Reikalavimai samprotavimo rašiniui

(Pvz.: Ar atlaidumas silpno žmogaus bruožas?)

1. Įžanga (~80 žodžių)
1) Temos atskleidimas (2-3 sakiniai), tema atskleidžiama nagrinėjant rašinio
pavadinimo raktinius žodžius (Ar atlaidumas silpno žmogaus bruožas?)
paieškoti pagrindinio raktinio žodžio reikšmės apibrėžimo (pvz.: kas gi yra
atlaidumas? Atlaidumas – tai...; Remiantis “Lietuvių kalbos žodynu” atlaidumas
apibrėžiamas, kaip...) Būtina pagrindinį raktinį žodį sieti ir su kitais raktiniais
žodžiais.
2) Aspektų išskyrimas (2 sakiniai). Lengviausia išskirti 2 priešingus aspektus
pvz.: a) Atleisti gali tik silpnas žmogus.
b) Atlaidumas reikalauja daug stiprybės.
3) Probleminis klausimas (1 sakinys) - tai paskutinis įžangos sakinys. Įžangoje
neturi būti pateiktas atsakymas į probleminį klausimą. (Pvz.: Taigi, ar silpni
žmonės geba atleisti?)
Įžangoje tinkama remtis garsių žmonių mintimis! Negalima minėti autorių ir
kūrinių!

2. Dėstymo pastraipa (2 pastraipos)

1. Teiginys (1 sakinys). Teiginys formuojamas trumpu, aiškiu, konkrečiu
tiesioginiu sakiniu. Teiginys nėra apibrėžimas!! Teiginys imamas iš aspektų
(1 aspektas = 1 pastraipa) (pvz .: 1 pastraipa: Atlaidumas būdingas silpniems
žmonėms. 2 pastraipa: Atleisti gali tik stiprus asmuo.)
2. Argumentai teiginio įrodymui (3 sakiniai). Įrodydami teiginį turime remtis
asmenine, kultūrine, istorine, politine patirtimi. (pvz.: 1864 – 1904 m. spaudos
draudimo laikotarpis (knygnešiai, slaptos mokyklos)).
3. Siejimo sakinys (1 sakinys). Teiginys + autorius ir kūrinys. (pvz.: Apie
atlaidumą, kaip silpno asmens savybę, kalba Jonas Biliūnas novelėje “Lazda”.)
4. Kūrinio analizė (6 sakiniai). Analizuojant kūrinį būtina nurodyti pagrindinį
kontekstą. Kontekstas – tai literatūrinė epocha arba srovė ir autoriaus
gyvenamasis laikotarpis (nurodant laikotarpio amžių). (pvz.: Jonas Biliūnas
realizmo srovė, 19 a. 2 pusė - 20 a. 1 pusė). Nagrinėjant kūrinį reikia vengti
teksto atpasakojimo, privalu kūrinį nagrinėti, analizuoti ir vertinti.
5. Dalinė išvada (1 sakinys). (pvz.: Taigi/Vadinasi atleidžia tik silpni). Siejama su
teiginiu.
3. Išvados (~3 sakiniai)
Išvadose apibendriname, tai, kas buvo nagrinėta, analizuota. Jokiu būdu negalima
minėti nei autorių, nei kūrinių! Tinka remtis žymių žmonių mintimis, liaudies
išmintimi. (pvz.: Ne veltui yra sakoma, kad darbas žmogų puošia).
Išvados siejamos su įžanga!
(pvz.: Apibendrindamas drįstu teigti / noriu pasakyti, kad... ne vien tik silpni žmonės gali
atleisti, bet ir stiprūs, nes tai reikalauja daug pastangų).

P.S. Sėkmės mokintis