Professional Documents
Culture Documents
mosaxleobis geografia
(saxelmZRvanelo)
gamomcemloba “saari”
Tbilisi
2008
2
giorgi gogsaZe
samecniero redaqtori
zurab daviTaSvili
politikis mecnierebaTa doqtori
recenzentebi
ioseb saluqvaZe
geografiul mecnierebaTa kandidati
giorgi melaZe
ekonomikur mecnierebaTa kandidati
gamomcemloba “saari”
3
avtori
I would like to extend my acknowledgements to the Embassy of the United States of America in
Georgia for financing the development of cartographic materials and publication of the given
textbook.
The author
4
S i n a a r s i
winasityvaoba
gamoyenebuli literatura
danarTi
5
winasityvaoba
zurab daviTaSvili
politikis mecnierebaTa doqtori, geografiul mecnierebaTa kandidati,
Tsu socialur-politikur mecnierebaTa fakultetis sruli profesori
7
1
sabWoTa periodSi aRmocenda termini “xalxTmosaxleoba”, romelic dRemde gamoiyeneba.
1960-70-ian wlebSi mTeli rigi sabWoTa mecnier-demografebisa Seecada erTmaneTisagan
gaemijna cnebebi “mosaxleoba” (“Население”) da “xalxTmosaxleoba” (“Народонаселение”). maTi
mcdeloba uSedegod damTavrda. enaTmecnierebis poziciidan damtkicda, rom
xalxTmosaxleoba igivea, rac mosaxleoba.
2turistebi ar warmoadgenen mosaxleobis geografiis kvlevis uSualo sagans, radgan
maTi Seswavla Sedis turizmis geografiis kompetenciaSi.
8
rogorc damoukidebeli mecnierebis formireba, mosaxleobis geografia
warmoadgens mis ganuyofel nawils da erT-erT qvedargs, disciplinas.
mosaxleobis geografia, iseve, rogorc mTlianobaSi sazogadoebrivi geografia
warmoadgens sazogadoebriv-geografiul samecniero disciplinas.
3
qorologia momdinareobs berZnuli sityva qorosidan, rac niSnavs adgils. qorologia swavlobs movlenebis, sagnebisa
da cocxali arsebebis teritoriuli ganawilebis aspeqtebs.
4
qronologia momdinareobs berZnuli sityva qronosidan, rac niSnavs dros. qronologia swavlobs movlenaTa droSi
ganviTarebis sakiTxebs.
10
gaviTvaliswinoT mosaxleobis geografiis istoriuli xasiaTi. istorizmis
gareSe mosaxleobis geografiis Seswavla safuZvels moklebuli iqneboda.
5
qarTuli sabWoTa enciklopedia. t. 9. Tbilisi 1985. gv. 575-576
6 iqve, gv. 671
7
Саушкин Ю.Г. Экономическая география: история, теория, методы, практика. М., 1973, с. 51
8
iqve, gv. 52-53
9
absolutizmi warmoiSva evropaSi me-15 saukunis bolos - me-16 saukunis dasawyisSi.
absolutizmis xanaSi aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisuflebis erTaderT
matarebelad aRiarebuli iyo monarqi, romelic saxelmwifos marTavda feodaluri
12
filosofiuri doqtrinebi. am periodSi evropuli saxelmwifoebi axali
teritoriebis aTvisebiT iyvnen dakavebulebi. yovelive es moiTxovda
mosaxleobis Sesaxeb axali faqtebisa da masalebis moZiebas. SeiZleba iTqvas,
rom vareniusis naSromma axali suli STabera evropaSi mosaxleobis Seswavlas.
me-17 saukunis meore naxevarsa da me-18 saukuneSi evropaSi gavrcelda
mosaxleobis sakiTxebis kvlevis mimarTuleba, romelic kameraluri statistikis
saxeliT aris cnobili. kameraluri statistika gansakuTrebulad ganviTarda
germaniasa da ruseTSi. kameraluri statistika ufro aRwerilobiT xasiaTs
atarebda vidre analitikurs, radgan misi mTavari amocana iyo qveynis an
teritoriis da misi mosaxleobis Sesaxeb statistikuri informaciis mopoveba,
rac SemdgomSi mmarTveli elitis mier gamoiyeneboda qveynis socialur-
ekonomikuri dagegmarebis saqmeSi. miuxedavad amisa, kameraluri statistikis
sferoSi Seqmnilma naSromebma dadebiTi roli Seasrula zogadad geografiis
da konkretulad mosaxleobis geografiis ganviTarebaSi.
13
qarTuli sabWoTa enciklopedia. t. 4. Tbilisi 1979. gv. 339
14
Демографический энциклопедический словарь. М., 1985, с.238
15
Покшишевский В.В. Население и география. М., 1978, сс. 14-16
14
kultura, miT ufro izrdeba mosaxleobis raodenoba da simWidrove. kultura,
xazs usvamda igi, ufro Tavisufals xdis adamians, ers. saxelmwifos ratceli
ganixilavda, rogorc miwidan amozrdil cocxal organizms. saxelmwifo
ganasaxierebs masSi mcxovrebi mosaxleobis saxes, rac Tavis gamoxatulebas
povebs saxelmwifos politikaSi. radgan saxelmwifo cocxali organizmia igi
izrdeba da amisaTvis mas sivrce sWirdeba. swored amiT xsnis ratceli erTi
saxelmwifos mier meoris dapyrobas. misi azriT es bunebrivi procesia. fridrix
ratcelma Camoayaliba saxelmwifos sivrcobrivi ganviTarebis 7 kanoni. mas
miiCneven ara marto anTropogeografiis, aramed, aseve geopolitikis erT-erT
mamamTavradac. 1920-30-ian wlebSi germaniis nacional-socialisturi partiis (es
partia cnobilia aseve “nacisturi” an “faSisturi” partiis saxeliT)
ideologebma moaxdines ratcelis ideebis araswori interpretireba im mizniT,
rom daemtkicebinaT germanuli rasis (isini amgvarad germanel ers
moixseniebdnen) upiratesoba sxva erebTan, rasebTan mimarTebaSi.
16
“goelro”-s gegma, romelic 1921 wels miiRes, warmoadgenda eleqtrifikaciis
safuZvelze sabWoTa kavSiris saxalxo meurneobis ganviTarebis saxelmwifo gegmas.
15
qveynebis mecnierTa naSromebi. amgvarma midgomam udidesi ziani miayena sabWoTa
mecnierebas, maT Soris mosaxleobis geografias. Tumca, samarTlianoba
moiTxovs aRiniSnos, rom mosaxleobis geografiis aRwerilobiT nawilSi
sabWoTa specialistebi mowodebis simaRleze iyvnen. amasTan, Tavs-moxveuli
ideologizacia maT saSualebas ar aZlevda SeemuSavebinaT srulfasovani
samecniero daskvnebi da rekomendaciebi. am periodSi moRvaweobda mosaxleobis
geografiis araerTi kargi specialiti, maT Soris vadim pokSiSevski, sergei
kovaliovi, nikolai maSbici, giorgi lapo, veniamin goxmani.
ukve aRiniSna, rom mosaxleobis geografias mWidro kavSiri aqvs mTel rig
sazogadoebriv mecnierebebTan. maT Soris gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia
demografia. demografia swavlobs mosaxleobis aRwarmoebis kanonzomierebebs.
demografiuli kvlevis mTavari amocanaa gamoavlinos struqturuli
Taviseburebebi, romlebic damaxasiaTebelia mosaxleobis aRwarmoebis
procesisaTvis, im dros rodesac mosaxleobis geografia am procesis
teritoriuli aspeqtebis Seswalaze amaxvilebs yuradRebas.
am SemTxvevaSi:
So=5400841 (saqarTvelos mosaxleobis raodenoba mocemuli periodis dasawyisSi,
e.i. 1989 wels)
17
safuZvlad aRebulia formula, romelic mocemulia Semdeg wyaroSi: demografiis
mokle enciklopediuri leqsikoni. Semdgeneli gia wulaZe. gaerTianebuli erebis
mosaxleobis fondi. Tbilisi, 2006. gv. 126
21
2.2 msoflios mosaxleobis raodenobis dinamikis istoriuli mimoxilva da
Tanamedrove tendenciebi
cxrili #1
18
www.unstats.un.org; p.1
19
Брук С.И. Население мира (этнодемографический справочник). М. 1986, с. 17
20
Алисов Н.В., Хорев Б.С. Экономическая и социальная география мира. М. 2000, с. 92
22
axdendnen mosaxleobis raodenobis cvlilebebze da ganapirobebdnen
mosaxleobis aRwarmoebis konkretuli reJimis formirebas ama Tu im istoriul
periodSi.
meore periodi moicavs me-19 saukunis meore naxevars da meoce saukunis pirvel
ocwleuls. es perodi emTxveva evropasa da CrdiloeT amerikaSi kapitalizmis
swraf ganviTarebas da istoriaSi cnobilia, rogorc ganviTarebuli
kapitalizmis da industriuli kapitalizmis epoqebi. samrewvelo revoluciis
Sedegebi aisaxa ara marto warmoebis procesze, aramed cxovrebis pirobebis
amaRlebazec. evropisa da CrdiloeT amerikis qveynebSi mniSvnelovnad
gaumjobesda jandacva da sanitarul-higienuri situacia, ramac pirdapiri
zegavlena iqonia sikvdilianobis, upirveles yovlisa ki CvilTa sikvdilianobis
donis radikalur Semcirebaze. Sobadobis done kvlav maRali iyo, Sesabamisad
mosaxleobis zrdis tempebi sagrZnoblad gaizarda da saSualod weliwadSi 0,5
– 1%-s miaRwia. mTlianobaSi, am periodSi msoflios mosaxleobis zrda zomieri
tempiT mimdinareobda. Tumca mosaxleobis zrdis geografiaSi SeiniSneboda
mniSvnelovani gansxvavebebi. sikvdilianobis done aziis, afrikisa da laTinuri
amerikis qveynebSi evropasa da CrdiloeT amerikasTan SedarebiT jer kidev
sakmaod maRali iyo, ris gamoc ganviTarebadi qveynebis mosaxleobis zrdis
maCvenebeli mniSvnelovnad CamorCeboda ganviTarebuli samyaros analogiur
maCvenebels.
21
vaxtang jaoSvili. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv. 40
23
winaaRmdeg qimiuri nivTierebebis gamoyenebam, ris gamoc Semcirda magaliTad,
malariis da tifis daavadebebis gavrceleba. cxovrebis donis amaRlebasTan
erTad gaumjobesda sanitarul-higienuri situacia. gaeros, msoflios jandacvis
organizaciis, sxva saerTaSoriso organizaciebis mecadineobiT ganviTarebad
qveynebSi ganxorcielda sxvadasxva saxis samedicino proeqtebi, Camoyalibda
mosaxleobis jandacvis ufaso momsaxurebis sistemebi. amis Sedegad, 1950-1975
wlebSi msoflioSi adgili hqonda “demografiul afeTqebas”. am periodSi
msoflios mosaxleoba yovelwliurad daaxloebiT 60 milioni adamianiT, anu
2%-iT izrdeboda (Tu mosaxleobis saSualo wliuri zrda 2%-s Seadgens, maSin
misi raodenoba 35 weliwadSi gaormagdeba). mosaxleobis zrdis maRali tempi
ganapiroba im faqtma, rom msoflioSi Sobadobis garkveul SemcirebasTan erTad
adgili hqonda sikvdilianobis donis mniSvnelovan dacemas. aRniSnul periodSi
msoflioSi yovelwliurad yovel 1000 adamianze saSualod 12-13 adamiani
kvdeboda, im dros, rodesac Tundac me-19 saukuneSi sikvdilianobis maCvenebeli
TiTqmis 3-jer meti iyo. mosaxleobis ricxvis aseTma zrdam Cveni planetis bevr
qveyanaSi Warbmosaxleobis problebac ki Seqmna. amis sapasuxod rigi
ganviTarebadi qveynebis mTavrobebma daiwyes Sobadobaze kontrolis politikis
ganxorcieleba.
1975 wlis Semdeg SeiniSneba msoflios mosaxleobis zrdis tempis
ganuxreli Semcireba (ixileT danarTi, nax. #2). 1975-1990 wlebSi msoflios
mosaxleoba yovelwliurad izrdeboda 1,6%-iT, 1990-2000 wlebSi – 1,4%-iT, xolo
Cveni saukinis dasawyisSi es maCvenebeli 1,2%-mde daeca. amJamad msoflios
regionebis mosaxleobis zrdaSi didi gansxvavebebi SeiniSneba. Tuki, evropis
mosaxleobis raodenobis zrda Zalze umniSvneloa, laTinur amerikaSi, aziaSi
da gansakuTrebiT afrikaSi mosaxleoba kvlav sakmaod maRali tempiT izrdeba.
amis sailustraciod gTavazobT msoflios msxvili regionebis
mosaxleobis zrdis maCveneblebs (ixileT cxrili #2). msoflios mosaxleobis
saSualo wliuri zrdis maCvenebeli (1,23%) erTgvari wyalgamyofia mosaxleobis
raodenobis zrdis maRali da dabali maCveneblebis mqone regionebisaTvis. am
monacemebis zedapiruli analizic ki, saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom
msoflios zogierTi regioni jer kidev “demografiuli afeTqebis” fazaSi
imyofeba, im dros, rodesac evropaSi adgili aqvs “demografiul kriziss”, rac
imas niSnavs, rom aq sikvdilianoba aRemateba Sobadobas, xolo mosaxleobis
raodenobis umniSvnelo, magram mainc mateba xdeba imigraciis xarjze.
cxrili #2
msoflios msxvili regionebis mosaxleobis saSualo wliuri zrdis da
bunebrivi moZraobis maCveneblebi22 (2000-2005 wlebi)
22
UN Population Division. The World Population Prospects: The 2006 Revision. www.esa.un.org
23
mocemul saxelmZRvaneloSi CrdiloeT amerika moicavs or qveyanas, aSS-sa da kanadas,
xolo aSS-s samxreTiT mdebare yvela qveyana warmoadgens laTinur amerikas.
24
mosaxleobis ricxovnobis zrdaSi teritoriuli disbalansi kidev ufro
naTlad gamovlindeba, Tu erTmaneTs SevadarebT calkeuli qveynebis monacemebs.
#3 cxrilSi mocemulia msoflios im qveynebis sia, sadac 2000-2005 wlebSi
dafiqsirda, erTi mxriv mosaxleobis yvelaze maRali zrda, xolo, meore mxriv
mosaxleobis raodenobis yvelaze didi kleba.
cxrili #3
24
UN Population Division. The World Population Prospects: The 2004 Revision. www.esa.un.org
25
samuSaod an sacxovreblad wavida mosaxleobis mniSvnelovani nawili.
analogiuri mizeziT SeiZleba aixsnas mosaxleobis raodenobis kleba cxrilSi
mocemul kidev sam qveyanaSi – CernogoriaSi, serbeTsa da somxeTSi. evropis
zemoT CamoTvlil danarCen qveynebSi adgili aqvs mosaxleobis bunebriv klebas.
25
Демографический энциклопедический словарь. М., 1985, с.115
26
cxrili #4
26
agreTve, xmareben terminebs “generaciuli asaki” da “fertiluri asaki”
27
vaxtang jaoSvili. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv. 26
29
sazogadoebis socialur-kulturuli da ganaTlebis donis amaRlebasTan erTad
xdeba Sobadobis Semcireba. jer kidev antikur epoqaSi Sobadoba gacilebiT
maRali iyo dabalganviTarebul xalxebSi, vidre ganviTarebul saberZneTsa da
romSi. sociologiuri gamokvlevebiT dadasturda, rom ganaTlebis donis
amaRlebasTan erTad sazogadoebaSi mcirdeba moTxovnileba bevri bavSvis
yolisa. umaRlesi ganaTlebis miRebis da Semdgom samsaxurebrivi karieris
aRmasvlis mizniT, axalgazrda adamiani qorwindeba 25-30 wlis asakSi da ara 20
wlamde asakSi, rogorc es adre xdeboda. cnobilia, rom TviT ganviTarebad
qveynebSic ki umaRlesi ganaTlebis mqone adamianebs Soris Sobadobis done
gacilebiT dabalia, vidre ganaTlebis armqone sazogadoebis nawilSi.
ganviTarebul sazogadoebebSi “dagvianebulma qorwinebebma” masobrivi xasiaTi
miiRo, ris Sedegadac Sobadobis done minimumamde daeca.
28
Максаковский В.П. Географическая картина мира (книга 1). М., 2004, с. 95
29
vaxtang jaoSvili. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv. 33
31
“mosaxleobis dabereba”, rac Tavis mxriv gamowveulia dabali SobadobiT, gviani
qorwinebebiT da a.S. amJamad evropis rig qveynebSi meti xandazmuli (60 welze
ufrosi asakis) adamiani cxovrobs, vidre axalgazrda (18 wlamde asakis).
cxrili #5
30
CIA World Factbook. 2005. www.cia.gov
33
saintereso tendenciebi SeiniSneba sikvdilianobis geografiaSi (ix. danarTi,
nax. #7). TiTqos mosalodneli iyo, rom sikvdilianobis yvelaze dabali
maCveneblis mqone 15 qveynis siaSi ZiriTadad maRalganviTarebuli qveynebi
moxvdebodnen. magram, rogorc me-6 cxrilidan Cans Sobadobis Zalze dabali
maCvenebliT (5%0 da naklebi) CrdiloeT amerikis da evropis arcerTi
warmomadgeneli ar gamoirCeva, rac maTi mosaxleobis daberebis faqtoriT
SeiZleba aixsnas. samagierod, aRniSnul siaSi moxvdnen aziis (upiratesad
arabeTis naxevarkunZulis), CrdiloeT afrikis da laTinuri amerikis qveynebi.
siaSi mocemuli arabuli qveynebi, navTobiT mdidari qveynebi arian, xolo
navTobis eqsportiT miRebulma Semosavalma pirdapiri zegavlena iqonia maTi
mosaxleobis socialur-ekonomikuri donis amaRlebasa da jandacvis sistemis
gaumjobesebaze. msoflios qveynebis sikvdilianobis maCveneblebis geografiuli
analizi saSualebas gvaZlevs aRvniSnoT, rom regionebs Soris sikvdilianobis
yvelaze maRali done gvxvdeba samxreT afrikaSi. am regionis 8 qveyana Sedis
msoflioSi sikvdilianobis yvelaze maRali maCveneblebis mqone qveynebis siaSi
(ix. cxrili #6).
cxrili #6
31
CIA World Factbook. 2005. www.cia.gov
34
erT qveyanaSi jer ar dafiqsirebula Sobadobis Zalian dabali done – 5‰-ze
naklebi. rac Seexeba sikvdilianobas, misi maCvenebeli meryeobs Zalian
dabalidan (5‰-ze naklebi) maRal donemde (30‰-mde). Cveni saukunis dasawyisidan
sikvdilianobis Zalian maRali done (30‰-ze meti) msoflioSi arsad ar
aRricxula. 2005 wlis Sobadobisa da sikvdilianobis maCveneblebis farTo
mozaika saSualebas gvaZlevs msoflios qveynebi 7 jgufad davyoT (ixileT
cxrili #7)32.
III jgufi moicavs afrikisa da aziis 30-mde qveyanas, sadac aRiniSneba Sobadobis
Zalian maRali (30‰-ze meti) an maRali (20-30‰) da sikvdilianobis saSualo (9-20‰)
done. es qveynebi jer kidev “demografiuli afeTqebis” fazaSi imyofebian. maT
umravlesobaSi bunebrivi moZraobis maCvenebeli 20‰-ze maRalia. sikvdilianobis
donis mniSvnelovani Semcireba metyvelebs imaze, rom am qveynebSi adgili aqvs
socialur-ekonomikur ganviTarebas, rac pirdapir aisaxeba mosaxleobis
keTildReobis zrdaze da jandacvis sistemis gaumjobesebaze. miuxedavad amisa,
isini jer kidev ekonomikurad CamorCenili qveynebis ricxvs miekuTvnebian. am
jgufis qveynebis umravlesobaSi Semdgomi 10 wlis ganmavlobaSi mosalodnelia
Sobadobis mniSvnelovani Semcireba.
32
mocemul klasifikasias safuZvelad daedo “CIA World Factbook. 2005”-is monacemebi
35
mosalodnelia, rom Semdgom aTwleulSi am qveynebis erT nawilSi
sikvdilianobis done kidev ufro daiwevs da 5‰-ze naklebi gaxdeba. aseve,
mosalodnelia maTSi Sobadobis swrafi Semcireba.
33
CIA World Factbook. 2005. www.cia.gov
37
2.5 demografiuli politika
demografiul politikas didi xnis istoria gaaCnia. jer kidev antikur epoqaSi
mTel rig qveynebSi adgili hqonda Sobadobis zrdis waxalisebas, rodesac
omebis an epidemiebis Sedegad mosaxleobis raodenoba mkveTrad mcirdeboda, da
piriqiT im qveynebSi, sadac Tavs iCenda Warbmosaxleoba demografiuli
politika mimarTuli iyo Sobadobis donis Semcirebisaken. aqve, unda aRiniSnos,
rom meoce saukunemde demografiuli politika spontanur da arakomleqsur
xasiaTs atarebda, ris gamoc mas ar hqonia mniSvnelovani Sedegebi. msoflioSi
kompleqsuri demografiuli politikis SemuSaveba da ganxorcieleba meore
msoflio omis Semdeg daiwyo. pirvelma aseTi politika ganaxorciela
safrangeTma, xolo mogvianebiT mas dasavleT evropis sxva qveynebma mibaZes. me-
20 saukunis meore naxevarSi ganviTarebad qveynebSi Warbmosaxleobam da masTan
dakavSirebulma problemebma gansakuTrebuli simwvave SeiZina, ris gamoc maTi
mogvarebis globaluri koordinireba Tavis Tavze aiRo gaerom. 1967 wels
gaeros iniciativiT Seiqmna mosaxleobis fondi (UNFPA), romelic daxmarebas
uwevs upiratesad ganviTarebadi qveynebis mTavrobebs Sobadobaze kontrolis
ganxorcielebis saqmeSi.
35
UN Population Division. The World Population Prospects: The 2006 Revision. www.esa.un.org
40
regulaciis Tvisebebi. ZaldatanebiTi sqesobrivi sterilizacia SeiZleba
ganvixiloT, rogorc genocidis erT-erTi forma. meore msoflio omis dros
faSisturi germania am meTods samxedro tyveebis mimarT iyenebda.
36
В.Н. Архангельский и другие. Практическая демография. М. 2005
42
saxelmwifosgan Semweobis saxiT dReSi 6-8 dolars iRebs. garda amisa, ojaxi
Svilis dabadebidan Semdgomi oTxi wlis ganmavlobaSi saxelmwifosgan
yovelTviurad iRebs Semweobas daaxloebiT 80 dolaris odenobiT. garda
materialuri waxalisebebisa saxelmwifo demografiuli politikis gatarebaSi
iyenebs SeRavaTebis arapirdapir formasac. axalgazrda bavSviani ojaxebs
saSualeba aqvT bankidan aiRon SeRavaTiani sesxebi binaTmSeneblobis da avejis
SeZenis mizniT. garda amisa, dedas, romelsac hyavs 15 wlamde asakis Svili
samuSao dro umcirdeba dReSi naxevari saaTiT.
cxrili #8
37
UN Population Division. The World Population Prospects: The 2006 Revision. www.esa.un.org
45
Seuwyos viwro praqtikuli amocanebis gadawyvetas. am SemTxvevaSi
prognozistebis mizania gansazRvron mosaxleobis im jgufebis raodenobis
dinamika, romlebic mniSvnelovan rols TamaSoben teritoriuli erTeulis an
organizaciebis, firmebis, korporaciebis an sxva struqturebis cxovrebaSi. am
saxis prognozi gamoiyeneba moswavleebis, pensionerebis, wvevamdelebis,
amomrCevlebis, dasaqmebulTa, konkretuli produqciis an servisis
momxmareblebis samomavlo raodenobis dasadgenad. funqcionaluri
prognozirebis Sedegebi farTod gamoiyeneba im organizaciebis mier, romlebic
dakavebuli arian SeiaraRebuli Zalebis, jandacvis, saganmanaTleblo, savaWro,
satransporto, saarCevno, ekonomikuri, socialuri uzrunvelyofisa da sxva
sakiTxebis SeswavliTa da gadawyvetiT.
46
3. mosaxleobis struqturisa da xarisxis regionuli Taviseburebebi
cxrili #9
msoflios msxvili regionebis mosaxleobis sqesobrivi Semadgenloba
(2000 w.)38
38
am qveTavSi mocemulia statistikuri maCveneblebi Semdegi wyarodan: World Population Prospects: The 2004
Revision. www.esa.un.org/unpp
48
0-14 weli – samuSaomdeli asakis an axalgazrda asakobrivi jgufi;
15-59 weli - Sromis asakis jgufi;
60 wlis da meti - sapensio asakis an xandazmuli asakobrivi jgufi.
cxrili #10
msoflios msxvili regionebis mosaxleobis asakobrivi struqtura(2005 w.)
a s a k o b r i v i j g u f e b i
regioni 0-14 wlis asakis 15-59 wlis asakis 60 da meti wlis
adamianebi adamianebi adamianebi
milionebSi %-Si milionebSi %-Si %-Si
milionebSi
afrika 376 41,5 483 53,3 47 5,2
ZiriTadi maxasiaTeblebi:
maRali bunebrivi mateba;
50
sagareo migraciebis uaryofiTi saldo;
samuSaomdeli asakis adamianebis maRali xvedriTi wili.
ZiriTadi maxasiaTeblebi:
zomieri bunebrivi mateba;
jgufis maRalganviTarebuli qveynebisTvis damaxasiaTebelia
sagareo migraciebis mniSvnelovani dadebiTi saldo;
am jgufis saSualod ganviTarebuli qveynebisaTvis
damaxasiaTebelia sagareo migraciebis umniSvnelo uaryofiTi
saldo.
ZiriTadi maxasiaTeblebi:
xSir SemTxvevaSi nulovani bunebrivi mateba;
sagareo migraciebis mniSvnelovani dadebiTi saldo;
sapensio asakis adamianebis Zalian maRali xvedriTi wili.
ZiriTadi maxasiaTeblebi:
maRali Sobadoba da Zalian maRali sikvdilianoba;
sagareo migraciebis uaryofiTi saldo;
sicocxlis xangrZlivobis dabali done;
samuSaomdeli asakis adamianebis maRali xvedriTi wili.
ZiriTadi maxasiaTeblebi:
rogorc wesi, bunebrivi kleba, zog SemTxvevaSi umniSvnelo
bunebrivi mateba;
rogorc wesi, sagareo migraciebis uaryofiTi saldo;
sqesobriv struqturaSi qalTa maRali xvedriTi wili;
sapensio asakis adamianebis maRali xvedriTi wili.
ZiriTadi maxasiaTeblebi:
Zalian dabali sikvdilianoba, maRali bunebrivi mateba;
sagareo migraciebis maRali dadebiTi saldo;
sqesobriv struqturaSi mamakacTa Zalze maRali xvedriTi wili;
sapensio asakis adamianebis uaRresad dabali xvedriTi wili;
samuSao asakis adamianebis Zalze maRali xvedriTi wili.
51
3.2 mosaxleobis xarisxis socialur-demografiuli maxasiaTeblebi
39
Демографический энциклопедический словарь. М., 1985, с. 183
40
В.П. Максаковский. Географическая картина мира. Книга 1. М., 2004, с.115
41
World Population Prospects: The 2006 Revision. www.esa.un.org/unpp
52
sicocxlis saSualo xangrZlivobis msoflio maCveneblis sagrZnob zrdas
adgili hqonda me-19 saukunis meore naxevridan me-20 saukunis 80-ian wlebamde.
Semdeg es tendencia Senelda da msoflios rig msxvil regionebSi (evropaSi,
CrdiloeT amerikaSi, afrikaSi) moxda misi stabilizacia. aRsaniSnavia, rom Tu
evropasa da CrdiloeT amerikaSi mosaxleobis sicocxlis xangrZlivobis zrdis
Sewyveta gamowveulia am regionebis “demografiuli daberebiT”, “axalgazrda”
afrikaSi (CrdiloeT afrikis garda) ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi ver
moxerxda mosaxleobis jandacvis Sedmgomi gaumjobeseba.
cxrili #11
msoflios msxvili regionebis mosaxleobis sicocxlis
saSualo (mosalodneli) xangrZlivoba42
avstralia da
okeaneTi 60,4 70,9 74,0
42iqve
43
CIA World Factbook. www.cia.gov
44 saqarTvelos statistika. sicocxlis mosalodneli xangrZlivoba dabadebisas.
www.statistics.ge
53
saSualo xangrZlivobis maCvenebeliT pirvel adgilzea dsT-s qveynebs Soris.
Tumca, unda aRiniSnos, rom qarTveli demografis giorgi melaZis azriT
arsebuli mZime demografiuli da socialur-ekonomikuri situaciis gamo
uaxloes momavalSi saqarTveloSi sicocxlis saSualo xangrZlivobis
maCvenebeli ar gaizrdeba.45
cxrili #12
jandacvis xarisxis maCveneblebi ganviTarebul da ganviTarebad qveynebSi47
w l e b i
2002 w. 2002 w. 2004 2000-2005 2000-2005
wliuri jandacvis samedicino CvilTa mSobiaroba
ganviTarebuli danaxarji wliuri personalis sikvdili- medpersonalis
qveynebi jandacvaze danaxarjebi raodenoba anoba monawileobiT
mSp-sTan48 1 adamianze yovel 1000 (‰-Si) (dabadebulTa
mimarTebaSi (dolarebSi) adamianze49 saerTo
(%-Si) ricxvTan %-Si)
aSS 14,6 5 274 5,5 6 99
Sveicaria 11,2 4 219 3,5 4 -
norvegia 9,6 4 033 3,6 4 -
dania 8,8 2 835 3,7 4 -
germania 10,9 2 631 3,6 4 -
iaponia 7,9 2 476 2,0 3 100
safrangeTi 9,7 2 348 3,3 4 -
niderlandebi 8,8 2 298 3,3 5 100
ganviTarebadi
qveynebi
gvinea-bisau 6,3 9 0,0 105 35
eritrea 5,1 8 0,0 46 28
nigeri 4,0 7 0,0 118 16
somali 2,6 6 0,1 114 34
madagaskari 2,1 5 0,4 75 46
eTiopia 5,7 5 0,0 93 6
liberia 2,1 4 0,0 155 51
burundi 3,0 3 0,0 63 25
cxrili #13
cxrili #14
wera-kiTxvis armcodne 15
qveynebi welze ufrosi asakis
mosaxleoba
(%-Si mTel mosaxleobasTan)
nigeri 83
Cadi 75
burkina faso 74
benini 67
gvinea 65
avRaneTi 64
somali 62
50
UNESCO Institute for Statistics. www.uis.unesco.org
51
iunesko (UNESCO) aris gaeros ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis organozacia
52
CIA World Factbook. www.cia.gov
56
senegali 60
erayi 60
mavritania 59
eTiopia 58
gvinea bisau 58
bangladeSi 57
53
UNESCO Institute for Statistics. www.uis.unesco.org
57
3.3. mosaxleobis dasaqmebis struqtura
cxrili #15
56
Global Employment Trends. Brief, January, 2007, p.11. International Labour Office. www.ilo.org
59
samuSaos povnas. umuSevrobis done aris dausaqmebel adamianTa xvedriTi wili
eam-Si.
cxrili #16
57
www.oecd.org
58
CIA World Factbook. 2005. www.cia.gov
59
www.laborsta.ilo.org
60
struqturuli umuSevroba Tan axlavs ekonomikis
restruqturizaciis process.
cikluri umuSevroba warmoiqmneba produqciaze moTxovnis dacemis
an warmoebis moculobis Semcirebis SemTxvevaSi. es umuSevrobis
yvelaze gavrcelebuli saxeobaa.
cxrili #17
msoflios regionebSi ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis ganawileba
ekonomikis seqtorebis mixedviT (2006 w.)60
60
Global Employment Trends. Brief, January, 2007, p.12. International Labour Office. www.ilo.org
61
3.4. mosaxleobis rasobrivi Semadgenloba
61
Richard McCulloch. Races of Humanity. www.racialcompact.com
62
gardamaval rasas.62 am klasifikaciis mixedviT qarTvelebi Sedian evropeoiduri
rasis samxreTuli formis balkanur-kavkasiur jgufSi. rasebis gardamavali
formebis arseboba ganapiroba sxvadasxva rasebis warmomadgenlebis Serevam, rac
didi xnis ganmavlobaSi mimdinareobda. ase Seiqmna gardamavali rasebi,
rogorebicaa samxreT induri rasa, romelic Camoyalibda kavkasoidTa da
avstraloidTa Serevis Sedegad. mecnierebi miiCneven, rom dRevandeli
iaponelebi avstraloidebis da monRoloidebis STamomavlebi arian. rasebis,
xalxebis Serevis sakiTxis Seswavla warmoadgens mosaxleobebis Serevis
specialistebis kvlevis ZiriTad sagans.
62
В.А.Тишков "Единство и многообразие культур". www.cbook.ru/peoples
63
Models of Classification. www.anthro.palomar.edu
63
3.5 lingvisturi geografia da msoflios mosaxleobis enobrivi Semadgenloba
Cv.w.aR-mde me-3 da Cv. w. aR-is me-5 saukuneebs Soris xelmTaSua zRvis samyaro
iyo erTiani da enac saerTo iyo – berZnuli. mogvianebiT romis batonobis dros
lingva franka gaxda laTinuri ena, vidre evropulma regionalurma enebma ar
daiwyes damoukidebeli ganviTareba. aseve arameuli ena TamaSobda amave rols
Cvens welTaRricxvamde me-5 saukunidan axali welTaRicxvis me-4 saukunemde
axlo aRmosavleTsa da egvipteSi da xalifatis periodSi (da sakmaod didxans,
momdevno xanaSic) arabuli iyo axlo aRmosavleTis lingva franka.
sxvadasxva SefasebiT 30-dan 100-mde enaTa ojaxia cnobili. yvelaze kargad indo-
evropuli enaTa ojaxia Seswavlili. misi gavrcelebis areali yvelaze didia da
moicavs evropas, samxreT-dasavleT da samxreT azias, CrdiloeT da samxreT
amerikas, avstralias. indo-evropuli ojaxis enebze saubrobs mTeli msoflios
mosaxleobis 45%.
69 revaz gaCeCilaZe. axlo aRmosavleTi: sivrce, xalxi da politika. Tbilisi, 2003. gv.
110
68
salaparako ena, vinaidan ebrauli diaspora amjobinebda Tavis ufro
mravalricxovan mezoblebTan kontaqtis damyarebas maTive enaze. salaparako
enad diasporas ebraelobisaTvis iqca maTi mimRebi qveynis ena. mag: espaneTSi es
iyo kastiliuri, romelic espaneTidan gandevnis Semdeg ebraelebma osmaleTSic
SeinarCunes `ladinos~ saxelwodebiT. arabul samyaroSi ebraelebi saubrobdnen
arabul dialeqtebze da a.S. meore msoflio omis Semdeg palestinis
teritoriaze ebrauli saxelmwifos _ israelis warmoSobisTanave, saxelmwifo
enad gamocxadda ivriTi. amJamad arabeTis naxevarkunZulze arabulis Semdeg is
yvelaze farTod gavrcelebuli semituri enaa70.
cxrili #18
msoflios ZiriTad enaTa ojaxebi da jgufebi
indoevropul enaTa ojaxi
76
www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook
71
somxuri somxebi
77 mecnierul wreebSi dRemde mimdinareobs dava imis Taobaze, Tu romeli religia unda
CaiTvalos pirvel monoTeistur religiad, iudaizmi Tu zoroastrizmi. savaraudoa, rom
monoTeizmi ufro adre iyo warmodgenili zoroastrizmSi, vidre iudaizmSi. Tumca,
mecnier-TeologTa nawili zoroastrizms saerTod ar miiCnevs monoTeistur religiad.
74
gagebaSi arsebobs calkeuli mniSvnelovani gansxvavebebi. kaTolikuri eklesia
kanonikurad Tvlis biblias mxolod laTinur enaze, im dros, rodesac
marTlmadideblur qveynebSi gamoiyeneba Sesabamisi qveynis enebze naTargmni
biblia. gansxvavebiT marTlmadideblobisagan, romelic amtkicebs, rom
suliwminda mama RmerTidan gadmodis, kaTolikebi miiCneven, rom suliwminda
gadmodis, rogorc mama RmerTidan, ise Ze RmerTidan. marTlmadideblebisagan
gansvavebiT, kaTolikebi samoTxisa da jojoxeTis garda aRiareben
salxinobels, sadac unda moxdes samoTxisaTvis arasakmarisad ganwmendili
sulis ganwmenda. kaTolicizmis erT-erTi Taviseburebaa romis papis
ucodvelobisa da pirvelobis aRiareba.
qristianuli sarwmunoebis safuZvelia biblia (wminda werili, wigni) anu Zveli
da axali aRTqma. qristianuli moZRvrebisa da kultis erT-erTi mTavari wyaroa
saxareba (evangele). saxareba warmoadgens axali aRTqmis pirvel oTx wigns,
romlebic Seicaven xarebas qristes Sobis, cxovrebis, vnebisa da aRdgomis
Sesaxeb. arsebobs oTxi kanonikuri saxareba: maTesi, markozis, lukasi da
ioanesi.
islami, msoflio religiaTa Soris yvelaze axalgazrdaa da Caisaxa arabeTis
naxevarkunZulze axali welTaRricxvis me-7 saukunis dasawyisSi. am droisTvis
arabebis nawili qristianobas eziara, magram umravlesoba warmarTi iyo. arabebi
udides pativs miagebdnen meqas oazisSi mdebare taZars, sadac inaxeboda
maTTvis uwmindesi “Savi qva” _ qaaba.
40 wlis asakSi muhameds (miCneulia, rom es 610 wels moxda) hqonda xilvebi,
romlis drosac mas Caesma alahis qadagebani. muhamedi wera-kiTxvis armcodne
iyo, amdenad yuranis teqsts igi zepirad gadascemda mis mimdevrebs. misi gamo-
naTqvamebi Caiweres da imisaTvis, rom ar yofiliyo kiTxvaTsxvaoba, Canawerebis
sxvadasxva versiebi mospes. arabuli ena, romelzec yurani aris Sesrulebuli
islamis erTaderT enadaa miCneuli. wesiT is arc unda iTargmnebodes sxva
enebze, radgan SesaZloa WeSmariti azri daikargos.
661 wels samoqalaqo omSi daiRupa meoTxe xalifa ali, romlis sikvdilis
Semdeg islamSi ganxeTqileba warmoiSva. alis momxreebis azriT xalifas
tituli unda gadasuliyo misi qaliSvilis STamomaval hasanze (huseinze).
magram isic mokles da xalifa gaxda umianTa gvaris warmomadgeneli umavia,
romelmac sataxto qalaqad damasko gamoacxada. alis momxreebma misi gamefeba
aralegitimurad aRiares da islami or – sunitur da Siitur Stoebad gaiyo.
sunitebi yuranTan erTad wminda wignad aRiareben sunas, sadac mohamedis
cxovreba aris aRwerili. Siitebi sunas mxolod nawilobriv cnoben.
amiT unda aixsnas is faqti, rom dRidan xalifatis Seqmnisa daiwyo arabuli
dapyrobebi, romelTa mizani iyo ara mxolod axali miwebis dapyroba, aramed am
teritoriebze islamis gavrceleba. unda iTqvas, rom samxreTeli xalxebis didi
umravlesobisaTvis islami misaRebi aRmoCnda, radgan igi kargad pasuxobda am
xalxebis moTxovnilebebs da Seesabameboda maT adaT-wesebs. islamis
ganviTarebas xeli Seuwyo im faqtmac, rom arabuli kultura iSviaTi
gamonaklisis garda ufro maRla idga, vidre maT mier dapyrobili xalxebis
kultura. arabebma dapyrobil teritoriebze islamis garda gaavrceles
damwerloba. islamma da arabulma damwerlobam fexi ver moikides evropaSi, iq
sadac ukve arsebobda qristianoba da sakuTari damwerloba, kerZod, espaneTSi,
portugaliaSi, safrangeTSi, saqarTvelosa da somxeTSi. XIII saukuneSi islami
gavrcelda wina aziaSi, iq sadac Turquli tomebi saxlobdnen. am droisaTvis
Turqomanebma, romlebic samxreT cimbiris da Sua aziis mkvidrebad
iTvlebodnen, daipyres Sua aziisa, iranis da wina aziis teritoriebi.
mravalricxovanma Turqomanebma anu osmaloebma daiwyes jer Crdiloeli
76
mezoblebis, xolo Semdeg arabebis Seviwroebac. sabolood maT gaanadgures
bizantiis imperia da arabTa xalifati. amasTan, osmaloebma daipyres samxreT-
aRmosavleT evropis da kavkasiis nawili, sadac gaavrceles islami, magaliTad
albaneTSi, bosniaSi, azerbaijanSi, CrdiloeT kavkasiaSi. arabebisa da
bizantielebisagan gansxvavebiT osmaloebi ar gamoirCeodnen kulturis
ganviTarebis maRali doniT. amis gamo, islamur samyaroSi daiwyo kulturuli
stagnacia, ramac uaryofiTi roli iTamaSa am civilizaciis Semdgom
ganviTarebaze.
cxrili #19
qristianebi
kaTolikeebi:
laTinuri amerikis xalxebi, avstrielebi, germanelebis naxevari, valonebi,
flamandielebis umravlesoba, irlandielebis umravlesoba, ungrelebis
umravlesoba, xorvatebi, slovenielebi, polonelebi, espanelebi, baskebi,
katalonielebi, galicielebi, litvelebi, korsikelebi, lixtenSteinelebi,
maltelebi, portugalielebi, frangebi, slovakebis umravlesoba, Cexebis
umravlesoba, frankoSveicarielebis umravlesoba, italoSveicarielebi,
retoromanebi, filipinelebi.
marTlmadideblebi:
qarTvelebi, berZnebi, rusebi, ukrainelebi, belorusebi, serbebi, bulgarelebi,
makedonielebi, ruminelebi, moldovelebi, Cernogorielebi, kviproseli berZnebi,
osebi, afxazebis naxevari.
muslimebi
budistebi
induistebi
79
am TavSi, garda miTiTebulisa, gamoyenebulia informacia Semdegi wyarodan: History of
International Migration. www.let.leidenuniv.nl
80
am TavSi evropa ganxilulia mis fizikur-geografiul sazRvrebSi, Sesabamisad mis
SemadgenlobaSi ar unda vigulisxmoT mcire azia da kavkasia.
86
(Tanamedrove erayis teritoria). samxreT mesopotamia dasaxlebuli iyo
SumerebiT, xolo CrdiloeT mesopotamia - aqadielebiT. imave periodis me-3
aTaswleulis bolos es teritoriebi arameelebma daikaves, romlebic aq
samxreTidan movidnen.
uZveles xanaSi daiwyo CrdiloeT amerikis dasaxleba, mas Semdeg rac Crdilo-
aRmosavleT aziidan beringis srutis gavliT moxda indieli tomebis migracia.
81
Страны и народы. Австралия и Океания. Антарктида. М, 1981, с.11
82
Брук С.И. Население мира (этнодемографический справочник). М., 1986, cс. 446-447
83iqve gv. 372
87
welTaRricxvamde me-6 saukuneSi centralur da dasavleT evropaSi gamoCdnen da
Semdgomi ramdenime saukunis ganmavlobaSi iq dominirebdnen keltebi.
87
В.П. Максаковский – Географическая картина мира. Книга 1. М., 2004, с. 137
88
vaxtang jaoSvili. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv. 106
93
amerikasa da palestinaSi. 1947 wels istoriuli palestinis teritoriaze
Seiqmna israelis saxelmwifo. Tu omamde iq ramdenime aTeuli aTasi ebraeli
cxovrobda, 1966 wels maTma ricxvma israelSi ukve 2,5 milioni Seadgina. meore
mxriv israelis Seqmnis Semdeg arabul qveynebSi gadasaxlda daaxloebiT 700
aTasamde palestineli arabi.89
89
Н.В. Алисов, Б.С. Хорев – Экономическая и социальная география (общий обзор). М., 2000, с. 152
90
vaxtang jaoSvili. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv.106
91
Н.В. Алисов, Б.С. Хорев – Экономическая и социальная география (общий обзор). М., 2000, с. 152
94
3.3. Tanamedrove saerTaSoriso migraciebi.
iZulebiTi xasiaTis saerTaSoriso migraciebi. trefikingi
92
am gverdze mocemuli informacia aRebulia wyarodan: Trends in Total Migrant Stock: The 2005
Revision. www.un.org/esa/population/publications/migration
93 es raodenoba moicavs ltolvilebsac.
95
Economic Co-operation and Development – OECD) wevr qveynebSi Casul migrantTa
umravlesobas, rogorc wesi saSualo an umaRlesi ganaTleba gaaCnia.94
cxrili #20
94
Adams R.H Jr. 2003”International Migration, Remittances and the Brain Drain. A Study of 24 Labour Exporting
Countries”, p.3. Policy Research Working Paper No 3069, Washington, DC. Poverty Reduction and Economic
Management Network, Poverty Reduction Group, The World Bank
95
cxrili Sedgenilia Semdegi wyaros monacemebis safuZvelze: Trends in Total Migrant Stock:
The 2005 Revision. www.un.org/esa/population/publications/migration
96
pirebi, romlebic sazRvargareT wavidnen ganaTlebis miRebis an
kvalifikaciis amaRlebis mizniT (studentebi, staJiorebi, xelovnebisa da
samecniero sferoebis muSakebi da a.S.);
adamianebi, romelTa ucxoeTSi wasvlis mizans warmoadgens turizmi
(dasveneba, garToba) da mkurnaloba.
96
US Committee for Refugees. World Refugee Report, 2002
97
iqve
97
raodenobis zrda daiwyo me-20 saukunis 80-iani wlebis SuaSi, rac daemTxva
“socialisturi banakis” qveynebSi komunisturi reJimebis rRvevas. am periodSi
daiwyo eTnikuri ebraelebis, germanelebis, berZnebis repatriacia maT
istoriul samSobloebSi. garda amisa, aRmosavleT evropis qveynebidan
mosaxleobis nawili dasavleT evropaSi gaemgzavra. evropaSi ltolvilTa
ricxvi kidev ufro gaizarda mas Semdeg, rac daiSalnen sabWoTa kavSiri da
iugoslavia da am qveynebis teritoriebze gaCnda SeiaraRebuli eTnopolitikuri
konfliqtebis kerebi.
cxrili #21
regionebi raodenoba
(milioni adamiani)
msoflio 16,9
azia 6,2
afrika 4,2
evropa 4,1
laTinuri amerika 1,3
CrdiloeT amerika 1,0
avstralia da okeaneTi 0,07
cxrili #22
ltolvilTa warmoSobis 10 udidesi qveyana (2003 w.)
98
cxrilebi 9, 10 da 11 aRebulia Semdegi wyarodan: www.oecd.org
98
rom msoflioSi ltolvilTa mimReb 10 udidesi qveynidan 3
maRalganviTarebulia, xolo 4 ganviTarebuli. ltolvilTa daaxloebiT 90%
ganviTarebad samyaroSi imyofeba.99
cxrili #23
ltolvilTa mimRebi 10 udidesi qveyana (2003 w.)
pakistani 1 124
irani 965
germania 960
tanzania 650
aSS 453
CineTi 299
serbeTi da Cernogoria 291
didi britaneTi 277
saudis arabeTi 241
somxeTi 239
99
UNHCR 2006. The State of World’s Refugees 2006: Human Development in the Millennium, p.70. Oxford
United Kingdom and New York. Oxford University Press.
99
saerTaSoriso samarTlebrivi aqtebi. am TvalsazrisiT Tanamedrove msoflioSi
situacia radikalurad Seicvala. Cveni planetaze aRar darCa arc erTi
saxelmwifo, romlis kanonmdeblobiTac ar isjebodes trefikingi an misi
calkeuli gamovlinebebi. miuxedavad amisa, trefikingma globaluri xasiaTi
miiRo. am mxriv is SeiZleba kontrabandas SevadaroT, romelic aseve ukanono
saqmianobad aris miCneuli. trefikingis da kontrabandis winaaRmdeg brZola
rTulia, radgan orive sarfian bizness warmoadgens, Sesabamisad maTSi Cabmuli
arian organizebuli danaSaulebrivi jgufebi da calkeuli qveynebis
korumpirebuli moxeleebi (xandaxan samTavrobo struqturebic ki). trefikingi,
iaraRiT da narkotikebiT vaWrobis Semdeg yvelaze momgebiani biznesia.
yovelwliurad am bizness misi mesveurebisTvis 7-12 miliardi dolari moaqvs.100
100
Omelaniuk I. 2006. “Trafficking in Human Beings: CEE and SE Europe.” 50 th Session of Commission on Status
of Women. New York, 2 March, 2006
101
ILO 2005. Report of the Director General: A Global Alliance against Forced Labour. Global Report under the
Follow-up to ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights of Work, 2005 Report 1 (B) pp. 55-56.
International Labour Conference, 93rd Session. Geneva, International Labour Office, ILO
102
Народонаселение мира в 2006 году. UNFPA, 2006, c. 51
103
Miko F.T and G. Park 2000. “Trafficking in Women and Children: The US and International Response.”
Congressional Research Service Report No 86-649 C. Washington DC. United States Department of State.
104
IOM 2006. 2005: Turkey, Trafficking and Trends, p.p. 6, 11, and 20-23. Ankara, Turkey, IOM
100
cxrili #24
imigraciis qveynebSi mSromeli migrantebis raodenoba
maTi warmoSobis qveynis mixedviT105
105
am gverdze mocemulia informacia Semdegi wyarodan: www.oecd.org
106
iqve
102
cxrili #25
SromiTi migraciis ZiriTadi dadebiTi da uaryofiTi
mxareebi emigraciis qveynisTvis
107
Маноло И. Абелла. Направление трудящихся в зарубежные страны. Тбилиси, 1997
108
The World Bank, 2006. The Economic Prospects 2006: Economic Implications of Remittances and Migration, p.
85 and 88. Washington DC. The International Bank for Reconstruction and Development and the World Bank
109
iqve, gv 90
104
izrdeba, rac maTTvis samSobloSi kapitalis investirebis mniSvnelovani
stimulia.
cxrili #26
SromiTi migraciis ZiriTadi dadebiTi da uaryofiTi
mxareebi imigraciis qveynisTvis
110
Народонаселение мира в 2006 году. UNFPA, 2006, c. 9
111
Максаковский В.П. – Географическая картина мира. Книга 1. М., 2004, с. 141
105
gamoc msoflio donis bevri mecnieri, xelovani, sportsmeni iZulebuli iyo
kariera sazRvargareT gaegrZelebina.
4.5. gansaxleba
112
jaoSvili v. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv. 156
113
Хорев Б.С. Проблемы городов. М., 1975, с. 4
114
jaoSvili v. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi, 1983, gv. 156
115
Ковалев С.А. Сельское расселение. М., 1963, с. 9
107
samuSaoebis dasrulebis Semdeg am dasaxlebebs adamianebi toveben, Tumca
Senoba-nagebobebi SesaZloa ar ganadgurdes.
117
mocemuli klasifikacias safuZvls warmoadgens rusi mecnierebis sergei kovaliovis
da natalia kovalskaias mier SemuSavebuli dasaxlebaTa Soris arsebuli kavSirebis
klasifikacia. Ковалев С.А., Ковальская Н.Я. География населения СССР. М., 1980, с. 174
109
satransporto-sameurneo kavSirebi gadamwyvet rols asrulebs gansaxlebis
teritoriuli sistemis funqcionirebaSi. msxvili samrewevelo-sakomunikacio
qalaqebi warmoadgenen gansaxlebis sistemis satransporto-sameurneo funqciis
mTavar matarebels. ekonomikurad ganviTarebuli msxvili qalaqi SeiZleba iyos,
ara marto gansaxlebis teritoriuli sistemis, aseve gansaxlebis
specializirebuli sistemis centric.
118
termini urbanizacia warmodgeba laTinuri sityvisgan urbs, rac niSnavs qalaqs.
119
Four Thousand Years of Urban Growth: An Historical Census by Tertius Chandler. 1987, St. David's University
Press.
120
iqve
112
vidre rig soflebSi. saqarTveloSi qalaqis statusi gaaCnia vans, lanCxuTs,
baRdaTs, Tumca TiToeuli maTganis mosaxleobis raodenoba 6-8 aTasi adamiania,
im dros, rodesac saqarTvelos zogierT^sofelSi, mag., veliscixeSi, maryofSi,
iormuRanloSi anda yarajalaSi 8 aTasze meti adamiani cxovrobs. rogorc
vxedavT qalaqebis SeswavlaSi mniSvnelovani adgili eTmoba maTi funqciebis
dadgenas. am mxriv aucilebelia qalaqis wamyvani funqciis (funqciebis) dadgena.
Tu, qalaqs ar gaaCnia iseTi funqcia, romelic mniSvnelovania qveynis an
regionis gansaxlebis sistemisTvis, maSin igi momakvdav dasaxlebul punqtad
unda CaiTvalos. istoriaSi bevri magaliTia imisa, Tu, rogor kargavdnen
qalaqebi funqciebs, ris Sedegadac depopulacias ganicdidnen da arsebobas
wyvetdnen. amis karg magaliTs warmoadgenen is samTo-mopovebiTi centrebi,
romlebmac madnis amowurvamde ver SeZles axali funqciis SeZena.
samxedro funqcia
savaWro funqcia
vaWrobis martivi formebis
msxvili kontinentTaSorisi vaWrobis
sazRvao portebis
aeroportebis
msoflio bazrebis
samrewvelo funqcia
samTo-mopovebiTi centrebis
gadamamuSavebeli mrewvelobis
kulturuli funqcia
religiuri centrebis
sauniversiteto qalaqebis
saliteraturo da samxatvro centrebis
qalaqi-muzeumebis
kongresebisa da safestifalo centrebis
garTobis funqcia
gamajansaRebeli centrebisa da kurortebis
dasasvenebeli qalaqebis
qalaqebi xandazmuli adamianebisaTvis
administraciuli da politikuri funqcia
administraciuli centrebis
dedaqalaqebis
zededaqalaqebis
121
Жаклин Боже-Гарнье, Жорж Шабо. Очерки по географии городов. М., 1967, сс. 115-116
113
centria. am funqciis mniSvnelovani xasiaTis gaTvaliswinebiT gamoyofen
qalaqis “dedaqalaqur” tipsac.
122
qalaqis funqciuri zonebis mocemul klasifikacias safuZvlad daedo a. rondelis mier SemuSavebuli klasifikacia.
ixileT: aleqsandre rondeli. qalaqis geografia. Tbilisi, 1990. gv. 75-88.
114
cxrili #27
urbanizaciis done msoflios msxvil regionebSi123
wlebi
regioni 1950 1970 1990 2005
123
World Population Prospects: The 2006 Revision. www.esa.un.org/unpp
124
termin suburbanizaciaSi “sub” aris inglisuri sityvis suburb (gareubani)
Semoklebuli varianti
125 termin rururbanizaciaSi “rur” aris inglisuri sityvis rural (sasoflo)
Semoklebuli varianti
115
erTad niu-iorkic Sedis), Cipitsi (Cikago–pitsburgi) da sansani (san-francisko–
san diego).
cxrili #28
msoflios 20 udidesi metropolitenuri areali
(2005 weli, Sefaseba)126
126
www.wikipedia.org
116
damkvidrda termini metropolitenuri areali.127 am terminiT moixsenieben yvela
maRalurbanizebul teritorias, rac amartivebs mosaxleobis raodenobis
mixedviT qalaqebis ranJirebis sakiTxs. aRsaniSnavia, rom dResdReobiT
msoflioSi 100 metropolitenuri arealia, romlebSic TiToeulis mosaxleobis
raodenoba 3 milions aRemateba; maTgan 45 metropoliten arealSi 5 milionze
meti adamiani cxovrobs, xolo 20 metropolitenur arealSi 10 milionze meti
mcxovrebia128 (ixileT cxrili #28). aRsaniSnavia, rom msoflios 20 udidesi
metropolitenur arealis umravlesoba mdebareobs aziaSi da mxolod erTi
(moskovi) – evropaSi.
127
inglisuri termini metropoliten areali (Metropolitan Area) sityvasityviT
iTargmneba, rogorc saqalaqo areali
128
U.S. Census Bureau and Times Atlas of the World, 10th edition
117
4.7 msoflios mosaxleobis teritoriuli ganlageba
129
В.П. Максаковский – Географическая картина мира. Книга 1. М., 2004, c. 134
130
iqve, gv. 132
131
Н.В. Алисов, Б.С. Хорев – Экономическая и социальная география (общий обзор). М., 2000, с. 95
118
safrangeTis gvianas farTobis didi nawili Waobebs da miwaTmoqmedebisTvis
gamousadegar teritoriebs ukavia.
cxrili #29
2
132
cxrilSi mocemulia is qveynebi, romelTa farTobi aRemateba 5 000 km -s
133
World Population Prospects: The 2006 Revision. http://esa.un.org/unpp
119
cxrili #30
134
World Population Prospects: The 2006 Revision. http://esa.un.org/unpp
135
List of Countries by Population. www.en.wikipedia.org
136
World Population Prospects: The 2006 Revision. http://esa.un.org/unpp
120
(germania), kalifornia (aSS), aSS-Si atalantis okeanis sanapiro zoli
q.bostonidan q.vaSingtonamde, inglisis centraluri nawili q.liverpulidan
aRmosavleTiT q.Sefildamde. imave dros, dedamiwis uzarmazari teritoriebi
praqtikulad dausaxlebelia, kerZod antarqtida, grenlandia, CrdiloeT
yinulovani okeanis sanapiro zoli, romelic ruseTis aziuri nawilis Crdilo-
aRmosavleTSi mdebareobs, aziisa da CrdiloeT afrikis udabnoebi, agreTve,
samxreT amerikisa da afrikis tropikuli tyeebis masivebi.
gamoyenebuli literatura
qarTulenovani literatura:
1. adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracia. Tbilisi, teqinformi, 1990.
2. gaCeCilaZe revaz. axlo aRmosavleTi: sivrce, xalxi da politika.
Tbilisi, 2003.
3. daviTaSvili zurab. msoflios istoriuli da politikuri geografia.
Tbilisi, 2001.
4. maqsakovski v.p. msoflios geografiuli suraTi., Tbilisi, 2002.
5. melaZe giorgi. saqarTvelos demografiuli gamowvevebi. Tbilisi, 2007
6. neiZe vaJa da sxv. msoflios socialur-ekonomikuri geografia, Tbilisi,
2004.
7. rondeli aleqsandre. qalaqis geografia. Tbilisi, 1990.
8. qarTuli sabWoTa enciklopedia. Tbilisi, 1975-1987.
9. jaoSvili vaxtang. mosaxleobis geografia (saxelmZRvanelo). Tbilisi,
1983.
inglisurenovani literatura:
1. Adams R.H Jr. 2003”International Migration, Remittances and the Brain Drain. A Study of 24
Labour Exporting Countries”, p.3. Policy Research Working Paper No 3069, Washington, DC.
Poverty Reduction and Economic Management Network, Poverty Reduction Group, The World
Bank
2. Four Thousand Years of Urban Growth: An Historical Census by Tertius Chandler. 1987, St.
David's University Press.
3. Gary L. Peters, Robert P. Larkin. Population Geography (8th edition). Dubuque, Iowa, 2005.
4. ILO 2005. Report of the Director General: A Global Alliance against Forced Labour. Global
Report under the Follow-up to ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights of Work,
2005 Report 1 (B). International Labour Conference, 93rd Session. Geneva, International Labour
Office, ILO.
5. IOM 2006. 2005: Turkey, Trafficking and Trends. 2005. Ankara, Turkey, IOM
6. Miko F.T and G. Park 2000. “Trafficking in Women and Children: The US and International
Response.” Congressional Research Service Report No 86-649 C. Washington DC. United States
Department of State.
7. Omelaniuk I. 2006. “Trafficking in Human Beings: CEE and SE Europe.” 50th Session of
Commission on Status of Women. New York, 2 March, 2006.
8. The World Bank, 2006. The Economic Prospects 2006: Economic Implications of Remittances
and Migration. Washington DC. The International Bank for Reconstruction and Development and
the World Bank.
9. UNHCR 2006. The State of World’s Refugees 2006: Human Development in the Millennium.
Oxford United Kingdom and New York. Oxford University Press.
10. U.S. Census Bureau and Times Atlas of the World, 10th edition.
11. USCR, World Refugee Report, 2002.
rusulenovani literatura:.
1. Алисов Н.В., Хорев Б.С. Экономическая и социальная география мира. М., 2000.
2. Архангельский В.Н. и другие. Практическая демография. М., 2005.
3. Боже-Гарнье Жаклин, Шабо Жорж. Очерки по географии городов. М., 1967
121
4. Брук С.И. Население мира (этнодемографический справочник). М. 1986.
5. Грошев И.И., Синельников А.Б., Архангельский В.А., Брук С.И., Борисов В.А.
Этнодемографический справочник., «Мысль», М., 1989
6. Демографический энциклопедический словарь. М., 1985.
7. Ковалев С.А., Ковальская Н.Я. География населения СССР. М., 1980.
8. Ковалев С.А. Сельское расселение. М., 1963.
9. Максаковский В.П. Географическая картина мира (книга 1). М., 2004.
10. Маноло И. Абелла. Направление трудящихся в зарубежные страны. Тбилиси, 1997.
11. Народонаселение мира в 2004 г. UNFPA, 2004.
12. Народонаселение мира в 2006 году. UNFPA, 2006.
13. Покшишевский В.В. Население и география. М., 1978.
14. Саушкин Ю.Г. Экономическая география: история, теория, методы, практика. М., 1973.
15. Страны и народы. Австралия и Океания. Антарктида. М., 1981.
16. Татищев В.Н. Избранные труды по географии Росии. М., 1950.
17. Хорев Б.С. Проблемы городов. М., 1975.
veb-gverdebi:
1. saqarTvelos statistika. www.statistics.ge
2. CIA World Factbook. 2005. www.cia.gov
3. Global Employment Trends. Brief, January, 2007. International Labour Office. www.ilo.org
4. History of International Migration. www.let.leidenuniv.nl
5. International Labor Organization. www.laborsta.ilo.org
6. Models of Classification. www.anthro.palomar.edu
7. Organization for International Development and Cooperation. www.oecd.org
8. Richard McCulloch. Races of Humanity. www.racialcompact.com
9. The World Bank. www.worldbank.org
10. Trends in Total Migrant Stock: The 2005 Revision. www.un.org/esa/population/publications
11. UNESCO Institute for Statistics. www.uis.unesco.org
12. UN Population Division. The World Population Prospects: The 2004 Revision. www.esa.un.org
13. UN Population Division. The World Population Prospects: The 2006 Revision. www.esa.un.org
14. US Census Bureau, International Data Base. Population Pyramids. www.census.gov
15. Wikipedia, the free encyclopedia. www.en.wikipedia.org/wiki
16. Кибрик Андрей – Лингвистическая география. www.krugosvet.ru
17. Тишков В.А."Единство и многообразие культур". www.cbook.ru/peoples