Išgelbėti kačiuką

Kamilė Žemėpatytė KPI

1 kursas, rudens semestras.

Knyga ,,Išgelbėti kačiuką”, sukėlė man dvejopus jausmus. Pirma mintis šovusi į galvą kai
sužinojau jog reikės perskaityti šią knygą buvo ,,Oho ir kodėl mes turime skaityti knyga apie
kačiukus?”, tačiau daugiau pasidomėjusi supratau jog tai nėra knyga apie kačiukus, tai labai
įdomi ir naudinga knyga apie filmų kūrimą. Kadangi niekur neradau knygos PDF formatu, jog
galėčiau skaityti internetu, ją man teko nusipirkti, pradžioje šiek tiek gailėjausi, nes galvojau
jog be reikalo išleidau pinigus, tačiau tik gavus knygą supratau, jog ji man labai pravers ir ją
skaitysiu tikrai ne vieną kartą. Refleksija pasirinkau rašyti knygos skaitymo dienoraštį.
Pirmas skyrius – Vien perskaičius knygos įvadą, knyga iš karto sudomino ir įtraukė mane,
kas man labai patiko skaitant pirmą skyrių, tai jog viskas parašyta labai paprastai, atrodo jog
knyga parašyta būtent man, man suprantamais žodžiais. Aš esu didelė filmų mėgėje, tačiau
nemėgstu žiūrėti filmo ištraukų, nes tai išduoda daug detalių apie filmą, todėl mėgstu filmą
rinktis pagal pavadinimą arba kartais jo aprašymą, tik skaitydama knyga supratau kaip
svarbu yra jog filmo pavadinimas atsakytų į klausimą ,,Kas tai?”, puikus pavyzdys yra
pateiktas knygoje apie filmą ,,Ketverios kalėdos”, pavadinimas nėra labai originalus, tačiau
nėra ir prastas, svarbiausia jog jis pasiekia gero pavadinimo tikslą ir labai aiškiai pasako apie
ką yra filmas, skaitydama taip pat prisiminiau ir vieno iš savo mėgstamiausiu filmu
pavadinimą ,,Dangoraižis” ir supratau, jog šio filmo pavadinimas taip pat yra labai gerai
parinktas, nes atsako į klausima ,,Kas tai?”, vien iš pavadinimo galima suprasti jog filmas bus
susijęs su dangoraižiu, kaip ir buvo parašyta pirmame skyriuje, jeigu filmo pavadinimas
neatsako į klausimą ,,Kas tai?”, tai filmas pavadinimo neturi ir neturi dvigubo smūgio kuris
privalomas filmui puikiai apibūdinti. Kas dar labai patiko, tai jog skyriaus gale yra parašyti
pratimai ir ,,žaidimai” kuriuos tiesa sakant tik baigus skaityti, pirmą skyrių, ėjau išbandyti.
Pratimai, kurie yra pateikti netgi 4, padeda įsiminti svarbiausius dalykus skaitytus skyriuje.
Antrasis skyrius - Perskaičius antrą skyrių likau šiek tiek nustebinta, niekada nebūčiau
pagalvojusi jog yra toks dalykas kaip filmų tipai, visada maniau jog norint parašyti filmo
scenarijų tau tereikia pasirinkti kokiu žanru rašysi siaubo, meilės ar komedijos, tačiau to
neužtenka, filmai yra kategorizuojami ne tik pagal žanrus. Kas dar labai nustebino šiame
skyriuje, tai jog filmas ,,Kietas riešutėlis” ir ,,Titanikas” yra tame pačiame tipe ,,Vyrukas,
turintis problemą”, aišku dabar suprantu jog jie yra tame pačiame tipe, nes pagrindinis
veikėjas vyras susiduria su kažkokiomis problemomis, tačiau vis tiek yra šiek tiek keista
nes ,,Titanikas” man asocijuojasi su meilės, dramos filmu, o ,,Kietas riešutėlis” su komedija.
Skaitydama antrą skyrių supratau kaip sunku yra parašyti filmą, prie visų išvardintu tipu yra
tiek daug visokių filmų jog atrodo, kad neįmanoma sukurti kažko naujo, tačiau kaip ir buvo
parašyta knygoje, jog nei vienas žanras nėra išsemtas, visuomet galima rasti būda jį
atnaujinti.
Trečiasis skyrius - Baigusi jau trečia skyrių galiu pasakyti wow! Niekada nemaniau jog
knyga apie filmų kūrimą mane taip įtrauks, esu tikrai labai sužavėta. Taigi ką sužinojau naujo
dabar, sužinojau jog istorijos herojaus paieška yra antras svarbiausias gero filmo idėjos
sukūrimo elementas, niekada nemaniau jog tai yra taip svarbu ir sunku, kažkodėl visada
maniau jog sukurti pagrindini filmo herojų yra vienas lengviausių dalykų, kalbant apie filmo
kūrimą. Tikriausiai pats svarbiausias dalykas kurį sužinojau trečiame skyriuje, tai jog rašyti
vaidmenį reikia archetipui, o ne aktoriui, aš esu mėgėja priskirti vaidmenis, tarkim draugams
sakyti jog tas ar anas galėtų vaidinti superherojų ar panašiai, todėl manau jog jei būčiau
ėmusis kažkada rašyti filmo scenarijų, prieš perskaitant šią knygą, tai būčiau rašiusi
vaidmenį aktoriui, o ne archetipui.
Ketvirtasis skyrius - Pradėjus skaityti ketvirtąjį skyrių pamaniau jog tai bus mažiausiai
įdomus skyrius, kol neperskaičiau jo viso, net su ryškiu rašikliu pasižymėjau įsimintiniausias
ir svarbiausias vietas, visada žinojau jog struktūra yra svarbi lietuvių rašiniuose, tačiau jog ji
labai svarbi filmuose niekada nebūčiau pagalvojusi, ,,Tigrų vagys gali pakeisti jūsų scenų
tvarką, jie gali panaikinti jūsų dialogus, jie gali pridėti naujus personažus, o senuosius
išmesti, - ir būtent tai jie ir padarys! - tačiau jeigu sukūrėte tvirtą struktūrą ir žinote, kaip jūsų
pasakojimas veikia, jūsų scenarijus išliks stiprus - nepaisant to, kaip jis bus koreguojamas,
jis išliks jūsų”. Nežinau kodėl, bet būtent šitas sakinys knygoje man pasirodė labai svarbus ir
motyvuojantis esu jį pasižymėjusi ryškiau, jis man atrodo labai svarbus. Kas dar labai patiko,
tai BSDS (Blake’o Snyderio dėmenų schema) tai sudaro 15 dėmenų pradedant nuo įžanginio
kadro ir baigiant finaliniu kadru, dabar jau negaliu ramiai žiūrėti filmo, nes mintyse viska
dėlioju į dėmenų schema ir seku ar visi punktai atitinka. Dar labai patiko jog į pavyzdžius
rašytojas įtraukė ir naujesnius filmus, tokius kaip ,,Užsispyrusi blondinė”, buvo smagu
skaitant prisiminti ir filmą, niekada žiūrėdama filmo nesuprasdavau jog B pasakojimas
suteikia galimybe atsikvėpti, tačiau perskaičius duota pavyzdį apie ,,Užsispyrusi blondinė”
suvokiau jog taip iš tikro yra, žiūrint filmą to gal ir nesuprantame, bet taip tyčia yra padaryta
scenaristu, jog žiūrovas galėtų atsikvėpti.
Penktasis skyrius - Penktasis skyrius man labai patiko ne todėl jog jame gausu
informacijos, bet todėl jog autorius dalinasi savais patarimais ir svarbiausia visa tai
perduodama labai nuoširdžiai, rašytojas vis pamini savo draugą Mike’a ir kaip jis jam
padėjo ,,Man jis visada bus vyrukas, išmokęs mane visko, ką žinau”, dabar ta pačia
informacija autorius perduoda mums, šiame skyriuje pagrinde buvo rašoma apie lentų
vadovą, kaip naudotis lenta, kokį žimėjima naudoti ir kiek kiekvienai eilutei skirti kortelių, net
schemomis vaizdžiai buvo parodyta kaip, kur ir ką žymėti jog būtų lengviau, net atskirai buvo
išskirta, jog būtinybė veiksmo šuolį įgyvendinti 25 - jame puslapyje, žinoma ir tai pasižymėjau
ryškiu rašikliu, manau ne tik man, bet ir kitiems skaitytojams autorius atvėrė akis ir parodė
koks yra svarbus lentos turėjimas rašytojui, asmeniškai man, skyriaus pradžioje atrodė jog ta
lenta net nėra būtina, tačiau kai perskaičiau visą skyrių, gavau tiek daug informacijos ir
supratau kiek daug ji gali padėti rašant, susidėlioti mintis, veiksmo schemas ir panašiai. Taip
pat autorius priminė jog svarbu prie lentos nesugaišti daug laiko ir suprasti kada yra signalas
jog per ilgai prie jos užsibūtą.
Šeštasis skyrius - Šis skyrius mane nustebino, visuose kituose skyriuose buvo labai daug
informacijos ir patarimu kuriuos skaitydama bandžiau pasižymėti ir atsiminti, o šis skyrius
pasirodė kiek kitoks, jis buvo lengvai skaitomas nors ir buvo svarbios informacijos ir pateiktų
taisyklių tačiau viskas skaitėsi dar įdomiau ir paprasčiau. Labai patiko tai, jog plačiau
papasakojo apie knygos pavadinimą ir esme ,,Išgelbėti kačiuka”, pasirodo jog tai yra
scenarijaus rašymo taisyklė, teigianti, kad ,,pristatydamas žiurovams herojus turi padaryti
kažką kas priverstų auditorija jį pamėgti ir linkėti jam pergalės”. Tai dar viena puiki taisyklė į
mano kolekcija, žinoma ir toliau skaitant skyriu buvo kalbama apie herojus ir paminėtas dar
vienas svarbus dalykas ,,Arkos sutartis” - scenarijaus rašymo dėsnis, kuris teigia: pasakojimo
eigoje kiekvienas filmo personažas privalo pasikeisti, tačiau išskyrė tai jog nekintantys
personažai yra blogiukai, o herojaus draugai išgyvena rimtus pokyčius, niekada žiūrėdama
filmą į tai nesu atkreipūsi dėmesio, tai tiesiog automatiškai žiūrėdavosi, žinoma sužinojus
man iškilo klausimas, kodėl? Autorius tai paaiškino, personažai filmo eigoje turi pasikeisti
todėl, kad tikrai pasakojimo verta istorija privalo būti lemtinga visiems jos veikėjams, apie tai
pati niekada nebūčiau pagalvojusi.
Septintasis skyrius - Dabar jau galiu drąsiai pasakyti jog šis skyrius man buvo pats
įdomiausias, kiekvieną puslapį skaičiau labai susikaupusi ir niekam neleidau manęs
išblaškyti. Šiame skyriuje man patiko viskas, todėl labai sunku išskirti kažką atskirai, bet
vieną dalyką išskirti tikrai galiu, tai klausimų sąrašas, kuris padeda patikrinti ar pagrindiniam
herojui iš tiesų trūksta parako, šito dar nebuvo praeituose skyriuose ir tai buvo kažkas
kitokio, žinoma ir pagalbos prasme labai naudinga, tai labai praverstų naujokams scenarijų
rašyme. Šis skyrius apskritai man pasirodė vienas naudingiausiu, jį perskaityti reikėtų ne tik
tiems kurie nori išmokti rašyti scenarijus, bet ir žmonėms kurie daug metų tai daro, tai labai
naudinga informacija apie tai kaip patobulinti savo herojus, dialogus padaryti dar
įdomesniais ir patobulinti pačias veiksmo scenas. Kaip autorius ir paminėjo, jog nevykę
dialogai yra randami ir geruose filmuose, todėl patarimais parašytais knygoje, reikėtų
pasinaudoti ir seniems scenarijų rašytojams.
Aštuntasis skyrius - Kaip ir tikėjausi aštuntasis skyrius buvo lengvas, paprastas ir su
naudingais patarimais, nežinau ir nemanau jog dar kokioje knygoje rasčiau tiek daug
naudingos informacijos apie filmų kūrimą, nors ir nesu linkusi ar kažkada svajojusi tapti
scenarijų rašytoja, tačiau atvirai pasakius ši knyga man leido suprasti jog visas tas
scenarijaus rašymo procesas yra labai užkrečiantis, dabar galvoje ima suktis įvairios mintys,
personažai, veiksmo scenos, tai labai įdomu. Kas mane nustebino šiame skyriuje, tai jog
paprastai pateikta naudinga informacija, apie tai kaip susirasti agentą, parašytas planas kurį
žingsnis po žingsnio reikia įgyvendinti norint rasti agentą, net parašyta kur galima
ieškoti ,,Holivudo kūrybininkų adresų knygą” ar ,,Talentų agentūros adresų knygą”, surašyti
veiksniai kaip šia istorija geriausia papasakoti sąraše atsidūrusiems žmonėms ir žinoma
plačiau papasakota apie ryšių mezgimą, visa tai mane labai nustebino, kaip ir sakiau šiame
skyriuje labai daug naudingos informacijos kuria galima pritaikyti ne tik norint tapti scenarijų
rašytoju.
Pabaiga - Kaip ir minėjau anksčiau, niekada nemaniau jog knyga apie filmų kūrimą mane
taip sudomins, nesu knygų mėgėja, visada renkuosi geriau filmą negu knygą, tačiau ši knyga
man tikrai labai patiko, manau jog tai ne paskutinis kartas kai ją skaičiau. Knygoje gausu
naudingos informacijos, autorius noriai, bei nuoširdžiai dalinasi patarimais ir pamokymais
kaip tapti sėkmingu scenaristu, knygoje gausu iš šmaikščių autoriaus pasisakymu kurie
knyga padaro tik dar įdomesnė ir sukuria jaukumo, patiko ir tai jog autorius nesistengė vien
tik papasakoti kaip reikia rašyti scenarijus, be visų patarimų bei informacijos knygoje yra ir
autoriaus pasakojimu apie jo sėkmes ir nesėkmes, apie jo gerus draugus ir patirtus įvykius
rašant scenarijus. Kaip jau minėjau mane labai sužavėjo knygos išskirtinumas skyrių
pabaigoje, buvo galima rasti ne tik santraukų kurios apibendrina visa skyrių ir padeda
įsisavinti informacija, bet ir naudingų patarimų, bei žaidimų kurie geriau nei bet kokia
santrauka padeda informacijai susigulėti galvoje.