..

, , .
(2- .- .:, 1989.- 368 .) |3.220657|
24m., izofrenija. 4 metus, vartojant alkohol, atsiranda rykios, realistikos kombinuotos vizualins ir akustins haliucinacijos - staiga (tik vakare ar nakt) atsiranda nuogos ar pusnuogs moterys. Haliucinaciniai vaizdai simontuoja ligon supani aplink, isilaiko kelet minui ir staiga inyksta. Haliucinacijos metu ligonis tika jos realumu, kalbasi su haliucinaciniais vaizdais, afektyviai reaguoja j ivaizd ir elges, nepastebi, kas darosi aplink. [30] 59 m. izofrenikas. Periodikai atsiranda mikropsins haliucinacijos: ekstraprojektikai, netoli nuo vilgsnio linijos, be asimiliacijos aplink, atsiranda mai mogeliukai, jojantys maais arkliais, judantys gyvnai. Viskas be garso. Vakarais prie akis mato geometrines figras kvadratus, trikampius, ratus. [41] 53 m., serga involiucine psichoze. Nuolat kankina artjanios nelaims - galimo artimj uvimo - jausmas. Jauia uoslines haliucinacijas, susijusias su tragikais siuetais - smilkal, egliaki, vainik kvapai. Tris metus retkariais matymo lauko one, daniausiai deinje, mato iurkes, ibganias i u nugaros. iurks matomos aikiai, ikilai, bga oru per 30-40 cm nuo veido. Reginys dingsta pamginus tiesiai pavelgti iurkes. Tokie reginiai atsiranda ir usimerkus. Be to, kartais mato mirusios motinos veid per 80-100 cm, daugiau deinje. [42-43] 24 m. vaikinas, sudtingas organinis smegen sutrikimas. Vakarais ir naktimis (ne visada gulint) patiria nemalon jausm, jog padidjo galva, kojos, rankos. Vien kart, kalbdamas su motina, stovjusia prieais, nelauktai pamat j labai ma. Vliau bdavo atvej, kai reals daiktai atrodydavo netiktinai dideli. Vienkart toreras atrod lyg gatvs ibintas. /mikropsins ir makropsins iliuzijos/ [43] 74 m. paranojins formos izofrenik. Kartais mato "sraut elektron-fliuid", panai maus permatomus buogalvius. <...> Prie 3 metus vakarais, o kartais ir apsiniaukusiomis dienomis m ant sienos matyti projekcinius vaizdus: atsiranda statiniai nuolat besikeiiantys arvuot rait ir psi riteri su almais, ietimis ir kalavijais vaizdai. Vaizdai statiki, dvimaiai, gras. Ligon juos laiko pramoga, stengiasi pati juos sukelti. Supranta, kad tie vaizdai tik rodosi, taiau laiko tai "intelekto jgos ir vaizduots rykumo" pasekme. [43-44]

Paroksizmins haliucinacijos neretai siuetu ir struktra primena sapnus. Kritkumas taip pat primena mieganio ir sapnuojanio mogaus kritikum - sapnuodamas nekritikas, bet gali stebtis siueto beryumu. [44]
43 m. epileptikas. Retkariais labai aikiai mato haliucinacinius vaizdus u nugaros "akimis kiaurai pro galv". Haliucinacijos visada atsiranda staiga ir taip pat staigiai dingsta. Jos bna rykios, paprastai tik regimosios, sudaro scenas. Pats ligonis haliucinacinius priepuolius sieja su miegu - prie mieg ar atsibudus. [44] 47 m. vyrikis, trauminis smegen paeidimas su alkoholizmu. Prie dvylik met achtoje buvo ugriuvs, ilgai ibuvo be smons. Apie 10 m. sistemingai geria. <...> Regimosios haliucinacijos pasitaiko tik vakare ar nakt, paprastai gulint usimerkus. Jis aikiai, rykiai mato pastamus ir nepastamus veidus, paprastai dvimaius, ekstraprojekcijoje sivaizduojam erdv. <...> Kai nehaliucinuoja, blaiviai kritikai vertina savo vizualines ir akustines haliucinacijas. Haliucinacijos metu stengiasi "supurtyti" save - udega vies, juda, purto galv. [46]

V.Ch.Kandinskis (1880) pabrdavo, kad haliucinacijos rykiausios tada, kai mogus fizikai ir protikai visikai neaktyvus - pvz., nejuddamas sdi ar guli ir apie niek negalvoja, stengiasi bti tik irovu ar klausytoju. Be to, haliucinacini vaizd intensyvumas priklauso didja, jei prie tai realius daiktus buvo nukreiptas sustiprintas dmesys. Tokiais atvejais pseudohaliucinacijos blanksta ir inyksta. [51]
57 m. isterin psichopat. Eil met, bdama viena ir budri, usimerkusi labai aikiai realistikai, kaip kino ekrane mato mirusi vyro ir snaus veidus ir figras. tempdama dmes ir

siirjusi gali pamatyti visas veid raukleles ir strazdanas. mato, kaip vyras ir snus kalbasi, gestikuliuoja. Aikiai girdi j balsus. Regins ir klausins haliucinacijos inyksta atsimerkus, jungus vies ar kam nors kreipusis j. [51]

Dmesio nukreipimas paprastai silpnina, o aktyvus dmesys (siklausymas, siirjimas) stiprina regines ir klausines egzogeno-organines haliucinacijas (pavyzdiui, alkoholines). [51] Pseudohaliucinacijos (verbalins ir regimosios) taip pat sustiprja tempus dmes. Analogija su valingais sivaizdavimais, kuriems reikia sukaupti dmes. [52] Kartais ligoniui tempus aktyv dmes vienos haliucinacijos sustiprja, kitos - inyksta. Galbt tai rodo skirting j genez. [52]
50 m. ligon, sudtingas organinis smegen sutrikimas. <...> Psichotiniai pojiai atsiranda tik naktimis, vakarais ar pavakary, kai bsena artima miegui ar snduriuojama: usimerkus staiga pasirodo j artjani stalo, kdi, spintos vaizdai. Haliucinacija sukelia baim, ligon staiga visikai pabunda, taiau dar kelet akimirk kambaryje tikrai esantys daiktai matomi padidinti. Kartais (tik nakt) gobelene vietoj gli ied matyti nuo riebal blizgantys kotletai (visada rminti iedo spalvos apvadu). Kelis kartus sutemose u lango matsi pagyvens vyrikis, udegs degtuk ir pridegantis papiros. ios haliucinacijos visada buvo vienodos, visada u to paties lango, deiniau ligons vilgsnio aies. Bandant tiesiai vilgtelti haliucinacin vaizd, is inykdavo. [52-53]

kyriomis, neatsikratomomis gali bti ir tikrosios haliucinacijos (pvz., isterins, psichogenins), ir pseudohaliucinacijos. Taiau tai bdingiau pseudohaliucinacijoms, kurios tuo primena kyriuosius vaizdinius ( ). Haliucinacij ikviesti valios pastangomis nemanoma, taiau manoma nuslopinti kai kurias jau atsiradusias haliucinacijas ar pakeisti j turin. [53]

Iliuzija - klaidingas, ikraipytas realiai egzistuojanio daikto, reikinio ar veiksmo subjektyviai repercepcinis jutimas ar suvokimas, lydimas didesns ar maesns afektins reakcijos.

Pagrindiniai iliuzij poymiai: 1. Daiktas ar reikinys egzistuoja objektyviai. 2. Jis suvokiamas klaidingai, ikraipytai. 3. Ikraipytai suvokiamas vaizdinys subjektyviai laikomas tikrai egzistuojaniu. 4. Jai susidarant dalyvauja intelektualin subjekto veikla (mstymas). 5. Tai sensorinis, jutiminis reikinys. vairioms iliuzijoms ie poymiai vairiai bdingi. Iliuzijos itin vairios. [92] a) b) c) d) e) f) g) h) i) j) Iliuzijomis laikomos: fizikins ir fiziologins iliuzijos, elementarios neurologins poji iliuzijos, organins iliuzijos (dismetamorfopsijos ir kt.), reflektorins iliuzijos (sinestezijos), funkcins iliuzijos (pareidolins), psichins iliuzijos (psichogenins, afektyviosios), hipnozins iliuzijos, iliuzijos esant aptemusios smons sindromui, klaidingo atpainimo iliuzijos, interpretacins, kliedesins, autosugestins iliuzijos.

[93]

.Eskirolis (Esquirol J.E.D., 1817, 1838) haliucinacijomis laik jutim apgaul be dirgiklio, kai ligonis sitikins, kad jis junta, nors tuo tarpu j tuo metu neveikia dirgiklis, gals sukelti tokius pojius. Pagrindiniai haliucinacij poymiai: a) nra objektyvaus dirginiklio - suvokiama ar juntama tai, ko tuo metu nesukelia joks dirgiklis, b) mogus sitikins, kad jis suvokia/junta teisingai, kad suvokiams/juntamas daiktas i tikrj toksai. [93] Haliucinacija - ligonio psichikos darinys su ekstraprojekcija, kur lydi sitikinimas, kad tas vaizdinys i tikrj egzistuoja . [94] V.F.ias (1911) Haliucinacija - yra tikras suvokimas ta prasme, kad ligonis tikrai girdi, mato, lyti, uuodia, o ne jam atrodo, kad jam atrodo, jog jis girdi, mato ir pan. Haliucinacijos tuo skiriasi nuo vaizduots vaizdini, kad jos visada erdvins - uima viet erdvje. [96]

Tikroji haliucinacija - reikinys, kai menamas vaizdinys (vizualinis, akustinis, taktilinis) susidaro nebnant smons aptemimo ir be realaus iorinio dirgiklio. Daugiau ar maiau susijs su mstymo sutrikimais. Vaizdinys projektuojamas iorin erdv ir asimiliuojamas (suderinamas su realiais aplinkos objektais). mogus vaizdinius laiko visikai realiais. [98] Tikrosiomis haliucinacijomis galima slyginai laikyti: a) haliucinozes (bet ne organines), b) elementarias funkcines ir refleksines haliucinacijas, atsirandanias be smons aptemimo. Tikrosiomis haliucinacijomis nra: a) fotopsijos, b) organins haliucinozs, c) eidetiniai vaizdiniai, d) sapnovaizdiai, e) visi haliucinaciniai aptemusios smons reikiniai, f) haliucinoidai, g) pseudohaliucinacijos, i) psichins haliucinacijos. [98]
Iliuzija remiasi faktu, bet j ikraipo. Haliucinacija sukuria visk iki smulkmen, joje nra nieko tikro. [98] Haliucinozs - haliucinaciniai reikiniai, atsirand be smons aptemimo, be grubi mstymo sutrikim. Kritikumas bna tiek prie haliucinacijas, tiek po j ir net haliucinuojant. Sukelia adekvai emocin ir afektin reakcijas. Haliucinacijos visada ekstraprojekcins. Be kliedesio, susijusio su jomis. [104] Organin (neurologin) haliucinoz - projekcija sivaizduojam ar suvokiam erdv; visada be aplinkos asimiliacijos, be realizmo (danai mikropsijos ir zoopsijos); ligonis reginius iri gerairdikai. Ideatorin haliucinoz - projekcija tik suvokiam erdv; ryys su aplinkiniais objektais; haliucinacija apiforminta realistikai, bet jos realumu netikima, nes iliks didesnis ar maesnis kritikumas; reakcij igyvenamus vaizdus labiau afektyvi. Nesusijusi su CNS organiniais paeidimais. Psichinio automatizmo sindromas (Kandinskio-Klerambo sindromas) - pirmas klinikai apra V.Ch.Kandinskis (1885), o 1919-1927 m. sistematizavo G.Klerambo (Clerambault G.). [106] Apima: a) pojtin automatizm - algijos, parestezijos ir kt.;

b) autj psichin automatizm - percepcinius reikiniai (odiai, "mini skambjimas", uraai, veidai), ideatoriniai automatizmai ("teigtos mintys", "priverstinis mstymas", "mini pasikartojimas", "mini girdjimas", "mini aidas", "mini skaitymas", "Mini itraukimas" ir kt.), mnestiniai reikiniai ("mini dingimas", mstymo stabdymas, umirimai, netikri atsiminimai, hipermnezijos); c) afektin ir judamj-valin automatizm - (vairios disforijos, baims, nerimo nuotaikos, nirio priepuoliai, nesuprantami simpatijos ir antipatijos jausmai, keist supani daikt ir moni permain jausmas). A.Perelmano (1931) nuomone psichinio automatizmo sindromas rodo sutrikus asmenybs aktyvumo ir smons vieningum, kuo is sindromas artimas depersonalizacijai. <> Sindromui bdingas svetimumo, siverimo jausmas. A.Klodas (H.Claude) sil vadinti tai "iorinio poveikio sindromu". Tai sietsi su kliedesiu. [106] Matyt, pasaulio modelyje yra dar vienas komponentas - su kno modeliu susietas asmenybs modelis. Su savo kno modeliu asocijuojasi nuosava asmenyb, su kit moni modeliais - j asmenybi modeliai. Sutrikus savo kno modelio ir savo asmenybs "sinchronizacijai" galimas pajtis, kad tave kakas valdo. Tai bus artima psichinio automatizmo sindromui.

Haliucinoidai (grieto apibrimo nra) - dalins pseudohaliucinacijos, <>. Atsiranda neesant smons aptemimo, susij su mstymo patologija, ekstraprojekcija. <> Nra natraliai apiforminti, neasimiliuojami aplinkos. Suvokiami kaip nereals. Tai prabgminiai, neaiks, neryks vaizdiniai: elis ar vaiduoklis, mkteljs pro akis; figra ar vaizdas, matomi netoli aki ir dingstantis pamginus siirti. Tai neaikus, nerykus monologas ar dialogas - balsas, kur negalima atpainti, vyrikas ar moterikas, skambantis i iors, be konkretaus turinio ir lokalizacijos erdvje. [109-110]

Pseudohaliucinacijos - psichopatologinis reikinys, atsiran dantis be smons aptemimo, glaudiai susijs su pastoviu mstymo sutrikimu - sensorinis mstymo sutrikimas. Joms bdinga: a) subjektyvus igyvenimas, b) vaizdinio (vizualinio, verbalinio, taktilinio) intraprojekcija arba ekstraprojekcija erdv, nesusijusi su realija erdve (gali bti u matymo lauko rib), c) vaizdinys maiau rykus nei tikrj haliucinacij atveju, nenatralus, nesusijs su aplinka, d) nra objektyvumo, tikrovikumo jausmo, e) jas lydi svetimumo, dirbtinumo jausmas, f) vaizdiniai pasirodo ikart detalizuoti, stabils, nepriklauso nuo mogaus valios, g) jas paprastai lydi kliedesys. Kliedesys gali atsirasti prie pseudohaliucinacijas, kartu su jomis ar ikart po j (tada paprastai siuetikai susietas). [116-117] Tikrosios haliucinacijos daniau pasirodo vakarais ir naktimis, o ne rytais ar dien. Pseudohaliucinacij danis nesikeiia. nesusijusios su diskreia pakitusia smons bsena? Pseudohaliucinacij turinys maiau veikia haliucinanto ivaizd, mimik ir elges negu haliucinacij siuetas. Haliucinacijos socialiai svaresns, nes haliucinantas laiko, kad t siuet mato visi dalyvaujantys. [116]

Pseudohaliucinacijoms gana bdingas slyginis nepriklausomumas nuo tikrj jutimo organ - bna pojtis, kad suvokiama tiesiai smegenimis, "vidinmis akimis ar ausimis". Pseudohaliucinacijos, skirtingai nei tikrosios haliucinacijos, projektuojamos ne lauke, tikrj daikt ir reikini pasaulyje, o sivaizdavimo erdvje ("galvos viduje").

Psichins haliucinacijos - apibrtos .Bajare (Baillarger J., 1844). Psichins haliucinacijos visikai neturi sensorinio komponento. Haliucinantas nepatiria nieko panaaus bals, jis girdi mintis be jokio garso. Jo "vidinis balsas" neturi nieko bendro su realiais balsais, suvokiamais ausimis, - tik informacij. Haliucinantas gali kalbtis su nematomais panekovais, ir ia klausa visikai nereikalinga. nepinama jokius homunkulus? Ligoniai sako, kad jie turi "etj jutim", jauia svetimas mintis be bals, gali dvasikai bendrauti su nematomais panekovais. Ligoniai teigia, kad girdi be garso, i labai toli, mini indukcijos bdu arba kalba su jais tiesiogiai - viena siela su kita siela. Kandinskis jas laiko verbalini pseudohaliucinacij atveju. Psichins haliucinacijos primena psichin automatizm, taiau ia suvokiama kaip kitos asmenybs mintys, o ne kaip jam, ligoniui, bruktos mintys (ar veiksmai). Taigi, psichinms haliucinacijoms bdinga: a) sensorins komponents nebuvimas (todl kai kas ias haliucinacijas vadina parasensorinmis ), b) paalins takos jausmas (bet be prievartos).
Daugeliu atvej izofrenins psichozs atveju atsiranda arba tikrosios haliucinacijos (be atsirandani pseudohaliucinacij), arba pseudohaliucinacijos (be atsirandani tikrj haliucinacij), arba tikrosios ir pseudohaliucinacijos, siuetikai nesusijusios, bet vienu metu. Taiau neretai vystantis psichozei pirma pasirodo tikrosios haliucinacijos, o po to su jomis siuetikai nesusijusios pseudohaliucinacijos. Pseudohaliucinacij atveju mstymo patologija didesn, tad is vystymasis rodo tolesn patologinio proceso vystymsi ir paeidim giljim. [120] Eskirolis (1838) man, kad su haliucinacijomis susiduria 24% psichini ligoni. D.Miusonas (1887) nustat, kad 28%. Pagal V.Novikov (1975) 24.2%. Angl psichologai nustat, kad apie 10% gyventoj kada nors yra susidr su haliucinacijomis. [130]

Nepsichozins (fizikins ir fiziologins) iliuzijos.

ie reikiniai nesusij su mstymo irba smons sutrikimais, jie beveik nesusij ir su emociniais pergyvenimais. Fizikins iliuzijos1 - klaidos, susijusios su apgaulingu fizikini daikto ar veiksmo savybi pasireikimu. Pvz., lazda, pusiau panirusi vandenyje, atrodo lusi; traukiniu vaiuojaniam mogui atrodo, kad juda daiktai u lango, o ne traukinys. Fiziologins iliuzijos apima apima sulyginimo ir kitokias klaidas, kuri prieastis - normaliai veikiani analizatori fiziologiniai ypatumai. Pvz., dviej vieno ilgio atkarp ilgi lyginimas, kai viena atkarpa baigiasi strliukmis laukan, kita - vidun.
1

Fizikin iliuzija yra miraas. Jis fiksuojamas fizikiniais prietaisais. Pvz., optin mira galima nufotografuoti. Tikrosios iliuzijos yra fiziologins.

Neurologins poji iliuzijos.

Tai liguisti patopsichologiniai jutiminio atspalvio reikiniai, kai mstymo patologija minimali.
Disestezijos - daikt mass ir trio jutimo pokiiai (mikrostezijos ir makrostezijos). [144] Senestopatijos - neprasti somatiniai pojiai. Tai: a) Reals pojiai, paprastai monomorfiniai, kuriuos sukelia organiniai pokiiai, taiau jie ne visikai prasti, todl sukelia nerimo, baims jausm. Mstymas nepaveikiamas. Tai paprastosios senestopatijos. b) Pakit, ikraipyti reals pojiai, paprastai monomorfiniai, sukeliantys nerim, rimto susirgimo baim. Juos lydi emocin reakcija ir gana ymiai - mstymas. Gali kilti kyrios idjos. Poji pagrindas realus, tik jie suvokiami ikreiptai, tad jie gali bti vadinamos iliuzinmis senestopatijomis. c) Pojiai mantrs, atsitiktiniai, paprastai polimorfiniai, neturintys jokio organinio pagrindo ar visikai neatitinka joki reali dirgikli. Kelia baim iprotti, mstymas paeidiamas, gali kilti paranojins ir paranoidins idjos. Pojiai atitinka haliucinacij poymius, tad gali bti vadinami haliucinacinmis senestopatijomis.

Parestezijos - taktiliniai, neskausminiai odos jutimai - sumedjimas, vatikumas, nutirpimas, skruzdi bgiojimas, alimas ar deginimas, spaudimas, lygumo ar iurktumo jutimas ir kt. Prieastis gali bti ne tik nervini kamien dirginimas, bet ir odos kraujagysli ir paios odos susirgimai.

CNS kilms iliuzijos ir haliucinacijos.

Spalvins iliuzijos - pilki atspalviai suvokiami kaip spalvoti - pvz, pilkos laikraio raids matomos raudonos, mlynos ar alios arba spalvotuose apvaduose. ios iliuzijos bna ne paviens, o derinasi su kitais organiniais galvos smegen susirgim simptomais.
49 m. ligon, smegenys paeistos meningoencefalito. Vietoj pilko knyg rifto mato rykias raudonas ar ydras raides. raids nusispalvuoja tik ilgai skaitant ir pavargus, tiek dienos, tiek dirbtinje viesoje.

Fotopsijos - nediferencijuoti paprasiausi optiniai jutimai - kibirktys, takai, juostos, blyksniai, skrituliai, iedai, bnantys 0.3-3 m nuo vilgsnio linijos. Akoazmai - nediferencijuoti akustiniai jutimai - lamjimas, skambesys, esys ausyse. Tiek fotopsijos, tiek akoazmai neturi jokios prasms. mons ilaiko kritikum. [148-149] Atsiranda paeidus analizatori traktus ar periferines dalis. Jiems artimi nediferencijuoti uosls ir skonio sutrikimai (dezosmija ir paraosmija, paratriogeuzija ir alotrigeuzija).

41 m. ligon, Smegen susirgimas dl kraujotakos sutrikimo. Danai mato skraidanias museles ir didelius juodus nuo aki tolstanius takus. Tai matoma atviromis akimis, dien ar vakare, ekstraprojektyviai, iki 1 m nuo vilgsnio. Kritikumas normalus. 52 m. ligonis, trauma ir cerebralin ateroskleroz. vairiu dienos metu mato baltus ir spalvotus takus, vertikalias linijas, stovinias vietoje ar plaukianias i kairs deinn, girdi triukm ausyse, cypiojimus, girgdesius ir zvimbim, kurie nieko nereikia. Kritikumas normalus.

Fotopsijos akoazmai bna kartu su metamorfopsinmis, spalvinmis iliuzijomis. Sensorins sintezs sutrikimai. Sensorine sinteze vadinamas gebjimas jungti visus pojius viening visum, daiktus suvokti vientisai, o ne kaip atskir detali grup. Dl organini susirgim i sintez gali sutrikti. Metamorfopsijos - objektyvi poji ir suvokim ikraipymas. Kritikumas ilieka. Autometamorfopsins iliuzijos - ilgoniai skundiasi juntamais kno dali padidjimu ar sumajimu: galva labai padidja ar labai sumaja, rankos jauiamos didels, storos, liesos, trumpos. Gali mati ar didti visas knas. Pojiai gali bti simetriki ar asimetriki, trumpalaikiai (epilepsijos priepuoliai) ar ilgalaikiai (smegen sifilis, augliai), atsirasti tiek staiomis, tiek gulint, ryt ar dien, bet daniau vakare ir nakt, o kartais tik sapnuose. Galni pokiiai jauiami daniau, negu liemens. [151]

Labai retai pasitaiko veido dali, vieno rankos ar kojos, pirt sumajimo ar padidjimo pojtis.
48 m. ligon. Sudtingas organinis smegen susirgimas. Epizodins fotopsijos (vairiaspalviai zigzagai, juostos), raids nusidao spalvomis, velgiant deinn mikropsinis daikt suvokimas. Autometamorfopsijos - vakare gulint prie umiegant jauiamas rank ir koj padidjimas. Prie kelet mnesi atsirado savotikas pergyvenimas - einant gatve ar parke staiga pajunta proporcing viso kno sumajim, pasidaro visikai maa. Galva atrodo taip arti asfalto, kad kyla baim, kad atsitrenks asfalt. kritikumas iliks. [152]

AM prietarauja realybei?
31 m. paranojin izofrenik. Kartais budrioje bsenoje ilgai (valandomis ir dienomis) jauia, kaip ausys auga ilgyn "kaip kikio". Apiupinjus ar pavelgus veidrodin pasirodo, kad tikrai taip. Danai sapnuoja spalvotus sapnus, o sapnuose neretai mato savo veid su didelmis ausimis, bet is kabo one, "lyg kur atsispindt". [154]

Poropsijos - teisingo erdvs suvokimo, perspektyvos ikraipymai, savo kno ir aplinkini daikt padties erdvje, atstum tarp kno ir daikt suvokimo ikraipymai.
50 m., smegen susirgimas dl sutrikusios kraujotakos. Kartais nejudami daiktai, mediai, stulpai prasiskiria, tolsta nuo ligons. Nutolsta mons, automobiliai. Vaikiodama ne kart atsitrenk medius, praeivius, nes atrodydavo, kad jie toli. Kelet kart vos nepapuol po automobiliu - "atrod, kad jis toli, o pasirodo, kad jis ia pat, o a einu tiesiai po juo". 51 m., smegen susirgimas dl sutrikusios kraujotakos. Lipdama laiptais nepataiko ant laipteli, ddama indus ant stalo nepataiko. Einant per gatv atrodo, kad maina vaiuoja tiesiai ant jos, nors i tikrj maina dar toli.

Reiausias sensorins sintezs sutrikimo variantas - daikt trinio suvokimo virtimas plokiu - visi supantys daiktai labai trumpam tampa plokiais. i iliuzija artima poropsijai ir danai j lydi poropsija. [155156] Diplopins ir poliopins iliuzijos - daikto ar jo dalies vaizdas dvigubinas ar daugiagubinasi. Chronopsins iliuzijos - laiko, vyki trukms ir j padties laike, eilikumo suvokimo sutrikimai. Sensorins sintezs sutrikimo iliuzijas danai lydi gnostiniai sutrikimai. Tai nra iliuzijos ar haliucinacijos. Kai kurios agnozij rys: a) objekto agnozija - nesuvokia daikt, vaizd, b) veiksmo ar simultanin agnozija - daiktus pasta, bet nesuvokia j judjimo, veikimo. Pvz., nesupranta, k veikia mons pieinyje, c) aleksija - negebjimas skaityti, d) verbalin agnozija - negebjimas painti odius, e) raidi nepainimas - literin agnozija, f) optin amzija - negebjimas painti natas, g) akolorija - negebjimas painti spalvas, h) dvasin agnozija - negebjimas sivaizduoti vaizdus ir t.t. [157] Metamorfopsinms iliuzijoms artima derealizacijos iliuzija. Smonei neaptemus sutrinka objektyvios aplinkos suvokimas. [158-159]
51 m. ligon, sudtingas organinis smegen susirgimas. Periodikai atsiranda derealizacijos bsena - visa aplinka ima atrodyti pakitusia, neprasta, nepanaia tikrov. Vien kart tokioje bsenoje ji pasijuto be rank ir be galvos. "Aplinkos nerealumo" jausmas atsiranda ne isyk, bet spariai stiprja ir trunka nuo keleto akimirk iki keli valand. Pasibaigia irgi palaipsniui. Net patirdama nerealumo jausm normaliai valdo dmes, nukreipia j daiktus ar mones, atsakinja klausimus, skaito knygas, supranta, k skaito. Tvirtina, kad aplinkiniai jos derealizacijos nepajunta.

Pasikartojimo iliuzija - atrodo, kad vykiai, moni ir gyvn vaizdai, j judesiai, uduodami klausimai, replikos, prisilietimai, savi odiai, judesiai ir mintys daug kart ritmikai kartojasi.

Ligonis isigands pajuto, kad dauguma aplinkini moni veiksm ir odi m fotografikai tiksliai daug kart kartotis, lyg pakartotinai rodyt tuos paius kino kadrus. Stebjusi gydytoj nuomone, ligonis ne pakartotinai suvokdavo ta pat, taiau suvokimo momentu atsirasdavo jausmas, kad tai jau kelet kart jau buvo. is sutrikimas atsirado po apsinuodijimo akrichinu.

Receptorins haliucinozs.
arlio Bone haliucinoz . J apra natralistas ir filosofas i enevos arlis Bone (1769) pagal savo 89 met amiaus prosenel arl Liulen.

Haliucinaciniai vaizdiniai buvo nebyls, ekstraprojekciniai, labai sensoriniai. Jie juddavo aplinkoje, bet neasimiliuodavosi objektyvioje aplinkoje. Liulenas buvo visikai sveiko proto kartais prie save matydavo vyr, moter, pauki figras, ekipaus, pastatus ir pan. Jis matydavo, kaip ios figros vairiai juda - artja, tolsta, nubga, jos didja ar maja, inyksta ir vl atsiranda, statiniai kyla or... buto tapetai nelauktai keiiasi - pasidengia vairi peiza paveikslais..., vyrai ir moteryus nekalba, jis negirdi jokio garso. Liulenas puikiai suvokdavo, kad tai tik nereals reginiai. Taiau neinodavo, kada ivys eilinius reginius. Reginiai prasiddavo rugpjio mnes ir dingdavo rugsj, iskyrus "mlynsias skareles", kurios pasirodydavo ir toliau. Kai iri valgomj stal, prie kurio valgo, tos skarels mayts - apie vien kvadratin col. Kai iri fontan, esant u imto metr nuo jo nam, jos didels kaip stalties. "ydrosios skrels" juda kartu su jo vilgsniu, o moni ir daikt vaizdiniai nepriklauso nuo aki judesi. mons kartais bna emagiai, o kartais labai aukti. Kartais jis patiria autoskopij - rytais, kai ima rkyti, pamato savo antrinink. Liulenui reginiai pasirodydavo tik tada, kai jis stovdavo ar sddavo, tik kairje pusje ir dingdavo vilgteljus deinn ar usimerkus. "ydrosios skarels" - paprasiausia receptorin haliucinoz. Figros - sudtingesn haliucinoz.

. de Morsje (1938) optine arlio Bone haliucinoze pavadino regimsias seni haliucinacijas, kai matomi ekstraprojekciniai ligoniui inom geometrini figr, moni, gyvn ir kt. vaizdiniai. Vaizdiniai bna sivaizduojamoje erdvje, kuri usikloja ant suvokiamos tikrosios erdvs, kartais deinje, bet daniau kairiau vilgsnio. Jie neasimiliuojami aplinkon. tempus dmes jie nusilpsta ar visikai inyksta. Psichika nepaeidiama ir ilieka kritikumas. i haliucinoz kartais dar vadinama senatvine haliucinoze, ji paprastai siejama su regos analizatoriaus receptorins ar laidins dalies paeidimais (katarakta, gliaukoma, trauminis liuko paeidimas). [160161] ios haliucinozs poymiai - aiki smon, normali orientacija, kliedesio nebuvimas, ekstraprojekcija, vaizdini gausumas, rykumas, judrumas, kintamumas, nesvarbumas ligoniui, intelekto ir kritikumo normalumas, ligonio adekvatumas, vaizdini nebylumas. E. ternbergas prieastimi laiko privalom periferins analizatoriaus dalies paeidim ir eil kit veiksni. [1962] Efektyviai gydant periferin analizatoriaus dal receptorins haliucinozs neretai igydomos.

24 m. ligon, smegenys organikai paeistos. m skaudti aki obuolius, o vakarais m matyti vairias geometrines figras kvadratus, trikampius, trapecijas. Jie matydavosi netoli aki. Buvo nustatyta gliaukoma. Igydius haliucinozs dingo. [162] Geometrines figras ir kitokius vaizdus mato ir mons, kuri smegenis paeid apsinuodijimai. Matyt, paeidiamas regos analizatorius. Tokiais atvejais smon daugiau ar maiau aptemsta. /du pavyzdiai/ [162-163]

Mezencefalin haliucinoz (.Lermitas, 1922). Susijusi su paeista mezencefaline sritimi - IV skilvelio sritimi. Matyt, paeidiamas dangtis ar vidurini smegen pamatas.

Vakare ar nakt pasirodo spalvingi, ryks, judrs, visdada mikropsiniai, daniausiai zoopsiniai (gyvats, paukiai, vrys), nebyls haliucinaciniai vaizdiniai. Jie greiiau malons, o ne

nemalons, sukelia smalsum. Jie matomi sivaizduojamoje erdvje, per atstum nuo keliasdeimt centimetr iki 1-2 m, paprastai kairje ar deinje, aki lygyje, nesusij su realiais objektais.

Vliau vystantis patologiniam procesui gali aptemti smon ir sumati kritikumas. [164] Diplopins (poliopins) haliucinozs - matomi stereotipikai sudvigubinti (sudaugiagubinti) objekt vaizdiniai, paprastai nejudantys, kartais chaotikai isidst. Jie ekstraprojektiki, bet neasimiliuojami. [166]

Autoskopija - savo antrininko matymas. Vaizdinys dingsta tempus dmes. Kritikumas ilaikomas. Reikinys vadinamas dar mnestiniu eidetizmu. [167-168] Skiriami 5 antrininko matymo variantai: a) Eidetinis antrininkas - reikinys artimas organinms haliucinozms. Paprastai tai autoportretas ekstraprojekcijoje, nesusijs su vilgsniu ir realiais aplinkos objektais (3-ia ar 5-ta grup). b) Haliucinacinis antrininkas - tai tikroji haliucinacija, asimiliuojama realiosios aplinkos (10-ta grup). c) Pseudohaliucinacinis antrininkas - pseudohaliucinacija su intraprojekcija (11-ta grup). d) Kliedesinis-haliucinacinis antrininkas - kliedesinis jausmas, kad asmenyb sudvigubja, tampa dviem savarankikais asmenimis, ir vienas bna greta, daniausiai kairje. Pojtis (bet ne matymas), kad antrininkas kartoja ligonio judesius, jo kvpavim ir kt. (11 grup). e) Kliedesinis antrininkas - kliedesinis sitikinimas, kad egzistuoja antrininkas, kuris ivaizda, siekiais, jausmais tapatus ligoniui. Jis kartais draugikas, kartais prieikas ligoniui. Eidetin autoskopija antrininkas, kai smegenys organikai paeistos, visada laikina, epizodika, kritikumas ilaikomas. Su mstymo sutrikimais nesurita. Antrininko vaizdinys atsiranda paprastai vakare, bna netoli nuo vilgsnio, daniau deinje, kaip statinis dvimatis ligonio vaizdas.
44 m. ligonis, traumin encefalopatija. Kai protikai labai nuvargsta, paprastai vakare, pasibaigus darbo dienai, mato savo vaizdin. Tai nejudrus portretinis vaizdas, be mimikos, deiniau vilgsnio, per 25-30 cm nuo aki. Kritikumas normalus. vaizdinys bna 10-15 min.. Antrkart t vakar nebesikartoja.

Kai kurie autoriai autoskopij sieja su sensorins sintezs sutrikimais, suritais su vestibiuliniu nepakankamumu. K.Skvorcovas (1931) teig, kad labirintopatija derinasi su kno formos pakitimo pojiais, be to, labirintopatija palanki haliucinacij atsiradimui. Antrininko haliucinacija glaudiai susijusi su kno formos pakitimo pojiu. Ligonis ne tik pasta haliucinacin vaizd kaip savo, bet ir jauia laiko tkms suvokimo pokiius. KM nusimuimas, kai fiksacijos takas ioka i KM?

Refleksins iliuzijos (sinestezijos), funkcins iliuzijos (pareidolins).

Refleksins iliuzijos (sinestezijos) - iliuziniai suvokimai vienu analizatoriumi, kai dirginama kito analizatoriaus receptorin dalis. Sinestezijomis laikoma: a) Fonopsijos - spalvotoji klausa - reals muzikiniai tonai sukelia tam tikr spalv pojt. b) Sinopsijos - reals vaizdai sukelia tariamus pojius kituose analizatoriuose. c) Sinosmijos - tariam kvap suvokimas, kai kiti analizatoriai suvokia realius garsus, vaizdus, skon. d) Fotizmai - tariam vaizd suivokimas, kai junta kiti analizatoriai. e) Fonizmai - tariam gars, kartais - muzikini,- suvokimas, kai kiti analizatoriai jauia savus modalumus.

f) Sinpsichalgija - skausmo atsiradimas ar sustiprjimas stebint mog, kuris kankinasi nuo skausmo. Vieniems monms garsus lydi spalviniai pojiai, kiti mato, kad gars skleidiantys objektai bna aprminti spalvota juostele (aureol apie daininink, muzikant, rojal). Manoma, kad sinestezija pasiymjo kompozitoriai N.Rimskis-Korsakovas, A.Skriabinas, H.Hein, M.K.iurlionis. [170] Ideatorin sinestezija - kartais atsiranda spalv pojtis nuo tam tikr odi ar svok.

60 m. vyras, cerebrin ateroskleroz, apsunkinta alkoholizmo. Nuvargus prie akis atsiranda vairiaspalviai iedai, juostos, plaukiantys i kairs deinn per 30-40 cm nuo aki. Paskutinius 5-6 metus jam su bet kuriuo geografiniu pavadinimu (alies, ups, miesto) asocijuojasi tam tikra spalva. T pat pavadinim vis laik lydi ta pati spalva. T spalva gali bti suvokiama pati sau arba ja gali nusidayti kai kuries aplinkiniai daiktai. Igirds "Odesa" ar perskaits od trumpam pamato prie akis mlyna, visi daiktai pamlynuoja.

Pareidolijos. Paprastai regimosios, nors gali bti ir garsins. Paprastai fantastins, keistos, besikeiianios. Pareidolijomis laikomos: a) Iliuziki realaus daikto suvokimai, glaudiai su juo suriti, bet galintys ieiti u rib. Tai laisvas fantazavimas apie suvokiam real daikt, kai panaudojamos jo vaizdo detals. Tai valingosios pareidolijos. Manoma, kad tokiomis pareidolijomis pasiymjo L. da Vinis. b) Pareidolins iliuzijos, kurioms sukurti panaudojami realaus elementaraus daikto kontrai, linijos, spalvos, reljefas - pvz., plyiai tinke, vinies galvut sienoje, dms ant apmual ir pan. c) Pareidolins haliucinacijos - regimieji pergyvenimai, nevalingai atsirandantys suvokiant real objekt, bet visikai jo neatitinkantys forma, dydiu, spalva ir pan. (gandras vietoj lemputs vir dur; vilkas vietoj ant grind stovini bateli). Pvz., kilimo ornamente susidaro velniktis, ilenda i kilimo ir bgioja po kambar.
Jasperso pareidolijos - tai realaus neymaus daikto "puoimas" neegzistuojaniomis, bet realistikomis detalmis: [172] a) dmse, ornamentuose matomos moni, gyvn figros, b) realaus pieinio papildymas - realus pieinys papildomas visikai kitos temos realistiku vaizdu. /Freim papildymo ikraipymas

Afektins, psichogenins iliuzijos . Reals objektai suvokiami ikraipytai dl afekto ar kit psichologini prieasi. ios iliuzijos susidaro kur kas lengviau sutemose, vakare ar nakt. Dl baims afekto mons vienus objektus palaiko kitais, iliuziniais, kurie, kaip taisykl, gasdina, atrodo prieiki. Pvz., tamsiame kambaryje prie lovos gulinti popieriaus skiaut gali atrodyti i po lovos kyania udiko ranka; kapinse pro medi akas krentantis mnulio viesos pluotas - nemirliu, vaiduokliu. Susidarant psichogeninms, afektinms iliuzijoms daugiau dalyvauja mstymas. Taiau atsiranda jos ne dl mstymo, bet afektins-emocins sferos psichogeninio sutrikimo. Patopsichologijos vadovliuose pateikiamas pavyzdys, kad Liuteris teologinio ginio metu savo prieininko drabui klostse pamat velnio veid. [172-173]
Psichogenins iliuzijos skiriasi nuo haliucinacij tuo, kad psichogenins iliuzijos visada atsiranda atsimerkus ir visada susijusios su konkreiais realiais objektais, kuriuos tuo metu suvokia ligonis. Tamsa, vakaro metas, noras

miegoti didina psichogenini iliuzij tikimyb, sudtingina j siuet. [173]

Psichogenins haliucinacijos gali atsirasti sveikiems monms, paveiktiems afekto, religins ekstazs, taigi situacij. Joms bdingas rykus apipavidalinimas, jos gali bti trins ar plokios. Haliucionuojant smon nebna aptemus, bet galima teigti, kad ji susiaurjusi nepakitus orientacijai ir prasminimui. Todl haliucinacijos sukelia baim ligoniams, nors kartu suvokiama, kad jos nerealios. Atsimerkus matomos psichogenins haliucinacijos kartais bna suvokiamoje erdvje, tad panaios tikrsias haliucinacijas. [173] Su ilgalaikiu psichogeniniu traumavimu susijusios psichogenins haliucinacijos susidaro usimerkus, o kartais ir atsimerkus, daniausiai tamsoje. J siuetas pagrstas prisiminimais apie traumavus veiksn.
56 m. ligon, reaktyvioji psichoz. Susirgo po vyro mirties. Vyras staiga mir ligons akivaizdoje, ir tai j sukrt. Pirmas 15 dien ji itisai verk, buvo "kaip rke", nesuvok savo mini, pergyvenim ir elgesio. Madaug po 2 savaii m naktimis matyti ir girdti vyr, kuris "ateina nakt ir kalba su ja, skriaudia". Rytais ant kno, atitinkamose vietose, randa kraujosruvas. Tvirtina, kad prie ateinant vyrui nemiega, nors tai atsitinka 2-3 val. nakties. Ji atsibunda i anksto, iri jo nuotrauk ir net laikia jo ateinant. Paymi, kad jam ateinant kambar aptraukia migla, kad vyr mato aikiai, iskyrus veid, jauia jo rankas, kno ilum. Kalbdama su juo visada supranta, kad "to negali bti, nes vyras mirs". Paskutiniu metu vyro vizitai reti, bet dien ji girdi, kaip j vardu aukia vyro balsas, ji atsiliepia ir net mato vyro el, kuris praeina koridoriumi pro vonios kambar, kuriame j skalbia. /Rkas - perjim vien tik AM suvokim poymis?/

Verbalins iliuzijos - ligonis bals triukme, kituose garsuose, paalinje kalboje girdi odius ir frazes, susijusias su juo paiu ir danai sutampanias pagal siuet su jo afektiniais ar kliedesiniai pergyvenimais. [174-175] ia gali pasireikti: a) kliedesin ar perdta tikrai minioje igirst odi, frazi nuotrup ir frazi interpretacija - juos suvokia kaip nukreiptus j (ligon); b) iliuzinis tikrai girdt odi, jungtuk ir gars suvokimas - jie suvokiamu, kaip atitinkantys ligonio nuotaik; c) verbalin haliucinacija, susidaranti minios triukme - tikroji ar funkcin. Atitinkami pergyvenimai gali bti ne tik verbaliniai, bet ir vizualiniai, skoniniai, uodiamieji ir kt.

Eidetizmas - reikinys, kai prie vilgsn ar kit analizatori klausos, skonio, uosls, lytjimo sferoje rykiai, aikiai, ekstraprojektyviai atkuriamas anksiau tuo analizatoriumi fiksuotas vaizdas. Eidetizmas - suvokimas be objekto, atitinks anksiau suvoktus realius objektus. [181-182] Eidetiniai vaizdiniai susidaro nesutrikus mstymui, bet juose dalyvauja mstymo elementai (jutimai, suvokimai ir sivaizdavimai). Vaizdiniai bna intraprojekciniai arba projektuojasi sivaizduojamoje erdvje. Kritikumas lieka. [176]
Sensorizuotas sivaizdavimas. Kiekvienas mogus gali valingai k nori sivaizduoti. Toks regimasis sivaizdavimas bna daugiau ar maiau rykus. sivaizduojant neretai atsiranda detals, kuri individas galbt nesiek sivaizduoti.
Pvz., norint sivaizduoti Taras evenk paprastai atsimenamas inomas portretas, todl kartu su evenkos veidu atsimenamos ir pilka karakulin papacha ir tokia pati apykakl. Apie juos subjektas negalvoja, taiau jie neatskiriamai susij su evenkos portretu. Bandant sivaizduoti L.Tolstoj kartu sivaizduojami ir jo mgstama laisva palaidin.

sivaizdavimas visada intraprojekcinis. /kodl? kodl nemanoma sivaizduoti Tolstojaus stovinio dabar prieais tave?/ Kartasi sivaizdavimas pasidaro itin rykus, jausminiai, kyrs, Eidetinis vaizdas gali susidaryti ikart po realaus objekto suvokimo arba po tam tikro laiko (tada tai mnestinis eidetizmas). Eidetija daniausia bna vaikams, pasitaiko dailininkams. inoma gana daug dailinink portretist, kurie ilg laik mato mogaus veid, nors j nebeiri. Pvz., vienas dailininkas skundsi, jog pieiamo mogaus veido vaizdas trukdo pieti, nes ustoja molbert. Kartais eidetinis vaizdas gali atsirasti savaime, bet bti panaikinamas valingai. Mnestinis eidetizmas artimas haliucinacijoms.

46 m. isterin psichopat. Prie daug met aptiko, kad gali vizualiai atkurti senai matyt kinofilm kadrus. Tam bet kuriuo paros metu, esant bet kokiam apviestumui, pakanka usimerkti ir prisiminti kok kinofilm. Ir tas filmas ima ekstraprojektuotis nuo pradios iki galo, su visomis smulkmenomis - lyg i naujo irt kinoteatre. Mato detales, kuri iaip mgindama prisiminti tikrai neatsimint. Filmo perir galima nutraukti tiesiog atsimerkus. Jei vl usimerkti, filmas rodomas toliau, nuo vietos, kur nutrko. Ligon normaliai kritika. Film periros kartais suteikia malonum, o kartyais atsibosta. /Visiko rao fenomenas/