GENETIKAI

MODIFIKUOTI
ORGANIZMAI

Genetikai modifikuoti
organizmai (GMO) tai
organizmai, kuri genetin
mediaga buvo dirbtinai
pakeista naudojant gen
ininerijos technologijas. J
pagalba i dviej skirting
altini paimt DNR sukuriama
nauja DNR molekul.

Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvnai gyja nauj savybi,

kurios jiems iki tol buvo nebdingos. Pavyzdiui, terpus uvies
gen brakes, yra sukuriama brak, geriau isilaikanti emoje
temperatroje. Arba terpus augal chromosomas atitinkam
bakterijos gen, augalai tampa atspars kenkjams.

Tam pasiekti naudojama

sudtingos technologijos ir gen
pernaa atliekama mgintuvlyje.
Gen ininerijos bdu atliekama
tai, kas gamtoje nemanoma.
Pavyzdiui, Lietuvoje buvo siekta
pradti lauko bandymus su
genetikai modifikuotu rapsu,
kuris turi savyb bding
samanoms kaupti nesoisias
omega rgtis, kuri gausu uv
taukuose. Galimyb rapsui
susikryminti su samana gamtoje
lygi nuliui.

Kodl prireik GMO?

moni skaiius emje, ypa treiojo pasaulio alyse, spariai
auga, juos reikia pamaitinti, aprengti, todl daug dmesio ir
skiriama vairi biotechnologijos ak vystymui, tarp j ir
genetikai modifikuot organizm krimui.

Populiariausi gen ininerija pakeisti augalai

yra sojos pupels, kukurzai, rapsai ir medviln.

5 alys, kuriose auginama 95 proc. pasaulio genetikai

modifikuot organizm.

GMO nauda:

Produktyvumas ir efektyvumas
Nelabai alinama em
Saugoma aplinka
Irandamos naujos organizm rys
Augalai tampa atspars kenkjams ir ligoms

Natraliai daugindamiesi augalai niekada negaut tam tikr svybi:

maistingumo, atsparumo ligoms, drgmei, kenkjams, sausroms ir t.t.

GMO ala:
Neaikus poveikis sveikatai GM maisto produktuose gali atsirasti
nauj, nebding baltym, sukelti alergij protrk, mogus gali tapti
atsparus antibiotikams.
Neivengiamas ir poveikis aplinkai atspars kenkjams augalai
ivaro naudingus vabzdius i dirvoemio (akn zonos). Neaiku,
kaip tai paveiks dirvos ekosistem.

Genetikai modifikuot augal auginimui reikia daug

chemini mediag, kurios kenkia ir aplinkai, ir moni
sveikatai.