You are on page 1of 13

fridrix nicSe

tragediis dabadeba
musikis sulidan

gamomcemloba „aqti“

Tbilisi _ 2020
mTargmnelis winasityva.................................................................5

TviTkritikis mcdeloba..............................................................11

tragediis dabadeba musikis sulidan........................................24

germanulidan Targmna vaxtang gorgiSelma SeniSvnebi....................................................................................159

© ibooks

gamomcemloba „aqti“, 2020 weli

Filosoph199@gmail.com
tel: 591922123

ISBN 978-9941-8-0946-0

3
fridrix nicSes pirveli mniSvnelovani naSromi, romelic
1872 wels gamoqveynda, iyo „tragediis dabadeba musikis suli-
dan“, romelic Tematurad miZRvnili iyo Zveli berZnuli tra-
gediis genezisis problemis ganxilvisadmi. magram es aris ara
mxolod klasikuri filologiis axalgazrda profesoris naS-
romi, aramed farTo filosofiuri, kulturuli da esTetiku-
ri kvleva, romelic acnobierebs ara mxolod Zveli berZnuli
sazogadoebis, aramed Tanamedrove dasavleTevropuli sazo-
gadoebis msoflmxedvelobiT paradigmebs. amasTan, nicSe ga-
nixilavs berZnulidan dasavleTevropuli msoflmxedvelobis
memkvidreobiTobisa da am msoflmxedvelobis Secvlis gzebs.
sxvadasxva saxis msoflmxedvelobaze saubrisas, moazrovne
iyenebs Zveli berZnuli kulturis, upirveles yovlisa, apo-
lonis da dionises, Semdeg ki sokrates cxad xatebs, asaxavs
ra maTSi adamianis urTierTsawinaaRmdego principebs. „raTa
orive es swrafva gavicnobieroT, Tavdapirvelad warmovidgi-
noT isini, rogorc sizmrisa da Trobis mxatvruli samyaroebi,
romelTa _ am or fiziologiur movlenas _ Soris SeiniSneba
winaaRmdegoba, rac apolonuri da dionisuri sawyisebis wi-
naaRmdegobas Seesabameba“ _ wers nicSe adamianis arsebobis or
sapirispiro principze _ apolonurze da dionisurze _ rome-
lic, miuxedavad amisa, dialeqtikurad ikveTeba, qmnis ra ar-
qauli berZnebisaTvis damaxasiaTebel tragikul msoflmxedv-
elobas. magram mesame tipis msoflmxedveloba, sokrateseuli,
sruliad gansxvavebulad moqmedebs. is qadagebs racionalizm-
sa da optimizms, uaryofs berZnebisTvis bunebriv principebs,
aSorebs tragikul paradigmas. sokrateseuli suliskveTebis
gamoCenas nicSe ukavSirebs berZnul kulturaSi klasikuri
periodis dasawyiss da Tvlis, rom swored am suliskveTebam

5
ganapiroba eladis daknineba. igive suliskveTeba agrZelebs les yovlisa ki metafizikas“. magram misi moRvaweobis adreul
batonobas evropul sivrceSi dRemde, riTac evropel- etapze nicSes namdvilad sjera axalgazrda vagneris musikaze
Ta cxovreba arabunebrivi, racionalurad optimisturi da, urCxulTa gamandgurebelebis mosvlisa, rac moazrovnis pir-
faqtobrivad, usicocxloa. swored mis winaaRmdeg ilaSqrebs vel mTavar naSromSia asaxuli.
moazrovne Tavis nawarmoebSi da ambobs: „CvenTvis, vinc ar- Tu axali kultura tragikulia, maSin axali adamiani tra-
sebobis ori gansxvavebuli formis zRvarze dgas, elinuri gediis adamianad unda iqces, uari unda Tqvas optimistur
pirvelnimuSi im ganuzomel faseulobas inarCunebs, rom masSi racionalizmze, racionalur eTikasa da sokrateseul imper-
klasikuri da didaqtikuri formiTaa amoWedili yvela xsen- ativebze. winamdebare naSromSi aseve SeiniSneba nicSes moma-
ebuli brZola da gardaqceva. TiTqos Cven elinuri sulis cx- vali SemoqmedebisaTvis damaxasiaTebeli idea zekacisa. mag-
ovrebis umTavres epoqebs xelaxla ganvicdiT Seqceuli mimar- aliTad, me-9 TavSi filosofosi sofokles oidiposis Sesaxeb
TulebiT da TiTqos axla aleqsandriuli periodidan ukan, saubrobs: „keTilSobili adamiani ar scodavs _ ai, risi Tqma
tragediis epoqisken vbrundebiT. amasTan, CvenSi jer kidev surs CvenTvis Rrmaazrovan poets; dae, mis qmedebaTa Sedegad
cocxalia grZnoba, rom tragikuli saukunis dabadeba german- ganadgurdes yvela kanoni, yvela saxis bunebrivi wesrigi da
uli sulisTvis mxolod sakuTar TavTan dabrunebas niSnavs, zneobrivi samyaroc ki _ swored am qmedebebiT ifargleba gav-
sakuTari Tavis netar SeZenas, mas Semdeg, rac didi xnis Sem- lenaTa ufro maRali magiuri wre, romelic Zleuli samyaros
deg dauZleveli ucxo Zalebi akavebdnen mas, mcxovrebs for- nangrevebze axals aSenebs“. oidiposisa da promeTes xatebi
maTa barbarosul uZlurebaSi, sakuTar formaTa uRelqveS“. nicSesTvis adamianis ideis demonstrirebas axdenen, rome-
tragikul suliskveTebasTan dabruneba ki mxolod musikis lic titanurad miiswrafis Tavisi miznebis realizaciisken.
saSualebiT aris SesaZlebeli, romelsac gansakuTrebuli swored aseTebad Sedgomas sTavazobs nicSe arielebs, anu is
mniSvneloba aqvs adamianis myofobisTvis, romelic individua- arielebSi xedavs xalxs, visac SeuZlia, zekacad iqces. aRsan-
lurobis safarvels CamoaSorebs da SeuZlia eris erTiani su- iSnavia, rom SemdgomSi nicSem uaryo msgavsi ideebi, miiCnia ra
lis gacocxleba. es idea mravali TvalsazrisiT iyo nasesxebi zekacis Camoyalibeba individualur procesad.
a. Sopenhauerisgan, romelsac xSirad axsenebs nicSe da rome- kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi, romelsac nicSe „trage-
lic aseve gamoyofda musikas sxva xelovnebebs Soris, rogorc diis dabadebaSi“ exeba, aris mcdeloba istoriuli procesis
nebis gansaxierebas, sakuTriv substanciur sawyiss adamian- ganxilvisa, rogorc wreze moZraobis. moazrovne saubrobs
is sulSi. garda amisa, SesamCnevia nicSesTvis musikis esoden paralelebze germanuli da Zveli berZnuli kulturebis gan-
didi mniSvnelobis kavSiri r. vagneris dramebTan. swored am viTarebaSi, rogorc sxivebze, romlebic mimarTulia sapirisp-
ukanasknelis dramebia dapirispirebuli operis sokrateseul iro mimarTulebiT. Tu berZnuli kultura, Tavdapirvelad
xelovnebas, sadac musika msxverpladaa mitanili mayureblis janmrTeli, CamoSorda dionises princips avadmyofi sokrates
mier imis gagebisTvis, Tu ra xdeba scenaze, risi mizeziTac sasargeblod, maSin germanuli kultura, romelic Tavdapir-
maqsimaluri yuradReba eTmoba msaxiobebis mier sityvebis velad sokrateseuli suliskveTebiT iyo inficirebuli, unda
gamoTqmas. mogvianebiT, 1886 wels naSromis xelaxla gamo- ganTavisufldes misgan imave wesiT, daubrundeba ra tragikul
qveynebisas, nicSe yovelmxriv uaryofs vagnerisadmi mis siy- gzas. sokratedan dionisesken gadanacvlebis pirveli niSani
varuls, amtkicebs, rom tragikulis aRorZineba SeuZlebelia, aris imedgacrueba samecniero codnis yovlisSemZleobaSi. „da
da gzavnis „jojoxeTSi yvela metafizikur nugeSs _ upirve- ai, mecniereba, romelsac Tavisi mZlavri ocneba miaqanebs win,

6 7
Seukaveblad miiCqaris sakuTari sazRvrebisken, _ da swored li wignis manZilzea gverdavlili qristianoba, _ es yvelaze
aq ganicdis katastrofas logikis arsSi faruli misi opti- daumorCilebeli gatareba moraluri Temisa mravalgvari va-
mizmi. mecnierebis garSemowerilobas usasrulod bevri wer- riaciiT, rac ki dRemde kacobriobas smenia“. gamodis ra sam-
tili aqvs, rodesac jer kidev sruliad SeuZlebelia imis wi- yaros wmindad esTeturi aRqmis sasargeblod, nicSe am mid-
naswar gansazRvra, ra gziT SeiZleba iyos misi wre sabolood gomas upirispirebs qristianobis moralur absolutizms,
gazomili. keTilSobili da niWieri adamiani sakuTari arse- romelic nebismier xelovnebas sicruis samyaroSi ganizidavs.
bobis Suawels miRwevamde garduvalad ejaxeba garSemoweri- Sesabamisad, qristianoba gamocxadebulia arajansaR koncef-
lobis aseT sazRvrul wertilebs da maTgan miapyrobs mzeras ciad, romelzec uari unda Tqvan adamianebma, romlebsac imis
gaurkvevels. rodesac is aq, Tavisda Sesazarad, xedavs, rom pretenzia aqvT, rom zekacebad iqcnen.
logika am sazRvrebTan wred ikvreba da sabolood sakuTar amgvarad, ukve nicSes pirvelive msxvil naSromSi SeiZleba
kuds asobs kbilebs, swored maSin iCens Tavs cnobierebis ax- SevniSnoT ZiriTadi problemebi, romlebzec is SemdgomSi iyo
ali forma _ tragikuli, romelic, raTa saerTod SesaZlebeli fokusirebuli, kerZod ki adamianSi dionisuri, apolonuri da
iyos misi atana, dacvasa da xelovnebis mkurnal saSualebas sokrateseuli sawyisebis gamijvna, maradiuli ganmeorebisa da
saWiroebs“. uars ityvis ra gabedul racionalizmze, german- zekacis, antiqristianuli eTikisa da mxsneli Semoqmedebis
uli suli unda dabrundes jansaRi, tragikuli msoflmxedv- idea. aseve unda aRiniSnos (amas TviT nicSe aRniSnavda 1886
elobis wiaRSi, da amiT daasrulos gza, romelic Zvelma ber- wels) Zlieri romantikuli impulsi, romliTacaa gamsWvalu-
Znebma daiwyes. li winamdebare naSromi, impulsi, romelsac pretenzia aqvs
germanuli sulis ganaxlebaze, eris gajansaRebaze filosofi-
isa da musikis saSualebiT.

***

dabolos, kidev erTi msxvili problema, romelsac am


nawarmoebSi yuradReba unda mieqces. es adreuli nicSes an- vaxtang gorgiSeli
tiqristianuli motivebia. imisda miuxedavad, rom dionises
uSualo mowinaaRmdegeebad „tragediis dabadebaSi“ apoloni
da sokrate arian dasaxelebulni, swored qristianobaa, ro-
melic adamianSi moraluri da esTeturi sawyisebis winaaRmde-
gobis ufro Rrma doneze tragedias ewinaaRmdegeba. amasTan,
ar unda dagvaviwydes, rom swored qristianobaa pasuxismge-
beli dasavleTevropuli paradigmis SeqmnisTvis, rasac ase
rixiT akritikebs f. nicSe. „TviTkritikis mcdelobaSi“ is
xazs usvams im „frTxil da mtrul siCumes, romliTac mTe-

8 9
TviTkritikis mcdeloba

1.

rac ar unda dasdeboda am saeWvo wigns safuZvlad, es unda


yofiliyo pirveli rangisa da interesis sakiTxi, amasTanave,
Rrmad piraduli xasiaTisa; amis Tavdebia dro, rodesac is
Seiqmna da romlis miuxedavadac Seiqmna _ germania-safrange-
Tis 1870-71 wlebis omis SfoTiani periodi. im dros, rode-
sac viortTan Setakebis griali azanzarebda evropas, meocne-
be-moazrovne da amocanaTa moyvaruli, romelsac wilad xvda
am wignis Semoqmedi gamxdariyo, sadRac alpebis kideze ijda,
Tavis ocneba-fiqrebsa da amocanebSi CaZiruli, Sesabamisad
ki metismetad Sefiqrianebuli, imavdroulad ki udardeli,
da berZnebis Sesaxeb Tavis azrebs iwerda, rac im ucnauri da
naklebad xelmisawvdomi wignis marcvals warmoadgenda, ro-
melsac es dagvianebuli winasityvaoba (Tu bolosityvaoba)
eZRvneba. gavida kidev ramdenime kvira, rac Tavad is ukve me-
cis kedlebTan iyo, jer kidev SeboWili im kiTxvis niSnebiT,
romlebic dausva berZnebisa da berZnuli xelovnebis moCven-
ebiT „gulmxiarulobas“, sanam im Rrmad daZabul Tves, rode-
sac versalSi samSvidobo molaparakebebi mimdinareobda, igi
Tavad ar dauzavda sakuTar Tavs da, brZolis velze miRe-
buli Wrilobis Semdeg gamojanmrTelebis gzaze mdgarma sab-
olood ar daadgina sakuTari TavisTvis: „tragediis dabadeba
musikis sulidan“. musikis? musika da tragedia? berZnebi da
tragikuli musika? berZnebi da pesimizmis mxatvruli qmnado-
ba? yvelaze warmatebuli, yvelaze mSvenieri, yvelaze SesaSu-

11
ri, sicocxlisadmi yvelaze metad ganwyobili xalxi, visac ki 2.
dRemde ucxovria, berZnebi, _ rogor? nuTu maT sWirdebodaT
tragedia? ufro metic _ xelovnebaSi? ras emsaxureboda ber- is, rasac maSin wavatane xeli, raRac sazarelsa da saSiSs
Znuli xelovneba? _ rqiani problema iyo (ara maincdamainc xari, magram, yovel
SegviZlia vivaraudoT, romel adgilas iqna dasmuli kiTx- SemTxvevaSi, axali problema). axla me vityodi, rom es iyo
vis didi niSani arsebobis Rirebulebis Sesaxeb. aris pesi- Tavad mecnierebis problema _ mecnierebisa, romelic pirve-
mizmi dacemis, daRmasvlis, cxovrebiseuli warumateblobis, lad iqna gagebuli, rogorc problema, raRac, rac kiTxvebs
gaTanguli da dauZlurebuli instinqtebis upirobo niSani, imsaxurebs. magram wigni, romelSic Cems ymawvilkacur gambe-
rogorc es iyo indoeTSi da rogoric is, savaraudod, aris daobasa da iWvneulobas miveci asparezi, _ raoden SeuZlebe-
CvenSi, „Tanamedrove“ adamianebsa da evropelebSi? Zlieris li wigni unda Seqmniliyo ymawvilkacobisTvis esoden Seusa-
pesimizmic arsebobs? inteleqtualuri winaswarganwyoba sas- bamo amocanidan! mxolod naadrev, mwvane gancdebze agebuli,
tikis, sazarelis, borotisa da amoucnobisadmi arsebobaSi, romelTagan yvela imis zRvarze idga, rac SeiZleba sityve-
gamowveuli keTildReobiT, janmrTelobiTa da arsebobis biT iqnas gadmocemuli, xelovnebis niadagze ganTavsebuli,
sisavsiT? xom ar arsebobs tanjva metismeti sisavsisgan?
_ radgan mecnierebis problema ar SeiZleba gacnobierebul
basri mzeris gamomcdeli gabeduleba, romelic saSinelebas
iqnas mecnierebis safuZvelze, _ SesaZloa esaa wigni xelo-
moiTxovs, rogorc mters, Rirseul mters, romelzec saku-
vanTaTvis, romlebic imavdroulad analitikur da retros-
Tari Zalis gamocdas SeZlebs? romelzec surs iswavlos, ra
petqul unarebsac floben (anu xelovanTa gansakuTrebuli
aris „SiSi“? ra mniSvneloba eniWeba saukeTeso, Zalmosili da
saxeobisTvis, romlebic unda eZebo, Tumca Zebnac ar gsurs...),
umamacesi drois berZnebTan tragikul miTs? da dionisuri
aRsavse fsiqologiuri siaxleebiTa da artistuli saidum-
sawyisis Semzaravi fenomeni? da is, rac man Sva _ tragedia?
loebebiT, artistuli metafizikiT ukana planze, ymawvilka-
Semdeg ki is, ramac moakvdina tragedia, sokrateseuli mora-
curi nawarmoebi, ganwonili ymawvilkacuri gambedaobiTa da
li, dialeqtika, kmayofileba da sixaruli Teoriuli adamian-
ymawvilkacuri sevdiT, damoukidebeli, jiutad damoukidebe-
isa? xom ar iyo sokrateseuli morali dacemis, daRlilobis,
li iqac ki, sadac, rogorc Cans, romelime avtoritetis winaSe
daavadebis, anarqiulad xrwnadi instinqtebis niSani? xolo
ixris qeds, _ erTi sityviT, pirveli nayofi, aseve gagebuli am
gviani elinizmis „berZnuli mxiaruleba“ _ mxolodRa saRa-
sityvis urigo azriTac, romelsac axalgazrdobis yvela Sec-
mos dafioni? epikures neba, mimarTuli pesimizmis winaaRmdeg
_ mxolod tanjuli gafrTxileba? Tavad mecniereba ki, Cve- doma axasiaTebs, miuxedavad mis mier wamoyenebuli problemis
ni mecniereba _ ras niSnavs saerTod nebismieri mecniereba, antikurobisa, upirveles yovlisa ki misi „wiladobilaTi“ da
ganxiluli, rogorc cxovrebis simptomi? da rac kidev ua- misi „SturmiT da drangiT“; meores mxriv, warmatebis azriT,
resia, risTvisaa mecniereba? xom ar aris mecniereba SiSi da romelic mas ergo (gansakuTrebiT im did xelovanTan, romel-
pesimizmisgan Tavis daZvrena? natifi Tavdacva WeSmaritebis sac igi mimarTavda, TiTqos sasaubrod iwvevda, _ rixard vag-
winaaRmdeg? da, moralurad Tu vityviT, raRac msgavsi simx- nerTan), _ wignma gaamarTla sakuTari Tavi, imis Tqma msurs,
dalisa da sicruis? Tu aranormalurad vityviT, eSmakoba? o, rom wigni iseTia, rom man nebismier SemTxvevaSi daakmayofila
sokrate, sokrate, amaSi xom ar iyo Seni saidumlo. o, iduma- „Tavisi drois rCeulni“. mxolod am mizeziT unda mivudgeT
lo ironikoso, iqneb amaSi iyo Seni ironia? mas erTgvari sifrTxiliTa da mdumarebiT. miuxedavad ami-
12 13
sa, me ar msurs srulebiT davfaro, ramdenad usiamovnod da gavsebuli kiTxvebiT, cdebiT, gulCaxurulobiT, rasac di-
ucxod warmoudgeba axla is, Teqvsmeti wlis gasvlis Semdeg onises saxeli miewera, rogorc kidev erTi, zedmeti niSani
Cems momwifebul, asjer metad ganebivrebul, magram kvlav kiTxvisa; aq saubrobda _ ase eubnebodnen iWvneulad sakuTar
mxurvale mzeras, romlisaTvis metad ucxod arc is amocana Tavs _ erTgvari mistiuri da TiTqmis menaduri suli, rome-
qceula, romlis gadawyvetas pirvelad Seudga es wigni _ dae- lic daZabulad da uneburad, TiTqos meryeobso _ gaamxilos
naxa mecniereba xelovanis TvaliT, xelovneba ki cxovrebis sakuTari Tavi Tu kvlav mimaluli iyos, _ raRacas ucxo enaze
TvaliT... luRluRebda. mas simRera ufro marTebda, am „axal suls“, _
da ara saubari! raoden samwuxaroa, rom is, rac maSin mqonda
saTqmelad, ver gavbede, poetis msgavsad meTqva; vfiqrob, Sev-
Zlebdi amas! an, ukidures SemTxvevaSi, rogorc filologi: am
3. sferoSi filologisTvis xom dRemde yvelaferi aRmosaCeni
da misakvlevia! pirvel rigSi ki is problema, rom aq saxezea
neba miboZeT, gavimeoro: dReisaTvis es CemTvis SeuZlebeli problema, _ da rom berZnebi, sanam ar gvaqvs pasuxi kiTxvaze,
wignia. vTvli, rom is cudadaa dawerili, mouxerxebelia, mZime, „ras niSnavs dionisuri dasawyisi“, CvenTvis rCebian sruliad
fantastiuri da aburduli suraTebiT, alag-alag qalurobam- gaugebar da warmodgenisTvis miuwvdomel xalxad...
de gadaSaqruli, araTanabari tempis mqone, logikuri mowes-
rigebulobisken swrafvis gareSe, metismetad Tavdajerebuli,
ris gamoc miaCnia, rom mtkicebulebebi ar unda warmoadgi-
nos, undo _ damtkicebis Sesabamisobis mimarT, rogorc in-
cirebulTa wignisa, rogorc musikisa am ukanasknelTa, musikis 4.
niSniT monaTlulTaTvis, romlebic saganTa dasabamidan gaer-
Tianebulni arian xelovnebaSi erToblivi da iSviaTi ganc- ras niSnavs dionisuri dasawyisi? gansaxilvel wignSi Se-
debisaTvis, _ niSniT, romliTac erTmaneTs cnoben sisxliT ZlebT amoikiTxoT pasuxi am kiTxvaze, aq „mcodne“ gesaubre-
naTesavebi xelovnebaSi, _ qedmaRali da rafsoduli wigni, ro- baT, kurTxeuli da sakuTari RmerTis mowafe. SesaZloa me
melic dasawyisidanve metadaa hermetulad daculi „inteli- axla ufro frTxilad da naklebi mWevrmetyvelebiT mesau-
genciis“ brboiTi vulgarulobis, vidre „xalxisagan“, magram bra iseTi rTuli fsiqologiuri procesis Sesaxeb, rogor-
wigni, rasac misi warmateba adasturebs, romelsac sakmaod sac warmoadgens tragediis warmoSoba berZnebTan. erT-erT
kargad esmis is, Tu rogor moZebnos Tanarafsodebi da axal fundamenturs warmoadgens sakiTxi tkivilisadmi berZnebis
bilikebsa Tu rokvis adgilebSi Seityuos. aq saubrobda _ amas damokidebulebis, maTi mgrZnobiarobis xarisxis Sesaxeb _
cnobismoyvareobiTa da erTgvari ganuwyoblobiT aRiarebdnen es damokidebuleba marad ucvleli iyo Tu piri icvala? aq
_ ucxo xma, jer kidev „uxilavi RmerTis“ mowafe, romelic kiTxva imaSi mdgomareobs, maTi sul ufro mzardi ltolva
jerjerobiT mecnieris CaCsa, germanelis mZimewonianobasa da mSvenierebis, dResaswaulis, gasarTobisa da axali kultebi-
dialeqtikur usurvelobas ukan imaleboda, da TviT vagneris sadmi marTlac iyo Tu ara naklovanebis, xelmokleobis, me-
mimdevris cud manerebs ukanac. saxeze iyo suli ucxo, jer lanqoliisa da tkivilis gancdis Sedegi? Tuki davuSvebT, rom
kidev saxeluwodebeli moTxovnebiT, mexsiereba, pirTamde es marTlac asea _ xolo perikle (an Tukidide) amas CvenTvis
14 15
gasagebad aqcevs saflavze warmoTqmul diad sityvaSi _ aseT wamoweuli gabatoneba gonierebisa, praqtikuli da Teoriuli
SemTxvevaSi sad unda hqonoda fesvebi sapirispiro ltolvas, utilitarizmi, da Tavad misi Tanamedrove demokratiac, _
romelic drois mixedviT ufro adre Camoyalibda, _ ltolvas mxolod da mxolod daSretadi Zalis, moaxlovebuli siberi-
simaxinjis, uZveles elinTa keTilsa da mkacr nebas pesimizmi- sa da fiziologiuri daqanculobis simptomia? da saxeldobr
sa, tragikuli miTisa, yovelive sazarelis, borotis, amouc- ara-pesimizmi? xom ar iyo epikure optimisti _ swored rom
nobis, gamanadgureblis, sabediswerosi arsebobis siRrmeebSi, tanjulis saxiT? rogorc xedavT, aq mTeli jaWvia rTuli
_ sad unda hqonoda sakuTari fesvebi tragedias? iqneb es iyo kiTxvebis, romlebic am wignma itvirTa. amas davamatoT kidev
siamovneba, Zala, ukiduresi janmrTeloba, sisavsis siWarbe? erTi urTulesi kiTxva: ras warmoadgens cxovrebis Tvalsaz-
da aseT SemTxvevaSi, Tu sakiTxs fiziologiurad davsvamT, ra risiT morali?
mniSvneloba eniWeba im siSleges, romlidanac amoizarda, ro-
gorc tragikuli, aseve komikuri gancda, dionisur siSleges?
da ra xdeba, Tu siSlege ar warmoadgens gadamwifebuli kul-
turis gadaSenebisa da dacemis aucilebel simptoms? kiTxva
fsiqiatrebs: SesaZloa janmrTelobis nevrozebic arsebobs? 5.
axalgazrdebisa da axalgazrdobis? ras mianiSnebs RmerTisa
da Txis sinTezi satiraSi? romeli piradi gancdis, romeli ukve rixard vagnerisadmi mimarTul winasityvaobaSi ada-
Sinagani aRtyinebis safuZvelze unda misuliyo berZeni di- mianis metafizikur aqtivobad xelovneba da ara moralia
onisurad Slegi da pirvelyofili adamianis, rogorc satiris dasaxelebuli. Tavad wignSi araerTxelaa gameorebuli gamqir-
warmodgenamde? rac tragikuli qoros warmoqmnas Seexeba, davi debuleba, rom samyaros arseboba SesaZloa gamarTlebul
im saukuneebSi, rodesac berZnuli sxeuli yvaoda, rodesac iqnas, mxolod rogorc esTeturi fenomeni. marTlac, wigni
berZnuli suli sicocxliT iyo gamsWvaluli, xom ar hqo- mxolod mxatvrul azrs cnobs, cxadsa Tu faruls, yofiere-
nia adgili endemur aRtacebas? xilvebsa da halucinaciebs, bis yvela process miRma _ Tundac es „RmerTi“ iyos, magram,
romlebsac mTel Temebsa da sakulto Tavyrilobebs gadas- rasakvirvelia, sruliad uzrunveli da aramoraluri Rmer-
cemdnen? an iqneb berZnebi, swored sakuTari siymawvilis sim- Ti-xelovani, romelic rogorc ngrevaSi, ise qmnaSi, rogorc
didridan gamomdinare, flobdnen nebas tragikulisTvis da borotSi, ise keTilSi cdilobs ganicados sakuTari sixaruli
pesimistebi iyvnen? an iqneb swored SeSlilobam, Tu platonis da TviTmpyrobeloba, romelic, qmnis ra samyaroebs, Tavisu-
sityvas gamoviyenebT, moutana eladas udidesi kurTxeva? an fldeba sisavsisa da gadavsebulobis uRlis, masSi moqceul
iqneb, meores mxriv da sapirispirod, berZnebi swored daSlisa winaaRmdegobaTa tanjvisgan. samyaro yovel wams RmerTis miR-
da sisustis periodebSi iqceodnen sul ufro optimistebad, weuli manifestaciaa, rogorc marad cvalebadi, marad axali
zedapirulebad, sul ufro metad imuxtebodnen msaxiobobiT, xilva individisa, vinc savsea tanjviT, winaaRmdegobebiT, ro-
da sul ufro meti gznebiT iltvodnen logikisa da samyaros melsac xsna mxolod iluziaSi ZaluZs; mTeli es artistuli
logikur CarCoebSi moqcevisken, anu erTsa da imave dros metafizika SesaZloa TviTneburad, usafuZvlod da fantas-
„ufro mxiarulebic“ iyvnen da „ufro mecnierulebic“? an tiurad mogveCvenos _ arsebiTi masSi is aris, rom aq saku-
iqneb yvela „Tanamedrove ideisa“ da demokratiuli gemovnebis Tar Tavs avlens suli, romelic erTxel iqneba da, miuxedavad
crurwmenaTa jibrze, optimizmis gamarjveba, wina planze yvela safrTxisa, gabedavs aRdges arsebobis moraluri mniS-
16 17
vnelobisa da moraluri ganmartebis winaaRmdeg. aq SesaZloa rom ukeT ewamebinaT cili amqveyniurisTvis, sinamdvileSi ki
pirvelad vlindeba pesimizmi „sikeTesa da borotebas miRma“, swrafva araras, dasasrulis, simSvidis, „SabaTTa SabaTisken“
aq iRebs sakuTar gamoxatulebasa da formulas is „gaxrwni- _ yovelive es me, qristianobis upirobo nebasTan erTad,
loba sulieri agebulebisa“, romlis winaaRmdeg Sopenhaueri ecno mxolod moraluri Rirebulebebi, yvelaze saxifaTod
windawin da dauRalavad tyorcnida Tavis yvelaze mrisxane da Semzaravad mimaCnda „daRupvisTvis nebis“ yvela SesaZlo
krulvasa da cecxlovan isrebs, _ filosofia, romelmac gabe- formidan an, sul cota, mZime senis, daqanculobis, pirquSo-
da, Tavad morali gadaetana movlenaTa samyaroSi, amgvarad bis, gamofitvis, cxovrebis dakninebis niSnad, _ radgan winaSe
CamoeqveiTebina is da erT safexurze daeyenebina ara mxolod moralisa (gansakuTrebiT qristianuli anu upirobo morali-
„movlenebTan“ (idealisturi saboloo wertilis azriT), ar- sa) cxovreba mudmivad da garduvalad unda iyos aramarTali,
amed „iluziebTanac“, rogorc ocneba, cTomileba, ganmarte- radgan cxovreba Tavisi arsiT aris is, rac aramoraluria;
ba, morgeba, xelovneba. rogorc Cans, mTeli am antimoraluri sabolood, siZulvilisa da maradi „aras“ simZimiT gasresili,
midrekilebis siRrme saukeTesod gaizomeba, Tu yuradRebas is unda ganicdebodes, rogorc raRac, rac survebas ar imsax-
mivaqcevT frTxil da mtrul siCumes, romliTac mTeli wignis urebs, uRirsi TavisTavad. da Tavad moralic _ iqneb is „nebaa
manZilzea gverdavlili qristianoba, _ es yvelaze daumor- cxovrebis uaryofisTvis“, ganadgurebis faruli instinqti,
Cilebeli gatareba moraluri Temisa mravalgvari variaciiT, dakninebis, damcirebis, ciliswamebis principi, dasasrulis
rac ki dRemde kacobriobas smenia. marTlac, rTulia samyaros dasawyisi? Sesabamisad ki, safrTxeTa safrTxe? amgvarad, mor-
wmindad esTetur ganmartebasa da gamarTlebas, rogorc es am alis winaaRmdeg aRdga maSin am saeWvo wigniT Cemi instinqti,
wignSia gadmocemuli, mouZebno metad gansacvifrebeli anti- rogorc cxovrebis qomagi instinqti, da Camoayaliba Zireu-
Teza, vidre qristianuli moZRvrebaa, romelic iyo, da surs, lad sapirispiro moZRvreba da Seqmna cxovrebis sapirispiro
rom darCes mxolod moraluri, xolo Tavisi absoluturi Sefaseba, wmindad artistuli da antiqristianuli. ra saxeli
standartebiT (magaliTad, RmerTis alalmarTlobiT) gzavnis unda hqonoda mas? rogorc filologma da sityvaTa adamian-
xelovnebas, yvela saxis xelovnebas _ sicruis samefoSi, anu ma, me is movnaTle _ arcTu garkveuli TviTnebobis gareSe
uaryofs, wyvelis, asamarTlebs mas. azrTa msgavsi wyobisa (radgan vin icoda antiqristes namdvili saxeli?) _ erT-erTi
da Sefasebis miRma, romlebic aucileblobidan gamomdinar- berZnuli RmerTis saxeliT: me mas dionisuri vuwode...
ea mtrulad ganwyobili xelovnebisadmi, imdenad, ramdenadac
isini Tanmimdevrulobas inarCuneben, me imTaviTve ganvicdi-
di mtrobas cxovrebisadmi, mrisxane da Surismgeblur siZul-
vils misadmi: vinaidan nebismieri cxovreba efuZneba iluzias, 6.
xelovnebas, sicrues, optikas, perspeqtivisa da cTomilebis
aucileblobas. qristianoba imTaviTve, arsebiTad da safuZ- axla ki aris gasagebi, ra amocanasTan Serkineba gavbede am
velSive iyo cxovrebis siZulvili da cxovrebiT moyirWeba, wigniT? rogor vnanob axla, rom im dros sakmarisi gambedaoba
romelic mxolod iniRbeboda, mxolod imaleboda, mxolod (an mouridebloba?) ar gamaCnda, raTa yvela SemTxvevaSi aseTi
imoseboda „sxva“ da „ukeTesi“ cxovrebis rwmeniT. „qveynis“ piradi Sexedulebebisa da siTamamisTvis Cemi enis misadage-
siZulvili, afeqtebis wyevla, SiSi mSvenierebisa da mgrZnobi- bis uflebac mimeca sakuTari TavisTvis, _ is, rom me kantisa
arobisadmi, imqveyniuri samyaro, mogonili mxolod imisTvis, da Sopenhaueris formulebiT guldasmiT vcdilobdi ucxo
18 19
da axali Sefasebebis gamoxatvas, romlebic safuZvelSive ew- imedebsa da Tanamedroveobisadmi mcdar misadagebas gverdze
inaaRmdegeboda kantisa da Sopenhaueris suls, iseve, rogorc gadavdebT, romlebiTac me Cemi pirveli wigni wavaxdine, _
maT gemovnebas! tragediis Sesaxeb Sopenhaueri ase fiqrobda: didi dionisuri kiTxvis niSani, rogorc is iqna dasmuli, ucv-
„is, rac tragikuls Tavisebur aRmasvlas aniWebs, _ ambobs igi lelad rCeba ZalaSi musikasTan mimarTebiTac: rogori unda
wignSi „samyaro, viTarca neba da warmodgena“, II 495, _ aris iyos musika, romelsac ukve ara romantiuli warmomavloba
dasawyisi imis gacnobierebisa, rom samyarosa da cxovrebas eqneboda, rogorc germanuls, _ aramed dionisuri?
ar ZaluZT WeSmariti kmayofilebis moniWeba, ris gamo arc
imsaxureben Cvens siyvaruls: amaSi mdgomareobs tragikuli
suli, _ mas uaryofamde mivyavarT“. o, raoden gansxvavebuli
sityviT mommarTavda me dionise! o, raoden Sors iyo CemTvis
im momentSi mTeli es suli uaryofisa! _ magram wignSi mniS- 7.
vnelovnad uaresic aris, rasac kidev ufro metad vnanob axla,
vidre imas, rom Cemi dionisuri winaTgrZnobebi Sopenhaueris magram, mowyaleo xelmwifev, ras warmoadgens romanti-
formulebiT davamwuxre da wavaxdine: saxeldobr is, rom me ka, Tuki Tqveni wigni ar aris igi? SesaZlebelia Tu ara, rom
Sevryveni grandiozuli berZnuli problema, rogorc maSin „sinamdvilis“, „realobisa“ da „Tanamedrove ideebis“ siZulvi-
warmodga is Cems winaSe, uTanamedroves sakiTxTa nazaviT! rom li ufro Sors wavides, vidre es Tqven artistul metafizika-
me imaze vamyarebdi imeds, sadac arafris imedi arsebobda, Si xdeba, romelic umal „araras“ iwamebs, umal eSmaks aRi-
sadac yvelaferi cxadze ucxadesad mianiSnebda moaxlove- arebs, vidre „sinamdviles“? xom ar gugunebs risxvisa da
bul dasasruls! rom me, uaxlesi germanuli musikis safuZ- ganadgurebis Zlevamosili bani mTel Tqven kontrapunqtul
velze igavebis Seqmnas Sevudeqi „germanuli xasiaTis“ Sesaxeb, vokalur xelovnebasa da macTunebel bgeraTa qveS, _ Slegu-
TiTqos mas swored maSin SeeZlo sakuTari Tavis aRmoCena da ri simtkice winaaRmdeg yvelafrisa, rac aris „axla“, _ neba,
povna, _ da es swored im dros, rodesac germanulma sul- romelic ukve arc ise Sorsaa praqtikuli nihilizmisgan da
ma, romelsac mcire xniT adre gaaCnda neba evropaze batono- TiTqos ambobs: „umjobesia, araferi iyos WeSmariti, vidre
bisTvis da Zala evropis marTvisa, _ sabolood da upiro- davuSvaT, rom Tqven xarT marTali, rom Tqveni WeSmariteba
bod Camoixsna uflebamosileba da imperiis Seqmnis pompezuri iqna gamarTlebuli!“ ganixseniT yurni, batono pesimisto da
sababiT ganaxorciela gadasvla zomierebis, demokratiisa da xelovnebis Tayvanismcemelo, da Tavad mousmineT erTaderT
„Tanamedrove ideebisken“! am drois ganmavlobaSi me viswavle pasaJs Tqveni wignisa, pasaJs urCxulTa momsvrelebis Sesaxeb,
sakmarisad uimedod da daundoblad fiqri am „germanuli xas- rac iseve macTuneblad unda JRerdes axalgazrda gulebisa
iaTis“ Sesaxeb, zustad iseve, rogorc Tanamedrove germanuli da yurebisTvis, rogorc meTaguris ganTqmuli simRera. nuTu
musikisa, romelic mxolod romantikaa da yvelaze ara-ber- es ar aris 1830 wlis romantikosis namdvili da WeSmariti aR-
Znulia xelovnebis yvela SesaZlo formaTagan; garda amisa, iareba 1850 wlis pesimizmis niRabqveS? mis ukan xom ukve gais-
narkotikis usazarlesi saxeobaa, gansakuTrebiT saxifaTo mis preludia da Cveuli romantiuli finali _ ganxeTqileba,
xalxisTvis, visac daleva uyvars da gaurkvevlobas Rirsebad msxvreva, dabruneba da pirqve damxoba Zveli rwmenis, Zveli
miiCnevs, radgan mas ormagi efeqti aqvs _ rogorc maTrobela RmerTis winaSe... da nuTu Tqveni pesimisturi wigni Tavad ar
da rogorc gonebis dambindveli wamlisa. Tumca, Tu naCqarev warmoadgens antielinurobisa da romantizmis namsxvrevs, ra-
20 21
Racas Tavad „imdenadve maTrobelas, ramdenadac gonebis dam- es gvirgvini mcinarisa, es vardis gvirgvini: me TviT david-
bindvels“, narkotiks nebismier SemTxvevaSi, TiTqos erTgvar gi Tavs es gvirgvini, me TviT vcan RvTaebrivad Cemi sicili.
msgavsebas musikisa, germanuli musikis? modiT movisminoT: amisaTvis dRes sakmaod Zlieri aravin minaxavs.
„warmovidginoT mzardi Taoba am uSiSari mzeriT, am heroi- zaratustra mocekvave, zaratustra msubuqi, romeli
kuli swrafviT jojoxeTurisaken, warmovidginoT drako- frTebsa Slis, mza gasafrenad, yvela frinvelT rom Tvals
nis momsvrelTa Tamami svla da amayi gambedaoba, romliTac uSvreba, mza da mardi, netar msubuq-mardi: _
isini zurgs aqceven optimizmis yvela Zalasust doqtrinas, zaratustra misani, zaratustra momcinari, ara mouT-
raTa srulad da mTlianad „Seupovrad vicxovroT“: nuTu menari, ara Seuwynarebeli, romels xtoma uyvars da gverdze
aucileblobas ar warmoadgens, rom am kulturis tragikul- xtoma; me TviT davidgi ese gvirgvini.
ma adamianma, simkacrisa da saSinelebisken TviTaRzrdisTvis, es gvirgvini mocinarisa, es gvirgvini vardebisa: Tqven ges-
axali xelovneba isurvos, metafizikuri nugeSis xelovneba, vriT am gvirgvins, Cemo Zmebo! me RvTaebrivad vaRiare sicili;
tragedia, viTarca misi sakuTari elene troeli da faustTan Tqven, maRalno adamianno, iswaveT sicili!1“
erTad wamoiZaxos:
ese ityoda zaratustra, meoTxe nawili

da nuTu me Cemi ZaliT ar unda vuxmo


cxovrebis marad da erTian xats?“

„nuTu aucileblobas ar warmoadgens?“... ara, samgzis ara,


o, axalgazrda romantikosebo, es ar unda warmoadgendes
aucileblobas! magram savsebiT savaraudoa, rom Tqven ase sils-maria, zemo engadini, 1886 wlis agvisto
daasrulebT, anu „nugeScemulebi“, rogorc weria, miuxedavad
simkacrisa da saSinelebisken TviTaRzrdisa, „metafizikurad
nugeScemulebi“, erTi sityviT, ise, rogorc romantikosebi
asruleben, qristianebad... ara! jerxnobiT amqveyniuri nuge-
Sis xelovneba iswavleT, _ iswavleT sicili, Cemo axalgazrda
megobrebo, Tuki nebismier fasad gsurT pesimistebad darCeT;
SesaZloa amis Semdeg Tqven, moRimarni, rodesme jandabisken
moisvriT mTel metafizikur nugeSiscemas _ pirvel rigSi ki
mTels metafizikas! an, im dionisuri urCxulis sityvebiT rom
vTqvaT, romelsac zaratustra hqvia:
„ze gaqvndnen gulni, Zmano, ze! ufro maRla! da nu daiviw-
yebT fexebsac. aswieT Tqveni fexebic, Tqven, mardo mrokavno,
da ukeTesi: yiramalac dadeqiT!
22 23
mxiarul TamaSs Soris winaaRmdegobis arsebobas dainaxavda;
piriqiT, am wignis namdvilad wakiTxvis SemTxvevaSi maTTvis
tragediis dabadeba gaocebamde cxadi gaxdeba, raoden mkacrad germanul prob-
musikis sulidan lemasTan gvaqvs saqme, romelic Cvens winaSe dasmulia swored
germanul ocnebaTa SuagulSi, rogorc apogea da Semobrunebis
wertili. magram SesaZloa swored am adamianebs moeCvenoT mi-
uReblad esTeturi problemisadmi esoden seriozuli damok-
idebuleba, radgan maT ar SeswevT unari, xelovnebaSi imaze
meti dainaxon, vidre samxiarulo danamati, an eJvnis JRaruni,
winasityvaoba rixard vagnerisaTvis romelic „arsebobis seriozulobas“ axlavs Tan, magram arse-
biTad, zedmetobaa; TiTqos aravin icodes, rom „arsebobis se-
riozulobisa“ da xelovnebis dapirispireba ukve warmoadgens
raTa sakuTari Tavi yvela SesaZlo eWvs, mRelvarebasa da uxeS gaugebrobas.
gaugebrobas ganvarido, riskenac biZgs, Cveni esTeturi sazo- Tavs nebas mivcem am seriozulT ganvucxado, rom Cemi Sexed-
gadoebis TaviseburebaTa gamo, am nawarmoebSi mocemuli az- uleba xelovnebaze, rogorc uzenaes amocanasa da amqveynad
rebi SeiZleba warmoadgendnen, da raTa saSualeba mqondes es metafizikur moRvaweobaze, TanxmobaSia im adamianis Tvalsaz-
Sesavali sityvac imave mWvretelobiTi netarebiT davwero, risTan, visac, rogorc am gzaze Semdgar mebrZols, vuZRvni
romlis anabeWdi, rogorc bednieri da amaRlebuli wuTebis winamdebare wigns.
namarxi, yovel gverds amCnevia, _ Cemi mzeris winaSe im meys
vixmob, rodesac Tqven, Cemo maRalpativcemulo megobaro, am
wigns miiRebT: vxedav, Tovlian quCaSi saRamos seirnobis Sem-
deg rogor aTvalierebT mijaWvul promeTes sawyis gverdze,
Cems saxels kiTxulobT da myisve imsWvalebiT rwmeniT, rom
rogoric ar unda iyos am nawarmoebis Sinaarsi, mis avtors
udaod raRac seriozulisa da STambeWdavis Tqma surs, rom
imis gaazrebisas, rac aq aris mocemuli, is Tqven gxedavdaT
da Tqven mogmarTavdaT, aqedan gamomdinare ki, SeeZlo daew-
era mxolod iseTi ram, rac Tqvens iq-yofnas Seesabameboda.
amasTanave Tqven gaixsenebT, rom imave dros, rodesac Tqveni
bazeli, 1871 wlis dekemberi
gasaocari saiubileo nawarmoebi iqmneboda beThovenis Sesax-
eb, anu mcire xnis win gaCaRebuli omis saSinelebasa da sidia-
deSi mimdinareobda mzadeba am azrebisTvis. magram cTomile-
baSi aRmoCndebodnen isini, vinc am TanxvedraSi patriotul
gznebasa da esTetur avxorcobas, medgar seriozulobasa da

24 25

You might also like