Professional Documents
Culture Documents
niJaraZe
masalaTa gamZleoba
I nawili
`teqnikuri universiteti”
0
saqarTvelos teqnikuri universiteti
T. bacikaZe, j. niJaraZe
masalaTa gamZleoba
I nawili
damtkicebulia saxelmZRvanelod
stu-is saredaqcio-sagamomcemlo
sabWos mier. 03.04.2013, oqmi #2
Tbilisi
2014
1
uak 539. 3
2
S e s a v a l i
SemswavlelTa sayuradRebod!
3
I T a v i
ZiriTadi cnebebi
4
konstruqcia mdgradia, maSasadame, igi ar dakargavs misTvis miniWebul
formas. magaliTad, sakmarisad grZelma SekumSulma Rerom SesaZlebelia
dakargos misTvis miniWebuli sworxazovani forma da uceb gamoiburcos.
amrigad, masalaTa gamZleobis ZiriTadi daniSnulebaa, rom awarmoos
Reroebisa da zogierTi martivi konstruqciebis gaangariSeba simtkiceze,
sixistesa da mdgradobaze ise, rom daculi iqnas masalis ekonomiurobis
principi.
masalaTa gamZleoba aris pirveli Teoriuli, teqnikuri disciplina,
romelic umaRles teqnikur saswavlebelSi Seiswavleba. igifarTod iyenebs
iseT Teoriul disciplinebSi miRebul Sedegebs, rogorebicaa: umaRlesi
maTematika, fizika, Teoriuli meqanika, amavdroulad xasiaTdeba
movlenebisadmi midgomis specifikiT, ris gamoc igi miekuTvneba rTuli te-
qnikuri disciplinebis rigs.
1.2.ZalTa klasifikacia
5
dinamikuri datvirTva drois mokle SualedSi mkveTrad icvleba, rasac
konstruqciis elementebis aCqareba da damatebiT, inerciis Zalebis aRZvra
mosdevs Sedegad.
dinamikuri datvirTvis gansakuTrebuli saxea cikluri anu droSi
periodulad cvladi datvirTva, romelic zemoqmedebs konstruqciul ele-
mentze misi eqspluataciisas.
5) moqmedebis xangrZlivobis mixedviT, ganasxvaveben mudmivsa da
droebiT datvirTvebs. pirvelis magaliTia Senobis sakuTari wona, meoris
ki – matareblis moqmedeba xidze d sxv.
masalaTa gamZleoba Tavdapirvelad Seiswavlis simtkicisa da sixistis
sakiTxebs, datvirTvebis statikuri moqmedebisas. kursis meore nawilSi,
dasasrulisken,igiganixilavs datvirTvebis dinamikur moqmedebasac da gar-
da amisa, arcReros mdgradobis sakiTxebsauvlis gverds.
7
sagulisxmoa, romradgan aq kveTi 𝐶 wertilSi 𝐹 Zalis marTobulad
gavatareT, Zabvis veqtoric kveTis normalis mimarTulebisiqneba; aseTi mi-
marTulebis Zabva ki normaluri 𝜎 Zabvaa. rogorc iTqva, Tu kveTs Sevuc-
vliT mimarTulebas, maSin, Sesabamisad, Seicvleba Zabvis veqtoric.yovel
kveTs Tavisi Zabva eTanadeba. am ZabvaTa simravle gansazRvravs daZabul
mdgomareobas aRebul 𝐶 wertilSi.
sxeulis SigniT aRebuli nebismieri 𝐴𝐵 monakveTi sxeulis defor-
mirebis Sedegad gadaadgildeba da Tan Seicvlis sigrZes, anu miiRebs
nazrds (nax. 2,a). gadaadgileba SegviZlia davSaloT gadatan-
iT(winsvliT)gadaadgilebad damobrunebad. mobrunebis kuTxe nax. me-2,a nax-
azze 𝛼 –Tia aRniSnuli. 𝐴𝐵 monakveTis sigrZis erTeulis (magaliTad, 1 sm
sigrZis) saSualo dagrZeleba iqneba:
𝐴1 𝐵1 − 𝐴𝐵
𝜀saS =
𝐴𝐵
amavdroulad 𝜀saS -s, wagrZelebis saSualo intensivobasac uwodeben.
zRvarze gadasvliT miviRebT𝐴 wertilSi wrfiv fardobiT deformacias:
𝐴1 𝐵1 − 𝐴𝐵
𝜀𝐴 = lim .
𝐴𝐵→0 𝐴𝐵
yovel wertilSi wrfiv fardobiT deformaciasTan erTad, adgili aqvs
kuTxur deformaciasac. aviRoT 𝐶
𝐸1
wertilze ori urTierTperpendiku- 𝐵1
laruli usasrulod mcire monak- 𝐴1 𝜋
𝛼 −𝛾
2 𝐷1
veTi (nax. 2,b). es monakveTebi gada- 𝐸
a) b) 𝐶1
taniT gadadgilebasTan erTad mo-
brundeba kidec. mobrunebis Sede- 𝐴 𝐵
𝐶 𝐷
gad maT Soris mdebare marTi kuTxe
nax. 2
Seicvleba raRac 𝛾 kuTxiT, romel-
sac Zvris kuTxe ewodeba. 𝜀 da 𝛾 ganyenebuli ricxvebia.
sxeulze datvirTvis moqmedebisas Siga Zalebi da deformaciebi erT-
droulad Cndeba da erTimeores ganapirobebs: amave dros, normalur 𝜎 Zab-
vas eTanadeba wrfivi fardobiTi 𝜀 deformacia, 𝜏 mxebs ki – kuTxuri 𝛾 de-
formacia.
9
amiT aixsneba is, rom masalaTa gamZleobaSi SedarebiT patara
farTobebze modebuli datvirTvis ganawilebis specifikas yuradRebas ar
aqceven da maT tolqmediT - Seyursuli ZaliT cvlian.
Zeli ewodeba sxeuls, romlis erTi zoma – sigrZe, mis or danarCen ga-
niv zomas gacilebiT aRemateba (xuTjer mainc). igi SegviZlia warmovidgi-
noTrogorc nebismieri formis brtyeli nakvTis raime sworze an mrudze
a) b)
g)
d)
nax. 4
10
moidgenen, rogorc uwvrilesi Zafebis anu grZivi boWkoebis konas.me-
4,bnaxazzenaCvenebiasworkuTxovanidaortesebriZelebi.
SenobissvetidakoWi, rkinigzisrelsi, manqanislilvebi, barbacada
sxvaZelisanuRerosmagaliTebia. iseTZelebs, rom-
lebiცkumSvasangaWimvasganicdian, ufroRerosuwodeben,
vidreZels,RunvazemomuSaveski- koWs.
xidis foladis ferma (wamwe) an rkinabetonis CarCo aris Reroebisagan
Sedgenili sistema (nax. 4,g). aseTi sistemebi, cxadia, kinematikurad
ucvleli unda iyos (ar unda imoZraos, rogorc meqanizmma). fermis (wam-
wis)saangariSo sqemaSi igulisxmeba, rom Reroebi erTmaneTTan saxsrovnadaa
SeerTebuli, xolo CarCos sqemaSi – xistad.
garda Zelisa, praqtikaSi gamoiyeneba sxva formis konstruqciuli ele-
mentebi. aseT formaSi ori ganivi zoma, sigrZe da sigane, gacilebiT metia
mesame zomasTan – sisqesTan SedarebiT. Tu aseTi sxeulis Sua, anu
simaRlezeorad gamyofi zedapiri sibrtyea, maSin igi warmoadgensfilas, Tu
ar aris brtyeli, maSin – garss (nax. 4,d).
𝐹 𝐹 𝐹
𝑀𝑇
d) 𝑀𝑇
a) b) g)
𝐹
e)
𝑀 𝑀
𝐹 𝑀𝑇
𝐹 𝐹 nax. 5
kiTxvebi da pasuxebi:
11
1. ra aris masalaTa gamZleobis daniSnuleba da ras ganixilavs igi?
12
igi gamoiyeneba sxeulis SigniT daZabulobis gasarkvevad – ur-
TierTqmedebis Zalebis jamuri sididis anu Zalvebis gansazRvrisaTvis.
yoveli martivi deformaciisas es Zalvebi mTavari veqtorisa da mTavari
momentis eqvsi (𝑁, 𝑄𝑥 , 𝑄𝑦 , 𝑀𝑥 , 𝑀𝑦, 𝑀𝑧 )Semdgenidan erT-erTia (pirdapiri Runvi-
sas ori: 𝑀𝑥 , 𝑄𝑦 ).
IITavi
gaWimva-kumSva.
statikurad rkvevadi daurkvevi amocanebi
Zabva da deformacia RerZuli gaWimva-kumSvisas. simtkicis maxasi-
aTeblebi. kveTis SerCeva
13
Zlia,e.i. gaWimva-kumSvisas Siga Zalebis eqvsi (𝑁, 𝑄𝑥 , 𝑄𝑌 ; 𝑀𝑥 , 𝑀𝑦, 𝑀𝑧 . ) komponen-
tidan rCeba erTi. Sesabamisad, statikis eqvsi gantolebidan dagvrCeba erTi:
∑ 𝑍 = 𝑁 − 𝐹 = 0(1)
saidanac 𝑁 = 𝐹. (2)
normalur𝑁 Zalvas Seesabameba normaluri 𝜎 Zabvebi. 𝑁 Zalva𝜎 Zabvebis
tolqmedia, magram 𝜎 -s ganawilebis kanoni ganivkveTSi, anu 𝜎 -s saangariSo
formula,statikis (1) gantolebiT ver gavarkvieT. es amocana statikurad
urkvevia iseve, rogorcZabvis gansazRvrisyvela amocana. mis gadasaWrelad-
saWiroa, ganvixiloT Reros deformaciis suraTi.EdavakvirdeT, Tu rogor
mimdinareobs Reros deformacia. davitanoT Reros gverdiT zedapirzeori
ganivi monakveTi erTmaneTisagan raRac manZilze. davinaxavT, rom isini er-
Timeores daSordebian formis Seucvlelad ise, romerTmaneTis parale-
luri darCebian.vinaidanTiTოeuli grZivi boWko am suraTiT erTnairad
iWimeba,erTnair deformacias ki erTnairi Zabvis aRZvra sdevs Tan,roca
boWkoebi erTi masalisaa, amitom normaluri 𝜎 ZabvaTanabradaa
ganawilebuli ganivkveTSi.amrigad, Tu ganivkveTis farTobs𝐴 -Ti aRvniSnavT,
maSin normaluri Zala 𝑁 = 𝜎 ∙ 𝐴, saidanac
𝑁
𝜎 = 𝐴. (3)
an roca 𝑁 = 𝐹.
𝐹
𝜎 = 𝐴 . (4)
14
𝐹
aq 𝜎 = 𝐴 ganivkveTSi moqmedi normaluri Zabvaa. sruli 𝑝𝛼 Zabva davSaloT
normalur 𝜎𝛼 da mxeb 𝜏𝛼 Semdgenebad (nax. 7,g):
𝜎𝛼 = 𝑝𝛼 𝑐𝑜𝑠𝛼, 𝜏𝛼 = 𝑝𝛼 𝑠𝑖𝑛𝛼;(3)
(3)- Si (2) –s Casmis Semdeg miviRebT:
𝜎𝛼 = 𝜎𝑐𝑜𝑠𝛼 ∙ 𝑐𝑜𝑠𝛼 = 𝜎𝑐𝑜𝑠 2 𝛼,(4)
𝑠𝑖𝑛2𝛼 𝜎
𝜏𝛼 = 𝜎𝑐𝑜𝑠𝛼 ∙ 𝑠𝑖𝑛𝛼 = 𝜎 = 2 𝑠𝑖𝑛2𝛼. (5)
2
rodesac 𝛼 = 0, normaluri 𝜎𝛼 Zabva aRweva maqsimums:
𝐹
𝑚𝑎𝑥𝜎𝛼 = 𝜎 = 𝐴 .(6)
udidesi mxebi Zabva miiReba (4)_dan: 𝑠𝑖𝑛2𝛼 = 1,2𝛼 = 90°, 𝛼 = 45° e.i. Reros
RerZis mimarT45°-iT mobrunebul kveTSi:
𝜎
𝑚𝑎𝑥𝜏𝛼 = 2 . (7)
16
bunebriv pirobebSi masalebi iyofa ∅20
or jgufad – plastikur da myife ma-
salebad. plastikur masalas aqvs unari
dairRves didi deformaciebis miRebis
Semdeg, myife masala ki irRveva umniS- 20 20 25 10 10 25 20
20
2.10. ZabvaTa koncentraciis cneba
21
𝐹𝑙 𝛾𝑙 2
∆𝑙 = + , (3)
𝐸𝐴 2𝐸
an Reros mTliani wonis 𝑄 = 𝛾 ∙ 𝐴𝑙 gamosaxulebidan, Tu gamoviTvliT
𝑄
𝛾 = 𝐴𝑙 da SevitanT II SesakrebSi, gveqneba
𝐹𝑙 𝑄𝑙
∆𝑙 = + . (4)
𝐸𝐴 2𝐸𝐴
22
𝑑𝐴(𝑧) 𝛾
es gamosaxuleba ase warmovadginoT: = [𝜎] 𝑑𝑧 , romlis integrireba
𝐴(𝑧)
𝛾
mogvcems 𝑙𝑛𝐴(𝑧) = [𝜎] 𝑧 + 𝐶, sadacD 𝐶 aris integrirebis mudmiva da ganisaz-
𝐹
Rvreba aseTi sasazRvro pirobis gamoyenebiT: rodesac 𝑧 = 0, 𝐴(𝑧) = 𝐴0 = [𝜎] .
aq 𝐴0 aris ganivkveTis farTobi Tavisufal boloze, romelic Tavis Tavze
Rebulobs mxolod gare 𝐹 datvirTvas.
SevitanoT es piroba wina gamosaxulebaSi, gveqneba:
𝛾 𝛾
𝑙𝑛𝐴0 = 𝐶, e.i. davwerT: 𝑙𝑛𝐴(𝑧) = [𝜎] 𝑧 + 𝑙𝑛𝐴0 , anu 𝑙𝑛𝐴(𝑧) − 𝑙𝑛𝐴0 = [𝜎] 𝑧, aqedan ki mi-
𝛾
𝐴(𝑧) 𝛾 𝐴(𝑧) 𝑧
viRebT:𝑙𝑛 = [𝜎], saidanac = 𝑒 [𝜎] da
𝐴0 𝐴0
𝛾
𝑧
𝐴(𝑧) = 𝐴0 𝑒 [𝜎] .
am formuliT ganvsazRvravT cvladi 𝐴(𝑧) ganivkveTis farTobs Reros
simaRlis nebismier doneze, masSi 𝑧-is saTanado mniSvnelobis SetaniT.
praqtikaSisakmaodgavrcelebuliagaWimulielementebi, romlebicfaqto-
brivadsakuTariwoniTiangariSeba,e.w. moqniliZafebi: anZebzegadebu-
lieleqtronulisadenebi, sxvadasxvasaxiskabelebi, sabagirogzebisxa-
zebidasxv. vTqvaT,mocemuliamudmivikveTismoqniliZafi (Toki), romelicda-
23
kidebulia 𝐴 da 𝐵 sayrdenebze (nax. 18,a). sakuTariwonis-
gamo,TokiraRac𝐴𝑂𝐵 mrudisformiTCamoekideba. ammrudishorizontalurigegmi-
limalis 𝑙 sigrZeiqneba, 𝑓1 da 𝑓2 daSorebebiki - CaRunuliZafiskidura, qve-
da𝑂 wertilzegamavali𝑧RerZidan 𝐴da𝐵wertilebamde. me-18,bnaxazzenaCvenebia𝑂-
𝑚
𝑦 𝑇
𝐵
ℎ 𝑞
𝑎) 𝑏) 𝑦
𝑓2
𝑓1 𝐻 𝛼 𝑧
𝑧
𝑂 𝑧 𝑞𝑧 𝑛
𝑛 𝑧/2
𝑎 𝑏
𝑙 𝑧
nax. 18
dan𝑧manZilzeamoWriliZafissigrZe. 𝑞aris Zafis sakuTari wonis intensivoba,
𝐻 horizontalurigamWimavi Zala, xolo 𝑇 - mxebi gamWimavi Zala 𝑂 werti-
lidan 𝑧 maZilze. SevadginoT wonasworobis gantoleba 𝑇 Zalis modebis
wertilis mimarT, momentebis jamis nulTan tolobis saxiT:
𝑧 𝑞𝑧 2
∑ 𝑀𝑐 = 𝐻 ∙ 𝑦 − 𝑞𝑧 ∙ = 0 , aqedan 𝑦= .
2 2𝐻
rogorc vxedavT, mrudi parabolaa. Tu Camokidebis 𝐴 da 𝐵 wertilebi
erT doneze imyofeba, e.i 𝑓1 = 𝑓2 = 𝑓 , maSin amocana martivdeba da vRebu-
𝑙
lobT: roca 𝑧 = 2, maSin 𝑦𝑙⁄ = 𝑓. aq 𝑓-s ewodeba CaRunvis isari
2
𝑞𝑙 2
𝑓= . (1)
8𝐻
xolo gambjeni 𝐻 Zala
𝑞𝑙 2
𝐻= . (2)
8𝑓
rogorc naxazidan Cans:
∑ 𝑍 = −𝐻 + 𝑇𝑐𝑜𝑠𝛼 = 0, (3)
𝐻
𝑇 = 𝑐𝑜𝑠𝛼 . (4)
𝐻
simtkicis pirobas aqvs Semdegi saxe:𝜎 = ≤ [𝜎].(5)
𝐴
24
raTa Rero wagrZelebuliyo. maT daakldaT energiis nawili,radgan qvemoT
daiwies. energiis es Semcireba ricxobrivad maT mier Sesrulebuli mu-
Saobis tolia. am muSaobiT izomeba meqanikurienergia, daxarjuli defor-
maciaze. igi moxmarda Siga, drekadobis Zalebis winaaRmdegobis daZlevas
da dagrovda sxeulSi.maSasadame, deformaciis potenciuri energia aris de-
formirebul sxeulSi dagrovili energia. deformacia, romelic tempera-
turis cvlilebiTaa gamowveuli,
𝑅
anu, romelic moiTxovs siTburi
𝐹
energiis danaxarjs, ganixileba 𝐾
a) b)
calke.
gamWimavi 𝐹 tvirTis mier
𝑑𝐹1
Sesrulebuli mu- 𝑙
𝐹
SaobaaRvniSnoT𝐴m -iT; potenciuri
𝐹1
energia 𝑈–Ti, maSin gveqneba:
𝐴m = 𝑈.(1) 𝑂 ∆𝑙
∆𝑙 ∆𝑙1 𝑑∆𝑙1 𝐿
amrigad,𝐹 tvirTis mier dax-
∆𝑙
arjuli meqanikuri energia 𝐹
mTlianad gardaiqmneba defor- nax. 19
maciis potenciur energiad. am pirobiT SesaZlebelia miviRoT potenciuri
energiis formula sxvadasxva saxis deformaciisaTvis. TiToeuli Sem-
TxvevisaTvis unda ganisazRvros gare datvirTviT mier Sesrulebuli mu-
Saoba.
davubrundeT GgaWimvis SemTxvevas (nax. 19,a). Reroze ori gare Zala
moqmedebs: 𝐹 aqtiuri da 𝑅 reaqtiuli (reaqciis Zala). 𝑅 reaqciis Zala mu-
Saobas ar asrulebs, radgan misi modebis wertilis gadaadgileba nulia. 𝐹
Zala muSaobas asrulebs ∆𝑙 gadadgilebaze. ganvixiloT gaWimvis diagramis
wrfivi 𝑂𝐾 ubani, romelic Seesabameba ∆𝑙 -is mniSvnelobas (𝑂𝐿 = ∆𝑙) . pir-
dapirproporciuli damokidebuleba gamoisaxeba 𝐹 = 𝑘∆𝑙 –iT, e.i. propoci-
𝐹
ulobis koeficientia 𝑘 = ∆𝑙 . elementaruli muSaoba udris daStrixuli
zolis farTobs:
𝑑𝐴m = 𝐹1 𝑑∆𝑙1 ,
sruli muSaoba
∆𝑙 ∆𝑙 ∆𝑙2 𝐹∆𝑙
𝐴m = ∫0 𝐹1 𝑑∆𝑙1 = 𝑘 ∫0 ∆𝑙1 𝑑∆𝑙1 = 𝑘 = ,
2 2
rac 𝑂𝐾𝐿 samkuTxedis farTobs warmoadgens,e.i.
𝐹∆𝑙
𝐴m = . (2)
2
𝐹𝑙
∆𝑙 = 𝐸𝐴SevitanoT (2) –Si, miviRebT:
𝐹2 𝑙
𝐴m = 2𝐸𝐴. (3)
𝐹 2
𝐹2 𝑙𝐴 ( ) 𝑉 𝜎2 𝑉
𝐴
(3) asec SegviZlia CavweroT: 𝐴m = 2𝐸𝐴2 = = ; (4)
2𝐸 2𝐸
𝐸𝐴∆𝑙
Tu SevitanT 𝐹 = (2) –Si, miviRebT:
𝑙
25
𝐸𝐴∆𝑙2
𝐴m = . (5)
2𝑙
rogorc Cans, deformaciis potenciuri 𝑈 energia 𝐹 Zalis an ∆𝑙 gada-
adgilebis kvadratuli funqciaa, amitom igi yovelTvis dadebiTi sididea.
moculobis erTeulSi dagrovili potenciuri energia anu kuTripoten-
ciuri energia, cxadia, miiReba 𝑈-s 𝑉-ze gayofiT:
𝜎2 𝑉
𝑈 2𝐸 𝜎2
𝑢=𝑉= = 2𝐸. (6)
𝑉
(6) –Si erTi 𝜎-s SetaniT, miviRebT:
𝜎𝜀
𝑢= (7)
2
an (6) –Si orive 𝜎-s SetaniT, miviRebT:
𝜀2 𝐸
𝑢= . (8)
2
es formulebi marTebulia rodesac Reros 𝐴 farTobi da 𝐹 Zala mudmivi
sidideebia.
26
∆𝑙3 si- dideebiT, maTi boloebi daikavebs 𝐾1 , 𝐾2 da 𝐾3 mdebareobebs. imi-
saTvis, rom Reroebis boloebi kvlav erT wertilSi Seikras, napira Re-
roebimovabrunoT uZravi 𝐵 da 𝐷 saxsrebis garSemo. Tu simciris
gamo,rkalebs SevcvliT perpendikularuli xazebiT, sabolood miviRebT
kvanZis axal 𝐾2 mdebareobas. simetriis gamo, ∆𝑙1 = ∆𝑙3 . napira Reroebis ax-
ali mdebareoba punqtirebiTaa naCvenebi. naxazidan cxadia,
∆𝑙1 = ∆𝑙2 𝑐𝑜𝑠𝛼.(4)
es aris deformaciaTa Tavsebadobis piroba.
gamoviyenoT hukiskanoni, gveqneba:
𝐹1 𝑙1 𝐹 𝑙
= 𝐸2𝐴2 𝑐𝑜𝑠𝛼.(5)
𝐸1 𝐴1 2 2
wonasworobis (3)
gantoleba defor- 𝐴1 𝐴2 𝐴3 𝐵 𝐶 𝐷
𝑁2
maciis (5) gantole- 𝑎) 𝑏) 𝑁1 𝑁3 𝑐)
basTan erTad, gvaZ- 1 2 3
levs amocanis amo- 𝛼 𝛼 𝛼 𝛼 𝛼 𝛼
naxsns. Tu Reroe- 𝐴
𝐸1 𝐴1
bis sixisteTa 𝐾 𝐾 𝐾
𝐸2 𝐴2
Sefardebas aRvniS- ∆𝑙2 ∆𝑙2
𝐾3 𝐾1
navT 𝑘-Ti da gaviT- 𝐹 𝐹
𝐾2 90°
valiswinebT, nax. 20
rom𝑙2 = 𝑙1 𝑐𝑜𝑠𝛼, am gantolebebis amoxsniT miviRebT:
𝑘𝑐𝑜𝑠 2 𝛼
𝑁1 = 𝑁3 = ∙ 𝐹,
1 + 2𝑘𝑐𝑜𝑠 2 𝛼
1
𝑁2 = ∙𝐹.
1 + 2𝑘𝑐𝑜𝑠 2 𝛼
Tu 𝐸1 = 𝐸2 = 𝐸3 da 𝐴1 = 𝐴2 = 𝐴3 , maSin 𝑘 = 1 da formulebi martivdeba.
27
aqedan,𝑅𝐴 = 𝑅𝐵 = 𝑅, e.i. reaqciebi erTmaneTis toli da sapirispiroa. maTi
mniSvnelobis dasadgenad gamoviyenoT deformaciaTa Tavsebadobis principi.
temperaturis zrdiTgamowveuli wagrZeleba unda udrides 𝑅 Zalebisagan
gamowveul SekumSvas, e.i. davwerT:
∆𝑙𝑡 = ∆𝑙𝑅 . (2)
𝑅𝑙
∆𝑙𝑅 = 𝐸𝐴 ; ∆𝑙𝑡 = 𝛼𝑙(𝑡2 − 𝑡1 ) , 𝛼 xazovani gafarToebis temperatuli koeficien-
tia. absolutur deformaciaTa gamosaxulebebiSevitanoT (2) –Si, gveqneba:
𝑅𝑙
𝛼𝑙(𝑡2 − 𝑡1 ) = 𝐸𝐴,
saidanac
𝑅 = 𝛼𝐸𝐴(𝑡2 − 𝑡1 ). (3)
𝐹
ganivkveTebSi Zabvis G Tanabrad ganawilebisas 𝜎 = 𝐴 . am amocanaSi 𝐹 gare
Zalis magivrobas 𝑅 reaqciis Zalaasrulebs, e.i.
𝑅
𝜎 = 𝐴 = 𝛼𝐸(𝑡2 − 𝑡1 ). (4)
Rero kumSvas ganicdis gaTbobisas, gaWimvas ki - gacivebisas. es imitom,
rom arc gafarToebisas da arc Seviwroebisas, xisti Caმagreba mis boloebs
ar miscems gadaadgilebis saSualebas.
anu
𝐴 = 3 sm2.
kiTxvebi da pasuxebi
1. ra aris simtkicis pirobis arsi?
- ar dauSvas daZabuli sxeulis dangrevis saSiSroeba – sxeulSi aRZruli
Zabvebi ar unda aRematebodnen sxeulis masalisaTvis dasaSveb Zabvas. e.i.
𝜎 ≤ [𝜎].
2. ras ewodeba dasaSvebi [𝜎] Zabva da rogor gamoiTvleba igi?
30
-iseT Zabvas, romlis gadaWarbeba dauSvebelia. sanam sxeulSi aRZruli Zab-
vebi ar aWarbebs [𝜎] Zabvas, konstruqciis elementebis simtkice da xan-
grZlivi usafrTxo eqspluatacia uzrunvelyofilia. igi gamoiTvleba
zRvruli𝜎0 Zabvebis (plastikuri masalisaTvis 𝜎0 = 𝜎d -s, xolo myifesaTvis
𝜎0
𝜎0 = 𝜎s.z. –s) simtkicis maragis 𝑘koeficientze gayofiT, [𝜎] = .
𝑘
3. ras ewodeba proporciulobis 𝜎pr zRvari?
- im zRvrul Zabvas, romlis miRwevamde 𝜎 Zabvasa da 𝜀 deformacias Soris
pirdapirproporciuli damokidebulebaa,e.i.ZalaSiahukis kanoni.
4. ras ewodeba drekadobis 𝜎dr zRvari?
- im zRvrul Zabvas, romlis miRwevamde daZabuli sxeulebis deformaciebi
ar scildeba drekadobis farglebs, e.i. sanam gantvirTuli sxeuli jer
kidev mTlianad aRidgens sawyis formasa da zomebs.
5. ras ewodeba denadobis 𝜎d zRvari?
- iseT zRvrul Zabvas, romlis miRwevisas deformaciebi garkveul mniS-
vnelobamde TavisiT izrdeba ise, rom datvirTvis gazrda arc aris saWiro.
6. ras ewodeba simtkicis 𝜎s.z.zRvari?
- im zRvrul Zabvas, romlis miRwevisas gamosacdeli nimuSis (Reros) tvir-
Tamweoba amoiwureba da mas yeli gauCndeba. mas aseve droebiT winaaRmdego-
basac uwodeben.
7. rogor gamoisaxeba sixiste gaWimva-kumSvisas?
- 𝐸𝐴 namravlis saxiT.
8. raSi mdgomareobs hukis kanoni?
- damokidebulebis damyarebaSi Zabvebsa da deformaciebs Soris. Zabva pir-
darpirproporciulia fardobiTi deformaciis 𝜎 = 𝐸𝜀 , sadac 𝐸 drekadobis
anu iungis modulia.
9. ras ewodeba drekadobis (iungis) moduli?
- 𝜎 -sa da 𝜀 Soris damokidebulebis pirdapirproporciulobis koeficients.
igi axasiaTebs masalis fizikur bunebas –drekadi deformaciisadmi winaaR-
mdegobis unars,RerZuli gaWimva-kumSvis dros. mas Zabvis ganzomileba aqvs:
mpa; kg/sm2. f.3 –Tvis𝐸 = 2.1 ∙ 105 mpa.
10. ra ZiriTad hipoTezebs emyareba masalaTa gamZleobis debulebebi?
- 1) masala erTgvarovania; 2) masala izotropiulia; 3) masala absoluturad
drekadia; 4) masala emorCileba hukis kanons; 5) gadaadgilebebi bevrad mci-
rea konstruqciis zomebTan SedarebiT;6) Zelis ganivi kveTebi brtyeli rCe-
ba deformaciis dros.
11. ras ewodeba absoluturi wagrZeleba?
-mTeli Reros 𝑙 sigrZis ∆𝑙 nazrds, e.i. deformaciis Semdeg wagrZelebuli-
Reros 𝑙1sigrZes gamoklebuli sawyisi 𝑙sigrZe: ∆𝑙 = 𝑙1 − 𝑙.
12. ras ewodeba fardobiTi deformacia? ra ganzomileba aqvs mas?
∆𝑙
- Reros absoluturi wagrZelebis fardobas sawyis sigrZesTan, e.i. 𝜀 = da
𝑙
gviCvenebs Reros erTeulovani (mag., 1sm) sigrZis matebas; ganzomileba ara
aqvs anu ganyenebuli ricxvia.
31
13. ras ewodeba puasonis 𝜇koeficienti?
- ganivi fardobiTi 𝜀 ′ da grZivi fardobiTi 𝜀 deformaciebis fardobas aRe-
𝜀′
buls absoluturi mniSvnelobiT, e.i. 𝜇 = | 𝜀 | . agreTve, 𝜇 -s ewodeba ganivi
deformaciis koeficienti. igi axasiaTebs masalis elastiკurobas, gany-
enebuli sididea da yvela masalisaTvis Tavsdeba 𝜇 = (0 ÷ 0.5) sazRvrebSi.
14. ras ewodeba tolwinaRobis Zeli?
- sayrdenisken TandaTanobiT gaganierebuli formis iseT Zels, romlis
yvela wertilSi Zabvebi Tanatolia da udris dasaSveb [𝜎] Zabvas.
15. ras ewodeba ZabvaTa koncentracia?
- ganivkveTSi moxvedrili xvrelebi, sxvadasxva CanaWrebi, ganivkveTis mkve-
Tri cvlilebis adgilebi warmoadgenen ZabvaTa Tavmoyris adgilebs, e.w.
koncentratorebs. Zabvas, romlebic aseT adgilebSi aRiZvreba, koncentra-
ciis Zabva ewodeba. igi, Tavisi mniSvnelobiT ramdenjerme aRemateba ZabvaTa
saSualo mniSvnelobas.
16. ras ewodeba deformaciis kuTri potenciuri energia 𝑢 ?
𝑈
- moculobis erTeulSi dagrovil energias 𝑢 = 𝑉 . misi ganzomilebaa knm/m3.
e.i. mas aqvs kuTri muSaobis ganzomileba.es xdeba imitom, romgare
Zalebismier sxeulis deformaciaze daxarjuli energia anu, rogorc mas
uwodeben, deformaciisenergia, ricxobrivad gareZalebis mier Sesrulebuli
muSaobis tolia. deformaciisenergiaxmardeba drekadobis Zalebis
winaaRmdegobis daZlevas da gardaiqmneba deformirebuli sxeulispotenci-
𝐴m
ur energiad 𝑈. e.i. 𝐴m = 𝑈 da 𝑢 = .
𝑉
17. rogor ipoviT𝜎ZabvasReros 𝑡 temperaturis zrdisas?
- formuliT 𝜎 = 𝛼𝐸(𝑡1 − 𝑡0 ), sadac 𝑡0 sawyisi temperaturaa; 𝑡1 –saboloo; 𝛼 -
wrfivi gafarToebis temperaturuli koeficienti;𝐸 - drekadobis moduli.
18. romeli Zabva warmoiSoba gaWimuli Reros daxril kveTSi?
- zogadad, daxril kveTSi aRiZvreba 𝑝𝛼 sruli Zabva;igi iSleba or Semdge-
nad, romelTagan erTi normaluri 𝜎𝛼 Zabvaa, xolo meore - mxebi 𝜏𝛼 Zabva.
19. romel kveTaSi warmoiSoba udidesi mxebi 𝜏𝛼 Zabva?
- Reros RerZis mimarT 45°°-iT daxril kveTaSi.
20. romel Zabvas ewodeba mTavari Zabva?
- mTavar sibrtyeebSi moqmed normalur Zabvas; mTavari iseT sibrtyes
ewodeba, romelSic mxebi 𝜏𝛼 Zabva nulis tolia.
21. ras ewodeba masalis sisale?
-masalis Tvisebas- ar daimCnios kvali zedapirze (ar SeiWylitos), masze
sxva ufro magari sxeuliT dawnevisas.
22. rogor sistemas ewodeba statikurad urkvevi sistema?
-sistemas, romlis elementebSi Zalvis dasadgenad statikis gantolebebi
sakmarisi ar aris, saWiroa damatebiTi gantolebebis Sedgena da amox-
sna.ramdeniT metia ucnob ZalvaTa raodenoba statikis gantolebaTa
ricxvze, imdenjer statikurad urkveviasistema.
32
23. simtkiceze gaangariSebis ramdeni meTodi arsebobs?
-arsebobs simtkiceze gaangariSebis sami meTodi:
1) gaangariSeba dasaSveb Zabvebze 𝜎𝑚𝑎𝑥 ≤ [𝜎];
2) gaangariSeba mrRvev datvirTvebze 𝐹𝑚𝑎𝑥 ≤ [𝐹];
3)gaangariSeba zRvrul mdgomareobaTa mixedviT 𝑁saang ≤ 𝑚𝑅saang 𝐴.
III Tavi
masalis daZabuli mdgomareobis analizi
33
davuSvaT, elementarul paralelepipedis waxnagebze moqmedebs samive
mTavari 𝜎1 , 𝜎2 da 𝜎3 Zabva, unda ganvsazRvroT normaluri 𝜎𝜑 da mxebi 𝜏𝜑
daxril kveTebSi. paralelepipedSi SegviZlia gavataroT ori tipis daxri-
li kveTi:
I.daxrili kveTi, romelic paraleluria erT-erTi mTavari Zabvisa (nax.
23);
II. kveTi, romelic daxrilia samive mTavari Zabvis mimarT.
nax. 24
natebi aRebul masStabSi warmoad-gens saZiebel Zabvebs daxril kveTeb-
Si.moris es wre agebulia kveTebisaTvis, romlebic mTavari 𝜎2 Zabvis par-
aleluria.
analogiurad ganიsazRvreba Zabvebi sxva mTavari 𝜎1 da 𝜎3 Zabvebis par-
alelur (nax. 24) daxril kveTebSic, oRondac formulebSi aRar Sevlen
TviTon es Zabvebi.
maTTvis Sesabamisad gveqneba:
𝜎2 + 𝜎3 2 𝜎2 − 𝜎3 2
(𝜎𝜑 − ) + 𝜏𝜑 2 = ( )
2 2
da
𝜎1 + 𝜎2 2 𝜎1 − 𝜎2 2
(𝜎𝜑 − ) + 𝜏𝜑 2 = ( ) .
2 2
35 𝜎2
𝜎1
nax. 26
davuSvaT, unda vipovoT 𝜎𝜑 da 𝜏𝜑 Zabvebi daxril kveTSi, romlis gare 𝑁
normali mTavari 𝜎1 , 𝜎2 da 𝜎3 Zabvebis mimarTulebasTan adgens 𝜑1 , 𝜑2 da 𝜑3
kuTxeebs. 𝐴 da 𝐵 wertilebSi aRmarTul vertikalebTan avagoT Sesabamisad
𝜑3 da 𝜑1 kuTxeebi, romelTa gverdebis yvelaze didi (𝜎1 − 𝜎3 ) diametris
wrexazTan gadakveTiT miiReba Sesabamisad 𝑀1 da 𝑀3 wertilebi. amis Semdeg,
𝑂1 wertilidan 𝑂1 𝑀3 -iT da 𝑂3 wertilidan 𝑂3 𝑀1 radiusebiT SemovxazoT
rkalebi. maTi gadakveTis 𝑅 wertilis koordinatebi, aRebul masStabSi
mogvcems 𝜎𝜑 da 𝜏𝜑 Zabvebs 𝜑1 , 𝜑2 da 𝜑3 kuTxeebiT daxasiaTebul daxril
kveTSi.
moris wre gviCvenebs, rom moculobiTi daZabuli mdgomareobisas udi-
desi mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabva grafikulad gamoisaxeba udidesi wris radiusiT, e.i.
𝜎1 − 𝜎3
𝜏𝑚𝑎𝑥 = . es udidesi mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabva moqmedebs mTavari 𝜎2 Zabvis parale-
2
lur kveTSi, romelic mTavari 𝜎1 da 𝜎3 Zabvebis mimarT daxrilia 𝜑2 = 𝜑3 =
45° kuTxiT.
SemoRebuli aRniSvnis Tanaxmad,
𝑚𝑎𝑥𝜎𝜑 = 𝜎1
da 𝑚𝑖𝑛𝜎𝜑 = 𝜎3 .
𝜎𝜑 +𝜎𝜓 𝜎𝜑 −𝜎𝜓 2
𝜎2 = 𝑂𝐴 = 𝑂𝐷1 + 𝐷1 𝐶 − 𝐴𝐶 = − √( ) + 𝜏𝜑 2 .
2 2
xSirad, orive mTavar 𝜎1 da 𝜎2 Zabvas erTi formuliT gamosaxaven:
1 2
𝜎1,2 = 2 [(𝜎𝜑 + 𝜎𝜓 ) ± √(𝜎𝜑 − 𝜎𝜓 ) + 4𝜏𝜑 2 ].
39
sididiTzomis mixedviT Secvlas. Tu gaviTvaliswinebT, rom 𝑒 = 𝜀1 + 𝜀2 +
𝜎1 +𝜎2 +𝜎3
𝜀3 = , miviRebT:
3𝑘
(𝜎1 +𝜎2 +𝜎3 )
𝜀1 + 𝜀2 + 𝜀3 3𝑘 𝜎saS
𝜀saS = = = ,
3 3 3𝑘
𝐸
sadac 𝑘 = 3(1−2𝜇) . e.i. moculobis cvlilebis Sesabamisi kuTri potenciuri
energia toli iqneba:
𝜎saS 𝜀saS 𝜎saS 2 (𝜎1 +𝜎2 +𝜎3 )2 1−2𝜇
𝑢m = 3 = = , anu 𝑢m = (𝜎1 + 𝜎2 + 𝜎3 )2 .
2 2𝑘 18𝑘 6𝐸
formis cvlilebis Sesabamisi kuTri potenciuri energia ki toli iqne-
ba:
1 2 1 − 2𝜇
𝑢f = 𝑢 − 𝑢m = [𝜎1 + 𝜎22 + 𝜎32 − 2𝜇(𝜎1 𝜎2 + 𝜎2 𝜎3 + 𝜎1 𝜎3 )] − (𝜎1 + 𝜎2 + 𝜎3 )2 =
2𝐸 6𝐸
1+𝜇 2
= (𝜎1 + 𝜎22 + 𝜎32 −𝜎1 𝜎2 − 𝜎2 𝜎3 − 𝜎1 𝜎3 )
3𝐸
1+𝜇
anu𝑢f = [(𝜎1 − 𝜎2 )2 + (𝜎2 − 𝜎3 )2 + (𝜎3 − 𝜎1 )2 ] .
6𝐸
kiTxvebi da pasuxebi
1. romel kveTs ewodeba mTavari?
kveTs, romelSic ar aRiZvreba mxebi 𝜏 Zabvebi, mTavari kveTi ewodeba.
2. romel Zabvas ewodeba mTavari?
mTavar kveTebSi aRZrul normalur 𝜎 Zabvas, mTavari Zabvebiewodeba.
3.daZabuli mdgomareobis ra da ra saxeebi arsebobs?
a) moculobiTi daZabuli mdgomareoba, rodesac mTavari kveTiT gamoyofili
kubis waxnagebze moqmedebs samive mTavari 𝜎1 , 𝜎2 da 𝜎3 Zabva. am dros kubi
samRerZa daZabul mdgomareobaSia - samive mimarTulebiT iWimeba an ikumSe-
ba.
b)brtyeli daZabuli mdgomareoba, rodesac samidan mxolod ori: 𝜎1 da 𝜎2
Zabva ( 𝜎3 = 0) moqmedebs. aseTi mdgomareoba konstruqciuli elemente-
bisaTvis yvelaze tipuria.
g)wrfivi anu erTRerZa daZabuli mdgomareoba, rodesac samidan mxolod
erTi, 𝜎1 moqmedebs ( 𝜎2 = 𝜎3 = 0) . es SemTxveva Reros RerZuli gaWimva-kum-
Svaa.
4. ra da ra tipis kveTis gatareba SeiZleba mTavari kveTebiT gamoyofil
elementarul kubSi?
ori tipis: I. daxrili kveTi, romelic paraleluria erT-erTi mTavari Zab-
visa; II. kveTi, romelic daxrilia samive mTavari Zabvis mimarT.
5. rogor gamoiTvleba normaluri 𝜎𝜑 da mxebi 𝜏𝜑 Zabvebi I tipis kveTSi?
Tu ganvixilavT, magaliTad, mTavari 𝜎2 Zabvis paralelur kveTs, romlis 𝑁
normali mTavari 𝜎1 Zabvis mimarTulebasTan adgens 𝜑 kuTxes, maSin masSi
aRZruli normaluri 𝜎𝜑 da mxebi 𝜏𝜑 Zabvebi gamoiTvleba formulebiT:
𝜎1 +𝜎3 𝜎 −𝜎
𝜎𝜑 = + 1 2 3 𝑐𝑜𝑠2𝜑; (1) 𝜏 𝜎𝜑
2
𝜎1 − 𝜎3 𝑀
𝜏𝜑 = 𝑠𝑖𝑛2𝜑. (2)
2 𝜏𝜑
40 2𝜑 𝐵 𝜎
𝐴
0𝜎 𝐶𝐷
3
𝜎1
6. grafikulad rogor aris warmodgenili normaluri 𝜎𝜑 da mxebi 𝜏𝜑 Zab-
vebiI tipis kveTSi?
rogorc koordinatebi im 𝑀 wertilisa, romelic moris wreze aiReba 𝜑
kuTxis mixedviT:
7. rogor gamoiTvlebaa normaluri 𝜎𝜑 da mxebi 𝜏𝜑 Zabvebi II tipis kveTebSi?
normaluri 𝜎𝜑 da mxebi 𝜏𝜑 ZabvebiaseT kveTebSi gamoiTvleba formulebiT,
romlebic gamoyvanilia drekadobis TeoriaSi:
𝜏
𝜎𝜑 = 𝜎1 𝑐𝑜𝑠 2 𝜑1 + 𝜎2 𝑐𝑜𝑠 2 𝜑2 + 𝜎3 𝑐𝑜𝑠 2 𝜑3 ; 𝑀 𝑅 𝑀1 3
𝜎𝜑 + 𝜎𝜓 𝜎𝜑 − 𝜎𝜓 2
𝜎3 = 𝑂𝐴 = √
− ( ) + 𝜏𝜑 2 .
2 2
orive mTavari𝜎1 da 𝜎2 Zabva,erTi formuliTac gamoisaxeba:
1 2
𝜎1,2 = 2 [(𝜎𝜑 + 𝜎𝜓 ) ± √(𝜎𝜑 − 𝜎𝜓 ) + 4𝜏𝜑 2 ].
41
11. rogor gamoiTvleba deformaciebi rTuli daZabuli mdgomareobis dros
darogor gamoisaxeba hukis ganzogadebuli kanoni?
rogorc, mTavari kveTebiT gamoyofili elementaruli kubis, mag., 1 wibos
𝜎1 𝜎
grZivi fardobiTi 𝜀1′ = deformaciisa da ganivi fardobiTi 𝜀1′′ = −𝜇 𝐸2 ,
𝐸
𝜎3 𝜎1 𝜎 𝜎 1
𝜀1′′′ = −𝜇 𝐸 deformaciebis jami: 𝜀1 = − 𝜇 𝐸2 − 𝜇 𝐸3 = 𝐸 [𝜎1 − 𝜇(𝜎2 + 𝜎3 )];
𝐸
hukis ganzogadebuli kanoni gamoisaxeba samive mimarTulebiT Cawerili
𝜀1 , 𝜀2 , 𝜀3 deformaciebis gantolebaTa Semdegi sistemiT:
1
𝜀1 = 𝐸 [𝜎1 − 𝜇(𝜎2 + 𝜎3 )] ,
1
𝜀2 = 𝐸 [𝜎2 − 𝜇(𝜎3 + 𝜎1 )] , (1)
1
𝜀 = [𝜎 − 𝜇(𝜎1 + 𝜎2 )] .
{ 3 𝐸 3
brtyeli daZabuli mdgomareobis dros:
1
𝜀1 = 𝐸 (𝜎1 − 𝜇𝜎3 ),
𝜇
𝜀2 = − 𝐸 (𝜎3 + 𝜎1 ), (2)
1
𝜀3 = 𝐸 (𝜎3 − 𝜇𝜎1 ).
{
42
IV Tavi
sufTa Zvra
4.3.hukis kanoni
46
𝐹
𝜏= 𝜋𝑑2
≤ [𝜏].
𝑛∙2
4
moqlonis ganivkveTis 𝑑 diametri garkveuli konstruqciuli mosazrebebis
safuZvelze SeirCeva,aqedan ki moqlonebis 𝑛 raodenoba ganisazRvreba. da-
saSvebi [𝜏] Zabva foladisaTvis f.3 [𝜏] ≈ 0.6[𝜎] = 0.6 ∙ 160mpa ≈ 100 mpa.
𝐹
𝑛≥ 𝜋𝑑2
.
2 [𝜏]
4
𝑛 raodenobasmarto Wraze,simtkicis pirobidan ver gamovTliT, radgan
SeerTeba SeiZleba furclebis samoqlone xvrelis an moqlonis Reroszeda-
pirebis daTelvis gamoc gaxdes uvargisi (nax. 35,a).rogorc naxazidan Cans,𝐹
Zalebi naxevrad cilindrul
a) b) zedapirebze
araTanabradgadanawil-
𝐹 𝐹 𝛿
deba,Tumca gaangariSebis
gamartivebis mi-zniT, Tvlian,
nax. 35 rom gadanawildeba diame-
𝑑
tralur kveTSi (nax.
35,b).simtkicis pirobas daTelvaze aqvs saxe:
𝐹
𝜎T = ≤ [𝜎T ] .
𝑛𝑑𝛿
𝛿 aris SesaerTebeli furclebis sisqe. dasaSvebi [𝜎T ] Zabva Telvis dros
aiReba [𝜎T ] = (2 ÷ 2.5)[𝜎]. am pirobidan moqlonebis raodenoba iqneba:
𝐹
𝑛 ≥ 𝑑𝛿[𝜎 ].
T 2
maSasadame, moqlonur SeerTebas 𝐹 a) mm 𝛿 𝐹
vangariSobT rogorc Wraze, ise Tel- 𝛿=8
70°
vaze. moqlonebis 𝑛 raodenobad vTvliT b)
𝐹 2m 𝛿 𝐹 𝛿 = (10 ÷ 25)
Wrasa da Telvaze cal-calke gamoT- m
vlili ori 𝑛–dan udidess. 70°
g) 2m 𝛿
b) SeduRebiTi SeerTeba. 𝐹 𝐹
m 𝛿 = (12 ÷ 40)
romelime gamdnari liTonis saSu-
alebiT SesaerTebeli elementebis erT-
maneTze miduReba cnobilia rogorc 𝐹 𝐹
slavianovis meTodi, midgmuli fur- 𝑏
clebis uSualo SeduRebaairiT–rogorc nax. 36
benardosis. SeduRebis mravalgvari
saxeobidan ganvixilavT eleqtrorkaluri SeduRebis gaangariSebis
meTodebs. aseTi SeduRebisas awyoben ornair nakers:
1. pirapiri nakeri ewyoba erTsa da imave sibrtyeSi ganlagebulifur-
clebis SesaerTeblad.SeduRebis xazze kideebis winaswar CamoTla xdeba
furclis sisqismixedviT. Tu sisqe mcirea,maSin kideebs toveben rogorc
aris da ise aduReben (nax. 36,a), Tu ara,- awyoben V-sebr (nax. 36,b) an X-sebr
(nax. 38,g) nakerebs.pirapirი nakeri gaWimvaze an kumSvazegaiangariSeba,
Semdegi formuliT:
47
𝐹
𝜎= ≤ [𝜎]S.n. .
𝑙𝛿
sadac 𝑙 = 𝑏 − 10 mm aris nakeris saangariSo sigrZe; [𝜎]S.n. - dasaSvebi Zabva
SeduRebis nakerisaTvis, romlis mniSvneloba aiReba cnobarebidan.
2.lilvakisebri nakeri,Tavis mxriv, iyofa frTa nakerad da Subla na-
kerad.
frTanakers aqvs igive mimarTuleba, rac moqmed 𝐹 datvirTvas (nax. 37).
SeduRebis nakerი ganivkveTSi
𝐹
uswormasworo formისაა, ma- 𝐹
gram iTvleba, rom mas aqvs
tolferda samkuTxedis for-
ma. frTanakeris rRveva Wris
gamomosalodnelia nakeris 𝐹 𝐹
biseqtorul kveTSi da 𝛿 ℎ
simtkicis pirobac Wraze
iwereba: 𝛿
Nnax. 37
𝐹
𝜏= ≤ [𝜏]S.n. ,
𝑙 ∙ 0.7𝛿
sadac 0.7𝛿 aris biseqtrisis sigrZe, romelic ase gamoiTvleba: ℎ = 𝛿 ∙
𝑐𝑜𝑠45° ≈ 0.7𝛿 ; 𝑙 - nakerebis jamuri sigrZe, romelic simetriuli elementebis
dros Tanabrad nawildeba orive mxares,magaliTad, zeda SesaerTebeli
simetriuli furclis SemTxvevaSi, xolo arasimetriuli elementis dros
ganivkveTis simZimis centridan manZilis ukuproporciulad. magaliTad,
kuTxovanas daduRebisas, es 𝑙 sigrZe kuTxovanas yuisa da Taros mxares-
nawildeba manZilebis ukuproporciulad,anu yuis mxares nakerimeti sigr-
Zisaa.
Subla nakers aqvs datvirTvis marTobi mimarTuleba da SeduReba xdeba
zemodanac da qvemodanac (nax.38). aseTi nakeris rRveva mosalodnelia
yvelaze sust 𝐴𝐵 kveTSi. rogorc naxazidan Cans, am kveTSi moqmedi sruli
𝑝𝛼 Zabva iSleba normalur 𝜎𝛼 da mxeb
𝜏𝛼
𝜏𝛼 Semdgenebad da vinaidan SeduRebis nakeris
masalis winaaRmdegobis unari Wraze naklebia, 𝐹 𝐵 𝑝𝛼
𝐴 𝜎𝛼
vidre gaWimvaze, amitompirobiT, Subla nakeri
𝐹
iangariSeba Wraze iseve, rogorc frTa nakeri
𝐹 Nnax. 38
𝜏= ≤ [𝜏]S.n.
2𝑙∙0.7𝛿
49
aRniSnulidan gamomdinare, simtkicis piroba meore Teoriis mixedviT
ase Caiwereba: 𝜀1 ≤ [𝜀]. Tu gamoviyenebT hukis ganzogadebul kanons, davwerT
1
D 𝜀1 = 𝐸 [𝜎1 − 𝜇(𝜎2 + 𝜎3 )] . wrfivi daZabuli mdgomareobis Sesabamisi dasaSvebi
[𝜎]
[𝜎] AZabvis mixedviT davadgenT dasaSveb deformaciasac G [𝜀] = , Eris
𝐸
Semdegac davwerTBUL
1 [𝜎]
[𝜎1 − 𝜇(𝜎2 + 𝜎3 )] ≤ ,
𝐸 𝐸
saidanac,
𝜎1 − 𝜇(𝜎2 + 𝜎3 ) ≤ [𝜎] .
pirvel da meore Teoriebs iyeneben myife masalisagan damzadebuli el-
ementebis gaangariSebis dros.
3) udidesi mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvis (kulonis) Teoriis Tanaxmad, saxifaTo
mdgomareoba dadgeba maSin, rodesac udidesi mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabva miaRwevs
zRvrul mniSvnelobas,e.i. mizezad dasaxelebulia mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabva. Sesabami-
si simtkicis piroba ase Caiwereba:
𝜏𝑚𝑎𝑥 ≤ [𝜏] .
𝜎1 − 𝜎3 ≤ [𝜎] .
kiTxvebi da pasuxebi
𝐹
𝜎= ≤ [𝜎]S.n.
𝑙𝛿
53
14.rogor iangariSeba lilvakisebri nakeri?
simtkicis pirobiT Wraze:
𝐹
𝜏= ≤ [𝜏]S.n. .
𝑙 ∙ 0.7𝛿
15. simtkicis ra da ra Teoriebi arsebobs da rogor iwereba TiToeulis
Sesabamisi simtkicis piroba?
1. udidesi normaluri Zabvebis Teoria. simtkicis piroba dgeba rogorc
udidesi gamWimavi𝜎1 , ise udidesi mkumSavi 𝜎3 Zabvis mixedviT:
𝜎1 ≤ [𝜎 + ] an 𝜎2 ≤ [𝜎 − ].
2. udidesi deformaciebis Teoria. simtkicis pirobas aqvs saxe:
𝜎1 − 𝜇(𝜎2 + 𝜎3 ) ≤ [𝜎].
3.udidesi mxebi Zabvebis Teoria. simtkicis pirobas aqvs saxe:
𝜎1 − 𝜎3 ≤ [𝜎].
4. energetikuli Teoria. simtkicis pirobas aqvs saxe:
54
VTavi
brtyeli nakvTis geometriuli maxasiaTeblebi
𝑆𝑦 = ∫ 𝑥 ∙ 𝑑𝐴 .
𝐴
Sedgenili nakvTis statikuri momenti raime 𝑥 RerZis mimarT moiZebneba,
rogorc 𝑛 Semadgeneli martivi nakvTebis statikuri momentebis algebruli
jami:
𝑆𝑥 = ∑𝑛𝑖=1 𝑦𝑖𝑐 𝐴𝑖 ,(3)
𝑦 RerZis mimarT - 𝑆𝑦 = ∑𝑛𝑖=1 𝑥𝑖𝑐 𝐴𝑖 .
nakvTis simZimis centris mdebareoba gamoiTvlebaTeoriuli meqanikis
kursidan cnobili varinionis TeoremiT:
𝑆𝑥 = 𝑦𝑐 ∙ 𝐴 , 𝑆𝑦 = 𝑥𝑐 ∙ 𝐴 , (4)
saidanac gveqneba
𝑆𝑦 𝑆𝑥
𝑥𝑐 = , 𝑦𝑐 = . (5)
𝐴 𝐴
aq 𝑥𝑐 da 𝑦𝑐 mTeli nakvTis simZimis centris koordinatebia. maT nakvTis
farTobis mxarsac uwodeben.
Sedgenili nakvTissimZimis centris koordinatebi gamoiTvleba formu-
lebiT:
55
∑𝑛
𝑖=1 𝑦𝑖𝑐 𝐴𝑖 ∑𝑛
𝑖=1 𝑥𝑖𝑐 𝐴𝑖
𝑥𝑐 = ∑𝑛
, 𝑦𝑐 = ∑𝑛
, (6)
𝑖=1 𝐴𝑖 𝑖=1 𝐴𝑖
gansazRvrul integralebs:
𝐼𝑥 = ∫𝐴 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴, 𝐼𝑦 = ∫𝐴 𝑥 2 ∙ 𝑑𝐴 , (1)
ewodebaTnakvTis (farTobis) inerciis RerZuli anu ekvatoriuli momenti,
Sesabamisad,𝑥 da 𝑦 RerZebis mimarT.
gansazRvrul integrals
𝐷𝑥𝑦 = ∫𝐴 𝑥𝑦 ∙ 𝑑𝐴, (2)
ewodeba centridanuli inerciis momenti 𝑥 da 𝑦 RerZebis mimarT.
gansazRvrul integrals
𝐼𝜌 = ∫𝐴 𝜌2 ∙ 𝑑𝐴, (3)
ewodeba nakvTis polaruli inerciis momenti 𝑂 saTavis mimarT.
inerciis momentis ganzomilebaa (sigrZe)4, magaliTad, sm4, m4, mm4 da a.S.
RerZuli 𝐼𝑥 da 𝐼𝑦 momentebi da agreTve polaruli 𝐼𝜌 momenti mxolod dade-
biTi SeiZleba iyos (𝑥 , 𝑦 da 𝜌 koordinatebi kvadratSia), centridanuli 𝐷𝑥𝑦
inerciis momenti ki – rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi; kerZo SemTxvevaSi
- nulis tolic.
polaruli 𝐼𝜌 inerciis momenti RerZuli 𝐼𝑥 da 𝐼𝑦 momentebis jamis to-
lia. marTlac, nax. 42-dan gvaqvs, rom 𝜌2 = 𝑥 2 + 𝑦 2 , misi(3) –Si SetaniT mivi-
RebT: 𝐼𝜌 = ∫𝐴 𝜌2 ∙ 𝑑𝐴 = ∫𝐴 (𝑦 2 + 𝑥 2 ) ∙ 𝑑𝐴 = ∫𝐴 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴 + ∫𝐴 𝑥 2 ∙ 𝑑𝐴 = 𝐼𝑥 + 𝐼𝑦 . Ee.i.
𝐼𝜌 = 𝐼𝑥 + 𝐼𝑦 .
𝐼
𝑖𝜉 = √ 𝐴𝜉 sididesewodeba inerciis radi-
𝑣 𝑢
usi raime 𝜉 RerZis mimarT, sadac 𝐼𝜉 inerciis
momentia 𝜉 RerZis mimarT, xolo 𝐴 - nakvTis
farTobi. umetesadgviwevs inerciis mTavari
𝑖𝜉
𝐼𝑢 𝐼𝑣
𝑖𝑢 = √ 𝐴 , 𝑖𝑣 = √ 𝐴 radiusebiT sargebloba.
𝜉
Tu mTavar 𝑣 RerZze gadavzomavT 𝑖𝑢 -s,
𝑖𝑢𝑢 𝑖𝑣
xolo mTavar 𝑢 RerZze - 𝑖𝑣 –s da avagebT
elifss, miviRebT e.w. inerciis elifss (nax. 42).
rodesac mTavari 𝑢 da 𝑣 RerZebi centraluri
RerZebia, gveqnebainerciis centraluri elif- nax.42
si:
𝑢2 𝑣 2
+ =1.
𝑖𝑣2 𝑖𝑢2
misi saSualebiT SegviZlia grafikulad movZebnoT inerciis 𝑖𝜉 radiusi
nebismieri 𝜉 RerZis mimarT da am ukanasknelismixedviT gamoviTvaloT in-
erciis 𝐼𝜉 momenti. amisaTvis, elifsis mimarT vatarebT 𝜉 RerZis parale-
lurmxebs. Semdeg elifsis centridan am mxebze da-
vuSvebT 𝑖𝜉 marTobsdagamoviTvliT 𝐼𝜉 = 𝑖𝜉 2 ∙ 𝐴. 𝑦𝑐
nakvTebisaTvis, romelTa 𝐼𝑢 = 𝐼𝑣 , e.i. 𝑖𝑢 = 𝑖𝑣 =
𝑖 , elifsisgantolebis nacvlad viRebT wrewiris 𝑢2 +
ℎ 𝑑𝑦
𝑣 2 = 𝑖 2 gantolebas. esimas niSnavs, rom yvela cen-
traluri RerZiaseTinakvTebisaTvis (wrewiri, kvadrati, ℎ 2 𝑦 𝑥𝑐
wriuli rgoli, kvadrati wriuli xvreliT da sxv,) 𝑐
ℎ
mTavari RerZia. -
2 c
57
𝑑𝐴 gamosaxulebaSi da movaxdinoT integrireba mTeli nakvTis farTobis
ℎ ℎ
farglebSi, risTvisac 𝑦 -s mivceT sazRvrebi − 2 , da + 2 , gveqneba:
ℎ
2
𝑦3 ℎ3 ℎ3 𝑏ℎ3
𝐼𝑥𝑐 = ∫ 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴 = 𝑏 ∫ 𝑦 2 ∙ 𝑑𝑦 = 𝑏 | | = 𝑏( + ) = .
3 24 24 12
𝐴 ℎ
−
2
𝑏ℎ3
e.i.𝐼𝑥𝑐 = ,
12
ℎ𝑏 3
analogiurad,𝐼𝑦𝑐 = .
12
𝑦
2. samkuTxedi.gamovTvaloT samkuTxedis inerci-
is momenti misi romelime gverdis paraleluri
centraluri 𝑥𝑐 RerZis mimarT (nax.44). elemen- 2
taruli zolis farTobia 𝑑𝐴 = 𝑏(𝑦) ∙ 𝑑𝑦 . cvladi ℎ
3 𝑑𝑦
sigane ℎ 𝑏(𝑦) 𝑦
2 ℎ 𝑥𝑐
ℎ−𝑦 -3
3
𝑏(𝑦) = 𝑏.
ℎ
𝑏
amitom,
2
3
ℎ Nnax. 44
3
𝑏 2 𝑏ℎ
𝐼𝑥𝑐 = ∫ ( ℎ − 𝑦) 𝑦 2 ∙ 𝑑𝑦 = .
ℎ 3 36
ℎ
−
3
es formula samarTliania nebimieri samkuTxedisaTvis.
3. wre. wriuli ganivkveTis Zeli muSaobs rogorc Runvis, ise grexis
pirobebSi.Runvisas dagvWirdeba inerciis RerZuli 𝐼𝑥𝑐 momenti, xolo gre-
xisas - inerciis polaruli 𝐼𝜌 momenti. pirvel rigSi, gamovTvaloT po-
laruli 𝐼𝜌 momenti 𝑂 Ocentris mimarT. amisaTvis
ori erTmaneTTan usasrulod axlos mdebare kon- 𝑦𝑐
centruli wrexaziT da erTmaneTTan usasrulod
axlos mdebare ori radiusiT gamovyoT elementa-
ruli 𝑑𝐴 farTobi, romelic, rogorc me-45 nax-
𝑟 𝑑𝐴
azidan Cans, iqneba 𝑑𝐴 = 𝜌𝑑𝛼 ∙ 𝑑𝜌 . SevitanoT es 𝑑𝛼 𝑥𝑐
𝛼
mniSvneloba polaruli 𝐼𝜌 momentis gamosax- 𝑐 𝜌
𝑑𝜌
ulebaSi, miviRebT:
𝑟
2𝜋 𝑟 𝜌4
𝐼𝜌 = ∫𝐴 𝜌2 ∙ 𝑑𝐴 = ∫0 𝑑𝛼 ∫0 𝜌3 ∙ 𝑑𝜌 = | 4 | |𝛼|2𝜋
𝑜 ,
0
saidanac nax. 45
4
𝜋𝑟
. 𝐼𝜌 =
2
vinaidan wrisaTvis inerciis momenti yvela centraluri RerZis mimarT er-
Ti da igivea, e.i. 𝐼𝑥𝑐 = 𝐼𝑦𝑐 . amasTan erTad, 𝐼𝑥𝑐 + 𝐼𝑦𝑐 = 𝐼𝜌 damokidebulebidan
2𝐼𝑥𝑐 = 2𝐼𝑦𝑐 = 𝐼𝜌 , amitom gveqneba:
𝐼𝜌 𝜋𝑟 4
𝐼𝑥𝑐 = 𝐼𝑦𝑐 = = .
2 4
58
4. wriuli rgoli. wriuli rgolis SemTxvevaSiSeicvleba mxolod meo-
re integralis sazRvrebi. es sazRvrebi iqneba 𝑟2 da 𝑟1 , sadac 𝑟2 Siga wris
radiusia, xolo 𝑟1 _ gare wris radiusi (nax. 46). aRniSnulis safuZvelze
davwerT:
𝑦0 𝑐 ≈ 0.424𝑟 .
𝛼 𝑦 𝑥
𝑜 𝐼𝑥𝑐 momenti gamoiTvleba formuliT 𝐼𝑥𝑐 = 𝐼𝑥 − 𝑦0 2 ∙
1 𝜋𝑟 4
Nnax.74
Nnax. 47 𝐴 , sadac 𝐼𝑥 = 2 naxevari wris inerciis momen-
4
1
tia, xolo 𝐴 = 2 𝜋𝑟 2 - farTobi.
𝜋𝑟 4 𝜋𝑟 2
𝐼𝑥𝑐 = − (0.424𝑟)2 ≈ 0.035𝜋𝑟 4 .
8 2
59
davadginoT,rogor SeuZlia “Zvel” RerZebs sibrtyeze “axali” RerZebis
mdebareobis dakaveba. zogad SemTxveva-
Si,koordinatTa “Zveli” 𝑥𝑜𝑦 sistemidan 𝑦1 𝑦
𝑥1
nebis- mier “axal” 𝑥1 𝑜1 𝑦1 sistemaze
𝑏 𝑥 𝑑𝐴
gadasvlis pro- cesi, ori Tanamimdevruli
gardaqnis saxiT SeiZleba warmovadginoT: 1.
sistemis para- leluri gadatana sibrtyeze;2. 𝑦 𝑦1
sistemis mobruneba axali saTavis mimarT.
1)damokidebulebaparaleluri RerZebis 𝑂 𝑎 𝑥
mimarT,inerciis momentebs Soris.
𝑥1
davuSvaT,cnobilia,inerciis momen- 𝑂1
tebi”Zveli” RerZebis mimarT: nax. 48
𝐼𝑥 = ∫ 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴 ; 𝐼𝑦 = ∫ 𝑥 2 ∙ 𝑑𝐴 ;
𝐴 𝐴
𝐷𝑥𝑦 = ∫ 𝑥𝑦 ∙ 𝑑𝐴 ; 𝐼𝜌 = ∫ 𝜌2 ∙ 𝑑𝐴 .
𝐴 𝐴
maTi saSualebiT gamovTvaloT inerciis momentebi “Zveli” 𝑥 da 𝑦 RerZebis
paraleluri “axali”𝑥1 da 𝑦1 RerZebis mimarT, Tu cnobilia RerZebs Soris
𝑎 da 𝑏 manZilebi (nax. 48).
naxazidan,elementaruli 𝑑𝐴 farTobis Zvel da axal koordinatebs
Soris gvaqvs damokidebuleba 𝑥1 = 𝑥 + 𝑏; da 𝑦1 = 𝑦 + 𝑎 . maSasadame, “axali”
RerZebis mimarT davwerT:
60
kerZo SemTxvevaSi, rodesac “Zveli” 𝑥 da 𝑦 centraluri RerZebia, e.i.
𝑆𝑥 = 𝑆𝑦 = 0, miviRebT:
𝐼𝑥1 = 𝐼𝑥 + 𝑎2 𝐴 ; (1′ )
𝐼𝑦1 = 𝐼𝑦 + 𝑏 2 𝐴 ;(2′ )
𝐷𝑥1 𝑦1 = 𝐷𝑥𝑦 + 𝑎𝑏𝐴 ; (3′ )
𝐼𝜌1 = 𝐼𝜌 + (𝑎2 + 𝑏 2 )𝐴 . (4′ )
da piriqiT, Tu cnobilia inerciis 𝐼𝑥1 da 𝐼𝑦1 momenti nebismieri 𝑥1 da 𝑦1
RerZebis mimarT, maSin (1′ ), . . . ,(4′ ) formulebidan gamoviTvliT inerciis
momentebs centraluri 𝑥 da 𝑦 RerZebis mimarT
𝐼𝑥 = 𝐼𝑥1 − 𝑎2 𝐴 ; (1′′ )
𝐼𝑦 = 𝐼𝑦1 − 𝑏 2 𝐴 ;(2′′ )
𝐷𝑥𝑦 = 𝐷𝑥1 𝑦1 − 𝑎𝑏𝐴 ;(3′′ )
𝐼𝜌 = 𝐼𝜌1 − (𝑎2 + 𝑏 2 )𝐴. (4′′ )
rogorcbolo formulebi gviCvenebs, inerciis momentebi nakvTis cent-
raluri 𝑥 da 𝑦 RerZebis mimarTumciresia, maTi paraleluri sxva RerZebis
mimarT inerciis momentebs Soris.
2)damokidebulebaurTierTmobrunebuli RerZebis mimarT,inerciis momen-
tebs Soris.
vTqvaT, inerciis momentebi cnobilia 𝑥 da 𝑦 centraluri RerZebis
mimarT (nax. 49):
𝐼𝑥 = ∫ 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴 ; 𝐼𝑦 = ∫ 𝑥 2 ∙ 𝑑𝐴 ; 𝐷𝑥𝑦 = ∫ 𝑥𝑦 ∙ 𝑑𝐴 .
𝐴 𝐴 𝐴
gamovTvaloT inerciis momentebi axali 𝑥1 da 𝑦1 RerZebis mimarT, rom-
lebic Zvel 𝑥 da 𝑦 RerZebTan adgens 𝛼 kuTxes - Zveli 𝑥 da 𝑦 RerZebis
mimarT inerciis 𝐼𝑥 da 𝐼𝑦 momentebis saSualebiT. 𝛼 kuTxis aTvlis dadebiT
mimarTulebad miviCnioT saaTis isris moZraobis sawinaaRmdego mimarTu-
leba.
usasrulod mcire 𝑑𝐴 farTobis axa- 𝑦
𝑦1
li 𝑥1 da 𝑦1 koordinatebiZveli 𝑥 da 𝑦
koordinatebiT gamoisaxeba formule-
biT: 𝑥1
𝑥1 = 𝑥𝑐𝑜𝑠𝛼 + 𝑦𝑠𝑖𝑛𝛼 ; 𝑦1 = 𝑦𝑐𝑜𝑠𝛼 − 𝑥𝑠𝑖𝑛𝛼 . 𝑥 𝑑𝐴
am damokidebulebebis gamoyenebiT SegviZ- 𝑥1 𝑦1
𝑐 𝑦 𝛼 𝑥
lia davweroT:
𝐼𝑥1 = ∫𝐴 𝑦12 ∙ 𝑑𝐴 = ∫𝐴 (𝑦𝑐𝑜𝑠𝛼 − 𝑥𝑠𝑖𝑛𝛼)2 ∙ 𝑑𝐴 =
𝑐𝑜𝑠 2 𝛼 ∫𝐴 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴 + 𝑠𝑖𝑛2 𝛼 ∫𝐴 𝑥 2 ∙ 𝑑𝐴 −
−𝑠𝑖𝑛2𝛼 ∫𝐴 𝑥𝑦 ∙ 𝑑𝐴 ,
anu
𝐼𝑥1 = 𝐼𝑥 𝑐𝑜𝑠 2 𝛼 + 𝐼𝑦 𝑠𝑖𝑛2 𝛼 − 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼 ,(1) Nnax. 49
aseve
61
𝐼𝑦1 = ∫ 𝑥12 ∙ 𝑑𝐴
𝐴
= ∫ (𝑥𝑐𝑜𝑠𝛼 + 𝑦𝑠𝑖𝑛𝛼)2 ∙ 𝑑𝐴
𝐴
62
𝐼𝑢 = 𝐼𝑥 𝑐𝑜𝑠 2 𝛼0 + 𝐼𝑦 𝑠𝑖𝑛2 𝛼0 − 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼0
{ (2)
𝐼𝑣 = 𝐼𝑥 𝑠𝑖𝑛2 𝛼0 + 𝐼𝑦 𝑐𝑜𝑠 2 𝛼0 + 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼0 .
SevkriboT isini wevr-wevrad, miviRebT:
𝐼𝑣 + 𝐼𝑢 = 𝐼𝑥 + 𝐼𝑦 = 𝑐𝑜𝑛𝑠𝑡,
rac gviCvenebs, rom RerZebis mobrunebisas urTierTmarTobi RerZebis
mimarT inerciis momentebis jami anu inerciis polaruli momenti ar
icvleba da sididiT yovelTvis mTavari momentebis jamis toli rCeba.
1+𝑐𝑜𝑠2𝛼0
(2)-Si trigonometriidan cnobili 𝑐𝑜𝑠 2 𝛼0 = , 𝑠𝑖𝑛2 𝛼0 =
2
1−𝑐𝑜𝑠2𝛼0
damokidebulebebis gaTvaliswineba mogvcems
2
𝐼𝑥 + 𝐼𝑦 𝐼𝑥 − 𝐼𝑦
𝐼𝑢 = + 𝑐𝑜𝑠2𝛼0 − 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼0
{ 2 2
𝐼𝑥 + 𝐼𝑦 𝐼𝑥 − 𝐼𝑦
𝐼𝑣 = − 𝑐𝑜𝑠2𝛼0 + 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼0 .
2 2
2𝐷𝑥𝑦
rom gamovricxoT 𝑐𝑜𝑠2𝜑0 da 𝑠𝑖𝑛2𝜑0 ,viyenebT formulas 𝑡𝑔2𝛼0 = 𝐼 .
𝑦 −𝐼𝑥
63
kiTxvebi da pasuxebi
64
9. rogor gamoisaxeba inerciis polarulimomenti,inerciis RerZuli momen-
tebiT?
maTi jamis saxiT:
𝐼𝜌 = 𝐼𝑥 + 𝐼𝑦 .
10. romel RerZebs ewodeba inerciis mTavari𝑢 da 𝑣RerZebi?
RerZebs, romelTa mimarT inerciis momentebi Rebulobs eqstremalur mniS-
vnelobebs ( mag., 𝐼𝑢 maqsimalurs da 𝐼𝑣 minimalurs an piriqiT).
11. inerciis romel moments ewodeba mTavari?
inerciis moments mTavari 𝑢 da 𝑣 RerZebis mimarT.
12.romel sibrtyes hqviainerciis mTavarianu sixistis sibrtye?
sibrtyes, romelic gadis Reros ganivkveTis inerciis mTavar 𝑢 an 𝑣 RerZsa
da Reros RerZze, inerciis mTavari sibrtye anu sixistis sibrtye hqvia.
13. ras ewodeba inerciis radiusi raime RerZis mimarT?
𝐼
𝑖𝜉 = √ 𝐴𝜉 sidides; ganzomilebaa[sm].
14.ras ewodeba inerciis centraluri elifsi da risTvis gamoiyeneba igi?
elifss, romelic agebulia mTavar 𝑖𝑣 da 𝑖𝑢 radiusebze, rogorc naxevarRer-
Zebze:
𝑢2 𝑣 2
+ =1.
𝑖𝑣2 𝑖𝑢2
igi gamoiyeneba nebismieri 𝜉 RerZis mimarT 𝑖𝜉 radiusis grafikuli gaan-
gariSebisa da misisaSualebiT inerciis 𝐼𝜉 momentis gamoTvlisaTvis.
15. romeli nakvTebisaTvis aris yvela centraluri RerZi mTavari?
nakvTebisaTvis, romelTa 𝐼𝑢 = 𝐼𝑣 , e.i. 𝑖𝑢 = 𝑖𝑣 = 𝑖 anu nakvTebisaTvis, romel-
TaTvis elifsi 𝑢2 + 𝑣 2 = 𝑖 2 wrewirad gadaiqceva. aseTi nakvTebisaTvis (wre,
kvadrati, wriuli rgoli, kvadrati wriuli xvreliT da sxv.) yvela cen-
traluri RerZi, mTavari RerZia.
16. rogor gamoiTvleba marTkuTxedis inerciis momentebi centraluri 𝑥𝑐 da
𝑦𝑐 RerZebis mimarT?
ℎ
𝑦3 ℎ3 ℎ3 𝑏ℎ3
𝐼𝑥𝑐 = ∫𝐴 𝑦 ∙ 𝑑𝐴 = 𝑏 ∫ 𝑦 2 ∙ 𝑑𝑦 = 𝑏 | 3 | = 𝑏 (24 + 24) =
2 2
ℎ .
− 12
2
𝑏ℎ3
e.i. 𝐼𝑥𝑐 = .
12
analogiurad,
ℎ𝑏 3
. 𝐼𝑦𝑐 =
12
14. rogor gamoiTvleba samTkuTxedis inerciis momenti misi romelime gver-
dis paraleluri centraluri 𝑥𝑐 RerZis mimarT?
2 2
ℎ ℎ
3 3
𝑏 2 𝑏ℎ3
𝐼𝑥𝑐 = ∫ 𝑦 2 ∙ 𝑑𝐴 = ∫ 𝑦 2 𝑏(𝑦) 𝑑𝑦 = ∫ ( ℎ − 𝑦) 𝑦 2 ∙ 𝑑𝑦 = .
ℎ 3 36
𝐴 1 1
− ℎ − ℎ
3 3
15. rogor gamoiTvleba wris inerciis polaruli momenti da misi saSu-
alebiT inerciis momentebi centraluri 𝑥𝑐 da 𝑦𝑐 RerZebis mimarT?
65
𝑟
2𝜋 𝑟 𝜌4
𝐼𝜌 = ∫𝐴 𝜌2 ∙ 𝑑𝐴 = ∫𝐴 𝜌2 ∙ 𝜌𝑑𝛼𝑑𝜌 = ∫0 𝑑𝛼 ∫0 𝜌3 ∙ 𝑑𝜌 = | 4 | |𝛼|2𝜋
𝑜 ,
0
𝐼𝜌 𝜋𝑟 4
𝐼𝑥𝑐 = 𝐼𝑦𝑐 = = .
2 4
16. rogor gamoiTvleba wriuli rgolisinerciis polaruli momenti da in-
erciismomentebi centraluri 𝑥𝑐 da 𝑦𝑐 RerZebis mimarT?
luri.
22.ra niSniT ganisazRvreba inerciis mTavari centraluri 𝑢 da 𝑣 RerZebi?
imiT, rom maT mimarT inerciis centridanuli momenti nulis tolia𝐷𝑢𝑣 = 0.
simetriulinakvTis SemTxvevaSi, es RerZebi simetriis RerZebia.
23. rogor gamoisaxeba inerciis mTavari 𝐼𝑢 da 𝐼𝑣 momentebi?
Semdegi formulebiT:
𝐼𝑢 = 𝐼𝑥 𝑐𝑜𝑠 2 𝛼0 + 𝐼𝑦 𝑠𝑖𝑛2 𝛼0 − 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼0
{
𝐼𝑣 = 𝐼𝑥 𝑠𝑖𝑛2 𝛼0 + 𝐼𝑦 𝑐𝑜𝑠 2 𝛼0 + 𝐷𝑥𝑦 𝑠𝑖𝑛2𝛼0
an maTi gardaqmniT miRebuli formulebiT, romlebicufro advilad gamo-
iyeneba:
𝐼𝑥 +𝐼𝑦 1 2
𝐼𝑢 = + 2 √(𝐼𝑥 − 𝐼𝑦 ) + 4𝐷𝑥𝑦
2
2
.
𝐼𝑥 +𝐼𝑦 1 2
√ 2
{𝐼𝑣 = 2 − 2 (𝐼𝑥 − 𝐼𝑦 ) + 4𝐷𝑥𝑦
24. ra daskvna keTdeba RerZebis mobrunebisas mTavari 𝐼𝑢 da 𝐼𝑣 momentebis
saangariSo formulebis wevr-wevrad SekrebiT miRebuli Sedegis safuZ-
velze?
RerZebis mobrunebisas, urTierTmarTobi RerZebis mimarT inerciis momen-
tebis jami, anu inerciis polaruli momenti ar icvleba da igi sididiT
yovelTvis mTavari momentebis jamis toli rCeba.
25. rogor iangariSeba wris polaruli 𝑊𝜌 momenti da martivi nakvTebis:
wrisa da marTkuTxedis,𝑊𝑥 da 𝑊𝑦 winaRobis momentebi?
𝐼𝜌 𝐼𝑥 𝐼𝑦
formulebiT: 𝑊𝜌 = , 𝑊𝑥 = 𝑦 , 𝑊𝑦 = 𝑥 :
𝑟 𝑚𝑎𝑥 𝑚𝑎𝑥
𝜋𝑟 3 𝜋𝑑3 𝜋𝑟 3 𝜋𝑑3
wrisaTvis: 𝑊𝜌 = = , 𝑊𝑥 = 𝑊𝑦 = = ≈ 0.1𝑑 3 ,
2 16 4 32
𝑏ℎ2 ℎ𝑏 2
marTkuTxedisaTvis: 𝑊𝑥 = , 𝑊𝑦 = .
6 6
VITavi
grexa
Nnax. 50
Zravi RvedebiT, kbilana TvaliT da a. S. 50-e naxazze naCvenebia mrgvali
lilvi SkivebiT. lilvis boloebi Casmulia burTulsakisarebSi. 𝐴 Skivi
RvediT mierTebulia eleqtroZravasTan, 𝐵 Skivi - CarxTan. Zrava, Rvedis
daWimvis meSveobiT 𝐴 Skivis lilvTan mierTebis adgilas qmnis mgrex mo-
ments,romelic 𝐵 Skivsgadaecemalilvis gayolebiT. es ukanaskneli iwyebs
brunvasda moZraobaSimohyavs samuSao Carxi. amgvarad, lilvi 𝐴𝐵 ubanze
ganicdis grexas.
grexas maSinac aqvs adgili, rodesac Zeli (rogorc, magaliTad sivr-
ciTi konstruqciis elementi da sxv.) cali boloTi uZravad aris Cama-
grebuli, xolo meore boloze moqmedebs wyvilZala, romelic ganlagebu-
lia Zelis RerZis marTob sibrtyeSi (nax. 51).es wyvilZala qmnis mo-
ments 𝑀gr = 𝐹𝑎, romelic Reros dagrexs. gavarkvioT, Tu rogor igrixeba
Zeli.
proporciulobis farglebSi Catarebuli cdebi gviCvenebs, rom dagrex-
isas, ZelisRerZi swori da ganivkveTebi RerZis marTobuli rCeba. deforma-
cia Tavs iCens imaSi, rom swori 𝑎𝑏 msaxvelebi iqceva 𝑎𝑏 ′ xraxnul
wirebad,(xraxnis Zalian didi bijiT) (nax. 51).amiTfiqsirdeba, rom ganiv-
kveTebi gaunZrevlad ar rCeba. rom gavarkvioT, Tu rogormoZraoben isini,
RerZis ganivad davitanoT Reroszedapirze Semowerili wrewirebi, anuganiv-
kveTis kvalebiZelis zedapirze. vxedavT, rom Zelis dagrexisas es
wrewirebiTavisi mdebareobis farglebidan ar
gamodis;Tu vigulisxmebT, rom es wreebi arc
F
ZelisSigniT gamodisTavisi mdebareobis far-
A
b B glebidan, maSin SegviZlia miviRoT daSveba
a brtyeli kveTis Sesaxeb. maSasadame, grexisas
𝑏′
ganivkveTebi, rogorcxisti diskoebi, garkveuli
a
kuTxeebiTmobrundebaadgilze da maTi radi-
𝐹 usebi, rogorc xisti diskoebis radi-
nax.51 usebi,swori darCeba- ar deformirdeba.
ganivkveTebis mobrunebas ewinaaRmdegeba
Siga Zalebi. maTi tolqmedi Seadgens wyvilZalas, romelmac unda gaawona-
woros gare 𝑀gr momenti. Siga Zalebis mier SedgenilwyvilZalis moments,
mgrexi 𝑀𝑧 momenti ewodeba.
𝑊 𝑁′ 30 𝑁 ′ 𝑁′
𝑀gr = 2𝜋𝑚 = 𝑛 = = 9.558 knm.
2𝜋 𝜋 𝑛 𝑛
60
a) wonasworobis piroba
grexis movlenis arsis garkvevisas aRvniSneT, rom Siga Zalebis tol-
fasi sistema gamoisaxeba wyvilZalis 𝑀𝑧 momentiT, romelsac mgrexi momen-
ti ewodeba da romelic gare moments awonasworebs. warmodgeniT Zels
Tuornawilad gavkveTT da ganvixilavT erT-erTi nawilis wonasworobas
(nax. 54b), gamoCndeba, rom wonasworobis eqvsi pirobidan grexisasdarCebamx-
olod erTigantoleba:
∑ 𝑀𝑧 = 𝑀gr − 𝑀𝑧 = 0 . (1)
CavweroTOigi Zelis Camagrebidan raime 𝑧 manZilze (nax. 54,b) gata-
rebuli ganivkveTis SemTxvevisaTvis. gamovyoT elementaruli 𝑑𝐴 farTobi
simZimis 𝑂 centridan raime 𝜌 manZilze(nax. 54,b). 𝑑𝐴 -s farglebSi aRZruli
saSualo mxebi Zabva aRvniSnoT 𝜏𝜌 -Ti. cxadia, ganivkveTs, rogorc mTlian
diskos,mis sibrtyeSi mxebi 𝜏𝜌 Zabvebimoabrunebs (𝜎𝜌 = 0). isini Seadgenen el-
ementarul moments 𝑑𝑀𝑧 = 𝜌𝜏𝜌 𝑑𝐴 , romelic mTeli ganivkveTis farglebSi
Seikribeba da mogvcems 𝑀𝑧 = ∫𝐴 𝜌𝜏𝜌 𝑑𝐴mgrexmoments:
∑ 𝑀𝑧 = 𝑀gr − ∫𝐴 𝜌𝜏𝜌 𝑑𝐴 = 0. (2)
(2) piroba ar iZleva mxebi 𝜏𝜌 Zabvebis ganawilebis kanons. es amocana
iseve, rogorc saerTod Zabvebis gansazRvris yvela amocana, statikurad
urkvevia.
b) deformaciis suraTi
70
am amocanis gadasawyvetad ganvixiloT Reros deformaciis suraTi.ga-
movyoT Zelidan usasrulod mcire 𝑑𝑧 sigrZis elementi (nax. 54,g-ze naCve-
nebia gadmobrunebuli). 𝑑𝑧 manZiliT daSorebuli 𝑂1 ganivkveTi 𝑂 ganiv-
b)
𝑀gr
𝑑𝐴
𝜌
𝜏𝜌 𝑑𝐴
a) O
d)
g) 𝑂1 𝑑𝜑 𝜏 𝐶1
𝑀gr 𝜌 𝐶
𝑂1 𝑑𝜑 𝑘1 𝐵
𝑑𝑧 𝑘 1
𝑑𝑧 𝛾𝜌 𝐵 𝛾
𝑂 𝜏𝜌 𝑚𝑎𝑥
𝑂 𝐷
𝑧 𝑑𝑧 𝜌 2𝑘
l 𝐴
𝑟
nax. 54
gveqneba:
𝑘𝑘1 = 𝜌𝑑𝜑, (2)
𝑘𝑘1 𝑘2 samkuTxedidan ki,
𝑘𝑘1 = 𝑑𝑧 ∙ 𝛾𝜌 , (3)
sadac 𝛾𝜌 aris Zvris kuTxe (udidesi Zvris 𝛾𝑚𝑎𝑥 kuTxe gveqneba konturis 𝐵
wertilSi).
GerTmaneTs gavutoloT (2) da (3) gamosaxulebaTa marjvena mxareebi, mi-
viRebT:
𝑑𝑧 ∙ 𝛾𝜌 = 𝜌𝑑𝜑 ,
saidanac
𝑑𝜑
𝛾𝜌 = 𝜌 𝑑𝑧 = 𝜌𝜃 . (4)
𝑑𝜑
𝜃= -s ewodeba fardobiTi grexis kuTxe, anu grexis xarisxi, igi ricxo-
𝑑𝑧
brivad gamoxatavs erTeuli manZiliT daSorebuli ganivkveTebis ur-
TierTmobrunebas.
71
Tu visargeblebT hukis kanoniT sufTa Zvris dros, davwerT
𝜏𝜌 = 𝐺𝛾𝜌 = 𝐺𝜌𝜃 . (5)
imisaTvis, rommxebi 𝜏𝜌 Zabvis formulas mivceT saangariSo saxe, (5)
mniSvneloba SevitanoT wonasworobis (1) gantolebaSi, romliTac jer ar
gvisargeblia, miviRebT
𝑀𝑧 − 𝐺𝜃 ∫𝐴 𝜌2 𝑑𝐴 = 0 . (6)
aq 𝐺𝜃 , rogorc mudmivi sidideebis namravli, gatanilia integralis niSnis
gareT.
miRebuli integrali warmoadgens ganivkveTis polaruli 𝐼𝜌 inerciis
moments, e.i. 𝐼𝜌 = ∫𝐴 𝜌2 𝑑𝐴 , da (6) miiRebs aseT saxes:
𝑀𝑧 − 𝑀𝑧 𝜃𝐼𝜌 = 0 ,
saidanac
𝑀
𝜃 = 𝐺𝐼𝑧 . (7) 𝜏𝑚𝑎𝑥
𝜌
d) simtkicispiroba
rogorc (8) gviCvenebs, 𝜏𝜌 mxebi Zabva izrdeba ganivkveTis simZimis 𝑂
centridan 𝜌 manZilis pir- dapirproporciulad da maqsimalur mniSvnelo-
basaRwevs ganivkveTis konturis wertilebSi (nax. 55), romlebisTvisac 𝜌 =
𝑟.Sesabamisad, simtkicis piroba grexis dros ase Caiwereba:
𝑀𝑧 ∙𝑟
𝜏𝑚𝑎𝑥 = ≤ [𝜏]. (9)
𝐼𝜌
SemoviRoT aRniSvna
𝜋𝑟4
𝐼𝜌 2 𝜋𝑟 3
𝑊𝜌 = = = .(10)
𝑟 𝑟 2
𝑊𝜌 -s ewodeba ganivkveTis polaruli winaRobis momenti, romlis gamoyene-
biT simtkicis piroba grexisas ase Caiwereba:
𝑀
𝜏𝑚𝑎𝑥 = 𝑊𝑧 ≤ [𝜏].(11)
𝜌
72
sixistis piroba dgeba grexis maqsimaluri 𝜑𝑚𝑎𝑥 kuTxis mixedviT. gamov-
TvaloT igi. deformaciis suraTis ganxilvisas fardobiTi grexis 𝜃 kuTxi-
saTvis gvqonda aseTi gamosaxuleba:
𝑑𝜑 𝑀𝑧
𝜃= = ,
𝑑𝑧 𝐺𝐼𝜌
romlidanac
𝑀𝑧 𝑑𝑧
𝑑𝜑 = .
𝐺𝐼𝜌
grexis kuTxis misaRebad gavaintegriroT
𝑧 𝑀𝑧 𝑑𝑧 𝑀𝑧 𝑧
𝜑 = ∫0 = .(13)
𝐺𝐼𝜌 𝐺𝐼𝜌
cxadia, grexis udides 𝜑𝑚𝑎𝑥 kuTxes adgili eqneba Camagrebidan uSores
ganivkveTSi, romlisTvisac 𝑧 = 𝑙 da, Sesabamisad,
𝑀𝑧 𝑙
𝜑𝑚𝑎𝑥 = .(14)
𝐺𝐼𝜌
aq,𝐺𝐼𝜌 namravli Zelis sixistea grexis dros.
praqtikaSi dadgenilia grexis 𝜑 kuTxeebis is mniSvnelobebi, romelTa
gadaWarbeba gamoiwvevs normaluri eqspluataciis pirobebis darRvevas. am
kuTxes [𝜑], dasaSvebi grexis kuTxe ewodeba da misi mniSvnelobebi cnobar-
Sia mocemuli. grexis dros sixistis piroba ase Caiwereba:
𝑀𝑧 𝑙
𝜑𝑚𝑎𝑥 = ≤ [𝜑], (15)
𝐺𝐼𝜌
𝜋𝑟 4
saidanac, Tu gaviTvaliswinebT, rom 𝐼𝜌 = ,gamovTvliT Zelis radiuss:
2
4 𝑧 2𝑀 𝑙
𝑟 = √𝜋𝐺[𝜑] . (16)
Reros ganivkveTis radiuss gamovTvliT rogorc simtkicis, ise sixistis
pirobebidan da maTgan aviRebT udidess.
𝑀gr
73
𝑂 𝜑 𝜑𝑚𝑎𝑥
𝑚𝑎𝑥
Nnax. 56
(18) da (19) formulebiT SegviZlia visargebloT maSinac, rodesac mgrexi 𝑀z
momenti ar aris Reros mTel sigrZeze mudmivi, aramed naxtomebiT icvle-
ba (nax. 53). am SemTxvevaSi mas gamovTvliT, rogorc calkeul ubnebze po-
tenciuri energiebis jams:
𝑀 2𝑙
L𝑈 = ∑𝑛𝑖=1 𝑈𝑖 = ∑𝑛𝑖=1 2𝐺𝐼
i 𝑖
.
𝜌
74
amrigad, deformaciis gantolebiTamovxseniT erTi ucnobi 𝑀𝐴 reaqcia. dar-
Cenili meore ucnobi 𝑀𝐵 reaqciis amoxsnisaTvis wonasworobis (1) gantole-
ba ukve sakmarisia; masSi 𝑀𝐴 -s mniSvnelobis SetaniT miviRebT:
𝑏
𝑀𝑇 − 𝑀𝐵 − 𝑀𝑇 = 0 ,
𝑙
saidanac,
𝑏 𝑙−𝑏 𝑎
𝑀𝐵 = 𝑀𝑇 − 𝑀𝑇 = 𝑀𝑇 = 𝑀𝐴 .
𝑙 𝑙 𝑙
kiTxvebi da pasuxebi
1. raSi mdgomareobs mrgvali ganivkveTis Zelis grexis, rogorc movlenis
arsi?
mrgvali ganivkveTis Zelis RerZis marTob sibrtyeSi mdebare gare wyvil-
Zalis moqmedebiT Zelis ganivkveTebi, rogorc erTiani diskoebi, brunavs
Tavis sibrtyeebSi garkveuli kuTxeebiT ise, rom mrgvali Zelis RerZi
swori rCeba da ganivkveTebi swori radiusebiT,maTi marTobulia.
2. rogor gamoisaxeba wonasworobis pirobebi grexisas?
mxolod erTi gantolebiT:∑ 𝑀𝑧 = 𝑀gr − 𝑀𝑧 = 0.
3.rogor gamoiTvleba gare mgrexi 𝑀gr momenti, Zravis simZlavrisa da brun-
vaTa rivxvis mixedviT?
rodesac simZlavre mocemulia cxenis ZalebiT - 𝑊 = 𝑁cxZ=0.7365knm/wm da
𝑛
brunTa ricxvi br/wT-iT - 𝑚 = 𝑛 br/wT= 60 br/wm:
𝑊 0.7365∙60 𝑁 22.095 𝑁 𝑁
𝑀gr = 2𝜋𝑚 = = = 7.033 𝑛 knm.
2𝜋 𝑛 𝜋 𝑛
xolo, rodesac 𝑊 = 𝑁 ′ - kilovatebiT:
𝑊 𝑁′ 30 𝑁 ′ 𝑁′
𝑀gr = 2𝜋𝑚 = 𝑛 = = 9.558 knm.
2𝜋 𝜋 𝑛 𝑛
60
77
4. rogor dgeba mgrexi 𝑀𝑧 momentis gamosaxuleba TiToeul ubanze, Tu sa-
transmisio lilvze dasmulia oTxi Skivi: erTi – wamyvani, danarCeni –
mimyoli da Tu, wamyvani borblis 𝑀1 momenti wonaswordeba mimyoli
borblebis 𝑀2 , 𝑀3 , 𝑀4 momentebiT?
ubnebis mixedviT, rogorc gatarebuli ganivkveTis cal mxares Skivebze
modebuli mgrexi momentebis algebruli jami:
𝑀𝑧𝐼 = −𝑀2 ; 𝑀𝑧𝐼𝐼 = 𝑀1 − 𝑀2 ; 𝑀𝑧𝐼𝐼𝐼 = 𝑀3 + 𝑀4 ; 𝑀𝑧𝐼𝑉 = 𝑀3 .
5. ra saxe aqvs wonasworobis pirobas?
∑ 𝑀𝑧 = 𝑀gr − ∫ 𝜌𝜏𝜌 𝑑𝐴 = 0.
𝐴
6. deformaciis rogori suraTi ikveTeba Zelis dagrexisas?
grexis amocana daiyvaneba sufTa Zvraze.
7. rogor gamoiTvleba Zvris 𝛾𝜌 kuTxe ganivkveTis 𝑂 centridan 𝜌 manZilze?
formuliT:
𝑑𝜑
𝛾𝜌 = 𝜌 = 𝜌𝜃 .
𝑑𝑧
𝑑𝜑
𝛾𝜌 –s mniSvneloba ar icvleba Reros im ubnebze, sadac 𝜃 = 𝑑𝑧 fardobiTi
grexis kuTxe mudmivia.
8. rogor xdeba 𝛾𝜌 deformaciebidan 𝜏𝜌 Zabvebze gadasvla?
sufTa Zvrisas hukis kanonis gamoyenebiT: 𝜏𝜌 = 𝐺𝛾𝜌 .
9.razea damokidebuli fardobiTi𝜃kuTxe da romel ubnebze aris igi mudmi-
vi?
𝜃 kuTxe gamoiTvleba formuliT:
𝑀𝑧
𝜃=
𝐺𝐼𝜌
amitom, igi mudmivia im ubnebze, romlebSic 𝑀𝑧 -ia mudmivi (mag., ganxiluli
satransmisio lilvis oTxi ubnidan TiToeulze, radgan amaTgan yoveli
𝑀𝑧𝐼 = −𝑀2 ; 𝑀𝑧𝐼𝐼 = 𝑀1 − 𝑀2 ; 𝑀𝑧𝐼𝐼𝐼 = 𝑀3 + 𝑀4 ; 𝑀𝑧𝐼𝑉 = 𝑀3 momenti mudmivia Tavis uban-
ze)
10. rogor gamoisaxeba mxebi 𝜏𝜌 Zabvebis saangariSo formula?
𝑀𝑧 ∙𝜌
𝜏𝜌 = .
𝐼𝜌
11.. ra saxe aqvs simtkicis pirobas?
𝑀𝑧 ∙ 𝑟
𝜏𝑚𝑎𝑥 = ≤ [𝜏],
𝐼𝜌
𝑀
anu 𝜏𝑚𝑎𝑥 = 𝑊𝑧 ≤ [𝜏].
𝜌
𝜋𝑟 3
𝑊𝜌 -s ewodeba ganivkveTis polaruli winaRobis momenti; wrisaTvis 𝑊𝜌 = .
2
12. ra formuliT gamoiTvleba lilvis saWiro 𝑟 radiusi, simtkicis pirobi-
dan?
3 2𝑀
𝑧
𝑟≥√ .
𝜋[𝜏]
78
13. rogor gamoisaxeba grexis 𝜑 kuTxe da sad aqvs mas udidesi 𝜑𝑚𝑎𝑥 mniSvne-
loba?
𝑀𝑧 𝑧
formuliT 𝜑 = .
𝐺𝐼𝜌
𝑀𝑧 𝑙
Zelis Tavisufal boloze 𝑧 = 𝑙, 𝜑𝑚𝑎𝑥 = .
𝐺𝐼𝜌
14. ra saxe aqvs sixistis pirobas?
𝑀 𝑙
𝜑𝑚𝑎𝑥 = 𝐺𝐼𝑧 ≤ [𝜑].
𝜌
4𝐹𝑅 3 𝑛
𝜆= .
𝐺𝑟 4
aq,𝑅 cilindriuli zambaris radiusia, 𝑛 _ xviaTa ricxvi, 𝑟 _ zambaris Re-
ros radiusi.
22. sad aRiZvreba Zelis marTkuTxa ganivkveTSi maqsimaluri mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zab-
vebi da rogor iangariSeba?
marTkuTxa ganivkveTis didi gverdebis SuaSi
79
𝑀gr
𝜏𝐴 = .
𝑊𝜌
aq 𝑊𝜌 = 𝛼𝑎ℎ𝑏 2 , sadac 𝛼 koeficienti mocemulia.
23. ra formuliT gamoiTvleba 𝜑 kuTxuri gadaadgileba?
𝑀gr
𝜑= .
𝐺𝛽𝑏 3 𝑎
𝛽 koeficientis mniSvnelobebic 1 –el cxrilSiamoyvanili.
VII Tavi
swori Zelis Runva
81 𝑅𝐴 𝐻𝐴 𝑅𝐵
𝐴 𝐵
𝑎 𝑙 𝑏
nax. 66
gamoyenebiT SesaZlebelia miviRoT koWebis Semdegi saangariSo sqemebi (nax.
66):
1. erTi boloTi xistad Camagrebuli koWi, anu konsoli.
2. or saxsrovan sayrdenze mdebare koWi. sayrden wertilebs Sorisman-
Zils koWis m a l i ewodeba da aRiniSneba 𝑙 -iT.
3. saxsrovan sayrdenebze mdebare (er- 𝐵 𝐶 𝐷𝐾 𝐿
a) 𝐴
Tmaliani) konsolebiani koWi (cxadia,
konsoli SeiZleba arsebobdes erT an
orive mxares).
b)
statikurad rkvevadi koWebis klass
miekuTvneba agreTve mravalmaliani koWe- nax. 67
bi, Sualedi saxsrebiT. aseTi koWebi
iyofa damoukidebel (ZiriTad) da damokidebul (Sekidul) 97 koWebad.
magaliTad,67 –e naxazze moyvanil SemTxvevaSi, 𝐴𝐶 da 𝐷𝐿 damoukidebel
koWebs warmo- adgens, xolo 𝐶𝐷 damokidebul (Sekidul) koWs (nax. 67,b).
aseTi koWebi xSirad gamoiyeneba xidebis konstruqciebSi. rogorc Cans,
damokidebuli koWi eyrdnoba ZiriTad koWebs Sualedi saxsrebis saSu-
alebiT, e.i. 𝐶 da 𝐷 damoukidebeli da damokidebuli koWebis ur-
TierTmoqmedebis wertilebia. pirvel rigSi vangariSobT damokidebul koWs,
Semdeg ki - damoukidebel koWebs.
aq moyvanilia e.w. statikurad rkvevadi koWebis saangariSo sqemebi. maT
statikurad rkvevadi imitom ewodeba, rom yvela SemTxvevaSi sayrdeni reaq-
ciebis gansazRvra yovelTvis xerxdeba sibrtyeze statikis wonasworobis
gantolebebidan, romelTa ricxvi agreTve samia.
izomeba kn ∙ m/wm2-iT.
№5 koWis gaangariSebisasmiiCneven, rom dat-
1.5
nax. 68
virTvis 𝑞 intensivobis dasadgenadfarTobze Tanabrad ganawilebuli dat-
vir-Tvis 𝑞0 intensivobas amravlebenim zolis siganeze, romlidanac datvir-
Tva Tavs iyris koWze. mag., nax. 68 -ze naCvenebia Senobis ia-takis 5 koWi.
TiToeul koWze modis 𝑏 = 1.5 metri siganis zoli im datvirTvidan, rome-
lic mTels iatakze Tanabradaa ganawilebu- li da romlis intensivobaa
kn
𝑞0 = 4 2 ,(naxaz- ze daStrixulia),erT grZiv metrze mosuli datvirTvis mniS-
m
kn
vneloba, anu intensivoba 𝑞 = 𝑞0 𝑏 = 4 ∙ 1.5 = 6 (naxazze daStrixulia or-
m
magad).
maSasadame,farTobze ganawilebuli datvirTvadaiyvaneba sigrZeze
ganawilebul datvirTvaze.intensivobisganzomilebaxdebakn/m, n/m.
umetes SemTxvevaSi, koWi sqematurad Tavisi RerZis saxiT aris warmod-
genili da datvirTvebi swored maszea modebuli. koWze SeiZleba moqme-
debdnen: ganawilebuli datvirTvebi, Seyursuli anu RerZis romelime wer-
tilebSi moqmedi Zalebi da Seyursuli wyvilZalis momentebi (nax.69). gana-
wilebuli Zalis ganzomile- baa kn, n da a.S. Seyursuli momentis ki - knm,
nm da a.S. orive, Teoriuli meqanikisagan gansxvavebiT, aqganixileba
rogorcdabmuli veqtori: da- uSvebelia Zalis gasrialeba Tavisive fuZeze
da wyvilZalis Tavisufali gadatana sibrtyeze.
rogorc 69-e naxazze Cans, koWi iangariSeba mocemuli aqtiuri datvir-
Tvebisa da reaqciis Zalebis erTdroul moqmedebaze.reaqciis
ZalebsvangariSobT wonasworobis sami pirobis gamoyenebiT, romlebic
SegviZlia SevadginoT:
1) ZalTa gegmilebis jamis saxiT or araparalelur RerZze da
sibrtyis nebismieri wertilis mimarT momentebis jamis saxiT ∑ 𝑍 = 0; ∑ 𝑌 =
𝑅𝐴 𝐹 𝑞0 𝐹1 𝑅𝐵 0; ∑ 𝑀 = 0 ;
𝑀 𝑞 2) nebismier RerZze Zal-
𝐴 𝐻𝐴
𝐵 Ta gegmilebis jamis saxiT da
𝑙 sibrtyis nebismieri im wer-
tilebis mimarT momentebis
nax. 69 ori jamis saxiT, romlebic
ar mdebareobs miTiTebuli RerZis marTobze (∑ 𝑌 = 0; ∑ 𝑀𝐴 = 0; ∑ 𝑀𝐵 = 0);
3) momentebis sami jamis saxiT sibrtyis nebismeri wertilebis mimarT,
romlebic ar mdebareobs erT sworze (∑ 𝑀𝐴 = 0; ∑ 𝑀𝐵 = 0; ∑ 𝑀𝐶 = 0).
am varintebidan romelime ise unda SevarCioT, rom Tavidan aviciloT
gantolebaTa sistemis erToblivi amoxsna. SemowmebisaTvis mizanSewonilia,
miRebuli mniSvnelobebi SevitanoT adre gamouyenebel gantolebaSi.
ganivi Runvisas, roca datvirTva mxolod RerZis ganivad moqmedebs,
aSkaraa, rom reaqciis horizontaluri Semdgenebi nulia 𝐻𝐴 = 𝐻𝐵 = 0 da
TavisTavad gvexsneba ∑ 𝑍 = 0 gantolebis Sedgenis aucilebloba. virCevT 2)
variants (∑ 𝑀𝐴 = 0 ; ∑ 𝑀𝐵 = 0 ; ∑ 𝑌 = 0) . ∑ 𝑀𝐴 = 0 ; ∑ 𝑀𝐵 = 0 gan-
tolebebSi,sxva Zalebisagan Sedgenili momentebis garda, 𝑞
Sedis momentebi, SedgenilisigrZeze ganawilebuli dat-
𝑞0
83
Nnax.70
virTvebisagan. maTgan momenti romgamoviTvaloT,igi tolqmediT unda
SevcvaloT da mxari ise aviRoT.
sigrZezeganawilebuli datvirTvis farTobs, datvir- Tvis farTobi
ewodeba, xolo mis SemomsazRvrel wirs – datvirTvis wiri. sigrZeze
ganawilebuli datvirTvis tolqmedi ricxobrivad datvirTvis farTobis
tolia da modebulia datvirTvis farTobis simZimis centrSi (centroidSi).
zogad SemTxvevaSi, datvirTvis wiri SeiZleba iyos nebismieri saxis mrudi,
Tumca, angariSebSi ZiriTadadgvxvdeba Zelis RerZis paraleluri an mis
mimarT daxrili wrfiT SemosazRvruli datvirTva, romelicudidesi 𝑞0 or-
dinatiT xasiaTdeba(nax. 70).pirvelis tolqmedi imoqmedebs marTkuTxedis
fuZis SuaSi,meorisa ki _ samkuTxedis wverodan fuZis sigrZis or
mesamedze. e.i. faqtobrivad, koWi paraleluri Seyursuli ZalebiTa
daSeyursul wyvilZalTa momentebiTaa datvirTuli.
marcxena 𝐴 sayrdeni wertilis mimarT Sedgenili momentebis ∑ 𝑀𝐴 = 0
gantolebiT viTvliT erT ucnob 𝑅𝐵 reaqcias, marjvena sayrdeni wertilis
mimarT meore ∑ 𝑀𝐵 = 0 gantolebiTac - erT - 𝑅𝐴 reaqcias, e.i. TiTo gan-
tolebiT _ TiTo ucnob reaqcias. ∑ 𝑌 = 0 gantolebiT ki vamowmebT gamoT-
vlebis siswores.
mas Semdeg, rac reaqciis gamoTvlili Zalebic ukve mocemuli sidide-
ebi gaxda,SegviZlia gadavideT Siga Zalis (Zalvis) gamoTvlaze.ufro
dawvrilebiT reaqciebis gansazRvris wess vaCvenebT magaliTebiT.
zogierT SemTxvevaSi,aseve iTvaliswineben moculobiTi Zalebis zemoq-
medebas: sakuTari wonisasan inerciis Zalebisas.
86
(2) gantolebidan, Tu meore rigis usasrulod mciresidideebs
ugulebelvyofT, gveqneba:
𝑑𝑀(𝑧)
= 𝑄(𝑧) .(4)
𝑑𝑧
es damokidebuleba cnobilia Juravskis Teoremis saxeliT.
Tu (4)-s gavawarmoebT 𝑧 -iT da gaviTvaliswinebT (3)-s, miviRebT:
𝑑2 𝑀(𝑧) 𝑑𝑄(𝑧)
= = −𝑞(𝑧) . (5)
𝑑𝑧 2 𝑑𝑧
tolobis marjvena mxares uaryofiTi niSani miuTiTebs, rom ganawile-
buli 𝑞(𝑧) datvirTva mimarTulia zevidan qveviT. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
aiReboda dadebiTi niSani.
87 𝑀(𝑧)
− 𝐹𝑙
𝑜 𝑜
nax. 74
uli masStabiT nulovani xazidan gadavzomavT 𝐹 -is tol ordinatas da mis
boloze gavata- rebT nulovani xazis paralelur wrfes (SeTan- xmebis
Tanaxmad, 𝑄(𝑧) -saTvis uaryofiTi mniS- vnelobebi gadaizomeba nulovani xa-
zis qvemoT, dadebiTi – zemoT).
mRunavi 𝑀(𝑧) momentisaTvis davwerT:
𝑀(𝑧) = −𝐹 ∙ 𝑧 .
miviReT wrfis gantoleba, e.i. 𝑀(𝑧) mRunavi momentis epiurakoWis mTel si-
grZeze anu 0 ≤ 𝑧 ≤ 𝑙 sazRvrebSi wrfiT aris SemosazRvruli. am wrfis
asagebad sakmarisia movZebnoT misi ori mniSvneloba sasazRvro wertilebSi
e.i. unda gamovTvaloT 𝑀(𝑧) -is mniSvneloba jer marcxena sasazRvro 𝑧 =
0 wertilSi, sadac 𝑀(𝑧) = 𝑀(0) = −𝐹 ∙ 0 = 0 ; da mere – marjvena 𝑧 = 𝑙 wer-
til- Si, sadac 𝑀(𝑧) = 𝑀(𝑙) = −𝐹 ∙ 𝑙 , gadavzomoT SeTanxmebis Tanaxmad 𝑀(𝑧) -
saTvis miRebuli ordinatebideformirebuli koWis gaWimuli boWkoebis
mxares anu moviqceT piriqiT: ordinatebi minusi niSniT nulovani xazis
zemoTgadavzomoT; SevaerToT wrfiT. rogorc Cans, 𝑀(𝑧) mRunavi momentis
epiura warmoadgens samkuTxeds.
2. konsoli mTels sigrZeze datvirTulia
Tanabradganawilebuli datvirTviT, 𝑞 inten- 𝑞
sivobiT (nax. 75). gamovTvaloT:
0 ≤ 𝑧 ≤ 𝑙. 𝑧
ganivi 𝑄(𝑧) ZalisaTvis gveqneba 𝑙
𝑄(𝑧) = −𝑞𝑧 ; 𝑄(𝑧)
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = 0 , 0 0
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = −𝑞𝑙 . −
e.i. ganivi 𝑄(𝑧) Zalis epiura samkuTxeds war- 𝑞𝑙
moadgens. 𝑀(𝑧)
𝑀(𝑧)mRunavimomentisaTvis gveqneba 𝑞𝑙 2
𝑞𝑙 2
𝑧 𝑞𝑧 2 2
𝑀(𝑧) = −𝑞𝑧 = − . 8 −
2 2
miRebulia kvadratuli parabolas gantoleba. 0 0
am parabolas asagebad gvWirdeba sami wer- nax. 75
tili mainc (rac mets aviRebT, mrudi miT ufro zustad aigeba). dav-
kmayofildeT sami wertiliT. gamovTvaloT:
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑀(𝑧) = 0 ;
𝑙 𝑞𝑙2
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑀(𝑧) = − ;
8
𝑞𝑙2
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = − .
2
es wertilebiavagoT da SevaerToT mrudiT. miviRebT 𝑀(𝑧) mRunavi mo-
mentis epiuras.
88
3. konsoli mTel sigrZeze datvir- 𝑞0
Tulia samkuTxedis kanoniT ganawilebuli 𝑞(𝑧)
datvirTviT (nax. 76), romelic, rogorc
cnobilia, daxasiaTebulia udidesi 𝑞0 𝑧
ordinatiT. pirvel rigSi movZebnoT nebis-
𝑙
mieri 𝑞(𝑧) ordinatis mniSvneloba
𝑞(𝑧) 𝑧
samkuTxedebis msgavsebidan: 𝑞 = 𝑙 , aqedan 𝑞0 𝑙
0 𝑄(𝑧)
𝑧 2 𝑞0 𝑙
𝑞(𝑧) = 𝑞 .
𝑙 + 8
amis Semdeg gamovTvliT: 0 0
0 ≤ 𝑧 ≤ 𝑙.
𝑄(𝑧)ganivi ZalisaTvis gveqneba
1 𝑞0 𝑧 2 𝑞0 𝑙 2 𝑀(𝑧)
𝑄(𝑧) = 𝑞(𝑧) ∙ 𝑧 = ; 𝑞0 𝑙 2
2 2𝑙 6
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = 0 ; − 48
𝑙 𝑞0 𝑙
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑄(𝑧) = ; 0 0
8
𝑞0 𝑙
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = . nax. 76
2
e.i. 𝑄(𝑧)ganivi Zalis epiura SemosazRvrulia kvadratuli parabolaTi.
𝑀(𝑧)mRunavi momentisaTvis gveqneba:
1 𝑧 𝑞0 𝑧 3
𝑀(𝑧) = − 𝑞(𝑧)𝑧 = − .
2 3 6𝑙
miRebulia mesame rigis gantoleba. mis asa- gebad dagvWirdeba sami wertili
mainc (rac mets aviRebT, mrudi miT ufro zustad ai- geba); davkmayofildeT
sami wertiliT. gamovTvaloT:
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑀(𝑧) = 0 ;
𝑙 𝑞0 𝑙2
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑀(𝑧) = − ;
48
𝑞0 𝑙2
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = − .
6
avagoT es wertilebi da SevaerToT isini mrudiT. miviRebT 𝑀(𝑧)mRunavi
momentis epiuras, romelic SemosazRvrulia kubikuri paraboliT.
4. or sayrdenze mdebare koWi mTel
𝑅𝐴 𝑞 𝑅𝐵
sigrZeze datvirTulia Tanabrad
ganawilebuli 𝑞 datvirTviT (nax. 77). aseTi 𝐴 𝐵
koWis SemTxvevaSi, pirvel rigSi unda
𝑧
ganvsaz- RvroT sayrdeni vertikaluri 𝑅𝐴 𝑙
da 𝑅𝐵 reaqciebi da agreTve 𝐴 reaqciis hor-
𝑞𝑙 𝑄(𝑧)
izontaluri 𝐻𝐴 Semdgeni. amisTvis viyenebT
2
wonasworobis gantolebebs. ∑ 𝑍 = 𝐻𝐴 = 0 gan- +
0 0
toleba gviCvenebs, rom reaqciis horizon- 𝑞𝑙
−
taluri 𝐻𝐴 Semdgeni nulis tolia. praqti- 2
𝑀(𝑧)
kis umravles SemTxvevaSi, mag., ganivi Run-
0 0
visas, radgan ganvixilavT koWis RerZis
+
2
89 3𝑞𝑙 3𝑞𝑙 2
𝑞𝑙 2
32 32
8
nax. 77
marTob datvirTvebs, e.i. vertikalur gare datvirTvebs, yovelTvis mi-
viRebT, rom reaqciis es 𝐻𝐴 Semdgeni nulis tolia, ris gamoc mis gamoT-
vlaze aRar SevCerdebiT.
reaqciis vertikaluri 𝑅𝐴 da 𝑅𝐵 Semdgenebis gamosaTvlelad gamovi-
yenebT 𝐴 da 𝐵 sayrdeni wertilebis mimarT momentebis jamis nulTan
tolobis pirobas. miviRebT TiTo gantolebas TiTo ucnobiT, saidanac
ganvsazRvravT 𝑅𝐴 da 𝑅𝐵 sayrden reaqciebs. ∑ 𝑌 = 0 gantolebas gamoviyenebT
miRebuli Sedegebis sisworis Sesamowmeblad (unda SevniSnoT, rom es uka-
naskneli piroba aucilebelia, magram arasakmarisi),
gveqneba:
𝑙 𝑞𝑙
∑ 𝑀𝐵 = −𝑅𝐴 𝑙 + 𝑞𝑙 = 0 , saidanac 𝑅𝐴 = ;
2 2
𝑙 𝑞𝑙
∑ 𝑀𝐴 = 𝑅𝐵 𝑙 − 𝑞𝑙 = 0 , saidanac 𝑅𝐵 = .
2 2
SevamowmoT,∑ 𝑌 = 𝑅𝐴 + 𝑅𝐵 − 𝑞𝑙 = 0 ; 0 = 0 , e.i. sayrdeni vertikaluri 𝑅𝐴 da
𝑅𝐵 reaqciebi sworad aris gamoTvlili.
amis Semdeg,SevadgenT 𝑄(𝑧)ganivi Zalisa da 𝑀(𝑧)mRunavi momentis gamo-
saxulebebs da gamoviTvliT am faqtorebis mniSvnelobebs maxasiaTebel
wertilebSi:
0 ≤ 𝑧 ≤ 𝑙.
ganivi 𝑄(𝑧) ZalisaTvis gveqneba
𝑞𝑙
𝑄(𝑧) = 𝑅𝐴 − 𝑞𝑧 = − 𝑞𝑧;
2
𝑞𝑙
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = 2 = 𝑅𝐴 ;
𝑞𝑙 𝑞𝑙
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = − 𝑞𝑙 = − = 𝑅𝐵 .
2 2
e.i.𝑄(𝑧)ganivi Zalis epiura SemosazRvrulia wrfiT.
𝑀(𝑧)mRunavi momentisaTvis gveqneba
𝑧 𝑞𝑙 𝑞𝑧 2
𝑀(𝑧) = 𝑅𝐴𝑧 − 𝑞𝑧 = 𝑧 − .
2 2 2
miRebulia kvadratuli gantoleba. mis asagebad dagvWirdeba sami wertili
mainc. aviRoT xuTi wertili. gamovTvaloT:
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑀(𝑧) = 0 ;
𝑙 2
𝑙 𝑞𝑙 𝑙 𝑞( ) 𝑞𝑙2 𝑞𝑙2 3𝑞𝑙2
4
rodesac 𝑧 = 4 , maSin 𝑀(𝑧) = − = − = ;
2 4 2 8 32 32
𝑙 𝑞𝑙 𝑙 𝑞𝑙2 𝑞𝑙2 𝑞𝑙2
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑀(𝑧) = − − = ;
2 2 2 8 8
3 2
3 𝑞𝑙 3 𝑞( 𝑙) 3𝑞𝑙2 9𝑞𝑙2 3𝑞𝑙2
4
rodesac 𝑧 = 4 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = 𝑙− = − = ;
2 4 2 8 32 32
𝑞𝑙 𝑞𝑙2
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = 𝑙− = 0.
2 2
avagoT es wertilebi da SevaerToT isini mrudiT. miviRebT
𝑀(𝑧) mRunavimomentis epiuras, romelic SemosazRvrulia kvadratuli
paraboliT.
5. or sayrdenze mdebare koWi 𝑙 malis mTel sigrZeze datvirTulia sam-
kuTxedis kanoniT ganawilebuli datvirTviT (nax. 78).
90
veZebT sayrden reaqciebs: 𝑅𝐵
1 𝑙
∑ 𝑀𝐵 = −𝑅𝐴 𝑙 + 𝑞0 𝑙 = 0 , saidanac 𝑅𝐴 𝑞(𝑧)
2 3 𝑞0
𝑞0 𝑙
𝑅𝐴 = ; 𝐴 𝐵
6
1 2 𝑞0 𝑙
∑ 𝑀𝐴 = 𝑅𝐵 𝑙 − 𝑞0 𝑙 𝑙 = 0 , saidanac 𝑧 𝑙/3
2 3
𝑞0 𝑙
𝑙 2
𝑅𝐵 = .
3
1 𝑄(𝑧)
vamowmebT; ∑ 𝑌 = 𝑅𝐴 + 𝑅𝐵 − 2 𝑞0 𝑙 = 0 ; 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙
+
+ 30 − 2 𝑞0 𝑙 , 0 = 0 , e.i. sayrdeni 60
𝑞0 𝑙 𝑞 𝑙 1
24
6 0
vertikaluri 𝑅𝐴 da 𝑅𝐵 reaqciebi − 𝑞0 𝑙
sworad aris gamoTvlili. 𝑀(𝑧)
3
amis Semdeg vadgenT 𝑄(𝑧) ganiviZali- 0 0
sa da 𝑀(𝑧) mRunavimomentis gamosa-
+
xulebebs da gamoviTvliT am faqtore-
bis mniSvnelobebs maxasiaTebel werti-
𝑞0 𝑙 2 𝑞0 𝑙 2
lebSi:
16 15.58
0 ≤ 𝑧 ≤ 𝑙.
nax. 78
𝑄(𝑧) ganivi ZalisaTvis gveqneba
1 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧 2
𝑄(𝑧) = 𝑅𝐴 − 𝑞(𝑧)𝑧 = − ;
2 6 2𝑙
𝑞 𝑙
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = 60 = 𝑅𝐴 ;
𝑙 2
𝑙 𝑞0 𝑙 𝑞0 ( )
2
rodesac 𝑧 = , maSin 𝑄(𝑧) = − =
2 6 2𝑙
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙 2 𝑞0 𝑙
= − = ;
6 8𝑙 24
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = − =− = −𝑅𝐵 .
6 2𝑙 3
𝑀(𝑧)mRunavi momentisaTvis gveqneba
1 𝑧 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧 3
𝑀(𝑧) = 𝑅𝐴 𝑧 − 𝑞(𝑧)𝑧 = 𝑧− .
2 3 6 6𝑙
miRebulia mesame rigis gantoleba. mis asagebad dagvWirdeba sami wertili
mainc (rac mets aviRebT, mrudi miT ufro zustad aigeba); davkmayofildeT
sami wertiliT. gamovTvaloT:
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑀(𝑧) = 0 ;
𝑙 3
𝑙 𝑞0 𝑙 𝑙 𝑞0 ( ) 𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙2
2
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑀(𝑧) = − = − = ;
6 2 6𝑙 12 48 16
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙3
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = 𝑙− = 0.
6 6𝑙
im ganivkveTis mosaZebnad, romelSic moqmedebs udidesi 𝑀𝑚𝑎𝑥 mRunavi
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧 3
momentimisi 𝑀(𝑧) = 𝑧− gamosaxuleba unda gamovikvlioT eqstremumze:
6 6𝑙
𝑑𝑀(𝑧) 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧0 2 𝑙
= −3 =0, saidanac 𝑧0 = ≈ 0.577𝑙 ,
𝑑𝑧 6 6𝑙 √3
e.i.
91
𝑞0 𝑙 𝑙 𝑞0 𝑙 3 𝑞0 𝑙 2 𝑞0 𝑙 2 𝑞0 𝑙 2 𝑞0 𝑙 2
𝑀𝑚𝑎𝑥 = − ( ) = − = ≈ .
6 √3 6𝑙 √3 6√3 18√3 9√3 15.58
0 𝑞 𝑙2
maSasadame, mRunavi M(z) momentis udidesi 𝑀𝑚𝑎𝑥 ≈ 15.58 mniSvneloba
𝑞0 𝑙2
mcired gansxvavdeba misi 𝑀(𝑧) = mniS-
16
𝑅𝐴 𝐹
vnelobisagan malis SuaSi. 𝑅𝐵
6. or sayrdenze mdebare koWi 𝑎 da 𝑏 𝐴
manZilebiT daxasiaTebul 𝐶 ganivkveTSi 𝐶
𝑧1 𝑧2
datvirTulia Seyursuli 𝐹 ZaliT (nax. 𝑎 𝑏
79).gamoviTvliT sayrden 𝑅𝐴 da 𝑅𝐵 𝑙
reaqciebs: 𝑄(𝑧)
∑ 𝑀𝐵 = −𝑅𝐴 𝑙 + 𝐹𝑏 = 0 , saidanac 𝑅𝐴 = 𝐹𝑏
𝐹𝑏 +
; 𝑙
𝑙 0 0
𝐹𝑎 𝐹 𝐹𝑎
∑ 𝑀𝐴 = 𝑅𝐵 𝑙 − 𝐹𝑎 = 0 , saidanac 𝑅𝐵 = 𝑙 − 𝑙
.
𝑀(𝑧)
SevamowoT: ∑ 𝑌 = 𝑅𝐴 + 𝑅𝐵 − 𝐹 = 0 ;
𝐹𝑏 𝐹𝑎 𝐹 0 0
+ – 𝐹 = 0 ; 𝑙 (𝑎 + 𝑏) − 𝐹 = 0 ; 0 = 0 ,
𝑙 𝑙 +
e.i. sayrdeni vertikaluri 𝑅𝐴 da
reaqciebi sworad aris gamoTvlili. 𝐹𝑎𝑏
ubnebis mixedviT vwerT 𝑄(𝑧) ganivi 𝑙
Zalisa da 𝑀(𝑧) mRunavi momentis gan- nax. 79
tolebebs da gamoviTvliT maT mniSvnelobebs:
I ubani: 0 ≤ 𝑧1 ≤ 𝑎
𝑄(𝑧1 )ganivi ZalisaTvis gveqneba
𝐹𝑏
𝑄(𝑧1 ) = 𝑅𝐴 = ;
𝑙
e.i.I ubanze 𝑄(𝑧1 ) mudmivia.
𝑀(𝑧1 )mRunavi momentisaTvis gveqneba
𝑀(𝑧1 ) = 𝑅𝐴 𝑧1;
rodesac 𝑧1 = 0 , maSin 𝑀(𝑧1 ) = 0 ;
𝐹𝑏
rodesac 𝑧1 = 𝑎 , maSin 𝑀(𝑧1 ) = 𝑎. 𝑅𝐴 = F⁄2 𝐹 𝑅𝐵 = F⁄2
𝑙 𝐴
II ubani 0 ≤ 𝑧2 ≤ 𝑏 = 𝐹 ⁄2 = 𝐹𝐵⁄2
𝑄(𝑧2 )ganivi ZalisaTvis gveqneba 𝑧1 𝑧2
𝐹𝑎 𝑙/2 𝑙/2
𝑄(𝑧2 ) = −𝑅𝐵 = − ;
𝑙 𝑙
e.i.II ubanze 𝑄(𝑧2 ) mudmivia. 𝑄(𝑧)
𝑀(𝑧2 )mRunavi momentisaTvis gveqneba 𝐹
+
𝑀(𝑧2 ) = 𝑅𝐵 𝑧2 ; 20 0 𝐹
𝐹 −
rodesac 𝑧2 = 0 , maSin 𝑀(𝑧2 ) = 0 ; 2
𝐹𝑎
rodesac 𝑧2 = 𝑎 , maSin 𝑀(𝑧2 ) = 𝑏. 𝑀(𝑧)
𝑙
0 0
+
92 𝐹𝑙
4
nax. 80
miRebuli mniSvnelobebiT avagebT 𝑄(𝑧)ganivi Zalisa da𝑀(𝑧) mRunavi momen-
tis epiurebs. im ganivkveTSi, romelSic moqmedebs Seyursuli 𝐹
Zala, 𝑄(𝑧)ganivi Zalis epiura akeTebs “naxtoms” da “naxtomis” sidide TviT
Seyursuli 𝐹 Zalis tolia. marTlac 𝑅𝐴 𝑅𝐵
𝐹𝑏 𝐹𝑎 𝐹
+ = (𝑎 + 𝑏) = 𝐹 . 𝑀
𝑙 𝑙 𝑙
𝑙
kerZo SemTxvevaSi, rodesac 𝑎 = 𝑏 = 2
𝑧1 𝑧2
𝐹
gveqneba 𝐴 = 𝐵 = 2 . gaangariSebis gareSe 𝑎 𝑏
mogvyavs 𝑄(𝑧) ganiviZalisa da 𝑀(𝑧) mRunavi 𝑙
momentis epiurebi (nax. 80).
𝑄(𝑧)
7. or sayrdenze mdebare koWi 𝑎 da 𝑏 𝑀
manZilebiT daxasiaTebul ganivkveTSi 𝑙
+
datvirTulia Seyursuli wyvilZaliT, 0 0
romlis momentia 𝑀 (nax. 81).gamoviTvliT
sayrden 𝑅𝐴 da 𝑅𝐵 reaqciebs: 𝑀(𝑧)
𝑀 𝑀𝑏
∑ 𝑀𝐵 = −𝑅𝐴 𝑙 + 𝑀 = 0 , saidanac 𝑅𝐴 = ;
𝑙 𝑙 −
𝑀 0 0
∑ 𝑀𝐴 = 𝑅𝐵 𝑙 + 𝑀 = 0 , saidanac 𝑅𝐵 = − .
𝑙 + 𝑀𝑎
vamowmebT; ∑ 𝑌 = 𝑅𝐴 + 𝑅𝐵 = 0 ; 𝑙
𝑀 𝑀
− = 0 ;0 = 0 ,
𝑙 𝑙 nax. 81
𝐹/2 + 𝑞𝑙
𝑀 𝑀
(𝑎 + 𝑏) = 𝑀 . amasTan erTad 𝐹
𝑏=
𝑙 𝑙
𝐹/2 𝐹/2
unda SevniSnoT, rom +
+ 𝐹
𝑄(𝑧2 ) ganivZalaze wyvilZalis 𝑀 0 0
−
momenti gavlenas ar axdens. es
𝐹𝑙1 𝑞𝑙12
𝐹/2 𝐹/2
8
iqidan gamomdinareobs, rom wy-
𝐹𝑙1 𝑞𝑙12
−
𝑀(𝑧) 2
vilZalis gegmili nebismier
−
4
RerZze nulis tolia.
−
2
94
7.8.Q𝑄(𝑧)ganivi Zalisa da𝑀(𝑧)mRunavi momentis epiurebisagebis sisworis
Semowmeba
95
magaliTad, 83 –e naxatze moyvanilia SemTxvevebi, rodesac gare dat-
virTvas mxolod 𝑀(𝑧) –is gamowveva SeuZlia:a) da 𝑅𝐴 = 𝐹 𝑅𝐵 = 𝐹
b) sqemebze - mTel koWze, xolo g) sqemaze – 𝐹 𝐹
koWis Sua nawilze. 𝐴 𝐵
𝑎 𝑎
𝑀 𝑀 𝑄(𝑧)
𝑀 𝐹 𝐹
𝐵 𝐴 𝐵
𝐴 +
0 0
𝑄(𝑧) 𝑄(𝑧) −
0 0 0 0 𝑀(𝑧) 𝐹 𝐹
𝑀(𝑧) 0 0
𝑀(𝑧)
0 0 0 0 +
+ +
𝐹𝑎 𝐹𝑎
nax. 83,a nax. 83,b nax. 83,g
96
maSasadame, sufTa Runvisas koWis yoveli ganivkveTi brtyeli rCeba,
oRondganicdis mobrunebas. gaRunuli RerZi wrewiris rkalis formisaa da
mobrunebisasganivkveTimarTob mdebareobas inarCunebs.
97
rogorc Cans, normaluri 𝜎 ZabvebiT Sedgenili 𝑀(𝑧) mRunavi momenti
sididiT tolia da mimarTulebiT sawinaaRmdego gare 𝑀 momentis. (3) gan-
tolebis meSveobiT ganivkveTSi normaluri 𝜎 Zabvebis ganawilebis kanoni
ver gairkveva.amisaTvis saWiroa ganvixiloT koWis deformaciis suraTi.
b) deformaciis suraTi
rogorc davinaxeT, sufTa Runvisas koWis
deformaciabrtyeli ganivi kveTebis erTmane- Ti-
sadmi mobrunebiTgamoixateba. amis kidev erT-
xel sailustraciod koWis gverdiT zedapirze 𝑧
datanilia kvadratuli bade, romelSic ganivi 𝑑𝑧
monakveTebi ganivkveTebis kvalia, grZivi monak-
veTebi - kvaligrZivi Sreebisa, romlebic gaWim-
vas an kumSvasgan-
nax. 87
icdian. yovel
grZiv monak- veTseqneba erTmaneTisgan gan-
𝑑𝜑 sxvavebuli simrude, rogorckoncentruli
wrewirebis rkalebs (nax. 87).
ganvixiloT koWis marcxena kididan 𝑧
𝜌 manZilze gatarebuliori mezo- beli, erTi
kumSva meorisagan 𝑑𝑧 manZiliTdaSoruli
ganivkveTi(nax.88). pirobiTad,
marcxena 𝑂1 ganivkveTi CavTvaloT
neitraluri RerZi 𝑂1 𝑂2 uZravad;marjvena 𝑂 ganivkveTi defor- maciis
2
𝑦 𝐴 𝐵 𝐵 ′ Sedegad mobrundeba 𝑑𝜑 kuTxiT. zeda
gaWimva boWkoebi gaiWimeba da qveda damokldeba.
𝑑𝑧 𝑑𝜑 cxadia, maT Soris iarsebebs Sre,romelic
98
g) deformaciidan Zabvaze gadasvla
radgan koWis grZivi Sreebi, romlebic grZivi boWkoebisagan Sedgeba,
ganicdis gaWimva-kumSvas, visargeblebT hukis Sesabamisi kanoniT:
𝑦
𝜎 = 𝐸𝜀 = 𝐸 𝜌.(5)
amrigad, sufTa Runvisas normaluri 𝜎 ZabvebiganivkveTSi icvleba
wrfivi kanoniT;neitraluri Sreze (simrudis 𝜌 radiusiT), roca 𝑦 = 0 nor-
maluri 𝜎 Zabvebi nulis tolia. ganivkveTSi wertilTa geometriul adgils,
romelic akmayofilebs 𝜎 = 0 pirobas, ganivkveTis neitraluri RerZiewode-
ba. neitraluri RerZi,neitraluri Sris sibrtyis ganivkveTis sibrtyesTan
TanakveTis wrfea.
elementaruli 𝜎𝑑𝐴 Zalebis jami gvaZlevs normalur Zalas (nax. 86), ma-
gram sufTa Runvisas 𝑁(𝑧) = 0; amitom,
𝐸
𝑁(𝑧) = ∫ 𝜎𝑑𝐴 = ∫ 𝑦𝑑𝐴.
𝜌
𝐴 𝐴
aq,integrali statikuri 𝑆𝑥 momentia𝑥 RerZis mimarT. radgan stati- kuri
momenti nulis tolia, e.i. 𝑆𝑥 = ∫𝐴 𝑦𝑑𝐴 = 0 daneitraluri RerZi gadis ganiv-
kveTis simZimis centrSi. am pirobidangamomdinareobs agreTve, romkoWis
RerZi neitralur SreSia ganlagebuli, vinaidan ganmartebis Tanaxmad, Rer-
Zi ganivkveTTa simZimis centrebis erTobliobaa.
𝑁(𝑧) = 0 tolobiTirkveva sxva ramec. raki cnobilia, rom ganikveTSi
moqmedebs normaluri 𝜎 Zabvebi, maTi tolqmedi 𝑁(𝑧) ki nulis tolia, ami-
tom𝜎 Zabvebi Seadgens wyvilZalas.
wyvilZalis 𝑀(𝑧) momenti awonasworebs moqmed gare 𝑀 moments, amitom
datvirTvebis moqmedebis sibrtyidan ar gadis da koWis simetriis sibrtyeSi
Tavsdeba; koWis gaRunuli RerZicam sibrtyeSi rCeba.
axla davakonkretoT sufTa Runvisas ganivkveTTan dakavSirebuli 𝑥, 𝑧, 𝑦
koordinatTa RerZebis sistema. koordinatTa saTave SevuTavsoT ganivkveTis
simZimis 𝑂 centrs,𝑧da 𝑥 RerZebi gadavanacvloT 𝑂 wertilSi. 𝑦 RerZi kvlav
iqnebakoWis gaRunuli RerZis sibrtyeSi. esaa e.w. moZrav koordinatTa
sistema anu sistema, romlis mdebareoba icvleba kveTidan kveT-
zegadasvlisas.
rogorc adre aRvniSneT, 𝑦 koordinataneitraluri Sridan 𝐴𝐵 monakve-
TisdaSorebaa.neitraluri Sre koWis RerZze, datvirTvis moqmedebis (sime-
triis) sibrtyis marTobulad gadis da misgan daSoreba (Tu ganivkveTebze
gadavalT)igivea, racneitraluri anu centraluri 𝑥RerZidandaSoreba. 𝑦aris
im wertilis ordinata, romelic nebismierad aRebuli𝐴𝐵 monakveTis kvalia
da romelSic 𝜎ganisazRvreba.
SevitanoT wonasworobis (3) gantolebaSi normaluri 𝜎 Zabvis (5) gamo-
saxuleba, miviRebT:
99
𝐸
𝑀− ∫ 𝑦 2 𝑑𝐴 = 0 .
𝜌
𝐴
2
magram 𝐼𝑥 = ∫𝐴 𝑦 𝑑𝐴 warmoadgens koWis ganivkveTis inerciis moments neit-
raluri 𝑥 RerZis mimarT, e.i. davwerT: 𝜎𝑚𝑖𝑛
𝑀
𝐸𝐼𝑥
𝑀− = 0,
𝜌
aqedan ki miviRebT:
1 𝑀
= 𝐸𝐼 .(6)
𝜌 𝑥 𝜎𝑚𝑎𝑥
Tu davubrundebiT (5) –s da SevitanT masSi (6) –s nax. 89
gveqneba:
𝑀 𝑀∙𝑦
𝜎=𝐸∙ 𝑦= . (7)
𝐸𝐼𝑥 𝐼𝑥
es aris normaluri 𝜎 Zabvis formula, romlis gamoyenebiT SegviZlia
gamovTvaloT normaluri 𝜎 Zabva koWis ganivkveTis nebismier wertilSi
sufTa Runvis dros.
am formulaSi 𝑀 aris mRunavi momenti, romelic sufTa Runvis ubanze
mudmivia; 𝑦 _ manZili gansaxilveli wertilidan neitraluri 𝑥 RerZamde;𝐼𝑥
– ganivkveTis farTobis inerciis momenti neitraluri 𝑥 RerZis mimarT.
(7) -is mixedviT avagebT normaluri 𝜎 Zabvebis cvlilebis grafiks, anu
normaluri 𝜎 Zabvebis epiuras (nax. 89). neitraluri 𝑥 RerZi ganivkveTs
yofs gaWimul da SekumSul zonebad.
100
1) neitraluri 𝑥 RerZis simetriuli ganivkveTi- saTvis mimarTgveqneba:
𝑀𝑚𝑎𝑥 ∙ 𝑦𝑚𝑎𝑥
𝜎𝑚𝑎𝑥 = ≤ [𝜎] .
𝐼𝑥
𝐼𝑥
SemoviRoT aRniSvna: 𝑊𝑥 = 𝑦 , maSin simtkicis piroba aseT saxes miiRebs:
𝑚𝑎𝑥
𝑀𝑚𝑎𝑥
≤ [𝜎] .
𝜎𝑚𝑎𝑥 =
𝑊𝑥
𝑊𝑥 -s ewodeba ganivkveTis winaRobis momenti da marTkuTxa ganivkveTisaTvis:
𝑏ℎ3 𝜋𝑟4
12 𝑏ℎ2 4 𝜋𝑟 3
𝑊𝑥 = ℎ = ; wriuli ganivkveTisaTvis: 𝑊𝑥 = = . gaglinuli profi-
6 𝑟 4
2
lebisaTvis winaRobis 𝑊𝑥 momentis mniSvnelobebi mocemulia sortamentis
cxrilebSi.
𝑊𝑥 winaRobis momentis ganzomilebaa (sigrZ. erT.)3, magaliTad, sm3 , mm3, m3
daa.S.
ganivkveTis SesarCevad, gaglinuli profilebisaTvis simtkicis piro-
𝑀𝑚𝑎𝑥
bidan ganvsazRvravT 𝑊𝑥 ≥ [𝜎]
da sortamentis cxrilSi vipoviT profilis
saWiro nomers (nax. 90).
𝑀𝑚𝑎𝑥
wriuli ganivkveTis SemTxvevaSi davwerT 𝜋𝑟3
≤ [𝜎] , saidanac vRebu-
4
lobT:
3 4𝑀
𝑚𝑎𝑥
𝑟≥√ .
𝜋[𝜎]
ℎ2
marTkuTxa ganivkveTis SemTxvevaSi,
𝑥 winaswar unda davuSvaT fardoba
ℎ
= 𝑘 , sai-
𝑐 𝑏
ℎ1 𝑏ℎ2 𝑘2 𝑏3 𝑀𝑚𝑎𝑥
danac ℎ = 𝑘𝑏 , e.i. 𝑊𝑥 = = ≥ [𝜎]
; aqedan
6 6
𝑦 3 6𝑀
miviRebT 𝑏 ≥ √ 𝑘 2𝑚𝑎𝑥
[𝜎]
, ris Semdegac vipoviT ℎ =
nax. 91
𝑘𝑏.
2) neitraluri 𝑥 RerZis mimarTarasimet-riuliganivkveTisaTvis,
magaliTad, 𝑇 -sebri ganivkveTisaTvis (nax. 91) simtkice unda SevamowmoT
rogorc udidesi normaluri gamWimavi 𝜎𝑚𝑎𝑥 Zabvis, ise udidesi normaluri
mkumSavi 𝜎𝑚𝑖𝑛 Zabvis mixedviT. amasTan gveqneba ori winaRobis momenti:
𝐼𝑥 𝐼𝑥
𝑊𝑥′ = ; 𝑊𝑥′′ = .
ℎ1 ℎ2
Sesabamisad. simtkicis pirobebi ase daiwereba:
𝑀𝑚𝑎𝑥 𝑀𝑚𝑎𝑥
𝜎𝑚𝑎𝑥 = ′
≤ [𝜎 + ] ; 𝜎𝑚𝑖𝑛 = ≤ [𝜎 − ] .
𝑊𝑥 𝑊𝑥′′
Runvisas ganivkveTs aZleven formebs, romlebSic masalis umciresi
danaxarjiT miiReba winaRobis 𝑊𝑥 momentis udidesi mniSvneloba. Runvaze
momuSave koWebisaTvis es is ganikveTebia,romlebSic farTobis ZiriTadi na-
wili neitraluri RerZidanrac SeiZleba Sorsaa gatanili. yvelaze
101
ekonomiuriastandartuliortesebri da varcliseburiprofilebi, rodesac
isini vertikalur sibrtyeSi iRunebian (nax. 90).
saxulebidan:
𝑑𝑧 𝑀 𝑀
𝑑𝜑 = = 𝑑𝑧,
𝜌 𝐸𝐼𝑥 𝑀
amitom
𝑀2 𝑑𝑧
𝑈=∫ .
2𝐸𝐼𝑥 𝑑𝑧
𝑙
nax. 92
7.12. Zabvebi ganivi Runvisas
a) daZabuli mdgomareobis analizi 𝑀 = ∫ 𝜎 𝑑𝐴
ganivi Runvisas Siga Zalebis tolfasi 𝐴
sistema gamoisaxeba 𝑄(𝑧) ganivi ZaliTa da
𝑀(𝑧) mRunavi momentiT. 𝑄(𝑧) Zalva aris
tolqmediganawilebuli elementaruli
𝑂
𝜏𝑑𝐴 Zalebisa,romlebic ganivkveTis sibrtyeSi
mdebareobs (nax. 93). maSasadame, ganivi Runvis 𝑧 𝑥 𝑦
𝜎 𝑥
SemTxvevaSi ganivkveTSi aRiZvreba ara marto 𝜏
normaluri 𝜎, aramed mxebi𝜏 Zabvebi. 𝑦
mxebi 𝜏 Zabvis aRZvras Tan sdevs kuTxuri 𝛾
𝑄 = ∫ 𝜏 𝑑𝐴 nax. 93
deformaciis warmoSoba. amitom, garda sufTa
𝐴
RunvisaTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi gadaad-
gilebisa, TiToeuli elementaruli 𝑑𝐴 farTobi miiRebs damatebiT kuTxur
gadaadgilebas, romelic Zvris arsebobiT aris ganpirobebuli.
vinaidan mxebi 𝜏 Zabvebi Tanabrad ar aris ganawilebuli ganivkveTze,
amitom araTanabrad ganawildeba kuTxuri gada-
adgilebebic. es niSnavs, rom ganivi Runvi- sas, 𝐹
sufTa Runvisagan gansxvavebiT, ganivkveTebi
brtyeli ar rCeba. 94-e naxazze naCvenebia koWis
ganikveTis gamrudebis tipuri suraTi.
Tumca, normaluri 𝜎 Zabvis sidideze ganiv- nax. 94
kveTis sibrtyis gamrudeba SesamCnev gavlenas ar axdens; kerZod, Tu
102
𝑀(𝑧)𝑦 𝑀𝑚𝑎𝑥
𝑄(𝑧) ganiviZala ar icvleba koWis sigrZeze, 𝜎 = da 𝜎𝑚𝑎𝑥 = formu-
𝐼𝑥 𝑊𝑥
lebi mogvcems zust Sedegebs. marTlac, rodesac 𝑄 = 𝑐𝑜𝑛𝑠𝑡 yoveli ganiv-
kveTi mruddeba erTnairad (nax. 95). amitom, ori momijnave ganivkveTis ur-
TierTmobrunebisas grZivi 𝐴𝐵 boWkos dagrZeleba iqneba erTi da igive,
imisda miuxedavad, ganivkveTi brtyeli darCa Tu ara.
iseTi 𝑄(𝑧)ganiviZalisas, romelic koWis RerZis gaswvriv icvleba, for-
mulebi iZleva garkveul cdomilebas. martivi analiziTdadasturebu- lia,
ℎ
romam cdomilebis sidides erTTan SedarebiT aqvs rigi,
𝑙
sadac ℎ ganivkveTis simaRlea Runvis sibrtyeSi, xolo 𝑙 -
koWis sigrZe.vinaidan koWis ganivi zomebi bevrad mcirea mis
ℎ
′ sigrZeze, amitom fardoba mcirea da Sesabamisad mcirea
′ 𝐵 𝐵 𝑙
𝐴 𝐴 es cdomilebac.
yovelive zemoT Tqmuli gvaZlevs safuZvels, rom mi-
nax. 95 viRoT brtyeli kveTebis hipoTeza. SemdgomSi CavTvliT, rom
im wertilTa erToblioba, romlebic gaRunvamde ganivkveTis
sibrtyes qmnida, Seqmnis sibrtyesgaRunvis Semdegac, oRond mobrundeba
sivrceSi.es daSvebamisaRebiaris imdenad, ramdenadac kuTxuri deformacia-
ganivkveTis gamrudebiT, arsebiTad mcirea, vidre kuTxuri deformacia,
ganpirobebuli koWis simrudis cvlilebiT.
ganivi Runvisas, meore Tavisebureba gamoixatebakoWis grZiv kveTSi
normaluri 𝜎 Zabvis anu boWkoebis erTi meoreze “dawolis“ Zabvis arsebo-
biT. es Zabvebi aRiZvreba mxolod cvladi 𝑄(𝑧) ganivi Zalisas da metad
mcire mniSvnelobaaqvT.
amrigad, miTiTebuli ugulebelyofis farglebSi, normaluri 𝜎 Zabve-
𝑀(𝑧)∙𝑦 𝑀(𝑧)
bis gamoyvanili 𝜎 = da 𝜎𝑚𝑎𝑥 = formulebigamodgeba, ara marto
𝐼𝑥 𝑊𝑥
1 𝑀(𝑧)
sufTa Runvis, aramed ganivi Runvis SemTxvevaSic;aseve gamodgeba =
𝜌 𝐸𝐼𝑥
1
formula, romelic damokidebulebasamyarebs koWis simrudesa da
𝜌
𝑀(𝑧)mRunav moments Soris.
b) mxebi Zabvebi
miaxloebiT ganvsazRvroT mxebi 𝜏 Zabvebis sidide, ganivi Runvisas. maTi
gamoTvla yvelaze martiviamaTTan wyvilSi myofi mxebi 𝜏ZabvebiT, romlebic
koWis grZiv kveTSi warmoiSoba. koWidan gamovyoT elementi 𝑑𝑧 sigr-
ZiT(nax. 96,a). ganivi Runvisas elementis marcxena da marjvena ganiv- kveTSi
aRZruli momentebi ar aris erTnairi da erTmaneTisagan gansxvavdeba 𝑑𝑀
sididiT. grZivi horizontaluri kveTiT, romelic gatarebulia neitraluri
Sridan 𝑦 manZilze,elementi gavWraT orad da ganvixiloT zeda nawilis
103
wonasworobis pirobebi (nax. 96,b). cxadia, marcxena ganivkveTSi normaluri
𝜎𝑑𝐴 Zalebis tolqmedi daStrixuli 𝐴∗ farTobis farglebSi, tolia
𝑁 ∗ = ∫𝐴∗ 𝜎 𝑑𝐴,
𝑀∙𝑦
an, Tanaxmad 𝜎 = formulisa:
𝐼𝑥
𝑀
𝑁 ∗ = 𝐼 ∫𝐴∗ 𝑦1 𝑑𝐴,
𝑥
sadac 𝑦1 _iT 𝑦 _sgan gansxvavebiT elementaruli 𝑑𝐴 farTobis ordinataa
aRniSnuli (nax. 96,b). miRebuli integrali warmoadgens statikur moments 𝑥
RerZis mimarT farTobis im nawilisa, romelic mdebareobs grZivi kveTis
zemoT (𝑦 donis zemoT). aRvniSnoT es statikuri momenti 𝑆𝑥∗ -iT, maSin
𝑀𝑆𝑥∗
𝑁∗ = .
𝐼𝑥
marjvena ganivkveTSi normaluri Zala iqneba
(𝑀 + 𝑑𝑀)𝑆𝑥∗
𝑁 ∗ + 𝑑𝑁 ∗ = .
𝐼𝑥
am Zalebis sxvaoba
𝑑𝑀𝑆𝑥∗
𝑑𝑁 ∗ =
𝐼𝑥
unda gawonaswordes mxebi ZalebiT, romlebic elementis grZiv kveTSia
aRZruli (nax. 96, b da g).
𝑁∗ 𝑦
𝑦
𝑀 𝑀 + 𝑑𝑀 𝜎 𝜎 + 𝑑𝜎 𝐴 𝑑𝐴
𝜏 𝑁 ∗ + 𝑑𝑁 ∗
𝑦1 𝜏
𝜏 𝑦 𝑏 𝑥
𝑄 𝑄 𝜏 𝑥
𝑂
a) b) g) 𝑂
𝑧 𝑑𝑧 𝑧
nax. 96
Tu pirveli miaxloebiTmiviRebT, rom mxebi 𝜏 Zabvebi kveTis 𝑏 siganeze
ganawilebulia Tanabrad, maSin
𝑑𝑀𝑆𝑥∗
= 𝜏𝑏𝑑𝑧,
𝐼𝑥
saidanac
𝑑𝑀𝑆𝑥∗ 𝑄𝑆𝑥∗
𝜏= = .
𝑑𝑧𝐼𝑥 𝑏 𝐼𝑥 𝑏
nax. 99
mkveTri cvlilebis gamo, gveqneba naxtomi da igi wava, rogorc98 -e nax-
azzea naCvenebi punqtiriT. Taros farglebSi 𝜏𝑦 _is gansazRvras am for-
muliT ver SevZlebT, radgan daSveba mxebi Zabvebis Taroze Tanabari gana-
wilebis Sesaxebarasworia.
meore mxebi 𝜏𝑥 ZabvacSegviZlia gamoviTvaloTJuravskis zogadiformu-
liT, Tu davuSvebT, rom Taros sisqeze igi ganawilebulia
Tanabrad.mokveTili nawilisstatikuri momenti ganisazRvreba formuliT:
𝑆𝑥∗ = 𝐴∗ 𝑦1,
sadac Taros 𝐴∗ aiTvleba Taros gverdiT kididan Suisken, xolo 𝑦1 -𝑥 RerZi-
dan misi sisqis naxevramde (nax. 99). amave naxazze naCvenebiamxebi Zabvebis
epiurebi rogorc vertikalur ke- delSi, ise horizontalur TaroebSi. aqve
naCvenebia am Zabvebis mimarTule- bebi.
3. mrgvali ganivkveTis koWisaTvis (nax. 100) mxebi 𝜏 Zabvis mxolod vertika-
luri Semdgenis gamosaTvlelad visargebloT Juravskis formuliT. 𝑆𝑥∗ isev
mokveTili farTobis statikuri momen- 4 𝑄
tia da gamoiTvleba formuliT 𝜏𝑚𝑎𝑥 =
3 𝜋𝑅 2
𝑟
𝜑𝑦 𝑂 𝑥
∗
𝑆𝑥 = ∫ 𝑦1 𝑑𝐴 = ∫ 𝑦1 𝑏(𝑦1 )𝑑𝑦 𝜑
1.
𝑦1 𝑦 𝑦1
𝐴∗ 𝐴∗
𝑑𝑦1
statikuri 𝑆𝑥∗ momentis gamoTvlisas, uf-
ro mosaxerxebelia SemovitanoT axali 𝑏(𝑦1 )
cvladi – 𝜑 kuTxe. maSin gveqneba: 𝑏(𝑦)
𝑦 = 𝑟𝑠𝑖𝑛𝜑𝑦 ; 𝑦1 = 𝑟𝑠𝑖𝑛𝜑𝑦1 . nax. 100
𝑏(𝑦1 ) = 2𝑟𝑐𝑜𝑠𝜑𝑦1 ; 𝑑𝑦1 = 𝑟𝑐𝑜𝑠 𝜑𝑦1 ∙ 𝑑𝜑𝑦1 ; 𝑏(𝑦) = 2𝑟𝑐𝑜𝑠𝜑𝑦 .
amocana SevzRudoT udidesi mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvis gansazRvriT
∗
𝑄 ∙ 𝑆𝑚𝑎𝑥
𝜏𝑚𝑎𝑥 = ,
𝐼𝑥 ∙ 𝑏
𝜋 𝜋
∗ 2𝑟 3 3 2𝑟 3
sadac𝑆𝑚𝑎𝑥 = ∫0 𝑟𝑠𝑖𝑛𝜑𝑦1 ∙ 2𝑟𝑐𝑜𝑠𝜑𝑦1 ∙ 𝑟𝑐𝑜𝑠 𝜑𝑦1 𝑑𝜑𝑦1 =
2 |−𝑐𝑜𝑠 𝜑𝑦1 |0 =
2
.
3 3
𝜋𝑟 4
vinaidan 𝐼𝑥 = da 𝑏 = 𝑑 = 2𝑟, miviRebT:
4
2𝑟 3
𝑄∙ 4 𝑄
3
𝜏𝑚𝑎𝑥 = 𝜋𝑟 4 = .
∙ 2𝑟 3 𝜋𝑟 2
4
erTmaneTs SevadaroTkoWis ganivkveTebSi warmoSobili maqsimaluri
normaluri 𝜎𝑚𝑎𝑥 da maqsimaluri mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvebi,absoluturi mniSvnelo-
bebiT; magaliTad, marTkuTxa ganivkveTis konsolisaTvis (nax. 101) gvaqvs:
𝑀𝑚𝑎𝑥 𝐹𝑙 3𝐹
𝜎𝑚𝑎𝑥 = = 𝑏ℎ2 , 𝜏𝑚𝑎𝑥 = ,
𝑊𝑥 2 𝑏ℎ
6
saidanac
𝜏𝑚𝑎𝑥 ℎ
= .
𝜎𝑚𝑎𝑥 4𝑙
106
amrigad,maqsimaluri 𝜏𝑚𝑎𝑥 mxebi Zabva ise Seefardeba maqsimalur normalur
𝜎𝑚𝑎𝑥 Zabvas, rogorc ganivkveTis ℎ simaR- 𝐹
𝑦
le koWis 𝑙 sigrZes anu mxebi Zabvebi arse-
biTad mcirea, normalur ZabvebTan Sedare- 𝑥
ℎ
biT. 𝑂
𝜏𝑚𝑎𝑥 -is simciris gamo ganivi Runvisas, 𝑙 𝑏
iseve rogorc sufTa Runvisas, simtkiceze nax. 101
gaangariSeba mimdinareobs normaluri
𝜎𝑚𝑎𝑥 Zabvebis mixedviT, e.i. mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvebi mxedvelobaSi ar miiReba. es
bunebrivia imitomac, rom neitraluri RerZidan yvelaze daSorebul wer-
tilebSi anu yvelaze saSiS wertilebSi, mxebi 𝜏Zabvebi nulis tolia.
Tumca, zogierT SemTxvevaSi maTi ugulebelyofa ar SeiZleba. mag.,
mokle xis koWis rRveva ganivi Runvisas SeiZleba moxdes ara Camagrebis
ganivkveTSi, aramed gaxleCisagan, grZiv kveTze neitralur SresTan axlos.
rRvevas am doneze gamoiwvevsgrZiv kveTSi aRZruli 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvebi, romlebic
ganivkveTSi aRZruli 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvebis wyvili Zabvebia.
𝜎1 − 𝜎3 2
𝜏𝑚𝑎𝑥 = 𝑠𝑖𝑛2𝜑 = √(𝜎𝜑 − 𝜎𝜓 ) + 4𝜏𝜑 2 .
2
107
Tu am formulebSi SevitanT 𝜎𝜑 = 𝜎, 𝜎𝜓 = 0 da 𝜏𝜑 = 𝜏 mniSvnelobebs, mivi-
RebT:
1
𝜎1,3 = (𝜎 ± √𝜎 2 + 4𝜏 2 ) ;
2
1
𝜏𝑚𝑎𝑥 = 2 √𝜎 2 + 4𝜏 2 .
aq, 𝜎 da 𝜏 normaluri da mxebiZabvebia gansaxilvel wertilSi, romlebic
𝑀(𝑧)
moqmedebs koWis ganivkveTis Tanxvedr kveTSi, da ganisazRvreba 𝜎 = da
𝑊𝑥
𝑄(𝑧)𝑆𝑥∗
𝜏= formulebiT.
𝐼𝑥 𝑏
2𝜏
mTavari kveTis daxris kuTxe ganisazRvreba formuliT:𝑡𝑔2𝜑 = .
𝜎
a) 𝑀(𝑧)
𝜎 𝜏 𝜎1 𝜎3 𝜏𝑚𝑎𝑥 𝜏𝑚𝑖𝑛
𝑎 𝑊𝑥
− 𝑀(𝑧) 𝑀(𝑧) − 𝑀(𝑧) 𝑀(𝑧)
3𝑄 2𝑊𝑥 + 2𝑊𝑥
𝑊𝑥 𝑊𝑥 3 𝑄
3𝑄 b) 2𝐴 3 𝑄 3𝑄
45° +
𝑏 2𝐴 2𝐴 2𝐴 2𝐴
3𝑄
𝑀(𝑧) 𝑀(𝑧) + 2 𝐴 𝑀(𝑧) 𝑀(𝑧) −
𝑊𝑥 𝑊𝑥 2𝑊𝑥 2𝑊𝑥
𝑎′ 𝑀(𝑧)
𝑊𝑥 nax.103
radganac ganvixilavT Sebrunebul amocanas, kuTxis niSnis dadgenis wesi
Sebrunebulia;dadebiTad miCneulia saaTis isris moZraobis mimarTuleba.
ganivkveTis neitraluri RerZidan yvelaze daSorebul wertilebSi
mxebi 𝜏 Zabvebi nulis tolia, xolo normaluri 𝜎 Zabvebi 𝑎 wertilSi to-
𝑀(𝑧) 𝑀(𝑧)
lia − da 𝑎′ wertilSi (nax. 103,a). maSasadame, TiToeuli am wertili-
𝑊𝑥 𝑊𝑥
saTvis erTi mTavari kveTi emTxveva ganivkveTs, xolo ori danarCeni mis-
dami perpendikularulebia( 𝜎 = 0) . 𝑎 da 𝑎′ wertilebSi gvaqvs erTRerZa
daZabuli mdgomareoba.103,a naxazze naCvenebiaam wertilebisgarSemo agebu-
lielementaruli paralelepipedebi, romelTa gverdiTi waxnagebi parale-
luria ori mTavari kveTis (vertikaluris da horizontaluris); mesame mTa-
vari kveTi paraleluria naxazis sibrtyis. eqstremaluri mxebi Zabvebi 𝑎 d
𝑎′ wertilebSi ganisazRvreba formulebiT:
𝜎1 − 𝜎3 𝜎 𝑀(𝑧)
𝜏max = ± =± =± .
min 2 2 2𝑊𝑥
ganivkveTis wertilebSi, romlebic ganlagebulia neitralur RerZze
(wertili 𝑏 103,a naxazze), normaluri 𝜎 Zabva tolia nulis, xolo mxebi
3𝑄
Zabva 𝜏 = 2 𝐴 . am wertilebSi gvaqvs daZabuli mdgomareoba, romelic sufTa
3𝑄
Zvraswarmoadgens eqstremaluri mTavari ZabvebiT𝜏max = ±𝜏 = ± 2 𝐴 .
min
ganivkveTis sxva wertilebSi 𝜎 da 𝜏 Zabvebi gansxvavdeba nulisgan. nei-
𝜏
traluri RerZidan sxvadasxva manZilebze 𝜎 fardoba sxvadasxvaa da amitom,
sxvadasxvaa mTavari kveTebis daxris kuTxeebic.am wertilebidan TiToeulSi
108
nulisagan gansxvavebul mTavar Zabvebs aqvserTmaneTis sapi- rispiro
niSnebi, anu daZabuli mdgomareoba warmoadgens erTdroul gaWim- vas da
kumSvas ori urTierTperpendikularuli mimarTulebiT.
mas Semdeg, rac ganisazRvreba erT ganivkveTSineitraluri RerZidan
sxvadasxva manZilebzemdebare rig wertilebSi mTavari 𝜎1 da 𝜎3 Zabvebi,
SeiZlebaam sidideebiT aigos mTavari Zabvebis epiurebic. es epiurebi axasi-
aTebs mTavari Zabvebis cvlilebas koWis simaRleze.
analogiurad, SeiZleba gamoiTvalos eqstremaluri 𝜏max mxebi Zabvebis
min
mniSvnelobebi da aigos maTi epiurebi.103,b naxazze koWis marTkuTxa ganiv-
kveTisaTvis, romelSic moqmedebs dadebiTi 𝑀(𝑧) mRunavi momenti da 𝑄(𝑧)
ganivi Zala, naCvenebia epiurebi 𝜎 da 𝜏 Zabvebisa, romlebic warmoiSoba
ganivkveTebis Tanxvedr kveTebSi, agreTve mTavari 𝜎1 da 𝜎3 Zabvebisepiurebi
da eqstremaluri 𝜏max Zabvebis epiurebi.
min
koWis romelime wertilisaTvis ganvsazRvroT mTavari ZabvebidanerTi
romelime Zabvis mimarTuleba, da Semdeg am mimarTulebaze aviRoT meore
wertili, romelic sakmaod axlosaa pirvelTan. mas Semdeg, rac vipoviT
meore wertilisaTvis mTavari Zabvis mimarTulebas, analogiuri xerxiT
movniSnoTmesame wertili da a.S. am xerxiT napovni wertilebis SeerTebiT
miviRebT mTavari Zabvebis e.w. traeqtorias. yovel wertilze gadis erTma-
neTisadmi marTobi ori aseTi traeqtoria:erTi maTgani warmoadgens mTavari
gamWimavi Zabvebis traeqtorias, xolo meore - mTavari mkumSavi Zabvis
traeqtorias. mTavari gamWimaviZabvebis traeqtoriebi qmnis mrudeTa erT
ojaxs, xolomTavari mkumSavi Zabvebis
traeqtoriebi - meores. traeqto-
riisadmi nebismier wertilSi
gavlebuli mxebi iZleva Sesabamisi 𝑥
mTavari Zabvis mimarTulebas am wer-
tilSi.
104-e naxazzenaCvenebia nebismieri
koWis fasadis nawili, masze nax. 104
datanili mTavari Zabvebis mimarTulebebiT.yvela maTgani kveTs koWis RerZs
±45° -iT da koWis zeda an qveda kideebTanqmnis 0° an 90° kuTxeebs; es
Seesabameba mTavari kveTebis (damTavari Zabvebis) mimarTulebas, romlebic
naCvenebi iyo 103,a naxazze.
𝑞 105-e naxazze naCvenebia gamWi-
mi mTavari 𝜎1 Zabvis traeqtoriis
mimarTulebiT,armaturiT
gaZlierebuli koWi (betoni
gaWimvaze gacilebiT uaresad mu-
Saobs, vidre kumSvaze).
110
Tu aRniSnul SemTxvevebTan ara gvaqvs saqme, unda SevarCioT ramdenime
sxva savaraudo wertili, romlebSic mosalodnelia saangariSo 𝜎𝑟 Zabvis
udidesi mniSvnelobebi.
𝑀𝑚𝑎𝑥 𝑏(𝑧)
= [𝜎] , (2) 𝑏0
𝑊0 𝑏𝑚𝑖𝑛
111
𝑧
saidanac 𝑏(𝑧) = 𝑏0 𝑙 . udidesi 𝑏0 sigane ganvsazRvroT (2) tolobis mixedviT
6𝐹𝑙
= [𝜎 ] ,
𝑏0 ℎ2
saidanac
6𝐹𝑙
𝑏0 = .
ℎ2 [𝜎]
rogorc Cans, koWs gegmaSi eqneba samkuTxedis forma. konsolis Tavisu-
fal boloze, sadac 𝑧 = 0, koWis ganivkveTis farTobi nulze dadis. es, nor-
maluri 𝜎 Zabvebis mixedviT,gamarTlebulia simtkicis pirobis Tvalsazri-
siT, magram mxedvelobidan ar unda gamogvrCes simtkice mxebi 𝜏 Zabvebis
mimarT (simtkice axleCaze). marTkuTxa ganivkveTisaTvis gvqonda:
3𝑄
𝜏𝑚𝑎𝑥 = ≤ [𝜏] . gansaxilvel SemTxvevaSi, 𝑄 = 𝐹 da A 𝐴 = 𝑏𝑚𝑖𝑛 ℎ . (3)-Si am
2𝐴
mniSvnelobaTa Setanis Semdeg ganvsazRvravT koWis ganivkveTis aucilebel
minimalur siganes:
3 𝐹
𝑏𝑚𝑖𝑛 = .
2 ℎ[𝜏]
aseTi siganis ganivkveTi koWs Tavisufali bolodan Camagrebisaken mih- yveba
manam, sanam samkuTxedis fuZis paralelurad gavlebuli 𝑏0 FmonakveTi mis
gverdebs wvdeba (nax. 106,b).
112
amrigad, rodesac 𝑢 = 𝑏 anu Taros wertilSi, romelic kedlis gaswvriv
mdebareobs (nax. 107,a), gveqneba:
𝑄ℎ𝑏 𝜏𝑥
a) 2𝐼 𝑧 b)
𝛿
𝑦
𝜏𝑥
𝜏𝑦
𝑢 𝑄ℎ𝑏 2
ℎ/2
𝑦 𝑇1 = δ
𝜏𝑦 4𝐼
ℎ 𝑥 𝐾 𝑥
𝑇3 = 𝑄
𝑂 𝑎1
𝛿1
ℎ/2
𝜏𝑥 𝑏 2 ℎ2
𝑏 𝑎= δ 𝑄ℎ𝑏 2
4𝐼 𝑇1 = δ
4𝐼
𝑄ℎ𝑏 𝑏 2 ℎ2 δ1
𝜏𝑥 𝑐= δ + 𝑎1 −
2𝐼 4𝐼 2
g) 𝜏𝑥
𝑄ℎ𝑏
2𝐼 𝑦
𝜏𝑦
𝛿1 𝛿
nax. 107
ℎ 𝑥
𝑂
𝑄ℎ𝑏
2𝐼 𝜏𝑥
ℎ
𝑄𝑏𝛿 2 𝑄ℎ𝑏
𝜏𝑚𝑎𝑥 = = .
𝐼𝛿 2𝐼
elementaruli 𝜏𝑥 𝑑𝐴 Zalebis 𝑇1 da 𝑇2 tolqmedebi tolia:
1 1 𝑄ℎ𝑏 𝑄ℎ𝑏 2
𝑇1 = 𝑇2 = 𝜏𝑚𝑎𝑥 𝑏𝛿 = 𝑏𝛿 = 𝛿.
2 2 2𝐼 4𝐼
maTi mimarTulebebi naCvenebia imave naxazze.
113
b)mxebi 𝜏𝑦 Zabvebi, romlebic moqmedebs kedelSi da mimarTuliaqveviT.
elementaruli 𝜏𝑦 𝑑𝐴 Zalebis 𝑇3 tolqmedi aRZruli kedelSi tolia 𝑄 ganivi
Zalis da misi moqmedebis xazi gadis kedlis SuaSi(nax. 107,b).
Txelkedliani kveTebis sqematurad gamosaxvisas (mag., Sveleris tipis)
avleben profilis elementebis mxolod RerZul xazebs da ageben mxebi 𝜏𝑥
da 𝜏𝑦 Zabvebis epiuras am xazebis gaswvriv (nax. 107,g).
𝑇1 da 𝑇2 qmnian wyvilZalas, momentiT 𝑇1 ℎ. es momenti da 𝑇3 = 𝑄 Zala
SegviZlia SevcvaloT tolqmediT, romelic isev tolia 𝑄 Zalisa, oRond
gadanacvlebulia sxva wertilSi. misi moqmedebis xazi kveTs 𝑥 RerZs
nebismier 𝐾 wertilSi, romlis mimarTmomentebis jaminulis toli unda
iyos:
∑ 𝑀𝑘 = 𝑇1 ℎ − 𝑇3 𝑎 = 0.
am gantolebaSi 𝑎 –iT aRniSnulia manZili Sveleris kedlis Suidan 𝐾
wertilamde (nax.107 b),
𝑄ℎ𝑏 2 𝛿
𝑇1 ℎ ℎ ℎ2 𝑏 2 𝛿
4𝐼
𝑎= = = .
𝑇3 𝑄 4𝐼
𝐾 wertils ewodeba Runvis centri.imisaTvis, rom koWi ganivi Runvis
pirobebSi imyofebodes, gare Zalebi ar unda qmnides moments RunvaTa cen-
trebis mimarT. Tu isini aseT moments qmnian, maSin koWi, garda Runvisa gan-
icdis grexasac.
108-e naxazze naCvenebia konsoluri gaglinuli koWebi Svelerebisagan.
pirveli maTgani (108,a) Tavisufal boloze datvirTulia vertikaluri 𝐹 Za-
liT, romelic gadis Runvis centrebze da ar qmnis moments mis mimarT. am
SemTxvevaSi, koWi ganicdis pirdapir ganivRunvas.
meore koWi (nax. 108,b) datvirTulia Tavisufal boloze vertikaluri 𝐹
ZaliT, romelic gadis koWis 𝑧 RerZze. es Zala qmnis Runvis centrebis
RerZis mimarT moments, romelic tolia 𝐹𝑐 . igi moqmedebs ganivi kveTis
sibrtyeSi da mimarTulia saaTis isris moZraobis sawinaaRmdegod. mocemul
SemTxveveaSi, koWi erTdroulad ganicdis pirdapir ganiv Runvas da grexas
𝐹𝑐 momentiT. koWis ganivkveTebSi aRiZvreba normaluri da mxebi Zabvebi,
gansazRvruli pirdapiri ganivi Runvisas, da mxebi Zabvebi mgrexi 𝐹𝑐 momen-
tisagan.
mxebi Zabvebi grexisasEmiaxloebiT SegviZlia gamovTvaloT Ria profi-
lis Txelkedliani RerosaTvis miRebuli formuliT:
𝑀
𝜏𝑚𝑎𝑥 = 𝑊𝑧 ,
𝑧
𝐼𝜌
sadac 𝑊𝑧 = 𝑏 . aq, 𝑏𝑚𝑎𝑥 - udidesi sisqis marTkuTxa elementis umcire-
𝑚𝑎𝑥
114
desi sisqe aqvs. gaglinuli profilebisaTvis 𝐼𝑧 _Tvis SemoaqvT Se-
masworebeli ko-
a)
b)
𝑦 𝑦
𝐹
Runvis centrTa
𝐹 Runvis centrTa
RerZi
𝑥 RerZi 𝑥
𝑧 𝑧
𝑐 𝑐
g) I ubani d) Runvis
0.5𝐹 𝑦 centri
0.5𝐹
𝑦 𝐵
II ubani 𝐹
𝐾 𝑥
𝐹 Runvis centrTa
RerZi
𝑥
𝑐 𝑐/2
𝑧
𝑐 𝑐/2
nax. 108
ficienti, romelsac SvelerisaTvis aqvsmniSvneloba - 1.12.
mesame koWi (nax. 108,g) datvirTulia Tavisufal bolosTan 𝐹 ZaliT,
xolo I da II ubnis sazRvarze ( 𝐵 wertili) - 0.5 𝐹 FZaliT. 𝐹 Zala RunvaTa
𝑐
centrebis RerZis mimarT qmnis mgrex moments 𝐹 2, romelic moqmedebs saaTis
isris moZraobismimarTulebiT, xolo 0.5 𝐹 Zala - imave mniSvnelobis mgrex
moments, oRondsaaTis isris moZraobis sawinaaRmdegod (nax. 108,d). I ubanze
koWi erTdroulad ganicdis pirdapiri ganivi Runvisa da grexis
mdgomareobas; II ubani SegviZlia miaxloebiT miviCnioT, pirdapiri ganivi
Runvis mdgomareobaSi myofad, radganacjamuri momenti 𝐹 da 0.5𝐹 Zalebisa-
gan Runvis centrebis RerZis mimarT tolia nulis.
Tu koWis ganivkveTi simetriulia, maSin Runvis centri ganlagebulia
simetriis RerZze. rodesac ganivkveTs ori simetriis RerZi aqvs, maSin Run-
vis centri ganivkveTis simZimis centrs anu RerZebis gadakveTis wertils
emTxveva.
115
𝑦
a) 𝑦 marTkuTxedis b) 𝑦 g)
RerZi 𝐾
𝐾 3
𝑥 marTkuTxedebis 𝑥
𝑂 𝑂 𝑂 𝑥
RerZebi
marTkuTxedebis
marTkuTxedis RerZebi 𝐾
RerZi
3 nax. 109
advili dasadgenia Runvis centri Txelkedliani kveTisaTvis, romelic
Sedgeba ramdenime iseTi marTkuTxedisagan, romlebic erT wertilSi ikve-
Teba. mxebi 𝜏 Zabvebi TiToeul marTkuTxedSi mimarTulia grZeli gverdis
paralelurad, xolo elementaruli mxebi 𝜏𝑑𝐴 Zalebistolqmedi Tanxvdeba
marTkuTxedis RerZs; amitom ganivi 𝑄(𝑧) Zala, romelic maT saerTo
tolqmeds warmoadgens, gadis maTi gadakveTis wertilze, rogorc
Tavmoyril ZalTa sistemis tolqmedi. aqedan gamomdinare, gadakveTis 𝐾wer-
tili Runvis centria.
aseTi msjelobis safuZvelze miRebuli Runvis 𝐾 centrebi naCvenebia
109-e naxazze.
radgan Ria profilis Txelkedliani koWebi (Sveleris tipis), cudad
ewinaaRmdegeba grexas, konstruqciis elementebad maTi gamoyenebisas, dat-
virTva unda gadavceT Runvis centrs,raTagrexas adgili ar hqondes;kerZod,
Svelerul koWs datvirTvas gadavcemT masze miduRebuli mokle kuTxovan-
iT (nax. 108,a).
kiTxvebi da pasuxebi
1. romel sibrtyeSi moqmedi, ra mimarTulebis ra datvirTva iwvevs
koWis ganiv Runvas?
koWis ganivRunvas iwvevsdatvirTvebi, romelTa moqmedebis sibrtye ga-
dis koWis erT-erT mTavar sibrtyeze, am datvirTvebsaqvT koWis RerZis-
ganivi mimarTuleba; aseve- amave sibrtyeSi moqmedi Seyursul wyvilZalTa
momentebi.
2.ganivi Runvisas koWs rogor warmovidgenT da ra unda movuspoT mas,
rom SeZlos Tavis Tavze datvirTvebis miReba?
rogorc brtyel nakvTs, romelsac sibrtyeze Tavisuflebis sami
xarisxi aqvs. masunda movuspoT Tavisuflebis samive xarisxi, rom gaxdes
geometriulad ucvleli sistema da SeZlosTavis Tavze datvirTvebis miRe-
ba.
3. ra saSualebiT xdeba koWi geometriulad ucvleli?
sayrdenebis mowyobiT.
116
4. rogori tipis sayrdenebi gamoiyeneba ZiriTadad koWebSi da ramden
bmas adebs TiToeuli maTgani mas?
a) moZrav-saxsrovani; adebs erT bmas.
b) uZrav-saxsrovani; adebs or bmas.
g) xisti Camagreba; adebs sam bmas.
5. koWebis ra saangariSo sqemebi dgeba koWze sami bmis dadebiT?
a) erTi boloTi xistad Camagrebuli koWi, anu konsoli.
b)or saxsrovan sayrdenze mdebare koWi. manZils sayrden wertilebs
Soris koWis m a l i ewodeba da aRiniSneba 𝑙 -iT.
g) saxsrovan sayrdenebze mdebare (erTmaliani) konsolebiani koWi.
6. koWze realurad moqmed, farTobze ganawilebul datvirTvas ra sax-
iT wamoadgenen?
koWis gaangariSebisas miiCneven, rom datvirTva mxolod sigrZeze na-
wildeba. datvirTvis 𝑞 intensivobis dasadgenad, farTobze Tanabrad
ganawilebuli datvirTvis 𝑞0 intensivobas amravleben im zolis siganeze,
romlidanac datvirTva Tavs iyris koWze.
7. garda aqtiuri Zalebisa, koWs kidev ra Zalebs mosdeben?
reaqciis Zalebs, romlebic gamoiTvlebian statikis gantolebebidan.
8. ras ewodeba 𝑄𝑦 ganivi Zala da 𝑀𝑥 mRunavi momenti?
𝑄𝑦 ganivi Zala ewodeba Siga Zalas, romelic awonasworebs koWis dato-
vebul nawilze modebuli Zalebis mTavar 𝑅 veqtors, xolo 𝑀𝑥 mRunavi mo-
menti - Siga Zalebisagan Sedgenil moments, romelic awonasworebs amave
Zalebisagan Sedgenil 𝑀𝑂 mTavar moments.
9. ra diferencialuri damokidebuleba arsebobs ganawilebuli datvir-
Tvis 𝑞(𝑧) intensivobas, 𝑄(𝑧)ganivZalasa da 𝑀(𝑧)mRunavmoments Soris?
𝑑2 𝑀(𝑧) 𝑑𝑄(𝑧) 𝐹
= = −𝑞(𝑧) .
𝑑𝑧 2 𝑑𝑧
10. ra saxe aqvs 𝑄(𝑧)ganivi Zalisa da
𝑧
𝑀(𝑧)mRunavi momentis epiurebs konsoli-
𝑙
saTvis,rome- lic Tavisufal boloze datvir-
Tulia Seyursu- li 𝐹 ZaliT? 𝑄(𝑧)
𝑜 𝑜
0≤𝑧≤𝑙
𝐹 −
𝑄(𝑧) = −𝐹 ,(mudmivia)
𝑀(𝑧) = −𝐹 ∙ 𝑧. (wrfea)
𝑀(𝑧)
roca𝑧 = 0, 𝑀(𝑧) = 0; 𝐹𝑙
−
roca𝑧 = 𝑙𝑀(𝑧) = −𝐹𝑙.
𝑜 𝑜
11.ra saxe aqvs ganivi 𝑄(𝑧) Zalisa da mRuna-
vi 𝑀(𝑧) momentis epiurebs, Tu konsoli mTels sigrZeze datvirTulia
Tanabradganawilebuli datvirTviT, 𝑞 inten- sivobiT
117
0≤𝑧≤𝑙
𝑞
𝑄(𝑧) = −𝑞𝑧 ; (wrfea)
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = 0 ,
𝑧
𝑙 rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = −𝑞𝑙 .
𝑧 𝑞𝑧 2
𝑄(𝑧) 𝑀(𝑧) = −𝑞𝑧 2 = − . (parabolaa)
2
118
𝑞𝑙
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = = 𝑅𝐴 ,
2
𝑞𝑙 𝑞𝑙
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = − 𝑞𝑙 = − = 𝑅𝐵 .
2 2
𝑧 𝑞𝑙 𝑞𝑧 2
𝑀(𝑧) = 𝑅𝐴𝑧 − 𝑞𝑧 2 = 𝑧− . (parabolaa)
2 2
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑀(𝑧) = 0 ;
𝑙 2
𝑙 𝑞𝑙 𝑙 𝑞( ) 𝑞𝑙2 𝑞𝑙2 3𝑞𝑙2
4
rodesac 𝑧 = 4 , maSin 𝑀(𝑧) = − = − = ;
2 4 2 8 32 32
𝑙 𝑞𝑙 𝑙 𝑞𝑙2 𝑞𝑙2 𝑞𝑙2
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑀(𝑧) = − − = ;
2 2 2 8 8
3 2
3 𝑞𝑙 3 𝑞( 𝑙) 3𝑞𝑙2 9𝑞𝑙2 3𝑞𝑙2
4
rodesac 𝑧 = 4 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = 𝑙− = − = ;
2 4 2 8 32 32
𝑞𝑙 𝑞𝑙2
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = 𝑙− = 0.
2 2
12. ra saxe aqvs ganivi 𝑄(𝑧) Zalisa da mRuna- vi 𝑀(𝑧) momentis epiurebs, Tu
or sayrdenze mdebare koWi mTel sigrZeze datvirTulia samkuTxedis wesiT
ganawilebuli 𝑞 datvir- TviT 𝑞
1 𝑙 𝑞0 𝑙
∑ 𝑀𝐵 = −𝑅𝐴 𝑙 + 𝑞0 𝑙 = 0 , saidanac 𝑅𝐴 = ; 𝑅𝐵
2 3 6
1 2 𝑞0 𝑙 𝑅𝐴 𝑞(𝑧) 𝑞0
∑ 𝑀𝐴 = 𝑅𝐵 𝑙 − 𝑞0 𝑙 𝑙 = 0 , saidanac 𝑅𝐵 = .
2 3 3
1 𝐴 𝐵
vamowmebT; ∑ 𝑌 = 𝑅𝐴 + 𝑅𝐵 − 2 𝑞0 𝑙 = 0 ;
𝑧 𝑞0 𝑙 𝑙/3
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙 1 𝑙 2
+ − 𝑞0 𝑙0 = 0.
6 3 2
0≤𝑧≤𝑙 𝑄(𝑧)
1 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧 2
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙
𝑄(𝑧) = 𝑅𝐴 − 𝑞(𝑧)𝑧 = − ;(parabolaa) 6 +
2 6 2𝑙 24
𝑞0 𝑙 0 0
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑄(𝑧) = = 𝑅𝐴 ,
6 − 𝑞0 𝑙
𝑙 2
𝑙 𝑞0 𝑙 𝑞0 ( ) 𝑞0 𝑙 𝑀(𝑧)
rodesac 𝑧 =2, maSin 𝑄(𝑧) = − 2
= − 3
6 2𝑙 6
𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙
0 0
= ,
8𝑙 24 +
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑄(𝑧) = − =− =
6 2𝑙 3
−𝑅𝐵 . 𝑞0 𝑙 2 𝑞0 𝑙 2
1 𝑧 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧 3 16 15.58
𝑀(𝑧) = 𝑅𝐴 𝑧 − 𝑞(𝑧)𝑧 = 𝑧− .
2 3 6 6𝑙
(kuburi parabolaa)
rodesac 𝑧 = 0 , maSin 𝑀(𝑧) = 0 ;
𝑙 3
𝑙 𝑞0 𝑙 𝑙 𝑞0 ( ) 𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙2 𝑞0 𝑙2
2
rodesac 𝑧 = 2 , maSin 𝑀(𝑧) = − = − = ;
6 2 6𝑙 12 48 16
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑙3
rodesac 𝑧 = 𝑙 , maSin 𝑀(𝑧) = 𝑙− = 0.
6 6𝑙
im ganivkveTis mosaZebnad, romel- Sic moqmedebs udidesi 𝑀𝑚𝑎𝑥 mRunavi
𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧 3
momenti,misi 𝑀(𝑧) = 𝑧− gamosa- xuleba unda gamovikvlioT eqstremum-
6 6𝑙
ze:
𝑑𝑀(𝑧) 𝑞0 𝑙 𝑞0 𝑧0 2 𝑙
= −3 = 0, saidanac 𝑧0 = ≈ 0.577𝑙 ,
𝑑𝑧 6 6𝑙 √3
119
𝑞0 𝑙 𝑙 𝑞 𝑙 3 𝑞0 𝑙2 𝑞 𝑙2 𝑞0 𝑙2 𝑞 𝑙2
e.i. 𝑀𝑚𝑎𝑥 = − 6𝑙0 ( ) = 0
− 18√3 = 0
≈ 15.58 .
6 √3 √3 6√3 9√3
I ubani: 0 ≤ 𝑧1 ≤ 𝑎
120
𝑀
𝑄(𝑧1 ) = 𝑅𝐴 = ; (mudmivia)
𝑙
𝑀 𝑀(𝑧1 ) = 𝑅𝐴 𝑧1 ; (wrfea)
𝑅𝐴 𝑅𝐵
rodesac 𝑧1 = 0 , maSin 𝑀(𝑧1 ) = 0 ;
𝐴 𝐵 rodesac 𝑧1 = 𝑎 , maSin 𝑀(𝑧1 ) =
𝑀
𝑎.
𝑧1 𝑧2 𝑙
II ubani: 0 ≤ 𝑧2 ≤ 𝑏
𝑎 𝑏 𝑀 𝑀
𝑙 𝑄(𝑧2 ) = −𝑅𝐵 = − (− 𝑙 ) = ; (mudmivia)
𝑙
𝑀(𝑧2 ) = 𝑅𝐵 𝑧2 ; (wrfea)
𝑄(𝑧)
𝑀 rodesac 𝑧2 = 0 , maSin 𝑀(𝑧2 ) = 0 ;
𝑀
+
𝑙 rodesac 𝑧2 = 𝑏 , maSin 𝑀(𝑧2 ) = 𝑏.
𝑙
0 0
15. rogor mowmdeba Q 𝑄(𝑧) ganivi Zalisa
𝑀(𝑧)
da 𝑀(𝑧) mRunavi momentis epiurebis
𝑀𝑏
− agebis siswore?
0 𝑙 0
1. Tu koWis romelime ubanze 𝑄(𝑧)ganivi
+ 𝑀𝑎
Zala dadebiTia (𝑄(𝑧) > 0), maSin am
𝑙
ubanze 𝑀(𝑧)mRunavi momenti izrdeba.
2. Tu koWis romelime ubanze 𝑄(𝑧)ganivi-
Zala uaryofiTia ( 𝑄(𝑧) < 0) , maSin am
ubanze 𝑀(𝑧)mRunavi momenti klebu- lobs.
3. im ganivkveTSi anu koWis RerZis im wertilSi, sadac 𝑄(𝑧) ganiviZala
nuli xdeba ( 𝑄(𝑧) = 0) , 𝑀(𝑧) mRunavi momenti Rebulobs eqstremalur
mniSnelobas.
4. Tu koWis romelime ubanze 𝑄(𝑧) = 0, maSin amave ubanze 𝑀(𝑧) = 𝑐𝑜𝑛𝑠𝑡.
5. koWis RerZis im wertilSi, sadac modebulia Seyursuli 𝐹 Zala,
ganivi 𝑄(𝑧) Zalis epiura akeTebs 𝐹 Zalis tol naxtoms, xolo
𝑀(𝑧)mRunavimomentis epiura icvlis daxris kuTxes.
6. koWis RerZis im wertilSi, sadac modebulia Seyursuli 𝑀 momenti
𝑀(𝑧) mRunavi momenti epiura akeTebs 𝑀 momentis tol naxtoms.
7. or saxsrovan sayrdebze dayrdnobili koWis boloebSi 𝑄(𝑧) ganivi
Zala Sesabamisad sayrdeni 𝑅𝐴 da 𝑅𝐵 reaqciis tolia, xolo 𝑀(𝑧)mRuna-
vi momenti nuls udris.
8. konsolis sayrden wertilSi 𝑄(𝑧) ganivi Zala sayrdeni 𝑅𝐴 reaqciis
tolia, xolo 𝑀(𝑧)mRunavi momenti - reaqciuli 𝑀𝐴 momentis.
16. raSi mdgomareobs sufTa Runvis movlenis arsi?
ganivi Runvis kerZo SemTxvevas, rodesac koWis MmTel sigrZeze an mis ro-
melime ubanze 𝑄(𝑧)ganivi Zala nulis tolia, xolo 𝑀(𝑧) mRunavi momenti –
mudmivi sidide, sufTa Runva ewodeba.
sufTa Runvisas koWis yoveli ganivkveTi brtyeli rCeba, oRondac mobrun-
deba. gaRunuli RerZi wrewiris rkalis formisaa da ganivkveTebi mobrune-
bisas mis marTob mdebareobas inarCuneben.
121
17. wonasworobis eqvsi gantolebidan sivrceSi, sufTa Runvisas romeli er-
Ti gantoleba rCeba?
∑ 𝑀𝑥 = 𝑀 − 𝑀(𝑧) = 0
anu∑ 𝑀𝑥 = 𝑀 − ∫𝐴 𝜎𝑑𝐴 ∙ 𝑦 = 0 .
18.koWis deformaciis rogori suraTi isaxeba gverdiT zedapirze datanili
kvadaratuli badis deformaciis suraTismixedviT?
grZivi boWkoebisagan Sedgenili koWis horizontaluri Sreebis nawili
koWis simaRleze ikumSeba, xolo nawili iWimeba. maT Soris arsebobsSre,
romelic mxolod mruddeba (arc iWimeba da arc ikumSeba) da mas neitralu-
ri Sre ewodeba.
19. rogor gamoiTvleba grZivi, 𝑑𝑧 sigrZis, raime 𝐴𝐵 monakveTis fardobiTi
wagrZeleba?
𝑑𝑧 sigrZis 𝐴𝐵 monakveTis fardobiTi wagrZeleba neitraluri Sridan raime
𝑦 manZilzetolia:
𝐵𝐵 ′ 𝑦𝑑𝜑 𝑦
𝜀= = = .
𝐴𝐵 𝑑𝑧 𝜌
sadac 𝜌 neitraluri Sris simrudis radiusia.
19. rogor xdeba deformaciebidan Zabvebze gadasvla?
hukis kanonis safuZvelze,gaWimva-kumSvisas:
𝑦
𝜎 = 𝐸𝜀 = 𝐸 𝜌.
20. rogor dgindeba neitraluri RerZis mdebareoba?
sufTa Runvisas 𝑁(𝑧) = 0
𝐸
𝑁(𝑧) = ∫ 𝜎𝑑𝐴 = ∫ 𝑦𝑑𝐴 = 0 .
𝜌
𝐴 𝐴
122
26.ra saxe aqvs normaluri 𝜎 Zabvis saangariSo formulas sufTa Runvisas?
𝑀∙𝑦
𝜎= .
𝐼𝑥
am formulaSi 𝑀 aris mRunavi momenti, romelic sufTa Runvis ubanze
mudmivia; 𝑦 _ manZili gansaxilveli wertilidan neitraluri 𝑥 RerZamde; 𝐼𝑥
– ganivkveTis farTobis inerciis momenti neitraluri 𝑥 RerZis mimarT.
27. rogor iwereba simtkicis piroba ganivi Runvisas?
𝑀𝑚𝑎𝑥
𝜎𝑚𝑎𝑥 = ≤ [𝜎] .
𝑊𝑥
28. ras ewodeba ganivkveTis winaRobis momenti da risi tolia igi
sxvadasxva tipis ganivkveTebisaTvis?
𝐼𝑥
ganivkveTis winaRobis momenti ewodeba𝑊𝑥 = 𝑦 gamosaxulebas.
𝑚𝑎𝑥
𝑏ℎ3
12 𝑏ℎ2
a) marTkuTxa ganivkveTisaTvis,𝑊𝑥 = ℎ = ;
6
2
𝜋𝑟4
4 𝜋𝑟 3
b) wriuli ganivkveTisaTvis,𝑊𝑥 = = .
𝑟 4
g) gaglinuli profilebisaTvis winaRobis 𝑊𝑥 momentis mniSvnelobebi moce-
mulia sortamentis cxrilebSi.
29. rogor SeirCeva simtkicis pirobidan, ganivkveTis saWiro zomebi?
ℎ
a) marTkuTxa ganivkveTis SemTxvevaSi winaswar unda davuSvaT fardoba =
𝑏
𝑏ℎ2 𝑘2 𝑏3 𝑀𝑚𝑎𝑥
𝑘 , saidanac ℎ = 𝑘𝑏 ,e.i. 𝑊𝑥 = = ≥ [𝜎]
, aqedan ki miviRebT
6 6
3 6𝑀𝑚𝑎𝑥
𝑏≥√ ,
𝑘 2 [𝜎]
ris Semdegac vipoviT ℎ = 𝑘𝑏.
𝑀𝑚𝑎𝑥
b)wriuli ganivkveTis SemTxvevaSi davwerT 𝜋𝑟3
≤ [𝜎] , saidanac vRebulobT:
4
3 4𝑀𝑚𝑎𝑥
𝑟≥√ .
𝜋[𝜎]
g) gaglinuli profilebisaTvis winaRobis 𝑊𝑥 momentis mniSvnelobis
mixedviT sortamentebis cxrilebSi vipoviT profilis saWiro nomers.
30. rogor gamoiTvleba deformaciis potenciuri energia sufTa Runvisas?
𝑀2 𝑑𝑧
𝑈=∫ .
2𝐸𝐼𝑥
𝑙
31. ra Zabvebi aRiZvreba ganivi Runvisas?
ganivi Runvis SemTxvevaSi, ganivkveTSi aRiZvreba ara marto normaluri 𝜎 ,
aramed mxebi 𝜏 Zabvebi.
32. koWis ganivkveTis gamrudebis ugulebelyofis farglebSi, sufTa Runvi-
saTvis gamoyvanili romeli formulebi rCebamarTlebuli ganivi RunvisTvi-
sac?
123
𝑀(𝑧)∙𝑦 𝑀(𝑧)
𝜎= da𝜎𝑚𝑎𝑥 =
𝐼𝑥 𝑊𝑥
1 𝑀(𝑧)
= ,
𝜌 𝐸𝐼𝑥
sadac 𝑀(𝑧) gansaxilvel ganivkveTSi aRZruli mRunavi momentia da ara mud-
mivi 𝑀 momenti, romelic am formulebSi sufTa Runvisas Sedioda.
33. romeli formuliT gamoiTvleba miaxloebiT, mxebi 𝜏 Zabvebi?
𝑄𝑆𝑥∗
𝜏= .
𝐼𝑥 𝑏
sadac 𝑀(𝑧) aris cvladi mRunavi moment; 𝑀𝑚𝑎𝑥 - udidesi mRunavi momenti,
𝑊(𝑧)– ganivkveTis cvladi winaRobis momenti;𝑊0 - udidesi winaRobis momenti.
44.rogor dadgindeba ganivkveTis siganis cvlilebis kanonicvlad-
kveTiani konsolisaTvis, romelic Tavisufal boloze datvirTulia 𝐹 Sey-
ursuli ZaliT?
6𝐹𝑧 6𝐹𝑙 𝑧
=𝑏 tolobidan, saidanac ganivkveTis sigane 𝑏(𝑧) = 𝑏0 𝑙 , e.i. sigane
𝑏(𝑧)ℎ2 0ℎ
2
125
6𝐹𝑙
𝑏0 = .
ℎ2 [𝜎]
minimaluri 𝑏𝑚𝑖𝑛 sigane mxebi 𝜏𝑚𝑎𝑥 Zabvebis mixedviTdadgindebasimtkicis pi-
3𝑄
robidan:𝜏𝑚𝑎𝑥 = 2 𝐴 ≤ [𝜏]
3 𝐹
𝑏𝑚𝑖𝑛 = .
2 ℎ[𝜏]
45. ras ewodeba Runvis centri da rogor gamoiTvleba misi mdebareoba
SvelerisaTvis?
Sveleris TaroebSi elementaruli 𝜏𝑥 𝑑𝐴 Zalebisagan Sedgenili 𝑇1 da 𝑇2
tolqmedebi tolia:
1 1 𝑄ℎ𝑏 𝑄ℎ𝑏 2
𝑇1 = 𝑇2 = 𝜏𝑚𝑎𝑥 𝑏𝛿 = 𝑏𝛿 = 𝛿.
2 2 2𝐼 4𝐼
xoloelementaruli 𝜏𝑦 𝑑𝐴 Zalebis 𝑇3 tolqmedi aRZruli kedelSi, tolia
ganivi 𝑄 Zalis.
𝑇1 da 𝑇2 qmnian wyvilZalas, momentiT 𝑇1 ℎ. es momenti da 𝑇3 = 𝑄 Zala
SegviZlia SevcvaloT tolqmediT, romelic isev tolia 𝑄 Zalisa, oRon-
dac gadanacvlebulia sxva wertilSi. misi moqmedebis xazi kveTs nei-
tralur 𝑥 RerZs nebismier 𝐾 wertilSi, romlis mimarT momentebis jami
nulis toli unda iyos:
∑ 𝑀𝑘 = 𝑇1 ℎ − 𝑇3 𝑎 = 0.
am gantolebaSi 𝑎 –iT aRniSnulia manZili Sveleris kedlis Suidan 𝐾
wertilamde:
𝑄ℎ𝑏 2 𝛿
𝑇1 ℎ ℎ ℎ2 𝑏 2 𝛿
4𝐼
𝑎= = = .
𝑇3 𝑄 4𝐼
𝐾 wertils ewodeba Runvis centri.
46. ra aris saWiro imisaTvis, rom koWi imyofebodes ganivi Runvis pirobeb-
Si?
imisaTvis, rom koWi ganivi Runvis pirobebSi imyofebodes, gare Zalebi
ar unda qmnides moments RunvaTa centrebis mimarT. Tu isini aseT moments
qmnian, maSin koWi, garda Runvisa, ganicdis grexasac.
47. rogor unda ganxorcieldes datvirTvis gadacema Svelerul koWze,
rom igi grexas avaridoT?
Svelerul koWs datvirTva Runvis centrSi unda gadavceT,masze
miduRebuli mokle kuTxovanis meSveobiT.
48. sad mdebareobs Runvis centri zogierT Txelkedlian kveTSi?
ramdenimeiseTimarTkuTxedisagan Semdgar Txelkedlian kveTeb-
Si,romlebicerTwertilSiikveTeba,Runviscentri swored maTigadakveTis
wertilia.
126
aso gamoTqma ganzomileba asos mniSvneloba
asoiTi aRniSvnebi
127
𝐸 e mpa (megapa) drekadobis (iungis) moduli
𝐺 Je mpa (megapa) Zvris moduli
𝐼 i sm4 inerciis momenti
𝐼𝜌 i ro sm4 inerciis polaruli momenti
de iqsi-
𝐷𝑥𝑦 sm4 inerciis centridanuli momenti
greki
𝛾 gama radiani Zvris kuTxe
𝜃 Teta - fardobiTi grexis kuTxe
𝜌 ro sm simrudis radiusi
𝛼, alfa,
𝜑, fi, radiani kuTxis gamosaxuleba
𝜓 psi
𝑄 qu n; kg ganivi Zala
ganawilebuli datvirTvis inten-
𝑞 qu n/m; kg/sm
siuroba
𝑊 dublve sm3 winaRobis momenti
𝑀 em nm; kgm momenti (𝑀(𝑧)- mRunavi; 𝑀𝑧 - mgrexi)
n/m2=paskali;
𝜏 tau mxebi Zabva
kg/sm2
𝑡 te gradusi temperatura
knm (kiloni-
𝑈 u potenciuri energia
uton metri)
𝑢 u knm/m3 kuTri potenciuri energia
[𝜎] sigma dasaSvebi Zabva,
n/m2; kg/sm2
[𝜏] tau dasaSvebi mxebi Zabva.
l i t e r a t u r a
1. bacikaZeT., gaCeCilaZeg. “masalaTa gamZleobis kursi”. I nawili. gam-ba. “te-
qnikuri universiteti”. Tbilisi. 1994.
2. daneliad., kvaracxeliaa, mazaRuaz.“masalaTa gamZleobis safuZvlebi”. gam-
ba. “teqnikuri universiteti”. Tbilisi. 2009.
3. namoraZen. “masalaTa gamZleobis mokle kursi”. I nawili.Tbilisi, 1982.
4. ФеодосьевВ.И. Сопротивление материалов. М.: Гос. изд-во, Физико-математической ли-
тературы,1962.
5. ДарковА.В.,ШпироГ.С.Сопротивление материалов. М.;изд-во, «Высшая школа»,1989.
128
6. СмирновА.Ф., АлександровА.В. и др. Сопротивление материалов. М.:изд-во, «Высшая
школа»,1969.
7. НикифоровС. Н.Сопротивление материалов. М.:.изд-во, «Высшая школа»,1966.
129
S i n a a r s i
S e s a v a l i …. . . . . . . . . . . . . . . . 3
mokle istoriuli mimoxilva. . . . . . . . . . . . . . . . 3
T a v i I
1.1. masalaTa gamZleoba. ZiriTadi cnebebi. . . . . . . . . . . 4
1.2. ZalTa kalasifikacia. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
1.3. deformacia, Zabva, gadaadgileba . . . . . . . . . . . . . . . . 6
1.4. Siga Zala (Zalva) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
1.5. ZiriTadi hipoTezebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
1.6. sen-venanis principi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
1.7. konstruqciis elementebis formebi. . . . . . . . . . . . . . . . 10
1.8. deformaciis ZiriTadi saxeebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
kiTxvebi da pasuxebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
Tavi II
gaWimva-kumSva.
statikurad rkvevadi da urkvevi amocanebi
2. Zabva da deformacia RerZuli gaWimva-kumSvisas 13
simtkicis maxasiaTeblebi. kveTis SerCeva
2.1. Zabva Zelis ganivkveTSi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
2.2. Zabva daxril kveTebSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
2.3. deformaciebi gaWimva-kumSvis dros . . . . . . . . . 15
2.4. plastikuri masalis gaWimvis diagrama . . . . . . . . . . . 16
2.5. Zabvis diagrama. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
2.6. myife masalis gaWimvisa da kumSvis diagramebi . . . . . . . . . 19
2.7. simtkicis piroba gaWimva-kumSvisas. . . . . . . . . . . 19
2.8. masalis sisale. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
2.9. temperaturis gavlena masalis meqanikur Tvisebebze. . . . . . 20
2.10. Zabvis koncentraciis cneba. . . . . . . . . . . 21
2.11. sakuTari wonis gavlena gaWimva-kumSvis SemTxvevaSi . . . . 21
kveTis SerCeva sakuTari wonis mxedvelobaSi miRebiT.
2.12. tolwinaRobis Zeli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
2.13. safexurebiani Zeli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
2.14. moqnili Zafis gaangariSeba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
2.15. deformaciis potenciuri energiis cneba. . . . . . . . . . . . . 25
2.16. statikurad urkvevi amocanebi gaWimva-kumSvis dros . . . . . 26
2.17. temperaturis cvlilebiT gamowveuli Zabva . . . . . . . . 27
2.18. simtkiceze gaangariSebis meTodebi . . . . . . . . . . . . . . . 28
kiTxvebi da pasuxebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
Tavi III
masalis daZabuli mdgomareobis analizi
3.1. MmTavari kveTisa da mTavari Zabvis cneba. daZabuli
mdgomareobis samgvari saxe . . . . . . . . . . . . . . . 34
3.2. Zabva moculobiTi daZabuli mdgomareobisas. . . . . . . . 34
a) Zabva I tipis kveTebSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
b) Zabvis grafikuli warmodgena I tipis kveTSi . . . . . . . . 35
g) Zabva II tipis kveTebSi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
d) Zabvis grafikuli warmodgena II tipis kveTSi . . . . . . . . 36
3.3. Zabvebi daxril kveTebSi brtyeli daZabuli mdgomareobis
dros. . . . . . . . . . . . . . . . . . .130
. . .. . . . . . . . . . . . . . 37
a) 𝜎𝜑 -isa da 𝜏𝜑 -is analizuri gamosaxulebebi. . . . . . . . 37
b) mTavari 𝜎1 da 𝜎2 Zabvebis grafikuli gaangariSe . . . . . . 38
3.4. deformaciebi rTuli daZabuli mdgomareobisas - hukis
ganzogadebuli kanoni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38
3.5. moculobis cvlileba (moculobiTi deformacia) . . . . . . 39
3.6. deformaciis kuTri potenciuri energia. . . . . . . . . . . . 39
kiTxvebi da pasuxebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
Tavi IV
sufTa Zvra
4.1. zogadi cnebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.2. Zabva da deformacia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.3. hukis kanoni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.4. potenciuri energia. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
4.5. SeerTebaTa praqtikuli gaangariSebis safuZvlebi. . . . . . . 46
a) moqlonuri SeerTeba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
b) SeduRebiTi SeerTeba. . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . 47
4.6. simtkicis Semowmeba rTuli daZabuli mdgomareobis dros
simtkicis Teoria . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
4.7. Txelkedliani WurWlis gaangariSeba . . . . . . . . . . . . . . 51
kiTxvebi da pasuxebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
Tavi V
brtyeli nakvTis geometriuli maxasiaTeblebi
5.1. zogadi cnebebi. nakvTis statikuri momenti. misi simZimis
centris koordinatebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
5.2. inerciis momentebi. . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . 56
5.3. inerciis mTavari RerZisa da mTavari momentis cneba. . . . . 56
5.4. inerciis radiusis cneba. inerciis elifsi. . . . . . . . . . . . 57
5.5. martivi nakvTis inerciis momentebi . . . . . . . . . . . . . . 57
5.6. inerciis momentebs Soris damokidebuleba sxvadasxva
RerZis mimarT. . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . 59
5.7. inerciis mTavari RerZi da mTavari momenti. . . . . . . . 62
5.8. wris polaruli winaRobis 𝑊𝜌 momenti da martivi
nakvTebis 𝑊𝑥 da 𝑊𝑦 winaRobis momentebi. . . . . . . . . . . . 64
kiTxvebi da pasuxebi. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
Tavi VI
grexa
6.1. movlenis arsi. mgrexi momenti. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
6.2. lilvze gadacemuli momentis gamoTvla simZlavrisa da
brunTa ricxvis mixedviT. epiuris ageba. . . . . . . . . . . . . . 68
6.3. satransmisio lilvis gaangariSeba . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.4. cilindruli Zelis gaangariSeba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
a) wonasworobis piroba. . . . . . . . . . . . . . . . 70
b) deformaciis suraTi. . . . . . . . . . . . . . . . 70
g) deformaciebidan Zabvebze gadasvla . . . . . . . . . . 71
d) simtkicispiroba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
e) sixistis piroba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
6.5. grexis deformaciis potenciuri energia. . . . . . . . . . . . . 73
6.6. statikurad urkvevi amocanis amoxsnis magaliTi. . . . . . . 73
6.7. cilindruli zambaris gaangariSeba. . . . . . .. . . . . . . . 74
6.8. marTkuTxa ganivkveTis Zelis grexa . . . . . . . . . . . . . . . 76
131
kiTxvebi da pasuxebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77
Tavi VII
swori Zelis Runva
7.1. zogadi cnebebi . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 79
7.2. sayrdenis tipebi . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 80
7.3. koWis saangariSo sqema. reaqciis Zala . . . . . . .. . . . . . . . 81
7.4. koWze moqmedi datvirTva . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 82
7.5. 𝑀(𝑧)mRunavi momenti daQ𝑄(𝑧) ganivi Zala. . . . . . . . . 84
diferencialuri damokidebulebebi ganawilebuli dat-
virTvis 𝑞(𝑧) intensivobas, 𝑄(𝑧) ganivZalasa da 𝑀(𝑧) mRunav
7.6. moments Soris. . . . . . . . . . . . . .. . . . . . .. . . 85
7.7. 𝑄(𝑧) ganivi Zalisa da 𝑀(𝑧) mRunavi momentis epiurebi . . . 86
𝑄(𝑧) ganivi QZalisa da 𝑀(𝑧) mRunavimomentis epiurebis
7.8. agebis sisworis Semowmeba. . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 94
7.9. sufTa Runva da misi arsi. . . . . . . . . . . . . . . . 95
7.10. 𝜎 normaluri ZabvasufTa Runvisas . . . . . . . . . . . . . . . . 96
a) wonasworobis piroba. . . . . . . . . . . . . . . . 97
b) deformaciis suraTi. . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 98
g) deformaciidan Zabvaze gadasvla. . . . . . . . . 99
d) Runvis zogadi SemTxveva. simtkicis piroba . . . . . . 100
7.11. deformaciis potenciuri energia sufTa Runvisas. . . . . . . 101
7.12. Zabvebi ganivi Runvisas. . . . . . .. . . . . . . . . 101
a) daZabuli mdgomareobis analizi. . . . .. . . . . . . . . 102
b) mxebi Zabva . . . . . . . . . . . . . . . . 103
7.13. mTavari Zabva ganivi Runvisas . . . . . . . . . . . . . . . . 106
7.14. simtkicis sruli Semowmeba . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 109
7.15. cvladkveTiani koWebis gaangariSeba.
tolwinaRobis koWi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110
7.16. Runvis centris cneba. arasimetriuli profilis ganivi
Runva. .. . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 111
kiTxvebi da pasuxebi . . . . . . . . . . . . . . . . 115
danarTi . . . . . . .. . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 126
literatura. . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 127
132
redaqtori i. semikina
gadaeca warmoebas 05.07.2013. xelmowerilia dasabeWdad 31.07.2013. qaRaldis zoma 60X84 1/8.
pirobiTi nabeWdi Tabaxi 8.
133