You are on page 1of 257

Igoris Buniius

AUKSAS
I s t o r i n k r o n i k a

Partijos

VILTIS" VILNIUS 1994

UDK 944. 70 Bu 255

I rus kalbos vert Laima Siutilien

ISBN 9986-14-044-7

Vertimas lietuvi kalb, L. Siutilien, 1994 Virelis, N. altenyt, 1994

d a l i s

RSDDP(b) invazija Vladimiras Iljiius Leninas, aistringai svajodamas apie pasaulin revoliucij, suvok, kad pirmasis ingsnis i svajon turi bti ginkluotas ugrobimas kokios nors valstybs su jos itekliais, ekonominiu potencialu ir, suprantama, su aukso atsargomis. Reikia pasakyti, kad jis anaiptol neturjo galvoje Rusijos su jos aminu ekonomikos deficitu, milinika valstybs skola ir tuiu idu. Leninas buvo nusiirjs veicarij, laiky damas i ma al idealiai tinkama jo viepatavimo planams visame pa saulyje gyvendinti. Esanti Europos centre, daugiakalb (tikras Internacionalas!), per tarptautin bank sistem savo auksiniais iuptuvais apraizgiusi vis pasauli, btent veicarija, vado sumanymu, turjo tapti ta baze, i kurios revoliucija prads pergaling yg per vis Europ, skindamasi keli lyg taranu tkstaniais ton veicarijos aukso. Specialistai mano, kad Leninas apie Cirich sisvajojo todl, kad pats neturjo pinig, nes po motinos mirties nutrko perlaidos i Rusijos, o usidirbti pragyvenimui jis nemokjo. Tai ir sustiprino izofrenij su saldiais regjimais arvuot veicarijos bank seif pavidalu. Taiau pro letariato vado letenas, deja, pakliuvo ne veicarija, o Rusija, greitai pa versta pasaulins revoliucijos placdarmu. Lenino politika buvo paprasta kaip ir viskas, kas genialu. Ji buvo pagrsta,- apie tai Iljiius nepavargdamas kartodavo savo begalinse kal bose, straipsniuose, tezse ir urauose,- K. Markso Komunist parti jos manifeste paskelbta socializmo idja, kurios esm -darbininkai ne turi tvyns, todl socialistai niekada ir jokiomis aplinkybmis neturi ginti valstybs interes. Toks klausimo traktavimas bematant dav nuostabi rezultat. iandien mes, numet absurdik ideologini teorij ir ukeikim kiaut, velgdami vykius i septyniasdeimt penkeri met nuotolio, galbt pirm kart pamginsime paprasta ir suprantama kalba paaikinti, kas vyko Rusijoje 1917 met spal. Ir tuomet kur kas geriau suprasime tai, kas vyko po trij ketviri amiaus - 1991-j rugpjt... O tuomet vyko tai kas. Pasinaudojusi demokratiniu chaosu, kilusiu
3

nuvertus monarchij, valdi alyje ugrob tarptautin teroristin orga nizacija, kuri savo paios isigelbjimo interesais finansavo Vokietija. To monijos istorijoje dar nra buv. Ir tai, jog itai pavyko, pasauliui buvo visikai netikta, beje, ne maiau nei patiems dalyviams - saujelei vairaus plauko avantirist, susitelkusi apie savo pusprot lyder. Maiausiai sa vo skme tikjo btent jie, todl ir elgsi atitinkamai. Apsirpin usienio pasais, pasireng bet kuri akimirk ivykti i Rusijos taip pat netiktai, kaip ir pasirod, bolevikai pradjo vogti alies nacionalinius turtus, slpti juos tamsiuose kampuose ir sisti usienin. I pradi tai buvo daroma skubotai ir nemokikai. Niekas neinojo, ar pavyks ir rytoj plikauti, todl visk, k tik buvo manoma, reikjo pa imti iandien. Tuo pat metu reikjo atsikratyti kriminalini element kon kurencijos, nes jie nenorjo dalytis grobiu su naujja valdia, kurios kis Plk, kas priplta!- tuoj pat rado atgars tarp daugiamilijoni Rusi jos padugni. Taiau is kis kviet plikauti anaiptol ne juos. Tuo tie vargai greitai galjo sitikinti, nes buvo negailestingai audomi vietoje be teismo ir tardymo. Naujoji valdia, bdama geriau organizuota ir ginkluota gauja, visikai nenorjo gaiti brangaus laiko, kad kakaip teisikai pagrst savo veiksmus. Taiau ideologikai pagrsti buvo btina, ir tai, gim beprotikai genialioje liguistoje vado galvoje, savo neabotu utopikumu paiurpino net jo artimiausius bendrininkus. Visas vertybes, carizmo ir inaudotoj atgrobtas i liaudies, bolevikai atima siekdami vieno tikslo - vliau padalyti jas po lygiai visiems darbo monms, nuo iolei laisviems nuo bet koki inaudojimo form. Dieve mano! kiojo baukiai naivus Bucharinas,- nejau tuo galima patikti? Patiks, psia krew!- ramino j Dzerinskis, ir jo akys blizgjo kaip briliantai, konfiskuoti proletariato diktatrai. Ities patikjo! Galbt todl, kad tikjimas pasakomis, kur gerasis Iva nas kvailelis, taps caru, idalija vis savo ir myriop nuteist bojarin id visiems monms po lygiai, ta proga surengdamas trij dien puot, buvo pernelyg siaknijs geros, naivios ir aminai apgaudinjamos liaudies irdyje. O tuos, kurie ta i pirto lauta pasaka nepatikjo, aud, skandi no barose, degino cerkvse, nuodijo dujomis rsiuose be teismo ir tardy mo. Bkite pavyzdingai negailestingi!- mok Iljiius. audyti, nieko neklausinjant ir idiotikai negaitant! Masins udyns, kuri pirm kart pasaulyje novatorikai griebsi bolevikai prie savo pai liaud, inoma, padar savo, leido igam gau jai ilaikyti valdi, ir tai apstulbino vis pasaul, kuris lengvabdikai pranaavo neivengiam ir greit kruvinojo reimo lugim. Pasaulis paprasiausiai neinojo it nauj bolevikini metod, o jeigu ir inojo, tai niekada nebt patikjs, kad panaius dalykus XX
4

amiuje galima pritaikyti praktikai, ir tai padaryti alyje, kuri visai nese niai save laik europine. Bet baisesn u ekist kulkas buvo bolevik paleista visuotins lygybs bacila. Btent ji su tarptautini terorist vliava patrauk milijo nines rus mases, btent vardan visuotins lygybs buvo vykdomos begalins ekspropriacijos, konfiskacijos, nacionalizacijos, btent ant jos altoriaus sudtos nesuskaiiuojamos aukos, btent ji leido bolevikams isilaikyti valdioje ir btent dl jos pralaimjo j prieininkai, mgin lo gikos ir proto jga sustabdyti al apmusi masin beprotyb. Bolevizmo beprotyb - tai liga, kakuo panai nacijos pasiutim; deja, i diagnoz sociologai nustatys pernelyg vlai, manydami, jog to liau turi veikti jau psichiatrai. Socializmas - tai pavydo ideologija,- dar 1918 metais nustat Berdiajevas. Bet jo, laim, niekas neigirdo, antraip bt sunaikin ia pat. Pasiutimo bacila arba pavydo ideologija, arba ir viena, ir kita. Tegu ateities mokslininkai isiaikina, kaip ant tokio negra baus jauko pavyko pagauti milinikos alies tautas, patikjusias, jog gali ma sukurti Dievo Karalyst i kraujo ir plikavimo. O kai liaudis, plsdama krauju ir kruvinu prakaitu, lauk, kada gi jos naujieji vadai prads pagaliau dalyti prisipltus turtus taip, kad liaudies komisaras ir skalbja gaut abu po lygiai, vykiai klostsi, kaip sakoma, pagal visikai kit scenarij. Nedaug kas iandien supranta, kad 1917 met spal Lenino sukurta pirmoji pasaulyje socialistin darbinink ir valstiei valstyb i esms buvo Vokietijos protektoratas iki pat Vokietijos lugimo, t.y. iki 1918 met lapkriio. Vokieiai, dkingi Leninui u tai, kad sugriov Ryt front, kaip vliau ir Rusijos imperij, teik vis reim pirmagimiui karin ir moralin param. Vokieiai ne tik milijoninmis savo generalinio tabo subsidijo mis padjo bolevik smokslui prie jaun ir naivi Rusijos demokratij, jie tiesiogiai dalyvavo spalio perversme, savo karo belaisvi briais gin dami Petrograd nuo generolo Krasnovo kazok ir vadovaudami Mask vos Kremliaus bombardavimui ir umimui. Geradariams atsidkojs Bres to taika, atidavusia vokiei okupacijai kone pus buvusios Rusijos impe rijos europins dalies, Leninas mainais gavo visik veiksm laisv jo gau jos kontroliuojamoje teritorijoje. Taiau jie net nesivaizdavo, kiek tai kon trolei duota laiko. Vokieiai pamale suprato, koki utv jie atved valdi Rusijoje. Su siaubu irdami, kokiais metodais bolevikai dieg adtj laim j priespaudon patekusiems gyventojams, pradjo galvoti, ar nepakeitus io baisaus reimo kokiu nors kitu, padoresniu. I principo tai buvo labai leng va padaryti: Vokietijos kariuomenei reikjo tik nuo 48 iki 72 valand Petrogradui ir Maskvai okupuoti. Taiau gav neregt dovan Bresto sutar

ties pavidalu, kurios jie nesapnavo net puikiausiame sapne, vesdami dery bas su ikibolevikins Rusijos vairi politini grupuoi atstovais, su ilikusiais imperatorikj rm, Laikinosios vyriausybs ir generaliteto nariais ir silydami savo pagalb bolevikams nuversti, vokieiai kl vienintel slyg: patvirtinti Bresto sutarties straipsnius! Visi su siaubu kratsi ios slygos, o vokieiai nesutiko daryti joki nuolaid. Vienus ud gobumas, kitus siningumas. Leninas inojo apie vokiei intrigas u savo nugaros ir nervinosi, su baime kasdien laukdamas, kad vokiei durtuvai nusvies j nuo visos Ru sijos sosto taip pat greitai, kaip ir ukl. Padtis vert skubti, ir reikia pripainti, kad Leninas buvo geleini nerv banditas, kuris neleido ikart isilakstyti i baims mirtantiems ir panikuojantiems artimiesiems savo bendrininkams. Vliau nuoirdiame privaiame laike Nikolajus Bucharinas susi avjas prisimin: Kas, jei ne Leninas, i pradi apvogs eserus, o pas kui ir menevikus, trinkteljo visiems per galvas, pam rankas vzd ir net su mumis kalbdavosi tik po to, kai pats visk nusprsdavo. O mes tyljome paklusniai ir klausme. Viskas, prieingai teorijai ir programai, ieidavo kuo puikiausiai! Denikinas - prie Tulos, mes krovms lagami nus, kiense jau turjome suklastotus pasus ir p e t i - m e t i, beje, a, didelis pauki mgjas, rimtai ruoiausi Argentinon gaudyti papg. Bet Leninas buvo visikai ramus ir ipranaavo: Padtis blogesns nebna. Bet mums visada seksi ir sekasi! Kas tie peti-meti, kuriuos bolevikai rengsi iveti i alies, tiesda mi marrutus net iki Argentinos? Vos sikrs Petrograde po perversmo, kai vokiei internacionalis tai dar kas apkasus Pulkovo auktumose, o linijinis laivas Zaria svobody (buv. Imperator Aleksandr II) savo dvylikos coli pabklais sau gojo Peterburgo prieigas i piet puss, Leninas, dar neinodamas, kuo viskas baigsis, su jam bdingu cinizmu jau paskelb raudongvardiei atak prie kapital. Buvo iplti rmai, skaitant iemos 1 , ugrobti ban kai, juvelyrins parduotuvs, dideli prekybos moni kasos, privaios savialpos kasos, bank filialai gamyklose. Ne viskas i pradi josi taip sklandiai, kaip norjosi. Kakur dar atsiaud ginkluota sargyba, kakur prieinosi pavieniai mons, kakur nemanoma buvo rasti pai aukso ir brangenybi saugykl ar seif rakt, kakur, negalvodami apie padarinius, narsiai grmsi beginkliai bank tar nautojai ir finans ministerijos valdininkai - daniausiai pagyven mons, nes vis jaunim prarijo karas. Bet taip buvo tik i pradi.
1 Jei kas nors tuo dar abejoja, galiu praneti, kad MG Oblik turi apie 50 foto nuotrauk, padaryt iemos rmuose spalio 26 d. ir gerai iliustruojani ten surengt pogrom. Rengiamasi ileisti album iemos rmai 1917 m. spalio 26 d. ryt.

Atsipt, apsidair ir suprat, kad jiems niekas rimtai nesutrukdys ir organizuotai nepasiprieins, bolevikai pradjo veikti metodikiau, bet ne maiau tikslingai. 1917 met lapkriio 13 dien Leninas ileidia tok sakym: Valstybinio banko tarnautojai, atsisak pripainti Darbinink ir valstiei vyriausyb - Liaudies komisar taryb ir perduoti banko reikalus, turi bti suimti. (Pasira): Liaudies komisar tarybos pirminin kas V Uljanovas (Leninas); Liaudies komisar tarybos sekretorius N. Gor bunovas. Konflikto esm sudar dvi aplinkybs. Pirma. Bankas nenorjo nuro dyti, kur yra jo aukso saugyklos. Antra. Nebuvo vykdomas Lenino nuro dymas nedelsiant atidaryti jam asmenin sskait ir pervesti j i banko aktyv penkis milijonus aukso rubli, kad vliau jis galt pareikalauti i itos sskaitos bet koki sum be jokios teiss atsakyti neigiamai. Pinigus i ios sskaitos galjo nuimti tik pats Leninas arba Gorbunovas. Kartu su Valstybinio banko tarnautojais buvo suimti vis sostins privai ir komercini bank darbuotojai. Reikia pripainti paprast Ru sijos finansinink, kuri daugumos vardai liko neinomi, drs. Suimti ir kankinami, ksdami patyias, jie iki galo grmsi dl deimtmeiais kur tos rus finans sistemos. Bet n vienas finansininkas pasaulyje negali pa vieniui atsispirti ginkluotam plikavimui, organizuotam paiu aukiausiu valstybiniu lygiu. Visikas nebaudiamumas ir globalinis neatsakingumas leido iplsti plikavim mast. Gruoio mnes paskelbiama, jog nacionalizuojamas Rusijos valstybinis bankas, taip pat eksproprijuojami visi privats ir ko merciniai bankai. Papildomu 1917 m. gruodio 23 d. saku nutraukiami dividend mokjimai u privai moni akcijas ir pajus, taip pat visi sandriai su vertybiniais popieriais. Visi Rusijos bankai likviduojami, bankininkyst paskelbiama partijos monopolija su vieninteliu vadinamuoju liaudies banku prieakyje. Vykdomosios valdios atstovams bolevik kontroliuojamoje teritorijoje suteikiama teis konfiskuoti, rekvizuoti, sek vestruoti, prievarta sindikuoti vairias pramons ir prekybos akas, imtis kitoki priemoni gamybos, paskirstymo ir valstybinio finansavimo srityje. Nuo 1917 m. lapkriio mn. liaudies labui pradtos konfiskuoti pramons mons. is procesas prasidjo Lukino manufaktros konfiska vimu. 1917 m. gruodio 9 d. Liaudies komisar tarybos posdyje, kuriam pirmininkavo Leninas, nutarta konfiskuoti Simo akcins kasybos gamykl bendrovs turt, gruodio 27 dien ileistas sakas konfiskuoti Serginsko Ufos ir Katyno apygard akcini bendrovi turt. Antaro aeroplan gamykl ir perduoti Putilovo gamykl liaudies nuosavybn. alies na cionalinis turtas buvo grobiamas spariai ir neapsiribojo vien didiuliais bankais ar akcinmis bendrovmis, inomais visame pasaulyje. Su

mediotojo, nenorinio paleisti grobio, net smulkaus, azartu Leninas sako Dzerinskiui suregistruoti visus asmenis, kurie potencialiai gali turti koki nors eimynini vertybi ir santaup. Prie toki buvo priskirti: 1. Asmenys, priklaus turtingoms klasms, t. y. turintys 500 rb ir dides nes pajamas per mnes; nekilnojamojo turto miestuose akcij ir didesni nei 1000 rb sum savininkai, taip pat bank, akcini moni, valstybini ir visuomenini staig tarnautojai, privalantys per 24 valandas (Leninas ne kantravo, nors net k tik sukurtos politins policijos efas buvo priverstas pa keisti temin trij dien) nam komitetams trim egzemplioriais pateikti pareikimus su savo parau ir adresu, kuriuose bt nurodytos pajamos, tar nyba ir veiklos pobdis. 2. Nam komitetai patvirtina iuos pareikimus savo parau. Vien egzempliori pasilieka, o kitus du egzempliorius siunia miesto valdyb ir Liaudies vidaus reikal komisariat (NKVD). 3. Asmenys, nevykdantys io statymo (nepateik pareikim arba pateik klaidingus duomenis) (...) baudiami pinigine bauda iki 500 rb1 u kiekvien nukrypim, kaljimu iki vieneri met arba isiuniami front, p r i k l a u somai nuo kalts dydio. 4. Asmenys, paminti 1 p., privalo nuolat su savimi turti nurodyt pareikim kopijas, patvirtintas nam komitet, taip pat vyresnybs arba renkam staig. 5. ie asmenys privalo per savait nuo statymo ileidimo dienos gauti vartojamsias darbo korteles (pavyzdys pridedamas), kad kiekvien savait rayt pajamas ir ilaidas, ir kad knygelse bt rayti komitet ir staig paliudijimai... Kaip ir visi Lenino dokumentai, is irgi visikai atitiko keliamus udavinius. Pajamos nuo 500 rubli ir daugiau per mnes smogia pir kliams, pradedant nuo labai vidutini, ir inteligentijai, ypa jos krybinei daliai advokatrai, urnalistams, leidjams. O tai 1000 rubli verts nekilnojamasis turtas ikart apima vis smulkm: mayi parduotuvli, Ochtos dar, nam Vyborgo pusje savininkus. is dokumentas savo dva sia ir turiniu primena vokiei okupacins valdios sakymus dl yd re gistracijos 2 . Jis dvelkia neginijamu rodymu, kad alis buvo okupuota begdik ir negailesting ukariautoj, nors nedaug kas anuomet galjo tai suprasti. Taiau tuo Lenino polkis nesibaig. K daryti su tais, kuri pajamos maesns, o nekilnojamojo turto vert ne 1000 rubli, o, tarkim, 25 ir vadas baigia savo ymj laik draugui
Nubraukta, itaisyta 10 000 - kvpimas ateina bekuriant. Bet Hitleris iam tikslui turjo aparat, pats jis nepaliko n vienos vizos panaiuose dokumentuose. O pasaulinio proletariato vadas nesibodjo rayti panai popieri savo ranka, su nuolatiniais komunistiniais linkjimais pabaigoje.
2 1

Dzerinskiui garsiuoju 7 punktu, dar kart patvirtins savo legendin genialum: 7. Asmenys, kuriems netinka 1 p. slygos, nam komitetams pateikia vieno egzemplioriaus pareikimus apie savo pajamas ir darbo viet, sipareigodami turti su savimi io pareikimo kopij, patvirtint nam ko miteto. K ia smulkinsies! Jei jau plti - tai visus i eils. Pas tuos, kurie per kvailum usiregistravo, o ne bgo vidury nakties per Suomijos lankos led pietus, bemat gridavo daryti krat. Tos kratos kartais trukdavo mnesius, kaip, pavyzdiui, juvelyro Nikolajevo ar ininieriaus Kuravskio namuose. Laudavo sienas, lupdavo grindis, trupindavo baldus. ei mininkus mudavo, kankindavo, j akyse prievartaudavo dukteris ir monas, tyiodavosi i vaik. O jei k nors ir rasdavo, bent aukso medal u puikiai baigt gimnazij, tuomet eimos galv ivedavo kaljim (danai visiems laikams), o eim imesdavo gatvn... Rusijoje, kaip ir visose kitose alyje, imtai tkstani moni prato laikyti savo santaupas bankuose, naudotis individualiais seifais arba, kaip juos tuomet vadino, plieninmis dmis. tas des pervesdavo honora rus, akcij dividendus, kapitalo procentus ir t.t. Kadangi indli paslaptis bankininkysts pagrindas, plienini di savinink pavards bank tar nautojams paprastai nebuvo inomos. ifro numeris ir rakto numeris tai viskas, k jie inodavo. Ugrob bankus, bolevikai, inoma, galjo visas tas des ilauti ir itutinti, bet tai buvo primityvu. Kur kas domiau igaudyti ir visus individuali seif savininkus, nes natralu buvo manyti, kad ten laikomi toli grau ne visi j savinink pinigai. Taip 1917 met gruodio 14 d. Leninas patvirtino Visos Rusijos taryb VCK nutarim Dl plienini di revizijos, kur sakoma: 1. Visi pinigai, laikomi bank plieninse dse, turi bti neti kliento sskait Valstybiniame banke. Pastaba. Auksas monetomis ir luitais konfiskuojamas ir perduodamas valstybs aukso fond. 2. Visi plienini di savininkai, gav kvietim, nedelsdami privalo at vykti bank su raktais, kad dalyvaut revizuojant plienines des. 3. Visi savininkai, neatvyk per tris dienas, laikomi piktybikai vengiantys revizijos. 4. Des, priklausiusias piktybikai revizijos vengiantiems asmenims, turi atidaryti tardymo komisijos, kurias skiria Valstybinio banko komisarai: vis jose esant turt Valstybinis bankas konfiskuoja liaudies nuosavybn . Atvykusius revizij nedelsiant suimdavo ir kartu su siela imudavo i j vis likus turt. Tuo paiu metu buvo imamasi priemoni, kad niekas negalt sutruk
9

dyti plti al. Suprantama, daugiausia nerimo keldavo karininkai, kuri vien Petrograde buvo iki 50 tkstani. Pakrikus armijai ir davus sak j paleisti, jie gyveno namuose, svajodami tik kaip pralaukti bais laik, negalvodami, bent jau dauguma j, apie joki aktyvi veikl. Jiems visikai pakako ketveri pasaulinio karo met. Bet kur tau. Ijo sakas, silantis visiems karininkams usiregistruoti; jei bt prieingai - grasinama suaudyti. Atjusius susodino baras, iplukd lank ir ten visus paskandino. Kaip tik tuomet ir iplito garsioji svoka kontrrevoliucijos hidra. O bu vo taip. Tris ar keturis karininkus, suglaustus nugaromis, suridavo virvmis ir mesdavo vanden. Bet tai buvo iskirtiniai atvejai, kai ekistai usimanydavo pasilinksminti. Paprastai tiesiog skandindavo ar suaudydavo kaip klasiniu poiriu pavojingus elementus, n minutei neumirdami svarbiausio udavinio - apiplti Rusij iki paskutinio silo galo. Persigand iaurini ir centrini Rusijos gubernij gyventojai tks taniais leidosi bgti pietus, stengdamiesi prasiverti Ukrain, kurios savarankikum garantavo Bresto sutartis ir vokiei kariuomen, kordo nu stovinti pasienyje su RTFSR nuo Ukrainos iki Pabaltijo ir sauganti i vienos puss bolevikus nuo iors prie, neleidianti jiems patiems iplsti savo teritorijos sien. Pabgli nepraleisdavo, grindavo atgal, prasiverusius iduodavo, o jau veik Lenino dekretas dl neteisto sie nos perjimo, numatantis, kaip ir turi bti, suaudym. Daugelio moni, likusi bolevik okupuotoje teritorijoje, gimins ir draugai i nevilties bombardavo peticijomis Ukrainos etmono vyriausyb, melsdami sikiti ir padti j artimiesiems itrkti i komunistinio rojaus. Ukrainos vyriausyb papra vokiei pagalbos. Tie zondavo dirv Mask voje per savo pasiuntin Mirbach. Vokiei nuostabai, Leninas pasilym prim kone susiavjs. Jei etmono vyriausyb taip rpinasi parazituojaniomis klasmis, tai tarybin vyriausyb nieko prie, kad Ukrain bt isista kiek tik nori moni, bet... ne veltui. Tegu Kijeve sudaro sraus, nurodydami pavardes ir adresus, ir persiunia juos Maskv. U kiekvien pabgl reiks sumokti 2000 svar sterling arba auksu. Beje, mosteljo ranka Leninas, galima ir grdais, velniai jus griebt. Tik paskubkit, laikas nelaukia. Paskutiniuose vado odiuose gldjo tokia aiki uuomina, kad labai greitai iaur i Ukrainos pajudjo eelonai su grdais, tuomet visoje Ru sijoje inomi kaip etmono eelonai. Jie ne laisv ir gyvyb daugeliui pasmerktj. pietus riedjo traukiniai, prigrsti pabgli, turjusi gimini ir draug Ukrainoje. Pasienio stotyse pabglius kratydavo, at imdami visk. Traukiniai stovdavo itisas paras. Joki garantij nebuvo. K norjo, galjo netiktai suimti, o gal ir suaudyti tiesiog perone.
10

Bet tai, kaip sakoma, buvo tik pradia. Labai turting moni Rusijo je nebuvo itin daug, ir visi jie buvo matyti kaip ant delno. Vidutinikai pasiturini, apie kuriuos taip aistringai Leninas ra Dzerinskiui, buvo daugiau, bet ir jie sudar gana ma bendro gyventoj skaiiaus procent. Todl juos apiplti ir sunaikinti buvo lengva, be to, reikia pripainti, jie nesulauk beveik jokios visuomens paramos, nes pavydas dar savo. Egzistavo deimtys milijon smulki savinink: ikniai, odininkai, bat siuviai, vako lydytojai, dailids, staliai, baldiai, kaljai, skardininkai, stiklapiai, krosniai, malkpjoviai, keliaujantys prekiautojai, knygriiai, siuvintojos, nrjos, mezgjos, fotografai, ikon tapytojai - trumpiau sa kant, v i s i versls alies gyventojai. Didiuliu darbtumu ir ms dieno mis visikai nesivaizduojamu meistrikumu (imkime kad ir senovines ritas knygas ar nrinius) iaurios konkurencijos slygomis jiems pavyk davo per ilgus metus sukaupti iek tiek pinig. Jie visikai pagrstai laik save darbininkais, kuri vardu ir vardan kuri suok bolevik gauja. Skir tingai nuo gamykl darbinink, dirbani nors ir ilg, bet fiksuot darbo dien, jie tris kiauras dienas ir naktis, leisdami sau pailsti nebent per Kaldas ar Velykas. Kas gi tada buvo darbininkai, jei ne jie? Jie taip man ir, kaip paaikjo, visikai be reikalo. Bolevikai negaljo jaustis patenkinti, neapipl j. Pernelyg daug darbo moni buvo Rusi joje, ir visi kartu jie galjo pridurti prie partinio ido beveik pus to, k pavyko ipurtyti i stambiosios buruazijos ir inteligentijos. |domu, kad btent ie smulks savininkai darbininkai kakodl kl kur kas didesn Lenino neapykant nei stambs kapitalistai. Taip buvo todl, kad pasau linio proletariato vadas, bdamas protingesnis ir gudresnis u visus savo bendrininkus, mat iek tiek toliau. Tie, vykdydami jiems patikt udavin apiplti Rusij iki paskutinio silo galo ir bti nuolat pasirengusiems nedelsiant inykti su savo fantastiku grobiu, kaip tik tam ir skyr savo energij bei revoliucin azart, o Leninas, atidiai stebjs padt alyje ir pasaulyje, pamat jau teorin galimyb isilaikyti valdioje. Jungtinms Valstijoms stojus kar, kaizerins Vokietijos padtis kasdien darsi vis beviltikesn, nors Ryt fronto ir nebuvo, vis labiau artjo ekonomin ir karin katastrofa, taigi ir kapituliacija. Tai savo ruotu reik, kad Bresto sutartis anuliuojama ir Taryb Respublika i vokiei protektorato virsta kakuo visikai savarankiku ir nenusakomu. Tai dienai reikjo atitinkamai pasirengti, o tam toli grau nepakako vien likviduoti buruazij ir inteligentij. Tai buvo lengva ir paprasta. Da bar uduotis buvo sudtingesn, bet, kaip yra inoma, nra toki udavini, kuri nepajgt isprsti bolevikai. Svarbiausias socializmo prieas,pareik Leninas,- yra smulkiaburuazin stichija ir ts: Smulks

burujai turi kelet tkstantli, sukaupt dorais ir ypa nedorais bdais... Pinigai - tai rodymas, kad sukaupta visuomeninio turto, ir daugiamilijo ninis smulkij savinink sluoksnis stipriai laiko t rodym, slpdamas j nuo valstybs, netikdamas jokiu socializmu ir komunizmu. Smulkusis burua, slepiantis tkstantlius, prieas... ir tuos tkstantlius jis trokta realizuoti tik pats. Ne, nedav Leninui ramybs pinigliai svetimose kiense! Ir ia svar bu buvo ne tik pinigai, nors juos neabejotinai reikjo atimti pirmiausia. Juk smulks savininkai (skaitant ir emdirbius)- tai visi versls milinikos alies gyventojai. Versls, todl ir savarankiki. O tolimasis pa saulinio proletariato vado udavinys buvo ne tik juos apiplti, bet ir visikai atimti i j savarankikum, pavertus vergais, klusniu jo valios vyk dymo sraigteliu. Leninas nesigdydamas mok savo bendrininkus, kaip knyti jo grandiozinius planus: Grd monopolija, duonos kortels, visuotin darbo prievol prole tariato valstybs rankose, visa valdia taryb rankose yra pati galingiau sia apskaitos ir kontrols priemon... i kontrols ir prievartinio darbo priemon stipresn u konvento statymus ir jo giljotin. Giljotina tik baugindavo, tik palaudavo aktyv pasiprieinim. M u m s t o m a a . Mes turime ne tik bauginti kapitalistus ta prasme, kad jie jaust proleta riato valstybs visagalyb ir umirt apie aktyv pasiprieinim. Mes tu rime palauti ir pasyv, be abejons, dar pavojingesn ir alingesn pasiprieinim. Mes turime ne tik palauti bet kok pasiprieinim. Mes turime priversti dirbti pagal naujus organizacinius valstybs rmus. Ir mes turime tam priemon... i priemon - grd monopolija, duonos kortels, visuotin darbo prievol. Aikiau nepasakysi. Jei pavyks isilaikyti valdioje (ir tam, kad isilaikytum), btina sutelkti rankose visus alies tur tus (tai ir buvo daroma), visus grdus, visus produktus, visus butus, ap skritai visk, nuo ko priklauso pats egzistavimas, o paskui skirstyti taip, kad vien u duonos kortel ibadjs ir bado ikankintas mogus eit dirbti ir apskritai daryt visk, k jam sakys. Genialu ir paprasta. Nors dar ne visai aiku, kam vis dlto tas nuostabus principas taikomas? odiai kapitalistas, burujus, buo kakokios neapibrtos svokos, o ir pats Leninas, susipainiojs potvarkiuose, niekaip negaljo it svok aikiai apibdinti pajam, atlyginimo, bendro turto poiriu, ir nuleido apatin turting klasi apibrimo rib iki 100 rubli pajam per mnes. Kad niekam nelikt abejoni, kas vis dlto yra pagrindinis plimo ir smurto objektas, Leninas be joki nutyljim aikino: Nuo darbo prievols taikymo turtingiesiems valdia turi pereiti, tiks liau tuo pat metu turi taikyti atitinkamus principus (duonos kortels, dar bo prievol ir prievarta) daugumai darbinink ir valstiei... Reikia siekti
12

paklusnumo ir, be to, beslygiko, vykdant tarybin vadov, diktatori, irinkt ar paskirt, turini diktatori galiojim, vienvaldius potvar kius... CK nariams i baims drebjo lpos. Tai jau - ne klasi kova, tai karas, paskelbtas visai liaudiai. Pirma, tai pavojinga, antra... Bet kas gi liks i Rusijos?- su siaubu ilemena itikimasis Bon-Brujeviius.- Juk tai reikia, kad Rusija bus visikai sunaikinta tokiu pavidalu, kokiu ji eg zistavo 1000 met... Staigiu judesiu Leninas ukia nykius u liemens paast, varkas prasiskleidia, aki plyeliai dygiai ir piktai velgia LKT reikal valdytoj. Likusieji tyli. Atsiminkit, meldiamasis,- sako Leninas, kreipdamasis BonBrujevii, bet taip, kad girdt visi,- atsiminkit. RUSIJ MAN NU SISPJAUT, NES A BOLEVIKAS! is mgstamas Lenino posakis tapo jo bendrinink kiu. Jie mgo j kartoti, kur reikia ir kur nereikia, kol Josifas Visarionoviius neukio jiems gerkli kulkomis, nes i baisi Lenino fraz niekaip nesiderino su eretika Stalino teorija, kad galima sukurti socializm vienoje alyje. Taigi karas paskelbtas. Vienu mostu buvo sugriauta visa deimtmeiais kurta miest infrastruktra, apmir visos prekybos rys, nustojo egzis tuoti paslaug sfera. Nam ir viebui savininkai, kuriems nepavyko pabgti, buvo arba nuudyti, arba suimti, arba geriausiu atveju imesti gatvn. Sudauytomis arba fanera ukaltomis vitrinomis velg tuias usnigtas gatves kadaise visoje Europoje inomos parduotuvs ir restora nai, pirmosios klass viebuiai ir klubai. Bet ne tik jie. Parduotuvls, krautuvls, uvaiuojamieji kiemai, dirbtuvs ir atelj, mebliuoti kam bariai ir pensionai - viskas liovsi egzistav. Suprantama, i prekybos be mat dingo viskas, ir pirmiausia - duona. Kas tai yra buruazijos slopinimas?- aikino Leninas.- Dvarinink galima sugniudyti ir sunaikinti, sunaikinus dvaro emvald ir perdavus em valstieiams. Bet ar galima sugniudyti ir sunaikinti buruazij, su naikinus stambj kapital? Kiekvienas, kuris moksi marksizmo abcls, ino, jog taip sunaikinti buruazijos negalima, jog buruazija gimsta i preki gamybos: tokiomis preki gamybos slygomis valstietis, turintis imtus pd perteklini grd ir neatiduodantis valstybei bei spekuliuo jantis - kas jis? Tai ne buruazija?.. tai kas baisu, tai kur gldi pavojus socialinei revoliucijai. Ir, inoma, sunaikin vis prekybos sistem alyje, bolevikai bet kok maisto produkt pardavim nedelsiant paskelb spe kuliacija (puikus odis, kuris pergalingai eng komunizm visus 74 reimo egzistavimo metus, pergyvens pat reim ir, regis, usitikrins nemirtingum Taryb alyje).

Jau 1917 met lapkriio 10 dien spekuliantai paskelbiami liaudies prieais. Po trij mnesi Lenino pasiraytame dekrete aikiai nurodoma: spekuliantai... audomi nusikaltimo vietoje. Ant nam, ant tvor, ant ibint stulp - visur subolavo sakymai: Vi so turto konfiskavimas ir suaudymas laukia t, kurie sumanys nepaisyti egzistuojani ir Taryb valdios ileist sakym dl main, pardavimo ir pirkimo... Puiki Zinaidos Gipijus plunksna isaugojo mums komarik anos bai sios epochos realum: ...begaliniais (kai kada prietaringais ir supainiotais, bet visada grasinaniais) dekretais viskas buvo nacionalizuota-subolevikinta. Viskas buvo laikoma priklausaniu valstybei (bolevikams). Ne tik dar ilik fabrikai ir gamyklos, bet ir visos krautuvls, visos parduotuvs, vi sos mons ir staigos, visi namai, visas nekilnojamasis, beveik visas kilno jamasis (didelis) turtas,- visa tai i idjos perjo valstybs inion ir nuosavybn. Dekretais buvo siekiama knyti i idj. Negalima pasaky ti, kad tai vyko sklandiai. Gal gale tai buvo tik noras susiglemti visk savo rankas. Daniausiai sugriaudavo ir sunaikindavo tai, kas bdavo pa skelbta nacionalizuota. Ugrobtos parduotuvs, mons ir gamyklos buvo udaromos; ugrobus privai prekyb, nutrko apskritai bet koks pre kiavimas, buvo udarytos v i s o s parduotuvs ir iurpinaniai suklestjo nelegali spekuliacin vagi prekyba. j bolevikams nori nenori teko irti pro pirtus ir tik periodikai nusiaubti ar gaudyti pirkjuspardavjus gatvse, privaiose patalpose, turgavietse; turgus, vienintelis prasimaitinimo altinis absoliuiai visiems, taip pat veik nelegaliai. Tero ristiniai ipuoliai prie turgus su audymu ir lavonais, paprastai baigdavo si maisto produkt igrobstymu t ipuol vykdiusio brio naudai. Maist grob pirmiausia, bet imdavo ir visa kita: dur rankenas, bronzines vakides, senovines aksomu trauktas evangelijas (...), bald apmualus... Baldai taip pat buvo laikomi valstybs nuosavybe, taiau sofos po skvernu nepasikii, todl mons nuardydavo apmualus ir bandydavo parduoti bent u pus svaro iaudins duonos... Reikjo matyti savo akimis, kaip spiegdami, klykdami ir aimanuodami pabirdavo prekeiviai, igird, jog netoliese raudongvardieiai! Kiekvienas iupdavo savo lamt (...). Bgo, stumdsi, lindo tuius rsius, pro idauytus langus... Ten pat skubdavo ir pirkjai - juk pirkti ne maiau nusikalstama, negu pardavinti, nors pats Zinovjevas puikiausiai ino, kad be ito nusikaltimo Darbinink, kareivi ir valstiei taryb valstyb nusibaigt, neturdama savo pavaldini, per kokias 10 dien (...). Rusijai dabar sakinja niekinga moni saujel, kuri visa likusioji gyventoj dalis, dauguma iprususi moni iri neigiamai ir net prieikai. Susi
14

daro tikras svetim emi ukariavimo paveikslas. Latvi, vokiei, austr, vengr ir kin pulkai baigia tapyti paveiksl. I latvi ir mongol suda ryta asmenin bolevik apsauga. Kinai audo suimtuosius, pagrobtuosius. (Vos neparaiau nuteistuosius, bet nuteistj nra, nes niekas neteisia sugautj. Juos paprasiausiai t a i p suaudo...) Kuo ne mongol jun gas? Taip buvo okupuotuose miestuose. Bet Rusija - agrarin alis, ir dau guma jos gyventoj, jos maitintojai - daugiamilijon valstiei armija negaljo bti neapiplti ir nesutriukinti, nes be auksini monet molinse puodynse (kas, pamenu, nuolat erzino Iljii ir nedav jam ramybs) vald ir galing ekvivalentin auks - grdus. O be grd monopolijos pasauli nio proletariato vadas tiesiog neinojo, k toliau daryti, jei bolevikams pavyks ilaikyti valdi. Ir nors tuo laiku galimyb ilaikyti valdi atrod labai abejotina, palikti neapiplt tok didel gyventoj procent buvo tie siog nemanoma. Lenino spinduliuojama masins beprotybs energija diktavo optima lius sprendimus. Svarbiausias ms udavinys, - deklaravo vadas, - i pradi supjudyti valstieius su dvarininkais, o po to, net ne po to, bet tuo paiu metu, supjudyti darbininkus su valstieiais! Reikjo ne iaip supjudyti vairias gyventoj kategorijas (bolevik kal ba tai vadinama klasi kova), iki paskutinio silo apvarinti visas ioje ko voje dalyvaujanias alis. Nes klausimas, kad ir kaip besisuktum, buvo formuluojamas visikai atvirai: reikjo atimti i valstieio teis parduoti savo grdus ir papras iausiai pagrobti juos valstybs vardu, suprantama, nesumokjus n ka peikos. Padaryti tai buvo galima tik vienu bdu jga, nes niekas n netar, kad valstieiai taip paprastai - veltui atiduot savo grdus. Todl greitai imta formuoti maisto produkt rekvizavimo brius grdams kon fiskuoti (kaip ir kitoms vertybms) i kaimo gyventoj. Bet kaimuose reikalai njo taip sklandiai kaip miestuose. Valstieiai nedelsdami pradjo nirtingai prieintis. 245 dideli valstiei sukilimai vyko 1918 metais vien 20 centrins Rusijos rajon. Kaimuose vyko tikri miai. Lenino plano esm - tbt garantuoti grd monopolij, nes be jos buvo nemanoma paversti vergais du imtus milijon milinikos alies gyventoj. N vienas pdas grd,- nurodinjo vadas,- neturi likti t, kas j turi, rankose... Paskelbti visus, turinius grd pertekli ir neiveanius j surinkimo punktus, liaudies prieais, perduoti juos re voliuciniam teismui, kad kaltininkai bt nuteisti ne maiau kaip 10 met, visiems laikams ivejami i bendruomens, o visas j turtas konfiskuoja mas...
15

Bet ne maiau kaip 10 met ir turto konfiskavimas buvo tik pradia. Prajus kuriam laikui, siuts, kad prieinamasi neabotam plimui, Le ninas kairn ir deinn m vaistytis tokio turinio sakymais: ...Nuosta bus planas. Baikite j rengti su drg. Dzerinskiu. Usimaskuokite a liaisiais (vliau mes jiems tai ir suversim, nuuoliuokit 10-20 varst ir ikarkit visus buoes, dvasininkus ir dvarininkus. Premija 100 000 rubli (matyt, i savo asmenins sskaitos - I. B.) u kiekvien pakartj. Plikavimas kaimuose buvo baisesnis nei miestuose. Valstiei namai buvo kratomi. Kartu su grdais konfiskuodavo visas vertybes, kurias pa vykdavo rasti nemantriose kaimikose pirkiose. Atimdavo ne tik pinigus, bet ir pigius moterikus papuoalus i psto aukso, ikon rmus, vairias smulkmenas, kadaise pirktas apskrii mugse. Grdai paprastai nenu keliaudavo toliau kaip iki apskrities centro, kur bdavo supilami kaip pakliva, ir daniausiai sugesdavo arba supdavo. Suvrj valstieiai su kuolais ir akmis jo prie kulkosvaidius. Nepaisant lavon kaln,raportavo Maskvai vienas i vykdytoj,- j nirio nemanoma aprayti. Daugelis maisto produkt nusavinimo bri bdavo iudomi dar pake liui kaim. kandin nusavintoj kaim sisdavo baudj ekspedicij, kuri, vieai suaudiusi kokias dvi deimtis valstiei, suimdavo ir isivarydavo miestan visus likusiuosius. Atvykdavo naujas brys, bet j vl iudydavo tik pasirodius. Sisdavo nauj baudiamj ekspedicij, ir vis kas prasiddavo i pradi, pamau gaudavo baisaus liaudies karo for mas. 1918 met vasar Leninas pasil imti kaimuose kaitus, daugiausia moteris ir vaikus, kad nuslopint valstiei pasiprieinim. Paimti 25-30 kait i turting valstiei,- su kariu instruktavo savo gauj Iljiius, kurie savo gyvybe atsakyt u grd surinkim ir isiuntim. O juk raudonasis teroras dar nebuvo paskelbtas. Bet Rusijos valstieiai nesijaut es tokie bejgiai kaip miest buruazija ir inteligen tija. Kaimo tokiais metodais nebuvo manoma palauti. Pirma ir visikai natrali valstiei reakcija buvo tokia: jie liovsi sj. Naivs rus valstieiai n netar, kad tokia vyki eiga labai paranki valdaniajai gaujai. Sukelti alyje dirbtin bad, suversti kalt valstieiams, o paskui u tai iudyti deimt - kit milijon nepaklusnij. U apsauginio vokiei durtuv kordono Leninui buvo suteikta veiksm laisv ugrobtoje teritorijoje su grieta nuostata: per t laik bolevik vyriausyb (o vokieiai, prat amiais keltis puikyb, man, kad jie nustatys bolevik valdymo laik, kuris baigsis, kai jie tik po to panors) turi imtis kai kuri priemoni, kurias realizavus Rusija, itaip apiplta ir nukraujavusi, kart ir visiems laikams nustos egzistavusi kaip didioji imperija, kelianti grsm Vokietijos reichui.
16

Vokieiai aid savo aidim, bolevikai - savo. Bet aid, nuolat pa laikydami ry. Nuslopinus pirm didel Jaroslavlio gubernijos valstiei sukilim, stebuklingai ivengusieji skerdyni pasidav vokieiams, turjusiems savo komendantras visose Taryb Rusijos gubernijose. ios komendantros vadinosi vokiei komisijomis ir buvo sukurtos remiantis slaptais Bresto sutarties protokolais. Vokiei komisijos pirmininkas Ja roslavlio gubernijoje vokiei leitenantas Balkas 1918 m. liepos 21 d. sakymu Nr. 4 paskelb Jaroslavlio miesto civiliams gyventojams, kad iaurs savanorikosios valstiei armijos brys pasidav Vokiei komi sijai. Pasidavusiuosius idav bolevik valdiai. Visi iduoti 428 mons bu vo nedelsiant suaudyti vokiei akivaizdoje. Leitenantas Balkas su gry nai vokiku pedantizmu ved kartotek per jo komendantr perjusi asmen, kurie buvo iduodami bolevikams ir nedelsiant suaudomi. Rem damasis kartoteka, jis praneinjo vyriausybei, kad bolevikai ventai vyk do savo sipareigojimus Vokietijai. Komisijos evakuavimui i Jaroslavlio gubernijos momentu leitenantas Balkas turjo 50 247 suaudytj nuo 1918 met kovo iki lapkriio kartotek. Ir btent t, kurie per kvailum iekojo apsaugos pas Vokietijos vadovyb. Bet karas vis labiau pliesksi, diktuodamas savo taktik. Rekviziciniai briai, bazuodamiesi apskrii miestuose ir remdamiesi interna cionalinmis gulomis, pradjo atvirus banditikus reidus prie kaimus, piedami ir udydami valstieius savo nuoira. Liepsnojo javai, deg kai mai, uvo mons. Atsakydami valstieiai organizavo gynybos komitetus, udydami rekvizicinius brius, danai urobdami apskrii miestus, piedami juos savo ruotu ir naikindami visus nekeniamos valdios at stovus su Pugaiovo ir Razino laik iaurumu. Abi puss vartojo vidurami bausmi metodus: degino gyvus, sodino ant kuolo, pl mediais. siliepsnojo Lenino irdiai mielas pilietinis karas, o Rusija spariai vrjo. Beje, tai ir buvo adta Uljanovui 1917 met kov vaiuojant per Vokietij. Proletarin spauda pasigardiuodama kep tiesioginius reportaus i apskrii miesteli, atmut i sukilusi valstiei. Prav dos korespondentas perdav praneim apie valstiei sukilimo sutriukinim Livnuose: Miestas nukentjo palyginti nedaug. Dabar i miesto gatvi renkami nuudytieji ir sueistieji. Vliau atvyk pastiprini mai patyr nedaug nuostoli. Tik aunieji internacionalistai turjo skaudi nuostoli. Utat jie tiesiog suvert didiulius kalnus bandit lavon, nusj jais visas gatves. Kas tie aunieji internacionalistai, kurie ugnimi ir kalaviju nusiaub Rusijos gubernijas, kurias net per totori antpldius nebuvo engusi grobiko koja, ir pavert pelenais, negyva dykuma turtingiausius Rusijos

aruodus? J sukrimo istorija tokia. Dar 1917 met kov, kai buvo sprendiama, ar praleisti Lenin ir jo bendrininkus Rusij, ir apta rinjamos iankstins busimosios Bresto sutarties slygos, Vokietijos vadovyb, skyrusi bolevik ardomajai veiklai pinig, nutar suteikti jiems skubi karin pagalb valdios ugrobimo atveju. iam tikslui 1917 met baland su suklastotu vedijos pasu Petrograd atvyko Vokietijos gene ralinio tabo pulkininkas Henrichas fon Rupertas. Jis atgabeno slaptus sakymus vokiei ir austr karo belaisviams suteikti karin pagalb bolevikams, kurie savo ruotu turjo aprpinti juos ginklais. iuos sakymus, pasiraytus Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos generalini tab virinink, amerikieiai rado Vokietijos archyvuose po Antrojo pasauli nio karo, tikriausiai juos galima rasti ir TSKP CK archyvuose. Prie Petrogrado buvo kelios vokiei ir austr karo belaisvi stovyk los, tarp j - i labai elitini dali. Netoli Koltuos kaimo, faktikai greta Didiosios Ochtos, sdjo kone visas imperatoriaus Vilhelmo 3-iasis kirasyr pulkas, kitados paimtas nelaisvn generolo Renenkampfo kazok. Netoliese laik leido 142-asis Brandenburgo pulkas. Nra prasms vardy ti Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos karini dali, buvusi karo belaisvi stovykloje, nors tai padaryti ne taip ir sudtinga. Dl Laikinosios vyriausybs beribio demokratikumo karo belaisvius pavyko supaindinti su bsimja uduotimi ir pakankamai kruopiai jai parengti. Viskas buvo apgalvota iki smulkmen, net tai, kad vokieiai blogai pasta rusikus trilijinius autuvus, naganus ir kitokius ginklus. Tad bolevik" sargybos laivas Jastreb specialiai plauk Frydrichshafen, i kur atgabeno 12 000 vokik autuv ir milijonus ovini kaip tik spalio 25-ajai, u k ir pateko amiams Didiojo Spalio laiv sra. Be to, Jastreb atvilko dukart didesn u save laiv. Patys siningiausi tarybiniai istorikai prisipasta, kad jiems taip ir ne pavyko isiaikinti, kas gi buvo tame laive. Kiti apie j paprasiausiai tyli, o treti tikina, kad ten buvo revoliucini jreivi desantas. I kur jie at sirado Frydrichshafene - niekas nepatikslino, nors jokios ypatingos pa slapties ia nra. Jastreb, be autuv, atgabeno Petrograd ir vokik lauko pabkl. Jei kas nors dar naiviai mano, jog tok milinik miest, kaip Petrog radas, gali kontroliuoti du tkstaniai jreivi, atplaukusi Amru i Krontato, arba visikai neapmokytos darbinink draugovs, kurios, kaip dabar aikja, perversm sutiko prieikai, mes net nesiginysim. Taip, teorikai, visikai pakrikus gulai ir teistvarkos organams, tai atrodo manoma. Bet tokiomis slygomis bolevik valdia nebt isilaikiusi n paros, nes jau kit dien prie miesto priartjo generolo Krasnovo raite liai. Dviem rapneli paplipomis isklaid raudongvardieius Pavlov18

ske ir Carskoj Selo, Krasnovo kazokai pradjo vertis prie sostins i Pul kovo auktum puss. Priekin ileista Uralo kazok imtin mgino vie nu bandymu uimti auktumas, bet buvo priversta atsitraukti, susidrusi su puikiai koordinuojama ir valdoma ugnimi. Kazok karininkai, ij vis kar, greitai i braio suprato, kas yra auktum gynybos pozicijose. Vokieiai! Jais nepatikjs generolas Krasnovas pats ijojo sargybos po zicijas. Abejoni nebuvo. Vokiei pstininkai ir artilerija utvr keli revoliucin Petrograd. Vokiei ir austr kareiviai su dideliu pasitenkinimu ir be ypatingo var go nuslopino karini mokykl sukilim Petrograde, kartee itak ir dur tuvais subad nelaimingus rus bernikius, kuri kilnaus saviudiko polkio grumtis su juodja tironija, bendros suiruts ir apatijos slygomis niekas nepalaik. Leninas spalio 29 dien nutar surengti vokiei batalion perir. Pasaulinio proletariato vado sumanymu internacionalistai turjo para dine rikiuote ygiuoti pro ant Smolnio laipteli stovint Lenin bei darbinink ir valstiei vyriausybs narius. Susilygin su jais, vakarykiai karo belaisviai turjo choru suukti: Tegyvuoja pasaulin revoliucija! inoma, vokiei kalba, kuri ir pats vadas, ir jo aplinka mokjo puikiai, kartais kur kas geriau nei rus. Bet vyko kuriozas. Pasitemp, lygiuoda miesi ir darniai engdami, kaip moka tik vokieiai, kareiviai, eidami pro revoliucijos vadus, choru suuko: Tegyvuoja kaizeris Vilhelmas!, tuo pui kiai pademonstruodami didiai eistam Leninui, jog gerai supranta, kas ia vyksta. Netrukus pasirayta Bresto sutartis numat karo belaisvi repat rijavim, taiau netrukus pasirod slaptas generolo fon Liudendorfo sakymas, kad vokiei ir austr 1 karo belaisviai formuot brius bolevik vyriausybei remti. sakymas buvo paraytas taip, kad atrodyt, lyg kareiviai ir karininkai patys nori stoti tokius brius, taiau, inant tvark vokiei armijoje ir savanorik dali sudarymo metodus, ga lima neabejoti, jog iuo atveju veik, bent jau i pradi, tiesiog sakymas. Vokiei misijos dl paliaub ir taikos pasiraymo nariai generolas Hof manas ir mums jau pastamas pulkininkas Rupertas aplank kelet karo belaisvi stovykl, aikindami jiems udavin. Galimyb pasitarnauti fa terliandui, o kartu ir pasiplti svetimoje teritorijoje, kvp daugel, tad, tarsi stebuklingai lazdelei mosteljus, bolevikai, nors kitos karins struktros buvo visikai pakrikusios, turjo puikiai apmokyt ir organizuot armij - daugiau kaip 300 000 moni.
1

sakymas, matyt, buvo suderintas su Austrijos-Vengrijos vadovybe.

19

Mesti kitos jgos tokiai karinei galybei tomis dienomis negaljo nie kas 1 . Tais metais niekas i to dideli paslapi nedar. Vokiei kareiviai ir karininkai, laisvi nuo tarnybos, vaiktinjo po Petrograd ir Maskv, veik kazino vokiei karininkams, jo laikraiai. Ir kad niekam nekilt joki abejoni, vokiei generolas Kirchbachas, duodamas Pskove inter viu dar neudrausto laikraio Re korespondentui, klausim Ar vokiei kariuomen gali uimti Petrograd ir Maskv? tiesiai kaip tik ras iaurietis, atsak: Taip, jei ikils pavojus bolevik reimui. Taigi 300 000 kari internacionalist, padedami vietins kilms niek, veiksmingai naikino rus valstyb. Skaiiumi jie net pranoko vokiei okupacines pajgas, kurias vokiei vadovyb sugebjo skirti pagal Bresto sutart perleistoms teritorijoms kontroliuoti. ios pajgos sudar madaug 280 000 moni, suskirstyt 43 pstinink ir 7 kavaleri jos divizijas su artilerijos parku - 108 sunkiaisiais ir 1614 lauko pabkl. Apie 2000 jreivi turjo perimti savo kontroln buvus Rusijos laivyn, kurio pagrindin dalis pagal sutart buvo perduodama vokieiams. Admi rolas iastnas nuved laivyn i Helsingforso Krontat ir tuo stm Lenin visikai idiotik padt prie savo eimininkus, u k ir buvo suaudytas. Odes ir jos aplinkinius rajonus um Austrijos-Vengrijos 2-oji ryt armija, kuriai vadovavo generolas Ben-Ermolitas. Trys ios armijos kor pusai kr okupacinius tabus Odesoje, Chersone ir Podols Kamenece. Vokiei armij grup Kijevas, vadovaujama i pradi generolo Lin zingeno, o paskui generolo feldmaralo Eichhorno, vliau permusio bendr vadovavim visoms okupacinms pajgoms, um milinik teritorij: vis Ukrain, Krym, Dono kariuomens srit, pietin Baltaru sijos dal ir Gruzijos pakrants rajonus. ei armij grups Kijevas kor pusai atidar okupacinius tabus Gomelyje, Volyns Novograde, Kijeve, Charkove, Taganroge ir Simferopolyje. iaur nuo Poless buvo okupacin 10-oji armija, armijos grup D ir 8-oji armija su tabais Mins ke, Dvinske, Rygoje, Revelyje ir Vyborge. Vokiei armijoms iaurs vakar kryptimis vadovavo garsusis gene rolas fon der Holcas, buvs geleini grenadieri divizijos vadas. 1918 m. gegus 25 d. vokieiai ilaipino 3 tkstani desant Potyje, o birelio 10 d. vokiei kariuomen eng Tiflis. Po keli dien 58-asis Berlyno pstinink pulkas forsavo Kers ssiaur ir ugrob Taman. Jau buvo
1 Vadinamoji internacionalin kariuomen ypa patikimai vykd masinius aretus mies tuose, slopino valstiei sukilimus ir darbinink riaues. I j buvo formuojamos garsiosios ypatingosios paskirties dalys, utvariniai K briai, briai dezertyravimui i Raudono sios Armijos ukirsti, specials K briai. Tokia gausyb usieniei suverenios alies armijoje ikalbingiausiai sako, kokia suvereni buvo Taryb respublika.

20

puoseljami planai ugrobti Sibiro geleinkel ir tikslingai organizuoti Vo kietijos interesais Chiv, Buchar, Turkestan ir Merv. Vokiei kariuo menei aikjo tiesus kelias Indij. Nuo perspektyv gniau kvap. Atrod, pildosi drsiausios svajons, kuriasi nauja pasaulin imperija, kurios nesapnavo net Napoleonas, ir dar su centru ne Paryiuje, bet Berlyne. Taiau neuteko jg savinti vis bolevik atiduot buvusios Rusijos imperijos rajon. Vakar fronto msmal visikai isekino rezervus, o turim 280 tkstani kareivi aikiai nepakako. Feldmaralo Eichhorno tabe danai kildavo pagunda ataukti i bolevik kontroliuojam teritorij imtus tkstani savo kareivi, pakeitusi kaizerio almus kak, kas pagal stili panjo Budiono kepures. Jie ypa buvo reikalingi, nes isimiklino piedami ir konfiskuo dami. Bet pagund teko slopinti. Lenino metodais veikti vokieiai nesiryo, be to, ir kaizerio Vyriausioji bstin neleido naudoti internacionalist. Nesirydami veikti bolevikikai, vokieiai vis dlto veik savais metodais, kurie, nors ir nebuvo tokie plikiki, bet pakankamai atkakls, nuosekls ir be ilyg. Vien iki 1918 m. liepos 31 d. vokieiai ive i okupuot srii 60 milijon pd grd ir j perdirbimo produkt, paarini grd, aliejini augal skl, 500 milijon kiauini, 2 milijonus 750 tkstani pd galvij gyvojo svorio, pusantro milijono pd bulvi ir darovi. Be to, Anglijos blokados smaugiam reich buvo isista 35,5 milijono pd geleies rdos, 42 milijonai pd mangano rdos ir kiekvien mnes po 300 vagon speciali medienos ri. Buvo iveami net skarmalai ir me talo lauas. Veti buvo k. Vokiei linijiniam kreiseriui Gebenas bombardavus Sevastopol ir tuo traukus Turkij kar prie Rusij Vokietijos pusje, Rusija atsidr kone aklinai atkirsta nuo sjunginink, nes buvo udaryti ssiauriai. Ru sijos usienio prekybai buvo smogtas baisus smgis: jos eksportas krito 98 procentais, importas - 95 procentais. Tai tapo viena i pagrindini Ru sijos karinio persitempimo ir jos galutinio lugimo kraujyje ir chaose prieasi. Iveti skirta produkcija trejus metus kaupsi sandliuose, ir dabar j ugrob vokieiai bei bolevikai. Dar niekada nuo to laiko, kai buvo irastas kompasas,- prisimin erilis,- vieno kovinio laivo veiksmai ne buvo sukl toki milinik ir baisi padarini kaip vokiei kreiserio Gebenas veiksmai 1914 met rugpjt - spal. aunusis Gebenas vi sus karo metus, neturdamas doko ir net prieplaukos, palaik tamp Ru sijos Juodosios jros laivyne ir, tarsi demonstruodamas savo triumf, 1918 m. vasar atplauk vokiei ugrobt Sevastopol. Ten buvo atliktas pir
21

masis per vis kar remontas, nes vokieiams buvo perduoti visi bazs renginiai,- sveiki ir nesugadinti. Kas tai bt galjs sivaizduoti, nors ir 1917 metais?! I bolevik ugrobtos teritorijos Vokietij tokiu pat srautu riedjo eelonai. Prie Petrogrado uosto prieplauk vartavosi vokiei prekybos laivai, paslaptingi ved ir norveg garlaiviai, kakokie nesuprantami trans portai su privai savinink vliavomis i Danijos, JAV ir Argentinos, ne tikri ligonini laivai su veicarijos Raudonojo Kryiaus vliavomis. Uos to rajonas buvo aklinai apsuptas ypatingos paskirties dalinio. U nesveik smalsum grs suaudymas vietoje. iaurs jroje savo bazes suvarytas ir ten tnantis angl baugintas vokiei laivynas viepatavo Baltijos jroje, rpindamasis perveimais, nors min nusta jra (abi alys karo metais Baltijos jroje imet daugiau kaip 120 tkstani min) buvo labai pavojinga ir tik itin svarios prieastys galjo priversti laiv savininkus sisti savo transportus leisgyv Petrog rado uost. U tai be perstojo veiks geleinkeliai, sujung Taryb ir proletariato diktatros respublik su Vokietija per vokiei kariuomens ugrobtas Lenkijos, Baltarusijos ir Pabaltijo teritorijas. Veik ir iaurin geleinkelio aka iki Helsingforso ir toliau Skandinavijos alis. Kad utikrint nepertraukiam geleinkeli darb, vokieiai buvo priversti bolevikams atsisti 50 tkstani ton anglies. 1918 met balandio 18-osios vakare Oros pasienio stotyje susitiko du traukiniai: vienas vaiavo Maskv su Vokietijos pasiuntinybs perso nalu, kuriam vadovavo grafas Mirbachas, kitas ve Berlyn darbinink ir valstiei vyriausybs pasiuntinybs darbuotojus. Pasiuntinybs sudtis buvo labai domi. Jai vadovavo A. Jof - velniai tariant, labai domi asmenyb. Gims 1883 metais, jis 1900-j pradioje pateko gar siojo Parvuso hipnozs takon ir, js savo didiojo mokytojo mokykl, puikiai suprato labai paprast ties, kad prie pradedant pasaulin revoliucij reikia turti pakankamai pinig. Kartu su Trockiu, Urickiu, Vo lodarskiu ir Ganeckiu Jof atstovavo Parvuso gvardijai prie Lenino, iki 1917 met spalio palaikydamas tiesiogin ry su vokieiais, o vliau faktikai vadovaudamas tarybinei delegacijai taikiose derybose BrestLitovske. Ir, suprantama, btent jis buvo pasistas Berlyn, kur, be visa kita, jo lauk susitikimas su mylimu mokytoju Parvusu. Kartu su juo tarp nuolatins atstovybs darbuotoj vaiavo J. Ga neckis - Lenino deinioji ranka tais metais, kai vadas skurdo Krokuvo je, kur j, kaip inoma, pirmosiomis karo dienomis buvo sum kaip rus nip. Btent Ganeckis, atvyks Berlyn pakl ant koj socialdemok ratus Vokietijos sostinje ir Vienoje, pasieks, kad Leninas ne tik bt
22

ilaisvintas, bet ir permestas Cirich skubiu traukiniu 1 . 1915 m. Ganeck Parvusas ikviet Stokholm, i kur buvo koordinuojama visa ardomoji Vokietijos valgybos veikla prie Rusij. 1917 m. kov Leninui susitarus su Parvusu, Ganeckis laikinai liko Stokholme vadinamajame CK usienio biure, kurio udavinys buvo be perstojo pervedinti pinigus i Vokietijos Rusij bolevikams. Parvuso padedamas Ganeckis umezg daug ryi su usienio bankais. Po spalio perversmo jis buvo paskirtas vyriausiuoju bank komisaru ir Finans liaudies komisariato kolegijos nariu, t. y. kar tu su kitais nurodinjo staigoms, kurios vadovavo plimams ir priimda vo prisipltas grybes, vesdamas j apskait kontroliuojamoje teritorijo je (Socializmas tai apskaita). Treiasis nuolatins atstovybs sudt jo garsusis Krasinas, kurio, regis, nereikt pristatinti, jei apie j per pastaruosius 75 metus bt paraytas bent vienas teisingas odis. Gabus ininierius, bet profesiona laus nusikaltlio sielos ir gdi Krasinas instinktyviai linko bolevikus. Per 1905 met revoliucij jis kartu su Parvuso monmis dalyvavo pliant VolgosKamos banko Peterburgo skyri, ir pasisavino didel pinig sum, tuo sukeldamas Parvuso nepasitenkinim. Taiau pastarajam netrukus te ko skubiai bgti usienin, o Krasinas liko Rusijoje ir tarp dviej revoliucij ivyst audring veikl. Jo pomgi diapazonas sudaryt kelet baudiamosios bylos tom nuo ipuoli prie bank furgonus organizavimo, planavimo sugadinti vis sostins kabelin elektros tinkl, iki pinig padirbinjimo ir trivialaus policinink udymo. lus ir rytingas avantiristas, mgs rizikingus veiksmus, Krasinas nusivyl Leninu, atvirai tyiojosi i Ciriche parayt ir Rusij siuniam jo straipsneli, raginani pradti revoliucij veicarijoje. inomam Georgijui Solomonui atvykus Petrograd rinkti l emigracijoje vargstaniam pasaulinio proletariato vadui (Parvusas spe cialiai apribodavo Lenino las, kad is bt piktesnis reikiamu momen tu), Krasinas, iklauss Solomono, isim pinigin ir ities tam du ban knotus po penkis rublius. Solomonas pasipiktins pareik Krasinui, kad isivers ir be jo. Kaip norite, gteljo peiais tas. Kidamas bankno tus atgal pinigin, draugikai pareik Solomonui: Nepykit, Georgijau, Leninas nevertas paramos. J apmusi griovimo manija, jis nenusakomas. Niekas neino, kokia mintis rytoj gims jo totorikoje makaulje. Tegriebia j velniai. Eime geriau, papietaukim. Taiau Leninas po perversmo, sunaikins vis prekyb alyje, preky bos liaudies komisaru kakodl paskyr btent Krasin. Krasino liau
1 Traukini susisiekimas tarp Austrijos-Vengrijos ir veicarijos buvo nutrauktas prasidjus karui.

23

dies komisariat suplsdavo konfiskuoti pinigai bei preks ir i pirkli firm su milijonine apyvarta, ir i smulki parduotuvli, dirbtuvi, suspjusi udirbti vos 300 rubli. Pinigai ir vertybs buvo perduodami Liaudies bank ir prie jo steigt aukso fond, o preks sandlius, pri krautus iki lub dl karo sukelto usienio prekybos sstingio. Krasinas buvo vienas i udar sandli sistemos bendraautori. Jos esm buvo ta, kad net tada, kai alyje, atrodo, buvo visko, ko reikia, nieko neparduodavo, tik skirstydavo. i sistema gyvuoja ir ms dienomis, ir to kia pat veiksminga. Skirtumas tik tas, kad tais metais bado ir skurdo ne viltin stumti mons rydavosi turmuoti sandlius. Juos negailestingai audydavo i kulkosvaidi, o paskui kiekvieno suaudym formindavo kaip revoliucinio tribunolo nuosprend. Tiesa, sandliai nebuvo bekraiai. Kartais sugedusius produktus tekdavo naktimis, grietai saugant, veti svartyn ir ten upilti kalkmis, kad, neduok Dieve, kas nors jais nepasinaudot. Pakeliui, inoma, t pavogdavo ir parduodavo juodojo je rinkoje. Nuo supuvusi produkt kildavo epidemijos, dl kuri, supran tama, kaltindavo spekuliantus. Beje, sandlius tiktasi greitai itutinti. Tam Krasinas ir buvo pasistas Vokietij. I vis, siuniam Berlyn, labiausiai isiskyr ketvirtasis nuolatins atstovybs darbuotojas Viaeslavas Meninskis. Lenino asmeniniu nuro dymu jis turjo uimti RTFSR generalinio konsulo viet Vokietijos sostinje. Viaeslavas Meninskis - kraupiausia figra bolevik vir nlje. Pirmasis geleinio Felikso pavaduotojas, vienas i krau gerikiausi vampyr VK kolegijoje, jis um finans liaudies komisa ro post ir buvo vienas i vyriausij liaudies banko komisar. domus pareig derinys, tiesa? Viena ranka pliam ir udom, kita - pajamuo jam ir slepiam. Matyt, svarbios buvo prieastys, privertusios Meninsk mesti Rusijoje visus sunkius bei pelningus darbus ir vykti Berlyn. 1 Ber lyno Silezijos geleinkelio stotyje delegacij kartu su kakokiais smulkiais klerkais i Vokietijos usienio reikal ministerijos pasitiko pats didysis Par vusas. io mogaus reikm Rusijos likimui tokia didel, o apie j inoma tiek maai, kad net apmaudu, nes btent Parvusas buvo Lenino mokytojas ir
1 1916 m. liep Meninskis Paryiaus emigrant laikratyje Ms aidas ispausdino labai dom straipsn apie Lenin, kuriame ra: Leninas tai politinis jzuitas, kuris daug met lipdo i marksizmo visk, ko jam reikia iuo momentu. Dabar jis jau visikai susipainiojo savo teorijose... Leninas - tai Rusijos absoliutizmo pavainikis, laikantis save vieninteliu pretendentu Rusijos sost, kai is bus laisvas... Jei jis kada nors gaus valdi, pridarys kvailysi ne maiau nei Pavlas I... Leninieiai tai net ne frakcija, o kakokia partini arkliavagi, mginani rimb pliaukjimu ugoti proletariato bals, sekta arba klanas. Keista kompanija susirinko Kremliuje!

24

aukltojas, pirmasis genialiai velgs lljiiaus beprotik griovimo energij, kuri turjo gyvendinti Parvuso globalinius fantastiko pratur tjimo planus. Nes, reikia atvirai pripainti, juodo darbo Parvusas nemgo, nors ir teko j dirbti 1905 metais. Manoma, kad tikroji Parvuso pavard - Helfandas, nors paskutiniai duomenys veria tuo abejoti. Susidrus su tarptautiniais tokio masto avantiristais, labai sunku prisikasti iki tikrosios pavards. Jis buvo tre jais metais vyresnis u Lenin, gims 1867 metais Minsko gubernijos Berezino mieste. Vaikyst praleids Odesoje, ten 1885 m. baigs gimnazij. Po to jis ivaiavo Vokietij tsti mokslo. 1891 m. Parvusas baig Baze lio universiteto ekonomikos ir finans kurs, po to kelet met dirbo vairiuose Vokietijos ir veicarijos bankuose. Susiavjo Marksu. Matyt, pirmasis suprato, jog marksistine ir pseudomarksistine frazeologija gali ma pridengti kokius tik nori politinius ir karinius nusikaltimus. Su pasimgavimu studijavo Rusijos istorij, jos kio ir finans bkl. Atkreip dmes didel antagonizm, draskant visus Rusijos visuomens sluoks nius, ir numat, kad i visuomen taps visikai bejg ir beginkl, jei ne teks labai plono isilavinusio sluoksnio, kur sudaro dvarininkija ir inteli gentija; jis padar milinik spd Leninui. Parvusas buvo vienintelis mogus tarp socialdemokrat, su kuriuo Le ninas nesirydavo polemizuoti, nors visus kitus puldavo kaip petyni gaidiukas, jei ie idrsdavo kitaip negu jis traktuoti marksizm, ir niekada nerinkdavo odi. Pakalikas, samdinys, liokajus, niekas, prostitut, idavikas- tai pagrindinis Lenino literatrini polemini apibdinim, ginijantis su deiniaisiais ir su kaltaisiais, rinkinys. Taiau Parvuso, kurio va das nekent gal net labiau u visus kitus, jis niekada nedrsdavo ukabinti nei odiu, nei spaudoje. Prieingai, atidiai klausydamasis, danai kteldavo: Nesmon! Archireakcinga! Bet jei pairtume dialektikai, tai ir yra prak tinis marksizmas! O praktinio marksizmo supratimu, Parvuso esm buvo to kia: pasaulinis viepatavimas, marksist argon vadinamas pasauline revo liucija, galimas tik vienu bdu - permus savo kontroln pasaulio finans sistem. Jis man, kad tam visikai nebtina lauyti sen, t.y. egzistuojani finans sistem, pakanka, siskverbus j, pamau perimti savo kontroln ir panaudoti savo tikslams gyvendinti. Tai padaryti manoma tik ugrobus kuri nors daugiau ar maiau turting al ir pinigais pavertus visas jos grybes, vis kilnojamj bei nekilnojamj turt, primetus jos liaudiai grynai platonik socializm (t.y. blogiausi vergovs r), o tokiu bdu gautas las dti pa saulio finans sistem. Jei suma bt pakankamai didel, primesti pasauliui ir atitinkam ideologij. (Archireakcinga!). Suprantama, tekt griebtis ma sinio ir negailestingo teroro, bet j puikiausiai galima umaskuoti sumaniai vartojant tokius junginius: proletariato diktatra, klasi kova, atgy-

venanios klass, visuotin lygyb, visika laisv ir apgalvota veiksm taktika pagal paprast schem: skms siekimas, skms tvirtinimas, skms pltojimas. Savose gretose btina kuo grieiausia drausm, n elio susi skaldymo, absoliutus vadovaujaniosios grandies gyvenimo slaptumas ir jos laipsnikas sudievinimas. (Archireakcinga! Bet jei pairsime dialektikai...) Tai dar nebuvo nutarimai ir direktyvos, sakai ir dekretai, slaptos ir visikai slaptos instrukcijos grasinant mirties bausme u j paskelbim. Tai buvo pokalbiai jaukiose kavinse ar vakarliuose, kur aukiausias heroiz mas buvo fortepijonu paskambinti Varuviet arba deklaruoti bendras frazes, kaip, pavyzdiui, alin patvaldyst! Bet scenarijus jau buvo aptarinjamas. Nesutarim atsirado nuo pat pradi. Parvusas man, kad geresns alies u Rusij pirminiam planui vykdyti nemanoma net sugalvoti, o Leninas buvo kategorikai prie. Jis man, kad Rusijoje nieko nemanoma, o Parvusas, prieingai, buvo sitikins, kad Rusijoje galima viskas, net tai, kas nemanoma. Ir kai tkstantmetis rusikas uolas susvyravo, pakirstas iauri ir eminani Rusijos ir Japonijos karo pralaimjim, Parvusas ikart vertino padt: liaudis, amius auklta imperiniais puiki pergali ir lengvabdiko ka ringumo kiais, neatleis reimui tokio gdingo karinio sutriukinimo, pra rijusio imperijos pasididiavim - jos didiul laivyn, kurio pus pateko nelaisvn ir kur dabar puo Japonijos vliavos. ia nereikjo bti mark sistu. Pakako atsiminti Gerceno odius: Palaiminti pralaimjimai karuo se, o ne pergals juose... Nes paios stipriausios grandins liaudiai kala mos i pergals kard. Gavs i japon pirmuosius du milijonus svar sterling, Parvusas, negaidamas laiko, tapo dvasiniu 1905 m. revoliucijos vadu ir vadovu. (I Japonijos pinig ir Leninui is tas kliuvo: RSDDP 3-ajam suvaiavimui organizuoti ir laikraiui Vperiod.) Bet Leninas, netikdamas Rusija, usienyje sek Parvuso veiksmus, j garsiai plsdamas ir irdyje av damasis. Parvuso metodika buvo aiki: revoliucija alyje tai revoliucija sostinje. Pakraiai detonuoja. Jis sukr tarybas, pasims Peterbur go tarybos pirmininko post. Ko vertas vien jo finans manifestas! O kiai, kurstantys antikarines ir pralaimtojikas nuotaikas! O Oriolo avarija, neleidusi iplaukti 2-ajai Ramiojo vandenyno eskadrai! O 1905 m. sausio 9 dienos eityni organizavimas, kai Parvuso smogikai i Aleksandro par ko medi pradjo audyti kareivius, apsupusius iemos rmus, ir atved garsj Kruvinj sekmadien! Bank antpuoliai! Krontatas, Sevastopolis, Sveaborgas! Potiomkinas ir Oiakovas! Viskas buvo padaryta nuostabiai, iskyrus viena - ikart nepradjo masinio teroro ir galiausiai pralaimjo. Leninas, nors pats niekur nedalyvaudavo, atidiai sek, ymdamasis klaidas. Ir dar kart sitikino: Rusi
26

joje galima organizuoti mait, riaues, pogromus ir streikus, bet sukurti tai, k jis sumans,- niekada. Ne ta alis. Reikia pradti nuo Vakar Europos. Suimtas ir pateks katorgon Parvusas pabgo i Sibiro etapo ir apsireik... Turkijoje, taps jaunaturki vyriausybs ekonomikos ir finans patarju. ioje srityje udirbs ne vien milijon, nutrauks ryius su pa sauliniu tarptautini bank ir karteli klubu, Parvusas n minut ne umiro savo svarbiausio plano - sulugdyti Rusij. Neumiro, bet ir nenukrypo nuo audringos ekonomins veiklos. Jo finansinis genijus, kaip taik liai pastebjo Trockis, i kirvio, kapojanio rusik uol, virto sodininko kastuvu, purenaniu dirv turkikam kiparisui, kad igelbt grivani Otoman imperij nuo ekonominio lugimo. Bet Parvusas neumiro ir savs. Jis kr bankus ir prekybos mones, disponavo milinikomis sumomis, kai Leninas su saujele jam itikim alinink tikrja to odio prasme vegetavo emigracijoje. Leninas gyveno i eksproprijuot pinig (kol nepasodino Kamo ir Kobos), arba i ma mos perlaid, kol ji buvo gyva, arba i draug paaukot l (kol visiems negriso), arba buvo ilaikomas gerj veicarijos socialist, ir pamau grimzdo visik prostracij. Bet Parvusas niekada jo neumiro, nes suprato, kad niekas nesugebs geriau u Lenin knyti jo plano. Sarajevo vis Parvusui buvo tarsi varpo dis. Jis aibikai pamat ir apskaiiavo, kuo Rusijai baigsis Turkijos stojimas kar Vokietijos pusje. Su aistringo oratoriaus kariu jis tikinjo ryting, bet netoliareg Enver Pa ir jo jaunaturkius, kad tik kariaudama Vokietijos pusje Turkija vl gals atgimti kaip didioji imperija, nusiplovusi begalini pralaimjim ir kapituliacij, paeminim ir eidinjim per pastaruosius 20 jos istori jos met, gd. Prie kavos puodelio, rkydamas cigarus, jis nekuiuojasi su Vokieti jos pasiuntiniu Turkijoje fon Vangenheimu, ir i tolimojo Konstantinopo lio skrieja radiograma, kuri priveria admirol Suon, planavus saviudik prasiverim i Viduremio jros iaurs jr, apgrti Geben ir visu greiiu skubti Dardanelus. Jis paspaudia savo slap tus mygtukus - ir Turkij rieda grdai, valcuotieji metalai, stakls bei audmenys. Dalis krovinio pakeliui ikraunama Bulgarijoje. Parvuso ge nijus jau padar tai, kas nemanoma: prie Rusij kariauja du kruvini ir amini prieai - Bulgarija ir Turkija, triukindamos visas panslavizmo ir panislamizmo idjas. Ne veltui Parvuso draugas Enveras Paa - Turkijos karo ministras ir karinio kabineto vadovas - galiausiai nusiskus sus a la kaizeris, stos Komintern, kad vliau paguldyt savo padauik galv Taryb Sjungos ir Afganistano pasienyje 1922 metais per vien eilin, i gausybs beprasmik OGPU (Jungtins valstybins politins valdybos) operacij vardan pasaulins revoliucijos.
27

Bet tai buvo tik pradia. Garantavs Rusijos blokad pietuose, Parvu sas vl netiktai pasirodo tarp socialdemokratijos, briliantinmis ssagomis ir aukso iedais ilpindamas skurstanius Rusijos emigrantus. Jo garsioji broira U demokratij! Prie carizm! jau suspjo pri daryti triukmo, nes ilgai tyljs Parvusas idrso vl pasirodyti partinje publicistikoje su visikai nauja eilini socialistinio judjimo udavini traktuote, kuri daugumai jo buvusi partijos draug i siaubo atm ad. Naujos teorijos esm tokia: nereikia kelti klausimo, kas kaltas dl karo ir iekoti, kas pirmas upuol. Tai nesvarbu. Kakas turjo upulti, nes pasaulinis imperializmas deimtmeiais reng pasaulines skerdynes. Ne reikia gaiti laiko iekant nereikaling prieasi, reikia mokytis mstyti socialistikai: kaip m u m s , p a s a u l i n i a m p r o l e t a r i a t u i , inaudoti kar ir nusprsti, kieno pusje kariauti? Visi ino, kad pati ga lingiausia pasaulyje socialdemokratija - tai Vokietijos socialdemokratija. Jei socializmas bus sutriukintas Vokietijoje - jis bus sutriukintas visur. Kelias pasaulinio socializmo pergal - tai visapusika parama Vo kietijos karinms pastangoms. O tai, kad Rusijos carizmas kovoja Antants pusje, kuo aikiausiai mums rodo, kas tikrasis socializmo prieas. Taigi viso pasaulio darbininkai turi kariauti prie rusikj carizm. Pasaulinio proletariato udavinys - sutriukinti Rusij ir pradti revoliucij joje! Jei Rusija nebus decentralizuota ir demokratizuota - pavojus gresia visam pasauliui. Kadangi Vokietijai tenka didiausia kovos su Maskvos imperia lizmu nata, lengva padaryti vienintel teising ivad: VOKIETIJOS PERGAL - SOCIALIZMO PERGAL! Kaip sak Leninas, archireakcinga, bet jeigu pairsime dia lektikai... Kaip Leninas bevertint Parvus, jis buvo priverstas pripainti, kad tai - puikus, darnus ir dialektikas jo paties pralaimjimo politikos teori jos ipltojimas. Leninui visada trko Parvuso umojo, nes Leninas nebuvo ekonomis tas. O Parvusas, greitai perjs nuo odi prie darb, atvyko Berlyn ir iklojo vokieiams plan, kaip sunaikinti Rusij atvedus valdi kratutinius kairiuosius ekstremistus. Planas buvo karikai konkretus. Pirmajame etape reikjo nuversti car. Kampanija prie j jau varoma, bet, turint pinig, jau tiesiog nuo rytdie nos j galima traukti ne tik viso pasaulio socialistin spaud, bet ir vis liberalij, kuri vyki skur trauks ir vairialyp liberalij opozicij Rusijoje. Schema paprasta. Caras - karo, milijon auk, karini neskmi kaltininkas. Imperatorien vokiet, vadinasi, nip. iek tiek primity voka, inoma, bet Rusijoje suveiks. Sosto pdinis mirtinas ligonis, tai gi dinastija pasmerkta. Valstybs dm, kurioje beveik vieni buruaziniai
28

liberalai, su malonumu praris kabliuk su tokiu jauku. Ir kai tik bus nu verstas caras, centralizuota Rusija lugs. lugs visiems laikams. Nes i im perija negals egzistuoti demokratijos slygomis, kaip uvis negali gyven ti sausumoje. Pernelyg dideli luom, tarpnacionaliniai bendruomeniniai prietaravimai. Svarbiausia - pertempta ekonomika, ir j apskritai gali ma pribaigti streik karu. Antrj etap bus kur kas lengviau. Toks paprastas kis kaip em - valstieiams! paskatins, kad valstieiai jga atimins em i dvarinink, o kareiviai, iaud karininkus, miniomis bgs i apkas, kad galt daly vauti dalijantis em. Armija bus paralyiuota, pramon - sugriauta, ems kis - stumtas chaos. Ir tuo momentu kairieji ekstremistai ugrobia valdi, pasirao su Vokietija taik ir statyminiais aktais tvirtina imperijos lugim. Suprantama, jie tikisi Vokietijos ginklo paramos, kad ivengt vairi netiktum, kuri dabar nemanoma numatyti. inoma, vokieiams buvo parodyta tik ta plano dalis, kuri buvo susiju si ir su jais paiais. Labai daug inoti vokieiams nereikjo, bet ir nuo to, k prane Parvusas, gniau kvap. Klauzevico ir Frydricho Didiojo su brandinta Moltks vyresniojo ir Moltks jaunesniojo strategija, minui tikslumu apskaiiuotas puikusis A. lifeno planas, sils baigti Europos kar per 2 mnesius (30 par Pranczijai, 30 - Rusijai), geriausi pasauly je drednoutai ir linijiniai kreiseriai, idyg kaip grybai po lietaus, metus k Dieve, nubausk Anglij!, nepralenkiamas tab darnumas ir plienin drausm armijoje - visa tai jau buvo fikcija ir nebeveik. Msmal Vakar ir Ryt frontuose, vis standiau veriama Anglijos jr blokados kilpa, greitai senkantys itekliai ir rezervai, kasdienis laukimas, kad kar stos Jungtins Valstijos, puikiai demonstravo vokieiams j siaubing ateit. Siauroms prsikoms kaktoms nebuvo duota suvokti viso sumanymo umojo, bet jie velg tai, kas juos labiausiai domino galimyb istumti i karo ir i Antants savo galingiausi ir grsmingiausi prieinink. Ir it plan sil ne koks atvyklis sukius, bet gerai jiems pastamas mogus Parvusas - pirmosios Rusijos revoliucijos Tvas, mokjs orga nizuoti ir streikus, ir gatvi eitynes, ir kruvinas riaues. Vokieiai dar ge rai atsimin, kaip u menk mokest jis organizavo garsj Obuchovo streik, kai ilgam pavyko ivesti i rikiuots vis 14-os coli pabkl Ru sijos linijini kreiseri ginkluots gamybos technologin linij. Todl no riai griebsi Parvuso plano, paklaus tik, kiek visa tai kainuos. 50 milijon,- atsak jau seniai visk apskaiiavs Parvusas, tikdamasis maiausiai pus sidti kien. Dertis nebuvo kaip. Ir k reikia 50 milijon aukso marki? Vienas nebaigtas linijinis laivas. Juokinga! (Viena vienintel Sevastopolyje susprogdinta Imperatorien Marija su kaupu atpirko visas ilaidas iki 1919 met imtinai!) Vokieiams nerim kl kas kita: ar neketina pats Parvusas usiropti
29

Rusijos sost, kai is, kaip ir numatyta plane, bus laisvas? Klausiama bu vo nepaprastai mandagiai, bet i klausianij aki sklido altas vokikas antisemitizmas. Vargu ar Rusijos vieoji nuomon, nors ir labai revoliu cionizuota, susitaikys su tuo, kad aukiausi alies post uimt, kaip ia velniau pasakius, ne slav tikybos mogus. O, Parvusas buvo aukiau ito! Pirma. Jis turjo savo nuomon apie rus visuomen. Antra. Toji plano dalis, su kuria vokieiai nebuvo supaindinti, numat greitai ir rytingai likviduoti bet koki viej nuomon alyje. Treia. Ir tai buvo svarbiausia - Parvusas anaiptol nesireng grti Rusij, tuo labiau - tapti Rusijos caru, net jei visa liau dis verkdama ir vaitodama kviest j sost, kaip Boris Godunov. Per tuos metus jis tapo per daug turtingas ir respektabilus (namas Berlyne, vila Berne, vila Stokholme, vila veicarijos Alpse, keturi nuosavi bankai ir akcijos eiuose kituose, importo-eksporto kontora Kopenhagoje, geleinkeli ir laivininkysts kompanij kontroliniai akcij paketai), kad imtsi tokio juodo ir nedkingo darbo - sdt soste. Tam jis turjo kit kandidat, nuo kurio visus tuos metus nenuleido aki. Seniai nugrimzdo praeitin j bendradarbiavimas, jie nesimat met metais, bet Parvusas n sekundei neumiro io vienintelio ir nepakartojamo socialisto, apssto valdios ir pasaulinio viepatavimo manijos, be jokio iankstinio nusista tymo, be joki prietar, spjaunanio moral, pasirengusio griebtis siaubingiausi priemoni, kad pasiekt tiksl, sugebanio pateisinti bet kok, pat emiausi tiksl demagogijos, prakeiksm, melo ir pusiau melo srautais, kuri tiek daug marksistinje ir pseudomarksistinje retorikoje. Tuo metu jo didiul, ities vulkanika energija buvo eikvojama tuiai: kad suskaldyt, iskirt, sukelt smulkias intrigas spaudoje, iliet bejgik nir, nes suvok, jog Europai yra visikai nereikmingas, nesu prato, kur turi bti smogtas pagrindinis smgis. Bet jo - lankstaus realis to, neprincipingo ir iauraus - savybs kartu su stulbinaniu darbingumu ir maniakika hipnozs jga, traukiania paius kraugerikiausius niekus, beprotikas valdios trokimas ir grynai azijiniai diktatoriki umojai visa tai, Parvuso nuomone, dar Lenin tiesiog nepakeiiam veikti btent Rusijoje ir tik Rusijoje. Pasauliniu mastu jis buvo pernelyg menkas, bet jei jam paiam patiko jaustis pasaulinio proletariato vadu, tai jau kas kas, o Parvusas neprietaraus. Svarbiausia - kad daryt, k reikia. 1 Kas gi, iskyrus Lenin, galjo geriau vertinti tok nuostab sumanym!
1 Pats Parvusas, reikia pasakyti, niekada neum joki partini post, n viename suvaiavime neturjo net balso teiss. Bet daugiau kaip 20 met jis, kaip taikliai pastebjo Solenicynas, arst idjas" savo pamotei partijai, kurios buvo per daug sudtingos, kad jas kas nors teisingai suprast. inoma, iskyrus pat Lenin, sugebjus jas ne tik suprasti, bet ir puikiai perdirbti masinei agitacijai.

30

Jie sdjo prinerktoje skurdaus Lenino buto Ciriche virtuvje, kone liesdamiesi didiulmis kaktomis, du didieji ir baiss genijai, neinia koki jg pasisti em, kad visiems laikams praudyt Rusij ir vos nepraudyt visos monijos civilizacijos. Pasirod trej met intervalu (1867-1870 m.), jie kartu paliko em 1924-aisiais, pikta lemiantys ir ne suprasti... Taiau, nors Leninas geriau u bet kur kit galjo vertinti Parvuso sumanym, jo anaiptol nesuavjo pasilymas paiam jame dalyvauti. Kas yra Rusija? Rusija - das! Reikia pradti ne nuo jos! Bet juk niekas ir nekelia udavinio kurti Rusijoje socializm pagal Marks! Rusija tik duos l visam darbui pasaulio mastu organizuoti. Nesmon! Rusija ne turtinga ir paskendusi skolose! K, nejau jus kas nors vers mokti caro skolas? O dl skurdo... Jei iverstumt visas kienes, ibirt ne taip jau maai. O vokieiai? Kas jums vokieiai? Js manote, kad man reikalingi j pinigai? A tuos pinigus biau gavs ir be vokiei. Gavs net daugiau ir greiiau. A tais pinigais vokieius pririau prie plano, nes be j neisiversim. Armij sugriausim, o patys su kuo liksim? Armija reikalin ga, bet ne Rusijos armija. Antraip stichija mus nuluos. Suprantat? Prisideng vokieiais, mes padarysim savo darb ir ieisim. O paskui? O paskui su pinigais, susigrobtais Rusijoje, mes papras iausiai nupirksim vis Europ. tai jums ir pasaulin revoliucija! O jei rimtai, tai visk bus galima padaryti dviem paprastais kiais: taika ir em... Leninui, kaip teisingai suprato Parvusas, ities trko strateginio umojo. J var savo paties prietar, aksiom ir beprotik idj gniautai, bet, reikia pripainti, jis buvo puikus taktikas ir Parvuso sumanym inaudojo net daugiau, negu to tikjosi pats Parvusas. Susitikimas Silezijos geleinkelio stotyje buvo diugus, bet be ypating emocij. Mandagiai kilsteltos skrybls, stiprs rank paspaudimai, trum pos, gomurins frazs vokiei kalba. Tik akys viet: planas pavyko ir yra vykdomas. Kol kas, tfu, tfu, tfu, viskas einasi sklandiai. Plaioje, i abiej pusi apsodintoje centrinje Berlyno gatvje - Unter den Linden - vl atgijo su imperiniu solidumu dar XIX a. pabaigoje statytas buvusios Ru sijos pasiuntinybs pastatas, tuias nuo 1914 met. Tai vyko 1918 m. balandio 20 d. (Hitlerio gimimo dien, kuri bsimasis fiureris vent Vakar fronto tranjose). Didiuliame tuiame pastate, u aklinai utraukt uuolaid modern stiliumi apstatytame buvusio pasiuntinio kabinete prasidjo darbas. Rko cigarai marmuro peleninse, auo kava Saksonijos porceliano puodeliuo se, raudonais ir aliais brangi likeri purslais aiaravo Bohemijos kritolas.
31

Nors iaip reiklus ir iaurus, Parvusas negaljo nesiavti tuo miliniku ir kruopiu darbu, kur nuveik Finans liaudies komisariatas ir Liau dies bankas vos per eis mnesius, prajusius po Spalio perversmo. snys iniarai ir skaii, apyra ir inventorizacijos sra, sskait, va tarai, keitimo kvit, sertifikat. Viskas suvesta lenteles ir susisteminta. 1897 metais (tais metais pradtos kalti auksins monetos) valstybs idas ileido: 15 rubli verts auksini monet 11 milijon 900 tkstani u bendr 178 milijon 500 tkstani rubli sum. Iki 1918 m. balandio 10 d. paglemta ir upajamuota 9 milijonai 500 tkstani monet, kuri ben dra vert - 142 milijonai 500 tkstani rubli. 7 rubli 50 kapeik verts auksini monet nukalta 16 milijon 829 tkstaniai (suma - 126 milijonai 217 tkstani 500 rubli). Iki 1918 m. balandio 10 d. atimta 14 milijon 850 tkstani monet, kuri vert 111 milijon 375 tkstaniai rubli. 5 rubli verts auksini monet nukalta 5 milijonai 372 tkstaniai (su ma - 26 milijonai 860 tkstani rubli). Iki 1918 m. balandio 10 d. at imta 2 milijonai 100 tkstani monet, kuri vert - 10 milijon 500 tkstani rubli. 1898 metai... 1899 metai... Mirga metai, o kartu su jais ir milijonai auksini monet, aukso lietus, aukso up, isiliejusi jr. Auksiniai Pranczijos frankai - penki, deimties, dvideimties, penkiasdeimties ir imto frank verts, auksiniai veicarijos frankai, auksins ginjos ir puss sovereno monetos su karaliens Viktorijos, Eduardo VII ir Jurgio V atvaizdais. Svar, frank, marki, iaurs Amerikos doleri asignacijos. Vertybiniai popieriai, paskol sipareigojimai, obligacijos. Duomenys apie kiek, perklim; usienio valstybi aukso aktyvai, saugomi Rusijos ban kuose; rusikas auksas usienio paskoloms padengti; auksiniai iedai, nu mauti nuo suaudytj pirt; auksiniai auskarai, iplti i gimnazisi aus; auksins apyranks, rastos u ikon valstiei trobose. Sidabrins monetos, sidabro luitai, brangij metal dirbiniai, meno kriniai i si dabro ir bronzos (tkstaniai pd). Muziej privaios kolekcijos, valstybins saugyklos kol kas nebuvo pajamuojamos. Nebuvo laiko. Bet artimiausioje ateityje tai bus padaryta... I viso 2,5 milijardo aukso rubli pagal 1913 met kurs. I j: asmeninse sskaitose, bendram reikalui, vokieiams pagal punktus: a) u finansavim; b) u karin pagalb; c) u armijos ilaikym; d) aretuoti vokiei depozitai; e) konfiskuotos preks; f) privai asmen ir nuosavybs nuostoliai dl nutrkusi kontrakt, antivokikj pogrom ir kitoki prieasi. I viso: Vokietijos bankus; veicarijos bankus; Skandinavijos ban kus ir kitokius bankus; transporto ilaidos; nuostoli procentas dl vykdytoj savanaudikumo. I viso... Asmeninse sskaitose... ifrai... Rak

tai... Vokietijos pramons ir neutrali ali pramons akcijomis. Krutin damas storas lpas, Parvusas savo pavandenijusiomis akimis bga skaii stulpeliais, vis labiau niaukdamasis. M a a i ! Trko laiko. Tai, inoma, dar ne viskas. tai duomenys apie kaili, grd, medienos, rdos, spalvotj metal atsargas. Patenkinus visas Vo kietijos pretenzijas... mes nortume pradti nuo j ir gauti. Taip, mes suprantame, kad vokieiai dabar gali visk pasiimti patys - jga. Bet tai Lenino ranka raytas laikas, su kuriuo jis pra supaindinti kolegas vokieius: ... karu i ms nieko nepaimsi, v i s k sudegin sim! Leninas yra Leninas. Ekstremistas kiekviename ingsnyje. Bt gali ma net nusistebti, jei laiko gale nebt atskleista jo esm: aliavos vokieiams galsim duoti. Nereikia pyktis. Susitarsim kaip civilizuoti mons. Maai, labai maai. Turt bti penkeriopai daugiau. Tai minimumas. Viskas todl, kad eks proprijuojama, vadovaujantis emocijomis ir nesistemingai. Pernelyg daug prilimpa prie vykdytoj rank. Reikia veikti greiiau, garantuoti kontrol. Tikr kontrol. Kurti VK - puiki idja, bet ten per daug vagii. Su prantama, jums trko laiko, bet kiek jo liko irgi niekas negali pasakyti. Pradkit veikti dar greiiau ir negailestingiau. Mokydamas Parvusas toliau gilinosi dokumentus, nepaprastai leng vai operuodamas devynenkliais skaiiais. Netiktai i didiojo finansininko lp isprdo jaustukas - kakoks nuostabos, nemalonios nuojautos ir pasipiktinimo miinys. T r k u m a s ! Skaiiai nesueina. Negali bti! Negali bti? Leiskit vilgtelti. Nieko sau! Septyniasdeimt penki... ne, atleiskit... septyniasdeimt atuoni milijonai auksu. Tyrimas pradtas nedelsiant. Skriejo ifrogramos. Dzerinskis Mask voje (ivykdamas veicarij), Meninskis - Berlyne. Rezultatai buvo sen sacingi. Vagia Petrograde, sisdami krovin kakur onan per privaius Skandinavijos bankus. Greitai rado ir kaltininkus: Urickis, Volodarskis ir Krontato K pirmininkas Andronikovas1. Parvusui neliko nieko kito, tik sunkiai atsidusti. Urickis ir Volodarskis - jo mylimi mokiniai, regis, labiau u kitus pagauti didingos idjos, spe cialiai pristatyti prie Lenino (tarp daugelio kit), kad tas neikrst koki nors neprognozuojam staigmen. adjo isiaikinti. Ir ities, isiaikino gana greitai. Jau po mnesio likvidavo Volodarsk.
1 Kunigaiktis Andronikovas, Rasputino draugas, buvs valdininkas ypatingiems pave dimasis prie sinodo oberprokuroro, bendravs su caro eima, taip sodriai Pikulio apdai nuotas Nelabajame ir kino reisieriaus Klimovo Agonijoje. domi vykdytoj turjo pa saulinis proletariatas! Tiems, kurie abejoja, kad Andronikovas po spalio tapo Krontato kruvinojo K vadovu, silome paskaityti Leninas ir VK. Maskva, 1975, p. 229.

33

Derybos Berlyne vyko sklandiai. Ganeckis ne veltui moksi finans pagrind Berlyne, Heidelbergo ir Ciricho universitetuose. Jis inojo, kaip, kur ir kokiomis slygomis reikia padti didiules sumas tvirta valiuta. Sa vo susiavjimo kupinuose atsiminimuose apie Lenin (o kaipgi, paties Ganeckio sskaitoje tik viename i veicarijos bank GPU 1932 metais rado 60 milijon frank) Ganeckis su pasitenkinimu prisimena tas die nas. Nors perspektyva susitikti prie aliojo stalo su Vokietijos banki ninkysts tzais Mendelsonu, Glazenapu ir kitais mans per daug ne diugino, ms delegacija gana neblogai ved derybas. J rezultatas papildom susitarim prie Brest-Litovsko sutarties pasiraymas. Jie tiks liai nustat imok pagal Vokietijos finansines pretenzijas dyd, bet tuo paiu metu garantavo visik Taryb Rusijos nepriklausomyb vidaus ekonominje politikoje. Jautrs Vokietijos bankininkai ir j kolegos veicarai mgino bambti dl pinig gavimo metod. Bet mes jiems tie siai pasakm - nekikit nosies ms reikalus, mielieji ponai! (Vienas malonumas cituoti sen bolevik prisiminimus.) Kol Ganeckis apdorojo bankininkus, Krasinas kibo pramonininkus. Garsusis Simensas, prarads tiek daug nuosavybs Rusijoje ir troks kom pensacijos, pakviet susitikim su Krasinu, jo paties odiais tariant, vis pulk Vokietijos pramons magnat. Magnatai - rimti ir savo tarptautin reputacij labai branginantys (vi sai kitaip negu ne tokie skrupulingi bankininkai) mons - laiksi atsar giai. Jie nepatingjo susipainti su naujojo prekybos liaudies komisaro dosj, tad jo pernelyg kriminalin praeitis j anaiptol nekvp. Bet rink tis nebuvo i ko. Suspausta sausumos kariuomens front ir Anglijos blo kuojama i jros, Vokietija merdjo, nors jos kariuomen ir um ger pus Pranczijos vakaruose ir ygiavo po Tiflis rytuose. Jr prekyba nutrko dar 1914 m., o Vokietijos pasididiavimas ir Kaizerio ypatingo garbinimo objektas atviros jros laivynas - per vis kar tik vien kartel nedrsiai pamgino numesti nuo alies Anglijos kilp. Reikjo atgaivinti pramon. O Krasinas sil aliav, ir tokiais kiekiais, apie kokius vokieiai nedrso net svajoti. Pasilytos aliavos kiek jie sutikrina su agentros suvestinmis apie Rusijos strategins aliavos atsargas 1917 met pradioje. O Dieve! Jiems silo iluoti visk, k taip sunkiai Rusijos pramon sukaup didiojo karo metais. Ar galima tai irti rimtai? Kas tie mons, atj ten valdi? Ar tai ne kokia apgaul? Ar gali kas nors patvirtinti iuos pasilymus? Praom! Visais klausimais dl Vokietijos preki pirkimo ir pardavimo kreiptis tiesiai Generalin konsulat, pon V. R. Meninsk, nepriekaitingos reputacijos, anot Lenino, mog... Tuo tarpu Jof ir Meninskis, nesuddami rank, priiminjo gausyb krovini, sausumos ir jr keliais gabenam nuolatins atstovybs ir ge
34

neralinio konsulato adresu. Kai kurios ds ir konteineriai ikart bdavo persiuniami veicarij. Parvusas bt buvs patenkintas, jei bt inojs visk. Bet taip toli grau nebuvo. I jo globos isprds Leninas anaiptol neketino dalytis visais savo planais su buvusiu mokytoju. Kai kuriose dse, nukabintose diplomatinmis plombomis, buvo visai ne aukso mo netos, luitai, juvelyriniai dirbiniai ir meno kriniai, ne platina ir brangak meniai, kuriuos bolevikai ve usienin, bet nemokikai vokiei kalba ispausdintos broiros ir atsiaukimai, raginantys Vokietijos darbininkus ir valstieius stumti savo al tok pat kruvin chaos, kok jau buvo stumta Rusija. O kai kuriose jau buvo ir autuv. Baisi bacila plito, mgindama paskleisti epidemij visame pasaulyje. Jei pasitaikys galimyb taip pat pasielgti su Vokietija kaip ir su Rusija, mes to niekaip neatsisakysim,- sak cinikas Radekas. O k gi veik Meninskis ir kas privert jo ef Dzerinsk, metus dar bus Lubiankoje, netiktai pasirodyti veicarijoje? Ne todl, tiksliau ne vien todl, kad apsivog Urickis ir Volodarskis, o, kaip vliau iaikjo, ir Zi novjevas. Todl ir Parvusas tapo Leninui nata. Negalima sakyti, kad jis pretendavo pasaulinio proletariato vado vaidmen ar drso teorikai po lemizuoti su Iljiiumi spaudoje (Parvusas, suprantama, jau seniai net ne galvojo apie tok marazm, kaip partin publicistika), bet Leninas nie kada neumiro, u k jis turi bti dkingas Parvusui, kaip ir to, kokius sipareigojimus jis prisim, kirsdamas kariaujani Vokietij uplom buotame vagone, ir ne be pagrindo laik Parvus gana pavojingu liudyto ju. Be to, PLANO autorius buvo Parvusas. Kadangi PLANAS pavyko, jo autoriumi norjo tapti pats Leninas. Bet ir ita prieastis nebuvo pati svarbiausia. Svarbiausia buvo tai, kad Parvusas savo riebiu knu ublokavo visus intymius kontaktus su isikerojusia Vakar bank sistema, aisdamas kakok savo aidim ir neinia kiek susierdamas savo kien. Lubiankos poemiuose susikaup pakankamai sen ir patyrusi finan sinink, turini tarptautin patirt, kurie kankinami (o daniausiai ir be to) idav gausyb globalini finansini paslapi ir ryi, leidiani veikti aplenkiant Vokietij su kur kas didesniu umoju, nei buvo numats Par vusas. Bet tai buvo ateitis, o dabar Parvusas dar buvo reikalingas. Todl, nors ir buvo ikeltas klausimas j likviduoti, bet kaip pasilytas ne laiku atidtas. Kad btume visikai objektyvs, turime pripainti, jog tame pa sitarime Kremliuje 1918 met liepos 19 dien, kai vis pasaul apskriejo pirmosios inios apie Nikolajaus II ir jo eimos suaudym, Parvuso pa vard buvo kartojama danai, bet siejama ne su caro eimos likvidavimu, o su jo garsija replika: Maa! ir visikai teisingomis pastabomis apie nesisteming bei nekontroliuojam eksproprijavim (ar nacionalizavim),
35

nes pats Leninas, mets savo garsj k Plk, kas priplta, pripaino, jog tokiuose kiuose netinka vartoti nerusikus odius, Klaussi... Nutar... O paskui ugriuvo RAUDONASIS TERORAS. saks likviduoti Urick (buvo u k!) ir inscenizavs pasiksinim save pat 1 , Leninas pirm kart monijos istorijoje sankcionuoja masin itis gyventoj grupi naikinim, pasmerktj socialin padt apibdins miglota burujaus 2 etikete. Potenciali auk sraus pradta sudarinti tuoj po perversmo, kai asmenikai paties Lenino sakymu pagal gyvenamj viet buvo suregistruoti asmenys, priklausantys turtingoms klasms; t sra pateko beveik visi be iimties alies gyventojai. Lenino sparnuo toji fraz: lai 90 procent Rusijos gyventoj va, kad 10 procent sulaukt pasaulins revoliucijos,- klusi susiavjim jo bendrininkams, kurie, tie sa, laik j hiperbole, buvo knijama su neregtu umoju. Tuo metu jau visa bolevik kontroliuojama teritorija buvo iraizgyta tokio tankaus vairiausi apskrii, gubernij ir valsi K tinklo, jog net laikratis Prav da, atiduodamas duokl nuveiktam darbui, susiavjs ra, kad taryb valdi faktikai pakeit K valdia. Btent t bais voratinkl, apraizgius al, i Maskvos pradjo plsti instrukcijos, aikinanios pa skelbto teroro esm: Mes nekariaujame prie pavienius asmenis. MES NAIKINAME BURUAZIJ KAIP KLAS. Per tardym neiekokite mediagos ir rodym, kad kaltinamasis odiais ar darbais veik prie Taryb valdi. Pirmasis klausimas, kur turite jam pateikti,- kokios jis kilms, aukljimo, isilavinimo ir profesijos. ie klausimai ir turi nulemti kaltinamojo likim. ia ir yra raudonojo teroro esm bei prasm. Bet prasm buvo kur kas giliau, negu manoma sutalpinti valdik oficialios instrukcijos tekst. Kad suaudytume, mums nereikia nei rodym, nei kvot, nei tarim. Jei manome, kad reikia, tai ir suau dome,- mok savo pavaldinius Dzerinskis, aikiai leisdamas suprasti, kad tai kur kas plaiau nei paprastas turtingj klasi naikinimas. Buvo kal bama apie vis liaud apskritai. Lygiagreiai su paskelbtu raudonuoju te roru ileidiamas garsusis sakymas dl kait, skelbiantis: ...i buruazijos ir karinink turi bti paimta daug kait. Susidrus su men kiausiu mginimu pasiprieinti ar bent riaui uuomazga baltagvardiei
1 Net ms oficialioji istorija netrukus, ko gero. demaskuos mit apie Kaplan v ir revoliucijos ird. 2 Jei iuos vykius palygintume su hitlerinink vykdytu yd genocidu, turtume pripainti, kad nacistai buvo kur kas humanikesni savo alyje. Prieas buvo aikus. Jei tu ydas - tu prieas. Kaip kam pasisek gimti. O tokios etikets, kaip burujus, liaudies prieas, buo, pusbuo ir kitokios galjo bti kabinamos kam nori ir kiek nori. Tuo labiausiai ir skiriasi genijus nuo mgdiotojo, taip pat masinis teroras nuo pasirinktinio te roro. Hitleris siek suvienyti nacij, o Leninas - sunaikinti kuo daugiau liudytoj, prie tai juos apiplus.

36

aplinkoje beslygikai taikyti masin suaudym. Teroras bemat gijo neabot ir kruvin skerdyni pobd. alyje ilgiems metams buvo deda mi pagrindai tam baisiam ir vairialypiam siautjimui, kurio vaisius skina me ir iandien. Bet jei pavelgtume dar giliau, pamatytume, kad raudonasis teroras buvo tik eilin bolevik finansin priemon, nes jie nerimo, inodami, kad gyventoj rankose dar liko ioki toki pinig, dar neupajamuot Liaudies banko ir Finans liaudies komisariato. Nakt visus butus, ku riuose gyveno asmenys, iki revoliucijos turj nelaim vadintis dvarinin kais, pirkliais, garbs pilieiais, advokatais, karininkais, o iuo momentu burujais, siverdavo nuo galvos iki koj ginkluoti bolevikai, apvers davo visk auktyn kojom, atimdavo pinigus ir vertingus daiktus, istumdavo gatvn vienmarkinius gyventojus, neirdami nei lyties, nei amiaus, nei sveikatos, kartais net mirtanius nuo iltins sodindavo veimus ir sargybini lydimus vedavo u miesto. Dal, daniausiai jaunus ir sveikus vyrus, suaudydavo vietoje, likusius sugrsdavo kaljimus ir koncentracijos stovyklas, jaunas moteris prievartaudavo ir po to papras tai nuudydavo. Buruj turtas bdavo konfiskuojamas neva tam, kad idalyt darbininkams. Bet k darbininkai gavo tuomet, kai visoje alyje jau buvo masikai audomi streikininkai, ir k jie gavo vliau,- neverta kalbti. Auks ir brangenybes pajamuodavo (prie vykdytoj rank prilipdavo vidutinikai ne daugiau kaip 15 procent), knygas, rankraius, talentin gus projektus, nekainojamus archyvus paprasiausiai imesdavo, o da l to, kas likdavo, pasisavindavo, dal perparduodavo spekuliantams, ku riuos vliau irgi suiupdavo ir taip pat suaudydavo, danai kartu su pirkjais. Visa tai su vienokiomis ar kitokiomis variacijomis vyko visoje alyje. Bet tai buvo pats emiausias lygis. Auktesniajame viskas vyko solidiau. mogui, kur tardavo turint pinig, kai kada padt usienio banke, visikai atvirai sakydavo: kadangi jis turi bti likviduotas dl savo kilms, aukljimo ar profesijos ir jam nra kur dtis, humanika valdia, nusiengdama savo principams, vis dlto silo jam gyvyb ir laisv ivykti usien mainais u nieking 400 tkstani rubli sum auksu arba j ekvivalent bet kuria kita valiuta. Tuos, kurie ikart sutikdavo ir nurody davo, kur slepia pinigus ir vertybes, suaudydavo u tai, kad slp, o tuos, kurie spyriodavosi, kankindavo su viduramiku iaurumu, j akyse kan kindavo ir eimos narius, o paskui - nepriklausomai nuo rezultato suaudydavo su visa eima. Tuos, kurie pasiduodavo, laik kaljimuose iki pat 1934 m., patyliukais sunkdami i j milijonus. Bet bkime objektyvs, kai kuriuos ir paleisdavo, nes sumos bdavo
37

fantastikos, o korupcija jau tuomet taip buvo apmusi revoliucijos rite rius, kad jie danai nepajgdavo atsispirti pagundai. ia ypa pasiymjo Petrogrado K ir jos revoliucinis Krontato filialas, vadovaujamas jau mums pastamo kunigaikio Andronikovo. Likvidavus Urick, revoliu cijos lopyje darbavosi Glbas Bokijus. Dzerinskio numyltinis po meistrikai organizuoto pasiksinimo savo buvus ef Urick, pradjo greitai kilti karjeros laiptais. Jo sugebjimas isunkti pinigus i kait kl pavyd ir susiavjim Maskvoje. Btent jam priklauso stulbinanti idja erti sostins zoologijos sodo vris suaudytj msa. Egzotiki vrys kainavo brangiai ir juos dar tikjosi gal gale kam nors parduoti. Bet svar biausia, inoma, buvo ne tai. Svarbiausia, kad i Petrogrado u pinigus paleidinjo kaitus. Maskvoje apie tai suinojo i garsiosios Jakovlevos vienos i Bokijaus pavaduotoj - slapto praneimo. Paaikjo, kad buvu sioje imperijos sostinje vyksta slaptos operacijos. kaitus suiminja slap tai, laiko kakur konspiraciniuose butuose, susitaria dl astronomini ipirkos sum, o paskui slapta persiunia per Suomijos sien. Gauti pini gai niekam neperduodami ir nepajamuojami. Taip pavyko isigelbti kai kuriems asmenims, kuri jokiu bdu nebuvo galima ileisti i alies. iuo metu, raportavo Jakovleva, vyksta slaptos dery bos su Petropavlovsko tvirtovje laikomais buvusiais didiaisiais kunigaikiais Nikolajum Michailoviium, Georgijum Michailoviium, Dmitrijum Konstantinoviium ir Pavlu Aleksandraviium, kuriems u milinik ipirk paadta laisv ir galimyb ivaiuoti usienin. Jau gauta didel suma, u kuri isista usien buvusio didiojo kunigaikio Aleksandro Michailoviiaus eima su mona Ksenija Aleksandrovna (buvusio caro sesuo) ir ei vaikai. Broliai susitar, kad kaip daugiavaikis jis turi gelbtis pirmiausia 1 . Ra portas skelb: Petrograde realizuojamas kontrrevoliucinis smokslas sie kiant pasipelnyti. Kilo baisus skandalas. Visus didiuosius kunigaikius greitai suaud, kad ko neatsitikt. Tyrimas, greitai atliktas tiesioginiu Lenino nurodymu, nustat, kad su ta slapta operacija susijusi K virnl su Dzerinskiu prieakyje. Dzerinskis, Bokijus ir dar keletas asmen buvo laikinai paalinti i uimam pareig. Leninas staug ant Dzerinskio ir grasino ivaikyti CK. Dzerinskis kreivai ypsojosi. Jis suprato poktus. Visk pavyko suversti iemininkams. Pertrograde triukmingai buvo suimtas vieno i Ck rajon skyri virininkas kakoks Kozyrevas. Suimtas tuo momentu, kai konspi ranciniame bute su kakokiais usenieiais juvelyrinius gaminius keit svarus sterling. Teis vieai revoliucinis teismas.
1 Didysis kunigaiktis Nikolajus Michailoviius - pasaulinio garso istorikas. Dl jo tar pininkavo M. Gorkis. Leninas atsak netiktinai: Revoliucijai istorik nereikia! Didysis kunigaiktis Georgijus Michailoviius - taip pat pasaulinio garso archeologas, daugelio fundamentali mokslini darb autorius.

38

Kaltinamojoje ivadoje buvo ivardyti gauss Kozyrevo nusikaltimai. Pasirodo, draugas Kozyrevas taip degradavo, kad net pradjo vogti auk sines lktes, auktus ir akutes i CK valgyklos. Kaip CK valgykl pa teko auksins lkts, auktai ir akuts, kaltinamojoje ivadoje, inoma, niekas nepatikslino, ir niekas nedrso ito paklausti. Vertybi srautas ir toliau sruvo Vokietijos sostin. I alies kartu su krauju pumpuojami turtai plauk vakarus, plat tarptautini bank voratinkl. Kraujas, vien kraujas liko Rusijoje. O svarbiausias nacionali nis alies turtas - jos iniciatyvi, iradinga, talentinga ir darbti liaudis deimtimis tkstani buvo veriama brolikus kapus. Tegu kas mgina prietarauti, kad al ugrobusi nusikalstama gauja turjo koki nors kitoki ketinim, iskyrus plti ir naikinti i al. Pedantiki vokieiai tiksliai skaiiavo, kas iveama, iki pat savo lugimo 1918 met lapkrit: 2 milijonai pd cukraus, 9132 vagonai grd, 841 vagonas medienos, 2 mi lijonai pd lin pluoto, 1218 vagon msos, 294 vagonai kaili ir t.t. Atsidkodami vokieiai atidar internacionalinei armijai keli prie Do no. Sparnuose dengiama vokiei, internacionalist armija siver Do no kariuomens srit, turdama aiki, Lenino ir Sverdlovo pasirayt instrukcij: Isprsti kazok problem (...) sunaikinant visus iki vieno (...). Surengti masin teror prie turtinguosius (vl! - I.B.), kazokus sunaikin ti visus aliai vieno (...). audyti kiekvien, pas kur bus rastas ginklas (kiek viename kazok name buvo ginkl - I.B.)... Visus pinigus ir vertingus daik tus konfiskuoti, upajamuoti ir atiduoti... O juk vargelis Hitleris tuo met dar vartsi nuo ono ant ono ligoninje, gaiveldamasis po angl duj atakos... 1918 met lapkrit lugo ir kapituliavo Vokietija. Dar iki to tarybinis pasiuntinys Jof kliuvo platindamas atsiaukimus ir buvo isistas. Tiesa, netrukus jis gro, taiau dalijo jau ne atsiaukimus, o autuvus tiesiog tarybins pasiuntinybs kieme. Kapituliacijos slygos, kurias grietai padiktavo Vakar sjungininkai, reikalavo greitai ivesti vokiei kariuomen i vis ugrobt teritorij Vokietij. Tamsi 1918 met lapkriio 3-osios nakt Vokietijos konsulas Petrograde su atsisveikinimo vizitu aplank Zinovjev. Juodu neblogai pa sidarbavo prajusiais metais. Tik sikius Leninui, nenorjusiam tarptau tinio skandalo, nes Zinovjevas buvo Kominterno pirmininkas,- tas iaip taip isipainiojo i Petrogrado afer su Andronikovu, Urickiu ir Valodars kiu, kuriose Zinovjevas buvo klimps iki aus. Atsisveikinimas buvo iek tiek nervingas. Baigsi globalin, puikiai ko ordinuota operacija, atneusi abiem pusms fantastiko pelno. Dar veik ryi linija per Pabaltij, kuri gyn fon der Golco geleiniai grenadie riai, bet iliuzij jau niekas neturjo. Net fon der Golcas tokiomis
39

slygomis negaljo atsilaikyti. Vokietijos ateitis ir jos likimas skendjo blau sioje, bet labai nirioje viesoje. Dar neaikesnis atrod bolevik likimas. K jie gals padaryti, netek vokiei paramos? Vokieiai nuveik milinik darb, lugdydami visus mginimus organizuoti koki nors suglumint rus visuomens jg ak cijas prie bolevikus, veiksmingai suard beusimezgani galing Dono ir Kubans kazok sjung su savanorikja armija. Taiau vokieiai ketino ksti i gauj Kremliuje tik tol, kol baigsis ka ras, kur jie vis dlto tikjosi baigti jei ne pergale, tai bent visikai priimti na taika. Antra vertus, Kremlius jau turjo Libknechto ir Liuksemburgo garantijas, kad Vokietija, jei ne iandien, tai ryt bus nusviesta t pai praraj, kaip ir Rusija. Todl bgimo Vokietij planas (o ten, girdi, irsim!) liko beveik nepakits. Nulifuotas dar 1917 metais, jis numat kone mistikai greit inykim ir jau dukart buvo beveik vykdytas. Pirm kart, kai, nuudius Vokietijos pasiuntin Mirbach, buvo laukiama, kad vokieiai ugrobs Maskv, visikai pagrstai manyta, kad vokiei kantryb baigsi. Antr, kai suinota, jog anglai isilaipino Archangelske, nes ne buvo joki jg, kurios galt duoti atkirt. Bet anglai, neinodami, koki panik sukl Kremliuje, nieko neketino pulti. J udavinys buvo perimti savo kontroln ginkl kalnus, karo metais susikaupusius Archangelsko uos te, nes bijojo, kad bolevikai perduos juos vokieiams. Dabar trei kart buvo paskelbtas spjamasis laikotarpis, nes padtis, vokieiams pasi traukus, buvo neprognozuojama. Vokietijos konsulas, kaip ir dera diplomatui, prie ivykdamas ireik Zinovjevui apgailestavim, kad baigsi toks vaisingas, koks buvo pernai, Vokietijos ir RTFSR vyriausybi bendradarbiavimas. lusis Zinovjevas, numojs ranka diplomatin etiket, kurio jis ir neinojo, atsak konsului Chersono krautuvinink, kakada davusi Kominterno vadovui pradin revoliucin isilavinim, kalba: Ko ten gailtis! Js tiek prisigrobt pasiraius Bresto taik, kad galtumt bti patenkinti! Senoji kaizerio diplomatijos mokykla labiausiai vertino savo atstov gelein itverm. Konsulas susitvard, bet vis dlto pereng protokolo rmus, atsakydamas Zinovjevui: Dar neinia, kam ta Bresto taika buvo naudingesn - jums ar mums. Taip ir isiskyr. Vokiei ijimas kvp nacionalines antibolevikinio pasiprieinimo jgas. Silpni ir susiskald, galima sakyti, beginkliai, stabdomi vokiei durtuv ir sjunginink nesupratimo, jie vis dlto desperatikai pamgino numesti nuo Rusijos t bais, neinia i kur atsiradus jung. Drsiai ma nevruodama savo negausia kariuomene, saujel buvusios imperatorikosios armijos vyresnij karinink pradjo vertis ugrobtus centrinius ir ryti nius Rusijos rajonus.
40

Deja, bolevizmo bacila jau buvo pradjusi ardyti ir baltosios armijos unugarius, ir pai armij. i bacila, taip tiksliai ireikta Lenino odiais Rusij man nusispjaut, nes a - bolevikas, kartu su priesaikomis apie visuotin lygyb apm ir tuos rus visuomens sluoksnius, kurie Lenino dekretais jau buvo paskelbti prieikomis klasmis ir negailestingai nai kinami. Generolas Denikinas su kartliu prisimena: Spekuliacija pasiek neregt mast, traukdama savo yding rat vairiausi sluoksni, partij ir profesij mones... Neabejotina, kad ne mons, bet bendri liaudies ir kio gyvenimo reikiniai buvo neveiklumo prieastys brangus gyvenimas ir su tuo susi jusi spekuliacija. Juos lm bendras pinig apyvartos ir preki main su trikimas, smarkus darbo sumajimas ir daugyb kit materiali bei moralini veiksni, sukelt karo ir revoliucijos... Ido vagysts, grobstymai ir kyininkavimas tapo prastais reikiniais. ia liga sirgo itisos korporacijos. Menki ir nereguliariai mokami atlygini mai buvo viena i i reikini prieasi. Taip geleinkeli transportas tapo duokls mimo altiniu jo personalui. Kur nors nuvaiuoti ir isisti krovin normaliais keliais danai buvo nemanoma. Lengvatiniais paymjimais piktnaudiaudavo gana daug gyventoj. Pavyzdiui, dl to buvo apkaltintas ir tokio demokratiko laikraio kaip reiderio Rodna ja zemlia redakcija ir viena didel labdaros organizacija, kuri pardavinjo pirkliams jai paiai skirtus lengvatinius paymjimus pagal sutart, garantuojani 25 procentus gryno pelno. Dono vyriausyb, netekusi vilties gauti grd i Kubans (prie Dono grd neliko per nepilnus pusantr bolevik okupacijos met. Prie Do no, kuris maitino pus pasaulio! I.B.), paved upirkti j stambiam ver telgai Moldavskiui. Ities, grdai pradjo plsti, nors ir kainavo Dono idui nepaprastai brangiai. Visa Kuban ir visi krato geleinkeliai knibdjo Moldavskio kontragent, kurie pagal taks ir pareigas visikai atvirai mokjo duokl visai administracijai nuo stanicos ratininko iki... Net sun ku nurodyti ribas. Kubans radoje buvo net kalbama, kad Moldavskis de moralizavo vis administracij. Taiau man regis, kad rados piktinimasis buvo nevisikai pagrstas: duodantys kyius ir imantys tik papild vienas kit bendrame sunkmeio fone. Savivals tradicija persmelk liaudies gyvenim, siveis daugyb avantirist, apsiaukli - dideli ir ma... Miestuose klestjo itvirkimas, savival, girtavimas ir orgijos, kurias staia galva pasinr ir karininkai, atvykstantys i fronto. Gyvenimas nevertas n skatiko. Nors viena diena, bet mano!.. Vyko puota maro metu... Bet net tokiomis slygomis talentingiausias amiaus pradios rus kar vedys spariai ved savo kariuomen Maskv. Generolo Denikino armi ja net savo galybs apogjuje niekad nevirijo 150 tkstani, bet per kelet

mnesi ji ival nuo bolevik didiul teritorij, ivadavusi Charkov, Poltav, Kijev (kuriuos vokieiai maloningai atidav Leninui traukdamie si), umusi Vorone ir Oriol. Sustojs persigrupuoti Denikinas met reidan Maskv kazok gene rolo Mamontovo raiteli korpus - 7000 kard. sakyme Mamontovui buvo aikiai suformuluotas udavinys: Js turite, papildydami jgas antibolevikikai nusiteikusiais gyventoj sluoksniais, vertis Maskv, tutindami prieo unugarius ir kontroliuodami pagrindinius susisiekimo kelius Maskvos kryptimi, kad bt utikrintas bendras armijos smgis nu rodyta kryptimi. Nesunkiai pralau raudonj internacionalist front, Mamontovo raiteliai versi senj Rusijos sostin. Bet j polkis tuoj pat iseko. Kiek viename miestelyje, kiekvienoje gyvenvietje vietini CK ir revoliucini komitet rsiai atsiverdavo kazokams pasakikomis Ali Babos olomis. Auk sas, brangakmeniai, juvelyriniai papuoalai, monetos, lydiniai, meno kriniai... Kazokus apm aukso kartlig. Visos karins uduotys buvo tuoj pat umirtos. Uuot ygiavs Maskv, Mamontovas, beveik nesu tikdamas jokio pasiprieinimo, lav K ir karini komisariat rsius. Liu dytojai pasakoja, kad Mamontovo vilkstin nusidriek 60 varst, kai soiai prisipl kazokai pasuko atgal, bet ne tam, kad susijungt su Denikino armija, o namo - prie Dono. Regis, gro lovingieji tykiojo Dono laikai, XVI ir XVII ami laikai, kai Dono laisvieji kazokai vykdydavo akiplikus ipuolius ir su turtingu grobiu grdavo prie savo idini. Apnuogindamas armijos sparn, Ma montovo korpusas eng gimtj Didiosios Dono kariuomens srit. Kazokai isilakst po savo stanicas ir vienkiemius. Novoerkaske diugiai gaud soboro varpai, pasitikdami Mamontovo korpus po antpuoli. 2000 kazok parsived narsusis generolas, penki tkstaniai isilakst pakeliui. Diaugsmo nemanoma aprayti. Generolas Mamontovas vien i savo asmenins grobio dalies paaukojo Novoerkasko sobor ir cerkvi kupo lams ir kryiams 90 pd aukso! (Ak, atsirgs tas auksas stanic gyvento jams! Iki 1941 met GPU ir NKVD nepaprastoji tardymo komisija sunks i buvusi mamontinink it auks kartu su arnomis. Visi bus traukti skaiton. Daugel ras net usienyje. Mamontovui labai pasisek, kad jis netrukus mir, taip ir nesuvoks, jog praud baltj idjas, pakeldamas rank prie partijos Auks!) Kazanje apie 8 mnesius siaut raudonasis teroras, papildydamas par tijos id. Bet bgti i Kazans teko taip spariai, kad nieko, inoma, nesuspta iveti. Vos uteko laiko suimtiems kaitams suaudyti. Auksas buvo laikomas dideliuose vietos banko rsiuose, nes K rsiai buvo prigrsti lavon. Beveik keturias valandas po to, kai bolevikai jau ijo,

o baltieji dar nejo, patrakusi minia siaub bank. Lauydama duris ir viens kito kaulus, spiegdama, aukdama, grumdydamasi ir udydama vi sus, pasipynusius ant siaur vij laipt, vedani banko saugyklas, suvrjusi minia puol prie aukso ir brangakmeni krv. Auksines mo netas ir brangenybes temp kibirais, katiliukais, suritas markiniais, riekutmis arba net nusiautais batais. Bet stichinis plikavimas tuo ir skiriasi nuo sistemingo lenininio plikavimo, kad itaip daug nenugrieb si. Baltj kariuomen, viais ivaikiusi mini, apsupo bank, kurio auk so atsargos sudar pagrind lidnai pagarsjusio Koliako aukso, kurio pdsak negali rasti iki iol. Tuose nedaugelyje miest, kuriuos um Koliako armija, admirolas surinko 8878 pdus, t.y. 142 tonas aukso. Da lis jo buvo ileista ginklams pirkti, o dal Koliakas ive usienin, kur j paprasiausiai pavog. Maskvoje tvyrojo panika, bet ne maesn panika viepatavo ir Petrog rade, prie kurio i piet su savo mayte armija, kurios pus sudar gimna zistai, artjo generolas Judeniius. Skubant buvo audomi tie, kuri dar nesuspjo suaudyti. audytos ir eimos. Te ilgai mus atsimins, jei nugals. Zinovjevas alpjo i baims ir Leninas siunt jam drsinanias telegramas: apginkluoti darbininkus ir mesti prie Judenii, unugary pastaius internacionalist kulkosvaidius, kad nesugalvot trauktis. Mobilizuot karinink eimas paimti kaitais, perspjus, kad visos eimos bus suaudytos, jei Judeniius nebus sustabdytas. audyti visus. Ypa vi sus buvusius aukto rango karininkus ir valdininkus, nepaisant amiaus. Pinig jie neturi, bet utat yra potencialiai pavojingi. Masini udyni skuryje uvo puiks rus laivyno vadai, mokslinin kai: admirolas Skrydlovas, Jesenas, takelbergas, Bachirevas ir Razvozo vas. Bet lugimo perspektyva negaljo bti kompensuota vien masinmis udynmis. Buvo imamasi ir kit priemoni. I pradi viskas buvo daroma, kaip paprastai, diletantikai. Pas kadaise turting kait, su baime laukiant kada suaudys, ateidavo ir pasilydavo parduoti nekilnojamj turt kitam as meniui, daniausiai usienieiui. formindavo atitinkamus dokumentus, pa tvirtintus ali paraais ir asmeniniais antspaudais. Kad is nekilnojama sis turtas (gamyklos, parduotuvs, garlaiviai, geleinkeliai, leidyklos ir kt.) jau nacionalizuota, niekas neprisimindavo, o kaitas mirtininkas, supran tama, joki nereikaling klausim nekeldavo, jei jam paaddavo gyvyb u tai, kad parduos jau nacionalizuot turt. Po to kait suaudydavo, vi sus dokumentus apie j sunaikindavo, ir jis tarsi dingdavo be inios. O vi sos teiss jo turt pereidavo kitam asmeniui. Taip bolevikai planavo, kalbant i dien kalba, silieti rink, priva tizavus svetim turt. Jei, tarkim, baltiesiems bt pavyk nugalti, jie pir

miausia bt buv suinteresuoti kuo greiiau sureguliuoti kin gyvenim. Kokia nors privaia gamykla jie tik bt apsidiaug. Gamyklos savinin ku tapdavo anksiau niekam neinomas ponas N. Bet visi inojo, kad i gamykla priklaus pirkliui Paramonovui. Ponas N. parodydavo pirkimo akt, pagal kur pirklys Paramonovas pardav jam gamykl dar 1916 me tais. Kodl to niekas neinojo? Komercin paslaptis. Mat buvs savinin kas atsidr labai sunkioje finansinje padtyje ir nenorjo vieumo. O kur jis dabar? Neinia. Ponas N. pareikia, kad sudarius sandr jis ivaiavo i Rusijos ir nemat p. Paramonovo nuo 1916 met. Taip, toks buvo metas. Visus iblak. Taiau yra duomen, kad Paramonov su vi sa eima suiupo ir nuud bolevikai. Dieve mano! Kokie kraugeriai! Koks nuostabus buvo mogus!.. inoma, galjo ir nepasisekti, galjo demaskuoti. Galimas dalykas, jog lands urnalistai bt ikl drsi versij apie toki operacij, rad liudytoj, kurp hipotezes, kad visa ekonomika yra bolevik agent ran kose. Bet greiiausiai rodym rasti nepavykt. Be to, juk dl to negriausi savo ekonomikos! O savinink politiniai sitikinimai - antraeilis dalykas. Kiek vliau, kai K atsirado grafolog ir monet padirbintoj sky rius, kait jau netrikdydavo pasilymais, o paprasiausiai suaudydavo, savarankikai ir auktu lygiu formindami visus dokumentus. Buvo paga minta daugyb suklastot banko knyg, vekseli, paskol laik, pirkimo akt su pastabomis, pradedant nuo 1912 m., su labai garsi moni paraais; dalis j suspjo mirti savo mirtimi, o dalis buvo sunaikinta. Be to, danai tokie mons buvo naikinami ne tik su visa eima, bet ir su ar timiausiais bendradarbiais, jei juos pavykdavo suiupti. Visa tai buvo numatyta, jei tekt bgti i alies ir lugt reimas. Ka dangi bolevikai niekada per savo 74-erius valdymo metus nebuvo tikri dl rytdienos, labiau u kitus stebdamiesi, kad j dar nenuvert, tai pla nas, natraliai modernizuojamas ir koreguojamas, egzistavo visada ir sulauk ms dien. Taiau, deja, reimas nelugo. Ko gero, Rusijoje nra n vieno namo, kuriame mes tiesiogiai ar netie siogiai nebtume umu motinos, tvo, brolio, dukters, snaus ar apskri tai artimo mogaus,- stebjosi Bucharinas,- ir vis dlto Feliksas ramiai, beveik be jokios apsaugos psias vaiktinja (net naktimis...) po Maskv; o kada mes udraudiame jam tokias promenadas, jis tik niekinamai juo kiasi ir pareikia: K? Nedrs, psia krew! Ir jis teisus: nedrs... Stulbinanti alis! Ir joje djosi ities stulbinantys dalykai! I usienio Maskv skrie davo tokio turinio ifruots: Pavyko iifruoti sskait Kroizo ir Funko ban ke (Bernas), kurios numeris B-lotynika, -lotynika, trys imtai keturiasdeimt atuoni penkiolika devyni imtai ei nulis nulis septynioli ka, Zeat-lotynika, T. 1 milijono 800 tkstani veicarik frank sskaita
44

priklauso Nikodimui Pantelejeviiui Parfionovui - b-vs Kaukazas ir Mer kurijus akcininkui. Sskaitos devizo iaikinti nepavyko. Kerdas. Ne veltui Dzerinskis vainjo veicarij, ne veltui stengsi ir Parvu sas. Bankai ne tik priiminjo krauju aptakyt auks, bet ir usiundydavo ant savo klient K, nes toki ifruot galjo atsisti tik banko tarnauto jas. Prie ifruots prisegta payma: Parfionovas Nikodimas Pante lejeviius, tilt statybos ininierius ir pramonininkas, Volgos-Kaspijos upi laivininkysts akcininkas. iuo metu yra Kijeve pas baltuosius. Nie ko, palauksim. Niekur tu, balandli, nedingsi. Pats mums pasakysi ir deviz, ir visa kita, ko reikia pinigams paimti. Ir usienyje tave rasim, jei reiks. Suprantama, kad jau visi, kurie bent iek tiek buvo susij su naujosios valdios vadeivomis, vaikiojo valiutos ir auksini monet prikimtomis kienmis. Kakodl tais laikais dar nebuvo visikai aiku, kam tai gali ma, o kam - ne. Su usienio valiuta kliuvo net garsusis Suomijos geleinkelio legendinio garveio Nr. 293 mainistas, atves Lenin Petrograd perversmo ivakarse. U usienio valiutos ir aukso laikym daugyb vienas kit dubliuojani dekret ir sak numat audyti be teismo ir tardymo. Jei labai pasiseks, tai tik konfiskuos. Gelbti mainist teko paiam Leninui. Ratelyje inomam ekistui bu deliui Unlichtui pasaulinio proletariato vadas rao: Asmenikai pai nodamas drg. Jalav nuo 1917 m., patvirtinu jo neabejotin siningum ir praau sakyti nedelsiant atiduoti jam atimtus pinigus. Praau atsisti man Js potvarkio kopij ir nurodyti atsakingo u vykdym mogaus pavard. Antra: praau pareikalauti vis dokument apie krat drg. Jalavos na muose ir atsisti juos man. Pried praau grinti. Su komunistiniais linkjimais - Leninas. Draugui Leninui, skubiai telegrafuoja Unlichtas.- Pagal esamus nuostatus usienio valiuta turi bti konfiskuota, t tikriausiai ir padar Pet rogrado gubernijos K. Jalavos areto laikas ir vieta nenurodyti, tai trukdo skubiai vykdyti Js nurodym. Su komunistiniais linkjimais - Unlichtas. Ant telegramos Leninas rao rezoliucij: T N. Gorbunovai! (...) pa sakykite man: 1. Ar grinti pinigai? 2. Koki bausm atliko Jalava ir ka da baig? VI.11. Leninas. paklausim VK reikal valdytoja atsak, kad Jalavai grinta viskas, iskyrus auks, sidabr ir usienio valiut. Taigi aukso kurjeris Jalava, ivedavs auks Skandinavijos bankus, kliuvo, nes, inoma, is tas prilipdavo prie jo kieni. Ir, suprantama, buvo rasta bei atimta. Bet ne visi, turj sen nuopeln, atsipirkdavo taip lengvai, t.y. paprastu konfiskavimu. Sudeg ir Krontato K pirmininkas, legendinis kunigaiktis Andronikovas. Kunigaiktis vog su umoju, bet ir dirbo
45

atsakaniai. Jis ne tik siunt krovinius per Krontat Vokietij bei Skandinavij ir toliau - Jungtines Valstijas, bet ir apdorodavo suimtuo sius garsiuosiuose Krontato kaljimuose, kur sisdavo itin atkaklius, n u k nenorinius atiduoti savo turto, pasirayti pirkimo akt ir pasakyti savo sskait ifrus. Buvs kunigaiktis su kiekvienu dirbdavo individualiai, isunkdavo i j visk, bet toli grau ne visk pranedavo virininkams, sudarindamas savo ifruot kartotek. Jis dukart isisuko ir i Urickio bylos, ir i Bokijo bylos, vikriai permesdavo pinigus savo asmenines slaptas sskaitas dvi ejuose veicarijos ir vedijos bankuose, bet buvo naivus ir neinojo, kad i bank plaukia slapta informacija Kremli. Archisvarbias ir konspi racines uduotis kunigaiktis ekistas vykd ir prie perversm, ir po jo. Krontato K paskirtas Leninui ir Dzerinskiui rekomendavus, Andro nikovas puikiai inojo, kur ir su kokiu kroviniu i Krontato prieplauk Baltijos rkus plaukia paslaptingi laivai su neikeltomis vliavomis, o kar tais ir visai be vliav. Todl lugus Vokietijai imu ir jo valanda. Bet tok mog kaip Andronikovas paalinti buvo ne taip lengva. Per daug didelis buvo jo autoritetas K. Ir veikti reikjo archidelikaiai. To kiam atvejui Leninas turjo nedidel vykdytoj komand, priskirt LKT valdybai ir neturini su K nieko bendra. Komanda tyr partijos vidaus reikalus, kai tai bdavo susij su didel ikirevoliucin sta turiniais bolevikais. Kakas panaaus partins kontrols komisij, tik su kur kas didesniais galiojimais. Ir visa kuni gaikio byla jo ne pagal K, bet pagal partin linij, todl Leninas nusiunt tokio turinio slapt laik Zinovjevui Petrograd: Drg. Zinov jevai, praau paskirti - btinai partinius, patyrusius, absoliuiai patiki mus draugus, kad itirt... b. kunigaikio Andronikovo (Rasputino, Dub rovino ir t.t. draugo), tarnaujanio Krontato K, elges. Liaudies komisar tarybos pirm. V. Uljanovas (Leninas). Visk primin buvusiam kunigaikiui: ir draugyst su Rasputinu bei Dubrovinu, ir tarnyb Sinode, ir santykius su caro rmais, bet suaud u nipinjim Vokietijos naudai. domu! 1919 m. kovo 1 dien Maskvoje prasidjo tarptautinis kairij so cialdemokrat partij suvaiavimas, kuris kovo 4 dien pasiskelb Pir muoju Kominterno kongresu. Draskomi pavydo ir susiavjimo, viso pa saulio avantiristai plsteljo Maskv, tikdamiesi pasipelnyti i monijos istorijoje neregto plikavimo ir susipainti su panaaus savo ali naiki nimo metodika. Leninas niekada neslp savo plan viepatauti visame pasaulyje ir buvo apimtas azarto: Mes niekada neslpme, kad ms re voliucija - tik pradia, kad ji baigsis pergale tik tuomet, kai vis pasaul udegsime tokia revoliucijos liepsna... ved Taryb valdi, mes uiuopme tarptautin pasaulin proletariato diktatros form... Ms
46

udavinys - vykdyti pasaulin proletariato revoliucij, sukurti pasaulin Taryb respublik... Tarptautinio proletariato kova prie buruazij yra ir turi bti palusi, tbtin, iauri klasi kova... Nesuprasti net dabar (1919 m.), kad Rusijoje vyksta (ir visame pasaulyje prasideda ir brsta) pilietinis proletariato karas prie buruazij, galjo tik visikas idiotas, nes pilietiniame kare engiamoji klas sukaupia visas pastangas, kad sunaikint engj klas, sunaikint ekonomines ios klass egzistavimo slygas! Na, kaip buvo galima nesulkti Maskv, igirdus tokius raginimus pradti plikavim pasauliniu mastu? 1919 m. kovo 5 d. Didiuosiuose Kremliaus rmuose vyko primimas kongreso delegat garbei. Ryki elektros viesa uliejo senoviniais lipdi niais puotas rm sienas - architekto Tono kryb. Stalai lo nuo valgi. Patiekalai su ikrais, virti didiuliai erketai, uimantys tredal stalo, mai pareliai, ananasai ir vynuogs, senoviniai vynai, ant kuri etikei dar iliko privai kolekcij (tarp j ir caro) spaudai. Leninas pats pasira paskyr, nurods Gorbunovui i Liaudies komisar tarybos atsarg pri statyti ikr - 110 pd, pareli - 800, erketini uv - 200 pd. Elegantiki delegat kostiumai ir nuogi moter, pasipuousi pagal paskutin Europos mad, peiai nors ir kontrastavo su grieto kirpimo liaudies komisar freniais, taiau teik papildomos egzotikos, leisda mi visiems dalyvaujantiems suprasti, kad pasaulin revoliucija ne toks jau blogas dalykas ir vardan jos verta rytis tam tikrai rizikai, nes tai jau pa tikrinta Rusijoje. Nukraujavusioje ir apipltoje alyje siautjo badas, m rastis mogdr, vyko masiniai udymai be teismo ir tardymo, Butyrk kaljim ve turting klasi vaikus, kad inaikint visus iki vieno, siaut dmtosios ir viduri iltins epidemijos, gyvi puvo kaitai, juodais vai duokliais usnigtose gatvse kpsojo negyvi namai - neildomi ir be elek tros, o ia jau buvo sukurta garsioji valstyb, valstyb su jau pastatytu ko munizmu vidur sunaikintos Rusijos, slaptinta ir saugoma kruopiau nei visos valstybins ir karins paslaptys. Ir kad niekam nelikt joki abejoni, jog kova u darbinink klass 1 , kaip ir vis kit engiam klasi, laim duo da savo vaisi, sveius nuved Valstybin saugykl.
1 Kaip tik tuo metu - 1919 met kov - pigios demagogijos apgauti darbininkai, gy vendami pusbadiu ir be joki provaisi, faktikai paversti vergais, nedrsiai mgino at kreipti darbinink vyriausybs dmes savo padt taikiais streikais. Tai vyko daugelyje miest, ir rezultatas visur buvo vienodas streik paskandindavo darbinink kraujyje. Astrachanje miting susirinko deimt tkstani vietini gamykl ir kls verslovi darbinink (prisiminkite erketus Kremliaus bankete), kurie svarst savo nepaprastai sunki materialin padt. Dar nebaig kalbti pirmieji oratoriai, o aikt jau apsupo K kariuomen. Beveik be jokio spjimo sutratjo kulkosvaidiai ir autuvai, aikt buvo apmtyta rankinmis granatomis. Darbininkai puol bgli, palik aiktje 2000 nukautj ir sueistj (kuriuos ia pat pribaig nagan viais). Beveik visi mitingo dalyviai buvo suimti ir sukiti ei K komendantr rsius, baras ir garlaivio Gogolis trium.

47

Maskv prane apie sukilim. I Maskvos nedelsiant atjo lakonikas atsakymas: Susidoroti negailestingai. Uvir darbas. Darbininkus aud K rsiuose, suritus mt i baros Volg. Lavonus vos spjo veti kapines, kur krvomis versdavo tiesiai ant ems: pusplikius, apsipylusius krauju. Kovo 13-14 d. aud tik dar bininkus, bet paskui valdia susizgribo ir, matyt, tikdamasi suversti kalt burujams kurstytojams, pradjo masikai suiminti inteligentus, buvu sius nam savininkus, pirklius, uvies pramonininkus ir krautuvininkus, kurie stebuklingai iliko per ankstesniuosius susidorojimus. imtais buvo spausdinami suaudytj buruj sraai. Darbininkus audydavo nesigar sindami, bet aud iki balandio vidurio. Susidar spdis, kad ant Astrachans darbinink valdia nutar igieti pykt.u visus streikus, ban ga nusiritusius per al 1919 met kov. Ne k maiau streikinink buvo suaudyta Petrograde, Tuloje ir Brianske. Anglijoje paskelbti duomenys liudija, kad per pirmuosius tris 1919 met mnesius buvo suaudyta 138 tkstaniai moni. Taiau is skaiius,paymi pats objektyviausias bolevik vrikumo tyrintojas S. Melgu novas,- ities duoda tik blank supratim to, kas vyko Rusijoje. Darbi ninkai galjo drsiai velgti ateit, i kur artjo pasaulin proletariato revoliucija! i organizacija, Lenino sukurta dar 1917 metais, buvo tas centrinis sandlis, kur suplaukdavo ir i kurio kakur dingdavo uplombuotose dse sukrautos prisipltos vertybs, sudarydamos neisenkant aukso ir briliant sraut. Jokia echerezados fantazija negaljo sivaizduoti nie ko spdingesnio u t saugykl, kurioje susikaup visos vertybs, alies ir jos gyventoj sukauptos per kelet ami. Pasigailtinas atrodo Ivanas Rstusis, gyrsis savo nesuskaiiuojamais, kaip jam rods, turtais Angli jos pasiuntiniui, kur Maskv atsiunt karalien Elbieta. Bt jis mats, kokius turtus vald Leninas! Delegatai alpjo. Vien kominterninink itiko isterija, atskleidusi vis jo smulkiaburuazin esm; j sum. Bet itrm tik 1922 metais. Aikinosi. namus delegatai skirstsi patenkinti ir susijaudin. eimininkai Mask voje nepayktjo: kiekvienas kongreso narys isive pakankamai l, kad savo alyse sukurt bolevik organizacijas ir parengt pasaulin revoliucij. Kaip toj dainoj - mes visiems burujams ukursim pasaulin gaisr!.. inoma, ne viskas josi sklandiai. Suomijos pasienieiai sugavo garsj Ot Kusinen, mginus veti Suomij kontrabanda Maskvoje gautus briliantus. Kai kurie i j buvo traukti tarptautinius katalogus ir j savi ninkai buvo gerai inomi. Kils skandalas, nors Maskvoje ir nebuvo igirstas, sukl pakankam rezonans pasaulyje. Netrukus (1920 m.
48

vasar) susikompromitavusiam Suomijos darbinink judjimo vadui teko bgti nuo policijos per Suomijos lankos led ir visiems laikams apsigy venti Maskvoje, kur dkingas Leninas padar j Kominterno vykdomojo komiteto sekretoriumi, o Stalinas net norjo padaryti Suomijos prezidentu. Panaiai suklupti pasitaik ir kai kuri kit ali delegatams, taiau tai nebuvo itin svarbu, nes Maskva neprim ir neklaus joki pretenzij, bet patenkinta tryn rankas: bolevik partijos visur pradjo dygti nelygi nant ungrybiai mike. Dirva buvo gerai patrta karine depresija. Tik vie nas dalykas kl nerim - niekur, iskyrus Vengrij, niekas nesim aktyvi veiksm. Tiesa, ir Vengrijoje tai truko neilgai. Belai Kunui teko bgti Maskv, taiau dal Vengrijos aukso vis dlto pavyko pavogti ir permesti usienin, atidarius savo kanal. Leninas jau tuomet gana tariai irjo pernelyg apsukr vengr, taiau vado ird glost tas teroras, kur Bela Kunas pradjo Vengrijoje, tik, deja, nesuspjo baigti. Trko laiko. Paguodos labai reikjo, nes baisiai apvyl draugai vokieiai su savo pro letarine revoliucija. Jau jiems, regis, viskas buvo sudliota lentynles. Bet ne. Bails socialdemokratai nesiryo Vokietijoje pritaikyti Lenino metod, kai atjo valdi lugus monarchijai. Negana to, jie leido kaizeriui bgti Olandij ir, ginkluota jga nuslopin komunist mait, isiunt lauk i Vokietijos tarybin nuolatin atstov Radek, atsist Berlyn sukti vokiei revoliucijos. Diplomatiniai santykiai su Maskva buvo nutraukti. Nuudyti Lenino agentai K. Libknechtas ir R. Liuksemburg, aretuotos kai kurios bank sskaitos, taip lengvabdikai atidarytos Vokietijoje Par vuso patarimu. Kas gi galjo pagalvoti, jog viskas taip apsigr! siuts Leninas, kaip visada nerinkdamas odi, lykiai ipldo vakarykius savo draugelius: Pasauliui pavyzd rodiusios Vokietijos marksistins darbinink partijos prieakyje atsidr saujel ukietjusi niek, niekingai parsidavusi kapitalistini unsnuki, lyki budeli i darbinink tarpo, tarnaujani monarchijai ir kontrrevoliucinei buruazijai. Santykiai su Vokietija buvo atkurti tik tuomet, kai ten valdi vl atjo buruazins partijos. Leninas buvo kertingas. 1920 m. liep i pradi Petrograde, paskui Maskvoje prasidjo II Ko minterno kongresas. Pirmajame kongrese buvo irinkta Kominterno vadovyb, ir Zinovjevas tapo jo pirmininku. Soiai pavalg, pagr, pa, apsirpino auksu ir briliantais, o Antrajame kongrese jau prabilo i esms. Ir padtis jau buvo visikai kita. Dono ir Kubans kazokai, palik likimo valiai savanorikj armij, padar pradi Baltj judjimo lugimui,j kis U viening ir nedalom Rusij nerado atgarsio tarp mirtanios daugianacionalins imperijos gyventoj. Lenkai, ketin ygiuoti kartu su Denikinu, kuriam tbt reikjo bet koki pastiprinim, pareikalavo pripainti savo nepriklausomyb. To paties suomiai pareikalavo i
4.-2X36

49

Judeniiaus derybose dl bendro ygio Petrograd. Mes Rusija nepre kiaujam,- kartojo Baltj judjimo vadai, rinkdamiesi neivengiam pralaimjim, bet neatsisakydami savo vent patriotini princip. Rusija prekiavo kiti, ir gana guviai. Baltj judjimo lugimas atvr diugi perspektyv vykdyti spalio perversm pasaulio mastu. Todl II Kongreso dmesio centre buvo Ko minterno programos, strategijos, taktikos ir struktros pagrindiniai klau simai. II Kongreso nutarimai visais iais klausimais, parengti teisiogiai va dovaujant Leninui, sudar Kominterno programos ir viso darbo pagrind. Praddamas kongres, Leninas padeklamavo savo mgstam tez: Ms udavinys vykdyti pasaulin proletariato revoliucij, sukurti pasaulin Taryb respublik (ilgi plojimai, orkestras grieia Internacional). Lenino mint ipltojo kominterno pirmininkas Zinovjevas, keliuose posdiuose moks delegatus, kaip reikia organizuoti darb, siekiant pa saulinio viepatavimo: Lemiama ms kovos priemon - ginkluotas su kilimas, o tam reikia organizuoti revoliucines sukarintas pajgas, taigi centralizuot partij. Vadovaudamasis ikeltu udaviniu, kongresas prim Kominterno, kaip vieningos tarptautins Komunist partijos su nacionalinmis sekcijomis vairiose alyje, status. Tad visikai natraliai buvo kurtas Kominterno karinis skyrius, kuris taip suformulavo savo udavin: Pati istorinio revo liucinio proceso eiga privers darbinink klas pereiti puolim, kai tik palankiai susiklostys aplinkybs... Raudonoji armija, svarbiausias darbinink klass ginklas, turi bti parengta taip, kad vykdyt savo puolamj misij bet kuriame busimojo fronto ruoe... To fronto sienos artimiausiu metu apibriamos viso Senojo Pasaulio ribomis. tai kokie buvo apetitai. Kongreso priimta rezoliucija dl Komunist Internacionalo pagrindini udavini skelb: Tik prievarta nuvertus buruazij, konfiskavus jos nuosavyb, sugriovus nuo apaios iki viraus vis buruazin valstybs aparat - municipalin, parlamentin, teismin, karin, administracin ir kt., galima utikrinti proletarins revoliucijos pergal. Kad ji bt skminga, tarptautin Komunist partija turi bti grindiama geleiniu proletariniu centralizmu ir karine drausme. Be to, kongresas prim dar gana itst ir agresyv manifest viso pasaulio darbo mones, raginant umuti imperializm. Taiau kad to kia tarptautin karin teroristin organizacija galt efektyviai veikti, be marksizmo, neprincipingo entuziazmo, nemoniko iaurumo, rezoliucij, nuostat ir manifest - dar reikjo ir nema pinig. O i kur j gausi, jei ne i busimosios pasaulins proletarins imperijos sostins, kurioje ir vyko kongresas, t.y. i Maskvos. Todl buvo nutarta kreiptis Rusijos
50

komunist partij ir pasilyti laikinai (?) prisiimti materialini ilaid, or ganizuojant Kominterno vykdomojo komiteto darb, nat. Prisiplti pinigai lengvai leidiami. Tuoj pat pasigirdo du atsakymai: vienas - Lenino, antras - Zinovjevo. Leninas su jam nebdingu velnumu ra: Rusijos komunist partija, suprantama, laiko garbe priimti Vykdomojo komiteto pasilym. Jam pritar Zinovjevas: Rusijos komunist partija laiko didiausia gar be padti brolikoms partijoms viskuo, kuo gali 1 . Gav i Maskvos milinikas sumas, brolik partij atstovai drsiai msi darbo. Buvo kuriamos firmos ir akcins bendrovs - tikros ir ne tikros, superkamas nekilnojamasis turtas, papirkinjami valstybs veikjai, rengiami streikai ir net sabotao aktai. Tarsi cunamis karo nualint Europ upldo vairiausi komunistiniai laikraiai ir urnalai, pranaaujantys neivengiam Europos civilizacijos t, neantys vairiausias paalines sro ves, tokias kaip faizmas ir nacizmas. Nesnaud ir karinis skyrius, visoje Europoje kurdamas Rotfrontkampfbundo tipo kovinius proletariato brius, kur, be daugelio kit, savo karjer pradjo busimasis ils prezi dentas Aljend. Jiems siuvo uniformas, pirko ginklus, kuri prireikus bu vo galima gauti veltui bet kurioje tarybinje nuolatinje ir prekybos atstovybje. Brendo visos Europos proletarin revoliucija. Bet, nors tai ir labai diugino, Europai virtus miliniku niokojanio pilietinio karo lau ku, reikjo laiku pasirpinti, kad i Rusijos ipumpuotas auksas bt
1 Tomis dienomis vyko Raudonosios armijos kontrpuolimas visais frontais. Pradtas tai kyti naujas vertybi ir pinig konfiskavimo metodas. Raudoniesiems umus miest, jam budavo udedama kontribucija, priklausomai nuo miesto dydio. Pvz., i Kijevo buvo pa reikalauta 400 milijon aukso rubli, i Odesos - 500 milijon, i Charkovo kakodl tik 100 milijon. Kontribucij priimdavo bet kokiomis auksinmis monetomis, aukso luitais, juvelyriniais papuoalais, brangakmeniais, kartais paveikslais. Laiku nesumokjus kontri bucijos (paprastai per 2-3 dienas), valdia addavo suaudyti kas penkt gyventoj. nedavo ioki toki kontribucij, o tada prasiddavo masins kratos. Beje, ir darbinin kams nebuvo daroma joki iimi. J bstuose (o dauguma gyveno savo namuose priemiesiuose) visk apversdavo auktyn kojom, o paskui paprastai padegdavo. Tssi ir masins udyns. Kijeve per vien dien buvo nuudyta 2000 buvusi karinink, sukviest miesto teatr usiregistruoti. Petrograde per tris mnesius (liep, rugpjt, rugsj) suaudyta 500 moni. Krontate netiktai suaud 20 gydytoj u tai, kad buvo per daug populiars tarp darbinink". Jekaterinoslavlyje suaud 100 geleinkelinink, mginusi organizuoti streik. Ivanovo Voznesenske grasindamas suaudyti RVK sak vi siems gyventojams atiduoti siuvimo mainas (!). Archangelske, vos atjus raudoniesiems, suaudyta 800 karinink, generolo Milerio tarnautoj. Ten pat nedelsiant pradjo eiti eta pai su karininkais ir kazokais, paimtais nelaisv pietuose. Atvyklius visus i eils suaudydavo prie Cholmogor, kur spariai buvo statomos pir mosios mirties stovyklos. Garsusis Kedrovas asmenikai vadovavo skandinant dvi baras, urakins jose 1200 karinink. Maskvoje kyla noss epidemija. Visus ligonius audo vietoje. Kartu ir serganius iltine. Slaptu K sakymu ieko sergani sifiliu ir juos audo. Busimosios imperijos sostin turi bti sterili.

51

paslptas saugesnje vietoje. veicarija ir vedija, juoba niek ir idavik valdoma Vokietija iam tikslui netiko. Ypa veicarija, kur eg zistavo gerai apgalvotas planas, kaip evakuoti banko seif turin tokias Alpi saugyklas, kur net pasaulin CK nerast jo ir po imto met. Todl ir buvo i anksto nusprsta, laikantis vis taisykli, pervesti pinigus Jungtini Valstij bankus. Amerika buvo toli ir artimiausiuose Lenino pla nuose nefigravo, o su jos ymiausiais finansininkais bendrauti buvo net maloniau negu su tyleniais veicarijos gnomais. Bda tik ta, kad pagal Amerikos statymus didelius indlius JAV bankus buvo galima pervesti tik palaikant vairiapusikus vyriausybs aprobuotus prekybinius santykius su Amerikos firmomis. Skirtingai nuo veicarijos, Amerikos bankai nie kada nebuvo paprastos saugyklos, jos greiiau buvo irdis, varinjanti auks nacionalins ekonomikos arterijomis. Kalbama btent apie t laik, kai dar neegzistavo nei Tarptautinis va liutos fondas, nei ekonomins sjungos, nei tarptautins bank sistemos. vecarijos bankai, ne taip kaip dabar, dar nebuvo traukti pasaulin ekonomik, kurios paprasiausiai nebuvo, ir vertsi, ties sakant, paprasiausiu kaupimu ir lupikavimu. Imperializmas tik gim, o ne mir. Btent jo naujagimik klyksm Leninas per klaid palaik priemirtine aimana ir, kvptas io atradimo, pradjo diugiai kasti duob imperializ mui, kuri galiausiai teko paiam gultis drauge su savo beprotiku mo kymu. Amerika visada buvo Amerika. Ji nesuprato XIX a. Europos, juo la biau Rusijos. Kaip ji galjo suprasti t kruvin ir neapykant propaguojant reim, kokio 50 ami neinojo monijos istorija?! Amerikos pasiunti nys Frensis, dar 1917 metais suprats, kas vyko Rusijoje, veltui siunt depeas valstybs departament, ragindamas sikiti ir nusimesti t kruvin tarptautini gangsteri tironij. Bet prezidentas Vilsonas tvirtai laiksi pozicijos nesikiti Rusijos vidaus reikalus. 1918 m. rugsj Amerikos konsulas Maskvoje D. Pulas oficialiai pro testavo prie masines niekuo nekalt moni udynes. protest palaik keli neutrali ali atstovai. Leninas per ierin atsak, kad ie protes tai- neleistinas kiimasis Rusijos vidaus reikalus, rsiai smerk t teror, kur buruazija kitose alyse naudoja prie darbo moni ma ses. 1918 m. spal Leninas nusiunt prezidentui Vilsonui not su nuosta biu pasilymu, kad taut sjunga bt grindiama kapital ekspropri javimu i vis ali kapitalist. Bet Leninas nebt Leninas, jei kiekvienam pasisakymui, dokumentui ar laikui neturt visikai prieingo turinio pasisakymo, dokumento ar laiko,- tai greiiau rodo progresuojani izofrenij, o ne genial lankstum. Ne veltui istorikai (jau greitai 75 metai) pliekia viens kit tarsi
52

vzdais Lenino citatomis, mgindami isiaikinti, kuri i j geriausiai at spindi genialius pasaulinio proletariato vado sumanymus. Beveik kandin ios absurdikos notos prezidentui Vilsonui siuniamas meilikaujamas laikas, kupinas taikingumo ir draugikumo. Nota tikino Vilson, kad dauguma Js taikios programos punkt eina toliau siekiani ir isami rus darbinink ir valstiei program, kad vadi namasis raudonasis teroras, kuris usienyje smarkiai perdedamas ir ne suprantamas, buvo tiesioginis sjunginink siverimo rus teritorij rezultatas bei padarinys ir kad tolesn kova ir intervencija gali inspi ruoti visik Rusijos buruazijos inaikinim neviltin puolusi masi ran komis. Notoje buvo pabrta, kad Rusijos darbininkai ir valstieiai ne nori nieko, iskyrus laims sau ir tarptautins brolybs, nekelianios grsms kitoms nacijoms. Prezidentas Vilsonas planavo suaukti taiki konferencij Prinkipo sa loje Marmuro jroje, kur tikjosi, neinodamas su kuo susidr, pasodin ti bolevikus prie deryb stalo su baltaisiais, kad tie bent dl kako susitart. inoma, i to nieko neijo. Tuomet prezidentas nusprend gauti informacij i pirmj lp apie tai, kas i ties vyksta Rusijoje, ir isiunt Maskv i Paryiaus Valstybs departamento darbuotoj Viljam Bulit. Jam buvo patikta umegzti tiesiogin kontakt su bolevik va dais, kad pateikt Valstybs departamentui isam praneim apie politin ir ekonomin padt Rusijoje. 1919 m. kov Bulitas atvyko Maskv ir ibuvo ten savait. Gurk nodamas Martini ir usiksdamas puikiu rusiku okoladu, kurio kelet kilogram drauge su dviem ermuonli kailiukais jis parsive Amerikon, Bulitas ne kart ilgai ir maloniai nekjosi su Leninu, ierinu ir Litvinovu, pamat, kad tai be galo inteligentiki, civilizuoti mons geriausia io odio prasme. Todl savo praneime Valstybs de partamentui jis patikliai pakartojo bekramsnojant okolad papasako tas pasakles: Komunist partija stipri politikai ir moraliai. Petrograde ir Maskvoje viepatauja visika tvarka. Nra jokio teroro. Apie bad tie siog juokinga kalbti. (Kurgi ne!) vietimo srityje pasiekta dideli laimjim. Valstybs sekretoriui Lansingui uteko proto tuoj pat pasisti itas nesmones archyv, o Bulit - pensij. Kaip tik tuo metu, kai Bulitas gurknojo Martini su Leninu, klausy damasis jo pasak, Niujorke, tarsi dinas i butelio, ilindo kakoks L. Mar tensas - viena i tamsiausi Lenin supusi figr, partijos narys nuo 1893 m. N kiek nesivarydamas dl to, kad Jungtins Valstijos ir Rusija nra umezgusios joki diplomatini santyki, Martensas apsiskelb ess RTFSR atstovas JAV, nusipirko nam, atidar ten savo biur ir nusiunt Valstybs departamentui isam memorandum, kur iaikino padt Ru
53

sijoje ir savo misijos esm. Paymjs, kad tarybin vyriausyb yra kon troliuojama ir atsakinga visiems gyventoj sluoksniams, norintiems vers tis naudingu darbu, kad 90 procent suaugusi Rusijos gyventoj turi visas politines ir pilietines teises, tiesiogiai dalyvauja visuomens valdy me, Martensas savo memorandumo rezium atvirai paskelbia tikrj sa vo atsiradimo JAV tiksl: Rusijos Vyriausyb pasirengusi nedelsiant padti Amerikos bankuose 200 milijon doleri verts aukso, kad galt apmokti pirmuosius sandrius. 200 milijon doleri pirmasis indlis, kad nebt paeistas Jungtini Valstij federalinis statymas ir sitvirtinta j bank sistemoje. Pagal statym didelis usienio indlis yra 5 milijonai doleri, o ia net 200! (Madaug 4 milijardai dabartiniu dolerio kursu). Valstybs departamente nepatikjo", ilgai tyljo, o paskui ispausdino praneim, kuriame pabr, kad JAV vyriausyb nepripasta vadinamosios tarybins vyriausybs ir rekomenduoja labai atsargiai elgtis su tais, kurie dedasi es bolevik vyriausybs atstovai. Kitaip tariant, darykit, vaikinai, k norit, bet turkite galvoje, kad tie vyrukai i Maskvos gali bti dideli sukiai. Juo labiau kad JAV vyriausyb ir toliau Rusijos atstovu laik Rusijos pasiuntin B. Bachmetjev, kur post paskyr dar Laikinoji vyriausyb. Taiau tokiais metodais nesugdinsi apsiauklio Lenino nuolatinio at stovo. Liudvigas Karlas Martensas vokietis savo kilme ir pilietybe mat ir ne to. Dar prie revoliucij dukart buvo suimtas, isistas i Vo kietijos u mginimus organizuoti riaues Rusijos gamyklose. tartas nipinjimu. Su Leninu Rusij gro 1917 m. baland ir toliau palaik ryius su tvynainiais. Kartakoikai buvo suimtas ir vos nesuaudytas 1919 m. saus, kai iaikjo vokiei socialist idavyst. Ilaisvintas Lenino nurodymu kaip visikai patikimas draugas. Nepaisydamas savo nelegalios padties, Martensas pradeda vesti ak tyvias derybas su Amerikos bankais ir firmomis, patiki jiems pinigus ir usakymus, kuri vert - madaug 8 milijardai doleri. Maskva skubina. 1919 m. gegus 27 d. Martensas gauna Litvinovo, vadovaujanio tokiai pat operacijai Anglijoje, pasirayt telegram: Visoje ms pastarj met usienio politikoje akcentuojamas siekimas suartti su Amerika... Mes nepraleidome progos ireikti ms ypatingo noro umegzti ryius su Amerika... Mes pasireng duoti vairias ekonomines koncesijas, teik dami amerikieiams pirmenyb prie visus usienieius. Buvo desperatikai mginama pririti prie savs Amerik prie siveriant Europ. Taiau pinigais ir koncesijomis mgindami usitikrinti Jungtini Valstij simpatijas, neumiro ir savo interes. Nors Martensas nrsi i kailio, kad tikint Amerikos valdi visiku tarybins
54

vyriausybs taikingumu ir absoliuiu nenoru kitis JAV vidaus reikalus, policija, dariusi krat tarybins atstovybs pastate, rado snis nedviprasmiko turinio atsiaukim. Amerikos darbininkams! - skelb la peliai.- Darbinink kova prie imperializm yra pilietinis karas, kuris per eina atvir ginkluot kov dl valdios. Komunist internacionalas - tai tokio pilietinio karo ir pasaulins revoliucijos generalinis tabas. Mes kreipiams tiesiai jus, Amerikos darbininkai, nes js udavinys yra svar biausias pasaulins revoliucijos udavinys. Tik js pergal gali utikrinti galutin pasaulins revoliucijos pergal. Jungtini Valstij ir Lotyn Ame rikos darbininkams nuvertus Amerikos imperializm - pat stipriausi ir pat pikiausi visame pasaulyje, paskutin internacionalinio kapitalizmo tvirtov - prasids lemiama pasaulins revoliucijos faz. Tai js ir kartu ms udavinys! Martensas buvo isistas i JAV. Remdamasi Kominterno agent kar toteka, rasta darant krat, Amerikos valdia sum 249 mones ir isiunt i JAV kaip nepageidaujamus usienieius. Visus susodino garlaiv ir isiunt Rusij. Be kartotekos, kuri Martensas lengvabdikai laik atstovybje, tikins save, jog, nors ir nelegaliai gyvendamas, turi diplomatin nelieiamyb. JAV valdia dar rado aib finansini doku ment, rodani, kad Maskvos nuolatinis atstovas tebuvo tarpininkas tarp Europos ir Amerikos bank. Panau, ra laikratis New York Herald Tribune,- kad Rusijoje vykstanti bolevik revoliucija i tikrj yra didiulio masto finansin ope racija, kurios tikslas pervesti didiules pinig sumas i Rusijos kontrols Europos ir Amerikos bank kontroln. Tikroji toki veiksm prieastis, matyt, inoma tik Kremliuje, bet jau dabar galima nedvejojant pasakyti: kad ir kokias karingas kalbas apie pasaulin bolevik revoliucij ir neivengiam kapitalizmo lugim rt misteris Leninas ir , jie, gal net patys to nesuvokdami, daro visk, kad ilgam laikui garantuot ms ekonomikos klestjim, dolerio stabilum. Misteris Liudvigas Martensas buvo isistas i Jungtini Valstij, nors, ties sakant, jam reikjo pastaty ti n kiek ne maesn paminkl nei Linkolno memorialas. (1821 met sausio 24 d. Apsiauklis pasiuntinys isistas i JAV.) Beveik dvejus metus ibuvs JAV, Martensas vykd bent jau vien sa vo uduoties dal. I nestabilios Europos JAV bankus buvo perpumpuo tas milinikas kiekis aukso, umegzti ryiai su bankais, o kai kurie i j tiesiog nupirkti, sukurtos bendros firmos (inoma, per statytinius, pasi naudojus liberaliais JAV statymais), pradti leisti kai kurie laikraiai ir sukurtos net dvi JAV komunist partijos (vliau jos susijung). Tuo tarpu Rusijoje vykiai pltojosi labai spariai. Baltj armijos likuiai trauksi Krym, kur buvo blokuoti i sausumos, ir juos likviduo
55

ti reikjo tik laiko. Leninas galjo ididiai pareikti: iuo metu udavinys veikti ir nuslopinti pasiprieinim Rusijoje beveik isprstas. RUSIJ UKARIAVO BOLEVIKAI. 1941 m. rugsj Hitleris, kalbdamas ar mijos grupi vadams, ne maiau atvirai apibdino savo pozicij: Mes ne vaduojame Rusijos i bolevik reimo. Mes j UKARIAUJAM. Todl okupacinis reimas turi bti kuo grieiausias 1 . Taigi Rusija ukariauta. K toliau daryti? Koki valstyb kurti? Paaikjo, kad niekas apie tai rimtai negalvojo, nes net nesitikjo ukariauti Rusijos, galv nelindo jokia mintis, iskyrus sen kaip pasau lis Platono socialistin schem, parengt prie 2000 met. ELI TAS-SARGYBA-VERGAI. Sargyba stovi tarp elito ir verg, ji turi ans tapti elitu arba vergais, priklausomai nuo tarnybinio uolumo. Sargybiniams ugdyti reikia mit, vergai nieko neturi inoti apie elit ir pan. Platonas tai vadino Idealia valstybe. Antikos filosofas teisingai nurod, kad socia lizmo nemanoma sukurti jokioje kitoje visuomenje, iskyrus vergval di... Dl valstiei viskas buvo aiku. Grdus jie turi atiduoti nemokamai, pasilikdami tik tiek, kad galt gyventi pusbadiu, o kitai sjai grd duos valstyb. Lengva pasakyti: grd monopolija,- mok Leninas,- bet rei kia pagalvoti, k tai reikia. Tai reikia, kad visi grd likuiai priklauso valstybei (...), kad kiekvienas perteklinis pdas grd turi atsidurti valstybs rankose. Kiekvienas perteklinis pdas grd turi bti rastas ir atvetas. Maisto produkt diktatra, net tokia plikika ir nemonika, nebu vo savitiksl, nes reikjo maitinti ne tik elit ir sargyb, bet ir vergus. O vergai visad turjo atminti, kad juos maitins tik tol, kol jie klusns. Todl
1 Okupacinis reimas, Lenino vestas ukariautoje alyje, jei ir skyrsi nuo hitlerinio, tai nebent kur kas didesniu nuomumu. tai komendantros sakymas, remiantis visos Ru sijos CVK 1921 m. birelio 11 d. nutarimu: 1. Pilieius, atsisakiusius pasakyti savo pavard, audyti vietoje be teismo. 2. Ginkl slepianius kaimieius imti kaitais ir audyti vietoje, jei atsisako atiduoti ginkl. 3. eima, kurios namuose slpsi banditas (t.y. iki paskutinio silo galo apipltas vals tietis, idrss pasiprieinti - I.B.), turi bti suimta ir itremta, jos turtas konfiskuotas, vy riausias ios eimos darbininkas suaudytas vietoje be teismo. 4. eimas, slpusias bandit eimos narius ar turt, laikyti bandit eimomis, ir ios eimos vyriausi darbinink suaudyti be teismo. 5. Bandito eimai pabgus, paliktus namus sudeginti. 6. sakym vykdyti grietai ir negailestingai. Kitas sakymas: 1. Stanicos ir kaimai, slepiantys baltuosius ir aliuosius, bus sunaikinti, visi suaug gy ventojai - suaudyti, visas turtas - konfiskuotas. 2. Visi asmenys, padj banditams nedelsiant bus suaudyti... Madaug tuo paiu metu Leninas rao teisingumo liaudies komisarui D. Kurskiui: Drg. Kurski! Mano nuomone, reikia plaiau taikyti suaudym. Vado nuomone, jis turi aprpti padedanius ir galinius padti asmenis, t.y. k nori.

56

buvo btina turti savo rankose visus grdus ir skirstyti juos savo nuoira. Skirstydami,- velg ateit pasaulinio proletariato vadas,- mes valdy sime visas darbo sritis! Taip, tekt pripainti, kad Leninas buvo genia lus, jei viso ito nebt sugalvojs Platonas. Su valstieiais lyg ir susitvark. O k daryti su darbininkais? Su tuo paiu proletariatu, kurio vardu ir vardan kurio veik i gauja. Badmiriau dami savo gamyklose, mirdami nuo iltins ir teroro bei pilietinio karo liepsnose, jie bergdiai lauk, kada viskas bus padalyta po lygiai ir paga liau pradtas gyvendinti nuostabusis darbinink vienijimosi darbo ar mijas su pulkais ir batalionais, su grieiausia drausme projektas. io projekto autoriumi laikomas Trockis, bet jei jis ir nesutar iuo klau simu su Leninu, tai tik dl detali. Trockis sil darbo armijoje apsiriboti karine drausme ir karinmis nuobaudomis, bet Leninas, linguodamas pro tinga galva, nuolat mok: Reikia plaiau taikyti suaudym. Antraip nie ko neieis. Bet primygtinai nereikalavo. Gyvenimas pats parodys jo opo nentams, kad teisus jis, Leninas, o ne jie. Streikininkus, suprantama, rei kia audyti be teismo. Su tuo visi sutiko. Ir nors ie udaviniai buvo gyvendinami nuosekliai ir negailestingai, taiau buvo laikomi tik antraei liais. Rusija ukariauta, o dabar, kaip vaizdiai pasak Leninas, atjo lai kas paiupinti Europ durtuvu! Raudonosios armijos siverimas Lenkij tapo pirmuoju pasaulins revoliucijos etapu. Europos ali pusiausvyra, analizavo Leninas, grin diama trapia Versalio sutartimi. Dar keletas pergalingo Raudonosios ar mijos puolimo dien,- tvirtino kovos kario apimtas vadas,- ir ne tik Varuva bus paimta (tai buvo ne tiek svarbu), bet lugs ir Versalio tai ka... Lenkija - tik tiltas Raudonosios armijos kelyje Europ! Per Len kijos tilt padti Vokietijos proletariatui! Tarybins kariuomens vadas Tuchaevskis siunia garsj laik Zi novjevui. Pirm kart reikdamasis kaip karo teoretikas, busimasis Taryb Sjungos maralas rao, jog btina suaukti Kominterno gene ralin tab, kuris, galutinai ivaikius lenkus, skubiai parengt si verimo Europ plan. Raudonj armij reikia rinkti viso pasaulio darbininkus, kad pakakt jg visoms pasaulio buruazinms valstybms ukariauti. Ivaikius Raudonj armij prie Varuvos, jai paskubomis traukiantis (apmaudu! Juk Gajaus raiteliai jau eng Vokietij), Kremliaus avantiristai pasijuto tarsi puol alt vanden. Sukilusio Krontato dvy likos coli pabkl griausmas beprotikoms Lenino idjoms viepatauti visame pasaulyje suskambo laidotuvi varpais. alis buvo apimta sukilim liepsnos. 1920 m. rugpjio 13 d. prasidjo garsusis Antonovo sukilimas,
57

Apms vis Tambovo gubernij ir dal gretutini rajon. 40 tkstani valstiei ir darbinink griebsi ginkl. Tambovo sukilli suvaiavimas paskelb, jog Taryb valdia nuversta, ir pareikalavo nauj rinkim Steigiamj susirinkim. 1921 m. saus prasidjo sukilimas Vakar Sibire, apms 20 apskrii. 60 tkstani valstiei suformavo liaudies armij, blokavo visas komuni kacijas ir ugrob kelet miest, tarp j ir Tobolsk. Plaiai inomas Grigorjevo sukilimas Ukrainoje, kur sukilliai turjo net savo artilerij ir arvuotj traukin, sukl tarptautin atgars. Dl jo Raudonajai armijai nepavyko siverti Vengrij per Rumunij ir atkurti nusikalstamo Belos Kno reimo. Pats jis bgo atgal Maskv. Ateityje jo dar lauk didelis darbas okupuotoje alyje. Ievske kilo visuotinis streikas, kurio metu buvo suformuota 30 tkstani Ievsko liaudies armija. Keista, bet darbininkai kl grynai valstietikus reikalavimus: nutraukti atliekam maisto produkt nusa vinim ir valstiei turto konfiskavim. Ir Raudonoji armija darsi vis nepatikimesn. Dezertyravimas ir tarnybos vengimas vidutinikai siek 20 proc., kai kuriuose rajonuose - net 90 proc. Vien centrini gubernij mikuose klaidiojo 250 tkstani ginkluot dezertyr. Viena pstinink brigada, sudaryta i Tulos valstiei, sukl mait Baltarusijoje, susijung su vietos sukilliais valstieiais, krusi Liaudies Respublik be komunist, suaudym ir plim. 1920 m. liep raudonasis vadas Saponikovas pakviet maitan savo dal - 2700 raudonarmiei. Sukilimas apm didiulius Pavolgio rajo nus ir pergyveno pat Saponikov. Jam uvus, sukilimui vadovavo Sero vas, aktyviai veiks iki 1922 m. sausio. 1920 m. gruod kitas raudonasis vadas Vakulinas sukl mait prie Do no. Vakulinui uvus, jo pdinis Popovas 1921 m. kov savo inioje turjo galing 6000 kavalerist jungin. 1921 m. saus raudonasis brigados vadas Maslakas isived i 1-osios Raitinink armijos savo brigad pas legendin valstiei vad Nestor Machno. Ir, inoma, maitas kulminacij pasiek 1921 m. kov, kai sukilo karin jr baz Krontate, galingai drioksteljusi linijini laiv pabklais. Cini kas Trockis teisingai pastebjo, kad Krontate valstietis pasikalbjo su Leninu, vietoj ruporo, kad bt igirstas, panaudojs sunkij laiv artilerij. Leninas igirdo. Persigands 1921 m. kovo 15 d. jis pripaino: Mes vos isilaikme valdioje. Baim ir savisaugos instinktas nurod vienintel galim ieit NEP. Bucharinas prisimena: Kai mes visi kaip avinai buvome u kratutin karin komunizm ir viais vertme prakeiktus valstieius atiduoti mums
58

visus j grdus, kas, jei ne Leninas, pamats, kad jei ne iandien, tai rytoj lugsim ir niekas Pachomas nusuks mums galvas, suuko: Stot! Gana, mulkiai, sukit ienas atgal! Ir paskutin minut privert mus pereiti prie mokesio maisto produktais. Taip, beje, vadinosi ir mano iplstoji Leni no broirl, teoriniu poiriu visika nesmon... Kas, jei ne Leninas, idrso, grynj komunist siaubui (taigi ir mano siaubui), paskelbti NEP ir tuo igelbjo vis partij. Viskas liudija, kad Leninas tuo metu buvo apimtas panikos ir nusivylimo. NEPo vedimas geriau u bet kok kit argument rodo, kad niekas i t nusikaltli avantirist niekada nei iki, nei po 1917 m.- net teorikai neturjo jokio valstybs krimo plano (iskyrus Platono schem, kurios pavyzdiu Stalinas vliau ir sukr savo imperij). J veiksm motyvas buvo vienas - apiplti ir sunaikinti Rusij, jos liaud ir kultr. Nebuvo ir jokio aikaus, apgalvoto pasaulins revo liucijos plano. Viskas buvo improvizuojama ia pat. Konkret pasaulinio viepatavimo plan vliau sudarys Stalinas, ir jis jam beveik pavyks, bet bus sulugdytas Hitlerio ir Ruzvelto. Panika, apmusi Lenin, kuris suprato, kokia nepastovi jo gaujos padtis, atsispindjo staiga sustiprjusiu teroru. Petrograde paskubomis, baltais silais kurpiama Tagancevo byla, kurioje us Gumiliovas, nors by la buvo nukreipta prie dar gyvus likusius jr karininkus. Laivynas nega li egzistuoti be karinink, todl laivuose dar buvo nemaai vad - buvusi gardemarin, miman ir leitenant. Visus juos suiupo kone vien dien. Tai buvo kertas u Krontato mait, kuriame jie nedalyvavo. Tie, kurie dalyvavo, per led patrauk Suomij. Toks (ir ne tik iuo pavyzdiu) buvo grynai azijinis Lenino kertas. Jis ia pat paskelb, kad Taryb respublikai laivynas nereikalingas ir j reikia pakeisti visos Rusijos K jr dalimis 1 .
1 1920 m. lapkrit baltieji evakuavo Krym. Btent tuo metu pasirod i gimtosios Veng rijos pabgs Bel Kunas su garsija Kratiete - ta paia, kuri Stalinas vliau, nordamas prigriebti jam nusibodusi Krupskaj, rimtai laik kandidate Lenino nals vaidmen. Pa gal tradicij viskas prasidjo karinink registravimu. Jiems Frunze ikilmingai garantavo amnestij. audymai prasidjo aibikai ir greitai iaugo masines skerdynes. Suaudytuosius mt senus ulinius, o kai juos pripildydavo, vert pasmerktuosius kasti bendrus kapus. Perpil dytas baras iplukdydavo jr ir paskandindavo. eimas taip pat iudydavo. Negailes tingai aud net moteris su indomais kdikiais. siverdavo ligonines, audydavo visus i eils, nekreipdami jokio dmesio Tarptautinio Raudonojo Kryiaus vliavas, kuri prie globstyje Vrangelis Kryme paliko savo sueistuosius. Paskui pasirod sakymas, grasinantis suaudymu, visiems Krymo gyventojams upildyti anketas ir atiduoti jas vietinms K. Leninas, konsultuodamas Trock, kaip gyvendinti nu matytas priemones Kryme, imintingai primin, kad Krymo revoliucin raida atsiliko tre jais metais. Reikia greitai pakylti j iki bendro Rusijos revoliucinio lygio. iauriausiai aud Sevastopolyje, Jaltoje, Balaklavoje ir Kerje. Sevastopolyje pirmiau sia suaud daugiau kaip 500 uosto darbinink u tai, kad krov iplaukianius generolo

59

Leninas turjo daugyb prieasi bti kuo blogiausiai nusiteiks. Pra keiktasis NEPas siutino visus jo bendrininkus, kuri didiuma anaiptol neketino ilgam usibti Rusijoje. Pasidalij grob, jie planavo dingti taip pat netiktai, kaip ir pasirod. Tie, kurie svajojo ia viepatauti, kol manoma, taip pat buvo nepatenkinti. Prekybos ir rinkos laisv nei vengiamai turjo iklibinti j sostus. Argi ne pats Leninas, kone Krontato sukilimo dien, postringavo i X suvaiavimo tribnos, tikindamas savo bendrininkus, kad laisvoji prekyba neivengiamai lems baltagvardiei valdi, kapitalizmo triumf, visik senojo reimo restauravim. Ir a kar toju: btina aikiai suvokti politin pavoj. Leninas ramino juos, kaip galjo, daniausiai siuntindamas trafaretinius tokio turinio laikus: Ms strateginis atsitraukimas galina paiu artimiausiu metu pradti puolim plaiu frontu. Bt klaidinga galvoti, kad NEPas padar gal terorui. Mes turime netrukus grti prie teroro - ir politinio, ir ekonominio. mjo smegen liga 1 . Mir nea Armand- vienintel moteris, kuri myljo Leninas. alyje prasidjo baisus badas, prie Volgos m rastis mogdr. Ir, lyg
Vrangelio laivus. Suaudytj sraus spausdino nesigdindami. Jau lapkriio 28 d. buvo paskelbtas pirmasis suaudytj Sevastopolyje sraas: 1634 mons, tarp j 278 moterys. Lapkriio 30 d. buvo ispausdintas antrasis sraas: 1202 mons, tarp j 88 moterys. Vien per pirmj savait Sevastopolyje paskelbti suaudyt 8364 moni sraai. Buvo ne tik audoma, bet ir masikai kariama. Nachimovo prospektas, prisimena liudytojas,- nukabintas karinink, kareivi ir civili, kurie buvo suimti ia pat gatvje ir pakarti, lavonais. Karininkus kardavo btinai su uniformomis ir antpeiais. Civiliai kadara vo pusplikiai. Kor, kad pamokyt. Buvo panaudoti visi stulpai, mediai, net paminklai. Istorinis bulvaras buvo perdm nukabintas vjo sibuojamais lavonais. Tas pats buvo Bolaja Morskaja, Jekaterinos gatvse ir Primors bulvare. Vykdytojai, suprantama, buvo internacionalistai, kuriems vadovavo buvs kaizerio ar mijos karininkas Bemeris (1918 m.- Sevastopolio komendantas). Jo, kaip tarybinio ko mendanto, pirmasis sakymas skelb gyventojams, kad ie neturi teiss skstis Taryb valdios vykdytojais, nes padjo baltagvardieiams. iurpinaniai lengvai Bemeris siunt myriop. Iliko jo sakymas suaudyti 23 vienos karo ligonins medicinos seseris, slpusias karininkus, ir 18 Tarptautinio Raudonojo Kryiaus darbuotoj u t pat nusikaltim. Lik gyvi tkstaniais buvo siuniami koncentracijos stovyklas - didiojo GULAGOo, kuris pradjo greitai augti Archangelsko gubernijoje, pranaus. O k gi veik Bel Knas ir Kratiet? Pasakoja, kad ji kai kada asmenikai dalyvauda vo audant ir kankinant, bet tai buvo, inoma, hobis, o ne tiesiogins pareigos. Kratiet ir Bela Kunas kiauras naktis rinko, surainjo, transportavo auks ir kitas Kryme rastas vertybes. Priedanga, kaip visada, buvo teroras. inoma, i karinink daug nepaimsi. Bet i kai ko imdavo nemaai. Tik nra ini, kad po to bt k nors paleid. Gal k ir paleido, bet Vakaruose toki nepasirod. Ipirk paimdavo, o paskui suaudydavo. Vertybs jo dviem keliais: Vakarus (atsakingas Bela Kunas) ir iaurn - Maskv, Valstybin saugykl (atsakinga drg. Kratiet). 1 Darydami Lenino skrodim, gydytojai, dideliam savo siaubui, pamat, kad vienas va do smegen pusrutulis nedirbo nuo gimimo. Antrasis pusrutulis buvo taip sukalkjs, kad visikai nemanoma buvo suprasti, kaip pasaulinio proletariato vadas gyveno ne tik pasta raisiais metais, bet ir apskritai, nes turjo mirti dar vaikystje. Gydytojai man, kad mogus su tokiomis smegenimis gyventi negali. Tad ar tai buvo mogus?

60

viso to bt maa, atjo skundas, kad i Valstybins saugyklos kakur dings ta ds su auksu. Skund 1921 m. gegus 16 d. para garsusis Jakovas Jurovskis, tas pats Jurovskis, kuris 1918 m. liep vadovavo caro eimos nuudymui Jekaterinburge, o paskui atve jai priklausanias vertybes Maskv. U t dvigub ygdarb Jurovskis gavo darb Valstybinje saugykloje, bolevik ventovje. Leninas nedelsiant pasikviet Jurovsk ir po beveik tris valandas trukusio pokalbio suinojo, kad kakokios neinomos mainos vea i Valstybins saugyklos auks kone tonomis, sakymai pasirayti LKT valdytoj ir vizuoti paties Lenino. Jurovskis prane, kad sakymai buvo neva suklastoti ir prie j nagus prikio kai kurie Valstybins saugyklos dar buotojai, kuriuos K sum ir suaud dar baland. Apie tai, kaip paaikjo, Leninas nieko neinojo. Taiau ir po to auk sas bei briliantai buvo veami toliau. Jurovskis neva sankcionavo naujus aretus, bet ia jam pradjo trukdyti Bokijus, kuris po skandalo su didiaisiais kunigaikiais Petrograde buvo perkeltas Maskv ir kuravo Valstybin saugykl kaip Visos Rusijos K kolegijos darbuotojas. nirs Leninas pareikalavo, kad Bokijus pasiaikint. Jis jau gerai painojo Glb Bokij ir inojo, su kokiu umoju tas dirba. Bet kartkartmis reikdavo iupti j u rankos, kad priverstum dalytis ne tik su savo teisioginiais virininkais, bet ir su auktesniaisiais. domu, kad Jurovskio raport Leninas persiunt btent Bokijui ir sak praneti, k visa tai reikia. Bokijus sureagavo vangiai, pasitenkino tele fonograma. Gegus 23 d. jis prane, kad Jurovskio inios, velniai ta riant, gerokai perdtos. Grobstym ities bta, bet jie tokie nereikmingi, kad apie juos neverta n kalbti. Dokumentai, apie kuriuos kalba Jurov skis, visi tikri, laikomi kartu su slapta dokumentacija, ir, jei reikia, Leni nas pats gals tuo sitikinti. Beje, jau imtasi priemoni, kad smulki grobstym Valstybinje saugykloje bt sumainta iki minimumo. Ir ap skritai, lyg tarp kitko pastebi Bokijus, esant dabartiniam personalui, vagysi Valstybinje saugykloje visikai nutraukti nemanoma, aikiai turdamas galvoje Jurovsk. Leninas pasielg keistokai. Net neusimins, kad, pasak Jurovskio, by loje figruoja neva suklastoti dokumentai su jo ir Gorbunovo paraais, jis 1921 m. gegus 24 d. siunia Bokijui nerving laik: Drg. Bokijuu! Gavau Js telefonogram. Visikai nepatenkintas. Taip negalima. Js turite detaliai itirti byl ir pateikti man tiksli ini, o ne "tok abstrakt poir: perdtos, visikai nutraukti vagysi nemanoma (??!!). Tai vel niai ino kas, o ne praneimas. 1) ivardykite man v i s u s atsakingus asmenis;

2) apraykite, kaip organizuotas darbas; 3) ivardykite v a g y s t e s tiksliai visas, laik, sum; 4) kiek i v i s o darbuotoj (j sudtis? staas? ir t.t.); 5) koki btent priemoni t e n imamasi, kad bt nutraukti grobsty mai? Tiksliai nurodykite priemones; 6) kada ten buvo teismas ir kada susidorota? (1920 04?) Kiek vyko dideli teism ? Kiek i viso nubausta ? Informuokite mane, kad gavote laik ir nurodykite, kada bus v y k d y t a . LKT pirm. V. Uljanovas (Leninas). Nelaukdamas VK tyrimo, Leninas gegus 29 d. rao slapt nurodym finans liaudies komisaro pavaduotojui Aikiui, neseniai pervestam post i K apskaitos skirstymo skyriaus vedjo pareig. Alskis (jis ir Malskis), visikai savas mogus, ijo Parvuso mokykl, atvyko su Leninu Rusij 1917 m. baland, darb imano. Leninas siunia jam savo paties sudaryt instrukcij, kaip stiprinti tvark Valstybinje saugykloje, terpdamas j atvir grasinim ir uuomin, kuri Alskis, Lenino nuo mone, negali nesuprasti: Drg. Alski! Atkreipiu Js dmes t praneim, kur man pateik susitarus su drg. Dzerinskiu specialiai mano galiotas drau gas i VK. Valstybinje saugykloje netvarka. Atkreipiu Js kuo rimiausi dmes tai. Pirmiausia Js, paskui visi Finans liaudies komisariato kolegijos nariai ir drg. Baa turite specialiai skirti Valstybinei saugyklai deimteriopai daugiau darbo. Jei artimiausiu metu rei kalai Valstybinje saugykloje nebus perorganizuoti taip, kad visikai bt ivengta grobstym, o kartu ir pagreitt darbas bei padidt jo apimtis, ko misaro pavaduotojas ir visi Finans liaudies komisariato kolegijos nariai bus patraukti ne tik partinn, bet ir baudiamojon atsakomybn. Dl darbo vilki nimo Valstybinje saugykloje (iem dirbti sunkiau, iki iemos reikia d a u g 1 padaryti), dl grobstym joje Respublika turi m i l i n i k nuostoli, nes btent dabar, sunkiomis dienomis, mes turime g r e i t a i gauti m a k s i m u m vertybi preki mainams su usieniu. (siminkite iuos odius, prie j mes dar grim. - I.B.). Btina: 1) organizuoti reguliarius ir danus pasitarimus su Bokijum, kad greiiau bt reorganizuota Valstybin saugykla; 2) tobulinti apsaug ir prieir (ypatingos utvaros, spintos ar irmos per sirengti; netiktos kratos; dvigub ir trigub netikt patikrinim sistemos pa gal visas baudiamojo paiek meno taisykles ir t.t., ir pan.); 3) prireikus pasitelkti deimtis ir imtus atsaking ir neabejotinai sining Maskvos komunist, kad dalyvaut (tarkim, 1 kart per mnes arba per 2
1

Iretinta Lenino.

62

mnesius) netiktose dieninse ir n a k t i n s e revizijose. Instrukcija ir darbuotojams, ir r e v i z o r i a m s turi bti a r c h i d e t a l i ; 4) v i s i be iimties Finans liaudies komisariato kolegijos nariai privalo ne reiau kaip kart per mnes netiktai, dien ir nakt, a s m e n i k a i atlikti revizij darbo vietoje ir visur, kur gali bti grobstym. Komisaro pava duotojas privalo asmenikai vesti slapt i revizij urnal. Kadangi is ratas s l a p t a s , praau Jus nedelsiant man j g r i n t i , kad galt asmenikai pasirayti visi Finans liaudies komisariato kolegijos nariai. V 29 d. LKT pirm. V Uljanovas (Leninas). (P.S. Jei iuckajevas dar neivaiavo, tegul ir jis perskaito: ir jo kalt nemaa!) Apie kokius m i l i n i k u s nuostolius kalba iame dokumente Leninas, specialiai pabrdamas od? Nejau smulki tarnautoj (krovik, kainotoj, riuotoj) vagysts galjo pridaryti milinik nuostoli Valstybinje saugykloje, kur visas techninis personalas dirbo, kiekvien minut jausdamas areto ir suaudymo be teismo baim? Koki dar patikrinim reikjo, kai beveik visi Valstybins saugyklos darbuotojai buvo VK darbuotojai? Ir galiausiai, kokie preki mainai tuomet vyko su usieniu (apie juos prasitar Leninas, darydamas uuomin Alskiui, kad tam prireiks maksimumo vertybi)? Atsakymai iuos klausinius, nors ir atrodo labai intriguojantys, perasi patys. Dar 1920 m. spal, pasijuts iek tiek tviriau, Leninas pasira dekret (spalio 26 d.) Dl antikvarini vertybi pardavimo usienin, tikdamasis legalizuoti, kiek manoma, Rusijos nacionalinio turto iveim, nes iki tol vykdytos slaptos operacijos buvo gana rizikingos ir reikalavo nema ilaid. Europ buvo isista vadinamoji ekspert komisija, kuriai vadovavo Rakitskis -archipatikimas mogus. Paryiuje, Londo ne ir Florencijoje buvo organizuoti pirmieji aukcionai, sukl sensacij ir bais skandal, nes daugelis painojo aukcione istatyt daikt savinin kus. Taip pat inojo, kad buv j savininkai suaudyti arba dingo be inios. Taiau niekas negaljo demokratiniam teismui pateikti joki dokument, rodani, kad antikvariniai daiktai parduodami neteistai. Aukcionai dl savo nedideli kain ir unikali daikt turjo didel pasisekim, adjo fantastikus pelnus. imtai firm puol prie Lenino ekspert, silydami bendrai plikauti. Tuo metu konfiskuotos vertybs Rusijoje buvo matuo jamos tkstaniais ton, o neretai ir kubiniais metrais. Visi, dalyvaujantys legaliuose sandriuose (apie tai i pradi su nuostaba ra Europos laikraiai), bemat atkreip dmes, kad i aukcion gautus pinigus tary biniai ekspertai pra pervesti ne Rusij, o sskaitas Europos ir Ameri kos bankuose. Kai kurie ekspertai m sumas grynais pinigais, prisi kimdami lagaminus kupir. Mastas tapo pasaulinis.

Iki to laiko irykjo Lenino nomenklatros ivirkioji pus, jos beri bis amoralumas ir godumas. Lenino CK nariai paprastai gyvendavo senovinse vilose, neslpdami liguistos silpnybs brangiems baldams, auk siniams ir sidabriniams stalo rankiams, brangiems servizams ir kilimams, taip pat senovs meistr paveikslams masyviais auksiniais rmais. Milins ir rusiki markiniai tarsi atstojo jiems specialius darbo drabuius. Vilose net buvo palikti seni imutruoti tarnai, liokajai ir virjai. Pamaskvje, Ju supovo viloje, kur sikr Trockis, iliko net jaun adjutant i buvusi kornet, auniai atiduodani pagarb, taukini kulnais ir mokani pa garbiai nulenkti galv su nepriekaitingu iki revoliucijos madingu sklasty mu. Leninas, nors ir aipsi, nedar joki klii, nes ir pats panaiai elgsi. Kasdien pasiraindamas paskyras ir reikalavimus CK valgyklai, vairioms Kremliaus tarnyboms, jis atidiai sek produkt asortiment, kuriame privaljo bti trij ri juodj ikr, vairi ri msos, der, sri, delikatesini uv, ypa jo mgstam raugint agurkli, marinuot ir sdyt (kai nebdavo viei) gryb ir trys kavos rys. Leninas buvo gur manas ir, siauiant neregtam badui, kuris kasdien pasiglemdavo deimtis tkstani gyvybi, galjo priekaitauti Gorbunovui, kad vakar ikrai turjo keist kvapel, gryb marinatas buvo tiesiog niekam tiks ir kad neblogai bt pasodinus virj kokiai savaitei kaljiman. Didiojo kunigaikio Sergejaus Aleksandroviiaus dvaras Pamaskvje, Gorkuose, perjo Leninui. Visi kaimo gyventojai buvo ikeldinti. Itutjusiuose namuose gyveno sargybiniai internacionalistai, kuriuos apibendrinta da bar kakodl vadinti latvi auliais, nors t latvi ten buvo ne daugiau kaip 20. inoma, toks gyvenimas labai patiko ir skirtis su juo nesinorjo. Todl, inodama apie Lenino pirmin plan pervesti visas vertybes usienin pasaulins revoliucijos labui ir vliau bgti, nomenklatra nuolat kal vadui galv, kad bgti nra jokio pagrindo. Reikia ir toliau statyti socializm Rusijoje pagal puikiai nulifuot metodik: konfiskuoti ir audyti. Leninas visad sutikdavo, dar 1921 m. kov garsiai tikindamas sa vo bendrininkus, kad nebus daroma joki nuolaid, kad doktrinos ir par tijos politika nesikeis. NEPo paskelbim, t.y. alies kreipim bent kiek civilizuoto gyvenimo ves, daugelis prim kaip kapituliacij, idavyst ir signal rengtis bgti. Nors Leninas ir stengsi tikinti, kad taip nra, visi jau labai gerai inojo, koks jis neprincipingas, azijietikai gudrus ir klastingas. CK labirintais it nypianti gyvat rangsi nuomonIljii reikia paalinti. VK pradjo operacij - ve Valstybins saugyklos ver tybes savo slaptas saugyklas. Kitaip tariant, tie, kurie norjo likti, m savo dal i t, kurie norjo bgti. Taiau Lenino valdia dar buvo pakan64

karnai stipri, o ir K bei CK nebuvo vieningi, todl ir atsirado Jurovskio skundas, sukls toki audring Lenino reakcij 1 . Glebas Bokijus, kaip jam ir buvo sakyta, pradjo tyrim. Tuoj pat bu vo suimtas ir apkaltintas grobstymu Valstybins saugyklos kainotojas Ja kovas elechesas - Jurovskio, kuris iki revoliucijos kaip ir elechesas bu vo juvelyras ir laikrodininkas, draugas. I elecheso greitai pradjo trauk ti reikalingus parodymus. Jurovskis puol pas Lenin, ir Leninas tuoj pat pamgino itraukti eleches i K leten. 1921 m. rugpjio 8 d. jis siunia slapt ratel Unlichtui - Dzerinskio pavaduotojui ir tiesioginiam Bokijaus virininkui: VK, drg. Unlichtui. Praau praneti apie pil. Jakovo Saveljeviiaus elecheso areto prieastis ir ar galima paleisti j iki teismo laidavus parti niams draugams, arba pervesti i VK kalinimo viet Butyrk kaljim. LKT pirmininkas V Uljanovas (Leninas). Na jau ne, neidegs! elecheso aretas sukl tikr smy bolevik leniniei eilse. Bet VK, gal pirm kart nuo savo atsiradimo, apsimet negirdinti persigandusi vad klyksmo. Ant Lenino ratelio Unlichtas brkteljo rezoliucij: Drg. Bokijau, skubiai atsiskit man paym. Ant to paties ratelio Bokijus para Leninui vis laik. Primindamas vadui, kad pats sak pradti tyrim, Bokijus stebjosi, kodl gi Leninas dabar, kai grobstym kaltininkas demaskuotas, suimtas ir vardija bendrininkus, daro jam, Bokijui, tok atvir spaudim, kad tik igelbt eleches nuo bausms. Apie eleches, suirzs pabr Bokijus, jo klausinja deimt kart per
1 Tarsi karalius Liudvikas XIV Leninas jautsi ess ne tik savo valdini gyvybs, bet ir turto eimininkas. Tik, kitaip negu karalius Saul, jis veik grynai savo nuoira, nes alyje nebuvo joki statym. Sprsti reikjo dl vieno: burujus ar ne burujus. inomas profesorius dirvotyrininkas A. Jarilovas, Leninui pastamas dar i 1905 m. revoliucijos ir emigracijos, dl vykdytoj neimanymo buvo eksproprijuojamas, t.y. i jo, kaip i burujaus, buvo konfiskuotas visas turtas, skaitant patalyn. Profesorius pasiskund Leninui, Tai vyko Krasnodare. Leninas tuoj pat dav telegram: Kaukazas, Krasnodaras, Vykdomojo komiteto pirmininkui. Praau grinti Arseno Jarilovo eimai vis turt, drabuius, patalyn ir kitus nam apyvokos reikmenis, rekvizuotus i jo kovo 24 d. Krasno dare. Jei nemanoma grinti konfiskuot daikt, silau atlyginti natra. Patvirtinu, kad Jarilovas nei turtiniais poymiais, nei ideologija negali bti priskirtas buruazijos klasei. Liaudies komisar tarybos pirm. Leninas. 1921 m. gegus 30 d. Ryium su Lenino telegrama, Kubans-Juodosios jros srities vykdomojo komiteto prezidiumas prim nutarim grinti daiktus profesoriaus Jarilovo eimai. Leninas danai nurodydavo, jog kai kuriais atvejais tik jis gali sprsti, kas burujus, o kas - ne. Nejuia prisiminiau vien bding epizod, iek tiek vliau vykus nacistinje Vokieti joje. Pas visagal reichsmaral Gering atvyko gestapo karininkai su dokumentais, neginijamai rodaniais, kad kai kurie Geringo tabo karininkai, tarp j ir jo padjjas generolas Milchas, yra ydai. Geringas susipaino su dokumentais ir pasak gestapininkams: Savo tabe a pats sprendiu, kas ydas, o kas - ne. Jokiu bdu nenordamas lyginti Geringo su tokio masto figra kaip Leninas, paprasiausiai noriu paymti vienod savivals metodik.

5.-26

65

dien, trukdydami dirbti. Gal, atvirai tyiodamasis klaus Bokijus, Lenin ir eleches sieja kokie nors jam, Bokijui, neinomi santykiai, todl Leni nas taip kartai j utaria ir rpinasi. Laiko gale Bokijus tikinamai prao Lenin leisti jam nekreipti dmesio visokius tarpininkavimus ir spaudim tiriant Valstybins saugyklos byl, atsakydamas Leninui ir i esms: Ne manau, kad bt galima paleisti iki teismo, kol vyksta tardymas. Leninas siunta, mgina paveikti suljusius vykdytojus per pat VK pirminink Feliks Dzerinsk. Bet Dzerinskis ir Bokijus - tai sena ir ugrdinta komanda. Jzuit koledo aukltinis puikiai suprato, ko i jo nori, bet vis tiek siurb Lenino krauj: Bet juk js pats sakte, Vla dimirai Iljiiau... Ir kodl js toks tikras, kad itas elechesas nekaltas? Gavs Dzerinskio patikinim, jog elecheso parodymai numirs (kartu su juo!) K, Leninas supranta, kad bendrininko neigelbs ir kad K jau seniai renka mediag prie j pat. Sumis jis rao atsakym Boki jui, nelabai skmingai mgindamas paaikinti, kodl tarpininkauja dl elecheso: 1921 met rugpjio 9 d. Drg. Bokijau! Laike apie eleches (Jakov Saveljevii) Js sakote: juo rpinasi vi si, n e t pats Leninas" ir praote leisti Jums nekreipti jokio dmesio viso kius tarpininkavimus ir spaudim dl Valstybins saugyklos bylos. Negaliu leisti ito. Mano p a k l a u s i m a s - t a i n r a nei rpinimasis, nei spaudimas, nei tarpininkavimas. A privalau paklausti, jei man nurodo, jog verta s u a b e j o t i teisingu mu. Js privalote m a n i e s m s atsakyti: ar pakankamai rimti argu mentai ir kaliai, k o k i e j i e . A prie i l a i s v i n i m , prie s u v e l n i n i m ir t.t., ir pan. Btent taip, i e s m s , Js privalote man atsakyti. Tarpininkavimus ir rpinimsi"galite a t m e s t i ; spaudimasyra n e t e i s t a s v e i k s m a s . Bet, kartoju, js k l y s t a t e , tapatindamas LKT pirmininko p a k l a u s i m s u t a r p i n i n k a v i m u . LKT pirm. V. Uljanovas (Leninas). Na, gerai, gerai. Atleiskit, Vladimirai Iljiiau. Mes visikai neketina me Js nuvilti. Bet ir Js praytume nesikiti ms reikalus. Juk Js gerai inote, apie k kalbama. Argi ne Js dar 1921 m. baland atsiuntte mums tok ratel. Visikai slaptai. Drg. Unlichtui ir Bokijui! Tai n e t v a r k a , o ne darbas! Taip dirbti negalima. Pasigrkit, k ten
66

rao. Nedelsdami suraskil, jei reiks, kartu su finans liaudies komisaru ir drg. Baa, i kur n u t e k a i n f o r m a c i j a . Kadangi ratas slaptas, praau nedelsiant grinti j man kartu su priedu ir js nuomone. IV24. LKT pirm. Leninas. Prisegta buvo ikarpa i laikraio The New York Times su jau pa darytu (paties Lenino, sprendiant i braio) vertimu: Bolevikins Rusijos darbinink lyderi tikslas, matyt,- maksima lus noras tapti antraisiais Harun ai Raidais, skirtumas tik tas, kad legen dinis kalifas savo lobius laik jam priklausani rm Bagdade rsiuose, o bolevikai, prieingai, savo turtus link laikyti Europos ir Amerikos ban kuose. Vien pernai, kaip suinojome, bolevik lyderi sskaitas perves ta: I Trockio 11 milijon doleri tik vien JAV bank; 90 milijon veicarijos frank - veicarijos bank; i Zinovjevo 80 milijon veicarijos frank - veicarijos bank; i Urickio 85 milijonai veicarijos frank - veicarijos bank; i Dzerinskio 80 milijon veicarijos frank; i Ganeckio 60 milijon veicarijos frank ir 10 milijon JAV doleri; i Lenino 75 milijonai veicarijos frank. Regis, pasaulin revoliucij tiksliau bt vadinti pasauline finansi ne revoliucija, kurios visa idja - dviej deimi moni asmeninse sskaitose sukaupti visus pasaulio pinigus. Taiau mes i viso ito darome nemaloni ivad, kad veicarijos bankas bolevik poiriu kur kas pati kimesnis negu Amerikos bankai. Net velionis Urickis ir toliau laiko savo pinigus ten. Ar tai nerodo, kad mes turime perirti savo finans politik jos didesnio federalizavimo linkme? Tyrimas prasidjo aibikai. Maskvoje, apkaltinta nipinjimu, buvo su imta Amerikos agentros Asociated press korespondent Margarita Ha rison, o kiek vliau - amerikietis urnalistas Adolfas Karmas, atvyks Maskv kaip Kominterno III kongreso Amerikos socialist darbinink par tijos delegatas. Buvo suiuptas dar keletas Amerikos piliei. Visiems pa teiktas standartinis kaltinimas rinkus karinio ir politinio pobdio valgybin informacij. The New York Times- Amerikos laikratis, va dinasi, ir atsakyti turi amerikieiai. Nepaisant geleins tokio tvirtinimo logikos, Leninui vis dlto kilo mintis, kad iuo atveju VK ieko ne in formacijos nutekjimo altinio, bet taip negudriai mgina sulugdyti jo busimsias derybas su Amerikos senatoriumi Frensu, ininieriumi Vander bildu, kur Leninas, beje, remdamasis VK payma, klaidingai laik mili jardieriumi Vanderbildu, ir verslininku Hameriu. Genialioje vado galvoje radosi mintis parduoti ir Rusijos gelmes. Jis
67

aktyviai m propaguoti savo idj apie koncesijas. Amerikieiai, kurie visada dar visk, k galjo, kad ilaisvint savo pilieius, patekusius kaljiman usienyje, daugiau kalbjo su Leninu apie Harison ir Karm, negu apie reikalo esm, nors ta esm jiems buvo labai domi ir fantastikai naudinga. Pasirodo, Margarita Harison - Merilendo valsti jos gubernatoriaus sesuo, o derybas vedantis Frensas - tos valstijos sena torius. Visa tai privert pat Lenin kontroliuoti, kaip vyksta tyrimas, ir greitai sitikinti, kad ekistai lauia i pirto. Amerikieius paleido, ir Leninui tapo aiku, kad informacija nuteka i paios K gelmi. Dabar kaip to nutekjimo altin jam kio eleches. Auksas ir valdia sprdo i Iljiiaus rank. Partija ir jos kovinis brys VK, aplenkdami Lenin, suskilo dvi stovyklas, grupavosi apie dvi ga lingas figras - Trock ir stiprjant Stalin. Pastarieji knijo du prieingus siekius: bgti su grobiu ir likti, kad kurt socialistin valstyb, i kurios isunktos dar anaiptol ne visos galimybs. Prieininkus vienijo tik vienas dalykas: prieikumas NEPui. Leninas visa tai puikiai mat ir nuolat mgino jei ne sutaikyti, tai bent vl sutelkti aplink save besiriejanius klanus. Bet elecheso byla aikiai imu vad i vi. Jis nervinosi, reikalavo, kad jam atsist kvot pro tokolus, bet K aikiai neskubjo vykdyti vado nurodym. Leninas ne tenka kantrybs ir rugpjio 19 d. siunia Unlichtui tok laik: VIII. 19 d. Visikai slaptai. Drg. Unlichtai! Praau Jus patikti, kam reikia pristatyti man: 1) tikslias paymas, kokie k a l i a i , ir 2) t a r d y m o arba tardym kopij i elecheso bylos. A jau apie tai raiau. Pasakykite kam reikia, kad ateityje nevluot. Su komunistiniais linkjimais Leninas". Bet auksas tebesruvo dviem keliais: usien ir slaptas VK saugyk las. Abi alys daro visk, kas manoma, kad demaskuot viena kit, orga nizuodama informacijos nutekjim Vakar spaud. Laikratis The New York Times 1921 m. rugpjio 23 d. numeryje rao: Bankas Kunas, Leiba ir Co, per savo vokikus filialus subsidavs 1917 m. perversm Rusijoje, neliko nuskriaustas savo dking klient. Vien pirmj i met pusmet bankas i Taryb gavo aukso, vertinamo 102 mi lijonais 290 tkstani doleri. Revoliucijos vadai toliau didina indlius savo sskaitose JAV bankuose. Pvz., Trockio sskaita dviejuose Amerikos bankuose pastaruoju metu padidjo iki 80 milijon doleri. Leninas at kakliai tebelaiko savo santaupas veicarijos banke, nors ms laisvaja me emyne metini palkan procentas didesnis.
68

1921 m. spal eleches suaud. Varg juvelyr teis Aukiausiojo tribunolo karin kolegija prie Visos Rusijos centrinio vykdomojo komite to, tarsi jis bt vienas i revoliucijos vad ar marksizmo klasikas. Bet Leninas mgina tsti kov. 1921 m. lapkriio 18 d. jis siunia sakym VK, MK ir Finans liaudies komisariatui: Siekdamas sutelkti vienoje vietoje visas vertybes, iuo metu saugomas vairiose valstybinse staigose, silau per tris dienas, skaiiuojant nuo to mo mento, kai gausite it laik, atiduoti Valstybin saugykl visus vertingus daiktus, dabar esanius VK inioje. Liaudies komisar tarybos pirm. V Uljanovas (Leninas) . Niekas nereaguoja. Negana to, Leninas i Valstybins saugyklos nuo iol negauna informacijos, kuri pakeiia tokie kiai: Valstybinei sau gyklai - spartuolik darb. Girdi, Vladimirai Iljiiau, rpinkits savo NEPu, o mes daugiau jumis nebepasitikime. Mes irgi nenorim bti nu skriausti. 1921 m. gruodio 2 d. Leninas siunia savo itikimj Gorbunov su slapta misija VK pas pat Meninsk. Gorbunovas teikia jam Lenino ratel: Visikai slaptai. Praau atsisti man slaptai per drg. Gorbunov praneim, kokia padtis Valstybinje saugykloje. Liaudies komisar tarybos pirm. V Uljanovas (Le ninas) . Valstybinje saugykloje dirbama spartuolikai,- atsako Meninskis ir, motyvuodamas skubiais darbais, iprao Gorbunov. I veiksm logikos rykja, kas suvienyti bendrininkus apie save Leni nas gali tik vienu bdu - pakls juos naujam plikavimui. alyje tebesiaut baisus badas, apms milinikus Pavolgio ir Ukrai nos rajonus. Vir madaug 20 milijon moni, skaiiuojant ir vaikus, pa kibo bado mirties mkla. Kremliaus vyriausyb jiems beveik niekuo nepadjo, teisindamasi, jog neturi pinig. Mes neturim pinig!- nepailsdamas kartojo Leninas ir i tribn, ir privaiuose pokalbiuose su Aleksejum Maksimoviiumi Gorkiu, ir su Ame rikos biznieriais. Pinig nra, o badaujanij maitai negailestingai slopi nami masikais audymais. 1921 m. birel sustreikavo alkani Jekaterinos lavo geleinkelininkai. Darbinink mini suaud i kulkosvaidi. Vietoje buvo suimta 240 moni. I j 53 buvo nedelsiant suaudyti ant Dnepro kran to ir sumesti vanden. Dl likusij pareikalavo, kad visos Ukrainos K Charkove, kur tuomet buvo Ukrainos sostin, pati susidorot. Ypatingos paskirties daliniai siveria badaujanius kaimus, audo vi sus i eils ir paskui formina dokumentus, kad kaime likviduotas eser ir menevik smokslas. Po al briais klajoja milijonai benami ir alkan
69

vaik, kuri tvus sumal bolevik msmal. Badas pleiasi, apimdamas vis naujas teritorijas su 35 milijonais potenciali auk. O prie Petrogrado, Odesos ir Nikolajevo elevatori grdai kraunami usienio kompanij laivus, gabenanius juos usienin mainais auks. Leninas usienio birose zonduoja dirv, ar nebt galima parduoti rusikos medienos u milijard aukso rubli. Amerikos koncesininkai aikinasi su vadu Rusijos ikasen pirkimo smulkmenas. Tikslinamos net tokios detals: kiek reiks mokti Rusijos darbininkams achtose, rdos ir brangakmeni kasyklose? Amerikieiai silo mokti po pusantro dole rio per dien. Leninas paiurpsta. Jokiu bdu! N cento! Mes patys umoksimi Js, ponai, nesirpinkit. Amerikieiai jauia kakoki klast. Ten, kur neima joki pinig, aikiai kvepia sukiavimu. O alis mirta i bado. Genialus Lenino numatymas dl grd monopolijos duoda nuostabi rezultat. Sudaroma galimyb visikai numarinti badu smulkiaburuazins ideologijos pagrind - valstietij. Tai net veiksmin giau u suaudym. I bado paklaikusios minios turmuoja grd sandlius. I bokt be spjimo kala kulkosvaidiai, audydami visus be jokio gailesio. Vos po keleri met i genial metod pakartos Stalinas, tik kur kas veiksmingiau. Treiojo deimtmeio bado umojis ir padariniai kai kuriais paramet rais net blogesni u busimj dirbtinai sukelt 1932-1933 met bad. Taiau skirtumo, ir labai esminio, bta. 1932 met badas buvo visokerio pai slepiamas nuo pasaulio, o Lenino badas, prieingai, visapusikai re klamuojamas bolevik spaudoje, kuri, pabrdama visik vyriausybs bejgikum, meld Vakar humanitarins pagalbos. Nors partija neketi no i savo fantastik turt ileisti n kapeikos, pavieniai jos atstovai, de monstruodami silpn klasin smoningum, reikalavo atidaryti maisto produkt sandlius ir aukso saugyklas merdiniai Rusijai padti. Senas Le nino draugas Vladimiras Bon-Brujeviius, taip ir neperprats Lenino mokymo, mgino tikinti Kremliaus valdovus paaukoti bent dal grobio liaudies labui. Jei mes valstyb, tikinjo jis (ko norti; caro valdininko snus, caro generolo brolis), tai ir konfiskuota nuosavyb yra valstybin, taigi turi ir gali bti panaudota liaudiai. Jam kantriai aikino, kad valstyb neturi pinig, o tos vertybs, kurias jis turi galvoje, yra partijos auksas, priklauso partijai ir tik partijai, tai strateginis busimosios darbo ir kapita lo kovos ginklas. Ne, nesuprato. Norjo pasodinti, kad tapt supratinges nis, bet Leninas ustojo sen draug. (A pats sprendiu, kas burujus.) Ivijo mokslin darb... Gorkis -revoliucijos auklys su pakirptais ir apipeiotais sparnais - prasimu iki Lenino, ragindamas padti badaujantiems. Mes netu rim pinig padti badaujantiems,- atkirto Leninas.- I buruazijos mes
70

paveldjome skurd, nepriteklius, bad! Bet leido Gorkiui suburti pa galbos badaujantiems komitet i nebaigt pjauti inteligent ir paprayti Vakar pagalbos. inoma, pirmoji atsiliep Amerika, iki to laiko jau sukrusi Huma nitarin pagalbos administracij (ARA) ir padedanti pokario Europai. 1921 met gruodi Jungtini Valstij Kongresas skyr badaujaniai Rusijai 20 milijon, JAV pilieiai buvo paraginti aukoti vargstaniai Rusijai. I viso ARA, kuriai vadovavo busimasis JAV prezidentas Huveris, i vyriausybs ir privai asmen gavo 45 milijonus doleri. i veikl sitrauk ir kitos tarptautins organizacijos. Grietai per savo atstovus stebdamos, kaip skirs toma pagalba, jos nuo bado mirties igelbjo 22 milijonus 700 tkstani moni, i viso ileidusios 137 milijonus doleri 1 . Ta aplinkyb, kad Leninui neuteko drsos iki galo baigti gerai sugalvot operacij Badas (i bado mir tik 6 milijonai moni), dar kart patvirtino nirius jo bendrinink bgtavimus, kad Iljiius bti pa saulinio proletariato vadu daugiau netinka. Kaipgi visi nustebo ir deinj, ir kairj, kai Leninas vl blyksteljo savo neblstaniu genialumu. Matydama, jog tarybin vyriausyb nieko nedaro, kad veikt bado
1 Amerikieiai reikalavo, kad j ekspertai galt stebti, kaip paskirstoma pagalba ba daujantiems, nes Vakar spaudoje jau pasirod ini, kad bolevikai todl ir aukiasi usienio pagalbos, kad gav nemokamai ia pat perparduot atgal Vakarams. Ar taip buvo sumany ta ar ne, sunku pasakyti, bet, igirds apie ekspertus, Leninas siuto. Ekspert komisij vadas tuoj pat apauk nip komisija, o apie Amerikos pagalb pasak taip: Amerikos, Huverio ir Taut lygos tarybos niekyb, itin didel. Huveris ir Braunas - akiplos ir me lagiai. ekistai, nordami atitraukti Lenino dmes nuo savo darbeli, kaiiojo pasaulinio pro letariato vadui tonas vairiausi klastoi, kur buvo tvirtinama, kad ARA yra karin nipinjimo organizacija, usibrusi vienintel udavin nuversti bolevik santvark. Baranoviiuose esantis Amerikos Raudonojo Kryiaus susivienijimas pagalbai badaujan tiems teikti,- raportavo Leninui Unlichtas,- aprpina i tarybins teritorijos atvykstanius banditus uniformomis, maisto produktais bei ginklais ir siunia juos Ukrain. Laikratis Pravda su pasitenkinimu ra (1922 04 23), kad ARA agentra padeg elevatori Niko lajevo uoste. Isamiame praneime Leninui 1921 m. rugsjo 6 d. Unlichtas ra, kad ARA direk torius Taryb Rusijoje - pulkininkas U. Chaskelis, jo sekretorius - buvs Amerikos kon sulas Petrograde, valgas D. Lersas, o jo padjjas - valgas M. F'ilipas. J valgybins veiklos tikslas - ne tik rinkti karin ir politin informacij, bet ir vaizduoti dideles rus liaudies kanias. Amerikieiams trukd dirbti, neleido j labiausiai badaujanius rajo nus, o jau apie Gorkio pagalbos badaujantiems komitet nra ko n kalbti. Visus sum ir sufabrikavo byl. Komiteto nariai buvo kaltinami ryiais su usienio valgybomis, baltagvardiei emigracija ir net su sukillio Antonovo tabu. Tik grietas JAV vyriausybs demaras ir Huverio sikiimas igelbjo Gorkio komiteto narius nuo suaudymo, kuris bu vo pakeistas itrmimu usien, kur i anksto ivaiavo pats Aleksejus Maksimoviius. ARA atminimas isaugotas Didiosios tarybins enciklopedijos puslapiuose, ten sakoma, kad ARA inaudojo savo darbuotojus nipinjimo veiklai ir kontrrevoliuciniams elementams remti. Kontrrevoliucin ARA veikla kl energingus darbo moni masi protestus. tai kokie mes idids.

71

epidemij, neitvr Rusijos staiatiki banyia, vadovaujama patriarcho Tichono. Nuo 1917 m., kai aukso kartligs apimti internacionalistai m atidarinti imperatori, car kapavietes, laidojimo rsius ir net ventj mauzoliejus, banyios santykiai su naujja valdia tapo atvirai prieiki. Leninas nuo pirmosios dienos pradjo atvir atak prie staiatiki banyi, ileids kelet dekret, kuriais i Banyios buvo atimtas valstybins statusas, konfiskuotos cerkvi ir vienuolyn ems, udrausta bet kokia veikla, iskyrus kulto apeigas. Taiau iki tam tikro laiko, kol vyko atvira ginkluota kova su baltaisiais, Leninui teko tvardyti ir savo entuziazm, ir savo mones. Banyia turjo milinik autoritet tarp dau gumos Rusijos moni, ir tas autoritetas sunkiu svarsiu galjo nukristi ant svyruojani prieprieos pilietiniame kare svarstykli. Tiesa, ir tuo met aud dvasininkus, pl ir degino cerkves bei soborus, bet visa tai buvo daroma be sistemos, nors Leninas n sekundei neumiro svarbiau sio dalyko. Per daugiau kaip 900 savo egzistavimo met Banyia sukaup nesuskaiiuojamus turtus. Carai ir imperatoriai, aristokratai ir turtingi pir kliai aukojo Banyiai milinikas sumas ir vertybes, puo ikonas aukso ir sidabro rmais, nusagstytais riniais brangakmeniais. ventsias kny gas dabindavo auksiniais vireliais. Brangs cerkvs reikmenys, pagamin ti itis kart nagingiausi juvelyr, buvo banyi, vienuolyn ir j parapijiei pasididiavimas. Banyia atliko didel visuomenin darb, ne mokamai stat ligonines, vaik ir seneli prieglaudas, elgetynus, mokyk las ir dar daug k. Krikionikoji dorov ikirevoliucinje Rusijoje nebu vo tuti odiai: buitin mogudyst XX a. pradioje tapo tokia retenyb, kad jei ir vykdavo kokiame nedideliame apskrities miestelyje, apie j su nuostaba raydavo visi sostins laikraiai. Banyia suprato, kad tokiomis slygomis ji turi elgtis tyliai ir nepa stebimai, bet neitvr, matydama, kad darbinink ir valstiei vyriausyb su Nerono altakraujikumu stebi, kaip i bado mirta darbi ninkai ir valstieiai. Patriarchas Tichonas nusiunt Leninui laik, kuria me pasil perduoti dal Banyios vertybi, kad bt nupirkta duonos badaujantiems. Nekalbsim, kad patriarchas buvo naivus, manydamas, jog vyriausyb, net primusi i pagalb, panaudos j badaujanij reikmms. Leninas labai susijaudino. Patriarcho laik jis prim kaip l Banyios ik. Liguistos vado smegenys negaljo suprasti tauri ir pasiaukojani polki. Bet kok veiksm jis vertino tik negailestingo tbtinio politinio fechtavimosi poiriu. Ikis buvo akivaizdus. Vyriausyb nieko neveikia, todl Banyia, kad mus paemint, pabrt savo tak, lenda su panaiais silymais. Ji tarsi mus kontroliuoja ir mums priekaitauja. Bet neidegs, gudrs popai! Neidegs! Mes eisime kitu ke liu! Skubiai suauks Politin biur, Leninas perskait patriarcho laik ir pareik, jog atjo metas susidoroti su banytininkais. Btina apkaltinti
72

Banyi nenoru skirtis su savo turtais, kad padt badaujantiems, o tai veria tarybin vyriausyb konfikskuoti visas banytines vertybes. Politi nis biuras buvo suavtas. Tuo labiau kad Leninas pabr busimojo ren ginio tiksl: papildyti partijos fond didiule Keli imt milijon (o gal ir keli milijard) auksini rubli suma. Niekas neinojo tikslios sumos, ir tai didino azart, taip reikaling rytingiems veiksmams. Kol patriarchas Tichonas lauk tarybins vyriausybs atsakymo savo taur pasilym, Leninas 1922 m. vasario 23 dien pasira dekret Dl banytini vertybi konfiskavimo badaujanij naudai. is ingsnis suavjo visus benusivilianius Iljiiumi, net Stalin. Lauk pragarikas darbas. alyje buvo madaug 80 tkstani krikionikj banyi, dau giausia staiatiki. GPU (taip vadinama K) briai plsteljo prie banyi ir vienuolyn vart. Tikintieji mgino savo knais apginti ventoves. Upuolikai nesvyruodami audydavo. Nuo ikon pl brangius rmus, grob auksinius ir sidabrinius kulto reikmenis, tarp j XV-XVII a. vaki sietynus, i aukso lietus Ivano Rsiojo ir pirmj Romanov laik kryius, krov des ir maius. Rakinjo brangakmenius, pl virelius nuo Biblij, konfiskavo visas rastas auksines ir sidabrines monetas. Liepsnojo senovini ikon lauai, deg XIII a. Biblijos inkunabulai, griuvo altoriai. Bet tai buvo tik pradia. Atsigavus po oko, kur sukl Lenino dekretas, patriarchas Tichonas atsiaukimu kreipsi kitus Rusijos Staiatiki banyios tikiniuosius (vasario 28 d.): Banyios poiriu toks aktas yra ventvagysts aktas. Mes negalime pritarti tam, kad i ventykl bt konfiskuojami, net ir savanorik auk pavidalu, ventinti daiktai, kuriuos naudoti nereliginms apeigoms draudia pasaulins Banyios kanonai ir baudia kaip ventvagyst. veniausiojo patriarcho atsiaukimas buvo skelbiamas i sakykl, perduodamas i lp lpas, klijuojamas ant nam sien, ragindamas liaud prieintis. Visoje alyje prie ventykl vyko tikri miai. Taiau beginkliai tikintieji negaljo organizuoiau pasiprieinti iki dant ginkluotiems bolevikams. Daugelyje viet mini paprasiausiai isklaidydavo kulkosvaidiais, o suimtuosius suaudydavo t pai dien. Taiau suprasdama, kok didiul autoritet Banyia turi tarp paprast rus, ir bijodama visuotinio sukilimo, valdia, kaip visada, griebsi melaging ir veidmainik raginim, apeliuodama liaud ir darbo ma ses. 1922 m. kovo 28 dien buvo ispausdintas vyriausybs praneimas: Vyriausybei svetima mintis apie bet kokius tikinij ir Banyios per sekiojimus... Vertybs sukurtos liaudies darbu ir priklauso liaudiai. Religins apeigos n kiek nesuprasts, jei brangs reikmenys bus pa keisti kitais, paprastesniais. U brangenybes galima nupirkti pakankamai grd, skl, darbini gyvuli ir padarg, kad bt igelbta ne tik Pavol gio ir vis kit badaujani Taryb Federacijos vietovi valstiei gyvyb,
73

bet ir kis... Bet Banyios kunigaiktuk klika, pripratusi prie praban gos, aukso, ilk ir brangenybi, nenori atiduoti it lobi, kad igelbt milijonus stanij. Geisdama tbt ilaikyti savo rankose vertybes, pri vilegijuota Banyios klika nesibodi nusikalstam smoksl ir provokuo ja atvirus maitus. Kaip ir anksiau, bdama atidi ir pakanti tikintiesiems, Taryb vyriausyb n vienos valandos nepaks, kad privilegijuoti Banyios vadeivos, apsikarst ilkais ir briliantais, kurt atskir Banyios valdov valstyb darbinink ir valstiei valstybje. Ispausdintas kreipimasis, kuriuo buvo mginama sukirinti Banyi ir tikinij mases, nedviprasmikai grasino staiatiki banyios vadovy bei ir, kaip paprastai, buvo tik atgarsis Kremliuje jau priimt slapt nutarim. Leninas buvo puikiai nusiteiks. Gro jo ankstesn energija ir kovo tojo aistra. Akys blizgjo, kaip tuomet, kai imet genial k: Plk, kas priplta! 1922 m. kovo 19 d. jis siunia slapt direktyvin laik Politinio biuro nariams, Vyriausiosios politins valdybos, Teisingumo liaudies komisaria to ir Revoliucinio tribunolo vadovams, kurie rengsi pasitarimui, kaip op timizuoti ir koordinuoti vairi tarnyb veiksmus vykdant Dekret dl banyios vertybi konfiskavimo: iame pasitarime,- nurodo Vladimiras Iljiius,- priimti slapt suvaiavimo nutarim konfiskuoti vertybes, ypa i pai turtingiausi vienuolyn ir cerkvi negailestingai ir rytingai, visikai prie niek ne sustojant ir paiais trumpiausiais terminais. Kuo daugiau reakcins buruazijos ir reakcins dvasininkijos atstov mums pavyks suaudyti, tuo geriau. Reikia btent dabar pamokyti t publik taip, kad keliasdeimt met nedrst n galvoti apie jok pasiprieinim. 1922 m. III. 19 d. Liaudies komisar tarybos pirmininkas V. Uljanovas (Leninas). Dar niekada, net senovs despot laikais, valstybs vadovas nesiryo pasirayti toki dokument. Lenino, kuris dauguma atvej asmenikai sankcionuodavo visus savo reimo nusikaltimus, rytingumas buvo ir Sta lino, ir Hitlerio pavydo objektas. Stalinas visada avdamasis atsiliepdavo apie Lenino rytingum, aikiai pabrdamas savo neryt: jis bijojo pasirayti net sakym susprogdinti Leningrado tiltus ir Maskvos mones, nors t diktavo karo btinyb. Vado, savo parau prisiimanio atsakomyb u valdini, turini teis remtis gauti sakymu, nusikaltimus, rytingumas negaljo nekelti j pa garbos ir susiavjimo. iuo atveju patenkinti buvo visi: ir tie, kurie gru pavosi apie Trock, nordami bgti i alies, ir galjo ia akcija dar labiau suapvalinti savo daugiamilijones sskaitas Vakar bankuose, ir tie, kurie
74

grupavosi apie stiprjant Stalin, ketindami likti, kad, be rpesi gyven dami ukariautoje Rusijoje, paverst j savo busimj avantir baze, plikavimo ideologij valstybs religija, o pat Lenin naujos religi jos stabmeldi dievaiiu. O naujoji religija visada ksinasi sunaikinti senj. Cerkvs buvo ipltos, kaip ir sak Leninas, su negailestingu rytingumu ir trumpiausiais terminais. Suaudyta 40 tkstani dva sinink, djakon ir vienuoli, taip pat apie 100 tkstani tikinij, priklausiusi banytinms dvideimtinms ir bendruomenms. Grynas pel nas sudar pustreio m i l i j a r d o rubli (labai kukliu nedrsi pertvar kos ir vieumo epochos istorik vertinimu). Vakar specialist nuomone, skaii reikt padidinti trigubai. Vis dlto ventykl ir vienuolyn buvo labai daug, ir jie egzistavo vidutinikai po 300 met. Priminsiu, kad ARA, ileidusi 137 milijonus doleri, pamaitino ir igelbjo nuo mirties daugiau kaip 20 milijon pasmerktj. Tarybin statistika nurodo, kad 1922-1923 m. grd usienyje buvo nupirkta u milijon rubli, ir tai - sklai. Dl galvij ir ems kio padarg. J apskritai nebuvo. Kurgi dingo tie nesuskaiiuojami turtai? Juk, jei bt padalij po lygiai, kaip adjo, ir t i k j u o s , tai net nualinta Rusija bt sugebjusi greitai virsti tur tinga ir klestinia, panaia Kuveit. Bet, suprantama, nieko panaaus nevyko: nes tikslas buvo visikai prieingas. Nikolajus Bucharinas, pats niekingiausias ir bailiausias i bolevik vadeiv, o todl garsiau ir nuoirdiau u kitus avjsis revoliucijos vado umoju, su pasimgavimu prisimin tas dienas: ...Mes nudyrme banyiai kail, ir u jos ventsias vertybes varome savo pasaulin propagand, ninieko nedav badaujan tiems; prie GPU mes pastatme savo banyi staiatiki pop pade dami, ir jos jau neveiks jokios pragaro jgos! Mes pakeitme filaret ka tekizmo paistalus mano irdiai miela Komunizmo abcle, Dievo sakymus - politiniu mokymu, nuplme nuo vaik kryiukus ir smilkal maielius, vietoj ikon pakabinome vadus, ir pasistengsime Pachomui ir apaioms atverti komunistiniu padau paskanintus Iljiiaus ventuosius palaikus... Kvaili alis!. 1922 met gegu patriarchas Tichonas buvo suimtas kartu su visais ventojo sinodo nariais. 32 metropolitai ir arkivys kupai buvo suaudyti. Taiau po oficiali odi suaudymas danai slypjo vrika rafinuota mogudyst. Kijevo metropolitas Vladimiras sumaitotas, ikastruotas, nuautas ir nuogas imestas pasityiojimui; Pe terburgo metropolitas Venjaminas, kuris turjo pakeisti patriarch jo mir ties atveju, paverstas ledo stulpu altyje apipylus vandeniu, o paskui pa skandintas; Tobolsko vyskupas Germogenas, kadaise savo noru vaiavs su caru tremtin, buvo gyvas priritas prie garlaivio rato ir sukapotas mentmis. Perms arkivyskupas Andronikas, praeityje garsus misionierius
75

Japonijoje, gyvas ukastas emn. ernigovo arkivyskupas Vasilijus nukryiuotas ant kryiaus ir sudegintas. Reikia btent dabar pamokyti t publik taip, kad keliasdeimt met nedrst n galvoti apie jok pasiprieinim. Leninas. Kartlig pasaulio birose, kuri sukl staigus aukso kain kritimas, specialistai sieja su dideliu io metalo plsteljimu pasaulio rinkas i Ru sijos. Bolevik partij, dabar valdani i nelaiming al, visikai gali ma pavadinti geltonojo velnio partija,- ra Anglijos laikratis Gardian 1923 met kov. Jam antrino Time: Tai, kad kairieji socialistai aukcione nusipirko du eiaaukius namus Londono Sityje po 6 milijo nus svar sterling u nam ir u 4 milijonus svar sterling pastat pompastik paminkl Karlui Marksui jo palaidojimo vietoje, liudija, kad bolevikai Maskvoje turi kur leisti pinigus, konfiskuotus i Banyios ne va badaujantiems padti. Mes tik dabar pradjome suprasti, kokia turtin ga alis buvo sunaikintoji Rusija. Vidurin Azija po mongol antpldio, Europa po 30-ies met karo, Pranczija po 10 met trukusio maro epidemijos - viso to, kartu pamus, negalima lyginti su tuo, kuo virto Rusija po nepiln Lenino valdymo met. Dauguma isilavinusi Rusijos moni dingo: uvo ar i siaubo pabgo i alies. Daugiamilijonins moni mass, teroro, karo veiksm ir bado istumtos i apgyvent viet, isibarst po vis al. Ikirevoliucinis negau sus proletariatas buvo visikai likviduotas. Paangesni agrarininkai, tvar kantys savo kius pagal Europos standartus, buvo arba iudyti, arba pabgo neinia kur. Ekonomika lugo. Kadaise pats galingiausias pasau lyje upi laivynas buvo sunaikintas. Rusijos pasididiavimas - geleinkeliai - buvo sugriauti, riedmenys sunaikinti. Sugriautos cerkvs stksojo gaisravietse kaip uvusios civilizacijos paminklai. Rusija virto lauku, nustu mirusij kaulais: nebekyla nei protesto, nei pasipiktinimo. Visi pavargo, visi paeminti ir sulugdyti. Svarbiausia - vis kas ivogta ir iplta. Nuo idraskyt imperatori kapaviei iki iverst vis gyvj ir mirusij kieni. Didioji vis laik afera slyginiu pava dinimu Pasaulin revoliucija baigsi. Nra duomen skaii, kiek kai navo i priemon. Visas didiuls ir turtingos alies, kuri vadinosi Rusi ja, nacionalinis turtas susiliejo vien milinik PARTIJOS AUKSO luit. Taiau tai dar ne pabaiga. Priekyje juodu debesiu slinko dar baisesn ateitis. 1922 m. gruod vyko gana nemalonus netiktumas. veicarijos bankas paskelb Lenino laiduotojui Rotteinui, kad jo atstovaujamos firmos (o jis atstovavo bolevik partijai) pagrindinio kapitalo pinigai, nurodius sa vininkams (arba j galiotiems asmenims), mokjusiems sudting deviz ir ifr kombinacij, pervesti tris skirtingas sskaitas su naujomis devi76

zomis ir ifr kombinacijomis. Pinigai asmeninse sskaitose liko nepa liesti. Senis Parvusas vl pademonstravo Leninui, kad joks reikalas, ypa finansinis, nemgsta diletantizmo. Lenin itiko apopleksija. iek tiek atsigavs, Leninas, nepaisydamas gydytoj ir artimj protest, sako nuveti j Kremli, kur sitikina, kad visi blogiausi bg tavimai pasitvirtino. Kabinete atlikta nuodugni krata. Atidarytas seifas, i kurio paimti visi archisvarbs dokumentai, tarp j bank laidavimai. eki knygels ir visa kolekcija usienio pas. Dingo ir itikimasis Gor bunovas... Kariai internacionalistai itis par budjo prie itaigingos dviej aukt vilos, buvusi didiojo kunigaikio Sergejaus Aleksandraviiaus umiesio rm Gorkuose. Speiguot 1923 m. Kald nakt jie igirdo iurp klyksm, kuris, regis, sklido tiesiai i po namo. Buvo gili naktis, danguje viet pilnatis. Traktelj savo imgint austrik karabin spynomis, sar gybiniai pradjo slinkti link tos vietos, i kur aidjo kauksmas, nusprend, kad prie vilos i miko atslikino vilkai. Bet vilk nebuvo. Pirmojo aukto stiklintoje verandoje supamajame krsle sdjo Leninas su imtasile ir veltiniais. Pakls isekus veid mnul, jis pratisai ir iurpiai kauk. Pik toji dvasia auksi savo broli kosmose, praydamasi laisvn. Jis savo darb padar... Per spengiant alt 1924 m. saus darbininkai kastuvais ir lautuvais kas pamat duob laikinajam mauzoliejui. Lautuvu buvo prakirstas ka nalizacijos vamzdis, bet alio sukaustytos spragos niekas nepastebjo. Vos atilus vamzdis sprogo, uliedamas savo turiniu mauzoliej. Suinojs apie tai, nam aret keniantis patriarchas Tichonas lidnai pastebjo: Ko kie palaikai, toks ir balzamas.

I I d a l i s
VKP (b) okupacija Niriai apvelgdamas jam atitekus Lenino palikim, Josifas Stalinas turjo pakankamai prieasi bti nepatenkintas. Pirma, kaip niekas ki tas, jis jautsi apvogtas. Ities, jis - CK narys, pirmosios Lenino vyriausybs narys, dars, galima sakyti, nevariausi darb, blakydamasis po pilietinio karo frontus, kiekvien minut rizikuodamas bti nuautas, nudurtas, suplytas gabalus, buvo apgautas. Pasirodo, kol jis, iki keli sksdamas kraujyje, iltine serganij mle ir tuo pat metu kapstyda masis neibrendamame Naujosios Bizantijos intrig purve, siunt Maskv i vis alies kamp eelonus su auksu ir grdais (kurie kartais buvo bran
77

gesni u auks), visa tai u jo nugaros buvo vagiama, siuniama usienin, pervedama asmenines sskaitas, aktyvus akcini bendrovi ir sigyt bank sskaitas. Negalima sakyti, kad jis apie tai apskritai nieko neinojo. inoma, inojo. Bet tikrojo umojo nenujaut, kaip nenujaut ir to, kad jo dalis (jo teista dalis!) bus tokia juokingai maa. Istumtas i Krem liaus virtuvs ir Kominterno tautybi liaudies komisaro ir butaforins Darbinink ir valstiei inspekcijos pirmininko pareigas, Stalinas anaip tol ne i karto m suprasti, kas gi dedasi bolevik ukariautoje Rusijo je. Beje, jam tik rodsi, kad jis kak supranta, nes kiekviena diena, pa teikdama nauj staigmen, tikinjo, jog k nors suprasti labai sunku, o gal net nemanoma. Baigsi pilietinis karas, ir milijonai aki su nebyliu klausimu velg Lenin: kada gi, kaip tarms, dalysims po lygiai tai, kas priplta? Leninas, iraikingai iversdamas tuias kienes, leisdavo suprasti, kad dalyti nra ko - prakeikti burujai pabgo ir isive visk iki paskutins kapeikos. Net vinis i sien itrauk ir vis drusk garlai viais ive. O apie kitk nra ko n kalbti. Daugelis, valgydamiesi alis, tikjo. Daugelis - ne, tardami visuotin apgaul. Stalinas tikjo, nes inojo - idas tuias nelyginant Mnulio krateris. tar, kad pinigai ne ide. O kurgi? is klausimas domino ir j pat. Bet ne maiau j domino ir tai: o k toliau daryti? Paaikjo, kad niekas, net pats Leninas, joki aiki plan neturjo ir, tai dar keisiau,- niekas apie tai rimtai n negalvojo. Darbas padarytas, atjo metas inykti, itirpti, pakeisti slapyvardius ir gyventi ne sukant galvos, klausantis, kaip oia Atlanto ir Ramiojo vandenyno ma. Taip man tie, kurie sugebjo gerai prisiplti. O toki buvo koks trisdeimt. K daryti likusiems? Paskelb NEP, kad atsikvpt ir pagalvot. Ir staiga Leninas i tarp tautinio proletariato vado netiktai virto vienvaldiu Rusijos valdovu ir pradjo svajoti ne apie pasaulin revoliucij, o kaip atkurti Rusijos imperij su 1914 met sienomis. I pradi nepatikjo ir jo kalb uraus slapta sisdavo psichiatr ekspertizei ar tik vadas nebus kuokteljs? I ten atsak, kad panau: pernelyg emocionaliai ir impulsyviai kalba, frazs trkinja, apstu prietaravim, nra nuoseklios prasms. Bet prasm bu vo. Ir Stalinas j bemat suprato. Pasaulin revoliucija neideg, vadinasi, kaip ir pranaavo Iljiius, mes prauvome. O kad netume, reikia su kurti galingiausi valstyb (kuri pagal Lenino teorij jau turjo apmirti) ir btent ia galingiausia valstybe kaip rankiu vykdyti pasaulin revoliucij. Neblogai sugalvota! O i kur imti pinig, jei js komanda, Vladimirai Iljiiau, susikio vis nepaprastai turtingos alies nacionalin turt savo kienes, kurios pasirod esanios bedugns; jei js NEPas demoralizuoja al, paversdamas j i pasaulins revoliucijos depo milinika blus rinka! Jei js igirtoji sen bolevik gvardija mau
78

dosi prabangoje ir visikai niekuo daugiau nesidomi, tik nekilnojamojo tur to kainomis ir akcijomis kapitalo alyse, meiliai sklaidydama usienio pa sus, kuri turi ne po vien. Pamau telkdamas valdi savo rankose, Stalinas su nuostaba pas tebjo, kad jam niekas i esms ir netrukd. Niekas negalvojo apie ateit, visi buvo patenkinti dabartimi. Dirbo tik K, pervardyta GPU (Vyriausij politin valdyb), tingiai, be buvusio azarto audiusi po 200 moni per dien. ekistai irgi jautsi es apgauti. Kur tie nesus kaiiuojami lobiai, kuriuos jie su rkstaniais mauzeriais rankose pen kerius metus ve centr, tikdamiesi savo, lygios su visais, dalies. O gavo pyg... Stalinas puikiai pasinaudojo ia aplinkybe, perimdamas slap tosios policijos kontrol, suprasdamas, kad jokio kito vykdomosios valdios organo tiesiog nemanoma sugalvoti. Tai, k Leninas meiliai va dino bolevikais, isigim jau neinia k. Ir kaip greitai - vos per nepilnus eet met! Negalima sakyti, kad Leninas viso ito nemat ir nesuprato. Dar ir kaip suprato! Taiau tild oponentus. Ne pinigai - laim! Kur kas dingo - par tija ino. O mons bruzda todl, kad per maai pradjom audyti. Reikia daugiau audyti, draugai! Apsstas idjos sukurti TSRS, Leninas daugiau sia galvoja apie busimosios darbinink ir valstiei valstybs teisin pagrind. Ji bus tuo stipresn, nuoirdiai galvojo jis, kuo daugiau bus audoma. NEPo kartyje, 1922 met viduryje, sukaups paskutines jgas, Leni nas vl mgina susigrinti ankstesn autoritet ir sutelkti aplink save alininkus, kvps juos naujam plikavimui, kad silpstaniose rankose ilaikyt tokias irdiai mielas neribotas valdios vadias. Tai sunku susie ti su svajonmis apie galing socialistin valstyb, taiau vado nenuosek lumas jau net neerzina, jis tapo anekdot objektu. Beje, o k gi plti? alis ir taip jau paversta negyvenama dykuma. Bet taip atrodo tik vykdy tojams, o genijus visad velgia ateit ir mato kur kas geriau u savo pa valdinius. Studijuodamas didiosios socialistins valstybs busimojo baudiamojo kodekso projekt, kur jam pateik per NEP nutuk valdi ninkai, Vladimiras Iljiius paskutin kart savo gyvenime pajuto galing krybini jg antpld ir imargino projekt raudonu pietuku. Koks itiimas! Kur revoliucinis polkis? Drg. Kurski,- susierzins rao Leninas savo teisingumo liaudies ko misarui,- mano nuomone, reikia plaiau taikyti suaudym (...) visoms menevik veiklos rims ir t.t.; rasti formuluot, susiejani iuos veiks mus su tarptautine buruazija ir jos kova prie mus (paperkant spaud ir agentras, rengiant kar ir t.t.). Praau skubiai grinti su Js atsakymu. Leninas. 1922 met gegus 15 d.
79

Ne! Kurskis nesupras. Dar nusprs, kad tai skiriama tik menevikams ir eserams. Reikia jam paaikinti isamiau. Po dienos, gegus 17-j, Leninas siunia Kurskiui nauj laik: Drg. Kurski!.. Siuniu Jums Baudiamojo kodekso papildomo paragrafo apma tus. Tai juodratis, kur, suprantama, reikia visokeriopai nulifuoti ir per dirbti. Tikiuosi, pagrindin mintis aiki, nepaisant vis juodraio trkum: atvirai ikelti principin ir politikai teising (o ne tik siaurai juridin) tez, motyvuojani t e r o r o e s m i r p a t e i s i n i m , jo btinum, jo ribas. Teismas neturi alinti teroro; adti tai bt saviapgaul arba apgaul, jis turi pagrstai j t e i s i n t i i principo, aikiai, be falo ir pagrainim. F o r m u l u o t i r e i k i a k i e k g a l i m a p l a i a u , nes tik revoliucin teisin smon ir revoliucin sin sudarys slygas taikyti j praktikai, daugiau ar maiau plaiai. Su komunistiniais linkjimais - Leninas. Toliau Leninas, pagal isilavinim teisininkas, siunia savo paties paraytus tris RTFSR baudiamojo kodekso naujojo straipsnio variantus: 1 v a r i a n t a s : Propaganda arba agitacija, arba dalyvavimas organizacijoje, arba pa rama organizacijoms, padedanioms tai daliai tarptautins buruazijos, ku ri nepripasta kapitalizm keiianios komunistins nuosavybs sistemos lygiateisikumo ir siekia j nuversti prievarta, intervencijos arba blokados, arba nipinjimo, arba spaudos finansavimo ir pan. priemonmis, baudiama aukiausija bausme, pakeiiant j, jei yra kalt velninani aplinkybi, laisvs atmimu ar itrmimu usien. 2 variantas: a) propaganda arba agitacija, objektyviai padedanios tai tarptautins buruazijos daliai, kuri... ir t.t. iki galo; b) taip pat baudiami tie, kurie dalyvavo organizacijose ar rm orga nizacijas ar asmenis, usiimanius nurodyto pobdio veikla. Kaip visada, Lenino plunksna, aplenkdama vado mintis, suaudymais mgina kuo plaiau aprpti ukariautos alies gyventojus. Abejodamas, kad Kurskis visk supras teisingai, Leninas priduria: 2a v a r i a n t a s : Padedantys arba galintys padti ir riebiai apveda variant raalu. Dabar, regis, viskas teisingai. Visiems busimosios valstybs pilieiams valdios nuoira gali bti taikomas is straipsnis - suaudyti. Kit dien, 1922 met gegus 18-j, specialiame RKP(b) CK Politi nio biuro posdyje priimamas nutarimas madaug trigubai padidinti GPU darbuotoj atlyginimus ir priskirti juos prie specialios udaros produkt paskirstymo grups specialiems daviniams gauti. Tuo paiu metu,
80

aikindamos nauj Baudiamojo kodekso straipsni apie suaudym esm, GPU su Lenino viza skrieja slaptos tokio turinio direktyvos: OGPU iuo metu dl gyvendinamos Naujosios ekonomins politikos ir vadovaudamasi aukiausiais vyriausybiniais sumetimais, priversta elg tis gana pasyviai. Taiau kiekvienas GPU darbuotojas turi suprasti, kad tokia situacija gali bti tik laikina. Todl OGPU iuo metu turi panaudoti visas pastangas, kad atskleist ir suregistruot ms prieus, smogt jiems, kai ateis laikas, triukinant smg. K reikia OGPU triukinantis smgis prieams, regis, niekam nereikt n aikinti. 1922 met gruodio 17 d. legendinis ekistas Petersas Izvestijose spausdina straipsn, kuriame, ragindamas bti budriems, paymi: Mes neturime pamirti net NEPo slygomis, kad mus i vis pusi supa pikiausi prieai. Bet kas tie pikiausi prieai, kuriuos reikia registruoti ir demaskuoti, kad, kai ateis laikas, bt galima sunaikinti visus iki vieno, prie tai vl apiplus iki paskutiniojo silo galo? Slaptas 1923 met vasario cirkulia ras isamiai ivardija tuos, kurie paiu artimiausiu metu pasmerkti sunai kinti fizikai: Politins partijos ir organizacijos 1. Visi buv ikirevoliucini politini partij nariai. 2. Visi buv monarchistini sjung ir organizacij nariai. 3. Visi buv Nepriklausom emdirbi sjungos nariai, taip pat Nepriklausom valstiei sjungos nariai Centrins Rados Ukrainoje lai kotarpiu. 4. Visi buv senosios aristokratijos ir dvarininkijos atstovai. 5. Visi buv jaunimo organizacij nariai (boiskautai ir kiti). 6. Visi vairaus plauko nacionalistai. Caro staig darbuotojai 1. Visi buvusios Vidaus reikal ministerijos darbuotojai; visi slaptosios policijos, policijos ir andarmerijos darbuotojai, visi slaptosios valgybos ir policijos agentai, visi pasienio sargybos valdininkai ir t.t. 2. Visi buvusios Teisingumo ministerijos darbuotojai: visi apygard teism nariai, teisjai, vis rang prokurorai, taikos teisjai, teismo tar dytojai, teismo vykdytojai, kaimikj teism vadovai ir t.t. 3. Visi be iimties caro armij ir laivyno karininkai ir puskarininkiai. Slapti tarybinio reimo prieai 1. Visi Baltosios armijos, nereguliarij baltagvardiei formuoi, Petliros jungini, vairi sukilli padalini ir gauj karininkai, puskari ninkiai ir eiliniai, aktyviai kovoj prie Taryb valdi. Taryb valdios am nestuoti asmenys - ne iimtis.
6.-2X36

81

2. Visi baltagvardiei vyriausybi, Centrins Rados, etmono admi nistracijos centrini ir vietos organ bei inyb civiliai darbuotojai ir t.t. 3. Visi religijos veikjai: vyskupai, Staiatiki ir Katalik banyios dvasi ninkai, rabinai, diakonai, vienuoliai, chormeisteriai, banyi seninai ir t.t. 4. Visi buv pirkliai, parduotuvi ir krautuvli savininkai, taip pat ne pmanai. 5. Visi buv emvaldiai, stambieji nuomininkai, turtingi valstieiai, anksiau naudoj samdomj jg. Visi buv pramons moni ir dirbtuvi savininkai. 6. Visi asmenys, kuri artimi giminaiiai gyvena nelegaliai ar tsia ginkluot pasiprieinim tarybiniam reimui antitarybinse gaujose. 7. Visi usienieiai, nepriklausomai nuo tautybs. 8. Visi asmenys, turintys gimini ar pastam usienyje. 9. Visi religini sekt ir bendruomeni nariai (ypa baptistai). 10. Visi senosios mokyklos mokslininkai ir specialistai, ypa tie, kuri politin orientacija iki iol neinoma. 11. Visi asmenys, anksiau tarti ar nuteisti u kontraband, nipinjim ir t.t. Btent iuos dokumentus, o ne pasigailtin laikel, rekomenduojant nerinkti Stalino generaliniu sekretoriumi, reikia laikyti tikruoju Lenino politiniu testamentu. Jei jau nusprendte likti ir kurti socialistini valstybi sjung, tai jums vienintel metodika, pagal kuri galite sukurti i sjung. Tkstantmet Rusijos imperija, serganti lengvabdiku karingu mu, taip bdingu visoms nusenusioms imperijoms, nepakl savo noru prisiimt krvi ir nenumatyt perkrov, griuvo ir subyrjo. Reanimuoti j nemanoma, bet galima galutinai pribaigti ir paversti valdomu lavonu, sukaustytu plieniniais nuolatinio teroro lankais ir galvanizuojamu nemantriais pseudomarksistiniais kiais, kiaur par kartojamais nuo kiekvieno individo gimimo iki mirties, jei jam dl koki nors prieasi pavyko ivengti mirties. Valdomo lavono energij galima nukreipti kur nori: upms apgrti, pasauliui ukariauti, visai aliai elektrifikuoti. Be to, ne reiks joki pinig, nes visi dirbs u davin, kur galima reguliuoti pri klausomai nuo darbo kiekio ir atliekam uduoi. Dl to galima kurti didiules darbo armijas ir nesuskaiiuojamus proletariato batalionus, ku rie paprasiausiai utvindys Europ ir vis pasaul, garantuodami socia lizmo pergal visame pasaulyje. Visa tai paprasta ir suprantama. Bet to kiai schemai knyti prireiks milinikos armijos valdytoj, o praktika jau parod, kaip greitai ita armija, tvirkinama prabangos, liaujasi bet k veikusi, palikdama visus reikalus savieigai, nesiprieindama vis labiau klimpsta sald korupcijos lin. Vadinasi, reikia sukurti nauj valdytoj armij, savotik okupacins administracijos tab, atsitverus neperma
82

tom slaptumo irma, neveikiama asmenini privilegij siena, bet savo galva atsakani u visus savo veiksmus, odius ir net mintis - vadui. Bet visam tam irgi reikia pinig, ir nema. O kur jie? Dar nuo 1922 met Stalinas mgina isiaikinti, kokiais keliais i Ru sijos Vakarus plaukia milinikos sumos, kakada buvusios Rusijos na cionalinis turtas. Bet buvusios K aparatas dar ne jo rankose. Tyrimas vyks ta slaptai ir labai atsargiai, beveik be joki rezultat. Aptikti auksini gij galiukai greitai nutrksta fantastikuose tarptautini bank labirintuose. Jei ir pavyksta rasti kanal, greitai siurbiant Rusijos auks, tai kanalo, imetanio auks pasaulio rink, jau nemanoma rasti. Ir nra toki moni, kurie galt perprasti, kaip juda tkstani tkstaniai bank iuptuv, apglbusi vis pasaul. Kol Maskvoje buvo muamas pasaulins revoliucijos bgnas, tyliai ir nepastebimai vyko pasaulin finans revoliucija, kuri reng pasaulin pro tingiau naudojanios ios revoliucijos suteiktas politines ir ekonomines ga limybes alies ar ali grups hegemonij. Ar apie tai inojo tie, kurie 1917j spal ugrob valdi Rusijoje? Stalinas buvo tarp j, bet jis nieko neinojo, nors seno recidyvisto uosle jaut, jog kakas ne taip. Netu rdamas jokio politinio ir ekonominio isilavinimo, jis negaljo bent pavirutinikai ianalizuoti vyki. Be to, ir laiko nebuvo. O likusieji? inojo ar ne? K inojo pats Leninas? Greiiausiai ne daugiau u kitus. Jis tapo auka t, kurie apsukriai pasinaudojo jo liguistomis fantazijomis. Leninas, kaip ir visi kiti i artimiausios aplinkos, niekada nebuvo atviras su Stalinu. Paniekinantys vilgsniai ir atlaids ypsniai - tai viskas, ko jis i j sulaukdavo. Dar gerai, kad netiktinomis pastangomis ir rizikuojant, pasinaudojus dideliais prietaravimais GPU vadovybje, pavyko permesti ir paslpti dal Valstybins saugyklos vertybi. Bet GPU - tai organizaci ja, kuria negalima pasitikti. Ar ras GPU tai, kas paslpta? Tai dar klausi mas. Lenino mirtis atrio rankas. K Iljiius nusine kap, slegia jo sin. Bet su jo artimiausiais bendrininkais mes isiaikinsim. Aikintis teko nar pliojant mirtin Kremliaus intrig kamuol, kur nieko nebuvo galima nuspti net puse dienos priek. Atrod, jog galingi varovai i senosios bolevik gvardijos sutrins nemok seminarist, kaip sakydavo Troc kis, dulkes, ir taip, kad jo niekas n neprisimins. Teorikai taip ir turjo atsitikti, bet praktikai paaikjo, kad jie jau seniai nebe kovotojai. Ne tik atprato kovoti, bet ir dirbti. Ir Rusijoje nenorjo likti, ir Europ vaiuoti bijojo. Nebe ta Europa, koki jie painojo iki Pirmojo pasaulinio karo, visai nebe ta. Nesaldu jiems ten bt su savo proiais, gytais per septy nerius neabotos savivals Rusijoje metus. Tik Trockis dar turjo iek tiek stiprybs. Nutar vaiuoti. Pavargo nuo tui diskusij, k reikia sunai

kinti pirmiausia, k paskui. Ar reikia kakiek mokti darbo armij eili niams, ar pakaks vien davinio? Pagal Lenino plan lauk toks kruvinas ir ilgas darbas, kad net kvap gniau, o jg jau nebebuvo. Geriau ramiai gyventi Vakaruose, vaistant lengva ranka prisipltus milijonus doleri. Stalinas tik apsidiaug tokiomis savo potencialiai pavojingiausio varovo nuotaikomis. Apiformino jam tremt usien u vengim vykdyti partijos generalin linij ir mielai ileido su visu archyvu. Tegu ramiai sau kuria permanentins revoliucijos teorij. Bet aki nuo jo jau nenuleido. ymtieji atomai gal ir pads aptikti pagrobt brangenybi pdsakus. O suprats, jog nepads, sutraik kaip mus. Prie itremiant Trock, OGPU efas Henrichas Jagoda jau buvo pateiks Josifui Visarionoviiui asmenini sskait ir sum jose numerius, sskaitas vis, kurie nedorai pasipeln per istorijoje neregt plikavim, vadinam Didija spalio socialistine revoliucija. Tik savo paties sskaitos numerio Jagoda nepaminjo, naiviai manydamas, kad jis yra vienintelis draugo Stalino in formacijos altinis. Vliau Jagoda j nurodys, bet bus jau vlu. Stalinas isunks i j visk, iki paskutinio cento. Springdami i atmut plaui plstaniu krauju, spjaudydami imutus dantis, jie visi, prie gaudami kulk virugalv, savo noru i Vakar bank perves pinigus Maskv. Zinovjevas, Kamenevas, Bucharinas, Meninskis, Haneckis, Unlichtas, Bokijus - vis neivardysi, bet Stalinas neumiro nieko. Net Lenino. Asmenikai paaikino Nadedai Konstantinovnai, kas jos laukia, jei ne paims pasaulinio proletariato vado pinig i veicarijos banko sskait. Rytojaus dien visi umir, kad ji buvo Lenino mona ir yra jo nal, o nale laikys Kratiet - t pai, kuri su Bel Kunu ve auks i Sevas topolio. Palusi Nadeda Konstantinovna visk atidav. O tai Kratiet - aunuol. Visk padar savo noru ir apie Bel Kun primin. Ak, kaip tasai nenorjo atiduoti pinig! Tris dienas mu, bet imu visk iki pas kutinio graio, o paskui suaud. Su visais internacionalistais, puoseljaniais visiko nebaudiamumo iliuzij, susitvark greitai, nesi terliodami. Surado ir tuos, kurie tikjosi ramiai pralaukti usienyje, leis dami pasaulinei revoliucijai skirtus pinigus. Tik keliems amerikieiams pa vyko pasislpti, bet apie juos vliau taip niekas ir negirdjo. Pinigai plauk Maskv, bet, deja, tik i asmenini sskait. O tai bu vo laas jroje. Buvo maa. Didingiems Stalino planams - naujai imperi jai kurti reikjo kur kas daugiau. OGPU ir jos pdin NKVD nar po pasaul, iekodamos nesuskaiiuojam lobi, kuriuos Leninas pavadino Partijos auksu. Partijos aukso iekojo ir gestapas, kratydamas siel i suimt bankinink. Siel ikratydavo, bet aukso nerasdavo. Kur jis igaravo? Kam panaudotas? Sunku tiksliai pasakyti, bet kai kurie tyri ntojai spja, jog btent Partijos auksas padjo Jungtinms Amerikos
84

Valstijoms ibristi i labai sunkios treiojo deimtmeio ekonomins krizs, garantavs vlesnio prezidento Ruzvelto naujojo kurso ekonomin bum. Dar niekas nepara pasaulio finans istorijos, nes finansins paslaptys, ne taip kaip politins, valstybins ir karins, istorijos raida neatskleidiamos, jos tampa dar labiau nevelgiamos... Metodai, kuriais draugas Stalinas kr savo valstyb sunaikintos Rusi jos gaisravietje, visiems inomi. Regis, nebuvo nusikaltimo, kurio nesugebt padaryti vis taut vadas. Milijon milijonai suaudyt ir paverst lageri dulkmis. Pedantikas ir nuoseklus vis Lenino priesak vykdymas. Pakanka dar kart vilgterti pasmerktj sra, kad sitikintum, koks itikimas Lenino mokinys buvo Josifas Visarionoviius, seks savo mokytojo idj dvasia, neleids sau i esms joki improvizacij ir saviveiklos. Jis silpnai iman socializmo teorij ir tai suvok. Todl penk tojo deimtmeio pradioje, jei kuri i srae nurodyt gyventoj kategorij dar ir buvo gyva, tai tik u spygliuotos vielos. Galima be perstojo kalbti apie kruvinus Stalino darbus, bet reikia pripainti ir jo nuopelnus. Ne taip kaip Leninas, kuris mokjo tik griauti, o gyvenimas parod, kad pasaulinio proletariato vadas kuriamojo darbo neiman ir nemokjo, veng jo ir mir, taip nieko nesukrs, draugas Sta linas vis savo energij skyr krybai. Jis ne griov valstyb, o j kr. Pirmiausia sukr komunistin bolevik partij, arba VKP(b), nes ta par tija, kuri steig Leninas, Stalino visikai netenkino. Rksminga barzdo ta gauja odiniais paltais, godi ir aminai prietaraujanti vadovybei, dau gybe gij susijusi su ne maiau tamsiomis usienio organizacijomis, nuo lat svajojanti perkelti pasaulins revoliucijos centr i tokios nekultringos ir nevarios vietos, kaip Maskva, kur nors Paryi ar Berlyn (viena ar kita dingstimi jie ten maudavo po 2-3 kartus per metus),- tokia par tija galjo naikinti ir plti, bet negaljo sukurti ko nors rimto net kon centracijos stovykl. Todl turjo nueiti nuo scenos ir nueiti greitai, pa likdama tik gaball savo pavadinimo naujajai partijai, kuri draugas Sta linas svajojo sukurti panai Kalavijuoi ordin, tik kur kas draus mingesn. Greitas vienos partijos pasitraukimas ir pakeitimas kita galjo vykti ir vyko tik vienu vieninteliu bdu: Lenino gvardija aibikai nuskriejo nebt pro krematoriumo kamin, gal gale pasakiusi apie save vis ties atviruose Maskvos procesuose, visam pasauliui pademonstravusi savo didel principingum ir kovotojo savybes. Ijusij vietas um nauji, Stalino specialiai ir kruopiai parinkti mons. Telkti savo ordino elit Stalinas pradjo dar Leninui esant gyvam, vadovaudamas CK sekretoria tui. 1924 metais Stalino kartotekoje buvo apie 3500 pareigybi, kurias uimti buvo galima tik per CK, ir madaug 1500 pareigybi, kurias inybos
85

uimdavo suderinusios su CK apskaitos-paskirstymo skyriumi, o 1925 me tais j buvojau madaug 25 tkstaniai; jos sudar mokam, etatin partin aparat; po vien etatin partorg 40-iai komunist. Tais paiais 1924 me tais Apskaitos-paskirstymo skyrius susiliejo su CK organizaciniu instruktori skyriumi, sudarydamas Organizacin paskirstymo skyri, faktikai tapus pagrindiniu skyriumi CK aparate. is naujasis skyrius, ku rio vadovu Stalinas paskyr Kaganovii, pradjo formuoti ne tik partin, bet ir valstybin nomenklatr. Nuo 1925 met pabaigos iki 1927 met buvo paskirtas 8761 mogus. 1930 metais skyrius vl buvo padalytas du skyrius: Organizacin instruktori, kuris rpinosi paskyrimais ir tarnybi niais perklimais partiniame aparate, ir Paskyrim skyri su keliais sek toriais (sunkiosios pramons, lengvosios pramons, transporto, ems kio, tarybini staig, usienyje dirbani kadr ir kt.), kuris rpinosi nomenklatros formavimu kuriamos imperijos aparate. Lenino parankin knyga buvo Gustavo Lebono monografija Minios psichologija, kuri pasaulinio proletariato vadas vis ira savo pasta bomis ir auktukais, o Stalinas minia jau nesidomjo. Savo interesus jis padalijo tarp klasikins Nikolo Makiavelio studijos Kunigaiktis ir ad mirolo Mecheno fundamentalaus veikalo Viepatavimas jroje. Susiavjimas btent iomis knygomis jau praud kaizer Vilhelm ir imperatori Nikolaj, bet imok juos mstyti karinmis kategorijomis. To, matyt, siek ir Stalinas, pirm kart pavartojs termin partijos va dovaujantis personalas. Ms partijos personal, nurod vis taut vadas,- jei tursime galvoje jos vadovaujanius sluoksnius, sudaro madaug 3-4 tkstaniai auktj vadov. Pasakyiau, jog tai ms par tijos generalitetas. Po to eina 30-40 tkstani vidutini vadov. Tai ms partijos karininkija. Po j - madaug 100-150 tkstani emutins partijos vadovaujaniosios grandies atstov. Kitaip sakant, ms partijos puskarininkiai. Busimojo Generalisimo karinis hierarchinis mstymas persunk nuo viraus iki apaios vis naujos nomenklatros krimo proces. Kaustoma geleins drausms, ji turjo bti pasiryusi viskam vos krusteljus vado antakiams ar sams. I Lenino gvardijos naujasis elitas perm nebent visik paniek liaudiai ir jos interesams, bet u tai isiugd savybi, ku rias, k besakytum, reikia pripainti teigiamomis. Lenino gvardij la biausiai domino asmeninis praturtjimas, ir ji pl al, demonstruoda ma neregt savivaliavim ir i esms nejausdama jokios atsakomybs nei statymui (kurio paprasiausiai nebuvo), nei vadui (kuris tok elges tie siog skatino), o Stalino nomenklatra buvo ikart pastatyta visikai kito kias ves. Apgalvotos privilegij sistemos pakyltas iki liaudiai, kuri Lenino plikavimas buvo paverts alkanu proletariatu, nesivaizduojamo
86

lygio, turdamas tai liaudiai faktikai neribot valdi, Stalino elitas pui kiai suvok savo menkum, nes kiekvien akimirk visi: nuo ukampio ra jono komiteto sekretoriaus iki Politinio biuro nario, valstybs saugumo generalinio komisaro arba maralo galjo bti nuauti tiesiog kabinete, uspardyti NKVD rsyje arba paversti gaidiu kurioje nors i daugybs GULAGo sal. Vadovavimasis paprasta schema iandien gyvas, rytoj - ne labai ri bojo nomenklatros apetitus, iki minimumo sumaino korupcij ir godum, nukreip energij valstybs ir partijos interesams. Svoka valstyb ir par tija reik vl t pai nomenklatr, kuri btent taip ir jautsi. O ito ir siek Josifas Visarionoviius. Nomenklatros grdinimas prasidjo dar bai saus bado, kur sukl kolektyvizacija, epochoje. Prie partijos rajon komitet, kur veik specialios valgyklos, rinkdavosi i bado mirtantys valstieiai ir itin, nuo nepakeliamo bado klykiantys vaikai. Suprantama, rajon komitet duris dien nakt saugojo milicija ir GPU kareiviai, bet pro atdarus valgyklos langus sklido kvapai, vedantys i proto bad miriaujanius mones. Tose valgyklose nepaprastai maomis, kone simbolinmis kainomis parduodavo: balt duon, ms, pauktien, egzotikus vaisius ir vairius delikatesus, kuri vien pavadinimus mons buvo umir nuo 1917 met. Net aptarnaujaniam i valgykl persona lui priklaus vadinamasis Mikojano davinys i 20-ies pavadinim vairiausi produkt. O aplinkui ias specialisias prabangos oazes siaut badas ir mirtis. I pradi daugelis partinio aparato darbuotoj nei tverdavo ir i rajono komitet valgykl fond maitindavo prie lang susi rinkusius mirtanius mones, daugiausia, inoma, vaikus. Tokius minktaknius nedelsiant atleisdavo i pareig ir jie dingdavo neinia kur, bet i nomenklatros - visiems laikams. I CK auktybi iki rajon komitet buvo nuleista visikai slapta instrukcija, kurioje sakoma: Bai siausia, jei js staiga pajusite gailest ir neteksite tvirtybs. Js turite imokti valgyti net tada, kai aplinkui visi mirs i bado. Antraip nebus kam grinti aliai derliaus. Nepasiduokite jausmams ir galvokite tik apie sa ve. Taiau ir toki instrukcij reikjo suprasti teisingai. Bet ne visi galjo tai suprasti. Rajon ir srii centruose per pat bado kart vietiniai par tiniai sekretoriai ir kiti nomenklatrininkai pradjo kelti atviras orgijas su ampano fontanais ir kitais senais pirklikais juokeliais: kas vienu ypu sukirs met riuk, fariruot putpelmis. Tiesa, tokius be nereikalingo triukmo suimdavo ir suaudydavo, kad kiti pasimokyt. Ko u tai nesuaud ikart, tam ias orgijas primindavo 1937 ir vlesniais metais. Panaia dvasia aukljama nomenklatra, nors ir suvokusi i ties neri botas galimybes, sukandusi dantis stengsi laikytis Stalino nustatyt rib. Iimi beveik nebdavo. Kalinino mona, veikiama Lenino savivals iner
87

cijos, pam i Valstybins saugyklos sabal kailinius, priklausiusius suaudytai imperatorienei, ir savo poelg gerai galjo apgalvoti per ilgus metus, praleistus kaljime. Molotovo mona man turinti teis paimti i Valstybins saugyklos Jekaterinos II vestuvin karn ir padovanoti j Amerikos pasiuntinio monai, bet taip pat atsidr kaljime. Galingieji vyrai, esantys paiame partinio valstybinio elito viruje, niekuo negaljo padti savo monoms, kuri visa nelaim buvo ne tiek godumas, kiek ne teisingai suprasta padtis. Visk, k jos laik savo teistais trofjais, Sta linas laik priklausaniu valstybei, ir kiekvienam nomenklatros nariui pamau aikjo, k jis turi teis priklausomai nuo savo statuso, kur perengti buvo mirtina rizika. Net visagalis Laurentijus Berija, mediojs mergaites tiesiog Maskvos gatvse, netar, kad jam jau uvesta baudia moji byla, visos jo aukos fiksuojamos. Galiausiai suimtam slaptosios poli cijos efui buvo parodyta jau gatava byla su daugybe iprievartavimo epizod. U tai ir suaud. Ir nors tai vyko jau po Stalino mirties, byla buvo sufabrikuota dar generalisimui esant gyvam. Kart kvpimo apimtas Leninas pasak: Visi ms planai das! Svarbiausia parinkti kadrus. Matyt, pasaulinio proletariato vadas, pas kutiniaisiais gyvenimo metais apmstydamas socialistins valstybs sukrimo galimyb, taip pat gerai suprato, kad su j supaniais kadrais nie ko nepavyks sukurti. O plti jau nebuvo ko. Nebent nepmanus, bet tie dar nepakankamai nutuko, kad domint nepasotinam Lenino gvardij. Tik Stalinas sugebjo teisingai suprasti genialius Iljiiaus sumanymus, vi sus 30 savo valdymo met meistrikai naudojsis Lenino palikimu kaip budelio trinka savo kirviui. Bet, gerai pagalvojus, k jam paliko Leninas be metodikos, kaip sukurti pirmj pasaulyje socialistin valstyb, ir miglot pranaysi apie neivengiamus karus imperializmo epochoje nuolatinio pasaulins revoliucijos detonatoriaus? Tui id, dezor ganizuot ir visikai nekoving armij, suskaldyt, pakrikusi ir akivaizdiai degraduojani partij, nualint, apiplt ir nukryiuot al su tamsiais, uguitais, decimuotais ir, tai turbt svarbiausia, neratingais gyventojais, kuriems jau tuomet odis socializmas asocijavosi su kulka pakau. Iki pamat sugriauta pramon, chaotika finans sistema, paralyiuotas trans portas, kone visikai sunaikinta kvalifikuota darbo jga ir i dalies iudyta, i dalies po vis pasaul iblakyta inteligentija. Negyvi fabrik kaminai, surdij, apledj garveiai, apleisti, pusiau paskend laivai, skarmaluot valkat legionai, recidivyst teroras miestuose, ramiai gyvuojantis alia valstybinio teroro. NEPas iek tiek pagyvino prekyb ir aptarnavimo sfer. Bet kam reikalinga aptarnavimo sfera tokiomis slygomis? Ir tik K-GPU, kaip pagrindinis reimo ramstis, dar ilaik daugma pakeniam form, su pasitenkinimu vykd Lenino priesakus dl perma
88

nentinio valstybinio teroro, suprasdama, kad ir naujasis vadas nepaliks j be darbo. Naujasis vadas gerai aprpino juos darbu, bet ir gyvenimo trukm kiekvienam nustat ne daugiau 10 met. Stalino sumanyta valstyb virto neinia kur plaukianiu laivu, kurio ka tilai gali gaminti energij tik tada, jei pakur nuolatos metamos moni gyvybs - tkstaniai, milijonai, deimtys milijon. Ir krikai - ekistai, dien nakt uoliai ir entuziastingai dirbdami prie pakur, baig pamain, taip pat virsdavo katil kuru miliniko laivo, kurio onus puo nepakar tojamas didingas kis: Lenino mokymas nemirtingas, nes jis teisingas! Kiek j, blykiodami auksiniais antpeiais, antsiuv mliu, iblizgintais chromo batais, girgddami naujomis portupjomis, leidosi baisi katilin, nesuprasdami, kad jau niekad neikops virutin den, kad jie patys tik kuras katilams, ir niekas daugiau. Viskas kuras. ia ir gldjo neemika ir pasaulinio proletariato vado, ir jo kuklaus mokinio - vis taut vado - imintis. Bet pakuros liepsnojo, katilai var gar, ir laivas plauk, nors ir neinia kur, bet vis didindamas greit. 1931 met gruodio 5 dien paiame Maskvos centre buvo ikilmingai su sprogdinta didinga Kristaus Iganytojo cerkv - senosios Rusijos simbolis, jos labiausiai garbinama ventov, statyta daugiau kaip 40 met, valdant ke turiems imperatoriams. io sprogimo griausmas turjo parodyti visam pasau liui, kad tkstantmet Rusijos imperija sunaikinta visiems laikams ir kad jau atsistojo ant koj ir pradjo veikti jos atgaivintas lavonas, pavadintas Taryb Socialistini Respublik Sjunga. Btent it dat galima laikyti Stalino savarankikos veiklos pradia, kai jis, atsikrats Lenino gvardijos, NEPo ir viso kito, k paveldjo i 1917 met didiojo maito, reanimuot lavon pradjo vesti jo nuymtu keliu. Prajo 10 met - mikrosekund istorijos mastu - ir apstulbs pasaulis su siaubu, atmietu susiavjimu, buvo privers tas pripainti, jog tapo stebuklo liudytoju. Ir nors tasai stebuklas buvo labai militarizuotas, bet tai n kiek nesumaino jo spdingumo. Tuo metu jau buvo apginkluotos 303 divizijos. 23 tkstaniai tank, tarp j iki iol neregtos arvuotos pabaisos su dyzeliniais, o ne benzino moto rais, buvo telkiamos plienines, visk luojanias armadas. 17 tkstani lktuv, tarp kuri buvo modeli, bent jau nenusileidiani geriausiems Vakar pavyzdiams, tankiomis nesuskaiiuojam eskadrili eilmis rai dang, elegantikai persitvarkydami ore didiul k: .lov didiajam Stalinui! 40 tkstani artilerijos pabkl ir slapti reaktyviniai minos vaidiai buvo pasireng nuluoti nuo ems paviriaus visk, kas utveria keli komunizmo pergalei visame pasaulyje! 220 povandenini laiv - dau giau, negu visose pasaulio alyse kartu pamus, naujausi eskadrini mininink ir kreiseri eskadros. Kartligika skuba statomi-didiuliai lini jiniai kreiseriai senstanioms jr valstybms akivaizdiai leido suprasti,
89

kad j lovs saul seniai leidiasi. Gamyklos, ilydanios daugiausia pa saulyje ketaus ir plieno vienam gyventojui, nesuskaiiuojami konstravimo biurai, laboratorijos, mokslinio tyrimo institutai, kuriantys naujas ginkl ris, jau beveik priartjusias prie branduolins ugnies ir reaktyvinio judjimo. I kur visa tai prasidjo? I kur msi imtai tkstani, milijonai ininieri, tyrj, konstruktori, lakn, turman, mechanik, tank vairuotoj, laiv vad, laivyno turman, elektrik, minuotoj, artilerist, antvandeninio ir povandeninio laivyno ininieri mechanik, supertvirt lydini, plazmos, radiotechnikos ir radiolokacijos specialist? Juk jie neuaugo ant medi. Ir 1913 metais n vieno i ios kategorijos kariki nebtum rads n su iburiu. Beveik nieko, iskyrus vienetus, nebuvo ir 1930-aisiais. Ir tai vos per 10 met j atsirado, ir tiek, kad sudar galin gos karins pramonins imperijos infrastruktr. O dar prie 10 met dau gelis j nemokjo net rayti. Kalbame ne apie tai, kokia kaina ir kam visa tai buvo daroma, bet apie tai, kaip tai buvo manoma padaryti per tok trump laik! Tarsi bylin galinas, metantis sauj ems: Kelkis, nesuskaiiuojama kariauna! ir stebintis, kaip i gelmi dygsta milijonai jau itreniruot, apginkluot ir aprengt kari, Stalinas galjo su pasitenkinimu patikti sugebs daryti stebuklus. Milijon socializmo pakurose sudegint btyb energija transformavosi kunkuliuojant darb. Stalinas ir jo sukurtoji nauj kalavijuoi partija pademonstravo savo organizacin gali ir netiktin darbtum. Per t laik buvo susprogdinta ir sugriauta dau giau kaip 60 tkstani ventykl, bet pastatyta madaug tiek pat stadion ir kultros nam. Vis stiprjantis teroras lifavo darbo ir buities drausm. Beveik visa partin karininkija, skaitant ir generalitet, buvo metodikai naikinama arba metama GULAGo girnas, keiiama nauja, dar negailestingesne ir itikimesne vadui. Nomenklatra stiprjo, staty dama nepermatom sien tarp savs ir udomos liaudies. Nomenklatros gyvenimo slaptumas jau buvo pakyltas labiausiai saugomos valstybins paslapties rang. Paprasiausias smalsumas, kaip gyvena, kaip valgo ir kaip dirba va dai, paprastam mogui daniausiai baigdavosi suaudymu, nes vieninte liu tokio smalsumo akstinu buvo laikomas noras organizuoti teroristin akt prie kurio nors vadovo gyvyb. Proletariato diktatra, apie kuri labai neaikiai kalbjo Marksas, virto nomenklatros diktatra liaudiai, kuri buvo paversta proletariatu tiesiogine io odio prasme, be nuosavybs ir juridini teisi, dirbani eimininko nuoira ir gaunaniu u darb lygiai tiek, kad nenumirt i bado, arba numirt i bado, jeigu taip nusprs eimininkas. I principo toks verg ugdymas nebuvo kakokia gudryb.

Kaip jau minjome, metodika buvo parengta dar tolimoje antikoje. Gudryb slypjo visikai kitur - priversti vergus choru ir su pasimgavimu dainuoti dainel: Kito krato tokio nesurasi, kur gyvent taip gera ir sma gu. Ir iuo poiriu buvo atliktas toks milinikas darbas, kad piramidi statyba, palyginti su juo, panai vaik aidim smlio dje. Bet u ko kias las ir vardan ko buvo nuveiktas toks ities kosminio masto darbas? Paveldjs i Lenino tui id (visi tarybiniai istorikai su tuo sutin ka. Bet kakodl jie nutyli: kurgi dingo Lenino pagrobti nesuskaiiuojami senosios Rusijos lobiai?), Stalinas negailjo jg, kad j papildyt. Dar 1919 metais Leninas sukr Politinio biuro deimant ir aukso fond, ly giomis dalimis padalyt jo nariams. Fondo paskirtis buvo tokia: karins katastrofos atveju Politinio biuro nariai, pasiiup savo dal, skverbiasi usienin ir i fond l ten sikuria. Padtis galjo bti nenusakoma: nemanoma susisiekti su bankais ir vieno su kitu, prieikas vietins valdios agresyvumas ir pan. Juk buvo kalbama ne apie Vakar Europ ir JAV, kur gal nebt pavyk pasislpti, bet apie egzotikas alis, tokias kaip Argentina, kuri ketino vykti Bucharinas. Taiau tuoj pat paaikjo, kad aukso daug neisivei - sunkus, bet utat deimant ir briliant galima pagriebti kur kas daugiau ir u gerokai didesn sum. Todl auksas pamau buvo pumpuojamas Vakar bankus, o briliantai paliekami fonde. Dar Leninui gyvam esant, Stalinas, taps CK sekretoriumi, pam i fondo visus deimantus ir perdav juos saugoti Sverdlovo nalei Klaudijai Novgorodcevai, kuri prikimo j keturis didiulius masyvios senovins ko modos stalius ir vidutinio dydio skryni. Nal gyveno tyliai, nepastebi mai ir niekur nedirbo. Kiti mons, inoj apie perklim, neigyveno n paros. Politinio biuro nariai pamgino sukelti skandal, kaltindami Stalin kone trivialia vagyste. Busimasis vis taut vadas, slpdamas paaip po savo garsiaisiais sais, aikino, kad deimantai perkelti saugu mo sumetimais - labai jau liai vagiama Valstybinje saugykloje, nesuirsi. Tai pirma. Antra, joki objektyvi prielaid, kad artimiausioje ateityje teks bgti usienin ir pradti ten pogrindin arba kitoki veikl, nra. Jei kas i draug nori vaiuoti usienin ir nuolat ten gyventi, tegu, kaip ir dera, pareikia itai Politiniam biurui, klausimas bus apsvarstytas ir teigiamai j isprendus ivykstantysis gaus savo dal. Nors asmenikai jis, Stalinas,- prie. Juk savo dal jie jau gavo ir paslp kur norjo, o Politinio biuro fondas nra asmeninis, jis sukauptas konkreiam orga nizaciniam darbui pogrindio slygomis. klausim: Kas taip sak?, Sta linas, ipts pypks dmus klausianiam Zinovjevui veid, atsak: A sakiau! Geltoni iburliai Stalino akyse privert smarkiau plakti Zinovjevo ird, ir to drebulio Kominterno efas nesugebjo atsikratyti iki pat suaudymo.

Palydjs kapan Lenin, Dzerinsk bei Frunz ir pakeits vakuojanias vietas savimi, Jagoda ir Voroilovu, Stalinas, gyvendindamas savo gran diozinius sumanymus, nuolat galvojo apie auks. Ir, kaip vis kit, Josifo Visarionoviiaus mintys nedelsiant buvo knijamos konkreiais darbais. CK linija GPU nominalinis efas Meninskis buvo ikviestas Centrin kontrols komisij, kur jam buvo pateikta keletas klausim dl jo vairialyps veiklos K ir diplomatijos baruose nuo 1917 iki 1920 met. Klausimai prasidjo niekniekiais, susijusiais su Spartako judjimu Vokie tijoje, bet kakaip nepastebimai nukrypo milinikas sumas, kurios pate ko Vakar bankus per geleinio Felikso pavaduotojo rankas. Meninsk itiko irdies smgis. Tai vyko labai laiku, nes leido be triukmo - dl sveikatos bkls - skirti jam nam aret. Tardymas perjo Jagodos bei jam pavaldi gyventoj rankas. Kad atmintis pagert, buvo surengta ir akistata su Jofe, kuriam parekomendavo aplankyti sen, sergant draug. Aplanks draug, Jof gro namo ir nusiov. Tai buvo didel spraga GPU darbe, ir Josifas Visarionoviius dl to papriekaitavo Jagodai. Tas paadjo, kad toki klaid daugiau nepasi kartos ir net pats nenusiov, kai atjo jo eil. Tik Haneckis ireik konkret nor sprukti usienin. Jam jau beveik leido, bet netiktai buvo suimta jo mona, vliau ir snus. Tuo tarpu Haneckis kone kiekvien savait lank savo sen partijos draug, laikom Pamaskvio viloje. Vi sas jos prieigas saugojo jo paties pavaldiniai, nes Meninskis tebebuvo GPU vadovas, o Jagoda - vienas i jo pavaduotoj. Per keturis toki lankym mnesius Haneckis neatpastamai pasikeit: visikai prailo, pa siligojo. Kai j suaud su visa eima, visi pinigai i asmenini sskait: ir jo paties, ir vis jo draug, skaitant Lenino, jau buvo paimti ir grinti Maskv. O GPU mgino rasti Parvus. 1924 metais atjo inia apie jo mirt veicarijoje, bet tuo niekas nenorjo patikti, nes buvo pernelyg daug rodym, kad Parvusas paprasiausiai dar kart pakeit pavard ir inyko. Kad palengvt tvo paiekos, buvo suimtas Parvuso snus, dirbs Usienio reikal liaudies komisariate Gnedino pavarde. Tvo taip ir ne rado, ir tai igelbjo sn. Jo nenorjo suaudyti, kol nebus surengta aki stata su tvu, todl jam pavyko isdti kaljime iki pat Stalino mirties. O tuo pat metu Jagoda pradjo neregt globalin operacij, plaiai inom kodiniu pavadinimu Trestas. Kas i ties buvo Trestas, iki iol nenustatyta. Velionis Vasilijus ulginas, nemgs kalbti ia tema, kart vis dlto pasak, jog Trestas- tai idavyst, pakilusi tokias auktybes, apie kurias js negalite n pagalvoti. Operacijoje dalyvavo visos OGPU operatyvins jgos - ir alies viduje, ir usienyje. Vyko nesuprantamas slaptas ir iaurus karas tarp vairi Stalino slaptosios policijos skyri,
92

terpiant gretutini skyri (kurie teritoriniu poiriu buvo viename aukte, per koridori arba bent jau gretimame to paties pastato aukte) struktras savo darbuotojus. Irykintus kolegas iduodavo baltj kontrvalgybai arba Europos teistvarkos organams. Negailestingai buvo naikinami konkurentai nuo Maskvos iki Paryiaus, naudojantis tikrais ir netikrais langais usienyje, dvigub, trigub ir keturgub agent paslau gomis. Matyt, OGPU vadovyb pati susipainiojo iame aidime, nes n vienas i ios operacijos dalyvi nepergyveno 1937 met, neskaitant dviej Anglijos ir vieno Vokietijos valg, kuriems po Tresto sparnu pavyko siskverbti NKVD ir palikti domi prisiminim. Trestas, i visko sprendiant, turjo kelet tiksl. Ne visi jie akivaizds, o kai kuriuos kol kas net sunku suformuluoti. Bet vienas i tiksl visikai aikus: aptikti baltagvardiei auks ir finansavimo altinius, priartinti Tresto grupes prie t altini. Tuo paiu metu buvo iekoma kairij eser, madaug 15 met plusi Rusijos ir Europos bankus, auk so. Boriso Savinkovo ir generolo Kuriopovo vagysts, vykusios vienu me tu, nereikalingos komentar. Tuo metu OGPU agentra per prancz tarpinink Paryiuje sigijo privat bank, kuris greitai isiplt ir tapo garsiuoju Eurobankudidiausiu usienio banku Pranczijos sostinje. Pikantikiausia ioje is torijoje tai, kad t bank kr rus emigrantai ir jo sskaitoje guljo vi sas baltj judjimo auksas, pamau perpumpuojamas Maskv. Ne toki romantik, bet ne maiau rimt priemoni imtasi ir alies viduje. Dar i Lenino laik inercijos Vakarus plauk vertybs i turtin giausi Rusijos muziej. Bet netrukus tam buvo padarytas galas. Akivaiz dus Stalino politikos poskis, turint galvoje jo ikelt k, jog socializm galima sukurti vienoje alyje, jei ir nepakeit, tai bent gerokai patobulino senuosius lenininius gyventoj plimo metodus. Jau seniai nugrimzdo pra eitin masins kratos, kai ginkluoti briai siverdavo butus, iekodami aukso ir brangenybi. Visas itas triukmas su viais ir riksmais jau negaljo duoti reikiam rezultat, nes dauguma moni jau buvo nuogut nuogutliai, o jei dar t ir turjo, tai buvo paslp taip, kad jokiomis kratomis nerasi emn ukast ar sienose mryt vertybi. Viskas buvo padaryta paprastai ir elegantikai. Inspiravusi alyje bais bad, nusineus5 kapan milijonus moni, valdia daugelyje miest atidar vadinamuosius torgsinus (torgovyj sindikat - prekybos sindikatas), kur buvo galima nusipirkti ioki toki produkt (ne dievai ko: makaron, riebal, kruop ir kt.), bet tik u auks ir usienio valiut. mons atkas davo savo lobius ir nedavo torgsinus, kur jau lauk GPU darbuotojai, klausdami, i kur jie turi aukso arba valiutos, kai ir viena, ir antra seniai jau buvo sakyta atiduoti. Vizitas torgsin daniausiai reik krat t

pai dien ir aret; tiesa, vliau tok mog, kuris savo noru atiduodavo auks ir valiut, paleisdavo. i vyki kartyje galutinai buvo pribaigtas ir NEPas. Visuose dide liuose alies miestuose nepmanus ikviet GPU ir prane (prie tai, matyt, suderin atitinkama direktyva, todl tai ir pateko istorij): Po nai, js kaupte auks juodai dienai. Juoda diena atjo! Atiduokite j vals tybei. Kai kurie, suprat momento svarb, pagal princip gyvyb svar biau, atidav visk i karto. Svyruojanius vairiose vietose tikinjo skir tingai. Kai kuriems net skait socializmo politins ekonomikos paskaitas, tikindami, jog kiekvienas pilietis taps turtingesnis, stipresnis ir laisves nis, jei vienintelis aukso savininkas alyje bus galinga socialistin valstyb. Nors ios paskaitos, savaime suprantama, buvo skaitomos kaljimuose, ku riuose laik svyruojaniuosius, tikinti pavyko nedaugel. Daugelis ir toliau atvirai netikjo ekonominiu socializmo rentabilumu. Netikin odiais, m tikinti veiksmais. Jei buvo manoma, nelaimin guosius nepmanus be vandens laik kamerose, kur oras buvo kaitintas iki 60 laipsni, kitose kamerose buvo nulin temperatra ir vandens iki kulkni, o ten, kur panai sudting metod nemokjo ar nenorjo tai kyti, paprasiausiai nuudydavo. Tik nedaugelis sutiko mirti, neatidav nie ko. Dauguma palo ir atidav visk, k pavyko sukaupti per trump Nau josios ekonomins politikos laikotarp. Bet buvo jau pernelyg vlu, nes toks atkaklumas GPU darbuotojams sukl visikai pagrst tarim j nuoirdumu: ar visk atidav? Jei ir visk, rodyti buvo labai nelengva, tiksliau - nemanoma. Kankinim metodai darsi vis rafinuotesni, ir aukso upeliai tekjo socalistin id. Lenino testamente-instrukcijoje brangiesiems GPU organams, pamenate, 4 ir 5 skyriuose buvo nurodyta: visi buv pirkliai, parduotuvi ir krautuvli sa vininkai; visi buv pramons moni ir dirbtuvi savininkai; visi buv emvaldiai, stambs nuomininkai, turtingi valstieiai. Su itomis socialistins valstybs piliei kategorijomis aikinosi madaug tokiais pat metodais kaip ir su nepmanais, tik socializmo politins ekonomijos paskait jiems neskait. Igird aikinant, jog i mans, girdi, visk atm dar 1918 metais, aipsi: Taip jau visk ir atm? O jei geriau pagal votumte? Prisiminkite, k kur paslpt, ukast, mrijot? Nepamenat? Prisiminsit! Laiko yra. Prisimindavo ir davo. Laikydavosi iki galo irgi davo. Nes iai jie buvo pasmerkti, o jei dar ir valstybei t ati duodavo, tai buvo tiesiog nuostabu. Blogiau buvo kas kita. Niekas nekontroliavo didiuls GPU tardytoj ir kvotj armijos, ir kiek tokiose operacijose prilipdavo prie j rank, neinia. Tai nervino vadovyb, bet kadangi vis GPU ir ankstyvojo NKVD personal buvo nutarta dl visa pikta permalti j pai girnomis, tai tiems,
94

kurie ved panaias bylas su nepmanais ir vairiais buvusiaisiais, sureng davo ypating tardym. Js vedte Sabanikovo byl. Kiek aukso ir va liutos jis atidav? O gal daugiau atidav? Prisimink, nieke! ir nagano vamzd tarpuakin (kai kada akys jau bdavo imutos). Prisimindavo visk tiksliai. Metodika buvo efektyvi ir ne veltui nuolat tobulinama nuo 1917 met. O kaip romantika tai buvo! Prisiminkime kad ir caro brangenybi byl. Tai, k Jurovskis atve i Jekaterinburgo Maskv, buvo laas jroje. Pasirodo, imperatorius, dar bdamas Tobolske, per jam itikim apsaugos virinink pulkinink Kobyliansk laisv isiunt keliasdeimt ei litr talpos metalini di nuo prancziko alyv aliejaus. Jose buvo ulituoti lobiai, kuriuos Romanov eima sukaup per 300 met, valdydama Rusij ir Rusijos imperij. Pulkinink Kobyliansk pagrob Kinijoje (vliau pradjo meluoti neva rad j kakokiame Sibiro mik kyje, kur buvs pulkininkas dirbs lyg buhalteriu, lyg sargu). Na, ir prasidjo! Su pramutgalvikais persekiojimais Sibiro platybmis, su kulk spieiais apleistuose taigos vienkiemiuose, su aretais nuo Mask vos iki pai gdiausi pakrai. Su Kovins raudonosios vliavos ordi nais ir kulkomis pakau. Pat pulkinink nukankino negyvai, bet rado viso labo penkias prancziko alyv aliejaus des, o j buvo 37. Likusij ieko iki iol. Ta romantika aukso mediokl, vis kitokiomis formomis, truko met metais ir sulauk ms dien. Net iandien, darant bet koki krat, tar kim, iekant namins aparato, nekalbant jau apie rimtesnes prieastis (o prieast galima rasti visuomet), valdia pirmiausia silo i baims drebaniam mogeliui gera valia atiduoti auks, briliantus ir ginklus, aikindama, jog tai sumains kalt, bet neatleis nuo baudiamosios atsakomybs. Pradedant pirmaisiais LKT dekretais, patvirtintais dauge liu vlesni, socialistins valstybs pilieiui grasinant mirties bausme bu vo draudiama turti aukso ir kit brangij metal lydyni (lydiniams buvo prilyginamos bet kokio kalimo auksins monetos, bet kurios alies ir bet kurios epochos ordinai i brangij metal ir dirbiniai, turintys kultrin-istorin vert valdios nuoira, taip pat pavieniai brilian tai ir dirbiniai su jais). O Bucharos emyro auksas? O Chivos chano? Baku banko auksas? Musavatinink auksas? Nachievans chano deimantai? Visko neivardysi. Leninas daug ko nesugebjo pasiekti i to, k pasiek Stalinas. Tardym metai, paslaptingi liudytoj ir tardytoj nuudymai, itisi ipjauti kaimai, alai ir kilakai, kovins dujos i lktuv vir tarpekli, mginant sustab dyti paslaptingus karavanus, einanius neinia kur, paslaptingas imt kupranugari ir moni dingimas i t tarpekli, kur jie pagal visus gam

tos dsnius turjo gulti negyvi. Auksas, ivetas i Ispanijos, pagrobtas Pabaltijyje ir Besarabijoje, drss planai ugrobti vis Europos auks per planuojam yg Europ. Tkstaniai slapt aplank, deimtys tkstani suvestini, ataskait, projekt apmat. Koviniai ordinai ir bevardiai ka pai, specials daviniai ir lageri putra, tigrikos Stalino akys ir poeminiai Teherano kaljimai. imtai siuet kvap gniauiantiems romanams ir ki no filmams... Taiau globaliniai draugo Stalino planai, suprantama, jokiu bdu negaljo bti materialiai knyti tokiais graiais detektyviniais, bet, deja, primityviais ir neprognozuojamais metodais. Ities, mediodamas Bucha ros emyro auks kaln kilakuose, niekas negaljo numatyti, koks bus re zultatas. Ras kuriame nors kilake tris keturis persikus dinarus ar us vi sas brys, varytas kaln labirint spstus ir sunaikintas t tarpekli piktj dvasi? Draugo Stalino planai negaljo priklausyti nuo panai vyki, kaip ir nuo to, ar panors pulkininkas Kobylianskis padti tardy mui, ar mirs tyldamas. Ir jie nuo viso ito, suprantama, nepriklaus. Senaisiais laikais Rusija Sibiro kasyklose per metus iplaudavo madaug 30 ton aukso. Senosios kasyklos, naudojamos daugel met, buvo beveik isekusios, negand metais ir visikai apleistos. O ir senasis aukso iekotojas su autuvu vienoje rankoje ir kirtikliu - kitoje, keiiantis auk so dulkes ovinius ir sabal kailius, laisvas ir stiprus, visikai ncpritapo prie naujosios valstybs struktros. Nauji laikai gimd ir naujus metodus. Dar amiaus pradioje valgai geologai Kolymos ups, tekanios Ark ties vandenyn Jakutijos iaurs rytuose, slnyje aptiko didelius aukso klo dus. Negyvenamas aminojo alo kratas, kur ups 285 dienas per metus sukaustytos ledo, o vietiniai gyventojai negauss ir klajokliai - dau giausia vertsi kle, nes tenyktmis slygomis negaljo igyventi net el niai, nesudomino nei Rusijos vyriausybs, nei privai asmen. Buvo ma noma, kad eksploatuoti gelmes tokiomis slygomis nerentabilu ir tiesiog nemanoma. Taiau bolevikai kaip tik tam ir atsirado istorijos epochoje, kad pasak paverst tikrove. 1923 met vasar 12 000 kalini, buvusi pasiturini Ukrainos, Do no ir Rusijos centrini srii valstiei, buvo ilaipinti Magadane. Juos saugojo 2500 GPU kareivi ir 200 avigani un. Ekspedicijos tikslas buvo nedelsiant pradti eksploatuoti aukso snaynus, rastus Kolymoje. Neinia, kas sugalvojo ir planavo i operacij, bet kaliniai buvo atgaben ti vienais markiniais, konvojus - vienomis palaidinmis, ir tik aviganiai turjo kailinius, bet ir tai j neigelbjo. Rugsj spstelj aliai praud visus. Imir visi iki vieno, neaplenkiant nei sargybos, nei un. 1933 met vasar Magadan buvo atgabenta 32 tkstaniai kalini, aprengt iek tiek geriau. iem pavyko igyventi vienam i 50-ies. 1934 met vasar
96

atvyko dar 48 tkstaniai. 1934-1935 met iem vl imir visi kaliniai, bet iliko sargybiniai. 1935 met vasar atgabenta 38 tkstaniai moni. Tai ir sudar socializmo ekonomikos pagrind. Nesuskaiiuojamos snaudos moni, kuri t pateisindavo dviej mnesi katorgos dar bais, buvo svarbiausias Stalino ekonomikos ir visos, kaip jau sakme, valstybs paangos variklis. Aukso kasyklos veik ir dav produkcij. I Maskvos buvo pasistas grietas gavybos planas, kurio nevykdius lauk negailestinga bausm. Vi sa Kolymos lageri sistemos vadovyb rizikavo savo galva. Jau 1934 me tais aukso gavyba pasiek 1913 met lyg. 1936 metais is lygis buvo virytas dvigubai. Iki karo pradios aukso gavyba siek 250 ton. Per t laik vien Kolymos rdos kasyklose uvo daugiau kaip 600 tkstani moni. Ypa baiss buvo ketveri metai iki karo, kai kasyklas pradjo plsti daugyb moni i dideli miest. Jie retai igyvendavo ilgiau kaip penkias savai tes. Nesuskaiiuojam turt rasta ir Krasnojarsko krato iaurje, kur 1935 metais pradtas statyti Norilsko sodrinimo kombinatas. Norilsko rda, iki iol parduodama u valiut, turjo milinik paklaus alyje ir pasaulyje. ia viskas buvo daroma pagal Kolymos metodik. Kalinius taip, kaip kas vilkjo, vasar baromis atplukdydavo Dudinkos uost, kur rugsjo pradioje temperatra siekdavo -45 laipsnius Celsijaus. kombinat mons nukakdavo arba kolona, arba garsiojo geleinkelio Dudinka-No rilskas atviromis platformomis. Darbo viet pasiekdavo deimtadalis. Li kusieji davo pakeliui. Atvykusiems idalydavo lautuvus ir kirtiklius, liep davo baisiame altyje, i koj veriant vjui, kasti emines. Iki kitos die nos ryto davo visi. Darb tsdavo nauji atvykliai, ir taip be galo be krato. Bet jau 1936 metais pirmieji laivai su Norilsko rda pasirod Eu ropos uostuose, garantav Stalinui nuolatin peln tvirta valiuta. Taip buvo visur. mons uvo milijonais, ir 1939 metais Stalinas pagrstai galjo pasakyti, kad socializmas TSRS bendrais bruoais jau pa statytas. Jis galjo bti patenkintas. Jo sugalvota ir parengta sistema veik ir vertikaliai, ir horizontaliai. Buvo daromi tikri stebuklai. U kaljimo grot konstruktoriai ir ininieriai kr naujo ginklo projektus, kaip privilegij gaudami nenormuotai duonos ir pus stiklins grietins. Kali nys Tupolevas kr naujus, neregtai toli skrendanius lktuvus, galinius per iaurs aigal pasiekti Amerik. Kalinys Razinas sukr naujus tie siasrovius katilus koviniams laivams, o kalinys Koroliovas jau projektavo raket technik, svajodamas apie greit ijim kosmos. Ir jie buvo pa tenkinti, jie brangino savo privilegijas, nes milijonai kit kalini dirbo achtose, rdos ir aukso kasyklose u davin, kuris galjo palaikyti jgas ne daugiau kaip dvi savaites, dar nesuprasdami, jog j mirtis suplanuota
97

lygiai taip pat, kaip ir dviej savaii darbas, kai juos pakeis kiti kaliniai. Armija, neregtai stipri ir gausi, rengsi ygiui, laukdama, kaip toj dainoj, kada draugas Stalinas pasis mus min, kada pirmasis maralas mus min ves! Stalinas grjosi savo armija ir mirtinai jos bijojo. Jis j sukr, galima sakyti, i nieko, ir jinai galjo j pat paversti nieku. Milinikas karinis pramoninis kompleksas, kasdien didindamas apsisukimus, utvind al naujausiomis ginkluots sistemomis. Didiulis smagratis, sukdamasis vis greiiau, grasino sutraikyti visk savo kelyje, nepasigaildamas ir savo krjo. Kaip magai i legend, dj daugyb aukso ir gyvybini jg, kad atgaivint akmenin milin ir jo padedami ugrobt valdi visame pa saulyje, vadas teistai didiavosi savimi krju ir, bdamas gyva btyb, drebjo prie savo rank sukurt pabais. Partijos auksas ir liaudies krau jo vandenynas sukr siaubing lydin, susiliejus milinik plieno kumt, ikelt vir visos monijos. Kakuriame etape Stalinas paiurpo nuo savo sukurto monstro ir band j sunaikinti savo paties rankomis. 1937 metais Stalinas pamgino kraujo jromis, utvindiusiomis al, isivaduoti i plienini karinio pramoninio komplekso ir sustiprjusios nomenklatros gniaut, viena po kitos lk galvos maral armij, korpus, divizij vad, liaudies komisar, CK nari, srii, krat, rajon komitet sekretori, ir, suprantama, milijon paprast moni, jau kelint kart patekusi nomenklatros msmal. Stalinas grmsi kaip bylin karygys, bet, skir tingai nuo jo, pralaimjo. Jis jau nepajg sunaikinti to, k pats sukr. Aukso ir kraujo lydinys buvo per daug stiprus. Partijos auksas ir liaudies kraujas sukr nenugalim nomenklatr partijoje, armijoje ir pramonje, vietoj nukirstos galvos ikart iaugdavo trys naujos. Vadas nesugebjo nugalti nomenklatros, bet ir nomenklatra nepajg nugalti vado. 1937-ieji gerai parod kovojanioms pusms, kad visi nomenklatros komponentai susij kaip Siamo dvyniai. Mginimas su naikinti bent vien komponent gali praudyti vis sistem. Patyrusi dideli nuostoli negailestingame 1937-1939 met kare, nomenklatra iame ka re dar labiau sustiprjo, ir Stalinas tai puikiai suprato. Kadangi sunaikinti vienam kito nepavyko, reikjo umegzti savitarpio santykius - tarp nomenklatros hierarchijos ir jos krjo Stalino. ie santykiai jau prara do buvus lyrikum, tapo gana realistiki ir toli grau nesibaig tariama aparato darbuotoj itikimybe vadui. Stalino nomenklatr sukr Stali nas, bet ir jis buvo nomenklatros krinys, nors iki tam tikro laiko to ir nesuvok. Nomenklatra iugd socialin jo diktatros ramst, bet ne todl, kad jaudinaniai myljo ir itikimai dievino diktatori gruzin, o todl, kad norjo garantuoti sav kolektyvin diktatr alyje. Vergikai vykdy dama vado sakymus, nomenklatra vadovavosi tuo, kad sakymai duoda98

mi jos interesais. inoma, Stalinas galjo kiekvien i j atskirai sunai kinti, ivaryti, sudeginti gyv, bet eiti prie vis nomenklatr jis negaljo.Taiau ito taip ir nesuprato iki gyvenimo pabaigos. Viskas jo noringoje rytieio despoto irdyje iausi prie tai. Jis negaljo susitai kyti su mintimi, kad ne viskas pavald jo valiai ir norui, kartkartmis praddamas naujus karus prie nomenklatr. Bet tai jau buvo ne karai, o greiiau ipuoliai. Po kiekvieno nomenklatra stiprjo, o pats Stalinas vis silpnjo ir silpnjo. Norom nenorom jam teko vis labiau rpintis nomenklatros interesais, stiprinti jos valdi, autoritet, didinti privile gijas. Nes jis buvo ne kas kita kaip statytinis savo statytini, pasirengusi vykdyti jo vali tol, kol jis vykdo j vali. O Stalino sukurtos nomenklatros valia buvo aiki. Ji norjo utikrinti neribot ir tvirt viepatavim alyje. Viepatavim, nepriklausant, nuo vado savivals ir geidi, prieingai, viepatavim, kuris neduot vadui teiss bet kurio nomenklatros nario turt, juo labiau gyvyb. Toks legendose iliko Lenino paveikslas. Saviems jis atleisdavo visk, bet koki savival, leisdamas daryti alyje visk, kas aus galv siekiant asmeninio praturtjimo ir kolektyvins gerovs.Tai buvo tikras vadovas. Ir nomenklatros gelmse pradjo brsti nes moningas noras grti prie leninini partinio gyvenimo norm. Stalinas inojo tai. Savo galybs apogjuje jam kilo pagunda vieai apaukti Iljii vokiei nipu ir sutrinti dulkes net jo atminim. Jau su imtas Fricas Platenas dav reikiam parodym, bet paskutin akimirk Stalinui pritrko drsos. Vis dlto Stalinas - tai Leninas iandien. Su Lenino palikimu jis kovojo vis gyvenim, kaip galjo. Lenino gvardij sunaikino iki paakn. Isiadjo Lenino propagandins teorijos apie privalom visuotin lygyb. Kad jos, tos lygybs, niekas n nelaukt. Prieingai, pabr, kad kiekvienas komunistas, jei jis tikras komunistas, turi suprasti, jog lygyb vartojimo ir individualaus gyvenimo sferoje nie kinga, smulkiaburuazin nesmon. Nomenklatra plojo stovdama. Jis atsisak Lenino paistal, kad socializm galima sukurti tik pasaulio mas tu, nes jo nomenklatra, jau kart apgauta vili apie pasaulin proleta riato revoliucij ir suerzinta Trockio postringavim apie permanentin revoliucij, norjo sikurti tvirtai, nepageidaudama sieti savo ateities su naujais vykiais, kuri beveik nemanoma kontroliuoti. Ir susiavjusi ga vo tai, ko lauk: galimyb kurti socializm vienoje alyje. Marksizmo poiriu i Stalino formuluot buvo visikai beprasmika. Maa k tauk Marksas ir Leninas, kam iekoti j mintyse kakokios prasms. Bet vis dlto buvo akivaizdu, kad beklas visuomen negali bti sukurta kaip sa la jroje. Taiau Stalino nomenklatra staugdama i susiavjimo sveikino naujj formul, nuvieiani j valdi odiu socializmas. J netrikd
99

ta aplinkyb, kad, pasak Stalino, socializmo pergal vienoje alyje galjo bti visika, bet ne galutin. Teze, kad socializmo pergal TSRS ne galutin, nebuvo norima adinti kakoki nesveik ir nereali udomos liaudies vili. Grasinant kapitalizmo restauravimu, ia teze buvo nori ma pagrsti Stalino vidaus, karin ir usienio politik. O tvirtinimas, kad socializmo pergal TSRS gali bti visika, kaip tik ir reik, jog pri pastamas reimo stabilumas ir nekeiiamumas. Ir tai toji pati nomenklatra, kuriai jis, Stalinas, padar visk, k pajg, pradjo svajoti apie kakokias leninines normas. Kad ir kaip vilk jaukintum... Jis usiund ant j kraujo itrokus sa vo un Jeov, leids geleiniam liaudies komisarui ir jo parankiniams iki soties atsigerti nomenklatros kraujo. Bet nieko neijo. Jeov tyliai nualino nuo vis pareig ir taip pat tyliai suaud. Taiau visi pastebjo, kad Jeovas buvo likviduotas nepaaikinamai velniai, visai ne laiko dva sia. Galima sakyti, meiliai. Nebuvo nei prakeiksm laikraiuose, nei vi sos liaudies miting, reikalaujani pribaigti niek, nei procent su prisipainimais, nei standartini kaltinim siekus restauruoti kapitalizm, nei galiausiai prasto praneimo apie suaudym. (Apie tai suinota tik 1988 metais. O tais laikais NKVD apie Jeovo likim paleido du gandus. Pirmasis, kad jis isikraust i proto ir sdi priritas grandine beprotna myje, antras, kad jis pasikor, pasikabins ant krtins lentel A das.) Negana to, nebuvo joki, net pai elementariausi, represij prie paties Jeovo gimines, o tai labai keista, turint galvoje egzistavusi praktik, kai, tarkim, maralo Tuchaevskio buvo suimti ir uvo ne tik visi gimins, bet ir meilus. Jeovo gimins ramiausiai toliau gyveno Mask voje, o tikras brolis jau po karo um nomenklatrin RTFSR vietimo ministro pavaduotojo post. Pats Jeovas buvo paalintas labai delikaiai, o jo parankiniai ne tik visikai nenukentjo, bet ir staiga pradjo kilti. Jeovo pavaduotojas kiriatovas, efui vos kritus, buvo irinktas CK nariu ir um svarbiausi nomenklatrin Partins kontrols komisijos prie CK pirmininko post. Malonmis buvo apipiltas ir garsusis Vyinskis, kuris tapo CK nariu, TSRS Liaudies Komisar Tarybos pirmininko pava duotoju ir TSRS usienio reikal ministru, taip pat akademiku. Ir kalbti nereikia, kad iliko tokie kruvinosios beprotybs epochos veikjai kaip Mo lotovas, danovas, Kaganoviius ir daugelis kit. Chruiovui teko sma giai pasidarbuoti, kad jau po Stalino mirties imest i partijos Molotov ir Kaganovii, kurio vaidmuo masikai udant mones visiems inomas. Bet nepartinis Molotovas, kaip, beje, ir likusieji, ramiai naudojosi viso mis privilegijomis: gyveno didiuliame bute Granovskio g. Vyriausybs na muose, ilsdavosi itaigingoje CK sanatorijoje Lesnyje dali ir dirbo Le nino bibliotekos skaitykloje Nr. 1, skirtoje akademikams ir usienio moks
100

lininkams, nors kruvinasis senolis niekad nebuvo nei tas, nei anas. Nese niai paaikjo, kad iki pat ms dien TSKP CK Reikal valdyba teik privilegijas: leido naudotis mainomis, vilomis, specialiais maisto daviniais ir kt. Stalino, danovo, Berijos ir daugelio kit, kuriuos politiniais tiks lais teko vieai pripainti budeliais ir udikais, giminms. Nomenklatros karalystje savi dsniai ir savos tradicijos. Tai buvo neabejotina pergal, bet nevisika ir negalutin. alis igyveno didiul ekonomin ir politin kriz. Sutriks tiekimas ir kilometrins eils buvo bdingos net Maskvai. Pramon, dirbusi tik karui, tarsi buvo ibrauk ta i valstybins ekonomikos, nelyginant gyvat, 5sikandusi savo uodeg. Vergikas darbas visais lygiais - nuo raket projektavimo iki aukso gavy bos pasirod ess, didiais ekonomistais save sivaizdavusi partini ide olog nuostabai, visikai nerentabilus ir kiekvien mnes didino mokjim deficito bedugn. Bedugn, kuri galjo nugarmti visa spygliuota viela apraizgyta Stalino imperija. Ir be viso ito net paaliniam stebtojui buvo aiku, kad vadas ir jo nomenklatra pavargo vienas nuo kito. Kaip minta, Stalinas buvo bejgis sunaikinti nomenklatr, kuo jis pats galjo sitikinti, o nomenklatra, isilaiiusi Jeovo padarytas aizdas, puikiausiai galjo vl pabandyti pakeisti vad, ir kart skmingai. Nuo monumentaliai didingo Stalino pastato, sursto ant Rusijos im perijos kapo, fasado pradjo trupti plonas granito sluoksnis, apnuogin damas tuoj tuoj subyrsianias nelygias plytas, vietoj cemento skiedinio sutvirtintas sukepusiu moni krauju. Reikjo iekoti ieities. Prisiminda mas Lenino metodik - politini krizi laikotarpiu telkti apie save ben drininkus, kvepiant kokiam nors naujam plikavimui, Stalinas pareng negalint pralaimti, kaip jam atrod, plan: etapais sukelti kriz Rusijo je, o paskui ir visame pasaulyje, savo politikos ledlauiu panaudojus emocional ir pernelyg agresyv Adolf Hitler. Stalino aplinkai ugniau kvap nuo atsiveriani perspektyv. Dideli Europos valstybi, susi pynusi kiet sen nuoskaud ir nesutaikom prietaravim mazg, isekimas ir susinaikinimas atvr keli Stalino armijai nusilpusi ir beginkl Europ, leisdamas patvirtinti Lenino pranayst, jog karai im perializmo epochoje neivengiami, ir vykdyti pasaulin proletariato revoliucij greiiausiu ir veiksmingiausiu karinio siverimo metodu. Ir be jokio marksistinio-lenininio marazmo. Perspektyvos ities gniau kvap. Buvo galima ne tik patvirtinti miru sias ir jau kone vis pasaul pasmardinusias ideologines dogmas, bet ir kon soliduoti padt alyje, dar labiau apmulkinti liaud ir sutelkti apie save aminai nepatenkintus bendrininkus, nurayti karui masines udynes ir skurd, pagrsti vergiko darbo ir neregt politini teroristini statym btinum. Pergalingas maras Atlanto link galjo tapti indulgencija dau
101

geliui met u visus btus, esamus ir bsimus nusikaltimus. Lauydamas visas buvusi usienio politikos princip gaires, Stalinas staiga pasuko valstybs laiv suartjim su Hitleriu, tikdamasis prisiplakti auniai po Europ mariruojanio faistinio fiurerio kilvateryje, iplti savo dal, o reikiamu momentu, uliliavus bendrininko budrum savo neribota itikimybe, ugriti jam ant pei, sunaikinti ir pasinaudoti jo svaiginani pergali vaisiais, kaip trofj gauti sukruvint ir sugriaut Europ. Ir vl audringas nomenklatros susiavjimas, nes ji seniai, dar nuo Lenino laik moraliai buvo pasirengusi, kad pati Apvaizda (arba mark sistiniai-lenininiai istorijos raidos dsniai) jai lm valdyti vis pasaul, paverst milinika koncentracijos stovykla, pastatyta ant miliniko broliko kapo. tikjs savo neemika imintim ir superazijiniu gudrumu, maaratis vis taut vadas auniai ved al neibrendam aklaviet ir mirtinus spstus, kuriuose iki iol blakosi, skildama atskirus gabalus, nelaiminga alis... Painiodamasis be galo sudtinguose tarptautini intrig labirintuose, nuoirdiai manydamas aidis savo aidim, Stalinas negaljo n pagal voti, kad buvo tik marionet t pai galing ir dinamik jg, kuri klyksm Leninas klaidingai palaik priemirtine aimana, rankose. Jis negaljo sivaizduoti, kad jo busimosios grumtyns su Hitleriu seniai su manytos ir suplanuotos svetim kabinet tyloje, kad ios jgos galt prasiverti ir gyvendinti savo plan viepatauti visame pasaulyje viepatauti ekonomikoje. Palyginti su juo, blanko, atrod pasen ir neveiks mingi visi anksiau vartoti metodai: karinis ir ideologinis. is planas i pradi numat karinio prado pirmum prie ekonomin, palengva maindamas pirmj iki minimumo, atiduodamas vis prioritet globali niam ekonominiam puolimui. Planas buvo apskaiiuotas madaug 100 met ir numat ekonomin Jungtini Valstij sitvirtinim Europoje. Bu vo planuojama i pradi smarkiai ekonomikai nualinti Europ, pirmiau sia Vokietij, o vliau atkurti j pagal nauj pavyzd. Kartu kaip privalom slyg planas numat galutin Brit imperijos lugim ir visos archajikos kolonijins sistemos lugim. Dl Rusijos. Be busimosiose grumtynse su Hitleriu jai skirto vaidmens, planas numat izoliuoti j, ateityje dirbtinai kurstant jos agresyvum, kad rus keliamo pavojaus akivaizdoje bt galima sutelkti vis likus pasaul. Bdama izoliuota ekonomikai ir politikai, man plano autoriai, Rusija taip atsiliks nuo viso kito pasaulio, kad anksiau ar vliau (madaug amiaus pabaigoje) bus priversta visikai kapituliuoti be jokio karinio po veikio - nepajgs prieintis ekonominei okupacijai. Suprantama, is planas negaljo numatyti tikrosios vyki raidos, j ko regavo pats gyvenimas. Taip pat suprantama, kad primityvus ir neratingas
102

valstybs veikjas, koks buvo Josifas Visarionoviius, iam planui buvo toks pat radinys kaip ir Hitleris. Smarkiai klysta tie, kurie, vadovaudamiesi rusikojo mstymo stereotipu, mano, jog io plano buvo paraytas tik vie nas egzempliorius su visais manomais ir nemanomais slaptumo grifais, kad susipainti su juo per prajusius 60 met galjo tik asmenys, rangu ne emesni u JAV prezident arba Didj yd mason architekt. Apie plan atvirai ra ir iki iol rao Amerikos laikraiai. J suda ryti paskatino JAV Kongreso biudeto komisija, kuri 1938 metais, svars tydama galimyb smarkiai padidinti gynybos ilaidas, prijo prie ivados, jog padtis Europoje ir visame Euroazijos emyne duoda unikal ans Jungtini Amerikos Valstij vyriausybei reguliuoti pasaulins krizs lyg savo nuoira, vien tik manipuliuojant vyriausybs inioje esaniomis finansinmis lomis, nevarginant mokesi moktoj staiga padi djusiomis ilaidomis ginkluotosioms pajgoms. Kad vykdytume sumanyt ekonomin ekspansij, visikai pakanka t ginkluotj pajg, kurias mes turime. Taiau su Biudeto komisijos ivada nesutiko biznio Amerika. Wall Street Journal redakciniame straipsnyje 1939 met liep ra: Kiekvien milijon doleri turi saugoti trise: jreivis, laknas ir ka reivis. Kad ir koks viliojantis bt ekonomins ekspansijos planas, j su ms operetine 120 tkstani armija vykdyti yra juokinga. O vyki rai dos dinamika pasaulyje rodo, jog mes turime per maai laiko, kad sptume su tais vykiais. Nors ir labai greitai ritasi doleris, laikas lekia greiiau... Laikas bgo labai greitai ir 1944 met rugsj laikratis Chicago He rald Tribune su pasitenkinimu konstatavo: iandien, kai deimtys tkstani laiv ir lktuv garantavo ms daugiamilijonins armijos puolim fronte, apimaniame vis ems rutul nuo Normandijos, Afri kos ir Italijos iki Filipin ir Okinavos, kai mes tapome iki iol neregto masto ir meistrikumo karini operacij liudytojais, turime prisiminti, var dan ko monijos istorijoje sukrme pai galingiausi ir veiksmingiausi karin main. Dar 1911 metais prezidentas Taftas ipranaavo, kad kanonieri diplomatija grimzta praeit, atverdama keli dolerio di plomatijai. Doleriai mu ms prieus kur kas veiksmingiau negu kul kos ir sviediniai, garantuos ms didiajai respublikai pasaulin hege monij visikai nauju pagrindu. Tokios n nesapnavo joks Napoleonas... Dabar, kai jau aiku, jog Vokietija ir Japonija tuoj lugs, kai didiul Ru sija guli kraujyje ir griuvsiuose, mes galime su pasitikjimu pareikti: Do lerio valanda imu! Cituoti panaius dalykus galima be galo ir, ubgdami u aki, pateik sime dar vien itrauk i 1989 met rugpjio 15 d. laikraio Christian Science Monitor: Didysis dolerio puolimas prie Taryb Sjung skmingai pleiamas. 30 tkstani branduolini galvui ir pagal paskutin
103

technikos od ginkluota pati didiausia pasaulyje armija nesugebjo ap saugoti savo alies teritorijos nuo visur prasiskverbianio dolerio, kuris jau pusiau sunaikino Rusijos pramon, pribaig komunistin ideologij ir suard tarybin visuomen. TSRS jau nepajgia prieintis ir jos lugim specialistai pranaauja per artimiausius 2-3 metus... Mes turime atiduoti duokl tam didingam planui, kurio juodrat pareng pats prezidentas Taf tas, nulifavo prezidentas Ruzveltas ir nuosekliai vykd visi Amerikos pre zidentai, gyvendin j per 50 met vietoj duot imto... Ar apie tai inojo Maskvoje? Be abejons, taip. Pasijuok ir numojo ranka? Anaiptol. Prieingai, labai rimtai pairjo Amerikos ketinim, nors ir nesuprato jo iki galo. Prisiminkim ir tai, kad altojo karo kartyje mes ne tiek kovojame su Jungtinmis Valstijomis, kiek su Volstrito kli ka. Perverskime visus tarybinius to meto laikraius ir sitikinsime, kad btent Volstritas trokta viepatauti pasaulyje ir pavergti visas taikin gas tautas. Nors apie pasaulio ekonomik turjo tik pradini ini, Stali nas gerai suprato pavoj ir visomis jgomis mgino kovoti. Deja, kaip sak Bismarkas, politikos klaidos prilygsta tuberkuliozei. Kai jas galima igydyti, jos nepastebimos. Kai jos jau pastebimos,- jos nebeigydomos. Susi painiojs savo skaiiavimuose ir taps neregto dezinformacijos srauto, kuriuo j uliejo ne tik busimieji prieai, bet ir busimieji sjungininkai, au ka, Stalinas n neband apsaugoti alies nuo netikto upuolimo, o ir eilin kart vos jos nepraud. Pernelyg daug vienai aliai per tok trump laik. Visk luojanti Vokietijos invazijos banga atsirito iki Maskvos, Volgos ir Kaukazo, o j pakeit dar labiau niokojanti ms kontrpuolimo banga. Milinikas volas vl traik apiplt, nukryiuot, kraujuojani, alkan al. 26 milijonai uvusij, tkstaniai nuo ems paviriaus nuluot miest, kaim ir gyvenviei, deimtys tkstani sugriaut pramons moni, visikai itutj didiuliai ems kio rajonai, imtai tkstani kilometr sunaikint geleinkeli, 2 trilijonai 500 milijard rubli tiesiogins materialins alos, 3 trilijonai aukso rubli karini ilaid. Mi lijonai suluoint, benami ir persiklli. Pergals vliava vir reichsta go ir Ryt Europos ali ugrobimas galjo bti savotika kompensacija u eilin nacionalin katastrof, jei ji nebt suklusi nauj problem, kur kas niresni ir sunkiau isprendiam. Ryium su Vokietijos siverimu Taryb Sjung, pateiksiu dom epizod. Stalino ikeltas udavinys koncentruoti vis auks, platin ir bran gakmenius valstybs rankose buvo ir toliau energingai vykdomas. Paioje Rusijoje ir Ukrainoje ketvirtojo deimtmeio viduryje buvo ikasti visi ka pai ir atidaryti veik visi karstai, tikintis rasti auksin laikrod ar dant protez. Vidurins Azijos respublik teritorijose toki priemoni dar nebuvo imtasi. Kap ir mauzoliej iniekinimas pagal islamo statymus yra vienas
104

baisiausi nusikaltim. Kadangi isivadavimo karas Vidurinje Azijoje, sipliesks dar treiajame deimtmetyje, buvo nuslopintas tik 1939 metais, romantikai pavadintas kova su basmaiais, paiam Stalinui ir jo staty tiniams vietose vis dlto uteko proto be reikalo neerzinti vietos gyventoj. Bet paskui atjo eil ir Vidurins Azijos ventykloms. Godius nomen klatros vilgsnius ypa trauk puikus ir didingas Tamerlano mauzoliejus Samarkande. Pagal archyviniais dokumentais patvirtintas legendas didy sis Azijos vidurami ukariautojas ygiuose prisigrob pasakik, nesuskaiiuojam lobi, kuri didij dal sak palaidoti kartu su juo. 1941 met gegu didel Maskvos NKVD komanda, lydima Leningrado Ermitao ekspert, ivaiavo Samarkand atidaryti kapaviets. Memo rialo sargas 80-metis Masudas Alajevas, paiurps i siaubo, parod spjamj ura, ikalt dar 1405-aisiais legendinio-Timro mirties me tais. Uraas spjo, kad tas, kuris idrs sutrikdyti mirusio valdovo ramyb ir atidarys sarkofag, utrauks ant savo alies baisius niokojanio karo de monus. Dl visa pikta, apsidrausdami, apie ura perdav Maskvai. I ten greitai atjo sakymas: Alajev suimti u melaging ir panik keliani gand platinim, sarkofag atidaryti nedelsiant. 1941 met birelio 19 dien didiul alio nefrito plokt, dengusi Ta merlano sarkofag, buvo pakelta. Apie tai visam pasauliui prane TASSas. Praneime, tarp kitko, ironikai sakoma: Iki iol gyvuojanti po puliari legenda tvirtina, kad po plokte slypjo siaubingo, visa naikinanio karo dvasia, kurios nereikjo ileisti laisvn. praneim perspausdino daugelis laikrai, tarp j 1941 met birelio 21 dienos Leningradskaja pravda. Jei tai sutapimas, tai labai keistas. iaip ar taip, vaikantis aukso visada reikia bti atsargiems ir jausti saik. Bet kart paragav savivals skonio, jau niekada negali jam atsispirti. Likimo ironija: netiktas Hitlerio ipuolis prie Taryb Sjung svied nevilties apimt Stalin Jungtini Valstij ir Anglijos, sukrusi vadinamj Sjungin antihitlerin koalicij glb. Beje, taip ir buvo su manyta, tiesa, ne Stalino. (1941 met gegu Amerikos San Diego mieste vyko seminaras perspektyviniais karins jr statybos klausimais. Seminar organizavo dideli koncern, usakymais susijusi su JAV lai vynu, vadovai. iame seminare admirolas Riardsonas, neseniai paliks Ramiojo vandenyno laivyno vado post, skait paskait, kurios oficiali te ma - btinyb kuo greiiau modernizuoti laivyno karini jr bazi infrastruktr. Taiau vietoj to admirolas skait paskait apie tarptautin padt. Tvirtai pareiks, kad Hitlerio ir Stalino grumtyns vyks paiu ar timiausiu metu, admirolas Riardsonas teorikai ianalizavo busimj vyki raid. Be abejons,- pastebjo jis,- didel skm lyds t, kuris pirmasis prads puolim, nes ir vermachtas, ir Raudonoji armija iugdyti
105

aibiko smgio idja, o gintis ne tik nemgsta, bet ir nemoka. I ia kyla dilema: kas labiau atitikt ms planus - kad pirmasis pradt misteris Hitleris, ar misteris Stalinas? ...Dilema isprendiama labai paprastai. Pakanka vilgtelti Europos emlap ir galima sitikinti, kad jei Stalinas netiktai mes prie Hitler savo 200 divizij ir 10 tkstani tank (admirolas labai sumenkino Stali no jgas I.B.), tai vermachtas bus sutraikytas, ir po poros mnesi Sta lino armija stovs Gibraltare. O jei prads Hitleris, tai kur jis atsidurs po poros mnesi, teino Viepats, nes jis neivengiamai klimps Rusijos platybse. Stalinui teks sugaiti daugyb laiko, kad j i ten istumt. Toks scenarijus, atimant iniciatyv kare ir i Hitlerio, ir i Stalino, neivengiamai perduos j laisvesnei ir dinamikesnei jgai, kuri btinai atsiras, kai rusai ir vokieiai susikibs tarpusavyje, palikdami tos naujosios jgos valiai vis pasaul. Taigi, ponai, atiduokite pirmojo jimo teis Hitleriui. Tuo metu admirolas buvo privatus asmuo ir galjo i esms kalbti, k norjo. Taiau seminare dalyvavs KJP ministras Noksas pasak: Admirolas Riardsonas labai tiksliai suformulavo btent tai, ko mes (kas mes? Ruzvelto kabine tas?- I.B.) tikims i tolesns vyki pasaulyje raidos... Kol neaprpiamose Rusijos platybse vermachtas ir Raudonoji armija pliek viena kit nuolatinse pstinink ir artilerijos dvikovose, Jungtins Valstijos, pakiusios savo senus linijinius laivus Japonijos bomboms Perl Harbore, efektyviai sijung Antrj pasaulin kar ir pradjo kreipti j pagal savo scenarij, turdamos galvoje globalinius planus. inoma, ne reikia umirti, kad ir kare, ir politikoje dar niekam niekada nepavyko (ir nepavyks) visu imtu procent gyvendinti sumanyto scenarijaus net paiomis palankiausiomis slygomis. Nepavyko ir amerikieiams. Taiau jie madaug 60 proc. vykd to, k suman. Liovsi egzistavusi Brit imperija, lugo, sutraikyta Amerikos karins galios, Japonijos imperija, per visas siles subrakjo ir netrukus ugeso Pranczijos imperija. Persigandusi, nusiaubta Europa i baims it sergantis vaikas prigludo prie galingos Amerikos krtins, didij ujrio respublik laikydama vieninteliu savo greito atsigavimo ir busimojo sau gumo garantu. Didiulius Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenyn regio nus nevaromai kontroliavo milinikas Amerikos laivynas. Amerikos ar mija okupavo didiules teritorijas Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Karins bazs visuose emynuose milinik spirali iedais, lyg koks smauglys, apjuos ems rutul. Ir u visa tai buvo sumokta 400 tkstani uvusij ir 535 milijardais doleri. O vakuum, atsiradus vietoj lugusi ir lungani imperij, nuo ems paviriaus nuluot ali ir rkstani miest griuvsi, puol doleris, laiydamas ir gydydamas kruvinas karo aizdas, ddamas tvirtus pamatus kitam ingsniui visik pasaulin
106

hegemonij. Neginijamu garantu to, kas pasiekta, tapo atominiai grybai, karo pabaigoje ikil vir Hirosimos ir Nagasakio. Jei neminsime baisi nuostoli ir jau kelint kart iki pamat sugriau tos alies, Stalinas pagrstai galjo manyti, kad savo priekario planus jis vykd bent jau penkiasdeimia procent. Gera pus Vokietijos, Lenkija, ekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Jugoslavija, iaurin Korjos dalis ne tik ugrobtos tarybins kariuomens, bet ir juridikai teisintos Potsdamo konferencijoje kaip Taryb Sjungos takos sfera. Beveik nedelsiant ten sigaljo komunistiniai reimai, kuriems vadovauti Stalinas paskyr senus kominternininkus, ilikusius per priekario valymus arba smoningai isaugotus valgaus vis taut vado. Atiduodami Stalino nagus Ryt Europ, amerikieiai jau tuomet j laik udelsto veikimo mina, kuri spro gusi itakys ir Taryb Sjung. Tai buvo apgalvotas jimas. Taiau didel staigmena, kuri Josifas Visarionoviius pateik perne lyg nos urietusiems sjungininkams, buvo komunist valdios vedimas Kinijoje. Negana to, i Pekino komunizmo ukratas greitai paplito vis pirma Pietryi Azijoje, o vliau persimet dar toliau - Indij, Artimj Ryt ir Afrikos alis. Uvir komunist maitai Irake, Turkijoje ir Graiki joje, uklup amerikieius visikai tam nepasirengusius. Tik tai, kad Stalinas laikinai neturjo branduolinio ginklo, leido amerikieiams stabilizuoti padt tose alyse ir priversti Raudonj armij isinedinti i iaurs Irano. Bet kol jie buvo usim iais reikalais, ko munistai ugrob valdi Albanijoje, atidav Stalinui didel dal Balkan ir strategin ijim Viduremio jr. Amerikos generolai, pajut karo laik globalini puolamj operacij skon, net apsiputoj rodinjo vy riausybei, jog btina sutramdyti TSRS atominiu ginklu, kol Amerika vie na turi j. Prezidentui Trumenui buvo pateiktas isamus planas, kuriame buvo suymti atominio bombardavimo taikiniai TSRS teritorijoje, o pati Sjunga padalyta okupacines zonas. Po pergaling kar bet kurioje alyje genero lai tampa jga, su kuria nemanoma nesiskaityti, o sulaikyti j spaudim la bai sunku. Bet tai, k sil generolai, taip prietaravo parengtam dolerio puolimo planui, kad net teko ataldyti j kart, Stalinui valgybos linija perdavus atominio ginklo paslapt. (Atominio nipinjimo istorija labai tam si. Dabar yra inoma, kad beveik visi tarybiniai atominiai agentai buvo demaskuoti amerikiei. ie kantriai lauk, kol agentai baigs darb, n vie no neliet ir tik tada, kai TSRS oficialiai paskelb turinti atomin bomb, netiktai sum kone visus. Beveik vis garsiojo Abelio grup sudar FTB ir karins kontrvalgybos darbuotojai, kurie, dirbdami Abelio ryininkais, ir perdav visas atominio ginklo paslaptis TSRS. O tai reikia, kad panaus sprendimas buvo priimtas labai auktu lygiu.)
107

Pasaulyje visada turi bti pusiausvyra, kad neatsirast pagund. Ame rikos generolai pamgo sprsti visas problemas strateginmis operacijo mis, bet ir Stalin ne maiau gund jo didiul karin maina, sukurta 1945aisiais metais. Niekada netarnavs armijoje, 1915 ibrokuotas medik komisijos, Stalinas pradjo savo karin karjer ikart nuo maralo laips nio, o po poros met tapo generalisimu, kaip Frankas ir ang Kai-i. Kar jis baig dar didesnis militaristas, negu buvo ketvirtajame deimtmetyje, rengdamasis savo garsiajam ygiui Europ. Mes - karikiai,- sakyda vo jis, tapnodamas per pet feldmaralui Monthomeriui,- ir kaip karikiai gerai suprasime vienas kit. Daugelis mano, kad Stalinas po karo tapo paprasiausiu soldafonu. Kai Harimanas kart jam pasak, jog pati galingiausia valstyb Europoje yra Vatikanas, Stalinas ypteljs j paklaus: O kiek tank divizij turi Vati kanas? Susidar spdis, kad apimtas manijos viepatauti pasaulyje Sta linas ities matuoja ali gali ir tak tik tank ir kitoki divizij skaiiumi. Bet buvo visai ne taip. Karas, dveji pirmieji jo metai, prabg laukiant karins katastrofos, bendravimas su eriliu, Ruzveltu ir kitais Amerikos bei Europos valstybs ir karo veikjais, labai pakeit Stalin, imok j suprasti daugel dalyk, visikai jo nesuvokt prie kar. Iki karo Stalinas ities visk matavo ginkluotj pajg galia. Kaip Riardas III, kuris, kaip pasakoja legenda, su pasitenkinimu mtydavo idin jo nuudyt pretendent sost vakines figrles, savj stumda mas vis ariau ir ariau sosto, taip ir Stalinas prie kar su tokiu pasiten kinimu mt ugn ne jo sunaikintas Europos armijas: Lenkijos, Pranczijos, Olandijos, Belgijos, Norvegijos, Jugoslavijos, Graikijos. Ga liausiai Europoje faktikai nebeliko daugiau joki armij, iskyrus Vokie tijos. Liko j sutrkti ir visa Europa kaip prinoks obuolys nukris jam deln. Jo nuomone, Anglijos armij buvo galima nekreipti dmesio, kaip ir Amerikos, nes savo linijiniais laivais ir lktuvneiais jos niekaip negaljo sutrukdyti jo plan. Nepasisek. O kai vl atrod, kad ieis, prie j tarsi vaiduoklis ikilo penkiolikos milijon Amerikos armija, puikiai parengta, soti, jauna, ir dar su atomine bomba. Bet svarbiausia, i armija laiksi ant didiuls doleri bangos, kuri kaipmat galjo ugriti ir paskandinti nuskurdusi, griuvsiais paverst Stalino imperij. Stalinas tai puikiai su prato. Dergdama nukrito gelein udanga, izoliavusi al nuo iorinio pasaulio, ukirtusi keli bet kokiam dolerio skverbimuisi nepaliest tarybin rink. Pasipyl serija nauj sak, draudiani gyventojams turti nors kiek valiutos arba auksini monet. Prasidjo galinga priepriea su stipriau sia ir turtingiausia pasaulio alimi. inodamas apie dolerio plan ir gal
108

neimanydamas kai kuri jo grynai finansini subtilybi, Stalinas savisau gos instinktu suprato, jog btina priversti Vakarus leisti vjais kuo dau giau doleri, kad valiutos srautas nepajgt prasiskverbti pro gelein udang, susilpninti spaudim TSRS ir drauge laimti laiko. Vos gavs rankas atomin ginkl, Stalinas pradjo kar Korjoje, o kai i avantira iaurs Korjoje vos nesibaig katastrofa, trauk kar ir milijonus kin, sugebjusi uversti amerikieius savo tvynaini lavo nais ir iaip taip baigti konflikt lygiosiomis. Amerikieiams pavyko isaugoti Piet Korjos suverenitet, kaip visada, praradus 100 kart maiau moni ir technikos, bet ileidus karui imt kart daugiau u sa vo prieininkus, kaip ir buvo sumanyta Maskvoje. Nors Maskva Korjos avantirai ileido daug maiau negu JAV, poka rio ilaidos darsi netiktinos. Prieprieos linijoje Centrinje Europoje buvo koncentruojamos didiuls armijos, nuolat avimasi modernia gin kluote. Siaubo apimta Europa susivienijo apie Amerik - sukr NATO gynybin sjung. Atsakydamas tai, Stalinas suvar jam pavaldias Ryt Europos alis Varuvos sutarties organizacij. Palyginti ramioje Europo je kartkartmis kildavo krizi, kai blogai nusiteiks Stalinas staiga paskelb davo, zonduodamas Vakar kovin parengt, kak panaaus eilin Vakar Berlyno blokad. Vir tarybins kariuomens uimtos teritorijos gaud Amerikos oro tiltas, tankai grsmingai sukinjo pabklus takoskyros lini joje, riaumojo bombonei ir naikintuv motorai, lk maskuojamieji tin klai nuo tkstani artilerijos pabkl vamzdi. Bet niekas neaud. Visus dar gsdino Hirosimos ir Nagasakio mkla. Taiau pinigai buvo leidiami miliniki. Ir nors Taryb Sjungai j kaip paprastai katastrofikai trko, Stalinas jau suko galv, kaip ioje globalinje konfrontacijoje perimti iniciatyv. Bdai buvo du. Pirmasis - gyti didiul karin pranaum prie varov. Antrasis - sulugdyti prieinink i vi daus senais lenininiais metodais, pasitelkus penktj kolon i legali, pu siau legali ir nelegali Komunist partij, galini sukelti socialinius spro gimus Vakar pasaulyje kiekvien kart, kai to reiks Maskvai. Ir jei reiks, tai ne tik socialinius, bet ir tikrus sprogimus karinse bazse, karo laivuo se, vyriausybs staigose arba iaip judriose gatvse. Abu bdai reikalavo didiuli ilaid. Buvo sumanyta ir pradta gyvendinti milinika karo laiv statybos programa, nes, nesutriukinus Amerikos jr galios, visikai netiktina atrod hegemonija visame pa saulyje. Tos strategins galimybs, kurias Jungtini Valstij laivynas pa demonstravo karo metais, i pradi privert Stalin drebti (neturdamas atomins bombos, vadas su baime kone kasdien lauk amerikiei desan to Kryme), o vliau tapo mgdiojimo objektu. Iki iol negalima sveiku protu paaikinti sumanymo statyti siaubingus linijinius kreiserius, tokius
109

kaip Stalingrad. Ar vis taut vadas kvaiteljo po karo, ar tie masto dontai knijo kakoki paprastiems mirtingiesiems nesuvokiam prasm, nes statyti linijinius kreiserius (kiekvienas kainavo beveik 2 milijardus rubli) pokario metais buvo tiek pateisinama, kiek ir rsti irklines gale ras. Tuo pat metu buvo kuriama ir strategin aviacija, kurios neturdamas karo metais vadas labai nervinosi. Amerikos skraidanij tvirtovi veiks mai vir Vokietijos ir Japonijos, kai vienu metu or pakildavo iki tkstanio main, kai aptemdavo saul, o bombos biro it lietus, padar didiul spd draugo Stalino natrai. Jis nusprend turti toki pat gali ore ir sak i kaljimo ileistam Tupolevui sukurti ne prastesn strategin bombone. Pamaskvio aerodrom buvo atgabentas Amerikos strategi nis bomboneis B-29, 1944 metais priverstas nusileisti prie Chabarovsko. Tupolevui buvo sakyta paimti j savo modelio pagrindu. Kad pateisint vado pasitikjim, Tupolevas padar trofjaus brinius ir pradjo modelio serijin gamyb elegantikesniu pavadinimu Tu-4. Ta lentingas aviakonstruktorius nenorjo gaiti laiko kopijuodamas. Jo kon stravimo biure jau visu smarkumu buvo kuriamas reaktyvinis strateginis bomboneis Tu-16 ir jr torpedneis Tu-14. Neatsiliko ir kiti KB. Buvo bandomas Miatievo strateginis bomboneis, pirmieji reaktyviniai MIGai jau dalyvavo oro miuose su Amerikos Sabre Korjos padangje. O i kaljimo paleistas Koroliovas jau reng amerikieiams nauj staigmen, trofjins raketos FAU-2 pagrindu kurdamas i esms nauj raketin ginkl, kuriam vos po keleri met buvo lemta visikai pakeisti karin strategin padt pasaulyje. Jis amerikieius pirm kart privert pasijusti fronto alimi ir ileisti naujus milijardus doleri, tik kart ne glo baliniams planams pertvarkyti pasaul, bet savo gynybai. Kartu maksimaliai panaudojant demokratin gyvenimo bd Vakar Europos alyse ir JAV, buvo rengiamas, nuolat koreguojamas ir atkakliai gyvendinamas planas iose alyse destabilizuoti visuomens gyvenim, Maskvos reikmms tiesiogiai panaudojant tenyktes Komunist partijas. Tai ir turjo galvoje Stalinas, ivaikydamas Komintern. Daugiausia buvo tikimasi i tuometinje Europoje populiariausios Pranczijos komunist partijos, kuriai vadovavo Morisas Torezas. Tais metais Pranczija buvo pagrindin NATO alis. Visi tos organizacijos tabai ir centrins staigos buvo Paryiuje. Idja buvo tokia - Komunist partija Maskvos nurodytu laiku pagal sen metodik, nugludint dar Lenkijos ir Suomijos kar me tais, organizuoja visuotin ginkluot sukilim. Kol tas laikas neatjo, Torezas pagal instrukcij turjo visokeriopai lugdyti sjunginink planus - organizuoti darbinink streikus, gatvi ei tynes ir riaues, raginti kovoti u taik, prie karo kurstytojus, masins

informacijos priemonmis varyti aktyvi propagand, lovinti Taryb Sjung, jos taiking usienio politik ir genij vis taut vad, faizmo nugaltoj, generalisim Stalin. Pagal galimyb buvo rekomenduojama traukti kompartijos orbit kitas Pranczijos partijas ir visuomens judjimus. Pranczijos komunist partija buvo remiamasis dar ir todl, kad karo metais ji sukr gana stiprias ginkluotas pasiprieinimo judjimo formuotes ir net mgino j padedama ugrobti valdi alyje, s jungininkams siverus Normandij. Dabar ie briai, nors oficialiai ir paleisti, pogrindyje isaugojo visas savo struktras ir ginkluot, laukdami Kremliaus nurodytos valandos. Morisas Torezas, Kominterno vykdomojo komiteto narys nuo 1928 met, savo darb iman ir beslygikai pakluso Maskvai. Dar Antrojo pasaulinio karo pradioje jis ir jo partija, vykdydami Kremliaus instrukcij, padar visk, kad demoralizuot Pranczijos armij ir visuomen, paverst Pranczij lengvu Hitlerio grobiu. Pats Torezas, dezertyravs i armijos, slapstsi, o saulauks vokiei okupacijos, paragino Pranczijos darbinin kus savo noru vaiuoti dirbti Vokietij, kad padt vokiei liaudiai at remti Anglijos ir Pranczijos agresij. Po 1941 met birelio 22 d., gavs nauj instrukcij i Maskvos, Torezas pradjo organizuoti pasiprieinimo judjim, kad tarybinei liaudiai padt atremti vokiei agresij. N die nos, n valandos be sakymo. Po karo 1939 metais udrausta Komunist partija vl tapo legali, pats Torezas - vyriausybs nariu. Jo veiklai buvo puikios slygos, bet tam reikjo milinik l. Nekalbant apie btinum ilaikyti didiul partin aparat, leisti laikraius (storus ir nuostolingus, kaip L'Humanit), urnalus, atsiaukimus ir proklamacijas. Reikjo l streikams organizuo ti, nes profsjungos reikalavo visiems darbininkams kompensuoti darbo umokest u neatjim darb, demonstracijoms, ygiams ir mitingams rengti, kai kone kiekvienam dalyviui tekdavo mokti po 300 frank,- vi sam tam per metus reikdavo milijon. Vien efektingas garsiosios Rai mondos Djen, sustabdiusios traukin su audmenimis, uolis ant bgi partijai kainavo 10 000 frank (Raimondos honoraras), ir dar 30 000 frank bauda u sutrikdyt geleinkelio grafik. Suprantama, visus iuos pi nigus mokjo Maskva. Paryiuje, Osmani bulvare, dar pirmosios bangos emigrantai buvo sigij pastat. Jame veik j kurtas Eurobankas. iame banke buvo saugomos Baltj judjimo aukso atsargos. Apimti euforijos, kad pasibaig Antra sis pasaulinis karas ir matydami auksu spindinius Raudonosios armijos karinink antpeius, senstantys Baltj judjimo ir gausi emigrant visuomenini organizacij vadovai, perdm perfiltruoti Stalino agentros, imuti i vi vairiausi grimo tvyn komitet ir sumanios seno dar
111

GPU agento grafo Ignatjevo propagandos, ketino perleisti it bank Taryb Sjungai. Perduoti Stalino rankas baltj auks nebuvo itin sunku: savinin kai galjo juo disponuoti, kaip nori. Taiau ikilo sunkum dl paties ban ko, nes Pranczijos statymai draud alies teritorijoje veikti bankui, ku riam vadovaut ne Pranczijos pilietis. Bet i klitis buvo lengvai veikta. Madaug 0,3 proc. banko kapitalo buvo perduota Pranczijos komunist partijai, kuri i savo CK paskyr mog formaliai vadovauti bankui. O 99,7 proc. kapitalo pasidalijo TSRS valstybinis bankas ir Usienio prekybos ban kas. Naudodamasis lengvatiniais procentais, Eurobankas, arba Liaudies bankas, kaip j kartais vadina, greitai apraizg savo iuptuvais visas jam prieinamas Pranczijos visuomens struktras. Bankas ne tik nuolat fi nansavo Pranczijos komunist partij ir visas su ja susijusias organizaci jas, bet dar atidar sskaitas organizacijoms, nieko bendra neturinioms su Komunist partija. iame banke sskaitas turjo vairiausios prof sjung, moter, jaunimo ir sporto organizacijos. Net visuotin darbo kon federacija (VTK), sukurta privaiose gynybins paskirties monse, pate ko Eurobanko tinklus. Be to, visos brolik ali pasiuntinybs Pranczijoje pinigus privaljo laikyti Eurobanko sskaitose. Ten pat buvo laikomi ir tarybins valgybos rezidentros Pranczijoje Valstybins saugumo ministerijos ir Valstybins politins valdybos pinigai. Sskaitos buvo atskiros, nes amini varovai nemgo ir nenorjo turti reikal vienas su kitu net usienyje. Diplomatiniais pasais prisidengusi specialij tarnyb rezidentai, be banko sskait, turjo ir dideles grynj pinig sumas skubioms reikmms bei agentrai ilaikyti. ios sumos sudar madaug milijon frank ir nuolat pasipildydavo. Sku biai prireikus, i Maskvos sisdavo aukso kurjerius - VSM ir VPV ka rininkus, kurie, prisideng diplomatinio pato statusu, atvedavo grynj pinig vairia usienio valiuta. Tais metais daniausiai svarais sterling. Taip buvo Pranczijoje, bet panaiai ir kitose pasaulio alyse, atsidrusiose anapus geleins udangos. Liaudies bank atsirado ir Londone, Ber ne, Bonoje, Vienoje, Liuksemburge, Teherane - krsi galinga VKP(b) bank struktra. Perspektyvos atsivr ities neribotos. Buvo galima ne tik visikai sau giai ir legaliai finansuoti reikiamas partijas, visuomenines organizacijas ir mones, bet ir skverbtis tarptautin bank struktr, dalyvauti biros aidimuose, dti pinigus nekilnojamj turt, reikiamas Vakar pramons akas ir net kontroliuoti vienas ar kitas svarbiausias mones, lemti j klestjim ar bankrot,- nelygu kaip reikia. Tik grietos instrukcijos i Maskvos iek tiek var tarybini diplomat
112

ir valg, besidarbuojani tarptautiniame finans bare, krybin mint. U nematomo fasado nuolat kildavo vairiausi skandal. Ten netiktai apsivog ms (soviet - Vert. past.) rezidentra Briuselyje, tikdamasi pasislpti Europoje. Visi greitai buvo susemti ir atveti Maskv - teisti ir sudoroti. Sugebj rodyti, jog veik vien tik savanaudikais, o ne poli tiniais sumetimais, atsipirko 25-eriais metais kaljimo. Aukso kurjeris kapitonas Sedakovas suman Vakaruose pasislpti su lagaminu, kuriame buvo sugrsta 300 tkstani svar. Prasideda dvej met svaiginanti odisja su persekiojimais, susiaudymais, suklastotais pa sais ir paslaptingais nuudymais. Narsj avantirist vis dlto uklupo Montevidjuje, atve Maskv ir suaud u banditizm. Arba iaikja, kad liaudies banko skyri Neapolyje perpirko amerikieiai ir tiesiog pavert CV filialu. Kaltinink sumimas kainavo milinik l. Taiau tam teko rytis jau vien dl to, kad kiti pasimokyt. Draugas Stalinas mgo tvark ir i vis reikalavo atsiskaityti iki kapei kos, negailestingai bausdavo kaltuosius, neirdamas, kas jie. Finansi niais skandalais apipintos visos slaptos teismins bylos ir operatyvins paiekos, ufiksuotos per trump stalinin pokario laikotarp. Beje, paaikjo, kad n vienas i didij valgybos rezident po karo nesugebjo atsiskaityti dl ileistos valiutos ir visi buvo grietai nubausti. Bgs metai, ir po kiek laiko ie rezidentai rays memuaruose, jog bta kakoki ideologini nesutarim su vadovybe, net su paiu Stalinu. I tikrj jie daugiausia buvo kaltinami ieikvojimu. Pavyzdiui, Raudono sios kapelos lyderis, garsusis Leopoldas Treperis niekaip negaljo prisi minti, kuriame banke nusdo 80 000 veicarijos frank. Atsdjo GULAGe ir tik po Stalino mirties, i pradi atsidrs Lenkijoje, o paskui - Izrae lyje, prisimin saskaitos numer, bet umiro, kad pinigai valdiki. O garsusis tarybinis rezidentas veicarijoje Radas, nesuskaiiuojam nuotyki film ir televizijos serial herojus, po karo buvo suiuptas Kaire ir atvetas Maskv, kur paaikjo, kad vis kar jis, Radas, gaudamas pinig savo unikalaus agento Rudolfo Roslerio paslaugoms apmokti, ra miausiai djo iuos pinigus savo einamj sskait, neduodamas agentui n skatiko. Radas pasitenkino 25-eriais metais, bet visk atidav iki pas kutinio cento. Daugiamilijons kasmetins ilaidos usienio operacijoms ir daugia milijards sumos ginkluotei nejuiomis vert pagalvoti: i kur nualintoji Maskva turi pinig, kad galt taip plaiai gyventi. klausim pirm kart ikl Amerikos laikraiai, ikilus dideliam skandalui, susijusiam su Jungtini Vaiij komunist partija. Tai atsitiko 1949 metais, kai JAV federaliniai mokesi organai nustat, kad maa ir niekinga grupel moni, pasivadinusi Amerikos komunist partija, neinia i kur gavo 20 milijon
113

doleri, sigijo stambaus nekilnojamojo turto, nesumokjusi n cento federalin id ir trij valstij id. Prasidjs tyrimas greitai surado grandinl, nusidriekusi nuo Niujorko iki Maskvos. JAV komunist par tijos nacionalinis sekretorius Gesas Holas (Duj kamera, kaip j vadino kai kurie laikraiai pagal vardo ir pavards sskamb) 5 metams pateko kaljiman u sukiavim. Aiktn ikilo tas faktas, kad Gesas Holas karo metais veng bti paauktas armijon ir pabgo Meksik. is epizodas ir komunist prisipainimas, jog pinig gaudavo i svar biausio potencialaus JAV prieininko pasaulinje arenoje, sukl debatus, ar nevertt komunist laikyti usienio valstybs agentais su visais i to iplaukianiais padariniais, skaitant ir privalom registravimsi polici joje. Ities berib Amerikos demokratija neatleidia savo pilieiams tik vie no dalyko - vengimo mokti mokesius. Aukiausiasis Teismas pripaino komunist teis egzistuoti, tik pareigojo juos ateityje rpestingiau elgtis su pinigais, gaunamais i usienio. Komunistai pajuto griet vyriausybs finans kontrol. Visa tai vyko tarybiniams laikraiams klykte klykiant apie Amerikos komunist pjudym, faizmo siautjim JAV, apie ragan mediokl, apie makartizmo laikus (senatorius Makartis - JAV Kongreso tardymo komisijos, tyrusios komunist partijos finansines ir politines machinaci jas, pirmininkas) ir buvo susij su tuo skandalu. Pinigus Amerikos komunistams teko gabenti tais paiais bdais, kaip ir spirit, kai galiojo sausasis statymas JAV Kurjerius gaud, vl kilo nauj daug triukmo suklusi skandal: buvo isisti tarybiniai diploma tai, suimti partijos funkcionieriai, udarytas visikai nuostolingas komunist laikratis Daily Worker, kurio tiraas kartkartmis buvo spausdinamas ir platinamas vien TSRS ir brolikose alyse. Pamau iaikjo, kiek Maskva kasmet ileidia tokioms kvailystms ir, suprantama, ikilo klausimas: i kur ji ima pinig? Atsirado miglotos informacijos apie nacist auks, kur Stalino valgyba pagrob po karo. Buvs Hitlerio generolas Gelenas, karo metais vadovavs abvero Ryt sky riui, duodamas slaptus parodymus Amerikos tardymo komisijai, padar sensacing pareikim, neva patvirtint neginijamais rodymais. J esm ta, kad fiurerio pavaduotojas partijoje Martinas Bormanas, bdamas Ko minterno agentas, po karo Stalinui perdav visus raktus nuo nacist par tijos aukso, o pats ramiausiai spruko Maskv, kur gyvena ir iuo metu, aipydamasis i Niurnbergo tribunolo jam u aki paskelbto mirties nuosprendio. Galimas dalykas, kad taip ir buvo, kaip tikina amerikieius Gelenas, taiau tai nepadar didesnio spdio todl, kad to nacist aukso, sulydy
114

to i koncentracijos stovyklose nukankint yd auksini karnli ir vestuvini ied, buvo, kaip sakoma, vienos aaros. Jau 1942 met vidu ryje, kaip teisingai prane Amerikos valgyba, Hitleris buvo finansikai bankrutavs, ir to aukso, kuris neva atiteko Stalinui, bt vos pakak pusmet globalinms finansinms operacijoms, kurias taip apsukriai tvark Maskva. 1950 metais sipliesk garsusis numizmatikos skandalas. Tarp Euro pos numizmat ypating paklaus turjo auksins Pranczijos ir Ispani jos pistols ir Pranczijos luidorai - monetos, nukaltos Pranczijoje ir Ispanijoje per palyginti trump XVII imtmeio pirmosios puss laikotarp. Kiekviena moneta pagal katalog kainavo madaug 30-50 tkstani doleri, o monetoje esanio aukso kaina nevirijo 200 doleri. Rasti gerai isilaikiusi toki monet buvo didel skm. Ir staiga i monet vairi ali specialiose parduotuvse, aukcionuose ir juodojoje rinkoje atsirado tiek daug, kad netrukus kataloge nurodyta j kaina pradjo staiga kristi, svyruodama madaug ties 800 doleri riba. Rinkoje pasirodiusios monetos pasirinktinai buvo perduotos eksper tizei. Visos pasirod esanios suklastotos. Kartu iaikjo, kad dvejos ilikusios stakls ioms monetoms kalti buvo laikomos Luvre ir 1940 me tais vokiei ivetos Berlyn, kur 1945 metais ir pateko Maskvos ran kas. Ididiai tyldama Maskva palauk, kol nuslgs aistros, o paskui, kaip ir reikjo tiktis, paskelb vis it triukm niekiku meitu ir eili ne neabota antitarybine kampanija. Niekas kito paaikinimo ir nesitikjo, nors tai buvo anaiptol ne pirmas atvejis, kai Maskvos ranka prilygo monet padirbintojo rankai. Dar didvyrikais Lenino laikais pirm kart buvo pamginta gaminti 5 ir 10 svar banknotus imperializmo ekonominei galiai sulugdyti. Tuomet tas mgjikas bandymas - trko prityrusi specialist - sulugo ir atsijo gana brangiai: buvo aretuotos ir konfiskuotos labai svarbios partijos sskaitos Vakar bankuose. Bet Lenino laikais tokia akcija buvo grynai diversin, o Stalinui gana greitai tapo gyvybikai svarbi. Valiutos reikjo nuolatos, o jos aminai trko. Todl Lenino laikais kurta slapta laboratorija NKVD gelmse veik ir toliau, tobuldama, telk dama vis kvalifikuotesnius specialistus. inoma, kad Hitleris dirbo ta paia kryptimi, tik toli grau ne taip skmingai. Suklastoti Vokietijoje pagamin ti svarai labai greitai bdavo surandami ir iimami i apyvartos. TSRS ir Vokietijos draugysts apogjuje 19391940 metais Stalinas net siunt Hit leriui savo ekspertus - monet klastotojus, kad padt savo nevykliui drauguiui sulugdyti imperializmo ekonomin gali. Pokario metais slaptas NKVD Valstybs saugumo ministerijos skyrius jau turjo vis Vakar valiut klies, puikiai inojo j gamybos technologij.
115

Draugo Stalino naudai reikia pripainti, kad jis taip ir nesiryo plaiai panaudoti potenciali slaptos laboratorijos galimybi. (i laboratorija veik iki ms dien, ir nra joki rodym, kad ji neveikia iandien. Visi atsi mena nesenus demaskavimus, kai, darant krat TSKP CK pastate po neskmingo rugpjio puo, buvo rasta imtai suklastot vis ali pas, padirbt vairios paskirties antspaud - nuo muitini iki bank, snys padirbt blank, eki knygeli ir t.t. Sprendiant i gatavos produkcijos, slapta Lenino laik GPU laboratorija dabar virto milinika mone, n kiek ne maesne u Spaudos rmus. O daugyb doleri, utvindiusi buvu sios TSRS teritorij, nejuiomis veria paklausti: ar neperjo i laborato rija dirbti vidaus rinkai?) Seni skandalai i prigimties atsarg Stalin padar dar atsargesn. Ke letas dideli demaskavim etojo deimtmeio pradioje, kai buvo mginama realizuoti madaug 500 milijon doleri verts suklastotas doleri kupiras, greiiau susij su tarptautinmis pinig klastotoj orga nizacijomis, bet Maskvai buvo gera pamoka. Visus iuos vykius atidiai stebjo Vakar finans ir kontrvalgybos organai. Na, gerai, sak jie, i padirbt pranczik monet Maskva udirbo iek tiek daugiau kaip 700 milijon doleri. Jei Maskva ir pradjo realizuoti padirbtuosius bankno tus, tai jos dalis buvo labai nedidel, nevirijo milijon doleri per metus. Visa tai - kapeikos. TSRS faktikai nesiveria jokia usienio prekyba. Valstybs piniginis vienetas, nekonvertuojamas ir danai slyginis, atpltas nuo tarptautins valiutos sistemos. Kuo gi pagrsta komunistins imperi jos galia? ia verta pastebti, kad TSRS tais metais labai blogai painojo Jung tines Valstijas, nuolat sipainiodama visokias skandalingas istorijas, nes neturjo elementaraus supratimo apie paprasiausius Amerikos statym pagrindus, bet ir Jungtins Valstijos ne k geriau, velniai tariant, painojo Taryb Sjung. Visus priekario metus Amerikos politologija kruopiai studijavo Vokietij, Japonij ir savo sen mam - Anglij. Nei Amerikos diplomatija, nei Amerikos valgyba rimiau n nemgino prasiskverbti u to pompastikai didingo pjautuvais, kjais ir kviei pdais ipuoto fasa do, privaljusio atstovauti Stalino sukurtai valstybei. Dar negim didiul sovetolog armija, dar ne kompiuteriai daugybje mokslo centr, tiriani visus tarybinio gyvenimo aspektus ir tarybins usienio bei vi daus politikos motyvus. Dar nepldo i TSRS minios emigrant, vedamos nekainojam informacij, todl Maskva, rdama rubino vaigdmis, tebebuvo msl. Pirmieji perbgliai tyljo kaip nebyliai, drebdami i baims dl savo ir savo artimj gyvybs, o jei ir mgino kalbti, j niekas nesiklaus. Ne jie rpjo. Tiesiogin konfrontacija su Stalinu dar neprasidjo. Atvirkiai,
116

jis vykd savj Amerikos globalinio plano dal, grsdamas milijonais lavon plat keli busimajam dolerio puolimui. Imperija, kuri sukr draugas Stalinas, buvo unikali savo epochai, todl ir buvo nemenama msl visiems, kurie gyveno ne Taryb Sjungoje, net brolikoms alims. Tai buvo vidurami anklavas, istorijos ir likimo noriu terptas dvideimtojo imtmeio pasaulio sausumos etadal. TSRS administracin struktra beveik niekuo nesiskyr nuo senovs despotijos su neabota valdovo valdia sostinje ir vietininkais provincijoje. alies ekonomikos pagrind, kaip ir visur, sudar gavybos pramon, aptarnauja ma kalini, kuri 1953 metais buvo madaug 12 milijon. GULAGas, kaip teisingai pastebjo Solenicynas, gyventoj skaiiumi prilygo vidutinei Europos valstybei ir aprpino al visomis btinomis aliavos rimis, skaitant ir auks, be to, galima sakyti, nemokamai. Imperijos agrariniu sektoriumi rpinosi daugiamilijon kolkiei ar mija, nusmukdyta emiau senj Rusijos absoliutizmo laik baudiaunink lygio. Valstieiai neturjo pas, negaljo ivaiuoti i savo kaim be spe cialaus vietinio dvarininko pirmininko leidimo (net turg), u savo darb beveik nieko negaudavo, iskyrus garsiuosius darbadienius. Jie sudar rezerv GULAGui ir armijai papildyti. Taip alis buvo aprpinama maisto ir kitais ems kio produktais, galima teigti, taip pat nemokamai. Nulinius ir pradinius statyb ciklus atlikdavo kaliniai, sudarantys 60 proc. vis statybos darbinink. Jie net pranoko armijos statybos batalio nus,- dar vien vergiko darbo r. Perdirbimo pramonje ir transporte taip pat dirbo kaliniai, bet j dalis buvo palyginti nedidel. Laisvieji dar bininkai, net auktos kvalifikacijos, gaudavo elgetik darbo umokest, gyveno ne k geriau u gyvulius, rizikuodami u menkiausi nusiengim atsidurti kitoje spygliuotos vielos pusje. Atuoni milijonai moni tarnavo taikaus meto ginkluotosiose pajgose. Taip gyveno liaudis, perleista per begalinio teroro ir paties baisiausio karo monijos istorijoje msmal. Taigi: 12 milijon GULAGe, 8 milijonai armijoje, 30 milijon kolkiuose, 40 milijon pramonje... Ir visi madaug vienodo lygio vergai. Kalinius buvo galima nebaudiamai audyti, marinti badu, udyti nepakeliamu darbu. Jie neturjo joki teisi ir net pats j egzistavimas, nepaisant tokios gausybs, buvo valstybin pa slaptis, apie kuri draudiama net kalbti garsiai. Juo labiau buvo draudiama garsiai kalbti apie armij, iskyrus tai, kad ji nenugalima.
117

Karikiai turjo dar maiau teisi negu kaliniai. N nemirkteljus bu vo galima paversti gyvus kareivius bandomaisiais triuiais - tarkim, pa tikrinti atominio sprogimo poveik, o paskui palikti be jokios medicinos pagalbos, tiesa, privertus pasirayti, jog neiduos paslapties. Net mir dami nuo spindulins ligos, jie bijodavo papasakoti suglumusiems gydy tojams, kas vyko. Nebuvo nieko blogiau, kaip grti i armijos invalidu. Visi dar gerai atsimin daugiamilijon invalid armij tuoj po karo. Skimbiodami ordinais ir medaliais, jie rinkdavosi didiuliuose miestuose aplink turgavietes ir geleinkelio stotis, praydami imaldos arba mgindami, kiek pajgia, usidirbti. Daniausiai tai buvo jauni vaikinai, iki 30 met amiaus. O vien grai dien jie visi inyko. Visuose mies tuose buvo surengtos koordinuotos gaudyns. Visus berankius ir bekojus sumt mainas ir ive. O j buvo keli milijonai. Kur jie visi dingo? Apie tai nebuvo galima ne tik kalbti, bet ir galvoti. Bet kuris generolas, net maralas galjo inykti lygiai taip pat, ir niekas neturjo teiss jo prisiminti. Jau karo metais su purvais mai ir spjaud veid armijos generolui Mereckovui, o po karo ne maiau entuziastingai t pat dar su maralu Novikovu, generolu Teleginu, maralu Jakovlevu ir daugeliu kit. Su valstieiais apskritai buvo galima daryti, kas aus galv. Jiems nepriklaus nei pensijos, nei paalpos, bet netekus darbingumo buvo leidiama maitintis i mayio sodybinio sklypo, kur, beje, galjo bet kuri akimirk atimti, nam nuluoti buldozeriu, o pat arba pasodinti, arba imesti mirti kur nors tui lauk. Metodika jau seniai buvo nugludin ta. Su darbininkais, kuri klass-hegemono vardu ir buvo daromi visi nusikaltimai, taip pat niekas nesiterliojo. Joki priemoni kovoti dl savo teisi darbininkai neturjo. Jau vien odis streikas, itartas garsiai, galjo kainuoti gyvyb. Darbo saugumas buvo be galo primityvus, darbas seki nantis, darbo slygos paprastai katorgikos, rengimai seni ir susidvj. Gyvenimas tiesiog nepakeliamas. Taigi labai menkas procentas darbinink apskritai sulaukdavo elgetikos pensijos. alis gyveno nenusakomame skurde. Vyrai baig neioti karines uni formas ir vatinukus, trisdeimtmets moterys atrod kaip sens su skaro mis ir veltiniais. Kostiumuotas mogus pagrstai buvo laikomas arba di deliu virininku, arba nipu, arba garsiu recidyvistu. Madingai vilkinti mo teris, jei ji nebuvo kokio nors didelio funkcionieriaus mona arba meilu, rizikavo patekti zon u keliaklupsiavim Vakar madai. Kiek geriau gyveno negausi technin inteligentija, ileista i kaljim ir aretini, apkabinta laureat medaliais u naujo ginklo pavyzdi projektavim ir krim karo metais ir dabar. Jai ir mokjo geriau, ir mai
118

tino soiau: moksl kandidatams ir pulkininkams net steig vadinamsias limitines parduotuves, kuriose buvo kur kas vairesni preki, negu priei namose paprastiems monms, leido pajusti sald savo privilegijuotos padties skon ir laikinai umirti vergik beteisikum. Net pavirutinikai analizuojant lengvai irykdavo primityvi verg valdikos valstybs schema, kur visas nacionalines pajamas pasisavindavo ir savo nuoira skirstydavo pats Stalinas ir jo visagal nomenklatra. I karo ji ijo dar galingesn, negu buvo. Karo metais ji usikabino aukiausius pasiymjimo kare enklus, ir tai leido jai dar geriau suvokti savo reikm valstybje, kuri, nors buvo laikoma naujo tipo valstybe, buvo tokia pat archajika kaip Urartu valstyb. Ir jei tokia apskritai galjo egzistuoti, tai tik todl, kad visos sils buvo sucementuotos btent nomenklatra, kuri kaip vienintel vykdomosios valdios mechanizm nau dojo didiul slaptosios policijos aparat, po karo vl pervardyt i NKVD VSM - Valstybs saugumo ministerij. Bet esm tai nepakito. Slaptoji politin policija kontroliavo kiekvien milinikos koncentracijos stovyk los atods nuo tolimj GULAGo lageri punkt iki Kremliaus kabinet. Savo virnmis suaugusi su nomenklatros irdimi, slaptoji policija apraizg savo iuptuvais visus emynus, pamau virsdama nomenklatros kalaviju, skydu ir knu. Auksini antpei ir aukiausi kovini apdo vanojim slegiama, nomenklatra puikiai suvok savo vyravimo tvirtum ugrobtoje alyje, savo galimybes ir neribotas perspektyvas. Ji puikiai suvok, kad bolevik partija, kuriai i nomenklatra atstovavo, jau suau go su svoka valstyb, o pati valstybs svoka seniai jau tapo partijos sinonimu. Todl ji, nomenklatra, tapo nenugalima ir nesunaikinama, nuoirdiai laikydama vis valstybin nuosavyb, skaitant gyventojus, sa va, jai priklausania nuo gimimo. Ir toks vadas kaip Stalinas nomenklatrai jau buvo visikai nereikalin gas. Negana to, jis jai trukd, neleisdamas parodyti viso stulbinanio im provizacijos meno. Jis trukd, nes nuolat vert susimstyti dl savo sau gumo, atsakomybs, tramd apetitus ir beveik kiaur par versdavo dirbti savo kabinetuose. O t kabinet kiekvien minut galjo siverti mons su mlynais kepuri graiais, vrikai sumuti, leisgyvius itempti u koj kiem, mesti mainon ir t pat vakar suaudyti kuriame nors rsyje. Visa tai nervino, adino svajones apie nauj, sav vad. Bet, kaip inoma, svajons niekada nesiknija paios, jas reikia gyvendinti sunkiu ir rizikingu darbu. Pranczijos laikratis Monde kart ispausdino karikatr, nordamas parodyti skaitytojams Taryb Sjungos valdymo struktr. Karikatroje buvo pavaizduotas Stalinas, o i kiekvie nos jo kiens, munduro atvart, bat aul kyojo daugyb ma stalin.Tai buvo tiesa, bet labai suprastinta. Mayiai stalinukai greitai vienijosi, kur119

dami kak daug galingesn u didj vis taut vad. Nomenklatra vie nijosi savo valstyb su labai aikiomis ir grietai saugomomis sienomis. is procesas buvo toks akivaizdus, kad jo negaljo ignoruoti net daugiatom TSKP istorija. 1946 metais buvo parengta ir patvirtinta VKP(b) CK pareigybi nomenklatra,- sausai pranea oficialioji partijos istorija.- Su vadovaujaniaisiais kadrais nutarta dirbti planingai, sistemingai tirti ir tik rinti j politines bei dalykines savybes, kurti rezerv galini kilti tarny boje ir grieta tvarka skirti bei atleisti nomenklatros darbuotojus. Buvo pleiama sjungini respublik komunist partij CK, krat, srii, miest ir rajon komitet pareigybi nomenklatra. Bet oficialioji istorija nepranea apie t nauj mirtinos kovos bang, kuri kilo tarp nomenklatros ir Stalino vos nutilus Antrojo pasaulinio ka ro salvms. Nuo ankstesni kovos etap is skyrsi tik tuo, kad nomen klatra tapo dar galingesn, o Stalinas gerokai nusilpo, palengva vis la biau grimzdamas visik marazm ir tapdamas lengvu grobiu j supusiems akalams ir vilkams. Dar karo metais nomenklatra gavo kelet signal, kad vadas silpsta. Vokieiams umus Mgos stot prie Leningrado ir prieui galutinai uspaudus apsiausties ied, visi man, jog Voroilovo dainel sudainuo ta. Situacija buvo labai pikantika ne tik dl jo neregtai buko vadovavi mo, bet ir todl, kad pamus Mg, Voroilovas i baims neteko galvos ir neprane Maskv. Tad Stalinas apie eilin karin katastrof suinojo i Vokietijos radijo. Pats Voroilovas buvo tikras, kad j suaudys arba pa vers lagerio dulke pagal karo laiko statymus tai bt buv visikai tei singa. Dar visi labai gerai prisimin, kaip buvo suaudyta visa Vakar fronto vadovyb, tarp j ir armijos generolas Pavlovas. Bet nieko panaaus nevyko. Voroilovas atsipirko lengvu igsiu. Nomenklatra i aplinkyb palaik pirmuoju ingsniu savo absoliutaus neatsakingumo link. Tai ir bu vo jos viesiausia svajon. Dar bdingesn buvo danovo istorija. Ant Stalino stalo nuolat gul dokumentai, kaltinantys jo artimiausi bendrinink visomis mirtinomis nuodmmis. Alkoholikas, geria nuo ryto iki vakaro, nieko neveikia. Idavikas. Tarsi su vokieiais atiduoti jiems miest. Nuteik prie Stalin vis Leningrado partin organizacij, svajodamas atskirti Leningrado srit nuo TSRS, srities pagrindu sukurti savarankik valstyb ir tapti jos va du. Vagis. Dar Pabaltijo prijungimo metais pasisavino ir persiunt Vakar (Skandinavijos) bankus madaug 400 tkstani svar sterling. Lening rado blokados metais jo specialiai kurta komanda narydavo po tuius namus. Smolnio rsiuose rinko visus bent ioki toki vert turinius daik tus, nesilyktdavo net nuo badu mirusi seni pirt nutrauktais vestu viniais iedais. iuo metu mintos vertybs (madaug 7 milijon rubli
120

verts) laikomos slptuvse trijose vilose ir pas patiktinius. Vadas tyljo, nesiimdamas joki priemoni. Tiesa, po netiktos danovo mirties, kuri buvo apipinta legendomis btent dl to, kad daugelis inojo i informacij, velionio vilose ir mediokls nameliuose raussi kakokios komisijos, kakas buvo veama dengtais kariniais sunkveimiais, o tiriant garsij Le ningrado byl, kai buvo suaudyta visa buvusi danovo komanda, be kit nuodmi, visi buvo apkaltinti moraliniu nuopoliu trokimu asmenikai pralobti. Teisme buvo demonstruojamos saujos auksini monet, briliant, juvelyrini dirbini ir senovini ordin. Taigi ir atsakomyb hierarchin, kaip ir visas gyvenimas alyje. Tai, kas galjo bti atleista danovui, nebuvo atleista emesnio rango nomenklatrai. O btent tai jai ir nepatiko. Stalinui buvo visikai aiku, kad nomenklatra tarsi pogrindinis milijonierius Koreika su svaiguliu lau kia geresni laik, i anksto ne tik konsoliduodama valdi, bet ir kaup dama materialines grybes, kad galt pasinerti valdaniosios klass, turinios neribotas galimybes ir neribotas pretenzijas, poniko gyvenimo prabang. Ir, inoma, buvo aiku, kad visi su viltimi laukia tos akimirkos, kai tigrikos vis taut vado akys usimerks amiams. Suprasdamas, kad j gali umuti kiekvien minut, Stalinas kartais pasiduodavo dvejonms, kurias keisdavo beprotybs priepuoliai, neleisdami parengti aikios ir veiks mingos kontrkovos strategijos. Stalino nomenklatra, jau dstanti ir besi galuojanti tuose rmuose, kuriuos j grdo nuomus ir kraugerikas va das, vis dlto buvo grynai stalinin. Draskoma amin intrig ir skund, ji pati teik Stalinui puiki galimybi nugalti iame naujame kovos eta pe. Kas ino, gal bdamas jaunesnis vadas jei ir nebt nugaljs, tai bent nebt pralaimjs, kaip 1937 metais. Bet Stalinas buvo jau pernelyg se nas ir prarads buvusi nepralenkiamo partins intrigos meistro lov. O skundai vis plauk. M o l o t o v a s . Dar bdamas 1939 metais Vokietijoje, gavo didel ky i hitlerins vyriausybs. J padjo slapt sskait veicarijos banke. Karo metais ne kart i sjunginink yra gavs dideli kyi, kuriuos laik kai kuriuose JAV ir Anglijos bankuose. Per savo mon buvo susijs su visagaliais yd finansiniais sluoksniais. J ir buvo uverbuotas tuo metu, kai traukiniu vaiavo i Niujorko Vaington: sipareigojo pakeisti egzistuojani santvark TSRS pasaulinio kapitalo naudai. B e r i j a . Dar jaunystje, neabot konfiskacij ir raudonojo teroro epochoje, prisigrob nesuskaiiuojam turt, kuriuos netrukus persiunt usienin. Jo potraukis prabangai ir brangenybms ne tik ilgainiui neugeso, bet dar labiau sustiprjo. Teroro metais, po Jeovo nualinimo taps NKVD vadu, nekontroliuojamas pasisavindavo i milijon auk kon fiskuot turt, nesiboddavo gauti u j pinigus per komiso parduotuves.
121

Nuolat lankydamasis usienyje, per kar nuolat bendraudamas su prieu, daug vertybi sugebjo paversti Vakar valiuta ir padti slaptas sskaitas veicarijos bei vedijos karalikajame banke. 1951 metais Suchumyje slapta susitiko su Anglijos valgybos rezidentu ir aikiai leido suprasti, jog ne trukus Taryb Sjungoje bus pakeista visa vadovyb. Ir toliau srautas panai skund: Bulganinas, Malenkovas, Mikojanas, Chruiovas, Voroilovas, Vyinskis... Tai aukiausiasis eelonas. O kiek emiau jau dedasi suvis nesivaizduojami dalykai. Visikai slaptai. Valstybins svarbos. Ypatingas aplankas. ...1948 met birelio 26 d. 01 30 val. Vitenbergo geleinkelio stot (tarybinje Vokietijos okupacijos zonoje) atvyko tarybinis karinis eelonas Nr. B-640-07, kur, vykdant pokario reparacij susitarimus, turjo bti pa krauti ir iveti TSRS teritorij techniniai rengimai. Prie eelono buvo pri kabintas specialus vagonas, saugomas Smer karinink, kuriems vadova vo papulkininkis Ivanas Stepanovas, atsistas i Maskvos. Pagal slapt vatarat, kur turjo Stepanovas, special vagon buvo pakrautos trofjins bylos i vietinio nacistins partijos ir gestapo archyvo. Taiau mums pavyko gauti neginijam rodym, kad vagon buvo pakrautos 45 (keturiasdeimt penkios) cinkuotos ds su dirbiniais i brangij metal, aukso lauu, mo netomis, aukso ir platinos lydiniais, nenurodant gavjo adreso TSRS... Eelonas turjo vaiuoti prastu marrutu per Varuv ir Brest toliau Maskv. Liepos 29 d., 2 valand nakties, eelonas atvyko pasienio stot Brest, kur stoties karinis komendantas pasienio kariuomens majoras Su chorukovas, tikrindamas eelon pastebjo, jog dingo specialus vagonas kartu su apsauga. Patikrinus eelono marrut paaikjo, kad minto vagono ne buvo jau pasienyje su Lenkija esanioje Frankfurto prie Oderio stotyje. Visi mginimai itirti specialaus vagono dingimo detales kol kas nedav rezultat, nes organai nepadeda atlikti tyrimo... Apaioje suraizgytas kiriatovo paraas, o dar emiau - Stalino rezo liucija: K reikia nepadeda!?!! Drg. Abakumovai! Suimkit pap. Stepanov ir pranekit! Siun. rato Nr. 1884-488, 1948 m. rugsjo 14 d. S l a p t a i. CVK prie VKP(b) CK drg. M. Skiriatovui Papulkininkis Ivanas Stepanovas Ministerijos kadruose nefigruoja... Visikai slaptai. Valstybs saugumo ministerija. Valstybins svarbos.
122

VKP(b) CK Politinio biuro nariui, TSRS maralui (taip tekste I.B.) 1949 met gegus 15 . drg. L. Berija Tarptautinis VKP(b) CK skyrius per CK Reikal valdyb i met vasar, pasitelks nelegali agentr, atidar kelet dideli sskait veicarijos bankuose igalvotomis pavardmis, pseudonimais. Depozitams atidaryti panaudotas auksas, brangakmeniai ir platina, iveti i TSRS, Vo kietijos ir ekoslovakijos su kroviniais, specialiai skirtais kaip neatlygina ma pagalba Ryt Europos ali komunist partijoms... Nustatytos sskait savinink pavards, pseudonimai. Vladlenas Nikolajeviius Klimovas - 800 tkstani veicarijos frank. Ivanas Fiodoroviius Nikolajevas - 500 tkstani veicarijos frank. (Ir toliau dar septynios suklastotos pavards...) Kaip parod patikrini mas, visi ivardyti asmenys yra CKK prie VKP(b) CK darbuotojai... Vladlenas Klimovas - drg. Matvejaus Fiodoroviiaus kiriatovo pseu donimas... Paraas: V. Dekanozovas. Berijos pastaba: Praneti politinia me biure. Kas buvo toliau - neinia, bet visikai akivaizdu, kad partija ir valstybs saugumas ne kart ir ne du keitsi karygikais smgiais, vienodai uoliai vogdami visk, kas blogai padta. Ir be jokios sins grauimo skund vienas kit, apeliuodami Stalin, kuo nuoirdiausiai piktindamiesi ir tuo tarsi pabrdami savo pai nepriekaiting siningum. Bet svarbu net gi ne tai. Saugumo organai, pamir, jog jie viso labo tik VKP(b) kovinis brys, netiktai stojo atvir opozicij brangiajai partijai, liai demonst ruodami visik nepriklausomyb ir nor veikti savarankikai. Susidar spdis, kad TSRS, kur visa politin sistema buvo grindiama vien partikumu, netiktai atsirado dvi politins partijos, abi kratutins kai riosios pakraipos ir demonstratyviai prieikos viena kitai. Dinamikesni ir geriau organizuoti saugumo organai, regis, turjo ans prispausti partij, o paskui arba visikai j sunaikinti, arba itirpdyti savyje. ekistams jau nieko nereik suiupti kok nors partijos rajono komiteto sekretori, ipurtyti i jo seifo usienio valiut, o gal ir t domesnio, nusiveti pas save, imuti bet kokius parodymus ir, padjus juos ant stalo Stalinui, smogti konkurentams nauj triukinant smg. Du galingi partins ir ekist nomenklatros klanai atvirai grmsi dl neribotos valdios alyje, kartligikai sisdami Vakarus ir versdami valiuta visk, k tik galjo pralaimjimo atvejui. Sako, Stalinas karo metais padar tik dvi klaidas: parod savo nomen klatrai Europ ir Europai parod savo nomenklatr. Europa i siaubo atlijo, bet nomenklatra, prieingai, greitai uuodusi naud ir suvokusi,
123

kaip kietai visus tuos metus j laik mylimasis vadas, pradjo vertis Va karus, savarankikai grdama pirmsias skyles geleinje udangoje, ku ri jau svyravo ir vibravo, spaudiama dolerio i kitos puss. Godi ir parsidavlika partokratija, jau igrobsiusi be galo turting al ir pasisa vinusi katorgiko udomos liaudies darbo vaisius, versi auktesn pra bangos lyg. Jai jau buvo ankta viename etadalyje sausumos. Ji norjo leisti laisvalaik Pranczijos ydrajame krante, Italijos papldimiuose, Ma jamio kurortuose, itaigingose vilose ir viebuiuose, plieskiant vairia spalvms reklamoms ir velniai oiant Viduremio jrai. Ji norjo vakarietiko aptarnavimo bei komforto, kuris ir Vakaruose prieinamas toli grau ne visiems, todl dar labiau viliojantis ir geidiamas. Todl partokratija godiai velg 12 tkstani ton aukso, kurios sudar TSRS aukso atsargas, Stalino sukauptas milijon kalini gyvybs kaina ir skirtas jo globaliniams planams gyvendinti. (Tuo laikotarpiu JAV aukso atsargos sudar 14 tkstani ton. iek tiek daugiau negu TSRS, ko negalima pasakyti apie gyvenimo lyg. Aukso atsargomis vieai ir atvi rai disponavo liaudis, iki paskutinio cento kontroliuojanti vyriausybs ilaidas. Btent i kontrol ir yra JAV galios pagrindas.) Taip, is auksas priklauso valstybei. Bet ar liaudis ir valstyb ne tas pats? Vadinasi, tai partijos auksas ir tik partija gali juo disponuoti. Ji godiai velg be galo turtingas alies gelmes, perpildytas Vakaruose taip vertinamos naftos ir kit verting aliav, mintyse vert jas doleriais ir svarais sterling. Jau susiformavusioje karalystje anapus veidrodi - alyje, kur visa TSRS buvo laikoma tik paios pigiausios pasaulyje darbo jgos ir nemokamos patrank msos altiniu, nomenklatra nuoirdiai tikjo, kad visas na cionalinis turtas, skaitant ir gyventojus, yra jos asmenin nuosavyb. Dl to vyko kova. Galima neperdedant sakyti, kad vos nomenklatrai susifor mavus valstyb, joje, kaip ir kiekvienoje jaunoje valstybje, kilo pilieti nis karas vl valdios ir teiss tvarkyti alies turtus. Daugelis mano, kad Stalinas pats sukurst pilietin kar nomen klatroje, rengdamas parodomj jos pogrom. Greiiausiai taip ir yra, bet vadas kart aikiai pervertino savo jgas, planuodamas prastas skerdy nes pagal 1937 met schem. Tokius dalykus kartoti mirtinai pavojinga. Nomenklatra vado plan originaliai atnaujino. Vir alies pakibo juoda antisemitizmo dm udanga, kuriam laikui ugousi mio lauk. O dmams isisklaidius Stalinas jau buvo mirs, valstybs saugumas sutriukintas, jo vadovyb su Berija prieakyje negailestingai suaudyta, o partija, nelyginant pasak herojus, ioko i kunkuliuojanio katilo dar stipresn, atjaunjusi, demonstratyviai atmetusi savo sen pavadinim VKP(b) ir susigalvojusi nauj - TSKP. (is be galo domus tarybins isto rijos laikotarpis nuo 1949 iki 1953 met vertas atskiros nuodugnios

daugiatoms studijos, kuri, geros plunksnos raoma, gali virsti neregtai domiu pasakojimu.) VKP(b) CK gelmse sugalvota kovos su kosmopoli tizmu kampanija i esms buvo ne kas kita kaip skambus antausis valstybs saugumui. Kol Lubianka band atsigaivelti, jiems buvo kytelta garsioji Gydytoj byla, kuri ekistai sikibo kaip alkanas uo kaul, suprat, jog tai pui ki galimyb ipjauti vis partijos Politin biur ir Centro Komitet. Kol ekistai, apimti azarto, band imuti i nelaiming medik prisipainimus apie j nusikalstamus ryius su vyriausybs ir partijos virne, per pat j darbo kart Stalino sakymu buvo netiktai nualintas nuo pareig ir tuoj pat suimtas visagalis valstybs saugumo ministras Viktoras Abakumovas, o jo post paskirtas profesionalus partijos aparato darbuotojas Ignatje vas. Pirma, k atskleid naujasis ministras, buvo Stalino ilgameio asmeni nio sekretoriaus - Poskrebyevo ryys su tarptautiniu sionizmu. J su ant rankiais ivilko tiesiai i Stalino priimamojo, bet nuve ne Lubiank, o special kaljim VKP(b) CK pastate. Tardomas Poskrebyevas papasa kojo, kad Stalinas nutar sunaikinti vis senj Politin biur ir Valstybs saugumo ministerijos vadovyb, pakeisti juos naujais monmis, pats sudar nauj vadinamojo iplsto Politinio biuro sra i 25 nari (beje, j buvo trauktas Brenevas, padars vadui spd savo aunia jaunyva ivaizda). Po keli dien, 1953 m. vasario 28 d. (o ne kovo 5 d., kaip buvo paskelbta), Stalin rado mirus jo viloje Kunceve. Po to armija tankais sutraik valstybs saugum, kuris kovos kartyje umiro apie i treij reali socialistins visuomens jg. O imintingoji partija prisimin... Atsikvpusi po tokios sunkios pergals kone 20 met trukusiame ka re, partin nomenklatra pradjo rengtis naujam gyvenimui, apie kur sva jojo visus pastaruosius metus. naujojo partijos ir valstybs vadovo post buvo ikeltas niekingiausias, bailiausias ir sukalbamiausias i vis buvu sio stalininio politinio biuro nari - Nikita Chruiovas, kur nomen klatra laik tik marionete, visikai paklusnia jos valiai. Tai buvo tas pats Chruiovas, kuris, Stalino sakytas, apsipyls prakaitu ir sunkiai kv puodamas okdavo hopak tiesiog Politinio biuro pasitarimuose, o visi kva todavosi ir plodavo takt delnais. Pats Stalinas juokdavosi iki aar. Taiau viltis, kad Chruiovas taip pat klusniai oks pagal nomenklatros ddel, nepasitvirtino. Pajuts neribotos valdios skon, remdamasis armija, Chruiovas ne tik neknijo rausv nomenklatros svajoni, bet net pamgino dar labiau apkarpyti jos teises. Taiau jis padar svarbiausia, ko i jo norjo nomenklatra. Nuo iol buvo pasirayta ventoji sutar tis, garantavusi asmenin karalysts anapus veidrodi piliei saugum ir laisv, j faktin neteismingum statymui, atverdama keli btent t
125

savival, kurios nomenklatra ir siek. Reikia pasakyti, kad i sutartis nie kada ir jokiomis aplinkybmis nebuvo paeista iki pat 1991 met rugpjio, kai keletas aukiausi nomenklatrinink pateko kaljiman, leid inykti likusiems. Net niriausios Stalino laik figros buvo be nereikalingo triukmo (ar ba su nedideliu triukmu - kaip Molotovas, Malenkovas ir Kaganoviius) igrsti pensij, bet ir toliau naudojosi visomis savo buvusios padties grybmis ir privilegijomis. Net iklus vieumon komarikus Stalino nu sikaltimus, velionio diktatoriaus eimos statusas n kiek nepasikeit - ji ir toliau liko CK nomenklatroje ir naudojosi visomis i to iplaukianiomis privilegijomis. Iimt sudar nebent Stalino snus Vasilijus. 25-eri met taps generolu leitenantu, nuo vaikysts apsuptas meilikautoj ir liokaj, jis ities pasijuto ess sosto pdinis ir elgsi kaip toks. Pateks valstybi nio perversmo aizdr, jis atvirai kalbjo apie savo tvo nuudym, nau juosius vadus vadindamas valdios uzurpatoriais. Jo nuomone, valdia po tvo mirties turjo atitekti jam pagal dinastijos tradicijas. Jis taip visiems griso savo kavimais, kad teko j suimti ir nuteisti 8 metams, apkaltinus melagingu aviacijos maralo Novikovo skundimu. Bet netrukus j ileido, formino generolo pensij ir apgyvendino Kazanje, kur po pusmeio ra do negyv savo lovoje. Matyt, jis ir toliau per daug kalbjo. Stalino dukt Svetlana, atmindama brolio likim, pabgo usienin, kur, televizijos kameroms stebint, vieai sudegino tarybin pas ir apsigyveno Jungtinse Valstijose. Ji surado ir atsiteis Stalino sskait veicarijos ban ke, para kelet knyg, raikiai atskleisdama vrik savo ttuio ir vi sos komunistins sistemos esm, neskmingai mgino loti biroje ir netiktai vl gro TSRS. Nors tuo metu lageriuose sdjo nemaai moni, skaiiusi ir platinusi jos knygas, pati Svetlana buvo priimta kaip kraujo princes: nedelsiant gavo personalin pensij, but, main su vai ruotoju ir kt. Paprastam mirtingajam nematomoj karalystj pilietis vi sas savo teises gauna iki gyvos galvos ir niekada nepraranda pilietybs. Taiau net privilegijuoto gyvenimo TSRS negalima lyginti su kukliu gyve nimu JAV, prie kurio Svetlana jau buvo pripratusi. Taip pat netiktai ji ivaiavo atgal. Niekas netrukd. Kraujo princes gali daryti, k tinkama. Btent apie tai ir svajojo nomenklatra, likviduodama jos tv... Bet ir Chruiovas aikiai nepatenkino su juo siet vili. Grins namus ir i dalies reabilitavs milijonus kalini i stalinini lageri, vieai visam pasauliui pareiks apie Stalino nusikaltimus nomenklatrai ir apie grim pagaliau prie sen, ger leninini partinio gyvenimo norm, Chruiovas savo ruotu mgino umesti nomenklatrai savo apynasr, ne gailestingai nualindamas, perkeldamas, atstumdamas ir vl priartindamas vis lygi vadovus, vl kurdamas toje karalystje nerving nuotaik.
126

Neturdamas patirties nei usienio, nei vidaus politikoje, jis vos nesukl treiojo pasaulinio karo, iprovokavs Karib kriz, suskald pasaulin komunistin imperij, mirtinai susinjs su Czedunu, imet Stalin i mauzoliejaus ir dar pagrasino nomenklatrai, kad udarys visas specialisias parduotuves ir visa karalija bus aptarnaujama ben drojoje prekybos sistemoje. siutusi nomenklatra pamgino nusimesti tok akiplik vadov dar 1958 metais, bet tuomet Chruiov igelbjo tik maralo ukovo itikimyb - jo autoritetas buvo neginijamas; valstybs saugumas dar ne buvo atsigavs po 1954 met sutriukinimo. Iaikjo, kad valstybs laivai, kuri pakuros jau nebegaudavo nauj milijon auk kurui, dar plaukia i inercijos, bet kiekvien akimirk gali sustoti. Negaudamos darbo jgos, greit galjo apmirti achtos ir rd ka syklos. Pagaliau gav pasus, i kaim isilakst kolkieiai. Miestai buvo perpildyti, alies ems kiui grs katastrofa. Visi lauk kakoki ryting veiksm, bet gavo neregtai cinik Chruiovo partijos program, kuri prasidjo odiais: Dabartin tarybini moni karta gyvens komunizme! (j adjo pastatyti iki 1980 met). Atj baisaus nederliaus metai privert Chruiov leisti apmokti Amerikos grdus Stalino sukauptu auksu, tuo paiu, kur savo godius nagus ties nomenklatra. Chruiovas pats nuvaiavo Amerik, i kur gro ir pasak Mikojanui: jie jau pastat komunizm. Mikojanas, kuris man jau seniai sukrs komunizm savo didiuliame dvare, nelabai nu stebo, ir tik pats nuvaiavs JAV sitikino, jog gyvena kaip vidutinis Ame rikos fermeris. Tai kl nerim, vert galvoti apie udarb valiuta, nes api pjaustyto Chruiovo rublio impotencija buvo akivaizdi net tokiai auktai postalininei nomenklatrai. Nomenklatros nuotaikos buvo n kiek ne geresns. Met metais apgaudindama liaud, ji pirm kart pasijuto irgi apgauta. Gavusi leidim netrukdomai vainti usien, nomenklatra be mat nusimet paskutinius marksizmo-leninizmo figos lapelius, kurie dar deng jos godi esm, ir pradjo atvirai klijuotis doleriais. Didelei miest gyventoj nuostabai, septintojo deimtmeio pradioje atsirado parduotuvs Beriozka, prekiaujanios deficitinmis ir usieninmis prekmis u tvirt Vakar valiut. Tai buvo tuo nuostabiau, kad, turint galvoje Jungtini Valstij ir j sjunginink aik ideologin apibrim - kaip potencialaus prieininko busimajame kare ir visikai realaus prieininko altajame - parduotuvs Beriozka atvirai prekiavo btent u potencialaus prieininko pinigus. Tiems, kurie mokjo matyti, tai reik okupacijos pradi. Didelis doleri srautas jau prasiver pro gelein udang ir isibarst po al, silpnindamas ir taip leisgyv ekonomik. O svarbiausia, greitindamas jau faktikai mirusios ideologi jos lavono irim.
127

Slaptai TSKP CK reikal valdyba Respublik komunist partij CK, TSKP krat ir srii komitetams 1963 01 27 Dl valiutini l, gaut, realizavus prekes per parduotuves Beriozka, panaudojimo Vadovaujantis 1962 1110 TSKP CK nutarimu, los usienio valiuta, gau tos realizavus padidintos paklausos prekes u prekyb Beriozkoje, paskirs tomos taip: 1. 50 proc. gaut sum pervedama TSKP CK RVinion, specialiai finans komisijai prie TSKP CK, kiekvien mnes atliekant privalom plauk patikrinim. 2. Likusieji 50 proc. patenka TSKP krat ir srii komitet inion, kur leidiami kiekvien mnes btinai atsiskaitant nustatyta tvarka. Pastaba: TSKP CK rekomenduoja panaudoti invaliutines las, gautas u prekyb Beriozkoje, taip: 1. 30 proc. - srities (krato) prioritetinms pramons akoms plsti. 2. 40 proc. - srities (krato) valiutos fondui bendrame rezervo fonde su kurti. 3. 30 proc. skatinimo fondui sukurti, numatant mokti dal darbo umokesio (r. 1 pried) partini komitet vadovaujaniajam personalui (iki rajon komitet sekretori imtinai), diferencijuojant pagal pareigybes; vien kartines premijas vykstant usien; ir srities (krato) pirmojo sekretoriaus nuoira btinai kiekvien mnes atsiskaitant. Chruiovo pastaba: Ar ne per daug 30 proc. skatinimui? Skaiius nubrauktas ir itaisytas 10, paskui - 15 proc. Matyt, buvo grietai, komunistikai principingai pasikeista nuomonmis. Doleriai suaudrino al. Smarkiai padidjs usienio turist srautas privert taip pat smarkiai pa didinti KGB darbuotoj ir gretutini organizacij skaii, nes n vieno usienieio nebuvo galima palikti be prieiros TSRS teritorijoje. Taiau dar buvusios galios neatgavs KGB nepajg kontroliuoti net dideli miest, nekalbant jau apie vis al. Taip valiutos gavimo proces buvo trauktas svarbiausias alyje egzistuojanio reimo prieas - liaudis, kuri, uliliuota iokio tokio atilimo vidaus politikoje, pasijuto esanti visikai laisva. Tai buvo pavojin ga iliuzija, kuri reikjo greitai ir rytingai imuti liaudiai i galvos. Ities tai buvo iliuzija. Liaudis, kaip ir anksiau, neturjo joki teisi ir visikai priklaus nuo partins policins savivals. Sien spygliuotos vielos patiki mai skyr j nuo iors pasaulio, pas sistema pririo prie gyvenamosios vietos, realus gyvenimo lygis, nors iek tiek ir pakilo nuo Stalino laik, dar buvo iurpinaniai emas, o tai, kad nomenklatra pradjo reguliariai

vainti Vakarus, dar labiau blogino paprast moni padt. Ivydusi real Vakar ali gyvenim, nomenklatra pirmiausia paiurpo, kad apie tai suinos alies gyventojai, ir nepagailjo didiuli pastang ir nema l, kad informacija apie gyvenim usienyje jokiu bdu nepasiekt apipltos liaudies. Didysis informacijos karas, pradtas dar Stalinui gyvam esant, kai u Vakar radijo stoi klausymsi bausdavo 10 met lagerio, tssi, gaudamas nauj, kartais labai keist form. Bet kokios liaudies protesto apraikos buvo slopinamos labai iauriai. Be gailesio buvo suaudyti de monstracijose dalyvav darbininkai Novoerkaske, Vorkutoje, Tbilisyje, daugelyje kit alies miest. Netiktinai lengvai skelbdavo mirties nuosprendius u bet kokius nusiengimus, kurie bent i tolo panjo nor nuversti valdantj reim. Tank vikrais buvo sutraikyti liaudies sukilimai Vengrijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje... Ir staiga paaikja, kad ta pati liaudis, su kuria bolevikai kankinosi nuo 1917 met, mgindami at pratinti nuo moniko gyvenimo, mulkindami j, udydami milijonus, vis dlto neprarado moniko gyvenimo skonio ir nuolat jo trota. Taigi ir doleri. Atsirado daugyb moni, daugiausia jaun, kuriuos spauda nedelsda ma pakriktijo perpardavintojais ir valiutininkais. Be baims umegzdami nesankcionuotus ryius su Vakar turistais, nepabgdami rizi kos bti apkaltinti nipinjimu (o tai buvo vieni niekai), ie neinomi nesibaigianio komunist karo prie savo liaud flibustjerai pirmieji pradjo skleisti alyje Vakar ideologij valiutos ir usienini plataus vartojimo preki pavidalu. Jiems buvo paskelbtas negailestingas karas. Inturisto, se niai jau paversto saugumo tarnybos filialu, gidai apstulbusi Vakar turist akivaizdoje drsiai plikomis rankomis puldavo perpardavintojus, m gindami ulauti rankas ir nutempti milicij. Kildavo bjaurios mutyns, kartais pasibaigdavusios tragikai. Po vieno panaaus incidento buvo suim tas, o po parodomojo proceso ir suaudytas 20-metis Igoris Kuzminas. Dar didesn visuomens rezonans sukl pirmasis valiutos proce sas, js istorij kaip Rokotovo ir Faibienkos procesas. Tiedu (pir majam buvo apie keturiasdeimt, antrajam - 25-eri) buvo suimti u doleri supirkinjim i turist. Bdami neeiliniai savo verslo atstovai, Rokotovas ir Faibienka vos per por met udirbo madaug 300 tkstani doleri ir pusantro milijono tarybini rubli, nuolat didindami savo turt apgalvota apyvarta. J sumimo momentu atitinkamas RTFSR BK straips nis numat u neteistas valiutines operacijas tik 5 metus kalti. is straips nis atjo i Stalino laik, kai niekas, be auktj nomenklatros atstov, negaljo n pagalvoti apie pana versl, o nomenklatra dl visa pikta nutar apsidrausti.
129

Taiau dabar nomenklatros pasipiktinimui nebuvo galo. Tokia paprasta metodika, kuria suimtieji vaikinai usidirbdavo dolerius, juos sukrt, privert su siaubu pagalvoti, kad tai taip lengvai visa tarybin liaudis nu stos dirbusi brangiajai partijai ir ims neregtai veiksmingai dirbti sau. O materialin nepriklausomyb - tai visada ir politin nepriklausomyb,apie tai spjo dar Iljiius savo genialiuose straipsniuose dl grd mono polijos Liaudis turi gauti savo duonos davin tik i partijos rank ir buiuoti t rank u tai, kad toji neleidia numirti i bado. Nors net tarybinis tei singumas pripaino, kad statymas neturi atgalins galios, ir suimtiesiems kaip kaltinimas jau buvo pateiktas straipsnis, numatantis 5 metus laisvs atmimo, per pat tardymo kart straipsnis buvo pakeistas i pradi 8, o paskui 15 met laisvs atmimo ir dukart vl pateiktas suimtiesiems. Bet ir to pasirod per maa. Kai tardymas jau buvo bebaigiamas, straipsn vl perdirbo. raydami suaudym. Ir abu nelaiminguosius vaikinus suaud. Tokios savivals, kad ir kaip j irsi, buvo griebtasi Chruiovo atilimo apogjuje, puikiai atskleidiant Kremliuje vykstanius procesus. Vienas po kito pasipyl Aukiausiosios Tarybos tampuojami nauji statymai Dl baudiamosios atsakomybs u neteistas valiutines ope racijas, Dl atsakomybs u smulkias valiutines operacijas, Dl atsakomybes u neteist valiutos laikym padidinimo. Taigi teistai va liutos galjo turti tik nomenklatra. Nors visi ie nauji statymai kak ir sak apie neteisetas operacijas, bet jie paprasiausiai draud turti usienio valiutos. Darant kratas rasta valiuta buvo kotiruojama kur kas aukiau u vairius nipinjimo atributus: ifrus ir radijo stotis. Valiuta buvo rodymas, jog prie jus - ukietjs nusikaltlis, ir todl ji nedelsiant turjo bti kon fiskuota. Paprastas mogelis, gavs, tarkim, i kokio giminaiio laike 10 doleri ir surizikavs su jais pasirodyti Beriozkoje, nedelsiant bdavo ten pat sulaikomas, nes atskirti tarybin piliet nuo usienieio buvo juo kingai lengva. Pinigus atimdavo, suraydavo protokol, apie kriminalin fakt pranedavo vargetos darboviet, o jis pats, jei tik paleisdavo, negaldavo atsidiaugti, kad taip lengvai atsipirko. Siekiant galutinai sudti visus takus, dar tais paiais metais buvo pri imtas garsusis statymas Dl kovos su veltdiais, o jais apaukdavo vi sus alies pilieius, nenorinius dirbti valstybei ir u tai nusipelniusius baudiamosios atsakomybs. statym galima laikyti tarybins teiss per lu, davusiu nomenklatrai rankas puikias legalias galimybes susidoroti su visais neparankiais asmenimis. Pakanka prisiminti, kad vienas i pirmj io statymo veikim savo kailiu patyr poetas Josifas Brodskis, busimasis Nobelio literatros premijos laureatas, kurio eilraiai nepatiko partijos

rajono komiteto instruktoriui. Vliau prasiengl vydavo i darbo, nie kur nepriimdavo, po kurio laiko apaukdavo veltdiu ir "teistai" grsdavo kaljim arba itremdavo. Tuo pat metu kaimuose buvo ardomi asmeniniai valstiei iltnamiai, vl atiminjami gyvuliai ir net Stalino leisti sodybiniai sklypai, vis al nutar usti kukurzais, nes btent i kultr Chruiovas laik Jungtini Valstij galios pagrindu. Nikita Chruiovas, kuris niekada nesigdijo, prieingai, visokeriopai didiuodamasis pabrdavo turs penki klasi isimokslinim, nomen klatrins frondos imestas auktyn, pasirod ess visikai nepritaikytas vadovaujaniai valstybinei veiklai mogus. Stalinas laik j antraeiliams vaidmenims, net artyn neprileisdamas prie didiosios politikos,- tiek usienio, tiek vidaus. Todl, atsidrs paiame partins valstybins piramids viruje, Chruiovas elgsi kaip Alisa stebukl alyje: nuolatos stebjosi ir nusivildavo. Jo mginimai kak pakeisti ar sulauyti Stalino imperijoje sukeldavo chaos, suirut, finansin netvark, tad galiausiai bdavo nemanoma susigaudyti, kas gi vyksta alyje ir kokia jos vieta iuolaikiniame pasaulyje. Nomenklatra, atsigavusi nuo pirmj postalinini met baims sin dromo, viena ranka tebesmaug liaud, o kita pradjo kartiligikai plti al, i azarto umirusi bet kok padorum ir net atsargum. Nikita Chruiovas garsiai keiksi savo kabinete, skaitydamas visikai slaptas su vestines apie artimiausi savo bendraygi darbelius. Valiuta, gauta u dve jus metus eksportuot naft, dingo be pdsak. Paaikjo, kad pinigai per statytinius padti Vakar bankuose. Visi pdsakai veda Kremli, pas ar timiausius generalinio sekretoriaus bendradarbius. Taiau sutartis, pasirayta ant Stalino ir Berijos kapo, daro iuos mones nepakaltinamus. Bet nafta - tai laas jroje. ie mons vis valstybin nuosavyb laiko savo nuosava ir tikinti juos odiais jau nemanoma. tikinsim darbais!- urzgia siuts Chruiovas. Prasideda aret ban ga, bet ikart paaikja, kad aukomis tapo iemininkai- vyriausij komitet, trest, ministerij virinink pavaduotojai. Sumans dirigentai vikriai nukreipia suimtj parodymus reikiama vaga, bet slus sukands Chruiovas greitai ria jiems lieuvius, prakis nauj statym dl mir ties bausms u grobimus ir kyi mim itin dideliu mastu. Nauji suimtj parodymai pastmjo saviudybn partijos Kemerovo, Riazans ir Rosto vo srii komitet pirmuosius sekretorius. Prokuratros darbuotojai pur to i asmenini seif, mryt nuosav vil sienose, snis doleri, aukso luitus, riekutes deimant, didiausi pasaulio bank eki knygeles, usienio pasus. Chruiovas rengiasi engti dar vien ingsn: proskripciniame srae
131

- jo artimiausi koleg: Brenevo, Podgorno, elesto, Kirienkos ir dau gelio kit pavards. Faktikai jie suman t pat, k ir Stalinas paskuti niais savo gyvenimo metais sunaikinti savo politin biur. O k daryti su ventja sutartimi? Bet Chruiovas jau paeid j, pradjs i begdik kampanij, pastmjs saviudybn itiek aukt partijos ir vyriausybs veikj, o daugel kit - infarktui artim bsen... 1964 met spalio 14 dien po tylaus rm perversmo Chruiovas paalinamas i valdios. Smokslininkai itikimi sutariai: Chruiov pa lieka gyv, paskiria pensij ir neatima vilos, bet jo vardas ilgiems metams ibraukiamas i istorijos. Vis dlto a iek tiek perdariau i al,- ne be pasididiavimo prisimindavo Chruiovas, kapstydamasis savo sklype,mans nei suaud, nei pasodino, tik paprasiausiai igrdo pensij. Tai jau labai daug. Prasidjo atuoniolika met trukusi Leonido Brenevo epocha, apie kuri visus tuos metus aistringai svajojo nomenklatra. Visikos savivals ir nebaudiamumo epocha. Svajon isipild - grta prie leninini parti nio gyvenimo norm... Tuo tarpu Vakarai su JAV prieakyje susidomj stebjo TSRS vykstanius procesus, mat gamybos chaos ir nenumaldom partinio vals tybinio elito trauk vogti alies nacionalinius turtus ir ketino jau 1970 me tais sutriukinti Taryb Sjung doleri lavina. CV praneimai neleido abejoti plano skme. Stalino sukurta tarybin pramon dirba faktikai tik karo reikmms, rydama valstybs biudet ir kasmet palikdama vis maiau l kitoms valstybinio kio akoms, skaitant ir ems k. Elitas vartoja beveik vien vakarietikas prekes, likusieji alies gyventojai nesistengia ko voti su elitu, bet j mgdioja. Egzistuoja reali galimyb galutinai sulugdyti visas nekarines tarybi nes akas, traukiant TSRS vis naujas brangias ginklavimosi varybas, su sijusias su naujausiomis tobulomis technologijomis. Dar dvi trys ginklavi mosi varyb bangos, ir komunistinei imperijai galas. Ji pati parklups nuo nepakeliamos savo ginkluots ir pasaulini ambicij natos. Tai labai tiktina, nes besiverdama komunizm TSRS faktikai pramiegojo dvi revoliucijas: mokslo ir technikos bei elektronikos. Prie to nemaai prisidjo dar Stalinas, i pat pradi apauks kibernetik marksizmui svetimu ydiku pseudomokslu ir tuo garantavs tarybinei armijai amin atsilikim nuo pasaulio standart. Karib kriz parod, kad tarybins armijos ryi, kontrols ir valdymo sistemos yra tokios primityvios, kad elektroninio karo slygomis, kai bus naudojamos nebranduolins ginkl rys, tarybin armij lengva paversti milinika, nevaldoma, vadinasi, ir nekovinga minia. Maskvoje tai puikiai suprato ir, iekodami isigelbjimo i neivengiamos praties, rado bd,
132

kuris i pradi daug kam pasirod visikai netiks. Reikjo traukti JAV kar kur nors periferijoje, kad tie milijardai doleri, kurie skirti TSRS sutriukinti, bt imesti pavjui. Taiau ginai greitai nutilo, nes visi su prato, kad kitos ieities nra. Maskv buvo skubiai ikviestas i Minas, iaurs Vietnamo pre zidentas, nesibaigianio partizaninio karo didvyris. Per t kar i Indoki nijos buvo ivyti pranczai, o Vietnamas, kaip ir Korja, padalytas dvi valstybes: komunistin iaurje ir neva demokratin pietuose. Piet Viet namas, faktikai neturintis armijos, kaip jos kadaise neturjo ir Piet Korja, buvo susietas su JAV saugumo sutartimi. i Minui pasil grei tai sukurstyti kar mainais tvyns suvienijim. I esms buvo pakarto tas senas Stalino planas Korjoje, puoseljant t pai idj nukreipti JAV gali nuo Taryb Sjungos tutum. i Minas sutiko u du milijardus doleri per metus ir milijard premijos u kiekvienus tolesnius karo eska lavimo metus. Ir neslp, kad ketvirt ios sumos ketina sidti kien. Tai buvo jo asmeninis reikalas. Nerim kl kas kita. Ar ant tos mekers ukibs amerikieiai? Juk planas buvo pagrstas principu vietoj kulk prie kerta doleriai. Gal nusispjaus Piet Vietnam. Kur jie visi dings, kai lugs Taryb Sjunga? Bet amerikieiai ukibo. Apimti laukiamos globalins pergals azarto, jie nutar prabgom nutrkti iaurs Vietnam kaip kyri mus, trukdani dirbti svarbius darbus. Ir klimpo deimties met kruvin, brang kar. Visikai viepataudami ore, jroje ir sausumoje, pavert iaurs Vietnam griuvsi krva, amerikieiai taip ir nesugebjo laimti ito karo, tad ga liausiai evakuavo savo kariuomen ir gdingai paliko Piet Vietnam nugaltoj i iaurs malonei. Planas pavyko puikiai. Vietnamas brangiai kainavo amerikieiams. Ne kalbant jau apie 40 tkstani nukaut ir dingusi be inios, jis kone nie kais pavert Jungtini Valstij presti, nusmukd doler ir suskald Ame rikos visuomen. Galima drsiai pareikti, kad i Minas, pragaiins 2 milijonus savo piliei, geriems dviem deimtmeiams prats Taryb Sjungos egzistavim, todl visikai pagrstai amintas paminklu Mask vos centre ir jo vardu pavadinta aikte. Politin iniciatyva trumpai perjo Taryb Sjungai ir kitomis aplinkybmis galjo bti panaudota labai puikiai. Deja, TSRS niekada nieko neturjo, iskyrus ginklus, naft, dujas, geleies rd, medien, kailius, taip pat juo duosius ir raudonuosius ikrus. Visa tai buvo eksportuojama ir svariai papil dydavo, neskaitant ginkl, valstybs id tvirta valiuta, kuri bauginaniai greitai bdavo ivagiama. Todl efektyviems veiksmams tarptautinje arenoje liko tik ginklai, kuriuos Taryb Sjunga tiek savo klientms arba visai nemoka mai, arba skolon, net nesitikdama kada nors jos atgauti.
133

Po to, kai amerikieius pavyko traukti Vietnamo avantir, Maskvo je nusprend suduoti prieininkui nokdaun, smogus JAV sjungininkui Artimuosiuose Rytuose - Izraeliui. Ir dabar buvo tikimasi, kad JAV ne paliks savo sjungininko nelaimje ir sipainios tank lokalini kar tinkl. Maskv ikviestas Egipto prezidentas Naseras, dar Nikitos Chruiovo apdovanotas Taryb Sjungos Didvyrio Aukso vaigde, gerai vertino Maskvos plan, tuo labiau kad jis atitiko ir paties Nasero suma nymus, ir arab ali lyderi slapto pasitarimo Chartume sprendim su naikinti Izrael kaip valstyb. Tai buvo didel strategin Maskvos klaida, niekais pavertusi beveik pus t privalum, gyt Vietnamo kare Nekalbant jau apie tai, kad antr kart per trump laikotarp, prajus nuo Karib krizs, TSRS vl turjo patirti eminant karin bejgikum, nors vargu ar galjo sau t leisti. O udarius Sueco kanal. kurio pakrant, greitai sutriukinusi Egipto armij, ijo Izraelio kariuomen, ikilo aib materialini problem. Tarybiniams lai vams, aprpinantiems viskuo, kas btina, iaurs Vietnam, dabar teko plaukti aplink Afrik, beveik neturint bunkerini punkt. Neinia, ar tai buvo Amerikos valgybos kontrsmgis kerijant u Vietnam, bet tas lengvabdikumas, su kuriuo Taryb Sjunga kurst gin kluotus konfliktus pasaulyje, neliko nepastebtas ir buvo labai gerai pa naudotas paskutinje Afganistano karo stadijoje. Btent tuomet, 1967 metais, KGB pirmininko post buvo paskirtas Jurijus Andropovas. Stalino laikais jis dirbo komjaunimo darb, o per kar iaurs uostuose priiminjo sjunginink krovinius pagal lendliz. Ten ir pamgo visk Johnie Walkier ir amerikietik konservuot der. An dropovui pavyko atkreipti save dmes per 1958 met visuotin sukilim Vengrijoje, kur jis buvo ambasadorium. Kartu su savo padjju Kriukovu jis atsiviliojo ambasados teritorij, o paskui pasiunt kartuves Imr Nad ir tuo nemaai prisidjo, kad sukilimas pralaimt. Andropovas buvo per keltas TSKP CK aparat, o nualinus Chruiov, prisiliejo prie Brenevo, pasiskelbusio partijos vadovu, alinink. Situacija buvo gana pikantika, nes post pretendavo Aleksandras elepinas -geleinis Surikas, kaip tik ir buvs KGB pirmininku. Tuo metu KGB, nors dar ir nepasiek buvusios Stalino Valstybs saugu mo ministerijos galios, bet jau pakankamai sustiprjo, isiplt ir net atkr savo garsj likvidavimo skyri, organizuojant politines mogudystes tiek namuose, tiek usienyje. Pavyzdiui, VFR buvo nuudytas Ukrainos nacionalist lyderis garsusis Stepanas Bandera, ir nors, inoma, tai buvo pa daryta Politinio biuro sakymu ir jo pritarimu, Banderos nuudymu pasinau dota geleiniam urikui nuversti. Btent Andropovas pareng ir perdav Vakarus paket dokument, rodani, kad elepinas pats (nepaisydamas par134

tios valios) suplanavo ir vykd mogudyst kone savanaudikais tikslais, nes jam nedav ramybs Banderos valiutin sskaita Miuncheno banke. Kilus tarptautiniam skandalui, elepin pirmiausia igrdo kakok nereikming post, o paskui - pensij, ir jo viet um Andropovas. Tapti slaptosios policijos efu policinje valstybje reikia uimti pat svarbiausi post, i kurio auktybi atsiveria tikroji padtis valstybje ir toli u jos rib, tiek vertikaliai, tiek horizontaliai Andropovas apsivalg ir pakraupo i siaubo nuo to, k pamat. Per 14 nepiln met, prajusi po Stalino mirties, alis virto didiuliu korumpuotu linu, kuris kvpavo ir liuljo, kiekvien akimirk savo akivar grasindamas traukti ii ideologij, ir valstyb. Garbtrokos Andropovo galvoje gim mintis, kad padt dar galima pataisyti, bet ne bnant KGB efo poste, o partijos ir valstybs poste, iki kurio jam dar buvo labai toli. Todl nuo pirmj minui KGB efas An dropovas pradjo rengti valstybin perversm, moraliai pateisindamas sa vo veikl noru igelbti partij ir kitokiais gerais ketinimais, kuriais buvo skersai iilgai grsti visi Lubiankos rsiai. Jis mgino forsuoti vykius, pasils sutraikyti tankais Prahos pavasar,- tikjosi sukelti kataklizm alyje ir pasaulyje ir ant jo bangos prasiverti valdios virnes. kart nepasisek. ekai visikai nesiprieino, o Jungtins Valstijos, klimpusios Vietname, sureagavo vangiai, motyvuodamos Potsdamo konferencija su pokario takos sferomis. Taiau jos pastebjo Andropovo metodik ir sidmjo, kad vliau galt pasinaudoti. Kas gi igsdino Andropov, privert veikti taip tiesmukikai? Ogi tai, kad jis su siaubu suvok, jog laiko igelbti al i neivengiamos praties jau beveik neliko, kaip ir erdvs laisvai manevruoti. Bedugn spariai artjo, reikalaudama greit ir ryting veiksm. Bet kokie greiti ir rytingi veiksmai manomi, jau iki kaklo stovint line? Andropovas pradjo veikti kaip tas bylin karygys, kovsis su hidra, kuriai vietoj nukirstos galvos iaugdavo trys naujos. KGB specialiais kanalais itis par plauk infor macija, nuo kurios altu prakaitu apsipildavo tie nedaugelis artimiausi Andropovo moni, kuriems i informacija buvo prieinama. Daugumoje sjungini respublik visos partins ir valstybins parei gos laisvai perkamos ir parduodamos u grynus pinigus. Pavyzdiui, Azerbaidane rajono prokuroro vieta kainuoja 30 tkstani rubli, rajo no milicijos skyriaus virininko vieta - 50 tkstani. ias pareigas gali ma nusipirkti i rajono komiteto sekretoriaus, neus pinigus grynais. Kolkio pirmininko pareigos (nors ir buvo nominaliai renkamos) kainavo 80 tkstani rubli, nes tai buvo rajono komiteto nomenklatros pareigyb, atverianti plaias galimybes toliau kopti nomenklatros laip tais. Paties rajono komiteto sekretoriaus vieta kainavo daug daugiau 135

200 tkstani rubli, antrojo sekretoriaus - 100 tkstani. Pinigus mokdavo Azerbaidano komunist partijos CK sekretoriams, nes tai jau buvo CK nomenklatros pareigybs. CK parduodavo beveik visus valsty binius postus, ir ne tik valstybinius. Teatro direktoriaus kd kainavo 30 tkstani rubli, MTI direktoriaus - 50 tkstani, akademiko vardas - 50 tkstani. Labai brangios, prilygstanios rajono komiteto sekreto riaus postui, buvo bet kurios auktosios mokyklos rektoriaus pareigos res publikoje - 200 tkstani rubli. Taiau ie pinigai labai greitai atsipirkdavo, nes u stojim, tarkim, Usienio kalb institut mokestis buvo 10 000 rubli, Baku universitet 20 000, Medicinos institut - 30 000, Liaudies kio institut - 35 000 rubli (1970 met kainomis). Gerai apskaiiuotas ir pagrstas preiskurantas egzistavo ne tik rajon vadov ir mokslo bei kultros veikj, bet ir Azerbaidano vyriausybs ir CK nari pareigybms. Socialinio aprpinimo ministro postas kainavo 120 tkstani, prekybos ministro - 250 tkstani rubli. O u naryst Komunist partijos CK reikjo pakloti pus milijono. Tokia praktika lei do vertelgoms, greitai stiprjaniai elinei ekonomikai pasodinti svar biausius postus nuo viraus iki apaios savus mones, suaugti su partine nomenklatra ir diktuoti jai savo politik. Bet netgi ne tai buvo baisiau sia. Didiuls los, suplaukianios Komunist partijos CK ir jo pirmojo sekretoriaus Achundovo rankas, tiesiai keliaudavo usienin, sskaitas usienio bankuose. Azerbaidanas buvo laikomas svarbiausiu TSRS naf tos - pagrindinio tarybinio eksporto objekto, duodanio milijardinius pel nus garsiausiais naftos doleriais, altiniu. I t pasakik sum valstybs id i esms nepatekdavo nieko. Bet Achundovas turjo tik savo dal. Ki tos gijos ved Kremli, kur Andropovas, jei ir galjo nusigauti, tai tik nieko neklausdamas ir demonstruodamas visik lojalum. Taiau Azer baidanas ne tik nebuvo iimtis, jis nebuvo ir pati blogiausia i korumpuot alies srii. Kaimyninje Gruzijoje, kur pirmasis sekretorius buvo kandidatas Po litinio biuro narius Mavanadz, o antrasis - Albertas iurkinas, vykiai klostsi dar domiau. Visos pareigos kainavo dar brangiau negu Azer baidane, bet norinij jas nusipirkti buvo tiek daug, kad tekdavo rengti savotikus aukcionus. Aukcion dalyviais tapdavo CK sekretoriai ir CK biuro nariai, daniausiai imdami mokest brangenybmis ir valiuta, taip pat atskaitydami procent Maskvai. Partinis aparatas padalijo respublik takos sferomis, beveik visikai atkurdamas feodalinio vasaliteto tvark. O praneimai i Vidurins Azijos atrod netiktini, kaip echerezados pasakos: aukso ir brangenybi prigrstos olos, poeminiai kaljimai su grandinmis prikaustytais vergais, pasakiki rmai su haremais, ilaplaukiai
136

aksakalai, gulintys knibsti prieais Komunist partijos CK pirmojo sek retoriaus Raidovo rmus. Ir vl gijos, vedanios Maskv ir usien, skaitant narkotik tak su slaptomis aguon plantacijomis, kuris, vingiuo damas po Balkan ir Artimj Ryt alis, nutrkdavo Kuboje, siliedamas pasaulin narkotik bizn. Medviln, narkotikai - milijardai doleri, byrani bedugn TSKP kien. Bet tai pakraiai. O kas djosi Maskvoje ir Rusijoje? Korupcija apm visas valstybs valdymo akas nuo Gynybos ministerijos iki Msos ir pieno pramons mi nisterijos. Ir visi u tai, kad nebaudiami vog i valstybs, mokjo duokl TSKP Andropovas pradjo rengti veiksm plan. I pradi savo jgas jis vertino pakankamai blaiviai, bet ir nemenkino j. Gal gale jis buvo aukiausiojo nomenklatros sluoksnio atstovas ir anaiptol neketino nie ko i pagrind keisti. Jis siek sustabdyti labai pavojingus procesus, prasidjusius TSKP CK gelmse ir nenukrypstamai, nuosekliai gy vendinamus. Pasisavindama didiul dal nacionalini pajam, TSKP per vesdavo nesuskaiiuojamas vertybes usienin, tarsi rengdamasi evakuotis. Susidar spdis, kad partijos virnl ketina emigruoti i TSRS ir i anks to nori usitikrinti Vakaruose pakeniam gyvenim. Ir Andropovas ilgai negaljo suprasti ito proceso motyv, kaip mogus negali suprasti daugelio savo poelgi. Juk jis pats buvo nomenklatros knas ir kraujas. Tai buvo tuo labiau nesuprantama, kad tarybin anapusin karalyst, saultoji alis Nomenklatrija, saugoma ekist kordon ir nevelgiamos slaptumo udangos, kas dien klestjo, stiprjo ir turtjo. Komunizmas bendrais bruoais ten jau buvo pastatytas, nors visikos lygybs nebtum rads n su ibu riu. Tai dav stimul tolesnei veiklai. Milijonai speclageri ir spec gyvenviei katorginink, savo knais patrusi etadal sausumos, sudar galimyb sukurti nedidel Specal. ia viskas buvo specialu: specials gyvenamieji namai, statomi specialij statybos ir montavimo valdyb, kurie be basein bt atrod taip pat klaikiai, kaip ir paprastas namas be lang; specialios vilos, pensionai, sanatorijos, ligonins ir poli klinikos; specials produktai, parduodami specialiose parduotuvse, spe cialios valgyklos, specials bufetai ir specialios kirpyklos; specialios autobazs, degalins ir main numeriai; isiakojusi specialios informa cijos sistema, specialus telefono tinklas, specialios vaik staigos, specials klubai ir kino teatrai, specialios laukimo sals geleinkelio stotyse ir ae rouostuose; specials gimdymo namai ir net kapins. i specalis gyveno, ilsjosi, maitinosi, pirko, keliavo, linksminosi, moksi ir gydsi, niekada nenusileisdama iki liaudies, kurios plimu ir buvo grindiama visa jos gerov. Atsivrusios aklinomis tvoromis ir gin
137

kluota sargyba, alumoje skendjo itaigingos vilos, kotedai, "mediokls nameliai, parkai, sodai, teniso kortai, baseinai, poilsins, oranerijos, iltnamiai, arklids su brangiais elitiniais ristnais. Nomenklatros vete ranai, tokie kaip Mikojanas, savo umiesio rmus ir didiulius dvarus pradjo renginti dar 1919 metais. Senoviniai gobelenai, vairiaspalviai lang vitraai, asmenins kino sals, persiki kilimai, senoviniai ginklai, auksins ir sidabrins statulls, mamoiai, brangus porcelianas, jaspio vazos, raiytiniai papuoalai i dramblio kaulo, indiki ilkai, rsiai su ko lekciniais vynais. Dvarai ir vilos buvo apjuostos spdingomis mro tvo romis, apsaugos ir aptarnaujanio personalo namukais. Jie kuo grie iausiai pasiaddavo neiduoti paslapi ir bdavo skatinami didiulmis algomis (toje karalystje net eilin valytoja gaudavo daugiau negu armi jos pulkininkas). Tai buvo gyvenimo bdas, kur sukr Leninas, statymu teisino Stali nas ir palaik visi jo pdiniai. Chruiovas, kuriam pasirod maai vil, paveldt i Stalino, vos nusigriebs aukiausij valdi, sak statyti jam nauj vil Picundoje, kuri savo miliniku plaukimo baseinu su stikliniu stogu ir stiklinmis sienomis apstulbino net Vakar Vokietijos ambasadori Krol. Visa tai nomenklatra vald visikai teistai, ir niekas niekada neketi no su tuo kovoti. Chruiovo pasipiktinim ir Andropovo nerim sukl tai, jog nomenklatra buvo nepasotinama. T privilegij, kuri paprastas mogus negaljo net susapnuoti paiame saldiausiame sapne, jai buvo juokingai maa Nomenklatra tyliai ir nepastebimai perjo prie Vakar valiutos, o kadangi jos nuolat trko, nepaisydavo nieko, kad tik udirbt jos. Nuolatins kelions Vakarus kl jai vis naujus godumo priepuolius. Ramybs nedav milijardieri gyvenimo bdas. Vakar elektronin aparatra, Vakar buities rengimai, baldai, servisas - visa tai spariai keitsi ir kone kiekvien mnes tobuljo, atrod taip geidiama pilkame tvyniniame fone ir trauk godius vilgsnius, vert svajoti apie dolerius kaip apie mogaus laims virn. Safari, seksou, aukiausios klass viebuiai. Baham, Kanar ir Bermud salos, ryki saul, mlynas dan gus, degusios merginos student kempinguose, itaigingi restoranai - visa tai taip skyrsi netgi nuo to, kas buvo j karalystje, kad net specalis atrod pilka ir lykti. Norjosi Vakarus. Dar daug kas buvo neprieinama: naftos ir finans karali baltutls jachtos, itin brangs kazino ir kurortai, privilegijuoti milijonieri klubai visas tas kunkuliuojantis ir pasakikai graus gyvenimas. Visko neivardysi, o norjosi v i s k o . Seneli raudonojo teroro epochoje prisivogtas italikas statulas ir pranczikus gobelenus stm moderns prancz ir suomi baldai, garsi Vakar Vokietijos firm virtuvs kom plektai. Pakankamai sudtingi rengimai reikalavo specialaus techninio
138

aptarnavimo. Visa vienos i KGB mokykl laida buvo pasista VFR, firmos gamyklas ir jgijo virtuvs rengim aptarnavimo mechanik kvalifikacij. Gr Taryb Sjung, jie aptarnaudavo nomenklatros bu tus, bet neprarado ir karinink laipsni KGB sistemoje. Nomenklatros butuose puikavosi audio ir videosistemos Sony, Panasonic ir daugelis kit, ydros vonios ir velniai gelsvi italiki unitazai. Bet po mnesio visa tai pasendavo, ir nomeklatra dl to kraustsi i proto. Visk tekdavo pradti i pradi nuo nauj firm dins iki nauj videosistem. Pinig neuteko. Ir udirbti juos kasdien seksi vis sunkiau. Smuko ga mybos tempai, nuskurdusi liaudis aikiai pavargo, baig nusidvti gamy bos pramons rengimai, o gamyklos ir toliau kep tankus, raketas, bomboneius ir atominius povandeninius laivus, kuri paklausa pamau majo net treiojo pasaulio alyse, nes vis labiau atsiliko nuo Ameri kos modeli. alis ir toliau buvo pliama, seko gelms, merdjo ekono mika, artjo pratis. Amerikos doleris, aplenkdamas elgetikas TSRS erd ves, prasiver tiesiai anapusin karalyst ir faktikai Nomenklatrija ir tapo okupuota prieininko, kuris vis greiiau diktavo savo vali. Pats Andropovas, suprantama, naudojosi visomis nomenklatros grybmis. Atostogavo Nicoje, ydrajame krante (kai dar buvo jg, su kakokiom ilgakojm paslaptingom blondinm), jo trys vaikai, kaip buvo priimta, moksi usienyje ir dar diplomatin karjer. Bet jis aikiai mat, jog, nesustabdius io neaboto nomenklatros godumo, us viskas, ne aplenkiant ir paios nomenklatros. Rsts jo ekist veidai slaptuose ope ratyviniuose pasitarimuose, j pasiryimas, rizikuojant savo galva, prasi skverbti visus plyius ir skyles, teikiant vis iurpesn informacij, sukr Andropovui iliuzij, kad padt dar galima igelbti, sunaikinus sen nomenklatr ir pakeitus j nauja, sudaryta perdm i valstybs saugumo darbuotoj. Socialistinis ratas usivr. Andropovas stojo klaiding Lav rentijaus Berijos keli, umirs apie jo lidn gal. Tuo tarpu vis prastesn apskritai visos alies ir nomenklatros eko nomin padtis privert partijos vadovyb paskelbti tempimo mainimo su Vakarais politik ir istumti marazman grimztant savo vad - Brenev - vakarus iekoti usienio kredit, be kuri nomenklatra tiesiog jau negaljo egzistuoti. Kriz sustiprino labai sumajusios pasaulins naftos ir kitokios aliavos kainos, taip pat aukso pabrangimas. Brenevas isireng prayti Vakar ilgalaikio kredito naftos gavybos renginiams modernizuoti ir grdams tiekti. Jau daugel met Amerikos ir Kanados grd tiekimai neleido, turint galvoje visas kitas bdas, kilti dar ir badui. alis bei sistema viso pasaulio akivaizdoje darsi nerentabili, bet dar nenorjo to pripainti. (JAV Kongresas, vykstant debatams dl eilini grd tiekim TSRS, prasidjo polemika: kur logika? TSRS visus
139

savo pinigus ileidia tankams prie mus, o mes u tai turime j maitinti. Tuometinis JAV valstybs sekretorius Henris Kisinderis tai atsak: Te gu jie savo tankuose bent jau sots sdi. Taip bus patikimiau. Antraip viai gali sutrukdyti dolerio puolim.) Andropovas pradjo veikti. Pasinaudojs tuo, kad drauge atostogavo su Brenevu Kryme, jis lyg tarp kitko prane vadui turs informacijos, kad Azerbaidane Achundovas moka Maskvai toli grau ne vis duokl, slapta persisdamas usienin didiules sumas, gautas neteistai pardavus naft. Andropovo surinkti dokumentai buvo tokie tikinantys, kad Brenevas, sieids, jog taip liai buvo apvogtas, net nepasikonsultavs su Politinio biuro nariais leido slaptosios policijos efui surengti Azerbaidane plataus masto akcij keisti partin kin aktyv. Seniai Andropovo sumanytas karas prasidjo. Vis nakt Andropovas specialaus ryio kanalu kalbjosi su Azerbaidano KGB pirmininku Heidaru Alijevu. Nors ir prie pat Alijev Andropovo seife buvo nemaai kompromituojanios mediagos (tai jau kainavo gyvyb trim ekistams i Maskvos), jis daugiau neturjo kuo pasikliauti. Alijev suavjo perspek tyva tapti Azerbaidano komunist partijos pirmuoju sekretoriumi, ir jis pradjo veikti negailestingai ir rytingai. Per vis Azerbaidan nusirito aret, krat, patikrinim, nualinim banga. pagalb Alijevui buvo atsistos specialios KGB ir prokuratros brigados. Alijevas um respub likos Komunist partijos pirmojo sekretoriaus post, paskyr madaug 2000 (1983 m.) ekist laisvomis tapusias vairaus rango nomenkla trines pareigybes... ios akcijos dav didel peln, beje, kaip per kiekvien antpuol. Nealiki video ir kino kamer objektyvai fiksavo slptuves, jose - u mog didesns snys kupir, metalins statins, prigrstos auksini monet ir juvelyrini papuoal, trilitriniai stiklainiai aiaruojani deimant, kraupiai vytintys aukso ir platinos luitai. Objektyvams priartjus prie pinig, kupir, aikiai galjai pamatyti Dordo Vaingtono ilas gar banas, nrini abo ir griet profil. Doleriai! Ta pati valiuta, vien u ku rios laikym madaug 200 tkstani moni gyveno u atgimusio GULAGo spygliuotos vielos. Achundovas niriai ypsojosi. Tasai uns nukis,- sak jis, turdamas galvoje gal Alijev, o gal kak aukiau,pavog mano pinigus, kuriuos siningai udirbau. lov Alachui, jis ra do tik menk dalel. Te jie padaro j laiming, o jo namus - viesesnius. Pirma, jis suprato ir inojo, kad pavyko pagriebti tik smulkm, paslpt kasdienms ir skubioms ilaidoms. Visa, kas buvo prisiplta per ilgus me tus, jau seniai paslpta u plienini Vakar bank sien. Antra, Achun dovas pasilikdavo tik iek tiek daugiau nei tredal grobio, o du tredaliai plaukdavo Maskv. Tai suprantama. Nesuprantama tai kas - kodl tai
140

taip nustebino Andropov, kad jis pasak generolui pulkininkui Pirokovui, savo pavaduotojui: Visos gijos veda Maskv. Pas k? Pirokovas nustebs vilgteljo savo ef ir leido sau nusijuokti. Tikriausiai pas mus. Bet buvo tik i dalies teisus. Kitas smgis buvo smogtas Gruzijai. Nualinus nuo valdios Ma vanadz, CK pirmuoju sekretoriumi tapo generolas Eduardas evardnadz. Laimikis buvo dar didesnis negu Azerbaidane, nes evardnadz nurod savo monms nesidrovint bausti suimtuosius aparato darbuotojus viso kiausiomis bauginimo priemonmis, net fizinmis. Ir pliek i siaubo pa balusius vakarykius rajon komitet sekretorius, stengdamiesi imuti i j, kur paslpti lobiai. Rezultatas buvo netiktas. Gauta nemaai rodym, kad su visais alies reikalais tiesiogiai susijs TSKP centrinis apa ratas, bet dalis i rodym, praplauki pro evardnadz ir Andropov, kakur be pdsak dingo. Ir vl operatyvini darbuotoj videokameros fiksuoja kalnus pinig pakeli - ia taikiai sugyvena ir nirus pasaulinio proletariato vado pro filis, ir grietas Vaingtono veidas, ir idids Britanijos karali veidai. Aki nantis aukso ir briliant spindesys rytietik kilim ornament fone sukr kakoki pasakik, netikrovik aplink. Kak panaaus jau esame mat Holivudo filmuose apie kapitono Flinto ir kapitono Morgano - garsij pirat, visame pasaulyje inom milijardieri dinastij protvi, lobius. Taigi pirmieji ingsniai engti. KGB ugrob valdi dviejose sjun ginse respublikose ir pradjo kovos veiksmus Vidurinje Azijoje, kur antpuoli taktika nebuvo skminga. Maskvos operatyvinms tardymo bri gadoms keli pastojo su mafija mirtinai suaugusios vietins partins ir ekist struktros. Feodalin patriarchalin etika neleido greitai rasti iose respublikose sav Alijev ir evardnadzi. Svetimi pinigai laims neatne,- pasak generolas Nijazovas, kuriam pagal Kaukazo variant bu vo siloma uimti Raidovo viet, be to, toji eima juos udirbo dorai. Partins struktros dalijosi klanus-eimas, ir tos grynai feodalins grupuots vis liaud laik savo vergais, nepriklausomai nuo atliekamo darbo. Per amius didiausiu etikos paeidimu iose vietose buvo laikoma domtis, kaip bajus, chanas ar emyras elgiasi su savo vergais. Tuose kratuose tuomet vyko sidmtinas atsitikimas. Gana inomas urnalistas Anvaras Rachimovas, turdamas stiprius, kaip jam rods, ryius Maskvo je, kai kuriuose centriniuose laikraiuose ispausdino straipsni, labai at sargiai pasakojani apie tai, kas vyksta Uzbekistane ir kaimyninse res publikose. Buvo paminta ir Jadgar Nasridinovos, TSKP CK nars, Uz bekijos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininks pavard. Kalbama buvo visai ne apie tai, kad Nasridinova, turdama teis suteikti malon, i kiekvieno nuteistojo u amnestavim ima ky iki 100 tkstani
141

rubli, ir ne apie tai, kad ji sankcionavo vergik vaik darb medvilns plantacijose, ir ne apie tai, kokios scenos vyksta u jos rm sien, kur milinikose terasose klykauja povai ir trij metr ilgio erketai nardo sma ragdiniame pasakik basein vandenyje, ir ne apie paius rmus, tarsi inirusius i echerezados pasak. Buvo kalbama apie tai (paodiui), kad draugei Nasridinovai reikt pakylti vadovavim respublikai iki parti jos keliam iuolaikini udavini lygio. Po io raginimo Rachimovas dingo. Ne taip kaip kit, jo m iekoti Ir ne privats asmenys, bet visa KGB, kurios agentas buvo Rachimovas, brigada. Paaikjo, kad urnalistas gim Bucharos srities Darnako kilake. KGB pirmininkas Takente, sksiodamas rankomis, pasak: Mes ia nie kuo dti. Vietins tradicijos. Tai Karimov eimos reikalas. Jis - j mogus. Karimovas, galingo Bucharos klano, umusio visas vietas vieti niame partijos srities komitete, atstovas, nuoirdiai pasipiktino. Rachi movas? O kam jums inoti, kur Rachimovas? Nurodinkit Maskvoje! Tik daug vliau paaikjo, kad urnalistas buvo laikomas specialiame kaljime, kuri daugyb buvo vairi dvar teritorijose. Galingi vietos val dovai, tap partiniais sekretoriais ir CK nariais, bet savivale pranok senj laik chanus, turjo savo asmeninius kaljimus. Rachimovas buvo sukaustytas grandinmis, su trinka ant kaklo, kent smgius, patyias. Nuo tokio gyvenimo jis galiausiai iprotjo ir netrukus po to, kai buvo ilaisvintas, mir. Taiau jo tragikas likimas net nefigravo daugiatomje garsiosios Uzbekijos bylos istorijoje. Antpuolis prie Vidurin Azij nepavyko, ir Andropovas buvo privers tas tai pripainti. Jo pasisti ekistai bemat klimpo garsius skandalus. Vien netiktai suiupo jo paties automobilyje, kuriame kviestiniams ma tant rado pinig prikimt diplomat. I anksto buvo paraytas kyio davjo pareikimas. Kit apkaltino mginimu iprievartauti nepilnamet, trei - po kakoki piet ive ligonin, kur vos atsigavo. O trys TSRS prokuratros ypa svarbi byl tardytojai dingo (beje, nerasti iki iol). Aukti pareignai, su kuriais An dropovas siejo tiek vili, viet veidmainikomis azijiei ypsenomis, ap simesdami visikai nesuprant, ko i j nori: argi mes tiksliai ir tvarkingai nemokam bakio Maskvos didiajam broliui? O gal didiajam broliui maa? Tai reikia taip ir sakyti, o ne kvarinti mums galvas ir eidinti gar bingus mones tarinjimais, kad j veidai nepaenklinti siningumo ant spaudu... Andropov i Kremliaus padvelk tokiu aliu, kad KGB ef net dre bulys nupurt. Jis suprato, jog tokiai globalinei operacijai jam dar nepa kanka jg. Paaikjo ir kita: beprasmika mginti vesti tvark respubli kose, jei visi keliai veda Maskv. Beprasmika tonomis veti i respublik
142

piniginius enklus ir vertybes, jei net jis, KGB efas, dorai negali pasaky ti, kur jie paskui patenka? valstybs pajamas. Tai ino kiekvienas moks leivis. O k reikia tie abstraktus odiai valstybs pajamas? O jie reikia tik tiek: TSRS pajamas, nes partija taip pat nepermaldaujamai, tik kur kas pagrsiau, seniai pakartojo garsiuosius Liudviko odius: Valstybe - tai a! Vadinasi, visos akcijos, taip entuziastingai vykdytos Andropovo ir jo ekist, i esms buvo tik partijos turto perskirstymas TSKP centrini organ naudai. Ar suprato itai Andropovas? inoma. Juk jis pats buvo t pai centrini organ atstovas ir, jei pasiek ko iomis akcijomis, tai tik tiek, kad pasodino dvi svarbiausias vietas respublikose savo mones poten cialius sjungininkus busimojoje kovoje dl aukiausiosios valdios, kuri jis eng pirmj ingsn. O jo moni konfiskuoti turtai inyko Valstybi nio banko gelmese, ir net jis nebegali j kontroliuoti. Tai - partijos auk sas, o jis - tik vienas i jos kareivi Bet ekist veiduose atsispindjo nuoskauda ir nusivylimas. iai VRM, pavyzdiui, n nemano visko, kas konfiskuota, atiduoti vals tybei. Vidaus reikal ministras - visagalis Andropovo varovas armijos generolas iolokovas VRM sistemoje atidar gausyb udar parduotuvi, kur pusveliui net eiliniams darbuotojams (vairiems pulki ninkams ir papulkininkiams) parduodama nuostabi preki: dins, kailini, elektronikos, vairiausi antikvarini daikt, surinkt kasmet pa skelbus nuosprend su turto konfiskavimu imtams tkstani alies gyventoj. O jau apie vadovyb nra n ko kalbti! Andropovas ino, kaip ino ir tai, kad VRM pradjo ne tokio didelio masto aidim, kok jis pats suman. VRM purto alies gyventojus, turdama instrukcij, draudiani pakilti net iki ministr pavaduotoj ly gio, Partins struktros n vieno VRM darbuotojo, nepriklausomai nuo rango, nesileidia net per TSKP rajon komitet slenkst, kad ir kokios gijos ten vest - net grynai buitini mogudysi pdsakai. Bet VRM niekur ir nelenda, ji seniai rado savo aukso gysl. Padtis alyje tokia, kad galima usimerkus iupti kiekvien kio darbuotoj, pre kybos ar tiekimo atstov, isunkti i j visk, k prisipl, ir atiduoti, kas priklauso, valstybs pajamas, neumirtant ir savs. Vakaruose nieka da nesilpsta susidomjimas puikiomis ikirevoliucinmis Rusijos anti kvarinmis vertybmis, o dabar susidomjimas, taigi ir kaina, smarkiai iplaukdavo u kordono, ir tuo pat metu pasirpino savais kanalais joms perimti. Visi antikvariatai tapo VRM organ filialais. Antikvariato kolek cionieriai buvo traukti skaiton, jiems pamale, bet utikrintai buvo kur piamos bylos su privalomu turto konfiskavimu. O jei kolekcionierius rodydavo ess tyras kaip kritolas (retai, bet pasitaikydavo) ir usi
143

tikrindavo taking moni (ne emesni kaip Galinos Brenevos lygio) param, gauti i VRM k nors i to, kas buvo atimta kratos metu (viskas, suprantama, bdavo atimama i anksto, numatant rezultat), buvo taip sunku, kad vargu ar atsiras deimt moni, kuriems tai pavyko... Konfiskuotos antikvarins vertybs bdavo eksponuojamos specialio je VRM parod salje Maskvoje, Ogariovo 6. Dabitos i partinio aparato pasirinkdavo kai kuriuos daiktus sau, o likusiuosius maloningai leisdavo realizuoti Vakar rinkoje, suprantama, u valiut. Ir VRM, naudodamasi savo ir kriminalinio pasaulio kanalais, be perstojo papildydavo partijos auk so aktyvus. Jei btinai reikdavo, recidyvistus nusisdavo ir muziejus, kur reikiamu momentu nagingos rankos ijungdavo signalizacij ir umigdydavo (arba nuudydavo) apsaug, pagrobdavo istorins reikms vertybes. (Kiek daug nuostabaus suspjo sukurti rus liaudis, jei per nenutrkstam septyniasdeimties met plikavim jos turt taip ir nesugebjo isemti iki dugno!) Tokios istorijos jau nedaug k stebino. Juk sak TSKP Leningrado srities pirmasis sekretorius Romanovas atveti jam Ermitae laikom Jekaterinos II serviz ir supyl j ukes, okdamas sa vo dukters vestuvse. Ir n i e k o . N i e k a s n n e c y p t e l j o ! Visas antikvar pasaulis inojo apie bedions figrl, ipjaustyt i didiulio vientiso gintaro gabalo ir besipuikuojani usienieius aptarnaujanios Maskvos Opalo parduotuvs vitrinoje. Turtingi turistai ne kart taiksi vitrinoje stovint gintarin stebukl, bet jiems visad atsa kydavo, kad daiktas yra nacionalinis turtas, ir todl neparduodamas. Vien gra ryt bedioniuk inyko i vitrinos. ios naujienos privilioti Mask voje akredituoti Amerikos korespondentai apipyl klausimais juvelyrins parduotuvs pardavjas ir administracij. Pardavjos atsakinjo ste reotipikai: Daiktas parduotas, o administracija paslaptingai pakeldavo akis dang, sksiodama rankomis. Juk negaljo jie papasakoti, kad VRM generolo iurbanovo Brenevo ento ir iolokovo pavaduotojo sakymu nakt i patalo buvo pakeltas parduotuvs vedjas, ir gintarinis stebuklas dingo. iurbanovas, jei tiksime jo odiais, vykd savo monos Galinos Leonidovnos ugaid, bet nepaisant vis likimo, grdusio pat iurbanov u grot, grimas, nepaisant daugybs krat, atlikt daugybje generalinio sekretoriaus duk ters but ir vil, bedioniuks taip ir nerado. Perlydyta dolerius, ji atsidr privaioje kolekcijoje Vakaruose. Neliko nepastebtas ir unikalus senovinio darbo briliant kolj, pri klauss inomai kino vaigdei Zojai Fiodorovai. Kolj aktorei kadaise padovanojo jos vyras, Amerikos admirolas, karo metais su diplomatine misija gyvens Maskvoje. Po karo, pagal visas Stalino diegiam socialisti nio gyvenimo bdo taisykles admirol itrm, o Zoj Fiodorov isiunt

koncentracijos stovykl. Matyt, nujausdama savo likim, aktor atidav kolj saugoti draugams ir jo neprarado. Dabar, Brenevui paskelbus tempimo mainimo politik,- mat trko tvirtos valiutos ir artjo eko nomin katastrofa, - aktor pamgino ivaiuoti pas vyr Jungtines Vals tijas ir gavo leidim. Taiau kolj per sien nepraleido, pareik Fiodorovai, kad tok verting daikt isiveti galima tik turint special leidim. Fiodorov nutar utrukti Maskvoje, kad gaut j. Bt numojusi ranka, jei tai nebt vie nintelis jos jaunysts meils prisiminimas. Meils, kuri taip brangiai akto rei kainavo. Po keli dien Zoj Fiodorov rado nuaut pakau jos bu te, o kolj gerokai vliau aptiko tarp nusiovusio generolo iolokovo daikt. Ir ne tik kolj. Visa ita Andropovas inojo. Jis mgino priartinti KGB prie VRM reikal, ir atsirinkdamas bylas apie daiktus, turinius didel istorin menin vert. VRM aktyviai prieinosi, nenordama leisti varov sa vo turting aruod, bet vis dlto nenoromis sutiko iimtiniais atvejais rengti bendras operacijas. Dar iki to Andropovui pavyko terpti dal sa vo karinink KSNGS sistem ir bent i dalies kontroliuoti vadinamj specialij milicij, turini reikal su smulkiais ir vidutiniais spekulian tais valiuta. Taiau paaikjo, kad antikvarins bylos toli grau ne tokios papras tos ir lengvos, kaip atrod i pirmo vilgsnio. akademiko iudnovskio but vidury dienos siver gauja plik, kuri kaukazietika tautyb, oficialija kalba kalbant, ikart krito akis. Nusikaltlius domino akade miko paveiksl kolekcija. Su akademikais buvo sudtinga. Jiems nebuvo galima inkriminuoti, kaip visiems kitiems kolekcionieriams, kad kolekcija sigyta u ne darbu gautas pajamas, taigi ir rodyti konfiskavimo valstybs pajamas teistum. Todl akademikams buvo taikomi kitokie metodai. Suri eiminink, plikai pradjo traukti i rm kelet nepa prastai brangi Matiso, kuris Vakaruose darsi vis madingesnis, paveiksl. Vienas i nusikaltli, peiliu atlenkindamas rmo vinis, skubdamas bed amenis sau rie ir gana rimtai susieid. Padar savo darb kau kazieiai dingo. Dabar darbo msi KGB. Nukentjusio apraymas buvo tikslus, ir patyr operatyvininkai greitai suprato, kad kalbama apie nusikaltli gauj i Baku, ne kart sipainiojusi panaius darbelius. Tiesioginis specialus ryys su Baku veik puikiai ir jau po valandos Azerbaidano KGB buvo perduotas sakymas i Maskvos suimti grup, nurodant, kad bt tikriau, vardus ir pavardes. Kaip nusivyl Maskva, kai Baku, atidiai iklaus i Maskvvos gaut informacij, atsak: Taip, ita grup gerai inoma, bet, deja, matyt, ia kakokia klaida, nes ivardyti mons jau beveik metai
145

kaip ivaiav usienin su Izraelio vizomis. Bet KGB nebt KGB, jei pasikliaut tik savo odiais ir naudotsi tik oficialiais kanalais. Susisieke su agentra ir iaikino, kad visa gauja ramiausiai gyvena Baku, niekur neketina vaiuoti, prieingai, neseniai gro i Italijos, parsive krv valiutos. Andropovas pasijuto eistas. Speciali operatyvinink komanda inkog nito, laikydamasi vis konspiracijos taisykli, iskrido Baku. Vienoje i karini bazi netoli miesto j lauke tuoj skristi pasirengs lktuvas. Gauj greitai ir be triukmo susm mieste, sukio mainas ir, net nepasilabin su vietiniu KGB, pristat Maskv Nusikaltlius atpaino tuoj pat ir be jokio vargo. Bdingi veidai, randas ant rankos - viskas sutapo. KGB pul kininkas, spausdamas rank akademikui, sveikino j su skme, tikinjo, kad tolesnis tardymas netruks n mnesio. Po savaites akademik vl ikviet pas tardytoj. velgdamas kakur vir jo galvos Dzerinskio portret, pulkininkas, sunkiai rinkdamas odius, prane, kad byla nutraukta, nusikaltliai paleisti trkstant ro dym. Akademikas aikiodamas ir stebdamasis ikart paklaus, kur ga lima apsksti tok sprendim. Pulkininkas patyljs atsake: "Matyt, apsksti galima, jei tuoj pat pasisksite asmenikai draugui Brenevui". Pulkininkas dar tai, k jam sak. Akademikas atgul ligoninn, neilaiks tokios dinamikos neprognozuojam vyki raidos. Bet jie abu bt buv sukrsti dar labiau, jei bt suinoj, kad dl ios bylos Andro povas patyr tok paeminim, kokio nebuvo patyrs nuo Stalino laik, kai generalisirnas prisimin jo kontaktus su sjungininkais karo metais ir vos nelikvidavo, nes buvo nuoirdiai sitikins: bet koks ryys su usienieiais visad baigiasi tarybinio mogaus uverbavimu imperialistin valgyb. Andropov isikviet Suslovas - Politinio biuro narys ir svarbiausias partijos ideologas. Jo kabinete buvo ir Borisas Ponomariovas - TSKP CK tarptautinio skyriaus vedjas. Suslovas sausai pasidomjo, kodl Andro povo mons leidia sau banditikas akcijas sjungini respublik sostinse, net neinformuodami apie tai vietins partins vadovybes. An dropovas mgino paaikinti, kad kalbama apie pavojingus nusikaltlius, galima sakyti, apie bandit formuot, kuriai likviduoti buvo tiek nedaug laiko, kad tiesiog nebuvo manoma jo gaiti tarprespublikiniams derini mams. tai Suslovas pastebjo, kad tik teismas, o ne saugumo organai sprendia, kuris asmuo yra nusikaltlis ar banditas. Apie tai es nemaa partini dokument ir suvaiavim nutarim, kuriuos Andropovui nepraai bt pastudijuoti. Dar ne visai suprasdamas beusimezganios intrigos esm, KGB efas apstulbs vilgteljo vyriausij partijos ideolog, bet ia pokalb siterp
146

Ponomariovas. Borisas Ponomariovas buvo takingiausia figra TSKP CK aparate, tokia takinga, kad apie jo vadovaujamo CK tarptautinio skyriaus reikalus net Andropovas inojo tik tiek, kiek jam derjo inoti. Visi mginimai suinoti daugiau arba atsitrenkdavo aklin nevelgiamo slap tumo sien, arba itirpdavo kontrversij, sumaniai paleist gand ir talenting legend labirintuose. Andropovo mons aptarnavo CK tarptautin skyri, narydami po pasaul su usienio valiutos lagaminais, perduodami juos nuoaliose vietose i rank rankas vairi brolik partij atstovams, kairuolikoms grupuotms ir vairiausioms teroristinms organizacijoms vieninteliams isigimusio komunistinio darbinink judjimo atstovams. I i kurjeri mozaikini raport sunku buvo susidaryti isam vaizd. Veik sena konspiracin schema, ugimusi dar genialiose Parvuso ir Le nino talentingiausi XX amiaus nusikaltli galvose. Maas, liesas ir judrus it spermatozoidas Ponomariovas isiskyr nomenklatros veikjui neprastu darbtumu, pats malsi po pasaulio alis ir galjo prieiti prie vis planetos partij generalini sekretori, skaitant ir Brenev, bet ku riuo dienos ar nakties metu. velgdamas Andropov pro storus Vakar Vokietijos pagamint akini stiklus, Ponomariovas nuobodiu ir gerg dianiu balsu netiktai pradjo skaityti jam paskait apie socializmo sta tybos problemas. Komunistins visuomens krimas, paymjo CK tarp tautinio skyriaus vedjas, iuo metu susiduria su klitimis: kai kurie mons ir, neslpsim, tam tikros gyventoj kategorijos, patekusios Vakar propa gandos takon ir dl to isigimusios, neigia socialistin valstybingum. Kas kas, o Andropovas tikriausiai ino, kiek jg ir l skiria CV iems tiks lams, kultivuodama tarp tarybini moni miesionik ideologij, potrauk prabangai ir nepasotinamam vartojimui. Vis labiau stebdamasis, Andropovas atidiai klaussi. inoma, jis ir pats mokjo kalbti naujja partine kalba, bet kaip ir visi, suprato j blogai. Todl ms partijos politika, ts Ponomariovas, komunizmo sta tybos srityje, kaip ir anksiau, grindiama nemirtingomis Markso ir Leni no idjomis apie visuotin lygyb vieningoje socialistinje tvynje. Neitvrs Andropovas pasidomjo, k bendra su visomis tomis, be abejons, neginijamomis tiesomis, turi ginkluotas plikavimas, kai buvo pavogti keli milijon doleri verts Matiso paveikslai. O t, paaikino Ponomariovas, kad keli milijon doleri verts Matiso paveikslai neka ba kiekviename bute, todl sukuria nerving klasins nelygybs aplink neklasinje visuomenje. Yra daikt, kuri apskritai negalima laikyti privaiose kolekcijose, - tiek ideologiniais, tiek pai daikt saugumo su metimais, ir mintas atvejis t labai aikiai parod. Suslovas pritardamas linksjo galva, velgdamas erdv. 147

Tai kurgi tie paveikslai?- pro dantis iko Andropovas, i padilb irdamas CK tarptautinio skyriaus vedj. Ponomariovas vos nepaoko. Nejau kalbame apie paveikslus?- ko ne suriko jis.- Kalbame apie mones, kuriuos js sumte Baku, paeisdami visas socialistinio teistumo normas. Draugas Alijevas (An dropovas atsiduso ir usimerk) pasipiktins skambino paiam Leonidui Iljiiui, ir tasai ketina kelti klausim Politiniame biure. Partija visada ko vojo ir kovos su savivale ir neteistumu! Ponomariovas, be visa kita, dar buvo ir akademikas, taigi ginytis su juo buvo sunku... sakydamas KGB tardymo valdybos virininkui generolui leitenantui Kurbanovui paleisti bakieius, Andropovas kreivai ypsodamasis tar: Pas niek daugiau nevaikiosiu sveius. Bijau pamatyti tuos paveikslus kieno nors kolekcijoje. A galiu pasakyti, kieno,- ypteljo Kurbanovas. Kol kas nereikia, sustabd j Andropovas,- pasakysite, kai paklausiu... Jis pats kolekcio navo paveikslus, rinko prajusio amiaus prancz erotin bronz, muzi kavo ir net aisdamas rainjo eilraius, kaip Czedunas. Todl bu vo dvigubai eistas. Veikiamas neveikiam jg jis jau uleido daugel pozicij. Dalis jo moni pradjo gauti atlyginimus doleriais ir sertifikatais. Jis ne tik leido, bet ir siek ito, raydamas slaptus aikinamuosius ratus CK, jog btina pridengti KGB nuo visur prasiskverbianios nelyginant radiacija korupci jos. O fakt jau buvo tiek, kad reikjo suklusti. Kai kuriuos ekistus teko net suaudyti u kyius. Ir tas skubotumas, su kuriuo ie nuosprendiai bdavo paskelbiami ir vykdomi, aikiai liudijo, kad prie to nagus priki ir daugelis pasmerktj virinink. Taiau, pradjus kai kuriems padaliniams mokti atlyginim valiuta, bemat suskilo ir iaip jau nemonolitins geleinio Felikso palikuoni gre tos. Nepamalonintieji padaliniai m grsmingai murmti, aikiai rody dami nepasitenkinim. Kai kuriuos atleido i organ, kitus nubaud draus mine tvarka. ekistams skait paskaitas ir reng pokalbius, idiotikus ir forma, ir turiniu. mons sdjo, atvirai nuobodiaudami, ir net snaud. Karins prekybos sistemoje teko skubiai atidaryti udaras valdyb parduo tuves, prekiaujanias u rublius. iose jaunesniesiems ir viduriniesiems ka rininkams skirtose parduotuvse nebuvo dievai ino ko, bet vis dlto: vairiausi pigi dins, belgik kostium, safari tipo markini, importini cigarei, maisto produkt. mons atkuto. Andropovas asmenikai apygardose rpinosi lengvatine but eile savo monms, veikdamas neslepiam partijos srii bei miest komitet nesupratim ir nirting miest vykdomj komitet valdinink, kuriems i rank slydo teistas udarbis, lengvatinmis slygomis skirstant bu tus, pasiprieinim. Visa tai nedaug tepadjo. Andropovo sekretoriatas bu vo uverstas pareikimais skirti ar pagerinti gyvenamj plot.
148

Visi kartu klaikiai pavydjo Pirmajai vyriausiajai valdybai (PVV), kuri dirbo su usienio valgyba. Kadr utertumas ten buvo stulbinantis, ir tai ne kart savo slaptuose raportuose Andropovui pabr KGB kadr valdybos virininkas generolas ebrikovas. vairiausi tveli sneliai ir elitiniai vaikuiai i kelintos nomenklatros kartos versi tapti valgais. Tuo metu tokia didvyrika profesija tapo visikai nepavojinga, bet, kaip ir anksiau, buvo labai prestiin ir pelninga. Didij laiko dal leisdami Vakaruose, prisideng diplomatiniais pasais ar vairiausi inyb: nuo APN ir Aerofloto iki Goskoncerto,- ikabomis, gaudami atlyginim valiu ta ir pinig operatyvinms ilaidoms, valgai, alpdami nuo savo pasakiko gyvenimo ir rizikuodami nebent bti isisti, usienyje nesiboddavo at viro sukiavimo: kartais iversdavo straipsnius i Vakar urnal ir sisdavo juos centrui kaip surinkt slapt informacij. Be to, juos lengvai perver buodavo Vakar kontrvalgybos, kartais tiems n netariant. Maskv pldo tokie informacijos ir dezinformacijos srautai, kad ap doroti juos turimomis primityviomis priemonmis tapo tiesiog nemanoma. Brendo informacijos chaosas. Tkstani tkstaniai kasei su raytais pokalbiais - nuo ministr kanceliarij Vaingtone iki komunalini virtuvi savo pai alyje - guljo neapdorotos. Milijonai paym, ataskait, dosj nuguldavo archyvuose neperskaityti. Atsiliep ir vis didjantis atotrkis tarp Vakar ir TSRS isilavinimo bei techninio pasirengimo. Vienam rezidentui JAV u didelius pinigus amerikieiai kio 1942 met pavyzdio hidrolokatoriaus brinius. Bet Maskvoje tai greitai pastebjo. Bta ir sudtingesni atvej. Neva slapti Amerikos techni niai projektai ir apskaiiavimai buvo siuniami atitinkamus MTI, skaitant dirbti ia kryptimi. Daugiatkstantiniai kolektyvai dirbdavo met metus, kol prieidavo prie ivados, kad kryptis neperspektyvi ir ve da aklavietn. Bet itai dar reikjo rodyti valdininkams. O rodyti buvo sunku,- daugiatomius kompiuteri apskaiiavimus amerikieiai smoningai pindavo klaid. T suprasdavo tik tada, kai sududavo eili nis lktuvas, sprogdavo raketa ar gabalus itikdavo bandym stendas. Bet ir tai dar ne baisiausia. Baisus buvo pasmerktumas, apie kur, n netardama, raportavo valgyba. Vakaruose pavyko nupirkti, ir gana lengvai, u ketvirt kainos (tris mi lijonus doleri) Amerikos naikintuv bombone Phantom. Tarybiniai specialistai, apirj main, buvo apstulbinti elektronikos gausumo. Madaug vienod su tarybinmis panaios klass mainomis aerodinami kos ir manevravimo charakteristik, Phantom savo elektronika galjo aptikti ir sunaikinti tarybinius lktuvus gerokai anksiau ir kur kas dides niu nuotoliu. N vieno mazgo i jo sekimo, elektroninio atoveikio ir pa taikymo aparatros tarybin pramon negaljo net nukopijuoti. Sena li
149

ga, prasidjusi nuo Stalino odi, kad elektronika - tai marksizmui sve timas ydikas pseudomokslas, tapo ltin ir neigydoma. Savo veiksmingumu stulbinanti Amerikos oro mio raketa Skywin der taip pat nesunkiai u pus kainos buvo nupirkta Vakaruose (vliau paaikjo, kad dar pigiau - ir valgai visad nusignybdavo juodai dienai). O dvi kitos raketos apskritai atiteko kone veltui - i Vietnamo partizan, pavogusi jas tiesiai i po Amerikos naikintuv sparn kakokioje Piet Vietnamo bazje. Tarybiniai specialistai, nuolat svajoj pamatyti ios ra ketos nutaikymo schem, tik lidnai suiaup lpas, kai j svajone isipild. Taip, schema buvo paprasta kaip grblys. Amerikieiai apskritai niekad nemgo sudting dalyk, sukr net nacionalin prieod jis nepakan kamai protingas, kad daryt paprastus daiktus. Visa tai tiesa. Bet nutai kymo schemos pagrind sudar mikrolempos, kuri Taryb Sjunga, kad ir kaip nort, negaljo gaminti. Tam bt reikj dvigubai padidinti vakuum gamyklose, kurias kadaise pastat kaliniai ir statybos batalionai. O amerikieiai, tarsi tyiodamiesi, parduoda valgybai vis komplekt brini (vagon) ir visus technologinius emlapius, skirtus George Washingtono tipo povandenini laiv raketnei gamybai. Statykit, vaikinai, diaukits. Ak, kaip visi buvo sujud. Ant kiekvieno lapo amerikietikas grifas Top secret ir du msikiai: Visikai slaptai! Ypatingos svarbos, violetiniai antspaudai su dviem nuliais ir kitokia egzotika. Pats Brenevas prim du vaikinus i Pirmosios vyriausiosios valdybos, kurie nupirko ir atitemp vis t makulatros kaln Maskv, teik jiems po Didvyrio vaigd. Patikrinus pasirod, kad apie tai nevertjo n kalbti. Pakanka prisiminti, kad v i e n i n t e l i s pasaulyje uvs raketneis buvo btent ios serijos, kur laiv statytojai taip ir pramin Ivanas Vaingtonas. Visi ie aidimai kainavo pasakikus pinigus, neduodami joki rezultat arba atvirai kenkdami. Tai jau buvo tradicija. Ar labai padjo aliai, kad valgyba kadaise tiksliai nustat TSRS upuolimo dat - birelio 22-j? Bjauru buvo tai, kad valgai taip priprasdavo prie gyvenimo Vakaruose, jog namo grdavo labai nenoriai, tikdamiesi, kad tvynje ibus neilgai, o jei tokios vilties neturjo, tai paprasiausiai atsisakydavo grti. Tuomet arba slpdavosi, arba pasiduodavo. Sunku nurodyti al, kur toki dalyk nra buv Andropovo ir vlesniais laikais. Bet, nors ir keista, tai visai nepakenk nei paties Andropovo, nei Pirmosios vyriausiosios valdybos virininko generolo Kriukovo karjerai. J Andropovas temp paskui save tarnybiniais laiptais nuo tada, kai 1956 metais buvo nuslopintas Vengrijos sukilimas. Taip buvo, matyt, todl, kad, pirma, nomenklatrini sneli, kurie sudar pagrindin usienio valgybos darbuotoj mas, bgimas Vakarus ne itin jaudino pai nomenklatr, moraliai jau pasirengusi sekti j pavyzdiu, antra, dar ir
150

todl, kad slaptojo karo frontas Vakaruose, nepaisant viso romantikumo vis dlto buvo laikomas pagalbiniu palyginti su globaliniu slaptojo karo frontu alies viduje. Nesuvaldomai trokdamas igelbti tvyn ir uliliuotas laimjim Kaukaze, Andropovas nusprend engti dar vien ingsn. Kito smgio ob jektu jis pasirinko partijos Maskvos miesto komitet, kuriam vadovavo CK Politinio biuro narys Griinas. Prie j MMK pirmuoju sekretoriumi buvo toks Jegoryevas, taip pat iki aus klimps korupcijon, bet svajojs ikopti didij politik. Todl jis reguliariai klausydavosi paskait apie pasauli nio sionizmo kslus ir nuolatos konsultuodavosi ia tema su KGB, kuris savo ruotu iekojo dingsties nuversti Jegoryev ir jo viet pasodinti Andropovo mog. Btent bekovodamas su pasauliniu sionizmu Jego ryevas ir sudeg. Kart Brenevui girdint per pasitarim Politiniame biure, kai Artimuosiuose Rytuose 1973 metais siaut eilinis karas, Jegoryevas, gurkteljs daugiau nei paprastai konjako, pasil Sinajaus pusiasalyje ilaipinti tarybinius jr pstininkus ir pradti yg Tel Aviv. Brenevo antakiai i nuostabos okteljo auktyn, o gynybos ministras ibalo, pramutgalvik raginim vertins kaip intrig prie save. 1973 metais ilaipinti dar nebuvo ko ir i ko. Drauge Jegoryevai,- pasidomjo Brenevas,- kieno nuomon js reikiate? Partijos Maskvos miesto ko miteto,- atsak MMK pirmasis sekretorius. Vadinasi, panaius klausi mus js svarstote miesto komitete?- su piktdiugikomis gaidelmis balse paklaus generalinis sekretorius. Po slegianios tylos MMK pirmuoju sekretoriumi tapo Griinas - Su slovo mogus. Andropovas buvo dar per silpnas. MMK tapo korupcijos, ido vagysi ir vairi kit tamsi darbeli liz du, iki smulkmen primenaniu gangsteri sindikat kur nors ikagoje, treiojo deimtmeio pradioje. Skirtumas tik tas, kad gangsteri sindika tas mokjo mokesius ir bijojo policijos, o MMK ir mokesi nemokjo, ir milicininkai isitemdavo it stygos ir atiduodavo pagarb net smulki klerk i tos galingos staigos akivaizdoje. Suljs, nes pasijuto nebaudiamas, MMK pradjo daryti klaid, Maskvos miesto komiteto biu ro narys ir miesto Kuibyevo rajono komiteto pirmasis sekretorius Galuka gavo pusantro milijono rubli ky (dal brangakmeniais) u tai, kad paskyr keturis butus kakokioms tamsioms asmenybms i Tbilisio. Taiau, pams pinigus, klientus apgavo. siut ie nepagailjo ilaid ir umezg ry su labai udaru ir takingu avantirist, artim Brenevo duk teriai Galinai, ratu. Neinia, kokias spyruokles paspaud generalinio sek retoriaus dukra, bet specialj draugo Galukos nam ugriuvo KSNGS brigada, vadovaujama paties generolo Griino (likimo ironija - MMK pir mojo sekretoriaus bendrapavardio), ir padar krat,- konfiskavo auks 1 51

ir vertybes, taip pat pinigus, kuri vert - 4 milijonai rubli. Galuka bu vo suimtas. Kit dien byla buvo perduota KGB. Andropovas pats tard i baims galv praradus rajono komiteto sekretori ir ipe pri sipainim, kad is tebuvo sraigtelis miesto komiteto veikj rankose. Andropovas pradjo mstyti, kaip apie visa tai geriau praneti Bre nevui, kad vienu auniu smgiu nuverst vis miesto komitet, paverst j Lubiankos filialu ir pradt Kremliaus puolim. Taiau partijos Maskvos miesto komitete jau aidjo nerimo varpai. Paslps dal savo darbuotoj vilose ir specialiose ligoninse, Griinas puol pas Brenev. Galuka buvo paleistas, o generolas Griinas atiduotas teisman u piktnaudiavim tarnybine padtimi ir nuteistas. Andropov ikviet pas generalin sekretori. Brenevas velg j su priekaitu. Dalyvavusieji Suslovas, Griinas, ernenka ir kakokia proga Maskvoje atsidrs Raidovas usipuol KGB ef, nelyginant medioklini un ruja. Jam primin, kad svarbiausias KGB udavinys - saugoti nomenklatr, o ne rpintis jos morale. Tam yra partins kontrols komisija, kuri gali rasti klausim ir paiam Andro povui. Tarkim, ar Jurijus Vladimiroviius ino, kas kasdien vyksta toje daugybje itaiging but, kurie perduodami jam i sostins nekainojamo specialaus fondo kaip konspiraciniai. Nieko sau konspiraciniai butai, apie kuriuose vykstanias orgijas ino visas namas, o gal net visas rajonas! Kam ir kiek valiutos atiduoda prostituts, kurias kontroliuoja KGB 5-oji valdy ba? U kokius pinigus ir kam organizuojami nesuprantami KGB koviniai padaliniai? Ir svarbiausia: KGB visikai ipaikino savo pagrindin prieinink, dl kurio partija ir pakenia savo balanse tok didiul baudiamj aparat. Kalbama apie alies gyventojus, kurie sau leidia velniai ino k! al utvind antitarybin literatra, visais kanalais transliuojama kakokia ideologikai kenksminga muzika, spausdinamos velniai ino kokios kny gos. Jaunimas nenori nei dirbti, nei tarnauti armijoje. Keliaklupsiaujama Vakarams, liaupsinamas vakarietikas gyvenimo bdas. tai su kuo turi kovoti KGB, o ne naryti po rajon komitetus ir iekoti grobio. Andropovas mgino prietarauti. Argi ne pati partija pradjo flirt su Valstijomis ir atsidkodama u kreditus leido ydams emigruoti i alies, gaudama pinig u kiekvien ileist yd? Argi ne jis, Andropovas, visa da buvo ir prie koketavim su potencialiu prieininku, ir prie bet koki emigracij i alies? Jis net para special memorandum iuo klausi mu. Argi ne jis organizavo, kad i alies bt isistas meiikas ir atskalnas Solenicynas, argi ne jis varo nepertraukiam kampanij, kad nuplt garb Sacharovui ir j panaiems, patyliukais igrsdamas juos
152

usienin arba kidamas u grot? Jis ir jo inyba, iskyrus armij,- vie nintelis iuo metu dirbantis valstybs institutas. Daugelis draug papras iausiai nusialino nuo darb u aukt tvor bei uolini dur ir usiima neinia kuo, velniai tariant. Jei partija nekovos su renegatais ir kyininkais savo gretose, ji us ir praudys al. Visi iek tiek aprimo, tonas tapo taikingesnis. Ne, niekas neabejoja draugo Andropovo itikimybe partijai ir jos idealams. Deja, iuolaikinio gyvenimo realijos dabar diktuoja btent toki partijos politik. Niekas neprietarauja, kad alyje btina vesti tvark, bet nejau draugas Andro povas, ms brangus Jurijus Vladimiroviius, turi tok jg pertekli ir tok siaur darb front, kad pradeda audyti savikius, partijos ir revo liucijos veteranus? i fraz, beveik odis odin paimta i Chruiovo kalbos partijos XX suvaiavime, buvo didiai prasminga. Chruiovo pradto ir nomenklatros palaiminto destalinizavimo tikslas buvo ne demaskuoti reimo nusikalti mus aliai ir istorijoje neregt genocid prie savo liaud, bet Stalino me todus jo nesibaigianiame kare prie nomenklatr. Todl tok visuomens rezonans sukl netiktai pasirodiusios A. Solenicyno knygos Viena Ivano Denisoviiaus diena ir Gulago archipelagas, kur pirm kart buvo atvirai pareikta, jog kiekvienam nuudytam partijos sekretoriui teko milijon milijonai nuudyt ir nukankint paprast moni. Kad reikia minti ne 1937 metus, kai Stalinas suvedinjo sskaitas su nomenklatra, bet visus komunistinio reimo, nuosekliai ir negailestingai naikinusio sa vo liaud, deimtmeius. U Archipelago skaitym duodavo iki 7 met lageri ir 5 met trem ties iki pat 1985 met. Tai visiems inoma. domu kas kita: knyga pirm kart buvo ileista Vakaruose u... KGB pinigus (net be autoriaus inios). Vieosios nuomons sprogimas pasaulyje buvo nemonikas, kaip ir paios knygos, aibikai iverstos visas esamas kalbas, skm. TSRS pavadini mas inyko ir buvo pakeistas Gulago archipelagu. Vienas tarybinis urnalistas kart tuiame Argentinos plente susistabd sunkveim, kad nukakt kaimynin miestel. Sunkveimio vairuotojas, vidutinio amiaus indnas, suprats, jog vea usieniet, pasidomjo, i kur is. I Rusijos,atsak urnalistas. A-,- nuts vairuotojas.- inau. Skaiiau Gulago archipelag. Cinikai sako, jog KGB tai padar specialiai, kad apsirpint darbu ilgiems metams, kad visad bt k ir u k sodinti. Neinomi slap tojo karo keliai, ypa kai KGB efas trokta aukiausios valdios. Stalinas aud savikius,- riaumojo mikrofon Nikita Chruiovas,revoliucijos veteranus! Va, u it savival mes j smerkiame... monijos istorijoje buvo nemaa iauri tiron, bet ir jie visi uvo nuo kirvio, nes patys savo valdi palaik kirviu... Chruiovas pasak netgi kur kas dau
153

giau, negu norjo. Apimtas oratoriaus azarto ir pripains, jog Stalin nuud jo itikimi mokiniai (vos ne kirviu per galv), Nikita Sergejeviius spjo visas busimsias partins nomenklatros kartas dl svarbiausio pa vojaus: n e a u d y k i t e s a v i k i u s ! Arba site nuo kirvio Andropovas tyljo. Rezultatus susumavo Brenevas. prostracij grimztantis TSKP vadas nemgo tokio santyki aikinimosi, kuris trukd jam mgautis gyvenimu itaigingose vilose ir mediokls pilyse, isibarsiusiose po vis al ir po daugel Europos ali. A matau, kad draugai suprato vienas kit, ir tai labai gerai. Ir ikilmingai pabuiavo Andropov abu skruostus, net aar nubrauk. Bet ta pai dien Andropovo pirmuoju pavaduotoju buvo paskirtas genero las Cvigunas Brenevo svainis, veds tikr generalinio sekretoriaus monos seser. Uuomina buvo daugiau negu aiki. Kova stiprjo. Andropovas inojo kur kas daugiau, negu isak susijaudinusiems nomenklatrininkams, bet ir jis dar ne visk inojo. Amerikietikas grifas Leidimas naudotis ribotas utvotas tarybiniu tampu Slaptai ir slaptos ratvedybos registraciniu antspaudu: CV praneimas apie ekonomin ir vidaus politin padt TSRS. Analitin 1978 met ataskaita Jungtini Valstij Prezidentui, Vyriausybei ir Kongresui. Originalas, i r k a k o d l - r u s k a l b a ! Kodl? Ogi todl, kad KGB negait laiko versdamas, o skaityt ikart, kai tik 200 puslapi ata skaita bus perduota (neva agentros) tarybinei valgybai ir persista Maskv. Labai mandagu i amerikiei puss, kad jie prisim dal miliniko tarybins slaptosios policijos aparato rpesi. Kodl gi jie savo ataskaitas pradjo spausdinti rus kalba?- paklaus nustebs Pirmosios vyriausiosios valdybos virininkas Kriukovas Andropov, nors Andropo vas ito turjo klausti Kriukov. Net bdamas garbaus amiaus negras, a be vargo ir tingulio imokiau rus kalb,- pacitavo Andropovas, mgs pasipuikuoti intelektu prie valdininkus. Kriukovas ijo apstulbs, kad tokia detal visikai nesudomino jo efo... ... iuo metu TSKP centriniame aparate ir sjungini respublik komunist partij vadovaujaniame aparate labai irykjo susiskaldymo tendencija. Svarbiausia prieastis - nuolatos blogjanti padtis. Vis pramons ak ssting, vis smunkani gamyb, katastrofikai majant darbo naum, nuolatinius nederlius dar labiau irykino sumajusios tradicini tarybini eksporto preki - naftos, duj ir neapdorotos me dienos - pasaulins kainos. Didiulio masto visikai nesubalansuota karin gamyba, kasmet vis plsdamasi, smukdo visas kitas pramons akas, vis labiau didindama alies priklausomyb nuo plataus btiniausi preki asor timento, skaitant ir maist, importo. Tuo tarpu nusenusi TSRS vadovyb
154

ne tik nemato, koks pratingas is kelias, bet prieingai, stumia al nau jas milinikas ilaidas, kuri jau negali pakelti nei teorikai, nei praktikai... Finansin parama viso pasaulio komunist partijoms, pagal ba besivystanioms alims, viliantis, kad jos pasirinks vadinamj socia listin keli, Ryt Europos ali satelii gelbjimas nuo bankroto, kon frontacija su civilizuotu pasauliu, visas tas ilgametis kelias, kaip jau visikai akivaizdu, veda niekur, bet Kremlius atkakliai, lyg pasmerktasis, eina tuo keliu... Ryt Europos alys satelits, kurias daugelis ms politik jau se niai vadino udelsto veikimo minomis, ities tampa tokios, stumdamos Maskv aklaviet su baime laukiant neivengiamo sprogimo. Komu nistins ekonomikos slygomis, kai labai trksta preki ir viepatauja autarkins tendencijos, o grynai slyginiai pinigai turi tik santykin vert, absoliuti vertyb yra tik preks... Tiekdama prekes alims klientms, tarybin vyriausyb atplia nuo sa vo alies ir ekonomikos tai, kas btiniausia. Padidintos kainos neilygina padties, nes produkcija, kuri liaudies demokratijos alys duoda mai nais, kur kas prastesns kokybs negu Vakar, ir tai sudaro nuolatin preki vakuum TSRS... Kad palaikyt bent iokius tokius prekybos santykius su Vakarais, Taryb Sjunga priversta eksploatuoti nerentabilias achtas ir rd kasyklas, reikalaujanias milijard valstybs subsidij, pumpuoti nekokybik naft nuoaliuose, sunkiai prieinamuose alies rajonuose, kur jos savikaina labai aukta, udariusi save savotikame uburtame rate, i kurio nra ieities... Brenevas, apsilanks Indijoje, pasira susitarim skirti Gandio vy riausybei 820 milijon doleri kredit. Be to, jis adjo padidinti naftos tiekim Indijai 1 milijonu ton (dabar tiekiama 1,9 milijono ton). Taip pat buvo pasiraytas slaptas susitarimas tiekti ginkluot, konkreiai, 25 lktuvus MIG-25 - u 1,6 milijardo doleri. Kaip visada, lengvatinis kre ditas tiekti ginkluot suraytas taip, kad nesuprasi, ar Indija kada nors ke tina j padengti... Kiek TSRS kasmet kainuoja tiekti alims satelitms aliav ir gatav produkcij, esama tik apytikri duomen. Taiau TSRS kasmet ileidia mintoms alims ir tvirtos valiutos, didindama nuolat augant savo siskolinim Vakarams, kuris iuo metu sudaro 17 milijard 900 milijon doleri. Be to, Kremlius sipareigojo garantuoti Vakar kreditus Ryt Eu ropos alims, potencialiai usiverts ant savo pei dar 60 milijard doleri skol. Apie kasmetes doleri subsidijas alims satelitms yra tiksli duomen, kurie pateikiami ioje lentelje: Per pastaruosius 10 met Taryb Sjunga ileido 85,8 milijardo doleri, taip paskirsiusi ias milinikas las:
155

Kuba 15,4906 milijardo doleri, Vietnamas 9,1312 milijardo doleri, Sirija - 7,426 milijardo doleri, Irakas - 3,7656 milijardo doleri, Etiopija - 2,8605 milijardo doleri, iaurs Korja 2,2341 milijardo doleri, Mongolija - 9,5427 milijardo doleri, Indija - 8,9075 milijardo doleri, Lenkija - 4 milijardai 955 milijonai doleri, Afganistanas - 3,055 milijardo doleri, Alyras - 2,5193 milijardo doleri, Angola 2,0289 milijardo doleri. Visos ios ilaidos, turinios tendencij kasmet didti, neatnea Taryb Sjungai visikai jokios naudos, ir reali tarpvalstybini santyki termi nais negali bti aikinamos. Kremliaus politin nauda niekingai maa, o perspektyva labai abejotina. Pavyzdiui, Angoloje, nors MPLA masikai tiekiama tarybin ginkluot, marksistini grupuoi kontroliuojamose te ritorijose TSRS naftos kompanijos tebepumpuoja naft, o Piet Afrikos - kasa deimantus dar lengvesnmis slygomis negu iki prasiskverbiant TSRS... Milinikas Kremliaus ilaid sumas i esms sudaro masiniai ginkluots ir aliav (daugiausia naftos ir jos produkt) tiekimai alims klientms, siekiant vienintelio tikslo - palaikyti vietos komunistinius ar ba prokomunistinius valdytojus. Taiau iame sraute ir tiesiogiai cirkuliuoja aukso fondai bei grynieji pinigai pagal Maskvos kontroliuojam bank struktr sistem, taip pat per tarptautin bank sistem. Taip pinigai, tar kim, pervesti Kubai, nusda Ispanijos bei Pranczijos bankuose fiktyviose igalvot asmen arba firm sskaitose, sudarydamos, viena vertus, as meninius Kastro eimos fondus, kita - kapital, neva visikai priklausant vietos komunist partijoms. Bet yra ne visai taip, nes Maskva lengvai paima pinigus i i sskait ir leidia savo nuoira. Pavyzdiui, neseniai neoficialioms tarybinms dele gacijoms lankantis Monte Karle ir Kenijoje, kur vairioms prekms ir pa slaugoms (rulet ir safari) buvo atitinkamai ileista 240 ir 285 tkstaniai doleri, pinigai ioms ilaidoms padengti buvo paimti i Ispanijos komunist partijos sskait... Negana to, Kremliaus pinigai dedami kapitalus inom firm ir kompanij, kurios ne tik neturi nieko bendra su pasauliniu komu nistiniu judjimu, bet prieingai, yra Maskvos oficialiai kritikuojamos kaip priklausanios Vakar kariniam pramoniniam kompleksui. Susidaro paradoksalus vaizdas: Maskva investuoja pinigus gynybos sistem, uuot gydiusi savo sergani ekonomik. iuo metu esama
156

duomen, kad Maskvos pinigai cirkuliuoja deimant apdorojimo biznyje (PAR, Izraelio ir Olandijos firmos), loimo biznyje (Monte Karlas, Las Vegas, Honkongas), per statytinius sigijus madaug tuzin kazino, loimo ir viej nam vairiuose pasaulio kampeliuose, narkobiznyje (ryys per Kub su Lotyn Amerikos narkotik karteliais ir per Afganistan bei sa vas musulmon respublikas su Centrins ir Pietryi Azijos narkotik sin dikatais)... Tarybins vadovybs kontakt su JAV ir Vakar Europos ali vadovy be metu (Brenevo ir Gromykos kelions) Maskva ne kart pareik, kad svarbiausias tikslas btinyb gauti Vakar kreditus visai gavybos pra monei ir ems kiui modernizuoti. Taiau Vakar ali pasilymai parpinti atitinkam rengim teikiam kredit sskaita buvo atmesta ir pareiktas noras gauti grynai pinigin kredit, nes TSRS dar nepasirinko tiekj ir ketina organizuoti firm konkurs. Beveik visi gauti kreditai nusdo Vakar bank sskaitose ir faktikai perskirstomi asmenines auktj partijos valdinink sskaitas... Susidar spdis, kad kakokia TSKP vadovybs dalis, kur kas geriau matydama i vidaus, negu mes i iors, artjani katastrof ir jos neivengiamum, i anksto rengsi trauktis Vakarus, sudarydama tam materialin baz. Btent tokios materialins bazs krimas ir lemia vis TSRS usienio ir vidaus politik, neturini jokio kitokio paaikinimo. Dl tokios politi kos TSRS aukso atsargos sumajo madaug trigubai per pastaruosius 30 met ir toliau spariai maja. Vis progresuojantis pramons nuopolis gali tapti nekontroliuojamas ir sukelti visik ekonomikos chaos, o tai sudaryt puiki galimyb likviduoti Taryb Sjung kaip didij pasau lio valstyb nesigriebiant karini priemoni... Tikslinga artimiausiu metu pamginti padidinti ali TSRS klieni - skaii, didinant jos begali nes ilaidas (dar geriau - tiesiogiai traukiant j kok nors didel regionin konflikt) ir apgalvota kredit politika didinti susiskaldym Kremliaus vadovybje... Toliau isamiai nagrinjamas klausimas, kur geriausiai traukti TSRS regionin konflikt. Buvo numatyta Kuba, Artimieji Rytai, Angola ir net galimyb iprovokuoti kar su Kinija. Pateikiama daugyb argument u ir prie, daugiau kalbant apie didiul praneimo autori informuotum, o ne apie j ketinimus... CV praneimas ne veltui pateko Andropovui rus kalba. Jame nebuvo nieko, ko neinot KGB efas. Nebent daugelis teigini buvo suformuluoti konkreiau ir netuiaodiaujant, o slaptose paties KGB paymose daugel dalyk bijota vadinti tikraisiais vardais, bet minimos konkreios pavards. Tik grietos reformos galjo igelbti al, taiau t reform nebuvo galima net pradti tomis slygomis, kurios egzistavo TSRS. Tik su
157

triukinus ir likvidavus esam nomenklatr ir tai aikiai mat Andro povas - buvo galima pradti daryti tvark alyje, o paskui ir esminius per tvarkymus. Bet kur imti moni tokiems puikiems sumanymams knyti? Kur imti toki kadr, kurie, sprsdami visk, igelbs al? Jo drsi mintis pakeisti nomenklatr savo ekistais, nors dar ir nebu vo imesta i galvos, bet jau spjo gana skaudiai apvilti. Azerbaidano eksperimentas parod, kad ekistai, prisikas iki pelning nomenklatrini post, sidrsin elgiasi dar liau nei j pirmtakai. Pats Alijevas, greitai pajuts, kokios galimybs atsivr esant respublikos Komunist partijos CK pirmojo sekretoriaus poste, pavert Azerbaidan kakuo labai panaiu legendinio kalifo Harno ai Raido laik Bagdado kalifat. Alijev jau taip ir vadino Baku - Harnu ai Raidu ir su nostalgija prisi mindavo Achundovo laikus. iuo metu, Andropovo iniomis, Alijevas kartligikai rengsi paties Brenevo busimajam vizitui Baku, ta proga saks nulieti auksin gene ralinio sekretoriaus biust, sveriant 15 kilogram, rinkdamas briliantus ir antikvarines vertybes, nes visiems buvo inoma ir paties Brenevo, ir jo eimos nari silpnyb tokiems daiktams O laikas, tinkamas veikti, nenumaldomai bgo. Andropovo kratietis i Stavropolio laik, TSKP CK Politinio biuro narys Fiodoras Kulakovas, atsakingas u ems k, pritar visoms slaptosios policijos efo mintims ir buvo, galima sakyti, tas vienintelis mogus, kuriuo Andropovas ne tik pasikliov, bet ir galjo ities pasitikti. Energingas ir rytingas Kulako vas buvo kur kas jaunesnis u daugel nusenusi Kremliaus valdytoj. Dar galdamas dirbti daug ir vaisingai, Kulakovas buvo rytingas radikali reform alininkas. Jo vaigd staiga suspindo Chruiovo laikais, bet taip pat staiga ir ugeso. Chruiovas isiunt j garbs tremt Stavropolin, kur tasai susipaino su Andropovu. Kulakovo pasilym, kaip igelbti al, esm buvo tokia: radikali valstybs ir partijos aparato reforma, nomenklatros pakeitimas valdi nink, turini legalias valstybs tarnautoj privilegijas, institutu ir kuo grieiausia j pajam kontrol. Tai kadaise buvo paties Chruiovo svajon, bet jis ne tik nesiryo smarkiems ingsniams, bet ir, isigands galim padarini, nutolino nuo savs Kulakov. Kulakovas aktyviai daly vavo smoksle, paalinant Chruiov i valdios 1964 metais, surinks Stavropolio krato Teberdos draustinio mediokls namelyje visus pagrin dinius perversmo dalyvius ir nulifavs j iki paskutins detals. Netrukus grintas atgal Maskv, Kulakovas suprato, jog buvo apgautas s mokslinink. Jie ne tik nenorjo joki reform, bet prieingai, greitai ugniau ir tai, k suspjo pradti Chruiovas. Andropov vertins kaip bendramint, Kulakovas atkuto. Abu supra
158

to, kad jokios reformos nemanomos, kol j rankose nesuteiktos visos aukiausios valdios gijos. Jei mogui tenka be galo retas likimas,- man Kulakovas,- reikia bti vertam jo. Nepamginti juo pasinaudoti - tai jau nusikaltimas! Andropovas su juo visikai sutiko. Abu buvo sitikin ko munistai ir ventai tikjo savo planu, nors jis buvo toks pat utopikas, kaip ir visos komunizmo idjos, kurios galjo atvesti tik ten, kur atved. Plano esm buvo tokia: alyje vedama geleine drausm nuo viraus iki apaios. Vienu metu ir koordinuotai triukinama bet kokia laisva min tis, mafijozins struktros ir nomenklatra. Vyksta tam tikras gerybi per skirstymas i viraus apai, viskas grietai centralizuotai kontroliuoja ma, inoma, tam reikalingas darbo naumo kilimas. ems kyje visur die giamas garsusis Ipatovo metodas, igarsins Kulakov. Po negailestin go partijos valymo reorganizuojama ir TSKP kurioje buvo numatyta turti ne vien, bet du generalinius sekretorius, trigubai maesn CK ir perpus maesn aparat... Kremliaus svajotojai, kaip kadaise pastebjo, tiesa, kita proga, Her bertas Velsas. Bet jie nebuvo svajotojai. Jie paprasiausiai nenorjo visko prarasti. J dviem egzemplioriais suraytame ir keturiuose mainraio la puose idstytame plane 42 kartus paminta gelein drausm, kuri dar tikjosi vesti visikai pakrikusioje alyje. Treiasis svajotojas, prijauts rengiamam pianui, buvo Piotras Maerovas - Baltarusijos par tinis bosas, kandidatas Politinio biuro narius. Skms atveju jam buvo paadtos ministro pirmininko pareigos ir tikra naryst Politiniame biu re. Kito smgio nomenklatros tvirtovei taikiniu buvo pasirinktas Serge jus Medunovas - Krasnodaro krato partinis valdovas, Brenevo asmeni nis draugas, atvirai laiks jam patikt krat savo feodaline tvonija. tikjs visiku nebaudiamumu, Medunovas prarado bet kok atsargum: atvirai m kyius, vert krato turtus doleriais, atvirai gyrsi savo sskaitomis keliuose Vakar bankuose, siunt myriop ir atleisdavo ir bausms savo vasalus, visikai ignoruodamas bet kokius statymus ir tai sykles. Medunovo dosj Kulakovas ir Andropovas kaup kelet met. Didel paslaug jiems ia padar jaunas Stavropolio krato komiteto sek retorius, kur Kulakovas paliko Stavropolyje, ivykdamas Maskv,- Mi chailas Gorbaiovas. Juk Krasnodaro kratas buvo kaimynystje. Su jau nu partijos sekretoriumi Kulakovas ir Andropovas siejo dideles viltis. An dropovas pats danai kalbdavosi su Gorbaiovu ir sitikino, kad is visikai pritaria jo pairoms, yra itikimas ir turi sen tvirt ryi su Andropovo vadovaujama tarnyba. Stavropolio krate buvo svarbiausia alies kurorto zona Kaukazo mineralini vanden rajonas. iame puikiame krate su velnia sausa iema
159

ir nekarta vasara buvo sutelktos nomenklatros vilos, sanatorijos ir gy dyklos, suprantama, neprieinamos paprastiems monms. Pagal sen, dar Rusijos ikirevoliucins aristokratijos paprot - vykti su eimomis prie vanden. ionai nuolat pataisyti sveikatos suvaiuodavo su monomis ir vaikais Kremliaus vadovai, CK aparato darbuotojai, ministrai, dideli miest ir srii komitet bosai, centrini laikrai redaktoriai ir genero lai. Gorbaiovas - partinis krato gubernatorius asmenikai pasitikda vo paius svarbiausius sveius, palyddavo j prabangias vilas, kart kartmis aplankydavo, pamau umegzdamas paius artimiausius santy kius su alies aukiausiais vadovais. Jis rinko nekainojam informacij, nes susitikti su aukiausiais atstovais, kai jie poilsiauja, o tu vaidini sve tingo eimininko vaidmen, visikai ne tas pats, kas susitikti su jais Mask voje per CK posdius beveidje srii sekretori masje. ia galima suinoti kur kas daugiau ir daug daugiau atsargiai pakudti. vien i aukiausio partijos elito gydykl, Raudonuosius Akme nis prie Kislovodsko, retkariais atvaiuodavo ir Andropovas, kurort vertins labiau u kitus. Tai buvo jo maoji tvyn. Galingasis KGB efas gim (1914 met birelio 15 d.) netoliese - Nagutskajos stotyje. Andro povas gyveno Raudonuosiuose Akmenyse atskiroje, grietai saugomoje viloje, nieko nepriimdamas, iskyrus i Maskvos atskrendanius KGB ge nerolus ir... Michail Gorbaiov, kurio main apsauga visada laisvai pra leisdavo pas ef. Vienas i svarbiausi Gorbaiovo udavini, kaip jau minjau, buvo rinkti kompromituojani mediag apie Medunov. Medunovo dosj pampo nuo Gorbaiovo surinkt dokument ir liudytoj parodym. Paaikjo, kad Krasnodaro krate, ypa pasakikoje Juodosios jros kurort zonoje Soio rajone, korupcija ir kyininkavimas partijos bei valstybs aparate gavo visikai oficial status. Kad nusipirktum main, gautum but, pakiltum tarnyboje, stotum auktj mokykl, btum pri imtas partij ir net gautum nakiai numer viebutyje, turjai duoti ky. Ir kiekvienas valdininkas inojo, kiek jis turi pasilikti sau, kiek pervesti rajono komitetui. Ten irgi inojo, kiek pervesti aukiau. Pinig upeliai susiliedavo srauni up Medunovo kienje. Negana to, btent Krasno daro kratas tapo tranzitine daugiamilijons valiutins operacijos zona, slapta parduodant usieniui juoduosius ikrus Ramiojo vandenyno silki skardinse. Gijos aikiai ved Maskv, ministr kabinetus, o i ten - Kremli. Taigi Medunovo nusikalstam veikl demaskuojani rodym uteko, taiau Krasnodaro krato partinis bosas priklaus neteisiamos ir nelieiamos nomenklatros kastai. Sutartis, sudaryta po deimtmeiais tru
160

kusio Stalino kruvinojo komaro, tebegaliojo, ir Brenevas neketino ne tik keisti, bet ir bent kiek koreguoti tos sutarties. Saugodamas savo pa skirtuosius, generalinis sekretorius saugojo save. Tik tuo buvo grindiama visa jo valdios galia. Visiems buvo akivaizdu, kad Medunovas domina Andropov btent savo artimumu Brenevui. Nuverts Medunov, An dropovas tikjosi nuversti ir Brenev. Antraip kokia prasm buvo apskritai prasidti btent su Medunovu? Buvo galima imti bet kur i 181 srii ar krat komitet sekretori, kad gautum toki pat nusikaltim puokt, kad ir t pat Gorbaiov. Andropovas geriau u kitus inojo apie jaunojo Stavropolio sekretoriaus veikl. Pavyzdiui, kai evardnadz Andropovo sakymu dar tvark savo gimtojoje Gruzijoje, pakeits nuo apaios iki viraus visus pareignus savo ekistais ir prigrds Gruzijos kaljimus buvusi valdinink ir pogrindini milijonieri, jis garsiai adjo i pagrind ikuopti kapitalistin respublikos kiaulid. Taiau daugumai vadinamo sios elins ekonomikos verteleg pavyko pabgti ir net evakuoti sa vo mones: o bgo jie netoli - kaimynin Stavropolio krat. Dauguma j buvo juvelyrai, sutriukintos nomenklatros usakymu gamin iedus, grandinles ir kt. ir pasiiup su savim vis aliav: auks, sidabr, platin, briliantus ir kitus brangakmenius. Daugelis isive ir jiems patiktas nomenklatros aukso atsargas, t.p. partijos auks. Taiau pasiekti, kur jie pabgo i Gruzijos, buvo nesudtinga. sikr kitapus Kaukazo kalnagbrio, pabgliai i Gruzijos pradjo skmingai pltoti elin ekonomik Stavropolio krate. evardnadz, gauds savo prieus vos ne Brenevo priimamajame ir siunts specialiais reisais atgal Tbilis, kad ten teist ir susidorot, ir iuo atveju pradjo veikti su jam bdingu rytingumu, tikdamasis kaip visada Andropovo paramos. Jis paskambino Gorbaiovui ir pareikalavo nedel siant suimti ir isisti Gruzij visus asmenis, ivardytus krato proku ratrai nusistame specialiame srae. Taps pirmuoju Gruzijos komunist partijos CK sekretoriumi, evardnadz taip tikjo savo galia, kad net ved respublikoje rus kalb kaip valstybin, pateisindamas Maskvos pasi tikjim ir sukeldamas tikr audr, ypa tarp Gruzijos inteligent. Todl skambutis kakokiam srities sekretoriui evardnadzei buvo greiiau biu rokratinio etiketo aktas, negu btinyb. Galima sivaizduoti, kaip apstul bo Tbilisio valdovas, Gorbaiovui tvirtai atsisakius. (Pataiknai tvirtina, kad tok Gorbaiovo tvirtum lm tai, kad jau tuomet busimasis genera linis sekretorius dieg Stavropolio krate kapitalistinius prekinius rinkos santykius. Pikti lieuviai, prieingai, tikina, kad Gorbaiovas msi ginti Gruzijos eli veikjus todl, kad ie jau buvo suspj teikti jo monai Raisai Maksimovnai nekainojam briliant kolj. O mums atrodo, kad viskas kur kas rimiau. Ruoianiam smoksl prie Brenev Andropo
161

vui reikjo l ir jis stengsi usitikrinti laikin elins ekonomikos bos param, slpdamas nuo j fakt, kad jo plane numatoma iuos visikai sunaikinti.) irds evardnadz, primins Gorbaiovui jo padties menkum (Pa galvok, kas - tu ir kas - a), nedelsdamas pasiskund Andropovui. Taiau didiai evardnadzs nuostabai, vl nepasisek. Krato komiteto sekreto rius, kur evardnadz visikai pagrstai laik emesniu pagal rang labai grietame partins nomenklatros tabelyje, ities pasirod ess galin gesnis ir takingesnis u j, nors iuo atveju buvo kalbama apie tiesiogin statymo paeidim. Oj globjas buvo vienas Andropovas. Bsimojoje kovoje Gorbaiovas jam buvo kur kas reikalingesnis negu gruzinas evardnadz. Tuo metu Brenevas jau sunkiai sirgo. 1976 metais jis patyr sunk insult ir gydytojai su didiuliu vargu itrauk generalin sekretori i klinikins mirties bkls. Kartkartmis partijos ir valstybs vadovas visikai suvaikdavo ir juokindavo vis pasaul, it mavaikis diaugdamasis ordi nais, blizguiais ir rykiomis vakarietikomis etiketmis. Nomenklatra, kuri visada svajojo btent apie tok suvaikjus generalin sekretori, dar visk, kad Brenevas ilaikyt visus savo postus, nes geresn priedang globaliniam alies apvaginjimui sunku buvo ir sugalvoti. Brenevui suteik Taryb Sjungos maralo vard, apdovanojo Pergals ordinu. Tragika alies istorija virto klaikiausiu farsu. Tiesa, Stalinas turjo net du Pergals ordinus, ir jis buvo ne maralas, bet generalisimas. Bet laiko dar buvo... Keli Andropovo bandymai ilydti Brenev pensij, o renkant nauj generalin sekretori - pasodinti post Kulakov, baigsi neskmingai. Nomenklatra rengsi gintis i paskutinij. Pasitelk jgos ir nulifuotus partini intrig metodus, vikriai operuodami apie kiekvien CK Politinio biuro nar sukaupta kompromituojania mediaga, Andropovas ir Kula kovas pasiek kompromisin variant: Brenevui paliekamas neseniai gytas nominalinis TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pos tas, o partijos generalinio sekretoriaus postas pereina Kulakovui. is reikalas buvo laikomas sutvarkytu, ir jam i anksto pradjo rengti al ir pasaul, i pradi organizav informacijos nutekjim Vakar laikraius, o paskui pradj atvirai apie tai kalbti udaruose partiniuo se susirinkimuose ir CK instruktori paskaitose. Andropovas ir Kulako vas jau sudar slaptus sraus nomenklatrini darbuotoj, kurie turjo bti nedelsiant paalinti i pareig ir atiduoti teisman tuoj po to, kai Ku lakovas uims TSKP CK generalinio sekretoriaus post. Nakt i 1978 met birelio 16 17-j Andropov i patalo pakl aius specialiojo ryio telefono skambutis. Susijaudins jo pavaduotojo generolo Pirokovo balsas prane, kad Kulakovas mir. Apstulbs An
162

dropovas po 40 minui atvyko Kulakovo vil su dviem operatyvinmis KGB grupmis. Sutrik, iblyk apsaugos darbuotoj veidai, nirtingai lojantis ir bandantis nutrkti nuo pavadio velionio mylimas aviganis. Pa klaikusios monos akys. Kulakovas buvo rastas su perpjautomis venomis savo asmeninje saunoje. Kraujo klane blykiojo skalpelis. CK beveik ne sureagavo Kulakovo mirt, o tiksliau sakant, sureagavo supratingai. Ivakarse, plenume, Kulakov smarkiai kritikavo u padt ems kyje. it jis susinervino ir... Oficialiai buvo paskelbta, kad TSKP CK Politinio biuro narys Fiodoras Kulakovas staiga mir nuo maus irdies nepakan kamumo. Painios medicinins ataskaitos apie jo mirt, kuri pasira 4osios Kremliaus medicinos valdybos virininkas Jevgenijus iazovas, nesiryo net spausdinti. Kulakov laidojo Raudonojoje aiktje. Krito akis, kad nei Brenevas, nei Suslovas, nei Kosyginas, nei ernenka laidotuvse nedalyvavo. Tai buvo labiau nei keista - laidojo Politinio biu ro nar, buvo paeistas neginijamas, iki smulkmen nulifuotas ir iki iol n karto nepaeistas tokio aukto rango vad laidojimo protokolas. Ir beveik niekas neatkreip dmesio i Mauzoliejaus tribnos kalbjus pa lyginti dar jaun mog su raudona dme ant kaktos. Tas mogus buvo Michailas Gorbaiovas. KGB vyresnysis teismo medicinos ekspertas generolas majoras Lipatskis asmeniniame praneime Andropovui ireik tvirt nuomon, kad Ku lakovo venos buvo perpjautos, iam bnant be smons. Andropovas tikjo tuo, nors ir nesuprato, kam prireik, nuudius Kulakov, perpjauti jam venas. Nors ir prisimin Kulakovo ne kart sakytus odius: Jei mes pralaimsime, a persipjausiu venas. Kakas suprato tai paodiui. O netrukus Maerovas uvo automobilio katastrofoje. uvo, jo ar vuotam limuzinui susidrus su savivariu, nors kai respublikos partinis bo sas vykdavo kur nors, trasoje nedelsiant bdavo sustabdomas visas eismas. I kur msi savivartis? Girtas vairuotojas pasakojo, kaip jis atsirado tra soje, isuks i kakokio kolkio keliuko - taip iveng post. Bet postai privaljo bti visuose galimuose keliuose, vedaniuose plent. O kiek vliau Vitebsko rajone emn rsi Andropovo asmeninis lktuvas, ku riuo KGB efas pai paskutin akimirk kakodl nusprend neskristi. Karas buvo paskelbtas. Kakas u Brenevo nugaros atvirai paeid 1954 met nomenklatros sutart, pradjs vis serij mogudysi. Vis rajon Maskvos centre uima kompleksas masyvi pastat, ieinani Senj aikt, kur sikrs TSRS komunist partijos Centro Komitetas. ia subga visos alyje ir dau guma pasaulyje darom nusikaltim gijos. I ia driekiasi nesuskaiiuojami iuptuvai, isiurbiantys visus syvus i milinikos alies, perpumpuojantys jos turtus asmeninius seifus ir usienio bankus. ia rengiamos baisios
163

savo liaudies ideologinio ir fizinio apdorojimo programos ir puoseljama svajon kada nors valdyti vis pasaul. ia aidiama milijon moni ir itis valstybi likimais. N minutei nenurimsta darbas CK tarptautinia me skyriuje, kuriam vadovauja Borisas Ponomariovas. ia sudaromos instrukcijos ir metodikos, kurios isiuntinjamos visoms pasaulio alims, i ia plaukia milinikos sumos legalioms ir nelegalioms komunist partijoms, sukilli grupuotms, teroristinms organizacijoms, komunistiniams, kairiesiems ir nacionalistiniams laikraiams, rinkim kampanijoms ir valstybs veikjams, imantiems kyius, ir profesionaliems nusikaltliams, norintiems tapti valstybs veikjais, finansuoti. Pagal sen Lenino metodik komunistai, ugrob valdi Kambodoje ir apimti re voliucinio azarto, likvidavo lygiai pus gyventoj - 3 milijonus i ei. Teroras, badas ir moni audymas klesti Etiopijoje, o Adis Abeboje sta tomi Suvaiavim rmai ir vietos komunist karaliukai nesislpdami pra bangiai gyvena nuversto imperatoriaus rmuose. Angol komunistiniam reimui gelbti metama Fidelio Kastro armija, ir tai padidina finansin pagalb Kubai iki 10 milijon doleri per dien. Rusikasis auksas srte srva usien. Yra aiku, kaip juo disponuoti. Ne veltui didiausio TSKP banko usienyje faktinis vadovas - tikras Boriso Ponomariovo snus Vla dimiras Ponomariovas. Nomenklatra jau seniai pavert paveldimais sa vo valdi ir turtus. Apsikaiiusi branduolinmis raketomis ir ties Euro pos pasidalijimo linija atsitvrusi atomini min laukais, ji tsia beprotik savo krjo darb, nematydama ir nenordama matyti, kad drauge su sa vo idjomis grimzta t pat lin, kuriuo per j malon buvo paversta pati didiausia ir turtingiausia pasaulio alis... Tai mat Andropovas. Jis anaiptol nebuvo nei liberalas, nei demokratijos alininkas. Prieingai, komunistin sistem jis laik geriausia pasaulyje, ventai tikjo bsimja komunizmo pergale visame pasaulyje, todl ir mgino igelbti i sistem nuo praties, prabangos ir korupcijos lino. Jis puikiai mat ne tik tai, kas vyksta pirmojoje pasaulyje isivysiusio socializmo alyje, kaip ididiai TSRS vadino Brenevas, bet ir kas darosi komunistiniam judjimui pasaulyje. Pranczijos komunist partija kasmet gauna i TSRS 2 milijonus doleri tiesiogiai per Eurobank ir 4 milijonus doleri per vadinamj patiktini- fiktyvi moni bei organizacij sskaitas. Minti pinigai jau seniai neskiriami nei komunist, nei darbinink judjimui, kaip buvo Torezo laikais. Dabartinis PKP generalinis sekretorius Mare - sielos gi lumoje sitikins nacistas, partijos vyriausiasis idininkas - Gosna, LHumanit vyriausiasis redaktorius - Andrij ir kiti Pranczijos proleta riato vadai jau seniai pavert Komunist partij kakuo tarp biros ir vagi priebgos. Tarybini koleg pavyzdiu jie prisipirko vil ir nam,
164

gyveno prabangiai ir viskuo patenkinti. Jie net tingjo platinti savo pai LHumanit, kurio tris ketvirtadalius su sekmadienio priedais sisdavo parduoti Maskv. Ten, kur laik pagulj kioskuose, laikraiai bdavo atiduodami makulatr. Bet ir tai dar ne viskas. Gaudami doleri i Maskvos, Pranczijos komunist partijos vadovai u tuos pinigus perkasi solidiausi Pranczijos, ir ne tik jos, kompanij akcij, gauna didiulius dividentus, dal j pasidalija tarpusavyje, o dal perveda konkreias savo geradari i TSRS sskaitas. Taip gautus pinigus jie vl deda akcijas, stiprindami Vakar ekonomik. Dal pinig pranczai atvirai investuoja loimo ir pornografijos bizn, i to gauna didiulius pelnus, ir vl pasidali ja tarp sav ir tarybini nomenklatrinink. Per pastaruosius 30 met,raportavo informatoriai i Paryiaus, per asmenin pono Gosna sskait perjo deimi deimtys m i l i j a r d doleri. Beje, perjo dviem kryptimis, i kuri viena - Eurobankas, priklausantis TSKP. Pats Gosna pateko laikraius, kai ydrajame Krante pasistats itaiging vil, akli na siena sak apjuosti ir alia plytint papldimio ruo. Aptvertus pliaus jis danai matydavo TSRS ir tai jam padar neidildom spd. Taip ir turi gyventi, atsitvrusi nuo liaudies, tikra marksistin partija - komunist auktuomen. Taiau Pranczija dar netapo komunistine, ir valdia parei kalavo nugriauti tvor. Gosna nepakluso. Byla pateko teism, kur Komunist partijos idininkas, liepsnodamas proletariniu tmu, reikala vo parodyti jam t statym, pagal kur jis, proletariatas, neturi teiss turti nuosavo tik ketvirio mylios ilgio Viduremio jros papldimio (juk nugaljusio proletariato alyje pliaai aplink partijos vilas ne tik aptverti, bet ir saugomi i sausumos ir jros). Rado statym, pasirayt dar Liudviko XIV kuris skelb, kad visi alies papldimiai yra visuomens nuosavyb. Pranczijos komunistams dar uteko lumo reikalauti i Maskvos papildom asignavim: ar tai bt streikas, demonstracija, ar laikraio LHumanit vent, per kuri mginama parduoti TSRS neisisto tirao likut. Ir popieri, ir daus iam laikraiui siunia i Maskvos. Bet prie tai daus perka VFR, nors pranczams itai kur kas lengviau pada ryti patiems. Bet jie nors patys leidia LHumanit, ir tai dkui Dievui! O Amerikos komunist partija n neketino pati spausdinti savo dviej laikratuk. Juos spausdina (ir rao) Maskvoje, TSKP CK spaustuvje, ir parduoda i esms taip pat TSRS. Pagrindiniai pirkjai - auktj mokykl usienio kalb katedros ir studentai, kurie i i laikrai laiko kalbos skaitas. Pati JAV komunist partija jau seniai virto kakokia profesionali veltdi gauja, kuri rytingai nieko nedaro, bet kasmet tvar kingai imelia i Maskvos 2 milijonus doleri. Ir dar begdikai dezin formuoja Maskv apie kakokio savo kandidato - Geso Holo - pergal

eiliniuose prezidento rinkimuose ir reikalauja ta proga dar poros milijon rinkim kampanijai. Matyt, Holas sigudrino kytelti kakam ky Mask vos JAV ir Kanados institute, nes visos ios akademins staigos reko mendacijos dl komunist galimybs prakiti savo kandidat preziden tus per rinkimus skambjo madaug taip: JAV komunist partijos auto ritetas, nepaisant represins valdanij sluoksni politikos, nuolat auga, telkdamas aplink JAV darbinink klass avangard, milijonus paprast amerikiei. Ir galingas proletariato balsas rinkimuose gali bti igirstas. Visi inojo, kad Vakar komunist partijos, tvarkingai gaudamos i Maskvos pinigus, dal j ileidia kyiams tarybinei partinei nomenklatrai. Bet JAV komunist partija sumu visus rekordus. Gesas Holas u kakokius neinomus nuopelnus isirpino i Maskvos kasmetin 100 tkstani doleri paalp, ileids iam tikslui Maskvoje apie penkias deimt tkstani. i paalpa kasmet didjo, matyt, dl infliacijos, o kart pasiek net du milijonus. Ir nors visiems buvo aiku, kad G. Holas perka CK aparatui kakok nekilnojamj turt JAV, pagal tradicij nemokdamas mokesi, nieko nebuvo galima padaryti, nebent iduoti j mokesi or ganams. Andropovui danai knietjo btent taip ir pasielgti. Per JAV komunist partij organizuoti koki nors valgybin veikl, atrodo, visikai nemanoma, nes paaikjo, kad j infiltruota VFR informatori, Izraelio valgybinink. VFR komunist partija bent dav tam tikros naudos, tapusi perdavi mo grandimi aprpinant pinigais teroristines grupuotes, kaip, pvz., Rau donosios armijos frakcijos, ir panaias. iuo kanalu buvo finansuojamos ir Italijos Raudonosios brigados, ir net Artimj Ryt teroristai. Jokia kita veikla Komunist partija savs neapsunkino, kai kada priglausdama sulugusius Stasi agentus i VDR. Suomijos komunist partija i Maskvos kasmet gaudavo nuo pusantro iki dviej milijon doleri. ia buvo ypatingi interesai, taip pat niekaip nesusij su marksizmu-leninizmu. Partija tarsi buvo tarpinink tarp Suo mijos komercini struktr ir TSKP aparato skirstant suomikas prekes po neaprpiam isivysiusio socializmo al, aprpindavo nomenklatr ir su ja susijusius spekuliantus suomikais aldytuvais, baldais, kotedais, saunomis ir padvtais Vakar automobiliais. Savo alyje partija skirst tarybinius usakymus laiv statybos firmoms, poligrafijos ir popieriaus monms, taip pat rpinosi tarybins medienos tiekimu, odiu, siningai atidirbdavo u jai skiriamus pinigus. iek tiek i alies usidirbdama kyiais ir leisdama savo sskaitose laikyti ir plauti jau itin nevarius TSKP pini gus, imdama i Maskvos visai monikai - 7 procentus. Madaug milijonas kasmet buvo skiriamas Izraelio komunist parti jai, kur vietos komunistai, dauguma vakarykiai ieiviai i TSRS ir Len
166

kijos, atvirai krovsi gautus pinigus savo kienes, atidirbdami u juos skan dalais Knesete ir ragindami arabus dalyvauti pilietinio nepaklusnumo ak cijose. Bet tai nebuvo svarbiausia. Partijos vadovyb jos generalinis sek retorius Vilneris turjo ryi vyriausybje ir pasaulio finans sistemo je. 1967 metais nutraukus diplomatinius santykius, ji vaidino prosovietini lobi vaidmen, dalyvaudama deimant biznyje ir organizuodama regu liarias tarybins nomenklatros keliones garsiuosius Izraelio vio pro filaktikos centrus. inoma, u atskir mokest. Taip buvo galima slinkti pasaulio ali srau stebintis, avintis, pikti nantis dl TSKP globalins finansins veiklos ir vieno jos iskirtinio ypa tumo: viskas plauk i alies. Susidar spdis, kad TSKP seniai privatiza vo Taryb Sjung ir usibr tiksl ne tik praturtti, bet ir visokeriopai stiprinti pasaulin kapitalistin sistem. Ir kaip bet kokia nusikalstama or ganizacija, bolevik partija taip gerai apgalvojo savo saugum, kad prie jos nebuvo galima prieiti i jokios puss. Ir Kulakovo bei Maerovo mirtis tai geriausiai patvirtino. Andropovas visa tai puikiausiai suprato. Jis nesuprato tik vieno dalyko: kodl niekas i partijos bonz nemato (ir nenori matyti), kad didingo partijos pastato pa matai smenga ir griva, grasindami suardyti vis pastat, palaidoti po jo griuvsiais ir pai partij, ir jos utopikas idjas, kurios siknijo, sukrus nusikalstam udik, vagi ir spekuliant sindikat. Gal jau kakur sumanyta, kad pastatas sugrit? Bet kur? Kulakovui mirus, Andropovas suprato, kad laiko jis jau neturi. Arba jis greitai engs kakokius netiktus ingsnius, arba us. Jo sakymu slapta pradtos formuoti ypatingos paskirties KGB kovins grups neva antiteroristinei veiklai. Grups buvo pavadintos Alfa, Ga ma ir Delta. Kiekvienoje buvo madaug po 300 puikiai apmokyt ir nemstani galvaudi, gebani vykdyti bet kok sakym. Be to, pa vyko kalbti Brenev perduoti KGB inion por oro desanto ir vien tank divizij. Armija eidim nurijo tyldama. Armijos ir KGB santy kiai visada smoningai buvo grindiami abipuse neapykanta. Armija ge rai atmin 1938 metus, kai ekistai sunaikino beveik visus armijos vadovaujanius kadrus, tarp j - tris maralus. ekistai savo ruotu neumiro 1954 met, kai armija atsirevanavo, su pasitenkinimu iaudiusi vis Valstybs saugumo ministerijos vadovyb ir sutraikiusi tankais visus, mginusius prieintis. Taiau dabar armijos bkl buvo labai bloga. Jos vadai tvirko neregtoje prabangoje, ir tai ypa skatino gynybos ministras Ustinovas civilis, ne grabiai dvjs maralo mundur, bet gerai usigrdins dar Stalino nomenklatroje. post j ikl pats Brenevas, kuris, taps maralu, visus kitus maralus pradjo irti su nepasitikjimu, todl ir nusprend
167

ginkluotj pajg prieakyje pastatyti civil partin nomenklatrinink, blogai imanant karybos klausimus, bet utat itikim. Kol armijos vadovyb su pasimgavimu tvirko ant nomenklatros Olimpo, armijos apaios demoralizavosi n kiek ne liau. Milinikas Stalino gulagas jau seniai ant visos tarybins visuomens likteljo kriminalin etik ir recidyvist kalb. Net akademikams isprsdavo keiksmaodi. Ir pirmja auka, suprantama, tapo armija, ku rioje klestjo ir buvo kultivuojami labiausiai sulaukjusi kriminalini nusikaltli zon paproiai, pakeit ir kovines tradicijas, ir karin drausm. Kareiviai su malonumu tyiojosi vienas i kito ir iauriai, kaip kokie lau kiniai, ud vienas kit. Karininkai girtavo, tokiu gyvenimo bdu rodyda mi bais pavyzd pavaldiniams. Jie tyiojosi i kareivi, savo ruotu bdami virinink pasityiojimo objektas. Klestjo favoritizmas, o vagysts ir kyininkavimas civiliniame gyvenime siek neregt mast. Su visu tuo dar buvo galima taikytis, jei armijoje nebt brendusios labai pavojingos nuo taikos, isiliejusios daugyb nepaprastj vyki, kurie, regis, nemanomi branduolins supervalstybs ginkluotosiose pajgose. Karinis laknas vyresnysis leitenantas Belenka nuvar naujausi naikintuv Japonij ir pasipra politinio prieglobsio Jungtinse Valsti jose. Eskadrinio minininko Storoevoj vado politini reikal pavaduo tojas, sums pat vad, sukl mait laive ir mgino iplaukti vedij. Laivas buvo suiuptas jroje, sustabdytas aviacijos smgiais, paimtas abordau pasienio kateri. Visi karininkai buvo teisiami, o herojus - va do pavaduotojas, 2-ojo rango kapitonas Sablinas - suaudytas. Karinink tankist grup nutar per eilin parad Raudonojoje aiktje pasukti savo tankus prie Mauzoliej ir pradti visuotin sukilim. Juos pavyko suimti pai paskutin akimirk. T dien tankai Raudonja aikte nevaiavo. Toki atvej buvo tiek, kad nesuskaiiuosi. Tad Brenevas ir jo aplinka netrukd Andropovui kurti ginkluotj pajg su KGB vliava. O svar biausias motyvas, kur Andropovas pateik teisindamas savo veiksmus, bu vo gana rimtas ir tiesiogiai nesusijs su armijos pakrikimu. Eiliniame Po litinio biuro posdyje KGB efas pateik vis pluot dokument, nenuginijamai liudijani, kad sjunginse respublikose labai stiprja se paratizmas. Tas separatizmas sumaniai ir nuosekliai buvo diegiamas i viraus, i respublik komunist partij centro komitet. Prieastis papras ta. Respublik nomenklatra nebenorjo mokti duokls Maskvai, svajo dama apie visik savarankikum ir neatskaitingum bet kam. Jei j lai ku nesustabdysi, Sjunga bus vienaip ar kitaip sugriauta. I atviros baims isiplt aarojanios Kremliaus senoli akys. Jie su viltimi velg Andropov, laukdami, kaip jis pasilys jiems gelbtis. O Andropovas ir toliau savo lygiu ir neiraikingu balsu vardijo alies bdas. Visikai su
168

griautas ems kis. Jei ne Amerikos ir Kanados grdai, TSRS jau seniai bt tek vesti maisto produkt korteli sistem. Brenevas, tai igirds, netiktai pramerk akis ir, sunkiai judindamas pusiau suparalyiuot andikaul, itar: Kada gi pagaliau ms Politiniame biure atsiras tikras ems kio spe cialistas, o ne intrigantas politikuotojas? Tai buvo uuomina apie velion Kulakov. Andropovas nedelsdamas utikrino generalin sekretori, jog tok mog jau rado, jis pasirengs tuoj pat pristatyti j draugams Politinio biuro nariams. Senoliai nusteb susivalg ir klausiamai suiuro slaptosios po licijos ef. K jis turi galvoje? Andropovas itar Gorbaiovo pavard. Senoli akyse suvito simpatija. Gorbaiovo pavard visiems asocijavosi su maloniomis ir naudingomis palaimos savaitmis elitinse Stavropolio gydyklose. Visi atsimin tuometinio pirmojo sekretoriaus paslaugum, dmesingum, kuklum ir net tam tikr drovum. Ir jo nepaprast jaunum. Kiekvienam i j jis tiko snus. Jis nepavojingas. J galima imti Maskv. Tegul kelia ems k, jei jau specialistas. (Daugelis gana pagrstai mano, kad jei Gorbaiovas bt sekretoriavs kurioje kitoje vie toje, tarkim, Voroneo srities komitete, Andropovui niekada nebt pavyk taip greitai ir paprastai pertempti jo Maskv. Sunku pasakyti, bet jei An dropovas bt panorjs, bt padars ir tai. Tik klausimas - ar bt panorjs?) 1978 met rugsjo 19-osios vakar specialus traukinys, kuriuo Baku vaiavo TSKP CK generalinis sekretorius ir TSRS Aukiausiosios Tary bos Prezidiumo pirmininkas draugas Brenevas, netiktai sustojo Mineralini vanden geleinkelio stotyje. KGB darbuotoj apsupt ku rortinio miestelio peron ijo, remdamasis savo asmenins apsaugos virininko generolo arovo rank, patsai Leonidas Brenevas, lydimas savo padjjo Konstantino ernenkos. Juos pasitiko Andropovas ir Gor baiovas. Tai buvo istorinis susitikimas. Maoje iaurs Kaukazo geleinkelio stotyje susijo keturi mons, kuriems buvo lemta ateityje keis ti vienas kit partijos ir valstybs vadovo poste, o vienam i j likimas lm sunaikinti ir TSKP ir didiul supervalstyb, vadinam Taryb Socialistini Respublik Sjunga. Tarp trij akivaizdi vidutinybi atsirado politins intrigos genijus, kokio istorija nepainojo nuo viduramio laik. Per kelet minui buvo nusprsta perkelti Gorbaiov Maskv. Spaus damas rank jaunam Stavropolio sekretoriui, Brenevas suvapsjo: ems kis - labai svarbu. Tu - specialistas. Igelbk al. A igelbsiu al, atsak Gorbaiovas, pagarbiai nulenkdamas galv prie partijos valdov. Kruvina dm ant plinkanios Gorbaiovo kaktos r generaliniam sekre toriui akis. Bet ji buvo raudona, o tai geras enklas... Brenevas vaiavo
169

Baku, kad pats sitikint, jog Andropovo mons daro tvark nacionalinse respublikose, su aknimis raudami korupcij ir bet kokias mintis apie separatizm. (Praeis visai nedaug laiko, ir Andropovo mogus Heidaras Alijevas, pasitiks Brenev Baku, pamgins net atplti nuo Azerbaidano ir paskelbti suverenia Nachievans srit. Visi pavargo mokti duokl.) Andropovas tikjosi, jog po vizito Baku Brenevas leis jam Kaukazo pavyzdiu surengti panaias operacijas Vidurinje Azijoje, kad vliau i ten smogt Ukrainai, kur sdjo nei ugny degantis, nei vandeny skstantis Brenevo statytinis erbickis. Visa savo esybe, nulifuota partinse intrigose ir ilgametje saugumo veikloje, Andropovas jaut, kad jo valanda artja. Ir kad priartint j, reikjo supurtyti milinik imperij, paadinti j i iemos miego ir, pa sinaudojus partins vadovybs sukrioimu, paimti visas vadias savo ran kas. Tam buvo reikalinga toji nepaprastoji aplinka, apie kuri Andropo vas svajojo nuo pat pradios, kai um KGB efo post, dar tada, kai rekomendavo vesti kariuomen ekoslovakij. Pabg ekai suard jo plan. Dabar jam pasitaik dar viena galimyb. Nuvertus ach Irane, kai valdi atjo islamikieji fundamentalistai, visas Vidurio Ryt regionas buvo destabilizuotas. Islamikojo fundamentalizmo bangos, risdamosi vis greiiau, artjo prie tarybini Vidurins Azijos respublik, skatindamos tuometin partin vadovyb, iki aus klimpusi vagystes, vis daniau gal voti, jog laikas nutraukti ryius su Maskva ir prisijungti prie islamo pa saulio. Respublikose sumaniai buvo kurstomos nacionalistins ir antirusikos nuotaikos. Kol kas be jokio antikomunizmo. is sukrstas ir susiskalds regionas pats prasi, kad sikit TSRS. Pagrindinis stabilizuojantis re giono veiksnys - turtingas ir kariniu poiriu, o dar labiau - sjunga su JAV stiprus Iranas - liovsi egzistavs islamo revoliucijos kraujyje ir cha ose. JAV buvo paskelbtos svarbiausiu islamo prieu, Amerikos ambasada Teherane sutriukinta, bet kartu buvo sutriukinta ir vietin Komunist partija, o jos lyderiai vieai pakarti. Prasidjo neramumai ir Afganistane. Pagunda buvo didiul. Trumpas smgis per Afganistan Iranui ir Pa kistanui aibikai bt iveds TSRS prie neulani Indijos vandeny no vanden ir pasaulini naftos atsarg. Trumpa, pergalinga karin operacija, be kitokios naudos, bt leidusi vesti tvark alyje, nutraukti al udani tempimo mainimo ir visokiausi Helsinkio proces politik, sunaikinti laisvamanyb, pakirsti tvirkinani Vakar tak, sustiprinti gamybin ir buitin drausm, sutelkti partij ir vl pasukti koviniu kursu. iam planui knyti Andropovas nemat geresns vietos u Afganistan. 1978 met balandio 27 dien Afganistane vyko komunistinis perver
170

smas, kur Andropovo mons reng kelet met. Muhamedo Daudo demokratin vyriausyb nuvert viena i komunistini frakcij - Afga nistano demokratin liaudies partija, ir prezidentu tapo tiesioginis Mask vos agentas Tarakis. Nedelsiant prasidjo masin TSRS ekonomin ir finansin pagalba. Afganistan plsteljo tkstaniai tarybini patarj. Tarakio komunistin vyriausyb, veikdama pagal vienintelio teisingo mo kymo metodik, tuoj pat pradjo audyti gyventojus, griauti meetes ir masikai eksproprijuoti. Atsaku tai tapo visuotinis sukilimas. Tik idiotas galjo mesti pana ik musulmon aliai. Sukilimas pltsi ir netru kus komunistinio reimo lugimas buvo nulemtas. Vakarai niekaip nerea gavo. Ten stengsi nekvpuoti, kad nepabaidyt Maskvos. Suprantama, be mat prasidjo pjautyns Kabulo komunist vadovybje. 1979 met rugsjo 14 dien naujojo reimo ministras pirmininkas Aminas nuov prezident Tarak ir pats pasiskelb prezidentu. Tarakis buvo nuudytas tuo momen tu, kai rengsi pasirayti kreipimsi Taryb Sjung, kuriuo praoma atsisti pagalb kariuomen sukilusiai liaudiai sutramdyti. Aminas bu vo prie, mgino tikinti Maskv, kad kariuomens vedimas Afganistan bt didiul klaida, kuri sukelt tik prating padarini, kad sukilim jis numalins pats. Sukilliai Afganistane - prastas dalykas. Ne veltui dar senasis kara lius Abdula sakydavo: Afganistanas - tai avilys, kur daug bii, o me daus nra. Maskva paprasiausiai nesupranta padties. Tokia Amino nuo taika griov visus Andropovo planus. Maskvoje Politinio biuro posdyje Andropovas pateik dokument, liudijani, kad Aminas - senas CV agentas. Jis nekvieia TSRS pagalbon, nes ketina pasikviesti amerikieius. Amerikiei apmokyta ir perginkluota Afganistano armija bemat prads provokacijas TSRS pasieniuose, naudodamasi Amerikos raket bazmis ir aerodromais, kurie aibikai idygs afgan emje. Padarinius net sun ku sivaizduoti. Pasitarime dalyvavs TSRS usienio reikal ministras Gromyka patvir tino, kad ir jo ministerija turi duomen, jog Aminas rengiasi prayti amerikiei pagalbos (Gromykos mona kliuvo su briliant kontraban da, ir prietarauti Andropovui Gromyka negaljo). Pasak tarybinio rezi dento Kabule, Aminas neva pasaks: lov Alachui, greitai ionai ateis amerikieiai ir ves tvark! iuos pakilius odius tarybinei valgybai net pavyko rayti juostel. Visa tai buvo gryniausias melas. Rezidentas Ka bule siunt vien praneim po kito, mgindamas ukirsti keli tarybins kariuomens vedimui. tarybins rezidentros rankas pateko dokument, rodani, kad ir Tarakis, ir visa jo partija buvo marionets, kuri veiklos tikslas buvo tiesiogiai traukti TSRS didel regionin konflikt. U tai Ta rakis gavo 40 milijon doleri, kuriais turjo pasidalyti su savo bendri
ni

ninkais, bet, suprantama, ito nepadar, todl ir uvo. Hafizula Aminas vienintelis ioje gaujoje nacionaliai nusiteiks veikjas. Jis labiausiai bijo tiesioginio TSRS ir JAV susidrimo Afganistano emje. iuos dokumentus niekas nekreip dmesio, nors apie juos buvo praneta Andropovui. is niekada nebuvo buvs Amerikoje net inkogni to, o Brenevas buvo, ir ne iaip sau, o su visomis oficialaus vizito cere monijomis. Jam ten patiko. Jis pirmasis ved mad u stiklini brangios suomikos sekcijos dureli laikyti butelius su rykiomis amerikietikomis etiketmis ir amerikietik cigarei blok (arba pakeli) piramides. i mada labai greitai paplito tarp nomenklatros (vado gyvenimo bdas epochos gyvenimo bdas), j perm prekybos aristokratija ir taip toliau visi, kas galjo sau tai leisti. Todl, igirds odius ateis amerikieiai ir ves tvark, generalinis sekretorius atsiduso. O paskui paklaus maral Ustinov: Per kiek laiko armija sugebs vesti tvark Afganistane? Us tinovas, matyt, supainiojs Afganistan su ekoslovakija, tvirtai paadjo, kad po dviej savaii ten bus visika tvarka. Na, daugiausia po mnesio,pridr Andropovas,- ir mes grinsim kariuomen namo. Nors nieka da neketino ito daryti. O kaip tempimo mainimas?- paklaus ernenka. Jie aldys mums kreditus, Leonidai Iljiiau! Brenevas vilgteljo Gromyk. Tas nusiypsojo savo drovia, lidna ypsena: Koks ia tempimo mainimas, Leonidai Iljiiau, jei jie planuoja antauoti mus savo raketomis i suve renaus Afganistano teritorijos! Brenevas sdjo umerktomis akimis. Ant jo varko blausiai blykiojo penkios Didvyrio aukso vaigds. Neatsimerkdamas generalinis sekreto rius pasak: Kad btinai bt mums adresuotas kreipimasis dl karins pagalbos. Viskas. Priok asmens sargybiniai pakl generalin sekretori nuo krslo ir nuved gretimas patalpas. Metas buvo daryti injekcijas, ku rios ir palaik etadalio sausumos valdovo gyvast. Bet Aminas buvo ne perkalbamas. Jis nenorjo nieko n girdti apie usienio armij savo alies teritorijoje, juo labiau raginti j siverti. 1979 met gruodio 2 d. Kabul iskrido Andropovo asmeninis at stovas KGB generalinis leitenantas Paputinas. Jo udavinys buvo perkalbti Amin. Jei tai nepavykt, Paputinas turjo organizuoti Amino pagrobim ir atgabenti j Maskv. ia su juo kalbtis bt buv paprasiau. Aminas laiksi tvirtai. Jis neleis, kad sivert. Gruodio 22 d. kakoki smogik grup su turbanais ir chalatais upuol nam, kuriame gyveno daugybs tarybini misij ir atstovybi dar buotojai. Iguld kelias deimtis TSRS piliei, ekstremistai nupjov jiems galvas ir ne jas, pasmeig ant kuol, Kabulo gatvmis. Policija pradjo audyti. Met galvas emn, udikai isilakst. Policininkai pastebjo, kad
172

daugumos turbanai uriti neteisingai. Gruodio 23 d. Aminui buvo per duota nota, kad tarybin vyriausyb priversta imti saugoti savo pilieius, nes Afganistanas su iuo udaviniu nesusitvarko, tai liudija ir gruodio 23 dienos incidentas. Kol Aminas svarst, k atsakyti, siverimas prasidjo. Jis aikiai buvo suplanuotas pagal ekoslovakijos pavyzd. Gruodio 24 d. Bagramo aerouost u 50 km iaur nuo Kabulo isilaipino 105-osios gvardiei oro desanto divizijos dalys. Tuo paiu metu tarybiniai patarjai neutra lizavo Afganistano dalis, organizav technins apiros dien tank dali niuose, blokavo ry ir bankete sulaik vis auktj Afganistano armijos vadovyb. Kovins desantinink mainos visu greiiu siver Kabul, perm savo kontroln strateginius sostins punktus. Specialus KGB pa dalinys (Delta) apsupo Darulomano rmus pietus nuo Kabulo, kuriuose buvo prezidentas Aminas. Kol Delta supo prezidento rmus, generolas Paputinas vis dar mgino kalbti Amin oficialiai kreiptis TSRS karins pagalbos arba atsistatydinti, uleidiant savo post tiesioginiam Andro povo statytiniui - Babrakui Karmaliui, buvusiam ekoslovakijoje. Matydamas, kad jo rmai apsupti, Aminas nuov Paputin (pagal kit versij Paputinas nusiov pats, nes nesugebjo vykdyti sakymo pagrobti Amin ir inojo, kas jo laukia) ir, surinks asmens sargybinius, stojo nelyg m su rmus siverusiais paraiutininkais. Amino lavonas bu vo rastas viename i rm koridori. Planas lugo. Aminas uvo, bet nepasidav Andropovo provokacijai. Tai jau buvo skandalas, kurio taip nie kad ir nepavyko utuuoti. Tarybin kariuomen siver suverenios valstybs teritorij, nuud prezident ir okupavo al. Pasaulis aikteljo. Pavluoti Karmalio raginimai jau negaljo nieko ap gauti. Bet trauktis jau nebuvo kur. Per Kuk ir kitus pasienio punktus Afganistan eng 357-oji ir 66-oji motorizuotos auli divizijos. Jos um Herato ir Faraho miestus alies vakaruose. Tuo paiu metu 360-oji ir 201-oji divizijos, puldamos Termezo kryptimi, forsavo Amudarj ir ugrob strategin Salango tunel. Taryb Sjunga deimt met ties Afganistane plent, kur pavadino Draugyste. Neprajo n mnesio, kai darbai buvo baigti, o plentu jau riedjo tarybiniai tankai. Bet scenarijus nukrypo nuo ekoslovakijos pirm tako. Liaudies sukilimas gavo iki iol neregt form. Ginklo msi net moterys ir vaikai. Afganistan skubiai buvo permestos dar keturios divi zijos. Okupacin kariuomen jau sudar 150 tkstani moni. Taryb Sjunga klimpo pai sunkiausi savo padariniais karin avantir, kuri tapo viena i pagrindini jos paios ties prieasi. Vaingtonas digavo. Spstai usitrenk. Amerikos ir Europos sa vaitraiai ijo su spalvotais vireliais, kuriuose buvo pavaizduotas gau
173

ruotas, suvrjs lokys kruvinomis iltimis ir liepsnojaniomis akimis, engiantis per sumaitotus lavonus, bet kis leten mirt neanius spstus. Ant spst buvo uraas Afganistanas. Bet ir tai dar ne viskas. Afganistano avantirai apdrausti buvo nutarta dl visa pikta neutralizuo ti ir Iran, nes i jo tokiomis aplinkybmis buvo galima laukti bet koki netiktum. Prarads JAV kaip sjunginink, nusilps dl revoliucinio per amius susiformavusi struktr lauymo, Iranas buvo numatytas antrja po Af ganistano auka. O kol kas reikjo atitraukti islamo revoliucijos vad dmes nuo Afganistano. Maskv skubiai buvo ikviestas Irako prezidentas Sa damas Huseinas -paangus socialistins orientacijos lyderis. Jam tie siai pareik, kad atjo akimirka, kai jis gali isprsti visus senus pasienio ginus su Iranu paiu paprasiausiu bdu - karine jga ugrobdamas ginytinas teritorijas. Ginkl, kuro ir visko, ko reikia karui, Taryb Sjunga paadjo sisti Bagdadui tiek, kiek reiks ir bet kokiais kiekiais. Husei nas sutiko, bet pareikalavo u kiekvienus karo metus pervesti jo asmenin sskait veicarijos banke 500 milijon doleri, atsivelgiant infliacij. Brangu? Bus brangiau, kai Iranas smogs Afganistanui ir sukels ventj kar Vidurinje Azijoje. Ir Irako kariuomen siver Iran, pradjusi bais, kruvin atuoneri met kar, auk skaiiumi ir taktiniais manev rais labai primenant Pirmj pasaulin. Du mirtini Izraelio prieai susikibo tarpusavyje apstulbusio pasaulio akivaizdoje. Tokios dovanos,- pareik Izraelio ministras pirmininkas Be ginas,- Viepats nebuvo atsiunts mums nuo dangikosios manos laik. O mes jau pasistengsim, kad is karas niekada nesibaigt. Ir sak Izrae lio KOP dl visa pikta subombarduoti branduolin reaktori po Bagdadu. Tai ir buvo padaryta. Plsdamas sionizm paskutiniais odiais, Huseinas pasiunt savo lktuvus bombarduoti Teherano. Irano sunkioji artilerija apaud Basr - Persijos lankos perl, i kur savo plaukiojim leidosi dar Sindbanas Jrininkas. iai kanonadai griaudiant, Izraelis siver Liban ir sunaikino vis Palestinos isivadavimo organizacijos karin infrastruktr, skaitant sandlius su daugybe tarybini ginkl. PIO su kurti Taryb Sjunga per deimt met sukio pusantro milijardo doleri. O praneimai apie mirt ir cinko karstai jau vaiavo i Afganistano TSRS, pralenkdami eelonus su sueistaisiais ir suluointaisiais. Armija jau kelint kart buvo nepasirengusi kovos veiksmams. Prisidengdama megatoninmis kovinmis galvutmis, su kuriomis tiek vili siejo Mask vos strategai, armija, kaip ir visa alis, greitai tolo nuo tarptautini standart. Ryys buvo nepatikimas, apranga ir ranga niekam tikusios. Apie kraujo perpylimo lauko renginius arba gertuves-aldytuvus apskritai nie kas nebuvo girdjs. Nebuvo padoraus karinio sraigtasparnio, galinio
174

skraidyti auktikalni slygomis. Maistas buvo prastas. Dalyse kilo hepa tito epidemija. Niekas negaljo perprasti italik, amerikietik ir izraelietik min, kuri partizanai deimtis tkstani buvo prikaiioj kiekviename ingsnyje. Jauni vaikinai nutrauktomis kojomis upldo ta rybines karo ligonines. Pasirod, kad niekas negali aprpinti j ne tik invalid veimliais, bet ir paprastais protezais. Komunizmo agonija,- konstatavo The New York Times, api bdindamas to meto vykius.- Dabartiniai Kremliaus lyderiai daro visk, kad praudyt savo imperij. Kokio tikslo jie siekia? Tai kam gi dirbo Jurijus Andropovas? Jei jis bt buvs CV, Intelli gence Service, Mosado, arba vis Vakar specialij tarnyb, kartu pamus, agentas, vargu ar bt sugebjs padaryti Vakarams daugiau, negu padar. inoma, jis nebuvo Amerikos valgas, uverbuotas dar karo me tais, kaip nebuvo Anglijos agentu jo pirmtakas Berija. Bet dabar visikai akivaizdu, kad Vakar specialiosios tarnybos puikiai ityr Andropov ir pasinaudojo tuo. Yra daugyb mediagos, rodanios, kaip kruopiai dar bavosi Amerikos valgyba, spsdama mums spstus Afganistane. KGB bu vo perduoti kalnai dezinformacijos. Puikiai buvo naudojamasi prie taravimais, draskaniais vairias KGB valdybas, taip pat faktu, kad pagrindins KGB jgos buvo mestos tradicinei kovai prie savo liaud. To kios slygos visada buvo laikomos idealiomis usienio valgyb veiklai, ypa tokiose valstybse kaip TSRS. Sjungos bendras atsilikimas nuo civilizuo to pasaulio stipriausiai pasireik nepaprastai ema valgybos kultra. Be je, tai atskira tema. Amerikieiai nesuprato, koki tiksl siekia Andropo vas, bet jam paiam jie buvo labai aiks. Desanto kovins mainos dar ritosi pro karini transporto lktuv milinikus liukus Bagramo aerouoste, kai visa operatyvini darbuotoj brigada jau silau akademiko Andrejaus Sacharovo but ir, nepateiku si joki orderi ar nutarim, iupo Rusijos vandenilins bombos tv, grdo automobil ir nugabeno usienieiams udaryt Gorkio miest. Kaip vliau paaikjo, svarbiausia tam, kad jis negalt pakomentuoti siverimo Afganistan. T pat vakar aiiai sukauk slopintuvai, ugodami Vakar radijo stotis, transliuojanias rus kalba. Per al nusi rito aret, paslapting pasiksinim, padegim ir mogudysi banga. Aukomis tapo visikai nekalti mons: vairs nepripainti avangardins krypties poetai, dailininkai ir muzikantai, kuriuos Andropovas laik itin pavojingais egzistuojaniam reimui. Teismai ir tribunolai nrsi i kailio, skelbdami standartinius nuosprendius septyneri metai kaljimo ir pen keri metai tremties u antitarybin agitacij; u antitarybins literatros laikym ir platinim', u kitoki veikl, kurios tikslas - susilpninti socialistin santvark... Prieastimi galjo bti viskas, kas tik nori: parayti
175

ir nespausdinti eilraiai, Amerikos urnalas, Solenicyno knyga, Sacha rovo portretas... Didysis darbas, kuopiant bjaurast i nacijos, prasidjo! ioje kruopiai sukurtoje aplinkoje Andropovas pagaliau pajuto savo jg. Pajuto j ir visa alis - nuo studento, naktimis i negatyv spaus dinanio Solenicyno arba Avtorchanovo krinius iki takingo nomen klatrininko i CK, imanio kyius i Uzbekistano. Vienu mostu suimamos visos tamsios asmenybs i Galinos Brenevos aplinkos. I j parodym isirutulioja didiul byla dl kontrabandos bri liantais, rubinais ir smaragdais. Suimtj parodymuose generalinio sek retoriaus dukra atsiskleidia kaip nusikaltim organizator, o jos vyras generolas pulkininkas iurbanovas - kaip aktyvus nusikalstamos gaujos dalyvis ir baisus kyininkas. Nuo iurbanovo, uimanio vidaus reikal ministro pavaduotojo post, veda tiesus pdsakas prie vidaus reikal mi nistro armijos generolo iolokovo ir vyriausiojo partijos ideologo Suslo vo. O u j jau mkioja paties generalinio sekretoriaus siluetas. Operacija vyko taip svaiginaniai greitai, kad niekas i pradi nesuspjo sureaguoti. Andropovo pavaduotojas, Brenevo svainis, armi jos generolas Cvigunas, atsipeikjs nuo oko, negailjo pastang, kad sulugdyt tyrim. Du svarbs liudytojai dingo, vienas i suimtj pasikor kameroj, tardytojas KGB pulkininkas Liachovas buvo nustumtas po met ro traukiniu, jo portfelis pagrobtas. Generolas Cvigunas tam ir buvo pri statytas prie Andropovo, kad neleist tokios netvarkos. Bet juokai baigsi. 1982 met sausio 19 d. armijos generol Cvigun rado viename i tarnybini but perauta galva. Krata Cviguno asmeniniame bute, atlikta slapt dokument konfiskavimo dingstimi, apstulbino ir ilta bei alta maiusius operatyvinius darbuotojus. Slptuvse buvo rasti ei trilitriniai stiklainiai su brangakmeniais, briliantais buvo upildytos visos senos dviviets geleins lovos su masyviais metaliniais bumbulais ertms. Auk so luitai svr 35 kilogramus. Rasta pusantro milijono doleri 100 doleri ir stambesnmis kupiromis. Tarybin liaud itiko skaudi netektis,- ra Pravda 1982 met sausio 22 dien,- 1982 met sausio 19-j po ilgos ir sunkios ligos mir armijos generolas Semionas Cvigunas, TSKP CK na rys, Aukiausiosios Tarybos deputatas, Socialistinio darbo didvyris, TSRS KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas. Daugiau kaip 40 met draugas S. Cvigunas rpinosi ms tvyns saugumu (...). 1939 metais partija pasiunt j dirbti valstybs saugumo organus ir nuo tada visas jo gyveni mas buvo susijs su nelengvu ekisto darbu (...). Semiono Cviguno atmi nimas visiems laikams iliks vis tarybini moni irdyse. Andropovas, Gorbaiovas, Ustinovas, ernenka, Alijevas, Bugajevas, iolokovas ir kt. Visiems krito akis, kad nekrologo nepasira Brenevas ir Suslovas. Taip
176

pat ir tai, kad tuoj po Andropovo pavards buvo Gorbaiovo paraas. Prie Ustinovo, ernenkos ir Alijevo. Cvigunas - Brenevo svainis. J monos - tikros seserys. Vera Cvigun po kratos mgino prisiskambinti savo seseriai - Viktorijai. Bergdiai. Suinojs apie Cviguno mirt, Suslovas i baims neteko galvos, sak, neinformavs apie tai nei Ustinovo, nei Ogarkovo, pagal aliarmo signal sukelti Tamans ir Kantemyro divizijas ir mesti jas prie Maskv. Pakeltos divizijos mgino gauti sakymo patvirtinim Generali niame tabe. Ten nieko neinojo. Skambino CK. Tas taip pat neinojo. Mgino prisiskambinti Suslovui Kremli. Priimamajame atsak, kad drau gas Suslovas savo kabinete ir tikriausiai dirba, ijungs telefon. Kabine tas buvo urakintas i vidaus. Atidar duris pamat, kad partijos vyriau siasis ideologas guli ant grind be smons. Atvyk gydytojai greitai nustat diagnoz: diabetinis kolapsas. Suslovas sirgo ltiniu diabetu, kuris kartkartmis pamdavo nuo Kremliaus intrig. Jevgenijus iazovas pats padar Suslovui injekcij. Kit dien Suslovas mir, neatgavs smons. Vakar korespondentai Maskvoje, matydami, kaip kasdien stiprja kova dl valdios, kr vairiausias t vyki versijas. vykiai rutuliojosi spariai, kaip kvap gniauianiame vakarietikame nuotyki filme. Ne veltui mgstamos Andropovo, kuris pakeniamai mokjo angl kalb, knygos bu vo Forsaito akalo diena, Martino Smito Gorkio parkas ir Roberto Konkvisto Didysis teroras, o mgstamas laikratis -The Washington Post. The Washington Post korespondentas Bobas Kaizeris i Maskvos ra: Tassas vakar prane, kad sulauks 79 met mir Kremliaus vy riausiasis ideologas, TSKP CK sekretorius Michailas Suslovas. domu paymti, kad tai antra netikta mirtis Kremliuje per paskutines kelias die nas. Sausio 19 dien taip pat buvo praneta, kad mir Brenevo svainis KGB pirmininko pirmasis pavaduotojas generolas Semionas Cvigunas. Usienio korespondentai Maskvoje Cviguno mirt sieja su vadinamosios pogrindins ekonomikos Taryb Sjungos lyderi aretais, kurie iplito po vis al. Turima praneim, kad artimi Brenevo dukters Galinos drau gai - cirko darbuotojai ir artistai - suimti, o pati Galina apklausta. Brenevo snus Jurijus, uimantis usienio prekybos ministro pavaduoto jo post, jau kelet dien nesirodo darbe. Spjama, kad brolis ir sesuo buvo glaudiai susij su pogrindins ekonomins mafijos veikla ir kad KGB generolas Cvigunas mgino pridengti juos savo valdia bei autoritetu. Maskvoje sklando gandai, kad po grieto pokalbio ia tema su Michailu Suslovu Cvigunas nusiud. Jo elgesys sukl Suslovo ir paties Brenevo pykt. Tuos gandus netiesiogiai patvirtina faktas, kad nei Brenevas, nei
177

Suslovas nepasira Cviguno nekrologo, nors velionis buvo TSKP CK na rys ir artimas Brenevo giminaitis. Negana to, Cviguno, KGB pirmininko pirmojo pavaduotojo ir vyriausybs nario, knas nebuvo palaidotas ofi cialiose vyriausybinse kapinse. Ar Suslovas atskleid visa tai, ar pats ta me dalyvavo - bet kokiu atveju jis negaljo ilgai gyventi, kaip ilgai negy vena kiekvienas, kuris mgina daryti staigius judesius aukiausios tarybins vadovybs korumpuotame line... KGB ribos jau netenkino Andropovo. Nominaliai paliks kontor niekam neinomam generolui Fedoriukui, jis persikl TSKP CK sekretoriat, velionio Suslovo viet. Politiniame biure smyis. Andro povas pasikvieia savo kolegas Mazurov ir Kirilenk, parodo jiems mediag, atspindini kai kuriuos j nelengvos veiklos aspektus, ir silo pagalvoti apie tolesn gyvenim. Skstis jau nra kam. Po skandalo su duk ra, snumi ir broliu, uvus svainiui, Brenevas su niekuo nenori kalbti. Jo sveikata labai pablogja. Mazurovas klusniai teikia atsistatydinimo pareikim. Kirilenka, nesuprats momento svarbos, ateina Politinio biuro posd. Apsauga j grubiai sustabdo, atima leidim Kremli ir perduoda Andropovo sakym vaiuoti vil ir sdti ten iki atskiro nurodymo. Andropovas ir Gorbaiovas dirba kone kiaur par. Jie vl mgina gyvendinti t plan, kur nutrauk Kulakovo ir Maerovo mirtis. Bet da bar Andropovas - eimininkas Politiniame biure. I baims pritilo Senoji aikt. Nuo Stalino mirties neregta tampa apm vis stebukling veidrodi karalyst- pasakikj Nomenklatrijos al. Jos vadai - be sveikatos ir seni, jau nepajgia prieintis valdios virnes prasiverusiam sibrovliui i valstybs saugumo. O bijoti buvo ko. Maskv i Baku pervestas Heidaras Alijevas. Visi prisimena, kaip negailestingai jis aud Azerbaidane, kokius iurpius kaljimo terminus skirdavo nomen klatrininkams. Dabar Azerbaidane patikrintus metodus jis taikys Sjungos mastu. Kitas smgis pagaliau ugriva Medunov. Tas ikvieiamas Maskv, neva CK pasitarim. Andropovas pareikia jam, kad jis atleistas i Kras nodaro krato komiteto pirmojo sekretoriaus posto. Medunovo namuose Krasnodare padaroma krata, prisidengus btinumu atlikti remont prie sikeliant naujam partijos bosui. Keturis konteinerius konfiskuot vertybi atvea Maskv. Tik asmenikai sikius Brenevui, Medunovas isigelbsti. Jam iaip taip pavyksta isirpinti vaisi ir darovi pramons ministro post. Bet supranta, kad jo karjera lugusi, o dienos suskaiiuotos... Maskvoje netiktai suimamas uvies pramons ministras Ikovas ir jo pavaduotojas Rykovas. Per krat kiekvieno namuose randa daugiau kaip 6 milijonus rubli ir daugiau kaip milijon doleri. Vyksta tiesiogin ataka prie nomenklatr.
178

Pakraup stebukl alies gyventojai puola pas Brenev. Juk gene ralinis sekretorius dar gyvas. Argi ne jis 18 met buvo j geradarys ir ga rantas? Kas nutiko?! Brenevas ir pats negali suprasti, kas vyksta. Andropovas labai pagar biai kone kiekvien savait nusenusiam vadui deda ant stalo labai domaus turinio operatyvines suvestines: Operacijos metu buvo atskleisti vairiapusiki ryiai tarp pogrindins ekonomikos nari ir TSKP CK ge neralinio sekretoriaus L. Brenevo eimos nari. Paiais kukliausiais apskaiiavimais, draugo L. Brenevo eimos nariai vien per pastaruosius trejus metus kyiais, pinigais, dovanomis, brangakmeniais, kailiais, anti kvariato daiktais, i muziej pavogtomis vertybmis gavo: Galina Breneva-iurbanova - 3,1 milijono rubli ir 600 tkstani doleri, Jurijus Brenevas - 3,4 milijono rubli ir 450 tkstani doleri, Jakovas Brenevas - 1,4 milijono rubli ir 500 tkstani doleri, Semionas Cvigunas 4,2 milijono rubli ir 1,5 milijono doleri. Minti asmenys i drg. L. Brenevo eimos, traukti nusikalstam veikl, parpindavo pogrindins ekonomikos vertelgoms vairi ministerij ir pareign protekcij valstybiniams aliav, rengim ir main fondams gauti, taip pat paddavo prasiskverbti nusikalstamiems elementams auktus partijos ir valstybs postus... Perskaits tokias suvestines Brenevas ilgai tyldavo, o paskui papras tai klausdavo Andropov, kada gi baigsis karas Afganistane, vykstantis jau treius metus be jokios uuominos apie pergal. Juk Andropovas adjo baigti kar per mnes. Tam pirmiausia reikia vesti tvark alyje,atsakydavo Andropovas. Nors tai, k Brenevui tekdavo skaityti, atimdavo i ligoto senio pas kutines gyvybines jgas, tai, k tekdavo skaityti paiam Andropovui, irgi, kaip sakoma, neilgino gyvenimo. O juk Jurijui Vladimiroviiui buvo jau 68 metai. Tai, k jis skait, buvo dar baisiau negu apsivogusi partijos ir valstybs vado eimos nari demaskavimas. Yra Varuvos paktas. Lenkijos Soli darumas suspjo demoralizuoti visas Ryt bloko alis. Lenkijoje vedus karo padt, kai valdi atjo generolo Jaruzelskio vadovaujama chun ta, armijoje prasidjo keisti dalykai. Maralai, paeminti Afganistano, kur didiosios valstybs armija, plsdama krauju, treius metus negali nugalti laukini kalniei, regis, isigelbjim mat tik tuo atveju, jei visose Varuvos pakto alyse, neaplenkiant n TSRS, bt vesta karo padtis Lenkijos pavyzdiu. Mediagos nuolat daugja. Ji vert bti labai atsargiems. Su armija menki juokai, bet ir su ja nesiterlioja. Negailestingi ir mitrs Andropovui
179

pavalds KGB ypatingieji skyriai seka kiekvien karvedi minties krusteljim. Kilus menkiausiam tarimui, kalba su jais trumpa. Staiga mir, ir viskas. (Kad armija reng karin perversm visoje socialistinje stovykloje, yra nemaai rodym. Neinia, ar bt buv taip jau blogai, nes, kaip rodo kit ali patirtis, nra kito kelio i totalitarizmo demokratij, iskyrus laikinj karins diktatros autokratij.) Smokslas nepavyko, nes KGB nesnaud. Tai vyko tuoj po Andropovo mirties. ia ne vieta leistis smulkmenas. Apsiribosime oficialiais praneimais. 1984 met gruodio 2 d. dl staigaus irdies nepakankamumo mir VVSP CK Politinio biuro narys, VDR nacionalins gynybos ministras ar mijos generolas Hofmanas. Gruodio 15 d., eidamas 59-uosius metus, dl irdies nepakankamu mo staiga mir VSDP CK narys, VLR gynybos ministras armijos genero las Olachas. Gruodio 16 d., eidamas 66-uosius metus, dl irdies nepakankamu mo staiga mir SSR nacionalins gynybos ministras, KP CK narys, ar mijos generolas Dzuras. Gruodio 20 d. mir TSKP CK Politinio biuro narys, TSRS gynybos ministras, Taryb Sjungos maralas Ustinovas. Kas per maras upuol gynybos ministrus? domu, tiesa? Dabar kako pradjo zuiti maralo Ustinovo kurjeriai ir patiktiniai po Lenkij, VDR, Vengrij ir net Mongolij. Koordinuoja draugik armij veiksmus dl visa pikta?.. Bet yra ir kitoki duomen. Kreditai, kuri Brenevas iaip taip prisirankiojo Vakaruose yd emigrant ir disident idavik sskaita, baigsi. Gerai, daugiau nieko neileisim, o kas cyptels pasodinsim. O jei ko pasodinti negalima, isisim ir atimsim pilietyb. Visas pasaulis aikteljo, kai atm tarybin pilietyb i didiojo muzikanto, pirmosios pasaulio violonels Mstislavo Rostropoviiaus ir jo monos - garsios operos dainininks Galinos Vinevskajos. Pats JAV prezidentas pasitiko juos aerouoste, pasaks, jog Amerikai didiul garb gyti tokius pilieius. Taryb Sjungoje nepa keiiam moni nra, kaip mgdavo sakyti velionis Josifas Visa rionoviius. O Vakaruose vyksta tikra bakchanalija, antikomunizmo ir antitarybikumo isterija. Vakar Europos komunist partijos sugalvojo kakok euroko munizm, kad bent kiek atsiribot nuo Maskvos ir jos nusikaltim. Tik riausiai umiro, kas juos maitino 65 metus ir toliau tebemaitina. O u kokius pinigus? Net bdamas KGB pirmininku, Andropovas taip ir negaljo suinoti, kokios alies aukso atsargos ir kiek aukso kasmet ikasama. eios vairios inybos pateik skirtingas paymas su grifu visikai slaptai. Duomenys svyravo nuo 1 tkstanio iki 10 tkstani
180

ton. Niekas kaip reikiant negaljo pasakyti, kiek jo kasmet ileidiama ir kur. Valstybinio banko ir Usienio ekonomikos banko inios buvo kakokios miglotos. CK Tarptautinis skyrius ir Reikal valdyba aikinosi neturinios suvestini duomen, Aukiausiosios Tarybos finans komisi ja isigandusi klapsjo akimis, o Finans ministerija, remdamasi savo paios altiniais, pareik, kad alies aukso atsargos sudaro 2100 ton. Ir neparaudo. Buvo aiku, kad likusi dal buvo galima rasti tik kratomis. Ne geresn padtis buvo ir dl brangakmeni. Jakutijos Ministr Ta rybos pirmininko pavaduotojas Stepanas Platonovas savo iniciatyva susisiek su Andropovu, nordamas praneti apie padt deimant gavy bos pramonje, suvestinius neapdorot deimant kasmetins gavybos skaiius ir j paslapting dingim. Platonovas tiesiogiai kuravo deimant gavybos pramon ir inojo, jei ne visk, tai daug. Po dviej dien jis buvo nuautas i labai arti per mediokl. mogudyst prisim partijos Jakutsko miesto komiteto pirmasis sekretorius Solomovas. Teismas pripaino j nepakaltinamu ir nusiunt psichiatrin gydykl, i kur tas ijo po dviej mnesi ir buvo paskirtas partijos Magadano srities komiteto skyriaus vedju. KGB atliko savo tyrim ir nustat, kad Platonov nuov TSKP CK atsakingasis darbuotojas, kurio garbei vietin partin valdia ir sureng mediokl. Platonovas, kaip iaikjo, it mediokl nesireng, bet bu vo ikviestas partijos Jakutijos srities komiteto pirmojo sekretoriaus iriajevo sakymu. TSKP CK atsakingasis darbuotojas kuo ramiausiai gro Maskv. Viskas, k galjo padaryti Andropovas, tai i pagrind pakeisti PGS Jakutalmaz apsaug ir paskirti reimo direktoriumi generol Vasiljev, kuriuo asmenikai pasitikjo. 1981 met sausio 21 dien spe cialiosios milicijos valdybos deimant gavybos pramons objektams sau goti virininko pavaduotojo politiniais reikalais kabinete generolas Vasil jevas buvo i arti nuautas Makarovo pistoletu. aud pats pavaduotojas - pulkininkas Celuika. Pastarasis tikino, kad Vasiljevas nusiud. Vasilje vo kabinete padar krat ir rado slaptos mediagos apie deimant vagys tes, kuri buvo parengta sisti Maskv. Pasipyl visa virtin nuudym, saviudybi, paslapting kritim nuo laipt, bet Andropovas taip ir nesuinojo, kur iplaukia deimantai. Ra sim per kratas,- drsino jis savo pavaldinius. K ten deimantai! Kakur al dingdavo milijonai ton naftos, o pdsakai - kaip vanden. Bet utat visikai tiksls skaiiai liudijo, kad darbo naumas alyje vis taip pat spariai maja, o rublis devalvuojasi. Nederliai kasmet vis katastrofikesni, bet draugui Gorbaiovui kol kas viskas atleidiama. Jis neturi laiko ku ruoti ems k. Yra svarbesni darb. Kremliaus intriga engia lemiam etap. Btina paalinti paskutin klit, skiriani Andropov nuo valdios virns, pat Brenev.
181

Andropovas ir Gorbaiovas rengsi suaukti skub Politinio biuro posd ir traukti darbotvark klausim Dl Brenevo asmenybs kulto neigiam padarini aliai. Praneim turjo daryti pats Andropovas, o Gorbaiovas palaikyti j diskusijose. Senam, ligotam generaliniam sek retoriui buvo nusprsta urayti ir Afganistan, ir Lenkijos Soli darum, ir TSRS pozicij susilpnjim Artimuosiuose Rytuose, ir komu nistino judjimo lugim pasaulyje, ir liberalizm vidaus politikoje, pasireikus toleravimu yd, armn ir vokiei emigracijos, kuri paadino nacionalistines nuotaikas sjunginse respublikose ir tendencij istoti i TSRS, ir korupcij, taip pat darbo moni ideologinio aukljimo susilpnjim, beveik visik j tikjimo komunizmo idjomis sunaikinim ir visuotin kritin poir egzistuojani santvark. Remiantis tuo, bu vo siloma Brenev ileisti pensij su visomis ikilmmis ir staiga pa sukti al nauju kursu. Politinis biuras turjo patvirtinti tok ilgalaik valstybins politikos plan: Usienio politikos srityje: 1. Baigti kar Afganistane visika ir neginijama karine pergale. 2. Visikai ir galutiniai sunaikinti Lenkijos Solidarum . 3. Visikai inaudoti privalumus, ikylanius i Vakar ali nerytingumo pasiprieinti aktyviems Taryb Sjungos veiksmams, kaip matyti i Lenkijos ir Afganistano pavyzdio. Suteikti maksimali karin param liaudies isivadavimo judjimams visame pasaulyje, komunistinms jgoms Artimj Ryt, Lotyn Amerikos ir Afrikos alyse. Per artimiausius dvejus metus, kai bus galutiniai sovietizuotas Afganistanas, vesti viso Vidurio Ryt regiono kontrol, skaitant ir Persijos lankos naftos atsarg kontrol. 4. Inaudoti visus privalumus, atsirandanius dl trinties tarp JAV ir NATO ali, provokuoti j susiskaldym ir pasiekti, kad JAV bt visikai izoliuotos kapitalistiniame pasaulyje. Vidaus politikoje: 1. Kuo iauriausiai slopinti disident, religini sekt ir dvasini bendruomeni judjim. 2. Nutraukti visas emigracijos formas. 3. Atlikti visuotin vis darbing gyventoj apskait ir tolydio tvirtinti darbininkus ir tarnautojus j monse, kolkiuose ir tarybiniuse kiuose. Tai leis smarkiai pagerinti ekonomin padt ir garantuoti maisto produkt paskirstym per pramons skirstymo punktus iimtinai darbo monms. 4. Visikai sunaikinti pogrindin ekonomik ir kitas antitarybini bei kapitalistini nuotaik apraikas. iam tikslui surengti i eils kelet parodomj proces su mirties nuosprendiais ir vieai juos vykdyti. 5. Ryium su naujos usienio ir vidaus politikos udaviniais, numatyti pa didinti tarybins armijos kareivi skaii, pailginant btinosios tarnybos laik
182

nuo 2 iki 5 met sausumos kariuomenje ir nuo 3 iki 7 met kariniame jr laivyne... Susipains su iuo projektu, Gorbaiovas atsargiai pastebjo Andro povui, kad tokiems globaliniams sumanymams gyvendinti bt neblogai gavus i JAV ger kredit. Antraip projekto nepavyks gyvendinti. Nra pinig. Andropovas ypteljo: Pinig rasim. Svarbiausia netiktumas. Ir visk, kas numatyta, gyvendinti tvirtai, nuosekliai ir negailestingai. inoma,- sutiko Gorbaiovas,- svarbiausia pradti, ir tuomet pro cesas pajuds. Bet projekt reikia tobulinti, parodyti ekspertams. odiu, neskubti. Man regis, kad dabartiniame Politiniame biure jo neprastumsim. Brenevas,- prakalbo Andropovas.- inoma, tai ne Brenevui. Nutar palaukti. Po savaits is projektas buvo ispausdintas Amerikos spaudoje. Kilo skandalas. Publikacij paskelb lykia CV klastote, siekiant ia sukelti anti tarybins isterijos bang. Projektas buvo ispausdintas mainle keturiais egzemplioriais. Visus keturis saugojo Andropovas. Supaindinti su juo jis suspjo keturis mones. Kas perdav j Vakarams? Kad Andropovas bt inojs, jog jo asmeninis sekretorius, kuris ir spausdino projekt, yra Pranczijos valgybos agentas! Brenevas, dar gyvas Brenevas, pasikviet Andropov ir paklaus, k tai reikia? Andropovas atsak, jog negali atsakyti u visas imperialistins spaudos antis. A negaliu mirti,- netiktai tvirtai pasak Brenevas.Negaliu mirti, jei kakas po mano mirties gyvendins tokius beprotikus planus. Jie galutinai praudys al. Andropovas tyljo. O Brenevas ne tik nemir, bet, atvirkiai, pasijuto kur kas geriau. Tiek geriau, kad sugalvojo nuvaiuoti Takent pas savo draug Raidov. Sen band atkalbti, bet is tvirtai nusprend vykti. inoma, tai nebuvo vien ugaida, bet k jis suman, taip ir liko paslaptis. arafas Raidovas pasitiko savo draug, utarj ir gynj su didiausiomis ikilmmis. Brenevas norjo kalbtis su liaudimi. Didiuliame aviacijos gamyklos ce che suauk aktyvo miting. reng tribn, kuri, generolo arovo padedamas, sunkiai usiropt TSKP CK generalinis sekretorius. T akimirk, kai Brenevas pradjo savo kalb, ltai ir nesuprantamai j skai tydamas i popieriaus lapo, ceche sprogo suslgto oro magistral. Pasigir do galingas griausmas, kur pakeit aius vilpimas. Tai buvo palaikyta sprogimu. "Aktyvas ir apsauga, apimti panikos, blaksi po cech. Vie nas i asmens sargybini paguld Brenev ant grind, pridengdamas sa vo knu. Sukrtimas dl to, kas vyko, ir lengva trauma dl pernelyg staigi
183

asmens sargybinio veiksm sukl dar vien insult. ligonin Brenev atve jau itikt klinikins mirties. Reanimacijos brigada, daugel met n per ingsn nesitraukusi nuo serganio vado, vl grino Brenev gyvenim, bet jis negaljo nei judti, nei kalbti. O mirti nenorjo. Vl m taisytis ir net istovjo, kaip dera, Mauzoliejaus tribnoje 1982 met lapkriio 7-j. Po dviej dien partijos ir valstybs vadovo korteas ivaiavo pro Kremliaus Bronevickio vartus ir pasuko Pamaskvio ukovkos kaim, kur buvo vyriausybini vil kompleksas. Korteo prieaky, kaip visada, jungusios sirenas ir mirkiodamos viesos signalais, skriejo VAI specia liojo brio mainos. Paskui jas juodos mainos su apsauga ir paties Brenevo limuzinas. Toliau, u dviej apsaugos main, vaiavo itikimoji reanimacijos brigada, kuriai Brenevas turjo bti dkingas u gyvyb vi sus paskutinius eerius metus. Korteas dar lk per miest, kai sprogo reanimacins mainos padanga. Dideliu greiiu vaiavusi main sumt, ir ji vos nesir kakok pastat. Instrukcijoje buvo numatyta nedelsiant sustabdyti visas korteo mainas, bet ito kakodl nevyko. Nemaindama greiio, visa virtin toliau lk i Maskvos. Netiktai Brenevui prasidjo priepuolis - m svaigti galva, pykinti. Prie ivaiuodamas igr stiklin pieno ir suvalg dietin bandel. ernenka girdjo, kaip generalinis sek retorius nusiskund kakokiu keistu pieno skoniu. Bet Brenevo priekabs dl maisto buvo inomos, ir niekas tai neatkreip dmesio. Jam darsi vis blogiau. Kolona sustojo. Tada paaikjo, kad reanimatori mainos nra. Pasirodo, apie avarij net neprane radijo telefonu. Generalinio sek retoriaus mainoje buvs gydantis gydytojas turjo tik lagaminl su pir mosios pagalbos reikmenimis. Sako, jis padar visk, k galjo. vil Brenev atve jau mirus. Naujuoju TSKP CK generaliniu sekretoriumi vienbalsiai irinko Andropov. Per al viesos greiiu nuskriejo anekdotas apie tai, kaip tie rinkimai vyko: Draugai! Kas u tai, kad draugas Andropovas bt irinktas generaliniu sekretoriumi, gali pasitraukti nuo sienos, nuleisti ran kas ir pasisukti mus veidu! Kaip ir Stalinas, Andropovas liguistai reaguodavo anekdotus ir gan dus apie save. moni nekos priskyr jam Kulakovo ir Maerovo, savai me suprantama, ir Cviguno nuudym, Brenevo mirt, pasiksinim popiei, Markovo nuudym, pasiksinim Reigan ir daugel kit piktadarysi. Ir nors rodym nebuvo joki, niekas tuo n minut neabe jojo. Bet kaip ten bebt, savo tiksl Andropovas pasiek. Pirm kart nuo 1917 met valdi alyje ugrob slaptosios policijos efas. To mirti nai bijojo Leninas, nuolatos nairai vilgiodamas savo draug Feliks, to bijojo ir Stalinas, kuris man, kad geriausia po tam tikro laiko
184

paprasiausiai suaudyti slaptosios policijos efus kartu su j aparatu ir monomis, kaip atsitiko Jagodai ir Jeovui. Apie valdi svajojo ir nepamirtamasis Laurentijus Berija, umokjs u savo puikyb galva. ito sigeid net geleinis urikas- elepinas. Kadangi galiojo nomen klatrin sutartis - neudyti vienas kito, jis nebuvo suaudytas, o paprasiausiai su triukmu imestas pensijon. Nes, kaip sakydavo legen dinis valstybs saugumo ministras Viktoras Abakumovas, suimtas Stalino sakymu, o suaudytas Chruiovo sakymu, valstyb valdyti - tai jums ne nos kraptyti. Suaudyt pirmtak eliai skland aplink Andropov, kvpdami j ir ragindami veikti... Pirmasis atviras Andropovo sakymas buvo sakas Udrausti pilieiams laikyti ir veisti msdius kailinius vrelius. Turta galvoje nutrijos ir sabalai (kailiai - irgi partijos auksas), bet sakas buvo suraytas taip, jog neaiku, ar jis taikomas katms, ar dar kam. O po didiuls alies miestus ir kaimus jau lk ifruots: Suimti vi sus anksiau KGB stebtus asmenis u: 1. Antitarybin agitacij ir propagand ratu, odiu ir kitokia forma. 2. U laikym ir platinim antitarybinio turinio spausdint leidini, videomediag, vaizdins agitacijos ir kitoki priemoni, kuri tikslas silpninti taryb valstybin ir visuomenin santvark. 3. U meiikikus prasimanymus, juodinanius tarybin valstybin ir visuomenin santvark. 4. U religin propagand tam specialiai neskirtose vietose, atkreipti ypating dmes baptistus, adventistus ir krinaistus (...) 5. U valiutines operacijas ir antikvariato vertybi kontraband (...) D a r b a s u v i r . Ginkluoti patruliai stabd praeivius gatvse, versi pirtis ir kirpyklas, supo aludes, aikindamiesi, kodl pilieiai ne darbe. Taip buvo tvirtinama darbo drausm. Vis naujos divizijos buvo me tamos Afganistano karo ugn. Afgan partizanai, pradj kar senais Pir mojo pasaulinio laik anglikais autuvais, jau turjo sunkiosios artileri jos beatoliaui patrank, stambaus kalibro kulkosvaidi ir visi iki vie no Kalanikovo automatus. Visa ginkluot buvo pagaminta Taryb Sjungoje. Tiek ginkl paprasiausiai nebuvo manoma paimti miuose. Juos bu vo galima tik nupirkti. Bet i ko? Pdsakai atved TSRS ambasad Ka bule. Ambasados pirmasis sekretorius Radebovas, buvs Tadikistano tei singumo ministras, ir antrasis sekretorius Saidovas, veikdami ranka ran kon su turtingais Afganistano pirkliais, gaudavo i j tiek aukso, kad u j buvo galima nupirkti apskritai vis Afganistane veikusios 40-osios armi jos ginkluot. Usimota buvo i peties, traukiant daugel 40-osios armi jos unugario darbuotoj. Ginkluot pristatydavo tiesiai i sandli. Ms
185

kareiviai drebdavo dl kiekvieno ovinio, o milijonai j buvo parduoda ma prieui. Prisidjo ir partizan sponsoriai usienyje. I Saudo Arabijos Saidovo adresu buvo pasistas siuntinys su 13 kilogram aukso. Saudo Arabijos pirkliai prato veikti atvirai. Siuntin at sitiktinai aptiko eremetjevo aerouoste. Radebovas ir Saidovas buvo suiupti ir suaudyti. Bet j idjos gyvavo iki pat Afganistano karo pabai gos. Ne maiau domus siuntinys atjo dviem seniams ram Ukrainos kaim nuo snaus, tarnavusio ukardos virininku pasienyje su Afganis tanu. Siuntinys buvo vertintas 15 rubli. Kai j atidar, rado 40 tkstani rubli. Tyrimas dav stulbinani rezultat: visos ukardos gauna kyius i kontrabandinink rubliais ir valiuta, ir be klii praleidia abi puses kupranugari karavanus ir sunkveimi kolonas, paslaugiai apviesdamos proektoriais keli, jei tai vyksta nakt. Kokius krovinius ve sunkveimiai, nuo kokios natos klupo kupranugariai? Suimti pasienieiai negaljo tai atsakyti. Neinojo. Kokie mons vaikiojo su karavanais tenai ir ionai, atsiskaitydami doleriais? Neinojo. Jie mokjo doleriais ir nepatogu buvo klausti... Maskvoje buvo suiupti Valstybins importo komercijos valdybos va dovai Pavlovas ir Smeliakovas. Abu dirbo isijuos. Sudarydami kontrak tus su usienio firm atstovais, jie imdavo kyius - 1 proc. kiekvieno kon trakto verts. Usienieiai mokdavo noriai ir su pasitenkinimu, nes u tai galjo nekliudomi sudarinti pelningus sau ir labai nepelningus TSRS kontraktus. U atskir mokest abu vadovai aprpindavo usienieius li cencijomis Dl susilpninto pasienio patikrinimo. Tokios licencijos buvo numatytos tik kroviniams, kuriuos sisdavo ir gaudavo TSKP CK (ios or ganizacijos adresu k i e k v i e n d i e n i viso pasaulio atkeliaudavo konteineri, kurie daugiausia bdavo prigrsti kasdieni preki, atgal jie bdavo siuniami su valstybs turtu). Pasienieiai ir muitininkai neturjo teiss net prisiliesti prie i konteineri. Pasirod, kad toki licencij ne taip jau sunku sigyti u valiut i CK aparato darbuotoj: viena licencija - 1000 doleri. Juokinga. Usienieiai pirkdavo jas pluotais ir galdavo veti ir iveti i TSRS visk, k norjo (skaitant savo lugusius ar ataukiamus agentus). Darant krat pas Pavlov, buvo rastas milijonas rubli ir pus milijo no doleri, visas sandlis usienietik skarmal ir aparatros, taip pat snys nekainojam licencij. Smeliakovas buvo kuklesnis - tik 300 tkstani doleri. Abu suaudyti, kad kiti pasimokyt. Andropovas sak panaikinti licencijas ir nedelsiant sunaikinti visas j atsargas. CK su kaip pajudintas avilys. CK reikal valdytojas Pavlovas kartai rodinjo An dropovui, kad negalima panaikinti licencij. Reikia tik vesti grietesn j apskait. Nei pasienieiai, nei muitininkai neturi inoti, k mes siuniame
186

savo draugams Vakaruose ir k i j gauname. Tai buvo gelein logika. Andropovas neturjo k atsakyti. Suimto uvies pramons ministro Ikovo ir jo pavaduotojo Rykovo by la atskleid vis nusikalstam tinkl, kuriuo buvo apraizgyti itisi alies regionai su srii, miest komitetais ir vidaus reikal valdybomis. I Tolimj Ryt ikrus ir vertingas uv ris vairiais keliais gabendavo Rostov prie Dono, kur egzistavo didiul miesto komiteto ir vietins mi licijos globojama pogrindin tarpin baz. Produktai keliavo usienin, mi lijonai doleri buvo dalijami pagal nusikaltli rangus. KGB specialios pa skirties brys um Rostovo VRM valdyb. Prasidjo prekybos ir miesto komiteto darbuotoj aretai. Auksas ir valiuta buvo veami vagonais. i byl buvo sipainiojusi ir Upi laivyno ministerija. Pasirodo, upi lai vyno laivai ne tik gabendavo paskirties vietas ikrus ir brangi uv, bet ir vertsi savais pelningais reikalais. Syrdarja per Afganistano sien upi lai vyno laivais buvo veamos preks i Japonijos, Indijos ir kit egzotik Ryt ali: ploniausi ilkai, batistas, elektronika. Grobiama buvo miliniku mastu. TSRS ir Afganistano teritorijoje buvo visas tinklas slapt saugykl, i kur preks buvo parduodamos usienin u valiut. Medunovo byla atskleid toki nusikalstam sistem visoje Sjungoje, kad teko suimti visus Msos ir pieno bei Darovi ir vaisi pramons ministerij darbuotojus. Buvo suimti likeri ir degtins gamykl direkto riai. Leningrade darant krat pas vien i toki gamykl direktori, be grynj pinig ir aukso, buvo rasta 8 tkstaniai vairi marki konjako buteli. Buvo suimtas Maskvos prekybos valdybos virininkas Tregubovas su 130 bendradarbi. Sum, remdamiesi anksiau suimto ir vliau suaudyto Maskvos Jelisejevo gastronomo direktoriaus Sokolovo paro dymais. Andropovas pliekia kone aklai ir visada pataiko. Praauti nemanoma. Maskvoje suimamas Dzerinskio rajono darovi bazs direktorius ir 17 darbuotoj. Atskleista grobim. Nuostolis - 300 tkstani. Direkto rius suaudytas. Belokamenske suimtas Mekolchozstroj direktorius, pagrobs 200 tkstani rubli ir pasistats dviaukt mrin nam. Suaudytas. Maskvos brangij metal antrini aliav perdirbimo gamykloje nu statyta, kad pavogta milijono rubli verts aukso ir sidabro droli. Di rektorius, vyriausiasis ininierius ir vyriausiasis technologas suaudyti. Kiiniovo cukraus gamykloje nustatytas 4 milijon rubli grobimas. Di rektorius, jo pavaduotojas ir vyriausiasis technologas suaudyti. I pareig atleidiamas vidaus reikal ministras iolokovas ir jo pa vaduotojas iurbanovas - velionio Brenevo entas. Abiems laikinai pa skirtas nam aretas. Tonas konfiskuot vertybi ministerijos vadovai ne
187

atiduodavo valstybei, bet pasisavindavo. Prie suimamas ir isiuniamas kaljiman iolokovas suspjo nusiauti. Vidaus reikal ministru Andropovas paskiria Fedoriuk, o laisv KGB pirmininko viet - savo itikim pavaduotoj generol ebrikov. Maskv ikvieiami, regis, ilg met patikrinti kadrai: evardnadz, Ligaiovas, Rykovas. Kartu su Gorbaiovu jie formuoja Andropovo asmenins valdios aparat. Kova tik prasideda. Daugyb atskleist nusikaltim aikiai rodo, kad visos gijos veda TSKP CK, pai stebukl alies ird. Ten suklsta. Andropovas jau siver slaptas karalysts valdas, kol kas veikdamas ministr, valdyb virinink, rajon komitet sekretori lygiu. jo veiks mus iri atsargiai, taiau net su tam tikru pritarimu. Juk gal gale jis grina partijai jos auks, atimdamas j i moni, kurie pagal rang neturjo teiss arba apskritai jo turti, arba itiek. Jei Andropovas tuomet bt sustojs, jis neabejotinai bt pateks marksizmo klasikus. Bet j praud puikyb. Jis ne tik suman grinti par tijai jos auks, bet ir padaryti taip, kad niekas, iskyrus j, tuo auksu nesinaudot. Tai buvo per sunku net draugui Stalinui ir vl reik staig nukrypim nuo leninini partinio gyvenimo norm... Ir galiausiai Andro povas smog smg, kuriam rengsi jau seniai, dar nuo atuntojo deimtmeio pradios. Smg Vidurinei Azijai. ilt 1983 met balandio dien tiesiog Bucharos gatvje buvo suiuptas miesto KSNG virininkas Achatas Muzafarovas. I Maskvos atvykusi KGB brigada be joki ceremonij useg jam antrankius ir lktuvu isiunt sostin. Tuo pat metu buvo suimti dar 6 mons i vietins milicijos vadovybs ir prekybos aristokratijos. Tyrimas greitai atved Bucharos srities komiteto rezidencij, Raudonj vil, tiesiai Komunist partijos pirmojo sekre toriaus Abdurachido Karimovo kabinet. Tai buvo vis pasaul sudrebi nusios Uzbekijos bylos pradia. Muzafaravoas, ilgai nesispyriodamas, greitai dav parodymus prie savo bendrininkus, musius kyius ir tutinusius id, konkreiai - prie vidaus reikal ministro pirmj pavaduotoj Davydov. Nelaukdamas kvotos, is baig gyvenim saviudybe, tiesa, iek tiek keistokai - tris kartus iaudamas sau galv i pistoleto. Panai saviudybi banga nusirito per vis Uzbekistan. Nuo Muzafarovo ir Karimovo pdsakai ved pas Uzbekistano vidaus reikal ministr Ergaev, toliau - pas iolokov, iurbanov, Politinio biuro narius ir velion Brenev. Nuo ios bylos atskilo kita amiaus byla- apie grobimus medvilns perdirbimo pramonje. Buvo suimtas visas ministerijos aparatas ir visi vyriausij valdyb virininkai. I viso per ketverius metus buvo pagrobta keturi m i l i j a r d a i rubli, didel j dalis nusdo ministro Usmano188

vo kienje. Byl ved ypa svarbi byl tardytojas prie TSRS generali nio prokuroro Gdlianas ir jo padjjas Nikolajus Ivanovas. Juos asmenikai suspjo instruktuoti Andropovas, davs visik veiksm laisv. Ir be reikalo. Byloje ikart pradjo mkioti paties Raidovo, jo pdinio Uzbekistano komunist partijos CK pirmojo sekretoriaus pos te - Usman-chodajevo, patekusio j Andropovo rekomendacija, pavards. Krat serija dav stulbinani rezultat. I vieno rajono komiteto sek retoriaus suimant buvo konfiskuota 19 milijon rubli ir 200 kilogram aukso luitais, monetomis, apyrankmis, auskarais ir iedais. Kakardarjos srityje kitas rajono komiteto sekretorius atidav 5400 tkstani rubli ir 500 tkstani Aukso paskolos obligacij. Kratos metu pas j dar rado 10 milijon rubli, 300 tkstani doleri ir 80 kilogram aukso. Aiktn kilo vis naujos ir naujos pavards: Ligaiovas, Solomencevas, Rekunko vas (generalinis prokuroras!), Terebilovas, Gusevas, Afanasjevas, Georgadz. Andropovui sukosi galva. Iplaukusios pavards jam, pripra tusiam prie visko, buvo didel staigmena. Dabar ikilo dilema: arba smogti pai stebukl alies ird, arba sustoti. Bet kova bt beprasm, jei bt paliktas korupcijos vyriausiasis tabas ir smegenys. Buvo kruopiai sudarytas nuoseklus aukiausij partins nomen klatros vadov krat ir aret vykdymo sraas. Nutar pradti nuo Georgadzs. Ilg laik jis um pakankamai auktas TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretoriaus pareigas, bet nebuvo net CK narys, o vis gyvenim nugyveno tik kandidatu. Ope racija buvo rengiama be galo slaptai, nes Georgadzs, nors jis ir nepriklaus nomenklatros irdiai, niekaip nepavadinsi periferijos veikju. Jis sdjo Kremliuje nuo draugo Stalino laik, ir vadas j net globojo, n karto nepasodino. Tardytojai i Georgadzs nam seif ir slptuvi ilav 8 kilogramus briliant ir deimant, 100 aukso luit (po 20 kg), 40 milijon rubli, 2 milijonus doleri, krvas ied, auskar, kulon, Leonardo da Vinio, Rubenso, Van Deiko, Aivazovskio paveiksl (6 milijard rubli verts). Kvap gniau nuo minties, k galima rasti pas tuos, kurie auktesnio rango nei tokia smulkm kaip Georgadz. Bet sitikinti tuo ne pavyko. Tuoj po to Andropovas... dingo. aliai ir pasauliui ilgai pt migl akis, neva jis persiald. Vl Jurij Andropov visai liaudiai parod jau karste. Michailas Gorbaiovas laik u paranks sielvartaujani nal. Niekas nenustebo - juk jis buvo velionio deinioji ranka ir draugas.

189

III d a l i s

TSKP: bgimas su grobiu


Pikti lieuviai tvirtino, kad Andropov nuud Korjos demonai, nes jo sakymu buvo numutas Piet Korjos Boeing kone su trimis imtais keleivi. Demonai pabudo ir, sunaikin Andropov, nutar drauge sunai kinti ir valstyb, kuri Amerikos prezidento Reigano taikliai buvo pava dinta blogio imperija. Bent taip visikai rimtai ra Seulo laikraiai. Sena statistika tvirtina, kad 1913 metais Rusija pagal vairius gyvenimo lygio rodiklius tarp kit ali um 3-12 vietas, o pagal pramons pro dukto prieaug - absoliui p i r m j , ir dar su geroka persvara. 1985 metais TSRS pagal bendrojo visuminio produkto gamyb vienam gyven tojui um 68-j viet pasaulyje, o pagal asmeninio vartojimo - 77-j, pralenkdama visas alis pasaulyje vaik mirtingumu, abortais, skyrybomis ir alkoholio vartojimu. Nepertraukiamas niokojantis karas, kur komunistinis reimas karia vo prie liaud, ne tik fizikai sunaikino ar privert bgti i alies pai geriausi, darbingiausi ir talentingiausi gyventoj dal, bet paveik ir tautos genofond, labai nusmukd dvasins ir dorovins kultros lyg. Ga limas dalykas, btent tokio tikslo komunistai ir siek, vykdydami siaubing 70 met trukus eksperiment Rusijoje, kol galiausiai sukr visuomen, kur, pasak vieno inomo filosofo, vyraujaniu psichologiniu tipu tapo abe jingas mogus. Ir reikia pridurti - visikai amoralus, prarads bet kok supratim apie visuomens gerov arba pilietin pareig, kuri jei ir pasireikdavo, tai tik skundiant kitus. I principo tai buvo ne taip jau blo gai. Abejingas mogus neklausinja, ko nereikia, nekia nosies sveti mus reikalus, lengvai pasiduoda taigai ir yra lengviau valdomas, niekuo per daug nesidomi, diaugiasi savo daviniu, leidianiu igyventi, ir net yra savotikai laimingas. Prie mog buvo pradti visi pasaulyje inomi kar tipai: karas siekiant fizikai sunaikinti; neregto masto psichologinis karas, kai kiekvien minut jis bukinamas siaubingomis melo ir dezinfor macijos dozmis; elektroninis karas - i iuolaikinio karybos meno naujov, nors jam reikjo milinik ilaid, kiaur par siautti eteryje, kad atkirst mog nuo koki nors kit informacijos altini, iskyrus ofi cialius. Nuosekliu ir apgalvotu biologiniu karu mogus buvo maitina mas ir nekokybikais produktais, girdomas vairiais birzgalais. Cheminis karas gal vyko ir nesmoningai, bet 70 met trukusi absoliuti panieka eko logijai pavert itisus alies rajonus zonomis, visikai netinkamomis gy venti, su apnuodytais oru ir vandeniu, kur vaikai gimdavo arba negyvi, ar ba isigimliai, o suaug nesulaukdavo 40 met. Trko tik atominio karo.
190

Bet ir jis jau buvo nebe u kaln. Visa tai buvo gerai. Juk toks mogus visikai patenkino demoralizuot ir korumpuot partin valstybin nomenklatr, nes, nekeldamas ypating rpesi, leido jai daryti, k no ri ir mgautis gyvenimu stebukl alyje. Tik tai nelaim. Tas mogus liovsi dirbs. Ir jokios jgos negaljo priversti. mogus tapo pernelyg abe jingas. Net motinos klusniai pasiraydavo, jog niekam neskelbs apie savo vaik t Afganistane arba apie armijoje isikerojusius seni prievar tos faktus. Iki 1985 met n viena motina faktikai neprotestavo nei dl vieno, nei dl antro. Per stebukl ilikusi tautos smon buvo suvaryta kaljimus ir lagerius arba merdjo emigracijoje. O ilikusi tautos energija tikslingai siek privilegij, tbt iekojo kelio stebukl al partiniais, saugumo, moks liniais, kultriniais ir net sportiniais kanalais arba metsi prekyb, mirti nai suaugusi su mafija ir eline ekonomika, kuri savo ruotu buvo liai ir atvirai suaugusi su partine nomenklatra. Visuomen virto gyvate, ryjania savo paios uodeg. Kaip niekur pasaulyje, nugaljusios nomenklatros alyje buvo keletas valiut, kurios geriau u bet kuriuos kitus rodiklius atspindjo katastrofik merdinios blogio imperijos padt. Oficialusis rublis, skirtas vergams, faktikai buvo bevertis, pasaulio rin koje nepripaintas, jo reikm greitai tirpo ir vidaus rinkoje. Mitinis inva liutinis rublis, kur sugalvojo nomenklatra, egzistavo tik jos vaizduotje ir buvo irastas siekiant vienintelio tikslo - prisivogti kuo daugiau usienio valiutos. alyje cirkuliavo vairiausi Usienio prekybos banko ileisti ekiai ir sertifikatai, kuriais buvo mokamas darbo umokestis emesnio rango nomenklatrininkams ir prekybos laivyno jreiviams. Pirkti u juos buvo galima udarose parduotuvse ir specialiose bazse. Gauti bent dal dar bo umokesio ekiais ir sertifikatais buvo laikoma didele garbe ir gero kai padidindavo gavjo socialin vert. Bet, triukindamas ir luodamas i kelio visas tas butaforines valiutas, valdingai ir tvirtai pamygdamas sau nugeibusi socialistin ekonomik ir negyv ideologij, adindamas moni smon, per al jau ygiavo DOLERIS - imperijos potencialaus ir gali mo prieininko piniginis vienetas. Jis jau seniai, nesutikdamas jokio pasiprieinimo, okupavo Nomenklatrij, prasivers elins ekono mikos ir prekybos kanalus, tiekimo ir materialinio techninio aprpinimo sistem, armij ir saugumo organus. Doleri reikalavo pramon, dstanti nuo atsilikimo. Doleri reikalavo mokslas ir medicina. Doleri reikalavo karinis pramons kompleksas. Doleris jau apreng vis al Lewis ir Montana dinsais, sporti niais Adidas kostiumais, madingomis striukmis, apav aulinukais. Doleris pametdavo nuoaliausius kaimelius radijo imtuv Sony ir
191

Grnding, o vliau ir videomagnetofon su informacinmis kasetmis, kuri nemanoma buvo nuslopinti ir labai sudtinga atimti. Doleris utvind komunistin kultr Vakar kino filmais ir ou, su kuriais niekas negaljo konkuruoti skurdi alyje. Visos inybos greitai ir atkakliai reikalavo i vyriausybs doleri, gra sindamos neivengiamu krachu. Ir nr ko pasakoti, kaip doler myljo nomenklatra! Tik bda, kad, skirtingai nuo rublio, doler reikjo udirbti. O dirbti nomenklatra jau seniai atprato ir nemokjo. Ji dar mokjo pardavinti, nes viskas alyje, skaitant gyventojus, dar priklaus jai, bet viskas, k bu vo galima parduoti u dolerius, jau buvo parduota. O liaudis daugiau nenorjo dirbti nomenklatrai. Dl to gyvenimo lygis stebukl alyje taip gdingai nusmuko, kad aukiausio rango specialiose parduotuvse iem ne visada galdavai nusipirkti viei braki ar arbz. O visa alis jau seniai umiro paprast der, buvo vesti pieno ir sviesto talonai, alkani gyventojai i vis paali pldo Maskv, tikdamiesi bent ten kak nu sipirkti u savo nelaimingus rublius. O kad pamaitintum al bent duona, taip pat reikjo doleri. Ir, be viso ito, alis jau etus metus kariavo Af ganistane, kur generolai, apsiprat su tokiu gyvenimu, jau seniai imoko usidirbti doleri, todl n u k nenorjo nutraukti to karo. U dolerius iame kare buvo parduodama viskas: ginklai, operatyviniai planai, karins paslaptys, auksas, lazuritas ir, inoma, kareivi gyvybs. Tai buvo labai domus karas - paskutinis vanios imperijos karas. Ir btent tuo laiku TSKP CK generaliniu sekretoriumi tapo Michailas Gorbaiovas. Jis palaidojo tris generalinius sekretorius, savo pirmtakus: Brenev, Andropov ir ernenk. I likusij, iskyrus pastarj, labai daug ko pasimok. Jam buvo visikai akivaizdu, kad Brenevo ir Andropovo me todais dirbti negalima. Tai kelias prat: Brenevo metodas veda alies prat. Andropovo - savo paties prat. Partin nomenklatra taip suaugo su eline ekonomika, kad bet kok pasiksinim mafij vertino kaip pasiksinim didij Lenino partij, kuri visada pati buvo mafija ir gyveno pagal jos dsnius. Na, o kas bloga partijos ir nusikalstamo pasaulio drauge sukurtoje elinje eko nomikoje? Tai tik bdas kartu daugiau ar maiau padoriai gyventi ioje siaubingoje alyje. Ir apskritai, kas toji elin ekonomika, kuri kakodl taip myljo Brenevas ir taip nekent Andropovas? Tai labai pa prasta. Greta su liguista ir neveiksminga socialistine ekonomika sukurtos veiksmingos ir labai naios rinkos, grynai kapitalistins ekonomikos struktros. mons ten dirba, udirba gerus pinigus, gamina prekes ir tei kia paslaugas, kurios turi paklaus net Vakaruose, ir, suprantama, moka mums u tai, kad mes apskritai leidiame jiems dirbti, aprpiname aliava
192

ir rengimais, saugome juos nuo neivengiamo tokiomis slygomis reketo, tarnaujame arbitrau. Tai gal gale kelia ir visuomens gerov, nes elins ekonomikos preks ir paslaugos vienaip ar kitaip paplinta ir vidaus rinkoje, sukurdamos vadinamj juodj rink, kuri leidia be vargo egzistuoti daugeliui gyventoj kategorij. elins struktros be veik nelieia karinio pramoninio komplekso, leidia jam dirbti savo darb. Bet juk ios elins struktros sunkia syvus i oficialiosios ekonomi kos ir j lugdo. O kam reikalinga toji oficiali ekonomika! Seniai inoma, kad tai - ne kas kita, kaip apmokamas nedarbas. Kad mons dirbt nuo ryto iki vakaro, gaudami u tai 100 kart maiau negu bedarbis negras JAV, gyvenantis i paalpos. Tai gal padarykim vis ekonomikos rink veiksminga? Kaip klausim pairs draugai? Legalizuokim elin ekonomik ir prijunkim prie jos oficialij. Svarbiausia - pradti, tvirtinti ir viskas susiformuos - procesas pajuds! Na kaip, draugai? Draugai tyli. Svarbiausia, draugai, tsia naujasis generalinis sekretorius,- turime pakelti ekonomik, nes tai - pradi pradia! Tam reikia doleri, daug doleri. Kur j imti? Kur imti? I imperialist ir paimsim. Daugiau neduos. Js su Andropovu, Michailai Sergejeviiau, tiek malk priskaldt, kad daugiau nebeduos. Velionis Leonidas Iljiius dar mokjo su jais susikalbti, o Andropovas visk sugadino. Nra kaip daugiau prayti. Ir taip per 30 milijard siskolinom, o kaip garantas - dar 40. Ne veltui Leonidas Iljiius, Dangaus karalyst jam, mgdavo juokauti: Jei prays skolas grinti, tai nors kar pradk. Kitos ieities nra. Ir vis dlto yra vienas straipsnis, kuris privers j duoti. Nesuprantan tys, susidomj ir atsargs vilgsniai susmigo jaun generalin sekretori, sdint ilgo poliruoto stalo gale po dideliu Lenino portretu. mogaus teiss. Duos btinai. Vieumas. Duos. Visos ms visuomens pertvarka! Generolas ebrikovas abejodamas palingavo galv. Ne, jis neabejojo, kad duos. inoma, duos. Bet vl kelti it sen Vakar propagandos nuvalkiot klausim dl mogaus teisi, kur, kaip gerai inoma, sugal vojo CV ir kurio Taryb Sjungoje nra. Ms mons turi visas teises: teis darb, teis poils, teis nemokam medicin. Kaip kiekviename kaljim ar kareivinse. Tik reikia maiau gerti. Paskutin mint generali nis isak garsiai.
193

Jegoras Ligaiovas abejojo dar labiau, nors galva nelingavo. Kakur Gorbaiovo seife guljo kakokie popieriai apie jo, Ligaiovo, ry su Uz bekijos byla. Jei generalinis sekretorius reikia toki nuomon, geriau i karto neprietarauti. Nors kok kozir duodam rankas imperialistams, pripaindami fakt, jog ms alyje paeidiamos mogaus teiss. Nikolajus Rykovas plaiai ypsosi. Svarbiausia, kad pinig duot, o mes juos dsim kapitalin statyb. Geriausia vieta indliams. N viena komisija nesusigaudys, kiek pavogta. Jis, prieingai, vertino Gorbaiovo pasilym. Prisidengus tokiu neaikiu klausimu kaip mogaus teiss, gali ma i JAV ir Europos melti paskolas dar kok dvideimt met. Grigorijus Romanovas sdi surauks kakt. Prie j pradjo kakokius keistus aidimus. Leningrade jo sesers dvar atjo kakokie kontrolie riai, lyg i vadinamosios liaudies kontrols, lyg i srities komiteto, parei kalavo vilos ir ems dokument, kak matavo, usirainjo, klausinjo apsaugos. Lygiai taip pat kadaise pasielg su Jekaterina Furceva, kai atjo laikas imesti j i CK. Todl jis tyli. Heidaras Alijevas taip pat tyli. Su Andropovu gera buvo dirbti, viskas buvo aiku. inoma, pavojinga. Bet tai buvo vyr aidimas. O is genera linis sekretorius kakaip labai jau painiai rezga. Kad tik nesusipainiojus. Reikia pasiirti, o paskui mauti namo, Baku. Jei amerikieiai ims duoti pinig mogaus teisms - namuose bus daug darbo. Eduardas evardnadz ypsosi gera, drovia ypsena ir linksi galva. Jis sutinka. mogaus teiss TSRS - skaudus klausimas. Btina rimtai susidomti. Rinkos ekonomika - irgi labai gerai. Ji atgaivins vis al. Nie kam jau ir galv neatjo, kad btent is mogus sankcionavo kankinimus Gruzijoje ir grasino iki pamat ikuopti respublikos kapitalistin kiaulid. Aleksandras Jakovlevas, iurpusis, Stalino mokykl baigs partijos ide ologas, artimiausias Suslovo bendradarbis, sdi geras ir atsipalaidavs, panaus gerj gnom i Anderseno pasak. Jis irgi visikai sutinka su Gorbaiovu: jei duos mogaus teisi dingstimi, reikia imti. Vakar injek cijos ir politinis atilimas igelbs al. Ijudins liaud ir privers j paga liau dirbti, o ne gerti. Svarbiausia iame darbe, susumuoja nuomones draugas Gor baiovas,- daugiau socializmo. Ms liaudis padar savo istorin pasirinkim 1917 metais ir neisiads jo! Kas u, kas prie, kas susilaik? Praom nuleisti. Vienbalsiai. Nedideliame itremto akademiko Sacharovo bute, kur Gorkio KGB ir nuolatos i Maskvos atvaiuojantys specialistai sek kiaur par, tele fonas neveik jau metus. Pats Sacharovas visai neseniai buvo ileistas i specialios psichiatrins gydyklos- ito velionio Andropovo ir lengvai gyvenani tarybini psichiatr genialaus bendro iradimo. ia Nobelio
194

taikos premijos laureat ir visame pasaulyje inom mokslinink bad in jekcijomis, leisdami stipriai veikianius psichotropinius preparatus ir prie varta maitino per zond, parvert ant lovos ir prispaud metaliniu laikik liu. Tarybinje spaudoje vyko nirtinga kampanija prie Sacharov ir jo mon Jelen Boner. Tarptautin visuomen dar visk, kad padt ymiam mokslininkui, idrsusiam kovoti u mogaus teises vergvaldi alyje. JAV prezidentas Reiganas net paskelb Sacharovo dien Jungtinse Valstijose, kad atkreipt viso pasaulio dmes jo likim. At sakydama TSRS tik piktai nypt. Sacharovo kolegos i TSRS moksl aka demijos ispausdino special pareikim, kuriame sakoma: TSRS moksl akademija pasipiktinusi JAV prezidento Reigano nutarimu oficialiai su rengti Sacharovo dien. Vaizduoti Sacharov kaip kovotoj u taik ir mogaus teises - tai tyiotis i tiesos, kurstyti altj kar, visikai igno ruoti tarybini mokslinink nuomon. JAV administracijos akcij tarybiniai mokslininkai vertina kaip provokacij, kuria siekiama nuodyti tarptautin politin klimat (...). Sa charovas mgina apmeiti visk, kas mums brangu (...), jis juodina savo liaud, vaizduodamas j pasauliui kaip kakoki beveid mas, net nepriartjusi prie civilizuoto gyvenimo auktum (...):- klykavo spau doje akademikai Dorodnicynas, Prochorovas, Skriabinas ir Tichonovas, isigand, kad i j gali atimti leidimus special bufet... aius netiktai atgijusio telefono skambutis privert krptelti kankin akademik. Pastaruoju metu telefonas atgydavo, kad perduot Sacharo vui arba jo monai serij nuolatini grasinim ir eidinjim, i kuri pats nekaliausias buvo: Tai u kiekgi doleri tu, ydpalaiki, pardavei ms tvyn? Nei Sacharovas, nei jo mona nebuvo ydai, bet tarybins masins informacijos priemons nuolat skalijo apie juos kaip apie tarptautinio sio nizmo agentus ir net siunt jiems grasinti palestinieius teroristus... Sacharovas pakl telefono ragel: Andrejau Dmitrijeviiau,- igirdo jis nepastam bals,- atleiskite u vlyv skambut. Jus trukdo Michailas Gorbaiovas, generalinis sekre torius... Js galite grti Maskv, kai panorsite. Partijos vardu praau atleisti u visk, kas jums nutiko. Kai Sacharovas ijo i namo, prie dur stovintis milicininkas pirm kart atidav jam pagarb. Ne kiekvien mirtingj skambuiu pagerbia pats TSKP CK generalinis sekretorius... Pasaulis uspringo i susiavjimo. Gorbaiovas ilaisvino akademik Sacharov! auk didiuls laikrai antrats visomis planetos kalbomis. is Maskvos ingsnis neginijamai liudija, kad po ilg sstingio ir savivals met TSRS vl prasideda atilimas, kur padiktavo btinumas
195

vykdyti pribrendusias ekonomikos ir politikos reformas. Ar ios reformos paengs toliau, negu pavyko padaryti Chruiovui? Daug kas priklauso nuo to, kiek Vakarai sutiks dti sergani tarybin sistem, nualint ekono mikos nuosmukio, nuolatini nederli, korupcijos, globalini ambicij ir nesibaigianio karo Afganistane... Kaip bebt, visiems jau aiku - Mask va suka nauju kursu. Bet gremzdikas, didiulis ir nevaldomas tarybins imperijos laivas jau nepajgs apsigrti, kad plaukt nauju kursu. J nesulaikomai ne uolas. Laikas buvo seniai praleistas. Ir tai puikiai mat ant kapitono tilte lio stovintis Gorbaiovas. Jis tik mgino suvelninti neivengiam smg uolas, kad, sprogus branduolini kovini galvui prikimtam laivui, net visas pasaulis ir jis pats. is udavinys buvo siaubingai sunkus. Bet veikiamas. Visose Europos sostinse ir Vaingtone diplomatiniais kanalais jau buvo zonduojama Vakar vyriausybi reakcija netiktai i Maskvos paputus ilt permain vj. PERTVARKA IR VIEUMAS - tai nuo iolei du kiai, kuriais ketina vadovautis Maskva savo vidaus ir usienio politiko je. Vakaruose ne itin patikjo. Vlyvoji Brenevo ir Andropovo politika valdi Vakaruose atved nesutaikomus ir atkaklius kovotojus su komu nizmu, tokius kaip prezidentas Reiganas JAV ir Margaret Teer Anglijo je. J jau nemanoma buvo tikinti odiais ir paadais. Reikjo konkrei veiksm. Pirmiausia - ilaisvinti visus politinius kalinius ir nutraukti kar Afganistane. I principo TSRS tam pasirengusi, bet reikia pinig. Reikia l pertvarkyti vis sustabarjusi septyniasdeimtmet administracin biurokratin main. Visikai teisingai pastebi tarybin spauda: viskas pri klauso nuo to, kiek pinig Vakarai sutiks dti pertvark ir vieum. al nualino ankstesni valdytojai ir ydinga ekonomikos sistema. Pertvarka ir vieumas - tai ne savitikslis, bet tolygaus perjimo prie rinkos ekonomi kos rankis. Taiau nra pinig. N vienai programai nra pinig. Net po litiniams kaliniams ilaisvinti i kaljim ir lageri. ia svarbiausia pradti, ir procesas pajuds. Padkite. KGB viepatavo smyis. Ilaisvinti politinius kalinius ir nutraukti by las pagal 70-j ir 190-j straipsnius. Jie maitino itisas slaptosios polici jos valdybas! Taip imti ir ilaisvinti? Na jau ne, perirsim kai kurias by las, kai k ilaisvinsim, pritaik amnestij, kai kam sutrumpinsim kaljimo termin (o kai kam ir pridsim). Generolai nenorjo n girdti apie pasitraukim i Afganistano. Karas iki pergalingos pabaigos! Partizanai jau sigijo amerikietik ir anglik em-oras klass raket, j veiks mus pietuose palaik Pakistano aviacija, jiems dirbo Irano radiolokacijos tinklas. Didjo vis ali ilaidos valiuta. Didjo ir cinko karst srautas TSRS.
196

Kol partijos direktyvos antrino KGB ir armij, kol diplomatai aikinosi, kiek ir kokiomis slygomis Vakarai gali skirti kredit administratori biurokrat nualintai aliai, naujasis generalinis sekretorius mgino susi gaudyti didiuliame TSKP CK kyje. Pagaliau jis perprato visas mayts puikios alies Nomenklatrijos, kurios nekarnuotu karaliumi jis tapo, gyvenimo paslaptis. Buvo nusiaubta didel alis, uimanti etadal sau sumos. Ji skendjo purve ir kraujyje, apraizgyta spygliuota viela. O maojoje Nomenklatrijoje kol kas, dkui Dievui, tvarka, nors ir rykjo tam tikra gyvenimo lygio smukimo tendencija. Nikolajus Kruina, TSKP CK reikal valdytojas, pateikdavo generali niam sekretoriui dokumentus apie einamj finansin ir kin padt Nomenklatrijoje dukart per savait - pirmadieniais ir penktadieniais. Ketvirtadieniais rinkdavosi Politinis biuras, nuymintis Kruinos ir jo val dybos, sikrusios didiuliame pastate Granovskio gatvje, udavinius. Ge neralinis sekretorius perirdavo ir pasiraydavo visus finansinius doku mentus, ypa jei bdavo kalbama apie usienio valiut. Naujasis sekreto rius gilinasi visk iki smulkmen, kimba dl kiekvieno dolerio. Kruina savo post pateko 1983 metais i TSKP CK ems kio ir mais to pramons skyriaus vedjo pavaduotojo pareig. Pateko, beje, Gorbaiovo rekomendacija. Jis, kaip inoma, tada Politiniame biure kuravo ems k. Tuomet Andropovas, perpyks dl istorijos su susilpninto patikrinimo li cencijomis, ivijo pensij ankstesn reikal valdytoj Georgij Pavlov. laisv viet atjo Kruina. Jam ir teko supaindinti su reikalais naujj generalin sekretori, kuriam buvo dkingas u savo karjer. TSKP kis Maskvoje buvo didiulis, o Sjungos mastu - tiesiog neaprpiamas. Vien sostinje TSKP vald 5 tkstanius pastat, kuri ben dras plotas 137 tkstaniai kvadratini metr. 114 leidykl ir 80 spaustuvi, priklausani TSKP CK, dirbo 80 000 moni, kurie vien sostinje par tijos id kasmet nedavo 450 milijon rubli. CK inioje buvo 19 itaiging sanatorij ir 40 poilsio nam, imtai poliklinik ir ligonini. Vien Serebrenyj ile Pamaskvje CK turjo 1800 vil ir nam. CK priklaus daugyb gara, valgykl, parduotuvi, speciali cech msos kombina tuose, maisto pramons fabrikuose, kepykl, kirpykl ir chemini valykl, siuvimo atelj ir dar daug, daug ko. Visa tai reikalavo milinik ilaid, nes visi rengimai, stakls, buities ir sanitarijos priemons - viskas buvo pagaminta usienyje. Juos nuolat reikjo keisti, nes arba susidvdavo, arba Vakar rinkoje pasirodydavo nauj pavyzdi. Sjungos mastu kasmetins ilaidos gerai nomenklatros kio bklei palaikyti sudar madaug 5 milijardus rubli ir 1,5 milijardo doleri. Be to, btent iais metais ilaidos pradjo didti, nes Vakaruose labai pa brango daugelis preki ir paslaug ri, taip pat isiplt nauj vil
197

statybos programos, nes daugelis sen vil, statyt dar Stalino laikais, visikai aptriuo. Jose tiesiog nemanoma gyventi: nra nei basein, nei saun, nei teniso kort, nekalbant jau apie daug k kita. Beje, Gorba iovas domisi, kaip vyksta jo naujos vilos statyba Kryme. Vila - tai tik slyginis pavadinimas. Kalbama apie vis kompleks statini su garaais, tarnybomis, aptarnaujanio personalo ir apsaugos namais, aklina siena su signalizacijomis, keliais ir komunikacijomis, liftais, marmuro laiptais prie jros, bangolauiais ir kt. Viskas vyksta pagal Politinio biuro patvirtint grafik. Pasistengsime, kad utekt smatoje nurodyt 3 milijon doleri. Nuolat didja ir ilaidos, susijusios su draug kelionmis usienio ko mandiruotes, atostogauti su eimomis, gydytis ir kitais tikslais. io straips nio ilaidos kasmet sudaro madaug 500 milijon doleri. 500 milijon doleri? Kako daugoka! Malonkite pasiirti iniaraius, Michailai Sergejeviiau. Vidutinikai 50 tkstani moni per metus, tik 10 000 doleri kiekvienam. Usieniuose su tokiais pinigais per daug nepa sivaistysi. Kainos Vakaruose auga kaip ant mieli. Mes sunkiai veriams su ia planine suma, ir draugai pra tarpininkauti Politiniame biure, kad ji bt padidinta. Dabar apie tarptautinius reikalus. Ilaidos pagal straipsn Pagalba brolikoms partijoms. Kalbama tik apie kapitalistini ali partijas. Ten, kur partijos turi valdi, pinigai pervedami i valstybs biudeto per Finans ministerij ir Valstybin bank. Pagal tradicij daugiausia reikal turime su Pranczijos komunist partija, nes btent ten palankiausia mokesi sistema. Be 2 milijon doleri, kurie PKP kasmet pervedami Eurobank, mes atskirai pervedame pinigus laikraio EHumanit sskait. Deja, ji vis laik nuostolinga. tai ilaidos jam nuo 1978 met: 1978 metai - 1 milijonas 662 tkstaniai frank. 1979 metai 1 milijonas 751 tkstantis frank. 1980 metai - 1 milijonas 862 tkstaniai frank. 1981 metai - 1 milijonas 877 tkstaniai frank. 1982 metai - 1 milijonas 878 tkstaniai frank. 1983 metai 1 milijonas 542 tkstaniai frank. 1984 metai - 1 milijonas 933 tkstaniai frank. 1985 metai 1 milijonas 974 tkstaniai frank. Visa tai - btinos ilaidos, nes mums gyvybikai svarbu palaikyti draug Mare ir jo partij. Btent Pranczijos komunist partijos kanalais mums pavyko prasiskverbti Pranczijos vidaus rink, patekti kai kurias biras, prekiaujanias nekilnojamuoju turtu, ir kurti kelet labai pelning bendr moni. Faktikai mes kartu su PKP iuo metu valdome vis kompleks iuolaikini pastat, kuriuose sikrusios vairios PKP staigos. Per PKP

mums pavyko sigyti por deimi nuostabi gyvenamj nam brangiuo se buruaziniuose Paryiaus, Liono, Marselio ir kai kuri kit dideli Pranczijos miest kvartaluose. ie namai duoda nuolat didjanias paja mas, kuri dalis paleidiama apyvarton, o dalis pervedama Politinio biuro nari, CK sekretori ir kit draug asmenines sskaitas, vadovau jantis slaptu 1965 met spalio 20 d. Politinio biuro nutarimu. Tokios ope racijos reikalauja papildom ilaid, madaug 40 milijon frank per me tus. Taiau ir ia reikia papildom ilaid, turint galvoje infliacij ir besipleiant operacij mast. Kai ikyla btinyb staiga perduoti pinigus draugams, paprastai pasitelkiami kurjeriai. tai, pavyzdiui, Politinio biuro patvirtintas dokumentas, kur js turi te pasirayti, nes be js parao tokie dokumentai negalioja. Toki tvark ved dar draugas Stalinas tuoj po draugo Lenino mirties, kai paaikjo, jog didiuls partijos sumos dingo neinia kur, nes Vladimiras Iljiius bu vo per daug patiklus ir nepakankamai reiklus.
Visikai slaptai.

1985 09 20 N 219/7 Dl IKP vadovybs nario drg. Kosutos praymo 1. Patenkinti IKP vadovybs nario drg. Kosutos praym ir skirti 1985 me tais 20 000 doleriu urnalui Horizontai leisti. 2. pareigoti TSRS valstybin bank (drg. Alchimov) skirti drg. B. Ponomariovui 200 000 doleri specialiems tikslams. 3. L perdavim pavesti KGB. TSKP CK generalinis sekretorius - paraas.

tai dar:
V i s i k a i s l a p t a i. 1985 10 28 N 157/2390 Dl JA V komunist partijos CK praymo 1. Patenkinti JAV komunist partijos CK praym ir skirti partinei staty bai 250 000 doleri. 2. Pavesti TSRS valstybiniam bankui (drg. Fominui) skirti drg. B. Ponomariovui 250 000 doleri specialiems tikslams. 3. Pinig perdavim pavesti KGB. TSKP CK generalinis sekretorius - paraas .

Ir dar:
Visikai slaptai.

1985 10 29 N 161/2738 Dl drg. Urbanio praymo 1. Patenkinti B KP CK nario drg. Urbanio praym skirti 2 milijonus 196
199

tkstanius 550 Belgijos reikmms, sigyti...

frank

pastatui,

tinkamam

partins

spaudos

Gorbaiovui patinka Kruina. Atviras rusikas veidas, impozantika ivaizda, maloni ypsena, kupli ilstani plauk kupeta. Ir visk aikina paprastai ir suprantamai. Kai k generalinis sekretorius ino jau seniai, bet kai k suinos pirm kart. Kas tai per 500 milijon? Kruina aikina: tai kaip tik toji suma, kuri per metus susikaupia dl ms draug skubi praym. itai aiku. Va itie 500 milijon, k jie reikia? Tai draugui Sadamui Huseinui karui su Iranu, nes jis neutralizuoja Teheran ir garantuoja ms veiksmus Afganistane. Atleiskit, bet juk mes kasmet ileidiame milijard rubli, tiekdami Hu seinui naujausi tip ginklus, degalus, atsargines dalis, apmokame patarjus ir dar atskirai skiriame Irako komunist partijai 400 000 doleri per metus. ia nereikt painioti, Michailai Sergejeviiau. Ginkl ir viso kito tiekimai apmokami i valstybs biudeto. O 500 milijon paiam Hu seinui ir 400 tkstani komunist partijai - i TSKP fond. Vis dlto brangiai mums atsieina Afganistanas! Brangiai, sutinka Kruina, dabar viskas labai brangu. 120 tkstani kariuomens kontingentui kasdien reikia 50 milijon. Doleri?! Ne, laim, kol kas rubli. O iviso iais 1985 metais armijai ilaikyti mes jau ileidome 80 milijard rubli. Be to, ms sskaita faktikai ilaikomi visi Afganis tano gyventojai miestuose. Tai dar 70 milijon per metus. Bet visa tai - i valstybs biudeto. TSKP ilaidos Afganistane nelabai didels - madaug pusantro milijono doleri per metus. Afganistanui padaryta iimtis. Bet apskritai visos valdaniosios parti jos, kaip jau sakiau, aprpinamos i valstybs biudeto. tai iniaratis brolik partij veiklai apmokti. Tai, taip sakant, pri valomi mokjimai. Skaiiai stabils, nors pastaruoju metu taip pat turi tendencij didti madaug 11,5 proc. per metus: 1. JAV komunist partija - 2 000 000 doleri. 2. Pranczijos komunist partija - 2 00 000 doleri. 3. Suomijos KP - 1 800 000 doleri. 4. Portugalijos KP - 1 000 000 doleri. 5. Graikijos KP - 900 000 doleri. 6. Izraelio KP - 800 000 doleri. 7. ils KP - 700 000 doleri. 8. Libano KP - 500 000 doleri. 9. Venesuelos KP - 500 000 doleri. 10. Indijos KP - 500 000 doleri. 11. Italijos KP - 500 000 doleri.
200

12. Danijos KP 350 000 doleri. 13. Peru KP - 350 000 doleri. 14. Salvadoro KP 400 000 doleri. 15. Argentinos KP 400 000 doleri. 16. Brazilijos KP - 330 000 doleri. 17. AKEP (Kipras)- 300 000 doleri. 18. Ispanijos KP - 300 000 doleri. 19. Irako KP - 400 000 doleri. 20. Austrijos KP - 250 000 doleri. 21. Sirijos KP - 250 000 doleri. 22. Epigto KP - 230 000 doleri... 23... I viso madaug 40 milijon per metus, skaitant ir Palestinos isivada vimo organizacij. Sutikit, tai nedaug, palyginti su kitomis ilaidomis. Gorbaiovas atidiai klausosi. Pasirainja dokumentus, ginijasi, rodinja, klausinja, jei kas neaiku. Amsterdamo, Ciricho, Londono, Paryiaus, Tokijo ir Singapro bankai. Statybininkai milijardieriai, tokie kaip Hameris, Maksvelas, Simada. Mafijoz grupuots, bendradar biaujanios su pasitenkinimu. Skaiiai, skaiiai. Milijard milijardai doleri. Tonos aukso ir brilijant. Ilaidos vis pasaulio ali partiniam aparatui apmokyti. Visuomens moksl institute prie TSKP CK, ilaidos usienio komunist partij veikjams atvykus TSRS (tarnybins komandiruots, poilsis, gydymas), ilaidos politiniams emigrantams, laikinai ar nuolatos gyvenantiems TSRS, ilaikyti... Komunist partij usakymai paskirstyti tarybinius usakymus j alyse, j bendros mons, draug firmos, firmos vaiduokliai... O alyje lsta antialkoholin kampanija, kuri turi, TSKP sitikinimu, pakelti darbo naum. K tik gims vieumas skinasi keli laikrai puslapiuose ir televizori ekranuose ird verianiais raginimais: Ketveri metuk mergait serga leukemija. Ms alyje i liga negydoma. Reikia 3 tkstani doleri, kad jos gyvyb bt igelbta... Didiul alis tyli. Kas turi doleri, iskyrus TSKP? Bet TSKP toki raginim niekada negirddavo, negirdi ir dabar. O jei kas ir turi uslps por tkstani doleri, ir su malonumu padt mergytei, bijo. Gal tai ekist provokacija? Parodysi dolerius ir atsissi 10 met. Geriau patylti. Vakar Vokietijos firma (...) apmoks mergaits gydym ir kvieia j su tvais Hamburg... Bet ities mergait serga ir ar negalima jos pagydyti namie? Ar jos tvai neino valstybini paslapi? Ar jie neketina meiti ms santvarkos? Per t laik mergait numirs... O paskui ernobylis. 201

Atominis karas, kurio taip trko komunist kar prie liaud srae, prasidjo. Radiacija, kurios norma pranoksta radiacij atomini bomb, sprogusi vir Hirosimos ir Nagasakio, paeid imtus tkstani moni ir milinikas Ukrainos, Baltarusijos, Pabaltijo ir Rusijos teritorijas. Radio aktyvus debesis praslinko vir Ryt ir Vidurio Europos, pasiek vedij, Amerikos valgybos palydovai greitai prane apie katastrofos mast. Vakar alys su siaubu m evakuoti savo pilieius i ukrst rajon. K tik gimus vieum bemat primygo kaustytu batu ir vos nesutraik vys tykluose... Kremlius katastrof sureagavo pagal savo geriausias tradicijas. I Vakar masins informacijos priemoni isivers siaubo ir nevil ties auksmas buvo pavadintas provokaciniu triukmu, kurio tikslas - su kelti eilin antitarybin isterij. Ugniagesiai gaisr gesino AE vienomis palaidinmis. Niekas n neman evakuoti gyventoj bent i sprogimo epi centro.Televizija pasimgaudama rod simyljlius, besiklausanius laktingal treli vir Pripets (laida taip vadinosi Laktingalos vir Pripets ir buvo transliuojama trei dien po katastrofos) ir besi ypsanias jaunas mamas su indomais kdikiais ant rank ir veimliuose. Guvs TV reporteriai kaiiojo joms mikrofonus, idiotikai klausdami: Kaip js jauiats? Puikiai!- plaiai ypsodamosi, atsakinjo jaunos moterys. O k js pasakysite apie t propagandin triukm, kuris sukeltas Va karuose dl avarijos atominje elektrinje? Negi pirm syk? piktinosi moterys.- Jie diaugiasi bet kokia dings timi ilieti savo pagie ant ms liaudies ir ms santvarkos. Po pusmeio j vaikai prads mirti vienas po kito, o kiek vaik mir i viso paslaptis iki iol... Kol Maskva dar visk, kad nuslpt ar sumenkint katastrofos dyd, Vakaruose jau buvo akivaizds jos globaliniai padariniai. Milinikas ukrstos teritorijos plotas, ariam emi ir gyvuli bandos nuostoliai, btinyb perkelti milinik skaii gyventoj, patyrusi smg, pramons nuostoliai visa tai susiliejo imtus milijard doleri ir reikalavo pastang, kurios buvo aikiai ne Taryb Sjungos jgoms. O katastrofos pasipyl viena po kitos. Skendo okeaniniai laineriai ir stra teginiai povandeniniai laivai, krito emn keleiviniai ir kariniai lktuvai, lk nuo bgi traukiniai, sproginjo naftotiekiai ir dujotiekiai, deg gamykl ir fabrik cechai. Rsiai kerijo Korjos demonai. Dar rsiau band septyniasdeimt met alyje trukusi nusikaltli gaujos okupacija. Bet ne gailestingiausiai kerijo vergvaldi valstybs, pagrstos beprotikomis idjomis, ydinga ekonomika. Valstybs, kuri - niri likimo ironija kaip izoliuotas vidurami anklavas buvo nusviesta XX amiaus pasaul.
202

ernobylio sprogimas tapo daugybs nesustabdom vyki katalizato riumi. Agonijos purtoma imperija pradjo irti tiesiog akyse. Jai pvant ir yrant atgijo vieumas. Ant vanios alies it negailestingas krioklys plsteljo tiesa apie jos purvin ir kruvin septyniasdeimties met istorij. Atgijo visuomens jgos. Su- tkstantiniai mitingai, dar stichiki ir chaotiki, bet jau aikiai rodantys, kad svarbiausia vis nelaimi prieastis - TSKP ir jos sukurti nusikalstami valstybins valdios institutai. TSKP reagavo vangiai, laukdama Gorbaiovo adt kredit i Vakar. Ir Gorbaiovas neapvyl j lkesi. Jis blaksi po Vakar Europos alis, skrido Amerik, susitikinjo su prezidentais, ministrais pirminin kais, karaliais ir karalienmis, visuomens veikjais, monininkais ir ban kininkais, avdamas visus savo naujojo mstymo idjomis, globaliniais pasilymais, kaip pakeisti ant atominio parako statins sdint pasaul, savo pertvarka ir vieumu. Kaip rodymas, jog tai - ne tuti odiai, alyje Gorbaiovo sakymu kilo nauja galingos kampanijos prie Stalin banga. Velion generalisim keik, mei ir demaskavo kone kiaur par spau doje, per radij, televizij, kino ekranuose, ant scen. Kampanija bemat tapo nekontroliuojama, rikoetu smog TSKP. Daugiau demokratijos! Daugiau vieumo!- skelb Gorbaiovas Vaingtone, Paryiuje, Londone... Daugiau socializmo! Daugiau drausms!- mok jis, grs namo. Ir galiausiai, sujungs iuos abu kius, pradjo ir namie, ir usienyje raginti: Daugiau demokratijos! Daugiau socializmo! Tai neliko nepastebta. Demokratija ir socializmas, kaip dvi kritins urano mass, suartjusios turjo sukelti sprogim, galingesn nei ernobylio. Gorbaiovas labai imponavo Vakarams. Niekas i jo pirmtak nebuvo toks atviras ir nuoirdus. Visose kelionse j lyddavo mona. (Stalinas likvidavo savo mon Naded dar gerokai prie pasirodydamas tarp tautinje arenoje. Chruiovo mona - gerairdikoji Nina Petrovna retai pasirodydavo monms, Brenevas savo Viktorij Petrovn laik vos ne nam areto slygomis. Dl Andropovo Vakar urnalistai ivis abejo jo, ar jis veds, ar ne, kol laidotuvse pamat jo nal.) Bet Raisos Maksi movnos nra ko lyginti su jos pirmtakmis. Ji skraido po Vakar sostines su American Express kreditine kortele, tutindama juvelyrines parduo tuves ir antikvariatus. Ji usisako tokius pat auskarus kaip Margaret Teer u 70 tkstani svar sterling, ji nusiperka aukcione auksin Faber velykin kiauin, sugdindama i viso pasaulio susilkusius piniguoius ko lekcionierius. (Unikalus dalyklis. Tik kelet toki edevr padar garsu sis rus juvelyras Imperatorikosios eimos usakymu. Ir kaina unikali 2,5 milijono doleri.) Ji uveria usakymais Dior ir Karden. Pirm kart du garss modeliuotojai atsisako pasakyti korespondentams bendr
203

usakymo vert, motyvuodami, jog tai komercin paslaptis ir klients praymas. Taiau lands urnalistai visk suino per mokesi inspekcij. Septynenkliai skaiiai raudonomis raidmis sensacingai vainikuoja Eu ropos laikrai antrates, garantuodami Gorbaiov eimai solidum ir visuotin pagarb. (Nomenklatros, o kandin jos ir vis gyventoj nenu maldoma trauka vakarietikiems skarmalams buvo visikai akivaizdus, bet, deja, vienintelis patvirtinimas garsiojo kio Liaudis ir partija vie ningos! Tonos Vakar preki sutraik ir sutryp purv visas nemirtin gas Markso, Lenino, Stalino idjas.) I Gorbaiovo reikalauja ileisti visus politinius kalinius. Jau ileidome,- tikina tas. Jam pateikia sraus - suskaiiuota aliai vieno mogaus. I kur tie sraai? Kur irjo KGB? Bet lageri vartai jau veriasi, o ernobylio sprogimas galutinai nuplia juos nuo vyri. Galingas buvusi politini kalini srautas silieja alies visuomenin gyvenim, ia pat formuodamasis ir persitvarkydamas, jaus damas, jog atsiveria galimyb pagaliau suvesti senas sskaitas su nekeniama sistema. O alis tebra agonijoje. Baisus ems drebjimas Armnijoje, nu sines daugiau nei 30 tkstani gyvybi, paliks be pastogs madaug pus milijono moni, taps savotiku priedu prie ernobylio katastro fos, vl pademonstravo visik valdaniosios partijos abejingum toms nelaimms, kurios katastrof kriokliu ugriuvo nelaiming al. Didiuliai JAV ir NATO transporto kariniai lktuvai - juodi Hercu les, skirti greitai permesti Amerikos greitojo reagavimo dalis tarybins karins grsms zonas, prikimti drabui, maisto ir vaist, vienas paskui kit tupia Maskvos, Minsko, Jerevano ir kit dideli Sjungos miest ae rodromuose, kad bent iek tiek palengvint mirtanios alies gyventoj kanias. Jei neinotum, k gabena Hercules, gali susidaryti spdis, kad amerikieiai vykdo vien i t globalini operacij - ilaipinti desant prieininko gynybos unugaryje (jas taip spdingai imoko vykdyti dar Ant rojo pasaulinio karo metais). Prasidjo Treiasis pasaulinis karas? Prasidjo, ir pagal tradicij uklupo al visikai nepasirengusi. Tokio verlaus prieininko siverimo pradia parod, kad milinikas bran duolinis potencialas, pati didiausia pasaulyje armija, turinti daugiau tank negu visos kitos alys drauge, armija, apsikaiiusi tkstaniais anteminio, jr ir oro bazavimo raket, armija, turinti kosminio ryio ir lazerinio gin klo sistemas, pasirod esanti visikai nenaudinga ir nereikalinga. J gali ma panaudoti tik amerikiei lktuvams ikrauti. Prasidjo paskutinis prezidento Tafto seno plano vykdymo etapas. Vie

toj bomb ir sviedini smog ir ud doleris, nuluodamas paskutinius pasiprieinimo likuius ir ukariaudamas paskutin jo dar neugrobt rink. O k gi v e i k m s b r a n g i o j i p a r t i j a ? Televizori ekranai visai aliai rodo isekusius ernobylio vaik vei delius nevilties kupinomis, nevaikikomis akimis. Armn vaikus, igelbtus i po sugriaut nam griuvsi, ivetus i Baku vaikus, kur j akivaizdoje ud nelaimingj tvus. Rus vaikus, per iemos speigus gyvenanius suplyusiose palapinse be ilt drabui, be ilumos ir maisto. J tvams teko skubiai bgti i Vidurins Azijos ir Ukaukazs nuo kruvin pogrom bei skerdyni. Neviltis gydytoj akyse: nra vaist, nra vien kartini virkt, nra drabui, nra bst. Igelbkite vaikus - alies ateitj! Duokite 2000 doleri virktams! Duokite 3000 doleri vakarietikiems vaistams, kurie gali tuos vaikus igelbti. Duokite 5000 doleri, kad tie vaikai bt isisti gydytis Vokietijos, Olandijos ir Anglijos klinikas... Duokite, duokite, duokite... Atsiliepia Vakar firmos. Jos perveda pinigus, siunia gydytojus sava norius, mobilizuoja privaius labdaros fondus - ir pasaulietinius, ir reli ginius, skiria l iveti JAV ir Europ serganius ir socialini negand prislgtus vaikus. Bet vietoj vaik u tuos pinigus atvaiuoja kakokie drambloti veikjai nenustygstaniomis akimis, brangiais kostiumais ir im portiniais kaklaraiiais. Jie ir yra ernobylio vaikai? Tuo tarpu Senojoje aiktje svarstomi tokie dokumentai: Visikai slaptai. 1987 01 14 N 180/74 Dl Indijos komunist partijos vadovybs praymo 1. Patenkinti Indijos komunist partijos vadovybs praym ir skirti partinms reikmms 1 milijon 258 tkstanius 890 rupij. 2. Pavesti TSRS valstybiniam bankui (drg. Pavlovui) skirti drg. Zagladi nui mint sum specialiems tikslams. 3. Pinigus pervesti Indijos komunist partijos sskait Kalkutos banke. TSKP CK generalinis sekretorius M. Gorbaiovas TSKP CK reikal valdytojas N. Kruina . "Visikai slaptai. 1987 01 30 N 159/48 Dl Danijos komunist partijos vadovybs nario drg. Jenseno praymo 1. Patenkinti Danijos komunist partijos vadovybs nario drg. Jenseno
205

praym skirti 357 tkstanius 941 Danijos kron partijos biudetui padeng ti, ryium su infliacija. 2. Pavesti TSRS valstybiniam bankui (drg. Pavlovui) skirti drg. Zagladinui mint sum specialiems tikslams. 3. Pinig perdavim pavesti KGB. TSKP CK generalinis sekretorius M. Gorbaiovas TSKP CK reikal valdytojas N. Kruina .
Visikai slaptai.

1987 02 03 N 157/251 Dl JAV komunist partijos generalinio sekretoriaus drg. Holo praymo 1. Patenkinti JA V komunist partijos generalinio sekretoriaus drg. Holo praym skirti bsimojo JAV komunist partijos jubiliejaus proga 500 tkstani doleri...
Visikai slaptai.

1987 02 11 N 161/491

Dl IKP vadovybs nario drg. Kosutos praymo 1. Patenkinti praym apmokti Italijos komunist partijos vadovybs na rio drg. Kosutos asmenines ilaidas ir skirt jam 633 tkstanius 765 liras (85 dolerius)... V i s i k a i s l a p t a i 1987 02 13 N 166/511 Dl Maroko komunist partijos vadovybs nario drg. Ali Jata praymo 1. Patenkinti Maroko komunist partijos vadovybs nario drg. Ali Jata praym ir skirti jam 1 milijon 870 tkstani 762 dirhamus 85 santimus nusipirkti 548 966 kilogramus popieriaus partins spaudos reikmms... V i s i k a i s l a p t a i 1987 02 18 N 181/373 Dl Egipto komunist partijos vadovybs nario dr. Saido praymo 1. Patenkinti Egipto komunist partijos vadovybs nario drg. Saido praym ir skirti jam 25 tkstanius doleri gydymuisi... Eduardas evardnadz, pakeits nusenus Gromyk usienio reikal ministro poste, avus, respektabilus, tikras naujojo mstymo siknijimas, antru turu lankydamasis tose alyse, kuriose jau buvo Gorbaiovas, nekyriai, bet atkakliai prao papildom kredit. (Neseniai spaud pate ko nuteisto ir lager mesto buvusio Gruzijos VRM milicijos karininko Nodaro Chundgurua parodymai. 1978 metais paskirtas vieno i Gruzijos rajon KSNGS virininku, jis, prisistatydamas tiesioginiam virininkui, igirdo tok pamokym: U tavo pelning viet, brangusis, reikia mokti. Kas nemoka - vliau labai gailisi. Chundgurua atsisak ir tuomet igirdo kit pasilym: Ordonikidzs kaime paalink arbatoli fabriko sandlinink Kantarij, ir joki pinig i tavs nereikia. Kai Chundgurua pasidomjo, k reikia paalinti, gavo ties atsakym -umuti (j
206

turi praryti em). Siaubo apimtas Chundgurua atsisak, sandlinink umu kakas kitas, o pernelyg skrupuling karinink paalino i pareig. Iekodamas teisybs, Chundgurua pasiek Eduard evardnadz, jau persikrausius i vidaus reikal ministro CK pirmojo sekretoriaus post. evardnadz iklaus karinink ir gerairdikai ypsodamasis tar: No darai, reikjo padaryti tai, ko tavs pra. Tuomet santykiai su visais bt buv normals. Plaukai piestu atsistojo, prisimena Chundgurua, ado netekau. Taip tyldamas ir ijau... (Vos tik Chundgurua ijo i CK pastato - j sum...) ydros kanclerio Kolio akys, protinga prezidento Miterano ypsena, velnus Margaret Teer moterikumas, kaubojikas prezidento Buo pa prastumas. Mes sutinkame padti Rusijai (TSRS svoka vartojama retai ir nenoriai) stoti reform ir demokratini pertvarkym keli. Taiau js visk darote labai ltai, nors kelias civilizuot gyvenimo bd yra pa prastas ir tiesus. o d i o l a i s v . D a u g i a p a r t i k u m a s . Valstybini valdios struktr formavimas, remiantis laisvai pareikta liau dies valia, t.y. laisvuose rinkimuose. Privataus verslo laisv. Paprasiausiai sakant, prekybos laisv. Ekonomika tarnauja pasaulinei laisvai konvertuo jamos valiutos rinkai, kurios etalonas iuolaikiniame pasaulyje yra dole ris. Viskas taip paprasta. Beje, js praote pinig, o leidiate milijardus vadinamosioms liaudies demokratijos alims ilaikyti. tai jums reali pa galba: mes imams ilaikyti ias alis, o atsilaisvinusiais pinigais finansuo kite vidaus reformas. O ms armija Ryt Europoje? O kam trukdo js armija? Tegu sdi kareivinse ir niek nesikia. Beje, jeigu norite, mes ir j galime ilaikyti. inoma, laikinai. Na, o patyliukais ir js, ir amerikieiai iveite kariuomenes i Europos, vietoj konfrontacijos paskelb bendra darbiavim. Bet mes neturime kur ivesti armijos. Neturime kareivini ka reiviams, neturime but karininkams, nra mokykl ir vaik dareli kariki vaikams. Dieve mieliausias! K gi js veikte 70 met? Gerai, tai ne problema. Mes pastatysime namus bei mokyklas js karininkams ir j vaikams. Bet armij reikia ivesti dar ir i Afganistano. Ir kuo greiiau. Viskas, k js sakote,- teisinga, bet visi planuojami renginiai reikalauja dideli ilaid. K i e k ? Pusketvirto milijardo doleri. I pradi... Usienyje Michailas Gorbaiovas kart net pacitavo Dizrael, apstulbins savo erudicija Vakar urnalistus. Leninas jausdavo tikr pasitenkinim, retomis poilsio valandomis skaitydamas Hegelio veikalus originalo kalba, Stalinas dievino Makiavel, Andropovas mgo amerikiei ir angl politinius detektyvus, o Michailas Sergejeviius, jo paties odiais tariant, susiavjs skaitydavo Valentino Pikulio romanus. Bet, laim, ci tavo ne Pikul, o Lenin. Tai iek tiek nuramino jo kolegas Politiniame
207

biure. Daugiau socializmo!- drsino savo kiek sutrikusius draugus ge neralinis sekretorius.- Sutikriname savo keli su Leninu. K sak Iljiius, vesdamas NEP? Jis sak: draugai, tai - rimtai ir ilgam. O k padar Stalinas? Jis ikraip, deformavo Lenino idjas ir pradjo kurti kareivini socializm. O tai, draugai, ir atved tai, k mes dabar turime. Vargu ar TSRS atsi ras bent du-trys mons, kurie galt n kiek nemeluodami pareikti, jog perskait vis Lenin nuo pradios iki galo. Pirma, todl, kad geras ket virtadalis Vladimiro Iljiiaus darb slaptinta, o susipainti su jais gali tik tie, kurie j niekada neskaitys. Jiems nedomu. Jei pradsi studijuoti bent 50 atvirai ileist tom, netapsi net pirmins organizacijos partorgu, jei kur nors ir pateksi, tai nebent beprotnam. Pro fesionaliems partiniams darbuotojams buvo leidiami specials Lenino rin kiniai, kuriuose buvo idstyta jo idj, btin tam partinio gyvenimo mo mentui, esm. Kartais i i rinkini (buvo toks laikotarpis ir Stalino, ir An dropovo laikais) nomenklatrai tekdavo laikyti garsisias Lenino skaitas. Apskritai rinkinius rekomenduodavo skaityti ne tiek savivietai, kiek ren giantis vieiems pasisakymams, kuriuos buvo privalu pradti ir baigti Leni no citatomis. Kuo daugiau citat, tuo geresn kalba. O kam, paklausite, nomenklatrai skaityti Lenin ir aikintis Lenino nesutarim su Kautskiu ar Martovu smulkmenas, jei Iljiius buvo kiekvieno i j irdyje. Ir kiekvie nas inojo, kad Lenino mokymas nenugalimas, nes jis teisingas! K sak Iljiius? Daugiau audyti! Ir teisingai, kaip visada, sak. Liovsi tai dar - tai ir nusirito. Visi met darb ir tik rkauja mitinguose. Kiekvienas i j inojo, dl ko nuolatos spdavo Leninas. Partij ir apskritai socializm gali praudyti ir praudys: 1. Daugiapartikumas ir buruazin pseudodemokratija. 2. Prekybos laisv. (Ji, kaip vaizdiai pasak Leninas, dar baisesn ne gu visi Koliakai ir Denikinai drauge.) 3. Vieumas. 4. odio, spaudos ir susirinkim laisv. Gorbaiovas itai inojo labai gerai. Bet dar geriau tai inojo partijos vyriausiasis ideologas Vadimas Medvedevas. Buvs TSKP istorijos kated ros profesorius, jis i pareigos skait Lenin, tiksliau, jo pagrindinius dar bus Kaip organizuoti lenktyniavim ir Eiliniai Taryb valdios udaviniai. Apskritai buvo galima slaptinti ir visus kitus Lenino darbus. Jie nereikalingi. Tik klaidina. Daug prietaravim. Bet Lenino mokymo pagrindus reikia gerai atsiminti. K gi ketina daryti Gorbaiovas? Praudyti partij? Sunaikinti Taryb valdi? Vjais paleisti didisias Lenino idjas? Kas per laisvi rinkimai? Kas per taryb suvaiavimai? Bet Gorbaiovo
208

nepaimsi. Tai nepavyksta nei droviam Medvedevui, nei liam, bet bu kam Ligaiovui. Gorbaiovas irdyje - demokratas. Jis prie niek neke lia balso, neorganizuoja automobili katastrof ar pirmalaiki infarktu. Jis atviras ir prieinamas. Jis mato opozicij Politiniame biure ir CK, bet naujojo mstymo slygomis - tai paprasiausias pliuralizmas. Nieko bai saus. Draugai nesupranta, kad alyje susiklost nesuprantama dvivaldysts sistema. Tarkim, srii komitet sekretoriai ir Taryb pirmininkai. I esms dvivaldysts, inoma, nra - Tarybos tapo tik viena i emesnij partini instancij. Bet vis vien negerai. Laisv rinkim tikslas - prastumti parti nius sekretorius ir Taryb pirminink postus. Juk tai puiku: tu ir pirmasis sekretorius, tu ir Tarybos pirmininkas. Ir joki neaikum. Bet jei pirmj sekretori lyg ir skiria CK, tai Tarybas reikia patekti per rinkimus. Alternatyviu pagrindu. Ko taip isigand irite, draugai? Juk js rankose viskas: valdia, masins informacijos priemons, teistvarkos organai. Nejau bijote rinkim? Na, gerai. Aukiausij Taryb imt viet TSKP rezervuosime pagal sra be joki alternatyv. A juk noriu, kad jums geriau bt. Ir nereikia remtis Leni nu. Dl ko spjo Iljiius, inau ne blogiau u jus. Tad nra ko jaudintis. Svarbiausia pradti, tvirtinti, paskui viskas susiformuos ir procesas pajuds. (Tuo metu ankstesnis Gorbaiovo teiginys nes tai - pradi pradia inyko, j primindavo tik emocionalios komandos Aukiausiosios Tarybos, kurios pirmininku Gorbaiovas tapo 1987 metais, posdiuose: Rateli prezidiumui nesiskit, draugai. Gorbaiovas kalbjo ramiai ir suprantamai. Katastrofikas TSKP pralaimjimas rinkimuose, kuriuos laisvais galjai pavadinti tik labai slyginai, sukl didel skandal partijoje. Gorbaiovas neprim joki pretenzij. Jei js, pirmieji sekretoriai, nesugebjote orga nizuoti savo pergals rinkimuose, tai jau inote, draugai, pavojinga. Vadi nasi, js su liaudimi neturjote tikr kontakt. O liaudis - ji juk labai jaut ri. Pamenate, k Leninas sak? Liaudis - tai... Beje, ia net nesvarbu, k sak Leninas. Svarbiau, kad tai jums ir visiems mums bt pamoka. Vis generalinio sekretoriaus kalb ivada buvo tokia: jei js nesugebjote organizuoti savo pergals rinkimuose Tarybas, tai js ir pirmuosius sekretorius netinkate. Sekretoriai negaljo manevruoti, nes jiems pakau seniai ir tmingai kvpavo antrieji sekretoriai. Vienu kartu 85 proc. pirmj sekretori neteko savo post. Antrj revoliucija!kandiai aipsi suljusi spauda. Tuo tarpu Maskv ikviestas Sverdlovsko srities komiteto pirmasis sek retorius Borisas Jelcinas m vadovauti TSKP Maskvos miesto komite tui, nuveits kakur nebt visagal Griin, ko nepavyko net Andropo vui, ir pradjo j triukinti. Nomenklatra sukilo ir, surengusi Gorbaiovui
14.-2X36

209

vis serij isterik, pareikalavo suaukti sjungin partin konferencij. To TSKP nebuvo patyrusi net nuo priekario laik. Gorbaiovas neprietaravo: norite partins konferencijos - praom. Antrieji sekreto riai, k tik pakeit pirmuosius, dar tariai valgosi alis, jie n necyptels prie generalin sekretori. Politiniame biure komanda daugma patiki ma: evardnadz, Jakovlevas, kandidatas Jelcinas, CK - Razumovskis, Volskis, Falinas, Zasochovas - jie neapvils, nes visk teisingai suprato... Gorbaiovas kaip ledo ritulio komandos kapitonas ir aidiantysis tre neris, jos dispeeris ir pagrindinis puoljas, ia suartdamas su Jelcinu ir evardnadze, ia mesdamas juos ir lkdamas su Kriukovu, Jazovu ir Pu gu prie svetim vart, ia palikdamas aikt visam kliniui, kad pasi konsultuot su Reiganu ir Koliu, vl susibgdamas ir isiskirdamas su Jel cinu, imituodamas jo paalinim i aikts ir grindamas atgal su nauju vaidmeniu, buvo nepakartojamas. Puikus politikas ir intrigantas, jis tai paleisdavo nuo grandins ant sa vo koleg i CK ir Politinio biuro triukming Gdliano ir Ivanovo komand, tai vl suvarydavo juos voljer, kuris reikiamu momentu visada bdavo neurakintas. Ir lk kuoktai nuo Ligaiovo, nuo Solomencevo, net nuo paties ebrikovo, nekalbant jau apie tokius smulkius monelius kaip Griinas, Romanovas ar Zaikovas. Kai kantrybs netekusi bolevik ka riauna, maniusi, kad Gdlianas ir Ivanovas veikia savo iniciatyva, mgino mirtinai upjudyti abu tardytojus, Gorbaiovas sumaniai juos paslpdavo, kaip Ivanas Rstusis savo lokius nuo nelabj bojarin. Tarsi mana i dangaus Raudonj aikt, tiksliau, ant Gorbaiovo, nu krito Matijas Rustas - vokiei laknas, rodinjs, jog susilaino nutup dyti savo sportin lktuv prie Vasilijaus Palaimintojo cerkvs. Tai leido ivaikyti vis alies Ginkluotj pajg aukiausij vadovyb, prie tai apdergus j spaudoje, ko nra buv dar nuo 1937 met. Tuo tarpu antikomunistin revoliucija nulav marionetinius Ryt Eu ropos reimus. Sutuoktini iauesku, suaudyt be teismo ir tardymo la vonai, tysantys ant sniego, atrod rstus spjimas tiems, kurie nenorjo klausyti protingiausio ir gudriausio generalinio sekretoriaus i vis, kurie tik yra vadovav TSKP. Griuvusi Berlyno siena ir Vokietijos susivieniji mas. Ibals Ericho Honekerio, suspjusio pabgti nuo liaudies pykio vien i tarybini karini bazi, veidas. VDR eimininkas taip pasitikjo savimi, kad net umiro (arba nesuspjo) pervesti Berlyno banke gulini pinig usienin. Dkui, senas ir itikimas draugas Jasiras Arafatas, nutupds savo lktuv toje paioje tarybinje bazje, atve Honekeriui vis lagamin doleri (beje, gaut i TSRS). Jis naiviai man, kad buvs Ryt Vokietijos komunistinis vadas panaudos iuos pinigus tam, kad pradt partizanin isivadavimo kar prie Vakar antpld. Honekeris
210

neatsisak paimti pinigus, bet tuoj pat nusiunt juos savo dukrai il. Tegul nors pador nam nusiperka, vien i t itaiging vil, kuriose Ho nekeris buvo prats gyventi pastaruosius 30 met. Dar vakar kaljime sdjs ekas disidentas Havelas, iki tol dirbs kro viku, netiktai tapo ekoslovakijos prezidentu, udraud Komunist partij ir likvidavo saugumo organus. Nesutramdomasis Lechas Valensa, Gdansko laiv statyklos darbinin kas elektrikas, Solidarumo krjas ir organizatorius, karins chuntos vadeivos generolo Jaruzelskio politinis kalinys, pakeit pastarj alies pre zidento poste, ivaik Komunist partij ir atm i j imunitet bei turt. Bulgarijoje buvo oficialiai suimtas Todoras ivkovas - Komunist par tijos lyderis ir valstybs vadovas, apkaltintas korupcija, ido vagystmis ir antivalstybine veikla. Budapete komunistai isilakst patys dar laisv rinkim ivakarse. TSKP buvo ikeltas klausimas: kuris i variant jai priimtinesnis rumunikasis ar vengrikasis? TSKP niekada nebuvo politin partija. Net tos ities vaikikos politins kovos, kuri vyko TSRS, slygomis partija jautsi kaip kdikis diunglse. Tapti parlamentine partija jai buvo baisu. O likti valdioj - dar baisiau. Ir n vieno lyderio, galinio pakeisti Gorbaiov, ji neturjo. Bet nei rumunikasis, nei vengrikasis, nei ekikasis vyki variantas jos nepaten kino. I pradi buvo nedrsiai mginta pasikliauti Jegoru Ligaiovu, ku riam vien engus tribn padvelkdavo sen, ger XXV suvaiavimo laik nostalgija. Bet vos tik Jegoras Kuzmiius pasirodydavo vieai tribnoje ar televizori ekranuose, tuoj pat tarsi velniai vaikikoje pasakoje su triukmu ir griausmu ugridavo Gdlianas su Ivanovu ir apkaltindavo j kyi ninkavimu ir sukiavimu. Tokiomis slygomis, kaip teisingai pastebjo ministras pirmininkas Ni kolajus Rykovas, dirbti buvo visikai nemanoma. Ir jis buvo teisus. Vieumo slygomis partija dirbti negaljo. Dar kart pasitvirtino neregta pasaulinio proletariato vado imintis, - dl to jis jau buvo spjs prie 70 met. Partija, kaip vaizdiai apibdino Aleksandras Jakovlevas, pasitrauk apkasus ir su baime stebjo savo generalin sekretori, bet dar pasitikjo juo. O Gorbaiovas Maskvoje priiminja vien po kito Amerikos, Angli jos, Pranczijos ir Japonijos verslininkus. Pasitarimai, konfidencials su sitikimai, pusryiai, piets. urnalist atakuojami biznieriai atsakinja isisukindami, kalba tik apie tai, kad tarybiniai pasilymai buvo doms ir naudingi. Apie juos verta pagalvoti. O Gorbaiovas savo ruotu tikina korespondentus, kad buvo kalbama ne apie kreditus, o apie abipusiai nauding bendr veikl, ir vl ivaiuoja Vakarus.
211

Tuo tarpu tarybin kariuomen po deimties kruvino ir niekam nerei kalingo karo met beslygikai ivedama i Afganistano. Per 10 met jie nuud daugiau kaip milijon afgan, privert 3 milijonus moni bgti i alies, bet taip ir nepasiek isvajotos pergals. Armija pro sukstus dan tis pranea apie savo nuostolius: 15 tkstani umut ir 60 tkstani sueist bei suluoint. Kakiek karinink ir kareivi yra partizan nelaisvje, bet tikslaus skaiiaus niekas neino. Ir nors tais skaiiais nie kas netiki, tardami, kad jie bent jau trigubai didesni, jie imami pagrindu, kaip kadaise pagrindu buvo imti Stalino paskelbti 7 milijonai uvusij Tvyns kare, nuo tada iaug iki 20 milijon, turintys tendencij kasmet padidti madaug dviem milijonais. Armija ijo organizuotai ir efektingai. Ant pasienio tilto grieia or kestras, ant tank ir kovini main ikeltos didiuls raudonos vliavos. Paskutinis 40-osios armijos vadas generolas leitenantas Gromovas, u nusikalstam operacij Magistral gavs Taryb Sjungos Didvyrio vard, uuot atiduotas teisman, pakeliamas generolus pulkininkus. Tuoj pat paaikja, kad Afganistano veteran tvynje niekas nelaukia, ir jie niekam nereikalingi, iskyrus nusikaltli pasaul. Tuo pat metu Michailas Sergejeviius, grs i eilins kelions usienin, pa skelbia ketins vesti TSRS prezidento valdym, suprantama, kaip vienintel kandidat prezidento post ikeldamas pats save. Kad viskas atrodyt monikai - visur prezidentai, ir pas mus prezidentas. Niekas nesupranta, kam to reikia. Cinikai maiktauja: kodl prezidentu, o ne ikart imperatoriumi? Apie jokius visuotinius rinkimus net nekalbama. Gorbaiov suvaiavime irenka de putatai, ir jis tampa pirmuoju (ir paskutiniu) TSRS prezidentu, pasilikdamas ir TSKP CK generalinio sekretoriaus post. Aukiausiosios Tarybos pirmininko pareigas Gorbaiovas perduoda savo senam (ir, regis, itikimam) draugui i uni versiteto laik Anatolijui Lukjanovui. Kas gi vyko? Viskas buvo paprasta Gorbaiovas pabgo nuo brangiosios partijos prezidentus. CK gelmse, per koridorius ir kabinetus jau seniai kaip nypianti kobra liau nuomon, kad dabartinis generalinis sekretorius nepateisino pasitikjimo, ir reikia sku biai aukti plenum jam pakeisti. Na, ir keiskit. Bet pamginkit pakeisti renkam prezident. Rankos per trumpos. Nuo to momento partija buvo pasmerkta. Nesuspjo Gorbaiovas tapti prezidentu, kaip visoje alyje prasidjo kampanija, jog btina teisti TSKP ir nacionalizuoti jos turt. Negana to, i partijos ketino atimti TSRS Konstitucijos 6-j straipsn, tvirtinant TSKP politin monopolij alyje. Gorbaiovas dar galutinai nemet savo partijos. Perdavs organizaci nius reikalus TSKP savo pavaduotojui Ivakai, jis vis dar turi beveik neaprpiam generalinio sekretoriaus valdi.
212

Ir itikimasis Kruina, kaip ir anksiau, du kartus per savait ateina pas j su slaptais ir visikai slaptais partiniais dokumentais: Visikai slaptai. 1989 12 04 Dl partijos nuosavybs problem Politinio proceso raida alyje, daugiapartikumo formavimasis kelia nauj udavin materialiai pagrsti partijos gyvybin veikl, pasirpinti stabiliais fi nansavimo altiniais tiek tarybine, tiek usienio valiuta. Nuo to priklauso ir TSKP tarptautini ryi materialinis pagrindas, taip pat jos sugebjimas rei kiamais atvejais bent minimaliai padti usienio komunist partijoms. Tuo tarpu, kaip rodo Ryt Europos komunist partij pamokos, laiku nesimus priemoni partijos turtui forminti, atsivelgiant komercins veiklos reika lavimus, ir traukti j normali kin apyvart, ypa pereinant prie rinkos, partija neivengiamai gali sulaukti sunki padarini. TSKP nerim keliantys simptomai pastebimi jau iandien. darb reikia pradti nuo nulio, dirbti teks partijai neprastomis slygomis... Reiks vadovautis protingo konfiden cialumo kriterijais ir kai kuriais atvejais panaudoti anonimines firmas, kad bt umaskuotas tiesioginis ryys su TSKP Galutinis tikslas greiiausiai bus ne tik sukomercinti (taip tekste - I.B.) partijos turt, bet ir planingai kurti nematomospartins ekonomikos struktras, kuriose bus leista dirbti labai nedidelei asmen grupei, kuri nustatys TSKP CK generalinis sekretorius ar ba jo pavaduotojas... Gorbaiovas pakelia susiavjusias akis Kruin. Draugai msto naujai ir visikai teisingai. Partija kartu su visa alimi turi eiti rink. Kaip sak Leninas? Reikia mokytis prekiauti. Svarbiausia - pradti ir procesas pajuds. Dabar mes sudarysime patikim draug sra: Ivaka, Seninas, Falinas, Dzasochovas, Luinskis, Manajenkovas, Veselkovas, Kruina. Na, ir Ivakos nuoira reikia traukti specialist. Draugo Kriukovo inyboje nemaai ekonomist tarptautinink. Jie gali labai padti. Taip, o ia kas? Visikai slapta direktyva vietoms. J vizavo Ivaka ir js turite pasirayti: Inventorizuoti partijos nuosavyb, kad bt galima nustatyti, kaip pa naudoti j komerciniais tikslais; kartu inventorizuoti visus partij partneri gautus dalykinius pasilymus ir surengti konsultacijas su atitin kamomis partijomis. Pradti kurti nedideles lanksias kiskaitines kines organizacijas turimo partijos turto pagrindu: bendras mones, akcines ben droves, kuri veikloje dalyvaut draug firmos ir partijos partners... Visa tai puiku. Ypa dl draug firm. Bet tokius dokumentus tegul pasirainja pats Ivaka. A turiu aib kitoki reikal. Kas dar? Draug firmoms mes gerokai siskolinome pastaruoju metu, ir draugas Falinas atsiunt paaikinamj rat: Primenu, kad draug firmos tiesiogiai ir per tarpininkus priklauso
213

komunist partijoms ali, kuriose jos veikia ir yra svarbus TSKP tarptautins veiklos kanalas. Be to, ios firmos tiekia mums Vakar pre kes, tarpininkauja, o kartais ir tiesiogiai vykdo vairius ms usienio politins veiklos udavinius... Btina skubiai nutarti dl draug firm, nes susikomplikavusi j finansin padtis, bankroto pavojus trikdo draugik partij veikl, kelia reali grsm j tolesniam egzistavimui... iuo metu TSRS Vneekonombank apmokjo ioms firmoms milijonais invaliutini rubli: IT -Kommersio (Portugalija)- 4,4 Metalkim (Portugalija)- 0,3 Numerika (Portugalija)- 0,6 Globus (Austrija)- 0,8 Land-of-Folk (Danija)- 0,3 OPF (Pranczija)- 0,3 Plambak (VFR)- 0,1 iuo metu, kaip pranea tarybins usienio prekybos organizacijos, udelstas siskolinimas draug firmoms sudar (milijonais invaliutini rubli): International Traiding (Japonija) 0,5 OPF (Pranczija) 0,4 Teti Editori, Editori Rieniti, Amilkara Picca, Ksilon (Italija) 0,9 Globus (Austrija)- 2,2 Pergamon Presso (Anglija)- 0,5 Drukhaus Norden", Dastim, Loher, Barch International (VFR)- 0,4 Koopi (veicarija)- 0,1 Avante (Portugalija)- 0,2 Land-of-Folk (Danija)- 0,3 Vig Triuk (vedija)- 0,1 Peoples Daily World (JAV)- 0,1 Unita (Italija)- 0,05 Morning Star (Anglija)- 0,1 Rizospastis (Graikija)- 0,1 Kraus (Austrija)- 24,6 Papandopulos (Graikija)- 3,7 Agaliu (Graikija)- 2,0 Fidas (Graikija)- 1,5... Gorbaiovui jau mirga akyse. Jis greitai pervelgia dar du srao lapus ir klausia Kruin: Kiek iviso? 60 milijon 350 tkstani invaliutini rubli,- atsako reikal valdytojas. Tai kas yra? Sumokkite! Problema
214

ta, kad ie pinigai turi bti mokami i valstybs biudeto, o ne i partijos l, o Vneekonombanke pinig nra, Valstybiniame banke - irgi. K reikia nra pinig? Mes turime milinik valstybs biudeto deficit, ir bankai atsisako mokti. Gerai,- sako prezidentas,- a pasikalbsiu su Geraenka. Isiaikinsim. O per al ygiuoja, paties Gorbaiovo odiais tariant, suverenitet pa radas. Gorbaiovo pavyzdys pasirod ess ukreiantis. Visi buv respublik komunist partij pirmieji sekretoriai panoro bti prezidentais. Negana to, prezidentais panoro tapti ir Rusijos autonomij pirmieji sekretoriai. Jie alyje vykstant proces vertino esant perspektyv. Met metais apvagindami savo respublikas, jie buvo priversti, kad turt lais vas rankas, mokti didiul duokl Maskvai, emintis Kremliuje ir Seno joje aiktje, nuolat vaikioti isitemp, nes viruje galjo atsirasti koks psichas fanatikas, panaus Andropov, nekalbant jau apie nauj Stalin. Dabar atsirado galimyb tapti visikai nepriklausomais nuo nekeniamo centro ir gyventi savo malonumui. I Politinio biuro tyliai ir nepastebimai inyko Alijevas. evardnadz aikiai slg usienio reikal ministro pa reigos ir jis atidiai vilgiojo Tbilis, kur, kaip ir visur, stiprjo antikomunistin bakchanalija. Ne, dar, ko gero, anksti. Respublik komunist partij perjim nacionalin suverenitet, suprantama, lydjo gerai kurstoma ir finansuojama laukinio nacionaliz mo, nukreipto ir prie artimiausius kaimynus, ir prie rus okupantus, kampanija. Baisios skerdyns vyko Kaukaze ir Vidurinje Azijoje. Mol dovoje aidjo pirmieji moldav ir rus viai vienas kit. Net civilizuo tose Pabaltijo respublikose, tiesa, dar be vi, vyko kampanija prie ru sus. Rus pabgliai plsteljo i respublik Rusij, kur jie, supranta ma, niekam nebuvo reikalingi. Jie met savo namus ir turt, atvyko tvyn nuskurd, alkani, kai kada pusplikiai. Nebuvo kas juos maitina. J vaikams nebuvo kur mokytis. Jie patys neturjo kur dirbti ir gyventi. Per visas masins informacijos priemones buvo perduodami kreipimaisi rus mones padti savo tvynainiams, patekusiems baisi bd. Buvo skelbiami numeriai sskait, kurias pra pervesti kas kiek gali. Pinig niekas neturjo. Reikjo milijon namams, mokykloms ir vaik dareliams statyti, naujoms darbo vietoms steigti, savo ateiiai gelbti. veikl sitrauk Tarptautinis Raudonasis Kryius, siuntiniai pabgliams keliavo net i pusiaujinio Kongo. Bundesvero sunkveimi kolonos ve maist, palapines, iltus drabuius. Amerikos, Anglijos, Pranczijos ir net Izrae lio lktuvai dirbo oro tilto reimu, tarsi bt rpin savo apsupt armij. Dar gerai, kad j nenumuinjo...
215

O tuo tarpu buvo svarstomi slapti praymai: V i s i k a i s l a p t a i . 1990 01 07 N 145/78 Dl SKP vadovybs nario drg. Sipsilo praymo 1. Patenkinti SKP vadovybs nario drg. Sipsilo praym ir skirti partinms reikmms 1 milijon 298 tkstanius 307 Suomijos markes... V i s i k a i s l a p t a i . 1990 01 09 N 196/31 Dl Indijos komunist partijos vadovybs praymo 1. Patenkinti Indijos komunist partijos vadovybs praym ir skirti 2 mi lijonus doleri rinkim kampanijai... V i s i k a i s l a p t a i . 1990 01 12 Dl ilaid politiniams emigrantams . m. sausio 1 d. duomenimis, TSRS gyvena 6643 politiniai emigrantai ir jiems prilyginti i usienio atvykusi eim nariai (...). Politini emigrant ka tegorijai prilyginti kai kurie yms usienio veikjai, kurie gyvena TSRS, re miantis nutarimais, priimtais TSKP CK iniciatyva (...). Jiems teikiama materialin pagalba ir padedama sprsti socialines problemas (skiriami butai, vilos, aprpinama autotransportu ir aptarnaujaniu personalu). Bendra ilaid iems tikslams suma sudaro 1,5 milijono rubli per mnes. Be to, TSKP CK nutarimu i partijos biudeto finansuojama Ivanovo J. Stasovos internacionalin internatin mokykla, kurioje mokosi politini emigrant ir usienio komunis tinio judjimo veikj vaikai, ir sanatorija Druba, kurioje ilsisi ir gydosi po litiniai emigrantai, j eim nariai (...). Ilaidos iems tikslams 1989 metais sudar 5,5 milijono rubli. Mintos los buvo skirtos i valstybs biudeto. Kol respublikose kunkuliavo nacionalistins aistros, perlydydamos sa vo katile partins nomenklatros veikjus nacionalins orientacijos ly derius, Rusija vl pradjo rkti juodais antisemitizmo dmais. i juoda dm udanga utemd al prie 1917 met katastrof, jos troki dm kamuoliai prideng 1953 met revoliucij ir vl tirtai pradjo virsti de vintojo deimtmeio pabaigoje. i aplinkyb sukl visuotin susidomjim. Naivieji klaus: nejau partija, isigandusi galimos atsakomybs u savo nu sikaltimus, mgina pasislpti u yd nugar? O gal TSKP, gavusi didel valiutin ky i Izraelio ir pasaulinio sionizmo, taip garantuoja nesibaigiant yd emigracijos sraut i TSRS? Antraip kam jai eikvoti partijos las juodosioms grupuotms finansuoti ir savo sskaita CK bei srii komitet spaustuvse deimtimis tkstani egzempliori leisti Sioniz mo imini protokolai, ydai ir jiems prijauiantys, Nukentj nuo yd, yd vykdomi krikioni vaik ritualiniai udymai, Adolfo Hit lerio Mein kampf ir taip toliau, ir taip toliau. Ir visi buvo neteiss. Partija paprasiausiai jo rink ir nenorjo, kad is procesas atkreipt pernelyg aktyviais tapusi gyventoj dmes. Respublikose besikuriantys liaudies frontai sukl visai suprantam
216

TSKP susirpinim ir nenor turti k nors panaaus Rusijoje, kur toks frontas taip pat krsi. Pasukti tok front antisemitizmo vmis buvo labai nesudtinga, bet dl to unitaz nuleisti reikjo didel nacionalins energijos dal. Gatvmis pradjo mariruoti briai, vilkintys juoda unifor ma su portupjomis arba apdribusiais caro karinink mundurais, ant kuri dzinksjo Georgijaus kryiai (matyt, suaudyt 1918 metais, paimti i par tijos archyv), kazok briai su biznais ir kol kas butaforiniais kardais. Dar buvo gyvas KGB, bet jau krsi i principo nauji bolevik partijos kovos briai. Visi ne liepsningus plakatus Sionizmui - ne! ir atvaiz dus Georgijaus Nenugalimojo, ietimi persmeigusio drakon, kuriam vie toj galvos buvo Dovydo vaigd. klausim, kas yra sionizmas, visi ko votojai prie ydus neusikirsdami atsakydavo tai - demokratija. Nie ko originalesnio TSKP ideologinis skyrius negaljo sugalvoti. Pradjo veistis monarchist organizacijos, apsikabinjusios dvigalviais ereliais, paskutinio nelaimingojo imperatoriaus portretais ir raginimais at kurti Romanov sost. Kai alies vakarykt dien nori pakeisti uva karykte diena, tai reikia, kad nei alis, nei liaudis neturi ateities. Neturi ir nereikia. Tai visikai patenkino strategus Senojoje aiktje. Sekdama padt alyje ir matydama nacionalinse respublikose vykstanius procesus, kurie neivengiamai skatino TSRS susiskaldym ir t, TSKP, i anksto rengdamasi tam, kas neivengiama, pagimd, nors ir kaniose, Rusijos komunist partij - RKP. Naujoji partija turjo ir savo generalin sekretori, kuriuo tapo Ivanas Polozkovas, iki tol ums Krasnodaro krato komiteto pirmojo sekretoriaus post. Partija turjo ir savo Politin biur, ir savo RKP CK Reikal valdyb. Viskas, kaip turi bti. Ne visi pripaino partij, nes jos sukrimas buvo aikus i pirmo vilgsnio TSKP susiskaldymas. Bet tik i pirmo vilgsnio. RKP ir buvo su kurta, kad padt TSKP eiti rink be ypating klii. Naujosios komunist partijos CK ir Politinio biuro narys Viktoras Tiulkinas tiesiai i suvaiavimo tribnos pareik: RKP sukrimui gali prietarauti tik tas, kuris negali itarti raids r. Cit, ydai! Suvaiavime dalyvavus Nikolaj Rykov TSKP CK Politinio biuro nar ir TSRS ministr pirminink papra pakomentuoti bolevikikai principing Tiulkino pareikim. Premjeras lidnai sksteljo rankomis: Tai baisu... Bet k padarysi? Ities, jau nieko nebuvo galima padaryti. Tiesa, kakur Olimpe dar posdiavo Politinis biuras su Gorbaiovu prieakyje, svarstydamas aktualius alies klausimus. 1990 met kovo 12 dien Politinio biuro darbotvarkje buvo tik vienas klausimas: Dl vasa rio 24-25 dien miting politini rezultat ir btin i vyki ivad. Klausim pateik drg. Medvedevas (Politinio biuro narys, KGB pirminin kas), Razumovskis (CK narys ideologijai) ir Sucharevas (CK narys, TSRS
217

generalinis prokuroras). Pranejai: drg. Kriukovas ir Sucharevas. Politinis biuras prim tok nutarimo projekt: ... Bt klaida nevertinti vykusi akcij masto ir politins esms. Stiprjanioje miting stichijoje atsiskleidia moni nepasitenkinimas ne stabilumu visuomenje, kriziniais ekonomikos reikiniais, sunkia finansi ne padtimi ir ibalansuota rinka, drausms ir tvarkos silpnjimu, speku liacijos plitimu ir nusikalstamumo siautjimu. TSKP CK Politinis biuras laiko btina: (...) Pareikalauti, kad vis lygi teissaugos organ vadovai rytingai ukirst keli antikonstituciniams veiksmams, visur imtsi griet priemoni vieajai tvarkai ir teistumui stiprinti, vadovaujantis btinumu (...) saugoti socialistin nuosavyb. Visomis propagandos priemonmis ukirsti keli neatsakingai TSRS ginkluotj pajg, KGB, VRM ir TSKP organ diskreditavimo kampanijai. Siekti, kad masins informacijos vals tybiniai organai (radijas, televizija, spauda) publikacijose skelbt TSRS Aukiausiosios Tarybos, tarybins vyriausybs, kit taryb valdios organ linij. Diskusijose Rykovas pasil traukti nutarim teigin moni nepasitenkinim nestabilumu visuomenje, o nesutramdomasis Jegoras Ligaiovas - vis pastraip: Siekti, kad komunistai, dirbantys masins informacijos valstybiniuose organuose (radijuje, televizijoje, spaudoje), sa vo publikacijose skelbt partijos linij... Balsavo: drg. Gorbaiovas - u su drg. Ligaiovo ir Rykovo pataiso mis, Vorotnikovas - u, Zaikovas - u, Ivaka - u, Kriukovas - u, Ligaiovas - u su pataisomis, Masliukovas - u, Medvedevas u su drg. Ligaiovo ir Rykovo pataisomis, Rykovas - u su pataisomis, Sliunkovas atostogauja, evardnadz - u, Jakovlevas - u. Vienbalsiai! Tegul nemeiia Vakar informacijos priemons, kad Politin biur drasko ginai ir prietaravimai, o Gorbaiovas, girdi, net nesineka su Ligaiovu, o Kriukovo suvis neleidia Politinio biuro posdius. Partija gyva ir dirba valstybs labui. O kit dien, 1990 met kovo 13-j, buvo panaikintas alies Konsti tucijos 6-asis straipsnis, tvirtinantis TSKP politin monopolij TSRS.
218

Partija atsisak savo politins hegemonijos. Nepasiduodant euforijai, negalima umirti: tai vyko todl, kad nomenklatrai nusibodo jos dabartin padtis. Jai kyrjo marksizmas-lenininzmas, kurio galimybs usitikrinti gali ir gerov buvo beveik inaudotos iki galo. Ir idja pradjo smilkti, ne tik neduodama jokios naudos, bet ir darydamasi gana pavojin ga. Dabar kur kas patraukliau buvo tapti buruazija padorioje demo kratinje visuomenje, kur vlgi valdia priklauso tam, kas turi pinig, bet demokratiniai statymai ir privaios nuosavybs primatas leidia egzistuoti kur kas laisviau, turtingiau ir saugiau. Prasidjus Gorbaiovo pertvarkai, nomenklatra pradjo plste plsti Vakarus, kur galjo sitikinti, kad tas gyvenimo bdas, kur ji buvo usitikrinusi TSRS, nuolatos kariaudama prie savo liaud, kur kas emesnis negu vidutinio Vakar burua, o kar tais ir darbininko. Apie parduotuves nra ko n kalbti. Bet kokia kaimo parduotuvl, prisiglaudusi kur nors prie Arkanzaso valstijos plento, turi turtingesn ir kokybikesn preki asortiment negu jis yra specialiojoje aukiausio rango bazje, kuri patekti galjo anaiptol ne visa nomenklatra. Turint galvoje vykius alyje ir pasaulyje, i aplinkyb labai suglumino nomenklatr, vert iekoti optimalaus varianto, kaip ibristi i tokios padties. Rumunikasis vyki variantas su kraujo jra ir tkstaniais lavon gal ir bt j patenkins, jei io scenarijaus gale euesku nebt buvs suaudytas, o tkstaniai nomenklatrinink atsidr u grot. ekikasis variantas taip pat netiko, nes galiausiai visa partijos nuosavyb buvo konfiskuota. Kaip ir ankstesniais laikais, nomenklatra, vertinusi vykius Europo je, nusprend eiti savo keliu. Tarp vidurins ir smulkiosios nomenklatros buvo varoma aktyvi ir gerai psichologikai apgalvota propaganda. Apgaudindami liaud, mes faktikai apgaudinjame patys save. alyje su keltas dirbtinis skurdas jau baigia siurbti ir mus. Ms privilegijos, geriau pagalvojus, nieko nevertos. tai js, atsakin gas CK darbuotojas, didiuojats, kad su eima gyvenate ei kambari bute su baseinu ir turite vil bei main. O Vakaruose eilin eima gyvena tokiame paiame, gal ir geresniame bute, o tasai, kuris bent iek tiek auktesnis u eilin, turi nuosav nam. Vakaruose tie, kurie gyvena butuose, apskritai laikomi nepakankamai apsirpin. Pamenate Arkadij evenk, buvus tarybins delegacijos vadov SNO, kuris 1978 metais pabgo Valstijas? Pamatytumte js jo nuosav nam! Palyginti su juo Gorbaiovo vila Forose panai dari n. Tuo, kad js galite visada, kada norite jeigu virininkas leis, nuvaiuoti Vakarus, ten nieko nenustebinsite. Ten kiekvienas hipis sda ant moto
219

ciklo ir bastosi po visas alis. Ne, ne. A anaiptol neagituoju js bgti Vakarus. ia reikia daryti Vakarus. Matte, kas nutiko draugui auesku? ia dar pus bdos. Atsiras, neduok Dieve, koks nors psichas, panaus Josif Visarionovii ar Andropov, ir privers visus gyventi i algos, o usienin leis kart per dvejus metus savaitei, ir tai tik CK Sekretoriato nutarimu. Pamenate, kaip visi kauk 1983-aisiais, kai tiesiai i Senosios aikts ve Lubiank? Kur garantija, kad tai nepasikartos? Mes sukrme alyje sistem, kurioje mums patiems gyventi blogiau, negu gy vename be jos. Mes geriau gyvename tik palyginti su ms skurdiais gy ventojais. Pagalvokite, juk tai patologija - gyventi blogiau, negu galtumte, tik tam, kad visiems kitiems ioje alyje bt dar blogiau. Valdia? Valdi duos pinigai. O kol kas, atleiskit, ms valdia kasdien silpnja ir kasdien sigyjame vis daugiau prie. inoma, kai kurie virutinio nomenklatros eelono sustabarj veikjai nieko panaaus nebt n klaussi, bet j buvo maai, ir jau ne jie lm stebukl alies politik. Partija laiku atsisak Konstitucijos 6-ojo straipsnio. Taiau alyje, nepaisant demokratijos lsmo, dar nebuvo n vienos politins parti jos, iskyrus TSKP, nekalbant jau apie tai, kad kokios nors politins grups galt pasiprieinti galingam partiniam aparatui, vis dar valdaniam KGB ir armij, disponuojaniam nacionaliniais turtais, kontroliuojaniam ryio ir masins informacijos priemones. alyje dar nebuvo panaikintas n vie nas statymas, reglamentuojantis kin ar finansin veikl, ir tai leido TSKP lengvai paalinti i kelio konkurentus ir eiti rink su plaiai iskleistomis partijos vliavomis. Konstitucijos 6-ojo straipsnio ataukimo dien Senosios aikts teletaipai istukseno slapt ifrogram: 1990 02 13. Dl btinumo apsvarstyti kai kuriuos partijos gyvybins veiklos teisinius aspektus, ryium su TSKP CK vasario (1990 m.) plenu mo rezultatais. TSKP CK plenumui pripainus, jog galima pereiti prie daugiapartins sistemos TSRS, matytojau artimiausiu metu bus pradtos formuoti nau jos partijos (...). Reikt inventorizuoti visus TSKP CK nutarimus teiss klausimais ir, prireikus upildyti teisinio reguliavimo spragas, pasinaudo ti statymins iniciatyvos teise arba pateikti atitinkamus pasilymus TSRS Ministr Tarybai (...). Negalima atmesti ir galimybs, jog stiprs reikala vimai atimti i partijos jos turt, pirmiausia pastatus, perduotus partijos komitetams, kitoms TSKP organizacijoms ir staigoms, leidykloms, spaustuvms, poilsio namams, sanatorijoms ir kitokiems socialins sferos objektams, transporto priemonms ir t.t. Ryium su tuo, btina nedelsiant vykdyti kompleks priemoni, tvirtinani TSKP teis valdyti nurodyt turt (...). Manome, jog btina neatidliojant apsvarstyti klausim dl nau dojimosi specialiomis ryio priemonmis (konkreiai - ifro ryiu, aukto
220

danio ryiu, vyriausybinio ryio linijomis), kurias turi TSKP CK, sjungini respublik komunist partij CK, kai kurie kiti partiniai komitetai, pagrstumo ir tvarkos... Be to, laikytume btina ianalizuoti partijos veik los, partijos paslapi, TSKP vadov (neuimani aukiausij valstybs post), TSKP pastat, sjungini respublik komunist partij CK, kit partini staig, apsaugos informacinio pagrindimo problemas, turint gal voje, kad naujomis slygomis, matyt, bus netikslinga panaudoti iems tiks lams TSRS KGB. Bet kol kas KGB dar brangiosios partijos inioje. Ir j galima panau doti labai naudingai. KGB pulkininkas Veselovskis netiktai buvo ikviestas pas KGB pirmininko pavaduotoj generol Bobkov. Veselovskis tarnavo KGB Pirmojoje vyriausiojoje valdyboje (usienio valgyba), usim la bai unikalia veikla. Ilgus metus gyvendamas alyse, kur komunist partij veikla (ir paios partijos) udraustos statymu, Veselovskis kr ioms pogrindinms partijoms legalius ekonominius egzistavimo altinius ir sil vairius bdus, kaip iplauti pagrindinius fondus, gautus arba i TSRS, ar ba paprasiausiai plikaujant. Net legalios komunist partijos niekada nenorjo skaitytis su savo ali statymais, o pogrindinms statymas ap skritai neegzistavo. ia prekiavo ir ginklais, ir narkotikais, ir vergais, ir vogtomis bet kokios kilms prekmis, pelnsi i prostitui, loimo nam, gatvi prekeivi, fermeri - odiu, i ko nori. Bet ir kliti buvo be galo pavojinga. Tarkim, Pranczijoje sudeg komunistai galjo tiktis teis mo ir statymo apsaugos, o alyse, kur komunistai buvo u statymo rib, su jais nesiterliodavo. Trenkdavo skliutu per pakinklius ir mesdavo tvenkin krokodilams. Kad kiti pasimokyt. Todl Veselovskis, ne be pagrindo save laiks prityrusiu ekonomistu tarptautininku (suprantama, su moksliniu laipsniu), visokeriopai paddavo savo luomo draugams sukurti tokias pogrindines finansines ekonomines struktras, kad niekada neklit. Dabar jam teks pritaikyti sukaupt patirt savo tvynje. Generolas Bobkovas pareik pulkininkui, kad TSKP vadovybs draug Ivakos ir Kruinos praymu ir suderinus su Kriukovu, jis, Veselovskis, pervedamas dirbti TSKP CK Reikal valdyb sektoriaus kini tarnyb ekonominei veiklai koordinuoti vedjo pavaduotoju. Par tijos karys ilieka jos kariu bet kuriame jam patiktame poste. TSKP CK Reikal valdyba per savo egzistavimo metus puikiai imoko leisti pinigus, bet udirbti ten j niekas, suprantama, nemokjo. Todl ir ryosi pasikviesti pagalb Veselovskio tipo specialistus. Tai nieko netrikd. Faktikai TSKP vis savo istorij, net bdama neribotos valdios alyje zenite, i esms buvo pogrindin, konspiracin organizacija, kuri man, jog praras savo autoritet, jei ileis bet kok dokument, tarkim, dl abort Maskvo je, be grifo visikai slaptai.
221

Tok elges skatino ir visi nerayti (ir rayti) neteistai sukurtos Nomenklatrijos statymai. Veselovskis greitai suprato, ko i jo laukiama. Panaudodamas savo turting usienyje sukaupt patirt, pulkininkas, kaip buvo prats, lengva ranka numojs statymus, netrukus teik Kruinai analitin rat, kuris pagal geriausias partins frazeologijos tradicijas bu vo pavadintas: Dl papildom priemoni partinei nuosavybei tvirtinti ir veiksmin gai panaudoti. Rate sakoma: (...) Piniginiai itekliai, ufiksuoti finansiniuose dokumentuose, atvi rai gali bti investuoti tik visuomeninius, socialinius ar labdaros fondus,tai neleis j konfiskuoti ateityje. Los, pajam pavidalu patenkanios partijos kas ir neufiksuotos finansiniuose dokumentuose, turi bti pa naudotos kompanij, moni, bank anoniminms akcijoms, fondams sigyti. Tai, viena vertus, garantuos stabilias pajamas, nepriklausomai nuo tolesns partijos padties, antra vertus, bet kokiu momentu ios akcijos gali bti realizuotos fond birose, vliau investuojant kapital kitas sfe ras, kad bt paslptas partijos dalyvavimas, bet isaugota kontrol (...). ios priemons pareikalaus skubios itin patikim asmen, kuriems bus pa vesta vykdyti programos punktus, atrankos. Neatmetama galimyb kurti slapt partijos nari kategorijas, kurios garantuos jos gyvybin veikl bet kokiomis nepaprastosios padties slygomis... Patyrusio nelegalaus valgo, kart numesto unugar, mintys buvo to kios paprastos ir kartu genialios, kad susiavjs Kruina tuoj pat sak TSKP CK spaustuvei 50 tkstani egzempliori tirau ispausdinti tokio turinio blankus: Asmeninis sipareigojimas TSKP A,------------- TSKP narys--------------- met, partinis bilietas Nr.---------patvirtinu, kad smoningai ir savo noru nutariau tapti partijos patiktiniu ir vykdyti partijos man patiktas uduotis bet kokiame poste ir bet kokio mis aplinkybmis, neatskleisdamas savo priklausomybs patiktini insti tutui. sipareigoju saugoti ir rpestingai panaudoti partijos interesais man patiktas finansines las ir materialines priemones, kuri grinim ga rantuoju vos pareikalavus. Visas ekonomine veikla udirbtas las pripastu partijos nuosavybe, garantuoju j perdavim bet kokiu metu ir bet kokioje vietoje. sipareigoju laikytis grieto man patikt ini konfi dencialumo ir vykdyti partijos pavedimus, perduodamus man per patiktinius. TSKP nario-------------- paraas sipareigojim primusi asmen paraas--------------- sipareigojim blankai su stria alia juosta nebuvo vienodi. Kai ku
222

rie buvo ispausdinti kirilica, kiti - lotyniku riftu, o treti paslaptingai viliojo arabik enkl voratinkliu ir hieroglif labirintais. Nikolajus Kruina asmenikai kai kuriuos i j raydavo vardus, pavardes ir partini biliet numerius, sutikrindamas su stora knyga, kurios visi puslapiai buvo perriti ir sutvirtinti smalkos antspaudu, o pavadinimo nebuvo galima iskaityti dl visos kolekcijos mlyn, raudon ir violetini grietai slapt antspaud, kurie pavert virel kakokiu abstrakios tapybos kriniu. O nelegalaus KGB pulkininko krybin mintis skriejo toliau: Vienoje i kapitalistini ali su velnesniais mokesi statymais, pavyzdiui, veicarijoje, reikt kurti akcin bendrov, kuri verstsi vi somis informacins ir tarpininkavimo veiklos rimis: treitingu, brokeriavimu, tarpininkavimu, atstovavimu. Akcininkai - galiotieji asmenys. Vis pirma sudaromas busimj akcinink sraas. Galimo AB bazavimosi alyje akcinink vardu atidaromos sskaitos ir jas dedamos tam tikros sumos. Po to nedelsiant kuriamos B Taryb Sjungos teritorijoje. Didel AB pelno dalis gali bti imokta (valdybos nutarimu) kaip dividentai ak cininkams. Kaip jau buvo paymta, akcininkai - tai asmenys tarybins organizacijos steigjos (TSKP) galiotiniai. Taigi dl tolesnio divident pa naudojimo sprendia TSKP. Tai taip pat reikia, kad jokios kitos organiza cijos, privats asmenys jokiu bdu negals kontroliuoti, kaip panaudoja mos ios los, iskyrus partij... Kitaip tariant, Veselovskis sil sukurti gausyb tarptautini akcini bendrovi ir pakeisti jomis nepatikimas draug firmas, kuri kata strofikai majo. Perduodamas Kruinai savo studij, Veselovskis, ne itin gerai galvojantis apie partinio aparato darbuotoj nuovokum sudtingais pogrindins ekonomikos klausimais, prie savo programos priseg nedidel ratel: N.J.! (Nikolajau Jefimoviiau). Slaptai, 1 egz., jei daryti, tai tik su KGB. Buvo galima pagalvoti, kad Kruina ketino tokias globalines afe ras daryti su v. Eugenijos bendruomene! Nors labai patyrs pulkininkas turjo pagrindo galvoti, kad, praddama tokius aidimus pasaulio mastu, savotik pasaulin revoliucij, TSKP tik riausiai trauks juos galingus KGB konkurentus Amerikos CV ir Iz raelio Mosad. Bet pulkininkas Veselovskis, kaip ir turi bti jo inyboje, inojo tik tai, k jam derjo inoti, o apie visa kita galjo tik splioti. Pereidamas nuo bendr odi prie konkretaus darbo, Veselovskis pasil sukurti daugiaprofilin akcin kompanij kartu su veicarijos ir Kanados firma Seabeko group ir Afganistano veteran sjunga. Jos pa grindu buvo numatyta: bank sistema, aviakompanija, tarptautiniai pre kybos namai, privatizavimo fondas, holdingo kompanijos vairiuose alies regionuose. io projekto realizavimo termin pulkininkas numat 50-iai met. Didel pelno dalis, suprantama, buvo skirta TSKP. Kol naujos
223

partins ekonomikos kriktatvis mgino nuo savo ikreipt ir kriminalini teorini idj pereiti prie praktini veiksm, jo seno valgo etasis jaus mas, priverts Kruin raginti dirbti tik su KGB, kaip visada, buvo tiks lus... Itaigingos trij deni jachtos Lady Gislen, kuri savo grakiu forteveniu skrod ydrus vienos i Baham sal lagnos vandenis, radis tai prim ifruot radiogram, adresuot jachtos savininkui Robertui Maksvelui - Anglijos milijardieriui, snies laikrai, leidykl ir infor macijos centr savininkui. Pats ifrogramos gavimo faktas nieko nestebino. Maksvelas, arba ka pitonas Bobas, kaip j vadino artimi draugai ir konkuruojantys laikraiai, ifrais susirainjo su puse pasaulio, daugel vairi ifr rakt laikyda mas savo galvoje. Radiograma buvo trumpa: Utikrinkite transfer pa gal treij plan. Parao nebuvo, bet Maksvelui jo ir nereikjo. Ieivis i neturtingo yd miestelio Slovakijoje, Maksvelas Antrojo pa saulinio karo metais tarnavo Britanijos valgyboje, tarnyb baig kapito nu. Po karo kapitonas Bobas kur laik dirbo Didiosios Britanijos Fo reign office. Tais metais Vakar valgybos ir diplomatins tarnybos labai domjosi draugo Stalino globalinio fantastinio plano detalmis - kai ku rios i j prasiskverb pro gelein udang. Josifas Visarionoviius reng kontrsmg per daug ipuikusiam doleriui. Jo viesi svajon buvo sukaup ti kuo daugiau aukso, supirkti didiul kiek Vakar valiutos ir ulieti iuo srautu prieinink, paversti doler visika menkyste, o Vakar ekonomik - chaosu. Preki badas TSRS vargu ar bt leids Stalinui vykdyti, k buvo sumans: Stalinas visada suklysdavo kakur ties treiuoju enklu, ir tai arba sugriaudavo jo planus, arba paversdavo juos visikai nerentabi liais. Ir vis dlto Vakarai buvo sunerim. Kapitonas Bobas kaip tik dirbo ta kryptimi, mgindamas surinkti kuo daugiau informacijos apie vis taut vado finansinius kslus. K Anglijos valgyba (pati gudriausia pasaulyje) spjo pasiekti ioje srityje, sunku pasakyti, bet savo veiklos kartyje Ro bertas Maksvelas netiktai atsistatydino ir tik u 13 tkstani svar sterling nusipirko leidykl Pergamon Press- t pai Pergamon Press, kuri, remiantis TSKP CK tarptautinio skyriaus vedjo drg. Falino slapta payma, adresuota TSKP CK generaliniam sekretoriui drg. Gorbaiovui, buvo draug firm srae ir kl Taryb Sjungai preten zijas dl 500 tkstani doleri. 1961 metais Maksvelo pirkta leidykla jau buvo kainota 10,6 milijono doleri, o devintajame deimtmetyje kapito nas Bobas vald didiul leidybos ir informacijos imperij su filialais vi suose penkiuose emynuose. Oficialiai ji vadinosi Maxwell Communica tion Corporation ir turjo takos visose pasaulio alyse, i j ir Taryb Sjungoje. Joje Maksvel velniai vadino Londono srities komiteto pir
224

muoju sekretoriumi. TSRS Maksvelas pasiek to, kas, regis, buvo nemanoma. Policinje teroristinje valstybje prasidjo yd emigracija Izrael ir JAV. Ir dar ilgai teis ivaiuoti i milinikos koncentracijos stovyklos, va dinamos Taryb Sjunga, turjo tik ydai. (Dar neparayta yd emigraci jos i TSRS istorija turi daug paslapting puslapi. Kokiam nors nelai mingam ydui kirpjui galjo met metais neduoti teigiamo atsakymo, nes jis prie 20 met, tarnaudamas armijoje ratininku, mat kakok slapt dokument, kad btina sumainti kareivi margarino paros davin. Bet atuntojo deimtmeio pradioje Amerik su Izraelio viza ivaiavo grup ininieri - raket specialist, kuri pus n nebuvo ydai. Amerikieiai, pasikliaudami savo denio aviacija, labai atsiliko kurdami taktines artimo ir vidutinio veikimo spindulio raketas, veikianias vadinamuoju ikigarsiniu reimu. Per kokius trejus metus ioje srityje jie pralenk TSRS, ne atlikdami joki preliminari tyrim. Maksvelo laidotuvse Jeruzalje Iz raelio vyriausybs oficialusis atstovas, vardydamas velionio nuopelnus, paymjo: Robertas Maksvelas daug nuveik, utikrindamas Izraelio saugum. Ir ne tik Izraelio!) Laiko atvilgiu tai sutapo su Brenevo ir kit tarybini lyderi krini leidimu Maksvelui priklausaniose leidyklose, taip pat su Vakar bank suaktyvjusiu TSRS kreditavimu. Kreditai buvo tik mokestis (ir gana pi gus) u smegen nutekjim i TSRS, o partijos vad krini leidimas - labai domi ir pamokoma operacija. Nereikia pasakoti, kaip spariai ie kriniai buvo ipirkti alyje, kasmet kubinius kilometrus j slapta nuraaniai makulatr, bet kakodl niekam niekada nekilo klausimas, kaip tie kriniai rinkos slygomis realizuojami Vakaruose. Ogi n kiek ne geriau negu TSRS. Bet tai leido ms vadams klausim, o i kur jie, ties sakant, turi usienio valiutos, itisus deimtmeius atsakinti stereotipikai: I knyg leidybos Vakaruose. O buvo daroma taip. Kremlius apmokdavo Maksvelui u popieri ir poligrafijos ilaidas pasaulio rinkos kainomis, o paios knygos buvo spaus dinamos arba Maskvoje, arba VDR, arba ekoslovakijoje atsiskaitant ne valiuta. Valiuta nussdavo nomenklatros bank sskaitose, o 15 procent atitekdavo paiam Maksvelui. Paklausite, u k? U tai, kad pridengdavo oficial pinig perpumpavimo Vakarus kanal, kuriuo iplaukdavo milijardins sumos. Kad kapitono Bobo nepagaut atvirai sukiaujant, bdavo forminami fiktyvs dokumentai, kad vis tira u valiut sigijo tarybins pasiuntinybs vairiose alyse. Knyg ities jas atvedavo, il gainiui prikraudavo visas milinik ambasados pastat palpes ir pagal bines patalpas. Ambasados inkt, bet nieko negaljo padaryti. Joms bu vo sakyta tas knygas platinti, o tai buvo be galo sunkus ir, kaip praktika
225

parod, visikai nevykdomas udavinys. Taiau, pavarius dokumentus,

kaip buvo leidiamos knygos nuo N. Chruiovo rinktini kalb iki Gorbaiovo Naujojo mstymo, nekalbant jau apie daugyb kart visoms planetos kalbomis ileistus marksizmo klasikus, susidaro spdis, kad vi sus tuos metus usienio skaitytojas nieko kito neveik, tik lakst po par duotuves, supirkindamas iuos bestselerius. Ir reikalaudavo nauj tira. Taiau vairiaplan Maksvelo veikla, suprantama, neapsiribojo tokio mis smulkmenomis. Pasinaudodamas savo ryiais su Vakar bankais ir turdamas daugelio j akcij, kapitonas Bobas retkariais paddavo pir mosios pasaulyje isivysiusios socializmo alies nomenklatrai usidirbti valiutos vadinamosiomis transfero operacijomis. i operacij esm to kia: Vakaruose parduodamos didels tarybini grynj pinig sumos u dolerius. O kadangi pinig spausdinimo stakls buvo nomenklatros ran kose, problem dl tarybini grynj pinig nekildavo. Pinig buvo gali ma prispausdinti kiek nori. Bet kuris tarybinis mogus nuo vaikysts inojo, kad ms rublis -me dinis, niekuo nepadengtas ir egzistuoja tik vidaus apyvartai. Tai ver gams. O nomenklatros lygiu is rublis buvo taip padengtas, kad n dole ris nesapnavo. Ant kupir yra uraas, jog jas laiduoja visas TSRS tur tas. alies viduje tai visikai nieko nereikia, bet Vakar bankams reikia labai daug. Kas tas TSRS turtas - tai em, uimanti etadal sausumos ploto, tai mikai, ems gelms ir milijonai nereikli gyventoj, tai ir kiek viena plyta. Ir pateikdami apmokti milinikas sumas, Vakar bankai vi sada galjo kak nusignybti i ms turto, neperengdami pateiktos sumos. Tai stabd nomenklatros savival, nes transfero slygomis u rubl paprastai gerais laikais duodavo 10-15 cent, nekalbant jau apie tai, kad nuo panai sandri visose Vakar alyse smarkiai tvosk kriminalu, ir anaiptol ne visi bankai rydavosi tokioms operacijoms. ia ir reikjo Maksvelo asmenini ryi. Jis, kaip sakoma, tujino daugum pasaulio biznierni ir didiosios politikos veikj. Taigi tarsi buvo vykdomas draugo Stalino planas, tik atvirktinis. Pinig niekas neperves davo. Tarybiniai pinigai likdavo TSRS valstybiniame banke ir tik keisdavo sskaitos savinink. Kakur Europos bank gelmse doleriai tekjo as menines nomenklatros sskaitas. O didiul pinig mas, kaupiama ta rybiniuose bankuose, bet jau nepriklausanti TSRS, galjo kiekvien akimirk sprogti ir geriausiu atveju sukelti 1000 procent infliacij dl ofi cialaus rublio nekonvertuojamumo. O doleriai tik stiprino Vakar ekonomik. Tie nedaugelis moni Vakaruose, kurie kaip Robertas Maks velas inojo apie tokius tamsius tarybins nomenklatros darbelius, teorikai jau galjo supirkti apskritai visus grynuosius pinigus TSRS, o tai buvo tolygu beslygikai komunistinio reimo kapituliacijai, nes vienintel ieitis i tokios padties galjo bti tik treiojo pasaulinio karo pradia.
226

inodami kai kuri Kremliaus valdov neatsakingum ir j garbing ami, Vakarai nerimavo, kad transferin savival gali sukelti neprog nozuojam politini padarini. Juk kart Brenevas eilin praneim, kad labai trksta paarini grd, sureagavo fraze: Pradsim kar ir atimsim grdus i Vakar. Tai buvo smojis, bet jame gldjo uuomina, idavusi slaptus TSKP vadov lkesius, puoseljamus saldiuose sapnuose. Kai turi reikal su alimi, kurioje nra jokios vieosios nuomons ir visk kon troliuoja nusikalstama organizacija, reikia bti be galo atsargiam. Ir be viso kito, prie toki operacij reikjo pasiekti tok rublio ir dolerio kurso santyk, kuriam esant, galima supirkti maksimal kiek rubli, minimaliai ileidus doleri. Pastaruoju metu Maksvelas kartligikai supirkinjo valiut, drsiai lsdamas skolas, kurios siek du milijardus doleri. Visikai netiktai jis pardav ir savo pirmagim Pergamon Press u 446 milijonus svar sterling. Kam atiteko pinigai? Tikriausiai tam, kas kadaise dav Angli jos valgybos dimisijos kapitonui 13 tkstani svar sterling, kad nusipirkt i leidykl, figravusi TSKP draug firm srae. Treiasis planas reik, kad artja laikas, kai reiks galutinai atsiskaityti pagal se nus vekselius1... V i s i k a i s l a p t a i. ZIUDI ifras K tik gavome i p i r m o j o a d r e s o . Pats Rusijos bankas paild daugiau kaip 100 milijard tarybini rubli, sum skaiiuojant po 6,62 Ame rikos dolerio u 100 tarybini rubli. Ar neturite galimo pirkjo?- tuomet bt galima konkreiai apsvarstyti tolesnes detales . Adresatas reikia susirpinim dl ms partnerio patikimumo ir gali mo Interpolo prasiskverbimo interes rat. Ar nebt galima pakeisti procedros? Ms partneris yra Rusijos valstybinio banko t i e s i o g i n i s g a l i o t i n i s , kuris asmenikai stebs ir kontroliuos vis sandr i Ciricho. Nu krypimai nuo numatytos programos labai sunks ir sukels problem... Js bgtavimai, kad galiotiniaiyra Interpolo objektai, nepagrsti. J silomos kolosalios sumos, atitinkamai forminti dokumentai ir jums inomas devizas negaljo bti gauti be TSRS valstybinio banko, Finans mi nisterijos ir Vyriausybs inios. TSRS finans ministras buvo Valentinas Pavlovas.
Maksvelas labai nuoirdiai bendravo su Gorbaiovu. Paskutinis generalinis sekretorius, matyt, neturjo joki kompleks. Jis leido daugeliui firm, konkreiai - Japonijos lkegami Cusinski, naudoti jo atvaizd reklamose. inoma, ne veltui. O Maksvelui priklausantis CBC naujien televizijos kanalas kart prasitar, kad j programos direktorius TSRS prezidentas.
1

227

Valstybinio banko valdytojas - Leonidas Geraenka, kandidatas TSKP CK narius. Ministras pirmininkas - TSKP CK Politinio biuro narys Nikolajus Rykovas. Valstybs vadovas - TSKP CK generalinis sekretorius Michailas Gorbaiovas. Neabejodami js iniomis, mes vis dlto nortume pasisti vien i savo moni Maskv, kad sitikintume, jog panas pasilymai ities gauti i alies vyriausybs, o ne i struktr, galini utraukti ms finans na mams katastrof... Kol paiame viruje rutuliojosi tokie detektyviniai vykiai ir Lady Gis len radijo stotis tarsi mediokls ragas kl vis pasaulio finansinink ruj, pasirengusi skutus sudraskyti Taryb Sjung, bet dar ne iki galo tikini, kad valanda imu, TSKP ts evakuacijos program ir, kaip vi sada, buvo organizator ir kvpja. Klasikin Lenino k PLSK, KAS PRIPLTA! pats gyvenimas se niai transformavo nauj: PLK APIPLTUOSIUS! Visikai slaptai. Konfidencialiai 1990 08 23 ... Kazachstano komunist partijos Ck, TSKP MMK ir TSKP Lening rado srities komitetas tapo steigjais trij komercijos bank (Kompartbank Alma Atoje, Glavmosstrojbank Maskvoje ir komercinio banko Rosija Leningrade)... vairi lygi partins organizacijos m pervesti depozit iteklius komercinius bankus. Taiau partijos centrini organ lygiu iame svarbiame darbe jauiamas tam tikras vilkinimas... Tam tikr vilkinim galima paaikinti tuo, kad i vis pusi lindo konkurentai, truk dydami dirbti. vairios visuomenins grups ir privats asmenys pradjo steigti mones, kooperatyvus, bankus ir net (o, siaube!) tiesiogiai kontak tuoti su usieniu. Ir nors TSKP jau buvo laikoma tik viena i alies visuomenini organizacij (tarp kitko, oficialiai neregistruota) ir tarsi jau niek negaljo kitis, jos itikimas kovinis brys KGB - galingiausia valstybin, o ne visuomenin struktra, neleido skriausti brangiosios par tijos. Verslinink aretai po truput gavo naujos teroro bangos bruo. Sepelichos kooperatyvo byla, Korobokino byla, Magadano B Spark byla, Alfredo openbergo byla, kratos, konfiskacijos, u savo pinigus suburt reketinink gauj siundymas prie verslininkus, nauja korupcijos banga - visa tai, nors ir primin politin teror, i tikrj reik konkurent paalinim. KGB pagaliau galjo pasireikti, tapusi oficialiu partijos re ketininku. Bet itas vaidmuo jau nepatenkino KGB. Kiekvienas reketinin kas irdyje taip pat nori tapti verslininku ir veikti su plaiu pirkliku umoju, o ne iaip bgioti su kastetu pakiemiais ir gsdinti kooperatinin kus.
228

KGB Pirmoji vyriausioji valdyba, sausakimai prigrsta pulkininko Ve selovskio tipo specialist, anaiptol neketino vien tik aprpinti idjomis TSKP CK Reikal valdybas. Ji troko ir savarankikai knyti turting po grindinio darbo patirt pasaulio mastu. Sumaniusi i savarankikos preky bos ginklais udirbti por deimi milijard doleri, PVV kuria koncern ANT jo direktoriumi paskiria savo karinink Riaencev. Bet TSKP ge rai pasta savo brangj kovin br, ino, k tas gali. Dkui Dievui, dau giau kaip 70 met drauge kentjo vairiuose klasiniuose ir tarpusavio miuose. KGB 6-oji valdyba Novosibirske uklumpa 1-osios valdybos tankus, ku rie su fiktyviu vataraiu, umaskuoti kaip ems kio rengimai, buvo siuniami usienin kakokiam apsukriam perpirkliui. Kilo milinikas skan dalas. Pasirodo, PVV suspjo painioti savo reikalus daugyb taking asmen, skaitant ministr pirminink Rykov. Prasidjo nirtinga inyb tarpusavio kova. 6-oji valdyba net ileido aren provokatori sudaniet, kuris turjo perduoti monms i PVV 140 tkstani doleri ky. Tarp kitko, Budapete. Bet PVV taip pat ne berniukai dirbo. Sudaniet demas kavo kaip KGB provokatori, byl perdav Aukiausiajai Tarybai ir pa suko j gana originaliai: viskuo, pasirodo, kalti kooperatininkai. Juk ANT buvo kooperatyvas. Bet sandris lugo, nes TSKP nemgo saviveiklos. Vis kas turi bti suderinta su partins drausms nuostatomis. tai, pavyzdiui, draugai i Leningrado. Jiems taip pat nelengva. 1990 09 27 V i s i k a i s l a p t a i . TSKP Leningrado srities komitetas 1990 met birelio 27 d. TSRS valstybiniame banke Nr. 328 uregistruotas komercinis bankas Rosija su 31 milijono rubli statiniu fondu. Suderinus su TSKP CK, pagrindiniu banko steigju tapo TSKP Leningrado srities ko miteto Reikal valdyba. Turint galvoje didel pajinink steigj intelektualin, profesin, gamybin ir finansin potencial, galima tiktis didels moralins ir komercins naudos i l, dt banko veikl. Gavs licencij bankas gals vykdyti kredit-atsiskaitym ir kitas banko operacijas usienio valiuta. Atsivelgiant dal banko statiniame fonde, pagrindin pelno dalis, priklau santi jo steigjams, pateks partijos kas. Drauge, blogjant ekonominei ir politinei padiai alyje, manau, bt galima pervesti banko Rosija depozit 500 milijon rubli verts kredito iteklius i partijos rezervinio fondo, skaiiuojant 3-4 procentus metini palkan laikotarp iki trej met. Dl to bus galima sukurti stabili baz centrini partijos organ priemonms fi nansuoti. TSKP Leningrado srities komiteto sekretorius B. Gidaspovas . Gidaspovas visada pasiymjo neabota energija ir troko kun kuliuojanios veiklos. Nelabai seniai Gorbaiovas asmenikai buvo atvaiavs Leningrad, kad ivyt i pareig ankstesn srities komiteto
229

sekretori Solovjov, nesupratus pertvarkos esms, ir paskirt Gidaspov. Tasai ir uriet nos. 500 milijon rubli su 3-4 proc. metini palkan! Gorbaiovas gal ir myljo Gidaspov, bet Kruina jo nemgo, laik isiokliu. Nemgo jis ir Leningrado srities komiteto reikal valdytojo Krutichino, nors neinia u k. Nemgo, ir viskas. TSKP CK Reikal valdyba mano, jog i dalies galima sutikti su parti jos Leningrado srities komiteto praymu pervesti i TSKP draudos fondo 50 milijon rubli komercinio banko Rosija depozit dvejiems metams, skaiiuojant 6 procentus metini palkan... TSKP CK reikal valdytojas N. Kruina. Atalds nepasotinam Leningrado srities apetit, Kruina staia gal va pasinr svarbesnius reikalus. Transferu buvo tikimasi artimiausiu me tu 280 milijard rubli paversti 12 milijard doleri. Madaug po 15-18 rubli u doler. Delsti negalima, nes netrukus reiks smarkiai pakelti do lerio kurs rublio atvilgiu, o iki to Vakar bank sskaitose turi nussti tiek valiutos, kad bt galima ne tik privatizuoti vis partijos turt, bet ir vis Taryb Sjung, visk suimant partijos rankas. Visai neseniai, 1990 met liep, Kruina, kalbdamas TSKP XXVIII suvaiavime ir dar nenujausdamas, jog is suvaiavimas paskutinis, ir liepsning kalb, paneigdamas visus meiik prasimanymus dl TSKP valiutini operacij usienyje; Kruina prisiekinjo, kad partija gyvena tik i na: Joki indli usienio bankuose ir nuosavybs usienyje TSKP neturi. Yra vienas valiutini plauk altinis: partiniai naai usienyje dirbani komunist, kurie moka nario mokest valiuta i valiutins dar bo umokesio dalies. ios plaukos buvo skaitomos valstybs valiutos fond. Partijos biudete jas kompensuodavo rubliais, perskaiiuotais atitinkam valiut pagal atitinkam valiut kurs... Valiut partijos reikmms skirdavo bendra tvarka, kaip ir kitoms ministerijoms bei inyboms, Finans ministerijai jos vert padengiama tarybiniais rubliais, taip pat pagal galiojant atitinkamos valiutos kurs... Trumpiau sakant, per 70 met partija taip prisimelavo, kad kasmet tai skambjo vis tikinamiau. Visikai slaptai. 1990 10 30 N 286/72 Dl JA V komunist partijos generalinio sekretoriaus Geso Holo praymo 1. Patenkinti JAV komunist partijos generalinio sekretoriaus drg. Geso Holo praym ir skirti jam 1991 metais 2 milijonus doleri... Gorbaiovas pakl akis Kruin: kako labai danai pervedame Ho lui pinigus. Tai ne jam,- paaikino Kruina, tai - mums. Kaip savitarpio pa galba.
230

Draug firmoms? pasidomjo generalinis sekretorius. Jis visada nieko nesuprasdavo, kai tai jam bdavo paranku. Beje, apie draug firmas. Firmos bankrutuoja. Mes neturime pinig joms mokti. Reikia imti i valstybs biudeto, o Geraenka su Pavlovu neduoda. Jie turi kakoki dideli ilaid. Draugas Falinas vl memorialin rat atsiunt: Nuo 1989 met pabaigos draug firmos (Pranczija, Portugalija, Graikija, Kipras, Austrija, vedija, Urugvajus) patiria vis didesni sunkum, nes tarybiniai kontragentai nemoka pinig u prekes, vetas ms al. Kelet kart dl ios prieasties firmos buvo atsidrusios prie bankroto ribos ir tik su M. Gorbaiovo pagalba, kai bdavo gautas drg. a. Kunjalo, G. Plisanj, G. Christofijo, D. Zilmermajerio, Graikijos darbinink partijos vadovybs ir vedijos darbinink partijos vadov tie sioginis kreipimasis TSKP CK, kuriam laikui kritin padt pavykdavo sureguliuoti. Paskutinmis savaitmis ypa sunki kriz dl siskolinim patyr draug firmos Pranczijoje, Austrijoje ir vedijoje (...). 1990 met spa lio 10 d. padtis, turint galvoje ms skolas draug firmoms, tokia: Pranczijos komunist partija -Interagra kompanija (tiekia TSRS grdus, aliej, ms ir msos produktus specialiajai prekybai). Ji pateik apmokti 138 milijon doleri verts sskaitas, i kuri 60-70 milijon doleri yra udelstas siskolinimas. . M. spalio 8 d. apie tai buvo infor muotas drg. M. Gorbaiovas. Vneekonombankui buvo duotas nuro dymas imtis skubi priemoni. Banko (J. Moskovskis) duomenimis, 9 mi lijonai doleri buvo pervesti Paryi . m. spalio 11 d., dar 1,5 milijono doleri bus pervesta iandien. L i k u s i d a l n u m a t o m a p a d e n g t i i Pranczijos kredito, dl kurio derybos dar nepra sidjo. vedijos darbinink partija, partin spaustuv Vig Triuk produkt AB negali gauti i Vnetorgizdato 3 milijon vedijos kron mok. Tary binis pasiuntinys pranea, kad jei ir toliau delsime sumokti skol, spaustuv gali bankrutuoti po 7 - 1 0 dien. Tokiu atveju ikils grsm spau dos organo Norensflamen leidimui. Austrijos komunist partija -Kraus ir kompanija (tiekia kasdie nes prekes specialiajai prekybai). Udelstas siskolinimas virijo 30 milijon doleri ir 31 milijon Austrijos iling. Portugalijos komunist partija - kompanija Komercio internacional, Espor/Ehosua (Ispanija), Metalime, Tagol (augalinio aliejaus, avalyns, pirtini, polietileno maieli ir plieno juostos tiekimas). siskolinimas i dalies padengtas, iuo metu liko 11 milijon doleri. Graikijos komunist partija - firma VEK/ Agapiu ir Rektor
231

(avalyns tiekimai specialiajai prekybai). siskolinimas i dalies (iki 3 milijon doleri) buvo padengtas . m. liep ir dabar vertinamas 8 milijo nais doleri. AKEL (Kipro komunist partija)draug firmos Delta ir LOEE (tiekia vynuogi sultis, demus ir avalyn specialiajai prekybai). siskolinimas i dalies buvo padengtas . m. liep (4,2 milijono doleri), liko dar 8 milijonai doleri. is siskolinimas specifinis tuo, kad v a l s t y b s m a s t u g a l t a i nereikmingos sumos, taiau jos gyvybikai svarbios d r a u g a m s . (Pamenate: Skubiai reikia 3000 doleri ernobylio vai kams. Veimli ir protez Afganistano veteranams. Vienkartini virkt ems drebjimo aukoms. I viso reikjo tik koki 10 tkstani doleri. Bet kur j paimti? Nebent Vakar firmos paaukos. O jeigu ne? Ne, tai ne! Draugas Falinas dl to netarpininkaus I.B.) Pageidautina, kad Vneekonombankas sutikt padengti siskolinimus draug firmoms be eils. Juk negalima kiekvien kart kreiptis M. Gorbaiov ir prayti sikiti. V. Falinas. 1990 10 12". Prie rato buvo prisegta mayt tokio turinio payma: i met birelio 17 d. Graikijos firmos VEK atstovas, pasidalijs planais atidaryti Maskvoje parduotuvi ir papras partijos padti, para: Naudodamiesi proga, nortume pareikti es pasireng bendradarbiauti prekybos srityje su u tai atsakingu TSKP skyriumi. Mes sitikin, kad eg zistuoja daug bendr interes. Draugai, nortume nuoirdiai padkoti u js partijos pagalb, k u r i l e i d o m s a t s t o v y b e i M a s kvoje tapti pagrindiniu ms partijos pajam alti niu. Gorbaiovas atidiai perskait Falino rat: Jis adresuotas man ar Pavlovui? Pavlovas pinig neduoda,- atsak Kruina. O i kur a imsiu pinig?- pasidomjo Gorbaiovas. Mes pinig neturime,- sutiko Kruina.- Visos ios ilaidos visada bdavo skiriamos i valstybs biudeto. Daugel met draug firmos pusveliui aprpindavo Nomenklatrij prekmis ir maistu. Net vanden sisdavo specialiais balionais, nes nomenklatra visikai pagrstai nenorjo naudotis savo apnuodytu van deniu. inoma, preks Vakar matais matuojant, buvo, velniai tariant, antrars, bet tarybiniais pasakikos. Paprasti mons j, suprantama, n matyti nemat. Tik gandai skland apie kakokius stebuklingus austrikus moterikus aulinukus, kurie specialiose parduotuvse parduo dami po 18 rubli. O dabar partijos, kuri jo rink su 3 trilijon turtu, organizavo savo akcines bendroves, prekybos firmas ir bankus, draug firmos jau nepa
232

tenkino. Atsivrus naujoms perspektyvoms, vakarykiai maitintojai atrod pasigailtini ir nerentabils. Likusi skol joms taip ir nesumokjo. Liaudikai tie, kurie pam prek, o pinig nesumokjo, vadinami meti kais (met partner ant surdijusi vini - plg. rus. kidaly). Paprastai tokie atvejai baigiasi dideliais nesutarimais, net susiaudymais, sprogimais ir padegimais, atsiranda lavon, grobiami vaikai. Sukiavimo bangos, atsitrenkusios korupcijos ir savivals bangas, it didiulis potvynis uliejo al. Partija galjo bti patenkinta. Deimtmeiais TSKP aukljo liaud, diktavo ton. Dar n viena alis neeng rink su tokia klaikiai amoralia visuomene - nuo TSKP CK iki nuiurusio koope ratyvo kioskelio. Taigi draug firmos tiesiog pateko tarp istorijos girn. Vienas tik Va lentinas Falinas (tikiuosi, nesavanaudikai) primindavo apie jas, pray damas pinig tai Kruinos, tai Pavlovo. Reikia pasakyti, kad Pavlovas pinig turjo. Bet jis anaiptol neketino leisti j tarptautiniam darbinink judjimui. Kaip tik tuo metu finans ministras Pavlovas, kuriam netrukus buvo lemta tapti ministru pirmininku, jo pirmasis pavaduotojas Orlovas ir Valstybinio banko valdybos pirmininkas Geraenka nuoalioje vietoje priiminjo i Ciricho atskridus tok mit. mitas dirbo Herigisvilyje, kuris buvo vadinamas veicarijos mokesi baze, nelabai inomoje firmo je Brogemein schaft, tarpininkavusioje tamsiuose darbeliuose pasau liniu mastu. veicaras atskrido Maskv, kad asmenikai sitikint, jog pasilytas visikai fantastinis transferas - ne imini i Interpolo spstai, bet ities finansinius galiojimus turini atsaking moni soli dus pasilymas. Silymai pranoko visus lkesius. Buvo pasilyta 280 milijard rubli. mitas man, kad bus kalbama madaug apie 100 milijard ir tokios su mos nesitikjo. Tai - ne fantastinis, bet superfantastinis transferas, nu kreipiantis TSRS bais finansin smg i Vakar. mitas buvo finansi ninkas ir t inojo apie Taryb Sjungos finansin padt. Jis inojo ir tai, kad TSRS apyvartoje yra tik 139 milijardai rubli. Js ketinate iimti iuos pinigus i apyvartos?- atsargiai paklaus Pavlov. I dalies,atsak finans ministras, ir jo lpomis nuslydo garsioji Pavlovo ypsena. Bet js negalvokit, kad mes idiotai. Mes turtingi. Dl ms nesijaudin kit. mitas gteljo peiais. Susitar veikti keturiais etapais. Pirmasis etapas - 1990 met gruod. 100 milijard rubli u 5,5 mili jardo doleri. Antrasis etapas - 1991 met saus. 25 milijardai rubli. Treiasis etapas - 1991 met gegu. 15 milijard rubli. U antrj ir treij etap - 2 milijardai doleri.
233

Ir galiausiai ketvirtasis etapas - 1991 met liep. 140 milijard rubli u 4,5 milijardo doleri. I viso u 280 milijardo rubli - 12 milijard doleri. Tie, kurie jus atsiunt, baig pasitarim Pavlovas,- ino sskait numerius. Paskuti niame etape ponas Orlovas asmenikai kontroliuos sandr. Ir nemanyki te, kad tai - viskas. Pinig mes dar turime daug. Pavlovas kalbjo gryn ties. Pinig spausdinimo stakls buvojo inioje, o prireikus buvo galima paimti dal pinig ir i gyventoj. Nieko, nenumirs. O numirs, vadinasi, toks j likimas. Apstulbintas ir suavtas Smitas iskrido namo. Jo gyve nime yra buv visko. Bet to - dar ne. Jis k tik faktikai nupirko Taryb Sjung tik u 12 milijard doleri! Nikolajus Kruina irgi turjo pinig, bet kiekviena patogia proga jis nepraleisdavo galimybs kytelti rank valstybs biudet. Nors jis ir nelabai mgo Leningrado srities komiteto veikjus, bet dav jiems 50 milijon vietoj prayt 500, anaiptol ne i gobumo. Tokios niekingos su mos Pavlovas jam niekada nebt galjs atsakyti. Kruina paprasiausiai inojo daugiau negu Gidaspovas ir jo reikal valdytojas Krutichinas. Drau gai Leningrade tapo banko Rosija steigjai. Viena vertus tai gerai, bet antra - partiniai bankai rodo neger pavyzd, kiekvienas, kas netingi, mgina steigti bank. Taip nieko nebus. Politiniame biure jau buvo svarstomas klausimas udrausti visuo meninms organizacijoms steigti bankus ir verstis komercine veikla. Bet juk TSKP - taip pat visuomenin organizacija. Taiau TSKP ilaviruos. K jau k, o konspiruotis partija moka geriau u visas pasaulio slaptsias draugijas! Taigi 500 praom milijon Leningrad kol kas geriau nesisti. Konspiracija tai konspiracija, bet jei staiga klius? Tokios sumos vis dlto gaila. Draugai i Leningrado visada mgina bti visos alies prieakyje. Geriau pasimokyt Maskvoje pagal draugo Veselovskio metodik. O valgo ekonomisto krybin mintis, nesulaikomai skriedama tolyn, pradjo materializuotis, keldama nuoird Kruinos susiavjim. Jis net tarpininkavo, kad Veselovskiui bt suteiktas generolo majoro laipsnis, bet Kriukovas neparod jokio entuziazmo, sausai pareiks, jog nra laisv etatini pareigybi... ir pinig. Kruina ne vietoj prisimin 50 ton aukso, priskirt KGB balansui, ir net pasiymjo kalendoriuje, kad klausim reikia isiaikinti. Pulkininku liks Veselovskis n kiek nenu simin. Generolai, admirolai... Visa tai nugrimzta praeitin. Ateina nauji laikai. Tiesiog per valand Veselovskis sukr parodomj Tarybini milijonieri eim, tikins Kruin padovanoti iai eimai 400 milijon rubli partijos pinig. Geras Veselovskio pastamas, buvs MGS Kauuk vyriausiasis technologas M.Chotimskis netiktai tapo vadovu
234

ikart keturi firm: maosios mons Galaktik, ribotos atsakomybs draugijos Dobrus, firmos Holding LTD ir Maskvos municipalins aso ciacijos. Jo mona - M. Chotimskaja tapo Galaktik steigja, o jos bro lis V. Kravecas -Dobrus generaliniu direktoriumi. Savo ruotu Kra veco mona, okja, tapo ir vienos, ir antros firm steigja. Paios didiausios eimoje firmos generaliniu direktoriumi tapo KGB papulki ninkis Grebenikovas, formaliai atleistas i inybos, bet ir toliau neiojantis pistolet ir tarnybin paymjim. Jo svarbiausias udavinys bu vo sekti, kad naujieji milijonieriai elgtsi klusniai ir neikrst ko nors netikto. Suprantama, firmos nieko negamino, o tik perpardavinjo tualetin vanden ir al, todl pajamos buvo didiuls. Veselovskis raportavo Kruinai: Umezgus ryius su vairiomis usienio kompanijomis, atsira do galimyb sprsti ir rimtesnius kinius udavinius. Konkreiai - gauti finansini kredit i privai finansini grupi (iki 100 milijard doleri per 10-12 met)... I dalies iais klausimais odiu ir ratu esu informavs Pavlov, Sitarian, Znamensk, Primakov, Geraenk ir (...) odiu ie asmenys formaliai pritar... Visapusikai aprobuotas pulkininko Veselovskio metodas buvo pradtas diegti visoje alyje. Tik per kelis mnesius pagal nelegalaus TSKP valgo metod TSKP u savo las organizavo 1453 bendras mones su miriu kapitalu, djusi komercines struktras 14 milijard rubli ir 5 milijar dus doleri. Bet ekonomistas Veselovskis niekada neumiro, kad jis KGB pulkininkas. O jei ir bt norjs umirti, jam jokiu bdu nebt leid. valgo pareigas jis vykd ir brangiosios partijos Centro Komite te. Jo akyse partija nusimet darbinink klass partijos vaizd, virsdama transnacionaliniu karteliu. Pulkininkui buvo duota uduotis igauti kuo daugiau partijos paslapi, bet ar konspiracija CK buvo kur kas geresn negu bet kurioje kitoje pasaulio valgyboje ir partija puikiai pametdavo KGB dezinformacij, arba Kruina paprasiausiai perverbavo Veselovsk, nes jo praneimai savo tiesioginio virininko generolo Gruko (pakeitu sio Bobkov) vardu labai jau pasigailtini, visikai neverti tokio lygio pro fesionalo: Dirbdamas CK isiaikinau svarbi... dalyk: 1. TSKP nuosavyb imtyta po vairaus lygio organizacijas, ir tai ne leisdavo greitai priimti sprendim... CK RV neturjo isamaus vaizdo apie savo partijos reikalus... 2. Finansins los taip pat buvo iskaidytos, RV kontroliavo tik centrin biudet, kurio deficitas 1991 met viduryje siek 500 milijon rubli. 3. Dl partijos valiutini l visikai neaiku. I dalies jas kontroliavo CK vadovyb, kuri vykd tarptautin veikl. Bet susidar spdis, kad nei
235

Dzasochovas, nei Falinas neturjo tikslios informacijos iuo klausimu. Daug k slp senieji vadovai. Yra duomen, kad kai kurias sskaitas usienyje kontroliavo Brutencas (Gorbaiovo patarjas). Ypatinga Veselovskio uduotis buvo iniuktinti detales apie vadinamj mokslin pramonin sjung ir koncern Simako, kuriam TSKP CK vadovyb ir asmenikai Kruina jaut kuo didiausi palankum. Partija djo sjung ir koncern didiules las, nes tai buvo nei dau giau, nei maiau - garsusis KPK - karinis pramoninis kompleksas. Ta tarybins pramons aka, kuri dar dirbo efektyviai, gamindama vairiausi ri ginklus. MPS ir koncernui Simako vadovavo TSKP CK narys Ar kadijus Volskis. Buvs smulkus partinio aparato valdininkas, jis kakuo krito ak Andropovui. Tas paskyr j savo padjju ir paveldjimo tei se perdav Gorbaiovui. Dabar ir sjunga, ir koncernas vertsi labai tam siais, bet didelio masto reikalais. Premjeru tapusio Pavlovo padedami, jie prekiavo alies karinmis paslaptimis, ir jiems pavykdavo keisti rublius dolerius pasakiku kursu - 1,8 rublio u doler. Jie prekiavo didelmis ginkl ir karins rangos siuntomis, dalyvavo ir kitose labai abejotinose operacijose. Koncernas turjo savo saugumo tarnyb, kuri sudar rezerv istumti KGB karininkai, neprarad tarnybini paymjim ir teiss neiotis ginkl. Apie visa tai Veselovskis prane ir Gruko, ir paiam Kriukovui. Abu iklaus j altai ir patar nesiavti globaliniais projektais, bet atsidti tik metodik krimui. Po keli dien Volskis, asmenikai atvyks TSKP CK Reikal valdyb, sukl Kruinai skandal ir pareikalavo nedelsiant paalinti nip Veselovsk i partijos ventovs. Veselovskis suprato pateks tarp dviej ugni: jo nepalaiko nei KGB vadovyb, nei CK vadovyb. Tarybiniam valgui neretas atvejis. Pulkininkas usikon servavo, labai pagrstai bgtaudamas dl savo gyvybs. Bet Veselovskio metodas ts savo pergaling yg. Draugai i Le ningrado, kuriems visad knietjo bti visos alies avangarde, deramai vertino pulkininko Veselovskio metod. Komercin kartlig apm sri ties komitet, kai eksperimento tvarka nuo mokesi buvo atleistos VLKJS komercins struktros. Kad neapsijuokt prie jaunesnj brol komjaunim, partinio aparato darbuotojai pradjo iekoti savo keli komercij. Paprasiau n bti negaljo. TSKP buvo galinga, takinga or ganizacija, ir daugelis k tik susikrusi firm diugiai puol po jos spar neliu. Su Smolnio gyventojais buvo sudaromos sutartys solidioms sumoms, o tie mainais garantuodavo firmoms ali vies ten, kur visiems kitiems beslygikai degdavo raudona. Ar buvo kalbama apie patalp skyrim, gerus usakymus, apie bank kreditus, mokesi lengvatas visur srities komitetas greitai ir veiksmingai sprsdavo. Kad tik mokt pinigus ir
236

dalytsi pelnu. Kurdamas bank Rosija, TSKP srities komitetas ir trauk kaip pajininkus savo klientus, tokius kaip GTS Russkoje video (net skyr patalpas paiame Smolnyje), draudimo bendrov Rus ir Politechnikos instituto prorektori profesori lepkov. Steigiant bank, pagrindin dal statin fond - 15 milijon rubli - ne, suprantama, TSKP SK (savo 50 milijon Kruina dar neatsiunt). Russkoje video, kuris turjo neti 13 milijon, reikiamos sumos nesugebjo surinkti ir buvo priverstas pasi skolinti i srities komiteto. Suprantama, todl naujojo banko tarybos pir mininku tapo TSKP srities komiteto reikal valdytojas Arkadijus Kruti chinas. Atrod, viskas gerai, bet ia atsirado Bank statymas, kur taip atkak liai stm Kruina, gerai valds pulkininko Veselovskio metod. RTFSR bank statymas reikalavo grinti pajaus na TSKP srities komitetui. Prie grinant srities komitetui 15 milijon rubli i banko tarybos buvo paalintas tarybos pirmininkas - srities komiteto reikal valdytojas Kru tichinas. Tai natralu ir suprantama: pinigai ieina, ieina ir j skirstyto jas. Tuo pat metu taryb trauk ir pirmininku irinko tarsi nauj asmen - kompanijos Dynamic Transfer valdybos pirmininko pavaduotoj A. Krutichin. Naujasis asmuo atne bank vietoj ankstesni, partini 15 milijon, naujus -nepartinius 15 milijon kompanijos Dynamic Transfer paj. aibika banko tarybos pirmininko Krutichino transfor macija i TSKP SK reikal valdytojo verslinink vyko tarsi burtininko lazdele mosteljus, lygiai kaip ir 15 partijos milijon ivertimas. O ia atjo ir 50 milijon i Kruinos. Ir reikalai apskritai suklestjo. Dal l perdav bendrai Taryb Sjungos-Belgijos monei Dynamic Transfer su juridi niu adresu Politechnikos institute (kaip tik todl profesorius lepkovas ir pateko steigjus). B savo ruotu skyr l draudimo bendrovei Rus kurti, o verslininkas Krutichinas ios bendrovs sskaita pradjo regulia riai vainti Belgij, kurdamas naujas bendras mones ir nedamas pa jamas vairius bankus. Visos ios kompanijos siela buvo TSKP ideologas Viktoras Jefimovas, kuris po neskmingo mginimo prasimuti liaudies deputatus spjov politik ir nusprend atsidti bizniui. Subtiliau, bet su didesniu umoju veik TSKP Maskvos miesto komi tetas. Suprantama, patirties jis turjo daugiau. Kokius darbus nuveikdavo dar Griino laikais! Net pat Jelcin nutild, kai is suman miesto komi tete vesti partin drausm. Dabartinis MMK pirmasis sekretorius Jurijus Prokofjevas i prigimties buvo tylus, bet protingas ir suktas mogus. Tuo jis labai skyrsi nuo savo leningradieio kolegos Boriso Gidaspovo, kuris, nors ir buvo chemijos profesorius, bet veik akiplikai ir tiesmukikai, kaip eilinis feldfebelis. Prokofjevas veik drauge su TSKP Maskvos sri
237

ties komiteto pirmuoju sekretoriumi Balaovu. (Dl tik TSKP inom prieasi Leningrade auktesn instancija yra srities komitetas, o emesn miesto komitetas. Maskvoje prieingai miesto komitetas aukiau u srities komitet.) Ir tai du toliaregiai TSKP Maskvos miesto ir srities komitet pirmieji sekretoriai visikai pagrstai sukl aliarm, kad netrukus visas teistai ir neteistai partijos ugyventas turtas bus nacionalizuotas. Jie nusiunt rat auktyn, kur suprantamai idst bd, kaip greitai ir patikimai suslpti visk, k galima. Viruje drg. Prokofjevo ir Balaovo iniciatyv deramai vertino. TSKP CK reikal valdytojas Kruina visikai slapta direktyva pritar idjai sukurti akcin bendrov, kurios balans bus perduoti pa grindiniai 116,6 milijono rubli verts partini organ fondai. O po keturi dien CK sekretoriatas prim atitinkam nutarim. Visikai slaptai. Taryb Sjungos komunist partijos CK sekretoriato nutarimas dl drg. J. Prokofjevo ir B. Balaovo rato 1. Sutikti (nubraukta: iimties tvarka) su partijos Maskvos miesto ir sri ties komitet pirmj sekretori drg. J. Prokofjevo ir B. Balaovo pasilymu perduoti pagrindinius miesto ir srities partini organizacij fondus iems partiniams komitetams dalyvaujant kuriamos akcins bendrovs balans. 2. sidmti, kad 60 procent nurodytos akcins bendrovs akcij priklau sys TSKP partijos Maskvos miesto ir srities komitetams. 3. U TSKP turtini interes ir teisi apsaug sprendiant akcins bendrovs krimo ir funkcionavimo klausimus atsakingais paskirti drg. J. Prokofjev ir B. Balaov. Kad ir kaip gniau kvap detektyviniai vykiai TSKP srii ir krat komitetuose, j vis dlto negalima n lyginti su tuo, kas vyko partins vyriausybins piramids viruje, kur i auktybi buvo matyti viskas. Par tija kariavo negailesting kar u savo nuosavyb prie galutinai suljusi visuomen, nuolatos kviesdamasi pagalb KGB specialisias dalis, desantininkus, vidaus kariuomen, o kai nuosavyb galutinai slydo i rank, ir tankus. Jau aidjo viai Vilniuje ir Rygoje, kur partijos nuosavyb ksinosi ypa aktyviai. Bet dar blogesns inios plauk i pietini respublik. Ten partijos nuosavyb lyg ir niekas nesiksino, bet patys par tinio aparato darbuotojai liovsi mokj duokl Maskvai, klyk apie nacionalin nepriklausomyb ir prisiekinjo ne Leninu, bet Koranu. Paskutiniai imperijos jg likuiai, besigrupuojantys apie KGB pirminink Kriukov ir saujel karini ir partini ortodoks, kartligikai mgino ukirsti keli jau visikai akivaizdiam komunizmo kaip ideologi jos lugimui, kad isaugot savo valdi milinikoje imperijoje. I nevil
238

ties jie vl prisimin Sadam Husein. Ivedus tarybin kariuomen i Af ganistano, Irako ir Irano karas tapo nereikalingas ir nuslopo savaime. Abi alys neteko madaug po milijon moni ir tuo labai didiavosi. Husei nas nerado vietos i dyko buvimo, tingiai keiksnodamas Izrael. Jam rado darbo. Planas atrod labai perspektyvus. Huseinas upuola kaimynin Kuveit ir j okupuoja. Grynai simbolin Kuveito emyro gvar dija, suprantama, negals pasiprieinti milijoninei Sadamo armijai, iki dant ginkluotai naujausia tarybine technika ir turiniai kone deimties met karo su Iranu patirt. Huseinui atitenka turtingiausi Kuveito naftos laukai, o jis pats prijungiamas prie Irako kaip provincija. Planas buvo grindiamas tuo, kad Jungtins Valstijos niekada nesusi taikys su tokiu tarptautiniu plikavimu ir bus priverstos pradti kar prie Irak, nes ito nepadariusios visikai praras pasaulins valstybs autoritet. O jei padarys klimps, kaip ir Vietname, ilg ir kruvin kar. Kadangi TSRS su Iraku sieja draugysts sutartis, Jungtinms Valstijoms nuo iol teks dkoti ne u nuosekl demokratini reform gyvendinim Taryb Sjungoje, o u tai, kad TSRS laikosi neutraliteto. Tai ikart susilpnins Vakar ekonomin ir finansin spaudim Taryb Sjungai ir leis ugniauti Gorbaiovo reformas. Huseinas mielai sutiko. Jis pats seniai gviesi nesuskaiiuojam Ku veito ir Saudo Arabijos turt. Aptars moralin TSRS param ir savo asmenin 2 milijard doleri honorar, Huseinas sak savo armijai oku puoti Kuveit, ir tai buvo padaryta per 30 valand be joki nuostoli. Kaip ir buvo tiktasi, JAV nedelsdamos pradjo sisti savo kariuomen Sau do Arabij, kurios persigands karalius pats papra Vaingtono padti. Prisidengusi Sadamu Huseinu, partija ilindo i apkas ir pamgino susigrinti alyje buvusi valdi ir galyb. Taiau tai vyko per pat deryb dl nauj kredit, kurias JAV ir Europoje ved Gorbaiovas bei evardnadz, kart. Abu nedelsiant pasmerk Kuveito okupavim ir stm Husein visikai kvail padt. Ortodoksai spaud Gorbaiov ir kl jam skandalus spaudoje ir Aukiausioje Taryboje, net organizavo demonstracijas su Sadamo Huseino portretais. Buvo daroma viskas, siekiant atsiriboti nuo JAV ir Vakar, pamginti pasukti nevaldom tarybin laiv senu Lenino ir Stalino kursu. Bet didis politikas Gorbaiovas - be galo unikalus reikinys visuotins suiruts ir degradacijos slygomis - gerokai ikils vir beveids klykiani (nes jaut savo prat) partini ortodoks minios, imoko puikiai manevruoti vidutinybi vandenyne, valdydamas j tormais ir tiliais savo nuoira. Drsiai manevruodamas, jis kiekvienu savo ingsniu triukina negyv gimusi sistem, vesdamas nomenklatr i mirtinos aklaviets, kuri j buvo stm jo nevykliai pirmtakai. Ir dauguma atvej nomenklatra paskutin generalin
239

sekretori laik savo gelbtoju, rm Gorbaiovo ekvilibristik ir stm nie ko nesuprantanius ortodoksus istorijos svartyn. T vyki skuryje neilaik net evardnadz, efektingai atsistatydins tiesiai i suvaiavimo tribnos. Jis numat busimj TSRS subyrjim, ir vanios valstybs usienio reikal ministro postas jo jau nepatenkino. Mintimis jis jau buvo gimtojoje Gruzijoje. Tuo tarpu amerikieiai sutriukino draugo Huseino armij taip greitai ir rytingai, kad niekas Maskvoje i karto negaljo suprasti, kas vyko. Miuose ugrdinti Ira ko kareiviai tkstaniais pasiduodavo nelaisv, Kuveitas buvo ilaisvintas per par, Amerikos tankams buvo atviras kelias Bagdad. Bet svarbiau sia buvo ne tai. JAV pademonstravo tokias naujos kartos ginkl sistemas, tokius naujus elektroninio karo bdus, tok ginkluotj pajg vairi ri koordinavim, kok tarybiniai generolai ir karinis pramoninis kompleksas galjo tik susapnuoti. Vaingtonas aikiai leido suprasti, kad be ekonominio ir finansinio puo limo priemoni jis gali paremti doler ir suprantamesnmis tarybinei mstysenai priemonmis. Didysis ekonominio viepatavimo pasaulyje pla nas eng lemiam faz, demonstruodamas savo plieninius raumenis. lugus planui traukti Jungtines Valstijas ilg kar, vis antigor baiovikj opozicij, kuri krvon suplak alyje ir pasaulyje vykstantys procesai, itiko okas. Kol opozicija buvo tokios bkls, RTFSR prezidentu tapo Borisas Jel cinas, kurio skm lm paadas departizuoti visas Rusijos valstybines struktras ir kuris tesjo savo paad, ileisdamas special sak dl de partizacijos. Tuo paiu metu Gorbaiovas sukr Visos armijos partin komitet, saks Kruinai pervesti naujojo partijos monstro sskait 600 milijon rubli. Tik busimieji istorikai deramai sugebs vertinti valgum ir altakraujikum io genialaus politiko, kuris idygo TSRS tarsi bara vykas tarp ungrybi. Kruina jau neaprp t darb, kuriuos jam dar reikjo nuveikti. I dimisijos pagalb buvo ikviestas jo pirmtakas 80-metis Georgijus Pa vlovas (nepainiokite su ministru pirmininku Valentinu Pavlovu), kurio milinika patirtis ir beribis, nepaisant amiaus, darbtumas leido opera tyviau sprsti aib problem. Visikai slaptai. 1991 06 28 Direktyva. TSKP CK R V ... Ekspert komisija TSKP priklausantiems objektams, esantiems TSKP CK Reikal valdybos inioje vertinti, ianalizavo teisinius dokumentus dideli Reikal valdybos administracini, gydymo ir gamybos kompleks (skaitant
240

TSKP CK aparato gydyklas, umiesio kius, viebuius, administracinius pastatus, transport, buitinio aptarnavimo mones, sandlius, kuri bendra vert 778 milijonai 749 tkstaniai 500 rubli, taip pat TSKP CK leidyklos objekt: Pravdos, "Panoramos, Politizdat, spaustuvs Krasnyjproletarij (skaitant pastatus, statinius, mainas, rengimus ir kitokius pagrindinius fondus), kuri bendra vert 393 milijonai 400 tkstani rubli, centrini partini staig objekt: Visuomens moksl akademijos, iuolaikini visuomens problem instituto, Socializmo istorijos ir teorijos instituto, V Le nino muziejaus su valstybiniu istoriniu draustiniu Gorki Leninskije, kuri bendra vert 124 milijonai 691 tkstantis rubli. I viso ekspertai vertino 60 kompleks, kuri bendra balansin vert 1 milijardas 296 milijonai 841 tkstantis imtas rubli. ... Taiau kai kuriems objektams nepavyko forminti teisini dokument. Pavyzdiui, nra nutarimo skirti ems sklypus poilsio namams Nagomoje ir vasarnami gyvenvietei Schodnia . Nebuvo iduota valstybini akt dl teiss naudotis eme poilsio namams Oziora, pensionui inara, vasarnami skyriui Mischor. TSKP CK Reikal valdyba imasi papildom priemoni, kad trkstami dokumentai bt forminti, taiau vietins liau dies deputat tarybos, kuri kompetencija nagrinti tokius klausimus, ne vi sada laikosi konstruktyvi pozicij. ... Papildomoms garantijoms sukurti, ivengti galim pretenzij dl parti jos objekt, manome, bt tikslinga gyvendinti ias priemones. TSKP CK Reikal valdybos objektuose (monse, gydyklose, umiesio kiuose ir kt.), kuri yra visi btini dokumentai, patvirtinantys TSKP nuosavybs teis, vyk dyti kin veikl vadovaujantis TSRS statymu Dl moni TSRS... Kai kuri ki bazje organizuoti ribotos atsakomybs bendroves, akcines ben droves. Kurti bendras mones traukiant tarybinius ir usienio juridinius as menis. TSKP CK Reikal valdybos administracins, gamybins ir gydymo pa skirties objektus, kuriems trksta btin teisini dokument, visikai patvirtinani j priklausym TSKP nuosavybs teise, ilgalaiks nuomos pa grindu perduoti patikimiems tarybiniams ir usienio partneriams... TSKP CK reikal valdytojas N. Kruina . Reikjo pagalvoti ir apie TSKP pinigus. TSKP, suprantama, apskritai vi sus alies pinigus laik savo nuosavybe ir elgsi su jais atitinkamai. Kruina jau trauk glaud bendradarbiavim TSRS finans ministerij su nau juoju ministru Orlovu prieakyje. Finans ministerijos padedama, TSKP faktikai tapo savininke didiulio Avtobank, perved jo sskait 1 milijard rubli. Avtobank valdybos pirmininke tapo N. Rajevskaja finans ministro pirmojo pavaduotojo V Rajevskio mona. Globojamas "Av tobank tiesiog maudsi didiuliuose pelnuose. TSRS finans ministerijos Vyriausiosios biudeto valdybos virininkas V. Bariukas (dabar Rusijos
241

ekonomikos ir finans ministro pirmasis pavaduotojas) partiniam Avto bank padovanojo neregt dovan: suteik teis ireikalauti skolas i valstybini moni - o tai kiekvieno bankininko slapta svajon. (Dabar tas pats V. Bariukas yra vienas i tardymo komisijos, kuri mgina isiaikinti, kaipgi tai galjo vykti, pirminink). Bet Avtobank buvo laas jroje. Kruina atidiai perirjo slapt sra TSKP priklausani arba nuo jos priklausom bank, kuriuos kartligikai buvo kiami partijos pinigai: 1. Avtobank 1 milijardas rubli su 7 proc. metini palkan. 2. TSRS profsjung bankas - 500 milijon rubli su 4,5 proc. palkan. 3. Tokobank 150 milijon rubli su 7 proc. + 70 milijon pajinio nao. 4. Jaunimo komercinis bankas 275 milijonai rubli su 9 proc. palkan. 5. Unikombank 500 milijon rubli su 10 proc. palkan. 6. asprombank- 30 milijon rubli su 7 proc. palkan. 7. Stankinbank- 50 milijon rubli su 10 proc. palkan. 8. Bankas Rosija (per TSKP Leningrado srities komitet) 50 milijon rubli su 6 proc. palkan. 9. Glavmoststrojbank- 90 milijon rubli su 10 proc. palkan. 10. Kazkompartbank (per Kazachstano komunist partijos CK) 100 milijon rubli su 10 proc. palkan. 11. Tarybinis ma moni pltimo ir rmimo fondas - 40 milijon rubli su 10 proc. palkan. 12. Eksperimentinis susivienijimas Logos- 40 milijon rubli su 15 proc. palkan. 13. Gamybin prekybos mon iva- 5 milijonai rubli. 14. Sjungin nauj kini form ir socialini iniciatyv asociacija 60 milijon rubli su 10 proc. palkan. 15. Korporacija Sojuz-V- 200 milijon rubli su 6 proc. palkan. 16. Maoji mon Galaktik- 250 milijon rubli su 12 proc. palkan. 17. Trojicko inovacini ir termobranduolini tyrim institutas (per M Galaktik)- 50 milijon rubli. 18. Ribotos atsakomybs bendrov Dobrus- 50 milijon rubli su 6 proc. palkan. 19. Gamybin komercin firma Holding LTD 50 milijon rubli su 6 proc. palkan. 20. Maskvos municipalin organizacija - 50 milijon rubli su 6 proc. palkan. 21. Rusijos krybinis susivienijimas Oteestvo- 1,125 milijono rubli (kino filmui sukurti) 25 proc. pelno i nuomos.
242

22. KS Oiag 10 milijon rubli (kino filmui sukurti)- 25 proc. pelno. I viso: 3 milijardai 634 milijonai 125 tkstaniai rubli. Tai pagal pirmj sra. Toliau: rejestras Nr. 2, Nr. 2A, Nr. 2A-6, Nr. 3-B... Galva tinsta nuo milijard ir milijon. Bet ir tai dar ne viskas. Kaip jau buvo minta, TSKP sendama pagimd pavainik - Rusijos komunist partij. O vaikas, kaip inoma, reikalauja ilaid, ypa jei jis gim alkanas ir godus. RKP reikal valdytojas Igoris Golovkovas, greitai perprats savo gud rios motus metodik, dar 1991 met vasar pateik slapt praneim: Dl pasilym pagrindinms RTFSR komunist partijos CK gamybins kins veiklos kryptims. Remdamasis statymu Dl RTFSR bank, draudianiu visuomeninms organizacijoms steigti bankus, Golovkovas mok savo kolegas: ...btina iekoti steigj. Jie gali bti RTFSR komunist partijos mons ir staigos. Ir kad p a s i p y l , t a i p a sipyl: ... Vietose pastaruoju metu partiniai komitetai pasirao daugiau kini sutari, papildani biudeto pajam dal: pastat, transporto, kitokio partinio turto nuomos. registruota kini organizacij, kurias steig ar ba kuri dalininkai yra partijos komitetai... Leningrado Primors rajone organizuotas kiskaitinis sociologijos centras, sikrs rajono komiteto pa state. Centras atlieka sociologinius tyrimus rajono gyventoj interesais ir dal pelno perveda RKP ir TSKP RK... Gauta daug pasilym, tarp j ir i usienio firm, kurti bendras ESM, vienkartini medicinos virkt, teleprodukcijos, statybini mediag ir kit gamini gamyklas, taip pat plsti usienio prekyb, turizm, statyti viebuius ir t.t. Kad bt isprsti visi ie ikylantys organizaciniai, techniniai ir ekonominiai klausimai, many tume, btina kiskaitiniu pagrindu steigti prie CK Reikal valdybos biur, kuris galt funkcionuoti kaip centrin komercijos bira (...). Jauna ir klestinti RKP pasirod esanti visli. Pirmiausia apdovanojo visuomen savo pirmagimiu irinovskio liberal demokrat partija. Naujosios partijos gimimo metrikuose sakoma: RTFSR KP CK Reikal valdyba, veikianti nuostat dl gamybins ir finansins veiklos pagrindu, CK reikal valdytojo drg. Golovkovo asme nyje (i vienos puss) ir firmos Zavidija firmos prezidento drg. Andre jaus Zavidijos asmenyje, toliau vadinama Firma (i kitos puss), pasira sutart, kad: Valdyba laikinai perduoda Firmai laisvas las (neprocen tinis kreditas)- 3 (tris) milijonus rubli. Nesuspjo nuditi raalas po ta sutartimi, kaip susibr irinovskio partija. Jis bemat ikl save kandidatu Rusijos prezidentus, o viceprezi dentu irinko Andrej Zavidij, sutartyje vadinam Firma...
243

Taip pat buvo sukurta Rusijos nacionalpatriot darbinink partija: RTFSR KP CK Reikal valdyba (...) valdytojo I. Golovkovo asmenyje ir Valstybinis eksperimentinis mokslinis techninis gamybinis centras Kirtel, veikiantis stat pagrindu generalinio direktoriaus A. Vankoviiaus asme nyje (...) pasira i sutart: Valdyba laikinai perduoda centrui laisvas las - tris milijonus rubli tikslams, idstytiems protokole (...). i sutartis ga lioja tik su slyga, kad bus laikomasi konfidencialaus protokolo - susita rimo Nr. 2". Leisdama kurtis nacionalistinms ir profaistinms grupuotms, Rusi jos komunist partija vis dlto liko komunistins nomenklatros partija, t.y. daugiausia galvojo apie asmenin savo vadovybs gerov. Tuo laiku al jau smaug talon sistema - faktikai visoms produkt rims buvo vestos kortels, kaip karo metais. Kol kas misdama i savo senos mamos TSKP speciali parduotuvi, RKP energingai kr savo specialisias parduotuves, plsdama Nomenklatrijos sienas. RTFSR KP CK Reikal valdyba, toliau vadinama Valdyba, reikal valdytojo Igorio Golovkovo, veikianio nuostat pagrindu, asmenyje (i vienos puss) ir Kuncevo rajono tarybos vykdomojo komiteto prekybos ir pramons asociacija Lu (...) pasira i sutart: (...) Valdyba suteikia Asociacijai neprocentin paskol - 500 tkstani rubli (...). Asociacija naudoja ias las prekybos ir buitinms patalpoms remontuoti, parduo tuvms, kuriose bus aptarnaujami RTFSR KP CK aparato ir valdybos dar buotojai. Asociacija sipareigoja trejus metus kiekvien savait aprpinti 400 (keturis imtus) RTFSR KP CK aparato darbuotoj maisto prekmis, tarp j ir tiekiamomis bendros mons Mongrifles, taip pat pramo ninmis prekmis vien kart per tris mnesius (...) Su pasitenkinimu stebdama, kaip greitai vyrikja jos naujagimis, TSKP neumiro ir savo vaiki: Ryt Europos komunist partij, kurios, netekusios valdios ir turto, pasislp u nauj socialistini ir social demokratini ikab, staia galva pasinerdamos komercij. Ir jos buvo nieko prie gauti i TSKP doleri, kad su abipuse nauda dt juos savo bendras mones, slapta kuriamas Vakaruose. Varuv pasidalyti patirti mi buvo komandiruotas Kruinos pavaduotojas A. Pospevalovas, kuris grs ataskaitoje ra: Be naudojimosi statym nuostatais, leidianiais kai kuriose alyse turti sav partini moni, prioritetin reikm teikia ma struktroms, formaliai nesusijusioms su partija, kurti. iais tikslais u partijos las aktyviai steigiamos privaios firmos, pritraukiamas usienio kapitalas, daugiausia vartojamos tokios organizavimo formos kaip akcin bendrov, fondas, ribotos atsakomybs bendrov. Jos sumaina galimyb konfiskuoti nuosavyb politiniais sumetimais. Ryt Europos komunist partijos buvo ne maiau gudrios nei j Mask
244

vos patronai, tradicikai palaik lankstesnius ryius su vairiomis smulkio mis kaimynini kapitalistini ali firmomis. Ir nauda i j galjo bti didel. Nikolajus Kruina greitai sura dokument Dl TSKP bendra darbiavimo su kairiosiomis Vidurio ir Ryt Europos ali partijomis gamybins kins veiklos klausimais. Nedelsiant pasirod TSKP CK sekretoriato nutarimas: ...Leisti TSKP CK Reikal valdybai nustatyta tvarka dalyvauti kuriant bendras su Vidurio ir Ryt Europos ali kairiosiomis partijomis kines struktras usienyje, turint galvoje, kad steigjos i TSRS puss bus TSKP CK Reikal valdybai pavaldios mons, esanios juridiniais asmenimis (...). Pritarti SDDP vadovybei ir sukurti Lenkijoje bendr TSRS ir Lenki jos firm, kurios specializacija - prekybins tarpininkavimo operacijos, taip pat pasienio prekyba, usienio turizmo pltojimas, konsultacini, mar ketingo ir kitoki paslaug teikimas... Garantuoti TSKP CK Reikal val dybos dalyvavimo kinje veikloje usienyje finansavim, taip pat kuriant bendras mones, per brolik ali partij firmas realizavus u rublius gytas prekes ir paslaugas. (...) Skirti Lenkijos Respublikos socialdemokratijai 1991 metais kaip pagalb 30 kelialapi TSKP CK Reikal valdybos sanatorijas ir poilsio namus, suteikiant teis realizuoti juos komerciniais pagrindais tarp savo nari arba per solidias Vakar turistines kompanijas (...). Turizmo biznis, kaip inoma, pats pelningiausias pasaulyje, ir TSKP, valdydama didiul skaii pirmos klass viebui, poilsio nam, kemping ir sanatorij geriausiose alies kurortinse zonose, kartligikai perdavinjo juos fiktyvioms akcinms bendrovms u balansin vert, ku ri buvo madaug 10 kart maesn u realij. is procesas pradtas nuo partijos viebui industrijos flagmano - didingo TSKP CK viebuio Oktiabrskaja. iam tikslui 1991 met balandio 17 d. TSKP CK reikal val dyba ir Amerikos firma Kenguru (faktikai fiktyvi organizacija, sukurta JAV komunist partijos) steig bendr mon Arbat. TSKP CK vardu steigju tapo viebui kompleksas Oktiabrskij, neturjs juridinio as mens statuso. Atsakingas u operacij buvo Kruinos pavaduotojas V. Leinskis. Viebui kompleksas buvo kainotas pagal balansin vert 3 milijonus 450 tkstani 419 rubli ir u i sum perduotas bendrai monei Arbatas, nors reali komplekso vert (naudingasis plotas 5700 kv. m)- 25 milijonai doleri. Lygiu emiau nesutramdomasis TSKP CK Leningrado srities komite to reikal valdytojas (jis ir Belgijos biznierius) Arkadijus Krutichinas, gavs Kruinos direktyvinius dokumentus, nedelsiant pasiek, kad Leningrade bt registruota privati ribotos atsakomybs kompanija Risemeradge Li mited. j jo firmos Rosbry International ir Ascherly International.
245

Prajus vos 10 dien, treiuoju naujosios bendrovs akcininku tapo TSKP CK Reikal valdyba, kaip pirmj na pasiliusi vien i savo viebui - itaigingj Merkurij Taurijos aiktje. Po trij mnesi - 1991 met birel - Leningrado srities komitetas nutar dti Risemeradge Limi ted savo antrj viebut Smolninskaja, taip pat srities komiteto gara ir rezidencij Kamenojs saloje. Bendra pastat, statini, rengini ir in ventoriaus balansin vert sudar 13,5 milijono rubli. Reali vert buvo 10 kart didesn ir doleriais. Aukiau reikalai klostsi dar aktyviau. TSKP CK tarptautinis sky rius dav nurodym ministrui pirmininkui Pavlovui ir usienio ministrui Besmertnychui busimosiose derybose su Angolos usienio reikal minist ru Van Dunemu imtis tam tikr priemoni, kad sustiprint savo tak iame regione. Slaptos instrukcijos esm buvo tokia: nuo tada, kai Angoloje ir kaimyniniame Mozambike valdi atjo komunistai, abi alys kariavo nesibaigianius karus su kaimynais ir vidaus opozicija, siskolino TSRS u ginkl tiekimus atitinkamai 9 ir 3,7 milijardo doleri, neturdamos joki galimybi kada nors atsiskaityti. Bet ir vienoje, ir kitoje alyje dar koloni jiniais laikais portugalai pastat itaiging viebui su vaizdu Atlanto ir Indijos vandenynus. Vyriausybs atstovai gavo nurodym pareikalauti mint viebui skolai padengti ir pervesti juos partijos nuosavybn... TSKP CK tarptautinis skyrius ir TSKP CK Reikal valdyba buvo paios galingiausios nusikalstamos organizacijos istorijoje. Jos vertsi viskuo: nuo milijardini sandri iki triviali mogudysi. Jos padirbinjo bankno tus, pasus, antspaudus, eki knygeles, sertifikatus, dirigavo teroristinms ir nusikalstamoms organizacijoms usienyje, kurst karus ir etninius kon fliktus, palaik ryius su visomis mafijos pasaulio organizacijomis. Istori kams, jei jie kada nors bus prileisti prie i komunistini struktr slapt archyv, prireiks ne maiau kaip 500 met, kad papasakot apstulbusiam pasauliui apie tai, kas djosi Senojoje aiktje. Kad gyvendint savo lius planus, TSKP CK TS ir RV rmsi ne tik KGB ir VV, buvo dalyk, kuri ir joms nederjo inoti. Reikal valdy bos inioje buvo speciali operatyvin grup, neturinti specialaus pavadi nimo ir kol kas slyginai vadinama specialiuoju padaliniu Zet. Si grup turjo keleriopai daugiau teisi ir galiojim negu KGB. J kadaise sukr dar Leninas kovai su CK ir aparatu. Stalinas j sustiprino, btent padalin padar savo asmenins valdios rankiu. Btent i specialioji grup turjo teis siverti bet kurio nomenklatrininko kabinet ir, uspaudusi jam nos replmis, reikalauti atvirai papasakoti apie savo nusikaltimus. Net saugumo ministrai niekada nebuvo tikri, kad j bet kuri akimirk neivilks su antrankiais kiem ir nesuaudys. Ir, kaip parod istorija, buvo visikai teiss. Dabar specialusis padalinys Zet vertsi palyginti taikiu
246

usimimu: ve i alies aukso atsargas, nes plepiams i KGB ito absoliuiai nebuvo galima patikti... Bet ir KGB nesdjo be darbo, nors Kriukovas labai neigiamai irjo visk, kas vyksta. Jis gerai atmin, kaip jo velionis efas ir geradarys Ju rijus Andropovas, draskomas krybini kani, mgino sugalvoti nauj mirtin etiket, kuri pakeist iek tiek pasenusi ir susikompromitavusi svok liaudies prieas. Ir taip, kad ir j bt galima ukabinti kam no ri - nuo valytojos iki maralo. Ir sugalvojo: Vakar takos agentas. Ijo ilgoka, todl pagalvojs nutar od Vakar imesti ir palikti tik takos agentas arba A (rus. AV -agent vlijanja). i abreviatr buvo nu rodyta rayti skaitos kortelse ir baudiamosiose bylose. Ijo genialiai. takos agentas. takos agent monos (A), takos agent eimos na riai (AN), takos agent vaikai (AV), padedantys takos agentams (PA). (Pamenate Lenin: padedantys ir galintys padti - ir vienus, ir ant rus audyti). Tokiomis priemonmis velionis Andropovas ketino kautis su dolerio puolimu, bet nespjo. O Kriukovas, matydamas, kad visa alis virto miliniku takos agentu, iek tiek pavluotai mgino diegti novatorik termin moni smon, bet nerado paramos net tarp savo valdini. Paioje Lubiankoje priviso takos agent daugiau, negu j buvo Niujor ko biroje. Nekalbant jau apie tai, kad visa aukiausioji ir vidurin KGB vadovyb jau seniai irjo tarybinius rublius su pasilyktjimu, gauda ma alg valiuta, itisi skyriai net ne ateidavo, o sibraudavo rink, triukindami konkurentus ir nelabai rpindamiesi, kaip suteikti savo veiks mams bent teistumo regimyb. Bet kuris mogus arba moni grup, kurie mgino organizuoti kooperatyv, maj arba, Dieve sergk, bendr mon, neturini parti nio stogo, tuoj bdavo persekiojami, udaromi, savininkai suimami, sulugdomi, turtas konfiskuojamas, kiti savininkai reketuojami, papras iausiai apipliami su tuo neblstaniu revoliuciniu azartu kaip ir 1918 metais. Net Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Filino mginim atlikti teist transfer, pakeitus 140 milijard Rusijos rubli prekes gyventojams, KGB triukmingai sulugd, sukls skandal. Sandriui su daryti Rusijos vyriausybei buvo pakitas anglas Kolinas Gibinsas, savo tvynje gerai inomas kaip tarybinis nipas. Kadaise jis keturis kartus buvo suimtas u mginim perduoti TSRS naujausi karin technologij. Ir nors tai buvo aiku nuo pat provokacijos pradios, ugesinti skandalo nepavy ko. Filinas - Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, buvo priverstas atsistatydinti. Sandris sulugo. O kai kak panaaus pamgino padaryti privatus verslininkas Artiomas Ataljancas, j be joki kalb kio kaljim. (Nuo 1986 iki 1991 met kaljiman buvo udaryti 172 tkstaniai
247

verslinink, keliani grsm TSKP kaip konkurentai. Dauguma i j ka linami iki iol.) KGB jau buvo sukurta nauja ekonomikos apsaugos gynimo valdyba, kurioje buvo Nauj ekonomini struktr skyrius, vadovaujamas gene rolo Aleksandro Sterligovo. Dirbdamas pagal senas GPU laik, kai buvo smaugiamas NEPas, metodikas, skyrius tiesiogine odio prasme imudavo siel i kiekvieno verslininko, mginanio ne per partijos struktras pradti bent iok tok versl. Ypa garss skandalai sipliesk dl pirmojo legalaus tarybinio milijo nieriaus Artiomo Tarasovo. Bdamas komunistas, Tarasovas kart sumokjo 90 tkstani rubli partin mokest, o tai reik, kad jo asmenins pajamos - milijonas rubli. KGB mediojo Tarasov kaip pasiutus vilk, nepaisydamas, kad jis turjo nelieiamumo status kaip TSRS liaudies deputatas. KGB siverdavo jo kontoras, dar vieas ir nevieas kratas, aretuodavo sskaitas, konfiskuodavo prekes, anuliuoda vo sandrius. Galiausiai Artiomui Tarasovui buvo ikelta baudiamoji byla u TSRS prezidento garbs ir orumo eidim, nes jis kakokiame interviu apkal tino Gorbaiov mginus parduoti japonams dal Kuril sal u 200 milijard doleri. Ar tai buvo Gorbaiovo meitas, ar valstybs paslap ties idavimas, taip ir neinia, bet prie Artiomo Tarasovo pjudymo prisidjo ir TSRS prokuratra su paiu generaliniu prokuroru Trubinu prieakyje. Jis pareikalavo atimti i Tarasovo deputato nelieiamumo status ir udaryti j kaljim. Tuo paiu metu mkteljo praneimas, kad Artio mas Tarasovas perdav tris milijonus rubli birai Alisa, kuriai vadova vo 23 met Germanas Sterligovas - generolo Sterligovo snnas. Dar ne seniai buvs MVU studentas, Germanas buvo tardomas kaip tariamas padegs kakok kooperatin kioskel, nepanorjus mokti jam duokls. Per pat tardymo kart byla buvo netiktai nutraukta, o nevyklis reketi ninkas tapo vadovu pirmos tarybins biros, kuri audringai kilo, matyt, i savanorik auk, virto bir sistema ir pirmoji eng Europ. Po to Artiomas Tarasovas dingo. Vieni kalbjo, kad jis - kaljime, kiti - kad mirta ligoninje po pasiksinimo, treti tikino, kad Artiomas pabgo usien. Niekas nieko tikro neinojo, net prokuratra ir milicija, paskel busios dingusio milijonieriaus paiek. Netiktai prezidento Jelcino var du i Pranczijos atjo Artiomo Tarasovo laikas. Jis grino Rusijos pre zidentui savo deputato paymjim, o laike keik Gorbaiov, kuris sulau gyvenim jam, taip pat milijonams kit tarybini moni. Pasklido gandas, kad Tarasovas nuudytas, laikas suklastotas, o depu tato paymjimas pavogtas. Ilgainiui pirmojo tarybinio milijonieriaus nuo tykiai prisimiro dl al sukrtusi dramatikesni vyki. Bet netiktai
248

A. Tarasovas apsireik Londone kaip... Alisos biros atstovas usienyje. Tuo metu bir sistema Alisa jau disponavo milijardais. KGB generolas Aleksandras Sterligovas - net ms metui be galo domi asmenyb. Puo metu jis buvo vienas i aktyviausi Baltj rm gynj ir net asmenikai sum savo ef Kriukov. Paskui Sterli govas gausybje interviu visokeriopai kaltino Kriukov, ypa akcentuo damas, kad buvs KGB efas ketino pradti takos agent mediokl, tarp kuri galjo patekti kiekvienas, kad ir u tai, jog dvi suomikus markinlius ar avi vokikais sportiniais bateliais. Vliau Sterligovas pradjo vadovauti viceprezidento Ruckojaus aparatui, puldinjamas ir i deins, ir i kairs. Kairieji negaljo atleisti Sterligovui jo ekisto pra eities, o deinieji - neabotos privatizavimo aistros. Per trump laik ge nerolas Sterligovas, j tikinimu, sigudrino privatizuoti dvi valstybines vi las ir du butus (kiekvienas po 80 kv. m). Galiausiai generolas Sterligovas spjov visus ir kr savo Rus partij, kurios idjinje programoje buvo adama ne tik kovoti prie sionizm iki visikos pergals, bet ir iduoti kiekvienai rus eimai, kai ateis valdi, po 1 milijon rubli (tikriausiai i Alisos fond). Visiems norintiems iduodavo (ir dabar iduoda) ati tinkamus sertifikatus. Duodamas interviu Nevzorovui, generolas Sterligo vas patvirtino savo u grot sdinio efo tarimus, kad dl visko kalti takos agentai. Kalbant jrinink kalba, KGB generolas Sterligovas po koordinanto kairn vl gro ankstesn kurs. Na, ir diugu. Geriau bti turtingu ir siningu, negu vargu, bet sukiumi. Antra vertus, KGB padar bandym, kurio negalima pavadinti niekaip kitaip kaip noru sulugdyti partin milijard tarybini rubli transfer dolerius. Anglijos savaitratis Observer netiktai ispausdino kakokios Dianos Miler straipsn, kuriame ji pareik, kad deimt dideli Amerikos kompanij sigijo milinikas rubli sumas ir ketina utvindyti jais tarybin ekonomik. Nors tai buvo gryna tiesa, ja niekas nepatikjo, nes greitai paaikjo, jog D. Miler dar neseniai dirbo redaktore APN, kuri garsjo kaip KGB filialas. iuo metu D. Miler buvo generalin direktor bendros mons Dynamic Transfer, kuri kr Arkadijus Krutichinas - TSKP Leningrado srities komiteto reikal valdytojas. Tai amina tarybins valgybos tragedija. Kritikiausiais istorijos mo mentais ja niekas niekada netiki... Kol viena KGB valdyba organizavo Dia nos Miler straipsn Observer, o kita valdyba j demaskavo kaip KGB agent, veicarijoje, Liucernos priemiestyje, pasirod pats TSRS finans ministras Vladimiras Orlovas. Jis atskrido, kad asmenikai pakontroliuot ketvirtj 140 milijard rubli verts transfero etap ir sitikint, jog su tarta suma doleriais pervesta atitinkamas bank sskaitas. Tuo tarpu Michailas Gorbaiovas gro i Londono, kur, dalyvauda
249

mas septyneto pasitarime, ilgai ir privaiai kalbjosi su savo draugu Ro bertu Maksvelu. Nuo kapitono tiltelio M. Gorbaiovas pamat, kad va landa imu. Ir dav komand: Palikti laiv! Laivai su vis pasaulio ali vliavomis plauk alia, priimdami mones ir krovinius, silydami buksyrus. Uolos artjo. Gorbaiovas liko ant tiltelio, atidiai stebdamas padt. jo 1991 met rugpjtis. TSKP jau beveik inyko i alies gyveni mo. Kartkartmis televizori ekranuose pasirodydavo tai protingas drau go Dzasochovo, raginanio gelbstint nacionalin (!) kultr neversti Le nino paminkl, veidas, tai Leningrado srities komiteto ideologo Belovo, spjanio, jog pilietinis karas neivengiamas, jei bus ksinamasi partijos turt, tio ikreiptas veidas. TSKP CK Reikal valdyboje kartligikai skirst paskutinius pinigus: 10 milijon rubli Visuomens moksl akademijai, po milijon su virum keliems Lenino muziejams. Politiniame biure dar svarstyti paskyrimai, per vedimai, tartasi dl keitimosi ambasadoriais, sutari ratifikavimo, kandidat ministrus ir CK instruktorius. Jie taip sitrauk darb, kad negirdjo savo kapitono komandos: Palikti laiv! Didiulis laivas vis greiiau ir greiiau skriejo atrias uolas. Amerikos ir Europos gelbtojams iaip taip pavyko permesti buksyro gal, kad bent iek tiek sultint skstanio milino greit ir suvelnint smg uolas. T akimirk grup beproi, iokusi i triumo, kuriame ketino itnoti, kol viskas baigsis, nukirto iganingj buksyr ir ipl turval i Gorbaiovo rank. Jie man, kad laiv dar galima igelbti. Ikl ant stieb raudonas vliavas su kju ir pjautuvu, jie sak: Visu greiiu pirmyn. Lkdamas laivas rsi uolas. Milinikas korpusas dergdamas suskilo dalis. Gorbaiovas, dar abejingai stovjs ant tiltelio, buvo parbloktas, bet greitai atsikls oko u borto ir buvo igelbtas. Daugelis kaltino j, kad, bdamas kapitonas, jis pirmasis paliko skstant laiv. Tai toli grau ne taip. Kaip ir dera tik ram vadui, jis pasitrauk paskutinis, sitikins, jog visi jo mons ir krovi niai jau saugioje vietoje. is vykis buvo pavadintas Rugpjio puu. Prajus keturioms dienoms po atmintin rugpjio 19-osios vyki, TSKP ir RKP veikla buvo oficialiai udrausta, partijos turtas nacionali zuotas, bank sskaitos aretuotos. 14 moni pasodinta kaljim. Be veik visa nomenklatra suspjo pereiti naujas valdios struktras, dar kart patvirtinusi, jog yra nepaskandinama ir amina. Nikolajus Kruina ikrito i savo buto nomenklatros name penkto jo aukto balkono. Netrukus tas pats vyko ir su jo pirmtaku Georgijum Pavlovu. Paskui i savo buto 12-ajame aukte ioko CK tarptautinio skyriaus atsakingas darbuotojas Dmitrijus Lisovolikas. Kitame pasaulio gale i savo itaigingos jachtos ikrito negyvas (o gal
250

dar gyvas) Robertas Maksvelas. Net jam toks aidimas pasirod per sun kus. Milijardieriaus kn rado jroje po trij dien ir ikilmingai, daly vaujant vyriausybs nariams ir garbs sargybai, palaidojo Jeruzalje. Maiau inosi - ilgiau gyvensi. Nusimetusi sen komunistin kail, nomenklatra pajuto nauj krybini jg, netemdom marksistini leninini ki, antpld. Valstybinis bankas nedelsdamas paskelb nauj rublio kurs dolerio atvilgiu - 100 rubli u doler. Nomenklatros sukaupti doleriai, miltus trindami nacionalin valiut, upldo vani al. I vis pasaulio kampeli prie j prisijung pastip rinimai valiuta. Pusveliui buvo superkami mirtanios alies nacionali nio turto likuiai. Vyko ir iki iol vyksta neabota nomenklatrin privati zacija, kurios metu stebukl alies gyventojai privatizavo visk, k neteistai vald 73 metus. Dabar jokiomis priemonmis, nebent lenininmis, i j io turto neat imsi. Privaios nuosavybs nelieiamumas rinkos ekonomikos pagrin das. Taip ir buvo sumanyta. Imintingai pasinaudodama kone ami kaupta patirtimi, nomenklatra vl blokavo maisto produkt sandlius, nusis dama prekes valiutos biras, kurias viena tik ir vald. Daugiau kaip 800 bir (JAV j tik septynios) mistikame skuryje parduoda ir perparduo da viena kitai prekes, keldamos kainas ir pribaigdamos nacionalin ekonomik. Beveik pus vidaus prekybos vyksta doleriais. Doleris, pakeits komunizmo svajon, tapo tokia pat nepasiekiama svajone milijonams skurstani jo okupuotos alies gyventoj. Milinika branduolin valstyb - Taryb Socialistini Respublik Sjunga - triukmingai subyrjo, spaudiama dolerio, ir liovsi egzista vusi. Pati didiausia pasaulyje armija, tkstaniai strategini branduolini raket, deimtys tkstani supernauj tank ir kovini lktuv, miliniki lktuvneiai ir siaubingi povandeniniai raketneiai nepajg ukirsti kelio katastrofai ir be naudos rdija vanios alies platybse. Neiovusios n vieno vio ir nepraradusios n vieno kareivio, Jungtins Valstijos pademonstravo i principo naujus triukinimo meto dus ir auniai laimjo Treij pasaulin kar, sutriukino, sukapojo ga balus ir itryn i pasaulio geografijos emlapio savo svarbiausi prie, paliko j gulti sikniaubus veidu purv bei apimt chaoso ir melsti ne seno mirtino prieo pagalbos bei gailestingumo. Kaip ir buvo sumanyta. *** Jungtins Valstijos aid savo aidim, nomenklatra - savo. Nugaljo ir vieni, kiti. Vl pralaimjo Rusija. 1991 met vasar pogrindin nujo milinika, gerai sustyguota, perdm korumpuota nematoma partin alis - Nomenklatrija ir jos ekonomi
251

ka. Vakarykt politin ir ideologin diktat pakeit ekonominis diktatas, ir prie liaud buvo bematant pradtas ekonominis teroras geriausia senj laik dvasia. Partija dar sutiko iaip taip maitinti savo vergus, bet moni, kurie sivaizdavo es laisvi, ji neketino gelbti. Nomenklatrija, kaip ir anksiau, maitinsis pati ir dar prisidurs i Vakar. O liaudis, atpratinta mstyti ir dirbti, temirta. Ji jau jokiu pavidalu niekam nereikalinga. Komunistai al atjo 1917 metais kaip bolevikai, daugiau kaip 70 met elgsi kaip okupantai, o suvok, kad j laikas prajo, isilakst nely ginant mugi vagys, iki paskutinio silelio apvog mones ir sunaikin valstyb. Net geografiniu poiriu Rusija buvo nublokta garsiojo caro Ivano IV laikus. Tai yra, XVI ami. O u lango - jau XXI. Mes praslydome tik paviriumi, nesikasdami gilyn. Bet ir to, kas guli paviriuje, niekas neketina atimti i buvusios TSKP. Isisklaidius po puo apmusiai euforijai, kai paaikjo, kad valstybs ide liko vos 240 ton aukso, kakokie pramutgalviai vaikinai i Rusijos parlamentins komisijos puol Vakarus iekoti partijos aukso. Ten juos sutiko altai. Ar turite teismo sprendim, kad TSKP yra nusikalstama or ganizacija ir jos auksas gytas nusikalstamai? Ne? Tuomet iki pasimaty mo. Joki paym neduodam. Pratinkits prie demokratijos, vaikinai. ia jums ne 1918 metai! Kol jie nar po Europ, j i TSRS iskrido dar 6 tonos aukso. Va taip! Atsisveikindami pavelkim, kas nutiko kai kuriems ms detektyvins istorijos herojams. Nikolajus Kruina uvo. (Nuo 1991 met rugpjio iki spalio TSRS teritorijoje vyko 1746 paslaptingos nomenklatros valdinink saviudybs. Beveik tiksliai tiek, kiek TSKP buvo sukrusi bendr moni. Bet apie visus papasakoti nra jokios galimybs.) Kruinos padjjas V. Leinskis tapo akcins bendrovs Arbat tary bos, privatizavusios viebut Oktiabrskaja, nariu. Istorijoje neregto transfero didvyris, buvs finans ministras V. Or lovas tapo Visos Rusijos bir banko valdybos nariu. Bankas iduoda depozit sertifikatus pateikjui, o tai leidia iveti valiut bet kuri pa saulio al nepateikus asmenyb patvirtinani dokument ir deklaracijos apie pajam altin, sudaro slygas nekontroliuojamai veti ir iveti auks. Ar ne apie tai visada svajojo nomenklatra nuo Josifo Visarionoviiaus laik? Nra tokios svajons, kurios bolevikai nesugebt paversti tikro ve! TSKP Leningrado srities komiteto reikal valdytojas Arkadijus Kruti chinas gyvas ir sveikas. Tiesa, j ivijo i jo nuosavo banko Rosija valdy bos. Bankas, sunkiai pakeldamas uantspaudavimo ok, umiro, kad prim Krutichin valdybos tarybos pirmininku ne kaip srities komiteto reikal valdytoj, bet kaip firmos Dynamic Transfer viceprezident. Bet
252

okas prajo, ir teisingumas nugaljo. Bankas Rosija patyr ok, bet pats Krutichinas neprarado altakraujikumo. Tiesiog puo dien, kai jo virininkas Gidaspovas, skubiai suauks srities komiteto biuro plenum, liep sukelti daugiatkstantin komunist armij GKP paremti, Kruti chinas perdav sveikatingumo kompleks aika ir Solnenojs poilsio bazes jo sukurtos ems kio bendrijos Vartemiaki ^ribotos atsa komybs) balans. Balanso vert - 22 milijonai rubli. iuo metu jis rpinasi j privatizavimu. T pat daro ir Jurijus Prokofjevas Maskvoje. Tardytojai, sulaik kvap, atidar Valentino Falino seif TSKP CK tarp tautiniame skyriuje, bet nieko, iskyrus pusiau nugerto konjako butel, ten nerado. Draugas Dzasochovas pasak, kad jis apskritai neturjo savo seifo ir nujo konsultantu kakok galing transnacionalin kartel. Gorbaiovas kr Gorbaiovo fond, kur priglaud savo draug akademik Jakovlev. Sako, tasai rao nauj knyg. Ileistoji 1986 metais buvo pavadinta Kapitalizmo saullydis. Pats Gorbaiovas su privaiais vizitais vainja po pasaul, rinkdamas aukas fondui ir garbs titulus. Nepavydkit - jis to nusipeln. Sunaikinti komunistin sistem ir ne tik neprarasti gyvybs, bet ir likti laisvje, patikkit, buvo labai nelengva. O partijos auksas liko patikimose rankose. Ir neiekokit jo, nes, jei ir rasite, nieko nelaimsite. Kodl? Ogi todl, kad pasaulin revoliucija, apie kuri svajojo Iljiius ir Parvusas, jau vyko. Doleris okupavo vis pasaul. Prie j bejgs visos kovos su okupantais priemons, kurias mes inome. Jo negalima sutraikyti tankais ir terori zuoti partizan briais. J galima nugalti tik stipresne valiuta. Bet kaip sukurti toki, jei vis savo auks partija faktikai persiunt Jungtines Vals tijas? Reikia dirbti, bet dirbti niekas nemoka ir nenori, o kas nori, tam neleidiama. Kam leidiama, tas sulugdomas ir daroma tai smoningai. Humanitarins pagalbos dingstimi aliai paskirta tarptautin globa, faktikai ji prarado savo nepriklausomyb. Kas ir kur dabar lemia jos ateit? Bolevikai inyko taip pat netiktai, kaip ir atsirado, itirpo tose pasaulinse struktrose, kurios kadaise atsvied juos Rusij. Dabartin Rusijos vyriausyb - lyg ir ariergardas pogrindin ijusios nomenklatros, lyg ir avangardas naujos, i pogrindio ijusios nomen klatros. Nesuprasi. Viena diugina - niekas daugiau nekuria komuniz mo. Ir u tai dkui. Sankt Peterburgas 1992 met sausis-kovas
253

TURINYS

I dalis. RSDDP(b) invazija...................................................................... 3 II dalis. VKP (b) okupacija...................................................................... 77 III dalis. TSKP: bgimas su grobiu.......................................................... 190

I. Buniius. Partijos auksas Redaktor J. Kairien


Leido ir spausdino "Vilties" spaustuv. 1994 06 03. SL 260 Usakymas 2836. Viruliki skg. 80, 2056 Vilnius

You might also like