Professional Documents
Culture Documents
g. laRundariZe s. bliaZe
sasrul elementTa
meTodi
Teoriidan praqtikamde
damwyebTaTvis
Tbilisi 2005
saqarTvelos teqnikuri universiteti
g. laRundariZe s. bliaZe
sasrul elementTa
meTodi
Teoriidan praqtikamde
damwyebTaTvis
rekomendirebulia stu-s
saredaqcio-sagamomcemlo
sabWos mier
Tbilisi
2005
uak
3
programul kompleqsebs rogoricaa: NASTRAN,
ANSYS, COSMOS, MARC, SAP, ABAQUS, ADINA da sxva,
romelTa SeqmnaSi monawileobdnen sazRvargareTis
udidesi samecniero da saswavlo kvleviTi
centrebi. aRniSnuli meTodis irgvliv gamoica
uamravi meToduri da samecniero xasiaTis
literatura, ikiTxeba saleqcio kursi. aRniSnul
meTodze sadReisod qarTul enaze ar arsebobs
aranairi literatura. aqedan gamomdinare
avtorebma miznad davisaxeT sem-is garSemo
mSobliur enaze gamogveca meTodis safuZvlebi da
misi praqtikuli gamoyenebis SesaZleblobebi.
wigns monografiaze pretenzia ar gaaCnia,
romelSic avtorTa mravalwliani kvlevis
Sedegebic ki araa Sesuli da ZiriTadi aqcenti
gadatanilia meTodis praqtikul realizaciaze.
wignis bolos masalis aTvisebis kontrolis
mizniT moyvanilia saTanado kiTxvebi da pasuxebi.
avtorebi udides madlierebis grZnobiT arian
ganmsWvaluli wignis redaqtoris akademikos r.
adamias da recenzentebis profesorebis z.
gedeniZisa da r. cxvedaZis mimarT, romelTa
saqmianma SeniSvnebma srulyves wigni. cxadia igi
4
araa dazRveuli SeniSvnebisagan, amitom avtorebi
yvela saqmian SeniSvnaze winaswar madlobas
uxdian maT avtorebs. wigni daxmarebas gauwevs
teqnikuri universitetis studentebs, inJinrebs da
am sferoSi dakavebul damwyeb mecnierebs
muSakebs.
avtorebisgan.
5
sasrul elementTa meTodis
ganviTarebis mokle istoria
6
krosma SemogvTavaza meTodi, romelmac saSualeba
mogvca ricxobrivad gamogvekvlia konstruqciebis
qceva rigiT ufro rTul amocanebSi, vidre iseT
amocanebSi, romlebic ixsneboda adre arsebuli
meTodebiT. gasuli saukunis 50-iani wlebis
dasawyisSi, gamomTvleli manqanebis
gamoCenisTanave, zogierTma mecnierma wamoiwyo
mcdeloba moexdina kompiuterebisaTvis
mosaxerxebel matricul formaSi im droisaTvis
praqtikaSi kargad aprobirebuli damuSavebuli
formulebis formulirebisa.
am droisaTvis agriris, pettonis, kelsis da
terneris gamokvlevebSi damuSavda midgomebi,
matriculi meTodebiT fermuli konstruqciebis
gaangariSebis Sesaxeb.
am samuSaoebma moaxdines gadamwyveti
gavlena bolo wlebSi sasrul elementTa meTodis
ganviTarebaze. araswori iqneboda sasrul
elementTa meTodis yvela fundamenturi aspeqtis
gamovlena migvewera am Sromebze, radgan meTodis
ZiriTadi momentebi gamoCnda 1950 wlamde
kurantis, mak-genris da xrenikofis SromebSi. 50-
iani wlebis Sua periodidan sasrul elementTa
7
meTodma Tavis ganviTarebaSi gaiara rigi uwyveti
modifikacia. meTodis istoriis ganviTarebis
Sesaxeb dawvrilebiTi mimoxilva gamoqveynebulia
zenkeviCis mier saTanado literaturaSi [6,7].
zemoxsenebulma kvlevebma safuZveli daudo
“saerTo daniSnulebis” gamoTvliTi programebis,
intensiur ganviTarebas.
rac Seexeba meTodis ganviTarebas
Tanamedrove droSic, bevri mkvlevari dakavebulia
axali sasrul elementiani modelebis agebiT da
algoriTmebis Semdgomi ganviTarebiT, aseve axali
programebis SedgeniT. sadReisod sasrul
elementTa meTodiT SesaZlebelia amoxsnili iyos
ara marto samSeneblo meqanikis mTeli rigi
amocanebi (rogorc wrfivi ise arawrfivi) aramed
aerodinamikis, aerodrekadobis, hidrodinamikis da
sxva mravali dargebis amocanebi. dRes sem-i sxva
uamrav ricxviT meTodebTan SedarebiT,
samSeneblo meqanikis amocanebisaTvis iTvleba
yvelaze universalur da srulyofil meTodad.
Tumca unda aRiniSnos, rom aseve intensiurad
mimdinareobs axali analizuri meTodebis
ganviTareba.
8
1. ricxviTi gamokvlevebis ZiriTadi
etapebi konstruqciis simtkiceze
gaangariSebis dros.
9
da Zabva, xolo ZabvaTa velis analizis
safuZvelze ganisazRvreba konstruqciaSi
SedarebiT saSiSi zonebi, romelTaTvisac masalis
Tvisebebisa da konstruqcis muSaobis pirobebis
gaTvaliswinebiT, gamoiyeneba simtkicis esa Tu is
piroba.
bunebrivia, rom rTuli konstruqciebis
saangariSo sqemis Seqmnisas mivmarTavT
konstruqciis formis idealizacias, romlis
xarisxi gavlenas axdens saboloo Sedegebis
sizusteze.
analizuri amoxsnis meTodebis gamoyenebiT
SeiZleba gadawydes deformirebadi sxeulebis
meqanikis uamravi teqnikuri xasiaTis amocana,
magram rigi praqtikulad saWiro amocanebisa maTi
geometriis, datvirTvaTa da sasazRvro pirobebis
sirTulis gamo, SeiZleba igi mniSvnelovnad
garTuldes an saerTod SeuZlebeli gaxdes.
bunebrivia, rom saangariSo modeli rac
SeiZleba realur konstruqciasTan unda iyos
miaxloebuli Tavisi konstruqciebis geometriuli
formiTa da muSaobis pirobebiT, rac arTulebs
amocanis zust amoxsnas da dRis wesrigSi ayenebs
10
ricxviTi meTodebis srulyofisa da misi
avtomatizaciis auciloeblobis sakiTxs.
ganvixiloT ufro dawvrilebiT konstruq-
ciis simtkiceze saangariSo kvlevebis ZiriTadi
etapebi, kerZod: fizikuri da maTematikuri
modelebis ageba, maTematikuri modelebis kvlevis
meTodebi da miRebuli Sedegebis analizi.
11
Sedarebisas sagrZnoblad gazarda zemoxsenebuli
Taviseburebebis SesaZlo gaTvaliswineba.
miuxedavad aRniSnulisa, aucilebelia gvaxsovdes,
rom e.g.m.-is siswrafe da mexsierebis moculoba,
ragind didi ar unda iyos igi, mainc sasruli
sididea (SezRudulia), amitom praqtikuli
angariSebis Sesrulebis dros Cven realur ares
vcvliT idealizebuli obieqtebiT _ “meqanikuri
modelebiT”. ganvixiloT magaliTi, kerZod
Teoriuli meqanikis kursSi Semodis materialuri
wertilis cneba, rogorc garkveulwilad
idealizebuli (bunebaSi ararsebuli) obieqtisa,
romelsac gaaCnia masa, magram ar gaaCnia
ganzomileba. swored aseTi idealizacia gaxda
sakmarisi imisaTvis, rom gadawvetiliyo mTeli
rigi amocana. magaliTad, aseTi midgoma sakmarisi
aRmoCnda imisaTvis, rom SeeswavlaT planetebis
moZraoba mzis garSemo. amasTan sakmarisia
CavTvaloT, rom mze da mis garSemo moZravi
planetebi materialuri wertilebia, radganac
mzesa da planetebs Soris manZili gacilebiT
ufro didia, vidre TviT ciuri sxeulebis zomebi.
12
amis Semdgom realuri myari tani an siTxe
SesaZlebelia warmovidginoT, materialuri
wertilebis usasrulo sistemad, romlebic
garkveuli wesiT urTierTqmedebs erTmaneTze.
aRsaniSnavia, agreTve rom materialuri
wertilebis mdgomareobaze (mTlianobaSi)
dakvirveba SeuZlebelia, amitom Semodis zogierTi
saSualo maxasiaTebeli, romelic aRwers atomebs
Soris urTierTqmedebas imis gaTvaliswinebiT,
rom ugulebelyofilia TiToeuli atomis
yofaqceva (statikuri fizika). imisaTvis, rom
aRvweroT myari sxeulebis yofaqceva, araa saWiro
cnoba maTi atomebis Sesaxeb. realuri myari
sxeuli icvleba warmosaxviTi (modeluri) uwyveti
areTi. garemos ewodeba uwyveti (mTliani), Tu
misgan gamoyofili nebismieri moculoba Seicavs
nivTierebas. uwyveti garemos aseTi midgoma
ewinaaRmdegeba nivTierebis atomuri agebulebis
Sesaxeb warmodgenas. amasTan igi mniSvnelovnad
amartivebs datvirTvis qveS myofi myari sxeulis
qmedebis (qcevis) maTematikur aRweras.
realuri myari sxeulis kidev erT
idealicazias waroadgens misTvis erTgvarovnebis
13
mikuTvneba. garemos ewodeba erTgavarovani, Tu
misgan gamoyofili mcire moculobebis Tvisebebi
erTnairia. bunebrivia, saubaria im Tvisebebze,
romlebic miiReba meqanikuri eqsperimentis
meSveobiT. amasTan cnobilia, rom Cveulebrivi
liToni an Senadnobi Sedgeba kristaluri
nawilakebisagan, romlebic SemTxveviTi
orientaciisaa. cxadia, rom am nawilakebis
Tvisebebi gansxavebulia, ramdenadac liToni
nawilakebis doneze (sazRvrebSi) araerTgva-
rovania. magram am araerTgvarovnebis arseboba ar
axdens gavlenas nakeTobaSi metalis yofaqcevaze,
ramdenadac am nawilakebis zoma mcirea nakeTobis
zomebTan SedarebiT da amgvarad liToni
ganixileba, rogorc erTgvarovani mTliani garemo.
arsebobs araerTgvarovani masalebi, romlis
araerTgvarovnebis xarisxi mniSvnelovnad
aRemateba liTonebisas (mag. betoni). magram aseTi
masalebisagan damzadebuli nakeTobebis zomebic
mniSvnelovnad aRemateba struqturuli elementis
zomebs. e.i. am SemTxvevaSic struqturuli
elementebis zomebi ugulebelyofilia.
14
rig konstruqciebSi aseTi idealizacia
SeuZlebelia, ramdenadac idealizacia mogvcems
araswor amonaxsnebs. magaliTad, bimetalis
firfita, romelSic masalaTa gayofis sazRvarze
gadasvlisas Tvisebebi icvleba naxtomiseburad.
araerTgvarovani masalebis Tvisebebi SeiZleba
icvlebodes agreTve uwyvetad moculobaSi. amis
magaliTs warmoadgens araTanabrad gamTbari
sxeuli.
gansakuTrebul idealizacias eqvemdebareba
agreTve mcneba “garegan Zalebze”. meqanikaSi
Tvlian, rom Zala gansazRvrulia, Tu mocemulia
Sesabamisi veqtori. amasTan Zala ganixileba
rogorc ori myari tanis (sxeulis)
urTierTqmedeba. am TvalsazrisiT myari sxeulis
zedapirze moqmedi Zalis veqtori gansazRvravs
wertilSi modebul Zalas, rodesac realurad
wertilSi modebuli Zala ar arsebobs.
ori myari sxeulis wertilovani kontaqtis
idealizebuli cneba dakavSirebulia myari
sxeulis rogorc absoluturad myaris
idealizaciasTan. kontaqtis dros realuri myari
sxeuli deformirdeba (ganicdis deformacias), e.i.
15
iqmneba sakontaqto are garkveuli farTiT,
romelzedac wneva nawildeba uwyvetad da
araTanabrad. sakmarisad mtkice masalebisaTvis
sakontaqto ares farTi gacilebiT mcirea
konstruqciis sxva zomebTan SedarebiT, amitom
daZabul-deformirebuli mdgomareobis (ddm)
angariSisas (analizis dros) gamarTlebulia
moxdes sakontaqto farTis idealizacia, rogorc
wertili, xolo Zala ganixileba rogorc
wertilSi moqmedi (modebuli) Zala. dmm-is
angariSisas sakontaqto ares maxloblobaSi
ganawilebuli datvirTvis Secvla, wertilSi
moqmedi ZaliT, iZleva sagrZnob cdomilebas.
amgvarad, SeiZleba vTqvaT, rom fizikuri
modeli warmoadgens realuri konstruqciis
nawils, romelic maTematikurad martivad
aRiwereba. fizikuri modelis ageba damokidebulia
amocanis sirTuleze da Sedegebis sizusteze,
romlis drosac arsebiT rols TamaSobs
simtkiceze angariSis Semsruleblis gamocdileba
da konstruqciis muSaobaze misi warmodgena.
16
1.2. maTematikuri modelis ageba
17
dazustebuli Teoria, romelic Tavis droze
gamoikvlia sen-venanma, rodesac Zeli
datvirTulia wertilSi moqmedi ZalebiT aCvenebs,
rom brtyeli kveTis hipoTeza ar sruldeba,
magram miRebuli Sedegebi Zalzed zustia
ZelisaTvis, romlis sigrZe gacilebiT didia,
vidre misi kveTis geometriuli zomebi. amave
dros, rogorc cnobilia, Runvis teqnikuri
Teoriidan brtyeli kveTis hipoTezis Semotanam
SesaZlebeli gaxada aRweriliyo Zelis
deformirebuli mdgomareoba, parametrTa arcTu
ise SezRuduli TanafardobisaTvis.
Zabvebze gadasasvlelad Runvis teqnikur
TeoriaSi saWiro gaxda damatebiTi pirobis
Semotana, kerZod, ugulebelyofili iqna
urTierTqmedeba Zelis RerZis pararelur fenebs
Soris.
izotropuli, orTotropuli an
anizotropuli firfitebis da garsebis qcevis
maTematikuri aRiwerisas aseve gamoiyeneba kirxof-
liavis, reisneris, timoSenkos, mindlidis,
karmanis da sxvaTa HhipoTezebi.
18
1.3. maTematikuri modelis kvlevis
meTodi da miRebuli Sedegebis analizi
19
sawyis parametrTa ganzogadoebuli meTodiT,
variaciuli meTodiT, badeTa meTodiT,
kolokaciis meTodiT, sasrul elementTa meTodiT
da sxva. maTematikuri modelis analizisaTvis
arCeuli meTodi arsebiTad gansazRvravs
amonaxsnebis sizustes. magaliTad drekad
sayrdenze moTavsebuli sakmarisad grZeli Zelis
angariSisas sawyis patrametrTa meTodi iZleva
Sedegebis did cdomilebebs, xolo sxva meTodis
gamoyenebisas SesaZlebelia miviRoT SedarebiT
ufro zusti Sedegebi.
20
a11 x1 + a12 x 2 + + a1n x n = b1
a x + a x + + a x =
21 1 22 2 b2
2n n
(1.2)B
a n1 x1 + a n 2 x 2 + + a nn x n =bn
x1 b1
x b
X = 2 , B= 2 . (1.5)
xn bn
A-s ewodeba (nxn) ganzomilebis mqone
kvadratuli matrica, xolo X da B ewodeba sveti
matrica.
matricaTa jami da sxvaoba. ori erTi da
igive ganzomilebis mqone A da B matricebisaTvis
samarTliania Semdegi TanafarTobebi:
21
C=A+B amasTan C=
ij
a ij + bij (jami)
D=A-B amasTan d=
ij
a ij − bij (sxvaoba)
sadac (AB)T=BTAT.
simetriuli matrica. (nxn) ganzomilebis
mqone A kvadratul matricas ewodeba simetriuli
Tu A=AT anu aij=aji.
erTeulovani matrica ewodeba Semdegi saxis
kvadratul matricas:
22
1 0 0
0 1 0
I=
0 0 1
sadac A⋅I=A, I⋅X=X.
determinanti. A kvadratuli matricis
determinanti aRiniSneba detA, an A (2x2)
a b
det = ad − bc ;
c d
a11a12 a13
det a 21a 22 a 23 = a11a 22 a 33 + a12 a 23a 31 + a 21a 32 a13 −
a a a
31 32 33
−a13a 22 a 31 − a12 a 21a 33 − a 23a 32 a11 ;
23
Sebrunebuli matrica (inversia). kvadratuli
da arasingularuli A matricis ( A ≠ 0)
−1
a b 1 d −b
=
c d (cd − bc) −c a
24
da (t)
A(t) = ij , ∫ A(t)dt= ( ∫ a ij (t)dt )
d
dt dt
{u} = {u x
, uy , uz} (1.5)
{u} = {u x
, uy} (1.6)
25
frCxilebiT […] matricas.
ori mezobeli wertilis gadaadgilebis
sxvaoba iwvevs masalaSi deformacias, romelTanac
kavSirSia Zabva.
zogadad samgan-
zomilebian sis-
temaSi de-
formacia da
Zabva Sesdgeba
nax .2. eqvs-eqvsi kompo-
nentisagan (ix. nax. 2) kerZod:
σ x , σ y , σ z , τ xy , τ yz , τ zx _ Zabvebi da
ε x , ε y , ε z , γ xy , γ yz , γ zx _ deformaciebi.
σ z =τ yz =τzx =0 (ε z ≠ 0) (1.7)
26
amis magaliTad SeiZleba gamoviyenoT
mudmivi sisqis Txeli
rgoli, romelic ganicdis
Sinagani wnevis moqmedebas.
(ix. nax. 3) brtyeli
deformaciuli mdgoma-
reobis SemTxvevaSi
nax. 3. gvaqvs:
ε z = γ yz = γ zx = 0 (σz ≠ 0) (1.8)
27
1 ν
E −E 0
ε x σ x ε x 0
ν
0 σ y + ε y 0
1
ε y = −
(1.9)
E E
γ xy 1 τ xy γ xy 0
0 0
G
anu
{ε} [ E ] {σ} + {ε }
−1
= 0
σ x 1 ν 0 ε x ε x 0
E
σ y ν 1-ν 0 ε y − ε y 0 (1.11)
1 −ν
2
τ xy
1-ν γ xy γ xy 0
0 0
2
28
anu {σ}= [ E ] ⋅ {ε} + {σ } ,
0
sadac {σ } =− [ E ]{ε }
0 0
sawyisi Zabvebia.
zemoT moyvanili formulebi samarTliania
maSin, rodesac gvaqvs brtyeli daZabuli
mdgomareoba. xolo brtyeli deformaciis
SemTxvevaSi, rodesac masala erTgvarovania,
formulebSi aucilebelia gamosaxulebebi
SevcvaloT Semdegnairad:
E ν
E→ , ν → , G→G (1.12)
1 −ν 2
1 −ν
magaliTad: brtyeli deformaciis
SemTxvevaSi kavSiri Zabvebsa da deformaciebs
Soris gadmoicema Semdegi saxiT:
σ x 1 −ν ν 0 ε x ε x 0
E
σ y ν 1-ν 0 ε y − ε y 0 (1.11a)
(1 + ν )(1 − 2ν ) 1-2ν γ xy γ xy 0
τ xy 0 0
2
Tu α temperaturuli gafarToebis
koeficientia, xolo ∆T temperaturis cvlilebaa,
maSin sawyisi Zabvebi temperaturis cvlilebis
dros gamoiTvleba formuliT:
29
ε x 0 α∆T
ε y0 = α∆T (1.13)
0
γ xy0
ε x ∂ ∂x 0
u
ε y = 0 ∂ ∂y anu {ε } = [D]{u} (1.14)
∂ ∂y ∂ ∂x v
γ xy
30
∂σ x ∂τ xy
+ + fx = 0
∂x ∂y
(1.15)
∂τ xy ∂σ y
+ + fy = 0
∂x ∂y
sxeulis S sazRvari
SesaZlebelia davyoT or
nawilad (ix. nax. 5): Su da
St. maSin sasazRvro
pirobebi SeiZleba
Caiweros rogorc:
nax. 5
u = u, v=v Su_ze
=t x t=
x, ty t y St-ze (1.16)
31
gadaadgilebebia S sazRvris Su ubanze
(kinematikuri sasazRvro piroba).
sem-Si yvela saxis datvirTvebi ganixileba
rogorc kvanZebSi moqmedi wertilSi modebuli
Zalebi.
32
Sedegebis sizustes adarebdnen cnobil Teoriul
amonaxsnebs.
sem intensiurad ganviTarda mas Semdeg,
rodesac damtkicda (1963 w.), rom igi SeiZleba
ganxiluliyo rogorc samSeneblo meqanikaSi
kargad cnobili relei-ritcis meTodis erTi
varianti, sadac potencialuri energiis
minimizaciis gziT wonasworobis gantolebebi
daiyvaneba algebrul gantolebaTa sistemaze.
sem-is kavSirma minimizaciis procesTan
meTods misca saSualeba misi teqnikis sxvadasxva
sferoSi gamoyenebis. meTodi gamoiyeneba
amocanebSi, romlebic aRiwereba laplasisa da
puasonis gantolebebiT, romlis amoxsnac aseve
kavSirSia garkveuli funqcionalis minimizaci-
asTan.
sem-is ZiriTadi arsi mdgomareobs imaSi, rom
nebismieri uwyveti sidide (gadaadgileba,
temperatura, wneva da sxva) SeiZleba
aproqsimirdes modeliT, romelic Sedgeba
elementebisagan (ubnebisagan). calkeul ubnebze
sakvlevi uwyveti sidide aproqsimirdeba uban-uban
uwyveti funqciiT.
33
sazogadod uwyveti sidide winaswar
cnobili ar aris, amitom aucilebelia
ganisazRvros am sidideTa mniSvneloba ares
SigniT zogierT wertilze. diskretuli modelis
ageba sirTules ar warmoadgens, Tuki winaswar
davuSvebT, rom cnobilia am sidideTa ricxviTi
mniSvnelobebi., ares zogierT Siga wertilze.
SemdgomSi am wertilebs ewodeba kvanZebi (kvanZiTi
wertilebi). amis Semdeg SesaZlebloba gvaqvs
gadavideT zogad SemTxvevaze:
1. are, romelzedac unda ganisazRvros uwyveti
sidideebi, iyofa sasruli raodenobis qveareebad,
romlebsac ewodeba elementebi. am elementebs
gaaCnia saerTo kvanZiTi wertilebi da
mTlianobaSi imeorebs ares formas (geometrias).
2. gansaxilvel areze fiqsirdeba wertilebis
sasruli ricxvi. es wertilebi iwodeba kvanZiT
wertilebad an ubralod - kvanZebad.
3. TiToeul kvanZiT wertilSi dasawyisisaTvis
uwyvet sidideTa mniSvnelobebi iTvleba
cnobilad, magram unda gvaxsovdes, rom am
mniSvnelobebis, rogorc realuris, misaRebad
34
saWiroa damatebiTi SezRudvebi, imisda mixedviT,
Tu ra fizikuri arsi aqvs amocanas.
4. kvanZiT wertilebSi saZiebeli uwyveti
sididis mniSvnelobisa da ama Tu im
maaproqsimirebeli funqciis gamoyenebiT
sazRvraven ares SigniT saZiebeli sididis
mniSvnelobas.
zemoT naTqvamis sailustraciod moviyvanoT
magaliTi, kerZod, ganvixiloT siTbos ganawileba
ReroSi. sazogadod siTbos ganawileba cnobili
araa da gvsurs ganvsazRvroT siTbos sidideTa
mniSvnelobebi Reros zogierT wertilSi.
diskretuli modelis ageba zustad igivea,
rogorc zemoT aRvniSneT, magram davamatoT erTi
biji.
dasawyisisaTvis Tvlian, rom mocemuli
Reros sigrZis zogierT wertilSi siTbos
mniSvneloba cnobilia. ganisazRvreba kvanZebis
simravle da siTbos mniSvneloba am kvanZebze,
romlebic amJamad cvladia, radganac winaswar
isini ucnobia. Reros sigrZe iyofa elementebad,
romelTagan TiToeulisTvis ganisazRvreba
maaproqsimirebeli funqcia. siTbos mniSvnelobebi
35
kvanZebSi unda iyos “SerCeuli” iseTnairad, rom
sasazRvro pirobebis gaTvaliswinebiT (mag.
siTbos mniSvnelobebi Reros boloebze).
uzrunvelvyoT ReroSi realur ganawilebasTan
siTbos saukeTeso miaxloeba. es SerCeva
xorcieldeba zogierT sidideTa minimizaciiT,
romelic kavSirSia amocanis fizikur arsTan.
minimizaciis procesi daiyvaneba algebrul
gantolebaTa sistemis amoxsnaze, sadac cvladebs
warmoadgens siTbos mniSvnelobebi kvanZebSi.
simtkicis amocanebSi, sadac ganisazRvreba
gadaadgilebaTa, deformaciaTa da ZabvaTa velebi,
minimizirdeba deformadi sxeulis potenciuri
energia.
aproqsimirebad funqciad, Zalzed xSirad,
ganixileba wrfivi, kvadratuli an kuburi
polinomebi. TiToeuli elementisaTvis
SesaZlebelia SeirCes Tavisi polinomi, magram
iseTnairad, rom SenarCundes sidideTa uwyvetoba
elementis sazRvris gaswvriv. polinomi, romelic
kavSirSia mocemul elementTan, iwodeba
“elementis funqciebad”.
36
maSasadame, am TvalsazrisiT nebismieri
konstruqcia SeiZleba ganxiluli iqnes rogorc
konstruqciuli elementebis erToblioba,
SeerTebuli erTmaneTTan sasruli raodenobis
kvanZiTi wertilebiT. Tu cnobilia Tanafardobebi
TiToeuli elementisaTvis Zalebsa da
gadaadgilebebs Soris, samSeneblo meqanikis
cnobili meTodebis gamoyenebiT, maSin
SesaZlebelia mTlianobaSi gamokvleuli iqnes
konstruqciis yofaqceva.
37
1.12. praqtikuli realizaciisaTvis
saWiro ZiriTadi etapebi
38
2. sem-saTvis Sesaferisi (mosaxerxebeli)
geometriuli modelis Seqmna;
3. modelis dayofa se-Ta baded;
4. modelze sasazRvro pirobebis datana
(Camagreba sazRvarze).
5. gantolebaTa sistemis ricxviTi realizacia;
6. Sedegebis analizi.
aqve aRsaniSnavia, rom dReisaTvis arsebobs
sem-is bazaze Seqmnili uamravi sertifikatize-
buli programuli kompleqsebi, romelTa
SeqmnaSic monawileobdnen sazRvargareTis
wamyvani samecniero institutebi Tu
universitetebi. sazRvargareTis saswavleblebSi,
aseTi saxis programuli kompleqsebi saswavlo
programebSia Setanili.
zemoxsenebuli pirveli oTxi etapi ekuTvnis
preprocesorul stadias, me-5 - procesorul
stadias, xolo me-6 ekuTvnis prostprocesorul
etaps. zemoT moyvanil kompleqsur programebSi es
etapebi avtomatizebuli an naxevrad
avtomatizebulia.
modelis dayofa se-ad martivad
xorcieldeba. cnobilia se-Ta ramdenime tipi,
39
romlis gadaadgilebis veli ganisazRvreba
kvanZebis gadaadgilebiTa da sainterpolacio
polinomis daxmarebiT. aseTi gziT gansazRvruli
gadadgilebis meSveobiT ganisazRvreba sakvlevi
obieqtis daZabul-deformirebuli mdgomareoba.
sem-iT amocanis amoxsnisas SedarebiT
Sromatevad etaps warmoadgens se modelis
momzadebis (Sedgenis) preprocesoruli stadia,
radganac elementebis badis avtomatizebuli
Sedgena ar gvaZlevs Secdomis ar daSvebis
garantias. garkveul sirTules warmoadgens,
agreTve modelze ZalTa sistemisa da sasazRvro
pirobebis swori ganTavseba. zemoCamoTvlili
etapebidan me-5 avtomatizebulia da igi sirTules
ar qmnis. xolo rac Seexeba me-6 etaps (Sedegebis
analizi), Tanamedrove kompiuterebis grafikuli
SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT aseve
avtomatizebulia.
cxrilebis daxmarebT moviyvanoT zogierTi
cnobili sertificirebuli programuli
kompleqsis Zalzed mokle mimoxilva, da romelTa
SedarebiTi analizi SesaZlebelia svetebis
mixedviT.
40
analizis SesaZleblobebi
programebis stat. dinamik harmon. mdgrado postdef vibro temp.
dasaxeleba analiz uri ba ormacia meqanika analiz
i i
ABAQUS * * * * * *
ADINA * * * * * *
ANSYS * * * * * * *
APPLE-SAP * * * *
ASAS * * * *
ASKA * * * * * * *
BEASY * * * * *
BERSAFE * * * * * *
CASTEM * * * * * * *
CASTOR * * * * *
CHAIMFEM * * * * * *
COMET-PR * * *
COSMOS * * * * * * *
DART * * * * *
DIAL * * * * * *
DIANA * * * * * *
DREAM * * *
FASOR * * * *
FELCO G * * * *
FENRIS * * * * * *
FIDAP * * * * * *
FLASH2 * * * * *
HIFINEL * * * * *
LAWPIUP * * * *
LISA * * * * *
LUSAS * * * * * * *
MARS * * * * * *
MBB-MAN-ICES- * * * * * * *
STRUDL
MICAS * * * * *
MIX * *
MODEL *
MODULEF * * * * * *
PDA/PATRAN-G * * * * * * *
PECET * * * *
PREFEM&SERFE * * *
RAFTS * * * *
SCIA * * * * * *
SESAM-69 * * * * * *
SET * * * * *
41
elementebis tipebi
programebis Rero 2 ganz. 3 ganz. RerZ. firfit gar sasazR. siTxis
dasaxeleba da sxeule sxeule myari is si elemen meqanika
Zeli bi bi tani Runva ti
ABAQUS * * * * * * *
ADINA * * * * * * *
ANSYS * * * * * *
APPLE-SAP * * * * * * *
ASAS * * * * * * *
ASKA * * * * * * *
BEASY * * * *
BERSAFE * * * * * *
CASTEM * * * * * *
CASTOR * * * * * * *
CHAIMFEM * * * * * * *
COMET-PR * * * * * *
COSMOS * * * * * * * *
DART *
DIAL * * * * * *
DIANA * * * * * *
DREAM *
FASOR * *
FELDOG * * *
FENRIS * * * * * *
FIDAP *
FLASH2 * * * * *
HIFINEL * * * *
LAWPIUP * *
LISA * * * * * * *
LUSAS * * * * * *
MARS * * * * * * *
MBB-MAN-ICES- * * * * * * * *
STRUDL
MICAS * * * * * * *
MIX * * * * * *
MODEL * * * * * * *
MODULEF * * * * * * *
PDA/PATRAN-G * * * * * * * *
PECET * *
PREFEM&SERFE * *
RAFTS * * *
SCIA * * * * * *
SESAM-69 * * * *
SET * * * * * * * *
42
masalis Tvisebebi
programebis wrfivi wrfivi arawrfiv drekad- plasti didi keramik
dasaxeleba drekadi drekadi drekadi blanti kuri deform uli
izotrop. anizotr. mqone masal.
ABAQUS * * * * * * *
ADINA * * * * * * *
ANSYS * * * * *
APPLE-SAP * *
ASAS * *
ASKA * * * * * *
BEASY * * *spec.
Op
BERSAFE * * * * * *
CASTEM * * * * *
CASTOR * * * * * *
CHAIMFEM * * * * *
COMET-PR * *
COSMOS * * * * * * *
DART *
DIAL * * * * * *
DIANA * * * * * * *
DREAM * *
FASOR * *
FELDOG * *
FENRIS * * * * * *
FIDAP *
FLASH2 * *
HIFINEL *
LAWPIUP * * *
LISA *
LUSAS * * * * * *
MARS * * * * * * *
MBB-MAN-ICES- * * * * * * *
STRUDL
MICAS * * *
MIX *
MODEL * * * * *
MODULEF * * * *
PDA/PATRAN-G * * *
PECET * * *
PREFEM&SERFE * * *
RAFTS * * *
SCIA * * * *
SESAM-69 * * *
SET * * * * * *
43
gamomTvleli manqanis tipebi da saprogramo enebi
44
sxvadasxva SesaZleblobebi
programebis badis kvanZebis xazva dialoguri monacemTa
dasaxeleba avtomaturi avtomaturi grafika Tavisufali
formireba aRqma Seyvana
ABAQUS * * * * *
ADINA * * * *
ANSYS * * * *
APPLE-SAP * * *
ASAS * * * *
ASKA * * * * *
BEASY * * * * *
BERSAFE * * * * *
CASTEM * * * *
CASTOR * * * *
CHAIMFEM * * *
COMET-PR * *
COSMOS * * * * *
DART * * *
DIAL * * * * *
DIANA * * * *
DREAM *
FASOR Ý* *
FELDOG * * * *
FENRIS * * *
FIDAP * * * * *
FLASH2 * * * * *
HIFINEL * * * * *
LAWPIUP * * * *
LISA * * *
LUSAS * * * *
MARS * * * *
MBB-MAN-ICES- * * * * *
STRUDL
MICAS * * *
MIX * * *
MODEL * *
MODULEF * * *
PDA/PATRAN-G * * * * *
PECET * *
PREFEM&SERFE * * * * *
RAFTS * * * * *
SCIA * * * * *
SESAM-69 * * * * *
SET * * * *
45
aRsaniSnavia, rom sasrul elementian
amocanebSi ucnobebad gvevlineba kvanZebis
gadaadgilebebi, romlebic samganzomilebian
amocanebSi, SesaZlebelia iyos sami mimarTulebis,
anu tetraedraluri elementi yovel kvanZSi. (ix.
nax. 6)
nax. 6
aqedan gamomdinare matriculi saxiT
Cawerili wonasworobis gantolebaTa sistemas
SeiZleba hqondes 100000 da ufro meti
ganzomileba.
samganzomilebian modelebSi kvanZebis
ricxvbi sazogadod aRemateba elementTa ricxvs,
xolo Tavisuflebis xarisxis ricxvi 3-jer metia,
vidre kvanZebis ricxvi (garda kinematikuri
sasazRvro pirobebisa).
46
[k] sixistis matrica amyarebs kavSirs {u}
kvanZebis gadaadgilebasa da {F} ZalTa
veqtorebs Soris. sixistis matrica warmoadgens
simetriul diagonalur matricas, rac
sagrZnoblad amartivebs mis damuSavebas.
nax. 7
se ar warmoadgens, “absoluturad xist” tans.
gvaqvs ramdenime saxis se, romlebic ufro xSirad
gamoiyenebian ama Tu im konstruqciis simtkiceze
47
gaangariSis dros. (ix. nax. 7). aseTebia: Zeli (A),
Rero (B), Txeli firfita an garsi (C),
organzomilebiani an samganzomilebiani tani D.
bunebrivia, rom modelis agebisas SesaZlebelia
gamoyenebuli iqnes araerTi romelime, saxis se,
aramed ramodenime saxis se.
sem-iT simtkiceze angariSis Sedegebis
sizuste damokidebulia mraval faqtorze, maT
Soris se-is sixSireze. erTTavad, Tu Zabva
arsebuli modelis farglebSi sagrZnoblad ar
icvleba, maSin se-is raodenobas arsebiTi
mniSvneloba ara aqvs. anu se-is raodenoba
arsebiTad ar gansazRvravs ZabvaTa gamoTvlis
sizustes, gansazRvrul areze.
sasruli elementebi
SeiZleba iyos wrfivi
(pirveli rigis elemen-
tebi) an parabolurebi
(meore rigis elementebi)
nax. 8 (ix.nax. 8). wrfiv elemen-
tebs aqvs wrfivi gverdebi da kvanZebi mxolod
kuTxeebSi. amgvarad, kvanZebis minimaluri
raodenoba samganzomilebiani elementisaTvis 4-is
48
tolia. parabolur elementebs SesaZlebelia
hqondes TiToeuli gverdis gaswvriv Sualeduri
kvanZebi da swored amis gamoa SesaZlebeli
elementis gverdebi iyos mrudwirulebi
(parabolebi). elementebis toli raodenobis
SemTxvevaSi paraboluri tipis elementebi
gamoTvlebisas iZleva ufro did sizustes,
radganac maTi meSveobiT SedarebiT ufro zustad
aRiwereba geometriuli modelis mrudwiruli
zedapiri (garsuli tipis konstruqciebi da
nagebobebi) da aqvs ufro zusti formis funqciebi
(aproqsimirebuli funqciebi). magram angariSis
dros, Tuki gamoyenebulia maRali rigis sasruli
elementebi, is moiTxovs kompiuteris maRal
resurs (SesaZleblobebs) da did manqanur dros.
ganvixiloT yvelaze martivi samganzomilebiani
wrfivi 8 kvanZiani elementi. (ix. nax. 9)
TiToeul kvanZSi Tavisuflebis xarisxi 3-is
tolia, rac imas niSnavs, rom unda ganvixiloT
kvanZebis 24 gadaadgileba da amdenive kvanZuri
Zalebi. amgvarad, sixistis [k] matricis
ganzomileba, romelic kavSirs amyarebs kvanZebis
49
gadaadgilebis veqtorsa da kvanZebis Zalebis
veqtors Soris aris (24x24).
sixistis matricis
komponentebi ukup-
roporciulia dre-
kadobis modulisa.
e.i. drekadobis
modulis 0-Tan
toloba niSnavs se-
is arsebobas. (ix.
nax. 9 nax. 10) am SemTxvevaSi
0-is tol drekadobis modulze gayofa gvaZlevs
sagrZnob cdomilebas. usasrulod didi
drekadobis modu-
lis arseboba niS-
navs, rom moce-
muli elementi war-
moadgens absolutu-
rad xists. garda
amisa Tuki dreka-
nax. 10 dobis Teoria uSvebs
usasrulo Zabvebs (magaliTad, bzaris wverze),
50
maSin sem-iT yovelTvis miiReba mxolod sasruli
Zabvebi.
ramdenime SeniSvna kvanZebis gadanomvrisas
elementis gverdebis Tanafardobas Soris.
kvanZebis danomvra erT-erT umartives operaciad
SeiZleba CaiTvalos im SemTxvevaSi, Tuki kvanZis
nomers ar eqneboda gavlena gamoTvlebis
efeqturobaze. sem-is gamoyenebas mivyavarT
algebrul gantolebaTa sistemis amoxsnaze,
rodesac koeficientTa didi nawili nulis
tolia. am gantolebaTa sistemis matrica
gviCvenebs, rom yvela aranulovani da zogierTi
nulovani wevrebi mdebareobs matricis mTavari
diagonalis paraleluri wrfeebis SigniT. aseTi
saxis matricebs lentur matricebs eZaxian, xolo
manZils mTavar diagonalsa da mis paralelur
wrfes Soris, romlis gareTac matricis yvela
elementi nulis tolia, lentis siganes uwodeben.
lentis siganis Semcireba iwvevs kompiuterSi
saWiro mexsierebis moculobis Semcirebas da
Tvlis drois Semcirebas. lentis sigane tolia:
R=(T+1)M
51
sadac: T warmoadgens elementebis mixedviT
maqsimalur sxaobas kvanZiTi wertilebis nomrebs
Soris, TiToeuli elementisaTvis. M TiToeul
kvanZSi Tavisuflebis xarisxia. cxadia, rom R-is
minimizacia damokidebulia T-ze, romelic
SesaZlebelia miRweuli iyos kvanZebis
TandaTanobiTi danomvriT ares mcire gverdis
mimarTulebiT. “grZe-
li” elementebi, rom-
elTa gverdebis
Sefardeba 2 an 2-ze
metia (ix. nax. 11),
SesaZ lebelia gamo-
nax. 11 iyenoT, Tuki mosa-
lodneli araa gadaadgilebis, deformaciisa da
Zabvebis didi gradienti. mokled rom vTqvaT,
aseTi elementebi SesaZlebelia gamoviyenoT
ZabvaTa koncentratoris zonidan daSorebiT, anda
sixisteTa sxvaobis zonis daSorebiT.
Tuki saanalizo konstruqcia da
datvirTvebi simetriulia RerZis mimarT, maSin
SesaZlebelia amocana amoixsnas brtyeli
simetriuli se-iT.
52
1.14. se-iani badis ageba
53
yvela zemoxsenebul progarmul kompleqsSi
iyeneben badis agebis or meTods. pirveli esaa
badis ageba qaosurad, romelic xorciledeba
avtomaturad (nebismierad), xolomeore gza esaa
badis ageba xelovnurad.
cxadia, rom rac
naklebia se-is wrfivi h
zoma (ix. nax. 12), miT
metia modelSi se-is
raodenoba da eqsponen-
cialurad izrdeba ga-
moTvlebis dro, xolo
nax. 12 Sedegebis cdomileba
mcirdeba. miuxedavaT amisa, cdomileba 0-is toli
mainc ar aris, radganac se-Ta raodenobis zrdiT
xdeba damrgvalebiTi cdomilebis dagroveba
kompiuterSi.
sem-is gamoyenebis praqtikiT SesaZlebelia
Camoyalibdes ramdenime rCeva. (ix. nax. 13)
1. wrfivi elementebis gamoyenebisas sasurvelia
ufro xSiri bade, vidre kvadratuli da kuburi
elementebis gamoyenebisas;
54
2. badis agebis xelovnuri gza (b), ufro
sasurvelia vidre badis agebis avtomaturi
gza (a);
3. marTkuTxa bade 4 kvanZiT (g) ufro sasurvelia
vidre bade samkuTxa elementebiT (b);
nax. 13
55
6. gadaadgilebis aproqsimacia kuburi
polonomebiT (v) ar iTxovs badis raodenobis
(sixSiris) gazrdas.
sasurvelia yovelTvis gvaxsovdes, rom sem-
es aris miaxloebiTi meTodi, romlis sizuste
damokidebulia rogorc elementis tipis swor
SerCevaze, aseve se-is zomebze. ase magaliTad,
xSiri bade gamoiyeneba iq, sadac mosalodnelia
deformacis an Zabvis didi gradienti (ix. nax. 14)
amave dros iSvaiTi
bade SeiZleba gamoviye-
noT iq, sadac mosa-
lodnelia deformaciis
an Zabvis met naklebad
nax. 14 mudmivoba. aseve iS-
viaTi badis gamoye-
neba sasurvelia im areSi,
sadac ddm-is analizi
saintereso araa. aqedan
gamomdinare SeiZleba
iTqvas, rom meTodis
nax. 15 gamomyenebeli unda xedav-
56
des zonebs, sadac mosalodnelia ZabvaTa
Tavmoyra an sixisteTa mkveTri cvlileba
(naxtomi).
aucilebelia aRiniSnos, rom analizis
Sedegebis sizuste mcirdeba, Tu ZabvaTa
koncentraciis zonaSi mezobeli se-is zomebi
erTmaneTisagan arsebiTad gansxvavdeba (ix. nax. 15).
se-is forma aseve
mniSvnelovan rols
asrulebs gamoTvlebis
sizustisaTvis. aqedan
nax. 16 gamomdinare unda veridoT
Zalze wvril da gaWimul se-ebs (ix. nax. 16),
radganac daaxloebiT
erTi da igive zomis
gverdebis mqone se iZleva
SedarebiT mcire cdomi-
lebas. badeSi aseve Se-
nax. 17 saZlebelia gamoyenebuli
iqnes samkuTxa da oTxkuTxa se-is erToblioba,
mxolod ar unda moxdes maT Soris wyveta
(ix. nax. 17). elementebis Semdgomi
gaerTianebis mizniT badeze kvanZebi inomreba.
57
akrZalulia aigos
oTxkuTxa elementi
iseTi kuTxiT, romlis
gradusuli zoma
aRemateba 180 -ss (ix.
nax. 19 nax. 18).
58
Semcirebisa, Tu igi aucileblobas warmoadgens.
meTodis mTavari uaryofiTi maxre aris is,
rom xeliT Tvlisas igi Zalze Sromatevadia,
Tundac umartivesi amocanebis amoxsnis dros.
59
SesZlebelia gadaadgileba iyos nulis aratoli
(kvanZi B). aseve arsebobs sasazRvro piroba,
romlis drosac moicema Zala (C kvanZi).
sasazRvro pirobebi (gadaadgileba an Zala)
modebulia mxolod kvanZebSi (ix. nax. 20). kvanZSi
modebuli sasazRvro pirobebis raodenoba
tolia misi Tavisuflebis xarisxisa _ 3 Zala an 3
gadaadgileba.
aqve SevniSnoT
maszed, rom sasazRvro
pirobebis ricxvi unda
iyos aucilebeli mi-
nimumis toli. ase
nax. 20 magaliTad: araa aucile-
beli davafiqsiroT Tavi-
suflebis yvela xarisxi
(yvela gadaadgileba) ele-
mentis yovel kvanZSi ix.
nax. 21-e (a) aseve araa
sasurveli kvanZSi movdoT
Zala im mimarTulebiT, ra
mimarTulebiTac SezRudu-
nax. 21 lia gadaadgileba (b).
60
analizis dros romelime RerZis gaswvriv
Camagrebis srulma ugulebelyofam SeiZleba
migviyvanos amave RerZis gaswvriv cru Zvris
arsebobamde. aqedan gamomdinare ricxviT analizSi
gardauvalia cdomileba (g). ganxilul magaliTSi
Camagrebis swori variantebi mocemulia (d, e)
naxazze.
sasazRvro pi-
robebis ganTavsebis
sqema damokidebulia
datvirTvaTa gva-
robaze ( gaWimva,
nax. 22 sufTa Runva, Zvra ix.
nax. 22) cnobilia, rom gansakuTrebiT didi
gamWimavi Zabva warmoadgens bevri kontruqciis
rRvevis ZiriTad
mizezs. am SemTxvevaSi,
Tu maqsimaluri gam-
Wimavi Zabvis zona
nax. 23 imyofeba Zalis modebis
wertilidan sakmarisad Sors (ix. nax. 23), araa
aucilebeli aRebuli iqnes elementebis
dawvrilebiTi bade am Zalis modebis wertilis
61
maxloblobaSi, radganac aq moqmedebs ZiriTadad
mkumSavi Zabva.
62
amocanis dasmisas, diskretizaciis (modelis
agebisas), an ricxviTi amoxsnis dros.
cdomilebebi amocanis amoxsnisas
SesaZlebelia gamowveuli iqnes imiT, rom
SerCeuli se-is tipi an misi zomebi ar Seesabameba
konstruqciaSi masalis fizikur yofaqcevas.
amocanis analizis dros ZiriTadad Secdomebis
wyaros warmoadgens arakoreqtulad sasazRvro
pirobebis dasma.
cdomilebebi diskretizaciis dros
gamowveulia realuri konstruqciis sasruli
raodenobis se-is SecvliT.
xolo rac Seexeba cdomilebebs, romlebic
warmoiqmneba gantolebaTa sistemis amoxsnis
dros, zemoCamoTvlil cdomilebebTan SedarebiT
umniSvneloa.
sem-iT analizis dros, rogorc wesi,
ucnobebad gvevlineba gadaadgilebebi. am
SemTxvevaSi amonaxsnebi iqneba kvanZebSi
gadaadgilebebis veqtori {u}, xolo
gadaadgilebebi yvela sxva wertilebSi moiZebneba
interpolirebiT.
63
elementis farglebSi gadaadgilebis velis
Sesabamisi polinomiT aproqsimaciis Semdeg
(romlebsac “formis funqciebi” ewodebaT),
SesaZlebelia gamoTvlili iqnen deformaciebi da
Zabvebi. gamoTvlebis aRwerili sqema cxadyofs,
rom SedarebiT didi sizustis miRweva
SesaZlebelia kvanZebSi gadaadgilebebis
gamokvlevisas.
elementis tipi da misi raodenoba moqmedebs
gamoTvlebis si-
zusteze. ase ma-
galiTad, Zalis
gamoTvlisas ara-
wrfivi analizis
SemTxvevaSi se-is
arc Tu ise didi
nax. 24 raodenobisaTvis,
maTi raodenoba arsebiTad moqmedebs
gamosaTvleli Zalis sidideze (ix. nax. 24), magram
se-is raodenobis gazrdiT Sedegebi
stabilurdeba.
arsebobs sasrul-elementTa analizis ori
meTodi: h meTodi (h warmoadgens se-is gverdis
64
sigrZes) da P meTodi. (P warmoadgens
maaproqsimirebeli polinomis rigs) h meTodis
gamoyenebis dros sizustis gazrda SesaZlebelia
elementTa ricxvis gazrdiT, xolo P meTodis
gamoyenebisas sizustis gazrda miiRweva maapro-
qsimirebeli polinos rigis gazrdiT. ase
magaliTad: maRali rigis elementebs gaaCniaT
didi sizuste, vidre wrfiv
elementebs (ix. nax. 25).
Sedegebis sizustze
aseve moqmedebs elementis
orientacia. magaliTad:
konsoluri Zelis Runvis
nax. 25 dros Zelis simaRleSi
elementebis ricxvis zrda
ar iZleva Sedegebis
sizustes (ix. nax. 26).
gacilebiT ukeTes Se-
degs iZleva elementTa
ricxvis gazrda Zelis
sigrZeSi meore rigis
elementebiT.
nax. 26 sem-is ZiriTadi arsis
65
gasagebad moviyvanoT Semdegi magaliTi:
marcxena toreciT xistad Camagrebuli
orsa-fexuriani Rero, romlis
nax. 26 ganivkveTis farTobebia Sesa-
bamisad A1 da A2, xolo Reros sigrZeebia ,
sawinaaRmdego torecze datvirTulia RerZuli P
ZaliT. ganvsazRvroT 1,2 da 3 kveTebis
gadaadgileba (ix. nax. 27).
amoxsna: davyoT mocemuli Rero or ubnad
(or elementad): 1
da 2. Semo-
vitanoT ele-
mentis sazRrebze
1,2,3 kvanZi, sadac
unda ganisaz-
nax. 27 Rvros ucnobi u
gadaadgileba. e. i. safexu-
raini Zeli modelirda
erTmaneTTan mimdevrobiT
SeerTebuli ori Rerovani
sasruli elementiT. calke
nax. 28 ganvixiloT naxazze gamo-
saxuli Rerovani elementi (ix. nax. 28-e) romlis
66
sigrZea da ganikveTis farTi aris -A. kvanZSi
moqmedebs P1 da P2 Zalebi, romliTac es kvanZebi
gadaadgildeba Sesabamisad u1 da u2 _ iT.
davweroT masalaTa gamZleobidan cnobili
Tanafardobebi:
E⋅A
=P1 (u1 − u 2 )
E⋅A
=P2 (u 2 − u1 )
rac matriculi saxiT Semdegnairad Caiwereba:
P1 E ⋅ A 1 − 1 u1
=
P2 −1 1 u 2
an
67
sixistis globaluri (zogadi) matricis mTavar
diagonals da unda moxdes SekavSireba meore
kvanZSi.
(1.17)-is Tanaxmad wonasworobis zogadi
gantolebaTa sistema SeiZleba Caiweros
Semdegnairad:
[K]{u} = {F}
A1 − A1 0 u1 −F1
E
−A1 A1 + A 2 − A 2 ⋅ u 2 =
0 (1.18)
0 − A2 A 2 u 3 P
1 0 0 u1 −F1
E
0 A1 + A 2 − A 2 ⋅ u 2 =
0
0 − A 2 A 2 u 3 P
68
romlis amonaxseni mogvcems:
u1 = 0;
P
u2 = ; (1.19)
EA1
P A1 + A 2 P⋅
=u3 = ( A1 + A 2 )
E A1A 2 EA1A 2
ganvixiloT analogiuri magaliTi
samsafexuraini RerosaTvis.
amoxsna: radganac 2 da 3 kvanZi gare
datvirTvebisagan Tavisufalia, xolo me – 4 - e
kvanZSi modebulia P Zala miviRebT:
A1 − A1 0 0 u1 −F1
0 u 2 0
E −A1 A1 + A 2 − A2
⋅ =
0 − A2 A 2 +A 3 0 u 3 0
0 0 − A 3 A 3 u 4 P
1 0 0 0 u1 −F1
E 0 A1 + A 2 − A2 0 u 2 0
⋅ =
0 − A2 A 2 +A 3 A 3 u 3 0
0 0 − A3 A 3 u 4 P
risi amoxsnis Semdeg miviRebT:
69
u1 = 0;
P A 2
u2 = ;
E(A1 + A 2 )(A1A 2 + A1A 3 + A 2 A 3 − A 3 )
P
u3 = ;
E(A1A 2 + A1A 3 + A 2 A 3 − A 3 )
P(A1A 2 + A1A 3 + A 2 A 3 )
u4 = .
EA 3 (A1A 2 + A1A 3 + A 2 A 3 − A 3 )
70
aseve milgayvanilobis sistemebi da sxva). aseT
SemTxvevebSi konstruqciis modelireba ar
warmoadgens did sirTules da dayofa
standartuli wesiT xdeba. gacilebiT rTulia am
operaciis Catareba organzomilebiani an
samganzomilebiani areebisaTvis. am SemTxvevaSi,
pirvel yovlisa, unda SeirCes sasruli elementis
tipi (tipebi) (nax. 29 b, g.) rogorc sakvlevi ares
saukeTeso saproqsimacio saSualeba. brtyeli
organzomilebiani elementi (nax. 29 b) gamoiyeneba
ZiriTadad membranis, aseve Txeli firfitis,
Txeli garsisa da sxvaTa modelirebisas.
sivrculi samganzomilebiani elementi (nax. 29 g)
gamoiyeneba ZiriTadad temperaturuli velis
kvlevisas, aseve masiuri tanebisaTvis
deformaciebisa da Zabvebis gamoTvlisas da sxva.
naxazze moyvanil yvela elements aqvs wrfivi
gverdebi, xolo kvanZebi moTavsebulia elementis
boloebze (nax. 29 a), an kuTxis wveroebze (nax. 29
b) g)). yvela es elementebi SedarebiT martivi
elementebia.
SesaZlebelia ganvixiloT iseTi elementebi,
romlebsac nebismieri gverdis gaswvriv ori
71
kvanZis garda kidev aqvs damatebiT erTi an
ramdenime kvanZi
(ix. nax. 30).
aseT SemTxve-
vaSi damatebiTi
nax. 30 erTi an ramodenime
kvanZis Semoyvana iZleva imis saSualebas, rom
elementis gverdebi iyos mrude wirebi. swored
aseTi elementebi warmoadgens ddm-is
analizisaTvis ufro zusts, radganac elementis
funqciebi aigeba ara or wertilze, aramed sam
(nax. 30 a), b)) an 4 wertilze (nax. 30 g). aqedan
gamomdinare, polinomebi Sesabamisad meore an
mesame rigis iqneba.
organzomilebiani ares diskretizaciisaTvis
gamoiyeneba ori saxis organzomilebiani elementi:
samkuTxedi da oTxkuTxedi. am elementTa gverdebi
warmoadgens wrfeebs. kvadratul da kubur
elementebs gverdebi SeiZleba hqondes, rogorc
wrfivi, aseve mrudwiruli. mrudwiruli are
SeiZleba modelirdes elementis kvanZiT
wertilebs Soris mrudwirze kvanZis damatebiT.
72
ares SigniT SesaZlebelia orive saxis
elementebis erTdrouli gamoyenebac. elementis
sisqe SeiZleba iyos mudmivi an warmoadgendes
koordinatis funqcias.
samganzomilebian elementebs Soris ufro
farTod gamoiyeneba tetraedri da parale-
lepipedi. wrfivi elementebi orive SemTxvevaSi
SemosazRvrulia sibrtyeebiT, maSin, rodesac
maRali rigis elementebs SesaZlebelia sazRvrad
hqondeT mrudwiruli zedapiri. ares dayofis
warmodgenis TvalsazrisiT upiratesobas aniWeben
samganzomilebian elements-paralelepipeds.
RerZul-simetriuli amocanebis amoxsnis
dros farTod gamoiyeneba elementi, romelic
miiReba samkuTxedis 3600-iT brunviT, analogiuri
elementi miiReba oTxkuTxedis brunviTac.
moviyvanoT organzomilebiani ares
elementebad dayofisa da kvanZebis danomvris
zogierTi rCeva. myari tanis dayofa
organzomilebian da samganzomilebian elemen-
etebad dayofis TvalsazrisiT praqtikulad
erTnairia, amitom ganvixiloT organzomilebiani
ares dayofa wrfiv samkuTxa elementebad.
73
organzomilebiani ares dayofa samkuTxa
elementebad aRsaniSnavia im TvalsazrisiT, rom
samkuTxa elementi aris umartivesi
organzomilebian elementTa Soris, rac Cans mis
analizur formulirebaSic. samkuTxa elementis
simartive uzrunvelyofs ares modelirebis dros
gamoyenebul iqnes dayofaTa didi ricxvi.
nebismieri ares dayofis dros is iyofa oTxkuTxa
da samkuTxa qveareebad an zonebad, romlebic
SemdgomSi iyofa samkuTxa areebad. qveareebis
sazRvari unda gadiodes iq, sadac icvleba ares
geometria, Zalebis modebis adgilze, anda
icvleba masalis Tvisebebi.
samkuTxa ares samkuTxa qveareebad dayofa
SeiZleba ganxorcieldes Semdegnairad: TiToeul
gverdze viRebT garkveul kvanZTa raodenobas da
vaerTebT Sesabamis kvanZebs wrfiT. am wrfeTa
gadakveTis wertilebi CavTvaloT kvanZiT
wertilebad. aRsaniSnavia, rom savaldebulo araa
gverdebze kvanZebis ganlageba Tanabari iyos. Tu
samkuTxa are mrudwirulia da ares gverdze
aRebulia n kvanZi, maSin samkuTxa qveareebad
dayofaTa ricxvi tolia (n-1)2-isa.
74
rac Seexeba oTxkuTxa zonas, igi iyofa
elementebad, romlebic miiReba urTi-
erTsawinaaRmdego mxareebze kvanZebis SeerTebiT.
wrfeTa gadakveTa warmoqmnis Siga kvanZiT
wertilebs da Siga oTxkuTxedebi ganixileba
rogorc elementebi, xolo maTi dayofa samkuTxa
elementebad xorcieldeba oTxkuTxa elementSi
diagonalis gavlebis gziT. amasTan,
gaviTvaliswinoT, rom oTxkuTxa ares dayofa
mokle diagonaliT ufro ukeTesia imis gamo, rom
tolgverda samkuTxedis msgavsi samkuTxa
elementi iZleva ufro zust Sedegebs, vidre
grZeli sxvadasxvagverda samkuTxedi.
samkuTxa da oTxkuTxa qveareebs
SesaZlebelia hqondeT saerTo sazRvari. amasTan
am sazRvarze orive aresaTvis kvanZiTi
wertilebis raodenoba unda iyos erTmaneTis
toli. uZravi kvanZebis aRsaniSnavad iyeneben uZrav
saxsars. xolo Tu kvanZebs SeuZliaT
gadaadgileba, maSin iyeneben moZravi saxsris
aRniSvnas.
moviyvanoT organzomilebiani ares kvanZebis
danomvris ori sxadasxva wesi da SevadaroT isini
75
erTmaneTs. aviRoT erTi da igive are da davyoT
erTnairad. pirvel SemTxvevaSi kvanZebis danomvra
vawarmooT didi gverdis gaswvriv, xolo meore
SemTxvevaSi - mcire gverdis gaswvriv. cxadia ares
dayofis pirveli SemTxvevisaTvis kvanZebs Soris
nomrebis maqsimaluri sxvaoba gacilebiT meti
iqneba, vidre dayofis meore SemTxvevisaTvis.
aqedan gamomdinare miviRebT, pirvel SemTxvevaSi,
gantolebaTa sistemis gacilebiT met raodenobas,
vidre meore SemTxvevaSi da cxadia, maTi amoxsnis
dros pirvel SemTxvevaSi miviRebT ufro did
cdomilebas, vidre meore SemTxvevaSi. aqedan
gamomdinare SeiZleba davaskvnaT, rom
organzomilebiani ares SemTxvevaSi kvanZebis
danomvris dros unda vecadoT, rom kvanZebis
danonvra vwarmooT mcire gverdis gaswvriv.
SevecadoT dawvri-
lebiT ganvixiloT
erTi umartivesi tipis
nax. 31 sasruli elementi _ drekad
76
wrfivi elementi (mag. drekadi zambara), romlis
sqema mocemulia nax. 31-ze. elementi Semo-
sazRvrulia ori kvanZiT, romelic aRvniSnoT i-iT
da j_iT. mocemul kvanZebSi moqmedebs fi da fj
Zalebi Sesabamisad romlebic iwvevs kvanZebis ui
da uj (m) an (mm) gadaadgilebas. elementi
xasiaTdeba K (n/m) sixistiT, e.i. ZaliT, romelic
saWiroa erTeul sigrZeze misi deformaciisaTvis.
amgvarad, Zalis damokidebuleba deformaciaze
Caiwereba rogorc f j = k∆ saxiT, sadac ∆= u j − u i
an matriculi saxiT:
K -K u i f i
-K K u = f anu Ku = f (2.1)
j j
77
sadac: K _ sixistis matricaa; u _ gadaadgi-
lebis veqtoria, f _ ZalTa veqtori. amasTan
SevniSnoT, rom K matrica simetriuli matricaa.
u1 , F1 u2 , F2 u3 , F3
nax. 32
(2.1)-is Tanaxmad pirveli elementisaTvis
SeiZleba davweroT:
k1 − k1 u1 f11
− k = .
1 k1 u 2 f 21
k2 − k 2 u 2 f 22
− k = .
2 k 2 u 3 f 32
78
kvanZze SesaZlbelia ramdenime Zalis moqmedeba.
kvanZebSi ZalisaTvis SemoviRoT axali aRniSvna Fi.
amgvarad, kvanZebze moqmedebs Zalebi:
1 _ kvanZze: F1 = f11
2 _ kvanZze: F=
2
f 21 + f 22
3 _ kvanZze: F3 = f 32
mTeli sistemis sixistis matricis Sesadgenad
ganvixiloT yovel kvanZze moqmed ZalTa
wonasworoba:
=
F1 k1u1 − k2u2 ; 1 - kvanZi
−k1u1 + ( k1 + k2 ) u2 − k2u3 ;
F2 = 2 - kvanZi
F3 =
−k2u2 + k2u3 . 3 - kvanZi
anu marticuli saxiT.
K1 − K1 0 u1 F1
−K F anu Ku = f
1 K1 + K 2 − K 2 ⋅ u 2 =
2 (2.3)
0 − K 2 K 2 u 3 F3
79
moniSnulia calkeuli elementebis (1 da 2-is)
sixistis matricebi. amgvarad, elementis sixistis
matricis mTavari diagonali emTxveva zogadi
sixistis matricis mTavar diagonals. rogorc
Cans, diagonalze aris mocemul kvanZTan
SeerTebuli elementebis sixisteTa jami.
sasazRvro pirobebis dasmisaTvis
CavTvaloT, rom 1 kvanZi xistadaa Camagrebuli (ix.
nax. 31). maszed Zala F1 _ sayrdeni reaqciaa, xolo
2 da 3 kvanZebSi moqmedebs P Zala. am SemTxvevaSi
gveqneba u=
1
0, F=
2
F=
3
P da sabolood miviRebT:
K1 − K1 0 0 F1
−K K + K − K u =
1 1 2 2 2 P
0 − K2 K 2 u 3 P
saidanac
K1 + K 2 − K 2 u 2 P
F1 = −k1u 2 da −K =
2
K 2 u 3 P
80
mimdevrobiT SeerTebuli drekadi elementebi
E ⋅ A1 E ⋅ A2
sixistiT: K1 = da K 2 = .
gaviTvaliswinoT Semdegi sasazRvro
pirobebi: P Zala moqmedebs 3-kvanZSi, 1 kvanZSi
aRiZvreba reaqciis Zala F1, 2 kvanZi Tavisufalia
gare datvirtvebisagan, 1 kvanZSi gadaadgildeba
u1=0. Sesabamisi mniSvnelobis Setanis Semdeg (2.1)-
Si miviRebT Semdeg matricul tolobas:
k1 − k1 0 0 F1
−k k + k − k ⋅ u =
2 2 0
1 1 2
anu
0 − k 2 k 2 u 3 P
K1 + K 2 − K 2 u 2 0
−K = , F1 = −K1u 2
K 2 u 3
(2.2)
2 P
(2.2)-is amoxsna gvaZlevs:
P K + K2
u2 = ; u3 = P 1 ; F1 = −P
K K1 ⋅ K 2
SemoRebuli aRniSvnebis gaTvaliswinebiT igi
emTxveva winaT miRebul Sedegebs. magaliTebis
saxiT ganvixiloT sxvadasxva saxis sqema.
magaliTi #1: mocemulia sami mimdevrobiT
SeerTebuli elementi romlisTvisac K1=100n/mm
K1=200n/mm, K1=100n/mm. P=500n, u1=u2=0 ganvsazRvroT
81
a) sistemis globaluri sixistis matrica; b) 2 da
3 kvanZebSi gadaadgilebebi; g) sayrdenis
reaqciebi; d) Zala me-2 elementSi. (ix. nax. 32)
nax. 32
amoxsna: a) davweroT celkeuli elementebis
sixistis maricebi:
100 − 100 200 − 200 100 − 100
K1 = n/mm K 2 = n/mm K 3 = n/mm
−100 100 −200 200 −100 100
superpoziciis principis gamoyenebiT miviRebT
sixistis globalur matricas.
u1 u2 u3 u4
100 − 100 0 0
−100 100 + 200 − 200 0
K= =
0 − 200 200 + 100 − 100
0 0 − 100 100
100 − 100 0 0
−100 300 − 200 0
=
0 − 200 300 − 100
0 0 − 100 100
aRsaniSnavia, rom miRebuli matrica aris
simetriulic da lenturic. davweroT
82
wonasworobis gantolebebi mTeli sistemisaTvis
matriculi saxiT gveqneba:
300 − 200 u 2 0
−200 300 u = P
3
mocemuli gantolebaTa sistemis amoxsniT
miviRebT:
P
u 2 250 2
= mm
u 3 3P 3
500
g) sayrdenis reaqciebis mniSvnelobebs miviRebT
(2.3) gantolebaTa sistemis pirveli da meoTxe
gantolebebidan:
F1=-100u2= - 200n. F2=-100u3= - 300n.
d) sasrul-elementiani gantoleba me-2-e
elementisaTvis iqneba:
83
200 − 200 u i f i
−200 200 u = f
j j
sadac: meore elementisaTvis i=2, j=3, maSin 2-
elementze moqmedi Zala SeiZleba gamoiTvalos
Semdegnairad:
u 2 2
F = f 3 = − f 2 = [− 200 200] = [− 200 200] = 200 n.
u 3 3
riTac pasuxi gaeca amocanaSi dasmul yvela
kiTxvas.
magaliTi #2. nax. 33-ze mocemuli sqemisaTvis
avagoT sixistis globaluri matrica.
nax. 33
amoxsna: SevadgonoT elementis kvanZebis
lokaluri da globaluri nomrebis kavSiris
cxrili.
elementi i-kvanZi j-kvanZi
1 4 2
2 2 3
3 3 5
4 2 1
84
amjerad, ukve SevadginoT TiToeuli
elementisaTvis sixistis matrica. amasTan
mivuTiToT, romeli kvanZebis gadaadgilebebs
akavSireben:
u4 u2 u2 u3
k1 − k1 k2 − k2
k1 = k2 =
k1 k 2
; ;
− k1 − k 2
u3 u5 u2 u1
k3 − k3 k − k4
k3 = k4 = 4
k 3 k 4
; .
− k 3 − k 4
superpoziciis principis Tanaxmad
SesaZlebelia SevadginoT mTliani sistemis
sixistis globaluri matrica.
u1 u2 u3 u4 u5
k4 − k4 0 0 0
−k k1 +k 2 +k 4 − k 2 − k1 0
4
k= 0 − k2 k2 + k3 0 − k3
0 − k1 0 k1 0
0 − k3 k 3
0 0
matrica lenturi da simetriulia. sayuradReboa,
rom zemoT moyvanil magaliTebSi elementis
sigrZeebi ar monawileobs.
85
2.2. Rerovani elementi
86
u= α1 + xα 2
amasTan,=
Tu x 0,=
maSin u ui , xolo
x L=
, maSin u u j e.i.
ui = α1 u j − ui
⇒ α2 =
u=j
α1 + Lα 2 L
x
u ( x) =ui +
x
( u j − ui ) =ui − ui + u j =1 − ui + u j
x x x
(2.5)
L L L L L
e. i.
x x
u(x) =−
1 ui + u j
L L
matriculi saxiT miviRebT:
x x ui
u= 1 −
L L u j
du 1 1 ui
xolo ε= = − . sazogadod
dx l l u j
1 1
B ≡ − da mas diferencirebis matricas
l l
uwodeben. amave dros
u j − ui ∆
=ε = (2.6)
L L
sadac ∆ elementis wagrZelebaa
87
E⋅∆
σ = Eε = (2.7)
L
amave dros cnobilia, rom
E
σ= (2.8)
A
sadac F Reroze moqmedi Zalaa. (2.6) da (2.7)-is
Tanaxmad miviRebT:
E⋅A
F= ∆= k ⋅ ∆ (2.9)
L
E⋅A
sadac k= Zelis sixistea. e.i. Rero Cven
L
SemTxvevaSi muSaobs rogorc drekadi elementi da
aseTi elementis sixistis matrica miiRebs Semdeg
saxes:
EA EA
−
k − k L L
=k =
k EA
an
−k −
EA
L L
EA 1 -1
k= (2.10)
L -1 1
sabolood elementis wonasworobis gantolebebi
Caiwereba aseTnairad:
E ⋅ A 1 − 1 u i f i
= (2.11)
L −1 1 u j f j
88
ganvixiloT ramodenime magaliTi.
2 − 2 0 u1 F1
E⋅A
−2 2+1 − 1 u 2 =
F2 anu
L
0 −1 1 u 3 F3
89
2 −2 0 u1 F1
E⋅A
−2 3 − 1 u 2 = F2
L
0 −1 1 u 3 F3
1 1 u1
σ1 = Eε1 = EB1u1 = E − =
L L u 2
u 2 − u1 E PL P
= E = −=
0 .
L L 3EA 3A
1 1 u 2
σ2 = Eε 2 = EB2 u 2 = E − =
L L u 3
90
u − u2 E PL P
=
E 3 = 0− =− .
L L 3EA 3A
e. i. meore elementi muSaobs kumSvaze.
nax. 36
amoxsna: mocemuli safexurebiani Reros
modelireba movaxdinoT sami Rerovani elementis
saSualebiT 1-2, 2-3 da 3-4 elementebiT. davweroT
sixistis matrica samive elementisaTvis:
u1 u2 u2 u3 u3 u4
2EA 1 − 1 EA 1 − 1 3EA 1 − 1
= =
L −1 1 L −1 1 L −1 1
k1 ; k 2
; k 3
.
91
SeerTebuli elementisaTvis da davweroT
wonasworobis gantolebebi safexuriani
RerosaTvis:
2 −2 0 0 u1 F1
EA −2 3 −1 0 u2 F2
⋅ =
L 0 −1 4 0 u3 F3
0 0 −3 3 u4 F4
u=
1
u=
4
0 . yovelive amis Sedegad gveqneba:
2 −2 0 0 0 F1
EA −2 3 −1 0 u2 p1
⋅ =
L 0 −1 4 0 u3 p2
0 0 −3 3 0 F4
EA 3 − 1 u2 p1
⋅ =
L −1 4 u3 p2
aqedan gamomdinare
u2 =
(12 p
1
+ 3 p2 ) L
da u3 =
(3 p1
+ 9 p2 ) L
.
33EA 33EA
92
amgvarad,
u1 0
u 12 p + 3 p
2 L 2
=
1
.
u3 33EA 3 p1 + 9 p2
u4 0
1 1 u1
σ 1 = E ⋅ ε1 = E ⋅ B1 ⋅ u1 = E ⋅ − ⋅ =
L L u2
E u E
= ⋅ [ −1
1] ⋅ 1 = ( u2 − u1 )=
L u2 L
E (12 p1 + 3 p2 ) L 12 p1 + 3 p2
= = − 0 .
L 33EA 33 A
1 1 u2
σ 2 = E ⋅ ε 2 = E ⋅ B2 ⋅ u2 = E ⋅ − ⋅ =
L L u3
E u2 E
= ⋅ [ −1 1] ⋅ = ( u3 − u2 )=
L u3 L
E 3 p1 + 9 p2 − 12 p1 − 3 p2 6 p2 − 9 p1
= L .
L 33EA 33 A
3
Tu p2 > p1 piroba daculia. Rero muSaobs
2
gaWimvaze, winaaRmdeg SemTxvevaSi _kumSvaze.
gamovTvaloT Zabva mesame elementSi:
93
1 1 u3
σ 3 = E ⋅ ε 3 = E ⋅ B3 ⋅ u3 = E ⋅ − ⋅ =
L L u4
E u3 E
= ⋅ [ −11] ⋅ = ( u4 − u3 )=
L u4 L
E
=
( 3 p1 + 9 p2 ) L = 3 p1 + 9 p2
0− − .
L 33EA 33 A
piroba: ∆ 0 ≥ ∆.
94
PL 6 ⋅104 ⋅150
∆= = = 1,8 mm > ∆=1,2 (mm).
EA 2 ⋅104 ⋅ 250
0
1 − 1 0 u1 F1
E⋅A
−1 2 − 1 u 2 = F2
L
0 − 1 1 u 3 F3
1 − 1 0 0 F1
E⋅A
−1 2 − 1 u 2 =
P
L
0 − 1 1 ∆ F3
E⋅A u
[ 2 − 1] 2 =
{P}
L ∆
e.i.
E⋅A EA∆
[ 2]{u 2=} P + MMM
L L
gamoTvlis Sedegad gveqneba:
95
1 PL
=
MM u2 = + ∆ 1,5 mm
2 EA
xolo sayrdenis reaqciebis gansazRvravad
ganvixiloT pirveli da mesame gantolebebi.
pirveli gantolebidan miviRebT:
u1
EA EA
F1 = [1 − 1 0] u 2 = ( −u 2 ) =−5 ⋅104 n.
L u L
3
xolo mesame gantolebidan miviRebT:
u1
EA EA
F3 = [ 0 − 1 1] u 2 = ( −u 2 + u 3 ) =−104 n.
L u L
3
amrigad, gansazRvrulia sayrdenebis reaqciebi.
xSir SemTxvevaSi saWiro xdeba garkveuli
klasis amocanebisaTvis Q Reros gaswvriv moqmedi
ganawilebuli Zala SevcvaloT misi eqvivalentur
wertilSi modebuli ZalebiT, romlebic
modebulia elementis kvanZebSi. Rerovani
elementebisaTvis Reros sigrZeze moqmedi
Tanabarganawilebuli datvirTva q intensivobiT
Seicvleba or wertilSi modebuli ZaliT,
romlebic modebulia kvanZebSi iseTnairad, rom
96
Reros deformaciis
dros Tanabar ganawi-
lebuli datvirTvisa
da wertilSi mode-
nax. 38 buli Zalebis muSaoba
erTmaneTis toli iyos.
e.i. daiyvaneba or
kvanZur Zalad, rom-
elic tolia qL/2 (ix.
nax. 38-e), xolo ori
nax. 39 mimdevrobiT SeerTebuli
RerosaTvis Tanabarganawilebuli datvirTvis
Secvlis sqema wertilSi moqmedi ZalebiT
mocemulia 39-e naxazze.
97
mimarT nebis-
mieri θ kuTxiT
(ix. nax.40-e). ganvi-
xiloT ori marT-
kuTxa koordi-
natTa sistema.
kerZod, loka-
nax. 40 luri xiy, (romelic
kavSirSia RerosTan) da globaluri XoY
(marTkuTxa koordinatTa sistema), radganac
elementi mdebareobs lokalur koordinatTa
sistemis x RerZis gaswvriv. am dros misi
boloebis gadaadgileba uilok da ujlok warmoebs
isev igive RerZis (x-is) mimarT (vilok da vjlok
gadaadgilebebi y RerZis mimarTulebiT nulis
tolia). globalur koordinatTa sistemaSi maT
Seesabameba uiglob ujglob., viglob. da vjglob.. ganvsazRvroT
kavSiri i da j kvanZebis gadaadgilebebs Soris
lokalur da globalur koordinatTa sistemaSi.
e.i. movnaxoT, erTi mxriv, uilok da ujlok da meore
mxriv, uiglob ujglob., viglob. da vjglob –s Soris kavSiri
(ix. nax. 40-e).
98
geometriuli mosazrebebidan gamomdinare
SeiZleba daiweros:
u i
glob
=
u u lok
i
glob
i
cos θ + v glob
i
=
sin θ [l m ] ⋅ glob ;
vi
u i
glob
v lok
i
= −u glob
i
sin θ + v glob
i
cos θ = [ −m l] ⋅ glob .
vi
sadac, l=cos θ, m=sin θ , rac matriculi saxiT
Caiwereba Semdegnairad:
u i m u i
lok glob
m
sadac T = (2.13) ewodeba gardaqmnis
−m
matrica.
elementis orive kvanZisaTvis gveqneba:
u lok
i
m 0 0 u i
glob.
lok −m
0 0 vi
glob.
vi
= lok ⋅ glob. anu
u j 0 0 m u j
vlok
0 0 − m vglob.
j j
T 0
u lok = Tu glob , sadac T= (2.14)
0 T
99
analogiurad gardaiqmneba kvanZebSi modebuli
Zalebic:
f lok= T ⋅ f glob (2.15)
sixistis matrica
EA 1 − 1 u i f i
lok lok
= lok .
L −1 1 u lok
j
f j
imisaTvis, rom davamatoT gadaadgilebis
ori axali mdgeneli davamatoT sistemas kidev
ori gantoleba, miviRebT:
0 − 1 0 u i f i
lok
1
lok
0
0 0 0 vi 0
lok
EA
= lok ,
L −1 0 1 0 u lokj f j
0 0 0 0 vlok
j 0
anu
k lok ⋅ u lok =
f lok
100
(2.14) da (2.15) gaTvaliswinebiT es gantoleba
SeiZleba gadavweroT:
k lok Tu= T ⋅ f
am tolobis orive mxare gavamravloT TT da
gaviTvaliswinoT, rom T T T = I , miviRebT:
T T k lok Tu = f (2.16)
amgvarad elementis sixistis k matrica globalur
koordinatTa sistemaSi SeiZleba Caiweros Semdegi
saxiT:
k = T T k lok T (2.17)
igi aris 4x4 ganzomilebis simetriuli matrica.
gaSlili saxiT sixistis k matrica warmodgeba
Semdegi saxiT:
ui vi uj vj
2 m − 2 − m
EA m m 2 − m − m 2 (2.18)
k=
L − 2 − m 2 m
−m − m m m 2
2
sadac
x j − xi y j − yi
=
l cos =
θ ; = sin =
m θ (2.19)
L L
101
Zabvebi
u lok 1 1
σ = Eε = E ⋅ B ⋅ lok = E − ×
i
u j L L
u glob
i
glob
l m 0 0 v i
× glob
0 0 l m u J
vglob
j
anu SemoklebiT (movaSoroT indeqsi “glob”)
u i
v
E i
σ= [ − − m m] (2.20)
L u j
v j
ganvixiloT magaliTebi:
102
naxazze. ganvsazRvroT: a) 2 kvanZis gadaadgileba,
b) Zabva TiToeul ReroSi.
amoxsna: a) kronSteinis
sakvlevi konstruqcia
SeiZleba modelirdes ori
Rerovani elementiT 1 da 2-
iT. orive elementisaTvis
lokalur koordinatTa
sistemaSi:
EA 1 − 1
nax. 41 k=
lok
k=
lok
L −1 1
1 2
2
pirveli elementisaTvis θ=450 =
m= .
2
Tu gaviTvaliswinebiT, (2.17)-s miviRebT 1
elementisaTvis sixistis matricas globalur
koordinatTa sistemaSi
u1 v1 u2 v2
1 1 − 1 − 1
EA 1 1 − 1 − 1
=k1 T= T lok
k T
2L −1 − 1 1 1
1 1 1
−1 − 1 1 1
103
2 2
meore elementisaTvis: θ=1350 =
− ;m =
2 2
2- elementisaTvis sixistis matricas globalur
koordinatTa sistemaSi eqneba Semdegi saxe:
u2 v2 u3 v3
1 −1 −1 1
−1 1 1 − 1
EA
=k 2 T= T lok
k 2 T2
2L −1 1 1 − 1
2
1 −1 −1 1
davweroT sasrul elementTa sistemisaTvis
wonasworobis gantoleba:
u1 v1 u 2 v2 u 3 v3
1 1 − 1 − 1 0 0 u1 F1x
1 1 − 1 − 1 0 0 v F
1 1y
EA −1 − 1 2 0 − 1 1 u 2 F2 x
=
2L −1 − 1 0 2 1 − 1 v 2 F2 y
0 0 − 1 1 1 − 1 u 3 F
3x
0 0 1 − 1 − 1 1 v3 F3y
sasazRvro pirobebi. u1=v1=u3=v3=0 F2x=P1, F2y=P2
gadavxazoT 1,2,5 da 6 sveti da striqoni, maSin
miviRebT:
EA 2 0 u 2 P1
=
L 0 2 v 2 P2
104
am gantolebaTa sistemis amoxsniT ganisazRvreba
saZebni gadaadgileba 2 kvanZSi.
u 2 L P1
=
v 2 EA P2
b) (2.20)-is Tanaxmad miviRebT orive ReroSi Zabvis
gamosaTvlel formulebs:
0
E 2 L 0 2
=
σ1 [ −1 − 1 1 1] = ( P1 + P2 ) ;
2L EA P1 2A
P2
P1
E 2 L P2 2
=
σ2 [1 − 1 − 1 1] = ( P1 − P2 ) .
2L EA 0 2A
0
magaliTi #2 brtyeli
Rerovani konstruq-
ciisaTvis (ix. nax. 42-e)
mocemulia P=1000kn,
L=1m, E=210gpa, A=6⋅10-4m2
(1 da 2 elementisaTvis)
=
A 6 2 ⋅10−4 m2 (3-elemen-
nax. 42 tisaTvis). ganvsaz-
RvroT gadaadgileba da reaqciebi sayrdenebSi.
105
amoxsna: SevadginoT mTeli konstruqciis
sixistis globaluri matrica 1 elementisaTvis:
=
θ 900=
, 0,=
m 1 sixistis matrica globalur
koordinatebSi tolia:
u1 v1 u 2 v 2
0 0 0 0
210 ⋅10 ⋅ 6 ⋅10 0 1 0 − 1 (n/m)
9 −4
k1 =
1 0 0 0 0
0 − 1 0 1
2-elementisaTvis: =θ 00=
; 1;=
m 0. sixistis
matrica globalur koordinatebSi aseTia:
u 2 v2 u 3 v3
1 0 −1 0
0 (n/m)
210 ⋅109 ⋅ 6 ⋅10−4 0 0 0
k2 =
1 −1 0 1 0
0 0 0 0
106
u1 v1 u2 v2
0,5 0,5 − 0,5 − 0,5
0,5 0,5 − 0,5 − 0,5 (n/m)
210 ⋅10 ⋅ 6 ⋅10
9 −4
k3 =
2 −0,5 − 0,5 0,5 0,5
−0,5 − 0,5 0,5 0,5
2 2 u glob
glob = ( −u 3 + v3 ) =
2
=
−
3
vlok
3
glob glob
0
2 2
3
u 2
aqedan: (u glob
3
− vglob
3
)=
0
107
aseve miviRebT gamosaxulebas ZalisaTvis 3
kvanZSi.
2 2 F3x
=
F3xlok =
2 F3y
2
( F3x + F3y=) 0
2 2
e.i. F3x+F3y=0.
sasazRvro pirobebis gaTvaliswinebiT
wonasworobis gantolebidan gadavSaloT 1,2, da 4
striqoni da sveti, maSin miviRebT:
1 − 1 0 u 2 P
1260 ⋅10 −1 1,5 0,5 u 3 =
5
F3x
0 0,5 0,5 v3 F3y
1 − 1 0 u 2 P
1260 ⋅10 −1 1,5 0,5 u 3 =
5
F3x
0 0,5 0,5 v3 −F3y
saidanac gamomdinareobs:
1 −1 P
1260 ⋅105 −1 2 =
u 2
F3x
0 1 3 − F3y
u
108
2 da 3 striqonebis SekrebiT miviRebT:
1 − 1 u 2 P
1260 ⋅105 = .
−1 3 u 3 0
am gantolebaTa sistemis amoxsna mogvcems
gadaadgilebas:
u 2 1 P 0, 01191
= = 5 (m).
u 3 2520 ⋅10 0 0, 003968
globaluri sasrul-elementiani gantolebidan
matriculi saxiT SesaZlebelia gamovTvaloT
sayrdenebis reaqciebi.
SeniSvna: sibrtyeze nebismieri orientaciis
elementis, analogiurad sivrceSi nebismieri
orientaciis elementisaTvis, sixistis matrica
jer iwereba lokalur koordinatTa sistemisaTvis
da Semdeg xdeb misi transformacia (gardaqmna)
globalur koordinatTa x,y,z sistemaSi.
109
2.3. Zelis elementi. sixistis matrica
110
12 6L − 12 6L vi Fi
2
EI 6L 4L − 6L 2L θi M i
2
= (2.23)
L3 −12 − 6L 12 − 6L v j Fj
6L 2L2 − 6L 4L2 θ j M j
111
samganzomilebian sistemaSi sixistis
matricis gamosaTvlelad jer igi Caiwereba
organzomilebian lokalur koordinatTa
sistemaSi, xolo Semdeg gadadis globalur
sivrcul koordinatTa sistemaSi.
ganvixiloT magaliTebi.
magaliTi #1: xistad Camagrebuli Zeli (ix.
44-e naxazi) Sua
wertilSi datvir-
Tulia wertilSi
modebuli P ZaliT
da M momentiT.
nax. 44 ganvsazRvroT me-2
kvanZis gadaadgileba, mobrunebis kuTxe da
sayrdenis reaqciebi.
amoxsna: davweroT TiToeuli elementisaTvis
sixistis matrica:
v1 θ1 v2 θ2
12 6L − 12 6L
2
EI 6L 4L − 6L 2L ;
2
K1 = 3
L −12 − 6L 12 − 6L
6L 2L − 6L 4L
2 2
112
v2 θ2 v3 θ3
12 6L − 12 6L
2
EI 6L 4L − 6L 2L .
2
K2 = 3
L −12 − 6L 12 − 6L
6L 2L − 6L 4L
2 2
EI 24 0 v 2 −P
= .
L3 0 8L2 θ2 M
am gantolebaTa sistemis amoxsna gvaZlevs:
v2 L −PL
2
= .
θ2 24EI 3M
113
globaluri sasrul elementiani gantolebidan
miviRebT sayrdeni reaqciis gamosaTvlel
formulebs:
F1y −12 6L 2P + 3M / L
2
M1 EI −6L 2L v 2 1 PL + M
=3
F3y L −12 − 6L θ2 4 2P − 3M / L
M 6L 2L2 −PL + M
3
xolo Zelis boloebze Zabvebi ganisazRvreba
formuliT:
M⋅y
σ = σx = −
I
magaliTi #2:
mocemuli 45-e naxazze
mocemuli sqemisaTvis
gamovTvaloT marjvena
nax. 45 bolos gadaadgileba, mob-
runebis bkuTxe da say-
rdenis reaqciebi.
amoxsna: pirvel rigSi
movaxdinoT ganawilebuli
datvirTvis transfor-
macia kvanZebSi. SesaZlebe-
nax. 46 lia vaCvenoT, rom Zala
114
transformirdeba kvanZebSi imgvarad rogorc es
naCvenebia 46-e naxazze. yovelive amis Tu
gaTvaliswinebiT Cvens magaliTze mogvcems Semdeg
pL2
saangariSo sqemas (ix. nax. 47-e), sadac m = da
12
pL
f= . sasrul_elementiani gantolebaTa sistema
2
nax. 47
matriculi saxiT, mocemuli amocanisaTvis
miiRebs saxes:
12 6L − 12 6L v1 F1y
EI 6L 4L2 − 6L 2L2 θ1 M1
⋅ =
L3 −12 − 6L 12 − 6L v 2 F2 y
6L 2L2 − 6L 4L2 θ2 M 2
115
EI 12 -6L v 2 −f
=
L3 -6L 4L2 θ2 m
= = (a)
θ2 6EI −3Lf + 6m − PL / 6EI
3
−PL / 2
isini tolia ase, rom sayrdenis
−PL /12
2
116
magaliTi #3 1 wertilSi xistad
Camagrebul Zels me-2 wertilSi gaaCnia sayrdeni,
xolo me-3 wertilSi gaaCnia k sixistis mqone
zambariseburi sayrdeni. (ix. nax. 48-e).
nax. 48
moc: P=50kn, k=200kn/m, L=3m, E=210gpa, I=2⋅10-4m4.
ganvsazRvroT gadaadgileba, mobrunebis kuTxe da
sayrdenis reaqciebi.
amoxsna: amocanis amosaxsnelad gamoviyenoT
Zelis ori elementi 1 da me-2, aseve drekadi
elementi me-3. sixistis matrica me-3
elementisaTvis tolia:
v3 v4
k − k
k=
k
.
−k
mag. 1-Si mocemulia ori mimdevrobiT
SeerTebuli Zelis sixistis globaluri matrica.
117
Tu am matricas davumatebT zemoT miRebuli
drekadi elementis sixistis matricas, gveqneba:
v1 θ1 v2 θ2 v3 θ3 v4
12 6L − 12 6L 0 0 0 v1 F1y
4L2 − 6L 2L2 0 0 0 θ1 M1
24 0 12 6L 0 v 2 F2 y
EI
8L2 − 6L 2L2 0 θ 2 = M 2
L3
12 + K ′ − 6L − k ′ v3 F3y
4L2 0 θ3 M 3
(simm) k ′ v 4 F4 y
sadac
L3
k′ = k
EI
sasazRvro pirobebi: v1=θ1=v2=v4=0; M2=M3=0; F3y=-P.
sasazRvro pirobebis Sesabamisad gadavSaloT
pirveli sami da me-7 sveti da striqoni, miviRebT:
118
θ 2 3 −2, 49 ⋅10 m
−3
PL 2
v3 =
− 7L =
−0, 017 rad. .
θ EI (12 + 7k ′ )
9 −7, 48 ⋅10 m
−3
3
gantolebaTa globaluri sistemidan miviRebT
sayrdenis reaqciebs.
F1 y −69, 78 kn
M 1 −69, 78 kn ⋅ m
= .
F2 y 116,2 kn
F 3,488 kn
4y
Zelis saangariSo sqema, sayrdenis reaqciebis
gamoTvlili mniSvnelobebiT ixile naxaz 46-e.
nax. 49
magaliTi #4: mocemulia CarCo (ix. nax. 50)
cnobilia: E=300gpa, I=0,3⋅10-4m4, A=0,44⋅10-2m2
ganvsazRvroT gadadgileba, 1 da 2-is kuTxis
SeerTebis mobrunebis kuTxe da sayrdenis
reaqciis Zalebi.
119
nax. 50 nax. 51
amoxsna: pirvel rigSi daviyvanoT
ganawilebuli datvirTva kvanZebSi rogorc es
naCenebia 51-e naxaz. lokalur koordinatTa
sistemaSi TiToeuli am sami Zelis sixistis
matrica gamoisaxeba Semdegnairad:
ui vi θi uj vj θj
EA EA
L 0 0 − 0 0
L
0 2EI 6EI −12EI 6EI
0
L3 L2 L2 L
−EA EA
k lok = 0 0 0 0
L L
−12EI −6EI 2EI −6EI
0 0
L3 L2 L3 L2
6EI 2EI −6EI 4Ei
0 0
L
2
L L L2
SevadginoT elementTa kavSirebis cxrili:
120
elementi i-kvanZi j-kvanZi
1 1 2
2 3 1
3 4 2
ui vi θi uj vj θj
165 0 0 − 165 0 0
0 0, 21 0,84 0 − 0, 21 0,84
0 0,84 4,5 0 − 0,84 2, 25
= k=
k glob. lok
165 0 0 165 0 0
0 − 0, 21 − 0,84 0 0, 21 − 0,84
0 0,84 2, 25 0 − 0,84 4,5
121
u lok
i
vlok
i
θlok
i
u lok
j
vlok
j
θlok
j
264 0 0 − 264 0 0
0 0,86 2,16 0 − 0,86 2,16
0 2,16 7,2 0 − 2,16 3,6
= k 3lok
k 2glob. = 106 ⋅
−264 0 0 264 0 0
0 − 0,86 2,16 0 0,86 − 2,16
0 2,16 3,6 0 − 2,16 7, 2
sadac: i=3, j=1 me-2 elementisaTvis da i=4, j=2 me-3
elementisatvis. (2.12) Tanaxmad lokaluridan,
122
0 1 0 0 0 0
−1 0 0 0 0 0
0 0 1 0 0 0
T =
0 0 0 0 1 0
0 0 0 −1 0 0
0 0 0 0 0 1
123
pirveli elementisaTvis (x106):
u1 v1 θ1 u2 v2 θ2 u3 v3 θ3 u4 v4 θ4
u1 165 0 0 -165 0 0
v1 0 0,21 0,84 0 -0,21 0,84
θ1 0 0,84 4,5 0 0,84 2,25
u2 -165 0 0 165 0 0
v2 0 -0,21 0,84 0 0,21 0,84
θ2 0 0,84 2,25 0 0,84 4,5
u3
v3
θ3
u4
v4
θ4
124
me-3 elementisaTvis (x106):
u1 v1 θ1 u2 v2 θ2 u3 v3 θ3 u4 v4 θ4
u1
v1
θ1
u2 0,86 0 2,16 -0,86 0 2,16
v2 0 264 0 0 264 0
θ2 2,16 0 7,2 -2,16 0 3,6
u3
v3
θ3
u4 -0,86 0 -2,16 0,86 0 -2,16
v4 0 -264 0 0 264 0
θ4 2,16 0 3,6 -2,16 0 7,2
125
aRviSnoT, rom sawyisi Sesakrebi matricebis
koeficientebi SeiZleba sididiT gansxvavdebodnen
ramodenime rigiT (magaliTisaTvis u1: 165⋅10-6 da
0,86⋅10-6) faqtiurad es metyvelebs imaze, rom
pirveli elementis winaRoba 1 kvanZis
gadaadgilebisas X RerZis gaswvriv 100-jer metia
vidre me-2 elementis.
SemovitanoT sasazRvro pirobebi:
u3=v3=θ3=u4=v4=θ4=0;
F1x=300n, F2x=0; F1y=F2y.=-200n;
MM1=2666,7n⋅m; MM1=2666,7n⋅m.
v
−4, 77 ⋅10 m
−6
1
θ1 −7, 23 ⋅10−4 rad
=
u 2 2,83 ⋅10 m
−3
v 2 −1, 04 ⋅10−5 m
θ2 −1,56 ⋅10 rad
−4
127
mocemul gantolebaTa sistemis amonaxsnebs
warmoadgens:
nax. 52
wonasworobis pirobebis SemowmebiT vrwmundebiT,
rom gamowveuli umaRlesi cTomileba miiReba ga-
moTvlebis dros damrgvalebiT.
128
3. brtyeli amocana. sasruli elementebi
brtyeli amocanebisaTvis
N i ( ξ ) = 1 − ξ, N j = ξ (3.1)
129
X
=ξ , 0 ≤ ξ ≤1 (3.2)
L
(2.9) gaTvliswinebiT u(x) gadaadgileba SeiZleba
CavweroT Semdegi saxiT:
u(x) = u ( ξ ) = N i ( ξ ) u i + N j (ξ)u j
anu matriculi saxiT:
u i
=u =
N i N j [ N ]{u} (3.3)
u j
Ni(ξ) da Nj(ξ) wrfiv funqciebs ewodeba formis
funqciebi Reros elementisaTvis. (mas aseve eZaxian
sainterpolacio an maaproqsimirebul funqciebs).
realurad isini marTlac axdens saZiebel (Cvens
SemTxvevaSi gadaadgilebis) interpolacias
elementis sazRvrebSi. (3.1)-s gaaCnia Semdegi
Tvisebebi:
1) ∑ Ni = 1 (3.4 a)
e. i. formis funqciebis jami elementis yvela
kvanZSi igivurad udris 1.
130
e.i. formis funqciebi udris 1 (erTs) romelime
kvanZSi da 0-s - yvela sxva kvanZSi.
formis funqciebis gaTvliswinebiT
fardobiTi deformacia SeiZleba Caiweros Semdegi
saxiT.
du d
=
ε = N {u=
} [ B] ⋅ {u} (3.5)
dx dx
diferencirebis matricas.
d d dξ
[ B]= N i (ξ) N j (ξ) = N i (ξ) N j (ξ)
dx dξ dx
e.i.
1 1
[ B] = − L (3.6)
L
Zabva Caiwereba Semdegi saxiT:
σ = Eε = E [ B]{u} (3.7)
U=
1 T
∫ σ εdv=
2v
1
2v
T
(
∫ {u} [ B] E [ B]{u} dv=
T
)
(3.8)
= {u} ∫ [ B] E [ B] dv {u}
1 T T
2
v
131
amave dros kvanZebSi moqmedi fi da fj ZalebiT
Sesrulebuli muSaoba Seadgens:
1 1 1
W = f i u i + f j u j = {u} ⋅ {f }
T
(3.9)
2 2 2
erTTavad konservatiuli sistemisaTvis unda
Sesruldes Semdegi toloba
U=W (3.10)
1
2
T
v
(
T
)
{u} ∫ [ B] E [ B] dv {u} = {u} {f }
1
2
T
amrigad,
(∫
v
)
[ B]T E [ B] dv {u} = {f }
anu [ k ]{U} = {f }
sadac k-s ewodeba sixistis matrica.
[ k ] = ∫ ([ B] E [ B]) dv
T
(3.11)
v
132
sixistis matricis (3.11) formula sazogadod
SesaZlebelia gamoyenebuli iqnes sxvadasxva saxis
elementisaTvis. kerZod (3.11)-Si Reros
elementisaTvis B-s (3.6) mniSvnelobis CasmiT
gveqneba:
1
− L 1
L 1 EA 1 -1
k=∫ E − =
L -1 1
Adx
0
1 L L
L
rac zustad emTxveva adre miRebul Sedegs.
(3.11) SesaZlebelia miviRoT potenciuri energiis
minimumis principis gamoyenebiT.
aRsaniSnavia, rom (3.8) da (3.11) safuZvelze
elementis deformaciis energia SeiZleba Caiweros
aseTi saxiT:
1
U= {u} [ k ]{u}
T
(3.12)
2
ganvixiloT formis funqciebis gamiyeneba
ufro rTuli elementebis sixistis matricis
asagebad.
(3.3) ganzogadebiT, rodesac kvanZebis ricxvi
metia 2-ze, miviRebT:
133
u1
v
u N1 0 N 2 0...
1
134
∫ ( σ x ε x + σ y ε y + τxy ν xy ) dv
1 1
= ∫ {σ} {ε} dv
= =
T
U
2v 2v
= ∫ ([ E ]{ε} ) {ε} dv = ∫ {ε} [ E ]{ε} dv =
1 T 1 T
2v 2v
1 1
={d} ∫ [ B] [ E ][ B] dv {d} {d} [ k ]{d}
T T T
2 v 2
am gamosaxulebidan miviRebT nebismieri brtyeli
elementis sixistis matricis gamosaTvlel
formulas:
[ k ] = ∫ [ B] [ E ][ B] dv
T
(3.15)
v
1 − ν ν 0
E
=
da [E] ν 1 0 brtyeli
(1 + ν )(1 − 2ν ) 1 − 2ν
0 0
2
135
deformaciis SemTxvevaSi, orive SemTxvevaSi ν-
puasonis koeficientia.
136
kvanZs gaaCnia ori
Tavisuflebis xarisxi e.i.
SeiZleba gvqondes
gadaadgileba x da y
RerZebis gaswvriv.
CavTvaloT, rom ele-
nax. 53 mentis nebismier Siga wer-
tilSi u, v gadaadgileba warmoadgens wrfiv
funqcias x da y koordinatebis mimarT:
u =b1 + b 2 x + b3 y;
(3.16)
v =b 4 + b5 x + b 6 y
∂u ∂v
ε x= ∂x
= b 2 , ε y=
∂y
= b6
(3.17)
γ = ∂u ∂v
+ = b3 + b5
xy ∂y ∂x
(3.17)-dan gamomdinareobs, rom aq deformacia
araa damokidebuli wertilis koordinatze, e.i.
137
igi elementis farglebSi mudmivia. aqedan
gamomdinare aseT wrfiv samkuTxa elements eZaxian
“elementi mudmivi deformaciiT”.
aRsaniSnavia, rom TviTon kvanZebis
gadaadgilebac aseve unda aRiweros (3.16)
gantolebiT. amasTan x da y-is nacvlad unda
Caisvas kvanZis Sesabamisi (xi,yj) koordinati.
miviRebT eqvsucnobian, eqvs wrfiv gantolebaTa
sistemas, saidanac ganisazRvreba ucnobi eqvsi bi
koeficientebi.
u1 = b1 + b 2 x1 + b3 y1 ;
u =
2 b1 + b 2 x 2 + b3 y 2 ;
u 3 = b1 + b 2 x 3 + b3 y3 ;
v1 =b 4 + b5 x1 + b 6 y1 ;
v2 = b 4 + b5 x 2 + b 6 y 2 ;
v3 =b 4 + b5 x 3 + b 6 y3
138
u1
v
1
u N1 0 N 2 0 N 3 0 u 2
=
N 3 v 2
(3.18)
v 0 N1 0 N 2 0
u 3
v3
sadac Ni formis funqciebia, romlebic
wrfivebia x da y-is mimarT:
1
N1 2A ( x 2 y3 − x 3 y 2 ) + ( y 2 − y3 ) x + ( x 3 − x 2 ) y ;
=
1
=
N2 ( x 3 y1 − x1 y3 ) + ( y3 − y1 ) x + ( x1 − x 3 ) y ; (3.19)
2A
1
N 3 2A ( x1 y 2 − x 2 y1 ) + ( y1 − y 2 ) x + ( x 2 − x1 ) y
=
1 x1 y1
A = det 1 x 2 y 2
1
(3.20)
2
1 x 3 y3
139
u1
v
ε x y23 0 y31 0 y12 0
1
1 u 2
ε y= [ B]{=
d} 0 x 32 0 x13 0 x 21
2A v
x 32 y23 x13 y31 x 21 y12 2 (3.21)
γ xy u 3
v3
sadac x ij =
x i − x j , yij =
yi − y j (i,j=1,2,3) .
140
=
v
T
(
[ B] [ E ][ B] dv tA [ B] [ E ][ B]
[ k ] ∫=
T
) (3.22)
141
SemTxvevaSi: Ni=1 i
kvanZSi, Ni=0
nebismieri sxva
kvanZisaTvis da
icleba wrfivad
nax. 55 elementis gverdebis
gaswvriv. N1 formis funqciis cvlileba
mocemulia naxaz 55-ze. N2 da N3 formis funqciebis
yofaqcevac analogiuria.
brtyeli samkuTxa elementis SemTxvevaSi
kavSiri (x,y) globalur da (ξ,η) lokalur
koordinatTa sistemebs Soris moicema Semdegi
gantolebebiT:
x = N1 x1 + N 2 x 2 + N 3 x 3
(3.25)
y = N1 y1 + N 2 y 2 + N 3 y3
an
x= x13ξ + x 23η + x 3
(3.26)
y= y13ξ + y 23η + y3
sadac: x ij =
x i − x j ; yij =
yi − y j (i,j=1,2,3)
142
cnobilia, rom globalur da lokalur
koordinatebSi warmoebulebis gardaqmna SeiZleba
Sesruldes iakobianis saSualebiT.
∂u ∂x ∂y ∂u ∂u
∂ξ ∂ξ ∂ξ ∂x ∂x
= = [ J ] ∂u (3.27)
∂u ∂x ∂y ∂u
∂η ∂η ∂y ∂y
∂η
sadac [ J ] iakobis matricaa.
sadac = =
2A det [ J ] x13 y23 − x 23 y13 (A samkuTxa elementis
farTobia).
(3.27), (3.28), (3.18) da (3.23) – iT miviRebT:
∂u ∂u
∂x 1 y 23 − y13 ∂ξ
∂u =
2A − x 23 x13 ∂u
∂y ∂η (3.29)
1 y 23 − y3 u1 − u3
=
2A − x 23 x13 u 2 − u3
analogiurad
143
∂v
∂x 1 y 23 − y13 v1 − v3
∂v = (3.30)
2A − x 23 x13 v 2 − v3
∂y
y 23 0 y31 0 y12 0
1
[ B] = 0 x 32 0 x13 0 x 21 (3.31)
2A
x 32 y 23 x3 y31 x1 y12
gadavideT kvadratuli
samkuTxa elementis
ganxilvaze (ix. nax. 56)
wrfivi samkuTxa brtye-
li elementisagan gan-
sxvavebiT aseT elements
gaaCnia 6 kvanZi maT
nax. 56 Soris pirveli sami
144
kvanZi moTavsebulia elementis wveroebSi, xolo
danarCeni sami kvanZi _ gverdebis SuaSi. TiToeul
kvanZs, rogorc wrfivi samkuTxa brtyeli
elementis SemTxvevaSi, aqac gaaCnia ori
Tavisuflebis xarisxi. am dros wertilis (u,v)
gadaadgileba SesaZlebelia gamoisaxos (x,y)
koordinatis kvadratuli funqciebiT:
u =b1 + b 2 x + b3 y + b 4 x 2 + b5 xy + b 6 y 2
(3.32)
v =b 7 + b8 x + b9 y + b10 x 2 + b11 xy + b12 y 2
145
aRvweroT ZabvaTa da deformaciaTa veli. (ξ,η)
lokalur koordinatebSi formis funqciebi am
elementisaTvis SeiZleba CavweroT Semdegi saxiT:
N1 = ξ ( 2ξ − 1) ; N 2 = η ( 2η − 1) ; N 3 = ζ ( 2ζ − 1) ;
(3.34)
N 4 = 4ξζ; N 5 = 4ηζ; N 6 = 4ζξ ( ζ =1-ξ-4 )
mocemuli Ni
(i=1,2,3,4,5,6) funqci-
ebisaTvis Ni=1 i kvan-
ZisaTvis, xolo yvela
sxva kvanZebSi Ni=0. (ix.
nax. 57 nax. 57)
formis funqciebis saSualebiT elementis
nebismier wertilSi gadaadgileba SeiZleba
davweroT kvanZebis gadaadgilebiT, kerZod:
6 6
=u ∑=
N i u i , v ∑ N i vi (3.35)
=i 1 =i 1
[ k ] = ∫ [ B] [ E ][ B] dv ,
T
daiweros winas analogiurad
v
[ B] [ E ][ B] _s
T
magram iqneba kvadratuli x da y
koordinatebisaTvis.
146
3.4. wrfivi oTxkuTxa elementi
nax. 58
1 1
N=
1 ( ξ − 1)(1 − η) ; N=2 (1 + ξ )(1 − η) ;
4 4 (3.36)
1 1
=
N 3 (1 + ξ )(1 + η) ; N=4 (1 − ξ )(1 + η) .
4 4
4
sadac ∑ Ni = 1
i =1
147
3.5. kvadartuli oTxkuTxa elementi
1
=
N1 (1 − ξ )( η − 1)( ξ + η + 1) ;
4
1
=
N 2 (1 + ξ )( η − 1)( η − ξ + 1) ;
4
1
N=
3 ( ξ + 1)( η + 1)( ξ + η − 1) ; (3.38)
4
1
N=
4 ( ξ − 1)( η + 1)( ξ − η + 1) ;
4
(1 − η) (1 − ξ2 ) ; N=6 (1 + ξ ) (1 − η2 ) ;
1 1
=
N 5
2 2
(1 + η) (1 − ξ2 ) ; N=8 (1 − ξ ) (1 − η2 ) .
1 1
=
N 7
2 2
8
aseve ∑ Ni = 1 elementis nebismieri Siga
i =1
148
romelic warmoadgens kvadratul funqcias.
deformacia da Zabva elementis SigniT aris
wrfivi funqcia, rac saSualebas gvaZlevs ufro
zustad ganisazRvros Zabvebi da deformaciebi,
vidre oTxkvanZiani elementis SemTxvevaSi.
nax. 59
149
gamomdinare ar SeiZleba uSualod moqmedebdes
elementze rogorc ganawilebuli datvirTva,
aramed igi unda transformirdes kvanZebSi.
ganawilebuli datvirTvebis dayvana kvanZebze
dafuZnebuli aris drekadi deformaciis energiis
erTmaneTTan Sedarebaze. es midgoma formirebuli
gvqonda erTganzomilebiani Rerosa da ZelisaTvis
wina paragrafebSi.
ganvixiloT, Tu
rogor xorcieldeba
zedapiruli Zalebis
transformacia, romelic
Tanabradaa ganawilebuli
oTxkuTxa elementis gver-
nax. 60 debis gaswvriv. vigulisxmoT,
rom wrfivad ganawilebuli q datvirTva moqmedebs
wrfivi oTxkuTxa elementis AB gverdze ix. nax. 60
AB gverdis gaswvriv SemoviRoT lokaluri
S koordinati da davweroT q datvirTvisaTvis
muSaobis gamosaxuleba:
Wq = t ∫ u n ( S) q ( S) ds
L
(3.40)
0
150
sadac t elementis sisqea, L elementis
sigrZea, romlis gaswvrivac moqmedebs q
datvirTva, un aris gadaadgilebis mdgenelis
sidide.
(2.5)-is gaTvaliswinebiT wrfivi oTkuTxa
elementisaTvis gvaqvs:
S S
u n (S) =
1 − u nA + u nB (3.41)
L L
analogiuri formuliT
S S
q n (S) =
1 − q nA + q nB (3.42)
L L
amgvarad, Wn muSaobisaTvis gveqneba:
s
1 − L s s q A
Wq t ∫ [ u nA u nB ]
L
= 1 − = ds
0
s L L q B
L
s 2 s s
1− 1 − q
L L L A
u nA u nB ] t ∫
[=
L
ds (3.43)
0 s s s q B
2
1 −
L L L
tL 2 1 q A
= [ u nA u nB ]
6 1 2 q B
151
saidanac miviRebT (ix. nax. 61) kvanZebSi
eqvivalentur datvirTvaTa veqtors:
f A tL 2 1 q A
= (3.44)
f B 6 1 2 q B
Tu q=const, miviRebT:
f A qtL 1
= ;
B
f 2 1
kvadaratuli elementisaTvis,
nax. 61 romelsac aqvs Sualeduri
kvanZi, ganawilebuli datvirTva gadanawildeba
ara or kvanZze, aramed _ samze. analogiurad
daiyvaneba kvanzebze aseve moculobiTi Zalebi.
Zabva elementis wertilSi gamoiTvleba
Semdegi formuliT:
σ x ε x
σ y = [ E ] ε y = [ E ][ B]{d} (3.45)
τxy γ xy
152
3.7. firfitebi da garsebi
nax. 62
sibrtyeebis paraleluri Sua sibrtye, romelic
firfitis sisqes yofs Suaze, z koordianti
mimarTulia sisqis mimarTulebiT da rogorc wesi
aiTvleba Sua sibrtyidan. normaluri da mxebi
153
Zabvebis epiurebi mocemulia nax. 63
moviyvanoT Semdegi cnobili Tanafardobebi.
nax. 63
1) mRunavi momenti sigrZis erTeulze
t
2
M x= ∫ σ x zdz (3.46)
t
−
2
t
2
M y= ∫ σ y zdz (3.47)
t
−
2
3) gadamWreli Zalebi
t
2
Q x= ∫ τxz dz (3.49)
t
−
2
154
t
2
Q y= ∫ τ yz dz (3.50)
t
−
2
155
γ uz =γ yz =0 .
σ x 1 ν 0 ε x
E
mdgomareoba): σ=y ν 1 0 ε y an
1− ν
2
1 − ν γ xy
τxy 0 0
2
156
∂ 2ω
2
σ x 1 ν 0 ∂x2
E ∂ ω
σ y =
−z ν 1 0 2 (3.54)
1 − ν2 ∂y
τxy
0
0 (1-ν ) 2
∂ω
∂x∂y
amgvarad, ZabvaTa da deformaciaTa veli
ganisazRvreba mxolod erTi damoukidebeli
cvladiT, ω ( x, y ) CaRunviT.
Et 3
sadac: D= firfitis cilindruli
12(1 − ν 2 )
sixistea.
∂4 ∂4 ∂4
∇ 4 ≡ 4 + 2 2 2 + 4 ; q(x,y) _ ganawilebuli
∂x ∂x ∂y ∂y
datvirTvaa (n/m2).
aseve samarTliania
∂M x ∂M xy ∂M xy ∂M y
Q x =+ ; Qy = +
∂x ∂y ∂x ∂y
∂ 2ω ∂ 2ω ∂ 2ω ∂ 2ω
=
M x D 2 + ν 2 = ; My D 2 + ν 2
∂x ∂y ∂y ∂x
157
(3.55) diferencialuri gantolebis amoxsni-
saTvis saWiroa sasazRvro pirobebi kerZod:
konturze xistad Camagrebuli firfiti-
saTvis gveqneba:
∂ω
=ω 0,= 0 ;
∂n
konturze saxsrulad damagrebuli firfiti-
saTvis gveqneba:
=ω 0,=
Mn 0 ;
Tasvisufali firfita
=
Q n 0,=
M n 0 sadac: n _ normalia firfitis
sazRvarze.
t 1
≥ , sadac L filis maxasiaTebeli zomaa
L 10
maSin aseTi filebi ar SeiZleba CaiTvalos
“Txel” filebad. am SemTxvevaSi γ xz ≠ 0, γ yz ≠ 0 . rac
158
zedapiris perpendiku-
laruli deformaciis
Semdeg. (ix. nax. 65). am
SemTxvevaSi axal cvla-
debad gvevlineba θx da θy,
romlebic warmoadgenen
deformaciamde Sua zeda-
piris marTobi wrfis
nax. 65 daxris kuTxebi Sesabamisad
x da y RerZebze. ZiriTadi Tanafardobebi:
u = zθ y , v= − zθx , (3.56)
∂θx ∂θ ∂θ ∂θ
ε x =z , ε y =−z x , γ xy =z y − x ,
∂x ∂y ∂y x
(3.57)
∂ω ∂ω
γ= + θ y , γ= − θx .
∂x ∂y
xz yz
159
gadaadgileba SiZleba Caiweros Semdegi saxiT:
4 ∂ω ∂ω
ω ( x,=
y ) ∑ N i ωi + N xi + N
∂x i ∂y i
yi
i =1
nax. 66
sadac Ni, Nxi, Nyi _ formis funqciebia. xolo
sixistis matrica daiwereba Semdegi saxiT:
[ k ] = ∫ [ B] [ E ][ B] dv
T
160
ω ( x, y ) = ∑ N i ωi ; θx ( x, y ) = ∑ N i θxi
n n
=i 1 =i 1
θ y ( x, y ) =
n
∑ N i θ yi .
i =1
a) b)
nax. 67
gansaxilveli elementisaTvis ω(x,y)
gadaadgileba warmoadgens wrfiv funqcias
oTxkvanZiani elementisaTvis da kvadratuli
funqcias, rvakvanZiani elementisaTvis.
kiTxvebi da pasuxebi
161
gansaxilvel models Tu TiToeul kvanZSi gvaqvs
Tavisuflebis 3 xarisxi?
162
pasuxi:
164
Fi Fj
sadac =k ij = ; k ij saidanac
Wj ui
W 1 ⋅ (−20)
u=i j ⋅ =
Fj = 2mm. .
Fi −10
k1 L k1 24
[ k ] = M M
k 24 1 L k 24 24
sixistis matrica
kiTxva 6: qvemoT moyvanili sqemebisaTvis
romlisTvis aris SesaZleeli gamoviyenoT
165
“grZeli” elementi b/a>2 a) sazRvarze sadac
moqmedebs Zala da sasazRvro pirobebi; b) Zabvis
koncentratoris zonaSi; g) mudmivi Zabvis zonaSi;
d) aseTi elementebis gamoyeneba yovelTvis iwvevs
amonaxsnebis sagrZnob cTomilebebs.
166
kvanZi 2 da kvanZi 3-is damTxveva; 4 _ elementi
arasworia, kuTxeebi 2 da 4 kvanZebTan metia 1800-
ze. 5 _ elementi sworia.
kiTxva 8: naxazze moyvanili badidan
romelia ara racionaluri?
167
pasuxi: miuxedavad imisa, rom orive sqemaze
samkuTxedebis farTobebi daaxloebiT erTmaneTis
tolia meore sqemaze elementebi SedarebiT
naklebadaa gaWimuli vidre pirvel sqemaze. aqedan
gamomdinare SeiZleba vivaraudoT, rom meore
sqemis gamoyenebis dros cTomileba naklebia
amitom meore sqema ufro misaRebia vidre pirveli
sqema.
kiTxva 10: naxazze mocemul samive modelSi
elementebis erTnairi raodenobaa. romeli
modelisaTvis aris badis gaxSireba sasurveli?
pasuxi: g) modelisaTvis.
kiTxva 11: ra gavlenas axdens h zoma
gamoTvlis drois xangrZlivobaze da ZabvaTa
gamoTvlis sizusteze?
168
pasuxi: elementis h zomis Semcirebas
mosdevs badis gaxSireba. e. i. izrdeba modelSi
elementebis ricxvi amitom gamoTvlebis dro
izrdeba eqsponencialurad, xolo xolo Zabvebis
gamoTvlebis cTomileba mcirdeba magram igi 0 –is
toli ar xdeba.
kiTxva 12: naxazze mocemuli variantebidan
romelia ufro metad misaRebi Tu moiTxoveba
Sedegebis didi sizuste?
169
pasuxi: rodesac saqme exeba Sedegebis
sizustes unda gvaxsovdes Semdegi: b) saxis bade
ufro sasurvelia vidre a) saxis bade; marTkuTxa
4 – kvanZiani elementi g) ufro misaRebia vidre
samkuTxa elementi b); kvadratul samkuTxa
elementebs d) – s aqvT igive sizuste rac 4 –
kvanZian wrfiv elementebs g); marTkuTxa 8 –
kvanZiani elementebi e) ufro misaRebia vidre
meore rigis samkuTxa elementebi d) miuxedavad
misi zomebis sididisa (2 – jer metia). amgvarad
moyvanili variantebidan yvelaze ufro did
sizustes uzrunvelyofs e) varianti.
kiTxva 13: ramdeni sasazRvro piroba unda
davadoT mocemul konstruqcias?
170
kiTxva 14: naxazze mocemuli romeli
elementebisaTvisaa sasazRvro pirobebi mocemuli
arasworad?
171
pasuxi: a) sqema Seesabameba ZiriTadad
gaWimvas. araa Camagreba X RerZis mimarTulebiT.
b) sqema Seesabameba sufTa Runvas. g) sqemaze
momenti moqmedebs lokalurad Zelis marjvena
boloze. e) sqema Seesabameba gaWimvas RunviT, aqve
araa aseve Camagreba X RerZis gaswvriv.
kiTxva 16: aris Tu ara yovelTvis
aucilebeli Zalis moqmedebis midamoSi avagoT
xSiri bade?
173
l i t e r a t u r a
1. Александров А.В., Смирнов А.Ф., и др. Строительная механика
тонкостенные пространственные системи./М.: Строиздат, 1983.-
448 с.
2. Бате К., Вильсон Е. Численные методы анализа и метод
конечных элементов./Пер. с англ.- М.: Строийздат, 1982, - 448 с.
3. Варвак П.М., и др. Метод конечных элементов./Киев. Вища
школа. 1981.-176 с.
4. Галлагер Р. Метод конечных элементов. Основы./Пер. с англ.-
М.: Мир, 1984, - 428 с.
5. Деклу Ж. Метод конечных элементов./М.:Мир. 1976. -92 с.
6. Зенкевич О. Метод конечных элементов в технике.- / Пер. с
англ.- М.: Мир, 1975.- 541 с.
7. Зенкевич О., Чанг У. Метод конечных элементов в теории
сооружений и в механике сплошных сред./ Пер. с англ.- М.: Из-во
Недра, 1974.- 358 с.
8. Норри Д.,Фриз Ж. Введение в мотод конечных элементов./М.:
Мир, 1981.-297 с.
9. Обрасцов И.Ф., Савельев Л.М., Хазанов Х.С. Метод конечных
элементов в задачах строительной механики летательных апаратов.
– М.: Высшая школа, 1985. – 392 с.
./М.:Из-во МГУ, 1958.
10. Оден Д.М. Конечные элементы в нелинейной механике
сплошных сред./М.:Мир, 1976.- 464 с.
174
11. Пискунов В.Г. и др. Расчет неоднородных пологих оболочек и
пластин методом конечных элементов. – К.: Виша школоа, 1987, –
200 с.
12. Постнов В. А. и др. Метод суперэлементов в расчетах
инженерных сооружений. – Л.: Судостроение, 1979, – 287 с.
13. . Постнов В.А., Xархурим И. Я. Метод конечных элементов в
расчетах судовых конструкций./Из-во“Судостроение”, 1974, -343 с.
14. Розин Л.А. Метод конечных элементов в применении к упругим
системам./М.:Стройиздат, 1977.-125 с.
15. . Розин Л.А. Стержневые системы как системы конечных
элементов./Из-во Ленинградского университета, 1976. -232 с.
16. Сахаров В.А., Кислоокий В.Н., Киричевский В.В. и др. Метод
конечных элементов в механике твердых тел.- Киев: Вища школа,
1982.
17. Стренг Г., Фикс Дж. Теория метода конечных элементов. /Пер.
с англ.- М.: Мир, 1977. – 349 с.
18. Усюкин В.И. Строительная механика конструкций космической
техники.- М.: Машиностроение, 1988.-392 с.
19. Городецкий А. С., Зоворицкий В. И., Лантух-Лященко А. И.,
Рассказов А.О. Метод конечных элементов в проектировании
транспортных сооружений./М.: Транспорт, 1981.-143 с.
20. Мяченков В. И. и др. Расчеты машиностроительных
конструкций методом конечных элементов./М.: Машиностроение,
1989.-520 с.
175
sarCevi
winasityvaoba-------------------------------------------------------------------------------3
sasrul elementTa meTodis ganviTarebis mokle istoria----6
$1. gamoTvlebis meTodebis roli da ricxviTi gamokvlevebis
ZiriTadi etapebi konstruqciis simtkiceze analizis dros.9
$1.1. fizikuri modelis ageba---------------------------------------------------11
$1.2. maTematikuri modelis ageba---------------------------------------------17
$1.3. maTematikuri modelis kvlevis meTodi da
miRebuli Sedegebis analizi------------------------------------------- 19
$1.4. matriculi algebris elementebi-------------------------------------20
$1.5. drekadobis Teoriis ZiriTadi Tanafardobebis
warmodgena matriculi saxiT-------------------------------------------25
$1.6. brtyeli (organzomilebiani) amocana.--------------------------- 26
$1.7. ZiriTadi Tanafardobebi Zabvasa, deformaciasa da
temperaturas Soris------------------------------------------------------- 27
$1.8. kavSiri Zabvebsa da deformaciebs Soris--------------------- 30
$1.9. wonasworobis gantolebebi--------------------------------------------- 30
$1.10. sasazRvro pirobebi--------------------------------------------------------- 31
$1.11. sasrul elementTa meTodis idea, gamoyenebis are da
ZiriTadi etapebi praqtikuli realizaciisaTvis---------32
$1.12. praqtikuli realizaciisaTvis saWiro ZiriTadi
etapebi-------------------------------------------------------------------------------38
$1.13. sasruli elementebi (se)-------------------------------------------------47
$1.14. se-iani badis ageba-----------------------------------------------------------53
$1.15. sasrul elementTa meTodis dadebiTi da
uaryofiTi mxareebi---------------------------------------------------------58
$1.16. sasazRvro pirobebi--------------------------------------------------------59
176
$1.17. Sedegebis sizuste-------------------------------------------------------------62
$2. sasrul elementTa tipebi--------------------------------------------------70
$2.1.1. wrfivi drekadi elementi. sixistis matrica.----------------76
$2.1.2. drekad elementTa sistema da aseTi sistemis
sixistis matrica-------------------------------------------------------------78
$2.2. Rerovani elementi--------------------------------------------------------------86
$2.2.1. sixistis matricis ageba--------------------------------------------------86
$2.2.2. sibrtyeze nebismierad ganlagebuli elementi.------------97
$2.3. Zelis elementi. sixistis matrica----------------------------------110
$3. brtyeli amocana. sasruli elementebi brtyeli
amocanebisaTvis------------------------------------------------------------------129
$3.1. sasruli elementebis formis funqciebi da
sixistis matrica--------------------------------------------------------------129
$3.2. wrfivi samkuTxa brtyeli elementi--------------------------------136
$3.3. kvadratuli samkuTxa elementi---------------------------------------144
$3.4. wrfivi oTxkuTxa elementi----------------------------------------------147
$3.5. kvadartuli oTxkuTxa elementi-------------------------------------148
$3.6. ZalTa gardaqmna----------------------------------------------------------------149
$3.7. firfitebi da garsebi-------------------------------------------------------153
$3.7.1. firfitebisa da garsTa Teoriis ZiriTadi
Tanafardobebi-----------------------------------------------------------------153
$3.7.2. Txeli firfitis ZiriTadi Tanafardobebi.------------------155
$3.7.3. sqeli firfitis ZiriTadi Tanafardobebi-------------------158
$3.7.4. sasruli elementebi firfitisa da garsisaTvis---------159
$3.7.5. sqelkedliani marTkuTxa sasruli elementi---------------160
kiTxvebi da pasuxebi -----------------------------------------------------161
literatura---------------------------------------------------------------------174
177