Įžanginė samprotavimo pastraipa

• Joje pasakomas teminis sakinys, kuriame vardijama keletas dalykų – tarsi pateikiamas
tolesnio destymo planas bei galimas teksto skaidymas pastraipoje.
• Įvardijamos temos, problemos, kurios bus svarstomos tekste.
• Kartais pasakoma pagrindine mintis.
• Įžangoje gali buti pateikta ir analogija (paremta pavyždžiu, citata ir kt.).
• Nelaikoma klaida, jei įžangineje pastraipoje klausimu pakartojamas temos
pavadinimas,
taciau klausimas turetų buti formuluojamas siauresnis nei tema.

Tais atvejais, kai negebama įžvelgti ir kelti problemų, nepasirenkama rasinio kryptis,
daromos nepagrįstos prielaidos, tusciažodžiaujama.

Įžangos pastraipos pavyzdžiai (rašinio tema – „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“)
1. „[...] Tarp žmonių dažnai galima isgirsti diskusijų, kuriose viena puse teigia, kad
atlaidumas yra stipraus žmogaus bruožas, o kita sako priesingai, kad sis bruožas
pasireiskia tik pas silpnus žmones. Kiekvienas turi savo nuomonę, kurią reikia
gerbti, taciau taip pat ir kiekviena nuomone turi buti pagrįsta. As manau, kad
atlaidumas yra tvirto ir oraus žmogaus bruožas.“ (Kalba netaisyta)

Gebejimas suvokti esmę ir matyti visumą lemia darbo kryptingumą. Trafaretinių įžangų
kurybingi mokiniai isvengia rasydami epigrafus, naudodami analogijas, cituodami ar
perfražuodami:
2. „Gandis yra pasakęs: „Atlaidumas – stipriųjų savybe. Silpnieji niekuomet
neatleidžia.“ Norint nagrineti sią temą, pirmiausia reiketų apsibrežti, kas tai yra
silpnas žmogus? Mano manymu, tai žmogus be moralinių vertybių ir turintis
daug puikybes. Tuomet stiprus žmogus, priesingai, yra moralus ir neispuikęs.
Siuo rasiniu pabandysiu įrodyti, kad žmones, kurie sugeba atleisti, yra stiprios
asmenybes, nes jie moka gyventi pagal doroves principus, yra drąsus ir pasitiki
kitais žmonemis, jų gebejimu pasitaisyti.“

Vengti nepagrįstų epigrafų, analogijų, su kuriamu tekstu nesusijusių citatų.