlis imedi oboli marTas saxiT ubrundeba
makabelebis ojaxs. avtorma samSoblosa da adamianebis bedi
mWidrod daukavSira erTmaneTs.
postmodernizmisTvis damaxasiaTebel TvisebaTagan ramde-
nimes gamokveTilad vxedavT, gansakuTrebiT aRsaniSnia, cita-
ta da citacia. oTar WilaZis romani rTuli simboloebiTa
da alegoriebiT datvirTuli nawarmoebia, rac saTauridanve
Cans. `yovelman Cemman mpovnelman~ bibliidan momdinare para-
digmaa, romelic ekuTvnis Zmis mkvlel kaens. kaenma sTxova
RmerTs: `yovelman mpovnelman Cemman, momklas me~-o, xolo
RmerTma upasuxa, rom mis codvas mTeli misi STamomavloba
itvirTebs, masTan erTad sxva daisjeba, daiRvreba sxvisi
sisxli... qaixosro makabelis ojaxi sicruesa da siyalbezea
agebuli, misma ojaxma unda zidos cru maioris codvebi.
sakuTari Tavis gadarCenisaTvis qaixosro galavnian da rki-
nis alayafian sasaxleSi iketeba da sakuTari SviliSvile-
bis zrdiT SeZrwunebuli drois SeCerebas lamobs. fraza:
`dro ki gadioda~, _ nawarmoebs bolomde gasdevs refrenad,
kedelze Camokidebuli uzarmazari saaTi ki Tanazomierad
aRricxavs wamebs.
nawarmoebSi moqmed TiToeul gmirs simboluri datvir-
Tva aqvs, avtori TiTqos yvela maTgans aZlevs saSualebas
Tavidan daiwyon cxovreba, magram qaixosro makabelis mier
bavSobidanve gaTavisebuli sicrue da siyalbe mTel mis STa-
momavlobas Tan sdevs da misgan Tavis daRweva TiTqmis SeuZ-
lebelia. qaixosro, rTuli cxovrebis, bavSobawarmarTuli,
TavisuflebawarmarTuli kacia, XVIII saukunis dasasruls
dabadebuli, romelsac `yvelaferi~ aSinebs. mas mxolod
erTi ram surs: `sakuTari sicocxlis gadarCena, samuda-
mod SiSnaWami sikvdilis danasunTqi sicocxlis gadarCena~,
rac man SeZlo kidec. bunebiT mSiSara adamianma sakuTari
ojaxisgan siZulvilis meti veraferi miiRo, aleqsandres
mier gardacvlili papis saxedarze amxedreba da ise soflis
Semotareba, mainc ar iyo SurisZiebis gamoxatuleba, es iyo

166
qaixosros `sisxlis~ ukanaskneli gabrZoleba.
romanSi `yovelman Cemman mpovnelman~ _ TiToeuli perso-
naJi warsulSia CaZiruli, magram bavSoba bed-iRblis eqspo-
zicias ki ar warmoadgens, aramed _ xasiaTisas. gmiris bed-
iRblis dasabami emTxveva bavSvobis dasrulebis moments. aq
xorcieldeba `did~ qveyanasTan Sexvedra da pirovneba xel-
meored ibadeba... qaixosro qadagebs Semgueblobis filoso-
fias, romlis safuZvelia Segnebuli kompromisi WeSmarite-
basTan. qaixosros ukuRmarTi goneba WeSmaritebas ar cnobs.
amas adasturebs sicrue warmomavlobis Sesaxeb, romelic man
SeTxza da romelSic ise Rrmad Caeflo, rom Ziri mouSala
sakuTar ojaxs, TviTon ki cocxlad daimarxa Tavis `sai-
medod dacul saxlSi~, `yazarmaSi~, `cixesimagreSi~[66,60-
65],_ aRniSnavs m. miresaSvili. gmiris Canafiqri, `dasabami
mieca axali sicocxlisTvis, ufro windaxedulisTvis, ufro
alRoianisTvis, vidre misi gamCenebi iyvnen~, ganxorcielda:
Seiqmna `cixe-simagrec~, `yazarmac~ da `axali sicocxlec~,
magram amis Sesaqmnelad qaixosros anas `dapyroba dasWirda~,
Tavisi siyalbe da sicrue anas sikeTiTa da saTnoebiT `Se-
niRba~, qaixosrom `mamis~ siTbosa da Zlierebas monatrebuli
giorgas daxmarebiT CamoiSora metoqe TaTari.
nawarmoebis mniSvnelovan personaJs warmoadgens zosime
mRvdeli, romelic TiTqos qaixosros miZinebuli `sindisis~
gaRviZebas lamobs. saubarSi igi moagonebs cru maiors kaenis
cnobil frazas: `yovelman mpovnelman Cemman momklas me~-o,
dabneul qaixosros ukvirs: me xom aravin momiklavso, magram
TaTris xsenebaze Cumdeba da isev Tavisi saidumloebebisa da
SiSis `Was~ ubrundeba.
oTar WilaZe mimarTavs citatebs da iyenebs maT
ZiriTadi azris gasavrcobad. romans bibliidan momdinare
sityvebi gansazRvravs TiTqos da kaenis saxe misi erT-erTi
namdvili niSani gaxlavT, rogorc sikeTisa da borotebis
brZolis sawindari.
romanis TiTqmis yvela gmiri martoobas ganicdis, mar-

167
tosulia qaixosro, romelsac Tavisi saidumlo veravis-
Tvis gaundvia, Tavis ubedurebasTan martoa ana. martosulia
giorga. martoobas ganicdis petrec, romelsac dedis siyva-
rulSi eWvi epareba, martoa babuca, aneta, aRaTi... martosu-
li qaixosro Tavisi SiSis damalvas ojaxSi ZaladobiT cdi-
lobs, mas surs daimorCilos SviliSvilebi, Tumca grZnobs,
rom drosTan WidilSi marcxdeba da eSinia maTi: `qaixosrom
aRar icoda, riTi Seekavebina bavSvebis zrda~, `Sen, _ eubne-
boda Sekavebuli sibrazisagan xmadaxeuli qaixosro rZals,
_ Cemi sikvdilis dedac xar.~ qaixosro gamudmebiT sikvdil-
ze fiqrobs: `tyvilaT gixariaT, Tqvens jibrze mainc ar mo-
vkvdebio~, _ CasCurCulebs cols, Tumca colis sikvdilis
Semdeg oTaxSi Caketili SeSinebuli elodeba dasasruls.
`saaTi gaCerda, mamao. ori dRea mkvdariviT dums... Cemi dro
CamoTvala~... SeSfoTebuli eubneba igi zosime mRvdels, ro-
melmac manamde makabelebis nasaxlarze damarxuli ori Tvis
bavSvi Seicoda, daunaTesava, lodiviT Camokida kiserze,
sulze, enaze... eSinoda memkvidreobis qaRaldi moparulad
ar mieCniaT. qaixosros samagiero mainc miezRo, cocxlad
dalpa, mxolod ori dRis mere naxes mkvdari. qaixosros si-
cocxlesTan erTad Sewyda karadisxela saaTis rekva. zosime
mRvdeli qaixosros adarebs ias: `fesvianad moglejili, Sin
mitanamde sundakarguli, xelSi damWknari ia~[95,368].
`qaixosros `Cafloba~ da `gaTaveba~ TavisTavad simbo-
luri aqtia da garkveul ideas gamoxatavs, saxeldobr imas,
rom qaixosro kvdeba rogorc idea. kvdeba misi arsebobis
dedaazri (`gadarCenis~ princi pi), vinaidan (rogorc aseTi
niSnis matarebeli pirovneba) swored am wvrilmanebma, am
sagnebma SeWames~[5,43], _ aRniSnavs g. asaTiani.
anas STamomavlebs mTeli romanis manZilze surT Tavi
daaRwion qaixosros. pirveli protesti axalwamoCituli
biWebis _ nikosa da aleqsandres moqmedeba iyo, rasac aleq-
sandres cali xeli Seewira, ramac misi gaucxoeba gamoiwvia.
nikom `droulad~ datova `bude~, magram mas gaacimbireben

168
da ojaxi aleqsandres amara rCeba, isic tovebs saxls saku-
Tari Tavis Secnobis mizniT, xolo misi qorwineba maros-
Tan, meZavad qceul qalTan, mowyalebis `dasTan~, romelic
simaxinjis gansaxierebaa, erTgvari protesti iyo cxovrebi-
sadmi. maro sruli anti podia anasi,
babucasi, anetasi, maT Soris saerTo
araferia, garda erTisa, marosac da
anetasac erTi vigindara, mesaflave
iagora aupatiurebs. `RmerTi aris
tkivili da sakuTari simaxinjis
Secnoba~, _ fiqrobs aleqsandre
da cdilobs i povos sakuTari Tavi,
raTa miagnos gzas sulieri Tavisu-
flebisaken. swored sakuTari Tavis
Zieba, msoflSegrZneba, msoflgancda
warmoadgens kidec nawarmoebis erT-
erT ganmsazRvrel niSans.
mTavari tragikuli personaJi,
romlis irgvlivac aris agebuli
mTeli romani da, romelic nawar-
moebis yvelaze didi simboloa, aris maradiuli qali, ma-
radiuli meuRle, maradiuli deda _ ana, irealuri Saosani
dedakaci, romelic arasdros ambobs sayvedurs da romlis
cxovrebasac erTi mizani amarTlebs: `Cven unda gavZloT~.
winaTgrZnobiT SeZruli War-belaqans saomrad mimavali qmris
SeCerebas mxolod fiqriT cdilobs; `me var Seni miwis miwa
da Seni samSoblos samSoblo~, _ magram ver uTxra, verc
etyoda, amas TviTon unda mimxvdariyo, es isedac unda scod-
noda, radgan samSoblo ojaxTan iwyeba da Tu ojaxs mouSli
kacs, cols gaubaxeb, Svils nabiWvrad gamoucxadeb, misTvis
samSoblo Cveulebriv miwa-wylad iqceva, saZovar da saTes
farTobad, romelic arsad ar iwyeba da arc arsad mTavrde-
ba, radgan cis qveSeTSi miwa yvelgan miwaa da wyali yvelgan
wyali~[95,66]. bolos ki avtori dasZens: `qali... sxva arafe-

169
ria... Tu ara miwisa da miwiurobis gansaxiereba~...
anas erTaderTi siyvarulis, `pirveli qmris~ Svilia
giorga, romelic maioris gacnobis mere CaeWida `gadarCe-
nis~ imeds, TaTrisagan Tavis daRwevis imeds. giorgas cru
makabeli sinaTlisa da simSvidis Semomtanad miaCnia, magram
yalbia da macduri maiori, aq igema giorgam gawbileba da
tkivili: `ra mniSvneloba hqonda vin gauTlavda dedas~...
maiorTan iZulebiT myofi ana msxverplia, ubedurad grZnobs
agreTve Tavs anasa da qaixosros vaJi petre, romelsac miaC-
nia, rom dedas mxolod giorga uyvars.
ana _ misi rZali babuca _ SviliSvili aneta _ SvilTaS-
vili marTa _ es TiTqos erTi gzaa dasawyisidan dasasrulis-
ken, ufro piriqiT. ana keTilSobili, dedobrivi Tavganwir-
viT Sepyrobili, tragikuli bedis mqone qalia. babuca ki
deda, romelic Svilis dards ewireba. aneta mTeli sisru-
liT acnobierebs im samyaros saSinelebas, romelSic TviTon
cxovrobs da dedisa da bebiisagan gansxvavebiT gabrZolebas
cdilobs: `yars, yvelaferi yars... nuTu ver grZnobT?” mas
surs ganucxados protesti qaixosros dadgenil `reJims”
da unda gaiqces im mikrosamyarodan, mikroimperiidan, ro-
melic `yars~. amave saxlSi cxovrobs aRaTi, gamzrdeli da
erTguli msaxuri, romlis mier Cadenili TviTmkvlelobis
aqti kidev erTxel miuTiTebs borotebaze damyarebuli `im-
periis~ dasasrulze. patara marTa ki aris `gza~, romelic
Tavidan unda daiwyos, man unda misces makabelTa ojaxs cxo-
vrebis Tavidan dawyebis kidev erTi saSualeba.
ana aris `maradiuli msaxuri RvTisa da kacisa, mara-
diuli deda, bavSvis gamzrdeli, puris mcxobeli, arc uma-
duri da arc madliani, arc ubeduri da arc bednieri, arc
mxiaruli, arc mowyenili, arc axalgazrda da arc beberi _
maradiuli qali, sawyisi maradiuli sicocxlisa~[95,66].
giorga _ es aris adamiani, romelic nebayoflobiT
Seewira cru makabelis `ojaxs”. man sakuTari nebiT itvirTa
maminacvlis codva da dedis msgavsad winaaRmdegobis ga-

170
reSe danebda sikvdils. `Sen arxeinad iyav, me movuvli im
urCxuls, giorgi CemTvis tyuilad ki ar daurqmeviaTo,~ _
eubneba igi qaixosros.
`_ jer erTi, uTxra meore dResve maiorma, _ Sen giorgi
ki ar xar, aramed giorga, meorec erTi visi momkvleli
xar... Sen ki ara, im marTlac giorgisac ver mouklavs
aqamde urCxuli. sul klavs da klavs, magram romel xatze
ginaxavs mkvdari urCxuli... giorgobas Tu iCemeb, an unda
mokla is Seni TaTari, an unda moekvlevino, esaa Seni vali”,
_ ase surs qaixosros sakuTari Tavis da modgmis gadarCena.
miuxedavad imisa, rom am sityvebs giorga Seasrulebs, saer-
To `ubedureba” TiTqmis misi ojaxis yvela wevrs Seexeba.
Seuracxmyofelia qaixosros damokidebuleba giorgasa da
anas ojaxis Rirsebaze, wminda relikviaze. kedelze gakrul
giorgis mamiseul Coxas kedlidan CamoiRebs da Ceqmis saw-
mend Cvrad gamoiyenebs, mamapapiseul saxls daangrevs da im
qvebiT sakuTar saxlis kedlebs CaaSenebs. amasac ar sjerde-
ba da giorgas eubneba: `midi da gamoarCie mamaSenis dampali
qvebio~. adgils saxedarTan erTad, gomurSi miuCens.
kritikosi p. hirSi SeniSnavs, rom o. WilaZis romanSi
`yovelman Cemman mpovnelman~... adamianis bed-iRbali tra-
gikulia, `araferi aRar grCeba, rasac SeiZleba daeyrdno.
yvelaferi warTmeulia _ Tavisufleba, sakuTari Tavis mi-
marT pativiscemis grZnoba, saxlebi, samSoblo. am mdgoma-
reobidan Tavis daRwevis yoveli cda mTavrdeba kidev ufro
didi damcirebiT~[100,127].
giorga gadawyvets moSordes am saZulvel ojaxs, meur-
meebs gahyveba qalaqSi, gzad uCveulo siuJets vxedavT. ma-
mali dRe-Ramis brunvas auwyebs meurmeebs, yvelas uxaria
misi naxva, magram erTxelac, roca yivils atexs da ar
gaCerdeba, meurmeebi mas daundoblad klaven. `kunZze daade-
bines grZeli, foladis zambarasaviT magari kiseri da wal-
dis erTi dakvriT waagdebines Tavi... tani calke xtunavda,
Wreli burTiviT askdeboda miwas, cekva-cekviT kvdeboda,

171
TiTqos uxaroda, rom kvdeboda, Tavisufldeboda”[95,194].
es yovelive qaixosrosa da giorgas urTierTobas gvagonebs,
qaixosros sWirdeba giorga ara venaxSi samuSaod, aramed
man unda zRos qaixosros mier daRvrili sisxli. mamlis
ambavs roca mouyveba dabrunebuli giorga anas, ana SekrTeba,
mas cudi winaTgrZnoba aqvs da, marTlac, giorga asrulebs
maminacvalisTvis micemul pirobas, TaTari mucelSi danas
uyris mas, isic patara bavSviviT Caexuteba.
simboluria anas saxe giorgis sarecelTan. igi Svilis
sisxlian perangs icvams da mis loginSi wveba. zosime mR-
vdeli ki ambobs: `sanam dedas Svilis sisxliani perangi
acvia, qveyana ar daiRupebao~. anasTvis giorgi cocxali iyo.
`mtrebs rom damalvoda, aTasnair saxes iRebda, xan beRurad
iqceoda da xan beRurebSi gareuli, niskartiT ukakunebda de-
das, xan wvimad modioda”... amitom ar tovebda ana gomurs da
iqve gardaicvala kidec. SuaRamisas, `giorgio, ki ar daiZaxa,
daiCurCula, TiTqos CaTbunebuli soflis gamoRviZebas moe-
rida da Svilis saxels sulic amoayola.” anas dasaflavebis
dRes sofelSi iremi Semovida, zosime mRdelma igi giorgas
sulad miiCnia, anetam _ nikod. iremi gazafxulamde makabel-
Ta saxlSi rCeba, Semdeg ki aneta aTavisuflebs `saZulveli
saxlidan”, sadac `yvelaferi yarda”, magram soflis bolos
iremi adamianis tyviis msxverpli xdeba. `ase moiSores ta-
laxSi myofma uruqelebma kidev erTi bunebis saCuqari _ ia,
romelic CrdilSi amozrdili giorgas suli iyo maradiul
dedasTan gamosamSvidobeblad misuli~[95,309].
romanSi aRweril mamalsac da iremsac simboluri da-
tvirTva aqvs: mamali cxovrebis Jinis, TviTdamkvidrebis,
sicocxliT eqstatiuri aRfrTovanebis simboloa. is mTel
qveyanas iwvevs `saZiZgilod, saCxubrad, yelmoRerebuli,
calTvalze bibiloCamofarebuli, TiTqos Tavidan sisxlma
amoasxao, yoCaRi da yoyloCina”, is saocrad hgavs aleqsan-
dres.
iremi sikeTis xelia, ndobisa da Tvinierebis simbolo,

172
romelic daTovlili tyidan gamovida da xeluxlebel sivr-
ceTa siwminde Semoitana sofelSi.
mamlis paralelur paradigmad moyvanilia eqim jandie-
ris mier anasTvis naTqvami Tqmuleba eskulapeze, romelsac
RmerTebma mkvdris gacocxlebaze ocneba ar apaties da mexi
dasces. namdvil eqims, _ ambobs jandieri, _ `eskulapesaviT
orkapi joxi unda eWiros xelSi, ZaRlebis mosagerieblad
da sagzao abgaSi gveli da mamali unda ejdes _ sibrZne da
sifrTxile”[95,271].
giorgas `survili”, `hgavdes” wminda giorgis, parodias
warmoadgens. `giorga _ wm. giorgis parodirebuli analogia,
gasagebs xdis anas mxatvrul da azrobriv funqcias romanSi.
ana im qveynis saxea, romlis dacva, movla da patronoba ev-
aleboda qarTuli miTosis wminda giorgis”[35,48], _ aRniS-
navs amiran gomarTeli.
nawarmoebSi vxvdebiT eqim jandiers, romelic anas ire-
aluri ocnebis, zRapris samyaros binadari hgonia. eqimi
Zalian ganicdis, rom ar Seswevs simarTlis Tqmis unari,
Tavi uvici, umweo, yalbismqmneli hgonia. avadmyofebs sa-
siamovno `wamliT~, cerecos naxarSiT, TafliT gazavebu-
li dasamSvidebliT mkurnalobs; SeSlili anas sawolTan
Camomjdar jandiers borotebad miaCnia igive tkbili wamliT
anas `motyueba~. mas arc imis gamomJRavneba SeuZlia, rasac
ganicdis.

173
eqim jandiers isev vxedavT romanis dasasruls kator-
RaSi, sadac igi anas SviliSvil nikosTan da mis colTan,
lizikosTan erTad aris, romlebmac ician, rom male mokvde-
bian, radgan Wleqi aqvT, magram mainc bednierebi arian. maT
sjeraT, rom marTas bednieri momavali elis. katorRaSi
yofnisas `TandaTanobiT mixvda lado, TandaTanobiT irw-
muna, rom am dampalsa da dasneulebul samyaroSi erTad-
erTi wamali simarTlis Tqma iyo. samarTlisTvis Tvalis
gasworeba, rasac katorReli eqimi Tavis katorRel pa-
cientebs aiZulebda. esec daundobeli da samkvidro-sasi-
cocxlo brZolis saSualeba iyo, romelic gaZaRlebuli,
yelSi amosuli sicocxlis erTi-ori dRiT gaxangrZlivebas
ki ar gulisxmobda, aramed sruliad axali sicocxlis
Casaxvas”[95,431].
qaixosros srul anti pods warmoadgens mama zosime,
romelic ar asvenebs cru makabelis sulSi miZinebul
aCrdils, romelsac qaixosrosTvis isedac ar sZinavs da
sikvdilis win xedavs qals, aivanze gadmomdgars, masSi Se-
icnobs dedas da eZaxis, Semdeg ki yviris: `vaRiareb... vaRi-
areb”... sikvdilis win aRiara is, ris damalvasac mTeli
cxovrebis manZilze cdilobda.
o. WilaZis romanSi aris erTi personaJi, petres colis,
dusas gonebaClungi biWi, romelic g. asaTianis azriT,
sruliad zedmeti personaJia[5,25]. rodesac samecniero
kritikaSi folkneris romansa da o. WilaZis romanis ms-
gavsebaze saubroben, swored es momenti aqvT mxedvelobaSi,
magram unda aRvniSnoT, rom dusas biWs folkneris roman-
is gmir benji kompsonisagan gansxvavebiT TavisTavadi mniS-
vneloba ar gaaCnia, Tumca anetas gaqcevis erT-erT mizezad
SeiZleba isic CavTvaloT. romanSi aris erTi scena: maros
sirbili kuboebze, romelsac aseve zedmet Strixad miiCnevs
g. asaTiani.
mniSvnelovania romanis finali, sadac TvalnaTliv Cans,
rom aleqsandrem itvirTa is misia, rac unda etvirTa gior-

174
gas dedisa da samSoblos mimarT. calxela kacs patara
gogona, rogorc gadarCenis simbolo, mihyavs mSobliur
qveyanaSi. igi `sabolood rwmundeba, rac xdeba, cxadSi rom
xdeba yvelaferi, is rom marTla aleqsandrea da namdvilad
marTa rom miabijebs mis win, nikos Svili, misi sisxli da
xorci, misi arsebobis gammarTlebeli da ganmtkicebeli,
jer kidev susti, jer kidev patara sicocxle, magram mainc
sicocxle: jiuti, mzardi, Tamami, xalisiani” [95,461].
romanSi aRwerili sofeli uruqi ar aris realurad ar-
sebuli sofeli. a. baqraZe SeniSnavs: `uruqidan iyo giglame-
Si, pirveli kaci, romelmac yvelaferi ixila. Soreuli
asociaciiT giglameSis megobari enkidec unda gavixsenoT.
cnobili da miRebuli azria, rom enkides bedi mTeli kaco-
briobis bedia, es mniSvnelovania, radgan enkide maSin gaxda
adamiani, roca qalTan icxovra, qali Seicno. axla gavix-
senoT, rom o. WilaZis romanSi qalia sicocxlis simbolo
da naTeli gaxdeba, ra mWidro kavSiria Sumeruli eposis
uruqsa da qarTuli romanis uruqs Soris. es erTi mxarea
sakiTxisa, meore mxare is gaxlavT, rom romanis uruqi
konkretulobis sazRvars arRvevs da mTeli samyaros saxe-
simbolod iqceva”[7,77].
romanSi aRwerili sofeli _ qveyana uruqi, konkretuli
qarTuli sofelicaa da ganzogadoebis funqciac akisria _
aRniSnavs a. gomarTeli, ufro zustad, igi qveynis saxea da
uruqis mkvidrTa dramatuli Tavgadasavali, maTi Wiric da
lxinic qveynis mkvidrTa satkivari da sawuxaria[35,46].
o. WilaZe ostaturad cvlis sxvadasxva temporalur
planebs da qmnis Zalze zust `samyaros models” uruqis
saxiT, romelic `kaxuricaa”, `qarTulic” da `zogadsaka-
cobrioc”. uruqis istoria _ imavdroulad makabelTa is-
toriacaa, saqarTvelos patara soflis istoriac da saer-
Tod _ zogadsakacobrio istoriac. o. WilaZe gvTavazobs
erovnul models, romelic, erTi mxriv, xazs usvams zogi-
erTi erovnuli Tu zogadsakacobrio yofis, fsiqologiis,

175
politikuri situaciis, ZiriTadi ganmeorebadi `rolebis”
invariantulobas, meore mxriv _ saqarTvelos ganviTarebis
istoriul dinamikas TiTqmis erTi saukunis manZilze[66,72],
_ aRniSnavs m. miresaSvili.
romanSi `yovelman Cemman mpovnelman” adamiani `usasru-
lo drosa da sivrceSia~ moqceuli. aleqsandres survili,
gascdes im samyaros, romelSic moaqcia papam, TiTqos usas-
rulo gzaa, romlidanac gaRweva da `did” qveyanaSi gadasvla
Tavisuflebas niSnavs. xolo ZaZa, romelic romanis yvela
gmiris saxels daitevs, aleqsandres gakvirvebas iwvevs: `...
ramdeni vyofilvarT?!” `es, rac man icis, magram rac ar
icis? ra ZaZa daitevs yvela udrood daRupulis saxels?
maSin ZaZa ki ar iqneba, aramed erTi usaSvelo gawelili gza,
Savi gza da yvela saxlze, yvela sofelze, yvela qalaqsa da
yvela qveyanaze gamavali gza. acabaca naweri asoebiT gaZiZgu-
li, raRac laSqriT, oRond uomrad damarcxebuli, naRal-
atevi da winaswar ganwiruli laSqriT. sikvdilis gza ki ar
iqneba igi, romelic adre Tu gvian unda gaiaros, aramed _
daRupvisa, romelic mxolod imisTvisaa gankuTvnili, visac
bedma umuxTla, anda vinc beds aujanyda”[95,469]. dasaxi-
Crebuli, damaxinjebuli aleqsandre gaafTrebiT SeebrZola
`normalur” samyaros, Tumca, rogorc a. baqraZe aRniSnavs,
`romanis kiTxvisas rarig tragikul ambavsac ar aRwerdes
avtori, mkiTxvels erTi wuTiTac ar tovebs mxneobisa da
imedis ganwyobileba, adamianis Sinagani Zalis rwmena. Cemi az-
riT, es grZnoba, erTi mxriv, gamowveulia imiT, rom adamiani
mxolod tragikul situaciebSi avlens Tavis arss, xolo,
meore mxriv imiT, rom romanis meore plani gamudmebiT mig-
vaniSnebs unapiro sicocxlis mravalferovnebaze”[7,73].
aleqsandrem i pova Zala cxovreba Tavidan daewyo. idu-
mali samyaros kanonzomierebis gamovlena iman gaadvila, rom
mwerali adre moniSnul farvats gahyva. romanis _ `yovelman
Cemman mpovnelman” _ furclebs gamudmebiT Tavs dastria-
lebs brma pepelas saxe _ adamianTa cxovrebaze saubrisas o.

176
WilaZis sayrdeni sityvaa `brma”. pirveli romanis, `gzaze
erTi kaci midioda” TiToeuli gmiri mTel cxovrebas war-
mosaxul samyaroSi atarebs, maSin, rodesac am nawarmoebis
personaJTa moqmedebis fsiqologiuri pirvelwyaroa medeas
gabeduli qceva _ qalma Tavi daaRwia zRaprul, infantilur,
warmosaxul qveyanas, raTa arasodes dabruneboda mas. Tu o.
WilaZiseul metaforas ganvavrcobT, SeiZleba iTqvas, rom
uneburad an ganzrax dabrmavebul pepelas Soris mxolod
medeas eviwrova `parki” _ da ganTavisuflda kidec misgan,
is gadavida `did” qveyanaSi, sadac `yvelaferi TviTon unda
moepovebina”[13,42], _ aRniSnavs g. belaia.
Tuki o. WilaZis pirveli romanis `gzaze erTi kaci
midioda”, mixedviT ar viciT ra bedi ewia medeas `gaTa-
visuflebis” mere, anetas bedi Semzaravia. anetam TavisTav-
Si i pova Zala gadasuliyo ucxo samyaroSi, misTvis ucnob
sivrceSi, sadac isev imedgacrueba igema. `mSobliuri saxlis
jibrze miiswrafoda ucxo qveynisaken, romelsac ase iolad
ver daaRwevda Tavs”.
romanis dasawyisidan aleqsandre TiTqos `qaixosros mier
amonTxeuli Sxamis naSieria”, magram TvalSi sacemia misi
gamofxizleba, romelsac dasabams anas sikeTe aZlevs. anas
rCeviT midis aleqsandre Zmis saZebnad da saxlSi abrunebs
patara marTas.
simboluria romanis dasasruli, aleqsandre mouTxrobs
marTas makabelebis Sesaxeb SeTxzul zRaprebs. marTam icis,
rom es sicruea, makabelebis saxli TiTqmis dacarielebu-
lia, xolo Saosani dedakacis mier naTqvami anas cnobili
fraza: `Cven unda gavZloT”, aleqsandres gunebaSi ramden-
jerme meordeba. qveyana asea mowyobili, bavSviviT kmayofili
da axalgazrduli aleqsandre im daskvnamde midis, rom ada-
mianma yvelafris damaxsovreba unda SeZlos, `radgan davi-
wyeba damarcxebas niSnavs.” mas axsendeba zosime mRvdelis
sityvebi: `Sen xar qriste barabaSi da baraba qristeSi. ase
ki ar SeiZleba. an erTi unda iyo, an meore”, _ mxolod

177
axla SeuZlia aleqsandres pasuxis gacema, patara marTasTan
xelCakidebuls: `me arc qriste var da arc baraba, me var
aleqsandre, aleqsandre makabeli. ai, am patara gogos biZa
da metic araferi minda, vinme gadaudges gzaze”[95,469].
aleqsandre arasodes yofila aseTi bednieri, aseTi Tav-
isufali da, rac mTavaria, aseTi mSvidi. qaixosro makabe-
lis SviliSvilma SeZlo `daebrunebina” yovelive is, rac
babuamisma TviTonac dakarga da STamomavlobasac daukarga:
bedniereba, Tavisufleba, simSvide da imedi.
nawarmoebSi TiTqos konkretuli droa mocemuli, 1795
wlidan 1910 wlamde. erT saukuneze meti, magram mwerals
am SemTxvevaSi am epoqis istoria naklebad ainteresebs, rad-
ganac romanSi qarTul sinamdvilesTan erTad Serwymuli
zogadsakacobrio problemebi warmogvidgina.
rogorc ap. canava aRniSnavs, o. WilaZis romanebis univer-
saluri sidideebi samSoblos bedTanaa dakavSirebuli, magram
samSoblos gadarCenis idea mravali ganzomilebiTaa warmod-
genili... maradiul sidideebTan dakavSirebuli maradiuli
safiqrali da sinamdvilis mxatvruli asaxvis mraval-ganzo-
milebianoba, qveteqstebisa da paradigma-simboloebis zomier
gamoyenebas gulisxmobs da o. WilaZis romanebs gamorCeul
adgils umkvidrebs qarTul mwerlobaSi. Tu pirveli romani
asaxavs antikuri periodis saqarTvelos jer aRzevebas (ai-
eti) da mere ki `dacemas~ (oyajado), meore romani pirdapir
`dacemiT” iwyeba (qmris Coxaze mlocvel CvilbavSvian anas
jer TaTari imorCilebs da Semdeg ki mozdokSi gamaiorebu-
li cru makabeli)... ukeTesi momavlis, ganaxlebis, safinalo
paradigma orive romanSi wilxvdomi bavSvis saxeSi pou-
lobs dekodirebas (pirvel romanSi _ ikarosi (igive patara
uxeiro), meoreSi _ katorRidan dabrunebuli eqvsi wlis
marTa)[90,243-244]. Tuki pirvel romanSi avtorma cnobili
miTis interpretacia SemogvTavaza, meoreSi adgili aqvs mis
mier Seqmnil miTebsa da miTosur saxeebs; rogorc g. gaCeCi-
laZe aRniSnavs: `literaturuli procesis saazrovno situ-

178
aciaSi SemoWrili miTosuri struqturebidan arsebiTia ara
miTis sqemisadmi morCilebis inercia, aramed miTologiebis
azrismieri kavSiri Tanamedroveobis calkeuli movlinebis
gaazrebasTan”[27,128].
otia paWkoria Tvlis, rom o. WilaZis romanis dro e.w.
`avantiuristuli droa”, e.i. avantiurizmi mis Sinagan arsSi
Sefaruli energia da Tavisuflebaa... rac Seexeba romanSi
miTis arsebobas, kritikoss miaCnia, rom `yovelman Cemman
mpovnelman”... _ antimiTia... `saqme isaa, _ dasZens iqve, _
rom antimiTis Seqmnisas yovelTvis Cndeba erTgvari ironi-
uli Tvalsazrisi, romelic cnobierebis sferoSi moqmedebs,
rogorc axali azris, axali msoflgagebis gamJRavnebis sa-
Sualeba. bolos da bolos es akviatebuli antimiTi sxva ara
aris ra, Tu ara _ Zveli forma da axali Sinaarsi”[77,137].
kritikosis mosazrebas ver daveTanxmebiT, radgan oTar
WilaZem sruliad axali kuTxiT gviCvena da warmogvidgina,
Tu rogor iqmneba avtomiTi.
romanis finalis Sesaxeb. o. paWkoria ambobs: `me ar
vici ramdenad gaumarTlebT calxela aleqsandres da patara
marTas... mkiTxvels yovelTvis SeuZlia romanis Ria finali
warmosaxviT ganavrcos, magram momavali naTeli feriT mesax-
eba, radgan codvam ukve amowura Tavisi Tavi, da makabelTa
klani sxva sarbielze gamodis, Tu SeiZleba ase iTqvas,
axali saukunis sarbielze... magram romanSi kaenis vedreba
ganuSorebel eqod gaismis, radgan `ufro ars codva”, vidre
miteveba”[77,138].
o. WilaZis rTuli formis romani `yovelman Cemman mpo-
vnelman”... Taviseburi apologiaa, upirvelesad daujabneli
sulis adamianisa, romlis nebis siZliere da gamZleoba ganpi-
robebulia maRali moqalaqeobrivi TviTSegnebiTa da cxovre-
baSi TviTdamkvidrebiT[70,92], _ aRniSnavs g. merkvilaZe.N
amrigad, rogorc g. asaTiani aRniSnavs, o. WilaZis romani
istoriuli romani ar aris, am sityvis tradiciuli gagebiT,
es aris princi pulad axali romani, romelSic politikuri

179
movlenebi, farTo sazogadoebrivi rezonansis faqtebi arse-
biTad mxolod qveteqstebSi igulisxmeba... aq mTavaria qar-
Tveli xalxis fsiqologiuri istoria, am istoriis mTavari
motivebi, mTavari safexurebi mTeli epoqis manZilze[6,218].
makabelebis ojaxi is mikrosamyaroa, romelSic mTeli
adamianuri cxovrebis Wir-varami irekleba farTo yovlis-
momcvelobiT. oTar WilaZem warmogvidgina adamianis am sa-
myaroSi damkvidrebisaTvis brZolis realiebi, misi Sinagani
samyaro, msoflgancda, msoflSegrZneba, romelic SeiZleba
erTi eris, soflis istoriaSic ki ganviTardes.
`avelumi~. meoce saukune qarTuli mwerlobis istoriaSi
uaRresad mdidari da amave dros rTuli, winaaRmdegobri-
vi saukunea. qarTul literaturaSi axali mimdinareobaTa
cvlilebebiT gamowveuli siaxleebi, uaResad mniSvnelovani
da sainteresoa. qarTulma postmodernizmma ganviTarebis
iseTive gza ganvlo, rogorc msoflio literaturaSi. dasa-
vleTis kulturis sistemaSi postmodernizmi gamoirCeva Ta-
visi globalurobiT, msoflSegrZnebiT; qarTul literatu-
raSi postmodernizmis safuZvlad sakuTari vinaobis arsisa
da raobis gaurkvevloba SeiZleba miviCnioT. wina planze
gamodis Tanamedrove adamiani Rrmad emociuri, Sinagani gan-
cdili reaqciiT garemomcvel samyaroze. postmodernistuli
mgrZnobiarobis fundamentalur niSans misi `poeturi azro-
vneba~ warmoadgens.
saqarTvelos istoriaSi XX saukunis 80-90 wlebis mi-
jna mniSvnelovan msoflmxedvelobriv da politikur Zvreb-
Tan aris dakavSirebuli. am periodSi ingreva sabWouri sis-
tema, romelic aTwleulebis manZilze gansazRvravda xalxis
ideologizebul cnobierebas. dadga ZvelTan gamoTxovebis
da axlis SeTvisebis gardamavali etapi, romelmac adamia-
nis sulieri gaoreba gamoiwvia. aRniSnuli gansakuTrebiT
TvalsaCino xelovnebis sferoSi gaxda, ris gamoxatulebasac
warmoadgens roman `avelumis~ mTavari moqmedi piri avelumi.

180
socialur-politikurma viTarebam zegavlena iqonia Semoqme-
di adamianis msoflmxedvelobazec, erTmaneTs Seerwya, erTi
mxriv, sabWouri mentalitetiT gansazRvruli stereoti pebi
da erovnul-kulturuli mexsiereba.
postmodernistuli maneriT aris dawerili oTar Wila-
Zis romani `avelumi~, sadac postmodernizmisTvis damaxasia-
Tebeli niSnebi gvxvdeba. aq aris teqstualuri gadafarvebi,
erTmaneTze gadawerili teqstebi; mniSvnelovania simbolu-
roba, orazrovneba, tradicia da arCevani, avtoris adgili
nawarmoebSi da sxva. romani, rogorc avtori aRniSnavs, aris
mimdinare presis mimoxilva ramdenime sasiyvarulo Tavgada-
savlis fonze. avtorma erTi adamianis cxovrebas daukavSira
mravali movlena, sulieri da fizikuri gancdebi.
mTavari niSnebi postmodernistuli nawarmoebisa aris:
avtoris niRabi, interteqstualuroba, ormagi kodireba,
eseisturoba, ekleqturoba, rac aris warmodgenili `ave-
lumSi~. `avtoris niRabi~ postmodernistul nawarmoebSi
aris ekleqturi, fragmentuli, zogjer ki qaoturi. post-
modernistul etapze prozaul teqstebSi `avtori~ gaxda
iseTive fiqciuri figura, rogoric personaJebia. postmo-
dernist avtorebs darCaT prioritetis idea. avtoric iseve
gaxda TamaSis monawile, rogorc gmiri an siuJeti. swored
amitom uwoda filderma mwerals `ormagi agenti~.
romanSi oTar WilaZe Tavidanve gansazRvravs Tavis (anu
avtoris) rols nawarmoebSi da aRniSnavs: `moclilo mki-
Txvelo, dauficeblad damijere, bevrad ajobebda imas daewe-
ra sakuTari Tavgadasavali, vis Sesaxebac me vapireb giambo,
ufro sworad, vis magivradac me momiwevs laparaki da albaT
Senc gagiWirdeba xandaxan Cveni garCeva, rac garkveul dab-
neulobasTan erTad, did Sinagan Tavisuflebasac moganiWebs.
kiTxvisas _ vinc gendomeba, imas warmoidgen avtoradac da
gmiradac _ ara marto imitom, erT dros, erT qveyanaSi,
erTsa da imave garemoSi rom mogviwia cxovreba avtorsac da
gmirsac, aramed imitomac (da amas vaniWeb gadamwyvet mniS-

181
vnelobas), misi Tanamzraxveloba rom marguna bedma wilad,
avad Tu kargad, mec rom viyavi misi Wirisa da lxinis mo-
ziare, misi mesaidumle, oRond, Cemgan (Cvengan) gansxvavebiT,
is dabadebiT avelumi gaxldaT, Cven ki, imis axloblebi,
mxolod vavelumobdiT~[96,3].
avelumi, mwerali, literaturuli TavisTavadobiT ga-
morCeul mxatvrul nawarmoebTa avtori, mTeli sicocxle
Tavisuflebis maZebari pirovnebaa, romelic yovelTvis cdi-
lobda yofiliyo sworuflebiani moqalaqe, Tanac marto mis
warmodgenaSi arsebuli qveynisa. avtorma mTavari persona-
Jis cxovrebas daukavSira qveynis istoriuli, tragikuli
movlenebi. gviCvena adamianis sulieri samyaros, pirovnuli
Tavisuflebis Sinagani daTrgunvis, damonebis urTulesi da
umZimesi procesi, rodesac umkacres imperiaSi damkvidre-
buli politikur-sazogadoebrivi viTareba irCevs msxverpls
avelumis msgavsad da mis dapyrobas cdilobs.
romani `avelumi~ simboloebiT datvirTuli da asocia-
ciuri romania. aq gvxvdeba ormagi kodireba, epoqaluri mo-
vlenebis avtoriseuli aRqma-gaazrebiT gamovlenili Sinagani
ironia, romlis meSveobiTac avtori ufro metad warmoaCens
realobas. ironia saerTod damaxasiaTebelia postmodernis-
tuli nawarmoebisTvis, magram igi dacinvas ki ar isaxavs
miznad, aramed aris erTgvari `makoreqtirebeli~, romelic
cxovrebis miuRebeli gamovlinebis winaaRmdeg aris mimar-
Tuli.
`Cven simboloebis Semqmneli xalxi varT~, _ ambobs mwe-
rali `avelumSi~, sadac amqveynad mcxovrebTa rTuli Tu
martivi, siRrmiseuli Tu zedapiruli xasiaTebi kargad
ikveTeba. TviT saxelwodeba `avelumi~, rogorc nawarmoebSi
ganmartavs avtori, Sumeruli sityvaa da Tavisufal, sru-
luflebian moqalaqes niSnavs. aq aSkarad paradoqsTan gva-
qvs saqme, radgan is sazogadoebriv-politikuri viTareba da
garemo, romelSic cxovreba uxdeboda avelums, ignorire-
bas uwevda Tavisuflebasa da sruluflebianobas. `avelumis

182
survili, siyvarulis gziT mainc moepovebina pirovnuli
Tavisufleba, Tavganwirvasa da usasrulo brZolas moiTxo-
vda, magram im qveyanaSi, sadac pirveli poetica da rigiTi
saldafonic erTnairad azrovnebs, Tavisufleba arqiteqtu-
ruli zedmetobaa mxolod da isic garedan mayureblisTvis
gankuTvnili~[96,206].
romanSi naCvenebia mwerali, pirovneba, Tavisuflebada-
karguli adamiani, misi Sinagani gancdebi, adamianuri Rirebu-
lebebi da is garemo, romelSic uxdeboda mas cxovreba. ro-
mans Tavidan bolomde gasdevs tragedia, sisxliani dReebi,
romlebic 1956 wlis 9 martidan iwyeba da 1991-92 wlebis
bolomde mZvinvarebs. am romanSi, sadac Tanamedrove epoqis
umTavresi da umniSvnelovanesi sazogadoebriv-politikuri
movlenebia mxatvrulad asaxuli, Tavi iCina erTma sainte-
reso formismierma siaxlem, rac ar iyo damaxasiaTebeli
realisturi maneriT Sesrulebuli mxatvruli Txzulebebi-
saTvis. es aris aSkarad faqtobrivisa da aSkarad gamonago-
nis Serwyma erT nawarmoebSi; ti pizacia-individualizaciis
princi piT Sesrulebul pasaJebs aq faqtobriv-publicis-
turi (ufro feletonuri xerxebiT Sesrulebuli) pasaJebi
erwymis da emateba mesame, miTosuri saxeebi.
`pataris sikvdiliT iwyeba didis sikvdili. _ aRniSnavs
mwerali, _ Tumca, am SemTxvevaSi, ufro TviTmkvlelobasTan
gvaqvs saqme, vidre bunebriv sikvdilTan. avelumis mikroim-
periis, anu, misi mravalsaxa, magram erT sul da erT xorc
siyvarulis Cakvlasa da gabaiburebas gadahyva Tanamedrove
msoflioSi erT-erTi udidesi saxelmwifo, umkacresi impe-
ria~. `Tavi axlac savse maqvs ararsebuli cxovrebis mogo-
nebiT,~ _ da gaorebuli adamianis ubedurebiT Sewuxebuli
avelumi grZnobs, rom mTeli sicocxlea gaorebuli: `fi-
qric, mizanic, Tvalsazrisic, survilic~...
romans garkveulwilad istoriuli qronikisa da
mecnieruli Rirebulebis mqone dokumentis mniSvnelobac
aqvs, TiTqos igi warmoadgens 90-iani wlebis saqarTvelos

183
rTuli erovnul-politikuri viTarebis globalurad am-
saxvel mxatvrul matianes. mweralma asociaciuri warmo-
saxviTa da istoriuli sinamdvilis SerwymiT qveyanaSi mi-
mdinare procesebi adamianis, mwerlis, sulieri, Tu Sinagani
ganwyobilebis mdgomareobas daukavSira. avelumis miuRwe-
veli Tavisufleba, mis warmodgenaSi arsebuli qveynis sru-
luflebiani moqalaqeoba udidesi simboluri datvirTvis
matarebelia. avelumis cxovrebiseuli xvedris aRweriT
mweralma ganzogadebiT mogviTxro udidesi saxelmwifos,
`umkacresi imperiis~ sazareli swrafva patara saxelmwi-
fos dapyrobisaken. `siyvarulis imperiaSi” `gadaxvewili”
avelumi cdilobs gaeqces im mTavar, borot imperias, rome-
lic STanTqmiT emuqreba mis modgmas, ers, qveyanas, magram,
miuxedavad Sinagani dapirispirebisa, avelumi mainc bedTan
Serigebuli pirovnebaa, romelsac `sxvis kmayofaze dafuZne-
bul Tavisuflebas iseve damadlebuli, bediT damsaxure-
buli tusaRoba erCia yovelTvis”.
oTar WilaZis personaJebi xSirad gadalaxaven bediswe-
ris winaaRmdegobas, raTa TavisuflebaSi gadavidnen, ibrZvian,
iswrafvian sulieri Tu fizikuri Tavisuflebisken da maTi
Sinagani `me’’ yovelTvis ganicdis saxecvlilebas.
postmodernistuli nawarmoebisTvis damaxasiaTebelia
gadafaruli teqstebi, orazrovneba, simboluroba, romle-
bic SeiZleba gamoixatos miTis gamoyenebiT. swored amitom,
Cveni azriT, Cndeba postmodernistul prozaSi miTosuri
epizodebi dafaruli, idumali, orazrovani azrebis gamo-
saxatavad. o. WilaZe `avelumSi~ dedalosisa da ikarosis
miTis fonze warmoaCens adamianur tkivilebs, gancdebs, sa-
zogadoebriv-politikur garemos da sxva. avelumis, nawar-
moebis mTavari `gmiris~, msgavsebas dedalosTan xazs usvams
misi siyvarulis erT-erTi obieqti _ fransuaza: `erTxel
miTxari, roca mowyenili var, ufro miyvarxaro, ara, sxva-
nairad Tqvi: mowyenilobis Jams marto Sen miyvarxar, karg
gunebaze ki yvela miyvarso. da mainc xandaxan mgonia, mwer-

184
lobisTvis gWirdeba es yvelaferi: Sexvedrac, ganSorebac,
molodinic, tanjvac, SiSic, mRelvarebac... ginda dedalusad
warmoidgen Tavs, ginda... me ki mxolod uneblie monawile
var am didi xilvisa~[96,277]. magram avelumi ar iyo Tavisu-
fali da fiqrobda, rom `dabmul kacs siyvarulis ufleba
ar aqvs, jer Tavi unda aiSvas, jer adamiani unda gaxdes _
xelovnuri frTebi unda Seakowiwos labirinTis aqoTebul
wyvdiadSi, sakuTari sibinZuridan amovides rogorme da...
daiRupos~[96,279].
avelumi marto TviTon ki ar iyo Tavisuflebis seniT
Sepyrobili, man swored es gza aurCia Tavis Svilebs. igi
yovelTvis mizans emsaxureboda da ara survils. `vinc sur-
vils ahyva, Camovarda kidec, sakuTari sisxliT gadawiT-
lebul lodebze gdia, daCexil-daCeCqvili. maT Soris misi
Svilicaa, ufro zustad, Svile-
bic _ kanonieric da ukanonoc _
erTi Tavisuflebis ufskrulSi
gadaCexa Tavis gulis qarafidan,
rogorc... rogorc dedalusma ga-
daCexa diswuli aTenis akropo-
lidan ukvdavebaSi. meores ki ga-
frenis Jini gauRviva gauTavebeli
qadagebiT, rogorc melania ambobs
xolme, arc mTlad usamarTlod.
laparak-laparakiT Seaba xelo-
vnuri frTebi jer kidev sust
mklavebze da, ra Tqma unda, isic
gadafrindeboda. tankze Sextoma
igive gadafrenaa, xolo erTxel
ukve gadagdebuli droSa igive
xelovnuri frTaa, romelic Ta-
visTavad cxadia, didxans ver ga-
gaCerebs haerSi~[96,280].
miTs, rogorc aRvniSneT,

185
udidesi mniSvneloba da funqcia eniWeba oTar WilaZis pro-
zaSi. xSirad mimarTavs avtori cnobil miTebs, axdens maT
interpretirebas, zogjer Tavadac qmnis maT. cnobili mec-
nieris r. bartis sityvebiT: miTi istorias ideologiad
aqcevs; rac garkveulwilad Cans oTar WilaZis romanebSi.
miTebi TiTqmis arasdros kvdebian, isini ganicdian trans-
formirebas da avtoris neba-survilis mixedviT eqvemdebare-
bian ZiriTadi erovnuli Tu sakacobrio problemebis gamoxa-
tvas. ase miiReben isini ormagi kodirebis unars, romelic
mkiTxvelze udides zemoqmedebas axdens mniSvnelobiT, misi
axsnis surviliT, radganac avtori yovelTvis tovebs `Ria
kars’’ gansjisTvis, sulieri arsis CawvdomisTvis. es ar
aris marto erTi adamianis mdgomareobis aRwera, es aris
saerTod damwyvdeuli, damonebuli adamianis sulis Zaxili
da Tavisuflebisken ltolva.
mniSvnelovani simboluri datvirTva aqvs avelumis ka-
vSirs sam qalTan erTsa da imave dros: melaniasTan, ro-
melTanac kanonieri qaliSvili _ ekaekaterinekato hyavda;
rus soniasTan, romelic avelumis siyvarulis Semfasebeli
ar aRmoCnda, radganac, avelumis sityvebiT, `Tavs uSvela~
da gaTxovda, da frang fransuazasTan, romelmac avelu-
mis sisxli da xorci kontrabandasaviT gaapara imperiidan
da avelums ukanono qaliSvili aCuqa. `melanias adgili
soniasTvisac iseTive miuRweveli iyo yovelTvis, rogorc
fransuazasTvis da amaze arcerTi ar fiqrobda, anda, ufro
swori iqneba Tu vityviT, oriveni usityvod aRiarebdnen,
yvelaze metad melanias rom ekuTvnoda is adgili~[96,280].
melania iyo erovnuli genisa da ojaxuri tradiciis bur-
ji, romelic `sakuTari sisxliT kvebavda avelumis fes-
vebs, raTa imas ecocxla~. miuxedavad imisa, rom avelums
fransuazasTan ukanono Svili hyavda, misTvis cxadi iyo,
rom droTa ganmavlobaSi gadaulaxavi ufskruli gaCenila
da `garda sityvebisa, gindac garda sityvebiT gamoTqmuli
grZnobebisa, sxva araferi hqondaT saerTo, arc samSoblo,

186
arc ena, arc warsuli da arc momavali. araferi!~[96,305].
siyvarulis mniSvneloba romanSi Tavisuflebisa da tyveobis
ganuwyveteli monacvleobiT, urTierTdakavSirebiT iqmneba.
postmodernistuli nawarmoebisTvis umTavresi damaxa-
siaTebeli Tviseba, rogorc aRvniSneT, aris interteqstua-
loba, rac uxvad citirebis, aluziis, reminiscenciis, mi-
baZvis, parodiis saxiT vlindeba. interteqstualoba aris
postmodernizmis erT-erTi niSani, romlis drosac citi-
rebuli SeiZleba iyos nebismieri teqsti _ mxatvruli,
mecnieruli, sacnobaro da a.S. rogorc cnobili mecnieri r.
barti aRniSnavs: `yoveli teqsti warmoadgens interteqsts;
urTierTgansxvavebul doneze masSi monawileoben sxvadasxva
met-naklebad sacnauri teqstebi, romlebic winamorbedi da
garemomcveli kulturis kuTvnilebaa. TiToeuli teqsti
warmoadgens Zveli citatebisagan naqsov axal qsovils,
kulturuli kodebis, formulebisa da ritmuli struq-
turebis nawyvetebi, socialuri idiomebis fragmentebi da
a.S.~[10,54]
o. WilaZis `avelumi~ warmoadgens teqsts, romelic
asaxavs realur movlenebs, sadac aSkara da dafaruli azre-
bi erTmaneTSia gadaxlarTuli. rogorc l. peron-muazesi
samarTlianad aRniSnavs: `postmodernistuli nawarmoebis
kiTxvis procesSi samive _ avtori, teqsti da mkiTxveli
iqcevian erTian `usasrulo velad, sadac mimdinareobs we-
rilobis TamaSi~[49,235].
m. kvaWantiraZe aRniSnavs: `oTar WilaZe iyenebs martiv,
rTul da kompleqsur niSnebs. martivi niSnebi gulisxmoben
mniSvnelobis mxolod erT dones. rTulia is niSnebi, romleb-
sac mniSvneloba ufro Rrma doneze dahyavT. rac Seexeba
kompleqsur niSnebs, isini qmnian mniSvnelobaTa gadakveTis
zonebs, `afiqsireben homologiur Sesabamisobebs maT Soris
da orientirebuli arian axal mniSvnelobebze~[59,162]. ro-
manSi `avelumi~ vxvdebiT gameorebebs, romlebsac garkveuli
simboluri datvirTva aqvs. gameorebis Sesaxeb m. kvaWan-

187
tiraZe dasZens: `gameoreba (iteracia) iwvevs zeniSnis, anu
superniSnis warmoqmnas. superniSani arsebiTad poliseman-
tikuri da polivalenturi niSania, ramdenadac igi aCens
ara mxolod axal mniSvnelobebs da axal kavSirebs, aramed
aaqtiurebs geraciis processac, roca niSnebi Tavadve aCenen
axal niSnebs~[59,166].
romanSi ramdenjerme meordeba fraza: `yvela Tavisas sWe-
davs kidobans~. TiTqos am udides imperias walekvas uqadis
warRvna da TviTgadarCenisTvis brZola yvelas Cumad da Ta-
visTvis uxdeba. avelums mTeli Tavisi sicocxlis manZilze
ar Sordeba 1956 wels gardacvlili biWis saxe da mas xan
sizmarSi xedavs, xanac Tavisi SvilisSvilis mamad evlineba.
is biWi ki, sadarbazoSi, kibis safexurze, sisxlis gubeSi,
daimedebuli, sisxlisagan icleba. avelums mTeli nawarmoe-
bis manZilze ar Sordeba dis xatebac, gasxvisebuli, gaCuqe-
buli disa, romlis kivilsac TiTqos sikvdilis win ismens,
monatrebuli, `danaSaulis~ grZnobiT damZimebuli avelumi
grZnobs axlobeli, sisxliT naTesavis sulier siaxloves,
magram tkivilis gancda da danaSaulis SegrZneba mosvenebas
ukargavs.
`avelumis mogzauroba Tbilisidan moskovSi, moskovidan
parizSi anu dapyrobili qveynidan dampyrobeli qveynisken da
bolos Tavisuflebisken _ parizisken, _ es iyo sakuTari
Tavis Ziebis, SegrZnebisken swrafvis, am samyaroSi sakuTari
rolisa da adgilis povnis mcdeloba. arCevanis ufleba
avelums ar hqonda. ekaekaterinekatos sayvedurze, mTeli
sicocxle sakuTari Semoqmedebis gmirebis ZiebaSi gaatareo,
avelums pasuxi ara aqvs.
mniSvnelovani simboluri datvirTva aqvs romanSi mamis
cnebas. `sisxlma da xorcma mouyvaT imaTac uceb, erTi si-
tyviT, usityvodac, ris mosayoladac avelums arc sityva
eyofoda, arc sicocxle,~ _ sadac mamis cnebasTan aris daka-
vSirebuli cnobieri da aracnobieri mniSvnelobebi, sisxlisa
da sulis mistikuri erTianoba...

188
mniSvnelovania mwerlis filosofiuri ganzogadebiT aR-
niSnuli sami Taobis problema. yoveli adamiani `sul cota
sami Taobis jams~ warmoadgens: papis, mamis da sakuTarisas,
`sami damoukidebeli sameulis ZiriTadi wevri~. am maradiul
wrebrunvas wuTisoflisas akvirdeba avelumi, man icis, pa-
pamisi cocxali rom yofiliyo, samalavis ZebnaSi iqneboda
ukve, mamamisi gulxeldakrefili iwveboda isev, Tavad ki
miaCnia, rom `uSiSarTa sameulis~ damwyebia, Tumca grZnobs,
ekaekaterinekato ufro gambedavia da TavganwirviT ebrZvis
borot imperias samSoblosa da sakuTari sulis Tavisufle-
bis gamo.
Tavisuflebis saxeliT Semodis romanSi areuloba, gaTi-
Suloba, qaosi, ngreva. avelumi grZnobs, rom nanatr, naocne-
bar Tavisuflebas moumzadebeli Sexvda sazogadoeba. Tavadac
ver miiRo is, rac surda; imperiis dangrevam ver moutana
bedniereba, daingra misi siyvarulis imperiac, romelic man
sam qalze daafuZna: melania (Tbilisi) _ sonia (moskovi) _
fransuaza (parizi). avelumis momavali aRsasrulisken midis,
sibnelidan sibnelisken, igi brma tyviis msxverpli xdeba. A
romanSi arsebuli dro _ 1991 wlis dekemberi _ ar
aris gadamwyveti, radganac avtori saerTod saqarTvelos
istorias da sabediswero awmyos miTosur drosa da sivr-
ceSi ganixilavs. TiTqos erTi adamianis pirad tragediaSi
dapyrobili eris sulieri tkivili Cans.
mniSvnelovania rom postmodernistul nawarmoebSi far-
Tod iWreba eseistur-Teoriuli nakadi, romlis drosac
avtori cdilobs aRweros is, rac adre teqstis miRma rCe-
boda, axla ki teqstis organul nawilad iqceva. eseistu-
roba nawarmoebSi TviT am nawarmoebis Seqmnis procesze re-
fleqsSi iCens Tavs. postmodernistuli Txzulebis erT-erT
umTavresi amosacnobi niSani interteqstualobasTan erTad
eseisturobac aris, rac oTar WilaZis romanebSi saukeTe-
sod aris gamoxatuli.
romanSi `avelumi~ mniSvnelovani adgili eniWeba weri-

189
lebs. fransuaza zogjer xumrobiT missa da avelumis siyva-
ruls epistolaruls uwodebda. nawarmoebSi vkiTxulobT:
`dRes `epistolaruli~ urTierTobis mravali saxeoba ar-
sebobs _ telefoni, seleqtori, video Tu audio teqnika
_ magram werili mainc safuZvelia aseve ukve anaqroniz-
mad gadaqceuli siyvarulis imperiisa. Tavisuflad SeiZleba
iTqvas, rom kacobriobam mTeli Tavisi sicocxle dasaweris
SesaniRbi da dawerilis amosakiTxi saSualebis Zebnasa da
gamogonebas Sealia~... an `mec, raki Tundac am Cveulebriv
werils vwer, etyoba mjera kidec misi, misi sicocxlisu-
narianobisa da imisac, marTla rom waikiTxavs momavalSi
viRac Cems nacodvilars. mwerali ki, kacma rom Tqvas, swo-
red esaa, anda, mxolod esaa _ viRacisTvis xmis miwvdenis
dauokebeli survili _ Tu ver gaigebs, mogismens mainc _
nebayoflobiTi gulaxdilobaa~[96,280].
rogorc l. bregaZe aRniSnavs: `postmodernistul opus-
Si gverdigverd SegvxvdebaT sruliad gansxvavebuli maneriT
Sesrulebuli pasaJebi, sxvadasxva literaturuli mimdi-
nareobisaTvis damaxasiaTebeli mxatvrul-gamomsaxvelobiTi
saSualebebi, da bevric iseTi, manam rom arsad Segvxvedria.
aqedan _ postmodernistuli Txzulebis gamiznuli ekleq-
tikuroba. am ganurCevlobas mxatvruli gamosaxvis saSua-
lebaTa da asaxvis obieqtTa mimarT nonqselaqcias uwodeben
(nonqselaqcia _ SerCevaze uaris Tqma)~[18,112].
amdenad, oTar WilaZis romani `avelumi~ uaRresad sain-
tereso, Rrma simboloebiTa da mniSvnelobebiT datvirTuli
nawarmoebia, romelSic, erTi mxriv, XX saukunis meore
naxevris saqarTvelos istoriuli mdgomareobaa asaxuli,
meore mxriv _ pirovneba, mwerali, romelic ver jdeba im-
periis CarCoebSi da Tavisuflebisaken `gafrenas~ cdilobs,
magram vitrinis minaze damxobili, sasikvdilod daWrili
grZnobs, rom yvelaferi damTavrda. avtorma avelumis cxo-
vrebiseuli xvedri ganazogada da mogviTxro is tragedia,
romelic `umkacresi imperiis~ patara da daucveli eris

190
dapyrobisaken swrafvas mohyva.
`yvela misi gmiri erTi da igive pirovnebaa, oRond
sxvadasxva epoqaSi mcxovrebi da drois Sesaferisad fer-
Secvlili. xolo is `erTi da igive pirovneba~ TviTonvea,
ramdenadac yvela mwerali Tavisi SemoqmedebiT biografiaSi,
mainc imas aRwers, rac unaxavs da mainc imas xatavs, visac
kargad icnobs~[96,561].
romanSi avtorma gviCvena postmodernizmisTvis damaxa-
siaTebeli stilis ormagi kodireba, srulqmnileba, mou-
lodnelobiT datvirTuli sivrceebi, pirobiTi da abstra-
qtuli forma, ekleqturoba, simboluroba, orazrovneba da
miTSi gavrcobili realoba.
amrigad, oTar WilaZis Semoqmedebas mniSvnelovani ad-
gili ukavia XX saukunis meore naxevris qarTul litera-
turaSi. cnobili miTebis interpretirebiT, parodirebiT,
avtomiTebis SeqmniT Tu bibliidan momdinare paradigmebiT
oTar WilaZem aRwera adamianis msoflgancda, msoflSe-
grZneba, sakuTari arsis da raobis Zieba amqveynad, sadac
adamians yovelTvis uxdeboda brZola sakuTari Tavis dam-
kvidrebisaTvis. oTar WilaZis gmirebic swored cxovrebas-
Tan, bediswerasTan mebrZoli adamianebi arian, romlebic
miiswrafvian sulieri simSvidisaken.
`mxatvruli sivrce’’, romelic nawarmoebebSia aRwe-
rili warmogvidgeba rogorc drosTan kavSirSi moazrebu-
li erTiani kontinuumi, romelSic arseboben realuri da
irealuri personaJebi da ise viTardeba moqmedeba, TiTqos
mxatvruli sivrcis specifikuri Taviseburebebi mwerlis
winaSe gansakuTrebiT ideologiuri da konkretuli amoca-
nebidan iyos aRmocenebuli. samyarosa da istoriis aRqmis
procesi sazogadoebis mier swored am `sivrceSi’’ igrZnoba.
avtoris mier aRweril am erTian sivrceSi mogzauroben da
ganviTarebis sxvadasxva sferos aRweven TiToeuli romanis
gmirebi, TiTqos erTi avsebs meores da a.S. sivrculi sa-
fexurebi samyaros Taviseburi mikromodelia. aleqsandres

191
sivrce ar hgavs avelumisas, an farnaozisas, magram maTi
sulieri siaxlove am sivrcis msgavsebas usvams xazs. far-
naozma dakarga `yvelaferi’’, raTa aleqsandres epova `mar-
Ta’’, dasrulda erTi, daiwyo meore, ufro axali da ufro
imediani, Tumca avelumi ubralod drosa da sivrceSi `ga-
mokidebuli’’ sulieri simartovis `saxea’’, romelmac icis
ratom xdeba `es yvelaferi’’, magram ar icis rogor SeaCe-
ros `dro’’. sivrculi modelia qalaqi `vani’’, romelSic
`ucodveli’’ adamianebi cxovroben, zRvis gaqroba ki is
`sicarielea’’, romelmac am adamianTa sulSi unda daisadgu-
ros, raTa iSvas qaixosro, magram am sicarielidanve iSveba
imedi _ ikarosi, marTa da frenis surviliT Sepyrobili
ekaekaterinekato.
dasawyisi da dasasruli, dangreva da ganaxleba, sikvdi-
li da dabadeba, es aris mTeli gza oTar WilaZis romanebi-
sa, romlebic erTi SexedviT damoukidebeli nawarmoebebia,
magram yvela moqmedi gmiri erTmaneTs avsebs, TiTqos erTi
sulis matarebeli pirovnebaa. avtori aRwers adamianis Si-
nagan gancdebs, mis swrafvas sakuTari adgilis damkvidre-
bisaTvis am samyaroSi, miTosuri paradigmebi da saxeebi ki
ufro met momxibvlelobas da ganzogadebas sZens nawarmoe-
bebs. oTar WilaZis romanebSi gamoxatulia istorizmTan,
folklorTan, miTosTan Serwymuli realoba da adamiani _
mTeli misi arsebiT, suliT, misi samyaroTi, msoflgancdiTa
da msoflSegrZnebiT.

192
d a sk v n a

amrigad, XX saukunis 80-iani wlebis qarTuli lite-


ratura mniSvnelovani, mravalferovani da Taviseburia, ra-
zec gavlena, ra Tqma unda, msoflio literaturaSi mi-
mdinare procesebmac iqonies. dasavluri postmodernizmis
safuZveli, SeiZleba iTqvas, aris racionalizmiT didi imed-
gacrueba, radganac aseTi msoflxedva samyaros adekvatur
wvdomaSi uZluri aRmoCnda. rusuli postmodernizmi dasa-
vleTisagan gansxvavebiT ufro gvian daiwyo da daemTxva da-
savlur postmodernizms, Tumca rusulma postmodernizmma
misi ideologia ufro mtkivneulad miiRo, radganac aq mas
gansxvavebuli garemo daxvda. rac Seexeba qarTul postmo-
dernizms, mis safuZvlad upirvelesad sakuTari vinaobis,
arsisa da raobis gaurkvevloba SeiZleba miviCnioT, razec,
ra Tqma unda, saqarTvelos istoriulma mdgomareobamac
iqonia gavlena.
amdenad, rogorc Tamar berikaSvili Tavis statiaSi
`postmodernizmi da masobrivi kultura’’ aRniSnavs: sityva
`postmodernizmi’’, iseve rogorc `postmoderni’’, bolo
drois erT-erTi sayovelTaod xmarebis terminebia, Tumca
maTi gansazRvreba aracalsaxaa. ar arsebobs erTnairi Sexe-
duleba imis Taobazec ki, vin gamoiyena isini pirvelad.
erTni avtorad ihab hasans asaxeleben, sxvebi _ federiko
de onizis, mesameni _ amitai escionis. yvela SemTxvevaSi es
termini, rogorc xdeba kidec, razedac iuri lotmanic wer-
da, jer furclebze literaturam aametyvela da Semdeg ga-
daiqca realobad. postmodernizmis da postmodernis cnebebi
xSirad ganixileba rogorc igiveuri, magram Cven viziarebT
Sexedulebas, romlis Tanaxmadac postmoderni gansxvavdeba
postmodernizmisagan, rac marto gansxvavebul saxelwode-
bebSi ar iCens Tavs. postmodernizmi es xelovnebis sxva-
dasxva sferosTvis damaxasiaTebeli sruliad gansazRvruli
stilia, romelsac zogjer gviandel moderns miakuTvneben,

193
xolo rodesac saubaria postmodernizmze, igulisxmeba ara
raRac viwro stilisturi mimdinareoba, aramed istoriuli
viTareba, situacia, romelSic yvela aRmovCndiT, imisgan
damoukideblad, Tu rogoria Cveni ideebi, Sexedulebebi,
geografiuli mdebareoba, gemovneba, asaki Tu sqesi. amde-
nad, Tu postmodernizmi miekuTvneba upiratesad kulturas,
postmoderni _ istoria[15].
postmodernisa da postmodernizmis anu epoqisa da li-
teraturuli mimdinareobis ganviTarebis gzebi da proce-
sebi SeiZleba ramdenime ZiriTad sakiTxad daiyos, rogorc
qarTul, aseve msoflio literaturaSi:
1. postmoderni, rogorc epoqa, istoriuli droisa da
cvlilebebis amsaxveli;
2. postmodernizmis warmoSoba, Tumca ki igi avangar-
dizms mosdevs qronologiurad, mas mainc modernizmis mi-
mdinareobis sawinaaRmdego midinareobad ganixilaven da mis
Camoyalibebasac modernizmis dasrulebis Semdeg ganixila-
ven. cnobil literaturaTmcodneTa Jan fransua liotaris,
volfgan velSis gancxadebiT igi jer gauTanabrad moderni-
zms, Semdeg mis pirispir dadga da TandaTan damoukidebel
mimdinareobad Camoyalibda.
3. postmodernizmis ganviTarebis Taviseburebebi, rome-
lic msoflio literaturaSi arsebobda, qarTulma post-
modernizmma miiRo, Tumca am ukanasknels sakuTari, TviT-
myofadi maxasiaTeblebi gaaCnia.
4. postmodernizmis ZiriTadi niSnebi, rac ganasxvavebs
mas upirvelesad sxva literaturuli mimdinareobebisagan
Semdeg sakiTxebad SegviZlia gamovyoT: `avtoris niRabi”,
interteqstualoba, eseisturoba, stilis ormagi kodireba,
simboluroba, individualoba da realoba, istorizmi, `dama-
luli Rimili”, parodia, ironia, piraduli `me”-s enacvle-
ba mravali `me”, citata, citacia da a.S. postmodernizmma
TiTqmis yvela mimdinareobebidan aiRo esa Tu is sakiTxi,

194
miiRo, SeiTavsa da sruliad axali saxiT warmogvidgina.
5. qarTuli postmodernistuli prozis warmoSoba-Ca-
moyalibebis safuZvlebi modernizmis Semdeg `warmoSobil’’
prozaSi unda veZeboT. 20-30-ian wlebSi dasrulda moder-
nizmis erTi etapi da sadaoa sakiTxi 60-70-ian wlebSi isev
misken mibrunebis Sesaxeb, radganac ukve 80-ian wlebSi iqmne-
ba iseTi postmodernistuli maneriT dawerili nawarmoebebi,
romlebic konkurencias Tavisuflad gauweven msoflio li-
teraturaSi arsebul nebismier postrmodernistul teqsts,
amis magaliTad SeiZleba moviyvanoT naira gelaSvilis Se-
moqmedeba, g. doCanaSvilis `vater(po)loo anu aRdgeniTi
samuSaoebi” da sxva Cvens mier ganxiluli nawarmoebebi.
saerTod, postmodernizmi filosofiuri azrovnebis
Sedegad SeiZleba CaiTvalos, rogorc teqstisa da azro-
vnebis gaazrebuli urTierToba. literaturuli mimdina-
reoba postmodernizmi gamoirCeva Tavisi globalurobiT,
msoflSegrZnebiT, adamianis Sinagani gancdili reaqciiT ga-
remomcvel samyaroze, nawarmoebSi farTod iWreba eseistur-
Teoriuli nakadi, mTavar amosacnob niSans agreTve teqstis
interteqstualoba warmoadgens, damaxasiaTebelia stilis
ormagi kodireba, moulodnelobiT datvirTuli sivrceebi,
ekleqturoba, simboluroba da a.S.
XX saukunis 80-ian wlebis qarTuli proza uaRresad
mniSvnelovania. naira gelaSvilis, jemal qarCxaZis, oTar
WilaZis, guram doCanaSvilis da sxvaTa brwyinvale nawar-
moebebi srulad warmoadgenen da gamoxataven literatu-
ruli procesis ZiriTad Tvisebebs, romelic viTardeboda
qarTul literaturaSi. upirvelesad aq gvxvdeba inter-
teqstualoba, qveteqstebi, gadafaruli azrebi. qarTveli
mwerlebi xSirad mimarTaven citacias da citatas, sakuTari
damaluli Tu gaxsnili azrebis gamosaxatavad. aRsaniSnavia,
agreTve ironiuloba da parodia, xSirad Tanamedrove mwer-
lebs adamianTa urTierTobis qveteqstebi parodirebamde da-
hyavT, isini qmnian sakuTar poetur samyaros da Taviseburad

195
wyveten individuumis yofnas samyaroSi.
dasavluri postmodernizmisgan momdinare koncefcia,
`avtoris sikvdili~ da samyaros erT did teqstad gadaq-
ceva, qarTulma postmodernizmma srulad miiRo, da Tavis
mxriv, ufro metad warmoaCina mravali Sinagani `me~.
amdenad, XX saukunis dasasruls qarTul literatu-
raSi gvxvdeba postmodernistuli mwerlobis brwyinvale
nimuSebi, teqstebi, magram radganac saubari gvaqvs 80-iani
wlebis qarTuli prozis Taviseburebebze, gadavwyviteT gan-
gvexila is ZiriTadi elementebi, romelsac adgili hqonda
am periodis literaturaSi. qarTul postmodernistul ro-
manSi mkiTxveli _ Tanaavtoris urTierToba aris `aqtiuri
interpretaciis Tavisufali TamaSi”. teqstSi moxmobili
citatebi avtors Tavis nawarmoebSi simulaciurobis, cen-
tonurobisa da citaturobis xerxiT Semohyavs. postmo-
dernistuli teqstebis Seqmnisas avtori zogjer scildeba
literaturis, istoriis sazRvrebs da gadadis mosazRvre,
`paraliteraturul sivrceSi”.
aRsaniSnavia n. gelaSvilis Semoqmedebis Tavisebureba,
romelSic mTeli sisruliT aisaxa adamianis Sinagani sa-
myaro, sakuTari Tavis Zieba, msoflgancda, msoflSegrZneba,
ormagi kodireba, avtoris niRabi, interteqstualoba. naira
gelaSvilis mier danaxuli samyaro yovelTvis gulisxmobs
mis miRma arsebuls, amis dadasturebas warmoadgens misi
romani: `dedis oTaxi”, moTxrobebi: `serso”, `Cveneba (ana-
beWdi)”, `mivemgzavrebi madrids” da a.S.
guram doCanaSvilis moTxroba: `vater(po)loo anu aRd-
geniTi samuSaoebi” postmodernistuli prozis SesaniSnav
nimuSad iTvleba, sadac vxedavT avtoris niRabs, eseistur-
Teoriul CanarTebs, interteqstualur TamaSebs, metateqs-
tualur komentarebs, ironias da a.S. aq avtorma axle-
burad da sruliad gansxvavebulad warmogvidgina avtoris
roli da daniSnuleba, misi nawarmoebSi `Tanamonawileobis’’

196
mniSvneloba. xolo moTxroba `kaci, romelsac literatura
Zlier uyvarda~ interteqstualobisa da citaturobis ga-
moxatulebaa.
gansxvavebuli weris maneriT gamorCeuli qarTveli mwe-
ralia jemal qarCxaZe, romelic Temebisa da problemebis
Sesabamisad irCevs weris ama Tu im maneras. gansakuTrebiT
aRsaniSnavia, novela `dro”, sadac naCvenebia adamianis damo-
kidebuleba drosa da sivrcisadmi, swrafva Seucnoblisaken.
aseve novela `meTerTmete cneba”, sadac avtorma adamianis
ormagi saxe asaxa, nawarmoebSi `gube’’ ki avtorma cnobiere-
bis iseT siRrmeebSi moindoma SeRweva, romelzec adamianebs
saubari uWirT, esaa sxvadasxva sakiTxad ganzogadebuli
grZnobebi da SegrZnebebi. Tavisuflebisadmi swrafva, indi-
vidualobisadmi gamorCeuli midrekileba, sulieri gancda,
epoqis gamoxmaurebad Cndeba jemal qarCxaZis moTxrobaSi
,,igi”.
uaRresad mniSvnelovani adgili ukavia qarTuli li-
teraturis istoriaSi oTar WilaZis mTel Semoqmedebas.
avtori siaxleebs gvTavazobs da misi romanebi mkiTxveli-
saTvis amouwurav masalas warmoadgens adamianTa sulieri
msoflSegrZnobis Secnobisa da erovnul qartexilebSi gan-
zogadebuli sakacobriobo sakiTxebis ukeT gasaazreblad.
romanSi `gzaze erTi kaci midioda” cnobili argonavtebis
miTis interpretaciiT gadmocemulia mTeli saqarTvelos
realuri warsuli da awmyo. qarTul mwerlobaSi oTar Wi-
laZem pirvelma mimarTa cnobili miTis parodias. meore ro-
manSi `yovelman Cemman mpovnelman”, avtori qmnis xelovnur,
mxatvrul miTsa da miTemebs. teqstis polivalenturoba,
drois ganusazRvreloba, personaJTa ormagoba (realuri da
simboluri mniSvneloba) damaxasiaTebelia oTar WilaZis
prozisaTvis. mesame romanSi `avelumi”, romelic 1995 wels
gamovida, oTar WilaZe warmogvidgina teqstualuri gada-
farvebi, erTmaneTze gadawerili teqstebi, miTis Sinagani
agebulebiT gamoxatuli idumali komentarebi, monologis

197
forma, tradicia, arCevani, simboluroba, orazrovneba.
qarTul postmodernistul prozaSi gamoiyo Semdegi
mTavari Tvisebebi:
1. orazrovneba, ganusazRvreloba, ormagi kodireba.
2. siRrme da zedapiruloba erTdroulad, agreTve grZel-
deba pirovnulis waSla da adgils ikavebs mravali `me~.
3. warmoudgenloba, postmodernistuli literatura
eZebs sazRvars, zogjer irCevs `dumils~.
4. ironia.
5. istorizmi, citacia, citata... cnobili miTosuri
saxebis parodireba da realur, `miwier~ sinamdvilesTan
gaTanabreba, intepretaciis gansxvavebuli forma.
6. damaluli `Rimili~, ganwyobileba, qveteqstebi...
7. konstruqtivizmi, postmodernizmi konstruqcias uke-
Tebs realobas.
8. TamaSi, gaxsnili formebi, zogjer anarqia, moqmedebis
procesi.
9. ritorika.
Tanamedrove qarTul literaturas axasiaTebs Sinagani
Camwvdomi xma, ironia, mwerlebi qmnian sakuTar poetur
samyaroebs da Taviseburad wyveten pirovnebis yofnas am
samyaroSi, xolo maradiuli sakiTxi borotebisa da sikeTis
brZolisa erTnairad ergeba yvela mimdinareobis teqsts.
yvelasgan gansxvavebiT postodernizmi uaryofs erT `me”-s
da yuradRebas amaxvilebs mraval `me~-ze, Tavad avtori ki
am dros Tavisi `damxmare~ niRbis meSveobiT nawarmoebSi
warmoadgens axal, gansxvavebul `gmirs~.
postmodernistuli teqsti mxatvruli TvalsazrisiT
iTavsebs sxva literaturuli mimdinareobebis teqstisaT-
vis damaxasiaTebel princi pebs, Tvisebebs da amasTanave qmnis
axal, gansxvavebul formebs, Sinagan problemebs, romlebic
ukve iyo wamoWrili modernizmis pirobebSi, magram moder-
nizmma maTi gadaWra ver SeZlo. axalma drom Secvala nawar-
moebis `dro~ da `mdebareoba~, ar arsebobs `aq~ da `axla~,

198
mxatvrulma teqstma `yvelganmyofis~ mniSvneloba SeiZina.
mTavari atributebi: azri, warmodgena, moqmedeba _ orgvari
buneba azrisa: warmodgena winadadebebisa da atributi: moq-
medeba sagnebisa, winaaRmdegobrioba da zemoqmedeba _ gaxda
mniSvnelovani.
amdenad, XX saukunis meore naxevris qarTul proza-
Si warmodgenilia gansxvavebuli weris manera, gansxvavebu-
lad gamoxatuli azri, personaJebi, saxeebi, simboloebi,
gadafaruli azrebi, orazrovneba, ormagi kodireba da mra-
vali sxva mniSvnelovani Tavisebureba.

199
ЛЕЛА МИРЦХУЛАВА

ПОСТМОДЕРНИЗМ - ЛИТЕРАТУРА О ЛИТЕРАТУРЕ

ПОСТМОДЕРНИСТСКИЕ ТЕНДЕНЦИИ
В ГРУЗИНСКОЙ ПРОЗЕ ВТОРОЙ ПОЛОВИНЫ
XX ВЕКА

Искусство и культура являются одной из важнейших цен-


ностей. В искусстве заложено то вечное зернышко, которое в
разное время меняет вид и формируется в сфере конкретных
направлений: романтизм, реализм, символизм, модернизм,
авангардизм и т.д. В конце ХХ века появляется термин «постмо-
дернизм», как обобщающее понятие, которое объединяет в себе
протекающие в литературе и, вообще, в искусстве, мышлении
человека и его духовном мире процессы, которые проявляются
в определенном промежутке времени.
Протекающие в мире литературные процессы на рубеже ХХ-
ХХI веков поставили перед литературоведами вопрос изучить и
научно осмыслить те многоплановые задачи, которые породили
протекающие процессы. Новое литературное течение постмо-
дернизм, который хронологически возник после авангардизма,
является новым транскультурным феноменом, который явился
результатом взаимодействия философского мышления, лите-
ратурной мысли и текста. Примечательно, что непостоянство
литературных течений вызвано изменениями в историческом,
социальном, психологическом, эстетическом мышлении. Чaсто
справедливо отмечают, что постмодернизм есть литература о
литературе.
Актуальность темы. В конце ХХ века постмодернизм
охватил весь интеллектуальный мир, в этом отношении и Гру-
зия не была исключением. Постмодернизм, или любой худо-
жественный стиль, или эстетическое течение западного про-
исхождения, может интересовать, прежде всего, нас постольку,

200
поскольку он касается грузинской культуры, литературы, хотя
различия, конечно, существуют.
С 80-ых годов прошлого века в грузинской литературе
осложнилось выделение конкретного течения, изменились и
критерии оценки рассмотрения. Если же при беседе о том или
ином писателе с самого начала становилось возможным уме-
стить его творчество в конкретном литературном течении, то
на сегодняшний день сложно уместить в одну определенную
«рамку» таких современных писателей, как Гурам Дочанашви-
ли, Наира Гелашвили, Отар Чиладзе, Джемал Карчхадзе. Воз-
никшая в литературном контексте такая хаотичность, с одной
стороны, способствует появлению новых форм и сюжетов, ав-
тор уже не ограничивается рамками конкретного течения, но с
другой стороны, в этом огромном мире, где каждый писатель
предстаёт перед нами отдельно, где у каждого писателя иные
мнения, идеология или форма, читателю трудно ориентиро-
ваться, и здес, же возникает «необходимость» известной «ав-
торской маски» и двойного кодирования. Следует отметить,
что в постмодернистских произведениях почти всегда устанав-
ливается коммуникация между читателем и автором, и слож-
ность понимания не так бросается в глаза.
В работе представлен один из самых интересных и важ-
ных периодов последнего двадцатилетия ХХ века в исто¬рии
грузинской литературы. Показано отношение писа¬телей, от-
личающихся иной тематикой, художественным стилем или раз-
нообразием эстетического мышления к новому литературному
течению и их выражение в текстах. Особенно интересны 70-80-
ые годы, которые условно можно назвать «переходным» перио-
дом, когда характерные для различных течений свойства сли-
ваются друг с другом, возникает «хаос» в литературе, и именно
объединителя этого хаоса в одну «сферу» назвали постмодер-
низмом, как «элементом», соединяющим смысл и слово.
Цель исследования. Целью исследования является - пере-
дать происходящее в грузинской литературе, как отразились

201
эти процессы в творчестве современных грузинских писате-
лей. Особенно обратим внимание на литературу 80-ых годов
ХХ века, как на один из важнейших периодов.
Объект исследования. Объектом исследования в настоя-
щей работе являются особенности прозы Наиры Гелашвили,
Гурама Дочанашвили, Джемала Карчхадзе, Отара Чиладзе и их
новое литературное течение- постмодернизм. Грузинская пост-
модернистская проза в определенной степени слилась с пото-
ком мировой постмодернистской литературы, и для анализа ис-
пользованы исследования известных философов и теоретиков
постмодернизма, их суждения и сформулированные выводы и
результаты.
Метод исследования. В качестве методов исследования
использованы имеющиеся в мировом литературоведении дово-
ды и материалы о происхождении и развитии постмодернизма.
Главная основа постмодернизма заложена в философском мыш-
лении, что и подтверждают философские труды Ж. Ф. Лиотара,
Ж. Демза, Ж. Дерида, Р. Гватара, Р. Барта, Ж. Лакана. а также
теоретиков постмодернизма – И. Хасана, Ф. Джеимсона, Д. З.
Фокема, Дж. Малтера, Д. Лоджа и др. Элементы структурного
анализа «тема-текст» по Р. Барту, принцип «ризома» Ж. Делеза
и Р. Гватара. Всё это позволяет основательно сделать текстуаль-
ный анализ произведений авторов грузинского постмодернизма
в его национальном выражении.
Основные результаты исследования и научная новизна. В
работе предпринята попытка анализа произведений, в ранее
неизвестном ракурсе. В работе впервые изучены отечествен-
ные источники художественной системы грузинских текстов,
признанных постмодернистскими. На основании характерных
для постмодернизма процессов рассматриваются особенно-
сти прозы Наиры Гелашвили, Гурама Дочанашвили, Джемала
Карчхадзе, Отара Чиладзе. Научной новизной являются также
связи постмодернизма с мировой и грузинской литературой, их
художественное разнообразие и вариативность – сохранение

202
традиции, получение толчка от неё и другие важные вопросы.
В работе мы попытались провести грань между эпохой и лите-
ратурным течением; вообразить постмодернистическое миро-
воззрение, которое пытается вернуться к исходным понятиям
общечеловеческой культуры, а также стремление нового лите-
ратурного течения к созданию симуляционной реальности пу-
тем апелляции культурных кодов.
Введение. Во введении дается актуальность темы, цель,
предмет исследования, научная новизна, степень разработки
вопросов.
Последнее двадцатилетие XX века и начало XXI века явля-
ются одним из наиболее интересных и важных периодов в исто-
рии грузинской литературы с иной тематикой, художественным
стилем и разнообразием эстетического мышления. Особенно
интересны 70-80-ые годы, которые условно можно назвать «пе-
реходным» периодом, поскольку характерные для различных
течений свойства слились между собой, возник хаос в литерату-
ре и «объединителя» этого хаоса в одну «сферу» назвали пост-
модернизмом, как «элементом», соединяющим смысл и слово.
Постмодернизм начинает формироваться в мировой лите-
ратуре со второй половины XX века. В этом отношении Гру-
зия также не была исключением. Создавались характерные для
постмодернизма тексты, произведения, но сам термин – «гру-
зинский постмодернизм» - появился к концу XX века, как эсте-
тический феномен. К этому времени осложнилось выделение
конкретного течения. Изменились критерии оценки и обсужде-
ния. Возникшая в литературном контексте такая хаотичность, с
одной стороны, способствовала появлению новых форм и сю-
жетов, что уже не ограничивает автора. В этом огромном мире
каждый писатель представлен отдельно и у каждого писателя
иное мнение, идеология или форма.
В литературоведении проводят грань между эпохой-
постмодерном и литературным течением-постмодернизмом. К
эпохе постмодерна существует неоднородный подход, посколь-

203
ку его часто признают незавершенным модерном. В услови¬ях
постмодернизма писатель оказался в совершенно ином, сво-
бодном «пространстве»: свободные формы, действие, неопре-
делённость, ирония, интертекст, двойное кодирование, письмо,
небольшая история, нагруженные неожиданностями простран-
ства ... Главным и важным стал «текст» - «мир, как текст» и
«создание, как текст». Текстологическим анализом стало воз-
можным отразить психологическое состояние человека в но-
вой эпохе, найти его внутренний и духовный мир, его роль и
место; художественные произведения не подчиняются уста-
новленным ранее правилам, становится возможной свободная
интерпретация; в тексте величайшее место занимают ассоциа-
ция, двусмысленность, символизм.
Постмодернистские произведения часто представлены как
коллаж гетероклиматических элементов без всякой гармонии.
Непостоянство, совмещение и даже слияние жанров создают
однообразный хаотичный фон. В произведениях меняются тек-
сты различных жанров: вестерн, средневековая эпопея, сказка,
водевиль; коллаж в такой форме использует и модернизм, но
отличие в том, что в последнем он использован для восприя-
тия сложности реальности, а постмодернизм – для достижения
эффекта контраста и дистанции. Постмодернизм разрушает ие-
рархию между элитарной и популярной культурой и приобре-
тает способность к объединению её в одну сферу, одним из яр-
ких примеров которого является слияние искусства и рекламы.
Здесь же следует отметить повесть Наиры Гелашвили «Показ
(отпечаток)», где автор из канцелярских документов, записей и
заявлений создал весьма интересные и важные постмодернист-
ские произведения. В этих «заявлениях» лучше всего видны
место и отношение человека к среде, его внутреннее «Я».
Постмодернистская эпоха признана кризисной эпохой.
При этом стёрта грань между трагическим и комическим, идёт
девальвация ценностей. Автор – постмодернист, в отличие от
писателя – модерниста, пытается иронизированно представить

204
свою «игру» и встретить недоверие, иронию читателя, подоб-
ные чувства к собственному тексту не скрывает и сам. Свобода
в своей игре, это именно тот приоритет, который не характерен
для модернизма, однако является одним из важных «орудий»
постмодернизма. Постмодернизм интересуется и теми принци-
пами, которые ценит модернизм, но только настолько, насколько
он увлечён готовыми возможностями игры.
Постмодернизм (лат.modernius – «современный», пост по-
следующий») является течением, которое возникло в филосо-
фии и культуре конца XX века. Постмодернизмом в начале на-
зывали архитектурное течение, которое отказалось от условно-
сти модернизма и начало поиски новых форм. Он характеризу-
ется возвращением к эклектизму декораций, мотивов прошлого.
Термин в дальнейшем был использован в истории искусства и
литературы для обозначения более общего течения; а в 70-80-
ых годах он стал общеэстетическим феноменом западной куль-
туры. Характерным признаком является специфический способ
оценки мировосприятия, мироощущения и познавательных воз-
можностей, его место в окружающем мире. Одним из основ-
ных опознавательных признаков является интертекстуальность
текста. Характерны двойное кодирование стиля, нагруженные
неожиданностями пространства, эклективность, символич-
ность, до сих пор неизвестные стороны интерпретирования и
т.д. Текст отличается обилием реминисценций, иллюзий, цитат,
пародий. Для постмодернистского текста характерными стано-
вятся: фрагментность, реальность, слившаяся с ирреальностью,
глубина и поверхность.
Постмодернизм признает все формы недостоверными, идеи,
хотя симулирует их (Жан Бодриар – «Симулянтка и симуляция»)
и устанавливает свои нормы; уже не опирается на произошед-
ший прецедент и опережает реальность (Умберто Эко – «имя
розы»).
Молчание, возникшие в грузинской литературе после мо-
дернизма во II половине XX века, «приятно нарушили О. Чи-

205
ладзе, Г. Дочанашвили, Ч. Амиреджиби и другие грузинские
писатели. Они совершенно по-новому представили нам роль
человека, его мировосприятие, внутреннее чувство к внешне-
му миру. У них будто бы окончательно были сняты те рамки, в
которых был уличен писатель-модернист и чувством свободы
заполнил как автора, так и читателя.
К концу прошлого века постмодерн охватил весь интел-
лектуальный мир. Примечательны выступления студентов во
многих странах Европы в 60-ых годах, где они восстали против
неэффективного, устаревшего, политического и социального
режима. Стало необходимым изменитъ не только политику, но
и вообще порядок устаревшего модернистского существова-
ния, подходы и приоритеты. Когда мы беседуем о грузинской
литературе второй половины 70-80-ых годов XX века, о ее раз-
нообразии, формировании нового литературного течения, то
здесь следует принять во внимание то положение, которое су-
ществовало в Грузии в 80-ых годах. Поскольку касаемся твор-
чества писателей 70-80х годов, то в этом отношении интересна
и важна проза О. Чиладзе, Г. Дочанашвили, Н. Гелашвили, Дж.
Карчхадзе и их особенность. Это важный переходный «этап»
на пути формирования и утверждения грузинского постмодер-
низма.
С 60-ых годов XX века стало заметным то, что существую-
щие раньше литературные течения исчерпали свои функции.
Изменяются и исчезают моноцентральная идеология, фило-
софия, религия, начинают формироваться новые человеческие
ценности. При этом появляется необходимость создания ново-
го транскультурного феномена, который сам по себе предпо-
лагает диалог, отношение человека к среде, его внутреннюю
и духовную сущность. «Постмодернизм» стал следующим за
«модернизмом» этапом развития, он заменил модернизм, как
идеологию. Постмодернизм часто отождествляют с направле-
ниями, характерными для различных предшествующих ему
течений и выражающими их такими, как структурализм, аван-

206
гардизм, деконструктивизм. Он происходит от слова «модерн»
и, как известно, modern – модерн означает новое время, совре-
менность.
Постмодернизм образовался в недрах модернизма, как его
отличительный «вид», его «противоположное» направление.
По заявлению известных литературоведов Жана Франсуа Лио-
тара и Вольфганга Вельша –постмодернизм сначала противо-
стоит, а затем уравнивается к модернизму и встает напротив.
Величайший теоретик постмодернизма Ж. Ф. Лиотар отмечал,
что постмодернизм с 1950-ых годов начинает формироваться и
занимает место «преступлением», «разрушением» модерна, он
становится постсовременностью. По мнению Лиотара, не толь-
ко постмодерн конкурирует с модерном, но также и классика.
Должна завершиться «история», в контексте которой был бы
осмыслен выход человечества из исторического времени «ко
времени мифов».
Происхождение термина «постмодерн» вызвал спор в на-
учной литературе, некоторые считают его произошедшим из
сферы искусства (он впервые был использован в живописи в
Англии в 1870 году), некоторые считают термин, пришедшим
из литературы, а некоторые - из архитектуры. В философии он
был использован в 1979 году известным французским ученым
Ж. Ф. Лиотаром. Литературное понятие распространилось на
архитектуру, живопись, социологию, философию. В 70-ых го-
дах XX века уже существовало мнение о том, что этот период
был именно вершиной постмодернизма. Раньше всех этот тер-
мин появился в 1917 году в книге Рудольфа Панвица «Кризис
европейской культуры», где он впервые беседует о постмодер-
нистских людях; затем это слово появляется уже у испанского
литературоведа Федерико де Ониса в 1934 г., где он отметил,
что «постмодернизм» является промежуточной (1905-1914) фа-
зой, которой предшествовал «модернизм» (1896-1905), в даль-
нейшем – в реализованной в «ультрамодернизме» (1914-1932),
обновленной и усиленной форме. У Фредерико де Ониса пост-

207
модерн является коротким периодом между первым и вторым,
более усовершенствованным модернизмом. Позднее, постмо-
дерн зафиксирован в 1947 г. У Арнольда Тоинби в «Постиже-
нии истории», где «постмодерн» означает «нынешнюю фазу»
западноевропейской культуры.
По замечанию ученого Клемена Гринберга «пост», «пост-
модерн» на сегодняшний день можно понять во временном хро-
нологическом смысле. То, что следует за чем-то, есть «пост» в
отношении последнего, но это не адекватный путь использова-
ния «постмодерна». Он предполагает или подразумевает такое
искусство, которое с точки зрения стилистического развития
следует за модерном, отбрасывает, замещает его.
Ключевая основа постмодернизма заложена в философ-
ском мышлении, что и подтверждают философские труды Ж.
Ф. Лиотара, Ж. Делеза, Ф. Гватара, Р. Барта, Ж. Лакана, а так-
же теоретиков постмодернизма И. Хасона, П. Джеимсона, Д. В.
Фокема, Дж. Мальтера, В. Лоджа и др.
В современной литературной критике пост¬структурализма
и деконструктурализма он характеризуется, в первую очередь,
как попытка выявления определенного мировозренческого ком-
плекса эмоционально-окрашенных представлений на уровне
организации художественного текста. Основные понятия, ко-
торыми оперируют сторонники этого направления, - это «мир,
как текст» и «сознание, как текст», интертекстуальность, «кри-
зис авторитетов» и эпистомологическое сомнение, авторская
маска, двойной код и «пародийный модус изложения», пастиш,
противоречивость изложения и дискретность, фрагментность
(нонселекции), «спад коммуникации» (или, в общем плане –
усиление коммуникации), метаповесть.
Признак, который отличает постмодернизм от модерниз-
ма, можно понять как – «субъект» и «объект», «индивидуаль-
ность» и «реальность», «автор» и «история» Постмодернизм
показывает их «маску», вопрос авторства, оригинальность,
правду, реальность. Возникают также симулированная реаль-

208
ность, осмысленное использование цитат, будто оживает сред-
невековая анонимность, в тексте важнейшее значение имеют
признаки, цитаты, культурно - информационные коды. Модер-
нистская трагедия между личностью и обществом заменяется
трагедией между сознанием и реальностью.
Как отмечает в своей статье русский ученый О. Б. Вайн-
штейн, дословно значение «постмодернизма» – «пост-
сов¬ременность» или после модернизма предполагает само по
себе два признака; с одной стороны, постмодернизм - постсов-
ременность..., с другой стороны, сам термин «постмодернизм»
указывает на связь с модернизмом и необязательное отмежева-
ние от него.
В постмодернистских произведениях важнейшими вопро-
сами являются образ автора, маска автора; здесь не укрепляет-
ся коммуникация почти ни на одном уровне изложения: между
персонажами, между текстом и читателем, между реальным
автором и читателем; единственная пара, согласованность ко-
торой поставлена под сомнение, это маска автора и читателя,
между которыми обязательно будет установлена коммуника-
ция в процессе чтения. Маска автора предполагает рефлексию
автора, процесс его создания в самом тексте. Этим путем по-
ступает в постмодернистскую повесть торило – эссеистиче-
ский поток... На него возлагается организующая функция.
Известные ученые Мишель Фуко и Рональд Барт исчер-
пывание традиционного понятия автора отметили «исчезно-
вением автора» и самой «смертью автора». Русский критик
Андрей Цуканов отмечает, что постмодернизм- это в общем
философия, которая пытается своим анализом дать ответ весь-
ма широкому спектру проблем, определяющих сущность на-
шей эпохи. Постмодернисты Запада создали предупредитель-
ную концепцию, т.н. «смерть объекта» или полное отношение
человеческого мышления к идеологии. Здесь можно говорить
о смерти человеческого «Я».
Французский ученый Жак Дерида в 1967 г. опубликовал

209
книгу «О граматологии», где отметил, что ничего не суще-
ствует без текста, т.е. все- текстовое, и ничего не существует
без текста. По мнению известного теоретика Рональда Барта:
«Текст –это не прямолинейная цепочка слов, которая выража-
ет единственную, определенную теологическую точку зрения
(«сообщение» автора – Бога ), а многомерное пространство,
где между собой сливаются и диспультируют отличные пись-
ма, из которых ни один тип не является исходным»...
Постмодернистский текст состоит из предложений, кото-
рые имеют «смысл». А смысл, по замечанию Делеза, это бес-
телесный, сложный и неопределенный «предмет», в котором
сосредоточены общественные и конкретные явления. Извест-
ный ученый Ж. Делез пытается создать мир смысла, который
имеет способность «шизоанализа», для него творец, пациент,
врач –это соединение цивилизации с «развратной» цивилиза-
цией. Он делает акцент на явление, что творец является самым
удивительным диагностиком.
Шизофреническое состояние новой эпохи отмечает и
Джейсон. По его мнению, у шизофреников нет собственной
индивидуальности; все их мышление составляет «Я» и «Мое»,
времени нет, он обречен жить в вечном настоящем. Он обра-
щается также к термину «пастии». По-французски «Pastishe»
- означает подражание, имитацию. «Пастии» включают в себя
несколько свойств: 1)отношение текстов (жанровый, стили-
стический и т.д.) в условиях отсутствия семантических или
аксиологических приоритетов; 2) метод организации текста,
как программы эклектической конструкции, отличных семан-
тических, жанрово-стилистических и аксиологических фраг-
ментов, отношения между которыми нельзя представить как
определение.
Следует отметить, что при анализе искусства модернизма
все его теоретики указывают: пародия здесь видоизменяется
и оснащается новой функцией по сравнению с традиционной
литературой. Постмодернизм принимает все формы, идеи,

210
недостовернa, симулирует их и устанавливает свои нормы, уже
не останавливается на произошедшем прецеденте и опережает
реальность. Согласно Л. Фильдеру, писатель – постмодернист
- «двойной агент», «находящийся в наслаждении, как в обста-
новке технологической реальности, а также в сфере чуда», го-
товый для перемещения в миф или эротизированное простран-
ство.
Итальянский исследователь Умберто Эко еще до утвержде-
ния термина «постмодернизм» в 1958г. на XII Международном
философском конгрессе отмечал, что необходимо рассмотреть
«открытый текст», если эти произведения откликаются на тре-
бования современного мира. «Открытые» произведения созда-
ют модель собственного мира, и при этом создается впечатле-
ние «постоянно новой глубины».
Одним из важных признаков постмодернизма является
интерпретирование. Фольклорный «сюжет» существует на
двух разных уровнях: с одной стороны, здесь представлены
реализация-передача кода, которые, в сущности, интерпрети-
руют этот же код, с другой стороны, «перепись».
Одной из практик постмодернизма является деконструк-
ция. Современный текст нагружен аллюзиями, а отмежевание
аллюзии требуется от желающего понять текст. В тексте пере-
секаются старые и новые мысли, сливаются между собой по-
нятия «собственное» и чужое, а для лучшего познания текста
необходимо правильно прочесть его, расшифровать, что слу-
жит именно деконструкции. Известный французский ученый
Жак Дерида деконстрирует традиционную двойную оппози-
цию. Он хочет ослабить сопротивление членов двойной оп-
позиции и показать относительный характер их противостоя-
ния. Например, “иерархия» и «анархия», один без другого не
сможет существовать, «иерархия» существует только на фоне
«анархии».
Деконструкция, как теория литературы, явление, противо-
положное структурализму, - отмечает детский критик Пил Де-

211
ларуп, – структуралисты рассматривают текст как структуры,
несущие значение, а деконструктивисты ищут такие элемен-
ты, которые дают возможность разрушать структуры.
По мнению ученого Л. В. Карасева, для того, чтобы Дери-
да или Делез могли проявить свой талант, они должны были
разрушить «строение» структурализма, внедрение нового
требовало разрушения старого, без которого не создалась бы
интертекстуальность... У деконструкции есть и второе, глав-
ное значение: у него должно быть то, что должен деконструи-
ровать, а то процесс разрушения и не потребуется.
Деконструкция оголяет основу текста, так сказать, по-
полняет самосознание, вносит в любой канонический текст
момент удвоения, саморефлексии. Наиболее радикально
наст¬ро¬енные литературоведы даже заявляют, что текст без
интерпретации – ничтожество: «Не существуют тексты, су-
ществуют интерпретации».
Постмодернизм хронологически следует за авангардиз-
мом, но в отличие от него, к старым текстам обращается так,
как к «авторитетам». В нем обилие реминисценций, аллюзий,
цитат, пародий. Используются справочные, и даже канцеляр-
ские тексты. Эта особенность называется интертекстуализ-
мом. Интертекстуализм является единственной формой, в
которой в постмодерне возможно существование общих свя-
зей, каждый текст пишется другими текстами, здесь действу-
ет зависимость нонселекции (отказа от отбора) автора. Тер-
мин «ин¬тертекстуальность» внесла И. Кристьева, теоретик
пост¬мо¬дернизма, этот термин – основной среди средств
анализа художественных творений постмодернизма. М. Бах-
тин заметил, что искусник, кроме действительности, имеет
дело также с предшествующей и современной литературой, с
которой он ведет постоянный «диалог». «Диалог» здесь пони-
мается как борьба писателя с существующими литературны-
ми формами. Идею «диалога» Кристьева разъяснила в чисто
формальном смысле, как диалог текстов (только ограничен-

212
ные сферой литературы), т.е. «интертекстуальность»...
Сквозь призму интертекстуальности мир предстает как
огромный текст, в котором всё уже было сказано когда-то...
Для Р. Барта любой текст – своеобразная «эхокамера», а для М.
Рифатера «анализ препозиций других текстов», поэтому «сама
идея текстуальности неотделима от интертекстуальнос¬ти и
основывается на ней». Интертекстуальность в тексте означает
«соучастие» двух или более текстов, что выражено цитатно-
стью, цензурностью, ложными цитатами, «ущемлением» клас-
сического текста, метафоризацией текста, историзмом, деми-
фологизацией и т.д.
Существует различие между цитатой и цитацией. Цитата с
внесенными в произведения кавычками или без кавычек явля-
ется использованием «чужого» слова для развития мысли все-
го романа, а цитацию должны понимать как процесс внесения
чужого слова, осуществленного в непрямом сказании. Автор
вносит цитаты для создания новой «семиосферы» и пытается
сохранить устойчивую напряженность между словами «соб-
ственный» и «чужой». А цитация - это явление, при котором
автор для выражения своей мысли обращается к тексту «чужо-
го», исходя из этого, существует противостояние между двумя
авторами, двумя текстами.
Появился довод о том, что восприятие текста возможно
не только на уровне фабулы, но и на уровне семиотики. В ре-
зультате этого выделились три вопроса: а) при изучении лите-
ратурных текстов II половины XX века следует отличать друг
от друга эпоху и литературное течение («постмодерность» и
«постмодернизм»); б) новое литературное течение стремится
к созданию симулятивной реальности путем апелляции к куль-
турным кодам; в) постмодернистское мировоззрение пытается
возвратиться к понятию общечеловеческой культуры.
Таким образом, выделим постмодерн, как эпоху, и, пост-
модернизм, как литературное направление. Его первейшая
разновидность связана со многими вопросами модернизма.

213
Он отличается и создает контраст с ним. Если для модернизма
характерны романтическое отношение, закрытые формы, цель,
замысел, иерархия, мастерство, логос, образец искусства, за-
вершенные произведения, дистанция, творчество, тотальность,
синтез, действие, жанр, граница, семантика, парадигма, мета-
фора, селекция, корни, глубина, интерпретация, направление,
вопрос, большая история, паранойя, метафизика, определен-
ность, то постмодернизм в его противоположных формах при-
нимает совершенный вид, например, он определяется следую-
щими формами: пара физика (дадаизм, открытые формы, игра,
случай, анархия, неопределенность, молчание, процесс дей-
ствия, самодеятельность, деконструкция, антитезис, исчезнове-
ние, текст (интертекст), риторика, синтагма, метонимия, комби-
нация, ризома (поверхность), отличная форма интерпретации,
т.н. неверное, непрямое значение, неопределенность, письма,
небольшая история, шизофрения, ирония, пасти и т.д. Т.е., пост-
модернизм считается творением такой культуры, у которой нет
абсолюта, точных определений или основ; для постмодернизма
характерны плюрализм взглядов и отличительность: будто бы
мышление утратило способность и веру в то, что мир способен
познать. В общем, мышление утратило приоритет, и интуиция
вернула свои права. Исчезла необходимость отдавать предпо-
чтение традиционному, старому, архаичному.
Возникновение постмодернизма в западной литературе
было связано с процессами деконструкции высокой иерархи-
ческой культуры модернизма. В русской и вообще советской
литературе развитие постмодернизма было связано с более
сложными вопросами. Литература советского периода не была
монолитна, она была обусловлена и отличалась различными
формами и свойствами. Здесь сохранился авангард и даже су-
ществовал вариант «натуральной школы» предыдущих веков. В
условиях жесткой цензуры развитие литературы было связано
со сложными процессами, поэтому её изменения были связаны
также с определенными проблемами, но теория интерпретации

214
стала одинаково приемлема для всех здравомыслящих творцов,
внесенной постмодернизмом по-новому. Для начала мы стал-
киваемся с более интерпретированными текстами, цитатами
или цитациями.
Грузинский постмодернизм отличается от западного пост-
модернизма. Несмотря на то, что первые его признаки появи-
лись в 70-ых годах, все же, как литературное течение в грузин-
ской действительности оно формировалось вплоть до конца
ХХ века. С 70-ых же годов встречается двойное кодирование,
интертекстуальность, цитация, децитация, «исчезновение ав-
тора», по словам известного ученого Р. Барта: «факт «смерти
автора». Здесь первооткрывателями будут признаны Н. Гелаш-
вили, Г. Дочанашвили, О. Чиладзе, Д. Карчхадзе и др. В их
произведениях явно встречаются открытые формы, риторика,
комбинация и т.д., т.е. все те свойства и особенности, которые
характерны для постмодернизма.
Основанием для появления постмодернизма в грузинской
литературе признана неопределенность собственной личности,
сущности «Я».
Полную и прямую интерпретацию мифа не признает пост-
модернизм, в то время как автор просто «заимствует» и интер-
претирует миф, но если у него показан не фетишизм, выражен-
ный в отношении мифа при модернизме, а его пародирование,
показ реального лица, то он может быть признан не простой ин-
терпретацией, а цитацией. Одной из особенностей грузинской
постмодернистской прозы можно признать и это, и примером
могут служить замечательные романы Отара Чиладзе.
Авторы обращаются к цитации, интерпретации, историзму,
наряду с известными фактами и личностями, они создают но-
вые лица и при этом сохраняют индивидуальность. Отражение
настроя и свободы в грузинской литературе, характерных для
постмодернизма, не является удивительным, хотя идентичность
существующих в различных странах течений вовсе не обяза-
тельна. Причём, постмодернизм является такой идеологией, ко-
торая не признает границы и представляет собой осмысленное
215
отношение текста к мышлению. Следует отметить, что пост-
модернизм - есть новое литературное течение, которое являет-
ся транскультурным феноменом, результатом взаимодействия
философской и литературной мысли, текста и мышления, и
при этом является выражением свободной мысли и формы,
именно подходящим выражением того «хаоса», который воз-
ник к концу века не только в искусстве, но и во всем мире.
Несмотря на то, что постмодернизм, как течение, и пост-
модерн, как эпоха, ещё не полностью изучены, возникло мне-
ние о том, что после американской трагедии 11 сентября 2001
года завершилась эпоха постмодерна, например, Вильгельм
Шмидт считает, что «эта эпоха уже не может быть» постмо-
дерном, это будет следующий за ним период. Зураб Карумадзе
также считает, что «завершилась эта игра, которая создавала
абсолютно идеальные копии выдуманных оригиналов: завер-
шилась онтологическая эквилибристика на верёвке, натянутой
между действительным и сочиненным: завершилось скитание
по открытым системам двусмысленных и неопределенных
признаков, как по лабиринтам, но завершилось ли течение, го-
ворить об этом пока ещё рано, поскольку ещё создаются бле-
стящие образцы постмодернистской прозы как в грузинской,
так и в зарубежной литературе.
Глава III. Двойное кодирование и цитата, как опреде-
лительный признак постмодернизма в прозе Н. Гелашви-
ли. Одним из важнейших образцов грузинской постмодер-
нистской прозы 80-ых годов ХХ века является проза Наиры
Гелашвили. Читатель встретил с интересом Появление совер-
шенно новых форм и стиля в грузинском литературном про-
странстве. Утвержденные модернизмом «рамки» были разру-
шены и совершенно по-новому были представлены человек,
его сущность, его мир. С 80-ых годов ХХ века начинают выхо-
дить в свет повести и романы Наиры Гелашвили. Ассоциации,
подтексты, символичность, метафоризация этих произведений
подтверждают наличие и развитие постмодернизма в грузин-

216
ской литературе.
Основа грузинского постмодернизма связалась с неопреде-
ленностью личности, её сущностью и «Я».
Мир Наиры Гелашвили всегда подразумевает существую-
щее за ним «другое мнение», в нём обильно скрыты мнения,
подтексты. Особенность творчества Наиры Гелашвили броса-
ется в глаза, писательница блестяще описала внутренний мир
человека, она в полной мере осмыслила поиски человеком са-
мого себя, одиночество. В 1981 году печатается повесть «От-
правляюсь в Мадрид», в которой показано отношение человека
к среде. Конфликт Сандро Личели и отрицание существующе-
го, стремление к одиночеству, его внутренняя боль, жизнь ил-
люзиями отличает его от других людей, от друга детства вра-
ча. Полёт мечтателя Сандро в Мадрид и прилет туда является
единственной светлой точкой в его жизни. Сам же удивлен, что
только в Мадриде он чувствует себя как в собственном доме:
проходит время, жизнь меняется, иллюзия рушится и после
операции аппендицита, Сандро чувствует пустоту, у него будто
бы «отрезали» Мадрид.
В творчестве Наиры Гелашвили, герои её романов или по-
вестей, будто постоянно испытывают одиночество и поэтому
ищут суть, свей сущности в иллюзиях, мечтах. Но основа их
боли никогда не является одномерной и она носит тотальный
характер, она переживает как уравновешенный элемент вну-
тренней жизни, мышления, чувства. В постмодернистской ма-
нере выполнена повесть «Серсо», написанная в 1982 году, где
речь идёт о кукле Марианне, влюбленной в маленького мальчи-
ка. Рассказ «Фотограф» передаёт в первом лице и подчеркива-
ет особенность запечатленного на фотообъективе мира. Наира
Гелашвили в условиях современной цивилизации ищет путь
постижения древнейших проблем, поскольку известно, что с
конца начинается начало, из пепла рождается суть истины.
В конце ХХ века в литературе снова видна модернистская
проблема агрессивности внешнего мира, но на этот раз эта

217
агрессия замаскирована пародированием, ироническим отно-
шением, невозможностью коммуникации или молчанием. На-
рушена связь человека с Богом, с самим собой, внешним миром
и литературный текст стал той возможной «средой», которая
подчиняется авторской воле и восстановление коммуникации в
художественной реальности или невозможность диалога зави-
сит от неё. В 1984 году в «Мнатоби» печатается постмодернист-
ская повесть Наиры Гелашвили «Показ (отпечаток)», где автор
совершенно «странно» выразила трагическую историю одной
семьи. В повести цитированы до пятидесяти документов. Это
странный прозаический текст, выполненный в необычной для
грузинской литературы манере. Как отмечает грузинский уче-
ный Л. Брегадзе: «Читаем «Показ» и происходит что-то стран-
ное: это сухие, шаблонные, составленные в канцелярском стиле
образы, попавшие в эту среду (художественные произведения),
неожиданно вызывают необычную эмоциональную силу, при-
чиной тому является двойное кодирование».
Одним из характерных признаков постмодернизма являет-
ся система двойного кодирования. При знакомстве с постмо-
дернистскими произведениями читатель благодаря опыту уже
знает, что щедрое и бессистемное (новое понятие «ризома»)
использование различных текстов автора преследует скрытую
цель. Для реципиента восприятие без эстетической подготовки
невозможно. В повести Наиры Гела¬шви¬ли различные доку-
менты описаны без комментариев, один за другим. Произведе-
ние начинается с «истории родов», а затем размышления, пе-
реживания больной Нино Лабадзе, ожидание рождения новой
жизни. Затем снова медицинские справки: «консультация тера-
певта», «история новоро¬жден¬ного» и здесь же «старая книга,
с печатью библиотеки: №100, «цитаты», которые мы встречаем
в различных частях произведения».
В произведениях важное место занимает полемика между
автором и читателем, где явно видна «маска автора», а затем
автор вовсе исчезает, что, по словам Барта, является именно од-

218
ним из важнейших свойств постмодернизма. «Изгнание автора
(согласно Брехту, здесь можно говорить о настоящем «отчуж-
дении» - автор уменьшается и как небольшая фигура виден он
на литературной «сцене») – это не только исторический факт,
или эффект письма: благодаря ему основательно меняется весь
современный текст». В полемике повести, развернутой между
читателем и автором, выражены и «маска» автора, и постмо-
дернистское мироощущение, и ирония.
В произведениях мы часто встречаем «если», автор ирони-
зирует сведенную до абсурда формулу: «Если бы это не было
бы так!»...
Литературный текст - это нечто продуманное противо-
поставленными интонациями, независимыми друг от друга,
именно поэтому необходимо «тщательно прочесть» его, однако
как заключает Миллер: «Любой художественный текст, как бес-
конечная игра несовместимых и противопоставленных знаний,
не определен и не установлен, поэтому каждое чтение ошибоч-
но (не существует одностороннего прочтения)».
Путь поиска сущности мироощущения людей, описанного в
повести Наиры Гелашвили, самих себя, душевная боль, печаль
ещё более оголены и обострены в её романе «Комната матери».
Процесс самоутверждения очень мучителен и противоречив. В
романе отражена социально-духовная действительность, про-
веденная сквозь духовную призму главного героя. Главного
героя романа будто бы изгоняют из общества охвативший его
страх, одиночество, отчуждении, упразднение духовной опоры,
однако мир в каждом индивиде своеобразен. Люди будто бы
охвачены чувством лишнего, чувством сиротства. Даже любовь
воспринята пародийно, поскольку внешняя красота показная,
не имеет силы, люди чувствуют только боль и печаль, почти все
персонажи чувствуют одиночество и их духовный кризис уко-
ренен именно в прошлом и предках. В произведениях довольно
широкий путь открыт переживаниям, ассоциациям, событи-
ям прошлого, поэтому время, пространство и действие почти

219
ограничены ещё больше, и духовному миру каждого персонажа
придается важнейшее значение. Постмодернизм с особым вни-
манием относится к тексту любой исторической эпохи, будь то
целый, большой текст или одна небольшая цитата или фраза.
Текст для постмодернизма является единственным конкретным
объемом, с которым они готовы «иметь дело», как заявляет гру-
зинский ученный Л. Брегадзе,- из этого видно необычное изо-
билие «цитат, иллюзий, реминисцинирования, выполненных
оранжированием или пародированием пассажей в постмодер-
нистском опусе... Цитированным может быть любой текст – и
художественный, и научный, и юридический, и политический,
и справочный, и канцелярский – эти особенности постмодер-
низма называют интертекстуальностью. Роман Наиры Гелаш-
вили и вся её проза являются «сотканным из цитат текстом»,
для него характерны интертекстуальность, двойное кодирова-
ние, цитация или цитата и характерные для других постмодер-
нистских произведений свойства.
Наира Гелашвили показывает боль, вызванную опасностью
потерять человечность в этом мире, у человека нет своего лица
и мышления, сведенного до отрицания существования. Первей-
шего Бога, развращает личность и ведёт её к завершению. Хотя
есть надежда, что из пепла рождается начало. Именно такая на-
грузка у Базалетского озера, как символа свободы, надежды, бу-
дущего. С конца должно начаться начало, вода является именно
символом этой бесконечности.
Значение главного героя романа Наиры Гелашвилил «Ком-
ната матери», Матвея формируется и устанавливается с учетом
значений Георгия, Энди, матери, отца. Таким путем происходит
углубление значений персонажей. Автор создал совершенно
отличные персонажи, которые переживают духовный кризис и
не могут устанавливать связь друг с другом. Сомнения и не-
доверие делают невозможным взаимопонимания. Ироническое
отношение друг к другу вызывает нарушение коммуникации и
разрывается та цепь, которая соединяет персонажей.

220
Писательница создала в романе органическую целостность
прошлого и настоящего, где действие и время максимально
ограничены, но широкий путь прикрывается переживаниям,
ассоциациям, событиям прошлого, а все ещё больше обостряет
картину девальвация духовных ценностей. Метафорным фина-
лом романа Наира Гелашвили подчеркнула главную формулу:
к обновлению путем самоотрицания, тот духовный кризис,
который возникает на основании недоверия и боли, должен
исчезнуть, и вместо него должны утвердиться новые чувства.
Духовное поражение Матвея является вестником рождения но-
вой морали. Он отправляется ко дну Базалетс¬кого озера, где
пытается найти спасение.
Таким образом, Наира Гелашвили в своем творчестве бле-
стяще показала духовный мир человека, человеческие чув-
ства. Боль, страх, отчуждение, недоверие, утрата свободы сами
по себе вызывают нарушение нравственной целостности как
одной конкретной личности, так и всего общества. Будто бы
сначала должно завершится «что-то» для того, чтобы снова
сначала началась жизнь, автору удаётся объяснить и показать
всё это в условиях современной цивилизации. Выраженные в
романе подтексты, символичность, мет афоризма, ассоциатив-
ность ещё раз подчеркивают существование и развитие пост-
модернизма в грузинской литературе. Главнейшие опознава-
тельные признаки постмодернистской прозы Наиры Гелашви-
ли – это интертекстуальность и эссеистичность, здесь виден
образ цитирования, аллюзии, пародии, иронии, рениисцени-
рования, двойного кодирования. В самом постмодернистском
тексте дана рефлексия на сам текст.
По желанию автора частью художественного текста стано-
вится то, что до сих пор оставалось за текстом. По словам из-
вестного критика Барта, в любом изложении переплетены раз-
личные коды, которые у читателя развивают нетерпение для
того, чтобы он до конца постиг нюансы мысли.
Глава IV. Постмодернистские тенденции в рассказах

221
Гурама Дочанашвили. С 80-ых годов прошлого века в грузин-
ской литературе осложнилось выделение конкретных течений;
если раньше при беседе о том или ином писателе с самого нача-
ла происходило помещение его творчества в «рамки» конкрет-
ного литературного течения, то на сегодняшний день помеще-
ние таких современных писателей, как Отар Чиладзе, Джемал
Карчхадзе, Гурам Дочанашвили в конкретные направления до-
вольно сложный вопрос. Возникшая в литературном контексте
такая хаотичность с одной стороны, способствует появлению
новых форм или сюжетов, приоритетности текста, не ограничи-
вает автора признаками конкретного течения, но с другой сто-
роны, в том огромном мире, где каждый писатель представлен
отдельно как творец и носитель отличной мысли, идеологии
или формы, читатель затрудняется сориентироваться в творче-
ском «лабиринте», хотя разнообразие и свобода выбора делают
более привлекательным изучение и ознакомление с современ-
ными писателями.
В грузинской литературе 80-ых годов ХХ века важное ме-
сто занимает творчество Гурама Дочанашвили. Для его прозы
характерны подтексты, двойное кодирование, ассоциации: соз-
данные писателем образы являются выражением мировосприя-
тия, мироощущения человека, утверждение его места в окру-
жающем мире.
Бесспорным является тот факт, что с самого начала творче-
ства Дочанашвили мы встречаем характерные для постмодер-
нистской прозы свойства, но поскольку в настоящее время мы
рассматриваем его два рассказа: «Ватер(по)лоо и восстанови-
тельные работы» и «Человек, который любил литературу», то
внимание обострим на два основных выражения постмодер-
низма; в рассказе «Ватер(по)лоо или восстановительные рабо-
ты» писатель нам представил классический образец авторской
маски, а в рассказе «Человек, которыйочень любил литературу»
проявились двойное кодирование, интерткстуальность, духов-
ное переживание человека, его мировоззрение. Однако в на-

222
учной литературе отмечают, что Гурам Дочанашвили в своем
творчестве фактом возвращения в религиозные недра прибли-
жается скорее к позиции модернизма, однако эксперименталь-
ность, подтексты, маска автора, итнтертекст, характерные для
изложения, скорее постмодернистские, чем модернистские.
Если модернизм характеризуется созданием новых форм, то
постмодернизм ориентирован на повторное использование
существующих форм, использование этих форм, цитирования
или стилистических деталей может быть ироничным и может
иметь место и пародия; если модернизм помещает в центр сво-
ей эстетики автора и творчество, постмодернизм отдает пред-
почтение интерпретации, часто всё это переходит в автоком-
ментарии. В рассказе Гурама Дочанашвили «Ватер(по)лоо или
восстановительные работы» автор делает комментарии и сам
участвует в действии. В произведениях одним из важнейших
вопросов является образ автора. Здесь может и не устанавли-
ваться коммуникация почти ни на одном уровне изложения
между персонажами, текстом и читателем, реальным автором
и читателем – единственная пара, не вызывающая сомнений –
это авторская маска и читатель.
В произведениях кроме авторских комментариев встреча-
ются и подробные суждения о создании данных произведений;
рефлексия встречается как в прозаических, так и в лирических
произведениях, специфика искусства несомненно требует ав-
торского комментария. В том или ином «постмодернистском
романе» Дж. Файлза, А. Робгринса, Х. Кортасара и многих
других писателей отражены не только события и участвующие
в них лица, но встречаются также подробные суждения о соз-
дании данного произведения, при включении в «ткань» изло-
жения теоретических пассажей писатели постмодернистской
ориентации часто непосредственно апеллируют авторитетом
Ролана Барта, Жака Дерида и других теоретиков поструктура-
лизма и постмодернизма; на их взгляд, нельзя писать «в новых
условиях» «по-старому», т.е. в традиционной реалистической

223
манере.
Под заглавием автор приписал «фантастический рассказ»,
но здесь с самого начала видно, что мы имеем дело с иронией,
а не с «обычным» фантастическим рассказом.
В рассказе «Ватер(по)лоо или восстановительные работы»
даны в основном две сюжетные линии: приключение Бесаму
и образ «автора» Афредирика Ме, его лирический монолог о
Кармене – Проспера Мериме, который включен в основную
сюжетную линию в виде отрывков. Из рассказа видно, что ав-
тор хорошо видит сложный и трудный путь жизни человека,
но мир в целом приемлем для него со своими положительны-
ми и отрицательными сторонами. Автор описывает путь от зла
к добру, который завершается победой последнего под влияни-
ем двух основных положений – свободы и любви.
Постмодерн часто считают духом времени и беседуют о
нем, как об одном из периодов в истории литературы. В общем,
как понятие, постмодернизм можно считать объединителем
тех процессов, которые протекают в литературе и искусстве,
мышлении и духовном мире человека, он является выражени-
ем времени, который охватил весь интеллектуальный мир, в
этом отношении и Грузия не была исключением.
В рассказе «Человек, который очень любил литературу»
автор процессу формирования сил искусства, способности его
воздействия, духовных переживаний, мировоззрения людей
противопоставил реальное бытие, при этом фотопленка фик-
сирует незначительные или даже скрытые чувства и не затруд-
няется отметить то, что познание, духовный настрой и зависи-
мость создают суть жизни человека. Жизнь человека зависит
не только от животных инстинктов, но и от формирования его
мировоззрения, которое достигается только познанием, пости-
жением основных философских или литературных вопросов.
Рассказ «Человек, который очень любил литературу» является
выражением двойного кодирования, интертекстуальности, ин-
тертекста.

224
Постмодернистский настрой сопровождает всё творчество
Гурама Дочанашвили, где явно видны характерные для пост-
модернизма основные принципы:
1. авторская маска, которая подразумевает рефлексию ав-
тора к тексту и процессу его создания;
2. интертекстуальные игры;
3. эссеистически - теоретические включения;
4. принцип иронизма, иронизирована не только позиция
персонажа, но и позиция автора;
5. метатекстуальные комментарии;
6. стилистический эклектизм;
7. метаперсонаж;
8. игра с полимией слова;
9. нарушение синтаксического строя;
10. отрицание грамматических и пунктуационных правил;
Таким образом, Гурам Дочанашвили является одним из яр-
ких представителей грузинской литературы, а его творчество
занимает особое место в истории грузинской литературы.
Глава V. Отражение хронотипа и двойного финала в
прозе Джемала Карчхадзе. В грузинской литературе 11 по-
ловины ХХ века Д. Карчхадзе является одним из лучших гру-
зинских писателей, мастером слова. Его проза, одной стороны,
следует традиционному этикету изложения, с другой стороны,
она резко индивидуальна. Стиль писателя несхематичен. Его
романы, новеллы являются написанными в совершенно новой
манере текстами, нагруженными ассоциациями и подтекстами
«пространствами»
Для интеллектуального читателя интересно ознакомиться с
авторской «концепцией мира». В произведениях довольно чет-
ко вырисовывается Карчхадзевское видение насущного мира,
проблема существования самого человека в мире.
Новелла «Время» представляет собой важный «текст».
Приписав «фантастическая улыбка», автор, будто заранее дает
читателю указание на то, что описанное здесь событие далеко

225
от реальности, но содержит больше, чем есть. В произведении
сталкиваемся с иронией. Человек, помещенный в пространство
и время, бесконечное в отношении понятий судьбы, жизни, смер-
ти, рока и времени «остается неизменным, он изменяется только
внешне, а внутренне он такой же, каким «создал» его Бог. Это
обычное письмо, у которого есть и автор, и адресат. Повествова-
ние в произведении идёт во втором лице и фактически является
перепиской двух персонажей. В общем, ирония характерна для
постмодернистского текста. Слово «фантастическое» означает
необычное, невиданное, шуточное, с иронической улыбкой ав-
тор создает произведения, где с необычным, неожиданным раз-
витием сюжета появляются маска автора, двойное кодирование.
Творчество Д. Карчхадзе богато парадоксальными фразами,
которые кроме показа события под неожиданным углом, явля-
ются величайшей информацией. Приведенная из Библии одна
цитата полностью меняет представление о времени.
В новелле Дж. Карчхадзе «Время» автор странно и по-новому
представляет человека ко времени и пространству, отношение
его к непостижимому, его неустойчивое настроение, забывание
старого и открытие заново. Заглавие «Он» само по себе вызыва-
ет стремление к определенному обобществлению. А приписка
«преисторический рассказ» – это однообразное указание, сим-
вол, который должен принять во внимание и решить читатель.
Преисторичность указывает вообще на процесс, протекающий
за рамки истории. Автор создает настоящую преисторическую
условность, где реальность за пределами времени более инте-
ресна.
В рассказе «Лужа» Дж. Карчхадзе с жизнерадостным, и при
этом мудрым юмористическим настроем, приводит к главнейшей
проблеме, которая включает независимые эстетические ценно-
сти: «Невозможно скрыть недостаток достоинством, недостаток
можно только скрыть другим недостатком». Главной противо-
стоящей стороной является необразованный» (сельчанин) Коста
и его «образованный» (горожанин) свояк Яша. Противопостав-

226
ление внешне не видно. Оно происходит только в сознании Ко-
сты. В рассказе отражены внутренний мир Косты, его душев-
ные переживания, происходящее в его личной жизни процессы,
которые в луже сознания видоизменяются и окончательно фор-
мируются в мысль, и настает время принятия решения.
В интересной манере написана новелла Дж. Карчхадзе
«Одиннадцатая заповедь», где автор показал всю ложь положе-
ния отчужденного, ставшего идолом общества человека, и во-
обще, двуличность человека.
Парадоксальные для Дж. Карчхадзе сравнения и фразы яв-
ляются одним из самых действенных орудий. Таким образом,
автор оригинально показал пространственно- временной кон-
тинуум и неожиданный финал. Для его творчества характерны-
двусмысленность, неопределенность, скрытая улыбка и т.д. В
его прозе важное место занимает специфический способ ми-
ровосприятия человека. Автор новыми проблемами и показом
внутреннего духовного настроя создает новые, отличные обра-
зы и значения.
Глава VI. Особенности прозы Отара Чиладзе (Миф и ре-
альность). С 70-ых годов ХХ века начинают выходить в свет
романы О.Чиладзе, совершенно новые тексты, в которых выра-
жена реальность, слившаяся с историзмом, фольклором, мифом,
и человек и все его существо, с его душой и мироощущением,
охваченный поиском своего бытия. В своем первом романе «По
дороге шел один человек» О.Чиладзе предложил иную, хотя не
характерную для постмодернизма форму интерпретации мифа
об аргонавтах. Автор «приземлил» миф и представил его реаль-
ную картину. Во втором романе «Каждый кто найдет меня» ав-
тор сам создал миф, выразил поливалентность текста, неопре-
деленность времени, двойственность персонажей (реальное и
символическое значения). Роман О. Чиладзе «Авелум» являет-
ся романом нового типа конца ХХ века благодаря текстуальным
перекрытиям, надписанным текстам, внутренним строением
мифа, тайнственным комментариям и символичности. О. Чи-

227
ладзе был одним из первых, кто по-новому предложил слившие-
ся с национальным вопросом общечеловеческие проблемы. Для
его творчества характерны теория интерпретации, а также, не-
определенность, пародия, цитаты, культурно-информационные
коды и изменчивость, существующая между сознанием людей
и реальностью.
Появление в грузинской литературе второй половины ХХ
века романов О. Чиладзе вызвало отклик в грузинской критике.
Это была совершенно новаторская, окутанная в мифологиче-
ский покров реальность.
Роман «По дороге шел один человек» был опубликован в
1972 году. При помощи мифологических образов автор создал
маленькие миры, сняв с известного мифа покров сказочного при-
тяжения, и нашел новое измерение, довел до реальной действи-
тельности, связав любую деталь, желание и поступок с судьбой
страны и народа. Мифологических героев представил читателю
в качестве исторических лиц, выдвинув народ главным героем.
Автор в романе изобразил эпохальную реальность с широким
обобщением и глубокозвучными образами-символами.
Роман «Каждый, кто найдет меня» был опубликован в 1975
году и сразу же стал предметом литературного интереса. Было
написано множество писем, статей. Этим произведением автор
смог утвердить совершенно новый стиль в грузинской литера-
туре, для него характерны двойное кодирование, иной текст, ми-
фологизированная реальность и символичность.
Главный автомиф встречаем в начале и конце романа в лице
вечной женщины. Это не история одной семьи, в нем мы видим
и историю Грузии с татарами и безродными майорами, хотя на-
дежда на будущее возвращается в семью Макабели в лице сиро-
ты Марты. Мы видим в произведении два основных свойства,
характерных для постмодернизма: цитата и цитация. Роман О.
Чиладзе полон сложными символами и аллегориями, об этом
свидетельствует само заглавие романа. Роман «Каждый, кто
найдет меня» является парадигмой из Библии, относящейся к

228
братоубийце Кайну. Семья Макабели является тем микроми-
ром, в котором отражаются невзгоды всей человеческой жизни с
широкой всеобъемлемостью. О. Чиладзе этим романом показал
нам реалии борьбы человека для самоутверждения в обществе,
его внутренний мир, мироощущение, мировоззрение, которое
может развиться даже в недрах истории одного села и одной
нации.
В постмодернистской манере написан роман О. Чиладзе
«Авелум», где встречаются характерные для постмодернизма
признаки. Здесь есть текстуальные перекрытия, переписанные
друг на друга тексты, также символичность, двусмысленность,
традиция и выбор, место автора в произведении и др. Как от-
мечает автор, это обзор периодической печати на фоне несколь-
ких любовных приключений. Автор связал несколько явлений
с жизнью одного человека, душевные и физические пережива-
ния. Основные признаки постмодернизма: маска автора, двой-
ное кодирование, эссеистичность, эклектичность представлены
в «Авелуме».
Авелум, писатель, автор необычных литературных произ-
ведений, всю свою жизнь ищущий свободы и желающий быть
полноправным гражданином страны, существующей в его пред-
ставлении. Автор связал с жизнью главного персонажа истори-
ческие и трагические явления страны. Можно сказать, что ро-
ман является документом, равнозначным исторической хрони-
ке и научному исследованию. Это художественный памятник,
отражающий сложное национально-политическое положение
Грузии 90-ых годов. Писатель с помощью ассоциативного во-
ображения и исторической реальности связал процессы, проис-
ходящие в стране с внутренним, духовным состоянием челове-
ка и писателя.
Таким образом, творчество О. Чиладзе занимает важное ме-
сто в грузинской литературе второй половины ХХ века.
Заключение. Грузинская литература 80-ых годов ХХ века
важна, разнообразна и своеобразна, на что, конечно, влияние

229
оказали протекающие в мировой литературе процессы. Для раз-
личных сфер искусства характерны совершенно определенные
стили - постмодернизм и постмодерн. Когда речь идет о постмо-
дерне, подразумевается не узкое стилистическое направление,
а историческое положение, ситуация, в которой мы оказались
в конце ХХ века. Постмодернизм относится в большей части
к культуреб а постмодерн к истории. Постмодернизм – субъ-
ективен, а постмодерн объективно существующее положение.
Пути и процессы постмодерна и постмодернизма, или эпохи и
литературные течения можно разделить на несколько основных
вопросов, как в грузинской, так и мировой литературе:
1. Постмодерн, как эпоха, отражает историческое время и
изменения.
2. Происхождение постмодернизма, хотя и хронологически
следует за авангардизмом, всё же рассматривают как противо-
положное модернизму течение и его формирование рассматри-
вают после завершения модернизма.
3. Особенности развития постмодернизма, которые су-
ществовали в мировой литературе, заимствовал и грузинский
постмодернизм, хотя у последней они отличаются самобытным
характером.
4. Основные признаки постмодернизма, отличающие его
от других литературных течений, можно выделить следующи-
ми вопросами: «авторская маска», интертекстуальность, эссеи-
стичность, двойное кодирование стиля, символичность, инди-
видуальность и реальность, историзм, «скрытая улыбка», паро-
дия, ирония, личное «Я» замещается множеством «Я», цитата,
цитация и т.д. Постмодернизм почти из всех течений заимство-
вал тот или иной вопрос, приняв, совместив и представив их в
совершенно новом виде.
5. Основы происхождения-формирования грузинской пост-
модернистской прозы необходимо искать в «образовавшейся»
после модернизма прозе. В 20-30-ых годах завершился один этап
модернизма и спорным является вопрос об обращении к нему в

230
60-70- годы, поскольку уже в 80-ых годах создаются написан-
ные в постмодернистском стиле произведения, которые свобод-
но будут конкурировать с любым постмодернистским текстом
в мировой литературе. Наглядным примером могут служить
творчество Н. Гелашвили, «Ватер(по)лоо или восстановитель-
ные работы» – Г. Дочанашвили и др. разобранные нами произ-
ведения. Грузинские писатели часто обращаются к цитации и
цитате. Примечательны также ироничность и пародия. Часто
современные писатели доводят до пародии подтексты челове-
ческих взаимоотношений, они создают свой поэтический мир
и по-своему решают бытие индивидуума во Вселенной.
В грузинской постмодернистской прозе выделились сле-
дующие основные признаки: двусмысленность, неопределен-
ность, двойное кодирование; глубина и поверхностность одно-
временно, стирание личного «Я» и вхождение множества «Я».
Постмодернистская литература ищет границы, иногда выби-
рает «молчание»; ирония, историзм, цитата, цитация... паро-
дирование известных мифологических образов, особая форма
интерпретации; скрытая «улыбка», настрой, подтексты, кон-
структивизм, игра, открытые формы, иногда анархия, процесс
действия, риторика.
Для современной грузинской литературы характерны вну-
тренний голос, ирония, писатели создают свои поэтические
миры и по-своему разрешают нахождение личности в этом
мире, а вечная проблема борьбы добра и зла одинаково доста-
ется тексту всех течений.

231
gamoyenebuli literatura:

1. abramsi m. h., literaturisa da kritikis Tanamedrove Teo-


ria. `sjani~, 2003, #4.
2. alxaziSvili g., SiSze aRmocenebuli wonasworoba. `Ceni
mwerloba~ 2002, #48.
3. alxaziSvili g., muzaSvili n., qarTuli postmoderni da
qarTuli dekonstruqcia. http://www.lib.ge – 7.03.2009.
4. amixanaSvili iv., tkivilis dialeqtika, werilebi. Tb.,
`sari”., 2003.
5. asaTiani g., mwerlis axali romani. `kritika~, 1977, #2.
6. asaTiani g., `ukeTes droTa Tvis~. Tb.: `mecniereba~, 1985.
7. baqraZe a., momavlisken mimavali calxela kaci. `kritika~,
1976, #3.
8. baqraZe d., qarTuli postmodernizmi. masala Jurnal “l’il”
– dan (2007), ix., http://burusi.wordpress.com/2009/06/05
9. barbaqaZe d., zedapiris arcTu mokrZalebuli xibli. `Cveni
mwerloba~, 2003w. 28 aprili.
10. barti r., avtoris sikvdili. `sjani~, 2002, #3.
11. bardiaSvili m., miTologia _ mniSvnelobaTa xedvis axali
horizonti. `ciskari~, 1998, #8.
12. belaia g., oTar WilaZis mxatvruli samyaro. `kritika~,
1985, #2.
13. belaia g., oTar WilaZis mxatvruli samyaro. `kritika~,
1985, #3.
14. beniZe g., guram doCanaSvilis proza. `kritika~, 1987,
#2.
15. berikaSvili T., postmodernizmi da masobrivi kultura.
www.nplg.gov.ge– 6.04.2009.
16. bodriari J., qalaqi da siZulvili. www.nplg.gov.ge –
2.11.2008.
17. borxesi x. l., dro. www.lib.ge – 2.11.2008.
18. bregaZe l., postmodernizmi qarTul mwerlobaSi. `sjani~,
2000, #1.
19. bregaZe l., postmodernizmi qarTul mwerlobaSi. `sjani~,
2001, #2.
20. bregaZe l., postmodernizmi qarTul mwerlobaSi. `sjani~,

232
2002, #3.
21. bregaZe l., personaJebi xvdebian erTmaneTs. Tb.: `merani“,
1982.
22. bregaZe l., mxatvruli nawarmoebi da kritikosis pozicia.
`mnaTobi“, 1982, #12.
23. bregaZe l., postsabWouri kulturis sivrce da litera-
turuli procesi. www.lib.ge – 12-04.2009.
24. bregaZe l., Tanamedrove qarTuli romani. `literaturu-
li saqarTvelo”, 1981. #47.
25. gamsaxurdia z., vefxistyaosnis saxismetyveleba. Tb.: `mec-
niereba~, 1991.
26. n. gafrindaSvili, m. miresaSvili, literaturaTmcodneo-
bis safuZvlebi, Tb. 2008.
27. gaCeCilaZe s., sityvarebisa da literaturis Teoria. Tb.:
`ganaTleba~, 1977.
28. gelovani a., miTologiuri leqsikoni, Tb., `sabWoTa sa-
qarTvelo~, 1983.
29. gelaSvili n., qarTuli prozis mcire anTologia. Tb.:
`diogene~, 2003.
30. gelaSvili n., dedis oTaxi. Tb.: `merani~, 1987.
31. gelaSvili n., mTvariT ganaTebuli baRi. Tb.: `saqarTve-
lo”, 1990.
32. gelaSvili n., tragikuli gradacia, Tb.: `merani”, 1991.
33. gvrwiTeli g., Tanamedrove qarTuli romani. `literatu-
ruli saqarTvelo~, 1979, 2 agvisto.
34. gvrwiTeli g., Tanamedrove qarTuli romani. `literatu-
ruli saqarTvelo~, 1982, #4.
35. gomarTeli a., `rac erTxel cxovlad suls daandebis~.
`kritika~, 1977, #2.
36. grinbergi v., postmoderni, rogorc `aseTi~. Tb.: `saqar-
Tvelo~, 1999.
37. guliga a., miTi da Tanamedroveoba. `literaturuli
saqarTvelo~, 1984, #14.
38. delarupi p., dekonstruqcia, 1990-iani wlebis litera-
turis Teoria. `kriteriumi~, 2001, #3.
39. doborjginiZe b., miTosi da vaJa-fSavelas Semoqmedeba,
miTosuri da mxatvruli cnobiereba. Tb., `mecniereba~,

233
1981.
40. doCanaSvili g., gansmdgomi Suakaci. Tb.: `nakaduli”, 1983.
41. doCanaSvili g., madli saxelad literatura. `premieri’’, 2009,
aprili.
42. eko u., internetidan gutenbergamde. www.lib.ge – 03.02.2009.
43. eseebi. mersoni. Tb.: `merani~, 1989.
44. ermakovi v., postmodernis brwyinvaleba da siRaribe. www.lib.
ge– 05.08.2008.
45. vainSteini o., dekonstruqtivizmi da kulturuli tragedia.
`sjani~, 2003, #4.
46. vasaZe a., mxatvruli Semoqmedebis fsiqologiis sakiTxebi. Tb.:
`mecniereba~, 1979.
47. velSi v., postmoderni, rogorc `aseTi~, Tb.: `merani~, 1999.
48. Tanamedrove sazRvargareTuli literaturaTmcodneoba. Targmn.
T. lo­ mi­
Zem. `sjani”, 2000, #1.
49. Tanamedrove sazRvargareTuli literaturaTmcodneoba. `sja-
ni~, 2002, #3.
50. Tanamedrove sazRvargareTuli literaturaTmcodneoba. `sja-
ni~, 2006, #6.
51. imedaSvili k., saubrebi, Tb.: `merani~, 1990.
52. imedaSvili k., mijna. Tb.: `merani~, 1987.
53. imedaSvili k., miTi da Tanamedrove qarTuli proza. `mnaTobi~,
1980, #2.
54. kankava g., literaturuli werilebi, Tb., `merani~, 1979.
55. kapanaZe n., teqstTaSorisi mimarTulebebi da metateqstis war-
moqmnis faqtorebi. Tb.: disertacia, 2003.
56. kaspiTi v. f., postmoderni, rogorc `aseTi~ Tb.: `merani~,
1999.
57. kaleda a., xiluli da uxilavi kavSirebi. `kritika~, 1982.
#4.
58. kasireri e., ra aris adamiani? (cda adamianuri kulturis fi-
losofiis agebisa). Tb.: `merani~, 1983.
59. kvaWantiraZe m., mniSvnelobaTa Camoyalibebis specifika oTar
WilaZis romanebSi. `sjani~ 2001, #2.
60. kikviZe z., miTosuri antromorfizmidan mxatvrul tropamde.
,,qar­
Tveluri memkvidreoba~, 2006, #10.
61. kozmaniSvili s., postmodernizmi. http://kozmanashvili.wordpress.

234
com-26.05.2009.
62. leJava g., Cexuri kritika Tanamedrove qarTuli prozis Sesa-
xeb. `ciskari~, 1985, #9.
63. lorandi r., postmodernizmi, rogorc `aseTi~. Tb.: `merani~,
1999.
64. mani u., miTosi da simbolo, rogorc religiis arsebiTi ele-
mentebi. `afra~, 2003, #11.
65. mileri m., `Teoria uwin da dRes’’. Tb. `saqarTvelo~, 1991.
66. miresaSvili m., Tanamedrove qarTuli istoriuli romanis
Janruli Taviseburebani, Tb., 1999.
67. miresaSvli m., miTisa da parabolas funqcia istoriuli war-
sulis amsaxvel romanebSi, Tb., 2000.
68. miSvelaZe r., Tanamedrove qarTuli romani. `literaturuli
saqarTvelo~, 1982, #4.
69. merkvilaZe m., Tanamedrove romanis moZraoba. `kritika~, 1977,
#2.
70. merkvilaZe m., romanis Tvalsawieri. Tb.: `merani~, 1986.
71. merkvilaZe g., Tanamedrove qarTuli romani. `literaturuli
saqarTvelo~, 1981, #46.
72. muzaSvili n., Cven da isini. Tb.: `merani~, 2004.
73. nodia g., `davazustoT zogierTi cneba“. `mnaTobi“, 1982,
#12.
74. novikovi v., mTavari mimarTulebebi, `mnaTobi~, 1982, #4.
75. nucubiZe S., qarTuli filosofiis istoria. t.I, Tb., ~ganaT-
leba~, 1956.
76. paiWaZe T., kaleidoskopuri _ aRqma da realoba?! http:// www.
lib.ge -4.08.2008.
77. paWkoria o., xma simarTlea Tb.: `merani~, 1986.
78. sigua s., literatura da tradiciis barieri. Tb.: `sabWoTa
saqarTvelo~, 1988.
79. sigua s., martvili da alamdari (k.gamsaxurdias Semoqmedeba).
II gamocema. Tb.: `ganaTleba~, Tb., 1991.
80. siraZe r., qarTuli miTologiuri leqsikonebi. `sabWoTa xe-
lovneba~, 1976, #10.
81. siraZe r., bregaZe l., ratiani i., qarumiZe z., barbaqaZe d.,
menabde v., postmodernizmi saqarTveloSi. masala Jurnal
,,l’il” - dan (2007) www.lib.ge – 14.04.2009.

235
82. qarCxaZe j., meTerTmete mcneba. Tb.: `nakaduli~, 1979.
83. qarCxaZe j., gube. Tb.: `bakur sulakauris gamomcemloba~,
2003.
84. qarCxaZe j., dRe erTi. Tb.: `nakaduli~, 1982.
85. qarCxaZe j., moTxrobebi. Tb.: `bakur sulakauris gamomcemloba~,
2007.
86. qarumaZe z., didi TamaSis dasasruli anu godo akakunebs. `ari-
li~, 2001, 18 seqtemberi.
87. Rvinjilia j., werilebi. Tb.: `merani~, 1977.
88. CiCua S., romanis Tanamedroveoba. Tb.: Tbilisis universitetis
gamomcemloba, t 1., 1988.
89. Ciqovani m., qarTuli xalxuri sityvierebis istoria. t.I. Tb.:
`ganaTleba~, 1975.
90. canava ap., folklori da Tanamedrove qarTuli mwerloba. Tb.:
`merani~, 1986.
91. wiklauri m., Tanamedrove qarTuli romani. `literaturuli
saqarTvelo”, 1981, #46.
92. wifuria b., komunikaciis Sesa(Seu)Zlebloba. `sjani~, 2002,
#3.
93. wifuria b., `interpretaciis Tavisuflebidan TamaSis ufle-
bamde”. `sjani”, 2006, #6.
94. WilaZe o., `gzaze erTi kaci midioda~. Tb.: `merani~, 1973.
95. WilaZe o., `yovelman Cemman mpovnelman~. Tb.: `merani~, 1976.
96. WilaZe o., `avelumi~. Tb.: `merani~, 1995.
97. javeliZe e., poeziisa da prozis mijnaze. `mnaTobi~, 1982. #9.
98. jenksi C., postmoderni, rogorc `aseTi~, Tb.: `merani~, 1999.
99. horcius f. k., poeturi xelovnebisTvis. Tb.: `merani~, 1981.
100. hirSi h., faqti da moCvenebiToba. `kritika~, 1982. #4.
101. hlmeni h., postmoderni. `kriteriumi’’, 2001, #3.
102. Барт Р. Избранные работы. Семиотика; Поэтика. М.:
«Прогресс», 1984.
103. Баткин Л., Ренессансный миф о человеке. «Вопросы литера-
туры», 1971, №9.
104. Бахтин M. M., литературно- критические статьи. M.: `Про-
гресс~, 1986.
105. Бодрийяр Жан. Фрагмент из книги «О соблазне». - Иностран-
ная литература,1994,№1

236
106. Веиман Р., История литературы и мифология. м.: `Про-
гресс~, 1975.
107. Ваинштеин. O. Б., Постмодернизм: история или язык? ж.
«Вопросы Философии». 1993. №3.
108. Делёз Ж., Логико смысла, перевод с французский M.
Academia, 1999.
109. Дерида Ж., Письмо японскому другу. «Вопросы Фило-
софии», 1992, №4.
110. Джеимсон Ф., Постмодернизм и потребительское
общество.M.: «Вопросы искусствоведения», 1997, #2.
111. Кaрасев Л.В., Сегодня и завтра. «Вопросы Философии»,
M.: 1999, №3.
112. Лиотар Ж. Ф. Ответ на вопроси: что такое постмо-
дернизм ж. Ежегодник Fd. Marginem? 1993, M. 1994.
113. Лиотар Ж.Ф., заметка о смыслах ‘’пост’’ , www. lib.ru -
23.04.2008.
114. Лосев А., Античная мифология в ее историческом развитии.
м.: `Прогресс~, 1957.
115. Ильин И., Теоретичиские аспекты коммуникативного
изделия литературы. Семиотика Коммуникация. Стиль.
М.: `Прогресс~, 1983.
116. Ильин И., Постмодернизм от истоков до конца сто-
летия: эволюция научного мифа, www.BIGLIB.COM.UA –
24.04.2008.
117. Клод Леви-строс, Структура мифов. «Вопросы философии»,
1970, №7.
118. Манн Т., Соб. сочинений, т.9. о себе и собственном твор-
честве 1906-1954г.м.: `Прогресс~, 1960.
119. Мелетинский Е. М., Поэтика мифа, м.: `Прогресс~, 1976.
120. Новиков В. И., В поисках определения. «Вопросы Фи-
лософии», 1993, №3.
121. С Философом Ильей Ильным беседуют Андрей Цу-
канов и Людмила Вязмитинова. `Новое литературное
обозрение~, 1999, №39.
122. Сучков Б., Лики времени (статьи о писателях и литератур-
ном процессе) т. 1. м.: `Прогресс~, 1976.
123. Г. Товстоногов, Круг мыслей. 1. M.: `Прогресс~, 1972.

237
124. Философская энциклопедия. т. 3. 1964.
125. Фидлер Л. Пересекайте рвы, засыпайте границы // Со-
временная западная культурология: самоубийство дискурса.
М., 1993
126. Фуко М. Слова и вещи. М., 1977
127. Чхаидзе Е., Постмодернизм и русская классическая
литература. Дис. Тб.: 2004.
128. Цуканов A., Постмодернизм. ` Новое литературное обо-
зрение~, 1999, №3

238
Sinaarsi

Sesavali ----------------------------------------------------------- 3
Tavi I. postmodernistuli tendenciebi me-20 sakunis
meore naxevris literaturaSi ----------------------------- 11

Tavi II. ormagi kodireba da citata, rogorc


postmodernizmis niSneuli Tviseba naira
gelaSvilis prozaSi ------------------------------------------ 65

Tavi III. postmodernistuli tendenciebi


gu­
ram do­ Ca­
naS­
vi­
li moTx­
robebSi --------------------------- 90

Tavi IV. qronotopisa da ormagi finalis asaxva


jemal qarCxaZis prozaSi ----------------------------------- 114

Tavi V. oTar WilaZis prozis Taviseburebani


(miTi da realoba) -------------------------------------------- 137

daskvna ------------------------------------------------------------ 193

Посмодернизм - литература о литературе ------------------ 202

gamoyenebuli literatura ---------------------------------- 232

239
240

You might also like