Professional Documents
Culture Documents
Iliuzijos Ir Haliucinacijos
Iliuzijos Ir Haliucinacijos
, , .
(2- .- .:, 1989.- 368 .) |3.220657|
24m., izofrenija. 4 metus, vartojant alkohol, atsiranda rykios, realistikos kombinuotos
vizualins ir akustins haliucinacijos - staiga (tik vakare ar nakt) atsiranda nuogos ar pusnuogs
moterys. Haliucinaciniai vaizdai simontuoja ligon supani aplink, isilaiko kelet minui ir
staiga inyksta.
Haliucinacijos metu ligonis tika jos realumu, kalbasi su haliucinaciniais vaizdais, afektyviai
reaguoja j ivaizd ir elges, nepastebi, kas darosi aplink. [30]
59 m. izofrenikas. Periodikai atsiranda mikropsins haliucinacijos: ekstraprojektikai,
netoli nuo vilgsnio linijos, be asimiliacijos aplink, atsiranda mai mogeliukai, jojantys maais
arkliais, judantys gyvnai. Viskas be garso. Vakarais prie akis mato geometrines figras kvadratus, trikampius, ratus.
[41]
53 m., serga involiucine psichoze. Nuolat kankina artjanios nelaims - galimo artimj
uvimo - jausmas. Jauia uoslines haliucinacijas, susijusias su tragikais siuetais - smilkal,
egliaki, vainik kvapai. Tris metus retkariais matymo lauko one, daniausiai deinje, mato
iurkes, ibganias i u nugaros. iurks matomos aikiai, ikilai, bga oru per 30-40 cm nuo
veido. Reginys dingsta pamginus tiesiai pavelgti iurkes. Tokie reginiai atsiranda ir usimerkus.
Be to, kartais mato mirusios motinos veid per 80-100 cm, daugiau deinje.
[42-43]
24 m. vaikinas, sudtingas organinis smegen sutrikimas. Vakarais ir naktimis (ne visada
gulint) patiria nemalon jausm, jog padidjo galva, kojos, rankos. Vien kart, kalbdamas su
motina, stovjusia prieais, nelauktai pamat j labai ma. Vliau bdavo atvej, kai reals daiktai
atrodydavo netiktinai dideli. Vienkart toreras atrod lyg gatvs ibintas. /mikropsins ir
makropsins iliuzijos/
[43]
74 m. paranojins formos izofrenik. Kartais mato "sraut elektron-fliuid", panai
maus permatomus buogalvius. <...> Prie 3 metus vakarais, o kartais ir apsiniaukusiomis
dienomis m ant sienos matyti projekcinius vaizdus: atsiranda statiniai nuolat besikeiiantys
arvuot rait ir psi riteri su almais, ietimis ir kalavijais vaizdai. Vaizdai statiki, dvimaiai,
gras. Ligon juos laiko pramoga, stengiasi pati juos sukelti. Supranta, kad tie vaizdai tik rodosi,
taiau laiko tai "intelekto jgos ir vaizduots rykumo" pasekme.
[43-44]
siirjusi gali pamatyti visas veid raukleles ir strazdanas. mato, kaip vyras ir snus kalbasi,
gestikuliuoja. Aikiai girdi j balsus. Regins ir klausins haliucinacijos inyksta atsimerkus, jungus
vies ar kam nors kreipusis j.
[51]
Iliuzijomis laikomos:
fizikins ir fiziologins iliuzijos,
elementarios neurologins poji iliuzijos,
organins iliuzijos (dismetamorfopsijos ir kt.),
reflektorins iliuzijos (sinestezijos),
funkcins iliuzijos (pareidolins),
psichins iliuzijos (psichogenins, afektyviosios),
hipnozins iliuzijos,
iliuzijos esant aptemusios smons sindromui,
klaidingo atpainimo iliuzijos,
interpretacins, kliedesins, autosugestins iliuzijos.
[93]
Pseudohaliucinacijos - psichopatologinis reikinys, atsiran dantis be smons aptemimo, glaudiai susijs su pastoviu mstymo
sutrikimu - sensorinis mstymo sutrikimas. Joms bdinga:
a) subjektyvus igyvenimas,
b) vaizdinio
(vizualinio,
verbalinio,
taktilinio)
intraprojekcija
arba
ekstraprojekcija erdv, nesusijusi su realija erdve (gali bti u
matymo lauko rib),
c) vaizdinys maiau rykus nei tikrj haliucinacij atveju, nenatralus,
nesusijs su aplinka,
d) nra objektyvumo, tikrovikumo jausmo,
e) jas lydi svetimumo, dirbtinumo jausmas,
f) vaizdiniai pasirodo ikart detalizuoti, stabils, nepriklauso nuo mogaus
valios,
g) jas paprastai lydi kliedesys.
Kliedesys gali atsirasti prie pseudohaliucinacijas, kartu su jomis ar
ikart po j (tada paprastai siuetikai susietas).
[116-117]
Tikrosios haliucinacijos daniau pasirodo vakarais ir naktimis, o ne
rytais ar dien. Pseudohaliucinacij danis nesikeiia.
nesusijusios su diskreia pakitusia smons bsena?
Pseudohaliucinacij turinys maiau veikia haliucinanto ivaizd, mimik
ir elges negu haliucinacij siuetas. Haliucinacijos socialiai svaresns, nes
haliucinantas laiko, kad t siuet mato visi dalyvaujantys.
[116]
Fizikin iliuzija yra miraas. Jis fiksuojamas fizikiniais prietaisais. Pvz., optin mira galima
nufotografuoti. Tikrosios iliuzijos yra fiziologins.
AM prietarauja realybei?
31 m. paranojin izofrenik. Kartais budrioje bsenoje ilgai (valandomis ir dienomis)
jauia, kaip ausys auga ilgyn "kaip kikio". Apiupinjus ar pavelgus veidrodin pasirodo, kad tikrai
taip. Danai sapnuoja spalvotus sapnus, o sapnuose neretai mato savo veid su didelmis ausimis,
bet is kabo one, "lyg kur atsispindt". [154]
Receptorins haliucinozs.
arlio Bone haliucinoz. J apra natralistas ir filosofas i enevos
arlis Bone (1769) pagal savo 89 met amiaus prosenel arl Liulen.
nemalons, sukelia smalsum. Jie matomi sivaizduojamoje erdvje, per atstum nuo keliasdeimt
centimetr iki 1-2 m, paprastai kairje ar deinje, aki lygyje, nesusij su realiais objektais.
Afektins, psichogenins iliuzijos . Reals objektai suvokiami ikraipytai dl afekto ar kit psichologini prieasi. ios
iliuzijos susidaro kur kas lengviau sutemose, vakare ar nakt. Dl
baims afekto mons vienus objektus palaiko kitais, iliuziniais, kurie,
kaip taisykl, gasdina, atrodo prieiki.
Pvz., tamsiame kambaryje prie lovos gulinti popieriaus skiaut gali
atrodyti i po lovos kyania udiko ranka; kapinse pro medi akas
krentantis mnulio viesos pluotas - nemirliu, vaiduokliu. Susidarant
psichogeninms, afektinms iliuzijoms daugiau dalyvauja mstymas. Taiau
atsiranda jos ne dl mstymo, bet afektins-emocins sferos psichogeninio
sutrikimo.
Patopsichologijos vadovliuose pateikiamas pavyzdys, kad Liuteris
teologinio ginio metu savo prieininko drabui klostse pamat velnio veid.
[172-173]
Psichogenins iliuzijos skiriasi nuo haliucinacij tuo, kad psichogenins
iliuzijos visada atsiranda atsimerkus ir visada susijusios su konkreiais realiais
objektais, kuriuos tuo metu suvokia ligonis. Tamsa, vakaro metas, noras
46 m. isterin psichopat. Prie daug met aptiko, kad gali vizualiai atkurti senai matyt
kinofilm kadrus. Tam bet kuriuo paros metu, esant bet kokiam apviestumui, pakanka usimerkti
ir prisiminti kok kinofilm. Ir tas filmas ima ekstraprojektuotis nuo pradios iki galo, su visomis
smulkmenomis - lyg i naujo irt kinoteatre. Mato detales, kuri iaip mgindama prisiminti
tikrai neatsimint. Filmo perir galima nutraukti tiesiog atsimerkus. Jei vl usimerkti, filmas
rodomas toliau, nuo vietos, kur nutrko. Ligon normaliai kritika. Film periros kartais suteikia
malonum, o kartyais atsibosta.
/Visiko rao fenomenas/