GENETIŠKAI MODIFIKUOTAS

MAISTAS

Doc. dr. Aurelija Paulauskienė

 GENETIŠKAI MODIFIKUOTAS MAISTAS

Maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų

vadinamas genetiškai modifikuotu maistu.

Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas,

išskyrus žmogų, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir
įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti, organizmui
dauginantis natūraliu būdu.
Genetiškai modifikuotų organizmų (įvairių bakterijų, augalų)
genetinė sudėtis yra pakeičiama genų inžinerijos pagalba,
perkeliant genus iš vieno organizmo į kitą.
Genai gali būti perkeliami ne tik iš vieno augalo į kitą, tačiau ir
iš augalo į gyvūną ir atvirkščiai. Taip augalai, mikroorganizmai
ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo
nebūdingos.
Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškę, yra sukuriama braškė,
geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Įterpus į augalo
chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalas tampa
atsparus kenkėjams.
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) skirstomi taip:
 genetiškai modifikuoti mikroorganizmai (GMM),
 genetiškai modifikuoti augalai,
genetiškai modifikuoti gyvūnai.

Naudojant genų inžineriją kuriami naujomis savybėmis

pasižymintis augalai, pasižymintys geresnėmis technologinėmis,
maistinėmis savybėmis, didesniu atsparumu nepalankioms
aplinkos sąlygoms ir pan.
Maisto pramonę domina bakterijos, kurios gali būti panaudotos
jogurto, sūrio, duonos gamyboje, kad pagerintų šių produktų
skonį ir sudėtį.
Genų inžinerijos dėka bakterijos gali gaminti žmogaus hormoną
insuliną, įvairius baltymus bei vakcinas, svarbius medicinai ir
gyvulininkystei.
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, genetiškai modifikuoti
galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus.
2004 m. įsigaliojus naujam reglamentui dėl maistui arba pašarui
skirtų GMO prekybos taisyklių, iš viso ES leidžiama auginti bei
vartoti pora dešimčių šių augalų rūšių, daugiausia maistui arba
pašarui skirtų kukurūzų.
Ką pakeičia genetinė modifikacija ir kokia iš to nauda?

Augalus galima modifikuoti didinant jų atsparumą ligoms,

vabzdžiams, kurie gali pakenkti ar visai sunaikinti javus. Dėl
to padidėja derlius ir sumažinamas naudotinų pesticidų kiekis.
Be to, auginant tokius javus, sunaudojama mažiau kuro ir
energijos, mažiau naudojama sunkioji technika, mažėja dirvos
erozija.
Augalai gali būti modifikuojami suteikiant stresui atsparias
savybes, pagerinant skonį ir išvaizdą bei produktyvumą.
Panaudojus genų inžineriją, galima kontroliuoti vaisių ir
daržovių nokimą, prailginti nuskintų ir jau parduotuvėse
esančių vaisių ir daržovių ilgaamžiškumą.
Kuo GMO skiriasi nuo tradicinio kryžminimo?

Tradicinis kryžminimas paremtas dauginimusi, kur palikuonius

gali turėti tik tos pačios ar labai artimos rūšies individai.
Palikuonys turi abiejų tėvų genus.
GMO apeina reprodukciją ir leidžia įgyti naujus genus,
atliekančius naują funkciją, suteikiamos naujos genų
kombinacijos, kurios gali įvairiai sąveikauti su nuosavais
šeimininko organizmo genais.
Paprasta selekcija lengviau nuspėjamas ir kontroliuojamas
procesas, bet jis gali užtrukti daug metų, kol bus pasiektas
norimos savybės pasireiškimas, o genetinė inžinerija tai leidžia
atlikti daug greičiau.
Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja GMO naudojimą
ir GMM ribotą naudojimą. Jų tikslas – derinti valstybių narių
ar kandidačių įstatymus bei kitus teisės aktus bei apsaugoti
žmonių sveikatą ir aplinką tada, kai į rinką pateikiami arba į
aplinką apgalvotai išleidžiami genetiškai modifikuoti
organizmai kaip atskiri produktai ar esantys kituose
produktuose.

ES direktyvų pagrindiniai reikalavimai yra perkelti į Lietuvos

Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą.

GMO ar jų produktų valstybinio reguliavimo įstatymu

priskirtą kompetenciją vykdo Aplinkos, Sveikatos apsaugos,
Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba.
Visi GMO ar genetiškai modifikuoti produktai turi būti
ženklinami. Prekių etiketėje reikalaujama žymėti genetiškai
modifikuotas sudedamąsias dalis, jeigu jų yra daugiau nei
0,9%. Etiketėse ir lydimuose dokumentuose turi būti užrašyta:
„Genetiškai modifikuoti organizmai“, „Šio produkto sudėtyje yra
genetiškai modifikuotų organizmų ...“, „Pagaminta iš genetiškai
modifikuotų ...“, teikiant į rinką genetiškai modifikuotų
organizmų produktus ar gaminius.
Lietuvos Respublikoje fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys
verstis veikla, kurios metu yra ribotai naudojami GMM, ar
norintys apgalvotai išleisti į aplinką GMO, turi gauti Aplinkos
ministerijos leidimą.
Sprendimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų tiekimo į
bendrą Europos Sąjungos rinką priimamas tik Europos Sąjungos
narių bendru sutarimu.
Remiantis Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu bei ES
direktyvomis, Lietuvoje turi būti užtikrintas tinkamas
informacijos apie GMO valdymą pateikimas visuomenei.
Interneto puslapyje http://gmo.am.lt pateikiama visa informacija
apie GMO.
Kukurūzai, sojų pupelės,
medvilnė, rapsai, cukriniai
runkeliai, liucerna, papaja,
moliūgai, bulvės, obuoliai
Priešingai teiginiams, kad dabartiniai genetiškai modifikuoti
(GM) augalai sumažina pesticidų naudojimą, atlikus 16 metų
laikotarpį apimantį tyrimą nustatyta, kad, auginant genetiškai
modifikuotus augalus, Jungtinėse Amerikos Valstijose pesticidų
naudojimas padidėjo. Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad JAV
ūkininkai naudoja daugiau pavojingų pesticidų kovai su
piktžolėmis ir kenkėjais, daugiausia dėl to, kad genetiškai
modifikuoti augalai auginami plačiai ir tai sukelia herbicidams
atsparių piktžolių – „superpiktžolių“ – ir sunkiai išnaikinamų
kenkėjų daugėjimą.
Lietuvoje galima prekiauti genetiškai modifikuotais maisto
produktais, kurie yra pagaminti iš Europos Sąjungoje teisės
aktais patvirtintų ir įteisintų genetiškai modifikuotų augalų
veislių. ES yra įteisintos daugiau nei 30 genetiškai modifikuotų
augalų veislės, kurios gali būti naudojamos maisto pramonei:
20 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 2 sojų pupelių veislės.
Lietuvoje GM augalai pramoniniu būdu neauginami.
Siekiant užtikrinti genetiškai modifikuotų ir naujų maisto
produktų tiekimo į rinką efektyvią kontrolę, akredituotoje
Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje yra įkurtas
Genetiškai modifikuotų organizmų skyrius, kuriame įdiegti ir
akredituoti trys GMO tyrimo metodai.

Nuo įstojimo į ES Lietuvoje įsigaliojo naujas reikalavimas:

viešojo maitinimo įmonės taip pat turi nurodyti, kai patiekale
yra GMO. Tokia informacija turėtų būti skelbiama
valgiaraštyje.
 GMM/GMO moksliniai tyrimai
Lietuvoje

Pagal Aplinkos ministerijai pateiktų pranešimų skaičių,

GMM/GMO riboto naudojimo veikla yra vykdoma 13-oje
mokslo institucijų ir privačių įmonių.
Visų tyrėjų tikslai – moksliniai. Tiriami genetiškai modifikuoti
mikroorganizmai (GMM) ir GM augalai.
Inovatyvios medicinos centras atlieka tyrimus su GM pelėmis.
Genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas

9 pavadinimų augaliniai aliejai pagaminti iš genetiškai

modifikuotų sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus,
pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių:
„Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“,
„Kooperacijos aruodai“ ir 3 pavadinimų „Augalinio aliejaus“, įvežto
iš Vokietijos, Olandijos bei Belgijos.

10 pavadinimų saldumynų, kurių sudėtyje yra genetiškai

modifikuoti sojų produktų:
saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, vafliai „Wafer
Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut
Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės
„Safari“ bei „Chock“, kakavinis kiaušinis „TOY TOY“.