Angliavadeni apykaita

1. gliukolizGliukoneolizezGliukogenez
2. krebso ciklas (trikarbolini rgi ciklas). Oksidacinis fosforilinimas(ATP sintez)
3. bioenergijos ATP balansas metabolizuojntis gliukozei iki CO2 ir H2O.

Gliukoliz

Tai gliukozs metabolinis kelias. Gliukoliz, tai fermentini reakcij visuma, kuri eigoje i gliukozs
susidaro piruvo (piruvatas) bei pieno rgtys (laktatas).

Gliukogenoliz
Tai gliukogeno skaidymas. Veikiant fermentui gliukogenfosforilazei gliukogenas virsta gliukozs-1-fosfatu.
io fermento aktyvumas yra reguliuojamas hormon pagalba. Gliukogonas ir adrenalinas
gliukogenfosforilaz aktyvina, o insulinas slopin. Gliukozs 1-fosfatas dalyvaujant fosfogliukozs mutazei
veriamas gliukozs -6-fosfat, toliau gliukogenoliz vyksta kaip gliukozs metabolizmas.

Gliukoneogenez

Suaugusio mogaus organizmas per par suvartoja apie 100 g grnos gliukozs. Daugiausiai jos reikia
smegenims (apie 120 g). ji btina ir erirtrocitams. Kraujyje yra tik 20 g laisvos gliukozs. Dar 190 g gali
susidaryti gliukogenolizs metu. Badaujant gliukozs atsarg pakakt iek tiekdaugiau negu 1parai. Ilgesnio
badavimo metu gliukoz pradeda gaminti mogaus organai i neangliavandeniu. Daugiausisaii i amino
rgi, laktalo, glicerolio. Tad angliavandeni sintez ir neangliavandeniu vadinama gliukoneogenez. is
procesas labai svarbus po aktyvi fizini pratim tam, kad amino rgtis tikt gliukozs sintezei, ji turi bti
paveriama oksaloacetatu. Taiau jei is virsmas nepyksta, toks junginys gliukoneogenezei netinka. Pvz.
mogaus arganizme nra ferment verianiu acetil CoA oksaloacetatu. Badaujant baltymai skaitdomi iki
amino rgi, kurios patenka krauj ir ineiojamos po audinius. Nevisos amino rgtys tinkamos
gliukoneogenezei. Tos kurios tinka vadinamos gliukogeninmis ( tai monoaminodikarbolins rgtys)
serinas, alaninas ir kt. kitos gali bti paveriamos ketotiniais knais, jos vadinamos ketogeniniais, tai
liaucinas, lizinas. Po fizinio krvio susidars laktatas taip pat tinka gliukozei sintetinti. Daugiausiai
gliukozs pagamina kepenys ir deintadal viso kiekio iskiria inkst ievs lstels. Griaui raumenys,
irdis, smegenys, gliukozs beveik negamina.


Vyksta daug grtamj gliukolizs reakcij, taiau gliukonenez vykstaniai gliukolizei. Tiek gliukoliz
tiek gliukoneogenez yra negrtamieji procesai.

Gliukogenezs skirtumas nuo glikolizs:
1. Skirtinga lokalizacija, dalis glukoneogenezs reakcij vyksta mitochondrijose, o kita dalis
citoplazmoje (citozolyje), taiau vusos gliukolizs reakcijos vyksta citoplazmoje.
1. Energijos panaudojimo pobdiu:
1, ... energij gaminantis procesas, o gliukoneogenez j naudojantis.
3. reguliacijos poiriu: aktyvinantis gliukolizs signalai slopina gliukoneogeneze ir atvirkiai, tpdl vienu
metu toje paioje lstelje ie procesai nevyksta.

Gliukoneogenezes reguliavimas. Jis vyksta substrato kiekiu ir fermento aktyvumo poiriu. Padaugjus
kraujyje laktat, gliukogenij amino rgiu, glicerolio, gliukoneogenezs procesas kepen lstelse didja.
Streso metu arba sunkiai dirbant, sportuojant antiki erdins lstels iskiria daugiau adrenalino, kuris
skaido riebalus (trigliceridus) iki riebal rgi ir glicerolio. Badaujant antiki iev gali iskirti hormon
kortizol ir kitus gliukokortikoidus, kurie stabdo baltym sintez jungiamajame audinyje, todl padidja
laisv amino rgi kiekis kraujyje.

Kaip gliukoneogenez gali bti

Visus alosterinius gliukoneogenezs fermentus aktyvina arba inhibuoja (slopina) tie alosteriniai efektoriai,
kurie prieingai veikia gliukolizs fermentus. Jei lstelje padidja ATP gliukoliz slopinama, o aktyvinama
gliukoneogenez.


Krebso ciklas (trikarbolini rgi ciklas) 30 psl.

Gliukoliz baigiasi piruvatu, kuris gali bti panaudojamas gliukoneogenezei, amino rgi sintezei, taiau
vukstant apykaitos procesams vyksta tolimesn piruvato oksidacija (katabolizmas). Trikarbolini rgi
cikle (kebso) trikarbolini rgi ciklas, tai fermentin sistema, kurioje acetil Co-A suskaidomas CO2 t.y.
galin mediag apykaitos produkt. Trikarbolini rgi ciklas yra bendroji vis energetini substrat
oksidacijos sistema: skaidanti angliavandenius, riealus, amino rgi tarpinius apykaitos produktus.
Trikarbolini rgi ciklo fermentai yra sutelkti mitochondrij matrikse. Jo ferment yra vis tip lstelse,
kuriose yra mitochondrij. is ciklas dar vadinamas krebso ciklu, t.y mokslininko Krebso vardu u
nuopelnus tiriant ciklo reakcijas. Jis dar vadinamas ir citrin rgties ciklu, nes citrin rgtis yra ciklo
pirmosios reakcijos produktas. Nors trikarbonini rgi cikle deguonis tiesiogiai nedalyvauja, taiau ciklo
fermentai yra aktyvs tik aerobinmis slygomis. Taip yra todl, kad keturioms dehidrogenazms reikia
didelio oksiduot koferment NAD ir FAD kiekio, kurie susidaro esant deguoniui.

Vieno piruvato molio aktyvinimui reikia vieno redukuoto NAD.
I 1 redukuoto NAD susidaro 3 moliai ATP, o i FAD 2 mol ATP. Vienam piruvato moliui
metabolizuojantis krepso cikle susidaro 12 mol atp, o 2 piruvato moliams metabolizuojantis susidaro 24
moliai ATP.

Organizmo lstelse ir audiniuose nuolat vyksta daug oksidacijos-redukcijos reakcij, kurias katalizuoja
oksidoreduktazs.
Oksidacija- yra elektron perdavimo procesas, o redukcija- elektron prijungimo procesas.
Oksidacija ir redukcija yra neatsiejamos viena nuo kitos. Lstelse vykstant biologin oksidacija yra
fermentinis procesas, todl elektron neikliai yra baltymai arba fermentai, turintys prostetines grupes,
kurios geba prijungti ir atiduoti elektronus. Mitochondrij vidinje membranoje esanti elektron pernos
sistema yra kvpavimo grandin. Mitochondrij deguonis yra galinis elektron akcektorius, todl juose
vyksts oksidacijos procesas vadinamas audini kvpavimu (susidaro vanduo). Pagrindin kvpavimo
grandins funkcija yra: palengva ilaisvinti energij i redukuot koferment FADH, NADH, kurie yra
kvpavimo grandins substratai.

Oksidacinis fosfarilinimas yra ATP sintez, kai naudojama energija susidariusi mitochondrij kvpavimo
grandinje perneant elektronus ir protonus.
1 mol ATP susidarymui reikalinga 7,4 kcal/mol. ATP susidarymas gali vykti dviem keliais: substratinis
kelias, kai naudojama energija isiskyrusi vykstant kurio nors junginio hidrolizei ir oksidacinis
fosforilinimas.
Kvpavimo grandinje susidarantys pagrindiniai produktai yra: redukuoti NAD (3) ir FAD (1). ie produktai
mitochondrij kvpavimo grandinje yra substratai, nes vyksta j atskyrimas proton ir elektron
dalyvaujant 4 kompleksams. Proton atskyrime dalyvauja 1, 3 ir 4, o elektrono atskyrime visi. Taip ia
grandine elektronai keliauja link deguonies ir susidaro vanduo. Protonai yra atskiriami ir patenka vidins
mitochondrij membranos iorin dal, o vidinje dalyje yra jos stygius. Tokiu budu susidaro potencialo
skirtumas tarp iorins ir vidins membranos ir tai yra elektrin energija. Taip pat galime proton sankaup
iorinje dalyje ir j stygi vidinje dalyje galime irti, kaip pH skirtum, o tai yra chemin energija. Ir
atskiriant elektronus ir protonus nuo vieno molio redukuoto NAD susidaro 52,4 kcal/mol, bet 50 proc. virsta
iluma, todl tik 26,2 kcal/mol panaudojama ATP sintezei. Todl susidaro 3 mol ATP. Tai apskaiiamo
Mielis. Analogiku metodu buvo nustatyta, kad atskiriant protonus ir elektronus nuo vieno redukuoto molio
susidaro 2 ATP moliai.