Nereikėtų pamiršti ir to, kad bandymas atstatyti Lietuvos
savivertę žmogų daro garbingą. Tie, kurie kreipia dėmesį į kitus, dažnai ima jaustis nepilnaverčiai. Jie mato aplinkinius laimingus, o patys jaučiasi liūdni. Taip yra dėl to, kad žmonės pamiršta tobulėti, per daug domisi kitais žmonėmis. Apie tautos savivertės praradimą kalbama ir XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Reneseanso epochos poeto, evangeliko, reformato poemoje „Radviliada“. Poemoje išaukštinama lietuvių praeitis, lietuvių tautos pasiekimai ir gimtojo krašto didybė. LDK iškyla kaip didi valstybė: “Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė/čia, plačiuose laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus." Taip pat išaukštinami praeities didvyriai, kurie išplėtė gimtąjį kraštą nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kūrinio siužeto pagrindu tampa Livonijos karas, kuriame yra narsiai kaunamasi, ginama tėvynė, taip išreiškiant jai besąlygišką meilę. Šiandieniniame pasaulyje žmonės turėtų prisiminti savo tautos istoriją. Praeityje atsiskleidžia didžiuliai žygdarbiai, iš kurių galima semtis stiprybės. Juos galima idealizuoti, laikyti pavyzdžiu, kaip tautos kovojo už save ir stengėsi būti geriausi, o ne pavydėjo kitiems. Taigi, istorinės atminties puoselėjimas, vertinimas žmogui ir tautai suteikia pasitikėjimo jausmą.