VILNIAUS UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS
MUZIKOS TERAPIJA

MUZIKOS TERAPIJOS INTERVENCIJŲ VEIKSMINGUMAS

SUAUGUSIEMS, SERGANTIEMS DEPRESIJA
REFERATAS

Tikrino:

Vilnius, 2021
 ĮVADAS
Depresija – dažnas psichologinis sveikatos sutrikimas. Jis gali paveikti nuotaiką, mintis, fizinę
žmogaus gerovę. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 3,8% viso pasaulio
gyventojų serga depresija (Horld Health Organizaton, 2021). Jau 2008 m. šią ligą PSO įvardino kaip
trečią didžiausią nedarbingumą sukeliančią ligą (Horld Health Organizaton, 2008) bei numatė, kad
2030 m. ji šiame sąraše užims pirmąją vietą. Patys sudėtingiausi sunkios depresijos atvejai gali baigtis
savižudybe. Šiuo metu tai ketvirta pagal dažnumą 15 – 29 m. jaunuolių mirties priežastis pasaulyje
(Horld Health Organizaton, 2021), o Lietuva, 2018 m. Eurostat duomenimis (Eurostat, 2018), užima
trečiąją vietą pagal savižudybių skaičių Europos Sąjungoje.
Depresijos epizodams dažniausiai yra būdinga slogi nuotaika, energijos stoka, apetito
praradimas, pasitenkinimo bei interesų rato sumažėjimas, jaučiamas ilgalaikis nuovargis, pablogėjęs
miegas. Depresijos diagnozavimas ir gydymas dažnai būna sudėtingas, nes ji pasireiškia įvairiais
simptomais, gali progresuoti nenuspėjamai ir į gydymą ne visada gali reaguoti teigiamai. Liga gali būti
gydoma pasitelkiant įvairias psichoterapijos, menų terapijos formas bei antidepresantus. Ir nors tyrimai
rodo, kad antidepresantai veiksmingi tik maždaug 20–30% juos vartojančių pacientų (Linde et. al.
2015), tai vis dar yra dažniausiai pasirenkamas depresijos gydymo būdas.
Muzikos terapija – vis dar pakankamai nauja sritis medicinoje, tačiau jos nauda nenuginčijama.
Amerikos muzikos terapijos asociacija teigia (American Music therapy Association, 2005), kad
muzikos terapija gali padėti sumažinti stresą, gerinti atmintį, atpažinti emocijas ir jas išreikšti, pagerinti
komunikaciją ir skatinti psichologinę reabilitaciją. S. Aalbers ir bendraautorių tyrimo duomenys rodo
(2017), kad muzikos terapija padeda sumažinti depresijos simptomus, pagerina pacientų emocinę
būseną bei funkcionavimą. Muzikos terapijos veiklose depresija sergantys žmonės gali išmokti
atpažinti savo emocijas bei atitinkamai jas keisti.
Referato tikslas – apžvelgti tyrimų apie muzikos terapijos intervencijų veiksmingumą
suaugusiems, sergantiems depresija, duomenis.

2
 1. Depresija
1.1. Depresijos simptomai ir diagnozavimas

Depresija – tai liga, kuri gali apimti visą kūną, sutrikdyti mintis bei emocijas. Akivaizdžiausias
depresijos simptomas – prislėgta nuotaika. Pacientas taip pat gali prarasti susidomėjimą kasdienine
veikla, prastai miegoti, būti išsiblaškęs, negebėti sutelkti dėmesio (Janonytė, Kasiulevičius, 2009).
Dažnai pasireiškia nevilties ir bejėgiškumo jausmai (Horld Health Organizaton, 2021), pacientai
jaučiasi išsekę po nedidelės veiklos, kuriai nereikėjo daug pastangų. Depresijai tai pat būdinga apetito
bei kūno svorio pasikeitimai, galvos skausmai taip pat kaulų ir raumenų skausmai, kurie neišnyksta po
tinkamo gydymo medikamentais. Depresiją gali sukelti ir didelis patiriamo streso kiekis darbe,
asmeniniame ar socialiniame gyvenime. Tokiu atveju pacientai atsiriboja, atsisako mėgstamos veiklos,
neprisiverčia atsikelti, eiti į darbą ar net bendrauti su kitais.
Dalis pacientų, net ir jausdami pagrindinius depresijos simptomus, nesikreipia pagalbos.
Tokiais atvejais depresija nenustatoma, pacientui neskiriamas gydymas. Negydoma ši liga gali lemti
nedarbingumą, o kartais net savižudybę. Dėl simptomų įvairovės bei panašumo į kitas ligas bei
sutrikimus, depresiją dažnai sunku nustatyti ir tiems, kurie kreipiasi pagalbos (Horld Health
Organizaton, 2021). Galvos ir raumenų skausmai gali būti priskiriami bendram nuovargiui, apetito
pasikeitimas nuotaikų svyravimo epizodams. Taip dar dalis sergančiųjų lieka su netinkama diagnoze ir
neveiksmingu gydymu. Tarptautinėje ligų klasifikacijos sistemoje nurodoma (Horld Health
Organizaton, 2018), kad diagnozuojant depresiją reikėtų remtis skaičiumi ir pasireiškimo dažnumu per

pav. 1 Sunkaus depresijos sutrikimo matavimo skalė (Horld Health Organizaton,

2018) 3
dvi savaites (pav.1). Kad pacientui būtų nustatyta sunki depresija, jis turėtų nurodyti, kad per
pastarąsias dvi savaites beveik kiekvieną dieną jautė bent penkis iš skalėje nurodytų simptomų
(depresyvi nuotaika, malonumo praradimas, kaltės ir bejėgiškumo jausmas, mintys apie savižudybę,
energijos nebuvimas, miego sutrikimas, svorio ir apetito sutrikimas, negebėjimas mąstyti ir susikaupti,
psichomotorinių funkcijų sulėtėjimas) ir bent vienas iš jų turi būti pagrindinis (depresyvi nuotaika arba
malonumo praradimas). Ši skalė skirta nustatyti labai sunkią depresiją ir yra plačiai naudojama
ligoninėse visame pasaulyje (Malhi, Mann, 2018). Plačiai paplitusios ir dažnai naudojamos ir
paprastesnės skalės, kur depresijos sunkumo lygis matuojamas taškais. Tokios skalės dar vadinamos
refleksinėmis, nes pacientas jas gali atlikti ir save laukdamas susitikimo su gydytoju ar net namuose
(Malhi, Mann, 2018). Viena iš jų – Beck Depresijos skalė (Beck et. al. 1961). Ją sudaro dešimt
klausimų, į kuriuos atsakydamas pacientas turi pasirinkti vieną iš keturių galimų atsakymo variantų.
Kiekvienas variantas turi skaitinę vertę. Tikėtina, kad pacientas surinkęs 17 ir daugiau taškų serga
depresija arba yra sveikatai pavojingoje situacijoje ir veiksmų turėtų būti imtasi tuojau pat.

1.2. Depresijos paplitimas pasaulyje bei Lietuvoje

Tyrimai rodo (Bromet, 2011), kad bent vieną depresijos epizodą per savo gyvenimą
turėjo apie 6% pasaulio gyventojų. Iš jų 15–18% patenka į sirgimo depresija rizikos grupę. Dažniausiai
depresija serga suaugusieji nuo 40 metų, tačiau surinkti duomenys rodo (Schwartz, Petersen, 2016, p.
7), kad beveik 40% iš jų pirmąjį depresijos epizodą patyrė dar nesulaukę 20 metų. Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) nurodo (Horld Health Organizaton, 2021), kad maždaug 5% viso pasaulio
suaugusiųjų serga depresija. Dar 2008 m. PSO numatė, kad depresijos mąstai tik augs ir 2030 m. ji bus
dažniausiai nedarbingumą sukelianti liga (Horld Health Organizaton, 2008).
Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto (IHME) duomenimis (OECD/EU, 2018), 17,9 proc.
Lietuvos gyventojų patiria psichikos sutrikimus, didžiąją jų dalį sudaro alkoholio bei narkotikų
sukeliami psichikos sutrikimai bei įvairių rūšių depresijos. Tai yra 0,6 proc. daugiau nei Europos
Sąjungos vidurkis, tačiau didelė tikimybė, kad realus su psichikos ligomis susiduriančių žmonių
skaičius gali būti didesnis. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis (Valstybinis psichikos
sveikatos centras, 2019), 2019 m. Lietuvoje nuotaikos sutrikimais ir depresijomis sirgo maždaug 16 iš
1000 gyventojų.

4
 2. Intervencijos ir jų poveikių aprašymas
Pagrindiniai depresijos simptomai – prislėgta nuotaika, pasitenkinimo nejautimas, energijos
stoka. Žinoma, kad depresiją galima gydyti psichoterapija, tačiau kartais pacientams, kuriems
pasireiškia sunki depresijos forma gali būti sunku ar nemalonu kalbėti. Psichoterapijos forma, kurios
metu galima bendrauti neverbaliniu būdu, pavyzdžiui muzikos terapija, gali tapti alternatyva tokios
būklės pacientams. Tyrimai rodo (Aalbers, 2017), kad muzikos terapija gali turėti trumpalaikį teigiamą
poveikį depresija sergantiems žmonėms. Taip pat pažymėtina, kad taikant muzikos terapiją kartu su
įprastiniu gydymu teigiami rezultatai pasiekiami greičiau nei taikant vien įprastą gydymą.

2.1. Receptyvios muzikos terapijos intervencijos

Receptyvios muzikos terapijos metu terapeutas naudoja įvairius metodus siekdamas, kad
pacientas įsitrauktų į muzikos klausymosi patirtį. Pacientai yra skatinami klausytis įrašytos ar gyvai
atliekamos muzikos, į ją reaguoti reflektuojant, rašant dienoraštį, pasidalinant savo įspūdžiais, aptariant
klausytą muziką, atsipalaiduojant. Tam dažnai naudojamas GIM (angl. guided imagery and music)
metodas (Bruscia 2014). Taikydamas jį terapeutas nukreipia pacientą, padeda jam girdimą muziką
sujungti su vaizduote. Receptyvi muzikos terapija laikoma veiksminga depresijos gydymui dėl keleto
priežasčių. Pirmiausia pastebėta, kad įvairūs muzikos raiškos elementai tiesiogiai veikia sąmonės
aktyvumą, stimuliuoja vaizduotę ir pojūčius (Bruscia, 2015). Skirtingo stiliaus muzika gali paveikti
nuotaiką, pažadinti emocijas, motyvuoti arba slopinti fizinį aktyvumą, stimuliuoti psichologinę
energiją. Taip pat receptyvi muzikos terapija gali padėti sumažinti stresą bei skausmą (Aalbers et. al.
2017). Receptyvios muzikos terapijos poveikis depresijos gydymui buvo ne kartą aprašytas įvairiuose
tyrimuose.

2.2. Receptyvios muzikos terapijos tyrimai

2.2.1. Individualus muzikos klausymasis

Austrijoje 2010 m. tyrėjų grupė vykdė klinikinį tyrimą (Brandes, 2010), kurio metu siekė
receptyvios muzikos terapijos poveikį suaugusiesiems, sergantiems depresija. Tai buvo didžiausias iki
tol vykdytas tokio pobūdžio tyrimas – jame dalyvavo net 203 pacientai, visi jie buvo vyresni nei 18
metų. Tyrimo dalyviai buvo paskirstyti į tris grupes: MT1 grupės dalyviai tyrimo metu klausėsi
modernios naujai sukurtos polifoninės muzikos, MT2 grupės dalyviai klausėsi specifiškai sudėliotos
5
klasikinės muzikos, o placebo grupės dalyviai klausėsi gamtos garsų. Visi tyrimo dalyviai parinktų
muzikinių kūrinių klausėsi individualiai, tačiau turėjo tai daryti du kartus per dieną po 30 minučių, 5
savaites. Ryto ir vakaro muzikos klausymosi sesijoms buvo parinktos skirtingos muzikinės
kompozicijos. Dalyviai buvo paprašyti griežtai vykdyti nurodymus, kad rezultatai būtų patikimi.
Tyrėjai lygino receptyvios muzikos terapijos poveikį klausantis skirtingos muzikos, tai matavo pagal
dalyvių atsakymus trijų anketų klausimus: Hamilton depresijos vertinimo salę (HAM-D), Beck
depresijos skalę (BDI) ir ligoninės nerimo ir depresijos skalę (HADS-D). Tyrimo rezultatai parodė, kad
MT1, tiek MT2 grupės pacientų HAM-D ir HADS-D įvertinimai pagerėjo, o tai rodo depresijos
simptomų palengvėjimą (Brandes, 2010).

2.2.2. Receptyvi + aktyvi muzikos terapija

Siekiant maksimalaus rezultato receptyvi muzikos terapija gali būti derinama su aktyvia
muzikos terapija. Tokio pobūdžio tyrimas buvo vykdytas Suomijoje 2011 m. Tyrime dalyvavo 79
suaugusieji, sergantys depresija (Erkkilä et. al. 2011). Iš jų buvo sudarytos dvi grupės – muzikos
terapijos bei kontrolinė. 33 dalyviai pateko į muzikos terapijos grupę. Tyrimo metu pacientai turėjo
galimybę gauti 20 individualių muzikos terapijos sesijų, jos vyko du kartus per savaitę po 60 minučių.
Taip pat tyrimo metu abi grupės ir toliau gavo standartinę priežiūrą bei gydymą. Muzikos terapijos
sesijų metu buvo taikomi receptyvios muzikos terapijos metodai (muzikos klausymasis, vaizdinių
kūrimas, muzikos piešimas, relaksacija) bei aktyvios muzikos terapijos metodai (improvizacija,
dainavimas).Tyrėjai lygino gydymo efektyvumą su muzikos terapija ir be jos. Tyrimo rezultatus vertino
pagal dalyvių atsakymus į anketų klausimus: ligoninės nerimo ir depresijos skalę (HADS-D) bei
Montgomery – Asberg depresijos vertinimo skalę (MADRS). Tyrimo rezultatuose buvo aiškiai matyti,
kad muzikos terapijos grupes pagerėjo, tiek HADS-D, tiek MADRS skalėse (Erkkilä et. al. 2011). Tai
rodo, kad pacientai, šalia standartinio gydymo ir priežiūros dalyvavę muzikos terapijos sesijose geriau
reagavo į gydymą ir jų depresijos simptomai palengvėjo.

2.2.3. Receptyvi grupinė muzikos terapija

Receptyvi muzikos terapija gali būti taikoma ne tik individualiai, bet ir grupėje. Toks tyrimas
buvo atliktas Turkijoje esančiuose senelių namuose (Ugur et. al. 2017). Tyrime dalyvavo 64 senoliai
vyresni nei 60 metų, kurie sirgo depresija. Jie atsitiktine tvarka buvo paskirstyti į dvi grupes – muzikos
terapijos ir kontrolinę. Muzikos terapijos grupės dalyviai 8 savaites po tris kartus dalyvavo grupinėse
receptyvios muziko terapijos sesijose (iš viso 24 sesijose). Kontrolinė grupė viso tyrimo metu gavo
6
standartinę priežiūrą. Tyrėjai matavo ne tik dalyvių depresijos sunkumą, bet ir jų sistolinį kraujo
spaudimą. Tyrimu buvo siekiama palyginti gydymo efektyvumą su muzikos terapija ir be jos.
Duomenų surinkimui buvo naudojama senolių informacijos forma (EIF) bei geriatrinė depresijos skalė
(GDS). Tyrimo rezultatai rodo, kad senoliai, dalyvavę muzikos terapijos sesijose pagerino savo GDS
rezultatus, kas rodo jų depresijos būklės palengvėjimą. Taip pat muzikos terapijos intervencijos dalyvių
sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo (Ugur et. al. 2017). Taigi receptyvi muzikos terapija, taikoma
kartu su įprastiniu gydymu gali ne tik palengvinti depresijos simptomus, bet ir pagerinti fizinius
rodiklius, pvz.: sumažinti kraujo spaudimą.

2.2.4. Guided imagery and music metodas

Aalborg universitete Danijoje 2019 m. buvo pradėtas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti GIM
metodo tinkamumą depresijos gydymui (Honig, 2019). Tyrimui buvo priimta 30 dalyvių, jie atsitiktinai
paskirstyti į kontrolinę bei muzikos terapijos grupes. Dalyviai turėjo 10 individualių muzikos terapijos
sesijų, kurios vyko kas dvi savaites. Kiekvienos sesijos metu terapeutas panaudodavo GIM metodą.
Sesijų trukmė buvo maždaug 90 – 120 minučių. Kontrolinės grupės dalyviai dalyvavo 4 grupinėse GIM
sesijose, jos vyko kiekvieną savaitę. Iki tyrimo pabaigos jiems buvo teikiama standartinė priežiūra.
Tyrėjai siekė palyginti individualių ir grupinių GIM sesijų poveikį depresijos simptomų lengvinimui.
Rezultatai buvo matuojami naudojantis depresijos simptomatologijos – savęs įsivertinimo skale (IDS-
SR) bei depresijos, nerimo ir streso skale (DASS). Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių
(pandemijos situacijos pasaulyje), tyrimo rezultatai vis dar nėra paskelbti. Tačiau, atsižvelgiant į
ankstesnius receptyvios muzikos terapijos tyrimus depresijos gydymui, tikėtina, kad rezultatai bus
teigiami.

3. Išvados ir rekomendacijos

Remiantis įvairių šalių literatūrą bei išanalizuotais tyrimais, galima teigti, kad muzikos terapija
turi teigiamą poveikį depresijos gydymui. Receptyvios muzikos terapijos taikymas nėra toks platus,
kaip aktyvios, tačiau tyrimai rodo, kad muzikos klausymasis gerina žmogaus psichologinę būseną, gali
padėti reguliuoti emocijas bei nuotaikas, palengvina depresijos simptomus (Brandes, 2010, Erkkilä et.
al. 2011, Ugur et. al. 2017). Tinkamai parinkti muzikos terapijos metodai gali padidinti standartinės
priežiūros efektyvumą ir netgi pagerinti fizinę būklę (Ugur et. al. 2017).

7
 Atsižvelgiant į depresijos paplitimą pasaulyje, rekomenduotina apsvarstyti muzikos terapiją
kaip galimą papildomą gydymo metodą, kuris būtų naudojamas kartu su standartine pacientų priežiūra.
Tokiu būdu būtų galima pasiekti maksimalią naudą.

LITERATŪRA

1. Aalbers S, Fusar-Poli L, Freeman RE, Spreen M, Ket JC, Vink AC, Maratos A, Crawford M,
Chen XJ, Gold C, 2017, „Music therapy for depression”. Cochrane Database of Systematic
Reviews, vol 11, Issue 11. Prieiga per internetą:
<https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1002/14651858.CD004517.pub3/full> [žiūrėta
2021 m. gruodžio 16 d.]
2. American Music therapy Association, 2005, What is Music Therapy?. Prieiga per internetą:
<https://www.musictherapy.org/about/musictherapy> [žiūrėta 2021 m. gruodžio 20 d.]
3. Beck, AT, Ward, Ch, Mendelson, M, Mock, J, Erbaugh, J.). An Inventory for Measuring
Depression. Arch Gen Psychiatry. 1961, vol 4, Issue 6, p. 561–571. Prieiga per internetą:
<https://www.ismanet.org/doctoryourspirit/pdfs/Beck-Depression-Inventory-BDI.pdf> [žiūrėta
2021 m. gruodžio 15 d.]
4. Brandes V, Terris DD, Fischer C, Loerbroks A, Jarczok MN, Ottowitz G, Titscher G, Fischer J,
E, Thayer JF, 2010, “Receptive Music Therapy for the Treatment of Depression: A Proof-of-
Concept Study and Prospective Controlled Clinical Trial of Efficacy”, Psychother Psychosom,
vol 79, Issue 5, p. 321–322. Prieiga per internetą:
<https://www.karger.com/Article/Abstract/319529> [žiūrėta 2021 m. gruodžio 27 d.]
5. Bromet E, Andrade LH, Hwang I, et al. 2011, “Cross-national epidemiology of DSM-IV major
depressive episode: BMC Med, Issue 9, p. 90. Prieiga per internetą:
<https://www.scopus.com/record/display.uri?eid=2-s2.0-
79960659664&origin=inward&txGid=90ca0fea325492ad26733c4b9fdbf75d> [žiūrėta 2021 m.
gruodžio 21 d.]
6. Bruscia KE, 2014, Defining Music Therapy. Barcelona Publishers, Illinois.
7. Bruscia KE, 2015, Notes on the Practice of Guided Imagery and Music. Barcelona Publishers
Dallas.
8. Erkkilä J, Punkanen M, Fachner J, Ala-Ruona E, Pöntiö I, Tervaniemi M, Vanhala M, Gold C,
2011, “Individual music therapy for depression: randomised controlled trial”, British Journal of

8
 Psychiatry. Cambridge University Press, vol 199, Issue 2, p. 132–139. Prieiga per internetą:
<https://doi.org/10.1192/bjp.bp.110.085431> [žiūrėta 2021 m. gruodžio 27]
9. Eurostat, 2018, Suicide death rate by age group. Prieiga per internetą:
<https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00202/default/bar?lang=en>. [žiūrėta: 2021
m. gruodžio 10 d.]
10. Honig T, 2019, The Bonny Method of Guided Imagery and Music (GIM) in the Treatment of
Depression. Prieiga per internetą: <https://clinicaltrials.gov/ct2/show/study/NCT03917979>
[žiūrėta 2021 m. gruodžio 28 d.]
11. Linde K, Kriston L, Rucker G, Jamil S, Schumann I, Meissner K, Sigterman K, Schneider A,
2015, “Efficacy and acceptability of pharmacological treatments for depressive disorders in
primary care: systematic review and network meta-analysis”, The Annals of Family Medicine, vol
13, Issue 1, p. 69–79. Prieiga per internetą: <https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25583895/>.
[žiūrėta 2021 m. gruodžio 20 d.]
12. Malhi GS, Mann JJ, 2018, “Depression”. The Lancet, vol 392, Issue 10161, p. 2299–2312.
Prieiga per internetą: <https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-
6736(18)31948-2/fulltext> [žiūrėta 2021 m. gruodžio 21 d.]
13. OECD/EU, 2018, Health at a Glance: Europe 2018: State of Health in the EU Cycle. OECD
Publishing, Paris. Prieiga per internetą: <https://doi.org/10.1787/health_glance_eur-2018-en>
[žiūrėta 2021 m. gruodžio 15 d.]
14. Schwartz TL, Petersen T, 2016, “Depression: treatment strategies and management” in
Depression: phenomenology, epidemiology, and pathophysiology, sudarytojai N. Nihalani, M.
Simionescu, B. W. Dunlop, CRC Press, Boca Raton, Florida, p. 1–22.
15. Ugur HG, Aktaş YY, Orak OS, Saglambilen O, Avci İA, 2017, “The effect of music therapy on
depression and physiological parameters in elderly people living in a Turkish nursing home: a
randomized-controlled trial”, Aging & Mental Health, vol 21, Issue 12, p. 1280–1286. Prieiga per
internetą: <https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/13607863.2016.1222348?
scroll=top&needAccess=true> [žiūrėta 2021 m. gruodžio 28 d.]
16. Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2019. Prieiga per internetą:
<https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika/psichikos-ir-elgesio-sutrikimu-statistika>[žiūrėta: 2021 m.
gruodžio 5 d.].
17. World Health Organization 2008, The global burden of disease: 2004 update. World Health
Organization, Geneva. Prieiga per internetą

9
 <https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/43942/9789241563710_eng.pdf>. [žiūrėta 2021
m. gruodžio 20 d.]
18. World Health Organization 2021, Depression. Prieiga per internetą: <https://www.who.int/news-
room/fact-sheets/detail/depression>. [žiūrėta 2021 m. gruodžio 20 d.]

10