Civilinis Procesas Mikelėnas

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]
2009/ 2010 m. m.
CIVILINIS PROCESAS
Egze trys kazusai. Pirmam semestrui 1 CPK tomas ir CPK kodeksas. skaita iemos sesijos metu. Pavasario semestre kolis ir egzas. skaita i 14 tem. Privatins teiss katedra, treias auktas 311 kab. Mikelno budjimo laikas ketvirtadieniais nuo 8 iki 9 ir nuo 11 iki 12 h. Jo iekoti 825 a. Jo mob. Tel. 865670085.
1 TEMA. CIVILINIO PR OCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AK A

M A T E R I A L I N S I R P R O C E S O TE I S S S A N TY K I S
Nuo 3 kurso TF studentai studijuoja ir procesines teiss akas (ne tik materialins). Klausimas kodl materialin CT neturi procesins teiss norm. Atsakymas bt ilgas, bet istorikai tokio atskyrimo materialins ir proceso teiss ilg laik nebuvo. Atskyrimas prasidjo XVII XVIII a., rykiausias pavyzdys Pranczijos 1806 m. CK. Nra sutariama kiek proceso teiss ak yra. Niekas nesiginija, kad yra CPK, BPK, administracinio proceso teis. Bet klausimas ar yra finans procesin teis, konstitucin proceso teis. CPK yra skirta apsaugoti ir priverstinai realizuoti materialins teiss numatytas subjektines teises ir pareigas. Prievolinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko - materialin teis garantuoja statin prievols ali bsen. Materialin parodo, koki pareig turi skolininkas, procesin - koki teis turi kreditorius. Procesins teiss reikalingumas atsiranda tada, kai kyla problema gyvendinti materialines teises (sujo skolos grinimo terminas, skolininkas skolos negrina). Tuomet pasitelkiami vairs teiss gynimo bdai, nustatyti materialins teiss. Materialin teis nenurodo kaip gyvendinti t gynimo bd. 1 bdas. Savigyna. Labai apribotas taikymas iuolaikinje CT. Danu atveju pasireikia savavaldiavimu. 2 bdas. Derybos. Civilizuotas problemos sprendimo bdas . Kilus konfliktui alys danai nebegali viena kit irti . 3 bdas. Tarpininkavimas. alys pasitelkia trei asmen pagalb. Jei tarpininkas yra patyrs mogus, gerai imano psichologinius dalykus, jis konflikto alis tikins ir jos priims kompromisin variant. 4 bdas. Mediacija taikinamasis tarpininkavimas civilini gin sprendimo procedra, kurios metu vienas ar keli civilini gin taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda civilinio gino alims taikiai sprsti gin. (i seminaro) 5 bdas. Arbitraas. Pasitelkiamas privatus CT sprendimo bdas, prilygintas teismo procesui. Jis yra gin sprendiantis asmuo. Skirtumas nuo tarpininkavimo tas, kad tarpininko sprendimas neturi privalomos galios, o arbitraas turi. Arbitro priimtas sprendimas yra prilygintas valstybs teismo sprendimui (visgi, tai yra privatu arbitras nra valstybs pareignas).
2009/ 2010 m. m.
6 bdas. Teismas. CPT ir reglamentuoja konflikt, gin sprendimo tvark valstybs teismuose. CPT atsako klausim kok teism kreiptis, kokiu bdu kreiptis, kaip gin nagrinja teismas, kas turi dalyvauti nagrinjant gin, kaip teismas turi nagrinti byl, koki rodinjimo priemoni pagalba alys gali rodyti savo teiginius, kaip apsksti priimt sprendim, kaip vykdyti priimt sprendim priverst inai. CPK skirta reglamentuoti santykius, kurie susiklosto nagrinjant ginus i CT kylanius santykius teismuose. Pagrindinis altinis CPK kodeksas. Proceso teis tampa reikalinga tik tada, kai materialin teis reikia gyvendinti priverstinai arba j reikia apgint nuo paeidim. iuo atvilgiu proceso teis galima vardinti kaip CT tarnait. Antra, kadangi procesin teis yra skirta garantuoti k nustato materialin teis, tai ji negali skirtis nuo materialins teiss. Tarp CPK ir CK yra glaudus ryys. Istorikai proceso teis isivyst i materialins, o liekan bendro sugyvenimo proceso teiss galima rasti net ir iandien. Kartais sunku atsakyti , ar tai yra CK ar CPK teiss norma. Nra visuotinio sutarimo ar vienas ar kitas institutas yra CPK ar CK teiss. Iekinio senatis materialins teiss institutas Lietuvoje (normos yra CK, sakoma, kad iekinio senaties terminas neturi takos kreipiantis teism, jis turi takos materialinje, ne procesinei teisei). Anglijos teisininkams iekinio senatis yra proceso institutas (kadangi iekinio senatis nustato terminus kreiptis teism). Materialin teis nra taip svarbi valstybei kaip procesin teis. Iekinio senatis yra proceso teiss institutas, o proceso teis yra ne vien privati, bet i dalies ir viea, kadangi procesiniuose santykiuose visada dalyvauja ir teismas. Procese galioja principas, kad valstybs teismas visada nagrinja bylas pagal savo valstybs teis (Lietuvos teis visada nagrins pagal Lietuvos CPK). Vadinasi, jeigu teismo vietos teiss poiriu iekinio senatis yra proceso teiss institutas, tai teismas ir taikys valstybs teis. Kitas pavyzdys yra rodymai. Pranczijos, Italijos CK galima surast spec. skirsn skirt rodymams. Ten tai materialins teiss institutas. Lietuvos CK nra skirsnio skirto rodymams, apie rodymus kalba CPK. Atskirt materialin nuo procesins teiss svarbu ir todl, kad statymas neturi prieingo efekto (nusakant, kad statymas galioja tik ateiiai, iskyrus iimtis). CPK nurodo, kad civ. Byla nra inagrinjama per vien dien, gali tstis metus, per tok laik teiss normos gali keistis n kart. Ikyla klausimas pagal kokias taisykles reikia nagrinti byl. Procese bendra taisykl yra ta, kad galioja tos taisykls, kurios galioja procesinio veiksmo atlikimo dien (nesvarbu, kad bylos iklimo metu apeliacinio apskundimo terminas buvo 30 d., dabar tik 10 d.). Sprendimo primimo metu galioja 10 d. terminas. CPT yra glaudiai susijusi su materialine teise, daugelis atsakym slypi materialinje teisje. Daug klaid CPK daroma todl, kad klystama taikant materialins teiss normas. CPK kaip teismo proceso teis ikelia klausim ar btinos atskiros CPK, BPK, ar gali bti tik teismo proceso teis. Tas klausimas yra svarstomas nuo XIX a. Pab. ir yra spec. teorija vadinama teisinio proceso teiss teorija, kurios alini ninkai nurodinja, kad teismo proceso teiss negalima skaidyti atskiras akas. Kai kur ta doktrina buvo pakankamai stipri. To rezultatas kai kuriose alyse nra atskir CK ir CPK, o yra bendras teismo proceso kodeksas (pvz. vedija). Jei analizuotume vedijos teismo proceso kodeks pamatytume, kad be bendr taisykli, kurios taikomos tiek BPT, tiek CPT yra ir taisykls, kurios taikomos tik civiliniam procese ar tik baudiamajam procese. Negalime taikyt vienod taisykli sprendiant civilines bylas ar baudiamsias bylas. Daug ginijamasi dl administracinio proceso ir kartu dl atskiros struktros. Lietuvoje ta diskusija netyla nuo 1999 m., kai buvo steigti administraciniai teismai. Istorikai, tiek civiliniai, tiek administraciniai ginai buvo nagrinjami tuose paiuose teismuose, skyrsi tik nagrinjimo tvarka. Po administracini teism krimo liko dvi teisenos: gin ir ypatingoji teisena. Palyginus CPK ir administracini byl teisenos statym rastume 90% tapai norm. Tai reikia, kad proceso teis yra universali, jos pagalba galime
2009/ 2010 m. m.
inagrinti daug skirting gin. Rimt argument kurti atskirus teismus nra, tai daugiau politiniai ar pseudoteisiniai argumentai.
CIVILINIO PROCESO SA MPRATA

Procesas mums reikia tam tikr veikl, judjim. Reikia isiaikinti tik, kas ten juda, judjimas prasideda nuo suinteresuoto asmens iniciatyvos. Materialinje teisje pagrindinis principas yra dispozityvumo, autonomijos. Tai reikia, kad valstyb savo iniciatyva negali pradti civilins bylos, nes tai bt dispozityvumo principo paeidimas. Visgi, iimi esama. Kreditorius kreipiasi teism pareikdamas iekin. Proceso eiga: 1. Atsiranda iekovas. Kreditorius pasinaudoja teisminiu teisi gynimo bdu, tampa proceso alimi iekovu. Pareikia iekin TEISMUI. Skolininkas procese tampa atsakovu. Valstyb iame santykyje yra btinas subjektas. Todl tai negali bti laikoma visikai privatins teiss aka. 2. Tiek iekovo, tiek atsakovo pusje gali bti tretieji asmenys. Jie atsiranda i materialins teiss norm. Jei buvo prievol (gen. Rangovas ir subrangovas), tai gen. Rangovo interesas yra subrangov traukti byl (galbt objekto defektas yra dl subrangovo kalts). 3. Procese reikia pasitelkti fizinius asmenis, kurie turi tam tikr ini, informacijos apie bylos aplinkybes. Taigi gali atsirasti liudytojai (vyk mat asmenys), ekspertai (skiriant ekspertiz). Procesas vyksta valstybine kalba, todl esant btinumui dalyvauja vertjas. Civilinis procesas yra gino ali, teismo, kit byloje dalyvaujani asmen veikla sprendiant ir nagrinjant bylas. CPK reglamentuoja teismo, bylos ali, kitos bylos dalyvi procesin veikla nagrin jant civilines bylas bei vykdant priimtus teismo sprendimus.
2009/ 2010 m. m.
Procesas baigiasi, kai sprendimas yra vykdytas. Neseniai Lietuva pralaimjo dar dvi bylas dl ETK 6 str. Paeidimo, kuris garantuoja teis bylos inagrinjim per proting laiko tarp. Vienoj byloj buvo nagrinjama 8 m., kitoje 9 m. Italijoje teismo procesai vyksta ir 15 m.
CIVILINIO PROCESO STADIJOS

Civilinis procesas prasideda nuo civilins bylos iklimo. Pradinis veiksmas yra iekovo. Teisjas priima iekin arba grina tam tikram terminui paalinti netikslumus. Kita stadija pasirengimas civilins bylos nagrinjimui. Ikart teismas negali pradt teismo proceso, nes turi tik vienos alies pozicij, reikia iklausyti ir kit gino pus. Persiuniama iekinio kopija su visais priedais atsakovui ir nustatomas terminas, per kur turi atsakyti atsakovas. Treioji stadija - teisminis nagrinjimas. ali pasisakymai, liudytoj apklausa.. Teisjas iklauso, pasako dat, kada bus paskelbtas tesimo sprendimas. Kita stadija, tai ali teis apeliacij (apeliacinis procesas). Apeliacija prasideda, nuo apeliacinio skundo padavimo. teikia j sprendim primusiam teismui, kuris patikrina, ar gerai paraytas, ar sumokta, tada persiunia apeliacin institucij. Pasibaigus apeliacijai dar ilieka galimyb kasacinei stadijai. Paraomas kasacinis skundas ir paduodamas Aukiausiajam teismui. Ar priimti skund sprendia pats aukiausias teismas. Po kasacins stadijos dar ilieka galimyb, proceso atnaujinimas. Jei po bylos inagrinjimo paaikja aplinkybs, kurios kelia abejones ar tinkamai teismo procesas buvo vykdomas, yra baigtinis sraas aplinkybi, dl kuri gali bti atnaujinamas teismo procesas. Grta byla nagrinti pirmos instancijos teism. Gali bti ir kasacin instancij, jei ETT nusprendia, kad buvo netinkamai sprendiama byla. Gali ir apeliacin, kai proceso dalyviai buvo aliki. Kodl teismo procesai tsiasi iki keleto met? Atsakymas susijs su tuo, kad CP yra ne iaip chaotika veikla, o ji yra labai formalizuota. CPK sako, kad ta veikla turi vykti labai nuosekliai, ingsnis po ingsnio. Tai vadinamos civilinio proceso stadijos. 1. CB iklimas. Procesas prasideda suinteresuoto asmens iniciatyva, iekovas nusprendia kreiptis teism. Pareikimas ikelti CB yra teikiamas teismui. Pirmos instancijos teismo teisjas sprendia CB primimo klausim. i stadija gali baigtis trejopai: a) urao ranka priimti (paraas ranka); b) teisjas atsisako priimti, surao nutart; c) teisjas nustato formalius iekinio pareikimo trkumus (nesumoktas yminis mokestis, nenurodytas atsakovo adresas). Laiko poiriu i stadija gali trukti savait laiko (priklausomai nuo to ar praoma taikyti spec. Laikinas apsaugos priemones (sulaikymo) priemones nusprsti per max 3 d.). 185 878 sk. CB, kurias I instancijos teismai gavo 2008 m. Palyginimui, 1994 m. Buvo gauta tik 64 700 byl. Kasmet padaugja po 30 000 byl. 2. Pasirengimas bylos nagrinjimui. Jei pareikimas yra priimtas, tai pirma stadija baigiasi, CB yra ikelta, bet teisjas negali pradti nagrinti bylos dl to, kad ino tik iekovo pozicij; procesas turi bti siningas (negali bti priimtas sprendimas iklausius tik vienos alies). Atsakovas turi gauti iekinio pareikimo kopij, turi bti suteiktas laikas atsiliepimui. i stadija skirta isiaikinti visus dalyvius dalyvaujanius procese, suteikti laiko pasirengti teisjui ir proceso alims bylos nagrinjimui. i stadija gali trukti iki 6 mn. 3. CB nagrinjimas. CB nagrinjama odiu teismo posdyje dalyvaujant bylos alims. Su seminaristais turtume keliaut apygardos teism. Idealas yra toks, kad bylos nagrinjimas tstsi tik vien teismo posd (CPK 7 str.). Daniausiai teisminis nagrinjimas susideda i n teismo posdi. Teisjas ateina teismo posd, o ten nra nei iekovo, nei atsakovo. Kit kart nra
2009/ 2010 m. m.
atsakovo. Tada atvyko abi alys, bet neatvyko iekovo advokatas. Nagrinjimas gali uimti nuo 2 mn. iki 12 m. (pagal praktik). Nagrinjimas baigiamas sprendimo primimu. ia baigiasi pirma instancija. Kai bent viena alis bna nepatenkinta teismo sprendimu, alys pasinaudoja savo apeliacijos teise. Ideali situacija bylos nagrinjimas pirmoje ir antroje instancijoje gali trukti iki 1 m. 4. Apeliacija. Jei byl nagrinjo apylinks teismas, apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui. Jei pirma instancija nagrinjo apygardos teismas, perduodamas apeliaciniam teismui. Procesas apeliacinje instancijoje uima madaug 6 mn. ia baigiasi antra instancija. 5. Kasacija. Byl nagrinja LAT. Nra laikoma treia instancija, nes yra analizuojama tik teisin situacija, netiriami fakto klausimai. Netgi po kasacijos nesame tikri, kad procesas yra pasibaigs. Ideali situacija, kad trunka apie 6 mn. (kadangi vien kasacinio apskundimo terminas yra 3 mn.). 6. Proceso atnaujinimas. Tokia galimyb yra, kadangi kartais, kai sprendimas yra priimtas, gali paaikti aplinkybs (kai sprendimas priimtas paaikja, kad buvo papirktas ekspertas). Ekspertas nuteisiamas, yra pagrindas atnaujinti proces CB, kadangi teismas rmsi eksperto ivada. Reikia atnaujinti proces, inagrinti byl paskyrus nauj ekspertiz. Galimyb atnaujinti proces egzistuoja bent kelis metus po teismo sprendimo primimo. 7. Priimto sprendimo vykdymas. Jei buvo apeliacija, tai sprendimas siteisja po to, kai priimamas sprendimas, jog pirmos instancijos sprendimas nepakeistas. Jei pakeistas, tai po 30d., nebent atnaujinamas terminas (sustabdomas jei pasinaudojama kasacija). Civilinis procesas prasideda nuo civilins bylos iklimo. Pradinis veiksmas yra iekovo. Teisjas priima iekin arba grina tam tikram terminui paalinti netikslumus. Kita stadija pasirengimas civilins bylos nagrinjimui. Ikart teismas negali pradt teismo proceso, nes turi tik vienos alies pozicij, reikia iklausyti ir kit gino pus. Persiuniama iekinio kopija su visais priedais atsakovui ir nustatomas terminas, per kur turi atsakyti atsakovas. Treioji stadija - teisminis nagrinjimas. ali pasisakymai, liudytoj apklausa.. Teisjas iklauso, pasako dat, kada bus paskelbtas tesimo sprendimas. Kita stadija, tai ali teis apeliacij (apeliacinis procesas). Apeliacija prasideda, nuo apeliacinio skundo padavimo. teikia j sprendim primusiam teismui, kuris patikrina, ar gerai paraytas, ar sumokta, tada persiunia apeliacin institucij. Pasibaigus apeliacijai dar ilieka galimyb kasacinei stadijai. Paraomas kasacinis skundas ir paduodamas Aukiausiajam teismui. Ar priimti skund sprendia pats aukiausias teismas. Po kasacins stadijos dar ilieka galimyb, proceso atnaujinimas. Jei po bylos inagrinjimo paaikja aplinkybs, kurios kelia abejones ar tinkamai teismo procesas buvo vykdomas, yra baigtinis sraas aplinkybi, dl kuri gali bti atnaujinamas teismo procesas. Grta byla nagrinti pirmos instancijos teism. Gali bti ir kasacin instancija, jei ETT nusprendia, kad buvo netinkamai sprendiama byla. Gali ir apeliacin, kai proceso dalyviai buvo aliki. Ideali situacija jei yra ir apeliacija, ir kasacija yra 18 mn., o ne idealios situacijos yra daniausios. Problema yra, kai byla paklina apeliacij, apeliacinis teismas naikina sprendim, perduoda nagrinti i naujo; kasacijoje gali perduoti apeliacin ir pirmos instancijos (atsiranda teism karusel). Taip yra dl daugelio prieasi (dl subjektyvi byla sudtinga net LAT teisjams; objektyvi LAT mano, kad nra
2009/ 2010 m. m.
tinkamai isiaikintos faktins aplinkybs, viena i ali buvo netinkama). Strasbro teismo sprendimuose, kur Lietuva pralaimjo dl per ilgo teismo proceso, pagrindin prieastis yra karuseliniai dalykai. Kita ilgo proceso prieastis gali bti, kai byla stringa pirmoje instancijoje. Pvz.: teismai ginijosi du metus ar i byla yra teisminga bendros kompetencijos ar administraciniam teismam. CPK draudia ginus tarp bendros kompetencijos teism dl jurisdikcijos, bet leidiami ginai tarp administracini ir bendros kompetencijos teism. Iekovas kreipiasi apylinks teism, o teisjas turi patikrinti bylos teismingum. Apygardos kompetencija yra nagrinjama pirma instancija, kai ginijama suma yra didesn nei 100 000 lt. Apygardos teismas gali perleisti apylinks, jei ginijamasi dl eimos teiss santyki. Verslo ginuose yra interesas vilkinti byl (ikelia byl konkurentui, aretuojamos sskaitos, negali vykdyti veiklos). Atsakovas gali turti interes vilkinti proces (paslpti turt, ieikvoti, inodamas, kad byl pralaims). Yra moni, kuriems bylinjimasis yra gyvenimo bdas (psichiatras pasakyt, kad tai yra charakterio yda). Gal gale yra prieastys, nepriklausanios nuo teismo veiksm ar proceso dalyvi statutin teis (teismo procesas turi bti siningas). CPK nustato, kad po bylos nagrinjimo I instancijos teismas turi paskelbti sprendim per 14 dien. Jei teisjas nagrinja bylas 4 dienas per savait, po 10 byl, tai is terminas bna per trumpas. Dideliuose teismuose 4 dienas nagrinja bylas, o tris likusias surainja sprendimus.
CIVILINIO PROCESO TEISENOS

Jeigu ginas kilo i materialini teisini santyki, tai turime du asmenis suprieintais interesais (iekov ir atsakov). Teismo uduotis yra isprsti iekin tuo atveju jei nepavyksta sutaikyti. Pirmas teisjo klausimas yra Gal sudarykit taikos sutart? (taip naudingiau ir alims, ir valstybei, ir teisjams jiems nereiks surayt nutarties, motyv). Procesas turi bti sumodeliuotas taip, kad abi alys turt galimyb idstyti savo pozicij, kad procesas vykt kaip varybos rodinjant savo ties. Visgi, yra toki CB, kur nra ali suprieintais interesais, o alys sutaria. Toki byl nra reikalo nagrinti, tokiu atveju procesas turi skirtis. Civiliniame procese turime: 1. Gino (iekinio) teisen. Skirta nagrinti gino byloms, yra alys suprieintais interesais. Gino teisena nustato bendras taisykles, ypatingoji teisena specialias taisykles. Ten kur ypatingos teisenos taisykls yra specifins, ten bendr taisykli nebetaikom. Skiriasi byl priskyrimas teismams. Gin teisenos tvarka teismas nagrinja bet kok gin jei jis kilo i privatins teiss reglamentuojam santyki. Konstitucijos 20 str. sako, kad kiekvienas asmuo turi teis kreiptis teism dl savo paeist teisi. Ypatingosios teisenos bylos yra priskirtos teism kompetencijai pagal sra (teismo tvarka nagrinjami tik tokie klausimai, kurie aikiai priskirti CPK teismo kompetencijai, ivardinant kategorijas). Jei vienas ar kitas klausimas nepriskirtas teismo kompetencijai, teismas yra nekompetentingas klausim nagrinti. 2. Ypatingj teisen. Civilins bylos be suprieint interes. Pvz.: santuokos nutraukimas. Jei sutuoktiniai nesutinka dl santuokos nutraukimo ar padarini, bet kuris gali kreiptis teism pagal gino teisen, jei sutinka tuomet nagrinjama ypatingos teisenos tvarka. Kitas atvejis asmens pripainimas neveiksniu, mirusiu. Bylos nagrinjamos teismo tvarka, kadangi valstyb turi interes (spaudoj buvo pasakyta, kad Teisingumo ministras nusprend palengvint teism dali, dal teisme nagrinjam byl perduoti kitoms institucijoms dl skyryb, kai sutuoktiniai sutinka, perduoti
2009/ 2010 m. m.
notarui). Mikelno nuomone tai yra blogai, nes notaras yra fizinis asmuo, be to, nemoka yminio mokesio, moka notarui, yra vieas interesas. Civ. proceso tvarka sprendiami ginai i privatins teiss reguliuojam santyki. Gino teisena yra civ. proceso dalis, kurio normos reguliuoja gino sprendimo eig. Atskyros sritys: eimos byl reglamentas, Darbo byl reglamentas.. kit byl. Teismo kompetencijai priskirtos bylos, kur ir nra dviej pusi su skirtingais interesais, bet atsivelgiant moralin vert, ginas priskirtinas teismui. Antra teisena yra Ypatingoji teisena. ia tvarka nagrinjamos bylos dl vaikinimo, dl asmens paskelbimo neveiksniu, dl asmens paskelbimo neinia kur esaniu, santuokos nutraukimas abiej sutuoktini sutikimu. Civ procesas yra universalus ir galime pritaikyti vairiausiam ginams sprsti.
2009/ 2010 m. m.
Civilinis procesas Civilinio proceso teis, kaip savaimika teiss aka. Materialin teis ir jos gynimas. Mat teis suteikia tam tikras teises, bet nesako kaip reikia apginti paeist materialin teis. Mat teis nustato tik gynybos bdus, kaip apginti paeist teis, bet toliau tyli. CP teis nustato mechanizm, kurio pagrindu yra realizuojama materialin subjekto teis, ir asmuo priveriamas vykdyti savo materialin pareig. Spendiant materialins teiss gin nebtinai turi bti kreipiamasi teism. Gali bti Derybos, Tarpininkavimas, Arbitraas (treias asmuo kaip privatus asmuo inagrinja gin). Procese kreditorius gyja iekovo teisin padt prasidjus teisiniam procesui, o skolininkas atsakovo teisin padt. CPT reglamentuoja teismo, iekovo, atsakovo, bei kit procese dalyvaujani asmen procesin veikl, sprendiant gin, ar vykdant teismo sprendim. CPT nustato priverstin civilins teiss vykdymo mechanizm. Procesin teis yra susaistyta su materialine teise, nes be materialins teiss daugelis proceso institut nebt suprantami. Visuma taisykli, kurios reglamentuoja teismo, ali, kit dalyvi bylos veiksmus, teismo sprendimo primim ir jo vykdym. Gin sprendimas teisme yra ilgai trunkantis procesas, nors yra pripastama, kad kiekvienas asmuo besikreipiantis teism, turi teis proting bylos nagrinjimo termin. Teismo procesai yra brangs. Pirma valstyb mano, kad ji veltui neturt sprsti gin, yra nustatytas yminis mokestis. J nustato CPK. Taip pat advokat paslaugos. Alternatyvs sprendimo bdai daug pigesni ir greitesni. Dar vienas minusas teism vieumas. Bylos yra nagrinjamos vieai, teismo posdio salje. Apie konflikt, gin suino kiti asmenys, spauda. Teismo procesui bdingas labai didelis formalizmas. Nes proceso teiss normos pakankamai detaliai reglamentuoja eig proceso. Nuo iekinio pareikimo, iki teismo spre ndimo vykdymo. Pralaimti byl galima net bnant visikai teisiam, bet nesugebant vykdyti formali reikalavim, pvz .: netinkama iekinio forma. Sprendimas teisme yra orientuotas praeit, buvusius santykius, o alternatyvs sprendimo bdai orientuoti ateit, vyko konfliktas, j isprendiam ir toliau bendradarbiaujam, o teismo procesas veria nutraukti galimus tolesnius santykius.
CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI

Konstitucija. Procesui svarbi, nes nustato teism sistem, pagal tai ir teism kompetencij. Konstitucija nustato pagrindinius teismo proceso principus. tvirtina teis kreiptis teism. Proceso teis ir detalizuoja ios teiss gyvendinim. ES ir tarptautin teis. ES teiss srityje yra keli svarbs altiniai. 1968 Briuselio konvencija Dl teism jurisdikcijos ir teismo sprendimo primimo bei keitimo, Lugano konvencija. ES reglamentai: Briuselis1pakeit Briuselio konvencij, iskyrus Danij, jai ir toliau galioja Briuselio konvencija. 2001 reglamentas dl rodym rinkimo, reglamentuoja teism susiinojim renkant rodymus bylose. 2000 reglamentas dl teismo praneim teikim. Kokiu bdu teikti teismo aukimus ir kitus dokumentus kitose valstybse nei vyksta procesas. 2003 reglamentas dl teism jurisdikcijos ir sprendim primimo kai kuriose eimos bylose. is reglamentas nustato teismingum dl vaik kalbos ir kit aplinkybi. 2004 dl smulki gin procedr, supaprastinta nagrinjimo tvarka TT altiniai. ETLK, tvirtina pagrindinius proceso principus. Teis kreiptis teism, proting termin, nealik teism. Europos Tarybos konvencija dl informacijos suteikimo apie usienio pilieius. Dvials
2009/ 2010 m. m.
tarptautins sutartys dl pagalbos teisins ir bendradarbiavimo teiss srityje. ios sutartys nustato teism kompetencijos klausimus. Taip pat reglamentuoja teismo praneim teikimo tvark, rodymo pateikimo tvark. Nacionalin teis. CPK. Naujasis CPK nuo 2002. Be CPK svarbs yra ir CK. Nes CK yra procesinio pobdio norm. Daugelis proceso teiss institut grindiami materialins teiss normomis. Darbo kodeksas nustato, kokiais atvejais darbo ginai prie teism turi bti inagrinti darbo gin komisijos tvarka. Advokatros statymas nustato advokato teisin status, kokias teises pareigas turi, kada negali dalyvauti bylos nagrinjime. Prokuratros statymas, nustato kada civ byla gali bti inicijuota prokuror. moni bankroto statymas, CPK nenustato bankroto santyki. CPK paveds kai kuriuos klausimus reglamentuoti vyriausybei ar kitoms valstybs institucijoms. Teismo sprendim vykdymo instrukcij tvirtina vyriausyb. CP santykis su kitom teiss akom, norm ypatumai.. savarankikai.
2TEMA. CIVILINIO PROCESO TE ISS PRINCIPAI

Principas vs Teiss norma. Principas bendro pobdio idja, veikianti visame procese. Norma konkreti taisykl, kuri veikia vienoje ar kitoje proceso stadijoje. Proceso principai kultros, teiss tradicijos, teiss doktrinos, statutins teiss ir teism praktikos rezultatas.
PRINCIP REIKM:
1. Lemia proceso model pvz. Aktyvaus teisjo principas (aktyviai dalyvauja, vadovauja procesui) 2. Padeda suprasti konkreias teiss normas 3. Padeda suprasti ry tarp atskir teiss norm, paalinti kolizijas 4. Interpretacijos funkcija 5. Teiss sprag upildymo funkcija (CPK 137 str. , 3 str. 5d. galima taikyti teiss analogij) 6. Rodo gaires statym leidjui.
CIVILINIO PROCESO MODELIAI
1. Priklausomai nuo princip iskiriami: a. Anglosaksikasis ir b. Kontinentinis (kanon) proceso modeliai
2. Priklausomai nuo teisjo aktyvumo (dabar egzistuoja mirs modeliai, nra grynj):
2009/ 2010 m. m.
a. Adversorinis (pasyvus) b. Tardymo proceso modeliai

PRINCIP KLASIFIKACI JOS
1. Pagal j tak siningam procesui: a. Fundamentals j paeidimas reikia, kad nebuvo teisingo sprendimo ir reikia pakartoti vis proces i naujo. b. Paprasti j paeidimas automatikai nereikia, kad procesas buvo nesiningas 2. Pagal tvirtinimo altin: a. Konstituciniai (109 117 str.) - Teisingum vykdo tik teismai - Teismo proceso vieumas - Valstybin proceso kalba b. tvirtinti CPK (5 21 str.) 3. Pagal pripainimo laipsn a. Visuotinai pripainti (formals) aikiai tvirtinti statutinje teisje; b. Reals visuotinai pripainti ir dl to teismai juos taiko. Pvz.: koncentruotumo principas teism praktikos rezultatas. c. Bsimi inomi i lyginamosios teiss. Jie nra pripainti ir visuotinai taikomi, taiau inomi kitoms valstybs. 4. Pagal taikymo srit: a. Nustatantys teismo procesin padt - Teisingum vykdo tik teismai - Teism ir teisj nepriklausomumo a) Iorinis nepriklausomumas b) Vidinis nepriklausomumas - Teisj nealikumas
10
2009/ 2010 m. m.
- Teisjo vadovavimas procesui (formalaus, bet ne materialaus pobdio vadovavimas) - Teismo sprendimo privalomumas - Teismo pasitarimo slaptumas (teismo kambaryje). Atskiroji nuomon yra iimtis, kuri rodo, kad sprendimas nra vienintelis galimas gino isprendimo rezultatas. Atskiroji nuomon rodo, kad yra ryki teiss arba fakto problema. b. Nustatantys ali procesin padt - Dispozityvumas (alys yra proceso eimininkai, nes kuria proceso eig, nes iekovo iniciatyva ikyla byla, jo iniciatyva gali bti nutraukiama, keiiamas iekinio pagrindas ir pan.) - Procesinis lygiateisikumas - Teismins gynybos prieinamumas (turi bti galimyb operatyviai kreiptis teism be dideli formalum) - Teis bti iklausytam - Draudimas piktnaudiauti teise - Valstybs garantuojama teisin pagalba c. Nustatantys civilins bylos nagrinjimo tvark - Siningas teismo procesas - Proceso vieumo (stebti nuo 16m.) - Valstybin proceso kalba - odikumas (iimtis kasacin instancija tik ratu) - Tiesioginis dalyvavimas - Proceso vientisumas - Tinkamas praneimas (pagrindas sprendimo negaliojimui) - Teismo ir ali kooperavimasis - Proceso operatyvumas (koncentruotumas) d. Nustatantys rodinjimo tvark. - Rungimasis (kiekviena alis turi rodyti savo pozicij, teismas tik vertina)
11
2009/ 2010 m. m.
- Laisvas rodym vertinimas (negalima i anksto nustatyti formali rodym vertinimo taisykli, bet prima face rodym negali paneigti liudytojai.
ATSKIR CIVILINIO PROCESO PRINCIP TURINYS

S I N I N G O T E I S M O P R O C E S O P R I N C I P O TU R I N Y S
Sining teismo proces turi utikrinti: 1. Statutin teis 2. Teismas 3. ali advokatai ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys 4. Visuomen Siningo teismo proceso turinys tai plaiausias proceso principas, kur sudaro: 1. Gin nagrinjantis teismas yra nepriklausomas ir nealikas (CPK 66 ir 71 str.) 2. Teismas turi bti sudarytas pagal statyme nustatytas taisykles (CPK 62, 324 str. 2 d., 366str. 1d. 8p.) 3. Teis kalbti savo gimtja kalba ir turti vertj (K. 110 str.) 4. Vieumo principas (K. 117str.) taikomas byl nagrinjant odiu. 5. Teismas privalo iklausyti abi alis (CPK 266, 329 str. 2d.2p, 366 str. 1d.7p.), draudiama riboti pasisakym trukm. 6. Proceso operatyvumas per proting laiko tarp reikia inagrinti byl. Strasbro teismas suformulavo praktik, kad 6 metai yra per ilgas laiko tarpas, kuris priklauso nuo: a. Bylos sudtingumo b. Teismo aktyvumo ar pasyvumo c. Paties pareikjo elgesio 3k-7-7/2007 byl grinti pirm instancij galima tik iimtiniais atvejais, nes tai sukelia byl karusels efekt, tam reikia svaraus pagrindo. 3k-3-453/2007 neigiamas pavyzdys. Byla tssi 12 met, o LAT vl j grina pirm instancij. 7. Teismas privalo motyvuoti savo sprendimus, t.y. nurodyti argumentus, kodl prim btent tok sprendim (CPK 270 str.). Jei nra teismo motyv, laikoma, kad apskritai nra sprendimo. Tai sprendimo negaliojimo pagrindas.
12
2009/ 2010 m. m.
8. Proceso lygiateisikumas (CPK 17 str.) 9. Tinkamas informatyvumas (apie laik, viet, kit proceso ali veiksm atlikimo viet ir laik bei kitos alies veiksmus CPK 117 -131 str.) 10. Teis vesti byl per atstov, t.y. teis turti advokat. Teisjas gali atidti proces ir rekomenduoti per t laik susirasti advokat. 11. Teisj kvalifikacija 12. Teis nemokam teisin pagalb. 13. Teis sksti teismo sprendim. Tai garantuoja instancin sistema, kuri formuojama hierarchiniu principu. Pirmos instancijos sprendimai praktikai visada gali bti skundiami, iskyrus maareikmes bylas (iki 250 Lt), nebent tai socialiai reikminga byla. Antr kart sksti nra absoliuti teis kasacine tvarka bylos peririmos tik kur yra vieas interesas, kur bent vienas i kolegijos teisj mato problem, taip pat kur yra bent trys kasaciniai argumentai. 14. Teis susipainti su bylos mediaga. CPK 42 str. Teismas negali remtis argumentais, su kuri rodymais alys negaljo susipainti. 15. Operatyvus teismo priimt sprendim vykdymas. Teis apginta tik tada, kai sprendimas yra vykdytas. 16. Teis kritikuoti teismo sprendim vieai (spaudoje ir pan.). Teismo sprendimo kritika socialiai yra geras procesas. Negalima persekioti asmens u pagrst kritik. 17. Teismo proceso kultra. Tam tikras oficialumas yra neivengiamas. Praktiniai aspektai: Teismo nepriklausomum paeid statym leidjas. Jei statym leidjas daro pakeitimus, tai tie pakeitimai neturi teiss daryti takos nagrinjamos bylos baigiai, kitaip tai bus statym leidjas, kuris isprendia byl, o ne teismas. Belukka v Ukraine teismo pirmininkas prim dovan i pareikjo ir taip dar tak jo nealikumui. Peter thor Siguscon v Iceland (1998) nustatytas teisjos alikumas dl jos vyro siskolinimo vienai bylos ali. iuo atveju negalima laikyti, kad teismas buvo nealikas. Kriterijai, pagal kuriuos sprendiama teismas alikas ar ne: 1. Subjektyvus kriterijus vertinama pagal proceso dalyvi poir teismas alikas ar ne. 2. Objektyvus kriterijus k manyt su byla nesusij asmenys. Percador vs Spain - teisjas dirbo pedagogin darb, o auktoji mokykla buvo viena i bylos ali. Tai konvencijos 6 str. paeidimas. 3K-3-389/2007 ir 3K-3-675/2007 - teisja ir advokatas dirbo toje paioje katedroje . Advokatas buvo katedros vedjas. Tai buvo siningo teismo proceso principo paeidimas, nes buvo subordinaciniai santykiai tarp teisjos ir advokato (katedros vedjo ir katedros darbuotojos). Teisja turjo nusialinti nuo
13
2009/ 2010 m. m.
bylos, dl tam tikr pavaldumo santyki. Jei byloje yra pagrst abejoni dl teisjo alikumo, teisjas privalo atsisakyti bylos. Grsms nealikumui: 1. Teism kompetencijos nustatymas paprastais statymais. 2. Patys teismai turi saugoti savo nepriklausomum. Pernelyg didelis teismo aktyvumas irgi yra pavojus nealikumo principo paeidimui. 3. Neskaidri teisj atrankos ir skyrimo tvarka. 4. Neskaidri byl skyrimo tvarka. 5. Pernelyg didelis teisj aktyvumas visuomenje, kinje veikloje. 6. Politini teisini institucij sprendimai. 7. Valdi atribojimo principo negyvendinimas. - LKT 1997-11-13 - LKT 2000-01-12 - LKT 2001-07-12 - LKT 2006-03-28 - LKT 2006-05-09 - LKT 2007-10-24 8. Teismo sprendim nevykdymas, j res judicata galios panaikinimas ar revizavimas ne instancine tvarka.
A L I P R O C E S I N I S L Y G I A TE I S I K U M A S
1. 2. 3. 4.
Nepakankamas byl teisminis argumentavimas Netinkamas teikimas neutikrintas tinkamas informavimas apie proceso veiksmus odikumo principas pirmoji stadija turi ilikti odin, teismui svarbu pamatyti mog. Teis kritikuoti teismo sprendimus
Hmihalachioaie v Moldova (2004) nepagrstas advokato nubaudimas administracine bauda u Konstitucinio Teismo sprendimo kritik. Kudeshkina v Rusia (2009) teisjos nepagrstas atleidimas i pareig u teismo sistemos kritikavim.
SEMINARAS APIE PRINCIPUS
Ne bet kada teismas gali laisvai sprsti. Dispozityvumo principas esminis. Kitas svarbus principas rungimosi. alys savo iniciatyva teikia rodymus. Tam tikrose situacijose (nedispozityvios bylos ypatingos teisenos bylos) teismas savo iniciatyva gali rinkti rodymus. Tam tikrais atvejais teismas gali pasilyti aliai, jei mato, kad alys turi galimybes pateikti rodymus. Proceso koncentruotumo principas. Kad teismas pasirengt tokiam bylos nagrinjimui, kad jis (pasiruoimas teisminiam nagrinjimui arba raytiniu bdu arba odiniu) byla bt inagrinta i esms pirmam posdyje. Tai teorinis modelis, siekiamyb. Parengiamj posdi teisjai skiria ir ne vien. Dl
14
2009/ 2010 m. m.
dideli krvi danai teisjai nespja pasirengti posdiui, alys pradeda piktnaudiauti procesinmis teismis, princip sekasi gyvendinti gana sudtingai. Susijs ir ali kooperavimosi principas. statymas leidia tiesiogin bendradarbiavim tarp advokat. Taip taupomas laikas. Teisjo vadovavimo proceso principas irgi svarbus. N vienas principas nra absoliutus. Sprendimai visada i keturi dali: angin, rezoliucin, apraomoji ir konstatuojamoji. Pagal KT nutarimus yra pasakyta, kad viskas turi bti surayta per 5 d. CPK 258 str. gali atidti primimo paskelbim. Pagal praktik teismas pasako, kad byla atidedama. Galima daryti pertrauk iki 5 d. (CPK 235 str. 3 d.). Yra teism kur pasitarimo kambario nra. Dabar tai vadinama teismo sprendimo primimo kambariu. Ta situacija yra sukurta dirbtinai. Betarpikumo principo realioj situacijoje visai kita prasm. Jei teisjas ijo sprendimo primimo kambar jis galjo priimti: atidti bylos nagrinjim, atidti sprendimo primimo, paskelbti sprendim. alims nra btina dalyvauti sprendimo primime. Dabar patys teisj padjjai ar teisjai pasako advokatams, koks bus bylos sprendimas. Negalima atskleisti sprendimo iki sprendimo paskelbimo. Anksiau buvo formalus reikalavimas surayti nuosprend (buvo ilgi terminai). Antrame udavinyje iekovui svarbiausia, kad ikeldint. irint pagal dispozityvumo princip teismas negali ieiti u bylos rib, bet niekinms sudtims teismas ex officio gali pareikti. Negaliojanios sutarties negali savo iniciatyva. Baudiamojoje byloje turt prejudicin reikm nustaius pasekmes baudiamojoje byloje, nereikia rodinti civilinje byloje. Motyvus dabar teismuose danai rao teisj padjjai. Nutarimo projektai vliau yra taisomi. Projekto niekas nedraudia rengti. ada padaryti elektronines bylas, kompiuteris visk darys, teisjas tik patikrins ar viskas gerai. Betarpikumo principo tokiu atveju nelikt. Teismas sprsdamas iekinio primimo klausim gali grinti klaid itaisymui. Pagrindo esm faktins aplinkybs. Pirmas atvejis eina daugiau trkum alinim, antras irgi . Teismui yra blogai, kai nra pagrindo grinti. Teismas gali priimti iekin ikelti byl, atsisakyti, duoti trkumams alinti. Galima parayti bet koki nesmon. Teismas tada duot paalinti trkumus. Terminas septynios dienos. Primim dabar daniausiai tvarko padjjai. Kai mons ateina tiesiai primim, ieina operatyviau ir greiiau. Administraciniuose teismuose primimo klausimus sprendia tik pirmininko pavaduotojas. Iimtiniais atvejais, jei mogus dl ligos, senyvo amiaus teisjas gali atvykti jo gyvenamj viet apklausti. Teiss tinkam proces, ali lygiateisikumas. Yra du variantai pagal 34 str. pats gali, o pagal 35 str. gali apygardos teismas. Reikia irti teismingumo taisykles, kai iekovas gyvena kitur. Iekovui leidia
15
2009/ 2010 m. m.
pasirinkti kur byl nagrinti: pagal sutarties vykdymo viet, antru atveju prayti perduoti kitam teismui; prayti perduoti pagal CPK 35 str. vaikinimo bylose rezoliucins dalys neskelbiamos dl vaiko teisi apsaugos. vaikinimo bylos yra brangios. Dl komercini paslapi. Nuasmeninimas kartais kelia problem. LAT nuo 2006 m. slaptinimas, bet gaunami praymai dl anksiau priimt byl nuasmeninimo. Bylos alys pakeitus teisj turi nualinimo teis, turi atsiklausti ar galima byl nagrinti toliau. Raytiniai rodymai: pateikiami originalai arba statymo tvarka patvirtintomis kopijomis. Teismas pateikia iekin ir priedus: priedai yra papildomi raytiniai rodymai. Anksiau protokole reikdavo ufiksuoti, kad su visa bylos mediaga susipainta. Pagal CPK 95 str. galima u piktnaudiavim. Jei pakeiia pagrind ir duoda vl nauj iekin. Teisj atsakomybs drausms centras kuriozinis atvejis. Tas pats yra steigs skyryb centr. Skyryb bylose patikrinti paraus, danai padirba paraus, kurie gyvena usienyje. Pirmos instancijos teismams alg nra ne tik teisjam, bet ir pinig aukimams. Negalima atsisakyti priimti iekin dl piktnaudiavimo, reikia priimti ir paskirti sankcijas. Priimant sprendim u aki gaunasi teisin fikcija. Padaryta antstoli reforma jie privats asmenys, suinteresuoti vykdyti kuo daugiau teismo vykdomj rat ir gauna skms mokest.
3 TEMA. CIVILINIAI PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

4 paskaita (2009 rugsjo 24 d.)
C I V I L I N I P R O C E S I N I T E I S I N I S A N TY K I Y P A T U M A I
Skirtingai nuo materialini teisini santyki susiklosto tik tuomet, kai ikeliama civilin byla teisme ir tsiasi, kol baigiasi civilinis procesas. Procesiniai santykiai dar gali tstis, kol vykdomas teismo sprendimas. Bet kuriuo atveju procesiniai santykiai yra epizodinis dalykas, skirtingai nuo materialini teisini santyki, kurie saisto nuo gimimo iki mirties. Iimtiniu atveju civiliniai procesai gali susiklostyt i ir tuomet, kai esame kvieiami liudytojais. Santykiai susiklosto tuomet, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi teism. Kai paeidiamos teiss ir interesai praydamas juos apginti, teikdamas, kad yra kitas asmuo, kuris jo teises paeid. Pirmiausia, civiliniai procesiniai santykiai susiklosto tarp iekovo ir teismo. Kai materialini teisi subjektas kreipiasi teism, prasideda civilinis procesas. Pirmieji santykiai susiklosto tarp iekovo ir teismo. Jei teismas priima pareikim (priimama teisjo rezoliucija), tuomet civilinis procesas prasideda. Teismas pranea pareikim atsakovui (atsakovas rao
16
2009/ 2010 m. m.
atsikirtim), ia jau turime procesin teisin santyk kur jau yra trys subjektai. Materialins teiss subjektai tampantys (kreditorius, skolininkas/ iekovas, atsakovas). Teisminiai procesiniai santykiai nesivaizduojami be teismo. Jei teismo nebt, nebt teismini procesini santyki. Arbitraas taip pat yra procesas, bet ten nra teisminiai santykiai. Pirma ivada, kuri galime padaryti apie procesinius santykius, tai, kad pirminis subjektas yra teismas. Gali bti atvej, kai yra kontaktas tiesiogiai tarp ali ar ali atstov. Materialus teisinis santykis Teismas Iekovas Procesinis teisinis santykis Ypatumai: 1. Btinas subjektas teismas; 2. Specifiniai atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (proceso teiss norma + procesinis teisnumas + procesinis veiksmas). Visi procesiniai santykiai atsiranda, kinta, pasibaigia tik esant CP normai. Gali bti ir materialiniai faktiniai santykiai (nors teiss ir normos nra, bet faktikai santykis egzistuoja pvz.: kartu gyvenantys vyras ir moteris gali neregistruoti santuokos, bet jei jie kartu gyvena, tai yra faktiniai eimyniniai santykiai ir statymo numatytais atvejais tokie santykiai turi bti saugomi ir ginami. Procese toki santyki nra, nes procesas yra formalizuotas dalykas. Kitaip sakant procesinis teisinis santykis gali pasibaigti tik tuo atveju, jei surasime civilinio proceso norm, kuri galime pritaikyti. a. Juridinis faktas. Procese juridinis faktas nesukelia teisini padarini, reikia atlikti procesin veiksm. Tam tikri vykiai be procesini veiksm nieko nereikia. Pvz.: ikelta byla ir mirta viena i ali. Vienos i ali mirtis automatikai proceso neubaigs, j ubaigs teismo nutartis nutraukti byl arba jei galimas teisi perjimas sustabdyti byl, kol paaiks teisi permjas, byla bus atnaujinta ir procesas vyks toliau. 3. Nuoseklumas ir sistemingumas. Kuo procesinis veiksnumas yra ypatingas lyginant su materialiniu veiksnumu. Susij su proceso stadijomis. 4. Ryys su materialiniais teisiniais santykiais. Paaikinama tuo, kad yra glaudus ryys tarp materialins ir proceso teiss. Proceso teis skirta apsaugoti materialin teis. Daugel proceso teiss institut galime inoti, inodami gerai materialins teiss institutus pvz., kas iekovas ir atsakovas priklauso nuo to, k sieja materialinis teisinis santykis. Danai daroma klaida teism praktikoje su nepilnamei vaik ilaikymu, kai teism kreipiasi vaiko mama, vardija save iekove ir prao save priskirti iekovei, iekovas i tikro yra vaikas.
Kreditorius
Skolininkas
Atsakovas
17
2009/ 2010 m. m.
S U B J E K TA I
Daugeliu atveju subjektin sudtis yra ymiai margesn ir t lemia materialin teis. Subjekt procesini teisini santyki yra daug. 1. Vaidmuo procese: a. Nagrinjantys ir sprendiantys bylas. Tik teismas. Teismo svok apima teisj ar teisjus, kurie nagrinja byl (gali bti vienasmenis nagrinjimas pirmos instancijos teismuose, ir kolegialus nagrinja keli teisjai). Kolegialumo principas atsiranda apeliacinje instancijoje, kasaciniame teisme. Gali bti 3, 7, iimtiniais atvejais plenarin sesija. Pirmos instancijos teisme kolegialiai byla gali bti nagrinjama tik iimtiniais atvejais, jei byla yra itin sudtinga (sudaroma 3 teisj kolegija). Nesenai toks atvejis buvo Vilniaus apygardos teisme, kai buvo sprendiamas NDX akcij areto klausimas, pagal usienio teism iekin; b. Dalyvaujantys byl nagrinjime; 2. Suinteresuotumas bylos baigtimi; a. Dalyvaujantys byloje asmenys. Turi teisin interes bylos baigtimi. Priskiriamos bylos alys, tretieji asmenys, ali treij asmen atstovai, asmenys ginantys vie interes (prokuroras); b. Kiti proceso dalyviai. Tretieji asmenys, treij asmen atstovai, teismo pagalbinis personalas (posdi sekretorius, vertjai, liudytojai, ekspertai). 3. Intereso pobdis: a. Privatus interesas. Iekovas, atsakovas, tretieji asmenys, ali, treij asmen atstovai; b. Vieas interesas. Prokuroras ar kita institucija, pareikusi iekin apginti vie interes. Sprendimas jo asmenini teisi ir pareig netakos, nes jie turi tik procesin teisin interes. Antstol priskirtume prie dalyvaujanio byloje, pagal suinteresuotum prie kit procesini dalyvi. Pagal trei kriterij jis ia nepaklina, nes negali turti teisini interes. Jeigu kyla ginas dl pareikjo ir suinteresuoto bylos baigtimi asmens, tai pagal koncentruotumo princip leidiama tsti bylos nagrinjim.
P R O C E S I N I S TE I S N U M A S I R V E I K S N U M A S
Samprata atitinka i kategorij samprat materialinje teisje. Procesinis teisnumas suprantamas kaip galjimas gyti procesines teises ir pareigas, o veiksnumas savarankikai gyvendinti gytas teises ir pareigas. CPK neturi specialios normos, kuri bt skirta procesiniam teisnumui ir tai rodo, kad proceso teiss poiriu galima dti lygybs enkl tarp materialinio ir procesinio teisnumo.
18
2009/ 2010 m. m.
Jei steigiamas juridinis asmuo, jis gyja ir materialin ir procesin subjektikum.

TE I S N U M A S
1. Galjimas turti civilines procesines teises ir pareigas. Bendra taisykl teisns materialins teiss prasme asmenys turi ir procesin teisnum. 2. Iimtys: a. Bti alimis gali tik organizacijos, turinio juridinio asmens status (CPK 41 str.). Filialas gali sudarinti sandorius, bet negali bti proceso alimi; b. Asmuo, ibrauktas i advokat srao, negali uimti advokato procesins padties (CPK 60 str.). iame straipsnyje numatyti asmenys negali gyti atstovo procesini teisi ir pareig (teisjas, prokuroras negali gyti procesini atstovo pareig). c. Kt., pvz., CPK 67 str.: 3K 3 218 / 2006 (advokatas negali dalyvauti byloje esant interes konfliktui). Advokatros statymas draudia advokatui vesti byl jei yra interes konfliktas. Advokatas negali atstovauti savo eimos nari.
P R O C E S I N I S V E I K S N U M A S ( C P K 3 8 S TR . )
Nepilnametis civilins teiss prasme nra veiksnus, taiau procesiniame procese gali bti iekovas, nors atstovaujamas atstov pagal statym. irint veiksnumo klausimus reikia irti materialins teiss normas. Galioja bendra taisykl: jei asmuo veiksnus materialins teiss poiriu, tai veiksnus ir procesins teiss poiriu. Tai yra btina todl, kad bt sudarytos galimybs savarankikai ginti paeist materialin teis. Bt nelogika, jei turt materialin teis, procesikai negalt savarankikai kreiptis teism. 1. Fiziniai asmenys: a. Neveiksns; b. I dalies veiksns (pvz. CK 164 str. 2 d.) ir kita; c. Visikai veiksns. 2. Iimtys liudytoju gali bti ir maametis (CPK 189 str.); ivad CPK 49 str. tvarka gali pateikti organizacija, neturinti juridinio asmens teisi (eimos bylose vaiko teisi apsaugos tarnyba, kuri yra struktrinis savivaldybs padalinys, neturintis JA statuso); gali bti klausiama ir maameio vaiko nuomons. Procesins padties problema 3K 3 465/2007 draudikas. Nukentjusysis gali laisvai pasirinkti, kam reik iekin dl alos atlyginimo gali al padariusiam asmeniui ir draudikui; tik draudikui; gali nereikti reikalavimo draudikui: a) Bendraatsakovis; b) Atsakovas; c) Treiasis asmuo.
19
2009/ 2010 m. m.
Toks aikinimas yra klaidingas ne tik materialins, bet ir proceso teiss poiriu. Proceso teiss poiriu vienas asmuo negali bti visu kuo. Konkreioje byloje asmuo gali uimti tik konkrei procesin padt arba jis yra alis, arba tretysis asmuo be savarankik reikalavim arba neturi teisini interes ioje byloje. is pvz. rodo, kad pakankamai sudtinga nustatyti procesin padt. Jeigu sakome, kad neturi jokio intereso, tai jis negali dalyvauti byloje. Intereso pobdis ir j padtis materialiniuose teisiniuose santykiuose yra labai skirtinga. Patys dalyvaujantys byloje asmenys skiriami asmenis turinius ir procesin ir materialin interes. Materialinis reikia, kad teismo sprendimas turs takos materialiniams teisiniams santykiams, todl tas asmuo dalyvauja toje byloje ir siekia, kad sprendimas bt toks, kad materialin teisin padtis nenukentt ar pagert. Procesinis interesas yra tikinti teism priimti jam palank sprendim. ali treij asmen atstovai, prokurorai ir kitos institucijos dalyvaujanios pagal CPK 49 str. turi tik procesin interes. Ekspertai, liudytojai, vertjai nesuinteresuoti byloje asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37 str.) turintys tiek materialin, tiek procesin interes: - alys gino teisenoje (iekovas, atsakovas); - Pareikjai ir suinteresuoti asmenys ypatingojoje teisenoje (CPK 443 str. 3 d.); - Tretieji asmenys (CPK 46, 47 str.); - Prokuroras ir kt. institucijos bei pareignai (CPK 49 str.); - Atstovai (CPK 51 str.); - CPK 50 str. 2 d. Problema tame, kad turime valstybs institucijas, kurios procese dalyvauja pateikdamos ivadas, dalyvauja, nes tai susij su j funkcijomis, bet pagal 50 str. 2d. nra laikomos dalyvaujaniais byloje asmenimis ir neturi t teisi ir pareig. Pvz. pagal CK sprendiant bet koki byl susijusi su vaik teisi ir interes apsauga turi dalyvauti vaiko teisi ir apsaugos ta rnyba ir pateikti savo ivad (nuomon kaip isprsti i byl, kad bt apginti vaiko interesai). Pateikia ivad, kad vaiko gyvenamoji vieta turt bti nustatyta su tiu, bet teismas nusprendia prieingai nustatyti gyvenamj viet su motina. Ir kadangi 50 str. 2 d. sako, kad ios institucijos neturi teiss apsksti sprendimo, tai vaiko teisi apsaugos tarnyba negali reaguoti sprendim, nors yra sitikinusi, kad vaiko teiss yra paeidiamos tokiu sprendimu. Skolininkai siskolinimo bylose vadinami pareikjais. Prie antstoli veiksm ir notaro apskundimo laikoma, kad paduodamas ne pareikimas, bet skundas. I tikro duodamas pareikimas.
TE I S M O I R T E I S J O V A I D M U O C I V I L I N I A M E P R O C E S E I R N U A L I N I M E
Savarankikai. Formaliai nra trukdym teisjui pakartotinai nagrinti byl toje paioje instancijoje, bet praktikoje bylos duodamos kitiems teisjams. Kai dl usienio byl, nagrinja apeliacinje instancijoje:
20
2009/ 2010 m. m.
a) Dl ES ali nari 1 teisjas, 3 apeliacijoje; b) Dl kit valstybi pagal dviales sutartis, paprastai 3 teisjai, po to kasacija. Teisjams bylas iais laikais (nuo 2008 m.) skirsto kompiuterins programos. Anksiau bylas skirstydavo pirmininkas. O po to buvo tvarkos pagal skaiius (indeksais). LAT kompiuteris trukdo, nes jei teisjas gauna byl pagal visikai ne savo specializacij, jam sunku nagrinti: vien dien darbo byl, u dviej dien eimos, trei dl antstoli veiksm. Kompiuterins programos kasaciniame teisme galt ir nebti, nes teisjai labai apkraunami. JA akcininkas yra dalyvis. Ar jis gali paduoti iekin prie JA? Niekur nra iaikinta, nei komentare, nei CPK. Pagal CK JA organ vadovo sprendimai gali bti ginijami pagal 2.82 str. 4 d. Dl sandorio pripainimo negaliojaniu, jei reiks sandor grinti t pai padt, atsakovas bus sandorio dalyvis. JA organo sprendim gali panaikinti vadovas, iskyrus, kai reikia organo sutikimo pagal teiss normas (akcinink susirinkimo sutikimas). Iekin pasirao JA, atsakovas bus tas asmuo, kuriam turtas perleistas. Valdybos pirmininkas gali pareigoti valdyb pareikti iekin, gali pareigoti pat direktori pareikti iekin ir ginyti savo sandor. Dabar vadovas veikia statymo pagrindu, j gali atleisti valdyba, nereikia net DK pagrind. Savivaldos statyme struktrinis padalinys yra seninijos. CPK 40 str. 1 d. Seninija turi galiojimus atstovauti savivaldyb. Byloje iekovas FA, atsakovas savivaldybs administracija. ia turt suteikti termin trkumams paalinti. Situacija su vaik teisi apsaugos tarnyba. Bylose stoja kaip JA. Vaik teisi gynybos klausimais jie turi tam tikras funkcijas gali pareikti iekin. Dviprasmikoje padtyje neturi centralizuoto organo, veikia kaip JA. Vaik teisi apsaugos bylose jie yra bylos alis (tv valdios apribojimo). Funkcijos vaik teisi atvilgiu yra didels. Individualioji mon turi savo atskir subjektikum. Anksiau antstolis kvalifikuodavo santykius, jei yra eimos prievols, tai reikdavo kreditoriui kreiptis teism, nustatyti dal turte, ilgas procesas. Nukreipiant iiekojim sutuoktini turt. Procesini dokument teikimas pagal 117 str. Vokietijoje jei meta aukim, tai jau laikoma, kad teikta. Dl varytini akt pripainimo negaliojaniu senatis bdavo 3 mn., vliau 3 m., dabar 10 m. Nutartis dl teisjo nusialinimo nra skundiama atskiruoju skundu, kadangi tai yra pagal 334 str. 1 d. 1 p. sakyti, kad teisjas nenusialino yra pagrindas apeliacijai (jei nenusialino tai absoliutus negaliojimo pagrindas). Kolegialiai nagrinjant byl nualinim sprendia du teisjai, jei visa kolegija, tai pirmininkas. Konsultacijos pagal datas, ne pagal institutus.
21
2009/ 2010 m. m.
4 TEMA. TEISM KOMPE TENCIJA (CPK 22 36 STR.)

TE I S M K O M P E T E N C I J O S S A M P R A TA
Kalbant apie valstybs institucijas odis kompetencija reikia tos institucijos teisi ir pareig visum. Civilinio proceso teiss poiriu teism kompetencijos klausimas yra svarbus, todl, kad kilus ginui dl teiss reikia atsakyti, kur kreiptis dl to gino sprendimo. Pirmi klausimai, kilus ginui dl teiss: 1. koki institucij teism ar koki kit reikia kreiptis? (t.y. teismo ir kit institucij kompetencijos atribojimas); Ats.: Priskirtinumo taisykli taikymas. 2. Jeigu reikia kreiptis teism, tai kok konkreiai? (t.y. vairi teism kompetencijos atribojimas teism sistemos viduje); Ats.: Teisingumo taisykli taikymas (CPK 25 -26str.) Apibendrintai galime sakyti, kad statym leidyba, vieasis administravimas yra ne teism kompetencija. Danai sakoma, kad teism kompetencija yra jurisdikcin (iurisdictio procesas, bylinjimasis). Valstybje yra teism sistema, nustaius, kad klausimo sprendimas priklauso teism kompetencijai reikia atsakyti klausim, koks konkretus teismas gin sprs, nes teisinis efektas bus pasiektas tik, jei suinteresuotas asmuo kreipsis tinkam teism. Iekinio senat nutraukia tik statym nustatyta tvarka kreipimasis teism.
C I V I L I N I B Y L P R I S K I R TI N U M A S
Teismui: Teismas sprendia visus ginus dl teiss, nebent statymas numatyt k kita; Competence de la competence principas (CPK 24 str., 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas turi turti galimyb pats sprsti savo kompetencijos klausimus. Jei teismui reiks kreiptis statym leidj ar kit institucij dl kompetencijos, tai kyla pavojus teism nepriklausomumui, teism reikm visuomenje priklauso nuo teism kompetencijos. Kuo kompetencija yra siauresn, tuo teismas yra maiau reikmingas, iaugs statym leidjo ir vykdomosios valdios taka. Teismai turi rpintis, kad j kompetencija nebt varoma.
Kitos ginus dl teiss sprendianios institucijos: kolektyviniai darbo ginai (DK 71 str.); ikeldinimas i gresiani sugriti gyvenamj patalp ir viebui (CK 6.615, 6.626 str.).
22
2009/ 2010 m. m.
Esant kolizijai, kieno kompetencijai priklauso ginas (teismui ar statym leidjai), laikoma, kad ginas priklauso teism kompetencijai. Jeigu teismas susiduria su statymo nustatyta iimtimi, kuri sako, kad io statymo sprendimas nepriklauso teismo kompetencijai, tai iuo atveju teismas turi suabejoti io statymo atitikimu Konstitucijai ir ETK ir priimti pareikim sustabdyti byl ir kreiptis KT klausdamas, ar statymo nuostata eliminuojanti io klausimo sprendim teismuose neprietarauja Konstitucijos 30 str. ir 109 str. Darbo ginai sprendiami arbitrae, darbuotoj ir darbdavi paritetini pagrindu. Paaikinamas socialiniais argumentais: tai yra didelis konfliktas, tarp dirbanij mass ir darbdavi mass, tame konflikte turi dalyvauti valstyb, bet tam, kad socialin konflikt isprsti reikia suvokti socialin valstybs padt, o tai teisjui bt per sunku daryti. Arbitrae yra visai kitokia sprendim procedra. Antra iimtis dl pastato avarins bkls suvokiama visuomens saugumo sumetimais. Ikeldinama prokurorui davus sankcijas, atvyksta policija ir asmenys ikeldinami. Sprendiant priskirtinumo klausim reikia atsiminti, kad CP yra dvi skirtingos teisenos. 1) Gino (iekinio) teisena visi ginai, kylantys i privatins (plaija prasme) teiss reglamentuojam santyki, priklauso teism kompetencijai (ETPLAK 6 str.1 d., Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 1 str. , 22 str.), t. y. Visuotinio Priskirtinumo taisykl. Mums pakanka nustatyti, kad tai yra ginas kils i privatini teisini santyki ir tuomet jau ginas gali bti nagrinjamas gino teisenos tvarka. 2) Ypatingoji teisena teism kompetencijai priklauso tik tos bylos, kurios numatytos statyme (CPK 442 str.), t.y. srao taisykl. Prieingas principas, nagrinjamos tik tos, kurios nurodytos srae. Jei tokio klausimo nra srae, tai teismas negali jo sprsti. Klausimas nepriklauso teism kompetencijai, jeigu: 1) Sprendiamas ne ginas dl teiss (pvz., 3K 3 595/2007); 2) statymas to klausimo sprendim priskiria kit institucij kompetencijai. Jei teisjas mano, kad teism kompetencijos ribojimas statym yra netinkamas, jis turi kreiptis KT; 3) Suinteresuotas asmuo statymo nustatyta tvarka pasirinko alternatyv teismo procesui gino dl teiss sprendimo bd (CPK 23 str. arbitraas, 3K 3 167/2008l 3K 3 62/2007). Arbitraas yra privatus sprendimo bdas, bet statym leidjas j prilygina teisminiam sprendimui. Jei teisjas sprsdamas sprendimo primimo pagrindo ir yra nustatytas arbitrainis sprendimas, tai teismas turi perduoti byl nagrinti arbitrae; 4) statymas teis kreiptis teism suteikia tik tam tikros kategorijos asmenims (pvz., CK 2.116, 2.125 str., 3K 3 92/2007). Pvz.: statym leidjas turi teis nustatyti, kad teis kreiptis teism turi ne pavienis asmuo, o tik toks asmuo, kuris atitinka tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, nes atskirose srityse gali bti pavojinga bylintis bet kam. Pvz.: juridinio asmens veiklos tyrimas. Jei visiems akcininkams, nepriklausomai nuo akcij kiekio bt leista inicijuoti JA veiklos tyrim. Savaime aiku, kad tokiu atveju bt pavojus akcinink daugumai, jei tokias bylas galt inicijuoti maumos akcininkai. Atskirais atvejais teismas nustato, kad teis kreiptis teism arba konkrets
23
2009/ 2010 m. m.
asmenys, arba asmen grup. eimos teisje yra pavyzdi, kai siekiant utikrinti eimos autonomijos princip tvysts nuginijimo bylas gali inicijuoti tik CK vardinti asmenys. ETT praktika: 1. Serghides and Christoforu v. Greece (44730/98): atsisakymas nagrinti iekin motyvuojant tuo, jog iekovas neturi teisinio intereso; 2. Rozsa v. Hungary, 2009 teiss kreiptis teism nesuteikimas likviduojamos bendrovs akcininkui; Civilini byl priskirtinumas: LKT 1997-10-01 dl negaljimo skstis teismui tardytojo nutarim aretuoti turt. Aretas suvaro mogaus turtin teis, todl turi bti galimyb sksti teismui. LKT 2000-06-30 dl teiss alos, padarytos neteistais teissaugos institucij veiksmai, atlyginimo. Srao principas veiksm, dl kuri galima prayti atlyginimo, nepateisinamas. Svarbu ar yra civilins atsakomybs slygos. LKT 2002-07-02 dl kariki teiss kreiptis teism. Nepagrstas buvo ribojimas tiek asmens teiss kreiptis teism, tiek pai teism kompetencijos. LKT 2004-08-17 - Dl negaljimo sksti teismui LRV nutarim dl ems gijimo. Tokia nuostata prietarauja K. 30 str. 1d. dabar teismai turi teis nagrinti tokius ginus. LKT 2006-11-27 dl teisj teiss kreiptis teism. Teisjas kaip ir bet kuris kitas fizinis asmuo turi teis kreiptis teism.
LAT praktika: 3k-7-470/1999 teisj teis kreiptis teism 3k-3-49/1999 teismo teis vertinti vieojo administravimo subjekt veiksm teistum 3k-3-384/1999 neleistinumas riboti teis kreiptis teism 3k-7-518/2002 neleistinumas riboti teis kreiptis teism. Toks apribojimas ne tik paeidia mogaus teises, bet ir teism nepriklausomum. Todl dl kompetencijos kompetencijos doktrinos, kai kyla klausimas ar galima kreiptis teism, teismas turi tok praym priimti ir svarstyti. Kolizijos atveju ji sprendiama teismo kompetencijos naudai.
Seminaras dl kompetencijos, priskirtinumo, teismingumo. Darbo ginai teism dl atleidimo i darbo sutarties pakeitimo, dl atleidimo i darbo. Jei nesutinka su atleidimu darbuotojas kreipiasi tiesiai teism. Kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nutrk, visais atvejais teism. Bendru atveju apskundiama darbo gino komisijai, kaip nagrinja CPK 412 str., 414 str. Komisijose gali bti sprendiami ginai dl darbo umokesio, apmokjimo. I kolektyvins
24
2009/ 2010 m. m.
sutarties kylantys ginai gali bti sprendiamos taikinimo komisijose. Dl streiko reikia teismo leidimo. Individuals darbo ginai sprendiami teisme. Su patu alternatyvus gin sprendimo bdas arba teism, arba susitarti tiesiogiai su patu. Pretenzin gin sprendimo tvarka susij su transportu, ryi paslaugomis. Taip pat ir garbs ir orumo bylose (pirmiausia paneigimo tekstas). Informavimo priemon arba paneigia, arba atsisako paneigti, arba niekaip nesureaguoja (daniausiai taip ir bna). Dl geleinkeli jei nepareiki pretenzijos, tai prarandi galimyb kreiptis teism. LAT motyvavo, kad nenagrinti civilinio proceso tvarka, nagrinti administracine tvarka. Lazauskas vs. Lietuvos valstyb. Kreipsi priteisti civilinio proceso ilaidas. Teismingumo kolegija isprend, kad turi bti nagrinjama CP tvarka. Teism praktika per priskirtinumo institut atriboti rinio teismingumo taisykles. Absorbcijos nutartis 2000 m. spalio 31 d. Iplstins kolegijos byla 3K-7-989/2000. Sabonio byla dl koted nukeldinimo, dabar apeliaciniame, atidtas sprendimo primimas. Administracinje byloje nra kasacijos, geriau priskirti bendrai kompetencijai. Advokatros statyme, teism statyme, notar statyme. Dl konkurencijos tarybos veiksm nagrinja administraciniai teismai, o jei alos atlyginimo klausimas, tai bendros kompetencijos teismai. Darbo teisje kreiptis teism yra 1 mn. senaties terminas. Neturtins alos dyd nustato teismas, kodeksas neriboja. Vokietijoje atskirai yra darbo teismai. Pranczijoje yra 2 darbdavio, 2 darbuotojo atstovai ir teisjai. Tas sprendimas skundiamas apeliaciniame teisme. Po to, kai inome pagal rin, einame teritorin. Po teritorinio, iekovo pasirinkimo, iimtinis, alternatyvus. Iimtinio teismingumo paeidimas yra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas. Pagal vartotoj teisi gynim Europos Teisingumo Teismas, Liuksemburgo teismo byloje prie vedij pasak, kad nesininga slyga, jei vartotojas turi teis pasirinkti rinktis, kur vaiuoti. Sutartiniai kaip vartojimo sutartimi gali bti nesininga slyga. Vilniaus Teismuose iki 28% bylos inagrinjamos teismo sakymu. Yra vykdomasis dokumentas, niekas neprietarauja. Kiekvienas registruotas laikas teismui kainuoja 6 lt. Teism tarpusavio teismingumas. Jei prieiekinis keiia teismingum, tai atiduodame pagal rin. Vilniaus apygardos teisme teisjai buvo anksiau pasidalin, kas nagrinja bylas pirmja instancija, kas apeliacins bylas. Vienu atveju teismas pats gali perduoti byl, kitu atveju gali perduoti auktesns instancijos pirmininkas, skyriaus pirmininkas.
25
2009/ 2010 m. m.
Byloje dl Kedio vaiko, byla nebuvo baigta, sprendiama dl laikin apsaugos priemoni. Udaviniai i CPT praktikumo: 1. Komercinio statymo 11 str. Ginas nepatenka ilyg. Atvejis, kai vieoji staiga gali bti privati. Procesikai nesutvarkyta tuo atveju, kad kai teismas gauna iekin kaip suinoti atsakovo nuomon. Mikelno sena nutartis dl arbitrao. Buvo pasakyta, kad nra arbitrain ilyga, nes susitarimas neapibrtas. Turi bti konkreiai numatyta kokiame arbitrainiame teisme bus sprendiama. 2. Pagal prekybins laivybos statym. Nesilaik ikiteismins tvarkos. Turtume atsisakyti priimti, iaikinti kur kreiptis jei nepraleisti terminai. Priklauso, jei yra terminas. LAT senato iaikinimas dl CMR konvencijos taikymo apibrti procesiniai klausimai. Jei veimas susijs su tarptautiniais, tai taikoma CMR konvencija. Geleinkelio kodekse numatytos ikiteismins tvarkos. 3. Pato statymas numato, kad kreipimasis yra alternatyvs veiksmai. Toki statym yra ir su iluma, elektra. Grups iekinio atvejis. Vartotoj teisi gynimo asociacija, teismas konstatuoja konkret paeidim. Sukuria prejudicij teismo sprendimas. 4. Pagal DK 289 str. ir 296 str. turt nagrinti darbo gin komisija. Jei darbo santykiai nutrk, gali eiti teism. Sudtinga skaiiuoti darbo bylose gino sum. 5. Nagrinja bendrosios kompetencijos, nes civilins atsakomybs klausimai dl notaro nagrinja mi bendrosios kompetencijos. Jam reikt teikti atskirj skund, kai atsisak priimti. teismingumo kolegij kreipiasi teismas. Abu teismai negali atsisakyti. Vienoje byloje buvo kasacijoje. Jei teismui tampa neaiku, gali primimo stadijoje klausimu kreiptis teismingumo kolegij. Teismas gali pats kreiptis, perirti praktik. Praym kreiptis teismingumo kolegij gali ikelti ir byloje dalyvaujantys asmenys. mons mano, kad bendrosios kompetencijos teismai yra profesionalesni nei administraciniai. Administraciniai labiau iri teistum, ne teismingum. Blogiausia, kad jie ima aikinti CPK normas. J aikinimas neprivalomas. Administraciniame per teismingum blogai padaryt, kad dalis administracini nusikaltim nagrinjama apylinks teism uose, bet sprendimai sprendiami LVAT. Keliamas klausimas, kad atiduoti bendrosios apeliacinj. 6. Teismingumas pagal rin apygardai, visa byla apygardai. 7. CPK 33 str. 2 d. Byla teisminga apylinks teismui. Prieprieiniai reikalavimai nesumuojami. 8. Pagal 32 str. 1 d. Gali alys sutarti dl teritorijos. Derogacinis reikalavimas. Vilniuje apygardos teisme jau yra 50 teisj. 9. Turi nagrinti Vilniaus apygardos teismas. CPK 28 str. 4 d. Advokat Tarybos sprendimai skundiami Vilniaus apygardos teismui. Kai klientas bylinjasi tai klient skundus sprendia arba advokat taryba, arba teismas. Reikt kreiptis apylinks teism. Pairti advokatros statym. Advokat kontora pasira, kad ginai sprendiami komerciniame arbitrae. Ginai tarp kliento ir advokato. Vilniaus apygardos tada, kai advokat paalina, ibraukia i srao. 10. CPK 34 str. 2 d. 2 p. 11. Teritorinio teismingumo pasikeitimas nesudaro prielaid perduoti byl nagrinti. Nra pagrindo perduoti bylos. Primimo stadija jau vyko. 12. Jei byla teisminga bylos primimo metu, tai jis ir turi pabaigti nagrinti byl.
26
2009/ 2010 m. m.
13. Dl teisjo. Vilniaus apygardos teismas turi nagrinti pagal rin teismingum. Teism statymas 30 str. ABT 16 str. dabar yra KT. Bendrosios kompetencijos. Teisj tarybos galiojimai labai mai. Turi teis kreiptis. 14. Ginas kyla i civilini santyki dl skolos iiekojimo, nra skundiamas ministerijos kaip valdymo organo veiksmas, todl byla teisminga bendrosios kompetencijos teisme. 15. Bankroto bylas nagrinja apylinks teismas pagal 27 str. 4 p. Teisjas, turintis bankroto byl, nagrinja visas kitas bylas susijusias su reikalavimais tai monei. Nuostata yra kritikuojama, nes smulki byla apygardos teisme i visos apygardos teritorijoje. Norma yra moni bankroto statyme. 16. Pagal CPK 35 str. 2 d. Tok atvej galt svarstyti teismo pirmininkas. Reikti nualinim teisjui. Jei visi liudytojai ir proceso dalyviai bt Vilniuje, tai kreiptis reikt teism, kuris nagrinja byl (taikoma visai kita norma). 17. Turi teis kreiptis pagal sutarties vykdymo viet. Kaune, tai yra alternatyvus teismingumas. 18. Iimtinis teismingumas pagal 31 str. 1 d. Pamnkalnio gatvj Vilniaus m. antrojo apylinks teismo (nebent turtas vir 100 000 lt). 19. Sutartimi negalima nusistatyti rinio teismingumo. Byla turi bti nagrinjama Vilniaus miesto apygardos teisme pagal CPK 28 str. 1 p., gali bti nagrinjama pagal sutartin pagal tai, kas susij su turtinm teism. 20. iauli teismas turjo kreiptis Kauno teism pagal turto sum pagal tai apylink ar apygarda. Dl nuosavybs pripainimo jei susij su juridin reikm turini fakt nustatymo yra CPK 446 str. Bendras principas ypatingoje teisenoje yra tas, kad nagrinjamos bylos yra pagal pareikjo gyvenam viet, bet prie kiekvienos situacijos ypatingoje teisenoje nurodoma kur teism kreiptis. Jei bt paeidimas prie kiekvieno straipsnio nustatyto teismingumo, tai bt nagrinjimo (ir sprendimo) negaliojimo pagrindas. Dl antstolio veiksm CPK 510 str. pateikia pagal antstolio veiklos teritorij. Bna, kad antstolis randasi keliose teritorijose, tai bt pagal antstolio buveins viet. Teism klaidos: Bylos nutraukimas motyvuojant tuo, kad byla nepriklauso teism kompetencijai, nes vienas i argument buvo susijs su vyriausybs nutarimo neteistumu. LAT iaikino, kad kilus vyriausybs nutarimo atitikimo statymams klausimas, tai nra klitis nagrinti byl, tik teismas turi sustabdyti byl ir kreiptis LRKT. Nepagrstas atsisakymas nagrinti gin tarp regbio klubo ir regbio federacijos. LAT pasak, kad tai ginas kils i privatins teiss reglamentuojam santyki, tai ginas dl teiss. Nepagrstas atsisakymas nagrinti 2 advokat iekin dl advokat konferencijos sprendim panaikinimo. Visi teismai padar klaid. Jie teig, kad ginai sprendiami tos organizacijos viduje. Visa tai yra nepagrstas aikinimas. Pavyzdys JA, kai akcininkas gali ginyti JA organ sprendimus. Todl tokie ginai priklauso teism kompetencijai. Nepagrstas atsisakymas nagrinti gin tarp krepinio aidjo ir krepinio federacijos dl diskvalifikavimo. LAT pasak, kad tai byla, kuri priklauso teism kompetencijai, nes federacijos sprendimas gali turti tiesiogins takos aidjo turtinms teisms.
27
2009/ 2010 m. m.
Priskirtinumo negalima painioti su procesine gino nagrinjimo tvarka: teism klaidos nepagrstai pritaikytas CPK 137 str. 2d. 1p. teigiant, kad daikt, esani nusikalstamos veikos dalyku, grinimo klausimas sprstinas BPK, o ne CPK nustatyta tvarka. Reikia skirti priskirtinum nuo teismingumo. io klausimo sprendimas priklauso teism kompetencijai, tik skiriasi kurio proceso tvarka klausimas yra sprendiamas. Reziumuojant galima konstatuot, kad priskirtinumas yra teiss kreiptis teism btina prielaida. Asmuo gali kreiptis teism tik tuo atveju jei klausimo sprendimas priklauso teism kompetencijai. Vadinasi bylos iklimo stadijoje pirmas ingsnis teisjo gavus pareikim yra atsakyti klausim , ar keliama problema, kuri priklauso teismo kompetencijai. Teismo pareiga yra patikrinti klausim savo iniciatyva. Vadovaujantis ekonomikumo, protingumo principais jei kreipiamasi teism dl klausimo, kuris nepriklauso jo kompetencijai teismas negali priimti pareikimo CPK 137 str. 2d. 1 p. Kai tas paaikja jau po civilins bylos iklimo, teismas turi j nutraukti CPK 293 str. 1 p. ikelta civilin byla yra nutraukiama, jei ji yra nenagrintina teisme. Svarbu: teismingumas nra teiss kreiptis teism prielaida. Niekada negalim nutraukti bylos, jei ji neteisminga teismui. Teismo klaidos: nepagrstas atsisakymas priimti iekin dl socialins paramos skyriaus ivados apie neatitikim globjo statusui. Tai priklauso nagrinti teismams, tik gali kilti klausimas, koks teismas bendrosios kompetencijos ar administracinis turi nagrinti byl. Antroji byla, kai teismas supainioja priskirtinum su teismingumu. ia lietuv dirbanti vedijos ambasadoje kreipsi ir teismai atsisak priimti byl. Darbo ginai priklauso teismo kompetencijai, tik iuo atveju yra tarptautinis elementas, tad kyla klausimas kurios alies teismai turi nagrinti gin. CPK sako, kad jeigu yra nustatoma, kad ginas yra neteismingas Lietuvos teismams, tokiu atveju pareikimas turi bti paliktas nenagrintas. ia turjo bti taikomas CPK 782 str. Jei byla nutraukiama asmuo negali kreiptis teism pakartotinai, pareikim palikus nenagrint asmuo gali kreiptis teism pakartotinai. Kai paaikja po bylos iklimo, kad byla neteisminga jam, o kitam , tada teismas priima nutart perduoti byl tam teismui, kuriam ji tei sminga. CPK 34 str. 2d. 4p. kai teisjas abejoja kam byla teisminga, teisjas gali kreiptis teismingumo kolegij CPK 36 str.
C I V I L I N I B Y L TE I S M I N G U M A S
Kiekvienoje valstybje funkcionuoja ne vienas teismas, o teism sistema. Lietuvoje yra bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti administraciniai teismai. Dar yra Konstitucinis Teismas. Kyla klausimas, kuris teismas turi nagrinti gin? Teismingumas teismo kompetencijai priklausani nagrinti byl paskirstymas teismams. Teismingumo rys: Rinis teismingumas. Atsako kurios ries teismas nagrins, jei ne vienalyt sistema. Teritorinis teismingumas. Nustaius teismo r ir grand, reikia nustatyti, kuris konkreiai teismas turi nagrinti byl. Funkcinis teismingumas klausimas koks teismas nagrins byl kaip apeliacins instancijos teismas.
28
2009/ 2010 m. m.
Reikm: tinkamas teismingumo klausimo isprendimas utikrina Konstitucijos 30 straipsnyje bei ETK 6 straipsnyje nustatytos asmens teiss kreiptis nepriklausom ir nealik teism gyvendinim (LAT 3k-3608/2008). Teism kompetencija turi bti apibrta aikiai, kad alys inot, kur teism reikia kreiptis. Tai svarbu, nes iekinio senat nutraukia tik tinkamas kreipimasis teism. Esant bendrosios kompetencijos ir specializuotiems teismams, nustaius, kad ginas priklauso teism kompetencijai, reikia atsakyti klausim: 1. Pirmas klausimas - gin nagrins bendrosios kompetencijos teismas, ar specializuotas teismas? Tai reikia, kad pirmiausia reikia atriboti bendrosios kompetencijos ir administracini teism jurisdikcijas. 2. Antras klausimas sprendiant teismingumo klausim nustatyti ar gin turi sprsti apylinks ar apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas. Reikia atriboti apylinki ir apygard teism jurisdikcij. 3. Treias ingsnis nustatyti kur konkreiai apylinks teism ar apygardos teism reikia paduoti iekin, tai yra teritorinis teismingumas. Apylinks teism Lietuvoje yra 54, apygard 5. Danas iuolaikinis klausimas: ar gin turi sprsti Lietuvos ar usienio valstybs teismas? T.y. skirting valstybi teism sistem konkurencija. Tai tarptautinis teismingumas CPK 780-792 str. Teismingumo instituto aspektai: Konstitucinis aspektas viena i teiss tinkam teismo proces sudtini dali. Tai teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slyga. Teismo, kaip valdios institucijos, kompetencijos ribos (ultra/intra vires). Teismo ex officio tikrinama slyga. Viena i atsakovo ginimosi priemoni. Atsakovas gali gintis, kad byla nepriklauso teism kompetencijai arba teismingumo atveju. Tiesa, tai silpnesnis gynybos argumentas. Valstybs suvereniteto elementas. Kiekviena valstyb suinteresuota, kad institucij kompetencija bt kuo platesn. Daugelis valstybi teismingumo taisykles modeliuoja taip, kad j teism jurisdikcija isiplst.
Teismingumas teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slyga. Todl: Teismas civilins bylos iklimo stadijoje ex officio privalo patikrinti, ar byla teisminga iam teismui ir jeigu neteisminga turi atsisakyti priimti pareikim CPK 137 str. 2d. 2p. pagrindu. Teismui kilus abejoni dl bendrosios kompetencijos ir administracini teism jurisdikcijos atribojimo, teismas turi kreiptis teismingumo kolegij. CPK 36 str. Kolegijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundiami. Paaikjus, kad byla nepriklauso teismo jurisdikcijai po CB iklimo, teismas turi t byl perduoti pagal teismingum CPK 34 str. 2d. 4.p pagrindu. Rinio ir iimtinio teismingumo taisykli paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2d. 6p.
29
2009/ 2010 m. m.
Rinis teismingumas: Nustatymo kriterijai: gino dalykas (daniausiai), gino subjekt teisins padties ypatumai, gino suma, kt. Nustatomas imperatyviomis teiss normomis, todl alys savo susitarimu negali keisti rinio teismingumo. Padeda isprsti du udavinius: atriboja administracini ir bendrosios kompetencijos teism jurisdikcij bei atriboja apylinks ir apygardos teism jurisdikcij.
CPK 26 str. Civilini byl rinis teismingumas. Administracini ir bendrosios kompetencijos teism kompetencija atribojama pagal gino pobd: jei klausimas susijs su privatine teise, gin nagrins bendrosios kompetencijos teismai, jei su vieja teise administraciniai teismai. Kai sujungiami privataus ir vieo pobdio reikalavimai arba viena gino prieasi yra administracinis aktas, taikomas absorbcijos principas teismingum lemia pagrindinis gino klausimas. CPK 26 str. 3 str. ir 6 str. LAT praktika: c.b. v. A.b. 3k-3-608/2004 3k-3-179/2009 3k-3-588/2008 3k-3-608/2008 3k-3-16/2009 3k-3-45/2009 3k-3-28/2009 3k-3-194/2004 3k-3-195/2009 3k-3-232/2009 3k-3-316/2009
Apylink v. Apygarda Bendrosios kompetencijos apygard ir apylinki teism kompetencija paskirstyta tokiu bdu: visas bylas kaip pirmosios instancijos teismai nagrinja apylinks teismai, jei statymai nenumato iimi. LAT praktika: 3k-3-588/2008 3k-3-608/2008 3k-3-311/2005 teismas tris kartus skirtingai iaikino, kas nagrinja bylas dl vieo konkurso, ia apygard teismai, 3k-3-610/2008 taikomas tik viej pirkim atveju, Teritorinis teismingumas. 5 ri:
30
2009/ 2010 m. m.
Bendrasis byl nagrinja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buvein. Kiekvienas teismas turi savo teritorij. Atsakovo gyvenamj viet nustatome pagal viej registr. alys susitarimu gali j pakeisti. Tada tursim sutartin teismingum. Alternatyvusis yra ne vienas teismas, o keli, kurie turi jurisdikcij nagrinti konkrei byl, o konkret teism pasirenka iekovas. Kreipsis vien teism, iekovas praranda teis kreiptis kit teism. alys gali savo susitarimu gali pakeisti teismingum. 3k-3-33/2007. Iimtinis yra imperatyvia forma nustatytas konkretus teismas, kuris teismas turi jurisdikcij. alys savo susitarimu negali keisti. Daniausiai tai ginai dl nekilnojamo daikto. Jie turi bti nagrinjami nekilnojamo daikto buvimo vietoje. 3k-3-537/2007 Sutartinis alys turi teis pasirinkti teism iskyrus rin teismingum bei iimtin teritorin. 3k 3-196/2008 o Prorogacinis konkreiai vardinamas teismas o Derogacinis kad nenagrins tam tikri konkrets teismai Keli tarpusavyje susijusi byl teismingumas. Kai vienos bylos teismingumas nulemia kitos bylos teismingum. Kaip iekinio ir prieinio iekinio atveju. Prieinis pagal pagrindinio iekinio taisykles.
Seminaras: iekovais nepriklausomai nuo amiaus yra tas asmuo, tik nurodomas jo atstovas.
5 TEMA. ALYS CIVILINIAME PROCESE (CPK 41 45 STR.)

ALI SAMPRATA
Pasakymas, kad alys yra iekovas ir atsakovas dar nra atsakymas klausim , kokios yra proceso alys. Reikia pildyti iekovu ir atsakovu gali bti fiziniai asmenys ir JA. Jeigu organizacija nra JA, tai ji alimi procese negali bti. Tai paaikinama tuo, kad materialine prasme subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. JA filialas, neturintis JA teisi gali veikti JA vardu, sudarinti sandorius, bet visi teisiniai padariniai atsiranda JA. Remiantis materialine teise ir proceso teis sako, kad alimis gali bti JA. Procese gali dalyvauti ir organizacijos, kurios CP prasme reikms neturi. Materialine teisine prasme materialinio teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjektai. Procesine teisine prasme asmuo, inicijuojantis civilin byl ir asmuo, aukiamas teism atsakyti pareikt reikalavim. Tas materialins teiss subjektas, kuris kreipiasi teism vadinamas iekovu, kita alis vadinama atsakovu. Remdamiesi materialine teise klausim, kas yra alys, galime atsakyti paprastai. Tai reikia, kad procesikai teisingai nustatyti, kas yra iekovas, atsakovas galime, jei tiksliai inome materialin teis. Jei neteisingai kvalifikuosime materialin teisin santyk padarysime ir materialins ir procesins teiss paeidim. Dispozityvumas reikia, kad teism kreipiasi tas asmuo, kuris mano, kad jo teiss yra paeistos . Yra iimi teism gali kreiptis asmenys, kurie nra gin materialinio teisinio santykio subjektai, bet jie turi
31
2009/ 2010 m. m.
procesin interes inicijuoti byl. Atskirais atvejais turi pareig inicijuoti byl. Pasakymas, kad alimis yra materialinio teisinio santykio, i kurio kilo ginas subjektai ne visada yra teisingas. Kreiptis teism su iekiniu dl santuokos pripainimo negaliojania gali ne vien santykio subjektai, bet ir asmenys, kurie nra santuokinio santykio subjektai (gali inicijuoti prokuroras, vieno i sutuoktinio tvai, jei sutuoktinis nepilnametis, kitas suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad jo interesai paeisti). Tokiu atveju tai reikia, kad byl inicijuoja (iekovu yra asmuo), kuris nra gino materialiniu teisi subjektas. Kadangi statymas jam suteikia toki galimyb, tai proceso teis turi jam suteikti galimyb gyti alies procesin status. Tai tai kodl proceso teisje mes be bendros taisykls, kad alimis yra materialinio teisinio santykio i kurio kilo ginas subjektai, tai yra taisykl, kad alis procesine prasme yra asmuo, kuris inicijuoja civilin byl ir asmuo, kuris aukiamas teism atsakyti pareikt iekin, nors jis neprivalo atsakyti. Jis turi gyti alies status, kad galt gintis. Schema (i Lorenyts) Kreditorius Prievol Skolininkas
Iekovas materialine prasme Iekovas procesine prasme
Iekinys Atsakovas Teismas
Prokuroras
Yra gino materialinis teisinis santykis, bet byl inicijuoja kitas asmuo, kuris laikomas alimi tik procesine prasme ir jis turi tik procesin interes. Teisiniai padariniai bus taikomi tam asmeniui, kuris yra gino teiss subjektas. Jei yra santuoka, tai byl inicijuoja prokuroras vieno i sutuoktini interesais. Neveiksnus sutuoktinis nebus alimi materialine teisine prasme, bet procesine prasme bus. Prokurorui suteikiamas alies statusas, kad bt galima ne tik pareikti iekin, bet j ir palaikyti. Turime procese dvejop situacij, kai yra alys (iekovas/ atsakovas materialine teisine prasme ir proceso prasme sutampa); kai turime iekov ir atsakov, bet jie nra materialinio teisinio santykio subjektai. Ex officio ali dalyvavimas procese. Iekovas inicijuoja byl ne todl, kad jo materialins teiss paeistos, bet todl, kad statymas toki teis (kartais ir pareig) kreiptis teism su iekiniu. iuo atveju prokuroras, vaiko teisi apsaugos institucija, kitos valstybs institucijos, teisi apsaugos taryba, tokiu atvej u vadinamos ex officio alimis, nes jos tiesiog traukiamos byl. I seminaro:
32
2009/ 2010 m. m.
ali samprata. Reikia inoti kas yra iekovas ir atsakovas. Nes vien tai nepaaikina ali sampratos. Materialine teisine prasme materialinio teisinio santykio, i kurio kilo ginas, subjektai. Procesine asmuo, inicijuojantis civilin byl ir asmuo aukimas teism atsakyti pareikt reikalavim. Tas subjektas, kuris kreipiasi teism vadinamas iekovu, kitai materialins teiss aliai, kuri yra atsakovas. Procesikai teisingai atsakyti, kas yra iekovas, kas atsakovas galime tik inodami materialin teis, koks santykis egzistuoja. Bet yra iimi i bendros taisykls, kad gin inicijuoja materialinio teisinio santykio subjektas. Yra iimi. Dispozityvumas reikia, kad asmuo kreipiasi, kuris mano, kad jo teiss paeistos, bet bna atvej, kai gali kreiptis asmenys, kurie nra materialinio teisinio santykio subjektai, bet jie gali turti procesin suinteresuotum arba jie gali turti pareig kreiptis teism. Kaip kreipimasis teism dl santuokos pripainimo negaliojania. Tai reikia, kad byl inicijuoja, iekovu yra asmuo, kuris nra gino materialinio santykio subjektas. Taip tas asmuo gyja procesin status iekovo procesines teises ir pareigas. Todl procesinje teisje be bendros taisykls, kad alimis yra materialinio teisinio santykio subjektai yra dar viena taisykl, kad alis ir procesine prasme subjektas. Antruoju atveju abu asmenys yra alimis byloje. is skirtumas svarbus kalbant apie tinkamas ir netinkamas alis. Ex officio ali dalyvavimas procese kai iekovas inicijuoja byl ne dl to, kad jo materialins teiss paeistos, o dl to, kad statymas jam suteikia teis, kartais ir pareig. Kaip prokuroras, vaiko teisi apsaugos institucija, vartotoj teisi apsaugos taryba. Jos vadinamos ex officio alimis.
ALI POYMIAI
1. Gino materialinio teisinio santykio subjektai (iskyrus ex officio alis). Daniausiai proceso alis sieja materialinis teisinis santykis, iskyrus ex officio alis. Ar asmuo, susijs su atsakovu materialiniu aspektu, ar jis turi reikalavimo teis pagal materialin teis. 2. Civilins bylos personifikavimas. Byla vadinama byl ali vardu/ pavarde, pavadinimu. Lietuvoje iki 2002 m. buvo priimta praktika nenuasmeninti byl. Dabar nebenurodomos FA pavards ir vardai. Pastaruoju metu nebenurodomi ir JA pavadinimai. Toks slaptinimas apsunkina paiek altini; yra perdtas (iskyrus iimtinius atvejus, pvz., eimos bylos, ituokos bylos, kur identifikuoti ali nevertt). Ten, kur yra civiliniai komerciniai ginai, toks slaptinimas padaro daugiau alos nei naudos. Procesas yra vieas, kas nori, tas suinos. (Kur yra tvirtintas nuasmeninimas). 3. Materialinis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (iskyrus ex officio alis). Procesinis suinteresuotumas reikia, kad alys siekia, jog teismas priimt joms nauding sprendim. Materialinis teisinis suinteresuotumas reikia, kad teismo sprendimas turs tiesiogin tak ali teisms ir pareigoms. Jei teismas patenkins iekin, vadinasi, iekovas kak gaus. Jei teismas iekin atmes, iekovas kako negaus, o atsakovas neprivals kako daryti. Gin isprendimas turi tiesiogin tak ali materialinms teisms ir pareigoms, iskyrus ex officio alis, kurios turi tik procesin interes, kadangi nra gin materialinio teisinio santykio subjektai. 4. Proceso eimininkai. alys gyvendina dispozityvumo princip. Iekovo dka atsiranda civilin byla, nuo ali veiksm priklauso kaip civilin byla toliau rutuliosis (gal alys sudarys taikos
33
2009/ 2010 m. m.
sutart), ar keisis bylos nagrinjimo dalykas. Iekovas turi teis keisti iekinio dalyk arba pagrind. Atsakovas turi teis gintis, pareikti prieiekinius. Kaip byla tsis, kiek ji tsis priklauso nuo bylos ali. 5. Specifins teiss ir pareigos. alys turi specifini procesini teisi ir pareig, kuri neturi kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Pvz., keisti iekinio dalyk gali tik iekovas. Sudaryti taikos sutart gali tik alys. Pripainti iekin gali tik atsakovas. Pagal procesini teisi, pareig apimt, alys turi plaiausias procesines teises, kadangi tai btina tam, kad jos galt kaip gino materialinio teisinio santykio subjektai sprsti savo materialini teisi likim. Atsisakyti iekinio gali tik iekovas. Savo ruotu alys turi specifini pareig, kuri kiti byloje dalyvaujantys asmenys neturi. alys tu ri pareig mokti ymin mokest, padengti teismo ilaidas prieingos alies. Tretysis asmuo, nepareiks savarankiko reikalavimo, tokios pareigos neturi, kadangi jis jokio reikalavimo nereikia. alys turi visas bendras teises ir pareigas, kurias turi kiti byloje dalyvaujantys asmenys.
TI N K A M A I R N E T I N K A M A A L I S
1. Netinkamas iekovas asmuo, inicijavs civilin byl, bet nesantis gino materialinio teisinio santykio subjektu ir neturintis reikalavimo teiss atsakov. 2. Netinkamas atsakovas asmuo, iekovo vardintas atsakovu, bet nesantis gino materialinio teisinio santykio subjektu ir neturintis pareigos atsakyti pagal iekovo reikalavim. Tai yra materialins teiss klausimai, kuriuos galime atsakyti tik iklausius abi alis, ityrus j pateiktus rodymus. Tada gali paaikti, kad arba iekovas neturi reikalavimo teiss, arba atsakovas neprivalo atsakyti pagal iekovo pareikt iekin. Bet procesas jau yra prasidjs, asmuo, kuris kreipiasi teism save yra vardijs iekovu, prieinink yra vardijs atsakovu. Nebegalime paneigti, kad jie yra iekovas, atsakovas. Kai ityrme materialins teiss klausimus, tai galime sakyti, kad nra turinio. Materialine teisine prasme iekovas nra iekovas, atsakovas nra atsakovas. Turime savotik fikcij, kai procesine prasme asmen laikome alimi, bet materialine teisine prasme alis tokia nra. Turime tok institut kaip tinkama/ netinkama alis. Kodekse tas klausimas yra reglamentuojamas CPK 45 str. itas klausimas yra aikinamasis jau po to, kai ikelta civilin byla. Tie asmenys, kurie vardinti procesiniuose dokumentuose jau gij alies procesin santyk. K daryti jei iekovas/ atsakovas yra netinkami. Paprasiausias kelias bt, kad teismas, nustats, kad iekovas yra netinkamas iekin atmeta, nes neturi reikalavimo teiss ir byla baigiasi iekinio atmetimu. Analogika situacija, jei atsakovas netinkamas. Galimos naujos bylos. Proceso operatyvumo principais i problem galime isprsti racionaliau. Jei proceso metu paaikja, kad viena i ali netinkama, tai galime netinkam al pakeisti tinkama ir tsti proces. statyme pasirinktas racionalus kelias t.y. netinkamos alies pakeitimas tinkama. Pakeitimas (CPK 45 str.): 1. Tik pirmosios instancijos teisme iki priimant teismui sprendim. Keisti netinkamos alies tinkama apeliaciniame ar kasaciniame teisme negalima, nes tai bt rungimosi, lygiateisikumo
34
2009/ 2010 m. m.
principo paeidimas. Tokiu atveju tinkama alis, jei bt leidiamas stojimas prarast teis idstyti pozicij. Jei pirmosios instancijos teismas padaro klaid ir alis netinkama, tai apeliacins instancijos teisme sprendimas byloje naikinamas, byla grinama nagrinti i naujo pirmos instancijos teismui. 2. Tik iekovo sutikimu. To reikalauja dispozityvumo principas. Negalime prie iekovo vali netinkamo iekovo paalinti, tinkam traukti. Tas pats ir su atsakovu. 3. Atsakovo sutikimas nereikalingas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, jei mano, kad jo teis paeista turi kreiptis teism ir vardinti paeidj. Nereikia atsakovo sutikimo keiiant netinkam iekov tinkamu, netinkam atsakov tinkamu. 4. Pakeitimas vyksta atidedant bylos nagrinjim ir pradedant nagrinjim i pradi, iskyrus, jeigu naujai stojs asmuo prao nagrinti toliau. Turime sudaryti galimyb naujai stojusiam byl asmeniui susipainti su viskuo, kas byloje yra. Pakeitimo procedra (CPK 45 str.), kai netinkamas iekovas: 1. Abu iekovai sutinka teismo nutartis pakeisti. Tinkamam iekovui taikoma visa civilins bylos procedra (surayti iekin, laikytis vis iekinio pareikimo taisykli). 2. Tinkamas nori stoti, netinkamas nepasitraukia tinkamas stoja 3-iuoju asmeniu su savarankikais reikalavimais. Tokiu atveju teismas negali paalinti netinkamo, bet tinkamas negali uimti bendraiekovio pozicijos (nes j pozicijos yra prieingos), tinkamas negali stoti kaip bendraiekovis, todl tinkamam tenka pasinaudoti kito dalyvaujanio byloje statusu. Byloje yra du iekiniai netinkamo iekovo ir treiojo asmens su savarankikais reikalavimais. Netinkamo iekovo atmes, tinkamo iekovo patenkins (geriausiu atveju). 3. Tinkamas nestoja, netinkamas nepasitraukia byla nagrinjama toliau ir iekinys atmetamas. 4. Tinkamas nestoja, netinkamas pasitraukia byla nutraukiama. Byloje nelieka iekovo, jei procese lieka viena alis procesas nebemanomas. Civilins bylos nutraukimo pagrindas CPK 293 str. 4 p. Iekovas atsisako iekinio. Jeigu atsisakoma iekinio ir byla nutraukiama, tai pakartotinai dl to paties teism negalima. Jei tinkamas iekovas tiesiog nestoja, tai jis nebna pareiks iekinio, todl ateityje su tokiu iekiniu kreiptis gali. Jei netinkamas atsakovas: 1. Iekovas sutinka nutartis pakeisti atsakov. 2. Iekovas nesutinka byla nagrinjama toliau, iekinys atmetamas, nes pareiktas netinkamam atsakovui. Jei iekinys atmetamas, tai atsakovas gali reikalauti nuostoli atlyginimo, jei iekinys aikiai nepagrstas. Draudiama piktnaudiauti procesinmis teismis. Atsakymas materialinje teisje
35
2009/ 2010 m. m.
1. CPK 603 str.; 2. CK 6.264 str.; 3. CK 2.116 str.; 4. CK. 2.125 str.; 5. CK 6.270 str.; 6. CK 6.271 str., 6.272 str.; 7. CK 6.780 str.; 8. CK 2.27 str.; 9. CK 3.38 str.; 10. CK 6.38 str.; 11. CK 3.147 str.; 12. CK 3.151 str.; 13. moni bankroto statymo 5 str.; 14. Kt. Bylos dl JA veiklos tyrimo. Ne bet kuris akcininkas gali inicijuoti toki byl, o tik toks, kuris turi statyme numatyt akcij skaii. Klaidos dl ali tinkamumo daniausiai daromos todl, kad daromos materialins teiss aikinimo klaidos. Netinkama alis (CPK 45 str.) 1. 3K-3-256/2005; - durpi byla, kininkas nra vartotojas 2. 3K-3-458/2005; 3. 3K-3-123/2006; 4. 3K-3-243/2006; 5. 3K-3-56/2007; 6. 3K-3-100/2007; 7. 3K-3-26/2008; 8. 3K-3-263/2009;
36
2009/ 2010 m. m.
9. 3K-3-324/2009. Kadangi kininkas yra ne vartotojas, o vartotojas turt teis reikti iekin gamintojui, o jei asmuo nra vartotojas, tos normos netaikomos, vadinasi iuo atveju tinkamas atsakovas yra pirkimo pardavimo santykio alis (pardavjas).
PROCESINIS BENDRININKAVIMAS (CPK 43 44 STR.)

Litis consortium tai atvejai, kai iekin pareikia keli iekovai arba iekinys pareikiamas keliems atsakovams. Atsakymo iekome materialinje teisje. Kai ginas kyla i tokio materialinio teisinio santykio, kai kurios nors alies pusje yra ne vienas, o daugiau asmen, tai procese turime sudaryti galimyb procese dalyvauti keliems subjektams. Bendrininkavimas gali bti privalomas arba neprivalomas. Privalomu visi bendraiekoviai, visi bendraatsakoviai. Jeigu iekovas nesutinka patraukti vis atsakov 43 str. 2 d. byloje, o jie solidarieji, jie traukiami byl treiaisiais asmenimis, neturintiems savarankik reikalavim (vienas atlygins, turi regres kitus bendrininkus). Laiduotojas irgi atsako solidariai. Kai prievol subsidiari traukiama treiuoju asmeniu. Aktyvus bendrininkavimas: Iekovas 1. Iekovas 2. Iekovas n Atsakovas
Pasyvus bendrininkavimas: Iekovas Atsakovas 1. Atsakovas 2. Atsakovas n Mirusis bendrininkavimas: Iekovas 1. Iekovas 2. Iekovas n Atsakovas 1. Atsakovas 2. Atsakovas n
37
2009/ 2010 m. m.
Procesinis bendrininkavimas Litis consortium tai atvejai, kai iekin pareikia keli iekovai arba iekinys pareikiamas keliems atsakovams. Tikslai: Materialins teiss gyvendinimo utikrinimas. Egzistuoja situacijos, kai materiali nio teisinio santykio subjekt pusje yra keli asmenys (asmen daugetas). Kai ginas kyla i tokio materialinio teisinio santykio, procese reikia sudaryti galimyb byloje dalyvauti visiems iems subjektams. Proceso ekonomija ir operatyvumas, t.y. vietoj keli byl viena. Keli vienas kitam prietaraujani teismo sprendim ivengimas.
Pagal ali kiek procese: aktyvusis bendradarbiavimas; pasyvusis bendraatsakoviai; mirusis Svarbesn kvalifikacija priklausanti nuo to, ar reikia traukti visus bendrininkus, ar galima vis netraukti. Pagal btinum skiriama: Privalomasis negalimas bylos nagrinjimas jei byl netraukti visi bendrininkai. Jei teismas inagrint byl trauks tik vien i bendrinink, tai bt absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neprivalomasis (fakultatyvusis) galimos kelios bylos, nebtina visus bendrininkus traukti vien byl. Iekovas kiekvienam atsakovui gali reikti atskirus iekinius. Tik ekonomijos principu vadovaujantis, siekiant ivengti prieing sprendim rekomenduojama bylas sujungti vien.
Kada yra privalomasis, kada fakultatyvusis bendrininkavimas galima atsakyti tik inant materialin teis. Kaip CK 3.109 (sutuoktini atsakomyb, bendraskoliai abu sutuoktiniai, tai ir byl btina traukti abu sutuoktinius); 4.73 (bendraturiai, turi visi traukti bendraturiai); 6.279 (jei al padaro keli asmenys bendrai veikdami, jie atsako solidariai, visais atvejais kai prievol solidari privalomasis bendrininkavimas); 6.975 (ginai susij su partneryste, jungtine veikla tokias bylas jie visi turi bti traukti); kt. K daryt, kai teismas mano, kad bendrininkavimas privalomas, bet iekovas nenurodo vis atsakov? Teismas turi konstatuoti, kad yra iekinio trkumas, teisjas bylos primimo stadijoje turi vertinti ar iekovas nurodo visus atsakovus. Fakultatyvaus bendrininkavimo atveju prievartos negali bti, jei iekovas nenori traukti kitus, teismas gali nagrinti iekin tik vieno bendrininko atvilgiu. Privalomasis bendrininkavimas: byl privalo bti traukti visi bendrininkai. Nereikia traukimo painioti su dalyvavimu byloje. traukimas paminjimas iekinyje ir jie visi turi bti informuoti apie bylos iklim. Ar jie asmenikai kiekvienas dalyvaus bylos nagrinjime kitas klausimas. Kadangi bendrinink interesas bendras jie gali nusprsti pavesti atstovauti j vis interesus vienam i bendrinink.
38
2009/ 2010 m. m.
Dl vis bendrinink priimamas vienas teismo sprendimas CPK 274 str. Jei priteisiama, nurodoma, kad priteisima ir vis bendrinink solidariai. Fakultatyvaus bendrininkavimo atveju reikia nurodyti kiekvieno dal. Sprendimas, priimtas netraukus byl vis bendrinink, absoliuiai negalioja. CPK 329 str. 2d. 2p. Jei konstatuojama vieno atsakovo atvilgiu, kad jis turi atsakyt, atsakomyb vis atvilgiu. O jei jie netraukiami, paeidiama daug teiss princip. Bendrininkai proces turi bti traukti pirmosios instancijos teisme. Vieno bendrininko dispozityvs veiksmai sukelia teisinius padarinius tik jeigu pritaria kiti bendrininkai, nebent jis veikia kaip vis bendrinink atstovas. CPK 56 str. 1d. 3p. Vienas negali nusprsti u visus, nes sprendimas takoja vis teises. Fakultatyvaus bendrininkavimo atveju yra kitaip jei yra dalin prievol, kiekvienas dalins prievols skolininkas sprendia, k jam daryti su savo prievole, nes ji yra apibrta. Teismo sprendim apskundus vienam bendrininkui, laikoma, kad j apskund ir kiti bendrininkai. Tie procesiniai veiksmai, kurie naudingi visiems bendrininkams, galioja privalomojo bendrininkavimo atveju net ir veiksm atlikus tik vienam bendrininkui.
Pavyzdiai: Turto dalies atidalijimas visi bendraturiai. CK 4.90 str. Ikeldinimas i gyvenamosios patalpos visi nuomininko pilnameiai eimos nariai. CK 6.613 str. Solidari prievol visi solidars skolininkai ar solidars kreditoriai. Testamento pripainimas negaliojaniu visi testamento pdiniai. 3k-3-541/2008
Kita pus: kuo daugiau byloje dalyvaujani asmen, tuo byla sudtingesn ir didesn tikimyb, kad byla bus nagrinjama ilgiau. Tad svarbu sitikinti, kad yra bendrininkavimas ir netraukti asmen, kurie nra bendrininkai. Grups iekinio problema CPK 49 str. 5d. yra mirusi norma. Tai atvejis kai gino sprendimas gali takoti ne keli asmen, o didels grups interesus. Tokiais atvejais bendrininkavimo institutas nelabai gali padti, nes tokiu atveju ikils procesini dokument teikimo problema (privalu teikt tiek procesini dokument kopij, kiek yra byloje dalyvaujani asmen); praneim problema; jei byla nagrinjama odiu, vietos trkumo problema. Todl yra grups iekinio institutas, kuris leidia tokiais atvejais isprsti operatyviai ir racionaliai isprsti tokio pobdio byl atsisakant vis privalomojo bendrininkavimo element, kurie nepriimtini. Tokio iekinio esm: identifikuojama grup, kurios interesai ginami; grups vardu pareikia iekin iekovas vienas asmuo; byl veda tik tas asmuo; priimtas sprendimas taikomas visiems grups nariams. Kai iekinys dl alos ir priteisiama pinig suma, tie pinigai ne tei smo paskirstomi, o priteista suma perduodama fondui, kuris paskirsto suma identifikuojamas, kiek konkreiai kiekvienas grups narys patyr alos. Deja vienos ios normos nepakanka, nes kitos normos nra priderintos prie io instituto. Kad is institutas veikt, reikia pakeitim tiek CPK, tiek materialinje teisje.
39
2009/ 2010 m. m.
PROCESINI TEISI PERMIMAS.

ali procesini teisi ir pareig, iai aliai pasitraukus i proceso, perjimas kitam asmeniui, pagrindas teisi permimas materialinje teisje. Iekovas Landsbergis, atsakovas Petkeviius dl garbs ir orumo, kai paskelbta. Gali ginti vaikai, nors susij su asmeninmis neturtinmis. ioje byloje Landsbergis turi teis reikti iekin, bet nagrinjamoje byloje. Petkeviius mir nespjus inagrinti. Civilinje byloje patraukiant teisi permjus, kuriems pereina reikalavimas paneigti inias. Dabar iekovas atsisak reikalavimo panaikinimo bdo, paneigti kaip neatitinkani tikrovs ir priteisti 1 lt. Byla nagrinjama tik reikalavim apimtimi. Anksiau praktikoje byla lengviau nutraukt kaip dl asmenini neturtini. Jei JA yra likviduojamas dl bankroto, jei niekas neperima turto, tai niekas neperima teisi. FA atveju visada irti ar atsirado pdiniai, kurie prim palikim. Byloje procesini teisi permim galima keisti bet kurioje stadijoje. Yra reikalavimas, kai perimant palikim nepilnameiui reikia teismo leidimo. Teismas turi isiaikinti koks turtas perleidiamas, kokios yra skolos ir nesutikti. Universalusis teisi permimas ipso iure, pvz. alies mirtis Savanorikas teisi perleidimas inter vivos, pvz. reikalavimo teiss perleidimas, skolos perklimas (CK 6.101, 6.115-116 str.)
Jeigu tokie atvejai vyksta materialiniuose teisiniuose santykiuose, i kuri kils ginas esantis bylos nagrinjime, reikia sudaryti teisi permjui stoti byl pasitraukusio asmens vietoje. Svarbu, kad teisi permjas negali gyti daugiau teisi nei turjo asmuo, kurio teiss perimamos. Procesine prasme tai reikia ir tai, kad jis negali kvestionuoti tai, kas jau atlikta byloje. Skirtumai nuo netinkamos alies pakeitimo: Vieno asmens teiss pereina kitam teiss neperduodamos Vienas asmuo pasitraukia, kitas stoja galimas abiej dalyvavimas Bet kurioje proceso stadijoje galimas tik I instancijos teisme pasirengimo ar nagrinjimo stadijoje Byla sustabdoma CPK 163 str. 1p. - bylos nagrinjimas atiddamas
Teism praktika: 3k-3-21/2005 3k-3-71/2006 3k-3-377/2006 3k-3-144/2007 3k-3-312/2007 3k-3-361/2008 3k-3-367/2008
40
2009/ 2010 m. m.
Teisi permimo negalimumo materialinje teisje padariniai civilin byla nutraukiama CPK 293 str. 7,8 p. Taip daroma, nes nelieka alies. Jei teisi permimas materialinje teisje galimas, tai permjas nordamas stoti byl turi pateikti teismui rodymus, kad jis yra permjas ir nori stoti byl. Jei perimamos atsakovo teiss ir pareigos, asmuo traukiamas jo neklausiant.
6 TEMA. TRETIEJI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE
Treij asmen samprata. Pirmiausia reikia atsakyti, kodl be ali, civilinje byloje yra tretieji asmenys. Atsakymas materialinje teisje. Ji ino daug sudting konstrukcij, kai teisiniais santykiais susij ne tik du asmenys, bet jie egzistuoja ir tarp kit asmen, kaip kreditorius ir skolininkas, kuris vykdyti prievol pasitelkia treiuosius asmenis. Skolininkas vykdydamas prievol, jei ji nra tokia asmenin, kad turi vykdyti pats, gali pasitelkti treiuosius asmenis. Tarkim ranga. Rangovas sako viskas OK (dal dar subrangovas), iekovas sako ne OK. Rangovas sako, kad darbus atliko subrangovas. Bet u treiuosius asmenis prie kreditorius atsakingas asmenikai skolininkas. Klausimas ar gine turi dalyvauti subrangovas? Subrangovas turi interes dalyvauti byloje, nes teismo sprendimas gali turti tiesiogin tak jo interesams. Rangovas irgi nori, kad dalyvaut subrangovas, nes teismo sprendimu konstatuoti faktai gauna rodyto fakto gali (jei reikia reikti iekin subrangovui). Res judicata galia taikoma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Jei subrangovas nebt byloje, sprendimas subrangovui negaliot. Todl subrangovui turi bti numatyta galimyb dalyvauti kaip treiajam asmeniui nepareikianiu savarankik reikalavim. Iekovas Rangovas Subrangovas (3 asmuo)
Kita situacija: gino objektas santuokini pastatytas namas. Iekovas nori namo nuosavybs teiss jam skyryb () metu kaip bendrosios jungtins nuosavybs. Bet yra dar tvai, kurie sako, kad mes ia finansavome, todl mums 1/3 nuosavybs. ia stoja treiasis asmuo, taiau turintis savarankik reikalavim nukreipt gino objekt. Treiojo asmens reikalavimas nesutampa nei su iekovo, nei su atsakovo. Jei pretenduoja treiasis asmuo, kurio interesai skiriasi, jis negali bti bendrininku ir jis gali stoti byl kaip treiasis asmuo su savarankikais reikalavimais. Iekovas Atsakovas
3 asmuo su savarankikais reikalavimais Tikslai:
41
2009/ 2010 m. m.
Sudaryti galimybes, asmeniui, nesaniam bylos alimi, ginti savo teises ir interesus. Ivengti prieing sprendim keliose bylose. Proceso ekonomija.
Tretieji asmenys dalyvaujantys byloje asmenys, kurie stoja ar yra traukiam jau prasidjusi byl dl savo teisi ir interes, nesutampani su ali interesais, gynimo ioje ar kitose bsimose bylose.
TRETIEJI ASMENYS (CPK 46-47 STR.)

Tretieji asmenys dalyvaujantys byloje asmenys, kurie stoja ar yra traukiami jau prasidjusi byl dl savo teisi ir interes nesutampani su ali interesais, gynimo ioje ar kitose bsimose bylose. Kalbdami apie situacijas, kodl tretieji asmenys gali atsirasti analizavome dvi situacijas. Viena situacija kur tretysis asmuo tiesiogiai pretenduoja gino objekt (reikia reikalavim). Tretysis asmuo nra gino santykio subjektas, bet yra susijs su viena i gino ali kai kuriais materialiniais teisiniais santykiais (rangos ir subrangos sutartys. Jei usakovo iekinys dl nuostolio atlyginimo bt tenkinamas, tai tada rangovas pagal rangos sutart galt reikalauti nuostoli atlyginimo i subrangovo). Vienu atveju tretysis asmuo tiesiogiai pareikia savarankik reikalavim. Kitu atveju savarankikai nereikalauja, dalyvauja tik vienos i gino ali pusje, paddamas aliai tam tikroje byloje, nes jei aliai bus priimtas palankus sprendimas tai ir treiajam asmeniui nekils neigiam padarini.
TR E T I E J I A S M E N Y S P A R E I K I A N TY S S A V A R A N K I K U S R E I K A L A V I M U S ( C P K 4 6 S TR . ) .
1. Turi tiesiogin interes ir reikalavim gino objekt. Vienam i sutuoktini pareikus, kad jo lomis buvo statomas namas, todl jam reikia priteisti nam. Jei tretysis asmuo stoja byl su savarankiku reikalavimu tai turime du reikalavimus byloje, iekovo ir treiojo asmens, reikalavimai yra prieiniai, treias asmuo negali stoti proces kaip bendraiekovis. Jei iekovo reikalavimas bt patenkintas visikai, tai tekt treiojo asmens reikalavim atmesti. Jie vienas kit eliminuoja. 2. stoja tik savo iniciatyva iki baigiamj kalb I instancijos teisme. Treij asmen atvilgiu taikomas dispozityvumo principas. Jis pats gali nusprsti ar jam stoti byl ar ne. Jo negalima byl traukti prievarta. Vienintelis dalykas, k teismas gali padaryti, tai atitinkamai tok asmen informuoti, kad nagrinjama byla, kurioje jis turi savarankik reikalavim kaip tretysis asmuo. Apsisprsti tokie asmenys gali iki tam tikro laiko, t.y. tik pirmosios instancijos teisme iki baigiamj kalb pabaigos. 3. stoja pareikdamas iekin nagrinjamoje byloje. Tretieji asmenys byl stoja bendrais pagrindais pareikdami iekin, sumokdami ymin mokest ir t.t. Vienintel iimtis teismingumas. iuo atveju treiojo asmens su savarankikais reikalavimais iekinys turi bti reikiamas tame teisme, kur nagrinjama byla tarp iekovo ir atsakovo.
42
2009/ 2010 m. m.
4. Iekinio dalykas arba pagrindas skiriasi nuo iekovo iekinio. Kai treiojo asmens iekinio dalykas nesutampa su iekinio dalyku. Savo reikalavim grindia, kad namas yra bendroji jungtin nuosavyb pastatytas gyvenant santuokoje. Jei byl stoja tretysis asmuo, tai reikalavimas grindiamas kitu pagrindu asmuo teigia, kad objektas sukurtas jo lomis, todl jis turi gyti nuosavybs teis bent dal objekto, kadangi jis sukr objekt. Taigi turime kitok pagrind nei reikalauja iekovas priteisti gino objekt. 5. Atsakovais yra gino alys. Kadangi treiojo asmens interesai skiriasi nuo iekovo interes, tai kitos alys tampa atsakovais. Jeigu teismas pripasta, kad tretysis asmuo rodo, jog 50% kainos jis apmokjo, jam atsiranda nuosavybs teis pus namo. 6. Interesai nesutampa su ali interesais. Tretysis asmuo negali bti bendrininku, nes nesutampa su ali interesais. 7. Nutartis neleisti stoti neskundiama. Visais atvejais byloje gali atsirasti tretysis asmuo su savarankikais reikalavimais. Tam, kad galt stoti, jo reikalavimas turi bti susijs su ginu byloje. Jei nesusij, tuomet turi inicijuoti nauj byl reikdamas iekin. Galimi atveji, kai asmuo prao stoti byl treiuoju asmeniu su savarankikais reikalavimais, o teisjas mano, kad iekinio reikalavimai nieko bendro su byla neturi. Tokiu atveju negalima patenkinti iekinio ir neleidiama byl stoti. Tokia teismo nutartis yra neskundiama atskiruoju skundu, kadangi tokia nutartis neukerta galimybs inicijuoti nauj byl veikiant kaip iekovas. Tretysis asmuo pareiks savarankikus reikalavimus gali atsisakyti iekinio, sudaryti taikos sutartis ir t.t.
TR E T I E J I A S M E N Y S , N E P A R E I K I A N TY S S A V A R A N K I K R E I K A L A V I M ( C P K 4 7 S TR . ) .
1. Neturi savarankiko reikalavimo gino objekt;. 2. Nra gino santykio subjektai, bet susij teisiniais santykiais su viena i ali. Nagrinjamoje byloje treiojo asmens teisi ir pareig klausimas nenagrinjamas. Priimamas sprendimas turs takos treiajam asmeniui tik ateityje. Pvz.: alos, padarytos darbuotojo neteistais veiksmais einant darbines pareigas. Atsakovas yra darbdavys, bet kadangi pagal darbo teis darbuotojas padars al, turi atlyginti al, tai darbdavio pusje yra traukiamas darbuotojas, dl kurio iekovas patyr alos. Darbdavys negali reikalauti, kad toje byloje bt sprendiamas regreso klausimas darbuotoj. 3. Sprendimas gali turti takos teisms ir pareigoms ateityje. Atsiras teis reikti regresin iekin ir nebereiks rodyti aplinkybi, nustatyt byloje, kur atsakovas buvo treiasis asmuo. Netraukus darbuotoj alos atlyginimo byl, kitoje byloje darbuotojas negals ginyti t fakt, kurie ankstesnje byloje jau nustatyti. Reiks nustatyti kiek pagal darbo teis turs atlyginti darbdaviui. 4. stoja tiek savo iniciatyva, tiek ir gali bti traukti teismo ar ali iniciatyva iki baigiamj kalb I instancijos teisme. Kadangi nra gino santykio subjektai dispozityvumo principas jiems netaikomas visa apimtimi. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim procese gali atsirasti tiek savo iniciatyva (suinoj apie byl kreiptis teism su praymu traukti byl), tiek ir
43
2009/ 2010 m. m.
traukus byl ne savo iniciatyva (traukti gali prayti iekovas reikdamas iekin, prayti traukti asmen treiuoju atsakovo pusje). Gali reikalauti traukti treiuoju asmeniu ir prasidjus procesui. Teismas savo iniciatyva taip pat gali traukti proces tok asmen, jei teismas mano, kad tokio asmens dalyvavimas yra btinas. 5. Nutartis neleisti stoti skundiama. Kadangi tretysis asmuo neturi savarankiko reikalavimo, neturs galimybs savarankikai inicijuoti bylos, todl galimyb stoti tarp ali vykstant gin yra vienintel galimyb apginti savo teises. iuo atveju teismo nutartis atsisakyti traukti treij asmen gali bti skundiama atskiruoju skundu. Jei alos atlyginimo byloje, kai ala padaryta darbuotojo, darbuotojo netraukus, tai jam negalioja teismo sprendimo res judicata galia jei sprendimas siteisja, tai dalyvav byloje asmenys nebegali ginyti teismo sprendimu nustatyt aplinkybi, jei aplinkybs naudingos byloje dalyvavusiam asmeniui, tai toks asmuo gali tomis aplinkybmis remtis kitose bylose. Jei darbuotojas netraukiamas, tai darbdavys tokio sprendimo prie darbuotoj negals panaudoti. Res judicata galia turi subjektins ribas sprendimas galioja tik byloje dalyvavusi asmen atvilgiu. Tai svarbu ne tik treiajam asmeniui, bet ir aliai jei alis ino, kad sprendimo pagrindu gis teis reikti reikalavimus treiajam asme niui. Todl teismo nutartis, kuria neleidiama stoti byl treiajam asmeniui yra apeliacinio skundo objektas. 6. Negali daryti takos bylos eigai. Tretieji asmenys negali kaip alys naudoti dispozityvumo principo. Negali atsisakyti iekinio, pripainti iekinio, sudaryti taikos sutarties (skirtingai nuo treij asmen, pareikusi savarankik reikalavim). Tokie asmenys neturi toki pai teisi kaip turi alys, pareikianios reikalavimus. Treij asmen neturini savarankiko reikalavimo turi tik procesines teises (teis susipainti su bylos mediaga), bet negali keisti iekinio element ir pan. 7. Negali veikti prie alies, kurios pusje dalyvauja interesus. Kadangi tretysis asmuo nepareikiantis savarankik reikalavim dalyvauja procese kakurios i ali pusje tai i karto kyla klausimas kaip jis turt elgtis. CPK 47str. tvirtina taisykl, kad tretysis asmuo turi padti aliai, kurios pusje jis dalyvauja, o ne veikti prie tos alies interesus. Padti aliai, nes yra tam tikras interes bendrumas. Jeigu iekinys dl alos atlyginimo pareiktas darbdaviui bus atmestas, tai ilo ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas, nes jis nesusilauks regresinio iekinio. Taisykl negali bti suprantama absoliuiai, nes tretysis asmuo turt tapti arba bendrininku arba alies atstovu. Turime pripainti, kad totalaus interes sutapimo ir iuo atveju negali bti. alies interesas gali nesutapti su treiojo asmens interesais, tokiu atveju negalime priversti treiojo asmens tylti. ala padaryta iekovui sveikatos sualojimu. Iekovas i darbdavio prao turtins ir neturtins alos atlyginimo. Darbdavys nusprendia su iekovu sudaryti taikos sutart, atlygina turtin al ir sumainti neturtins alos reikalavim. Tretysis asmuo mano, kad iekovo patirti sualojimai yra menki ir neturtins alos reikalavimo dydis nustatytas taikos sutartimi yra neprotinga suma. Tretysis asmuo gali bandyti rodyti, kad neturtin ala yra kur kas maesn. Tokiu atveju alies ir treiojo asmens interesas nesutaps, kadangi alies sprendimas gali turti neigiamos takos treiajam asmeniui, tai pastarasis turi turti galimybi veikti prietaraudamas. Kyla klausimas ar turime priimti apeliacin skund treiojo asmens, ar nebus tas atvejis, kai jis veikia prie al. Galimos situacijos, kai reikia pripainti treiojo asmens galimyb elgtis kitaip, nei alis, kurios pusje jis dalyvauja.
44
2009/ 2010 m. m.
Treij asmen institutas paaikinamas materialine teise. Kalbdami apie treiuosius asmenis nepareikianius savarankik reikalavim tai turime nemaai materialins teiss norm tai nurodani: 1. CK 2.24 str. 5 d.; 2. CK 2.145 str.; 3. CK. 6.38 str. 4 d.; 4. CK 6.105 str.; 5. CK 6.322 str.; 6. CK 6.780 str.; 3K-3-397/2006 treiojo asmens teis ginyti ali taikos sutart. Tretysis asmuo turi teis sksti taikos sutart. urnalistas turi bti traukiamas byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankiko reikalavimo. Teism praktikoje daroma daug klaid dl asmen nepareikiani savarankik reikalavim. Klaidos yra dvejopo pobdio. Vienas atvejis, kai be pagrindo asmuo traukiamas byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim. Treiojo asmens traukimas byl daro byl labiau komplikuot. Tokios bylos nagrinjimas tampa sudtingesnis, nes kyla grsme, kad nagrinjimas utruks (tretysis asmuo neatvyks posd, nra ini ar bus teiktas praneim apie nagrinjim byloje). Antra klaid grup, kai asmen reikia traukti proces, o teismas to neino, alys nenori. Teismo uduotis yra isiaikinti visus dalyvaujanius byloje asmenis. Jeigu netrauksime tai sprendimai naikinami apeliacine ar kasacine tvarka vien dl to, kad nebuvo trauktas tretysis asmuo. Notaro netraukimas byl treiuoju asmeniu, kai reikiamas iekinys j traukti yra iekinio naikinimo pagrindas. 3K-3-391/2009. LAT pasisak, kad nereikia notaro traukti byl kiekvienu konkreiu atveju, reikia irti , kokiu pagrindu ginijamas sandoris. traukti tik, jei kalbama apie notaro padarytas klaidas, neteistus veiksmus. Jei sandoris bt pripaintas negaliojaniu viena i ali patirs alos. Tas pats galioja ir registr centro atvilgiu. Visais atvejais traukti byl nereikia. Traukti reikia tik , jei alys kalba, kad registras kak padars netinkamai. 3K-3-346/2009. 3K-3-2009/2009. 3K-7-161/2009. 3K-3-50/2009. 3K-3-228/2008.
45
2009/ 2010 m. m.
Yra daroma klaid, susijusiais su treiaisiais asmenimis, pareikianiais savarankik reikalavim. mons, kuriai ikelta bankroto byla, kreditoriaus interesai. Bankrotas gali bti tyinis ir iandienai mons kreditoriai negali pareikti savo pozicijos ar gali kelti bankroto byl. Pagal teism praktik kreditoriai negali bti asmenimis, turiniais savarankikais reikalavimais. Kreditorius visada turs savarankik reikalavim bankroto bylose, turi teis reikalauti bti trauktas kreditoriaus sra. Savaime aiku, kad toks aikinimas, kai kreditorius neturi teiss pareikti savarankik reikalavim yra neteisingas. Kreditorius atsiduria prastesnje padtyje. mons kreditoriams dl bankroto bylos iklimo nepraneama. Kreditoriui gali bti okas, kai jis suino, kad nutartis siteisjusi dl bankroto bylos iklimo. Nutartis ikelti bankroto byl yra vienintelis atvejis, kai dar galima sksti. Kai priimama teisjo rezoliucija ikelti bankroto byl, ji jau nebeskundiama. Nutart sksti gali tik dalyvaujantys byloje asmenys (tiek alys, tiek tretieji asmenys). Bankroto iklimo bylos atveju nutartis yra tik asmuo, kuris kelia bankroto bylos klausim ir pati mon. Kreditoriai ioje stadijoje neatsiranda. Kartais piktnaudiaujama. Situacija, kai UAB yra vienintelis akcininkas ir nori ivengti prievoli vykdymo. Sako direktoriui inicijuoti bankroto byl, prie tai iplovus turt. Iklus bankroto byl kreditoriai nieko negali padaryti, kreditoriai patvirtins reikalavimus, nors jie ir nebus patenkinami. Mikelno nuomone turt bti, kad asmuo, kuris inicijuoja bankroto bylos iklim privalo informuoti visus kreditorius, kad jie galt teisme pareikti savo pozicij, ypa tais atvejais, kai nra vis slyg bankroto bylai ikelti. Yra daug pavyzdi, kai suvedus balans turto ir skol minusas yra 200 lt. Toks pavyzdys parodo, kad tai yra daroma tyia. Neivengiamai bus kreditori, kurie turs prieing nuomon. Kreditoriai, neturintiems savarankik reikalavim, ir jie bus traukti byl (traukti tik patvirtinus kreditori sra), nuo to momento kreditoriai tampa treiaisiais asmenimis, bet bankroto bylos iklimas jau yra siteisjs. Galima sksti jei nepagrstai bus trauktas kreditorius antrja eile vietoj pirmos. Bankrotas i esms yra turto, kuris dar surandamas monje paskirstymas kreditoriams pagal eilikum ir j reikalavimo dyd.
7 TEMA. ATSTOVAVIMAS (CPK 51-60 STR.)

A TS T O V A V I M O S A M P R A T A
Procese skirta kur kas maiau norm nei materialinje teisje. Tai paaikinama tuo, kad turime analogikus institutus ir materialinje ir procesinje teisje. Atstovavimo poreikio prieastys: 1. Apie atstovavim procese kalbame, nes bylinjimasis yra specifin veikla. Byl galima pralaimti ne dl to, kad esi neteisus, o dl to, kad neinai procesini plonybi. Neinojimas kok procesin veiksm atlikti, per kiek laiko. Norint skmingai bylintis reikalingos specialios teisins inios. Jei alis nra teisininkas, tai bylintis be teisininko pagalbos yra labai rizikinga, nes teisjas turi bti nealikas (negali patarinti aliai k daryti). Dl to, kad reikalingos specialios teisins inios turime procesinio atstovavimo institut, kai alis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo gali pavesti savo procesini teisi gyvendinim atstovui asmeniui, kuris yra bylinjimosi plonybi inovas.
46
2009/ 2010 m. m.
2. Antra grup prieasi yra objektyvios prieastys, dl kuri alis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo negali asmenikai dalyvauti procese (neveiksnumas ir kt.). Gali bti ir liga, nesusijusi su neveiksnumu, bet asmuo gydomas stacionariai, negali atvykti proces. Tam, kad nestrigt byla, jei nebt atstovavimo instituto tekt bylos nagrinjim stabdyti. Tam, kad to nebt galima pavesti nagrinti byl savo atstovui. Turti byloje atstov yra alies ar kito dalyvaujanio byloje asmens teis, bet ne pareiga, iskyrus privalomo atstovavimo atvejus. I bendros taisykls yra keletas iimi, kai vesti tam tikro bylos kategorijos ar atlikti tam tikr procesin veiksm paiam byloje dalyvaujaniam asmeniui negalima. Tai yra pvz. privalomas atstovavimas kasaciniame procese. Jis nustatytas kasacins bylos inicijavimui. Privalomas atstovavimas yra nustatytas: 1. CPK 347 str. Kasacin skund bei atsiliepim kasacin skund turi surayti ir pasirayti advokatas. Neturdami advokato negalsime inicijuoti bylos Aukiausiame Teisme. Paaikinama tuo, kad kasacinis procesas yra teiss klausim procesas, kuriame sprendiami teiss aikinimo klausimai. Turi bti ikelta teiss problema, turime leidim sistem (LAT atsirenka bylas, ne kiekvienas kasacinis skundas yra priimamas). Norint ikelti toki problem reikalingos specialios teisins inios ir alis, neturdama teisinio isilavinimo to padaryti negali. 2. CK 2.115 str. Bylos dl priverstini akcij dali pardavimo, advokato dalyvavimas btinas nuo pat pradios. 3. CK 2.126 str. Bylos dl JA veiklos tyrimo, taip pat nuo pradios. 4. CPK 398 str. atstovo turjimas neatleidia nuo pareigos asmenikai dalyvauti byloje. Bylose dl tvysts nustatymo ar tvysts nuginijimo teismas gali pripainti alies dalyvavim btinu. Tai yra svarbu rodinjimo procesui. Tvysts nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas gali bti reikalingas ir naudingas rodinjimo proceso teisme, pagal taisykl, kad tai kalba patys u save. Antra vertus, asmenikas dalyvavimas gali bti btinas tam, kad ivengti piktnaudiavimo. Kad tvyst nebt nustatoma priimant sprendim u aki. Materialinje teisje vardintais atvejais materialo dalyvavimas yra btinas nuo pirmos instancijos, nuo iekinio pareikimo. Gali bti atvej, kuomet dalyvaujantis byloje asmuo turi turti atstov. Veda byl ne asmenikai, bet per atstov. Bna atvej, kai asmenikas dalyvavimas yra btinas. Atstovavimui tiek procesiniam, tiek ir materialiniam bdingas fiduciarumas (atstovas turi veikti iimtinai atstovaujamojo interesais, draudiama veikti esant interes konfliktui). Skirtumai nuo materialins teiss: 1. Skiriasi asmenys, galintys bti atstovais teisme (CPK 56, 60 str.). Procese atstovu gali bti ne bet kuris veiksnus asmuo (kaip materialinje teisje), o tik CPK vardinti asmenys, galintys bti atstovais. Toks ribojimas procese yra dl to, kad bylinjimasis yra specifin veikla, kuri reikalauja teisini ini. Primus nauj CPK atstovavime buvo tvirtinta advokatros monopolija. Absoliuioje
47
2009/ 2010 m. m.
daugumoje atvej atstovais civilinse bylose gali bti tik advokatai (iimtys kai gali bti asmenys, kurie nra advokatais). 2. Skirtingi tikslai. Procese tikslas gyvendinti procesines teises, materialinje materialines. 3. Skiriasi atstovo galiojim pobdis ir j forminimo tvarka (CPK 54, 59 str.). Materialinje teisje santykiuose tarp FA atstovavimas forminimas galiojimu, civiliniame procese galiojimas inomas tik iimtiniais atvejais, kai atstovu yra ne advokatas. Gali bti atstovavimo faktas forminamas netgi odiu (jei turime bendrininkavim pirm posd ateina visi bendrininkai ir odiu pareikia, kad paveda atstovauti savo interesus vienam i bendrinink). Toks odinis pareikimas raomas teismo posdio protokol ir to pakanka atsirasti teisiniams santykiams ir atstovavimui tarp bendrinink. Lygybs enklo tarp atstovavimo civiline ir materialine prasme negalime dti. Kartais kalbdami apie teism praktik tai pamirtama. LAT taik CK norm, kuri kalba apie galiojimo termin. Teisjas pasiirjo susitarimo termin, pasak, kad nebegalioja susitarimas, kadangi prajs CK nustatytas terminas. Nutartis buvo apsksta, LAT iaikino, kad tuo atveju materialins teiss negalima taikyti. Procesinis atstovavimas yra apibriamas arba bylos trukme (pavedama atstovauti advokatui konkreioje byloje susitarimas galios kol byla vyks). Jei susitarimas nra panaikintas jis galioja. Gali bti nurodoma, kad advokatui pavedama atstovauti visose bylose, kurios gali bti ikeltos kliento atvilgiu. Samprata Atstovas Materiali teis Atstovaujamasis
Atstovas materialin teise atstovaujamasis. Kai klientas sudaro teisini paslaug sutart su advokatu, tai toki sutart reglamentuoja materialin teis. Tokia sutartis procese nra pateikiama, pateikiamas tik susitarimas (atskiras dokumentas), kuris patvirtina atstovavimo fakt. Atstovas proceso teis teismas. Kai pavedama vesti byl atstovui, tai atstovas tampa dalyvaujaniu byloje asmeniu ir susiklosto santykiai tarp atstovo ir teismo. Tokius santykius reguliuoja proceso teis (kok dokument turi pateikti teismui, kad galt dalyvauti byloje kaip atstovas). Proceso teis Atstovas Teismas
Procesin veikla, kai vienas asmuo atstovas, gyvendina kito asmens atstovaujamojo, procesines teises ir pareigas. ia prasme atstovavimas yra situacija, kai alies ar kito dalyvaujanio byloje asmens teises ir pareigas realizuoja ne jis pats, o jo atstovas. Instituciniu poiriu atstovavimas yra civilinio proceso teiss institutas.
48
2009/ 2010 m. m.
Atstovavimas (i Viliaus): 1. Privalomas. Kai dalyvaujantis byloje asmuo savarankikai negali gyvendinti savo procesini teisi ir pareig. Be atstovo bylos nagrinjimas bt nemanomas. Pavyzdys, kai asmuo yra neveiksnus. Kasacinio skundo atveju advokatas yra privalomas. Privalomas atstovavimas bt, jei dalyvaujani byloje bt JA, neturintis vienasmenio valdymo organo, kai pas j tik kolegialus valdymo organas. 2. Neprivalomas. Tuomet kai dalyvaujantis byloje asmuo gali savarankikai vesti byl, jis veiksnus, statymas nenumato privalomo advokato dalyvavimo. Bet asmuo pats nusprendia pasikviesti atstov. Dar neprivalomas atstovavimas vadinamas sutartiniu. Neprivalomas atstovavimas gali atsirasti vairiais pagrindais. Jis gali atsirasti ir darbo sutarties pagrindu. Kitas atstovavimo klasifikavimo kriterijus atstovavimo atsiradimo pagrindas: 1. statymas. Tai vadinamas atstovavimas pagal statym. Vienas asmuo yra kito atstovai be pavedimo, o tik todl, kad yra tam tikri juridiniai faktai, kaip tv ir vaiko atveju. 2. Sutartis. Vadiname sutartiniu atstovavimu. Pirmiausia tai advokato-kliento santykiai sudarius teisini paslaug teikimo sutart. Gali bti ir kitokios sutartys. 3. Teismo sprendimas. Tai atvejai, kai atstovu asmen paskiria teismas savo sprendimu ar nutartimi. Teismo nutartis dl bankroto iklimo yra pagrindas atsirasti atstovavimo santykiams tarp administratoriaus ir mons bei kiti atvejai. 4. Administracinis aktas. Pavyzdys: laikinoji globa nepilnameiui nustatoma savivaldybs mero ar administracijos vadovo sprendimu. Laikinasis globjas ar rpintojas yra vaiko atstovu, kol jam bus nustatyta nuolatin globa ar rpyba. 5. Naryst visuomeninje organizacijoje. Kai numatyta, kad narys turi teis atstovauti organizacijai teismuose. Kaip profesins sjungos. J pagrindin funkcija ginti savo nari darbinius interesus, o jis nebt visapusikas, jei jos negalt dalyvauti nagrinjant darbo ginus. Kiekvienu atveju teismas turi sitikinti kokiu pagrindu susiklosto atstovavimo santykiai, turi bti rodymai, kad asmuo gali veikti kaip atstovas byloje. Todl svarbu inoti, koki dokument pagrindu galime pagrsti, kad yra atstovavimas. rodymai yra skirtingi priklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda atstovavimas. Jei atstovavimas statymo pagrindu reikia pateikti rodymus, kad yra juridiniai faktai, kuri pagrindu susiklosto atstovavimas. JA atveju reikia parodyti status, kur numatyta, kas atstovauja ir ira, kad tas asmuo eina tas pareigas. Jei atstovavimas sutartinis, tai tokiu atveju priklausomai nuo to, kas yra atstovai: 1. Advokat ir advokat padjj (turi bti ne trumpesn nei 1 m. praktik, tik pirmoje instancijoje, leidimas advokato atstovauti byloje) atveju pateikimas susitarimas dl teisini paslaug teikimo. ia netaikomos CK normos, kurios kalba apie galiojim, jo galiojim, nes ia taikomas susitarimo dl teisins pagalbos institutas. Todl teismai daro klaidas, jei taiko pagal analogij galiojimo normas. LAT 3k-3-238/2007; 3k-3-406/2006. Advokato galiojimai laiko poiriu daniausiai apibrti bylos trukme, instancija. 2. Vienas i bendrinink. iuo atveju specifika, kad atstovavimo santykiai gali bti forminami odiniu pavedimu teismo posdyje. 3. Turintis auktj teisin isilavinim atstovauti artimus giminaiius, sutuoktin (sugyventin). Iimtis i bendros taisykls, kad bylose atstovauti gali tik advokatai. Atstovavimo faktas turi bti
49
2009/ 2010 m. m.
formintas galiojimu ir iuo atveju galiojimo formai taikysim reikalavimus, nustatytus CK, bet trukm nustatysime pagal tai, kokie veiksmai pavesti atstovauti. 4. Profesins sjungos (savo narius). Turi bti rodymai, kad atstovaujamasis yra profesins sjungos narys. Antra: jei veikia pirmininkas, jis turi pateikti rodymus, kad yra irinktas profesins sjungos pirmininku. Jeigu ne pats profesins sjungos vadovas atstovaus, jis turi iduoti kaip JA vadovas galiojim kitam asmeniui. Jei profesin sjunga pasitelkia advokat turi bti pateiktas susitarimas su advokatu.
A TS T O V O T E I S S ( G A L I O J I M A I )
Atstovo teisi apimtis priklauso nuo to ar atstovavimas kils statymo pagrindu, ar atsirads susitarimo pagrindu. Atstovo pagal statym atveju atstovas turi turti visas procesines teises, kurias turi ir atstovaujamasis. Sutartinio atstovavimo atveju yra kitaip. ia atstovaujamasis savo valia paveda byl vesti kitam asmeniui, tai jis gali ir nusprsti, kiek teisi suteikti atstovui. Atstovo pagal pavedim atveju atstovo teiss yra dvejopos: 1. Teiss, kurias atstovas gyja automatikai, kurios btinos, kad jis galt veikti kaip atstovas. Jos nesusijusios su disponavimu gino objektu. i teisi susitarime nereikia aptarti. 2. Teiss, kurios gyjamos tik jas specialiai aptarus susitarime dl atstovavimo. Jos turi bti ivardintos susitarime dl teisins pagalbos. ios teiss susijusios su dispozityvumo principo gyvendinimu. Teismas turi atidiai tikrinti ar atstovas turi ias teises: - Pareikti iekin ir priein iekin - Atsisakyti iekinio - Pripainti iekin - Sudaryti taikos sutart - Pergalioti - Gauti vykdomj rat ir pateikti vykdymui - Gauti turt - Prayti atnaujinti proces Asmenys negalintys bti atstovais: 1. 2. 3. 4. Teisjai, iskyrus atstovavim pagal statym Prokurorai, iskyrus prokuratros atstovavim ir atstovavim pagal statym Asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba Advokatai advokatros statymo 23,25,43 str. atvejais.
Advokato teisin padtis civiliniame procese. Jis nepriklausomas savo kliento patarjas ir atstovas teiss klausimais. CPK tvirtina advokatros monopol, kai atstov civilinse bylose atstovais gali bti tik advokatais, iskyrus retas iimtis. Advokatai saistomi profesins etikos reikalavim, ir jei k padarys, ko negali daryti pagal statym, profesins etikos kodeks, jam gali bti keliama drausmin byla. Advokatros monopolis tvirtintas siekiant kokybiko paslaug teikimo. Advokato samprat pateikia advokatros statymas nepriklausomas savo kliento patarjas ir atstovas teiss klausimais. Advokato teisin padt civiliniame procese reglamentuoja:
50
2009/ 2010 m. m.
1. 2. 3. 4. 5.
Advokatros statymas CPK Advokat profesins etikos kodeksas ES advokat profesins etikos kodeksas Kiti advokatros dokumentai
Advokatas laikomas profesionalu, kuriam taikomi profesins veiklos standartai ir reikalavimai. Advokatas yra daugelio santyki subjektas. Advokatas yra ne tik savo kliento patarjas, j sieja ne tik santykiai su klientu, j sieja santykiai su teismu, advokatra, jis yra visuomens dalis.
A D V O K A TA S K L I E N TA S
Laisv ir nepriklausomumas, t.y. negalima tapatinti su klientu ir jo bylomis. Advokatas neturi visk daryti , k sako jo klientas. Jei klientas reikalauja neteist veiksm jis gali nutraukti teisini paslaug sutart. 1. Teistumas. Advokatas gali atstovauti teisme tik teistomis priemonmis. 2. Lojalumas klientui ir tarpusavio pasitikjimas. Kad advokatas galt kvalifikuotai teikti teisin pagalb, klientas jam turi bti atviras, jei advokatas neino visos situacijos, advokatas negali tinkamai veikti. Taiau advokatas irgi turi elgtis taip, kad klientas juo pasitikt. 3. Interes konflikto vengimas. Tai tiesiogiai susij su lojalumu ir pasitikjimu. Pradjus atstovauti asmen, negalima imtis byl, kuri atstovavimas reikt interes konflikt. Yra teism praktikos, kai teismas udraudia dalyvauti advokatui dl ios prieasties byloje. 4. Profesins etikos laikymasis. 5. Konfidencialumas. Advokatas privalo saugoti profesin paslapt. Visk, k jis suino i kliento turi bti konfidencialu. Yra ir garantijos negalima apklausti advokato liudytoju dl informacijos, kuri jis suinojo atstovaudamas klientui. Negalima daryti ir krat, pomi advokato kontoroje susijusi su jo profesine veikla. 6. Teikti paslaugas tik esant nurodymui. Savo iniciatyva be kliento nurodymo negali teikti teisini paslaug. 7. Konsultuoti tiksliai, siningai ir rpestingai. Negalima tik pasirayti sutart ir pamirti klient. 8. Asmenin atsakomyb u pavedimo vykdym. Jei advokatas pradjo vesti byl, jis asmenikai atsakingas, jei paveda veiksmus atlikti savo padjjams, pagalbiniam personalui. 9. Nesiimti pavedimo, jeigu nra kompetentingas. 10. Savalaikis informavimas. Klientas turi nuolat bti informuojamas apie tai, kas vyksta byloje. Reikia rodyti dmes klientui. 11. Gali atsisakyti teikti paslaugas tik dl uimtumo ir nekompetentingumo. Bet jei pameluosi, tai turbt niekas ir neinos . 12. Negaldamas teikti paslaug turi i karto informuoti klient. 13. Naudoti tik teistas priemones ir bdus 14. Negali pats ar kito asmens vardu i kliento pirkti ar kitu bdu gyti turt ar turtini teisi. Tai imperatyvus draudimas nustatytas advokatros statyme. 15. Negalima susitarti dl pactum de quota litis, iskyrus statymo iimtis. Lietuvoje tai leidiama advokatros statyme numatytais atvejais.
51
2009/ 2010 m. m.
16. Honoraras - susitarimo reikalas, bet reikia atsivelgti bylos sudtingum, advokato kvalifikacij, patirt, kliento finansin padt. Reikia paaikinti klientui kaip apskaiiuojamas jo honoraras. Valandinis principas/konkreti suma. 17. Draudimas savintis kliento las, kliento ir savo l atribojimas.
A TS T O V A V I M O R I B O J I M A I
1) negalima vesti bylos prie savo tvus, sutuoktin, vaikus, brolius seseris, partner 2) negali bti savo tv, sutuoktinio, vaik, broli, seser, partneri atstovais, nes taip neva susitapatinama su klientu... 3) Negalima atstovauti abiej ali. 4) Negalima buvusiems teisjams 1 metus atstovauti tame teisme, kuriame dirbta teisju. 4) Draudimas vesti bylas teisme, kuriame teisju dirba sutuoktinis, vaikai, tvai, broliai, seserys. 5) Jei anksiau buvo teisjas/prokuroras/arbitras byloje, kuri tuo metu nagrinjo ir dabar jo praoma atstovauti toje byloje Kiti ribojimai: 1. Draudimas reklamuotis. Tas draudimas nra absoliutus. Reklama nra laikoma nuoroda vizitinje kortelje, kontoros ikabos. Draudimas apima reklaminius skelbimus spaudoje, televizijoje. Reklama taip pat nra, jei kontora remia, teikia labdar. 2. Civilins atsakomybs draudimas privalomai. Advokatas atsako pagal profesins atsakomybs taisykles. 3. Draudimas imti komisin mokest u tai, kad atsiuniamas naujas klientas, etc. U kliento perleidim ar nukreipim. Advokato veikla nra kin-komercin veikla, tai profesin veikla. 4. Draudimas advokatui dirbti kitok darb, iskyrus Advokatros statyme nurodytus atvejus. Tik mokslinis, krybinis, pedagoginis ir kt. i statymo (bet Vokietijoje advokatas negali dirbti mokslinio/pedagoginio darbo, nes tai neva suteikt tokiam advokatui nepagrst pranaum). Taip pat advokatas gali bti bankroto administratoriumi. Lietuvoje gal tik 2 advokatai dirba bankroto administratoriais, gal dl to Lietuvos bankroto teis tokia nevykusi. Advokatas gali bti valdymo organo nariu, bet jis negali gauti atlyginimo u tai. 5. Advokatas negali bti apklausiamas liudytoju apie tas aplinkybes, kurias suinojo savo profesins veiklos metu, tai konfidencialumo principo gyvendinimas.
S A N TY K I S A D V O K A TA S - TE I S M A S
1. Advokatas yra nepriklausomas teisins sistemos dalis. Advokatas turi veikti taip, kad teismui netrukdyt atlikti savo funkcijos ir atvirkiai, Advokatas turi prisidti prie teismo veiklos tinkamo gyvendinimo. USIENYJE (JAV, UK) yra teisinink asociacijos, kurios jungia ir adv okatus, ir teisjus, ir prokurorus. (American bar asociacion). Lietuvoje mes turime situacij, kai teisininko profesija iskaidyta
52
2009/ 2010 m. m.
atskirus staliukus (notarai, teisjai, advokatai) ir visi gyvena pagal savo etikos kodeksus ir taisykles. Gal dl to LT teisininko profesija nuvertinta ir jais nepasitikima..? 2. Pagrindin advokato uduotis vedant CB laikytis CPK norm reikalavim
3. Neuvilkinti bylos, t.y. neatlikti veiksm, kad ir kaip klientas prayt, vilkinti byl... ( 1 posd atvyksta advokatas, o klientas neatvyksta. kit posd atvyksta klientas, o ne advokatas. 3 posd neatvyksta nei vienas 4. Neklaidinti teismo ir be reikalo teismo netrukdyti. Danai advokatai siekdami vilkinti ar tikti klientui, pateikia aibes praym (ireikalauti status, tok ir tok dokument, atsakovo steigimo sutart) 5. Nesiginyti su teisju elgtis etikai, mandagiai ir taktikai. Advokatas pagyvenusiai teisjai sako Ak tu klimaksine. Mandagumas ir taktikumas visgi nereikia, kad advokatas turi umerkti akis teisjo darbo paeidimus. Jei teisjas paeidinja CPK, profesin etik, koliojasi, etc., advokatas turi informuoti teisj taryb, teisj etikos komisij... NEGALI advokatas kentti teisjo savivaliavimo. 6. Kalbti apie byl su teisju tik informavus kit al ar jos atstov. KONTAKTAS su teisju. Advokatas turi vengti i viso toki susitikim... Kartais mons, vadinantys save advokatais, odinio proceso metu, gali pasakyti klientui palauk ia ir nueina pas teisj kabinet (nors teisjo gali ten net nebti). 7. Pareiga bendradarbiauti su teismu. Laiku praneti apie negaljim atvykti posd, derinti posdi laik. Advokatas turi planuoti savo darb toli priek metus ar pan.!!! Jei advokatas susilauo koj, etc., turi bent telefonu praneti teisjui. 8. Tik argumentuota, pagrsta teismo sprendim kritika. Kritika turi bti po to, kai teismas inagrinjo byl ir prim sprendim. Kol byla eigoje, negalima kritikuoti vieai teisjo, nes tai gali bti palaikyta bandymu daryti tak teisjui. Yra ETT byla prie Moldov, kai labai ariai buvo kritikuojamas teismas.
S A N TY K I S A D V O K A TA S - A D V O K A T R A
Advokatas yra profesins korporacijos narys. Naryst yra privaloma. Profesionalai jungiasi profesines korporacijas, kurios atlieka savireguliacijos funkcij, reglamentuoja detaliau savo veikl viduje. 1. Pagrindin advokato profesins korporacijos pareiga ginti ios korporacijos presti ir nekompromituoti savo profesins korporacijos. Tai bna tada, kai neilaikoma statym, profesins etikos. Nemanoma veikti kaip advokatu netapus profesins korporacijos nariu privaloma naryst. 2. Kiekvienas advokatas yra kitas kitam konkurentas. Jei klientas duoda sutikim, atsiranda kooperacija, jei byla sudtinga. Kooperavimasis, kai laiku ir kokybikai vienas advokatas negalt atstovauti klientui.
53
2009/ 2010 m. m.
3. Draudimas daryti siurprizus kolegoms. Nelaikyti kakokio praymo/argumento iki paskutinio momento, visk reikia atskleisti i anksto. 4. Jei nutraukiama atstovavimo byla ir atsiranda naujas advokatas, ie abudu turi bendradarbiauti, senasis turi praneti ir informuoti naujj apie byl, privalo kooperuotis. 5. Kolegikas gin sprendimas. Reikia perskaityti profesins etikos kodeks. Kilusius nesutarimus pirmiausiai advokatai turi sprsti korporacijos viduje. 6. Nuolatinis kvalifikacijos klimas tam, kad advokato profesija bt prestiin privalu, kad advokatas bt savo srities specialistais. Teisininko profesija tokia, jei nuolat netobulsi, niekada netapsi profesionalu. Mikelnas kartais paklausia savo buvusi student : Ar to a tavs mokiau...? (kai buv studentai tap advokatais sukuria nonsensus) 7. Tinkama darbo vieta bent 3 izoliuotos patalpos (1 klientui priimti, 1 patalpa, kur incognito tet-atet panekti su advokatu, 1 patalpa, kurioje saugoma visa dokumentacija. Advokatas privalo archyvuoti visus dokumentus tam tikr termin. Ta patalpa turi bti saugoma.) LIETUVOJE, kaip ir daugelyje kit srii, advokatra neiveng daugybs statym leidj intervencij. Nuo 1992 met priimtas Advokatros statymas buvo nuolat keiiamas. 2004-04-06 2005-07-21 JUODASIS periodas, kada leista bet kam, be papildomos atrankos, turiniam auktj isilavinim ir turiniam 5 met teisinio darbo sta tapti advokatu. Advokatrai tai buvo didiulis smgis atsirado daugyb nekvalifikuot, beviltik advokat. Tada buvo panaikintas kvalifikacinis egzaminas. Tas pats buvo ir su teismais 1994 metais kai buvo sukurtos naujos teismo grandys
A D V O K A TA S - V I S U O M E N
Advokato profesija yra visuomenika profesija nuolatinis bendravimas su monmis. Advokatas neturi umerkti aki ir turi imtis siekti/ginti teisingum kartais netgi pro bono (be atlygio, i geros valios). Advokato profesija susijusi su a) teisingumo idjos gyvendinimu ir gynimu; b) mogaus teisi ir interes gynimu nuo valdios savivals; c) teisins minties ir teisini ini skleidimu.
TE I S M P R A K T I K A A D V O K A T R A
LRKT : 1996 07 10 advokatas tik su Auktuoju UNIVERSITETINIU teisiniu isilavinimu. 2001-02-12 Advokatas negali vesti bylos teisme, kuriame dirba jo sutuoktinis/partneris/ artimi giminaiiai. Apginta i nuostata. 1. 3K-3-218/2006 2. 3K-3-629/2006 interes konflikto byla. Teismas nustat, kad advokatas, atstovavs 1 al, buvo prieingos alies advokatas. a) b)
54
2009/ 2010 m. m.
3. 3K-3-54/2007 advokatas neturi teiss sigyti i savo kliento nei turto, nei turtini teisi. Negali advokatas painioti savo ir kliento turtini interes/teis. Honoraras negali bti imokamas natra.
8 TEMA. P ROKURORO, VALSTYBS IR SAVIVALDYBI INSTITUCIJ BEI KIT ASMEN, GINANI VIE INTERES , DALYVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE
PROKURORAS CIVILINIAME PROCESE
Prokuratros pagrindin funkcija yra vykdyti baudiamj persekiojim. Pagal senj CPK prokuroras dalyvavo itin aktyviai, btent taip: 1. Teis inicijuoti CB, jei man, jog paeidiamas valstybs, visuomens, asmens interesas. Tai buvo iimtis i dispozityvumo principo. 2. Prokuroras galjo stoti bet kuri civilin byl ir stojs byl pateikdavo teisin ivad byloje ir savo nuomon, kok sprendim turt priimti teismas. Tai buvo neprivaloma teismui, bet prokuroras galjo sksti auktesnei instancijai. Prokuroro dalyvavimas bdavo tikrai labai danas ir jie inicijuodavo daug byl. ios 2 formos iliko iki 1994 met, kol 1994-02-14 dien LRKT pasak, kad tokios Prokuroro teiss neatitinka Konstitucijos. Negalima duoti ivad + negalima sksti bylos, jei ne prokuroras j iniciavo.
LKT 2001-02-22 - sprend, ar neprietarauja Konstitucijai prokuroro galimyb inicijuoti civilines bylas. Dabar PROKURORAS TURI TEIS INICIJUOTI CIVILIN byl (CPK 49 str.), taip pat Prokuratros statymo 19 str. vieo intereso gynimas. Kam tokia teis yra reikalinga?: 1. Yra daug situacij, kai pats asmuo negali inicijuoti civilins bylos (pvz., maametis, neveiksnus) Arba globjai paeidinja globotinio interesus, j skriaudia. 2. Kolektyviniai interesai visuomens, valstybs interesas, kuriuos turi kakas ginti. Daugelyje valstybi manoma, kad geriausias bdas tai gyvendinti yra i funkcij priskirti prokurorui, nes : a)Prokurorai turi nepriklausomum ir b)Prokurorai yra teisin institucija. altiniai : 1. 2. CPK 49 str. Prokuratros statymas. 19 str. teis kreiptis su iekiniu/pareikimu
55
2009/ 2010 m. m.
Pagrindin problema ar Prokuroras gali reikti iekin, bet kada, kada jis mano tai reikalinga, ar tai turt bti RIBOJAMA nustatant sra byl, kurias Prokuroras gali inicijuoti, nes visgi tai iimtis i dispozityvumo principo. Neatitikimas tarp CPK 49 str. (1 dalis) ir Prokuratros statymo 19 str. - i nuostata nenurodo, jog inicijuoti reikia tik statym nustatytais atvejais. TEISM praktika eina taip, kad PROKURORAMS turi bti suteikiamos plaios teiss ir garantijos. Srao principas ribot galimyb ginti viej interes. Prokuroras jis gali dalyvauti CP tik pareikdamas iekin vieajam interesui apginti. Neatitikimas tarp CPK ir prokuratros statymo. Teism praktika i kolizij iaikino prokuratros statymo naudai. Prokuratros 19 str. jei prokuroras mano, kad vieas interesas reikalauja, kad bt ikelta byla, jis t gali daryti, nors statyme gali nebti numatyta prokuroro teis inicijuoti byl. Prokuroro teisinis statusas. Prokuroras nra gino santykio subjektas, jis yra valstybs pareignas, kuriam statymas suteikia teis inicijuoti bylas vieajam interesui apginti, tad prokuroras yra tik alis procesine prasme. Bet kadangi jis iekovas, jis turi beveik visas iekovo teises/pareigas iskyrus iimtis. Bet teismo sprendimo padariniais atsiras ne iekovui, o kitiems asmenims. I kitos puss, prokuroras neturi kai kuri iekovo pareig kaip mokti yminio mokesio. Procesin padtis: Iekovas tik procesine prasme, t.y. alis ex officio Atleidiamas nuo yminio mokesio
Problema ar turi byloje dalyvauti asmuo, kurio interesais inicijuojama byla, ir jei turi kokia jo procesin padtis? CPK 49.3 numato dvi galimybes tokiems asmenims: 1. Dalyvauja byloje kaip bendraiekoviai. Kai ginamas ir vieas ir kartu FA/JA interesas, tie asmenys turi byloje dalyvauti kaip bendraiekoviai, nes jie materialiniame teisiniame santykyje su atsakovais ir teismo sprendimo padariniai bus jiems taikomi tiesiogiai. 2. Dalyvauja byloje kaip tretieji asmenys nepareikiantys savarankik reikalavim. Daniausiai kartu su prokuroru yra, kai prokuroras pareikia iekin ginti valstybs interesus. Tada kokia nors valstybs institucija stoja byl. Teism praktika: 3k-3-354/2005 pensininko ir negalaus asmens interes gynimas. Teismas pripaino, kad tai vieas interesas, nes tas asmuo dl savo amiaus ir sveikatos bkls turjo ribotas galimybes inicijuoti proces. 3k-3-677/2005 termino skaiiavimas kreiptis eism. Jie turi bti skaiiuojami nuo tyrimo ubaigimo. Kreipiantis prokurorui tas terminas danai bna prajs numatytas materialins teiss aktuose. Tad i problema ir aikinama, kad prokuroras negali operatyviai suinoti apie t akt, jis suino gavs skund, tam skundui tirti reikia atlikti tyrim ir tik tada gali sitikinti, kad reikia kreiptis teism. O tyrimas gali utrukti. Todl tokiais atvejais, kai kreipiasi prokuroras, terminas turi bti skaiiuojamas nuo momento, kai prokuroras ubaig tyrim. Administracini teism praktikoje deja yra prieingai ir statymai taikomi labai formaliai.
56
2009/ 2010 m. m.
3k-3-194/2006 ginant vie interes gali bti apgintas privatus. Daniausiai ie interesai persipyn, privataus asmens interes paeidimas gali peraugti vieo intereso paeidim. Pvz.: vaiko teisi paeidimas. 3k-3-242/2006 termin skaiiavimas 3k-3-291/2006 - prokuroro iekini primimas. Vieo intereso egzistavimo klausimas sprendiamas bylos nagrinjimo metu. Jei prokuroras kreipsi, teismas turi patikrinti ar nra CPK 137 str. numatyt bylos primimo atsisakymo prieasi. Prokurorui pralaimjus byl, iekovo turtos ilaidos atlyginamos i valstybs biudeto. 3k-3-666/2006 sraas nra baigtinis. 3k-7-229/2007 iekinys tenkintinas 3k-3-578/2007 termino atnaujinimas 3k-3-109/2008 keista byla. Keista kaip tokia mon negali ginti savo intereso. Kitas bylos aspektas: prokuroras atleidiamas nuo yminio mokesio, bet pirmos instancijos teismas pasak, kad dalis yminio mokesio nesumokta. Jei tik dalis akcij valstybs, tai u privai dal turi bti sumoktas yminis mokestis. Tai va bendraiekovis ir todl Lietuvos dujos turi paios susimokti ymin mokest. 3k-3-279/2009 iekinys tenkintinas. 3k-3-307/2009 vieo intereso samprata 3k-3-319/2009 iekinys atmestas. Vieo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese statymo projektas. Jei jis bt priimtas, turt bti keiiamas CPK.
K I T V A L S TY B S I N S T I T U C I J , A S M E N G I N A N I V I E I N TE R E S D A L Y V A V I M A S C I V I L I N I A M E PROCESE
CPK 49 str. numato, kad teis pareikti iekin vieam interesui ginti turi ne tik prokuroras, bet ir kitos statyme numatytos institucijos ir asmenys. vairios valstybs institucijos pagal savo funkcij greiiau nei prokuroras gali suinoti apie vieo intereso paeidim. Ir savo funkcijas gali atlikti tinkamai jei gali be kit priemoni ir inicijuoti civilin byl. Skirtingai nuo prokuroro, valstybs institucijos procese dalyvauja papildoma forma: jos gali ne tik inicijuoti bylas, bet gali savo ar teismo iniciatyva pateikti ivad byloje jei nagrinjama byla susijusi su institucijos funkcijomis. Dalyvavimo procese formos: 1. Iekinio pareikimas statym numatytais atvejais. Tas skirias nuo prokuroro. ia pleiamo aikinimo negalima taikyti. 2. Ivados pateikimas statym numatytais atvejais. statymo numatytais atvejais ir kai nagrinjama byla tiesiogiai susijusi su tos institucijos funkcijomis. Institucija pateikia savo nuomon, kai teismas
57
2009/ 2010 m. m.
turt isprsti byl. Ivada teismui nra privaloma. Tokiais atvejais teismas turi motyvuoti, kodl atmeta ivad. Pavyzdiai: 1. Vaiko teisi apsaugos tarnyba. Dalyvauja procese abiem formom: a. gali reikti iekinius CK 3.38; 3.147; 3.182; 3.185 b. teikti ivadas CK 3.48; 3.80; 3.184 2. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius. 3. Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba. 4. Globos ir rpybos institucijos. Jos yra savivaldybi struktriniai padariniai sukurti atitinkam asmen socialinei apsaugai. Jos gali reikti iekinius siekdamos apginti neveiksni asmen interesus ir dalyvauja bylose, kuriose sprendiamos neveiksnaus asmens teiss. 5. Profesins sjungos. Siekdamos apginti savo nari interesus. 6. LATGA. Nustaius autori teisi paeidim turi teis kreiptis teism. 7. Vertybini popieri komisija. LAT praktika: 3k-3-333/2009 atmestas valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos iekinys. Problema susijusi su institucij dalyvavimu procese ivados pateikimo forma CPK 50str. 2d. sako, kad kai institucija dalyvauja pateikdama ivad, institucija neturi vis byloje dalyvaujanio asmens teisi. Tokia institucija neturi teiss sksti sprendimus. ia padaryta klaida CPK ir toks ribojimas neleidia ioms institucijoms pilnavertikai vykdyti savo funkcij.
9 TEMA. PROCESINIAI TERMINAI CPK 72-78 STR.

SAMPRATA IR RYS
Procese termin institutas turi itin svarbi reikm, nes byla turi bti inagrinta kuo greiiau, per proting termin. Instituto tikslas yra utikrinti proceso operatyvum. Samprata: statymo arba teismo nustatytas laiko tarpas teismui, dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems proceso dalyviams atlikti tam tikr procesin veiksm. Ivados: 1. Termin nustatymo altiniai du: a. statymas (CPK, kiti statymai) b. Teismas, nagrinjantis byl. Nustato tokius terminus, kuri nenustat statymas, arba nustat tik minimalius ir maksimalius terminus. 2. Procesiniai terminai yra nustatomi visiems procesini santyki dalyviams. 3. Procesiniai terminai yra nustatomi procesiniam veiksmui atlikti, o to veiksmo atlikimas gali bti arba teis, arba pareiga, t.y. arba teiss gyvendinimui, arba pareigos vykdymui. Termin rys:
58
2009/ 2010 m. m.
I.
Pagal tai kas nustato:
1. statymo nustatyti. i termin negalima prailginti. Jeigu jie nra naikinamieji ir yra praleidiami, jie tegali bti atnaujinami. Teismas turi teis atnaujinti praleist termin. Turi bti itin svarbios prieastys. Kokios prieastys svarbios sprendia teismas. 2. Teismo nustatyti. Tokie terminai gali bti teismo pratsiami. II .Pagal adresat, kam terminas yra nustatytas: 1. Terminai nustatyti teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. 2. Terminas nustatytas kitiems asmenims. Terminai gali bti nustatyti ir asmenims, kurie nra bylos dalyviai. III. Pagal tai, ar procesinis terminas gali bti atnaujintas, ar ne: 1. Atkuriamieji. Juos praleidus turi teismas teis sprsti klausim dl j atnaujinimo. 2. Naikinamieji. Juos praleidus, jie negali bti atnaujinami. IV. Pagal tai ar terminas nustatytas procesinei teisei gyvendinti ar pareigai atlikti. Klasifikacija svarbi, nes skiriasi termino praleidimo padariniai. 1. Jei terminas nustatytas teisei realizuoti, termino praleidimas reikia, kad ta teis prarandama ir j gyti galima vl tik, jei terminas atnaujinamasis ir teismas patenkina praym dl termino atnaujinimo. 2. Jei terminas nustatytas pareigai vykdyti, iuo atveju jo praleidimas nereikia, kad pareiga inyko. Pareiga lieka, tik u termino praleidim gali bti taikomos sankcijos.
TE R M I N S K A I I A V I M O T A I S Y K L S
1. Jei terminai skaiiuojami dienomis, jie skaiiuojami kalendorinmis, ne darbo dienomis. Lengva ta kai paskutin termino diena yra poilsio. Tokiu atveju paskutin termino diena yra pirma po ios dienos einanti darbo diena. 2. Terminai skaiiuojami nuo 00:00 ir termino pabaiga yra 24:00. Taisykl svarbi, kai procesin veiksm nra privalu atlikti teisme. Jei procesin veiksm reikia atlikti teisme, i taisykl netaikoma ir reikia laikytis teismo darbo valand. Teism praktika: 3k-3-18/2005; 3k-3-143/2008 CPK 512 str. 90 d. terminas naikinamasis, 20 d. ne,
3k-3-130/2006 imtinai svokos iaikinimas su termin skaiiavimu. Jeigu iki tai skaitoma ir ta diena, kuri nurodyta. 3k-3-638/2006 raytinio proceso atveju nuo teikimo 7dien terminas atskiram skundui paduoti skaiiuojamas nuo nutarties teikimo, jei procesinis odinis nuo nutarties primimo.
59
2009/ 2010 m. m.
3k-3-50/2007 - CPK 156 str. 1d. netaikoma apeliacinio apskundimo termino atnaujinimui. Sprendiant atnaujinimo klausim netaikoma i straipsnio dalis. 3k-3-110/2007; 3k-3-141/2007 praleidimas 1 d. susijusi su protingumo principo taikymu. Sprendiant termin atnaujinimo klausim, reikia aikintis ne tik praleidimo prieastis, bet atsivelgti ir praleidimo laikotarp. Parastai vertinama ir ar atnaujinus termin, kakas toje byloje pasikeis (is aspektas naudojamas, bet bylose neatsispindi). 3k-7-7/2007 ilga bylinjimosi trukm ir jos padariniai. Jei teismas negali tinkamai vadovauti procesui, gali atsirasti valstybs atsakomyb u teiss proting bylos trukm paeidim. 3K-3-106/2009 nutartis dl proceso termino atnaujinimo neskundiama. Jei atnaujinamas terminas nutartis neskundiama. Jei terminas neatnaujinamas sprendim galima sksti. 3k-3-297/2009 teismo padaryt paeidim taka proceso terminui. Atvejai, kai teismas kak padar netinkamai. Pvz.: nesura sprendimo per statymo nustatyt termin. Jeigu dl teismo padaryt paeidim alis negaljo tinkamai gyvendinti savo teiss per tam tikr termin reikia atsivelgti tai sprendiant atnaujinimo klausim. 3k-3-379/2009 raytinio proceso atveju apskundimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties teikimo.
10 TEMA. BYLINJIMOSI ILAIDOS IR TEISMO NUOBAUDOS

BYLINJIMOSI ILAID SAMPRATA
Kreipiantis teism reikia mokti ymin mokest, j nustato CPK. yminis mokestis, kur reikia sumokti kreipiantis teism, nra visos ilaidos, kurias bylos dalyviai gali patirti. Jie gali mokti ekspertui u ekspertizs atlikim, padengti liudytoj turtas ilaidas, sumokti advokatui u suteikt pagalb, antstoliui u jo teikiamas paslaugas ir t.t. Teisingumo vykdymas kainuoja ir visos pinig sumos, kurias sumoka alys, tretieji asmenys u procesini veiksm atlikim apibendrintai vadinamos bylinjimosi ilaidomis. Iskirtinis j bruoas kad tai pinigins ilaidos. Kodl teisingumas nra nemokamas? Teigiama, kad teisingumo sistemos ilaikymas brangiai kainuoja. Daug l reikalauja teisj atlyginimai, teism materialinis aprpinimas ir siekiant bent dalinai ias ilaidas kompensuoti reikia imti mokesius i asmen, kurie kreipiasi teism sprsti gin. Bet yminiu mokesiu surenkama maa dalis pinig, reikaling teism sistemai. Tad siloma jo atsisakyti, nes valstyb daugiau ileidia turint institut nei jo neturint. io instituto bvimas skatina alis isprsti kilus konflikt ne teismo keliu, tai yra iekoti gino sprendimui alternatyvi bd. Taiau danai is ekonominis kriterijus nesvarstomas, o kilus konfliktui labiau suveikia kiti faktoriai. U ymin mokest treias argumentas dalis asmen teismus kreipiasi be pakankamo pagrindo. Panaikinus ymin mokest baiminamasi, kad teismus uplst aikiai nepagrst iekini lavina.
60
2009/ 2010 m. m.
Naujajame CPK net ir u neturtins alos atlyginim reikia mokti ymin mokest, todl taip stengiamasi ivengti nepagrstai dideli sum. ie kriterijai, kurie pateisina bylinjimosi ilaid institut gali bti paneigiami.
B Y L I N J I M O S I I L A I D R Y S ( C P K 7 9 S TR . )
1. yminis mokestis. 2. Ilaidos susijusios su bylos nagrinjimu.

Y M I N I S M O K E S TI S . S A M P R A TA .
yminiu mokesiu yra laikoma statymu nustatyta pinig suma, kuri turi sumokti alys ar tretieji asmenys u tam tikrus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jis mokamas u: 1. 2. 3. 4. 5. Iekinio pareikim Teismo sakym idavim Apeliacinius skundus Kasacinius skundus Praymus dl sprendimo perirjimo u aki ir praymus atnaujinti proces.
Paduodant bet kur dokument i ivardint, turi bti rodymai, kad sumoktas yminis mokestis, tai yra yminis mokestis mokamas avansu. Jis mokamas valstybs biudet, reikia inoti speciali sskait, kur mokti. yminio mokesio dydis. CPK nustato dvejopai: 1. yminis mokestis nustatytas tvirta suma. Kaip u pareikimus ypatingosios teisenos bylose. 2. Proporcinis. Jis taikomas turtiniuose ginuose tuo atveju kai reikiamas reikalavimas yra turtinio pobdio, j galima vertinti pinigais ir tada jis priklauso nuo iekinio sumos (turtinis reikalavimas). Jei iekinio suma: iki 100 000 3%, bet ne maiau 50 Lt. Nuo 100 000 iki 300 000 imama 3000 + 2% nuo sumos, kuri virija 100 000 Lt. Vir 300 000 7000 Lt +1% nuo sumos virijanios 300 000 Lt. Max yminis mokestis 30 000 Lt. Sumos indeksuojamos priklausomai nuo kain indeks svyravimo. Reikia sekti statistikos departamento skelbiamus kain indeksus. Pralaimjusi alis turi padengti visas laimjusios alies ilaidas skaitant ir ymin mokest. yminis mokestis gali bti klitimi daugeliui asmen kreiptis teism. Todl valstyb turi atsivelgti, kad dalis asmen negalt pasinaudoti teismine gynyba, jei nebt iimi i pareigos mokti ymin mokest. Iimtys: 1) CPK nustato byl kategorijas arba subjekt kategorijas, kurios yra atleidiamos nuo yminio mokesio mokjimo. Pvz.: darbuotojai darbo bylose atleisti nuo mokesio mokjimo ir t.t. 83 CPK straipsnis pateikia 13 punkt sra, kur ivardinama kas kokiose bylose atleidiamas nuo yminio mokesio
61
2009/ 2010 m. m.
mokjimo. Sraas nebaigtinis, tokie asmenys, kurie atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo, gali bti numatyti kituose statymuose. Tai daniausiai socialiai jautrios bylos. 2) Teismo diskrecijos teis sumainti moktin ymin mokest arba atidti jo sumokjim. Jei asmuo negali dl savo sunkios turtins padties sumokti yminio mokesio, jis gali prayti sumainti ymin mokest. Teismas atleisti nuo jo mokjimo negali, t gali daryti tik statymas. Taiau teismas turi teis mainti statyme nustatyt ymin mokest. Kiek sumainti, sprendia teismas, pagrindinis kriterijus prieastys, dl kuri proceso dalyvis prao sumainti ymin mokest. Tokiais atvejais kartu su procesiniais dokumentais asmeniui reikia pateikti praym dl yminio mokesio sumainimo ir alia praymo pateikti rodymus dl asmens sunkios materialins padties. Kita galimyb prayti atidti sumokjim yminio mokesio. ymin mokest reikia sumokti avansu atliekant procesin veiksm. Praymas turi bti argumentuotas, pagrstas rodymais. Pagrindas atidti yminio mokesio sumokjim sunki asmens turtin padtis.
K I TO S I L A I D O S
Antrojo bylinjimosi ilaid ris yra piniginiai mokjimai, kuriuos turi sumokti alys, kad padengt kit asmen turtas ilaidas. Ilaidas, susijusis su bylos nagrinjimu, ivardina CPK 88 str.: Ilaidos susijusios su liudytoj, ekspert, ekspertini staig bei vertj ilaidomis ir vietos apira. Ilaid apskaiiavimo tvark detaliau reglamentuoja 2002 12 06 Nr. 344 teisingumo ministro sakymas. ias ilaidas turi avansu sumokti teismo depozitin sskait alis, kuri prao skirti ekspertiz, vertj. Avansu reikia sumokti, nes prieingai inagrinjus byl u ekspert, liudytoj ilaidas nebus sumokta, nes to praiusi alis yra nemoki. Jei teismas savo iniciatyva skiria ekspertiz, tai i pradi padengiama i valstybs biudeto, o paskui iiekoma i pralaimjusios alies. Atsakovo paiekos ilaidos. Jei reikia surasti atsakov, tai policija ieko (kartais net usienyje). Todl paskui policija pareikia reikalavim dl ilaid atlyginimo. Ilaidos susijusios su procesini dokument teikimu. Narinjant civilin byl suraoma daug procesini dokument, kurie turi bti teikiami teismui ir kitiems proceso dalyviams. T darant patiriamos dokumento teikimo ilaidos (pato, kurjerio, antstolio). Kokio dydio ilaidos atlyginamos teisingumo ir finans ministro bendras sakymas. 2002 12 06 Nr.343-388 atlyginama pagal princip pralaimjs moka. Ilaidos, susijusios su teismo sprendim vykdymu. CK to nedetalizuoja. Teisingumo ministro sprendimo dl vykdymo instrukcija dl ilaid atlyginimo. Ilaidos susijusios su kuratoriaus darbo atlyginimu. Kuratorius yra teismo paskirtas fizinis asmuo, kuris yra laikinas atstovas byloje dalyvaujanio asmens, kurio gyvenamoji ar darbo vieta neinoma. Jis skiriamas, kai reikia atlikti procesin veiksm, bet jo negalima rasti. Kuratorius atstovas pagal statym. teikus dokument kuratoriui galima toliau tsti byl. Jei buvo paskirtas kuratorius- i ali iiekomos jo darbo ilaidos. Ilaidos susijusios su advokato ar su advokato padjjo darbo ilaidomis. Jei laimi byl gali prayti atlyginti i kitos alies. Valstyb nereglamentuoja advokato darbo kaini. Atvejai, kai pasisamdomi labai
62
2009/ 2010 m. m.
brangs advokatai: CPK 98 str. problem sprendia suteikdamas teis teisingumo ministrui ir Lietuvos advokatrai sutarus patvirtinti rekomendacinius advokat paslaug kainius. Tas padaryta, yra patvirtintos rekomendacijos 2004 04 02 Nr. 1R-85. kainiai susij su minimalia mnesine alga. Problema, kad alis laimjusi byl ias ilaidas neprisiteisia vis realiai turt ilaid, o priteisia ne didesnes nei numato rekomendacijos. Problem galima isprsti arba atsisakant rekomendacij (suteikiant teismui teis mainti priteistinas ilaidas advokato pagalbai, jei ilaidos neprotingos), arba subsidiariai taikyti materialin teis. Kitos btinos ir pagrstos ilaidos.
B Y L I N J I M O S I I L A I D P A S K I R S TY M A S
Reikia sprsti ar palikti kiekvienai aliai turtas bylinjimosi ilaidas, ar suteikti laimjusiai aliai reikalauti patirt bylinjimosi ilaid atlyginimo i pralaimjusios alies. Du principai: Bylinjimosi ilaidos kiekvienos alies privatus reikalas, negalima reikalauti j priteisti laimjusiai aliai. Taikoma bendrosios teiss valstybse su tam tikromis iimtimis. Pralaimjs moka. Byla laimjusi alis turi teis reikalauti i pralaimjusios alies priteisti patirtas ilaidas. Tai kontinentinje tradicijoje taikomas principas. Ilaidos: 1) yminis mokestis. 2) Laimjusiai aliai priteisiamos bylinjimosi ilaidos. Ilaidas susijusis su bylos nagrinjimu. Tiktis galima 100% atgauti, iskyrus, advokato pagalbai skirtas ilaidas. Jei byl alis laimi tik i dalies, tokiu atveju turtos bylinjimosi ilaidos paskirstomos proporcingai priteist ir atmest reikalavim dydiui. Jei pralaimjusi byl alis atleista nuo bylinjimosi ilaid atlygina valstyb. Valstybs pagalba asmenims, kurie dl savo sunkios turtins padties negali pasinaudoti teismo pagalba, tai yra negali pasisamdyti advokato. 2000 03 28 Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas, 2005 05 01 nauja jo redakcija. Jis nustato kategorijas asmen, kurie turi teis prayti, kad advokato pagalbos ilaidas visikai ar i dalies kompensuot valstyb. Sprendia specialios institucijos valstybs garantuojamos teisins pagalbos centrai, veikiantys kiekvienoje apskrityje. statymas numat pakankamai grietus kriterijus. Teismines nuobaudas savarankikai!
63

Civilinis Procesas Mikelėnas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Civilinis Procesas Mikelėnas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

1 TEMA. CIVILINIO PR OCESO TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AK A

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

CIVILINIO PROCESO SA MPRATA

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

CIVILINIO PROCESO STADIJOS

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

CIVILINIO PROCESO TEISENOS

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

2TEMA. CIVILINIO PROCESO TE ISS PRINCIPAI

1. Priklausomai nuo princip iskiriami: a. Anglosaksikasis ir b. Kontinentinis (kanon) proceso modeliai

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

a. Adversorinis (pasyvus) b. Tardymo proceso modeliai

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

ATSKIR CIVILINIO PROCESO PRINCIP TURINYS

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

3 TEMA. CIVILINIAI PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

Jei steigiamas juridinis asmuo, jis gyja ir materialin ir procesin subjektikum.

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

4 TEMA. TEISM KOMPE TENCIJA (CPK 22 36 STR.)

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

5 TEMA. ALYS CIVILINIAME PROCESE (CPK 41 45 STR.)

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

Iekovas materialine prasme Iekovas procesine prasme

Iekinys Atsakovas Teismas

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

PROCESINIS BENDRININKAVIMAS (CPK 43 44 STR.)

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

PROCESINI TEISI PERMIMAS.

Teism praktika: 3k-3-21/2005 3k-3-71/2006 3k-3-377/2006 3k-3-144/2007 3k-3-312/2007 3k-3-361/2008 3k-3-367/2008

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

6 TEMA. TRETIEJI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE

3 asmuo su savarankikais reikalavimais Tikslai:

arnas Narbutas, Lorena Paknait [CIVILINIS PROCESAS]

TRETIEJI ASMENYS (CPK 46-47 STR.)