You are on page 1of 320

LIETUVI ARCHYVAS

BOLEVIZMO METAI

ANTROJI

LAIDA

S T U D I J K A U N A S

B I U R O _ _ _

L _

I _

D _

1942

ILIUSTRACIJOS
1. A. S n i e k u s , tarybinio valst. saugumo d-to direktorius V R L komisaras

Pusl13 18 23 27 37 57 kun. V. V. Balsys, .. 71 77

2. A. G u z e v i i u s,

3. Kasdienins santraukos pavyzdys 4. Kasdienins santraukos suvestins pavyzdys 5. Trij Pabaltijo taut ikraustymo instrukcijos 9 foto nuotraukos 6. Metropolijos kunig seminarija Kaime 7. Keli i nuudyt kunig skaiiaus: Kun. kun. J. J. D a b r i l a, Daugla, ir A. kun. kun. P. J. R a c e v i i u s , Petrika, kun. B a l i u s . .

8. J. R a u c k i s

N a v a k a s ,

iauriai bolevik nuudyti Biruose 80 .. 82 83 89 94 99 222 223 224 227

1941 m. birelio mn. pabaigoj 9. Bolevikinis Raseini kaljimo vir. V. 10. Istorinis Teli polit. kalini blidelis 11. Teli polit. kaliniai iauriai bolevik nukankinti 12. P a i l i e n bolevik sudeginto Zaras kaljimo kieme 13. Bolevik iudyti Panevio cukraus fabriko darbininkai 14. Pravieniki Priv. Darb Stovyklos udyni vaizdas 15. 4 ki parceliacijos schemos, rodanios tikruosius bolevik sumanymus: brinys 1 brinys 2 brinys 3 brinys 4 K a t k u s

Redaktorius

J.

B A L I N A S

Redakcijos ir administracijos adresas: Kaunas, Laisvs Alja 41b. Telefonai: red. 20045; adm. 20151.
Antroji laida. Tiraas 10.000 ez. Ispausdinta Raids" spaustuvj.

I N H A L T S A N G A B E UND REGISTER TURINIO SANTRAUKA IR RODYKL

Psl. Die R e d a k t i o n . Die Aufgaben des Litauischen Archivs. Einleitender Artikel, in welchem sowohl die Aufgaben des Studien-Bros, als auch diejenigen dieser Zeitschrift in allgemeinen Zgen umrissen werden, nmlich: in der Beleuchtung wahrer Tatsachen das wahre Gesicht des Bolschewismus und des Judentums hervorzuheben, wie es war, wie es sich darbot, wie es sich in Litauen hervortun wollte, wie sich dagegen aufgelehnt und gekmpft wurde. Zur Hervorhebung dieser Tatsache wird zur Mit- und Zusammenarbeit aufgsfordert. Dr. Jonas M a t u s a s. Das Wesen des Bolschewismus. Der Bolschewismus fasste Fuss in Russland nur durch Tcke, Betrug und rohe Gewalt. Da er keinen festen ideellen Untergrund hatte, so bemhte er sich auch weiter, sein Leben auf Agitation und Propaganda aufzubauen, deren Wesen die reine Lge ist. Die Grundzge des Bolschewismus gewalthaberische Diktatur und Bemhung, die ganze Welt sich zu unterwerfen. Alles dieses sah Adolf Hitler deutlichst und beschloss als erster, diesem roten Imperialismus den Todesstoss zu versetzen . P. Die Sowjet-Verfassung. In dem Artikel wird klar und deutlich ausgefhrt, dass die berhmte Verfassung Stalins nichts als eine Dekoration ohne Inhalt ist, ja noch mehr der allergTsste fr das Ausland bestimmte Betrug, welches diesen Bolschewismus garnicht kennt VI. R a d z e v i i u s . Die ersten Schritte der Bolschewisten in Litauen. Als die Bolschewisten kaum in Litauen einmarschiert waren, begannen sie sofort den Plan der Liquidierung des staatsfeindlichen" Elementes, welcher Plan von A. Sniekus, dem Direktor des Staatssicherheitsdepartements, am 7.Vn.l940 unterzeichnet R e d a k c i j a . Lietuvi Archyvo udaviniai anginis straipsnis, kuriame bendrais bruoais aptariami tiek Studij Biuro, tiek paties urnalo udaviniai; btent: fakt viesoje ikelti ir parodyti tikrj bolevik norjo pasireikti ir yd veid., koks jis buvo, kaip reiksi, kaip Lietuvoje ir kaip Tam f a k 1 buvo prieintasi bei kovota. 1 bei talkininkai Dr. J o n a s M a t u s a s . Bolevizmo esm. Bolevizmas Rusijoj sigaljo tik klasta, apgaule ir smurtu. Neturdamas savo gyvavimui tvirto idjinio pagrindo, jis ir toliau stengiasi isilaikyti tik agitacija ir propaganda, kuri esmje vien tik melas. Pagrindiniai bolevizmo bruoai . uzurpatorika diktatra ir pastangos ukariauti vis, pasaul. Visa tatai aikiai suprato Adolfas Hitleris ir pirmasis pasiryo tam raudonajam imperializmui suduoti mirtam smg K. P. Soviet konstitucija. Straipsnyje aikiai parodoma, kad garsioji Stalino konstitucija y r a vien tik dekoracija be turinio, dar daugiau - didiausia 7 apgavyst, skirta usieniui, 7 kuris to bolevizmo visai nepasta .. V I . R a d z e v i i u s . Pirmieji bolevik ingsniai Lietuvoje. Bolevikai, vos tik eng Lietuv, jau pradjo vykdyti prievalstybinio" elemento likvidacijos plan, kuris V. S. d-to direktoriaus A. Sniekaus buvo pasiraytas 1940.VIII.7. io plano teks-

tui irykinti kvieiami bendradarbiai

IV
worden war. Der ganze Text dieses auch der Text des Geheimbefehls. In Planes wird verffentlicht; ebenso dem genannten Befehl wird genau bezeichnet, wer liquidiert werden sollte. Noch genauer gingen diese Absichten aus dem Tagebuch hervor das hier auch verffentlich ist 13 J . i l v y t i s . Alle Pfarrer sollten zur Abrechnung herangezogen werden. Zur Verfolgung der Pfarrer hatten die Bolschewisten besondere Instruktionen erlassen. Eine dieser Instruktion ist am 21.1.1941 herausgegeben 29 VI. R a d z e v i i u s . Der Plan zur Vernichtung der baltischen Vlker. Bei der Verfolgung ihrer imperialistischen Politik spielten die Bolschewisten immer die Rolle der besten Freunde der Vlker und der Arbeiter, waren aber in Wirklichkeit die grssten Heuchler. Bei ihrem Einmarsch in das Baltikum hatten sie schon ihren schndlichen Plan zur Verschleppung der antisowjetischen" Elemente aus Litauen, Lettland und Estland bereit. Dieser Plan war in Moskau ausgearbeitet worden. Besttigt war er von dem Kommissar III. Ranges des Staatsschutzes S e r o v. Zu dem diese asiatische Ttigkeit voll beleuchtenden Artikel ist die Photographie des Planes in russischer Sprache sowie seine bersetzung hinzugefgt . . 36 Bischof V. B r i z g y s. Das Priesterseminar in Kaunas in dem bolschewistischen Jahre. Bei der Vernichtung der Religion bemhten sich die Bolschewisten zuerst, die Ttigkeit der Pfarrer zu verfolgen und hauptschlich ihre Vorbereitung zu verhindern, nmlich das Priesterseminar zu liquidieren. Wegen Rckgabe des Seminars ist viel gekmpft worden, viel Anstrengungen sind gemacht worden, aber nichts wurde gewonnen. Das Seminar in Kaunas sollte erst den Juden bergeben werden, jedoch wurde es nach berlegung der Roten Armee berlassen. Die Priester mussten unter sehr schweren Bedingungen vorbereitet und gelehrt werden 56 Pfarrer A . B i l i n a s . Die litauische katholische Kirche unter dem bolschewistischen Joch. Der K o m m u nismus, der den dialektischen Materialismus zum Grundstein seiner Weltanschauung gemacht hat, ist zugleich der Ersatz fr die Religion und ein tas duodamas itisai. Taip pat duodamas slaptojo sakymo tekstas. Tam sakyme smulkiau nurodoma, kas turjo bti likviduotas. Dar smulkiau visas 13 is usimojimas paaikjo i kasdienins santraukos, kuri irgi ia dta J . i l v y t i s . Paimti visus kunigus formuliarinn apskaiton. Kunig persekiojimo reikalu bolevikai buvo ileid specialias instrukcijas. Viena toki instrukcij buvo pasirayta V. S. majoro Gladkov 1940.X.2. Antroji instrukcija ileista 1941.1.21 29 VI. R a d z e v i i u s . Pabaltijo Bolevikai, moni

taut inaikinimo planas.

varydami savo imperialistin politik, visada djosi taut ir darbo geriausiais draugais, bet i tikrj yra didiausi vaidmainiai. Ateidami P a baltij, jau turjo pareng savo judoik plan dl prietarybinio" elemento iveimo i Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tas planas parengtas Maskvoje. J patvirtino Valstybs Saugumo S e r o v. Drauge 3 rango komisaras

su iuo straipsniu, pavaizduojaniu t azijatik .veiksm, duodamas fotografuotas plano tekstas rus kalba ir jo vertimas Vysk. Bolevikai, kim ir V. B r i z g y s. naikindami Kunig pir36

seminarija Kaune

bolevizmo metais. religij,

miausia stengsi persekioti kunig veisvarbiausia pakirsti pat j parengim, btent, likviduoti seminarijas. Dl seminarij atgavimo daug buvo kovota, daug daryta pastang, bet nieko nelaimta. Kauno seminarij pirmiausia norjo atiduoti ydams, taiau apsigalvoj atidav raudonarmieiams. Kunigai teko rengti ir mokyti sunkiose slygose Kun. A . B i l i n a s . Lietuvos katalik banyia po bolevizmo jungu. Komunizmas, padjs savo pasauliros pagrindan dialektin materializm, drauge yra ir religijos erzacas bei labai 56

v
gewisser Kult und Religion. Mit dieser Eigenschaft leidet er keine anderen Weltanschauungen. Daher hasst er auch die katholische Kirche. Der Zweck der Kommunisten ist es jede geistliche Ttigkeit zu lhmen. Zur Erreichung dieses Zieles scheuen sie keine Mittel. Viele Priester und die Kirche sind durch den Bolschewismus geschdigt worden. W i e und welche von ihnen geschdigt worden sind, zeigt ein genaues Verzeichnis am Ende des Artikels 66 A . M e r k e i i s . W o und wie die Bolschewisten die Litauer gemordet und gefoltert haben. Hier ist nur ein Teil der furchtbaren Morde verzeichnet, die den Namen des r o t e n T e r r o r s erhalten haben. Die Folterungen und Morde an Litauern sind nach Orten, an denen sie hauptschlich ausgefhrt wurden, beschrieben. Beschrieben sind hier folgende Orte: Petrainai, Kretinga, Raseiniai, Teliai, Zarasai, Rokikis, Ukmerg und das Zwangsarbeitslager Pravienikiai 74 B r o n i u s D a u n o r a s . Der Litauer in der sowjetischen Hlle. Nach dem Raube Litauens entliessen die Bolschewisten die Kommunisten aus den Gefngnissen, und setzten an deren Stelle tglich hunderte unschuldiger Litauer. In den Gefngnissen fhrten sie solch ein Regime ein, das die schlimmsten Erwartungen bertrifft. Hermetische Isolierung, berfllung der Zellen, fortdauernde Folterungen, Unsauberkeit und Parasiten machten die Gefangenen sofort zu Schwchlingen. Die Trennung von der Welt, das langsame Hinsterben, unaufhrliche Herausforderungen das waren unertrgliche moralische Schlge, die auch den aufrechtesten Charakter systematisch aufzehrten. Der Gefangene war im Voraus zum Tode verurteilt 104 Gen. S t a s y s R a t i k i s . Die Tragdie des litauischen Heeres. Das ehemalige litauische Heer hatte eine zweifache Tragdie zu durchleben: erstens, dass es ihm nicht gestattet i^ar, sich gegen die Bolschewisten zur W e h r zu setzen, und, zweitens, dass die Bolschewisten es vernichteten. Die Vernichtung des Heeres ging Hai.d in Hand mit der Vernichtung Litauens, die mit diplomatischen Betrgereien und einem Ultimatum Moskaus begann. Die ersten Zeichen tam tikra religija ir kultas. Bdamas toks, jis kitoki pasaulir visai nepakenia. Todl nepakenia ir Katalik Banyios. Komunist tikslas suparaliuoti bet kur dvasinink veikim. iuo atveju jie nesivaro jokiomis priemonmis. Dl bolevik daug yra nukentjusi Banyia ir kunigai. Kaip ir kurie j nukentjo, straipsnio pabaigoje duodamas smulkesnis sraas . . . . 66 A. M e r k e l i s . Kur ir kaip bolevikai ud ir kankino lietuvius. ia duodama tik dalis t baisij udyni, kurios yra gavusios r a u d o n o j o t e r o r o vard. Lietuvi kankinimai ir udymai aprayti pagal vietas, kuriose daugiausia buvo vykdomi. ia apraytos ios vietos: P e t r a i nai, K r e t i n g a , Raseiniai, Teliai, Zar asai, R o k i kis, U k m e r g ir P r a v i e n i k i Priveriamj Darb stovykla 74 B r o n i u s tuvis D a u n o r a s , pragare. Liesovietiniame Ugrob

Lietuv, bolevikai ileido kalinius komunistus, o j vietas pradjo kasdien imtais grsti niekuo nenusikaltusius lietuvius. Kaljimuose jie ved tok reim, kuris praoka baisiausius nujautimus. Hermetika izoliacija, perpildymas, nevara ir nuolatiniai kamer kankinimai,

parazitai kalinius tuojau Atskyrimas nuo

pavert paliegliais. gi

pasaulio, merdjimas neinioje, nesibaipasityiojimai tai nepakeliami kurie sistemingai dvasi. Kalinys . . . . 104 atkakliausi S t a s y s moraliniai smgiai, grau Gen.

i anksto buvo pasmerktas ti

R a t i k i s .

Lietuvos kariuomens tragedija. Buvusi Lietuvos kariuomen pergyveno dvejop. tragedij: viena, kad jai nebuvo leista pasiprieinti bolevikams, antra, kad j bolevikai baig griauti. Kariuomens griovimas jo drauge su Lietuvos griovimu, kuris prasidjo diplomatinmis Maskvos suktybmis ir ultimatumu. Pirmieji griovimo ingsniai ka-

VI
der Vernichtung des Heeres zeigten sich bei der Entlassung hherer und verantwortlicherer Offiziere, der Militrpfarrer, der Umorganisierung der Behrden nach dem Befehl Moskaus. Weiter kam die Einfhrung politischer Kommissare, nderung der Fhrung, die Bolschewisierung durch die politischen Kommissare, die Presse, den Rundfunk, den Film. Dieser Artikel gibt nur die erste Etappe der Vernichtung des Heeres wieder, bis sie in das 29-te Korps eingegliedert wurde. 116 J . B a l i n a s . Aus dem Leben der Kriegsschule in den bolschewistischen Zeiten. Das ganze Chaos der bolschewistischen Staatsordnung und die Unfhigkeit zur Arbeit zeigte sich auch bei der Umordnung der Kriegsschule. Die alten Junker der Kriegsschule, die die Unordnung und Lge der Bolschewisten schon nher kannten, wollten nicht lnger in der Schule bleiben. Sie wurden entlassen. Die neuen proletarischen Kandidaten waren ohne Bildung, fast Analphabeten Jedoch fhlten sich auch diejenigen, die in die Schule kamen, nicht so glcklich, wie die Bolschewisten glaubten. Wenn sie nur gekonnt htten, wren sie alle fortgelaufen 157 P. Z u n d . Die Korrespondenzkontrolle in der Zeit der bolschewistischen Okkupation. Eins der Mittel des N K V D die geheime Kontrolle der Korrespondenz ist aufgeklrt worden, das den Bolschewisten bei ihrer Reinigung" viel mitgeholfen hat. Unvorsichtige Leute, die in ihren Briefen alles offen schrieben, haben nicht nur sich, sondern auch ihre Verwandten und Bekannten verraten. Es ist festgestellt worden, dass durch solchen unvorsichtigen Briefwechsel in Litauen ungefhr 25.000 Menschen Schaden erlitten haben 169 J . L a u c e v i i u s . Die sowjetische Planierung in Litauen. Es gab die sogenannte Staatliche FlanierungsKommission, die, ausser anderen Institutionen, die Einfhrung der bolschewistischen Staatsordnung in Litauen zu untersttzen hatte. Zur Zustndigkeit dieser Kommission gehrten fast alle Gebiete des staatlichen Lebens. Jedoch waren ihre Arbeit, ihre Anregungen und Plne noch absurder als absurd 177 K. M o r k n a s . Die Volkswirtschaft". Die bolschewistische Staatliche Planierungs-Kommission beschloss, in Litauen ihr eigenes Orriuomenje prasidjo daugelio vyres-

ni bei atsaking karinink, karo kapelion paleidimu ir staig perorganizavimu pagal Maskvos sakym. Toliau jo politini vadov vedimas, vad pakeitimas ir bolevizacijos vykdymas per politrukus, spaud, radij, kinus. is straipsnis pavaizduoja tik pirmj kariuomens griovimo etap, kol ji buvo jungta 29-j korp J. kyklos B a l i n a s . gyvenimo I karo molaikais. bolevik 116

Visuotinis bolevik santvarkos chaosas ir nemokjimas dirbti labai aikiai pasirod karo mokykl tvarkant. Senieji karo mokyklos karinai, i arti pain bolevik netvark ir mel, nebenorjo ilgiau pasilikti. Jie buvo paleisti. Naujieji proletariniai surinkti buvo bemoksliai, beveik Bet ir tie, patek mokykkandidatai beraiai. l,

nesijaut tokie laimingi, kaip bol157 Korespondencijos viena i

evikai man. Jei tik bt galj, gal visi bt pabg P. Z u n d . tikrinimas Lietuvoje bolevik okupacijos metu. Iaikinama N K V D priemoni slaptas susirainjimo tikrinimas kuri labai daug padjo bolevikams valymo" darbe. Neatsargs pilieiai, atvirai pasisakydami laikuose, idav ne tik save, bet savo gimines ir pastamus. Apytikriai nustatoma, kad dl neatsargaus susirainjimo J. Lietuvoje yra nukentj 169 Sovietikas Buvo tokia be kuri, maiausiai 25.000 m L a u c e v i i u s . Lietuvoje. planavimas

Valstybin Plano Komisija, dinti

kit institucij, turjo padti gyvenbolevikin santvark Lietuvoje. Tos komisijos kompetencijai priklaus beveik visos valstybinio gyvenimo sritys. Taiau jos darbas, sumanymai ir planai buvo tiesiog absurd absurdai. 177 K. M o r k n a s . Bolevik Valstybin Liaudies kis". Plano Komi-

sija Lietuvoje nutar turti savo organ, kuris informuot dl socialistins

VII
gan zu haben, welches ber die Prinzipien des sozialistischen Wirtschaftssystems, das Wesen und die Organisationsformen informieren wrde. Jedoch hatte diese Zeitschrift schon im A n f a n g ihres Bestehens keinen Erfolg. Die Hauptgrnde dafr waren: schlechte Zusammensetzung der Schriftleitung und Fehlen von Arbeitern. Der grsste Teil der Mitarbeiter bestand aus Juden 189 M . I l g n a s . Die Industriearbeiter in der bolschewistischen Zeit. In dem Artikel werden folgende Fragen genau und begrndet errtert: 1) die Arbeitsbedingungen und Arbeitsschutz, 2) die Politik der Gehlter und Sinken des Verdienstes der Arbeiter, 3) medizinische Hilfe fr Arbeiter, 4) die Stachanow-Bewegung, 5) die Kultivierung der Arbeiter und ihre politische Erziehung, 6) das Geschick des Arbeitersportes, 7) die vollkommene Machtentfaltung der Juden und der Untergang der Arbeitsdisziplin 193 V. V e l a . Die Arbeiter der Kollektivwirtschaften in den bolschewistischen Zeiten. An Hand von vergleichenden Tabellen wird nachgewiesen, welches Gehalt ein Hofgnger vorher und zu bolschewistischen Zeiten erhielt. Aus dieser Nebeneinanderstellung geht hervor; dass die Stellung der Hofgnger bei den Bolschewisten viel schlechter war 212 Dipl. k . V . B a l i n a s . Die bolschewistische Bodenreform in Litauen. Bei dem Raub Litauens waren die Bolschewisten entschlossen, die Landwirtschaft anders zu ordnen das gesamte Land zu verstaatlichen, und die freien Bauern zu Hofgngern zu machen, die von ihnen regiert wrden. Den Bolschewisten war es klar, dass dieses den Verfall der gesamten Landwirtschaft nach sich ziehen wrde, und dass daraus nur Bettler entstehen knnten. Von der pltzlichen Umnderung wurden die Bolschewisten durch verschiedene Grnde zurckgehalten, jedoch betrieben sie weiter ihre Zerstrungspolitik ganz systematisch. Die Neusiedler wurden so gruppiert, dass sie ein Kollektivwirtschaftszentrum bildeten, in das spter alle eingegliedert werden sollten. Diese ganze R e f o r m ist die richtige Vernichtung der litauischen Landwirtschaft. 217 P e t r a s V a k a r i s . Die Zwangslieferung von landwirtschaftlichen Erzeugnissen. Die Politik der kio sistemos princip, esms ir organizacini form. Taiau is urnalas

paioj savo gyvenimo pradioj neturjo pasisekimo. Svarbiausios prieastys: menka redakcijos sudtis ir bendradarbi trkumas. Didesn jo bendradar189

bi dal sudar ydai

M . I l g n a s . Pramons darbininkai bolevik metu. Straipsnyje smulkiai ir pagrstai ikeliami ie dalykai: 1) darbo slygos ir darbo apsauga, 2) atlyginim politika ir darbinink udarbio nusmukimas, 3) medicinos pagalba darbininkams, 4) stachancviei judjimas, 5) darbinink kultrinimas ir politinis aukljimas, 6) darbinink sporto likimas, 7) visikas yd sigaljimas ir darbo drausms pairimas 193 V. Vela. Valstybini ki darbininkai bolevik laikais. Palyginamomis lentelmis parodoma, kok ordinarininkas pirmiau gaudavo atlyginim ir kok bolevik metu. I to palyginamo aikja, kad ordinarinink bkl prie bolevik buvo daug blogesn . . . . 212 Dipl. ekon. V. B a l i n a s . bolevikai buvo Bolevikin ems reforma Lietuvoje. Ugrobdami Lietuv, nusistat savaip pertvarkyti ir ems k vis em suvalstybinti, o laisvus kininkus paversti kumeiais, kuriuos valdyt atjnai. Bolevikams buvo aiku, kad tai reik viso ems kio sulugdym, galint duoti tik elgetas. Nuo staigaus pakeitimo bolevikus sulaik vairios prieastys, taiau jie vistiek sistemingai var savo pragaiting sodyb ras politik. Naujakurius taip grupavo, kad jie sudaryt kolchozini centr, kuriuos turjo bti ems kio griovimo 217 visi suvaryti. Visa ta reforma yra tikLietuvos darbas P e t r a s V a k a r i s . Privalomasis ems kio produkt statymas. ia ikeliami ie dalykai: Soviet S,-

VIII
Sowjetunion wegen der Zwangszusteliung landwirtschaftlicher Erzeugnisse. Die Bekanntmachung der Zwangszustellung landwirtschaftlicher Erzeugnisse in Litauen. Zustellungsnormen, Erleichterungen, Zustellungsordnung. Die Vorbereitungen zur Annahme der zwangslufig zugestellten Erzeugnisse. Die Organisation der Sammlung der Erzeugnisse. Die bolschewistische Propaganda und die Aufforderung zur Zustellung. Die Ausfhrung der Zustellung. Wie die Durchfhrung dieses Gesetzes das Leben Litauens und seiner Bauern zerstrt hafte 230 A l b e r t a s T a r u l i s . Die Nationalisierung des Kapitals und der Huser. Ein Artikel in zwei Teilen. Im ersten Teil wird durch Zahlen und E r gebnisse erlutert, wieviel und auf welche Art Kapital die Bolschewisten in Litauen enteignet hatten und welchen Schden sie sowohl dem Staat als auch den Einwohnern verursacht hatten. Im zweiten Teil wird die N a tionalisierung der Huser beschrieben, wie sie durchgefhrt wurde, wieviel Huser nationalisiert wurden und die Ergebnisse daraus 256 Dipl. k. VI. B a l s y s . Die bolschewistische Sparpolitik. Am Anfang des Artikels ist ein sehr interessanter Ausflug in die bolschewistische Finanzpolitik. In den ersten Tagen des Bolschewismus war beabsichtigt, die finanziellen Angelegenheiten nach der marxistischen Theorie zu ordnen, jedoch ging dieses in der Praxis nicht an. Dann kehrte man wieder zu den alten Formen des Kapitalismus zurck. Auch da ging die selbe Betrgerei weiter und die Ausnutzung der Arbeitenden, wie auch in allen anderen Gebieten. Dieselbe Finanzpolitik wurde auch in Litauen praktiziert. Alle Bankeinlagen wurden nationalisiert, die armen Leute wurden beraubt und zur selben Zeit wurde dazu aufgefordert, sein Geld in die Sparkassen zu bringen. Solch ein schamloses B e nehmen konnten die Einwohner nicht mehr mitansehen und schrieben sogar emprte Briefe. Einer dieser Briefe ist hier verffentlicht 265 . V i 1 a i n i s. Das Dorf L a bardiai zur Zeit der Bolschewisten. Der Verfasser erzhlt in leichtem Stil, wie die E'nwohner des niederlitauischen Dorfes auf die Auswirkungen der bolschewistischen Regierung reagierten 274 jungos politika dl privalomojo ems kio produkt statymo. Privalomojo ems kio produkt statymo paskelbimas Lietuvoje. Statymo normos, lengvatos, pristatymo tvarka. Pasirengimas surinkti privalomai pristatomus ems kio produktus. Produkt surinkimo organizacija. Bolevik propaganda ir skatinimas statyti. Pristatyme vykdymas. Kaip io statymo pravedimas bt sugriovs Lietuvos ir kinink gyvenim. 230 A l b e r t a s T a r u l i s . KapiDviej tal ir nam nacionalizacija.

dali straipsnis. Firmoje dalyje skaiiais ir duomenimis iaikinama, kiek ir kurio pavidalo kapital Lietuvoj buvo nusavin bolevikai ir koki al padar tiek valstybei, tiek gyventojams. Antroje dalyje kalbama apie nam nacionalizacij, kaip ji buvo vykdoma, 256 kiek nam nacionalizuota ir kokie tos nacionalizacijos padariniai Dipl. ekon. V I . B a l s y s . Bolevikin taupymo politika. Straipsnio pradioje daroma labai domi ekskursija bolevik finansin politik. Pirmomis bolevizmo dienomis buvo norta finansinius reikalus tvarkyti pagal marksizmo teorijas, taiau praktikoje niekas neijo. Tada vl buvo grta prie senj kapitalizmo form. Ir ia vis laik reiksi ta pati apgavyst ir darbo moni inaudojimas, kaip ir visose kitose srityse. Tokia pat finansin politika buvo praktikuojama ir Lietuvoj. Nusavino visus indlius, apgrob r.eturtingus mones ir tuo pat metu ragino neti pinigus taupomsias kasas. Tokio begdiko pasityiojimo nebepakent mons ir ra net pasipiktinimo laikus. Vienas toki laik ia duotas . , . 265 A. V i l a i n i s . pavaizduoja, Labardi kaiLengvu stilium kaip emaii 274

mas bolevik metu. autorius

kaimo mons reagavo visus bolevik valdymo pasireikimus

IX
CHARAKTERISCHE EINZELHEITEN CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS Kauno III-iosios gimnazijos mokini spdiai ir nuotaikos bolevik laikais. Vienuolikos VI kl. mokini igyvenimai, kuriuose ikelti ie dalykai: maldos panaikinimas, Spali revoliuci- j c ; vent, tarybinis vakarlis gimnazijoj, konstitucijos pamoka, draugs gegus 1-ji diena, 283 subolevikjimas,

Die Eindrcke der Schler des . Gymnasiums in Kaunas und deren Stimmung in der bolschewistischen Zeit. Die Erlebnisse von elf Schlern der VI Klasse, in denen folgende Dinge hervorgehoben sind: die Vernichtung des Gebetes, das Fest der Oktoberrevolution, die sowjetischen Abende im Gymnasium, die Stunde des Unterrichts der Verfassung, die Bolschewisierung der Freunde, der erste Mai. Die Fragen des MOPR, andauernde Versammlungen und sowjetische Prfungen 283 J . F e t r n a s . Korrekturfehler in der bolschewistischen Presse. Diese Fehler, die manchmal sehr unangenehm sind, gibt es berall und immer. Aber die Bolschewisten, die, wie manche Verbrecher, sich sogar vor ihrem eigenen Schatten frchten, sahen diese Fehler als Sabotage an oder als antirevolutionre Ttigkeit. In diesem Artikel werden einige hierfr charakteristische Fehler beschrieben 289 J. R o d i s . Emprungsbriefe. Die richtigen Litauen hassten diejenigen, die sich an die Bolschewisten verkauften. Sie konnten sie auf anderem W e g e nicht erreichen, daher strmten sie sie durch anonyme Briefe. Hier sind drei solche emprten Briefe an L. Gira, S. Neris und J. Paleckis verffentlicht 294 A. B r u a s . Bilder aus dem Leben der Kolchose" (Kollektivwirtschaften). In diesem Artikel wird mit vielen Beispielen, die aus dem Organ des Volkskommissariats fr Landwirtschaft Socialistieskoje Zemliedielij e " entnommen sind, geschildert: die gemeinsame Uninteressiertheit der ..Kolchos" bewohner an der Landwirtschaft, die Unfhigkeit der Maschinen-Traktoren-Stationen (MTS) die Felder der Kolchose" zur Zeit und richtig zu bearbeiten, das Nichteinbringen der Ernte, und, berhaupt, die Unfhigkeit des gesamten kollektiven landwirtschaftlichen Systems. ./ 298 P. D. Zwei anekdotische Kleinigkeiten: grosses Staunen, dass Lehrer der deutschen Sprache sich auf deutsch unterhalten knnen; zwei Fehler Stalins 310

Mopro reikalai, nuolatiniai mitingai ir tarybiniai egzaminai

J. P e t r n a s . Korektros klaidos bolevikinje spaudoje. Tos klaidos, kartais labai nemalonios, visada ir visur pasitaiko. Bet bolevikai, kurie, kaip koks nusikaltlis, net savo elio bijojo, tas klaidas irgi irjo, kaip kok sabota arba aikiai kontrrevoliucin darb. Tame straipsnyje apraomi keli charakteringi tuo atvilgiu nuotykiai 289 J. R o d i s . Pasipiktinimo laikai. Tikrieji lietuviai nepakent t, kurie parsiduodavo bolevikams. Jei negaldavo kitaip prie j prieiti, turmuodavo anoniminiais tad laikais. 294

ia duodami trys pikti laikai, rayti L. Girai, S. Neris ir J. Paleckiui A. B r u a s . Kolchoz gyvenimo vaizdeliai. Straipsnyje gausiais pavyzdiais, paimtais i SSSR ems kio liaudies komisariato organo Zemliedielije", Socialistieskoje pavaizduo-

jama: kolchozinink kolektyvini ki reikalais nesidomjimas, main traktori stoi (MTS) nesugebjimas kolchozinius laukus laiku ir tinkamai apdirbti, derli nesudorojimas ir, apskritai, kolchozins ems kio sistemos 298 anekdotiki dalykliai: P. D. Du netinkamumas

didelis nusistebjimas,

kad vokiei

kalbos mokytojai gali susikalbti vokikai, ir dvi Stalino klaidos 310

LIETUVI

UDAVINIAI

ARCHYVO

urnalas LIETUVI ARCHYVAS kaip pats jo vardas sako, turs parodyti ms praeit t praeit, kuri paymta ir nulemta dviem reikmingom datom: 1940 m. birelio 15 d. ir 1941 m. birelio 22 d. Beveik metai, bet kiek siaubo, kani, nerimo, visiko tautos ir mogaus nuvertinimo, niekinimo, kiek graiojo ms krato visose srityse religinj, kultrinj, ekonominj, socialinj, kinj igriovimo, apgrobimo, kiek turt, vertybi ir grybi, kurios buvo kauptos deimtmeiais, per t trump laitui netekta. O kiek moni be laiko ir be jokios prieasties neteko savo gyvybs, kiek dar vargsta ir mirta iurpiame itrmime? Kas gi man? Kas gi tikjosi? daugelis iandien, atsikvojs po to tvaiko, klausia pats savs ir kit. I ties, graiai buvo kalbta, rayta, dar graiau visur buvo skelbta ir rodyta, gundaniais paadais ir lyg naujj laik pranao adjimais viliota: junkits prie ms visi, nes tik mes vieni neam monijai laim, iganym, lengvinam vargus ir duodam gra, nerpesting gyvenim, apvalyt nuo visokio smurto, inaudojimo, prispaudj, jungo ir t.t. ir t.t... be galo. Tenka, pripainti, kad ir msiki tarpe buvo toki (kaip dar iandien yra pasaulyje, kur nebuvo engusi tikra bolevikikojo ydo ekisto koja), kurie rimtai tikjo, kad tie odiai nra tuias paauksuotas kevalas. Tikrai, ne visi suprato, kad ia vien tik raudonojo i m p e r i a l i z m o ir Kremliaus uzurpatori meistrikas melas ir gudrs spstai. Susidrus su realybe, bematant visa tai paaikjo ir irykjo klaikiausiu bdu, pralenkianiu bet koki mogaus vaizduot. Vietoj humaniko, tauraus, sielos ir dvasios mogaus atsistojo prie mus azijatas. Bet koks azijatas? modernikas, rafinuotas, visomis ms amiaus giedrybmis ir suktybmis ginkluotas. Anie azijatai, sakysim, chazarai, peenegai, polovcai, totoriai, apie kuriuos mokiniai bdami skaitme iurpulingas ir baisias istorijas, dabarties poiriu atrod tik eliai. Nes anie buvo aiks, atviri ir tiess. I anksto visi inojo, kas jie tokie, kaip reikia upuolik sutikti ir kur nedintis, jei griva nesulaikoma stepi mas. Naujuj laik azijatas i tolo labai meilus i tolo jo nepainsi, nesuprasi. Jis paaikja tik artimam bendram gyvenime. To gyvenimo, nors trumpo, bet didel kari taur mes ilenkme ligi dugno.

LIETUVIU

ARCHYVO

UDAVINIAI

Naujasis azijatas vienas neina. Paskui j, o daniausiai prieaky jo plaiai engia ydas bolevizmo inspiratorius ir kurstytojas. ydui bolevizmas tik rankis, tik priemon savo nuo ami turimam tikslui pasiekti btent, uvaldyti vis pasaul, pavergti visas tautas ir tvirtai atsissti su savo kromeliu ir geeftais. Argi ne taip buvo Lietuvoj? Argi ne ydas po Stalino sparnu visur sdjo, tvark ir egzekucijas dar? Ir tatai mes gerai patyrm. Turime fakt, turime mediagos, turime k tikra pasakyti bei parayti. Tas siaubas, tos kanios, tas chaosas, visos tos suktybs ir klasta neturi nueiti niekais ir dingti be pdsak. Visa tai mes turim surinkti, sutvarkyti ir surayti. Turim palikti ne tik saviesiems, bet duoti painti ms patyrim ir igyvenimus visai monijai, kuri to raudonojo ydikai-bolevikikojo siaubo i arti dar nepatyr. Taiau vien tik io fakto irykinimas nebt dar visai baigtas darbas. Jis bt gana vienaalikas. Juk mes visoj toj tragedijoj nepasilikom visai pasyvs, lyg tas yd aukos oys, kuris be balso ir pasiprieinimo sutinka savo likim. Mes, kiek galjom, prieinoms, spyrms ir visokiais bdais stiprinom savj dvasi kovoje su nelygiu prieu, ugriuvusiu ms tvyn. iuo atvilgiu pakankamai parodm tautinio susipratimo ir atsparumo. Taigi ir is faktas negali likti neikeltas. I i vis fakt ir iplaukia pagrindiniai udaviniai Studij Biuro, kurio vadovybje yra ir Raudonojo Teroro Muziejaus pltimas, tvarkymas ir naudojimas. S t u d i Biuras, vykdydamas savo udavinius, be kit studijini priemoni, leidia ir neperiodin urnal, kurio per metus numatyta 46 numeriai. urnalo tikslas dokumentuotai, fakt viesoje ikelti ir parodyti tikrj bolevik ir yd veid, koks jis buvo, kaip reiksi, kaip norjo pasireikti Lietuvoje ir kaip buvo prieintasi bei kovota. Taip pat parodyti, kaip buvo alotas, ardytas ir sugriautas visas ms gyvenimas, o jo vieton nieko neduota. I visur jau buvo pradjs rodytis, kaip ir bolevik tvynj, bado, skurdo ir negirdto despotizmo siaubas. io udavinio, be abejo, nei S t u d i Biuras, nei redakcija patys vieni neatliks. Tam reikia talkinink geros valios moni. Kad toki atsiras, redakcija neabejoja. ia daug gali padti staigos, mons, vairs pareignai, kur koncentravosi ydikai bolevikinio veiksmo poveikiai, ir iaip mons, kuriems teko to gyvenimo patirti. Mielai bus laukiama, tiek rimtesni studij, tiek motyvuot straipsni, su duomenimis, argumentais, tiek atsiminim, tiek atskir, trumpesni epizod, bet bding ir turini bendrosios reikms. Su kiekviena darbu bei rainiu taip pat svarbu gauti iliustracins mediagos (kur kokia tinka ir randama): foto nuotrauk, schem, diagram, instrukcij, sakym, laik, atsiaukim ir kt.
REDAKCIJA

BOLEVIZMO ESM
Dr. JONAS MATUS A S

Atsakingi bolevik agitatoriai, vadinami raudonieji profesoriai", brte pabria, kad marksizmas-leninizmas-stalinizmas ess giliausias mokslas, net vis moksl pagrindas. Kaip gi i tikrj yra? Tuo tarpu turime reikal su XIX-o amiaus vidurio pairomis. Bet kultringoji Vakar Europa tuos kabinetinius galvojimus ir svarstymus giliai ityr ir persijojo per tank kritikos siet. Svajones ir melo kombinacijas atmet, o kas buvo sveiko, prim. Prim ir pradjo vykdyti, btent, ta prasme, kad darbinink ir apskritai socialinius reikalus pradjo rpinti ir tvarkyti valstybiniu mastu. Pavyzdingiausiai darbinink bkl buvo sutvarkyta Vokietijoje. Pabrime, kad tai padaryta dar prie 1914-us metus. Nacionalsocialist partija ir valdia ioje srityje dar daugiau padar. Apskritai, ji socialinius arba darbo moni reikalus pastat eil svarbiausij savo darb. Jei dabar imsime Rusij, tai is kratas visuomet nuo Vakar Europos buvo atsiliks maiausia 100 met. O vadinamo marksizmo-bolevizmo atvilgiu ji, it vaikas motinos sijono, skibusi laikosi pasenusios teorijos. Yra ir paaikinimas: taip gali atsitikti tokiems vyrams, kurie nra tvarkingai ij auktojo mokslo. Beveik visi bolevizmo vadai ir yra tokie. Tiesa, savo laiku Rusijoje buvo, palyginti, nemaa bolevik inteligent ir net su auktuoju, t. y. universiteto, mokslu. Pasitaikydavo ir toki, kurie moksi Vakar Europoje. Bet kas atsitiko? Kadangi jie galvojo daugiau ar maiau savarankikai ir nenorjo aklai pasiduoti komunist partijos rksni diktatrai, tai Leninas trumpai drtai juos apauk menevikais, pagaliau kontrrevoliucionieriais, net valstybs ir liaudies idavikais. Daugumas j buvo iauriu bdu, atseit, ekist rankomis nuudyta. ymiausi bolevik vadai vis laik su ypatinga aistra m pernelyg garbinti darbininkus ir valstieius, t. y. liaud ar, dar teisingiau, prastus mones. Dl ko? Mat, ie, kaip bemoksliai, aklai vykd usispyrusi vadov norus ir j sufabrikuotas programas. Vadinasi, galvojantis visuomens klodas nuo ems paviriaus buvo nuluotas visai smoningai. Taigi, rkavimui ir skryiojimuisi buvo puikiausia dirva. Dirva pasruvusi krauju. Reikia sutikti, kad bolevik vadovai yra be galo gudrs ir sukti. Jie negaljo nesuprasti, kad valstyb ir visuomen gali valdyti tik inteli-

DR.

JONAS

MATUSAS

gentai, t. y. imokslinti vyrai. Taip buvo ir bus. Dl to jie galvotrkiais pradjo formuoti nauj inteligentij, anot j, sovietin inteligentij. Pasiskelb didiausiais vietimo globjais. Sukr besimokaniai jaunuomenei stipendij sistem, inteligentiniams usimimams arba profesijoms nenormaliai pakl algas, suteik vairiausi lengvat, pagaliau, iemet, besiruodami karui, vadovaujantiems j klodams pradjo arstyte arstyti 100.000 rubli premijas arba dovanas. Pasakoja, kad vadinamiems soviet viesuoliams yra tam tyia kurortai arba esamuose steigti specials skyriai, inoma, bolevikikai aptverti tvoromis. Dar galima pridti, kad nesveika pagarba apsupti mokslo laipsniai vairiausi profesoriai, akademikai ir moksl daktarai. Ta kryptimi veikta net iki juokingumo. Kuri ia prieastis? - Kad tie luomai bt dkingi bolevik valdiai ir vyriausybei, pagaliau (o tai ir yra svarbiausia!), kad tapt bolevizmo propagandistais bei agitatoriais. Ypatingai globojami urnalistai, raytojai ir vairiausi srii menininkai. Mat, j dirbamas darbas lengviausiai gali bti nukreiptas propagand. Dl to bus suprantama, jei raytojai, urnalistai ir artistai turi deimttkstantines mnesines pajamas. inoma, nuo j lp nenueina Markso, Lenino, Stalino ir viso legijono menkesni komunistli vardai... Tikra tiesa, kad Kremliaus viepaiai su ypatingu pasigardiavimu klausosi j vard linksniavimo ir atvaizd demonstravimo. Tai rodo Maskvos paradai, sovietins filmos, dainos... viesuoliui mogui net koktu. Tuo tarpu paprastas darbininkas i savo udarbio tik pusbadiu begali gyventi. Vienas i milijono pavyzdi. Universiteto profesorius ima apie pusantro tkstanio per mnes, o tos pat staigos sargai... vos apie pusantro imto rubli. Tas pat ir kitose inybose. Taiau bolevik valstyb paskelbta darbinink ir valstiei valstybe"... Vadinasi, turime prie akis biauriausi mel mel, kur visame nuogume demaskuoja kasdienin garuojanioji tikrov. Ar pagalvoja kada bolevizmo fanatikai, kad nei Marksas, nei Engelsas, nei Leninas, nei, pagaliau, Stalinas, niekad nebuvo ir nra darbininkai, juodu darbu usidirb duon?! Taigi, turime mel. Tatai teisyb, kad keletas fanatik, i normali gyvenimo vi imut vyr, pradjo visam pasauliui trimituoti apie savo teorij vertingum ir neklaidingum. uo yra kur kitur pakastas per imt tkstani moni kanias ir krauj patiems atsissti valdov sostuose. Melas ant melo ir ant to melo dar vienas melas... Taip galim tarti pagal lietuvik liaudies dainel. Tik pairkim Rusijos bolevik kius: Mes visko turime". Ms technika susilygina su Europos ir Amerikos technika". Raudonoji armija yra nenugalima". Ms lktuvai pralenkia geriausius vokiei lktuvus". Maskva viso pasaulio darbinink sostin, o Stalinas j vadas". Ms mons visko pertek".. . Toki postringavim bt galima prirayti vis knyg, bet jau ir i to aiku.

BOLEVIZMO ESM

Po to kyla klausimas: kuo bolevikin Rusija laiksi per 24 metus? Vien tiktai propaganda. vairiose valstybse, inoma, ir Lietuvoje buvo nevienas, kuris prisispyrs gyr visa, kas bolevikika. Tokie mons savo inias sm i lengv broir (kurios buvo milijonais leidiamos vairiomis pasaulio kalbomis), bet patys n dienos nebuvo gyven bolevikinje Rusijoje. Sovietai tokiems reikalams leidia milinikas sumas. Mat, agitacij laiko skaudiausiu, anot j, nenugalimu ginklu. Jie patys girdavosi, kad 1917-18 metais Rusijoje sigaljo daugiausia agitacijos bei propagandos dka. Rusijos komunist siekimai vis laik buvo agresingi ir griaujamieji. ,,Vis ali proletarai, vienykits" yra oficialiu, valstybiniu j kiu. Jis raomas ant pinig, vliav, herb, ant laikrai... odiu, tas posakis laikomas kakuo esminiu. Bet k tai reikia? Juoda ant balto sugriauti vis pasaul, o ant jo griuvsi patiems siviepatauti. Umaskuotai tai vadinama pasauline revoliucija. itas tikslas aikiausiai ireiktas oficialiame j himne, internacionale, kuris yra valstybiniu bolevikins Rusijos himnu. Vadinasi, Rusijos bolevikin valstyb nebuvo susieta su apibrtu plotu bei teritorija. Aikiausias to rodymas yra patsai vardas: Sovietini Socialistini Respublik Sjunga". I tikrj, plotas apm Rusijos plot, o valstybin kalba buvo rus. Taigi, ieina, kad bolevikin Rusija buvo baisiausia imperialiste : norjo valdyti vis pasaul, o pati pasidaryti jo centru. Juk jos enklu buvo penkiakamp vaigd, kuri simbolikai reik penkias pasaulio dalis. Pasitaiko tikr sukvailjimo perl. Eiliniai komunistliai pasisako kalb ne rusikai, bet. .. sovietikai. Bolevizmo atsakingi asmenys nuolat kal galvas kapitalistinio apsupimo" od. Paprasta, kasdienine kalba tai reikia, kad visos kaimynins valstybs yra prieai. Toliau buvo argumentuojama, girdi, nepanaikinus kapitalistinio apsupimo, Rusijos bolevizmas negali visai tarpti". Ne kiekvienas supranta, kas ia turima galvoje. Nei daugiau, nei maiau kaip Vokietija, kuri su Rusija turjo ilgiausias sienas. Kad tai tiesa, matyt i itokio reikinio: pereitais metais bolevik propagandistai iki kyrumo pradjo linksniuoti posakius, girdi, Soviet valstyb gyvena ypatingo apsupimo laikotarp" arba kit tarptautin bsena slepia savyje daug netiktum". Atvej atvejais tai buvo kartojama i paties Stalino ir Molotovo lp. inoma, kandin j prapliupdavo visas agitatori, agitatorli choras. ia irgi suprantama Vokietija. I tikrj: paskiausiai santykiai su iaurins Amerikos Jungtinmis Valstybmis ir Anglija pltojosi palankiai. Pagaliau, anas netiktumo odis slp savy atsimetim nuo sutarties su Vokietija ir jos upuolim. Visk pritrenk i met Rusijos bolevik partijos visuotins konferencijos nutarimai, kad reikia sustiprinti pramon ir susisiekim. ia pirmoje eilje turima galvoje sunkioji bei karo pramon ir geleinkeliai. Dabartini slyg aplinkybmis tai reikia tiesiogin pasirengim karui.

DR.

JONAS

MATUSAS

Reikia pabrti, kad i viso tebuvo svarstomi tuodu susisiekimo ir pramons klausimai. Atitinkami nutarimai buvo paknopstomis gyvendinami visame milinikame krate. Pagaliau, nesidrovta ir paties karo odio. Sakysim, kiekvieno ikilmingo susirinkimo proga raginta didinti karin atsparum" ir raudonosios armijos galingum". Vadinasi, tiesioginis puolimo rengimas. Patogiausiu momentu bolevikin Rusija bt smogusi Vokietijai paon. Reikia inoti, kad tuomet ir visa Europa bt atsidrusi bolevik valdioje. Nebt ilikusios sveikos nei Jungtins Amerikos Valstybs, odiu, bt buvs sugriautas visas pasaulis. Tai yra tiesiogin ivada ir galutinis komunistins dogmos vykdymas: pasaulin revoliucija". Tokia jau yra karingo bolevizmo prigimtis. Daug kas nesuprato grobuonikos bolevizmo prigimties. Adolfas Hitleris ia buvo iimtis. Jis pirmasis msi veikli priemoni. Taip atsirado Antikominterno Paktas. Be to, aikiai rodyta ydikas bolevizmo charakteris. Pagaliau, nurodyta bolevizmo pavojus visai monijos kultrai. Tuo tarpu Taut Sjunga vis laik ved flirt su bolevikine Rusija. O angl ir amerikiei ininieriai bolevikams padjo sukurti savj pramon. ia buvo susigundyta laikinio, neesminio pobdio grybmis tkstantinmis algomis ir pelninga prekyba. Tad dabartinis Vokietijos ygis prie komunistin Rusij yra drauge kryiaus ir kultros ygis. Vadinasi, eina reikalas kovos prie bolevizm apskritai, t. y. prie griovim ir chaos. is milinikas ygis neturi sau pavyzdio istorijoje. Tiesa, rusikam Ryt demonui nuslopinti buvo mginim ir ankiau. Senosios Lietuvos valdovas Algirdas XIV-me amiuje vaistsi kardu prie Kremliaus vart. Bet tai bta vien tui pastang. Tas pat XIX-to amiaus pradioje su Napoleonu. Nors pam Maskv, bet jos galybs nepajg parblokti. Mat, kovai trko idjinio pagrindo ir reikiamos karins organizacijos. Mes sitikin, kad dabar eina rytus jga, kuri turi ir karini, ir organizacini, ir kultrini, ir moralini priemoni, kad suduot bolevizmui mirtam smg ir nelaimingos rus tautos likim statyt laimingas jai paiai ir visai monijai ves. Mat, tikslas tik tuomet pasiekiamas, kai visos jgos vieningoje vadovybje grietai nukreipiamos reikiam viet. Pagaliau, tbtin kov einama su Dievu taip Fhreris paskelb, praddamas kar prie rusik bolevizm. Kova yra tbtin, t. y. bti ar nebti. Kitaip sakant, arba Europos kultra lugs arba iaugs naujoji Europa. Savaime suprantama, pavienio asmens mirtis turi bti aukojama didingam tikslui. Toki auk prireiks nevienos. Momentas yra sprendiamas. Lietuviai tai puikiai supranta. Jie daugiau bolevizmui nevergaus. Jie iki mirties pasiry. I tikrj, veriau garbinga mirtis kaip dvasios ir kno vergija. Tai bt dvokiantis puvimas ne gyvenimas.

SSSR KONSTITUCIJA-DEKORACIJA BE TURINIO


K. p.

D i d i n g a s vokiei kariuomens ygis raudonojo teroro krat teroro, dusinusio Pabaltijo tautas, lyg slogutis, itisus metus, ilaisvino tas tautas i tarybinio jungo. Raudonojo teroro siena nusirito toli rytus. mons lengviau atsiduso. Dabar inai, kad ekisto akis nebetykoja tavs i pasal ir nebra pavojaus, kad kuri nakt suurgs po langais sunkveimis ir ive tave ir tavo eimyn su maais vaikais tolim Sibir, arba nukankins kur nors ekos ukampiuose. Dabar, atsipeikjus nuo sovietini baisenybi, mogus galvoji, kas per fenomenas toji Taryb Sjunga? Ar ji statymais valdoma, kas tie per statymai ir ar juose parayta apie reikal naikinti nekaltus mones arba net itisas tautas? tai prie akis stovi toji Soviet Sjungos konstitucija". Ji pilna prietaravim, o gyvenimo praktika maa k bendro su ja teturi. J ra pats Stalinas, padedamas komisijos. Ji buvo priimta 1936 m. ir labai ireklamuota. Tos konstitucijos" pirmas straipsnis sako, kad Taryb Socialistini Respublik Sjunga yra darbinink ir valstiei valstyb". Vadinas, itie du luomai darbininkai ir valstieiai, lyg yra krato eimininkai. Kokia gi vieta valstybje lieka kitoms visuomeninms grupms ir profesijoms, btent: kariams, valdininkams, mokslo monms? Juk jie nei darbininkai, nei valstieiai. Ieit, kad visi kiti yra antros ries pilieiai. Taiau tos konstitucijos treias straipsnis jau sako, kad vis valdia SSR Sjungoje priklauso miesto ir kaimo darbo monms". ia kas kita. Darbo monmis galima laikyti visus, gyvenanius i savo udarbio, ne i turto pajam. Taigi, pirmas straipsnis prietarauja treiam. I kitos puss, valstieiai buvo luomas su savo teise, paproiais, nuosavybe. Taryb Sjungoje tas luomas yra inyks. em tapo valstybine arba kolektyvine nuosavybe, valstieiai virto valstybini arba kolektyvini ki samdiniais, darbininkais. Kaip ia galima kalbti apie valstiei valstyb? Vadinas, konstitucijoje minimas, kapo suverenins teiss neiotojas, nesamas valstiei luomas. Tuo bdu liekasi darbininkai, lyg ir vienintelis pagal konstitucij krato eimininkas. Taiau, kokie keisti eimininkai. Jie pritvirtino save prie moni (1940 m. nuostatu jie neturi teiss be mons vadovybs sutikimo pakeisti darboviet), jie eksploatuoja save, gaudami u sunk dar2

. .

b skatikus (7 pfenigus arba 2 kg grd per dien), jie kenia bad ir alt. Jie yra tikri baudiauninkai! Kas dar netiktina, kad, bdami krato eimininkai, jie save taip skriaust. ia kas tai ne taip. Toliau pamatysime, kad i tikrj, ne jie yra krato eimininkai, nors Stalino konstitucija jiems t teis ir garantuoja. Antrame konstitucijos straipsnyje minima proletariato diktatra, o 126 straipsnyje tarp kitko sakoma: .. . komunist partija yra vadovaujs vis darbo moni organizacij branduolys". tai kur ilenda yla i maio. Taryb Sjungos valdymo forma tebra proletariato diktatra, komunist partijos vadovaujama, o kadangi komunist partijoje yra grieta ierarchin drausm, tai partijai faktikai vadovauja partijos centro komitetas, arba, teisingiau - jo sekretorius, atsieit, jis per partij vadovauja ir valstybei. Tas mogus yra Stalinas. tai kur yra tikras krato viepats. Toliau konstitucija nebedomi, nes viskas joje yra v i e n d e k o r a c i j a be t u r i n i o . Bet gi pairsime, kokia ta dekoracija. 2-as konstitucijos str. sako: Politin SSSR pagrind sudaro darbo moni atstov sovietai". Kadangi, kaip jau pirmiau sakyta, pagal konstitucijos 126 str. visoms organizacijoms, taigi ir sovietams vadovauja komunist partija, tai teisingiau bt parayti: Politin SSSR pagrind sudaro komunist partija", kas i tikrj ir yra. 3- konstitucijos straipsny sakoma: Visa valdia SSSR priklauso miesto ir kaimo darbo monms". Kokia karti ironija! I tikro miesto ir kaimo darbo mons yra baudiauninkai, pritvirtinti prie savo darboviei, eksploatuojami, kaip vergai, ir vediojami u nosies yd ir bolevik. 12-e io statymo straipsny aikinama, kad darbas yra kiekvieno pilieio pareiga, pagal princip: Kas nedirba, tas nevalgo". Deja, Taryb Sjungos pilieiai yra taip nuskurd, kad kas ir dirba, taip pat nevalgo, nes neturi ko valgyti. Konstitucijos 1-12-e str. kalbama apie visuomenin santvark. Toliau seka 2-as konstitucijos skyrius apie valstybs santvark. 13-e to skyriaus straipsny sakoma: SSSR yra sjungin valstyb, sudaryta, remiantis laisvu lygiateisi soviet soc. respublik susivienijimu". Laisvu susivienijimu! Vadinas, Pabaltijo valstybs laisvai susivienijo" su SSSR, o , susivienijus", kaip dabar i rast dokument aikja, NKVD buvo numatyta 7 5 % Pabaltijo valstybi gyventoj, kaip komunist santvarkos prieininkus, itremti Sibir. Tikrumoje 99% % i krat gyventoj buvo prie sovietin santvark ir prie raudonosios armijos i krat okupacij. Kas gi tuomet laisvai susivienijo"? O, paprastai, buvo suvaidinta komedija, kaip nuolat Soviet krate yra daroma. Buvo parinkta keletas vietini bolevikli (kuri u pinigus netrksta n viename krate), kurie 1940 m. liepos mn. 21 d. Aukiausioje Taryboje, Maskvoje, Staline akivaizdoje, nuemintai pra priimti Pabaltijo respublikas Soviet Sjung. Ir, inoma, Stalinas, o j aklai pamgdiojant ir Aukiausioji" Taryba, teiksi iklausyti praymo ir suteik didi ma-

SSSR KONSTITUCIJA D E K O R A C I J A BE TURINIO

lon" prim Pabaltijo respublikas Soviet Sjung. Kokia biauri komedija! Tuomet, Pabaltijo krat gyventojams, klausantiems ios komedijos per radijo, irdis plyo i skausmo, bet reikjo tylti, nes, viena, kiekvienas nepalankus odis kainot gyvybs sau ir visai eimai, antra, protestas neturt jokios prasms, nes Pabaltijo kratai jau buvo tvirtai okupuoti raudonosios kariuomens, ir kiekvien sek ekisto akis. tai kaip laisvai susivienijo" Pabaltijo valstybs su Soviet Sjunga. 14 str., tarp kit valdios organ kompetencijos srii, kalbama ir apie amnestijos aktus. Jei bt reikj amnestuoti nors ma iudyt milijon piliei dal, tai valdiai bt reikj sukurti didiules amnestijai sprsti staigas. Tai bt per didelis darbas. Bet, tur bt, i valdios funkcija visai atrofavosi, nes kain ar buvo per vis Stalino viepatavimo laik nors vienas amnestijos aktas. 17-as konstitucijos straipsnis sako: Kiekvienai sjunginei respublikai paliekama teis laisvai ieiti i Taryb Sjungos". Nebereikia didesnio pajuokimo! domu bt inoti, kaip tok atsiskyrim galima bt vykdyti, kai kiekvien seka ekistas, kai ne tik u itart nepalank od, bet tik u tariamai nepalank nusistatym nuudoma. Tur bt ir pats Stalinas, paklaustas apie jo konstitucijos straipsn, tik suktai nusiypsot. Jam geriau inoma, negu kam kitam, kad ia yra vien apgavyst. Juk i Pabaltijo valstybi igabenta imtai tkstani ir, kaip dabar aikja i rast dokument, jei nebt laiku atjusi vokiei kariuomen, bt igabenta 7 5 % gyventoj su maais vaikais vien u tai, kad kiekvienas ionyktis gyventojas i visos irdies nekenia Stalino jungo ir kiekviena proga stengsi jo atsikratyti. tai kaip vykdomas gyvenime konstitucijos 17 str., leidis laisvai ieiti" i Soviet Sjungos. Toliau, 3-ias konstitucijos skyrius valdios organai. 32 str. sako, kad SSSR statym leidimo valdi vykdo iimtinai Aukiausiasis Sovietas". Taip, formaliai statymai laikomi priimtais, kai, juos perskaiius, Aukiausiasis Sovietas paploja. Bet kadangi Taryba suaukiama tik du kartu per metus, tai nauji statymai, paprastai, vykdomi ir be Sovieto patvirtinimo. Antra vertus, kadangi valdia priklauso komunist partijai, atsieit Stalinui, tai statymai faktikai ruoiami partijos, o Aukiausios Tarybos primimas yra vien tik forma. Daugel kart teko girdti per radijo Aukiausios Tarybos posdi eig ir skaityti t posdi reportaus: Aukiausiasis Sovietas statymus priima vien rank plojimu ir ovacijomis Stalinui, be joki debat. Kiti skyriai apie valdios organus ir teism yra stereotipiniai ir nieko domaus nesudaro. Perirsime 10- skyri apie piliei teises ir pareigas. Tarybins konstitucijos 118 str. sako, kad pilieiai turi teis darbui". Deja, i teis ne visiems vienodai taikoma. Kadangi viskas suvalstybinta, ir valstyb yra vienintelis darbdavys, o valstyb tai komunist partija, reikia, darb gali gauti tik tas, kas tiks partijai, kas aktyviai da-

10

lyvaus komunistinje agitacijoje ar kitaip prisids prie tarybins santvarkos gyvendinimo. Bet vargas tam, kas komunist partijai nepatiks, tas pasmerktas bado miriai. Panaiai buvo Pabaltijo kratuose bolevik okupacijos metu. Visi tarti es nepalanks Maskvai, o tokie yra visi Pabaltijo gyventojai, iskyrus yd daugum, nebegaljo gauti darbo. Jie vaikiojo i staigos staig, bet ten sd kadr skyri virininkai, tikri staig viepaiai, daugiausia ydai, stumdydavo tuos nelaiminguosius i staigos staig, vis patardami atsineti kurio nors boleviko rekomendacijos ratel. Jei nebt greitai atjusi vokiei kariuomen, neinia kuo ta golgota bt pasibaigusi. Aplamai, ir i kit Taryb Sjungos viet inoma, kad atleistas i darbo be teiss gauti kitur darb, yra pasmerktas mirti. tai koks atrus ginklas yra komunist rankose ir kokia ironija yra konstitucijos straipsnis, garantuojs teis darb. Taip pat 119 str. garantuoja teis poils. Deja, praktikoje vyksta kitaip. Visas laisvalaikis nueina mitingams, susirinkimams, komunizmo pamokoms, paskaitoms, kuri lankymas privalomas. Taiau, mao isilavinimo mogui tos paskaitos daniausiai nesuprantamos, nuobodios, taigi laikas sugaitamas bergdiai, ir poilsis prarandamas. 120 str. kalba apie teis gauti aprpinim senatvje". Nors statymai nustato, kad po 60-ies met tarybinis pilietis gali gauti pensij, bet neteko matyti gyvenani i pensijos. Kol mogus gali dirba, o kai nebegali dirbti, j ilaiko gimins. O jei kam ir pasiseka isirpinti pensij, tai ji yra tokia maa, kad pragyventi i jos nra ko n galvoti. Pensininkai Soviet krate yra tikri badmiriai. 121 str. skelbia, kad Taryb Sjungos pilieiai turi teis mokytis". Net ir tokia taisykl ikilmingai proklamuojama Stalino konstitucijoje. Bet nuostabu, kad alyse, kur konstitucijose nra tokia teis proklamuota, yra inteligentijos perteklius, o Taryb Sjungoje su konstitucijos garantuota mokymosi teise, pilna bemoksli, ir jauiamas didelis inteligentijos trkumas. Teko, pavyzdiui, Pabaltijo kratuose skaityti aukt sovietini pareign raytus ratus: jie tokie beratiki, kad sunku suprasti, kas norta pasakyti. Visai nenuostabu. Darbas konstitucijos utikrintas, jei tik esi itikimas Stalinui. Tai kam mokytis ? Veriau sirayti komunist partij ir bsi auktas pareignas, kad ir bemokslis. Pagaliau, ir tas mokslas nieko nepads, jei nebsi fanatikas komunistas. 123-ias stalinikos konstitucijos straipsnis skelbia vis tautybi ir rasi lygyb prie statymus. Betkoks teisi aprimas dl rasinio ar tautinio kilimo baudiamas. Deja, konstitucijos autorius nenumat, kad ydai, pasinaudodami tuo straipsniu, gys pirmenybi ir neaprt teisi. Nerasi Soviet Sjungoje nei vieno ydo kolchozniko darbininko, nei vieno juodadarbio, nei vieno, dirbanio prastai apmokam darb. Jie ir ia prisitaiko. Jie yra um visas geriau apmokamas vietas: ininieri, gydytoj, centro staigose, partijoje, o sunkaus fizinio darbo anaiptol vengia. Teisi lygyb jie naudoja piktam. Vadinas, teisi lygyb dav landesniems

SSSR KONSTITUCIJA DEKORACIJA BE TURINIO 21

monms pirmenybi. Pasirodo, ne visiems gali bti taikoma teisi lygyb. is konstitucijos straipsnis, kaip matome, dav kaip tik prieing rezultat. 124-as str. garantuoja sins laisv. Ten sakoma: Laisv atlikinti religinius kultus ir antireligins propagandos laisv pripastama visiems pilieiams". Deja, praktikoje yra visai kas kita: antireligin propaganda ne tik naudojasi laisve, bet stropiai valstybs remiama, ta propaganda turi oficial viet mokyklose, kaip dstomasis dalykas, o religinio kulto laisv persekiojama. To kulto vadovai kunigai, pavyzdiui, neturi net piliei teisi ir net negauna maisto korteli, nes jie laikomi gyvenaniais ne i darbo pajam. Mokesiais, statybos prieiros taisyklmis ir kitomis priemonmis banyioms ukrov toki nat, kad jos visos turjo usidaryti. Dabar jos stovi apgriuvusios, arba naudojamos sandliams, muziejams ir kitiems tikslams. domiausias 125-as Stalino konstitucijos straipsnis. Jis, atrodo, tikrai Taryb Sjungoje esamos santvarkos pajuokai paraytas. iame straipsnyje sakoma: SSSR pilieiams statymas garantuoja: a) odio laisv, b) spaudos laisv, c) susirinkim ir miting laisv, d) gatvs eisen laisv". Nebereikia didesnio pajuokimo! odio laisv! Tikrai, ia stipriai pasakyta; perdaug pasakyta. Nereikia n odio, utenka, jei ekistas tik nujauia, kad tu mintyse bolevik santvarkai nepritari, ir bematant tavo dienos suskaitytos: vien nakt tu dingsi, lyg em prasmegtum, ir daugiau tavs niekas nebematys. Koks ten begali bti odis, o apie odio laisv nebetenka n kalbti. Tarybiniai pilieiai taip yra terorizuoti, kad net bijo atviriau kalbti su savo artimaisiais, pav., tvas su snumi ir t. t. Juk kiekvienas pilietis, igirds nepalank bolevik santvarkai od, privalo tuojau praneti saugumo organams, prieingai, jam paiam gresia ta pati bausm. Visokios konstitucins laisvs" pasitvirtino praktikoje, bolevikams okupavus Pabaltijo valstybes. Nereikjo nei odio tarti, nei susirinkim daryti: ekistai griebsi terorizuoti, udyti ir tremti vietinius gyventojus Sibir, lyg jie bt didiausi nusikaltliai. Ko gi vertos tos konstitucins laisvs? Tai vien tik apgavyst. Tiesa, ne visa Stalino konstitucija yra tuti odiai. Pav., 126-as konstitucijos straipsnis taikomas gyvenime net su kaupu. Tame straipsnyje sakoma: labiausiai aktingi pilieiai, susijung komunist partij, kuri yra vadovaujs vis organizacij, kaip valstybini, taip ir visuomenini, branduolys". Tai tiesa. Visk tvarko komunist partijos saujel su Stalinu prieaky. Kituose straipsniuose dstomos visos kitos igirtos pilieio teiss, btent: asmens nelieiamyb, buto nelieiamyb, susirainjimo nelieiamumas (127 ir 128 str.) nebedomios. Tai yra vien muilo burbulas. Visiems gerai inoma, kad kiekvienu metu ekistas gali tave suimti ir nuudyti (asmens nelieiamyb!), iversti vis tavo but, tikrinti kiekvien laik.

12

. .

Bet domus 129-as str. ia sakoma, kad SSSR suteikia prieglaudos teis svetimiems pilieiams, persekiojamiems u tautinio isivadavimo kov". ia tai tikras nesusipratimas. Komunizmas nepripasta tautinio momento vyravimo. Jis skiria ems rutulio gyventojus tik dvi dalis: proletariat ir jo tariamus engjus. Tautinis momentas yra paskutinje vietoje. Ir tai, pasirodo, Stalino viepatystje randa prieglaud tautinio isivadavimo pionieriai. Juk bolevik okupacijos metu Stalino sbr i Pabaltijo krat ivetieji geriausieji t krat pilieiai taip pat yra tautinio isivadavimo pionieriai, tai kodl jiems taikyta ne prieglauda, o iaurus itrmimas ir kankinimas ? Pasirodo, is konstitucijos straipsnis taikomas tik kit krat destruktyviam elementui, kuris gali padti prijungti tuos kratus prie Soviet Sjungos, bet, gink Dieve, ne tiems, kurie nori isivaduoti i po Stalino jungo; iems paruota ekisto kulipka. 134141 str. str. kalba apie rinkimus. Sakoma, kad vis ri sovietus rinkimai yra visuotini, lygs, tiesioginiai ir slapti. Deja, ne taip yra tikrumoje. Pirmiausia, kandidat istatymo klausimas. 141-as str. sako: teis istatyti kandidatus turi: komunis partijos organizacijos, profesins sjungos, kooperatyvai, jaunimo organizacijos, kultrins draugijos". Kadangi visoms organizacijoms vadovauja bolevikai, o bolevik partijoje praktikuojama grieta ierarchin drausm, tai kandidatai istatomi tik pagal nurodymus i viraus. itaip kandidatus parinkus, balsavimo pagrindai: visuotinumas, lygyb ir t. t. nebeturi jokios reikms, nes kiek moni bebalsuot, slaptai ar atvirai balsuot, bus irinkti tik bolevikai, nes kitoki kandidat nestatoma. Kam ta rinkim komedija ir kam tie konstitucijos nuostatai? 142-as straipsnis sako, kad atstovai turi duoti apyskait prie rinkikus ir, rinkik daugumai nutarus, gali bti ataukti. Taiau, nebuvo atsitikimo, kad kas nors i atstov bt atauktas, nes, viena, nra kam pravesti rinkik balsavimo, antra, visi rinkikai gerai ino, kad j vadinamasis atstovas nra j rinktas, o nurodytas i viraus, kad rinkikas neturi jokio balso ir posdius aukiamas tik paploti Stalino ir jo sbr paruotiems sprendimams (kalbama apie Aukiausij Taryb). Toks yra Stalino konstitucijos santykis su gyvenimu. Kaip matme, nieko bendro su gyvenimu neturi. Tai yra tik karikatra. Gyvenimas, arba teisingiau merdjimas, soviet aly vyksta kitos, neraytosios konstitucijos Stalino ir jo sbr kruvinai raudonojo teroro siautjimo pagrindais, pavertusiais soviet krat itisu kaljimu, kur joks gyvas sielos pasireikimas, joks laisvos minties blyksteljimas nebra galimas.

PIRMIEJI

BOLEVIK
V L. R A D Z E V I I U S

INGSNIAI

Bolevikai, vos tik ugrob Lietuv (1940. VI.15), tuojau pasiov padaryti nepavojingais" visus aktyvesnius lietuvius, kurie galt vienokiu ar kitokiu bdu pasiprieinti bolevikikai ydikam siautjimui Lietuvoje. 1940 m. liepos 7 d., vos tris savaites paeimininkavs, bolevikinis Saugumo Departamento direktorius Sniekus patvirtino bolevikins saugumo policijos virininko Zdanaviiaus parengt vis politini partij vadovaujanio sstato likvidacijos plan". ia duodame to plano tekst itisai:
Visikai slaptai A. Sniekus, L K P (b) Centro Komiteto I sekretorius, paioje bolevik sigaljimo pradioje js vyriausio Lietuvos ekisto bolevikinio valstybs saugumo departamento direktoriaus pareigas. Jis patvirtino prietarybinio elemento likvidacijos plan".

Patvirtinta Valst. Saug. Dep-to Direktoriaus ( ) A. Sniekus 1940 m. liepos mn. 7 d.

Prievalstybini partij: tautinink, voldemarinink, liaudinink, krik.-demokrat, jaunalietuvi, trockist, socialdemokrat, eser, auli ir kt. vadovaujanio sstato likvidacijos paruoiamj darb ir operatyvins likvidacijos
P L A N A S

12, 1940 m. Iki liepos 10 paruoti inias apie visus mones, kuriuos reikia izoliuoti. Vis aretuotin asmen iniose" nurodyti pavard, vard, tvo vard, gimimo metus ir viet, tautyb, isimokslinim, socialin kilm, material padt (turt), paskutin darbo viet ir uimam tarnyb, kuriai partijai priklaus ir kok partijos darb dirbo, trumpas kompromituojanios mediagos turinys ir ini" gale turi bti nurodyta nuolatins gyve-

14

namos vietos p a t i k r i n t a s adresas. Jei gyvena (arba turi) vasarnamy, tai ir vasarnamio adresas ir nam telefono numeris. Nurodytoms inioms" sudaryti, i Pirmo Skyriaus ir Kauno Apygardos operatyvini darbinink sstato sudaryti penkias grupes po 1 4 mon. Darb tarp j paskirsyti tokiu bdu: Pirma grup 4 mons sudaro inias" tautinink vadovaujaniam sstatui. Grups vyresnysis K r a s t i n a s . Antra grup 2 mons sudaro inias" voldemarinink vadovaujaniam sstatui. Grups vyresnysis D e m b o. Treia grup 1 mogus F i n k e l t e i n a s , ir eser" inias". sudaro trockist

Ketvirta grup 4 mon. sudaro inias" krik.-demokratams. Grups vyresnysis K o m o d a i t . Penkta grup 3 mon. sudaro inias" liaudininkams ir soc-demokratams. Grups vyresnysis M a c e v i i u s . Atsakomyb u pristatym laiku aukiau nurodyt ini" nea Pirmo Skyriaus Virininkas T o d e s a s. Il-ro skyriaus virininkas Gaileviius privalo sutvarkyti, kad laiku bt nustatyti ir patikrinti aretuotin asmen adresai. Tam reikalui nuo VII.8 reikia iskirti atitinkam skaii valg, kuriuos reikia stropiai instruktuoti apie ilaikym grieiausio atsargumo, darant adres nustatym ir patikrinim. Operacijos vykdymui iki liepos 10 d. sudaryti reikiam operatyvini grupi skaii, kuri prieaky pastatyti operatyvinius darbininkus. I anksto paskirstyti, kokius asmenis turi aretuoti kiekviena grup. Kad sustiprinti operatyvines grupes, mobilizuoti, kol bus pravesta operacija, reikiam skaii kriminalins ir vieosios policijos valdinink. Apie tai i anksto spti j virininkus, nepraneant, taiau, kam tie valdininkai bus reikalingi. Vykdytojas Zdanaviius Kad operacija praeit sklandiai, turi bti idirbta speciali krat ir aret instrukcija, kuri turi bti idalinta grupi vyresniesiems operacijos ivakarse. Vykdytojas Gaileviius Kad operatyvins grups bt aprpintos susisiekimo priemonmis, iki operacijos vykdymo dienos turi bti paruota 30 automain. Vykdytojas Sniekus Kadangi operacijos metu gali prireikti uantspauduoti kambarius ir butus, pavesti Sekretoriato Virininkui S l a v i n u i usakyti 10 antspaud vakui (surguiui), ir jos turi bti gatavos iki . m. liepos 9 d. Iki tos paios dienos Slavinas turi parpinti 20 kienini ibintuv.

rPIRMIEJI B O L E V I K U

INGSNIAI

15

Kad skmingiau praeit operacija ir kad i viet bt duota praktika pagalba, reikia i Kauno komandiruoti operatyvini darbinink ias vietas: 1) 2) 3) 4) 5) Vilni iaulius Ukmerg Marijampol Panev 8 mon., 1 1 1 ,, 1

Vis skyri ir Kauno Apygardos virininkai turi iki 8 liepos pristatyti Dep-to Sekretoriat savo skyriaus vis etatini tarnautoj sraus. V y k d y t o j a s Slavinas Kvot skyriaus virininkui R a z a u s k u i pavesti iki liepos 10 d. paruoti aret orderius sulig operatyvini grupi sudarytais sraais. Sudarius prievalstybini partij vadovaujani asmen aretui inias", suderinti jas su Vidaus Reikal Ministeriu Gedvila. Vykdytojas Sniekus Kvot skyriaus virininkas R a z a u s k a s , kartu su Kauno kaljimo virininku K u i n s k i u turi organizuoti aretuot asmen ir paimt kratos metu daikt bei dokument primim. Kad bt vykdyta grieta izoliacija, iki liepos 11 d., kai bus patvirtintas aretuotin asmen sraas, turi bti numatyta, kokie asmenys kokioj bus kameroj. Suskirstyti taip, kad kaltinami toj paioj byloj nepatekt vien kamer. Aretuotiems pasodinti iki liepos 11 d. Kauno kaljime turi bti itutintas reikiamas skaiius kamer, skaitant, kad aretuota bus 200 moni. Iki to pat laiko sudaryti patikrint priirtoj kadrus. Kaljimo virininkas Kuinskas turi nuo liepos 12 d. sustiprinti kaljimo apsaug. Reikia iskirti special tardytoj grup, kuriai pavesti tutuojau po areto pradti tardym specialiai numatyt asmen i prievalstybini partij vadovaujanio sstato. Vykdytojas Razauskas Organizuoti iorin sekim ypatingai svarbi valstybini nusikaltli nuo liepos 9 iki j areto dienos. Tam tikslui antro skyriaus virininkas turi sudaryti 8 iorinio sekimo postus. Liepos 9 d. ikviesti Apygard virininkus su paruota operacijos mediaga, kad suderint numatyt aretui asmen kandidatras ir duoti instrukcijas dl paios operacijos pravedimo. A t s a k i n g a s Sniekus Idirbti special slygin ifr telefoniniams pasikalbjimams su Apygard virininkais, o taip pat praneim perdavimui apie operacijos paruoim i r rezultatus. Vykdytojas Sniekus

16

V L.

RADZEVIIUS

Apygard virinink pasitarime numatyti, k i aretuot ia pat po operacijos reikia isisti Kaun ir Vilni. Vykdytojas Sniekus Sryy su tuo, kad yra galima, kad asmenys, kuriuos yra numatyta aretuoti arba kurie dar nejo sra, nors pereiti Valstybs sien, susikalbti su pasienio kariuomene dl apsaugos sustiprinimo nuo liepos 9 d. ir dl sienos udarymo nuo liepos 11 iki 16 dienos. Vykdytojas Sniekus I lenk pabgli tarpo aretuotin asmen izoliacijos operacij pradti nuo liepos 8 d. Visus operatyvinius darbininkus ir policininkus, kurie dalyvaus operacijos pravedime, apginkluoti aunamais ginklais. Nemokantiems su jais elgtis, liepos 8 ir 9 dien organizuoti specialius usimimus, po 2 akademines valandas su ivykimu poligon. Vykdytojas Zdanaviius is planas turi bti vykdomas nenukrypstant ir neatsikalbinjant, nors atskiri punktai, atsivelgiant aplinkybes, direktoriaus arba jo pavaduotojo gali bti pakeisti arba papildyti. ()Zdanaviius VSP Virininkas 1940 m. liepos mn. 7 d. Pervelgus vien pirmj bolevikini dokument, kuris atskleidia tikruosius bolevik usimojimus lietuvi atvilgiu, nesunku pastebti, kad Lietuvos ugrobikai, skelb visam pasauliui isilaisvinimo" kov, buvo pasiry lietuvius ne tik vergais paversti, bet ir juos inaikinti. Suprantama, kad pati veikimo logika reikalavo i bolevik savo pirmj smg nukreipti vadovaujanius asmenis. iame j veiksme, iuose pirmuose naikinim usimojimuose atsispindi didieji" bolevik darbai, kuriuos jie atliko pas save Rusijoje 1917 metais. Tuojau po raudonosios revoliucijos pirmoji komunistin virv buvo unerta Rusijos inteligentams. Tokios pat smaugiamosios virvs buvo unertos ir Lietuvos vadovaujantiems inteligentams per pat pirmj bolevik siautjimo Lietuvoje mnes. Jie tai atliko 1940 m. liepos mn. i 11 12 d. nakt. Operatyvini darbinink" grups, sudarytos i nauj politins policijos tarnautoj, daugiausia yd, kriminalins ir vieosios policijos pareign, i vakaro gavo ydo Razausko parengtus keli imt vadovaujani asmen aretavimo orderius ir nakt visam laikui sutrukd poils moni, kalt tik tuo, kad jie gim lietuviais ir vadovavo vairioms, visai nekaltoms lietuvikoms organizacijoms. Iki to laiko keturi ydai (Dembo, Krastin, Finkeltein, Komodait) ir vienas neaikus (Macievi) sudar vis suimam asmen inias", pagal kurias buvo fabrikuojami baiss nusikaltimai" prie Lietuvos liaud ir prie ilaisvintojus", tikrumoje atneusius raudo-

rPIRMIEJI BOLEVIKU

INGSNIAI

17

nj vergij, kokios pasaulis, ai Dievui, nepatyr ir, Didiajam Vokietijos Reichui energingai naikinant bolevizm, nebepatirs. Tik nelaimingosios Pabaltijo tautos per vienerius metus igyveno nepaprastai vriko siautjimo dienas. Visa i pirmoji kruvina operacija Lietuvoje paglem kelis imtus pai veiklij lietuvi (vien Kauno kaljime pagal plan buvo numatyta sodinti 200 nelaimingj auk). Nemai j skaiiai turjo bti suimti Vilniuje, iauliuose, Ukmergje, Marijampolje ir Panevyje, kur buvo ikomandiruoti sumim specialistai, kad skmingiau", anot plano praeit operacija". Sumimai, kaip dabar kompetentingos staigos patvirtina, t nakt (i 11 12 liepos) buvo vykdyti ne tik didesniuose miestuose, bet visoje Lietuvoje, nes dalis numatyt suimti asmen prie tai jau apsigyveno provincijoje, kur tikjosi maiau kristi ilaisvintojams" akis ir vylsi bti naudingais savo liaudiai, savo kamienui, kuris juos iaugino ir kuris patikjo jiems viso krato gerov. Bolevikai pasiskubino tuos pirmuosius aretus vykdyti prie liaudies seimo" rinkimus, kuri rezultatai i anksto buvo inomi ir kuri niekas negaljo tiek balsavimu, tiek nebalsavimu kaip nors pakeisti. Kandidat istatymo komedij bolevikai taip suvaidino, kad kandidatros primimas" jau buvo faktiku irinkimu, o kandidatus istat" komunistai ir tai tik tuos, kurie Maskvai buvo priimtini, ir tiek, kiek turjo bti seimo" nari. N vieno daugiau. Taiau komunistai, bijodami elio, galvojo, kad tie veikjai suagituos rinkjus visai nebalsuoti. O kadangi, veikiant pagal Maskvos nurodymus, juos vistiek reikjo suimti, tai geriau suimti anksiau, negu vliau. Ir dl to t pat ryt, kai ydai itemp gatves raudonus skarmalus ir su ydika pompa norjo pavaizduoti liaudies diaugsm dl pai demokratikiausi rinkim", padkoti ilaisvintojui ir tvui draugui Stalinui", lietuvi liaudis skaudiai patyr, kad raudonieji teroristai jau susigaud pirmsias savo aukas, ir kad jei ne iandien, tai rytoj ateis eil kitiems. Vadovaujanios inteligentijos masinis sumimas, j but ir turto ugrobimas tuojau atidar akis ir t, kurie dar vylsi, kad gal bt kaip plikaut. O tas plikavimas prasidjo kartu su pirmaisiais sumimais. Aretuodami eimos galv, bolevikai visai eimai, kokia ji bebt, paliko tik po vien kambar ir virtuv, o kitus kambarius su baldais ir visu turtu uantspaudavo ydo Slavino parpintu laku. Ta paia proga buvo imestos gatv su maais vaikais ir ligoniais tos eimos, kuri vyrai buvo pabg Vokietij. Gatvje jos atsidr plikos, be jokio turto. Tas turtas buvo reikalingas plikiems bolevikams, atvykusiems i turtingiausios pasaulyje" komunistins valstybs. Tiek ugrobtuose aretuot asmen kambariuose, tiek gatv imest emigrant eim butuose apsigyveno bolevikins politins policijos ir raudonosios armijos vadovaujantieji asmenys.

18

Juo auktesnio laipsnio buvo pareignas, juo geresniam bute apsigyveno. Visi tuose kambariuose ir butuose rasti baldai ir daiktai buvo duoti raudoniesiems komisarams laisvai naudotis. itie pirmieji bolevik iaurumai ir plikavimai atideng, bent i dalies, tikruosius bolevik usimojimus, kurie vliau su kiekviena diena kilo aiktn ir kl bais nujautim. Ties visais lietuviais bolevikai iskleid mkl, baisesn u pai mirt. Ir tai buvo dvigubai lykiau dl to, kad jie, naganais grasindami ir aretus vykdydami, reikalavo diaugtis ilaisvinimu", reikalavo galvoti, kad emiausias vergavimas yra graiausia, kilniausia laisv. Reikalavo dkoti u udym. i nepraom igyvenim akivaizdoje lietuviai gaivinosi vienintele viltimi, kad didysis vakar kaimynas anksiau ar vliau nukirs Raudonojo Slibino galv. Laukdami ito ivadavimo, lietuviai igyveno toki dien, kuri vis savo ami nepamir ir apie kurias paliks igyvenimus savo vaikams, -kad kart kartos galt sismoninti savo senuoli kanias. Krate, kuriame patikrintais daviniais, iki bolevik sibrovimo tebuvo vos 616 komunist neyd (inios gautos i lietuvi Saugumo Departamento), bolevikai, kaip patys prisipasta, surado Lietuvoje daug savo prie. Usieniui, savo uguitoms tautoms ir pagaliau pavergtiems lietuviams jie norjo akiplikai irodyti, kad pirmiau lietuviai buvo buruazijos vergai", kad Lietuvos liaudis jau seniai trokusi to didingo isilaisvinimo, tos sauls, kuri galinti duoti tik Stalino konstitucija", bet tarpusavyje bolevikai buvo priversti kalbti apie Lietuvos respublikos didel uterim antisovietiniu ir socialiniai svetimu elementu". Kaip galima bus matyti i emiau skelbiamo dar vieno dokumento, patys bolevikai prisipaino kad lietuvi tarpe nra moni, kurie jiems pritart ir kurie bt bent pakeniami laisvoje socialistinje valstybje". Visus lietuvius jie laik prietarybiniu elementu ir, vykdydami savo plan, buvo pasiry visus vienu ar kitu bdu ibraukti i gyvj tarpo ir lietuvius, kaipo taut, visai sunaikinti.
A. Guzeviius, LTSR V R L Komisaras, rusui Gladkovui reikalaujant, organizavs ir vykds lietuvi trmimus ir kalinimus. Jis pasira ir garsj savo sakym Nr. 0054, kuriuo visi lietuviai buvo paversti prietarybiniu elementu".

Vadovaujani asmen sunaikinimo planas, kuris aukiau yra duotas itisai originaliam tekste, yra tik dalel to baisiojo usimojimo, kuriuo visi lietuviai turjo bti nuo pirmj dien nipais apstatyti ir akyliai sekami. Tuos usimojimus i dalies papildo iek tiek vliau ileistas Lietuvos Taryb socialistins Respublikos (taip bolevikai pakriktijo Lietuv) vidaus reikal liaudies komisa-

rPIRMIEJI B O L E V I K U I N G S N I A I 2 9

ro Guzeviiaus sakymas Nr. 0054, kalbs apie apsileidim antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento ataskaitoje". Tas sakymas bdingas tuo, kad jis nuvieia bolevik usimojimus inaikinti visus ligi vieno lietuvius ir nurodo bdus bei priemones tam inaikinimui paruoti. To sakymo tekstas itoks:
Visikai slaptai

Lietuvos

TSR

Vidaus

Reikal

Liaudies

Komisaro

1940

met

S A K Y M A S T u r i n y s : Apie apsileidim antisovietinio ir socialiniai svetimo elemento ataskaitoje. Nr. 0054 Kaunas, 1940 m. lapkriio 28 d. Sryyje su Lietuvos respublikos dideliu uterimu antisovietiniu ir socialiniai svetimu elementu, pastarojo ataskaita gyja ypatingai didels reikms. Operatyviniam darbui yra svarbu inoti, kiek yra Lietuvos teritorijoje buvusi policinink, baltgvardiei, buv. karinink, antisovietini polit. partij bei organizacij nari ir pan. ir kame tasai elementas yra sukoncentruotas. Tas yra reikalinga inoti todl, kad nustatyti kontrrevoliucijos jgas ir nukreipti ms operatyvin-agentrin aparat joms apdirbti ir likviduoti. Neirint viso itokios ataskaitos sudarymo svarbumo, ms operatyviniai organai rimtai ito darbo nesim. Agentrinio-tardymo aparato iaikinta mediaga apie antisovietin element ir toliau tebra isklaidyta operatyvini bendradarbi spintose be tinkamo inaudojimo. Pildant TSRS VRLK sakym Nr. 001223 apie antisovietinio elemento ataskait ir ito darbo apsileidimui likviduoti S A K A U : 1. Centro operatyvini skyri ir apskrii skyri bei dali virininkams per 3 dienas paimti I Specskyriuje ataskaiton visus uregistruotus agentrinius apdirbimus, bylas formuliarus ir minimus juose asmenis. 2. Per 10 dien paimti I Specskyriuje ataskaiton vis antisovietin element, uregistruot literinse bylose (srain ataskaita).

30 V L. R A D Z E V I I U S

3. Kartu imtis iaikinti vis antisovietin ir socialiniai svetim element Lietuvos respublikos teritorijoje ir paimti j I Specskyriaus operatyvinn ataskaitom 4. Ataskait asmen, minim agentrinse bylose, taip pat literinse bylose (srain ataskaita) sukoncentruoti LTSR VRLK Specskyriuje, kuriam reikalui VRLK apskrii skyriams bei dalims ir Vilniaus Miesto Valdybai, kiekvienam praeinaniam asmeniui upildyti vien egzempliori atitinkamos kortels ir isisti jas LTSR VRLK I Specskyriui. 5. srain ataskait turi bti paimti visi tie asmenys, kurie dl savo socialins ir politins praeities, tautini-ovinistini nuotaik, religini sitikinim, moralinio ir politinio nepatvarumo, yra prieingi socialistinei santvarkai ir todl gali bti svetim valstybi valgyb ir kontrrevoliucini centr inaudoti antisovietiniams tikslams. Prie i element skaitomi: a) Visi buv antisovietini politini partij, organizacij ir grupi nariai: trockininkai, deinieji, eserai, menevikai, socialdemokratai, anarchistai ir pan.; b) Visi buv tautini ovinistini antisovietini partij, organizacij ir grupi nariai: tautininkai, jaunalietuviai, voldemarininkai, liaudininkai, krikionys demokratai, tautins ter. org. nariai (Geleinis Vilkas"), student korporacij aktyvas, auli sjungos aktyvas, katal. teror. org. Baltas irgas"; c) Buv andarai, policininkai, buv politins bei kriminalins policijos ir kaljim tarnautojai; d) Buv caro, baltj, Petliuros ir kt. armij karininkai; e) Buv Lietuvos ir Lenkijos kariuomeni karininkai ir kariuomens teism nariai; f) Buv politbanditai ir baltj bei kt. antisovietini armij savanoriai; g) Asmenys, paalinti i Komunist Partijos ir Komjaunimo u antipartinius nusiengimus; h) Visi bgliai, politemigrantai, reemigrantai, repatriantai ir kontrabandistai; i) Visi svetimj valstybi pilieiai, usien. firm atstovai, svetimj valstybini staig tarnautojai, buv svetimj valstybi pilieiai, buv svetim. valstybi atstovybi, firm, koncesij ir akcini bendrovi tarnautojai; j) Asmenys tur asmenikus ir palaik korespondencijos ryius su usieniu, svetimj valstybi pasiuntinybmis ir konsulatais, esperantistai ir filatelistai; k) Buv ministerij departament tarnautojai (nuo referento ir aukiau);

rPIRMIEJI B O L E V I K U

INGSNIAI

21

1) Buv Raudonojo Kryiaus darbuotojai ir lenk atbgliai; m) Religini bendruomeni tikybininkai (ventikai, kunigai) sektantai ir religinis aktyvas; n) Buv bajorai, dvarininkai, pirkliai, bankininkai, prekybininkai (kurie naudodavosi samdoma darbo jga), moni savininkai, viebui ir restoran savininkai. 6. Antisovietini element srainei ataskaitai sudaryti turi bti inaudoti visi altiniai, tame skaiiuje: agentros praneimai, spectikrinim mediaga, partini ir tarybini organizacij mediaga, piliei pareikimai, suimtj parodymai ir kiti duomenys. Kaip taisykl, pareikimai, parodymai ir kita oficiali mediaga turi bti pirma patikrinta agentriniu keliu. 7. Ivykusiems ataskaitiniams asmenims operatyviniai skyriai ir apskrii skyriai bei dalys turi sudaryti atskirus sraus ir padaryti ygi jiems iaikinti. Kartu su tuo upildyti ir perduoti I Specskyriui paiekomj korteles. 8. Buvusiems antisovietini politpartij bei organizacij aktyvistams (trockinink, menevik, eser, tautinink sjungoms ir pan.), tikybinink kontrrevoliuciniams autoritetams (kunigams, muloms, ventikams), atsakomingiems policijos, ministerij, usienio firm ir pan. bendradarbiams, pareinant nuo esamos mediagos apie antisovietin aktingum, uvesti bylas-formuliarus ir paimti juos aktyv agentrin apdirbim. 9. LTSR VRLK I Specskyriaus virininkui kiekvien dien praneti man apie io sakymo eig. 10. sakym inagrinti operatyviniuose pasitarimuose ir numatyti konkreias priemones jam vykdyti. (G u z e v i i u s) Lietuvos TSR Vidaus Reikal Liaudies Komisaras Nuoraas tikras: (paraas neskaitomas). Kaip matome, paioje sakymo pradioje komisaras nurodo, kad operatyviniam darbui svarbu inoti, kiek yra Lietuvos teritorijoje buvusi policinink, baltgvardiei, buv. karinink, antisovietini polit. partij bei organizacij nari ir t. t. ir kur tasai elementas yra sukoncentruotas". Toliau komisaras Guzeviius paaikina, kad visa tai reikalinga inoti, norint nustatyti kontrrevoliucijos jgas ir nukreipti ms operatyvin-agentrin aparat joms apdirbti ir likviduoti". Ypatingai daug pasako paskutiniai cituoti odiai: apdirbti ir likviduoti". Tai specifins raudonj terorist svokos, reikianios paprasiausi vis i masi inaikinim.

22

V L.

RADZEVIIUS

sakym Lietuvos komunistas Guzeviius ileido ne savo iniciatyva. Jis tik perdav savo valdiniams Soviet Sjungos vidaus reikal liaudies komisaro sakym Nr. 001223. iuo sakymu Sjungos vidaus reikal liaudies komisaras reikalavo, kad bt imamasi vis priemoni likviduoti antisovietin element". Vyriausias teroristas pripaino, o Guzeviius savo sakyme tik patvirtino, kad neirint viso itokios ataskaitos sudarymo svarbumo, ms operatyviniai organai rimtai io darbo" nesim". Sovietini andar, upldusi Lietuv, isireikimas ataskaita" taip pat turi savo specifin reikm. Tai nra tam tikr nuveikt darb ataskaita, o tik speciali udavini ris, paaikinama vien pavyzdiu. Centras, pavyzdiui, pranea Marijampols apskrities skyriui, kad Marijampols apskrityje yra 526 atsargos karininkai ir prie io praneimo lakonikai priduria: paimkite juos ataskaiton". Tai reikia, kad Marijampols apskrities skyrius turi iaikinti vis nurodyt karinink vardus, pavardes, gyvenamsias vietas, socialin padt, usimimus. Taip pat turi nustatyti kiekvieno j artimuosius ir draugus, iaikinti, su kuo jie susitinka, kur susitinka, ir kokiais reikalais susitinka. Jei ataskaiton paimtas" asmuo keiia savo gyvenam viet, apie tai turi inoti tam tikri j sek organai ir neileisti jo i aki. Ataskaitoms buvo parengtos ir specialios blankos. Visam iam milinikam sekimo darbui atlikti ir j tinkamai pravesti reikjo ir didiuls armijos moni. Savaime aiku, kad jo negaljo atlikti vietiniai mons. Sovietams parsidavusi ir jiems tarnaujani buvo nedaug. Bet ir tais jie negaljo pasitikti, nes pagal minim sakym jie taip pat priklaus vienai arba kitai antisovietinio elemento" grupei. Todl Lietuv buvo atgabenti tkstaniai raudonj liaudies milicijos tarnautoj. Jie ia organizavo naujus milicijos tinklus ir nipinjimo darb kink vis ydikj partijos aktyv" ir ydus komjaunuolius. Tik neymi dalel lietuvi, daugiausia dykaduoni ir valkat, kurie pirmiau negaljo jokio darbo susirasti, prisiliejo prie okupant ir virto raudonaisiais liaudies milicininkais", nuolatos persekiojaniais lietuvius. Tokiems suorganizuotiems milicijos skyriams, tikriau yd ir valkat gaujoms, vadovaujamoms atgabent i Rusijos gilumos azijat, komisaras Guzeviius ir ra jau mint sakym. Jame jau aikiai apibr, kas Taryb Sjungos prieai Lietuvoje (ir. sakymo 5). domi yra ir kasdienin santrauka", kuri kiekvien dien Lietuvos egzekutoriai (NKVD apskrii skyri virininkai) turdavo upildyti ir pristatyti centrui. T santraukini blank kairje pusje buvo smulkutlis, nepaprastai detalizuotas prietarybinio elemento" sugrupavimas, o deinje pusje trys tuios skiltys. Pirmoji skiltis rayti kiek i viso ataskaitinei dienai yra uvest, bet dar nebaigt byl ir kiek tose bylose figruoja asmen; antroji skiltis kiek byl ir kiek asmen, skirt sumimams; treioji skiltis kiek byl ir kiek asmen, skirt itrmimams.

RPIRMIEJI B O L E V I K U INGSNIAI

23

24
Toje kasdieninje santraukoje", kaip padedamoje informacinje ataskaitoje visas prietarybinis elementas" yra itaip sugrupuotas:
PIRMAS SKYRIUS A k t y v s k ni p a r t i j titarybini, ni, b a l t a g v n i z a c i j d a ninkai, k a t a n i z a c i j o s , o n t r r e v o l i u c i n a r i a i ir ann a c i o n a l i s t i a r d i e i orgal y v i a i (tautil i k i k o s orgaa u l i a i i r k t.). ygio" ir Tv ems" bendradarbiai. h) auli Sjungos vadovaujantis sstatas, pradedant bri vadais ir baigiant sjungos virininku; centro valdybos nariai; sjungos tabo nariai; dalini-kuop, rinktini, tiek vyr, tiek moter aktyvas; nuolatiniai urnalo Trimitas" bendradarbiai. i) Katalikikos organizacijos: 1) Katalik Veikimo Centro nariai, 2) katalikik laikrai redaktoriai, 3) Krikioni Demokrat Fartijos vadovyb, 4) Darbo Federacijos vadovyb, 5) Pavasarinink vadovyb, 6) Baltojo irgo" vadovyb. j) Kairiosios buruazins partijos: 1) liaudininkai (esant mediagai), 2) socialdemokratai (taip pat), 3) sionistai socialistai (taip pat). Lenk tautin kontrrevoliucija: 1) Partijos Tautinio Susivienijimo Stovyklos" (OZON) vadovaujantis sstatas ir nuolatiniai spaudos organ bendradarbiai; aktyvs pilsudskininkai (pradedant apskrii komitetais). 2) Partijos Bepartyvis Blokas" (BB) vadovaujantis sstatas (pradedant apskrii komitetais) ir nuolatiniai spaudos organ bendradarbiai. 3) Lenk Socialist Partijos (PPS) vadovaujantis sstatas ir nuolatiniai j spaudos bendradarbiai (pagal turim, mediag). 4) Visi aktyvs Tautini Demokrat Partijas (endek) nariai ir nuolatiniai spaudos bendradarbiai. 5) Stelc" organizacijos vadovaujantis sstatas (pradedant bri vadais) ir nuolatiniai spaudos bendradarbiai. 6) Legioninink" organizacijos vadovaujantis sstatas (pradedant bri v a dais) ir nuolatiniai spaudos bendradarbiai. 7) Visas Lenk Karins Organizacijos" ( P O W ) sstatas.

Lietuviu tautin kontrrevoliucija: a) Vadovaujantis tautinink organizacij sstatas: 1) komitet nariai, pradedant apylinki ir baigiant vyriausia vadovybe, 2) aiktyvistai-agitatoriai (pagal turim mediag), 3) nuolatiniai politiniai tautinink spaudos bendradarbiai. b) Jaunosios Lietuvos" vadovyb: 1) dalini virininkai, pradedant apylinkmis ir baigiant vyriausia vadovybe, 2) aktyvistai-agitatoriai (pagal turim mediag), 3) nuolatiniai atsakingi Jaunosios Kartos" ir Akademiko" bendradarbiai. c) Inteligent ir mokyklins jaunuomens; tautinink ir voldemarinink organizacij vadovaujantis sstatas: 1) Neo Lituania. 2) Filiae Lituaniae, 3) Geleinis Vilkas, 4) Lietuva, 5) Vilnija, 6) Romuva, 7) Plienas, 8) Ateitininkai, 9) Ramov (atsargos karininkai). d) Prekybinink ir Pramoninink sjungos (Verslinink Sjungos") vadovyb (centro ir apskrii komitetai, pagal esam mediag). . e) Buvusioji Darbo Rm vadovyb eentro komitetas. f) Basanaviiaus vardo mokytoj sjungos centro ir apskrii valdyb nariai. g) Visas voldemarinink Geleinio Vilko" organizacijos aktyvas, nuolatiniai

2 5 8 ) B u r u a z i n i , n a c i o n a l i s t i n i ir faistini jaunimo organizacij vadovyb ir mrolatiniai j .spaudos bendradarbiai.

K/r

(kontrrevoliucinis)

elementas:

yd tautin kontrrevoliucija: a) Sionistini organizacij vadovaujantis sstatas (pradedant apskrii komiteteis) ir nuolatiniai j spaudos bendradarbiai.

a) Aktyvs Plechaviiaus, Bermonto Avalovo, von der Golco, Grigalino-Glovackio gauj dalyviai, veik Lietuvoje prie Sovietus, b) Trockininkai, c) Eserai (esant mediagai).

ANTRAS SKYRIUS b) Vadovaujantis Bundo" organizacijos sstatas (pradedant apskrii komitetais) B u v u s i e j i s a u g u m i e i a i , ir nuolatiniai j spaudosd a r a i , a n bendradarbiai. a d o v a u j a n t i s v p o l i c i j o s ir k a l j i m perc) yd karini ir faistini formacij sonalas, taip pat e i l i n i a i vadovaujantis sstatas: p o l i c i n i n k a i ir k a l j i m 1) yd, kovojusi dl Lietuvos net a r n a u t o j a i , apie k u r i u o s priklausomybs, sjunga (komiteyra k o m p r o m i t u o j a n i o s tas), m e d i a g o s : 2) yd kombatant sjunga (prade1) Vadovaujantis policijos sstatas. dant apskrii komitetais), 2) Eiliniai policininkai (pagal media3) Betar", El-Al" (pradedant miesg). teli komitetais), 3) andarai. 4) Revizionist partija (pradedant miesteli komitetais). 4) Kaljim sstatas). personalas (vadovaujantis

RUS baltagvardiei formacijos: a) Visi Brolikos Rus Tiesos" ( B R P ) organizacijos nariai. b) Visi Rusijos (RFS) nariai. Faist Sjungos" Sjun-

5) Eiliniai kaljim tarnautojai (pagal mediag). 6) valgybos, saugumo valdininkai. 7) Kriminalins policijos valdininkai vadovaujantis sstatas. 8) Eiliniai kriminalins policijos valdininkai pagal esam mediag. 9) Lietuvos armijos generalinio tabo II skyriaus (valgybos) karininkai. 10) valgybos provokatoriai. 11) Lenk sstatas). policininkai (vadovaujantis (pagal turim

c) Visi Rus bendros karins gos" (ROVS) nariai.

d) Visi Naujosios Kartos Nacionalins Darbo Sjungos" (NTSNP) nariai. e) Visi Mladorosi" organizacijos nariai. Ukrainiei tautin kontrrevoliucija: a) Visi Ukrainiei Nacionalist Susivienijimo" (OUN) nariai. b) Visi Ukrainiei nacionalist demokrat susivienijimo" (UNDO) nariai. Gud tautin kontrrevoliucija: a) Vis nacionalistini kontrrevoliucini gud formacij vadovaujantis sstatas (pradedant apskrii komitetais) ir nuolatiniai j spaudos bendradarbiai.

12) Eiliniai policininkai mediag).

13) Buv. Lenkijos saugumo tarnautojai. 14) Buv. Lenkijos valgybos ir kontrvalgybos skyri karininkai. 15) Buv. Lenkijos kaljim vadovaujantis sstatas. personalas

16) Eiliniai kaljim tarnautojai pagal esam mediag. 17) Buv. Lenkijos pasienio apsaugos korpuso karininkai ir puskarininkiai.

26

V L.

RADZEVIIUS

T R E I A S SKYRIUS B u v u s i e j i s t a m b s dvar i n i n k a i , f a b r i k a n t a i i r Lietuvos valstybs tarnaut o j a i : 1) Referentai. 2) Departament direktoriai ir auk-

ETAS S K Y R I U S P r o s t i t u t s , p i r m i a u ur e g i s t r u o t o s buv. L i e t u v o s ir L e n k i j o s p o l i c i j o s staigose ir d a b a r t e b e s i ver i a n i o s p r o s t i t u c i j a . SEPTINTAS SKYRIUS A s m e n y s , a t v y k i Vok i e t i j o s r e p a t r i j a c i j o s t v a r k a , o t a i p p a t v o k i e iai, u s i r a r e p a t r i j u o tis V o k i e t i j ir a t s i s a k i v y k t i , e s a n t k o m p r o m i t u o j a n i o s m e d i a g o s apie j a n t i s o v i e t i n veikl a r b a a p i e t a r t i n u s j r y i u s s u u s i e n i o v a l g y b o m i s : 1) Asmenys, usira ivykti Vokietij, bet vliau atsisak ivykti (esant mediagai arba pastebjus tartinus ryius). 2) Kulturverbando" ir Manafto" nariai (esant mediagai). 3) Kontrabandininkai ir mugelininkai, tur ryi su Vokietija (pagal esam m e diag). 4) Asmenys, tur Vokietijoje (pagal esam mediag). gimini

iau. 3) Apskrii virininkai. 4) Apskrii karo komendantai. 5) Prokurorai. 6) Karo lauko teism nariai. 7) Kariuomens teismo nariai. 8) Vyriausiojo Tribunolo nariai. 9) Apeliacini Rm nariai. 10) Apygardos teism nariai, dalyvav politini byl nagrinjime. 11) Ypatingai svarbioms byloms tardytojai. 12) Dvarininkai (turj daugiau 100 ha ems ar antrines mones). kaip

13) Stambs fabrikantai (kuri mons nacionalizuotos). 14) Stambs pirkliai ir nam savininkai (dar apyvartos daugiau kaip 250.000 Lt arba kuri nuosavybs vert buvo didesn kaip 250.000 L t ) . 15) Buv. Lenkijos prokurorai ir teism nariai, dalyvav politinse bylose. KETVIRTAS SKYRIUS Buv. L e n k i j o s , L i e t u v o s ir baltj armij karininkai, apie k u r i u o s yra komp r o m i t u o j a n i o s m e d i a g o s : 1) Lietuvos kariuomens karininkai (pagal mediag). 2) Buv. Lenkijos kariuomens karininkai (pagal mediag). 3) Visi baltj armij, kontrvalgyb ir baudiamj bri karininkai. PENKTAS SKYRIUS K r i m i n a l i n i s e l e m e n t a s , t e b e t e s i s n u s i k a l s t a m

5) Asmenys, atvyk Lietuvos T S R i Vokietijos ar per Vokietij (esant mediagai apie j veikl ir duomenims apie j ryius su vokiei ar kita valgyba). 6) Usienio atstovybi tarnautojai, nuolatiniai usienio firm a t s ^ v a i ir kontragentai: a) b) c) d) e) f) g) h) i) Vokietijos, Italijos, Japonijos, Anglijos, Pranczijos, Amerikos, Skandinavijos krat, Vatikano, kit valstybi (esant

mediagai).

darb.

7-) Buvusieji Lietuvos pasiuntinybi usienyje darbuotojai.

27 ATUNTAS SKYRIUS P i r m a m e , a n t r a m e , tre i a m e ir k e t v i r t a m e skyr i u j e n u r o d y t a s m e n eim nariai, a r e t o m e t u k a r t u su j a i s g y v e n ar buv j i l a i k o m i : 1) Nariai kontrrevoliucini nacionalistini organizacij dalyvi eim, kuri galvos perjo i nelegal bkl ir slapstosi nuo valdios organ. 2) Nariai kontrrevoliucini nacionalistini organizacij dalyvi eim, kuri galvos nuteisti VMN. 3) eimos t, prie kuriuos pavartotos represijos u kontrrevoliucinius nusikaltimus. 4) Tvyns idavik (pabgusi usien-! eimos. DEVINTAS SKYRIUS Buv. L e n k i j o s Virininkas 1941 m. Vieta mn. . . . d. pabgliai.

i kasdienini santrauk pabaigoje yra raytos itokios pastabos: 1) skilt Viso uvesta byl/asmen" raomas bendras skaiius byl, uvest suimti ir itremti, paymint skaitiklyje skaii byl, o vardiklyje bendr skaii moni, kuriuos lieia ios bylos; 2) skiltyje suimti byl/moni" skaitiklyje parodyti skaii sudaryt byl, o vardiklyje skaii asmen; 3) skiltyje itremti byl/moni" skaitiklyje parodyti skaii byl, o vardiklyje bendr skaii asmen, kurie turt bti itremti". Kasdieninei santraukai daroma suvestin (svodka). nur, n ^

LTS!? VSLK

. 6 '1941 .

Kasdienins santraukos suvestins pavyzdys

28
Toks buvo kataloginis ivardinimas vis t asmen, kurie turjo bti laikomi tarybins santvarkos prieai ir kuriuos turjo raudonieji teroristai apdirbti ir likviduoti". Kasdieninje santraukoje", kurios turin esame itisai ispausdin, ia visus prieus" grupuoja dvi ris: 1) tie, kuriuos reikia suimti ir 2) tie, kuriuos reikia itremti. Kito pasirinkimo iam prie tarybiniam elementui" nra. Jis turi arba bolevikiniame kaljime supti, arba ti nubloktas Azijos gilum, ti taip, kaip uvo visa Rusijos inteligentija, beveik visi Baltgudijos gyventojai ir didel dalis darbij ukrainiei i Europos aruodo, kuriame ilg laik, vis nelaimei, eimininkavo bolevikai su savo kumpanosiais sbrais. Atidiau studijuojant visas tas grupes, kurios pagal Guzeviiaus sakym Nr. 0054 5 ir pagal kasdienin santrauk" sudar prietarybinio" elemento mas, nesunku bus sitikinti, kad jis apm nepaprastai didel vis Lietuvos gyventoj dal ir visus lietuvi sluoksnius. Tikrai bt sunku rasti lietuv, kuris neturjo patekti bet kuri i t kategorij. Bolevik akimis visi lietuviai (iskiriant, inoma, saujel parsidavli) buvo prietarybinis elementas", kur, naudojant Guzeviiaus terminologij, kontrrevoliuciniai centrai galjo inaudoti antisovietiniams tikslams. Visus juos reikjo paalinti nuo ems paviriaus ir tik paskui kurti raudonj roj" Lietuvoje. Ir jei bolevikai bt ilgiau ia pasilik, prie Lietuvos ems daugiau nebeprisiliest n vienas lietuvis.

PAIMTI VISUS FORMULIARINN


J.

KUNIGUS APSKAITON

ILVITIS

I. K o v o d a m i su dvasininkais, bolevikai nesitenkino tomis bendromis represinmis teroro priemonmis, kurios buvo taikomos visai lietuvi tautai, nepasiduodaniai komunistinms vilionms. Be atskir represij, taikyt Lietuvos inteligentams, bolevikai ileido specialias instrukcijas ir dvasinink naikinimo reikalu. Viena tokia instrukcija iuo laiku, kaip originalus dokumentas, saugojamas Saugumo Departamente. Tai yra LTSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo valstybs saugumo majoro ruso Gladkovo ileistas aplinkratis visiems N K V D valstybs saugumo apskrii skyri virininkams", datuotas 1940 m. spali 2 d. To dokumento vertimas (bolevik laikais) lietuvikai skamba itaip:
Visikai slaptai L. skubu

Prie raidins bylos R. Katalik banyios tarnautojai" () paraas


VISIEMS N K V D V A L S T . S A U G U M O APSKRII SKYRI VIRININKAMS Drg. Paleviiui

A l y t u s I NKVD inioje esamos mediagos nustatyta, kad Lietuvos kunigai ir buv. katalikikj partij bei organizacij vadai ir aktyvs nariai pradjo slaptai veikti ir aktyvinti prieik darb, varydami j trimis pagrindinmis kryptimis: 1. Per pamokslus tikintiesiems banyiose, kur umaskuotai, o kartais ir atvirai, kunigai propaganduoja nacionalovinistines idjas" ir stengiasi tikiniuosius nuteikti prie Taryb valdi. 2. Santykiaudami su mokykliniu jaunimu (studentais, gimnazistais ir pradios mokykl mokiniais). Turimomis iniomis, vyskupo Brizgio nurodymu, daugelyje klebonij dabar specialiai yra paskirti

40

J.

ILVITIS

kunigai, kuriems pavesta dirbti nelegal darb jaunimo tarpe; auklti j nacionalovinistje dvasioje ir adinti neapykant komunist santvarkai. i akcij kunigai plaiai ivyst visoje Lietuvos teritorijoje, varydami j sekmadieniais banyiose, per specialiai jaunimui rengiamus pamokslus, bei savo butuose, kur jaunimas renkasi grupmis po 1012 moni, ir agituodami taip pat tikiniuosius tvus, kad jie skiepyt savo vaikams katalikikuosius principus. 3. Dirbdami plaiu mastu priekomunistin darb gyventoj tarpe per legalias katalikikas brolijas ir banytines grupes (Vyr apatalavimo brolija", Maldos apatalavimo brolija", Tretinink sjunga" ir kt.), kurios yra politiniais instrumentais kunig rankose. Tikslu organizuoti kov su prieiku dvasikijos veikimu, sakau: 1. Paimti js apskrii visus kunigus formuliarinn apskaitom 2. Iaikinti ir paimti formuliarinn apskaiton vis katalikikj organizacij ir brolij vadovaujant sstat. 3. Tuojau paimti agentriniam iaikinimui visus js apskrities dekanato ir kurijos narius. 4. Katalikik partij, grupi ir brolij veikimui iaikinti skubiai uverbuoti kai kuriuos i t kunig ir banyios tarnautoj (vargonink, zakristijon), kurie palaiko artimus ryius su mint partij, grupi bei brolij vadovaujaniuoju sstatu. Kartu uverbuokite toje pat aplinkoje asmenis agentrai ir informacijai ir jiems paveskite katalikiksias organizacijas skaldyti. 5. Nustatykite, kurie js apskrities kunigai bei brolij vadai turi ryius su Vokietijos pilieiais, iaikinkite ryi pobd ir tiek vien, tiek kit pus, paimkite aktyviam apdirbimui. 6. Apskrityse, kur yra vienuolyn, reikia paimti apskaiton visus vienuolius. Vienuolyn vyresniuosius paimti formuliarinn apskaiton. Vienuoli tarpe verbavimo keliu sudaryti agentrin informacin tinkl. 7. Iaikinkite vietas, kur kunigai susitinka su moksleiviais savo prieikam darbui varyti. Uverbuokite auktesnij klasi gimnazist skaldymo darbui ruoti ir vykdyti. 8. Ryium su tuo, kad dabartiniu metu kunigai ir brolij aktyvs nariai renka gyventoj tarpe paraus rengiamam vyriausybei praymui leisti dstyti mokyklose tikyb, reikia aikinti io darbo organizatorius, imti juos apskaiton ir aktyviai apdirbinti. 9. Verbuojant, venkite nepasisekim ir todl kandidatus rpestingai paruokite ir agentros keliu iaikinkite. Turkite galvoje, kad dalis kunig yra materialikai neaprpinta ir svyruoja savo idjinje pasauliroje".

P A I M T I VISUS KUNIGUS F O R M U L I A R I N N A P S K A I T O N

31

10. Visus js iaikintus dvasikijos prietarybini kontrrevoliucini pasireikim atsitikimus dokumentuokite ir mediag siskite LTSR NKVD. (Vidaus reikal liaudies komisariatui). 11. Iki . m. spali mn. 10 d. pristatykite isam praneim apie dvasikijos varom js apskrity prieik darb. 12. Iki . m. spali mn. 15 d. pristatykite NKVD VSV (VSV Valstybs saugumo valdyba, vliau paversta atskiru komisariatu) II-jam skyriui inias-memorandum apie sudarytas dvasikiams agentrines bylas bei bylas-formuliarus, nurodant gautj mediag, iaikinimo darb dirbanius altinius ir js tuo reikalu ateiiai numatytas priemones.
LTSR VID. REIK. LIAUDIES KOMISARO PAV. VALST. SAUG. MAJORAS

() GLADKOV 1940 m. spali mn. 2 d. Iki to laiko, iki spali mn. 2 dienos, per tris su puse mnesio Lietuv upld ekistai pirmiausia rinko mediag apie dvasinink veikl. Tam reikalui jie panaudojo visas per 23 metus ibandytas nipinjimo ir nipinio teroro priemones, taikytas Rusijos dvasininkus smaugiant. Dabar visa tai buvo nukreipta naujai ugrobt taut tolyg dvasinink sunaikinim. Naivu bt tikti, kad okupantai tenorjo, kaip jie patys aplinkratyje sako, organizuoti kov su prieiku dvasikijos veikimu". J tikslai siek daug giliau. Jie buvo nesvyruojamai nusistat ne vien dvasininkus inaikinti, bet taip pat su aknimis irauti ir tikjim i paskutinio dar gyvo likusio lietuvio irdies. Apie tai jie ir paioje instrukcijoje prasitaria, sakydami, kad kunigai nusikalsta agituodami taip pat tikiniuosius tvus, kad jie skiepyt vaikams katalikikuosius principus". Taigi, grynai tikybin misija ia jau virsta nusikaltimu prie valstyb, prie sovietin santvark, kuri negali paksti moni, garbinani k nors auktesnio. Visai suprantama, kad nordami inaikinti, su aknimis irauti religinius jausmus, jie pirmiausia turjo ismaugti paius religijos mokytojus-dvasininkus. Dl to jie ir isigalvojo, kad per pamokslus tikintiesiems banyiose, kur umaskuotai, o kartais ir atvirai, kunigai propaguoja nacionalovinistines idjas ir stengiasi tikiniuosius nuteikti prie Taryb valdi". is prasimanymas, kaip nesunku pastebti, negali nuslpti savo ukulisins puss paversti visus kunigus Taryb valdios prieais". Nebesitenkindamas tuo bendru, tiesiog i pirto ilautu priekaitu, vyriausias Lietuvos ekistas rusas Gladkovas toliau jau poringuoja apie tai, kad kunigai, santykiaudami su mokykliniu jaunimu" varo didiausi prievalstybin darb. Jis, Gladkovas, turs ini, kad vyskupo Brizgio nurodymu daugelyje klebonij dabar specialiai yra paskirti kunigai, ku-

3 2

J.

ILVITIS

riems pavesta dirbti nelegal darb jaunimo tarpe; auklti j nacionalovinistinje dvasioje ir adinti neapykant komunist santvarkai". Gladkovui bais pasipiktinim kelia jo informatori praneimai, kad i akcij kunigai plaiai ivyst visoje Lietuvos teritorijoje". Vyriausias * ekistas savo valdiniams nurodo, kur ir kokiu bdu ta akcija pravedama, btent, sekmadieniais banyiose per specialiai jaunimui rengiamus pamokslus", o taip pat ir savo butuose, kur jaunimas renkasi grupmis po 1012 moni". Pagaliau, Gladkovas savo aplinkraiu isilieja dar plaiau; jis jau mato plaiu mastu varom priekomunistin darb gyventoj tarpe per legalias katalikikas brolijas ir banytines grupes". Gladkovas dl to neileidia i aki Vyr apatalavimo brolijos, Maldos apatalavimo brolijos, Tretinink sjungos ir kit grynai tikybini organizacij. Jis jau sapnuoja, kad bolevizm gali sunaikinti... pradios mokykl mokiniai, suburti angelaiius". Kad viso to n pdsak nelikt, Gladkovas suunka: sakau! ir paskui nurodo, kas ir kaip turi bti padaryta. ita sakomoji aplinkraio dalis dar domesn. Ji atidengia priemones, kuriomis dvasininkai, o paskui ir tikintieji turi bti sutrypti. Pirmiausia, jis reikalauja paimti... visus kunigus formuliarinn apskaiton". Tai reikia, kad kiekvienam kunigui bt uvesta speciali byla ir joje patikrintai suregistruota viskas, k tas kunigas padar ir daro. O kad tai bt galima atlikti, reikjo visus kunigus apstatyti nipais. T darb Gladkovo pavaldiniai atliko visu rpestingumu. Tokion pat formuliarinn" apskaiton turjo bti ir buvo paimti" visi katalikikj organizacij ir brolij vadovaujantieji asmenys. Dekanat ir kurij nariai turjo bti apstatyti, be to, dar ir specialiais agentais informatoriais. Kad bt inomas kiekvienas dvasinink ingsnis, ekistai skverbsi paios kunigijos tarp ir dl to Gladkovas reikalavo, kad jo valdiniai priverst nipinti ir kunigus bei banyi tarnus (vargoninkus, zakristijonus). Jie turjo iam judoikam darbui iekoti idavik pai kunig tarpe. Gladkovas spjo laikytis atsargumo, verbuojant agentus ir kandidatus nipus", rpestingai paruoti, iuostinti kiekvien j gyvenimo smulkmen, inoti j palinkimus, j emikas aistras, godum pinigams, mediagin bkl ir t. t. Jis ne be reikalo atkreipia savo valdinink dmes tai, kad dalis kunig yra materialikai neaprpinta ir svyruoja savo idjinje pasauliroje". Tai vienas rykiausi ekist metod, plaiai praktikuot Lietuvoje. Numat kandidat nipus, ekistai pasirpindavo, kad is pirmiausia likt be darbo, kad neturt pragyvenimo altinio ir kad badas ir skurdas belstsi tokio nelaimingojo buto duris. I Lietuvos dvasinink bolevikai paiom pirmom dienom atm bet kok pajam altin ir dl to, dabar jau

PAIMTI

VISUS

KUNIGUS

FORMULIARINN

APSKAITON

43

galjo drsiai tvirtinti, kad jie yra materialikai neaprpinti" ir kad dl to galinti palti j idjin pasaulira". Daugumoj jie klydo. Negalima neatkreipti dmesio Gladkovo reikalavim nustatyti, kurie. .. kunigai bei brolij vadai turi ryius su Vokietijos pilieiais". Valdiniai turjo iaikinti t ryi pobd ir tiek vienus (kunigus), tiek kitus (Vokietijos pilieius) paimti aktyviam apdirbimui", kitaip sakant, kad ie mons be nipo sekimo n ingsnio neengt. I i, reikia pasakyti, santri isireikim, vistiek nepaslepiamai kyo didieji Maskvos usimojimai naudotis kiekviena priemone, vedania prie bendro tikslo: palengvinti vykdomus pasirengimus klastingai upulti Reich, kovojant su ydikja plutokratija. Siekiant sunaikinti dvasininkus, tolygiai kaip ir vykdant kitus griovimo darbus, visos priemons turjo bolevikams bti geros ir vienodai naudotinos. O jose ne paskutin viet um ir skaldymo darbai, kuriems turjo bti panaudoti, kaip aplinkratis reikalavo, auktesni klasi gimnazistai". Jie turjo bti tais rankiais, kurie tarnaut skaldymo darbui ruoti ir vykdyti".
II.

Nusistatymas inaikinti dvasininkus subrendo ir iaugo ne Lietuvoje, bet Soviet Sjungoje, kur su tikiniaisiais jau seniai buvo susidorota. Visa tai ypa paaikja, turint prie akis antr dokument, lieiant Lietuvos dvasinink upuolim. Tai yra LTSR vidaus reikal liaudies komisaro 1941 m. sausio 21 d. ratas Nr. 2192, adresuotas LTSR V R L K Alytaus apskrities skyriaus virininkui drg. Paleviiui, Alytus". Tok rat Guzeviius, Gladkovo sakytas, isiuntinjo visiems savo valdiniams, vadovaujantiems vidaus reikal liaudies komisariato skyriams apskritiniams nipinjim centrams. Vis j tekstas vienodas: Visikai slaptai
LTSR VRLK ALYTAUS APSKR. SKYRIAUS Drg. Paleviiui VIRININKUI

A l y t u s S. T. R. S. V R L K II skyrius gvildena agentrini-operatyvini priemoni plan, panaudotin nauj Soviet Respublik tikybinink atvilgiu. Ryium su tuo s a k a u : 1. Sudaryti sra vis katalik, pravoslav ir sektant draugij bei organizacij Js apskrityje, kurios tik legaliai ar nelegaliai veik esant Smetonos reimui. 2. Apibdinti kiekvienos i t organizacij tak masms ir visuomeniniam gyvenimui, (apytikris tikinij skaiius organizacijoje ir jos visuomenin politin vieta krato gyvenime).

34

3. Sudaryti s apskr.

sraus

cerkvi,

banyi ir maldos nam J-

4. Sudaryti sraus vis kunig, provoslav ventik ir sekt vadov Js apskrityje, parodant tak atskir tikybini autoritet masms ir visuomeniniam politiniam krato gyvenimui. 5. Ikelti vidaus prietaravimus, kaip tikybinse organizacijose, taip tarp atskir tikybini autoritet, smulkiai parodyti, kokiu pagrindu susidar tie prietaravimai ir konkreiai, tarp kuri dvasinink yra prieiki santykiai. 6. Pateikit Js samprotavimus, kaip panaudoti iuos prietaravimus agentrai verbuoti ir tikybinms organizacijoms pakrikdyti Js apskrityje. 7. Isiskit smulkias inias apie Js apskrityje sudarytas katalik, provoslav dvasininkams ir sektantams agentrines bylas ir bylas-formuliarus, nurodant operatyvini priemoni planus. 8. Duokit Js uverbuot dvasinink ir sektant tarpe agent charakteristikas. 9. Sausio 30 d. pristatykit man isam praneim visais nurodytais klausimais. Duomenims gauti panaudokit Js turim agent-informatori tinkl. (Guzeviius)
LTSR VIDAUS

dvasinink tarpe

REIKAL LIAUDIES (parao nra)

KOMISARAS

VALST. SAUG. V Y R . MAJORAS Tikrai: ( ) M . Liniovaitis Kaunas.

1941 m. sausio 21 d. Nr. 2192 To rato angoje rasta reikalo paaikinti, kad S. T. R. S. V R L K II skyrius gvildena agentrini-operatyvini priemoni plan, panaudotin nauj Soviet Respublik tikybinink atvilgiu". Nra abejons, kad plan turjo eiti visos tos priemons, kurias bolevikai naudojo, naikindami dvasininkus pas save, Soviet Rusijoje. Dabar tereikjo j papildyti naujais patyrimais, gautais per ilgamet teroristin veikim. Tas patyrimas turjo bti suderintas ir su vietos slygomis. Dl to komisaras reikalavo pirmiausia sudaryti sra vis katalik, pravoslav ir sektant draugij bei organizacij, kurios tiek legaliai, tiek nelegaliai veik, esant Smetonos reimui". Bdinga yra tai, kad tame reikalavime visai nieko nekalbama apie reikal sudaryti yd tikybini organizacij ir draugij sraus. Tai ne atsitiktinumas ir ne neapsiirjimas. Lietuvos ekistai puikiai inojo, kad ydai yra j artimiausi ir itikimiausi bendrinin-

P A I M T I VISUS K U N I G U S FORMUIJARINFIN A P S K A I T O N

kai, inojo, kad ir i blogo rabino gali bti idealus komisaras, sugebs puikiai prisidti prie bolevikinio chaoso sudarymo. Dl to nebuvo reikalaujama apibdinti kiekvienos i t (ydik) organizacij takos masms ir visuomeniniam gyvenimui". yd taka ir usimojimai ekistams buvo puikiai inomi, jie reiksi kaip tik jiems pageidaujama, vispusikai priimtina prasme. Dabar jau neturjo reikms ydo -padtis. Jiems lygiai pasidav ydai turtuoliai, ydai specialistai, rabinai ir mokytojai. Ypatingas dmesys ir iame aplinkratyje kreipiamas vidaus prietaravimus tikybinse organizacijose ir rpinamasi jas skaldyti, piudyti vien su kita. Dl to ir buvo reikalaujama ikelti vidaus prietaravimus kaip tikybinse organizacijose, taip tarp atskir tikybini autoritet, smulkiai parodyti, kokiu pagrindu susidar tie prietaravimai ir konkreiai, tarp kuri dvasinink yra prieiki santykiai". Kiekvienas apskrities ekist vadas turjo kartu pateikti ir savo samprotavimus, kaip panaudoti iuos prietaravimus agentrai verbuoti ir tikybinms organizacijoms pakrikdyti". is slaptas dvasinink naikinimas buvo vykdomas tik ekistinmis priemonmis. Skaitantis su visuomens nuomone., dar buvo vengiama viekai k nors piktesnio daryti. Vadovai spdavo savuosius, kad oficialiam dvasinink naikinimui ir tyiojimuisi i tikybini jausm dar neatjs laikas. Bet jie to laiko jau nebesulauk.

PABALTIJO TAUT INAIKINIMO P L A N A S


VL. RADZEVIIUS

Bolevik tikslai Pabaltijy Bolevikai, sibraudami Pabaltijo kratus, puikiai inojo, kad ia j niekas nelaukia ir kad tuose kratuose jie neras tinkamo pritarimo nei savo idjoms, nei savo gyvenimo formai. Tie kratai pasirod silpniausia vieta, pro kuri jie, susidariusiomis aplinkybmis, gali priartti prie Vakar Europos, kad vliau bandyt ir ia gyvendinti t beprotik pragar, kur pas save sukr ir kuris prarijo visk, kas gali bti mogika. Siekdami savo tiksl, bolevikai suprato, kad, pirmiausia, jiems reikia susidoroti su ugrobtj krat gyventojais ir juos galimai greiiau visikai sunaikinti, nuluojant nuo ems paviriaus. Jau paiomis pirmosiomis savo sibrovimo dienomis jie pradjo vykdyti naikinamuosius usimojimus. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ugrobikai tuojau aretavo ir sugrdo kaljimus visus aktyviuosius t krat veikjus, kurie savo ir savo taut nelaimei nespjo i krato pabgti. Lietuvoje jau 1940 m. liepos 7 dien buvo parengtas pirmasis masinis aret planas, kuris buvo vykdytas nakt i liepos mn. 11 12 d. Nuo to laiko aretai nesiliov. Perpildius buvusius kaljimus, greitosiomis visur buvo rengiami laikini kaljimai nauj kalini masms. Sumimams nesiliaujant, dalis suimtj, pakankamai juos prikankinus, buvo ia pat vietoje suaudoma, o kiti nuolatiniais kalini transportais gabenami Azijos gilum. Likusias naujas vietas kaljimuose uimdavo vis nauji ir nauji kaliniai, naujos nekaltos aukos. Matant iuos nepaliaujamus aretus, nesunku buvo suprasti, kad bolevikai yra pasiry nuluoti nuo ems paviriaus visus i trij krat gyventojus. Taiau raudoniesiems Maskvos komisarams toks pavergtj taut naikinimas atrod per ltas ir netinkamas, nes pasauliniai vykiai, kuriais jie norjo tbt pasinaudoti, riedjo nepaprastu greitumu. Dl to Maskvoje buvo paskubomis parengtas masinis Pabaltijo taut inaikinimo planas. Pagal t plan tuojau ir galutinai turjo bti sunaikintos lietuvi, latvi ir est tautos.

P AB Ali TUO TAUTU INAIKINIMO PLANAS

87

Maskvos instrukcija trij taut sunaikinimo reikalu Maskva, nordama likviduoti Pabaltijo tautas ir nuluoti jas nuo ems paviriaus, pareng iurpi i trij taut sunaikinimo instrukcij. Tai nepaprastai svarbus ir reikmingas istorinis dokumentas. Jis dedamas ia itisai foto nuotrauk pavidale.

38

V L. RADZEVIIUS

PABALTIJO TAUTU INAIKINIMO PLANAS

39

40

VL. RADZEVIIUS

PABALTIJO TAUTU INAIKINIMO PLANAS

41

42

VL. RADZEVIIUS

PABALTIJO TAUTU INAIKINIMO PLANAS

43

44

VL.

RADZEVIIUS

PABALTIJO TAUT INAIKINIMO PLANAS

46

46 VL. RADZEVIIUS

Tos paios instrukcijos vertimas.


Visikai slaptai

I N S T R U K C I J A dl prietarybinio elemento iveimo tvarkos Estijoje. Lietuvoje, Latvijoje ir

1. Bendrieji nuostatai
Prietarybinio elemento iveimas i Pabaltijo valstybi yra didels politins svarbos udavinys. Skmingas jo isprendimas priklauso nuo apskrii operatyvini trejuki ir tab sugebjimo tinkamai paruoti iai operacijai atlikti plan ir i anksto numatyti visa, kas reikalinga. Kartu reikia turti galvoje, kad i operacija turi bti atlikta be triukmo ir panikos, taip, kad nepasireikt joki demonstracij bei kitoki isiokim ne tik i iveamj puss, bet ir i tam tikros dalies aplinkini gyventoj, prieingai nusiteikusi Taryb valdios atvilgiu. Toliau yra duodami nurodymai, kokiu bdu turi bti atlikta iveimo operacija. T nurodym reikia laikytis, taiau, atskirais atvejais, iveim, vykdantieji bendradarbiai, atsivelgdami konkreias iveimo slygas ir teisingai vertindami padt, gali ir privalo daryti kitus sprendimus, siekianius to paties tikslo be triukmo ir panikos atlikti jiems pavest udavin.

2. Instruktavimo tvarka
Operatyvins grups instruktuojamos apskrii trejuki i vakaro, prie pat iveim, turint galvoje laik, reikaling nuvykti operacijos atlikimo viet. Apskrii trejuks i anksto paruoia transport, reikaling operatyvinms grupms nugabenti kaimus, operacijos atlikimo viet. Reikalingam kiekiui sunkveimi bei kitoki transporto priemoni parpinti apskrii trejuks susitaria su v i e t o s p a r t i n i o r g a nizacij vadovybe. Instruktavimui numatytos patalpos turi bti i anksto rpestingai paruotos, atkreipiant tinkam dmes j talpum, esamus ijimus bei jimus ir ukertant keli jas patekti paaliniams asmenims. Instruktavimo metu turi bti sudaryta namams saugoti apsauga i operatyvini darbuotoj tarpo. Kam nors i operacijos dalyvi instruktavim neatvykus, apskrities trejuk tuoj imasi priemoni neatvykus pakeisti i rezervo, kuris turi bti i anksto numatytas. Susirinkusiems praneamas vyriausybs nutarimas iveti i respublikos ar rajono teritorijos nustatyt prietarybin kontingent ir trumpai atpasakojama iveamj charakteristika.

PABALTIJO T A U T I N A I K I N I M O P L A N A S 4 6

Ypatingai reikia atkreipti instruktavime dalyvaujani partijos darbuotoj (vietini) dmes tai, kad i v e a m i e j i y r a T a r y b l i a u d i e s p r i e a i i r k a d i j p u s s g a l i k a r t a i s bti net g i n k l u o t a s pasiprieinimas.

3. Dokument gavimo tvarka


Painstruktavus bendrais bruoais operatyvines grupes, pastarosioms reikia teikti iveamiesiems gabenti paruotus dokumentus. Iveamj asmens bylos turi bti i anksto sutvarkytos, suskirstytos pagal operatyvines grupes, valsius ir kaimus, kad jas iduodant nebt jokios gaiaties. Gavs asmens bylas, operatyvins grups vyresnysis susipasta su bylomis t eim, kurias jam teks iveti. Jis iaikina eimos sudt, apsirpina reikalingais upildyti blankais, patikrina, ar yra transporto priemoni iveamajam gabenti ir gauna isamius atsakymus jam neaikius klausimus. Iduodant dokumentus, apskrities trejuk kartu paaikina kiekvienam operatyvins grups vyresniajam, kur yra (iveti) numatytos eimos ir nurodo kelions marrut t viet. Nurodomas taip pat ir kelias, kuriuo operatyvins grups turi vaiuoti, vedamos eimas geleinkeli stotis pakrovimui vagonus. Turi bti taip pat nurodyta vieta, kur yra kariuomens rezervas tuo atveju, jei atsirast reikalas j iaukti ryium su kuriais nors ekscesais. Patikrinama, ar operatyvini grupi dalyviai turi su savim ginkl bei ovini ir ar ginklas yra tvarkoje. Ginklas turi bti paruotas auti, utaisytas, taiau ovinys vamzd neleidiamas. Ginklas pavartojamas tik btinam reikalui esant ginkluoto upuolimo arba ginkluoto pasiprieinimo atveju.

Jei i kurio nors gyvenamo punkto iveamos kelios eimos, tai vienas operatyvini darbuotoj skiriamas vyresniuoju ir, jo vadovaujama, operatyvin grup vyksta nustatytas vietas, kaimus. Atvykus kaim, operatyvin grup (laikydamasi reikalingos konspiracijos) umezga ry su vietiniais valdios atstovais (vietins tarybos pirmininku, sekretoriumi ar nariais) ir kartu su jais iaikina tiksli iveti numatyt eim gyvenamj viet. Po to operatyvin grup drauge su valdios atstovais, skirtais turtui surainti, vyksta iveimo operacijos atlikti. Operacija pradedama autant. js iveamojo but, operatyvins grups vyresnysis surenka vis eim vien kambar, imdamasis reikaling atsargumo priemoni, kad nevykt koki nors isiokim. Tikrindamas pagal sra eimos sudt, vyresnysis iaikina, ar nra eimoje ligoni ir kur yra ivyk eimos nariai, jei toki bt; po to jis

58 VL. RADZEVIIUS

silo atiduoti turimus ginklus. Nepriklausomai nuo to, ar ginklai bus atiduoti ar ne, ginklams surasti daroma pirmuiausia iveamj asmens krata, o paskui ir visos patalpos krata. Patalpos kratos metu iveamiesiems priirti skiriamas vienas i operatyvins grups dalyvi. Jei kratos metu ginkl rasta nedaug, tai juos pasiima operatyvin grup, pasidalindama tarpusavy. Jei ginkl rasta daug, tai, imus uraktus, jie pakraunami operatyvins grups main arba veim. oviniai sutvarkomi ir kraunami kartu su autuvais. Reikalui esant, ginklams gabenti mobilizuojamas kinis veimas su atitinkama apsauga. Suradus ginkl, kontrrevoliucini atsiaukim, literatros, svetimos valiutos, didel kiek vertybi ir t. t., apie tai suraomas vietoje trumpas kratos protokolas, kuriame paymima, kad surasta ginkl arba kontrrevoliucins literatros. Ginkluoto pasiprieinimo atveju, apie reikal pasiprieinusius asmenis suimti ir pristatyti VRLK apskrities skyri sprendia apskrii trejuks. Jei kuris nors iveti numatyt asmen nuo iveimo pasislpt arba serga, tai apie j suraomas aktas, kur pasirao partijos aktyvo atstovas. Padarius krat, iveamiesiems pareikiama, kad vyriausybs nutarimu jie bsi iveti kitas Taryb Sjungos sritis. Iveamiesiems leidiama pasiimti su savim i nam apyvokos daikt, bet nedaugiau kaip 100 kg: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Drabui, Avalyns, Baltini, Patalin, Ind valgiui, Ind arbatai, Virtuvs ind, Maisto mnesin atsarg kiekvienai eimai, Turimus pinigus, Lagamin arba d daiktams sudti.

Stambi daikt imti nepatariama. Iveant kaimo gyventojus, leidiama jiems imtis su savim smulk ems kio inventori: kirvius, piklus ir kitokius daiktus, kurie suriami ir sutvarkomi atskirai nuo kit daikt, kad kraunant ealonus, bt galima pakrauti juos atskirus, specialiai paskirtus prekinius vagonus. Ant sutvarkytos mantos, kad ji nesusimaiyt su kitais daiktais, turi bti paraytas iveamojo vardas, pavard bei tvo vardas ir kaimo pavadinimas. Kraunant mant veim, reikia imtis priemoni, kad iveamasis negalt ja pasinaudoti pasiprieinimui tuo metu, kai bus veamas.

PABALTIJO TAUT INAIKINIMO PLANAS

49

Operatyvinei grupei kraunant mant, ioje akcijoje dalyvauja partini organizacij atstovai, prisilaikydami gaut nurodym, surao iveamojo turt ir organizuoja jo saugojim. Jei iveamasis turi savo susisiekimo priemoni, tai jo turtas pakraunamas veim ir drauge su eima veamas numatyt pakrovimo punkt. Jei iveamasis susisiekimo priemoni neturi, tai operatyvins grups vyresniojo nurodymu veimai mobilizuojami kaime per vietins valdios organus. Visi asmenys, kurie operacijos metu eina arba yra iveamj namuose, turi bti sulaikyti, kol baigsis operacija, ir turi bti iaikinti j santykiai su iveamaisiais. Tai daroma pasislpusiems ir paiekomiems policininkams, andarams ir kitiems asmenims sulaikyti. Patikrinus sulaikytuosius ir iaikinus, kad jie nepriklauso mums rpimam kontingentui, sulaikytieji paleidiami. Jei, atliekant operacij, prie iveamojo nam pradeda rinktis kaimo gyventojai, tai jiems reikia pasilyti isiskirstyti ir neleisti, kad susidaryt minia. Jei iveamasis atsisako atidaryti savo buto duris, nors ir ino, kad yra atvyk VSLK (Valstybs Saugumo Liaudies Komisarijato) bendradarbiai, duris reikia ilauti. Atskirais atvejais pagalb kvieiamos kaimynins operatyvins grups, atliekanios operacij toje paioje vietovje. Iveamieji turi bti pristatomi i kaim geleinkeli stoties surinkimo punkt dien, kol dar viesu; todl reikia stengtis, kad kiekviena eima bt sutvarkyta daugiausia per dvi valandas. Veikti operacijos metu visais atvejais reikia tvirtai ir grietai, be maiausios maiaties; triukmo bei panikos. Atiminti i iveamj bet kokius daiktus, iskyrus ginklus, kontrrevoliucin literatr bei valiut, o taip pat naudotis iveamj maisto produktais kategorikai draudiama. spti visus operacijos dalyvius, kad mgin pasisavinti atskirus iveamj daiktus, bus traukiami teismo atsakomybn.

5. Tvarka eimos galvai atskirti nuo eimos


Turint galvoje, kad didel iveamj dalis turi bti aretuota ir padta specialias stovyklas, o j eimos vyksta specialiai numatytas tolimas sritis apsigyventi, reikia eimos atskyrimo operacij daryti tokiu bdu, kad i pradios apie atskyrim nebt skelbiama. Po to, kai padaryta krata ir suforminti atitinkami dokumentai asmens bylai, operatyvinis darbuotojas, dar bdamas iveamojo bute, upildo eimos galv lieianius dokumentus ir deda juos jo asmens byl, o eimos nari suforminti dokumentai dedami iveamos eimos asmens byl. pakrovimo stot visa eima gabenama viename veime ir tik pakrovimo stoty eimos galva sodinamas atskirai nuo eimos specialikai eim galvoms skirtuose vagonuose.

50

VL.

RADZEVIIUS

Iveamiesiems ruoiantis savo bute, spti eimos galv, kad jis savo asmeninius daiktus dt atskir lagamin, nes iveamiesiems vyrams bsis padarytas sanitarinis patikrinimas atskirai nuo moter ir vaik. Pakrovimo stotyje aretuotinus eimos galvas krauti specialiai jiems skirtus vagonus, kuriuos nurodys tam reikalui paskirtas operatyvinis darbuotojas.

6. Tvarka iveamiesiems lydti


Bendradarbiams, lydintiems veimais veamus iveamuosius, vaiuoti iveamj veimuose draudiama. Bendradarbiai privalo ygiuoti i on ir upakali iveamj kolonos. Apsaugos vyresnysis periodikai apeina visas kolonas, tikrindamas judjimo tvark. Iveamj kolonai praeinant pro punktus, o taip pat prasilenkiant su praeiviais, prieira turi bti ypatingai rpestinga, kad lydimieji negalt pabgti; draudiami taip pat bet kokie pasikalbjimai tarp iveamj ir praeivi.

7. Tvarka ealoname. pakrauti


Kiekviename pakrovimo punkte u pakrovim atsako operatyvins trejuks ir specialiai tam reikalui paskirtas asmuo. Iveimo dien pakrovimo punkto virininkas drauge su ealono ir j lydinios NKVD kariuomens dalies virininku apiri geleinkeli patiektus vagonus, kad juose bt visa, kas reikalinga (plautai, ibintai, grotai ir t. t.), ir susitaria su ealono virininku dl iveamj primimo tvarkos. Pakrovimo vieta stoty apsupama NKVD kariuomens raudonarmiei. Operatyvini grupi vyresnieji perduoda ealono virininkui vien egzempliori iveamj srao, sudaryto pagal vagonus. Ealono virininkas aukia pagal sra iveamuosius, rpestingai patikrina kiekvien pavard ir nurodo viet vagone. Drauge su iveamaisiais t pat vagon kraunami ir j daiktai, iskyrus smulk ems kio inventori, kuris pakraunamas atskir vagon. Iveamieji kraunami vagonus eimomis, skaldyti eim neleidiama (iskyrus aretuotinus eim galvas). Reikia taip pat apskaiiuoti, kad vagon bt pakrauta iki 25 moni. Pakrovus reikaling skaii eim, vagonas udaromas. Primus ir pakrovus mones ealon, ealono virininkas atsako u visus jam perduotus mones ir u j pristatym paskyrimo viet. Operatyvins grups vyresnysis, perdavs iveamuosius, parao apskrities operatyvins trejuks virininkui apie atlikt operacij adresuot raport, kuriame trumpai paymi iveamojo pavard, ar buvo rasta ginkl bei kontrrevoliucins literatros, o taip pat atliktos operacijos eig.

PABALTIJO

TAUTU INAIKINIMO

PLANAS

46

Pakrov iveamuosius ealon ir pateik raportus apie atliktos operacijos idavas, operatyvins grups dalyviai laikomi laisvi ir veikia pagal VSLK apskrities skyriaus virininko nurodymus. TSR Sjungos Valstybs Saugumo Liaudies Komisaro Pavaduotojas Valstybs Saugumo 3 Rango Komisaras () S E R O V . Instrukcijos prasm Perskaiius instrukcij, krenta akis ie reikmingi faktai: a) Raudonieji Maskvos komisarai prietarybinio elemento" iveimui teik didels politins reikms, b) reikalavo, kad visa milinika operacija bt tiksliai atlikta be triukmo ir panikos" ir c) tam reikalui idirbo nepaprastai smulk paties vykdymo plan. Koki nors naikinamosios tautos sentiment nesitikjo ir negaljo tiktis. Jei raudonieji komisarai, teikdami visam iveimui didels svarbos, rpinosi, kad viskas praeit be triukmo ir panikos, tai jie tenorjo, kad apie visus iuos barbarikus darbus usienis patirt galimai vliau. Dl to visas j dmesys buvo sukoncentruotas smulkiausi plano parengim. T plan rengiant ir juo vadovaujantis, visur irykja ypatingas konspiratyvikumas. Tam, inoma, nepakanka urao visai slaptai". Tiesa, tokius uraus bolevikai ddavo beveik ant kiekvieno ratelio. Konspiratyvikumo reikalaujama paioje instrukcijoje, kur sakoma, kad patalpos, kuriose bus paruoiami naikinimo egzekutoriai, bt i anksto rpestingai paruotos... ukertant keli jas patekti paaliniams asmenims". Toliau sakoma, kad Instruktavimo metu turi bti sudaryta namams saugoti apsauga i operatyvini darbuotoj tarpo", atseit, i pai slaptosios milicijos tarnautoj. Numatydami, kad toks nemonikas trij taut sunaikinimo usimojimas gali sukelti iurp net pai tos egzekucijos vykdytoj tarpe, raudonieji komisarai savo instrukcijoje nurod, kad tuos vykdytojus paruoiant, reikalinga atkreipti instruktavime dalyvaujani partijos darbuotoj (vietini) dmes tai, kad iveamieji yra Taryb liaudies prieai ir kad i j puss gali kartais bti net ginkluotas pasiprieinimas". Pasiruoimai masiniam pavergtj Pabaltijo taut iveimui buvo vykdomi beveik itisus metus. Kaip tie paruoiamieji darbai buvo vykdomi Latvijoje ir Estijoje, deja, dar neturima ini. Taiau, turint galvoje, kad visose iose ugrobtose valstybse buvo taip okama, kaip Maskva grojo, tai tie paruoiamieji darbai bendrais principais bus aiks, turint prie save dokumentus, kuriuos tuo reikalu pareng, Maskvai diktuojant, Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos vidaus reikal liaudies komisaras. 1940 met lapkriio 28 dien jis ileido sakym Nr. 0054, kuriuo turjo bti neileidiama i aki n viena sakyme nurodyta prievalstybinio

52

VL.

RADZEVIIUS

elemento grup". To sakymo 5-jame punkte ivardintos visos tos grups paeiliui ir jos apima vis politini partij narius, vis veikusi organizacij, tiek kultrini, tiek profesini, narius, visus buvusius bet kurios armijos karius, savanorius, visus aulius, atsargos karininkus, pirklius, pramonininkus, usienyje buvusius ar usienyje gimini bei pastam turinius asmenis, visus tautins spaudos bendradarbius, Raudonojo Kryiaus vis staig ir moni tarnautojus, filatelistus, esperantininkus ir daugyb kit. Visiems iems ivardintiems asmenims turjo bti ir buvo sudarytos atskiros asmens bylos, su visomis juos lieianiomis iniomis. O tai buvo reikalinga ne kam kitam, kaip tik bsimam trij taut sunaikinimui. Visos ios grups buvo nuolatos sekamos. Tam darbui buvo prigabenta daugyb politins policijos bolevikini darbuotoj. Pasitelk vietos partin aktyv" ydus ir ydikj komjaunim, bolevikiniai andarai per metus spjo suregistruoti visus tuos, kuriuos numat itremti, kaip tarybins santvarkos" aminus prieus. Dl to itrmimo instrukcijoj visai ir nekalbama apie pat iveamj apdirbim", apie j suregistravim. Tas buvo vykdoma vis laik. Instrukcija daugiausia lieia pai numatyt auk iveimo tvark. Joje nurodoma, kad operacija turi bti pradta vykdyti autant ir kad kiekviena eima bt sutvarkyta daugiausia per dvi valandas". Taigi, egzekutoriai turjo dviej valand laikotarpyje siverti nieko neinani eim, j ikrsti, paskelbti jai apie tai, kad vyriausybs nutarimu jie bsi iveti kitas Taryb Sjungos sritis", upildyti reikalingus formuliarus ir sugrsti vis iveam eim laukiant sunkveim. Instrukcijoje atskirai nurodoma, kaip egzekutoriai turi apgaudinti eimas, kad jos nesuprast, jog rengiamasi jas suskaldyti ir eimos galv atplti nuo visos eimos, palikti j be maitintojo, be globos savo paios likimui neinomuose Azijos tyruose. Tuo reikalu instrukcija knija apgaul, kokios dar niekas nepraktikavo. Joje sakoma: Turint galvoje, kad didel iveamj dalis turi bti aretuota ir padta specialias stovyklas, o j eimos vyksta specialikai numatytas tolimas sritis apsigyventi, reikia eimos atskyrimo operacij daryti tokiu bdu, kad i pradios apie atskyrim nebt skelbiama. Po to, kai padaryta krata ir suforminti atitinkami dokumentai asmens bylai, operatyvinis darbuotojas, dar bdamas iveamojo bute, upildo eimos galv lieianius dokumentus ir deda juos asmens byl, o eimos nari suforminti dokumentai dedami iveamos eimos asmens byl. pakrovimo stot visa eima gabenama viename veime ir tik pakrovimo stoty eimos galva sodinamas atskirai specialikai eim galvoms skirt vagon". Kad eimos galva galt t pasiimti sau atskirai, instrukcija reikalauja spti eimos galv, kad jis savo asmeninius daiktus dt atskir lagamin, nes iveamiesiems vyrams bsis padarytas sanitarinis patikrinimas (!) atskirai nuo moter ir vaik". .

PABALTIJO TAUTU INAIKINIMO

PLANAS

46

Egzekucijos dienos Lietuvoje ioms milinikoms naikinimo egzekucijoms atlikti, suprantama, negaljo pakakti Lietuvoje esani N K V D karini ir politini pajg, nors joms talkininkaut ir visas aktyvas, pradedant nuo pai virni ir baigiant emiausiais pataiknais. Sekdamos ir persekiodamos beveik kiekvien lietuv, nes j po egzekucijos neturjo likti, ios raudonosios jgos buvo ir be to perkrautos darbu. Dl to prie pat egzekucijos dienas Lietuvoje atsirado daugyb bolevikins politins policijos darbuotoj, turini ilgamet egzekucij, naikinimo ir trmimo praktik. Jie kaip tik ir turjo sudaryt tuos veikliuosius operatyvini grupi" darbuotojus, kurie, turdami dar vien NKVD kar ir vien vietos milicinink, arba partijos aktyvist, turjo apgrobti eimas ir pristatyti jas stotis, kur j lauk prekiniai vagonai su ukaltais langais. Visa Lietuva buvo suskirstyta atitinkamais iveimo rajonais, o rajonai padalinti tarp atskir operatyvini grupi", kurioms buvo duodamas atitinkamas skaiius pagalbinink. Operatyvini grupi skaiius priklaus nuo iveamj eim skaiiaus. Pirm kart ivyd brius prigjusi mlynkelni" (taip lietuviai vadino egzekutorius), goglinjani aplink su didiuliais rusikais naganais, mons suprato, kad vyks kakas nepaprasto. Taiau n vienam neatjo galv, kad visi jie atvyko baisioms lietuvi tautos sunaikinimo egzekucijoms pradti. Neinioje igyven por dien, lietuviai sulauk ir pirmojo egzekucij ryto. Tai buvo 1941 m. birelio 14 dienos ankstyvas rytas, nes visa egzekucija, kaip buvo instrukcijoje numatyta, prasidjo autant. Jau i vakaro kaunieiai mat nemonikai daug sunkveimi, sausakimai sustatyt Vytauto prospekte, Kstuio, Duonelaiio ir Mickeviiaus gatvse. Tokie pat transporto priemoni sutelkimai buvo padaryti visuose didesniuose miestuose ir miesteliuose. Tiksliai apskaiiuotomis valandomis tie sunkveimiai pajudjo i savo tnojimo viet ir pilnu greiiu dm prie savo auk. Juose slypjo baisiosios trejuks, iki dant apginkluotos bolevikiniais ginklais. Vienu kartu buvo upulti tkstaniai lietuvik eim, besiilsini savo namuose. Pagal Maskvos instrukcijos raid ir dvasi, visos tos staiga i miego prikeltos eimos buvo suvaromos vien buto kambar ir ia pusnuogs laikomos prie atstatytus ginklus, kad drebt i baims ir neinios. Jos mat, kaip raudonieji egzekutoriai griozdia visus namus ir kako ieko. Jie reikalauja atiduoti ginklus ir ginkl ieko iki nuogumo nurengdami tiek vyrus, tiek moteris ir mergaites. Grubs azijatai niekina moteris, reikalaudami, kad ios atiduot arba nurodyt, kur yra eimos ginklai. Tiek Maskvos komisarams, tiek patiems egzekutoriams, matyt, atrod, kad lietuviai ir miegodami slepia lovoj kulkosvaidius.

64 VL. RADZEVIIUS

Ikrtus but ir ivertus visk auktyn kojom, igsdinta eima apklausinjama, suraomi reikalingi formuliarai ir tik po to egzekutoriai kerta pati skaudiausi visai eimai smg. Kaip instrukcija reikalauja, jie pranea, kad vyriausybs nutarimu jie bsi itremti kitas Taryb Sjungos sritis". Jei ligiol ibauginta eima galjo sulaikyti savo nervus, jei moterys dar neklyk ir sukandusios dantis kent grubi azijat paniekinim, tai dabar viskas trksta. Po kojomis susibuoja em, kuri juos iaugino ir nuo kurios dabar jie brutalia jga atpliami, kad daugiau jos nebematyt. Akimirksniu reikia atsisveikinti su viskuo, kas buvo isaugota, kas buvo kruvinu prakaitu usidirbta, vargais i ems iplta. Egzekutoriai nelaukia. Jie nurodo, kad galima pasiimti su savimi nam apyvokos daikt 100 kilogram ir nieko daugiau. Visa kita lieka ibarstyta r azijat mindoma. Dvi valandos atsisveikinimui aminai isiskiriant. Trys tautos kalins is trmimas, i karto paliets tris tautas, nuo ami gyvenanias Baltijos jros pakratyje, neturi sau pavyzdio istorijoje. Tai buvo, pagaliau, ne trmimas, ne bent kiek monikesnis atskir gyventoj sluoksni perklimas, bet tiesiog visos moni mass pavertimas kaliniais, sugrdimas prekinius vagonus be maiausi maisto atsarg, be reikalingo btiniausio pasirengimo ir gabenimas sritis, kurias pasiekti tegalima po mnesi, bet ne po savaii. Visi ie mons, nuo j upuolimo momento, jau paversti ne monmis, bet tik kakokiais daiktais, apie kuriuos ir raudonoji instrukcija tesako, kad stotyse, apsuptose N K V D raudonarmiei, jie ne susodinami kaip mons, bet tiesiog pakraunami, kaip galvijai, prekinius vagonus su geleimis apkaltais langais. vagonus sugrdiami visi: seni, jauni, moterys ir vaikai, sveiki ir ligonys. Kartu sumetami ir j daiktai, o durys ukalamos. Viskas turjo bti vykdoma etapais Ligiol, deja, dar nepavyko nustatyti, kiek bolevikai suspjo Pabaltijo gyventoj itremti. iuo laiku vyksta kiek galint tikslesni ini rinkimas ir j klasifikavimas. Nenorint prie laik daryti koki nors spjim, tenka tenkintis atrastais Naujosios -Vilnios stotyje dokumentais, i kuri matyti, kad vien tik pro i stot buvo praveta Lietuvoje pagrobti 30.485 asmenys. Tai toli grau ne visi ivetieji lietuviai. J bus kur kas daugiau, nes transportai vyko vairiomis kryptimis ir ne vien pro i stot. O kiek patiriama, latvius ir estus ta naikinimo egzekucija dar labiau paliet. Latviai neteko net 1 0 % savo tautos.

PABALTIJO T A U T I N A I K I N I M O

PLANAS

55

Bet ir tai tebuvo tik dalel vis numatyt iveti, nes sprendiant i Lietuvoje rast dokument, beveik visi lietuviai ir kit tautybi Lietuvos gyventojai, inoma, aplenkiant yd daugum, turjo bti igabenta. Suprantama, kad pagal bendrus nurodymus, prievalstybini element" sraai kitose Pabaltijos valstybse, Latvijoje ir Estijoje, turjo bti visai panas. Tos kategorijos i anksto buvo sugrupuotos, i anksto paruotos iveimui, dl to ir prajo be ypatingesni sutrikim. Jgos buvo perdaug nelygios, kad bt galima kaip nors skmingiau pasiprieinti. Tiesa, kitos pirmojo egzekucijos etapo dienos nebuvo tokios skmingos. Didel dalis atsargesnij, laimingai nepatek pirmuosius ealonus, daugiau jau nebenakvojo namuose ir prieglobsio iekojo mikuose ar kitose slaptesnse vietose. Ten tnodami jie sulauk Didiosios Vokietijos ilaisvinamojo ygio. Deja, daugelio toki pasislpusi asmen eimos buvo atskirai pagrobtos ir itremtos. Atsimenant, kad visa i milinika egzekucija buvo vykdoma i karto trijose Pabaltijo valstybse, nesunku bus suprasti, kad ji pareikalavo didiulio transporto, miliniko kiekio vagon. Tiesa, tais vagonais Lietuv buvo gabenama kariuomen, skirta puolamiesiems ygiams prie Vokietij, o i ia jau vyko tremtini ealonai. Tie grtantieji transportai, dl prastinio sovietinio nesugebjimo transporto organizuoti, ugriozdino i i trij Pabaltijo valstybi einanius geleinkelius ir daugelyje stoi iveamiesiems teko ibti iki pirmj ilaisvinamojo karo dien. Kadangi Maskvos instrukcija kalba apie viso prievalstybinio elemento" iveim i Pabaltijo valstybi ir kadangi beveik visi t krat gyventojai buvo priskirti prie to nepalankaus elemento, tai aiku, kad tokios egzekucijos turjo bti nuolatos kartojamos, arba vykdomos su trumpom pertraukom, reikalingom susisiekimo keliams palaisvinti. Taiau, ai Dievui, tai buvo, bent i Lietuvos, pati pirmoji ir pati paskutinioji bolevikin taut inaikinimo egzekucija, kokios istorijoje pirmiau nebuvo ir kokios, reikia tiktis, nulavus bolevizm, daugiau nebebus. Tris tautas, pasmerktas inaikinti, igelbjo Didiojo Reicho kariuomen, saugojanti Europos laisv ir visos monijos keli ami kultr.

KUNIGU SEMINARIJA KAUNE BOLEVIZMO METAIS


VYSK. V. B R I Z G Y S

T pai dien, 1940 m. birelio 15 d., kai Rusijos raudonoji armija okupavo Lietuv, Kauno Tarpdijecezin seminarija baig 1939/40 akademinius metus. Ir seminarijos vadovyb ir aukltiniai skirstsi atostog, vieni kit klausdami, ar dar teks susirinkti. Seminarijos likimas labai parpo visai visuomenei. Ja domjosi net tokie, kurie, atrod, ja niekad nesidomjo. Lietuviai nebolevikai teiravosi, ar seminarija veiks, o visas bolevikuojantis elementas, su Kauno ydais prieakyje, jau pat pradioje pradjo stengtis, kad seminarija veikti negalt. I raudonarmiei puss pradioje nemalonum nepatirta. Beiekodami bstini, karininkai nekart buvo usuk seminarij. Utekdavo net durininko paaikinimo, kieno yra tie pastatai, ir raudonarmieiai, net vid neidami, pasialindavo. Ujus bolevikams, po keli dien vienas auktas jau naujos valdios asmuo seminarijos vadovybei prane, kad Kauno yd atstovai reikalauja Kauno Miesto Valdyb seminarijos rmus atiduoti Kauno ydams ligoninei praplsti ir ten pat rengti yd ligonins personalo vaikams darel. Patikrinus, buvs vidaus reikal ministeris (paskiau Komisar Tarybos pirmininkas) Gedvil ir Kauno burmistras dr. Garmus pripaino, kad ydai tikrai yra reikalav kunig seminarij jiems atiduoti. Nordamas seminarijos bstines bent nuo yd apginti ir patirti nauj valdov pairas pat seminarijos veikimo fakt, pasidrsins ryausi susitikti su kai kuriais ano meto ministeriais, arba kaip kiti isireik, drsau kiti galv litui nasrus. Apsilankiau pas e. p. vietimo minister J. iugd, pas e. p. usieni reikal minister Glovack, e. p. minister pirminink ir vidaus reikal minister Gedvil. Nors ministerijose rasdavau tuos paius laisvs laiko tarnautojus, bet dabar, mane pamat, jie pasijusdavo kakaip nejaukiai. Apsilankant pas ministerius, J. iugda priimdavo mandagiai (pas j buvau du kartu), bdavo pakankamai malonus ir kultringas, kaip ir visuomet. Jis man leido aikiai suprasti, kad seminarijos veikimas ar neveikimas nuo jo visai nepriklauso. Pas Glovack vykau su ne mau smalsumu. J dar atsiminiau i Marijampols gimnazijos antros klass, kaip gra, linksm berniuk, bet jau

KUNIGU SEMINARITA

KAUNE

BOLEVIZMO

METAIS

57

tada aurinink", o toliau atkakl bolevik. js jo kabinet, Glovacko nepainau. Ibals, sunyks, pasens, nors paio graiausio amiaus vyras. Buvo mandagus ir, kaip visiems ji painusiems, padar spd mogaus, su kuriuo galima kalbtis. Ateityje, norint k nors laimti, jis jau dabar man patar susipainti su Sniekum ir Gedvila. Susitikti su Sniekum nebandiau. Gedvila prim altai, visa savo ivaizda ir kalbos tonu paliko pikto ir nervingo mogaus spd, nors mudviej pasimatymai ieidavo gan korektiki. Jis pripaino, kad ydai seminarijos reikalavo, kad tai sukl blog jausm net bolevikuose ir kad tokio dalyko jis neeisis. Jeigu jau paimti, tai kam nors kitam atiduoti, tik ne ydams. Lankydamas mintus asmenis, aikinau, kad seminarija viea ar neviea vistiek turi bti. Geriau leisti vieas seminarijas, nes tokias galima kontroliuoti, jose iaukljami kultringesni kunigai, tuo paiu kuriama ir kultringesn religijos forma, o kultringai pasireikianti religija visuomenei visais laikais ir bet kurioje valstybje yra ir bus naudinga. Slaptos seminarijos galt ileisti tik pusiau iaukltus kunigus, kurie sukurt visai nesimpatik religijos form. Atrod, kad bolevikikieji ministrai mano ivediojimams pritar. Taiau kiekvienas i j pastebdavo, kad galutinio atsakymo negals duoti. Man tai buvo ir be pasakymo aiku. Juk jie turjo dar pasiklausti Pozdniakovo ir kit maskoli. Gedvila adjo duoti atsakym u poros dien. Tuo pat metu jau veik naujai suorganizuotas Kauno But Skyrius. Jo pirmininku tomis dienomis buvo ininierius V-ius. Neinia, ar kieno veriamas, ar savo iniciatyva, vos pradjs eiti savo pareigas, jis tuoj

Metropolijos kunig seminarija Kaune

-58

sekvestravo Kaimo Arkivyskupo Metropolito rm pirmj aukt ir su savo staiga pats ia sikurdino. Labai kyriai, grsindamas pats paimsis, jis nuolat reikalavo vis daugiau bald, daugiau bstini. Man belankant ministerius seminarijos reikalais, minimas V-ius teik rat, kuriuo sekvestruojamos visos seminarijos bstins. Tuo pat metu Gedvil telefonu prane, kad bolevikin Lietuvos vyriausyb leidianti Kauno Kunig Seminarijai toliau veikti. Tai buvo praneta V-iui. Jis reikalavo vyriausybs nutarimo ratu. V-ius pate telefonu klaus kain kurios instancijos (rodos, Vyriausios But Valdybos) ir nusiramino. Seminarijai idav rat, kad seminarijos pastatai nuo sekvestro atleidiami. Kelioms dienoms praslinkus, But Skyriaus pirminink buvo paskirta bemoksl fanatik yd Maceviien. Tuoj buvo pradta nauji pasiksinimai prie seminarij. Raudonarmiei ir kitoki palydov lydima, ji pati net kelis kartus tikrino seminarijos bstines. Galutinai rugsjo 6 d. pati Maceviien, savo sekretoriaus uolaus boleviko Grabausko lydima, atne pas kan. P. Penkausk order, kuriuo sekvestruojami visi seminarijos pastatai ir Arkivyskupo Metropolito rmai. Tok rat priimti ir pasirayti, kad jis gautas, niekas nesutiko. Maceviien su Grabausku nusileido, sekvestruodami tik II-sius seminarijos rmus. Prasidjo vl lankymasis, skambinimai Gedvilai, Knyvai, dr. Garmui ir kt. Seminarijos bstinse tilpo net kelios (seminarijos, Jakto, bazilikos kapitulos) bibliotekos, banytinio meno muziejus. Ginant visa tai nuo raudonarmiei, tikrai daug pastang parod dr. Garmus ir kiti miesto savivaldybs tarnautojai inteligentai. Seminarijos vadovyb, matydama, kad vis bstini apginti bus nemanoma, miesto valdybai pasil -se seminarijos rmuose rengti student bendrabut. Tuo norta apsaugoti nepaliest bibliotek, kuri kai kuriais atvilgiais Lietuvoje buvo pati vertingiausia. Buvusi miesto valdyba, su dr. Garmum prieakyje, buvo sukalbama. Su jais jau buvo susitarta. Atrod pasiseks perkalbti ir Vyriausij But Valdyb. Taiau Maceviien su Grabausku II-j seminarijos rm order atidav raudonarmieiams. Tokiu bdu ir komisarus ir miesto valdyb ir visus pastat prie vykus fakt. T pat popiet prie seminarijos rm raudonarmieiai pastat sargyb, kuri be pamainos istovjo nuo 16 iki 22 val. Neinia, kada iuodu vargu bt buv pakeisti, bet, leidus pasinaudoti seminarijos ratins telefonu, vienas i j paskambino savo dalin, pranedamas, kad juodu sargyboje komandiras umiro. Tuo bdu, nepaisant padaryt ygi ir Komisar Tarybos paad, seminarijos -ji rmai rugsjo 7 d. buvo sekvestruoti. Kadangi kit tinkam bstini neturta, tai iuose rmuose liko seminarijos, kapitulos ir Jakto bibliotekos i viso apie 90.000 knyg ir rankrai. Bibliotekos sals liko urakintos. Raudonarmieiai adjo j neliesti. Teli ir Vilkavikio seminarij trobesiai jau nuo pat bolevik siverimo buvo uimti raudonarmiei. Vyskup konferencijoje rugpiio 28, 29 dienomis Teli ir Vilkavikio vyskupai pareik negalsi pas save

59

turti seminarij, nes raudonarmieiai atsisak i j bstini isikraustyti. Pareikta noras laikinai jungtis su Kauno seminarija. Toje paioje konferencijoje buvo nutarta laikinai pradti darb tik su viena seminarija bendra visoms penkioms Kauno Metropolijos vyskupijoms. Toje paioje konferencijoje vyskupai paskyr nauj iai jungtinei seminarijai vadovyb: rektori vysk. V. Brizg, vicerektori kun. dr. P. Ramanausk, dvasios vad kun. V. Balin, prefekt kun. dr. P. Manel. Tokiu bdu seminarijos vadovyb ir profesr jo taip pat Teli ir Vilkavikio seminarij personalo. Savo konferencijoje vyskupai taip pat konstatavo, kad nepaisant bolevik vyriausybs ygio, panaikinanio V. D. Universitete Teologijos-Filosofijos Fakultet, is fakultetas Kaune veiks ir toliau, Apatal Sosto jam suteiktomis teismis. Jo rektorium vyskupai paskyr vysk. V. Brizg. Dekanu vysk. V. Padolsk. Mokslo met pradia paskelbta rugsjo 11 d. Bolevik invazijos paveikti seminarijos aukltini dalis ibgiojo. Taiau j vietoje atsirado brelis nauj drsuoli. Mokslo met pradiai susirinko 175 aukltiniai. Kauno, Teli, Vilkavikio seminarijos turjo kultringai vedamus kius, kurie nors i dalies paddavo ilaikyti neturtingus aukltinius. Teli ir Vilkavikio kiai liko formaliai nenacionalizuoti, bet raudonarmiei uimti. Kaimo kis tapo nacionalizuotas. I bolevik valdios laukti seminarijai subsidij taip pat nebuvo vilties. Apie seminarijos veikim ir jos reikalus buvo painformuota katalikikoji visuomen. Sekvestruoti seminarijos rmai gan ilg laik stovjo tuti. Bolevikai ir sargyb ia daugiau nebestat. Kauno miesto But Valdyba vien kart dav leidim vienam komjaunuoli briui suruoti Seminarijos rmuose pasilinksminim. etadienio vakare susirinko yd, kitoki komunistuojani, gatvs pan ir kl orgijas iki sekmadienio ryto. Rmuose sugadino vandentiek ir kanalizacij, daug kur nuo sien nutrauk ne tik elektros lempas, bet ir laidus. Grai seminarijos sal ir kitas bstines prisigrusieji taip biauriai priter, kad net raudonarmieiai pasipiktino. Jie uaretavo orgij ruoj atsivet fortepijon, stalus ir kitus daiktus, kol bus ivalytas namas. Kol ival, keturios moters keikdamos darbavos kelias dienas. Spali mn. sekvestruotus rmus buvo atkelta Lietuvos karo intendantra. Gavusi tokius namius, seminarija buvo labai patenkinta, nes tai buvo savi mons, buvo galima laisvai naudotis bibliotekomis. Tik gaila, kad ms karo intendantra greitai likvidavosi, o seminarijos rmus um raudonarmiei dalinys. Jie savo triukmu, netvarka mums kasdien vis daugiau kyrjo, imyn ir ivainjo gles, vis rm aplink apter. Pradjusi savo darb seminarija i pirmos dienos pajuto, kad visi lietuviai, nepaisant sitikinim skirtumo, j domisi ir j remia. Ta vidaus simpatija reikdavosi gausiomis aukomis. Nordamas visuomens nuotaik geriau pavaizduoti, suminsiu kelis faktus. Vienos ligonins visas

60

VYSII

V.

BIUZQYS

personalas skirdavo kas mnes seminarijai tam tikr procent i gaunamo atlyginimo. Keturios eimos i vadinam liaudinink tarpo susitar apmokti faktinas vieno aukltinio ilaidas. Viena darbinink, udirbanti per mnes 50 rub., pus savo udarbio skirdavo seminarijai. Kita jauna darbinink, pati nieko neturdama, seminarijai paaukojo, k jai vertingiausio paliko mirdamas jos tvas darbininkas penkis aukso rublius ir laikrod. Nedarant joki ypating pastang, visuomens teikiama parama seminarijai buvo tokia gausi, kad jau gruodio mnes seminarija buvo viskuo apsirpinusi itisiems mokslo metams. Vyskupai dar prie Kaldas buvo paprayti sulaikyti rinkliavas banyiose, nes spontanik auk buvo pakankamai daug. vairiose Lietuvos banyiose buvo surinkta 128.236,66 rub. Daugumoje parapij rinkliavos visai nebuvo daromos. Atskiri asmens, daugiausia kaunikiai, suaukojo 31.869,62 rub. Nuo pat mokslo met pradios aukltoj ir aukltini nuotaika, palyginti, buvo gera. Optimizmo buvo net tiek, kad apie ms sunaikinim nebuvo galvojama, o buvo pasikalbama, kokiu bdu padarius savos takos raudonarmieiams, kokiu bdu apatalauti, jeigu tekt atsidurti patiems raudonojoj armijoj ar Rusijoje... Aukltini darbo nuotaik kiek gadino nuolat skleidiami gandai apie mobilizacij, seminarijos udarym ir kt. Seminarijos vadovyb jausdavo ir girddavo, kad Kauno komunistikojiydikoji visuomen seminarijos veikimo faktu yra labai nepatenkinta. Tylomis buvo laukiama visoki galimybi. Taiau, gandams liekant gandais su jais apsiprasta. Aukltini tarpe susikr gera darbo ir tobulinimosi dvasia. Be ypating nuotyki artjo pirmojo semestro pabaiga. Advento paskutinio sekmadienio vigilijos vakar katedroje buvo surengta, seminarijos geradariams atsidkojant religins muzikos ir giesmi valanda, kurioje dalyvavo seminarijos ir bazilikos chorai. Pirmasis semestras buvo baigtas normaliu laiku. Aukltiniai isiskirst Kald atostog iki sausio 13 d., nes sausio 12 d., rinkim" Aukiausi SSSR Taryb dien, seminarijai bti neatostogose atrod bsi labai nepatogu. Kauno Vykdomasis Komitetas 1941 m. sausio 8 d. nutar, o Komisaru Taryba pritar sekvestruoti visas seminarijos bstines ir seminarij iblakyti. ito nutarimo taiau nedrsta skelbti prie sausio 12 d. Laukta, matyti, kad seminarijos nors likusieji Kaune profesoriai ir jos patarnautojai atlikt balsavimo pareig. Deja. Vis dien lauk, prie balsavimo di i seminarijos nesulauk nei vieno profesoriaus, nei vieno klieriko, nei vieno tarno nei tarnaits. Vienas politrukas, ydaits lydimas, vlai vakare apie 22 val. ijo j iekoti. Pirmiausia pataik pas raytoj kan. M. Vaitk. is, nors nepaprastai velnus mogus, besiklausydamas politruko vietimo", pyko ir sveius ivar lauk. Kit iekoti nesiryo. Utat 23 val. pas prel. Jakubausk siver du Vykdomojo Komiteto nariai ir teik vis seminarijos bstini sekvestro rat. Juo sakoma per 48 val.

KUNIGU

SEMINARITA

KAUNE

BOLEVIZMO M E T A I S

61

visas bstines palikti. Persikelti es galima Kulautuv. Kit ryt anksti man, kaip seminarijos rektoriui, prisistat du karininkai vienas arvuoi majoras ir antras kazok pulko kapitonas, pranedami, kad seminarija turinti bti tuojau evakuota. seminarij pasiunt kelis karininkus su kareivi briu uimti vien po kito evakuojamus kambarius. Karininkai pareik, kad pasiimti galima tik asmenin nuosavyb, o visa, kas priklauso staigai, turi palikti. Buvome varomi i seminarijos labai iauriai pro kareivi durtuvus. Kadangi klierikai dar rinkosi i atostog, tai j patalines, knygynlius teko suneti seminarijos banyi. T pat ryt buvo telefonu painformuoti visi vyskupai. Kan. M. Vaitkus ir kan. J. Mekauskas buvo nusisti pas Pozdniakov skstis ir prayti ms bstines palikti. Pozdniakovas nieko aikaus nepaadjo. Padar priekait, kad seminarija nedalyvavo sausio 12 d. balsavime, primindamas, kad mes apsiviet mons turtume suprasti, kad rusai kart mus pam stipriai i r galutinai: n e i p o p i e i u s , n e i F h r e r i s , n e i Ruzveltas i Rusijos rank ms daugiau neivaduos. Nors buvome visur apstatyti raudonarmieiais, bet ypa vakare ir nakt pavyko daug k i seminarijos nuosavybs ineti, raudonarmieiams nepastebint. Kartais ir matydami nesusivokdavo, kas neama. Antai eina i seminarijos du klierikai, per katilo sas persiki lazd, ant viraus usidj suol, ant jo umet tui iuinio mai. Sargybinis duryse susistabdo, piktai klausdamas, k ne. Tuodu taip pat piktu tonu atria: Argi nematai, kad suol". Raudonarmietis pasitraukia. Kit dien pas Pozdniakov, dalyvaujant N K V D komisarui Guzeviiui, lankms vysk. V. Boriseviius ir a. Prame grinti seminarijos bstines. Pozdniakovas pirmiausia kreipsi mane: Tai nedalyvavai balsavime?" Nedalyvavau, ir kiek kart kokius balsavimus darysite, niekad nedalyvausiu, atsakiau. Jeigu kelios partijos istatyt savo sraus ir a n u vien nebalsuoiau, ponui galiotiniui (ponu vadinamas neprietaravo) bt lengva tai suprasti. Tuo lengviau galima suprasti dabar. Apskritai esu tos nuomons, kad mums dvasininkams nuo panai politini veiksm visiems reikia susilaikyti, bet dalyvavusieji nebus bausti. Ms audiencija pas Pozdniakov utruko daugiau kaip valand. Jo asmuo padar nepikto spdio, bet savo uimamai vietai jis buvo perdaug menko isilavinimo ir nusivokimo apie platesnio turinio klausimus. Vienas pas j lanksis labai teisingai j charakterizavo, pavadindamas gudriu muiku. Pozdniakovas mums labai daug kalbjo, rodindamas, kad mes katalik dvasininkai turime suprasti padt ir tapti pozityviai lojals naujai santvarkai. Mums nes ko turti iliuzij. Ant nyktuko Lietuvos griva kolosas su dvideimties met patyrimu. Ko Rusijoje pasiekta per dvideimt met, Lietuvoje uteksi dviej trij met. Kam mums semina-

62

VYSK.

V.

BRIZGYS

rija, kam apgaudinti jaunus vyrus, kurie, kol taps kunigais, jau nebetursi ko veikti. Antai Rusijoje, dvasininkams nes ko veikti. ia neikeniau. Pone galiotini, parpinki man leidim nors su deimia kunig laisvai pavainti po Rusij ir pamatysite, ar ten tikjimas yra dar, ar jau jo tikrai nebra". Tu jaunas mogus, atsak Pozdniakovas, pats turtum pagalvoti, k veiksi u keli met, kada tavs niekas neklausys. K galtum dstyti Maskvos universitete? Maskvos universitete, atsakiau, galiau daug k dstyti. Gyrsi, kad es daug kunig, kurie eina su jais. Mes diaugiams, atsak vysk. V. Boriseviius: Tokiu bdu ms banyia apsivalo. O rus patarl sako: Net semji bez uroda. Apskritai, ms apsilankymas seminarijos reikalu greit virto Pozdniakovo paskaita lojalumo reikalu, o i dar greiiau perjo pusiau religini disput. Nors Pozdniakovas vis laik kalbjo nervingai, bet pasikariavimo nebuvo n i vienos puss. Galutinai praant grinti bstines, buvo atsakyta, kad iki pavasario tai nebus padaryta. Praant pratsti isikraustymo termin, Guzeviius paadjo, bet neitesjo. Praant leisti pasiimti inventori, mokslo priemones ir kt., buvo paadta visa tai atiduoti, kai seminarija susitvarkys tolesniam veikimui. Ir is paadas nebuvo itestas. Tokiu bdu seminarija turjo palikti raudonarmiei sauvalei vis turt bibliotek, visas turtas mokslo priemones, dantisto kabinet, 130 geleini lov, 103 stalus, 9 raomus stalus, 253 naujas kdes, beveik vis virtuvs inventori, daug kitoki bald bei reikmen, 200 erdm. paruot malk, 70 t kokso, 200 cnt. bulvi ir darovi. Visas is turtas uvo be jokio atlyginimo. Evakuojant rektorato bstines, kur gyveno ei seminarijos personalo asmens, atsistas namus perimti ir evakuavim priirti avijacijos kapitonas labai susiavjo kun. prof. M. Raaiio radijo aparatu, kan. P. Penkausko glmis ir kun. prokuratoriaus P. Jukneviiaus bute rastu seminarijos seifu. Jo nebuvo galima jokiu geru bdu tikinti, kad prof. M. Raaiio radijo aparatas yra tikrai radijo, o nes kas kita. Jis, pareiks visoki nuomoni, galutinai savo bloknot tarp kit sekvestruojam daikt ra: radijo-barometr.". I vis i daikt jam pasisek isiderti gles apie 80 vazon oleandr ir kitoki. Jas visas, rusams pabgus, radome sunaikintas. Rektorato nam treiajame aukte liko banytinio meno muziejus. Jis buvo laikomas jau suvalstybintas, ir mums kur nors evakuoti j nebuvo leista. Pirmojo aukto viename maame kambarlyje liko gyventi prof. dr. K. Fulstas. Jis, kaip Vokietijos pilietis, atsisak ieiti, kol jam nebus duotas kitas tinkamas butas ir priemons j persikelti. Prof. dr. K. Fulstas su raudonarmieiais igyveno beveik iki pat repatrijacijos. Rusai juo labai stebjosi, kad jis usidars nuolat dirbdavo, kad n kart pas save neturjo linksmos kampanijos". Kai jam, paliekant but, jie tiksliai

KUNIGU

SEMINARITA

KAUNE

BOLEVIZMO M E T A I S

63

suinojo, kas jis yra, negaljo sau dovanoti, kam taip ilgai j ia savo tarpe laik. Prof. dr. K. Fulstui teko bti liudytoju, kaip raudonosios armijos karininkai banytinio meno muziejaus eksponatus naudojo savo purviniems batams valyti. Tik daug vliau, kas dar io muziejaus buvo belik, tolaikiniai jo valdytojai pergabeno kur kitur. Jis dar ir iandien nra atkurtas. Seminarijos vadovyb nutar susirinkusi ir iblakyt aukltini atgal nesisti, o pasilikti Kaune, iekoti but ir laukti tolesni patvarkym. Beveik kasdien buvo lankytasi pas Komisar Tarybos pirmininko pavaduotoj Braik bstini reikalu. Buvo liepta patiems susirasti bstines. Bet visi didesni pastatai jau buvo nacionalizuoti, o apie kur kit Braikiui tik usimindavau, dl vis atsakydavo neigiamai. Galutinai Braikis pareik, kad es vis geriausia darb nutraukti iki pavasario, o vasar klausimas pats isisprsis. Nepasak, k jis tokiu posakiu suprato: ar ruoiam lietuvi Sibir iveim, ar gal savo viepatavimo gal buvo numats. Jau i anksto buvo maa vilties, kad i mano lankymosi pas Braik kas nors gero ieit. Todl tuo paiu metu iekota privai but profesoriams, aukltiniams, paskaitoms, valgyklai. Kad laikas veltui nebgt, kol susitvarkm tolesniam darbui, dijakonams buvo padarytos rekolekcijos, ir 1941 m. sausio 19 d. buvo ventinta 12 nauj kunig. Po savaits jau buvo iaip taip susitvarkyta darbui. Beveik visi profesoriai ir aukltiniai buvo, nors provizoriniai, kur nors jau apsistoj. Kaimo ir priemiesi gyventojai, daugiausia darbininkai, patys pasisil priimti pas save kas profesori, kas klierik. Seminarijos ivaikymo aukltiniai nelabai pabgo. Keli istojo, keli ivyko Vokietij, o kiti pasiliko. Pradjus darb, licjiniai kursai pamokoms rinkdavosi Bazilikos zakristij ir prie jos esani prelat koplyi, filosofijos klausytojai rinkdavosi V. Trejybs banyios zakristij, I ir II teologiniai kursai Prelato B. esnio salon, kur jis paved ms reikalams, pats pasitenkindamas mau kambarliu. III ir IV teologiniai kursai rinkdavosi v. Sakramento (Student) banyi. Valgyti profesoriai ir dalis aukltini rinkdavosi valgykl Valaniaus g. 6, o likusioji dalis Laisvs al. 61 p-ls ekanauskaits valgykl. Netrukus Prelatas esnys profesoriams uleido savo virtuv. Aukltini virtuvei ir valgomajam du mau kambarliu uleido to pat namo pirmajame aukte v. Jzaus irdies seserys, paios isikeldamos kitur. Aukltiniai valgydavo keliomis pamainomis. Vieniems valgant, kiti palaukdavo banyioje ar kieme. Tokia bsena buvo manoma tik dl nepaprasto patarnaujani N. P. . M. Vargdieni seseli pasiaukojimo. J pastangomis ir apsukrumu buvo igelbta nemaa turto i atimtos seminarijos. Susirpinta, kas daryti, kad raudonarmieiai neuimt seminarijos banyios. Nors beveik visi liturginiai reikmens i jos buvo igabenti, taiau palikti raudonarmiei siautjimui pai banyi, kaip vent viet ir kaip meno krin, buvo per skaudu. Kan. P Penkausko pastangomis su-

64

VYSK.

V.

BRIZGYS

siorganizavo iai banyiai skirtas giesminink brys, mons vieni kitus paragino kuogausiausiai dalyvauti ios banyios pamaldose. Beveik iki pat bolevik ivarymo i Lietuvos, kan. P. Penkauskas ioje banyioje kiekvien ventadien laikydavo pamaldas. Nepalankiose gyvenimo ir darbo slygose visa buvo daroma, kad aukltiniai bt aprpinti, kad nepritrkt jiems jg ir po dirbti. Tai buvo manoma dl lietuvikosios visuomens gausios ir nuoirdios paramos. Aukltiniuose ger nuotaik palaikyti daugiausia prisidjo graus profesori pavyzdys. Jie visi dirbo beveik nemokamai, kiti net pavalgyti turdavo ateiti per vis Kauno miest, bet visi buvo linksmi, optimistai, uols darbe. Ypa bdavo gera proga pataisyti slegiani nuotaik, kai jie susirinkdavo visi kartu savo bendr valgykl, i kurios dar vos prie keliolik minui bdavo ij jaunieji teologai, iklaus paskait. Ypa po seminarijos iblakymo, aukltini disciplina ir elgesys rmsi vien pasitikjimu ir gera valia. Prieira buvo sunkiai manoma. Vis dlto seminarijos vadovybei neteko patirti nemalonum dl klierik elgesio. Nepaisant nepaprastai sunki darbo slyg, dl profesori ir aukltini pasiaukojimo mokslas nenukentjo: programos buvo ieitos, egzamin rezultatai yra n kiek neblogesni kaip kit met. iuos nepaprastus mokslo metus nutarta baigti birelio 17 d.: 15 d. etadien paskutiniai egzaminai, 16 d. sekmadien klierikams teikiami vairs ventimai, 17 d. pirmadien baigiamosios pamaldos, akademija. .. Dar prie mokslo met pabaig seminarijos profesoriai vien dien piet metu juokaudami aikinosi, kad prie birelio 17 d. negali bti, angl radijo pranaaujamo, greito karo Lietuvoje, nes nebt tvarkingai ubaigti mokslo metai. Mokslo met pabaiga buvo labai kukli. v. Sakramento (Student) banyioje vysk. V. Padolskis Teologijos Fakulteto Dekanas atlaik skaitytas miias, buvo pagiedotas Te Deum laudamus, seminarijos vicerektorius kan. dr. P. Ramanauskas prane mokslo darbo rezultatus, seminarijos rektorius vysk. V. Brizgys trumpa kalba ireik padk Dievui u glob, visuomenei u pagalb, profesoriams ir aukltiniams u drs ir pasiaukojim, patarnavusioms vienuolms u j paaukot varg. iais sunkiais metais seminarija darb ileido 12 nauj kunig. Teologijos Fakultetas vienam suteik daktaro laipsn. Vienas Teologijos Fakulteto studentas kun. J. Stanulis mir diova. Tenka paminti, kad gegus mn. pabaigoje vysk. J. Kukta ir vysk. V. Boriseviius vis Lietuvos vyskup vardu lanksi pas Pozdniakov ir Gedvil, teikdami jiems memorandum dl vyriausybs nusiengim konstitucijai, dl lietuvi apskritai ir tikinij paniekinimo savame krate. Tarp kita ko memorandume ir atsilankymo proga odiu buvo reikalauta sugrinti sekvestruotas seminarijos bstines arba duoti seminarijai tinkamas kitas. Pozdniakovas ir Gedvila vyskup delegacij kart prim

6 5

labai piktai nusiteik. Jie pareik, kad Komisar Taryba nutarusi seminarijai veikti visai udrausti. i inia seminarijos personalui nebuvo paskelbta, kad per anksti nuotaikos negadint. Savo paado komisarai itesti nespjo. Visi seminarijos ir arkivyskupo rmuose gyven raudonarmieiai birelio 22 d. anksti ryt buvo paaukti aerodrom, kur atbg rado jau sudauytus savo lktuvus. T pai dien i Kaimo bgo ir komisarai. I seminarijos raudonarmieiai taip mai bgo, kad liko j autuvai, minos, virtuvs ir kt. Seminarijos trobesiai, iskyrus Maironio namus, liko nenacionalizuoti, bet raudonarmieiai pabgo nesumokj nuomos u bstines, neatsiteis u seminarijos turt. Sunku atpasakoti, koki teko rasti seminarij, i jos pabgus raudonarmieiams. Visa tegul pavaizduos nors ios dvi smulkmenos. Pildami virtuvje ant grind visokias paplovas, raudonarmieiai ukimo vandeniui nutekti grindyse angas. Paplovas vistiek pyl ant grind. Kai jau nebegalima buvo vaikioti, pasidjo ant grind plytas, ant j ties lentas ir jomis vaikiojo. Paplov liko tiek, kiek negaljo nutekti per slenkst. Musi ia liko milijardai. Ivalius I-sius seminarijos rmus, jokiu bdu nesisek i vienos auditorijos dvokiant kvap paalinti. Atidiau apirjus, auditorijos kampe buvo rastos ipiautos grindys, ipiauti grind galai sukalti ir tuo dangiu udengta ipiautoji skyl. Po grindimis yra apie metro aukio tutuma. ia supiltos namo slavos, tuios konserv ds, diovint uv atmatos ir kita. To mlo teko iimti net kelis veimus. O tame pat kambaryje raudonarmieiai vis tik miegodavo. Bendr seminarijos vaizd tesusidaro kiekvienas prisimins, kad seminarijoje gyveno ne karininkai, bet eiliniai kareiviai. Ypatingais seminarijos nuostoliais tenka laikyti tris, nors ir atbglius i pirmiau bolevik okupuot teritorij, aukltinius vienuolius, ivetus Sibir, ir dijakon Stulginsk, uvus karo metu. Labai daug nukentjo seminarijos biblioteka, kuri i raudonarmiei paimti seminarijos vadovybei nebuvo leista, o kiti taip pat nesirpino ja. Kad nukentjo sienos, langai ir stogai, tai menkas daiktas. Svarbu, kad yra tolesnio darbo galimybei viltis.

LIETUVOS KATALIK BANYIA PO BOLEVIZMO JUNGU


Kun. A. B I L I N A S

moni kolektyvo rm. Visa, kas kuriuo nors bdu turi santyki su vadinamuoju buruazijos luomu, turi bti be pasigailjimo sunaikinta, taigi, ir religija su visomis jos institucijomis. Remiantis Engelso, Markso ir kit 19 am. apvietos ul autoritetu, komunistins pasauliros pagrindan padedamas dialektinis materializmas. Tuo bdu religija, mogaus sielos santykis su Dievu, laikoma ne tik nereikalinga, bet dargi alinga, kaip stabdys pasaulinei komunizmo pltotei. Dl itos ideologijos Rusijoje beveik visi dvasininkai brutaliausiu bdu sunaikinti, ventyklos paverstos kultros staigomis", kai kur net antireliginiais muziejais, paskiri mons iauriai persekiojami dl j kuriuo nors bdu pasireikusi religini sitikinim ar praktik. Kol Tolimj Ryt inios apie nemonik teror ir baisi milijonini masi priespaud mus pasiekdavo tik spausdinto odio forma, tai ne vienam i ms atrod nerealu, lyg savotikas fantazijos padaras. Taiau i pereit met pergyvenim kiekvienas blaivaus proto mogus turjo prieiti ivad, kad komunizmo santvarkos pagrinde gldi kakas nemonika, nenormalu, liguista. Lidnos atminties 1940 met birelio 15 diena atne Lietuv baisaus teroro ir visiko mogaus nuvertinimo santvark. Ir ia tuojau Banyia buvo atskirta nuo valstybs, i mokyklos paalintas religijos dstymas. Tiesa, nuolat buvo valkiojamas odis sins laisv", taiau, kaip reikia suprasti i svok, gal bt, tik komunizmo ulams tebuvo aiku. Jiems ji ir tegaliojo. Visais frontais prasidjo mogaus sitikinim prievartavimas. Matydami, kad antireligin propaganda spaudoje nenea pageidaujam vaisi, vietos valdios organai, spaudiami drg. Dekanazovo ir Pozdniakovo, pasiryo tikini Lietuvos visuomen izoliuoti nuo Banyios, palikdami tuo tarpu dvasininkus ramybje. is ygis jau buvo ymiai pavojingesnis. Lietuvos kariuomens korpas gavo politrukus; gimnazijos konstitucijos dstytojus, didesns staigos atitinkamus globjus" ir t.t. Stropiai buvo irima, kad valdininkai, ypa vairi ri mokytojai, nelankyt banyios, nedraugaut su dvasininkais.

67

ito moralinio spaudimo padariniai buvo tokie, kad daugelis pareign i tolo veng banyios. Mat, sekmadieniais kompartija istatindavo savo mones prie banyios dur, kad sekt, kas dar lanko banyi. is eksperimentas didmiesiuose nebuvo toks pavojingas, nes vietiniai komunistukai ar ydeliai i katalik sluoksni maai k tepaino. Kiek blogiau buvo provincijos miesteliuose, kur kiekvienas valdininkas ar iaip jau viesesnis mogus buvo jiems pastamas. Pastebti tokie banyios lankytojai bdavo aukiami kompartijos bstin ir ten jiems statomi vairs ultimatumai. i praktika buvo labai kyri ir kartais net susipratusius lietuvius ir katalikus versdavo veidmainiauti. Pasitaikydavo ir toki kurijoz, kad iaip jau geriausias pastamas staiga nebesveikindavo kunigo gatvje, nebepaindavo" mat! Ne vienas susiprats lietuvis turjo raydinti savo snel ar dukrel komjaunuolius, kad tik tuo bdu rodyt savo lojalum komunistinei santvarkai. it spaudim protesto mostu atsak abiej universitet bei kit auktj mokykl studentija ir vidurini mokykl moksleiviai. vietimo Komisariatas buvo vis nelaimingiausias. I provincijos miest nuolat plaukdavo nusiskundimai, kad moksleiviai reakcionierikai elgiasi demonstracijose ir kad perdaug lanko banyi. tokius nusiskundimus vietimo komisaras A. Venclova ne vienam yra piktai atrs: Padarykite js savo gimnazijose domi pramog, uimponuokite jiems, tada nebeturs ko iekoti banyiose. O jei dar bga banyi, tai reikia, kad js nieko doro jiems neduodate.. Taip, komunizmas sveikam ir susipratusiam Lietuvos jaunimui nieko teigiamo duoti nepajg. Prieingai! Jis norjo i jaunimo iplti tikjim, tvyns meil, pagarb savo krato nusipelniusiems monms. Dar daugiau. .. Siel, antgamtin gyvenim! odiu, visa tai, kas jaun mog avi, veria kovoti, aukotis. Kauno universitete marksizmo-leninizmo lektorius (rusas) per savo paskait yra pareiks, kad didiausi komunizmo stabdiai es trys: religija, nuosavyb ir dabartin moterysts santvarka! Protingai galvojant kyla klausimas, kas belieka, atmus ias mogaus vertybes? Komunizmas pera visai naujas vertybes: darbo moni klass gerov. Be to, komunizmas yra drauge ir religijos erzacas. Ne, daugiau negu erzacas, jis yra religija, revoliucionieri-kovotoj kultas, gyv ir mirusi. Jiems skiriamos vents, eisenos tikros religins procesijos. Net keletas ms tvyns isigimusi sn bei dukter Maskvos raudonojoj aiktj prie Lenino mumijos iekojo sau kvpimo ir stiprybs. Taiau i Lietuvos katalikikosios visuomens Gruzijos stabas nesusilauk nei pagarbos, nei simpatijos, nei pagaliau dievinanio kulto. Nors drg. Paleckis 1940 met pabaigoje, atsisveikindamas su vokiei urnalistu Hildebrandu, pareik, kad jis gavs i vyriausios tarybos nurodym nedaryti dvasininkams jokio tiesioginio spaudimo, bet is jo tvirtinimas nepasitvirtino. Greit prasidjo ir tiesioginis dvasinink spaudimas. Komunist tikslas buvo suparaliuoti bet kur dvasinink veikim.

68

I ito principo ieidami, raudonieji valdovai pam kariuomens reikalams visas Lietuvos vyskup rezidencijas ir banytini staig (kurij) bstines. Vienintelis Panevio vyskupas iliko savo namuose, bet ir tas suspaustas por kambariuk. Nacionalizavus banytinius namus, kulto tarn" but nuoma buvo aukiausia 3 rubliai u kv. metr. Jei kurio butas turjo daugiau kaip 9 kv. metrus, tam u likusius kv. metrus teko mokti dvigub taks. 1940 met gruodio mn. Lietuvos komunist centro komitetas buvo nutars vis tikyb maldos namus apdti dideliais mokesiais. Metin suma buvo nustatyta pagal banyi dyd ir j lankytoj gausum. Toks banyi mokesi statymas pirmiau uimtose buv. Lenkijos srityse jau buvo vykdomas. Ten kai kurioms banyioms teko sumokti iki 35.000 rubl. Pas mus, tur bt, dl kit svarbesni reikal is statymas dar nebuvo paskelbtas. Tam paiam centro komiteto posdy buv nutarta Kauno gulos (soboro) banyi padaryti revoliucijos muziejumi. 1941 m. sausio mnesio pradioje Kaimo vykdomojo komiteto potvarkiu vienintels Lietuvoje kunig seminarijos bstins Kaune buvo paimtos raudonosios armijos reikalams, o paiai seminarijai pasilyta isikraustyti Kulautuv. Vyskup protestai nieko nepadjo. Nuvykusiai delegacijai Pozdniakovas pareik, kad, jo manymu, po penkeri met Lietuvoje kunigai bsi visai nebereikalingi. Tad kam dar ta seminarija. Komunistinse sferose vyravo toks sitikinimas, kad bent pus Lietuvos kunig bsi galima atitraukti nuo kunigysts pareig ir panaudoti pozityviam darbui". Likusius teksi grietesnmis priemonmis sutvarkyti. Komisaras Pakarklis band vien-kit pastam kunig prikalbti mesti kunigyst ir imti civilin tarnyb. Tarnybos pagal t laik padt buvo silomos geros. Keletas kunig gavo valstybines tarnybas, kaip mokytojai ar iaip jau valdininkai, bet tik su ta slyga, kad jie nebelaikys mii, nelankys banyi ir t. t. itie kunigai atlikinjo bent btinsias savo luomo pareigas, slaptai laik miias privaiuose butuose, vilkjo civiliniais drabuiais. Apskritai, Lietuvoje komunistai mat daug prie, daug reakcionieri. Taiau vis dlto jie tikjosi bent daugum perauklti, palenkti savo pusn. Tik kulto tarnai" buvo aminai nepataisomi. O kadangi jie turjo didel tak plaioms masms, tai jie buvo pavojingiausias elementas. Su juo reikjo visu smarkumu kovoti. Lietuvos katalik kunigai gerai suprato padt ir ryosi t bt savo pozicijas ilaikyti. Tiesa, vien kit kunig ekist grasinimai privert tylti ir nejudti. Bet tai buvo iimtys. Didioji dauguma dirbo ir, reikia pasakyti, su didesne energija ir pasisekimu. Kurs buvo imestas i mokyklos, tas susikr auditorij banyioje, kurs neteko organizacini vienet, tas rado kit bd jungti tikiniuosius, juos stiprinti, nurodyti, kaip laikytis tuo ar kitu spaudimo atvilgiu. Panaikinus visas religines ir tautines organizacijas, banyia buvo vienintel staiga, kurioje koncentravosi visi geros valios mons. Visa tai,

69

be abejo, negaljo nematyti ir komunistiniai gaivalai. Jie tiesiog siuto i pykio. Todl n kiek nenuostabu, kad vyskup ir kunig kiekvienas judesys buvo stropiai sekamas. Tas sekimas nesitenkindavo vien pamoksl ar iaip kuri vie funkcij kontroliavimu. Prie vyskup kurij ir klebonij buvo pastatyti mons, kurie turjo registruoti kiekvien kunigo judes, kur jis ieina, kas pas ji lankosi, kokiu laiku ir t. t. itie kunig sekliai buvo imami daniausiai i artimos aplinkos ir daniausia prievartos bdu. Dargi net suimtiems ar tardomiems kunigams buvo siloma laisv, kad tik jie pasiadt teikti ini apie savo konfratrus. Toki atsitikim yra buv itin daug. Kunig sekimas bei persekiojimas ne visur buvo vienodas. i aplinkyb, atrodo, pareidavo nuo vietos kompartijos moni ir nuo enkavedist uolumo. Lygiai t pat galima pasakyti ir apie kunig aretus. Bdavo paimamas kaljim kunigas, kuris ypatinga reakcine veikla nepasiymdavo, tuo tarpu kitas, nepalyginamai takingesnis ir antikomunistikai veiklesnis, maiau kliudomas. N K V D sluoksniuose ypatingoj nemalonj buvo Kauno arkivyskupo pavaduotojas vysk. V. Brizgys. Tiesa, jis pats asmenikai saugum nebuvo paimtas, taiau kit suimtj tardymuose nuolat figruodavo. Vietos vadovaujani komunist tarpe buvo susidariusi nuomon, kad apie vysk. Brizg koncentruojasi organizuotas katalikikas judjimas. Todl V. Brizgio padtis viso komunistinio teroro metu buvo labai pavojinga. Suimtieji ir kalinami kunigai buvo kaltinami aktyvia antikomunistine veikla. Jiems grs u tai atuoneto met kaljimas ar priveriamojo darbo stovykla. Paymtina, kad per daugel mnesi utrukus tardym beveik visi kunigai buvo iauriai kankinami. Enkavedistai nepasitenkindavo eiliniu savo auk muimu. Jie irasdavo rafinuot ir labai skausming kankinimo bd. Vienas Kaune kaljs kunigas buvs kelet kart u surit rank pakabintas prie sienos. Kiekvien kart turjs 12 val. ikaboti. Kitam kunigui replmis buvo spaudiamos jautriosios kno dalys. Daniausiai tokie kankinimai turdav tiksl itraukti i tardomojo tok prisipainim, u kur bt galima pritaikyti kaljimo ar mirties bausm. alia fizinio kankinimo, enkavedistai kunigams panaudodavo ir moralin teror: visokiais bdais tyiodavosi i j. Viename provincijos kaljime, kur buvo atvestas k tik suimtas kunigas, kamer sujo 8 enkavedistai ir ia daugiau kaip dvi valandas niekikiausiais bdais tyiojosi i nelaimingos aukos. Reikia manyti, kad netolimoj ateity istorija atskleis visai piln raudonojo teroro vaizd. Tuo tarpu viena tenka pasakyti, kad didiausios ms tvyns nelaims metu Raudonajam slibinui viepataujant Lietuvos kunigija su savo vyskupais pryaky garbingai ilaik savo pozicijas. Tai liudija gausus kunig kalini ir kunig kankini skaiius. Ji pergyveno ne vien tiron, pergyvens ir kruvinj Ryt Slibin !

7 0 K U N . A . BILINAS

Rusij ivetieji kunigai: 1. B a l t r i m a s S t a s y s , gims 1889 m , Zaras klebonas. Suimtas bolevik karo dienomis ir ivetas. 2. M a o n a s V l a d a s , marijonas, gims 1S81 m. Suimtas Marijampolj 1941.VI.14. Ivetas Rusij su kitais tremtiniais. 3. M i l e i k a A l e k s a n d r a s , gims 1881 m . Vyon klebonas. Ivetas karo dienomis. 4 . V a i l o k a i t i s J u o z a s D , gims 1880 m . Suimtas 1941. VX14. i r ivetas 5. D i d i o k a s V l a d a s , gims 1912 m. Kaljo Panevy, Rusij ivetas i kaljimo VI.23. 6 . D i r v e l A u g u s t i n a s , prancikonas, gims 1901 m , gyvens Kretingoje. Kaljo Kaune. Rusij ivetas dar prie kar, t y. apie balandio 1 d. 7 . M a r t u i s L i u c i j u s , prancikonas, gims 1915. Prie sumim gyvens Kretingoje. Kaljime buvo Kaune. Rusij ivetas balandio 1 d. 8. K o s t r i c k a s J u o z a s , gims 1909 m., Kelms vikaras. Suimtas tuoj bolevikams ujus. Kaljo Raseini kal. Per kar ivetas Rusij. 9. R i m k u s S t a s y s , Krai vikaras, gims 1912 m. Kaljo Raseiniuose, per kar ivetas i Rusij. Bolevik kaljimuose sdj kunigai: 1 . B i k i n a s P r a n c i k u s , Raudondvario klebonas, gims 1898 m . Vis laik kaljs Kaune. Isilaisvins VI.23. 2 . T . B r u i k a s J o n a s , Jzuitas, gims 1897 m . Kaljs Marijampols kaljime. Isilaisvins VI.23. 3 . e p n a s J u o z a s Dr., gims 1880. Suimtas 1941 m . balandio pradioje. Anyki klebonas. Kaljs Kaune. Isil. VI.23. 4 . B u t e i k i s S e v e r i n a s , gims 1911 m . Ervilko vikaras. Suimtas IV.6. Ijo laisv pirmomis karo dienomis. Dl kalinimo psichikai sergs. Dabar psichiatrinj ligoninj. 5 . P e t r a i t i s A n t a n a s , gims 1896 m . Ervilko klebonas. Suimtas Ervilke balandio 6 d. Kaljo Kaune. Isilaisvino birelio 23 d. 6 . P e t r a i t i s P r a n a s D r , salezietis, gims 1907 m . v. Trejybs klebonas, suimtas Kaune balandio 25 d. Kaljo Kaune. Isilaisvino birelio 23 d. 7 . M i k e l i n s k a s K a z i m i e r a s , Debeiki klebonas, gims 1889 m.Isilaisvino pirmomis karo dienomis. 8 . R a g a i n s k a s P o v i l a s , Debeiki vikaras, gims 1912 m . Isilaisvino pirmomis karo dienomis. 9 . M i r o n a s V l a d a s , Kaljo Alytuje, paskui Kaune. Isilaisvino pirmomis karo dienoimis. 10. P e t r n a s J o n a s , buv. Linkuvos gimnazijos kapelionas. Gims 1911 m . Suimtas Kaime. Kaljo vis laik Kaune. Isilaisvino birelio 23 d. 11. S u i n s k a s A l f o n s a s , Panevio vyskupijos kunigas. Suimtas Kaune kartu su kun. Petrnu. Kaljo Kaune. Isilaisvino birelio 23 d. 12. J a n i a u s k a s A n t a n a s , Suv. Kalvarijos vikaras, gims 1910 m . Kaljo Marijampolj. Isilaisvino pirmomis karo dienomis. 13. M i l i a u s k a s K a z y s , gims 1913 m . Auktosios Panemuns vikaras. I s i l . pirmomis karo dienomis. 14. K l i m a s L e o n a s , Kampiki klebonas, gims 1907 m. Isilaisvino per kar. 15. B a r a i t i s S i m a s , Sudargo klebonas, gims 1895 m. Isil. per kar 16. e k a v i i u s J u o z a s , gims 1909 m . Viakio Rdos vikaras. 17. i m k u s A u g u s t i n a s D r , gims 1887 m . Isilaisvino per kar. 18. M a r i u l i o n i s J u o z a s , gim. 1909 m . Isilaisvino per kar.

i.IETUVOS KATALIKU BANYIA PO BOLEVIZMO JUNGU

71

Keli i nuudyt kunig skaiiaus:

Justinas Dabrila

Povilas Raceviius

Vaclovas Balsys

Jonas Daugla

Jonas Petrika

Valentas Balius

72

KUN.

A . BILINAS

K A R O METU KOMUNIST N U K A N K I N T I K U N I G A I : 1. veikauskas Benediktas, gims 1884 m. Rokikio altarista, Ramus senyvas mogelis. Visai nuo gyvenimo pasitrauks. Jis buvo pirmomis karo dienomis vietos yd pagriebtas ir iauriai nukankintas. 2. Baceviius Povilas, Jonikio gimnazijos kapelionas, gim. 1908 m. Bolevik invazijos metu vikaravo Joniky. Karui prasidjus slapstsi. Taiau buvo pastebtas vieno komunistuojanio mokytojo. Tas mint, kunig nurod bgantiems raudonarmieiams. Pastarieji pam kunig nusive mik netoli Kriuk miestelio ir ten suaud. 3. Dambrauskas Vaclovas, Kurn klebonas, gim. 1879 m. Labai iauriu bdu n u udytas. 4. Navickas Jonas, Viekni klebonas, gim, 1864 m. 5. Vgl Balys, Vepri kleb., gim. 1880 m. 6. Vitkeviius Pranas, Skoruli kleb, gim. 1877 m. 7. Stankeviius (Vilniaus krato kunigas). Kun. Vgl, Vitkeviius ir Stankeviius buvo suaudyti Skoruliuose. Nes tuo laiku, kai juos uklupo Skoruliuose, jie buvo kartu. Suaudymo pretekstas, neva kakas ovs i banyios bokto. 8. Petrika Jonas, buvs Marijampols gimn. kapelionas. Gim. 1885 m. Paskutiniu laiku vikaravo Lankelikiuose. 9. Dabrila Justinas, Br. Vilkavikio seminarijos prof. Gim. 1905 m. 10. Balsys Vaclovas, Lankeliki k l e b , gim. 1905 m. Kun. Petrik, Dabrila ir Balsys buvo nuudyti apie 10 valand birelio 22 d. Rudavons mikely. Visi trys vrikiausiu bdu kankinti. 11. Jukneviius Andrius, 8S2.VI.21941.VI.24), Merkins klebonas ir dekanas. Kelet dien prie karo pradi atvyks Kaiiadori vyskupijos kurij, atsitiktinai liko ia pavaduoti ivykus vietos klebon. Trei karo veiksm dien vakare, Sovietams apaudius i artilerijos pabkl katedros bokt, staiga prasidjo civilini gyventoj tardymai, kas aud bokt. Dekanas drauge su vikaru ir kitais klebonijos asmenimis buvo surastas alia klebonijos esanioje slptuvje ir, net nedavus jiems apsirengti, nuvestas karo komendantr. K u nig slpimosi viet nurod vietos komunistai, kuri vienas keliolik minui prie sumim buvo ujs pasikalbti" pas vikar. Kaip paaikjo i kit drauge suimtj su jais asmen, tardant buvo spiriama vairiais bdais prisipainti, kas auds j kariuomens dalinius i katedros bokto (nors ia niekas nebuvo paleids n vieno vio) ir kas aud juos prie stoties. vairiai buvo grsinama ir gsdinama, taiau jokios kalts nesurasta. Po vairi grsinim apie 24 val. dviej kareivi dekanas buvo ivestas i karo komendantros neinoma kryptimi. Tik po penki dien, ujus vokiei armijai, buvo surastas jo lavonas apie 2 km nuo Kaiiadori miestelio mike. Rasti poros kulipk sualojimai; be to, veidas buvo apipiltas benzinu ir padegtas, kad sunkiau bt atpainti lavonas, nes netoliese buvo taip pat keli soviet kari lavonai. Tas pats likimas lauk ir vikaro; jis taip pat buvo nuvestas kita kryptimi mik suaudyti, taiau iam laimingai pavyko mirties ivengti. 12. Tutinas Jonas (1897.VIII.11941.VI.27), Palomens klebonas. Did. karo metu buvs rus kariuomens dalyvis ir dalyvavs kautynse net ties Trapezundu, Turkijoje. Kuklus ir niekam nieko blogo nepadars, net neman, kad kas nors

73

galt jam linkti ko nors blogo, todl, dar artimj patartas, ramiai karo veiksm metu sdjo savo namuose. Vokiei armijos spaudiami bolevikai netvarkingai trauksi pro Palomen Neries link. Didiojo smyio metu vietos komunistai panoro parodyti dar savo gali, padaryti terorizmo akt. Dl to, dviej komunist lydimi, soviet kariai tuojau atjo klebonij, kur ir surado klebon drauge su kitais ban. tarnais, Visiems buvo sakyta eiti drauge su kareiviais. Keliems, j tarpe ir klebonui, pavyko kieme pasislpti nuo bolevik aki; vieni nubgo toliau, o klebonas nubgo u savo pirties ir atsigul pievoje. Bolevikai su drauge esaniais komunistais vis pirma suaud kieme vargonink su mona, o vliau pradjo iekoti kit pasislpusij. Surad klebon prie pirties, perov galv ir keliais durkl smgiais subad krtin. Atjus vokiei kariuomenei, parapijieiai rado savo klebono lavon prie pirties gulint su perverta ant krtins udta ranka ir baisiai vis sualot. Taip uvo tas, kuris niekam nieko nebuvo padars blogo. Tai buvo taurus lietuvis ir kunigas. Jis lenk administracijos organ persekiojamas u lietuvikum buvo itremtas i Vilniaus krato ir turjo apleisti Vilniaus lietuvius, pereidamas dirbti Kaiiadori vyskupij. 13. Balius Valentas (1S05.V.51941.VI.27), Pusns klebonas. Jaunas bei energingas klebonas jau baig pats savo rankomis tvarkyti Pusns banyios ir ventoriaus remonto darbus, kai bolevik ranka nutrauk jo gyvybs sil. Besitraukiant soviet armijai, mets darbus drauge su broliu isikas nuoaliau slptuv ir lauk praiant karo baisenybms, taiau nedora akis net i viekelio pastebjo slptuv. Tuojau buvo pulta ant beginkli moni, ir visi tapo iauraus teroro aukomis. Visi buv slptuvje buvo bolevik kareivi iauriai suaudyti. 14. Lajauskas Matas (18721941.VI.28), Malt klebonas ir dekanas. iaurieji bolevikai reikalingi buvo ir io jau gulinio lovoje bei serganio kunigo senelio gyvybs. Vl vakar sibrov klebonij pradjo joje eimininkauti. sibrov serganio kunigo miegamj, reikalavo praneti, kur randasi jaunasis kunigas vikaras. Taiau to niekas esani klebonijoje neinojo, nes is buvo pasislps. Tada pareikalavo keltis i lovos ligoniui ir vykti su jais. sisodin sunkveim nusive. Po keli dien buvo surastais apie 3 km nuo Malt miestelio dekano lavonas, iauriai grstas purvyn baloje. Ir ligonis turjo atsiimti savo dali, nes, matyt, ir jis jiems buvo pavojingas". 15. Daugla Jonas (1909.II.211941.VI.28), Stirni klebonas. Jau visai besitraukia bolevikai gro Stirnes atgal, nes prisimin, kad ia dar ess kunigas. Sugr tuojau sugrieb klebon ir suaud.

KUR IR KAIP BOLEVIKAI UD IR KANKINO LIETUVIUS


A. MERKELIS

Bolevikai savo santvark ir valdi Lietuvoje rm ir stiprino dviem priemonm; btent: milinika propaganda ir kuo iauriausiu teroru. Taiau ir iomis priemonmis jie vis dlto nesteng savo ideoligijai ir santvarkai palenkti lietuvi tautos. Tatai matydami, bolevikai buvo pasireng visikai sunaikinti lietuvi taut. Kad tokiam baisiam ygiui bolevik buvo tikrai ruotasi, mums tikinamai rodo j usimojimas 1941 m. vasar lietuvius iveti Soviet Sjungos gilum. Pirmuoju transportu birelio mnesio 1421 dienomis bolevikai tesuspjo iveti tik keliasdeimt tkstani lietuvi. Lietuviai Soviet Sjungos gilum buvo veami taip iauriai ir tokiose biauriose antisanitarinse slygose, jog tas j veimas buvo lygus iaurioms udynms. Blogai organizuotas bolevik transportas ir 1941 m. birelio 22 dienos ryt prasidjs karas bolevikams sutrukd toliau lietuvius veti SSSR gilum. Smarkiai vokiei armijos spaudiami bolevikai galvotrkiais buvo priversti i Lietuvos bgti. Taiau ir bebgdami bolevikai iauriai kerijo niekuo nekaltiems lietuviams; jie, kur begaldami, kankino ir ud lietuvius. Nordami greiiau atsipalaiduoti nuo bolevik priespaudos ir apsisaugoti nuo udyni, lietuviai organizavo kovai su bolevikais partizan brius. Partizanai daug padjo lietuviams apsisaugoti nuo bolevik skerdyni. Taiau besitraukdami i Lietuvos bolevikai, palyginti, dar daug kur suspjo nukankinti ir nuudyti lietuvi. Daugiausia nuo galvotrkiais bebgani bolevik nukentjo politiniai kaliniai Plaiu mastu lietuvius bolevikai pradjo suiminti 1940 m. liepos mnes i 11 dienos 12 nakt. T nakt pagal Valstybs Saugumo Departamento direktoriaus A. Sniekaus 1940.VII.7. patvirtint plan: Prievalstybini partij": tautinink, voldemarinink, liaudinink, krik.-demokrat, jaunalietuvi, trockist, socialdemokrat, eser, auli ir kt. vadovaujanio sstato likvidacijos paruoiamj darb ir operatyvins likvidacijos planas buvo suimta keli tkstaniai lietuvi veikj. Per vis bolevik Lietuvoje eimininkavimo laik lietuvi aretai buvo kasdieninis

KUR I R K A I P B O L E V I K A I U D I R K A N K I N O

LIETUVIUS

75

reikinys. Tad nenuostabu, kad visi kaljimai ir koncentracijos stovyklos buvo prikimtos lietuvi politini kalini. Kiekvienoje kameroje buvo kalinama kelis syk daugiau kalini, negu kad normaliai j ten galt tilpti. Lietuviai politiniai kaliniai kaljimuose buvo laikomi biauriose antisanitarinse slygose ir per tardymus iauriai kankinami. Daug lietuvi politini kalini per tardymus bekankinant buvo nuudoma. Tokie naktimis kuo slapiausiai bdavo palaidojami. Kuo gi lietuviai politiniai kaliniai buvo kaltinami ? Kuone visi bolevik kaltintieji lietuviai politiniai kaliniai buvo kaltinami RTFSR Baudiamojo Kodekso 58 ir 59 straipsniais, kuriuose kalbama apie valstybinius nusikaltimus. To Kidekso 58 straipsnis, kuriuo bolevik buvo kaltinamas beveik kiekvienas lietuvis politinis kalinys, yra skiriamas kontrrevoliuciniams nusikaltimams. 58 1 straipsniu kontrrevoliuciniu pripastamas kiekvienas veiksmas, nukreiptas darbinink bei valstiei taryb ir j pagal TSR Sjungos Konstitucij, sjungini respublik konstitucijas irinkt TSR Sjungos sjungini ir autonomini respublik darbinink bei valstiei vyriausybi valdios nuvertim, pakirtim ar nusilpninim arba nukreiptas TSR Sjungos iorinio saugumo ir pagrindini kini, politini ir nacionalini proletarins revoliucijos laimjim pakirtim ar nusilpninim. Dl vis darbo moni interes tarptautinio solidarumo tokie pat veiksmai pripastami kontrrevoliuciniais ir tada, kai jie nukreipti prie bet kuri kit darbo moni valstyb, nors ir nesani TSR Sjungos sudtyje. Kontrrevoliuciniu nusikaltimu laikomas ir tvyns idavimas, t. y.. TSR Sjungos piliei veiksmai, kuriais kenkiama TSR Sjungos karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar jos teritorijos nelieiamybei, kaip antai: nipinjimas, karins ar valstybins paslapties idavimas, perjimas prieo pus, pabgimas ar perskridimas usien, baudiami aukiausia baudiamja priemone suaudymu su viso turto konfiskavimu, o lengvinani aplinkybi atveju laisvs atmimu deimiai met su viso turto konfiskavimu. RTFSR Baudiamojo Kodekso 59 straipsnis nustato nusikaltimus valdymo tvarkai, itin pavojingus TSR Sjungai. Tuo straipsniu nusikaltimu valdymo tvarkai pripastamas kiekvienas veiksmas, kuris, nebdamas tiesiogiai nukreiptas Taryb valdios ir Darbinink bei Valstiei vyriausybs nuvertim, vis dlto sutrikdo taisykling valdymo ar liaudies kio organ veikl ir yra susijs su pasiprieinimu valdios organams ir kliudymu j darbui, su neklusnumu statymams ar su kitais veiksmais, sukelianiais valdios galios ir autoriteto nusilpninim. Nusikaltimais valdymo tvarkai, itin pavojingais TSR Sjungai, pripastami tie nusikaltimai valdymo tvarkai, kurie bdami padaryti be kontrrevoliucini tiksl, judina TSR Sjungos bei sjungini respublik valstybs valdymo ir kinio pajgumo pagrindus. Toki nusikaltim yra

76

A.

MERKELIS

numatyta devynios galybs ir u juos nustatytos didels bausms. Paprastai, RTFSR Baudiamuoju Kodeksu laisvs atmimas skiriamas nuo vieneri iki deimties met, o nipinjimo, kenkimo ir diversini akt bylose (io Kodekso 58 l , 57 7 , 589 s tr.) ilgesniam laikui, bet ne ilgiau kaip 25 metams. RTFSR Baudiamojo Kodekso 58 ir 59 straipsniais, kuriais kvalifikuojami valstybiniai nusikaltimai, bolevikai stengsi juridikai paremti savo teroristinius veiksmus. Tiedu straipsniai Baudiamajame Kodekse sudaro 14 puslapi. Jie yra taip suredaguoti, kad reikiant juos bt galima pritaikyti kiekvienam nepageidaujamam pilieiui, kur norima udaryti kaljim ar net ir visai nusisti kit pasaul. Grietai taikant RTFSR Baudiamojo Kodekso teroristinius 58 ir 59 straipsnius, kurie Soviet Sjungoje milijonus moni nuvar kapus, retas lietuvis tegaljo ivengti mirties, kaljimo, ar itrmimo. Todl Sovietins Lietuvos kaljimuose politini kalini skaiius nuolat augo, ir teroristams kl rinito rpesio, kur naujuosius bedti. Bolevikai, besirengdami karui su vokieiais ir dar didesniam lietuvi tautos naikinimui, 1941 met pavasar pradjo Lietuvos kaljimuose likviduoti politinius kalinius. Kadangi vie teism bolevikai veng, tai kaljimuose greitosiomis buvo sudaryti i pai ekist improvizuoti ypatingieji pasitarimai (osoboje soviesanijie), kurie daugum lietuvi politini kalini nuteis po 5, 8 ir 10 met katargos tolimosiose Soviet Sjungos priveriamj darb stovyklose. Daugum nuteistj politini kalini bolevikai suspjo 1941 m. kovo-birelio mn. iveti naujsias kalinimo vietas. Taiau nemaai lietuvi politini kalini bolevikai nuud Lietuvoje. Kauno kaljimo, kuris buvo didiausias ir vadinamas Kaljimas Nr. 1, politiniams kaliniams udyti buvo Petrainuose rengta speciali vieta. Petrainuose apie 7 kilometrus nuo Kauno, Rymo Katalik kapinms skirtame sklype bolevikai buvo sitais politiniams kaliniams udyti viet. Tame 8 ha mrine tvora aptvertame ir tankiomis puelmis apaugusiame smltame plote buvo atvetas vieno Vokietij repatrijavusio vasarnamis, kuriame buvo apgyvendintas sargas ir kur prie nuudant dar buvo kankinami politiniai kaliniai. Gerai ginkluotas, dviej pikt vilk veisls un padedamas, sargas stropiai saugojo paslapting, udyni viet. Niekam i paalini moni nebuvo leidiama engti nirias, paslapi gaubiamas kapines. Niekas pas vieni sarg, kurio net pavards ir vardo aplinkiniai mons neinojo, neateidavo. Niekur, rodos, nei jis pats neidavo ir su niekuo i aplinkini moni nesileisdavo kalbas ir net klausiamas nieko neatsakydavo. Naktimis danai kapines atvykdavo bolevik sunkveimiai. Mainoms priartjus prie kapini, tyliai atsiverdavo j vartai ir mainos dingdavo

K U R I R KAIP BOLEVIKAI UD I R KANKINO LIETUVIUS

77

puaitmis apaugusiame plote. Kas tose mainose buvo, neinoma ir k jose atvykusieji veikdavo niekas neinojo. Aplinkiniai mons nujaut kak baisaus naktimis vykstant kapinse, bet nieko tikro bei aikaus neinojo. iurpioji paslaptis dienos vieson ikilo bolevikams i Lietuvos pabgus. 1941 m. liepos 11 d. Petrain kapinse buvo utikta didiul duob, kur rasta palaidoti 29 politini kalini lavonai. Daugumas j buvo nuudyti plaktuko smgiu smilkin. Nuudyti prie 56 savaites, t. y. 1941 m. gegus mn, pabaigoje ir birelio mnesio pradioje. Pas kai ku-

J. Rauckis,

A. Navakas,

iauriai bolevik nuudyti Biruose 194i m. birelio mn. pabaigoj.

riuos nuudytuosius rasta ir daikt ryuliai, kuriuos jie buvo pasim kelionei SSSR. Be to, kai kurie i Petrain kapinse atpaintj politini kalini Kauno kaljimo srauose buvo paymti, kaip isisti SSSR priveriamj darb stovyklas. Tas faktas leidia manyti, kad kai kurie nuteisti SSSR priveriamj darb stovyklas buvo ia pat Lietuvoje nuudomi ir naktimis slapta palaidojami. Bolevikai politinius kalinius ud ne tik Petrain kapinse, bet ir kitose vietose. Toki viet jau atrasta keletas. 1941 m. netoli Kauno u Kleboniki-Eiguli kapini tvoros buvo surasta 19 bolevik nuudyt

7 8

A.

MERKJSLIS

moni lavon, o Kauno kapinse 12 palaidot Kauno kaljimo politini kalini lavon. Kai kuriems i t lavon sudauytos galvos ir smarkiai sualotos kitos kno dalys. Matyt, jie buvo nuudyti kankinant. Rugpiio 18 dien prie Kauno, IX-jo forto apylinkse, buvo surasti trys bolevik nuudyt moni lavonai. Visas ias bolevik nuudyt politini kalini palaidojimo vietas surado ir ityr Kauno Sunkij Darb Kaljimo Dingusi Kalini Iekojimo Skyriaus Komisija. Kadangi bolevikai nuudytus politinius kalinius kiek galdami slapiau laidodavo ir j kapus gerai umaskuodavo, tai juos greit surasti gana sunku. Taiau toki kap vis dlto atrandama. tai Domicl i m k i e n , gyvenanti Kauno priemiestyje Aleksote, Minkauskio g. 74, iekodama Kauno apylinkse savo snaus, ijusio i nam ir dingusio pirmomis karo dienomis, 1941 m. rugpiio 31 d. rado u Vilijampols, tarp Sargn kaimo ir raudonosios plytins, daug lavon, kuri vieni buvo ukasti, kiti guljo ems paviriuje. Prie Sargn kap rasti keturi lavonai, srivanio vandens apsemti ir plaunami, todl beveik visai supuv; jie buvo beveik visai nuogi, kai kurie tik su apatiniais baltiniais, o vienas su virutinmis dryuotomis kelnmis. Virutiniai drabuiai, matyt, nuo j buvo nuvilkti nepertoli nuo j. Prie ganykl griovyje, buvo ukasti emje trys lavonai, i kuri du buvo gimini atpainti ir atsiimti, o vienas paliko ten pat. U to pat griovio krmuose buvo ukasta viena moteris su vaiku, kuri, vietos gyventoj pasakojimu, bolevikai pagrob beeinani keliu i Kauno, atsived krmus ir suaud drauge su vaiku. mons girdj j riksm ir maldavim neudyti. U raudonosios plytins yra supiltas kapas, kuriame palaidotas bolevik suaudytas politinis kalinys. Prie IX-jo forto ir u jo, apylinki gyventoj pasakojimu, bolevikai suaud daug lietuvi, atsivet i miesto. Jie mat, kaip buv veami sudauyti, sukruvinti mons ir ten suaudomi. Kauno kaljime ir jo skyriuje IX-jame forte buvo daugiau politini kalini, negu kituose Lietuvos miest kaljimuose. Be to, Kaune, kaip LTSR sostinje, buvo daugiau bolevik valdinink ir nip ir ia labiau negu bet kur kitur vis laik siaut raudonasis teroras. Todl Kaune bolevikai daugiau iud ir politini kalini, kuri dar tik maos dalies tepasisek surasti palaidojimo vietas. Politinius kalinius bolevikai ud ir kituose kaljimuose. Kretinga vis bolevik Lietuvoje eimininkavimo laik buvo j didiausia pasienio tvirtov. Per j daug lietuvi nuo bolevik teroro bgo Vokietij. Taiau Vokietij pabgti buvo nelengva. Nuo 1940 m. liepos mn. vidurio bolevikai pradjo stiprinti Lietuvos-Vokietijos pasienio apsaug. Juo toliau, juo buvo didesn apsauga ir juo sunkiau per sien buvo pasprukt Kretingoje buvo daugyb tikr ir netikr agent, kurie u tam tikr atlyginim vesdavo bganiuosius per sien. Daug t darb dirbo i pasiaukojimo, tarnaudami savo kratui ir savo monms, bet dar daugiau bu-

7 9

vo toki, kurie, bdami bolevik nipai ir i j imdami didel atlyginim, sutartuosius u pinigus vesti per sien, duodavo bolevik pasienio sargybiniams tiesiog nagus. Tokie tuojau bolevik sargybini buvo aretuojami ir dedami kaljim. Kretingos politiniai kaliniai buvo kalinami v. Antano prieglaudos nam apatiniame aukte. Namai i trij pusi buvo aptverti spygliuot viel utvara, j langai ipinti geleinmis tangomis ir i oro puss ukalti lentomis, kad sauls viesa nepatekt kameras. Kadangi bgantieji Vokietij lietuviai buvo smarkiai kaltinami, tai bolevik tardytojai bei ekistai, nordami igauti jiems reikaling prisipainim, tardomuosius iauriai kankindavo. Kankinim vietai buvo skirtas keli hektar aptvertas ir gerai umaskuotas plotas u vienuolyno tvenkinio, ties kapini kerte. Budeliams pabgus, atrasta kruvinj tortr vieta. Prie pat kar raudonieji sadistiniai budeliai ia suspjo iauriai nukankinti keliolik politini kalini. Dviem kaliniam nuluptos galvos ir koj odos. Kiti buvo pririti dviguba geleine 8 mm storio viela prie medio ir iaudais svilinti, kol buvo nukankinti. Nukankint knai buvo sumesti kiekvienas atskirai duobes, uversti akmenimis ir ukasti. Toje vietoje dar buv galima pastebti pasilikusi kankinimo ymi: apsvilintas medis, pririta prie jo stora, dvigubai sulenkta viela, kankini seni apsiaustai, kepur, nuo galvos ir koj nuluptos odos, plauk liekanos. Kadangi Kretinga yra visai netoli nuo Vokietijos sienos, tai, greit vokiei kariuomenei siverus Kreting, bolevikai nebespjo nukankinti vis politini kalini. Apie politini kalini isivadavim i Kretingos kaljimo Naujosiose Bir iniose" 1941 m. Nr. 3 taip raoma: Vokiei kariuomenei umus Kreting ir bombardavimams aprimus, nors kulkosvaidiai vienoje kitoje miesto vietoje dar tebekaleno, keletas pasiryli nutar uimti kaljim ir ilaisvinti politinius kalinius... Umus pastat ir suukus, kad jau laisvi esate politkaliniai atsiliep: Ar jau mes laisvi, ar galima eiti lauk, ar nebra budeli?" Atsakius, kad nieko nra, politkaliniai dar abejojo, taiau kai kuriose kamerose pasipyl smarks smgiai langus ir duris. Rakt negalima buvo rasti. Tuo metu pasipyl smarks smgiai vienos kameros lang ir jame pasirod 22 m. jaunuolio veidas. Jis papra paduoti jam kok nors basl. Taiau baslys jau buvo nebereikalingas, nes nuo smgi ivirto kamer durys, ir politkaliniai isilaisvino. Negalima aprayti, su kokiu diaugsmu ir aaromis jie sveikino laisvus lietuvus. Matant j daugsmo aaras ir pergyvent spdi pdsakus, ne vienam i ms riedjo aaros. Sugiedoj Tautos Himn, politkaliniai i kaljimo pasipyl rinkos aikt, i kur nujo padkoti vokiei karins vadovybs atstovui u ilaisvinim i raudonojo teroro ir gauti leidimus vykti namo. Karins vadovybs neradus, politkaliniai isiskirst. Tarpe politkalini buvo taip pat ir vienas raudonarmietis".

A. M E R K E L I S -

Raseini kaljime taip pat nepaprastai iauriai buvo kankinami politiniai kaliniai. Jie dienomis ir naktimis buvo kankinami sugyvuljusi sadist N K V D valdinink ir kaljimo virininko. ie sugyvulj sadistai nukankino daug politini kalini, kuri tikslus skaiius dar neinomas. Nukankinti nakt slaptai nuo kit kaljimo tarnautoj bei priirtoj buvo laidojami kaljimo kieme. Prie nukankint laidojimo visuomet bdavo pats kaljimo virininkas ir vienas i NKVD valdinink. Koki lyki iaurum enkavedistai buvo kupini lietuviui, rodo j nukankintos aukos, kuri dalis jau kaljimo kieme surasta. Nukankint politini kalini sulauyti blazdikauliai, isukintos rankos, sutrupinti onkauliai ir padaryta daug kitoki lykiai iauri kno sualojim. Ne tik gyvus, bet taip pat jau ir nukankintus knus ekistai dar su batais apspardydav, juos mindiodav, lykiausiai suterdav ir tik tada ukasdav em. Jau surasti lavonai kininko Gudino, buvusio ems kio Ministerijos valdininko Stabinsko ir jaunuolio Aksamitausko. Paiomis iauriausiomis priemonmis bebgani bolevik ir yd buvo nukankinti Teli kaljimo lietuviai politiniai kaliniai. Pirmieji lietuviai politiniai kaliniai Teli kaljim pateko 1940 metais liepos 12 dien per pirmj masin lietuvi aret, o paskutinieji tik 1941 metais birelio 8 dien, t. y., vos por savaii prie vokiei-soviet kar. Kaljime jie vis laik buvo tardomi ir vairiais bdais terorizuojami. Yra pagrindo manyti, kad kaljime jie taip pat buvo ir iauriai kankinami, nes apie tatai liudija kaljime rasti dveji kruvini markiniai. Sovietai smarkiu tempu ruosi karui su vokieiais. Tatai matydami, tiek dar laisvje es lietuviai, tiek jau ir kaljimuose bolevik kankinami jau-

Bolevikinis Raseini kaljimo vir. V. Katkus, pasiymjs nepaprastu iaurumu.

K U R I R KAIP BOLEVIKAI UD I R KANKINO LIETUVIUS

81

t greit bsiant vokiei rus kar ir su didiu ilgesiu jo lauk, nes tik jis vienas tegaljo lietuvius ivaduoti i raudonojo teroro. Daug dat to karo pradiai buvo nustatyta, nekantriai j laukta ir vis dlto nenusivilta, jei lauktj dien Lietuvos padangje ne vokiei lktuvai, lietuviams nedami isivadavim, o bolevikams pragait. Lietuvio tvirtu tikjimu vokiei-soviet karas buvo neivengiamas. i met birelio 22 dienos ryt Lietuvoje rengtieji bolevik aerodromai sudundjo nuo vokiei lktuv bomb. Sekmadienio ryt sprogstani bomb trenksmas paskelb lietuviams lauktj dien. i inia buvo tokia diugi ir skardi, jog t pat valand j igirdo ir bolevik u stor kaljimo mro sien kankinami lietuviai. Igirdo j ir Teli politiniai kaliniai. Teli kaljimo deimtosios kameros politiniai kaliniai t savo diaugsm ireik jausmingu ratu, igraviruotu ant aliuminijaus blidelio, kuris vliau buvo rastas kameros lentynoje. Blidelio dugne yra is raas: Teli kaljime 10-tos kameros 1941-VI-23. politk.: 1. Antanaviius Juozas, 2. Baltramiejnas Albinas, 3. Baltrimaitis Kazys, 4. Buius Kostantas, 5. Gaudutis Augustinas (ibrauktas), 6. Jagminas Adolfas, 7. Katkus Kazys, 8. Kiseviius Karolis, 9. Kvedaras Juozas, 10. Lileikis Vytautas, 1. Pukorius Kazys, 12. Rakas Adomas, 13. Rudokas Andrius 1941.VI.23., Teliai". Blidelio pakraiuose sienelse rayti ie odiai: Atskrido pirmos senai lauktos i vakar krato plienins padangi kregds, vokiei auns laknai vir Teli miesto 1941 m. birelio mn. 22 d. Mes, trylika politkaliniai, bolevik aukos, sddami Teli kaljime 10-je kameroje, beviltikai laukiame iganingos laisvs kaip briediai, itrok altinio vandens. Drasko mano em plrs azijatai, kankina tikrus lietuvius tvynainius, suki tamsius kaljim rsius, bendraudami su guoboliais ydais. iandien, 1941 m. birelio mn. 23 d. ryt nuvito ms veidai, irdys ugnimi suliepsnojo, pamaius vokiei bomboneius, sprogdinant Teli bolevik karinius objektus. Sadistikas priirtojas Kabaila, mus ilg laik persekiojs neijimu i kameros ruoon ir mane prie trejet dien trimis kumio smgiais ivietje daus veid, nuleido ausis. Vyriausias kaljimo politrukas, aklas bolevikas Vaitkus, ketins nuneti Hitleriui Berlyn 58- straipsn, kuriuo nuomiausiai kaltinami mes visi Lietuvos politkaliniai, bgioja nesavame kailyje ir pajuodusiu bekoniku snukiu tyli. I kaljimo buvusios banytls politk. Tarvainis, ms Elta, per sien pranea diuginani naujien: Raibuis apipiautas, ydai

A.

MERKELIS-

vilkstinm bgo i rytus, Kaunas laisvas, pasipuos tautikom vliavom. Viens kit sveikiname su laisva Lietuva. iandien, 1941. m.VI. 24 d., graus saultas rytas; pro plieno lango grotus matosi spindintis mlynas Masio eeras. Mes pakeltom

Istorinis Teli politini kalini blidelis.

8 3

nuotaikom laukiame bolevik lugimo galo, suinoj i ms geriausio priirtojo Visagorskio apie ms nauj tiksli vyriausyb. Heil sieg Hitler. Deutschland ueber alles. Tu igelbjai ms tvyn Lietuv i azijatik grobuonik bandit bolevik nag ir pastatei ms pai moni, tikr lietuvi nauj vyriausyb ant stipri plienini pagrind". is raas vaizdiai ir graudingai mums byloja, kaip isiilg Teli politiniai kaliniai lauk karo pradios ir kaip diaugsmingai ir kupini viesi vili j pasitiko. Taiau j viesioms laisvs viltims nebuvo lemta siknyti. Jas iauriai pakirto niekingi budeliai ydai ir komisarai. Prasidjus karui, telieiai dar ygi ilaisvinti politinius kalinius. Kai kurie kaljimo priirtojai buvo sutik tatai padaryti, taiau kaljimo priirtojas Vaitkus, prietaraudamas tam, politinius kalinius idav ir paskubino j nukankinim. Enkavedistai, matyt, suinoj, kad daroma ygi ileisti politinius kalinius, tuojau apsupo kaljim, prie jo abiej gatvs pusi istat tankus, kulkosvaidius ir ginkluotus raudonarmieius ir nieko i paalini moni neleido vaikioti kaljimo link. Kaljimo priirtojai daug kalini udar karceryje, i ten jie tebuvo paleisti tik kit dien. Kriminaliniai kaliniai, lik be prieiros, ilakst. Izoliav kaljim, komunistai su ydais pradjo kankinti politinius kalinius. J kankinimui vadovavo Teli kompartijos sekretorius ir vietimo skyriaus vedjas y d a s e r a s ir R o c i u s . Juodu jo per kameras ir nurodinjo, kurie kaliniai reikjo kankinti. I kamer politiniai kaliniai buvo vedami tardymo kambar. ia jiems budeliai sakydavo ramiai stovti ir tarti raid a. Tuo pat metu virum ramiai stovinio galvos buvo laikoma ilga mediagos juostel, kuri, tariant raid a, staiga buvo piaunama iiot burn. Po to apatin burnos iauna buvo pritraukiama

Teli politiniai kaliniai iauriai bolevik nukankinti.

84
prie kaklo, ir taip kankinamasis paabojamas, kad nerkt. Taip paaboti ir upakalyje suritomis rankomis kankinamieji, lyg kokie maiai, buvo metami pagal komand r a z, d v a" sunkveimius ir veami Raini mikeli. Kad paaliniai negirdt kankinamj rksmo ir dejavim kankinimo metu, prie kaljimo tyia buvo dzginami tank ir autosunkveimi motorai. Sunkveimiai, kuriais kankinamieji buvo veami Raini mikel, buvo apkaiyti medio akomis. Tatai, tur bt, padaryta arba patiems norint usimaskuoti nuo vokiei lktuv, arba savo kankinamas aukas umaskuoti nuo moni aki. Pats pagrindinis kankinimas buvo Raini mikelyje. ia, matyt, kankinimui i anksto ir specialiai buvo pasiruota. Be jau mint ydo ero ir Roiaus, kankinime dalyvavo Teli kaljimo moter skyriaus priirtoja B a l i u s k a i t , kaljimo vyresnysis priirtojas a l i m a s , u t a u t a s , V a l u i s ir apie 50 Teli yd. Kankinim rankiais buvo raudonarmiei ir ekist durtuvai, vielos kaniukai su vino gabalais galuose, galingos elektrins mainos, elektros srov. Yra pagrindo manyti, kad kankinimo vietoje taip pat buvo sukurtas ir lauas, kankiniams svilinti bei deginti. Be kankintoj, rodos, nra n vieno gyvo liudininko, kiuris bt mats sugyvuljusi yd ir bolevik sadistin politini kalini kankinim. Kaip kaljimas taip ir Raini mikelis kankinimo metu buvo stropiai saugomas. Raudonarmiei sargybos buvo istatytos ne tik prie paios kankinimo vietos, bet ir prie vis artimesni keli ir tak, kuriais kankinimo metu niekam i paalini moni nebuvo leidiama vaikioti. Kad nebt girdti kankinamj auksmo ir dejavimo, buvo dzginami automain motorai. Nors ir labai stropiai buvo saugoma kankinimo vieta, o prie suraiiot ir paabot kankini buvo daug ekist bei raudonarmiei ir kankiniams nebuvo jokios vilties gyviems pasprukti, taiau, pamat, kokios pragarikos kanios j laukia, jie vis dlto band bgti, ir du lavonai buvo rasti nuauti madaug u 500600 metr nuo kankinimo vietos, artimiausiame vieno gyventojo dare bulvse ir rugiuose. Kokias pragarikas, tiesiog netiktinas kanias ikentjo Teli kaljimo lietuviai politiniai kaliniai, pasibaistinai byloja net iki neatpainojimo sualoti j knai. Jie mums leidia bent i dalies atkurti t klaik savo realybe kankinim vaizd, kuris nemonikai lyktus savo sadistiku iaurumu. Btinai reikia pabrti, kad Raini mikelyje politiniai kaliniai buvo kankinami, ne siekiant i j igauti kuri nors prisipainim (dl to jie pakankamai jau buvo prikankinti tardytoj kaljime), bet norint patenkinti savo palusi sadizmo aistr. To siekdami, raudonieji sadistiniai teroristai savo aukoms kankinti igalvojo paias mantriausias, sveiko proto mogui net nesivaizduojamas kankinimo priemones. Jie savo kankinamas aukas svilino ant lauo, degino jas ugnimi ir elektra, plik j rankas ir kojas verdaniu vandeniu. Toliau, jie kankinius dau autuv buomis, viel kaniukais su vino gabalais galuose ir kitais kietais nagiais, piaust juos peiliais, bad durtuvais, lau koj ir rank kaulus, durtuvais

KUR

Ir

KAIP BOLEVIKAI

ud

IR K A N K I N O

LIETUVIUS

85

bad koj padus, nugaras, krtines, pilvus, vairiose kno vietose gyviems lupo od; kai kuriems kankiniams nupiaust ausis, ibad akis, itrauk lieuvius. Daugumai kankini galvos kiauai sudauyti, smegenys itakytos. Dar paymtina, kad, iki pasiutimo l raudonieji budeliai, buvo apimti ir kakokio negirdtai lyktaus seksualinio sadizmo. Beveik kuo ne visiems kankiniams iauriai sualoti lyties organai, o kai kuriems net burnas sukiti. I visko matyti, kad, iki pamiimo l raudonieji dvideimtojo amiaus inkvizitoriai, savo aukas taip kankino, jog kuo daugiausia joms suteikt skausm ir galt savo ikrypusius jausmus patenkinti, irdami skausmuos besiraitanias, konvulsij tsomas savo aukas. Po keli dien raudonj barbar niekingi darbai ikilo dienos vieson. Birelio 28 dien 17 valand Raini mikel atvyko Teli apskrities prokuroras, apskrities virininkas, gydytojas ir kiti pareignai bei kviestiniai ir pradjo tirti kalini atpainim. Tatai buvo nelengvas darbas: atkastieji kankiniai taip iauriai buvo nugalabyti ir sualoti, jog tik labai ma dal artimieji begaljo atpainti. Teliuose, Raini mikelyje, 1941 m. birelio 24 d. bolevik buvo nukankinti ie politiniai kaliniai:
Kada atsistas j Teli kaljim

Nukankinto pavard, vardas ir tvo vardas Antanaviius Antanas, Salemonas Antanaviius Jonas, Salemonas Antanaviius Juozas, Salemonas Bachmanas Liudvikas, Teodoras Balseviius Povilas, Juozas 6 Balseviius Stasys, Pranas Baltramiejnas Albinas, Stasys Baltrimaitis Kazys, Domas Beimaviius Juozas, Pranas Bubel Steponas, Kazys Buys Kostas, Pranas Bumblys Juozas, Jonas Butkus Adolfas, Jonas iurinskas Andrius, Antanas iuas Andrius, Antanas Dakneviius Stasys, Stasys Daukys Pranas, Juozas Dibisteris Antanas, Juozas Gailius Vaclovas, Kazimieras Galdikas Kazys, Kazys Gaudutis Augustinas, Ignas Geleinis Ignas, Juozas Glazauskae Henrikas, eslovas 23 Guauskas Pranas, Stasys 24

Gyvenamoji vieta Teliai Teliai Teliai Teliai Teliai Teliai Kretinga Teliai Teliai Teliai Teliai Kretinga Teliai Teliai Teliai Kretinga Teliai Kretinga Teliai Kretinga Kretinga. Kretinga Teliai Teliai

Kuo vertsi buoe policin. mokinys mokinys tarnaut. tarn. (plyt.) raytojas mokinys darbin. emdirbys mokinys

1 2 3
4 5 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

Eil.

Nr.

: 1941.11.23. 1940.X.31. 1941.II.23. 1941..5. 1941.III.5. 1941.III.5. 1940.XII.25 1941.II.23. 1941.II.23. 1941.II.23. 1941.II.23. 1941.IV.25. prekyb. 1941.VI.8. mokytojas 1940.I.7. mokinys 1940.XII. be prof. 1941..7. mokytojas 1941.VI.8. mokytojas 1941.II.20 valstietis 1941.I.16. be prof. 1941..18. sekretorius 1940.X.4. be prof. 1940.VII.31. buhalt. pad. 1940.XI7. tarnaut. 1940.XI.8.

A. M E R K E L I S -

25 2 27 28 29 30 31 32 33 34 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45. 46 47 48 19 50 51 52 53 54 56 57 58 59 60 6l 63 4 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76

Jablonskis Juozas, Juozas Jaktas Vincas Jankauskas Aleksas, Ignas Jocys Stasys, Tadas Jogminas Adolfas, Danielius Kardelis Povilas, Mykolas Katkus Kazys, Antanas Kaveckas Vladas, Kazys Kavolis Boleslovas, Antanas Kavolis Petras, Antanas 35 Kaulius Kazys, Petras Kazlauskas Povilas, Juozas Kiriliev Georgij, Semovi Kiseviius Karolis, Stasys Korza Bolius, Kazys Kriinauskas Bronius, Vladas Kvedaras Juozas, Ignas Kusas Leonas, Kazys Longinas Miltas, Aleksas Lileikis Vitoldas, Adomas Lukauskas Pranas, Petras Makalauskas Liudas, Juozas Maskolenko Petras, Jonas Micheef Georgij, Nikifirovi Milius Jonas, Antanas Montvidas Antanas, Pranas Motuzas Vladas, Kazys Norvaias Motiejus, Petras Pabarius Vaclovas, Jonas Pakalnikis Liudas, Vincas 56 Parafionaviiue Zigmas, Stasys Paulauskas Kazys, Domas Petronaitis Vladas, Petras Pukorius Kazys, Antanas Rakas Adomas, Adomas Rudokas Andrius, Mykolas Rudokas Jonas, Mykolas 62 Sakelis Zigmas, Viktoras Simutis Adomas, Kazys Simutis Julius, Petras Stukas Feliksas, Kazys Sungaila Vladas, Juozas akenis Zenonas, Jonas alius Edmundas, Motiejus alkauskas eslovas, Petras leinys Jonas, Vincas Tarvainis Leonas, Juozas Telinskis Jonas, Antanas Truka Juozas, Antanas Viius Jurgis, Ignas Vilinskas Povilas, Antanas vurzdinas Hermenegildas, J.

Teliai Teliai Teliai Teliai Teliai Kretinga Kretinga Kretinga Teliai Teliai Teliai Teliai Kretinga Kretinga Teliai Teliai Teliai Kretinga Teliai Kretinga Teliai Teliai Teliai Kretinga Kretinga Kretinga Teliai Kalvarija Teliai Teliai Teliai Kretinga Teliai Teliai Teliai Teliai Teliai Teliai Kretinga Kretinga Teliai Teliai Kretinga Teliai Teliai Teliai Kretinga Teliai Teliai Teliai Teliai

be prof. kininkas darbin. prekyb. buhalteris be prof. be prof. notaras mokinys kininkas be prof. valstietis karys emdirbys pato v-kas tarnaut. valstietis policin. buo tarnaut. be prof. oferis krautuv. karys hatsiuvis matininkas kininkas siuvjas pieninink. valstietis studentas buo advokatas mokinys mokinys mokinys kininkas dvarin. buo laikrod. kininkas bedarbis mokinys pato v-kas technikas malno -. tarnaut. darbiu. policin. kininkas tarnaut. mokinys

1941.V.2. 1940.VII.12. 1941..23. 1941.VI.8. 1941.1.10. 1941..7. 1940.VII.31. 1940.VIII.12. 1941..5. 1941.II.25. 1941.II.23. 1941.I.16. 1941.V.S. 1940.XII.30. 1940.IX.7. 1941..7. 1941.II.23. 1941.II.23. 1941.II.23. 1940.XI.7. 1941.II.22. 1940.XI.13. 1941. VI.8. 1941.IV.8. 1941.II.23. 1941.II.27. 1940.X.21. 1941.II.28. 1941.I.29. 1941.II.28. 1941.VI.8. 1941X25. 1940.VIII.l2. 1940.XI.8. 1940.II.14. 1941.VI.8. 1941.III.8. 1940.VII.12. 1941.VI.8. 1940.IX.7. 1941.III.7. 141.III.5. 1941.III.7. 1941.II.22. 1941.V.23. 1941.I.20. 1940.XII. 1041.II.23. 1941.VI.8. 1940.VII.31. 1941.IV.3. 1940.XI.8.

87

Zarasai Antradien, birelio 23 dien, apie 8 val. ryto dalis politini kalini i Zaras kaljimo buvo iveta. Likusij lauk iaurus likimas: jie turjo bti kaljime iudyti. is niekingas darbas pradtas antradienio vidurdieny. Apie 1112 valand, pasakoja tuo metu Zaras kaljime sdjusi Pailien, per aikt pamaiau ateinant septynius budelius su pistoletais rankose. Painau komisar P e t r o v , kaljimo virinink B o b r o v , K a s a l a p o v , milicininkus K r a s n o v i r T a u k l . Kaljime buvo visikai tylu. Nors jau antr dien i kameros neileidiama ir ibadjusi, pasiryau gintis. Nukaukjo koridoriumi jusi ingsniai. Sugirgdjo atidarinjamos kamer durys ir pasigirdo aukiant: Petninas. Gabriuseviius. Kur Pailis? Viruj, kakas atsiliep. Igirdau i antrojo aukto laiptais einanius, ir mano vyras, vedamas kaljimo kiem, prajo pro mano duris. Suaidjo kieme keletas vi, o tuo pat metu kakas smarkiai pradjo audyti mieste. Ratinje suskambjo telefonas. Sejas! rikteljo trbel Petrovas. Koridoriumi pradjo bginti igsdinti enkavedistai. ileiki, visus pribaik, rikteljo bgdamas Petrovas. Pro lang matau, kaip visi budeliai atkitais ginklais, kai kurie vienplaukiai, bga per aikt N K V D bstins link. Mieste girdti audant. Kakoks ydas stovi viduryje aikts prie hals ir, tur bt, pamats mane, taikosi auti. Pasitraukiu nuo lango, ir kulka, prakirtus stikl, zvimb mano kamer. Vl girdiu koridoriuje ir ratinje kak bgiojant. Atsistoju prie dur ir pasiruoiu gintis. Girdti kakas kalba: Eik ratin, ten milicininko milin kaba. Po kiek laiko girdiu kalbantis: Kur sdi Pailien? Varg Pailien. Balsai atrodo ne milicinink. Sugirgda duryse raktas, ir kamer bga politinis kalinys Mikinis i Duset. Pasirodo, enkavedistai i kaljimo pabgo, nespj vis i kamer ivetj suaudyti. Kelet nuov, kakieno skubiai telefonu ikviesti, jie skubiai ibgo. Lik gyvi surado raktus ratinje ant sienos kabanios milicininko milins kienje, atrakino kamer duris ir ileido visus suimtuosius. Kaljimo kieme tesuspjo suaudyti tik tris politinius kalinius: plk. Pail Ign, iki 1940 m. birelio 15 d. buvus Zaras apskrities komendant, ir auli rinktins vad, tarnautoj Jon Petnin ir darbinink Povil Gabriusevii. Juos visus nuov komisaras Petrovas su milicininku Tauk7

A. M E R K E L I S -

liu. Vliau kaljimas pradjo degti. Po jo griuvsiais buvo surasti sudeg suaudytieji. Plk. ltn. Pailio lavonas buvo beveik visikai sudegs. Atrasta tik dalys kaul, drabui liekanos ir apdegs laikrodis, i kurio jis ir buvo atpaintas. Bolevik ir yd padegtiems Zarasams liepsnojant, kai kurie zarasieiai dar mgino gelbti savo turt, o daugumas bgo i miesto mikus, klsi laiveliais eero salas. Mieste bti, o ypa gatvse pasirodyti, buvo nebemanoma: siut suvrj bolevikai ir ydai aud be atodairos lietuvius. T dien Dariaus-Girno gatvje, ties pato staiga, ekistai nuov apskrities valdybos buhalter-kasinink Vaclov Maskolin. Jis dar apie 6 valandas kankinosi, bet ekistai neleido paalini moni jam suteikti pagalbos ir paduoti vandens. Be to, t pat dien Zaras milicijos kieme NKVD virininkas K a s a l a p o v a s nuov Zaras gimnazijos mokytoj Edvard-Algird akal ir dar vien asmen, kurio asmenyb neiaikinta. Vietos gyventojas irvinskas vos pabgo nuo j audiusio ydelio n e i d e r i o . Kai kurie mons buvo tik sueisti. Jeigu Zaras komjaunuoliai ir ydai bt buv geresni ir drsesni auliai, o zarasieiai nebt isislapst, tai birelio 24-oji i Zaras bt pareikalavusi ymiai daugiau auk. ekistai, komjaunuoliai ir ydai po miest su ginklais vaistsi ir nekaltus mones aud lyg pakvai. Yra rimto pagrindo manyti, kad jie prie tai buvo gerokai sigr, nes kaljime, kur pirmiausia teroras prasidjo, kalini daikt sandlyje atrasta apie 30 tui degtins bonk Tik girti arba pami bdami, jie galjo t pat dien audyti apskrities ligonin. Apie 11 val. prie ligonins atvaiavo sunkveimis, i kurio ilip vietiniai milicininkai, komunistai ir komjaunuolai pradjo audyti ligonins langus ir sienas. Daugiausia aud antrojo ir treiojo aukto langus. Pradjus audyti, ligonins tarnautojai koridoriuje sugul ant grind, stipresnieji ligoniai palatose isirit i lov taip pat sugul ant grind, o silpnesnieji lovose lauk mirties. Laim, rekoetuodamos nuo lub kulkos nesueid n vieno ligonio, tik kai kuriuos apibr nuo lub krints tinkas. Paaud apie 10 minui raudonieji pamiliai nuvaiavo sau. Vietiniai komunistai, komjaunuoliai ir ydai, antradien smarkiai pasiautj po Zarasus, iauriai terorizuodami vietinius gyventojus, pavakary idm Daugpilio link. Mat, pradjus mieste audyti, jie paman, kad jau ia pat vokieiai ir isigand kuo skubiausiai isinedino toliau. Komunistams i Zaras pabgus, vietiniai gyventojai lengviau atsiduso ir treiadienio ryt pradjo tarpusavy burtis. Kaimynai ir keletas pabgusi politini kalini susirinko pas Markelius Vilniaus g. Nr. 42, kuri namas buvo nesudegs. ia susirinkusieji dalinosi vakar dien patirtais iurpiais spdiais, diaugsi isivadav i klaikaus bolevik jungo, svarst ateit. Taiau tos pat dienos anksti ryt pabg bolevikai, sitikin, kad Zarasuose dar vokiei nra, vl sugro toliau tsti raudonojo teroro. Pirmiausia jie puol Markeli namus.

8 9

Treiadienio ryt, apie 7 val., pamaiau pasakoja apie tai Ona Markelyt, kad prie ms nam i eero puss prisiartino du uniformuoti ir ginkluoti bolevikai ir pradjo belsti prieangio duris. A bijodama, kad neprisiaukt daugiau t bandit, jau atidaryti dur, bet pamats mane vienas i bolevik paleido v, ir a atsitraukiau nuo dur. Tuo metu prisirinko prie namo apie 3540 vairiai uniformuot milicinink, pasieniei ir raudonarmiei. Visi ms namuose buvusieji mgino slptis, bet pasislpti nebuvo kur. Tuo tarpu bolevikams atidarm duris, manydami, kad, mums nesiprieinant, jie nieko nedarys. Bolevikai visus ivar i nam kiem ir pradjo krsti spintas ir skrynias, iekodami ginkl. Mane vienas milicinink, atkis ginkl, nuvar rs, kad a, eidama pirma, pa-

Buvusi polit. kalin Pailien bolevik sudeginto Zaras kaljimo kieme renka savo vyro plk. ltn. Ig. Pailio palaikus.

rodyiau, kas yra rsyje. A rs jau, bet bolevikai j bijojo eiti, todl ten sukrauto turto nerado. Tvelis norjo pabgti ir oko pro lang kitoje namo pusje, bet beokant buvo nuautas. Motinos, kuri buvo pasislpusi u didels skrynios priekambaryje, nepastebjo, ir ji tuo bdu nebuvo suimta. Viena sesuo buvo pasislpusi pastogje ir pabgo per stog, o antroji sesuo Vanda, brolis Viktoras ir pas mus buv Pauktys Jonas, Vaitonis, Triponis, Dubonis, Garla, Mickus ir kiti buvo suimti, ivaryti kiem ir ikratyti. Ininierius Mickus, bdamas labai isigands, ir girddamas i bolevik, kad visus ruoiasi suaudyti, mgino pabgti, bet bebgant buvo i upakalio sueistas ir prisivijusio milicininko nuautas galv. Visus mus ikeltomis rankomis, atki autuvus nusivar prie kooperatyvo esani NKVD bstin ir suvar kieme esant rs. Mane pirm nusivar

90

A.

MERKELIS

savo bstin ir pradjo tardyti. Bolevik vietinis prokuroras R a j e c k a s , karaimas, kils i Panevio, prisispyrs reikalavo pasakyti, kas laukis vokiei, kas es partizanai, ko buvo susirink pas mus tiek moni, kur paslpti ginklai, kas klaussi radijo i Vokietijos. A jam melavau, kad niekas nelaukia vokiei, nes bolevik valdia geresn ir man paiai labai patinka, i Vokietijos radijo niekas nesiklaus, o pas mus buvo susirink visi kaimynai padegliai. Pagyrimas j valdios jiems patiko ir man paplojo per pet patenkintas, bet kitais mano odiais netikjo, grasino suaudyti ir perdav mane tardyti vietiniam NKVD U b e i k a i. Tuo metu pamaiau per lang kooperatyvo kiem vedam Chmieliausk, vliau girdjau vius ir supratau, kad lidnas likimas ir vis kit. Po kiek laiko kambarius, kuriuose mane tard, bgo Majevskis ir pasak rusikai, kad vokieiai nuo Zaras tik 30 km ir nusikeik. Visi ten buv bolevikai sujudo, pradjo ginkluoti bgti, susdo mainas ir ivaiavo. Mane paleido ir liep eiti namo, pasak, kad rytoj dar bsiu reikalinga. Namo parjau apie 10 val. Po keli valand gro brolis ir sesuo. Bolevikai, suspj suaudyti tik eis nekaltus gyventojus, pabgo. Be jau minto Markelio Prano ir in. Mickaus Kosto, bolevikai t dien 12 valand NKVD kieme dar suspjo nukankinti Zaras valstybinio banko tarnautoj Paukt Jon, batsiuv Vaiton Pran, i kaljimo birelio 24 d. pabgus politin kalin mokytoj Chmieliausk Juoz ir dar vien jaunuol, kuris zarasiei buvo neatpaintas. Jo lavonas buvo surastas u miesto rib vienoje duobje su kitais keturiais bolevik nuudytais lietuviais (Chmieliausku, Paukiu, Vaitoniu ir akaliu). Jo bta apie 23 met amiaus, vidutinio gio, juodbruvio, graios ivaizdos, puikiai apsirengusio. Jo deinje akyje rasta spausta gelein spyruokl. Tatai rodo, kad jis buvo kankinamas. Treiadien, birelio 25 d. 14 val. ties klebonija dare keturi milicininkai sum ir nuvar N K V D Zaras klebon kun. Baltrim Stas. ia jis buvo tardomas ir kankinamas madaug iki 23 val. 30 min., o po to, matyt, buvo ivetas paskutiniu bgani terorist sunkveimiu Daugpilio link. Spjama, kad jis pakely buvo nuudytas. Jo lavonas iki iol dar nesurastas. Sugr treiadien Zarasus bolevikai daug iauriau siautjo, udydami ir terorizuodami mones, negu antradien. Treiadienis zarasieiams buvo pati baisiausia diena. Enkavedistai su komjaunuoliais ir ydais gaud aulius ir i kaljimo pabgusius politinius kalinius, iekojo vakar, birelio 24 dienos audymo kaltinink. I tikrj, kaip vliau paaikjo, birelio 24 d. Zarasuose audymo kaltininkai buvo patys komunistai su ydais. Pasigirdus kaljime pirmiesiems viams, kuriais buvo audomi politiniai kaliniai, tuojau kaljim pradjo audyti u miesto buv raudonarmieiai ir mieste buv ginkluoti komjaunuoliai su ydais. Matyt, jie man, kad kaljim upuol lietuviai, nordami ivaduoti politinius kalinius. Bdami nepaprastai bails, jie, nei apaudydami kaljim, i kurio tuojau paspruko raudonieji budeliai, nei apaudydami ligonin, i kurios juos nebuvo pa-

KUR IR KAIP BOLEVIKAI UD IR KANKINO

LIETUVIUS

91

leista n vieno vio, nedrso nei kitur vid eiti ir itirti ten esant tariamj ginkluot prie. Tatai mums rodo, kiek bolevikai buvo pakrik, nepaprastai bails ir visur mat juos atkitus prieo ginklus. ia tikrai jiems tinka liaudies prieodis: Vagie, kepur dega". Bolevik siautjimas birelio 25 d. Zarasuose rodo, kad jie buvo pasiry nukankinti visus i kaljimo pabgusius politinius kalinius, buvusius aulius ir savanorius. Kuriuos jie paiupo, tuos nukankino, o kit labai stropiai visur iekojo. Daug moni, ypa moter, slapstsi paeerje ir eero salose. Nuo ekist pabgusi ir paeers ilviiuose su motina slapsiusis banko tarnautoja A. Verbejyt pasakoja, kad nespjus atsikvpti nuo ekist, tuoj pasirod milicininkai. Sustoj ties jomis suuko: Veidus atgrti ausim. Atkis ginkl milicininkas Verbejyts klausia: Kur tavo vyras ? Kur j padjai ? Sakyk. Kelet kart t pat klausim kartoja. Neturiu, i atsak. Netikjo. Duok vyr, kur j padjai? Sakyk. Neturiu, i kur j paimsiu: a panel. Parodyk dokumentus. Tuo metu tarp ilvyi krm pasirod daugiau besislapstani vyr ir moter. Juos pamat milicininkai su atkitais ginklais nuskubjo mus palik. Sustokit vietoje, nes ausiu! Moterys pradjo verkti. Bkim i ia, nes dar gali grti, sako Verbejien savo dukrai. Per darus jiedvi ijo keli ir pasuko savo gyvenamojo namo link. Apie 100 metr nuo savo gyvenamojo namo pamat penkis milicininkus, belauianius j namo duris; pradjo audyti. Bkim i miesto, kur kaim, a namo nebeisiu, sako Verbejyt savo motinai. Zaras priemiestyje, vadinamoje altupje, jos ujo pas vien kinink, pasipra priglaudiamos ir ten ibuvo dvi dienas. Meldms ir pram Aukiausiojo, sako Verbejyt, kad greiiau atvykt ms gelbtojai. I kaljimo pabgusi Pailien paeerje sumaniai suvaidino beprot. Vaidindama beprot, palaidais plaukais, dainuodama, per laukus miest jo iekoti savo suimtos dukters Danuts. Jos vaidyba buvo tiek vykusi, kad sutikti mons jai reik uuojaut, o milicininkai, nieko netardami, praleido per tilt. Tik prie N K V D bstins j enkavedistai norjo suimti, bet ji laiku pabgo. Sugrus namo, visk rado iversta, iknista, vertingesnius daiktus bolevik igrobtus. Po kiek laiko parjo ir dukt. Ji papasakojo, kad NKVD kieme suaud kelet gyventoj, o j tard, klausi-

92

ndami, kur motina. Ji atsakiusi, kad motina ijusi i proto, laksto po laukus ir dainuoja. Paymtina, kad suimtuosius lietuvius, vedant gatvmis NKVD, visaip pldo ir i j tyiojosi ydeliai. Udarius juos rsyje, danai ten kaiiodavo savo nosis komjaunuoliai ir ydeliai, pairti, kas ten sdi ir pagrasyti suaudymu. Bolevikai ir ydai paskutinmis savo eimininkavimo dienomis Zarasuose siautdami padar zarasieiams nepaprastai daug skriaud ir alos. 1941 m. birelio 1415 d. i Zaras ive dvideimt devynias eimas, i viso atuoniasdeimt moni. Didiojo raudonojo teroro metu, birelio 2425 dienomis nuud dvylika moni, daug sunkiai ar lengviau sueid, sudegino 239 gyvenamuosius namus ir labai daug kitoki pastat. Todl suprantamas tas didis zarasiei diaugsmas, kai ketvirtadien, birelio 26 dien, Zarasus eng aunioji vokiei kariuomen, ir raudonieji vampyrai dingo u Lietuvos sien. Birelio 22 d. prasidjus vokiei-soviet karui, kaip daugelyje kit viet, taip pat ir Rokikyje vietos komunistai su enkavedistais pradjo gaudyti jiems nepalankius ar kuo nors tariamus lietuvius. Birelio 24 d., per Jonines, i Rokikio atvyko dviem sunkveimiais keliolika ginkluot milicinink ir komunist La dvar, kuris yra arti Petrain kaimo ir nuo ten pradjo suiminti lietuvius. Nelaims vedinas Juozas Pumputis jo spti savo kaimyn Antan Garol, kad jis saugotsi ir slapstytsi nuo ginkluot milicinink ir komunist, kurie jau buvo La dvare. Vos tik Juozas Pumputis ijo i A. Garolio kiemo viekelio link, tuojau buvo sulaikytas sunkveimiu vaiavusi milicinink ir ikratytas, ar neturi ginklo. Nors ginklo ir nerado, taiau milicininkai Pumpuio nepaleido, o pasim drauge su savim sunkveim nuvaiavo Juint miestelio linkui Kaip vliau paaikjo, dar t pai birelio 24 d., pasive u Juint miestelio apie 2 km prie viekelio esaniame mikelyje jam i sunkveimio liep ilipti ir bgti (tarytum j paleidia), bet tuo metu j i upakalio vietoje nuov ir mikely paliko jo lavon. Kit dien Juint partizanams buvo praneta, kad mikelyje rastas negyvas mogus. Vliau apylinks gyventojai atpaino, kad tai yra Juozas Pumputis, 27 m. amiaus Petrain kaimo, Juint valsiaus, Rokikio apskr., kininkas. Giminms praneus, namikiai pasim Juozo Pumpuio lavon ir j palaidojo savo kaimo kapinse. Juozo Pumpuio brolis Pranas, 49 met amiaus kininkas, igirds audym, ibgo i savo kiemo sitikinti, kas audo. Milicininkai vijosi vien vyrik, kuris bgo atsiaudydamas ir spjo bgti krmus. Milicininkai, pamat Pran Pumput, tuojau j sulaik ir ikrat. Pas j rado brauning (prast). Jis tuojau buvo suimtas ir nugabentas Rokikio kalji-

KUR IR KAIP BOLEVIKAI UD IR KANKINO

LIETUVIUS

93

m, kur jau buvo udaryta daug lietuvi. T pat dien bolevikai sudar LTSR Rokikio apskrities laikin karo lauko teism, kuris teis: 1. P r a n s k n J o n , sn Antano, gimus 1900 m., gyvenant La kaime, Rokikio valsiuje. 2. B i m b J o n , sn Antano, gim. 1904 m., gyv. Vaitkn k., Kamaj vals. 3. P u m p u t P r a n , sn Blaiejaus, gim. 1897 m., gyv. Petrain kaime, Juint vals. 4. A u k t u o l J o n , sn Izidoriaus, gim. 1906 m., gyv. Juint miestelyje ir 5. G r i a n a u s k J o n , sn Gasparo, gim. 1913 m., gyv. Pilkn kaime, Juint vals., kaip kontrrevoliucini asmen grup, kuri Vokietijos SSSR karo paskelbimo momentu unugaryje organizavo br (band) ir terorizavo su ginklu rankose Juint miestelio komjaunuolius ir kviet gyventojus neklausyti sovietins valdios; nuteis, kaip tvyns prieus aukiausia bausme suaudyti. Visus dalyvius ir prijauianius mintai grupei karo lauko teismas spjo, kad u panaios ries veiksmus ir susisiekimo keli bei ryi ardym bus suaudyti ie arete laikomi kaitai: 1. Maciejauskas Kazys, Juodups vals. 2. Grybauskas Alfonsas, 3. Bukas Kazys, Rokikio vals. 4. Erslova Vladas, 5. Raiys Petras 6. Linartas Juozas, Rokikio miesto, 7. Stundia Antanas, 8. Stasiulionis Kostas, ,, 9. epelis Juozas, 10. neka Jonas, 11. lamait Kosta, Kamaj vals., 12. Kralikas Juozas, Obeli vals. Tariamojo karo lauko teismo suaudyti nuteistieji 5 lietuviai 1941 m. birelio 24 d. anksti ryt buvo nugabenti Papartyns mik (apie 5 kilometrai nuo Rokikio miesto, prie viekelio Rokikis-Luktai) ir ten iauriausiu bdu nukankinti. Tik vienas j tebuvo perautas (reikia manyti, kad buvo pribaigtas). Tariamojo karo lauko teismo nuteistieji penki lietuviai suaudyti suvrjusi komunist budeli taip nemonikai iauriai buvo nukankinti, sualoti ir iniekinti, jog lavonus gimins begaljo atpainti tik i drabui. Visi kiti Rokikio kaljime suimtieji, kuri skaiius neinomas, 1941 m. birelio 27 dienos ryt autant, pasinaudoj smyiu, kur sukl kakieno padegtas ir pradjs sproginti municijos sandlys, isilau ir

94

MERKELIS

pabgo. Vienas j (netrauktas kait sra) Vaitkeviius Lionginas, kils, rodos, i Kauno, vietini rus buvo sugautas Steponi mike, prie viekelio Rokikis-edasai, apie penki kilometrai nuo Rokikio miesto. Jis buvo iauriai nukankintas: rastas irengtas, upakalyje suritomis rankomis, visas supiaustytas, subadytais onais, perdurta krtine. Jis buvo ikilmingai palaidotas Rokikio parapijos kapinse. Laidojant dalyvavo vokiei kariuomens dalinys.

Panevio cukraus fabriko darbininkai bolevik iudyti 1941 m. birelio 20 d.

Rokikio mieste buvo ir daugiau kruvin auk. Nukentjo miesto gyventojai lietuviai. Buvo nukankinti ir nuudyti ie lietuviai: 1. e r n i a u s k a s A n t a n a s , sn. Juliaus, gim. 1914 m. rugsjo 16 d., lietuvis, altkalvis, 1941 m. birelio 26 d. apie 4 val. ryto atjusi 4 ginkluot vietos komunistli buvo paimtas i lovos, nuvestas netoli geleinkelio esant mikel Apuot ir ten nuudytas. Rastas prie kelio klane kraujo, nukirsti deins rankos pirtai ir ipltas gabalas galvos kiauo. udytas kulkomis ir autuv buomis. Palaidotas Rokikio parapijos kapinse. 2. R a u k t a s P e t r a s , sn. Jono, gim. 1919 m., lietuvis, daytojas, 1941 m. birelio 25 d. apie 20 val. gatvje buvo sulaikytas yduko, nuvestas NKVD bstin, o i ten tuojau j isived ekistas ir nuov prie artimiausio sklypo tvoros. Palaidotas Rokikio parapijos kapinse. 3. a p k a u s k a s V y t a u t a s , sn. Kajetono, gim. 1909 m. gruodio 9 d., lietuvis, tarnautojas (tarnavo Rokikio Apylinks Teisme, bet bolevik buvo atleistas), 1941 m. birelio 26 d. apie 3 val. ryto 910 ginkluot vietos komunistli, j skaiiuje keli yd, buvo paimtas i lo-

KUR IR KAIP BOLEVIKAI UD IR KANKINO LIETUVIUS 105

vos, nuvestas netoli geleinkelio esant mikel Apuot ir ten iauriausiai nukankintas: rastas be galvos kiauo, be aki, puss nosies, be vienos ausies; galva, kojos, rankos ir onkauliai taip sulauyti, kad, pajudinus lavon, byrjo kaulai. Palaidotas Rokikio parapijos kapinse. 4. B r a y s A n t a n a s , tvo vardas neinomas, gim. 1920 m., lietuvis, Lietkio tarnautojas, 1941 m. birelio 26 d. apie 18 val. buvo sulaikytas prie N K V D bstins, nuvestas prie artimiausio sklypo ir ten nuudytas dviem viais: vienu galv, antru krtin. Nuud vietos komunistai R a i n s k a s J u o z a s i r R i n k e v i i u s V l a d a s i r keli ekistai. Palaidotas Panevio parapijos kapinse. 5. Kun. v e i k a u s k a s B e n e d i k t a s , tvo vardas Stasys,, gim. 1884 m. kovo 21 d., lietuvis, Rokikio parapijos altarista, 1941 m. birelio 26 d. apie 1516 val. atjusios moters, pavard neinoma, ir dviej komunist buvo nuvestas NKVD bstin ir ten nuudytas viu galv. Bolevikams pabgus, rastas viename kambaryje kraujo klane. Ukmergje, kaip ir daugelyje kit viet, komunistai buvo pasiry miest sudeginti, o nepatikimus gyventojus iudyti. Tam reikalui vietos komjaunuoliams ir ydams buvo idalinti ginklai ir benzino bei ibalo bonkos, su kuriomis jie turjo padegti miest. Kaljimo politiniai kaliniai, kuri nebesuspta iveti, taip pat buvo numatyti iudyti. Taiau tatai vykdyti komunistams nevisai tepasisek. Karui prasidjus, panikos apimta Ukmergs kaljimo vadovyb su sargais pabgo, ir kaliniai, kuri buvo 126, isilau i kaljimo laisv ir ibgiojo. Atvyk daryti politini kalini egzekucijos, enkavedistai kaljim rado tui. Tada pradjo gaudyti pabgusius politinius kalinius, bet j besugaud tik atuonis. Sugaudytuosius politinius kalinius birelio 24 d. enkavedistai sunkveimiu isive Zaras link ir t pat dien juos nukankino. 1941 m. liepos 30 dien Zaras policija apirjo surastus lavonus vietoje ir konstatavo iuos faktus: Apie vien kilometr u Smlyns prie plento Zarasai-Daugpilis, kairje plento pusje Aljos mike apie 100 metr nuo plento rasta naujai sukasta duob, i kurios paviri kyojo mogaus ranka. Atkasus duob, rasta joje atuoni moni lavonai, kurie buvo duob sumesti labai netvarkingai, auktyn kojomis bei dvigubai sulenkti. Lavonai iimti i duobs ir apirti atrodo taip: 1. Lavonas atrodo lieso kno, apsiavs paneiotais kamaais tiblietais, juodu varku ir juodomis dryeliais kelnmis, labai apipuvs, vidutinio amiaus. 2. Lavonas iimtas i duobs sulenktas pusiau, apsivilks pilkvo korto kostiumu, apsiavs paprastais batais, senesnio amiaus.

96

A.

MERKELIS

3. Lavonas iimtas i duobs buvo moteris, senyvo amiaus, prailusiais plaukais, stambaus kno sudjimo, vidutinio gio, apsivilkus korto kombinzonu ir apklota moteriku pilkvu paltu, apsiavus geltonais odos, didelio Nr. tufliais, susegamais raiiais, su alios spalvos veltine berete. Kienje rasta dantims milteli su urau Ukmergs vaistin. 4. Lavonas buvo iedine spynele surakintom rankom, apsivilks rus kareivio tankisto uniforma ir apsiavs ilgais auliniais kareivikais batais, stambiais juodais plaukais, jauno amiaus. 5. Lavonas surakintomis rankomis, apsivilks juodu iponu ir juodomis kelnmis, apsiavs pusbaiais, juoda kepure, ruavais markiniais. Vidutinio amiaus. 6. Lavonas surakintomis rankomis, apsivilks korto juosvu kostiumu, apsiavs geltonais tufliais, vidutinio amiaus. 7. Lavonas vidutinio amiaus, surakintomis rankomis. oferio kombinzonu, spjama, kad bta oferio. Apsivilks

8. Lavonas surakintomis rankomis, apsivilks juodu kostiumu ir apsiavs juodais tufliais. Vis nukankint lavon rankos buvo surakintos iedinmis spynelmis upakal ir nuo uverimo rank bta labai sutinusi, o gal jos buvo plikytos kartu vandeniu, nes nuo sutinusi rank oda apsmukus. Visi lavonai buvo labai apipuv, taiau kai kurie buvo matyti, kad yra nuudyti viais galvas. Pasiteiravus pas vietos gyventojus, patirta, kad minti nelaimingieji buvo suaudyti antradienio ryt, t. y. birelio 24 d., apie 10 val., nes Latvijos pil. Zunda Anna, gyv. Aljos, bdama netoliese, girdjo kelius kart vius ir moters auksm Ajzus". ia paminti nuudytieji buvo atpainti ir pasirod, kad jie yra: 1. B a j o r a s Jonas, i Ukmergs, i Pabaisko vals., Dimit rijus 2. G r u a u s k a s Meislovas,

3. B o n d i e n , i Kriktn dvaro, Pabaisko vals., 4. A l e k s a n d r a v i i u s - G r i g a r a v i i u s rusas, 5. B l a i k a s lenk pabglis, 6. O s t r o v s k i s lenk pabglis, 7. K o l b a Meys, i irvint miestelio, 8. D e v e i k i s , i Uulnio kaimo, Taujn vals.

Minti nuudytieji 1941 m. liepos 31 dien buvo palaidoti Zaras parapijos Rymo-Katalik kapinse. Traukdamies bolevikai daugiausia politini kalini iud

9 7

Pravieniki Priveriamj Darb Stovykloje Pravieniki Priveriamj Darb Stovykla yra raistingame mike, 2 km iaur nuo Pravieniki geleinkelio stoties, prie miko kelio, jungianio Rumikio miestel su Palemonu, apie 30 km nuo Kaimo. Prie bolevikams okupuojant Lietuv, Pravieniki Priveriamj Darb Stovykla buvo Kauno Sunkij Darb Kaljimo skyrius, vadinamas kaljimo durpyno gyvatynas. Jame sunkiems darbams nuteisti kaliniai kasdavo durpes. Pravieniki Priveriamj Darb Stovykla sudaro 17 didesni ir maesni pastat, sutalpint 160 metr ilgio ir tiek pat metr ploio miko kirtime. Nuokalniau rytus yra 49 ha eksploatuojamo durpyno. Didiausias ir svarbiausias pastatas yra suimtj namai, tur 45,75 m ilgio ir 15 m ploio, aptvertas trieile spygliuotos vielos tvora. Aptvertame plote prie i nam yra pastatyta pirtis-skalbykla, o aplink pamikje ir mike pristatinta kitoki pastat: tarnautoj-administracijos namai, tvartai, pairs, rb sandlis, kepykla, dirbtuvs, ranki sandlis, kalv, altkalv ir rsys. Puynas ir krmai, supdami stovykl, keliose vietose siterpia ikirst plot per kelet metr nuo spygliuotos vielos. Pietinje pamikje neseniai supiltas naujas ilgas ir platus kapas su kryiumi. Jis liudija, kad 1941 m. birelio 26 dien ia bolevikai iud kelius imtus kalini. Pravieniki Priveriamj Darb Stovykloje buvo kalinama apie penkius imtus kalini. Daugumas j buvo politiniai kaliniai: kininkai, nepajg pristatyti grobuonik piliav, darbininkai, apkaltinti sabotau, valdininkai ir iaip inteligentai, k nors neigiamo pasak apie bolevikus ir ydus. Daug politini kalini Pravieniki Priveriamj Darb Stovykl buvo atveti 1941 met pavasar. Tuo laiku LTSR kaljimuose buvo riuojami kaliniai. Vieni i j buvo siuniami Taryb Sjungos priveriamj darb stovyklas, kiti, po maiau met nuteisti kalti, Pravieniki Darb Stovykl. 1941 m. kovo 22 d. i Kauno Sunkij Darb Kaljimo Pravieniki Priveriamj Darb Kolonij buvo atveti 27 mons, o birelio 20 d. i Kauno IX-jo forto 50 moni. Pravieniki Priveriamj Darb Stovykloje kaliniai turjo dirbti paius sunkiausius durpi kasimo darbus, o gyvenimo slygos buvo kuo blogiausios, maistas kuo prasiausias. U maiausius nusikaltimus stovyklos administracija kalinius sodindavo karcer-ledaun, kuri kaliniams kankinti buvo igalvojs stovyklos virininkas K o m a r a s . Karceris-ledaun tai didelis rsys, iki puss prikrautas led. j kaliniai buvo sodinami be apsiausto ir antklods. Tad suprantamas dalykas, kad joje ne vienas kalinys prarado savo sveikat. Stovyklos administracija su kaliniais labai iauriai elgdavos. Pavyzdiui, 1941 m. pavasar nuo priirtojo Leonaviiaus pabgo trys kaliniai: Vytukinas, Rymaauskas ir K. esiulis. Dl tos prieasties Priveriamj Darb Stovykloje buvo sukeltas aliar-

98
mas, kaliniai suvaryti barakus, o priirtojams buvo sakyta gaudyti pabgusius. Pravieniki mike buvo ukluptas Vytukinas. J priirtojai tiek mu ir kankino, jog net autuvo buoe jam rank sulau. esiuliui ir Rymaauskui pasisek pabgti ligi Petrain, kur juos pagavo vietin milicija. Ji telefonu prane stovyklai, kad es sulaikyti pabg kaliniai esiulis ir Rymaauskas ir pra juos atsiimti. Virininkas pasiunt sunkveim, vairuojam Jurgeleviiaus, ir sargybinius brolius Leonaviius. Suimtuosius atve iki Pravieniki stoties, o i ia iki stovyklos var psius. Bet pakeliui, bevarydami per mik, juos primu ligi smons netekimo ir vliau, kad paslpt savo iauri darb pdsakus, vidurnaktyje mikelyje prie geleinkeliuko nuov. Savo vyresnybei budeliai teisinos, es j varomieji kaliniai norj nuo sargybini pabgti. To vykio tardyti buvo atvaiav ydai komisaras ir prokuroras, bet suprantamas dalykas, udik nusikaltimai buvo pateisinti, ir jie liko nenubausti. Vliau lietuviai priirtojai kaliniams paaikino, kad minta egzekucija buvus padaryta tam, kad atbaidyt kalinius nuo bgimo. Kadangi Pravieniki Priveriamj Darb Stovykloje gyvenimas buvo nepakeniamas, tai kaliniai nuolat mgindavo bgti. Kad nuo jo kalinius atbaidyt, stovyklos administracija vartodavo iaur teror. Kiekvienas maiausias pasitraukimas al nuo priirtojo buvo traktuojamas kaip mginimas pabgti, ir tokiu atveju priirtojams buvo leidiama net ginkl vartoti. Kaip iauriai tokiu atveju priirtojai elgdavos su kaliniais, rodo is vykis: lenk internuotasis, stumdamas vagonl pailso ir pasitrauk kiek al, nordamas iek tiek pailsti. Priirtojas t jo veiksm palaik mginimu pabgti ir durtuvu jam perdr peius, padarydamas apie 34 cm gilumo aizd. Toki vyki buvo labai daug, ir jie vaizdiai rodo didel bolevik iaurum. Prasidjus tarp vokiei ir soviet karo veiksmams ir vokieiams mus bombarduoti Kaimo aerodrom, politiniai kaliniai, lyg nujausdami savo baisj likim, prasi paleidiami. Taiau iaurusis stovyklos virininkas Komaras tokiems kalini praymams buvo prieingas ir grietai pareik, kas praysis paleidiamas arba kalbs apie kalini paleidim, bsis suaudytas. Kadangi kaliniai apie vykstanio karo eig daugiausia suinodavo i stovyklos administracijos, tai kaliniams kuo grieiausiai buvo udrausta kalbtis su administracija. Taiau administracijos tarpe buvo lietuvi, kurie, atjausdami savo tautiei likim ir matydami grivani bolevik santvark, politiniams kaliniams buvo palanks ir juos painformuodavo apie tai, kas darosi u stovyklos barak. Antradien, t. y. birelio 24 d., kai kurie priirtojai slapta kaliniams pasak, kad jau vokieiai pam Kaun, Palemon ir ygiuoja Rumiki ir Pravieniki link ir kad kiekvien valand j es galima laukti Pravieniki Priveriamj Darb Stovykloje. Treiadien jau visai nieko nebeileido i barak ir visur patrigubino sargybas. Matyt, buvo bijoma, kad, kautynms artjant, kaliniai neibgiot.

KUR IR KAIP BOLEVIKAI UD IR KANKINO LIETUVIUS

99

Kai vienas suimtasis pro duris ikio galv, tai sargybinis vos jo nenuov: virininkas buvo saks sargybiniams: kas iki galv pro lang ar duris, t be spjimo auti. I treiadienio ketvirtadienio nakt, fronto viams aidint, kaliniai vis nakt nebemiegojo. Ketvirtadienio ryt, frontui dar labiau priartjus prie Pravieniki miko, visus stovyklos gyventojus apm klaiki baim. Kaliniai prie pietus pas virinink pasiunt delegacij, kad ji paaikint apie gresiant pavoj ir paprayt kalinius paleisti. Virininkas i pradi norjo delegatus pastatyti ,,k stenke", bet, pagaliau, tikintas apie padties rimtum, nusileido ir pradjo tartis. Jis delegatams pareik, kad paleisti kalini negals, nes neturs savo vyresnybs tuo reikalu sakymo, o kas kelsis panik ir reikalausis paleisti, bsis vietoje

Pravieniki Priv. Darb Stovyklos udyni vaizdas

suaudomas. Delegacija gro nusiminus, ir kaliniai neiman, kas daryti. Vos kaliniams pavalgius pietus, i kulkosvaidi ir minosvaidi pradjo audyti, rodos, visai nebetoli barak. mons, kurie slapstsi Pravieniki mike, pradjo bgti barak link, nes alia karcerio-ledauns dar buvo vienas rsys, kur slps moterys su vaikais. Netrukus stovykl atvyko soviet arvuotis ir raudonarmiei brys, kuris apsupo barakus. Pirmiausia jie isivar i rsio moteris su vaikais ir dare, prie barak, visus suaud. Tuo pat metu i bendrabuio surinko visus priirtojus, juos nuginklavo, ikrat ir, nusivar u daro, prie mikelio, i kulkosvaidi ir automatini autuv visus suaud.

100

Raudonarmieiai suaud iuos Pravieniki Priveriamj Darb Stovyklos tarnautojus:


1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. Genedi Mauas apie 34 m., i Teli aps., Lieplauks banyt.; Petrikas Kazys apie 26 m., Kretingos aps.; Januka Alfonsas, 27 m., Kretingos aps., Salantu vals.; Plytnikas Aleksas, 26 m., Veisjai; J aniukas Aleksas, 27 m., Veisjai; Gudaitis Edvardas, 26 m.. Veisjai; Dzimida Jonas, 24 m., Veisjai; Dziuskeviius Kazys, 40 m., Veisjai; Paakarnis Stasys, 34 m., Teli aps., Teli vals., Petekln km.; Mikra Juozas, 28 m., Kauno aps., Pravieniki km.; Bagdonas Aleksas, 27 m., Teli miestas; Remeza Albertas^ 26 m., Teli aps., Rubeaii km.; Joskandras Jonas, 22 Kretinga, Darbnai; Staneviius Jonas, 26 m., Kauno aps., Pravieniki km.; Staniauskas Jurgis, 25 m., Kauno aps., Pravieniki k m . ; Budrys Kazys, 30 m., Kretingos aps., Salantai; ilinskas Pranas, 2728 m., Teli m.; Lenkauskas Kostas, 26 m., Salant vals.; Geneviius Povilas, 22 m., Rumiki vals.; elvys, 24 m., Kdaini aps.; Rebeenka Petras (feleris), 28 m., Rumiki valsiaus.

Be to, raudonarmieiai nuud ias Pravieniki Priveriamj Darb Stovyklos moteris-tarnautojas ir tarnautoj monas:
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Pundzeviit Irena, 16 met, ratinink i Pravieniki; Budrien priirtojo K. Budrio mona, ji paliko dar gyv 2 met dukryt; Budryt, nuudyto j Budri dukt, 13 m.; Janiukien, nuudytojo Janiuko mona; Lenkauskien, nuudytojo Lenkausko mona; Indrukien, apie 26 m., Teli aps., Luoks vals.; Daukantien, 18 m.; Savickien Maryt, 18 m. (Jos vyras gyvena Ulbiki kaime, Teli aps.).

Iudydami Pravieniki Priveriamj Darb Stovyklos tarnautojus ir j eimas, bolevikai parod aukiausi beirdik ir beprasmik iaurum. Juk tie mons absoliuiai jiems nieko nebuvo nusikalt. Dar daugiau: tie mons jiems tarnavo ir siningai jo savo jiems patiktas pareigas. Toks beprasmikas bolevik iaurumas, galima sakyti, neturi sau istorijoje lygaus pavyzdio. Tuo pat metu, kai stovyklos tarnautojai buvo audomi, kiti raudonarmieiai i barak var kalinius kiem ir juos su auktyn ikeltomis rankomis eiles rikiavo. Pirmiausia irikiuotus kalinius smulkiai ikrt: pas belaisvius ir beginklius mones iekojo ginkl, o i tikrj i j grob, k tik vertingesnio rasdami. Kaliniai, matydami, kas j laukia, siaubo apimti, auk vairiais balsais, o kai kurie parkrit ant keli maldavo budeli pasigailti ir neudyti, taiau jie t maldavim neklaus. Kriminaliniai nusi-

K U R IR KAIP BOLEVIKAI UD IR KANKINO LIETUVIUS

101

kalteliai mgino budelius sugraudinti, sakydami, kad jie es komunistai ir nor u draug Stalin kariauti. Taiau ir tos j pastangos buvo veltui. irikiuotus su ikeltomis rankomis kalinius raudonarmieiai pradjo audyti i kulkosvaidi ir automatini autuv. Paaut kalini gretos pradalgmis krito, lyg dalgio pakirsti rugiai. Sueistj dejavimai, gyvj siaubingi riksmai, raudonarmiei lykts keiksmai ir nuolatinis automatini ginkl tratjimas susiliejo pragarik kakafonij. Nukautieji ir sueistieji griuvo ant gyvj. Gyvieji ilik dar pras pasigailimi, bet i po lavon krvos ilind gyvieji tuoj gridavo kulk pakirsti. kalinius raudonarmieiai be pertraukos aud apie 1520 minui. Iguld pradalgmis irikiuotus kalinius, jie nustojo audyti ir dar rodanius gyvybs enklus pribaig durtuvais ir rankinmis granatomis, kurios buvo mtomos lavon krvas. Bijodami beartjani vokiei, raudonarmieiai budeliai i Pravieniki Priveriamj Darbo Stovyklos, vykd udynes, paskubomis isinedino, palik udyni vietai saugoti vien mongol. Jis turjo pribaigti, jeigu kuris dar gyvas atsirast. Raudonarmieiams dingus, kas dar gyvas ar nesunkiai sueistas buvo kapsts i po lavon krvos ir mgino bgti i tos klaikios udyni vietos. Taiau tokius be pasigailjimo aud iaurusis mongolas ir ne visiems mginusiems bgti tepasisek pabgti. Kiti ilik po lavon krvomis gyvi, matydami savo draug likim, n nebeband bgti, bet siaubingai lauk dar baisesni dalyk. Pradjus temti mongolas pradjo neberimauti ir auksi savj. Negaldamas j prisiaukti, kelet kart iovs ir pats pasialino. Sargybiniui mongolui pasialinus, gyvieji ir lengviau sueistieji pradjo lsti i po lavon krvos ir bgti kur kas bemanydamas. K igyveno per tas baisisias didij udyni valandas ilik gyvi kaliniai, iok tok vaizd mums duoda is vieno i gyvj ilikusio parodymas : A, G a i l i u s Kazys, s. Kazio, gims 1920 m. liepos 2 d. Taurags apskr., Skaudvils vals., Padvori km., darbininkas, buvs kalinamas Pravieniki Darbo Pataisos Kolonijoje ir pergyvens vykdyt raudonj teror 1941 m. birelio 26 d. parodau: Buvau suimtas 1941 m. gegus mn. ir apkaltintas soviet valdios meiimu ir vaiavimu nelegaliai iauliaiTaurag geleinkeliu. Nors kalt nebuvo rodyta, buvau nuteistas iauli 2-o liaudies teismo vieneriems metams kalti. I iauli kaljimo buvau atvetas Pravienikes 1941 m. birelio 7 d. Pataisos kolonijoje dirbome durpi kasimo ir j paruoimo darbus. Dirbti privaljo visi: ligoniai ir sveikieji. Turjome per darbo dien idirbti nustatyt darbo norm. Darbo normas nustatydavo pati administracija, priklausomai nuo j po, todl ir normos bdavo labai sunkios ir danai j neipildydavome. Pvz., 35 mons per dien su viena maina turjo pa-

102

gaminti 12.000 durpi plyteli. Neipildius normos, buvo mainamas normalus dienos davinys; kur sudarydavo 1 kg duonos, 10 gr cukraus ir beveik vieno vandens sriuba. Pirm kart duonos davinys buvo mainamas iki 700 kg., antr kart iki 300 gr. Labai danai bausdavo karceriu, kuris bdavo paprastas arba sunkus. Nubaustasis paprastu karceriu gaudavo per dien 70 gr duonos ir gryno vandens; nubaust sunkiuoju karceriu, sodindavo rs-ledain ir irengdavo nuogai. Daugiausia nukentdavo silpnesnieji ir ligoniai, nes juos traktuodavo, kaip sveikuosius ir vienodai reikalaudavo dirbti. Daugumas priirtoj buvo iaurs ir nemoniki, ypa iaurumu pasiymjo kolonijos virininkas. Apie kar pajutome 1941 m. birelio 22 d., sekmadien. T dien dirbti n vieno nevar. Vakare nuleido raudon vliav, o pirmadien priirtojai visus urakino kamerose, o patys pradjo nusipldinti vaigdes ir kitus tarybinius enklus ir persirengdinti civiliais drabuiais. Aikiai nujausdami kar ir bijodami blog pask, prams paleidiami, taiau virininko buvo sakyta n vieno neileisti i kaljimo pastato. Treiadien girdjome smark audym aplinkiniuose mikuose. Praleidiame dar vien baisi nujautim nakt ir ketvirtadien, liepos 26 d. vyko tai, ko n vienas, liks gyvas, negals niekada umirti. Apie 15-16 val. kolonij apsupo keli imt raudonarmiei dalinys ir pradjo audyti kaljimo barakus. Tuoj po to pamatme, kaip apie 17 priirtoj ikeltomis rankomis sujud ir siutinti raudonieji nusivar pamik ir suaud. Pasigirdo granatos, mestos administracijos pastat, sprogimas. Netrukus raudonieji ilau kaljimo duris ir, mudami autuv buomis, sak visiems suimtiesiems, ikeltomis rankomis ieiti kaljimo kiem, aptvert spygliuotos vielos tvora. ia visus sustat ir suvar prie kaljimo pastato. Apie 20 moni atskyr br prie tame paiame kieme esanios pirties pastato. Prie jo prijung i kakur atvaryt kelet moter. Suimtuosius, esanius gretimame dirbtuvi pastate, suvar trei br prie dirbtuvi ir tuoj po to pradjo kulkosvaidiais audyti. Pirmiausia buvo suaudyti esantieji prie pirties ir moterys. Kilo nesivaizduojamai baisus klyksmas, maldavimai ir sueistj dejavimas. Nelaimingieji prasi pasigailti namuose palikt eim, saksi es nekalti. Kai kurie kriminaliniai kaliniai (kuri buvo mauma) isterikai auk rus kalba, kad jie buv raudonarmieiai, kovoj u draug Stalin" ir vl nor kovoti. Ariau auktos spygliuotos tvoros esantieji jau sueisti, kruvinomis rankomis kabinosi spygliuotas vielas ir dar kart pataikyti susmukdavo emje. Pradjus audyti ms br, a kritau tarpe darelio, esanio prie pastato, o ant mans pradjo virsti dejuodami sueistieji ir lavonai. Nustojau nuovokos, girdjau tik nelaimingj auksmus. Pasigirdo granatos, mestos lavon krvas, sprogimas ir dar didesnis dejavimas. Po to keletas raudonj jo tikrindami ir, rad likus gyv, ar sueist, pribaig-

KUR I R K A I P B O L E V I K A I UD I R K A N K I N O L I E T U V I U S

103

davo. Girdjau, kaip kuris-ne-kuris, liks gyvas, atsistodavo ir pats praydavosi nuaunamas, nes nenors gyventi. Tuo laiku pasigirdo stiprus audymas Pravieniki stoties kryptimi, ir tuoj po to visi raudonieji vrys nuskubjo audymo kryptimi. Aprimus viams, gyvieji ir maiau sueistieji pradjo lsti i po lavon. Pasirodo, buvo paliktas vienas raudonarmietis-mongolas sargyboje, kuris pirmuosius pakilusius nuov. Daugiau neaud. Gyvj susirado apie 4050 asmen. Bdami aptverti spygliuota tvora ir saugomi sargybinio dar negaljome bgti. Raudonarmietis aikino, kad palauktume ir nebgtume, nes atj rusai mus paleisi. Kurie jau suaudyti, tai buv liaudies prieai, o ms neaud, nes mes es darbininkai ir bsime iveti kaimus. Taiau, apie 14 asmen, buvusi ariau prie pastato kampo pabgo u pastato, kur pro drenao griov ilind pasiek visai arti esant mik. Nors raudonarmietis ov, bet nepataik. Sutemus, mongolas pasidar neramus, pradjo vir audyti ir auktis savo tavorii" pagalbos. Tuoj po to ir pats dingo pabgo. Likusieji visi ibgiojome. A su vienu sueistu pet lenku, nuo teroro jau visai pakrikusiais nervais, per mikus nujome Kauno link. Buvau visas kruvinas, todl artimiausiame kaime gavau pasikeisti drabuius, susitikau su ms partizanais ir po keli dien pasiekiau Kaim. Pravieniki Priveriamj Darb Stovykloje i 500 moni (450 kalini ir apie 50 administracijos tarnautoj) bolevikai iud apie 400. Tai daugiausia, kiek vienu kartu bolevikai Lietuvoje iud moni. Raudonarmieiai buvo taip pat pasireng isprogdinti ir stovyklos barakus bei kitus pastatus, taiau is j ygis laiku buvo sutrukdytas, nukovus du j kareivius, kurie ruosi padegti minas. Kadangi Pravieniki mikuose dar kur laik siaut didels gaujos raudonarmiei, tai por dien i Kauno negaljo atvykti greitoji pagalba padti sunkiau sueistiesiems. etadien i Kauno atvyko greitoji pagalba ir ariau gyven kalini gimins. I miko ir apylinks kinink buvo surinkti dar gyvi tebes sueistieji, kuri gydymu rpinosi Lietuvos Raudonasis Kryius. Apgailestaujant reikia paymti, kad sekmadien, birelio 29 dien Pravieniki raudonojo teroro aukos paskubomis ir labai netvarkingai buvo palaidotos. Vliau bandrasis kapas nekart buvo atkasamas, iekant artimj ir pastamj. 1941 m. Sunkij Darb Kaljimo Dingusi Kalini Iekojimo Skyriaus Komisija t kap atkas ir dar jame palaidot nuudyt kalini atpainim. Taiau ne visus tepasisek atpainti. Daugiausia dl tos prieasties, kad savo metu Pravieniki raudonojo teroro aukos nebuvo tinkamai palaidotos ir kompetenting bei t darb imanani moni itirtos. iandien labai sunku nustatyti, kiek i tikrj Pravienikse buvo nuudyta ir kas, btent, buvo nuudytas.

L I E T U V I S

S O V I E T I N I A M E BRONIUS DAUNORAS

P R A G A R E

ydams laisv, lietuviams kaljimas Kartas, saultas 1940 m. birelio 21 dienos popietis. Jau savait, kai Lietuvos plentais, viekeliais ir laukais slenka supliuk raudonieji azijatai, barkindami vairiausi ri ginklais. Savait, kai miestuose ir miesteliuose ydai ir ydberniai beria azijatams gles, plydami gerkles: Tegyvuoja raudonoji armija, tegyvuoja tvas Stalinas. U r a ! " . Savait, kai kasdien naujais negirdto melo kiais nuklijuojamos sienos, tvoros, telegrafo stulpai, autobusai, banyi pamatai. Birelio 21 dienos popiet sunku buvo prasiskverbti pro Laisvs al.Mickeviiaus gatvi kamp. Atrod, kad rajon buvo sunetos i viso Kauno ir jo priemiesi sinagogos, kuriose ydai turjo sutikti, jei ne pai baisij nakt, tai k nors panaaus. Tik i tlo praeivio smalsuolio galima buvo suinoti, kad tai demonstrantai, ein ilaisvinti politini kalini, kurie, anot tos dienos Liaudies Balso", kovojo iki paskutinio kraujo lao u laisv ir nepriklausom Lietuv". Mitingieri ikelti ugniauti koeriniai kumiai ir grasin kavimai jau t birelio mnesio vakar vaizdiai rod tikrajam lietuviui ateit, jei jis nesps kur nors dingti ar usimaskuoti. Maa buvo lietuvi, kurie, matydami tas demonstracijas, nebt klaus savs: O kas pakeis ileistuosius ydus?" Atsakym kiekvienas galjo rasti N i u n k o s ir K e i n a i i o redaguotame Liaudies Balse", kuriame jie ra: ,, j vietas kaljimuose ir koncentracijos stovyklose turi eiti tie, kurie idavimu ir provokacijomis, niekiku vaidmainiavimu sabotavo Lietuvos SSSR pakt ir visokiomis progomis stengsi parduoti ms krato nepriklausomyb. . . " Vadinasi, visi tikrieji lietuviai, nes t dien kaip tik ir buvo paleisti i kaljim tie, kurie per itisus metus spekuliavo krato laisve ir nepriklausomybe. Nuo tos dienos visomis ddomis ir visomis igalmis bolevikin propaganda pt apie tuos imtus tkstani geriausi liaudies kovotoj, kuriems buvo ipltos irdys, sin, laisvoji mintis, ir jie buvo sukiti kaljimus, itremti koncentracijos stovyklas". Be j, Gedvilo odiais kalbant, sustingo visas kultrinis ir politinis gyvenimas. Lietuva buvusi dvokiantis lavonas, dvokianioje duobje..." O to paties Liaudies Balso"

105

duomenimis, Paleckio aktu kalini paleista: i Kauno kaljimo 104; iauli 44; Raseini 65; Ukmergs 24; Panevio 7; Kalnabers 1. I viso 245 asmenys. Nesiimu iandien apskaiiuoti, kok darbo naumo procent pakl Lietuvos komunistai ydai ir ekistai, kidami kaljimus visai nekaltus lietuvius, bet dl vaizdingumo galiu tik tokiais duomenimis paoperuoti: 1941 m. balandio mn. Kauno kaljime tik viename VIII-me skyriuje buvo tiek politini kalini, kiek 1940 m. birelio mnes Paleckio aktu buvo surankiota i vis Lietuvos kaljim. Kai 1941 m. Sekmini dien buvau i Kauno SD Kaljimo nugabentas IX fort, ia viename rsyje ms buvo 86 politiniai kaliniai. O toki kamer IX forte buvo 14. (I viso bolevik kaljimuose Lietuvoje sdjo apie 12.000 politini kalini. Apie 640 kalini buvo iauriausiu bdu nuudyta). K ir u k bolevikai sodino kaljimus? Atsimenu, pereit met liepos mn. pradioje Pivoa, sutiks mane gatvje, nusived namus ir pradjo pasakoti, kad, girdi, linksmoji dalis prasideda". Paminjo inom asmen pavardes, kurie jau buvo suimti. Vienas spaustuvs darbininkas jam papasakojs, kad jis girdjs, kaip naujieji redaktoriai ydai Z i m a n a s ir L e i b a a u s a s sudarinj laikratinink sraus, kurie netrukus tur bti suimti. Tokie sraai buvo sudarinjami visose ministerijose, visose staigose ir monse. Nuo to laiko prasidjo, anot Pivoos, linksmoji dalis", kuri diena i dienos augo. Pavelg chronologikai, pamatysime, kad daugiausia sumim buvo 1940 m. liepos rugpiio, spali lapkriio mn. ir 1941 m. gegus birelio mn. Kiekvienas garsesnis usienio vykis ar krato viduje menkiausias isiokimas ir tkstaniai nekalt lietuvi eidavo N K V D rmus, o i ten jie jau nebegrdavo, nes kalts rodymas tai buruazini ir faistini tardytoj imislas. Liaudies tardytojams joki rodym nereikjo: jei suimtas, vadinasi, kaltas. Kaltei" rodyti visikai utekdavo, jei suimtasis buvo buvs tautinink sjungos narys, jaunalietuvis, aulys, voldemarininkas, liaudininkas, krikionis demokratas, student korporacijos narys, policininkas, policijos valdininkas, dvasininkas, dvarininkas, prekybininkas, bankininkas, kininkas, jei jis bent vien samdin turdavo, susiprats lietuvis darbininkas, svetimos valstybs pilietis ar firmos atstovas, bendrovs akcininkas, bendrovs tarnautojas, buvs bet kokios armijos karininkas, Raudonojo Kryiaus bendradarbis, emigrantas ir t.t. Tokiems visiems buvo raomas 58 straipsnis ir t pai skaitmen bausm: 5 arba 8 metai Sibir. Maa to. Bolevik kaljimuose buvo pdomi be amiaus, luomo, profesijos ir lyties skirtumo visi tie, kuriuos elio bijs ekistas tardavo arba kurie kieno nors kvailai buvo sksti. Tkstanius vairiausi tragikomik vyki pergyveno per vienerius metus lietuviai, kai j but, j

106

BRONIUS D A U N O R A S

darbovietes skverbdavosi ekistai daryti krat ar iekoti tariamj. Reikia pasakyti, kad, krat padar ekistai, nors daniausiai nieko nerasdavo, buto savinink, o ne retai ir vis eim kidavo kaljim, paymdami j bylas dviem odiais liaudies prieas". Pavyzdiu paimkime vien bolevikini kaljim kamer ir pairkime, kokie ten liaudies prieai buvo susodinti ir kuo jie buvo kaltinami. 1941 m. vasario mn. pradioje, atsdjs nustatyt savaii skaii karceryje ir vienukje, vien nakt, trij priirtoj lydimas, buvau nuvestas VIII skyriaus bendrj kamer Nr. 148. Tos kameros grindys buvo nuklotos trimis eilmis anktai sukniedyt vyr. Viduriniosios eils aplusios galvos buvo susimaiiusos su kratutins eils kojomis, o aplusij galv galns ir kitos eils kojos sudar vien grandin. Jas atskirti galjo tik patys j savininkai. Toks kameros kilimas" man primin klojim, kuriame buvo patiesti kultuvais kulti pdai. Kai kitos dienos ryt i savo nuomon garsiai pasakiau, i kameros kampo man taip atov: Mes jau po tardymo, ir kultuvai mums nebepavojingi. Ot, naujokus tai dar pakuls... Vienoje t trij eili radau kelis pastamus, todl jau t pai dien inojau kiekvieno savo naujojo draugo nusikaltim" ir, inoma, kokia u tai lauk bausm. Susipainkime su kiekvienu tos kameros politiniu kaliniu, praddami pirmja eile nuo dur. Paiame kampe kamuol susiriets sdi luoas, nevalds kairiosios rankos ir kojos, kaunieiams gerai pastamas elgeta K. M o c i e j n a s. alia jo ilgas kriukis, be kurio jis n atsistoti nesugeba. U k gi tu, Kostai, ia patekai ? nustebs paklausiau savo dalios bendrinink. U politik, atsak Mociejnas ir ia pat papasakojo, kaip jis buvo suimtas. Vien spali mn. dien jis ijs paaudyti" (elgetauti). Daukanto gatvje prie jo prijs kakoks vyrikis ir pasils eiti su juo kompartijos centr, kur jam esanti paskirta paalpa. Nujo ir negro. Kaltinamas 58 straipsniu 13 . Vadinasi, 5 arba 8 metai Sibir. alia jo ilgas stambi kaul 60 met dzkas, 10 ha kininkas A k r a n g l i s . Kairje du jo sns : 16 ir 18 met alikai. Vyresnysis luoas. Visi trys jie suimti vien nakt. Likusi sena motina su keliais maesniais vaikais apie j likim ninieko neinanti, nors kaljime jie jau sdi pus met. Visi jie buvo tarti nurod keli bgliams Vokietij, nors nieko panaaus nebuvo ir joki konkrei rodym tardytojas neturjo. Jaunesniojo Akranglio guolio kaimynas rudaminietis K a s p e r a v i i u s , 8 ha naujakurys, beratis, neins, kada gims ir kiek jam met. J bolevikai paiupo betveriant savo lauke tvor. Nusived artimiausi mikel tarytum kakokio darbo padaryti, bet ia pat umov ant galvos mai, kio automobil ir, udeng skudurais, atve Marijampols kaljim. Taip mogelis ir dingo i savo lauko, kaip kamparas. Namuose paliko mon ir keturis vaikus, ku-

117

ri vyriausiasis 11 met. Kaltinamas buvo u nipinjim vokieiams. Kaltas buvo tiek, kiek tas pasakos riukas, sudrumsts altinlyje vilkui vanden. Kasperaviiaus kaimynas Varuvos medicinos daktaras P e t k e v i i u s . is lenkas buvo suimtas u tai, kad 1940 m. vien liepos mnesio dien sugalvojo aplankyti Lazdijuose gyvenant savo sen biiul. Gretimoje kameroje sdjo ir jo biiulis. Sum juos t pai valand, kai Petkeviius pereng seniai matyto draugo slenkst. tarti nor pabgti Vokietij. rodym joki. Kitas sutrint iaud maias priklaus buvusiam Jonavos komunistui J. O r l o v u i . U komunistin veikim sdjs Raseini nepilnamei kaljime, vliau 4 metus Kauno kaljime. 1940 m. pavasar padavs malons praym, buvo paleistas, bet t pai met vasar vl pasodintas t pat kaljim ir t pai kamer. Kaltinamas 58 str. 13. Nors jis kiekviena proga stengsi likti itikimas komunistinms idjoms, taiau Sibiro bt neivengs. Iki sienos kampo liko dar du maiai. Vienas j priklaus Sintaut pienins vedjui P. P a l u b i n s k u i , antras pasienio policijos pensininkui A r l a u s k u i . Pieninikas kaljiman pateko u tai, kad pas j vien dien viejo pastamas karys, vliau pabgs Vokietij, o buv. pasienio policininkas u tai, kad, ijs pensijon, pasiliko gyventi pasienyje. Tardytojas jam rod", kad jis pasiliks ia vien dl to, kad galt nipinti vokieiams. I tikrj kaltinamasis kitur n negaljo gyventi, nes ia jau seniai turjo pasistats namuk. Taiau tatai nepadjo. Arlauskas buvo laikomas nipu, ir jo lauk atitinkam paragraf bausm. Vidurinje eilje guljo du buv. prancz kariai, pabg i Vokietijos Stalino sauls nuviest krat. Kai juos met ms kamer, jie jau buvo imok i bolevikinio tardytojo rusik od pion". Kaltinami tuo paiu paragrafu, kaip ir nipas" Arlauskas. Kauno geleinkeli dirbtuvi darbininkas K i c e l m a n a s prie trylika met vien vienintel kart aniuose dalyvavs slaptame komunistiniame susirinkime. Po kiek laiko vienas to susirinkimo dalyvis buvo suimtas. Trylikai met prajus Kicelmanui bolevikai pritaik 58 straipsnio 13 paragraf u idavim". Toje pat eilje turjo iuin emaitijos lauk darbininkas J o n u k a. Jis nuo pat ma dien tarnavo pas kininkus bernu. Bolevikams pradjus rpintis" darbininkais, kininkai nebegaljo samdytis. Liks be darbo, nutar eiti per sien iekoti darbo. Nepavyko. Jis, kaip ir tie belaisviai pranczai, buvo pion". Viduriniosios eils gale guljo du devyniolikos met vyrukai darbininkai. Jie band pabgti Vokietijon, nenordami stoti raudonj armij. Pavasarjant toki alik kasdien po keliasdeimt atvarydavo Kauno kaljim. Vienas j, R a t i k i s , 30 ha kininko snus, pateks

108

BRONIUS

DAUNORAS

148 kamer, pasakojo, kaip jis su penkiais savo kaimo draugais, suinojs, kad reiks bti raudonarmieiu, ryosi laiveliu Jros upe pabgti. Taiau niekingas j vadovas, i anksto pams stamb honorar, juos idavs. T nakt, kai j laivelis buvo jau netoli tikslo, nuo kranto juos apviet stipri proektori viesa. laivel pasipyl bolevik kulkosvaidi ir autuv ugnis. Trys j, visai nemokdami plaukti, oko vanden ir, reikia manyti, visi uvo. Vienas buvo nukautas vietoje ir ia pat krante ukastas. Ratikio artimas draugas buvo sueistas penkiais viais. Niekas jam jokios pagalbos n karto nesuteik. Toks kulk subraiytas jis ir buvo mestas kaljim. I to jaun vyr eetuko liko sveikas tik vienas Ratikis, kurio u dezertiravim lauk baisi bausm. Liko mums susipainti su paskutinija eile, kuri i anksto galime pavadinti student eile. ia buvo suguldyti beveik vis lietuvik stud. korporacij ankiau buv ar paskutinij met pirmininkai: medicinos kandidatas Sudavijos" pirmininkas J. v i t r a , Student atstovybs pirmininkas V kuiso medikas J. K i y s , Ramovs" korp. pirmininkas stud. V. R a m a n a u s k a s , Neolituanijos" pirmininkas J. E n e r i s (nuteistas 8 metams Sibir ir birelio 6 d. i IX forto igabentas), Plieno" korp. pirmininkas J. G r u d z i n s k a s ir dar du jaunesni studentai plienietis V y t a u t a s P i m e n o v a s i r P . B r i z g y s . Pirmasis buvo nuteistas 5 metams Vladivostok u tai, kad universitete, lietuvi stud. reikalais susikivirijs, vo ydui and. Bolevikams ujus buvo to paties ydo skstas, kaip kontrrevoliucionierius ir antisemitas. Stud. Brizgiui teko kaljiman atsissti todl, kad jis nesutiko bti N K V D agentu. Student eil ubaig visos kameros mylimiausias kalinys jaunas kaukazietis R i a p c h i n R e s a. Sum j Lazdijuose liepos mn., tar norint pereiti sien. Kamerai jis dar nepaprasto spdio savo vispusiku isilavinimu, nuoirdumu, draugikumu ir gera nuotaika. Jo neisemiama kantryb nesiderino su moteriku, graiu, bet sunykusiu veidu. Tik jo juodos akys visada deg drsa ir pasiryimu. Gerai mokdamas vokiei kalb, jis mielai draugams j dst. Gegus man. pabaigoje jis mums pasak: Ich muss ein Schuss in den Bauch bekommen". Birelio 24 d. jam, bganiam i IX forto, bolevikai perov vidurius. Po poros dien mir Kauno karo ligoninje. Tame pat V111 skyriuje buvo vaik kamera. Joje sdjo politiniai kaliniai", kuri amius buvo 814 met. Daugelis j i pradios mokyklos suolo atjo kaljim, nes Stalino paveikslui akis ibad, komjaunuoliui tautines spalvas ant nugaros priseg, neleido uklijuoti Aurels" puslapi, kuriuose buvo Lietuvos himnas ar rytin malda. Ir kaljime jie buvo tokie pat: eidami ruo, koridoriuje jie mt savo uniformines kepuraites vir, aukdami, kad draugui Stalinui vis tiek greit ateis galas, kad vokieiai greit prads kar. iauriausias priirtojas jiems nieko negaldavo padaryti. Jie su juo elgdavosi taip, kaip ir mokykloje su mokytoju, nes kitaip jie dar nemokjo elgtis.

LIETUVIS SOVIETINIAME PRAGARE

109

Taigi kaljimai pritvinko lietuvi. ia rado sau vietos ir senas ir maas, ir kadaise, prie bolevikams uimant Lietuv, energingai rpinsis savo krato gerove ir n pirto niekur nepajudins, tik atsitiktinai pastebtas iauraus enkavedisto akies su kuo nors einant ar nekant, ar i viso turjs su kuo nors nesutvarkyt sskait, kurias dabar biauriai ir labai lengvai galjo sutvarkyti tas, kas turjo jgos, kas buvo patikimas. Per pirmiau dainavus krat paniurs dvelk kaljimo kvapas, ir tyliai ritosi graudi aara, nes niekas neinojo, kad ateis jo eil ssti kaljim, palikus artimuosius, laisv ir darb. Kratas per kelet mnesi virto iauriu kaljimu, vieniems fiziniu, turiniu keturias sienas, o kitiems dvasiniu, kankinaniu laukimu, kada udarys ar ive. Prie sadist stalo Bolevikams okupavus Lietuv, gyventojai danai kalbdavo apie tuos iaurumus ir kankinimo priemones, kurias bolevik tardytojai vartodavo. Bet net ir tie asmenys, kurie ant savo kailio buvo patyr ydo ekisto iaurum 19181921 metais, teisindavo, sakydami, kad tai buvo anais revoliucijos metais. iuo metu, girdi, taip jau nra, nes sovietin santvarka visose srityse yra gerokai pasikeitusi, suvelnjusi. iandien tokio sitikinimo moni jau maai besutiksime, nes patyrimas parod, kad bolevik tardymo priemons nuo ano meto skiriasi tuo, kad jos sumodernjo". ydai, apskritai, link sadizm, sugalvodavo tokias kankinimo priemones, kurios normaliam mogui niekad negali ateiti galv. iuo metu dar sunku atvaizduoti visas tas priemones, kuriomis bolevikins aukos buvo kankinamos. Tai parodys specialios parodos ir muziejai. Kauno N K V D rmuose ir kaljimuose, inoma, ir kituose bolevik kaljimuose, daniausiai praktikuojama buvo itokios egzekucins priemons: vairiausi ri muimai, pakabinimai u rank, pakabinimai u koj ir past, panagi badymas, kaitinimas ir aldymas, skalpavimas, abojimas, pirt lauymas tarp dur, vairs elektriniai prietaisai ir t. t. Be fizini kankinim, vietiniai tardytojai mielai naudodavosi vairiausi ri moralinmis egzekucijomis. tai pora pavyzdi. 1941 m. sausio 12 d. ekistas M a r t a v i i u s , nusiveds mane N K V D rm rs, pistoleto kotu sudau peius ir veid, reikalaudamas prisipainti, kur a djau 50.000 lit, gautus i Vokietijos pirkti studentams ginkl ir antisovietiniams spaudiniams. Negavs pageidaujamo prisipainimo, nusived t pai rm antrj aukt ir, pasisodins prie pat sienos, liep klausyti, sakydamas: Na, svolaiau, jei tu neprisipasti, pasakys mums tavo mona ir dukt, kurioms mes truput paildysime padus ir actu pavilgysime akis. Ir tikrai ia pat u sienos klyk vaikas ir moteris, taiau odi negalima buvo suprasti. Tik retkariais a girdjau moters bals, aukiant

110

BRONIUS

DAUNORAS

mano vard, ir praym neudyti j. Taiau mano budelis kvailai apsigavo: niekada, nei draug, nei artimj nebuvau vadinamas vardu. Kit dien naujas tardytojas rus karikis po tam tikros antausi ir keiksm dozos su priekaitu parod man krv byl, kuri vireliuose buvo rayta mano pavard, vardas ir gimimo data. tai, sako is tardytojas, tavo draug parodymai, kuriuose jie visi vienodai pasisako, k pats esi prie soviet valdi padars ir k tebedarai, o pats niekingai giniesi, uuot prisipains ir tuo bdu igelbjs save nuo mirties ir savo eim nuo itrmimo Sibir. T pai dien ekistas Martaviius nusived mane bendrj ekist valgykl II aukte, pasisodino prie staliuko, pam apelsin, bonk vyno, kavos ir kit grybi. Labai maloniai ir draugikai kalbjosi su manimi, tarytum su seniai pastamu ir artimu draugu. Netrukus prie ms stalo prisdo garbanotas ydukas ir tos pat rass visai maloni draug. Naujieji draugai" reik man uuojautos dl dmi mano veide, ir gailestingoji ydait silsi suteikti pirmj pagalb. Five o clokui pasibaigus, ekistas Martaviius pasikviet mane atskir kambariuk (38 kambarys) , kur taip madaug prabilo: Matai, mes su tavim elgiams, kaip su tikru mogum, su ms mogum, o ne faistiku unim. Mes tau duosime ger tarnyb, paskirsime direktorium, tik mesk t savo kvail teisinimsi ir pasakyk man, kaip savo artimam draugui, k uverbavai ir kas tave uverbavo antisovietiniam darbui spaudoje. ^ Ir kart Martaviius, negavs pageidaujamo atsakymo, ia pat iauriai pradjo kumtimis dauyti veid. i operacij sustabd atjs kakoks virininkas, tards mane pirmj sumimo dien, ir mano akyse u tok darb Martavii ibar. ekistui ijus, virininkas teisino Martavii, sakydamas, kad jis nepaprastai daug yra nukentjs nuo Smetonos policinink, taigi dabar danai nebesusivalds. Soviet santvarkoje, jo odiais, taip politiniai kaliniai netardomi ir toki atsitikim nra. Jis net atsipra mane u Martaviiaus elges. Po poros dien tame pat kambaryje ir tas pats virininkas, kelias valandas mane tards ir nieko nepes, atsived du raudonarmieius ir, pastats mane prie sienos, taip sak kareiviams : Kai is uo nebegals pastovti ar kai prads snausti, pakabinkite j durtuvais u pilvo. Po penki dien tardymo tas pats virininkas ir ekistas Martaviius nutar mane sualdyti KSD kaljimo karceryje Nr. 72. Ypa iauriai tardytojai elgdavosi su tais kaliniais, kurie buvo suimti ne u praeities nuodmes, bet u tas, dl kuri jie tardavo suimtj, bolevikams ilaisvinus" Lietuv. Vasario mn. i 148 kameros tardyti ived 60 met kinink Akrangl. Tard vis nakt. Paryiui j parne. Abu jo snus, kad nematyt, kaip tvas atrodo po tardymo, iskirst po kitas kameras. Senio Akranglio galva ir sprandas buvo panas bifteks, o abu andai atrod taip, tary-

LIETUVIS S O V I E T I N I A M E

PRAGARE

111

tum jais bt akiomis pervaiuota. Po io tardymo jis tris mnesius nesikl nuo iaud maio. Ruoon j inedavo draugai. Studentas Brizgys, kur tardyti ved apie 10 nakt, kiekvien ryt grdavo sudvigubjusiais andais ir krauju pasruvusiomis akimis. Kai po vienos tardymo nakties kaukazietis R. R. pirtyje nusivilko markinius, jo peius ir krtin puo didels gelsvai alios gls. Tardymo metu trys tardytojo padjjai, jo odiais tariant, masaavo". Liudvinavieiui S. Kaldai tardymo metu kidavo galv krosnyje padaryt speciali skyl ir j pritvirtindavo. Reikalaudami prisipainti, mu per likusi kno dal. Kai kankinamas imdavo aukti pagalbos, tardytojai tyiodamiesi patardavo: auk, auk, per kamin greiiau Dievas igirs. j isiadkite vilties mogus, pateks bolevik kaljim, buvo gyvas palaidotas kalini terminologija kalbant: u k a s t a s k a n a l i z a c i j o s v a m z d i s . Politiniams kaliniams, perengusiems kaljimo vartus, nutrkdavo bet koks ryys su pasauliu. Hermetika kalini izoliacija buvo pirmasis bolevikinio kaljimo statuto paragrafas. Jo laiksi jie visomis keturiomis. Pirmiausia jie tam tikslui kaljimo langus uvo medinmis dmis, nors pro tuos lang stiklus ir iaip nieko negalima matyti, nes jie visi tamsaus stiklo, perpinti tankiais viel languiais. Suimtiesiems nebuvo leidiama n vieno odio parayti savo artimiesiems. Taip pat ir i laisvs kaliniams sistoji korespondencija niekad nepatekdavo kamer. Iki vasario mn. pradios dar vienas kitas kalinys gaudavo ma siuntinl, bet tai buvo ano meto isilikusi tradicija, pagal kuri kai kurie senieji kaljimo pareignai praleisdavo atsiuniamuosius daiktus. Vliau atsisti siuntiniai kaliniams nebebuvo perduodami. Sakysim, vien vasario mn. dien 148 kameros kaliniui stud. Grudzinskui buvo atsistas gaballis rkyt laini ir sausaini. Raudonarmietis, atnes siuntini sra, liep Grudzinskui pasirayti, taiau siuntinio nebedav, sakydamas, kad maistas ess sugeds. Vliau visi atsistieji siuntiniai bdavo suged", ir kaliniams j nebeperduodavo, inoma, negrindavo ir siuntjams: juos mielai sunaudodavo enkavedistai ir kiti kaljimo pareignai. Vienos kratos metu ms kameroje buvo rastas gaballis muilo, kuriame nusmailintu degtuku buvo brta rus kalbos odi. Juos kaldavo kaliniai, nor ios kalbos pramokti. Dl to buvo pravestas tardymas, ir visa kamera kaltinama, norjusi palaikyti ryius su laisve, nors gaballyje muilo buvo rayti visai nereikmingi odiai. Vis dlto pats kaljimo virininkas padar ivad, kad toks darbas lauo kaljimo nuostatus, ir, inoma, kamera buvo nubausta: visam laikui kamerai atimtas muilas. I vis kamer ir kit bstini buvo imesti visi baldai, kuriais pirmiau naudodavosi kaliniai. Buvo paliktos plikos grindys ir tuios sienos.

1 1 2

BRONIUS D A U N O R A S

Tai buvo daroma tam, kad kaliniai negalt nieko paslpti ir kad kaljimo reimas bt grietesnis. Pradioje dar buvo leista nusipirkti rkomojo popieriaus, bet vliau ir tai udrausta, nes kaliniai jame sprsdavo udavinius, raydavo eilraius ir laikuius. Jei kartais duodavo nusipirkti papiros, tai tik palaid. Dutes ia pat atimdavo, nes ir dutse galima, j manymu, parayti kontrrevoliucini dalyk. Buvusi pasivaikiojimo aiktel panaikino; joje taisytos aukta aklina tvora aptvertos kameros, kuri viena pus buvo iraizgyta vielomis, o nuo kaljimo lang pridengtos lent stogu. Tas stogas buvo taisytas tam, kad kaliniai, ivesti deimiai minui toki kamer pasivaikioti, negalt pirtais susikalbti su kamerose sdiniais kitais kaliniais. Pavasarjant kaljimas sigijo naujus pareignus tepliorius. Jie, kaliniams ijus i pasivaikiojimo kameros, atidiai apirdavo sienas ir, rad menkiausi, nors ir nagu brt enkl, utepdavo storu da sluoksniu. T pat jie darydavo ir ivietse. Tik ia ne raudonais, bet baltais daais tepdavo. Tokie teplioriai tykodavo prie dur langelio ir, pastebj sustojus prie sienos kalin, smarkiai bausdavo. Labai danai bdavo praktikuojamos kratos. Nakties metu, daniausia tik kamerai sumigus, slindavo 1012 priirtoj ir, koridoriuje irikiav visikai nuogus kalinius, krsdavo vis kamer, paskui kalinio drabuius ir gal gale pat Adomo kostiume esant kalin. Bdavo liepiama pritpti, pakelti vien, vliau antr koj, pakelti rankas, isiioti. Juokingiausia bdavo, kai liepdavo kaliniui pasilenkti, o jo upakal atidiai irdavo pareignas, iekodamas antisovietins literatros. Nors visi kaljimo pareignai labai rpestingai stengsi sutrukdyti tarp kamer ry, taiau is darbas jiems nepasisekdavo. Mat, kamerose buvo susodintos kur kas gudresns galvos. Viena daniausiai vartojam ryi priemoni buvo morz. Sakysim, treiojo aukto kamera susikalbdavo su pirmuoju auktu. Jas sujungdavo" antrojo aukto centrin". Kaimynins kameros morze kalbdavosi, kiek joms patikdavo, ir kiek reikdavo. Kamer telegrafistai" vartodavo ne brkni, bet tak sistem. iam darbui paddavo aliuminijaus puodukas, ypa didesniuose atstumuose. Antroji ryi priemon laikai. Juos kaliniai raydavo papiros nuorkose. Sunkiausia bdavo su pietukais. Kameroje pietukas didiausias turtas. Ties sakant, ne pietukas, o tik pati jo irdel. Jei kratos metu tok kontrrevoliucin rank surasdavo, smarkiai bausdavo ne tik savinink, bet ir vis kamer. Toki pietuk gaballiai kratos metu bdavo kiami kiaur dant, aus ar panages. Kaliniai pietukus vogdavo tardymo metu nuo tardytoj, priirtoj ir visomis kitomis progomis. Pavogtj pietuk tutuojau suskaldydavo ir pasidalydavo smulkiais gaballiais. Toki pietuk ir papiros nuork popieriaus padedami, 148 kameros studentai buvo pasigamin vokiei kalbos odyn, kuriame buvo per 2.000 ger odi. Kiek maesni buvo prancz ir rus kalb odynai. Tie

LIETUVIS SOVIETINIAME PRAGARE

113

odynai buvo slepiami iuiniuose. Studentas J. Eneris vien toki odyn isive Sibiran. Kaliniams nebuvo leidiama naudotis jokiu popierium, jokiu, nors ir seniausiu, laikraio gaballiu. Kiekvienas priirtojas buvo giliai sismonins senj V. Kudirkos posak Lovit bumagu". Bet vis dlto vien du kartus per savait 148 kameron patekdavo laikraio gaballis, o kartais ir visas laikratis. tai pavyzdlis, kaip tos kameros kaliniai pasirpindavo spauda. Kaljimo pareignai usukdavo ton paion ivietn, kur bdavo leidiami ir kaliniai. Kartais jie palikdavo iukli dje statinje gaball laikraio, o daniausiai vienas student, kit draug apsuptas, kad nepastebt priirtojas, nusivilkdavo markinius ir, kis rank iki peties skyln, vejodavo. Tuias retai kada grdavo. Jei ne laikraio gabal, tai iaip brangaus popieriaus susivejodavo. Po to student su visa literatra draugai kidavo po kranu ir gerai iplaudavo. Ivietje buvo kelios skyls. I j surankioti laikrai gaballiai bdavo duoniniu klijum suklijuojami, ir, kai visa kamera tok laikrat perskaitydavo, jis bdavo siuniamas kitoms kameroms. Linksma bdavo, kai priirtojai vartodavo naujus laikraius ir ypa t dal, kur redaktori bdavo sudedamos inios i front. Laikratis kitoms kameroms bdavo siuniamas itaip: ant silo jis bdavo pakabinamas vienoje iviets skylje. Apie palikt korespondencij telegrafistai pranedavo kaimyninms kameroms. Apie bet koki knyg negalima bdavo n svajoti. Niekas politini kalini, sdjusi Kauno kaljime, n vienos knygos nra mats. Tik, kai buvome nuveti IX fort, vienas kalinys berniukas, kuris lengvai galdavo ilsti pro dur grotas, nes kaljimus stat ininieriai nenumat, kad juose bus kalinami vaikai, pavog i snaudianio priirtojo Dam su kamelijomis". J mielai skait buv ministeriai, generolai, ininieriai. O tai k ra Darbo Lietuvoje" komunistas Liepsnonis, kuriam vasar kelet savaii teko pasdti tame pat forte kruvinojo reimo met u " : IX forte, rao Liepsnonis, moralikai dar sunkiau: negalima buvo pasirinkti i kaljimo bibliotekos pagal savo nor atvet knyg. Reikia pasirinkti i to, k atvea. Nortsi bent per laikrat pasekti pasaul, gyvenim, vykius. Taiau laikratis pasiekdavo po dviej dien". Vargas Liepsnonis! Jis kaljimo knygyne negaldavo rasti Stalino konstitucijos ir korespondencij, bdamas kaljime, gaudavo vis par pavluot. O savo buv. politinei kalinei Rivai, kaip atsiminimuose skundiasi, laik galdavo pasisti tik vien kart per savait. Higienos reikalai bolevikiniame kaljime buvo lygiai tokie pat, kaip ir laikrai ar knyg. kameras suvarydavo tiek, kiek tpdavo staiom. Kameroje, kurios dydis buvo 5 X 6 m, kelis mnesius sdjo 26 vyrai. Ventiliacija vienintelis dien nakt atdaras maas langelis (fortkel). Tokioje kameroje oras buvo ymiai blogesnis, negu ivietje. Kaliniams nuo tokio oro svaigdavo galvos, ir ne vienas j alpdavo. Tai ypa danai atsi-

114

BRONIUS

DAUNORAS

tikdavo su paprastais lauko darbininkais ir kaliniais naujokais. Jie krisdavo, kaip pdai. Kai ryt ar vakare kaliniai pajudindavo savo sutrintus iaud maius, kameroje kildavo dulki debesys, per du ingsnius negalima buvo matyti draugo. Orui atilus, kaliniai bdavo visai nuogi. Tvankus kameros oras, prisisunks moni prakaito, dieninio ir naktinio puodo smarv, kurio prakiurs dugnas buvo dukart per dien klijuojamas duona, ir stipriaus vyr versdavo i koj. Kameros grindims plauti nebuvo duodama joki ranki. Vandens reikdavo atsineti tuo paiu vieninteliu kameros indu naktiniu puodu. Taiau vandens j galima bdavo pripilti tik ant pat dugno, nes, jei daugiau vandens pasemsi, tai kur 26 vyrai per 12 valand susitalpins. Vandens galima buvo pasisemti tik ryt, einant ruo, ir vakare. Grindims plauti skuduras buvo duodamas nosins dydio. Tuo paiu skuduru reikdavo ir kamer isiluoti ir, jei kam patinka, pavalgius dubenlius isiluostyti. Per eis mnesius kaliniai yra gav 23 kartus ilto vandens, dubenliams isiplauti. Tomis dienomis visa kamera virsdavo skalbykla: dubenliuose isiplaudavo nosines, kojines ir kit smulkij galanterij. Paklodi nei rankluosi visai nekeit, nors, ties pasakius, jei ir bt keit, tai kaliniai nebt turj k keisti, nes daugelis paklodes vartodavo vietoje popieriaus vizitkom", ir po puss met i paklods likdavo tik nedidel nosinait. Su baltiniais buvo lygiai tas pat. Todl jau lapkriio-gruodio mn. kalinius apniko utls. Kalinys R. R., atvetas i vieno provincijos kaljimo, tiek buvo apniktas utli, kad jos net per jo virutinius drabuius eidavo tokiomis eilmis, kaip kad skruzds lazda, kita skruzdlyn. Tik po daugelio utli gaudymo valandli", kurias kas vakar ruodavo kaliniai, ir po vienos iokios tokios dezinfekcijos jos iek tiek praretjo. Kauno kaljimas turjo net du gydytojus, inoma, ydus. Taiau svarbiausias j dalykas buvo patikrinti mirus kalin, ar jis kartais nesimuliuoja, nes ligoni jie beveik neirdavo. Jei kartais juos kas ir prisiaukdavo, tai tokiam ligoniui jokia pagalba nebdavo suteikiama, nebent vien kit dien gaudavo pagerint maist.. Antras i gydytoj darbas buvo patikrinti teisiamj sveikat. Bet is tikrinimas" daugiausia bdavo praktikuojamas i sra, o kartais i tolo. Jei mogus paeidavo, jo byl bdavo raoma tinka sunkiesiems darbams. Taiau buvo ir toki atsitikim: jei laisvje esantieji kalinio artimieji kaljimo daktar patepdavo, kalinio bylon, nors jis buvo vienas sveikiausi kalini, bdavo raoma tinka tik lengviesiems darbams. Sausio mn. buvau mestas septynioms paroms karcer. U sienos sdjo kalinys ligoms, kuris dvi dienas auksi gydytojo ir kunigo. T dien, kai aplank j gydytojas, prie jo dur jau stovjo narai. Vakare kaljimo virininkas man leido duoti iuin ir antklod. Priirtojas dar taip: jis nusived mane prie valand mirusio kalinio karcer ir liep pasiimti iuin, paklod ir antklod, kurie ia pat prie karcerio dur netvarkingai riogsojo. Paklod buvo imarginta mogaus mlu, ir ji brakjo,

115
kaip blogai idirbtas kailis. I paversto indo buvo isipyls po vis kamer gelsvas skystis ir grind plyiais subgs po iuiniu, kuris j sugr, lyg sugeriamasai popierius. Kai atsisakiau tok patal imti, priirtojas mane ponu" ivadino. Kai kuriems ms, dar tebebnant laisvje, buvo tek matyti bolevikik film, kuriose rodomos bolevik pastangos iauklti ir grinti gyveniman visokius nusikaltlius. Ms tikrov nuo an fantazij skyrsi, kaip em nuo dangaus. ekistai, ekist tardytojai ir priirtojai ruosi mus ne grinti gyveniman, bet apjuodinti, nuogus apspjaudyti, apibiauroti ir su pasigrjimu irti, kaip mogus, sumutas ir sumaitotas, vaitodamas nelaisvje merdi, gsta ir ugsta nukankintas, fizikai ir dvasikai nususintas, nebeteks jokios vilties itrkti ir visad jausdamas ant savo kno ir sielos biauraus ydiko ekisto purvin ir mlu dvokiant bat. Tokia buvo tikrov, dusi vis taut, vis krat vienerius metus, ydams ir ydberniams valdant.

LIETUVOS KARIUOMENES TRAGEDIJA


Gen. STASYS RATIKIS

Du laikotarpiai Grai buvo Lietuvos kariuomen. Ji turjo labai grai tradicij dar i senj garbingos Lietuvos praeities laik. domi yra ir Lietuvos kariuomens istorija, kaip turtinga, garbinga, pamokanti ir domi yra ir visa lietuvi tautos ir Lietuvos valstybs praeitis. iauraus likimo vedama, ms tauta savo praeityje alia garbing, kilni ir diaugsming laikotarpi yra turjusi ir tamsios nevilties, lidesio ir nelaimi laikus. Visus tuos diaugsmus ir nelaimes kartu su visa tauta ir valstybe yra pergyvenusi ir Lietuvos kariuomen. Tvirto, kieto, usispyrusio, net atkaklaus, bet kartu labai ramaus ir lto bdo lietuvis ne taip greit ir ne taip kartai reaguoja, kaip kit kartesnio bdo taut atstovai. Todl ir ms diaugsmai retai iaukia mumyse atvir ir triukming entuziazm, o ms nelaims ir nepasisekimai retai ukreia mus visika apatija, bet tik ispaudia i aki ret, o tuo pat dar brangesn ir svarbesn, aar, pagimdo dar vien nauj ir lidn liaudies dainos melodij ir sukelia ms irdyje dar didesn usispyrim ir pasiryim, o laikui pribrendus, i to iplaukianius veiksmus. iuo atvilgiu artimiausi pavyzd visi mat, kas patys betarpikai galjo stebti vykius Lietuvoje nuo 1940 m. birelio 15 d. (oficialiai, neoficialiai daug anksiau) iki 1941 m. birelio 22 d. ir io karo su SSSR pirmomis dienomis. Kaip po niraus rudens ir altos iemos pirmieji ankstyvaus pavasario spinduliai bna kiekvienam ypatingai mieli ir malons, nes jie pranaauja gra pavasar ir diaugsmo kupin vasar; kaip grai giedra po baisios audros bna dar graesn ir malonesn, negu prie audr, taip ir tautos bei valstybs gyvenime neivengiamos audros naudingos gal tik tuo, kad po j pradedantieji rodytis naujos laisvs spinduliai lieka dar graesni ir brangesni, o praj vargai ir nelaims aikiausiai parodo visas ms padarytas klaidas ir dar kart mus spja ateityje toki klaid daugiau nebekartoti. ia prasme savo praeities studijavimas yra ne tik domus, bet kartu reikalingas ir naudingas. Lietuvi tauta paskiausiais laikais buvo ir tebelieka didiausios istorins reikms pasaulini vyki skuryje. Ms tauta per bolevik okupacij daug ikentjusi ir ivargusi, netekusi tkstani nukaut ir deim-

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

117

i tkstani ivet ir itremt tolimiausius kratus savo geriausi sn ir dukter, netekusi labai daug mediagini ir moralini grybi, prie pusmet susilauk ilaisvinimo i baisios raudonojo teroro vergijos ir dabar su diaugsmu ir virpania irdimi veriasi aktyvi kov u nauj ir geresn tvark Naujoje Europoje, nordama bti verta ir gauti sau tinkam ir garbing viet laisvj taut tarpe. Bet lietuviai nebuvo pasyvs ir prajusios okupacijos metais. Tada jie parod okupantams ir visam pasauliui labai daug tautinio subrendimo, atkaklumo, pasiventimo, pasiprieinimo ir auk. Pairkime tik vien ms buvusio valstybinio gyvenimo srit Lietuvos kariuomens likim. Ten rasime daug grai ne tik dmesio ir uuojautos, bet ir didios pagarbos vert pavyzdi. Bolevik okupacijos metais Lietuvos kariuomen pergyveno didel dvigub tragedij. Pirmoji tragedija buvo ta, kad kariuomenei, skirtai ir pasirengusiai savo tautos laisv ir nepriklausomyb ginti, neteko to udavinio n pradti vykdyti, ir prieui buvo leista eimininkauti graiojoje Lietuvoje. Kodl taip vyko? Aiku, kad dl to nebuvo kalta visa Lietuva, nebuvo kalta visa lietuvi tauta, nebuvo kalta ir pati kariuomen. Buvo kaltos buvusios slygos, buvo kaltos prieastys, privedusios prie t slyg, buvo kalti ir atskiri atsakingi asmenys, ne dl blogos valios, bet gal dl neapdairumo ar dl kit prieasi, tinkamai nevertin padties ir savo laiku nepadar tinkam ivad ir sprendim. Tiesa, p. Merkio vyriausybs bene paskutiniame posdyje Prezidentroje, kada iki Maskvos ultimatumo termino buvo likusios tik nepilnos dvi valandos, buvo pasigirds vienas antras balsas, kad gal reikt karikai su ginklu rankose pasiprieinti agresoriui. Taiau vliau ir tie patys balsai nutilo, nors jie turjo galios ir be kit pritarimo savo nuomon gyvendinti. Matyti, ir jie sitikino, kad tokiems sprendimams pasirengimai ir tokie svarbs sprendimai turi bti daromi savo laiku ir tinkamai pasirengus. Dabar io klausimo plaiau neliesime. Mums kart svarbu pabrti, kad dl vienos ar kitos prieasties kariuomen paskutiniu momentu nebuvo tinkamai parengta paskutinius vykius, kaip reikia, sutikti, ir kad todl karikai pasiprieinti jai nebeteko. O tuo tarpu bendras kariuomens pasirengimas buvo visai geras: vis kari sunkus darbas per paskutinius kelerius metus buvo davs labai grai vaisi, ir ms kariuomen visose savo srityse vad parengime, mokyme, apginklavime, aprpinime, moralje, buvo visai pribrendusi sunkiausiems karo udaviniams. Todl galima sivaizduoti, k jaut ir pergyveno visi kariai patriotai, matydami, kas darsi ms tvynje 1940 m. birelio 15 dien ir vliau. Tai buvo pirmoji tragedija visai Lietuvos kariuomenei. Antroji ms kariuomens tragedija tai jos sugriovimas, suardymas, subolevikinimas, arba, tikriau sakant, bolevik pastangos j subolevikinti.

118

GEN. STASYS RATIKIS

i tragedija truko per vis bolevik okupacij Lietuvoje, t. y. nuo 1940 m. birelio 15 dienos iki karo su Soviet Sjunga pradios. Per tuos visus metus Lietuvos kariuomens griovimo darbas turjo du atskirus ir savotikus laikotarpius: pirmj laikotarp, kuriame Lietuvos kariuomen buvo performuota vadinam L i e t u v o s l i a u d i e s k a r i u o m e n , ir antrj laikotarp, kuriame Lietuvos liaudies kariuomen buvo jungta Raudonj Armij ir pavadinta 2 9 - u o j u a u l i t e r i t o r i n i u korpu. iame rainy pasistengsime pairti, kaip buvo griaunama Lietuvos kariuomen pirmajame, L i a u d i e s k a r i u o m e n s , laikotarpyje, t. y. nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1940 m. rugpiio 30 d. Apie antrj griovimo laikotarp, t. y. apie 29-j auli teritorin korp, teks pakalbti kit kart. Pirmieji Maskvos usimojimai prie Lietuv 1939 m. rugsjo mn. pabaigoje ir spali mn. pradioje Soviet Sjunga grietai pradjo statyti Lietuvai savo politikai karinius reikalavimus. Per priverstinas derybas Kremliuje, vadinamajai savitarpins pagalbos sutariai sudaryti, labai grieta, beveik ultimatika forma buvo reikalaujama sileisti Lietuv nuolatines stiprias rus kariuomenes gulas (50.000 m., vliau per derybas is skaiius buvo sumaintas iki 35.000 ir pagaliau iki 20.000 m.). Matydama, kad nuo savitarpins sutarties pasiraymo neisisuks, Lietuva buvo pasiliusi toki sutart pasirayti, bet be rus kariuomens gul ms teritorijoje; vieton gul buvo pasilyta sileisti Lietuv nuolatin rus karin misij ir toki pat ms misij turti Maskvoje. Kremliui toks pasilymas buvo visai nepriimtinas. Soviet valdios virns reikalavo sileisti j kariuomen daugel Lietuvos viet ir vakarus bei iaurs vakarus nuo Kauno. Per derybas Kremliuje be jokio susivarymo atvirai buvo sakoma, kad r u s a m s r e i k i a l a i k y t i savo kariuomen Lietuvoje prie vokieius. Buvo labai aiku, kad rusai Lietuva, jos kariuomene ir tos kariuomens vadovybe nepasitiki, ir kad Lietuvos teritorija reikalinga rusams kariniams tikslams prie Vokietij. Bet tarptautin politin padtis tuo laiku buvo tokia, kad 1939 m. spali 10 dien Lietuva turjo pasirayti savitarpins pagalbos sutart. Tiesa, toje pat sutartyje buvo nuosatai ir apie Vilniaus bei Vilniaus srities vienos dalies perdavim Lietuvai, taiau i Soviet Sjungos malon mus ypatingai nediugino, nes vis ms visas dmesys tuo metu buvo nukreiptas ne Vilni, bet naujas rus kariuomens gulas ms emje. Tuoj po sutarties pasiraymo atvyko Kaun rus karin misija tartis su Lietuvos kariuomens vadovybe, kur pasirinkti gulas atvykstaniai rus kariuomenei. Karinei misijai pirmininkavo Minsko karo apygardos virininkas antrojo rango komandarmas K o v a l i o v a s . Misijos reikalavimai ir usipraymai buvo dar didesni, negu Maskvoje ir vietomis iei-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

119

davo net i pasiraytos sutarties rib. Buvo reikalaujama sileisti rus kariuomen beveik visus didesnius Lietuvos miestus ir geriausias bei naujausias ms kareivines. Ypatingai dideli reikalavimai buvo naujiems rus karo aviacijos aerodromams. Derybos buvo labai kietos. Su karins misijos pirmininku komandarmu Kovaliovu dar galima buvo iaip taip susikalbti ir susitarti. Utat beveik nesukalbamas buvo, didel rol karinje misijoje vaidins, divizijos vadas (tuo laiku SSSR kariuomenje generol laipsni dar nebuvo) Soviet Sjungos dukart didvyris (dvady geroj Sovietskogo Sojuza) P a v l o v a s . Lietuvos kariuomens vadovyb ir deryboms su rusais paskirta komisija daug rus reikalavim atmet. Po ilg ir sunki deryb buvo susitarta leisti rusams laikyti savo gulas tik iose vietose: Alytuje, Prienuose, Gain poligone, Naujoje Vilnioje, prie Vilniaus Porubankos aerodrome ir laikinai vienose kareivinse Vilniuje. Tokiais susitarimo rezultatais Maskva buvo nepatenkinta. Komandarmas Kovaliovas, kuris davsi per derybas Kaune Lietuvos kariuomens vadovybei ir jos paskirtai deryb komisijai nugalti, buvo tuoj paalintas i jo uimamos Minsko karo apygardos virininko vietos ir kakur dingo. jo viet, kaip ir galima buvo laukti, buvo paskirtas dvady geroj Sovietskogo Sojuza" Pavlovas. 1940 m. birelio 15 dien tas pats dvady geroj Sovietskogo Sojuza" Pavlovas vadovavo visai rus kariuomenei, kuri buvo paskirta Lietuvai okupuoti. Beveik per metus Pavlovas padar didiausi karjer: i divizijos vad pakilo iki armijos generolo, t. y. beveik iki sovietiko maralo laipsnio ir io karo pradioje vadovavo vakar frontui. Bet kaip greit ikilo, taip greit ir krito: . m. liepos mnes u nepasisekimus kautynse, be kitko ir Lietuvoje, Stalino sakymu buvo paalintas i vietos, suimtas ir atiduotas karo teismui. Kartu su Pavlovu u nepasisekimus fronte ir nesugebjimus vadovauti buvo atiduoti karo teismui dar 5 bolevik generolai ir 3 kiti aukti karininkai (2 politiniai komisarai) , j skaiiuje dar du lietuviams inomi soviet generolai: generolas majoras K o r o b k o v a s , iki 1940.VI.15 buvusi Lietuvoje rus kariuomens gul vadas, turjs savo tab Vilniuje, vliau persikls Kaun ir ia buvs moto-mechanizuoto korpo vadas, karo pradioje vadovavs ketvirtajai rus armijai vakar fronte, ir generolas-majoras K l i m o v s k i c h , i pradi buvs Kaune XI-osios soviet armijos tabo virininkas, o karo pradioje buvs vakar fronto vyriausiojo tabo virininku, t. y. dirbs kartu su armijos generolu Pavlovu. Rus kariuomens gul steigimas Lietuvoje nors ir buvo kiek suvars ms kariuomens veiksm laisv, bet visikai jos sukausts dar nebuvo. Dar galima buvo manevruoti. 1940 met pavasar bolevikai pradjo padt komplikuoti. Buvo pradta iekoti priekabi ne tik prie Lietuvos politinio saugumo organ, bet ir prie ms kariuomens tabo II-ojo skyriaus. Buvo igalvota netiktina, fantastika ir provokacin istorija su raudonarmiei dingimu ir j kankinimais Vilniuje. Dl visa to ir pribrendo Kremliaus ultimatumas Lietuvai.

120

GEN.

STASYS RATIKIS

Soviet Sjungos ultimatumas Lietuvai Tariamj raudonarmiei dingim ir kankinim anekdotikai istorijai ir jos spdiui sustiprinti Kaun lktuvu buvo atskrids SSSR karo liaudies komisaro Voroilovo pavaduotojas komandarmas L o k t i o n o v a s. Susitiks su krato apsaugos ministeriu b. gen. Musteikiu, kariuomens vadu d. gen. Vitkausku ir su kitais atsakingais pareignais, jis artistikai suvaidino labai susirpinusio ir susirstinusio Kremliaus pasiuntinio rol. Buvo pareikta daug priekait Lietuvos politinio saugumo pareignams ir ypatingai pabrta, kad Lietuvoje esani rus gul kariai nra apsaugoti nuo vairi netiktum, nemalonum ir net nuo pavoj. Kelias valandas pabuvs Kaune, Loktionovas iskrido Ryg. Tai buvo labai aikus besiartinanios audros pranaas (burieviestnik"). Ilgai neteko laukti. Soviet Sjungos spaudoje ir per radij prasidjo kampanija prie Lietuv. Buvo suorganizuota ir nedrauging miting prie mus. Maskv ivaiavo ministeris pirmininkas p. Merkys. Po keli dien ten pat ivyko ir usieni reikal ministeris p. Urbys. Debesys tirtjo. vykiai brendo. Audra artjo. Pagaliau birelio 14 d. 23 valand (Maskvos laiku 24 val.) Kremliuje Soviet Sjungos liaudies komisar tarybos pirmininkas ir usieni reikal liaudies komisaras Molotovas teik ms usieni reikal ministeriui p. Urbiui ultimatum, kuriuo buvo reikalaujama iki birelio 15 d. 9 val. vykdyti iuos punktus: 1) Tuojau atiduoti teismui vidaus reikal minister p. Sku ir valstybs saugumo departamento direktori p. Povilait, kaip tiesioginius provokacini veiksm prie soviet karius Lietuvoje kaltininkus. 2) Tuojau suformuoti Lietuvoje toki vyriausyb, kuri sugebt ir bt pasiryusi laiduoti garbing Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutarties gyvendinim ir rytingai sutramdyt sutarties prieus. 3) Tuojau laiduoti laisv praleidim Lietuvos teritorij soviet kariuomens dalini jiems iskirstyti svarbiausiuose Lietuvos centruose tokiame skaiiuje, kurio pakakt, kad bt laiduotas Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutarties vykdymas ir ukirsti provokaciniai veiksmai, nukreipti prie soviet gulas Lietuvoje. Soviet Sjungos vyriausyb laik i reikalavim vykdym ta elementarine slyga, be kurios negalima pasiekti to, kad Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpins pagalbos sutartis bt vykdoma garbingai ir siningai. Soviet Sjungos vyriausyb lauk Lietuvos vyriausybs atsakymo iki birelio 15 d. 9 val. ryto. Negavus Lietuvos vyriausybs atsakymo iki

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

121

to termino turjo bti vertinama, kaip atsisakymas nuo vykdymo anksiau nurodyt Soviet Sjungos reikalavim. Taip paios Maskvos buvo suformuluoti reikalavimai Lietuvai. Buvusiose slygose Lietuvos vyriausyb buvo priversta Soviet Sjungos reikalavimus priimti. Dar buvo norta sudaryti neseniai i pareig atleisto ir atsarg paleisto buvusio kariuomens vado generolo St. Ratikio vyriausyb. Taiau tai buvo per vlu. Maskva gen. St. Ratikio kandidatr atmet. Molotovas oficialikai pareik Lietuvos usieni reikal ministeriui p. Urbiui, kad gen. St. Ratikis Soviet Sjungos vyriausybs nepatenkina. T pai birelio 15 dien, apie 14 val. Lietuvos usieni reikal ministeris p. Urbys i Maskvos atsiunt toki telegram: Soviet Sjungos liaudies komisar tarybos pirmininkas ir usieni reikal komisaras Molotovas teik tokius reikalavimus: 1) Soviet Sjungos kariuomen birelio 15 d. 3 val. popiet pereis Lietuvos sien iose vietose: Eiikiuose, Druskininkuose, Gudagojo stotyje, Druskininkliuose, Dkte ir Pabradje; 2) atskiros Lietuvos sien perjusios Soviet Sjungos kariuomens dalys engs Vilni, Kaun, Raseinius, Panev ir iaulius; 3) kiti Soviet Sjungos kariuomens dali iskirstymo punktai bus nustatyti susitarus i Soviet Sjungos puss generolui Pavlovui ir i Lietuvos puss generolui Vitkauskui; 4) generolas Pavlovas su generolu Vitkausku susitiks Gudagojo stotyje birelio 15 d. 8 val. vakaro; nepageidaujamiems nesusipratimams ir konfliktams ivengti Lietuvos valdios organai tuoj sako kariuomenei ir gyventojams netrukdyti Soviet Sjungos kariuomens judjimo Lietuvos teritorijoje". Kariuomens vadas d. gen. Vitkauskas pasiskubino ivykti ir susitikti su gen. Pavlovu, o savo kariuomenei ileido tok sakym (Kariuomens Vado sakymas Nr. 26, 1940.VI.15 d.): Lietuvos vyriausybei primus SSSR vyriausybs reikalavimus steigti Lietuvoje naujas soviet kariuomens gulas, . m. VI.15 d. 15 val. soviet kariuomens dalys pradjo per sien yg krato vidun. sakau: 1. ygiuojaniai soviet kariuomenei taikyti visas mandagumo ir draugik santyki taisykles panaiai, kaip jos buvo taikomos anksiau vestai kariuomenei. 2. Divizij vadams, savo teritorij ribose, organizuoti ios kariuomens vor sutikim, pasiuniant pasitikti ir prisistatyti dali vadus, o svarbesnse kryptyse ivyksta ir pasitinka patys divizij vadai. Painformuoti dl patogesni ygiui keli, postovi viet, sakant vietos administracijai parengti patalpas ir pan. Jei bt gautas

122
ygiuojani vor vad sutikimas, paskirti lydti nuolatinius auktesnio laipsnio karininkus, mokanius rus kalb. 3. Imtis vis galim priemoni, kad Soviet Sjungos kariuomen bt apsaugota nuo bet kuri isiokim. Bet kuriems incidentams vykus, dti visas pastangas juos likviduoti vietoje, nepaeidiant mums draugingos kariuomens orumo. Visur, kur tinka, priminti, kad mes irime Soviet Sjungos kariuomen, kaip draugik kariuomen, ir prayti ms kariuomens, administracijos ir gyventoj atvilgiu taikyti tokius paius jausmus. 4. Tikslu pilniau patenkinti ygiuojanios soviet kariuomens pageidavimus, karininkai palydovai, kur reikia, turi pavartoti vis savo autoritet administracijos organ ar gyventoj atvilgiu, per daug nesivarydami dl atsakomybs. Taiau, vykus nesusipratimams, turi tuojau apie tai praneti ygiuojanios voros ar dalinio vadui. Tik ypatingai svarbiais ir painiais klausimais susisiekti su Kariuomens tabu ir gauti nurodym. 5. sakym vykdyti tuojau". Tokiu bdu visai ir oficialiai stabilizavosi pirmoji jau minta Lietuvos kariuomens tragedija. Raudonoji armija ygiavo per Lietuvos laukus be klii ir trukdym. Vliau paaikjo, kad is ygis rus kari tarnybos lapuose buvo paymtas, kaip dalyvavimas ypatinguose veiksmuose P a b a l t i j y . Taip, tokiais ypatingais karo veiksmais ir tokiomis karinmis pergalmis nenugalimoji" raudonoji armija galjo tikrai didiuotis! Romantiki odiai ir beviltikos svajons Birelio 17 d. Respublikos Prezidento pareigas js p. Merkys patvirtino nauj Justo Paleckio liaudies vyriausyb. Naujoje vyriausybje krato apsaugos ministeriu ir drauge kariuomens vadu buvo paskirtas d. gen. V. Vitkauskas. Naujasis krato apsaugos ministeris, surinks vyriausius kariuomens pareignus, birelio 18 d. su jais nuvyko pasveikinti naujj minister pirminink Paleck, tuo laiku jus ir Respublikos Prezidento pareigas. D. gen. Vitkausko odis Prezidentroje itaip skambjo: Pone Respublikos Prezidente, vyriausias ginkluotj pajg vade. Atsakingiausieji kariuomens ir auli Sjungos vadai ir virininkai susirinkome pas Tamst, Pone Respublikos Prezidente, kad ia vis kari ir auli vardu galtume Tamst nuoirdiai pasveikinti, palinkti geros kloties Tamstos labai atsakingame ir svarbiame

123

valstybiniame darbe ir utikrinti Tamst, kad visi kariai ir auliai drausmingai ir siningai vykdys visas jiems dedamas pareigas ir vis savo energij skirs savo Tvyns saugumui stiprinti ir didinti. Kariuomen jau seniai jaut ir inojo, kad ms valstybs reikal tvarkymas kai kur turjo ir netinkam form. I ms puss buvo mginim, neieinant i karins drausms rib, padti vien bei kit reikal geriau sutvarkyti, taiau ne visada tas pasisekdavo. ie praeities negalavimai dar labiau skatina mus naujose slygose dar labiau rytis tarnauti savo Tvynei ir j ginti. Mes labai auktai vertiname didel raudonosios kariuomens jg, kuri SSSR ir Lietuvos 1939 met spali mn. 10 dienos sutarties pagrindais pads Lietuvai apsaugoti jos laisv ir nepriklausomyb. ia proga turim garbs pabrti Tamstai, Pone Respublikos Prezidente, kad ms kariuomens santykiai su SSSR kariuomene ir jos vadovybe iki iol buvo ir dabar yra labai gras ir draugiki. Mes dsime visas pastangas, kad tie santykiai ir ateityje bt tokie pat draugiki, nuoirds ir pilni pasitikjimo ir pagarbos vieni kitiems, nes mes tvirtai tikime, kad tuo bdu bus dar labiau sutvirtinti bendrieji SSSR ir Lietuvos saugumo reikalai. Sveikindami Tamst, Pone Respublikos Prezidente, ir Tamstos vadovaujam Lietuvos vyriausyb, mes pasiadame siningai vykdyti visas Tamstos ir Lietuvos vyriausybs mums udedamas pareigas bendram visos ms laisvos tautos ir nepriklausomos valstybs labui ir saugumui". ios kalbos projekt d. gen. Vitkauskui, jo sakymu, suredagavs vienas i vyresnij generalinio tabo karinink, tyia net kelis kartus pabrs Lietuvos laisv ir nepriklausomyb, kadangi tomis nelaimingomis dienomis atsakingiausi pareign lpose tie odiai jau buvo pradj darytis nemadingi, ir buvo jau pradta vengti juos vartoti. U i kalb, kaip ir u savo kalb vliau pasakyt per radij, d. gen. Vitkauskas buvo susilauks priekait i SSSR atstov Lietuvai D e k a n o z o v o ir P o z d n i a k o v o ir i kai kuri savo koleg Ministeri Kabinete. d. gen. Vitkausko kalb Paleckis atsak susijaudins ir nervindamasis. Jo kalboje nei odio laisvs", nei nepriklausomybs" jau nebuvo. J. Paleckis itaip kalbjo: Brangs kariai. Man ypatingai malonu sutikti kariuomens auktj vadovyb. Tos kariuomens, kuri nuolatos budi ms Tvyns sargyboje. Kario pareigos kilnumo aukiausias apsireikimas yra, kad jis kiekvienu momentu yra pasirys mirti tada ir ten, kur to pareikalauja pareiga Tvynei ir Jos garb. A, kaip aukiausias Lietuvos Respublikos kariuomens virininkas, galiu pasakyti, kad esu pasirys v i s u o m e t " . (is paskutinis odis buvo pasakytas nenormalikai pakeltu

124

GEN. S T A S Y S R A T I K I S

balsu ir negraiai nervikai, bet kartu ir labai energingai, auktai ikeliant dein rank. is nevyks teatralikas mostas padar tok spd, kad karininkai paman: arba Paleckis jaudindamasis vaidina, arba jis yra nesveikas. Antroji ivada greit pasitvirtino: po keli dien J. Paleckis susirgo stipriu nervikai-psichiku priepuoliu. Nuo Lietuvos visuomens ta nors ir neilgai trukusi liga buvo labai slepiama). Taiau sugebti mirti yra lengviau, kaip sugebti gyventi ir kurti. Mes turime atsiminti, kad istorinis momentas reikalauja sukaupti visas jgas ir vis energij ms Tvyns gerovei ir paangai utikrinti. Mes turime visi atlikti savo pareig, kuri mums diktuoja tiek istorija, tiek momento visikas supratimas tarptautins ir vidaus padties mastu, tiek ms brangios Tvyns, ms tautos likimas, jos paanga. Kariuomen yra tas veiksnys, kuris yra glaudiausiame kontakte su Soviet Sjungos raudonja kariuomene, kuri Lietuvon yra atvykusi 1939 m. spali mn. 10 d. savitarpio pagalbos pakto pagrindu, ir ms udavinys visose srityse, visose inybose ir pas visus gyventojus tiek mediaginiai, tiek i kariuomen supanios atmosferos srityje taip veikti, kad ji pajaust visik palankum ir aktyviausi pagarb. Js geriausiai suprantat aukiausi kario udavin ir reikm visur ir visiems padti t pareig atlikti. Nelaukime raginami ir praomi, bet patys, kur tiktai galima, parodykim savo iniciatyv, savo sumanymus, kad esant reikalui vykdyti savitarpio pagalbos pakt, i abiej pusi bt galima pasakyti, kad padaryta viskas, ko to pakto dvasia reikalauja. Jei pereito imtmeio karo metais buvo sakoma, kad mnesis tai metai, tai dabar galima pasakyti, kad viena valanda lygi imtui met. To tempo dvasi supraskim visose srityse. Todl visi bkime savo vietose, visi savo pareigose su visu rimtumu, visu pasiryimu ir visu pasiaukojimu. Kariuomens pirmoji pareiga drausm ir itikimyb. Esu dkingas Ponui Ministrui u pareiktus sveikinimus ir linkjimus". Tokie buvo vyriausybs galvos odiai. Jie negaljo nuraminti patriotikai nusiteikusios kariuomens. Ms pulkai buvo udaryti kareivini kiemuose. kai kurias ms kareivines ir i j einanius kelius bei gatves buvo nukreiptos rus kariuomens tank patrankos. Ar tai buvo draugikumas ? D. gen. Vitkauskas vl mgina raminti kariuomen. Birelio 19 dien jis, kaip krato apsaugos ministeris ir kariuomens vadas, paskelbia tok sakym kariuomenei (Nr. 5 9 ) : i dien pasaulinio masto vykiuose ms tauta ir valstyb pergyvena reikmingus istorinius laikus.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

125

Ms kariuomen ir toliau stovs Tvyns sargyboje ir tvirtai vykdys ms vyriausybs pavestus udavinius, tiek ginant krato laisv, tiek saugant tvark viduje, tiek draugingai bendradarbiaujant su SSSR kariuomene. sakau visiems kariams tvirtai ir atsidjus vykdyti savo tarnybines pareigas. Reikalauju i vis kari ramybs, tvarkos, darbo ir graaus santykiavimo su SSSR kariais. sakym paskelbti ir iaikinti visiems kariams". Taiau ir tokie sakymai jau negaljo nieko nuraminti. Daugeliui jau buvo visai aiku, kad jie neturi realaus pagrindo, ir kad tai yra tik romantiki odiai ir beviltikos svajons. Vyriausybs darbai ir bgamieji vykiai tai tvirtino. Lietuvos kariuomens valymas' Jau t pai dien, kada buvo skelbiamas ia paymtas sakymas, Respublikos Prezidento aktais buvo atleisti i pareig ir paleisti atsarg Lietuvos auli Sjungos vadas plk. Pranas Saladius ir 9-ojo pst. Lietuvos kunigaikio Vytenio pulko vadas gen. t. plk. Antanas Gauas. auli Sjungos vado paleidimas atsarg ir naujo nepaskyrimas buvo visai suprantamas. auli Sjunga naujajai politinei santvarkai, atvykusiems rusams, komunistams buvo didiausias prieas. J akyse tai buvo pati faistikiausia ir, be to, dar ginkluota organizacija. Naujajai santvarkai ji ne tik netiko, bet buvo jai pavojinga. Reikjo j likviduoti. Ir likvidacija buvo pradta nuo galvos, t. y. pirmiausia buvo paalintas ir atsarg paleistas jos vadas. Su 9-tuoju pstinink pulku buvo kitonika istorija. J i s b u v o p r a d j s y g i M a r i j a m p o l s V o k i e t i j o s link. U tai vliau pulkui teko smarkiai nukentti. ios domios istorijos smulkiau neminsiu, nes t vyk aprayti yra paadj patys jo dalyviai. SSSR atstovybje Kaune sdj ,,polpredas" Pozdniakovas ir birelio 15 dien 19 val. su ypatinga politine misija atskrids Kaun Soviet Sjungos usieni reikal komisaro Molotovo pavaduotojas Dekanozovas. is i pradi per SSSR karo attach Kaune major Korotkich, o paskui ir betarpikai pradjo nurodinti ar net grasindamas sakinti d. gen. Vitkauskui, kaip jis kariuomen turs ivalyti nuo kontrrevoliucinio elemento ir kuriuos karininkus turi atleisti i viet, arba paleisti atsarg. iems draugams" reikalaujant, birelio 25 dien (sak. Kar. Nr. 67) buvo atleisti i viet ir paleisti atsarg ie vyresnieji karininkai (tai buvo pirmoji didesn paleidiamj grup): 1. II-os pstinink divizijos vadas d. gen. E d u a r d a s A d a m kaviius, 2. -ios pst. divizijos vadas d. gen. M i k a s R e k l a i t i s ,

126

GEN. STASYS R A T I K I S

3. Kavalerijos virininkas b. gen. K a z y s T a ll a t - K e l p a , 4. Karo technikos v-kas b. gen. K l e m e n s a s P o p e l i u k a , 5. Karo sanitarijos v-kas b. gen. gyd. V l a d a s N a g i u s - N a g e v i i us, 6. Kariuomens teismo pirmininkas b. gen. V l a d a s M i e e l i s , 7. Kariuomens teismo prokuroras b. gen. E m i l i s V i m e r i s , 8. 2-ojo pstinink Didiojo Lietuvos Kunigaikio Algirdo pulko vadas pulkin. J u o z a s T u m a s , 9. 3-iojo artilerijos pulko vadas pulkin. P e t r a s D o k u s , 10. Ginklavimo valdybos bendrojo skyriaus virininkas plk. M y kolas Kalmantas, 11. Ypatingiems reikalams karininkas prie krato apsaugos ministerio plk. V l a d a s B r a z i u l i s , 12. Kariuomens teismo prokuratros plk. leitenantas J o n a s Gudaviius, 13. Marijampols apskrities komendantas plk. leitenantas A n d rius Kerbelis, 14. I-ojo ininerijos bataliono vadas plk. leiten. J u o z a s G r i galinas, 15. Ryi bataliono vadas plk. leiten. M a r i j o n a s V i t k n a s, 16. Auto rinktins vadas plk. leiten. K a z y s B a b i c k a s , 17. Kauno komendantros plk. leiten. V i k t o r a s K a z l a u s kas. Be to, t pai dien ir tuo paiu sakymu buvo atleistas i uimamos vietos Kauno komendantas pulkininkas J u r g i s B o b e l i s ir paskirtas ypatingiems reikalams karininku prie krato apsaugos ministerio. Po ios pirmj paleist i tarnybos atsarg karinink grups sek ir kitos. I pradi bolevikai pasisteng beveik visiems pulkams duoti naujus vardus, o visoms karinms staigoms naujus virininkus. Daugiau pasiymjusius visuomenine veikla, aktingesnius, nepageidaujam politini pair, vokiei kilms arba turinius vokikas pavardes ir visus neitikimuosius" paleisdavo atsarg; kitus vadus bei virininkus perkeldavo i vienos tarnybins vietos kit, arba i vienos gulos kit. Greitu laiku keliomis grupmis dar buvo paleisti i kariuomens atsarg ie vyresnieji karininkai: 1. Kariuomens intendantas b. gen. K a z y s N a v a k a s , 2. Kariuomens intendanto padjjas plk. V i n c a s B u t a u sk a s, 3. 4-ojo pst. Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko vadas plk. P e t ras Genys, 4. 6-ojo pst. Piln kunigaikio Margio pulko vadas plk. J o n a s Andrainas,

127

5. 8-ojo pst. Kauno Kunigaikio Vaidoto pulko vadas plk. A n d rius Butknas, 6. Karo veterinarijos virininkas plk. vet. gyd. k e r i s, Bronius iUoLi-

7. Kariuomens tabo yp. reik. karininkas plk. P r a n a s gintas, 8. Kar. tabo ypat. reikalams karininkas plk. A l b e r t a s t e r m o z a, 9. Kariuomens tabo yp. reik. karininkas Liormanas, plk.

Raimundas

10. Kariuomens intendantros technikos ir organizacijos komiteto pirmininkas p l k . in. J o n a s A c u s - A c u k a s , 11. kio inspektorius p l k . V a c l o v a s liogeris, plk. Pra12. Kariuomens intendantros dirbtuvi virininkas nas Kabaila, 13. Karo aviacijos plk. leiten. 14. Karo aviacijos plk. leiten. Eduardas Narcyzas

Reichertas, Tautvilas,

15. 2-ojo ulon Didiosios Lietuvos Kunigaiktiens Biruts pulko 16. Kariuomens tabo mjr. 17. Karo aviacijos mjr. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. Pranas Miktas,

Kazys

imkus,

Karo aviacijos mjr. J u o z a s V a i i u s , Karo aviacijos mjr. Z i g m a s D r u n g a , 2-ojo ulon pulko mjr. J u o z a s a r n a s , Ginglavimo valdybos mjr. Otto Bliumchenas, Karo but valdybos mjr. J u l i j c n a s e n i a u s k a s , Kariuomens intendantros mjr. A l f o n s a s A n t a n a i t i s , Kariuomens intendantros mjr. J o k b a s V a l o d k e v i i u s, Kauno komendantros mjr. E d u a r d a s B e r e n t a s , 2-ojo pst. Didiojo Lietuvos Kunigaikio Algirdo pulko kpt. Jonas Lukauskas, Karo aviacijos kpt. A l e k s a s M a r i n a s , ,, ,, Grigonis Radvenis, ,, ,, Ernestas Vymeris, Kar. intendantros kpt. A l e k s a n d r a s m i d t a s , Voldemaras Vachau-

31. Kariuomens intendantros kpt. z a s, 32. 2-ojo artilerijos pulko mjr. 33. 1-ojo artil. pulko kpt. Jurgis

Adolfas

ukauskas, ir kiti-

Kenigteuteris

Vliau paleist atsarg buvo dar daugiau.

128

GEN. STASYS RATIKIS

Paskutinioji didiausia paleist atsarg grup buvo gruodio mnesio pabaigoje. Tada buvo paleista i karto apie imt karinink. J skaiiuje buvo penki generolai: 1. 2. 3. 4. 5. Divizijos generolas S t a s y s R a t i k i s , Brig. gen. in. A n t a n a s G u s t a i t i s , Brig. gen. in. J u o z a s B a r z d a - B r a d a u s k a s , Brig. gen. S t a s y s Z a s k e v i i u s ir Brig. gen. K a z y s S p r a n g a u s k a s .

Daug i karinink iki j paleidimo atsarg norjo patys savo noru i kariuomens ieiti. Taiau j praymai nebdavo patenkinti, o vliau net grietai buvo udrausta panaius klausimus ir praymus kelti. O tuo tarpu komunistai ir ydai nerimo. auli Sjungos udarymas ir kariuomens valymas jiems buvo vienas i aktualiausi reikal, nes i i dviej organizacij jiems galjo grsti realus pavojus. Mitinguose buvo reikalaujama greiiau ivalyti kariuomen nuo vis reakcionieri, kontrrevoliucionieri, faist, prispaudj ir visoki kit nevidon. Tokie mitingai buvo pradti ruoti ir paiose kariuomens dalyse, kur jau ir komunist sukurstytas vienas kitas kareivis, daniausiai ydai, pradjo reikalauti gilinti" kariuomens valym, t. y., kad valymo akcijos bt paliesti ne tik vyresnieji, bet ir emesnieji virininkai kuopose, kad bt ivalytas" ir puskarininki, ypatingai liktini, kadras. Kaune pradtas leisti komunist partijos dienratis Tiesa" ra: Lauk juos i ms tarpo, jiems dabar ten vieta, kur ilgus metus buvo tikrieji liaudies kovotojai. Mes reikalaujame ivalyti ne tik divizij, pulk, batalion, bet ir kuop vadus". Na, ir val. I kariuomens paleisti ivalyti" karininkai i pradi kitur beveik jokio darbo negaljo gauti. Tik vliau kai kurios lietuvikos staigos pradjo stengtis vairiais bdais paleistuosius karininkus globoti ir davinti jiems darbo. Bet buvo ir toki karinink, net generol, kurie, savo jokio turto neturdami ir jokio darbo bei tarnybos negaudami ir bolevik persekiojami, kent, skurdo ir beveik badavo. I pradi tikrosios tarnybos karinink sumim buvo nedaug. J skaiius tik vliau padidjo. Pirmomis dienomis paioje kariuomenje buvo suimtas tik Kariuomens tabo II-ojo skyriaus virininkas gen. t. pulk. K o s t a s D u l k s n y s . I pradi vyresniuosius karininkus suimindavo tik po j paleidimo i kariuomens atsarg. Kaip vieni i pirmj buvo suimti p l k . S a l a d i u s , p l k . B r a z i u l i s , b . gen. V i m e r i s , p l k . K a u n a s ir kiti, visi jau paleisti atsarg. Po inom vyki 9-me ps. pulke buvo suimta keliolika karinink ir keliasdeimt kareivi. Kai kurie, daugiausia neved, be eim, karininkai jau birelioliepos mn. pradjo bgti i kariuomens Vokietij. Pavyzdiui, ms karo laivo Prezidentas Smetona", vliau perkriktyto Pirmno" vardu kapi-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

129

tonai leitenantai P o v i l a s L a b a n a u s k a s i r V y t a u t a s K u i zinas ir jr jaunesnysis leitenantas R i a r d a s - B e r n a r d a s N a k a s liepos 20 d. 20 val. 30 min. brine jachta Nijole" i ventosios uosto iplauk atvir jr ir negro. Paiekojimai nedav joki vaisi karininkams pasisek pabgti Vokietij. Kiti bgo sausumos keliu, per alij sien". Pabgim skaiius ypatingai padidjo vlesniais laikais, kada Lietuvoje pradjo didti iaurus bolevik ir yd teroras. Daug labai ger karinink ir kart patriot susilaikydavo nuo bgimo ir liko vietoje. Prieastys buvo vairios, bet danai labai rimtos ir garbingos. Kaip svarbiausios prieastys buvo tokios: 1. Bdami tikri tautos sns karininkai nenorjo atsiskirti nuo savo tautos. Jie man, kad negarbinga palikti savo taut nelaimje, o patiems iekoti ramesns sau vietos svetur. Argumentas grynai patriotikas ir kilnus: jei gyventi, tai visiems gyventi kartu, laimje ir nelaimje. Taip man vieni. 2. Kiti galvojo riterikai. Jie man, kad jie dar bsi naudingi savo tautai. Todl, sukand dantis, kentjo vairius paeminimus, eidimus, moralin skausm ir mediagin skurd, kentjo, bet nesitrauk, kantriai laukdami ir tikdami, kad bolevik okupacija yra tik laikinas ms jungas, ir kad jis ankiau ar vliau vis tiek turs baigtis, o tada mes ypatingai bsime reikalingi ir reikalingi savo tautai. 3. Dar kiti, taip pat galvodami, kad bolevikai yra tik laikini Lietuvos eimininkai, laukte lauk neivengiamo karo ir ruosi, kad patys aktingai galt padti vokieiams ivyti i Lietuvos nepraytus raudonuosius draugus". 4. Kiti turjo likti vietoje todl, kad turjo gausias eimas ir maus vaikus ir nebuvo kam j palikti, kad juos saugot ir globot. Bijojo pavojaus ne sau, bet savo eimoms, nes inojo, kad bolevikai kertingi, ir kad u eimos galvos veiksmus bolevik santvarkoje krenta kertas visiems eimos nariams ir giminms. 5. Daugelis karinink irjo lietuvikus, pavirutinikai nors ir subolevikintus, pulkus, kaip savj Lietuvos kariuomen. Kadangi bolevikai, neatsivelgdami pakartotinus praymus odiu ir ratu, praani i karins tarnybos neatleisdavo, tai karininkai laikydavo ne tik negarbinga, bet ir nusikaltimu patiems alintis ar bgti i savosios kariuomens. J manymu, tai bt negarbingas dezertiravimas. tai kodl daug karinink pasislp nuo bolevik persekiojimo tik po to, kada jie, kaip neitikimi ar netinkami tarnauti raudonoje armijoje, i karins tarnybos buvo paleisti atsarg. 6. Pagaliau turjome daug garbing karinink (apie negarbingus ia apskritai nekalbama), kurie buvo pasiry nepalikti savo tautiei kareivi j pai neinomam likimui. Tai buvo auktesni ar emesni vadai, knu ir siela suaug su savo valdiniais kareiviais ir nutar nepalikti j lai-

130

GEN.

STASYS R A T I K I S

mje ir nelaimje. O kadangi j kareiviams nebuvo prog pasialinti, tai nesialino ir j vadai. inoma, buvo ir kit prieasi. Visas jas dabar nurodyti bt labai sunku. Kaip ir paprastai bna gyvenime: vienas i pirm viet stato savo eimos gerov, kitas savo asmens saugum, treias vengia ir bijo bet kokio drsesnio ygio ir rizikos, dar kitas umirta ar bent stengiasi umirti visus kitus reikalus ir drsiai daro tai, k jam diktuoja gimtosios ems meil ir jo paties protas. Lietuvi kari valymas" truko per vis bolevik okupacijos laik, taiau tikras lietuvis karys taip ir liko neivalytas", nors komunist ir yd valytojai vartojo prie j geriausias ir patentuotas savo valymo priemones agitacij, priespaud, grasinimus, vylius, apgaudinjim, nipinjim, teror, sumimus, itrmimus, teismus ir sunkiausias bausmes. Kariuomens valymas buvo atliekamas ir vliau, atsiradus kariuomenje i pradi politiniams vadovams, o paskui karo komisarams, atsistiems i SSSR. Kariuomen buvo valoma vis laik iki pat karo. Apie kariuomens valymo akcij dar teks kalbti ir kituose io rainio skyriuose. Komendantr reforma Karo komendanto vardas bolevikus baugino. Todl jie dar takos ir spaudim, kad visi apskrii komendantai tuoj bt atleisti ir kad apskritai karo komendant daugiau nebt. Ir tikrai, komendanto vardas greit inyko, nes birelio 28 dien buvo sakyta apskrii komendantus vadinti apskrii kariniais virininkais, o Vilniaus ir Kauno komendantus Vilniaus ir Kauno kariniais virininkais. T pai dien buvo atleisti i uimam viet ie apskrii komendantai (kariniai virininkai): Kretingos m o z a, Raseini manas, apskrities apskrities komendantas p l k . A l b e r t a s komendantas plk. LiuterLior-

Raimundas

Alytaus apskrities komendantas plk ltn. B r o n i u s aki apskrities komendantas plk. ltn. Teli apskrities ninkas, Ukmergs lionis, Bronius venionli apskrities komendantas plk. ltn. komendantas plk. ltn. komendantas plk. Jonas

Basiulis, Bunas, PulkauMatu-

Peiulis,

Bronius ltn.

apskrities

Vincas

Vilkavikio apskrities komendantas plk. ltn. A n t a n a s Po i n a s, Panevio apskrities komendantas plk. ltn. A n t a n a s S t a p u 1 i o n i s.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

131

Kauno komendantas plk. Bobelis jau pirmiau buvo atleistas. Vliau buvo atleistas i vietos ir paleistas atsarg ir Vilniaus karinis virininkas plk. Pranas Kaunas. Be to, t pai birelio 28 dien padaryti pakeitimai visose kitose buvusiose komendantrose, btent: Pik. ltn. J o n a s I l i n s k a s perkeltas i Maeiki Alyt, ,, P r a n a s B r o n e v i i u s perkeltas i Utenos Panev, ,, ,, V l a d a s u t a u t a s perkeltas i Trak iaulius, ,, M i k a s J a i n s k a s perkeltas i Rokikio Raseinius, ,, I g n a s P a i l y s perkeltas i Zaras Trakus, Jonas Kazilnas perkeltas i Sein apskr. Ukmerg, ., ,, K l e o f a s M i c h a l a u s k a s perkeltas i Bir Vilkavik. Tuo paiu sakymu, vieton atleistj i pareig, naujais apskrii kariniais virininkais buvo paskirti: Birus Kariuomens Marijampol II pst. n e i k a, Sein apskr. i buv. iauli komendantros kpt. D o m i n i k a s J e y s, Uten kar. intendantros mjr. Zarasus 1 pst. pulko kpt. Kreting 6 pst. pulko mjr. Rokik i akius Kar. Sein apskr. Matelis, intendantros kpt. Pranas itkeviius, kpt. B a l y s venionlius i Miknas, Telius Kariuomens tabo mjr. Vacius Mieceviius. Zaras buv. komendantros Kazys Daugvydas, Baltrimas, kpt. Jonas Vladas Stasys buv. Ikamas, tabo mjr. Antanas Aviienis, Madivizijos tabo mjr. Antanas

komendantros

Kauno komendantu (kariniu virininku) jau pirmiau buvo paskirtas plk. ltn. A n d r i u s B a l s y s , o Vilniaus komendantu (kariniu virininku) vliau paskirtas mjr. A l f o n s a s V a z n o n i s . Inykus komendant ir komendantr pavadinimams ir visose apskrityse atsiradus visai naujiems kariniams virininkams, atrod, kad is reikalas turt bent kiek aprimti. Bet ne. Komunist dienratis Kaune Tiesa" smarkiai para prie kai kuriuos buvusius komendantus. Tai buvo blogas enklas. Nors praktika buvo dar neilga, bet jau plaiai lietuviams buvo inoma: jei apie kur nors asmen parao Tiesa", tai tuoj pradeda juo domtis ir bolevik politinis saugumas, o tai buvo baisi staiga.

132

GEN.

STASYS RATIKIS

Taip buvo ir su buvusiais komendantais vien kit j iupo saugumas, buvo suimti, o i kariuomens, be pirmiau jau pamint, dar buvo paleisti atsarg ie buv komendantai: plk. ltn. A n t a n a s ,, ,, ,, ,, ,, ,, ,, Antanas Jonas Vincas Bronius Bronius Bronius Jonas Stapulionis, Poinas, Matulionis, Pulkauninkas, Peiulis, Basiulis, ir kiti. .

Bunas,

Vglis

Vliau, performuojant liaudies kariuomen 29-j auli teritorin korp, visi apskrii kariniai virininkai ir j staigos nuo lietuvik kariuomens dali buvo atskirtos ir perjo Lietuvos TSR karinio komisaro valdion. Buvusios apskrii komendantros buvo pavadintos apskrii karo komisariatais, o j vadovai apskrii karo komisarais. Bet tai buvo jau ne lietuviai, bet rusai. Visi lietuviai, buv apskrii kariniai virininkai, i viet buvo atleisti, keli j dar liko tarnauti lietuvi korpe, arba tuose paiuose komisariatuose, o daugumas buvo paleisti atsarg. Prie buvusi apskrii komendantr kai kuriose vietose buvo gana daug vairaus ir brangaus buvusios Lietuvos kariuomens mobilizacinio turto. Lietuviai apskrii kariniai virininkai djo labai daug pastang tam turtui apsaugoti ir igelbti j nuo sunaikinimo, gedimo ir grobimo. is trisas ne visur pasisek. Daug turto uvo ar sugedo. Tokiu bdu i tvarking apskrii komendantr, savo laiku buvusi ne tik tikrais kariniais ir mobilizaciniais centrais apskrityse, bet ir auli tvarkymo, o tuo paiu bent i dalies ir ms tautinio bei kultrinio darbo skatintojais, po bolevik atliktos reformos virto rus raudonosios armijos ir kovojanio bolevizmo propagandos idiniais ir registracijos staigomis, ruoianiomis lietuvius vyrus veti darbo batalionus ir tolimame Sibire stovinius raudonosios armijos pulkus. Tai yra neigalvoti prasimanymai, bet nurodymai, paimti i SSSR karo vadovybs ileistos instrukcijos naujok aukimui ir mobilizacijai vykdyti. Tos instrukcijos nurodymuose buvo labai aikiai pasakyta, kad mobilizacijos metu Lietuvoje turjo bti paimti arkliai, pakinktai, auto priemons ir kitas karui reikalingas turtas. Imti lietuvius atsargos karius rus kariuomen per mobilizacij, buvo atsisakyta. Turjo bti paimti tik tie lietuviai, kurie yra kil i biednuomens ir i miestiei darbinink, ir dl kuri apskrities karo komisaro ir NKVD organ nuomons sutinka, kad tie vyrai yra tikrai ir aikiai itikimi bolevik santvarkai. Taiau ir tokie rinktieji ir per bolevikiko saugumo siet perkoti lietuviai turjo bti skiriami Sibire stovinius rau-

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

133

donosios armijos pulkus. kinink, karinink, lietuvi inteligent, pirkli vaikai rus kariuomen neturjo bti imami, bet turjo bti skiriami d a r b o b a t a l i o n u s . Tai dar kart aikiai parodo, kiek bolevikai pasitikjo lietuvi tauta. Karo kapelion atleidimas Didelis bolevizmo prieas yra moni r e l i g i n g u m a s . Todl visai suprantama, kodl bolevikai visur taip smarkiai kovoja su religingumu. Komunizmas ir religija yra du prieingi ir nesuderinami dalykai. Kiek teko ikentti kunigams, tikintiesiems, katalik, ortodoks ir kitoms banyioms Soviet Sjungoje, gali suprasti ir pasakyti tik tas, kas painojo prierevoliucin Rusij, kas pats yra mats baisius Rusijos revoliucijos laikus ir kam teko bent kiek painti ir suinoti tikinij ir banyios bkl Soviet Sjungoje. Komunistai labai gerai inojo, kad j idjoms plisti Lietuvoje daugiausia klii sudarys lietuvi religingumas, patriotizmas ir prisiriimas prie nekomunstins mediaginio gyvenimo struktros. Jei kova su religingumu, apskritai, Lietuvoje dar galjo bti atidta nors ir netolimai ateiiai, tai ta pati kova kariuomenje turjo prasidti tuoj, nes ia is reikalas bolevik akyse buvo ne tik labai skubus, bet ir labai svarbus ir aktualus. Buvusios Lietuvos kariuomens bolevizacija svarbiausiais veiksniais tenka laikyti karo kapelion atleidim i kariuomens ir greit po to, vadinamj politini vadov paskyrim. I pradi visi karo kapelionai, kur tik jie, alia savo tiesiogini pareig, jo ir kareivi vietimo vadov pareigas, i i pareig buvo atleisti. Be to, kareiviai buvo atleisti nuo privalomo tikybos pamok ir pamald lankymo. sakyme kariuomenei Nr. 69, 1940.VI.28 d. buvo pasakyta: 1. Dalyse ir staigose vietimo vadovais skirti tik karininkus. kapelionus nuo vietimo vadov pareig atleisti. 2. Kareiviams tikybos pamokose dalyvavimas neprivalomas. Su nedalyvaujaniais tikybos pamokose kareiviais dalini vadams vykdyti pasikalbjimus. Karo

3.
ventadieniais banyi pamaldoms nustatyta tvarka vedami tik tie kariai, kurie pareik nor. Tuo metu kareivinse likusiems kariams surengiamos paskaitos bei pasikalbjimai". Vliau, liepos 1 dien, sakymu kariuomenei Nr. 73, 2 vidaus tarnybos statuto 293 ir 296 straipsniai buvo pakeisti ta prasme, kad maldos en-

134

GEN. STASYS RATIKIS

klas netrimituojamas, ir vakarinio patikrinimo metu malda negiedama ir nekalbama. Pagaliau po vienos dienos, t. y. liepos mn. 2 dien, js vyriausiojo kariuomens kapeliono pareigas vyskupas Teofilius Matulionis ir vis tikyb karo kapelionai buvo atleisti i tarnybos. Kad ir kaip buvo varoma, taiau karininkai ir kareiviai banyias lankydavo ir pamaldose dalyvaudavo. Buvo kils sumanymas ileisti sakym, draudiant uniformuotiems kariams lankyti banyias ir maldos namus. Taiau, patyr kari nuotaikas, vadai nedrso tokio sakymo ileisti. Jo ileidimas buvo pasidars ypatingai aktualus Vilniaus guloje. Taiau banyi lankymas buvo sekamas, nes politinio saugumo organai, vesdami atskir kari, ypatingai vyresnij, karinink, kvotas, per tardymus klausindavo, kodl tie karininkai danai lankydavosi per pamaldas banyiose. Raminimai Nuotaika kariuomenje buvo labai bloga. Prie kariuomen, ypatingai prie karininkus, i bolevik buvo girdti vis didesni priekait. Neveng priekait ir komunist spauda. I to kilo daugyb vairiausi pesimistini gand ir ivad. Buvo labai neaikus ir paios kariuomens likimo klausimas. Nervinosi ir pulk vadai, neinodami, k jie turi sakyti ir aikinti savo valdiniams. Visa tai turdamas galvoje, krato apsaugos ministeris ir kariuomens vadas d. gen. Vitkauskas birelio 28 dien paskelb tok sakym kariuomenei: ,, Lietuvos valstybs teritorij atvyko didesnis kiekis mums draugingos SSSR kariuomens, kad padidint ms ir savo krat saugum, ir sudaryt tikresnes slygas vykdyti savitarps paramos sutart. Bendriems Lietuvos ir Soviet Sjungos interesams, tampresniems dvasiniams ryiams ir susipratimui, kaipo garantija savitarps paramos vykdymui, senoji vidaus politin santvarka turjo bti pakeista nauja, visai aikiai drauginga ir nuoirdia ms didiajam sjungininkui Soviet Sjungai. Susidar liaudies vyriausyb, kuri savitarps paramos sutarties dvasioje (ribose) t udavin vykdo. Neabejotinai, kad toks staigus ir radikalus ms vidaus gyvenime pasikeitimas gali kariams kelti klausim, kas gi bus su ms kariuomene. Pasirms vyriausio ms ginkluot pajg virininko Respublikos Prezidento autoritetingu patikrinimu, pareikiu, kad ms kariuomen pasiliks, kaip ir buvusi, ji ir toliau, pavojui kilus, gins Lietuvos laisv ir nepriklausomyb, tik jau nebe viena, bet drauge su mums drauginga SSSR kariuomene, nes ms saugumas, i dalies yra ir Soviet Sjungos saugumas.

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

135

Dl to ms santykiai su SSSR kariuomene turi bti nuoirds ir draugingi. Nepasitikjimui, abejojimams ir nekorektikumui santykiuose su rus kariais neturi bti vietos. Lietuva yra liaudies darbo moni kratas. Naujoji liaudies vyriausyb, energingai ir intensyviai dirbdama, kuria nauj ms valstybs santvark, siekia viesesnio darbo moni rytojaus. Nuo to darbo kariuomen neturi ne tik atsilikti, bet, engdama kartu su vyriausybe, turi visomis savo jgomis padti, turi kuo gali pasitarnauti graesnei darbo moni ateiiai, nes ms kariuomen sudaro tie patys darbo mons. Kad kariuomen nauj krybin darb greitai sitraukt ir darniai engt su nauju gyvenimu, ir kad jos darbas bt naesnis, darb traukiamos naujos krybins jgos, kurios pasiryusios su nauja vyriausybe dirbti ir aukotis geresnei Lietuvos ateiiai. Vykdydamas kariuomens pertvarkymo darb, pabriu, kad visur ir visame turi bti grietai laikomasi ms kariuomenje nustatyt drausms ir vidaus tvarkos taisykli. Visa, kas daroma, daroma paios vyriausybs apgalvotai ir planingai, tad i vis reikalauju rimties ir naudingo darbo. Staigiai ir greitai kintaniose gyvenimo aplinkybse danai gal yra sunku susivokti ir gerai suprasti gyvenamj moment. Todl sakau visiems vadams ir virininkams kuo ariau bti prie savo valdini, daugiau ir nuoirdiau su jais bendrauti, stengtis suprasti j reikalus ir aikinti jiems kylanius klausimus ir neaikumus. sakym perskaityti ir iaikinti visiems kariuomens daliniams". Taiau tokie raminimai kari jau nebeveik ir jie jais nenorjo tikti, nes paioje kariuomenje, kaip ir visame krate, liejosi Lietuv i ryt atneto komunizmo banga, visur vieai politikavo ydai ir tamsij element minia. Visam tam reisavo ir faktikai visk tvark SSSR diplomatins atstovybs rmuose besd draugai" Dekanozovas ir Pozdniakovas. Ir visa tai buvo daroma raudonosios armijos apsaugos pavsyje. Lietuvos liaudies kariuomen Po bolevik siverimo Lietuv, per dvi savaites darytos pavirutinikos reformos kariuomenei sudemokratinti komunist jokiu bdu negaljo patenkinti. Spaudoje, susirinkimuose ir mitinguose vis daugiau buvo girdti puolim ir priekait kariuomenei. Daug takos dar ir SSSR atstovyb. Buvo reikalaujama kariuomen radikalikai pertvarkyti, perorganizuoti, performuoti, visai sudemokratinti. 10

Liepos 4 dien, Vyriausybs iniose" (Nr. 714, eil. 5609) buvo paskelbtas toks naujas statymas: Eins Respublikos Prezidento pareigas Ministras Pirmininkas, pasirms Lietuvos Konstitucijos 110 str., skelbia Lietuvos kariuomenei pertvarkyti statym: Lietuvos kariuomenei pertvarkyti statymas: 1. Lietuvos kariuomen pagrindinai pertvarkoma. Lietuvos liaudies kariuomene". 2. Kariuomenje vedamas politini vadov institutas. 3. Kariuomenje steigiamas propagandos skyrius. 4. Kariams laisvu laiku leidiama dalyvauti politinje veikloje. 5. statymai ar j nuostatai, prieingi iam statymui, panaikinami. 6. is statymas veikia nuo 1940 m. liepos 2 dienos. J. P a l e c k i s , Eins Respublikos Prezidento pareigas Ministeris Pirmininkas M. G e d v i l a , u Ministerio Pirmininko Pavaduotoj Vidaus Reikal Ministeris Kaunas, 1940 m. liepos 3 d." Tokiu bdu vyko pirmas oficialus bolevikikas Lietuvos kariuomens kriktas. Jis, kaip priimta soviet santvarkoje, buvo labai plaiai pamintas ir vairiai dar plaiau isiaikintas vairiuose susirinkimuose, mitinguose, spaudoje ir kitur. Buvo ilieta daug raalo ir dar daugiau odi. Varg Lietuvos kariuomen vliau buvo dar vien kart perkriktyta, ir jai buvo duotas dar vienas visai naujas ir grynai rusikas vardas, bet apie tas ikilmes smulkiau kalbsime io rainio antroje dalyje. Ji vadinama

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

137

Politiniai vadovai kariuomenje Liepos 6 dien buvo paskelbtas toks sakymas liaudies kariuomenei (Nr. 81): Politin sritis. 1. Pasirms kariuomens pertvarkymo statymo str. 2 steigiu Politin Vadyb i dviej politini skyri: a) I. Agitacijos, Propagandos ir Spaudos skyriaus, b) II. Politini vadov organizacijos skyriaus. 2. virininkai. 3. Agitacijos, propagandos ir spaudos skyriaus virininkui priklauso kariuomens agitacijos, propagandos ir spaudos reikalai. 4. Politini vadov organizacijos skyriaus virininkui priklauso visi kariuomens politiniai vadovai. D . gen. V i t k a u s k a s , Krato Apsaugos Ministeris Petrauskas, Liaudies kariuomens Politinis Vadovas" Tuoj prasidjo politini vadov primimas kariuomen. Komunist partija paskyr apie 200 moni. Visi jie buvo priimti tikrj karo tarnyb. Laikinai eiti liaudies kariuomens politinio vadovo pareigas buvo par skirtas A n t a n a s P e t r a u s k a s , agit., prop. ir spaudos skyriaus virininku J u o z a s P a j a u j i s , polit. vadov organizac. skyr. v-ku G r e i d o n a s - S t a s y s Sipaviius, I. pst. divizijos polit. vadovu A l f o n s a s Matulionis, Bronius Grakauskas, III. Eduardas Matulionis, l-ojo pst. pulko ,, ,, Stasys Savickas, 2. Petras Romoka, 3. Kajetonas Petrauskas, 4. Vladas Birietis, V y t a u t a s Neukaitis, Aleksandras Judnas, 7. Pranas Kaniauskas, 8 Petras Buinskas, 9. Jonas Kleiva, 1. husar pulko polit. vadovu V y t a s B i e l i a u s k a s , Liaudies Kariuomens politinis vadovas yra politins vadybos virininkas, kuriam tiesiog priklauso I ir II politini skyri

5. 6.

138

GEN.

STASYS RATIKIS

2. ulon pulko polit. vadovu V a s i l i j u s B e k a r e v i i u s , 3. dragn pulko polit. vadovu V y t a u t a s K u z m i n s k a s , 3. artilerijos pulko polit. vadovu J u l i u s L e b e d i s , Kariuomens tabo polit. vadovu J u o z a s Z a k a r a u s k a s , Karo Mokyklos polit. vadovu V y t a s Povilaviius, Karo aviacijos Vladas Krestijanovas, Karo technikos dali polit. vadovu Kazys Mozras, Kar. Tiekimo Valdybos polit. vadovu Leonas Volbekas, Ginklavimo Valdybos polit. vadovu Meys Valius, Prielktuvins aps. rinktins polit. vadovu Jonas Skorupskas, Kar. Intendantros polit. vadovu Vladas emaitis, I in. bataliono polit. vadovu S o f r a n i j u s Lapojev, II Grigas atkauskas, Ryi - J u o z a s G i r d v a i n i s ir kiti. Paskirt politini vadov skaiiuje buvo daug nelietuvi, yd ir rus, pav.: Meir-Levi Chaimovi Leiba Zamelan Mordechel Goldman Bencijon Gurvi Maua Gold Ivan Laptev Michail Kudriavcev H. Mendelevi Chaim Monkevi Boris Bogomolov David Rest Icik apiro Osia Kaplan Nikolaj Gudanec Nina Petrova Haris Zubin Andriej Vladimirov Peisach Gantovnik Iosif Levinson Noj Kaplan Viktor Ivanov Boris Melgunov Chanon Gamze Vladimir Ivanov Stefan Potaov Evsej Jacovskij Icik Bichovski Elija Gertner Lev Trainyn Leiba Mackevi Safronij Lapajev Naum Krupenin Vladimir Eremin Ivan Smirnov Liongin Tumaov Leiba Zabelan Leon Volbek Leja Rosenberg Vladimir Krestijanov Dimitrij Gelpern Ivan Samochvalov Arijas Rosenberg Lezej Lin Efraim Pitler Ivan Bogdanov David Levintein ir kiti.

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

139

Daug j kariuomenje visai nebuvo tarnav. Tai tokie buvo liaudies kariuomens pirmieji aukltojai ir jos politiniai vadovai. Jau vienos pavards labai aikiai rodo, kad jie lietuviams kariams negaljo patikti. Taiau, teisybs vardan, reikia pasakyti, kad lietuvi politini vadov tarpe buvo ir patriotikai nusiteikusi, kurie kartu su lietuviais patriotais karininkais dirbo bendr patriotin darb, tik toki buvo labai nedaug. Rugsjo 21 d. beveik visi politiniai vadovai lietuviai i kariuomens buvo paleisti ir j vietas buvo paskirti i SSSR atvyk ydai ir rusai. Lietuvos komunist partijos paskirti politiniai vadovai buvo neprityr, be to, jie, matyti, neturjo Soviet Sjungos vadovybs visiko pasitikjimo, todl jiems vadovauti liepos 12 d. buvo paskirtas i Soviet Sjungos atsistas pulko komisaras J o n a s M a c i j a u s k a s neinteligentikas, labai kartas, surusjs lietuvis, kils i Rokikio apylinki, senas komunistas. T pai dien jis buvo paskirtas liaudies kariuomens politiniu vadovu, vieton iki iol laikinai jusio tas pareigas Antano Petrausko. Liepos 15 dien buvo paskelbtas sakymas kariuomenei (Nr. 92), nurods bendrus teorinius bruous politini vadov veiklai kariuomenje. Su iuo sakymu verta smulkiau susipainti. Jo turinys toks: Pasirms Lietuvos kariuomenei pertvarkyti statymu (Vyr. in. Nr. 714), skelbiu laikinus Lietuvos liaudies kariuomens politini vadov vedimo ir veiklos nuostatus. 1. Vyksts Lietuvos respublikos istorinis santvarkos pasikeitimas, paremtas lietuvi tautos ir Soviet Sjungos taut brolika draugyste, ir plati valstybinio aparato demokratizacija reikalauja ir Lietuvos liaudies kariuomens demokratizacijos. Kariuomens demokratizacijai vykdyti, o taip pat kvpti neapykant prieams, itikimyb savo liaudiai ir smoningai karinei drausmei sustiprinti, Lietuvos liaudies kariuomenje steigiamas politini vadov institutas iais pagrindais: 1. vedama: Lietuvos liaudies kariuomens politinis vadovas, kariuomens tabo politinis vadovas, o taip pat divizij, karo aviacijos, karo technikos, pulk, atskir dali, vis karini staig ir moni, kuop, baterij, eskadron ir kit jiems atitinkam dalini politiniai vadovai. 2. Kandidatus politinius vadovus parenka visuomenins-politins organizacijos. Tie i j, kurie prie paskiriant vadovais netarnauja kariuomenje, priimami j Respublikos Prezidento aktais. 3. Politiniai vadovai skiriami vietas ir atleidiami i j kaip ir vadai:

140

GEN.

STASYS R A T I K I S

a) visi vyresnieji iki pulko vadovo skirtinai krato apsaugos ministerio silymu Respublikos Prezidento aktais; b) visi jaunesnieji kariuomens vado ir kariuomens politinio vadovo silymu krato apsaugos ministerio sakymais liaudies kariuomenei. 4. Kariuomens politinis vadovas teisi atvilgiu yra vice-ministeris ir liaudies kariuomens vado pavaduotojas politinje srityje. sakymus liaudies kariuomenei pasirao krato apsaugos ministeris, kariuomens vadas ir kariuomens politinis vadovas. Kariuomens vado sakymus pasirao kariuomens vadas, politinis vadovas ir kariuomens tabo virininkas. 5. Kariuomens politinis vadovas savo veikloje vadovaujasi liaudies vyriausybs nustatytais kariniais statymais, krato apsaugos ministerio sakymais ir iais nuostatais. Visi pagrindiniai politiniai ir aukljimo klausimai, kariuomens reorganizacija, o taip pat paskyrimai ir atleidimai bei perklimai sprendiami krato apsaugos ministerio, kariuomens vado, kartu su kariuomens politiniu vadovu ir skelbiami sakymuose liaudies kariuomenei ar Vyriausybs ,iniose. 6. Kariuomens, divizij ir dali politiniai vadovai politinio aukljimo srityje vadovaujasi liaudies vyriausybs statymais ir krato apsaugos ministerio sakymais. Vadovauja duodami sakymus, nurodymus ir darbo planus, aukdami pasitarimus ar nuvykdami dalis. 7. Kariuomens politinis vadovas vadovauja visam visuomeniniam, politiniam ir kultriniam aukljimo darbui kariuomenje. Jo priklauso propagandos, menins veiklos klausimai, kinas, radijas ir spauda (atsiaukimai, plakatai, broiros, instrukcijos, periodiniai leidiniai). 8. iems udaviniams vykdyti prie kariuomens politinio vadovo organizuojama: 1) organizacinis-instrukcinis skyrius su iomis dalimis: a) politini vadov kadr, b) informacij ir ataskaitos, c) kontrols ir pagalbos. 2) propagandos skyrius su iomis dalimis: a) propagandos ir agitacijos, b) spaudos, c) kultrinio darbo. 3) bendrasis skyrius: a) administracijos ir b) kio.

141
9. Kariuomens tabo, karo aviacijos ir karo technikos, divizij, pulk, kuop ir joms tolygi dalini politiniai vadovai teisi ir pareig atvilgiu prilyginami atitinkamiems vadams. 10. Visi jungini, dali, staig ir moni sakymai pasiraomi vad (virinink) ir politini vadov. 11. Politiniai aukljamojo ir kultrinio darbo klausimais divizij, atskir dali (neeinani junginius), karini staig, mokomj staig ir atskir gul politiniai vadovai betarpikai priklauso kariuomens politinio vadovo. Pulk, atskir batalion, staig ir gul, einani divizij sudt, politiniai vadovai betarpikai priklauso divizijos politinio vadovo. Kuop, eskadron, baterij ir tolygi dalini politiniai vadovai betarpikai priklauso pulko politinio vadovo.

2.
Politini vadov udaviniai: 1) Auklti kari itikimyb savo liaudiai, neapykant liaudies prieams, pasiryim ginti darbo moni plaij demokratij ir kovoti su turtingj klasi reakciniais atstovais, noriniais pavergti lietuvi liaud. 2) Auklti kovotoj nesuardom draugikum didiajam lietuvi liaudies ilaisvintojui Soviet Sjungai. 3) Stiprinti politin budrum kariuomenje, mokti painti draugus ir prieus, saugoti kariuomens eiles nuo liaudies idavimo, alinant i jos nedraugikus ir reakcinius elementus. Auklti kovotoj taip, kad jis vykdyt visus sakymus, iskiriant aikiai nusikalstamus, t. y. nukreiptus prie demokratij, liaudies vyriausyb ir interesus Lietuvos liaudies ir jai draugingos SSSR taut ir jos Raudonosios Armijos. 4) Sukurti smoning karin drausm, kuri sustiprint kariuomens pasirengim ginti laisvosios liaudies interesus. Inaikinti reakcionieri nustatytus kumio reimo statymus kariuomenje ir visus metodus, kurie nuodijo kario smoningum ir turjo tiksl j atskirti nuo savosios liaudies. 5) Pavyzdingai organizuoti kariuomens politin ir kultrin aukljim ir iaikinti kariams liaudies kariuomens udavinius. 6) Iaikinti liaudies vyriausybs ir visuomenini-politini organizacij darbo moni tikslus ir udavinius. traukti kovotojus aktyv dalyvavim politiniame krato gyvenime (dalyvavimas rinkimuose ir valstybiniuose organuose, visuomeninse-politinse organizacijose). 7) Visais bdais plsti plaij kovotoj masi ir vad saviveikl ir iniciatyv, ikelti auktesnes pareigas gabiausius ir liaudiai itikimiausius vadus ir kovotojus.

142

GEN. STASYS R A T I K I S

3. Savo darbe politiniai vadovai taiko sekanias formas ir metodus : 1. Organizuoja sisteminius politinius pasikalbjimus su kovotojais ir vadais pagal kariuomens politinio vadovo nurodymus. 2. Organizuoja pasikalbjimus tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos vidaus klausimais ir apie didiojo kaimyno SSSR laimjimus. 3. Organizuoja knyg, laikrai ir urnal skaitym. 4. Organizuoja kovotoj ir vad susirinkimus ir mitingus. 5. Organizuoja ramoves, bibliotekas, skaityklas, masin menin saviveikl ir fizinio lavinimo darb, turint tiksl tvarkyti kovotoj ir vad laisvalaik. 6. Organizuoja ratelius studijuoti politikai, kariniams dalykams, technikai, literatrai ir bendrai savivietai. 7. Organizuoja ir vadovauja visuomeniniai-politinms organizacijoms kariuomenje; savo darbui sustiprinti organizuoja veikliuosius i vairi laipsni kovotoj tarpo. 8. Leidia karinius liaudies kariuomens laikraius ir urnalus, o taip pat sieninius laikraius daliniams. 9. Organizuoja masin radijo klausym ir kino seansus. 10. Vadovauja kuop ir pulk kareivi komitet rinkimams ir t komitet darbui. 11. Politinis vadovas privalo kasdien laikyti glaud ry su kovotoj masmis, inoti j reikalus, pageidavimus ir rpintis teist reikalavim patenkinimu. 12. Politinis vadovas kasdien informuoja auktesn politin vadov apie kovotoj ir vad politin ir moralin stov ir apie jo vykdom darb junginyje, dalyje ar dalinyje". Nors iame sakyme ir nieko nra apie tai paminta, bet i tikrj pirmas ir aktualiausias nauj politini vadov udavinys buvo greiiau ivalyti kariuomen nuo dar likusi bolevikams nedraugik karinink ir liktini puskarininki. Prasidjo naujas kariuomens valymas". kart jis buvo atliekamas kitonika forma karinink, liktini puskarininki ir civilini tarnautoj sen atestacij perirjimu ir nauj atestacij suraymu. Kalbant apie politinius vadovus lietuvi dalyse, tenka atsiminti, kad 1940 met rugpiio 13 dien Soviet Sjungoje buvo paskelbtas sakymas apie vadinamj viening vadovyb raudonojoje armijoje. To sakymo prasm buvo tokia, kad politiniai vadovai arba karo komisarai, iki tol turj visai tokias pat teises, kaip ir tie vadai, prie kuri jie buvo priskirti, dabar buvo kiek paeminti ir pavadinti vad pavaduotojais politiniams reikalams. Tokiu bdu komisaras, iki tol stovjs greta vado, dabar liko vado valdiniu, tik jo pavaduotoju, o vadas liko vienas savo divizijos, pulko, ba-

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA 153

taliono ar kuopos prieaky arba virnje. Taigi, vietoje buvusios dvigubos vadovybs (vadas ir komisaras) liko vieninga vadovyb (vienas vadas) jedinonaalije"'. Vadas liko visais atvilgiais atsakingas u savo kari parengim visose (ir politinje) srityse. Atskiroms sritims betarpikai tvarkyti vadas turjo kelet savo padjj, kuri tarpe buvo ir komisaras politinis vadovas. Tai buvo viena i reikmingiausi reform raudonojoje armijoje. T reform pradjus vykdyti, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo paskelbta, kad ia ji nebus vykdoma, nes lietuviai, latviai ir estai karininkai dar nes priaug prie rus karininko, kad jie politikai dar es nesubrend, kad jie patys dar tur mokytis, kad pavyt rusus, ir todl pas mus buvo lik komisarai greta vad. i tvarka buvo likusi vis laik iki io karo pradios, kada ir visoje Soviet Sjungoje jedinonaalije" buvo vl pakeista dvojenaalijem". Pas mus sena tvarka buvo palikta todl, kad rusai lietuviais karininkais nepasitikjo. Naujas Lietuvos liaudies kariuomens valymas". Liepos 17 dien buvo paskelbtas slaptas liaudies kariuomens vado sakymas Nr. 29, reikalaujs tuojau vykdyti karinink, puskarininki ir civilini tarnautoj atestavim. sakyme buvo pabrta, kad atestacijose turi atsispindti, ar atestuojamasis sugeba ir ar nusiteiks tinkamai eiti liaudies kariuomens udtas pareigas. Buvo paaikinta, kad karinink atestacijos 16 p. odiai valstybikumas ir tautikumas" reikia suprasti kaip klausim, ar atestuojamasis nusiteiks ir kokiame laipsnyje ginti liaudies interesus ir ar pasirys naujosios liaudies vyriausybs siekimus vykdyti. Toliau reikalaujama, kad po atestacijos tekstu, greta atestuojanio vado ar virininko parao, turt bti ir atitinkamo politinio vadovo paraas, o suraant atestacijos ivad, kad, greta atestacij tarybos pirmininko (dalies vado) parao, bt taip pat ir politinio vadovo paraas. Dar nurodyta, kad politiniai vadovai, nesutikdami su atestuojanio virininko ar su atestacij tarybos pirmininko nuomone, ar turdami savo atskir nuomon bei vertinim, turi j prirayti atestacijos atitinkamame skyriuje ir patys pasirayti. Netenka ir aikinti, kad tose naujose atestacijose visas dmesys buvo kreipiamas politinio vadovo pastabas ir jo para. Atestacijose beveik nebuvo skaitoma, k para apie atestuojamj karinink ar liktin puskarinink juos gerai ins ilgametis j tiesioginis virininkas, bet k apie juos yra paras politinis vadovas, visai naujas mogus, kariuomenje savo amiuje visai netarnavs, atestuojamj visai nepasts, bet turs komunist partijos pasitikjim ir galiojim teisti nepastamus mones ir sprsti j likim, nes nuo vienokios ar kitokios atestacijos priklaus atestuojamojo

144

GEN. STASYS RATIKIS

karininko ir jo eimos gyvenimas ir likimas. Atestuojamj vadai ir virininkai gerai suprato, kad naujos atestacijos nulems j valdini likim, todl kart stengsi savo valdinius atestuoti ypatingai gerai, nebijodami u tai susilaukti nemalonum ir politini priekait. Kariuomens tab i Maskvos buvo paskirta ir atsista rus pulkininko-leitenanto B o b e n k o vadovaujama komisija. Jos udavinys buvo vertinti lietuvi karinink tinkamum tarnauti raudonoje armijoje. ioje komisijoje karininkus vertinant, sprendiam nuomon turjo politiniai-vadovai ir bolevik politinio saugumo inios apie atestuojamuosius. i komisija visus lietuvius karininkus suskirst tris kategorijas: 1) tinkami tarnauti raudonoje armijoje, 2) dl pirmiau padaryt vairi nusiengim prie Soviet Sjung ir savo liaud netinkami tarnauti raudonoje armijoje ir 3) abejotino tinkamumo. Treios kategorijos atsirado apie 150 karinink, J asmenins bylos buvo nusistos sprsti Maskv. Vliau beveik visi ios kategorijos karininkai buvo paleisti atsarg, t. y. buvo pripainta, kad jie netinkami tarnauti raudonoje kariuomenje. Per pirmj ir antrj valym i kariuomens buvo paleista apie 15% emesnij karinink, apie 3 0 % auktesnij karinink ir 5 0 % generol. Vliau, ypatingai 1940 met pabaigoje, ie skaiiai ymiai padidjo. Tai buvo kandidatai bolevik kaljimus, Sibir, Kazachstan ir kitas saugias Soviet Sjungos vietas. Daug j ten ir pateko. Kiti tik vairiomis gudrybmis, slapstydamiesi arba priversti bgti net Vokietij, savo nelaimingj koleg skaudaus likimo iveng. Naujas liaudies kariuomens vadas. Liepos 12 d. d. gen. Vitkauskas i kariuomens vado pareig buvo atleistas ir liko tik Krato Apsaugos Ministeriu. T pai dien kariuomen buvo priimtas i Maskvos atvyks raudonosios armijos generolas-majoras F e l i k s a s B a l t u i s - e m a i t i s. Respublikos Prezidento aktu jis buvo pakeltas Lietuvos liaudies kariuomens brigados generolo laipsn ir paskirtas liaudies kariuomens vadu. B. gen. Baltuis-emaitis surusjs lietuvis, kils i Teli apylinki, 1918-19 metais su bolevik raudonaja kariuomene buvs Lietuvoje ir iauliuose, formavs emaii bolevik pulk, po to vis laik tarnavs raudonoj armijoj ir paskutiniu laiku Maskvoje karo akademijoje dsts kavalerijos istorij ir taktik. Nepriklausomos Lietuvos ir jos kariuomens iki iol visai nemat ir nepaino, nesuprato ms slyg, primirs savo kalb ir jau silpnai kalbs lietuvikai. Ir tai is mogus dabar skiriamas Lietuvos liaudies kariuomens vadu. Daugeliui kari susidar spdis, kad tai nieko gero neada, ir kad bolevikai, nepasitikdami lietuviais,

LIETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

145

Lietuvos liaudies kariuomens kari tarpe nerado tinkamo kandidato tai kariuomenei vadovauti. Atvykus i SSSR Baltuiui-emaiiui ir komisarui Macijauskui, liaudies kariuomens bolevizacija turjo bti toliau vykdoma per iuos pareignus ir per politinius vadovus. Praktikoje pasirod, kad ie du asmenys buvo ne tik skirtingo bdo, bet ir skirtingo darbo metodo atstovai, nors abudu siek vieno ir to paties tikslo. Macijauskas, auktaitis, kartuolis, netaktikas, savo patarju turjs kakok yd, sdjus SSSR atstovybje, labai kartai msi darbo ir savo siauresn, negu Baltuio-emaiio darbo srit pradjo labai energingai tvarkyti. Tuo tarpu Baltuis-emaitis, taip pat komunistas, bet daugiau isilavins, lto emaitiko bdo, pradjo tvarkytis labai ltai, apgalvodamas ir drauge studijuodamas vietines slygas ir jam pavest vadovauti kariuomen. Politikai jis buvo per maai informuojamas, jokio didesnio plano ar bendr nurodym, matyti, taip pat nebuvo gavs, jo savarankikumas buvo suvarytas, ir atskirus nurodymus beveik kasdien gaudavo i Kaune sdinio Molotovo pavaduotojo Dekanazovo. Usidjs Lietuvos liaudies kariuomens brigados generolo uniform, Baltuis-emaitis liepos 13 d. suauk Kariuomens tab visus kariuomens vyresniuosius vadus prisistatyti. Silpnai kalbdamas lietuvikai, per akt pats nedrso prabilti karininkus lietuvikai, tad jo kalb turjo perskaityti Kariuomens tabo Virininkas d. gen. Pundzeviius. Vliau i kalba buvo paskelbta kariuomenei, kaip liaudies kariuomens vado sakymas Nr. 28. Kadangi tai buvo programin naujojo liaudies kariuomens vado kalba, todl verta su ja susipainti. B. g. Baltuis-emaitis itaip kalbjo: Respublikos Prezidento sakymu Liaudies Kariuomens Vado pareigoms. a paskirtas atsakingoms

Praddamas eiti ias pareigas, istorikomis Lietuvos ir jos kariuomens dienomis, kreipiuos visus kareivius, puskarininkius, karininkus, generolus ir politinius vadovus ir kvieiu vieningai dirbti Lietuvos liaudies ir kariuomens labui. Tik prie ms vieningo darbo liaudies kariuomen gals be skausmo pergyventi istorin Lietuvos kariuomens pertvarkymo proces, kur tautos valia ji jau pradjo. Lietuvos darbo liaudis pareikalavo pilnai sudemokratinti kariuomen, ir is atsakingas udavinys bus vykdytas iki galo. Artimiausi liaudies kariuomens udaviniai yra ie: 1) pilnas ir aktingas visos kariuomens sitraukimas politin alies gyvenim. iuo atveju geriausias pavyzdys yra Raudonosios Armijos karys, kuris yra pilnateisis savo alies pilietis, aktingai dalyvaujs politiniame gyvenime.

156 GEN. S T A S Y S R A T I K I S

2) Pilnas ir aktingas visos kariuomens dalyvavimas rinkimuose Lietuvos Liaudies Seim, kuris vyks . m. liepos mn. 14 d. Pravedant rinkimus, kariuomen turi parodyti organizuotumo, drausms ir tvarkos pavyzd. 3) gyvendinimas demokratini santyki tarp kareivi, karinink ir generol. Sryy su tuo sakau: a) grietai vykdyti sakym kariuomenei Nr. 77 2 (od ponas" pakeisti odiu tamsta"). od tamsta" privalo vartoti visi karininkai ir generolai kreipdamiesi kareivius; b) puskarininki, karinink ir generol drausms baudimo teiss lieka pilnoje savo galioje. Bet grietai sakau nevartoti nestatutini drausms pabaud. kiekvien pabaud, kuri emint kario mogaus vard, bus irima kaip nusikaltim prie valstybs santvark, ir tuo nusikalt bus grietai baudiami. Fizins jgos vartojimas, neirint i kieno puss, bus traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas prie valstyb, ir kaltininkas tuojau bus traukiamas teisman. 4) Ms kariuomenje vestas politini vadov institutas, kuris turi atsaking udavin, vadovauti kariuomens demokratizacijai ir auklti kareivius ir karininkus politiniai ir visuomeniniai. Politiniams vadovams kasdieniniame darbe laikytis ios krypties: auklti karius meils ir itikimybs laisvajai Lietuvai dvasioje; ir toliau tvirtinti draugyst su drauginga Soviet Sjunga ir jos narsija kariuomene, kuri ilaisvino Lietuv; lavinti kari politin budrum, sugebjim skirti tautos draugus nuo prie. Skiepijant kariams smoning drausm, politinio vadovo vaidmuo yra be galo svarbus ir atsakingas. Politiniai vadovai ne tik privalo irti drausms bkls, bet ir patys, esant reikalui, vartoti drausms pabaudas. Tam reikalui vadovautis . m. liepos mn. 13 d. Liaudies Kariuomenei sakymu Nr. 90 3. 5) Sryy su . m. liepos mn. 14 d. rinkimais, kuriuos reikia irti kaip vien i diaugsmingiausi tautos dien, sakau: ne vliau liepos mn. 14 d. ryto nuimti visas kareivi, puskarininki ir karinink areto baudas. sakym tuojau visomis ryi priemonmis (telefonu, telegrafu, radio) perduoti visoms dalims ir staigoms; divizij vadams paskelbti sakym ne vliau ios dienos vakaro visiems daliniams iki kuopos, eskadrono, baterijos ir atskiro maesnio dalinio imamai".

147

I sakymo matyti, kad naujas liaudies kariuomens vadas tikrai dar nepaino jo vadovaujamos kariuomens, nes ia jis kelia tokius neigiamus reikinius, koki Lietuvos kariuomenje visai nebuvo. Vliau, geriau susipains su Lietuvos gyvenimu, su paia kariuomene, ariau pamats Lietuv, susitiks ia su savo giminmis, b. gen. Baltuis-emaitis pradjo kiek keistis. Pas j atsirado noras ne tik paiam Lietuvoje pasilikti, bet ir Lietuvos kariuomen, kiek galima, ilaikyti. I dalies taip buvo todl, kad jis buvo per maai informuojamas ir, matyti, neinojo tikr Maskvos sumanym ir plan, kas buvo nutarta padaryti su Lietuva ir jos kariuomene. Baltuis-emaitis buvo saks Kariuomens tabui paruoti kelis sumanymus, kaip liaudies kariuomen performuoti atskir lietuvi korp, kuris bt daug stipresnis ir modernikesnis, ir turt visai kitonik organizacij, negu kiti rus raudonosios armijos korpai. Jis sak paruoti projekt ir etatus naujajai mokymo valdybai arba mokymo komitetui organizuoti. Tokios naujos staigos tikslas bt labai skubiai iversti lietuvi kalb rus karinius statutus ir mokymo programas ir leisti lietuvi kalba karin urnal, pana Raudonosios Armijos urnal Vojennyj viestnik". Jam raginant, kai kurie svarbesni rus kariniai statutai jau buvo pradti versti lietuvi kalb. B. g. Baltuis-emaitis i pradi buvo numatytas bsimojo lietuvi korpo vadu. Taip buvo numatyta visose Pabaltijo respublikose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvi, latvi ir est liaudies kariuomeni vadai turjo likti i t kariuomeni performuot lietuvi, latvi ir est teritorini korp vadais. Latvijoje ir Estijoje taip ir vyko: latvi liaudies kariuomens vadas gen. K l i a v i n ir est liaudies kariuomens vadas gen. J a n s o n buvo paskirti latvi ir est korp vadais. Lietuvoje kitaip atsitiko: lietuvi teritorinio korpo vadu buvo paskirtas liaudies vyriausybs krato apsaugos ministeris d. gen. Vitkauskas, o buvs liaudies kariuomens vadas b. gen. Baltuis-emaitis liko tik korpo vado padjju. is netiktas paskyrimas paveik jo nuotaik. Jis dar mgino patekti kitas vadovaujamas vietas Lietuvoje likti Lietuvos komunist partijos pirmuoju generaliniu sekretoriumi, t. y. partijos pirmininku, arba Lietuvos respublikos karo komisaru (Vojennyj komisar Litovskoj SSR), bet ir ia jo kandidatra neprajo. Vliau i Vilniaus jis buvo iauktas Maskv; neatsisveikins, net algos nepams ivaiavo ir daugiau nebegro. Jo vieton korpo vado padjju buvo atsistas rusas gen.-majoras R o z a n o v a s . Kariuomens traukimas politik Komunist partija per kariuomens vadovyb ir ypatingai per politinius vadovus pradjo kariuomen traukti vadinamj politin gyvenim. Prasidjo miting banga vairiose gulose. Artjo rinkimai liaudies seim. Buvo iplsta didiausia agitacija, net su spjimais, sakymais ir grasinimais, btinai visiems tuose rinkimuose dalyvauti. Rinkim proga krato

148

GEN. STASYS RATIKIS

apsaugos ministeris ir kariuomens politinis vadovas ileido tok sakym kariuomenei (1940.VIL10 d., Nr. 8 3 ) : Liaudies kariuomens kariai! Lietuva engia nauj gyvenim. Js, kariai, esate tikri darbo Lietuvos liaudies sns. Liaudies reikalai yra ir ms, kari, reikalai. Drauginga mums Raudonoji Armija, gindama ms krat, tuo paiu suteik ir jums, kariai, teisi sprsti Lietuvos liaudies reikalus, dalyvauti rinkimuose ir bti renkamais. Seniau js, kariai, neturjote i teisi. Dabar kiekvieno siningo kario, kuriam tikrai rpi ms krato liaudies reikalai, ne tik teis, bet ir pareiga sprsti savo tvyns reikalus kartu su visa Lietuvos liaudimi. . m. liepos 14 dien renkamas naujas Liaudies Seimas, kuris tikrai atstovaus darbo moni reikalus. Iki iol buv Lietuvoje seimai neturjo tikslo irti liaudies reikal, bet daugiausia utardavo tik parinktj turtingj luom. Kareiviai, vadai ir politiniai vadovai, liepos mn. 14 dien visi kaip vienas kartu su savo broliais valstieiais, darbininkais ir darbo inteligentais balsuokite u savo atstovus, kurie tikrai rpinsis js, darbinink, valstiei ir darbo inteligent reikalais". sakyti kariai, norjo ar nenorjo, turjo rinkiminiuose mitinguose ir paiuose rinkimuose dalyvauti ir balsuoti. Balsuojant kandidat pasirinkimo nebuvo, nes visi kandidatai buvo tik komunist partijos istatyti, be to, kandidat buvo lygiai tiek, kiek reikjo irinkti atstov, todl, neatsivelgiant gaut bals skaii, visi utikrintai turjo bti irinkti. Per balsavim kariai daug primet pusiau tui, arba su vairiais komunistams nepalankiais kiais ir vairiomis pastabomis vok ir sugadint balsavimo korteli, taiau paiais rinkimais komunistai buvo patenkinti ir dar labai ilgai visur skelb ir auk, kad savo noru u juos balsavo beveik 100% vis turini teis balsuoti. Liepos 17 d. liaudies kariuomens vadas savo sakyme Nr. 29 su pasitenkinimu mini, kad rinkimuose Liaudies Seim liaudies kariuomen parod savo susipratim ir organizuotum"; tai es parodo, kad liaudies kariuomens mas yra sveika ir suprato savo atsaking udavin". Tai yra tik pirmasis liaudies kariuomens politinio gyvenimo pasireikimas. Tolesnis liaudies kariuomens udavinys neapsiriboti pasiektais ir dar nepakankamai ymiais rezultatais, bet ir toliau sistemingai plsti ir tvirtinti politin kariuomens brendim. Pirm kart liaudies kariuomenje turi pradti virti tikras politinis gyvenimas. Artimiausias vis kari udavinys aktingai sijungti politin gyvenim ir pradti savarankikai politikai aukltis. iuo laiku tai yra vienas i pagrindini kariuomens udavini.

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

149

Tam pasiekti sakau: 1. Liaudies kariuomenje, nemaiau kaip dvi valandas kasdien, skirti politinio turinio pamokoms. i pamok metu pirmiausia supaindinti su dabartine politine krato padtimi, kad kiekvienas karys aikiai inot bsimus savo tautos kelius ir gerai suprast, kad negali bti ir kalbos apie grim prie seno niekingo Smetonos reimo, kad tauta eina viesion ateitin. Kiekvienas karys artimiausiu metu turi gauti tiek politini ini, kiek jam yra btina, kad jis galt aktingai dalyvauti politiniame gyvenime. Dl to visi kariai turi bti organizuotai supaindinami su tarptautine padtimi, su Lietuvos liaudies masi gyvenimu ir vykiais Soviet Sjungoje ir su Raudonosios kariuomens esme ir tarptautine reikme. Liaudies kariuomens politinis vadovas trumpiausiu laiku parengs atitinkamas kareivi, puskarininki ir karinink politinio aukljimo programas. Taiau vis dali vadams sakau tutuojau pradti politinio aukljimo usimimus, nelaukiant it program". Politiniai vadovai greit tokias programas sudar ir isiuntinjo kariuomens dalims vykdyti. Programos buvo labai plaios, negyvenimikos. Tai buvo kai kuri rusik program aklas pamgdiojimas. Kariuomens dalyse dabar visas dmesys buvo nukreiptas t program vykdym. Grynai karini dalyk mokymui neliko laiko, is mokymas pasidar nereikmingas, antraeilis ir neaktualus. Reikjo ypatingai greit perauklti ir politikai subrendinti" visus karininkus. iam tikslui buvo sakyta prie karo mokyklos steigti karinink politinio parengimo kursus, kuriuos turjo baigti visi rikiuots karininkai kurs I-j laid buvo sakyta paskirti:
Bri vad ir komand v-k

I kurio junginio ar staigos

Kuop vad 4 18 13 17 6 . 12 2 2 73

B-n vad . V. padjj 6 6 5 4 5 4 1 2 33 240

Atsk. b-n vad ir pulk vad 1 2 2 2 1 1

Kariuomens bstins I. P. D. (su 3 K. P.) II. P. D. (su 1 K. P.) 1. P. D. (su 2 K. P ) Karo technikos dali Karo aviacijos Prielktuvins aps. rinktins Karo Mokyklos I viso...

41 28 29 10 6 5 6 124 I viso

10

Kurs planas ir programos net keliais variantais buvo rengtos, bet j vykdyti visai neteko, nes atjo kiti svarbesni vykiai, ir kursai visai nebuvo suaukti.

1 6 0 GEN. S T A S Y S R A T I K I S

Liaudies kariuomens politins vadovybs nurodymu kariuomenje buvo pradtos steigti komunist ir komjaunuoli kuopels. Tam reikalui rugpiio 2 dien Macijauskas ileido visiems divizij, pulk ir atskir dali polit. vadovams toki instrukcij: Pavedu visiems polit. vadovams: 1) Duoti savo dalies partijos nariams upildyti part. anketas. Prie ankiet turi bti pridtos plaios autobiografijos, t partijos nari sraas, kurie j pasta, kaip partiet. Anketas atsisti Politiniam Vadovui patvirtinti C. K-te. 2) Dalyse, kur yra trys ar daugiau part. nari, organizuoti kuopeles. Kuopels i savo tarpo isirenka kuopeli sekretorius. Ten, kur maiau kaip 3 part. nariai, organizuoti grup i komunist ir jaunuoli. 3) Kuopels pradeda vesti darb kari tarpe ir priimti naujus narius. Norintieji stoti partij, paduoda kuopelei pareikim su 2 part. nari rekomendacijom, autobiografija ir upildo anket. Teigiamai isprsti pareikimai su visais priedais pristatomi viet. part. organizacijoms dl galutinio primimo partij (apie kiekvien priimt mums pranea). 4) Komjaunuoli kuopels organizuojamos taip pat, kaip ir komunist, tik rekomendacijai pakanka 1 part. nario arba 2 komjaunuoli, arba komjaunuoli komiteto paliudijimo. 5) Kasdieniniame darbe partijos kuopels palaiko glaud kontakt su vietinmis Part. ir Komjaunimo organizacijomis". Politiniai vadovai kariuomens dalyse ir staigose isijuos mitingavo, agitavo, steig komunist kuopeles, organizavo komjaunuolius, rinko vairius kareivi patiktinius, komitetus, galiotinius ir kt., organizavo teatralikus parodomuosius kareivi teismus, vert paius kareivius per mitingus vien kit od pasakyti, organizavo kareivi eisenas su vairiais plakatais, kiais, Markso, Lenino, Engelso, Stalino, Molotovo, Voroilovo, Paleckio ir kit portretais. Paymtinas incidentas vyko Kaime Vytauto prospekte prie Darbo Rm, kur graiai ygiavusiai lietuvi kari vorai jga buvo brukti bolevik vad portretai, plakatai ir raudonosios vliavos. Visoje ioje akcijoje, be komunist, ypatingai aktingi buvo ydai. Taiau bendra kareivi mas, jau nekalbant apie karininkus, nebuvo ijudinta; ji liko apatika, tyliai opozicika, su lidesiu ir baime stebinti, kas darosi ms tvynje. Drausmingumas krito. Komunistai atvirai reik nepasitikjim ir puol vadus ir virininkus. Daug kur buvo mginim atskirti karinink nuo kareivio ir sukelti tarp j nepasitikjim, bet tai nepavyko. Naujas liaudies kariuomens vadas reikalavo drausmingumo ir vado autoriteto gerbimo, o tuo tarpu kita ranka visa tai griov ir ard.

151
Kariuomens demokratinimas Apvalius kariuomen nuo nepageidaujam vad ir virinink, buvo prieita prie jos demokratinimo", kaip patys bolevikai skelb. iame demokratinimo darbe svarbiausiu ingsniu buvo kariuomens traukimas politik ir politini vadov paskyrimas. Nedemokratik karinink ir puskarininki paalinimas i kariuomens buvo taip pat ios ries darbas. Vad ir virinink meiimas vieai susirinkimuose, mitinguose ir spaudoje, j autoriteto eminimas ir griovimas, leidimas ir net skatinimas bei raginimas, kad kareiviai vieai i tribnos kritikuot savo vadus, reikalavimas absoliutaus pasitikjimo soviet santvarka, komunist partija ir jos paskirtais politiniais vadovais ir ia pat reikalavimas labai kritiko ir rezervuoto pasitikjimo savo vadais, drausms smukimas, tai buvo yms ir reikiniai, kurie reik kariuomens demokratinim. Vliau pamatysime, kad po to, kada daug kas jau buvo sugadinta, apgriauta ir iardyta, buvo atsipeikta. Vieni dalykai buvo pradti restauruoti ir taisyti, o ant kit griuvsi buvo pradta beveik t pat i naujo kurti. Toks madingas i pradi kariuomens demokratinimas po keli mnesi uleido viet iauriam despotizmui ir priespaudai. Toliau bedemokratinant kariuomen, jau nebeuteko od ponas" pakeisti odiu tamsta". odis tamsta" pasirod taip pat nedemokratikas ir todl buvo sakyta (sak. kariuomenei Nr. 109, 1, 1940.VTIL5 d.) liaudies kari tarpusaviuose santykiuose bei santykiuose su SSSR Raudonosios Kariuomens kariais vartoti kreipin draugas". Buvo pakeista ir liaudies kariuomens uniforma: antpeiai buvo visai panaikinti, laipsni enklai buvo udti ant trikampi, o politiniams vadovams, rus kariuomens pavyzdiu, ant abiej rankovi buvo usitos raudonos vaigds ir raudonos juostels. Demokratizmo principui labai prietaravo kariuomens pulk ir kai kuri karini staig ef vardai. Tur bt, tai ypatingai nepatiko dl to, kad efais buvo buv Lietuvos karaliai, didieji kunigaikiai, etmonai, prezidentai, gydytojai, net legendarinis geleinis vilkas ir kiti. Todl sakymu kariuomenei Nr. 98, 9 buvo sakyta: Liaudies kariuomens dali ir staig, pavadint Lietuvos kunigaiki bei kit asmen vardais, toliau tais vardais nebevadinti. Dalis ar staigas vadinti pagal j numeracij ir paskirt, pav.: 1-as pstinink pulkas, 2-as ulon pulkas, karo ligonin ir t. t." Demokratinant kariuomen, reikjo vieai parodyti kareivi masei, kad dabar, net ne karo metu ir ne u pasiymjimus kautynse, bet u itikimyb komunist partijai, kareiviai net be jokio mokslo cenzo gali bti karininkais ir vadais. Rugpiio 19 dien karo mokykloje buvo ileista XXI-oji nauj kadro karinink laida. 72 karinai buvo pakelti jaunesniuosius leitenantus.

11

152
Ikilmse dalyvavo pats J. Paleckis ir visa liaudies kariuomens vadovyb. Nors ileidiamieji karininkai buvo ij papildom politinio komunistinio lavinimo program ir ilaik egzaminus, per ileistuves ir po j buvo padaryta nevie priekait karo mokyklos vadovybei, kodl ji leido ir tarpininkavo visus karinus pakelti pirmj karininko laipsn. Es visi nebuv verti to paklimo, nes daugumas j es inteligent, valdinink ir turtingj kinink sns, ir, kaip tokie, vargu ar bsi geri liaudies kariuomens karininkai ir itikimi naujos bolevik santvarkos Lietuvoje gynjai. Karo mokyklos virininkas isigelbjo nuo didesni sau priekait tik tuo, kad visus ileidiamuosius karinus teigiamai atestavo ne jis vienas, bet drauge su juo ir karo mokyklos politinis vadovas. Po i ileistuvi kit dien, t. y. rugpieio 20 d., liaudies kariuomens vadas sak: Karo Mokyklos I kursui papildyti dali vadams kartu su dali politiniais vadovais parinkti Karo Mokykl kandidatus i kareivi ir puskarininki" i viso 95 m. Be to, buvo nurodyta, kad kandidato parinkimas neturi remtis vienokiu ar kitokiu ieito mokslo cenzu, bet mogaus individualybe... ir tinkamu nusiteikimu ginti liaudies interesus ir dirbti liaudies kariuomens labui. Parenkant kandidatus, dali vadai turi glaudiai bendradarbiauti su politiniais vadovais. Be to, buvo sakyta tuoj patikrinti I ir II kurso karin tinkamum mokytis karo mokykloje. Tuo reikalu pats kariuomens vadas paskyr toki komisij: pirmininkas karo mokyklos virininkas, nariai: karo mokyklos politinis vadovas, kariuomens tabo politins vadybos politinis vadovas valiauskas, karo mokyklos mokymo dalies vedjas, vienas II kurso karinas, vienas I kurso karinas. Ka-

Aiku, kad ioje komisijoje svariaus bals turjo du politiniai vadovai. Tokiu bdu spariau buvo pradtas ir karin demokratinimas. Dar anksiau (VII.17 d.) buvo pareikalauta i dali vad atsisti sraus puskarininki ir viril, kurie dalies vado ir politinio vadovo nuomone sugebt dirbti liaudies kariuomens brio vado darb. I j taip pat nebuvo reikalaujama jokio mokslo cenzo. Beveik visk turjo nulemti gera politinio vadovo atestacija. Viskas tai buvo reikalinga kariuomenei sudemokratinti".

LIETUVOS K A R I U O M E N S T R A G E D I J A

153

Spauda, radijas, kinas Bolevikai daug dmesio kreipia i savo spaud. Ji yra skiriama bolevik agitacijai ir propagandai. Lietuvos kariuomenje j laikraiai ir urnalai Karo Archyvas", Ms inynas", Kardas", Karys", Karinas" ir auli Sjungos leidiamas Trimitas" buvo udaryti ir jau daugiau nebepasirod. Vietoje graaus Kario", buvo pradta leisti Kari Tiesa" Lietuvos liaudies kariuomens politins vadovybs organas. J leido propagandos, agitacijos ir spaudos skyrius. Atsakomuoju redaktorium pasiraindavo Juozas Pajaujis. Kari Tiesos" spausdindavo iki 35.000 egzempliori. Lietuvos liaudies kariuomenei persiformavus 29-j lietuvi teritorin korp, nuo 1940 m. rugsjo 3 d., vietoje Kari Tiesos", buvo pradtas leisti Raudonarmietis" raudonarmiei dienratis. Tai buvo udaras, tik savo kariams skiriamas laikratis. Jis ne tik nebuvo parduodamas laikrai kioskuose, bet patiems kariams buvo draudiama jis ineti net i kareivini. Pirmoje vietoje laikratyje visada buvo spausdinamas gan reikmingas spjimas: I d a l i e s n e i n e t i " . Kam buvo reikalingas toks slaptingumas ir atsargumas, sunku spti, nes laikratyje joki slapt dalyk nebuvo raoma, ir buvo daugiausia vairi vertim i vairi rus laikrai. Teko girdti, kad tokio draudimo tikslas buvs pripratinti lietuvius karius laikyti paslaptyje net neslaptus reikalus. Raudonarmieio" i pradi buvo spausdinama po 7.000 ir vliau po 6.000 egzempliori. Ir Kari Tiesa" ir Raudonarmietis" buvo nuobods, lietuviai kariai labai nenoroms juos skaitydavo ir visada prisimindavo savo gra ir tikrai kareivik Kar". Atskiros kariuomens dalys ir atskiri daliniai dar leisdavo, nes taip sakydavo politiniai vadovai, savo dalies bei dalinio sieninius" laikratlius. Daugelis j buvo labai nevyk, taiau pasitaikydavo ir domesni, ypatingai savo karikatromis ir juok skyreliais, atsargiai pajuokianiais bolevikus taip, kad silpnesni ir maiau gabs politiniai vadovai negaldavo pastebti ir suprasti, kad tai buvo jie patys ijuokiami, paiepiami arba juokinga forma kritikuojami. Subolevikinti Vilniaus ir Kauno radiofonai transliuodavo tik tai, kas buvo reikalinga bolevik propagandai. Kareiviai pradjo maiau klausytis toki radijo transliacij. Polit. vadovams tai labai nepatiko. Reikjo surasti prieast, kodl kareiviai tas naujas radijo transliacijas ignoruoja. Na, ir surado: mitinguose ir per bolevik spaud buvo apkaltinti karininkai, es jie tyia kareiviams trukd t transliacij klausytis. Buvo paskelbtas net sakymas, draudis tokius trukdymus. Taiau ir tai nepadjo; jei buvo ir klausomasi, tai tik per prievart. Kinuose buvo udrausta rodyti visos usienio filmos. Liko tik sovietikos. Vienos j buvo gan domios, taiau toki buvo labai nedaug. Visose kitose filmose buvo tik pigi komunizmo propaganda ir kokts pasigyrimai.

154

GEN. S T A S Y S R A T I K I S

Visos ios priemons buvo panaudotos lietuviui kariui subolevikinti. Taiau lietuvis karys liko atkakliai atsparus ir usispyrs, ir juo daugiau jis buvo spaudiamas, tuo daugiau jo atsparumas augo ir didjo. Kari atsparumas ir viltys Negaldami atvirai prieintis ir atvirai reikti savo nepasitenkinim bolevik okupantais, lietuviai kariai stengdavosi tuo tikslu panaudoti kiekvien kit daugiau ar maiau priimtin bd ir pasitaikani prog. Udraudus giedoti per vakarinius patikrinimus tautos himn, kur turjo pakeisti komunist internacionalas, atskiruose kariuomens daliniuose vis pasitaikydavo nesusipratim, nes kareiviai mokdavo taip gudriai ikombinuoti ir surasti tinkam moment, jei ne per pat patikrinim, tai prie j arba po jo, ir himnas dar ilg laik ir daug kur buvo giedamas. Internacional giedoti i pradi niekas negaldavo priversti, nes kareiviai negiedojo, pasiaikindami, kad jie nemok nei internacionalo odi, nei jo melodijos. Matant tok didel kareivi pasiprieinim, daug kur nuo internacionalo giedojimo buvo visai atsisakyta. Rugpiio 18 dien rus karo vadovyb Kaune sureng didel karo aviacijos vent. Diena buvo grai, ir karo aviacijos aerodrom Aleksote susirinko daug moni. Buvo daug civilins publikos, rus ir lietuvi kari. Lietuvos liaudies kariuomens karo aviacijai nebuvo leista toje ventje aktingai dalyvauti. Rusai, bijodami, kad ms laknai, pakil padanges, nenuskrist Vokietijon, t. y., kad nepabgt, arba kit nemalonum rusams nepadaryt, buvo ms kariuomens laknams udraud bet kokius skraidymus, o paius ms lktuvus labai stipriai saugojo. vents programoje buvo padaryta tik viena labai maa iimtis, btent: buvo leista atlikti kelet figrini skraidym vienam ms laknui-kapitonui ir tai ne kariniu lktuvu, bet sportine nedidele maina, dar anksiau Lietuvos karo aviacijos sigyta Vokietijoje. Rus aviacijos pasirodymo programa buvo gan ilga, bet irovams, nei civiliniams, nei kariams, ypatingo spdio bei efekto nepadar. Visi lauk lietuvio lakno pasirodymo. Lietuviai kariai, ypatingai ms aviatoriai buvo i anksto susitar pademonstruoti bolevikams, k lietuviai gali. Todl lietuvis laknas stengsi, dar daugiau stengsi kariai irovai katuiais, kiais ir replikomis parodyti rusams savo pranaum. Ir spdis buvo tikrai milinikas. Lietuvio lakno drsi ir labai grai oro akrobatika ir didelis kari lietuvi irov pritarimas tiksl pasiek: tai buvo pats domiausias programos numeris, susilauks vis irov, neiskiriant ir pai rus, didiausio entuziazmo. Raudonieji rus laknai Stalino sakalai" buvo nepatenkinti, nes, kaip isitar vliau pats Baltuis-emaitis: Etot litovskij kapitan diejstvitelno vsiech krasnych liotikov obstavil". I tikrj tai buvo grai lietuvi kari aviatori politin demonstracija prie rusus. Lietuviai kariai visur, kur tik galjo, dar visoki demonstracij ir pasiprieinim rusams.

liETUVOS KARIUOMENS TRAGEDIJA

155

Bolevikai visa tai inojo, jaut ir mat. Su ypatingu nepasitenkinimu, susirpinimu ir net baime jie turjo konstatuoti, kad lietuvis karys su naujomis isilaisvinimo viltimis iri Vakarus ir, neirint nei visoki vyli nei grasinim, nusigrta nuo Ryt. Rus nepasitikjimas ir baim buvo jauiama visur. Kiek jiems baims sudar Lietuvos auli Sjunga, kol pagaliau j liepos 13 dien oficialiai likvidavo (Vyr. in. Nr. 717). Buvo nepasitikjimas net kari nuosavais ginklais. Todl rugpiio 1 dien sakymu kariuomenei Nr. 117 visi karininkai, puskarininkiai ir civiliniai tarnautojai turjo visus savo nuosavus, net gautus, kaip prizus, ginklus iki rugpiio 10 dienos atiduoti savo daliai bei staigai. Nieko nepadjo ir kai kurios bolevik skatinimo priemons. Pav., dar birelio mnes, vos kelioms dienoms prajus po raudonosios kariuomens engimo Lietuv, bet jau Dekanozovui ir Pozdniakovui betarpikai pradjus diktuoti savo reikalavimus atskiriems liaudies vyriausybs nariams, j skaiiuje ir krato apsaugos ministeriui, per j po vien buvo pakviesti Soviet atstovyb b. gen. V l a d a s K a r v e l i s , tuo laiku buvs kariuomens tabo virininko padjju, 5-ojo pst. pulko vadas gen. t. plk. A l b i n a s e p a s , ypatingojo skyriaus santykiams su SSSR kariuomene Lietuvoje virininkas gen. t. plk. S t a s y s Z a s k e v i i u s ir Vytauto Didiojo Auktosios Karo Mokyklos etatinis lektorius gen. t. plk. K a z y s S p r a n g a u s k a s . Ten su jais kalbjosi, teiravosi, vieniems sil auktesnes vietas kariuomenje, kitus klaus, ar jie nenort auktesni viet uimti. Tai buvo labai aikios laps prisigerinimo priemons. Buvo manyta tuos mones ikelti, padaryti jiems daug gero" ir taip juos suriti, kad jie jaustsi skolingi u gautas malones. Net nebuvo gerai pain, ar tie mons tikrai yra ir bus jiems palanks, ar ne. Birelio 25 d., Soviet pasiuntinybei reikalaujant, tie karininkai tikrai gavo naujus paskyrimus. B. gen. Karvelis buvo paskirtas II-os pstinink divizijos vadu, gen. t. plk. epas krato apsaugos vice-ministeriu, gen. t.. plk. Zaskeviius III-ios pst. divizijos vadu ir gen. t. plk. Sprangauskas kariuomens tabo virininko padjju. Birelio 30 d. visi trys pulkininkai, epas, Zaskeviius ir Sprangauskas, buvo pakelti liaudies kariuomens brigados generolus. Tai buvo padaryta, kaip paskatinimas ir pavyzdys visiems kitiems. Taiau ir ia bolevikams nepasisek, nes po keli mnesi kartu su daugeliu kit neitikimj karinink buvo atleisti i tarnybos ir paleisti atsarg net du i k tik mint generol b. gen. St. Zaskeviius ir b. gen. K. Sprangauskas. Taigi, visos bolevik pastangos jiems neduodavo tokio efekto, kokio jie laukdavo. Bolevik norai ir tikslai karininkams ir kareiviams darsi vis aikesni. Lietuvis karys sveiku instinktu jaut savo tautai gresiant pavoj. Visos bolevik pastangos atskirti lietuv kareiv nuo jo vado lie-

156

tuvio, arba sukirinti j prie savo vad karinink, nujo vjais. Net parsidavusi pataikn nevyk eilraiai, k. a.: , , . . . Per rugienas, per atolus Eina senas generolas. Generolas ir uva unio vietoj Lietuva. . . ir kiti neturjo jokio pasisekimo ir jokios laukiamos takos. Kaip tik prieingai: juo bolevikai daugiau lietuv kar spaud, juo daugiau j agitavo, juo daugiau j viliojo, juo daugiau jam grs, tuo jis daugiau stebjo, daugiau kritikavo, daugiau pats galvojo, svarst, vertino aplinkybes, dar ivadas, tolydio darsi atsparesnis, dairsi vakarus ir lauk lauk enklo ir progos. O tai progai atjus, jis neliko pasyvus, bet griebsi darbo ir dar tai, k jam diktavo jo lietuvikas protas, savo krato meil ir neapykanta prieams. Ir dabar, kada Lietuva jau liko laisva nuo bolevizmo, lietuvis karys, stovdamas greta savo ilaisvintojo vokieio kario, yra pasirys stoti nauj garbing kov, kad jo tauta ir tvyn, po tiek daug ikentt varg ir nelaimi, likt laisvos ir laimingos.

I KARO MOKYKLOS GYVENIMO BOLEVIK LAIKAIS


J. B A L I N A S

Smetoniniai" karinai B u v u s i o s karo mokyklos gyvenimas ir likimas, nuo bolevik invazijos ligi j ivijimo i Lietuvos, be abejo, sudarys savo atskir dom ir verting istorijos lap. Tatai dabar nra mano udavinys. ia noriu ant greitj duoti tik kelet pobding i to gyvenimo nuotrup. Visa, kas buvo Lietuvoje ligi raudonj sibrovimo, bolevik ir j pakalik buvo prasta vadinti su Smetonos epitetu smetonin Lietuva, smetoniniai laikai, taigi, ir smetoniniai karinai. ie karinai, kaip ir visas kitas karo mokyklos turtas, pateks bolevik dispozicijon, i Kauno staiga buvo nugabenti Vilni 1940 m. rugsjo 1315 dienomis ir sukimti Antakalnyje Raudonojo Kryiaus ligonins bstines. Tos ligonins palatos, specials rengimai, auditorijos, operacij sals skubiai, i anksto neparengus ir nesutvarkius, buvo draskomos ir mtomos po vis miest. Kol visa tai vyko, karo mokyklos turtas itisas savaites suverstas, tampomas i vietos viet, riogsojo lauke ir mirko po rudens lietumi ir drgno oro priedangoje. Arkliai, virtuvs, veimai, valgomieji stalai irgi buvo iblakyti tame pat ligonins parke po sumirkusiais, pageltusiais ir byraniais mediais. ia pat keliukuose, aiktelse ir gazonuose buvo valgoma ir vykdomi karin praktikos usimimai. Rodos, taikos metas, o mokyklos rajone tarytum vakar dar buvusio ir tebesanio karo vaizdas ir padariniai. Pirmiau dl visa to bt buv labai skaudu ir lidna. Bt tek aukti ir skstis visas staigas ir spaudoje. Bet dabar... Dabar juk naujoji socialistin santvarka tempo, dinamika, lanktyns... Netrukus ms virininkus m pakeitinti bolevikai, atsistieji i Maskvos BUZ'o (karini mokykl staigos). Atvyko tikrasis mokyklos virininkas plk. Sokurov, jo padjjas plk. Lukin, vyresniojo komisaro pavaduotojas Avenburg ydas, vliau pats komisaras Lipkind ydas. Dar vliau daugyb kit komandir, politruk ir komisar. Ms karinink eils karo mokykloj nuolat tirpo. Karo mokykloj bolevik elementas ir tvarka daug greiiau sigaljo negu 29 korpo dalyse (taip buvo pavadintas i buvusi Lietuvos kariuomens dali sudarytas junginys).

158

J. B A L I N A S

msi tvarkyti bolevikai. Jie tvarksi nepaprastai uoliai, rpestingai ir visur mums lietuviams norjo bti pavyzdiu, kaip reikia dirbti ir aukotis dl socialistins tvyns labo ir proletar gerovs. Pirmiausia planavo. Daug planavo per naktis, brai, mainlmis tarkino. I ryto pasirodydavo sieksniniai planai, schemos ir sakymai. Pagal visa tai rikiavosi valdiniai ir imtai darbinink. Visi jie ard, pokinoir vl tvr naujus kazematus, klases, sandlius ir tabui kambarius. Mat, ligonins bstins turjo bti pritaikintos net trims batalionams (1500 2000 m.) kursant. Karinus bolevikai savikai vadino kursantais. Jau baigiasi spali mnuo, artja lapkritys. Darbai turi bti ubaigti, nes pagal plan" jau griva i vis ali naujieji kandidatai: proletariniai i Lietuvos, o sovietiniai i visos didiosios socialistins tvyns" i Besarabijos, Gruzijos, Kazakstano ir net nuo Mandrijos pasienio. Ore alta, drgna, purvas. Viduje tas pats. Kandidatai trinasi, kaip silks statinj. Didesn dalis bstini dar neatremontuota, kurios atremontuotos, kelint kart vl ardomos ir vl tvarkomos. Sakysim, vakar buvo numatyta sandliai, tabui bstins, kazematai, o iandie po nakties posdio vl viskas atvirkiai: kur sandliai, ten klass, kur tabo staiga kazematai, o kur kazematai, ten valgykla. Ne tik N K V D pareignai, bet taip pat karins ir civilins bolevik staigos labai mgo nakties darbus ir posdius. Tokia j vis, matyt, buvo prigimtis ir palinkimai. 24 valand pasibaig posdis, tuojau sakymas ir vykdyti. Dl to bdavo net kurijoz. Atvyksta anksti ryt (pamokos prasiddavo 7 val., turint galvoje ms laik 5 val.) lektoriai. Mokyklos rajone tamsu, moni nematyt, tik sargybinis prie vart. Lektoriai teknoja purvinais takais, skuba savo klases, kur j grups turi bti. Bet.. _ eina nei savo klass, nei savo grupi neberanda. Kur? Kaip? Kodl? Maklinja patamsiais, ieko, klausinja. Retas kuris ino. Nakt buvo prikelti kursantai ir skubiai, kaip per gaisr, pagal naujj plan vl imtyti po naujas grupes ir kitose klasse. O tos klass dar nebaigtos rengti, kursantai tebesikrausto su savo manta i vieno kazemato kit. Tuo tarpu grietai sakyta: pamokos neturi bti nutrauktos, dl to atsako lektoriai. Tikrieji kaltininkai dabar miega. Jie kelsis apie pusdien. Pavargo per vis nakt dirb. Turi pasilsti, kad vl nakt planuot ir griaut. Planavo, planavo, o pagrindin plano dalis ir sugriuvo. Planuose trys batalionai tilpo, o tikrenybj net trimis eilmis suguldyti nebesutilpo. Reikjo aikintis ir atgal grinti. Likosi tik du: rus ir lietuvi. Buvo pavadinti: I batalionas ir II batalionas. Pirmojo bataliono vadai ir karininkai vien tik raudonosios armijos, antrojo Lietuvos kariuomens, tik politrukai ir komisaras bolevik. Bolevik tvyn plati, tad ir grinamiems kandidatams toli vykti atgal savo vietas. Tokiais atvejais kariai vietoj ilto virtuvs valgio gauna vadinamj saus davin. Tas bolevik davinys, vykstant Vilniaus karo mokykl, buvo: iurkti sudivusi duona, sausa vobla ir dar soros su

I KARO M O K Y K L O S G Y V E N I M O B O L E V I K U L A I K A I S

159

alyva konservai. O dabar gauna i smetonins" karo mokyklos sandli ger bryz platakini laini ir kepal vieios kvepianios lietuvikos duonos, kaip geri naminiai pipirninkai. Pauost, paiupinj neikenia ir ia pat, ij u mokyklos vart, pradeda ragauti. Kandidatai ivarg, ibadj, drebdami savo vasariniuose skarmaluose, pusiau basi atsigrta. Gaila t mr, sandli, gaila to buruazinio" krato, kur tiek daug laini, kur tokia skani duona. Visokias viltis ir sentimentus nutraukia atri ir grieta vyresniojo komanda: Stoties link, engte mar! Po vis staigi ir ugriuvusi virinink ir plan grkime prie ms karin, vadinam smetoniniais. Jie, anksiau atvyk, truput geriau ir patogiau sitais nekaip kandidatai. Nors alo, tranksi po ugriozdintas tamsias klases, bet kazematuose laisviau gyveno. J kazematai buvo visikai atskirti nuo bolevikini kandidat, kur be galo buvo ankta ir sunku monms gyventi. Daugelis msiki stebjos, kodl ia netalpina kandidat. Gal bijo ko ? Tikrai bijojo. Tik ne kapitalistinio bei buruazinio raugo bacil, bet savo socialistins santvarkos ir auktos kultros paymio parodyti tikrojo gyvenimiko parazito utls. Visa tai greit paaikjo. Kai kandidatai gavo valstybinius ir numet sandliuose savo baltinius ir drabuius, sandli mons pradjo rkti, kad upuol parazitai, reikia dezinfekcij i pagrind daryti. Vliau jau bolevikai nebesigdijo. Sunku buvo draugje gyvenant tok turt" paslpti. alt iemos dien jie visai atvirai, nesivarydami tempdavo park ant sniego savo iuinius, apdar. Gerai pasaldydavo, o paskui tvodavo visokiais pagaliais, lazdomis, kiek tik ilaiko iuinio audeklas arba milins apykakl. Vilni buvo nukelti trij ri karinai: karinai aspirantai (ileidiami atsargos karininkais), vyresniojo ir jaunesniojo kurso karinai (ileidiami tikrosios tarnybos karininkais). Pirmj dviej ri karinai buvo priimti, kaip reikalauja Vakar Europos karo mokykl padtis: abiturientai, susiprat, rinktiniai vyrai. Tik jaunesniojo kurso viena kuopa jau buvo priimta bolevikams atjus, todl emesnio mokslo cenzo ir isilavinimo. vis it smetonin" palikim bolevikin karo mokyklos vadovyb, be abejo, irjo skersai, netgi su tam tikra baime, kaip atvir aizd savo kne. Taiau atvirai, pasiskelb draugais ir laisvs nejais, to rodyti nedrso ir net nesugalvojo velni bd taip staiga visk likviduoti. Prieingai, vieai skelb ir tikinjo, kad jie karinais kaip bsimj karinink mediaga, labai patenkinti ir visk darysi, kad tie karinai tapt lygiateisiais nenugalimos raudonosios armijos karininkais. Tikrumoje dar kitaip, kaip ir galvojo. Pirmiausia paleido karinus aspirantus. Paleido senja tvarka atsargos karininkais, bet kakaip nejaukiai, neskaniai, tarytum seniai kyrjusius belaisvius.

160

J.

BALINAS

Rengsi ileisti ir vyresnj kurs, nes jis ir pagal senj mokyklos plan turjo bti ileistas lapkriio mn. adjo visas teises, pagal Soviet statymus. Taiau gal gale neitesjo. Sovietuose karo mokykl absolventai buvo ileidiami leitenanto laipsniu. Jaunesniojo leitenanto laipsn gaudavo tik tie, kurie prasiausiai buvo baig, arba buvo pakeliami i puskarininki visai nebuv karo mokykloj. Toki karinink avansavimas i anksto buvo suvarytas. Ms karinai, neirint savo kvalifikacijas, vis dlto buvo ileisti jaunesniojo leitenanto laipsniu. To fakto akivaizdoje bolevik vadovyb jautsi lyg susikompromitavusi. Visaip teisinosi ir ramino. Svarbiausias motyvas, kad nra gav politinio isimokslinimo, nra prisisunk LeninoStalino dvasios. Kai patarnausi dalyse, parodysi savo sugebjimus toje disciplinoje, tada gausi t laipsn. Gal gale likosi jaunesnysis kursas. Tuo pat metu, kaip jau sakiau, rinkosi naujieji tikrieji kandidatai. Visur kamatis, susigrdimas. Remontas nesiseka, planai nevyksta. Visur uversta, lauas, dulks, triukmas, purvas. Bet mokslas neturi sustoti. To reikalauja bolevik tvarka ir uolumas. Likusis kursas mokosi. Lengva supranti, koks ia mokslas tokiose slygose. Bet nesvarbu esm, svarbiau apyskaitos, praneimai. O jie visada turi bti perfekt. Karinai stebisi, pasirauko, nusiypso. Kad lengviau bt, utraukia skambi lietuvik dain. Jaun vyr nuotaika niekad paskutinikai nenusmunka. Ypa, kad domu. Naujas bolevikinis pasaulis ia pat, gyvenime, o jie to gyvenimo dalyviai ir stebtojai. Tikrai stebtojai, nes tvirtai jauia savo em, savo pagrind ir visos tautos atsparum. Svarbu, kad ir pilvas nesiskundia. Tebra dar senasai smetoninis maisto davinys. Sandlyje pakankamai yra dar laini, tauk, sviesto, kiauini ir net baltos duonos. iuo atvilgiu niekas dar nepakeista. Staiga vien lapkriio ryt karinai, kaip paprastai, susirenka valgykloje pusryi. Ant stal, vietoj baltintos saldios kavos ir baltos duonos su sviestu, garuoja indai su liesa neskania vandenine sriuba ir dar kiekvienam gaballis srios sudivusios uvies. Ta uvis, nors tris dienas buvo mirkoma, bet vis tiek likosi kieta ir sri. Karinai nustemba ir rimtai susirpina. Kas ia dabar? Argi tai ir yra tasai sovietinis davinys, apie kur truput girdjo, bet netikjo? Jei taip, tegu veriau paleidia namo, bet nemarina badu. Nevalgysim j davinio. Visi, kaip vienas, pakyla ir netvarkinga rikiuote grta kareivines. Bematant i bolevik puss reakcija. Kas gi tai? Demonstracija, sabotaas, drausms lauymas? Pirmiausia turi bti surastas kaltininkas. Tas kaltininkas, inoma, visada kas nors kitas, tik ne jie. Kaltininkai buvo surasti du: maitinimo virininkas ms kariuomenje kpt. Gedmantas ir tinkamos propagandos trkumas i dalini bei dali vad puss. Kapitonas tuojau, be joki apeliacij, alinamas i pareig ir paleidiamas i kariuomens, nors prie tai buvo giriamas. Dali vadams, taip pat politrukams sakyta tinkamai organizuoti ir pravesti propagand karin tarpe. Turi

I KARO M O K Y K L O S G Y V E N I M O B O L E V I K L A I K A I S

161

bti jiems iaikinta, kad soviet davinys nra blogesnis, bet dargi daug geresnis ir maitingesnis, negu kapitalistinse valstybse. Visa esm esanti ne maisto pavidale, bet kalorijose, o tas kaloringumas ia ess toks tirtas ir turtingas, kad net sunkiausiai dirbaniam mogui visai pakankamas. odi kalorimetras buvo silpnas geresnis pilvo. Netikino karin. Taip pat netikino ir kiti bolevikins akrobatikos triukai. Svarbiausi j buvo politgramota, arba politinis mokymas, ir SEC, arba politikai ekonominis ciklas. Tuos dalykus dst specialistai politrukai ir komisarai. Bolevikin tvarka, pamokai baigiantis, reikalavo kad bt klausinjama arba aikinamasi pamokos tema. visus neaikumus bei mokini klausimus lektorius privaljo isamiai atsakyti,, kad bt tinkamai suprasta. Karinai pasinaudojo ia teise ir m pilti klausimus politrukams. Jei socialistin santvarka tokia ideali ir Soviet Rusija tokia turtinga, su plaiai iplsta pramone, kodl raudonoji armija atjo Lietuv tokia ivargusi, apdriskusi? Kodl patys sovietai taip puol gaudyti ir graibstyti i ms krautuvi prekes, maisto produktus? Jei Soviet Konstitucija pati demokratikiausia pasauly, jei ji tikrai pripasta sins ir tikjimo laisv, kodl valstybs lomis yra leidiamas laikratis Bezbonik" (bedievis) ir persekiojami visi kiti konfesiniai laikraiai? Kodl suomi tauta nuolat, kalbant apie Suomij, vadinama bielogvardejskaja svolo? Juk ji, bdama maa, garbingai, kaip lygus su lygiu, kovojo su didiule Soviet Rusija. Kovojo dl savo laisvs ir teisi. Buvo nugalta atviroj kovoj, lauke. Padaryta taika, palaikomi draugiki diplomatiniai santykiai. Toks prieas kaip tik vertas pagarbos, o ne keiksm. Jei pagal konstitucij pripastama taut laisv ir lygyb, kodl primygtinai reikalaujama mokytis rus kalb? Kodl politiniuose ir socialiniuose moksluose remiamasi vien tik Markso-Engelso-Lenino-Stalino autoritetu ir visai nutylima apie kitus t disciplin mokslo vyrus? ia buvo tokia staigmena, kaip perknas giedri dien. Politrukas klaussi ir balo. Tylomis ra sau bloknot klausimus ir klausianij pavardes. Kai usira, prane, kad jau pamoka baigta. I tikrj dar buvo lik deimt minui. Ieidamas pasak: klausimus atsakysis kit kart. Mat, turjo pasikalbti politiniam skyriuje, turjo pasiklausti vyresniojo komisaro. Pats vienas neidrso atsakinti, kad kartais bekomentuodamas nenukrypt herezij. Kit dien buvo atsakyta: 1. Raudonoji armija, ateidama Pabaltj, kad ivaduot darbinink klas i kapitalist ir eksploatatori jungo, turjo atlikti didel garbing yg, turjo ygio tvarka nugalti imtus kilometr ir dar bti tinkama kautis. Jokia kita armija to nebt galjusi padaryti. Juk negi parado, bet kautyni udavinius ji vykd, todl ir negaljo bti pasipuousi. O prekes ir maisto produktus grobia ne soviet mons, bet vietiniai reakcionieriai

162
ir kenkjai, kurie nori sukelti panik ir pakenkti darbo monms. Prie tuos kenkjus bus imtasi griet priemoni, ir jie netrukus bus sutvarkyti. Tada patys sitikinsit, kas kaltas. ia to reakcinio elemento perdaug yra. 2. Teisingai. Soviet Sjungos Konstitucija pati demokratikiausia pasauly. Kas joje parayta, tai ne deklaracija, bet pati tikrenyb ir veiksmas. Ji laiduoja sins ir religijos laisv darbo monms, bet ne popams, kunigams ir visokiems eksploatatoriams, kurie, prisideng dievo vardu, tik mulkina mones ir tarnauja t pai kapitalist interesams. Todl ir j laikraiai draudiami, nes yra inaudotoj klass nuodai. O kas prieinga darbinink klasei, tas prieinga ir konstitucijai. 3. Suomijoj kariavo ne darbinink klas, bet buruj ir kapitalist klas, kuri tuos paius darbininkus suklaidinusi ved juos skerdynes prie savo brolius proletarus, ne j interesus gindama, bet savo. Todl visai teisingai nusipeln tokio keiksmo. 4. Lietuva savo noru sijung didiul laiming Soviet Sjungos taut eim. Susijungus js tvyn dabar tapo plati visa Soviet Sjunga. O Sovietuose visur rus kalba. Js, kaip bsimieji tos didios tvyns karininkai ir jos sien gynjai, negalit inoti, kur, karui itikus, teks tarnauti. Lietuvikai nesusikalbsit, todl ir reikia rusikai imokti. 5. Paskutinis js klausimas tiesiog naivus. Juk tik Marksas, Engelsas, Leninas ir Stalinas yra tikrieji proletariato draugai ir vadai, o Visi kiti tik arlatanai ir sukiai. Visas j mokslas vien tik suktybs ir eksploatatori pateisinimas. Todl ir nra reikalo nei j minti nei apie juos kalbti. Mes naudojams grynaisiais mokslo altiniais, o ne kapitalistini agresori iviei sutromis. Dabar, manau, draugai kursantai, jums visikai aiku ir suprantama. Taip? Kam dar neaiku? Gal dar kuris turit kok klausim? Klas tyljo ir nejudjo. Jai tikrai paaikjo viena tiesa: klausinti ir ginytis su politruku yra bergdias dalykas. Niekada rpimais klausimais neisiaikins ir vienas antro nesupras. Vietoj glaudumo vyko plyys. Tas plyys tolydio didjo. Jaut politrukai, vadovyb ir karinai. Galutinai karin nusistatymas irykjo, sudarant asmenines inias ir anketas. Jiems buvo pasilik mokytis dar vieneri metai. Po met turjo gauti raudonosios armijos karininko vard ir privilegijas. Bet daugumas nuo tos garbs atsisak. Savo raportuose rytingai para: namo arba lietuvi pulkus, kurie tebebuvo Vilniuje. Bolevikai baisiai sieid ir siuto. Vl suprato kieno nors pikt vali, agitacij. Vl iekojo kaltinink. Kaltino lietuvius vadus, kad jie savo kursant nepasta, nesupranta j nor, palinkim, nespja klystant, nepagauna nuotaikos ir t. t. Pati mokyklos vadovyb irgi msi aikinti, perkalbinti, kad pakeist savo nusistatym, atsiimt raportus. Kakodl bolevikams is dalykas labai nepatiko, tarytum kokia kompromitacija. Pagaliau, nieko nelaimj, jie perpyko ir tiesiog vyte ivijo usispyrlius. Vis t kurs likvidavo. Kurie dar buvo lik (apie 40 m.), tuos ra-

163
naujai formuojam kurs. O ijo daugiau negu 100 vyr. Dalis j pateko lietuvi pulkus, o kiti visas keturias puses. Paleistieji n kiek nenusimin. Prieingai, jie jo su pakelta nuotaika, Jiems visikai uteko maos savos tvyns. J n kiek nesuavjo plats, neaprpiami didiuls Soviet Sjungos plotai, kur, pasak politruko, taip laimingai ir laisvai gyvena taut tautos. Proletariniai kursantai Jau buvau minjs, kad lapkriio mn. pirmoje pusje pradjo rinktis naujieji kandidatai: proletariniai i Lietuvos ir sovietiniai i visos bolevik ems. Sovietinius tuo tarpu paliksim, pairsim, kas tie tokie buvo bolevik parinktieji Lietuvoje. Pirmiausia, kaip visur pas bolevikus, reklamin propaganda ir nemonikas gyrimasis, ipeikiant visa tai, kas ne j. Verbuojant kandidatus, drauge su stojimo slyg paskelbimu, m rodytis laikraiuose vedamieji straipsniai. Dl vaizdingumo dsim vien j, kuris buvo ispausdintas Taryb Lietuvoje 28 Nr., 1940.XI.1. Straipsnis pavadintas: D a r b o jaunuomen karo mokykl. Praleid bolevikiniu metodu parayt angin dal, kur juodinama praeitis ir, inoma, meluojama isijuosus, skaitykime toliau: Karo mokykla pradeda nauj gyvenimo er. tai iame numeryje skelbiame kariuomens vadovybs praneim apie stojimo karo mokykl slygas. Ir k ten skaitome ? Kvieiami jaunuoliai nuo 18 ligi 25 met amiaus, tink rikiuotei, mok rus kalb ir baig nemaiau keturis skyrius (klases) pradios mokyklos, neved ir ved, tarnav ir netarnav kariuomenje. Vadinasi, stoti karo mokykl jau nereikia abiturijento mokslo. Pakanka pradios mokyklos keturi skyri. Taiau tai nereikia, kad karo mokykloje su tokiu mokslu jaunuolis negals pasiekti karininko laipsnio. Mokykloje, be karinio mokymo, jaunuoliai bus mokomi ir bendrj moksl, vadinasi, vienu kartu gals ieiti ir vidurinj ir karin moksl. Baigs karo mokykl jaunuolis gaus leitenanto laipsn ir bus ijs viduriniosios mokyklos (gimnazijos) kurs. O vliau gals lankyti karines akademijas ir siekti aukiausio karinio laipsnio. Buruaziniais laikais kariki eimos gyvenimas buvo i viso suvarytas. Pvz., karininkas, nordamas vesti, privaljo turti tiek ir tiek tkstani lit ir galjo vesti isirinkt mergin, jei jos tvai pajg vedaniam karininkui teikti keli tkstani lit ek. Be to, dar reikjo auktesniosios karo vadovybs leidimo i viso dl pasirinktosios merginos. O toji vadovyb per nipus turjo surinkti inias, kas jos tvai, broliai, kokio ji kilimo... iandien jau karo mokykl jaunuolis gali stoti sukrs eimos idin, ir mokantis nepertraukiamas jo eimos gyvenimas.

164

J . BALINAS

karo mokykl atidaromos durys darbo jaunuomenei darbinink vaikams. Stojantieji turi pristatyti ne policijos liudijim apie itikimyb, bet partijos ar komjaunimo organizacijos charakteristik, kiek kandidatas politikai susiprats (jei jis yra partijos ar komjaunimo narys); profsjungos parayt charakteristik (jei jis yra profsjungos narys) ir pagaliau darboviets vadovybs paymjim apie tai, kaip jis atlieka darb. Taigi, stoti karo mokykl pirmosios slygos ne tkstaniai, ne ieiginiai drabuiai ir tvo turtas, bet pavyzdingas darbas monje, politinis susipratimas, baigimas pradios mokyklos keturi skyri ir mokjimas rus kalbos. Apskrii ir miest karini virinink staigos pradjo registruoti kandidatus karo mokykl. Karo mokykla yra ms respublikos sostinje Vilniuje. Netrukus ten vyks imtai dor, politikai susipratusi darbo jaunuoli, kurie yra pasiry itikimai tarnauti ms mylimos Didiosios Tvyns sargyboje, kurie pasiry sudaryti drausmingus socialistins kariuomens Raudonosios Armijos karinink kadrus, kurie trokta atsidkoti Draugui Stalinui u ms gimtins ivadavim i kapitalist ir engj jungo. Ligi lapkriio 10 d. imtai jaunuoli prisistatys apskrii ir miest karini virinink staigose, ten gaus smulki informacij ir ten paduos pareikimus stoti karo mokykl, o vliau, kai tik bus paskirta, vyks karo mokykl siekti bendrojo ir karinio mokslo. Po straipsniu pasira leckas. E. Erktis, tikroji pavard J. Be-

Tikrai nauja era, XX amiaus stebuklas ir nepaprastas iradimas, kurio kapitalistiniai" kratai neinojo. Vadinasi, stoti karo mokykl j a u n e b e r e i k i a a b i t u r i e n t o m o k s l o . Pakanka pradios mokyklos keturi skyri". Smetoniniais" laikais su tokiu mokslo cenzu net puskarininki mokyklas nebepriimdavo. O kad galt karininkas bti su keturi skyri mokslo cenzu, reikjo mokytis dar 12 met (9 metai gimnazijoj ir 3 metai karo mokykloj). Dabar gi tik dveji metai. Tikrai stachanovikai masin erzac gamyba. Bet gal tokio mokslo prastas karininkas ieis ? Gal jam visi keliai bus ukirsti toliau engti ir avansuoti? Ne. Ir dl to nra joki abejoni bei klii. Per dvejus metus (tokiam laikui buvo suplanuotas karo mokyklos kursas) jaunuoliai gals ieiti vidurin (gimnazijos kurs) ir karin moksl. O vliau gals lankyti karines akademijas ir siekti aukiausio karinio laipsnio". Visai nuosekliai pagal bolevik sistem. Jei sargas staiga padaromas fabriko direktoriumi, jei bemokslis komunistas tampa auktu komisaru, kodl gi itie kandidatai negali tapti raudonaisiais generolais ir netgi Soviet Sjungos maralais. Argi nra gyv pavyzdi? Yra. tai Voroilovas, Budionyj ir kiti.

165

Suvaiuoja kandidatai, kupini grai vili ir paad. I pradios tikrai taip. Viskas lengva ir paprasta, kaip straipsnyje rayta. pas geras. Daugumas, tur bt, jauia turs sparnus ir nors lkti, lkti, kad garsiai visam pasauliui paskelbt, kaip gera gyventi ir auktu mogumi tapti sovietinj santvarkoj. Visi meils, visi draugu vadina, viskas gerai. I vis bolevikini slyg, reikalaujam stojant, svarbiausioji liekasi tik viena, btent politinis susipratimas, arba, tikriau tariant, geros rekomendacijos politikai susipratusio mogaus". Dl to ir egzaminai vien tik juokas. Kam jie dar daromi? tatai daugeliui likosi nesuprantama. Buvo egzaminuojama i trij dalyk: rus kalbos, aritmetikos, ir politinio susipratimo. Rus kalba tikrinama diktantu. Vieni para gerai, kiti nieko nepara, nes rusikai ne tik raidi, bet ir n vieno odio nemokjo irgi gerai. Aritmetikoj, sakysim nemokjo suprasti, k reikia toks paymjimas: 125. 73. Buvo toki, kurie klaus egzaminatori, kam ia tas takas padtas, gal klaida. Kai gavo atsakym, kad ia reikia padauginti, tada nepatenkinti ginijosi, kad dauginimo enklas ess kreivas kryiukas, vadinasi toks X. Bet ir itie ilaik, jei politinio susipratimo egzaminatorius politrukas pasak, kad gerai. Pagaliau ir mokslo cenzas, nors stojimo slygose buvo reikalaujama keturi skyri, irgi nesvarbu. Apie 5 0 % buvo reikalaujamo cenzo, o kiti trij, dviej ir net be jokio skyriaus. Taigi, viskas buvo gerai, kol vyko patikrinimas ir kol ratu dav pasiadjim, baigus karo mokykl, tarnauti ten, kur pareikalaus Taryb Socialistini Respublik Sjungos interesai. Bet, kai pagavo ir pritvirtino stop. Kursantai tuojau suprato, kad yra prigauti. Jie pamat, koks didelis skirtumas tarp to, kas buvo skelbta ir kas yra bei daroma. Daugumas norjo grti prie savo darbo, prie savo ranki, bet buvo jau po visam kelio atgal nebebuvo. Kaip gi atrod i tikrj. I bendrj dalyk buvo einami tik du: rus kalba, suplanuota penkiems mnesiams, ir politinis mokymas per vis kurs. Net ir paprasiausiam Lietuvos kaimo bernui buvo aiku, kad ia jokio gimnazijos kurso nebus. Planuojant program, matyt, buvo turta galvoje ir aritmetika, nes nuo rugsjo mn. pabaigos buvo nusamdyta Vilniaus gyventoja Lukaek, kaip aritmetikos mokytoja. Ji vis laik, arti trij mnesi, buvo laikoma be darbo ir apmokama. Nesovietinei merginai, nieko nedirbant, nejauku buvo imti alg. Ji susirado sau gimnazijoj matematikos mokytojos viet ir papra atleidiama. Kai papra atleisti, ant jos taip suriko mokyklos virininkas, jog ji beveik taip pat pabgo, kaip ekisto sugauta. Jai aikiai buvo pasakyta: Tamsta sutart sudarei metams, taigi be met niekur neieisi. N nebandyk. Alg gauni ir gyvenk, o dl darbo nesirpink". Taiau gruodio mnesy, be jokio spjimo ir kompensacijos, ji staiga buvo atleista. Visose mokyklose vietos jau buvo uimtos. Nebeturjo mergina kur dtis, o svarbiausia, i ko gyventi ir dar ilaikyti sen motin ir jaun, besimokant, brol.

166

J. B A L I N A S

Toliau. Visi dalykai karo mokykloj buvo dstomi rus kalba, nors i egzamin visikai paaikjo, kad daugumas kursant tos kalbos ne tik kad nemoka, bet ir nesupranta. Kursantams kildavo klausimas, kam tada juos prim. O bolevik vadovyb kitaip galvojo: jei priimti, tad turi mokti, arba tuojau imokti. Mat, viskas ir visur Soviet Sjungoj v udarnom poriadke" smgio bdu. Mokykloj darbo diena be galo ilga ir perkrauta. Keltis 6 val., gulti 23 val. Pamokos klasse, kariniai usimimai aiktje, lauke, apyvoka kareivinse, pamok parengimas klasse, ginkl valymas, dainos, politiniai pasikalbjimai ir kiti darbai. Taip diena po dienos be galo monotonika. Net sekmadieniai ir tie uimti. Pasiilgsta kursantai poilsio, pasigenda laisvesns, vairesns valandos. Kad nors miest leist ieiti, bet ir ia tik svajon liekasi. O drausm ir dresra dar atresn negu smetoninj" kariuomenj, kuri bolevik taip buvo puolama ir kur buvo griaunamas karininko autoritetas. Ir ia kursantai pamat, koks skirtumas tarp to, k bolevikai kalbjo apie Lietuvos karinink ir k jie daro su savo karininku. J karininkas buvo viskas ir visko centras, o virininkas visai nepasiekiamas stabas. Visi vadino viens kit draugu atrod grau, artima, o i tikrj tarp eilinio ir virininko buvo didel distancija. Kol prie virininko prieisi, daug vargo ir daug sutikim reikia gauti i emesnij virinink komandos tvarka. Visai, kaip buvusioj caro armijoj, kuri pldo visokiais odiais. Juk Timoenko, krato apsaugos komisaras, grino savo armij senj carin tvark, tik daugiau atresn su bolevikiniu charakteriu ir ekistiniu iaurumu. Niekada pirmiau u panaius drausms nusiengimus toki bausmi nebdavo. Sakysim, savavalikas ijimas i kareivini arba pasivlavimas sugrti. Pas bolevikus u tokius dalykus karinis teismas, o bausm nuo 12 met drausms batalione. Taip buvo nubausti kursantas Kizla ir dar vienas, kurio pavards nebeatmenu. O kaip gi, atrod atrusis, arba sunkusis aretas daboklj ? Miegoti galjo tik 6 val. ant plik grd, be jokio apsiklojimo. Per likusias 18 val. neturjo teiss nei atsissti nei prie sienos atsilieti. Jokio laikraio, jokios knygos negaudavo. Maistas vien dien visai sausas, tik antr dien ilta sriuba. it dalyk kursantai irgi neinojo. Be abejo, neinojo ir naujosios eros garbintojas" draugas E. Erktis. Sunki buvo drausm, dar sunkiau buvo mokytis. ia nesuprantama rus kalba, ia nauji pains kariniai dalykai, ir be galo daug. Visi lektoriai grietai reikalauja, viskas reikia imokti. Laiko pasirengti nedaug tik dvi valandos per dien. Jei neimokai, skundia virininkams baudia. Mgina kursantai rimtai dirbti. Galvoja, prakait braukia nuo sukaitusios kaktos sunkiai einasi, o danai ir niekas neieina. Vien kit kart taip, ir apima mog nusiminimas, vliau abejingumas. Nuotaika katorgin. Seniai jau mokyklos suole besimokyta, gal 1012 met atgal.

167

Kas mokta, daug pamirta. Atsiminti sunku. Protas mokslo darbui atbuks, sustings, atmintis, kaip rtis, greit ibyra. Ir pansta vyrai savo buvusio nelaimingo" gyvenimo, savo 8 darbo valand prastoj srity, savo draug, savo laisvo poilsio ir linksm triukming sueig po palukos". Grietai nusprendia praytis paleisti i mokyklos. Rao raportus, eina pas virinink. Nepriima ir kalbti tuo reikalu nenori. Mgina kit netiesiogin bd. Tokius pat praymus rao ssiuvinius, kuriuos tikrina lektoriai. Tie gav pranea virininkui. Tada jau audra visiems, kas ra ir kas nera ir tokie grasinimai, kad visas viltis palaidoja laisvam ieiti i tos mokyklos. Tokiose slygose ir geresnieji, kurie dar iek tiek geriau moksi, apsileidia ir akipliki darosi. Solidarizuoja su dauguma, pradeda politikuoti". Buvo neblogas kursantas Vaiiulionis. Dirbo, prakaitavo raydamas, kaip sunkiausius akmenis versdamas. Staiga sustojo. Lektorius nori paveikti geruoju, tikinja, kad bsimam karininkui mokslas reikalingas, nes jis bus virininkas, turs mokyti ir vadovauti savo kareiviams. Vaiiulionis aiposi ir sako: Dabar ne be tie laikai. Kas mokytas niekada auktu virininku nebus. Na, gerai. Sakysim, tamsta bsi virininkas, tad kaip gi dirbsi, nieko nemokdamas arba maai imoks. Jis ilgai negalvojs, kaip kirviu nukerta: Pasiimsiu mokyt padjj. Kaip gi j patikrinsi? Juk gali apsukti, suklaidinti? Tuojau kaljim ir viskas. Kitas jau nemgins mans apsukti. itas bolevikins santvarkos punktas jau sismonintas: beratis valdo, planuoja, o mokytas personalas, neturs sprendiamojo balso, turi atsakyti u visas virinink nesmones ir blogai sudarytus nevykdomus planus. Pirmasai mnesinis kursant mokjimo patikrinimas, kaip ir reikjo laukti, ijo prastas. Apie 3 5 % gavo nepatenkinamus laipsnius. Mokyklos vadovyb sujudo, kaltino lektorius. Tuo reikalu suauk ekstra posd ir idro griausmik pamoksl. Lektoriai savo ruotu kaltino aplinkybes. Jie nurodinjo, kad toks kursas ir per tok trump laik esamose slygose nemanomas dl i prieasi: 1. per menkas kursant pasirengimas stojant; 2. kursantai, nemokdami rus kalbos, negali gerai suprasti dstomojo dalyko; 3. nra vadovli ir kit mokymo priemoni, kuri galt atgabenti i Maskvos; kursantai, bdami beraiai, neturi i ko mokytis; 4. per maai laiko duodama pamokoms pasirengti, pagaliau ir tas laikas atimamas politiniams pasikalbjimams, susirinkimams, komjaunuoli reikalams ir t. t.
12

168

J. B A L I N A S

5. trksta raomj priemoni raalo, koteli ir kt.; 6. nra tinkam slyg pamokoms pasirengti anktos klass, silpna viesa ir 1.1. visa tai grietai ir sakomai buvo atsakyta karo mokyklos virininko : 1. Su auktesniu mokslu galt stoti tik buruj vaikai, kurie, kaip reakcinis elementas, visai negali bti priimti sovietin karo mokykl. Proletarams tas mokslas buvo nepasiekiamas. Tad i kur gi paimsi tuos mokytus? 2. Visoj raudonojoj kariuomenj tik rus kalba, todl kursantai paioj pradioj turi imokti terminus, statutus ir visus karinio gyvenimo dalykus tik rus kalba. Kaip gi jie visa tai galt imokti, jei bt mokomi lietuvi kalba. 3. Vadovliai senas prietaras. Jie reikalingi gal tik vaikams, bet ne suaugusiems. Geram mokytojui joki vadovli nereikia. Apskritai, turiu pasakyti, kad visi js nurodyti trkumai tik biurokratizmo liekanos ir isisukinjimas. Kad geri btumt mokytojai, toki nesmoni man nekalbtumt. Turit geriau rengtis pamokoms, tobulinti savo metodus ir dirbti su kursantais ne tik pamok metu, bet ir vis laik. Daugiau man nepatenkinam laipsni nebeturi bt. U tai atsakys lektoriai, kad nesirpino atsilikliais ir tais, kurie prasiau moksi. Vis srii tarnautojai ir darbininkai jau yra sudar sutartis dl soclenktyni. O js, draugai lektoriai, ar padart tai? Ar yra js tarpe varyb ir uolumo pastang? Dar n vienos soclenktyni sutarties tarp lektori nesu mats. Tai it mano odis jums. Daugiau joki skund ir pasiteisinim negali bti. Vadovyb visk ino ir kas reikia, daro. Susitvarkykit js patys, draugai lektoriai. Kitos ieities nebuvo: reikjo sudaryti soclenktyni sutartis. Bet kokios gali bti varybos? Aiku jokios. Juk nepraiodysi kursanto ir nepsi jam mokslo. Buvo mginta su atsilikliais dirbti po piet. Bet ir ia nenugalima radosi klitis niekada to laiko neturjo kursantai. Diena taip buvo prikrauta, kad vis tekini ir tekini. Svarbiau, inoma, rezultatai. O vlesni patikrinim rezultatai jau daug geresni buvo. Nepatenkinam laipsni beveik nebebuvo, taiau mokslas tebjo taip pat, kaip ir js. Vadovyb buvo patenkinta, diaugsi soclenktyni padariniais, ra karo apygard diuginanius praneimus. Popierizmas laimjo. iuo atvilgiu bolevikai savo tiksl tikrai buvo pasiek. domu, kas per karininkai bt buv i it kursant su tokiu mokslu. Pamatyti neteko. Tatai sukliud 1941 m. birelio 22 d. vykiai, kurie vis karo mokykl uklupo venionli poligone. I arti 500 proletarini kursant su dideliu vargu, pavojais ir rizika atbgo atgal Vilni apie 150 m. Kiti visi, ginkluot komisar apsupti, su dideliu nenoru turjo keliauti laims al" arba uvo pakeliui.
/

KORESPONDENCIJOS TIKRINIMAS LIETUVOJE BOLEVIK OKUPACIJOS METU


P. Z U N D

S o v i e t Sjungai okupavus Lietuv ir vedus joje komunistin santvark, prasidjo, vietiniams ydams padedant, sistemingas vis politinio, ekonominio bei kinio tautos gyvenimo srii griovimas, o greta jo ir paangesnio gyventoj elemento persekiojimas, terorizavimas, trmimas ir udymas. Liaudies prieus aikinti ir, pagal bolevik terminologij, i visuomens tarpo juos iimti" rpinosi didiausi gali turjusi ir plaiausiu mastu Lietuvoje veikusi staiga vidaus reikal liaudies komisariatas, paprastai vadinamas pirmomis savo rusiko vardo raidmis NKVD. Svarbiausias NKVD organas, vadinamoji valstybs saugumo valdyba (UGB), vliau buvo iskirta atskir valstybs saugumo komisariat (NKGB). Liaudies prieams sekti ir aikinti NKVD vartojo vairiausi priemoni: plaiausiu mastu iplstas slaptj agent bei informatori tinklas, verbavimas, papirkimai, mogaus silpnybi bei eimos nari vaid inaudojimas, teroras ir t. t. Be vis i priemoni, buvo vestas Lietuvoje ir slaptas susirainjimo tikrinimas, kuris ypa daug naudos suteik NKVD veiklai ir daug padjo tiek auk pareikalavusiam valymo" darbui. mons, nors ir nujausdami, kad j susirainjimas slapta kontroliuojamas, vis dlto nebuvo pakankamai atsargs, nieko blogo nemanydami, papasakodavo laike kiek atviriau savo spdius, mintis bei sitikinimus ir tuo ne tik patys save praudydavo, bet dargi savo artimuosius atiduodavo iaurias NKVD rankas. Kad bt galima sudaryti vaizd, kokio turinio laikai buvo raomi, ia pacituosime tik kelis konfiskuot laik pavyzdius, paimtus i N K V D speciali slapt informacini praneim, sist Soviet Sjungos galiotiniui Lietuvoje, Pozdniakovui: , , . . . Mano tvyns em paversta bsimojo karo lauku. Kada a apie tai suinojau, mano irdis susispaud. Ms k mindioja kraugeriki raudonieji prieo pulkai. Gal ateis laikas, ir mes umoksime jiems u tas kanias, kurias i j turime..." . . . A tarnauju kariuomenje, bet, svarbiausia, esu nepatenkintas melaginga politika; pasakyk man, ar tu nepasidavei komunis-

170

P. Z U N D E

tini element takai ? Gal tu jau komjaunuolis ? Jei tai tiesa, man tai suteikt didel sielvart; a nenoriu, kad ms eimoje bt idavikai. Dabar, kada a esu vyriausias eimos aukltojas tai bt man didiausias smgis. , . . Bolevistinis kariuomens aukljimas blogas rezultatas jiems patiems. A nenoriu daug rayti, nes mano laikas gali patekti kitas rankas ir tada bus blogai. . . "
Spec. praneimas Nr. 52 i 1941.VI.4.

. . . Atjo nauja valdia, atima i moni grdus, viln, ms, o mones vea kaljimus. Viskas labai pabrango; nra nei drabui, nei maisto: visur tuios krautuvs. Jei taip bus toliau, visi mes mirsime badu. Visa ms viltis, kad mus ilaisvins vokietis. Mes tik to vieno ir laukiame. . . " . . . Po 20 met laisvojo gyvenimo mes dabar pavergti, vargstame didel varg ir Dievas ino, kada ir kas mus ilaisvins... Laisvs, kuri skelbia komunizmas, mes nejauiame, jauiame, kad esame skaudiai apvilti ir pavergti. Kas nort pasakyti ar parayti vis teisyb, tam udaryta burna, gresia kaljimas, itrmimas Sibir..."
Spec. praneimas Nr. 51 i 1941.VI.3.

,,.. . inai, brolau mes uvome, ne darbinink valdia, o valdia chuligan ir plik. Tu nemanyk, kad mes laimingi, visas Pabaltijo kratas uvo... k mes turime, visk atima ir ivaro i nam. .. Nra kas valgyti, vis laukia badas. . ." . . . Atjo rusai komunistai, mane ivar, o patys apsigyveno mano namuose ir mano emje daro sustiprinimus. Matote koki nelaim mes pakliuvome. . . Gal jie bijo karo, bet mes karo laukiame, karas baisus dalykas, bet mes nebijome, nes taip gyventi negalima. .
Spec. praneimas Nr. 47 i 1941.V.23.

. . . Mes, lietuviai, turime kentti kaljimuose ir itrmime neinia u k. Ypatingieji skyriai atsiskaito su ms broliais elektros kdmis, dl to daug kas bga Vokietij, o tie, kuriuos u pabgim aretuoja tie sauls jau nebepamatys". . . . Gal bti, Dievas duos prads rusai mutis su vokieiais ir padtis pasikeis; paskui gal bus geriau, nes dabar nra gyvenimo".
Spec. praneimas Nr. 42 i 1941.V.9.

. . . Neinau kaip pas Jus, o pas mus kinink tarpe dideli neramumai, nes mato, kad vis tiek nori pakarti. Matyt, nori visikai sugriauti kius ir suvaryti kolchozus. . . Taigi, Js nieko nesigailkite, pardavinkite visa, k galite i gyvuli arklius ir karves kitaip visk atims be umokesnio".

KORESPONDENCIJOS T I K R I N I M A S LIETUVOJE BOLEVIKU OKUPACIJOS M E T U

171

. . . Gyvenimas prie komunizmo tai tikra kilpa ant kaklo tiek kininkui, tiek darbininkui. kininkai jau praeitais metais mokjo padidint mokest, o dabar rus valdia nori mus padaryti tokiais, kaip rus kolchozininkai apiplyusiais ir ibadjusiais. .. Mes priprat gyventi laisvai, nenorime lsti komunist kilp".
Spec. praneimas Nr. 41 i 1941.V.8.

I i pacituot keli laik itrauk lengvai galima sprsti, kas prie bolevik reimo lauk tiek adresat, tiek siuntj, nes laike daniausiai esti ir jo adresas, o jei tokio ir nebt, tai NKVD metodais nesunku j iaikinti. Turint galvoje toki laik gausum, galima sivaizduoti, koks vertingas buvo NKVD organams susirainjimo tikrinimas ir koki gausyb moni auk jie pareikalavo. Turimomis iniomis, korespondencijos tikrinimo arba pato kontrols" punkt Lietuvoje buvo atuoni: Kaune, Vilniuje, iauliuose, Panevy, Alytuje, Marijampolje, Ukmergje ir Teliuose. Kokie buvo t punkt etatai ir kokios tautybs korespondencijos tikrintojai tikr ini nra (kontrols" punkt steigimo uuomazgoje, 1940 m. rugpiio mnesio pabaigoje, Kauno Centraliniame Pate korespondencijos tikrinimo darb dirbo 1 ydukas ir 4 ydaits). Kad pato kontrols" punkt etatai turjo bti nemai, galima sprsti i j atlikt tikrinimo darb. Pavyzdiui, Vilniaus valstybs saugumo valdybos virininkas arok 1941.VI.9 d. ratais Nr. Nr. 21/347 ir 21/348 pranea valstybs saugumo komisarui Kaune, Gladkovui, kad nuo 1941.V.9 d. iki VI.7 d. buvo patikrinta 63.447 ir nuo 1941.V.23 d. iki VI.7 d. 35.324 laikai. Taigi per 29 dienas tik vienas Vilniaus pato kontrols" punktas patikrino 98.771 laik arba daugiau kaip 3.400 laik per par. Nra abejojimo, kad tokiam kiekiui laik patikrinti per par reikjo turti tinkamus etatus. Be to, prie kiekvieno pato kontrols" punkto buvo dar steigti ir specials skyriai cheminiam laik apdirbimui: laikams cheminiu bdu tikrinti buvo net suraytos specialios instrukcijos. Nujausdamas artjant kar su vokieiais, NKVD pasiruo ir tam atvejui. 1941.VI.12 d. NKGB IV skyriaus IV dalies virininkas Aladyevas paruo mobilizacijos plan, pagal kur: , , . . . Mobilizacijos metu karikai korespondencijai apdirbti numatomi papildomi tikrintoj etatai iuose PK" punktuose: a) b) c) d) Kauno PK" punkte Vilniaus PK" punkte iauli Panevio 10 moni, 15 5 5

Prie centralinio PK" punkto cheminiam korespondencijos apdirbimui numatomi papildomai 5 mons.

P. Z U N D

Alytaus, Marijampols, Ukmergs, ir Teli ,,PK" punktuose papildom vienet nereikalinga; jie gali apseiti su nuolatiniais etatais". Korespondencijos tikrinimas teik NKVD labai daug vertingos mediagos, todl darb buvo irima su ypatingu susidomjimu. Kad ir pati Maskva korespondencijos tikrinim Lietuvoje laik svarbiu dalyku bei juo domjosi, liudija Soviet Sjungos NKVD antrojo specskyriaus slaptas ratas Nr. 102857,1940 m. rugsjo 11 d., sistas Lietuvos NKGB antrojo specskyriaus virininkui. Kalbamuoju ratu praoma suteikti NKVD centrui Maskvoje i ini: 1. kiek Lietuvos teritorijoje yra korespondencijos tikrinimo punkt ir kaip jie suskirstyti; 2. kokie yra korespondencijos tikrinimo punkt etatai; 3. koks yra gaunamosios ir siuniamosios tarptautins korespondencijos kiekis per par; 4. kaip atliekama korespondencijos kontrol; 5. kokie operatyviniai rezultatai yra pasiekti per pereit laik; 6. kaip ir kokiu mastu vykdoma tarptautini telegram ryi kontrol. Atsakymas rat, be abejo, bt labai domus, tik deja, jis ms rankas nepakliuvo. Per griet korespondencijos kontrol pereidavo tiek paprastas bei registruotas vidaus ir usienio susirainjimas, tiek telegrafiniai bei radiotelegrafiniai ryiai. ini apie korespondencijos tikrinimo eig ir pasiektus rezultatus pato kontrols" punktai pristatydavo NKVD centrui Kaun, o pastarasis specialiais grintinais slaptais praneimais apie tai sistemingai informuodavo TSRS Liaudies Komisar Tarybos galiotin Lietuvai Pozdniakov. Bolevik valdymo laikais Lietuvoje praktikuoto korespondencijos tikrinimo bei jo idav piln vaizd dabar susidaryti sunku, nes tam trksta mediagos. Taiau, i dalies apie io alingo darbo mast galima sprsti kad ir i vienos, bolevikams traukiantis neisaugotos, pirmiau mint Pozdniakovui siuniam speciali slapt praneim bylos. Kalbamoje byloje randasi dalis speciali praneim nuo "1941.1.15 d. iki VI.7 d., kuriuose yra suraytas patikrintos bei konfiskuotos korespondencijos turinys. Tiesa, tie skaiiai figruoja ne visuose praneimuose, kai kur nepaymtas konfiskuotos korespondencijos skaiius, o kituose nenurodyta nei patikrintos, nei konfiskuotos korespodencijos duomen, o tik bendrai apibdinta, pavyzdiui, kad patikrintoje korespondencijoje rasta visa eil kontrrevoliucinio turinio laik, kuriuose meiiama tarybin santvarka ir reikiamas nepasitenkinimas LTSR vyriausybs veikimu.

KORESPONDENCIJOS TIKRINIMAS LIETUVOJE BOLEVIK OKUPACIJOS METU

173

Geresniam susirainjimo kontrols darbo pavaizdavimui galima sudaryti i turim aukiau mint speciali praneim madaug toki atlikto korespondencijos tikrinimo lentele:
Sp. praneimo Nr. ir data Nr. 1/88 i 1941.1.24 Patikrinimo data 1941.1.15 1.20 Patikrintos korespondencijos skaiius 1.750 Konfiskuotos korespondencijos skaiius 194 Konfiskuotos korespondencijos apibdinimas

Nr. 1/251 i 1941.1.27 Nr. 1/347 i 1941.II.

1941.1.23 1.24 1941.1.30 II.l

2.883 1.577

Nr. 1/381 i 1941.II.6

1941.1.21 II.

2.022

Nr. 1/439 i 1941.II.11 Nr. 1/438 i 1941.II.11

1941.II.1

341

1941.II.3 -II .4

4.845

Nr. 1/437 i 1941..11 Nr. 1/487 i 1941.11.14

1941.II.4 -II .6 1941.II.1 II.3

2.020

1.150

Nr. 1/486 i 1941.II.15 Nr. 1/587 i 1941.II.21

1941.II.5 II.11 1941.II.17 II.19


-

2.896

2.350

Nr. 1/588 i 1941.II.21

1941.II.17 II.19

450

Nr. 1/618 i 1941.II.22

1941.II.12 -II.14

6.194

Liet. 29-jo auli korpo kari laikai giminms bei pastamiems, kuriuose sistemingai peikiama Taryb valdia ir kareivi bkl Raud. Armijoje. Visa eil usien siuniam nepaymta j laik, peikiani Taryb Sjung ir tarybin valdi Lietuvoje. Kauno ir kit vidurini mokyknepaymta l auktesnij klasi mokini laikai, kuriuose pasisakoma prie komunistin santvark ir reikiamos kontrrevoliucins mintys. Liet. 29-jo auli korpo kari 120 laikai, kuriuose meiiama Taryb valdia bei Raudonoji Armija ir pasisakoma prie karo priesaikos primim. Raudonarmiei laikai gimi10 nms, kuriuose pasakojama apie prasidjusi kareivi tarpe baisi dezinterijos epidemij. usien siuniamieji kontrre14 voliucinio turinio laikai, kariuose raoma apie persekiojimus, aretus, suimtj kankinimus, preki trkumus, ir t. t. Liet. 29-jo auli korpo kari 89 laikai, kuriuose kritikuojama tarybin santvarka ir peikiamas maitinimas kariuomenje. Mokini laikai, kuriuose varo12 ma prietarybin agitacija, pasakojama apie nelegali antikomunistini grupi bei rateli veikim ir raginama tokias grupes organizuoti. Liet. 29-ojo auli korpo kari 98 laikai, kuriuose ryium su bsimu priesaikos primimu peikiama esamoji santvarka. Auktesnij klasi mokini 13 laikai, kuriuose ryium su Lietuvos nepriklausomybs vente varoma priebolevikin agitacija. Raudonarmiei laikai, ku29 riuose raoma apie vandens unuodiiim Vilniuje ir ryium su tuo smarkiai plintani dezinterijos epidemij su mirties atsitikimais. usien siuniamieji laikai, 24 kuriuose pasakojami vairs meitai apie tarybin santvark Lietuvoje.

P. ZUNDFE

Sp. praneimo Nr. ir data Nr. 1/761 i 1941.III.11 Nr. 1/800 i 1941.III.14 Nr. 1/802 i 1941.III.15 Nr. 1/701 i 1941.III.19 Nr. 1/706 i 1941.III.20 Nr. 1/714 i 1941.III.22 Nr. 1/724 i 1941 .III.28 Nr. 1/727 i 1941.III.28 Nr. 1/734 i 1941.III.31 Nr. 1/850 i 1941.IV.12 Nr. 1/864 i 1941.IV.18 Nr. 1/874 i 1941.IV.22

Patikrinimo data

Patikrintos korespondencijos skaiius 2.895

Konfiskuotos korespondencijos skaiius 98

Konfiskuotos korespondencijos apibdinimas

1941.II.20 II.27 1941.III.11 III.12 1941.II.28 III.7 1941.III.15 III.18 1941.III.15 1941.III.7 III.20 1941.III.28 III.25 1941.III.23 III.26 1941..27 .29 1941..20 IV.9 1941.IV.11 IV.15 1941.IV.9 IV.17

132

49

Liet. 29-jo korpo kari laikai, kuriuose pasisakoma prie tarybin santvark., Raudonj Armij ir priesaik. kai, kuriuose giriamas jiems suteiktas primimas ir apraoma Vokietijos santvarka. Liet. 29-jo auli korpo kari laikai, kuriuose pikiausiu bdu meiiama taryb santvarka ir Raudonoji Armija. Vokietij repatrijavusi laikai, kuriuose giriama Vokietijos santvarka. Liet. 29-jo korpo kari laikai, kuriuose reikiamas prietarybinis nusistatymas ir meiiama Raud. Armija. Laikai, kuriuose skleidiami gandai apie vyksiant esamos santvarkos pakeitim ir apie vokiei atvykim. Vokietij repatrijavusi laikai, kuriuose pasakojama apie nuoird j primim ir apie gyvenimo slygas Vokietijoje. I Vokietijos atj laikai, kuriuose giriama Vokietijos santvarka. Liet. 29-jo auli korpo kari laikai, kuriuose reikiamas nepasitenkinimas esamja santvarka ir meiiama Taryb valdia usien siuniamieji k o n t r revoliucinio turinio laikai ir repatrijavusi vokiei atsisti laikai. Liet. 29-jo auli k o r p o kari laikai, kuriuose reikiamas lietuvikas patriotizmas ir niekinama tarybin santvarka bei Raud. Armija. Raudonarmiei laikai giminms, kuriuose pasakojama apie karinius pasiruoimus Vokietijos pasieny ir apie pasienyje vykusius incidentus. Vokiei pasienio zonos gyventoj laikai, kuriuose reikiamas Soviet Sjungai prieingas nusistatymas, skleidiami vairs meitai ir pasakojama apie rengiamus pasienyje karinius pasiruoimus.

3.805

65

1.681 248 13.298

nepaymta 24 242

2.656

18

2.740

120

2.184 10.100

98 228

3.486

524

5.742

67

Nr. 1/876 i 1941.IV.23

1941.IV.9 IV.21

2.

15

Nr. 1/915 i 1941.IV.29

1941.IV.15 IV.29

6.383

500

KORESPONDENCIJOS T I K R I N I M A S LIETUVOJE B O L E V I K U OKUPACIJOS M E T U

175

Sp. praneimo Nr. ir data Nr. 1/930 i 1941.IV.30

Patikrinimo data

Patikrintos korespondencijos skaiius 8.500

Konfiskuotos korespondencijos skaiius 1.895

Konfiskuotos korespondencijos apibdinimas

1941.IV.l IV.29

Nr. 1/937 i 1941.IV.30 Nr. 1/984 i 1941.V.8 Nr. 1/986 i 1941.V.9

1941.IV.26 IV.30 1941.IV.5 V.5 1941.IV.16 V.5

6.800 8.950

13 587

18.960

2.350

Nr. 1/990 i 1941.V.13

1941.IV.15 V.9

3.200

86

Nr. 1/991 i 1941.V.10

1941.V.7 V.10

4.957

36

Nr. 1/1021 i 1941.V.15

1941.IV.26 V.10

9.638

212

Nr. 1/1037 i 1941.V.16

1941.IV.26 V.13

5.606

5.00

Nr. 21/347 i 1941.VI.9 Nr. 21/348 i 1941.VI.9

1941.V.23 VI.7 1941 .V.9 VI.7

35.324

857

63.447

3.767

J. . V. siuniami laikai, kuriuose pasakojama apie bolevik santvarkos atnetus vargus ir kanias ir praoma gelbti nuo raudonojo teroro. Laikai, kuriuose ryium su gegus 1-ja vairiais bdais meiiama taryb santvarka. Valstiei laikai, kuriuose nusiskundiama pyliavomis, priverstina kolektyvizacija, vairiomis priespaudomis ir artjaniu badu. Liet. 29-jo auli korpo kari laikai, kuriuose keikiama bolevistin santvarka ir nusiskundiama nepakeniama bkle Raudonojoje Armijoje. Paauktj kariuomen laikai, kuriuose reikiamas nenoras tarnauti bolevik kariuomenje ir pasakojami vairs meitai apie tarybin santvark bei Raudonaj Armij. J. . V. siuniamieji valstiei laikai, kuriuose pasakojama apie udtas milinikas pyliavas, priverstin kolektyvizacij bei vairias kitas bolevik teroristines priespaudas. Vokietij siuniami Lietuvoje gyvenani lenk pabgli laikai, kuriuose skleidiami vairs pikti gandai ir meiiama tarybin santvarka. Vokietij repatrijavusij laikai giminms ir pastamiems Lietuvoje, kuriuose igiriama V o kietija ir keikiama Taryb santvarka. Vokiei repatrijant laikai, kuriuose jie reikia pasitenkinim savo naujuoju gyvenimu V o kietijoje. vairs, daugiausia inteligent laikai, kuriuose sielvartaujama dl Lietuvos pavergimo ir reikiamas prieingas tarybinei santvarkai nusistatymas.

P a y m j i m a s : i lentel netraukti tie specials praneimai, kuriuose nei patikrintos, nei konfiskuotos korespondencijos skaiiai nepaymti. I pateikt duomen matyti, kad nuo 1941 met sausio 15 d. iki birelio 7 dienos, t. y. per 158 dienas NKVD organ Lietuvoje buvo patikrinta madaug 251.108 laikai vidaus bei usienio korespondencijos, i kurios

176

P. Z U N D

17.247 laikai dl prietarybinio turinio adresatams buvo nepraleisti ir konfiskuoti. Aiku, ie skaiiai yra tik apytikriai, nes vis duomen paymtam laikotarpiui trksta, taiau ir t skaii jau pakanka, kad susidarytumm vaizd, kiek auk pareikalavo Lietuvoje nelemtoji bolevik pato kontrol". Kadangi visi konfiskuoti laikai buvo, kaip tai paymta net pirmiau mintuose specialiuose praneimuose, atiduodami NKVD operatyviniams skyriams sunaudoti ir kadangi laikuose daniausia bdavo ir siuntjo adresai, tai galima prieiti ivados, kad vien dl savo neatsargumo susirainjimo bdu madaug per 158 dienas Lietuvoje nukentjo apie 25.000 moni, gal net ir ymiai daugiau, jei prisiminsime bolevik veikimo metodus, pagal kuriuos represijos bdavo taikomos ne tik tariamam kaltinamajam (iuo atveju adresatui arba siuntjui), bet taip pat ir jo giminms bei artimiesiems. Kiek moni i viso nukentjo msuose dl pato kontrols" veikimo bolevik operacijos laikais tikr duomen nra. Taiau, sprendiant i aukiau pateikt duomen, nuo ios priemons nukentjusij skaiius turt bti milinikas: NKVD pravestoje valymo" akcijoje Lietuvoje jis uima, be abejo, ne paskutin viet.

SOVIETIKAS PLANAVIMAS LIETUVOJE


J. L A U C E V I I U S

Bolevikams okupavus Lietuvos respublik, imtasi darbo susovietinti Lietuv visose gyvenimo srityse. Kad greiiau iardyt ms kinj gyvenim i pagrind, bolevikai skubiai m steigti sovietikas institucijas, visai nepaisydami, ar jos tinka ms krato gyvenimui ar ne. Pagrob respublikos turtus ir nacionalizav privaias mones, msi organizuoti savotik socialistin santvark. Tai j santvarkai gyvendinti, be kit institucij, buvo steigta ir Valstybin Plano Komisija, kuri priklaus Komisar Tarybai. Planavimo reikm Komisar Tarybos pirmininkas Gedvila tarp kitko apibdino taip: . . . liaudies kio planas nustato pltots tempus ir atskir ms kio srii darbus.. . planas yra darbo moni priemon, padedanti kuo greiiausiai iplsti socialistin sektori ir likviduoti privatj sektori. Kova dl plano, dl jo vykdymo ir jo pervirijimo yra kova dl socializmo, dl visiko perjimo socialistins gamybos bd". . . (Liaudies kis 1941 m. Nr. 1, pusi. 4). domu buvo stebti: kokiu bdu kolektyvinio planavimo procedra gals pakeisti asmenin iniciatyv ir koks tas socialistinis gamybos bdas". Pastudijav t proces, gal prieisime apiuopiam ivad. Valstybin plano komisija rusikai vadinasi Gosudarstvennaja Planovaja Komisija"; paprastai j vadindavo Gosplan". V. P. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Pijus G l o v a c k a s . Jo staas toms pareigoms eiti ilgas sdjimas kaljime u komunistin veikl. Pirmininko pavaduotojais buvo rusai-komunistai P e t r o v a s ir N o s o v a s , atvyk i Rusijos. V. P. Komisija buvo suskirstyta iuos skyrius: 1) Kultros, vietimo, sveikatos ir socialinio aprpinimo skyrius; virininkas K. S t r i m a i t i s . 2) Pramons skyrius A n d r a n a s . 3) Prekybos skyrius V l a d i m i r o v a s . 4) Komunalinio kio atvyks i Rusijos komunistas-ekistas B il i n a s ar B a l i n a s (jis pats neinojo savo tikros pavards). 5) ems kio skyrius L u k o e v i i u s . 6) Mik kio skyrius K u r i l a v i i u s . 7) Statybos skyrius in. G a r g a s a s .

178

J. L A U C E V I I U S

8) Materialini fond skyrius ydas V o l s o n o k a s . 9) Svadinis (suvestinis) skyrius V i n i e v s k i s . Pagaliau komisijos administracijos dalys kadr ir specskyrius, buhalteris, kio vedjas, kanceliarijos virininkas ir kiti administracijos pareignai. Viso apie 65 asmenys. Be to, V. P. Komisijai priklaus statistikos biuras. Komisija leido dvisavaitini periodini urnal Liaudies kis", savo veiklai nuviesti ir planavimo klausimams nagrinti. Eiliniai komisijos tarnautojai-ekonomistai, sekretoriai, maininks, oferiai, sargai, daugumas buvo lietuviai, ne komunistai, j dalis net aiks antikomunistai; itikimi savo kratui lietuviai. Komisijoje buvo ir labai sugebani okti pagal bolevik ddel. Visi tarnautojai prislgtoje nuotaikoje nesmoningai dirbo", laukdami kokio nors to komaro galo. Nors ydai verte versi plano komisij, bet vis tik j ia buvo mauma. Skyri virininkai, ypa tarnautojai, daugumas buvo ne t srii specialistai, kuriose dirbo, pavyzdiui: vienas ats. adm. karininkas tvark sveikatos, socialinio aprpinimo ir fizins kultros reikalus; kitas karininkas materialini fond skyriuje normavo manufaktros prekes, o juristas-advokatas tvark komunalinio kio reikalus, kur susiduriama su statybomis ir miest technikais rengimais. Tokioje staigoje, kur suplaukia visos respublikos reikalai, be abjo turjo bti gerai parinkti specialistai. Buvo ir specialist, bet ie, profan tarpe, nieko negaljo daugiau ar geriau nuveikti arba parodyti iniciatyvos tokiose darbo slygose, kurios buvo praktikuojamos sovietikose staigose, iuo atveju, V. P. Komisijoje. Pirmiausia, nieks gerai neinojo sovietiko valdymo struktros, darbo sistemos nei procedros. Buvusieji komisijoje rusai irgi nevienodai aikindavo vieno ar kito plano sudarymo bei vykdymo procedr. Atsitikdavo, kai skyriaus virininkas ar tarnautojas, neturdamas aiki nurodym, praddavo reikal tvarkyti logikai galvodamas, bet tuoj sikidavo kuris nors komunistas ir vl visk iardydavo, nedavs tikr nurodym. Koks ia dalykas? Kodl neduodama naudingai dirbti ir aikiai nenurodoma, kaip dirbti? Geriau prisiirjus paaikjo, kad sovietikoje santvarkoje asmens iniciatyva yra nepageidaujamas, net smerktinas, dalykas; tenka laviruoti nurodym bei procedr konglomerate, nes nurodymai arba neaiks, arba prietarauja vieni kitiems ir greit keiiami: kas vakar buvo nurodyta vadovautis, iandien netinka, svarbiausia neinia, kodl netinka. Sovietikoje santvarkoje Lietuvoje, kaip taisykl, staigos ar mons virininku skiriamas lietuvis, daniausiai nepartyvis, o jo pavaduotojais skiriami rusai arba ydai. Be to, virininkas bdavo arba bemokslis, arba ne tos srities specialistas, kurioje dirba, arba specialistas, taiau visais atvejais j veikla niekuo nesiskiria, nes jie visi yra savo pavaduotoj aislas ir vieas atsakovas u staig bei moni nepasisekimus. VP Komisijos pirmininkas, kad ir buvo rus-pavaduotoj apsuptas, bet jis pats buvo komu-

S O V I E T I K A S P L A N A V I M A S LIETUVOJE

179

nistas ir komisar tarybos pirmininko pavaduotojas, dl to jis ne taip buvo savo pavaduotoj suvarytas, kaip komisarai ir kiti virininkai, taiau vis tik buvo priverstas klampoti Maskvos kombinacij konglomerate. Tiesioginis VP Komisijos darbas madaug buvo toks: 1) Gauti i komisariat planus; tuos planus perirti, patikslinti, suderinti; gauti i Visasjungins VP Komisijos aprobat ir pristatyti Komisar Tarybai tvirtinti. 2) Sekti ir kontroliuoti plan vykdym ir juos koreguoti, tam tikrais laikotarpiais, jeigu ikilt kokie netikslumai, o taip pat imtis priemoni paalinti plan vykdymo trukdytojus. 3) Rinkti plan vykdymo ataskaitinius praneimus, juos sutvarkyti , ir pristatinti Komisar Tarybai. Tai pagrindinis VP Komisijos darbas. Leninas stat plano komisijai iuos reikalavimus: . . . svarbiausia pasodinti 7 0 % Gosplano nari dirbti po 14 valand per par (tegu mokslas pakenia; atlyginim davme ger, reikia priversti dirbti") (Liaudies kis Nr. 1, pusi. 19). Tiesa, pagal i dogm VP Komisija buvo veriama dirbti visu 100% nari per dienas ir naktis, mokslas irgi pakentjo", o atlyginimas ne toks jau auktas buvo, taiau i to priverstino, nesmoningo darbo jokios naudos nebuvo ir negaljo bti sovietikoje santvarkoje. Komisijos veikla tik labiau apsunkindavo komisariatus vairi ini reikalavimais, vykdomj darb komplikavimu ir t. t. Pagrindiniai planai sudaromi vieneriems metams, taiau metiniai planai skaldomi met ketviri (kvartalinius) planus ir dar maesniais laikotarpiais (pagal reikal) . Kaip su metiniais, taip ir su met ketviri planais buvo atliekama ta pati j rengimo, tikslinimo ir tvirtinimo procedra. Metinis ir pirmojo met ketvirio planas rengiamas ir tvirtinamas tuo paiu metu, o jau antrojo, treiojo ir ketvirtojo met ketvirio planas tvirtinamas prie kito met ketvirio pradi, madaug per dvi savaites, vadinasi, neturint duomen apie pirmojo met ketvirio plano vykdym, ruoiamas planas antram ketviriui, nors i moni reikalaujama duomen laukiamo" vykdymo. ia gera proga laukti" ger rezultat, taiau tikrumoje susilaukiama lidn rezultat. Perspektyviniai planai sudarinjami ir ilgesniems laikotarpiams negu metams, bet tie planai ne periodiki. Lietuvos VP Komisijoje irgi buvo sudaryta ypatinga komisija 15-ai met plan sudaryti. Tas planas turjo bti sudarytas per 2 mnesiu. Galima sivaizduoti, koks tas planas bt ijs. Plan vykdymo rezultatai renkami metais, met ketviriais, mnesiais ir, pagal reikal, trumpesniais laikotarpiais. Planai buvo keturi ri: 1) Komisariat staig bei moni tinklas, pajgumas, koks turi bti iplstas per metus, pavyzdiui, vietimo komisariatas savo plane nurodo

180

J. L A U C E V I I U S

skaiiais: kiek ir koki mokykl turi bti iplsta ligi plano vykdymo met pabaigoje; kiek juose mokini turi bti priimta, kiek ileista. Sveikatos komisariatas savo plane nurodo: kiek turi bti ligoninse lov, kiekvienai lig riai atskirai (bendro gydymo, tuberkuliozini, psichiatrini ir t. t . ) ; kiek j buvo prie operacinius metus. Panaiai daro ir kiti komisariatai. Tinklo planai sudaromi itisiems metams, t. y. met ketvirius neskaldomi, bet apie j vykdym laikas nuo laiko reikalaujamos i komisariat inios bei ataskaitiniai praneimai. 2) Gamybinius planus sudarinja tie komisariatai, kurie savo valdioje turi gamybines mones (fabrikus, dirbtuves, laboratorijas ir t. t.). Tuose planuose komisariatai nurodinja gamyb skaiiais (svoris, kiekis, apimtis) , gamini rimis ir apyvartos sumomis. Tie planai skaldomi met ketviriais, mnesiais, dekadomis ir dar trumpesniais laikotarpiais. Taip pat danai renkamos inios apie t plan vykdym, nes tai bolevikams rpimiausia sritis. 3) Kapitalini statyb planus sudarinja visi komisariatai, kurie yra numat operaciniais metais statyti stambesnius pastatus arba daryti kapitalinius remontus, atskirai gaudami tiems pastatams statyti l. Smulkias statybas ir remontus vykdo i finansinio plano (biudetini l). Planuotoms statyboms vykdyti las skiria Maskva savo nuoira. Virlimitinms, t. y. stambioms, statyboms las skirdavo kiekvienam objektui atskirai, vadinasi, Maskva nustatydavo: kokie stambesni pastatai turi bti statomi respublikoje ir kiek l skiriama jiems pastatyti. emiau limitinms, t. y. smulkesnioms, statyboms Maskva skirdavo bendr sum, oficialiai nenurodydama objektais, bet primygtinai pabrdavo, kurie objektai jai pageidaujami. Smulkesni statyb objektus ir sumas formaliai nustatydavo Respublikos Komisar Taryba, susitarusi su atitinkamais komisariatais per VP Komisij. Kapitalini statyb planai buvo skaldomi met ketvirius. Tie planai ypa buvo netiksls, kurjoziki, absurdiki, o kartais net alingi. Tuos planus sudarant ir bandant vykdyti, aikiausiai galima buvo pastebti sovietikos darbo sistemos absurdikum. Nagrinjant plan ruoimo bei vykdymo procedr, tatai dar labiau paaiks. 4) Finansiniai planai sudaromi i biudeto skirt l komisariatams ir jiems priklausani staig bei moni ilaikymui. Finansiniuose planuose paymima: kokios sumos kuriems tikslams skiriamos, prisilaikant sovietik norm. Miestuose esanioms staigoms skiriamos vienokios normos, o kaimuose kitokios. Be to, nurodoma: kurios sumos skiriamos i respublikinio biudeto, o kurios i vietinio biudeto, nes biudete Maskva paskyr bendr sum respublikiniam biudetui ir atskir bendr sum vietiniam biudetui. Respublikos komisar taryba savo ruotu tas bendras sumas paskirst: i respublikinio biudeto respublikins reikms staigoms ilaikyti, t. y. komisariatams; i vietinio biudeto paskirst sumas vietinms staigoms ilaikyti, t. y. miest ir apskrii vykdomiesiems komitetams. Kur miestas, o kur kaimas, kurios staigos visasjungins reik-

SOVIETIKAS PLANAVIMAS

LIETUVOJE

181

ms, kurios respublikins ir kurios vietins reikms staigos bei mons, taip ir nepavyko iaikinti. Komisariatai tas plano grafas ra didesnes sumas, kur buvo didesns normos. Ieidavo taip, kad vienu atveju Lietuvoje buvo labai maa miest, o kitu atveju labai daug. Panaiai buvo ir su staig priklausomybe. Vienu atveju apskrities vykdomasis komitetas vien-kit, inoma, nepelning staig laikydavo esania respublikins reikms staiga ir ja nesirpindavo, o komisariatas tas paias staigas laikydavo vietins reikms staigomis ir savo finansin plan j neraydavo. Todl ir finansiniai planai ieidavo kurjoziki. Finansiniai planai sudaromi metams; tuos planus VP Komisija maa k tesikidavo; su tais planais kamavosi Finans Komisariatas ir bankai. Jau buvo minta, kad sovietikas planavimas buvo labai nepopuliarus, todl nieks juo nesidomjo. Visi planavimo neaikumai buvo puikiausia dirva vairiausioms partijos fantazijoms bei malversacijoms. VP Komisijos pirmininkas jausdavo ir matydavo, kad sovietikas planavimas ms gyvenimo slygose visai nemanomas, bet turjo planuoti ir kitus tikinti, kad planavimas ess naudingas, nors visi, kas turjo reikalo su plano komisija, planavim neig ir irjo kaip koki egzekucij. VP Komisijos pirmininkas savo tarnautoj susirinkimuose nurodinjo, kad reiki taip dirbti planavimo darb, kad komisariatai ir vietos staigos pajust ir suprast planavimo reikalingum bei naudingum, vadinasi, komisariatai planavim neigia, o plano komisija teigia. Tokioje diametraliai prieingoje atmosferoje vyko planavimo darbas. Jeigu tas darbas bt turjs sistem ir aiki procedr, gal pagaliau bt prieita prie glaudaus bendradarbiavimo su komisariatais bei vietos valdios organais, bet tikrovje pasirod, kad juo planavimas pradjo plisti, juo pradta labiau sitikinti sovietiko planavimo nereikalingumu, nenaudingumu, beprasmikumu. Pats VP Komisijos pirmininkas savo straipsnyje Pirmieji planavimo patyrimai" (Liaudies kis Nr. 2, pusi. 59) pabr, kad komisariatai nekreipia dmesio plan sudarym ir laiko juos nereikalingais, kad pats komisaras neinojs, kok plan sudar jo valdiniai ir t.t. Planavimas buvo reikalingas ir naudingas bolevik partijai; tai j mgiamiausias arkliukas agitacijai, propagandai ir sovietikos santvarkos reklamai. VP Komisijos tarnautojai raginami dirbti, krutti, kad tik atrodyt smarkiai dirb, taiau nesmoningas darbas nervindavo tarnautojus, bet u duonos ksnel krutjo", kas kaip iman. mai gaunama telegrama i Maskvos, kad LTS Respublikos planas bt paruotas ir pristatytas per penkias dienas. VP Komisija dar labiau sukrunta; skyri virininkai renkasi posd darbo gairms nustatyti; visa komisija jauia, kad debesis artja. Nespjus atsikvoti, duodamas sakymas tuojau skambinti telefonu arba rayti ratus komisariatams, kad per dvi dienas paruot planus ir pristatyt plano komisijai. I karto komisariatai nustemba ir jaudinasi, nes per tok laik, prie geriausi nor

182

J. L A U C E V I I U S

negalima joks rimtas planas sudaryti. Argi galima per dvi dienas padaryti visos respublikos, kad ir kapitalini statyb planus ? Juk reikia surinkti i visos respublikos smulkius duomenis apie baigiam statyb bkl, nauj dydi, pajgum, kainojim ir t. t., kad galima bt rayti plano blanko grafas nors apytikriai. Komisariatai prao termin pailginti, bet komisija negali ilginti, nes pati nesusps pristatyti Maskvai. Kad kaip nors tos egzekucijos nusikratyti, planus paruoti pavedama komisariato planuotojui, kur jo nra, iaip fantazijas mgstaniam tarnautojui. Nelaimingasis planuotojas, neturdamas joki duomen, rao skaitmenis planus, lubas pasidairydamas; brauko, keikia, rao ir vl brauko; dien ir nakt braukydamas ir bijodamas atsakomybs, vis tik per dvi dienas plano nepadaro. VP Komisija nervinasi, nesulaukdama plan; skambina telefonu komisariatus, o paskambinti Vilni daug sunkiau, negu Maskv. trei ar ketvirt dien gaunami planai be para, vairi skaitmen prirayti. Kas daryti ? aukiami VP Komisij komisarai, j pavaduotojai arba iaip skyri virininkai; kvieiami atitinkam srii inovai planui patikslinti". Neturdami ia pat reikaling duomen bei statistikos, ir inovai nieko nepadaro, o planui paruoti terminas pasibaig, kas daryti ? Ilgai negalvodamas skyriaus virininkas ar kuris jo tarnautojas patikslina" plan, irgi lubas pasiirjs, ir planas gatavas. Dabar prasideda naktinis plano perrainjimas, dauginimas, rus kalb vertimas ir vl tikslinimas", i skyriaus skyri bginjimas ir t. t. Visas tas triukmas, nemiegotos naktys buvo laikoma naudingu darbu. Buvo ir toki komisariat, kurie stengsi paruoti planus, kiek galima, tikslesnius, bet dl to pasivlino pristatyti. Tokie komisariatai bdavo ikoneveikti, kaip sabotaninkai. Po tokio patyrimo ir tie komisariatai ra planus nesmones, kad tik laiku bt paruoti. Tuo metu, kai komisariat planuotojai ir VP Komisijos tarnautojai buktavo dl atsakomybs u suraytas planus nesmones, sovietikoje spaudoje pasirodydavo ilgiausi straipsniai apie milinikus usimojimus, negirdtus laimjimus, plan pervirijim ir t. t. Komisar Tarybos pirmininkas Gedvila 1941.II.7 prane apie kin plan, kaip fakt (Taryb Lietuva 1941 m. Nr. 31), tuo tarpu planas buvo dar braukomas, tikslinamas" ir t. t. is planas buvo Komisar Tarybos patvirtintas tik vasario 14 d., bet apie patvirtinim nebuvo skelbta, nes planas ess slaptas dokumentas, nors j turi visi inoti. Tokios tai logikos buvo laikomasi sovietikoje santvarkoje. Komisar Taryba ilgai plano nesvarsto, nes komisarai vistiek apie plano duomenis nieko neino; planas patvirtinamas ir tuojau siuniamas Maskv dar kart patikslinti bei patvirtinti. Po keli dien atstovas grta i Maskvos, bet patikslinto" plano neparvea. Plano patikslinimo duomenis parvea ant atskir lapeli, ura knygelje arba staiai odiu pasako, kad plane tokios ir tokios pozicijos ibrauktos, tokios padidintos, su-

SOVIETIKAS P L A N A V I M A S

LIETUVOJE

183

mos sumaintos ir t. t. VP Komisija vl sujuda i pagrind; vl tikslinimas, taisymas, raymas, duomen perstatinjimas ir t. t. Nespta planas patvirtinti, o spaudoje vl straipsniai; negirdta panegirika. ia jau partijos rugiapit. Kai Komisar Taryba plan patvirtino ir isiuntinjo komisariatams vykdyti, pasirod, kad komisariatai anksiau jau yra gav plan pozicijas staiai i Maskvos ir jas vykdo, bet tos pozicijos nesutampa su patvirtinto plano pozicijomis. Be to, pasirod, kad kai kurios mons separatikai susidariusios savus planus, nes juk operaciniai metai jau prasidjo, o plan nebuvo. Tokiu bdu vienu metu veik trys vairi duomen planai. I karto partijos mons ragino komisariatus kiek galima plaiau usiangauoti gausia produkcija, didelmis statybomis ir t. t. Komisariatai nesigailjo padidinti plan skaitmen, nes partija tikino, kad stachanoviei judjimas ir soclenktyns ne tik planus vykdys, bet juos ymiai pralenks. Kai kurie komisariatai dl atsargumo padjo planuose prieraus planas bus vykdytas, jeigu bus aliav". Tokie prieraai buvo nepageidaujami ir smerktini, pavyzdiui: Vyriausioji Farmacijos Valdyba usimojo per metus padaryti apyvart 40 mil. rubli su slyga jeigu bus aliav". Vos pradjus plan vykdyti, pradjo pritrkti aliav, o gauti buvo sunku arba kai ko visai negalima buvo gauti. Maskva pasil gamyb plsti i vietins aliavos, nepaisydama, kad medikament gamybai tik maa dalis aliav gali bti paruota Lietuvoje; tuo tarpu partija reikalavo ne tik plan vykdyti, bet pralenkti. Kovo mn. pradioje ateina VP Komisij Vyr. Farmacijos Valdybos planuotojas su ratu, kuriame praoma plan sumainti i 40 mil. ligi 23 mil. rubli metins apyvartos ir tai su slyga, jeigu bus aliav". Ratas i planuotojo nepriimtas, o jam odiu pagrasinta prokuroru ir kitokiais nesmagumais. Galima spti, kuo bt baigsis plano vykdymas, taiau gal ir gerai bt ij, nes sovietikoji spauda plano usimojim jau sunaudojo reklamos tikslams. Kitas pavyzdys dar rykesnis. ems kio Komisariatas savo plane nurod, kokie ems plotai kokiais javais turi bti usti. Paioje to plano vykdymo pradioje buvo paskelbtos terminuotos jav pyliavos. I pyliav norm aikiai buvo matoma, kad sjos planas negals bti vykdytas, nes stambesnieji kiai liks be skl. VP Komisijos tarnautojas agronomas B a l e i i s idrso paaikinti VP Komisijos pirmininko pavaduotojui N o s o v u i, kad reiki priverstinas jav pyliavas kiek atidti, kol bus usti laukai. Toks agronomo paaikinimas sukl komunisto pasipiktinim, ir vos mogus nenukentjo u sabota". Po to vykio komisijos tarnautojai buvo spti, kad nedrst panai klausim kelti. Apskritai, sovietikoje santvarkoje prasta greit klausim sprsti, nepagalvojus apie vykdymo galimumus, pavyzdiui: kai kilo klausimas, kaip aprpinti gyventojus msa, tuojau spaudoje pasirod isprendimas, btent: steigti daugiau skerdykl, o ar bus kas skersti, nes ir esamos skerdyklos tutja, apie tai nepagalvota. Tokiu principu sudarinjami visi sovietiki planai. .13

184

J. L A U C E V I I U S

Kaip buvo sakyta, kapitalini statyb planas buvo kuriozikiausias ir geriausiai pavaizdavo sovietiko planavimo naudingum". Pamanykit tiktai! 204,12 milijon rubli paskirta kapitalinms statyboms. Jeigu gamybiniai planai nuolat galjo kelti sensacijas ir viltis stachanoviei laimjimais, kitaip tariant, sovietikais stebuklais, tai statyb planai i karto pradjo klupti. Kai pradta eiti prie statyb plano vykdymo, i karto paaikjo, kad planas visai ne toks, koks turjo bti. Daug pradt statyb plan netraukta, todl negalima j baigti, nors mediagos pakakt, tuo tarpu plan traukt nauj statyb negalima pradti statyti dl daugelio prieasi, o laikas bga, Maskva ne taip jau arti ir ne taip lengva susikalbti. Dar vasario mnesio pabaigoje prasidjo odi akcija tuojau pradti statybas. Komisar Tarybos pirmininkas, VP Komisijos pirmininkas ir komunist partija aukia pas save komisarus ir j tam tikrus valdinius pasiaikinti, kodl statybos nepradtos. ie neturi, kas aikinti, nes neino, kas statys, su kuo sutartis sudarinti, kaip su mediaga, briniais, smata ir t. t. LTS Respublikoje buvo du statybos trestai, bet ie apsim statyti tik jiems parankias statybas, o dauguma statyb provincijoje liko be statytoj; rangovai sovietikoje santvarkoje draudiami, vadinasi, nra kas statybas vykdyt. Tuo bdu pirmoji odi akcija nutilo. Ieii beiekant, kilo mintis, kad smulkesni statyb vykdym reikia ukrauti apskrii vykdomiesiems komitetams. Vien grai dien ateina i Komisar Tarybos VP Komisij vietimo reikalams referentas rusas P o p o v a s ir kreipiasi kultros ir vietimo skyriaus virinink, kad is pavest (kam nors) paskambinti vis apskrii vykdomj komitet pirmininkams ir pasilyt jiems savo jgomis pastatyti mrines mokyklas pagal plan (i viso 35 mokyklos). Vis dien skambino telefonu vargas mulktys, ragindamas vykdomuosius komitetus statyti mokyklas. Bailesnieji vykd. komitet pirmininkai sutiko statyti mokyklas, nors patys jaut, kad nepastatys, o drsesnieji grietai atsisak, nurodydami, kad kas uplanavo, tas tegu ir stato, mat, statybas turjo planuoti ne komisariatai, bet miest ir apskrii vykdomj komitet plano komisijos. Be to, komitetuose nes technikojo personalo ir kit statyboms vykdyti slyg. Komisar Taryba griebsi priversti trestus vykdyti statyb plan. Nors trestai kiek nusileido, bet vis tik dauguma statyb provincijoje liko be statytoj. Buvo sumanyta steigti prie apskrii vykdomj komitet statybos kontoras, kurios vykdyt statybas apskriiuose, bet ir tas sumanymas negyvendintas dl technikojo personalo trkumo provincijoje ir kit prieasi. Kas daryti? Juk ia su reklama nebaigsi. Mesta galvoti apie statybas provincijoje, o pradta rpintis stambiomis statybomis, kurias apsim statyti trestai. Paskubomis komisariatai sudar provizorines sutartis su trestais ir pradjo atidarinti einamsias sskaitas statyboms finansuoti. Po kiek laiko VP Komi-

SOVIETIKAS

PLANAVIMAS

LIETUVOJE

185

sija patikrino bankuose komisariatu einamsias sskaitas ir rado, kad pinigai statyboms neimami, nes buvo manoma, jeigu pinigai bus imami, tai statybos vyks. Vl pradta pulti komisariatus ir trestus, kodl pinig i bank neima, bet ia paaikjo, kad trestams ne pinigai, bet statybin mediaga. ir briniai reikalingi. Nors ir su pinigais buvo dideli sunkum, nes statybos vairiai finansuojamos: vienos i vieno banko, kitos i kito; viename banke yra pinig, kitame nra; vienos statybos finansuojamos i respublikinio biudeto, o dar kitos i vietinio biudeto, bet i vietinio biudeto galima gauti pinig tik tada, jeigu bus mokt sum t biudet. Met pradioje mokesiai vietin biudet silpnai plaukia, todl ir l statyboms negalima gauti. Tuo bdu daina be galo. Dar paaikjo, kad pinig bankai gali duoti statyboms tik tada, kai statyb vykdytojai pristatys bankams kiekvieno statomojo objekto sutart su statybos vykdytoju, brinius ir smulki smat. Kiek pasiderjus, Maskva nusileido, t. y. sutiko duoti kiek pinig, bet su slyga, kad ligi liepos pirmos dienos bus duoti bankams briniai, smatos ir sutartys; tuo tarpu pasitenkinta provizorinmis sutartimis. Bet ir prie toki palengvint slyg, komisariatai ir trestai pinig statyboms i bank nem. Jei ir buvo kiek pinig paimta, tai tik pereit met skoloms mokti, kai kurioms statyboms baigti ir u brinius sumokti. Tuo piniginis klausimas ir aprimo, utat mediag klausimas vl ikilo. Statybins mediagos laikas nuo laiko planuojamos, reikalaujamos, bet j kaip nra, taip nra. Maskva mediag neada, kako delsia, tuo tarpu geleies ir cemento prikrauti traukiniai vienas po kito slenka vakar sienos link, raudonosios armijos reikalams. Tuo metu paskelbiama statybini mediag tausojimo instrukcija (Liaudies kis 1941 m. Nr. 5, pusi. 160). Pagal t instrukcij siloma pamatus, net itisus trobesius mryti i akmen su kalkmis, perdengimus daryti i plyt, sijas vartoti medines, laiptus mro namuose daryti medinius, cement maiyti 5 0 % molio ir t.t. Ininieriai ir pramprojektas, kuris gamino pastat brinius, stvrsi u galv. Daugelis brini paruota su betono-geleies konstrukcijomis, betoniniais pamatais, geleinmis sijomis ir t. t., vadinasi, briniai nebetinka, o naujus paruoti, pagal mediag tausojimo instrukcij, reikia daug laiko, t. y. viskas i naujo pradti, tuo tarpu pramprojektas uverstas kitais darbais, kurie irgi nuolat kaitaliojami. Ms ininieriai, prat prie modernios statybos, negaljo sivaizduoti, kokiu bdu sugebs grti akmens amiaus statybos epoch! Dienraty Taryb Lietuva 1941 m. Nr. 49, pirmame puslapy, straipsnyje Apsirpinkime statybine mediaga" susirpinta cementu, bet ia pat nurodoma, kad tik kapitalistiniai kratai negali be cemento apseiti; kad mons trobesius stat ir tada, kai cemento neinojo, es galima rinkti akmenis laukuose ir statyti trobesius su kalkmis. Besisielojant statybomis centre, gauta ini i provincijos, kad ligi iol net neparinkti sklypai statyboms, nes nieks neino, kas, btent, kon-

186

J. LAUCEVIIUS

kreiai tuo turi rpintis. Komisar Tarybos nutarimu buvo pareigoti komisarai, vykdomj komitet pirmininkai ir kini organizacij direktoriai, ligi balandio 10 dienos parinkti sklypus statyboms ir t sklyp planus pristatyti Komisar Tarybai, taiau ne visi sklypai buvo paskirti, nes sklyp statybai galjo paskirti tik miesto ar apskrities vykdomasis komitetas, bet statytojas su sklypo vieta galjo nesutikti, kaip nepatogiu, o kito sklypo negauti ir t. t. Kai Vyr. Farmacijos Valdyba panorjo statyti vaist sandl greta elevatoriaus Kaune, paaikjo, kad ta zona priklauso Rieflotui", t. y. visasjungins reikms staigai, vadinasi, toje zonoje trobesiui statyti reikia gauti leidimas Maskvoje. Reikia paymti, kad komunist partija, patyrusi, kad statybos planas nevykdomas, puldavo Komisar Tarybos pirminink; is puldavo komisarus ir visus kitus, kurie, jo supratimu, vilkino plano vykdym. T puolim rezultate susirinkdavo Komisar Taryba, posdio metu isibardavo ir padarydavo nutarim, kuriame patys save pareigodavo arba patys sau pasilydavo vykdyti atskirus plano punktus (Liaudies kis Nr. 4, pusi. 112 arba Taryb Lietuva Nr. 70, pusi. 8). Tokiais manevrais komisarai numalindavo komunist partijos tim. Partija veria komisarus bei staig virininkus savo veikl kritikuoti arba tylti, jeigu partija kritikuoja; kas to nedaro, patenka nemalon, nes partija vadovauja, bet u paskas jokiu atveju neatsako. Bolevikai mgdavo, lyg pasityiodami i asmens, reikalauti iniciatyvos pareikimo darbe, o kai reikdavo k nors praktikai vykdyti, tuojau pakidavo Lenino-Stalino dogmas, kuri patys nesilaik ir vairiai aikino. Be to, mgdavo pabrti, kad ms mons neino statym, neskaito sovietikos spaudos, todl es nemoka bolevikikai dirbti, bet kad statym inojimas, partijos machinacij ir dogm sukry nieko nepadeda, apie tai, inoma, negalima n prasitarti. Sovietikoje spaudoje nieko negalima buvo rasti, kuo galima bt praktikai pasinaudoti ms gyvenimo slygose. Sovietikoje spaudoje galima buvo rasti staig vedj nusiskundim, kad udaryt staig (ligonin ir t. t.) bstins itisais metais neremontuojamos; kad planavimas gyvenim veds prie kurjoz; kad berins luotos veamos traukiniu 500 kilometr mikingas vietas pagal plan" ir t. t. luota" bolevik laikais buvo rimiausias laikratis Lietuvoje, nes joje bdavo tikr vaizd apie plano vykdym. Grime prie statyb. Atjo gegus mnuo, o statybos n i vietos: brini nra, mediag nra, smatos nesudarytos nei kaininink nra; sklypai neparinkti; statytoj irgi nra, bet juk reikia dirbti, anot Lenino dogmos... priversti dirbti po 14 valand paroje, bet k ir kaip dirbti, nieks nepasako. Vien grai gegus dien prieita ivados, kad statyb plano nevykdymo klitys gldinios vietose, t. y. apskrityse; kad VP Komisija, sddama kambariuose ir manipuliuodama igalvotais skaitmenimis ir netiksliais praneimais, neino tikros padties statyb vietose. Komisar Taryba nutaria tuojau sisti Plano Komisijos tarnautojus apskritis ir vietose i-

187

tirti, kodl statybos nevyksta pagal nustatyt plan. Visa VP Komisija ivyksta apskritis. Vienam komisijos tarnautojui tenka vykti Bir vykdomj komitet. Vykdomojo komiteto pirmininkas, buvs pradios mokyklos mokytojas G r a u l i s , nuolat posdiauja apskrities komunist partijoje ir labai usims jav pyliav iiekojimo egzekucijos vykdymu, tat komisijos atstovui duoti paaikinim apie statybas paveda komunalinio skyriaus virininkui, buvusiam batsiuvio gizeliui L o p e t a i . To gizelio kaip tik ir buvo pareiga rpintis statybomis apskrity. Suinojs, kad reiks duoti paaikinim plano komisijos atstovui, Lopeta susigrieb. T pareig paved savo technikui-ininieriui Vilinui, kurs pirmiau buvo apskrities ininierius, o prie sovietikos valdios buvo paskirtas techniku, t. y. batsiuvio gizelio valdiniu. Ininierius Vilinas siningas mogus, komunistinio siaubo prislgtas, vis tik dirbo k ir kaip galjo. Pasirod, kad vykdomasis komitetas inojo tik apie septynias statybas apskrity, o tikrumoje j buvo suplanuota dvideimt. Komisijos atstovas klausia: Ar pradta statyti 3-j milijon produkcijos plytin Jonikly? Komiteto atstovas nusistebjo ir pareik, kad pirm kart girds apie tok plan. O kaip su kalkins krosnies statyba Parovjoje; juk tos kalkins produkcija plane numatyta naudotis dar i met statyboms? Komiteto atstovas paaikino, kad krosnis numatyta statyti, bet dar nenustatyta tai krosniai vieta, nes Parov jos apylinkse perdaug plonas kalkakmeni sluoksnis, o sluoksniams tyrinti i centro buvo paadta atsisti geodezinink-specialist, bet ie neatvyko, tat pastatm por vyr su kastuvais, kurie kasa duobes laukuose iekodami storo kalki sluoksnio. Kaip su nacionalizuot nebaigt nam statybos baigimu ? klausia komisijos atstovas. Kol yra likusios mediagos, baigiame statyti, bet tuojau tursim darbus sustabdyti, nes pinig negaunam, atsak komiteto atstovas in. Vilinas. Pasvaly susirinko statybos darbininkai, kurie nusiskund, kad, vedus naujus darbo kainininkus, visai maa teudirb; netur i ko pragyventi. Darbininkai atrod labai prislgti, iblyk, apiply, nusimin; savo nepasitenkinim reik atsargiai; vienas kit pasidairydami. Sveikatos skyriui pavesta statyti didiul ligonin Bir mieste ir gimdymo namus valsiuose. Tos statybos irgi nepradtos, nes skyriuje nra techniko personalo, ir nieko nra. vietimo skyriui pavesta pastatyti kelias mrines mokyklas, o kitas remontuoti. Skyriuje yra tik vienas technikas, kurs spja tik ratus tvarkyti. Ininieriaus Vilino rpesiu, kai kurios plytins buvo pradtos plsti, bet tatai daroma pai plytini pastangomis, nesilaikant joki plan. Kitos Bir apskrities statybos irgi lidnai atrodo, tarytum viskas uburta stovi.

188

J. L A U C E V I I U S

Gro komisijos atstovai i apskrii; vaizdas beveik visur vienodas: nra tvarkos, nra sistemos, nra noro, visur apatija. Be to, paaikjo vietose, kad kai kurios neuplanuotos statybos puikiausiai vykdomos senuoju paproiu, kad statybos trestai turi savuose sandliuose paslptos" mediagos. Vyriausyb dl tokio trest elgesio buvo labai nepatenkinta ir grasino trestams grieiausiomis represijomis, bet trestai nesijaudino, nes gerai inojo, kad, suteik VP Komisijai ini apie turimas statybines mediagas, tuojau j neteks, statybos sustos, ir darbininkai liks be darbo. Po ygio provincij pagaliau sitikinta, kad tarp usimojim, agitacijos, nutarim ir kitoki aidim odiais ir tikrovs, joki ryi nra ir negali bti sovietikoje santvarkoje.Susilaukm birelio mnesio; triukmas dl plan vykdymo aprimo; ore pakvipo paraku, o statyb planai pasiliko plano komisijos tarnautoj galvose ivadoms daryti: kaip atsirado tas planavimo komaras, kodl nieko nepadaryta, nors rkta, naktimis dirbta, krvos popieriaus prirayta. Jeigu rusai nors kart bt pagalvoj, kodl taip vyksta, gal nebtij skurd ir badav itisus sovietiko valdymo 23 metus, turdami milinikus vairi aliav perteklius. Apie atskirus sovietiko planavimo vaizdus duosime kit kart.

LIAUDIES KIS
K. M O R K N A S

Bolevikinio ekonominio urnalo leidimo klausimas buvo ikeltas Valstybinje Plano Komisijoje 1940 m. spali mn. Valstybin Plano Komisija pasigedo periodinio leidinio, kuriame bt supaindinami pramons, prekybos, finans, kredito, kooperatyv ir kit kini srii darbuotojai su socialistins kio sistemos principais, esme ir organizacinmis formomis. iai staigai, tiesiogiai priklausaniai Komisar Tarybai ir skirtai rpintis vis srii kiniais reikalais, atrod, patogiausia buvo ekonomin urnal leisti. Nors pasigirdo ir prieing bals, nurodani, kad ekonominis urnalas lietuvi kalba nra reikalingas, nes visai gali utekti toki pat Maskvos leidini, taiau Valstybin Plano Komisija pasiliko prie savo sumanymo ir msi j vykdyti. Valstybin Plano Komisija buvo gana ymi bolevikin institucija. Taiau jos vienos pasiryimo leisti ekonomin urnal buvo maoka. Sutikim leisti tok leidin turjo duoti pats Lietuvos Komunist Partijos Centro Komitetas, o Komisar Taryba turjo padaryti tuo reikalu dar special nutarim. Darydama ygi urnalo leidimo gavimo reikalu, Valstybin Plano Komisija para Lietuvos Komunist Partijai ir Komisar Tarybai plaius aikinamuosius ratus, rodindama tokio urnalo reikalingum, aptardama jo pobd, aikindama program ir pastebdama, kad tai turt bti savaitinis leidinys, nemaesnis kaip 45 lank (3240 pusi.), pavadintas LTSR kiu, Socialistiniu kiu arba Liaudies kiu. Lietuvos Komunist Partija, tiksliau sakant, jos sekretorius kultros reikalams K. P r e i k a s , nuo kurio priklaus visi spaudos reikalai, su Valstybins Plano Komisijos ivediojimais dl ekonominio urnalo leidimo sutiko. I ios visagals staigos pritarimas leisti ekonomin laikrat buvo gautas. Partija patvirtino jo program, nustat, kad jis turi bti pavadintas L i a u d i e s k i u ir paskyr redakcin kolegij savo atstov (yd Elij Belevii). Be to, dar buvo duota suprasti, kad tuo tarpu savaitinis laikratis Lietuvai vargu ar yra reikalingas ir kad tuo tarpu reikt tenkintis dvisavaitiniu urnalu. K partija galvojo, visiems bolevikams buvo ventas dalykas. Taigi ir Valstybinei Plano Komisijai nieko daugiau neliko kaip tik pasitenkinti dvisavaitiniu urnalu. Ji taip ir padar.

190

K.

MORKNAS

Igavus partijos palanki nuomon, isirpinti urnalo reikalu atitinkam Komisar Tarybos nutarim buvo jau vieni niekai. Komisar Taryba, paprastai, kartojo tik tai, kas jau bdavo nutarta partijoje. Taigi ir ekonominio urnalo reikalu nutarimas buvo tik partijos nuomons suformulavimas bei paskelbimas visuomens iniai. Be to, visa tai nesudar ypating sunkum dar ir dl to, kad Valstybins Plano Komisijos pirmininkas Pijus Glovackas drauge buvo ir Komisar Tarybos pirmininko pavaduotoju. Kaip tuomet patikim asmen buvo kalbama, Komisar Taryba urnalo klausimo visai net nesvarst. Uteko to, kad Glovackas trumpai paaikino Gedvilui, koks ia dalykas, ir papra pasirayti jau i anksto paruot reikiamo nutarimo tekst; is drauge su Komisar Tarybos reikal valdytoju ir padar (1940 m. gruodio 31 d.). Sutvarkius reikalus su partija ir su Komisar Taryba, buvo pradtas jau pats urnalo leidimo organizavimas. urnalo redakcija ir administracija sikr Laisvs Al. 14a, perimdama buv. Tautos kio inventori ir kit turt. urnalo atsakingo redaktoriaus ir redakcins kolegijos pirmininko pareigas, kaip ir galima buvo laukti, pasim Pijus Glovackas. Beleviius Elija liko redakcins kolegijos nariu. Faktinuoju redaktoriumi ir redakcins kolegijos sekretoriumi buvo paskirtas V. M a y s . Kit redakcijos ir administracijos personal sudar vertjas, administratorius, buhalteris-maininkas ir kasininkas-ekspeditorius. Tuo bdu Liaudies kio redakcijos ir administracijos personalo (neskaitant Glovacko ir Beleviiaus, kurie turjo pirmaeiles pareigas kitur ir kurie tik tikrino straipsnius, kad nieko juose nebt nesuderinto su partijos linija), susidar vos penki asmenys. Nors visi formalumai Liaudies kiui leisti buvo atlikti dar 1940 m., taiau pirmas jo numeris pasirod vos 1941 m. vasario mn. pabaigoje. Kad pasivlavimas ne taip krist akis, numeris tyiomis buvo paymtas vasario 15 d. data. Laikui slenkant, buvo tiktasi t pasivlavim ilyginti. Taiau vlavimasis virto io urnalo tradicija. klimps pasivlavimus, Liaudies kis nebesteng i j ikopti iki paties amiaus galo. Pasivlavimai buvo tokie yms, kad iki ivejant i Lietuvos bolevikus, vadinasi beveik per pus met, buvo ileista io urnalo ne 12 numeri, kaip turjo bti padaryta, bet tik 6 numeriai1). Tokio nepaprasto urnalo vlavimosi svarbiausios prieastys buvo redakcijos sudties menkumas ir stoka bendradarbi. Visas mediagos telkimas priklaus nuo vieno mogaus iniciatyvos. O bendradarbi trko ko ne apverktinai. Bolevikai, paimdami Lietuvoje valdi, turjo agitatori ir ekist, taiau ekonomistais negaljo pasigirti. Bolevikai ekonomistai buvo ant pirt suskaitomi, o be to, ir tie patys buvo apsikrov iki
i) Paiomis paskutinmis bolevik viepatavimo dienomis buvo suredaguotas ir pradtas spausdinti dar dvigubas 78 urnalo numeris, datuotas birelio 7 d., bet jo buvo subroiruota tik 25 egzemplioriai, kuri dalis yra Studij Biure, o kita dalis Centrinje Valstybinje Bibliotekoje.

LIAUDIES KIS

191

aus administraciniais darbais. Todl jie jeigu k ra, tai tik atsitiktinai, tik nordami atsikratyti nuolatiniu redaktoriaus zirzimu. Neturdama pakankamai bendradarbi, Liaudies kio redakcija buvo priversta griebtis vertim. Paiame pirmame urnalo numeryje (neskaitant oficiali kinio pobdio sak, potvarki ir nutarim, kurie turjo bti spausdinami privalomai) vertimai sudaro net tris ketvirtadalius viso turinio. Taip pat gana ymi dal Liaudies kio vertimai um ir vliau. 1941 m. pradioje pradjo i Maskvos plsti Lietuv vairs komisarai, j pavaduotojai, instruktoriai ir t. t. Liaudies kio redakcijai pavyko kai kuriuos j prisiprayti, kad urnale bendradarbiaut. Tuo bdu bendradarbi skaiius truput padidjo, taiau j pertekliaus niekuomet nebuvo. urnalo redakcijoje visuomet buvo jauiamas mediagos badas, su kuriuo kovoti teko vertimais i ekonomini Maskvos leidini. Liaudies kio bendradarbi sudtis buvo gana vairi. Lietuviai nesudar n 5 0 % vis bendradarbi. Kiti buvo vairs M a n d e l t a m a i , Maizenbergai, Polieskiai, Efrosai, E p t e i n a i , Gorbulskiai, Solcai, M o v o v i i a i , Gorgeliai, Kozinai ir panas subjektai. ydams sudarant didiausi bendradarbi procent ir pasirainjant po straipsniais tikromis pavardmis, kai kas m juokauti, kad Liaudies kio esama tikro Mozs organo. Nors tais laikais ydai buvo labai privilegijuoti, taiau kart pasirod nebemalonus ydik pavardi gausumas urnale net paiai redakcijai. Kad urnalas neatrodyt toks ydikas, redakcija pradjo duoti bendradarbiams ydams lietuvikai skambanius slapyvardius. Tuo bdu M. Epteinas pavirto M. Gudoniu, R. Polieskis R. Plokiu ir t. t. Be to, kai kuri yd parayti straipsniai, pav., E. BeIeviiaus, buvo spausdinami visai be parao. Tam tikra straipsni dalis ateidavo redakcij, parayta lietuvi kalba. Taiau gana ymus j procentas bdavo paraytas rusikai. Rus kalb ypa mgo bendradarbiai ydai. Redakcija visa tai pakent ir nieko nedar, kad tie, kurie gali, rayt lietuvikai. Dar net prieingai, usakant straipsnius, bdavo akcentuojama, kad jie gali bti parayti rus kalba. Pav., redakc. kolegijos atsakingo sekretoriaus rate Nr. 1460 Statistikos Valdybos darbuotojui Mariukui, kuriame praoma parayti straipsn apie apskaitos reikm ir apie statistini ini teikim Statistikos Valdybai, tiesiog sakoma straipsnius raykite rus kalba; arba rate Nr. 1461 LTSR geologins grups direktoriui, kuriame praoma parpinti straipsn apie LTSR geologini tyrinjim plan 1941 m., taip pat pastebta, kad straipsnis gali bti paraytas rus kalba. Kaip visi kiti periodiniai leidimai, taip ir Liaudies kis u dtus straipsnius mokjo honorar. Straipsniai bdavo vertinami visuminiu bdu, vadinasi, buvo mokama ne u eilut ir ne u enkl skaii, o u vis straipsn. Paprastai, u vien straipsn bdavo mokama 75200 rb. Straipsnius kainodavo redakcin kolegija. vertinant straipsnius, bdavo

192

K. M O R K N A S

vadovaujamasi neva didiausiu objektyvumu. Taiau i tikrj honoraro dyd nusverdavo ne straipsnio vert, bet autoriaus uimamoji vieta. Pav., E. Beleviius gaudavo u savo straipsnius tiek, kad ieidavo u puslap po 100150 rb., o tuo tarpu kiti turdavo tenkintis, gaudami u puslap 40 50 rb. Nereguliarus urnalo ieidinjimas ir svetimas ms krato dvasiai jo turinys netrauk visuomens. Visuomen, kaip kitais bolevikiniais periodiniais leidiniais, taip ir iuo urnalu domjosi silpnai. Nors leidjai ir tikjosi susilaukt per 4000 prenumeratori, taiau j skaiius per vis urnalo gyvavimo laik nepraoko 2500. Surinkti galimai didesniam urnalo skaitytoj skaiiui buvo dedama daug pastang. Trumpais tiksliais raginimais usisakyti Liaudies k buvo upiltos visos mons ir staigos. Rpintis prenumeratoriais buvo skatinami vis staig ir moni darbuotojai. Taiau tie visi tikinjimai, nors ir kartojami, nedav laukt rezultat. Visuomen buvo iuo atveju kuria. Asmenikai sau urnal buvo usisak vos keli imtai asmen, taiau ir tie tik dl aki, tik paiam trumpiausiam laikui, kuriam praslinkus, prenumerat atnaujinti ,.pamiro". Didiausi prenumeratori procent sudar mons ir staigos. Liaudies kis buvo leidiamas kinio apskaiiavimo pagrindais. 1941 m. smata buvo sudaryta 184.300 rb. sumai. Buvo numatytos tokios ilaidos: spausdinimui 47.150 rb., honorarams 57.500 rb., atlyginimams 40.700 rb., platinimui ir ekspedicijai 28.850 rb., vairiems kitiems reikalams 10.000 rb. Pajam tiktasi turti 82.000 rb., tame skaiiuje 72.000 rb. i prenumeratos ir 10.000 i skelbim bei kit altini. Tuo bdu per metus bt susidar 102.300 rb. deficito, kur bt tek padengti Valstybinei Plano Komisijai. Apie 1941 m. gegus mn. vidur Valstybin Plano Komisija usimojo pradti leisti kiek daugiau ekonomins literatros. Ryium su tuo, buvo ikeltas sumanymas steigti Valstybins Plano Komisijos leidykl, kuri bt buvs jungtas ir Liaudies kio leidimas. 1941 m. birelio 5 d. Komisar Taryba padar atitinkam leidyklos steigimo reikalu nutarim (Nr. 596). Taiau tas nutarimas jau nebebuvo sptas gyvendinti.

PRAMONS DARBININKAI BOLEVIK METU


M. I L G N A S

Bolevikins raudonosios armijos invazija Lietuvon bene daugiausia pasikeitim ne darbinink ir, apskritai, darbo reikalus. Ir tatai visiems suprantama. Nors Lietuvoje komunist tebuvo tiktai saujel, ir ta gerokai buvusios valdios aptrinta, taiau buvo kai kuri prieasi, kurios turjo tam tikros takos darbinink tarpe komunistinms idjoms jei ne plisti, tai bent turti ioki toki simpatij. 1939 m. Lietuvos Aide" (oficioze) buvo paskelbtas Valstybs Saugumo Depatarmento inspektoriaus dr. Prano Germanto straipsnis, kuriam autorius, reikia manyti, turjo tikr duomen apie komunistus Lietuvoje, ir dl to tame straipsnyje pateiktais duomenimis netenka n trupuio abejoti, jei dar pridti, kad buvusioji ms saugumo policija i viso buvo labai gerai informuota apie komunistin veikl Lietuvoje. Tame straipsnyje Germantas, pasiremdamas nuteist u komunistin veikl kalini statistika, rao, kad apie 9 0 % vis Lietuvos komunist tuomet buvo ydai. Nereikia umirti, kad yd % i tikrj galjo bti dar auktesnis, nes kaljimus u komunistin veikim patekdavo ir tam tikras yd suklaidint ar papirkt lietuvi, visai ne bolevik, procentas. Tuo bdu nedaug tesuklysime tvirtindami, kad tuomet Lietuvoje beveik vieni ydai buvo komunizmo nuod nejai ir skiepintojai. Toliau, apie 8 5 % pramons ir tiek pat prekybos buvo yd rankose. Suprantama tad, kad ydija buvo smarkiai leidusi savo nuodingsias aknis vis ms tautos kn, kuriam ji negaljo nedaryti savo alingos takos. A ligi pat bolevik ord atgriuvimo buvau labai arti darbinink reikal, gerai painau juos, daug kart patyriau lietuvio darbininko taurum ir didel tvyns meil, nor dirbti ir gerai dirbti, bet a lygiai tiek pat patyriau ir ydijos pastangas paruoti ms darbinink tarpe bolevizmui plisti slygas. Vis, net ir stambiausi ydikj kapitalist, pastangos buvo kreipiamos ia linkme. Niekur nebuvo taip inaudojami ir skriaudiami darbininkai, kaip yd fabrikuose ir monse. Darbo slygos buvo biauriausios, buvo vengiami darbininkai apdrausti ligoni kasoje, skriaudiami materialikai, kaip tik buvo imanoma ir ydikai etikai priimtina, jei i viso apie koki nors etik buvo galima kalbti. O kur moralins skriaudos? Apie tai byloja nesuskaitoma daugyb vyki trikotao fabri-

194

M. I L G N A S

kuose, kur dirbo beveik vienos moterys, kurios darbo daugeliu atvej tegaldavo gauti tik pirma patenkinusios yd vedj, meistr ar proteguotoj seksualinius polinkius. Apie tai yra byl darbo tvarkymo archyvuose, o paskutinis iurp sukeliantis ydo seksualinis pasiymjimas" jau 1940 m. pavasar buvo buv. ydikame Volfo-Engelmano" alaus bravore. itokios bsenos negaljo pataisyti nei statymai, nei baudos, nei kitos kultringuose kratuose vartojamos atgrasymo priemons, nes ydams jos neveikdavo". Jie tyiodavosi i visko. Jie net buvo sukr itoki statym koncepcij": statymai yra tam, kad juos apeitum". Ir ios koncepcijos jie ventai laiksi, spiaudydami tiesiog veid ir lietuvi tautai ir lietuvikajam darbininkui. Valdios priemons kovoje su siaknijusiu ydizmu buvo nepakankamos, o dl jo stiprios takos gaivalin lietuvi tautos kova negaljo duoti realesni vaisi. ydai, nepaisant to, ar jis buvo kapitalistas ar skurdius, Lietuvoje buvo didiausi komunizmo simpatikai, kurie itysusiomis nosimis tik lauk, kada Stalino saul" prads viesti i Ryt. tai vienas i daugelio tkstani pavyzdys. ydas Rzas Laisvs al. 5 (Kaune) turjo kelerius namus, kuri vert anais laikais su sklypu praoko milijon lit. Kadangi tas ydas, kaip ir visi kiti, puikiai mokjo rusikai ir n odio lietuvikai, tai jis, bolevikams atjus ir jo namus nacionalizavus, suman gauti gerai apmokam tarnyb. Taiau anketos lietuvikai jis nemokjo upildyti. Jis kreipsi gretimam bute gyvenus vieno urnalo administratori K. ., praydamas j parayti lietuvikai. I anketos klausim paaikjo, kad tas ydas milijonierius jau keliolika met reguliariai mokjo MOPR-ui savo mnesin duokl po 10 Lt. Tabako fabriko Bravol" savininkas Braud buvo administraciniu bdu nubaustas u komunistin veikim. Ir taip visi jie. Reikjo ia proga prisiminti i t i praeities, kad galtume susivokti, kokioje aplinkoje dirbo, kr vertybes ir gyveno lietuvikasis darbininkas. Suprantama, kad ydijos pastangos lietuv darbinink mulkinti, skriausti ir inaudoti kl jam geresnio gyvenimo trokimus; jis noroms nenoroms turjo kako laukti, kas j itraukt i vargo, skurdo ir nevilties. Darbininkas Kranauskas, nebeitverdamas 1936 m. birelio 17 d., revolverio viais nudjo savo lentpivs savinink yd Kamber. Deimtys tkstani darbinink pareik tuomet savo solidarum iam ygiui ir pat save nusiudiusio Kranausko laidotuvi metu. Deja, alinga komunist ir j agent veikla ias laidotuves prived prie apgailtin incident. Kitais atvejais skriaudiami darbininkai streikavo, ra skundus ir praymus, bet daniausia tikslo nepasiekdavo ir savo bkls nepagerindavo. Tik lietuvikj fabrik darbininkai turjo pakeniamas darbo ir udarbio slygas. Didieji fabrikai (Maistas", cukraus fabrikai, ginkl dirbtuvs ir visa eil kit), kurie buvo valstybs ido globojami, savo darbininkus buvo geriausiai aprpin. Ten nebuvo yd, nebuvo ir komunist. Ten net pastangos skiepyti komunizm bdavo pai darbinink tutuojau

PRAMONFIS D A R B I N I N K A I

BOLEVIKU METU

195

sutramdomos, odiu, paskutini dvej met lietuvi darbinink gyvenime, ypa idjiniam, buvo taip: kur ydas, ten ir komunizmo diegas; kur nra yd ten tvarka, ramyb, tinkamas ir naus darbas, gilus tautikumas ir taurus patriotizmas. Komunizmo veikla darbininkuose m daugiau reiktis, kai 1939 m. spalio 10 d. buvo pasirayta su Taryb Sjunga garsioji sutartis ir kai jos paskoje Lietuvon buvo vestas Trojos arklys bolevik gulos, su kuriomis atpldo ms kratan ir itisas spieius bolevik agent paruoti dirv" lykiausiai lietuvi tautos aneksijai. Taiau bt galj tos gulos ramiai sau rankiotis atsivetus gausius parazitus, bolevik agentai bt galj isijuosdami auinti gerkles, tatai nebt turj lietuviuose darbininkuose ymesns takos. Tik visa nelaim, kad ms vidaus reikalus vis daugiau lindo ir lindo bolevikins erks, Pozdniakov ir kit ydiko kraujo Maskvos nusikaltli pavidalu. Ir kai Maskvos valdovai siunt Lietuv savo nenugalimsias" ordas, jas, ygiuojanias per Lietuvos miestus, sutiko: ydai su glmis ir ydiku entuziastingu ergeliu, lietuviai su lidesiu, tyls, igstingi. Ir lietuvis darbininkas neisiskyr, nors jis dar neinojo, k jam atnea tos ordos. Vos atvykus bolevik kariuomenei ir Paleckiui sudarius graborik liaudies vyriausyb", buvo paskleista grai ki: panaikinama klasi kova, darbininkams atiduodami fabrikai, bankai, stambioji ems nuosavyb ir viskas, k madaug tik galima atiduoti. Darbininkai, manydami, kad j valdia tikrai savo paadus itess, nepalaidodama Lietuvos nepriklauosmybs, kur laik buvo gana pilni ger vili. Dl to, kalbant apie darbininkus bolevik valdymo metu, reikia iskirti laik nuo 1940 m. birelio 15 d. ligi rinkim vadinamj liaudies seim. Trumpai suglaudus, trump laikotarp galima pavadinti skambi ki, demonstracij, apkvaiimo ir nieko neveikimo laikotarpiu. Tuoj sudarius liaudies vyriausyb" fabrikuose ir monse pradjo landioti bolevik agentai. Ir prapliupo visuose kampuose kiai apie tai, kad dabar valdi savo rankas perima darbininkai, kad daugiau mogus mogaus nebeeksploatuos, kad visiems bus gera ir linksma gyventi... Fabrikuose ir monse, uuot dirbus, buvo diskutuojama naujoji padtis, beveik kasdien bdavo mitingai, eisenos gatvse. Taiau po to, kai mitinguose ir demonstracijose ydai vis garsiau ir garsiau rkdavo, jog Lietuva turi sijungti laiming Taryb Sjungos eim", darbinink nuotaikos m atslgti, prasidjo isipagiriojimas. Lietuviai darbininkai tuoj suprato, kad Lietuvos nepriklausomyb yd jau palaidota, kad prasideda pilnas klaikios neinios gyvenimas. Lietuviai darbininkai mielai bt ok savo tvyn gelbti, bet jau buvo pervlu. Prievarta suvaryti rinkikai 1940 m. liepos 14 d. irinko vadinamj liaudies seim", kuris i peties msi krato bolevizacijos darbo. Suprantama, kad krato bolevizacija tegaljo bti vykdoma tiktai imgintomis priemonmis": pirma visk reikjo sugriauti, o paskui ne-

196

M. I L G N A S

mokikai imtis statyti. Deja, iam griovikikam darbui lietuvi tauta, taigi ir darbininkija, neturjo jg pasiprieinti. Paalinus sensias fabrik ir moni vadovybes, vadovaujamas vietas buvo paskirti nemokos i komunist ar komunistuojani darbinink tarpo. Fabrikuose tvarka pradjo irti. gamybinis procesas pakriko. Darbininkai pradjo bti viskam abejingi. To meto nuotaikas fabrikuose gali pavaizduoti pastaba, kuri turjo bti paskelbta sieniniame ,,Lietmedio" fabriko laikratyje ir kuri nebuvo paskelbta. tai ji: Kratui pergyvenus politin sukrtim, darbo naumas visur fabrikuose ymiai sumajo. vairi ri ir spalv buvusio rimo pakalikai, siaubo apimti, pradjo moni tarpe platinti vairius gandus, liejo ant Raudonosios Armijos kari pamazgas, manydami, kad tuo gals pasukti istorijos rat atgal. Reikalingas temptas darbo moni budjimas, nes liaudies prieas gudrus, panaudoja vairius metodus, kad tiktai nepakilt darbo naumas, nes tai jam neparanku ir pavojinga. Kaip visur, taip ir ms fabrike darbo naumas krito, ir krito smarkiai. Jei pirmiau mes dirbome su baime, kad nepaklitume meisterio Preimbergo nemaion, tai jam pasitraukus, patys sau turime dirbti dar daugiau. Bet tai toli grau ne visi supranta". ios pastabos autorius, kurio asmenybs nepavyko nustatyti, nes jo rankratis nebuvo pasiraytas ir rastas nedt sienin laikrat rankrai tarpe, visai tiksliai atvaizduoja to meto lietuvi darbinink nuotaikas. Jei atmesti tai, kad liaudies prieais jis vadino visus susipratusius lietuvius darbininkus, tai bus visai aiku, kaip lietuviai darbininkai nenorjo prisidti prie bolevikinio griovimo darbo, bet, atvirkiai, stengsi jam kenkti. tai dar vienas rodymas, usiliks i an laik: Kauno Audini fabriko darbinink komiteto bylose yra itoks ratas, adresuotas iam komitetui darbininko Juozo S-ko Nr. 642: Pareikimas : iuo pareikiu, kad 1940 m. liepos 17 d. buvau painiotas terorist grup ir Valstybs Saugumo Departamento sptas, kaip nors susprogdinti fabriko komitet ir iardyti tarybos rinkimus". Toliau tame pareikime jis stengiasi nuneigti jam daromus priekaitus ir prao komitet darbinink susirinkime ataukti jo asmens paeminim" (nes kitos ieities jam nebuvo; u tai jo galjo laukti ekos rsi kankinimai ir itrmimas. M. I.). Taigi, matome, kad bolevikams dar nespjus Lietuvoje net n kaip reikia suilti, lietuviai darbininkai jau ima gana aktyviai prieintis ydikai-bolevikinei sauvalei. Prasidjs isipagiriojimas" po pirmj okupacijos dien spdi vyksta pilnu tempu. Sunku i tikrj odiais atvaizduoti, kas, bolevikams siautjant, djosi ms fabrikuose. ia proga tebna man leista pasinaudoti kompetenting asmen talkos bdu surinkta mediaga apie pramons darbinink gyvenim ir darb bolevik okupacijos metais.

207

1.

Darbo slygos ir darbo apsauga

Visuose fabrikuose, statybose, dirbtuvse ir monse darbo slygos, atjus bolevikams, nepakitjo gera prasme. Blogja taip. Vos tiktai bolevikams atsikrausius, daug buvo usimota, projektuota, kalbta, bet tuo viskas ir baigsi. Jeigu kas ir buvo pagerinta darbininkams ir tarnautojams, tai tik pai lietuvi kompetenting asmen iniciatyva, o ne tarybik statym ar kompartijos sikiimu. Vis pirmiausia buvo projektuota prie vis moni steigti valgyklas, vaik darelius ir dieninius lopelius, taiau niekas iam reikalui neskyr l. moni administracijos dar ygi sudaryti slygas, kad darbininkai gyvent kiek galima ariau darboviets. it reikal visomis tribomis itribino visa bolevikin spauda. Atrod, kad tatai bus padaryta. Taiau ir i to niekas neijo. moni administracijos ir irinkti darbinink atstovai (pvz., Statybos tresto monse) ilgai vaikiojo profesines sjungas, komunist partij, bet niekur nieko nepe. Bolevikai pasiadjo praplsti moni bstines, kad darbo slygas pagerint. Taiau vyko atvirkiai. Likviduojant smulkias monles ir ydikus kombinatus", kuriuose bdavo gaminama pradedant grindims vaku ir baigiant ilkiniais silais (buv. Gluchovskio fabrikas), buvo jungiamos kelios mons, bet senose ir labai anktose bstinse. Pvz., buvo sujungtos kelios smulkios spaustuvs vienos taip pat smulkios spaustuvs patalpose. Aiku, kad ia buvo priveta daugiau main ir jas aptarnaujanio personalo. Darbo slygos tokiose patalpose ymiai pablogjo. Darbo bstins nevisuomet buvo pakankamai apkrenamos, vdinamos. Daugelyje moni darbininkai itisus metus turjo dirbti, stovdami ant cementini grind, o tatai labai neigiamai atsiliepdavo j sveikatai. Pagal tarybinius statymus tam tikr kategorij darbininkai turjo bti aprpinti specialiais darbo drabuiais (1939 m. veikusiais statymais vietoje drabui galjo bti duodama paalpa jiems sigyti). Deja, ir iuo atveju bolevikin valdia buvo tokia pat paslanki", kaip ir visuose kituose reikaluose. Jai juk ne tai pirmoje eilje rpjo. Visose monse iki bolevik okupacijos turjo bti vaistinls pirmajai pagalbai suteikti. Taiau, pasibaigus seniems medikamentams, vaistinls paliko tuios. Tarybiniai statymai numato, kad prie tam tikro skaiiaus darbinink monje turi bti sanitaras, taiau tuo niekas nesirpino ir n vienoje monje specialaus sanitaro nebuvo. Susieidusiems darbininkams pirmoji pagalba buvo teikiama bendra tvarka ambulatorijose ar ligoninse. Administracijos darbas buvo nepaprastai varomas darbinink komitet, profesini sjung ir komunist. Bdavo be galo daug provokacij, nes ie organai"' teklausydavo tiktai itikim" darbinink, ypa komunist ir yd nurodym. Tatai buvo visuotinis reikinys.

198

M. I L G N A S

2. Atlyginim politika ir darbinink udarbio nusmukimas Udarbio klausimas kiekvienam, kam jis tra vienintelis pragyvenimo altinis, visada buvo opiausias dalykas. Atlyginimas u darb visada buvo pagrindinis gerovs akstinas, bet taip pat nesusipratim, socialinio trynimosi ir klasins nesantaikos obuolys. Iki bolevik invazijos darbininkams statymais buvo garantuojamas tam tikras minimumas, u kurio nemokjim darbdaviams buvo taikomos tam tikros sankcijos. Taiau bolevikai net savo atlyginimo politik ved tikrai bolevikikai tos politikos tikslas buvo paversti darbininkus absoliuiais vergais, priverstais dirbti, kaip sakoma, vien tiktai dl pilvo. itam pavaizduoti tebus leista pasinaudoti oficialiais statistikos duomenimis, kuriuos kiekvienas gali patikrinti. 1940 m. birelio mn. pradioje, taigi, prie pat bolevik sigaljim, Centralinio Statistikos Biuro iniomis, vidutinis nekvalifikuot darbinink atlyginimas u 8 darbo valandas deimtyje pagrindini pramons ak buvo: Vilniuje ir Kaune Lt 6,56, kitose vietose Lt 5,41; kitaip sakant, bendras Lietuvos darbininko udarbio vidurkis buvo Lt 5,98 dienai arba L 153.31 mnesiui. Tais paiais duomenimis, pragyvenimo minimumas tuo laiku sudar 81,52 Lt mnesiui. Tuo bdu, prie pat bolevik invazij nekvalifikuoto Lietuvos pramons darbininko udarbio ir pragyvenimo minimumo santykis buvo 1 : 1,88, arba, kitais odiais tariant, toks darbininkas per 8 val. udirbdavo 188% egzistencminimumo. Atskir bran udarbiai buvo net didesni, nekalbant jau apie kvalifikuot darbinink, kuris vidutinikai udirbdavo 300% pragyvenimo minimumo Kaime bei Vilniuje ir net daugiau, o provincijoje iki 280%. Nors Nepriklausomos Lietuvos laikais darbinink atlyginimai nebuvo labai aukti, bet j pakako ir gerai pavalgyti, ir apsirengti, ir apsiauti. Pramons darbininkas Lietuvoje gyveno iltai ir soiai, jo perkamoji galia buvo normali ir daug didesn, negu ..laimingos socialistins tvyns" laikais. Jeigu dl siauianio Europoje karo dl susisiekimo keli sutrikimo jau seniau m brangti kai kurios importuotos preks, tai, vos bolevikams atjus, prasidjo nepaprastas chaosas visame ms kiniame gyvenime. Preki kainos, net ir toki preki, kuri mes nepriklausomo gyvenimo laikais kartais neturdavome kur dti, iaugo gi pasakik sum. Batai, u kuriuos 1940 m. pavasar reikjo mokti 1618 lit, bolevikams imintingai" vos kelet mnesi paeimininkavus, ruden jau katavo 90100 rubli. Kostiumas, u kur t pavasar reikjo mokti 100 120 lit, ruden jau katavo 700800 rubli. Taip pat kelis kartus pabrango duona, msa ir kiti maisto produktai. Akims apdumti bolevikai mgino kelis kartus pakelti darbinink atlyginim. Taiau kain irkls taip smarkiai sktsi, kad tos bolevik pastangos tik pasitarnavo savo kromelio propagandai, visai neprisideda-

PRAMONS DARBININKAI BOLEVIKU METU

199

mos pasivyti darbininkui btinai reikaling gamini kainas. Bolevikai juk visk dar akims apdumti. Por kart padidin padien darbinink atlyginim, jie vliau nustat vienetin atlyginim, stengdamiesi tuo bdu kuo daugiausia darbinink inaudoti. Gal gale, jie, nelabai toli prie savo pat gal, ved ms monse sovietikas darbo ir atlyginimo u darb normas. Pirmosios normos buvo gana auktos, o atlyginimo normos gana menkos. Visos ios politikos rezultate darbininko perkamoji galia smuko, kol galutinai nusmuko. Mums itas faktas nekelia daug nusistebjimo. Juk bolevikai, nusikaltlikai meluodami, es jie ilaisvin darbinink i kapitalist ir fabrikant jungo, siek tam darbininkui unerti dar didesn ir iauresn vergij. Jie stengsi sulugdyti darbo moni ekonomin pajgum, kad darbininkui niekas kitas nerpt, kaip tik pilvo reikalai. Tik tokiai bklei esant, j nuomone, lengviau bus pasiekti savo lykiuosius tikslus, tukti i dirbanij prakaito. Tik pasiklausykime oficialij statistikos duomen kalbos. 1941 m. birelio 20 d., taigi metus bolevikams Lietuvoje paeimininkavus, nekvalifikuot pramons darbinink deimtyje pramons ak vidutinis udarbis buvo Kaune ir Vilniuje Rb. 9,06 ir Rb. 8,02 provincijoje. Vidutinis nekvalifikuoto darbininko udarbis visoje Lietuvoje buvo 8,54 rubl. dienai arba 218,72 rubl. mnesiui. Tuo pat metu pragyvenimo minimumas vienam mogui, statistikos biuro duomenimis, buvo jau labai pakils ir siek Rb. 195,11 mnesiui. Tuo bdu po met laisvo ir laimingo" gyvenimo pramons darbininkas jau teudirbdavo tiktai 1 1 1 % pragyvenimo minimumo. Vadinas, darbininkai teudirbdavo tiek, kiek btinai reikjo apsiginti nuo bado ir alio. Apie kitus dalykus jiems jau nebebuvo ko n svajoti. Tatai kalbama apie nekvalifikuotus darbininkus. Madaug taip pat vyko ir su kvalifikuotais darbininkais. Ypa katastrofikai maas atlyginimas buvo mokamas smulkiesiems tarnautojams (pasiuntiniams, kurjeriams ir kt.). 1940 m. birelio pradioj j atlyginimas siek 150175 Lt per mnes, o po met 220260 rubli. Taiau 1940 m. jie udirbdavo 200210% pragyvenimo minimumo, o bolevik laikais jau tik 90120% pragyvenimo minimumo, odiu, tik duonai su druska, kaip patys darbininkai kad sako. Didel smg darbininko apsirpinimui bolevikai sudav, udrausdami prekyb kreditan, kuria darbininkai pirmiau labai plaiai naudodavosi. ituo savo ygiu bolevikai umu net darbinink vilt sitaisyti drabu ar soiau pavalgyti. Taigi, skaii kalba aikiai rodo, kaip veidmainikai mulkino darbininkus bolevikai susipratusios darbininkijos avangardas", kaip visuomet jie save ididiai vadindavo ir kitiems liep vadinti. Akyse keldami atlyginimo sum, jie t atlyginim sumaino ligi katastrofikumo. ituo jie, kaip sakyta, stengsi darbinink pavergti ir ne tik pavergti, bet ir subolevikinti. Tuo tikslu buvo varoma stachanoviko darbo propaganda, apie kuri bus kalbama atskirai.

14

200

M. ILGNAS

ia proga teprisimintina, kad atlyginim u darb politika bolevikai siek kuodaugiausia prisigaminti stachanoviei. O kokios jie i to lauk naudos, pamatysime vliau. Leiskime dl udarbi pasisakyti patiems darbininkams, kurie patys patvirtins ms teigimus. Pergals" metalo dirbini fabriko darbininkas Liungas Jonas, gyv. Kaune-aniuose, Gardino gt. 41, tai k pasakoja: iame fabrike dirbu nuo 1922 met. Dabar esu galvui ipiovjas. 1939 m. dirbdavau padieniui ir udirbdavau po 12 lt. per dien. Per mnes vidutinikai udirbdavau apie 300 lit. Kadangi mano eim sudaro 2 asmenys (a ir mona), tai pragyvendavau per mnes u 110120 lit. Kaip matote, man likdavo mnesiui apie 160180 lt. kitoms ilaidoms, kaip tai: sumokti u but, kur, vies ir nusipirkti drabui bei avalyns. U but mokjau 30 lit. Viskas buvo pigu ir pinig buVo. Ujus bolevikams, u tok pat darb buvo nustatyta po 16,20 rubli dienai, bet u tai reikdavo ivaryti nustatyt norm. Nepasiekus normos, atskaiiuodavo. Todl vidutinikai per dien udirbdavau po 15 rubli, o per mnes apie 350400 rubli. Pragyvenimas su butu katavo apie 500 rubli. O kur dar kitos ilaidos, nekalbant apie avalyn, skalbinius ir rbus. Visa laim, kad mano mona dirbo Vilijampols siuvykloje Danga", udirbdama apie 600 rubli per mnes, tai iaip taip vertms. Ypatingai mus kamuodavo tie mnesiniai gamybos planai, nes a pats, kaip ir daugelis kit darbinink, normos tepasiekiau tik vien mnes, o paskui buvo nemanoma. U tai tekdavo nemaa nukentti, be to, pridjus nuolatin baim tapti liaudies prieu", sudarydavo sunkiai pakeniamas darbo slygas". Sraigt skyriaus meistras tame pat fabrike Kapleraitis Gustavas, gyv. Kaune, iauli g-vje Nr. 18, b. 5, taip pat nurodo kelet charaktering smulkmen: Prie bolevik upldim udirbdavau per mnes 400 lit, o pragyvenimas mano eimai katavo 200 lit. Taigi, apie pus algos likdavo vairioms kitoms ilaidoms padengti. Bolevikai man alg pakl ligi 500 rubli, bet pragyventi i it pinig jokiu bdu nebuvo manoma. Bet, kadangi mano du sns dirbo fabrike Liteks" ir udirbdavo vienas 600, o kitas 800 rubli per mnesi, tai iaip taip vertms. Taiau drabui per t bolevikin laikotarp vistiek negaljome nusipirkti, o reikjo tenkintis seniau sigytais, kai udirbdavome litais, o rubli visai nepainojome". Toki atsiliepim bt galima daug prirankioti. Taiau vistiek jie bt vienodo turinio, nes bolevikiniai pasaulio lygintojai" visur reikalus tvark vienodai.

2 0 1

3.

Medicinos pagalba darbininkams

Paliet atlyginimo reikalus bolevik okupacijos metu, turime paliesti ir dar vien labai svarb darbinink reikal, btent, medicinos pagalb. Apie tai patieksime informacij, pasiremiant dr. imaiio pareikimais. ia gydytojas bolevik okupacijos metu buvo sanatorins-kurortins komisijos pirmininkas, toji komisija, kaip jau pats jos pavadinimas rodo, tvark ligoni siuntim sanatorijas ir poilsio vietas. Dirbanij masi socialinis draudimas ir medicinos pagalbos teikimas visose alyse yra tvarkomas atitinkamais statymais. Pas mus, prie bolevik okupacij, ias funkcijas atlikdavo Ligoni Kasos ir Nuo Nelaiming Atsitikim Draudimo Kasa. Mintos staigos bolevik buvo udarytos, ir j vietoje vestas Stalino ydikosios konstitucijos garantuojamas nemokamas gydymas". Jau pirmomis nemokamo gydymo vedimo dienomis paaikjo ios santvarkos netobulumai. Simuliacija darbinink ir tarnautoj tarpe virto kasdieniniu reikiniu. Tamsiausi ms krato elementai, kurie djosi es itikimiausi liaudies sns, su nirimu pradjo skverbtis gydomsias staigas. Vieni buvo reikalingi medicinos pagalbos, bet daugiausia buvo toki, kurie tik norjo gauti atleidimo nuo darbo paymjim. Buvo moni, kur tarytum dl ligos neateidavo darb 1 0 1 5 % vis dirbanij. Pradioje, vos bolevikams atsikrausius, padidjo girtavimas, su tuo padidjo reikalavimas atleisti nuo darbo. Medicinos pagalbos teikimo staigos ir atskiri gydytojai liko bejgiai kovoje su iuo antpldiu. Grasinimais ir skundais gydytojai buvo terorizuojami. Kiekvienas darbininkas pasijuto ess laisvas, galingas: kumtimis dauydamas gydytojo kabineto stal, koliodamasis gatvs leksikonu, stat jam reikalavimus. Ligoni siuntim sanatorijas ir poilsio vietas bolevik valdymo metu vykd Sanatorin-Kurortin Komisija. i komisija i gydytoj tikrinimo lapeli sprend, kurie ligoniai labiausiai reikalingi sanatorinio gydymo ir, juos atrink, pagal ligos ypatyb pasisdavo atitinkam sanatorij. Nors Stalino konstitucija garantuoja" lygiai vis teis mintas gydymosi vietas, taiau praktikoj visai netaip bdavo. Prie buv. Profsjung Centro Biuro Sanatorij ir Poilsio Nam Skyriaus dirb du gydytojai ydai ateidavo ir sakydavo: is draugas yra stachanovietis, j reikia pasisti Krim gydytis". Komisijai buvo daugiau kaip aiku, kad tik draug" reikia sisti, o ne jos anksiau parinkt. Tokiu bdu sanatorijas ir poilsio namus patekdavo ne tie, kuriems i tikrj reikalinga, bet tie, kuri norjo bolevik partija. Medicinos pagalbos teikimas masms buvo decentralizuotas: gyvenamoji vietov buvo suskirstyta rajonais, gyventojai galjo gauti medicinos pagalb tik savo rajono ambulatorijoj ar poliklinikoje. Todl kartais vien rajono ambulatorijoj, daniausiai centrinj, bna labai daug pacient, kitoj maai. Danai ligonis, tvankiame laukiamajame kambaryje ilau-

2 0 2

MIG N S .LA

ks vis primimo laik ir dl didels eils negaljs gauti gydytojo patarimo, turdavo ieiti. Sugaitas laikas bdavo iskaitytas i dirbaniojo atlyginimo. Be to, gydytojas, idirbs poliklinikoj ar ambulatorijoj nustatytas kelias valandas, nebuvo pareigotas suteikti medicinos pagalb susirgusiems nedarbo valandomis. Dl itos prieasties labai danai vykdavo scen gydytojo privaiame bute. Dirbantysis negaljo pasirinkti gydytojo, bet turjo tenkintis tokiu, koks jo rajone yra. Plaiose masse iauk didel nepasitenkinim nemokamo vaist atleidimo panaikinimas. Jeigu darbininko eimoje yra 4 5 vaikai, link diov, tai jiems reikia daryti injekcijas, kurios katuot vienam kartui 4550 rubli. Darbininkui, vidutinikai udirbaniam 400500 rubli per mnes, tatai nemanoma. Ujus bolevikams, buvo sustabdytas visiems paalp ir pensij davimas. Tai paliet daug seni, invalid, kuri daugeliui pensija buvo vienintelis pragyvenimo altinis. Kol buvo i naujo perirtas pensij bei paalp davimas, jie 56 mnesius pasijuto imesti gatv. Po perirjimo dalis pensinink vl gavo pensij, bet, vietoj pirmiau duodamo minimumo 50 lit, gavo tik 60 rubli per mnes. Ir tai buvo laikoma aprpinimu senatvje. Bdavo daug kurjoz, kada Gydymo Darbo Ekspert Komisij, pagal administracin sakym, vesdavo po 80 met senius, ant netuv nedavo nepagydomus ligonius nustatyti... darbingumo laipsn. Juokinga ir graudu buvo, kada vedamos ar neamos senels sksdavosi, kad bolevikai net ir numirti ramiai neleidia. Pagal bolevikinius statymus socialinio draudimo ne profsjungos nariai gaudavo 5 0 % maiau. Kaip bolevikinis draudimas atrod ligos atveju, matyti i ios lentels:
Eil. Nr. 1 Darbo staas Profsjungos nariai Ne nariai

2
3 4

ligi 2 met nuo 2 iki 3 met

50 % dienos udarb. 60% 30%

25% dienos udarb. 30% 50%

vir 6 met

Bet is draudimas buvo mokamas toks tik tada, kada darbininko darbo stae nedarbo pertrauka buvo ne ilgesn kaip 1 mnuo. Jei darbo staas buvo pertrauktas ilgiau kaip 1 mn. laiko, arba jei darbininkas pats savo noru pasitraukdavo i mons, nors ir vienai dienai, tada jo senas staas davo, ir buvo laikomas nuo tos dienos, kada jis vl praddavo dirbti toje paioje ar kitoje monje. Tuo statymu buvo norima ukirsti galimumus darbininkams kilnotis i vienos mons kit. Mirimo atveju darbininko eima gaudavo 40 rubli paalpos, tuo tarpu karstas katavo apie 100 rubli. O kur kitos laidotuvi ilaidos.

PRAMONFIS D A R B I N I N K A I B O L E V I K U M E T U

203

Gydytojas ligon galjo atleisti nuo darbo tik 3 dienoms, nors jo liga reikalaut daug ilgesnio poilsio; chirurgas 15 dien. Vliau vl ligonis turi ateiti, arba samdyti priemon atvaiuoti, kad jam poilsio laik pailgint. Ne tik, kad gaiinamas gydytojas, apkraunamas buhalteris dl sudtingo skaiiavimo paalpai imokti, bet ir pats ligonis vargsta, sunkinama ligos eiga. Nieko nebuvo daroma, kad bt praplstas ligonini, sanatorij tinklas. Visos jos buvo perpildytos. Perpildymas vyko todl, kad daug viet um patys raudonarmieiai ir katiuos". Naujas bolevik vestas dalykas pionieri stovyklos. Tai bdas atjungti vaikus nuo tv, kad partija galt laisvai skiepyti vaikuose neapykant viskam, kas lietuvika, kas kiekvienam lietuviui yra brangu, net slopinti meil ir pagarb tvams. Buvo paplits posakis: Jei nori turti visko griovik, leisk dvi vasaras pionieri stovykl". Kova dl varos buvo visai apleista, nes visur vadovavo didiausi nevaros palaikytojai ydai. Nevar palaik ir patys kultrintojai" okupantai. Medikament, ypa retesnij, atsargos majo. Nebuvo kas ir i kur j papildyt. I Rusijos atsisti vaistai buvo daug menkesns verts, net kai kurie sukeldavo visoki kit, su liga nesurit, komplikacij: virktimai nuo sifilio sukeldavo inkst udegim, skiepai nuo dezinterijos neretai nuvarydavo mog kapus. 4. Stachanoviei" judjimas Kartu su ia tema mes prijome vien i labiausiai charaktering ms darbinink gyvenimo vyki bolevik okupacijos metu. Visi gerai inome, kad bolevikai yr genials griovjai ir dar genialikesni plagijatoriai. Amerikietik Taylor'o darbo sistem, kuri skelb: Kuo maiau judesi atliekant darb", bolevikai nuplagijavo ir, perleid per savo propagandos main, pavert stachanoviko darbo sistema, tik blogai suprasta ir dar blogiau gyvendinama. Bolevikai skelb, kad tai j tautinis imislas, genialaus" Aleksiejaus Stachanovo atradimas, padarytas Doneco anglies achtose. I esms darbas stachanovikai turt reikti racional darb; bolevikai prie to dar pridjo vien dalyk, btent, dirbti racionaliai, bet beprotikai skubinantis... Dl to jau pirmosiomis stachanoviko darbo atsiradimo dienomis, Lietuvoje jis neteko jokio populiarumo ir pritarimo. Pirmieji stachanovieiai Lietuvoje atsirado Alytuje, kur bolevikai vykd stambias karines statybas, tuo metu, kai Paleckis su keliais bernais buvo ivyks Maskv sauls parsiveti". .. Ten stachanovik iper atsirado mrinink, daugiausia burliok tarpe. Ypa pasiymjo" vienas mrininkas, pavarde erbakovas, kuris per dien su padjjais sumrijo net ligi 20.000 plyt. Po io rekordo" jis su visa keliolikos moni brigada

2 0 4

M. I L G N A S

kelias savaites turjo sirgti... Darbininkai apie tai greitai suinojo ir jau nuo to momento, kuris buvo labai ireklamuotas visoje SSSR spaudoje, stachanovizmas Lietuvoje virto blogo darbo sinonimu. 1940 m. iem buvo triumfalikai" pradtos statyti darbininku but kolonijos. Tam reikalui ileista apie 19-20 mil.rubli. Buvo statoma ma, stachanoviku tempu. O i esms tatai reik: be jokio plano, apskaiiavimo, dien ir nakt, nepaisant n stipraus alio. ito darbo rezultatai tuojau paaikjo: itisi blokai sukrypo, suskilo, krosnys sugriuvo. Tatai vyko dl to, kad visuose darbuose dominavo stachanovietis" meisteris brigadierius, o ne ininierius. Panas stachanoviko darbo rezultatai pasireik visur: metalo dirbtuvse staehanoviei pagamintos paklimo achtos, bunkeriai reikjo i naujo perdirbti, stali dirbtuvse padaryti baldai, dar paioje dirbtuvje tebelaikomi, isiklijavo ir isikreip. ,,Livielos" fabrike kirviai ijo su 1,5 cm storio amenimis ir t.t. Lietmedio" lentpivje stachanovieiai steng padidinti niekalo (broko) 4 0 % , tekstils ir trikotao fabrikuose taip pat. Patys darbininkai labai nepalankiai irjo savo darbo draugus stachanovieius, juos laik fueriais" ir mons main bei kit ranki gadintojais. Be to, stachanovieius darbininkai laik savo skriaudikais, nes j atliktas darbas kiekybiniu atvilgiu turjo takos sudarant darbo normas. Taiau dl nepalanki darbinink nuotaik stachanovikas darbas ms monse dar nespjo gauti visuotinio pobdio, nepaisant milinikos propagandos ir net prievartos. Statybos Tresto stali dirbtuvs buhalteris Viesulas gavo rat, kuriuo reikalaujama pristatyti stachanoviei sra profesinei sjungai. Meisterio patartas, jis sura kelias pakliuvusias pavardes ir nusiunt. Meisteris, kuris, matyt, inojo, kas dedasi kitose dirbtuvse, buhalter spjo, kad t pavardi jis neumirt, nes jos gali tekti nuolat kartoti. itaip atsirado toje dirbtuvje stachanovieiai", apie tai tik i laikrai suinoj... Panas dalykai djosi ir kitur. Statybos Tresto metalo dirbtuvje kalvis turjo stipr mokin. Jis su savo mokiniu padirbdavo i tikrj daug ir dl to pats kalvis buvo pripaintas staehanoviei. Jo mokinys taip ir pasiliko paprastas eilinis darbininkas, nors kalvis laikydavo tik kaitint gele ant priekalo, o jo mokinys kju kal... Taip ir vystsi" tas ireklamuotas judjimas. mons kr apie j anekdotus, nes turjo pagrindo: stachanoviki batai iro ieinant i parduotuvs, degtukai nustojo usidegti, baltiniai trkdavo juos besivelkant, o stachanoviku bdu pagamintam kirviui reikjo mnesio, kad galtum j igalsti... Tuo tarpu progos stachanovieiams ikilti" nesibaigdavo. Bolevikai galvojo, kad daugiausia staehanoviei galima prigaminti per vadinamsias socialistines lenktynes. Dl to itokios lenktyns ir buvo vykdomos

PRAMONFIS D A R B I N I N K A I B O L E V I K U M E T U

215

visokiomis progomis: renkasi komunistai suvaiavim Kaune lenktyns, posdiauja Maskvoje lenktyns, spali revoliucijos sukaktuvs lenktyns, gegus 1-oji lenktyns, taip be galo ir be saiko. Tomis lenktynmis jie i tikrj surasdavo nauj auk, o gaminiai nuo to tik blogjo ir blogjo, ir bt dar blogj, nes Lietuvai buvo ikilmingai skirtas udavinys pasivyti kitas brolikas respublikas", kurios nieko gero nemokjo pasigaminti ir kurios, be apkreiamj lig epidemijos, daugiau nieko ir neturjo... Netenka manyti, kad bolevikiniai valdovai bt tiek apjak, kad nematyt, kur veda visa ita sistema. Taiau jie stachanoviko darbo propaganda siek kit tiksl: kuo didesnio ms darbinink subolevikinimo. Stachanovieiai bdavo apdovanojami, garbinami spaudoje ir tuo bdu panaudojant j silpnybes pagarsti, sivaromi bolevikin bui. Tatai ir buvo vienintelis stachanoviko darbo propagandos tikslas. 5. Darbinink kultrinimas ir politinis aukl jimas Bolevikai jau i pat pirmj dien atkreip daug dmesio darbinink kultrinim ir politin aukljim, arba, kaip jie vadindavo, masiniaikultrin darb. Taiau jei atminsim, kad bolevikai giliai kultringu mogum laik, nors ir visai neturint bendrojo ini bagao, o vien tik ikalus V K P ( b ) istorijos trumpj kurs ir Stalino konstitucij, mums bus tuoj aiku, kaip buvo vieiami ms darbininkai. Taigi, visa kultrin bolevik veikla pasireik tik propaganda apie sovietikj roj, Stalin ir kitus ydikai-bolevikinius veikjus. I pradi kai kuri pramons ak darbininkai domjosi gausiais susirinkimais, kuriuose ydai ir atvyk i toliau politrukai daug adjo pagerinti darbinink bkl, kuriuose buvo nagrinjami komunizmo pagrindai, dergiama kapitalistin santvarka ir buv Lietuvos valstybs veikjai. Vliau, paaikjus melui ir susidrus su gyvenimo tikrove, visi tie susirinkimai darbininkus tik erzindavo. Susirinkimai buvo daromi 13 kartus savaitje, ir kiekvienas i j utrukdavo po 2 4 valandas. Susirinkimai bdavo monse, daniausiai tuoj pasibaigus darbui. Kadangi darbinink komitetas turjo duoti komunist partijai ataskait, tai komitetai, nordami pasiymti, stengdavosi iuos susirinkimus kiekviena proga padaninti. Darbininkai ir tarnautojai buvo prievarta juos varomi, o kad n vienas nepabgt namus, sakydavo sargui udaryti fabrik vartus ir saugoti (Palemone, Metale ir kitur). Susirinkimuose prelegentams buvo galima tiktai pritarti. Prieingu atveju darbininkai bdavo apaukiami idavikais, kontrrevoliucionieriais ir kitais panaiais vardais. Kiekviena proga susirinkimuose buvo priimamos" rezoliucijos, kurias i anksto paruodavo, na, ir priimdavo patys prelegentai ydai ar kompartijos atstovai. Pailiustruosime darbinink kultrinim ir politin aukljim" netolimos praeities pavyzdiais.

2 0 6

M. I L G N A S

Aliejaus ir muilo fabriko Ringuva" tabelinink Antanina Jakubien pasakoja, kaip buvo priimta sveikinimo rezoliucija drg. Stalinui": Buvs fabriko kadr skyriaus virininkas ir vicedirektorius Sasnauskas, baigus politin praneim, prie priimant rezoliucij, kreipiasi darbininkus: Tai matote, draugai, dabar atjo kiti laikai. A manau, kad dabar jums visiems geriau gyventi, negu buvo prie Smetonos. Pakelkite rankas, kas norite, kad grt Smetona. Darbininkai dl visai suprantam prieasi rank nekl. Tada tas bolevikpalaikis ts toliau: Matote, js n vienas nenorite, kad grt Smetona. A galiu jus utikrinti, kad niekad daugiau negr tie kruvinieji laikai ir niekas daugiau js neinaudos. Tik liaudies prieai gal kitaip manyti. Taiau jie turi bti ir bus nutrinti nuo ems paviriaus. Taigi, mes turime u savo laiming gyvenim atsidkoti partijai, vyriausybei ir drg. Stalinui". Silau priimti i rezoliucij: Mes Ringuvos darbininkai ir tarnautojai, susirink . m. vasario mn. 18 d. miting ir iklaus drg. Vinokuro praneim dl XVIII VKP(b) konferencijos, inem sekanio turinio rezoliucij: Sveikinam XVIII VKP(b) konferencij, pasiadam visi kaip vienas aktyviai dalyvauti socialistinje statyboje tam, kad greiiau pavytume ms brolikas respublikas ir pastatytume socializm. Spiesdami savo eiles apie VKP(b), kelkime darbininkik drausm. Uraykime savo vliavon skaisiom raidm: Mes su Partija" ir enkim visi ivien laiming ateit socializm. Tegyvuoja VKP(b) d a r b o moni avangardas. Tegyvuoja XVIII VKP(b) konferencija. Tegyvuoja Darbo moni Vadas drg. Stalinas". Ir kart darbininkai nekl rank. Tik paplojo. Plojo daugiausia, ydai tarnautojai. Kit labai charaktering pavyzd, bet jau visai vyrik, nurodysime i Lietmedio" lentpivs darbinink vieno susirinkimo. Ta proga tenka prisiminti, kad bolevikin spauda, radijas plaiai paskleid k, kad darbininkai nevenia netarybini veni". ia proga buvo dergiamas paprotys vsti banytines ventes. Darbinink mitinguose bdavo aikinama, kad religins vents nra suderinamos su darbo klass interesais ir todl jos negali bti veniamos, kad religins vents yra kapitalizmo ginklas darbo masei inaudoti ir pavergti. Tokia miting banga per visas mones perjo jau 1940 m. spali mn. pabaigoje ir kartojosi prie Kaldas ir prie Velykas. Tuo metu spaudoj buvo gausu vairi darbinink rezoliucij, kuriose pasiadama nevsti t religini veni ir sveikinama partija ir tvas Stalinas", kad jie pristeig pakankamai tarybini veni. Gyv liudinink, kaip buvo priimamos ios rezoliucijos, yra labai daug. Tai lygiai taip pat, kaip ir pirmiau apraytos rezoliucijos primimas. Taiau turime dom dokument, i kurio matyti, kaip i tikrj darbinin-

PRAMONFIS D A R B I N I N K A I B O L E V I K U M E T U

207

kai reaguodavo panaius reikalus. tai A. Kranausko vardo lentpivs darbinink ir tarnautoj susirinkimo, vykusio 1941 m. balandio mn. 10 d. protokolo itrauka: Velyk veni klausimu kalbjo profsjungos atstovas drg. Zakarauskas, pabrdamas Velyk antros dienos ventimo nuostolingum, pasakydamas, kad mes turime vengti tokias ventes vsti, toliau paliesdamas tikrai diaugsming vent gegus pirmj, kurios darbininkai pirmiau negaldavo vsti, o dabar vs. Toliau veni reikalu kalbjo drg. J. Rdys, nurodindamas, kad tik buruaziniais laikais vsdavo dvi Velyk dienas, o dabar mums bt gda tokias ventes vsti. Drg. K. idlauskas pasak, kad drg. J. Rdys nusistats prie tikyb ir kad Stalino konstitucija nedraudia tikti ir vsti. Toliau kalbjo drg. J. Rdys, kuris pageidavo, kad antr Velyk dien bt dirbama. Drg. Zakarauskas nurod, kad toks tikjimas ir veni ventimas mums yra nuostolingas, nes mes i kunig nieko gero negavome ir negausime". Taiau io susirinkimo dalyviai paliko netikinti. Rezoliucijoje nebuvo minimas komunist partijos ir Stalino vardas ir dl to protokole parayta itaip: Buvo balsuojama, ir balsuojant pasirod, kad i susirinkime dalyvavusi 100120 moni prie ventim pasisak 28". Taiau anais laikais ir tiek pakakdavo, kad kit dien laikraiai pranet, jog ten ir ten rezoliucija buvo entuziastingai priimta". Taiau, dl rezoliucij, kuriose buvo pamintas komunist partijos ar Stalino vardas, nebuvo galima daryti joki disput. Kartais ia bdavo net komik dalyk. Statybos Tresto (ir visur kitur) dirbtuvi darbininkai po to, kai buvo ileista potvarkiai, kuriais suvaroma darbo gavimo laisv, prim rezoliucij, kurioje sveikinama partija ir tvas Stalinas", kad jie taip globoja ir rpinasi dirbaniais. .. Ir i rezoliucij perskaiius darbininkai nekl rank, tik plojo. Be mint politini susirinkim, kas savait bdavo dar profesins grups susirinkimai, skirti aptarti darbo metodus, plan, gamyboje atsirandanias klitis ir kitus panaius reikalus. Bolevik propagandos buvo labai ikelta vadinamj raudonj kampeli reikm darbinink aukljimui ir kultrinimui. Tuose kampeliuose buvo Lenino ir Stalino paveikslai, bolevikins propagandos literatros ir btinai raudona vliava. Taiau gyvenimas parod, kad darbininkai nesidomjo tais kampeliais: beveik niekur jie nebuvo lankomi, o kai kur net buvo urakinami ir tik prof. grups posdiams naudojami (Statybos tresto stali dirbtuvse). Darbininkams nebuvo leidiama ten lankytis, kad bald nesutept. Sakytos dirbtuvs darbininkas V-kas norjo vien kart po darbo pailsti ant minkt raudonojo kampelio bald, bet buvo ivarytas ir grietai sptas... Kampeliai tuo bdu ir paliko kampeliais, kuriuos daugiausia lank tik bolevikai ir j draugai.

208

M. I L G N A S

monse buvo leidiami sieniniai laikratliai. Taiau labai daug vargo turjo redakcins komisijos, kol sumediodavo tiems laikratliams mediag. Raydavo ten tik nordami pasiymti komunistliai, ydai ir tie, kurie nordavo suvesti asmenines sskaitas. Tie laikratliai buvo vieta, kur nesivarydamas gali kolioti tiek savo virininkus, tiek valdinius, tik ne ydus ir ne komunistus. Galjai ten kolioti kapitalistus, liaudies prieus, girti komunizm, Stalin. Laikratl keisdavo labai retai. Yra daug moni, kur per metus tebuvo ileistas tik vienas toks laikratlis. tai mechanizacijos bazs sieninio laikratlio redaktoriaus ydo Giro Gotlerio odis skaitytojams: Draugai darbininkai ir tarnautojai! Iki iol stengiams ileisti sienin laikratl bendrai, bet mums tai beveik nepavyko. Vien kart ileidome sienin laikratl, bet daugiau mums neduoda straipsni. Kas dl to buvo kalti? Mes visi draugai. Pas mus nebuvo aktyvo, ms mon nebuvo sustojusi. Pas mus atvyko nauj moni, ir jau iandien turime neblog aktyv ir tikiu, kad nuo iandien visi draugai ir aktyvistai, bendradarbiaudami su redakcija, galsime ileisti normaliai ms laikrat. Draugai ir tarnautojai, a dar vien syk jums primenu, kad nenustotumt rayti straipsni ms laikratl. sienin laikrat daugiausia reikia rayti apie mons tvark, kaip eina darbai skyriuose. Raykit js sumanymus apie darbo patobulinim ir savikains sumainim. Draugai, neumirkit, kad sieniniame laikratyje turi atsispindti visi geri ir blogi reikimai, kuriuos turime monje. A tikiu, kad draugai supras btinum turti sienin laikrat ir pads redakcijai, tikiu, kad nuo iandien ms laikratis eis normaliai. Redaktorius Gotleris". Deja, kaip vliau paaikjo, jo balso niekas nepaklaus. Labai maai darbinink vietimui pasitarnavo visoki kursai, kuriuos darbininkai vengdavo lankyti, nes, viena, bdavo pakankamai" politruk priviesti susirinkimuose, o, antra, pirmoj eilj duonos ksnis, bet ne vietimasis rpjo. Dar maiau prie darbinink kultrinimo prisidjo vestas mokykl efavimo paprotys. Ireklamuoti abipusiai susitikimai, bendradarbiavimai praktikai niekur nebuvo vykdomi: darbininkai niekad nematydavo savo efuojamj, o mokiniai savo efuotoj. Kultrin" efavimo reikm tebuvo tik ta, kad mokyklos i savo efuotoj palengvintomis slygomis galjo sigyti reikiam gamini, o efuojanti mon mokyklos sal mitingams. Daugelyje moni buvo numatyta steigti chorus, orkestrus, skaityklas-bibliotekas, vairius kursus, bet tiktai numatyta. Praktikai, nepriklausomos Lietuvos laikais steigti chorai ir orkestrai buvo likviduoti (Gumoj, Audiniuose). Suprantamu tikslu daugumoje moni buvo steigti rus kalbos kursai, kuriuos kandidatai kariuomen turjo btinai lankyti.

PRAMONFIS D A R B I N I N K A I B O L E V I K U M E T U 219

mons rengdavo vakarukas su okiais ir alkoholiu. Taiau tai negalima laikyti kultrinimo priemone, nes tokios vakarukos labai danai baigdavosi girt mutynmis. 6. Darbinink sporto likimas Kad naudingiau dirbantieji galt sunaudoti laisvalaik, iki bolevik veikusieji Darbo Rmai buvo steig darbinink sporto organizacij, kuri sutrumpintai buvo vadinama Lietuvos Darbo Sportas. Toji organizacija Darbo Rm buvo subsidijuojama. Ji turjo kelet tkstani aktyvi nari vairi srii sportinink, turjo kelis imtus savo dalini visoje Lietuvoje, turjo savo sporto aiktes, iuoyklas. Atskir sporto ak ekipos turjo susitikim su ymiausiomis Lietuvos sporto ekipomis ir buvo rodiusios savo aukt pajgum. Taiau, bolevikams likvidavus Darbo Rmus, buvo likviduota ir Lietuvos Darbo Sporto organizacija. Jos vieton darbininkams nieko nebuvo duota. ia proga patiekiamas straipsnis i Metalo tresto fabriko darbinink sieninio laikraio. Deja, nepavyko nustatyti io straipsnio autori. Straipsnis pavadintas ,,Du laikotarpiai sportui". Jame raoma: Man teko faist valdioj dirbti nelegalioj sporto akoj, kuriai' vadovavo komjaunimas. Kokias galimybes mes turjome? Grup buvo nemaa, turjo apie 50 nari, buvo neblog sportinink, turjome net savo sporto instruktori. Kiekvien dien slygos blogjo. Pradjome iekoti galimybs legalizuotis, kreipms Lietuvos Darbo Sport (kabutse), kad mums duot galimybs atidaryti sporto klub. Nors daugumas buvome darbininkai ir sulig statymais darbinink sporto klub galima buvo steigti, taiau mums leidimo legalizuotis nedav. Neturdami galimybs legalizuotis, nutarme prisijungti prie darbinink sporto klubo Apmujai", bet ir is prisijungimas mums sportininkams maai k padjo. I vienos puss skstis negaljome; ia visi buvo darbininkai, ir be to, i biednuomens. Sporto rankiams nebuvo l. Daugumas buvo bedarbiai, i masi. Galdavome tik vos ne vos mokest surinkti apmokti u nuom ir elektros vies. Ir tai dar ne visuomet utekdavo l. Tad mes ruodavome vakarlius, kad galtume padengti piniginius trkumus, kad ir toliau galima bt egzistuoti. Darbo rmai nebuvo uinteresuoti leisti darbinink jaunuomenei organizuotis, jie visokiais bdais norjo t darbinink sporto klub suardyti arba paversti valgybos lizdais. Mes sportuoti negavome galimybs, bet utat mes gavome galimybs susijungti su darbinink jaunuomene, ir tada pradjome vesti politin isiaikinimo darb. O dabar po Stalino vliava. Dabar, kada valdia priklauso mums, Socialistinj Lietuvoje sportas pradeda uimti savo viet, tarp darbinink masi Soviet Sjungoj. Kiekvienas fabrikas, kiekvienas kolektyvinis kis ir valstybinis kis turi savo sporto organizacijas. Tarybin valdia duoda visas galimybes sporto isi-

210

M. I L G N A S

vystymui. Duoda galimybs po darbo laisvai isilavinti. Kiekviena sporto organizacija turi savo inventori su visais jai reikalingais prietaisais ir sporto rankiais. Pas mus jaunoj Lietuvos Socialistinj Respublikoj jauiamas jau didelis susidomjimas sporto atvilgiu. Statomos naujos sporto aikts, fabrikuose steigiami sporto rateliai, duodamos galimybs sigyti inventori. Iki iam laikui Lietuvoj sportas buvo individualus, o dabar pereina platesnes mases. Pernai faist valdioj buvo vos 100 slidinink, iais metais Taryb Lietuvoj jau skaiius padaugjo iki 2000 slidinink. Mes galime didiuotis, kad mes esame priskirti prie didiuosios SSSR sporto eimos. Sveikinu jaunus L. T. S. R. sportininkus. MM" Komentarai, manau, nereikalingi. io straipsnelio autorius (reikia spti komjaunuolis) pats pasako, kad jau net anais laikais jie sport, suprato, kaip politin isiaikinimo darb". Tuo visas darbinink sportas ir baigsi, nes ir jis buvo kinkytas darbinink bolevizacijos veim. Tai ir visa, kas bolevik laikais buvo duota darbininkui kultrinje srityje. 7. Visikas yd sigaljimas ir pasaka apie darbo drausm Giedodami darbininkams apie laisv, apie ger ir laiming gyvenim, bolevikai palaipsniui ved Lietuvos darbininkus galutin vergij. Kadangi lietuviai darbininkai neatrod j umaioms visikai patikimi, tai iam lykiam darbui buvo paimti ydai. Jei mes esame kalbj apie stiprias yd pozicijas Lietuvos pramonje bei prekyboje nepriklausomojo gyvenimo laikais, tai, atjus bolevikams, ydams prasidjo tikra prosperit y " . ydai jau pirmomis bolevik valdymo dienomis sum visas vadovaujamas vietas ministerijose (vliau komisariatuose), monse, fabrikuose, trestuose ir visur kitur, istumdami i t viet lietuvius, kur jie tik buvo. moni direktoriais buvo stengiamasi skirti ne ydus, bet daugiausia bemokslius ir maamokslius komunistuojanius darbininkus. J padjjai vyr. buhalteriai, skyri vedjai buvo daugiausia ydai. Tatai jiems buvo labai patogu: maamokslio direktoriaus vardu buvo galima veikti be asmenins atsakomybs. Tai viena imginta yd taktika. Apskritai, ydai ir patys nemokjo gerai darbo dirbti. Bet utat jie prievartos bdu versdavo likusius moni administracijose patyrusius lietuvius u save atidirbti. Kas tik su ydais neidavo, jiems nenusilenkdavo, ydai turjo gali t sulikviduoti, kaip antitarybinius, kontrrevoliucinius elementus. Darbinink rinkimuose, renkant darbinink komitetus, btinai juos turjo eiti ir ydas. Jei darbininkai tokio neirinkdavo, tai komunist partijos komitetas savo valia tokius paskirdavo. Prie tokius dalykus pamgins protestuoti Gelbetono ir Mro Darb Kontoros direktorius buvo negailestingai atleistas i tarnybos. Apskritai, komunist partija ydus visais bdais palaik, nes tatai buvo ydikas dalykas.

211

Lietuviai darbininkai yd vengdavo, nes inojo, kad jie yra bolevikams patikimiausi. Grieiausiai buvo udrausta yd pavadinti ydu. Dirbanij drausmei pakelti apsiai buvo ileista statym, sakym, instrukcij. Jose visose u nusiengimus buvo numatyta grieiausios sankcijos: u menk mamo grs atleidimas i darbo, be teiss gauti kur kitur, kaljimas. Taiau ne visus dirbaniuosius lygiai tie potvarkiai liesdavo: ydai, j pakalikai ir komunist partijos nariai lengvai tuos potvarkius apeidavo. Tik vieniems lietuviams jie buvo dideli vartai, galima sakyti, tik jiems vieniems tie potvarkiai ir buvo ileisti. Nurodysime kelet pavyzdi. Statybos Tresto stali dirbtuvs darbininkas ydas Zelkindas keturis kartus pavlavo darb. Pagal veikusius nuostatus, jis turjo bti u tai atleistas i darbo. Taiau liko nenubaustas, tuo tarpu du lietuviai darbininkai u maesn pavlavim buvo atitinkamai nubausti. Tos paios dirbtuvs brigadierius ydas Kanas sumu savo mokin lietuv. Mokinys pasiskund direktoriui, bet tas nieko nereagavo. Tik kada visi darbininkai m protestuoti, direktorius t yd nubaud... tris dienas neateiti darb. Taip djosi visuose fabrikuose ir monse. Maa to, ydai, bdami tose paiose vietose kaip ir lietuviai, gaudavo didesn atlyginim. odiu, dl nurodyt prieasi ir dl visiko proteguojam yd sigaljimo bendra darbo drausm fabrikuose ir monse nepagerjo. Tomis priemonmis, kurios buvo vienaalikai taikomos, tik nuolat buvo didinama lietuvi darbinink neapykanta ydams ir j pakalikams.

itokia bendrais bruoais buvo padtis Lietuvos monse ir fabrikuose bolevik valdymo laikais. Lietuviai darbininkai birelio 1318 dienomis, kai daug tkstani lietuvi buvo veama tolimus Rusijos kampus, taip pat turjo atiduoti savo duokl bolevikiniam tironui. Turimomis iniomis, i Lietuvos fabrik ir moni buvo iveta apie 1 1 % % darbinink ir apie 2% tarnautoj. Atjus lemiamai birelio 22 d., kada vokiei karys pradjo naikinani kov su bolevizmu, lietuvis darbininkas griebsi ginklo, kad apgint savo darbovietes nuo sunaikinimo. Nemaa j padjo savo galvas. Ten, kur greta vokiei kari palaidoti ir ms partizanai, rasime imtus vard ir pavardi darbinink, kurie kovojo su bolevizmu ir kurie toje kovoje sutiko karygi mirt. Jie mir ne veltui. Daug stambi fabrik jie apgyn nuo suplanuoto raudonj barbar sunaikinimo. iandien tie fabrik kaminai vl rksta, skardios sirenos skelbia, kad ia vl verda ramus ir temptas darbas, gamins vertybes, be rezoliucij, be ki, be klastos ir neapykantos.

VALSTYBINI KI DARBININKAI BOLEVIK LAIKAIS


V. VELA

Iki bolevik upldimo Lietuvoje ordinarininkas (kumetis, metininkas) u savo met darb dvare, apskritai, gaudavo atlyginim: 1. Grd 3035 cnt; j skaiiuje rugi 1618 cnt, kviei 1 3 cnt, miei 713 cnt, avi 12 cnt. 2. Dvaras ilaikydavo (iem duodavo paaro ir pakrat, vasar ganykl) vien ordinarininko karv, o kai kur ir 1 2 avis. Jei ordinarininkas karvs neturdavo, tuomet dvaras ordinarininkui duodavo pieno: vasar 6 mnesius po 36 1 per dien, iem 6 mn. po 24 1 per dien. I savo ordinarijos darbininkas galdavo nusipenti apie dvejet kiauli. 3. Kuro gaudavo tiek, kiek tik ordinarininkui jo reikdavo. Apskritai, jis gaudavo 1015 veim (1015 m) ab, arba vietoje ab 24 veimus (24 t) durpi. Be ab ar durpi, ordinarininkui bdavo duodama 2 erdm stambaus kuro malk. 4. Bulvms usiauginti gaudavo 0,170,33 ha ir darovms 0,07 0,17 ha dirbtos ir trtos ems. 5. Turdavo nemokam but. 6. Pinigais gaudavo po 1518 lt. per mnes, o Suvalk krate paskutiniais metais po 25 lt per mnes. rikas gaudavo pusantros ordinarijos, tik kuro ir pieno gaudavo tiek pat. Pavertus visk pinigais, ordinarininkas iki bolevik okupacijos gaudavo metinio atlyginimo apie 1300 lit. is atlyginimas buvo mokamas iki 1940 m. gruodio 15 dienos. Nuo tos dienos bolevik valdios sakymu visuose valstybiniuose kiuose nuolatiniams darbininkams buvo vestas vienatinis darbo atlyginimas: U I kategorijos darbo norm 3,60 Rb

V A L S T Y B I N I U KT D A R B I N I N K A I B O L E V I K U L A I K A I S

2 1 3

Be to, darbininkas dar gaudavo but (kaip ir pirmiau), kuro apie 79 erdm malk ir 0,2 ha patrtos ir idirbtos ems darovms. Darbininkas turjo teis laikyti vien karv ir kiaul. Avys buvo leidiama laikyti tik tuose kiuose, kur jos buvo laikomos iki 1940..15. Kad darbininkai galt valstybiniame kyje nusipirkti paaro, prie sakymo apie darbo norm vedim buvo pridtas dar toks priedas: Atitinkamai LTSR ems kio Komisaro . m. gruodio mn. 4 d. sakymui Nr. 251, patikrinti valstybini ki darbininkams galimyb nusipirkti maisto produkt ir paar i valstybini ki tvirtomis kainomis sakau: 1) Pardavinti nuolatiniams valstybini ki darbininkams nuo . m. XII.15 d. iuos maisto produktus ir paarus emiau nurodytomis kainomis: u ,, 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 cnt (100 kg) rugi Rub. 20, ,, kviei ,, 30, ,, miei ,, 24, avi 20, irni 40, ,, bulvi 8, kg pieno 0,25 cnt (100 kg) ieno (dobil) 14, ,, vasarini iaud 10, ,, iemini iaud 7, pel 10, karvei ganykl per vis ganiavos sezon 100,

Pastaba: kainos ienui gali bti, atsivelgiant jo blogesn kokokyb, sumaintos, bet ne daugiau kaip 2 0 % . 2) Nurodytomis io sakymo 1 punkte tvirtomis kainomis pardavinti produktus nuolatiniams valstybini ki darbininkams tokiais kiekiais, kurie reikalingi darbininkams ir kartu su jais gyvenanioms j eimoms imaitinti, bet nepervirijant i norm: a) Grd (tame skaiiuje kviei nedaugiau kaip 1/3) per mnes pirmiems trims eimos nariams vienam mogui kg kiekvienam sekaniam eimos nariui b) Bulvi vienam mogui mnesiui ,, c) Pieno, neturintiems savo karvs darbininkams, kiekvienam dirbaniam eimos nariui dienai 1l 1/2 Nedirbaniam dienai 1 3) Leisti tiems darbininkams, kurie iki iol laik karves, ir toliau laikyti vien nuosav karv vienai darbinink eimai. Duoti tiems

34, 20, 20,

214

V. VELA

darbininkams u 1. punkte nustatyt mokest ganykl ir paar, neperviryjant i kieki vienai karvei metams: ieno kg 600 Vasarini iaud 600 Pel 200 iemini iaud ,, (ir pakratams) 1000 Pastaba: Esant blogam derliui ir trkstant paar valstybini ki gyvuliams, Valst, kio vedjas (direktorius) gali parduodam darbininkams paar kiek sumainti iki to kiekio, kuris tenka vienai valst. kio karvei. Valst, kio vedjas privalo padti valst. kio darbininkams paar sigyti. 4) Idavinti sezonini ir laikin darbinink bendroms valgykloms io sakymo 1 punkte nurodytus maisto produktus ten pat nurodytomis tvirtomis kainomis, o kitus daiktus pagal savikain. 5) Leisti nuolatiniams ems kio darbininkams laikyti kiauli tik tiek, kiek j reikalinga savo eimai maitinti. pareigoti valst. ki vedjus (direktorius) nemokamai duoti darbininkams patalpas j nuosavoms karvms ir kiaulms laikyti ir paarams pasidti. LTSR Z. . L. Komisaras. Vadinasi, grd kaina nustatyta dviguba, kaip buvo prie bolevik laikus. Turint galvoje, kad darbininko eima susideda vidutinikai i 4 moni, pagal sakym per metus jis tegaljo gauti tik 29 cnt grd ir u juos umokti valst. kiui apie 640 rubli. Gaudamas perpus maiau ems, darbininkas buvo priverstas prisipirkti bulvi i valstyb. kio arba rinkoje. Pirmiau jis dvigubame ems plote (apie 0,40 ha) galjo usiauginti bulvi 100 cnt, o prie bolevik tik 50. Vadinasi, trkstamus 50 cnt jis turjo prisipirkti, mokdamas po 8 rub. u cnt. Tokia pat bulvi kaina buvo ir rinkoje. Vadinasi,- i savo udarbio darbininkas u bulves turjo atiduoti apie 400 rubli. U pien, kurio 4 moni eima teturjo teis gauti 2,5 1 per dien (per apskritus metus vienodai), turjo mokti 62,5 kap., o per metus i savo udarbio atiduoti apie 230 rubli. O jei kas laik savo karv, tai u ganykl mokjo 100 rub. ir u paar bei pakratus apie 234 rublius, i viso 334 rublius. Dl to ordinarininko vaikuiai dl mao pieno kiekio buvo pasmerkti pusbadiu augti, arba ordinarininkas buvo veriamas u pien atiduoti didel savo metinio udarbio dal. Visai taip, kaip visoje plaioje Soviet Rusijoje: mons ibadj, ibal, tinkamai neiaug, silpno kno, tiesiog isigimusi tauta. Darbo normos buvo vestos tuo tikslu, kad tiksliau inaudot darbo mog. Normos nustatytos gana auktos. Silpnesnis mogus, aiku, maiau tegaljo nudirbti, vadinasi, jis maiau turjo ir udirbti ir skurdiau gy-

2 1 5

venti. Taiau ir stipresniems darbininkams danai nepasisekdavo idirbti daugiau, kaip vien dienos norm. itoki udarbi perspektyv darbininkai jau numat paioje pradioje, paskelbus jiems komisaro sakym. Visi jie auk gvolt", kl didel triukm, nenordami priimti naujo darbo sutvarkymo ir darbo atlyginimo, ir reikalaudami toliau palikti senj tvark. Net prie komunist atstov, kurie lankydavosi darbinink susirinkimuose, darbininkai nesivarydami kritikavo naujai vedam tvark ir reikalavo palikti senj. Ta tvarka jie es visai patenkinti, tegul tik jiems bsi visuomet taip gerai gyventi, kaip jie ligi tol gyven. Bet tai, inoma, nieko nepadjo, ir naujoji tvarka turjo bti gyvendinta. To pareikalauta i agronom, buvusi valstybini ki administratoriais. Darbininkai grasino visai mesti valstybinius kius ir ieiti kitur sau duonos iekoti, jei administratoriai jiems ims taikyti naujas darbo normas. Administratoriai, i vienos puss spiriami valdios, i kitos bijodami likti visai be darbinink, u k juos valdia vl apkaltint, kaip nemokanius gyventi su darbininkais, vadinasi, kaip liaudies prieus, tikrenybje visai ir nevykd komisaro sakymo: beveik visiems lauk darbininkams mokjo pagal auktesnes darbo kategorijas III ir IV, neirint kok jie darb dirbo. Taiau, nors, apeinant sakym, darbininkams daugiau buvo mokama, jie udirbdavo, palyginti, maai. Lauk darbininkas vidutinikai per mnes neivarydavo daugiau kaip 120160 rubli. Tik darbininkai prie gyvuli udirbdavo kiek daugiau. Pvz., galvij rikai ivarydavo per mnes nuo 140 iki 200 rubli, arkli rikai 150200 rub., kiauli rikai 100160 rub., avi rikai 120180 rub. Geriausiai buvo atlyginamos meljos:*) jos udirbdavo nuo 140 iki 220 rubli, nors dirbti joms tekdavo maiau kaip kitiems darbininkams. Dirbti reikjo 8 val. per dien. Jei per laik darbininkas padirbdavo daugiau kaip nustatyta norma, tai u vir normos atlikt darbo kiek bdavo mokama 5 0 % brangiau. Nors kai kuriuos lengvesnius darbus darbininkai padirbdavo vir normos, taiau per mnes jie daugiau neudirbdavo. U brok, t. y. u prastai atlikt darb sakymas reikalavo nemokti ir priversti darbinink darb perdirbti. Administratoriai bijojo io punkto laikytis, nes visi pavasario darbai iemet buvo, palyginti, prasiau atlikti, nekaip visada. Dl to daug kur jau atsiliep i met lauk derliui. Darbinink nedrausmingumas buvo toks, kad kai kur net paarini runkeli rasoda nebuvo laiku pasodinta ir kiai iemet paliko be paarini runkeli. Vasaros pradioje akniavaisiai nebuvo gerai priirti (nebuvo gerai pasodinti, laiku ir tinkamai palaistyti, nuravti) todl daug kur teko juos
*) Taryb sjungoje ypatingai vertinamos meljos. Mat ten labai maai begaunama pieno, todl jis neapsakomai brangus. Tarybiniai krato vairuotojai naiviai mano. kad pieno kiekis daugiausia pareina nuo melj. Todl jas vairiais bdais auktina, mokdami didelius atlyginimus, dalydami ordinus, ypatingus titulus, net skirdami i parlament. Todl, savaime suprantama, kad ir Lietuvoje jos buvo ypatingai traktuojamos ir brangiai atlyginamos ( R e d . ) .

2 1 6

V.

VELA

aparti ir palikti em pdymauti. Tai parodo, kaip darbininkai sabotavo naujj darbo ir atlyginimo sutvarkym. Valstybini ki kvalifikuoti darbininkai udirbdavo kiek daugiau, kaip paprasti darbininkai. Staliai per mn. udirbdavo nuo 220325 rub., kalviai nuo 200 iki 350 rub., oferiai nuo 200300 rub., traktorininkai nuo 180250 rub., uvininkai nuo 300450 rub., sodininkai ir darininkai nuo 250 iki 375 rub., kvediai, taip pat spirito varykl vedjai nuo 250 iki 450 rub. Atlyginimai, atrodo, pakankami, taiau ir ios ries darbininkai nevisuomet jais bdavo patenkinti. Dar maiau bdavo patenkinti administratoriai iais darbininkais, nes vairaus plauko komunistins organizacijos versdavo ios ries darbininkus dirbti politin darb, todl maa belikdavo laiko dirbti kyje. Dl to labai nukentdavo kio darbai: likdavo laiku nesutaisyti veimai, pakinktai, nepakaustyti arkliai, nesuremontuoti plgai ir kit. darbo rankiai. Dl to danai buvo vluojamasi su lauk darbais, nukentdavo darbo kokyb. domu paskaiiuoti, kiek eiliniam lauk darbininkui atlikdavo pinig apdarui ir apavui. Pirmiau jau buvo sakyta, kad vidutinikai per mn. jis udirbdavo nuo 120 iki 160 rub. Per metus tai sudaro apie 1700 rub. Atmus tai, k jis turdavo sumokti u perkamus grdus, bulves, pien, jam turjo palikti per metus apie 400 rub. Tai jo gryni pinigai, kurie atlieka, aprpinus jo pilvo ir pastogs reikalus. Tai turjo atstoti jo seniau udirbamus grynus pinigus litais, kuri jis gaudavo per metus apie 240. Vidutiniki batai prie bolevik kainojo 100 rubli. Vadinasi, u tuos 400 rub. ordinarininkas galjo nupirkti kiekvienam eimos nariui po vien por bat. Ir tai viskas. Daugiau jam neliko nei varkui, nei kelnms, nei daugybei kit gyvenimo smulki reikmen. O u 240 lit pirmiau jis galjo ne tik batus visiems eimos nariams nupirkti, bet dar sau ar savo vaikui taisyti neblog eilut. Darbininkams, dirbantiems prie gyvuli, ir kvalifikuotiems darbininkams atlikdavo kiek daugiau gryn pinig, nekaip lauk darbininkui. Taiau reikia atminti, kad ir prie bolevik laikus jie udirbdavo iki 1,5 karto daugiau, nei lauk darbininkai. Taigi, proporcingai imant, ir kvalifikuoti darbininkai udirbdavo daug maiau ir turjo gyventi daug skurdiau, negu jie gyveno pirmiau. Nuo 1941 m. spalio 1 dienos valstybiniuose kiuose jau vl atstatomas atlyginimas ordinarija. Visi dvar darbininkai kartai sveikins grinim to vienintelio teisingo atlyginimo natra, kuri darbo mogui tokia brangi, ypa io karo metu. vedami atlyginimai visikai atitinka dabar pasikeitusias produkt kainas; jie yra, palyginti, didesni net u atlyginimus priebolevikiniais laikais. U juos valstybini ki darbininkai tikrai atsidkos savo siningu ir naiu darbu, kad tuo prisidt prie didiojo garbingo vis ms udavinio greiiau nugalti kultringosios Europos siaub komunizm.

BOLEVIKIN EMS REFORMA LIETUVOJE


Dipl. ekon. V. B A L I N A S

I. ems valdymo pertvarkymas 1940 m. birelio 15 d. bolevikai, okupav Lietuv, m uoliai skelbti, kad vesi krate marksistin socialistin santvark, kuri tursianti suteikti visiems darbo monms itin laiming gyvenim. Lietuva yra ems kio kratas, apie 7 8 % vis gyventoj veriasi ems kyje, tad reikjo laukti, kad kaip tik ems kyje bolevikai vis pirmiausia imsis savo adtosios ems reformos. Koki gi ems reform galjo bolevikai pasilyti Lietuvai ir kitoms Pabaltijo valstybms? Bolevik ideologai, Stalino kolchozins politikos pasekjai, visuomet usispyr tvirtino, kad grynas socialistinis kis yra manomas, tik vedus bolevikinje valstybje kolektyvinius ir tarybinius kius. Atsivelgiant tai, reikjo laukti, kad bolevikai ir okupuotose alyse ves toki ems kio santvark, koki jau buvo sukr Soviet Sjungoje, t. y. p a n a i k i n s privai ems nuosavyb ir vykdys visuotin e m s k i o k o l e k t y v i z a c i j . Netenka abejoti, kad it tiksl bolevikai ir buvo tvirtai pasiry siekti, taiau mai j gyvendinti dl kai kuri prieasi dels, todl, prie vesdami ems kio kolektyvizacij, vykd krate ems reform, i dalies panai t reform, kuri po spalio revoliucijos 1917 m. Leninas vykd Rusijoje. Staigiai engti ems kio kolektyvizacij bolevikai, reikia manyti, nesiryo tai dl ko: Lietuva yra vienkiemi kratas, tik 7 8 % vis kinink gyvena kaimuose. Be to, ems pavirius daug kur yra nelygus, ems gana vairialyts net atskiruose nedideliuose plotuose. Visa tai sudaro daug klii kolchoziniams laukams sudaryti, stambesnms ems kio mainoms panaudoti, kolchozinms gyvuli bandoms vienoje vietoje laikyti. Kolektyvini ki centrams sudaryti ir dirbamus laukus nuo vienasdinink sodyb ilaisvinti, bt reikj pastarsias nukelti vien viet, t. y. vykdyti darb, visai prieing kaim skirstymui vienasdiais. Kita vertus, lietuvis kininkas yra didelis individualistas, prisiris prie savo ems sklypo ir kaip savo bdu, taip ir i protvi paveldtomis tradicijomis svetimas bet kokiai kolektyvinei ems valdymo santvarkai. Lietuvis kininkas istorijos bgyje niekad nepaino tokio bendruomeninio gyvenimo bei ems perdali-

218

DIPL. EKON.

V. B A L I N A S

jim, kokie buvo labai gerai pastami rus kininkui, ilgus amius gyvenusiam bendruomeni (obin") santvarkoje. odis kolchozas" net smulkiausiam Lietuvos kininkui visuomet kl baim ir neapykant. Pagaliau, bolevikai i savo praktikos gerai inojo, kad ems kio kolektyvizacija Lietuvoje, kur vyrauja gyvuli kis, reikalaujs daug daugiau individualins kininko iniciatyvos, negu grd kyje, jokios kio paangos bei adtojo laimingo gyvenimo negals atneti, prieingai, sukels kio susmukim, gyvuli inaikinim, ems kio gamybos kritim, gal bad, o vis pirma visuotin nepasitenkinim. Toki nuomon nesunku susidaryti, palyginus, pvz., derlingosios Ukrainos gyvuli statistik (jei tikti bolevik altiniais) su gamtos neduosniai apdovanota Lietuva: 100 ha ems kio plotui tenka:
arkli raguoi kiauli

Ukraina Lietuva 13

18,4 27

12 28

Bt, taiau, klaidinga manyti, kad Lietuvos ar kit bolevik okupuot krat ems kio sugriovimas galt sulaikyti bolevik ketinimus vykdyti juose ems kio kolektyvizacij. Gerai yra inoma, kad bolevikai dl beprotikos ir visikai absurdikos Stalino ems kio politikos yra sugriov savj ems k ir privert 180 mil. gyventoj pusbadiu gyventi. Akivaizdoje ito fakto, nebuvo pagrindo laukti, kad bolevikai darys koki iimi ir nedideliems okupuotiems kratams, gyvenamiems nacionalikai susipratusi taut. Tikriausiai, jiems buvo nepatogu prie kultringj pasaul mai sulugdyti graiai klestint trij Pabaltijo valstybi ems k ir sukelti visuotin j gyventoj nepasitenkinim. Pirmiausia dar bolevikams rpjo aklinai udaryti sien su Vakar Europa, palaukti, kol ivyks i krato vokiei tautybs repatrijantai, nutiesti visame krate GPU agent ir komunist partijos dalini tinkl, ir tik po to vienu smgiu padaryti krato ems kiui baisij operacij. tai kodl bolevikai i pradi vykd Lietuvoje tik vadinamj e m s v a l d y m o p e r t v a r k y m , kuris, nors gerokai apard Lietuvos ems kio pagrindus, bet per vienerius metus dar neprived prie visuotins kio suiruts, kuri tikrai bt buvusi, jeigu bolevikai i karto bt vykd savo ems kio kolektyvizacijos planus. Taigi, bolevikin ems reform negalima irti, kaip kok kin sumanym, o tenka daugiau vertinti j, kaip politin komedij, po kurios turjo sekti tikroji bolevikin reforma, t. y. ems kio kolektyvizacija. 1940.V13.22 marionetinis Liaudies Seimas prim Maskvoje suredaguot deklaracij, kad em su jos gelmmis, mikais ir vandenimis nuo iol yra valstybs nuosavyb, o ems savininkai lieka tik jos naudoto-

BOLEVIKINE EMS REFORMA LIETUVOJE

219

jais su paveldjimo teise. Bet koks ems pardavimas, keitimas ar dovanojimas buvo udraustas. Be to, maksimaline ems naudojimo norma buvo nustatyta 30 ha, o liaudies prie" ems itisai konfiskuojamos. Visos antnormins ems turjo bti paimtos valstybin ems fond ir idalytos beemiams bei maaemiams, panaudotos valstybiniams kiams kurti ir vairiems valstybiniams tikslams, nemaa dalis, kaip vliau paaikjo, karo aerodromams statyti. ia reforma bolevikai vis pirma ketino mesti nesantaikos obuol tarp vargingesni ir labiau pasiturini kinink sluoksni, ems skyrimo paadais patraukti savo pus kaimo varguomen, padaryti i jos kikai nepajgius naujakurius, pasiryusius pasipelnyti pasiturini kinink sskaita ir maiau prieingus kolektyvini ki santvarkai. ia ne pro al bus pastebti, kad kinink nesantaikos klimo klausimu bolevikai turjo labai plat patyrim, todl ir Lietuvoje veik jau pas save ibandytais metodais. Garsij kombied", kurie savo laiku prisidjo prie Rusijos kinink sunaikinimo, vaidmen Lietuvoje ymia dalimi turjo suvaidinti naujakuriai. Paskelbdami em esant valstybs nuosavybe, bolevikai siek tikslo nuslopinti stipr Lietuvos kininko nuosavybs jausm ir tuo bdu sumainti jo atsparum bsimajai kolektyvini ki santvarkai. II. ems fondo sudarymas Kadangi Lietuvoje jau dl buvusios ems reformos stambioji ems nuosavyb buvo aprta (150 ha), tai bolevik sudarytasis ems fondas drauge su nusavintais mikais tesudar tik apie 600.000 ha, t. y. apie 15% viso ems ploto. valstybin ems fond em buvo paimta i:
Vienet skaiius Plotas ha

1. Vienuolyn 2. Banyi 3. ems savinink, nepaliekant jiems normos kaip liaudies prieams" 4. ems savinink, valdiusi per 100 ha 5. ems savinink, valdiusi nuo 50 iki 100 ha 6. ems savinink, valdiusi nuo 30 iki 50 ha 7. ems savinink, valdiusi maiau kaip 30 ha .. 8. Valstybini plot 9. Savivaldybini plot 10. Visuomenini organizacij 11. Valstiei mik 12. Valstiei emi, duodant pakaita ems i fondo I viso

28 690 889 956 5.563 15.858 1.550 672 199 220 1.011 1.083 28.719

1.510 17.614 108.644 102.772 198.834 134.324 16.057 10.808 3.152 2.213 5.581 6.080 607.589

220

DIPL.

EKON. V .

BALINAS

Kiek buvo paimta ems fond atskirose apskrityse, rodo ie duomenys :


A p s k r i t y s Alytaus Bir Kauno Kdaini Kretingos Marijampols Maeiki Panevio Raseini Rokikio Sein aki iauli venionli Taurags Teli Trak Ukmergs Utenos Vilkavikio Vilniaus Zaras I viso Vienet skaiius 1.144 1.427 1.445 1.227 1.549 871 1.286 2.679 1.650 1.027 399 1.024 4.155 360 1.498 1.922 828 1.149 1.128 859 741 651 28.719 Plotas ha 22.016,92 24.377,33 25868,95 33.756,13 23.747,22 10.631,73 23.368,18 52.419,65 40.314,85 18.966,58 6.959,95 12.410, 84.310,18 12.712,93 25.011,88 46.673,05 23.703,36 32.849,07 23.822,02 12.818,12 35.886, 18.964,87 607.589,

Fondo sudarymas buvo gana painus darbas, nes reikjo su virum kaip i 20 tkst. ems savinink atrti antnorminius plotus, vienur keli deimi hektar, kitur vos vieno ar keli ha ploto. Bent % vis plot neturjo ems plan, todl turjo bti naujai apmatuoti. Kadangi em fond buvo paimta per labai trump laikotarp, per nepilnus 3 mnesius, tai parceliuojam ki kins padties nebuvo paisoma. Bta labai daug atsitikim, kai i kio buvo atriama visa ariama em ar didesn jos dalis, arba atimamos visos pievos, arba paliekamos vien ganyklos, krmynai. Be to, vietos valsi emes kio komisijas, kurios turjo vykdyti ems reform ir kontroliuoti matininkus, m vertis visokiausi padugni elementai, arkliavagiai, bolevikikai nusiteik svetimtauiai, kurie darb ne daug sauvals, inaudojimo ir kurstymo. Daugelis ki, kuriems po antnormins ems atrimo buvo paliekama 30 ha, dl vietos ems kio komisij sauvaliavimo buvo kikai sugadinti. Tos komisijos taip pat nustatydavo, kas yra liaudies prieas", kam ems norm palikti, o kam nepalikti. kius, kuri valdytojams ems norma nebuvo palikta, buvo skiriami komisarai, daniausiai i vietini komunist

BOLEVIKINE

EMS

R E F O R M A LIETUVOJE

221

tarpo. Drauge su eme buvo nacionalizuotas i ki inventorius ir beveik visas asmeninis t ki savinink turtas. Analfabet komisar eimininkavimas daugel ger ki buvo nualins. Ypa nemaa nukentjo veislini gyvuli, kurie dl neprieiros, blogos valios ar paaro stokos buvo paskersti, parduoti arba nugaio. Pagal mint seimo deklaracij taip pat buvo nacionalizuoti: a) visi didesni kaip 1 ha privatiniai mikai, kurie susisiekia su valstybiniais mikais, b) visi mik masyvai, kurie priklauso vienam kiui, jei j plotai yra ne maesni kaip 10 ha, c) mikai, maesni kaip 10 ha ir nesiriboj su valstybiniais mikais, bet kuri tvarkymas yra valstybei naudingas, d) apsaugins reikms mikai ir kt. plotai. Dl mik nacionalizacijos nukentjo daug smulki valstiei. Jie neteko 5.580 ha mik. Pakaitu jiems duota em i fondo daniausiai buvo skiriama toli nuo sodybos, o i kitos puss, negaljo kompensuoti kuro ir statybos mediagos netekimo. Dar pravest paymti, kad alia savo vykdomos reformos bolevikai yra pam i kinink nemaa ems kariniams tikslams. Ta em buvo paimta tiek i stambesnij, tiek i smulkesnij kinink. I viso vadinamajai 800 m pasienio zonai" buvo paimta 24.290 ha, o kariniams tikslams, btent, aerodromams, audymo poligonams ir kit. 19.810 ha. I viso 44.100 ha. III. ems fondo paskirstymas Paskelbdami ems reform, bolevikai maai tekreip dmesio kin jos pus. Bolevikams rpjo sudaryti monse spd, kad atimtoji i turtingesnij em bus idalinta vargingiesiems kaimo sluoksniams, ir tokiu bdu bus vykdyta tarytum socialin teisyb. Todl jie plaiai pagarsino, kad kiekvienas valstietis beemis, kumetis arba maaemis gali kreiptis valsiaus ems kio komisijas ems gauti. Pagal paskelbtus dsnius atskiras beemis negaljo gauti daugiau kaip 10 ha, o maaemio kis drauge su gautu priedu taip pat negaljo praokti 10 ha. Norini dykai gauti ems atsirado nemaa, i viso buvo paduota per 200.000 praym, taiau dl fondo ribotumo i j tiktai 72.465 gavo ems. Pagal 1940 met pabaigoje ms gavo: per valsius surinktus duomenis e-

eim skaiius Beemiai Ordinarininkai Kaimo amatininkai I viso beemiai Maaemiai I viso beemiai ir maaemiai 20.282 7.099 3.178 30.559 41.906 72.465

Plotas ha 149.505,64 56.787,95 7.615,57. 213.909,16 167.310,72


-

381.219,88

Vidutinis ems gavusio beemio kio dydis sudar 7,53 ha, kaimo amatininko ems dalinys 2,40 ha. Bolevikai labai nemgo vienkiemi, kaip kinink individualizmo ir savarankikumo ugdytoj. Be to, vienkiemiai labai trukd kolchozinei kaimo santvarkai vesti. vesdami kolektyvinius kius pas save, jie, pvz., liep visus trobesius i vienkiemi atkelti sodybin kaim. Vykdydami bolevikin ems reform Lietuvoje, jos vadovai taip pat buvo nusiteik prie vienkiemius, todl sugalvojo naujakuriams sodybas projektuoti g r u p m i s . Naujakuri sodyboms vieta turjo bti taip suprojektuota, kad jos, tos sodybos, drauge su buv. savininko sodyba sudaryt vien sodyb sutelkim, kuris ateityje turt bti bsimo kolektyvinio kio centru. emiau dedami briniai (1, 2 ir 3 br.) rodo, kaip buvo sakyta kurti grupines sodybas. Dviejuose pirmuose briniuose 30 ha norma buv. savininkui paliekama, 3 brinyje buv. savininkui norma visai nepalikta. Brinys 4 vaizduoja jau vykdyt parceliacij (Kauno aps., Pakuonio vis., Girinink km.). Iparceliuotas kis turjo 113,5 ha, i kurio ploto buv. savininkui palikta 30 ha (skl. Nr. 9), o likusi em idalyta tarp 13 naujakuri. Naujakuriams sodybas stengtasi suprojektuoti prie kio sodybos bsimojo kolektyvinio kio centro.

50 ha kio parceliacijos s c h e m a , paliekant buv. valdytojui 30 ha e m s norm

BOLEVIKIN EMS REFORMA LIETUVOJE

223

90 ha dvaro parceliacijos s c h e m a su grupini sodyb sutvarkymu, paliekant buv. valdytojui 30 ha e m s norm

Kaip bolevikams pavyko atlikti grupini sodyb udavin, rodo sudaryt grupini sodyb statistika:
Sodybins
JJ

grups i

1 1 1 1 1 1 1 1

v i s o

5,123 grups i 16.041 sodyb

2 sodvb 3 4 , 5 6 7 8 9 0 1 ,, 2 3 4 5 6 7

2.623 1.057 697 302 196 100 68 31 18 6 5 4 4 2 6 4

224

i statistika rodo, kad i bendrojo 30.559 naujakuri skaiiaus tik pus sodyb buvo suprojektuota grupse, ir tai daugiausia maose (23 4 sodyb) grupse. Prieastys, kodl nepavyko suprojektuoti didesni sodybini grupi, buvo tos, kad parceliuojami plotai daugeliu atvej buvo maoki, tik po keliolika ar keliasdeimt ha. I kitos puss, matininkai, atsivelgdami naujakuri pageidavimus, danai prasilenkdavo su bolevikins vadovybs sakymais ir sodybas naujakuriams projektuodavo vienkiemiais. Nors Lietuvoje reformai vykdyti buvo panaudotas esamasis prityrusi matinink personalas, turjs didel praktik i kaim skirstymo vienasdiais darb, taiau negirdtai trumpas laikas, kuriuo buvo sakyta vykdyti parceliacij, ir vietos bolevikini organ teroras buvo prieastys, kad kaip grupins sodybos, taip ir pati parceliacija buvo vykdytos neprisilaikant pagrindini kini ir technini ems tvarkymo reikalavim.

1 2 0 ha dvaro parceliacijos s c h e m a su grupini sodyb sutvarkymu, nepaliekant buv. valdytojui 30 ha e m . n o r m o s

BOLEVIKINE

E M S R E F O R M A LIETUVOJE

2 2 5

Likusis ems fondas buvo paskirstytas taip:


Valstybiniam miko kiui Mik Durpyn Eer Kit plot I viso 6.524 vienetai 673 ,. 191 295 7.683 ., 93.248,59 ha pl. 9.587,33 ,. 5.311,35 ., 1.849,79 .. .. 109.996,97 ., ,.

Valstybini staig reikalams Valstybiniams kiams Kariniams reikalams Mokykloms Socialiniams reikalams Sveikatos reikalams Kno kult. ir sporto reikalams Kitiems valst. reikalams I v i s o

.... ....

357 vienetai 301 1.119 190 112 259 378 2.716

45 094,20 6.725,41 2.378,37 2.213,19 624.93 401,74 3.156,28 60.594,12

ha pl. ,. .. .. ., .. ,.

....

Savivaldybi, kooperacijos ir vairiems vieiesiems reikalams vyrynams, molynams ir kt. savivald. reik. 1.611 vienetai 2.547,92 ha pl. Pieninms ir kooperatyvams 766 528,30 .. Kitiems vieiesiems reikalams 437 1.209,40 I v i s o 2.814 4.285,62

Miestams praplsti ir miestelnus eme aprpinti

868 vienetai

7.863,94 ha pl.

Tokiu bdu visas paskirstytas ems fondas susidjo i 89.427 atskir vienet, 576.517,59 ha ploto. 1940 m. gruodio mn. buvo dar nepaskirstyto, rezervinio ems fondo 36.125 ha, kuri tarpe 600 itisai nacionalizuot ki sodyb, bendro ploto 8.389 ha. i ki dirbamos ems buvo idalytos naujakuriams ir maaemiams, o paios sodybos paliko be aikios paskirties. Vliau bolevikai m jose steigti main-traktori stotis (33 stotys 801 ha ploto) ir main arkli nuomojimo punktus (231 p. 6.500 ha ploto). Rezervinis fondas nebuvo pastovus. I vienos puss jis nuolat majo, kai ems buvo idalijamos valstybinms staigoms arba privatiniams ems naudotojams, o i kitos puss didjo. Rezervinio fondo didjimas vyko dl dviej prieasi. Vis pirma, daug kinink, bolevik priskirt prie buoi" kategorijos, gelbdamiesi nuo aikios praties, masikai m atsisakinti nuo ems. I pradi tos ems buvo valdios priimamos, bet kai pasirod, kad gali kilti visuotin panika, ir nebus kas dirba em, buvo daroma klii ibuoti". Vis dlto vien Kauno aps. ligi 1941.V.16. nuo ems atsisak 76 kininkai, Trak apsk. 75 kininkai ir t. t. I viso i vadinamj buoi" buvo priimta fond 500 ki su 7.452 ha ems. I kitos puss, naujakuriai, neturdami galimybs sikurti, m taip pat masikai atsisakinti nuo ems. Sakysim, iki 1941.V.16 vien iauli

226

DIPL. EKON. V .

BALINAS

aps. nuo ems atsisak 762 naujakuriai. I viso nuo ems atsisak 4.492 naujakuriai, gav 29.838 ha ems. emiau duodama statistika rodo, kiek naujakuri ir vadinamj buoi" atsisak nuo ems ligi 1941.V.16. i statistik neeina kininkai ir naujakuriai, kuriems nebuvo leista atsisakyti nuo ems. is skaiius buvo taip pat didelis, nors statistikos duomen nra.
Atidav em fond vadinamieji buos Vienet skaiius Alytus Birai Kaunas Kdainiai Kretinga Marijampol Maeikiai Panevys Raseiniai Rokikis Seinai akiai iauliai venionliai venionys Taurag Teliai Trakai Ukmerg Utena Vilkavikis Vilnius Zarasai 3 24 76 16 5 1 25 43 8 46 4 2 21

Atsisak nuo ems naujakuriai Vienet skaiius 58 111 226 167 46 53 280 499 143 167 6 179 762 48

Plotas ha 57 341 1.162 255 70 4 396 554 94 563 85 40 306


'

Plotas ha 362 743 1.467 1.320 277 245 1.896 3.605 1.117 1.055 431.012. 5.211 209

1 18 75 45 6 8 13 60 I v i s o 500

30 322 553 651 104 93 743 1.029 7.452

29 552, 182 345 144 205 198 102 4.492

274 3.712 1.310 1.839 1.009 1.105 1.260 767 29.838

Susidar be galo keista padtis rezervinis fondas augo, o ems doras emdirbys nebuvo links imti, nors em jam visuomet buvo ir bus didiausias gyvenimo trokimas. Socialistiniame darbo moni rojuje, pasirodo, tokie parodoksai yra galimi. IV. Bolevikins ems reformos padariniai Kultringuose kratuose kiekvien kin reform, paprastai, irima kaip priemon gyventoj gerbviui pakelti, geresnei tautos mediaginei gerovei pasiekti, gamybai padidinti. Ir bolevikai, prie pradj vykdyti savo socialistin ems reform Lietuvoje, taip pat uoliai skelb, kad.

BOLEVIKINE

EMS REFORMA LIETUVOJE

227

sieksi tiksl padaryti darbo mones laimingus, suteiksi jiems prog pasituriniai gyventi. Savo atsiaukimuose jie vaizdavo buvus gyvenim, kaip kiaurai yding, o ateit pie, kaip vyliojani ir laiming. Panagrinkime, kok gi laiming gyvenim kininkams atne bolevik ireklamuota ems reforma. Vis pirmiausia, bolevikin ems reforma sugriov ms stambesn k. em buvo paimta i 28.000 ems savinink, turjusi apie 1.240.000

vykdyta parceliacija Kauno aps., Pakuonio vls., Girinink km.

228

ha ems. Didesn pus t savinink (15.858 ki) vald nuo 30 ligi 50 ha. Tai buvo stipriausias Lietuvos kinink elementas, daugiausia gamins vartotojui. Pagal statistinius duomenis, i kinink grup % kio darb atlikdavo savo eimos rankomis ir tik 1/3 darbo samdini pagalba. Kalbti apie iuos emdirbius, kad jie nra rykiausieji darbo atstovai, bt taip pat melaginga, kaip tvirtinti, kad milijonai enkavedist ir tkstantines algas gaunani bolevikini biurokrat yra tikri darbo atstovai... Be to, keletas tkstani stambesni Lietuvos ki, turini ymesnius gyvuli kiekius ir atitinkamai didesnius pastatus jiems laikyti, buvo arba visai sunaikinti, arba degraduoti treiaeili ki kategorij. Bt dar pus bdos, jeigu po ios reformos visi lik kiai nuo 10 ligi 30 ha galt ramiai ir netrukdomai toliau egzistuoti. Po bolevik reformos Lietuvoje susidar 61.000 ki nuo 20 ligi 30 ha ir 40.000 ki, turini nuo 15 ligi 20 ha. itie 100.000 kinink eim, atstovaujani madaug pusei milijono gyventoj, pagal bolevik ideologij buvo laikomos antitarybiku elementu, bolevikine terminologija vadinamu buomis". Nors ios kinink grups bolevikai tuo tarpu dar nebuvo fizikai sunaikin, bet inant buoi sunaikinimo istorij paioje Soviet Sjungoje, o taip pat inant, kad pagal Markso-Lenino-Stalino moksl" is klasinis prieas" bolevikinje valstybje negali bt pakeniamas, neteko abejoti, kad Lietuvos kinink, turini nuo 15 ha dydio kius, likimas jau buvo nusprstas. Pagal Rusijos praktik, buoi" turtas turjo bti konfiskuotas, o jie patys iveti. Lietuvoje kinink iveim bolevikai pradjo 1941.VI.13, taiau po savaits kils karas j planus suard. Vis dlto tik per t vien savait bolevikai suskubo iveti 1.566 eimas, kuri kiai sudar 81.879 ha plot. Pastebtina, kad Lietuvoje dar buvo apie 65.000 ki, turini nuo 10 ligi 15 ha, kuriuos bolevikai neirjo kaip darbo valstiei" klas. i kategorija kinink galjo laukti lygiai tokio pat likimo, kaip ir buos". Kiekviena kultringa reforma siekia kok nors tiksl, sprendia koki nors problem, o bolevikin ems reforma, rodos, jei ir siek kok tiksl ar sprend koki problem, tai tik kio griovimo tiksl ir moni naikinimo problem. Konstatavus itok fakt, atrodo, kad beprasmika yra ir pati ekonomin ios reformos" analiz. Netenka abejoti, kad Lietuvoje vargu ar atsiras dor moni, kurie bt kitokios nuomons dl itokio bolevikins ems reformos apibrimo. Taiau, reikia manyti, plaiame pasaulyje yra dor moni, pastani bolevikines reformas" tik i propagandins kominterno literatros, kurie mgins tvirtinti, kad vis dlto bolevikai savo ems reforma siek tikslo suteikti gerov, jei ne anksiau mintoms kinink kategorijoms, tai bent didelei daliai smulkij kinink, turini ems iki 10 ha. Deja, yra pakankamai daug fakt ir duomen rodyti vis i iliuzij nerimtum. Vis pirma, visi Lietuvos beemiai ir maaemiai gavo tik 381.220 ha ems, t. y. maiau negu per Nepriklausomosios Lietuvos ems reform,

B O L E V I K I N E E M S R E F O R M A LIETUVOJE 2 3 9

kada beemiai ir maaemiai gavo 452.746 ha. Daugumas gavusi ems naujakuri neturjo nei gyvo bei negyvo inventoriaus, nei trobesi, nei statybins miko mediagos trobesiams statytis, nei l sikurti. Gautas plikas ems sklypelis, kuriame sikurti nebuvo beveik jokios galimybs, nelabai nudiugino naujakur. Bolevik valdia tepaskyr naujakuriams 20.000.000 rubli neilgalaikms paskoloms iduoti ir adjo suelpti miko mediaga bei aprpinti gyvu ir negyvu inventorium, bet praktikai niekas naujakuri beveik jokios pagalbos negavo. Matyti, kad bolevikams visai nerpjo padidinti individualini kinink skaii Lietuvoje, todl jie sudarinjo naujakuriams tokias slygas, kad ie noromis nenoromis turt praytis kolektyvini ki. Taiau daugumas naujakuri, pastebj, kad negals kurti savo nepriklausomo kelio, vis dlto buvo prieingi kolchozams, nes nujaut, kad kolchozuose kiekvienas emdirbys turs vien tik prievol dirbti bolevikins valstybs labui, ir, kaip jau buvo minta, m masikai atsisakinti nuo ems. Galima buvo dar tvirtinti, kad bolevikin ems reforma pagerino bkl tam tikram skaiiui maaemi kinink, tikrai jauiani ems stok, bet ir itas vienintelis teigiamas reformos bruoas netenka savo pagrindo, jei prisiminti, kad galutinis bolevik tikslas buvo vesti kolektyvinius kius, kuriuose nebt nei maaemi, nei didiaemi, o vien tik niveliuota plika kolchozinink" mas. Suprasti tikruosius bolevik usimojimus Lietuvos kinink atvilgiu ypa praverst tiems Amerikos emyne gyvenantiems lietuviams, kurie dl bolevik reimo nepaino arba kominterno agent apmulkinti dar iandien mgina teisinti bolevik eimininkavim Lietuvoje ir j vykdytas socialistines reformas". Jie turt suprasti, kad bolevik vykdytas ems valdymo pertvarkymas Lietuvoje buvo tik politin komedija, siekianti tikslo suskaldyti Lietuvos kinink vienyb, diegti klasin kov" kinink tarpe ir paruoti dirv bsimoms intrigoms, skirtoms Lietuvos kininkams ir lietuvi tautai sunaikinti. Bolevik vykdyt ems reform Lietuvoje tenka vertinti vien kaip griovimo darb. Nereikia pamirti, kad visikas Lietuvos ems kio sugriovimas, apskritai, buvo tik mnesi, o gal ir savaii klausimas, ir nors bolevikams pristigo laiko vykdyti savo iaurj ir beprotik sumanym, vis dlto j griovimo darbo padariniai dar ilgesn laik slgs krato ems k.

PRIVALOMASIS EMES KIO PRODUKT STATYMAS


P E T R A S V A K A R I S

Privalomojo ems kio produkt statymo politika Soviet Sjungoje

vedus kolektyvizacij, ems kio gamyba Soviet Sjungoje smarkiai krito. kininkai, prievarta suvaryti kolchozus, ne tik pradjo pasyviai irti ems k, bet dar ir k uaugin nebenorjo beparduoti. Taiau miest gyventojams imaitinti reikjo duonos ir vairi kit produkt. Produktams parpinti tokiose aplinkybse bolevik valdia nerado jokio geresnio bdo, kaip rekvizicijos. Jos tad ir buvo vestos, tik ne rekvizicij vardu, bet pavadintos privalomuoju ems kio produkt statymu valstybei. Buvo paskelbta, kad kiekvienas kolchozas savo derliaus dal privalo atiduoti valstybei nustatytomis kainomis. Visuomenei buvo nurodyta, kad privalomais produkt valstybei pristatymais yra primenama, jog kolchozai privalo j turim em apsti ir pasistengti i jos gauti galimai didesn derli. Kuo kolchozas daugiau derliaus surinks, tuo kolchozininkai daugiau turs, nes, atidav privalomus pristatymus nustatytomis kainomis valstybei, likus derli gals pasidalyti ir laisvai sunaudoti arba pardavinti. Privalomieji ems kio produkt pristatymai atskiriems kolchozams buvo apskaiiuojami, atsivelgiant kolchozo kininkavimo krypt ir produktingum. Kiekvienam kolchozui buvo nustatytas gamybos planas. Grd kolchozas turjo pristatyti tam tikr norm, apskaiiuojam, ieinant i a p s t o p a g a l g a m y b i n p l a n p l o t o . Pieno i r msos normos buvo apskaiiuojamos p a g a l g y v u l i s k a i i . Taip pat pagal gamyb buvo apskaiiuojamos ir kit privalomj valstybei statyti produkt normos. Pradjus praktikuoti tokius privalomuosius ems kio produkt statymus valstybei, greitai paaikjo, kad tokia politika neveda prie kolchoz gamybos padidinimo, bet visai atvirkiai. Kolchozai, turj silpnas gyvulininkysts fermas, stat maai msos ir pieno produkt, o kurie visai gyvulininkysts ferm neturjo, nenorjo j organizuoti, nes jie bijojo privalomj statym. Tas pats atsitiko ir su arklininkyste. Kolchozui nebuvo intereso gerus arklius auginti, nes juos paimdavo valstybs reikalams, o

PRIVALOMASIS

2EMS

KIO

PRODUKTU

STATYMAS

231

jeigu bdavo prasti arkliai, visuomet jie pasilikdavo kolchoze. Pagaliau ir grd pristatymo politika ved prie j gamybos mainimo. Nei vienas kolchozas nesisteng pasli ploto plsti, kad tik nereikt daugiau pateikti valstybei grd. Todl daug geriausi dirv dirvonavo, nors jos galjo bti visikai nesunkiai apsjamos. Stambiosios ios politikos klaidos, kurios ved prie visiko ems kio gamybos susmukimo, buvo pastebtos tik 1939 metais (is faktas liudija apie begalin bolevik valdios trumparegikum ekonominiuose reikaluose). Pastebjus tai, buvo ileistas (1940 m. pavasar) Stalino ir Molotovo pasiraytas nutarimas, kuris, anot j, turjo pakeisti pasenusi privalomojo ems kio produkt statymo valstybei tvark ir garantuoti tolesn kolchoz kio augim bei stiprjim. Pagal naujj tvark privalomasis ems kio produkt statymas valstybei turjo bti apskaiiuojamas ne pagal javais apst ems plot ir ne pagal gyvuli skaii, bet pagal dirbamos ems arba pagal visos kolchoze naudojamos ems plot. Pav., kuo daugiau kolchoze yra ariamos arba galimos arti (nors ir dirvonuojanios) ems, tuo daugiau kolchozas turi pristatyti grd, nepaisant to, didel ar ma plot javais bt apsjs. Taip pat, kuo daugiau kolchoze ems (skaitant pievas ir ganyklas), tuo daugiau jis privalo statyti msos, pieno, viln, ir t. t., neatsivelgiant daug ar maa tame kolchoze bt karvi, kiauli arba avi. Be abejo, atskiroms respublikoms arba sritims nuo vieno ha privalom statyti valstybei produkt normos buvo nevienodos. Pav., Turkmnijos respublikoje nuo 1 ha pieno reikjo statyti tik 3 litrus, o Leningrado srityje 30 litr; arba msos: Murmansko srityje 0,5 kg, o Ukrainoje 4,5 kg, arba viln: Maskvos srityje 40 gr, o Turkmnijoje 700 gr ir pan. Be norm, nustatyt kolchozams, buvo taip pat normos, nustatytos kolchozininkams nuo j individualiai valdom dar, kurie buvo nedidesni kaip 0,5 ha, ir nuo j nuosav gyvuli bei pauki. Kolchozininkai turjo statyti bulves (skaitant nuo 1 ha apie 40 centneri), pien (apie 300 litr), kiauinius, ok srius, ms (po 3245 kg nuo gyvulio), vilnas (po 200 1.100 gr nuo avies ir po 150220 gr nuo okos). Taip pat atskiros normos (madaug dvigubai didesns kaip kolchozininkams) buvo nustatytos ir atskiriems, vad. jdinolininkams, tai yra, buvusiems kininkams, kurie neprisijung prie kolchoz. ia tenka pastebti, kad iki 1940 met kai kurie produktai nebuvo reikalaujami prievarta, bet superkami pagal sutartis. Bet pasirod, kad kolchozininkai po tam tikro laiko pradjo vengti sudarinti sutartis. Todl liko tik vienintel ieitis nustatyti privalomj vis ems kio produkt statym, kurie tik reikalingi maitinti miest gyventojams. Tuo bdu 1940 m. buvo vestas privalomasis statymas valstybei i produkt: 1) iemini, vasarojaus ir anktini grd, 2) ryi, 3) bulvi, 4) darovi (kopst, cviklini burokli, mork, svogn, agurk ir pomidor), 5)
16

232

PETRAS VAKARIS

technikini kultr skl (saulgr, lin, ricinos medio, sojos, garstyi, rapso, sezamo), 6) paarini oli skl (dobil, liucernos, motiejuk, esparceto, viki), 7) ieno, 8) pieno, 9) kiauini, 10) ok sri, 11) arkli, 12) vairi gyvuli ir pauki msos, 13) viln (ne tik avi, bet ir ok bei kupranugari), 14) lin pluoto. Vadinasi, k tik kolchozai arba. kolchozininkai augino, turjo valstybei atiduoti. Ir tai ne kokiomis nors rinkos kainomis, bet pusdykiai. Todl, pradedant Minsku ir baigiant Vladivostoku, kolchozininkai vien ir t pat kalbjo: k tik uauginam, visk ivea, o mes pasiliekam kasmet alkani ir pusnuogiai. Privalomojo ems kio produkt statymo paskelbimas Lietuvoje Lietuva nebuvo nei kiek geresn, kad bolevikai bt j iskyr i kit sovietini krat tarpo. Taiau bolevikai io reikalo Lietuvoje nesim paskubomis. I pradi jiems patiems reikjo kiek stipriau atsistoti ant koj. Be to, jie numan, kad greitas ems kio produkt prievols vedimas atbaidys visuomen. O jie galvojo, kad tam tikromis priemonmis ir metodais, gal bt, pavyks visuomen nuteikti sau, jei ne visai palankiai, tai nors ir ne prieingai. Todl buvo pradta labai rpintis" kinink reikalais, tiksliau sakant, kininkai buvo pradti vedioti u nosies. Tuo bdu parengta privalomojo ems kio produkt statymo vedimui dirva, o pats produkt statymas, j aikinimu, buvo ne kas kitas, kaip tik galimyb atsilyginti u visk, k bolevikai buvo gera padar. kinink vediojimas u nosies utruko iki 1941 met kovo mn. vidurio. Visa tai taiau nebuvo dav laukt rezultat. Lietuvos kininkai nevertino bolevik pastang jais rpintis, gerai suprasdami tiesioginius j siekimus. Todl bolevikams nieko daugiau nebeliko, kaip tik imtis griet priemoni sulugdyti visiems, kas galvojo nebolevikikai. Ryium su tuo, Maskva paskubomis pareikalavo duomen apie Lietuvos ems kio naum ir netrukus ivydo sauls vies Lietuvai skirtas privalomojo ems kio produkt statymo valstybei projektas. Gana greitai tas projektas buvo persistas Lietuvos Komunist Partijai vykdyti. Partija pagal j suformulavo atitinkamus nutarimus, kurie 1941 m. balandio 14 d. buvo paties Komunist Partijos Centro Komiteto sekretoriaus A. Sniekaus ir Komisar Tarybos pirmininko M. Gedvilo pasirayti. Dien vliau jie buvo jau pradti skelbti spaudoje. Vienas po kito buvo paskelbti nutarimai dl privalomojo grd, bulvi, pieno arba sviesto, msos ir viln pristatymo valstybei (be abejo, po kiek laiko bt buv paskelbti nutarimai dar dl ieno, darovi, lin, kiauini, ok sri ir kit produkt pristatymo). Daugelis, numatydami, kad kada nors privalomas produkt statymas Lietuvoje vis tiek bus vestas, dl t nutarim nei kiek nenustebo. Stebtis teko tik paiu nutarim paskelbimo staigumu ir netiktinumu. Paprastai bolevikai su kokiais nors.

233

savo projektais nesislapst. Net prieingai, mgo u juos jau i anksto paagituoti. Taiau iuo atveju buvo dirbama visikai slaptai. Kaip vliau paaikjo, apie nutarim rengim nieko neinojo ne tik auktesnieji ems kio staig pareignai, bet net Komisar Tarybos nariai. Tai buvo tik siauros Lietuvos Komunist Partijos Centro Komiteto nari grups reikalas, kuri saugojosi k nors prasitarti, greiiausiai dl to, kad visuomenje nepasireikt nepageidautin tendencij. Privalomieji pristatymai ir raudonosios gurguols Komunist partijos ir Komisar Tarybos nutarimo dl privalomojo grd pristatymo 5 str. buvo pasakyta, kad kiai, kurie prie 1940 m. liepos 2 d. (vadinasi, prie pradedant bolevikin ems reform) vald daugiau kaip 25 ha ems, turjo privalomai statyti valstybei grd ir u 1940 metus po 2 5 % nurodyt lentelje norm nuo kiekvieno valdytos ems hektaro. is grd statymas, kaip paaikjo, k i t o s e P a b a l t i j o v a l s t y b s e n e b u v o v e s t a s . Dl t o kilo vairi kalb. I karto niekas nesuvok, kuriais sumetimais tas privalomas u 1940 m. grd statymas pradtas vykdyti. Taiau greitai ijo aiktn, kad i prievol bolevikai ved kaip priemon sudaryti tam tikriems grd itekliams, labai reikalingiems raudonajai armijai maitinti. Pradedant 1940 m. birelio 15 d. bolevikai ved Lietuv gana daug kariuomens. Pagal j plan, toji armija turjo bti maitinama vietoje esamais maisto itekliais. Buvo manyta, kad kininkai laisvai pardavins ems kio produktus. Taiau greitai paaikjo, kad kininkai parduoti ems kio gaminius, ypa grdus, nra link. Jie neve grd supirkimo punktus, nors dl to smarkiai buvo agituojama. Aiku, kininkai grd turjo, taiau parduoti veng dl vairi prieasi, kuri svarbiausios buvo neprijautimas bolevik valdiai ir nepaprastai emos kainos. kininkams susilaikant nuo grd pardavimo, armijos ir miest gyventoj maitinimo reikalai blogjo. Kol kas buvo naudojami grd itekliai, rasti elevatoriuose. Taiau ie itekliai labai greitai majo. Kad galima bt ivengti visiko grd trkumo, reikjo imtis koki nors priemoni. Kadangi atvira prievarta buvo nepatogi, tai bolevikai msi kitoki bd paraginti kininkams, kad parduot grdus. Buvo pradtas praktikuoti kolektyvinis grd veimas pirkimo punktus arba, kaip tuomet buvo mgstama sakyti, buvo pradtos organizuoti r a u d o n o s i o s g u r guols. Raudonosios gurguols, anot bolevik, buvo laisvos kinink valios reikalas. kininkai, jeigu norjo, djosi prie kolektyvinio grd veimo, jeigu nenorjo nesidjo. Taiau i tikrj dalyvauti gurguolse reikjo. Valsi ydukams usimanius, kad t ar kit kaim kininkai suruot gurguol, seninai vaikiojo pakiemiais ir ragino kininkus gurguolje dalyvauti. kininkai linkiojo galvomis, aipsi, o daugelis ir keiksi, ta-

234

PETRAS

VAKARIS

iau gurguolje dalyvauti turjo, nes nedalyvavimas bt buvs lygus parodymui, kad esi nusiteiks prie bolevikus. Raudonosios gurguols buvo ruoiamos vis lapkriio ir gruodio mnes. Privengdami represij, kininkai jose dalyvavo apygausiai. Be to, daugelis djosi prie gurguoli dar ir dl to, kad gurguolininkams buvo duodama pirmenyb nusipirkti kooperatyvuose preki. O tuomet jau buvo pradjs reiktis preki trkumas ir prie kooperatyv susidarydavo ilgokos eils. Taiau visi grd ve tik dl aki. Paprastai, kininkai vyko, pasim tik kok centner ar por centneri grd, danai ir tuos paius su pelais arba iaip labai menkos ries. Geri grdai, atveti gurguolinink, buvo tikra retenyb. Per vis raudonj gurguoli laik nebuvo suveta grd n imtoji dalis to, ko buvo tiktasi. Nebuvo suvetas didesnis grd kiekis, nors nepaprastai intensyvi buvo propaganda ir buvo pradta vartoti neoficials grsinimai. Dl tokio nepaprasto kinink abejingumo bolevik interesams, raunodosios armijos maitinimo reikalai Lietuvoje juo tolyn, tuo labiau jo rimtyn. Apsvarst raudonj gurguoli rezultatus, bolevikai turjo pripainti, kad jie yra visikai menki. Kadangi armijai reikjo kaip nors parpinti duonos, tai buvo ikeltas sumanymas atimti i kinink grdus prievarta. is sumanymas buvo apsvarstytas visu rimtumu. Kad prievarta nekrist labai akis, tas sumanymas buvo jungtas privalomojo ems kio produkt pristatymo projekt kaip pristatymo prievol u 1940 metus. Tos prievols vykdymas buvo anga vis ems kio produkt pristatym vykdym. Privalomojo ems kio produkt statymo normos Paskelbtieji nutarimai dl privalomojo ems kio produkt pristatymo, kaip visikai naujas dalykas, sukl visuomenje nemaa susidomjimo. Visuomen jais domjosi dl to, kad buvo tiesiogiai paliesta. Kiekvienam buvo svarbu kaip galima greiiau patirti, kokio dydio nata tie nutarimai gula j pat, kaimynus, pastamus ir vis krat. Reikia pasakyti, kad tikroji t nutarim prasm visuomens buvo suvokta i karto. I apytikri apskaiiavim galima buvo suprasti, kad vedamas privalomas ems kio produkt pristatymas Lietuvos kininkams ir paiai Lietuvai nieko gero neada. Kad tai paaikt, uteko pavelgti tik paias pristatym normas, pristatym kieki apskaiiavimo bdus ir priemones, kurios galjo bti panaudotos prie atskirus kininkus tais atvejais, jei jie produkt nepristatyt. Savo esme paskelbtieji Lietuvoje nutarimai dl privalomojo ems kio produkt pristatymo valstybei niekuo nesiskyr nuo t, kurie veik visoje Soviet Sjungoje. Jie buvo suformuoti pagal Stalino ir Molotovo nutayt visai Soviet Sjungai privalomojo ems kio produkt prista-

PRIVALOMASIS

EMS

KIO

PRODUKTU

STATYMAS

235

tymo kurpal. Tuo bdu, kaip visur, taip ir Lietuvoje grdai ir bulvs turjo bti statomi ne nuo apsjamo javais ems ploto, bet nuo dirbamos ir tinkanios dirbti ems ploto, skaitant net darus, pdymus ir dirvonus. Msa, pienas arba sviestas ir vilnos turjo bti statomos nuo kiekvieno valdomos ems hektaro, skaitant ganyklas, pievas, sodus bei darus ir visikai neatsivelgiant laikom galvij bei pauki, meliam karvi ir avi skaii. Be to, ems produkt statymas buvo taikomas kiekvienam ems savininkui. ems kio produktus turjo pristatyti valstybei tiek stambus kininkas, tiek vidutinis, tiek maaemis, tiek naujakurys, gavs ems vos prie kelis mnesius. G r d n o r m o s atskir apskrii kininkams buvo nustatytos itokios (kilogram nuo kiekvieno dirbamos ems hektaro):
Kolektyviniai kiai, neaptarnaujami MTS kinink kiai sueme (hekt.) Daugiau kaiip 10 iki 15 Daugiau kaip 20 iki 25 Daugiau kaip 25 Daugiau kaip 5 iki 10 Daugiau Kaip 15 iki 20 Apskrities pavadinimas

5 ik

venioni Vilniaus venionli Utenos Zaras Sein Trak Ukmergs Teli Maeiki Alytaus Taurags Rokikio Kretingos Raseini Vilkavikio aki Marijampols Panevio Bir iauli Kdaini Kauno

40

50

65

80

130

220

35

50

60

75

90

140

250

45

55

65

85

100

160

270

50

60

70

95

110

180

290

55

itokias grd normas kininkai turjo pristatyti valstybei, pradedant 1941 m. derliumi. Be to, tie kininkai, kurie iki bolevik sigaljimo turjo daugiau kaip 25 ha ems, privaljo pristatyti grd dar u 1940 metus po 2 5 % lentelje nurodyt norm u kiekvien valdytos prie reform ems hektar. Grd ir bulvi normos, kurias kininkai turjo patiekti valstybei, nebuvo nustatytos visame krate vienodos. Maiau derling Lietuvos rytini srii kininkams buvo nustatytos grd normos apie 30% mas-

236

PETRAS VAKARIS

ns, kaip derling pietini ir iaurini srii kininkams. Pieno daugiausia turjo pateikti iaurini ir pietini srii, o viln vakarini Lietuvos srii kininkai. Tik msos normos buvo nustatytos visam kratui vienodos. Tai turjo neva parodyti, kad privalomas ems kio produkt statymas yra reikalaujamas, atsivelgiant ems darlingum ir kinink pajgum. Taiau i tikrj tai buvo tik priemon produkt pristatymo prievols paliest kinink dmesiui nukreipti nuo didesni nenuoseklum, o ypa nuo minties, kad normos yra nustatytos per auktos, neatsivelgiant ems naum, ir nesuderintos su gyvybiniais kinink interesais. B u l v i n o r m o s atskiromis apskritimis buvo nustatytos tokios (kilogram nuo kiekvieno dirbamos ems hektaro):
kinink kiai su dirbamja eme hektarais Apskrities pavadinimas Iki 5 Daugiau kaip 5 iki 10 Daugiau kaip 10 iki 15 Daugiau kaip 15 iki 20 Daugiau kaip 20 iki 25 Daugiau kaip 25

Kauno Kdaini Trak Vilniaus Ukmergs aki Vilkavikio Marijampols Rokikio Panevio Utenos Zaras venionli Alytaus Sein Telin Kretingos Taurags Raseini Bir iauli Maeiki venioni

60

80

110

150

200

230

50

70

100

140

190

220

40

60

90

130

18

210

M s o s p r i s t a t y m a s turjo bti atliekamas gryna msa iomis normomis, vienodomis visame krate:
kiams nuo 5 10 15 20 25 iki 5 ha 10 15 20 25 30 30 kg 50 80 130 220 300

PRIVALOMASIS EMS KIO PRODUKTU STATYMAS

237

P i e n o n o r m o s buvo nustatytos ios (litrais nuo kiekvieno valdomos ems hektaro):


Nuo ki, turini ems (ha) Apskrities pavadinimas Iki 5 Nuo 5 iki 10 Nuo 10 : Nuo 15 iki 15 iki 20 Nuo 20 iki 25 Daugiau kaip 25

I Sein Trak venioni II Vilniaus Utenos Zaras Alytaus Ukmergs Taurags aki iauli Kdaini Kretingos

g r u p 20 g r u p 25 30 35 45 60

40

45

50

60

70

III g r u p venionli Teli Maeiki Rokikio Kauno Vilkavikio Marijampols Panevio Bir Raseini

50

55

60

70

80

Atitinkamas bulvi, msos, pieno ir viln normas turjo pristatyti valstybei ne tik kininkai, vadinasi, ne tik tie gyventojai, kuri pagrindinis verslas yra ems kis; lygiai tokias pat normas turjo pateikti ir nam savininkai, pramonininkai, amatininkai, vejai, darbininkai ir tarnautojai, tur iokius ar tokius lauko ems sklypus. Vadinasi, privalomojo grd statymo valstybei prievol buvo taikoma lygiai visiems gyventoj sluoksniams su tuo tik skirtumu, kad tur maai ems privaljo pateikti maesnes normas, o tur didesnius kius atiduoti ymiai daugiau. Be to, kiams, kurie naudojasi samdoma darbo jga, pieno ir viln normos buvo taikomos 5 0 % auktesns. iuose nutarimuose nurodytos pristatytin valstybei ems kio produkt normos buvo pagrindins. Atsivelgiant ems r, apskrii vykdomieji komitetai galjo nustatyti atskiriems savo valsiams 3 0 % didesnes arba maesnes normas, negu nurodytos. Taiau, apskritai, visoje apskrityje turjo bti pristatyta produkt nemaiau kaip nustatyta pagrindinmis normomis. Nustatinti 3 0 % didesnes ar maesnes normas buvo galima ir atskiromis valsi apylinkmis, bet taip pat su ta slyga, kad,

238

PETRAS VAKARIS

apskritai, apskrityse nebt produkt pristatymo trkumo. Praktikai is 30% svyravimas buvo taikomas ne emyn, bet auktyn, ypa, jei turta galvoje normos, nustatomos vidutiniems ir stambiesiems kiams. V i l n n o r m o s buvo paskirtos itokios (gramais nuo kiekvieno valdomos ems hektaro):
kiams, turintiems ems (hektarais) Apskrities pavadinimas Iki 5 Nuo 5 iki 10 Nuo 10 iki 15 N u o 15 iki 20 Nuo 20 iki 25 Daugiau kaip 25

g r u p

Sein Alytaus Rokikio Kauno Vilkavikio Trak venioni II g r u p

90

100

120

130

140

160

Vilniaus venionli Utenos Zaras Ukmergs Marijampols Panevio iauli Kdaini III Maeiki aki Bir IV Teli Taurags Kretingos Raseini g r u p g r u p

100

120

140

160

180

200

120

140

160

180

200

220

140

160

180

200

220

240

Privalomojo ems kio produktu pristatymo lengvatos Nustatytosios atiduotin valstybei ems kio produkt normos galjo bti sumainamos, atsivelgiant eimos dyd, o kai kuriais atsitikimais ir visai nereikalaujamos. Visi io pobdio atvejai buvo apibdinti nutarimuose ir tuo bolevikai ypatingai mgo girtis. Nutarimuose buvo pasakyta, kad suteikiama nuolaida nuo nustatyt norm valstiei kiams su eima didesne kaip 5 asmen: u kiekvien asmen vir 5 asmen po 10%. Tuo bdu, eimos, susidedanios i 6 asmen, turjo pristatyti produkt 10% maiau, susidedanios i 7 asmen 2 0 % maiau, susidedandanios i 8 asmen 30% maiau ir 1.1. Taiau i nuolaida negaljo bti didesn kaip 5 0 % viso privalomo pristatyti produkt kiekio.

PRIVALOMASIS

E M S KIO P R O D U K T U S T A T Y M A S

239

Atrodo, kad reikalas daryti nuolaidas nuo pagrindini pristatytin ems kio produkt norm tiems kiams, kuriuose dirbo gausios eimos, buvo bolevik kaip reikiant suprastas. Taiau greitai paaikjo, kad tai buvo tik priemon agitacijai. Isiuntinjus praneimus, kiek ir koki produkt kininkai privalo pristatyti valstybei, beveik visoms gausioms eimoms buvo nustatyta, kad jos turi pristatyti pilnas normas. Kai kuriems kininkams dl to skundiantis, buvo paaikinta: norint, kad normos atitinkamu procentu bt sumaintos, reikia pateikti valsiaus vykdomojo komiteto duot paymjim apie eimos sudt. Kadangi normos jau buvo nustatytos, tai atitinkami pareignai maai tesirpino jas pakeisti, nors paymjimai apie gausias eimas buvo pristatyti. Tuo bdu daugumas net gausiausias eimas turini kinink privaljo pristatyti valstybei pilnas ems kio produkt normas. Kaip sunkiai buvo sumainamos pristatytin ems kio produkt normos gausioms eimoms, taip sunkiai buvo sprendiami kai kuri ki visiko nuo ios prievols atleidimo klausimai. Visikai nuo ems kio produkt statymo valstybei turjo bti atleisti: a) darbinink sklypai, es miest vietovse arba tam tikrose kitose vietose, b) raudonarmiei kiai, bet tik tuo atveju, jei kiuose nra lik vaik, vyresni kaip 7 met amiaus, c) valstiei kiai, nedarbing dl senyvo amiaus ir neturini kit darbing eimos nari, dirbani tame kyje, d) invalid kiai, socialinio aprpinimo staig pripaint invalidais, ir negalini lauko darb dirbti, jeigu j eimos sudtyje yra ne daugiau kaip vienas darbingas eimos narys, dirbs tame kyje. Su darbinink sklypais aplamai buvo maai darbo, nes jie nefigravo jokiuose ems srauose ir jiems savaime nebuvo apskaiiuoti pristatytini produkt kiekiai. O seni ir invalid kiai galjo bti nuo produkt statymo prievols atleisti tik tuomet, jei jie nesinaudojo samdoma darbo jga. Bet kaip gi seniai ir invalidai, turdami kius, galjo isiversti be samdomos darbo jgos? Aiku, jie turjo samdyti darbinink. Taiau, jei jie naudojosi samdoma darbo jga, jie jau privaljo tiekti valstybei produkt. Tuo bdu visi nuostatai dl i prievoli lengvat seniams ir invalidams buvo ne kas daugiau, kaip grai, bet tuia statymo fraz. Be vis it tariam lengvat, ypatingas palankumas, nustatant privalomo ems kio produkt pristatymo normas, buvo parodytas kolektyviniams kiams. Bolevikai, skelbdami privalomj ems kio produkt pristatym, i kolektyvini ki nereikalavo pristatyti nei bulvi, nei msos, nei pieno, nei viln. Nuo i produkt privalomojo statymo kolektyviniai kiai buvo atleisti. Jiems buvo taikomas tiktai grd privalomas statymas, taiau ir tai normomis, ymiai emesnmis net u tas, kurias turjo pristatyti patys smulkieji maaemiai. I pirmiau patiektos grd norm lentels matyti, kad kolektyviniai kiai, neaptarnaujami MainTraktori Stoi, privaljo pristatyti valstybei grd madaug 12,5% maiau kaip maaemiai (tur maiau kaip 5 ha ems). Be to, kolektyviniai

240

PETRAS VAKARIS

kiai, aptarnaujami Main-Traktori Stoi, bt gav nuo i norm (taikom kolektyviniams kiams, neaptarnaujantiems MTS) dar 10% nuolaidos. Tuo bdu kolektyviniai kiai bt turj duoti valstybei grd madaug 2022,5% maiau, kaip maaemiai ir naujakuriai. Privalomojo ems kio produktu pristatymo tvarka Suimti i kinink privalomja tvarka statomiems ems kio produktams buvo nustatyta tam tikra tvarka. Visi produktai turjo bti pristatyti sumimo vietas tam tikrais terminais. Grdai 1941 m. derliaus turjo bti pristatyti per keturis kartus: 20% iki rugpiio mn. pradios, 40% iki rugsjo, 30% iki spali ir 10% iki lapkriio mn. Grdai u 1940 m. turjo bti pristatyti iki gegus 1 d., vadinasi, per dvi savaites nuo nutarim paskelbimo dienos. Bulvi 40% reikjo pristatyti rugsjo mn. ir 6 0 % spali mn. Msa turjo bti atiduota met ketviriais: per I ketvirt 30%, per II 15%, per trei 2 5 % ir per ketvirt 30%. Taip pat met ketviriais turjo bti atiduodamas ir pienas. 60% viln turjo bti atiduota iki rugpiio 1 d., o 4 0 % iki lapkriio 15 d. Kaip dabar patirta, ie produkt pristatymo terminai gana greitai bt buv pakeisti. Visus grdus bt reikj atiduoti iki rugpiio mn., bulves iki rugsjo mn., ms iki rudens, vilnas iki rugpiio pradios. Vis privalom pristatyti grd nemaiau kaip 6 0 % turjo bti pristatyta maistiniais grdais (rugiais, kvieiais, irniais, liais, pupelmis) ir ne daugiau kaip 4 0 % paariniais grdais (mieiais, aviomis arba kt.). Vietoje bulvi galima buvo pristatyti tam tikr kiek grd. Msos prievol galima buvo atlikti, pristatant msinius gyvulius ir paukius. Pienas turjo bti statomas nemaesnio kaip 3,8% riebumo. Vietoje pieno, galima buvo statyti tam tikr kiek sviesto. U ems kio produkt nepristatym nustatytais terminais grs baudos. Baudimo iniciatyva priklaus TSRS Paruoos Komisariato galiotini agentams. Agentai, rad, kad kuris kininkas dar nepristat valstybei reikiamo ems kio produkt kiekio, turjo apie tai praneti galiotiniui, o is nestrop piliet privaljo traukti teismo atsakomybn. Patrauktas teismo atsakomybn kininkas, nepristats ems kio produkt valstybei, turjo bti nubaustas pinigine bauda, lygia sumai, u kuri liko nepristatyta produkt. Tam tikrais atvejais mogus galjo bti dar kitas ir kaljim. Pagaliau, priklaus i jo valstybei ems kio produktai turjo bti iiekomi priverstina tvarka. U visus pristatytus valstybei ems kio gaminius turjo bti atlyginta. Tuo tikslu buvo ileistas specialus Komisar Tarybos nutarimas, kuriuo buvo nustatytos tvirtos atiduodam privalomj tvarka valstybei

PRIVALOMASIS

EMS

KIO

PRODUKTU

STATYMAS

241

ems kio gamini kainos. Pagal t nutarim valstyb turjo mokti kininkams u: kviei 100 kg 16,40 Rb rugi 11,10 miei tinkam alaus darykloms miei paprast avi batj irni alij pilkj griki bulvi stambi raguoi 1 kg gyvo svorio, vid. 0,270,42 avi ir ok 0,260,37 kiauli 0,831,18 vit ,, 1,30 0,90 s ,, ,, ,, ,, 1,00 ani ,, ,, ,, ,, kalakut viln plonj 1 kg 10,50 stambi ,, ,, 3,80 ,, viln stambi rudenini ,, ,, 4,70 ,, viln jaun avi ok viln 4,70 16,80 ,, ok pk 0,20 pieno 1 litras ios tvirtos, valdios nustatytos kainos u pristatomus valstybei ems kio produktus kinink nediugino. kininkai jomis nesidiaug dl to, kad jos buvo neapsakomai emos. Tuo laiku vietos rinkose u tuos paius ems kio produktus buvo mokama penkeriopai ir net deimteriopai brangiau. Todl visikai pagrstai daugelis i t bolevikini kain tik juoksi ir laik jas aki dmimu. Taiau "bolevikams itoki kain uteko propagandai ir agitacijai. Mokdami tas menkutes kainas, jie vistik drso girtis im ems kio produktus ne dykai, o perk juos tvirtomis kainomis. I tikrj, ra tuo metu bolevikin spauda ems kio prievol valstybei reikia vadinti ne prievole, bet pardavimu". Privalomasis produktu pristatymas pavyzdiais Bolevikai tvirtino, kad privalomasis ems kio produkt pristatymas nesudarys kininkams joki sunkum. Taiau kininkai, susipain su visais Komunist Partijos ir Komisar Tarybos nutarimais dl privalomojo ems kio produkt pristatymo nemaai susirpino. Rpesio teik

242

PETRAS VAKARIS

auktos normos, privalomj kieki nustatymas, neatsivelgiant turimus produkt iteklius, nesiskaitymas su gyvybiniais kio interesais, numatomos represijos prie tuos, kurie produkt pristatymo nevykdys, ir vairios kitos i t pristatym politikos iplaukianios prieastys. Daugelis savaime buvo priversti pagalvoti, ar yra galimum i prievol atlikti. Nors galjo visko bti, taiau ivados buvo gaunamos beveik vis vienodos privalomasis ems kio produkt pristatymas nra lengva prievol. Toki ivad padarydavo ne tik stambs kininkai, tur didesnius ems kio gamini iteklius, bet ir maiau pasitur, maaemiai, naujakuriai, kuri interes gynjais taip mgo skelbtis bolevikai. Kad paaikt, kokiu sunkumu ems kio produkt pristatymas bt guls kininkus, paimkime kelet pavyzdi. Sakysime, Bir apskrityje yra 30 ha kis, kuriame madaug 20 ha dirbamos ems. Pagal Komunist Partijos tam tikr nutarim is kis, jeigu jame nebuvo naudojama samdoma darbo jga, privaljo valstybei pristatyti: grd 5.800 kg, bulvi 4.200 kg, pieno 2.400 litr, msos 300 kg ir viln 6.600 g. Jeigu iame kyje bt buvusi naudojama samdoma darbo jga (o tokiame kyje be vieno kito samdinio, paprastai, isiversti nepavyksta), tai valstybei bt reikj atiduoti: grd 5.800 kg (tiek pat), bulvi 4.200 kg (tiek pat), msos 300 kg (tiek pat), pieno 3.600 litr ( 5 0 % daugiau) ir viln 9.900 g (taip pat 5 0 % daugiau). Be to, TSRS Paruoos Komisariato Apskrities galiotinis tokiam kiui, kaip aikiai stambiam (30 ha kis bolevik buvo laikomas jau labai stambiu kiu) ir buoiniam, bt taiks dar 3 0 % padidinim. Tuo bdu sakytas kis i tikrj bt privaljs pristatyti valstybei: grd per 150 centneri, bulvi apie 110 cnt., pieno 4.680 litr, msos 390 kg ir viln netoli 13 kg. Toje pat Bir apskrityje ess 20 ha kis (su 15 ha dirbamos ems) bt privaljs pristatyti (kaip buoiniam kiui taikant visas lengvatas") : grd apie 43 cnt., bulvi per 50 cnt., msos 170 kg, pieno 1.755 kg ir viln 5.850 g. 10 ha kiui produkt pristatyti bt tek (skaitant, kad esama 8 ha dirbamos ems): grd 760 kg, bulvi 480 kg, msos 50 kg, pieno 500 litr ir viln 1.400 g. 5 ha kis (turdamas 4 ha dirbamos ems): grd 240 kg, bulvi 160 kg, msos 30 kg, pieno 225 litrus ir viln 600 g. Pagaliau, kiui 1 ha dydio bt tek pristatyti valdiai: grd 60 kg, bulvi 40 kg, msos 30 kg, pieno 45 litrus ir viln 120 g. 30 ha kis su 20 ha dirbamos ems S e i n apskrityje (kad ir pustom smlyn rajone), bt privaljs pristatyti valstybei: grd apie 115 cnt., bulvi taip pat apie 115 cnt., pieno 3.510 litr, msos 390 kg ir viln 9.360 g. 20 ha kiui su 15 ha dirbamos ems bt tek pristatyti: grd 1.560 kg, bulvi 2.730 kg, msos 170 kg, pieno 1.370 litr ir viln 5.080 g.

P R I V A L O M A S I S E M S KIO P R O D U K T U S T A T Y M A S

243

10 ha kiui bt reikj pristatyti produkt: grd 520 kg, bulvi 560 kg, msos 50 kg, pieno 250 litr ir viln 1.000 g. 5 ha kis bt privaljs pristatyti: grd 160 kg, bulvi 200 kg, msos 30 kg, pieno 100 litr ir viln 450 g. Pagaliau, 1 ha dydio kiui bt reikj atiduoti valstybei: grd 40 kg, bulvi 50 kg, msos 30 kg, pieno 20 litr ir viln 90 g. Palyginus abiej apskrii pristatytinus ems kio produkt kiekius, matyti, kad Sein apskrities kininkai bt privalj pristatyti valstybei grd, pieno ir viln tik kokiu ketvirtadaliu maiau kaip Bir apskrities kininkai, o msos tiek pat, bulvi net daugiau. Taiau em Sein apskrityje yra ymiai maiau naesn, todl Sein apskrities kininkus i prievol bt slgusi daug labiau, kaip Bir apskrities kininkus. ia paia proga pravartu mesti vilgsn dar pristatytin ems kio produkt kieki santykiavim su ki dydiu. Pristatytin kieki ir ki dydio santykis yra gana domus. Pav., Bir apskrityje 30 ha savininkas grd privaljo pristatyti 7.540 kg, o 5 ha savininkas 240 kg. Vadinasi, 30 ha savininkas grd turjo pristatyti trisdeimt vien kart daugiau kaip 5 ha savininkas, nors jis ems turjo tik eis kartus daugiau. U pristatytus ems kio produktus, skaiiuojant tvirtomis valdios kainomis, Bir apskrities kininkas, turs 30 ha ems, bt gavs madaug 2.500 rubli, o Sein apskrities toks pat kininkas 2.000 rubli. itoki sum nebt utek net bolevikiniam ems mokesiui apmokti, kuris buvo vestas prie pat bolevik viepatavimo pabaig (u 30 ha k bolevikinio ems mokesio bt susidar apie 3.700 rubli). Tuo tarpu tuos paius produktus laisvai parduodamas rinkos kainomis, kininkas bt galjs u juos surinkti madaug 15.500 rubli. Vadinasi, kininkai, privalomai statydami ems kio produktus valstybei, galjo gauti u juos tik 1516% to, k bt gav, juos laisvai realizuodami. Pasirengimas surinkti privalomai pristatomus ems kio produktus Lietuvos Komunist Partija, rengdama nutarimus dl privalomojo ems kio produkt pristatymo, kartu rpinosi ir praktikja reikalo puse pristatomj produkt surinkimu. ems kio produkt, privalomai statom, surinkimo klausimai ne kart buvo svarstyti partijos Centro Komiteto ems kio skyriuje ir paties Centro Komiteto posdiuose. Pagaliau buvo sudarytas pristatomiems produktams surinkti planas. Kad viskas sklandiai vykt, 1941 m. balandio 9 d. vykusiame Centro Komiteto slaptajame posdyje buvo padaryti pristatom produkt reikalu atitinkami pareigojimai. Tame posdyje, tarp kita ko, buvo nutarta (iraai i LKP CK posdio protokolo Nr. 14):
5. Pavesti T S R S Paruoos Liaudies Komisariato galiotiniui Lietuvos TSR drg. Baniui iki . m. balandio 13 d. pravesti Paruoos Liaudies Komisariato apskr. galiotini ir j pavaduotoj respubliknj pasitarim, o apskrityse balandio 1416

244

PETRAS VAKARIS

d. agent ir skaitinink pasitarim, dl nutarim apie pristatym realizavimo tvark. 7. pareigoti apskrii vykdomj komitet pirmininkus ne vliau balandio 20 d. utikrinti Faruoos Liaudies Komisariato galiotiniams pristatym ini apie valstiei kius pagal apylinkes ir valsius atskirai, kurios reikalingos privalom pristatym apskaiiavimui. 8. pareigoti Paruoos Liaudies Komisariato galiotinius apskrityse teikti valstiei kiams sipareigojimus pristatymui valstybei grd, bulvi sviesto, pieno ir viln, grietai prisilaikant statym, nevliau gegus 15 d. ir vienkartiniam privalomam grd pristatymui 1940 m. derliaus 1941 m. balandio 25 d. pareigoti Respublikin Poligrafijos Trest (Tresto ved. drg. Rutkauskas) be eils ir greit spausdinti visus ems kio produkt pristatym valstybei blankus ir sipareigojimus. Valstybinio Planavimo Komisija turi iam reikalui parpinti reikiam popieriaus kiek. 9. pareigoti Msos ir Pieno Liaudies Komisar (drg. Laurinait) iki 1941. IV.20 pristatyti L T S R L K T projekt apie paruoos aparato punkt tinkl gyvuliams, paukiams ir pienui priimti su tuo apskaiiavimu, kad gyvuli ir pauki primimo punktai bt ne toliau 3040 km nuo pristatintoj. 10. Gyvuliams ir paukiams, gaunamiems privalom pristatym keliu, aprpinti reikalingomis patalpomis pareigoti ems kio Liaudies Komisar (drg. Leon) ir apskrii vykdomj komitet pirmininkus perleisti Msos ir Pieno Liaudies Komisariatui nacionalizuot dvar ir ivykusij Vokietij vokiei ki pastatus tose vietose, kur organizuojami primimo punktai. 11. Turdami galvoje, kad Zagotzerno" (Jav Paruoa) turim sandli visikai nepakanka tam, kad bt priimti grdai vienkartinio privalomo pristatymo stambiems kiams 1940 m. derliaus, o ypatingai 1941 m. derliaus grdams priimti, p a r e i g o t i : a) Respublikin Zagotzerno" Kontor iki 1941 m. rugpiio 1 d. ubaigti grdams sandli statyb 22.000 ton talpumo; b) Valstybin Plano Komisija turi per 5 dienas parpinti Respublikinei Z a gotzerno" Kontorai reikaling kiek statybins mediagos sandliams statyti; c) Apskrii vykdomieji komitetai turi realizuoti Ekonomins Tarybos prie T S R S L K T 1941 m. vasario 22 d. nutarim apie perdavim Paruoos Liaudies Komisariato inion vis grd sandli, esani prie geleinkeli stoi bei prieplauk ir priklausani valstybinms, bank organizacijoms ir privatiems savininkams; d) Respublikinei Zagotzerno" Kontorai pavesti per 3 dienas pristatyti apskr. vykdomiesiems komitetams sandli sra, nurodant j talpum, o apskrii vykdomieji komitetai turi iuos sandlius iki 1941 m. balandio 20 d. perduoti Zagotzerno". 12. Nustatyti, kad bulves privalom pristatym sskaiton priimins Maisto Pramons Liaudies Komisariatas per savo trest Sodyb", ir vilnas per respublikins vartotoj kooperacijos emutin tinkl. 13. pareigoti TSRS Paruoos Liaudies Komisariato galiotin drg. Ban, einant Respublikins Kontoros Zagotzerno" valdytojo pareigas drg. Kononenko, Pieno ir Msos Liaudies Komisar drg. Laurinait, Maisto Pramons Liaudies K o misar drg. Bilevii ir Respublikins Vartotoj Draugij Sjungos Orgbiuro Pirminink drg. Pakalk utikrinti paruoos aparato technikin baz, kad be joki sutrukdym bt priimama i valstiei ir su jais atsiskaitoma privalom pristatym sskaiton: grdai nuo 1941 m. balandio 20 d., pienas, sviestas ir vilnos nuo gegus 1 d. ir bulvs nuo rugpiio 1 d.

PRIVALOMASIS

EMS

KIO

PRODUKTU STATYMAS

245

14. pareigoti partijos apskr. komitetus ir apskr. vykdomuosius komitetus sistematikai iklausyti TSRS Paruoos Liaudies Komisariato apskr. galiotini praneimus apie sipareigojim teikimo eig, taip pat ir apie paruo organizavim, teikiant jiems visokeriop param pravedamajame darbe".

Kaip matome i i ira, Komunist Partija buvo pasirengusi nutarimus dl privalomojo ems kio produkt pristatymo vykdyti plaiai ir intensyviai. inios apie ki dydius turjo bti surinktos per savait, nutarimus paskelbus. Praneimai kininkams apie nustatytus jiems pristatytin produkt kiekius u 1941 m. turjo bti teikti per mnes laiko, o u 1940 m. per 10 dien. Buvo tiktasi, kad kininkai, vos; tik gav praneimus, oks galvotrkiais veti produktus. Todl buvo pareigoti Zagotzerno Kontora, Maisto Pramons Komisariatas ir Pieno bei Msos Komisariatas paskubomis pasirengti tuos produktus priimti. Turjo pradti statyti naujus sandlius, nes senj sandli nebt utek. Dvaruose turjo bti pasirengta priimti gyvulius.,odiu, privalomj pristatym maina turjo pradti suktis tiksliai ir visu smarkumu. Taiau atjo ir prajo paskirtieji terminai, o darbas ne tik nebuvo varomas, bet daugeliu atvej buvo net nepradtas dar. Pasirod, kad pasirengimas surinkti privalomai pristatomus ems kio produktus lubavo, ir ne dl ko daugiau, kaip tik dl aminosios bolevikins netvarkos, apsileidimo, biurokratizmo ir neimanymo. Privalomojo ems kio produkt surinkimo organizacija Visi privalomojo ems kio produkt pristatymo vykdymo reikalai buvo TSRS Paruoos Komisariato galiotinio inioje. galiotiniu (madaug ministerio vieta) buvo paskirtas parsidavs komunistams raseinikis agronomas K. Banys. Taiau kaip visi aukiausi virininkai, taip ir K. Banys neturjo savo staigoje valios. Visus reikalus ved atsistas i Maskvos galiotinio pavaduotojas N. Volfas. Nors pats galiotinio pavaduotojas saksi ess ruskij", taiau jo pavard gerokai primena Dovydo gimin. Be to, semitu dvelk ir pats pavaduotojo elgesys. Nors jis buvo komunist partijos narys, taiau gyvenim irjo tomis paiomis akimis, kaip kapitalistas. K tik atvaiavs, bematant, savo kuklius bolevikikus drabulius pasisteng pakeisti moderniku brangiu apdaru. Kaip privalomojo ems kio produkt pristatymo vykdytojas, is pilietis buvo atriausias partijos linijos dabotojas. Tiesioginiam paruoos darbui dirbti visose apskrityse buvo steigtos TSRS Paruoos Komisariato apskrii galiotini staigos, priklaususios respublikiniam galiotiniui. Apskrii galiotiniams buvo pavesta sudaryti ems savinink sraus, nustatyti naudojamos arba galimos naudoti ems plotus, apskaiiuoti pristatytin valstybei ems kio produkt kiekius, irayti kininkams raginimus, kad produktus statyt, tuos raginimus idalyti kam reikiant, sekti ir kontroliuoti produkt pristatym, pro-

246

PETRAS VAKARIS

dukt nepristatanius kininkus traukti atsakomybn, vesti pristatym apskait, teikti respublikiniam galiotiniui ini apie pristatym eig. Produkt pristatymo eigai sekti vietose buvo apskrii galiotini agentai, kurie ragino kininkus atlikti prievol ir teik ini savo apskrities galiotiniui apie visuomens nuotaikas, apie neatliekanius pristatym asmenis ir t.t. I viso Lietuvoje buvo steigtos 23 apskrii galiotini staigos. galiotiniais buvo paskirti vietiniai komunistai eiliniai juodadarbiai, daniausiai apie paruoos darb netur n menkiausio supratimo. Taiau i tikrj k nors imanyti jiems n nereikjo, nes visk dar j pavaduotojai rusai arba ydai, atsisti i Maskvos. galiotini agentais daugiausia buvo ydai arba iaip neaikios praeities asmenys. Apskrii galiotini staigos nebuvo vienodo didumo. Jose dirbo po 4060 tarnautoj. I viso centre ir apskrityse prie privalomojo ems kio produkt pristatymo kontrols dirbo 933 asmenys. Bet dar ne visi etatai buvo uimti. Toks tarnautoj skaiius vien tik privalomj pristatym apskaiiavimams atlikti buvo per didelis. Taiau su maesniu personalu iuo atveju vargu ar bt pavyk isiversti. galiotini staigos turjo vesti nepaprastai paini atskaitomyb. ini tiekimo reikalu beveik kasdien buvo gaunami nauji ir danai kitoki, net vienas kitam prietarauj aplinkraiai. Pagal reikalavimus inios apie pristatymus turjo bti teikiamos respublikiniam galiotiniui kas 5, 10 ir 20 dien. Taiau i tikrj jas tekdavo teikti beveik kasdien ir tai dar ne bet kaip, o slaptai, ifruotomis telegramomis. Aiku, visa tai katuodavo laiko, ir tarnautojai i tikrj turdavo darbo (danai visikai beprasmiko ir nereikalingo) net ir naktimis. Pats privalomai pristatom produkt surinkimas nebuvo koncentruotas. Soviet Sjungoje produktams surinkti veik gana daug paruoos kontor, pav. Zagotzerno", Zagotskot", Zagotlen" ir t. t. Lietuvoje tuo tarpu buvo steigta tik viena tokia staiga respublikin Zagotzerno" kontora. Jai buvo pavesta priiminti privalomja tvarka pristatomus grdus. Gyvulius ir paukius tuo tarpu buvo pavesta priiminti Maistui", pien Pienocentrui" ir vilnas kooperatyvams. Zagotzerno" kontora perm savo inion Lietkio" grd supirkimo punktus ir jais tenkinosi, nes nauj punkt steigimas dl pakrikusios nauj sandli statybos buvo nemanomas. Pien priiminti teko pieninms ir pieno nugriebimo punktams. Pienui surinkti buvo numatyta rengti dar apie 1.500 punkt. Vilnoms suiminti kooperatyv tinklas buvo beveik pakankamas. Taiau i tvarka buvo laikina. Kiek vliau bt buv sudaryti savi primimo punkt tinklai, kaip buvo visoje Soviet Sjungoje. Kaip galiotini staigose, taip ir produkt sumimo punktuose bt buvs sukomplektuotas labai didelis personalas. Pav., pieno primimo punktuose vis laik utekdavo vieno mogaus, o vedus bolevikin tvark, bt dirb kiekviename punkte po 79 asmenis. Toks gausus personalas buvo reikalingas vesti pieno produkt primimo ir realizavimo apyskai-

247

tai. Kokia bt buvusi apyskaita, galima sprsti jau i to, kad kiekvien dien punktai bt privalj upildyti nemaiau kaip po 26 vairios paskirties apyskaitinius blankus, kuriems atspausdinti buvo sunaudota per 30 ton popieriaus. Mes inome, kad Soviet Sjungoje privalomai pristatom ems kio produkt surinkimo ilaidos dl nemoniko biurokratikumo buvo labai didels. Kadangi Lietuvoje yra daug smulki ki, tai, be abejo, tos ilaidos bt buvusios dar didesns. Kokios tos ilaidos bt susidariusios, galima sprsti i io fakto. Prijungus venioni apskrit prie Lietuvos, msik Kooperatyv Sjunga Linas" perm i Gudijos TSR Zagotlen" kontoros Adutikio lin pirkykl. Perimant pirkykl, paaikjo, kad privalomai pristatyt j lin, buvo surinkta u 105.594,93 rublius, o pirkykl buvo padariusi surit su tuo reikalu ilaid 70.635,32 rublius. Taigi, supirkimo ir laikymo ilaidos prie bolevikins tvarkos Adutikio lin pirkykloje sudar 6 7 % preki verts. Tuo tarpu to paties Lino" ios ries ilaidos niekuomet nebdavo didesns kaip 4 % . Sjdis dl privalomojo ems kio produkt pristatymo Lietuvos Komunist Partija mat, kad privalomasis ems kio produkt pristatymas nebus visuomens palankiai sutiktas. Taiau buvo pasiryta t nepasitenkinim nustelbti galimai didesne propaganda ir agitacija. Dl privalomojo pristatym vykdymo turjo bti sukeltas platus sjdis. io sjdio gairs Komunist Partijos Centro Komiteto buvo apsvarstytos slaptajame posdyje 1941 m. balandio 9 d. Tame posdyje buvo nutarta: a) pareigoti LKP apskrii ir valsi komitetus, apskrii bei valsi vykdomuosius komitetus ir vis laikrai redaktorius, kartu su priemonmis paruoiant ir pravedant pavasario sjos kompanij, iplsti plat politin masin agitacin darb, iaikinant nutarimus dl privalomj pristatym; b) vis masin agitacin darb pagrsti pavyzdiais apie paskir ki pristatym dyd, plaiai populiarizuojant visas nutarimuose numatytas lengvatas; c) 1941 m. balandio 14 d. suaukti LKP apskrii komitet sekretori, apskrii vykdomj komitet pirminink ir laikrai redaktori pasitarim, kuriame turi bti apsvarstyti nutarimai dl privalomj pristatym; d) pareigoti LKP apskrii komitet sekretorius ir apskrii vykdomj komitet pirmininkus . m. balandio 1617 d. pravesti apskrityse partinio ir tarybinio aktyvo, valsi vykdomj komitet pirminink, valsi pirmini partini organizacij sekretori ir Paruoos Komisariato agent pasitarim, kuriame apsvars-

248

tyti visas priemones, susijusias su privalomj ems kio produkt pristatym pravedimu; e) pasilyti visiems partijos apskrii komitetams iki 1941 m. balandio 25 d. pravesti valsiuose ir apylinkse visuotinius valstiei susirinkimus nutarimams dl privalomj pristatym iaikinti, iuos susirinkimus komandiruojant partijos apskr. komitet ir apskr. vykdomj komitet atstovus. Vykdydami iuos nutarimus, patys pirmieji sjd dl privalomj pristatym vykdymo oko bolevikini laikrai redaktoriai. Tiesoje, Taryb Lietuvoje, Valstiei Laikratyje ir kituose pasirod vedamieji straipsniai, pavadinti Valstieiai rytingai atliks savo pareig valstybei", I vis prievoli pirmoji prievol yra socialistinei valstybei", U tvarking atlikim savo prievols valstybei", Pilnai ir tiksliai gyvendinti partijos ir vyriausybs nutarimus" ir t. t. Juose buvo bandoma iskaiiuoti, k kininkai gavo i bolevikins valdios, ir nurodoma, kad atjo laikas u t gera atsilyginti. Taryb valdia rpinasi valstieiais, auk T i e s a (Nr. 89) bet tai udeda valstieiams ir pareig". iuo metu valstyb nieko daugiau nenori, kaip tik to, kad bt jai atlyginta u tai, k ji dav", rodinjo T a r y b L i e t u v a (Nr. 90). Juokinga bt reikalauti i valstybs, nieko jai neduodant; jei valstybei nebus atliekamos prievols, ji neturs kuo utikrinti darbo moni teiss", aikino V a l s t i e i L a i k r a t i s (Nr. 33). Kiek vliau laikraiuose buvo imta kreiptis jau nebe kinink sin, o pradta rimtai aikinti, kad privalomi pristatymai yra btini. Lietuvos TSR vestieji privalomi ems kio produkt pristatymai, ra LKP CK ems kio skyriaus vedjo pavaduotojas P. Nikitin savo cirkuliariame straipsnyje, yra visikai btina priemon, utikrinanti planing maisto produkt tiekim miest darbo masms, gamykl, fabrik darbininkams, pramons reikalams, mokykloms, ms garbingai raudonai armijai". Nutarimai dl privalomo jav ir bulvi pristatymo valstybei yra nukreipti pirmiausia alies kins galios ir vienybs tarp kaimo ir miesto, tarp darbinink ir valstiei sustiprinim", ra Valstiei Laikratis. Valstietis pareigojamas pirmiausia aprpinti maistu valstyb", teig Tiesa, nes i kur gi kitur valstyb gali maisto gauti". Pagaliau buvo pradta bandyti kininkus paveikti pavyzdiais. Laikrai puslapiai m mirgte mirgti diaugsmo pareikimais dl privalomj pristatym vedimo, pasiadjimais pristatymus atlikti siningai iki paskutinio grdo ir raginimais eiti visiems j pdomis. Tiesoje (Nr. 96) Raudondvario valstieiai pareik, kad jeigu savo produkt netursi, tai pirksi, taiau vistiek neliksi skolingi didijai tvynei. T a r y b L i e t u v o j e (Nr. 107) praneim i vairi viet santraukoje akcentuojama, kad kininkai nurodo, jog pristatymai nra jiems joks sunkumas, o tik juokai. V a l s t i e i L a i k r a t y j e vienas kininkas

P R I V A L O M A S I S E M S KIO P R O D U K T U S T A T Y M A S

2 4 9

tiesiai idro: Dl grd pristatymo a manau, kad vyriausyb ir partija labai gerai padar, j nutarim ileisdama". Tokios kinink pradtos reikti padkos dl privalomj pristatym vedimo ir paadai atlikti prievol, nors ir em drebt, jau i karto pasirod nei is nei tas. Ir i tikrj, tuojau paaikjo, kad tai esama ne kinink nuomoni. Pasirod, kad redaktoriams pradjus aikinti nutarim reikm ir svarbum laikraiuose, partins organizacijos m vykdyti kitus Centro Komiteto pareigojimus aukti kinink susirinkimus ir juose privalomj pristatym gerumus ikloti gyvu odiu. Toki susirinkim metu organizatoriai prigsdindavo kininkus kaljimu, jeigu produkt nestatys, o po to skaitydavo i anksto parengtas rezoliucijas ir paskui kinink vardu sisdavo jas laikraius. O laikraiams to tik ir tereikjo. Tokio turinio praneim ir rezoliucij i vairi krato viet plauk gana gausiai, nes partins organizacijos buvo pareigotos gaminti j kaip galint daugiau. itokiu bdu buvo sudarytas dirbtinis spdis, kad visas kratas eina kartu su bolevikine vyriausybe. Taiau tas sjdis utruko vos apie tris savaites. Pagaliau ir patys bolevikai susigrieb, kad dirbamas juokingas darbas. Pagal j praneimus atrod, kad privalomai pristatyt produkt gana greitai bus suversti itisi kalnai, o i tikrj sumimo punktuose vyko menkas judjimas. Pagaliau tas judjimas pradjo nebepatikti ir patiems bolevikams. Ryium su tuo, i karto m keistis spaudos tonas, o taip pat ir praneim turinys. Laikraiuose straipsniai pradjo rodytis jau su tokiomis antratmis: Prievol valstybei turi bti vykdyta be joki nukrypim", Tarybinis statymas turi bti vykdomas", Privalom pristatym prievol turi bti atlikta", Baigti su liberalikumu nevykdantiems privalom pristatym" ir t. t. Tuo pat metu spaudoje vis reiau ir reiau begalima buvo rasti entuziasting atsiliepim apie privalomus pristatymus. J vietoje vis daugiau ir daugiau m rodytis praneim, kad kininkai privalom pristatym nevykdo, kad teismai tokius ir tokius jau nuteis, o tokius ir tokius dar teis, kad tokie ir tokie u sabota jau sdi kaljime ir t. t. Privalomojo ems kio produkt pristatymo vykdymas I bolevik norto sukelti sjdio dl privalomj pristatym vykdymo nieko gera neijo. Nepasitvirtino net ir paios kukliausios viltys, kad pristatymas duos nors vidutinik rezultat. LKP Centro Komitetas savo 1941 m. balandio 9 d. nutarime buvo pastebjs, kad praneimai apie pristatytinus produkt kiekius u 1940 m. turi bti teikti kininkams iki balandio 25 d., o u 1941 m. iki gegus 15 d. Privalomai pristatom grd priiminjimas turjo bti pradtas balandio 20 d., o pieno, sviesto ir viln gegus 1 d. Taiau nurodytais terminais niekas nebuvo padaryta. TSRS Paruoos Komisariato respublikinio galiotinio staigoje vie-

250

PETRAS VAKARIS

patavo pakrikimas. Toks pat pakrikimas buvo simets ir apskrii galiotini staigas. Be to, tokia pat netvarka buvo pastebima ir produkt sumimo punktuose. Produkt surinkimo punkt tinklas buvo per retas. kininkai kartais privaljo veti grdus sandlius, esanius net u 3080 kilometr. Grd pristatymas u 1940 m. turjo bti atliktas per 10 dien (nuo balandio 20 d. iki gegus l d . ) . Tuo metu keliai buvo nepaprastai pabiur. Bet tai niekas nekreip dmesio ir net nekl klausimo, kad reikt paskirti grdams pristatyti kit termin. Be to, net ir tokiu keliu atgaben grdus, kininkai labai danai negaljo j atiduoti, nes rasdavo sandlius udarytus (sandli vedjai bdavo ivyk mitingus ar iaip kuriais partiniais reikalais). Tuo bdu kininkams danai tekdavo, atiduodant grdus, sugaiti po kelias dienas ir nemaai privargti. Pradjus pristatinti pien, pasirod, kad veiki punktai nra pajgs j suimti. Pienocentrui buvo sakyta steigti dar 1.500 punkt, kad kininkams nereikt pien veioti toliau kaip 2 kilometrai. Bet Pienocentras teturjo tik 50 separatori. Daugiau separatori bolevikai nesteng parpinti. Kad ir kain kas bt, punktai vis dlto turjo bti atidaryti ir juose priimtas pienas turjo bti veamas nugriebti pienines. Taiau paaikjo, kad pienui perveti nra bidon. Kad dl to nesugrit pieno sumimo planai, buvo sakyta aprpinti punktus mediniais pienui perveti indais, pav., statinmis. Kas i visa to bt ij, pasakyti sunku, nes visa tai nebebuvo spta pilnai gyvendinti. Visose srityse viepataujant netvarkai, aiku, produkt sumimas negaljo bti sklandiai vykdomas. Taiau dl tos paios netvarkos turjo ne kart nukentti ir kininkai, nors patys n per plauk nebuvo kalti. Pav., Tilteli km. (Kamaj vals.) dl agento ioplumo nebuvo teikti kininkams praneimai dl vienkartinio 1940 m. grd pristatymo. kininkai t praneim lkuriavo, bet, vietoje j, sulauk protokol, kad vengia pristatyti grdus. U vengim pristatyti grdus jie buvo skaudiai nubausti. inoma, kininkai oko iekoti teisybs. Jie nuvyko pas apskrities galiotin, pas prokuror, bet visur buvo ivadinti kenkjais, ir, uuot teisyb surad, k tik neatsidr kaljime. Vienas ilals apylinks kininkas savo norm buvo jau atpyls ir ramiai svarst, kaip ia apsjus laukus, tik staiga gavo raginim pasiskubinti su privalomu grd pristatymu. Nemaai tokio triuko nustebintas, jis m teirautis, kas ia atsitiko, ir patyr, kad jo pristatyti grd kiekiai dl tarnautoj apsileidimo nebuvo rayti knygas. Taiau, kol jis reikal isiaikino, teismas jau buvo spjs j nubausti. Nors paskui jis ir rodinjo, kad tai padaryta ne pagal statymus, taiau gavo atsakym, kad buoms statymai netaikomi, ir turjo nurimti. Buoms statymai netaikomi, buvo kartojama TSRS Paruoos Komisariato respublikinio galiotinio staigoje, t pat danai galima

251
buvo girdti apskrii galiotini staigose, j kartojo galiotini agentai, jo laiksi LKP vis organizacij pareignai. Privalomasis ems kio produkt pristatymas buvo nepakeiiama prievol. Bolevik nuomone, i prievol turjo bti atliekama, neatsivelgiant aplinkybes. iuo atveju buvo lygiai smaugiami visi, tiek pasiturintieji, tiek maaemiai, pastarieji tik be tokio didelio triukmo. Pav., buvo atsitikim, kad vis derli buvo sunaikin ledai. Arba kyje buvo siautjs gaisras ir sunaikins klojim ir kltis su visais javais ir grdais. Atrodo, kad tokiais ir panaiais atvejais kininkai turjo bti atleisti nuo prievols. Taiau, i tikrj, privalomai statyti produktus buvo reikalaujama ir i j. Jei tokie kininkai nesteng reikiamo produkt kiekio pristatyti, buvo baudiami ir kiami kaljiman, kaip ir visi kiti. Grdus pristatyti turjo net gi ir tie, kurie neturjo n sklypelio ems ir kuriems statymo prievol buvo urayta per klaid. iais atvejais skundai ir teisybs iekojimas buvo tik tuias laiko gaiinimas. Visi io pobdio skundai buvo atmetami, net j neskaiius. Vienkartinis grd statymas u 1940 m. turjo bti atliktas iki gegus 1 d. Kas grdus pristat vliau, buvo laikomas prievols neatliks ir buvo baudiamas. Dl to daugelis kinink susilauk ypa skaudaus likimo. Pav., St. Gerulaitis (Veliuonos vals.) u 1940 m. grd turjo pristatyti 178,21 cnt. Iki gegus 1 d. jis pristat tik dal, o likusius grdus atve punkt po gegus 1 d. Nors jis pristat visus grdus, bet vis tiek buvo perduotas teismui, kuris j nubaud 4.547,92 rubliais ir 2 metais kaljimo. Atlikdamas bausm, Gerulaitis dirbo Pravieniki durpyne ir uvo per. bolevik surengtas kalini udynes. Privalomj pristatym vykdym vietose tiesiogiai priirjo apskrii galiotini agentai. galiotini agentais, kaip jau minta, daugumas buvo ydai ir rusai, beveik visi komjaunuoliai ar iaip bolevik bernai. Nors kiek geriau gyvenanio kininko jie negaljo paksti. Jie diena i dienos slankiojo po kaimus ir stebjo, ar tik negalima bus prie kurio nors kininko prisikabinti. O prisikabinti galimum netrko. kininkai privalom ems kio produkt pristatym irjo labai pasyviai. Be to, kiti, jei ir norjo nuveti primimo punkt kok centner, daniausiai nebeturjo, nes visas atliekas buvo jau anksiau realizav. Be to, reikjo turti prie akis dar ir sjos reikal. Tuo bdu agentams pasidarbuoti" prog buvo pakankamai, ir jie jomis naudojosi, kiek tik turdami noro. Paprastai, agentai gerai inojo, kas grdus pristat, kas visai nepristat, kas tik dal pristat. Pas kinink, nevykdius pristatym, atsilanks agentas ir koks nors patiktinis turjo teis patikrinti namus. Rads grdus, jis galjo paimti juos priverstina tvarka, neatsivelgiant, kam tie grdai galjo bti paskirti. Tuo bdu i daugelio kinink buvo atimti ne tik sklai skirti grdai, bet net paskutinis milt centneris. Reikia pasakyti, kad dl sjos nevykdymo bolevikai taip pat grasino bausmmis ir baud, kaip u sabota. Taiau daugelis kinink su sja buvo atsidr

252

PETRAS VAKARIS

sunkumuose kaip tik dl to, kad skirtus sjai grdus buvo ive tie patys bolevikai. Kad nelikt laukai neapsti, daugelis kinink, ypa emaitijoje, grdus slp, o paskui sjo naktimis. Kiti net per anksti, gerai dirv neidirb, pasjo, kad tik sklos i j neatimt. Vaikioti naktimis ir stebti, ar kas nesja, kad galima bt grdus atimti ir mog nubausti, buvo taip pat agent darbas. Reikia pasakyti, kad jie tiek iais, tiek visais kitais atvejais buvo i tikrj strops. Apie kinink nenor vykdyti privalomus pristatymus agentai ra apskrii galiotiniams praneimus. tai pora toki rat, dedam netaisius kalbos, i kuri nesunku suvokti an dien kinink nuotaikas ir kurie liudija, kad autoriams juos parayti i tikrj nelengvas buvo darbas. i.
Kauno Apskriio Paruoos Komisariatui galiotinio staigos galiotiniui I Rumiki Vykd. Komiteto Agento Svirskio Leono 4-V-1941 m. PAREIKIMAS Praneu Drg. galiotiniui, kad Rumiki valsiuje Grabuciki km. Jaziulionis Jurgis, sn, Jurgio gana pasiturintis visai altai prievols atlikim atsine ir visai nepryjeme prievols lapel kis matyti tvarkingas. Vien tik prieingas nusistatymas pakenke pristatymui. 2. Rumiki Valsiuje Vosilikiu k m . Daunaraviius Jonas sn. Aleksandro kuris aklei prieinosi ir sake neturi pasiturentis jekant klojime upilta ekseliu utikome apaioje grudu paklauss kas per grudai, atsak sklai, bet pasirod rugiai tai raginome veti bet kelius centnerius nuveus galutinei atsisak, neirint kad turi. 3. Nuomininkus Rimkus Kazys, sn. Stasio kuris i rudens pardavinjo gerai gyveno daug mikuose udirbo bet duoti kelius centnerius davs atsisak, sakes givo tegul paim ir pakare k u o ionai kankina Rimkus gyvena Vosilikiu km. Praau imtis priemoni su tais kulokais nes jie pilnei galis duoti. Agentas prie Rumiki Vykd. Komiteto () L. Svirskis

.
Tiekimo Liaudies Komisariato galiotiniui staigos Kauno apskr. Jonavos vals. Upninkelio apilinkes Upninkeliu km Kauno apskr.

AKTAS
1941 m. gegus m. 3 d. Tiekimo Liaudies Komisariato galiotiniui staigos Tarnautojas agentas Ukuris Statys remdamasis Lietuvos T S R Liaudies Komisaro Taribos ir Lietuvos Komunist (bolevik) Partijos ir CK Komiteto patvirtinimu

PRIVALOMASIS

E M S KIO

PRODUKT S T A T Y M A S

253

nutarimo vienkartini privalome grudu pristatimo Valstybei i 1940 m. derliaus buvau Upnikeli ap. ir Kaime pas Stap Bali sn. Ambrozo iteikti prievolu lapa tei Stapis Balis pasiprieinimas mans ikolojo ir ko nesumu bet prevolu lapa visai neprimi bet dar sako kad ana valdia dar padjo o kumunisto valdia tei umuo viso givenima tai pasipreus savininkas Stapis Balis akte nepasira ir visas kaimas atsisaki pasrayti jokiu ludininku negavau tik vienas vietins apilink. pirminikas savo parau tvirtina () Palaima D.

itoki praneim ir akt apskrii galiotiniai gaudavo per dien po keliolik. Apskrii galiotini staigose niekas nesirpindavo patikrinti tokiuose praneimuose ir aktuose idstyt fakt tikrum, ir niekas nesirpindavo pasiteirauti, kodl esama taip, o ne kitaip. Kiekvienas praneimas buvo rodymas, kad asmuo, apie kur jame kalbama, yra buo, kuriam statymai netaikomi ir kuris turi bti nubaustas, nepaisant nei kalts nei aplinkybi. Tuo bdu daugelis kinink buvo priversti mokti baudas ir pakartotinai atiduoti pristatytinus ems kio produkt kiekius. Taip pat nemaai kinink buvo suimti ir nubausti po kelis metus kaljimo. I viso iki 1941 m. gegus 31 d. buvo patraukti teismo atsakomybn dl privalomojo pristatymo neatlikimo 1.109 kininkai. inoma, tai yra tik dalis viso kinink skaiiaus, kurie buvo nuteisti, nes po gegus 31 d. teismai taip pat dirbo, tik apie nuteistuosius nebebuvo spta suvesti duomenis. Be to, tai yra tik menka dalis ir t, kuriems grs teismas. Dl netvarkos, buvusios apskrii galiotini staigose, o kartais ir padoresni tarnautoj pastangomis, daugelis agent praneim buvo ding arba tyiomis umesti. Be abejo, anksiau ar vliau jie bt pakliuv galiotiniams arba bt buv ikelti vieumon, pasiteiravus agentams, kas su tais pareikimais ir aktais padaryta. Vadinasi, kininkams, patekusiems agent sudarytus neatlikusi prievols piliei sraus, vis tiek nebt pavyk ivengti teismo. Toki kinink, kaip dabar aikja, bt susidar net 25.400. Agentai, rpindamiesi, kad kininkai kaip galint greiiau atlikt privalomojo produkt pristatymo prievol, ne kart griebsi teroristini priemoni. Yra fakt, kad agentai kininkams, besiskundiantiems dl pristatym sunkumo, grasino revolveliais (pav. Kazakeviiui Dusetose). Labai danai buvo praktikuojama kininkus aplankyti nakt ir pasekti, k jie daro, ar neslepia grd. Taip pat buvo mgstami ir naktiniai kinink tardymai, dl ko jie grd nevea primimo punktus. Daugelis kinink, nepalankiai atsiliepusi apie pristatymus, buvo sumuti. Kad ir kain kaip buvo agituojama, skatinama, grsinama ir baudiama, privalomas ems kio produkt pristatymas valstybei jo labai silpnai. 1940 m. derliaus grd pristatym turjo atlikti 33.451 kininkas. Iki gegus 1 d. jie turjo grd pristatyti 888.374,5 centnerius. Taiau prajo ir visas gegus mnuo, o grd buvo pristatyta tik 444.346,5 centneriai arba tik truput daugiau kaip 5 0 % . Grdus pilnai pristat buvo vos 8.040 kinink.

254

PETRAS VAKARIS

Kas bt ij i privalomojo ems kio produkt pristatymo Bolevik vestas privalomasis ems kio produkt statymas valstybei turjo iuos charakteringus ir Lietuvos ems kiui alingus bruous 1. Visai neatsivelgiant, kad Lietuva yra gyvulininkysts kratas kad didesniais kiekiais grd i Lietuvos jau seniai nebebuvo iveama, nustatyta privalomais statymais surinkti apie 360 tkstani ton grd (ypatingai gerais 1938-39 metais buvo eksportuota tik apie 180 tkstani ton). Kadangi gyvulininkysts produkt statymo normos palyginti buvo netaip jau didels, tai Lietuvos ems kis trumpu laiku bt turjs padaryti tam tikr regres grti grd k. iuo atveju pirmutin ir skaudiausi smg bt pajut ms geriausieji veislini gyvuli ir paangieji kiai, kurie, paprastai, grd ne tik neturdavo parduoti, bet dar prisipirkdavo (jei ne grd, tai kito kurio koncentruoto paaro). itokie kiai bematant bt turj sumainti meliam karvi, kiauli ir kit gyvuli skaii. Vienu mostu bt buv sulugdyta tai, k Lietuvos em kio pionieriai sukr per 20 met. 2. Kaip ir reikjo laukti, privalomieji statymai pirmiausia buvo nukreipti prie stambiuosius kius, prie vadinamus buoes. 25 ha ems savininkas, lyginant su 5-i ha savininku, nuo 1 ha turjo statyti grd penkis kartus daugiau, bulvi keturis kartus, pieno ir viln du kartu ir msos deimt kart daugiau. Tik gerais metais ir geras emes turinties buos" bt pajg iaip taip prievoles atlikti. Bet blogesniais metai jie nebt iveng teroro ir ki sunaikinimo. 3. Nors bolevik valdia visur skelbsi, kad ji yra vargingiausio valstiei dalies gynja, bet privalomojo produkt statymo politika pirmiausia iuos valstieius bt visikai pribaigusi. Lietuvoje yra apie 30 % ki, maesni kaip 5 ha. Tokiuose kiuose pagaminama tik tiek, kad kininko eima vos isimaitina. Taip pat Lietuvoje yra kelios vietos (Vilniaus kratas, apie Alyt, apie Zarasus ir kitur), kur kiai ne tik smulks, bet ir em tokia prasta (smlynai), kad kininkai gyvena visikai vargingai. Pardavimui jie visikai nieko neprodukuoja. Prieingai, daugumas j per iem turi kok nors paalin udarb ir labai danai pavasar patys duon perka. Kaip maaemiai, taip ir prastj emi savininkai, valstybei niekuomet nepajg nieko duoti. Bet bolevik valdia juos taip pat apkrov privalomu statymu. Privalom statym paskelbus, komunistas Nikitinas laikraiuose paskelb iuo klausimu straipsn, kur ubaig madaug ias odiais: Pradjus privalomo pristatymo nutarimus vykdyti, siliepsnojo kaime klasin kova". Mes n kiek neabejojame, kad t kov prie bolevikus patys pirmieji bt ij vargingiausieji kininkai. Kartu su jais bt ij ir naujakuriai, nes ir jie net pirmaisiais sikrimo metais nebuvo atleisti nuo privalomojo grd pristatymo. Prie bolevikus bt ij vadinamieji repatrijantai, kurie i Vokietijos atvaiavo socialistin tvyn". Pavasariui iauus imtai repatrijant dar nebuvo aprpinti kar-

PRIVALOMASIS

EMS

KIO

PRODUKTU

STATYMAS

255

vmis, o i vykdomj komitet jau gavo paraginimus pristatyti po 300 450 kg pieno. 4. Visa privalomojo produkt statymo tvarka ir, aplamai, technikin pus buvo be galo griozdika, neekonomika, nepritaikyta ms slygoms ir vietomis tokia keista, jog i karto susidaro spdis, kad j sugalvojo mons, kurie absoliuiai nepasta nei ms slyg, nei bendrai ems kio reikal. Ar girdti pasaulyje dalykai, kad nepadarytos iimtys kininkams, atsidrusiems nelaimje ir visikai netekusiems derliaus (ledai, gaisras) ? Ar galima reikalauti produktais prievoli i mogaus, kuris tais paiais metais gautoje emje pradeda kurtis? Ar gali 23 ha savininkas statyti valstybei grdus ir kitus produktus, jeigu jis turi imaitinti penkis, eis ar net daugiau eimos nari ? Ar galima Lietuvos klimato slygose ikulti ir pristatyti tam tikr dal grd ne vliau kaip rugpiio mn. 1 dien? Ar galima balandio mn. 14 dien Kaune pasiraius statym, reikalauti, kad iki gegus 1 dienos 33 tkstaniai kinink, gyvenani visuose krato kampuose, suvet 90 tkstani ton grd? Ar galima i kininko sjos metu atimti skl ir tuo paiu reikalauti, kad jis dirv apst ? Daugyb tos ries klausim galtume dar ikelti, bet tai bt tik bergdias darbas. Juk bolevikams viskas galima. Jiems galima nesiskaityti su pagrindiniais ekonomikos dsniais, jiems galima neatsivelgti gamtos statymus, jiems galima iki nulio sunaikinti krato k, jeigu to reikalauja politin linija. iuo atveju politin linija buvo aiki: kaip galint greitesniu tempu sudaryti visikai nemanomas slygas individualikai kininkauti, sukirinti kininkus ir, apskritai, kaimo gyventojus tarp savs ir visus juos suvaryti kolchozus.

K A P I T A L

I R

N A M

N A C I O N A L I Z A C I J A

A L B E R T A ST A R U L I S

Kapital nacionalizacija Lietuva nebuvo kapitalais turtingas kratas. I kur gi galjo bti turtingas? 1914-18 m. karas nusine visas gyventoj santaupas drauge su keliomis krate kariavusiomis ir savo verts netekusiomis valiutomis. Nauj santaup akumuliacija vyko labai pamau. Tam stovjo skersai kelio paskutinioji kin kriz, nuo kurios padarini net iki bolevik okupacijos kratas dar nebuvo visai atsigavs. kininkai didiausia gyventoj mas negaljo taupyti, nes jie u savo gaminius vis laik gavo tokias kainas, kurios tesiek 3040% priekrizinio lygio. Tiktai nuolatiniais, metai i met i valstybs ido mokamais priedais prie gaunam kain buvo palaikomas kininko gamybinis pajgumas. Ir tai ems rentabilingumas nesiek daugiau per 2 3 % . Skurdiai besiveriant kininkams, ne geriau vertsi ir verslininkai. Darbininkai ir tarnautojai negaljo ko nors sutaupyti, nes jie mokjo didelius atskaitymus nuo gaunam atlyginim valstybs biudetui subalansuoti. Tiesa, itomis darbinink ir tarnautoj aukomis buvo palaikomas kininkas. Usienis irgi nerod jokio susidomjimo galimumais investuoti Lietuvoje savo kapitalus. Valstybs siskolinimas usieniui siek vos 70 80 mil. lit, o akcines bendroves usienio kapitalo tebuvo investuota 35 mil. lit. Taigi, vis kapital reikjo sukurti savomis pajgomis, i nieko, sunkiu ir kietu darbu. Lietuvos neturtingum kapitalais parodo auktas oficialusis diskonto procentas. Vis paskutin deimtmet jis suksi apie 5 6 % . Tiek m Lietuvos Bankas. Kiti bankai praktikuodavo imti dar 3 punktais daugiau, o statymai leido imti ir 1 2 % . Toks auktas diskonto procentas buvo tiktai kapitalais neturtinguose Balkan kratuose ir, inoma, dar auktesnis Taryb Sjungoje, kur jis nuo 1930 m. buvo nepakeiiamai tafeliuotas 612% ribose. Palyginus su josios kapitalais, Lietuva vis dlto buvo turtinga. Todl, nuosekliai vykdant sulyginimo teorij, ji turjo bti apiplta. Lietuvos gyventojai negaljo turti jokios nuosavybs. Kodl gi piniginis kapitalas bt turjs sudaryti iimt?

257

Kapital nacionalizacija Lietuvoje nebuvo vykdyta vienu ypu. Dar daugiau nebuvo net paskelbta jokio nutarimo, kuris apie tai sakmiai kalbt. Vis dlto per vienerius okupacijos metus bolevikai ir kapital nacionalizacij suskubo vykdyti tokiu paiu nuoseklumu, kaip tai buvo padaryta su eme, namais, pramone, prekyba ir kita nuosavybe. Kapital nacionalizacijos eigoje, kaip ir visur kitur, nebuvo matyti jokio nuoseklumo. Todl ir pati eiga labiau tinka bti nagrinjama ne chronologikai, o pagal atskirus nacionalizacijos objektus. Didiausios alos tautos kiui padar lito nuvertinimas. Tai buvo padaryta 1940 m. lapkriio 25 d., kada, greta lito, teista mokjimo priemon buvo pripaintas rublis. Iki tol jis nebuvo pripastamas dar birelio 21 d. buvo udrausta daryti ir priimti mokjimus u prekes ir patarnavimus rubliais bei ervoncais, grasinant bauda ligi 6 mn. priveriamj darb arba ligi 50.000 lit pinigais. Nuo 1940 m. lapkriio 25 d. litai i banko kas nebebuvo ileidiami. Drauge su rublio paleidimu apyvart buvo nustatytas ir jo kursas 1 litas = 90 kapeik (0,9 rublio). is kursas visai neatitiko tikrosios padties, nes rublio perkamoji galia ne tik nebuvo didesn u lito perkamj gali, bet, prieingai, ji buvo net 3 ar 4 kartus maesn. Vadinasi, jeigu rublio paleidimo apyvart dien lit notomis ir monetomis apyvartoje buvo 223 mil., tai u juos kratui turjo bti duota ne 200 mil., bet 7800 mil. rubli. K gi reikia, kad kratui u jo auksu ir tvirtomis devizomis pagrst valiut buvo duota tik 1/31/4 jos ekvivalento? Tai reikia, kad paprasiausiomis kurso manipuliacijomis % ar % valiutos buvo nacionalizuoti, neskelbiant tuo reikalu joki nutarim. U paliktus jiems 200 mil. rubli gyventojai begaljo nusipirkti apie 1/31/4 t pai vertybi, kuri bt galj nusipirkti u turtus 223 mil. lit. Tai buvo toks pats turto atmimas, kaip ir nacionalizuojant namus ir mones. Teorikai itos nacionalizacijos nuostoliai 150170 mil. lit. Nuo lito nuvertinimo kratas nukentjo dar ir kitokiu bdu. ygiavusi bolevik kariuomen visus mokjimus u maist, patarnavimus ir u darbus (aerodrom tiesimas) mokjo litais. Jie buvo gaunami i Lietuvos Banko, kuris tai dar Taryb Sjungos Valstybinio Banko (Gosbank) nurodymu. Tuo bdu susidar per 38 mil. lit skola. Su ita skola buvo pasielgta taip pat, kaip ir su valiuta: Lietuvos Bankas j pavert rubliais santykiu 1 litas = 90 kapeik. Ir iuo atveju buvo nacionalizuota visi 2/33/4 skolos arba 2528 mil. lit. Kit, taip pat nukentjusi moni skolas sunku apskaiiuoti, bet jos yra irgi nemaos. Leidiant rublius apyvart ir iimant litus, nebebuvo sudaryta galimumo litus ikeisti. Litai buvo priimami bet kokiu mokjimo titulu, taiau ikeisti j banke nebuvo galima. Kuo tai kvepia, gyventojai gerai suprato ir daugumas nuo turt lit atsikrat. Taiau tai ne visiems pavyko. 1941 m. kovo 25 d. laikraiuose pasirod trumpa inut, kad litai

ALBERTAS

TARULIS

daugiau nebeimami. Jokio spjamojo praneimo apie i dat paskelbta nebuvo. i antroji manipuliacija, kaip vliau paaikjo, gyventojus nuskriaud 11,1 mil. lit. Tiek j nebegro banko kasas, bet liko beveriais popierliais piniginse ar gal net kojinse". Gyventoj alinimas valiutos pagalba nesibaig ir po to. Kainos visoms prekms, ypa maisto produktams, tolydio buvo keliamos. Tuo paiu perkamoji rublio galia smuko ir smuko. Kadangi tuo pat metu atlyginimai nebuvo keliami, nes jie ir iaip jau buvo auktesni kaip Taryb Sjungoje, tai lengva suprasti, kok skurd smarkiu ingsniu eng Lietuvos gyventojai. Ir tai, bolevikams i Lietuvos ibgant, maisto produktai dar buvo 34 kart pigesni kaip Taryb Sjungoje. Antra stambi kapital nacionalizacijoje grandis tai procentiniai popieriai. Tuo reikalu finans ministerijos pasiraytas sakymas buvo paskelbtas 1940 m. rugpiio 8 d. Buvo sakyta visas akcijas ir obligacijas ligi rugpiio 14 d. perduoti saugoti" Lietuvos Bankui ar jo skyriams. Tai liet ne vien atskirus asmenis ar mones, bet taip pat ir visas krato staigas nacionalizuotas ir nenacionalizuotas. Po rugpiio 14 d. buvo udrausta ne tik daryti bet kokias operacijas su procentiniais popieriais, bet buvo udrausta juos jau tam paiam Lietuvos Bankui priimti saugoti. Kaip paprastai, grs bauda ligi 1 met priveriamj darb, 100.000 lit pinigais ir procentini popieri konfiskacija. Dar savait prie tai (VIII.2) tas pats finans ministeris buvo udrauds mokti dividendus u nacionalizuot nam akcijas. Esant Lietuvai neturtingai kapitalais, nebuvo joje paplit n procentiniai popieriai. Jie buvo pradti emituoti vos prie deimt met. Publika dar nebuvo pratusi su jais manipuliuoti. Indlis banke ar taupomosiose kasose buvo laikomas labiau viliojaniu dalyku, kaip investicija bet kur procentin popier. Todl, bolevikams Lietuv okupuojant, emituot paskolos lakt tebuvo 110 mil. lit. I tos sumos 70 mil. lit turjo pas save kredito staigos, o 40 mil. lit buvo publikoje. Kiek didesns sumos buvo investuotos akcijas. Deponavus procentinius popierius, Lietuvos Banke paaikjo, kad vis j vert siekia 500 mil. lit. Kokia yra tikroji procentini popieri vert, tuo tarpu dar nra inoma, nes, priimant juos saugoti, vien kart buvo skaitoma nominaline kaina, o kit kart pagal kurs. Taip pat tuo tarpu neinoma, kiek toje sumoje buvo akcij ir kiek obligacij. Kai kuri akcij vert, apskritai, buvo problematika, nes j skaiiuje buvo daug ir usienini likviduot moni akcij. Bdinga taiau, kad bolevikai n nesuskubo nusprsti, k su priimtais saugoti" procentiniais popieriais daryti. Be abejo, kad bt buv nusprsta j savininkus atpalaiduoti nuo vis rpesi, surit su kupon karpymu ir palkan ar dividendo atsimimu. Su procentiniais popieriais yra vyk panaiai, kaip ir su indliais. Privai indli suma Lietuvos kredito staigose paskutiniais keleriais me-

KAPITALU IR

NAM

NACIONALIZACIJA

259

tais prie bolevik okupacij suksi apie 200220 ml. lit. Tai sudar 7080 lit vienam gyventojui. Bolevikams Lietuv okupuojant, j tebuvo apie 150 mil. lit. Bolevik kariuomenei visikai okupavus Lietuv, taupytoj tarpe kilo dar neregto masto panika. Dargi ydai, taip jos lauk, patys pirmieji puol prie bank langeli. Tiesa, jie taip dar kiekviena proga ir anksiau, sukeldami panik ir kit ramesni taupytoj tarpe. Dabar kuriam laikui teko net visai sustabdyti indli imokjim. Vliau, liepos 29 d., buvo nustatyta, kad privatiems asmenims per mnes gali bti imokama iki 250 lit. Tiktai mons galjo iimti i savo einamj sskait bet kurias sumas, taiau reikalingum turjo patvirtinti mons darbinink ir tarnautoj komitetas ir patikrinti bankas. Indli imokjimo suvarymai buvo palikti ilgesniam laikui. Tai visikai suprantama, kada niekas nebegalvojo apie taupmen sudarym, o tik apie j atsimim. Taiau ir dl taupmen sudarymo buvo pasirpinta. Dar 1940 m. liepos 16 d. finans ministeris pareigojo visas prekybos, pramons, vieojo maitinimo ir kitas mones neti dienos pajamas Lietuvos Bank. Kasdieniams smulkiems reikalams galima buvo pasilikti ne daugiau kaip 5 1 0 % , o vieojo maitinimo monse ne daugiau kaip 3 0 % . Lapkriio 11 d. buvo paskelbtas naujas sakymas tuo paiu reikalu buvo leidiamos pasilikti dar maesns normos ir vesta nauj detali. Tai nebebuvo savo kryba, kaip kad pirmasis sakymas, bet jau tikras vertimas i rus kalbos taigi, neklaidingas. Tiktai 1941 m. kovo 25 d. buvo padarytas galutinis patvarkymas dl indli. T dien bankai gavo sakym palikti indlininkams ne daugiau kaip po 1.000 rubli, o likusius nurayti speciali suvaryt sskait. Iimtis buvo padaryta tiktai tiems indliams, kurie buvo neti po rubli vedimo. Sis sakymas paliet apie 12.000 indlinink, kuriems buvo nubraukta 38 mil. rubli. Tai sudar daugiau kaip pus vis fizini asmen indli, kurie bolevik okupacijos metu buvo. Bdinga, kad is sakymas niekur vieai nebuvo paskelbtas*). Taip pat bdinga, kad nebuvo padaryta jokio nutarimo, k su iomis sumomis daryti. Kodl vienu ir antru atveju pasireik toksai nerytingumas, neaiku. Veikiausia, nebuvo suskubta padaryti tam tikr nutarim vietoje, arba nebuvo susilaukta instrukcij i Maskvos. Tenka abejoti, kad dl indli ir procentini popieri tuometiniai Lietuvos valdovai bt turj koki skrupul, ar kad ios ries nuosavyb bt buvusi palankiau traktuojama kaip bet kuri kita. Po ito akto neseniai suorganizuotos valstybs darbo taupomosios kasos m skelbti imokanios indlius be joki aprim. Drauge su tuo buvo pradta plataus masto propaganda taupyti. Taupytojui patarnauti buvo pasiryusios 3 centrins taupomosios kasos, 22 taupomosios kasos
*) r. tuo klausimu plaiau: V. Balsys, Bolevikin taupymo politika (pusl. 265).

260

I-os eils apskrii miestuose ir 130 taupomj kas II-os eils bei agentr maesniuose miesteliuose ir prie pat. Visas itas griozdikas tinklas niekam nebuvo reikalingas, nes indli niekas nene, nors taupomosioms kasoms ir buvo suteiktas indli primimo monopolis. Utat taupomosios kasos prisidjo dar prie vienos kapital nacionalizacijos ries prie valstybs paskolos iplatinimo. i komedija, taupomosioms kasoms padedant, 1940 m. pavasar buvo vykdyta ir Lietuvoje. Jos metu paskolos lakt buvo pasirayta 67 mil. rubli sumai. i suma jau buvo pradta dalimis i atlyginim iskaitinti, bet, laimei, neilgai. Kitu atveju visi 67 mil. rubli i darbo moni" bt buv, iems norint ar nenorint, atskaityti. i nacionalizacija bt palietusi nebe 12.000 asmen, kaip buvo su indliais, bet 250.000 darbinink bei tarnautoj ir 212.000 kinink. I toki nevykdyt sumanym liko ir atskaitymai Osoviachimo" naudai. Tai buvo nepriverstina" loterija, kurios pelnas jo ginklavimosi reikalams. Turimais duomenimis, buvo nustatyta itos loterijos biliet iplatinti ar ne 50 mil. rubli sumai. Taiau vykiai buvo greitesni u loterijos agent usimojimus. Prie kapital nacionalizacijos tenka priskaityti ir brangij metal bei j dirbini nusavinim. Tai buvo atlikta drauge su bank nacionalizacija, kuri buvo vykdyta iki 1940 m. liepos 27 d. Nacionalizacijos sakyme (kuris buvo pasiraytas tik liepos 29 d.) buvo numatyta, kad nacionalizuojami ne tik bankai su j skyriais, draudimo staigos, taupomosios kasos, tarpusavio kredito draugijos, bet taip pat ir lombardai ir privatini asmen seifai. Nors to sakyme ir nebuvo pasakyta, taiau atitinkam staig pareignai tuo paiu metu surinko i auksakali ir brangenybi krautuvi visus dirbinius i brangij metal. Kaip vliau paaikjo, brangij metal ir j dirbini i viso buvo nusavinta 1,5 mil. lit sumai. Reikia taiau paymti, kad i sum eina ir paprasti laikrodiai. Tarybinje santvarkoje jie buvo laikomi brangenybe, todl ir jie buvo nusavinti. Apyvartoje jie pasirod tiktai i dalies ir ymiai vliau, kada jiems kaina oficialikai buvo pakelta 4 0 0 % . Neiliko, inoma, nepaliestas aukso fondas ir Lietuvos Banke. 1941 m. birelio 21 d. i Maskvos buvo gautos net dvi telegramos, kuriomis buvo sakyta vis auks ir devizas skubiausiai igabenti Maskv. Matomai, karo pavojus buvo jau Maskvai visikai aikus. Pagaliau, paskutin kapital nacionalizacijos forma buvo pensij ir paalp fondo l nusavinimas. Iki bolevik civiliai valstybini ir savivaldybini staig tarnautojai ir kariai mokjo kas mnuo po 6% nuo savo alg pensij ir paalp fondui. Utat jie turjo teis, sulauk senatvs, netek sveikatos ar susirg, gauti pensij arba paalp. Pensija arba paalpa galjo bti imokta mirusio tarnautojo eimai. Tai buvo tarnautoj santaupos, kuriomis jie turjo teis nustatyta tvarka disponuoti.

KAPITALU

IR

N A M NACIONALIZACIJA

261

Kiek pensij ir paalp fondas buvo reikmingas tarnautojams bei kariams, matyti i to, kad 1939 m. pensij ir paalp mokjimai siek 10 mil. lit, o pensinink ir elpiamj buvo per 7.000. Pensij ir paalp mokjimai tais metais sudar daugiau kaip 8% tarnautojams ir kariams imokto brutto atlyginimo. Per daugel met, kada pensij ir paalp fondo plaukos buvo didesns u ilaidas, susirinko nebemaos sumos. 1940 m. pradioje saldo sudar 35,5 mil. lit. Dalis itos sumos apie 15 mil. lit buvo laikoma investuota valstybinius ir valstybs garantuotus procentinius popierius, o kita dalis laikoma bankuose. Pirmasis potvarkis dl pensij ir paalp mokjimo bolevik buvo paskelbtas 1940 m. liepos 28 d. Juo buvo nustatyta, kad: a) pensij ir paalp mokjimas ar skyrimas dvasininkams nutraukiamas, b) pensija sumainama iki 300 lit mn. tam, kas ilaiko eim, ir iki 200 lit tam, kas eimos neilaiko, c) pensija visai nemokama tam, kieno vyras arba mona turi mnesines pajamas, didesnes kaip 300 lit. iuo patvarkymu pensininkai buvo pastatyti ymiai blogesn bkl, bet radikalaus pakeitimo jis dar nepadar. Jau kur kas reikmingesnis buvo komisar tarybos 1940 m. lapkriio 4 d. nutarimas, kuriuo valstybs pensij staiga ir savivaldybi tarnautoj pensij fondas turjo bti likviduoti nuo 1940 m. lapkriio 1 d., o j piniginiai itekliai perkelti valstybs las. Tuo laiku pinigini itekli jau buvo prisirink iki 40 mil. lit. Visa i tarnautoj santaup suma buvo, be jokio vyniojimo vat, nusavinta. Galutinis atsiskaitymas su valstybs idu buvo padarytas 1941 m. balandio 17 d. Tarnautoj santaup pensij ir paalp fondo nusavinimas buvo pajustas labai greitai. Pensij ir paalp mokjimas buvo nutrauktas. Seneliai ir ligonys susilauk, kaip kad nuolat buvo kalbama, laimingos ir aprpintos senatvs" ir atsidr be pastogs ir be duonos ksnio. Tiesa, drauge su rublio vedimu (1940 m. lapkriio 25 d.), buvo paskelbta keletas nutarim dl devyneriopo socialinio apdraudimo gyvendinimo ir dl neapmokamos medicinos pagalbos darbo monms". Taiau itie nutarimai liko negyva raide. Socialinis apdraudimas ir neapmokamas gydymas darbo mogui pasidar taip pat maai prieinamas, kaip ir Taryb Sjungoje. O pensinink visos viltys pensij dingo po to, kai buvo padarytas nutarimas (vieai nepaskelbtas), kad pensijos isitarnavimo laik skaitoma tik toji tarnyba, kuri asmuo turjo po 1940 m. rugpiio 2 d., vadinasi, po Lietuvos primimo Taryb Sjung. tai svarbiausios kapital nacionalizacijos formos, kiek jos buvo bolevik pritaikytos Lietuvoje. Paprastas aritmetinis patiektj duomen suskaiiavimas verst padaryti ivad, kad kapital visomis formomis nacionalizuota apie 7800 mil. lit. Taiau ie duomenys negali tuo tarpu

262

ALBERTAS

TARULIS

pretenduoti nei pilnum, nei tikslum, ypa toje dalyje, kuri lieia lito nuvertinimo nuostolius. Pagaliau, visikas duomen pilnumas ir tikslumas ne tiek jau ir svarbus (tai bus galima padaryti ir ateityje) kur kas svarbiau tai, kad kapital nacionalizacija vienodai paliet ir turting mog ir varg. Pastarj gal ir daugiau, nes iam buvo ne tik atimtas galimumas k nors susitaupyti, bet ir jo didiausias kapitalas darbo jga, buvo tiek nuvertintas, kad jis u t pat darb galjo sigyti tik kelint dal jam pirmiau prieinam grybi. itoksai viso krato nualinimas ir pavertimas skurdeivomis, nebeturiniais prie save jokio socialinio ikilimo galimum, buvo baisesnis u visas kitas kapital nacionalizacijos formas. Namu nacionalizacija Jau Lietuvos TSR Konstitucijoje, kuri buvo Liaudies Seimo priimta 1940 m. rugpiio 25 d., 6 str. pasakyta: . . . stambs namai miestuose ir pramons vietovse yra valstybs nuosavyb, t. y. visos liaudies turtas". Po to nesunku buvo laukti to konstitucijos nuostato realizavimo gyvenime. Ir tai LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. spali 31 d. paskelb pagrindin sak dl stambij nam nuosavybi miestuose ir pramons vietovse nacionalizavimo". Pagal t sak buvo nacionalizuojami namai Vilniaus, Kaimo, iauli ir Panevio miestuose, kuri naudingas plotas buvo didesnis kaip 220 m 2 , o kituose miestuose ir pramons vietovse 170 m 2 , kartu nacionalizuojant ir esamus prie j visus kitus trobesius. Taiau nepriklausomai nuo nam naudingo ploto, buvo nacionalizuojami ir tie namai su visais prie j esamais trobesiais, kurie priklaus: a) vairioms tuo laiku likviduotoms visuomenikai-politinms organizacijoms, b) namai, kuri savininkai pabgo usien, ' c) namai, kurie sudaro visuomenikai istorin ir menin vert ir d) namai, uimti valstybini staig. Tam sakui vykdyti Komisar Taryba 1940 m. lapkriio 26 d. paskelb nutarim dl nam nacionalizavimo, kuriuo buvo nustatyta, kas laikoma naudingu plotu. Be to, buvo iaikinta, kad nacionalizuojami ir dar nebaigti statyti namai, jei tik jie suprojektuoti su plotu, praokaniu nacionalizuojam norm, kartu nacionalizuojant vis tai statybai skirt mediag. Nacionalizuojami buvo ir tie namai, kurie specialiai rengti ir visai uimti valstybini staig, nors ir neturjo reikalingos nacionalizacijai naudingo ploto normos. Nam nacionalizavim vykdyti buvo pavesta komunalinio kio komisariatui kartu su miest ir apskrii vykd. komitetais. Komunalinio kio komisarui buvo suteikta teis leisti rekalingus sakymus bei instrukcijas. Komunalinio kio komisaras ileido vis eil instrukcij ir aikinim, kaip praktikai turi vykdyti pai nacionalizacij vietos vykdomj komitet

KAPITALU IR NAMU

NACIONALIZACIJA

nam nacionalizacijos organai. Vienas i toki pagrindini aikinim buvo tas, kad jeigu tas pats savininkas turi vienoje sodyboje arba tame pat mieste atskirose sodybose arba vairiuose miestuose ar vietovse kelis namus, kuri kiekvienas, atskirai pamus, neturi nacionalizuotinos naudingo ploto normos, tokie namai buvo paliekami nenacionalizuotais. Praktika parod, kad yra daug savinink, turini po kelis nedidelius namus vairiose vietovse, kuri namai liko nenacionalizuoti. U itoki Jis buvo stipriai kal sikio net koks teko ems politik komunalinio kio komisaras pateko nemalon. ibartas kompartijos suvaiavime ir spaudoje. vis reiprokuratra. Atrod, kad ir jo laukia toks pat likimas, kio komisarui.

Taiau visas triukmas baigsi tuo, kad Komisar Taryba 1941 m. vasario 27 d. nutarimu (oficialiai nepaskelbtas) visas ileistas komunalinio kio komisaro instrukcijas ir aikinimus dl nam nacionalizavimo panaikino ir nustat, kad jei nam savininkas vienoje ar keliose sodybose, ar miestuose ar miest pobdio vietovse turi kelis namus, kuri kiekvieno, skyrium paimto, naudingasis plotas maesnis u nustatyt nacionalizavimo norm, bet, kartu sudjus, visas j plotas sudaro ar pranea nacionalizavimo norm, tai visi tokie namai btinai nacionalizuojami. ia kaip tiktai vietos organams, vykdantiems nam nacionalizacij, suteik prog ir teis pareikti savo vali. Jie, daniausiai net dirbtiniu bdu, sudarydavo reikaling naudingo ploto kiek, kad tik toki savinink keli namai bt nacionalizuoti. nauding plot buvo priskaitomi net sandliai, tvartai ir t, t. Vietos vykdomieji organai, o ypa kompartija, nacionalizuojant namus, daugiau kreip dmesio subjekt, kam namas priklauso, o ne nacionalizuojam objekt. Jei namas priklauso tokiam savininkui, kuris, kompartijos akimis irint, priskirtas prie buoi kategorijos, liaudies prie", aikiai nusistats prie komunistin santvark, tai tokio asmens namai, nors faktikai ir neturjo naudingo ploto normos, buvo nacionalizuoti. Tok savavalikum toleravo ir komunalinio kio komisariatas. Ne paslaptis, kad susirinkimuose, kurie buvo aukiami iaikinti vietos vykd. komitet organams, kaip pravesti nam nacionalizacij, ne kart atsaking pareign buvo pareikta, kad nacionalizuojant namus galima ir statymo raids nesilaikyti. Jei tik namas graus, sutvarkytas, nors ir neturi reikalingos nacionalizacijai normos nacionalizuoti. Buvo patariama vykdomiesiems organams sprsti ne objektyviai, bet subjektyviai. Geriau, girdi, daugiau nacionalizuoti, o jei kas neteistai vykdyta nacionalizacija bus nepatenkintas, gals skund keliu isiaikinti komisijoje prie Komisar Tarybos. itokiomis priemonmis buvo nacionalizuota per 14.000 gyvenam nam su 2,6 mil. m2 grind ploto ir per 9.000 staig uimam nam su 1,3 mil. m2 grind ploto. Taigi, i viso per 23.000 trobesi su 3,9 mil. m2
18

264

grind ploto. Bet ios inios dar nra tikslios ir pilnos, nes ne vienas atsitikimas buvo, kad papildomai nacionalizuodavo namus arba, komisijai skund patenkinus, grindavo namus savininkui. Skundams dl neteisingo nam nacionalizavimo sprsti buvo sudaryta prie Komisar Tarybos komisija i Finans, Teisingumo ir Kontrols Komisariat atstov. Vliau Kontrols Komisariato atstov pakeit Komunalinio kio Komisariato atstovas. Savaime suprantama, dl taip vykdytos nacionalizacijos buvo teikta apie 3 000 skund. Komisija, kuri sprsdavo skundus i formales puss, danai tokius skundus tenkindavo, nes, patikrinusi skunde ikeltus motyvus vietoje, rasdavo, kad skundjo namai nacionalizacijai nepriklauso. Patenkint skund susidar nemaas skaiius. Kad nekompromituot vietos nam nacionalizacijos vykdomj organ, o, gal bt, ir dl kit sumetim, Komisar Taryba tos komisijos narius, kurie sprend skundus, atleido, o naujos komisijos nesudar iki karo pradios. Tuo bdu liko per 2.000 neisprst skund. Juos msi sprsti jau naujoji administracija. Nam nacionalizacij galima vertinti dvejopai: psichologikai ir kikai. Psichologikai mogui buvo imutas i po koj pagrindas. I to, kuris vis gyvenim taup, dirbo, rpinosi gyti sau pastog, kad galt ramiau senatv praleisti, bolevikai atm, nacionalizavo, visikai neirdami, kaip tas namas gytas, palaik tok inaudotoju, liaudies prieu". O tas, kuris nieko neturjo, nesirpino ateitimi, nors turjo galimum taip pat sigyti namus, bet buvo ilaidus, buvo gerbiamas ir laikomas liaudies draugu. inoma, taip traktuojant, niekas nerod noro ir iniciatyvos koki nors nuosavyb sigyti. kikai imant nacionalizuoti namai liko be rpestingos savininko prieiros, tvarkos ir remonto. Nam administracijos organai negaljo ir negali tinkamai palaikyti j inioje esam nam kio. Daugelio nam valdymas, dl dideli eksploatacijos ilaid, nuostolingas. O ypa nuostolingas maesni nam valdymas ir t, kurie dl j techniko stovio tinkami gyventi. Nacionalizavus namus, visikai sustojo narn statyba. Miestai, kuriuos nacionalizacija labiau paliet, per trump, palyginti, laik apskurdo ir neturi ateities normaliai plstis.

BOLEVIKIN TAUPYMO POLITIKA


Dipl. ekon. VL. B A L S Y S

D a r gerokai prie pasaulin kar buvo laikai, kad ir pas mus Lietuvoje atsirasdavo paangij", kurie avjosi marksizmo-komunizmo idjomis ir lauk progos joms gyvendinti. vairaus plauko cicilikai" skelbsi darbinink utarytojais ir adjo jiems didelius kalnus grybi. Toms idjoms imginti geriausia proga pasitaik Soviet Rusijoje. Per dvideimt su virum met tenai bolevikai kr" vairias ekonomines doktrinas" ir kas duob kapitalizmui. Socialistai, anarchistai ir ydai revoliucijos laikais sil minioms naujus kikojo gyvenimo pagrindus, tvirtindami, kad tas naujas gyvenimas bus ymiai geresnis, negu buvusis. Pamgdiodami Markso ir Engelso teorijas, jie adjo: 1) teisingai paskirstyti ems plotus tiems, kurie em dirba, 2) nacionalizuoti pramons-ir prekybos mones ir pavesti pai darbinink kontrolei, 3) panaikinti samdomj darb ir darbinink inaudojim, 4) vesti visuotin socialin aprpinim, nemokam gydym, prieir senatvje ir t. t. ir t. t. Kaip ie paadai buvo vykdomi praktikoje, mes turjome progos visa tai savo akimis pamatyti. ia noriu trumpai paliesti kelet bruo i bolevik finansins politikos. Kai tiktai bolevikai pam valdi savo rankas, jie pirmiausia nacionalizavo ir panaikino bankus. Jie norjo panaikinti ir pinigus, kaip tai rekomendavo marksizmo teorijos. Bolevikai galvojo, kad bankai yra kapitalizmo tvirtovs, o pinigai rankis darbo monms inaudoti. Pagal marksizmo teorijas visoki preki ir grybi paskirstymas visuomenje turjo bti atliktas pagal teisingumo ir teistumo principus. iuos savo tvirtinimus jie formulavo trumpai ir aikiai viskas darbo monms". itaip kalbjo ir taip adjo bolevikai, kol stipriai sitvirtino valdioje. Vos tiktai prajo keletas bolevikinio valdymo met, jie patys pamat, kad senuosius visuomeninio gyvenimo pagrindus iardyti yra labai lengva, o naujus sukurti ne taip greit sekasi. Laukiamo rojaus krate ne-

266

DIPL.

EKON. VL.

BALSYS

atsirado, bet prieingai bado mkla pradjo lankyti neturtingsias provincijas. Krate pasireik toks skurdas, kokio sivaizduoti patys bolevik vadai nepajg. 1921.111.24 d. buvo suauktas komunist partijos kongresas. Apsvarsius susidariusi padt, prieita ivados, kad komunizm i karto gyvendinti negalima... Tam es reikalinga pereinamasis laikotarpis socializmas. Imta kurti nauja kio politika. Po keturi met naikinamojo darbo, 1921 m. bolevikai pradjo vadinamj ,,Nep" naujos ekonomins politikos period. Bolevik vadai tada pamat, kad be main teisingas preki paskirstymas yra nemanomas. O esant mainams geriausiu vis grybi matu yra pinigas. Taip pat paaikjo, kad tenai, kur veikia pinig kis, turi bti mons, kurios reguliuoja pinig apyvart, t. y. bankai. Imta vl steigti bankus. 1921 m. spali 12 d. vl buvo atstatytas valstybinio banko Gosbanko veikimas. Jam buvo pavestas udavinys kreditais ir kitomis bankinmis operacijomis remti pramon, ems k ir preki paskirstym, tvarkyti pinig apyvart ir imtis kit priemoni atstatyti sveikai krato valiutai". Kai buvo steigiamas Gosbankas, buvo manyta, kad jis bus vienintel viso krato kredito mon ir atliks visus piniginius reikalus. Bet irgi apsirikta. Tuojau paaikjo, kad kreditas turi bti reguliuojamas pagal atskiras kio akas. Tada imta steigti specials bankai: kooperacijai, pramonei, ems kiui ir savivaldybms. Taip pat buvo atgaivinta ir palkan politika, kad bt galima reguliuoti kredito rink. Tuo bdu kredito srityje vl buvo grta prie senj kapitalizmo pagrind. Nors revoliucija krato politins santvarkos pagrindus suard ir pakeit, bet kio politikos principai liko beveik tie patys. Nors neseniai pinigai, bankai ir kreditas buvo kuoneveikiami, kaip darbo moni inaudojimo priemons, bet dabar vl visa tai atstatyta su vienu pasiteisinimu, kad tai daroma darbo moni gerovei. Mes jau turjome progos sitikinti, kad taryb valdios visa politika buvo paremta jga, smurtu ir melu. Mes matme, kaip em buvo skirstoma tiems, kurie j dirba". Mes iek tiek supratome, k reikia tie bolevikiniai kolchozai. Ms darbininkai paino visus Stachanovo metodus, kurie buvo igalvoti ne kam kitam, kaip tiktai darbininkui inaudoti. Pagaliau mums dabar jau aiku, k reikia tas nemokamas gydymas, socialinis aprpinimas ir t. t. Lygiai taip pat ir finans politikos srityje visur vyravo apgaul ir darbo moni inaudojimas. Tam inaudojimui vykdyti bolevikai nesugalvojo koki nors nauj priemoni, bet pamgdiojo kapitalistini krat tas paias sensias priemones, kurias seniau peik. meiiant senj santvark, bolevikams pavyko ugrobti valdi, o dabar vl grintos tos paios kapitalistins prie-

BOLEVIKIN TAUPYMO POLITIKA 277

mons inaudoti darbo moni masms, tik dar jos sustiprintos priespauda, agitacija ir mulkinimu. Niekas taip vaizdiai neatvaizduoja tos darbo moni ekonominio inaudojimo politikos, kaip bolevik pastangos kapital mobilizacijos srityje. Bolevik vadai gerai suprato, kad be kapitalo paramos svarbesniuosius valstybinius udavinius yra sunku gyvendinti. 19271628 metais bolevikai ima vesti labai taiking usienio politik, daro dideli nusileidim svetimoms valstybms ir stengiasi tikti usieni kapitalistams su tuo tikslu, kad gaut usienyje paskol savo krato valiutai sustiprinti ir vidaus kredito rinkai atstatyti. Bet, deja, is manevras bolevikams nepasisek. Tada bolevikams neliko kitos ieities, kaip verstis savomis lomis, nes kit priemoni kapital mobilizacijai nebuvo, o kapitalai buvo neivengiamai reikalingi. Ir iuo atveju bolevikai msi begdikai pamgdioti kapitalistinius kratus. Ir ia neapsieita be darbo moni mulkinimo. Kad lengviau bt galima ivilioti i darbo moni pinigus, imta steigti vadinamosios valstybs darbo taupomosios kasos". T kas udavinys buvo remti valstybs id. Kas tinklas buvo spariai pleiamas. 19261929 met laikotarpyje buvo steigta 20.364 taup. kasos. Taup. kas skaiius vliau nuolat didjo. J svarbiausias udavinys buvo ivilioti darbo moni pinigus ir juos panaudoti valstybs finansavimo reikalams. Patys svarbieji valstybs reikalai buvo ginklavimasis, raudonosios armijos ir NKVD ilaikymas, agitacija, propaganda ir t.t. Taup. kasos buvo organizuotos kapitalistini taup. kas pavyzdiu. U indlius buvo mokamos gana auktos palkanos, btent 8% metiniai. Buvo plaiai organizuota reklama, agitacija ir propaganda. Bet ir itokios priemons maai tepadjo. Krato gyventojai buvo neturtingi ir maai turjo atliekam pinig, todl maai kas ne indlius taup. kasas. Kadangi udarbiai buvo menki, o pragyvenimas brangus apie taupym maai kas ir tegalvojo. Bet bolevikai ir ia rado ieit. Jie panaudojo partin agitacijos ir propagandos aparat. Visose staigose ir monse buvo sudarytos tam tikros komisijos, kurios vadinosi komsodais" (komisiji sodejstvija). T komsod udavinys buvo priirti", kad darbininkai ir tarnautojai taupyt. Taupymas pasidar politiniu veiksniu. Visi, kas gaudavo iok ar tok udarb, turjo taupyti. Kas atsisak taupyti, tas buvo laikomas liaudies prieas" ir patekdavo partijos agent nemalonn. O patekti t agent nemalonn reikdavo t pat, kaip ir netekti darbo, pragyvenimo ir laisvs. Kad dirbantieji daugiau taupyt, buvo sugalvoti jiems visoki garbingi" pavadinimai. Kas nedavo taup. kas savo mnesini udarb, vadinosi mnesiniu santaupininku", dviej savaii udarb dvisavaitiniu santaupininku" ir t. t. Vietiniai partijos organai spausdavo komsodus, o ie darbininkus, kad tik jie daugiau taupyt. Taup. kas tarnautojai

268

buvo spaudiami verbuoti taupytojas. Vargas tam kasos vedjui, kur sumadavo indli suma. Kad to nebt, taup. kasos buvo pradjusios varyti indli imokjim: neiduot indlininkui pinig ir tiek, motyvuojant, kad pinigai es indlininkui nereikalingi. Savaime aiku, tokie suvarymai" kenk ir paiai taupymo politikai. 1933 m. birelio 20 d. Liaudies Komisar Taryba nutar neleisti, kad indlininkams bt kliudoma atsiimti indli i taupomj kas ir traukti atsakomybn kaltininkus, sulaikiusius indlinink pinigus". Taip tvarkant taupymo reikalus ir politinmis priemonmis spaudiant dirbaniuosius, indli sumos taupomosiose kasose nuolat didjo. 1934 met pabaigoje taupomosios kasos turjo 1.638,1 mil. rubli indli, o 1937 m. pabaigoje ta suma pakilo ligi 4.514,9 mil. rubli. Koks tai buvo didelis politinis laimjimas", matyti i to, kad Molotovas, darydamas antrojo penkmeio apvalg XVIII komunist partijos suvaiavime, galjo su pasididiavimu konstatuoti: vienu gyventoj gerbvio pakilimo rodikliu reikia laikyti t fakt, kad indliai taupomosiose kasose nuo 1 milijardo rubli padidjo ligi 4,5 milijard rubli". Tai va, kokiomis''priemonmis Taryb Sjungoje buvo pasiekiami laimjimai". Bet ir tokie stambs laimjimai" negaljo patenkinti bolevik vad. Idas reikalavo pinig, nes ido normalios pajamos buvo menkos. Tada bolevikams atjo galvon kitas kapitalist iradimas" vidaus paskolos. Vidaus paskolas bolevikai pradjo leisti 1922 metais. Nuo to laiko ligi karo pradios i viso buvo ileista 33 vidaus paskolos. Jos buvo leidiamos vairiais vardais: Pirmoji Duonos Paskola, Antroji Duonos Paskola, Cukraus Paskola, Pirmoji Valstiei Paskola, Antroji Valstiei Paskola, Gynybos Stiprinimo Paskola ir t. t. Paskiau buvo pradtos leisti penkmei paskolos: kiekvienais metais leista po paskol. Per paskutiniuosius tris penkmeius Taryb Sjungos gyventojai turjo nupirkti vidaus paskol lakt u 45,6 milijardus rubli. Kokiu bdu ir kokiomis priemonmis buvo platinamos vidaus paskolos, jau turjome progos patys patirti. Utenka paymti, kad ms krate, kur gyvena apie 2,5 mil. gyventoj, vidaus paskolos buvo pasirayta" u 67,5 mil. rubli. Nors oficialiai buvo skelbiama, kad paskol pasiraymas nra priverstinas, bet tikrumoje buvo kitaip. Politiniai agentai sek kiekvien tarnautoj ir darbinink, tikrindami pasiraiusij sraus. Jie sugebdavo rasti tinkam priemoni tiems, kurie paskolos nepasira, arba kurie permaai pasira. Kadangi pasiraymo norma buvo nustatyta "vieno mnesio udarbis tai tokie pasiraymai nieko kito nereik, kaip formal atlyginim sumainim. Pasiraytoj suma buvo atskaitoma i atlyginimo per 10 mnesi. Vadinasi, vis atlyginim darbininkai ir tarnautojai gaudavo tiktai du mnesius, nes po to tuojau buvo leidiama kita paskola. Taip be galo.

BOLEVIKIN

TAUPYMO

POLITIKA

269

Tokiomis tai priemonmis Taryb Sjungos darbo mons buvo veriami taupyti". Vidaus paskol lakt buvo tikra infliacija. J visi kratsi, bet dti nebuvo kur. Reikia prisiminti, kad udarbiai sovietuose buvo labai menki, o preki kainos auktos. Pas mus Lietuvoje pirmasis paskolos pasiraymas prajo dar be pasibiaurjimo, nes pas mus dar buvo emos preki kainos. Todl tas pasiraymas dar nebuvo sunki nata dirbantiems. Tuo tarpu Rusijoje cukraus kilogramas kaino jo 5,5 rub., sviesto kg 28 rub., deros kg 37 rub. ir t. t. Ms darbininkai tokio sovietinio rojaus" dar nespjo painti, nes, palyginus su kitais Soviet kratais, pas mus buvo didesni udarbiai ir emesns preki kainos. Ms darbininkus ir tarnautojus tikroji sunkum nata bt ugulusi tiktai tada, kada kiekvien mnes bt buv atskaitoma 1 0 % atlyginimo vidaus paskolos naams mokti ir kai preki kainos bt dvigubai-trigubai pakilusios. Tada, suprantama, ir vidaus paskolos nata, kuo toliau, tuo labiau bt sunkjusi. Jei kituose kratuose vertybiniai popieriai esti daugiausia bankinink ir komersant rankose, tai Soviet Sjungoje tuo atvilgiu kiekvienas darbininkas buvo kapitalistas". Jis turjo pluotus obligacij, t. y. vidaus paskolos lakt. T obligacij nebuvo kur dti. Jos neturjo jokio kurso, ir niekas j nepirko. Vienintel vieta jomis nusikratyti buvo taupomosios kasos. Mat, taupomosios kasos duodavo paskolas, keitus obligacijas. Bet paskol idavimo slygos buvo tokios, kad ia pasireikdavo begdikiausias dirbanij inaudojimas, kokio dar neino pasaulis. Darbininkai, kurie, skurdo veriami, nordavo savo obligacijas realizuoti, turjo jas neti taupomj kas keisti, kad gaut paskol. Paskolos buvo duodama ligi 3 0 % obligacij verts. to, dar i paskolos sumos buvo atskaitomi procentai u 6 mnesius pirmyn. Tuo bdu darbininkas, nunes taupomj kas 100 rubli verts obligacij, gaudavo 27 rublius paskolos. Didioji dalis darbinink buvo priversta savo obligacij isiadti, nes keist obligacij nebuvo kuo ipirkti. Tokiu bdu idas obligacijas kidavo darbo monms, skaitant po 100 rubli, o paskiau tas paias obligacijas i j surinkdavo, mokant po 27 rub. Ar bereikia didesnio darbo moni inaudojimo? Taip bolevik vadai vert dirbanius taupyti, taip jie paskiau didiuodavosi, kad darbo liaudis skolina valstybei milijardus. I tikrj, indli pldimas bankus bei taupomsias kasas ir vidaus paskol realizavimo pasisekimas gerbvio pakilimo rodikliu yra tiktai ten, kur tas natraliai iplaukia i esamojo gyvenimo slyg. Tuo tarpu Soviet Sjungoje tie pasisekimai" reik ne k kit, kaip taryb liaudies gerbvio smukim, nes liaudis buvo veriama atiduoti valstybei paskutin atliekam pinig ir nuolatos vis daugiau susispausti. Tai yra tikroji prieastis, kodl Taryb Sjungoje buvo toks didelis skurdas.

270

Ir visa tai djosi krate, kur viskas buvo daroma darbo moni gerovei" po Stalino konstitucijos priedanga. Ta konstitucija buvo labai graiai suredaguota. Daug tenai grybi buvo pripasakota, bet ne visiems vienodai ji buvo taikoma. Mums iuo atveju yra domus tos konstitucijos 10-as str., kuris itaip skamba: piliei asmenins nuosavybs teis darbo pajamas ir s u t a u p a s, gyvenamus namus ir pagalbini nam k, nam kio ir nam reikmen daiktus, | asmeninio vartojimo ir patogumo daiktus, o taip pat teis asmenins nuosavybs paveldjimo saugoja statymas". Kai i konstitucija pas mus sigaliojo, atrod, taupytojai galjo bti rams, nes teis sutaupas garantuoja pagrindiniai statymai. Bet nedaug prajo laiko, ir taupytojams teko pergyventi nepaprast smg. Vien dien jie igirdo gandus, kad valdia nusavino j sutaupas. Tkstaniai taupytoj bgo taupomsias kasas, nordami sitikinti t gand tikrumu. Pasirod, tikrai tie-gandai buvo tvirtesni, negu Stalino konstitucija. 1941 m. kovo 24 d. Komisar Taryba padar tok slapt nutarim: Slapti Lietuvos T S E Liaudies Komisar Tarybos ir Lietuvos KP (b) Centro Komiteto N U T A R I M A S Nr. 26618 si. Sutinkamai su V K P ( b ) CK ir TSRS-gos LK Tarybos 1940..4 d. nutarimu Nr. 1755715 v. sl. ir su V K P ( b ) CK ir TSRS-gos L K T 1941.111.22 d. nutarimu Lietuvos Liaudies Komisar Taryba ir KP (b ) Centro Komitetas N U T A R I A : 1) Nuo 1941 m. kovo mn. 25 d. litus i vartos iimti. Nuo tos datos visus atsiskaitymus vykdyti tiktai tarybiniais rubliais. 2) Indli ir einamj sskait imokjimus vykdyti itokiomis slygomis: a) I indli ir einamj sskait, priklausani privaioms monms ir asmenims, atidaryt litais nacionalizuotose bei nenacionalizuotose kredito staigose, ir . m. kovo mn. 25 dienai nevirijani 1.000 rub., pagal nustatyt atsiskaitymo kurs, imokjim vykdyti rubliais, einamos sskaitos arba indlio liekanos ribose. b) I indli ir einam sskait, priklausani privaioms monms ir asmenims, atidaryt litais visose nacionalizuotose bei nenacionalizuotose kredito staigose, ir . m. kovo mn. 25 d. virijani 1.000 rubli, pagal nustatyt atsiskaitymo

BOLEVIKIN TAUPYMO POLITIKA

271

kurs, imokjim vykdyti tarybiniais rubliais ne daugiau kaip po 1.000 rubli. e) Indli ir einamj sskait su didesne negu 1.000 rub. . m. kovo mn. 25 dienai liekana, priklausani veikianioms privaioms monms, visos sumos pervedamos atitinkamon i moni sskaiton Valstybiniame Banke, kur operacijos vykdomos pagal Valstybinio Banko taisykles. d) Jei indlininkas arba einamos sskaitos savininkas turi skolos su perleistais arba sujusiais mokjimo terminais, tai priklausoma imokti indlio suma imokama sulaikius skol. e) Indliai ir einamosios sskaitos zlotais, kurios pagal statym galjo bti atvertintos litus, prilyginamos indliams ir einamosioms sskaitoms, atidarytoms litais ir imokamos kursu 1 zlotas 0,40 lit 0,36 rubli. 3) Patvirtinti Lietuvos TSR LKT nutarimo tekst apie lit imim i apyvartos. Lietuvos TSR LKT Pirmininkas Lietuvos KP (b) CK Sekretorius 1941 m. kovo mn. 24 d. (M. G e d v i l a s ) . (A. S n i e k u s ) .

is nutarimas nebuvo niekur paskelbtas. Jis tiktai buvo duotas bankams ir taupomosioms kasoms vykdyti. Kredito moni tarnautojai turjo daug vargo, kol tikindavo kok usispyrl, kad tikrai jo indlis yra nusavintas, ir kad visa tai vyko slaptai". Bolevikai nusavino santaupas didesnes, negu 1.000 rubli. Jie negaljo isivaizduoti, kad ms darbo mons, t. y. darbininkai ir tarnautojai, galjo turti daugiau kaip 1.000 rubli sutaup. Visus tuos, kas turi daugiau kaip 1.000 rub. sutaup, jie laik buomis, manydami, kad tos sutaupos yra spekuliatyvinio pobdio, o ne produktingo darbo pajamos. Tikros indli statistikos i bolevik laik neturime. Pagal apytikrius duomenis Lietuvos kredito staigose privats asmenys, staigos bei mons 1941 m. sausio mn. 1 d. turjo itiek indli:
% nuo bendros indlinink sumos 44,1 26,4 11,9 17,6 100 % nuo bendros indli sumos 1,1 7,4 9,6 81,9 100

Indlinink skaiius

Indli suma

Iki per

100 rub 500 ,, 1008 ,, 1000 V i s o

30.118 17.976 8.169 12.051 68.314

676.000 4.635.000 5.954.000 51.043.000 62.308.232

272

DIPL. EKON. VL. BALSYS

I i duomen matyti, kad pas mus taup daugiausia smulks indlininkai. Indlininkai, kuri sutaupos nebuvo didesns kaip 1.000, sudaro 82,4% vis indlinink, ir tiktai likusieji 17,6% turjo indli daugiau kaip po 1.000 rubli. Tad pastaruosius ir paliet ia mintas nutarimas. Pagal apytikrius duomenis bolevikai nusavino apie 10.000 indli bendros 34 milijon rubli sumos. Bet is iaurus aktas paliet labai daug toki indlinink, kuri sutaupos tikrai buvo darbo pajam vaisius. Ms indlinink sudt charakterizuoja ie skaiiai:
Vidutinio indlio dydis 1.442 325 621 1.284 1.047 102 796 735

Verslo pavadinimas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Pirkliai ir amatininkai Darbininkai staig tarnautojai Laisv profesij asmenys . . . . kininkai ' ... Vaikai ir moksleiviai Kit versl asmenys V i s o ....

Indlininku skaiius 2.588 3.412 7.544 1.853 4.750 3.788 5.301 29.242

Indli suma 3 732.461 1.10.926 4.685.367 2.379.273 4.982.353 387.523 4.222.350 21.499.258

Tai Taupomj Valstybs Kas duomenys apie indlinink suskirstym pagal versl 1940..1 d. I i skaii matyti, kad darbininkai ir tarnautojai turjo 10.956 indlius, kas sudaro 37,5% vis indlinink skaiiaus. O taip pat ir kit taupytoj indliai buvo smulks, todl galima drsiai tvirtinti, kad t indlinink tarpe buoi labai maai buvo. takingesnieji taupytojai vaikiojo pas komisarus, rodinjo to nutarimo neteisingum, bet niekas nepadjo. Viskas buvo daroma darbo moni gerovei". Po ito atsitikimo darbo moni nuotaikos kredito monse buvo baisios. Neturtingesnieji negaljo to smgio pakelti. Moterys nesivaldydamos keikdavo Stalin, klykdamos bgdavo gatv. Buvo atsitikim, kad silpnesnieji apalpdavo. Ar apsijo i operacija be nusiudym, sunku ir pasakyti, nes apie tai rayti ir kalbti nebuvo galima. Tuo pat metu laikraiuose mirgjo taupomj kas skelbimai. Vien toki, pam i Darbininko odio Nr. 80, 1941.IV.6, dedame ia itisai: TAUPOMOSIOS KASOS SAUGIAUSIA VIETA INDLIAMS. kasas netiems indliams gali bti udtas aretas arba pateiktas iiekojimas tik baudiamoje byloje. Visais kitais atsitikimais Kasose padti pinigai nelieiami.

273

Kokios tada buvo taupytoj nuotaikos, charakterizuoja kad ir itoks atsitikimas. Vienas taupytojas atsiunt Taupomj Kas Valdybai toki laik: Neseniai buvo nacionalizuotos net tokios neymios dabartiniais laikais, kada u visk milinikos kainos, sutaupos kaip 2.6003.000 Rb. Darbo mogus pasitiki valdios odiais (kaip skelbime matome), o valdia pati atima i darbo moni sutaupas be joki ten baudiam byl. O tie, kurie netikjo valdios paadais ir im pinigus i Taupomj Kas, dabar turi ir po kelet imt tkstani rubli kienje, turi liuksusinius butus, turi nuosavus automobilius, girdi, tarnybai reikalingus, turi pilnas spintas visokiausi rb ir baltini, turi pelningas vietas, nes jam pastamas tas ar anas liaudies komisaras, turi dar po 1030 ha nenacionalizuotos ems su pastatais, turi nenacionalizuotus namus, nes j nam didumas maesnis kaip 220 kvadr. metr, turi krautuvles ar monles nenacionalizuotas. Kiti buvusieji direktoriai, pav., radiofono Bielinas ar kitoki, sakosi jie past pat P. ir turi geras vietas. Bendrai, bakchanalija daros. O darbo mogaus atima vadia i jo mizernas dabartiniais laikais kokias ten 2.600 3.000 rubli sutaupas ir tylk. Kur gi ia tiesa? Maskvoje skiria menininkams po 50 po 100 tkstani premijas, skelbia valst. loterijas, kuriose, girdi, galima iloti ir 25.000 rub., o tikrumoje iulpia i t, kurie pasitikjo dabartine valdia, ir 2.0003.000 rub. Vadinasi, viskas mulkinimas aki, apgaudinjimas ir reikia jokiems paadams negalima tikti, nes tave apgaus, pajuoks ir paleis be drabui, be bat; visai taip, kaip rus prieodis sako: dengi vai budut nai, bez portok domoj pojde". Tame laike yra daug tiesos pasakyta. Laiko autorius teisingai nurodo, kad liaudis negali pasitikti valdia, kad valdia darbo mones apgaudinja ir veria juos neklausyti valdios. Ir i tikrj, kai kartais pagalvoji apie bolevikin valstybs santvark, norom nenorom kyla mintis: ar galima vis tai vadinti valstybine santvarka ir i viso, ar Taryb Sjung galima vadinti valstybe? A pats visa tai sivaizduoju itaip: tai didiulis kaljimas, kuriame, atjus progai, sukilo pasmerktieji bei nusikaltliai ir, nuvert kaljimo administracij, pam valdi savo rankas. Dvideimt keturis metus revoliucionieriai, komunistai ir ydai laik kaljime daugyb Europos ir Azijos taut, stengdamiesi jas inaikinti. Bet tai galingoji vokiei armija atsuko savo ginkl prie didiuosius pasaulio nusikaltlius. Dar keletas smgi, ir i pasaulio grsm bus sunaikinta.

LABARDI KAIMAS
A.

BOLEVIK

METU

VILAINIS

K a i m a s apie bolevik invazij vlai suinojo. Daug moni pirmiau bolevikus ivydo dundanius su tankais, negu apie tai suinojo i oficiali altini. Mat, kaimas apie bolevik antpld tada negalvojo. Net tie, kurie turi radij, vasar ini retai tesiklaus. O ir pats radijas prane i ini tik tada, kada bolevikai buvo pereng ms valstybs sien. Prie sutem, jau saulei besileidiant, Labardi kaimas, kuris yra 8 km atstume nuo Rietavo, plentu igirdo nuostab dundjim. Kilo dideli dulki debesys, o tankai vaiavo vienas po kito. Pirmieji prie plento prisiartino maameiai vaikai, piemenys, o paskui juos, savo lazdomis pasiramsiuodami, ilgas pypkes sikand, nuingsniavo ir seniai. inia plito dabar aibo greitumu. Per pusvaland prie plento jau buvo susirinkusios didels moni minios. alia seni atsirado nemaas skaiius ir kinink. emaiiai i prigimties prat daugiau stebti, negu kalbti. Tad vis veidai buvo tyls, susirpin, o i vyresniojo amiaus moni smilko pypks, cigarei, papiros dmai. Tik vaikai, patys pirmieji atbg prie brio, prane, kad vienas tankas netoli miko pagriovy sustojo ir ivirto. Netrukus atbgo atuoniametis berniukas, kuris pareik: Dar vienas tankas sustojo ant plento ir nebesijudina. . . Per vieno kito kininko veid perbgo ironija. Pamau pradta dalytis ir spdiais. Pirmiausia, inoma, pasireik baim dl ateities. Vienas kito klausinjo, kaip dabar bus. Ar atims em, ar prads bolevik gaujos plikauti ir t. t. Kadangi iame kaime jau anksiau lizd buvo susisuk bolevikai per udaryt jaunimo sjung, tad buvo galima pastebti vien kit veid visai linksmai nusiteikus. inoma, dabar kalboje pirmuoju smuiku ir grie bolevikuojantieji. Nra ko bijoti, pasakojo jie: Matote, jie vaiuoja... Neaudo. . . Juk pati valdia juos sileido. . . Be karo atjo, tad ko mums bijotis ? Girdi, jei bolevikai prajo nekliudomi sien, tai buvo ir susitarimas. Tas susitarimas paprastas: kaip ir pirma, padidinamos bolevik gulos Lietuvoje, kurios jau vaiuoja prie vakar uimti sien.

LABARDI KAIMAS BOLEVIK METU

2 7 5

iuos bolevik odius niekas neatsiliep. Tik kai keletas bolevikuojanij pasialino, tai vienas kaimietis, apsidairs aplinkui, drsiau prabilo: Blogai, kaimyne. Girdjai, k anas vagis neka... O jei vagys ir valkatos diaugiasi, tai ms koks nors gerumas nelaukia. .. Toks pasakymas buvo teisingas. Bolevik atjimu diaugsi ir palankiai apie juos atsiliep to kaimo gyventojas aliapga. Jis prie septynet met kininko Jaso buvo ivogs linus, o ir iaip gyventojai jo pasisaugodavo, kad nedingt kur ant skiedryno paliktas kirvis ar iaip kuris nors vertingesnis rankis, daiktas. Kitomis dienomis prie plento ateidavo taip pat daug gyventoj. Mat, nors dienos buvo giedrios ir graios, bet emaiiuose ienapit dar nebuvo prasidjusi. Stoviniuojanij paplentje veiduose susirpinimas didjo. Dabar plentu vaiavo ne tik tankai, bet slinko artilerija, ir jojo ilgos kavalerijos voros. kininkams vaizdas atrod nekoks. Praeinanti kariuomen buvo ne tik suvargusi, sudulkjusi, bet kari tarpe daug buvo ir apiplyusi. Kavalerijos arkliai nekaustyti. Raitininkai negaljo joti paiu plentu,- o jojo pagrioviais, plento pakraiais. Arkliai buvo tokie menki, sulys, kad kininkai juos irdami, su paaipa kalbjo: Tai ne arklai, o kuinai... Juos net varnos gali ukapoti... kius mes atiduodame kailalupiams... To-

Gyventojai vaiktinjo vienas paskui kit, klaussi radijo, bet visos inios, kurios pasiek j ausis, buvo skystos, Kaip tik kaime, rodos, tyia pasirod vienas kitas ydas. O su j pasirodymu paplito vairs gandai. Tuos gandus platino to kaimo bolevikuojantieji keli gyventojai, kurie vliau atsisdo iltas vietas miestelio savivaldybje ir pasiymjo bolevikiku veikimu. Platinamuose ganduose buvo pasakojama, kad bolevikai ne tik nieko neliesi, bet kininkams duosi net daug grybi. Juk geleis, druska, ibalas ir daug kit reikalingiausi preki Rusijoj versmmis tek, o dabar, kada tarp bolevikins Rusijos ir ms nebebus sien, muit, tai visos tos preks bsianios pasakikai pigios ir i niekuomet netruksi. Daugumas kinink buvo siskolin vietiniuose bankeliuose, ems banke bei kitose kredito staigose. ydai it op kinink reikal gerai inojo. Tad pirmiau, negu buvo paskelbta per radij, kinink tarpe jau buvo platinami gandai, kad nebereiksi mokti joki skol, mokesi ir kt. kininkai galsi lygiai taip tvarkytis, kaip anksiau. Niekas i j neimsis joki rekvizicij, nedalysi emi ir nebsi kitoki plikavim. Tuo tarpu kai ms krate padaugs bolevik kariuomens, kuri i kinink pirksianti visas kikas grybes, tai ems kio gamini kainos ymiai pakilsianios.

276

A.

VILAINIS

kininkai ias inias sutiko rezervuotai. Jiems labiausiai nepatiko todl, kad tos inios ateidavo i yd ir kaime valkataujani, vagiliavimu per amius besiveriani asmen. emaitis, i prigimties bdamas ne per daug kalbus, t ini mgdavo daugiau klausytis, o jas iklauss, palinguodavo galva ir ranka numodavo. Netrukus tas paias inias, kurias platino vietos ydukai bei valkatos, kininkai igirdo ir per radij. T pat ra ir spauda. Jau buvo sudaryta ir Paleckio vyriausyb. Miesto ydai pakl galvas. Vienas kitas j jau anksiau atvaiuodavo kaim, kur susitikdavo su bolevikuojaniais bei valkataujaniais. vyko keli susirinkimai. Vietos bolevikai ydai i Kauno jau buvo gav instrukcij. Jie puikiai paino vietos nuotaikas, todl savo veikl pradjo labai atsargiai. Viskas atrod jo normaliu keliu. Net pareignai ir policija dar nepriklausomos Lietuvos laik tebejo savo pareigas. Savaitei kitai praslinkus, kada prasidjo ienapit, kada visi Lietuvos laukai pakvipo dobil ir ieno kvapu, nuskambjo-per krat rinkim balsai vadinamj Liaudies Seim. Atvyko agitatori i Kauno, i Teli, susikr vietos agitatori brys. Buvo lipdomi atsiaukimai, proklamacijos. Jose, kaip ir pirmiau, su meistriku opij kinink reikal painimu, buvo pabriama: Seimas renkamas tam, kad panaikint js skolas, usilikusius mokesius. Valdininkams apkarpys didisias algas, beemiams bus duodama i dvarinink bei valdios ems fond em ir t. t. Tuo tarpu slaptomis vietos ydai kininkams kudjo aus, kad balsuoti visiems reiki btinai. Kas nebalsuos, tam bus blogai. Juk tam ir ant paso spaudiami tampai. . . I nebalsuojanij bus atimamos ems ir atiduodamos beemiams. ydai pasirod puiks organizatoriai. Jie, i anksto pasiauk miestelnus inoma, 9 9 % yd kaimo valkataujanius ir kitok visuomens padugni element, pasiskirst, kuris rinkim dien eis per kaim, varydamas balsavimo viet kininkus, kaip juos rikiuos voras, kurias vietas nusis su dmis papildomas rinkim apylinkes.. . Vis dlto nepasitikint, kad visa tai gali pavykti, i Teli spaustuvs buvo atsigabenta dvigubai didesnis balsuojamj korteli skaiius. kininkai oficialiems valdios pareikimams i seniau buvo prat tikti. Nors tiems bolevik paadams ir netikjo, bet vis dlto pas juos buvo ioki toki vili. Juk, girdi, jei mes laisvai pasidavm, o Rusijoj badaudami patyr, k reikia kolchozas, tai, girdi, gal Lietuvos kinink kolchozus ir nevarys. . . Bijodami, kad neatimt j ems ir neidalyt maaemiams, dalis ir kinink nebalsavo. Pas daugel kinink lauk ydukas ar kuris bernas, kol ie apsirengdavo ir ieidavo balsavimo apylink. Vis dlto to apie 5 0 % kinink balsuoti njo. Tada kit dien kaime pasirod veimai su dmis, kurie rinko i gyventoj balsus u vadina-

277

muosius liaudies atstovus. Kaime bematant pasklido gandas, kad rinkik veimas su raudonomis vliavomis atvaiavo kaim. Daug kinink, suaugusi eimos nari pasislp tvartuose, pabgo gretimus krmus, mik. Bolevikai, sugav kelet moterli bals, vl idardjo valsi su rinkimine de. Vietos gyventojai tuojau suskaiiavo, kiek daugiausia galjo balsuoti. Pasirod, kad tame kaime balsavusij atsirado apie 4 6 % . Kiti lietuvio ir emaiio garb isaugojo. Madaug toks procentas balsavo ir gretimuose kaimuose bei visame valsiuje. Taiau kininkai labai nustebo, kai po rinkim paskelb, kad valsiuje balsavo 99,5%. Gyventojai, igird toki naujien, ne vienas nusiypsojo. Bet jau buvo galima pastebti ir susirpinusi veid. Melagingas bolevik veidas pradjo aikti. Tuo tarpu Oginski buvusiuose mikuose buvo prisigrd pilna rus. ia buvo privaiav mikus tankai, artilerija, kavalerija ir t. t. Paprasti kareiviai i mik neieidavo. Pasirodydavo tik rus kariuomens karininkai, puskarininkiai. kininkai iuos sveius nairuodavo. Daug pamiki lauk, piev, sjim buvo iganyta. Kai su skundais kininkai nueidavo atitinkamas staigas ar pas bolevik kariuomens virininkus, juos sutikdavo pastarieji su paaipa. Mes esame udraud, atsakydavo bolevikai, sjimuose bei gyventoj pievose galvijus ganyti, tad niekas j ir negano. Js patys savo laukus iganote, o dabar pas mus ateinate nuostoli atlyginimo prayti... inoma, kininkai tada patraukydavo peiais ir susimasiusiu veidu ieidavo. Tik ij, jie pagrmodavo kumiu, o susitik tarpusavy kalbdavo : Jie, matyt, rengiasi ygiuoti prie vokieius... Na, bet ie vyrai gaus krikt... Vokieiai juos pamokys, kaip ant ems gyventi. . . Jei jie jau pamok pranczus, anglus ir kitas galingesnes valstybes, tai tuos driskius, nors j gausu, kaip vasaros metu parazit, vokiei ginklas nuluos juos nuo ems paviriaus. . . Bolevikai vakarais pamikse vietos gyventojams rodydavo filmas, kuri pasiirti nemokamai ir laisvai galdavo ateiti kiekvienas kaimo gyventojas. To meno" pasiirti sueidavo piemenys, vienas kitas bernas ir bolevikuoj trys ar keturi kaimo gyventojai. I miestelio atvaiuodavo yduk, ydelkaii. Bolevikai grodavo armoka, kartais sudainuodavo apie Stalin, Voroilov, Timoenko. . . Taiau kinink tos bolevik dainos, muzika nepatrauk. Nenoromis bolevikus kaimieiai sileisdavo ir savo namus, kai pastarieji vaikiodavo po kaim, iekodami ko nors pirkti. Pas kinink Jas atjusi rus vora papra savo virtuvms i ulinio vandens. kininkas juos nuved prie gyvuliams skirto ulinio ir ia leido imti vanden. Prie to ulinio, i kurio vanden vartodavo savo reikalams, neved. Kai bernas paklaus, kodl jis taip pasielg, is drsiai atsak:

278

A.

VILAINIS

Argi bolevikams ne vis tiek: ar gyvulinis vanduo, ar tyras ulinio. . . Juk pats matai, kad itie azijatai nuo gyvuli maai tesiskiria. O ms ulini jie dar ukrs kokiomis ligomis, tai mes visi istipsime... Ar maai jau bolevik Rusijoje moni yra uv nuo vairi lig bei mar ? . . Tuoj prasidjo ir emi dalinimas. ems komisijos pirmininku buvo paskirtas Stanius. mogus emos doros, kaime vis laik laik slapt smukl, usiimdavo kontrabanda. I jo ir vagiliaujantieji u kaitus gaudavo degtins. is mogus m terorizuoti ir gsdinti stambesnius kininkus, kad idalysis j darus, iskaldysis namus ir t.t. Daug stambesni kinink dav kyius. I vieno j, btent Daukos, pam apie 700 lit, ir vistiek i jo atm geriausius, laukus. Paskelbus em valstybs nuosavybe, kinink tarpe nerimas pradjo didti. Kai vietos ydukai norjo juos nuraminti, kad vistiek kininkai em vald ir j valdysi, tai kininkai mokjo atsakyti: A noriu em perleisti savo snui, bet notaras popieri neberao. Sako, kad em jau nebe m a n o . . . ydeliai tokius kinink argumentus atsakymo neberasdavo. Vis daugiau kininkai pradjo rpintis, kalbti ir laukti, kad tik greiiau kilt karas. Pas kaimo kinink Jas, kuris turjo radij, to kaimo gyventojai etadieniais po darbo ir ventadieniais eidavo klausti, ar negirdti koki nors naujien i Vokietijos. Sakyk, kalbdavo jie, ar vokieiams pavyko sumuti pranczus ir kitus? Kai is pareikdavo, kad vakaruose vokieiams puikiai sekasi, su pasitenkinimu jo kaimynai nusiypsodavo ir atidarydavo tabakin su cigaretmis ar geru pirktiniu tabaku. Tuo tarpu bolevikai vis organizavosi. Miestelyje susiorganizavo komunist kuopa. Tos kuopos prieakyje atsistojo vieno mokytojo mona Parien. Ji savo laiku buvo jaunimo sjungos nar, per j jos vyras buvo neteks vietos. Vliau, gyventojai pasigaildami, j suelpdavo maistu ir kita. Apie j gyventoj tarpe buvo paplit ir pikt kalb. Taiau kuopoje ymiausi vaidmen turjo ydas Fridmanas. Tai buvo vietinis ydas, pirmiau vertsis apgaule, vairiais bizneliais ir kitomis suktybmis. Jis turjo ryi su Kaunu, tad kuopai visk diktavo. Valsiaus komiteto pirmininku buvo paskirtas kaimo siuvjas Liaas. Jis turjo ir k, bet is buvo apleistas, trobesiai apgriuv. Jis pats apylinkje inomas kaip denatruoto spirito mgjas alkoholikas. Jo mona buvo susitepusi dar negraesniais darbais. Jai jau bolevikams atjus, buvo ikelta byla u vagyst. Mat, ji anksiau i tarnaits buvo pavogusi mediag, o kai tapo valsiaus vykdomojo komiteto pirmininko mona, i itos mediagos pasisidino sau nauj eilut.

LABARDI

KAIMAS BOLEVIKU METU

279

Tarnait, pastebjus savo pavogt mediag, teismui padav skund, Deja, teismas, bijodamasis bolevik partijos neapykantos, byl vilkino ir jos nesprend, kol vyras buvo bolevik valdios mogumi. i moteris taip pat sunaikino savo vaisi, kur atrado kaimo moterls ir apie tai prane policijai. inoma, bolevik laikais ir i byla buvo vilkinama. elapga, kuris, kaip jau minjau, buvo pavogs kininko Jaso linus ir turjo kit tolygi darbeli ant savo sins, buvo priimtas partij ir jos vadovybje gavo kakokias pareigas. Buvo jis ems dalinimo komisijoje, vliau priirjo, kaip kininkai atlieka pyliav, priirjo sj ir jo kitas svarbias bolevikines pareigas. mons pasakojo, kad ir visi kiti bolevik pareignai iame miestelyje buvo tolygios doros vagys, valkatos, alkoholikai bei ydai. Tame paiame kaime buvo suorganizuota komjaunimo kuopel, steigta bedievi organizacija ir kt. Taiau jie kitu nieku nepasiymjo, kaip tiktai tutinimu kaimo krautuv atveam dideli denatruoto spirito kieki. Jie taip daug gr, kad kas savait vaiuodavo Rietavo miestel atsiveti mint krautuv denatruoto spirito. kininkai vis labiau pradjo nusiminti, vis daugiau ir daugiau pradjo justi bolevikikos tvarkos pyragus. Jie juto, kad greit bolevikai prads visikai eimininkauti, ivalys j aruodus, atims gyvulius ir t. t. Kaime trobesi niekas nebetais. iemkeni sjo ymiai maiau. Didel dalis stambesni kaimo kinink nebekl net vis jav. Paliko juos geriau nekultus pelms sti, negu iklus supilti aruodus, i kuri atj bet kuri dien bolevikai galjo juos ivalyti. Su darbais taip pat buvo blogesnis dalykas. Kai kurie bernai i kinink ijo. Vieni j .gavo tarnyb vykdomajame komitete, kiti iaip sau valkatavo ir kalbjo, kad dabar jie bsi ponai... Kiekvienas kininkas, kuris turjo bent 1520 ha ems, buvo vadinamas buoe. Buos vardas prigijo. kininkai ir patys savo tarpe juokais, keldami stikliukus, sakydavo: sveikat, buoe! .. Prigijo pagal bolevikik ablon ir kis: Vis ali buos, vienykits!". Kaime paplito daugyb anekdot, pasakojim apie Stalin, bolevikus. Jie jo i lp lpas. Kaime pradjo atsirasti vairi proklamacini lapeli. Vienas kitas pasirodydavo mainls pagalba spausdintas lietuvikas laikratis. kininkai, jaunuomen godiai gaud ir dalinosi itais atsiaukimais tarpusavy. kiki reikalai buvo apleidiami vis daugiau. Ne tik nebeaugino veislini gyvuli, kiauli, nekl jav, bet nebemyn lin, o kit net pasiliko paskleisti ant lauko iemoti po sniegu itisus metus... Utat kiekvienas kininkas, pardavs kok nors daikt ar gyvul, eidavo kariamas. Net tie, kurie buvo blaivininkai, pradjo gerti. 19

280

A.

VILAINIS

Ir kam, kalbdavo jie, dirbti ir irti k? Juk vistiek viskas ne ms, visk paims, tad nors stikliuk reikia pamilti nusiraminimui. . . Tuo tarpu krat bolevik kariuomens atvykdavo vis daugiau ir daugiau. Buvo matuojamos pamiks apkasams, laukai taip pat imatuoti, Vatui kaimo gyventojai ikelti, o j vietoje pradtas ruoti aerodromas. kininkus pradjo varyti veti smlio, emi. Taiau retas kuris vaiuodavo. Bausdavo, laukdavo varintojai, kol kininkas ssdavo veim ir pagaliau ivaiuodavo. Susitik savo tarpe, kininkai kalbdavo apie kar ir kada gals nusikratyti bolevikais. Taip pagaliau atjo deputat rinkimai tautin ir valstybin bolevik taryb. Rinkimin apylink buvo steigta ir Labardi kaime. Daug kinink rinkim dien ir vakar susirinko pas kinink Jas, atsigabeno kelis litrus degtins ir m savo nusiminimo raukles pamau stikliuko pagalba ilyginti. Radijas taip pat buvo paleistas darb. inoma, nebuvo radijo bangomis klausoma, kas kalbama i Kauno, bet buvo gaudomos usienio radijo stotys. Kadangi ne visi suprato vokiei kalb, tai paprastai buvo nustatoma ta stotis, i kurios girdti mar garsai. Jau sutemus minimo kininko duris pasibeld ir jo du komjaunuoliai varyti susirinkusius balsuoti. kininkai njo. Jie paiep komjaunuolius, eimininkas pasisak, kad jis negals ieiti, nes jo mona mieganti, tad jis turs supti vaik... Kiti kininkai kitaip juoksi. Po trumpo pasikalbjimo komjaunuoliai pagrmojo ir, ydo vadovaujami, susirauk i kambario isinedino. Vliau visus nebalsavusius kininkus vietos bolevikai pradjo ypatingai terorizuoti. iem neleido u atlyginim veti miko mediagos, nedav malk ir kitais bdais stengsi jiems gelti. iem ia dar buvo atsisti vadinamieji kooperatininkai ydai su paskaitomis. Atvykdavo ir daugiau toki paskaitinink, bet susirinkusieji praddavo vilpti, juoktis i j, tad ie, pagrasin milicija, aretais, kaljimu, nieko nelaimj, turdavo isinedinti. Paiame Labardi kaime susikr slapta aktyvist kuopel. Ji palaik ryius su gretimu Laukuvos valsiumi. ia atvykdavo besislapsts ioje apylinkje, bolevikams daug vargo sudars, vliau buvs ymus partizanas, Juoeris. Stulpai danai buvo nuklijuojami proklamacijomis, atsiaukimais bei pridaroma kit bolevikams nemaloni siurpriz. Pavasar stambesniems kininkams buvo udtos rekvizicijos. Daug kinink jav turjo tik sklai ir kasdieninei savo duonai. Kiti ir turdami, nesiskubino bolevikams pyliavos atiduoti. Atjus specialiems bolevik varovams, kurie liepdavo pyliav tuojau pristatyti, jie aikindavosi, kad jau savo duokl ve raudonosios gurguols metu. I kaime esani keliasdeimt kinink, tikrumoje toje gurguolje, yd ivaryti, vaiavo trys ar keturi kininkai. Vienas i j, varomas atvykusio ydo, pasikink

L A B A R D 2 I K A I M A S BOLEVIK M E T U

281

por arkli, sipyl mai 7 kg rugi. inoma, ydas buvo patenkintas ir tokiu laimjimu. Jis atsisdo t pat veim ir linksmu veidu su raudona vliava nuvaiavo miestel prieaky susirinkusi i visos apylinks keliolikos veim voros. Pyliavos bolevikai pradjo reikalauti jga. Po vien kinink buvo pasikvieiama vadinamj vykdomj komitet, kur ydas Fridmanas nusivesdavo kinink atskir kambar, j ikeikdavo, brauningu pagrasydavo tuoj nuausis, o jei kuris nors od atsakydavo, tai t sumudavo, sukruvindavo. Keletas kinink buvo suimti ir udaryti kaljimus. Kad ir toks teroras buvo, kininkai jav pyliavai nedaug tedav. Paprastai, atvaiuodavo patys ydukai ir kiti bolevik patiktiniai, kurie i aruod grdus supildavo maius ir, pasikink arklius, patys ivedavo. kininkai, bijodami, kad gali likti visai nesti laukai, nes bolevikai atm visus grdus, pradjo sti naktimis bei lapias dirvas, kad nors iek tiek grd bent kio reikalams uaugt ateinantiems metams. Ir tai darydavo su didele neviltimi. Visa viltis buvo tik pasitikjime, kad gali kilti karas. kininkai kalbdavo atvirai: Jei karas nekils, tai veltui mes sjame. Juk vistiek mums kulti neteks. . . Suvarys mus kolchozus ir vienu ar kitu bdu, vistiek visi badu imirsime... Stambesni kininkai joki tarnautoj nesamd. Jie galvojo paprastai: javus grdus rekvizicij pavidale atims dykai, o kai mes netursime kuo atsilyginti samdiniams, tai ki kaljim. Keletas samdini, neturdami kur pasidti, per iem pas kininkus dirbo u duon. Jie eidavo paerti gyvuli bei dirbo kitus smulkesnius darbus, o kininkas u tai juos maitindavo. Pavasar vieni j ijo dirbti prie plent, aerodrom, o kitus, kuriais kininkai daugiau pasitikjo, samdsi ne pagal bolevik numatytus nuostatus bei kainas, o pagal paprast tarpusio susitarim. Nors buvo pavasario sjos metas, pas kinink Jas, kuris turjo radij ir mokjo vokiei kalb, kas vakaras ateidavo po tris, keturis, o etadieniais net daugiau kaip deimt moni, kurie teiraudavosi, ar is negirdjs ko nors naujo i Berlyno. Kad kils karas, niekas neabejojo. Tik visi lauk, kad jis kilt greitai, nes kitaip juk nieko neliksi. Bolevikai apipli krat, sunaikinsi materialinius iteklius, ir neilgai laukus, teksi visiems badauti. kininkas Milaius, Dauka bei kiti stambesni kartkartmis pas t pat kinink Jas bei kitus teiraudavosi, kur galima gauti ginkl, kad, atjus tinkamam momentui, bt galima pasvilinti bolevikams padus... Taip nejuiomis kaime atsirado puk" (medioklini autuv), brauning bei kitoki ginkl. Juoeris i kakur atgabeno net dinamito. Dabar visi nekantriai lauk, kada ateis isivadavimo valanda. Bolevikai neleido kininkams sti: vis var pastotis jiems tarnauti. Varydavo ne Vatuius, kurie buvo ia pat, veti vairi mediag, bet prie Teli statomo aerodromo. O nuo Teli kininkus atvar prie Vatui. . . Papras-

VILAINIS

tai, ligi to aerodromo susidarydavo arti 50 km kelio, o prie paties aerodromo darb reikdavo ibti po kelias dienas. Visame valsiuje kartas nuo karto vykdavo daug sumim. inoma, daugiausia suimdavo jaunuomens. Taip tai, keli gimnazistai ir trys amat mokyklos mokiniai sdjo Teli kaljime. Vliau visi ie mokiniai Raini mike bolevik ir yd iauriausiu bdu buvo nuudyti. I j nuudytas iuas ir dar trys mokiniai, kuri pavardi tuo tarpu nepamenu. Vliau io kaimo buvo nuudytas pirmomis karo dienomis Pr. Dargis, buvs 8 klass mokinys, ir Vatui kaimo mokinys Saudargas. Tarp kit moni bolevikai nuud ak, buvus vietins gaisrinink komandos pirminink. I viso pirmomis karo dienomis bolevik, kruvinas teroras paliet 13 asmen. Gretimame Laukuvos valsiuje bolevikai iauriausiomis priemonmis nuud 23 mones. Ir kituose gretimuose valsiuose buvo iudyta po keliasdeimt vietos gyventoj. Likusieji mokiniai i gimnazij pasitrauk patys arba buvo paalinti. Taip tai, pav., Plungs gimnazijoj, kuri is kaimas ir valsius leisdavo mokytis savo jaunuomen, atuntoj klasj, kurioj moksi per deimt mokini, met pabaigoj buvo lik tik du mokiniai. Visi kiti arba buvo suimti, arba dl bolevik teroro buvo priversti moksl nutraukti ir slapstytis. Gyventojai, bolevik persekiojami, prie okupantus pareikdavo vis didesn pasiprieinim. Nuskambjo vienas kitas vis. Kakas taik komunist sekretor Parien. Kaimo krautuvlje, kurios laikytojai buvo bolevikuojantieji ir kur susirinkdavo komjaunuoliai isigerti, atvyks vien vakar Juoeris isim brauning, padav spausdint proklamacij ir vienam bolevikui liep garsiai visiems perskaityti. Po to jis, paleids kelet vi, pasitrauk mikus. Pagaliau atjo ir baisioji diena didioji moni mediokl. I valsiaus buvo iveta keliasdeimt lietuvi eim. Visi kaimo gyventojai nebenakvojo namuose. Jie pasitrauk mikus. Ten jiems atnedavo pasilikusios namuose moterys valgyti, o kai kurie patys pasiimdavo i nam ieidami. Kai kurie su savimi buvo pasim ginklus ir pasiry gyvi bolevikams nepasiduoti. Tuo bdu daugumas kinink ir kit jaun vyr gyveno mikuose daugiau kaip vis savait, kol pagaliau kilo karas. Visas jaunimas, kuris buvo ruoiamas bolevik mobilizacijai, slapstsi mikuose. Buvo laukiama tik karo, o tada visi tikjosi isilaikyti mikuose arba bent prie dami gerai bolevikams atsiteisti. Vos tik nutilo viai, kininkai ijo laukus. Kai kurie dar sjo linus, kiti pradjo piauti dobilus, iekojo samdini ir vl kaime prasidjo normalus gyvenimas su viltimi, kad tas biaurus komaras amiams nuslinko ir daugiau ms al nebesugr.

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS

KAUNO III-IOSIOS GIMNAZIJOS MOKINI SPDIAI IR NUOTAIKOS BOLEVIK LAIKAIS


Maldos nebra
Po nerami vasaros atostog vl susirinkome klas. Kiek diaugsmo, kiek kalb! Linksmi stojams ir kalbame mald, Pakeliame akis virum lentos, kur pernai kabjo kryius. D e j a . . . jo ten nebebuvo. Kiekvien dien kalbame mald, bet irdis nerami, ir kiekvien dien laukiame inios, kada udraus mums prie pamokas melstis. Vien kart, dar mokytojui klas neengus, skubame kalbti mald, taiau greit visi nutyla, nes atsistoja vienas klass draugas, e p a i t i s Vincas, i r pareikia: mes daugiau netur teiss kalbti maldos, ia nesanti banyia ar kokie maldos namai, o jei dar ir toliau kalbsim, tai jis praneis, kam reikia, o be to, dar sienin laikratl paraysis. Mes i pradi nustebom, o vliau nulidom; nulidom todl, kad nesitikjom i savo draug tarpo susilaukti idaviko. Maldos daugiau nebekalbjom, o jei daugumas ir kalbjo, tai tik savo mintyse. Bga dienos viena po kitos. Mes mokoms ir garbiname" Tv Stalin". tai ia pat ir Velykos. Ar paleis nors vien dien atostog?" klausiame aukltojos. N e ! " sausas ir trumpas atsakymas. Pirmj Velyk dien sdime klasje. Banyios varpai aukia tikiniuosius pasveikinti prisiklus Krist, taiau mums draudiama ten eiti ir diaugtis kartu su kitais. Taiau buvo toki mokini, kurie nepaklaus ir, vietoj gimnazijos, pirmj Velyk dien nujo banyi. Birut Miktait

1940 m. Spali revoliucijos ivakars


Tamsus, lietingas spali mnesio vakaras. I dangaus vis laik krinta smulkus lietus, aligatviais skuba, bga vieni kitus pralenkdami mons. Daugumui lietuvi is vakaras toks pat, kaip ir kiti vakarai. Bet ydams ir lietuviams igamoms itas vakaras brangus. Juk vakar Didiosios Spali Revoliucijos" ivakars. Tad jie skuba sales kalbti, aukti monms apie laiming gyvenimu Taryb Lietuvoj". Su visais monmis ir mes slenkame savo gimnazijos link. Ms gimnazija, palyginant su kitomis, labai maai buvo papuota i lauko. Vidus taip pat nepasiymjo menikumu, nors komjaunuoliai prie savait jau nebesilank pamokas ir vis laik pykindavo salje. Nors tarybin santvarka ir mgo" punktualum, taiau minjimas pradedamas visa valanda vliau. Salje raudona, raudona. Sals gale tviku vilgsniu velgia savo vaikus mielasis Stalinas". Nesulaukdami ateinant mokytoj, sals gale susimeta brelis mokini ir pradeda dainuoti liaudies daineles. Gimnazijos komjaunuolis tuojau iblako, nes mato ateinant sveius ir nenugalimosios armijos" atstovus. Po trumpos direktoriaus kalbos visi sveiai sustojo ir praneama, kad dabar giedos internacional. Veltui mokytojas prakaituoja prie pianino, kelis kart skambindamas internacionalo pradi. Mokiniai

284 tyli, kaip netek ado. Piktais vilgsniais iri sveiai, igamos mokytojai susirpin seka mokinius. Cvirkait

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 2 8 4

Taip ir baigsi ta didioji" vent. K gi, reikjo pramogos, kad mons turt i ko pasijuokti, nes perdaug jau ir draugai" spaud: ne vieno brolis ar tvas sdjo u grot. A. Gudelyt

Skraidanios vaigds. Lietuviais esame mes gim


Artjo Didiosios Spali vents". Per radij ir mokykloje aikina t veni reikm. Komjaunuoliai paio plakatus, sako ikilmingas kalbas. O mokiniai galvoja, kaip nuo t ikilmi pasprukti. Ir atjo ta diena. Gatvse moni, plakat. Staiga pradjo snigti. Per radij skelbia, kad gamta diaugiasi ir siuni emei balt apdar. Mes kitaip galvojom. Greiiausiai gamta panorjo inaikinti paraus ir t heroj" veidus, kurie moksleiviui ir susipratusiam lietuviui buvo tokie svetimi. Na, ir tikrai gamta padar savo. Nuo transparent ir portret varvjo daai. M o kini tarpe pradjo skraidyti atsilipinusios vaigds, ir bematant jos radosi kitoje tvoros pusje. Nustojo skraidyti vaigds, kai pasirod baisios akys i po stikl". K darote, norite man gd padaryti? odiu, buvo skandalas. K darys mokiniai, nors ir nepatenkinti, bet liovsi. Stovime jau dvi valandas. alta, I kakur atsklinda Katiuos" aidas. Nutarm ir mes padainuoti. Na, ir suskambo Lietuviais esame mes gim". Nutilo visi ir - klauso, nutilo ir tie, kuri lpose buvo Katiua". Apsigalvojo ir jie, ne vienas gal ir aar nubrauk atsimins, kad ir jis lietuvis, lietuviu bdamas turi ir mirti. Toliau vl skambjo daina: O tvyn, o tvyn mylimoji..." Pikti buvo veidai ms draug" (t, kurie suprato lietuvi kalb), tik raudonosios armijos herojai" diaugsi vaikiodami tarp moksleivi, nes buvo tikri, kad ta avi daina skiriama j ir ms vis brangiausiam tvui". Eisena pajudjo, komjaunuoliai sukrut o : Kur herbas, kur vaigds?" Kiekvienas djosi nieko neins, ir kiekvieno irdis diaugsi, kad tie elementai u tvoros. Pro tribn prajom ramiai, nei karto ura" nesuukdami...

Tarybinis vakarlis 1940 m.


etadienis. Prie sienos kaba plakatas, kuriame didelmis raidmis urayta: V a karas, Ruoiamas Mopriei". Aplink para papuoimai, vaizduoj avi" mnesien. Mes, eios mergaits, sudarome br ir nutariame ateiti t vakaruk. Jau pus ei. Linksmai nekuiuodamos, traukiame gimnazijos link. I tolo matyti raudonas elis, krints i sals lang gatv. Sustojame kitoj gatvs pusj. Kelios poros sukasi vidury sals. Kakoks spiegiantis smuiko garsas ria or. Iekodamos nauj spdi, einame vid. Tikrai ms akys ms neapgavo. Salje tuia. Viename kampe sdi vadinamieji veikjai", kitame nepastami ydiki veidai. tai prie kolonos stovi akiniuotas storulis. Apsivilks graiu kostiumu, ant krtins kaba grai" raudona vaigd. Jo akys, tarytum gyvos, bgioja nuo vieno veido prie kito. Akys pastebimai kruta. Mes tuojau pastebjome t keist tip, stukteljom viena kitai paon ir pradjome stebti atjus. tai jis prieina prie vieno i veikj" ir kak patylomis kalbasi. Po to vl grta savo viet. Sal po truput pilnja, Sudunda bgnas, pasigirsta vl tas pats spiegiantis smuiko balsas. Mes usikemame ausis ir imame juoktis. Staiga gaunu a paon smark smg, atsigrtu. iriu beateins ms persekiojamasis ir lenkiasi vienai i ms. Toji atsisako. Jis eina toliau ir gauna t pat. Pagaliau lenkiasi paskutinei. i, padariusi maloni" ypsen, nusisuka. A k i niuotasis ponas sieidia. Paraudonuoja lygiai taip pat, kaip ta vaigd, kuri kaba prie varko. Jo akys pasidaro dvigubai didesns. Jis pasitraukia al ir dingsta tarp okanij. Daugiau matyti jo nebetenka.

285 Vakaro programa baigiasi. Pamau visi skirstosi. Ieiname ir mes. Visos linksmai nusiteikusios, garsiai dalinams spdiais. Po savaits gaunu ini, kad kakur dingo viena i mano draugi, btent, ta, kuri padar tam akiniuoiui toki maloni" ypsen. Kur ji yra, klausiu pas kuri ji gyveno. eiminink, tylu. Pirm kart matm mokytoj tok pikt. Smulkiais ingsneliais jis pritrepseno prie stalo ir rikteljo: Kas tai padar ?! .. Tuos odius sakydamas jis pamojavo su ikaba... Klasje pasidar dar tyliau. Matyti buvo, kaip vis akyse ri nustebimas: Ir ko jis s i u n t a ? . . . " irjau pro lang bangelmis pasiiauus eer ir laikiausi, kad nesusijuokiau. Mokytojas pagaliau susiprato, kad tok jo klausim nieks neatsakys, ir uriko: Kas tvarkdariai?! Tyla. Kas seninas?! Dar tyliau. Ir kas gi galjo atsiliepti ? . . . Tais metais seminarijoje buvo puikus vieningumas. Gal dar domu, kaip visa ta istorija pasibaig? Nieko ypatingo visa klas turjo atsiprayti, bet, aiku, neatsipra, o pabgo i to mokytojo pamok. Jane Kvireinskait

Nra, gaunu kakok paslapting atsakym. Apsidairau. tai dar vienas mogus, kur galiu paklausti apie jos likim. Paklausiu. Tikrai, nra kur kreiptis. Visi tarytum apmir. Girdti vien tik odiai: N r a . . . " N e " . . . Neinau"... Vanda Starkeviit

Konstitucijos pamoka seminarijoj


Drausms pas mus tais metais nebuvo jokios. O prie t istorin" konstitucijos pamok staugimas klasje dvigubai padidjo, nes visi prisimin pereit pamok, per kuri mokytojas kal mums, kad mes ne kas kitas, tik tobulesni gyvuliai. Tada mes mm rkti, kad tai su konstitucijos pamoka nieko bendro neturi, ir mes nenorim nieko girdti. Bet mokytojas mus nutild: Tai, va, po m u s . . . Tylkim, tylk i m ! . . . Aiku, mes visi gyvulliai... To ms garbingam pirmajam kursui buvo per daug. Todl visi tarsi, kaip atsilyginti u pereit pamok. Mokytojas, kaip visada vlavosi, todl spjom nupaiyti plakat: ZOOLOGIJOS SODAS Atidarytas nuo 8 v. iki 14 v. Plakat pakabinom prie klass dur i lauko puss. Kad atjusiam mokytojui bt smagiau, jo kd papuom raudonais popieriais. Nespjom visi subgti savo suolus, tuojau atsidar durys ir pasirod mokytojas. Jis buvo - raudonas, kaip tie popieriai ant kds, o rankose laik ms ikab. Pirm kart per visus metus klasje pasidar

Kryelis.

Draugs netekimas

Kai pagalvoju apie 1940-41 mokslo metus, tai net iurpas nukrato ir niekuomet nebenoriu prisiminti. Taiau vienas momentas neidyla i atminties. Turjome klasje vien yduk, Gold Leipk, kuris buvo komjaunuolis. Daug pedavoms su juo ir erzindavome, bet tatai neilgai truko. Jis pasiskund draugui" direktoriui, mes turjome liautis kalbj. Vien kart, jau rengiantis eiti namo, prijo jis prie mans ir klausia, rodydamas mano kakl ant kurio kabjo kryelis: K a m tu dar it neioji?" Mes visos labai nustebome ir, ado netekusios, stovjome ir irjome j. Tada jis sako: Kai susiprasi, tai neneiosi"... Tada jau a neilaikiau. Nors maai turiu jg, bet buvau jau paklusi kumt ir rengiausi voti ydpalaikiui, bet, deja, m a no draugs sulaik, sakydamos: Mokytoja a t e i n a " . . . Nuleidau kumt, bet kertas ilg laik buvo irdy. Kitas labai skaudus smgis buvo draugs netekimas". Mudvi draugavome, ke-

286 lis metus sdjome viename suole, dalinoms spdiais ir nelaimmis. Ji taip pat buvo nepatenkinta bolevikais, nes jos tvelis buvo nukentjs neteks tarnybos. Vien ryt, susirinkusios klas, pradjome kalbtis apie vakaryki film, kuri matme kine. Prie rodant film, vienas artistas apdainavo smetonininkus. Tuo metu j kakas ov, bet nepataik. Mano draug sako: Ot kad biau m a ius, kas ov, biau jarn kulk paleidus kakt". O kodl? paklausiau a: Jis tyiojosi i smetoninink, gali pasirinkti ir iaip kok nors juok. Draug tar: Tai gal nori kad Stalin pajuokt?" A labai nustebau, igirdusi tokius odius i jos. odis po odio ir susikirtome. Kit, kart atsitiko per pamok. Mokytojas pasak, kad devintosios klass iais metais baigia. Ot. sakau, visai nemokytos bus, ne be reikalo kiti kratai j mokslo nepripasta"... Kad oks mano draug: Kas nepripasta? Sovietuose mokslas daug aukiau stovi. Kiekvienais metais per egzaminus patikrina ir neileidia t, kurie nemoka. O kas i to, kaip bdavo pirmiau pas mus, tik graiai paprao kokia poniut, ir vaikas baigia gimnazij, bet tikras asilas", .. O Viepatie! net surikau a: Nina, kas tau p a s i d a r ? . . . " O ji man: Nieko nepasidar, bet jau man utenka klausytis t pai kalb: vis nepatenkinta ir nepatenkinta, vis negerai, ir vis sakai, kad jie asilai, nemokos, nuskurliai ir t. t. Dabar jau visa to pakaks". altas prakaitas ipyl i skausmo ir net i baims. T dien daugiau nieko n nekalbjom, bet vliau pradjo ji grasinti man net kaljimu. Ir tikrai, pamaiau, kad vaikto su politrukais. Didiausia baim. Kas daryti? Nusprendiau pasisakyti aukltojai, tikrai inojau j esant tikr lietuv. Aukltoja labai nusimin. Bet k darysi, sak, ikels visa tai vieai klasje ir mane apkaltins. Taip ir buvo.

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 2 8 6

Po to mudvi jau buvome nebepastamos. Netrukus ji gavo tarnyb ir pabaig auktuosius mokslus". Man labai buvo domu, kodl ji taip staiga pasikeit? Per draugus suinojau, kad jos eimos slygos pagerjo, ir jos tvelis tapo net stachanoviei, gavo didel pagyrim, auksinmis raidmis parayt, su Stalino atvaizdu. Todl ir mano draugs nuomon turjo pasikeisti. Labai bt domu dabar j sutikti ir paklausti: katr tvyn gina? Aldona Leonaviit

Kas neauks valio...


Jau pora savaii prie gegus pirmosios dienos vent" mes neturjom pamok. Galima sakyt, nieko neveikm: karpm Lenin ir Stalin, ruom kius ir t. t. Pagaliau pradjom ruotis paradui. Pirmiausia pradjo mus mokyt vaikiot". Ilgai mus tamp, vediojo, kol pagaliau rado, kad jau mokam. Dabar reikjo imokti rkti". ia jau sunkiau buvo. Nors visaip pra ir grsino, taiau mes buvom tokie silpnabalsiai, kad valiavim net u trij ingsni nebuvo girdti. Tada kakoks komjaunimo atstovas suauk mus, vyresnisias klases, ir m a loniais" odiais paaikino: Kas neauks valio, tam nebus iduodamas atestatas! Taiau draugas" labai apsiriko, jei man, kad tas grasinimas varys mums baims irdyje tik didesnis pyktis suliepsnojo, o mintyse pasiadjom visikai nebeaukti. Pagaliau atjo lauktoji proletariato v e n t " . . . Susirinkom anksti ryt ir, susirikiav kolonas, pasukom Taryb Aikt (Vilniuje). Aiktj knibdte knibdjo yduk, kurie garksdami trauk ..Piesniu pro Stalina"... Dav enkl pradti yg. Komjaunuoliai net iraud stengsi lygiau ygiuoti. tai ir tribna! Raudonieji generolai maloniai ypsosi... Kakas pirmose eilse suuko valio. Vyresniosios klass tyljo.

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 2 9 7

Generolas truput} susirauk ir, nusuks galv, pairjo kit pus. Eidama tolyn jauiau kakok pasitenkinim: Tegu grasina kiek nori, ms nebaugins! Aldona Bartknait

1941 m. gegus pirmoji diena


Didel bolevik vent. Direktoriaus baugintos visos susirenkame gimnazij, nes adjo tikrinti, kas nedalyvausis eisenoje. Visas po keturias sustat eil. Keli mergaii trksta, visa eil laukiame kieme. Kai pradjome ygiuoti, pamaiau ir tas savo pasivlavusias drauges. Bet jos stovjo aligatvy ir ypsojosi. Kaip a joms tada pavydjau. Dar prie gegus pirmj kartai meldiausi, kad tik nebt saul, kad lyt lietus. Bet mano maldos buvo veltui. Mat, norjau, kad sulyt visus raudonuosius plakatus ir popierines aguonas, kuriomis turjome pasipuoti. Diena pasitaik ypatingai ilta. Jokio noro nebuvo nei eiti, nei tuos plakatus tampyti. Mano gretoje jo viena pionier. Plakat buvo labai daug, tai vien, kur buvo urayta Mopras", nutarm palikti gimnazijos kieme, nes jis buvo negraus. Bet ta pionier pasiprieino, sakydama: Juk toki vent veniame pirm kart. Tad reikia pasiaukoti". Mes pasiaukoti nenorjome, nes manme, kad tas plakatas taip ir pasiliks. Bet aunioji" pionier pam t plakat. Mes buvome labai nepatenkintos, nes danai igirsdavom praeivius sakant: tai mopriets eina". Buvusiame Raudonosios Armijos* prospekte sustojome ir ilgai stovjom. A su broliu pasinaudojau ia proga ir pabgau namo. Vis vien gatvje jau nebetikrins, kas pabgo, o kas eina. Akyse vis dar stovjo kelions vaizdai: suil, suprakaitav mokiniai atsisako neti didel plakat. M o kytojas nori surasti jiems pavaduotojus, bet n vienas mokinys nenori padti. Tada mokiniai sugadina plakat, nulaudami du jo kotus, nes plakatas buvo pritvirtintas prie trij kot. Tada, inoma, tok plakat negi rodysi monms, ir berniukai

diaugdamiesi palieka j Raudonosios A r mijos prospekto aiktelje. A turjau neti raudon vliavl. Bet toje paioje sustojimo vietoje prieina kakoks berniukas ir prao atiduoti vliavl jam, nes jis savo pamets ir bijs, kad mokytojai nesibart. A jam mielai atiduodu. O jis pasikia j po varkeliu ir eina prayti i kitos mergaits. Tik tada j supratau. Prisirinks glb vliavli, permeta per tvor, kai niekas nemato. Ir patenkintas savo darbo vaisiais ypsosi, diaugiasi gegus pirmja.

Graina Markeviit Mopro reikalai svarbesni negu klass...


Vien dien mums prane klass seninas, kad visi pasiliktumm po pamok aptarti klass reikalus. Atsirado visoki nuomoni. Vienos pradjo aukti, kad laiko neturinios, kitos valgyt nor, ir visoki visokiausi klii. Nors ir dangus grit, bet pasilikti reikia. Bus svarstomi labai svarbs" aukljimo klausimai. Bet kas tai praves? Kas jau toks protingas? I karto neinojom. Bet kas gali bti daugiau, jeigu ne komjaunuolis, ms klasj paskirtas seninu. Oras buvo graus. Snaigs lengvai skraj o j o lauke. Be galo norjosi greiiau bgti i tos klass. Bet reikjo dar pasilikti vien valand ir klausyti apie aukljim". Susirinkimas prasidjo. od tar seninas. Na, ir doms buvo klass reikalai. Reikia padti usienio broliams, reikia dti kapeik prie kapeikos, remti usienio komunistus, kad ten bt taip viesu ir gera, kaip pas mus. Visi privalo stoti mopro brel, bti tikrais tarybikais jaunuoliais. Tada ir Stalino saulut" dar labiau mums keli vies!" Taip kalba seninas. Pasakoja savo spdius i nelegalaus darbo, savo pasiaukojim naujajai tvynei. K gi man gali duoti Dievas, a ir be Dievo gyvenu ir gyventi galiu. Ar js k a da matt j, ar girdjot jo odius? Juk tai propaganda mogaus protui aptemdyti! Pakalbkit por valand su manim apie

288 Diev, ir js taip kalbsit, kaip visi protingieji". Tai jau, mat, atgyvens dalykas!" Klass susirinkimas baigsi tuo, kad visi turime stoti Mopr ir kitus raginti. Kai visi bsite tikri tarybiki mons, tai ms kratas suyds, kaip ir visos tarybikos tautos!' baig savo kalb seninas. - Bet kur ms klass reikalai? pasigirdo mokini klausimai. Tokie reikalai yra svarbesni nei klass! atsak uolus komjaunuolis. Gal Gavrilovait

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 288

Liep visiems isiskirstyt, tik chorui pasilikti. Na, pasilikom. Nujautm audr. Atjo muzikos mokytojas. Sustojom, kaip reikia Internacional dainuot". Na, pradjom dainuot, kaip gi nedainuosi? ia pat direktorius ir kiti mokytojai stovjo. Palaukit ikrsim jums pos!" pagalvojom mes. Kad utraukm, tai tikrai buvo ko paklausyt. Bet direktorius, uuot, diaugsis, vis daugiau ir daugiau pyko. Baigus dainuoti, prasidjo tikra audra. Tai k, js juokus kreiat! Kai reikia, tai js tylit! Kodl nedainavot salj internacionalo? Kokia gda mokyklai! K sveiai pasakys? Mes atrodm nusiminusios, lyg gaildamos tai padariusios, bet irdy diaugms ir kvatojoms i t, taip greit pasikeitusi moni. Taip! Buvo ms gimnazijoj, klasj toki moni, kurie reikalui esant galjo bent deimt kart pasikeisti. Kailiamainiai, veidmainiai! Toki miting buvo ne vienas ir ne du, o nesuskaitoma daugyb, kas tik k pasak ar para mintingas. Sukako kam nors 50 ar 60 met mitingas. Atjo kokia vent" mitingas. Kad bt galima, tai, tur bt, kasdien tik mitingus ir daryt. Irena Dvarionait

Vis mitingai ir mitingai


Buvo tai kakuri dien. Rodos, gegus pirmosios ivakarse. Komjaunimo sekretorius suauk mus visus sal. Mitingas. stal atsirms stovi ms sekretorius. Mes susdusios tylim ir klausom. K iandien jis mums meluos, girs? Na ir prasideda. I pradi gan tyliai, nedrsiai prabyla jis, Bet su kiekvienu odiu daugiau usidega jo kraujas. Greit jis virto tokios pat spalvos, kokia buvo stalo gelumb. Raudonas, ikaits, tik rkia, tik beria odius. Nusibodo mums jo kalba. Kasdien ir visur t pat girdim. Nieko naujo. Tas pats, tik kitais odiais. Pasakoja jis, kaip seniau gegus ivakarse su draugais ikabinjo plakatus, kaip j policija iekojo. Tai latras!" nutarm visi. O jis vis daugiau giriasi. Bk idrss kakur t garbingj komunist vliav" ikelti. Draug net nuov. Bet tai nieko! Ms mylimai socialistinei tvynei ir gyvybs negaila!" baigia jis. Tegyvuoja draugas Stalinas!" Tegyvuoja Leninas!" ir taip toliau, be galo. Mes tylim ir aipoms i jo. O jis net uduso i susijaudinimo berkdamas tegyvuoja". Nu, draugai, dabar internacional!" M m . . . numykm mes. Pats pirmas jis utrauk. Mes tylim. Jam pritar tik pirmj klasi pionieriai. Bet kaip tai skambjo! Mes garsiai juokms. Direktorius net paaliavo i pykio. Atsistojs ir iri mus. O mes kas sdim, kas stovim, kas knyg skaito. Gal gale baigsi tas rkimas. Niekas neplojo, diaugsmo nereik.

Tarybiniai egzaminai
Smetonos laikais egzaminai buvo inteligent skaiiaus mainimas. Dabar, tarybiniai egzaminai bus visai kitoki. Tarybinius egzaminus visi mokiniai ilaikys" skaitau Taryb Lietuvoje prie pat egzaminus. Vadinasi, egzaminus ilaikysiu, pagalvojau, ir uveriau ant stalo gulint prancz kalbos vadovl. Ieinu pas draug. Egzaminai prasidjo. I tikro visi laiko puikiai. Mokytojai nesistengia per daug klausti, nes mokiniai gali neatsakyti, o tada visai neilaikys ir nebus ipildytas planas! Fizikos egzaminai prajo geriausiai. Visi inojom, kokius bilietus itrauksim, nes visi jau buvo apirti. Tuos egzaminus visi ilaikm beveik vienom penkiukm, o tuo tarpu fizik mokjom tik ap-

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

289 Per ms egzaminus apsilank ir pats direktorius. Pasirodo, kad ir jis klausinja tarybikai, nors mes ir bijojom, kad jis gali prigriebti. Mokytojas klausinjo dar truput daugiau, o direktorius vien kart paklausia ir gerai, sskis. Aiku, tokius tarybinius egzaminus visi puikiai ilaikm ir ipildm plan 100%. Danut Kriinait

graibom. Bet tatai pastebjo ms klass komisaras'' komjaunuolis. Aiku, jis tuojau beveik ikoliojo mokytoj, ko tik i klass neivijo, o mokytojas nieku nebuvo kaltas, kalti buvo tik mokiniai. K o m jaunuolis tuojau atsimin, kad praj jau smetoniki laikai, kad tai yra jau tarybiniai egzaminai, ir tarybinius egzaminus reikia kitaip laikyti. Mes kitaip ir laikm!

KOREKTROS KLAIDOS BOLEVIKINEJE SPAUDOJE


Spaudos darbininkai puikiai ino, kiek d a u g nemalonum pridaro vadinamas k o rektros kipiukas". Jau patirta, kad k o rektros klaida pasitaiko kaip tik tuo metu, kai ji maiausiai pageidaujama ir kai jos labiausiai saugomasi. L y g tyia korektros klaida ilenda tame rainyje, kuris stropiausiai buvo koreguojamas, ir tokiuose odiuose, kurie paskui suteikia visam sakiniui nelauktai dviprasmik, kartais net piktos paaipos reikm. Nuostabu, kad tokios klaidos pasitaiko danokai antratse, adresuose ir kitose ypatingai nepatogiose vietose. Visais laikais ir prie vis reim vienodai korektros klaidos spaudos darbininkus kankina. inoma, su korektros klaidomis, kiek tai manoma, visados kovojama, bet kai tokia korektros klaida pasitaiko, spaudos darbininkas t i k . . . dar kart ikeikia savo lidn likim, kuris suved j su tokiais maais daikteliais, kaip raids, kurias taip sunku esti sugaudyti. Ir ms spauda per savo neilg ami jau nemaa korektros klaid kurjoz pergyveno. klaidas, Apie ypatingsias korektros elmikai ikreipianias sakinio Jei pirklaida Tiesa, kartaus korektros klaida ir vis spaudos organ numarindavo, Daug pavyzdi neiekodamas, paminsiu tik vien Vilniaus laikrat, jus pirmojo Pasaulinio karo metu Vilniuje rus kalba Veiernaji Gazeta". io laikraio pirmajame puslapyje stambiausiomis raidmis antratje: tab verchovnago glavnokomandujuevo" - paskutiniame odyje ikrito antroji raid. U t korektros klaid rus cenzoriai laikratuk ir udar. O iaip ms krate didesni nesusipratim ir dl labai nemaloni korektros klaid nebdavo. Ir ms administracija rod pakankamai supratimo, kad tokios klaidos, ne i piktos valios atsiradusios, negali bti bausms prieastimi. Ir pati ms visuomen tokias klaidas rimto dmesio nekreipdavo. Na, o bolevikiniais laikais korektros klaidos urnalistams ir visiems spaudos darbininkams pasidar tikra Dievo rykt". Bolevikin administracija ir kompartijos virns pasaul irjo per ypatingus akinius, kurie visk nudaydavo kruvino kerto ir teroro spalvomis. Bolevikams, jei pasitaikydavo kokia nemaloni korektros klaida, negalima buvo pasiaikinti, kad tai atsitiktinis reikinys. Jie jau i anksto i n o j o i r t v i r t a i t i k j o , kad tai yra kontrrevoliucinis ygis, kad tai diversija ir piktos valios darbas. Aikintis tuo reikalu beveik buvo nemanoma. Ir nuostabu. Kiekvienam suprantama, kad tokioje bklje urnalistai ir visi spau-

prasm, danai pasakojama urnalist ir iaip spaudos darbinink tarpe. muoju momentu tokia korektros

ir pridaro nesmagum, tai kiek vliau ji tik linksm anekdot pagimdo. odiu, k o rektros klaida, nors ir nemaloni ir kyri, bet vis dlto, atrodo, yra beveik neivengiama spaudos darbo palydov.

290
dos darbininkai turjo ypatingai uoliai saugotis korektros klaid. Taiau niekados tiek apsiai nepasitaikydavo nemaloni korektros klaid, kaip bolevikiniais metais. Jos iurpiu neatsargumu blizgdavo vadinamuose sakuose, bolevikini ikilmi apraymuose ir auktj asmen" tituluose. O korektros klaid atitaisymai puodavo" ir Tiesos" ir Taryb Lietuvos" skiltis beveik kasdien. Jonas Marcinkeviius, gerai pains bolevikini laik redakcijas, savo vienoje apysakoje keliais odiais nupieia labai bding t laik redakcijos vaizd. Redakcijoj buvo viskas taip, kaip ir seniau, rao jis. Nauja Pranas (J. Marcinkeviiaus apysakos didvyris) pastebjo tik tiek, kad sekretorius, dien nakt miegs redakcijoj mogutis, jam padavs iversti straipsn, buvo tiek ukims beatsakindamas telefonu, j o g nebepajg susinekti, ir tai, k norjo pasakyti, ura ant ksnelio popieriaus. Vyriausias redaktorius lakst po kambarius ir nervinosi dl pikt korektros klaid". Tikrai, korektros klaidos dienrai gyvenime tais laikais buvo nuolatinis reikinys. Ir tiesa, kad redaktoriai ibal lakstydavo po kambarius dl nemaloni korektros klaid. Nes jie, vargai, neinojo, kaip dl j pasiaikinti. Viena stambiausi istorij kilo bolevikiniais metais dl klaidos kalendoriuje. Buvo dirbama pagal i anksto nustatyt, plan, t a d . . . kalendorius ijo tik sausio mnesio pabaigoje. Bet kadangi jis buvo beveik vienintelis ios ries leidinys, tai vis tiek skaitytoj buvo labai greit igraibstytas. Teko leisti netrukus antrj laid, o kai ir i laida pasibaig, tai buvo leidiama ir treioji laida. Pirmosios dvi laidos laimingai buvo ispausdintos ir ileistos. Na, o treioji laida vos vos nepraud visos eils asmen. Straipsnyje apie soviet respublikas buvo paniekinamai parayta, kad senoji caristin Rusija buvo taut kaljimu". Ir reikjo gi taip atsitikti, kad renkamos mainos itisin eilut buvo perkelta nauj viet ir pateko prie sakinio, kurio pradia skambjo: N viename kapitalistiniame

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 290

krate..." Vadinas, smarkokai tempus vaizduot, buvo galima sakin sukombinuoti ia prasme: N viename kapitalistiniame krate nra... t a u t k a l j i m . . . Kalendorius buvo baigtas spausdinti, idalintas knygynams, pardavinjamas ju maa buvo belik. Staiga visa audra... Redaktorius kvieiamas pat sinedrion" CK. Sakykit, kas dar dalyvavo ioje k o m binacijoje? igirdo vargas kalendoriaus redaktorius. j kreipsi L K P ( b ) CK stambus pareignas, lietuvis" i Maskvos, ka koks imnas, kurs savo gimtj kalb buvo jau pamirs ir labai sunkiai reik savo mintis lietuvikai. Ir kai redaktorius pasil j a m veriau jau kalbti rusikai, jis nelauk, kad tas pasilymas bt pakartotas ir tuojau m rusikai tardyti redaktori. Mes, gal bt, suprasime redaktoriaus nusistebjim, kad iai korektros klaidai teikiama tokios ypatingos reikms. Bet CK tardytojas (spaudos reikal kontrolierius) aikiai buvo nusprends, kad redaktorius yra valstybs prieas, kad jis padar prievalstybin nusikaltim, kur pirmiausia reikia itirti, o paskui visus surastus kaltininkus grieiausiai nubausti. CK tardytojui, matyt, visai aiku buvo, kad pats redaktorius yra jau sugautas nusikaltlis. Dabar j a m tik rpjo surasti jo sbrus, tuos tamsius suokalbininkus, kurie suman itokiu bdu griauti soviet valstybs pamatus... Tur bt, n vienas skaitytojas anais laikais nenort panaioje padtyje atsidurti CK itaiginguose kambariuose (buvusiuose Usieni Reikal ministerijos apartamentuos, kuri koridoriais ia vien, ip. kit pus pabrtai rpestingais veidais bgiojo elegantikos gerais pranczikais kvepalais isikvpinusios turtingesni prekybos nam atstovs Kauno yds dabar CK tarnautojos). Matyt, nepatogus buvo krslas redaktoriui, kad jis atsistojo ir papra: Leiskit man reikal itirti, nes a ir pats gerai neinau, kaip i korektros klaida vyko.

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 3 0 1

Tardytojas pilnomis altos paaipos akimis pavelgs redaktori nusiypsojo: Per tris dienas pranekit visas aplinkybes... Prasidjo ios tragedijos" tyrinjimas. Visi, kas tik galjo spti, kad iuo atvilgiu gali bti apkaltinti, sujudo. Laim, kad pavyko surasti leidinio korektras. Paaikjo, kad, kalendori tris kartus bespausdinant, pirm kart pagamintos matricos spjo sudegti. Tad, paskutin leidim ruoiant, teko perrinkti kelet puslapi. Treij laid tikrindami korektoriai nebebuvo tokie budrs ir nekreip didesnio dmesio korektr tikrinim, manydami, kad treioje laidoje jau nebegali bti koki didesni klaid. Tiksliai reikal inagrinjus, pasirod, kad, pirmj korektr tikrinant, ios baisios" klaidos nebuvo. Bet toje paioje eilutje kur vliau pasirod klaida, bta kitos klaidos. Tad korektorius, t klaid pataiss, prie puslap matricuojant tik patikrino ar jo pataisytoji klaida gerai rinkjo itaisyta. Korektorius pamats, kad toji klaida tinkamai itaisyta, nebekreip dmesio tai, kad pataisytoji eilut pateko, per zecerio neapsiirjim, ne savo viet, bet keliom eilutm aukiau, O i aplinkyb ir sudar nepatogi korektros klaid. Normaliai galvojant, i aplinkyb nustaius, jau galima bt vis istorij baigti. Bet bolevikinje aplinkoje aikiai to buvo dar maa. R e i kjo CK pareign, btinai troktant piktadaryst surasti, ypatingu bdu tikinti. Prasidjo tardymas. io nemalonaus vykio ukliudyti asmenys vliau prisipaino, kad po kelet nakt nemiegojo. Vis padt sunkino dar ta aplinkyb, kad korektr irjo buvs Lietuvos Aido" ats. redaktorius A. J a m prisiti" sabota jau nesunku buvo. Parodymai, kuriuos dav spaudos mons, buvo savotikai doms ir bdingi. Spaustuvs direktorius, darbininkas, kurs bolevik buvo i viet paskirtas, ra, madaug ia prasme: Darbininkai spaustuvje liko tik prasiausi. Apsukresnieji pasidar komisarais. O svarbiausia vestos darbo normos demoralizuoja darbininkus. Jie tik skuba tas normas ipildyti ir neiri, kaip darbas atliekamas.

Tokiose slygose, girdi, nemanoma dirbti..." Dar domesnis tikrosios kaltininks raidi rinkjos parodymas. Be jokios politikos, nieko pikto negalvodama, nuoirdiai pasiaikindama, ji kieiausiai pasmerk vest roj". Ji ra, madaug taip: Praau man atleisti, a kalta, kad sukeiiau eilutes ir per tai pasikeit sakinio prasm. Bet a turiu praneti, kad spaustuv dirbti tik neseniai atjau. Tiesa, jauna bdama dirbau spaustuvje, bet kai itekjau ir kai mano vyras pakankamai udirbdavo pragyvenimui, man jau nebereikdavo dirbti, O dabar, gyvenimui pablogjus, a vl buvau priversta grti spaustuv... Nepripratus prie darbo, a ir padariau i klaid... Kiti paliestieji taip pat stengsi pasiaikinti. inoma, kalendoriaus redaktoriui sunkiausia buvo savo kalt nors suminktinti. Nes jis aikiai mat pas CK pareign ant stalo gulinti kalendoriaus egzempliori ir tame puslapyje, kur buvo nelemtoji korektros klaida raudonu pietuku storai parayta: T y i a ! ! ! " is odis tris kartus pabrauktas ir sutvirtintas trim auktukais. Redaktoriui nieko kito nebeliko, kaip tik idstyti visas aplinkybes, dokumentalikai visk nuviesti ir... pasiduoti likimui... Dar ruseno vilties kibirktl, kad raidi rinkjos parodymas kiek prablaivins atmosfer. inomas ms spaudos darbuotojas A. Ruceviius taip pat buvo i istorij painiotas, nes padjo savo para, kad itaisius korektros klaidas galima t nelemtj puslap spausdinti. A. Ruceviius nesitenkino vienu kalendoriaus korektros tikrinimo apraymu, jis dar laik reikalinga ir nuo savs pridti paaikinimus, kurie, jo nuomone, turjo grietus tardytojus tikinti, kad ia nra jokio sabotao akto, bet tik paprastas nelaimingas darbininks ir korektoriaus neapsiirjimas. tai io A. Ruceviiaus pasiaikinimo kai kurios bdingesns itraukos: . . . Toki apsirikim, kaip is, korektoriai savo praktikoje yra nekart patyr. Raidi rinkjas, kuris rinkinio puslapi korektras taiso, dl savo neatidumo ar

292 isiblakymo, o kartais ir nuovargio, ima ir naujai perrinktj eilut, linotipo surinkt, stato ne korektoriaus nuymtoje vietoje, o kitoje, imesdamas gerj eilut, vieton negerosios." Atmosfera aplink i korektros klaid susidar tokia karta, kad A. Ruceviius nusprend, kaip sakoma, pastatyti tak ant i " ir pareik: Mano supratimu, ia negaljo bti kieno nors blogos valios, o tik paprastas nelaimingas atsitikimas." Kalendoriaus redaktorius, vis io leidinio gaminime dalyvavusi asmen parodymus surinks, dar turjo pridti ir savo pasiaikinimus, kuri prasm buvo aiki: dl tos korektros i anksto apgalvoto suokalbio nebuvo ir niekas tuo bdu nesiruo soviet valdiai pakenkti..." Vl tas pats minktais kilimais iklotas, buvusios Usieni Reikal ministerijos, koridorius, vl mikliai bgiojanios CK stenotipists i senojo miesto aristokrat" tarpo ir, pagaliau, vl tas pats CK pareigno kabinetas. Patiektas raportas, kiek galima buvo sprsti i tardytojo veido iraikos, n trupuio jo netikino. Jis labai sausai ir trumpai pareik, kad reikal artimiausiu laiku itirsis. Sunku dabar pasakyti, kuo visa ta istorija bt pasibaigusi, jei is nelemtas atsitikimas nebt sutaps su i met birelio mnesiu. Dl baisios" korektros klaidos raportas buvo teiktas apie birelio 1012 dien. Tad nebe daug liko laiko daryti sprendimams. Tas sprendimas galjo bti ir labai iaurus. Ne veltui kai kurie asmenys, j painioti, naktimis sapnavo sunkius sapnus. O vienas j, urnalistas S. Aleksynas, nesulauks io sprendimo, atsidr kakur Altajuje ar kitame plaiosios tvyns" tolimame krate Jis buvo birelio 14 dien, kartu su deimtimis tkstani kit lietuvi, ivetas ukaltame vagone. ia aprame vien bdingiausi bolevikini laik spaudos istorij, kuri pasibaig (prie pat paties CK ir vis jo tardytoj" pabgim), igelbjusi kaltininkus", gal bt, ir nuo labai skaudios bausms. Bet panai tardym bolevikiniais laikais ir Kaune ir kituose Lietuvos mies-

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 292

tuose buvo nemaa. Ligi iol urnalist tarpe minima Taryb Lietuvos" korektros klaida, kurios kaltininkai buvo J. Marcinkeviiaus apraytieji sovietins spaudos darbuotojai ukims sekretorius ir susinervins dl pikt korektros klaid ibals vyriausias redaktorius". Taryb Lietuvos" 58 numeryje, pirmame puslapyje, stambiomis raidmis jie ispausdino: K e l m s p r o f s j u n g o s nar i t e l e g r a m a . Vakar vakare i Kelms gavome io turinio telegram: Kelms prekybos (prekyboje, inoma, daugumas buvo ydai mano pastaba) ir visuomens maitinimo darbuotoj profsjungos nariai, susirink gruodio 5 dien Stalino konstitucijos vents proga, sveikina jos krj didj draug Stalin ir pasiada i konstitucij visomis jgomis igyvendinti (mano pabraukta). Susirinkimo galiotini paraai". Anksti ryt, kai i inia laikratyje pasirod, redakcijos ir spaustuvs bstin staigiai apsupo enkavedistai". Jie buvo atvyk net dviem autobusais. v y k o visuotin krata ir atrus tardymas. Vyr. redaktorius imkus, nustojs pusiausvyros, kolioja bet kur pasitaikius bendradarb. Preikas, ios korektros klaidos sujaudintas, pats tardo redaktori. Smulkesnieji enkavedistai" kankina korektorius ir darbininkus. Tuo metu Taryb Lietuvos" nuolatinis cenzorius buvo buvs raidi rinkjas ir kartu poetas Suchockis. Jis numer skait ir i korektros klaid praleido, Ir iuo atveju enkavedistai" neabejojo, kad ia piktas pasityiojimas. Ligi pat soviet valdios pabgimo i Lietuvos Taryb Lietuvos" vadovai buvo sitikin, kad tai vis dlto padaryta apgalvotai. Tad jie vis darbinink suokalb primesti kalt 15 met berniukui palaik ir visomis igalmis stengsi i byl utuuoti, inoma, ia svarbiausia buvo savo l o c n" kail igelbti... Berniukas, kai visi vyresnieji darbininkai tvirtino, kad jis i klaid padar, nebedrso gintis ir pusiau prisipaino, i aplinkyb atitrauk bausm nuo kit asmen. Y p a didelis pavojus grs korektorms, kurios buvo perjusios dirbti i buvusio X X Amiaus". Jas jau

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 3 0 3

visai nesunku buvo tarti sabotao veiksmu. Dar paymtina, kad Kelms darbuotojai", perskait savo telegram laikratyje, persigando ir skubiai telegrafavo, kad atitaisyt klaid. Beveik nebuvo laikraio, kuriame bolevikiniais laikais nebt dl korektros klaid daroma tardym ir tyrinjim. Bolevikin cenzra turjo sekti ne tik, kad nebt joki neitikim straipsni, bet ir korektros klaid. ia galime paminti vien labai dom dokument. Susilikvidavus vadinamam Glavlitui" (Literatros ir leidykl Valdybai) buvo rasta dviej jo bendradarbi-cenzori soclenktyni sutartis", T o j e sutartyje du bolevik cenzoriai pasiada pirmiausia nepraleisti cenzruojamuose laikraiuose korektros klaid". Tai vienas svarbiausi t lenktyni punktas. Kiti punktai, ne maiau doms. Pavyzdiui, jie pasiadjo studijuoti V K P ( b ) istorijos trump kurs, tai i vadinamosios visuomenins srities, ir bent por kart per mnes aplankyti teatr ir kin, tai i kultrins srities". I to dokumento galime sprsti, kaip daug dmsio bolevikai kreip korektros klaid naikinim. Ir vis dlto is uolumas j neigelbdavo nuo korektros klaid. J buvo pilna visur vis n nesuminsi. Pakaks, jei straipsnio pabaigai priminsime, gal bt, stambiausi korektros klaid paiame vyriausiame kompartijos organe Tiesoje", kurios vyriausiu redaktorium, kaip inoma, buvo ydas Zimanas. Bolevik sluoksniuose jo itikimyb nebuvo diskutuojama. Tad tik jis tegaljo ilikti nebaustas, ispausdins Tiesos" 107 nr. (1940 m, spali 16 d.) vedamajame straipsnyje Paskubinti revoliucijos muziejaus steigim" itoki pastraip: . . . Taiau, tuo paiu metu ms pareiga aminti ir apsaugoti ateinanioms kartoms t didvyrik Lietuv, kuri sun-

kiausiais valdani klasi teroro metais ne kovos ir laisvs vliav ir j nune per kaljimus, koncentracijos stovyklas, per kanias ir krauj i aaras ir triumfuojant socializm..." Nustebs Tiesos" skaitytojas negaljo tikti savo akim, kad patys bolevikai prisipasta ir bent kart savo Tiesoje" pasak ties, kad savo vliav, atseit vis Lietuvos gyvenim nune a a r a s . . . Zimanas buvo labai iaurus savo bendradarbiams ir bausdavo juos u menkus prasiengimus. Pavyzdiui, vien redakcijos nar jis emino pareigose net dviem atvejais tik u tai, kad j i s . . . pavlavo darb. Paskui Zimanas duodavo progos urnalistui pasitaisyti", ir jei terorizuojamas mogus gelbdavo savo bkl labiau itikimu bolevikams straipsniu, j net apdovanodavo 100 rubli! Zimanas ypatingai iaurus buvo korektoriams, praleidusiems koki nors klaid. Jo sakym Tiesos" redakcijai knygoje randame ne tik pabaudas ir paeminimus tarnyboje, bet ir grasinimus atiduoti korektori teism (pav., birelio 20 dienos sakyme korektoriui V. B-nui). Korektros klaidos labiausiai bolevikus jaudino todl, kad jose atsispinddavo arba tikroji visuomens nuotaika, arba buvo demaskuojamas bolevikinis propagandinis melas, arba atsidengdavo uoliai bolevik nuslepiama tikrov (pav., taut k a ljimas"). Sunku suskaityti, kiek baims ir nemiegot nakt pergyveno spaudos darbininkai bolevik viepatavimo metais dl t piktj korektros klaid. Spaudos darbininkai ilgai mins tuos sloguio laikus, kada niekas nebuvo tikras, kad, nors ir be jo kalts, atsitikus klaida nenuves jo, kaip vaizdiai Tiesos" korektros klaida apibdina, aaras".

J. Petrnas

CHARAKTERINGOS NUOTRUPos 304

PASIPIKTINIMO LAIKAI
Vis bolevikin iaurum lietuviai tegaljo pajusti tik palaipsniui. Todl ir neapykanta bolevizmui iaugo ne i karto, bet didjo diena i dienos. Paioje invazijos pradioje kai kurie lengvatikiai visai lengvai apiojo komunistins propagandos kabliuk. Juos suviliojo bolevik kiai, vairiausi paadai, kuriuos jie, nesigaildami, pilnomis saujomis arst visas puses. Tada dar vien skelbjai teinojo, kad t paad niekada nereiks vykdyti, kad jie paadais ir pasiliks. Taiau ir iai propagandos mekerei pasidav tik tie, kurie buvo palink arba laiyti valdanij rankas arba vergauti savo pai sukurtiems svieto sulyginimo" svaiiojimams. Kratutiniais i dviej grupi pataiknais buvo ir du Lietuvoj inomi asmenys: J u s t a s P a l e c k i s i r L i u d a s G i r a . Pirmasis visada sirgo svieto sulyginimo" liga, o antrasis aplink save buvo sukrs teisingo- posak: a einu su ia diena". Taigi, kokia buvo diena, toks buvo ir Liudas Giri.. Buvs komendantas, valgybos virininkas, krikioni demokrat, vliau tautinink liaupsintojas, bolevikams ujus virto vienu pirmj parsidavli. Demonstruodamas savo parsidavim, jis vieai buiavosi su ydais ir vadino juos savo broliais. Vienoje kalboje jis net pareik: iandien a tikrai gailiuosi, kad nesu gims ydu!" itoks vieas laiymasis uzurpatoriams tuojau pat sukl nepaprast vis tauri lietuvi pasipiktinim. Liudas Gira buvo pradtas bombarduoti anoniminiais laikais, kuriuose nepaprastu pasipiktinimu pasakoma tikra teisyb, k lietuvis apie Liud Gir tada man ir kuo j laik. I anksto atsipraydamas skaitytoj u tuos odius, su kuriais j a m teks emiau susidurti, a vistik itisai, odis odin duosiu vien Liudui Girai atsist laik, i kurio nesunku bus suprasti vis t paniehn kurios parsidavlis nusipeln. To laiko tekstas itoks: Surgs pliurpale, yd smarvs rauge. Pasipiktinusi lietuvi tauta auki; tau raugale kert. Begdi, kaip tu drsai taip paeminti lietuvi taut, lygindamas lietuvius su ydais, kaip brolius, su tai pasmirdusiais Lietuvos utlmis, kurie per amius grauia jos kn ir dabar prisidjo prie pardavimo jos nepriklausomybs. Lietuviai tau paskyr pensij, manydami, kad esi mogus, o tu dabar, bijodamas jos netekti, laiai dinus yd padus ir parduodi ms brangiausi, turt lietuvio vard. Jau vien syk apikai ms studentij, o dabar apibiaurojai vis lietuvi taut pasaulio akyse. Atmink, kad tavo ydika penkiaplauk barzda bus nusvilinta karta liepsnosvaidio smala. Tvyn Mylintieji

mainle rayt laik Liudas Gira gavo 1940.VII.13, t. y. nepraslinkus n vienam mnesiui po bolevik siverimo. Taigi, per vien mnes Liudas Gira spjo ne tik savo kail i pagrind pakeisti, bet ir sipykti daugumai lietuvi. I esanio prie laiko voko matyti, kad laikas mestas pato dut Kaune, centralinio pato rajone. Liudas Gira tada gyveno Bgos g. 5, bt. 1. Tuo adresu laikininkas ir atne jam cituot laik. Skaitytojas galt pamanyti, kad tas laikas buvo saugomas tam paiam bute, kur laikininkas j atne. sivaizduojam, kad Liudas Gira didiai susigdo ir pradjo apgalvoti savo klaiding keli, pradjo suprasti visuomens pasipiktinim ir atgailauti. Deja, buvo kaip tik prieingai. Draugas Gira giliai sieid ir tutuojau t laik perdav bolevikiniams saugumo organams, nes ant to paties laiko, tepraslinkus porai dien, btent, liepos 15 dien, ydas Slavinas jau ura itoki rezoliucij: A g . s k y r i u i . Praau itirti".

295
TAS kreipimasis pas ydus aikiai rodo Liudo Giros absoliut moralin bankrot ir vis tilt sudeginim, kuriais dar bt galima grti atgal lietuvi eim. Matyt, Gira buvo visai sitikins Pozdniakovo postringavimu. O Pozdniakovas ne vienam tvirtino, kad Soviet Sjunga Lietuv um stipriai ir galutinai". ydas Slavinas dar buvo naujokas toki dalyk aikinime. Jis ir kreipsi Saugumo Departamento agentros skyri, kad is per savo agentus pradt kaip nors aikinti to laiko autorius. Suprantama, jei jiems tai bt pavyk, autoriai iandien sauls viesos jau nebematyt. Ai Dievui, visi naujj ekist aikinimai nujo niekais. Nuo aikinimo juos atald Valstybs Saugumo Departamento identifikacijos skyriaus, kuriame dar dirbo senieji tarnautojai, nes nebuvo kas iuos specialistus pakeiia, atsakymas yd reikalavim nustatyti laiko autorius. To oficialaus atsakymo tekstas itoks: Slaptai Kaunas, 1940 m. liepos mn. 20 d. Valstybs Saugumo Departamentas Identifikacijos skyrius Tr. r. 1046. Valstybs Saugumo Departamento Nustatymui kokiomis mainlmis yra parayti is atsiaukimas ir laikas reikia turti tariamj mainli mainrai pavyzdius. Tyrimas atliktas sekimo reikalui nemokamai. Priedas: 2 lapai ir vokais. () A. Klemas Skyriaus Virininkas". Po tokio atsakymo naujieji ekistai atsitrenk savo kaktas sien. Jie negaljo patenkinti didiojo Giros trokimo iaikinti akiplik liaudies prie". Laiko autoriai buvo pakankamai atsargs. Ir tai j laim. Taiau ekistai beveik itisus metus nuo to laiko nenuleido aki. Jis ir atrastas tarp dokument, kuri autorius ekistai tebeaikino. Apie atsiaukim, kuris mintas Identifikacijos Skyriaus atsakyme, bus kalbama kitu atveju, todl ia jis visai nelieiamas. Nra abejons, kad Liudas Gira buvo gavs ir daugiau panai laik, taiau j ligiol nepavyko atrasti. Panaiai, kaip ir Liudas Gira, slaptais laikais buvo puolami ir kiti bohemos" mons, kurie kairij keturvjinink vliav nuda bolevikinm spalvom. Salomjos Neries poem apie Stalin buvo atsakyta poema apie Salomj Nr. tai ji:

Skyriui.

Grinu Tamstos 1940 m. liepos mn. 18 d. ratu 1033 nr. prisistus tirti atsiaukim, uvardint Brangus Tautieti" ir Liudui Girai parayt laik su voku, ir praneu, kad ityrus io atsiaukimo ir laiko mainraius rasta, kad jie yra rayti skirtingomis mainlmis (ir. raidse a", b", v", j", ", u" ir kit. esamus skirtingumus). Be to, praneu, kad i mainraio mainls firmos nustatyti negalima, nes atskir firm raomj mainli mainraiuose nra individuali paymi, i kuri bt galima sprsti, kokios firmos raomja mainle tiriamieji mainraiai yra parayti.

Pana Salomja Nris"


Tai kas, kad tu, Salomja Nris", Tvyns laum, Jauties krja lyrikos velnios! Tu moki liauti, kaip gyvat, Tu prisitaikyt nori visados. Juk tu sakei: Sudeginkit mane, kaip ra[gan Nepasakysiu savo buities odio, Kurio gailia pasaulis rojum pavirst!" Mums nereikia tavs nei karti nei deginti, Nes tavo odis aikus mums iandien vi[siems, Tai veidmainyst, tai karjeros kis, Kur parodei iandien visiems. .. .Kai em taps iedais marga, A diemediu ydsiu, Kai prieai naikins tvikl,

20

296
Poem jiems sudsiu"... Mokjai skinti tu puikius laurus, Mokjai jais didiuotis, Ir prieui moki pataikauti, Ir i tvikls juoktis. O kur, o kur, didi poete, Balads, poemos, eils ? Gal bt iendien tavo karjerai Kryba tavo daug pads. Bet prisimink, kada tvynje Vl laisvs varpai suskambs, Tai veik neliks lietuvio, Kurs lauo raganai nekraus. O ir dabar pavelk aplinkui, Tik paklausyk, k lama vjai, K lama snaigs, balta em, Naktis k lama mums atjus. Bet tu bejausm, tu nesukursi velnios poezijos eilui, Nes tavo balsas meitas, melas. Tikrai umirk, umirki savo vard Nris", kur ligi iol neiojai. Lietuvos up neklastinga, Jos meil kratui nabda vjai, Ir tu daugiau nedrsk vadintis Nris". O daug reikia i tos ups, Kurios bangose laisv supas, Idavike, ko pasimokyti, Palauk savo mzos baltosios, Per tave ji negr niekados, Tik vju tvyns padangj Prakeiktas ji tau vis kartos. Nors mons puikiai inojo, kad ekistai, iaikin laik autorius, su jais turs trumpas kalbas ir tuojau statys prie sien, taiau rizikuojani nuolat atsirasdavo. Viena ar kita proga, pasislp svetimomis pavardmis, sisdavo raudoniesiems lietuviams laikus ir juose atvirai idstydavo pairas principiniais klausimais. Daug toki laik gaudavo ir marijonetinis Aukiausios" tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, pradioje js Respublikos Prezidento pareigas". Vien toki Paleckiui adresuot laik ia dedame itisai :

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPC

Justinai!
A noriau su Tavim vienu dalyku pakalbti, btent: dl kinink pyliav. kininkams reikalinga pristatyti be galo didels normos jav. Okupaci-

jos metu (ir tai buvo karo metas) reikjo duoti daug maesnes normas, js bolevikai, Stalino iauriojo kalikai, reikalaujate i savo tautiei nemonik pyliav. Vedate vis valstyb prie skurdo ir bado. Veriau Tu draugui, btai gavs gal toje ivietje, kaip girtas lindai, negu dabar smaugti vis Taut. Niekas esi. Manai, daug yra patenkint ia vyriausybe. Ne, Daugiausia patenkint apie 108% vis gyventoj. Uleidote visus ydais ir tiek. Argi nra gabi ir lietuvi tarpo? Sakote, kad ituos javus, kur kininkai suve, duosit valstieiams. Ne valstieiams, bet gilum Rusijos veate. Niekai js Mes jus nupirksime u 20 gram vino. Mes laukiame, kad mus ivaduot i okupacijos Hitleris. Su rusais jis tiek darbo turs, kiek su lenkais. Manai ne ties kalbu a. Pamatysit, niekai. Ateis laikas ir kris iaurusis komunizmas, us visi, susidau kjis su plaktuku! Mes norim laisvs, mes norim Nepriklausomos Lietuvos! Vai duos jums Hitleris padalkas! Duos ir Tau, A kaip geras draugas perspju Tave. Bk ko greiiausiai Vokietij. Manai, kad nra slapt organizacij. Ir dar kiek yra. Visi nariai ginkluoti naujovikiausiais ginklais. alin komunizmas. alin durakas Stalinas ir visi pasekjai! Susirinko visi chuliganai azijatai ir naikina ms Tvyn brangi. A perspju Tave. Tuoj kils revoliucija, ir mes jus nupirksime u 20 gram vino. Niekai js. Tvyns idavikai. Ir Tu, Justai, toks esi. Visa Tauta bruzda ir laukia, kada bus kokia permaina. Visi to laukia, kada gals savo automatikus ginklus ibandyti js kail. Prigavikai, k js adjote i pradi. adjot, kad bus didiausia laisv, kad visiem politiniam kaliniam duosit tarnyb. Deja, a jau nusivyliau. Sdjau keturis metus u komunizm ir apsivyliau. A svajojau kitok komunizm, O js niekai igamos, k padarte! Badas ms tuoj laukia. Rusai kar bijo pradt, kad revoliucija

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 3 0 7

nekilt. Tegu tie durakai pradeda, tuoj kils ir vidaus karas. Dirbsim, kovosim dl Lietuvos Nepriklausomybs ! A. S m e t o n a". 1941.IV.26. io laiko autorius buvo maiau atsargus u kitus. Savo laik jis ra ranka ant puss lapo prayminio popieriaus. I raysenos ir, apskritai, i' mini reikimo galima sprsti, kad tai vidutinio isilavininimo mogus, artimai susipains su bsena, kuri Lietuv stm bolevizmas. Savo mintis jis reikia santriai, tik kai kuriose vietose, nepajgdamas susivaldyti, pradeda koliotis. Autoriui, matyt, labai artimos buvo pyliavos. Tikriausia, tai Lietuvos kininko snus, kurio tvai ir jis pats betarpikai patyr sunki kininko bkl ir isaugojo savyje savosios ems meil. Jis tikro lietuvio irdimi neapkenia komunizmo ir piktinasi faktu, kad Lietuv uvald ydai. Jis labai priartjo prie tiesos, sakydamas, kad vos 108% gyventoj yra patenkinti bolevikine santvarka. Kaip tik madaug itok procent Lietuvoje ir sudar ydai. Jie kartu su tais keliais Girukais ir Paleckliais ved Lietuv, kaip autorius sako, prie skurdo ir bado". Laike bdingai atsispindi ir tos lietuvi nuotaikos, kurios vyravo i met pavasar. Visi aikiai jaut, kad karas diena u dienos turi prasidti, kad turi ateiti isilaisvinimo valanda. Tada, kaip autorius teisingai sako, kiekvienas toks komunistlis ir prisiplaklis bus perkamas u 20 gram vino. Tas isilaisvinimo laukimas jo kartu su nusivylimu visais tais paadais, kuriais buvo plaiausiai arstomasi. Autorius dl to ne vien savo, bet vis lietuvi lpomis tiek bolevikus, tiek prisiplaklius vadina teisingiausiu vardu apgavikais, atidavusiais Lietuv ydams ir azijatams visikai nuniokoti. Neinant, kas buvo io laiko autorius, sunku pasakyti ar jis i tikrj pirmiau buvo komunistas ir ar u komunizm sdjo kaljime. Galimas daiktas, kad laike ess sakinys Sdjau keturis metus u ko-

munizm ir apsivyliau", greiiausiai bus paraytas nejauiant, kad laikas pateks ekist rankas, ir ie visomis igalmis stengsis iaikinti autori. O toks pasakymas ir nukreipt juos klaidinga aikinimo linkme. Bet ir tokiu atveju autorius pasak ties, nes daug buvusi vadinam kairij po vieneri bolevikinio valdymo n e t gdijosi savo buvusi pair ir tikrai sak, kad jie nusivyl, nes es svajoj apie kitok komunizm. Taiau jei autorius tikrai buvo kalinamas u komunizm, tai juo bdingiau. Bt domu, kad to laiko autorius atsiliept ir jo atsiradimo istorij smulkiau nupasakot. Nra abejons, kad paraas A. Smetona" yra igalvotas suprantamais klaidinimo tikslais. Yra pagrindo tikti, kad autorius atsilieps, jei jis nebus tarp i trij nelaimingj lietuvi grupi: tarp nuudyt, isist darbo stovyklas Rusijos gilumoje ar tarp itremtj Azij. Tam tikra prasme autorius tiksliai numat vis ateit. Jis spjo prisiplaklius, kad kilus karui, bolevikai Lietuvoje susidurs su paiais lietuviais. Tikriausia, jei autorius buvo Lietuvoje ilaisvinamajam karui prasidjus, jis taip pat dalyvavo partizan eilse ir su ginklu rankoje vaiino vinu panikoje besitraukianius bolevikus. Justas Paleckis, nors ir uimdamas dekoratyviniai aukt viet, nebuvo sukls tokio didelio pasipiktinimo, kokio susilauk kiti veikjai. Jis jau i anksto buvo inomas kaip bolevizmo alininkas ir todl jo kailini ivertimas nebuvo toks netiktas. Kaune buvo pasakojama, kad ir pats Paleckis apstatytas nipais. O faktas, kad jis tra tik bolevikin priedanga, kad jis pats nieko negali padaryti, net jeigu ir nort, neleido ibujoti neapykantai. Visai kitaip lietuviams atrod Giros liogerio prisiplakliai, kurie buvo sijung lykiausi agitacij ir savo plunksn naudojo kaip tik bolevikiniams tikslams gyvendinti ir lietuviams mulkinti. Visai teisingai dar anais bolevikinio siautjimo laikais pasak vienas inomas lietuvis: Paleckis ir kiti komisarai yra tik priedanga, o Gira, Cvirka ir panas pri-

298
siplakliai jauiai, kuriais komunistai nori irauti lietuvikumo kelmus. Taiau ir Paleckis pakankamai sipyko lietuviams. Ypa jau neteisingos bdavo jo vieos kalbos, pasakytos vairiausiomis progomis. Keikia pripainti, kad paioje pradioje, vos tik susidarius naujai vyriausybei, Paleck buvo irima ne tik kaip bolevik, bet ir kaip lietuv. Deja, netrukus i nuomon lietuviai turjo pakeisti. Jis skaudiai nustebino visus savo kalba, pasakyta sugrus i Maskvos su Stalino saule". Tada buvo lengva sitikinti, kad ir Paleckis oka taip, kaip Maskva reikalauja, ir kad tuose okiuose" nelieka n krislelio lietuvikj prad. Vlesns jo kalbos tik pagilino nusivylim. O jis buvo vainikuotas paskutiniu pasisakymu po . m. birelio mn. 1416 dien masini itrmim, kada taurij lietuvi banditik trmim Paleckis pavadino nusikalstamojo ir prietarybinio elemento trmimu i Lietuvos. Su mano cituotu laiku Paleckis pasielg lygiai taip pat, kaip buvo pasielgs Liudas Gira. Jis j atidav ekist rankas. Bet taip pat galimas daiktas, kad tas laikas paties Paleckio tiesioginiu keliu ir nepasiek, nes tuo laiku visu atsidjimu buvo vykdoma pato kontrol, buvo atpliamas ir skaitomas kiekvienas laikas. Todl ir is laikas lygiu bdu pirmiausia galjo pakliti ekist rankas, o tik po to apie j tegaljo patirti Paleckis jau i j pai. Bet tuo laiku, kai Liudas Gira gavo savo pirmj koliojamj laik, bolevikin pato kontrol dar nebuvo vykdoma ir laikai nekontroliuojami. Be to, Gira gavo laik kaip privatus asmuo, o Paleckis kaip Aukiausios Tarybos" prezidiumo pirmininkas. Ant Paleckiui adresuoto laiko ekistai nra padar joki paymjim, todl sunband nustatyti laiko autori. Sprendiant ku pasakyti, ar jis buvo kaip nors tyrinjamas ir kokiomis priemonmis ekistai i fakto, kad laikas atrastas, galima bti tikram, kad autorius dl to nenukentjo. Bet gal ekistai kuo nors kitu apkaltino autori, visai neinodami, kad jis t laik ras. Jei bt buv surasti autoriai laik, adresuot Peleckiui ir Liudui Girai, tai tie laikai, kaip rodomoji mediaga, bt buv prijungti prie jiems sudaryt byl. O tokias bylas, bent kaip dabar atrodo, ekistai spjo igabenti. Kada bus surastos lietuviams ikeltos bylos, gals paaikti daugiau domi fakt. J. Rodis

KOLCHOZ GYVENIMO VAIZDELIAI


Kolektyvizacija politin reforma
1934 metais, su lietuvi urnalist ekskursija plaiai vaindamas po Soviet Rusij, labiausiai domjausi kolchozus sugrst kinink gyvenimu, nors jau Kaune tuometinis SSSR polpredas Karskis man buvo pasaks, kad tam nebsi palanki slyg, mat, mums teksi daugiausia keliauti po pramons rajonus. Ir tikrai, toki slyg visai nebuvo, nes mums tebuvo parodytas ties Dnieprogesu vienintelis kolchozas, ir tas pats buvo... vokiei gyvenamas. Vis dlto a su savo kolegomis buvau susitars, kad kiekviena proga jie mane rekomenduos, kaip Lietuvos kinink laikraio redaktori, besidomint kolchozinink spauda ir j gyvenimu. Tokiu bdu man danai tekdavo pasikalbti su tarybiniais ems kio specialistais. Su mums priskirtais palydovais buvome susitar, kad jie nerstaus, jeigu mes, pirm kart keliaudami po tariamojo socializmo al, atvirai apie visk, kas mums atrodys keista ar nesuprantama, klausinsime, o jie mums aikins. Na, ir klausinjome, gaudami vairioms sovietins santvarkos keistenybms danai labai vingiuot ir sukt paaikinim. Bdami gerai priimt ir auniai vaiinam svei pareigose, mes vengme ikrypti i mandagumo rib. Nuolat lankydamas vis naujas vietas ir susitikdamas su vis naujais monmis, a turjau pro-

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

299
inika be socialistins smons moni mas sudar palankiausi dirv veistis ir veikti vairiems kontrrevoliucionieriams, diversantams, liaudies ir socialistins santvarkos prieams. Vis t mas valdia turjo paimti savo rankas, suorganizuoti, duoti jai socialistin vietim bei aukljim, ir tik tada i jos galima susilaukti padori socializmo alies piliei. tai kam buvo ne tik reikalinga, bet ir btina ems kio kolektyvizacija!.. domu, kiek pasitvirtino tarybins valdios lkesiai dl kolchoz? a dar sidrsinau terpti klausim. Taip, pagrindinis tikslas yra jau pasiektas, prof. Turok nedvejodamas atsak. Diversantams kinink tarpe veikti yra grietai ukirstas kelias, sudarytos slygos kolchozinink socialistiniam aukljimui, ir jaunoji karta jau aikiai yra persisunkusi naujja dvasia, o senius mes nekreipiame daug dmesio; be to, sunaikinus kulokus, aplamai liko sulugdytas kaime tarybinei santvarkai labiausiai prieikas elementas. O, kokia ia didinga ir kartu sunkiausia reforma; tokios kitos neino monijos istorija. Bet mes, komunistai, esame sitikin, kad galutinai nugalsime visus sunkumus, perauklsime mones, panaikinsime juose smulkiai buruazinius proius, ir ta reforma pagaliau pasireik kartu diuginaniais ne tik politiniais, bet ir ekonominiais rezultatais. O tuo tarpu tenka pakentti ir kai kuri trkum pakelti... Mano pokalbininkas, kartu su vyno garais, buvo pasines aikinti ir viesios ateities perspektyvas, bet a pradjau u j ir u save bktauti dl tokio atvirumo ir nejuiomis nukreipiau pasikalbjim maiau bolevikams opius klausimus. Man atrod, kad bolevikins santvarkos slygose prof. Turok nebuvo pakankamai atsargus, o gal ir neapsirikau, nes po keleri met kakuriame laikratyje perskaiiau t pavard likviduot liaudies prie" eilje... Nuo ano pokalbio jau praslinko beveik atuoneri metai, bet ir dabar kartu su kolchozais man prisimena prof. Turoko pareikimai. Jis buvo toks atviras, taip kolektyvizacijos tikslingumu ir ateitimi ti-

gos daugeliui asmen patiekti tuos paius klausimus, siekdamas nors kiek ilsiaikinti didiausi keistenyb: kodl socializmo alies laimingiesiems pilieiams, gyvenantiems neaprpiamuose derlingosios ems plotuose, net po 16 met nuo spali revoliucijos tenka dar pusiau badauti. Paprastai, su nauju asmeniu susitikus, i jo gaudavau pirm klausim: Na, kokie js spdiai ms socialistinje alyje? tok klausim buvau susikrs visiems vienod ir madaug tok atsakym: K gi, mes, maos alies ir negausios tautos mons, ia nuolat gauname net stebtis mums neprastais usimojimais, didingais pastatais ir kitais dalykais, kuri ms krate nra. Vis dlto man ne visai suprantama, kodl pas jus iki iol tebesijaui maisto produkt trkumas? Matyti, kad tokiu klausimu daugel pokalbinink uklupdavau gana netiktai, nes aikinim susilaukdavau ilg, miglot ir vis dlto labai neaiki. Vienintelis mogus, kuris mano nevisai mandag klausim dav visai atvir, trump ir aik atsakym, buvo vienas profesorius T u r o k Leningrade. Ikilming piet metu a su juo sdjau greta, kaip su kolchozinink laikraio redaktorium. Gausiose vaise nuotaika buvo pakilusi, taigi tarybini kolchozinink laikraio redaktorius lietuvi kinink laikraio redaktoriui parod gal net perdt atvirum, nes jis su sitikinimu, kiek pakeltu tonu, itaip pareik: Tamstai keista; kad pas mus jauiamas maisto trkumas. A Tamstai paaikinsiu dl to kalta ems kio kolektyvizacija!.. Tai kodl reikjo jos griebtis? terpiau klausim. Ir tai a paaikinsiu. Tamsta turi sidmti, kad e m s k i o kol e k t y v i z a c i j a v i s a i n e b u vo ekonomin, o grynai pol i t i n r e f o r m a . Pagalvok tamsta 20 milijon ketvirtaini kilometr ems plotas, tame plote imtyta per 10 milijon palaid kinink eim, o kininkai, svoloiai, nepasiduoda socialistinami, taigi, ta palaida, mil-

300
kjo, kaip a kad netikjau, o dabar dar maiau betikiu, nes per daugel met, pagal igales stebdamas soviet alies gyvenim., nepastebjau, kad bolevik pastangos bt padariusios koki nors paang smulkiai buruazini proi" igyvendinime. Prieingai, galima buvo pastebti, kad patys bolevizmo nuoms skiepytojai tais proiais vis labiau usikreia, vis labiau buruazja, ir n kiek juose nra sunyks asmenins nuosavybs pamgimas, o ypa svetim nuosavyb palinkimas... Bolevizmo metais Lietuvoje mes matme, kad nepaaukti proletariato ir liaudies vadukai, vairs komandirai, komisariukai bei politrukai ir j katiuos" net parod lyktaus gobumo prabangingo gyvenimo siekimuose. Itisus dvideimt ketverius metus emikojo rojaus" apatalus lydjo nepalaima visuose j usimojimuose, nes jie paneig mog, paneig visus mogaus kilnesnius siekimus ir gimt asmenins nuosavybs palinkim. Soviet alies mogus, jga veriamas atsisakyti asmenins nuosavybs, prato negerbti ir vadinamosios socialistins nuosavybs, arba garbinamojo bendrojo liaudies turto. Bolevizmo krate niekur nematyti tikrai rpestingo ir naaus darbo, visur pastebimas palinkimas tinginiavim bei palaidum, visur matyti pastang padykaduoniauti, savo artimo darbo vaisiais lengviau pagyventi, ir jokie grieiausi valdios sakai, jokie grasinimai ir bausms itoki reikini bujojimo nepajgia sustabdyti. Tuos reikinius gal vaizdingiausiai galima pastebti kolchoz ir kolchozinink, o ypa j gausing socialistini vietj bei aukltoj gyvenime ir vis srii veikloje ir darbuose. Esmingiau apie kolchozus ruoiuosi pakalbti kitu atveju, o ia noriu patiekti tik kolchozinio gyvenimo vaizdeli. Bolevikiki ems kio tvarkytojai ms krate, agituodami, burnodami ir grasydami, u savo nemokiko ir negyvenimiko eimininkavimo nepasisekimus, danai kaltindavo ia liaudies prieus", ia ms monse socialistins smons trkum, ia iaip kuriuos nors kenkjus, o labiausiai tarybins Lietuvos nuo laiming socialistini Soviet Sjungos respublik visokeriop atsilikim (sic!). Todl a noriau keliomis i kolchoz gyvenimo nuotrupomis pavaizduoti,

kaip kininkaujama bei eimininkaujama didiojoje socialistinje tvynje",


kur, anot bolevik vad, yra sukurta socialistin visuomen, kur mons socialistikai apviesti ir susiprat, kur sutramdyti liaudies prieai", kur visi tarybiniai pilieiai senai garbina didj mokytoj, tv, draug Stalin". Be to, gal tie vaizdeliai atrodys daugiau patikimi, jeigu jie bus tvirtai paremti pai bolevik per spaud paskelbtais apie savo ems k ir kolchozuose kininkavim pasipasakojimais. tai, prie mane guli S o c i a 1 i s t i e s k o j e Z e m l i e d i e j e " (Socialistin emdirbyst), 1940 met komplektas. Tai ne bet koks spaudos organas, bet SSSR ems kio liaudies komisariato Maskvoje leidiamas triskartsavaitinis laikratis, specialiai skirtas ems kio vairiems klausimams nagrinti bei nuviesti. Nordamas leisti patiems bolevikams apie savo ems kio ir kolchozinio gyvenimo reikinius pasipasakoti, o gerb, skaitytojams pasidaryti ivad, a prie t itrauk tepridedu vienur kitur trumpus paaikinimus bei komentarus. Socialistins emdirbysts laikratyje danai aptinkama raini, kuriuose aukiama: v e s t i k o l c h o z u o s e g r i e t e s n darbo drausm! Soc. Zeml." 1940.X.11, Nr. 227 skaitoma ilgesn straipsn

U gelein darbo drausm kolchozuose.


Kolchozin santvarka ne tik suteik tarybiniam valstieiui plai teisi, diaugsming ir laiming gyvenim, bet ir udeda jam tam tikr pareig: siningai dirbti, saugoti kolchozin turt, rpintis artelimo kio ugdymu, laiku ir pilnai vykdyti visas valstybines prievoles. Didel kolchozinink ir kolchozininki

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 3 1 1

dauguma siningai atlieka tas prievoles, garbingai ir su pasiaukojimu dirba visose artelins gamybos srityse. Jie sudaro kolchozins santvarkos pagrindin jg. Bet dar yra ir toki artels nari, kurie nedalyvauja artelinje gamyboje arba tik apsimeta, kad dirba. 1939 met parengiamieji kolchoz metins apyskaitos duomenys rodo, kad i bendro darbing kolchozinink skaiiaus apie 16 procent neturjo nustatyto darbo dien minimumo arba visai nedalyvavo visuomeniniame darbe (tiesa, dalis j dl reikming prieasi nedirbo). Tai sudaro daugiau, kaip 5 milijonus darbing kolchozinink ir kolchozininki! Dniepropetrovsko srities kolchozuose ta kolchozinink grup sudaro 6,8 procent, o Vinicos srityje ji tris kartus didesn (21,4 %). Kalinino srities kolchozuose be darbo dien minimumo kolchozinink priskaitoma 7,4%, Jaroslavo srityje 10,6%, o Kiazans srityje 25,3%. Darbo drausms emas laipsnis pasireikia tuose kolchozuose, tuose rajonuose, kuri vadovai tinkamai nekovoja su tinginiais, vaikteivomis, mgjais svetimo darbo vaisiais pagyventi ir nesiima visos eils priemoni darbo drausmei sustiprinti". Toliau straipsnyje randame itraukas i keli laik, kuriuose nusiskundiama kolchoz negalavimais ir daroma ivada: Btina yra kolchozinio darbo normavime vesti bolevikin tvark. Reikia, kad dirbt darbo dien skaiius tikrai apibdint artels nari darbing veiklum, o nesudaryt svetimu darbu pagyventi mgjams priedangos". Bding duomen pateikia savo straipsnyje Buriat Mongolijos VKP(b) Kabans aimao komiteto sekretorius drg, Bieliajevas ir agronomas Abramovas. Spali" kolchoze administraciniam bei valdomajam ir aptarnaujaniam personalui uraoma 26,5% vis darbadieni, Boleviko" kolchoze 29%, Stalino vardo artelje 36,6%, Voroilovo vardo kolchoze net 41 procentas. Kolchoz tarnautoj perdidelis skaiius ardo darbo drausm ir yra svetimu darbu

gyventi mgjams prieglobstis. tai kodl laik autoriai reikalauja, kad is reikalas bt sutvarkytas ir administracinis kinis personalas sumaintas iki minimumo. iaurs Kazachstano srities, Spali rajono ems kio skyriaus vyr. agronomas drg. Smirnovas rao, kad btina plaiai traukti visuomenin gamyb moteris kolchozininkes: Paskiausiai ms rajono kolchozuose sigaljo nerayta taisykl: pirmaujani kolchozinink monos dirba emdirbystje lygiai su savo vyrais. Bet reikia tik kolchozininkui tapti traktorininku, tabelininku arba net gaisrininku, kaip reikalai staigiai pasikeiia. Vyrai pareikia, kad jie patys pajgi imaitinti savo nam eimininkes ir nebeleidia j vieuosius darbus. Pavyzdiui, Giganto" kolchoze neina darb monos vis valdybos nari, brigadieri ir ferm vedj, sskaitinink ir apskaiiuotoj, oferi ir mainist, sarg ir piemen, arklinink ir sandlinink, odiu, vis t, kurie yra etatinse" pareigose ir apmokami ne pagal savo darbo vert". Straipsnis baigiamas tokia ivada: Vis darbing artels nari kolchozin gamyb traukimas, geleins darbo drausms vedimas kolchozams labai svarbus udavinys". Dar labiau kolchozinink ir ypa kolchozininki nedrausmingumu yra susikrimts VKP(b) Jaltos (Krime) rajoninio komiteto sekretorius M. Selimovas, kurie straipsnyje

Dykaduonius griebti be ceremonij,


tarp kita ko rao: I viso rajone 146 mons neturi n vieno darbadienio. Be to, 259 kolchozininkai turi savo asmens sskaitose nedaugiau kaip 40 darbadieni. Nuo 40 iki 80 darbadieni turi 311 moni. Tokiu bdu 846 kolchozininkai sdinja namie arba pasirodo darbe per mnes 57 kartus. Jie valdo puikius sodybinius sklypus, laiko karves, smulkius gyvulius, o kolchoziniuose laukuose tegu jiems n ol neelia.

302

Alim Jakub i Artek" kolchozo pernai neturjo n vieno darbadienio. iemet iki met pabaigos ji, matyti, nudirbs ne daugiau. Alim Jakub dar n karto nebuvo pasirodiusi brigadoje. Jos vyras dirba brigadierium, o ji sdi namie. Didel sodyba laikoma tvarkoje, tvarte veislin karv, oka, avys. Sodybinio sklypo derli ji parduoda rinkoje spekuliacinmis kainomis. Toki namie sdtoj Arteko" kolchoze daug: Veli Gulsium, Mamut Liuliuk, Sidorenko, Stepanova ir kitos. Fatma Bekir i Kaganoviiaus vardo kolchozo turi didel dar, karv, verel, kelias avis. J galima sutikti arba savoje sodyboje, arba rinkoje. Itisus metus ji nepasiteiravo, kokie reikalai brigadoje. Kolchozins nams Anif Asan, Anif Jakub, Liutv Teifuk, Chatid Kurut veriasi tuo paiu verslu". Galima paabejoti, ar rimtai pagrstas draugo" Selimovo pasipiktinimas tuo, kad Alim Jakub laiko tvarkoje didel sodyb. tvarte veislin karv, ok, avis, o pati neina kolchoz per dienas stumdytis kolchozininki brigadoje. Tuo labiau, kad Selimovas gal ne visas Alims grybes ivardino; gali bti, ji namie dar turi br vaik. i kolchozinink nesdi namie, bet sunkiai ir gerai dirba, jeigu jos didel sodyba tvarkoje. Matyti, jai geriau apsimoka tinkamai sutvarkyti nuosav dar ir rpintis eima, negu laukti abejotino atlyginimo u darbadienius plaiuose kolchoziniuose laukuose. Tur bt, dl t pai prieasi vengia darbo brigadose ir kitos kolchozininks: kas pasirpins j vaikais bei eimomis, kas nudirbs sodyb darbus, jeigu visi darbingi mons ieis i nam. Bet laimingas kolchozinis gyvenimas" tokias smulkmenas neatsivelgia, ir brigadose nedirbanias kolchozininks staiai skelbia esant dykaduonmis, o maai darbadieni teturinius kolchozininkus svetimu darbu pagyventi mgjais, nors jiems u nudirbtus darbadienius kolchozas nieko neduoda... Suprask, tu ia, mogau, bolevikin logik!.. Na, gal mums pastami igonai bus pavyzdingesni kolchozininkai. negu Kalinino ir Riazans srii rusai arba Krimo

totoriai. Deja, ir ie palapini bei laisvj lauk vaikai nevertino kilni bolevik pastang paversti juos kolchozinio gyvenimo vergais. Apie igon kolchoz rao kekoks N. Gaida (Soc. Zeml." 1940.IX. 26 d.. 219 numery). Straipsnyje skaitome: Madaug prie deimt met Mineralovodsko rajone (Ordonikidzs krate) susiorganizavo kolchozas Trud romn". Apleid sudriskusias palapines, igonai perjo ssl gyvenim ir msi verstis emdirbyste. Artelei valstyb paskyr 2177 ha derlingos ems, dav visuomeninio kio reikalams dideli kredit. igon kolchozo plats laukai guli netoli Mineralini Vanden, Kinal kalno papdje, ir i seno pasiymi dideliu derlingumu. Pradioje kolchozas Trud romn" nebuvo blogas. Nepastovs elementai tapo ssliais, todl padaugjo artels nari skaiius, troktani siningai dirbti kolektyve. Su MTS pagalba artel idirbo ym dirbamos ems plot 810 hektar. Bet praslinko penki ei metai, ir kolchozo reikalai staigiai susmuko. Dabar tebra nenaudojam apie 600 hektar ariamos ems, apleista 780 hektar ganykl ir piev. Turdamas didel paar baz, kolchozas teturi tik 30 meliam karvi, 54 arklius ir dvi menkutes gyvulininkysts kiauli ir pauki fermas. Apie kolchozo gyvulininkysts sritie?- usimojimus" galima sprsti i pajam. Pavyzdiui, pernai kolchozas i gyvulininkysts tegavo 13 tkstani rubli. 1939 metais 190 hektar kviei taip ir paliko nenupiaut. iemet tankios laukins ols nustelb 75 hektar kukuruz, 12 hektar dar ir 100 hektar sojos... . . . Prieastys, kurios sudar toki nepakeniam padt, gldi tinkamos darbo drausms trkume. Tredalis kolchozinink (60 moni) nuolat neateina darb,. Net paiu darbymeiu derliaus numimo metu sodiuje tinginiavo 30 moni. .. . . . Valdybos pirmininkas P. erniiovas yra tos nuomons, kad tinginiavimai nacionaliniame kolchoze yra visai normalus reikinys. Toki kenksming teorij" jam kvp rajonini organizacij vadovai. ..

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

303
Toliau kalbama, kad kolchozuose labai yra ipstas administracinis bei valdomasis aparatas, ir nurodoma pavyzdi. Pagal Voroneo ems kio ekonomikos instituto duomenis, 18 kolchoz vairiuose Voroneo srities rajonuose rodo didel etat pertekli. Tuose kolchozuose kiekvieniems 23 artels nariams, dirbantiems laukuose arba gyvulininkysts srityje, tenka vienas kolchozininkas, turs etatin tarnyb kolchozo vadovavime bei aptarnavime. Pavlovsko rajone, Lenino kelio" artelje (kolchoze) kinis bei administracinis aparatas sudaro ne maiau ir ne daugiau, kaip vis darbingj skaiiaus 47 procentus. T moni didioji dalis ne tiktai kad silpnai apkrauta darbu, bet ir itisas dienas dykinja... Maksimo Gorkio vardo kolchoze 38 bii avilius aptarnauja trys mons bitininkysts vedjas, jo padjjas ir sargas. Jiems visiems kartu per mnes priskaitoma 120 darbadieni... Voroneo srities, Kalaevsko rajono, apajevo vardo kolchoze pernai sargai ir ruojos udirbo du kartu daugiau darbadieni, negu laukuose ir gyvuli fermose dirbantieji kolchozininkai. Aleksiejevsko rajono Kelias socializm" kolchoze vidutinis mnesinis atlyginimas emdirbystje dirbantiems buvo pustreio karto maesnis, kaip udarbis" kolchozinink, dirbani aptarnavime". To paties laikraio X.6 d. 225 numeryje skaitome, kad Naujo kelio" ems kio artelje (kolchoze) i 270 darbing kolchozinink atleista nuo fizinio darbo 59 mons, arba bendro darbingj skaiiaus 22 procentai. .Frunzs vardo kolchoze ketvirtadalis darbing kolchozinink sudaro valdomj aparat, ir jiems per mnes priskaitoma 1066 darbadieniai. Kolchoze Raudonasis vejas" ir Kaganoviiaus vardo kolchoze valdomajam aparatui tenka 37 procentai darbadieni. Soc. Zeml." 1940.XII.27 d., 259 numery raoma apie Kursko srities kolchoz dy-dius: Bielgorodo" rajono 55 kolchozus aptarnauja dvi, Bielgorodo ir Tavrovo, main traktori stotys. Rajono didiausias

. . . Ties sodium sugriuvo griovio tiltelis. Bet kuris kolchozininkas bt galjs j pataisyti per pusvaland. Bet artels pirmininkas pasamd tam darbui nekolchozin kinink. Kolchozo sodyboje prisirinko mlo krva. Jam i kiemo iveti vaidyba pasamd u 200 rubli mones i kitur. Taip pat samdyti darbininkai turjo 550 hektar plote i po kombain iaudus kgius sukrauti. Pagal oficialin sutart, kolchozas moka po 25 rublius u hektar. Bet i tikrj samdomiems darbininkams kolchozas sumoka iaudais. Atsiskaitymas toks: kgis jums, kgis mums". Tokiomis pat slygomis buvo nupiautas ienas 100 hektar plote. Trud romn", kaip taisykl, nevykdo valstybei prievoli". inoma, igonai Kaukazo atkalnse tokie pat linksmi kolchozininkai, kaip ir j nerpestingi broliai, Lietuvos lauk klajnai. Ir bolevik valdia veltui vylsi juos suavsianti 2177 hektarais ir stambiais kreditais. Bet kur prieastys, kad ir nuo ami sslieji ir emdirbiai Riazans ar Kalinino srii rusai taip pat menkai tesidomi kolchoz gerove? Gali bti, svarbiausia tokio nesidomjimo prieastis bus ta, kad kolchozininkai yra paversti grynais kolchoz vergais ir viskam abejingais skurdiais, netekusiais vilties susikurti monikesnio gyvenimo. Be to, kolchozininkai mato, kad j darbo vaisi didel dal atima valdia, kit dal tenka atiduoti MTS u main naudojim; pagaliau, kolchozininkai mato, kad jie savo prakaitu soiai maitina didiul gauj dykaduoni, pagal valdios sakymus vykdani j pavergim. ems kio komisariato organas kartotinai aukia, kad, pa-

valdomasis aparatas kolchozams yra nepakeliama nata,


Soc. Zeml." 1940.X.11 d., 227 numerio redakciniame straipsnyje raoma: Kolchozuose priskaitoma apie 37 milijonai darbing vyr ir moter. Jeigu prie to skaiiaus dar pridsime 6,7 milijono paaugli, tai bus aiku, kok neisemiam darbo jgos altin turi socialistin emdirbyst".

304

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 3 0 4

Maksimo Gorkio vardo kolchozas turi 381 kolchozinink kiem ir 908 hektar sjamos ems plot. Kolchoz, kurie turi daugiau kaip 200 kolchozinink sodyb, rajone tra 5. Bielgorodo tipingas kolchozas yra 90100 kiem su 10001200 hektar ems bei su 700800 hektar sjamo ploto. Bet rajone daugiau kaip 25 kolchozai teturi po 4070 kiem. ia pat randame inut apie to rajono kolchoz ems derlius. Nors ir keista, bet i Bielgorodo rajono 55 kolchoz n vienas nedalyvauja visasjunginje ems kio parodoje. Su retomis iimtimis, kolchozuose derlius neauktas. Pavyzdiui, paskutini trej met vidutinis grd derlius tesiek 8,1 centnerio i hektaro. Cukrini runkeli derlius tai jau treji metai laikosi 80 centneri lygyje. imtapdinius derlius iemet gavo tik trys kolchozai". Soc. Zeml." .18 d. 255 numeryje raoma taip pat apie kolchoz pareign gausum: erkes autonomins srities daugelis kolchoz dar neimoko ekonomikai, taupiai elgtis su visuomenine nuosavybe. Vienas i kolchozinio turto nuleidimo kanal yra neleistinas darbadieni didinimas. tai, pavyzdiui, Ikon-Chalkovsko rajono Voroilovo vardo kolchozas. ia yra 32 pareignai. Valdyba kasdien priskaito po 1,5 darbadienio revizijos komisijos pirmininkui. Be buhalterio, kontoroje dirba 6 sskaitininkai, 2 pasiuntiniai, 2 ruojos, 6 tabelininkai, 3 oferiai. Tokio gremzdiko aparato ilaikymas kolchozui kainoja 9.100 darbadieni. Ikon-Chalkovsko rajone Komsomolo vardo kolchoze tra 97 darbingi kolchozininkai, o valdomj aparat sudaro 21 mogus. Derliaus sumimo metu, bet net ir dabar kolchoze trksta darbo rank, o tokie virininkai" sdinja kontoroje ir dedasi, kad jie es labai uimti. Stalino vardo kolchoze daugiau kaip 60 moni nedalyvauja kolchozinje gamyboje. Tai 10 tabelinink, 2 maln vedjai, tedirb per metus vien dien, ir daugelis kit. Tame kolchoze vadovaujamam apara-

tui jau ieikvojo 19.270 darbadieni, o metinis planas numato tik 9.000". Visuose straipsniuose raginama mainti kolchozuose pareign skaii, bet be ymesni pasekmi. Mat, kolchozams vadovauti yra atsista moni i didesni centr, o prie j prisiplak apsukresnieji ir ratingieji kolchozininkai. Tuo bdu susidar kolchozininkus inaudojanios ir sunkiai iardomos pareign" gaujos, kuri pagalba bolevik valdia vykdo kolchozinink pavergim. ems kio tariamiems specialistams ir daugumui kolchozini pareign maai terpi kolchoz reikalai arba kolchozinink gerov, nes svarbiausias j udavinys kvpti kolchozins santvarkos vergams komunistins dvasios ir bolevikinei valdiai beatodairinio klusnumo, kad partijos ir vyriausybs nurodymai bt vykdomi tiksliai ir spariai". tai kaip tuos udavinius apibdina SSSK ems kio liaudies komisaras draugas Benediktovas: Pas mus iki iol yra nemaa moni, silpnai nusivokiani elementariniuose politiniuose klausimuose, nedirbani savo idjiniai politiniam lygiui pakelti. Sjungos ems kio liaudies komisariatas yra susietas su plaiomis kolchozinink masmis, ir kiekvienas bendradarbis, kuris jame dirba, turi atsiminti, kad jis vykdo svarb politin darb... Mes turime pasiekti to, kad ms aparatas bt kovingas, veiklus, spariai ir tiksliai vykds partijos ir vyriausybs udavinius" (Soc. Zeml." 1940.XII.13, 253 Nr.). Taigi, SSSR ems kio liaudies komisariato komunist eiliniame susirinkime kalbdamas, komisaras Benediktovas tepabr ems kio komisariato pareign grynai politinius udavinius, net nepaminjs kitoki pareig. Tas pabrimas lieia ir daugum gausi kolchozini pareign, kuri ymi dalis slaptai tarnauja dar ir enkavedist pareigose. Todl kolchozininkams tenka savo prakaitu maitinti didiul armij tariamj kolchozini pareign" dykaduoni, ir j verklenimai dl valdomojo aparato ipltimo ir sunkumo eina vjais. Gal tik retas kolcho-

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

305

zininkas supranta, kur slypi to kolchoz valdytoj gausumo aknys, bet jis negali apie tai n prasiioti. O spaudoje leidiama kolchoz administracinio aparato sunkumu pasisksti tik kolchozinink raminimo sumetimais. Vis dlto, net ir toks gausus kolchoz administracinis aparatas nepajgia kvpti kolchozininkams nei darbo drausms, nei pakelti darbo naumo. Vaindamas 1934 metais po SSSR girdjau dainuojant ten ipopuliarint dainel*)

mi traktoriai bei kitos mainos, u kuri darb kolchozai atsilygina i bendrojo derliaus. Kolchozininkai bus patenkinti, jei patys ir j darbo vaisiai bus visikoje valdios kontrolje, jei bus komunistikai aukljami, ir viskas bus gerai. Bet gyvenimo tikrov atskleid itoki plan krjams tamsij medalio pus, ir SSSR ems kis taip sulubavo, kad tarybiniai pilieiai per deimtmeius nepajgia isivaduoti i bado grsms. Daug pasako jau pats tas faktas, kad tik vienoje Soviet Sjungoje kasmet tenka skelbti kampanijas, kuri metu pavartojama plaiausia propaganda, kad mons neumirt lauk apsti ir derli nuimti. O vis dlto tariamoje socializmo alyje nei tinkamai ir laiku neapsjama, nei derliaus nepajgiama prideramai suimti. tai keli pavyzdiai, paimti i to paties Social, Zemliedielije" laikraio 1940 met komplekto. . . . Tarybinio rajono kolchozuose 4.200 hektar plote renka medvilns derli tik 650700 rinkj, o turi bti j 1.500. ...Voschod" kolchoze yra 400 hektar medvilns, bet i 750 darbing kolchozinink tedirba 36 medvilns rinkjai... Archangelsko rajone rinkti medviln turt 2.000 moni, o dirba tik 350. Kad visame krate laiku bt medviln apdiovinta, reikia 900 diovykl, o yra tik 675. Dar blogesnis diovykl remonto reikalas. Pavyzdiui, Stepanovo rajone i 28 diovykl yra suremontuot 11, Tarybiniame rajone i 42 suremontuota 14. Archangelsko rajone diovyklas tik pradeda remontuoti... Daugelyje rajon dar nepradta veti diovykloms kuro" (Nr. 227, X.11). Derliaus numimo atsilikimo prieastis gldi prastoje darbo organizacijoje. Pachta-Aralo rajono kolchozuose 3.000 kolchozinink neprisideda prie medvilns derliaus numimo. Falaso rajono kolchozuose i 6.000 darbing kolchozinink tedirba 2.000... Pachta-Aralo rajone daug medvilns uvo laukuose... Frunzs vardo ir kit. kolchoz keliuose ir aplink diovyklas, sandlius ir paruoimo punktus guli daug derliaus aliavos" (Nr. 246, XI.27). Kazachstano iaurs ir ryt rajonuose atalo oras, vie-

Traktorami vspaem buduieje nae.


Vadinasi, tarybin liaudis net dainomis raminama ir linksminama, kad jos ateitis bus suarta traktoriais. Bolevikinje spaudoje ir per radij agitatori kalbose gausu pasigyrim, kad jokia pasaulio alis neturi taip smarkiai mechanizuoto ir mainomis aprpinto ems kio, kaip SSSR. Ir tikrai, SSSR paskutiniais metais prisigamino didelius skaiius traktori ir kit ems kio main. Atrodo, kad buvo usimota visus emdirbysts darbus nudirbti vien mainomis. Tok usimojim gal nebt sunku gyvendinti, jeigu mainos bt tokios pat kantrios ir klusnios, kaip tarybin liaudis, ir jeigu mainas galima bt valdyti ir naudoti grietaisiais bolevik sakais. Bet bolevizmo alyje su mainomis elgiamasi taip pat be jokios atodairos, kaip su monmis, ir todl igarsintoji sovietin ems kio mechanizacija susilauk lygiai tokio fiasco, kaip ir kiti svajotojiki usimojimai. Suglaustai pamus, bolevikikas ems kio planas atrodo madaug itaip. Visi kininkai suvaromi kolchozus arba bendrus kius, kurie turi po 300500 kiem ir po kelis tkstanius hektar ems. Kolchozininkai gyvena savose sodybose ir turi iki puss hektaro sodybinius kelius. Vis kit kolchozo em kolchozininkai apdirba bendrai ir dalinasi derliumi pagal darbadienius. Dideliems kolchoz ems plotams apdirbti panaudoja*) Traktoriais suarsim ms ateit.

306

CHARAKTERINGOS NUOTRUPOS 306

tomis ikrito sniegas, aln buvo ir pietuose. O tuo tarpu respublikoje dar yra daugiau kaip 10.000 hektar nenukst bulvi" (Nr. 233, X.25). Pernai daugelis kolchoz labai suvlino bulvi kasim, ir didelius nenukstus plotus apklojo sniegas. Valstyb ir kolchozai turjo dideli nuostoli. Taiau ir iemet ne visur buvo vertintos tos pamoko" 10-15 dien jau vyksta masinis bulvi kasimas, bet prikasta dar labai maai. Rugsjo 20 dien visoje Sjungoje buvo nukasta 356 tkstaniai hektar bulvmis apsodinto ploto 12 procent" (Nr, 219, IX.26). ems kio skyriaus vyr. agronomas turjo pripainti, kad (cukrini runkeli) va hektare 3040 procent. Daugeliu atvej visai neatrinktus, blogai valytus cukrinius runkelius vea primimo punktus, kuriuose guli krvos nepriimt runkeli" (Nr. 224,- X.4). Voroneo srityje pagal plan turjo bti baigtas cukrini runkeli kasimas spali 25 dien. Beveik n vienas rajonas to udavinio nevykd... Dar liko nukasti daugiau kaip 20 tkstani hektar. Talicos, uino, Rosoano rajonuose nenukast apie pus derliaus... . . . Ypa blogai vyksta nukast cukrini runkeli fabrik primimo punktus veimas. Plantacijose yra apie 2.000.000 centneri nukast runkeli" (Nr. 2-34, X. 27) Kolchoze Lenino atminimas" po sniegu guli per 5.000 centneri runkeli. Derliaus dienos" kolchozo laukuose paliko daugiau kaip 3.000 centneri. Toki reikini pastebima ir kitose vietose" (Nr. 258, XII. 25). Daugelyje kolchoz cukrini runkeli iveimas nra organizuotas, todl daug runkeli va. Srities laukuose guli per 380.000 centneri nenukast runkeli... Kai kurie cukraus fabrikai nepasiruo cukrini runkeli priimti" (Nr. 226, X.9). Laikratyje randame daugyb pavyzdi, kad vienur bulvs ar cukriniai runkeliai nenukasti, kitur nukasti, bet palik po sniegu, dar kitur pva primimo punktuose. Taigi, vienur suvluota ar prastai vykdyta sja, kitur derlius dar nenuimtas, arba nuimtas ir supdytas.

Mat, kolchozininkai dl kvailos j darbo jgos organizacijos nedaug tegali sj ar derliaus sudorojim paveikti. Main traktori stotys nepajgia kolchozus tinkamai aptarnauti ir su jais sudaryt sutari vykdyti, o dangaus bei gamtos galybs nesileidia jokias derybas su bolevikais ir elgiasi visikai savavalikai. Traktori stotims tenka suarti ir apsti imtus tkstani hektar, traktorius bei kitas mainas tenka tuiai varinti po didiulius ems plotus, danai gendanius traktorius tenka sveikais traktoriais traukti remonto dirbtuves kartais u 100-150 kilometr, taigi, sja ir derliaus sumimai trunka pusantro ar du mnesius. O ia irk, vienur prapliupo pritvinks debesis, kitur saul perdiovino em, ir visus padoriausius planus suard. Tuo bdu gamta bolevikiniam kininkavimui sudaro nemaloni klii. Neveltui soviet mokslininkai visai rimtai studijuoja" ir ieko priemoni debesims sklaidyti bei sudaryti slyg auktybi galybms sudrausminti... Taiau tuo tarpu savo neskmi prieasi ir kaltinink bolevikai labiau ieko emje, negu danguje. Todl j spaudoje daug aptinkama raini, kaltinani ia MTS, ia kolchoz vadovyb, ia paius kolchozininkus. Labai danai nusiskundiama

nepatenkinta MTS veikia.


Pateiksime kelis pavyzdius. Soc. Zeml." 1940.XII.25 d., 258 Nr., ilgesniame straipsnyje ininierius G. Gazalcvas ragina MTS susirpinti traktori ir kit main tinkam apsaug. Jis tarp kita ko rao: Ne taip seniai SSSR ems kio komisaras drg, B e n e d i k t o v a s kreipsi specialiu laiku MTS komjaunimo organizacijas ir ra, kad stoi jaunimas pirmiausia turi rpintis darbo kultra, kad ne tik blizganias laikyt MTS sodybas, bet taip pat rpintsi mainomis ir kitu brangiuoju turtu. Be to nemanoma engti pirmyn. Ir i tikrj: argi gali bti patenkinamas darbas tokios MTS, kurios vairios mainos ir j dalys imtytos bet kur, brangus turtas sjamosios.

CHARAKTERINGOS

NUOTRUPOS

307
Pai bolevik spaudoje randama daugyb nusiskundim, kad beveik visur nerpestingai elgiamasi su brangiomis ems kio mainomis, kad j naudojimas ir remontai labai brangiai kainoja, kad mainos nebna laiku paruotos lauk darbams, o dirbdamos danai genda ir t. t. Aptinkama pavyzdi, kad ir i fabrik ileidiamos netinkamos naudoti mainos. I Novosibirsko vyr. agronomas A. Svietlialcovas Soc. Zeml." 226 Nr., 1940.X.9 d, aprao linksmus traktori nuotykius Naimo krate: Ms aevatovo MTS, Kolpaevsko ajone, yra toliausia iaurje Narimo apygardos stotis. Ji rengta u dviej upi Obs ir ajos. Reikia daug laiko, norint pas mus patekti. Dar ilgiau tenka sugai ti inventoriaus, main perveimams. Vis inventori, traktorius ir kitas mainas MTS gauna i Tomsko Selchozsnabo bazs. Kiek ia vyksta nesusipratim! Mums labai danai atsiunia ikomplektuotas mainas, kuri negalima naudoti. Ne kart mes rame aktus, reikalavome atsisti trkstamas dalis. Selchozsnabo kontoros (Tomske) vedjas drg. Baidinas tik ranka numodavo: Pas mus ne fabrikas, mes neprivalome parpinti pamestas dalis. O main skyriaus vedjas drg. ernozubovas priddavo: Mes u mainas neatsakome. Atjo preki siuntinys priimame pagal sskait, o kas jame mes nesidomime. Toks keistas Selchozsnabo elgesys stato mus sunki padt. 1939 metais Tomsko Selchozsnabe idav mums visai ikomplektuot automain: joje nebuvo tromblerio, generatoriaus, ventiliatorinio diro ir uvedamosios rankenos. Visos ms pastangos sigyti kitas tokias dalis liko be vaisi. Ir tai maina pas mus jau stovi antrus metus. iemet ta pati istorija. Gegus 22 dien dav mums ikomplektuot sunkveim. Ms atstovas drg. Bylinas band atsisakyti toki main priimti. Jam main skyriaus vedjas drg. ernozubovas takingai pareik:

kultivatoriai palikti laukuose? Netenka stebtis, jeigu tokios MTS danai pavasariop surenka main ir padarg tik griauius arba visai j neberanda! Dl to nerpestingai priirim main atstatymui ir remontui ileidiamos milinikos los. Jeigu, pavyzdiui, Ukrainos M T S pernai pareikalavo daugiau kaip 30 milijon rubli tai ymi i ilaid dalis yra nekultringo, nemoniko ir nekiko elgesio su mainomis padarinys". Toliau nurodomas pavyzdys, kad Mordvi autonominje soviet socialistinje respublikoje, pagal nepilnus duomenis, i 1502 traktori geroje bklje yra tik 385, patenkinamoje 694 ir blogoje 423 tt aktoriai. Jie neremontuojami ir bet kur imtyti". In, Gazanovas straipsn baigia raginimu stropiau saugoti mainas. I Barnaulo F. Klimovas Soc. Zeml." 251 Nr., XII.8 d, pranea kad Kolchozuose, kuriuos aptarnauja Chabrovsko, Suetsko ir Rebrichinsko MTS, primtyta sulauyt plg, aki, sjamj main, kultivatori. Pagal paius kukliausius apskaiiavimus Altajaus krato main traktori stotys yra iblakiusios apie tkstant sjamj ir kultivatori, 900 traktori, 800 kombain. Milinikas main parkas ivestas i rikiuots". A. Diuberako Soc. Zeml." XII.25 d., pranea: 233 Nr.,

Kirovogrado srities main traktori stotys per pirmj pusmet traktori, k o m bain ir kit main remontams pereikv o j o apie 2.500.000 rubli. Tie pereikvojimai vyko daugiausia dl netvarkingo main traktori parko saugojimo. Zlatopolsko ir Ketrisanovo MTS kasmet naujai gamina kombainams ir sjamosioms mainoms daugel medini dali, kurios, tinkamai saugomos, galt bti naudojamos ilgus metus. Novgorodko MTS kombain, iemai palikt kolchozuose, buvo ivogtos atsargins dalys. Kopustensko MTS 14 kombain drobs dl netinkamo saugojimo apipuvo... Daugelis Kirovogrado srities MTS per kelet met nepajgia baigti mainoms sandli statyti".

308

Js dalykas, bet u neipirkto krovinio perstovjim moksite pabaud. Teko main tempti vilkiku. Liepos 30 dien mes gavome du kombainus komunarus". Viename trko chedero trij voleli, o kitame nebuvo dviej balansuojamj balkeli. Liepos 20 dien mes gavome du gazogeneratorinius traktorius. Traktori nr. 33 MTS teko vilkti vilkiku. Rugsjo 10 dien mums vl dav 4 tokius ikomplektuotus traktorius ir mes neinome, k su jais daryti. MTS kieme vis daugiau ir. daugiau susirenka nauj, bet ikomplektuot main, netinkam darbui. Kreipms Novosibirsko prokuror, bet. negavome atsakymo. Kieno gi, pagaliau, pareiga padaryti tvark Tomsko Selchozsnabo kontoroje?" Vargas agronomas Svietliakovas dl netinkam naudoti nauj main, kenkj iekojo tiktai Tomsko Selchozsnabe. Atrodo, kad toki kenkj reikt paiekoti ymiai toliau ir daug giliau gal net ne Rostovo Selmae arba Charkovo traktori fabrike, o paiame Kremliuje ir visoje absurdikoje bolevikinje santvarkoje! Bet Svietliakovas turi ger savisaugos jausm, taigi toki pavojing tyrinjim nesiima; daug daugiau pakaltinti artimiausius kaimynus, tomskieius, Selchozsnabo pareignus. Matydami igarsintoje ems kio mechanizacijoje toki pavojing ir neveikiam netvark, bolevizmo vadai sugalvojo, kad pravartu

...Bet skmingas gyvosios traukiamosios jgos panaudojimas yra tiesiogiai priklausomas nuo kolchoz aprpinimo arkliniu transportu, pakinktais ir kitu kio inventoriumi. Rpestingas kolchozo vadovas padarys visk, kas tik manoma, kad kis bt aprpintas pakankamu veim, rogi, pakinkt kiekiu. Btent, taip yra tvarkomas is reikalas pirmaujaniuose kolchozuose... Taiau negalima nutylti, kad ymi kolchoz dalis jauia arkli transporto inventoriaus trkum. Daug kur galima matyti, kad deimiai arkli tenka tik vienas veimas, dviems trims arkliams yra tik vieneri pakinktai. Daniausiai taip atsitinka todl, kad kai kurie kolchoz vadovai nekikai elgiasi, neparodo iniciatyvos ividini rezerv mobilizacijos darbe. Vinicos srities Baro rajono Voroilovo vardo kolchoze yra 200 darbo gyvuli ir turima i viso 50 veim. Kasmet arteli valdyba rao ilg pareikim Selchozsnab, reikalaudama atsisti veim, lank, plki. Argi viso to negalima pasigaminti savame kyje? Juk alia kolchozo mikai, yra moni, galini meistrikai gaminti tekinius ir veimus. Vieno ia stinga iniciatyvos, kiko lankstumo. Gorkio, Jaroslavsko ir Ivanovsko srityse i sen laik buvo veriamasi nam pramone. Gamino tekinius, roges, veimus, lankus, o dabar visa'tai met al: atve, vadinasi, i kit viet. Ir vea, i tikrj vea: tekiniams lankai i... Kazans, rogs i Maskvos. Uveriamas transportas, dykai leidiamos kolchozins los. Toki padt negalima kitaip pavadinti, kaip prasiausios ries vaistymasis" (Soc. Zeml." Nr .251, 1940.XII.8). Nelaimingi tie tavoriiai! Visur jiems nesiseka. Nesuskubo imokti, kaip reikia elgtis su mainomis, o jau umiro, kaip grti prie arkli ir arkl. Todl partijos ir vyriausybs kilns raginimai tuos du traukiamosios jgos altinius suderinti neduoda pageidaujam vaisi, ir tenka barti ir kolchoz vedjus ir kolchozininkus ia dl iniciatyvos trkumo, ia dl nerpestingumo, ia dl nesumanumo.

grti prie arkli, veim, rogi.


Bolevik partija ir sovietin valdia reikia didiul susirpinim dl kolchozins arklininkysts iugdymo ir tikslingo traukiamosios jgos ems kyje sunaudojimo. VKP(b) Centro Komitetas ir SSSR Liaudies Komisar Taryba ne kart nurodinjo vietos partinms ir tarybinms organizacijoms, kad sumanus gyvosios traukos ir mechanins jgos suderinimas sudaro labai svarbi grand, patikrinani bgamj ems kio darb skmingum...

309

Taiau ne visi kolchozininkai tokie nerpestingi. Kai kurie, matydami, kaip bolevikai juos grda regreso keliu, suman i karto

padaryti uol ilj senov,


kada dar nebuvo irasti tekiniai!.. tai, kaip i Barnaulo Klimovai aprao t altajiei kolchozinink yg: Prie pai Altajaus atkalni, kur guli Zmeinogorsko rajono Kovo Atuntosios vardo artels ems, mes pamatme tok regin. Buvo rugpiio mnesio vidurys. Saul kepino negailestingai. Kolchozininkai, nuolat vilgiodami dang, kalnus, nuo kuri vis plaiau ir plaiau skleidsi melsvas rkas, skubjo dti rikes suritus jav pdus. -Jei nuo ano kalno sklinda dmai, rodydamas kaln linkui prane mums artels pirmininkas Ivanas Ivanoviius Kokorinas, tai bus lietaus. Taigi mes ir skubame. Bet keistas reikinys: tarp 34 riki eili buvo kakas nepaprasto. Vasaros kari metu ia dirbo su visai paprastomis rogmis, kuriomis prasta vainti iem sniegu. roges buvo kinkyti 4 arkliai. Kai jas krov jav pdus, aplinkui reiksi gyvumas. Arkliai sunkiai vilko roges per rugienoj, o kolchozininkai kaudami padjo arkliams veti sunk krovin. Kas ia pas jumis, naujas transporto bdas? mes paklausme Kokorin. Cia ne juokai. Derli gelbjame. Ar veim trksta? 'Taip, pagyvjo Kokorinas. : Pas mus 100 arkli, o veimai tik atuoni. Patys suprantate karta darbymet. Duon elevatori rogmis nevei, vienu veimu ivaiavo ligonin, odiu visi darbe. Tiesa, yra dar du veimai palaikiai, bet jie be tekini. K gi, ar js meistr neturite? Kokorinas pavelg tol: ten buvo mikas, tirta alia siena stovjo. Jis kaltai nusiypsojo ir pratar: Kolchozas didelis, kis didelis. Visk nesuirsi... ...Tame didiuliame kolchoze yra trys autosunkveimiai ir n kiek ne didesnis

skaiius ger tinkam arklini veim. O artelje daugiau kaip pusantro imto arkli. Vaindamas po kolchozus neretai matai gra grynakrauj drigant, bet pakinkyt menkais pakinktais visai sulus veim. O jei ir sutiksi ger veim, tai jis ia atvetas i Uralo, i Gudijos arba i Ukrainos. Pastebima juoking dalyk: paprasta medin lopeta Altaj atveta i Kirovo" (Soc. Zeml." Nr. 231, X.9). Jeigu altajieiai kolchozininkai paband oktelti per tkstantmet atgal, tai socializmo alyje netrksta moni, kilniai ir spariai besiveriani priek. Tokiu pavyzdiu spindi drg. V, Volodko jaudinanti ipaintis (Soc. Zemliedielije" 1940.X2 d. 223 Nr.): ie dveji metai buvo nepaprasti mano gyvenime. Pernai a stojau VKP(b) narius, o iemet mane ikl MTS direktoriaus pareigas (iki iol a dirbau sielsovieto pirmininku). Toks auktas pasitikjimas man pareiktas todl, kad a, bdamas partijos kandidatu, vis laik stengiausi neatsilikti nuo gyvenimo, skaiiau, stengiausi kultrikai augti ir mokiausi Visasjungins Komunist Partijos (bolevik) istorijos. Turiu staiai pasakyti, kad u tai daug esu dkingas propagandistui drg. Prokopenko. Dabar, ateityje a turiu udavin mano pareiga kaip komunisto, pasiekti to, kad MTS, kuriai vadovauju, gerai dirbt. inau, kad tai manoma tik su slyga: jeigu augsiu politikai, jeigu gerai painsiu mainas ir inosiu tokio stambaus kio, kaip MTS, ekonomik. Kitaip nieko gero neieis. Atsiliksiu a, atsiliks ir MTS. O komunistui didiausias pavojus atsilikti nuo gyvenimo. Nuo to laiko, kai pasirod VKP(b) istorijos trumpas kursas", a suskubau daug padaryti. A pats imokau jau ymi knygos dal; be to, kaip man atrodo, i pagrind sismoninau. Suprantama, kad kartu a domjausi gyvenamojo momento politika, tarptautinio gyvenimo klausimais ir nuolat lankiau paskaitas, kurias ruo partijos rajoninis komitetas. Dabar a tu-

310
riu dar didesn nor. mokytis, skaityti, studijuoti marksistin leninistin teorij. Manau, kad V K P ( b ) istorijos trumpo kurso" ileidimo trej met sukakt a sutiksiu pasieks dideli laimjim". Taip lietuvikai skamba rytingas drg Volodkos laikas. Matyti, tuo laiku labai buvo suavtas ir ..Socialistins emdirbysts" redaktorius, nes laikui duota antrat: Neatsilikti nuo gyvenimo", o emiau Bolevikiko MTS direktoriaus dig. Volodkos pareikimas". Ir tikrai turi bti kiekvienai bolevikikai sielai mielas toks gabus ir rytingas

C H A R A K T E R I N G O S NUOTRUPOS 310

jaunas komunistas (o gal senas mogus), kuris per por met sismonino" trumpo partijos istorijos kurso ymi dal. Galima pasitikti, kad jis ir augs, ir gerai pains mainas, ir inos stambaus MTS kio ekonomik. Ypa, kad jau sugebjo pasireikti: pernai tapo kompartijos nariu, o iemet jau MTS direktorius! Bet gaila draugo Volodkos pastang: main traktori stoi suklerusi veikla rodo, kad jis jau turi daugyb rimt konkurent. Jie ne menkiau sugeba stumti plaiosios alies milijonus kinink vies, diaugsming ir laiming kolchozin gyvenim"... Ant. Bruas

VOKIEI KALBOS MOKYTOJAI NEMOKA SUSIKALBTI VOKIKAI


Karo mokykloj I bat., kur bolevik kandidatai, buvo mokomi vokiei kalbos, o II bat., kur kandidatai i Lietuvos rus kalbos. Kalb grupi ir lektori buvo daug: 6 rus kalbos ir tiek pat vokiei kalbos. Rus kalb dst du lietuviai, viena yd i Minsko, Leja Veisman ir trys russ, karinink monos, pradios mokyklos mokytojos: Brosalina, Kutina ir Muchaiova. Vokiei kalbos lektoriai buvo ydai ir lenkai. itie lektoriai daniausiai rinkdavosi lektori kambariuose skyrium: vienam kambary rus kalbos, antram vokiei. Kadangi daugumas vokiei kalbos lektori nemokjo rusikai, nes buvo atbgliai i Lvovo, Silezijos, tad jie tarp savs daniausia kalbdavos vokikai. Kart mokytoja Kutina nustebo ir suuko: Klausykit! Klausykit! Juk vokiei kalbos lektoriai tarp savs kalbasi vokikai. Vadinasi, jie gali net kalbti vokikai? Tikrai nuostabu, atsak Brosalir.a ir su dideliu pasigailjimu pridjo: Ot, kad soviet mokyklas galt juos nukelti, tai tikrai imokyt vokikai ms mokinius. O pas mus, jei tik kas vokikai paskaito kiek, tai jau ir tinka vokiei kalbos mokytoju. Argi ne tiesa? kalbjo Kutina. Gana tau plepti. Jau skambutis buvo, einam pamokas, su nepasitikjimu pavelg lietuvius Muchaiova ir nutrauk naivios savo kolegs kalb. P. D.

DVI STALINO KLAIDOS


Plaiai buvo pasklids, kakeno vykusiai paleistas posakis: Stalinas paskutiniu laiku padars dvi klaidas. Viena, kad Raudonajai Armijai parods Europ, antra, kad Europai parods savo Raudonj Armij. Plaia prasme pamus, tai galima bt pasakyti dl vis bolevik, kurie, gal gale, susigund pralauti savo azijatik sien ir sibrauti Vakar Europ su savo azijatiku batu ir su patentuotu naganu.
P . D.