„Šuo herojus”

Kūčių vidurnaktį pabudęs Vilniaus gyventojas Andrius užuodė keistą kvapą, o

matyti beveik negalėjo. Pasirodo, tai buvo dūmų kvapas, jų buvo labai daug.
Supratęs situaciją Andrius akimirksniu pradėjo šaukti savo mamos vardą, kad
ji spėtų išsigelbėti iš degančio daugiabučio. Andrius buvo atvažiavęs pas savo
mamą Aldoną Kūčių proga, linksmai ir jaukiai jas atšvęsti, o Kalėdų rytą keistis
dovanomis, tačiau niekas nebūtų pagalvojęs, kad viskas nukryps tragiška
linkme. Aldona buvo senyvo amžiaus moteris, todėl jai vaikščioti buvo sunku.
Jis suprato, kad mama pati nepajėgs ištrūkti iš degančio buto, todėl bandė
nusigauti į jos kambarį ir ją išgelbėti. Andrius nebuvo gyvenime nieko
panašaus patyręs, jį buvo apėmusi didelė baimė. Dėl patirtos panikos jis
pamiršo koks pavojus gresia jo gyvybei. Butas buvo pilnas dūmų, todėl
nebuvo įmanoma kažką matyti. Apsuptas dūmų Andrius rankomis bandė
pajausti kambario sienas ir surasti išėjimą, netrukus jam pradėjo svaigti galva
ir praradęs sąmonę jis krito ant medinių grindų. Kiekviena sekundė galėjo būti
lemtinga, bet Aldona namuose augino didelį vokiečių aviganio veislės šunį,jo
vardas buvo Čipas, jam buvo penkeri metai, jis buvo labai protingas ir stiprus,
o elgdavosi it žmogus. Šunys gali pajusti nelaimę, Čipas išgirdęs kaimynų
riksmus, paniką suprato, kad vyksta kažkas labai blogo. Čipas nubėgo į
kambarį, kuriame rado gulinčią Andriaus mamą. Sukandęs jos pižamą Čipas
ištempė ją iš kambario. Aldona niekada nerakindavo buto durų, mat ji pažinojo
visus kaimynus ir jos butas visada būdavo saugus. Čipas atsistojęs ant dviejų
letenų sugebėjo nulenkti durų rankeną ir atidaryti duris, nes jos nebuvo
užrakintos. Aldona gyveno trečiajame aukšte, bet Čipui nebuvo sunku ją
ištempti iš laiptinės. Tą padaręs, Čipas akimirksniu nuskubėjo į butą gelbėti
Andriaus, sukandęs jo pižamą Čipas ištempė Andrių iš daugiabučio. Atvykus
gelbėtojams Čipas juos pasitiko garsiais lojimais, medikai Andriui ir jo mamai
suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė juos į ligoninę. Medikai nesuprato kas galėjo
išgelbėti du žmones, nes šalia jų nieko nebuvo. Netrukus supratę, kad tai
buvo šuo jie negalėjo patikėti, įleidę šunį į mašiną, jį kartu su savo šeimininke
išvežė į ligoninę. Kitą rytą atsibudęs Andrius nesuprato kur esąs, gydytojai
paaiškino situaciją, Andrius iš karto paklausė, kur yra jo mama, gydytojai
nurodžius jos palatos numerį Andrius iš karto nubėgo pas savo mamą. Ji jau
buvo prabudusi. Andrius su mama apsikabinę šunį negalėjo patikėti, kad jie
buvo išgelbėti. Pasipylė džiaugsmo ašaros. Nuo to laiko Čipas visada
miegodavo kartu su savo šeimininke, o kaimynų jis buvo pramintas „ Šuniu
herojumi”.