Lietuvi filosofas, egzistencialistas Juozas Girnius teig: ,,Ne laim, o prasm yra pagrindinis

dalykas, nes be prasmingo gyvenimo negali bti n laimingo gyvenimo. (PrieV.M-Putino)

MAIRONIS

Gyvenimas ms kaip gl laukin, / ia ydi, aliuoja, ia dalgis nuskyn

Tiek tkstani amiais gyveno, kentjo,
O kas j bent vard atsps?
Ir kas ta garb, giesmmis apdainuota? (Inyksiu kaip dmas)
Bet alioji kaip lietuvis <...>Neatdengs skaudios krtins.
Mikas verkia didiagiri:/Baiss kirviai jas iskyn;/Verkia Lietuva didvyri:/J neprikelia
tvyn.
Oi neverk, matule, kad jaunas snus/Eis ginti brangiosios tvyns!/Kad pavirts kaip
uolas giri puikus/Lauks teismo dienos paskutins.
Grau kai pavasaris griaudamas led,/Paadina gamt skaisiais spinduliais;/Grau kai
didvyriai myldami veda/Tvyn naujais atbudimo keliais!( Jaunoji Lietuva)

J. BILINAS

Sudejavo kaip senatvs skundas, nelaimi atbalsis

Taip, tai buvo ugesusios vaigds
Pasirodydavo ir inykdavo i vis ms aki kaip klaikus memento mori"...
Ilgi ilgi gyvenimo metai ra ant to veido sopulius ir aaras, ir varg klaikum ra
rpestingai, be pasigailjimo. Likimo pirtas nepraleido nei maiausio atsitikimo, visa ton
gyvenimo knygon ra. Taip, tai buvo gyvenimo knyga atidengta, nors ir sunkiai
suprantama...(Lidna pasaka)
Tad, buvo vienatinis mano gyvenime vis. Bet laimingas: a j ir ligi iolei dar tebeneioju
savo krtinje... (Kliudiau)

ATRIJOS RAGANA

Juo labiau persekiojama idja, juo brangesn ir juo giliau leidia aknis mogaus ird
Kaip sunku, painus mones, neniekinti j!
Nuostabi msl yra mogaus siela.

imt kart beveliju pati dirbus, negu vertus kitus, imt kartu beveliju nevalgius pati,
negu skaiiavus ksnius kit.
Kaip knas oro, taip mano siela trokta groio, reikalauja dails.
Viskas ia, emje, tik sapnas, o tikrenyb ne ia. Aminojo umigimo valanda tai
pabudimo valanda.
Myliu dainas, pilnas poezijos, aar, ilgesio.
Kas i grio, groio, tiesos, jei viso ko galas puvsiai, niekas, nebvis?

-Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kas savo draugei nepagailjai to, kas tau buvo
graiausia.
Svaiginuos poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir umirtu visk, visk...

VAIGANTAS

Bet kas turi savo altin, pradi ar prieast, ir pltojasi, kol prieina skiriamj gal.
Kasdienis prastas valgis, truputis audimo ir kaili gdai prisidengti.

V.M-PUTINAS

Dabartis savaime kuria ateit.

Tiesa yra nepasakomoje, neireikiamoje mintyje, ms nepraskleidiamoje dvasios kertelje ir juo giliau, juo geriau.
Vanduo - geras daiktas ir em - geras daiktas, o kai sumaiome abudu, pasidaro purvas.
Priimk gyvenim kaip btinyb, bet manyk, kad geriau n negaljo bti. Nieko nesibijok, nieko
nesigailk ir dl nieko nesisielok.
irdis sakym ir udraudim neklauso.
,,Ji diaugsi graiomis svajonmis,kuri nei viena nedrso tikti"
"Mes tik tada ko nors pasigendam,kai esame negrtamai to netek"
,,Nra tokio skausmo,kurio laikas nepagydyt"
V.KRV

Ms tauta buvo vaikas, bet atjo laikas tapti jaunuoliu, ir todl ji keiia dievus
irdis, kuri myli, viesos ir sauls trokta. irdis, kuri myli, veriasi, kur laisv, kur erdv.
A visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. K a manau, kad gera yra, visuomet
pasirodo, kad pikta.
Matysim kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas.
A visuomet noriu gero, bet neinau, kaip tai pasiekti.
A myliu tuos, kurie gyvena ten, mikuose ir laukuose, ir sunkiai vargsta, kaip tu visuomet
man esi saks, bet gal todl ir myliu, kad j nepastu. Juk jie turi bti tokie patys kaip a ir
tu.
Patsai a usidarysiu paveldtoje i tvo pily, kad nematytau ir negirdtau nieko...
A visuomet klysdavau.
Bijau, kad vl klystu.

H.RADAUSKAS

A nevedu tautos,/ a sdiu po akom akacijos baltos.

Katanas pradeda ydti pirmoji eilut (Velniop nueina auktas menas

Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. (Pasaka)

A nestatau nam, a nevedu tautos. (Dainos gimimas)
A nieko neinau,/ A nieko neturiu,/ Brendu per tutum be joki iburi. (A nieko
neinau)
Gl pragysta gatvj paukteliu,/ Ir kanarl pradeda ydt. (Mza)
Koks tu vienas, vienias esi/ Laimj, baimj, meilj ir mirty. (Vienatv)
Ir pareini namo apaks,/ Ir plunksna raal takai. (Katanas pradeda ydti)
Gaisr pavaistj gimsta eils / Ir mirta mons ir namai. (Poetai arba katastrofa)
Velniop nueina auktas menas, / Ir nebegalima lidt, / Kada pavasar katanas / U lango
pradeda ydt. (Katanas pradeda ydt)
Vakaras. Nereikia nieko, / Tik sdti ir irt, / Kaip ta saul mus palieka, <...> Taip sdti ir
irti / Be jokios, jokios minties (Vakaras)

A.KMA

Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; ved ir neved<..>

optimizmas yra karti pajuoka i mogaus sielvarto; gyvenimas- blogis, nes gyvenimas-karas
A pamirau, kad gyvenu tik vien kart. Gyvenau, lyg ruoiausi naujiems gyvenimams. Ir
praradau daug laiko.
Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; ved ir neved; mes lyg
eiai, besiburi ilimai; mums nepatogu, kai mes sugrsti, ir mes dar nelaimingesni
isiskyr
Gyvenimas-blogis, nes gyvenimas-karas
Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentjimas.
Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; mums nepatogu, kai mes
sugrsti, ir mes dar nelaimingesni isiskyr.
Sizifo beprasmikume gldi tiesa. Kai Sizifas pargrius, kitas atsirems akmen.
Bijau mirti, todl geriu. Bijau mirti, todl raau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan
mirti. (Balta drobul)

J.RADVANAS

Ginklais galinga yra ir love igarsjusi em/ia, plaiuose laukuose per kuriuos Lietuva
nusidriekus."
Kaip narsa lig vaigdyn ikl did/vad lietuv, kai jis ar taika, ar karu, taip skmingu,/
gyn tvyns emes."

M.MAVYDAS

Tamsybes sensias nuog js alin atvarysit,/ Snus, dukteris nuog j igelbsit,/ Jei t ma
krikioni moksl moksit/ Ir pagal j js patys save dabinsit.
Maloniai ir su diaugsmu t od priimkiat,/ O js kisu eimyn mokykiat./ Sns,
dukterys js tur tatai mokti,/ Visa irdiatur t Dievo od mylti.

ituo mokslu Diev tikrai pasit/ Ir dangaus karalystn prisiartysit.,

Kursai nenort to mokslo inoti ir mokti,/ Tasai aminos tamsybsutur bti.

M.DAUKA

,,Kur gi sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij sav ir
tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos?
,, Kaip i prigimties kiekvienas yra prisiris prie savo kilms ir tautos, lygiai taip pat ir prie
savo gimtosios kalbos
,, Sunaikink kalb sunaikinsi santaik, vienyb ir doryb. Sunaikink kalb sunaikinsi
dangaus saul, sujauksi pasaulio tvark, atimsi gyvyb ir garb.
Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik i motinos krties gauna potrauk
savj kalb j mielai vartoti, ilaikyti ir propaguoti.

SARBIEVIJUS

Gal mes klystam, o gal tikrai / Toks graus atspindys supani mus daikt? <...> Tai, k
matom aplink, ar i ties yra, / Ar apgaul aki tiktai?
Doryb tarpsta kaimikam poilsy, / Save udaro ji tarp sav rib / Ir taik sost nekaltajam /
Stato danai ant iaud pairs.
<...> Jis didesnis netaps, turt jei jam prids, / Jei atims, nesumains jo.

K.DONELAITIS

Tau, mogau, mielsdievs daugi daugiaus dovanojo.

Dievs, tar, sviet sutverdams ir budavodams, / Daugel tstani gyv sutvrim leido / Ir
konam savo valg bei gyvat paskyr.
O vei, kondievs vis su pasimgimu sotin.
Ak! Kiek syki Krizas, [] / Po prastu savo stogu nei laktingala iauka, / Kad irdingai jis
savo diev pradeda garbint.
A.MICKEVIIUS

Pasimiau a j, t ak, draugus /Bejausm, dar geriau nei su jausmais mogus./Ji aaras
manas ir lides suprato./Ji vienas draugas man i didelio j rato. (Vlins)
Kas nebuvo mogum niekados,/ tam mogus ir padti negali (Vlins)
Tikjimas, jausmas sako daugiau man/ Nei akys moksliniaus ar stiklas.
A.BARANAUSKAS

Mikas moni pasgails, rasa apsiverks,/ Auktas savo virnes debesin merks/ Ir
suuks: Broliukai, ginkits nuo bado!?/ Palaiminta toj ranka, k kirv irado

Nes velnias akmen didumo kaip gryios,? Ir sudauyt norjs Anyki banyios<...>/
Bet kaip tik ivyds/ uolyn pavst ir gaidys pragyds,? Tuoj i nag paleids ir smlin
mus:/ <...> Paskum ant jo lietuviai dovanas kren,/Kad dievai apsaugo ir dengia, ir peni.

J.SAVICKIS

Jis i dien tapo raytas moni tarpan. Jis pajuto tok ilges, tarytum tas vakaras
niekuomet nesiliaut. Nemats didesni misterij, pajuto iame daug brangaus.

Kain k duot, kad pasidaryt geresniu mogumi. Nors blogu mogumi jis ir dabar
nebuvo.
J.AISTIS

Mus svajons apvils ir mus laim meluos, / O trokimai mus kalins iauriai prirakin...
It gyvats gluo
Mano irdis nuvargusi, nualusi, / Tartum ledais sukaustytas Kaukazas. Dazas
jau laukais, jau ir pievom, / Kiek suopolio graudaus, kiek skurdo! jau laukais
Norjau verkti, juoktis ir galbt mylti, / Nes verkt, mylti, juoktis miela ir grau! (eil.
vilgsnis)
A inau, tau sak - tai vjelis rose:/ Sielvartas ir diaugsmas pinasi kartu... (eil. A
inau)

S.NRIS

Kur baltas miestas, kur Nemunlis, ten a nutpsiu, ten pailssiu. Kur baltas miestas

Ir nenoriu sau geresnio nieko, tik prie ems prisiglaust brangios." Maironiui
Bet kojos engt nedrsta tiek daug, tiek daugel klyd." Tolimas sapnas

J.MARCINKEVIIUS

A privaljau ia atvykti, ia, / Kad iia giniau tkstanius lietuvi / Nuo dvasikos ir
knikos mirties.
,,<...> a turjau / ateiti ia privaljau / prakalbinti j sielas / suteikt aminybje bals / tai
emei / tai Lietuvai / A jos lieuvis / kurs aukia / istorijos tamsai ir vjui: / a ia a
ionai.
A Prsij Lietuv parvesiu
<...> ne dievui / Tai buvo pareiga, o odiui. odiui, / Kur reikjo i mirties vaduoti, /
Kuriam pavidal reikjo rast, / Kad jis galt amiuose paliudyt / Buvim savo ir galbt
gyvyb.
,,Bijau prisipainti, kad ne dievui / Tai buvo pareiga, o odiui. odiui, / Kur reikjo i
mirties vaduoti, / Kuriam pavidal reikjo rast.
Klausykits gerai... irdim klausykit! / Kai tarsit it od, tai ant lp / Pajusite medaus ir
kraujo skon, / Igirsit volung prie liet aukiant, / Uuosit ieno ir liepyn kvap, /
Regsit baug debesio el / Per lauk bgant ... Taigi pamginkim. / El ie tai Lie,
t u tai tu,/ v a tai va... / Lie tu va!
Visu iuo darbu norjau parodyti, per kok varg ir skausm dygo ms aknys, kaip
sunkiai gim pirmosios ms nacionalinio gyvenimo formos valstyb, ratas, menas.

Kada nors knygos atjimas pas mog bus prilygintas dievikosios ugnies pagrobimui
nes kuo gi mes ginams nuo tamsos ir smurto vri, jei ne knyga, kuo ildom suglebusi
siel, kieno, jei ne knygos viesa mus ved ir veda pasaulio ir pai irdies labirintais.
(Dienoratis be dat)
Neinau, gal tai erezija, bet man atrodo, kad ne tikjimas svarbu, ne maldos, o tai, kiek
mogui gera padarai. Tikti lengva. Daug sunkiau gyventi. (J. Marcinkeviius Mavydas)
Kur du lietuviai - ten peilis prie gerkls. (J. Marcinkeviius - Mavydas)
Neliks duonos su druska liks tvyn.
K a pasakysiu, kai mans/ Paklaus tai itie mons? Kai a pats/ Savs klausiu? K a
pasakysiu?/ Galbt a pasakysiu: Lietuva. (i Mavydo apie laim)
Veizk, mogau, ant pareigos,/ Nebodams meils nei ligos./Ant lietuvysts/ Ir kunigysts/
Stovl lig pabaigos. (Mavydas)
Vadovaudamiesi autoriaus koncepcija, kad istorija yra gyvas, nesibaigiantis procesas, ir tai,
kas buvo, vyko tsiasi ir vyksta mumyse (6 p.), bandome atsakyti ir kit klausim: k
ie tragizmo enklu paymti herojai reikia dabarties mogui?
M.KATILIKIS

Jo vaikysts pasaul talpiai, sandariai i vis pusi juos mik padmavs lankas
Ji pati savimi buvo pavasaris, pati graiausia pavasario apraika, kaip ibuokl
alksnynlyje
Ji jautsi mesta gilion duobn, apkalta aklina statini tvora, neperlipama, neperlendama
Mat gamta, kaip Dievo kvpsimas, alsuoja staiai mogaus ird, pai siel ir istumia vis, ka
nereikalinga ir negera.
Tarp miko sodybos vienu vilgsniu apvelgiamos ir vienu apvedimu udarytos anktame rate.
Geriau negalvoti, kas bus iem /.../ iema ymi negand ir varg.
Jo vaikysts pasaul talpiai, sandariai i vis pusi juos mik padmavs lankas.
Ji pati savimi buvo pavasaris, pati graiausia pavasario apraika, kaip ibuokl alksnynlyje; Ji
kaip tas medelis....
Ak tu eme, emele juodoji! suuko nebesitekdamas savyje. Ir eidamas toliau kartojo, kokia tu d
ir brangi.
Mat gamta, kaip Dievo kvpsimas, alsuoja staiai mogaus ird, pai siel ir istumia vis, ka
nereikalinga ir negera.
Kaip nra pakartojama jaunyst ir nra pakartojama mirtis.
A atsigriau atgal. Ms pdos, ms praeitis, ms nueitas kelias varut varutliai unetas
upustytas.
J.APUTIS

Vargas yra negerai, kai jis ypa didelis, kai prislegia mog ir fizikai, ir dvasikai. Taiau
iki tam tikros ribos jis yra beveik btinas kiekvienam, kad mogus nesijaust galintis pasaul
sau palenkti, Aputis.
Visk usidirbk savo penkiais pirtais! Nestingu didesni ar maesni nuodmi ir kaip
koks Dostojevskio herojus dl j igyvenu. Igyvenimai mog varina ir graina, bet ar nuo
to geriau aplinkiniams? (Juozas Aputis)

,,Tarp moni visada esti toki, kurie, nepretenduodami bti kokiais nors vyturiais, i
tikrj jais bna be pasiptimo, be tampos, be pretenzij. Lietuvai verkiant reikia toki
moni.
,,Vaikyst mus persekioja kiekvien lidesio ir ilgesio valand, mes bgame prie jos lyg prie
altinio, tenai niekada netrksta vandens, nes tik vaikystje mes esame tikri dievai ir tik
vaikystje galime ikasti ulinius troktantiems pagirdyti.

.MILOAS

,,Mano tvynj, kurion nesugriu,/ Eeras girioj be galo platus tyvuliuoja,/ Visk regiu
stebuklingai, sakytum, sapnuoju,
,,Ten ir mano baim. Jau supratau,/ Jog ten jis bus, pakol mirtis ateis ir tas: jau visk tu
vykdei.
,,Faktikai mano poezija, galima suprasti kaip kov su nusiminimu, kaip priemon jam
ivengti . Miloas
,,Danguj manajam tas erkiuotas eeras umigs. (,,Mano tvynje i rinkinio
,,Igelbjimas)
,,Prisiminiau, kur poskis, bet ups neatpainau;/ Spalva it rdijanio sunkveimi tepalo./
Ir nei meld, nei vandens lelij. (,,Sodyba i ciklo ,,Lietuva po penkiasdeimt dvej
met)
A neturiu iminties,nei gdi, nei tikjimo / Bet a gavau jgos, ji plo pasaul pusiau

eilratis Trys iemos 1936m.

A esu tik mogus, man reikia aiki enkl eilratis Miestas be vardo 1969 m.

V.MAERNIS

Mano akys yra lidnos, nes jos mato daug/ spalv, kurios blunka,- i eilrai ciklo
Songs of Myself XV giesms.
Kryba man sunkiausias katorgos gyvenimas.
...mokkime gyventi dtaniose formose. Mes patys esame viesa, mes patys esame saul,
todl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nuviest. Kiekvienas
neam siel lyg ibint.
Atsiminkime, kad turtas yra ne mogaus uvaldymui, o tik jo pragyvenimo reikalui. Niekur
taip greitai jgos neisenka, kaip minktame fotelyje...
Savo siel, alkan kaip vr, /Maitinu geriausiais ems vaisiais: /Mokslu ir menu,eilratis Pantera.

B.KRIVICKAS

Dovydas prie Galijot-Kad visoj tautoj jau nr kas gina.

Praktikas gyvenimas rodo, kad ms kriticizmas neretai virsta skepticizmu ir visiku

nusivylimu bet kuriais visuomeniniais idealais."
Mes patys sveiku kritikumu turime vertinti padt. "
Mes turim pramatyt realius kelius ir visas klitis, kurias susitiksime beartdami savo idealo
link. Ne tik pramatyt, bet ingsnis po ingsnio savo darbu, o ne fantazija, vertis pirmyn."

,,Ruduo rudai raudonas ir auksinis.../At, at tuoj i iemi iema!.. (eil. ,,Rudens

melodija)
,,oka girioj sniego skuriai,/ O jis guli nuo aizd parpuols./luosto krauj jo plaukais
aliais (eil. ,,Partizano mirtis)
,,-Eikit ia js, Sibiro vilkai!/Js, lavonus draskanios hienos!/Man dar liko oviniai keli./A
dar kausiuos mirtantis ir vienas! (eil. ,,Partizano mirtis)

J.KUNINAS

"netikjau, kad tu mane myli, tu netikjai, kad a tave myliu, nors jau buvom itar tuos
pavojingus odius ir dabar abu nekantriai laukm, katras pirmasis juos pakartos
neklaustas..."
,,visk taip suveldavau, kad n pats nesusigaudydavau, kur teisyb, kur tylia beprotybe
dvelkis pramanas.
Kuo didesnis vieniius ar slapukas, tuo daugiau jam reikia minios dmesio...
mogaus, turinio humoro jausm, bijo net tonas!"
Toki dam nra, jos aminai k nors persdo - sriub, pamoksl, ipaint.
Antraeiliai dalykai ilgainiui virsta svarbiausiais.
Tik motor ir elektronikos gausa skiria mus nuo ansktyvj vidurami, visa kita
ukoduota nuo geleies amiaus.
,,Mane dar trauk prie stabiliai gyvenani moni, tik daniausiai jie man niekuo
negaldavo padti.
,,O paadtam kvartale, / baltom lelijom tarp krt / visa kaip augalas alia, / nuoga ant
lango sdi tu "netikjau, kad tu mane myli, tu netikjai, kad a tave myliu, nors jau buvom
itar tuos pavojingus odius ir dabar abu nekantriai laukm, katras pirmasis juos pakartos
neklaustas..."
"Myljau tave, bijojau, kad nueisi, pasiklysi mieste, prasmegsi pamirto udengti
vandentiekio ar dujotekio angoje ir tiesiog itirpsi rke."
"Vilniuje, Tla, Tavs jau seniai nebuvo, o man gal ir niekur nebuvo - nei Tavs, nei
provaists tarp em uupio debes. velgiau savo apepus veid bal ir alaus bokal
veidrodliuose ir neinojau k veikti toliau - gyventi ar nebegyventi."

M.IVAKEVIIUS

Meils tautoj neatradusi troktu abejingumo...

Lietuva prie dvideimt met iniro pasaul su savo senais lozungai, kuie nebeveikia
nebeuveda, nebeudega moni. Laisv nra galutinis tikslas. Reikia turti idja, kur visa
tauta turi judti
Man keista: maito dvasia prie dvideimt met virto revoliucija. iandien mes nesugebam
parodyti n imtosios savo charakterio dalies. Keniam ir skirtoms.

Nelygindami taut mes neinotume, ar turime problem, ar lietuvikas rasizmas yra

normalu. Tik pamats, kad egzistuoja kitokia visuomen, gali pamatyti savo socialin ir
visuomenin netobulum ir krypt, kur dar galima augti
Valstybs sienos neegzistuoja ir neturi egzistuoti
Atsigrkime veidu jr
Tiktais ten a dar pramatau tinkam ems tutum, kurioj ilgainiui ikilt rezervin
Lietuva.
Gerbiamas ambasadoriau. Mane nuo js pramatym imu tautinis prakaitas.