Aloyzas Linkevičius

Idealų ilgesys literatūroje

Idealas - sektinas moralinis, socialinis ir tautinis elgesys ar veikla. Ilgesį dėl tokių asmenybių
plačiausiai nagrinėjo rašytojai Jonas Radvanas ir Vincas Mykolaitis - Putinas. Evangelikas
protestantas Jonas Radvanas herojiniame epe “Radviliada” atskleidžia, kad yra ilgimasi drąsaus
Tėvynės gynėjo idealo. Poeto Vinco Mykolaičio - Putino psichologiniame romane “Altorių šešėly”
yra pavaizduotas kūrybinio autoriteto ir religiniam luomui atsidavusio kunigo idealų ilgesys. 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso poetas Jonas Radvanas herojiniame epe

“Radviliada” idealų ilgesį atskleidžia per idealaus valdovo Mikalojaus Radvilo Rudojo gyvenimą. 
Religinis Reformacijos sąjūdis Lietuvoje pradeda plisti dėka galingų didikų Radvilų, todėl poetas
Jonas Radvanas yra paraginamas sukurti šlovinančią poemą apie Mikalojų Radvilą Rudąjį.
Autoriaus poema “Radviliada” parašyta panegiriškai - gražiai aprašoma Lietuvos gamta, šalies
valdovo laimėjimai išaukštinami, o neigiami Radvilos bruožai - nutylimi, apie nesėkmes net
neužsimenama. Mikalojaus Radvilos Rudojo nepakeičiamumas ir tobulo valdovo idealo
ilgesys  išryškėja trečioje poemos dalyje, Radvilos sapno epizode. Naktį prieš Ulos kautynes didikui
prisisapnavęs Vytautas puikus “kaip tada, kai po pergalės Griunvaldo mūšy / grobio paėmęs gražaus
iš kryžiuočių į Lietuvą grįžo”. Šiame epizode susitinka du Lietuvos karvedžiai, kurie siekia vieno
tikslo - pergalės. Radvilą Vytautas vadina vienintele Lietuvos viltimi pasipriešinti Maskvos jėgai
(“<…>tik vienas tu gali nugalėti”). Jis ragina didiką nepasiduoti, žadina jo karinę ambiciją, drąsą,
bebaimiškumą (“Štai kas svarbu : nugalėk!”). Vytautas Lietuvos ateities sunkumus perduoda
Radvilai ant pečių. Labiausiai idealo ilgesys šiame kūrinyje atsiskleidžia ketvirtojoje dalyje, kurioje
yra pavaizduojama karvedžio Mikalojaus Radvilo Rudojo mirtis. Šioje dalyje aprašomas upių,
kalnų ir miškų - Lietuvos gamtos gedulas dėl garbingo karvedžio netekties („Aiškiai parodė tuomet
užeisiantį gedulą upės“, „Radvilai gulint mirties patale, nuo ašarų šitos šventosios upės plačiai
išsiliejo, apverkdamos Vilnių, ir neregėtom raudom net skardėjo liūdnos pakrantės“). Išryškinama,
kad tokio valdovo kaip Mikalojus Radvila Rudasis bus labai pasiilgta. Taigi, Jono Radvano
herojiniame epe “Radviliada” idealų ilgesys yra vaizduojamas per kitų autoritetų pripažinimą ir
artimą prisirišimą prie gamtos, vaizdų gamtos pokyčių aprašymą.

Modernistas Vincas Mykolaitis - Putinas psichologiniame romane “Altorių šešėly” idealų ilgesį
pavaizduoja per pagrindinio veikėjo Liudo Vasario susikurtą Maironio autoritetą ir Šlavantų tėvelio
paveikslą. Autorius gimė Pilotiškių kaime, darbščių ir religingų ūkininkų šeimoje. Baigė Seinų
kunigų seminariją ir toliau mokėsi užsienyje - Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. Didžiąją
gyvenimo dalį praleido Vilniuje, dėstė Vilniaus universitete. Liudo Vasario idealų ilgesys
pasireiškia pirmoje romano dalyje “Bandymų dienos”. Liudą Vasarį, perskaičius Maironio „Jaunąją
Lietuvą“, užklupo pirmoji patriotizmo banga. Jaunuolis pajuto idealizmą, entuziazmą, didelį darbų
norą bei, svarbiausia, siekį dirbti Lietuvai („Šitos poemos įspūdis jį pavergė ir užbūrė, Maironis jam
tapo milžinu, dievaičiu, idealu. O Maironis – kunigas“). Maironio autoritetas pastūmėjo Liudą
Vasarį stoti į seminariją. Taip pat idealų ilgesys išryškėja antroje romano dalyje “Gyvenimas eina”,
kai Liudas Vasaris persikelia kunigauti į Kalnynus. Ten jam pasitaiko puiki proga susipažinti su
labai religingu ir kunigyste besimėgaujančiu veikėju Šlavantų tėveliu. Liudui Šlavantų tėvelis
pasirodė labai daug žinantis, išmintingas žmogus, kuris jam papasakojo apie kunigų ir bažnyčios
gyvenimą. Liudui buvo taip įdomu, jog jis prašė toliau pratęsti pokalbį („Vasariui buvo malonu
išgirsti iš jo lūpų kai kurias savo pačio nuomones, ir jis norėjo pasikalbėjimą tęsti toliau“). Kunigas
Vasaris įdėmiai klausėsi Šlavantų tėvelio nuomonės apie pašaukimo nerandančius kunigus („Daug
yra kunigų be pašaukimo, kiti įstoja klaidingais sumetimais, kiti nuklysta dėl minkšto budo“).
Tokius griežtus senolio pasisakymus jaunasis kunigas prilygino savo paties pašaukimo, pareigos ir
gyvenimo prasmės balsui. Liudas Vasaris įsivaizduoja Šlavantų tėvelį kaip tyriausią kunigo idealą.
Taigi, Vinco Mykolaičio - Putino psichologiniame romane “Altorių šešėly” pasireiškia dvilypis
idealų ilgesys : bažnytinis – Šlavantų tėvelis ir poetinis – Maironis.

Apibendrinant galima teigti, jog rašytojai Jonas Radvanas ir Vincas Mykolaitis – Putinas skirtingai
atskleidė idealų ilgesį savo kūriniuose. Jonas Radvanas herojiniame epe „Radviliada“ pavaizduoja
šalies didiko ir karvedžio idealo trūkumą. Vincas Mykolaitis – Putinas psichologiniame romane
„Altorių šešėly“ išryškina kunigo ir poeto idealus.