Asmenybės Psichologija Praktinės Užduotys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

BENDROSIOS PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Auksė Endriulaitienė, Aidas Perminas
ASMENYBĖS
PSICHOLOGIJA
Praktinės užduotys
M e t o d i n ė p r i e m o n ė
Kaunas • 2007
UDK 159.92(076)
En 41
Recenzentai:
prof., halib. dr. K. Pukelis (VDU)
N. Ausmanienė (KTU)
Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto

Socialinių mokslų fakulteto 2006-12-11 tarybos posėdyje, protokolo Nr. 3.
ISBN 978-9955-12-169-5 ISBN 978-609-467-052-7 (internetinis)
© Auksė Endriulaitienė, Aidas Perminas, 2007

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2007
TURINYS
PRATARMĖ ......................................................................................................................... 4
I SKYRIUS. ASMENYBĖS APIBRĖŽIMAS, ASMENYBĖS TEORIJŲ
PALYGINIMAS, ASMENYBĖS DIAGNOSTIKA ............................................................ 6
II SKYRIUS. SIGMUNDAS FREUDAS. PSICHOANALIZĖ ...................................... 15
III SKYRIUS. CARLAS GUSTAVAS JUNGAS. ANALITINĖ PSICHOLOGIJA ....... 23
IV SKYRIUS. ALFREDAS ADLERIS. INDIVIDUALIOJI PSICHOLOGIJA .............. 26
V SKYRIUS. ERICHAS FROMMAS. HUMANISTINĖ PSICHOANALIZĖ ............. 29
VI SKYRIUS. KAREN HORNEY. SOCIOKULTŪRINĖ PSICHOANALIZĖ .............. 31
VII SKYRIUS. ERIKAS ERIKSONAS. EGO PSICHOLOGIJA .................................... 35
VIII SKYRIUS. ERICAS BERNE. TRANSAKCINĖ ANALIZĖ ..................................... 46
IX SKYRIUS. BURRHUSAS FREDERICAS SKINNERIS. BIHEIVIORIZMAS ......... 54
X SKYRIUS. KOGNITYVINĖS ASMENYBĖS TEORIJOS .......................................... 58
XI SKYRIUS. ABRAHAMAS HAROLDAS MASLOWAS.
HUMANISTINĖ PSICHOLOGIJA ................................................................................. 66
XII SKYRIUS. CARLAS RANSOMAS ROGERSAS. CENTRUOTA Į ŽMOGŲ
ASMENYBĖS TEORIJA .................................................................................................. 69
XIII SKYRIUS. ASMENYBĖ EGZISTENCINĖJE PSICHOLOGIJOJE ...................... 77
XIV SKYRIUS. KURTAS LEWINAS. LAUKO TEORIJA ............................................. 81
XV SKYRIUS. ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJOS .................................................... 83
PRATARMĖ
Asmenybės sąvoka psichologijos moksle užima ypatingą vietą dėl

savo platumo. Vienas iš asmenybės psichologijos mokslo lyderių Walteris
Mischelas rašė, jog asmenybės teorija domisi ne tik skirtumais tarp
individų, bet ir „baziniais adaptacijos procesais, kuriais žmonės sąveikauja
su savo gyvenimo sąlygomis“ (Mischel, 1993, 6). Taip apibrėžta asmenybė
gali būti suprantama kaip visos psichologijos esmė. Todėl domėjimasis
asmenybės klausimais nemažėja nei tarp studentų, nei tarp dėstytojų, nei
tarp psichologų praktikų, nei tarp mokslininkų.
Ši metodinė priemonė pirmiausia yra skirta VDU psichologijos ir kitų
socialinių mokslų srities specialybių studentams, besigilinatiems į asmeny-
bės psichologijos mokslo problemas. Tačiau ji gali būti įdomi bei naudin-
ga ir dėstytojams, psichologams – praktikams, taip pat visiems asmenims,
besidomintiems asmenybės prigimties ir vystymosi klausimais. Šis leidinys
papildo kiek anksčiau Vytauto Didžiojo universitete išleistą mokomąją kny-
gą „Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas“ (A. Perminas, A. Goštautas, A.
Endriulaitienė, Kaunas, VDU, 2004), kurioje pateikiami teoriniai asmenybės
psichologijos mokslo pagrindai. Pagrindinis metodinės priemonės akcen-
tas – studentų praktinių gebėjimų ugdymas, mokantis įvairių asmenybės
teorijų supratimo, vertinimo, lyginimo bei taikymo ribų.
Šį leidinį sudaro penkiolika skyrių, kuriuose pateikiamos praktinės už-
duotys, susietos su atskiromis asmenybės teorijomis. Užduotys pateikia-
mos pagal pagrindines asmenybės psichologijos teorines kryptis ir auto-
rius, vienam autoriui arba krypčiai skiriama po vieną skyrių su keturiomis
ar penkiomis praktinėmis užduotimis. Studentų bei dėstytojų patogumui
kiekvieno skyriaus gale yra sudaryti klausimai, skirti nagrinėjamos teorijos
žinioms pakartoti, pasitikrinti, pateikiamas studentams rekomenduojamos
literatūros sąrašas, pateikiama literatūra, kuria remiantis buvo sudarytas
kiekvienas metodinės priemonės skyrius. Pirmajame šio leidinio skyriuje
pateikiamos užduotys, leidžiančios geriau suprasti pačią asmenybės sąvo-
ką, asmenybės teorijos struktūrą, specifiką, asmenybės diagnostikos meto-
dus. Toliau siūlomos užduotys supažindina su psichodinaminiu požiūriu į
asmenybę, humanistine – egzistencine psichologija ir akademiniu požiūriu
į asmenybę (elgesio, kognityvinėmis, lauko, bruožų teorijomis).
Siūlomos metodinės užduotys gali būti naudojamos laboratorinių,
praktinių užsiėmimų metu bei kaip namų darbų, praktikos užduotys stu-
dentams, taip pat tinka studentų diskusijoms organizuoti. Metodinėje
knygoje pateikiamos užduotys bei pratimai leidžia suderinti teoriją ir prak-
4
tiką, geriau suprasti asmenybės teorijas, įsisavinti kai kuriuos asmenybės
pažinimo metodus, pajusti atskirų asmenybės teorijų praktinę taikomąją
vertę. Pateikiami pratimai leidžia geriau pažinti ir paties atliekančiojo už-
duotis asmens asmenybę, pastebėti savo galimybes bei galias, keisti elge-
sį skirtingose situacijose. Taip pat skatina skaitytoją reflektuoti praktiškai
pritaikant teorines žinias. Leidinys gali padėti įgyti bazinių žinių, kurių rei-
kės kituose psichologijos studijų kursuose, pvz., psichologinis konsultavi-
mas, šeimos konsultavimas, emocijos ir motyvacija, socialinė psichologija,
psichodiagnostika, grupių teorija ir praktika bei kituose.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad kai kurios šioje priemonėje pateikia-
mos užduotys yra susijusios su psichologiniu asmenybės įvertinimu ir psi-
chologinių testų naudojimu. Pati siūlomų klausimynų struktūra panaši į
psichologinius testus, kadangi jie sudaryti remiantis teoriškai ir metodolo-
giškai pagrįstomis psichologinio įvertinimo priemonėmis. Dažniausiai ap-
rašomose užduotyse skaitytojas ras autorių, kurių metodikomis remiantis
yra sudarytos užduotys, pavardes. Skatiname skaitytojus būti atsargius ir
atkreipti dėmesį, jog šiame leidinyje nėra pateikiami visybiški psichodiag-
nostiniai testai, kuriuos būtų galima naudoti kaip psichologinio įvertinimo
priemones kvalifikuotam ar profesionaliam asmenybės savybių įvertini-
mui. Autoriai palaiko nuomonę, jog psichologinių testų rezultatus kvali-
fikuotai įvertinti ir interpretuoti gali tik psichologai ir psichodiagnostikos
specialistai. Todėl visi šioje metodinėje priemonėje pateikti klausimynai yra
autorių modifikuoti ir vartojami kaip pavyzdžiai mokomiesiems, teorinių
žinių gilinimo bei saviugdos tikslams, bet ne psichologinei diagnostikai.
5
I SKYRIUS. ASMENYBĖS APIBRĖŽIMAS, ASMENYBĖS TEORIJŲ
PALYGINIMAS, ASMENYBĖS DIAGNOSTIKA
1 užduotis. Asmenybės apibrėžimas

Kiekvienas psichologas gali sukurti ir vartoti darbe savą asmenybės api-
brėžimą. Sukurkite sau priimtiną asmenybės apibrėžimą, užrašykite jį. Prieš
rašydami apibrėžimą, galite pasinaudoti tokia schema (ant eilučių įrašykite
įvairias į galvą atėjusias mintis apie asmenybę):
Pvz., kiekvienas žmogus
Asmenybė
Dabar apibendrinkite informaciją ir užrašykite galutinį apibrėžimo va-

riantą. Paanalizuokite, koks jis yra pagal Allportą: „kaukės“ ar „substancijos“?
Allportas skyrė dvi kryptis pagal asmenybės lokalizaciją: asmens vidu-
je (substancijos apibrėžimai) ir asmens išorėje (kaukės apibrėžimai). Sub-
stancijos asmenybės teorijos talpina asmenybę žmogaus viduje, jos labiau
akcentuoja vidinių būsenų ir procesų savybes – minčių, nuostatų, motyvų,
emocijų ir pan. Kaukės asmenybės teorijos talpina asmenybę žmogaus el-
gesyje (pvz., kai kurių veiksmų visuma), o ne vidinėse būsenose.
2 užduotis. Požiūrio į žmogaus elgesį analizė pagal psichologijos kryptis

Kiekvienas žmogus turi bent jau nujaučiamą strategiją aiškindamas, ko-
dėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi. Kartais šios strategijos atspindi bendrą
asmens požiūrį į žmogaus prigimtį, kartais jos yra paprasčiausias patogus
būdas tvarkytis su neįprasta informacija. Bet kurio žmogaus požiūris gali
atitikti vieną iš keturių pagrindinių psichologijos krypčių – biheiviorizmą,
psichoanalizę, humanistinę psichologiją, kognityvinę psichologiją.
Biheivioristiniu požiūriu, elgesys yra kontroliuojamas išorinių apdova-
nojimų ir bausmių. Pagal psichoanalizę elgesys aiškinamas pasąmoningais
6
norais ir konfliktais. Pagal humanistinį požiūrį žmogaus elgesys yra supran-
tamas per žmogaus subjektyvų savęs vaizdą. Kognityvinė psichologija aiš-
kina žmogaus elgesį vidiniais mąstymo procesais, ypač žmogaus problemų
sprendimo gebėjimais, mąstymo stiliumi, kūrybiškumu.
Toliau pateikiamas klausimynas, skirtas atskleisti, kiek jūsų požiūris ati-
tinka arba prieštarauja kiekvienos iš keturių psichologijos mokyklų aiškini-
mams. Užpildykite šį klausimyną. Išanalizuokite rezultatus, aprašykite, ką
sužinojote apie savo požiūrį į asmenybę.
Pasiūlykite atlikti šią užduotį dar keletui asmenų, palyginkite savo ir kitų
žmonių požiūrius, kokie jų panašumai ar skirtumai.
KLAUSIMYNAS
Pirma dalis. Instrukcija: Pasirinkite, su kuriuo teiginiu jūs labiau sutin-
kate (pasirinkite vieną teiginį). Surašykite atsakymus į atsakymų lentelę.
I. (1) Geras referato pažymys, kurį aš gavau, atspindi mano intelektua-
lumą.
(2) Aš gavau gerą pažymį už referatą todėl, kad dėstytojui patiko
tema.
II. (1) Žmonės gali kurti ir kontroliuoti savo gyvenimą.
(2) Žmonės yra valdomi jėgų, kurių patys negali kontroliuoti.
III. (1) Norint suprasti žmones, reikia žiūrėti, ką jie daro ir kaip jie tai
daro.
(2) Norint suprasti žmones, reikia paklausti, ką jie iš tiesų mąsto ir
jaučia.
IV. (1) Tai, kaip bendrauju su kitais, yra nulemta norų ir troškimų, apie
kuriuos aš mažai žinau.
(2) Tai, kaip aš bendrauju su kitais, yra nulemta sąmoningo pasirinki-
mo ir specifinių tikslų.
V. (1) Mano sugebėjimas spręsti matematines užduotis, atskleisti de-
tektyvinių romanų painiavas, mano mokėjimas planuoti laiką atsi-
rado iš patirties, mėginant ir klystant.
(2) Mano sugebėjimas spręsti matematines užduotis, atskleisti de-
tektyvinių romanų painiavas, mano mokėjimas planuoti laiką pri-
klauso nuo mano įgimtų savybių.
VI. (1) Svarbiausi mano gyvenimo įvykiai – įsimylėjimas, išvykimas iš
tėvų namų, naujų draugų susiradimas – geriausiai gali būti suprasti
ir paaiškinti remiantis mano nuostatomis ir įsitikinimais.
(2) Tai, kaip aš išgyvenu svarbiausius savo gyvenimo įvykius, priklau-
so nuo to, kokia yra mano ankstyvos vaikystės patirtis.
7
VII. (1) Mano asmenybė – tai, kaip aš bendrauju su kitais, kokius dalykus
mėgstu daryti, – susiformavo pagal mano ankstyvuosius vaikystės
potyrius.
(2) Mano asmenybė susiformavo pagal tikslus, kuriuos aš pats (pati)
sau išsikėliau.
VIII. (1) Aš pasirinkau studijas universitete, kadangi norėjau realizuoti
save, pasiekti pasitenkinimą, norėjau geriau save pažinti.
(2) Aš pasirinkau studijas universitete, kadangi tikiu, kad universite-
tinis išsilavinimas man suteiks saugią ateitį ir finansinę sėkmę.
IX. (1) Kai aš esu naujoje situacijoje, man atrodo, kad mano elgesys pri-
klauso nuo aplinkos. Aš gerai leidžiu laiką, kai kiti irgi gerai leidžia
laiką.
(2) Kai aš esu naujoje situacijoje, mano elgesys priklauso nuo mano
pomėgių – aš darau tai, ką mėgstu, o ne tai, ką kiti nori, kad dary-
čiau. Aš tvarkausi su naujom situacijom pagal savo būdo bruožus, o
ne pagal kitų lūkesčius.
Antra dalis. Instrukcija: Parašykite, ar sutinkate, ar nesutinkate su

kiekvienu iš žemiau pateiktų teiginių.
1. Aš manau, kad žmonės elgiasi pagal pagrindinius žmogiškuosius
poreikius, kurių patys nesupranta ar neįsisąmonina.
Sutinku / Nesutinku
2. Aš manau, kad žmonės elgiasi pagal atlyginimą, kurio tikisi iš veiklos.
Sutinku / Nesutinku
3. Aš manau, kad žmonės tikrai domisi altruistiniais dalykais, ieško
savo potencialo, galimybių gyvenime.
Sutinku / Nesutinku
4. Aš manau, kad žmonės elgiasi racionaliai, naudoja savo sugebėji-
mus problemoms spręsti ir priima gerai apgalvotus sprendimus.
Sutinku / Nesutinku
Atsakymų lentelė
I II III IV V VI VII VIII IX
8
Toliau pateiktoje lentelėje (klausimyno raktas) pateikiama informacija,
kaip psichoanalitikas, biheivioristas, humanistas ir kognityvinės psicholo-
gijos atstovas atsakytų į klausimyno klausimus. Atkreipkite dėmesį, kad
vienintelis skirtumas tarp psichoanalitiko ir biheivioristo yra atsakymas į VII
klausimą. Vienintelis skirtumas tarp humanisto ir kognityvinės psichologi-
jos atstovo yra atsakymas į III klausimą. Paanalizuokite, kokią psichologijos
mokyklą labiausiai atspindi jūsų atsakymai.
Klausimyno raktas
I II III IV V VI VII VIII IX
Psichoanalitikas 2 2 1 1 2 1 1
Biheivioristas 2 2 1 1 1 2 2 2 1
Humanistas 1 1 2 2 1 2 1 2
Kognityvistas 1 1 1 2 2 1 2 2
(tuščias langelis reiškia, jog klausimas nebuvo susijęs su kuria nors mokykla arba
bet kuris atsakymas yra tikėtinas)
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į VII klausimą, kuriame 1 atsakymas

yra būdingas tik psichoanalitiniam požiūriui; tuomet reikėtų analizuoti III
klausimą, kuriame 2 atsakymas būdingas tik humanistiniam požiūriui. Ma-
žai tikėtina, kad jūsų atsakymai idealiai atitiks kurį nors požiūrį. Tačiau jeigu
jūsų atsakymai atitinka bendrai du požiūrius, pvz., psichoanalitinį – bihei-
vioristinį arba humanistinį – kognityvinį, skirtumą galima pastebėti pagal
III ir VII klausimus.
Analizuojant antrą klausimyno dalį, reikia pastebėti, jog psichoanaliti-
kas greičiausiai sutiks su 1 teiginiu, biheivioristas greičiausiai sutiks su 2 tei-
giniu, humanistas greičiausiai sutiks su 3 teiginiu, kognityvistas greičiausiai
sutiks su 4 teiginiu. Ką atspindi jūsų atsakymai? Ar jie sutampa su pirmosios
klausimyno dalies atsakymais?
Žmogus savo atsakymais į pirmą klausimyno dalį gali išreikšti huma-
nistinį ir kognityvinį požiūrį į žmogaus elgesį. Bet kai jo klausiami bendri
klausimai apie tai, kaip žmonės elgiasi, tas pats žmogus gali išreikšti psi-
choanalitinį ar biheivioristinį požiūrį, atsakydamas į antrą klausimyno dalį.
Pirmosios klausimyno dalies klausimai yra labiau susiję su respondento
konkrečiu elgesiu, o antroji klausimyno dalis skatina daryti labiau apiben-
drintus, abstraktesnius vertinimus.
9
3 užduotis. Asmenybės teorijų palyginimas
Pasirinkite dvi asmenybės teorijas, perskaitykite po vieną kiekvienos
iš pasirinktų teorijų knygą, išanalizuokite jas bei palyginkite teorijas pagal
devynis kriterijus – požiūrius į asmenybės prigimtį (Hjelle, Ziegler, 1992):
Laisvė – determinizmas
Racionalumas – iracionalumas
Holizmas – analitiškumas
Paveldimumas – aplinka
Kintamumas – pastovumas
Subjektyvumas – objektyvumas
Proaktyvumas – reaktyvumas
Homeostazė – heterostazė
Pažinumas – nepažinumas
Analizei naudokite papildomą literatūrą.
4 užduotis. Asmenybės teorijų palyginimas

Pasirinkite dvi asmenybės teorijas, perskaitykite po vieną knygą iš abie-
jų pasirinktų teorijų, išanalizuokite jas. Kaip kiekviena iš jūsų pasirinktų teo-
rijų atsako į šiuos klausimus:
1. Kuo žmonės skiriasi vienas nuo kito?
2. Koks žmogus yra gerai adaptavęsis (sveika, ideali asmenybė)?
3. Kaip kultūra veikia žmogaus elgesį?
4. Kaip žmogaus elgesį veikia jo mintys?
5. Kaip žmogaus elgesį veikia nesąmoningi procesai?
6. Kaip biologiniai veiksniai veikia žmogaus elgesį?
7. Kaip reikia auklėti vaikus, kad jie taptų sveikomis asmenybėmis?
8. Ar vaikystė determinuoja suaugusiojo asmenybę? Ar keičiasi suau-
gusiojo asmenybė?
9. Kas lemia asmenybės patologiją?
10. Kokie yra trys pagrindiniai psichoterapijos principai?
5 užduotis. Asmenybės diagnostika

Populiariausias būdas asmenybei matuoti yra asmenybės klausimynas,
arba testas. Klausimynai, arba testai būna dviejų rūšių: tiesioginiai (psicho-
metriniai) ir netiesioginiai (projekciniai).
Toliau pateiktas projekcinis asmenybės testas. Atlikite jį remdamiesi
instrukcijomis ir aprašykite gautus rezultatus pagal pateiktus nurodymus.
Remdamiesi rezultatais, apibūdinkite savo arba pasirinkto asmens asme-
nybę. Atlikite psichometrinį testą, pateiktą XII skyriaus 2 užduotyje.
10
Palyginkite rezultatus, gautus naudojant projekcinį ir psichometrinį
metodą. Kokie skirtumai ir panašumai? Kuris būdas jums priimtinesnis?
Pagrįskite savo nuomonę bei abiejų metodikų privalumus ir trūkumus.
Remkitės papildoma asmenybės psichologijos srities literatūra bei savo
patirtimi.
Projekcinė asmenybės pažinimo metodika „Neegzistuojantis gyvūnas“
Instrukcija. Paimkite baltą lapą ir nespalvotą pieštuką. Sugalvokite ir
nupieškite neegzistuojantį gyvūną bei pavadinkite jį nesančiu vardu.
Vertinimas ir analizė. Anot projekcinės psichologijos atstovų, pie-
šinio erdvė yra susijusi su emociniais išgyvenimais tam tikru laiko per-
iodu – esamu, būsimu, praėjusiu. Erdvė, esanti užpakalyje arba kairėje,
yra susijusi su praeities periodu ir neveiklumu. Dešinė pusė, erdvė prieš
ir viršuje yra susijusi su tiriamojo ateitimi ir veiksmingumu. Piešinio lape
kairė pusė ir apačia taip pat yra susijusios su neigiamai nuspalvintomis ir
depresinėmis emocijomis, nepasitikėjimu ir pasyvumu. Dešinė pusė (jei
tiriamasis yra dešiniarankis) yra susijusi su teigiamomis emocijomis, akty-
vumu, veiklos konkretumu.
Remiantis bendraisiais projekcinės psichologijos ir psichoanalitinės
krypties principais, piešiamo objekto apačia (pvz., pagrindas, kojos) at-
spindi impulsyviąją, pasąmoningąją asmenybės dalį „Id“ bei jos santykį su
realybe. Piešiamo objekto viršus (pvz., stogas, skėtis, galva ar kt.) atspindi
moraliąją, socialiąją asmenybės dalį „Superego“. O pati pagrindinė piešia-
mo objekto dalis, kai kuriais atvejais ir visas objektas, atspindi racionaliąją
asmenybės dalį „Ego“.
Paprastai piešinys būna lapo viduryje. Kuo arčiau lapo viršaus yra pie-
šinys, tuo labiau tai atspindi aukštą tiriamo asmens savęs vertinimą, nepa-
sitenkinimą savo padėtimi visuomenėje, nepasitenkinimą aplinkinių ver-
tinimu, savęs įtvirtinimo bei aukštos pasiekimų motyvacijos tendencijas.
Piešinys apatinėje lapo dalyje gali atspindėti nepasitikėjimą savimi, žemą
savęs vertinimą, užguitumą, neryžtingumą, nesidomėjimą savo socialine
padėtimi, nesidomėjimą pripažinimu.
Jei nupiešto gyvūno galva yra pasukta į dešinę, tai gali būti interpre-
tuojama kaip pastovi tiriamojo veiklumo tendencija, beveik viskas, kas
sugalvojama, yra įgyvendinama. Tiriamasis tikriausiai aktyviai imasi savo
planų įgyvendinimo. Jei galva pasukta į kairę, tai svarstymų, apmąstymų
tendencija, dažniausiai nedaug sumanymų yra realizuojama. Tiriamajam
tikriausiai būdingesnis neryžtingumas, baimė. Veidu į priekį pasukta galva
dažniausiai atspindi tiriamojo egocentriškumą. Didelė galva dažniausiai
rodo, kad tiriamasis vertina racionalųjį pradą, savo ir kitų erudiciją.
11
Ant galvos nupiešti jutimų organai taip pat turi savo reikšmę. Ausys
dažniausiai atspindi suinteresuotumą informacija, aplinkinių nuomonės
reikšmingumą tiriamajam, jautrumą kritikai. Pražysta burna (gali būti su
liežuviu) interpretuojama kaip didelis plepumas, kalbinis aktyvumas. Bur-
na su dantimis dažniausiai atspindi verbalinę agresiją. Akys traktuojamos
kaip baimės simbolis; paryškintos blakstienos, gyvūno plunksnos, karčiai,
vilnos, panašios į šukuoseną – kaip suinteresuotumas išoriniu grožiu, mo-
teriški charakterio bruožai. Nagai, ragai, iltys, spygliai, aštrūs piešinio kam-
pai taip pat dažniausiai atspindi agresyvias tendencijas.
Gyvūno figūros kontūrai, spygliai, šarvai, skydai atspindi tiriamojo gy-
nybiškumą, atsiribojimą. Figūra – apskritimas dažniausiai simbolizuoja
tendenciją užsidaryti, nenorą būti testuojamam, užsisklendimą. Bendrai
linijų spaudimas, štrichavimas, šešėliavimas, trūkimas, piešinio dalių tam-
sinimas, piešinio figūros pasvirimas nuo vertikalios ašies atspindi tiriamojo
vidinę įtampą bei nerimą, emocines problemas.
Gyvūnų tematika skirstoma į (baidančias) gąsdinančias, gąsdinamas ir
neutralias. Tai piešiančiojo santykis su savimi, savo „Aš“, samprata apie savo
vietą pasaulyje. Čia piešiamas gyvūnas interpretuojamas kaip savęs paties
atstovas.
Labai neįprastas, atkreipiantis dėmesį mechaninių dalių montavimas
į gyvą organizmą (pvz., gyvūnas ant postamento, traktoriaus vikšrų, ratų
naudojimas, propeleris ant gyvūno galvos, akyse elektros lempos ir pan.)
gali atspindėti ypatingas kūrybines galias, originalumą.
Gyvūno pavadinimas gali būti racionalus prasminių dalių sujungimas
(pvz., skrendantis zuikis, bėgkatė) – tai atspindi tiriamojo racionalumą, kon-
kretumą. Žodžių darinys iš mokslinių terminų, kartais su lotyniška priesaga
ar galūne (pvz., palsoliarija, orkoencija), atspindi demonstratyvumą, norą
pademonstruoti savo erudiciją, žinias. Paviršutiniški, garsiniai, be prasmės
pavadinimai (pvz., liolio, begota) žymi lengvabūdiškumą, nemokėjimą atsi-
žvelgti į pavojaus signalus, jausmų dominavimą prieš racionalumą. Vaikiški
pavadinimai (pvz., tru-tru, kus-kus) gali atspindėti polinkį fantazuoti.
Reikia atkreipti dėmesį, jog ši „Neegzistuojančio gyvūno“ metodika yra
tik mokomasis pažintinis testas ir kaip vienintelis tyrimo metodas asmeny-
bei pažinti negali būti naudojamas.
Klausimai pasikartojimui
1. Pateikite asmenybės apibrėžimą.
2. Išvardykite ir paaiškinkite pagrindines problemas, kurias nagrinėja
asmenybės psichologija.
12
3. Kokie komponentai sudaro asmenybės teoriją?
4. Paaiškinkite, ką reiškia asmenybės dinamika.
5. Paaiškinkite terminą „adaptacija“.
6. Paaiškinkite, kaip kognityviniai procesai ir kultūra yra susiję su as-
menybės dinamika.
7. Kas veikia asmenybės vystymąsi?
8. Kokias kryptis galima išskirti moksliniame asmenybės tyrinėjime?
9. Kuo skiriasi koreliacinė asmenybės tyrimo strategija nuo eksperi-
mentinės?
10. Kokios yra psichologinių testų panaudojimo galimybės, tyrinėjant
asmenybę?
Literatūra studentui:
1. Allen B. P. Personality theories: Development, growth, and diversity.
Needham Heights, MA: Allyn and Bacon, 2006.
2. Babladelis G. The study of personality: Issues and resolutions. New
York: Holt, Rinehart and Winston, 1984.
3. Burger J. M. Personality: Theory and research. Belmont: Wadsworth,
1986.
4. Cloninger S. Theories of personality: Understanding persons. NJ: Pren-
tice Hall, 2004.
5. Engler B. Personality theories: An introduction. Boston: Houghton
Mifflin, 2006.
6. Feist G. J. Theories of personality. New York: McGraw-Hill, 2006.
7. Friedman H. S., Schustack, M. W. Personality: Classic theories and mo-
dern research. Needham Heights, MA: Allyn and Bacon, 2006.
8. Hall C. S., Lindzey G. Theories of personality. New York: Wiley, 1970.
9. Hergenhahn B. R., Olson M. An Introduction to theories of personality.
Englewood Cliffs, NJ: Prentice Hall, 2007.
10. Hjelle L. A., Ziegler D. J. Personality theories: Basic assumptions, re-
search, and applications. New York: McGraw-Hill, 1992.
11. Larsen J. R., Buss D. M. Personality psychology: Domains of knowledge
about human nature. Boston: McGraw-Hill, 2005.
12. Liebert R. M., Spiegler M. D. Personality: Strategies and issues.
Chicago: Dorsey Press, 1987.
13. Maddi S. R. Personality theories: A comparative analysis. Chicago:
Dorsey Press, 1980.
14. Perminas A., Goštautas A., Endriulaitienė A. Asmenybės teorijos: są-
vadas. Kaunas: VDU, 2001.
15. Pervin L. A. (Ed.) Handbook of personality: Theory and research. New
York: Guilford Press, 1990.
13
Naudota literatūra:
2. Ehrenreich J. H. Personality theory: A case of intellectual and social isola-
tion?// The Journal of Psychology, Vol. 131, Issue 1, 1997, p. 33–44.
4. Mischel W. Introduction to personality. Fort Worth, TX: Harcourt
Brace, 1993.
5. Практическая психология в тестах. Москва, 1999.
6. Projective Psychology (eds. L. Bellak, L. Abt). Maskva, 2000 (rusų k.).
7. Романова Е. С., Потиомкина О. Ф. Графические методы в
психологической диагностике. Моксва, 1992.
8. Wortman C. B., Loftus E. F. Psychology. New York: Knopf, Inc, 1988,
p. 10–14.
14
II SKYRIUS. SIGMUNDAS FREUDAS. PSICHOANALIZĖ
1 užduotis. Laisvųjų asociacijų tyrimas

Laisvosios asociacijos kartais vadinamos „pasąmonės srove“. Šį asme-
nybės pažinimo metodą dažniausiai naudoja psichoanalizės specialistai:
siūlo savo klientams atsipalaiduoti ir kalbėti, kas jiems ateina į galvą. Po
to šią išsakytą medžiagą analizuoja, ieško neįsisąmoninto nerimo, fobijų,
norų išraiškos. Kad būtų gauti patogesni ir patikimesni rezultatai, tiriama-
jam kartais siūloma tam tikrą laiko tarpą sakyti bet kokius į galvą atėjusius
žodžius. Taip gaunama asociatyvinių reakcijų grandinė, susidedanti iš at-
skirų žodžių. Šie žodžiai, nepriklausomai nuo tiriamojo noro, jungiasi į tam
tikras semantines grupes, ar vadinamuosius „semantinius lizdus“. Semanti-
nių lizdų dydis bei kiekis gali būti įvairus ir atskleisti individualias ypatybes.
Viename lizde gali būti vienas ar keli ir netgi visi pasakyti žodžiai.
Pavyzdžiui, turime tokias asociacijas – „daina, linksma, balsas, gražus,
metalas, auksas, sidabras, blizga, pavasaris, gėlės, aromatas“. Čia gali būti
išskirti trys semantiniai lizdai, kurių kiekviename yra po 3–4 žodžius, ir kiek-
vienas lizdas pagal turinį gali būti apibendrintai pavadintas: pvz., „graži dai-
na“, „blizgantis metalas“, „žydintis pavasaris“. Pagal pavadinimus ir nedidelį
semantinių lizdų dydį šis tiriamasis nejaučia ypatingo nerimo ar kokių nors
rūpesčių, todėl psichoanalitikas paprastai tokiu atveju apsiriboja paprastu
pokalbiu. Jei lizdų dydis yra labai didelis, pvz., 10–15 žodžių, o pavadinimas
atspindi nemalonius emocinius įvykius, pvz., apvogimo baimę arba ligą,
tuomet psichoanalitiko užduotis yra surasti konstruktyvius metodus, kaip
padėti klientui pakeisti tokią įtemptą būseną.
Užduotis.
• Patyrinėkite savo ir dar dviejų pasirinktų žmonių laisvąsias asociaci-
jas. Atlikite pratimą pagal pateiktą instrukciją.
• Išanalizuokite rezultatus, remdamiesi skyriaus gale pateikta literatūra.
• Aprašykite, ką sužinojote apie save ir psichoanalitinius asmenybės
tyrimo metodus.
Instrukcija. Užsimerkite ir vieną minutę rašykite bet kokius žodžius,
kurie ateina jums į galvą. Nerašykite daiktų, kuriuos matote prieš save ir
nemėginkite atsiminti anksčiau išmoktas žodžių eiles. Tiesiog rašykite tai,
kas kyla jūsų galvoje. Pageidautina atlikti šį pratimą keletą kartų, kad būtų
galima palyginti rezultatus.
15
Šį pratimą atlikite su kitais žmonėmis, paprašykite jų užsimerkti ir vieną
minutę sakyti žodžius, ateinančius jiems į galvą, o jūs tylėdamas tuos žo-
džius užrašykite.
Rezultatų skaičiavimas. (1) Nustatykite asociatyvinės grandinės
ilgį, tai yra, suskaičiuokite, kiek žodžių užrašėte per vieną minutę. (2)
Suraskite semantinius lizdus ir suskaičiuokite, kiek jų yra. Lizdus suda-
rykite pagal logines sąsajas tarp šalia esančių žodžių. (3) Nustatykite
vidutinį semantinių lizdų dydį, padaliję visos grandinės žodžių skaičių
iš semantinių lizdų skaičiaus. (4) Pavadinkite pačius didžiausius seman-
tinius lizdus. (5) Nustatykite keleto bandymų vidutinį asociatyvinės
grandinės ilgį, semantinių lizdų skaičių, jų vidutinį dydį ir dažniausiai
pasitaikančius pavadinimus.
Analizuodami rezultatus, atkreipkite dėmesį, jog įvairūs eksperimen-
tai atskleidė, kad sveikas, aktyvus, gerai mokantis kalbą žmogus per vieną
minutę pateikia vidutiniškai 19–21 žodžio asociatyvinę grandinę. Jei jūsų
tiriamo žmogaus rodikliai yra labai žemi, pvz., 10 žodžių per minutę, galima
įtarti kalbinių – mąstymo procesų slopinimą, kuris gali atsirasti dėl įvairių
priežasčių: nuovargio, blogo kalbos mokėjimo, mąstymo rigidiškumo, ne-
lankstumo. Labai aukšti rodikliai (pvz., 35–40 žodžių per minutę) gali reikšti
ypatingą kalbinių – mąstymo procesų lankstumą, labilumą, kurio priežastis
gali būti ligos sukeltas jaudrumas, sužadinimas, emocinis susijaudinimas,
karščiavimo būsena.
Vertinant semantinius lizdus, pastebėta, kad paprastai norma yra lai-
koma 3–4 semantiniai lizdai per vieną minutę, kurių vidutinis dydis 5–6
žodžiai kiekviename lizde. Semantinių lizdų skaičiaus didėjimas ir žodžių
skaičiaus mažėjimas kiekviename lizde, kaip ir atvirkščias procesas (seman-
tinių lizdų skaičiaus mažėjimas ir žodžių skaičiaus didėjimas kiekviename
lizde), atspindi dinamines kalbinio mąstymo veiklos ypatybes, kurios yra
susijusios su pasąmonės ir sąmonės procesų slopinimu arba pernelyg di-
deliu aktyvumu bei kryptingumu.
2 užduotis. Šnekos klaidos (riktai)

• Prisiminkite savo ar savo draugų šnekos klaidas.
• Aprašykite asociacijas, kurios jums kyla galvojant apie šiuos žo-
džius.
• Pagalvokite ir užrašykite, kokią prasmę šios asociacijos gali turėti.
• Pasinaudodami skyriaus gale pateikta literatūra, paanalizuokite ir
bandykite interpretuoti savo šnekos klaidas.
16
3 užduotis. Santykių su aplinkiniais analizė
• Sudarykite sąrašą žmonių, kurie jums labiausiai patinka arba kuriuos
jūs labiausiai mylite (neįtraukite savo tėvų). Vyrus ir moteris surašy-
kite atskirai.
• Aprašykite kiekvieno žmogaus teigiamas ir neigiamas savybes.
• Palyginkite savybes, kuriomis aprašėte vyrus ir moteris. Kokie pana-
šumai ir kokie skirtumai?
• Sudarykite jūsų tėvo ir motinos teigiamų ir neigiamų charakterio sa-
vybių sąrašą.
• Palyginkite tėvams būdingų savybių sąrašą su kitų jums artimų
žmonių savybių sąrašu. Kokie panašumai ir kokie skirtumai?
bandykite interpretuoti rezultatus.
4 užduotis. Sapnų analizė pagal Freudą

Įsigykite sapnų dienoraštį (galite paimti bet kokį sau patinkantį sąsiu-
vinį ir skirti jį savo sapnams užrašyti). Laikykite jį visada prie lovos. Ryte,
prieš pradėdami dieną, užrašykite keletą eilučių apie nakties sapnus. Net
jei jūs niekada anksčiau neprisimindavote savo sapnų, ši procedūra pa-
dės jums juos atgaminti. Eksperimentai atskleidė, kad studentų grupės,
kurioms būdavo duodama ši užduotis, paprastai prisimindavo užmirštus
keleto naktų sapnus.
• Aprašykite savo sapnus taip smulkiai, kaip tik galite prisiminti.
• Aprašykite asociacijas, kurios jums kyla, galvojant apie atskirus sap-
no vaizdinius.
• Pagalvokite ir užrašykite, kokią prasmę šios asociacijos gali turėti.
Pavyzdžiui, ar galėjo jūsų sapnai būti norų realizacija? Pamėginkite
atspėti, ką galėtų reikšti atskiri sapno fragmentai. Atkreipkite dėme-
sį į tuos fragmentus, kurie, kaip jums atrodo, yra dalis jūsų dienos iš-
gyvenimų. Ar ką nors užrašėte savo sapnų dienoraštyje, kas atspindi
jūsų norus ar jūsų santykį į aplinkinius žmones, aplinką? Rašykite šį
dienoraštį keletą savaičių. Ypač atkreipkite dėmesį į pasikartojančias
temas ir objektus.
bandykite interpretuoti savo sapnus.
• Palyginkite S. Freudo pasiūlytą sapnų analizės būdą su kitų psichoa-
nalitikų strategijomis (pvz., C. Jungo, A. Adlerio).
17
5 užduotis. Gynybinių mechanizmų analizė
Čia pateikiamas savigynos mechanizmų klausimynas, sudarytas pagal
R. Plačeko testą (klausimyną išvertė K. Maziliauskaitė). Šis modifikuotas
klausimynas gali būti naudojamas mokomiesiems tikslams analizuoti, ko-
kius gynybos mechanizmus dažniausiai naudoja tiriamas asmuo.
• Atlikite pateikiamą testą pagal instrukciją, duokite jį užpildyti dar
dviems asmenims.
• Apskaičiuokite rezultatus ir aprašykite gautas išvadas.
• Kaip galima jas paaiškinti, remiantis psichoanalitiniu požiūriu į as-
menybę?
• Ką sužinojote apie savo gynybinius mechanizmus? Kaip, jūsų many-
mu, šie gynybos mechanizmai jums padeda geriau jaustis?
Instrukcija. Perskaitykite teiginius, pažymėkite „+“ ženklu tuos teigi-
nius, su kuriais sutinkate, o „–“ ženklą padėkite prie teiginių, kurie jums
nebūdingi.
KLAUSIMYNAS
Sutinku /
Teiginys
Nesutinku
1. Aš miegu daugiau negu kiti mano pažįstami. C

2. Visada žinau kokį nors žmogų, į kurį norėčiau
D
būti panašus (-i).
3. Dažnai raustu. B
4. Viena didžiausių mano dorybių yra savitvarda. G

5. Kartais mane lyg iš vidaus kažkas skatina pra-
F
mušti kumščiu sieną.
6. Jei mane kas nors įtraukia į minią žmonių, aš
F
esu pasiruošęs (-usi) jį užmušti.
7. Retai kada prisimenu savo sapnus. B
8. Mane siutina žmonės, komanduojantys kitiems. E
9. Žmonės man yra sakę, kad aš per daug giriuosi. D
18
Sutinku /
Teiginys
Nesutinku
10. Jei mane kas nors atstumia, kartais net kyla
F
noras nužudyti.
11. Žmonės manimi žavisi beveik visais atžvil-
A
giais.
12. Aš būdavau toks (tokia) įniršęs (-usi), kad net
F
daužydavau daiktus.
13. Visuomet matau šviesiąją gyvenimo pusę. A
14. Visada noriu ir stengiuosi mankšta pakeisti
D
savo išvaizdą.
15. Neturiu jokių prietarų. A
16. Man žmonės yra sakę, kad aš būnu per daug
C
impulsyvus (-i).
17. Mane erzina žmonės, kurie stengiasi prieš ki-
E
tus pasirodyti.
18. Labai stengiuosi nieko neįskaudinti. G
19. Aš iš tų žmonių, kurie niekada neverkia. B

20. Man labai sunku skirtis su tuo, kas man pri-
C
klauso.
21. Sunkiai atsimenu pavardes. B
22. Jei mane kas nors trukdo, aš tam žmogui nie-
F
ko nesakau, o greičiau pasiskundžiu kitam.
23. Net jei žinau, kad aš teisus (-i), mėgstu išklausy-
G
ti įvairias nuomones apie svarstomą klausimą.
24. Man žmonės niekada nenusibosta. A
25. Aš negaliu ramiai nusėdėti. C
26. Mažai ką prisimenu iš savo vaikystės. B

27. Labai negreitai pamatau žmonių blogąsias sa-
A
vybes.
19
Sutinku /
Teiginys
Nesutinku
28. Jei reikalai nesiklosto pagal mano norą, aš kar-
C
tais nirštu.
29. Nešvankūs filmai mane siutina. H
30. Priėmęs (-usi) kokį nors sprendimą, aš ir po to

G
apie jį svarstau.
31. Suglumstu, kai girdžiu pasakojant nešvankius
H
juokus.
32. Kartais sapnuoju labai atstumiančius dalykus. H
33. Labiausiai negaliu pakęsti nesąžiningų žmo-
E
nių.
34. Nemėgstu žmonių, kurie stengiasi būti dėme-
E
sio centre.
35. Dauguma žmonių yra nemalonūs. E
36. Praustis ne savo vonioje man yra tikra kančia. H
37. Man labai sunku ištarti nešvankų žodį. H
38. Jaučiu tiesiog būtinybę, kad žmonės man sa-

D
kytų, jog esu seksualiai patrauklus (-i).
39. Stengiuosi dėvėti tokius drabužius, kad pa-
D
traukliau atrodyčiau.
40. Sako, kad aš visokiais klausimais būnu per
G
daug objektyvus (-i).
Rezultatų skaičiavimas ir analizė. Kiekvienas savigynos mechaniz-

mas yra pažymėtas tam tikra raide (pvz., A, B, C). Raidės taip pat yra pa-
žymėtos prie kiekvieno teiginio (tai rodo, kad teiginys atspindi tam tikrą
gynybinį mechanizmą). Sumuojant „+“ ženklu pažymėtus teiginius prie
kiekvienos raidės, gaunami aštuonių gynybinių mechanizmų įvertinimai,
kiekvienam mechanizmui yra skirti penki teiginiai. Kuris įvertinimas yra
aukščiausias, tas gynybinis mechanizmas labiausiai dominuoja. Klausimy-
nu gali būti matuojami tokie savigynos mechanizmai:
20
A – neigimo gynybinis mechanizmas;
B – išstūmimo savigynos mechanizmas. Siekdamas išvengti neapibrėž-
tumo ar įtampos, žmogus nesąmoningai neprisimena su nereikš-
minga patirtimi besisiejančių smulkmenų arba neatsimena nerimą
keliančios informacijos;
C – regresijos gynybinis mechanizmas;
D – kompensacijos savigynos mechanizmas. Tokiu elgesiu asmuo de-
monstruoja tendenciją savo trūkumus kompensuoti tobula išvaizda;
E – projekcijos savigynos mechanizmas. Tai nepriimtinų norų ir troški-
mų matymas kituose asmenyse, priskyrimas kitiems asmenims;
F – pakeitimo, perkėlimo savigynos mechanizmas. Nepriimtino impul-
so nukreipimas nuo vieno objekto prie kito; norų, jausmų, skirtų vie-
nam objektui, priskyrimas kitam asmeniui ar objektui;
G – intelektualizacijos savigynos mechanizmas. Atskleidžia žmogaus
logišką bei brandžią reakciją situacijoje, reikalaujančioje emocinio
stabilumo bei analitinio mąstymo;
H – reakcijų formavimo gynybinis mechanizmas.
1. Paaiškinkite psichinio determinizmo sąvoką.
2. Kaip konversinė isterija iliustruoja psichinį determinizmą?
3. Kuo skiriasi pirminis ir antrinis procesai?
4. Išvardykite ir paaiškinkite tris nerimo rūšis.
5. Kokia yra gynybos mechanizmų paskirtis?
6. Kas yra sublimacija? Pateikite pavyzdžių.
7. Kokiu būdu trijų asmenybės struktūrų sąveika kuria vidinį asmeny-
bės konfliktą?
8. Kodėl asmenybę, anot S. Freudo, galima palyginti su aisbergu?
9. Paaiškinkite asmenybės dinamiką pagal S. Freudą.
10. Kokią asmenybę, remiantis psichoanalizės teorija, būtų galima pa-
vadinti sveika?
1. Freud S. An outline of psychoanalysis. In Standard Edition (Vol. 23).
London: Hogarth, 1964.
2. Freudas S. Kasdieninio gyvenimo psichopatologija. Vilnius: Apostrofa,
2006.
3. Freud S. New introductory lectures on psychoanalysis. In Standard
Edition (Vol. 21). London: Hogarth, 1964.
4. Freudas S. Psichoanalizės įvadas: paskaitos. Vilnius: Vaga, 1999.
21
5. Freud S. The ego and the id. In Standard Edition (Vol. 19). London:
Hogarth, 1961.
6. Freud S. The interpretation of dreams. The standard Edition of the
complete psychological works of Sigmund Freud (Vols. 4 and 5).
London: Hogarth, 1953.
7. Freud S. Three essays on sexuality. In Standard Edition (Vol. 7). Lon-
don: Hogarth, 1953.
8. Froidas Z. Anapus malonumo principo. Vilnius: Vyturys, 1999.
1. Bond M., Gardner S. T., Sigal J. Empirical study of Self-Rated Defense
Styles // Archives of General Psychiatry. 1983, Vol. 40, p. 333–338 //
http://search.epnet.com, www.ipn.at/ipn.asp? ACF.
2. Frager R., Fadiman J. Personality and personal growth. New York:
Longman, 1998.
4. Smith E. E., Nolem-Hoeksema S., Fredrickson B. L., Loftus G. R., Bem
D. J., Maren S. Atkinson‘s & Hilgard‘s Introduction to psychology. Thom-
son Learning, Inc., Wadsworth, 2003.
5. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психо-
логии (под ред. A. A. Крылова, С. A. Маничева). Санкт-Петербург,
2000.
6. Старшенбаум Г. В. Тренинг навыков практического психолога.
Москва, 2005.
22
III SKYRIUS. CARLAS GUSTAVAS JUNGAS. ANALITINĖ PSICHOLOGIJA
1 užduotis. Archetipai
Aprašykite jūsų gyvenime pagrindinį archetipinį vaizdinį ar temą.
• Kad įvardytumėte svarbius jums archetipus, pagalvokite apie litera-
tūros ar kino temas, kurios jums patrauklios, daro didelį įspūdį. Pvz.,
didžiulė, bet nelaiminga meilė, pavojinga kelionė į nežinią... Pagal-
vokite apie didžiausią įspūdį padariusi mitą.
• Kaip šie archetipai veikė jus ar jūsų aplinką?
• Pateikite pavyzdžių, kaip jie aktualūs dabartiniame jūsų gyvenime.
2 užduotis. Persona, Anima / Animus, Šešėlis

Persona
• Norėdami pažinti savo Personą, sudarykite mėgstamiausių drabu-
žių, brangenybių, kitų labai mėgstamų daiktų sąrašą.
• Išsirinkite iš šio sąrašo daiktą, kuris jus, jūsų nuomone, geriausiai
reprezentuoja; tokį, kurį jūs nešiojate ilgiausiai arba kuris yra tarsi
neatskiriama jūsų įvaizdžio dalis.
• Pamėginkite savaitę apsieiti be šio daikto. Aprašykite savo reakciją ir
savijautą.
• Paskolinkite šį daiktą savo draugui. Aprašykite, kaip jaučiatės, kai ki-
tas žmogus naudojasi jūsų mėgstamiausiu daiktu.
3 užduotis. Anima / Animus, Šešėlis

Anima / animus
• Mintyse perkratykite visas mylimo, mėgstamo žmogaus ypatybes, už-
rašykite jas. Šis sąrašas apima jūsų Anima ir Animus projekcijas – tas
ypatybes, kurias jūs turite savyje ir galite tobulinti.
Šešėlis
• Išvardykite nemėgstamo žmogaus ypatybes, kurios jus ypač erzina. Šis
sąrašas apima jūsų šešėlines ypatybes, kurių norėtumėte atsikratyti.
• Pagalvokite, kaip detaliai aprašytumėte savo asmeninį demoną,
kaip jis veikia jūsų gyvenimą? Kada jis atsiranda? Ar darote ką nors,
kad jį įveiktumėte?
23
• Jei būtų galima personifikuoti šią šešėlio dalį, į ką jis būtų panašus? Ar
jis turi vardą? Kaip jis apsirengęs? Kokie jo mėgstamiausi posakiai?
• Kaip jis padeda ir kaip trukdo jūsų asmeniniam augimui?
• Pasinaudodami skyriaus gale pateikta literatūra, išanalizuokite, ką
sužinojote apie savo asmenybės dalis.
4 užduotis. Aktyvi vaizduotė

Veskite eskizų ir piešinių dienoraštį: kiekvieną dieną ką nors nupieškite.
Negalvokite, ką reikia piešti, leiskite rankai piešti pačiai. Po kurio laiko pa-
analizuokite piešinius.
• Su kokiomis emocijomis ar žmonėmis asocijuojasi jūsų piešiniuose
naudotos spalvos ar figūros?
• Kaip jūsų psichologinio gyvenimo pokyčiai atsispindi piešinių po-
kyčiuose?
• Kokia kiekvieno piešinio pagrindinė tema. Kokią temą jūs matote
analizuodami visus piešinius iš karto?
• Aprašykite pagrindinį archetipinį vaizdinį ar temą, iškylančius šiuo-
se piešiniuose?
5 užduotis. Sapnų analizė Jungo teorijoje

Rašykite sapnų žurnalą, kas savaitę peržiūrėkite užrašus, raskite pasi-
kartojančius vaizdinius, simboliką. Galima sapnų vaizdinius pamėginti nu-
piešti. Atsiminkite, kad sapnų kalba yra simbolių ir metaforų kalba ir kad
tas pats sapnas gali turėti keletą reikšmių. Peržiūrėdami sapnus, klauskite
savęs: „Ką man nori pasakyti šitas sapnas?“. Aprašykite savo patirtį – kokie
sapnai jums būdingi, kokia nuotaika vyrauja juose, ką iš sapnų supratote
apie save. Remkitės papildoma ir žemiau pateikiama literatūra.
1. Palyginkite S. Freudo ir C. Jungo pasąmonės supratimą.
2. Paaiškinkite individuacijos sąvoką.
3. Kaip šešėlis padeda vystytis asmenybei?
4. Paaiškinkite kolektyvinės pasąmonės sąvoką.
5. Kodėl simboliai ir mitologija yra svarbūs asmenybei?
6. Palyginkite S. Freudo ir C. Jungo sapnų interpretaciją.
24
7. Pagal ką sudaryta asmenybės tipologija Jungo teorijoje?
8. Paaiškinkite komplekso sąvoką.
9. Kuo skiriasi S. Freudo ir C. Jungo psichoterapijos supratimas?
10. Paaiškinkite amžiaus vidurio krizės priežastis.
1. Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose.
Vilnius: Tyto alba, 2001.
2. Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Vilnius, 1999 (rinkinys).
3. Jung C. G. Man and his symbols. New York: Doubleday, 1964.
4. Jung C. G. Psychological types. In Collected works (Vol. 6). Princeton:
Princeton University Press, 1967.
5. Jung C. G. The archetypes and the collective unconscious. In collected
works (Vol. 9, part 1). Princeton: Princeton University Press, 1967.
6. Jung C. G. The psychology of the unconscious. In collected works (Vol.
7). Princeton: Princeton University Press, 1967.
7. Jung C. G. Analytical psychology, its theory and practice. New York:
Pantheon, 1968.
8. Jung C. G. The relations between the ego and the unconscious. In col-
lected works (Vol. 7). Princeton: Princeton University Press, 1967.
9. Jungas K. Žvelgiant į pasąmonę. Vilnius, 1994.
1. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius,
1996.
Longman, 1998.
3. Gudaitė G. Įvadas į analitinę psichologiją. Vilnius: VU, 2002.
Москва, 2005.
25
IV. SKYRIUS. ALFRED ADLER. INDIVIDUALIOJI PSICHOLOGIJA
1 užduotis. Gyvenimo tikslų analizė

Adleris labiau kreipė dėmesį į ateities trauką, o ne į praeities įtaką. Jam
svarbiau buvo tai, kur mes tikimės nueiti, negu kur mes buvom. Kad su-
prastumėte, kaip jūsų kasdienė veikla susijusi su jūsų gyvenimo tikslais,
pabandykite atlikti šį pratimą.
Nors šie pratimai neatskleidžia visų neįsisąmonintų gyvenimo tikslų,
apie kuriuos kalbėjo Adleris, jis gali padėti atskleisti tarpusavio ryšius tarp
tikslų bei kasdienės veiklos. Naudinga kartoti tokį pratimą kas šešis mėne-
sius ir analizuoti pasikeitimus.
• Pratimui skirkite 15 minučių. Atsisėskite, paimkite 4 popieriaus la-
pus, rašiklį.
• Pirmojo lapo viršuje užrašykite: „Kokie mano gyvenimo tikslai?“. At-
sakymui į šį klausimą skirkite maždaug dvi minutes. Rašykite viską,
kas ateina į galvą, nesvarbu, kaip tai atrodytų bendra, abstraktu ar
kasdieniška. Čia galite aprašyti asmeninius, šeimyninius, karjeros,
socialinius, visuomeninius ar dvasinius tikslus. Dar dvi minutes per-
žiūrėkite visą sąrašą, papildykite ar pataisykite. Tuomet atidėkite pir-
mąjį lapą į šalį.
• Paimkite antrąjį popieriaus lapą ir ant viršaus užrašykite: „Kaip aš no-
rėčiau praleisti ateinančius trejus metus?“. Tada vėl dvi minutes skir-
kite atsakymui į šį klausimą. Dar dvi minutes peržiūrėkite atsakymą.
Šis klausimas turėtų padėti išskirti savo tikslus tiksliau nei pirmasis.
Tada padėkite į šalį ir šį lapą.
• Kad pažvelgtumėte į savo tikslus iš kitos perspektyvos, paėmę trečią
popieriaus lapą užrašykite: „Jei aš žinočiau, kad man liko gyventi šeši
mėnesiai nuo šiandienos, kaip aš juos pragyvenčiau?“. Šis klausimas
reikalingas išsiaiškinti, kas jums yra labai svarbu, bet apie ką jūs iki
šiol net nesusimąstėte. Vėl atsakymams paskirkite dvi minutes ir dar
dvi minutes atsakymų peržiūrai. Tuomet atidėkite lapą į šalį.
• Ketvirtajame popieriaus lape užrašykite tris tikslus, kuriuos laikote
pačiais svarbiausiais iš visų paminėtų ankstesniuose lapuose.
• Sulyginkite visus keturis sąrašus. Ar galite iškirti kelias bendras te-
mas, kurios atsispindėtų visuose įvairiuose jūsų noruose? Ar jūsų visi
tikslai nepriklauso vienai kategorijai, pvz., socialinei ar asmeninei?
Ar yra vienodų tikslų visuose trijuose pirmuose sąrašuose? Ar tie tik-
slai, kuriuos jūs išskyrėte kaip pačius svarbiausius, skiriasi nuo kitų
jūsų išvardytų tikslų?
26
• Aprašykite gautus rezultatus, ką supratote apie save, kaip tai galima
paaiškinti remiantis Adlerio asmenybės teorija (naudokitės skyriaus
gale pateikta literatūra).
2 užduotis. Gyvenimo tikslų analizė

Įsivaizduokite, kad suradote seną užkimštą butelį, jį atidarėte, o iš ten
išlindo džinas. Jis pažadėjo išpildyti tris jūsų norus. Galvodami, ko panorėti,
atsiminkite, kad norai turi būti žmogiškų galimybių ribose. Jie turi būti la-
bai patrauklūs, tačiau teisingi ir įmanomi.
• Užrašykite tuos tris norus.
• Išsirinkite patį svarbiausią iš jų.
• Užrašykite viską apie savo norą – tiksliai ir smulkiai, kaip apie svar-
biausią gyvenimo tikslą.
• Užrašykite, ką galite ir ruošiatės padaryti, kad pasiektumėte šį tikslą.
• Kas trukdo pasiekti šį tikslą?
• Ką jautėte, kai rimtai galvodami rašėte apie šį tikslą?
• Aprašykite ir likusius du norus.
• Aprašykite gautus rezultatus, ką supratote apie save, kaip tai galima
paaiškinti remiantis Adlerio asmenybės teorija (naudokitės skyriaus
gale pateikta literatūra).
3 užduotis. Šeimos struktūros analizė

• Surašykite save ir visus savo brolius bei seseris pagal gimimo eilę.
• Prie kiekvieno vardo nurodykite, jūsų nuomone, ryškiausius kiekvie-
no asmens bruožus ir būdingą elgesį.
• Bendrai aprašykite situaciją jūsų šeimoje.
• Palyginkite šias charakteristikas su duomenimis literatūroje. Ar yra
sutapimų? Skirtumų?
• Padarykite išvadas.
4 užduotis. Ankstyvųjų vaikystės prisiminimų analizė

• Kuo detaliau ir smulkiau užrašykite penkis – septynis savo ankstyvo-
sios vaikystės prisiminimus.
• Aprašykite, kokie veikėjai dalyvauja atsiminimų situacijose?
• Koks jūsų vaidmuo?
• Koks vyraujantis jausmas būdingas visiems atsiminimams?
• Kas bendro tarp visų situacijų?
• Kokius atsimenate žaidimus, žaislus, žmones, džiaugsmus ir netektis?
• Ką nuspręstumėte, jei dabar būtumėte vaikystėje?
• Pabandykite analizuoti prisiminimus, remdamiesi Adlerio asmeny-
bės teorija. Naudodamiesi skyriaus gale pateikta literatūra, padary-
kite išvadas, aprašykite, ką sužinojote apie save.
27
5 užduotis. Socialinis interesas
• Vieną savaitę pasistenkite kuo daugiau laiko skirti pagalbai kitiems
žmonėms. Neatsisakykite padėti, net jei tam reikės skirti asmeninį
laiką, energiją ar pinigus. Pasakykite sprendimą savo draugams. Ne-
laukite, kol jūsų paprašys padėti, bet aktyviai siūlykite savo pagalbą.
• Pildykite savo elgesio ir iškylančių jausmų dienyną, kurį savaitės pa-
baigoje apibendrinkite. Kaip kiti žmonės reagavo į jūsų elgesį? Ką
jautėte padėdamas kitiems žmonėms?
• Pabandykite analizuoti rezultatus, remdamiesi Adlerio asmenybės
teorija. Naudodamiesi skyriaus gale pateikta literatūra, padarykite
išvadas, aprašykite, ką sužinojote apie save.
1. Palyginkite S. Freudo ir A. Adlerio asmenybės teorijas.
2. Kuo skiriasi menkavertiškumo jausmas nuo menkavertiškumo kom-
plekso?
3. Apibūdinkite sąvoką „fikcinis finalizmas“. Pateikite pavyzdžių.
4. Paaiškinkite gyvenimo stiliaus sąvoką.
5. Paaiškinkite socialinio intereso sąvoką.
6. Kaip A. Adleris suprato asmenybės motyvaciją?
7. Paaiškinkite, kokiu būdu ankstyvieji vaikystės atsiminimai gali pa-
dėti suprasti asmenybę?
8. Koks tėvų elgesys yra susijęs su vaiko neadaptyvaus gyvenimo sti-
liaus išsivystymu?
9. Kokios yra menkavertiškumo priežastys?
10. Kodėl gimimo eiliškumas yra svarbus suprasti asmenybės ypatu-
mams?
1. Adler A. The practice and theory of individual psychology. London:
Routledge & Kegan Paul, 1929.
2. Adler A. What life should mean to you. Boston: Little, Brown, 1931.
3. Adleris A. Žmogaus pažinimas. Vilnius: Vaga, 2003.
Longman, 1998.
Москва, 2005.
28
V SKYRIUS. ERICHAS FROMMAS. HUMANISTINĖ PSICHOANALIZĖ
1 užduotis. Motinos ir tėvo vaidmuo vaiko asmenybės vystymuisi

• Perskaitykite E. Frommo knygą „Meilės menas“.
• Trumpai apibendrinkite, kaip E. Frommas traktavo tėvo ir motinos
įtaką vaiko asmenybės vystymuisi.
• Ar jūs sutinkate su E. Frommo požiūriu? Pagrįskite savo nuomonę.
• Kaip manote, kokią įtaką turėjo jūsų paties tėvas ir motina jūsų as-
menybės susiformavimui?
• Kaip vyko vaidmenų pasidalijimas jūsų šeimoje, kai tėvai jus auklėjo?
• Koks santykis buvo tarp jūsų, kaip vaiko, ir motinos bei tarp jūsų ir
tėvo?
• Kokias savybes, jūsų nuomone, jūsų asmenybėje labiau suformavo
motina (arba paveldėjote iš jos, ne tik išmokote), o kokias tėvas?
• Aprašykite savo patirtį. Ar ji atspindi E. Frommo teoriją?
2 užduotis. Meilės tema žiniasklaidoje

Vieną savaitę atidžiai stebėkite, kaip žiniasklaidoje vystoma meilės tema.
• Kokį požiūrį į meilę formuoja televizija? Kokį meilės vaizdinį sukuria
pop muzikos atlikėjai?
• Kokį požiūrį į santuoką, šeimą ir artimus santykius propaguoja te-
levizija?
• Koks vyro ir moters įvaizdis propaguojamas televizijoje?
• Sudarykite labiausiai paplitusių mitų apie meilę sąrašą, kuris, jūsų
manymu, yra propaguojamas televizijoje.
• Aprašykite stebėjimo rezultatus. Ar jie atspindi E. Frommo teoriją?
Užduočiai atlikti pasinaudokite skyriaus gale pateikta literatūra.
3 užduotis. Artimi santykiai

Pabaikite sakinius.
• Man artumas, tai...
• Kad artimi santykiai būtų sėkmingi, būtina...
• Artimuose santykiuose labiausiai bijau...
• Kai artimi santykiai išsikvepia, aš paprastai...
• Viena iš priežasčių, dėl kurios man būtina, kad kas nors būtų šalia, yra...
29
• Mano neigiama nuostata į artimus santykius:...
• Nerealu tikėtis, kad artimi santykiai...
• Man ištikimybė reiškia...
• Aš paskatinau artima žmogų tobulėti tuo, kad...
• Man artimas žmogus mane paskatino tobulėti tuo, kad...
Paprašykite ir savo artimo draugo pabaigti šiuos sakinius. Po to suly-
ginkite rezultatus. Interpretuokite rezultatus pagal E. Frommo teoriją. Pasi-
naudokite skyriaus gale pateikta literatūra.
4 užduotis. „Turėti ar būti“

Perskaitykite E. Frommo knygą „Turėti ar būti“ ir laisva forma parašykite,
kaip knygoje nagrinėjamos problemos reiškiasi jūsų gyvenime.
1. Palyginkite E. Eriksono, E. Frommo ir K. Horney asmenybės teorijas.
2. Apibūdinkite laisvės atsisakymo būdus.
3. Apibūdinkite egzistencinius žmogaus poreikius.
4. Apibūdinkite socialinius charakterio tipus.
5. Koks charakterio tipas, jūsų manymu, yra dominuojantis šiuolaiki-
nėje vakarų visuomenėje?
1. Fromm E. Escape from freedom. New York: Rinehart, 1941.
2. Fromm E. Man for himself. New York: Rinehart, 1947.
3. Fromm E. Meilės menas. Kaunas: Verba vera, 2004.
4. Fromm E. The heart of man. New York: Harper and Row, 1964.
5. Fromm E. The revolution of hope. New York: Harper and Row, 1968.
6. Fromm E. The sane society. New York: Rinehart, 1955.
7. Fromm E. Turėti ar būti? Kaunas: Verba vera, 2005.
1. Korey G., Corey M., Callanan O., Russell J. M. Group techniques.
Brooks / Cole Publishing Company, 1992.
2. Практикум по гендерной психологии (под. pед. И. С. Клиоциной).
Санкт-Петербург: Питер, 2003.
30
VI SKYRIUS. KAREN HORNEY. SOCIOKULTŪRINĖ PSICHOANALIZĖ
1 užduotis. Neurotiniai asmenybės poreikiai pagal Horney asmeny-

bės teoriją
Horney teigė, kad savo elgesio reakcijų analizavimas leidžia žmogui pa-
stebėti savo neurotines struktūras. Ji rašė: „Mes suinteresuoti savo reakcijų
analize, kai mus ima neraminti tai, kad su mumis pasielgė neteisingai; arba
kai mus erzina nepakenčiamos kito žmogaus savybės, arba kai mes jau-
čiam norą atkeršyti kitiems“.
Šie klausimai padeda analizuoti savo elgesį. Užrašykite atsakymus į juos.
• Ar galite atsiminti atvejį, kai prašėte ko nors nerealaus ir nuliūdote,
kad negavote to, ko norėjote? Aprašykite, kaip tada viskas atrodė,
kaip tai vyko, kaip jūs jautėtės, ką darėte?
• Ar atsimenate atvejį, kai sutikote daryti kažką, ko visai iš tikro neno-
rėjote daryti? Kas tai buvo? Kodėl taip darėte? Kaip jūs jautėtės?
• Atsiminkite atvejį, kai kritiškai atsiliepėte apie kitą žmogų todėl, kad
jis neatitiko jūsų standartų ir supratimo apie tai, kas yra gerai ir kas
blogai? Ką kalbėjote, kokie buvo neatitikimai? Kaip jūs jautėtės?
• Ar atsimenate atvejį, kai jūsų išdidumas buvo skaudžiai užgautas?
Kaip jautėtės, ką darėte?
• Kaip manote, remdamasis savo atsakymais, kurie iš Horney išskirtų
neurotinių poreikių jums būdingiausi? Analizuokite išvadas, remda-
miesi Horney teorija bei skyriaus gale pateikta literatūra.
2 užduotis. Savianalizė
Susiraskite ramią, nuošalią vietelę ir su bloknotu rankose prisiminkite
kokią nors savo problemą.
• Trumpai ją aprašykite. Aprašykite objektyviai, lyg stebėtumėte iš ša-
lies, savo elgesį su problema susijusioje situacijoje.
• Pagalvokite ir užrašykite, kokie neurotiniai poreikiai yra susiję su ta
problema.
• Ar ši problema sukelia tik nedidelius sunkumus, atsirandančius spe-
cifinėse situacijose, ar ji nuolatos juntama, užsitęsusi ir susijusi su
kitomis problemomis?
• Sudarykite sąrašą jums naudingų ir žalingų dalykų, kuriuos suteikia
ši problema.
31
• Viską užrašykite ir pamėginkite perskaityti savo užrašus kitam žmogui.
Atkreipkite dėmesį į savo savijautą, kai pasakojate apie savianalizę.
• Ką atlikdami šią užduotį sužinojote apie save? Kas nepatiko? Į ką rei-
kėtų daugiau pasigilinti?
• Pasinaudodami skyriaus gale pateikta literatūra, bandykite interpre-
tuoti rezultatus.
3 užduotis. Meilės poreikis

Atsakykite į klausimus:
• Kokį vaidmenį dabartiniame jūsų gyvenime atlieka meilė?
• Ar mylite aplinkinius taip, kaip jums to norisi?
• Ar tenkina jus tai, kaip jie myli jus?
• Ką žinote apie meilę šeimoje, kurioje užaugote?
• Kaip reiškiate savo meilę aplinkiniams?
• Kaip parodote aplinkiniams, kad jums reikia jų meilės, rūpesčio ir
dėmesio?
• Išvardykite priežastis, dėl kurių bijote mylėti.
• Kokie barjerai jumyse neleidžia aplinkiniams jūsų mylėti arba jums
visiškai priimti aplinkinių meilės?
• Išvardykite keletą savo savybių, kurios, jūsų manymu, yra vertos
meilės?
• Kokiu būdu galėtumėte tapti labiau vertu meilės žmogumi?
Ar kada nors pagalvojote:
• Jeigu nepateisinsiu lūkesčių, kuriuos sieja su manimi, manęs nemylės.
• Nieko nemylėsiu, nes bijau būti atstumtas.
• Nesu vertas meilės.
Analizuokite atsakymus, remdamiesi Horney teorija bei skyriaus gale
pateikta literatūra.
4 užduotis. Nerimo analizė

Nerimas – viena iš dažniausiai vartojamų sąvokų psichoanalitinėse as-
menybės teorijose. Ištirkite savo nerimą pagal pateiktą metodiką, taip pat
ištirkite dar du žmones. Apskaičiuokite rezultatus ir padarykite išvadas.
Aprašykite visus tris asmenis, paanalizuokite galimas jų nerimo priežas-
tis ir pasiūlykite korekcijos rekomendacijas. Remkitės psichoanalitinėmis
teorijomis.
Asmenybės nerimastingumas dažniausiai yra suprantamas kaip san-
tykinai stabili individuali charakteristika. Asmenybės, kurios turi aukštesnį
32
nerimo lygį, dažniau yra linkusios įvairiose situacijose suvokti grėsmę savęs
vertinimui, kompetencijai ir prestižui. Šioje užduotyje pateikiami teiginiai
apie asmens patiriamą nerimą, sudaryti pagal C. D. Spilbergerio metodiką
asmenybės nerimui tyrinėti.
Instrukcija. Atidžiai perskaitykite kiekvieną teiginį ir apibraukite tą
skaičių prie kiekvieno teiginio, kuris geriausiai apibūdina, kaip jūs papras-
tai jaučiatės. Prie kiekvieno teiginio daug negalvokite, kadangi čia nėra nei
teisingų, nei neteisingų atsakymų.
Beveik
Niekada Beveik Dažnai
visada
1. Aš būnu sudirgęs (-usi) 1 2 3 4
2. Aš lengvai susinervinu 1 2 3 4
Aš labai išgyvenu dėl

3. nemalonumų ir ilgai 1 2 3 4
negaliu jų pamiršti
Manęs neramina galimi
4. 1 2 3 4
sunkumai
Aš pernelyg išgyvenu dėl
5. 1 2 3 4
niekų
6. Aš viską imu giliai į širdį 1 2 3 4
Man nepakanka
7. 1 2 3 4
pasitikėjimo savimi
Įvairūs niekai man trukdo
8. 1 2 3 4
ir manęs neramina
Būna, kad jaučiuosi
9. 1 2 3 4
nevykėliu (-e)
Mane apima nerimas, kai
10. galvoju apie savo reikalus 1 2 3 4
ir rūpesčius
Rezultatų apskaičiavimas ir analizė. Norint nustatyti nerimo lygį, rei-

kia susumuoti gautus įvertinimus. Susumavę gausime įvertinimą nuo 1 iki
40 balų. Kuo aukštesnis šis balas, tuo aukštesnis asmens nerimo lygis.
Asmenims, kurių nerimo lygis aukštas, reikėtų vystyti tikėjimo sėkme
jausmą. Jiems galbūt labiau reikėtų akcentuoti ne išorinius reikalavimus,
33
kategoriškumą ir užduočių sureikšminimą, o pačią veiklos prasmę. Jiems
reikėtų išmokti planuoti savo veiklą ir darbus. Asmenims, kurių nerimo ly-
gis žemas, priešingai, reikėtų skatinti aktyvumą, akcentuoti veiklos moty-
vacinius aspektus, skatinti susidomėjimą, atsakomybės jausmą sprendžiant
įvairias užduotis bei problemas.
1. Palyginkite E. Eriksono, S. Freudo ir K. Horney asmenybės teorijas.
2. Palyginkite K. Horney ir S. Freudo pasąmonės supratimą.
3. Kuo skiriasi sveikas ir neurotiškas tarpasmeninės orientacijos pa-
naudojimas?
4. Aprašykite neurotiškos asmenybės santykį su realiuoju „Aš“.
5. Paaiškinkite, kaip tėvų elgesys skatina vaiko neurotiškos asmenybės
išsivystymą.
6. Kokia kultūros reikšmė asmenybės vystymuisi?
7. Kokio poreikio nepatenkinimas siejasi su neurozinio charakterio iš-
sivystymu?
8. Kokios savianalizės galimybės psichoterapijoje pagal K. Horney?
9. Paaiškinkite „privalėjimo“ tironijos esmę. Pateikite pavyzdžių.
10. Kaip K. Horney interpretavo sėkmės baimę?
1. Horney K. Our inner conflicts: A constructive theory of neurosis.
New York: Norton, 1945.
2. Horney K. Neurosis and human growth: The struggle toward self-reali-
zation. New York: Norton, 1950.
3. Horney K. Neurotiška mūsų laikų asmenybė. Vilnius: Apostrofa, 2004.
4. Horney K. New ways in psychoanalysis. New York: Norton, 1939.
5. Horney K. Self-analysis. New York: Norton, 1942.
Longman, 1998.
2. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психологии
(под ред. A. A. Крылова, С. A. Маничева). Санкт-Петербург, 2000.
Москва, 2005.
34
VII SKYRIUS. ERIKAS ERIKSONAS. EGO PSICHOLOGIJA
1 užduotis. Asmenybės vystymosi stadijos pagal Eriksoną

• Įsivaizduokite tris žmones, kurie, jūsų nuomone, yra skirtingose vysty-
mosi stadijose pagal E. Eriksono asmenybės teoriją. Tai galėtų būti kas
nors iš jūsų tėvų, jūs pats (pati) ir kas nors gerokai jaunesnis už jus.
• Trumpai apibūdinkite šiuos asmenis (amžius, užsiėmimas, esminiai
būdo bruožai, būdingas elgesys ir pan.).
• Išanalizuokite, ar kiekvieno žmogaus asmenybė ir gyvenimas gali
būti paaiškintas atitinkamos asmenybės vystymosi stadijos dėsnin-
gumais.
• Kokia pagrindinė kiekvieno šių žmonių gyvenimo problema?
• Kokie jų pagrindiniai psichologiniai privalumai, stipriosios pusės?
• Kokios jų silpnybės?
• Kaip kiekvieno tų žmonių gyvenimas susijęs su jų praeitimi?
• Kaip jie išsprendė savo ankstesnes problemas, psichosocialines krizes?
• Ar šių žmonių interesų, psichologinių privalumų ir kritinių situacijų
analizė padeda jums juos suprasti? Kokie sunkumai gali kilti ben-
draujant su jais?
• Remkitės E. Eriksono asmenybės teorija ir aprašykite savo samprota-
vimus.
2 užduotis. Asmenybės vystymosi stadijos pagal Eriksoną

• Užpildykite toliau pateikiamą klausimyną pagal instrukciją ir apskai-
čiuokite rezultatus.
• Remdamiesi E. Eriksono asmenybės teorija, skyriaus gale pateikta li-
teratūra bei testo rezultatais, aprašykite, kokioje vystymosi stadijoje
esate.
• Kokiose vystymosi stadijose turėjote daugiausiai psichosocialinių
problemų, kaip manote, kodėl?
• Ar klausimyno rezultatai bei E. Eriksono asmenybės teorija gali pa-
dėti paaiškinti jūsų asmenybės vystymąsi?
• Pagalvokite, kokie yra E. Eriksono teorijos ir šio klausimyno privalu-
mai bei trūkumai.
• Pasiūlykite užpildyti klausimyną dar keletui žmonių. Paaiškinkite jų
rezultatus, remdamiesi E. Eriksono asmenybės teorija.
35
KLAUSIMYNAS
Instrukcija. Čia rasite sakinių, kurie ką nors tvirtina arba neigia. Kiek-
vienam teiginiui pateikiama skalė, suskirstyta nuo 1 iki 5. Atidžiai perskai-
tykite tuos teiginius ir atitinkamoje skalėje pažymėkite, kaip teiginį galite
pritaikyti sau. Skalė leidžia įvertinti teiginius laipsniškai nuo 5 (labai gerai
man tinka), pamažu einant per 4, 3, 2, 1 (visai man netinka).
Pvz. Aš labai greitai supykstu, bet greitai ir nusiraminu.
5 4 3 2 1
labai gerai tinka visai netinka
1. Sugebu viską priimti taip, kaip yra 5 4 3 2 1

2. Negaliu padaryti savo gyvenimo prasmingo 5 4 3 2 1
3. Nejaukiai jaučiuosi, kai kas nors nori man pasa-
5 4 3 2 1
koti apie savo asmeninius reikalus
4. Dažnai keičiu nuomonę apie save 5 4 3 2 1
5. Sugebu pirmas išsakyti naujas idėjas 5 4 3 2 1
6. Man niekada gyvenime nepasiseks 5 4 3 2 1
7. Aiškiai įsivaizduoju, koks norėčiau būti 5 4 3 2 1
8. Žinau, kada elgtis, kaip tinka man, o kada – kaip
5 4 3 2 1
kitiems patinka
9. Man aišku, kas yra svarbiausia gyvenime 5 4 3 2 1
10. Neatrodo, kad galėčiau pasiekti savo tikslą 5 4 3 2 1
11. Man atrodo, kad kiti gabesni už mane 5 4 3 2 1
12. Kai kada abejoju savimi 5 4 3 2 1
13. Dirbdamas (-a) malonumo nejaučiu 5 4 3 2 1
14. Kiti supranta mane 5 4 3 2 1
15. Mane dažnai kankina kaltės jausmas 5 4 3 2 1
16. Esu nuoširdus (-i) ir draugiškas (-a) 5 4 3 2 1
17. Negaliu nuspręsti, ko noriu pasiekti gyvenime 5 4 3 2 1
36
18. Suprantu, kad geri dalykai yra trumpalaikiai 5 4 3 2 1
19. Jaučiu, kad esu kitiems reikalingas (-a) ir naudingas (-i) 5 4 3 2 1
20. Esu energingas (-a), veiklus (-i) 5 4 3 2 1
21. Paprastai man viskas gerai sekasi 5 4 3 2 1
22. Puikiai žinau, ką reiškia būti moterimi (vyru) 5 4 3 2 1
23. Manau, kad pasaulis ir žmonės iš esmės yra geri 5 4 3 2 1
24. Savo darbą atlieku gerai 5 4 3 2 1
25. Manau, kad neprotinga būti per daug atviram
5 4 3 2 1
(-ai) su žmonėmis
26. Nepakenčiu tinginių 5 4 3 2 1
27. Galiu susilaikyti nedarydamas to, ko nedera daryti 5 4 3 2 1
28. Man labai rūpi kiti žmonės 5 4 3 2 1
29. Mėgstu pats (pati) pasirinkti 5 4 3 2 1
30. Iš tiesų esu labai vienišas (-a) 5 4 3 2 1
Klausimyno raktas
Pasitikėji- Autono- Iniciaty- Darbštu- Tapatu- Artimu-
mas miškumas vumas mas mas mas
12– 1+ 5+ 10– 4– 3–
14+ 2– 11– 13– 7+ 16+
18+ 6– 15– 19+ 9+ 25–
21+ 8+ 20+ 24+ 17– 28+
23+ 29+ 27+ 26+ 22+ 30–
Klausimyno rezultatų skaičiavimas ir interpretavimas. Čia pateikia-

mas raktas, kaip suskaičiuoti šešių asmenybės vystymosi stadijų įvertini-
mus. Reikia paimti prie kiekvienos stadijos (kiekviename lentelės stulpelyje)
surašytų teiginių įvertinimus (jie buvo nuo 1 iki 5) ir juos susumuoti. Reikia
atkreipti dėmesį, jog prie kai kurių teiginių yra pažymėtas „–“ ženklas. Jis
reiškia, jog tokiu atveju teiginio vertinimą reikia „apversti“ (tai yra, įvertini-
mas 5 tampa 1; įvertinimas 4 tampa 2; įvertinimas 3 nesikeičia; įvertinimas 2
tampa 4; įvertinimas 1 tampa 5). Teiginių su „+“ įvertinimai nekeičiami.
37
Susumavę rezultatus gausime šešis skaičius nuo 5 iki 25. Kiekvienai
vystymosi stadijai teks vienas skaičius. Kuo įvertinimas yra aukštesnis, tuo
atitinkamos stadijos teigiamas sprendimas yra labiau pasiektas ir vystymo-
si stadiją atspindintis asmenybės bruožas yra labiau išreikštas. Mažiausiai
įvertintos vystymosi stadijos atspindi mažiausiai išspręstas psichosociali-
nes krizes.
3 užduotis. Asmenybės tyrimas biografiniu metodu

Biografinis metodas apima sintetinį žmogaus, kaip asmenybės, aprašy-
mą. Kol kas tai vienintelis metodas, kuris leidžia tirti asmenybę vystymosi
procese. Biografinis metodas – istorinis ir kartu genetinis būdas, leidžiantis
tirti gyvenimo kelio dinamiką. Pagrindiniai biografinio metodo trūkumai
yra tai, jog jis yra aprašomasis metodas, be to, jautrus atminties apie praeitį
klaidoms.
Pirmasis kompleksinis biografinis tyrimas, apimantis visas asmenybės
vystymosi stadijas ir žmogaus gyvenimo sferas, yra siejamas su Ch. Büh-
lerio vardu. Šį metodą naudojo ir E. Eriksonas. Asmenybės charakteristikų
sudarymas apima keletą dalių:
1. Gyvenimo kelio duomenys.
2. Socializacijos etapai (vaikų darželis, mokykla, universitetas ir t. t.).
3. Vystymosi aplinka (gyvenamoji vieta, mokymosi įstaiga ir t. t.).
4. Interesai ir mėgstami užsiėmimai įvairiais gyvenimo periodais.
5. Sveikatos būklė (bei persirgtos ligos).
Užduotis:
• Pagal instrukciją užpildykite pateiktą biografinę anketą.
• Atlikite rezultatų analizę pagal toliau pasiūlytą schemą.
• Aprašykite savo asmenybę pagal biografinio tyrimo duomenis, nu-
rodykite, ką naujo sužinojote, kas jau buvo žinoma.
• Padarykite išvadas apie biografinio asmenybės tyrimo metodo gali-
mybes, privalumus ir trūkumus.
Instrukcija. Prašau kuo smulkiau papasakoti savo gyvenimo istoriją:
kokioje šeimoje gimėte, kaip praėjo jūsų vaikystė, kaip gyveno jūsų šeima,
kokie buvo jūsų šeimos narių tarpusavio santykiai, kokie jūsų patys anks-
tyviausi prisiminimai? Pageidautina, kad papasakotumėte apie tą laiką, kai
mokėtės mokykloje: kas jums ten patiko ir kas nepatiko? Kaip šiuo metu
klostėsi jūsų santykiai su tėvais? Kas buvo jūsų draugai? Kuo jūs domėjotės
ir ką galvojote apie būsimą gyvenimą? Taip pat norėtume, kad papasako-
tumėte, kaip gyvenote tapęs suaugusiu žmogumi, kaip rinkotės profesiją,
kaip leidote laisvalaikį. Papasakokite, kas jums įdomiausia ir svarbiausia?
Kokie jūsų gyvenimo planai?
38
BIOGRAFINĖ ANKETA
...................................................................................................................................................
Gimimo data............................Gimimo vieta..................................................................
...................................................................................................................................................
Tėvas: vardas, pavardė.......................................................................................................
Gimimo metai............................Išsilavinimas..................................................................
Profesija..................................................................................................................................
Motina: vardas, pavardė....................................................................................................
Gimimo metai............................Išsilavinimas..................................................................
Profesija..................................................................................................................................
1. Ar kėlėtės į naują gyvenamąją vietą?

Eilės nr. Kur? Kada? Su kuo?
2. Ar dalyvavote visuomeninių organizacijų veikloje?

Visuomeniniai
Eilės nr. Organizacija Kada?
įsipareigojimai
3. Ar teko kalbėti arba pasisakyti per: radijo laidas..........................................

televizijoje.......................................
spaudoje..........................................
susirinkimuose...............................
(Jei taip, tai nurodykite, kuriame gyvenimo etape, kokiais metais ir kiek
kartų)........................................................................................................................................
4. Ar dalyvavote mokslinės, techninės, meninės kūrybos parodose,
peržiūrose, konkursuose, olimpiadose, sportinėse varžybose? (Jei taip, tai
nurodykite, kiek kartų ir kokiais metais.)......................................................................
...................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
39
5. Išvardykite mėgstamiausius ir labiausiai nemėgiamus mokyklinius
dalykus įvairiose klasėse ( jeigu jų buvo keletas, tai išvardykite iš eilės pagal
patrauklumą).
Klasė Mėgstamiausias dalykas Nemėgstamiausias dalykas

1
...
12
6. Ar dalyvavote kokiuose nors būreliuose, klubuose, kolektyvų veikloje
ir kokiais metais?..................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
7. Išvardykite mėgstamiausius užsiėmimus, pomėgius ir nurodykite, ko-
kiais metais tai buvo............................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
8a. Išvardykite mėgstamiausius literatūros kūrinius.
Eilės Autorius, kūrinio Kada perskaitėte Kiek kartų

nr. pavadinimas pirmą kartą? skaitėte?
Pabraukite tų kūrinių pavadinimus, apie kuriuos mąstote iki šiol ir kurių

turinį vis iš naujo išgyvenate.
8b. Išvardykite mėgstamiausius filmus (dokumentinius, meninius, mok-
slo – populiarinimo).
Eilės Kada matėte Kiek kartų

Filmo pavadinimas
nr. pirmą kartą? matėte?
Pabraukite tų filmų pavadinimus, kurie jums padarė didžiausią įspūdį,

apie kuriuos ilgai galvojote.
40
8c. Išvardykite mėgstamiausius teatro spektaklius.
Eilės Spektaklio Kada matėte Kiek kartų Teatro

Režisierius
nr. pavadinimas pirmą kartą? matėte? kolektyvas
Pabraukite tų spektaklių pavadinimus, kurie jums padarė didžiausią

įspūdį.
8d. Išvardykite, kokias meno parodas lankėte, kokiais metais tai buvo
(jeigu daug kartų lankėte kokį nors meno muziejų, tai nurodykite, kokiais
metais)......................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
9. Ar vykote kur nors už gyvenamosios vietos ribų (žygiai, ekskursijos,
komandiruotės, kelionės)? (Jei taip, nurodykite, kur, su kuo, kokiais me-
tais)...........................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
10. Kada, kuo ir ar ilgai sirgote? Ar gydėtės namie, ar ligoninėje?.....................
...................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
11. Nurodykite nors inicialus tų žmonių, su kuriais palaikėte draugiškus
santykius, į kuriuos kreipdavotės pagalbos, patarimo, paramos ir nurodyki-
te, ar jie buvo vyresni už jus, jaunesni ar bendraamžiai (vyresnis >; jaunes-
nis>; bendraamžis =).
Eilės Vyresnis ar
Inicialai Lytis Amžius Užsiėmimas Kada?
nr. jaunesnis?
41
12. Nurodykite savo gyvenimo periodus arba momentus, kuriuos jūs
laikote laimingais, ir tuos, kuriuos laikote nelaimingais. Nurodykite datą ir
trumpai aprašykite, kodėl taip vertinate šiuos laikotarpius. (Pvz., laimingas
periodas gali būti toks, kai jums pavykdavo įgyvendinti viską, ką suplanuo-
davote, kai jautėte pasitenkinimą savimi, darbu, aplinkiniu pasauliu, vyra-
vo džiaugsminga nuotaika ir jūs gyvenote sisavertį gyvenimą. Priešingas
periodas – gali būti nelaimingas).
Užrašykite savo nuomonę apie laimingus ir nelaimingus periodus.
.....................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................
13. Trumpai aprašykite arba bent išvardykite savo gyvenimo faktus, kuriuos
laikote įvykiais. Nurodykite įvykių datas, pažymėkite, kada suvokėte šių įvy-
kių reikšmę savo likimui – iš karto, po kažkiek laiko ar dabar? Užrašykite, ką
laikote įvykiu. .......................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
14. Koks jūsų įsivaizdavimas ir prognozės apie savo ateitį? Kaip įsivaiz-
duojate mokslą, karjerą, asmeninį gyvenimą, buitį ir t. t.? Kur jūsų ateities
ribos? Kiek mėnesių (metų) į priekį galite numatyti savo likimą apskritai ir
pagal atskiras sferas? Atkreipkite dėmesį, kad klausiama ne apie jūsų gy-
venimo planus, bet apie jūsų numatymus, įsivaizdavimą gyvenimo eigos,
kuri, labiausiai tikėtina, vyks jūsų ateityje ...................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
....................................................................................................................................................
42
Rezultatų analizė. Į toliau pateiktą lentelę chronologine tvarka reikia
surašyti visas asmeninio vystymosi datas (datos yra rašomos iš atsakymų į
biografinės anketos klausimus). Prie datų reikia užrašyti įvykius, susijusius
su šiomis datomis bei lydinčius asmens išgyvenimus.
Asmeninio vystymosi chronologinė lentelė
Vardas, pavardė.........................................................................Data..................................
Profesija...................................................................................................................................
Pagrindinės datos Įvykiai Išgyvenimai
Toliau rezultatai apdorojami turinio analizės (kontentinės analizės) me-

todu. Reikėtų analizuoti:
• Socialines asmenybės vystymosi situacijas;
• Pagrindinį emocinių išgyvenimų foną įvairiais vystymosi periodais;
• Vertybines orientacijas, interesus, tendencijas, bendravimo būdus,
socialinį asmenybės aktyvumą;
• Pagrindinius konfliktus ir asmenybės vystymąsi skatinančias jėgas.
43
4 užduotis. Savianalizė
Pagalvokite ir atsakykite į klausimus. Pabandykite analizuoti rezultatus,
remdamiesi E. Eriksono asmenybės teorija. Naudodamiesi skyriaus gale pa-
teikta literatūra, padarykite išvadas, aprašykite, ką sužinojote apie save.
Užrašykite savo atsiminimus apie pirmuosius šešis savo gyvenimo me-
tus. Jums gali atrodyti, kad nieko neatsimenate apie šį gyvenimo periodą.
Tada jums gal padės šios instrukcijos:
• Suformuluokite ir užrašykite pagrindinius klausimus apie savo vai-
kystę, į kuriuos norėtumėte sužinoti atsakymus.
• Klausinėkite savo giminaičių apie tai, kokį (-ią) jie jus atsimena vai-
kystėje.
• Surinkite savo mėgstamus daiktus, kurie jums primena vaikystę.
• Aplankykite vietas, kur gyvenote vaikystėje, mokyklą, kurioje mokėtės.
• Įdėmiai įsižiūrėkite į savo vaikystės fotografijas. Parodykite tas foto-
grafijas buvusiems bendraklasiams. Kokį (-ią) jie jus tada atsimena.
• Jei galėtumėte dar kartą išgyventi vaikystę, kokios vaikystės norė-
tumėte?
• Parašykite apibendrinimą.
1. Palyginkite E. Eriksono, A. Adlerio ir K. Horney asmenybės teorijas.
2. Kokiu būdu E. Eriksono teorija praplečia S. Freudo asmenybės teoriją?
3. Apibūdinkite sąvoką „epigenetinis principas“.
4. Koks suaugusiųjų vaidmuo kiekvienoje vaiko vystymosi stadijoje?
5. Ką reiškia sąvoka „psichosocialinė krizė“?
1. Erikson E. H. Youth: Change and Challenge. New York: Norton, 1963.
2. Erikson E. H. Adulthood. New York: Norton, 1979.
3. Erikson E. H. Identity and the life cycle: A reissue. New York: Norton,
1979.
4. Erikson E. H. Identity: Youth and crisis. New York: Norton, 1968.
5. Erikson E. H. In search of common ground. New York: Norton, 1973.
6. Erikson E. H. The life cycle completed. New York: Norton, 1982.
7. Erikson E. H. Vaikystė ir visuomenė. Vilnius: Katalikų pasaulio
leidiniai, 2004.
44
Longman, 1998.
2. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma
Littera, 1994.
4. Karmazaitė R. E. Eriksonas ir jo epigenetinė teorija // Psichologija, Nr. 7,
1987, p. 96–126.
5. Korey G., Corey M., Callanan O., Russell J. M. Group techniques.
Brooks / Cole Publishing Company, 1992.
6. Елисеев О. П. Практикум по психологии личности. Санкт-Петербуг,
2000.
7. Практикум по общей экспериментальной и прикладной психо-
логии (под ред. A. A. Крылова, С. A. Маничева). Санкт-Петербург,
2000.
45
VIII SKYRIUS. ERICAS BERNE. TRANSAKCINĖ ANALIZĖ
1 užduotis. Struktūrinė analizė

E. Berne skyrė tris pagrindines asmenybės dalis – „Tėvas“, „Suaugęs“,
„Vaikas“, kurias vadino Ego būsenomis. Jos būdingos kiekvienam žmogui.
Anot Berne, pagrindinė problema, su kuria gali susidurti asmenybė, vienos
iš šių būsenų dominavimas, neatsižvelgiant į situaciją.
• Pagalvokite apie savo elgesį, mintis ir jausmus per paskutinę parą ir
užrašykite po vieną pavyzdį, kuris atitiktų Vaiko, Suaugusio ir Tėvo
būsenas.
• Kaip jautėtės, kai buvote Vaiko ego būsenos? Ką galvojote apie save,
kitus ir apie pasaulį. Kaip elgėtės? Galite vaiko ego būseną suvaidin-
ti prieš veidrodį. Pamėginkite prisiminti ir kitas vaiko ego būsenas
savo gyvenime. Kiek jums toje būsenoje yra metų?
• Kaip jautėtės, kai buvote Tėvo ego būsenos? Ką galvojote apie save,
kitus ir pasaulį? Lengviausia tai suprasti savęs paklausus: „Ką manyje
„sako“ mano tėvas ir mama“? Ar jūs kopijuojate savo tėvų mintis,
jausmus ir elgesį?
• Kaip jautėtės, kai buvote Suaugusio būsenos? Ką galvojote apie
save, kitus ir pasaulį?
• Nupieškite savo egogramą. Pvz., laiką, kurį per pastarąją savaitę pra-
leidote kiekvienoje ego būsenų, pavaizduokite stulpeliu. Stulpelio
aukštis parodo laiką, pvz., valandomis. Paprašykite, kad jūsų egogramą
nupieštų gerai jus pažįstantis žmogus. Palyginkite abi egogramas.
• Pabandykite analizuoti rezultatus, remdamiesi E. Berne asmenybės
2 užduotis. Struktūrinė analizė

• Atlikite toliau pateiktą testą. Jis skirtas nustatyti, kurios Ego būsenos
asmenybėje pasireiškia labiausiai, o kurios yra „užslopintos“. Paly-
ginkite testo rezultatus su egogramos rezultatais.
• Ar norėtumėte ką nors keisti savo egogramoje? Jei norėtumėte, ša-
lia nupieškite, kaip tai atrodytų egogramoje. Užrašykite penkis elge-
sio tipus, atitinkančius ego būseną, kurioje norisi praleisti daugiau
laiko. Pasipraktikuokite naują elgesį.
46
• Pasiūlykite šį testą atlikti dar keletui žmonių. Palyginkite jų rezulta-
tus su savaisiais.
KLAUSIMYNAS
Instrukcija. Pasirinkite du labiausiai tinkančius duoto sakinio tęsinius.
Tinkamesnį įvertinkite 2 balais, mažiau tinkantį – 1 balu. Balus surašykite
atsakymų lentelėje į langelius, kuriuose yra pasirinktą sakinio tęsinį žyminti
raidė.
1. Jeigu turėčiau užtektinai pinigų, aš:
(a) turėčiau savo nuosavą firmą;
(b) būčiau patarėju ar konsultantu;
(c) daryčiau tai, ką darau dabar ar ką planuoju daryti;
(d) būčiau tarp žmonių, su kuriais man saugu.
2. Kai kiti sako, kad aš neteisus (-i), aš paprastai:
(a) bandau įtikinti juos, kad jie patys neteisūs;
(b) prieš ką nors atsakydamas (-a), išklausau jų;
(c) ištaisau klaidą ir nenusimenu;
(d) sakau „atsiprašau“ ir kitą kartą bandau padaryti tai geriau.
3. Man sunku:
(a) priversti kitus žmones daryti tai, ką jie turi daryti;
(b) priversti kitus, kad jie galvotų patys;
(c) įtikinti kitus žmones, kad jie leistų man dirbti taip, kaip aš noriu;
(d) pasitikėti savimi.
4. Aš manau, kad patys laimingiausi žmonės yra tie:
(a) kurie daug dirba ir atlieka savo pareigas;
(b) kurie supranta, kas jie yra ir ko jie nori;
(c) kurie turi drąsos ir pasitikėjimo savimi galvoti ir veikti
nepriklausomai;
(d) kuriems labai sekasi gyvenime.
5. Daugiausia iš gyvenimo gauna tie žmonės, kurie:
(a) dalį savęs atiduoda kitų labui;
(b) gyvenimo problemas sprendžia praktiškai;
(c) nesijaudina dėl smulkmenų.
47
6. Kai žmogus suklysta, jis turi:
(a) pasimokyti iš savo klaidos ir jos nekartoti;
(b) suprasti, kad kiekvienas gali suklysti;
(c) atleisti sau.
7. Dvi valandas prižiūrite tris keturmečius vaikus. Jūs:
(a) padedate jiems rasti kokį nors linksmą ir įdomų užsiėmimą;
(b) saugote, kad jie neužsigautų;
(c) sėdite ant grindų ir žaidžiate kartu.
8. Kelias savaites planavote linksmą išvyką su draugais, bet paskutinę
minutę jie paskambino ir pasakė, kad nevažiuos. Jūs tikriausiai:
(a) pabandysite priversti juos pakeisti savo sprendimą;
(b) analizuosite paskutinių dienų įvykius, kad suprastumėte, kodėl
jie apsigalvojo;
(c) vyksite be jų ar rasite kokį kitą linksmą užsiėmimą;
(d) atidėsite išvyką ir jausitės labai nusivylęs.
9. Svečiuose kas nors netyčia išvertė ledus ant jūsų drabužių. Jūs:
(a) kiek įmanoma išvalysite drabužius ir svečiuositės toliau;
(b) skubiai vyksite namo persirengti ir grįšite atgal;
(c) griežtai išbarsite tą žmogų.
10. Mano didžiausi asmeniniai resursai tikriausiai yra:
(a) sugebėjimas puikiai padaryti darbą;
(b) noras padėti kitiems tobulėti;
(c) sugebėjimas džiaugtis gyvenimu ir linksmintis;
(d) ištikimybė žmonėms, idealams ir įsitikinimams.
Atsakymų lentelė
I II III IV V
1. a b c d
2. a b d c
3. a b d c
4. a b d c
5. a b c
6. a b c
7. a b
8. a b d c
9. c b a
10. a b d c
SUMA
48
I stulpelio suma: Kritikuojantis tėvas (KT);
II stulpelio suma: Globojantis tėvas (GT);
III stulpelio suma: Suaugęs (S);
IV stulpelio suma: Prisitaikęs vaikas (PV);
V stulpelio suma: Natūralus vaikas (NV).
Ego būsena Privalumai Trūkumai

Apgina savo teises
Pažemina kitą žmogų;
Kritikuojantis nemenkindamas kitų;
draudžia, baudžia, kaltina,
tėvas apibrėžia ribas, kad
yra kategoriškas.
apsaugotų kitus.
Neprašomas daro viską už

Globojantis Rūpinasi kitais, kai
kitus, kai jiems to nereikia;
tėvas šiems to norisi.
slopina iniciatyvą.
Argumentuoja, analizuoja, Viską vertina logiškai,

Suaugęs
kaupia informaciją. „bejausmis“.
Nepaiso savęs
Prisitaikęs Paklūsta, mokosi, rūpinasi;
stengdamasis įtikti kitiems;
vaikas elgiasi socialiai priimtinai.
nuolaidus, neemocionalus.
Atvirai išreiškia, ką jaučia ir Besilinksmindamas gali

Natūralus galvoja; spontaniškas, linksmas; užgauti kitus ar save;
vaikas moka norėti, moka džiaugtis, gali būti egoistiškas,
nieko neskriaudžia. užsispyręs.
Būdingi Būdingas Būdingas

Ego Būdinga
žodžiai, balso elgesys,
būsena nuostata
posakiai tonas išraiška
Suraukti anta-
Tai gėdinga; Pajuokiantis, kiai, grasymas
Kritikuo- Moralistinė,
Tu privalai; piktas, pirštu, rūstus
jantis vertinanti,
Tu visada turi; kritiškas, veidas, daužy-
tėvas autoritarinė.
Neklausinėk. pasipiktinęs. mas kumščiu į
stalą.
49
Būdingi Būdingas Būdingas
Ego Būdinga
žodžiai, balso elgesys,
būsena nuostata
posakiai tonas išraiška
Gerai
Tapšnojimas
padaryta;
Malonus, per petį, Rūpinimosi,
Puiku;
Globojan- šiltas, raminantis leidimo, palai-
Koks mielas
tis tėvas padrąsinan- paglostymas, kanti, supran-
vaikas;
tis. geranoriška tanti.
Aš tau padėsiu.
šypsena.
Kaip?
Atsipalaidavęs, Nevertinanti,
Kada? Aiškus,
dėmesingas, priimanti,
Suaugęs Kur? ramus,
akių kontaktas domėjimosi,
Pažiūrėkim klausiamas.
viename lygyje. pasitikinti.
dar kartą.
Aš Nuleistos akys,
pasistengsiu; Verkšlenantis, linksėjimas Paklusnumo,
Ar galėčiau? įsiteikiantis, galva, nagų provokuojanti,
Prisitaikęs
Aš negaliu; murmantis, kramtymas, vengimo,
vaikas
Prašau; provokuo- susmukusi, pasyvi,
Ačiū. jantis. prislėgta poza, skundimosi.
kandumas.
Juokiasi
su kuo nors,
Aš noriu; triukšmingas, Susidomėjimo,
Natūralus Ah! Aš Garsus, ašaros, jausmų energinga,
vaikas jaučiuosi greitas. demonstra- džiaugsminga,
puikiai. vimas, nuolat spontaniška.
besikeičiantis
elgesys.
3 užduotis. Paglostymai
Mažiausias pripažinimo vienetas yra paglostymas – bet koks aktas, ku-
riuo pripažįstamas kito žmogaus egzistavimas.
• Įvertinkite savo paglostymų profilį užpildydami lentelę.
• Užrašykite penkis paglostymų gavimo būdus, kuriuos norite pakeisti.
• Pamėginkite vieną savaitę elgtis taip, kaip suplanavote.
• Pabandykite analizuoti rezultatus remdamiesi E. Berne asmenybės
50
Kaip dažnai
Kaip dažnai Kaip dažnai Kaip dažnai jūs atsisakote
Įvykio jūs kitiems jūs priimate jūs prašote suteikti
dažnumo suteikiate teigiamus teigiamų teigiamą
įvertinimas teigiamų paglostymus paglostymų paglostymą,
paglostymų? iš kitų? iš kitų? kai to iš jūsų
tikimasi?
Visada
Labai dažnai
Gana dažnai
Gana retai
Labai retai
Niekada
4 užduotis. Laiko struktūravimas

Laiko struktūravimo poreikis – kartu su kitais žmonėmis praleidžiamo
laiko planavimas, suskirstymas intervalais, laiko užpildymas. Yra šeši laiko
struktūravimo būdai: pasitraukimas, ritualai, veikla, laiko praleidimas, žai-
dimai ir artumas.
• Sudarykite savo laiko struktūravimo schemą: nupieškite apskritimą
ir padalykite jį į dalis. Kiekviena dalis reiškia laiką, kurį jūs kiekvieną
dieną paprastai skiriate vienam iš šešių laiko struktūravimo būdų.
• Ar norėtumėte pakeisti savo laiko struktūravimą? Jei taip, nupieški-
te, kaip jį keistumėte.
• Kitą savaitę vykdykite tuos pokyčius. Kiekvieną dieną nupieškite
schemą, kurioje atsispindėtų tos dienos laiko struktūravimas.
• Analizuokite laiko struktūravimą visur: darbe, pokalbiuose su drau-
gais, pobūviuose, paskaitose ir t. t.
5 užduotis. Gyvenimo scenarijaus analizė

Norint suvokti savo gyvenimą, savo gyvenimo scenarijų, reikia atsaky-
ti į reikšmingiausius gyvenimo klausimus. Iš atsakymų galima pastebėti ir
51
savo egzistencinę poziciją. Viską rašykite greitai, intuityviai žymėkite pirmą
į galvą atėjusi atsakymą.
Ką atskleidė jūsų atsakymai? Pabandykite interpretuoti juos, remda-
miesi E. Berne asmenybės teorija ir papildoma literatūra.
REIKŠMINGIAUSI GYVENIMO KLAUSIMAI

1. Kokius gyvenimus gyveno jūsų seneliai? Kodėl? Ką tai reiškia jums?
2. Kokia jūsų gimimo eilė? Ką tai reiškia jums?
3. Kieno vardu jus pavadino? Kokia jūsų vardo istorija? Kodėl? Ką tai
reiškia jums?
4. Iš kur kilo jūsų pavardė? Ką ji reiškia?
5. Kaip jus vadino vaikystėje? Ar turėjote pravardžių? Kokių?
6. Ar vaikystėje buvote užsispyręs (-usi), problemiškas vaikas? Koks
(kokia) buvote?
7. Kas atsitinka tokiems žmonėms, kaip jūs?
8. Ką jūsų tėvai sakė jums, kai buvote mažas (-a)?
9. Kokia buvo jūsų mėgstama pasaka? Ką apie tą pasaką sakė jums ją
pasakojęs žmogus?
10. Prisiminkite ir užrašykite bet kurį savo sapną. Ką jis reiškia jums?
11. Ką tikitės veikti po penkerių metų?
12. Ką užsirašytumėte ant marškinėlių, kad žmonės jus atpažintų? Ko-
dėl? Ką jums reiškia šis užrašas?
13. Ką veiksite pasenęs (-usi)? Kodėl?
14. Kiek metų ketinate gyventi? Kaip išsirinkote šį amžių, kodėl nu-
sprendėte tiek gyventi?
15. Ką kiti užrašys ant jūsų antkapio?
16. Ką jūs pats (pati) užsirašytumėte ant savo antkapio? Kodėl?
17. Ar jūs laimėtojas (-a), ar pralaimėtojas (-a)?
18. Prieš kiek laiko pradedate rūpintis dėl ateities įvykių? Kodėl? Kaip tai
pasireiškia?
19. Kaip ilgai jūs išgyvenate dėl praėjusių įvykių? Kodėl? Kaip tai keičia
jūsų elgesį?
20. Koks jūsų gyvenimo scenarijaus pavadinimas?
• Koks tai scenarijus? Linksmas ar liūdnas? Skirtas nugalėti ar tragiš-
kas? Įdomus ar nuobodus?
• Aprašykite paskutinę sceną: kaip pasibaigia jūsų scenarijus.
52
1. Palyginkite E. Berne ir S. Freudo asmenybės teorijas.
2. Apibūdinkite ego būsenas pagal E. Berne.
3. Apibūdinkite transakcijų tipus.
4. Kokia asmenybė yra sveika pagal E. Berne?
5. Kokių poreikių patenkinimas motyvuoja asmenybę pagal E. Berne?
6. Kokioms transakcijoms esant bendravimas tampa nebeįmanomu?
7. Kuo skiriasi žaidimai nuo kitų laiko praleidimo formų?
8. Kaip suprantamos intrapersonalinių ir interpersonalinių problemų
priežastys?
9. Kuo skiriasi transakcinė psichoterapija nuo psichoanalitinės psicho-
terapijos?
10. Kaip vyksta vaiko scenarijaus programavimas?
1. Berne E. Games people play. New York: Grove, 1964.
2. Berne E. What do you say after you say hello. New York: Grove, 1972.
1. Barker D. TA and training. England, 1980.
2. Bern E. Игры, в которые играют люди. Люди, которые игра-
ют в игры. Санкт-Петербург, 1992.
3. Berne E. Principles of group treatment. New York, 1966.
4. Таланов В. Л., Малкина-Пих И. Г. Справочник практического
психолога. Москва: Эксмо, 2003.
53
IX SKYRIUS. BURRHUSAS FREDERICAS SKINNERIS. BIHEIVIORIZMAS
1 užduotis. Pasitikėjimo savimi tyrimas pagal B. F. Skinnerio asme-

nybės teoriją
Atlikite užduotį pagal pateiktą instrukciją. Tai užduotis, galinti padėti
analizuoti jūsų pasitikėjimą savimi. Biheivioristai šią savybę laiko bendravi-
mo įgūdžių sudėtine dalimi ir mano, kad jos galima išmokti.
• Atlikę užduotį, aprašykite, ką sužinojote apie savo pasitikėjimą savi-
mi. Kaip būtų galima jį stiprinti (jei to reikia), remiantis biheivioristi-
niu požiūriu į asmenybę?
• Pasiūlykite šią užduotį atlikti dar keletui žmonių. Palyginkite rezultatus.
Instrukcija. Apibraukite tą skaičių, kuris geriausiai nurodo, kiek teigi-
nys jums tinka. Vertinkite pagal šią skalę: 0 – ne arba niekada; 1 – iš dalies
arba kartais; 2 – vidutiniškai; 3 – paprastai arba dažnai; 4 – praktiškai visada
arba visiškai.
1. Kai žmogus labai nesąžiningas, ar jūs kreipiate dėmesį į tai? 01234
2. Atvirai protestuojate, jei kas nors eilėje užima jūsų vietą. 01234
3. Dažnai vengiate žmonių arba situacijų, bijodamas (-a) pasijusti

01234
nepatogiai.
4. Jei pardavėjas stengiasi jums įtikti, jums sunku pasakyti „ne“,
01234
net jei prekė ne visai tokia, kokios jums norėtųsi.
5. Jei kas nors pasiskolino iš jūsų pinigų (knygą, rūbų, brangų
01234
daiktą) ir neskuba grąžinti, jūs primenate jam apie tai.
6. Jei kas nors koja spardo jums į kėdę kine arba paskaitoje, ar
01234
paprašote jo taip nedaryti?
7. Jeigu pastebite, kad nusipirkote blogą prekę, ar ją grąžinate? 01234
8. Jei jūs nesutinkate su žmogumi, kurį gerbiate, ar galite išsakyti

01234
savo požiūrį?
9. Jeigu jums nepatinka, kad kas nors rūko šalia jūsų, ar apie tai
01234
pasakote?
10. Jei jūs sutinkate nepažįstamą žmogų, ar pirmas prisistatote ir
01234
pradedate pokalbį?
54
Rezultatų skaičiavimas ir analizė. Trečio ir ketvirto teiginių įvertini-
mus reikia „apversti“ (įvertinimas 0 tampa 4; įvertinimas 1 tampa 3; įver-
tinimas 2 lieka nepakitęs; įvertinimas 3 tampa 1; įvertinimas 4 tampa 0).
Tuomet visų teiginių įvertinimus reikia sudėti. Kuo didesnis gautas skaičius
(įvertinimas gali būti nuo 0 iki 40), tuo didesnis jūsų pasitikėjimas savimi.
Skinnerio nuomone, pasitikėjimas savimi gali būti įvertintinas skale,
kurios viename poliuje yra labai savimi nepasitikintis asmuo, o kitame po-
liuje – per daug, neadekvačiai pasitikintis savimi asmuo. Nė vienas kraš-
tutinumas nėra gerai. Sveikam funkcionavimui yra reikalingas optimalus
pasitikėjimo savimi lygis. Biheivioristų nuomone, nepasitikintis savimi
asmuo susiduria su sunkumais reikšdamas teigiamas emocijas kitiems
žmonėms, kalbėdamas su nepažįstamais žmonėmis, prašydamas kitų pa-
galbos ar patarimo, atsisakydamas vykdyti nepagrįstus prašymus ir t. t.
Toks žmogus nežino, kaip pradėti ir pabaigti pokalbį, kaip išreikšti nepa-
sitenkinimą ar neigiamas emocijas. Jei žmogus pernelyg pasitiki savimi,
greičiausiai jis yra agresyvus asmuo, kurio vienintelis rūpestis yra jis pats.
Toks žmogus dažnai nesidomi kitų teisėmis ir privilegijomis, domisi tik
savimi. Tarp šių dviejų kraštutinumų – pasitikintis savimi ir mokantis ben-
drauti asmuo, kuris aiškiai ir tiesiai reiškia pozityvius ir negatyvius jaus-
mus, neignoruoja kitų žmonių teisių ir jausmų. Pasitikintis žmogus kovoja
už savo teises, aktyviai užmezga santykius su kitais žmonėmis ir paprastai
sėkmingai sprendžia sudėtingas situacijas.
2 užduotis. Elgesio stebėjimas

Elgesio stebėjimas ir stebimų dalykų fiksavimas – kertinis viso elgesio
keitimo proceso akmuo. Šį būdą išplėtojo biheivioristinė kryptis psicholo-
gijoje, kuriai atstovauja ir Skinnerio asmenybės teorija. Pabandykite tai pa-
daryti stebėdami savo paties elgesį.
• Registruokite, kiek laiko skiriate kiekvienam mokymosi dalykui.
• Pavaizduokite savo stebėjimus histogramoje, kurios stulpelių ilgis
yra valandos, skirtos tam tikram dalykui.
• Kad rezultatai būtų patikimesni, bent savaitę registruokite savo el-
gesį.
• Kokie paskatinimai lemia, kad vieniems mokymosi dalykams skiria-
te daugiau laiko, o kitiems mažiau?
• Registruokite, kiek laiko jūs skiriate įvairioms laisvalaikio formoms.
• Pavaizduokite savo stebėjimus histogramoje.
• Kokie paskatinimai lemia jūsų laisvalaikio praleidimo būdus?
• Kaip tai galite paaiškinti B. F. Skinnerio asmenybės teorija?
• Aprašykite savo patirtį.
55
3 užduotis. Elgesio modifikavimas
Elgesys kartojamas arba jo vengiama dėl po jo įvykstančių įvykių, kurie
tam elgesiui suteikia paskatinimą arba yra suvokiami kaip bausmė. Jei tam
tikrą elgesį seka paskatinimas, tai toks elgesys turi didesnę tikimybę karto-
tis ateityje. Jei tam tikras elgesys yra nemalonumų priežastis, tai jis turi ma-
žesnę tikimybę pasikartoti. Manoma, kad bausmės yra ne tokios efektyvios
mokantis pageidautino elgesio negu paskatinimai.
Pvz., savo mokymosi efektyvumą galima pakelti dviem būdais: „jei aš
neišsėdėsiu prie knygų 6 valandas, tai rytoj negalėsiu žiūrėti televizoriaus“,
„už kiekvieną mokymosi valandą aš galėsiu rytoj valandą žiūrėti televizo-
rių“. Pirmasis planas sukels frustraciją, antrasis turi mažiau apribojimų.
Pasekmės turi priklausyti nuo elgesio ir turi įvykti kiek galima greičiau.
1. Retai pasitaikantį elgesį paskatinti dažnai pasitaikančiu. Pvz., papras-
tai televizoriaus žiūrėjimas ar bendravimas su draugais yra dažnas
reiškinys tarp studentų. Jis gali būti geras paskatinimas retesniam el-
gesiui – mankšta, kambarių tvarkymas ir pan.
2. Galima naudoti kolektyvinį paskatinimą. Kad jūs ir jūsų padėjėjas
gautų paskatinimą, reikia pasiekti tam tikrą tikslą. Pvz., galima suda-
ryti kontraktą su žmona, pagal kurį, jei jūs visą savaitę mankštinsitės
kiekvieną rytą, sekmadienį galėsite nueiti į kiną. Ši technika turi du
motyvacinius veiksnius: kitas žmogus jus vers daryti tam tikrą veiks-
mą, nes nuo rezultato priklausys ir jo paskatinimai, be to, jis stengsis
sudaryti jums sąlygas, padedančias pasiekti norimą elgesį. Pvz., tyla
namuose, pradės mankštintis kartu.
3. Simboliai. Kartais neįmanoma sugalvoti paskatinimo, kuris būtų iš
karto po norimo elgesio. Užpildyti tarpą tarp elgesio ir paskatinimo
galima simboliais, kurie vėliau bus iškeisti į paskatinimą. Simboliais
gali būti sagos, kuponai ar pan.
4. Įsivaizduojami (paslėpti) skatinantys veiksniai. Kuo ryškiau įsivaiz-
duoti paskatinimą už norimą elgesį. Pvz., įsivaizduoti savo liekną
figūrą, besideginančią pliaže.
5. Verbalinis savęs palaikymas. Visada save girti, kai pasielgi norimu
būdu. Tai kelia motyvaciją ir savivertę.
Užduotis
• Aprašykite elgesį, kurį norite keisti. Pvz., noriu mesti rūkyti, noriu
daugiau mokytis, noriu mažiau valgyti ir t. t.
• Pamėginkite savo elgesį koreguoti pagal čia pateiktus principus.
• Parašykite, kaip sekėsi. Kokie iškilo sunkumai? Ar pasisekė pasiekti
norimą tikslą?
56
4 užduotis. Paskatinimai gyvenime
Pagalvokite apie savo vaikystės patirtį ir atsakykite į klausimus:
• Kokius paskatinimus naudojo jūsų tėvas?
• Kokius paskatinimus naudojo jūsų mama?
• Kokius paskatinimus naudojo mokytojai?
• Kokius paskatinimus naudojo jūsų draugai?
• Pagalvokite apie dabartinius savo įpročius, vertybes, asmenybės
savybes. Kuri dabartinio jūsų elgesio dalis yra suformuota paskatini-
mų? Kokie tai buvo paskatinimai? Kas prisidėjo prie šio elgesio atsi-
radimo?
• Kokių paskatinimų tikitės ateityje?
1. Kaip biheiviorizmas aiškina individualius skirtumus?
2. Ar galima, anot B. F. Skinnerio, asmenybės motyvaciją paaiškinti lais-
vu pasirinkimu? Kodėl?
3. Kaip paskatinimas, bausmė ir užgesimas veikia reagavimo dažnį?
4. Kuo skiriasi pozityvus paskatinimas nuo negatyvaus paskatinimo ir
bausmės?
5. Paaiškinkite generalizacijos esmę.
6. Remdamiesi bihevioristine teorija, paaiškinkite prietaringą elgesį.
7. Kokias tipiškas pasekmes sukelia kiekvienas iš paskatinimo režimų?
8. Kaip operantinis elgesys leidžia suprasti asmenybės patologiją?
9. Kaip B. F. Skinnerio idėjas galima panaudoti švietimui?
10. Kaip B. F. Skinnerio idėjas galima panaudoti psichoterapijai?
1. Festschrift for B. F. Skinner (ed. I.Dews) New York: Appleton-Century-
Crofts, 1970.
2. Skinner B. F. About behaviorism. New York: Knopf, 1974.
3. Skinner B. F. Apmąstymai apie biheiviorizmą ir visuomenę. Vilnius: VU
Specialiosios psichologijos laboratorija, 2006.
4. Skinner B. F. Beyond freedom and dignity. New York: Knopf, 1971.
5. Skinner B. F. Science and human behavior. New York: Macmillan, 1953.
Longman, 1998.
57
X SKYRIUS. KOGNITYVINĖS ASMENYBĖS TEORIJOS
1 užduotis. Vidinės ir išorinės asmenybės kontrolės vieta

J. Roteris, vienas kognityvinės krypties atstovų, asmenybės psichologi-
joje ėmė kalbėti apie asmenybės „kontrolės lokusą“ (kontrolės vietą). Kon-
trolės vieta yra asmenybinis kintamasis, kuris reiškia lūkestį, kokiu laipsniu
žmonės kontroliuoja paskatinimus savo gyvenime.
Žmonės, kuriems būdinga išorinė kontrolės vieta, mano, kad jų sėkmė
ir nesėkmės reguliuojami išorinių veiksnių: likimo, sėkmės, atsitiktinumo,
įtakingų žmonių ir nenumatomų aplinkos jėgų. Žmonės su vidiniu kontro-
lės lokusu tiki, kad sėkmė ir nesėkmės priklauso nuo jų pačių veiksmų ir
sugebėjimų (vidinių arba asmenybės faktorių). „Internalai“ jaučiasi labiau
kontroliuojantys paskatinimus nei „eksternalai“. Kontrolės vieta gali būti
išmatuota skale / kontinuumu, kuria žmones galima įvertinti įvairiose jos
pozicijose nuo „eksternalų“ iki „intervalų“. Šie žmonės, įvertinti skirtingai
pagal vidinės – išorinės kontrolės vietos skalę, skiriasi ir daugeliu įvairių
kitų psichologinių charakteristikų.
Užduotis. Toliau pateikta skalė, skirta vidinės – išorinės kontrolės vietai
nustatyti. Ji buvo sudaryta pagal P. C. Duttweilerio skalę (vertė Rūta Butku-
tė bakalauro darbui atlikti). Užpildykite skalę pagal pateiktą instrukciją pats
(pati) bei pasiūlykite ją užpildyti dar dviems žmonėms.
• Apskaičiuokite rezultatus ir paaiškinkite juos, remdamiesi J. Roterio
asmenybės teorija.
• Palyginkite skirtingų žmonių rezultatus, kaip juos vertinate? Pagrįs-
kite savo nuomonę.
Instrukcija. Atidžiai perskaitykite kiekvieną teiginį ir pasirinkite jums
tinkamiausią atsakymą:
1 reiškia „beveik niekada“;
2 reiškia „retai“;
3 reiškia „kartais“;
4 reiškia „dažnai“;
5 reiškia „beveik visada“.
58
KLAUSIMYNAS
1. Susidūręs (-usi) su problema, stengiuosi ją pamiršti. 12345

2. Dirbant su sunkia užduotimi, man dažnai prireikia kitų padrąsi-
12345
nimo.
3. Man patinka tokie darbai, kai pats (pati) galiu priimti sprendimus
12345
ir būti atsakingas (-a) už savo darbą.
4. Keičiu savo nuomonę, jei man patinkantis asmuo su ja nesutinka. 12345
5. Jei ko nors noriu, sunkiai dirbu, kad tai gaučiau. 12345
6. Man labiau patinka sužinoti faktus apie tam tikrą dalyką iš kitų
12345
žmonių, negu pačiam (-i) jų ieškoti.
7. Man patiktų toks darbas, kuriame reikėtų rūpintis kitais. 12345
8. Man sunku pasakyti „ne“, kai kažkas stengiasi parduoti daiktą,

12345
kurio aš nenoriu.
9. Man patinka pasisakyti, kai grupė, kuriai aš priklausau, priiminėja
12345
sprendimus.
10. Prieš priimdamas (-a) sprendimus, apsvarstau įvairius problemos
12345
aspektus.
11. Kitų žmonių nuomonė turi didelę įtaką mano elgesiui. 12345
12. Kai man nutinka kas nors gero, jaučiu, kad tai užsitarnavau. 12345
13. Man patinka būti lyderiu (-e). 12345

14. Kad būčiau patenkintas (-a) tuo, ką padariau, man reikia, kad kas
12345
nors pagirtų mano darbą.
15. Savo nuomone pasitikiu pakankamai, kad galėčiau vertinti kitus
12345
ir daryti jiems įtaką.
16. Stengiuosi sužinoti kuo daugiau apie tuos dalykus, kurie man
12345
svarbūs.
17. Ekspromtu nusprendžiu, ką man reikia daryti. 12345
18. Man svarbesnis mano paties (pačios) žinojimas, kad kažką
12345
padariau gerai, negu kitų pagyrimas.
19. Kitų žmonių nurodymai man neleidžia daryti tų dalykų, kuriuos
12345
norėčiau daryti.
20. Lieku ištikimas (-a) savo pažiūroms ir tada, kai kas nors su manimi
12345
nesutinka.
59
Rezultatų skaičiavimas ir analizė. Kai kurių teiginių įvertinimus reikia
„apversti“ (įvertinimas 1 tampa 5; įvertinimas 2 tampa 4; įvertinimas 3 ne-
kinta; įvertinimas 4 tampa 2; įvertinimas 5 tampa 1). Tuomet visus įvertini-
mus sudedame ir gauname skaičių nuo 20 iki 100. Teiginiai, kurių įvertini-
mus reikia pakeisti yra: 1, 2, 4, 6, 7, 8, 11, 14, 17, 19. Kuo gautas įvertinimas
yra didesnis, tuo didesnė žmogaus vidinė kontrolė, kuo įvertinimas yra
mažesnis, tuo didesnė žmogaus išorinė kontrolė.
2 užduotis. Išmokimas modeliuojant

• Įvardykite tam tikrą įgūdį, kurį įgijote modeliavimo būdu.
• Ar galite pasakyti, kokią reikšmę išmokstant turėjo kiekvienas iš ke-
turių Banduros įvardytų komponentų: dėmesys, įsiminimas, pakar-
tojimas ir motyvacija modelio veiksmus pakartoti?
• Kokią reikšmę išmokstant turėjo netiesioginis paskatinimas?
• Įvardykite tris asmenines savybes. Ar galima šių savybių atsiradimą
paaiškinti išmokimu modeliuojant? Kokie modeliai padarė didžiau-
sią įtaką šioms savybėms išsivystyti? Kokia dėmesio, įsiminimo, pa-
kartojimo ir motyvacijos modelio veiksmų pakartojimui reikšmė?
• Viską detaliai aprašykite.
3 užduotis. Fiksuotos rolės terapija

Pabandykite surasti sau naujų konstruktų, naudodami G. Kelly pasiūlytą
savęs pažinimo ir terapijos būdą.
• Susiraskite draugą, kuris galėtų jums padėti atlikti šią užduotį.
• Apibūdinkite save trečiuoju asmeniu (parašykite rašinėlį apie save
trečiuoju asmeniu). Stenkitės būti objektyvus (-i), kiek tik galite.
• Duokite perskaityti rašinėlį savo draugui.
• Kartu su draugu sugalvokite naują personažą. Personažui sutei-
kite vardą.
• Sukurkite scenarijų pagal G. Kelly rekomendacijas. Detaliai aprašyki-
te personažo elgesį (rolę).
• Tegul ir jūsų draugas parašo rašinėlį apie save trečiuoju asmeniu,
tada ir jam sukurkite fiksuotos rolės vaidmenį.
• Perskaitykite abu scenarijus, nutarkite, ar abu su draugu norite vai-
dinti tokius vaidmenis, pakeiskite ką nors, jei norite.
• Vaidinkite šiuos vaidmenis savaitę, aprašykite savo patirtį, paaiškin-
kite pratimo rezultatus remdamiesi G. Kelly asmenybės teorija.
60
Kelly rekomendacijos fiksuotos rolės terapijai (ištrauka iš knygos: Frager
R., Fadiman J. Personality and personal growth. New York: Longman, 2001
(rusų k.), p. 417–418).
Fiksuotos rolės terapijos tikslas – padėti sukurti geresnius rolinius kons-
truktus ir suteikti saugią aplinką šiems naujiems konstruktams išbandyti.
Vaidindamas išgalvotą rolę, asmuo jaučiasi saugus, nejaučia grėsmės savo
tapatumo vientisumui. Fiksuotos rolės scenarijus aprašo personažą, kurį
turės vaidinti klientas. Scenarijus sukuriamas remiantis kliento rašinėliu
apie save trečiuoju asmeniu.
1. Scenarijuje reikia aprašyti pagrindinę temą, o ne mėginti ištaisyti
smulkius kliento trūkumus. Klientas turėtų vaidinti tokią rolę, kuri iš
esmės keistų jo „aš“ konstruktą.
2. Patartina naudoti ryškų kontrastą. Lengviau vaidinti tuos vaidmenis,
kuriuos klientai laiko labai nepanašiais į jų pačių asmenybę.
3. Naujuoju vaidmeniu reikėtų skatinti klientą keistis, kurti naujus
konstruktus, o ne sukelti naują emocinę būseną.
4. Hipotezės, kurias klientas gali patikrinti – naujas vaidmuo neturi
būti tik trumpalaikis mokomasis pratimas. Jis turi apimti įvykius, ku-
rie vyksta kasdieniame kliento gyvenime, tik taip jis galės patikrinti,
ar naujasis vaidmuo tinka realybėje.
5. Rolės suvokimo akcentas – rolė turi būti sukonstruota taip, kad leis-
tų įsijungti klientui į kitų žmonių konstruktų sistemas, pagilintų ir
palengvintų kliento tarpasmeninius santykius.
6. Rolė turi būti surašyta tariamąja nuosaka, klientui turi būti sudarytos
visos sąlygos apsimesti tuo išgalvotu žmogumi. Anot Kelly, tai geriau-
sias gynybinis ekranas, leidžiantis žmogui pažvelgti į nežinomybę.
4 užduotis. Kelly repertuarinių rolių gardelių metodika

Rolių gardelių analizė leidžia įvertinti ryšių tarp įvairių konstruktų jėgą
bei kryptį, atskirti svarbiausius ir reikšmingiausius asmenybės parametrus
(giluminius konstruktus), sudaryti konstruktų sistemą, kuri padėtų aprašyti
ir numatyti žmogaus vertinimus bei santykius su kitais.
Konstruktas – tai subjektyvi priemonė, sukurta paties žmogaus, pa-
tikrinta jo praktikoje, padedanti jam priimti, suvokti ir suprasti jį supančią
realybę, prognozuoti ir vertinti įvykius. Labiausiai apibendrinta reikšme,
konstruktas – tai bipoliarinis požymis, alternatyva, prieštaringi santykiai
arba elgesio būdai.
Užduotis. Paanalizuokite savo asmenybės konstruktus pagal Kelly pa-
siūlytą metodiką. Toliau pateiktas sutrumpintas šios metodikos variantas.
61
Remdamiesi Kelly asmenybės teorija, aprašykite savo konstruktų sistemą,
paaiškinkite gautus rezultatus.
Instrukcija. Pradėdamas (-a) nuo savęs paties (pačios), parašykite visų
išvardytų žmonių vardus į atitinkamus stulpelius toliau pateiktoje lentelė-
je. Jei negalite prisiminti konkretaus žmogaus vardo, parašykite jo pavardę
arba ką nors, kas leis jums jį iš karto prisiminti. Jei jūsų gyvenime nėra ko-
kio nors asmens iš paminėtųjų (pvz., jūs neturite brolio), tuomet užrašykite
vardą to žmogaus, kuris vaidina panašų vaidmenį jūsų gyvenime arba at-
stojo jums tą žmogų kuriuo nors gyvenimo periodu. Jei turite kelis brolius
arba seseris, užrašykite artimiausio jums pagal amžių vardą. Vieną vardą
rašykite tik vieną kartą, nesikartokite.
Kiekvienoje lentelės eilutėje trys žmonės yra pažymėti rutuliuku. Pa-
lyginkite šiuos tris žmones tarpusavyje. Kuo du iš šių trijų žmonių tarpu-
savyje yra panašūs ir kuo jie skiriasi nuo trečiojo? Jūsų atsakymas (pvz.,
draugiškas – nedraugiškas) yra konstruktas, kurį reikia užrašyti paskuti-
niame lentelės stulpelyje. Tai konstruktas, kuriuo lyginate save su kitais
žmonėmis bei kitus žmones tarpusavyje.
Taip palyginkite visas nurodytas žmonių triadas, esančias kitose eilutė-
se ir užrašykite konstruktus (savybes, kuriomis žmonės yra panašūs ir ski-
riasi tarpusavyje). Konstruktai gali kartotis.
Rolių gardelė
Mokytojas / dėstytojas
Geriausias draugas
Buvęs draugas
Viršininkas
Mylimasis
Kaimynas
Motina
Sesuo
Brolis
Tėvas
Aš
Konstruktai
O O O 1.
O O O 2.
O O O 3.
O O O 4.
O O O 5.
O O O 6.
O O O 7.
O O O 8.
O O O 9.
O O O 10.
62
• Kiek skirtingų konstruktų gavote? Jūsų nuomone, tai daug ar mažai?
• Ar galėtumėte save apibūdinti kaip žmogų, pasižymintį kognityvi-
niu sudėtingumu, arba kaip žmogų, pasižymintį kognityviniu pa-
prastumu? Pagrįskite savo nuomonę.
• Kaip manote, ar jūsų konstruktai lengvai keičiasi? Paaiškinkite gau-
tus rezultatus, remdamiesi G. Kelly kognityvine asmenybės teorija.
• Pasiūlykite atlikti šią užduotį dar dviem žmonėms. Palyginkite gau-
tus rezultatus, parašykite išvadas.
5 užduotis. Neadekvačių minčių fiksacija

Pagalvokite, kaip konstruktai veikia jūsų gyvenimą? Pvz., gal jūs pats
(pati) sukuriate savo nerimą ir blogą nuotaiką, nes įvykius interpretuojate
tam tikru būdu – naudojate tam tikrus konstruktus, kurie ir sukelia tas ne-
malonias būsenas.
Neadekvačioms mintims įsisąmoninti galima panaudoti dienyną. Jį pil-
dykite vieną savaitę vos tik pajutę negatyvią emociją (prislėgtumą, pyktį,
nervingumą ir pan.), trumpai aprašykite situaciją bei kuo daugiau minčių,
tuo momentu ateinančių į galvą.
Apibendrinkite, kokios situacijos jums dažniausiai sukelia blogas emo-
cijas. Kokios mintys (konstruktai) būna tose situacijose? Ar tos mintys
(konstruktai) adekvačios? Kaip jas būtų galima pakeisti?
Data Emocija Situacija Mintys

Pvz., Draugė su kitais draugais išėjo Aš neturiu draugų. Esu vieniša
Liūdesys
01.01 į kiną, o manęs nepakvietė. ir tokia liksiu visą gyvenimą.
63
1. Kas yra konstruktyvus alternatyvizmas pagal G. Kelly?
2. Kodėl G. Kelly asmenybę prilygino mokslininkui?
3. Pateikite pralaidaus ir nepralaidaus konstrukto pavyzdžius.
4. Kaip asmenybės konstruktai gali trukdyti užmegzti socialinius
santykius?
5. Kaip G. Kelly teorija paaiškina agresyvumą, baimę, priešiškumą?
6. Kaip terapeutas sužino apie kliento asmenybės konstruktus?
7. Paaiškinkite W. Mischelio pasiūlytą sąlyginį elgesio numatymo modelį.
8. Kuo W. Mischelio teorija skiriasi nuo asmenybės bruožų teorijų?
9. Kuo kompetencijos skiriasi nuo lūkesčių?
10. Paaiškinkite, kas yra nuoseklumo paradoksas.
11. Kas yra savo efektyvumo suvokimas? Kaip jis susijęs su efektyviu ir
neefektyviu elgesiu?
12. Paaiškinkite, kaip patirtis gali veikti lūkesčius.
13. Apibūdinkite keturis mokymosi stebint procesus. Kaip šie procesai
veikią žmogų, kuris, pvz., mokosi stebėdamas žinomą sportininką?
14. Kokie veiksniai veikia dėmesio, išsaugojimo, motorinius – reproduk-
tyvinius, motyvacinius procesus?
15. Kas yra reciprokinis determinizmas?
16. Palyginkite A. Banduros ir B. F. Skinnerio teorijas?
17. Kas yra „Aš“ sistema pagal A. Bandurą?
18. Paaiškinkite veiksnius, svarbius savo elgesio reguliacijai.
19. Paaiškinkite kintamuosius, kurie yra svarbūs prognozuojant žmo-
gaus elgesį pagal J. Roterį.
20. Kokie komponentai yra svarbūs, norint suprasti asmenybės tikslus
pagal J. Roterį?
1. Bandura A. Social – learning theory. Engelwood Cliffs, NJ: Prentice-
Hall, 1977.
2. Bandura A. Social foundations of thought and action: A social
cognitive theory. Engelwood Cliffs, NJ: Prentice-Hall, 1986.
3. Beck A. T. Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai. Vilnius: Via
Recta, 2005.
4. Kelly G. A theory of personality: The psychology of personal constructs.
New York: Norton, 1963.
5. Kelly G. The psychology of personal constructs (Vols. 1 and 2). New
York: Norton, 1955.
64
6. Mischel H. N., Mischel W. Readings of personality. New York: Holt,
Rinehart and Winston, 1973.
7. Mischel W. Introduction to personality. New York: Holt, Rinehart and
Winston, 1971.
8. Rotter J. B. The development and applications of social learning theo-
ry: Selected papers. New York: Holt, Rinehart and Winston, 1982.
9. Rotter J. B., Chance J. E., Phares E. J. Applications of social learning
theory of personality. New York: Holt, Rinehart and Winston, 1972.
10. Rotter J. B., Hochreich D. J. Personality. Glenview, IL: Scott, Foresman,
1975.
1. Duttweiler P., Corcoran K., Fischer J. Internal control index (ICI). Mea-
sures for clinical practice: A sourcebook. New York: Free Press, Pg.,
1984, p. 198–200.
Longman, 1998.
3. Fransella F., Bannister D. Новый метод исследования личности.
Руководство по репертуарным личностным методикам. Москва,
1987.
4. Gramling S. E, Auerbach S. M. Stress management workbook. NJ:
Prentice Hall, 1998.
5. Hjelle L. A., Ziegler D. J Personality theories: Basic assumptions, re-
6. Rotter J. B. Social learning and clinical psychology. NJ: Prentice Hall,
1954.
65
XI SKYRIUS. ABRAHAMAS HAROLDAS MASLOWAS. HUMANISTINĖ
PSICHOLOGIJA
1 užduotis. Aukštumų potyriai

Pasistenkite kuo geriau prisiminti vieną iš savo gyvenimo aukštumų
potyrių – džiaugsmingą, nuostabų, palaimingą momentą, kuris iškyla jūsų
atmintyje. Pabandykite atgaivinti ir vėl išgyventi šį momentą. Tuomet ap-
galvokite ir atsakykite į šiuos klausimus:
• Kas sukėlė šį išgyvenimą? Ar buvo kokios nors neįprastos aplinkybės?
• Ką jautėte tuo momentu? Ar šie jausmai skyrėsi nuo jūsų įprastų iš-
gyvenimų – emociškai, fiziškai arba intelektualiai?
• Ar jums nepasirodė, kad esate ne toks (tokia), kaip įprasta? Ar pa-
saulis jums nepasirodė kitoks?
• Kaip ilgai truko šis išgyvenimas? Ką jautėte po to?
• Ar šis išgyvenimas turėjo kokį nors ilgalaikį poveikį jums (pvz., jūsų
pasaulėžiūrai ar santykiams su kitais žmonėmis)?
• Kaip jūsų išgyvenimai gali būti susieti su A. Maslowo teorija ir aukš-
tumų potyrių samprata bei žmogiškosios prigimties supratimu?
• Kad geriau suprastumėte, kas yra aukštumų potyriai ir jų reikšmė,
palyginkite savo išgyvenimus su kitų žmonių išgyvenimais. Atkreip-
kite dėmesį į šių potyrių skirtumus ir panašumus. Aprašykite juos.
• Ar skirtumai tarp išgyvenimų atsiranda dėl to, kad juos sukelia skir-
tingos situacijos, ar dėl to, kad juos išgyvena skirtingos asmenybės?
Kaip išgyvenimų panašumas gali būti paaiškintas A. Maslowo teori-
ja? Analizuodami remkitės papildoma literatūra.
2 užduotis. Asmenybės saviaktualizacijos įvertinimas

Įvertinkite toliau pateiktus teiginius pagal instrukciją. Tai teiginiai, su-
daryti remiantis A. Maslowo teorija, skirti įvertinti, kiek savo galimybių ti-
riamasis yra realizavęs. Čia naudojama skalė buvo sudaryta pagal A. Jones
ir R. Crandale (1986) metodiką, kai kurie teiginiai pakeisti arba išbraukti.
Aprašykite savo rezultatus remdamiesi A. Maslowo asmenybės teorija. Įvar-
dykite savo nuomonę apie skalę, pagrįskite ją.
66
TRUMPA SAVIAKTUALIZACIJOS ĮVERTINIMO SKALĖ
Instrukcija. Įvertinkite kiekvieną teiginį nuo 1 iki 4 pagal tai, kaip jie
apibūdina jus. 1 – reiškia nesutinku; 2 – iš dalies nesutinku; 3 – iš dalies
sutinku; 4 – sutinku.
1. Aš nesigėdiju nė vienos iš savo emocijų.
2. Jaučiu, kad turiu daryti tai, ko laukia iš manęs kiti.
3. Tikiu, kad žmonės iš esmės yra geri ir jais galima pasitikėti.
4. Galiu pykti ant tų, kuriuos myliu.
5. Visada būtina, kad kiti pritartų tam, ką aš darau.
6. Aš nepriimu savo silpnybių.
7. Man gali patikti žmonės, kuriems aš nepritariu.
8. Bijau nesėkmių.
9. Stengiuosi neanalizuoti ir nesistengiu supaprastinti sudėtingų sričių.
10. Geriau būti pačiu savimi nei būti populiariu.
„apversti“ (įvertinimas 4 tampa 1; įvertinimas 3 tampa 2; įvertinimas 2 tam-
pa 3; įvertinimas 1 tampa 4). Teiginiai, kurių įvertinimus reikia pakeisti, yra
šie: 2, 5, 6, 8, 9. Tuomet įvertinimus reikia sudėti. Gauta suma (nuo 10 iki 40)
yra saviaktualizacijos įvertinimas. Kuo didesnis bendras balas, tuo labiau
tiriamasis yra save aktualizavęs.
4 užduotis. Save aktualizuojančios asmenybės savybės

Įsigilinkite į kiekvieną iš save aktualizuojančios asmenybės savybių ir
pamėginkite aprašyti, ar šios savybės yra būdingos jūsų asmeniniam gy-
venimui. Kas trukdo joms reikštis? Ką galėtumėte padaryti tapdamas (-a)
labiau save aktualizavusia asmenybe?
5 užduotis. Poreikių hierarchija

Įvertinkite A. Maslowo poreikių hierarchijos idėją. Kaip ši hierarchija
reiškiasi jūsų gyvenime? Gal buvo tokių atvejų, kai nepatenkinęs (-usi) že-
mesniųjų poreikių, tenkindavote aukštesnius? Pateikite pavyzdžių.
1. Išvardykite ir paaiškinkite poreikių hierarchijos lygius.
2. Kuo skiriasi deficitinė motyvacija nuo būtiškosios motyvacijos?
3. Kuo skiriasi deficitinė meilė nuo būtiškosios meilės?
4. Paaiškinkite sąvoką „metamotyvacija“.
67
5. Kas yra saviaktualizacija? Kuo ji skiriasi nuo sėkmės visuomenėje?
6. Išvardykite ir paaiškinkite save aktualizuojančio žmogaus cha-
rakteristikas?
7. Kas yra aukštumų išgyvenimai? Kokie žmonės dažniau juos patiria?
8. Ar dažna saviaktualizacija? Kodėl ji nėra dažnesnė?
9. Kokių idėjų iš A. Maslowo teorijos gali pasisemti psichoterapija?
10. Kokių idėjų iš A. Maslowo teorijos gali pasisemti švietimas?
1. Maslow A. H. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa, 2006.
2. Maslow A. H. The farther reaches of human nature. New York: Viking
Press, 1971.
3. Maslow A. H. Toward a psychology of being. New York: Van
Nostrand, 1968.
4. Maslow A. H. Маслоу о менеджменте. Санкт-Петербург: Питер,
2003.
Longman, 1998.
2. Hjelle L. A., Ziegler D. J. Personality theories: Basic assumptions,
research, and applications. New York: McGraw-Hill, 1992.
3. Jones A., Crandale R. Validation of a Short Index of Self-actualization //
Personality and Social Psychology Bulletin, No.12, p. 63–73.
68
XII SKYRIUS. CARLAS RANSOMAS ROGERSAS. Į ŽMOGŲ CENTRUOTA
ASMENYBĖS TEORIJA
1 užduotis. Aš – vaizdo tyrimas

Šis pratimas padeda įsisąmoninti „aš – vaizdo“ prigimtį taip, kaip ją ap-
rašė C. Rogersas. Taip pat pratimas atskleidžia įvairių asmens „aš – vaizdų“
suderinamumą.
1. Realus „aš – vaizdas“. Suraskite ir pažymėkite žemiau pateiktame
būdvardžių sąraše tuos būdvardžius, kurie apibūdina jus. Šios savy-
bės atspindi jūsų paties (pačios) žinias apie save, nesvarbu, ar kas
nors kitas jus taip charakterizuotų, ar ne.
2. Kaip mane mato kiti asmenys. Pažymėkite tik tas savybes, kurias,
jūsų nuomone, priskirtų jums kiti jus pažįstantys žmonės.
3. Idealus „aš – vaizdas“. Sąraše pažymėkite tuos būdvardžius, kurie api-
būdintų jus iš pačios geriausios pusės. Tik atminkite, kad tai turi būti
asmuo, koks norėtumėte būti, o ne kokia nors „šventoji statula“.
(Pastaba: šios savybės niekuomet nėra nuolatos būdingos žmogui.
Pavyzdžiui, nėra būtina visada būti linksmam, kad būtų galima priskirti
sau šią savybę. Jei manote, kad paprastai būnate linksmas (-a), tuomet ir
rinkitės šią savybę).
Pabraukite tuos būdvardžius skirtinguose stulpeliuose, kurie priešta-
rauja vienas kitam. Tai galimos neatitikimų sritys jūsų gyvenime. Nesvarbu,
kiek būdvardžių, daug ar mažai, pabrauksite. Žmonių, kuriems būtų būdin-
gas visiškas suderinamumas tarp „aš – vaizdų“, praktiškai nebūna.
• Aprašykite gautus rezultatus ir savo nuomonę apie juos.
• Kiek savybių atspindi jūsų realų ir idealų „aš – vaizdą“?
• Kiek nesuderinami jūsų skirtingi „aš – vaizdai“?
• Kaip vertinate C. Rogerso mintis ir savo patirtį?
• Ką naujo sužinojote atlikę šį pratimą?
69
1 2 3
Kaip suvokia
Būdvardžiai Realusis aš Idealusis aš
mane kiti
Linksmas (-a)
Atkaklus (-i)
Atsakingas (-a)
Išsiblaškęs (-i)
Reiklus (-i)
Išdidus (-i)
Nuoširdus (-i)
Sąžiningas (-a)
Vaikiškas (-a)
Drąsus (-i)
Besigailintis (-i) savęs
Ramus (-i)
Individualistas (-ė)
Draugiškas (-a)
Brandus (-i)
Artistiškas (-a)
Protingas (-a)
Turintis (-i) humoro jausmą
Idealistas (-ė)
Supratingas (-a)
Geraširdis (-ė)
Lengvai pasiduodantis (-i) įtakai
Jausmingas (-a)
Veiklus (-i)
Mielas (-a)
Egoistiškas (-a)
Gudrus (-i)
Švelnus (-i)
Pasitikintis (-i) savimi
2 užduotis. Realaus ir idealaus „aš – vaizdo“ pažinimas

Šiam pratimui atlikti reikia keleto dienų. Pirmąją dieną atlikite tyrimą
pagal pateiktą instrukciją, įvertinkite pateiktus teiginius pagal tai, kiek jie
apibūdina jus. Po kelių dienų (mažiausiai dviejų), paimkite naują lapą ir
70
nežiūrėdami į pirmosios dienos rezultatus atlikite tą pačią procedūrą, tik
tuos pačius teiginius vertinkite pagal tai, kiek jie jums tiktų, jei jūs būtumė-
te toks (-ia), koks (-ia) norėtumėte būti, tai yra, jei būtumėte idealus (-i).
• Tuomet apskaičiuokite rezultatus pagal pateiktus nurodymus ir
įvertinkite savo realųjį ir idealųjį „aš“.
• Kokie rezultatų sutapimai ir skirtumai?
• Kuo pasižymi jūsų realusis ir idealusis „aš – vaizdas“?
• Kaip galima paaiškinti skirtumus pagal C. Rogerso asmenybės teori-
ją? Remkitės papildoma literatūra ir savo patirtimi.
Instrukcija. Čia pateikta 30 teiginių, kurie aprašo žmogaus elgesį gru-
pėje. Teiginiai sudaryti, remiantis C. Rogerso asmenybės teorija. Perskaity-
kite teiginius ir prie kiekvieno teiginio rašykite „taip“ (+), jei jis, jūsų nuo-
mone, apibūdina jūsų elgesį, jums tinka, bei rašykite „ne“ (–), jei teiginys
jums netinka.
1. Aš kritiškas (-a) draugams.

2. Jaučiu nerimą, kai grupėje prasideda konfliktas.
3. Aš nelinkęs (-usi) palaikyti ypač artimų ryšių su draugais.
4. Man patinka draugiški santykiai grupėje.
5. Man patinka grupės lyderio pagyrimai.
6. Aš mąstau ir elgiuosi nepriklausomai nuo kitų.
7. Ginčydamasis aš esu pasiruošęs (-usi) ginti kieno nors pusę.
8. Aš esu linkęs (-usi) vadovauti draugams.
9. Aš išoriškai atrodau ramus (-i), kai jaučiu grupės narių priešiškumą.
10. Esu linkęs (-usi) likti neutralus (-i) ginčuose.
11. Esu nepakankamai santūrus (-i), reikšdamas (-a) savo jausmus.
12. Stengiuosi suburti aplink save asmenis, kurie mąsto panašiai kaip aš.
13. Esu nepatenkintas (-a) pernelyg formaliais santykiais.
14. Kai mane kaltina, aš sutrinku ir tyliu.
15. Aš prisirišęs (-usi) prie visos grupės labiau nei prie konkrečių draugų.
16. Siekiu būti dėmesio centre.
17. Norėčiau būti mažesnės grupės nariu (-e).
18. Aš linkęs (-usi) į kompromisus.
19. Liguistai jautriai reaguoju į draugų pastabas.
20. Norėčiau, kad planuodamas darbus lyderis prisiimtų atsakomybę.
71
21. Nesu linkęs (-usi) pykti ant draugų.
22. Stengiuosi nuteikti kitus prieš grupės lyderį.
23. Lengvai užmezgu pažintis už grupės ribų.
24. Lengvai sutinku su kitų grupės narių pasiūlymais.
25. Priešinuosi mažesnių grupelių atsiradimui grupėje.
26. Kai susinervinu, būnu ironiškas (-a) ir pašaipus (-i).
27. Grupės nesutarimų metu stoju į lyderio pusę.
28. Rodau iniciatyvą bendraudamas (-a) ir ieškodamas (-a) kontaktų.
29. Stengiuosi į lyderį kreiptis dažniau nei į kitus.
30. Esu linkęs (-usi) reikšti nepasitenkinimą grupės lyderiu.
Rezultatų skaičiavimas ir analizė. Pagal lentelėje pateikiamą raktą

atsakymai paskirstomi į šešias tendencijas. Skaičiuojamas kiekvienos ten-
dencijos pasireiškimo dažnis. Kadangi trys tendencijos yra prieštaringos
kitoms trims, tai jų dažniai skaičiuojami sudėjus vienos tendencijos atsaky-
mus „taip“ ir priešingos tendencijos atsakymus „ne“. Pvz., teigiamų atsaky-
mų skaičius skalėje „priklausomybė“ yra sudedamas su neigiamų atsakymų
skaičiumi skalėje „nepriklausomybė“. O teigiamų atsakymų skaičius skalėje
„nepriklausomybė“ yra sudedamas su neigiamų atsakymų skaičiumi skalė-
je „priklausomybė“. Taip gausime šešių tendencijų įvertinimus.
Atsakymų raktas
I. Priklausomybė 5, 20, 24, 27, 29
II. Nepriklausomybė 8, 12, 16, 22, 30
III. Socialumas 4, 13, 17, 23, 28
IV. Nesocialumas 3, 6, 15, 19, 25
V. „Kovos“ priėmimas 1, 7, 11, 21, 26
VI. Bėgimas nuo „kovos“, vengimas 2, 9, 10, 14, 18
Priklausomybė yra suprantama kaip žmogaus vidinis siekis priimti gru-

pės normas, standartus ir moralines – etines vertybes. Socialumas liudija
apie bendravimo siekimą, norą užmegzti emocinius ryšius tiek grupėje,
tiek už jos ribų. „Kovos“ priėmimas yra suprantamas kaip asmenybės siekis
dalyvauti grupės gyvenime, noras siekti aukštesnio tarpasmeninių santy-
kių statuso. Priešinga tendencija – „kovos“ vengimas liudija apie norą iš-
vengti sąveikos, išsaugoti neutralumą grupės ginčuose ir konfliktuose,
polinkį į kompromisinius sprendimus. Kiekviena šių tendencijų gali būti
72
vidinė asmenybės charakteristika arba labiau išorinė charakteristika, tarsi
„kaukė“, slepianti tikrąjį žmogaus veidą. Jei įvertinimas artėja prie 10, tai
galima kalbėti apie vidinę pastovią asmens charakteristiką, būdingą jam
ne tik konkrečioje grupėje, bet ir už jos ribų. Jei priešingų tendencijų įver-
tinimai yra beveik arba visiškai lygūs, tuomet galima kalbėti apie vidinį
asmenybės konfliktą, kadangi asmenybė blaškosi tarp vienodai išreikštų
priešingų tendencijų.
3 užduotis. Empatiškumo įvertinimas

Čia pateikiamas klausimynas empatiškumui nustatyti, sudarytas pa-
naudojant M. H. Daviso (Davis, 1980) Tarpasmeninio reaktyvumo klau-
simyną (Interpersonal reactivity index IRI, 1980 (vertė Dovilė Rimšaitė)).
Skiriami keturi empatijos komponentai: perspektyvos, fantazijos, empa-
tiško rūpesčio ir asmeninio distreso.
Užpildykite skalę pats (-i) bei pasiūlykite ją užpildyti dar dviem
žmonėms.
• Apskaičiuokite rezultatus ir paaiškinkite juos, remdamiesi C. Rogerso
asmenybės teorija.
• Palyginkite skirtingų žmonių rezultatus. Kaip juos vertinate? Pagrįskite
savo nuomonę. Užrašykite, ką naujo sužinojote apie savo asmenybę.
Instrukcija. Žemiau pateikti teiginiai apie jūsų mintis ir jausmus tam
tikrose situacijose. Perskaitykite kiekvieną teiginį ir nurodykite, kiek sutin-
kate su šiuo teiginiu.
Eil. visiškai nesutinku–

Teiginys
nr. visiškai sutinku
Aš reguliariai svajoju ir fantazuoju apie tai, kas
1. 1 2 3 4 5
man nutiks ateityje.
Dažnai jaučiuosi susirūpinęs (-usi) dėl žmonių,
2. 1 2 3 4 5
kuriems sekasi blogiau negu man.
Kartais man sunku matyti dalykus „kito žmogaus
3. 1 2 3 4 5
akimis“.
Kartais nejaučiu gailesčio žmonėms, kurie turi
4. 1 2 3 4 5
problemų.
Dažnai įsijaučiu į knygose aprašomus veikėjus ir
5. 1 2 3 4 5
jų jausmus.
Kritiškose situacijose jaučiuosi išsigandęs (-usi) ir
6. 1 2 3 4 5
suvaržytas (-a).
73
Eil. visiškai nesutinku–
Teiginys
nr. visiškai sutinku
Žiūrėdamas (-a) filmą ar spektaklį, išlieku
7. 1 2 3 4 5
nešališkas (-a), dažniausiai tai manęs neįtraukia.
Prieš priimdamas (-a) sprendimą dėl ginčo,
8. 1 2 3 4 5
stengiuosi išklausyti abi puses.
Kai matau, kad kažkas yra išnaudojamas, aš noriu
9. 1 2 3 4 5
jį apginti.
Kartais jaučiuosi bejėgiškai labai emocingose
10. 1 2 3 4 5
situacijose.
Kartais bandydamas (-a) geriau suprasti savo
11. 1 2 3 4 5
draugus, stengiuosi pažvelgti iš jų perspektyvos.
Man retai pasitaiko, kad mane nepaprastai
12. 1 2 3 4 5
sudomintų gera knyga ar filmas.
Stengiuosi išlikti ramus (-i), jei pamatau, kad
13. 1 2 3 4 5
kažkas susižeidė.
Kitų žmonių nelaimės paprastai manęs per daug
14. 1 2 3 4 5
nejaudina.
Aš neklausau kitų žmonių argumentų, jeigu esu
15. 1 2 3 4 5
įsitikinęs (-usi) savo teisumu.
Pažiūrėjęs (-usi) filmą ar spektaklį, jaučiuosi taip,
16. 1 2 3 4 5
lyg pats (pati) būčiau buvęs (-usi) vienu iš veikėjų.
17. Mane gąsdina įtemtos emocingos situacijos. 1 2 3 4 5

Kai matau, kad su kažkuo elgiamasi neteisingai,
18. 1 2 3 4 5
nejaučiu daug gailesčio tam žmogui.
Dažniausiai aš gan efektyviai susidoroju su
19. 1 2 3 4 5
kritiškomis situacijomis.
Tikiu, kad kiekvienas klausimas turi dvi puses, ir

20. 1 2 3 4 5
stengiuosi jas abi surasti.

„apversti“ (įvertinimas 5 tampa 1; įvertinimas 4 tampa 2; įvertinimas 2 tam-
pa 4; įvertinimas 1 tampa 5). Teiginiai, kurių įvertinimus reikia pakeisti, yra
šie: 3, 7, 4, 12, 13 14, 15, 18, 19. Tuomet įvertinimus sudėkite.
74
Atsakymų raktas
I. Perspektyvos subskalė 1, 5, 7, 12, 16,
II. Fantazijos subskalė 2, 4, 9, 14, 18,
III. Empatiško rūpesčio subskalė 3, 8, 11, 15, 20,
IV. Asmeninio distreso subskalė 6, 10, 13, 17, 19,
• Perspektyvos subskalė matuoja asmens sugebėjimą suprasti ir pri-

imti kito žmogaus požiūrį, tarsi pažvelgiant į dalykus iš kito asmens
pozicijos.
• Fantazijos subskalė matuoja gebėjimą vaizduotėje patirti neegzis-
tuojančių, aprašytų knygose ar matytų filmuose, spektakliuose per-
sonažų jausmus, įsijausti į jų mintis, veiksmus, susitapatinti su tuo
personažu.
• Empatiško rūpesčio subskalė matuoja asmens jautrumą kitų žmo-
nių nelaimėms ir džiaugsmams. Empatiškas rūpestis yra susijęs su
užuojauta, gailesčiu, kai kitiems žmonėms nesiseka, bei džiugesiu,
kai kitiems žmonėms sekasi. Tai į kitus orientuotas empatijos kom-
ponentas.
• Asmeninio distreso subskalė matuoja polinkį kitų asmenų patiriamą
distresą (įtampą) išgyventi kaip savo. Asmenys, patiriantys asmeninį
distresą kaip reakciją į kito asmens nelaimes, gali jausti nerimą ar
kitokį nepatogumą.
4 užduotis. Įsijautimas į kitą asmenį

Čia pateiktos įvairios situacijos, į kurias pateko žmonės. Jūs turite įsijausti
į šiuos asmenis ir aprašyti, kaip, jūsų manymu, jie jaučiasi ir ką išgyvena.
• Moteris susipyko su savo vyru. Vyras pasakė, kad išeina iš namų ir
išsiveda sūnų. Ji pagalvojo, kad jis tik gąsdina, bet pastarasis iš tikrų-
jų išėjo su sūnumi. Vyras slapčia išsivedė sūnų, kai žmonos nebuvo
namie. Daugiau ji niekada jų nematė. Dabar moteris turi kitą šeimą,
bet visą laiką galvoja apie pirmąjį vyrą, nori jį susigrąžinti.
• Paauglė išgyvena neigiamas emocijas dėl šeimos konfliktų, kurių
priežastis yra ji pati, tiksliau, jos auklėjimas. Tėvai priekaištauja vie-
nas kitam. Dėl blogo dukters auklėjimo kaltina vienas kitą. Mergaitė
labai sunkiai išgyvena šiuos nesutarimus. Ji nesijaučia esanti bloga
ir jai skaudu, kai ja netikima.
• Tėvas nuolat nepatenkintas savo sūnumi, nuolatos jį „tarkuoja“, daž-
nai visai be jokios priežasties. Sūnus sutrikęs, nežino, kaip įtikti tėvui.
Jis jaučiasi žeminamas, sutrinka kaskart, kai tėvas ant jo rėkia. Jam
labai skaudu, kad jo niekas negina ir nemyli.
• Pagyvenusi moteris nepatenkinta savo sūnumi ir jo žmona, kuri
nuolatos nurodinėja savo vyrui, kaip jis turėtų elgtis. Kol kas motinai
pavyksta padėti sūnui susitvarkyti su šia situacija, bet nuogąstauja,
kad po jos mirties viskas pakryps į blogąją pusę. Juk net savo vai-
kams jis nėra autoritetas – kaip mama pasakys, taip ir bus.
75
• Tėvas nežino, ką daryti su paaugusia dukra, kuri nei jo, nei motinos
neklauso, elgiasi grubiai. Kartais keletą parų negrįžta namo. Tėvas
žino, kad ji keičia partnerius vieną po kito. Dukra tampa vis nepa-
klusnesnė, grubesnė, nepadeda mamai namuose, tik valgo, miega ir
vis prašo pinigų.
Aprašykite, kaip pavyko įsijausti į šias situacijas. Į kurią situaciją įsijausti
pavyko lengviausiai, į kurią – sunkiausiai?
1. Paaiškinkite, kaip C. Rogersas suprato aktualizacijos tendenciją.
2. Paaiškinkite, kas yra organizminis vertinimo procesas. Pateikite pavyzdžių.
3. Išvardykite ir paaiškinkite visavertiškai funkcionuojančio žmogaus
charakteristikas.
4. Paaiškinkite C. Rogerso požiūrį į subjektyvius išgyvenimus.
5. Paaiškinkite, kaip C. Rogersas panaudojo „Aš koncepciją“, kad būtų
galima suprasti asmenybės augimą.
6. Paaiškinkite kongruentiškumo sąvoką.
7. Kokios yra besąlyginio pozityvaus dėmesio vaikui pasekmės?
8. Kodėl C. Rogerso terapija vadinama centruota į asmenybę?
9. Išvardykite sąlygas, pakankamas terapiniam procesui.
10. Paaiškinkite empatijos reiškinį.
1. Rogers C. R. A way of being. Boston: Houghton Mifflin, 1980.
2. Rogers C. R. Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichote-
rapiją. Vilnius: Via Recta, 2005.
3. Rogers C. R. Carl Rogers on personal Power. New York: Delacorte Press,
1977.
4. Rogers C. R. Client – centered therapy: Its current practice, implications,
and theory. Boston: Houghton Mifflin, 1951.
5. Rogers C. R., Dymond R. (Eds.) Psychotherapy and personality change.
Chicago: University of Chicago Press, 1954.
6. Roges C. R., Stevens B. Person to persona: The problem of being hu-
man. New York: Simon and Schuster, 1967.
1. Davis M. H. A multidimensional approach to individual differences
in empathy / JSAS Catalog of Selected Documents of Psychology,
1980, Nr. 10, p. 85.
Longman, 1998.
4. Практическая психология в тестах. Москва, 1999.
76
XIII SKYRIUS. ASMENYBĖ EGZISTENCINĖJE PSICHOLOGIJOJE
1 užduotis. Prasmės paieška

Žingsniai, kurie gali padėti, jei situacijos prasmė nėra aiški.
1. Įsigilinkite į situaciją, kad pamatytumėte joje glūdinčias galimybes:
• Kokia yra dabartinė mano gyvenimo situacija?
• Ką būtina pakeisti dabartinėje mano gyvenimo situacijoje?
• Ką konkrečiai dėl to galiu padaryti?
• Kokios mano galimybės tai padaryti?
• Ar yra dabartiniame mano gyvenime kas nors nuostabaus, nepa-
kartojamo (vertybės, išgyvenimai)?
• Ar galiu kaip nors pakeisti situaciją, kad mano gyvenime atsirastų
kas nors vertingo ir nuostabaus: atlikti darbą, veiksmą, sukurti kūrinį?
• Koks mano gyvenimiškas santykis su tomis situacijomis, kurių ne-
galima pakeisti?
2. Emociškai pasverkite kiekvieną galimybę, kad pajaustumėte jos
svarbą savo gyvenimui:
• Ką jaučiu, kai galvoju apie vieną ar kitą galimybę, kaip pakeisti da-
bartinę savo gyvenimo situaciją?
• Kaip jausiuosi, jei tai padarysiu?
• Kaip jausiuosi, jei to nepadarysiu?
• Kaip jausiuosi praėjus tam tikram laikui (dienai, savaitei, mėne-
siui...), jei tai būsiu padaręs (-iusi)?
• Kaip jausiuosi praėjus tam tikram laikui (dienai, savaitei, mėne-
siui...), jei to nebūsiu padaręs (-iusi)?
3. Pasirinkite geriausią galimybę dabartinėmis aplinkybėmis:
• Ką man sako sąžinė apie galimą elgesį šioje situacijoje?
• Kaip atrodysiu savo paties (pačios) akyse, jei to nepadarysiu?
• Ar iš tikro tai mano paties (pačios) apsisprendimas, ar taip elgtis
mane kas nors verčia iš aplinkos ar iš mano paties (pačios) vidaus?
• Ar savanoriškai darau šį pasirinkimą? Ar galiu pasakyti: „Aš pats
(pati) to noriu“?
4. Pagalvokite, kaip geriausiai įgyvendinti jūsų sprendimą, kas pasi-
keis jūsų gyvenime (ir apskritai pasaulyje), jei tas sprendimas bus
įgyvendintas:
• Kas gali sutrukdyti realizuoti šią galimybę?
• Ar turiu tai daryti dabar?
• Kokiomis priemonėmis tai galiu padaryti geriausiai?
77
• Dėl ko (kokių žmonių, reiškinių, idėjų...) noriu tai padaryti?
• Kaip tai paveiks mano ir kitų žmonių gyvenimą?
5. Raštu pateikite ataskaitą apie savo samprotavimus.
2 užduotis. Prasmės paieška

a) Galvojimas apie savo mirtį gali pasirodyti labai dramatiškas metodas,
bet jis yra efektyvus. Šio pratimo tikslas – padėti priartėti prie savo
gyvenimo prasmės supratimo.
Pasiimkite popieriaus lapą ir atsakykite į klausimą: „Ką norėčiau per-
skaityti ant savo antkapio?“. Turėkite omenyje, kad jūsų antkapis gali
būti labai didelis.
b) Įsivaizduokite, kad gyventi jums liko tik 5 metai ir nė dienos daugiau.
Be to, jus patikino, kad tuos 5 metus jums neskaudės ir jūs nesirgsite.
Atsakykite į klausimą: „Jei man gyventi liktų tik 5 metai, ar pakeisčiau
savo gyvenimą?“. Jei taip, tai kaip? Pakeistumėte darbą? Persikeltumė-
te gyventi į kitą namą? Pagaliau, paskambintumėt mamai? Ir t. t…
3 užduotis. Mirties nerimas

Šis testas yra sudarytas pagal Collett-Lester mirties nerimo skalę (vertė
Laura Valmaitė). Atlikite pateiktą testą pagal instrukciją, duokite jį užpildyti
dar dviem asmenims.
• Apskaičiuokite rezultatus ir aprašykite gautas išvadas.
• Kaip jas galima paaiškinti remiantis egzistencinės psichologijos po-
žiūriu į asmenybę?
• Ką sužinojote apie įvairius savo nerimo aspektus?
Perskaitykite kiekvieną teiginį ir pasistenkite kuo greičiau atsakyti. Ne-
skirkite per daug laiko savo atsakymams apmąstyti. Svarbus pirmasis įspū-
dis apie tai, ką galvojate būtent dabar. Pažymėkite skaičių, kuris geriausiai
atitinka Jūsų jausmus. Kaip stipriai jus trikdo ar jaudina žemiau išvardy-
ti mirties aspektai?
Jūsų paties (pačios) mirtis labai iš dalies visai ne
1. Visiška vienuma mirties akimirką. 5 4 3 2 1

2. Gyvenimo trumpumas. 5 4 3 2 1
3. Po mirties netenki tiek daug. 5 4 3 2 1
4. Koks jausmas būti mirusiai? 5 4 3 2 1
5. Tavo kūno suirimas po mirties. 5 4 3 2 1
78
Jūsų paties (pačios) mirties procesas labai iš dalies visai ne
1. Fizinė degeneracija, susijusi su lėta mirtimi. 5 4 3 2 1

2. Skausmas mirštant. 5 4 3 2 1
3. Protinė degeneracija senatvėje. 5 4 3 2 1
4. Nežinia dėl to, kaip drąsiai sutiksite savo mirtį. 5 4 3 2 1
5. Kitų sielvartas jums mirštant. 5 4 3 2 1
Kitų mirtis labai iš dalies visai ne
1. Jūsų artimųjų netektis. 5 4 3 2 1

2. Turėsite matyti jų lavoną. 5 4 3 2 1
3. Daugiau niekada negalėsite su jais bendrauti. 5 4 3 2 1
4. Kaltės jausmas, kad jums palengvėjo, kai jie mirė. 5 4 3 2 1
5. Jaustis vienišam (-i) be jų. 5 4 3 2 1
Kitų mirties procesas labai iš dalies visai ne
1. Jų noras pasikalbėti apie mirtį su jumis. 5 4 3 2 1

2. Matyti, kaip jie kenčia iš skausmo. 5 4 3 2 1
3. Turite būti tas (ta), kuri pasako, kad jie miršta. 5 4 3 2 1
4. Nežinojimas, ką daryti su praradimo sielvartu būnant su jais. 5 4 3 2 1
5. Priminimas apie tai, kad vieną dieną jūs patirsite tą patį. 5 4 3 2 1
1. Kuo skiriasi asmenybės supratimas egzistencinėje psichologijoje
nuo supratimo humanistinėje psichologijoje (C. Rodgersas)?
2. Apibūdinkite Dasein sąvoką.
3. Apibūdinkite modusus būties pasaulyje pagal L. Binswangerį.
4. Kaip suprantate „egzistavimo pagrindą“?
5. Kuo skiriasi asmenybės patologijos supratimas L. Binswangerio ir
M. Bosso asmenybės teorijose?
6. Kokie egzistencialai sudaro būtį (M. Bossas)?
7. Palyginkite psichoterapiją pagal L. Binswangerį ir M. Bossą.
8. Kokia pagrindinė asmenybės motyvacinė jėga V. Franklio asmeny-
bės teorijoje?
9. Kokiais būdais galima pasiekti gyvenimo prasmę pagal V. Franklį?
79
10. Kaip suprantate neogeninę neurozę?
11. Paaiškinkite bendruosius logoterapijos principus.
Literatūra studentui
1. Binswanger L. Being-in-the-world: selected papers of Ludwig Binswan-
ger. New York: Basic Books, 1963.
2. Boss M. Existential foundations of medicine and psychology. New York:
Jason Aronson, 1979.
3. Boss M. Psychoanalysis and daseinanalysis. New York: Basic Books,
1963.
4. Boss M. The analysis of dreams. New York: Philosophical Library,
1958.
5. Frankl V. E. Nesąmoningas dievas. Vilnius: Vaga, 2000.
6. Frankl V. E. Psychotherapy and Existentialism. New York: Washington
Square Press, 1967.
7. Frankl V. E. The Unheard cry for meaning: Psychotherapy and huma-
nism. New York: Washington Square Press, 1985.
8. Frankl V. E. The will to meaning: Foundations and applications of lo-
gotherapy. New York: New American Library, 1988.
9. Franklis V. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1997.
1. Yalom I. D. Existential psychotherapy. Maskva: Klass, 1999.
2. Längle A. Sinnvoll Leben: Logotherapie als Lebenshilfe. Herder, 2002.
3. Lester. D. The Collett-Lester fear of death scale: the original and revi-
sion / Death Studies, 1990, vol. 14, p. 451–468.
80
XIV SKYRIUS. KURTAS LEWINAS. LAUKO TEORIJA
1 užduotis. Lauko analizė remiantis K. Lewino asmenybės teorija

I dalis. Pavaizduokite savo gyvenimo erdvę šiuo momentu. Apie ką gal-
vojate? Kokie faktai ir įvykiai jūsų neramina? Kokie žmonės reikšmingiausi
jūsų gyvenime? Pavaizduokite savo gyvenimo erdvę elipse ir sritis joje taip,
kaip siūlė K. Lewinas. Pavaizduokite save šioje elipsėje ir aprašykite savo
gyvenimo situaciją lauko teorijos sąvokomis:
• Pagalvokite ir nurodykite, kurių regionų ribos yra tvirtos, o kurių
pralaidžios?
• Kurie regionai jums yra neprieinami ir kodėl?
• Kokias lokomocijas jūs atliekate šiuo momentu?
• Kurie regionai turi teigiamą valentingumą, o kurie neigiamą?
• Su kuo tai susiję?
• Pamąstykite, kokia problema jums dabar pati aktualiausia. Aprašyki-
te ją lauko teorijos sąvokomis.
• Kokie gyvenimo erdvės regionai susiję su šia problema? Kokie re-
gionai yra vidinėje, o kurie išorinėje jūsų gyvenimo erdvės dalyje?
• Dar kartą peržvelkite savo gyvenimo erdvę. Kokias išvadas galite pa-
daryti, remdamiesi K. Lewino asmenybės teorija? Remkitės papildo-
ma literatūra.
• Kaip manote, kur yra jūsų asmenybės augimo potencialas? Kokios
kliūtys gali trukdyti jūsų augimui? Pagrįskite savo nuomonę.
II dalis. Aprašykite savo gyvenimo erdvę, kuri buvo prieš dešimt metų:
• Kokie įvykiai tada vyko? Iš kokių regionų tuomet buvo sudaryta jūsų
gyvenimo erdvė? Kokias problemas sprendėte?
• Kokie regionai turėjo teigiamą, o kurie neigimą valentingumą?
• Kurie regionai jums buvo nepažįstama zona?
• Kaip būtų galima apibūdinti jūsų gyvenimą prieš dešimt metų, nau-
dojant lauko teoriją?
• Palyginkite savo gyvenimo erdves – dabartinę ir dešimties metų se-
numo. Kokias išvadas galite padaryti?
• Kokie yra lauko teorijos privalumai ir trūkumai aiškinant asmenybės
elgesį? Pagrįskite savo nuomonę.
2 užduotis. Konfliktų analizė remiantis K. Lewino asmenybės teorija

• Prisiminkite, kada paskutinį kartą buvote konflikto situacijoje. Ap-
rašykite šį konfliktą kuo smulkiau.
81
• Apibūdinkite jį lauko teorijos sąvokomis. Kokio tipo konfliktas buvo?
Ar jis buvo vidinis, ar išorinis?
• Kas paskatino šį konfliktą?
• Kaip elgėtės tokioje situacijoje?
• Kaip šis konfliktas buvo išspręstas?
• Kokios dar šio konflikto sprendimo alternatyvos galėjo būti rastos?
• Jei galite, nubrėžkite konflikto schemą, kaip tai darė K. Lewinas, api-
būdindamas konfliktus.
• Padarykite išvadas remdamiesi savo patirtimi ir K. Lewino asmeny-
bės teorija.
1. Paaiškinkite sąvokas „psichologinė erdvė“ ir „gyvenimo erdvė“.
2. Kas sudaro psichologinę erdvę pagal K. Lewiną?
3. Paaiškinkite poreikio sąvoką K. Lewino teorijoje.
4. Nuo ko priklauso asmenybės dinamika K. Lewino teorijoje?
5. Kokiais būdais gali persistruktūruoti gyvenimo erdvė?
1. Lewin K. A dynamic theory of personality: Selected papers. New York:
McGraw-Hill, 1935.
2. Lewin K. Field theory in social science: Selected theoretical papers.
New York: Harper&Row, 1951.
3. Lewin K. Principles of topological psychology. New York: McGraw-Hill,
1936.
Longman, 1998.
2. Lewin K. A dynamic theory of personality: Selected papers. New York:
McGraw-Hill, 1935.
3. Психология личности. Тексты (Ред. Й. Б. Гиппенрейтер, А. А. Пузырей).
Москва, 1982.
82
XV SKYRIUS. ASMENYBĖS BRUOŽŲ TEORIJOS
1 užduotis. Asmenybės bruožų analizė, remiantis H. J. Eysencko as-

menybės teorija
H. J. Eysenckas bruožų krypties asmenybės psichologijoje atstovas. Jis
buvo įsitikinęs, jog žmogaus elgesiui numatyti bei asmenybei aprašyti už-
tenka trijų super-bruožų (kuriuos jis vadino tipais). Jis naudojo hierarchinį
asmenybės aprašymą ir teigė, jog tris pagrindinius tipus sudaro bruožai,
o šiuos savo ruožtu sudaro įpročiai, nuostatos, reakcijos. H. J. Eysenckas
nurodė tokius tipus: (a) ekstraversija – intraversija; (b) emocinis nestabilu-
mas (neurotiškumas) – emocinis stabilumas; (c) psichotizmas – superego
stiprumas. Asmenybei tirti H. J. Eysenckas pasiūlė asmenybės klausimyną,
kuris matuoja šiuos tris bruožus (EPQ). Klausimynas skirtas suaugusiems
žmonėms. Šioje užduotyje pateikti teiginiai yra sudaryti pagal EPQ, tačiau
jų kiekis gerokai mažesnis nei H. J. Eysencko teste, todėl klausimynas yra
tik pavyzdys, iliustruojantis psichometrines asmenybės bruožų įvertinimo
priemones.
• Atlikite žemiau pateiktą testą pagal nurodytas instrukcijas. Suskai-
čiuokite rezultatus ir padarykite išvadas.
• Įvertinkite H. J. Eysencko asmenybės teoriją bei klausimyną remda-
miesi savo patirtimi bei papildoma literatūra.
• Ką naujo sužinojote apie save?
• Pasiūlykite atlikti šį testą dar dviem žmonėms, palyginkite jų ir savo
rezultatus, padarykite išvadas. Nepamirškite vengti kategoriškų api-
bendrinimų, stenkitės pateikti tik orientacinius samprotavimus.
• Remdamiesi papildoma literatūra, išanalizuokite, kaip šio testo re-
zultatai atitinka Hipokrato nurodytus temperamento tipus.
Instrukcija. Prašom perskaityti kiekvieną teiginį ir nuspręsti, ar sutin-
kate (Jums tinka), ar nesutinkate (Jums netinka) su teiginiu. Jei su teiginiu
sutinkate (Jums tinka), arba labiausiai sutinkate, pažymėkite „+“ ženklą
prie atitinkamo teiginio. Jei su teiginiu nesutinkate (visiškai arba labiausiai
Jums netinka), tai rašykite „–“ ženklą prie atitinkamo teiginio.
KLAUSIMYNAS
1. Ar turite daug mėgstamų užsiėmimų?

2. Ar jūsų nuotaika dažnai keičiasi?
3. Ar jaudintumėtės, jei būtumėte kam nors skolingas (-a)?
83
4. Ar jus labai prislėgtų, jei pamatytumėte kenčiantį vaiką ar gyvūną?
5. Ar dažnai kremtatės dėl to, jog padarėte ar pasakėte tai, ko nederėjo?
6. Ar esate irzlus (-i)?
7. Ar mėgstate užmegzti naujas pažintis?
8. Jūsų nuomone, ar gyvybės draudimas yra geras dalykas?
9. Ar jus lengva įskaudinti?
10. Ar esate linkęs (-usi) būti „antrame plane“ per viešus renginius?
11. Ar dažnai jaučiate, kad jums viskas įgriso?
12. Ar jus dažnai kamuoja kaltės jausmas?
13. Ar labiau mėgstate skaityti nei bendrauti su žmonėmis?
14. Ar manote, jog esate nervingas (-a)?
15. Ar turite daug draugų?
16. Ar jums patinka pokštai, dėl kurių žmonės gali ir rimtai įsižeisti?
17. Ar jūs linkęs (-usi) dėl visko jaudintis?
18. Ar mandagumas ir švara jums labai svarbūs dalykai?
19. Ar jus baugina galimos nelaimės?
20. Ar dažniausiai jūs imatės iniciatyvos, užmegzdamas (-a) naujas pažintis?
21. Ar jums lengva įsijausti į kitų žmonių padėtį, kai jie dalijasi su jumis savo
bėdomis?
22. Ar būdamas (-a) kitų žmonių draugijoje, jūs daugiausia tylite?
23. Ar jums lengvai sekasi išjudinti nuobodoką draugiją?
24. Ar baiminatės dėl savo sveikatos?
25. Ar mėgstate pasakoti draugams anekdotus ir juokingas istorijas?
26. Ar dauguma valgių jums atrodo vienodo skonio?
27. Ar jums patinka bendrauti su žmonėmis?
28. Ar jaudinatės, jei žinote, kad Jūsų atliekamame darbe yra klaidų?
29. Ar jūs stengiatės nebūti grubus (-i) su žmonėmis?

30. Ar jums labai nemalonu būti draugijoje žmonių, kurie vienas iš kito
neužgauliai pasišaipo?
84
Rezultatų skaičiavimas ir analizė. Skaičiuojant rezultatus, vertina-
mi trys asmenybės bruožai. Lentelėje pateikiamas klausimyno raktas. Jei
tiriamojo atsakymas sutampa su nurodytu rakte teiginio įvertinimu, jam
skiriamas 1 balas atitinkamoje skalėje, jei nesutampa, skiriama 0 balų (taip
patikrinami visi skalės teiginiai ir gaunama tam tikra balų suma). Taip kiek-
vienoje skalėje gaunamas tam tikras kiekis sutapimų, kuris yra atitinkamos
skalės įvertinimas. Kuo atitinkamos skalės įvertinimas yra didesnis, tuo
žmogui būdingesni ekstraversijos, emocinio nestabilumo, psichoticizmo
bruožai.
Užduoties klausimyno raktas
Ekstraversija (10) Emocinis nestabilumas (10) Psichoticizmas (10)
1+ 2+ 3–
7+ 5+ 4–
10– 6+ 8–
13– 9+ 16+
15+ 11+ 18+
20+ 12+ 21–
22– 14+ 26+
23+ 17+ 28–
25+ 19+ 29–
27+ 24+ 30–
Emocinio nestabilumo bruožą apibūdina greitas susierzinimas, nuo-

taikų kaita, polinkis į nerimą ir depresiją, impulsyvumas, įsitempimas, hi-
pochondriškumas, emocijų ir valios nepastovumas, susilpnėjusi savigarba.
Emocinis stabilumas apibūdinamas priešingomis savybėmis: ramus, nehi-
pochondriškas, nuoseklus, apgalvojantis.
Žmonės, pasižymintys psichoticizmo bruožu, yra apibūdinami kaip im-
pulsyvaus ir neatsakingo bendravimo stiliaus, emociškai šalti, egocentriški,
agresyvūs, priešiški, nesirūpinantys ateitimi, nejaučiantys gailesčio ir kaltės,
nesirūpinantys kitais žmonėmis, abejingi, nelankstūs, norintys kontroliuoti.
Ekstraversijos bruožą apibūdina socialumas, stimuliacijos siekimas, kal-
bumas, atvirumas, aktyvumas, dominavimas, iniciatyvumas. Intraversijai
būdingos priešingos savybės – tylumas, atsargumas, nesocialumas, rimtu-
mas, ramumas, pasyvumas, savikontrolė, susirūpinimas.
85
2 užduotis. Centrinės dispozicijos
• Apibūdinkite save savybėmis, kurios, jūsų manymu, yra jūsų asme-
nybės centrinės dispozicijos.
• Paprašykite, kad jus apibūdintų penki jus gerai pažįstantys žmonės.
• Sulyginkite gautus dispozicijų sąrašus.
• Kaip paaiškintumėte šių sąrašų skirtumus ir panašumus?
• Interpretuokite rezultatus asmenybės bruožų teorijų požiūriu.
3 užduotis. Žodyno analizė

• Iš lietuvių kalbos žodyno išrinkite šimtą žodžių, kurie apibūdina as-
menybę.
• Sugrupuokite šiuos žodžius į grupes pagal prasmę. Grupių skaičius
turi neviršyti 8.
• Kiekvienai grupei suteikite pavadinimą. Tokiu būdu gausite, pvz., 8
bruožus.
• Sulyginkite savo gautuosius bruožus su G. Allporto, R. Cattello ir
H. J. Eysencko pateiktais bruožais.
• Paprašykite kito žmogaus sugrupuoti tą patį šimto žodžių sąrašą. Su-
lyginkite jo gautąsias grupes su savosiomis. Kokie skirtumai? Kodėl?
4 užduotis. Biografijos analizė

• Paprašykite savo artimųjų, kad jie jums papasakotų, koks (-ia) jūs
buvote penkerių metų. Paprašykite papasakoti, koks (-ia) jūs buvote
dešimties, penkiolikos metų. Viską smulkiai aprašykite.
• Pamėginkite išskirti pagrindinius savo asmenybės bruožus, būdin-
gus kiekvienam amžiaus tarpsniui.
• Ar jie tokie patys? Kaip paaiškintumėte skirtumus?
1. Trumpai apibūdinkite G. Allporto indėlį į asmenybės tyrinėjimą.
2. Kaip G. Allportas apibrėžia asmenybę? Kuo tas apibrėžimas yra
reikšmingas?
3. Kokią bruožo koncepciją pasiūlė G. Allportas. Paaiškinkite skirtumą
tarp individualių ir bendrų asmenybės bruožų.
4. Paaiškinkite, kuo skiriasi kardinalių, centrinių ir antrinių dispozicijų
reikšmė asmenybės elgesiui.
5. Paaiškinkite funkcinės autonomijos koncepciją.
6. Išvardykite ir apibūdinkite brandžios asmenybės charakteristikas
pagal G. Allportą.
86
7. Išvardykite ir apibūdinkite propriumo vystymosi stadijas.
8. Kaip R. Cattellas apibrėžia asmenybę?
9. Apibūdinkite 16 R. Cattello pasiūlytų bruožų. Kodėl juos galima lai-
kyti baziniais, o ne paviršiniais?
10. Apibūdinkite dinaminius bruožus pagal R. Cattellą.
11. Apibūdinkite pagrindinius asmenybės tipus pagal H. J. Eysencką.
12. Kas yra faktorinė analizė?
13. Kuo skyrėsi R. Cattello ir H. J. Eysensko požiūriai į asmenybę?
14. Koks R. Kattello ir H. J. Eysencko indėlis į asmenybės testavimą?
15. Iš kokių šaltinių gaunami įrodymai apie vienokių ar kitokių bruožų
egzistavimą?
Literatūra studentui
1. Allport G. W. Personality: A Psychological interpretation. New York:
Holt, Rinehart and Winston, 1937.
2. Allport G. W. Pattern and growth in personality. New York: Holt,
Rinehart and Winston, 1961.
3. Allport G. W. Personality and social encounter: Selected essays.
Boston: Beacon Press, 1960.
4. Allport G. W. Tapsmas: svarstymai apie asmenybės psichologiją.
Vilnius: Vaga, 1998.
5. Cattell R. B. Human motivation and the dynamic calculus. New York:
Praeger, 1985.
6. Cattell R. B. Personality: A systematic, theoretical, and factual study.
New York: McGraw-Hill, 1950.
7. Cattell R. B. The scientific analysis of personality. Baltimore: Penguin
Books, 1965.
8. Eysenck H. J. (Ed.) A model for personality. New York: Springer-Verlag,
1981.
9. Eysenck H. J. The structure of human personality. London: Methuen,
1970.
10. Eysenck H. J., Eysenck M. W. Personality and individual differences.
New York: Plenum, 1985.
1. Eysenck S. B. G., Pakula A., Goštautas A. Стандартизация лич-
ностного опросника Айзенков для взрослой популяции Литвы //
Психологический Жырнал, T.12, No. 3, 1991, p. 83–89.
87
Endriulaitienė, Auksė
Perminas, Aidas
Asmenybės psichologija, praktinės užduotys, metodinė priemonė / Auksė
Endriulaitienė, Aidas Perminas. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,
2007. – 88 p.
ISBN 978-9955-12-169-5 ISBN 978-609-467-052-7 (internetinis)
Ši metodinė priemonė papildo VDU išleistą mokomąją knygą „Asmenybė ir svei-

kata: teorijų sąvadas“, kurioje pateikiami teoriniai asmenybės psichologijos mokslo
pagrindai. Pagrindinis šio leidinio tikslas – ugdyti praktinius studentų gebėjimus,
mokantis asmenybės teorijų. Šis leidinys padės geriau suprasti, įvertinti, palyginti
asmenybės teorijas bei jų taikymo ribas. Priemonėje pateiktos metodinės užduo-
tys gali būti naudojamos asmenybės psichologijos praktinių užsiėmimų metu bei
namų darbų užduotims, taip pat tinka studentų diskusijoms organizuoti. Leidinys
pirmiausiai yra skirtas VDU psichologijos ir kitų socialinių mokslų srities specialybių
studentams, besigilinatiems į asmenybės psichologijos mokslo problemas.
UDK 159.92(076)
Endriulaitienė Auksė
Perminas Aidas
ASMENYBĖS PSICHOLOGIJA
Redagavo Renata Endzelytė

Maketavo Raminta Pociūtė
Tiražas 20 egz. Užsakymo Nr. K12-063

Išleido ir spausdino Vytauto Didžiojo universiteto leidykla,
S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas

Asmenybės Psichologija Praktinės Užduotys

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Asmenybės Psichologija Praktinės Užduotys

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Auksė Endriulaitienė, Aidas Perminas

Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto

ISBN 978-9955-12-169-5 ISBN 978-609-467-052-7 (internetinis)

© Auksė Endriulaitienė, Aidas Perminas, 2007

Asmenybės sąvoka psichologijos moksle užima ypatingą vietą dėl

1 užduotis. Asmenybės apibrėžimas

Dabar apibendrinkite informaciją ir užrašykite galutinį apibrėžimo va-

2 užduotis. Požiūrio į žmogaus elgesį analizė pagal psichologijos kryptis

Antra dalis. Instrukcija: Parašykite, ar sutinkate, ar nesutinkate su

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į VII klausimą, kuriame 1 atsakymas

4 užduotis. Asmenybės teorijų palyginimas

5 užduotis. Asmenybės diagnostika

1 užduotis. Laisvųjų asociacijų tyrimas

2 užduotis. Šnekos klaidos (riktai)

4 užduotis. Sapnų analizė pagal Freudą

1. Aš miegu daugiau negu kiti mano pažįstami. C

4. Viena didžiausių mano dorybių yra savitvarda. G

8. Mane siutina žmonės, komanduojantys kitiems. E

9. Žmonės man yra sakę, kad aš per daug giriuosi. D

19. Aš iš tų žmonių, kurie niekada neverkia. B

25. Aš negaliu ramiai nusėdėti. C

26. Mažai ką prisimenu iš savo vaikystės. B

29. Nešvankūs ﬁlmai mane siutina. H

30. Priėmęs (-usi) kokį nors sprendimą, aš ir po to

36. Praustis ne savo vonioje man yra tikra kančia. H

37. Man labai sunku ištarti nešvankų žodį. H

38. Jaučiu tiesiog būtinybę, kad žmonės man sa-

Rezultatų skaičiavimas ir analizė. Kiekvienas savigynos mechaniz-

2 užduotis. Persona, Anima / Animus, Šešėlis

3 užduotis. Anima / Animus, Šešėlis

4 užduotis. Aktyvi vaizduotė

5 užduotis. Sapnų analizė Jungo teorijoje

1 užduotis. Gyvenimo tikslų analizė

2 užduotis. Gyvenimo tikslų analizė

3 užduotis. Šeimos struktūros analizė

4 užduotis. Ankstyvųjų vaikystės prisiminimų analizė

1 užduotis. Motinos ir tėvo vaidmuo vaiko asmenybės vystymuisi

2 užduotis. Meilės tema žiniasklaidoje

3 užduotis. Artimi santykiai

4 užduotis. „Turėti ar būti“

1 užduotis. Neurotiniai asmenybės poreikiai pagal Horney asmeny-

3 užduotis. Meilės poreikis

4 užduotis. Nerimo analizė

1. Aš būnu sudirgęs (-usi) 1 2 3 4

Aš labai išgyvenu dėl

6. Aš viską imu giliai į širdį 1 2 3 4

Rezultatų apskaičiavimas ir analizė. Norint nustatyti nerimo lygį, rei-

1 užduotis. Asmenybės vystymosi stadijos pagal Eriksoną

2 užduotis. Asmenybės vystymosi stadijos pagal Eriksoną

1. Sugebu viską priimti taip, kaip yra 5 4 3 2 1

Klausimyno rezultatų skaičiavimas ir interpretavimas. Čia pateikia-

3 užduotis. Asmenybės tyrimas biograﬁniu metodu

1. Ar kėlėtės į naują gyvenamąją vietą?

2. Ar dalyvavote visuomeninių organizacijų veikloje?

3. Ar teko kalbėti arba pasisakyti per: radijo laidas..........................................

Klasė Mėgstamiausias dalykas Nemėgstamiausias dalykas

Eilės Autorius, kūrinio Kada perskaitėte Kiek kartų

Pabraukite tų kūrinių pavadinimus, apie kuriuos mąstote iki šiol ir kurių

Eilės Kada matėte Kiek kartų

Pabraukite tų ﬁlmų pavadinimus, kurie jums padarė didžiausią įspūdį,

Eilės Spektaklio Kada matėte Kiek kartų Teatro