Professional Documents
Culture Documents
.
or xelnawerSi (Sig teqstSi) aris anderZminaweri: wmidao petre, meox eyavn winaSe
RmrTisa batoniSvils vaxtangs meuRliT, ZiT da asuliTurT, romelman mopovnebul yo
cxovreba ese Seni da mciredi aRawerina wignsa amas Sina, aramed sruliad ara aRiwereboda
sididiTa (qarTlis cxovreba 1955: 135, Sen. 1).
am anderZminaweridan Cans, rom petre qarTvelis cxovreba swored vaxtangma
Seatanina axal qarTlis cxovrebaSi. safiqrebelia, es iyo CanarTis erTerTi nimuSi,
romelic TviTon vaxtangis meTvalyureobiT gakeTda, xolo amis kvalobaze danarCenTa
Semzadeba mecnier kacebs ebrZanaT (grigolia 1954: 127, 160, 195, 217).
aRniSnuli minaweri azrTa sxvaobas iwvevs, magram erTi naTelia: anderZSi vaxtangi
ixsenieba ara mefed, aramed batoniSvilad, rac imas niSnavs, rom es Sroma vaxtangis
gamefebamde (janiSinobis dros) unda iyos Sesrulebuli.
SevudaroT aRniSnuli CanarTebi petre qarTvelis cxovrebis aRwerilobas
(cxoreba da moqalaqoba wmidisa da netarisa mamisa Cuenisa petre qarTvelisa, romeli
iyo Ze qarTvelTa mefisa) (Zeglebi 1967: 213-263).
petre qarTvelis cxovreba pirveli CanarTi
iyo mefe igi qarTvelTa marTlmorwmune
RmrTisa, da ara esua mas Svili wuli. amisTsca
evedrebin RmerTsa maradis murvaled, raTa
moaniWos mas Svili.
erTsa ukue Jamsa movida igi queyaniTgan
TsTa qalaqad Tsad sameufod mcxeTad, da
dauRamda kidesa mdinarisa mis didisasa,
romelsa ewodebis mtkuari. da ineba mefeman mun
gansuenebad mwuxrsa mas. da viTarca iloca,
miwva gansuenebad, rameTu Tnier locvisa ara
daiZinis. xolo viTarca mierula, warmoudga
mas angelozi uflisa brwyinvale da didebuli,
mosili samosliTa spetakiTa elvared da
brwyinvida piri misi viTarca mzisTuali.
xolo mefeman, viTarca ixila angelozi igi,
iqmna SeSinebul friad. hrqua mas angelozman
uflisaman: nu geSinin, mefe! me var angelozi
uflisa da mimavline Senda uflisa RmrTisa
mier, rameTu Seismines locvani Senni. da aha
miudges coli Seni da giSves Sen Ze, romeli iyos
did da srul winaSe RmrTisa da kacTa, da
mravalni erni RmrTisa moaqcines.
`da viTarca ganiRZa mefeman, iyo suli misi
mxiaruli da adidebda RmerTsa. da Semdgomad
dReTa ravodenTame miudga coli mefisa is da
uSva mas Ze. da ravodenisame Jamisa Semdgomad
naTelsces yrmasa mas saxelsa zeda wmidisa
iyo ese uSvilo, rameTu ara esua Ze
wuli, da evedrebin RmerTsa marxviTa da
murvaled vedrebiTa, raTa Rirs iqmnes igi
micemad Zisa, romlisaca mimTxuevad Rirs
iqmna. rameTu Jamsa romelsame momavali
queyanaTagan samefod misda, mcxeTad,
mwuxri daivana kidesa didisa mis
mdinarisasa, romelsa mtkuar ewodebis. da
viTarca aRasrula mwuxrisa locva, raTa
miiZinos, rameTu Tnier locvisa araodes
iseris, arca miiZinis, amas locvasa Sina
gamouCnda angelozi naTlisa brwyinvale,
romlisa xilvasa SeSinda mefe.
xolo man rqua: nu geSinin, mefe, rameTu
Seismes vedrebani Senni winaSe RmrTisa, da
mogeces Ze, romeli iyos did da srul winaSe
RmrTisa da kacTa, da mravalni erni
RmrTisad moaqcivnes. da viTarca ganiRZa
mefeman, mxiaruli suliTa adidebda
RmerTsa. da Semdgomad mciredisa miudga
coli mefisa da uSva mas Ze, da didi
sixaruli yves mefeman, yovliT sameufoT
misiTurT, Jamsa mas Sobisa misisasa da
naTelsces saxeliTa wmidisa samebisasa, da
uwodes saxelad murvanos (qarTlis
cxovreba 1955: 132, 1224; 133, 1420; Zeglebi
1967: 219, 827).
,
xolo vrceli redaqciis Sesatyvis adgilas ar ixsenieba) (qarTlis cxovreba 1955: 133,12;
Sdr.: Zeglebi 1967: 219,6).
petre qarTvelis cxovrebis mokle redaqciisa da CanarTis Tanxvdeniloba zustad
(sityvaSeucvlelad, Tanamimdevrulad, faqtebis gamotovebisa Tu Secvlis gareSe)
grZeldeba CanarTis ukanasknel abzacamde, xolo es abzaci gamokrebilia mokle redaqciis
sxvadasxva adgilidan
.
petre qarTvelis cxovrebis mokle redaqciiTaa davalebuli meore CanarTic. masSi
SekumSulia mokle redaqciis faqtobrivi masala, pirvelwyarodan gamokrebili cnobebi
dalagebuli da mowodebulia qronologiuri TanamimdevrobiT. davimowmebT magaliTs:
petre qarTvelis cxovreba meore CanarTi
Ramesa erTsa... gamovides sameufoT
qalaqiT. da aha sueti naTlisa wina uZRoda, da
ma iyo suetiT gamo: romeli Semomidges me,
ara vidodes bnelsa. da meyseulad
ganmxiaruldes.
da movides kidesa zRsasa, poves navi, da
wiaRdes aRmosavleTad da warumarTnes gzasa
Tssa.
xolo cna ra ltolva maTi mefeman Teodosi,
didad Sewuxna da Zieba yo yolgniT. xolo cud
iqmna Sroma maTi, rameTu RmerTman dafarna
monani misni.
da viTarca miiwivnes romelsame
qalaqTagansa, Seipyrna igini mTavarman da
Sesxna sapyrobilesa, viTarmed: monani xarT
ltolvilni.
xolo mas Ramesa Zrva iyo saSineli, elvani da
quxilni, vidremdis daecemodesca saxlni
mravalni. daadgra mTavarsa mas kaci vinme
saSineli da uTqmida, viTarmed: ganuteven
pyrobilni ege, ukueTu ara, amas Rame daqcevad
ars qalaqi ese (Zeglebi 1967: 224, 24226, 19;
243, 821. Sdr.: qarTlis cxovreba 1955: 135, 37).
winamZRurebiTa uflisaTa ganvles Rame
da warvides. rameTu sueti naTlisa wina
uZRoda maT, viTarca israelTa, da ma esmaT
suetiT gamo: romeli Semomidges me, ara
vidodes bnelsa da poves navi da vles
raodenime dReni. xolo qalaqsa erTsa Sina
Sepyrobil iqmnes visganme da Seiyennes
sapyrobilesa. xolo mas Ramesa iqmna Zrva da
mexistexa, da elva friadi. da mTavarsa mas
qalaqisasa daadga kaci vinme, saSinelebiT
etyoda: ganuteven monani RmrTisani. ukeTu
ara, daiqcevis qalaqi ese (qarTlis
cxovreba 1955: 134, 1117).
qarTlis cxovrebis pirveli CanarTi safuZvlad daedo petre qarTvelis cxovrebis meore
svinaqsarul redaqcias (Zeglebi 1968: 195196).
ai, es abzacic: xolo mcireTa JamTa iswava ena berZnuli, da yovelive swavluleba saeklesio da
safilosofoso (qarTlis cxovreba 1955: 133,2122. Sdr. Zeglebi 1967: 224,69). egreTve warvida ra
ierusalmd (qarTlis cxovreba 1955: 133, 22. Sdr. Zeglebi 1967: 224, 1617), saflavsa uflisasa
miiwia, da mun akvecil iqmna monaznebad, da uwodes saxeliT petre (qarTlis cxovreba 1955: 133, 22
23. Sdr. Zeglebi 1967: 228, 17). iswava ena da swavluleba asurebrivi, vidremdis ukrda yovelTa
sifrTxile da simaxle gonebisa misisa. xolo dRiTidRe palatiT mocemulsa roWiksa glaxakTa
ganuyofda (qarTlis cxovreba 1955: 133, 2325. Sdr. Zeglebi 1967: 224, 1722), emosa flasi ficxeli
da mqise queSekerZo sameufoTa samoseliTa. imarxavn igi ororiT, samsamiT da ufrosRa
SdeuliT (qarTlis cxovreba 1955: 133, 2527. Sdr. Zeglebi 1967: 219, 2832), erTi odnav Secvlili
frazis garda, mTeli abzaci sityvasityviT petre qarTvelis cxovrebis mokle redaqciidanaa
gadawerili.
42
ukanaskneli magaliTi gansakuTrebiT sayuradReboa, radgan misi Sesatyvisi adgili
vrcel redaqciaSi saerTod ar moipoveba. es kidev ufro sarwmunos xdis meore CanarTis
wyarod petre qarTvelis cxovrebis mokle redaqciis miCnevas.
damowmebul magaliTebSi Sesadareblad SerCeuli teqstebis sityvier
frazeologiuri Tanxvdenilobac SeiniSneba. damatebiT aRvniSnavT, rom meore CanarTSi
sxvaganac xSirad SeiniSneba pirvelwyaros gamoyeneba. mokle redaqciidan gadmosula
meore CanarTSi Semdegi gamonaTqvamebi: angelozisa xarebiTa, saSoTganve... wmida iqmna,
viTarca winamorbedi, scna mefeman Tevdosi da daudginna mcvelni, iswava ena berZuli,
Ruawlni da Sromani, romelTac vrcel redaqciaSi ver vxvdebiT (qarTlis cxovreba 1955:
133, 31; 133, 32; 134, 1011; 133, 39; 134, 23. Sdr. Zeglebi 1967: 217, 26; 217, 2829; 222, 35223, 2;
224, 7; 228, 2122). iqidanvea uwodes murvanos, SeerTnen (mierTnen) qarTvelni sparsTa,
aRaSennes orni monasterni, mRdelad eldasxmuli, friad tanjna orcni Tsni da
sxv. (qarTlis cxovreba 1955: 133, 31; 133, 35; 134, 20; 134, 29; 135, 10. Sdr.: Zeglebi 1967: 217,
2425; 218, 89; 227, 2526; 229, 2021; 257, 2122).
vfiqrobT, yovelive zemoTqmuli gvaZlevs uflebas davaskvnaT, rom orive CanarTi
petre qarTvelis cxovrebis mokle redaqciidan momdinareobs.
CanarTebis avtorebi rom Zveli wyaroTi sargeblobdnen, sakamaTo araa, sxvaTa
Soris, isini asaxelebdnen kidec pirvelwyaroebs, magram arazustad. saxeldobr, pirveli
CanarTis bolos vkiTxulobT: aravin SemZlebel iyo qebad missa (petresa d.m.), garna
grigoli dialoRi, patriarqi romisa, romel aRwera qeba misi wignsa Sina Tssa (qarTlis
cxovreba 1955: 133, 2829). meore CanarTSi erTgan petre qarTvelis cxovrebis vrceli
redaqciaa damowmebuli (xolo mieniWes mas madlni RmrTisa mier sneulTa kurnebisani,
romeli weril ars srulsa cxovrebasa missa) (qarTlis cxovreba 1955: 134, 12; Sdr.
Zeglebi 1967: 220, 68). xolo bolos aqac grigol papis wigni ixsenieba (xolo amis
netarisa friadi qeba aRewera grigol dialoRossa, wmidasa patriarqsa hromisasa, wignsa
Sina Tssa) (qarTlis cxovreba 1955: 135,1819; Sdr.: petre qarTvelis cxovrebis mokle
redaqciis sityvebi: xolo mosca mas RmerTman madli saswaulTa qmnisa da kurnebaTa
aRsrulebisa. Zeglebi 1967: 220,68).
agiografiuli wyaro, romelic teqstebis Sejerebisas davimowmeT da romliTac
CanarTebis avtorebi sargeblobdnen, miewereba makari mesxs (XIII s.), xolo misi
redaqtoroba pavle dekanozs (XV s.) (kekeliZe 1960: 334336).
grigol papis (VI-VII ss.) dasaxeleba petre qarTvelis biografad gaugebrobis
Sedegia. igi momdinareobs eqvTime aTonelis erTi Targmanidan (dialoRoni), romelSic
petre iberieli (espaneTis iberiidan) petre qarTveladaa miCneuli (kekeliZe 1960: 203.).
sayuradReboa, rom qarTlis cxovrebis pirvelma CanarTma gavlena moaxdina petre
qarTvelis cxovrebis svinaqsarul redaqciaze. samecniero literaturaSi aRniSnulia,
rom petre qarTvelis cxovrebis svinaqsaruli redaqcia (meore) qarTlis cxovrebis
pirveli CanarTis Semoklebas da nawilobriv gadakeTebas warmoadgens (Zeglebi 1968: 194
195).
3. asurel moRvaweTa cxovrebis wignebi. juanSeris TxzulebaSi mocemulia mokle
cnoba ioane zedaznelisa da misi mowafeebis qarTlSi mosvlisa da moRvaweobis Sesaxeb.
qarTlis cxovrebis gviandelma redaqtorebma es cnoba sakmarisad ar miiCnies da axal
nusxebSi araerTi nakveTi CaurTes asurel moRvaweTa cxovrebis wignebidan.
qarTlis cxovrebis xelnawerebis SeswavliT aseTi suraTi gamovlinda: 1.
Tavdapirvelad juanSeris TxzulebaSi daculi iyo mokle cnoba ioane zedaznelisa da
misi mowafeebis Sesaxeb; 2. Semdeg xanaSi xelnawerebSi gaCnda asurel moRvaweTa sia
(saxelebi wmidaTa mowafeTa: iovane zedazadeneli, daviT garesjeli, stefane xirseli,
ioseb alaverdeli, zenon iyalToeli, antoni martomyofeli, ise wilkneli, TaTe
stefanwmideli, Sio mRmeli, isidore samTavneli, abibos nekreseli, miqel ulumbeli,
piros breTeli da elia diakoni) (qarTlis cxovreba 1955: 208, 25); 3. qarTlis
cxovrebis erTerT xelnawerSi (Q #795) adgili daeTmo ioane zedaznelis cxovrebis
erT redaqcias cxoreba wmidisa mamisa Cuenisa iovane zedaZnelisa, romeli brZanebiTa
RmrTisaTa da winamZRurobiTa sulisa wmidisaTa moivlina queyaniT SuamdinariT
queyanad qarTlisad aTormetTa mowafeTa misTa wmidaTa Tana (Zeglebi 1964: 191216); 4.
qarTlis cxovrebis zogierT xelnawerSi damowmebuli siis Semdeg ikiTxeba: mravalni
sxuanic daemowafnes wmidasa mas mamasa, kacni wmidani da sulierni mamani dahyuneT
JamisaTa. da Semdgomad oTxas ocisa wlisa gamoikiTxa da gamoiZia wmidaman mamaman Cuenman
arseni qarTlisa kaTalikosman; romelime wignTagan aRmovikiTxeT da romelime maTgan
smenil iyo saqmeTagan maTTa. da aRvwereT cxovreba da moqalaqoba wmidaTa maT mamaTa,
sacnobelad Cuen morwmuneTa da sadideblad samebisa wmidisa, aw da maradis, da ukuniTi
ukunisamde, amin (qarTlis cxovreba 1955: 208,610). amas mosdevs mozrdili CanarTi,
43
romelic Seicavs ioane zedaznelis, daviT garejelis, Sio mRvimelis, ise wilknelisa da
anton martyofelis cxovrebis mokle aRwerilobas (qarTlis cxovreba 1955: 208,12
214,24). SevCerdebiT am CanarTze.
marTalia, qarTlis cxovrebis gviandel nusxebSi Setanili asurel moRvaweTa
cxovrebis wignebis Semoklebulgamokrebili teqstebis avtorebi migviTiTeben
wyaroebze, magram am miTiTebebs konkretuloba akliaT da mxolod maTze dayrdnobiT
sakiTxs ver gadavwyvetT _ maT pirvelwyaroebs, asurel moRvaweTa cxovrebis wignebis
simravlis gamo, ver davadgenT (magaliTad, CanarTSi, romelSic ioane zedaznelzea
saubari, ukanaskneli winadadeba ase ikiTxeba: xolo Semdgomad micvalebisa mravalni
saswaulni aResrulnes, romelTa sruli cxovreba wmidisa iovanesi mogTxrobs (qarTlis
cxovreba 1955: 209,1618). daviT garejelis cxovrebis bolos Teimuraziseul
xelnawerSi weria: saswaulni da Ruawlni misni sruliad srulsa cxovrebasa missa Sina
weril arian) (qarTlis cxovreba 1955: 210,1213). ase rom, aucilebelia teqstebis
Sepirispireba da Semdeg gamotana saTanado daskvnisa.
a) ioane zedaznelis cxovreba. ioane zedaznelis Tavgadasavali ramdenime mwerals
aRuweria. cnobilia misi cxovrebis Semdegi redaqciebi: 1. cxoreba wmidisa mamisa
Cuenisa iovane zedaZnelisa, romeli brZanebiTa RmrTisaTa da winamZRurobiTa sulisa
wmidisaTa moivlina queyaniT SuamdinariT queyanad qarTlisad aTormetTa mowafeTa
misTa wmidaTa Tana (Zeglebi 1964: 191216); 2. cxoreba da moqalaqoba wmidisa mamisa
Cuenisa iovane zedaZnelisa da mowafeTa misTa, romelTa gananaTles queyana ese
CrdiloeTisa () (Zeglebi 1964: 191217); 3. cxoreba wmidisa mamisa Cuenisa ioane
zedaZnelisa, romeli brZanebiTa RmrTisaTa da winamZRurobiTa sulisa wmidisaTa
moivlina queyaniT SuamdinariT queyanad qarTlisa aTormetTa mowafeTa misTa wmidaTa
Tana (Zeglebi 1971: 83107) da sxv.
imis gasarkvevad, Tu romeli redaqciiT sargeblobdnen qarTlis cxovrebis
gviandeli redaqtorebi, saWiroa dasaxelebuli sami redaqciisa da qarTlis cxovrebis
CanarTis Sepirispireba. davimowmebT zogierT adgils:
ioane zedaznelis cxovreba
redaqcia a
redaqcia
ese netari iovane iyo queyaniT SuamdinariT
(Zeglebi 1964: 196, 3031).
ese netari mama Cueni iovane iyo queyaniT
SuamdinariT (Zeglebi 1964: 196, 3031).
ioane zedaznelis cxovreba
redaqcia a
redaqcia
ganmravldes Zalni igi, romelni iqmnnes
misgan RmrTisa mier, kurnebaTa mravalferTa
saxeTa senTasa gansxmad eSmakTasa (Zeglebi
1964: 197, 1518).
ganmravldes Zalni da sakrvelebani,
romelTa iqmoda RmrTisa mier mravalferTa
da TiTosaxeTa senTasa (Zeglebi 1964: 197,
1417).
metafrasuli redaqcia CanarTi
ese Rirsi... mama Cueni aRmoecena
queyanisagan Suamdinarisa (Zeglebi 1971: 85, 2
3).
arcaRa mSobelTa misTa vinaoba da
romeloba saxelisa gswavies, Tu vieTni
iyvnes da romelTagan STamomavalni (Zeglebi
1971: 85, 1213).
madli saswaulqmnisa moeniWa mas RmrTisa
mier... TiTosaxeTagan senTa Sepyrobilni
kurnebasa mrCobl kerZosa miemTxueodes amis
mier, vinabTgan brmaTa naTeli miemadleboda da
sneulTa simrTele da eSmakisa mier tanjulTa
Tavisufal-qmna mZlavrebisagan misisa
(Zeglebi 1971: 87, 817).
iovane iyo queyaniT SuamdinariT
(qarTlis cxovreba 1955: 208, 13).
romlisa mSobelni ara uwyiT (qarTlis
cxovreba 1955: 208, 13).
moeniWnes mas RmrTisa mier senTa kurneba,
da eSmakTa oteba, romlisa mier mravalni
saswaulni aResrulebodes" (qarTlis
cxovreba 1955: 208, 1516; Zeglebi 1964:
207,1621; 208,3140; 214,1034; Sdr. iqve,
207,1621; 208,3138; 214,921; 217,39;
Zeglebi 1971: 94,28; 95,2931; 100,2327;
101,2426; 102,23103,26; qarTlis cxovreba
1955: 208,2224; 209,13, 68, 1011, 1314).
warmodgenili masalidan Cans, rom CanarTis avtorebi ioane zedaznelis cxovrebis
metafrasuli redaqciiT sargeblobdnen, magram maTTvis arc sxva redaqciebi unda
yofiliyo ucnobi.
44
b. Siosa da evagres cxovreba. Siosa da evagres Tavgadasavali qarTlis
cxovrebaSi SedarebiT ufro sruladaa gadmocemuli. am CanarTis agiografiul
ZeglebTan (cxoreba da moqalaqoba Rirsisa mamisa Cuenisa Siosi da evagresi (Zeglebi
1964: 217-229) da cxoreba da sakrvelebani wmidisa da netarisa Siosni (Zeglebi 1971:
107-170) Sedarebam aseTi suraTi gamoavlina:
Siosa da evagres cxovreba
kimenuri redaqcia metafrasuli redaqcia CanarTi
`Sio... daemkdra dasavaliT
kerZo dedaqalaqsa mcxeTas da
pova evi Rrma friad
(Zeglebi 1964: 217, 3638).
ese wmida da RmerT
Semosili mama Sio iyo
queyaniT asureTisaT, didiT
miT RmrTis qalaqiT
antioqiaT (Zeglebi 1971:
108,2728).
waremarTa dasavaliT kerZo
mcxeTisaTa kacTagan yovlad
uvalTa maRnarTa da kldeTa
saSinelTa, vlo da ixila evi
rame Rrma (Zeglebi 1971: 126,
2224).
iyo wmida mama Sio
qalaqiT antioqiiT
(qarTlis cxovreba 1955:
210, 19).
warvida wmida Sio
dasavliT kerZo mcxeTisa,
marjueniT mdinaresa
mtkuarsa, romelsa hqan
mRme, RrmaTa evTa
friadTa (qarTlis
cxovreba 1955: 210,2325;
Zeglebi 1964: 218,2227;
219,1221; 219,36220,3;
220,1529; 221,1419. Sdr.
Zeglebi 1971: 130,1429;
132,1316; 134,817; 135,13
18; 138,26139,13; 144,26
145,17; 147,1928; qarTlis
cxovreba 1955: 210,2632;
211,26, 816.).
qarTlis cxovrebis gviandeli redaqtorebisaTvis TiTqos Siosa da evagres
cxovrebis orive redaqcia unda yofiliyo cnobili.
aRsaniSnavia, rom qarTlis cxovrebis zogierT xelnawerSi SeutaniaT kidev erTi
CanarTi (pirobiTi saTauri _ xaskunTa gandgomileba), romelic sityvasityviTaa
amoRebuli Siosa da evagres cxovrebis metafrasuli redaqciidan (Zeglebi 1971: 140,27-
141,7. Sdr.: qarTlis cxovreba 1955: 214,27-34).
g. daviT garejelis cxovreba. daviT garejelis Tavgadasavlis Txrobisas
qarTlis cxovrebis redaqtorebs SeeZloT am moRvawis cxovrebis ramdenime redaqcia
gamoeyenebinaT, kerZod, cxoreba da moqalaqoba wmidisa mamisa Cuenisa daviT
garesjelisa (Zeglebi 1964:229-240), `cxoreba da moqalaqoba wmidisa da
RmerTSemosilisa mamisa Cuenisa daviT garejelisa~ (Zeglebi 1971: 170207) da sxv.
teqstebis SejerebiT garkveuli daskvnis gamotana Znelia, radgan Txrobis
Tanamimdevroba Tu leqsikurfrazeologiuri Tanxvdeniloba saerTo xasiaTisaa da
specifikurs arafers avlens.
daviT garejelis cxovreba
(kimenuri redaqcia)
daviT garejelis cxovreba
(metafrasuli redaqcia)
CanarTi
movides samni iremni,
romelTa ukuana sdevdes
nukrni maTni da warmoudges
winaSe maTsa viTarca cxovarni
damSdebulni... xolo man
daswera juari da Seiqmna
xaWod, da Wames da ganZlies...
da mieriTgan mividian iremni
yovelTa dReTa, Tnier
oTxSabaTparaskevisa
(Zeglebi 1964: 231,9230).
samni iremni nukrTa Tana
maTTa warmodges winaSe maTsa...
brZanebisaebr moZRurisa
mowuelna igini... xolo man,
sauflosa juarisa
gamomsaxvelman mis zeda,
meyuseulad axlad yvela
gardaaqcia igi (Zeglebi 1971:
181,23182,6).
iyo veSapi didi da
sazareli... dResa erTsa... myis
rameTu samni iremni
nukrosanni movidian da
mowvelian, da xaWosa missa
Wamdian; garna oTxSabaTs
da paraskevs ar movidian
(qarTlis cxovreba 1955:
209,2324).
Semdgomad mciredisa
Jamisa, erTi nukrTagani
45
da mieteva maT veSapi igi da
Seipyra nukri erTi da STanTqa
igi (Zeglebi 1964: 231,30).
moeteva iremTa da mistaca maT
nukri erTi da saWmel Tsa yo
igi (Zeglebi 1971: 183,1826).
STanTqa veSapman mZnva-
reman (qarTlis cxovreba
1955: 209,2425; Zeglebi
1964: 233,2730; 234,35.
Sdr.: Zeglebi 1971: 188,10
13; 189,1719; qarTlis
cxovreba 1955: 209,3031;
210,1).
qarTlis cxovrebis Teimuraziseul xelnawerSi daviTis Tavgadasavlis
gadmocemisa da misi gardacvalebis aRniSvnis Semdeg damatebiT kidev erTi CanarTi
gvxvdeba: romlisa (daviTis d.m.) saswaulni da Ruawlni misni sruliad srulsa
cxovrebasa missa Sina weril arian. xolo amis wmidisa mamis daviTis sicocxlesave Sina
movida mama wmida dodo kaxeTiT, da misve mamis wmidisa ganvida mier udabnod da daemkdra
mun, da aRaSena monasteri friad didi, romelsa Sina mravalni Ruawlni da Sromani
aRasrulna. romlisa saswaulsa da cxovrebasa da Ruawlsa mogTxrobs cxovreba misi. da
amisa Semdgomad suli Tsi RmerTsa Sevedra, da daisxna wmida guami misi sayofelsa
Tssave (qarTlis cxovreba 1955: 210, 1218).
aq yuradRebas iqcevs rogorc miTiTeba daviTis srul cxovrebaze, ise cnobebi
dodoze. CanarTis avtoris sityviT, dodos saswaulsa da cxovrebasa da Ruawlsa
mogTxrobs cxoreba misi (qarTlis cxovreba 1955: 210,16). dodos cxovrebas, rogorc
damoukidebel hagiografiul Txzulebas, Cven ar vicnobT. safiqrebelia, aq igulisxmeba
daviT garejelis cxovreba, romelSic moipoveba cnobebi dodos Sesaxeb.
d. ise wilknelis cxovreba. CanarTi ise wilknelis Sesaxeb SedarebiT mcire
moculobisaa da oriode sagulisxmo faqts Tu Seicavs, magram rac aris, isic amoRebulia
Siosa da evagres cxovrebis im nawilidan, sadac ise wilknelis Sesaxebaa Txroba.
Siosa da evagres cxovreba
(kimenuri redaqcia)
Siosa da evagres cxovreba
(metafrasuli redaqcia)
CanarTi
ese netari ise Seipyra
wmidaman mamaTmTavarman,
kaTalikozman, da akurTxa igi
ebiskopozad saydarsa zeda
wilknisasa. da daRacTu igi ara
Tavsidebda saqmesa mas da
SevrdomiT iTxovda gantevebasa
(Zeglebi 1964: 222,14).
wmidaman ioane Rirssa ises...
hrqua: mamao... gunebavs, raTa
kurTxeva miviRoT Senganca...
xolo igi, vinaTgan
morCilebasa ganswavlul iyo
da aRsavse suliTa wmidiTa,
yovlad ara urC eqmna Rirssa
ioanes (Zeglebi 1971: 151).
mravliTa iZulebiTa
qarTlisa kaTalikosman
akurTxa
mRudelTmTavrad,
saydarsa wmidisa RvTis-
mSoblisasa, queyanasa
muxranisasa, da sofelsa
wilknisasa (qarTlis
cxovreba 1955: 212,810;
Zeglebi 1964: 224,319.
Sdr.: Zeglebi 1971:
151,13152,5; qarTlis
cxovreba 1955: 212, 1118).
e. anton martyofelis cxovreba. aseTi saxelwodebis Txzuleba Zvel xelnawerebSi
ar gvxvdeba. saerTod, qarTuli mecniereba ar icnobs anton martyofelis cxovrebis
adrindel redaqcias. mokle redaqcia gvxvdeba qarTlis cxovrebis erTerT CanarTSi
(qarTlis cxovreba 1955: 212,23214,23). am redaqcias vaxtangis komisiis Sedgenilad
miiCnevdnen (kekeliZe 1956: 20,22). es varaudi ar gamarTlda. e. gabiZaSvilma gaarkvia, rom
anton martyofelis cxovreba, romelic svinaqsarul redaqcias warmoadgens, qarTlis
cxovrebaSi mzamzareuli saxiTaa Setanili liturgikuli krebulidan (Zeglebi 1968: 218
225).
rogorc vnaxeT, yvela asureli moRvawis cxovreba qarTlis cxovrebis
redaqtorebma Zveli teqstebis safuZvelze Seadgines, Tumca ki SeeZloT, aeRoT
mzamzareuli masala da TavianT krebulSi SeetanaT ioane zedaznelis, Sio mRvimelis,
daviT garejelis, dodo garejelisa da ise wilknelis svinaqsaruli cxovrebani. Cans,
radgan anton martyofelis cxovrebis Zveli redaqcia ar arsebobda, komisiam
svinaqsaruli cxovrebis gamoyeneba miiCnia erTaderT gzad da saSualebad.
4. `daviTisa da kostantines wameba. qarTlis cxovrebis ramdenime gviandel
nusxaSi, juanSeris TxzulebaSi, _ iq, sadac murvan yruzea laparaki, _ gvxvdeba aseTi
CanarTi (vimowmebT nawyvets): xolo amanve yrum Seipyra da awama daviT da kostantine,
romelTa wamebasa vrcelad mogTxrobs cxovreba maTi (qarTlis cxovreba 1955: 235, 15-
46
16). xolo iqve arSiaze ikiTxeba: dasabamiTgan soflisaT equsi aTas oras
ormeocdacxrasa. qristes juarcmiTgan Sdas ocdaaTsa. mefobasa berZenTasa leon
isavrosa (zogierT nusxaSi iqve weria: wmida daviT da kostantine) (qarTlis cxovreba
1955: 235, 15-16). rogorc s. yauxCiSvilma miuTiTa, es SeniSvna momdinareobs daviTisa da
kostantines wamebidan, sadac weria: xolo iwamnes... daviT da kostantine dasabamiTganTa
welTa equs aTas oras ormocdacxrasa... mefobasa berZenTa zeda leon isavrosa, xatTa
mbrZolisasa (Zeglebi 1971: 263, 912).
aRsaniSnavia, rom qarTlis cxovrebis~ m. janaSviliseul nusxaSi (S #4730) am
CanarTis win ori gverdi Tavisufalia, safiqrebelia, daviTisa da kostantines
wamebisaTvis.
zogierT xelnawerSi sxva viTarebaa _ daviTisa da kostantines wameba ufro
sruladaa gamoyenebuli. amasTanave, agiografiuli Txzulebis teqsti danawevrebulia da
sxvadasxva adgilasaa CarTuli. Tavdapirvelad, _ murvan yrus pirveli xsenebisTanave, _
gvxvdeba patara CanarTi (es da sxva CanarTebic, rogorc s. yauxCiSvilma aRniSna, TiTqmis
sityvasityviT imeorebs daviTisa da kostantines wamebis Sesabamis adgilebs) (qarTlis
cxovreba 1955: 233, Sen. 4; 234, Sen. 1, 2; 235, Sen. 4; 237, Sen. 13; 238, Sen. 2; 239, Sen. 1.
grigolia 1954: 165, 218, 296297). davimowmoT pirvelwyaro da CanarTi:
daviTisa da kostantines wameba
CanarTi
xolo man uRmrToman, raJams aRiRo
mTavroba sparsTa da arabTa, aRZra yovelive
Tesltomi warmarTTa miSuebiTa RmrTisaTa
samxilebelad codvaTa CuenTa da ganilaSqra
qristianeTa zeda, ersa amas rCeulsa da
sazepurosa da aRaora da mosra da tyue yo
queyana saberZneTisa da sasomxiTisa
zRuamde da merme moefina viTarca Rrubeli
bnelisa, simravliTa, viTarca mkali da mumli,
areTa CrdilosaTa da dafara piri queyanisa
(Zeglebi 1971: 250, 1219).
xolo raJams aRiRo mTavroba sparsTa da
arabTa, da aRZra yoveli Tesltomi
agarianTa, da ganilaSqra qristianeTa zeda,
da aRaora da mosra, da tyue yo queyana
saberZneTisa da sasomxiTosa vidre
zRuadmde, da moefina, viTarca Rrubeli
bnelisa, simravliTa, viTarca mkali da
mumli, areTa CrdilosaTa, da dafara piri
queyanisa (qarTlis cxovreba 1955: 233, 16
234, 2).
Semdeg grZeldeba Txroba juanSeris sityvebiT, romelsac kvlav mosdevs CanarTi
(qarTlis cxovreba 1955: 234, 829. Sdr. Zeglebi 1971: 251, 20252, 20). mas mihyveba
juanSeriseuli teqsti: da viTar cna, rameTu mefeni qarTlisani da yovelni naTesavni
maTni warvides egrisad da muniT kualad miicvalnes afxazeTad.... Teimuraziseul
nusxaSi aris damatebiTi cnoba, romelic agreTve daviTisa da kostantines wamebidanaa
amoRebuli (qarTlis cxovreba 1955: 234, Sen. 2. Sdr. Zeglebi 1971: 258, 710).
xelnawerebSi gvxvdeba kidev erTi CanarTi, romelic agreTve daviTisa da
kostantines wamebidan momdinareobs (qarTlis cxovreba 1955: 237, 710. Sdr. Zeglebi
1971: 258, 1317. ix. agreTve qarTlis cxovreba 1955: 238, 1215; 239, 19. Sdr. Zeglebi 1971:
258, 26259, 2; 259, 921).
5. ioane da eqvTime aTonelebis cxovreba. matiane qarTlisas cnobebi daviT
kurapalatis mefobisa da misi drois qarTvelTa Sesaxeb qarTlis cxovrebis or
gviandel nusxaSi Sevsebulia giorgi mTawmidelis originaluri hagiografiuli
Txzulebidan amoRebuli TxrobiT, romelic barda skliarosis winaaRmdeg Tornikes
mxedrobis laSqrobas exeba. qarTlis cxovrebis redaqtorebi rom giorgi aTonelis
TxzulebiT sargeblobdnen, es savsebiT naTlad Cans hagiografiuli Zeglisa da qarTlis
cxovrebis Sesabamisi CanarTis SepirispirebiT.
ioane da eqvTime aTonelebis
cxovreba
CanarTi
da mas Jamsa iqmna gandgomileba, skliarisia
da meliT kerZi yoveli daipyra da mefeni da
dedofali Sewyudeulad iyvnes qalaqsa Sina
didiTa WiriTa da iwroebiTa. da amas ra Sina
iyvnes, ganizraxes, viTarmed: Cueni Semwe daviT
kurapalatisagan kide aravin ars (Zeglebi 1967:
45, 1418; Zeglebi 1967: 47, 2448, 6; 43, 1544; 4;
48, 719. Sdr.: qarTlis cxovreba 1955: 273, 532).
rameTu amaT JamTa Sina ganudga mefesa
berZenTasa skliarosi da yoveli meliT
kerZi daipyra; mefeni da dedofali
Sewyudeul yvna qalaqsa Sina didiTa WiriTa.
amas ra Sina iyvnes, ganizraxes, viTarmed:
Cueni Semwe daviT kurapalatisagan kide
aravin ars (qarTlis cxovreba 1955: 273, 2
5).
47
6. giorgi aTonelis cxovreba. qarTlis cxovrebis xelnawerebSi gvxvdeba
zogierTi iseTi CanarTi, romlis safuZveli udavod giorgi mciris Txzulebaa:
giorgi aTonelis cxovreba
CanarTi
amis Semdgomad daemowafa mariam dedofali,
deda bagrat mefisa, da ikurTxa mis mier
sqemiTa (Zeglebi 1967: 136, 12).
amisa Semdgomad viTarca ixila RmrTis
msaxurman aman mefeman bagrat eseviTari ese
moqalaqoba misi da usxeuloTa msgavsi
cxoreba da zemowerilisaca amisca saswaulisa
xilviTa, yovliTurT iwyla suli misi
siyuaruliTa misiTa da Ronesa eZiebda,
raTamca Tssa mamulsa wariyvana. xolo ars
mamulsa missa warCinebuli samRdelTmoZRuro
saydarTa Soris samefosa misisaTa saydari
Wyondidisa, sada igi mravalTa wmidaTa
martlni dausuenebian, da Tsi saflavi mun
ganemzada, raTa, raJams aResrulos, mun
daemarxos (Zeglebi 1967: 138, 25139, 6).
amisa Semdgomad daemowafa dedofali
mariam, deda bagrat mefisa, da ikurTxa mis
mier sqemiTa (qarTlis cxovreba 1955: 303,
1819).
amisa Semdgomad, viTarca ixila mefeman
bagrat eseviTari siwmidiT da RirsebiT
moqalaqoba da usxeuloTa msgavsi cxovreba
da saswauli misi, didad Seiyuara, viTarca
angelozi RmrTisa, da Ronesa eZiebda,
raTamca Tssa mamulsa wariyvana. da misca
mRdelTmoZRuroba Wyondidisa saydarsa,
sada Seqmna bagrat saflavi Tsi (qarTlis
cxovreba 1955: 303, 2326; Zeglebi 1967: 141,
610; 143, 1925. Sdr. qarTlis cxovreba 1955:
307, 1820; 308, 812).
7. dasasrul, unda aRvniSnoT Semdegi: Cans, qarTlis cxovrebis gviandel
redaqtorebs krebulSi warmodgenili, _ axali teqstebiT Sevsebuli, _ masala mainc ar
akmayofilebdaT da sxva hagiografiuli Zeglebis Semoklebuli saxiT CarTvac surdaT.
aseTi varaudis safuZvels iZleva qarTlis cxovrebis zogierT xelnawerSi Semonaxuli
ramdenime minaweri.
a) juanSeris TxzulebaSi gvxvdeba cnoba SuSanikis wamebis Sesaxeb. qarTlis
cxovrebis rumianceviseul xelnawerSi, romelic Sevsebul qarTlis cxovrebis nusxaTa
Soris uZvelesia, es adgili ucvlelad gadauweriaT, magram Semdeg redaqcias am sakiTxze
ufro vrceli da konkretuli masalis Setana ganuzraxavs da am mizniT iqve (arSiaze)
miuweria: aqa wmidis SuSanikis cxoreba unda (qarTlis cxovreba 1955: 216, Sen. 1).
aSkaraa, aseTi SeniSvnis azri imaSi mdgomareobda, rom momavalSi es garemoeba
gadamwers gaeTvaliswinebina da SuSanikis Sesaxeb CanarTi teqstSi Seetana. marTlac,
zogierT xelnawerSi, swored am adgilas, Tavisufali gverdebia datovebuli ganzraxuli
CanarTisaTvis da arSiaze miwerilia kidec: aqa wmidis SuSanikis cxoreba unda (qarTlis
cxovreba 1955: 216, Sen. 1). ratomRac amis iqiT am CanarTis SemuSavebis saqme ar wasula da
es adgili iqac carieli darCenila (grigolia 1954: 218219; 130, 142, 151).
b) rogorc Cans, matiane qarTlisas mokle cnoba gobronze, agreTve miTiTeba misi
cxovrebis aRwerilobaze, redaqtorebma sakmarisad ar miiCnies. amas unda mowmobdes
minaweri arSiaze: wameba wmidisa gobronisi da iqve Tavisufali adgilis datoveba,
albaT, gobronis wamebisaTvis (qarTlis cxovreba 1955: 264, Sen. 1, 2).
vaxtang meeqvsis swavlul kacTa komisiis muSaobis processa Tu qarTlis
cxovrebis redaqtirebis momdevno periodSi axali qarTlis cxovrebis krebulSi
Setanili hagiografiuli CanarTebis avtorebma gaicnes winare xanis literatura,
SearCies wyaroebi, Seamokles teqstebi, CasarTavi masala SeuTanxmes da miusadages
qarTlis cxovrebis Txrobas.
axali qarTlis cxovrebis yvela CanarTi cnobili hagiografiuli Txzulebebis
safuZvelzea dawerili. maTi avtorebi zogjer miuTiTeben wyaroebze, magram es
miTiTebebi konkretuli ar aris, gvxvdeba Secdomebic, amitom mxolod maTze dayrdnobiT
sakiTxi ar wydeba; pirvelwyaroebis dadgena mxolod teqstebis SepirispirebiTaa
SesaZlebeli. irkveva, rom qristes kvarTis mcxeTaSi motanis ambavi moTxrobilia
moqceva qarTlisas mixedviT, petre qarTvelis Tavgadasavali gadmocemulia petre
qarTvelis cxovrebis mokle (B) redaqciis safuZvelze, cnobebi ioane zedaznelze, Sio
mRvimelze daviT garejelsa da ise wilknelze gamokrebilia asurel moRvaweTa
cxovrebis wignebis sxvadasxva redaqciidan, anton martyofelis cxovrebis aRweriloba
mzamzareuli saxiTaa Setanili liturgikuli krebulidan. cnobili aToneli moRvaweebis
saqmianoba warmoCenilia maTi cxovrebis wignebis (ioane da eqvTime aTonelebis
cxovreba, giorgi aTonelis cxovreba) safuZvelze da a.S.
48
damowmebani:
grigolia 1954: grigolia k. axali qarTlis cxovreba. Tb.: `Tbilisis saxelmwifo
universitetis gamomcemloba~, 1954.
grigolia 1956: grigolia k. `qarTlis cxovrebis~ axali gamocemis gamo. Tb.: Jurnali mnaTobi,
4, 1956.
kekeliZe 1956: kekeliZe k. sakiTxi siriel moRvaweTa qarTlSi mosvlis Sesaxeb (kulturul
istoriuli problema). etiudebi Zveli qarTuli literaturis istoriidan. I,
Tb.: `Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba~, 1956.
kekeliZe 1960: kekeliZe k. qarTuli literaturis istoria. I
4
, Tb.: gamomcemloba `sabWoTa
saqarTvelo~, 1960.
qarTlis cxovreba 1955: qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. I, Tb.: gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1955.
qarTlis cxovreba 1959: qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. II, Tb.: gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1959.
Zeglebi 1964: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi. I (V-X ss.). Tb.:
gamomcemloba `mecniereba~, 1964.
Zeglebi 1967: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi. II (XI-XV ss.). Tb.:
gamomcemloba `mecniereba~, 1967.
Zeglebi 1971: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi. III. metafrasuli
redaqciebi (XI-XIII ss.). Tb.: gamomcemloba `mecniereba~, 1971.
Zeglebi 1968: Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi. IV. svinaqsaruli
redaqciebi (XI-XVIII ss.). Tb.: gamomcemloba `mecniereba~, 1968.
Darejan Menabde
Hagiographic Sources of New Kartlis Tskhovreba
Summary
New Kartlis Tskhovreba is a collection of historical works, which comprises manuscripts of the 14
th
-
18
th
cc. and relates the history of this period. The Commission of Erudite Persons established by King
Vakhtang VI made an extensive and thorough study of the text of Kartlis Tskhovreba, enriched it with
additional religious themes and sought to present the historical and hagiographic material more
comprehensively. The Commission prepared short texts of the Lives of the saints of the Georgian Church and
inserted them in relevant passages. This work for the revision did not cease after Vakhtang and continued for a
long time. The figures of the subsequent period were no longer content with the text of the Erudite Persons,
and extended and supplemented the manuscripts with numerous hagiographic insertions.
The Commission of Erudite Persons added to the chronicle one episode from Moktsevai Kartlisai
(The Conversion of Kartli) and two insertions from The Life of the Holy Peter the Iberian. The insertions
from the books of the Lives of the Syrian Fathers, composed by the redactors of Kartlis Tskhovreba on the
basis of the texts are also identifiable. The later redactions of Kartlis Tskhovreba include insertions from The
Martyrdom of David and Konstantine, The Life of Our Fathers John and Euthymius, and The Life and Acts
of Our Holy and Blessed Father, George the Athonite. For some reason they were not introduced into the edited
text of Kartlis Tskhovreba.
The authors of the hagiographic insertions of the collection Kartlis Tskhovreba familiarized with the
literature of the preceding period, selected the sources, abridged the texts, and adapted the material to the
narration of Kartlis Tskhovreba.
All the insertions of New Kartlis Tskhovreba are based on well-known hagiographic works. Their
authors sometimes indicate the sources, but these references are not specified, some errors also occur, and
therefore, the primary sources can be established only as a result of the comparison of the texts. It becomes clear
that the story of the bringing of the Tunic of Jesus Chirst to Mtskheta is narrated according to Moktsevai
Kartlisai. The story of Peter the Iberian is given on the basis of the short redaction (B) of The Life of the Holy
Peter the Iberian, the information on St Ioane Zedazneli, St Shio of Mghwime, St David of Garesja and St Iese
of Tsilkani is taken from various redactions of the books of the Lives of the Syrian Fathers. The life of St
Anton of Martqopi is introduced unchanged from a liturgical book. The activities of the well-known Athonites
are offered according to their Lives (The Life of Our Fathers John and Euthymius, and The Life and Acts
of Our Holy and Blessed Father, George the Athonite), etc.
On the basis of the study made in the paper, comparison and juxtaposition of the redactions of texts
brought to light to date, it becomes possible to identify the hagiographic sources of New Kartlis Tskhovreba.
49
rusTvelologiuri kvlevani
maka elbaqiZe
`seni me mWirs raca Wirad...~
im konvenciur motivTa Soris, romlebic ganmsazRvrelia `vefxistyaosnis~ rogorc
struqturuli, ise konceptualuri Taviseburebisa, umTavresia sasiyvarulo tanjva,
romelic moiazreba, rogorc seni, avadmyofoba (sulxan-sabas ganmartebiTac `seni~ aris
`sneuleba, senT darTva). marTalia, vefxistyaosanSi ar gvxvdeba sityva `tanjva~, arc
sityva `wameba~ tanjvis mniSvnelobiT, magram rusTveli iyenebs ara erT cnebas, romlebic
swored samijnuro tanjva-wvalebaze miuTiTeben. esenia: vaeba, vaglaxeba, armeba,
almodeba, axi da oxi, bneda, gasamsaleba, gaSeTeba, dagva, SeWirveba, daRreja, retianoba,
sevda, seni, quSoba, Zrwola, Wiri, Wmunva, javri da a.S.
vefxistyaosnis personaJTagan Tavdapirvelad senze TinaTini saubrobs, rodesac
avTandils siyvaruls umJRavnebs: `seni me mWirs raca Wirad~ (rusTaveli: str. 126), Tumca
siuJetis ganviTarebisas cxadi xdeba, rom siyvarulis seni Tvisebrivadac da gamoxatvis
formebiTac gansxvavdeba adamianis fizikuri sneulebis, anu avadmyofobisagan. roca
tarieli nestan-darejanis pirveli danaxvisas dabndeba da mis gansakurnad aqimT uxmoben,
es ukanasknelni gakvirvebas ver faraven avadmyofis uCveulo mdgomareobiT _ `ese seni
ragvariao~, _ da sabolood daaskvnian: `samkurnalo ara sWirs ra, sevda rame Semohyria~
(rusTaveli: str. 345). cxadia, aqimebs amgvari daskvna tarielis mdgomareobaze
dakvirvebis Sedegad gamoaqvT _ `zojer Smagad wamoviWri, sityva mcTari wameria~
(rusTaveli: str. 345), romelic ara imdenad fizikur uZlurebas, ramdenadac avadmyofis
sulier SeWirvebas asaxavs. saerTod, siyvarulis sens yvela epoqaSi da yvela qveyanaSi
icnobdnen, magram arabul medicinaSi mas gansakuTrebuli yuradReba hqonda daTmobili.
arabi eqimebi siyvarulis sens miiCnevdnen mijnurobiT gamowveul avadmyofobad, romelic
siSmage-sixeliT, an, Tundac, sikvdiliT mTavrdeboda. erT arabul anTologiaSi
moTxrobilia: metrfe poets ekiTxeba: ra unda iRonos Seyvarebulma mamakacma? poeti
upasuxebs: man unda damalos siyvaruli, sevda daiTminos, iyos Tavmdabali, morCili da
mokrZalebuli. xolo Tu mas siyvarulis daTmena ar ZaluZs, mxolod tanjvaa erTaderTi
sasurveli gza. metrfe: gemorCilebi, magram me mets veRar vicocxleb; acnobe mas, vinc
Cemi guli cecxlis alSi gaxvia, Cemi savalalo Tavgadasavali. me davwvebi misi karis
diresTan da Tavs moviklav. bednieri viqnebi, Tuki aRdgomis dRe erTmaneTs kvlav
Segvyris (Jan humberti 1819: 42).
siyvarulis senis gamoxatulebad miCneuli iyo: dabneda, gulis wasvla, cnobis
dakargva, sulTqma, oxvra, sevda, ferdakarguloba, caxcaxi, krToma, gafiTreba da sxva
amgvari movlena. `visramianSi~ vkiTxulobT: `ra ramin visis piri naxa, viTamca gulsa
utevani isari scemoda, cxenisagan furcelis odnad subuqad CamoiWra. moedva
mijnurobisa cecxli gulsa, dauwva tvini da goneba wauRo... ra cxenisagan CamoiWra,
dabnda da didxan uWkuod idva...~ (visramiani 1962: 44)
tarielic Tavisi gamijnurebis ambis Txrobisas ambobs: `qalsa Sevxeden, laxvari
meca cnobasa da gulsa~ (rusTaveli: str. 344). cxadia, rom tarielis dabneda rogorc
Tavisi Tavgadasavlis Txrobisas, ise nestanis pirveli danaxvisas, ridis kideSi
gamoxveuli mijnuris werilis xilvisas Tu sxv. veladgaWrili raindis Cveuli
mdgomareobaa. msgavs movlenas aRwers ibn hazmi `mtredis yelsabamSi~ _ `siyvarulis
mtanjveli seni adamians guls ufleTs~ (ibn hazmi 2006). amgvaradve aqvs daxasiaTebuli
siyvarulis seni ovidiussac. Tavisi elegiebis II wignis IX TavSi poeti mimarTavs
kupidons: `Cems Zvlebze afuWeb isrebs? Sexede, moucvdaT piri, ise damadno trfobam,
mxolod ZvlebiRa davrCi~ (ovidiusi 1987: 97). amasve ambobda andreas kapelani Tavis
`wesTa~ me-15 TavSi: yvela metrfe unda gafiTrdes satfos winaSe; mis anazdeul danaxvaze
guli unda auTrToldes (nozaZe 1975: 182).
siyvaruli, mijnuroba rom sneulebaa, amas aRiarebdnen XI_XII saukunis evropeli
trubadurebic da minezingerebic, romlebmac kritikulad gadaamuSaves ovidiusis
erotikuli poezia da feodalur samoselSi `gamoawyves~ igi. amgvari interteqstualizmi,
udavod, nawilia im fenomenisa, romelsac me-20 saukunis Suaxanebis
literaturismcodneobam finAmors uwoda (swored ase saxeldebdnen frangi trubadurebi
50
im siyvaruls, romelsac TavianT simRerebSi ganadidebdnen). unda iTqvas, rom garkveuli
erotizmiT es poeziac aris aRbeWdili, Tumca is iSviaTad iyenebs ovidiusis sardonikul
tons da saleqso striqonebidan frTxilad gamomkrTali seqsualobac, evfemizmis
saburvelSi gaxveuli, iSviaTad aris mkafio da suraTovani. ovidiusis pirobiTobaTagan
trubadurul poezias SemorCa siyvarulis, rogorc yovlismomcveli, adamianis
dammonebeli Zalis gageba (`mivxvdi, sacodav Cems guls Smagi amuri tanjavs/ davnebde?
vebrZolo? brZoliT ufro ar gaRvives cecxli,/ jobs movuxaro Tavi, iqneb damindos
cota~ (ovidiusi 1987: 54). kurtuazuli metfrec unda damSvraliyo Tavisi qalbatonis
samsaxurSi, magram Tu mijnuris keTilganwyobas ver daimsaxurebda, tirilSi, vaebasa da
moTqma-godebaSi unda CaexSo sasowarkveTa. gotfrid fon strasburgeli mijnurobis
damaxasiaTebel niSnad siyvarulTan erTad Wirsac miiCnevda: gamijnurebuli adamiani,
misi azriT, erTdroulad ganicdida sixarulsa da SeWirvebas, tanjva-wamebasa da
netarebas. pier vidali ambobs: mirCevnia davrdomili viyo, avitano Wiri da tanjva, vidre
bedniereba sxvasTan movipovo. imave azrisaa bernar de ventadorneli _ siyvarulma ise
sasiamovnod damWra, rom guli Cemi tkivilSic ki siamovnebas ganicdis; Cemi Wiri imdenad
uCveuloa, rom is yvela sxva sikeTes mirCevnia da raoden am WirT amdeni momxibvleloba
aqvT, imdenad am WirTa Semdeg iqnebian siamovnebani tkbilni (stepltoni 1996: 69-80).
motanil citatebSi striqonebs Soris SeiZleba amovikiTxoT ovidiusis kidev erTi
maqsima: `akrZaluls veswrafiT yvela, uari gviRviZebs survils, roca smas uSli sneuls,
swored maSin gTxovs sasmels~ (ovidiusi 1987: 124).
siyvaruliT dasneulebas mohyveba mijnuris xangrZlivi tanjva, romelic
vefxistyaosanSic, aRmosavlur Tu evropul sasiyvarulo poeziaSic Sesabamisi motivebiT
aris gamoxatuli: a) siSmage, gaxeleba, gagiJeba; b) sisxlis cremlebis Rvra; g) Cauqrobeli
cecxliT (saxmiliT) wva; d) gulis dalaxvra da dawyluleba; e) sikvdilis natvra; v) velad
gaWra.
bunebrivia, unda davsvaT kiTxva _ ra iwvevs mijnuris dasneulebas, Sesabamisad, mis
tanjvas, gaxelebas da gaSmagebas? pasuxi calsaxaa: satrfosTan ganSoreba _ droebiTi an
samudamo. orive SemTxvevaSi tanjva imdenad yovlismomcvelia da gausaZlisi, rom
mijnurs veRar ZaluZs Caketva mowesrigebul, Semofarglul sivrceSi, amitom igi arRvevs
am sivrcis sazRvrebs da siSmagis umaRles wertils mieaxleba. rogorc `visramianis~
qarTuli versiis avtori gvamcnobs: `mijnursa Wirad ese eyofis, romel miwyiT Wirsa Sigan
aris da moyvarisa natvrasa. niadag xvaSiadsa gulsa Sigan Senaxva unda, vervis glax
miandobs Tavis gulisa sityvasa... miwyiT ukacursa adgilsa eZebdis da martod dajdis,
tirodes Seusveneblad~ (visramiani: 1962: 277).
arabulenovan samyaroSi Taobidan Taobas gadaecemoda legenda yais ibn-al-
mulavaxis siyvarulze, romelsac `xelobisaTvis~ majnuni uwodes. varaudoben, rom
swored es yaisia prototipi nizamis poema leilisa da majnunis mTavari personaJisa.
yaisis velad gaWra da udabur adgilebSi rbola `sixelis~ umaRlesi safexuria, saidanac
gmiri veRarasodes Semobrundeba daRmavali gziT da sawyis wertils verasodes
daubrundeba (Sdr. gaSmagebuli majnuni Tavis trfobas adarebs gareul frinvels,
romelic basri brWyalebiT daundoblad ufleTs guls). velad gaWra konvencionaluri
motivis saxiT kretien de truas ivenSic gvxvdeba. raindis gaxeleba am romanSi iwyeba mas
Semdeg, rac sityvis gamtex ivens CamoarTmeven meuRlis naCuqar jadosnur beWeds,
Sesabamisad ki, Tavis sayvarelTan dabrunebisa da misi siyvarulis uflebas. ubedurebiT
Tavzardacemul rainds isRa darCenia, uRran tyes Seafaros Tavi, radgan gaSmagebulsa da
sigiJis zRvars miaxlebuls veRar autania kacTa samyofeli Tavisi wesrigiT,
momabezrebeli yoveldRiurobiT da mkacrad gansazRvruli etiketiT (Sdr. `ar meamis
kacTa naxva, midaRvidis gulsa daRni~ (rusTaveli: str. 583). gaxelebul rainds
erTaderTi mizani amoZravebs _ rac SeiZleba swrafad ganeSoros im samyaros, romelic
mas sworupovar da uZlevel raindad icnobda, da Tavdaviwyeba ukacriel adgilebSi
povos... da mirbis gaxelebuli iveni uRrani tyisken, gzadagza kargavs cnobierebas da,
masTan erTad, wyvets ukanasknel damakavSirebel Zafs Tavis warsulTan, arturis
brwyinvale samefo karTan, meuRlesTan, Sesabamisad, im idiliur yofasTan, romliTac
aqamde iyo garemoculi. SeSlili, adamianis ierdakarguli raindi daexeteba tye-RreSi,
umi nanadireviT iklavs SimSils da SiSvel-titveli dasaZineblad notio miwaze miegdeba.
gaxelebuli ivenis mxatvruli saxe, gansakuTrebiT misi portretuli Strixebi, sakmao
msgavsebas amJRavnebs, erTi mxriv, nizamis majnunTan, meore mxriv, rusTvelis tarielTan.
Tumca qvemoT vnaxavT, rom am avtorTa midgoma erTi da imave motivisadmi sakmaod
gansxvavebulia, rac aRniSnuli konvenciis specifikur interpretaciaSi iCens Tavs.
51
gmiris gaxelebasa da velad gaWras vefxistyaosanSi sxva funqcia eniWeba,
Sesabamisad, am motivis `Semotanac~ gansxvavebul drosa (igulisxmeba literaturuli
dro) da situaciaSi xdeba.
ivenis gaxeleba iwyeba maSinve, rogorc ki igi dakargavs satrfos siyvarulsa da misi
meuRleobis uflebas. tarielsac, ivenis msgavsad, `guls gauqvavebs~ da `gonebas
gauSmagebs~ nestanis dakargva, magram es jer kidev ar aris is gaxeleba, romelsac mohyveba
raindis `gaWra~ da `velTa rbola~. miuxedavad Tavs datexili ubedurebisa, tariels
ZaluZs Tavis arsebaSi gamefebuli mtanjveli emociebis daTrgunva, mobilizeba Sinagani
Zalebisa da savali gzis siZneleTa warbSeuxrelad atana:
gulsa vuTxar, nu mohkvdebi, aras gargebs cudi wola,
gijobs gaWra Zebnad misad, gavardna da velTa rbola.
(rusTaveli: str. 577)
am gadawyvetilebis miRebasTan erTad tarieli `ficxlad Seekazmeba~ da as samoci
meomris TanxlebiT gaeSureba dakarguli satrfos saZebrad _ gadalaxavs zRvasa Tu
xmeleTs, moivlis qveynierebis oTxsav kides, magram amaod. raindi mainc jiutad
ganagrZobs dakarguli satrfos Zebnas da mxolod mas Semdeg, rac kidev erTxel uSedegod
moivlis `yovlsa pirsa qveyanisa~, sasowarkveTili datovebs `kacrielTa Tems~, gaiWreba
velad da vefxis tyaviT Semosili ukacriel gamoqvabulSi daidebs binas (`mas aqaT vaxlvar
nadirTa, Tavsa maTebrve mxsenebi~ (rusTaveli: str. 648).
aRniSnuli motivi mxolod erTi, umniSvnelo rgoli rodia siuJetur jaWvSi.
gaxelebuli, velad gaWrili raindis TemiT iwyeba romanSi moqmedebis ganviTareba,
romelic TandaTanobiT ivseba axali StrixebiT da niuansebiT da mxolod konfliqtis
ganmuxtvis Sedegad amoiwureba. sakmarisia, tarielma dainaxos nestanis ridis kideSi
gaxveuli misive `wigni~, rom moulodneli bednierebiT `ucnobod qmnilSi~ kvlav
gaiRviZos dakargulma imedma da sicocxlisa da moqmedebis stimuli mieces.
amieridan tariels miznis misaRwevad kvlav Tavisi gulovnebisa da mklavis Zalis
imedi aqvs. dayovneba misTvis sikvdilis tolfasia, amitom sixele da siSmage droebiT ukan
ixevs da adgils `gonebas~, civ gansjas uTmobs _ `merme tariel ambavsa hkiTxavs, aRara
bndeboda~ (rusTaveli: 1339). `momcinari da mxiaruli~, igi mzad aris rTuli, faTerakebiT
aRsavse mogzaurobis dasawyebad (Sdr. avTandilis dabrunebamde tarieli `feriTa
mkrTali~, `cecxlnadebari~ da `ucnobo qmnilia~).
yovelive zemoTqmuli rodi niSnavs, rom qajeTs gamgzavrebuli tarieli aRarc
xelia da aRarc Smagi. misi, rogorc mijnuris sixele mxolod da mxolod satrfos povnis
Semdeg dasruldeba. siSmage droebiT `gonebis~ kalapotSi eqceva, iseve rogorc uwin,
nestanis dakargvis Setyobis Jams. sagrZnobladaa Sesustebuli velad gaWris motivic,
vinaidan sivrce, romlis farglebSic amieridan moqmedebs vefxistyaosani raindi, kvlav
SemosazRvruli da `wriuli~ xdeba. Zmadnaficebis TanxlebiT tarieli miiswrafvis
qajeTis cixisken, raTa nestanis gaTavisuflebasTan erTad daibrunos dakarguli
siyvaruli da sulis mSvidoba.
qajeTidan gamarjvebiT Semoqceuli raindi kvlav `mZleTa mZle~ da mterTa `mosrviT
mspobeli~ xdeba. mas Semdeg, rac igi Seeyreba satrfos, misi sixele da siSmage sabolood
iTrguneba, Sesabamisad, romanSic aRar arsebobs gaxelebisa da velad gaWris motivis
saWiroeba. rogorc sworad aRniSnavs nodar naTaZe, tarielis sixeleSi konvencias
fsiqologiuri motivaciis xazi Crdilavs, romelic am romanSi ZiriTadia (naTaZe 1966:
135).
gaxelebisa da velad gaWris motivs ivenSi sxvagvari ganfeniloba da kompoziciuri
datvirTva aqvs, vidre vefxistyaosanSi. marTalia, gmiris gaxeleba satrfos dakargvis
momentidanve iwyeba, magram sruldeba gacilebiT adre, vidre igi samudamod
daibrunebdes mijnurs. `gaxeleba~, `siSmage~ aq Sewyvetilia `xelovnurad~, jadosnuri
Zalis CareviT (feria morganas saswaulmoqmedi balzamis daxmarebiT), rac kurtuazuli
tradiciis gavleniT SeiZleba avxsnaT (jadosnuri Zalebi erT-erTi mTavari funqciuri
kategoriaa (xelis SemSleli/xelis Semwyobi) e.w. faTerakis epizodebSi). siyvarulis
ritualizeba (iveni iZulebulia, mdumared aitanos satrfos sayvedurebi da arc ki
cdilobs Tavis marTlebas), fantastikuri elementebis siWarbe (jadosnuri beWedi,
saswaulmoqmedi balzami) da rainduli kodeqsisadmi morCilebis aucilebloba (iveni ver
dabrundeba meuRlesTan, vidre ar aRasrulebs Tavis raindul vals, misi keTilganwyobis
xelaxla mosapoveblad monawileobas ar miiRebs turnirebsa da orTabrZolebSi)
gansxvavebuli niuansiT warmogviCens am motivs da ganasxvavebs mas tarielis siSmage-
sixelisgan.
52
sasiyvarulo tanjvas, sens, romelic kacrielTa TemTagan gansvliT, anu velad
gaWriT kulminacias aRwevs, Tan sdevs sikvdilis natvra, romelsac xSir SemTxvevaSi
marTlac letaluri dasasruli aqvs. cnobilia, rom sufist poetebs siyvarulis Sedegad
sikvdili bednierebad miaCndaT (Sdr. `kupidon, aRar Rirs trfoba, ganmSordi mag Seni
mSvildiT, / sikvdilis meti ukve aRaraferi minda!~ ovidiusi 1987: 90). rogorc erTi arabi
poeti werda: siyvarulSi mosveneba aris daRliloba, misi dasawyisi aris sneuleba, misi
dasasruli aris sikvdili. magram CemTvis ki siyvarulis gamo sikvdili aris sicocxle. is,
vinc kvdeba Tavisi siyvarulisgan, ar SeuZlia siyvarulSi icxovros. es aris siyvaruli
RmerTis mimarT da sikvdili RmerTisTvis... (nozaZe 1975: 187). arabul poeziaSi siyvaruli
Sedarebulia gaxurebul naRverdalTan, boboqar cecxlTan, gaxurebul rkinasTan,
maxesTan, romelSic ebmeba sabralo msxverpli. Tanac siyvaruli adamians moulodnelad
ewveva, aTas satanjvelSi agdebs, xSirad ki siSmagemdec mihyavs (filStinski 1977: 163).
amasTan dakavSirebiT ar SeiZleba ar gagvaxsendes centraluri arabeTis beduinur
tomebSi Casaxuli poezia, romelsac uzras tomis analogiiT uzriuli poeziis saxeliT
vicnobT. zogierTi mkvlevari amgvar trfobas frangi trubadurebis finAmor-is (wmida
siyvaruli) beduinur variantsac uwodebda (filStinski 1977: 159). am tomis poetebi
Txzavdnen leqsebs sabediswero, TiTqmis mistikuri siyvarulis Sesaxeb, romelsac
mohqonda tanjva da misgan gaTavisufleba mxolod sikvdiliT Tu iyo SesaZlebeli.
Sesabamisad, uzriuli lirika gaJRenTili iyo fatalizmiT, dausrulebeli sevdiT,
ganwirulebiT. yvela poets hyavda mxolod erTaderTi trfobis obieqti, idealuri qali.
igi cdilobda gaTavisuflebuliyo seqsualuri instinqtebis tyveobidan, Tavisi
grZnobisTvis zeSTagonebis Zala mieniWebina da idealad daesaxa (filStinski 1977: 201-
215). vinaidan es sabediswero grZnoba poets alahisgan hqonda miniWebuli, SeuZlebeli iyo
misgan Tavis daRweva. sayovelTaod cnobilia erT-erTi poet-beduinis gamonaTqvami _ `me
vekuTvni im toms, romlis mamakacebic Seiyvareben Tu ara, kvdebian~. cxadia, es poeti
uzras toms gulisxmobda. am tomis mamakacebs, Sesabamisad ki poetebs, swamdaT, rom
siyvaruli iyo ara mxolod yovlismomcveli grZnoba, aramed TviT sicocxlec (Sdr. nizami
ganjeli _ sicocxlis silamaze sakuTari Tavis msxverplad mitanaSia, rodesac metrfes
warmoudgenlad miaCnia mijnurisgan gancalkevebiT cxovreba. siyvaruli arc vnebaa, arc
avadmyofoba, aramed adamianis arsebobis sazrisi (rafili 1947: 65). igive Tvalsazrisi
SeiZleba amovikiTxoT XI-XII saukuneebis mijnaze moRvawe provanseli trubaduris,
aqvitaniis hercogis, giiom IX-is sityvebSi: `siyvaruls moaqvs sikvdili da axalgazrdoba~
(stepltoni 1996: 75); `tristanisa da izoldas~ gotfrid strasburgeliseul versiaSi:
`izoldav, Cemo nandauro izoldav, Cemo megobaro, Sena xar Cemi sikvdili, Sena xar Cemi
sicocxle~ (wigni tristanisa da izoldasi 1984: 42) da vefxistyaosanSi: `Cemi lxinia
sikvdili, gayra xorcTa da sulisa~ (rusTaveli: 271).
evropeli medievistebi miuTiTeben, rom Suasaukuneebis rainduli romanis faTeraki
an avantiura, romelic romanis siuJetis mTavar RerZad moiazreba, imTaviTve gulisxmobs
Tavganwirvas, tanjva-wamebas, WirTa Tmenas (rasac ovidiusi tormentums uwodebs, xolo
andreas kapelani _ kotidiana tormentas), romelic, erTi mxriv, siyvarulisTvis
sicocxlis msxverplad mitanas gulisxmobs, meore mxriv, pirovnebis moraluri
srulyofis, misi sulieri harmonizaciis procesis damagvirgvinebelia. xangrZlivi,
momqancveli mogzauroba da yovel nabijze Casafrebuli sikvdilis SegrZneba Sinaganad
gardaqmnis kretien de truas `erekisa da enidas~ personaJs ereks, sakuTar Tavs
apovninebs, kriziss gadaalaxvinebs. Sesabamisad, raindis coli, enidac, sabolood
darwmundeba, rom misi meuRlis siyvaruli eWvmiutaneli da WeSmaritia. TiTqmis igive
azria Cadebuli avTandilis sityvebSi: `sdevs mijnursa faTeraki, sawuTrosa daanavlebs,
mijnuroba saWiroa, miT sikvdilTan migvaaxlebs~ (rusTaveli: str. 904), romlebic naTlad
gviCvenebs, rom mijnuroba Wiris momtania, siZneleTa da dabrkolebaTa Semqmnelia, rom
mijnurobas moaqvs mwuxareba, sevda da sikvdilTan gvaaxloebs (gavixsenoT tarielis
sityvebi: Cemi lxinia sikvdili, gayra xorcTa da sulisa (rusTaveli: 374) an visramianis
erT-erTi Segoneba: mijnursa tirili gamoacxadebs da avad mouxdebis. cxadsa mijnursa
dia faTeraki sdevs (visramiani 1962: 305). Tumca, imavdroulad, mijnuroba saukeTeso
gzaa sakuTari Tavis Sesamecneblad, mtanjvel emociebTan gasamklaveblad, nebisyofis
gasaZliereblad (am TvalsazrisiT Zalze sayuradReboa tarielisadmi mimarTuli nestan-
darejanis sityvebi: `bediTi bneda, sikvdili, ra mijnuroba ggonia? sjobs, sayvarelsa
uCveno saqmeni sagmironia!~ (rusTaveli: str. 370). Tu mijnurobas faTeraki sdevs, es
faTeraki da misi Tanamdevi Wiri gamocdaa SeyvarebulisaTvis. Tu sawuTro mijnurs
daanaRvlebs, sabolood lxenasac aZlevs. swored amis damtkicebas cdilobs gaxelebuli
tarielisTvis avTandili, Tumca, TinaTinTan ganSorebuli, TviTonac araerTgzis
`mimarTis danasa~. amgvarad, sikvdili avTandilisTvis aris survili Tavisi Rrma
53
grZnobebisa da mtanjveli emociebis gamosaxatavad, rasac masSi TinaTinis mier
`danerguli~ siyvaruli iwvevs. tarielis msgavsad, am SemTxvevaSi sikvdili masac lxinad
warmoudgenia (satrfosTan ganSoreba, romelic aravin icis, sadamde gastans, misTvisac
iseve gausaZlisia, rogorc tarielisTvis), radgan siyvaruls sikvdilTan ziari sazRvari
aqvs, magram es sikvdili avTandilisTvis mainc ar aris misaRebi, Tavis mokvla rainds
satanisebur survilad miaCnia, amitom is guls ubrZanebs, daTmeo (nozaZe 1975: 191).
siyvaruliT gamowveuli senis mkurnali SeiZleba iyos satrfo. (Tumca bevri
fiqrobs, rom siyvarulis tkivili ganukurnavia, anda misi mkurnali SeiZleba iyos
mxolod sikvdili). Tu kurtuazuli romanis metrfe qalbatonis keTilganwyobas ver
miiRebs, igi mxolod sikvdilSi povebs Svebas (tristani). am SemTxvevaSi misi malamo
sikvdilia, radgan sxva wamali, sxva malamo, sxva aqimi misTa wylulTa mosarCenad ar
arsebobs. (SemTxveviTi araa, rom vefxistyaosanSi ismis kiTxva: `raa wamali misisa
wylulisa gankurnebisa...~ rusTaveli: str. 692). ovidiusis kvalobaze, evropeli
trubadurebi da minezingerebi dabejiTebiT acxadeben, rom mijnuris gankurneba TviT
siyvarulis RmerTs, amursac ar ZaluZs. meore mxriv, `Tu mijnurs siyvarulis seni _ Wiri
_ awuxebs, meore mijnurma, ZiriTadad misma megobarma, pirvelis Wiri unda gaiziaros da
mtanjveli emociebi daaTrguninos~ _ `kvla mijnursa mijnurisa Wiri uCndes Wirad
didad~ (nozaZe 1975: 227-228), vinaidan siyvarulisgan gaxelebul adamians dakarguli aqvs
rogorc `civi gansjis~, ise sakuTari emociebis saTanadod warmarTvis unari, Sesabamisad,
siyvarulis senTan gamklaveba mas sxva aqimis gareSe ar ZaluZs:
ra aqimi dasneuldes, razom ginda saqebari,
man sxva uxmos mkurnali da majasisa Semtyvebari,
mas uambos, raca sWirdes seni, cecxlTa momdebari,
sxvisa sxvaman ukeT icis sasargeblo saubari (rusTaveli: str. 653).
Tuki siyvarulis `Wiri~ tanjvisa da vnebis momtania, adamianma an unda daiTminos is,
an unda ebrZolos. swored aq mJRavndeba adamianis nebisyofis, misi sulieri simtkicis
Rirebuleba. avTandili acxadebs: `xams, Tu kaci ar Seudrkes, Wirs miuxdes mamacurad~
(rusTaveli: str. 152), e.i. Wirs aqvs Tavisi dialeqtika _ is yovelTvis ar iarsebebs,
aramed icvleba lxiniT, Wiri ar SeiZleba maradiulad arsebobdes, igi lxinma unda
dasZlios. amitomac aris saWiro mamakacis gulovnoba, `Wirsa Sigan gamagreba~. amgvarad,
vefxistyaosanSi Wiris filosofia optimisturia. adamiani ar unda Seudrkes Wirs da unda
SeebrZolos mas. es aris pirovnebis srulyofis gza (nozaZe 1975: 229).
kretien de trua gveubneba: Cemi Wiri yvela Wirisgan gansxvavdeba; Cemi Wiri aris is,
romelic me msurs; me ver vxedav, raze viCivlo, radgan Cemi Wiri TviT Cemi nebisgan
momdinareobs; es aris Cemi nebeloba, romelic Wirad gadameqca: magram CemTvis
sasixaruloa mnebavdes da ase sasiamod vitanjo. es sityvebi, cxadia, siyvaruls exeba.
siyvaruli aq warmodgenilia Wirad, sneulebad, romelic adamians siamovnebas aniWebs;
siyvaruli aq aris seni, romelic tkivilebs iwvevs da siyvarulis tkivili aris sasiamovno,
salxino. da amas Seyvarebuli Tavisi nebelobiT hqmnis; nebelobas siyvarulis tkivilis
gancdebi izidavs da ara siyvarulis ganxorcieleba (nozaZe 1975: 230). me-13 saukunis
Suaxanebis frangi poeti giraut rikieric miuTiTebda, rom siyvaruli seriozuli aqtia,
romelsac uTuod tanjvac axlavs. magram tanjviT gamowveul sevdas, romelic ar aris
samudamo, uTuod gaawonasworebs dadebiTi Sedegi, vTqvaT, poeturi STagoneba
(SiSmariovi 1965: 207).
vefxistyaosanSi ki siyvarulis tkivili, tanjva, wameba, cecxli, dagva, bneda,
dabneda miuRweveli siyvarulis Sedegia da ara nebelobisa. vefxistyaosanSi aravis surs
Tavisi nebiT siyvarulis gamo daitanjos, aravis surs Tavisi Tavi gvemos, awamos, piriqiT,
aq TiToeuli gmiris neba gamoixateba siyvarulis mopovebisaTvis brZolaSi da Tu
siyvaruli senia, misgan gankurnebas, am senisgan Tavis daRwevas yvela cdilobs (nozaZe
1975: 230):
aras gargebs SeWirveba, rom sWmunvide, ra gergebis!
ar Tu ici, ugangebod ara kaci ar mokvdebis?
mzisa SuqTa momlodine vardi sam dRes ar daWnebis.
bedi cdaa, gamarjveba, RmerTsa undes, mo-ca-gxvdebis .
(rusTaveli: str. 893)
rogorc vxedavT, sasiyvarulo urTierTobaSi Wiris daTmena, rogorc
vefxistyaosanSi, ise aRmosavlur Tu kurtuazul poeziaSi erTnairad savaldebulod
aris miCneuli, magram Tu aRmosavlur lirikaSi an trubadurTa poeziaSi Wiri umravles
54
SemTxvevaSi poeturi samkaulis funqciiT gvevlineba (mogvianebiT es daZleuli iqneba
frangul raindul romanSi), vefxistyaosanisTvis damaxasiaTebelia Wiris damarcxeba,
misi lxinad Secvla, sicocxlis gamarjveba. rusTvelTan sasiyvarulo tanjva da
mijnurobiT mogvrili sixaruli mWidrodaa gadajaWvuli erTmaneTTan da gamijnulad
araa warmodgenili. aqcenti aq gadatanilia ara tanjvis siZlieresa da kvdomaze (Sdr.
`tristani da izolda~, `visramiani~, `leili da mejnuni~ da a.S), aramed am mtanjvel
emociaTa daZlevasa da maTi flobis unarze, rasac sabolood mivyavarT pirovnebis
srulyofasa da uzenaesi idealis amqveynadve wvdomamde.
damowmebani:
gotfrid strasburgeli 1976: . , .
. . . . :
, 1976.
visramiani 1962: visramiani. teqsti gamosacemad moamzades, gamokvleva da leqsikoni daurTes a.
gvaxariam da m. Toduam. Tb.: gamomcemloba `literatura da xelovneba~, 1964.
ibn hazmi: Ibn Hazm. The Ring of the Dove. A Threatise on the Art and Practice of Arab Love. Translated by A.J.
Arberry (on-lain wigni) (gamomc. Luzac and Company, LTD, London, W.C.1, ganTavsebulia
5 agvistodan, 2006); mis.: http://www.muslimphilosophy.com/hazm/dove/index.htm.
naTaZe 1966: naTaZe n. rusTveluri mijnuroba da renesansi. Tb.: gamomcemloba `sabWoTa
saqarTvelo~, 1966.
nozaZe 1975: nozaZe v. vefxistyaosnis mijnurTmetyveleba. parizi: 1975.
ovidiusi 1987: publius ovidius nazoni. trfobani. laTinuridan Targmna, Sesavali werili,
SeniSvnebi da saxelTa saZiebeli daurTo manana RaribaSvilma. Tbilisis
universitetis gamomcemloba, 1987.
rafili 1947: . . : 1947.
rusTaveli 1966: rusTaveli SoTa. vefxistyaosani. saredaqcio kolegia: irakli abaSiZe,
aleqsandre baramiZe, pavle ingoroyva, akaki SaniZe, giorgi wereTeli. Tb.:
gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1966.
stepltoni 1996: Stapleton M.L. Harmful Eloquence. Ovids Amores from Antiquity to Shakespeare. The
University of Michigan Press, 1996.
trua 1980: . . . . :
, 1980.
trua 1974: . , . . I,
: , 1974.
filStinski 1977: . .
. : , 1977.
SiSmariovi 1965: . .
2- . I , -: , 1965.
wigni tristanisa da izoldasi 1984: wigni tristanisa da izoldasi. Tb.: gamomcemloba
`nakaduli~, 1984.
humberti 1819: Jean Humbert. Anthologie Arabe. Paris, 1819.
Maka Elbakidze
The Torment, the Great Illness Which Afflicts Me
Summary
The subject of our present interest is only one conventional motif of Rustavelis poem love (amorous)
suffering, which is interpreted as a disease. It is clear, that the individual details of Rustavelis conception of love
bear a clear imprint of oriental culture (the most obvious example of this is the reference to the main characters
as mijnur, an Arabic word denoting one maddened by love). We can tell the same about the motif cited above.
The suffering of a mijnur (the man in love) is expressed by the secondary motifs, such as: to be maddened by
love; shedding tears of blood; burning and flaming with an inextinguishable flame of love; to be wounded in the
heart; dreaming of death; ranging. Each of these motifs is often used in oriental love poetry and epic as well as
in the encyclopedic work about the love, such as Ibn Hazms The Doves Necklace.
Most of these motifs we can observe in European chivalry romances, particularly, in Chrtien de Troyes
Arthurian romances. Quite possible, that they made their path to Provence by the influence of Oriental (Arabic)
culture. As a definite concept courtly love developed in the midst of troubadour love poetry. Thereafter it
moved to the north of France and was taken over almost unchanged by the French trouvers, who converted
55
this traditional concept of love into the theoretical background of their chivalry romances. Love Suffering (as
Love Disease) is one of the main motifs of this model (although some troubadours describe love as suffering but
not a disease) which bears not only oriental, but also Ovidian influence (first of all we mean Ovids Ars amatoria
and Amores).
It must be said, that the conventional motifs, which are typical for oriental as well as for European love
poetry, have a function only of given formulas in Rustavelis poem and after the literary conversion have
absolutely different interpretation.
The motifs of suffering and a joy, which love gives to the man are not separated in Rustavelis poem, on
the contrary, they are strongly bounded together. Rustaveli makes an accent not on the strength and intensity of
suffering (as in Tristan & Yseult, Visramiani (Vis O Ramin), Leyli and Majnun), but he shows the way how to
overcome agonizing emotions and how to possess them, how to achieve perfection and innermost ideals.
boris darCia
isev `vefxistyaosnis~ fistikauri strofis Sesaxeb
cnobilia, rom `vefxistyaosani~ Tavidan bolomde, CanarT-danarTebianad, 16-
marcvlovani SairiTaa dawerili. erTaderTi gamonaklisia 771-e strofi, romelic rig
xelnawerebsa da gamocemebSi 20-marcvlovani sazomiT, _ fistikauriTaa Sesrulebuli.
Tumca nusxaTa umravlesobaSi da aqedan ramdenime gamocemaSi is 16-marcvlovani
SairiTacaa warmodgenili, magram ufro 20-marcvlovani saxiTaa gavrcelebuli. pirvel
saiubileo (1937) da misgan momdinare (1951, 1957 ww.) gamocemebSi amgvaradaa dabeWdili:
Sekra wiTeli asi aTasi pirad mzeman da tanad saroman,
samasi Tavi stavra-atlasi uxvman, niadag miumcTaroman,
samoci Tvali lal-iagundi ferad marT viTa miumxvdaroman,
kaci gagzavna vazirisasa, ese yvelai misTvis aro man.
1966 wels gamovaqveyneT gamokvleva `fistikauri strofi vefxistyaosanSi~
(rusTveli: 368_390), romelSic Cveni daskvnebi ase CamovayalibeT:
1. 771_e strofi Tavidan fistikauris formiT Seiqmna da zogierT xelnawerSi
Sairis saxiT Semdeg gadakeTda.
2. a) am strofis avTentikuri teqsti unda veZioT im xelnawerebSi, romlebic
fistikauris sazomiT warmogvidgenen mas.
b) miuRebelia 1937 wlis saiubileo da misgan momdinare gamocemaTa mesame taepis
meore naxevris wakiTxva: `... ferad m a rT v i Ta m i um x v da rom a n ~.
mis nacvlad unda iyos: `... ferad a r m a Tg a n s a ua ro, _m a n ~, rac niSnavs: man,
avTandilma, iseTi samoci Tvali lal_iagundi gaugzavna vazirs, rom feriT maTgan
(misgan, vazirisagan) ar sauaro (uari rom ar iTqmeboda, iseTi) iyo.
3. wamoyenebuli sabuTebi sakmarisi ar aris ganxiluli strofis CanarTobis
dasamtkiceblad (gv. 390).
am naSromis gamoqveynebis Semdeg ramdenime sagangebo gamokvleva daibeWda,
romlebSic grZeldeba kamaTi saZiebeli strofis ZiriTad sakiTxebze da kvlavac
urTierTsawinaaRmdego Sexedulebania gamoTqmuli.
rima fircxalaiSvili ganixilavs or sakiTxs: Tavidan rogori sazomiT Seiqmna es
strofi da ra saxisa iyo mesame striqoni (fircxalaiSvili 1973: 3_15).
isic aRniSnavs, rom am `strofis y a lb a d m i C n e v i s s a fuZ v e li m i s
g a n s x v a v e b ul s a zom s a da da m a x i n je b ul te q s tS i a s a Z i e b e li . magram
rusTvelologiis dRevandel doneze aRniSnuli strofis r u s T v e l u r o b a S i e W v i s
S e t a n a g a m a r T l e b u l i a r i q n e b o d a~ (fircxalaiSvili 1973: 8).
misi azriT, `a rc i s a a g a m ori cx uli , rom Sairis strofi im saxiT, rogorsac
Cven dRes vicnobT, marTlac ocm a rcv lov a n i s g a da k e Te b a s w a rm oa dg e n de s ,
56
magram Tavis mxriv ocmarcvlovanis amosavali yofiliyo avTentikuri, SairiT gamarTuli
strofi~ (fircxalaiSvili 1973: 12).
avtori gvTavazobs mis mier dadgenil teqsts, romelic SairiTaa gawyobili da erT
romelime xelnawers an redaqciul jgufs ki ar asaxavs, aramed sxvadasxva striqonSi
sxvadasxva nusxas eyrdnoba. misi sityvebiT, `e rTa de rTi gza taepis Sinaarsisa da
mxatvruli formis marTebulad warmodgenisa missave leqsikis safuZvelze,
konieqturebis gareSe, SeiZleba iyos m x olod S e rw y m a s x v a da s x v a
v a ri a n tuli m on a ce m e b i s a ~ (fircxalaiSvili 1973: 12).
r. fircxalaiSvili pirvel striqons amgvarad beWdavs: `wiTeli asi aTasi pir-mzeman,
tanad saroman~, romelic ufro mihyveba JT-s. gansxvaveba mxolod isaa, am nusxebSi
striqoni ase iwyeba: `asi aTasi w i Te li ~. `w i Te li asi aTasi~ arc erT xelnawerSi ar
moipoveba.
meore striqonia: `samasi stavra-atlasi uxvman da miumcTaroman~, romelsac iZleva
sami nusxa _ EEIZ.
mesame striqoni: `samoci lal-iagundi ar maTman miumxvdaroman, _~. aq, garda bolo
sityvisa, gameorebulia A'-is wakiTxva. bolo sityva (`miumxvdaroman~) gvaqvs FGF'L'Q'
xelnawerebSi.
bolo striqoni `kaci gagzavna vazirTan, es yvela misTvis aro man~ aris EFHIKOYZQ'
nusxebSi.
sityvas ar gavagrZelebT imaze, rom aq erTmaneTisgan garCeuli araa nusxaTa
redaqciuloba, ramdenad sandoa esa Tu is redaqcia an xelnaweri, rogor sxvadasxvagvarad
amokleben isini striqonebs, rodesac dednis kvali Cans da a. S. gadaWriT vityviT: am
strofis variantebic gviCvenebs da teqstologiur mecnierebaSi miRebuli wesiTac
avTentikuri teqstis amgvari `SerwymiT~ dadgena yovlad gaumarTlebelia.
saZiebel strofs CanarTad miiCnevs magali Todua da misTvisac mizezi
gansxvavebuli sazomia. is ase msjelobs: `arafriTaa damtkicebuli es strofi rusTvels
ekuTvnodes. is CanarTi Cans. 'yvelaze metad mainc isaa damaeWvebeli, rom mTeli poema
SairiTaa gawyobili, aTas Svidasamde Sairis strofSi raRa erTi sxva sazomiT gawyobil
strofs gaurevda avtori. aseTi aRreva ar SeiniSneba im drois arc arabul, arc sparsul,
arc qarTul poeziaSi. vfiqrobT, es strofi viRacam miawera romeliRac nusxis aSiaze,
xolo gadamwerma rusTvelis striqonad miiCnia da teqstSi Seitana~ (Todua 1975: 106-107).
avtors mxedvelobidan rCeba, rom aRrevis SemTxveva gvaqvs CaxruxaZis `TamarianSi~.
Cvensa da r. fircxalaiSvilis naSromebs gamoexmaura aleqsi WinWarauli da friad
sayuradRebo azrebi gamoTqva (WinWarauli 1982: 38_50).
man ar gaiziara Cveni konieqtura. misi azriT, Sedareba `.. ar maTman sauaroman~
dedniseulia, oRond ararusTveliseuli, mTeli strofi CanarTia, sadavo teqsti ki
niSnavs: `avTandili ferad ar maTi (lal-iagundis)sauaro, anu (saxis) feriT lal-iagundis
msgavsi~ aris (WinWarauli 1982: 43). al. WinWaraulsac es dabali Rirsebis Sedarebad
miaCnia da mas imiT xsnis, rom strofi mimbaZvelis CanarTia. is ase msjelobs:
`interpolatori aq vefxistyaosnis teqsts baZavs, rusTvelis maneras baZavs _ igi
Sedarebis rusTvelur xerxs mimarTavs, xerxs, roca ra-jgufis sagani hgavs an ara hgavs
adamians. ai, aseTi Sedarebis ramdenime nimuSi vefxistyaosnidan:
asmaTi nestanis motacebis ambavs uambobs tariels da dasZens:
`ese vnaxe da ar movkve, ara mgavs arca sipia~ (584.4).
avTandili eubneba tariels:
`aw gamomgzavna, romelsa ver mze hgavs, ver eTeria~ (291.4).
avTandilzea naTqvami:
`vis badaxSi ara hgvandes da lerwami tanad ezros,
igi sadme gaRaribdes, samyofTagan iabezros~ (178.3).
asmaTi ambobs tarielis Sesaxeb:
`aw zafrania, vis winas ver vardi hgvandis, ver ia~ (855.3).
57
fatmani ase axasiaTebs nestans:
`mzesa siturfiT eyofis, iyos misiTa gvaniTa~ (1131.4).
TanmimdevrobiT rom mivhyveT: sipi asmaTiviT magari ar aris, mze da eTeri TinaTins
vera hgavs, badaxSi avTandils ara hgavs, lerwami avTandilis tani (zro) aris, vardi da ia
nestans ver hgavda, mze Tu nestans daemsgavseba, eyofa siturfed.
aseve iqceva interpolatori, roca ambobs: `avTandili misgan gagzavnili lal-
iagundis sauaro, (ferad) misgan dasawunebeli ar iyoo, anu lal-iagundis feri
avTandilis (saxis) fers hgavdao~ (iqve).
es striqoni amave SinaarsiT esmis ivane gigineiSvilsac. `vefxistyaosnis~ akademiuri
teqstis damdgeni komisiis 1977 wlis 24 ivnisis oqmSi vkiTxulobT: `i. gigineiSvili: mesame
taepis meore naxevari rig xelnawerebsa da gamocemebSi ase ikiTxeba: fe ra d a r
m a Tm a n s a ua rom a n . es unda iyos pirvandeli wakiTxva. taepis azria: samoci Tvali
lal-iagundi Sekra avTandilma, ferad maTze (lal-iagundebze) uaresad (uared)
armisaCnevma~ (oqmebi1978: 184.).
unda vaRiaroT, xatyvis es msgavseba da erToba marTlac niSandoblivi Cans da amis
mixedviT teqstis gageba, romelsac al. WinWarauli da i. gigineiSvili gvTavazoben, bevrad
ufro misaRebia, vidre Cveni, axalgazrdobisdroindeli, konieqtura. oRond am
SinaarsiTac misi dabali mxatvruli done CanarTobis ucilobeli niSani ar unda iyos. Tu
amgvari azrovneba da xatva, rogorc al. WinWarauli wers, `rusTvelis manera~, `Sedarebis
rusTveluri xerxia~, romelic poemaSi arc ise gavrcelebuli da TvalSi sacemia, rom is
misabaZi gamxdariyo, iqneb es gamorCeuli, Taviseburi xelwera piruku maCvenebelia da mis
organulobaze migvaniSnebdes?!
garda am striqonisa, al. WinWarauli strofis CanarTobis maCveneblad asaxelebs im
garemoebas, rom masSi naxmaria iseTi sityvebi da formebi, romlebic `vefxistyaosanSi~
sxvagan ar gvxvdeba. esenia: 1. `Tavi~ ca li s mniSvnelobiT, 2. kompoziti `stavra-atlasi~,
3. sityva `miumcdarebeli~, 4. `Tvali~,`Tavis~ msgavsad, ca li s mniSvnelobiT, 5.
kompoziti `lal-iagundi~, 6. `vazirisasa~ _ gavrcobili naTesaobiTi, 7.`ese yvelai~
zedmetia, 8. `aro~ g a g za v n i s mniSvnelobiT.
Salva Rlontma aRricxa is sityvebi (saxelebi, zmnebi, udetrebi), romlebic
`vefxistyaosanSi~ erTxelaa gamoyenebuli da miiRo or svetad awyobili 54-ze meti
nabeWdi gverdi (Rlonti 1961: 174_228).
ase rom, sakiTxisadmi midgoma, TiTqos mxatvrul TxzulebaSi sityvis an romelime
formis erTxel xmareba mis dedniseulobas saeWvos xdides, ZirSive mcdari da
miuRebelia.
ufro metic, am meTodis nakli da uvargisoba calkeul SemTxvevebSi pirdapir da
naTlad Cans. al. WinWarauli Tavad miuTiTebs, `vefxistyaosanSi~`stavra~ da `atlasi~,
`lali~ da `iagundi~ gverdi-gverd ikiTxeba:
`xaraja dasdves, SehkveTes drahkani asjer asia,
kvla xatauri aTasi, sxva s ta v ra , sxva a tla s i a ~ (471. 1_2).
`mun idvis gori larisa, s ta v ri s a da a tla s i s a ~ (1438).
`samiaTassa ahkides margaliti da Tvalebi,
Tvali yvelai daTlili, i a g u n di da la le b i ~ (1426. 2_3).
nawil xelnawerebsa da gamocemebSia:
`qvad fazari sxda, kubo dga i a g u n di s a la li s a ~ (329.2).
CvenTvis gaugebaria, roca poeti sityvebs gverdigverd asaxelebs, raa imaSi
moulodneli da saCoTiro, rom man isini kompozitebis saxiTac moixsenios! gana amave
principiT araa Sedgenili kompoziti:
`vefxisa tyavi acvia, cudad uCs s ta v ra - n a x le b i ~ (690.3).
stavra, atlasi da naxli, samive, Zvirfasi qsovilebis saxeobaa.
58
al. WinWarauli `lalisa~ da `iagundis~ Tanamimdevrobis Sesaxeb wers: poemaSi
`yovelTvis iagundi uswrebs lals~ (WinWarauli 1982: 45) da zemore moyvanil nimuSebTan
erTad asaxelebs 282.4-e striqons:
`qarvad Seqmnes i a g u n dn i maTni, Tuca la la d Rirdes~.
saerTod, da, kerZod, `vefxistyaosanSi~, am Zvirfas Tvlebs raime iseTi Taviseburi
niSani ar moepoveba, rom maT TanamimdevrobiT xmarebas gansazRvravdes. zemore
striqonebSi (1426. 2-3 da 329. 2) `lali~ meore adgilas imitom aris, rom igi sariTmo
sityvaa, xolo 282 .4-e striqonSi misi adgili winadadebis Sinaarsma ganapiroba.
Semdegi niSani: garda imisa, rom `vefxistyaosanSi~ `Tavi~ ca li s mniSvnelobiT
sxvagan ar dasturdeba, al. WinWarauls strofis CanarTobis maCveneblad am sityvis am
SinaarsiT xmarebac esaxeba, radgan mis arsebobaSi eWvi Seaqvs. `Zveli qarTulis
leqsikonebSi _ wers igi, _ Tavi-s aseTi mniSvneloba (materiis, qsovilis raodenobis
gansasazRvrad) ara Cans. axal qarTulSi qsovilis gorgals _ Tof-s eZaxian~ (WinWarauli
1982: 44). sinamdvileSi, es sityva am gagebiT SoTa rusTvelamde arsebobda. XI saukunis
istorikosebis juanSeris (Tu leonti mrovelis) saistorio TxzulebaSi `Tavi~ sazomis
gagebiT swored s ta v ra s miemarTeba: `da ganvides myofni qalaqisani, miwevnulni
sikudilad, da misces madli vaxtangs, da misces ZRueni aTasi litra oqro da xuTasi
Ta v i stavra, da ganvida eri igi mSvidobiT savaWrosaTvis da saxmarisa~ (qarTlis
cxovreba 1955: 170, 16). mkvlevris sapasuxod isic unda vTqvaT, rom es magaliTi
aRniSnulia daviT CubinaSvilis `qarTul-rusul leqsikonSi~ (CubinaSvili 1984: 539).
al. WinWarauli mTel strofs iwunebs imis gamoc, rom `Tvali~ esmis rogorc sazomi
erTeuli. `sadavo konteqstSi _ wers igi, _ Tvali isea gamoyenebuli lal-iagundis
mimarT, rogorc Tavi stavra-atlasis mimarT wina striqonSi _ igi TiTqos calis
Semcvlelad gvevlineba. Tvali-s aseTi mniSvnelobiT gamoyenebis sxva SemTxveva
vefxistyaosanma ar icis, lal-iagundic Tvalia da samoci Tvali Tvali uxeiro
tavtologiaa~ (WinWarauli 1982: 44_45).
diax, `Tvali~ aris zogadi saxeli Zvirfasi qvebisa. rogorc `qarTuli enis
ganmartebiT leqsikonSia~ aRniSnuli, `briliantis Tvali igivea, rac b ri li a n ti ,
Zvirfasi Tvali, patiosani (keTilSobili) Tvali igivea, rac Tv a li (qegl 1955: 391).
asevea `vefxistyaosanSic~. amitomaa masSi erTad naxmari `Tval-margaliti~, rac
niSnavs m a rg a li ti s p a ti os a n q v a s :
`Seve saWurWles, romelsa fasi ar daedeboda,
Tv a l- m a rg a li ti aviRe, rac oden ameReboda~ (1177. 1-2).
`Tv a l- m a rg a li ti Raribi uZRvna oqrosa gobiTa~ (1385. 4).
sxvagan, rogorc `margalitis~ gverdiT, aseve `iagundisa~ da `lalis~ gverdiTac
ikiTxeba `Tvali~ zogadi mniSvnelobiT:
`mokrifes jori, aqlemi, raca vin poves malebi,
samiaTassa ahkides m a rg a li ti da Tv a le b i ,
T v a l i yvelai daTlili, i a g u n di da la le b i ,
igi mze Sesves kubosa, ars maTgan ganakrZalebi~ (1426).
es niSnavs: sazidrebze ahkides margaliti da (sxva Zvirfasi) Tv le b i , daTlili
(Zvirfasi) Tv le b i , (maT Soris), i a g un di da la le b i .
ratom ar SeiZleba, tavtologiad ki ara, amgvarad gavigoT saZiebeli striqonic:
avTandilma vazirs gaugzavna samoci (patiosani) T v a l i, (maT Soris) i a g un di da
la le b i ? winadadebaSi es azri gamova, Tu `Tvalis~ Semdeg davwerT mZimes an tires.
al. WinWarauli sakvlevi strofis rusTvelurobas uaryofs imiTac, rom masSi
ikiTxeba naTesaobiTi brunvis gavrcobili forma _ `vazirisasa~. misi azriT, `roca
nanaTesaobiTi micemiTiT vinmesTan vinmes saxlSi misvlis gamoxatva unda, rusTveli
naTesaobiTis gauvrcobel formas xmarobs~ (WinWarauli 1982: 45). nimuSad asaxelebs:
`mivlen srasa fri don i s s a ~ (990. 1), `ra fa tm a n i s s a Sevida...~ (1118. 1). misi
daskvniT, `sakuTar saxelebSi aseTi forma Zveli qarTulis normaa~. `poemaSi erTaderTi
SemTxvevaa, _ ganagrZobs avtori, _ roca sakuTar saxelTan gavrcobili naTesaobiTi
59
dasturdeba: `gardaxdes fri don i s a s a , sra naxes mosawonebi (1461. 1)~, magram mas es
strofic sandod ar miaCnia. wers: `TviTon am strofis (...) rusTveliseulobac CvenTvis
saeWvoa~ (WinWarauli 1982: 45).
sinamdvileSi es ase martivad ar aris. umetes, Zvel da SedarebiT sando xelnawerebSi
da aqedan gamocemebSi dawunebuli forma aris 951-e strofis win arsebul saTaurSi:
`waslva avTandilisagan fri don i s a s a ~. xelnawerTa meore nawilSi aris gauvrcobeli
forma `fridonisas~ da arsad `fridonissa~.
969-e strofis win mdebare saTaurSi _ `avTandilisagan fri don i s a s mislva~ _
oriode nusxaSia `fridonisasa~, danarCenebSi _ `fridonisas~ da arc erTxel _
`fridonissa~. samagierod, 1374-e strofis wina saTaurSi am sityvis gavrcobil brunvis
formas mxars uWers xelnawerTa da gamocemaTa absoluturi umravlesoba: `tarielisa da
avTandilisagan waslva fri don i s a s a ~. im oriode gamonaklis nusxaSi gvaqvs
gauvrcobeli brunva `fridonisas~ da sul ara _ `fridonissa~.
1428-e strofis wina saTaurSi`tarielisagan zRvaTa m e fi s a s mislva~ xelnawerTa
umravlesobaSi gauvrcobeli formaa _ `mefisas~, nawil xelnawerebSi _ `mefisasa~, arc
erTSi _ `mefissa~.
rogorc vxedavT, s a Ta ure b S i , romlebic, leqsisgan gansxvavebiT, marcvalTa
raodenobiTa da ritmiT SezRuduli araa, xelnawerebi ufro icaven -sasa, -sas da ara -issa
formebs.
s trofe b S i aseTi viTarebaa:
990-e strofis pirvel striqonSi _ `cxenTa Sesxdes, gaemarTnes, f r i d o n i s s a
mivlen srasa~ _ fridonisas warmogvidgens sami redaqciuli jgufis nusxebi.
igivea Semdeg strofebSic:
`ra fa tm a n i s s a Sevida lomi, mze, moyme wyliani~ (1118. 1).
`wam-erT mihxda fa tm a n i s s a , dRe iara ar mravali~ (1311. 2).
orivegan aRniSnul redaqciul jgufebSia `fatmanisas~.
aRarafers vambobT 1080. 2-e strofze, radgan CvenTvis saintereso sityva sariTmoa:
`zogjer uxmis fatman missa, zogjer iyvis fa tm a n i s s a ~.
rac Seexeba 1462-e strofs, _ `gardaxdes da fri don i s s a , sra naxes mosawonebi~
_ romlis avTentikurobaSi al. WinWarauls eWvi Seaqvs, xsenebuli sami redaqciuli
jgufis nusxebi aRniSnul sityvas `fridonisasa~ formiT warmogvidgens.
ase rom, Tavisuflad SeiZleba vifiqroT, samive forma -issa, -sas da -sasa
rusTveliseulia.
CvenTvis gaugebaria, roca `vefxistyaosanSi~ gvaqvs sityva `miumcTareblad~ (70. 4),
rac niSnavs S e ucdom la d, uS e cdom od, ratom gamoricxavs amave Sinaarsis
`miumcdaroman~ (S e ucdom e lm a ) formis dedniseulobas? an ratomaa `uxvi~ da
`SeucTomeli~ iseTi `ucnauri~ da `Sori Sori epiTetebi~, rom strofis rusTvelurobas
gamoricxavdes?
erTi sityviT, arc al. WinWaraulis moxmobili sabuTebia ise wyalgauvali, rom
saZiebeli fistikauri strofis ararusTvelurobas uciloblad amtkicebdes!
al. WinWarauls gamoexmaura murman TavdiSvili da am strofis CanarTobaze misi
Tvalsazrisi gadaWriT uaryo (TavdiSvili 1991: 60_73).
miuxedavad imisa, rom zogierTi interpolatori Tavis vinaobasa da nasaqms
srulebiTac ar malavs, Cvenc ase vfiqrobdiT da axlac migvaCnia, gansxvavebuli metris
Taobaze m. TavdiSvilis msjeloba am SemTxvevaSi samarTliania: `swored interpolatori
ver moimarjvebda gansxvavebul, ararusTvelur ocmarcvlian sazoms, ra aris, advilad
SeniSnaven CanarTis ararusTvelurobaso. vfiqrob, amdeni goniereba ki unda SevarCinoT
interpolators~ (TavdiSvili 1991: 62).
mkvlevris azriT, organuli erTianoba sufevs saZiebelsa da mis wina da momdevno
xuT strofs Soris. esenia: 741-e (`kvla pir-mze etyvis vazirsa...~), 742 (`vazirman uTxra
siciliT...~), 743 (`Tavman misman, munve momklavs...~), 764 (`qrTamsa sTxovs da amxanagobs...~)
da 772-e (`SesTvala, Tu: raca gmarTebs...~). aqedan gamomdinare, avtori Sors mimaval
daskvnebs akeTebs. `Tu al. WinWaraulis mosazrebas gaviziarebT, _ wers igi, _ maSin unda
gamovemSvidoboT karis eqvs strofs. es eqvsi strofi avTandilis vezirTan vizitis
60
sakvanZo sakiTxebs exeba. amitom, Tu am eqvs strofs SeveleviT, maSin mTlianad am Tavs
unda SevelioT, radgan imsxvreva misi kompozicia: avTandili imitom ipareba arabeTidan,
rom mefem ar gauSva; rom ar gauSva, es aRniSnul karSia naCvenebi. amitom, Tu am Tavs
SeveleviT, maSin avTandili rostans ar unda gaeparos, xolo, Tu ar unda gaeparos, maSin
anderZic aRar unda daiweros. xolo uanderZo vefxistyaosani vefxistaosani aRaraa!~
(TavdiSvili 1991: 67).
es Sexeduleba uTuod gadaWarbebulia. gamokvlevaSi gviweria da aq unda
gavimeoroT: `ar iqneba marTebuli vamtkicoT, rom is, 771-e strofi, konteqstisaTvis
aucilebeliao... Tavisuflad SeiZleboda mocemuli epizodi 770-e strofiT, vaziris
maspinZlobiT, dasrulebuliyo. rom ar vicnobdeT 771_772-e strofebs, maTze
moTxovnileba, an raime naklulobis SegrZneba srulebiTac ar gveqneboda. magram, amasTan
erTad, arc is iqneboda samarTliani, ar aRiniSnos, rom dasaxelebuli strofebi aramcTu
ar Seesabameba konteqsts an zedmeti Cans, aramed erTgvarad avsebs da amdidrebs epizodis
Sinaarss~.
sarwmunod ar gvesaxeba agreTve poemaSi gansxvavebuli metris gaCenis
mkvlevriseuli axsna: `... rusTvelma mSvenivrad icis adamianis fsiqikis uCveulo Tviseba.
avtori grZnobs, rom, rakiRa manam uamravjer afrqvia oqro-vercxli da Tval-govari
aqeT-iqiT, am xerxiT (ese igi, ricxvisa da cifris dasaxelebiT) saocari siuxvis gancdas
mkiTxvels veRar aRuZravda. axla saWiro gaxda raRaca sxva, ufro efeqturi,
araordinaluri, moulodneli xerxi, rac warmoudgeneli, saamJamod saWiro
gansakuTrebeli siuxvis gancdas gamoiwvevda. da aseTi xerxi _ gansakuTrebuli siuxvis
STabeWdilebis Semqmneli xerxi avtorma ipova ara hiperbolis, ara metaforis, ara
ricxvis gadideba-gazrdis sferoSi, aramed striqonis sazomis, metris gadideba-
gafarToebis saxiT~ (xazgasma avtorisaa _ b. d.) (TavdiSvili 1991: 69-70).
da bolos: Cvens saZiebel strofs sagangebo naSromi uZRvna agreTve akaki xinTibiZem
(xinTibiZe 2000: 81_94.). mas sabolood Tavisi Sexeduleba ase aqvs Camoyalibebuli:
`sadavo strofi rusTveliseul teqstSi Sairis saxiT unda yofiliyo, misi 20-marcvlian
fistikaurad gadakeTeba ciciSvilTa sagvareulo simReris hangis meSveobiT unda
momxdariyo da es gadakeTebuli teqsti `vefxistyaosanSi~ nanuCa ciciSvils unda Seetana~
(xinTibiZe 2000: 94).
pirdapir unda vTqvaT, es aris avtoris iseTi varaudi, romlis raime
damadasturebeli niSani ar arsebobs da verc mas mohyavs, ise rogorc yovlad TviTneburi
da miuRebelia misi gancxadeba: `Tu mokle sazomis gagrZeleba Cveulebrivi ram aris,
grZelis damokleba rTulia da, TiTqmis, SeuZlebeli~ (xinTibiZe 2000: 87). Sors rom ar
wavideT, Cven mier moyvanil variantebSi TvalnaTlivadaa naCvenebi, Tu sxvadasxva
redaqciis nusxebSi fistikauris 20-marcvlovani striqonebi rogor sxvadasxvagvaradaa
damoklebuli 16-marcvlian strofad.
r. fircxalaiSvilis msgavsad, batoni akakic yovlad usafuZvlod, teqstologiis
anbanuri WeSmaritebis ugulebelyofiT iZleva sadavo strofis Tavdapirvel saxes:
pirvel striqonSi upiratesobas aZlevs JT_s variants: `asi aTasi wiTeli pir-mzeman,
tanad saroman~, meoreSi _ AA'-s: `samasi stavra-atlasi uxvman da miumcdaroman~, mesameSi
_ G-s: `samoci lal-iagundi ferad marT miumxdaroman~, meoTxeSi _ arc erT nusxas:
`ZRvnad gaugzavna vazirsa _ ese 'velai aro man~. sityvebi `ZRvnad gaugzavna~ piradad misi
gamogonilia.
arasworia a. xinTibiZis cnoba, TiTqos `zog i e rT x e ln a w e rs a da gamocemaSi es
strofi saerTod a r g v x v de b a ~ (xinTibiZe 2000: 83). gamokvlevaSi aRniSnuli gvaqvs,
`rom es strofi yvela un a k lo x e ln a w e rS i m oi p ov e b a ~ (rusTveli 1966: 388).
`unaklo~ miRebuli terminologiiT niSnavs da uzi a n e b e ls .
am naSromSi aris sxva calkeuli uzustobanic, magram maTze sityvas aRar
gavagrZelebT. mTavari da miuRebeli ukve vaCveneT.
Cveni daskvnebia: 1. swori Cans mosazreba, rom mesame striqonSi dedniseuli wakiTxva
unda iyos: `fe ra d a r m a Tm a n s a ua rom a n ~.
2. arc aq moxmobilili masalebi gviCvenebs imas, rom a) ganxiluli strofi CanarTad
vcnoT da arc imas, b) TiTqos Tavidan igi Sairis formiT Seiqmna.
damowmebani:
TavdiSvili 1991: TavdiSvili m. vefxistyaosnis dafantuli strofebi. Tb.: 1991.
61
Todua 1975: qilila da damana. sparsulidan Targmnili vaxtang meeqvsisa da sulxan-saba
orbelianis mier. teqsti daadgina da leqsikoni daurTo magali Toduam. Tb.:
gamomcemloba `merani~, 1975.
oqmebi 1978: vefxistyaosnis akademiuri teqstis damdgen komisiaSi [oqmebi]. macne (els), 4,
Tb.: gamomcemloba `mecniereba~,1978.
rusTveli 1966: SoTa rusTveli. saiubileo krebuli. Tb.: gamomcemloba `mecniereba~, 1966.
fircxalaiSvili 1973: fircxalaiSvili r. oriode SeniSvna vefxistyaosnis axali
gamocemisaTvis. kreb.: Zveli qarTuli mwerlobisa da rusTvelologiis sakiTxebi.
V, Tb.: gamomcemloba `mecniereba~, 1973.
qarTlis cxovreba 1955: qarTlis cxovreba. I. s. yauxCiSvilis gamocema. Tb.: gamomcemloba
`saxelgami~, 1955.
qegl 1955: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni. Tb.: saq. ssr mec. akad. gam-ba, 1955.
Rlonti 1961: Rlonti S. vefxistyaosnis mxatvruli enis specifikurobis problema. soxumi:
`afxazeTis saxelmwifo gamomcemloba~, 1961.
CubinaSvili 1984: CubinaSvili d. qarTul-rusuli leqsikoni. sastambod moamzada da
winasityvaoba daurTo a. SaniZem. Tb.: gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1984.
WinWarauli 1982: WinWarauli a. vefxistyaosnis enisa da teqstis sakiTxebi. Tb.: gamomcemloba
`ganaTleba~, 1982.
xinTibiZe 2000: xinTibiZe a. versifikaciuli narkvevebi. Tb.: 2000.
Boris Darchia
Once More on Phistikauri Strophe in Knight in Panthers Skin
Summary
The article proves that the only phistikauri strophe in Knight in Panthers Skin (not including inner
syllables it contains 20 syllables) was created in the form and it had been changed into 16-syllable verse later in
some manuscripts. The arguments existing today are not sufficient to consider that the strophe is a later
interpolation in the poem.
62
XIX saukune: epoqa da literatura
zurab kiknaZe
`meranis~ genealogia
roca nikoloz baraTaSvilze vfiqrobT, skolis gakveTilebidan gamoyolili Teza
amotivtivdeba xolme cnobierebaSi, romlis Tanaxmadac poeti ver poulobda adgils
Tavis TanamedroveobaSi, gaucxoebuli iyo im sazogadoebis mimarT, romelsac dabadebiT
ekuTvnoda. amas amxels misi poezia, magram misi yoveldRiuri yofa-cxovreba
sawinaaRmdegos gveubneba. poetis cxovrebis niri sxvagvarad ixateba mis TanamedroveTa
arcTu mdidar da mravalferovan mogonebebSi: mxiaruli, oxunji, momlxeni, sazogadoebis
guli, naTesavTa da axlobelTa moyvaruli da Tavadac maTgan Seyvarebuli... arc erTi
qorwili, RamisTeva, sazogadoebrivi TavSeyra ar iqneboda Tbilisis sazogadoebaSi,
sadac is ar yofiliyo mTavar momlxenad; didebuli gvarisSvili, unaklod flobda lxinis
saidumlos _ moswrebuli molaparake, oxunji, mocekvave, meCongure, meTare, kartis
gatacebiT moTamaSe... saRamo ar gaivlida, rom sam-oTx ojaxs ar swveoda stumrad da
Worebi ar mietan-moetana, Tumca pirad werilebSi Tavad kicxavda Tbilisel Worikana
mandilosnebs (Worebi Worebad, magram mas SeeZlo Sesanaxavad Rirsi saidumlos Senaxvac:
`xom ici, _ vkiTxulobT erT werilSi megobari qalisadmi, _ Sevinaxav saidumlod~)
[werili XV]; Tavsac ki abezrebda xangrZlivi stumrobiT, xandaxan `maspinZeli Sin ar
brZandebao~, _ mouxsenebiaT misTvis msaxurebs. sazogadoebis gareSe, uyuradRebod,
CrdilSi, mas cxovreba ver warmoedgina. naxCevanSi samsaxurad ganwesebuli, Tbilisis
sazogadoebas moSorebuli erT kerZo werilSi moTqvams, sami Tvea aqa var da yvelas
ZaRliviT davaviwydio. arc erTi sityva raime konfliqtze sazogadoebasTan, an
ampartavnuli zemodan yureba an zekacuri gulgriloba moyvasisadmi, rogorc
romantikul epoqaSi sCveodaT (Tundac gavixsenoT puSkinis evgeni onegini an griboedovis
Cacki); misi arc erTi saqcieli ar mowmobs mis gulCaxveulobaze, msoflio sevdaze, suliT
oblobaze, Sinagan auxsnel SfoTze, riTac gasenilia (gamsWvalulia) misi poezia. da kvlav
paradoqsia, rom pirad werilebSi mas sastiki ganaCeni gamoaqvs im Tbilisis
sazogadoebisTvis, romlis suli da guli Tavad iyo, romlis gareSec, SesaZloa, sunTqvac
ar SeeZlo: `tfilisi isev is qalaqia, usargeblo gonebisa da gulisaTvis~, _ wers igi
Tavis biZas da megobars, poet grigol orbelians (werili V).
roca TanamedroveobasTan poetis SeuTavseblobaze laparakobda, skolas
mxedvelobaSi hqonda da sruliad samarTlianadac poetis ara empiriuli, yofiTi, aramed
misi poeziis metafizikuri arsis gamomxatveli pirovneba, romelic yvelasaTvis ucnobi
darCa im xanmokle drois manZilze, roca is maT Soris, rogorc stumari, cxovrobda da
mimodioda. is maT Soris iyo, magram maT ar ekuTvnoda. sisxliT da xorciT maTi iyo,
magram sulierad sxva drois (an maradadamianuri drois) Svili iyo, sxva epoqis tkivilebs
da eWvebs pasuxobda. aTaswlovani samefos da misi dinastiis kolafsis `meore dRes~
Seqmnil sicarieleSi, romelic axali epoqis winaTgrZnobiT ivseboda, _ auxsneli
msoflio sevda aqtualuri ar iyo. yovel SemTxvevaSi, is ucxo iyo inteleqtualuri da
patriotuli elitisTvis, romelic 1932 wels gamJRavnebul SeTqmulebaSi iyo Cabmuli.
XIX saukunis I naxevari didi gardatexis xanaa, roca Zveli moubruneblad
dakargulia, mis adgilze, figuralurad rom vTqvaT, mxolodRa naxanZrali Cans. axla
yvelaferi Tavidan iwyeba: axali mmarTveloba (saqarTvelo ruseTis imperiaSia), axali
adamianebi, axali arCevani, axali loialoba, axali ena... qarTveloba ferflidan unda
aRmdgariyo. da Tu Cven retrospeqtulad gavxedavT XIX saukunes, davinaxavT, rom
marTlac axali saqarTvelos Seneba swored am periodidan iwyeba, Tumca 1832 wlis
SeTqmulebis Cavardnam, arcTu mZime represiebma mcire xniT Seaferxa axali kulturis
fexis adgma da pirveli nabijebi. nikoloz baraTaSvilic Tavis megobrebTan erTad iRvwis
literaturis gadasayvanad axal liandagze. biZisadmi miweril werilSi igi wers:
`literatura Cveni, RvTiT, dRe da dRe Soulobs axalTa moyvareTa. mravalni ymawvilni
kacni, moclilni samsaxuriTgan, myudroebaSi da martoobaSi, Seewevian mameuls enas,
raodenica ZaluZT. ese sazogado suli bunebiTis enis trfialebisa ymawvilT kacT Soris
aRmoaCens, rom qarTvelT ara sZinavT gonebiT!~ (werili V). Tu ra mwiri iyo
inteleqtualuri niadagi iqidanac Cans, rom am droisaTvis qarTuli beWduri wigni oras
erTeulsac ar moiTvlida, amasTan, maTi absoluturi umravlesoba saeklesio xasiaTis
iyo. axali xanis dasawyisi, rogorc wesi, imediania, da misi mesveurnic optimizmiT arian
63
xolme aRvsilni. magram axlis dawyebis xaliss da imedianobas ar pasuxobs baraTaSvilis
poeturi qmnilebebi. im 36 leqsidan, 1 poemidan da 18 kerZo werilidan, romlebic Cven
dagvrCa baraTaSvilisgan, umravlesoba aSkarad amovardnilia epoqis konteqstidan. imave
werils, sadac poeti biZas axarebs literaturis axalgazrda moyvareTa gamoCenas, igi
urTavs Tavis saprogramo leqss `vpove taZari~, romelic gulgatexilobis, eWvebisa da
uimedobis qrestomaTiuli nimuSia. Tan urTavs sityvebs: `Seni azri CemTvis marad
sasiamovnoa~. literaturis istoriisTvis ucnobia poetis biZis, Tavadve poetis, azri ara
mxolod am leqsze, aramed mis poeziaze sazogadod. poeti biZa dumda Tavisi udrood
daRupuli diswulis poeziaze.
am cxovrebiseul faqtebs bunebrivad mivyavarT im azramde, rom qarTuli
literaturis istoriaSi am adgilas didi wyvetilia, rom baraTaSvilis poeziis ganxilva
da gaazreba Zneli warmosadgenia im epoqaSi, roca mas hyavda Tavisi axloblebi,
megobrebi, naTesavebi, romlebic mas, rogorc empiriul adamians, gulwrfelad uyvarda
da Tavadac uyvardaT, magram Tu SeeZlo am siyvaruls gamoecno misi pirovnebis saidumlo,
romelic Cadebuli iyo mis poeziaSi? niSandoblivia, rom ar aris Semonaxuli
korespondenciis is meore nawili, romelic mis adresatebs ekuTvniT. korespondencia
calmxrivia. ar viciT, Seicavdnen Tu ara isini misi leqsebis ramenair Sefasebas. im xanis
Rirseul adamianebs, maT Soris dimitri yifians, misi skolis megobars, romelTanac
erTad ymawvilobaSi literaturul aqtivobas eweoda, arsad _ arc sagangebod
mogonebebSi, arc gakvriT, arc pirad saubrebSi, sityva ar dascdenia Tavisi siyrmis
megobris Semoqmedebaze. raRa vTqvaT mis Zvirfas debze, romelTac saukunis
dasasrulamde miatanes _ sruli dumili maTgan misi poeziis Sesaxeb. is, rogorc poeti,
maTTvisac (naTesavebs epatiebaT. aseTia maTi xvedri!) sruliad SeumCneveli darCa da es
kanonzomieria _ misi poezia arafers eubneboda maT. araCveulebriv niWs ki xedavdnen
masSi, zogadad, did momavals uwinaswarmetyvelebdnen, momavals _ Semoqmedebis
asparezze, Tu saxelmwifo samsaxurSi? simptomaturia erTi werili, romelsac misi
skolis megobari levan meliqiSvili wers grigol orbelians. am werilSi, romelic
rusulad aris dawerili, SegveZlo, rogorc literaturaSia aRniSnuli, poetisadmi
siyvarulis niSnad migveCnia, magram is misi Semoqmedebisadmi erTgvari gulgrilobis
niSanic aris. poetis sikvdilidan ramdenime xnis Semdeg misi megobrebi Sekrebilan wm.
ninos dResaswaulze, maT Soris imyofeboda imxanad ganTqmuli momRerali Tavadi yaflan
orbeliani (poetis axlo naTesavi), romlisTvisac uTxoviaT emRera simRera poetis leqsis
`sulo borotos~ sityvebze. magram aRmoCnda, rom leqsi aravis axsovda da xelnaweric
aravis hqonia. am ambiT Sewuxebulebs gadauwyvetiaT SeegrovebinaT fuli misi leqsebis
dasabeWdad, raTa exsnaT isini daviwyebisgan. wignis gayidviT mopovebuli fuliT daedgaT
misTvis Zegli. mcireodeni Tanxa ki Segrovebula (mxolod aTasi maneTi vercxliT), magram
arc xelnawerebad gafantuli leqsebi dabeWdila wignad da arc poetis Zegli dadgmula.
qarTuli mwerlobis Semdgomma svlam XIX s-is mTels sigrZeze cxadyo, rom
baraTaSvilis poeturi Temebi am saukunisTvis, roca axali qarTuli literatura da,
sazogadod, axali kultura iqmneboda, arcTu organuli iyo. am aRorZinebis xanam,
romelic aseve gardamavali iyo Zvelsa da axals Soris, ver SeiTvisa egsistencialuri
problemebi, romlebic msWvalavda baraTaSvilis Semoqmedebas, ufro: jer mis pirovnebas,
mere Semoqmedebas. rogorc ucxo iyo is XIX s-is I naxevris sazogadoebisTvis, iseTive ucxo
darCa mTeli XIX s-is sivrceze. patriotul XIX s-s ar scaloda arc msoflio Tu
pirovnuli sevdisTvis, arc eksistencialuri problematikisTvis, romliTac aSkarad
datvirTuli iyo seren kirkegoris Tanamedrove qarTveli poeti.
aseTi viTarebaa: baraTaSvilis poeziis paTosi ucxoa XVIII saukunisTvis, kidev ufro
ucxo gamodga igi XIX s-is mentalitetisTvis. sadRaa misi adgili? ram warmoSva igi qveynis
istoriis am miyruebul aTwleulSi? Tu yoveli kultura nivTieri Tu sityvieri, rogorc
k. kapaneli wers erTgan, adamianisa da garemos organotropiuli urTierTobis Sedegia,
sad aris is garemo, romelTan urTierTSexlam baraTaSvilis empiriul `meSi~
metafizikuri `me~ dabada?
es garemo qarTuli istoriuli cxovrebaa mis mTlianobaSi, ramac istoriis manZilze
Seqmna garkveuli stereotipebi, romlebic, literaturul motivebad gardaqmnilni,
sruliad spontanurad amotivtivdebian ama Tu im epoqaSi.
mcire eqskursi qarTuli literaturis istoriidan.
erT-erTi motivi, romelic msWvalavs XIX s-mdel qarTul poezias, es aris
samSoblodan gadaxvewa, romelsac mravalgvari gamoxatulebebi aqvs jer yofaSi da mere
literaturaSi; anu sanam is literaturis faqti gaxdeboda, anu literaturul motivad
gadaiqceoda, mZime yofiTi faqti iyo. mas ver ascda verc baraTaSvilis poezia, ufro
metic, `meranSi~ man miiRo ukiduresi da piruku gamoxatuleba qveynidan nebayoflobiTi
64
gaqcevis saxiT. pirvelad am motivma (Tumca is literaturul motivze metia da sxva
saxels imsaxurebs) Tavi XII s-Si iCina. misi matarebeli avTandilia, rusTvelis poemis
`vefxistyaosnis~ gmiri.
gavixsenoT poemis fabula, igi klasikurad martivi da gamWvirvalea.
arabeTSi, saidanac iwyeba poema, istoria dasasrulisken midis. Txroba iwyeba
koronaciiT _ moxuci mefe taxtsa da gvirgvins gadascems Tavis asuls, qalwul TinaTins;
TinaTinis koronacias, mkiTxvelis winaTgrZnobiT, unda moyves qorwili _ misi da misi
satrfos, avTandilis SeuRleba, rac rogorc poemis, ise istoriis dasasrulis niSani
iqneba. magram poemis eqspoziciaSi damasrulebeli, esqatologiuri qorwili
gadadebulia. arabeTis sazRvarSi, romelic edemis amqveyniur xats ganasaxierebs,
moulodnelad SemoiWreba ucxo moyme, romlis gamoCena imas moaswavebs, rom arsebobs
qveyana, sadac raRac mouwesrigebelia, sadac arabeTisgan gansxvavebiT, ioane
RvTismetyvelis sityvebiT rom vTqvaT, `yoveli sofeli borotsa zeda dgas~ (1 ioan. 5:19).
da ai, axladgamefebuli satrfos davalebiT avTandili tovebs edemisTvis gamzadebul
arabeTs, Tavis samSoblos, da TiTqos qveynis gareT im ucxo moymis saZebrad miemarTeba.
marTalia, misi, rogorc raindis, gasvla qveynidan satrfos davalebiT xdeba _ da am
davalebis aRsruleba misTvis sanukvari mizani unda iyos, rasac emateba ukve misTvis
cnobili `ucxo moymis~ gasaWiri, romlis saxsneladac is miemarTeba _ mainc es gasvla
iseve mtkivneulia, rogorc adamisTvis edemidan gandevna iyo mtkivneuli, metic:
katastrofuli. avTandilis pirovnul gancdaSi edemi, qveyana da satrfo gaigivebulia
erTmaneTTan. mis sityvebSi edems moSorebuli, gandevnili adamis godeba ismis:
va, sofelo, ra Sigan xar, ras gvabruneb, ra zne gWirsa,
yovli Seni mondobili niadagmca Cemebr tirsa!
sad waiyvan sadaursa, sad aufxvri sadiT Zirsa,
magra RmerTi ar gawiravs kacsa, Sengan ganawirsa.
am striqonebSi kacobriobis winapari, poemis gmiri da misi avtori unisonSi godeben
_ maT erTi satkivari aqvT: samiveni moSorebulini da mowyvetilni arian: adami
pirvelqmnil samoTxes, poemis gmiri arabeTis samoTxes, poemis avtori Tavis qveyanas
(sayovelTao azriT, Tumca dokumenturad es ar Cans, rusTaveli devnili iyo Tavisi
qveynidan).
`vefxistyaosnis~ es glova qveynidan (samSoblodan) gadaxvewis, misgan Sorsmyofobis
gamo, romelsac arqetipad adamis glova aqvs, Tavad Seiqna arqetipi momavali
TaobebisTvis, romelTa cxovrebaSi XVIII s-dan Semodis emigraciis, qveynidan nebsiT Tu
uneblieT an iZulebiT gadaxvewis gamocdileba, romelic literaturaSi garkveul Janrs
amkvidrebs `sawuTros samduravis~ saxiT. samSoblo _ edemi, ucxo qveyana _ sawuTro, am
ukanasknel sityvis im mniSvnelobiT, romelic berZnulma kosmosma SeiZina saxarebaSi
(qristianul msoflgancdaSi). emigracia, rogorc politikuri faqti, romlis saxeliT
ruseTSi gadaxvewili mefe-poetebi laparakoben TavianT poeziaSi, _ rusTavelma TiTqos
providenciulad am mdurvis gamosaTqmeli ena Seuqmna maT, _ eksistencialur
ganzomilebas iZens. aq mTavari damnaSave _ kacobriobis mteri sofelia (berZn. kosmos),
romelic mis sinonimTan (sawuTro) erTad rusTavelis poemaSi RmerT-sityvis Semdeg
yvelaze xSirad ixsenieba, rogorc wesi, uaryofiT konteqstSi.
`soflis mdurvis~ Tema da leqsika SeiZleba literaturuli gziT gadasuliyo
baraTaSvilis lirikaSi, magram aq mainc mTavaria ara imdenad literaturuli, ramdenadac
sulieri substrati, romelic saukunovan tradicias daxvda am adamianSi. am sulier
substrats daemyno tradiciuli motivi da ixara masze.
XVIII s-is `sawuTros mdurvis~ poetebs Soris gamovarCevT daviT guramiSvils. daviT
guramiSvilis axalgazrdobis wlebi daemTxva qveynis SinaaSlilobis mZime periods, risi
msxverplic xdeba igi. qveyanaSi daTareSoben CrdiloeTkavkasieli bandebi, awiokeben
qveyanas, arbeven mosaxleobas, arTmeven ukanasknel sarCos; mosaxleoba tyeebsa da mTebSi
ixizneba, ramac mTlianad moSala meurneoba _ Sewyda xvna-Tesva, daba-soflebi
gadaSenda... upatronod darCenili qveyana ucxo tomebis saTareSo Seiqna. axalgazrda
kaci, warCinebuli gvaris STamomavali, romelic ojaxis Sesaqmnelad emzadeba, SedarebiT
dacul mxareSi _ simamris (coleuris) sofelSi _ afarebs Tavs, magram swored aqedan
moitaces lekebma da mravali xani xaroSi hyavT datyvevebuli. es gansacdeli misTvis
meore dabadebis, aw ukve poetad Sobis impulsi aRmoCnda. xaros (ormos, mRvimis, saflavis)
qristianuli simbolika (*) sruliad spontanurad `amuSavda~ mis cnobierebaSi. xaroSi,
rogorc saflavSi, Cagdebuli momavali poeti Tavs sammagad mowyvetilad grZnobs: is
moSorebulia mSobliur qveyanas, rogorc erTi misi Svili; is moSorebulia saqristianos,
65
rogorc qristiani; da, bolos, is moSorebulia samoTxes, rogorc adami _ da am dros
masSi iRviZebs codvili, edemidan gandevnili adamis saxe. idumal xmaSi, romelic mas
Caesma xaroSi myofs da mouwoda dauyonebliv datovos tyveobis adgili, man
RvTismSobeli Seicno. xmam gamoafxizla igi Zilisgan, xmam ixsna igi, gzaze daayena da
samSvidoboze gaiyvana. es samSvidobo qristianTa qveyanaa, sadac mas xvdebian puriT,
romelic mis gzaze artosis mniSvnelobas iZens.
amieridan igi samyaros, Tavis mSobliur qveyanas, mis istorias, mis awmyos da, bolos,
sakuTar Tavs, Tavis Tavgadasavals, ganixilavs da ganmartavs sub specie christianitatis. poeti-
egzegetis gzaze yvelaferi providenciulia, yvela movlenaSi sazrisia, rasac amocnoba
esaWiroeba. misi bevri leqsi mkiTxvels amosacnobad iwvevs da maT erTgvari Janruli
kuTvnilebis niSnad amicana (amocana) uzis qvesaTaurad.
guramiSvilis `daviTianSi~ grZeldeba Sua saukuneebi Tavisi Zlieri
providencializmiT, Tumca realurad poeti sruliad gansxvavebul droSi cxovrobs.
klasicizmisa da ganmanaTleblobis suli, romliTac sunTqavda maSindeli dasavleTi da,
kerZod, is qveyanac, sadac is dasaxlda sabolood, ar uwyobda xels amgvar msoflgancdas,
arc qristianul istoriosofias da arc pirovnuli momentis wamowevas am istoriaSi.
`daviTianSi~ Cven vxedavT, rogor aris gadaWdobili erTmaneTTan qveynisa da adamianis
pirovnuli bedi, ufro metic, adamianis, rogorc qmnilebis, bedi: `daviTianSi~ gaismis
godeba ara mxolod Tavis qveyanas mowyvetili adamianisa, aramed edemidan gandevnili
adamisac.
ai, misi moTqma, sadac gaismis edemidan gandevnili adamis xma:
mamao, Tavsa mfaravi, dagedga kargi karavi,
ganiari da maRali, xelTgan miukaravi,
Sig viyav, gareT gamagde, paRuri amamkar avi,
miT cremli Cemi zRvad iqca, TvalTagan nawanwkaravi.
(daviTiani: 7, str. 16)
es teqsti gveubneba, rom samive momenti Tavs ikrebs erTi konkretuli adamianis
pirovnebaSi. guramiSvili albaT pirveli iyo qarTul mwerlobaSi, romelmac sakuTari
cxovreba egzegesis sagnad gaixada.
Zveli saqarTvelo dasrulda XVIII saukunis damlevs da esec SesaniSnavia: Tu odesme
sadme saukunis dasasruli qveynis dasasruls damTxvevia, es CvenSi moxda _ Cveni
istoriuli Segneba aris amis momswre da dRemde cxovlad atyvia Cvens cnobierebas.
dasrulda Zveli, `viTa sizmari Ramisa~ da yvelaferi Tavidan unda dawyebuliyo da daiwyo
kidec. am dasawyiss ekuTvnis da TiTqos arc ekuTvnis nikoloz baraTaSvilis poezia da,
rac mniSvnelovania, misi pirovnebac.
iseT ufskruls biologiur Sobasa da eksistencialur Sobas Soris, rogoric
baraTaSvilis fenomenSi SeiniSneba, verc erT qarTvel SemoqmedTan ver davadasturebT,
da verc im ufskruls istoriul realobasa da metafizikur sinamdviles Soris,
romelTac is paradoqsulad Tanabari simZafriT ganicdida. Cans didi kontrasti mis erT
werilSi (zaqaria orbelianis mimarT, werili X) aRweril mxiarul drostarebaTa da misi
damweris `Cveulebriv mowyinebas~ Soris. paradoqsuli is aris, rom am sayovelTao
mxiarulebaSi ibadeba misi `mowyineba~ da suliT obloba. da rac ufro mZafria mxiaruleba
da `siameni ama soflisa~, miT ufro ivseba misi suli sicalieriT. `
~. `sazareli sicaliere~ da sicalieriT avseba!
sad movuZebnoT adgili am ucnauri oqsimoronis avtors, poets, romelmac SeTxza
Tavisi poezia, rogorc sulis sityvieri anabeWdi, am cnebebiT _ `xvedri~, `sinidisis xma~,
`Cumi naRveli~, `gulis saidumlo~, `Tavisufali fiqri~, `sawyauli aRuvsebeli~, `zrunva~,
`usagno yofa~, `suliT obloba~ da sxvani? kirkegoris Tanamedrove scildeba
romantizmis CarCoebs, mis bundovanebas, egzaltacias. `ase gulcivad jer gancda ara
mqonia. aseTi Tavisufali fiqri maqvs da aseTi mtkice guli...~- wers is da grZnobs, rom
`usasyidlo (mousyidveli) msajulia~, upirvelesad sakuTari Tavisa. esTeturisa da
eTiuris (danieli filosofosis kategoriebiT Tu vityviT) safexurebi enacvleba mis
xanmokle cxovrebaSi da, sabolood, religiurSi gadadis (`SemoRameba mTawmindaze~). mas
gaazrebuli hqonda ` ~, Tumca mouwodebda sxvas da
Tavis Tavsac ` ~ (werili X).
sad mivuCinoT adgili poets, romlis sityvebs `rad aqvs guls ese Cumi naRveli",
romlebic exmianeba sxva xanis da gansxvavebuli tipis da kulturis adamianis, verlenis,
sityvebs: Quelle est cette langueure / Qui penetre mon coeur?... Ce deuil est sans raison. ... C'est bien le pire
peine / De ne savoir pourquoi"... eksistencialuri naRveli, mowyena, romelic arafriT
66
amqveyniuriT ar aris ganpirobebuli, araviTari konkretuli, garkveuli mizeziT. am
umizezobas mTeli sicxadiT, sastiki, ulmobelobamde misuli `gulcivobiT~ acnobierebs
igi. rogor daSorda is ara mxolod rusTavels da guramiSvils, aramed Tavis garemocvas,
Tanamedroveobas, Tavis megobrebs! romel mxares da romel xanas ekuTvnis igi?
moyolebuli gilgameSidan, yoveli xana badebs adamianis yofnis problemebs da arasodes
am problemebiT datvirTuli adamiani ar ekuTvnis srulad Tavis Tanamedroveobas - is
yovelTvis gaugebrobis yru kedels awydeba. is yvelgan `suliT oblobisTvis~ aris
ganwiruli. aseTni mudam Tavidan iwyeben da isic iwyebs eWvebiT, magram mis dawyebuls
veravin agrZelebs. amao iyo misi imedi, rom `gza uvali, Cemgan Telili, merano Cemo, mainc
darCeba~. yvela gza individualur-pirovnulia, yvelasaTvis sakuTriv gasaTel-
gasavleli.
magram Tu `merani~ SeiZleba CaiTvalos vinmes savalis prolegomenad, Tu vinmesTvis
SeeZlo gaekvlia gza, es `daviTianis~ avtoria, romelmac Tavis Tavze ganicada is, risi
gamoxatva `meranis~ avtorma scada. aq varRvevT qronologias: dro ukuqceulia:
Sesrulebul aqts `daviTianSi~ mosdevs misi winaTgrZnoba `meranSi~. `merani~
retrospeqtulad aSuqebs gamoqceuli tyvis gzas. `gaqceva~ orives bedisweraa, Sinagani
xma da gaqceva. `nu gZinavs~, CasZaxis xma xaroSi Cagdebul tyves da gamosaval gzas
uCvenebs: `adeo! raRaT maicadeo? / Tu ara iq, viT iqnas, rac rom daiqadeo?~ (daviTiani:
wigni a. 370) masac CasZaxis xma: `ras xvrinav, rasa fSvinao! aq ras uwev-xar saZilod...~
(daviTiani: wigni a. 398) `nu gZinavso~, eubneba xma baraTaSvils, da is pasuxobs: `me ar
mZinavs, magram kaci minda, rom am patara Rre-kldes gamiyvanos, da davdge gaSlils
adgilas~ (werili IX, gr. orbelianisadmi).
gamoRviZeba, xaro, `klde-Rre~, `gaSlili adgili~, `iq~, sadac unda aRsruldes
danaqadi, da `kaci~, romelic CaaxSobs boroti sulis xmas, da gaiyvans adamians
sifarToveSi, rogorc Tavad poeti ambobs, `savse da vrcel sofelSi~ _ es yvelaferi
aaxlovebs am ors, romelTac Soris xiluli misasvlelebi epoqaluri nangrevebiT aris
Caxergili. magram isini cnoben erTmaneTs, xelsac uwvdian, dafarul dinebaSi, rogorc s.
frankiseul metalogiuri yofierebis wiaRSi, sadac empiriuli Cveuli Tanamimdevruli
dineba droisa gauqmebulia, urTierToben isini.
miCneulia, rom `merani~ poetis Semoqmedebis mwvervalia, es leqsi misi pasportia,
misi poeturi pirovnebis identobis niSani. imasac amboben, rom masSi
nawinaswarmetyvelebia misi aRsasruli ucxoobaSi, misi mamulidan Sors, rogorc
sinamdvileSi moxda. magram is heroikuli gaqceva sinamdvilidan, romlis paToss Seadgens
`merani~, realobaSi banalurad aRsrulda: miyruebul provinciaSi, marTlac
moSorebulma Tavis Zvirfas naTesav-megobrebs, rogorc Cinovnikma dalia suli. sad iyo
merani, sad iyo mxedari? sad iyo bedisweris sazRvris gadalaxva?
mainc rogor warmoiSva `merani~? ra iyo sababi, Torem is Signidan mTeli misi
xanmokle sicocxlis manZilze mzaddeboda?
guramiSvilis aRsarebiT poezias realuri gamocdileba udevs safuZvlad. motaceba,
xaroSi jdoma, gaTavisufleba _ es yvelaferi moxda mis cxovrebaSi. jer cxovrebiseuli
faqtebi unda arsebobdes, rom mere maTi simboluri gaazreba moxdes. jer cocxali
abraami unda arsebobdes, rom misgan `rwmenis mamis~ simbolo warmoiSvas.
baraTaSvilis cxovreba mwiria faqtebiT. ara Tu mwiri, mis cxovrebaSi araferi
xdeba. riT iyo avsebuli misi yoveldRiuroba? _ misvla-mosvla, drostareba, qeifebi,
arc maincdamainc Tavdaviwyebuli da aSvebuli, zomieri bohema, Worebis smena da mitan-
motana usaqmuri mandilosnebis gasarTobad (rac TviTironiis saganic ki xdeba),
usargeblo yofa, araviTari mZafri gamocdileba, an uCveulo gansacdeli, romelic
gardaqmnida mis cxovrebas, rasac eloda... poeti ki, rogorc bevri axalgazrda, samxedro
karieraze ocnebobda, ris ganxorcielebaSi banalurma fizikurma naklma _ koWlobam
SeuSala xeli. sruli xelmocarva. aseve banaluri faqti _ uaryofili siyvaruli,
romelic mTelma sazogadoebam icoda, iyo mis gamocdilebaSi, ramac ramdenime leqsSi
iCina Tavi imave Zveli tradiciuli motivis _ miundobeli soflis mdurvis saxiT. es iyo
da es.
da ai, am rutinul cxovrebaSi, romelsac eweva Tbilisis sazogadoeba da Tavadac
CaTreulia masSi, xdeba ambavi, arcTu uCveulo qveynis istoriaSi, aramed sruliad
kanonzomieri, Tumca man uCveulod SeaSfoTa mTeli sazogadoeba. Samilis kacebma
moitaces ilia orbeliani, daRestnis brZolebis monawile, poetis biZa, Tumca misi
Tanatoli da klasis amxanagi (1817-1853), da rva Tve hyavdaT tyveobaSi.
grigol orbelianisadmi miweril werilSi vkiTxulobT: `zogjer amisTana
SemTxvevac kargia kacis sicocxleSi. es aris, rom iqneba Cven dagvigviandes ilias naxva,
67
Tvarem imas am tyveobiT ara uSavs ra~ (werili VI). da kidev daurTavs komentaris msgavsad:
`xo ici, tyveoba da sikvdili Cvens dedakacebs erTi hgoniaT, metadre lekis tyveoba~.
erTgan henrik ibseni wers: rom yoveli misi naweri umWidroesad iyo dakavSirebuli
gancdilTan, Tundac es misi piradi gansacdeli ar yofiliyo. ase moxda baraTaSvilis
SemTxvevaSi. `zogjer amisTana SemTxvevac kargia kacis sicocxleSio~, ambobs is da imave
werilSi sruliad amxels Tavis grZnobebs, romlebic misi Tanatolis tyveobaSi yofnam
gamoiwvia, Tumca Tavad bolomde ar iyo garkveuli Tavis grZnobebSi: ~ilikos daWera rom
Sevityve, swore giTxra, Zalian Sevwuxdi, ase, rom sami dRe gabruebuli viyav aTasis sxva
ucnauris fiqrebiT da surviliT da rom ekiTxaT ki CemTvis, me ar vicodi, ra mindoda.
bolos mesame dRes es leqsebi davwere da TiTqos aman raRac Sveba momcao...~
es leqsebi, romlebzec is laparakobs, `merania~, poetma ilias nacvlad rom dawera,
`ai, ras fiqrobs poeti ilikos magivrad~ (es fraza rusulad aris dawerili: `
~), anu tyved Cavardnili ilikos gansacdeli impulsi gaxda imisaTvis, raTa
gamoTqmuliyo is, rac didi xnis manZilze iswrafoda gamosaTqmelad.
vidre `meranze~ vityodeT rames, gavecnoT ilia orbelianis mogonebas Tavisi
tyveobis Sesaxeb, romelic man mTavarmarTebel voroncovis davalebiT dawera, rogorc
oficris namsaxurobis dokumenti. magram misi naweris Rirebuleba oficialuri
dokumentis Rirebulebaze metia. mis nawerSi Cvens yuradRebas ipyrobs ramdenime adgili,
romlebic erTgvarad exmaureba daviT guramiSvilis gamocdilebas, romelic win uswrebs
mas erTi saukuniT mainc. magram aq dro daZleulia, es saerTo sayovelTao gamocdilebaa,
romelic daaxloebiT erTi da imave cnebebiT gamoiTqmis.
`... ase vcxovrobdiT am xaroSi, mzis Suqs danatrebulebi. CvenTvis arc dila iyo da
arc saRamo, mxolod molis xmaze vigebdiT, rom gaTenda, axali dRe iwyeboda, didis
yuradRebiT viTvlidiT dReebs, rom ar gamogvparvoda aRdgomis dRe, es iyo 19 aprils.
mueZini marTlmorwmuneebs mouwodebda dilis namazisaTvis. Cven erTmaneTi gavaRviZeT.
gulmxurvaled viloceT, vigalobeT `qriste aRdga~ da naRvlianad gadavexvieT
erTmaneTs. es brwyinvale dRe Cven gavatareT mogonebebSi... xaros sibnele da mZafri haeri
suls gvixuTavda, suls gviklavda~ (ilia orbeliani 1991: 46-47. mogoneba rusulad aris
dawerili).
es aris prozauli varianti imisa, rac Tavisi tyveobis leqsebSi aRbeWda daviT
guramiSvilma.
axalgazrda (25 wlis) oficris ilia orbelianis am mogonebaSi sagulisxmoa
paralelizmi xaros sibnelesa da molis xmas Soris. Tumca wyvdiadi da urjuloTa qveyana
datyvevebuli ilia orbelianisaTvis wmidawylis empiriuli faqtia. magram am realiebSi
Cven metis danaxva SegviZlia, vidre mis ganmcdels da teqstis avtors. am bnelSi
erTaderTi droJamuli orientiri mueZinis xmaa _ anu isini ara ubralod mtris, aramed
urjuloTa qveyanaSi imyofebian da es xma bunebrivi xmaa im adgilze, sadac imyofebian.
magram aris uxilavi, TiTqos Tandayolili ritmi, romelic Zlevs am ucxo da mtrul xmas.
ufro sworad, es xma emsaxureba missave sawinaaRmdego realobas: mis gareSe aireoda
qristianuli kalendris dReTa saTvalavi da xaroSi myofT aRdgomis dRe daekargebodaT.
am urjulo droJamis dinebaSi aris garRveva da es Zala, romelic sCadis am mxsnel
garRvevas, qristiani adamianis cnobierebaSia Cadebuli. roca vkiTxulobT frazas `ase
vcxovrobdiT im xaroSi, mzis Suqs danatrebulni~, es `mzis Suqi~ imaze met mniSvnelobas
iZens Cvens aRqmaSi, vidre misi avtori akisrebs mas.
vambob `Cvens aRqmaSi~, radgan Cveni aRqma gamdidrebulia guramiSvilis
gamocdilebiT, romelic man tyveobaSi swored xaroSi jdomis da iqidan gaqcevisas gzaSi
gadaitana. Tumca fiqroben, rom tyve, momavali poeti, arc mjdara xaroSi, ramdenadac
Tavisi wignis istoriul nawilSi, sadac Tavisi qveynisa da Tavisi Znelbedobis ambavs yveba,
ar ambobs, rom lekebs is mainc da mainc xaroSi hyavdaT gamomwyvdeuli bibliuri
iosebiviT. magram xaro lekTa tyveobis aucilebeli Tanmdevi realiaa: xaroSi ijda ilia
orbeliani, brwyinvale Tavadi, da xaroSive ijda ubralo glexis biWi, romelic erT
xalxur leqsSi moTqvams:
me lekebma damiWires, TasmiT Semkres magra xelTa,
wamiyvanes tyveTa, mtanjes, cremliT vCivi maRla RmerTTan,
gadmiyvanes anwuxSiga, raja belads Camabares,
Sig Camagdes xaroSiga, zed didi qva damafares,
arca hqonda cas naTeli, arc Suqebi mze da mTvares...
es xalxuri leqsi iseTive dokumenturi Rirebulebisaa, rogorc ilia orbelianis
`mogoneba~. am leqsSic, rogorc mosalodneli iyo, `cis naTeli~, `Suqebi mzisa da
68
mTvarisa~, igive `xaro~, mxolod fizikuri realobebia da maT ukan sxva zegrZnobad-
simboluri mniSvnelobebi ar igulisxmeba. mzis Suqi mxolod aTbobs, mTvaris Suqs
mxolod realur gzis ganaTeba SeuZlia tyveobidan gamoqceulisTvis. ilia orbeliani ase
igonebs Tavisi gaqcevis erT epizods:
`kvlav saSinelma setyvam wamouSina. Tumca setyvam didxans ar gastana, magram
didad damasusta da gamaciva. mzem gamoanaTa Tu ara, iqve ferdobze wamovweqi, rom
gavmTbariyavi...~
an: `erT gamoqvabuls wavawydi, Sevedi SigniT da wamovweqi ZalRonis mosakrebad...~.
arc xaro, arc mze, arc gamoqvabulia mis gamocdilebaSi imaze meti, rasac isini
realurad warmoadgenen.
igive gansacdeli gaiara imave asakis guramiSvilma _ igive jdoma bnelSi (Tundac
xaroSi), igive haeri, igive umzeoba Tu mzis gamonaTeba, igive gaqceva, setyva gzaSi,
gamoqvabuli Tavis Sesafareblad... (daviTiani: 101, str. 407-409).
ilia orbelianma am gamocdilebis Sedegad yofiTi dokumenti datova im
`mogonebis~ saxiT. guramiSvilma mTeli es gamocdileba zemoT CamoTvlil fizikuri
samyaros (sinamdvilis) realiebiTurT sulieri gamocdilebis dokumentad aqcia. xaro _
misi siRrme guramiSvilis poetur monaTxrobSi misi gamocdileba-gansacdelis Sinagani
mxaris analogiuria. xaroSi mjdomisTvis mTlianad icvleba TvalTaxedva, mzeris
mimarTuleba. mzera introspeqtuli xdeba: yoveli sagani, yoveli movlena fizikur
samyaroSi, mTeli materialuri sinamdvile, niSnis Zalas da simbolur ganzomilebas iZens.
xaroSi myofisTvis misi sibnele sulier sibneled, fizikuri mze sulier mzed, romelsac
mxolod siTbo ar moaqvs, gardaiqmneba. xaro tyveobis adgili da misi simbolo, xaro _
dacemisa da codvis adgili da maTi simbolo, xaro _ sikvdilis adgili, xaro _
gamocxadebis adgili (rogorc gandegilTa da asketTa cxovrebidan aris cnobili), xaro
_ ganaxlebis (Zveli kacis sikvdilisa da axali kacis dabadebis) adgili. guramiSvilis
poeziam es yvelaferi erT fokusSi moaqcia. sabolood, xaro is adgilia, saidanac mxsneli
gamosvla unda ganxorcieldes. anu Tavdaxsna tyveobidan, Tavdaxsna, codvisgan,
SesaZloa, daumsaxurebeli sasjelisgan, sikvdilisgan da a.S., yovelive imisgan, rasac
adamians es sofeli umzadebs.
axalgazrda oficrisTvisac ar yofila ubralo xifaTi yvelaferi is, rac mas
Samilis tyveobaSi gadaxda. garkveul ganzogadebas iZens es gansacdeli, iseT fiqrebs
aRuZravs, romelTac Cveulebriv yofiTi, Tundac, samxedro-savele gamocdileba ver
aRZravda. amgvari gansacdeli erTgvarad aCqarebs pirovnebis gardaqmnas, rogorc Tomas
mani wers `jadosnur mTaSi~, rom sikvdilisa da sneulebis (rogorc misi winkaris), yvela
Semzaravi Tavgadasavali, rac ki Tavis gmirs, ubralo rigiT adamians, romelsac ocnebebSi
garTuli inteleqtuali ironiulad inJiners eZaxda, SeamTxvia, mxolod da mxolod
pedagogiuri saSualebaa, riTac miiRweva uzarmazari Zalis `aqtivizacia~, Cveulebrivi
adamianis amaRleba misi Tavdapirveli donidan. imgvar nawarmoebebs, sadac adamianis,
rogorc cdispiris, sulier-inteleqtualuri Zalebis es aqtivizacia xdeba, mwerali
`iniciaciur Txzulebebs~ uwodebs. magram aq mTavari is aris, rom vidre mwerlobaSi
moxvdebodes, `aqtivizacia~ jer cxovrebaSi xdeba, rogorc adamianis realuri
gamocdileba. Tavis `mogonebaSi~ axalgazrda oficeri, romelic erTganzomilebian
realobaSi arsebobisTvis iyo ganwiruli, amgvarad afasebs am Tavis gansacdels, rac
uTuod amaRlebs mas `Tavdapirveli donidan~. is wers:
`araerTxel vuxmobdi sikvdils, rogorc ukanaskneli xsnis sayudels,
keTilismyofels. is, rac maSin gadavitane, yovelgvar xorciel da sulier tanjvas
aRemateba. magram RmerTi mowyalea, man uwyis sazRvari Cveni tanjvisa, romelsac maRliT
mogvivlens xolme, uwyis Cveni uRlis simZime, romlis iqiT Cven mets ver vitvirTavT da,
ai, axlac gadmogvxeda...~.
axalgazrda oficeri, brwyinvale Tavadi erTgvarad mzad aRmoCnda am gansacdelis
misaRebad. baraTaSvilis werilSi, romliTac is Tavis biZas ilia orbelianis datyvevebis
ambavs amcnobs, mohyavs sityvebi, romlebic datyvevebuls uTqvams SamilisTvis: `Samil!
rogor ekadreba Sens saxels magisTana uwyaloeba [mis Tvalwin Samilma oc ymawvils,
romelic oficers axlda, Tavebi daayrevina, z.k.]! Tu ginda magiT SeaSino vinme, vin unda
SeaSino? yvelani sikvdilis Svilebi varT. WeSmaritad, axla mec sikvdili mirCevnia Sens
xelSi yofnas~.
davubrundeT isev baraTaSvils, romelsac bedma ar arguna, rom amgvari gansacdeli
gadaetana _ Tavi mainc gamoecada. misi cxovreba metismetad mwiria met-naklebad
SemZravi xdomilebebiT. orad ori SemTxveva aris dadasturebuli mis xanmokle
cxovrebaSi, romelTac albaT Tavisi wvlili unda SeetanaT mis msoflgancdaSi: erTi _
misi dakoWleba, meore _ gauziarebeli siyvaruli. am ukanasknelma stimuli misca mis
69
`egsistencialur~ leqsebs (gaamZafra masSi oblobis, pirovnuli unikalurobis (**) da, am
mizeziT, miusafrobis qveSecneuli Tandayolili gancda). pirvelma ki gza gadauketa
samxedro karierisken, rac bolomde misTvis saocnebo sagani iyo (Tumca misi wris
axalgazrdisTvis es Cveulebrivi kurikulumi unda yofiliyo). SesaZlebelia, is zedmetad
afasebda samxedro karieris mniSvnelobas Tavisi momavlisTvis, masSi ufro mets xedavda,
vidre mis garSemo warmoedginaT, Tundac mis biZas da megobars, grigol orbelians,
warmatebul oficers, romelsac emudareboda, gaeyvana am gzaze. ai, ras wers mas:
`me Sinagani xma miwevs saukeTesos xvedrisaken, guli meubneba, rom Sen ara xar
axlandelis mdgomareobisaTvis dabadebulio! nu gZinavso! (swored amas CasZaxoda xma
xaroSi Cagdebul guramiSvils, z.k.) me ara mZinavs, magram kaci minda, rom am patara Rre-
kldes gamiyvanos, da davdge gaSlils adgils. oh, ra Tavisuflad amovisunTqav maSin, ra
xelmwifurad gardavxedav Cems asparezsa!~ (werili IX).
es `saukeTeso xvedri~, es `gaSlili adgili~, es `Tavisufali amosunTqva~, es misi
`asparezi~ _ es yvelaferi, romelic mis ocnebaSi totalurad upirispirdeba
yoveldRiuri cxovrebis `Rre-kldes~, saidanac ymawvili kaci Tavis daRwevas cdilobs,
sruliad banalurad ukavSirdeba daRestnis diviziis ufrosis renemkampfis saxels. `Cemi
fiqri mandeT moqris. ecade, roma renenkamfTan damaniSvnino. xom am pirobiT waxvel, rom
es mogexdina CemTvis. vici, dagaviwyda, magram ara, ar dagviwyebia. es im sneulebis bralia,
romlis gamoc qarTveli Tavisians ar gamoadgeba...~ _ wers biZas imave werilSi (IX) ganjaSi
usaxelo sikvdilamde ori wliT adre (1843). qarTvelTa es `sneuleba~ mas imeds
akargvinebs, rom odesme gaarRvevs am rutinas (`Rre-kldes~), es uimedoba Cans am werilSi.
erTi wlis Semdeg uimedoba amgvarad gamoixata zaqaria orbelianisadmi miweril werilSi:
`aTasi rom viCanCaloT, isev saqarTveloSi unda davabolovoT Cveni cxovreba...~ (werili
X).
da mainc am `CanCalisgan~ TavdaRwevis uimedo molodinSi, am mudmiv xelmocarvaSi,
raRac unda momxdariyo iseTi, rac Seqmnida mas warmosaxviTi eksodusis gmirad. anu Cven
vambobT, rom is SemTxveva, romelic arcTu uCveulo iyo qarTuli sinamdvilisTvis, ufro
metic, paradigmatuli iyo qarTlis istoriaSi, saxeldobr, ilia orbelianis tyveoba,
ramac didi SeSfoTeba gamoiwvia Tbilisis sazogadoebaSi, aRmoCnda impulsi, romelmac
gamoiyvana misi essistencia am rutinidan da usazRvroebaSi gaiyvana. misi siyrmis
megobris gansacdelma, romelic man sakuTar gansacdelad miiRo, Seaqmnevina mas `merani~
_ misi cxovrebis tragizmis gamomxatveli leqsi (***). tyveobidan gaqceva wuTisoflidan
metafizikuri gaqcevis simbolo Seiqna. avtori TiTqmis ar gvitovebs hermenevtikisTvis
adgils _ is yvelafers ambobs im sityvebiT, romelic biZisadmi miweril werilSi Tqva am
leqsis Sesaxeb or enaze, jer rusulad (`ai ras fiqrobs poeti
ilikos magivrad~), mere qarTulad (mogvyavs meored): `ar vici, es leqsebi rigor
mogewoneba. aq bevri cremli, tyuili da marTali, dainTxa amis wakiTxvaze, rasakvirvelia,
imitom, rom amas ambobs ilia tyveobaSi, da ara me. _ ilias daWera rom Sevityve, swore
giTxra, Zalian Sevwuxdi, ase rom sami dRe gabruebuli viyav aTasis sxva da sxva ucnauris
fiqrebiT da surviliT da rom ekiTxaT ki CemTvis, mec ar vicodi, ra mindoda. bolos
mesame dRes es leqsebi davswere da TiTqos aman raRac Sveba momcao. vcdilob, rom ilikos
rogorme mivawodo, vici, gulSi Caicinebs da ar iqneba, miT ara enugeSos ra~ (werili VI).
am werilSi ori frazaa, romelic Cvens yuradRebas ipyrobs: isini mkafiod da
araorazrovnad, SesaZloa, simwriTac, gamoxatavs poetis uimedobas, rom vinme Tavis wreSi
da, maSasadame, mis mamulSi da mTel qveyanaSi gaugebs mas. am leqsiT xom man Tavisi
ukanaskneli sityva Tqva, sadac misi oblobisa da miusafrobis yvela aspeqti gamoiTqva. `aq
bevri cremli, tyuili da marTali, dainTxa amis wakiTxvaze, rasakvirvelia, imitom, rom
amas ambobs ilia tyveobaSi, da ara me~, wers is. da mere isev: `vici, gulSi Caicinebs da ar
iqneba, miT ara enugeSos ra~.
`amas ambobs ilia tyveobaSi da ara me~ _ aravin mis maxlobelTa, Tundac gulis
mesaidumleTa Soris, ar ifiqrebs, rom amas poeti ambobs da ara ilia. es ucnauri
konspiraciaa. arc ilia ifiqrebs, rom leqsi `merani~, romelic sanugeSod gaegzavna mas,
avtoris dafarulis ukanaskneli amofrqvevaa. is `gulSi Caicinebs~. ar miiRebs
seriozulad iq naTqvams. miecema tyves nugeSi misi wakiTxvisas? poeti fiqrobs, rom
miecema nugeSi, rogorc mas mieca nugeSi da Sveba misi dawerisas. nugeSi nugeSad _
tyveobaSi miRebuli yoveli werili nugeSia, magram `merani~ imis sapirispiros ambobs,
rasac ucxo qveyanaSi datyvevebuli ilia unda ocnebobdes: ilia mamulisken da
axloblebisken moiswrafis (ara mxolod es daRestnis tyve, aramed mTeli gadaxvewili
saqarTvelo), mernis mxedari ki, piriqiT, mamulidan garbis. tyveobidan ilias empiriul
gaqcevas aq enacvleba egsistencialuri gaqceva rutinuli, Tundac mSobliuri
sazogadoebidan.
70
es aris `meranis~ Tavisebureba, misi gansakuTrebuloba qarTuli literaturis
istoriaSi. igi uprecedentoa da, amdenad, aratradiciuli, Tundac, aistoriuli, Tumca
ase ugzo-ukvlod gaWril poets erTaderTi imedi hqonda, rom misi gaWra mamulidan,
romelic ar iyo misi, rogorc poetis da adamianis, namdvili samSoblo, mis moZmeebs (anu
masaviT suliT obolT) gzas gaukafavda, misi merani maTac moemsaxureboda, igi maTi
bedisweris mZlevel huned (imave mernad. leqsSi `merani~ zRapruli mernis sinonimad
naxmaria es gaurkveveli warmoSobis sityva) gadaiqceoda. magram Tu gadavxedavT momdevno
xanis qarTul literaturas, iq ver vixilavT mernis floqvebis kvals, verc `gzas, misgan
Telils~, igi wuTisoflis Sambma dafara: rogorc iTqva, am soflis zrunvaSi Caflul XIX
saukunes ar ecala amgvari gaWrebisTvis... sofelSi darCenis da misTvis zrunvis
perspeqtiva Tavad man dasaxa erT adreul programulad miCneul leqsSi `fiqrni mtkvris
piras~ (1837). Tumca ufro adre, poeturi Semoqmedebis dasawyisSi (1833-1836), poeti
imediani esqatologiisken ixreboda: empiriuli bindi, romelic mas sulier oblobaSi
Svebas gvrida, dauRamebeli mziani dRis gaTenebis imeds iZleoda (`SemoRameba
mTawmindaze~).
magram, sabolood, poetma gaWriT daasrula am wuTisofelSi umizno `CanCali~ (misi
sityvaa) da bolo mouRo rutinuli wuTisoflis tyveobis perspeqtivas. es gaWra, es
sazRvris gadalaxva Zalauneburad gvaxedebs qristianuli tradiciisken, romelic
klasikuri sicxadiT gamoixata erTi agiografiuli teqstis im pasaJSi, sadac wmidani
tovebs am nivTier samyaros da gadadis Tavisi, rogorc qristianis, WeSmarit samSobloSi.
iq vkiTxulobT: `...ganTavisuflebul iqna sakrvelTagan xorcTasa... xolo siri (suli, z.k.)
aRfrinda, dauteva egvipte, romel ars cxoreba ese nivTieri da wiaR-vlo ara Tu zRva
igi mewamuli, aramed Savi ese da wyvdiadi zRua amis sawuTrosa, Sevida qveyanasa mas
aRTqumisasa, romel ars zecaTa ierusalimi... (Zeglebi 1967: 194). wmidani brundeba zeciur
ierusalimSi, RvTis qalaqSi, magram sad midis Cveni poeti anu misi suli, romelmac TiTqos
daaRwia Tavi wuTisoflis (anu bedisweris) sakvrelebs. igi gaeqca bedis sazRvrebs, raTa
udaburebasa da araraobaSi moxvedriliyo? Tumca es kanonzomieria: erTi wliT adre
daweril leqsSi `vpove taZari~ (1841) is wuxs napovni taZris gauCinarebaze _ `ganqra
taZari da udabno Cemda mdumarebs~ _ anu rwmenis dakargvaze an mis SeuZleblobaze
sekularul XIX saukuneSi, romelic, es-es aris, iwyeba.
SeniSvnebi
* SeniSvnebi yvelgan miTiTebulia Semdegi gamocemis mixedviT: baraTaSvili 1968.
** im aremareSi, sadac guramiSvilis winaprebi cxovrobdnen, asketur moRvaweobas eweoda
asureli (sirieli) beri Sio, romelmac askezis aseTi gza airCia: Cavida Rrma da viwro xaroSi da iq
damkvidrda, rom miwaSi damarxul-daTesili marcvaliviT aRorZinebuls mRvimis sibneleSi sulieri
naTeli exila. am xaros dResac uCveneben SiomRvimis monasterSi, sadac poets, rogorc Tavad ambobs
erT leqsSi, sagvareulo samarxi hqonda:
wminda ione kaxeTs zedaZens
saswaulobiT qvitkirs cremls adens.
qarTls wminda Sio mRvimes Zvlebs avlens _
orniv Svrebian saswauls amdens.
am or monasters maqvnda alagi,
sasaflao da ZvalTSesalagi...
[daviTiani, 304]
*** Tavisi ganumeorebeli eksistencialuri statusis gadmosacemad poets, garda sityvisa
oboli (`didi xania oboli var~, werili VII maiko orbelianisadmi), moxmobili aqvs arabuli
warmoSobis mdidari niuansis mqone sityva-cneba Raribi/yaribi, romelic Cveulebriv moxetiales da
ucxos, uTvistomos niSnavs, magram masTan sulier datvirTvas iZens: `moigonebdeT yarib mgosansac~
(`bedi qarTlisa~), `Semibraleb Sensa yaribsa Zmasa~ (werili III maiko orbelianisadmi). am sityvis gamo
unda iTqvas, rom klasikur enaSi igi oblis sinonimia unikalobis da erTaderTobis azriT: `Raribi
margaliti~, `(Zvirfasi) Tvalni, Raribad qebulni~ (rusTveli) `viT margaliti oboli~ (kvlav
rusTveli).
**** ilia orbelianisa da baraTaSvilis sabediswerod urTierToba poetis sikvdilis
Semdegac gagrZelda: swored ilias mouxda daedo qva poetis oboli saflavisTvis ganjaSi, sadac igi
misi gardacvalebis Semdeg mazris ufrosad dainiSna. Tavad ilia orbeliani 1853 wels ruseT-
TurqeTis omSi daiRupa.
damowmebani:
baraTaSvili 1968: baraTaSvili n. Txzulebani. Tb.: `sabWoTa saqarTvelo~, 1968.
71
daviTiani 1931: guramiSvili d. TxzulebaTa sruli krebuli. teqsti, gamokvleva, leqsikoni al.
baramiZisa da s. iordaniSvilis redaqciiT. tf.: `qarTuli wigni~, 1931.
ilia orbeliani 1991: rva Tve Samilis tyveobaSi. Tb.: 1991.
Zeglebi 1967: Zveli qarTli agiografiuli literaturis Zeglebi. II, Tb.: `mecniereba~, 1967.
Zurab Kiknadze
The Genealogy of Merani
Summary
It is known that the stimulus for the creating of Merani was the ordinary fact the captivity of poet's
close relative and friend Ilia Orbeliani in Dagestan. The poem was writen as if its author were Ilia (Look, what
thinks the poet instead of Iliko). The fictive hero of Merani, the captive officer, speaks about the freedom,
overstepping of border of Fate, which are existential categories, the signs of the inner experience, as the whole
language of the poem, they have only formal relation with the passions and experience of an ordinary man as
was the Dagestan captive. The captivity and escaping (or liberating) from it which could be experience of any
warrior echos in the imagination of the poet to his real aspirations: the poet feels himself as a captive and alien in
the native country and society and tries to break the fetters which ties him up. This is the theme of Merani and
the same theme is elaborated openly or in hidden form in the letters to his close friends. This experience,
especially, sitting in the pit, could change the mentality of the captive officer, but he continues to be the same
what he was. Another captive, the habitant of the pit, in 18
th
century, was made a poet through this very
experience. It was David Guramishvili. But his name and course of life still unkown at that time for author of
Merani and for Georgian society at all.
Tamar SarabiZe
romanuli epizodi
(nikoloz baraTaSvilis mier naxWevanSi dawerili bolo ori leqsis Sesaxeb)
werilis saTauri ganapiroba sasuliero mwerlobaSi gaCenilma e.w. `romanulma
epizodebma~, romelTa gadmocema mwerlis mizans ar warmoadgenda, magram hagiografiaSi
es epizodebi mainc gaCnda sxvadasxva mizezis gamo; ZiriTadad _ wmindanis avtoritetis
warmosaCenad. e.i. `romanuli epizodebi~ namdvilad momxdari, cxovrebiseuli,
satrfialo, ambebia, nawarmoebSi araTviTmiznurad gaCenilni. isini Zalian mokled da
mSralad asaxaven im faqtebs, romelTa miRma didi vnebaTaRelva imaleba. Cven es saxeli
vuwodeT aseve cxovrebiseul, kerZod, satrfialo epizodebs, romelTa gaxmaureba
mwerals an ar surda, an arc ucdia, magram SemTxveviT gaJRerebulma an mSralad naTqvamma
frazam ambis miRma gancda, Relva, vneba da dardi dagvanaxa. amjerad `romanuli epizodi~
baraTaSvilis naxWevanidan gamogzavnil werilsa da poetis bolodroindel, SeiZleba
iTqvas, ukanasknel, or leqsSi davinaxeT.
oTxi Tve _ 1844 wlis noembris bolodan 1845 wlis martis dasasrulamde _
nikoloz baraTaSvilma ucxoeTSi, naxWevanis mazraSi, gaatara. es iyo samSoblodan
pirveli moSoreba, ganpirobebuli ojaxis rCenis mizniT. baraTaSvili, erTi SexedviT
mxiaruli, cota cinikuric da drostarebis moyvare, ojaxisTvisac iseTive
Tavdadebulia, rogorc siyvarulisTvis. arapoeturi seriozulobiT eZebs saxelmwifo
samsaxurs, Tanaxmaa TiTqmis yvelaferze, radgan saxlSi uimedobiT loginad Cavardnili,
dambladacemuli mama hyavs, dardiT Sepyrobili, arc Tu ise moxucebuli, sul 50 wlisa,
da siRatakeSi myofi ojaxis wevrebi, ukidures gaWirvebaSi Cavardnilni. naxWevanis
mazris mmarTvelad levan meliqiSvili iniSneba. nacnob-megobrebi exmarebian,
Suamdgomloben baraTaSvilis ojaxs da nikolozsac mazris mmarTvelis moadgiled
`uSveben~, `viTomda uSveben~, sinamdvileSi miyruebul provinciaSi tyuilad amsaxures
oTxi Tve, autanel pirobebSi, gausaZlis garemoSi, da roca levan meliqiSvili
72
naxWevanidan wamovida, gairkva, rom nikoloz baraTaSvili am Tanamdebobaze arc ki
dauniSnavT. igi ukan gamoiwvies TbilisSi. Zalze Seuracxmyofelia!..
Zneli iqneboda samSoblodan, Tbilisidan, nacnob-megobrebisagan moSoreba. `sami
Tvea aqa var da ZaRlad aravin maxsena~, _ axloblebis uyuradRebobas ganicdis poeti da
Civis maiko orbelianTan, _ `eh! magis dardsac gauZleb! aRarc me mcalian visTvisme; axla
me Cemi Tavi xelmwifobas da sazogadoobas SevsZRven, sul xom ymawviloba ar iqneba, dro
aris rigianis samsaxurisa, Tqvenc geyofaT buzebis xocva...~; seriozuli miznebi aqvs,
muSaoba swadia, magram mainc xinjad aqvs gulSi _ `rogorc erT qals ubrZanebia, ... aq
mogvwyindnen da gavyareTo!~ erT qals vinRa Civis, is akvirvebs, rom manana orbeliani
mokiTxvasac ar uTvlis. mizezi naTelia _ `axla Cven viRas movagondebiT, viRac ori tlu
biWi gdia naxeCevanSi. _ axla ca axalia, qveyana axalia da modaSi oTxmocis wlis kacebi
arian~ (baraTaSvili 1968: 194). Zneli amosacnobia, ras gulisxmobs am bolo frazaSi,
magram guli ki swydeba, rom yuradRebas aRar aqceven.
aseTi wvalebiT gatarebuli dReebi naxWevanSi da daufasebeli Sroma... daufasebeli
im `xelmwifobisa da sazogadoobisgan~, romelTaTvisac Tavis `SeZRvna~ hqonda
gadawyvetili... TiTqos arc aris gasakviri, radgan bedi arc maSin swyalobda, arc manamde
da arc mas Semdeg; samagierod ki, samagierod yovelTvis, da maT Soris _ naxWevanSic, mis
mxareze yofila muza; Tumca, samwuxarod, baraTaSvilis bolodroindeli leqsebi,
naxWevansa da ganjaSi dawerili, ar Semonaxula; isini arc erT xelnawer krebulSi (maiko
orbelianis, ekaterine WavWavaZis, Tavad baraTaSvilis, grigol orbelianis) ar aris
Sesuli. TiTqmis yvela daikarga, garda orisa. erTia `damqrola qarman sastikman~
(avtografi SenarCunda, radgan igi baraTaSvils maiko orbelianisaTvis gaugzavnia
werilTan erTad 1845 wlis 9 Tebervals) da meore _ ufro adre dawerili, isic naxWevanSi
amave wlis 10 ianvars _ `madli Sens gamCens~ (leqsis avtografi ar Semonaxula; igi ilia
WavWavaZem gamoaqveyna `saqarTvelos moambeSi~ _ 1863 w. 2).
orive leqsSi figurirebs satrfo, erTSi ki _ satrfos dakargviT gamowveuli
ubedoba; ubedobisa ar gvikvirs, ubralod gvainteresebs, amjeradac hyavs Tu ara
lirikul satrfos adresati, ramdenad Zlieria poetis grZnoba misdami da gansxvavdeba
Tu ara mxatvruli TvalsazrisiT es leqsebi adreuli satrfialo nimuSebisagan. leqsis
_ `madli Sens gamCens...~ _ mixedviT Tu vimsjelebT, satrfo lamazi, wynari, SavTvaleba
qalia da Znelad Tu miesadageba poetis mudmiv muzas, cisferTvala ekaterine WavWavaZes,
romelic am dros didi xnis gaTxovilia (1839 w), darRveulia agreTve maTi megobrobac,
romelic ekaterines gaTxovebis Semdgom aRdga da ramdenime xans grZeldeboda (1840-1841
ww). satrfos mSvenier, `cisa feris~ Tvalebs leqsSi Savi Tvalebi cvlis, amaRlebul
ganwyobas ki, baraTaSvilis sityvebiT rom vTqvaT, _ mdabiuri da `rogorRac fiqrSi
mosuli~. leqsi Tavisi sazomiT (16-marcvliani dabali SairiT, `me var da Cemi nabadis... ~
xmazed Tqmuli) da xalxuri leqsisaTvis damaxasiaTebeli intonaciiT sagrZnoblad
gansxvavdeba ekaterine WavWavaZisadmi miZRvnili, daxvewili, cota filosofiuri, ufro
metic _ arqaistuli, maRali stilis metyvelebisagan. poetis adresati an sxva aris, an _
aravin. Tu arsebobs es sxva da iqauria, naxWevaneli, maSin kidev ufro mkveTri xdeba
miniSneba ucxoeTSi, satrfos qveyanaSi, droebiT myofi mgzavrisa:
yaribi vinme movsulvar, soflisa muSa sawyali,
amxanagad myavs nabadi, Zmobilad _ basri xanjali.
(baraTaSvili 1968 : 134)
naxWevanidan maiko orbelianTan gamogzavnil werilebSi gamokrTis erTi iqauri
qalis saxe, magram mxolod da mxolod gamokrTis da ufro metis Tqmis saSualebas ar
gvaZlevs. poeti mis Sesaxeb wers: `axla naxeCevanSi erTi axali leqsia, Tvrametis wlis
qalis naTqvami, romelsac saxelad gonCa-begum hqvian; xanis qalia, Zalian lamazi da
mariliania; bevrSi warmogidgenT orlovis cols. sacodavi damwvaria Tavis qmrisagan da
axla imasTan aRar aris da cdilobs rom gauSos; sawyali Tormetis wlisa yofila, rom
Zalad gauTxovebiaT. _ amaTi ambavi rom icodeT, erTi kargi romania, _ am leqsSi Tavis
Tavs stiris; erTs adgilas ambobs: Cemo mSveniero baxCao, minda movide, vimusaibo Sens
SadrevanTan, Sens yvavilebTan, magram meSinian, rom Cemi qmari iq ar iyoso. _ am leqss
davawerineb da Tavis TargmaniT gamogigzavniT. mgonia saTaram es xma unda icodes, kargi
xma aris~ (baraTaSvili 1968 : 194). saTara cnobili iraneli momRerali yofila,
aRmosavleTis hangebis didostati. nikos Zalian uyvarda musika da did pativs scemda
saTaras xelovnebas; misi dis _ barbare veziriSvilis _ TqmiT, sadac ki wavidoda, saTara
yvelgan Tan dahyavda Turme.
73
werilis mesame gverdis arSiaze miwerilia levan meliqiSvilis xeliT: `tato dRe da
Rame ixveweba, Tu RmerTi gwams gaaSvebine qmario, me, rogorc damjdari kaci, ara vSvrebi~
(baraTaSvili 1968 : 194). mazris ufrosis es minaweri gonCa-begums exeba. Cans, nikoloz
baraTaSvilis daintereseba am qalbatoniT sakmaod seriozulia da, Tundac warwera
saxumaro yofiliyo, poetis damokidebuleba scildeba xanis `lamazi da mariliani~
asulis poeziiT gamowveul xibls.
amgvaradve unda aReqva baraTaSvilis werili maiko orbeliansac da Tumca misi
pasuxi tatosadmi aRar aris SemorCenili (baraTaSvilis arqivi misi sikvdilis Semdeg,
sanam poetis deda da ilia orbeliani Cavidodnen ganjaSi, ganadgurda; 1844-1845 wlebis
nawarmoebebica da werilebic _ grigol orbelianis, ekaterinesi, maiko orbelianis da
sxvaTa _ gaibna da daikarga); baraTaSvilis Semdegi werilidan, romelic kvlav
naxWevanidan aris gamogzavnili, vigebT, rom maiko dainteresebula am ambiT da gonCa-
begumi Tavisi Zmobilis satrfod Tu ara, gatacebad mainc miuCnevia. swored amis
uaryofas cdilobs baraTaSvili, rodesac wers: `sayvarelo dao, maiko! didad vwuxvar,
rom ver gamoican Cveni moqmedeba. me kidec Sevarige col-qmario~ (baraTaSvili 1968 : 195).
1844 wlis 10 ianvridan _ ilia WavWavaZis mier leqsis, `madli Sens gamCens~, daweris
TariRad miCneuli droidan _ amave wlis 9 Tebervlamde _ maiko orbelianis werilze
miTiTebul TariRamde _ erTi Tvec ar aris gasuli da mkveTrad icvleba poetis
ganwyoba; kvlav saxezea uimedoba, satrfos dakargviT gamowveuli; aRar Cans silaRe,
romelsac lamazi qalis xilva iwvevs. marTalia, gancda im tragizms ver aRwevs, rom poeti
`ueno msxverplad~ (`miyvars Tvalebi mibnedilebi~, 1942 w.) miviCnioT, magram vfiqrobT,
xelaxali imedgacruebis kvali leqsSi namdvilad SeigrZnoba.
Zneli saTqmelia, hqonda Tu ara baraTaSvils grZnoba gonCa-begumisadmi da
miuZRvna Tu ara mas `madli Sens gamCens, lamazo~, magram erTi ki cxadia, naxWevanSi
daweril meore leqsSi _ `damqrola qarman sastikman~, romelic imave sazomiT aris
Sesrulebuli, romliTac erTi TviT adre dawerili `madli Sens gamCens~, kvlav Cndeba
didi simZimili da uimedobis gancda. sastiki qari poets sicocxlis damatkbobel yvavils
waarTmevs, ciuri cvariT danamuls, mis adgils ki `uJamo dro~ cremliT Secvlis:
damqrola qarman sastikman, Tan warmitana yvavili,
macxovlebeli sicocxlis, sunnelebiTa aRvsili!
igi niadag ciurTa cvarTagan iyo namili;
drom uJamurman aw cremliT Sesvara misi saxeli!
(baraTaSvili 1968 : 135)
leqsi Tavisi ganwyobiTa da msoflxedviT gvaxsenebs baraTaSvilisave nawarmoebs _
`vpove taZari~, dawerils 1841 wels, roca poets sabolood gadaewura ekaterine
WavWavaZisagan sapasuxo siyvarulis imedi. baraTaSvili arc aq Ralatobs Tavis mier wina
wlebSi ukve Camoyalibebul, SeiZleba iTqvas, dakanonebul xedvas siyvarulis
RvTaebriobis Sesaxeb da am grZnobas amjeradac `ciuri cvariT~ danamuls warmogvidgens,
iseTive enobrivi faqturiT, rogoriTac sxva leqsebia dawerili, lirikosis
mwignobruli eniT. baraTaSvilis stilSi poetis mxolod zogierTi leqsi ar `jdeba~ _
erT-erTi maTgania `madli Sens gamCens~ _ rasac folkloris gavleniT xsnian (ar
gamovricxavT cxovrebiseul siaxlesac, rac gavlenas axdens leqsis ganwyobazec da
sazomzec; xolo, roca siaxle qreba, poetic Tavisive Cveul stilSi eqceva). amas ver
vityviT meore leqsze _ `damqrola qarman sastikman...~ _ romelic iseTive sazomiTaa
dawerili, rogoriTac _ `madli Sens gamCens~, magram poetis sxva leqsTa stilisgan
verafriT ganasxvaveb. baraTaSvilis Semoqmedebas poeturi metyvelebis mxriv aCnevia
qarTuli himnografiis, zogadad _ Zveli qarTuli literaturis, didi gavlena. es
gavlena Zalze TvalsaCinoa bolo leqsSic.
`drom uJamurman aw cremliT Sesvara misi saxeli!~ (baraTaSvili 1968 : 135) _ am
strofma SeuZlebelia ar gagvaxsenos cnobili nawyveti, RvTisadmi mimarTva
`vefxistyaosnidan~:
... he mzeo, vin xatad gTqves mzianisa Ramisad,
erTarsebisa erTisa, mis uJamosa Jamisad.
(rusTaveli 1966 : 826)
`vefxistyaosnis~ `uJamo JamSi~ anu `udroo droSi~ Tuki RmerTi igulisxmeba da es
cxadze cxadia RvTis saxelTa ganmartebis katafatikur-apofatikuri meTodis
safuZvelze, baraTaSvilis sityvebSic _ `drom uJamurman~ _ ufali xom ar unda
74
davinaxoT?! romeli ufro sworia _ avi dro (rogorc Cven tradiciulad gvesmis) cvlis
siyvarulis adgils cremliT, Tu _ RmerTi?
baraTaSvilis `Cemi locvis~ mixedviT rom vimsjeloT, poeti swored ufals
evedreba `vnebis qarTagan dacvas~ da `myudroebis sadgurs~. e.i. RmerTi gansazRvravs
adamianis beds da ara _ dro. RmerTi ki `uJamo Jamia~ anu `uJamuri dro~. ise rom,
SesaZlebelia baraTaSvilis sityvebSi _ `drom uJamurman~ _ qarTuli, tradiciuli,
qristianuli msoflxedvisaTvis damaxasiaTebeli, RvTis saxelTa gadmocemis
saukunovani gza davinaxoT. fsevdo-dionise areopagelis moZRvreba arc
romantikosebisaTvis yofila ucxo, radgan igi mudmivad aisaxeboda tradiciul
mxatvrul azrovnebaSi; magram ar unda dagvaviwydes erTi ramac _ RvTisa da soflis
dualizmis arseboba, rac ase TvalsaCinoa orive poetTan. rusTavelTan sawuTro
upirispirdeba uJamos, sofeli _ RmerTs; RmerTi mfarvelobs soflisgan ganawirs:
va, sofelo, raSigan xar, ras gvabrunveb, ra zne gWirsa!...
magra RmerTi ar gaswiravs kacsa, Sengan ganawirsa.
(rusTaveli 1966 : 940)
unda gaviTvaliswinoT isic, rom sawuTro da sofeli iseve, rogorc ca, Jami da bedi,
rusTavelTan dasaZlevia, gangeba ki _ vera. gangeba RvTis nebaa: `gangebasa vervin
Sescvlis, ar-saqmneli ar iqnebis~(rusTaveli 1966 : 188), `ugangebod veras mizmen~
(rusTaveli 1966: 1027), `gangebaa ar davrCebi, laxvaria CemTvis mzani~ (rusTaveli 1966:
1027), `arvis Zal-uc xorcielsa gangebisa gardavlena~ (rusTaveli 1966 : 786).
baraTaSvilTanac Cndeba sawuTro da bediswera (Savi yorani xom avi bedis
personifikaciaa); poeti ki arasodes uSindeba maT:
mwuxri gulisa _ sevda gulisa _ nugeSsa amas Sengan miiRebs,
rom gaTendeba dila mziani da yovels bindsa is gananaTlebs.
(baraTaSvili 1968 : 89)
Cven winaSe kidev erTxel ismeba kiTxva: ras unda niSnavdes `drom uJamurman~ _ av
beds, romlis personifikacia Savi yorania, Tu gangebas, RvTis nebas?
Cveni azriT, avi bedis saxe leqsSi sastiki qaria, `uJamur dros~ ki gangebis
mniSvneloba eniWeba; Tanac ar dagvaviwydes, rom bedis daZleva `vefxistyaosanSi~
realurad warmoCndeba, baraTaSvilTan ki mxolod bedTan brZola da misi gadalaxvis
imedi Cans; gangeba da `mxvedri~ ki Tumca gansxvavdeba erTmaneTisagan, magram maT Soris
mkveTri zRvari ar ikveTeba. swored es garemoeba gvaZlevs saSualebas, rom poetis
sityvebSi _ `drom uJamurman~ _ RmerTi da gangeba davinaxoT. realuradac ubedoba
baraTaSvils gangebad gadaeqca.
igive SeiZleba vTqvaT gonCa-begumzec. samwuxaroa, ubedobaa, rom misi leqsis araTu
mxolod baraTaSviliseuli Targmani, maiko orbelianisadmi dapirebuli, aRar arsebobs
(SesaZlebelia, rom misi Targmna verc moaswro baraTaSvilma, imdenad mokle droSi
datova naxWevani), aramed poeti qalis saxelic ki gamqralia da mas aravin icnobs TviT
naxWevanSic; aravin icnobs qals, romlis SemoqmedebiT qarTvelTa `pirveli~ poeti
dainteresda da Targmani ineba. Cvenamde ki mxolod yvavilis `danaWknobma~ furclebma
moaRwia, romlebmac mainc dagvatkbo, radgan es yvelaferi baraTaSvilis `moZulebul~
sicocxles exeba:
awca Tu sadme vixilav miss furcels, missa danaWknobs,
moZulebuli sicocxle myisve kvaladca damatkbobs.
magram mswrafladve gaxSirdnen mwareni Wirni gulisa,
ra fiqrTa warmoudgebaT dakargva sixarulisa.
(baraTaSvili 1968 : 135)
maiko orbelianisadmi miweril werilSi `SemTxveviT~ (Tu saguldagulod)
gaJRerebulma ramdenime winadadebam da poetis orma ukanasknelma leqsma saSualeba
mogvca gonCa-begumze, 18 wlis niWier poet qalze gvesaubra, xanis `lamaz da marilian~
asulze; misi saxeli `avma drom~ gaaqro, magram bolomde mainc ver mospo; `gangebam~ is
qarTveli poetis, didi poetis, grZnobebsa da fiqrebSi Semogvinaxa.
damowmebani:
75
baraTaSvili 1968: baraTaSvili n. Txzulebani. dabadebis 150 wlisTavisadmi miZRvnili. Tb.:
gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1968.
rusTaveli 1966: rusTaveli S. `vefxistyaosani~. SoTa rusTavelis dabadebis 800
wlisTavisadmi miZRvnili. Tb.: gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, 1966.
Tamar Sharabidze
Romanesque Episode
(concerning two last poems written by Nikoloz Baratashvili in Nakhichevan)
Summary
The title of this letter Romanesque Episode is conditioned by episodes occasionally appeared in the
religious literature as the result of description of a certain fact and having the same title, transferring of which
was not proposed by writer. Under this title we understand the reality developed in the fiction and in particular
love episodes, which could be caused by a concrete fact and real feeling.
Two last years of Nikoloz Baratashvilis life and particularly the period spent in Nakhichevan from
November 1844 to March 1845 are described in this letter and two poems created in this period are analyzed
here. Our purpose is to compare these two poems The Strong Wind Blew At Me and God Bless Your
Parent- with poems of the previous period and to establish whether they correspond to Baratashvilis stylistic
peculiarity and the writers whole creature.
Analyzing the poems we see that the poem God Bless Your Parent differs from other Baratashvilis love
poems and from the high-style lexicology typical for the poet by its intonation distinctive for folk poetry, which,
from our point of view, should indicate to the fact that the addressee of his love poetry has changed. The letter is
certain attempt to establish this addressee who as we think is Goncha Begumi the daughter of Nakhicheveni
Khan.
Baratashvili writes about this woman to his friend Maiko Orbeliani in his letter sent from Nakhichevan.
From this letter we find out that Goncha-Begumi was 12 years old, when she was forced to marry. She was 18
years old when she decided to divorce from her husband; Baratashvili was also very interested in her divorce. He
asked his friend the governor of Mazra to allow this divorce. Goncha-Begumi wrote poems, which were very
popular and often sung in Nakhichevan. Baratashvili also liked these poems and promised his friend Maiko
Orbeliani to translate them and to send them to her. Along with the letter the poet sent to Maiko his new poem
The Strong Wind Blew At Me. It is written in the same style of Baratashvilis other poems. Influence of the
ancient Georgian literature is evident in this poem.
And in particular, we think the last line of the poem Hard time covered her name with tears is
connected with appeal to the God in the Knight in the Panthers Skin, where the God is shown as the sunny
night and perpetuity. Using cataphatical and apophatical method for explanation of Gods name, we think it
to be reasonable to understand also Baratashvilis words perpetuity as the God and not as the hard time, as we
traditionally understand. We think that the doctrine of Pseudo-Dionysius the Areopagite was not strange for
romanticists too, because of the fact that it finds expression in the traditional poetical thinking.
The dualism of God and world existing in the Knight in the Panthers Skin is evident in this line of the
poem, where the moment is opposed to the perpetuity, the world to the God and the God protects the worlds
sacrifice. The moment and the perpetuity as well as the sky and the fortune are surmountable but the destine is
not. The destine in Baratashvilis poem can be understood in two ways: personification of the bad fortune can be
the black raven and the destine, which is the will of God. Surmounting of the fortune is divine prediction. The
bad fortune is presented in the poem as strong wind and the perpetuity has the meaning of destine.
76
XX saukunis mwerloba
zoia cxadaia
lado asaTiani
lado asaTians Tavis ubis wignakSi Cauweria: `ra iqneboda tolstoisa da goeTes xnis
baironi, puSkini, baraTaSvili an lermontovi~... (asaTiani 1988: 122). Tavadac adre
wasulTa xvedri gaiziara. gasaocari iyo am Taobis bediswera. omSi daiRupnen: mirza
gelovani, vladimer ubilava, giorgi nafetvariZe, severian isiani, aleqsandre sajaia
svaneTSi, megobarTan revaz margianTan _ stumrad myofi moulodnelad gardaicvala
filtvebis anTebiT. ase erTmaneTis miyolebiT dakarga qarTulma poeziam `oqrobiWebi~,
rogorc galaktioni moixseniebda maT sicocxleSive. es iyo ganwirulobis niSniT
aRbeWdili Taoba. amaze ityvis gulistkiviliT maTive Tanatoli, mwerali lado avaliani:
`mainc sakvirvelia is bedi da ubedoba, rac Cvens Taobas dahyva. samwerlo asparezze
gamosuli axali Taobis sami meoTxedi rom 22-25 wlis asakSi ganadgurebuliyos, meore
amgvari SemTxveva qarTul mwerlobas ar axsovs~ (avaliani 1972: 3). am Taobam axali
sicocxle Semoitana qarTul leqsSi, romelic qancgawyvetili iyo naZaladevi
ritorikisagan. maTi lirikuli teqstebi iyo Cinebuli Senakadi im didebuli poeziisa,
romelic, winaaRmdegobebis miuxedavad, mainc Seiqmna 30-ian wlebSi.
pirveli leqsi lado asaTianma quTaisSi gamoaqveyna (1935), TanamSromlobda
gazeTebSi: `literaturuli gazeTi~, `axalgazrda komunisti~, `muSa~, `norCi lenineli~;
JurnalebSi: `mnaTobi~, `oqtombreli~, `pioneri~ da sxv. 1938 wlidan sacxovreblad
TbilisSi gadmovida. aq moeyara Tavi niWier axalgazrda Taobas (a. sajaia, r. margiani, l.
asaTiani, m. gelovani, g. kalandaZe, a. Sengelia, k. ximSiaSvili, g. jabuSanuri, n. agiaSvili).
1939 wels ladom leqsi gamoaqveyna JurnalSi `Cveni Taoba~. amas mohyva sxva leqsebi
momdevno nomrebSi. amieridan Tbilisi iqca misi poetur-moqalaqeobrivi siyvarulis
simbolur centrad, romelic, cnobierad Tu impulsurad, avsebda mas SemoqmedebiTi
energiiT. pirveli mniSvnelovani werili, romelic mis Semoqmedebaze daiwera, simon
Ciqovans ekuTvnoda. `moamagis xeliT da keTili guliT gaxldaT dawerili, mtrul
kritikas erTxel da samudamod gzas uWrida da mzis sinaTleze frTxilad gamohyavda
poeti~ (lebaniZe 1986: 9), _ werda murman lebaniZe.
lado asaTiani ar ekuTvnoda `qarTuli sabWoTa literaturokratiis birTvs~
(andriaZe 2004: 43). samSoblos Tema, misTvis esoden gamorCeuli, ar ganzogadebula `diadi
samSoblos~ Temad. iyo erTi paradoqsic: 30-iani wlebis miwurulidan aRar ikrZaleboda
patriotuli, istoriuli Tematika. moaxlovebuli omis saSiSroebam ganapiroba
nacionaluri narativis `daSveba~ (samSoblo, rogorc didi samSoblos nawili, z. c.), rac
poetebma qarTuli poeziis sasikeTod gamoiyenes: saqarTvelos sadideblad bevri Sedevri
Seqmnes, romelTa Soris lado asaTianis lirikul teqstebs gansakuTrebuli adgili
uWiravs (Tumca, isic gvaxsovs, lado asaTianis lirikuli krebuli `winaprebi~ am
saxelwodebam rom imsxverpla _ ra dros winaprebiao... _ esec paradoqsebis qveynis
stili iyo). saintereso daskvnas akeTebs amasTan dakavSirebiT bela wifuria:
`nacionaluri narativis kulturis sivrce sakmaod vrcelia da moicavs ramdenime
aTwleulis qarTul kulturas, nacional-realisturi reorientaciis gziT am sivrcis
moniSvna sruliad mizanmimarTulad jer kidev 20-iani wlebis bolodan daiwyes qarTvelma
simbolistebma. 40-iani wlebisaTvis, lado asaTianis Tu ioseb noneSvilis poeziaSi, ukve
naTeli niSnebi gvaqvs am kulturisa~ (wifuria 2005: 18).
lado asaTianis nacionalur narativs, mis amaRlebulobas gansazRvravs gulwrfeli,
imanenturi paTosi, Rrmad gancdili. amitomac da amdenad aris sagrZnobi da gauxunari
misi emociebis auTenturoba, `wrfeli guli~, rogorc Tavad ityoda. `Cemi qveynis
oqroyanav~, `Cemi samSoblo~, `rusTavelis prospeqti~, `ar vici ase ram Semayvara~,
`saqarTvelo iyo maTi saocnebo saxeli~, `leCxumuri Semodgomis suraTebi~, `sumbuli~ da
sxva, _ es is leqsebia, romlebSic ganfenilia Wabuki lados poeturi suli, misi uSurveli
damokidebuleba samSoblosadmi.
lado asaTianis Semoqmedebis bolo wlebi (1940-1943) umZimesi iyo mTeli qarTveli
erisaTvis da Tavad poetisTvis. `vici, Cemi cxovreba xanmokle iqneba~ (asaTiani 1988: 127),
_ werda igi. qarTul poeziaSi man Semoqmedis Tavisufali samyaro gaaxmiana, aras
dagidevdaT `socialur dakveTas~ da koniunqturas. im wlebis momabezrebel leqs-
77
qronikebis simravleSi l. asaTianis poezias sxva ganzomileba aqvs: `ar mexarbeba
pindarosis bedi, odebs tiranebisa da cnobil didkacTa dakveTiTa da garigebuli fasiT
rom werda, sazizRaria daqiravebuli poeti. saxarebas qarTuli sityvisTvis ufro
vkiTxulob, `netar iyvnen glaxakni~ _ Cemi saqme ar aris. cxovreba warmarTiviT unda
giyvardes~ (asaTiani 1988: 124). am patara CanawerebSic kargad Cans l. asaTianis pirovnuli
da poeturi suli: daucxromeli siWabuke, sicocxlis gansakuTrebuli siyvaruli,
aRtaceba amqveyniuri yofiT, silamaziT, awmyoTi Tu warsuliT. misi leqsebi gvaZleven
safuZvels, vifiqroT: l. asaTians saukunec rom ecocxla, Wabukuri gzneba da sicocxlis
trfiali ar ganeldeboda mis poeziaSi. ra iyo sicocxlisadmi aseTi damokidebulebis
mizezi? iqneb, Tavad misi Sina samyaro, adamianuri buneba, genetikurad Tandayolili,
istoriuli mexsierebidan gadmocemuli, romlis sawyisi, vin icis, winaparTa romeli
Taobidan modioda... an, iqneb, moaxloebuli, gardauvali sikvdilis SiSma gaaxelina
farTod Tvalebi da ufro aRmatebulad daanaxa materialuri samyaros mSveniereba.
`rusTavelis prospeqtze xetiali nu momiSalos RmerTmao~, _ rusTavelis prospeqti am
mSvenierebis centri iyo, saidanac ganumeorebeli xibliT moCanda bardnala, abasTumani,
qarTlis mindvrebi...
miuxedavad gardauvali sabediswero ganaCenisa, romelsac realoba umzadebda,
yofiereba misTvis absurdamde ar dasula, ar gaucxoebula misgan, mTeli arsiT Se-
ignrZnobda sicocxliT moniWebuli bednierebis mciredsac, TiTqos bolomde Seecnos
samyaros idumaleba. misi poeturi Tvalsawieri moixelTebda ara qaosiT damZimebul
samyaroseul xilvebs, aramed saocar mSvenierebas, silamazes, simSvides, romelsac
mxolod sicocxlis wyurvilis amaRlebuloba arRvevda. sicocxlisadmi misi aseTi
damokidebuleba, romantikuli aRma-frena atavisturia, sulismieri, ukurnebeli. amis
saukeTeso gamovlenaa `salaRobo~, teqsti, romelSic ikiTxeba samSobloze, sicocxleze,
warsulze, awmyoze anTebuli adamiani, pirovneba, poeti... teqsti, sadac droTa kavSiri
urRvevia da mTavari awmyoa, romelSic wamisyofac sakmarisia am kavSiris
gasamTlianeblad.
l. asaTianma RmerTi siyvarulisa da mSvenierebisa TiTqos aq ixila, miwaze... ase
daijera man, ase iwama; amaSi iyo albaT misi adamianuri bednierebac. sxva, rogor unda
aixsnas is faqti, rom gadasaxlebaSi myofi dedisadmi miZRvnil leqsSi, uaRres tragizmsa
da tkivils Caenacvleba aRmavali ganwyoba, mSvenierisaken swrafva. realurad
moaxloebuli sikvdilis miniSneba, es ufro zogadi ganwyobileba gaxldaT (Sdr. vaJa-
fSavelas _ `ra gulma unda gauZlos, am mTebis gulis Zgerasa?!). am leqsSi l. asaTiani
bunebrivi uSualobiT gadadis erTi ganwyobidan meoreze da uaRresad dramatizebul
poetur efeqts qmnis. igi TiTqos sunTqvaSekrulia ori realobiT: pirveli Sinagani
tragizmi (represirebuli deda da Seryeuli janmrTeloba) da meore garesamyaros
mSveniereba, sicocxlis arsis mSveniereba, ganWvretili axalgazrda kacis TvalTaxedviT.
`Tavs zeviT Zala ar ariso~, _ xatovani naTqvamia qarTulSi. l. asaTiani Tavs zeviT
Zalas poulobs im konkretuli drois ulmobel arealSic ki:
saqarTveloSi roca kvdebodnen,
ufro da ufro wuxdnen amaze;
eh, wuTiT mainc dabrundebodes
Cveni bavSvoba da silamaze!..
radgan sicocxle ase navardobs,
sikvdilis yvela kari darazeT
da im bednier dRes gaumarjos,
roca Cven gavCndiT am qveyanaze.
(saqarTveloSi)
sicocxlis upirvelesi daniSnuleba misTvis mainc mamuli iyo. `ra qarTveli xar da
ra Wabuki, Tu mamuls Tavi ar anacvale?! es awvalebda cotne dadians, mec qarTveli var da
es mawvalebs~ (`Tqven geubnebiT, Zmebo mgosnebo~).
amave wels Seqmna l. asaTianma sami brwyinvale leqsi: `qarTlis gzaze~, `krwanisis
yayaCoebi~ da `yayaCo~. uCveulo xibli mianiWa man am umSvenieres yvavils. yayaCos
metaforebiT axali silamaze Semoitana qarTul poeziaSi:
hei, Tqven, aragvelebo, gaumaZRarno omiTa-
Tqvens saflavebTan mosvla da muxlis modreka mominda.
SavCoxiano vaJkaco, Wriloba xom ar Segxsnia?!
es sisxli aris, Tu marTla yayaCoebis cecxlia?!
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
78
Tu arc yayaCos cecxlia da arc axali iara,
ma es beberi krwanisi ra Zalam aabdRiala?!
hei, Tqven, aragvelebo, gaumaZRarno omiTa,
Tqvens saflavebTan mosvla da muxlis modreka mominda.
(krwanisis yayaCoebi)
aq erTmaneTs avseben yayaCoebiT mofenili mindvris Tvalwarmtaci foni da poetis
warmosaxvaSi gacocxlebuli didebul winaparTa saxeebi. `yayaCos cecxli~ misTvis
vaJkacuri Wrilobis, ukvdavebis, sicocxlis da sikeTis simboloa
hei, Zmobilo, Sexede, ramdeni yayaCo gaSlila!..
rac ufliscixes gamovcdiT, ufro da ufro gaxSirda,
mindvrebs, gorakebs, ferdobebs efineba da edeba,
gzaSi yayaCos Sexvedra sikeTed dagvebedeba.
sul axalgazrda viqnebiT, guli ar dagviberdeba!..
lado asaTianis yayaCoebis cecxli da xibli axal-axali konteqstiT da
saxismetyvelebiT gagrZelda qarTul lirikaSi (a. kalandaZe, m. lebaniZe, m. maWavariani).
l. asaTiani sicocxlis trfiali, poeturi ganwyobiT enaTesaveba t. tabiZes da g.
leoniZes (amaze miuTiTebda guram asaTiani), magram, sadac didi siyvarulia, iq tkivili da
cremlic aris. poeti Tavis Zvirfas adresats, romelic male samudamod marto darCeba,
momavlis gzas daulocavs:
nu moisurveb sxva qveynis aminds,
giyvardes mxolod Seni mamuli
da Tu tirilis dagidges Jami,
monaxe Cangi da salamuri!
iyavi mudam ase warmtaci,
ar Searcxvino Seni mandili,
gaxsoveds mudam Seni vaJkaci
bnel ukuneTSi gadavardnili!
(anderZi)
`bardnala~ (1940) leqsi fuZesa da fesvebze, mamulis pirvelqmnil grZnobaze,
xatovnad warmoaCens lirikuli gmiris cnobierebaSi danaSrev STabeWdilebebs. teqsts
refrenad gasdevs `ra kargi iyo bardnala~... erTmaneTs cvlian sofluri peizaJi da
naturmorti: `afTari zamTari an gazafxuli piriqiT~... `sofeli larCvali da mewisqvile
damxrCvali~. dro, rogorc miwieri yofis sisastike, mwvave danakargis gancdas aRZravs
poetSi:
eh, ra iqneba xelaxla
daiwyebodes Tavidan,
rac drois denam Selaxa,
rac drosTan erTad wavida!
ra kargi iyo bardnala,
rogori saTayvanebi.
es 1940 welia. l. asaTianis deda gadasaxlebaSia da _ jer kidev cocxali, dardis da
wuxilis xmamaRali uflebac akrZalulia. leqsi am SemTxvevaSi Seudarebeli saSualebaa,
sruliad martivi poeturi fraza, SefarviT, saukunis tkivils daitevs:
Sen, mamaCemo, rad dardob,
ram dagisvela Tvalebi?
an Sen sada xar, dedilo,
rom leqsi gamabedvino?!
rad ar Wixvinebs veeba
lafSa, lagamis mkvnetavi?
hei, bavSvobis dReebo,
dabrundebodeT netavi!
(bardnala)
79
`rom leqsi Svelis yovelgvar tkivils da leqsi TviTon tkivili ari~, amas Tavadac
aRniSnavs lado asaTiani (`vaJa-fSavelas naambobi~ 1940). sikvdil-sicocxlis sazrisi
TandaTan gamZafrda poetis lirikaSi; filosofiuri gaazreba poetur warmosaxvebSia
gamotarebuli: xan `Savi SiSiT~ im mdumare lodebTan, romlebTanac male Tavad ipovis
gansasveebels (`sasaflao~, 1941); xan Tavis oda-saxlSi papis Zvel taxtze, `vidre
sikvdilis Wvali gulze damesobodes~ (`vidre sikvdili~, 1941). aseTive ganwyobilebiTaa
Seqmnili: `rogor ar minda, Zliero seno~ (1941), `abasTumani~ (1941), `sarwyuli~ (1941) da
sxv. l. asaTianis poeturi ganwyobilebebis umTavresi msazRveli am viTarebaSi aris
miwieri yofa da bediswera:
axla xom mxedav? vina var, ra var
ukanaskneli pirvandels vgavar.
mzes da sinaTles gamoveqeci,
miwa viyav da miwad viqeci.
(ucnobi poetis rveulidan)
poetma TiTqos Tavadve daxura bedisweris wigni. ase, gardauval sikvdilTan omSi
iyo CarTuli sruliad axalgazrda poeti, roca meore msoflio omi daiwyo. erTxans
Tavadac iyo jarSi, magram, avadmyofobis gamo, maleve daabrunes. 1939 wlis 5 noembers
werili gaugzavna nika agiaSvils rostovidan: `nikalai! rostovSi varT, irgvliv Tovlia
da yinva saSineli.
ar viciT, sad mivdivarT, me avad var, sicxe maqvs 37,5. ufro uaresad viyavi gzaze,
eqimic ki gamoiZaxes CemTvis maxaCyalidan. araferia, gavuZleb~ (asaTiani 1988: 143).
omis Tematikas l. asaTiani Taviseburad Seexmiana ara paTetikuri mowodebebiT,
aramed tradiciuli, gulSi gamotarebuli, ZarRviani qarTuli leqsiT winaparTa
vaJkacobaze, gmirobaze _ `cxra Zma xerxeuliZe~ (1943), `aspinZa~ (1942), `basianis brZola~
(1942) da sxv. sikvdilamde cota xniT adre, 1943 wels, aris dawerili lado asaTianis
`qarTuli ena~, deda-enis sadidebeli leqsi:
saqarTvelos mTebSi gagaCina zenam,
siyvarulis, leqsis, sadRegrZelos enav!
moimRera dRemdis uZvelesma tomma
Slegi CanCqerebis napralebze xltoma,
myinvarebis RvTiur brwyinvalebiT dnoba,
jagnarebSi irmis jogis navardoba...
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
saqarTvelos mTebSi gagaCina zenam,
xmaTa xaverdebis da RmerTebis enav!
swored es poeturi silaRe da jiutad SenarCunebuli SemoqmedebiTi gulwrfeloba
ar apaties kompartiis ideologebma. es iyo mTavari mizezi misi pirveli wignis
ganadgurebisa. yvelaferi ki iqidan daiwyo, rom 1942 wlis miwuruls (10.11-12.XII),
saqarTvelos kp ck-is dadgenilebis Sesabamisad mweralTa gamgeobis plenumma imsjela
literaturul-mxatvruli produqciis xarisxis amaRlebis Sesaxeb (momxsenebeli i.
abaSiZe). plenumma gamoyo saredaqcio komisia, romelsac evaleboda gamomcemlobis mier
warmodgenil yovel ganxilul nawarmoebze werilobiTi daskvnis wardgena misi gamocemis
mizanSewonilobis Taobaze. saboloo gadawvetilebas prezidiumi iRebda. am saredaqcio
komisiaSi Sediodnen: l. qiaCeli (Tavmjdomare), a. gawerelia, g. leoniZe, b. JRenti, g.
qiqoZe, a. quTaTeli, d. Sengelaia; komisiis mdivnoba daevala klavdia devdarians. 1943
wels, lados sikvdilamde cota xniT adre, am komisiam (iZulebis wesiT uTuod) ganixila
gamomcemloba `sabWoTa mwerlis~ mier gamogzavili lado asaTianis leqsebis krebul
`winaprebis~ dabeWdvis Sesaxeb saredaqcio komisiis daskvna~ da daadgina _ `uaryofili
iqnes saredaqcio komisiis daskvna lado asaTianis leqsebis wignis gamocemis Sesaxeb: wigni
ar gamoices~ (kverenCxilaZe 1997: 181). (prezidiumma Tavi Seikava agreTve lado avalianis
novelebis gamocemaze). am dadgenilebis Tanaxmad lado asaTianis wigni `winaprebis~ mTeli
tiraJi daWres (garda saavtoro calebisa). sul male, 23 ivniss lado gardaicvala... aq
SeiZleba gavixsenoT marina cvetaevas mSvenieri naTqvami Tavis `warumatebel~ lirikaze:
` , , ~... (cvetaeva 1990: 52). lados
`damnaSave~ leqsebsac male daudga Tavisi Jami. 1944 wels wigni xelaxla gamoica, Zalian
male qronikisaTvis, Zalian gvian ladosaTvis... `Sen roca am wigns xelSi aiReb,
cocxalTa Soris me ar viqnebi~-o Tqva da aRsrulda.
80
damowmebani:
avaliani 1972: avaliani l. aleqsandre sajaia. gaz. literaturuli saqarTvelo, 13, Tb.: 1972.
andriaZe 2004: andriaZe d. revoluciis weriTi proeqti. kriteriumi 11-12, Tb.: 2004.
asaTiani 1988: asaTiani l. rCeuli. gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tb.: 1988.
kverenCxilaZe 1997: kverenCxilaZe r. saqarTvelos mweralTa kavSiri 1917-1990. Jurnali
mnaTobi, 11, 12, Tb.: 1997.
lebaniZe 1988: lebaniZe m. lado asaTiani. lado asaTianis rCeuli leqsebis winasityvaoba. Tb.:
1988.
cvetaeva 1990: . . . .: . , 1990.
wifuria 2005: wifuria b. kulturuli identoba XX saukunis saqarTveloSi. Jurnali kritika,
1, Tb.: 2005.
Zoia Tskhadaia
Lado Asatiani
Summary
The period of Lado Asatianis creative work was the hardest both for the Georgian People and the poet
himself (The of the 30-ies, the Second World War); He voiced a creators free world in Georgian poetry; he
never abode to social commissions and the political situation. Among verses-chronicles abound in those years
Lado asatianis poetry acquired a different dimension. National narration was given more room in his lyrical
texts. This being conditioned by the fact that due to the impending was patriotism, historical themes (native land
as a part of the greater Soviet motherland) was no more a banned subject. That was superbly exploited by our
poets, especially by Lado Asatiani. His National narrative is determined by immanent pathos, authenticity of
deeply felt emotions sincere heart.
In spite of the imminent fatal verdict being stored for him by the reality Lado Asatiani never look life as
absurd but fully appreciated every tiny but of joy replaced by upbeat nodes. His poetic vision embraces beauty
and charm of this world and not gloomy pictures cast by chaos. This kind of attitude towards life is atavistic,
innate. Through his lyrical lines we see a man, personality, poet passionately keen on his native land, past,
present, life the lines where nothing is lost through the mists of time but still it is present which is the master
having the power to use even a split of a second to restore the continuity.
lali avaliani
poetebi da `winaswarmetyveli~
zogi ram cisferyanwelebsa da grigol robaqiZeze
XX saukunis 50-iani wlebis miwuruls cisferyanwelTa reabilitacia maTi
Txzulebebis gamocemiT dasrulda (ra Tqma unda, mkacri cenzuruli kupiurebiT),
`cisferi ordenis~ aRiarebuli maestrosa da ufrosi megobris grigol robaqiZis saxeli
80-iani wlebis meore naxevramde kvlav tabudadebuli iyo. aseTma viTarebam ganapiroba
xarvezi, rac amJamadac sacnauria. grigol robaqiZisa da cisferyanwelTa SemoqmedebiTi
da pirovnuli urTierTmimarTebis amomwuravi, safuZvliani da mravalmxrivi kvleva
dRemde ar ganxorcielebula, Tumca 10-20-iani wlebis presaSic da axal naSromebSic bevri
ram aris gabneuli da mosaZiebeli.
monografiuli narkvevi, romelic cisferyanwelTa da grigol robaqiZis
urTierTobis mraval aspeqts warmoaCens, ase mesaxeba: robaqiZis saleqcio moRvaweobis
mentaluri zegavlena cisferyanwelebze, _ imxanad, damwyeb poetebsa da gimnazielebze;
misi TanamSromloba paolo iaSvilis `oqros verZsa~ (1913 w.) da `cisfer yanwebSi~ (1916 w.);
reaqcia cisferyanwelTa gaxmaurebul, zogjer skandalur sajaro gamosvlebze (1916
wlidan) da maT poetur inovaciebze; mimarTeba saqarTvelos aneqsiasa (1921 w.) da 1924
wlis SeTqmulebasTan; `cisferi ordenis~ periodikaSi (1916-1924 ww.) gamoqveynebuli
81
mxatvruli da Teoriuli produqcia; monawileoba 1926 wels nikolo miwiSvilis `qarTul
mwerlobaSi~ wamowyebul diskusiaSi _ `fiqrebi saqarTveloze~; emigraciis dasawyisi da
`faSisti~ robaqiZis ZaldatanebiTi SeCveneba Jurnal `mnaTobSi~ (1935 w.) cisferyanwelTa
mier; cisferyanweli poetebis gaxseneba mis bolodroindel nawerebSi (memuaruli,
eseisturi, epistoluri memkvidreobis gaTvaliswinebiT).
is `TeTri laqa~, romelic 10-20-iani wlebis qarTul mwerlobas dRemde amouvsebel
sicarieled damCnevia, mniSvnelovanwilad ukavSirdeba grigol robaqiZis xelovnurad
mokveTas, rasac saTave daedo 1935 wels, mweralTa kavSiridan garicxviT. mis gareSe
SeuZlebelia `cisferi ordenis~ srulyofili jgufuri portretis warmosaxva; meores
mxriT, maestrosadmi miZRvnili cisferyanwel poetTa leqsebi, werilebi Tu eseebi,
romelTac pirobiTad SeiZleba vuwodoT `grigol robaqiZis apologia~, Tundac
gazviadebulad, magram mainc migvaniSnebs mis adgils XX saukunis dasawyisis qarTul
kulturul arealSi.
axla mxolod frTxil varauds Tu gamovTqvamT imis Taobaze, _ rodis daaxlovdnen
grigol robaqiZe da cisferyanwelebi; cxadia, misi SemoqmedebiTi gzis dasawyisi (1901
wlidan qarTul presaSi aqveynebda arcTu gamorCeul statiebsa da leqsebs) momavali
cisferyanwelebisaTvis sruliad SeumCneveli darCeboda Tundac im ubralo mizezis gamo,
rom paolo iaSvili (d. 1892 w.), tician tabiZe (d. 1895 w.) da valerian gafrindaSvili (d.
1888 w.) maSin mcirewlovanni iyvnen.
grigol robaqiZem myisieri popularoba 1908 da, gansakuTrebiT, 1909-1911 wlebidan
moixveWa, _ intensiuri saleqcio moRvaweobiT. misi pirveli da Zalze efeqturi gamoCena
qarTul sinamdvileSi ilia WavWavaZes daukavSirda: 1908 wels evropidan droebiT
dabrunebulma, imJamad studentma robaqiZem Seufaravad ganacxada, _ ilias veragulma
mkvlelobam maiZula mimetovebina parizi da samSobloSi davbrunebuliyavio.
am wlebSi unda Semdgariyo imxanad quTaiseli gimnazielebis (romelnic, mkacri
akrZalvis miuxedavad, qandaraze mokalaTebulni, farulad eswrebodnen sajaro
saRamoebsa Tu speqtaklebs) Tundac Soreuli nacnoboba grigol robaqiZesTan.
XX saukunis qarTuli mwerlobisaTvis 10-iani wlebis dasawyisi erTgvari tixari
aRmoCnda, romelmac erTmaneTisagan daaSoriSora XIX da XX saukune. saukunis damdegi,
zogadad, pirobiTi cnebaa da misgan arc unda movelodeT myisier Tvisebriv cvlilebebs
literaturaSi; Tumca isic aRsaniSnavia, rom siaxlis molodini TiTqos atmosferoSi
TimTimebda. mTeli msoflios xelovanebma (da, RvTis madliT, am mxriv arc qarTvelebi
iyvnen gamonaklisni), gumaniT `igznes~ diadi da SemaZrwunebeli, jer arnaxuli
kataklizmebiTa da tolupovari miRwevebiT dayursuli saukunis dadgoma, rac
SemoqmedebiT siaxleTa mZafr moTxovnilebas badebda.
yovelive es kargad hqondaT gacnobierebuli dasavluri orientaciis iseT did
moazrovneebs, rogorebic iyvnen kita abaSiZe da arCil jorjaZe. swored maTi Tanamosagre
aRmoCnda grigol robaqiZe, am, aw ukve didebuli triadis umrwemesi wevri. grigol
robaqiZe rom unikaluri movlena gaxldaT Cvens sinamdvileSi, amaze jer kidev 1909 wels
miuTiTa arCil jorjaZem: `...adamiani niWiT dajildoebuli, ... amasTan imgvari tipisa,
romelic dRemde gamoucnobeli rCeba qarTvel sazogadoebisaTvis, gamoucnobeli
mistikuri filosofiis wyalobiT, romelsac aRiarebs igi da romelic Cveni
sazogadoebisaTvis sruliad axal da dRemde TiTqmis ucnob ideur movlenad CaiTvleba~
(jorjaZe 1909).
swored leqciebSi warmoCnda pirvelad misi TavisTavadi, RvTiT boZebuli niWiereba,
farTo Tvalsawieri da ganswavluloba, improvizaciis SesaSuri unari da polemistis
alRo, mWevrmetyveleba da novatoruli suliskveTeba.
misi auditoria, TbilisSic da quTaisSic, rCeuli qarTuli sazogadoeba iyo: akaki da
daviT kldiaSvili, kita abaSiZe da niko lorTqifaniZe, telemak gurieli, dimitri uznaZe,
ivane gomarTeli... axalgazrdebs, upirvelesad, `modernizmis qadageba~ xiblavda:
`grigol robaqiZis aqafebuli sityva, aRmafreni fantazia, TvalismomWreli saxeebi
Zvirfasi mogonebaa Cveni axalgazrdobisa, pirvelad iman Segvaxeda iohanaanis moWril
Tavs, pirvelad iman mogvasmenina nicSes mwvalebeli sityva~, _ werda mogvianebiT tician
tabiZe (tabiZe 1916: 22). sacnauria, rom leqcias nicSeze cxel kvalze, anu 1911 welsve
aRtacebiT gamoexmaura akaki wereTelic.
yvela Taobis poets Tanabrad efoneboda guls grigol robaqiZis mcdeloba _
ganexila qarTuli mwerloba msoflio literaturis konteqstSi. imTaviTve gamoikveTa
misi ganuxreli, mtkice erovnuli mrwamsic, riTac aSkarad gaemijna kosmopolitizmsac da
internacionalur radikalizmsac.
akaki baqraZis marTebuli mosazrebiT, mTavari da arsebiTi is iyo, rom axalma Taobam
igi literaturul reformatorad aRiara (baqraZe 1999: 39).
82
araordinaluri da mimzidveli gaxldaT grigol robaqiZis mier `sakuTari Tavis
Seqmnis~ mcdelobac (Sdr. evropul `dendizms~ an amerikul fenomens _ `Self made man~).
svireli xelmokle medaviTnis mravalSviliani ojaxis Svilma, mizanswrafulma da
mSromelma, ucxoeTSi ganswavlis rTuli da narekliani gza ganvlo; ucxoeTSi
mravalwliani yaribobis merec, samSoblosa Tu emigraciaSi, igi `ara marto Tavis
msoflmxedvelobasa da msoflxats ayalibebda, aramed Tavis garegnobasac~ (baqraZe 1999:
13).
erTaderTi, rasac ver umklavdeboda grigol robaqiZe, misi martosuloba iyo.
albaT amitomac aqvs pirovnuli, fsiqologiuri TvalsazrisiTac didi mniSvneloba mis
megobrobas cisferyanwelebTan.
Tu verwmunebiT grigol robaqiZis maradiuli kerpis nicSes sityvebs _ `sabolood,
yvelaze mniSvnelovani, rasac adamiani sakuTari arsidan tovebs, sxva ara aris ra, Tu ara
Tavisive biografia~, _ upriani iqneba, sagangebo yuradReba mivaqcioT ara mxolod
SemoqmedebiT, aramed pirovnul urTierTmimarTebas cisferyanwelebTan, pirvel rigSi ki
paolo iaSvilTan.
safiqrebelia, rom maTi daaxloveba `oqros verZSi~ TanamSromlobiT daiwyo.
Jurnali im droisaTvis udavod gamorCeuli iyo. jer kidev gimnazielma,
arasrulwlovanma paolom (igi besarion jaianis saxels amoefara) moaxerxa mowinave
Jurnalis gamocema, gaaerTiana saukeTeso avtorebi (grigol robaqiZe, galaktioni,
tician tabiZe, ioseb griSaSvili, sandro SanSiaSvili, aleqsandre abaSeli, leo qiaCeli,
konstantine gamsaxurdia, niko lorTqifaniZe, Salva dadiani, sergo kldiaSvili da sxv.).
1913 wels
p. iaSvilis krebulis (`saiubileo-saarqivo gamocema or wignad~, wigni pirveli, Tb., 2004 w.)
`SeniSvnebsa da komentarebSi~ miTiTebulia 1914 w., rac uTuod koreqturuli Secdoma unda iyos.
83
mxolod erT-erTi avtori iyo Jurnalisa; naklebsavaraudoa, rom saredaqcio
saqmianobaSi Careuliyo: paolos organizatoruli niWi jer kidev 1911 wlidan iyo
cnobili, roca gimnaziis Jurnali ` ~ gamosca.
SemdegSi grigol robaqiZisa da momavali cisferyanwelebis gzebi droebiT gaiyara:
grigol robaqiZe kvlav sazRvargareT gaemgzavra, paolo iaSvilma weliwadnaxevari
parizSi dahyo (1913-1914 ww.) luvrTan arsebul xelovnebis institutSi xatvis
Sesaswavlad; peterburgsa da moskovSi iyvnen valerian gafrindaSvili, tician tabiZe,
Salva afxaiZe, sandro cirekiZe... maTi urTierTTanamSromlobis axal da umniSvnelovanes
etaps safuZveli 1916 wels, `cisferi ordenis~ daarsebisTanave Caeyara (jgufis Taobaze
dawvrilebiT ix. Cemi werili `cisferyanwelebi~, `literaturuli Ziebani~, XXV, Tb., 2004
w.).
`cisferi yanwebis~ pirveli nomris gamosvlisTanave (1916 wlis 28 Tebervali),
rogorc Cans, sazogadoebis erTma nawilma mtkivneulad aRiqva galaktionis, niko
lorTqifaniZis, ioseb griSaSvilisa da grigol robaqiZis monawileoba axalgazrduli
epataJiT Sepyrobil da `mexis gavardnis~ efeqtis mosurne almanaxSi. `cisferi yanwebi~
paolo iaSvilis deklaraciiT, `pirvelTqmiT~ iwyeboda, poeziis ganyofileba grigol
robaqiZis leqsiT `sirenas simRera~. dRes Cvens yuradRebas ufro miZRvna `T-d kita
abaSiZes~ da wiTeli saRebaviT gamoyofili riTma ipyrobs, vidre TviT leqsi. sityvam
moitana da barem aqve vityvi, rom kita abaSiZe robaqiZisTvisac da paolosTvisac suliT
xorcamde aristokrati iyo (es Sexeduleba ramdenadme ewinaaRmdegeba gvarovnuli da
sulieri aristokratizmis opoziciur wyvilad gaazrebas): `
,
. ,
, " "
. ... : , ~
( 1917).
didmniSvnelovania is garemoeba, rom grigol robaqiZes am droisaTvis udidesi
popularoba hqonda mopovebuli saleqcio da literaturul-kritikuli moRvaweobiT,
uCveulo filosofiuri esTetikuri naazreviT (ufro naklebad, _ leqsebiT); Tanac is
mainc sxva Taobis kaci iyo da cisferyanwelebTan ufro ostat-Segirdis damokidebuleba
akavSirebda, vidre Tanamosagrisa.
tician tabiZem vrcel werilSi `cisferi yanwebiT~ sruliad araorazrovnad
gamoacxada simbolizmis `movlena~ saqarTveloSi da simbolizmis upirveles
mesaZirkvled grigol robaqiZe dasaxa: `simbolizmi CvenSi Semoitana grigol robaqiZem.
robaqiZeze ar gamarTlda saerTo debuleba, rom yovel novators win eRobeba
gaugebrobis galavani. mas arafrad dajdomia Zvel RirebulebaTa gadafasebis kadniereba,
axal ZiebaTa feierverkebis gasrola... safiqreli iyo, radgan sxvagan aseTi aRelveba
gamoiwvia simbolizmma, CvenSic monaxavdnen fiCxebs inkviziciis cecxlis dasanTebad,
magram grigol robaqiZes uTxres Tavis dasturi arCil jorjaZem da kita abaSiZem. am ori
pirovnebiT iwureba qarTuli esTetikuri kultura grigol robaqiZemdis~... (tabiZe 1916)
ticianis aSkarad gazviadebul mosazrebaTa sawinaaRmdegod unda iTqvas, rom
`gaugebrobis galavani~ grigol robaqiZis winaSec aRimarTa; Tumca, cxadia, mometebul
guliswyrobas misdami ar amJRavnebdnen, misi saxelovani moRvaweobisa da Tundac asakis
gamo. Tavis mxriv, grigolic aSkarad erideboda sazogadoebis gaRizianebas: ar
monawileobda jgufis skandalur sajaro gamosvlebSi 1916 wlis aprilsa da martSi; man
ganze gandgoma arCia, Tumc, rom moewadinebina kidec, gauWirdeboda cisferyanwelTa
`gafrenebis~ moTokva.
grigol robaqiZes araviTari `zewola~ ar mouxdenia arc paoloze (romlis
`pirvelTqma~ maestrosaTvis egzom saZulveli futurizmis manifestebisagan didad aris
davalebuli), arc ticianze (misi `cisferi yanwebiT~ xom robaqiZis aSkara apologiaa); igi
ar Careula redaqtoris saqmianobaSic. imdroindeli gaavebuli da wregadasuli kritikis
samizne paolo iaSvili gaxldaT: `pirvelTqmis~, saprogramo leqsis (`paolo iaSvils
momewyina yviTeli dante~...) da darianuli leqsebis gamo.
viTarebas naTels hfens ori publikacia, romelTac Tbilisisa da quTaisis
imdroindel presaSi mivakvlie.
umjobesi iqneba TviT robaqiZis imJamindel gancxadebas verwmunoT: `am dReebSi
quTaisSi gaimarTeba Cemi leqcia `cisferi yanwebis~ Sesaxeb. bevrsa hgonia, TiTqos me
marto `damcvelis~ rolSi gamovdiode. es moklebulia simarTles. marTalia, me piradad
`cisferi yanwebi~ mniSvnelovan movlenad mimaCnia Cvens literaturaSi, _ magram isic
marTalia, rom am almanaxis SedgenisaTvis saerTo redaqcia ar yofila gamarTuli (yoveli
monawile iq mxolod Tavis nawarmoebis pasuxismgebelia), _ da amisTvis iq gamoTqmuli
84
principebi CemTvis savaldebulo ar aris da arc romelime mxatvruli nawarmoebia iq
moTavsebuli CemTvis usaTuod mosawoni. zogi principi misaRebia, zogi ara, _ zogi
nawarmoebi mosawonia, zogi ara. swored amis gasarkvevad vapireb leqciis wakiTxvas
quTaisSi, saca `cisferi yanwebis~ garSemo aseTi sazari atmosfero Seiqna. movaleca var,
rogorc almanaxis monawile, sajarod vTqva Cemi sityva~ (robaqiZe 1916).
leqciis Taobaze daibeWda jafar-faSas (niko jafariZis) sakmaod susxiani statia
`baton grigol robaqiZis leqcia~: `b-ni robaqiZe am bolo dros Tavisive nebiT
awvrilmanebs da amdablebs Tavis Tavs.
raSi vxedavT Cven grigol robaqiZis Tavis damcirebas?.. Tundac imaSi, ramac aiZula
igi waekiTxa leqcia `cisferi yanwebis~ Sesaxeb.
am almanaxis garSemo atexili usiamovno atmosferos Sesamsubuqeblad grigol
robaqiZe, rogorc erTi monawile krebulisa, iZulebuli gaxda sajaro leqciiT
Tavdasacveli sityviT miemarTa quTaisis sazogadoebisaTvis.
ras miaRwia Tavis leqciaSi grigol robaqiZem? `cisferi yanwebis~ Rirebulebis
Sesaxeb hoc brZana da arac.
... sust mxares, samwuxarod b-i robaqiZis niWierma enametyvelebamac veraferi
SesZina. sazogadod es adgili leqciisa metad Zneli gamodga avtorisaTvis da ise susti,
rogorc am adgilze iyo grigol robaqiZe, Tamamad SemiZlia vTqva, rom jer igi aravis
axsovs.
... paolo iaSvilis manifestSi grigol robaqiZe mxolod ymawvilur gatacebis
nayofsa xedavs. darianis leqsebSi niWier avtors eZebs, xolo TviT leqsebis Sesaxeb
acxadebs, zomierebis sazRvargadaWarbebulad mimaCniao.
...leqtori windaxedulad cdilobda msmenelTa Soris ukmayofilebis temperamenti
ar gamoewvia.
...grigol robaqiZe ambobda, rodesac `cisferi yanwebi~ Tavis movaleobas veRar
Seasrulebs, Cven TviTon davamsxvrevT maTo~... (jafar- faSa 1916).
rogorc vxedavT, grigol robaqiZis leqciis angariSic zedmiwevniT miesadageba misi
zemoxsenebuli werilis suliskveTebas.
robaqiZe ki ar ganudga cisferyanwelebs, Tavis gadasarCenad (es mas ar
esaWiroeboda) ki ar gawira isini, man sazogadoebas amcno Seqmnili viTareba, Cemi azriT,
sifrTxiliT, magram miukerZoeblad. `cisferi ordenis~ wregadasuli epataJi da
ragindara gziT Tavis damkvidreba, pirdapir unda iTqvas, paolos dauokebeli
temperamentisa da parizidan gamoyolili meamboxe sulis, rogorc SemdegSi kolau
nadiraZe ityoda, `esTet-buntarobis~ gamovlena iyo; mas, ra Tqma unda, Wabuki
cisferyanwelebic amoudgnen mxarSi.
grigol robaqiZe sruliadac ar iziarebda warsulis uaryofis paToss, zogjer
aSkara mkrexelobasTan rom iyo wilnayari; igi, rogorc Cans, mainc sxva literaturul
Taobas miekuTvneboda; cxovrebaSic robaqiZe ufro gawonasworebuli, TavSekavebuli,
Zlieri individualizmiT aRbeWdili, Tundac `narcisuli~ pirovneba gaxldaT. misi
yaidisa da temperamentis kacs cisferyanwelTa skandalur jgufur gamosvlebSi
monawileoba verafers SesZenda.
amitomac gadga ganze anu erTgvari distancia moniSna, Torem ideuri mrCevlisa Tu
keTilmosurne kritikosis funqcias yovelTvis asrulebda.
dRevandeli gagebiT, grigol robaqiZe ufro `sapatio Tavmjdomare~ gaxldaT
`cisferi ordenisa~ da ara lideri, an, miT umetes, _ rigiTi wevri.
zemoTqmulis miuxedavad, roca jgufis `sakralur~ 13 wevrs Soris robaqiZes
upirveles adgils miuCendnen xolme, igi protests ar gamoxatavda.
1922 wels paolo iaSvili `cisferi ordenis~ aT wevrs asaxelebda, sia grigol
robaqiZiT iwyeboda (iaSvili 1922); tician tabiZis TqmiT, jgufSi 13 wevri iyo (13 asureli
mamis analogiiT), nusxas kvlav robaqiZe edga saTaveSi (tabiZe 1924).
cxadia, cisferyanwelebs eamayebodaT maestros Tanadgoma; Tavis mxriT, robaqiZec
tols ar udebda maT megobrobasa da siyvarulSi: `viyav yanwelebTan mxolod rogorc
megobari, ufrosi damxmare da wamxalisebelio~, _ dawers xandazmuli mwerali
mogvianebiT.
cxadia, grigol robaqiZis fenomeni sxvebzedac Zalumad zemoqmedebda. nona
kupreiSvilma miakvlia vaxtang kotetiSvilis werilis _ `1922 wlis qarTuli mwerlobis
mimoxilva~ _ daubeWdav fragments, romelic robaqiZes exeba. Rirssacnobia misi
komentari: `robaqiZe avtors qarTuli kulturis axali stilis Semqmnelad miaCnia anu
imgvar Semoqmedad, romelsac ZaluZs danergos, ganavrcos da sxvebisaTvis gadamdebad
gaiazros mxatvruli aRqmisa da Semecnebis aqamde ucnobi formebi.
85
`...briusovma erT leqsSi balmonts mimarTa: ` , ~, _ vkiTxulobT
werilSi, `viRac unda arsebobdes, rom gr. robaqiZes mimarTos briusovis msgavsad. igi
marTlac rom Tavis poetur wreSi winaswarmetyvelia. igi iZleva parolebs. igi abrunebs
poeziis kompass~... (kupreiSvili 2003:64-65). vaxtang kotetiSvilis werili 1923 wliT
TariRdeba, CvendaTavad SevniSnavT, rom robaqiZe marto Tavis poetur wreSi rodi iyo
winaswarmetyveli, dRemde TiTqmis Seuswavlelia misi prozisa da dramaturgiis
zegavlena 20-iani wlebis qarTul mwerlobaze.
`modernizmis qadagi~, `winaswarmetyveli~, `mTawmideli~, `uwmindesi~, `unetaresi~ _
amgvarad amkobdnen maestros cisferyanwelebi, Tumca unda iTqvas, rom galaktionis
sarwmuno mosazrebiT, robaqiZes jgufis saxelwodebis SerCevaSic ki ar miuRia
monawileoba. galaktionis sityvebs (miuxedavad misTvis Cveuli ironiisa) namdvilad
daejereba: igi `cisferi yanwebis~ I nomerSic TanamSromlobda, Tumca maleve ganudga maT;
sabolood davSordiT erTmaneTs me, gafrindaSvili da iaSvilio, _ werda igi olia
okujavas.
`galaktionis da cisferyanwelTa urTierTobas exeba bela wifuria werilSi
`galaktioni da cisferyanwelebi~ (`galaktionologia~, I, Tb., 2002 w., gv. 60-78).
galaktionis arqivSi gamovlenili es unikaluri fragmenti gamoqveynda 1995 wels:
`eZebdnen iseT saxels, romelic unda yofiliyo 1) sruliad axali mimarTulebis
gamomxatveli, 2) erovnuli koloritis matarebeli da 3) romelic gamodgeboda jgufis
saxelwodebisTvisac. paolom sTqva `cisferi yanwebi~ da gaitana kidec, vinaidan mis mets
fuli aravis hqonda almanaxis gamosacemad. amgvarad daibada jgufi `yanwebis~
saxelwodebiT. rogorc maxsovs, sxva saxelwodeba ar yofila wamoyenebuli. `cisferi~
romantiulia, `yanwebi~ _ ormagad. jer rogorc TviT sagani da anbanTa rigiT y. w. _
erovnuliao, ambobdnen~ (tabiZe 1995).
ostat-SegirdTa wesisamebr, robaqiZesa da axalgazrda poetTa Soris arc wvrilmani
ganxeTqileba iyo ucxo. marTlac, paolosaTvis bevri ram mxolod `TamaSi~ iyo, mas SeeZlo
TveobiT ar mihkareboda sawer magidas, SeeZlo gadahyoloda nairgvar mistifikaciebs,
gadaxvewiliyo samogzaurod, sanadirod, sanadimod; artistuli, emociuri ticianisaTvis
sruliadac ar iyo saTakilo dadaizmTan Tu futurizmTan kavSiri.
yvelaze `orTodoqs-simbolistad~ aRiarebuli valerian gafrindaSvilis mrwamsi
ufro misaRebi iyo robaqiZisaTvis, swored mas mimarTavda maestro `samediatorod~. amis
dasturia misi uaRresad saintereso, 1919 wliT daTariRebuli kerZo werili quTaisSi
myofi valerianisadmi; magram aq mcire retro-eqskursi dagvWirdeba: 1917 wlidan
TbilisSi revoluciasa da samoqalaqo oms ganridebulma bevrma rusma avangardistma
moiyara Tavi. maT Soris iyo aleqsei kruCionixi, usaCinoesi futuristi da `zaumuri~ enis
fuZemdebelTagani. igi jer `futuristebis sindikatSi~ Sevida, ilia zdaneviCTan, kolau
CerniavskisTan, lado gudiaSvilTan da kirile zdaneviCTan erTad, xolo 1918 wlis
TebervalSi ilia zdaneviCTan da igor terentievTan erTad futurizmis `axali~ saxeoba
_ jgufi `41
0
~-is _ Seqmna.
qarTveli da rusi avangardisti poetebi da mxatvrebi mSvidobianad
Tanaarsebobdnen, monawileobdnen erTurTis saRamoebsa da beWdviT organoebSi,
ikribebodnen xan `fantastiCeski kabaCokSi~, xanac cisferyanwelTa kafe `qimerionSi~
(orive maTgani rusTavelis prospeqtze mdebareobda).
maT erTobliv saRamos exeba robaqiZis werili valerian gafrindaSvilisadmi:
`Zvirfaso valerian!
ivnisis Svids aq saRamo gaimarTa Sesaxeb mxatvrobis. ilaparakes: kakabaZem,
sudeikinma, ticianma, me. ticianis sityva CemTvis moulodneli iyo: jer erTi, TiTqos mas
daaswres futurizmis deklaracia (aseTi iyo STabeWdileba) ganacxada man: futurizmis
namdvili deklaracia am scenidan male moxdeba Cveni jgufis mier. garda amisa, iyo aseTi
xazi saxelebis: pikasso da skriabini, mallarme da kruConixi... da sxva...
me avReldi saSinlad: umTavresad imis gamo, rom Tema Cemi iyo sasicocxlo (_
CemTvis mainc), vilaparake kubizmis Sesaxeb: rogorc Tanamedrove ritmi kosmosis daSlis
aTvisebisa. miviRe igi imdenaT, ramdenaTac igi gamarTlebulia sulis tragediiT da
esTetiuri kaTarzisiT. gareSe amisa: igi mxolod demonologiaa. kruConixi davaxasiaTe
rogorc ` ~ da vamxile misi SemoqmedebiTi araraoba (mallarmes
gverdiT mas ra unda?!)... Cemi sityva albaT daibeWdeba.
Semdeg: ticiani gamomelaparaka:
man miTxra: rogorc `Cven~ gveCveneba `sio~ da sxva amgvari banalobad, ase eCveneba
albaT kruConixs banalobad balmonti da sxvao... da mec amas vgrZnob sworado.
me SevekiTxe: iqneba odesme qveyanaze iseTi ram, romelic Semdeg banalobad aravis
moeCvenos?
86
man momigo: ara.
me kidev: maS msoflios miReba SeuZlebelia?
ticiani: diax, SeuZlebelia...
me: aqedan daskvna?
ticiani: Tavis mokvla...
man isic gadmomca, rom Tqven uari giTqvamT sonetis weraze da paolos utiria, rom
poezia ukanasknelad daeWvebia...
me ar minda aq yvelaferi vTqva...
me minda mxolod Tqveni da paolos azri gavigo.
Tqven kargad iciT Cemi azri: poezia araritmuli sityvaa da msoflios metafizikuri
amowurva. es daskvna bevrs rames Txoulobs winaswar. me mwams, rom msoflio RvTis qmnadia
da xelovani misi TanaSemoqmedi. es ar aris figuruli Tqma. Tu es miRebuli iqna, mTeli
demonologia ticianis uaryofil unda iqnas...
Tqven iciT, rom me TqvenTan var rogorc Zma da Semoqmedi. Zalze vgrZnob Tqveni
(samis) siyvaruls. xolo, SesaZloa Tqven (paolo da Tqven) ise fiqrobdeT, rogorc
ticiani da marTlac gadawyvetili gqondesT axali `gamosvla~.
unda icodeT, rom am SemTxvevaSi ver gamogyvebiT. siyvaruli namdvili sastikia. me
ar SemiZlia Tavis Tavis Ralati. TqvenTvisac ufro kargi iqneba: ufro Tavisuflad
imoqmedebT.
nu gaikvirvebT, rom `ase~ gwerT: miuxedavad ticianis `impressionizmisa~, misma
sityvebma damafiqres.
es baraTi waukiTxeT paolos...
veli pasuxs: orivesagan...
Tqveni erTguli gr. robaqiZe.
misamarTi: Tbilisi, cxneTis q. 4, bina 1.
P.S. aucilebelia Tqveni da paolos aq Camosvla erTi kviriT mainc~ (robaqiZe 1988).
veras vityvi imis Taobaze, Tu ra Sedegi mohyva grigol robaqiZis Txovnas: SeiZleba
vivaraudo, rom maestros SeSfoTeba uTuod valeriansa da paolosac `gadaedo~
(grigolis ganawyeneba maTTvis warmoudgeneli iyo), maT saswrafod acnobes amis Taobaze
tician tabiZes... ase iyo Tu ise, araviTari erToblivi `futuristuri deklaracia~,
rogorc mosalodneli iyo, cisferyanwelebs ar gamouqveynebiaT. tician tabiZis
moulodneli gamosvla futurizmis deklaraciis `muqariT~ albaT ufro rus
futuristebTan metoqeobis grZnobiT Tu aixsneba. tician tabiZe didad afasebda
(Rirsebisamebr) kruCionixs. rusi poetis mimarT azri mas arc 1920 wels (anu
konfliqtidan 1 wlis Semdeg) Seucvlia, radgan sandro cirekiZis Jurnal `SvildosanSi~
werda: yvela politikur revolucias win uswrebda revoluciuri gardatexebi poeziaSi.
amis saukeTeso magaliTia kruCionixi, romlis zaumurma Tezisma `--~-ma
gauswro revolucias ruseTSio (tabiZe 1920).
paradoqsuli azrebiT da winaaRmdegobebiT aRsavse werilSi `dadaizmi da `cisferi
yanwebi~ tician tabiZe aRwerda Tbilisis kafe `imedSi~ gamarTul rusi futuristebis
saRamos. Cans, swored am saRamoze 1919 wlis 7 ivniss momxdarma incindentma gaagulisa
grigol robaqiZe.
`saRamo moawyves rusma futuristebma ilia zdaneviCma, a. kruCionixma da
terentievma. es saRamo iyo futuristebis mxatvrobis. umTavresad aq warmodgenili iyo
meore zdaneviCi (igulisxmeba ilias Zma kirile zdaneviCi l. a.) da lado gudiaSvili.
moxsenebas kiTxulobda `futuristuli sityvis iezuiti~ kruCionixi. rodesac tfilisis
akademiis wurbelebma ijeres guli (maxsovs iyvnen maTematikis doqtori xarazovi da s.
gorodecki), roca futuristebis fronti moixsna da a. kruCionixi Cxaoda, rogorc
mogdebuli kata, sityva aiRo grigol robaqiZem. es iyo qariSxlis movardna (albaT es Rame
daamaxsovrda al. kruCionixs, roca grigol robaqiZes daarqva `
~)...
...am apokalipsisis orkestridan ramdenime fraza davimaxsovre. aq iyo laparaki
nicSes instinqtebis anarqiaze, edgar pos miwis qvesknelis gaJrJolebaze, geologiur
katastrofebze... daskvna aseTi iyo: futuristebi gamarTlebuli arian cxovrebiT. Tqven
amtkicebT, rom isini Segnebulad jambazoben: magram kargi: Tu saukeTeso axalgazrdoba
safrangeTis, ruseTis, saqarTvelosi da SeiZleba mTeli qveynisac Segnebulad jambazobs,
miT uaresi TviTon qveynisTviso.
...im Rames grigol robaqiZem gaxsna Tavisi maska. am Rames is ar iyo mTawmindeli,
RvawliT Semosili, masSi dasZlia poetis ukiduresobam~... (tabiZe 1923).
ueWvelia, rom samiode wlis Semdeg, tician tabiZe sul sxvagvarad warmogviCens
kruCionixisa da robaqiZis `duels~: upiratesobas igi, ra Tqma unda, maestros aniWebs.
87
am incindentma, rogorc Cans, veraferi daaklo maT guliTad, wrfel siyvarulsa da
pativiscemaze dafuZnebul urTierTobas... win kidev didi gza iyo, magram `modernizmis
qadagi~ grigol robaqiZe cisferyanwelTa maradiul kerpad darCa.
damowmebani:
barbaqaZe 2003: barbaqaZe T. grigol robaqiZe da `poeziis akademia~. krebuli: TeTr siamayes
vaqandakeb Seni didebiT. Tb.: 2003.
baqraZe 1999: baqraZe a. kardu anu grigol robaqiZis cxovreba da Rvawli. Tb.: 1999.
iaSvili 1913: iaSvili p. werili redaqciis mimarT. gaz. `Temi~, 170, Tb.: 1913.
iaSvili 1917: . 1917 . gaz. "", 40, .: 1917.
iaSvili 1922: iaSvili p. yanwelebi 1942 welSi. gaz. `barikadi~, 5, 1922.
iaSvili 2004: iaSvili p. saiubileo-saarqivo gamocema or wignad. wigni pirveli, Tb.: 2004.
kupreiSvili 2003: kupreiSvili n. literaturuli medalioni grigol robaqiZe. krebulSi:
TeTr siamayes vaqandakeb Seni didebiT. Tb.: 2003.
robaqiZe 1913: robaqiZe gr. baraTebi `oqros verZs~. Jurn. `oqros veZi~, 3, Tb.: 1913.
robaqiZe 1916: robaqiZe gr. aucilebeli ganmarteba. gaz, `saxalxo furceli~, 541, Tb.: 1916.
robaqiZe 1917: robaqiZe gr. qarTuli renesansi. gaz. `saqarTvelo~, 257, Tb.: 1917.
robaqiZe 1988: robaqiZe gr. ori baraTi megobars. gaz. `Tbilisi~, 219, Tb.: 1988.
tabiZe 1995: tabiZe g. usaTauro. gaz. `poeziis dRe~, 15, Tb.: 1995.
tabiZe 1916: tabiZe t. cisferi yanwebiT. Jurn. `cisferi yanwebi~, 1-2, Tb.: 1916.
tabiZe 1920: tabiZe t. daisruli sebastiane. Jurn. Svildosani, quTaisi, 1920.
tabiZe 1923: tabiZe t. dadizmi da cisferi yanwebi. Jurn. meocnebe niamorebi, tfilisi.:
dekemberi, 1923.
jafar faSa 1916: jafar faSa (niko jafariZe). baton grigol robaqiZis leqcia. gaz. `samSoblo~,
330, 7 aprili, Tb.: 1916.
jorjaZe 1909: jorjaZe a. poeziis samflobeloSi. g. robaqiZis leqciis gamo. gaz. `droeba~,
239, Tb.: 1909. ganmeorebiT daistamba krebulebSi: Txzulebani arCil jorjaZisa.
wigni III, tf.: 1911; werilebi, Semdgeneli akaki baqraZe, Tb.: gamomcemloba `merani~,
1989.
Lali Avaliani
The Poets and the "Prophet"
Summary
The article researches mutual relationship between Grigol Robakidze and "Tsisperkantselebi" in 1909-
1924: mental influence of the lecturer Robakidze on the young poets; his participation in their magazines "Okros
Verdzi" and "Tsisperi Kansebi" with great sympathy and interest.
Based the press publications and private letters of that time, one can find some minor differences in
opinion among them, but this never influenced their mutual respest and love. Robakidze always remained the
idol of "Tsisperkantselebi".
88
Tanamedrove literaturuli procesebi
maia jaliaSvili
sityvis xelovneba qarTuli modernistuli romanebis
konteqstSi
qarTul modernistul romanebSi gansakuTrebuli yuradReba mieqca sityvas,
aqcentirda misi mravalSrianoba Tu mravalmniSvnelovneba. sityvas damoukidebeli
substanciuri mniSvneloba mieniWa, iqca ara mxolod garkveuli azris, aramed ferisa da
musikis gamomxatvelad. qarTvelma modernistebma romani aqcies wminda mxatvrul-
esTetikur Rirebulebad, amitomac gamoxatvis formas mieniWa udidesi mniSvneloba.
grigol robaqiZe werda: `sityva TiTqos iWers sagans Tu movlenas, roca igi erqmeva
mas: `atyvevebs~, aqedan ~mWevrmetyvel~, xolo datyveveba aq Zaladobas ki ar moaswavebs,
aramed ganayofierebas~. misi azriT, `rqmevac~ amgvari agebulebisaa. `enis qvedenaSi
cnaurdeba pirvelad `logos~ _ da niSnavs igi xom `sityvasTan~ erTad `gonsac~. mwerlis
azriT, aristoteleseuli debuleba igiveobisa A=A-s, sabolood ver xsnis movlenas.
`kaci~ aris kaci, magram mis bunebaSi Tanve mziuricaa, muxuric, qvauric _ da ai romelime
saxsarSi Tavis yofisa igi `edareba~: mzes, muxas, qvas. robaqiZes magaliTad moaqvs axali
drois azrovnebaSi fesvgamdgari axali igiveoba. aq A=A-s, magram aqve B-c aris. frangebi
amas uwodeben `correspondanse~. qarTulSi am cnebis gamosaTqmelad moipoveba sityvebi:
Sesityveba, Sexameba, Sefereba, Sefardeba, SeTanxmeba. amrigad, saganni da movlenani erTi
meores exmaurebian da eTanxmebian. yoveli sagani Tu movlena amsaxveli sarkea meore
sagnis Tu movlenisTvis, ena amzeurebs am saidumlos~ (robaqiZe 1991: 249).
`gvelis perangSi~ sityvisadmi swored amgvari damokidebulebaa gamJRavnebuli. am
romanSi qarTuli ena xSirad amzeurebs saidumlos saganTa da movlenaTa urTierTasaxviT.
grigol robaqiZis werilebSi ara erTi saintereso da originaluri dakvirvebaa sityvaTa
etimologiaze. ai, rogor xsnis igi sityva `xelmwifeSi~ gamJRavnebul saidumlos: `ras
niSnavs mwife xeli? oqros xanaSi mmarTveli igulveboda mdidrad da uxvad _ ras niSnavs
`mwife xeli~ Tu ara simdidresa da siuxves? oqros xanis mmarTveli iyo Zlieri da marjve
_ ras niSnavs `mwife xeli~, Tu ara siZlieresa da marjs? mixeil wereTlis azriT, mwife
niSnavs `miwvdomasac~. maSasadame, mwife xeliT nagulisxmevia `mwdomelic~. e.i. is, vinc
wvdeba mas, raic sxvisTvis `miuwvdomelia~. `oqros xanaSi mmarTveli mefec iyo da
mRvdelic. qarTuli gagebiT, es asec unda yofiliyo, radgan, rogorc iTqva, `floba~
gamovlinebulia `uflisagan~. mflobeli, maSasadame, `mRvdelicaa~. imave mkvlevaris
mignebaSi sityva `mRvdeli~ warmosdgeba sityvisagan 'Rudva~, rac `wvas~ niSnavs. mRvdeli,
anu mwveli. igulisxmeba wva ara marto garegani: wva Sesawirav cxovelisa, aramed
Sinaganic: wva wadiliT RvTiuris misaRebad. mflobeli _ rogorc mefe da mRvdeli erT
pirovnebaSi kurTxevad iTvleboda~ (robaqiZe 1991: 261).
rogorc nebismier mwerals, qarTvel modernistebsac axasiaTebT gansakuTrebuli
siyvaruli zogierTi formisadmi. magaliTad, grigol robaqiZisTvis damaxasiaTebelia
erTgvari `hae~ _ metoba, ra Tqma unda, am terminis ara tradiciuli gagebiT. igi `h~-s
iyenebs sityvaSi: dah. `momikvda oTxi Zma da sami dah~ (robaqiZe, 1995). amgvarad, erTgvari
siZvelis elferi edeba sityvas da mis intimurobas gamohkveTs. `qalma sTxova Tavis dahs
amorZalTa dedofals _ ar gaeyidnaT ucxoelni~ (robaqiZe 1989). asevea sityva
`hellenur~ _ nacvlad elinurisa an antikuri berZnulisa. `hellenur sarkofagTan
sikvdili TiTqo TamaSia da sicocxle~ (robaqiZe 1989,:102), `irahSanda~ _ am sityvaSi `h~
qalis saxels siRrmes matebs da erTgvar saidumlo elfers adebs. aseve, xSirad aormagebs
`l~ asosac. magaliTad, `allan~.
`gvelis perangSi~ yuradRebas iqcevs zmnis modalobac. mwerali xSirad irCevs
imgvar kilos, rac gaocebas, daeWvebas gulisxmobs da Soreul sagnebsa Tu movlenebs
erTmaneTTan akavSirebs da, imavdroulad, kidec acalkevebs.
`da yvelgan `mama~
romlis saxeli cecxlis nalebiT sdaRavs tvins.
aseTi cxeli nalebi Timuris gavardnils cxens Tu hqonda~ (robaqiZe 1989). aq
SeiZleboda sityva `Tu~ ar yofiliyo da TiTqos araferi Seicvleboda, magram am `Tum~
erTgvarad Seanela msgavsebis `gaqvaveba~ da moZraobaSi warmogvidgina. aqve yuradRebas
89
iqcevs mocemuli brunvis zedmeti `s~-c. unda iyos `gavardnil cxens~, magram amgvari
licenciebiT sityvas eniWeba striqonisTvis sasurveli JReradoba. amgvari gramatikuli
Secdomebi Tu darRvevebi sxvaganac gvxvdeba. magaliTad, subieqtis mesame piris
mravlobiTi ricxvis ase gamoyeneba: `gaxelden~ (nacvlad `gaxeldnen~), `gadacvivden~,
`daamsxvrien~ (nacvlad, `gadacvivdnen, daamsxvries~) da sxva.
vamexTan pirveli Sexvedrisas ase aRwers mwerali arCibaldis gancdas:
`salami.
arCibald uRimis. pirvelad gaxsnil Subls moavlebs Tvals TiTqo uCveuli xazi
dainaxa. arCibalds Crdili gadauars. wyenis _ Tu...~ (robaqiZe 1989). aq es `Tu~ sami
wertiliT gamoxatuli Tavisi gaurkvevlobiT avlens ara mwerlis `daeWvebulobas~, rom
ver miuxvda personaJs gulisTqmas, aramed TviT personaJisve gaognebas, romelsac ver
gaurkvevia Tavisi grZnobis arsi. ase ostaturad ixateba sityvebis saSualebiT sulis
uRrmesi moZraobani. sazogadod, damaxasiaTebelia amgvari daeWvebuloba, xan sami
wertiliT, xan kiTxvis niSniT, ufro xSirad ki kiTxva-Zaxilis niSnis gamoyenebiT.
mwerali ase gadmogvcems vamexisa da arCibaldis saubars:
`midian qalaqis gareT. dumili.
_ `sairme~ sad mdebareobs saqarTveloSi?!
fersaTis mTebis kalTebze...
_ fersaTis mTebis...
(xo araferi gaxsenebia?!)~
mwerali ar wers, rom gmirs raRac gaaxsenda an TiTqos raRac unda gaexsenebina.
pirdapir CaerTveba TviTon da Tavisi amgvari `myofobiT~ dialogs erTgvari
`gaSualebiT~, mxolod misTvis damaxasiaTebeli stiliT warmogviCens.
imave dialogs ase agrZelebs:
`_ imereTsa da samegrelos gadascqeris...
_ imereTsa da samegrelos...
(xom ar axsovs bavSvis cqera seridan?!~) (robaqiZe 1989).
gmiris gancdis gamosaxvaSi amgvari daeWvebuloba avlens mwerlis did krZalvasa da
ndobas gmirisadmi. personaJi cocxalia, namdvilia, rogorc TviTon mwerali da
mkiTxveli, amitomac mwerali eWvobs, sworad miuxvda Tu ara mas, gaigo Tu ara misi azri,
ganzraxva, an ra imaleba misi sityvebisa Tu mzeris miRma.
aseTi magaliTebi romanSi xSiria da amgvarad igi mwerlis stilis damaxasiaTeblad
iqceva.
robaqiZe wers: `gaqvaveba cremlebiT~. aq `moZravis~ (cremlebi) da `uZravis~ (qva)
amgvari Serwyma saocari siRrmiT xatavs gmiris sulier ganwyobilebas. aq erTdroulad
ixateba garegani da Sinagani. garegani gaqvaveba amxels Sinagan did mRelvarebas, rac
Rawvebze momdinare cremlebiT mJRavndeba.
`gaqvaveba cremlebiT.
_ es raRaa?!
sargis iRebs patara boxCas.
gaxsnis Sig: miwis natexi.
gakvirveba.
_saqarTvelodan gadaxvewilebs Tan mihqondaT misi miwa.
sargis garbis areuli.
arCibaldis qviTins ra daanelebs~ (robaqiZe 1989: 95). es patara epizodi Zvirfasi
TvaliviT brwyinavs teqstSi. igi dasrulebuli miniaturaa. qarTveli mkiTxvelisTvis
Zalze nacnobi Tema, `erTi SexedviT `Zveleburi~ damuSavebiT, moulodneli, ucnauri
zemoqmedebis Zalas iZens. aq yoveli sityva cocxlobs, moZraobs TiTqos damoukideblad.
moaqvs raRac iseTi Sinaarsi, rac ar gamoiTqmis da mxolod cremlsa da qviTinSi
mJRavndeba.
petriZis sikvdilisas mwerali wers: `Tvalebi scildebian cocxlebs _ iq myofT.
Tvalebi udabnoSi imzirebian. udabnoSi nakverCxlebia.
nakverCxalT cremlebi sdiT~ (robaqiZe 1989: 106).
aq xdeba erTi sagnidan meoreze gadanacvleba, TiTqos Tvals mivadevnebT sulis
gardasxeulebas maradisobaSi, imavdroulad, sulis tkivils amqveyniurTan ganSorebis
gamo. Tvalebi imzirebian udabnoSi. mere Tvalebi ukve udabnoSi anTebuli nakverCxlebia,
swored am nakverCxlebs sdiT cremlebi. cecxlisa da wylis _ am ori
urTiergamomricxveli movlenis Tanayofna sikvdilis idumalebas warmoaCens.
kldeebSi qaravnis svlas amgvarad xatavs grigol robaqiZe:
`dzin. dzin. dzin. dzin. dzin.
don. don. don. don. don.
90
gaaun. gaun. gaun. gaun. gaun~.
5-jer (da ara 4-jer an sxva nebismierjer) gameoreba am sityvebisa qmnis aqlemebis
neli svlis ritms. TiTqos Cagvesmis kidec maTi mZime, ritmuli nabijebis xma, Tanve
zarebis JRarun-wkriali. aqve wers: `aqlemebi rbilsa da asevdil fexebs moTenTil lajiT
zarebis wkaruns ayoleben~ (robaqiZe 1989: 116). es epiTetebi: `moTenTili~, `rbili~,
`asevdili~ mkiTxvels SeagrZnobinebs aqlemTa utyv sevdas.
`aq: ritmia. simZime ra SuaSia?!~ (robaqiZe 1989: 117). Tavisi am moulodneli CarTviT
ki mwerali kontrasts qmnis daRlilobasTan. marTalia, aqlemebi grZeli gziT daiRalnen,
magram maTi siarulis ritmi msubuqia, radgan maTi gauTavebeli svla TiTqos miwaze ki
aRar mimdinareobs, aramed haerSi. mwerali aqlemTa qaravans xatavs rogorc erT sxeuls
da wers: `Zroba sxeulis: mediduri _ mzexiluli _ mzenakravi _ mravalnacadi~. mijriT
miwyobili es epiTetebi erTmaneTs aZliereben da mkiTxvelsac uRrmaveben
STabeWdilebas. roca arCibaldi matasis umzers, grigol robaqiZe wers: `modis qarTuli
miwa: misi mkerdebiT _ misi xnulebiT _ misi ZuZuebiT _ misi jejilebiT~ (robaqiZe 1989:
297). `nebas Svildavs~ _ aseTi sityvaTSeTanxmebiT ukeTesad ixateba sulieri
mdgomareoba gmirisa.
romanSi xandaxan gvxvdeba aliteraciac:
`Caqneul bages sevda gasCenia. sevdas ironia wamocmia.
Caqceuli mkerdi kidev ufro Caqceula. qSinavs CafuSuli saberveliviT~ (robaqiZe
1989: 104).
yovel mwerals aqvs Tavisi damaxasiaTebeli leqsika, gamorCeulad sayvareli
sityvebi. grigol robaqiZes uyvars sityva `luSi~ da xSirad iyenebs mas. `yana ufens mas
siluSes da mze ayris mas mewamuls~ (robaqiZe 1989: 92). am magaliTSi yuradRebas iqcevs
nacvalsaxeli `mas~, romelic orjer meordeba, rac xazs usvams qalisadmi yanisa da mzis
Tanabar `aRtacebul~ damokidebulebas. TiTqos mTeli kosmosi `fexqveS efineba~
xramisken gavardnil qalwuls. gramatikulad uadgilo `mas~ amgvarad iZens esTetikur
Rirebulebas. `Tvalebi _ Tvalebi. undobi talRa da xvliki luSi~. da sxva. aseve uyvars
mwerals sityva `alerdi~. `tans getmasneba sveli alerdi~ (robaqiZe 1989: 93). alerdi
sulxan-sabas ganmartebiT, nedli Tivaa. `atevrili~: `da atevrili sxeulmziani~ (robaqiZe
1989: 93). tevridan warmoqmnili atevrili qalis sxeulis mSvenebas mTeli sisavsiT
warmogviCens. mwerali xSirad qmnis kompozitebs: `tanxurvali~, `sxeulmziani~,
`cxelwviviani~. robaqiZes aseve uyvars sityva `gasudruli~. `gasudruli mtevani~
(robaqiZe 1989:94). `olga gasudrulia~ (robaqiZe 1989: 103). ~iranis taSiri gasudrulia:
pani Tu ibadeba~ (robaqiZe 1989: 110).
stefan malarme werda: `me vambob: yvavili! da ai, daviwyebis siRrmidan, sadac Cemi
xmis bgerebi aZeveben yoveli konkretuli yvavilis siluets, aRmocendeba raRac sruliad
gasxvavebuli CemTvis cnobili yvavilebisgan, rogorc musikaSi Cndeba yvavilis
momajadoebeli idea, romelsac ver vipoviT verc erT namdvil TaigulSi... leqsi,
romelic gadaadnobs sityvebs axal, mTlian sityvad, sityva-Selocvad, iwvevs sakvirvel
SegrZnebas _ TiTqos aseTi, TavisTavad sakmaod ubralo enobrivi fenomeni manamde
arasdros gvsmenia da TviT amgvari sityviT aRniSnuli sagnis gaxsenebis procesic
uCveulo atmosferoSi mimdinareobs~ (malarme 1997: 7).
mwerali xSirad iyenebs `~-s formian sityvebs: `taba taba~, `maa~, `sarighi~
(nacvlad sargisisa. ase uwodebs momakvdav sargiss misi satrfo irahSanda da amgvarad
edeba ubralo saxels erTgvari romantikuli elferi) (robaqiZe 1989: 106).
momakvdavi petriZis bolo wuTebs ase aRwers mwerali: `xelebi _ Zvlebi qalis
Tmebisken iweven.
_ irahSanda.. irahSanda..
_ sairighi..
_ eloieloi lamah sabaqTani..
_ saairighi!
sargis aRaras ityvis~ (robaqiZe 1989: 109).
momakvdavis bolo sityvebi ise JRers, TiTqos ucxo ena_sxva ena. ebraulad CarTuli
jvarze gakruli iesos sityvebi ufro aZlierebs momakvdavis bolo amosunTqvisa da
RvTisTvis sulis mibarebis gancdas.
grigol robaqiZe xSirad iyenebs sityvebs: `mzera~, `cecxli~. am sityvebiT TiTqos
sicocxlesac moixelTebs. xom werda kidec am sityvebze: `mze aris sicocxlis Tesli.
qarTveli enis mkvlevari mixeil wereTeli gvamcnevs, Tu ra didi mniSvneloba aqvs
qarTulSi fesvs: `cx~ _ misi azriT, `mucelis~ pirvandeli forma iyo `mucxeli~. mTavari
aq `cx~ aris, rogorc sityvaSi `sicocxle~ _ Sesatyvisi rusulSi `Jivot _ Jizna~,
germanulSi `leib _ leiben~. Tu es asea, maSin `sicocxle~ da `cecxli~ sityvieri tyupebi
91
yofilan. rogor gaixarebda herakles efeseli, scodnoda mas, rom romeliRac enaSi
`sicocxle~ naazrevia, viTar `cecxli~, swamda xom mas, rom samyaros ZiriTadi Tauri
cecxlia~ (robaqiZe 1991: 255).
grigol robaqiZe uCveulo alRoTi grZnobda qarTuli enis uSinaganes siRrmeebs da
zedapirze natifi da daxvewili ostatobiT `amowerda~. `londaTi~ aRtacebuli valerian
gafrindaSvili werda: `qarTuli ena am piesaSi iZleva sakvirvel intonaciebs da, amave
dros, monumentaluria, rogorc qandakeba. aravis ar unaxavs iseTi sityvebi gaxelebuli
mzisTvis, rogorc `londas~ avtors. aq dausrulebeli orgiastobaa enis. aRmosavleTis
mze yviris `londaSi~ begemotis xmiT da sityvebi _ TiTqos avadmyofni _ cofianebiviT
igrixebian da gviyefen, rogorc avzniani sulebi. avtori sruliad daeufla qarTul enas
da sityvebis urdo emorCileba mas, Tumca es urdo mrisxaned Sehyurebs Tavis batons.
saWiroa magari ZarRvebi, rom gauZlo am sityvebis grigals da simfonias~ (gafrindaSvili
1990: 566).
TviTon grigol robaqiZe erTgan SeniSnavda, rom didad iyo davalebuli bodlerisa
da rembosgan da, sazogadod, frangi poetebisgan, romelTac musika samyaros mxatvruli
gardasaxvis umTavres `teqnikur instrumentad~ warmoadgines.
konstantine gamsaxurdia `dionisos RimilSi~ sityvaTqmnadobis sakiTxs udides
mniSvnelobas aniWebda. gansakuTrebiT ki, poetur prozas. `gasuli saukunis mwerlebma
gaaRaribes, gascviTes, gaaRatakes xelxvaviani ena qarTuli~, _ werda igi, _ leqsika
daiSrita, uadgilo barbarizmebiT gaivso, sintaqsi Seiryvna da daviwyebas mieca
darbaisluri da Warbi qarTuli prozis mravalnacadi tradicia. uTuod saWiro iyo
erTgvari anabazis da mec Segnebulad ukan davixie. leqsikuri masalis mxriv me savsebiT
Segnebulad, uxvad davesesxe `visramianis~ mTargmnels, sabas, Cvens did hagiografebs da
mTargmnelebs. aqve unda aRvniSno, d. guramiSvilis Semdeg arc erT qarTvel mwerals ar
mohgonebia uZlieresi qarTuli sasuliero mwerlobis monapovris jerovnad gamoyeneba.
me SemovuSvi axal qarTulSi mravali gadasuli sityva. samagierod, aseve uxvad vasxure
Cems leqsikas xevsurulidan, imerulidan, qarTl-kaxuridan da megrul-gurul
enakavebidan nasesxebi sityvebi~ (gamsaxurdia 1992: 386).
`ZiriTadi xelovneba literaturaa, xolo umSvenieresi da umdidresi Suamavali _
sityva, _ werda o. uaildi (uaildi 1982: 120).
bianka eubneba savarsamiZes: `saocari xalxi xarT, Tqven, poetebi, Tumca umetesad
garyvnili, mainc suliT mgloviareni, lamazi sityvisTvis berad Semdgari raindebi.
TqvenisTana xalxi codvaa am wyeul saukuneSi~ (gamsaxurdia 1992: 98).
oskar uaildi fiqrobda, rom `masala, romelsac mxatvari an moqandake iyenebs,
Zalze mwiria sityvier masalasTan SedarebiT. sityvebi violasa da barbiTis xmebiviT
tkbilad JReren. iseTive mdidari da cincxali ferebi aqvT, rogoriTac gvxiblavs
veneciuri da espanuri tiloebi, aranakleb mtkice da gamokveTili formebi, vidre imas,
rac marmarilosa Tu brinjaoSi warmogvidgeba. garda amisa, sityvebs aqvT fiqri, vneba,
STagoneba da yovelive es mxolod sityvis kuTvnilebaa~ (uaildi 1982: 35).
xSirad sityvas sWirdeba foni _ Sinagani Tu garegani _ misi siRrmis
Sesamecneblad. swored amgvari siRrmiT warmoudga aTasgzis gagonili `amaoeba amaoTa~
savarsamiZes, roca albanos sasaflaoze, sanaxevrod daxavsebul lodze amoikiTxa.
`sityva xom gamosrolili tyviasaviT brmaa da daundobeli. xSirad aTasobiT gadagirbens
Tavze zuzuniT. Seni sulis sarkmelTan daiwyebs farfats, magram mainc ver mogwvdeba.
xanac moulodnelad dageZgereba da ukurnebeli gesliT dagkodavs~ (gamsaxurdia1992:
186).
saxelSi idumal igulisxmeba adamiani, amitom aris, rom jenetis saxelis xsenebac ki
sixaruliT aRavsebs savarsamiZes. `da me gimnazieliviT Seyvarebuli var mis saxelze.
bloknotebze, ubis wignakebSi, cariel qaRaldze, yvelgan mis saxels vawer. minda, mudam
misi saxeli mesmodes~ (gamsaxurdia 1992: 71).
grigol robaqiZe udides yuradRebas aqcevda saxelebis `metyvelebas~. igi werda:
`saxeli: TiTqo totemi meomar klasis.
saxeli, romelSic fatumia dagrovili~.
es saxelia '`lenin~ (robaqiZe 1989: 184).
`gvelis perangSi~ sityva `mamas~ gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba. gmiri TviTon
sityvas ganicdis. `saxeli cecxlis nalebiT sdaRavs tvins~ (robaqiZe 1989: 96).
galaktioni werda, rom sityvas azrisagan dmoukidebeli silamaze da fasi hqonda,
`rogorc Zvirfas qvebs, yelsaxvev margalitebs, an beWdebs... vinc icis fasi, igi
aRtacebulia mSvenier sityvebiT. aris sityvebi _ almasebi, iagundebi, lalebi, arian
sityvebi, romlebic brwyinaven fosforiviT~ (tabiZe 1986: 246].
92
van gogi erT werilSi SeniSnavs: `gana azris, sityviT gamoTqma iseTive saintereso,
iseTive Zneli ar aris, rogorc ferebiT gadmocema? arsebobs feris, arsebobs xazis
xelovneba, magram sityvis xelovneba masze naklebi arasodes yofila da arc iqneba~ (van
gogi 1981: 290).
erTi sareklamo sityva `pertinaqs~ `dionisos RimilSi~ warmoaCens civilizebul
yofaSi gaucxoebuli adamianis sulier tkivils. es sityva itevs uamrav uazro xmas,
WuWyian quCebs, maTxovrebs, meZavebs, kafeebs, adamianTa gacveTil, usulgulo
urTierTobebs, erTi sityviT, yvelafers, rasac qalaqSi SeiZleba Sexvdes adamiani.
berlinis erT-erT quCaSi, tyviebis wvimaSi moxvedrili savarsamiZe yvelgan
sikvdilis qrolvas xedavs da uceb mis yuradRebas miipyrobs wiTeli reklama _
`pertinaqs~ _ romelic yvelafers nTqavs _ adamianebs, sikvdils, sicocxles, qalaqs da
TiTqos mTel samyarosac. daRlil savarsamiZes TiTqos sdevnis es wiTeli plakati. uazro
`pertinaqs~ _ bgeraTa imgvari Serwymisaa, rom misi JReradoba eklebiviT Cxvlets, an
najaxiviT esoba gulze. es reklama gadainacvlebs fizikuri sivrcidan savarsamiZis
sulier samyaroSic da Signeuls ufleTs. miwis zedac da miwis qveSac _ yvelgan
`pertinaqsia~. savarsamiZe cdilobs, Tavi daaRwios, wavides `mousavleTisken, qaosisken~,
sadac `kedlebze, vitrinebze da afiSebis boZebze ar aweria uazro, absurduli, nervebis
amSleli: pertinaqs, pertinaqs, pertinaqs~ (gamsaxurdia 1992: 262).
`sazogadod, Zvelad icodnen sityvis damorCilebac da patronobac, magram
meTvramete-mecxramete saukuneSi qarTul sityvas rixi ekargeba~, _ werda v.
kotetiSvili. (kotetiSvili 1986: 295). misi azriTve, arsebobs `Taviseburi qveyana _
sityvis. ucnauria igi. metad nazi moCans, magram, amave dros, saSineli despotia mefobs. aq
ise wmindad inaxaven modgmas, rom ucxos, agreTve Taviss, magram gonjs, ar ikareben. ara Tu
mwerlobaSi, sasaubro enaSic ki sityvis SemrCevi da mcodne cnobas imsaxurebs.
mwerlobaSi ki sityva _ patrici aris. igi gorozi TvalebiT gadascqeris garemos da
ufrTxildeba sakuTar ampartavnobas, ucxo sityva iq mxolod tvirTmzidvelis rols
asrulebs~ (kotetiSvili 1986: 294).
XX saukunis 20-ian wlebSi sityvisadmi gansakuTrebul damokidebulebas amJRavnebda
H
2
S0
4-
is jgufi. misi wevrebi sityvis sruliad axal arqiteqtonikas qmnidnen. m. abulaZe
`sityvis katastrofas~ ukavSirebda teqnikur progress. misi azriT, ara mxolod sityvas,
aramed bgerasac SeeZlo movlenis gamoxatva, rom moZraobis simravle amcirebda maTi
gamosaxatavi sityvebis raodenobas. futuristebi werdnen `sityvis krizisze~ da
cdilobdnen sityvis `gaTavisuflebas~ Sinaarsisagan (e.w. zaumi). S. alxaziSvili werda,
radgan sityva jer xma aris, mere Sinaarsi, CemTvis sityva `ofli~ ufro lamazia, vidre
`vardio~. isini fiqrobdnen sityvis `qimiur daSlaze~, e.w. ~lingvoteqnikasa~ da '`sityvis
montaJze~, romelsac `roSvas~ uwodebdnen (aqedan, poeti iyo `roSari~). isini qadagebdnen
`bgeraTa fiziologias~, sityvebi `esmodaT~, rogorc mxolod xmovanTa da TanxmovanTa
harmoniebi. d. Sengelaia werilSi `taqtilizmi~ (gaz. `drouli~) werda, rom sityvas iseve
unda vexebodeT da vgrZnobdeT, rogorc skams, logins, kedels. taqtilizmi _ Sexebaa.
(taqtilizms unda Seecvala rusuli `zaumi~). misi azriT, `sityva iSleba formulad~.
Txzaven termin `optioakustikas~, e. i. xedviT bgeras da sxva.
joisi werda: `saxelebi, romelTac vxvdebiT Cvens enaze arsebul literaturaSi,
gadmogvecema, rogorc wminda saxelebi, ara imitom, rom qarafSutulad miviRoT, aramed
raTa windawinve pativiscemiT ganvimsWvaloT maTdami. isini gzas gviCveneben enis
gzajvaredinze, icaven enas gadagvarebisgan, sworad mimarTaven mas mTavar gzaze.
afarToeben da aumjobeseben win mimavals, magram yovelTvis mTavar gzaze rCebian, Tumca
bevri gverdiTi ganStoeba am gzisa yovelmxriv miemarTeba~ (joisi 1989: 385).
qarTul enaze Seyvarebuli savarsamiZe erTgan mis qebasac warmoTqvams: `ena
qarTuli _ myinvariviT gulzviadi, ena qarTuli _ zRvasaviT ulevi, ena qarTuli _
TasmasaviT moqnili, ena qarTuli _ RmerTebis ena, xandaxan mainc momadgebian pirze
marCbivi sityvebi. dasaklav mozveriviT vxixineb da vwyevli im dRes, roca sizmars
gadayolilma Wabukurma ocnebam me ucxoeTSi gadamityua.
ena qarTuli _ RmerTebis ena! roca misi genia Sublze mkocnis, maSin orlesuli
maxvili ielvebs Cems pirSi, da ase mgonia, me TviTon var gamouTqmelis warmomTqmeli
RmerTi. da mebadeba axali Tema: unda davwero meorejer qebai didebulisa qarTulisa
enisai~ (gamsaxurdia 1992: 349).
d. Sengelaia werda: `axla sityvebi Cemi nacnobi megobrebi arian, zogi Cemi
sayvarelia, zogi ucxo dedofali. zogi sityva CemTan erTad wveba loginSi, nebier
bavSviviT mklavze Tavs damadebs da mieZineba. me miyvars sityvebi, rogorc kriJangs oqro
da fuli... me Zlier miyvars sityvebiT cxovreba~. Winkas roca alaparakebs mwerali
`sanavardoSi~, imgvar leqsikas urCevs, imgvar sintaqss, mkiTxveli daueWveblad ijerebs,
93
rom es, marTlac, Winkaa, radgan, marTalia, adamianis enaze laparakobs,magram imgvarad,
rom mxolod mas axasiaTebs. `guSin saxlis aivanze kata gamomekida. Zlivs avaswari buxris
Tavze. iq, Tavanze, bevri nigozia, xaxvi da bia! me da Cemi coli, yapuzuna, Tavs viqcevT,
nigvzebs vTamaSobT da imaze vayolebT guls!..axla isic avadaa!...meloginea Cemi yapuzuna!
mas ori patara Svili SeeZina: qia da koko! jer Wipic ar SexmobiaT mucelze da isini ise
Sesaqcevni arian. Zalian vemduri Cems cols, nametania, qalo!...axlos ar mikarebs da sul
marto var.xandaxan larZayinebze Camokidebul Ramurebs viWer da ise sacodavi arian is
ubedurni, wripineben umweod!.. da ase vcxovrob CemTvis!..~ (Sengelaia 1983: 19).
demna Sengelaias leqsikaSic gvxvdeba iseTi sityvebi, romlebic aRar gamoiyenebian
saliteraturo metyvelebaSi. aseTia, magaliTad, `gaisnata~. `bayayi gaisnata da ucdis
mgzavrs, rom isic daRupos Waobis uZiro lorwoSi~ (Sengelaia 1983: 21). `boRazi~_
`orpiris boRazSi gemi akivldeboda~ (Sengelaia 1983: 25) da sxva.
demna Sengelaia aRwers, Tu rogor enatrebaT yaramansa da cicinos qalaqSi wasuli
Svili. am monatrebas ki aseTi dialogiT amxels:
`gaxsovs, Tolige, rava uyvarda zamTris Rameebi? _ ambobs cicino.
_ maxsovs!...upasuxebs yaraman da Tavs mwared iqnevs.
_ gaxsovs, rava uyvarda cxenze jdoma? misi Wirime...
_ maxsovs!
gaxsovs, rava eSinoda Secxadebis?..
_ maxsovs! _ upasuxebs yaraman odnav SemkrTali.
_ gaxsovs, ra naRvliani gamoxedva icoda.
_ kmara, Se qalo!... _ daiZaxebs igi odnav xmamaRla, SeSfoTebuli fexze wamoiWreba,
Sublze kankaliT xels gadaisvams da midis nela, welgaRunuli karebisken~ (Sengelaia
1983: 24). jer monotonuri `gaxsovs?~ ise gaiweleba, TiTqos dasasruli arc uCans, rogorc
Svilis monatrebas, mere uceb moikveTeba `kmara, Se qalo!~ magram es mokveTa ki ar anelebs,
aramed ufro amZafrebs Svilis molodinis udides tkivils.
s. kirkegori erTgan ironiulad SeniSnavda: `Cemi cxovreba sruliad uazroa. roca
vixseneb ganvlil wlebs, uneblieT survili miCndeba, Cemi sityva Sevadaro germanul
sityvas `Schnur~, romelic, rogorc cnobilia, aRniSnavs rogorc zonars, ise rZals. isRa
darCa, rom kidev aqlemi da cocxic aReniSna~ (kirkegori 1991: 15).
sityvaTa saidumloebas xSirad igzneben xolme mweralni.
Tomas mani erTgan zolas `nanaze~ dakvirvebisas SeniSnavs: saidan modis es saxeli? es
aris uZvelesi bgerebi, kacobriobis uadresi, grZnobismieri butbuti. nana, es babiloneli
iStaris metsaxelia~ (mani 1995: 7).
savarsamiZe `visramianis~ kiTxvisas darwmunda, rom `erosi marTlac, sityvaSi
ibadeba~ da rom~ arian sityvebi, romelnic manam ar moZveldebian, vidre mze am qveynidan
ar wasula~ (gamsaxurdia 1992: 99).
qarTul modernistul romanebSi xSirad gvxvdeba erTi da imave sityvaTa Tu saxeTa
gameoreba. amgvarad xdeba msmenlis dapyroba, TiTqos gaTangva. `udabno! udabno! didi
qalaqis quCaa Cemi udabno! udabnoSi moxetiale landi. udabno! udabno!~ (gamsaxurdia
1992: 67).
`ena da azrovneba erTmaneTSi ganuyofladaa gadaxlarTuli da urTierTze
zemoqmedebs. sityvebs Tan axlavs sakuTari istoria da asociaciebi, rac am sityvebiT
moubarTaTvis mniSvnelovanwilad gansazRvravs maT sazriss, miT umetes, rom sityvis
mniSvnelobas adamiani ufro aracnobierad SeigrZnobs, vidre inteleqtis meSveobiT
swvdeba~ (gaTri 1983: 22).
demna Sengelaias erTxel guram asaTianTan saubarSi uTqvams: `ibsenSi
gansakuTrebiT mxiblavda is, rac norvegiuli, eposidan modis. ra hqvia, biWo, im qals? ho,
solveig, solveig! ra mSvenieria! me mgoni swored es iyo Cemi siyvarulis mizezi~ (asaTiani
1977: 59).
`sanavardoSi~ `sagangebo yuradReba eqceva xalxur poezias, gamocanebs da
Selocvebs, romlebSic ara mxolod calkeuli sityvebi, aramed mTeli taepebia gaugebari
da mxolod fonetikiT, JReradobiT erTiandeba, Tumca gamoyenebiTi funqcia ki aqvT
dakisrebuli. mag. devisa da qajis Selocva:
edenieiTa RaiRe SamaTe,
edenia iavi egramane,
egresim iosi erivane,
da iona iosave.
94
Cans, aseTi metyveleba uZveles droSi SemoiRes qurumebma, raTa ucxo da gaugebar
sityvebs hqonodaT magiuri zemoqmedeba. sityvebis nislSi imaleboda umaRlesi sikeTe,
romlis STagonebiT hkurnavdnen avadmyofs~ (sigua 1991: 240).
o. uaildi fiqrobda, rom mxolod da mxolod sityvebs SeswevdaT unari, saTuTad
gamoeZerwaT da daexvewaT sruliad Camouyalibebeli grZnobebi. `swored maTSi aris
raRac saidumlo musika, barbiTisa da violas haerovani xmebiviT tkbili. mxolod ubralo
sityvebi! da gana aris ram amqveynad sityvis fasi da masze ufro realuri!~ (uaildi 1982:
33).
k. gamsaxurdiam `dionisos Rimils~ leqsikoni daurTo, radgan igi bevr iseT
sityvas iyenebs, rac sruliad ucxo iyo an daviwyebuli hqonda qarTvel mkiTxvels.
daviwyebul sityvaTa Soris bevri iseTia, uromlisodac gaRaribdeba qarTuli leqsika.
`aminaSati~, `avli~, ~avrexi~ (gvarad unayofo vazi), davaneba, `gaqarCxuli~ (gaTvaluli),
`uSqari~ (milioni), `harile~ (bewveuli) da sxva mravali.
sityvis xelovneba umTavresi da umniSvnelovanesia qarTveli modernistebisTvis
da qarTul modernistul romanSic upirvelesad swored sityvis SerCevas, mis
ostaturad, originalurad gamoyenebas mieqca udidesi yuradReba.
damowmebani:
asaTiani 1977: asaTiani g. sami saRamo demna SengelaiasTan. wignSi: kritikuli dialogebi,
werilebi, portretebi. Tb.: gamomcemloba `merani~, 1977.
gaTri 1983: gaTri u. berZeni filosofosebi. Tb.: gamomcemloba `mecniereba~, 1983.
gamsaxurdia 1992: gamsaxurdia k. dionisos Rimili. Txz. 20 tomad. t. II, Tb.: gamomcemloba
`didostati~, 1992.
gafrindaSvili 1990: gafrindaSvili v. leqsebi, Targmanebi, eseebi, werilebi. Tb.:
gamomcemloba `merani~, 1990.
gogi 1981: gogi v. werilebi. Tb.: gamomcemloba `nakaduli~, 1981.
kirkegori 1991: kirkegori s. esTetikurisa da eTikuris wonasworoba. kreb. `lari~, Tb.: 1991.
kotetiSvili 1986: kotetiSvili v. aziisken. wignSi: `96 esse~. Tb.: gamomcemloba `merani~, 1986.
malarme 1997: malarme s. simbolizmis Sesaxeb. gaz. `arili~, 27 marti, Tb.: 1997.
mani 1995: mani T. rihard vagneri. Tb.: gamomcemloba `lomisi~, 1995.
robaqiZe 1989: robaqiZe gr. `gvelis perangi~; `falestra~. Tb.: gamomcemloba `merani~, 1989.
robaqiZe 1991: robaqiZe gr. saqarTvelos saTaveni. J. `literatura da xelovneba~, 2, Tb.: 1991.
sigua 1991: sigua s. martvili da alamdari. Tb.: gamomcemloba `ganaTleba~, 1991.
tabiZe 1986: tabiZe g. Zvirfasi saflavebi. wignSi: `96 esse~. Tb.: gamomcemloba `merani~, 1986.
uaildi 1982: uaildi o. dorian greis portreti . Tb.: gamomcemloba `merani~, 1982.
Sengelaia 1983: Sengelaia d. sanavardo. rC. Txzulebani. Tb.: gamomcemloba `merani~, 1983.
joisi 1989: joisi j. `eseebi~. Tb.: gamomcemloba `merani~, 1989.
Maya Jaliashvili
The Art of Word in the Context of Modern Georgian Novels
Summary
The aspects of word`s art of modern Georgian novels in the article is shown and is analyzed variation on
this theme.
According to the novels by Grigol Robakidze`s "Snake`s skin", Konstantine Gamsakhurdia`s "Smile of
Dionisious" and Demna Shengelaia`s "Sanavardo" is investigated what ways and methods Georgian writers use
to express their feelings. Georgian modern writers gave a special attention to the word.
The polysemantic and multilayer of the word was accented in their novels. The word was given
independent and substance meanings. The word become not only certain idea, but the expression of colour and
music too.
Georgian modernists made a novel as a pure artistic-aesthetical value. Because of that the way of
expressing was given a great meaning. Its For all the writers, Georgian modernists are fond of some forms of the
words. Sometimes they remember the forgotten words and use them in new context. These writers revival the
mystic, secret, deep assence of word.
Georgian modernists transformed words as a symbols, to express the variation of reality, its
mythological, religious levels.
The vocabulary of modernists is rich with new word-combinations and creation of words, strange
colouring and melodious sounding.
95
Modernists felt not only the music and colour of the word, but the smell as well, and tried to make the
readers feel the same.
In the Georgian modernists novel, the primary attention was paid to pick out the correct word, and to use
it in the right way and on the right place.
Tamar paiWaZe
kaleidoskopuri aRqma Tu realoba?!
arsebobs cargvalis meore naxevari,
romelic albaT ufro mousvenaria.
umberto eko
axla sxva droa... dro, faseulobaTa gadafasebisa, alternativaTa speqtric bevrad
farToa. vgulisxmobT sulieri da moraluri imperativebis kaleidoskopuri Wvretis
xanas, romelic CvenSi TandaTan ufro TvalSisacemi xdeba. arCeviTobis principi Cvens
Tanamedroves araerTi realobisa da faqtis winaSe ayenebs: subkulturaTa simravle,
gemovnebis ierarqizacia, maTSi Seqmnili trendi moduri da aqtualuri tendenciebi,
xelovnebis gasagnebis aSkarad TvalSisacemi procesi, kulturuleTikuri kategoriebis
mozaikuri da dinamiuri gaazreba _ bolo wlebis literaturuli procesebis ZiriTad
niSnebad iqca.
Tanamedrove msoflioSi arsebuli literaturuli mimarTulebani bolo wlebSi
meyseuli reaqciiT gamoCnda qarTul mwerlobaSic, ramac sul ramdenime wlis winaT
eleqtroqselSi mokle CarTvismagvari reaqcia gamoiwvia ara marto qarTvel mkiTxvelSi,
aramed qarTvel SemoqmedTa SinsamyaroSic. am procesma arcTu umtkivneulod Caiara,
magram literaturuli qaosis dawmenda yvelaze piruTvnelma redaqtorebma _ drom da
mkiTxvelma _ maleve moaxerxes da qarTul SemoqmedebiT sivrceSi friad mniSvnelovani
novaciebic gamoaSkaravda da axali saxelebic gamoCnda.
qarTveli mkiTxveli kvlavac tradiciulad momTxovni aRmoCnda. axalma Taobam
axali saxelebic gamokveTa da literaturuli siaxleebisadmi yuradReba Tu
literaturul faseulobebze saubari kvlav cxovrebiseul realobad moiazreba.
TanamedroveTaTvis iseve iqca joisis da kafkas erTgvar alternativad harold blumis,
xulio kortasaris, xaruki murokamis, milorad paviCisa da paulio koelios
SemoqmedebiTi diskursebi, rogorc felinisa da antonionis msoflmxedvelobriv
substituciad almadovarisa da kiSlevskis kinonovaciebi, an Tundac Sanelisa da
valentinis avangardistul gradaciad vivian vestvudisa da iuSi iamamotos feSen
koleqciebi. ase rom, tradiciul qarTul sufras naCvevma qarTvelma qaTmis filesa da
ananasis kompoziciac daagemovna da suSi da Jasminis Caic siamovnebiT miirTva.
swored am fonze CvenSic gamoikveTa ramdenime axali saxeli. kulturologiis
sxvadasxva sferoSi mimdinare procesebSi TaobaTa amgvari cvlis warmatebul magaliTebs
dRevandel qarTul realobaSic vxvdebiT, ris warmosaxvis mcdelobasac amjerad
ramdenime prozauli teqstis zogad magaliTze ganvaxorcielebT, ikveTeba ra
Tanamedrove gmiris _ personis raoba da adgili dRevandel kaleidoskopur mxatvrul
samyaroSi, amiT avtoriseul msoflmxedvelobriv poziciasac moesinjeba niadagi.
sad aris adamiani? ra adgili aqvs mas Cvens realobaSi? ra aris adamianTa
urTierTobis safuZveli da sazomi? sad aris adamianis miwisa da cis samani, anu rodis
maRldeba misi suli missave msgavs individebze da xdeba ki es saerTod dRevandel mZime da
naturalistur garemoSi?!
***
am kiTxvis pasuxi erTi SexedviT iqneb verc vipovoT im mxatvrul teqstSi, romelsac
avtori XXI saukunis romans yovelgvari mikibvmokibvis gareSe uwodebs da Tan
antiromanadac asaxelebs. Cvenc ase movuxmoT: zaza burWulaZis antiromani mineraluri
96
jazi, SemoqmedebiTi klimaqsis nayofi, mkiTxvelis Tavsatexad, mkiTxvelisaTvis
safiqrelad, mkiTxvelTan erTad samoqmedod, mkiTxvelisken mimarTuli didi kiTxvis
niSnis amosacnobad Seqmnili wigni. rogorc Cans, SemoqmedebiT krizisi Tu klimaqsi
avtoris fantazias gamofitavs da radgan siuJetis gagrZelebas veRar axerxebs,
mkiTxvelis gatyuebas da drois mogebas cdilobs sxvadasxva saubriT. mkiTxvelic
elodeba fabulis dabrunebas, swored ase, metateqstebiT, interteqstualuri
interpretaciebiT, ironiulalegoriuli varirebiT avtori eTamaSeba molodiniT
aRsavse mkiTxvels da isic bolo gverdamde erTgulad elodeba.... am teqstis imTaviTve
antiromanad gamocxadeba avtors araerTi SemoqmedebiTi movaleobisagan aTavisuflebs.
gaxsnili xelebiTa da gaxsnili gonebiT TamaSi ki bunebrivia bevrad ufro advilicaa,
azartulic da saxalisoc swored amgvari ganwyobilebiT, rom yvelaferi Zalian ubralod
da advilad da amasTanave garkveuli kanonzomieri gadajaWvulobiT ganxorcielda,
iwyebs avtori siuJetis gaxsnas. Tumca es fsevdoSTabeWdileba an iluziaa, mkiTxvelic
mxolod unda miyves (da ar Seyves) nawarmoebSi datrialebul vnebebs da emocia sakuTari
fantaziisaTvis Semoinaxos, radgan mTavari saTqmelic, fiqric, iluziac, moqmedebac da
fantaziac misi Sesaqmnelia. antiromani ki Tavisas mierekeba. erTi personaJi, meore,
mesame, maTi urTierTmiaxleba Tu urTierTgamosvla es _ esaa samyaroseuli mTlianobis
analogiur gancdasac ki dabadebs da uceb... avtori zurgs aqcevs narCev personaJs: jer
gamomZiebel, peto Samugias, mere pepo oCigavas, naTelmxilvels, tambovel daTvs da isev
da isev mkiTxvels mimarTavs; moqmedi subieqtis arsis, daniSnulebisa da definiciis
gansazRvra mkiTxvelis saqme yofila, mimarTvisa da gansjis obieqtic, cxadia, mkiTxvelia.
amdenad, subieqtisa da obieqtis erTarsoba, mkiTxvelis cnebaSi gaerTianebaa am romanis
erTaderTi da ucvleli mizani. avtorisagan Sua romanSi mitovebuli personaJebi mxolod
komponentebia avtorisaTvis miznis misaRwevad, mTavari gmiri ki, romelzec amdens edava
avtori Tavis mkiTxvels da ramdenime kandidatic daasaxela, arc erTi ar aRmoCnda.
mTavari gmiri dausaxelebeli, magram realurad arsebulia, is Tavad avtoria, zaza
burWulaZe, mkiTxvelisaTvis de faqtod nawarmoebis gasrulebisas gacnobierebuli,
romelsac mkiTxveli arasodes aviwydeba, sul mas esaubreba, sul mas eTamaSeba, azrsac
ekiTxeba da sakuTari Canafiqris dasrulebis pativsac mas andobs.
amdenad, avtori yvelaze Tavisufalia Tavisufal adamianTa Soris. misTvis Sorsaa
literaturuli narcisizmi da oqropiroba, misi da misi mkiTxvelis fantazia sivrceebsac
gaWris da amavdroulad erT patara nabijsac gadadgams yvelaze idumal da Savbnel
realobasac kompiuteris Rilakze TiTis erTi daWeriT gamoaaSkaravebs _ `satanis veb
gverdi~ _ ase advilad da ubralod.
amdeni msjeloba da mieTmoeTi isev erT kiTxvamde midis _ sad aris adamianis adgili
am mineralur samyaroSi? ra azrs udebs sakuTar qmedebebs adamiani absolutze da
metafizikur principebze dayrdnobis gareSe, is, vinc uaryofs universalur da
kategoriul imperativebs? iqneb sworea urwmunoTa stereotipuli pasuxi: sxva CvenSia?
da es sxvaoba maTi Sexedulebebis aqsiomad miRebis pretenziasac Seicavs? dRes sabazro
ekonomikis junglebSi sxvas arafers aqvs isrerigad didi gasavali, viT bilwsityvaobas,
metadre mxatvrul literaturaSi, metic, erTaderTi, rac ki acocxlebs dRemde am
gadasaSenebel dargs mxolod bilwsityvaobaa da pornoepizodebis detaluri aRwera, rom
ara ubodiSo da uSveri sityvebiT Jangloroba, gind daijereT, gind ara literatura,
rogorc dargi male amowuravs TavisTavs, iseve rogorc sqolaqtika (burWulaZe 2003: 85)
msgavs gancxadebebs uapelaciobisa da TavzexelaRebulobasTan erTad, mwvave
groteskulironiuli fonic gaaCnia. mudmiv faseulobaTa rRvevis mcdeloba
sazogadoebaSi yovelTvis, mtkivneulad da uaryofiTadac aRiqmeba (ZiriTadad
damsaxurebulad). Tumca am Seuvali da ambiciuri Segonebebis Semdeg im namdvil
WeSmaritebasac veziarebiT, roca pirovnebis Tavisuflebis idea rwmenisa da zneobriv
arCevanTan aris asocirebuli, radgan es uflTan misasvleli gzaa mZime da narekliani
Torem eSmakTan misvlas ra unda... (burWulaZe 2003: 185).
***
...Turme ispahanis bulbulebi imqveynadac dafrinaven da aq datovebuli adamiani
iqac SeiZleba Segxvdes, Tuki misi monatreba da siyvaruli miwidan caSi gamogyolia. _
amgvari gancdiT toveben mkiTxvels ispahanis bulbulebis gmirebi da avtori nestan
kvinikaZe. SeuZlebelia am gmirTa istoriis erTi amosunTqvis gareSe gacnoba da am
mSvenier literaturul qmnilebaze ardafiqreba, romelic TiTqmis erTi kalmis mosmiT
dawerili patara ambavia mTel saqarTveloze, Cveni qalaqis bolo aTwleulis istoriaze,
TaobaTa yofasa da bedze. es ambebi da istoriebi ki furclidan furcelze saocari
97
eqspresiulobiT gadadis da sabolood isic cxaddeba, rom es yovelive ambebi ki ara.
ambavia erTi Taobis erTi xalxis, erTi istoria, irealuri impulsebiT gajerebuli.
hipirteqstuli Txrobis maneriT, literaturuli aluziebiT, kaleidoskopuri
STabeWdilebiT (formiTac) ixsneba gmirTa Sinasamyaro da sxvadasxva adamianebis yofa.
tata, nataSa, astamuri, nika... mkiTxvelisaTvis Tavdapirvelad TiTqos favoriti gmiric
gamosarkvevia, sizmareuli CvenebebiviT, Dreamis (sizmrebis fabrikis) msgavsad
enacvlebian isini erTmaneTs, kinokadrebiviT Caivlis maTi yoveldRiuroba, yovel
maTgans Tavisi jvari aqvs, sixaruli Tu fiqri, magram wre ikvreba da Cndeba, rom es
adamianebi erTmaneTisTvis yvelaze axloblebi yofilan, maTi sulebi erTmaneTze
gadajaWvulni. am gmirebs erTi warsuli akavSirebT TavianTi qalaqi da erTi mTavari
emocia siyvaruli, mudmivad erTmaneTs daeZeben da TiTqos erTmaneTSi gadadian,
yoveli maTgani calke gmiricaa da erTi gmiric, radgan isini arian adamianebi, romelTac
erTmaneTi uyvarT.
personaJis Sinagani gaoreba garesamyaros gaorebul aRqmaSic _ vlindeba ori
qalaqis yofa (Tbilisi da amsterdami), ori siyvarulis istoria (astamuri da nataSa, nika
da tata) _ Tumca es gaoreba gmirTa pirovnul bediswerasTanacaa wilnayari: astamuri,
rogorc irkveva, sinamdvileSi favrizia Tavisive tyupiscali, TviT astamuri ki
bavSvobaSive gamxdara Zmis msxverpli favrizma xeli mkra, SemTxveviT, ar undoda ... me
gadmovvardi da... mxrebis aCeCviT ambobs igi. cocxali romeli Zma darCa, veravin mixvda:
me ar vici romeli var favrizi romelic mokvda, Tu astamuri romelic gadarCa,
Semdeg ori qali tata _ bavSvobis siyvaruli _ da nataSa, romelic misi erTaderTi
megobari da Tanamoazrea didi martoobis xanaSi; swored aq, amsterdamSi, cdilobs
gadaemalos Tavis ganvlil cxovrebas astamuri, romelic erTi xelis mosmiT datovebs
TbilisSi axloblebs, megobrebs, zurgs aqcevs mogonebebs ... Turme siyvarulsac da
nataSasTan erTad gaeqceva yovelives. arc Tavs moviklav da arc vinmes movakvlevinebo,
_ es iyo erTaderTi ganmarteba wasvlis win. amsterdamSi TiTqos yvelaferi ise moewyo,
rogorc undoda: myudro bina, saintereso saqme, axali nacnobebi, nostalgiiT,
gajerebuli melodramatuli Sexvedrebi qarTvel emigrantebTan. am yovelives
simboluri rekvizitia qoTan boll-i da mezoblis binis fanjaraSi CarTuli
televizori _ drois gayvanisa da garTobis eqskluziuri gamogoneba, mokled, mSvidi
cxovreba. aq Soreuli eqos ukanaskneli ganmeorebisaviT Tu moaRwevda Tbilisuri ambebi;
oTos orive werili Tbilisidan TiTo wlis dagvianebiT miiRo astamurma, TiTqos gakvriT,
ramdenime frazaSia naTqvami, rom TbilisSi isev daZabulobaa, CveniT ver vwyvetT,
rasac gadagvawyvetineben egre iqneba, xalxi mokle droSi daberda da yvela
daTrgunulia, sxva qalaqi gaiCiTa, saqarTveloSi omia, adamianebi iRupebian, maT
Sorisaa fotografi gogonas Teklas _ sikvdilis orsityviani istoriac; magram
astamurisaTvis es Soreuli ambebia, igi Tavis profesiul saqmianobas bolomde miscemia.
ornitologia saintereso saqmea da bevr drosac moiTxovs. cxenismagvari hiparonebis da
xuTmetriani siraqlemebis Seswavla iSviaTi saqmea da astamuric oTos werilis wakiTxvis
Semdeg Savi yanCebis gadafrenis sanaxavad ungreTSi midis. Tumca gaucxoebis mZime
SegrZneba drodadro mainc axsenebs Tavs astamurs, gonebis fskerze daleqili emociebi
xandaxan mainc amotivtivdebian, zogjer sruliad SemTxveviTac: Tundac maSin, rodesac
tatas avadmyofobis ambavs Seityoben astamuri da nataSa (rogorc Cans, orivesaTvis
Zvirfasi adamianis), romlis arsebobasac aqamde ar umJRavnebdnen erTmaneTs.
tatasTan Sexvedris Semdeg TiTqos yvelaferi Tavis adgilas dgeba, gmirebis yofa
TiTqos realobas ubrundeba: megobroba, siyvaruli, sasowarkveTa, Ralati, ltolva da
ganSoreba... da yvelaferi uceb sruldeba. im dReebis erTaderT faqtad mxolod
peterburgSi gadaRebuli da miviwyebuli ucnauri fotosuraTi rCeba ucxo gamvlelTa
Tvalsaseirod. am droidan astamuris SinasamyaroSi TiTqos kidev erTxel iwyeba
faseulobaTa gadalageba, tatas frazebi zogjer Tbilisur realobasac agrZnobinebs
da amiT mis gamoRviZebasac cdilobs. bulbulebi marto kavkasiaSi galoben? _
ekiTxeba tata astamurs. nataSasTvisac cxadi xdeba, rom astamurTan cxovreba
iluzoruli realobaa, qimeraa, miraJia da sinamdvilec aqve iwyeba, fotogmirebi
erTmaneTs Sordebian. astamurisa da tatasaTvis mravalwlian siSores grZnobebi ar
gaunavlebia, nataSam ki iqneb SemdgomSi ufro gaacnobieros im saocari mizidulobis
mizezi, romelic mas amsterdamSi SemTxveviT gacnobili nikasadmi gaaCnda, romelic
Tavdapirvelad romanSi astamuris antipodis imijiT warmodgeba. mxatvari, romelic
Citebis xmaze ustvens da Tavisi Tanagmirebis msgavsad (iqneb ufro metadac)
gaucxoebulia sakuTar samyaroSi; aqac gaqceva amsterdamidan TbilisSi da Tbilisidan
niu-iorkSi. nikuSa sayvarel adamianebs meyseulad ekargeba: jer nataSas da Semdeg tatas,
orive SemTxvevaSi maSin, roca orivesTvis axlobeli xdeba friad saintereso da ucnauri
98
persona. nikuSasac da astamursac erTi mxriv erTi da igive axlobeli Tu sayvareli
adamiani hyavT nataSa da tata, romlebic erTnairi enTuziazmiTa da moTminebiT
eguebian Zvirfasi adamianis ucnaur Taviseburebebs... gansakuTrebuli simZafriT es
emociebi tatas pirovnebaze aisaxeba. misi tkivilamde misuli siyvaruli Tu siyvarulis
arCevani TiTqos cxovrebiseuli bedisweris winapirobaa; yvelaze didi msxverpli tatam
gaiRo. gmirebi mZimed, nelnela, magram mainc realobas ubrundebian da yovelive tatas
zogjer Zalauneburi Zalisxmevis Sedegia. am procesSi xan uSualod, xan ki arapirdapir
sxva gmirebic monawileoben: oTo, aCiko, Jan stovei, gia, tatas mSoblebi da mkiTxvelic
am procesebis uSualo mowme _ acnobierebs, rom es oTxi personaJi amavdroulad
erTmaneTSi mTliandeba, TiTqos erT adamianSi moiazreba, iseve rogorc erTimeoris
Tavisi sxva _ es adamiani Taobis saxea, romelic Tavisi Taobis istorias, tkivils,
sixaruls da Tvisebebs daatarebs. amitomac droTa nawyvetebSi avtoris montaJuri
Txroba pirvelidan mesame pirSi gadadis simboluri miniSnebebiT, literaturuli
aluziebiTa da interteqstualuri diskursebiT gajerebuli.
...da sad aris saSveli? saiT midian gmirebi? nuTu sakuTar TavTan da
garSemomyofTagan gaucxoebulni, isini sxvadasxva fizikur da sulier ganzomilebebSi
ikargebian?! magram adamianebi erTi Zveli SegonebasaviT mTebisebr Seuxvedrelni ar
rCebian; Tuki yoveli qaosi wesrigisa da sistematurobis potencias Seicavs, yvela
tkivili momavali simSvidis nirvanaa (da piriqiTac), an yvela Sexvedra ganSorebis
winapiroba, ganSorebani ki gonebasa da Sinasamyaros qvecnobierSi kvlav SexvedrisTvis
amzadeben. iluziebi horizonts iqiT ikargebian da Sinadabrunebuli astamuric TiTqos
gulgrilad ismens oTos sityvebs: Cven aq viyaviT, astamur da magra fexebze gvekida Seni
bulbulebis gadafrena. _ yvelani viyaviT poetebi, Zmao, magram gayinul tramvaiSi raRac
veRar vigrZeniT amis aucilebloba. ZaRlebi, Cvenive ZaRlebi gavyareT gareT, ici rato?
veRar vaWmevdiT. Sen ras ambob, Savi yanCebis gadafrena rom ar genaxa... maSin ki ara, axla
unda gaiqce?... Tumca Segonebani WeSmaritebasTan moaxloebis mxolod dasawyisia,
dasasruli ki wnoris gzaze frinvelebis gadafrena, naiz bebos saocari gandobili ambavi,
da soflis jadosnuri Ramea. gmirebi realobas ubrundebian, tatac Seicnobs namdvil
astamurs da nataSac. saganTa dublikacia dasasruls uaxlovdeba da CvenebaTa miRma
iqneb saSvelic cnobierdeba. ... Tumca sikvdilsicocxlis cargvalis mudmivi trialis
darad, vin icis, ra elis gmiris dadgenil Tu mopovebul WeSmaritebas?!
***
kaleidoskopuri realoba sruliad gansxvavebul WrilSi ikveTeba santaesperansas
kunZulze datrialebul istoriebSi. amTaviTve SeiZleba iTqvas, rom aka morCilaZis
santa esperansa Cvens literaturaSi mimdinare postmodernistuli tendenciebis
saspensad unda aRviqvaT. zanduki xetialisa, rogorc avtori acxadebs, warmoadgens
Sav zRvis patara kunZulis cxovrebis ambavs, romelic man iq yofnis ramdenime Tvis
ganmavlobaSi Seityo, Semdeg ki santaesperansuli emociebi da STabeWdilebebi dRiurebis
msgavsad patara rveulebSi gaateqsta, amis Semdeg ki sruliad originaluri da
saintereso formiT gaaromana.
pirveli emocia da xazgasmac swored albaT am romanis formidan unda daviwyoT.
vizualuri da mxatvruli formiTac mogzauris dRiuri, romelic santeqsperansuli
qaRaldis TamaSis, intis, principzea Seqmnili, Tavidanve mkiTxvelisaTvis garkveul
intrigas da interess Seicavs. oTx ferSi Semdgari istoriebi sul ufro mZafrad
iyolieben mkiTxvels da TamaSic wesebic furclidan furcelSi cnobierdeba. meores,
rac aseve gansakuTrebuli emociasa da datvirTvis matarebelia, warmoadgens romanis
safirmo niSnebi simRera da TamaSi, santa esperansas kunZulis sakuTreba, romelTa
istoriebic aqaur Zvel Tqmulebebsa da foliantebSi Semonaxula. da mesamec
kunZulelebi personaJebi, romelTa yofnisa da wverTvanis aRwera mwerlisagan
gansakuTrebuli SemoqmedebiTi unarisa da Zalisxmevis flobaze metyvelebs.
albaT, yvelaze stereotipuli gancxadeba isaa, rom santa esperansas cxovreba da
istoria aris erTi makrosamyaros modeli Tu ara, erTi patara qveynis mikromodeli mainc,
magram faqtia da cxadia, rom iqaur ambebs saqarTvelos ambebs Tu ar vuwodebT, qarTul
ambebad mainc aucileblad unda movuxmoT. patara kunZulebze rvaas welze metia erTad
cxovroben iovanelebi, jinovlebi da sungalelebi, kunZulTa centrSi santasitiSi
ioanelTa monasteri, kaTolikeTa kaTedrali da mahmedis meCeTi TavTavis mrevls
mwyemsavs. aq turistebisa da mogzaurebisaTvis mimzidveli adgilebi: saTamaSo, saxlebi,
duqnebi, kafeebi, plaJebi, sastumroebi da bunebaa, aqaurebic wynari, mSvidi da xalisiani
xalxia...
99
Tumca, sul axlaxans kunZulze didi vnebaTaRelvani datrialebula, omebic atexila
da dawmendildalagebuli yoveldRiurobac sadRac gamqrala, yovelive ki ara mxolod
Zalauflebisa da borotebis, aramed Turme siyvarulis saxeliTac momxdara.
magram fsevdosaqmea erTxel moyolili (umetes kargad moyolili) ambis adaptireba,
vinc ar icnobs santaesperansas teqsts, mxolod am striqonebiT, bunebrivia, ver
gavucxadebT mis Rirsebebs.
mTavari saTqmeli isaa, rom dasawyisSive mkiTxvelTan TamaSis uflebaaRebuli
avtori mis winaSe gansakuTrebuli ostatobiT gadaSlis romanis ramdenime personaJis
Tavgadasavals, salomeasa da sandro dela kostas, daTasa da kesanes siyvarulis ambavs,
agaTia dedoflisa da mis winaparTa, kaia visramianisa da mis mogvareTa, xetias, martiasa
da sxva sungalelTa, arCis, lukas, lamur mosiarules, maTalos, farnas, nikas
santaesperansuli istoriebi bolo wlebis qarTuli realobis rikoSetul suraTebs
warmoadgens. romanis mTlianobaSi gaazreba gmirebis iluziuri da mSvidi garemodan
realur garemoSi dabrunebasTan aris kavSirSi.
ufrosi visramianebisa da xetais provocirebulma areulobam kunZulis cxovreba
erTbaSad saSinel qaosSi gaxvia: amas ara mxolod adamianTa fizikuri msxverpli, aramed
sulier RirebulebaTa da tradiciaTa msxvreva, adamianTa gaucxoeba mohyveba. gmirebi ara
mxolod mkiTxvelisagan, aramed upirvelesad sakuTar TavTan xdebian Secnobilni. bu
visramiani saqarTveloSi mifrinavs, daTac tovebs kunZuls, sandro de la kosta
TviTmkvlelobiT amTavrebs sicocxles, arCis tyvedyofna sungalelTaTvis
sabediswerod dasruldeba, xolo salome, vis cxovrebasa da bediswerazec yvelaze mZimed
aisaxa yovelive, am sityvebs eubneba Tbilisidan Camosul daqiravebul meomrebs: me
zRaprebs maswavlidnen. me meubnebodnen, rom zRvis iqiT iyo Cemi namdvili samSoblo,
sadac yvelaferi yvaoda, sadac mefe iyo. sinamdvileSi Tqven yofilxarT... me qarTli
sxvanairi megona, sxvanairad miyvebodnen Tu iq yvela Tqvennairia, maSin ar vici...
gasruldeba erTmaneTSi gadajaWvuli Tu gadasuli es saocari istoriebi adamianTa
cxovrebisa da mkiTxveli erTi ganwyobilebiT rCeba: iqneb marTla aris saqarTvelos
amgvari mcire modeli an iqneb kidev darCa saTqmeli imaze, Tu ra daemarTaT gmirebs, Tu,
rogorc avtori ambobs, ambebis gaazreba, damateba Tu dasruleba mkiTxvelsac SeuZlia?!
***
faqtia, gmiris eTika Tu moraluri imperativi postmodernistul garemoSi isev da
isev maradiul Rirebulebebs efuZneba. RmerTi, adamiani, siyvaruli kvlav homo
sapiensis gadarCenis sawyisad rCeba. sicocxle mainc unda gvwamdes da sicocxlis
dapireba mainc SegveZlos axalgazrebisTvis, romlebic xSirad tyuvdebian, ama Tu im
kulturiT, Tavisuflebis saxeliT yovelgvari gamocdilebisaken rom epatiJeba maT da
bolos es eqsperimentebi xSirad marcxiT Tavdeba. Cveni epoqa savsea borotebis yvelaze
Semzaravi gamovlinebebiT, romlis mixedviT movlenebi TiTqmis TavisTavad cxaddeba, rac
ara mxolod borotebis gamovlinebas niRbavs, aramed im SegrZnebebsac anavlebs, rom
zneobrivi cxovreba brZola, Serkineba da SemarTebaa da simSvide mxolod gadalaxuli
tanjvis fasad miiRweva. _ am sityvebs XX saukunis bolos (1996 wels) wers kardinali
karlo maria martineli.
daskvnebis gamotana iqneb arc Rirdes. ara erTi avtoriseuli azrisaTvis komentari
isedac zedmeti iyo, gmirebi brundebian da ambebi maT sulier metamorfozebsa da
kaTarzisebze namdvili mwerlisagan moyolili, boTlSi Cadebuli da Semdeg zRvaSi
gadagdebuli saTqmeliviTaa, romelic sxva saTqmelTa Soris did, Sav da aRelvebul
zRvaSi momavalma mkiTxvelma aucileblad unda ipovos. ipovis kidec!...
damowmebani:
burWulaZe 2002: burWulaZe z. mineraluri jazi. Tb.: gamomcemloba `logos-presi~, 2003.
kvinikaZe 2003: kvinikaZe n. ispahanis bulbulebi. Tb.: gamomcemloba `arete~, 2003.
morCilaZe 2004: morCilaZe a. santa esperansa. Tb.: bakur sulakauris gamomcemloba, 2004.
saubrebi 2002: saubrebi. Jurn. `liberali~, 1955-1996 (romi), Tb.: 2002.
Tamar Paichadze
Kaleidoscopical Perception or Reality?
Summary
100
Existed modern direction in the world literature has recently appeared in Georgian literature as well. This
process didnt pass without leaving damages, but the mass was cleared away by the best editors: the time and the
readers; and great and important innovations appeared as well as new faces
And where is the human being? What place does it take in our reality? The fact is that ethic of hero, or
his moral imperatives are based on the eternal values of the former modern environment. God, human being and
love still remain the foundation stone to save the Homo sapience. The heros come back again and stories about
their metamorphose and catharsis since it has been written, looks like a full bottle thrown away in the stormy and
huge sea where the reader will find it by all means.
101
miTosi. rituali. simbolo
rusudan ColoyaSvili
vaxtang kotetiSvili da zRapruli eposi
vaxtang kotetiSvilis folkloristul memkvidreobas, romelic Tavis droze
mravali siaxlis Semcveli iyo da did perspeqtivebs usaxavda mecnierebas, dReisaTvisac
ar daukargavs Tavisi fasi da mniSvneloba.
Cvens interess Seadgens v. kotetiSvilis mier zRaparTan, mis calkeul saxe-
simboloebTan dakavSirebiT gamoTqmuli mosazrebebis mimoxilva. qarTul zRaprebs
mecnieri umaRles Sefasebas aZlevda: `qarTuli folkloris qveyanaSi bevri iseTi Sedevri
gveguleba, romelic daamSvenebda udidesi ostatebis Semoqmedebas~, _ werda is da
umniSvnelovanes Zeglebad miaCnda: `miwa Tavisas moiTxovs~, romelSic `gilgameSis~
anarekls xedavda; aseve _ `asfurcela~, `eTeri~ da mravali sxva~ (kotetiSvili 2006a: 235),
romelTac Targmnida kidec. rogorc v. kotetiSvilis biografi nana kotetiSvili
aRniSnavs, mecnieris pirad arqivSi daculia mis mier Sesrulebuli qarTuli zRaprebis
ormocamde nimuSis rusuli Targmani. esenia rogorc jadosnuri, aseve cxovelTa da
novelisturi zRaprebi (kotetiSvili 2006b: 37). samwuxarod, ar SemorCenila gamosacemad
momzadebuli zRaprebis qarTuli krebuli Tavisi gamokvlevebiT arc misi naSromi
`qarTuli ornamentis mimarTeba xalxur zRaparTan~, romlis Taobazec `eqskursebSi~
werda: `amJamad vmuSaob Temaze: qarTuli ornamenti qarTul zRaparTan dakavSirebiT da
amTaviTve SeiZleba iTqvas, rom bevri ram irkveva friad SesaniSnavi da moulodnelic~
(kotetiSvili 1961: 368).
amdenad, specialurad zRaparTan dakavSirebiT Seqmnili v. kotetiSvilis arc erTi
naSromi ar arsebobs. miuxedavad amisa, mecnieris mier Sedgenil `folkloris kursis
programaSi~, mis werilebSi: `qarTuli poeturi folkloris sakiTxebi~, `pirvelyofili
warmodgenebi~, `eposisa da lirikis warmoSoba~, `sagazafxulo dReobebi saqarTveloSi~,
`legendis warmoSoba~, `xalxuri `ambavi tarielisas~ Teatraluri Sesruleba
sagazafxulo ceremonialTan dakavSirebiT~, `il. WavWavaZe da xalxuri Semoqmedeba~, `ak.
wereTlis Semoqmedeba da folklori~ da misi `xalxuri poeziis~ `eqskursebSi~
(kotetiSvili 2006a) kargad Cans mkvlevris damokidebuleba am uZvelesi Janris mimarT.
Tumca, rasakvirvelia, dakargulia is siRrme da diapazoni, riTac iqneboda gajerebuli
specialurad zRapruli eposisadmi miZRvnili gamokvlevebi.
v. kotetiSvils folkloruli kursis programaSi zRaparTan dakavSirebiT Semdegi
sakiTxebi hqonda Setanili: `maTi danawileba; maTi kavSiri sagmiro simRerebTan;
cxovelTa eposi; zneobrivi zRaprebi; zRapruli saocrebani: cxra da Tormet Taviani
devebi, nacarqeqia, gvel-vaJi, asfurcela, natvris beWedi, raSebi; saswaulmoqmedi
maTraxi, bewvis xidi, kudianebi, Winkebi, rokapebi, majlajunebi, saswaulmoqmedi perangi,
mze-qala da mze-varda, mzeTunaxavi~ (kotetiSvili 2006a: 52).
mas Semdeg rac v. i. propisa da a. i. nikiforovis Sromebis safuZvelze dadginda, rom
zRapari saerTaSoriso movlenaa msgavsi fabuliTa da morfologiuri xaziT, v.
kotetiSvils enaneboda erovnul zRaparTa mravalferovnebis ignorireba da miuTiTebda,
rom `es erTgvaroba zerele aris da sqematuri. sakmarisia erTi romelime fabulis
variantTa SedarebiTi ganxilva, rom TvalsaCino gaxdes is kerZo da individualuri, rac
zogjer ise mniSvnelovani aris xolme pirveli SexedviT `auxsnel~ movlenaTa azris
dasadgenad~ (kotetiSvili 2006a: 65). Tumca drom gviCvena, rom v. propiseul struqturul
Ziebebs safrTxe ar Seuqmnia zRapris Semdgomi yovelmxrivi SeswavlisaTvis.
zRaparTa tipologiis sakiTxebze msjelobisas ki aRniSnavda, rom xSirad zRapari
aklimatizacias ganicdis, roca egueba axal pirobebs, Tumca Tvlida, rom sruliad
damoukidebladac iqmneba msgavsi tipis zRaprebi ((kotetiSvili 2006a: 180).
mecnieri miTosuri da sawesCveulebo poeziis calkeuli motivebisa Tu saxe-
simboloTa komentirebisas iSveliebda saTanado masalas jadosnuri zRaprebidan, ris
safuZvelzec met damajereblobas iZenda mis mier gamoTqmuli mosazrebebi. jadosnuri
zRapris gaTvaliswinebiT ganxilul sakiTxTa raodenoba, zRaprebidan damowmebul
citataTa siuxve naTlad metyvelebs, raoden Rrmad flobda da rogor afasebda is
zRaprul eposs, rac am Janrze seriozuli muSaobis Sedegi iyo. xalxur sawesCveulebo
leqsTan dakavSirebiT miRebuli Sefasebebi ki SeiZleba piriqiTac iqnes gamoyenebuli, e. i.
102
poeziis calkeul pasaJebze gamoTqmuli mosazrebebi zRapris Sesaswavladac gamodgeba.
amdenad, zRapris, kerZod, jadosnuri zRapris Sesaswavlad aucilebelia v. kotetiSvilis
folkloristuli Sromebis gaTvaliswineba.
mecnieris mier gaSuqebul masalaTa safuZvelze dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom
sawesCveulebo poeziisa da jadosnuri zRapris saxe-simboloebs genetikuri Zirebi
saerTo aqvT. yovelive es Semdgomma kvlevamac daadastura. e. i. naTeli gaxda, rom
rogorc sawesCveulebo poeziis, aseve jadosnuri zRapris dafarul sakiTxTa
gaSifvrisaTvis aucilebelia orives monacemTa gaTvaliswineba. e. i. maTi genetikuri
Zirebi urTierTmimarTebaSi unda Seiswavlebodes. Sesabamisad, v. kotetiSvilis mier
sawesCveulebo poeziis uZvelesi fesvebis Ziebisas Catarebuli muSaobis Sedegebi
jadosnuri zRapris calkeuli motivebis SeswavlisaTvisac misaRebia. Cven aq SevecdebiT,
warmovaCinoT jadosnuri zRapris is sakiTxebi, romelTac sruliad marTebulad aSuqebs
is `xalxuri poeziis~ `eqskursebSi~. esenia: xaris miTosuri saxe, mTvarisa da mzis
RvTaebebi; wyalSi gasvlis simboluri mniSvneloba; Tavi, rogorc sakulto movlena; nekis
beWdis funqcia; qcevadobis (metamorfozis) motivi; cxenis kulti rogorc CvenSi, aseve
msoflio miTologiaSi. agreTve ganxilulia: sicocxlis sulis CitTan Setoleba;
WianWvelis funqcia; tyeSi gadagdebuli bavSvis gamzrdeli cxoveli xalxur leqsTan _
`batoniSvil giorgisa irmis ZuZu uwovia~ _ mimarTebaSi; brolis koSki; orbunebovani
gmiris _ qala-biWas saxe da RvTaebisadmi mimarTviT nawarmoebis dawyeba.
xis kultTan dakavSirebiT saubrisas v. kotetiSvili ixilavs didZal masalas da
aRniSnavs, rom mravali xalxi ganviTarebis gansazRvrul safexurze xes winaprad Tvlida
da miuTiTebs, rom araerTi zRapari adasturebs adamianTa xisagan warmoSobas. mecniers
zRaparSi aqvs dafiqsirebuli, rom xes Tayvans scemdnen jer rogorc RvTaebas, Semdeg ki,
rogorc RvTaebaTa simbolos. muxa bevrjer aris damowmebuli zRaprebSi wyalTan,
nayofierebis ZalasTan kavSirSi.
`iam ra uTxra vardsa, vardma ra uTxra iasa~ (razikaSvili 1951: 51) _ am zRapris
mixedviT v. kotetiSvili askvnis, rom aq araviTar mcenareebze ar aris saubari da iac da
vardic qvesknelTan arian dakavSirebulni. uSvebs, rom `SeiZleba aq pirdapir qvesknelTa
RvTaebebis saxelebi ismodeso~. v. kotetiSvili ias qvesknelT dedoflis saxelTan da
vards _ qvesknelT mefis saxelTan akavSirebs. mecnieris am mosazrebas dRes iziarebs
sawesCveulebo poeziis mkvlevari m. giorgaZe da aRniSnavs, rom `bunebis nayofierebis
Zalebi Tavisi arsiT kataxTonuri bunebisani arian _ qvesknelTan dakavSirebulni.
mokvdavi da mkvdreTiT aRmdgomi RvTaebis epifaniis niSnebi ki gazafxulze swored
pirveli yvavilebis aRmocenebaa~ (giorgaZe 1993: 88). ias qalRvTaebad Tvlis rusudan
canavac, romelic am sakiTxTan dakavSirebiT ixilavs megrul sawesCveulebo leqss `o, io,
qomorTio?~ (`o, io, moxvedi?~) (canava 2002: 93), romelSic gamoxatulia ios molodini da
misi mosvliT gamowveuli sixaruli. r. canava `ios~ afiqsirebs qarTul Sromis
simRerebSic refrenis saxiT da miuTiTebs, rom `io~ berZnulad niSnavs ias da is heras
yvavilia. agreTve, ixsenebs, rom qarTul miTosSi ia didi dedis nanas yvavilad iTvleboda.
v. kotetiSvili nayofierebis RvTaebasTan akavSirebs, agreTve, fetvs da, marTlac,
Semdgomma kvlevam uCvena, rom Cvens zRaprebSi marcvleuls nayofierebis momniWebeli
Zala miewereboda (ColoyaSvili 2004: 135), magaliTad, zRaparSi `melias eSmakoba~
(razikaSvili 1951: 54-55) fetvi gamorCeul funqcias asrulebs:
fetvi gavyide mamlada,
mamali erkemalada,
erkemalai xarada,
xarai lamaz qalada.
rusul folklorSic fetvTan dakavSirebuli simRerebi saweso xasiaTisaa _
saqorwilo. `qarTuli poeturi folkloris leqciebis kursSi~ v. kotetiSvili
pirvelyofil warmodgenebze msjelobisas, agreTve, iSveliebs calkeul motivebs
jadosnuri zRaprebidan, magaliTad, sulis gancalkevebis unars, sizmars, metamorfozas.
rogorc qarTuli, aseve sxva xalxTa zRaprebidan moiZiebs magaliTebs, romlebSic
cocxali arsebis sxeulidan gamosuli suli ganicdis metamorfozas: `...Tu Svels
daiWeren, imaSi kurdReli ziso, kurdRelSi yuTia da yuTSi sami Citia. erTi _ suli, erTi
_ jani da erTic gonio. rodesac isini daixocebian, maSin me movkvdebio~ (razikaSvili
1909: 126). sulTan dakavSirebiT msjelobisas mkvlevari iziarebs vundtis mosazrebas,
romlis mixedviTac ara marto Tmisa da frCxilebis saxiT warmoedginaT sulis gamozrda
da gamosvla sxeulidan, aramed yovelive imiT, rac sxeuls tovebs da amdenad, Sardi,
eqskrementebi, nerwyvi yvela xalxis crurwmeniT did rols asrulebdnen, rogorc
103
jadosnuri saSualebani (kotetiSvili 2006a: 78). amis sabuTebi qarTul zRaprebSi
mravladaa.
sagulisxmoa cxovrebis anu sicocxlis CitTan Setoleba. mkvlevari suls zogjer
zRaprebSi mZivTan, krialosanTan akavSirebs (kotetiSvili 2006a: 81). aqve mecnieri
amaxvilebs yuradRebas crumorwmuneobaSi mifurTxebis, dasunTqvis, Sebervis magiur
mniSvnelobaze da magaliTebi moaqvs jadosnuri zRaprebidan, roca Sebervis saSualebiT
saswauli xdeba _ mTa oqrod iqceva, mkvdari cocxldeba, avsulebi qrebian da sxva
(kotetiSvili 2006a: 78). sulis gardasaxvasTan akavSirebs is qcevadobis motivs, romelsac
mkvlevari jadosnuri zRapris dasayrdenad, zRapris fantastikis RerZad Tvlida yvela
xalxis zRaprebSi (kotetiSvili 2006a: 82).
`vercxlis Tasadamc maqcia~ _ am leqsTan dakavSirebiT v. kotetiSvili gamoTqvamda
saintereso mosazrebas, rom adamianis sagnad gardasaxvis SesaZlebloba im droisaa, roca
gaigivebuli iyo adamianisa da sagnis sicocxle da aRniSnavda, rom igiveoba SemdgomSi
Sedarebam Secvalao.
v. kotetiSvilis marTebuli mosazrebiT, `usagno fantazia ar arsebobs. arc
legenda, arc zRapari da arc sxva raime saxe Semoqmedebisa ar da ver warmoiSoboda
sruliad garkveuli realobis gareSe. yovelgvari fantastikis Ziri realoba aris.
fantastika ki iq iwyeba, sadac realiebi kargaven TavianT pirdapir funqcias~
(kotetiSvili 2006a: 185).
mecnieri, agreTve, yuradRebas amaxvilebs jadosnuri zRaprisaTvis niSandobliv
erT motivze _ momakvdavis gankurnebisTvis adamianis gulis SeWmis saWiroebaze,
romelic sakmaod aris gavrcelebuli am JanrSi da misi Soreuli xma esmis TuSur leqsSi
`menacvale~:
dedav, dedav, dedSvilobas,
sikvdil mixmobs menacvale.
rac Seexeba zRapars _ `modi, vnaxoT venaxi~ _ misma kvlevam v. kotetiSvili
gasaTvalisawinebel daskvnamde miiyvana, romlis mixedviTac es leqsi adre Seicavda
Tqmulebas, dRes ki misi fragmentia SemorCenili. arsebobs gadmocema, romlis
mixedviTac RmerTma kacs venaxi misca, borotma sulma `salamma Txa gaaCina da SeuSva am
kacis venaxSi. maSin kacs RmerTma isari misca, romliTac kacma Txa mokla. eSmakma moavlina
Jangi da isari SeaWmevina da a. S.~ (kotetiSvili 2006a: 112).
garda amisa, mkvlevari Tvlis, rom es nawarmoebi `iseTive rigis movlenaa, rogorc
Zveli berZnuli dramebi, sadac erTi aqtiori prologs ambobs, sxvebi moqmedebas
asruleben. an espaneTis xalxurma Teatrma rom icoda: erTs evaleboda Txroba, moqmedi
pirebi ki gamodiodnen Tav-Tavis adgilas da simReris Sinaarss JestebiT ambobdnen~
(kotetiSvili 2006a: 112).
v. kotetiSvili udarebda ra zRapris sqemas `vefxistyaosnisas~, iziarebda k.
balmontis mier gamoTqmul mosazrebas da Tvlida, rom `poetis intuiciiT balmontma
miagno im saTaves, saidanac es grandiozuli poema unda wamosuliyoo~ (kotetiSvili 2006a:
207). igulisxmeba jadosnuri zRapari `vefxistyaosnis~ prototipad. aqve miuTiTebda,
rom ara marto nawarmoebis fabula, aramed motivTa mTeli wyebac xalxur `tarielianSi~,
msgavsad `vefxistyaosnisa~, `zRaprisTvis tipiuria: wyalSi gadagdeba, sami gmiris mier
Zebna da mzeTunaxavis gamoxsna, qajebis mier motaceba da sxv.~ (kotetiSvili 2006a: 208).
aseve sruliad samarTlianad miaCnda, rom zRapris saerTaSoriso sqema `daedo safuZvlad
`iliada~-`odiseas~ epizodebs, `gilgameSians~, `oqros verZis~ TqmulebaTa variaciebs,
`promeTes~ cikls, `herosa da leandaris~ variaciebs da sxva mravals~ (kotetiSvili 2006a:
208).
leqs `Tavfaravneli Wabukis~ ganxilvisas mkvlevari yuradRebas amaxvilebs sam
sakiTxze. esenia: Tavfaravani, dolabi, wiTeli movis perangi. is aRniSnavs, rom rogorc
msoflio miTologiaSi, CvenSic `Tavs~ gansazRvruli mniSvneloba hqonia da rom garkveul
sakulto movlenas warmoadgenda. amis niSnebs xedavda Cvens zRaprebSic da daZebnili aqvs
saTanado magaliTebi. mag.: zRaparSi `lurjasi~ cxenma qals uTxra: damkali, Cemi `Tavi
Suaze dade, dadeq zed da Tqvi: RmerTo da Cemi lurjas sialalmarTlev, iseTi saydari
dadgi, rogoric Cemi lurjas amags Seeferebodeso... Tqma da asruleba erTi iyo~
(razikaSvili 1951: 193).
zRapar `sakvirvelisaSi~saflavidan erTi Tavis goxa amovarda da vaJs gamoudga,
mosZaxis: `Tu mamaSens sakvirveli unda, cxrakliturSi rom raSi ubia, is mogceso. _ ai, is
wyeuli, cocxali iyo, Cemi mteri iyo, mokvda, iseva mtrobso~ (razikaSvili 1951: 94).
agreTve, miuTiTebs, rom Cvens zRaprebSi SerCenilia saxelebi: Tavbera, Tavzara,
104
Tavankara, TavRora da sxva. yuradRebas amaxvilebs aqve devebis Tavebze, romelTac
sWrian da isev amodian; an Tavi tans miekareba da cocxldeba da sxva. amdenad,
damafiqrebelia v. kotetiSvilis mosazreba, roca Tvlis, rom `TavfaravnelSic~ aseTsave
momentTan gvaqvs saqme da rom Wabukis Tavi sakralur movlenad aris gadaqceuli
(kotetiSvili 1961: 333-335).
dolabi _ wisqvilis qvac Cvens zRaprebSi mravaljer aqvs dafiqsirebuli mecniers
da uZveles rwmenebTan akavSirebs. magaliTad, qarTul zRaparSi `berdaTuna~: `Sexvdnen
erT kacs, romelsac zurgze ekida wisqvilis qvebi da erTi qvis saydari~. zRaparSi
`dalaRana~ gmirma devs dauSina sami wisqvilis qva; bebers naZvis xe TiTistarad aqvs,
wisqvilis qva ki kviristavad. zRaparSi `deda da Svili~ `devis deda ijda banze,
WandariviT tari eWira xelSi da zed dolabi xqonda kviristavad... mivida dedabris Svili,
moavlo xeli dolabs, esrola am bebers da kbilebi Seamtvria~ (razikaSvili 1951: 122).
mkvlevari wiTeli movis perangTan dakavSirebiT miuTiTebs, rom wiTeli feri
Wabukis sikvdilTan aris dakavSirebuli. Cvens zRaprebSic wiTeli sikvdilisa da
gansacdelis feri, an qvesknelis feriao, aRniSnavs v. kotetiSvili, rac kargad Cans mis
mier SerCeuli magaliTebidan: zRaparSi `vaSla~ `gauvso Wiqa wyliT da uTxra: sanam es
wyali WiqaSi fers ar icvlis, cocxali miguleT, gawiTldeba da mkvdari varo~; zRaparSi
`iadonisa da bulbulisa~: `wiTelze rom Semjdariyo kaci, ufro qveviT (qvesknelSi)
wamovidoda~ (razikaSvili 1951: 21).
v. kotetiSvili mnaTobTan akavSirebs oqros fersa da Zvirfas Tvlebs (brols,
margalits). leqs `qali xvaramzesTan~ dakavSirebiT aRniSnavs, rom es miTosi odesRac
vrceli iqneboda, ris sabuTsac Cveni zRaprebi iZleva, rogorebicaa `mze-xaTunisa~,
`lurjasi~ da sxva, sadac xvaramzes tyupis calebi advilad sacnobni arian. `Cavida qali
salaroSi, moirTo vaJurad mSvenivrad, Seikeca Tmebi, daixura qudi da daiWira maTraxi...
moaxta qali lurjas, gadahkra maTraxi da gafrinda lurja~ (razikaSvili 1951: 191).
leqsSic xvaramze `TmebSekvecilia~, radgan Semdeg naTqvamia _ `CamoiSalna Tmania~. es
leqsi udidesi miTosia mzis amosvlisa, _ aRniSnavs mecnieri da dasZens, rom xvaramze
amomavali mzea.
v. kotetiSvils xalxuri poeziis zogierTi sakiTxis ganxilvisas paralelebi ar
mouxmia zRapruli eposidan, magram maTi gaTvaliswineba zRaparTmcodneobaSi
aucilebelia. esenia: RamiT manaTobeli qalis saxis mTvaresTan dakavSireba, cocxali
tyuili da sawesCveulebo leqsebi, sadac qmris sikvdilis gagebisTanave qali sxvas
misdevs.
es Ziebebi mkvlevars Catarebuli aqvs evropuli xalxuri sityvierebis masalebisa
(miTosi, poezia, zRapruli eposi) da XX saukunis pirveli mesamedis evropuli
folkloristikis gaTvaliswinebiT, rac kidev ufro zrdis am gamokvlevaTa Rirebulebas.
damowmebani:
giorgaZe 1993: giorgaZe m. qarTuli xalxuri kalendaruli poezia. Tb.: gamomcemloba
`mecniereba~, 1993.
kotetiSvili 1961: kotetiSvili v. xalxuri poezia. Tb.: gamomcemloba `sabWoTa mwerali~, 1961.
kotetiSvili 1967: kotetiSvili v. rCeuli nawerebi. II, Tb.: gamomceloba `sabWoTa saqarTvelo~,
1967.
kotetiSvili 2006a: kotetiSvili v. folkloruli Ziebani. Tb.: gamomceloba `merani~, 2006.
kotetiSvili 2006b: kotetiSvili v. vaxtang kotetiSvili qarTli xalxuri sityvierebis
mecnieruli kvlevis fuZemdebeli. wignSi _ kotetiSvili v. folkloruli
Ziebani. Tb.: gamomcemloba `merani~, 2006.
razikaSvili 1951: razikaSvili T. (Semdgeneli). qarTuli xalxuri zRaprebi. Tb:. gamomcemloba
`sablitgami~, 1951.
ColoyaSvili 2004: ColoyaSvili r. uZvelesi rwmena-warmodgenebis kvali xalxur zRaprul
eposSi. Tb.: gamomcemloba `nekeri~, 2004.
canava 2004: canava r. miToritualuri modelebis genezisisa da formirebis sakiTxisaTvis.
ACADEMIA 4, 2004.
Rusudan Cholokashvili
Vakhtang Kotetishvili and Fairytale Epos
Summary
105
Folk-loristic heritage of V. Kotetishvili is still valuable and important. V. Kotetishvili valued
highly Georgian fairy-tales and he had prepared collected tales with his researches for publishment. He
even translated them into Russian. But neither collected tales nor translations reached us. Nevertheless,
in his folkloristic articles his position in connection with a tale and its separate items is well seen.
From this standpoint Excurses of his Folk Poetry are especially interesting considerations
expressed while discussing ritual poetry are important for understanding image symbols of the fairytale
epos. For example, even today the following observations of V. Kotetishvili should be taken into
account: about mythological image of a bull, deities of the moon and the sun, the coults of wood, a
horse, a violet and a rose, motives of metamorphosis, dream, soul separation, etc.
V. Kotetishvili has carried out these investigations with regard for European folk-lore (myth,
poetry, fairytale epos) and European folkloristic of the thirties of XX century, which increases the value
of these investigations.
rusudan canava
odisevsis erTi niRabi
homerosis odisevsi cnobilia, rogorc maxvilgonieri, crupentela da
enamoswrebuli adamiani. am personaJSi Tavi moiyara triksteris, Tavgadasavlis
maZieblisa da sxva folkloruli tipebis Tvisebebma; amavdroulad, odisevsi iTvleba
mxatvruli saxeebis (gmirebisa da antigmirebis) `mSoblad~ klasikuri epoqidan dRemde.
misi ukvdavebis mizezi martivia _ odisevsi aris folkloris wiaRidan amosuli personaJi
uamravi niRbiT. es niRbebi, erTi mxriv, mas dramis saTaveebTan akavSireben (rac
xalxurobis kidev erTi dasturia), meore mxriv, varirebisa da mravalferovnebis Zalian
farTo speqtrs qmnian.
rogorc aRvniSne, odisevsi xSirad cruobs. misi tyuilebi SeiZleba raRac principiT
davajgufoT kidec: odisevsi cruobs Tavisi Tavisa da megobrebis gadasarCenad
(magaliTad, polifemesTan). cruobs sifrTxilis mizniT (magaliTad, feakebTan).
axla ganvixiloT odisevsis erTi sicrue, romelic, Cemi azriT, gansxvavdeba sxva
tyuilebisagan. iTakaze dabrunebuli odisevsi samjer yveba Tavis fsevdoTavgadasavals,
samjerve igi ambobs, rom kretelia. ganvixiloT es epizodebi:
I ambavi:
feakebma odisevsi kunZul sqeriidan iTakaze miiyvanes TavianTi uswrafesi xomaldiT
da mSobliuri kunZulis napirze datoves. gamoRviZebul laertids gamoecxada qalRmerTi
aTena mwyemsis ieriT (XIII, 222). Sin dabrunebuli gmiri pirvelad swored aTena-mwyemss
uyveba Tavis ambavs: XIII, 256-286 (30 taepi). odisevsis Tavgadasavali sqematurad ase
warmogvidgeba:
1. iTakis saxeli gamigonia Cems kretazec _ zRvis gaRma rom didi kunZulia. axla ki
me Tavad movedi iTakaze (256-7).
2. Tan bevri simdidre wamoviRe, amdenive Sin davutove Svilebs (258).
3. me iqidan (kretidan) gamoviqeci; adamiani movkali _ idomenevsis Ze fexmardi
orsiloqosi
1
(259-261).
4. (orsiloqoss) surda CemTvis waeglija troaSi moxveWili ganZi (262), romlis
mosapovebladac mravali gansacdeli avitane (263-4).
5. me ar mindoda mamamisis (idomenevsis) xelqveiToba troas omis dros, amitom sxva
razmi Sevkribe (265-6).
6. Cems erTgul amxanagebTan erTad Cavusafrdi orsiloqoss da SubiT movkali (262-
3).
1
v. meris ganmartebiT, saxeli orsiloqosi fiqtiuria. xolo `fexmardi~ aqilevsis mudmivi epiTeti.
homerosi 1961, komentari XIII, 259-e taepisTvis. aq da SemdgomSi `odiseas~ teqsti damowmebulia am
gamocemidan.
106
7. bneli Rame iyo da veravin gvnaxavda, farulad movkali, magram mainc, mkvlelobis
Semdeg kvalis dasafarad finikielTa xomalds mivaSure, maT ZRvenic mivarTvi, raTa
pilosSi an elisSi _ epeelebis ganTqmul da RvTaebriv mxareSi waveyvane (269-275).
8. maT (finikiel mezRvaurebs) Cemi motyueba ar surdaT. bolos talRebma aq
gamogvriyes. vaxSmis Tavic ar gvqonda (276-280). daqanculs Zili momekida. finikielebs
Cemi ganZi gadmoutvirTavT, Cems gverdiT qviSaze dauwyviaT, Tavad ki gamgzavrebulan
sidonSi. ase davrCi marto, gulmokluli (282-286).
II ambavi
meored odisevsi Tavis gamogonil ambavs uyveba meRore evmeoss mis qoxSi
stumrobisas: XIV, 199-359. am epizods 160 taepi eTmoba:
1. igi (mTxrobeli)
1
kretelia. mamamisi mdidari kaci iyo deda ki mona qali, amitom
ukanono Svilad iTvleboda. mamis sikvdilis Semdeg Zmebma mcire memkvidreoba argunes,
magram mdidari qali SeirTo da SeZlebuli kaci gaxda (199-215).
2. man daiwyo metis da metis moxveWa mekobreobiT (215-234). Sroma ar uyvarda, hyavda
TanamoazreTa razmi da Zarcvavda sxva qveynebs _ 9-jer dalaSqra ucxo qveynebi (230).
kretelTa Soris didad pativcemuli iyo (234).
3. troas omSi igi idomenevsTan erTad ibrZoda: me da idomenevss mogvandes
kretelTa xomaldebis winamZRoloba (237-239) uari ar miTqvams. 9 weli vibrZodiT. omis
damTavrebis Semdeg meaTe wels Sin dabrunebulebi RmerTma zRvaSi dafanta. igi
(mTxrobeli) dabrunda da erTi Tve iyo col-SvilTan (244-245).
4. man (mTxrobelma) isev mekobreoba daiwyo. egviptisken wavida 9 gemiT (246-286).
egvipteSi Casulma megzurebma TareSi daiwyes. damxvdurebma isini daamarcxes _ bevri
daxoces, zogi monad gaixades. man egviptelTa mbrZanebels mimarTa _ muxlebze moexvia
da patieba sTxova. mefes Seebrala da Sin waiyvana. aq igi (mTxrobeli) 7 weli iyo.
5. merve wels erTma finikielma cbierma kacma (romelmac bevri daRupa) igi daiyolia
da finikiaSi waiyvana. iq erTi weli iyo (287-294).
6. Semdeg finikielma kacma libiaSi wayolaze daiyolia, sadac misi (mTxrobelis)
gayidva surda (295-299). gzaSi qariSxali amovarda, zevsma xomaldi daRupa (300-310). igi
(mTxrobeli) gadarCa zevsis nebiT _ gemis anZas CaeWida (311-312).
7. cxradRiani curvis Semdeg TesprotelTa mxareSi gairiya (315-320). iq mefe
feidonma miiRo stumrad.
swored feidonma uambo odisevsze: odisevsi feidonis stumari yofila. amis
dasturad mefem odisevsis uamravi ganZi aCvena, aT modgmas eyofao es ganZi (322-326).
Tavad odisevsi ki dodoneSi wasuliyo, raTa wminda muxisagan Seetyo zevsis neba _
gancxadebulad dabrunebuliyo iTakaSi, Tu farulad (328-330). odisevss gemic mzad
hyavda da megzurebic samSobloSi dasabruneblad. mefe feidonma me ufro adre
gamomiSvao, _ ambobs mTxrobeli (334).
8. gemi, romelsac mTxrobeli gayva, dulixionSi midioda (335). feidonma sTxova
mezRvaurebs, stumari mefe akastosTan mieyvanaT. mezRvaurebma ki igi (mTxrobeli) monad
aqcies (340), gaxades samosi da ZonZebi Caacves, gakoWes da gembanze daagdes (341-344).
9. wuxel maTi gemi iTakas miadga (344), mezRvaurebi napirze gadavidnen da vaxSmobas
Seudgnen. igi (mTxrobeli) RmerTebma gaaTavisufles borkilebisagan (348), curviT
gaaRwia napiramde (351). buCqebSi daimala; eZebes, ver ipoves, bolos wavidnen (352-356).
RmerTebma ixsnes gansacdelisagan (357).
10. axla SenTan var, rogorc Cans, sicocxle mewerao (359).
III ambavi
mesamed odisevsi Tavis Tavgadasavals uyveba penelopes XIX, 166-204; 38 taepi:
1. vxedav, rom Cemi warmoSobis ambis gageba gsurs (166-7). mogiyvebi, Tumca es me
sevdas gamiZlierebs. ase mosdis yvelas, vinc sayvarel ojaxs didi xniT daSorebia da,
CemsaviT ganadgurebuli, adamianebs Soris daexeteba, maT ojaxebs stumrobs Tavad
usaxlkaro (168-170).
2. Rvinisfer zRvaSia kunZuli kreta _ mSvenieri, mdidari, wyliT garSemortymuli,
xalxmravali (172-3). kunZulelebi 90 did qalaqSi cxovroben (174); erTmaneTSia Sereuli
sxvadasxva ena _ aqavelebisa (175), eteokretelebisa kidonelebisa, pelasgebisa,
romlebic sami tomisgan Semdgar dorielebs miekuTvnebian (176-7). dedaqalaqia knososi,
romelSic mefobda minosi _ Cemi papa.
minosi iyo mSobeli didi devkalionisa (180), romelsac SeeZina idomenevsi da me (181).
1
am epizodSi odisevsi mogonil saxelsac ar irqmevs. mas saxels arc evmeosi ekiTxeba, amitom ufro
marTebulad miviCnie II ambavSi odisevsi movixsenio, rogorc mTxrobeli.
107
3. idomenevsma, Cemma saxelovanma Zmam, mrgvalcxviriani xomaldiT gacura Soreul
troaSi atridTan erTad (181-183).
me mqvia aiToni (183), idomenevsis Semdeg gavCndi; igi ufrosia da ZalauflebiT
aRmatebuli (184).
4. odisevsi kretaze vnaxe da saCuqaric vuZRveni (185). igi kretaze qariSxalma
gamoriya (186); troasken mimavals malais koncxTan avdarma mouswro (187), iZulebuli
gaxda amisionSi Sesuliyo, eileTes gamoqvabulTan (188-9).
5. odisevsi qalaqSi idomenevsTan movida, ambobda, rom misi stumari iyo (190); did
pativs scemda idomenevss, magram man 10-11 dRiT gaaswro troaSi (192-3).
6. odisevsi mefis magivrad me vistumre sasaxleSi; xelgaSlilad vumaspinZle (193-5).
xalxisgan Segrovili Cveni mdidruli maragidan odisevssa da mis megzurebs puriT,
cecxlisferi RviniT, xorciT vapurebdiT. 12 dRe dayves aq aqavelebma (199); zRvaSi
gasvlis saSualebas ar aZlevda boreasi, romelic daimonma gaaSmaga (200-2003). me-13 dRes
qariSxali Cadga da iTakelebi zRvaSi gavidnen (203).
7. `aiTonma~ ase mravali sicrue simarTlis msgavsad warmoaCina (203-4). [Iske
yeuvdea polla; levgwn ejtuvmoisin oJmoi`a: (203).
rodesac odisevsi-aiToni penelopes uyveboda odisevsis kretaze stumrobis ambavs,
qali cxare cremliT tiroda (204-209). tiriliT guli rom ijera, ambis mTxrobels hkiTxa:
Tu Cemi qmari marTla iyo SenTan, miTxari, rogori tanisamosi ecvao (218). aiTonma ase
upasuxa: marTalia, bevri dro gavida, 20 weliwadi, (222), magram maxsovs, mewamuli
wamosasxami emosa, oqros ori sabeliT; balTaze gamosaxuli iyo ZaRli, romelsac wina
fexebi nukrze edga (226-228); ecva saocrad sifrifana mbzinavi perangi (232-234). amis
mosmenaze penelope ufro atirda (249), marTlad eniSna `ucxos~ naTqvami (250) da uTxra:
aqamde mxolod mebralebodi, axla megobrad mimaCnixar Cems saxlSio (254-5).
odisevsi-aiToni ganagrZobs ambis Txrobas, igi penelopes eubneba:
8. miTxres, rom odisevsi TesprotTa mdidar qveyanaSi Cavida (270-1); Tan moaqvs
uricxvi ganZi, sxvadasxva xalxSi Segrovili (272-3).
9. misi gemi da megobrebi zRvaSi dainTqnen (274)
1
. Trinakiis kunZulze misulebs
zevsi da heliosi ganurisxdaT (275-6), radgan, gafrTxilebis miuxedavad, mezRvaurebma
heliosis xarebi dakles (276-7).
10. Tavad odisevsi feakebis qveyanas miadga (278-9)
2
. feakebma igi daasaCuqres, magram
odisevsma gadawyvita meti qveyana Semoevlo da ganZi eSova; mas xom simdidris moxveWaSi
toli ara hyavs. (283-4).
11. es ambavi (e. i. rac odisevss kretaze yofnis Semdeg gadaxda Tavs) me TesprotelTa
mefe feidonma miambo (287) Tan Semomfica, rom odisevss gemic mzad hyavs da
Tanamgzavrebic, rom Sin dabrundes (288-290).
12. feidonma me ufro adre gamomiSva pirvelive gemiT, romelic dulixionSi
3
midioda (291-2), odisevsis ganZic maCvena, romelic aT modgmas eyofa (293-5). mefem miTxra,
odisevsi dodoneSi gaemgzavra, raTa Seityos zevsis neba _ rogor ajobebs dabruneba
_aSkarad Tu saidumlod (296-299).
13. odisevsi cocxalia da male mova _ Zveli mTvaris Casvlisas da axlis gamoCenisas
(307)
4
.
`kreteli~ stumris ambavs evmeosic uambobs jer telemaqoss (XVI, 62-67)
5
, Semdeg
penelopes (XVII, 523-547)
6
.
1
odisevsi-ucxo pirvelad amxels megzurTa daRupvis ambavs.
2
aq odisevsma gamotova kalifsosTan yofnis epizodi _ yvelaze xangrZlivi periodi (7 weli).
3
dulixionis adgilmdebareoba daudgenelia. `odiseas~ mixedviT, es kunZuli iTakis maxlobladaa.
4
am SemTxvevaSi axali mTvaris amosvla gulisxmobs _`odisevsi dabrundeba xval~. `odiseas~ XXI,
258, XX, 276-8-is mixedviT, swored am dRes (anu, xval) unda gamarTuliyo apolonisadmi miZRvnili
zeimi, romlisTvisac Tvis pirveli dRe iyo gankuTvnili. ix. homerosi 1961, XIX, 198-is komentari.
antikur literaturaSi cnobili xerxia SurisZieba romelime RvTaebisadmi miZRvnil
dResaswaulze. magaliTad, oreste egisToss heras dResaswaulze klavs (ix. evripides troas
ciklis tragediebi). amgvari SurisZieba msxverplSewirvad aRiqmeboda (ix. canava 2005:175).
5
evmeosis monaTxrobi: igi (ucxoeli) kretidanaa. rogorc ambobs, bevri xalxi da qveyana moixila da
imogzaura _ ase dauwesa bedma. amJamad Tesprotebis xomaldidan borot xalxs gamoeqca da Cems
qoxSi movida (XVI, 62-67).
6
evmeosi penelopesTan aqebs stumars _ kargi mTxrobeliao, kretidan aris, minosis modgmiso (523-
4). didi tanjva gadautania. ase Tqva, odisevsi axlos aris _TesprotTa mxareSi_ Sin dabrunebas
apirebs didi ganZiTo (525-7).
108
`odiseaSi~ odisevsis kretul warmomavlobas da kretasTan dakavSirebul istoriebs
230-ze meti taepi eZRvneba. es ki sakmaod vrceli monakveTia, jamSi _ erTi simReris
TiTqmis naxevari.
upirveles yovlisa, gamovyoT yvelaze arsebiTi, rac samive ambavSi gansakuTrebiTaa
xazgasmuli _ odisevsi kretelia da idomenevsTan Zalian daaxloebuli (an Zmaa, an
uaxloesi TanamebrZoli).
odisevsis mier kretelobis daCemebas samecniero literaturaSi ZiriTadad xsnian
imiT, rom kreta yvelasTvis cnobili kunZuli iyo. kreta Tavisi mdebareobiT, simdidriT,
mniSvnelobiT popularuli gaxldaT ara mxolod berZenTa Soris, aramed mTel
mediteranul sivrceSi. ase rom, mkvlevarTa azriT, odisevsis fsevdoTavgadasavalSi Cans
patara kunZulis, iTakis, mefis survili, ufro did da saxelganTqmul kunZuls
daukavSiros Tavi. cnobilia isic, rom kretelebi gaqnili matyuarebi iyvnen
1
. magram
poemebis teqstebis konstruirebis homerosiseul principebs Tu gaviTvaliswinebT, Zneli
dasajerebelia, rom mas amdeni taepi daeTmo odisevsis erT-erTi morigi (yvelaze
uwyinari) tyuilis gadmocemisaTvis.
Cemi azriT, es sami ambavi warmogvidgens fiqcias, romelic odisevsis aracnobiersa
da gulisgulSi Senaxul ocnebas ukavSirdeba. saqme is aris, rom odisevsma 20 wlis winaT
iTakidan gemebiT waiyvana rCeuli vaJkacebi troas omSi. troadan odisevsi marto
dabrunda 10 wlis xetialis Semdeg. es Zalian awuxebs Tavad odisevss (amisi
damadasturebeli informacia teqstSi uxvadaa. axla amaze ar SevCerdebi). SinmousvlelTa
axloblebic ver patioben winamZRols warumatebel sabrZolo eqspedicias (am sakiTxsac
ar gavavrcob). saqme is aris, rom marTalia, aseulobiT aqaveli mebrZoli, maT Soris
cnobili gmirebic daecnen troaSi, magram, ase iyo Tu ise, bolos da bolos garkveuli
nawili meTaurTan erTad Tu umeTaurod, mainc dabrunda Sin: mirmidonelebi _ aqilevsis
gareSe, magram neoptolemosTan, aqilevsis ZesTan, erTad; argoselebi _ agamemnonTan
erTad (Tumca Sin agamemnoni veragulad mokles); lakedemonelebi 7 wlis xetialisa da
tanjvis Semdeg dabrundnen menelaosTan da elenesTan erTad. piloselma nestorma
sayvareli Ze dakarga omSi. daiRupnen gmiri aiaqsebi. erTaderTi winamZRoli, romelmac
minimaluri danakargiT daabruna Tavisi xalxi, iyo kreteli idomenevsi. swored amitomac
kretel idomenevss ukavSirdeba odisevsis yvelaze sanukvari ocneba. ras ar miscemda
odisevsi, rom Sin Tavis TanamebrZolebTan erTad dabrunebuliyo. amitomac iTakaze
fexSedgmuls, nebsiT Tu uneburad, aekviata survili warmatebul winamZRolTan Tavis
misadagebisa. Cemi azriT, es fiqcia gansxvavdeba odisevsis sxva tyuilebisagan; kretelad
Tavis warmodgena misi gansakuTrebuli niRabia, romliTac homerosis gmiri axleburad
warmogvidgeba. odisevsis es Tviseba Tu Strixi (niRabi), SeiZleba iTqvas, saintereso
modelad iqca Semdgomi epoqebis mwerlebisaTvis
2
.
axla ufro dawvrilebiT ganvixiloT warmodgenili Tvalsazrisis detalebi:
idomenevsi miTosuri warmodgeniT, minosis SviliSvili iyo. igi meTaurobda 80
xomalds, romlebzec Seikribnen mebrZolebi kretis eqvsi qalaqidan (homerosi 2002, II, 645-
652; apolodorosi 1972, III, 13. am avtorTan ufro mcire raodenobaa dasaxelebuli).
`iliadaSi~ idomenevsi gansakuTrebiT gamoirCa xomaldebTan brZolisas (homerosi 2002,
XIII, 210-539). igi monawileobda patroklosis dakrZalvisas gamarTul TamaSebSi.
idomenevsi sxva berZen gmirebTan erTad ijda im xis cxenSi, romelmac troa daRupa. am
gmiris Semdgom bedze sxvadasxva versiebia: erTi gadmocemiT, idomenevsi Tavis xalxTan
erTad mSvidobianad dabrunda kretaze da bednierad ganagrZo mefoba. meore versiiT, Sin
ki dabrunda, magram kretaze rTuli viTareba dauxvda da sabolood igi kunZulidan
gaaZeves
3
.
1
teqstSi ar aris miTiTebuli, ramdenad icis odisevsma kretelebis am Tvisebis Sesaxeb, magram mis
`moTxrobebSi~ amis sapirispiros dasabuTebis survili Cans. yovel SemTxvevaSi, logikurad,
odisevsi arafriT ar daibralebda kretelobas imitom, rom isini matyuarebi arian. piriqiT, mas
surs, rom daujeron.
2
sxva rom araferi vTqvaT, jeims joisis `ulisec~ sakmarisia. am romanSi yvelaferi warmosaxvebis,
aluziebis, niRbebis TamaSs efuZneba. romanis mTavari gmirebi ar arian isini, vinc arian, an ar
surT iyvnen iseTebi, rogorebic arian, an periodulad erTvebian `warmodgenaSi~ da TamaSoben im
rols, romlis TamaSic surT. m. horkhaimerisa da T. adornos azriT: `odisea~ aris `evropuli
civilizaciis sabazo teqsti~ (horkhaimeri ...1972:46).
3
Cemi azriT, idomenevsis gaZevebis versiac Zalian sayuradReboa: igi, erTi mxriv, agamemnonis
Tavgadasavals esadageba, meore mxriv, odisevsisas, amitom mokled warmovadgen am personaJTan
dakavSirebul versiebs: idomenevsi elenes erT-erTi saqmroTagani iyo da gansakuTrebuli
silamaziT gamoirCeoda. rodesac berZenTa gaerTianebuli laSqari kunZul avlisze Seikriba,
kretidan movidnen elCebi da Tqves: idomenevsi troas dasalaSqrad 100 gems waiyvanda im pirobiT,
109
homerosis `odisea~ erTaderTi wyaroa, romlis mixedviT, idomenevsi kretaze
mebrZolebTan erTad dabrunda da bednierad ganagrZo mefoba. samecniero literaturaSi
ar Cans, iyo Tu ara es versia homerosamde. sxva avtorebTan daculi cnobebi idomenevsis
beds sxvagvarad warmogvidgenen. axla ki isev mTavars mivubrundeT _ Txzulebis
struqturis agebisas mwerals ar SeuZlia miTis urTierTsapirispiro versiebs
daeyrdnos. avtori irCevs imas, rac mis mTavar konceptualur mimarTulebas esadageba.
epikuri Txzulebebis saerTo struqturuli kanonzomierebebis Seswavlam mkafiod
gamoavlina, rom mwerali miTosur versiaTagan irCevs imas, rac misi koncefciisa da
esTetikisTvisaa misaRebi. Tu aseTi versia ar arsebobs, poeti Tavad qmnis mas.
idomenevsis SemTxvevaSi homerosi TviTon gvaZlevs konkretul ganmartebas, da Cemi
azriT, miniSnebasac: brZeni nestori masTan stumrad misul telemaqoss uambobs imas, rac
icis, kerZod, vin rogor dabrunda samSobloSi. igi ambobs:
K pavnta~ d j jIdomeneu;~ rhvthn eijshvgag j eJtaivrou~,
oi{ fuvgon ejk polevmou, povnto~ dev oiJ ou[ tin j ajphuvra ( homerosi
1961. III, 191-2).
(idomenevsma TanamebrZolebi, romlebic oms gadaurCnen, zRviT mSvidobiT miiyvana
kretaze).
Cemi azriT, swored aq, nestoris monaTxrobSi (III simRera), Zevs gasaRebi odisevsis
iluziisa (XIII, XIV, XIX simRerebi). nestori telemaqoss jer imas uyveba, rac Tavisi TvaliT
naxa, mere imas, rac Seityo sxva berZeni gmirebis dabrunebaze. sayuradReboa isic, rom am
ambavs yveba nestori _ yvelaze sarwmuno informatori _ romlis sityvas
gansakuTrebuli Zala da mniSvneloba hqonda (gavixsenoT nestoris funqcia `iliadaSi~).
nestori idomenevsis warmatebiT dabrunebas Tavis TanamebrZolebTan erTad troas omis
gmirebis `dabrunebaTa~ konteqstSi warmoadgens: mirmidonelebi dabrundnen aqilevsis
vaJTan erTad, cocxalia filoqtetesi (visTan erTad dabrunda igi, ar Cans), agamemnonis
sazareli ambavi ki Tqvenamdec movidodao (homerosi 1961, III, 185-200).
axla ganvixiloT odisevsis mier moTxrobili samive ambavi da maTi
urTierTSesabamisoba.
I ambavi: odisevsma gaiRviZa da ver icno mSobliuri kunZuli. aTenam iTaka nisliT
Sebura, rom droze adre aravis enaxa Sin dabrunebuli gmiri (XIII, 190-196). laertidi
zrunavs feakebis mier naCuqar ganZeulze, man saTiTaod gadaTvala yvela samfexa da qvabi
(XIII, 215-219). aTena mas cxvris (Txebis) mwyemsis ieriT warudga (ejpibwvtori mhvlwvn,
222) da detalurad aRuwera kunZuli (XIII, 237-249). es namdvilad iTakaa! magram odisevsi
ubralo mwyemsis winaSe iwyebs tyuilis xlarTvas: oujd o{ g j ajlhqeva ei\pe,
pavlin d j o{ ge lavzeto mu`qon (XIII, 254);. sityvasityviT es taepi ase iTargmneba:
(man) simarTle ar Tqva, sxva mimarTulebiT waiyvana ambavio. v. meris komentaris mixedviT,
(odisevsma) Semoatriala Tavisi moTxroba sxva mimarTulebiT ajlhqeva-s sapirispirod
1
.
teqstis Semdeg taepSi vkiTxulobT: aijei; ejni; sthvqessi novon polukerdeva
nwmw`n ( XIII, 255) _ gulSi eSmakobas ganizraxavdao.
rodesac aTena-mwyemsma moismina odisevsis gamogonili istoria (anu ambavi I),
loyaze mousva mas xeli, lamaz qalad gardaisaxa da uTxra: mzakvari da cbieri unda iyos,
vinc moisurvebs Sen aRgematos eSmakobiT, es RmerTsac gauWirdeba (kai; eij qeo;~
ajntiavseie XIII, 292). Semdgom aTena xumrobanarevi kiloTi ganagrZobs: (scevtlie,
Tu agamemnoni mas gauyofda Zalauflebas (zogi versiiT, es piroba miiRes. zogi versiiT _ ara.
yovel SemTxvevaSi, `iliadaSi~ amaze aranairi miniSneba ar gvxvdeba. aq idomenevsi mxolod Tavisi
armiis winamZRolia da sxvebiviT emorCileba agamemnons). idomenevsma TanaSemwed airCia merioni,
molosis Ze, romelic, minosis erT-erT ukanono Svilad iTvleboda. cnobilia isic, rom
idomenevsis farze gamosaxuli iyo mwyemsi, rogorc niSani imisa, rom igi heliosis modgmas
ekuTvnoda; mis muzarads ki amkobda taxis eSvebi.
apolodorosis mixedviT, idomenevsis saxlSi aRzrdilma levkosma acduna da sayvarlad
gaixada meda _ idomenevsis meuRle. (Seadare: agamemnoni klitemnestra _ egisTosis istoria).
mogvianebiT levkosma sasaxlidan gandevna medac da idomenevsis asulic, romlebic taZarSi
daxoca. amis Semdeg levkosma gadaibira 10 qalaqi da Zalaufleba xelSi Caigdo. amasobaSi troadan
kretisken momavali idomenevsi qariSxalSi moyva. igi Sehpirda poseidons, rom msxverplad
Seswiravda pirvel Semxvedrs. es Semxvedri aRmoCnda misi vaJi (an asuli). rodesac idomenevsi
msxverplSewirvisTvis emzadeboda, qveyanas epidemia daatyda da msxverplSewirva gadades. (sxva
versiiT, RmerTebma ar miiRes misi Sewiruli msxverpli; an idomenevsma msxverpli ar Seswira).
levkosma dro ixelTa idomenevsis gasaZeveblad. igi kalambriaSi gaemgzavra da iq dasaxlda.
(apolodorosi 1972: III, 3,1;VI, 9-10. vergiliusi 1913, III, 121 400. higinusi 2000, 81. pavsaniasi 1996, V.
25,5.). cimermani 1980.
1
homerosi 1961, XIII, 254-is komentari.
110
poikilomh`ta, dovlwn a\t j XIII, 293) _ jiuto, cbiergonebiano, eSmakobebs arc
mSobliur miwaze dabrunebuli eSvebi (XIII, 293-4). Tumca _ ambobs aTena _ tyuilebis Tqma
bavSvobidanve giyvardao: lhvxein ajpatavwn muvqwn te klopivwn oi{ toi
pedovqen fivloi eijsivn (XIII, 294-5). ajpatavw niSnavs `vatyueb~, `SecdomaSi
Semyavs~. e. i. aTena xazs usvams odisevsis erT-erT arsebiT Tvisebas _ matyuarobas. Tanac
aqve dasZens, rom es mas sulac ar aRizianebs, piriqiT, `me da Sen erTmaneTis msgavsni varT
eSmakuri CanafiqrebiT. Sen mokvdavTa Soris xar saukeTeso sxvadasxva rCevebiTa da
gamomgoneblobiT, me ki RmerTebs Soris~ ( eijdovte~ a[mfw kevrde j 296-7). ejpei;
su; mevn ejssi brotw`n o]c j a[risto~ aJpavntwn boulh/` kai; muvqoisin,
ejgw; d j ejn pa`si qeoi`si mhvti te klevomai kai; kevrdesin: (XIII, 297-9). kargad
Cans, rom aTena odisevsis matyuarobas (rac mas bavSvobidanve axasiaTebs) ar miiCnevs cud
Tvisebad (celqobad uTvlis), ufro metic, es aJpatavw `gamomgoneblobisa~ da
`sxvadasxva saukeTeso rCevebis micemis~ azrobliv datvirTvas iZens. faqtobrivad, am
dialogSi Cans, ratom uyvars aTenas odisevsi gamorCeulad (sxva gmirebze metad) _ isini
erTmaneTis msgavsni arian. aqve aTena amunaTebs odisevss _ ratom ver micani me, Seni Semwe
da keTilismyofeli?! gana me ar ganvawyve feakelTa gulebi Sendami siyvaruliTo (XIII, 300-
303). am `lirikuli~ gadaxvevis Semdgom qalRmerTi saqmeze gadadis da odisevss uxsnis,
rogor unda moiqces Semdgom: me movedi, raTa SenTan erTad yvelaferi Wkvianurad
movifiqro: sad Seinaxo feakelTa boZebuli ganZi; agreTve gauwyo, ra bedi gardagiwyvite
Sens samefoSi (XIII, 304-7). aTena, faqtobrivad, iwonebs odisevsis mier damoukideblad
miRebul gadawyvetilebas, rom mSobliur kunZulze dabrundes rogorc ucxo _ ar
gaamJRavnos Tavisi vinaoba. amas ori mizani aqvs: erTi: gamoarkvios, vin aris erTguli da
vin _ moRalate; meore: maqsimalurad daiTminos damcireba (ajlla; siwph/` pavscein
a[lgea polla; XIII, 309-310); raTa gamarTlebuli iqnas misi momavali SurisZieba.
rac Seexeba fiqcias, romelic odisevsma SeTxza _ kreteli varo _ amaze aTena
arafers ambobs. ambis (mu`qo~) mogoneba da mogonili ambis qveteqsti Tavad odisevsis
prerogativaa, raSic qalRmerTi ar ereva.
I ambis mizania, ucnob mwyemss auxsnas, rogor da ratom moxvda igi iTakaze; rom ganZi
misi kuTvnilebaa (man moipova sisxliTa da ofliT). am ganZs aravis dauTmobs, miuxedavad
imisa, rom martoa. igi TviT idomenevsis fexmard Zes ar Seepua da Tavi ar daaCagvrina.
finikielebmac ki ar axles xeli mis ganZs. rogorc vxedavT, am epizodis mTavari
laitmotivia _ ganZi. wvrilfexa saqonlis mwyemsze didi gavlena unda moexdina imas, rom
maT patara kunZuls SemTxveviT moadga didebuli, troas omSi monawile gmiri,
sayovelTaod cnobili kunZulidan. Tumca ki odisevsi amaod gaisarja. es mwyemsi
sinamdvileSi aTena aRmoCnda. ase rom, I ambis moTxrobiT odisevsi amaod daSvra.
II ambis Txrobisas odisevsi cvlis laitmotivs (ganZi saimedodaa dabinavebuli. mas
safrTxe ar emuqreba). I ambidan ucvlelad gadmodis is, rom igi kretelia da idomenevsTan
daaxloebuli piri. sayuradReboa isic, rom meore ambavs igi yveba evmeosis qoxSi, cecxlis
piras; odisevsma ukve zustad icis, rom samSobloSia da isic icis, rogor unda moiqces
(aTenam misca rCeva-darigebebi). ase rom, II ambavi raRaciT cecxlis piras SeTxzul
zRapars mogvagonebs, raRaciT personaJis Sinagan meditaciasa da gaorebas
warmogvidgens.
axla erTmaneTs SevadaroT iTakeli odisevsi da kreteli `stumari~:
iTakeli
1. kanonieri Svilia
2. mxolodSobilia
1
3. Tavisi wris coli hyavs.
4. uyvars Tavisi samSoblo, ojaxi. ar uyvars
omi.
5. mefea, `xalxis mwyemsi~
6. iTakelTa flotis erTaderTi
kreteli
1. ukanono Svilia
2. hyavs Zmebi
3. coli aRemateba warmoSobiTa da
simdidriT.
4. omisken miuwevs guli.
5. mekobrea (9-jer dalaSqra sxvadasxva
qveyana. kretaze simdidriT moixveWa
saxeli.
6. Zalauflebas iyofs idomenevsTan
1
.
1
odisevsis sagvareulos damaxasiaTebeli Tavisebureba is aris, rom mamakacebs TiTo vaJi hyavT:
laertesi arkesilaosis erTaderTi vaJi iyo, laertess mxolod odisevsi hyavda, odisevss ki
telemaqosi: w|de ga;r hJmetevrhn geneh;n mouvnwse kronivwn (XVI, 117 da Semd.) aseTia
miTis epikuri versia. sxva versiiT, odisevss kirkesganac SeeZina vaJi, magram amas homerosi ar
adasturebs.
111
winamZRolia.
7. troadan jer ar dabrunebula.
8. 7 weli dayo kalifsosTan k. ogigiaze.
9. 1 weli gaatara kirkesTan k. aiaiaze.
10. feakebTan ismens demdokosisgan troasa
da odsevsis ambavs.
7. troadan dabrunda. 1 Tve dayo Sin da isev
mekobreoba daiwyo.
8. mekobreobisas egvipteSi daatyveves da iq 7
weli dayo.
9. finikiaSi kinaRam gayides. iq 1 weli iyo.
10. Tesprotelebisgan igebs odisevsis
ambavs.
kreteli stumari arc Tavad ambobs Tavis saxels, arc aravin ekiTxeba. mas
moixsenieben, rogorc `xevno~ (ucxo, ucxoeli, yaribi). `kreteli~ odisevsis msgavs
personaJebs noumenebs (no-man) uwodeben
2
.
am ambavSi bevri ram aris sayuradRebo: xazgasmulia, rom kretel noumens
gansakuTrebul pativs scemdnen simdidris gamo. mamamisic RmerTiviT pativcemuli iyo
simdidrisa da Svilebis siqvelis wyalobiT:
K o{~ tovt j ejjni; rhvtessi qeo;~ w{~ tiveto dhvmw/
[lbw/ te plouvtw/ te kai; uiJavsi kudalivmoisin (XIV, 205-6).
amave epizodSi sayuradReboa, rom noumens (kretel stumars, anu faqtobriv
odisevss) ar surda troas omSi wasvla, magram mas ar hqonda sxva gza: oujdev ti mh`co~
h\en ajnhvnasqai, caleph; d j e[ce dhvmou fh`mi~ (XIV, 238 -239)
3
. cnobilia isic,
rom arc iTakel odisevss undoda troas omSi wasvla. maTi survili msgavsia, motivacia _
gansxvavebuli.
Zmebma noumens, rogorc ukanonos, mcire wili argunes mamiseuli qonebidan (XIV, 210).
imdroindeli kanonebis mixedviT, mas arc hqonda qonebis moTxovnis ufleba. yvelaferi,
rac miiRo, iTvleboda Zmebis saCuqrad.
noumenma sxva xelismaZieblebs ajoba. mdidari coli Tavisi siqveliTa da
moxerxebulobiT moipova:
hjgagovmhn de; gunai`ka poluklhvrwn ajnqrwvpwn
ei{nek j ejmh`~ ajreth`~, ejpei; oujk ajpofwvlio~ h\a (XIV, 211-2).
Zalian sainteresoa noumenis TviTdaxasiaTeba:
ajlj j e]mph~ kalavmhn gev s j ojivomai eijsorovwnta
gignwvskein: h\ gavr me duvh e]cei h]liqa pollhv (XIV, 214-5).
(axla gamoviyurebi, rogorc Calis Rero, romlis mixedviTac, vimedovneb, Sen
Semicnob, Tumca ki bevri ubedurebis gadamtani foTolgacvenili var
4
).
aresma da aTenam noumens simamacesTan erTad omebis siyvaruli, mebrZoli suli
(rJhxhnorivhn) Caunerges (XIV, 216-7). omSi Seupovars ar uyvarda mindorSi Sroma da
mSvidi cxovreba (XIV, 222-3).
iTakeli odisevsi kargi mebrZoli da monadirea (movigonoT, taxze nadiroba, ris
Semdegac igi e.w. `niSniani~ gmiri gaxda. iremze nadiroba k. aiaiaze. orTabrZolebis
epizodebis damowmeba ki gacilebiT metis SeiZleba), magram, miuxedavad amisa, `iliadasac~
da `odiseasac~ laitmotivad gasdevs azri, rom odisevss omi ar uyvars, mas surs omis
swrafad dasruleba, Sin dabruneba da yvelafers akeTebs am miznis misaRwevad.
troaSi wasvlamde noumeni mekobreobda. man cxrajer dalaSqra sxva qveynebi; mokle
xanSi gamdidrda da gaZlierda, pativiscema moipova kretelTa Soris (XIV, 233-4).
1
`kretel~ odisevss, rogorc ukanonos, ar mianiWes sruli uflebebi. igi mxolod or xomalds
miuZRvis ilionSi; anu igi meorea.
2
rodesac odisevsi Tavis amxanagebTan erTad polifemosis mRvimeSi aRmoCnda, kiklopma mas saxeli
hkiTxa. odisevsma uTxra, aravin mqviao (Ou\ti~ ejmoiv g j o[noma: IX, 366). sakuTar saxelad
warmodgenili Ou\ti~ inglisurad Targmnes, rogorc No-man mogvianebiT es sityva literaturul
kritikaSi garkveuli mxatvruli tipis aRmniSvnel terminad iqca.
3
teqstis komentatori _ v. meri am da momdevno taepebis analizisas askvnis, rom mas (noumens) gza ar
hqonda, win aRdgomoda kretelTa mowodebas, xalxis kategoriul moTxovnas, rac mis survils ar
Seesabameboda. kretelebs undodaT, rom mas _ ukanono Svils _ winamZRoloba gaeyo
idomenevsTan, qveynis kanonier mmarTvelTan. teqstSi ar aris gamokveTili: saerTod ar surda
noumens omSi wasvla, Tu imitom, rom idomenevsis daqvemdebarebaSi unda yofiliyo.
4
teqstis komentatoris azriT, am berZnulma frazam dasabami misca laTinur frTian gamoTqmas ex
stipula cognoscere (Calis ReroTi gamocnoba, Secnoba). ix. homerosi 1961, XIV, 214-is komentari. Cven
SegviZlia paralelisaTvis movixmoT mZime viTarebaSi Cavardnili tarielis sityvebi, romelic
avTandils eubneba: `aw maSindlisa Cemisa saxe var oden Crdilisa~ (333).
112
simdidreze am ambavSic aris yuradReba gamaxvilebuli. saerTod, simdidris, qonebis Tema
`odiseaSi~ Zalian aqtualuria.
rodesac troas omi daiwyo, kretelebma me da saxelganTqmuli idomenevsi agvirCies
ilionSi gasamgzavreblado (XIV, 237-8), _ ambobs noumeni.
Txroba namdvili ambavs rom daemsgavsos, odisevsi erTmaneTs usadagebs mis mier
realurad gancdilsa da gamogonils. magaliTad, noumenis Svidwliani yofna egvipteSi
esadageba odisevsis yofnas kunZul ogigiaze qalRmerT kalifsosTan; xolo erTwliani
yofna finikielebTan _ qalRmerT kirkesTan aiaiaze stumrobis analogiaa. am
literaturul xerxs SeiZleba vuwodoT fiqciis fiqcia. ra Tqma unda, aq pirveli fiqcia
(anu odisevsis realuri Tavgadasavali
1
) aRebulia, rogorc namdvili ambavi. masTan
mimarTebiT II fiqcia gamonagonis funqcias iZens, magram gmiri am sicrues `fuTavs~ da
cdilobs simarTlis ieri misces. rogorc ukve aRvniSne, iTakeli odisevsi ramdenime
punqtiT radikalurad gansxvavdeba noumenisagan: warmomavlobiT, ojaxiT, saqmianobiT,
funqciiT troas omSi. aseTi gansxvavebuli `biografiis~ SeTxzva sxvadasxvagvarad
SeiZleba aixsnas. erT-erTi axsna SeiZleba isic iyos, rom rom odisevss aseTadac
warmoudgenia Tavi, mis mier aRwerili tipi odisevsis erT-erTi niRabia. am niRbis miRma ki
yvelaze arsebiTi `idomenevsad yofnis~ (warmatebul `kretelad yofnis~) survilia,
romelic, (rogorc ukve vTqvi) homerosis versiiT, Tavadac dabrunda da xalxic daabruna.
es iluziebi qmnis teqstis sxva struqturas, romelic, Tavis mxriv, uxilav, magram mtkice
`bades qsovs~. es bade, tradiciuli teqstis sxva sibrtyes qmnis, romelic fantaziis
unaris mqone mkiTxvelisTvisaa gamiznuli. swored amgvari miniSnebebi, narTaulebi,
warmosaxvebi miuTiTeben adamianis bunebis sirTulesa da mravalmxrivobaze. yvela didi
mwerali cdilobs mkiTxveli Tavisi gmirebis fiqrebisa da ocnebebis labirinTSi
Seiyvanos. rac ufro mravalsaxiania personaJi, miT ufro sainteresoa. am labirinTidan
mkiTxveli gmirebTan erTad gamodis TanagancdiTa da axali gamocdilebiT aRWurvili. Tu
es ase moxda, avtoris mizani miRweulia (swored es iyo antikuri esTetikis principi).
noumenis Tavgadasavlis simarTleSi meRore evmeoss eWvi ar Sehparvia, kidec
aaRelva ucxoelis ubedobam, magram ar daujera, rom odisevsi cocxalia da male
dabrundeba. evmeosi mimarTavs `sacodav ucxoels~ (deile; xeivnwn 361): odisevsze ki
upativcemulod Tqvi, ar mjera, raSi dagWirda tyuilubralod Cemi motyueba? (XIV, 363-5).
I ambisgan gansxvavebiT, romelic odisevsma aTena-mwyemss uambo (da rogorc gairkva,
fuWad) II ambavi orad iyofa: noumenis Tavgadasavali evmeoss sjera, odisevsisa _ ara.
meRores Tavisi argumentebi aqvs (XIV, 366-385). igi ambobs, rom ukve aRar midis
penelopesTan, romelic yovelTvis uxmobda xolme, rodesac romelime ucxoeli
Semoexeteboda kunZulze. dedofali da Sinaurebi, stumars garsSemojarulni, mosuls
kiTxvebs ayridnen, raTa rame SeetyoT (XIV, 373-377). evmeosi gansakuTrebiT mas Semdeg ver
itans fuW gamokiTxvebs, rac iTakaze movida erTi etolieli, romelic Sinidan sasjels
gamoeqca (adamiani mokla). etolielma evmeoss aseTi ram uambo: odisevsi kretaze
idomenevsis sasaxleSi vnaxeo. igi Tavisi gemebis SekeTebiT iyo dakavebuli. odisevsma
miTxra zafxulSi an Semodgomaze iTakaSi viqnebiT me da Cemi amxanagebi, eniT auwereli
qonebiT vbrundebiTo (kai; favt j ejleuvsesqai h[ ej~Eqevro~ h[ ej~ ojpwvrhn,
polla; crhvmat j a[gonta, su;n ajntiqevoi~ eJtavroisi XIV, 384-5). evmeoss es
bolo imedic gaucruvda, amitom stumars eubneba, nu matyuebo (mhvte tiv moi
yeuvdessi 387), am sicruis gamo ufro met pativiscemas Cemgan nu eli. me zevss vekrZalvi
_ stumarTa mfarvels (XIV, 386-9). evmeosis azriT, odisevsze amdeni tyuilis xlarTvis
mizezi isaa, rom misi cxedari aravis unaxavs, amitom kargi iqneba, gamoCndes Tundac erTi
TviTmxilveli, romelic ityvis, rom gardacvlili laertidi naxa; maSin yvelaferi cxadi
gaxdeba
2
.
me vfiqrob, Zalian sayuradReboa Tavad odisevsis Tvalsazrisi tyuilze.
imedgadawurul evmeoss odisevsi-noumeni eubneba: geficebi, odisevsi male dabrundebao
( O ajll j ejgw; oujk au]tw~ muqhvsomai, ajlla; su;n o{rkw/, wJ~ nei`tai j duseuv~:
1
samecniero literaturaSi gamoiTqva mosazreba, rom kikonebis qveynidan odisevsi irealur
samyaroSi, sxva sknelSi gadadis. amaze ix. segali 1962:17-36. vidal-nake 2001. edvardsi 1993:27-77.
`odiseaSi~ sammagi fiqcia gvaqvs: I miTi _odisevsis troadan dabrunebis ambavi; II. odisevsi
irealur samyaroSi; III. odisevs-noumenis iluzia _ misi savaraudo Tavgadasavali, romelSic
gadaxlarTulia sasurveli da realuri. amgvari fantasmagoria nebismieri adamianisTvis (miT
umetes, mwerlisTvis) fabulaTa dauSretel wyarod SeiZleba iqces.
2
miuxedavad imisa, rom evmeoss odisevsi cocxali aRar hgonia, stumris pativsacemad gamarTuli
vaxSmis win msxverplSewirvisas, samsxverplo xorcis naWeri cecxlSi Caagdo da RmerTebs
SesTxova, odisevsi Sin daebrunebinaT (XIV, 422-424).
113
XIV,151-2). Semdeg odisevsi-noumeni dasZens: hadesis karibWeze metad mZuls yvela
matyuara, romelic siRaribis gamo cruobs (ejcqro;~ gavr moi kei`no~ oJmw`~
A j ivdao puvlh/si givgnetai, o{~ penivh/ ei[kwn ajpathvlia bavzei XIV,156-7). e.
i. odisevsisTvis miuRebelia sicrue gamorCenis molodinis gamo. rogorc Cans, mas aqvs
sicruis Tqmis Tavisi koncefcia. miT umetes, misTvis warmoudgenelia tyuilad daficeba.
odisevss surs, rom meRore daarwmunos _ar vcruobo da sanaZleosac udebs (XIV, 391-400).
III ambavi penelopesTvisaa gankuTvnili, amitom aq odisevsi sxva fiqcias mimarTavs
(igi arc imas aqcevs yuradRebas, rom meRore evmeosma SeiZleba ufro detalurad uambos
dedofals ucxoelis ambavi da tyuilSi gamoiWiron
1
). am moTxrobaSi odisevsi
gansakuTrebiT amaxvilebs yuradRebas kunZul kretis sidiadesa da simdidreze. am diadi
kunZulis RvTaebrivi mefe minosi
2
misi papaa, idomenevsi ki RviZli Zma. me aiToni mqviao, _
ambobs odisevsi. Ai[qwn-is (XIX, 183) erT-erTi mniSvnelobaa `wiTeli, alisferi,
cecxlovani wiTeli~
3
. sxvadasxva wyaroebis mixedviT, odisevsi wiTuri yofila
4
. ase rom,
aq odisevsi fizikur maxasiaTebels `irqmevs~ saxelad. saxeli aiToni odisevsis erT-erTi
niRabia. III ambavi-fiqciis mizania: a) penelopes Tavi moawonos didebuli warmomavlobiT. b)
daarwmunos, rom odisevsi cocxalia da male mova. wina ambisgan gansxvavebiT, aiToni
Tavad warmodgeba odisevsis maspinZlad k. kretaze. igi aRuwers penelopes odisevsis
Cacmulobis detalebs da amiT dedoflis srul ndobas moipovebs. erTaderTi, vinc
yvelaze metad irwmuna odisevsi-ucxos monayoli, penelope iyo (aTenam gaaqilika,
evmeosma ar daujera, penelopes ki guli autokda, Tumca ambis meore nawili _ odisevsi
male dabrundebao _ arc man daijera).
odisevsi-ucxo penelopes saqmroebsac `umxels~ Tavis vinaobsa, oRond maT ar
eubneba, saidanaa. erT dros mdidari kaci mekobreebs davukavSirdi. maTi wyalobiT
egvipteSi aRmovCndi, sadac damatyveves da monad mimyides kviprosels; axla iqidan
movdivaro (XVII, 415-444).
odisevsma veravin daarwmuna, magram raRac imedi mainc Causaxa. es imedi Zalian
myifea, magram mainc imedia. SeiZleba vTqvaT, rom noumenma raRac TvalsazrisiT mizans
miaRwia.
antikuri epoqis literaturis Teoretikosebma Camoayalibes kriteriumebi _
rogori teqsti SeiZleba CaiTvalos mxatvrul nawarmoebad. am koncefciis
formulirebisTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania aristoteles `poetika~ da `ritorika~,
platonis `saxelmwifos~ III wigni da ramdenime Tavi `kanonebidan~, strabonis `geografiis~
1
rodesac penelopem meRores hkiTxa, vin aris es kacio, evmeosma upasuxa: kargi mTxrobelia,
kretidan aris, minosis modgmisa, didi tanjva gadautania. ase ambobs: odisevsi axlosaa,
TesprotelTa mxareSi, Sin didi ganZiT apirebso dabrunebas (XVII, 523-7). aq Cans, rom evmeosi
dedofals eubneba yvelaze mniSvnelovan informacias stumris monayolidan. meRore aseve mokled
uxasiaTebs stumars telemaqossac: igi kretidanaa; rogorc ambobs, bevri xalxi da qveyana moixila
_ ase dauwesa bedma. axlaxan gamoiqca TesprotTa xomaldidan, Cvens qoxSi movida. axla Sen
mixedeo (XVI, 62-7).
2
sayuradReboa erTi detali: `iliadis~ mixedviT kretis epiTetia `asqalaqiani~ (eJkatovmpoli~
homerosi 2002:,649), asevea vergiliusis `eneidaSic~ (Centum urbes habibant magnas . vergiliusi:
1913: III,106). noumenis gadmocemiT ki kreta 90-qalaqiania (ejnnhvkonta). es SeiZleba imaze
miuTiTebdes, rom noumenma ar icis namdvili viTareba, Tumca igi detalurad axasiaTebs kretis
mosaxleobas (XIX,174-6). aqve komentatori aRniSnavs minosTan dakavSirebuli terminis Targmanis
sirTules: ejnnevwro~ SeiZleba aRniSnavdes (ise, rogorc `odiseas~ X, 19-Si) srul simwifes
zrdasrulobas; magram Tu sityvasityviT vTargmniT, `cxra wels~ aRniSnavs. am sityvis dakavSireba
basivleu~-sTan da ojaristhv~-sTan komentators amgvari wakiTxvis saSualebas aZlevs: cxra
wlis ganmavlobaSi asocirebuli (dakavSirebuli) iyo zevsTan~. platonis `minosis~
gaTvaliswinebiT es adgili ase SeiZleba gavigoT: minosi yovel cxra weliwadSi rCevebs iRebda
zevsisgan (saidumlo gamoqvabulSi) ix. homerosi 1961, XIX, 178-is ganmarteba.
3
dvorecki 1958. lidel-skoti 1968.
4
odisevsis Tmis ferTan dakavSirebiT sainteresoa erTi pasaJi teqstidan: saqmroebis daxocvis
Semdgom odisevsma ganibana, Caicva; aTenam silamaziT gaabrwyina, simaRle Sehmata (XXIII, 153-8) da
kovma~, uJakinqivnw/ a[nqei oJmoiva~ (XXIII, 158). am frazas ornairad Targmnian: Tma
hiakinTosis furceliviT dauxuWuWao; an Tma hiakinTosis yvavilisferi gauxadao. ix. homerosi
1961, XXIII, 158-is komentari. ufro miRebulia meore versia. amas aZlierebs Teokritosis fraza:
mevlan e[nti kai; aJ grapta; uJavkinqo~ _ Savi hiakinTosis feri (10.28). e.i. odisevss
hiakinTosis feri Tma hqonda. hiakinTosi, anu sumbuli mravalferovani yvavilia, xarobs
xmelTaSuazRvispireTSi (igi SeiZleba iyos melnisferi, wiTeli, Savi da a.S.) minerali hiacinti
gamWvirvale wiTeli, an vardisfer-Zowisferia. (ix. enciklopedia 1981). `odiseas~ teqstis
komentatori ixreba iqiTken, rom aq Savi feri igulisxmeba, magram, Cemi azriT, amisi dabejiTebiT
mtkicebis safuZvels teqsti ar iZleva.
114
pirveli ori wigni, lukianosis `rogor unda daiweros istoria~, kvintilianusis
`oratoris aRzrda~ da sxva. am da sxva avtorebis mosazrebebi reziumirebulia dionise
Trakielis TxzulebaTa sqolioebSi, sadac weria: `poets amSvenebs 4 niSani (Tviseba):
saleqso sazomi (to; mevtron), gamonagoni (oJ mu`qo~), Txroba (hJ iJstoriva) da
sityvieri gamoxatvis saSualeba (hJ levxi~);; nawarmoebi, romelsac CamoTvlilTagan
romelime aklia, ar iqneba poeturi Txzuleba, Tundac leqsadac iyos dawerili~
1
.
kvintilianusi `oratoris aRzrdaSi~ wers: poezia aris TvalTmaqcoba
(TiTlibazoba) (ostentatio); misi mizania siamovneba (voluptas); siamovneba miiRweva
gamonagoniT (fingendo), gamonagoni ki Sedgeba sicruisa (falsa) da daujereblisagan
(incredibilis) (X, I, 28). i. Stalis dakvirvebiT, aristotelesa da kvintilianusis
Tvalsazrisebi gamonagonis Sesaxeb erTmaneTis msgavsia rogorc esTetikuri koncefciis,
ise leqsikis doneze
2
. gamonagonis funqciasa da mniSvnelobaze Zalian bevri daiwera
antikurobaSic da mas Semdegac. sicruis (fiqciis) fenomens dRes kompleqsurad
swavloben literatorebi, fsiqologebi, filosofosebi. axla am sakiTxs ar ganvavrcob,
isev aristoteles mivubrundebi. CemTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania aristoteles
azri gamonagonze: nawili gamonagonebisa (oiJ mu`qoi) martivia, nawili _ CaxlarTuli,
radgan Tavad ambebi, romelTa mibaZvasac warmoadgenen es gamonagonebi, aseTebi
(martivebi an CaxlarTulebi. r.c.) arian~ (aristotele 2005, 1452a 12-14)
3
. sakvlev
sakiTxTan dakavSirebiT, sainteresoa ara imdenad aristoteles msjeloba, ratom aris
aucilebeli gamonagoni (miTi), raTa Sedges mxatvruli nawarmoebi, aramed misi
Tvalsazrisi TviT gamonagonis (miTis) arssa da am gamonagonTa sxvadasxvaobaze.
aristotele erTmaneTs upirispirebs terminebs dunatav (SesaZlebeli) da eijkovta
(mosalodneli, dasajerebeli). igi wers, rom gamonagoni (miTi) SeiZleba iyos rogorc
`SesaZlebeli mosalodneli~, ise `SesaZlebeli aucilebeli~; upiratesoba unda mivaniWoT
`SesaZlebel mosalodnels~ (ta; dunata; kata; eijkov~, 1460a 26-27). ndobas iwvevs
(piqanov~) SesaZlebeli (dunatav), magram mxolod iseTi SesaZlebeli (ambavi r.c.),
romelic dasturdeba cxovrebaSi (anu, romelic odesRac moxda, an xdeba; araferi ar
uSlis xels, rom aseTi ram garkveul viTarebaSi moxdes). swored `piqanov~ aris is
simarTlismagvari, rasac SeiZleba vendoT ara konkretulad, aramed zogadad,
cxovrebiseuli SesaZleblobis gadasaxedidan.
am msjelobidan gamomdinare, ufro TvalsaCinoa, rom homerosi, miTSi (gamonagonSi)
rTavs sxva gamonagonebs (fiqciebs), romlebic erwymian mTavar epikur Txrobas, rogorc
damoukidebeli ambebi. am fiqciebs, Tavis mxriv, ganmsazRvreli funqcia ekisrebaT
personaJis xasiaTis (carakthvr) warmoCenisas, radganac isini saSualebas gvaZleven,
CavwvdeT gmiris yvelaze sanukvar (gaumJRavnebel) gancdebs.
zemoT warmodgenili sami fiqcia ZiriTadad ganxilulia teqsturi informaciis
Sejerebis doneze. Zalian sainteresoa lingvisturi mxarec. avtori marjved unacvlebs
TxrobiT, kavSirebiT da natvriT kiloebs; svams ritorikul SekiTxvebs, iyenebs frTian
gamoTqmebs. aseve sayuradReboa erTi da imave ambis Txrobisas gamoyenebuli
literaturuli xerxebi _ ambis gavrcoba da reducireba. am xerxebis gamoyenebiT gmiri
aRwevs sasurvel Sedegs. ase rom, es fiqciebi, garda imisa, rom odisevsis ocnebas asaxaven,
avtoris mxatvruli ostatobis WeSmariti nimuSebia.
damowmebani:
apolodorosi 1972: . . . . .
: , 1972.
aristotele 2005: Aristotle. Poetics. Edited and Translated by St. Halliwell. Cambridge, Massachusetts, London:
Harvard University Press, 2005.
dvorecki 1975: . . - . . : , 1975.
dilsi: Diels H.25, A, 25.ACA (Ancient Commentartors on Aristotle). Berlin:Reiner 1882-1909.
http://www.kcl.ac.uk/kis/schools/hums/philosophy/aca/cag-guide.pdf
edvardsi 1993: Edwards A. T. Homers Ethical Geography: Country and City in the Odyssey. In: American
Philological Journal 123, 1993:27-77.
1
dilsi: 25.
2
Stali 1975:46.
3
aristotele 2005.
115
enciklopedia 1981: . : , 1981.
vergiliusi 1913: Vergilius, Aeneis. Ed. O. Gu>thling. Lipsiae: Teubner, 1913.
vidal-nake 2001: - . .
. . : , 2001.
lidel-skoti 1968: Liddel H. G., Scott R., Jones H. St., McKenzie R. A Greek-English Lexicon. Oxford, 1968.
pavsaniasi 1996: . . . . . .
- : ,1996.
segali 1962: Segal Ch. P. The Phaeacians and the Symbolism of Odysseus Return: Arion, 1962.
Stali 1975: . . . : , 1975.
canava 2005: canava r. miToritualuri modelebi, simboloebi antikur mwerlobaSi da qarTuli
literaturul-eTnologiuri paralelebi. Tb.: logosi 2005.
cimermani 1980: Zimmerman J. E. Dictionary of Classical Mythology. New York: Bantam Books, 1980.
homerosi 1961: Homer. Odyssey. Vol. I-II. With Introduction, Notes, ets. W.W. Merry. Oxford: At the
Clarendon Press, 1961.
homerosi 2002: Homerus. Ilias. Ed. M. L. West. Stuttgart, Leipzig. Vol. I 1998. Vol. II 2002.
homerosi 1982: . . . c. :
, 1982.
higinusi 2000: . . . . . -: , 2000.
homerosi 1979: homerosi. odisea. ZvelberZnulidan Targmna p. beraZem. Tb.: `sabWoTa
saqarTvelo, 1979.
horkhaimeri . . . 1972: M. Horkheimer and Th. Adorno. Dialectic of Enlightment. Transl. John Cummings. New
York: Herder and Herder, 1972.
Rusudan Tsanava
One Mask of Odysseus
Summary
Homers Odysseus is a convergence of characteristics of well-known folklore types of Trickster and
adventurer. At the same time it is considered as a parent of fictional characters (heroes and antiheroes) since
classical epoch till nowadays. The reason of immortality of this hero is simple Odysseus is a character rooted
deep in Folklore with various masks.
This article discusses (at the level of text analyses) one of the falsehoods (lies) of Odysseus, that takes
great enough part in the poem more than 230 lines and includes 3 songs: XIII (199-359), XIX (166-204). The
point is that after 10 year of wondering returned on Ithaca - Odysseus hides his name and tells everyone that he
is from Crete, brother or brother-in arms of Crete Idomeneusus. On the bases of texts detailed analyses I
observed that Odysseus claims that he was from Crete not for the reason that Crete is the most famous island (as
accepted in scientific literature), but because the fact that Idomeneusus was the only from the military leaders
gone to Troy who managed to return back the most compatriots to their motherlands. Despite that in Odyssey
Odysseus failure expedition is not highlighted its still obvious from the text, on the one hand, Odysseus sorrow
about lost of his compatriots and on the other hand, Ithacans anger caused by lost of their relatives. Hence,
comparison of himself with successful leader Idomeneusus of Crete unveils Odysseus very essential aspect of
character. This is an illusion that is in its turn one of the most interesting masks of Laertid and is related to a
heros unconsciousness. Accordingly, Odysseus this lie differs from other ones, which he used to tell in various
places and for various reasons. Fictions (allusions, imaginations) create the other structure of the text, and
penetrating in it is only available for emotional and imaginative readers. Returned as no man a hero of Troy is
bifurcated, tortured and nameless. The essential reason of his sufferings is that he returned home alone. Thats
why he, in his imagination, considers himself successful.
The poems textual analyses and summing up approaches of thetoricians of Antique epoch literature lets
us conclude that Homer skillfully manages to put other fictions in fiction (myth) that confluence together
organically with myth telling. These fictions in its turn have defined function of unclosing a character of a hero.
They give us possibility to unveil even the most implicit emotions and feelings.
Various readers see different masks of Odysseus: some see one or two, others - several, and the others
even see many... For some readers he is just a simple avantiurist, for others he is a flexible man who can think of
way out anytime, but a few are who can imagine crying Odysseus (and he cries frequently), who doesnt know
how to return to his island and hides his feelings even from himself.
116
nestan ratiani
sad cxovrobda kirke
(odisevsis mogzaurobis marSrutis dadgenisaTvis
homerosis `odiseas~ mixedviT)
odisevsis xetialis marSruti mecnierebaSi dRemde davis sagans warmoadgens. troas,
kikonebisa da iTakis garda yvela sxva punqti TiTqmis irealuri samyaroa. qarTveli
mkiTxvelisaTvis gansakuTrebiT sainteresoa qalRmerTi kirkes kunZulis, aiaies
lokalizaciis sakiTxi. mecnierTa nawili am kunZuls xmelTaSua zRvis auzSi aTavsebs,
meore nawilisTvis ki, homerosis sityvebze dayrdnobiT [`aiaiasTan migvabrunes talRebma
zRvisa. sad ciskris macne eoss aqvs bina da sad aris aRmosavali, sacekvao heliosisa...~
(homerosi 1979: 12.2-4)], kirkes jadosnuri samflobelo aRmosavleTSia. Tumca am sakiTxze
msjelobisas arc poeturi pirobiToba unda daviviwyoT. Cemi azriT (aqve aRvniSnav, rom
piradad me viziareb meore jgufis mecnierTa mosazrebas), arcTu ise didi mniSvneloba
aqvs geografiuli punqtis realur lokalizebas. ufro mniSvnelovania imis dadgena,
SeiZleba Tu ara sxva niSniT _ geografiul punqtSi arsebuli tradiciebiT, wes-
CveulebebiT _ kunZulis dakavSireba legendarul aiasTan da, Sesabamisad, kolxeTTan. am
statiis farglebSi Sevecdebi swored am kuTxiT ganvixilo odisevsis stumroba kirkes
sambrZanebloSi. magram Tavdapirvelad minda, yuradReba mravlismxilvevli odisevsis
xasiaTis erT Tvisebaze SevaCero. homerosi xasiaTebis gamosaxvis ostatia da es Tavis
droze aristotelemac SeniSna: `mcire Sesavlis Semdeg maSinve Semohyavs kaci an qali an
romelime sxva xasiaTi da aravin xasiaTis gareSe. aramed mxolod mqone xasiaTisa~
(aristotele 1968: 24). xasiaTis Tviseba, romelic odisevss aSkarad gamoarCevs aris mis
mier mimndobi adamianebis, arc meti da arc naklebi, motyuebis unari. odisevsi atyuebs
msmenels, atyuebs amxanagebs... zogi amas `moxerxebulobas~ daarqmevs, magram, Tuki
guldasmiT wavikiTxavT teqsts, SevniSnavT, rom odisevsi maSinac ityueba, rodesac mas es
araferSi sWirdeba. garda amisa, teqstis wakiTxvis dros yuradRebas is garemoebac
iqcevs, rom troadan wamosul odisevss da mis mxleblebs arcerT dasaxlebul punqtSi (aq
ar vTvli skilasa da qaribdiss, sirenebis kunZuls, radgan am punqtebs xomaldi mxolod
Cauvlis da arc kimerielTa mxares, radgan iq odisevsi oden micvalebulTa sulebTan
kavSiris dasamyareblad miemarTeba) arafers erCian. piriqiT, Tavad odisevsia mtrulad
da agresiulad ganwyobili am adgilTa binadrebis mimarT. sainteresoa, rom saxeli
odisevsi ukavSirdeba berZnul zmnas, romelic `mrisxanebas~, `siZulvils~ aRniSnavs
(homerosi 1958-1961: 19. 409).
ai, im adgilebis CamonaTvali, sadac gaCerda odisevsis xomaldi: 1) kikonebis qalaqi
ismari: am qalaqs iTakelebi umowyalod anadgureben; 2) lotofagebis mxare: lotofagebi
Taviseburi stumarTmoyvareobiT xvdebian mosulT; 3) kiklopebis kunZuli: eulad
mcxovrebi zRvis RmerTis, poseidonis vaJi kiklopi polifeme arafers dauSavebda
mogzaurebs, droze rom daetovebinaT maT mierve darbeuli gamoqvabuli; 4) eolosis
kunZuli: eolosi mTeli Tve guluxvad maspinZlobs stumrebs; 5) aiaie: qalRmerTi kirkec
bolos da bolos Tanxmdeba odisevss gaxdes keTilganwyobili da erTi wlis manZilze
Seudarebel xelgaSlilobas iCens; 6) Trinakia: heliosis kunZulze, Tumc kategoriulad
gafrTxilebulni arian, odisevsis amxanagebi mainc aCanageben mzis RmerTis naxirs; 7)
ogigia: nimfa kalifso Svidi weliwadi Seifarebs odisevss da ra aris imaSi dasaZraxi, Tuki
odisevsis coloba swadia? 8) sqeria: naosnobaSi daxelovnebuli feakebi araTu Tavad
ikisreben odisevsis iTakaze gacilebas, aramed stumrebis moyvare maspinZlebic
aRmoCndebian.
ai, am msvlelobaSi konteqstidan amovardnilia lamosel lestrigonTa
arastumarTmoyvare daxvedra, eolosis kunZulze meored misuli odisevsis armiReba da
gawbilebul mogzaurTa ukan gabruneba. ra mizezi aqvs amas? pasuxs isev teqstis
guldasmiT wakiTxva iZleva, pasuxi im epizodSi imaleba, romelic odisevsis stumrobas
kirkes kunZulze aRwers.
Tavdapirvelad eolosis kunZulze odisevsi da misi amxanagebi mTel Tves darCebian.
RmerTebisgan dafasebuli eolosi keTil maspinZlobas uwevs troadan momaval daRalul
stumrebs. es kunZuli xifaTiani odisevsisTvis SeCerebis meoTxe punqtia. erTi Tvis Tavze
117
dasvenebuli mgzavrebi isev gzas daadgebian, eolosi ki odisevss gudas usaxsovrebs. am
vercxlis ZafiT amokeril gudaSi damabrkolebeli qarebia Camwyvdeuli.
cxra dRe
dauRalavad darajobs odisevsi gudas, cxra dRe ar iZinebs gmiri samSoblos napirebis
male danaxvis surviliT Sepyrobili, meaTe dRes ki daRlil-daqanculi moiceleba da ise
Rrmad CaeZineba, rom megobrebi gudas gaxsnian, iqidan ki gamZvinvarebuli qarebi
amofrindebian da iTakas miaxloebul xomalds isev ukan, eolosis kunZulisken gaitacebs
zRva. ramdeni dRea xomaldi zRvaSi, avtori ar gveubneba, magram, Tuki eolosis
kunZulidan iTakamde curvas, karg amindSi aTi dRe dasWirdeboda, ukana gzas iTakidan
eolosos kunZulamde meti dro ar unda dasWirveboda. piriqiT, Tuki qarebic iTakidan
devnidnen xomalds, es dro Semcirdeboda kidec, e. i. ukan mgzavrobis dro oridan aT
dRemde meryeobs.
sruliad ucnauria, rom odisevsi megobrebs ar umxels, Tu ra aris gudaSi. es miT ufroa ucnauri,
rom Tavad megobrebi odisevss brmad endobian mihyvebian yvelgan, Tundac hadesisa da
persefones samyofelSi, marTalia, cremlebis RvriTa da Rawvebis xokviT, magram mainc mihyvebian;
gindac kiklopis gamoqvabulSi rCebian, rodesac gadasarevad grZnoben, rom maT iq darCena kargs
arafers uqadis. megobrebi Tvals xuWaven gajiutebuli odisevsis qedmaRlur sityvebze da
dayabuldebian winamZRols.
id. 10. 34-46 yovel SemTxvevaSi odisevsi cdilobs, rom ase dagvixatos es ambavi.
119
Cauwynardeboda (SeSupeba meaTe dRes qreba, magram zogjer ramdenime kvirasac
grZeldeba), xolo saxadi sxvebs gamouvlindeboda. aqac aRvniSnavT, rom mxolod im
SemTxvevaSi, Tuki Cems varauds epidemiuri parotitis Taobaze marTebulad miviCnevT,
maSin advili asaxsnelia, rogor dafrTxebodnen lestrigonni dasnebovnebuli
iTakelebis danaxvaze. SesaZloa, antifatosis mier erTi mxleblis mokvla da SeWmac imis
niSania, rom kunZulelebma ar ician, maT adamianebi Semosevian Tu mxecebi. gadarCenilebi
xomaldiT gadacuraven da kirkes kunZuls miadgebian. teqstidan Cans, rom odisevsi ise
momjobinda, rom mas nadirobac ki SeuZlia. magram, rogorc vTqviT, meoTxe dRes
mgzavrebis nawili kunZulis dasazverad gaemarTeba. SesaZloa, jgufebi gaiyo principiT:
avadmyofobaSeyrilni _ janmrTelni. evriloqosi, romelic dasazverad wasul jgufs
udgas saTaveSi, ukan brundeba. vin abralebs kirkes jadoqrobas da adamianebis Rorebad
gadaqcevas? visi piriT vigebT am ambavs? ra Tqma unda, matyuara odisevsi uambobs am
yvelafers feakebis samefo ojaxs da Tanac ise, rom Tavisi danaSauli damalos. am
Txrobisas odisevsi bevr sxva ramesac malavs, rac mas arasaxarbielo kuTxiT warmoaCens.
magram Txrobisas Tavad ixlarTeba tyuilebSi da evriloqoss aTqmevinebs imas, rac mas ar
unaxavs, Tavdapirvelad ar mouyolia, anu kirkes mier adamianebis Rorebad gadaqcevis
unars. odisevsis aseTi tyuilebi erTi mosmeniT (am ambavs xom feakebi ismenen) Zneli
amosacnobia. arada, rom ar icruos, odisevss ar SeuZlia,
batonebis stumrobas, rac avadmyofobis gavrcelebis niSania, xSir SemTxvevaSi mebodiSe
qali mkurnalobs. homerosTan am informaciebis erTmaneTze dadeba xdeba. swored
amitom aRvniSne dasawyisSi, rom CemTvis didi mniSvneloba ara aqvs, sad cxovrobs kirke,
kolxeTSi Tu italiaSi (tirseniaSi). mTavaria is, rom igi zustad asaxavs Zvel warmarTul
warmodgenebs am daavadebis mkurnalobis Taobaze.
sainteresoa, rom odisevsi `genetikuri~ matyuaracaa. misi didi babuaa avtolikosi, romelic erT-
erTi olimpielis, hermesis Zea. hermesi aris is RmerTi, romelic akvnidan qurdi da matyuaraa (n.
tonia 1998: 76-80). misgan gadaeca vaJiSvils tyuilebis Tqmis niWi da qurdobis siyvaruli.
avtolikosis qaliSvil antikleas sisifosisgan Caesaxa odisevsis mama laertesi. sisifosic
aranaklebad cnobili matyuaraa. man erTaderTma SeZlo sikvdilis daundobeli RmerTis
Tanatosis, pirquSi miwisqveSeTis mbrZanebeli hadesisa da misi samarTliani meuRlis persefones
motyueba. ai, aseTia matyuara odisevsis warmomavloba:
avtolikosi hermesi
antiklea da sisifosi
laertesi
odisevsi