6 skyrius ROMANTIZMAS

Adomas Mickeviéius

Adomas Mickeviéius -—
svarbiausia
Vilniaus romantinés
mokyklos figüra
Jau minéta, kad romantizmo
isitvirtinimas glaud>iai susijqs su
Vidurio ir Ryti! Europa apémusiu
Tauti! pavasariu, su bundanCiu
tautiÄkumo vertés suvokimu.
Pavergtq Europos tauti! literatüros
formavosi veikiamos romantizmo
idéjq. Ir Lietuvoj& romantizmas
prasideda kartu su kylanéitl
pasiprieÄinimu Rüsijos
priespaudai, stipréjant tautinei
savimonei, viltims atkurti prarastQ
valstybingumq (jos ypae sustipréjo
artéjant Napoleono kariuomenei).
IÄIikti priespaudos naktyje
Äviesuomené maté vienintelj büdq
— mokslo, kultüros darb4, ji
vertino kaip patrioting pareigq.
Kultüros ir mokslo centru XIX
a. pradiioje tapo Vilniaus
universitetas, öia ikryüéjo
visuomeninés minties poky&iai.
Akademinio jaunimo nebetenkino
senosios kartos racionalizmas,
pasyvumas; jis troüo veikti, dirbti
savo kraktui. Patriotikkai nusiteikg
moksleiviai ir
184
i
'i
Vilniaus universiteto rümai ir Sv.
Jontl bainy&ia. XIX a. vidurys.
Litografija J. K. VilCinskio
„Vilniaus albumo"
studentai bürési i draugijas. 1817 m.
keli Universiteto studentai jküré
Filomatq (mokslo mylétojl!)
draugij4. Filomatai stengési pahinti
kraQQ, kuriame gyveno, méjosi
istorija, küré prozq ir poezij4. Jie ne
tik rüpinosi savßvieta, bet svajojo
skleisti Wietimq ir taip darbuotis
gerovei. Jaunajai kartai büdingq
stipril! jausrng ir pla&it! tiimojt!
siekj, jaunatvßkQ entuziazmq
puikiai ßreiQé 1820 m. Adomo
Mickevi&iaus parawta „Odé
jaunystei". Liepsningi poeto
Yzodiiai kvieté jaunuosius drqsiai
imtis didiit! darbt!, stoti j kovq su
smurtu ir prie_ varta. „Odé
jaunystei" skambéjo kaip veiklios
jaunosios kartos manifestas:

Be dvasios, be — tai griau&it! minios!

O, duok, jaunyste, man
sparnus!
>emés negyvos, lig
pat hydrynés,
Pakilsiu rojun, j
Kur
ikvépimas
 kuria stebuklus, Kur Rvien visi,
puc*ia jis iiedais draugai
naujovg, — Tenai jaunieji!.. Visu
viltis — jo palydové! bendroji laimé
— mus tikslai.
Lai tie, kuriuos jau slegia metai, Vienybéj
Kur iemén linksta jkvéptoj jéga
kaktomis, Matuos pasaulj stipréia, Rvien
akimis, visi, draugai
Kurios aplink siaurai temato. jaunieji!..
Laimingas krites kovoie
Pakilk, iaunyste, slénit!,
tasai,
Kur tiek pelésiq
Kuris kitiems padéjo
jau priviso,
kelio tiesiant rümus
Pakilk, ir saulétu
ateities, j garbe
ivilgsniu Tu
WiesiQ.
perverki imonijQ
IWien visi, draugai
visq!
jaunieji!..
Nors kelias ir uolétas, ir
Gyvenimo nektaras tau saldus, slidus
Kai ji dalaisi su kitais, Ir ydos, smurtas trukdo
jaunyste! Ir mums >ygiuoti,— Bet
diiaugsmu smurtui smurtas atkirtis
praiysta, Kada jas jungia tebus,
saitas nuostabus. Prie• ydas jaunuméj
ßmokime kovoti!
LITERATURA XI KLASE
Adomas Mickeviéius 3 tema

Adomas Mickeviêius. Senoviné nuotrauka
Filomattl, Filarettl, Spindulingtljv ir kitos drau
nekélé politiniv tikslv, tadiau susirinkimuose
kalbama ir apie laisvç, lygybç, valstybés atgaivin
Tiesa, svajojama apie Lénkijos ir Lietuvôs vals
atkürimq, oficialiu jos henklu laikoma lenktl kalba.
esu lietuvis, tu baltarusis, bet visi esame lenkai", —
mqsté daugelis bajortl.
Skirtingv kalbv ir mentalitétq* aplinkoje forma
vadinamoji Vilniaus romantizmo moky
Talentingiausias jos kúréjas — Adomas Mickevié
Tre&iajame Ñleistos jo poezijos kny
atskleidé menini pasauli, nupintQ subjekt
Ngyvenimtl ir liaudÑkos fantastikos vaizdinitl. Tai b
svarbus posükis j romantizmo estetikQ. Klasicist
prisitaikymo, taisyklingumo nuostatos atmestos
atgyvenusios.
Visapusñkiausiai romantizmas ir atsiskleidé len
raWtojq (Julijaus Slovackio, Juzefo KraQvskio ir
küriniuose, kuriems ikvépimo i&kota garbing
Lietuvõs praeityje, tautosakoje. Bendra kultü
tradicija, sustiprinta pasipri&inimo Rüsijai, XIX
ÑIiko gyvybinga, ir buvo natüralu lenkñkai Npai
meilç Líetuvai.

ivelk ten, kur nepasieks akis, Gyvenimas ir küryba

Laun tai, ko nepajégs ir
Adomas Mickevi&ius (Mickiewicz, 1798—1855) gim
protas: Jaunyste, aras tu
ir augo netoli Naugarduko. Tévas save laiké LD
sparnuotas, Ir nieks tavçs
nesulaikys! pilie&iu, kildino garbingos lietuvñkos Mickevi&itl
Rimvydq giminés. Ir Adomas Mickevi&ius vadins sa
Petys petin! Mes iemés rutulj apjuosim lietuviu ne etnine, o istorinés Lietuvõs prasme. Seim
Gyvqja rankv grandine! didiiavimasis savo kilme büsimam poetui bus sva
Vienais mintimis liepsnosim — Ir paskata dométis kr¿Éto istorija, semtis jos mediiag
vieno }idinio ugnia!.. kürybai.
Pasistümék pirmyn, planeta! Nuo 1815 m. Mickeviéius studijavo Vilnia
Naujus parinkom tau
kelius. Nusviedus kiautQ
universitete, aktyviai dalyvavo slaptos Filoma
nudévétQ, Metus vél draugijos veikloje. Studijtl metais lavéjo literatürin
prisimink halius. skonis, bendraminéitl susibürimuose r$kéjo laisvé
pilietinés pareigos ir atsakomybés, darbo visuomen
Verté Eugenijus Matuzeviéius labui idéjos.
1819—1823 m. Mickeviéius mokytojavo Kaun
Baiges studijas, figyveno liepsningq, bet nelaiming
Kieno vardu kalba odés subjektas? ka jis kreipiasi? meilç Marilei kuri Étekéjo ui grafo Putkameri
Jausminga meilés drama, skaitomi poettl romantik
Kokius siekius jis iSsako?
küriniai sustiprino romantinç pasauléjautQ. JQ poeta
Kuo skiriasi jaunosios ir senosios kartos gyvenimas?
atskleidé baladése, Vilniuje 1822 m
Kokiais poetiniais ivaizdiiais apie ji kalbama? Éleistas pirmas Mickeviéiaus „Poezijos" tomas, p
Paaükinkite ju prasmes. metil — antrasis („Vélinit1" II bei IV dalys, poem
„Graiina"). Mickeviéiaus „Poezija" iymi romantizm
Pagriskite teigini, kad jaunieji pasiryiç gyventi ir
dirbti kitiems, kurti visu irnonitl laimingq ateiti.
Pasvarstykite, kodél jauniems imonéms svarbu Ñ
mokti kovoti su gyvenimo ydomis.
Kokios jaunosios kartos savybés ÑauRtinamos odéje?
LITERATURA XI Kl.ASC
pradiiQ Lietuvojê.
Ui veiklQ Filomatq draugijoje 1823 m. Mickev
buvo suimtas, kalinamas, po metil priverstas iWyk-
ti i RüsijQ, visiems laikams apleisti LíetuvQ. Vilniuje
Kaunê prabégç devyneri metai itin reilémingi poet
biografijoje: c\ia subrendo talentinga asmenybé, Ei
sukurti iymüs romantinés poezijos küriniai. Rüsijoje
185
6 skvrius ROMANTIZMAS KA vadiai Eia? Kam tu 'Xia moii?
'i nezsako.
Ir lyg uola ji suqingo —
poetas Aleido sonetq rinkini (1826), „Konradas
Nieb nemao aplinkui.
Valenrodas" (IS2S). Maskvös ir Peterburgo elitas Iremia drumst4 ir klaikq
pripaYino Mickevi&iaus talentq, iavéiosi io 2vilgsni i satilétQ toli.
itnprovizacijotnis. Nuo 1829 iki mirties Mickevi&ius Stveria ir tarsi laiko —
gyveno Vakarq Europos miestuose. Etuigracijoie iis Verkia ir iuokias. keistuolé.
Agyveno dar vienq kürybinio pakilituo laikotarpi —
1832 m. Dresdene per kelet@ savai&iq. ypatingo ,Jasiau! Ar tu Cia? Mano berneli!
Tu ir kape saugai iodj. Cit!
jkvépimo apitntas, „Véliniq" Ill dali, 1834 tu. baigé
Menkas tritikÄtnas mus gali
paskutinj didelj poetinj kürini — poetuq „Ponas Tadas", Patnotei piktai iÄduoti.
nuaustq tévynés ilgesio ir saikystés dienq prisiminimq.
Europos kylantys nacionalinio i\sivadavitno Bet... Teikgirsta! IVIielo neliko —
judéiimai itrauké ir poetq: 1848 m, jis vyko j Itälii4, o *altos kapelis ßdygo...
Tu iau nutnirvs? Visko netek+?
1855 m. i Tuikijq telkti lenk•t! legionq ir dalyvauti
Kalli toii bairné? Kant abeionés?
kovose u) laisvg. Bet, kaip ir Baironui Graikijoie,
Tavo Ysis veidas. tavo üos akys!
likitnas buvo negailestingas: Konstantinopolyie poetas
Tavo ir baltas ntarkkonis!
susirgo cholera ir mire. Mickevi&iaus palaikai véliau
buvo perkelti i karali&QiQ Vavelio pili Krokuvoje. Visas lyg sniegas.
Sitaip buvo pripahntas Askirtinis poeto talentas. Rankos. — taryttltn ledinés!
Adomas Mickevi&ius — ry\kiausias Vilniaus Nebesuüldo niekas.
romantinés mokyklos ir apskritai lenkt! romantizmo Glauskis prie tnano krutinés!
poetas. Jo küryba svarbi ne tik lenkq, bet ir lietuvit! kaip kape tau Glta! Kaip iuoda!
literatürai. Jo küriniai, persmelkti lietuvßkos dvasios, O kiek jau laiko be saulés!
aktyviai veiké müSQ kultürq per visq NIX amiiq, Vesk ten Inane —e nusibodo
tebeveikia ir iki Sitas pasaulis.

Imonés prarado jau

Poezija Verkianéi,! iie bado; prabylu
1818—1819 m., kai Vilniaus spaudoje pasirodé pirmieji — iie negirdie
Qai regiu — iie netnato.
Adomo Nlickeviäaus küriniai, lenku literatüroje vyravo
normatyviné klasicizmo estetika, saloninis skonis. Dieti4 ateitum... Gal aÄ sapnuoiu?
Mickeviéius jauté, kad poezijai neuitenka tradicijos Ne. ne... Stai glostau Jasiaus ranketg...
fimanymo, klasikinit! grahnenq, — reikia Ko tu dairaisi j keliee
spontaniÅkumo ir ikvépimo. Susiiavéjimas Bairono Dar juk gaid',s negiedoio!
küryba, o gal talentingos asmenybés poreikiai kreipé ji i
Dieve. pragydo! Jau? Argi?
kitoki4 poezij4 — subjektyvesng, paremt4 individualiais Dai.o saulétekis lang.!.
iÅgyvenimais, fantazija. Naujos meno krypties esrng Ir iÅsiskirti vél tenka!
menine forma poetas iÄreßké baladéje „Romantika": O varge varge!.."

Methinks. I see... where? Sitaip mergaité mylivttd Gukia.

— In my mincrs eyes. Veiasi. klurnpa, vaitoia.
Shakespeare Renkasi hnonés ir auk.qaplauk€
A', regis, matau... O kame?
Gatvéie glattdhai apstoia.
Sielos savo akyse.
„Melskités dievui! Jasiaus tai siela!
Sekspyras
— Snab}dasi suklus€.
Stiela mergaite! — Jasius aplanké savo Karus€, Savo
— Ji neatsako — vienintelf mie14!"
Saulé jau tams.4 iisklaidé!
AA stebuklu tuo link€s tikéti.
Bet né gwos dar dvasios ant tako.
Mald4 skubu sukalbéti.
Ko tu Eia ieüai? Ko éia klaioii?
„Miela mergaite! — girdim barzdoto Senio
l
pamoksld. — Man regis — Ir akiniai cl ia
nieko nerodo. Nieko nemato ir akys.

Senio paveiksle literatüros tyrinétojai atpa2ino Vilniaus univerß

profesoriq Janq Sniadecki. racionalistinés pasaulå±iüros kritiikai
vertinusi romancing poezij4, gynusj aiikq, literatüros stilig.
 pwsios -- gryniausia pasaka, imonés!
prietarai, aigku, laukiniai.
patikéjot vargkés ligonés
Kliedesiu , i atsakiau ag senltll,• —

tai jauëia.

2111011és ja tiki. Man regis —

Jausmas pasako iymiai daugiau
tia Nei akiniai arba akys.

Tu juk negyvq tiesq tegynei.

Ji ir neleidiia patirti
Tau gio stebuklo, paiistamo miniai.
Zvelk s\irdimi tik #irdi!"
[1821,
sausis] Verté Eduardas
Mieielaitis

I. Koks ivykis sudaro baladés siuieto pagrindQ? Jis

iprastas ar iëskirtinis? Kaip i ji reaguoja veikéjai?
2. Kas svarbiau eiléragtyje — pavaizduoti iëkilusi regini
ar atskleisti merginos jausmus?
3. 1<4 mergina iëgyvena regédama mylimojo vizijq?
Kodél tiki ja? Kaip atskleidiiamas jos regéjimo
tikrovi#kumas? Kam artimesné jauëiasi Karusé —
regimam ar tikram pasauliui?
4. Antroje eiléraëëio dalyje susikerta dvieju veikéjll —
senio ir pasakotojo — nuomonés apie tai, kas regéta,
kyla savotiëka diskusija. Kaip vienas ir kitas veikéjas
vertina ivyki? Kieno pozicijq i5reiëkia pasakotojas?
Kokiais iodhais jis nusako romantinès pasauléjautos
esmç?
5. Susiekite eiléraëëio pavadinimq, moto ir paskutinius
pasakotojo iodiius — kokia idéja jungia visa kürinl?
6. Literatüriné baladé, iëaugusi ië liaudies balâdés*,
buvo mégstamas romantizmo literatûros ianras, ji
pastebimai lyriëkèjo („lyrinés baladés" termino
pirmieji pavartojo romantikai). Aptarkite
„Romantilq" ianro poiiüriu.
élinés"
 Krymo Sonett!" cikle clainai peizaias, bet Akermano buvo vadinamos Akermano stepémis. Poetas Mose vietose
savitikslis: gamtos vaizdai suhdina poetinius lankési prie; keliong j

ßellimus, kurie tampa imogaus dvasinio gyvenimo Ukrainoie ir Pobere%éie buianais vadina didelius iolynq krümus; vasar4 prüydg, jie
gyv grai4cos priemone.
malonia ivairove puc*ia lygumas. (Cia ir toliau A. M. inicialais Zymimi Adomo
Mickeviéiaus paaßkinimai.)
Kurhanas — kurgänas — tam tikros formos pilkapiai, paplitg Rüsijoje, Rytq
Krymo sonetai Europoie.
Originale: lampa Akermanu — jürt! Wyturio Wiesos.
1
Adomas Mickeviéius 3 tema
Akermano stepés3
jplaukiau i erdve sauso okeano.
Ve)imas tartum laivé ialumynuos narsto;
Tarp bangt!, kur hiedus srautais
iarsto, Iriuosi pro salas raudonojo bu>an04.

Tamsa tirQéja, niekur kelio né kurhan05.

Zvelgiu j dangq, ie*kau ivaigidiiq, müs vedéjty, Ten
Wiesiame üke Atßriné suspindéjo?
Tai blizga Dnestras, ugnys Akermano.6

Palaukim!.. Kaip tylu... Girdét, kaip gervés traukia.

Né sakalo akis ju ten neiiiüréttl.
Girdiiu, kaip iiogas smilgoj supasi léto,
Kaip krütine slidiia ialtys per hol? braukia.
Isiklausau tyloj... ßgirst ausis galéttl
Balsus Lietuvös. Vahiuokim, nieks n&ukia.
Visus „Krymo sonetus" verté Vincas Mykolaitis-Putinas

l. Sonetas „Akermano stepés" remiasi keliautojo

ispüdiiais. Paaiüinkite, kaip siejamos vaiiavimo
Stepe ir plaukiojimo vandenyne temos.
2. Kodél Eiame apra$'ta imogaus patirtis gali büti
vadinama romantine?
3. Su kokia nuotaika sietini skrendanéiq gerviq balsai?

PirmqjQ soneto dali sudaro du ketureiliai, antrqjq

— du trieiliai. Ketureiliuose piöiamas peizahs, o
trieiliuose atskleidiiami lyrinio subjekto jausmai,
pasigirsta netgi kelios tiesiogine kalba ßreikktos Adomo Mickeviéiaus skulptüra Vilniuje.Skulpt. Gediminas Jakübonis. 1984
replikos. 191

Viena pagrindiniq „Krymo sonetq" temq yra jüra,

plaukiojimas, kelioné i neiinomq tikslQ. Sonete tartum laivé") plétojamas, kartais paveréiamas
„Akermano stepés" keliavimas stepe. Zolynq metafora („Tarp c*ianéiq bangq, kur Ziedus srautais
bangavimas ir tolumos leidiia keliong lyginti su iarsto..."); kartais griitama prie realistßkesnio vaizdo —
plaukiojimu. Sis jüros ir pievos palyginimas minimos kalvos, vadinamieji kurhanai. Paskutinéje
(„veiimas antros strofos eilutéje abi temos (kelioné sausuma ir
kelioné jüra) Vél greta: blizganti upé — neabejotinas
Akermanas (nuo 1944 m. — Dneströ Belgorodas) — orientyras keliaujanEiajam stepe, o Akermano ugnys
uostamiestis prie Dnestro limanq i pietvakarius nuo Odesos. — tai Akermano uosto Wyturys.
XIX a. pradiioje neapgyventos iemés i Maurés vakarus nuo
 Treäoji strofa prasideda replika, galbüt
veiikui: „Palaukim!.." Norima isiklausyti j
tylQ stepéje. Bet kodél klausq reikia taip
itempti, kas priminé stepéje Lfetuvq? Atrodo,
tai — gervitl balsai; gali büti, kad jos
„traukia" Gervitl nesimato, tyloje girdisi tik
ju balsai, uiklupg keliautojq stepiq, kaip
okeano, viduryje. Tremtinys nori ßgirsti
kvietimq, tolimq téviQés, deja,
„nieks n&ukia". Pripaiistant esamq padéti,
paskutiniai iodiiai skirti ir veiikui, ir sau
pa&iam.
Nelengva numanyti, ka jauéia keliauninkas,
tardamas 5uos paskutinius Zodiius; aßku, kad
tai ne Vien liüdesys ir ne Vien vienßumas. Si
patirtis, netikétai aplankgs jausmas pieMamas
tarsi punktyru, pasitelkiant tik kelis vaizdus ir
kvieéiant skaitytojQ pati isivaizduoti toki4
keliauninko padétj.