VILNIAUS UNIVERSITETAS

Filosofijos fakultetas

Darja Mišenis
Gretutinės pedagogikos studijos

Trijų pamokų planas

Gerovės valstybės samprata

Darbo vadovas: dr. Aurelijus Gieda

Vilnius
2022
 Įžanga

Klasė: 12

Temos aktualumas

Visų pirma tai nauja tema, apie kuria mokykloje nekalbama. Mano galva ji yra aktuali, nes
joje susijungia iš karto daug disciplinų: istorija, politologija, ekonomika. Per šios temos prizmę
mokiniai išmoks diskutuoti ne tik istorinėmis, bei politinėmis ir ekonominėmis temomis. Jos dėka
moksleiviai galės susipažinti su iki šiol negirdėtomis sąvokomis, asmenybėmis. Ji skirta būtent 12
klasei, nes vyresni moksleiviai geba labiau kritiškai mąstyti. Jie naujus dalykus supranta jau iš
vyresnių žmonių perspektyvos, tai šita pamoka labiau tinka jiems. Tema pritaikyta prie moksleivių
poreikių daugiau kalbama apie kasdienybę, politiką, ekonomiką viską kas rupi žmogui baigiančiam
mokyklą. Ši tema yra pakankamai menkai nagrinėjama Lietuvoje. Manau tai reikia keisti ir pradėti
labiau gilintis į ją ir tyrinėti. Tuo tarpu Vakaruose gerovės valstybės teoriniai ir empiriniai tyrimai
yra labai populiarūs.

Mano galva, numatytą trijų pamokų ciklą būtų galima praplėsti iki keturių. Paskutinioji
ketvirtoji pamoka galėtų būti skirta žinių patikrinimui. Jis galėtų būti įvairių formų: proto mūšis,
mokiniai pasidalins į komandas ir atsakinės į mokytojo paruoštus klausimus, dar gali būti su kahoot
programėlės pagalbą, debatai, arba atsakymas raštu į probleminius ir bendrų žinių klausimus.

Šio pamokų ciklo bendras tikslas- Susipažindinti vaikus su gerovės valstybės samprata,
ištakomis, tyrimais.

Uždaviniai:

1. Susipažinti mokinius su gerovės valstybės terminu.

2. Sužinoti kas būdinga gerovės valstybei.
3. Aptarti kas mūsų laikais yra gerovės valstybė ir kaip ją suvokia kiti žmonės.
4. Susipažinti su gerovės valstybe Lietuvoje.
 Pirmoji pamoka

Gerovės valstybės samprata bei ištakos. Jos atsiradimo teorijos.

Tikslas: Susipažindinti mokinus su gerovės valstybės sąvoka.

Uždaviniai:

1. Sužinoti, ką mokiniai jau žino arba girdėjo apie šią temą.

2. Aptarti gerovės valstybės atsiradimo teorijas.
3. Susipažinti mokinius su papildomą literatūrą.

Adresatas: dvyliktos klasės mokiniai.

Metodai:

1. Diskusija
2. Skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas
3. Mokytojo pasakojimas

Priemonės:

1. Knyga
2. Dalijamoji medžiaga
3. Interaktyvioji lenta

Pamoka prasideda nuo to, kad mokiniai pasidalins savo įžvalgomis kaip supranta gerovės
valstybės sąvoką, visi kas atsakė teisingai gaus kaupiamųjų taškų. Taip pedagogas patikrins ar
vaikai domėsi šiuolaikinėmis tendencijomis, ar skaito papildomus straipsnius, literatūrą. (Trukmė
10 min).

Po to mokytojas su skaidrių pagalba (naudos Google slides programą) kalbės kas yra gerovės
valstybė, kokios yra jos atsiradimo teorijos.(Trukmė 20 min). Mokiniai gaus skaidrės per
elektroninį paštą, kad galėtų namuose dar pažiūrėti ir išanalizuoti sąvokas. Vėliau visi nagrinės
gerovės valstybės sampratos lentelę. Mokytojas ją ras J. Aidukaitės, N. Bogdanovos ir A. Guogio
veikale „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“. Reikia akcentuoti, kad būtent ši
knyga tai pagrindinis pamokų ciklo šaltinis, nes joje ne tik kalbama apie Lietuvos gerovės valstybę,
bet aprašomos ir ištakos, taip pat nemažai įvairių labai aiškių ir suprantamų schemų. Šita knygą
pedagogas galės parekomenduoti mokinimas, kuriems patiko šią temą, gal jie norės į ją labiau
įsigilinti. (Trukmė 10 min) medžiaga bus išdalinta (atsispausdinta, kiekvienam mokiniui). Vaikai
galės užduoti mokytojui klausimus, patys pabandys diskutuoti, pasakyti, ką jie suprato ar nesuprato
po lentelės nagrinėjimo.

Pamokos pabaigoje mokytojas padarys trumpą refleksiją ir užduos mokiniams klausimus, kad
patikrinti, kaip jie suprato materialą. (Trukmė 3 min).

Namų darbų užduotys: Mokiniai gaus lapus su kitos pamokos medžiaga. Tema bus
informacija apie Bismarko ir Beveridžo socialinės apsaugos tipus. Pedagogas paklaus vaikus ar
jiems viskas aišku, gal kils kokių klausimų. Kito užsiėmimo metu, jie pristatys savo įžvalgas
mokytojai ir apibendrins socialinės apsaugos tipus. Namų darbo aiškinimas truks maždaug 2-3 min.
Jeigu, vaikams kils daugiau abejonių susijusių su užduočių atlikimų, jie galės pasilikti ir viską
aptarti pertraukos metų.

Antroji pamoka

Bismarko ir Beveridžo socialinės apsaugos tipai. Gerovės valstybės modeliai.

Tikslas: Įsisavinti naują pamokos medžiagą.

Uždaviniai:

1. Aptarti Bismarko ir Beveridžo socialinės apsaugos tipus.

2. Sužinoti kokios egzistuoja gerovės valstybės modeliai.
3. Praktikuoti grupinį darbo metodą.

Adresatas: dvyliktokai.

Metodai:

1. Diskusija
2. Grupinis darbas
3. Skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas
4. Sąvokų žemėlapio kūrimas.

Priemonės:

1. Knyga
2. Interaktyvioji lenta
3. Papildoma medžiaga
 4. Lapai
5. Tušinukai ir flomasteriai

Pamoka prasideda su namų darbų aptarimų. Mokiniai galės pasiklausti, jeigu kilo kažkokiu
sunkumu atliekant darbą. Mokytojas apibendrins visą naują medžiagą, kurią vaiką turėjo įsisavinti.
Toliau pedagogas interaktyviojoje lentoje parodys, bei trumpai išaiškins, esminiais aspektais
informaciją apie socialinės politikos sampratą. Noriu akcentuoti, kad naudos sąvokų žemėlapį (ji
bus skaidrėse). (Trukmė apie 12 min).

Po to darbas vyksta grupėse- čia yra pagrindinė šios pamokos dalis. Mokiniams reikės
susiskirstyti į grupės po 3-4 ž. Viena grupė analizuos G. Esping-Anderseno gerovės valstybės
modelį, o kitą W. Korpio ir J. Palmės. (iš išdalintos medžiagos). (Grupinio darbo trukmė maždaug
20 min, jeigu nespės tai bus galima pratęsti laiką). Jie gaus popieriaus lapus, ant kurių turės
užsirašyti visą informaciją, rasta išdalintoje medžiagoje. Dar bus galima ir kūrybiškai pažvelgti į
užduotį ir nubraižyti įvairias schemas. Po to mokiniai grupėse pristatys savo darbą. Visi grupės
nariai turės pasisakyti. Galės net vykti trumpa diskusija, vaikai galės papildyti vienas kitą. Darbo
pabaigoje mokiniai viską apibendrins kartu su mokytoju ir sudės reikiamus akcentus. (Aptarimas
trūksta apie 10 min). Už aktyvų dalyvavimą mokiniai bus apdovanoti kaupiamaisiais taškais.

Namų darbų užduotys: Mokiniams bus atsiustos nuorodos per elektroninį dienyną į
lektoriaus bei ekonomisto Mundeikio straipsnį kas yra „Gerovės valstybė“? Joje autorius analizuos
kas yra gerovės valstybė, ar Lietuva jau yra gerovės valstybė ir kokį modelį pristatė savo
rinkiminiuose pasisakymuose Nausėda. Moksleiviai turės perskaityti straipsnį, pabandyti kritiškai jį
apmąstyti ir parašyti savo įžvalgas, nuomonės, trumpą recenziją ir atsiusti mokytojui į dienyną.
Apimtis šio darbo bus maždaug vienas lapas. Užduotį bus galima daryti kaip ir Word taip ir ant
lapo, po to nusifotografuoti ir atsiusti. Pedagogas po patikrinimo parašys visiems pažymius, bei
komentarus.

Pamokos gale kaip visada bus pora minių skirtų refleksijai, mokytoja užduos klausimus, vaikai
galės paklausti jei kažką nesuprato.

Trečioji pamoka

Gerovės valstybė mūsų laikais. Gerovės valstybė Lietuvoje.

Tikslas: Susipažinti kaip Lietuvoje supranta gerovės valstybę.

Uždaviniai:
 1. Sužinoti ar Lietuva yra gerovės valstybė.
2. Apžvelgti instituciją susijusią su gerovės valstybės samprata.

Adresatas: Gimnazijos III klasės mokiniai.

Metodai:

1. Ekskursija.
2. Diskusija

Priemonės:

1. Lapai
2. Rašymo priemonės
3. Sensorinis ekranas

Istorijos pamoka bus integruota su ekonomika bei politika.

Paskutinis trijų pamokų ciklo užsiėmimas vyks Lietuvos respublikos seime (Gedimino per.
53). Ji bus ekskursinio pobūdžio dėl to vyks apie 1- 1,3 val. Iš pačio ryto 9 valanda mokiniai
susitiks su mokytoju prie gimnazijos ir kartu važiuos į už mokyklos ribų vykstančią užsiėmimą. Kai
jie atvyks į seimą, ten pasitiks moteris, kuri ves ekskursiją. Iš pradžių ji susipažins su mokiniais,
paklaus ką jie žino apie seimo darbą ir kaip galvojo kaip susijo gerovės valstybė su jų darbų.
Aktyvus mokiniai bus apdovanoti Lietuvos respublikos seimo ženklais. Po to vyks ekskursija po
seimo rūmus, moksleiviai sužinos seimo istoriją, susipažins su ministrų darbo specifiką, sužinos kas
jiems yra gerovės valstybė ir kur jie naudoja tą sąvoką.

Po pasakojimo, vaikams parodys ištrauką iš G. Nausėdos kalbos konferencijoje Šiauliuose

„Gerovės valstybė“.

Kai video baigsis parsidės diskusija mokiniai turės išsakyti savo įžvalgas, nuomonę kaip vertiną
šį kalbą, ar tai padeda suprasti apie gerovės valstybės egzistavimą ar neegzistavimą Lietuvoje. Kas
aktyviai dalyvaus vėl gaus prizų tušinukus su seimo logotipų.

Pabaigoje visi mokiniai galės užduoti gidei klausimus. Po to kai ekskursija baigsis visi padėkos
už smagiai praleistą laiką ir naujos informacijos įgijimą. Kaip visada mokiniai padarys refleksiją ką
sužinojo po pamokos, kas galbūt nesuprato, ko tikėjosi, bet nesužinojo.
Visų pamokų ciklo apibendrinimas: Apibendrinant reikia pasakyti, kad po šio pamokų ciklo
tikimasi, kad mokiniai turės supratimą apie gerovės valstybės sampratą, ištakas. Žinos kaip
Lietuvoje suvokiamas toks reiškinys.

Dalomoji medžiaga

Pirmoji pamoka:

 Gerovės valstybės sampratos lentelė (iš knygos „Gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas
ar realybė?“).
 Bismarko ir Beveridžo socialinės apsaugos tipus tekstas bei lenteles (iš knygos „Gerovės
valstybės kūrimas Lietuvoje: mitas ar realybė?“).
Antroji pamoka:

 Medžiaga iš knygos ir VU žurnalo lenteles apie G. Esping-Anderseno ir W. Korpio bei J.

Palmės gerovės valstybės modelį.
 Ekonomisto Mundeikio straipsnis per elektorinį dienyną.

Trečioji pamoka:
Nebus dalinama jokios papildamos medžiagos.
Šaltiniai ir literatūra:

 Lietuvos socialinių tyrimų centras Sociologijos institutas Gerovės valstybės kūrimas

Lietuvoje: mitas ar realybė? Jolanta Aidukaitė Natalija Bogdanova Arvydas Guogis Vilnius
2012 m.
 https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/download/12824/11625/17657
 https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/ekonomistas-mundeikis-kas-yra-geroves-valstybe.d?
id=82394799
 file:///C:/Users/HP/Downloads/tbb-86-1-06_guogis.pdf