Professional Documents
Culture Documents
Klientų Sveikatingumas Ir Gyvenimo Kokybės Vertinimas
Klientų Sveikatingumas Ir Gyvenimo Kokybės Vertinimas
SVEIKATINGUMAS IR
GYVENIMO KOKYBĖS
VERTINIMAS“
Renata Tamošiūnaitė
2019
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
Sveikatingumas – tai subalansuotas fizinis
aktyvumas, sveikos mitybos ir tinkamo poilsio
įgūdžių lavinimas, taip pat – savo minčių ir
emocijų pažinimas, mokymasis palaikyti
darnius santykius su aplinkiniais.
„Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė,
dvasinė ir socialinė gerovė“
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
Gyvenimo kokybė – tai daugeliu ekonominių
ir kitų veiksnių vertinama, visus žmogaus
gyvenimo aspektus apimanti koncepcija, kuri
grindžiama išorinės aplinkos tinkamumu
gyventi ir vidinės aplinkos, kontroliuojamos
paties žmogaus, kaip teisių ir laisvių turėtojo,
teikiamomis galimybėmis tobulėti ir didinti
savąją gerovę, sinteze.
PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR
TERMINAI
Laimė – pilnaverčio, prasmingo ir malonaus
gyvenimo ilgalaikis jutimas
• Materialinė gerovė;
• Socialinė gerovė.
Fizinė gerovė
Fizinę gerovę sudaro tokie veiksniai kaip sveikatos
būklė, nepriklausomumas (galimybė
judėti ir dirbti) ir asmeninis saugumas. Klinikinėje
praktikoje šioje veiksnių grupėje išskiriama fizinė būklė
(skausmas ir nemalonūs pojūčiai; energija ir
nuovargis; miegas ir poilsis) ir funkcinė būklė (asmens
fizinis pajėgumas, gebėjimas bendrauti,
emocinė būsena). Pastarasis veiksnys nusako žmogaus
gebėjimą atlikti kasdieninius uždavinius.
R. L. Schalock (2004) fizinę gerovę supranta plačiau ir
šalia sveikatos veiksnių (fizinės būklės,
mitybos, judėjimo) išskiria laisvalaikį – poilsį, pramogas
ir mėgstamus užsiėmimus.
materialinė gerovė
Finansinė padėtis (pajamos, sukauptas turtas)
gyvenimo sąlygos/apsirūpinimas būstu
užimtumas
BVP augimas ir kuo didesnės asmeninės pajamos
paprastai yra vienas didžiausių
siekių, manant, kad tai pagerins visų GK,
visuomenė taps laimingesnė. Neginčijama tiesa,
kad
žmonės, gyvenantys turtingesnėse šalyse, yra
vidutiniškai laimingesni už tuos, kurie gyvena
neturtingose šalyse – didesnės pajamos praplečia
žmogaus pasirinkimo galimybes, mažina
skurdo bei nesaugumo riziką.
Kyla klausimas, kodėl nei JAV, nei Didžioji
Britanija,
pirmaujančios pagal nacionalinės ekonomikos
dydį, niekuomet nepatenka į aukštu GK
pasižyminčių valstybių pirmąjį dešimtuką, o
daugelyje Vakarų civilizacijos šalių realioms
pajamoms gerokai išaugus, žmonių GK beveik
nepadidėjo.
Priklausomybe tarp laimės ir
vidutinių pajamų susidomėjo psichologai
(Kahneman ir kt., 1997; 1999) ir ekonomistai
(Easterlin, 1974; Scitovsky, 1976; Layard, 1980, 2005),
pradėję laimės ekonomikos (angl.
Economics of Happiness) studijas. JAV ekonomistas R.
Easterlin (1974) vienas pirmųjų iškėlė
laimės paradokso problemą ir paviešino, kad
priklausomybė tarp vidutinės laimės ir vidutinių
pajamų nėra tiesinė – pasiekus tam tikrą pajamų
lygį, laimės nebedaugėja.
Taigi turtingesnių
pasaulio valstybių gyventojai netampa laimingesni
nei buvo seniau, nors praturtėja. Daugeliu
atveju jų laimė net sumažėjo – išaugusios darbo
valandos, siekiant užsidirbti kuo daugiau pinigų,
sumažino laisvą laiką, kuris anksčiau buvo skiriamas
tokioms laimę didinančioms veikloms kaip
buvimas su šeima, draugais ar tiesiog laisvo laiko
skyrimas pomėgiams. Kitaip sakant, noras
kuo daugiau užsidirbti trikdo darbo ir poilsio
pusiausvyrą.
socialinė gerovė
Tokius veiksnius, kaip pajamos, materialus
turtas, keičia socialinės gerovės veiksniai, į
pirmą vietą iškeliantys šeimą, visuomeninį
gyvenimą ir laisvalaikį. Vartotojiškos,
industrinės
visuomenės siekimas užsidirbti kuo daugiau
pinigų, sumažino laisvą laiką, sutrikdė darbo –
poilsio pusiausvyrą, taigi laisvalaikio, laiko
praleisto su šeima svoris GK išaugo.
Tyrimai rodo,
kad laimingai susituokusių žmonių fizinė ir
psichinė sveikata pagerėja, o priešlaikinės
mirties
tikimybė sumažėja 15 proc.
Susituokusios poros aktyviau dalyvauja
visuomeniniame gyvenime, turi daugiau
draugų ir labiau rūpinasi vienas kitu.
Ekonominiu
aspektu svarbu tai, kad didėjantis santuokų
skaičius, augantis gimstamumo lygis rodo ne
tik
aukštą socialinės, bet ir ekonominės gerovės
lygį šalyje.
Ekonominio nuosmukio metu,
prastėjant gyvenimo lygiui, keičiasi
demografinė šalies situacija ir šeimos politika –
mažėja
santuokų (jos atidedamos vėlesniam laikui,
vengiama prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų
šeimai),
prastėja gimstamumo rodikliai.
Kad GK veiksnių analizės rezultatai būtų aiškesni,
reikėtų aptarti pagrindinius žmogaus poreikius ir
juos analizuojančias teorijas. Šioje vietoje svarbu
paminėti XX a. humanistinės psichologijos
pradininko A. Maslow (1955) poreikių piramidę,
kurioje pavaizduoti esminiai žmogaus poreikiai,
sudarantys hierarchiją (1.5 pav.). Vadinasi, žmogus
siekia patenkinti
PAGARBOS IR STATUSO
Reputacija, statusas
SOCIALINIAI
Šeima, draugystė,
parama