LIETUVOS TSR MOKSL AKADEMIJA

BOTANIKOS INSTITUTAS

St. GUDANAVICIUS

VAISTINIAI AUGALAI

V A L S T Y B IN

PO L IT I N S

IR M O K S L IN S V IL N IU S 1960

LITE RA TOR OS

LEIDY KL/

PRATARME

Nuo seniausi laik iki XIX amiaus pradios augalai buvo pa grindinis altinis vaist gamyboje. XIX amiuje pradjo spariai vystytis organins chemijos mokslas, kuris sudar slygas farmaci ns chemijos pramonei isivystyti, pavyzdiui, 1874 m. buvo susin tetinta salicilin rgtis, 1884 m. antipirinas, 1896 m. salolas; 1887 m. fenacetinas ir kt. Nuo 1897 m. kas mtai buvo ileidia ma deimtys nauj sintetini preparat. Nra abejons, kad kai kurie sintetiniai preparatai (antipiretikai) turjo ir iki ios dienos turi didel reikm medicinoje. '^ jn te tin i preparat gausumas ir j vartojimo paprastumas (tableife^ piliuls) greitu laiku istm daugumos svarbi vaistini augal aifeiais vartot natrali vaistin aliav. Po pirmojo im perialistinio karo Taryb Sjungoje ir Vakar Europoje vl buvo susidomta ne tik seniau vartotais vaistiniais augalais, bet ir imta iekoti nauj, iki iol medicinoje nevartot. Ms alyje moksli ns medicinos praktik buvo traukta daugyb anksiau medicinoje neinom augal. Taryb Sjungoje pastaruoju metu didel darb nuveik Visa sjunginis vaistini ir aromatini augal tyrimo institutas (BHJIAP), kuris ityr ir sukultrino nemaa nauj svarbi vais tini augal. Lietuvos TSR liaudyje vaistiniai augalai vartojami gydymo rei kalams labai seniai. Taiau literatros iuo klausimu beveik netu rime. Tiesa, 1927 m. buvo ileista prof. K. Grybausko knygel Vais tingieji Lietuvos lauk augalai ir j pritaikymas", bet ji buvo ski riama daugiau liaudiai. 1948 m. ileista prof. J. Dagio ir E. Kanopkos Vaistingieji augalai ir j paruoa", kuri taikoma vaistins
3

aliavos paruojams. 1956 m. ileista S. Gudanaviiaus ir P. Mikionio knygel Vaistiniai-techniniai augalai1 , kuri skiriama vaisti* ni-technini augal augintojams. ios knygos tikslas pateikti mokslins ir liaudies medicinos inias apie vaistingj augal praktin panaudojim. Veikale ap rayta apie 150 augal, kuri dauguma yra ms floros atstovai, kai kurie i j lengvai kultivuojami. Vienas kitas augalas apra ytas ir ne ms respublikos floros, bet jo aliav bei preparat galima gauti i kit Taryb Sjungos respublik. Apraant augalus, nesismulkinta botaninius poymius, bet stengtasi augal apibdinti bendrais bruoais, nurodant augimo vietas bei t augal paplitim. Svarbiausia kreipta dmesys veikli sias mediagas bei j gydomsias savybes. Duodami svarbesni augal botaniniai ir -farmakognostiniai aliavos sinonimai. Auto riaus manymu, tai turi nema reikm, padeda augal teisingai atpainti. Ypa pravartu tiems, kurie nors sulyginti pavadinimus su senja literatra, nes kai kuri augal pavadinimai, seniau bu v kaip sinonimai, dabar yra pagrindiniai ir prieingai. Farmakopjiniai augalai paymti F V III, reikia, kad ie ugalai yra traukti j Taryb Sjungos VIII leidimo farmakopj.

BENDROJI

DALI S

VAISTINI AUGAL REIKM MEDICINOJE

Taryb Sjungos augalin danga labai turtinga ir ypa vairios rins sudties. Todl nenuostabu, kad ms alies vietini auga l tyrimo staigos, pavyzdiui, Visasjunginis chemijos farmacijos mokslinio tyrimo institutas, Visasjunginis vaistini ir aromatini augal tyrimo institutas ir kitos, kasmet patiekia nuodugniai eks perimentikai ianalizuot nauj vaistini augal bei i j paga mint preparat, anksiau nevartot mokslinje medicinoje. Jeigu pairsime j VIII leidimo Tarybin farmakopj, joje raijg e O T jg ip s n iu s , kuriuose apraoma augalin aliava bei i jos pagaminti prepffctai. I j 84 yra TSRS floros atstovai. Tai rodo, kad tiktai 13 pavaataim tenka usieninei florai. Bdinga tai, k a d \ie tu v o s TSR, palyginti maame geografinia me plote, auga apie -J0 farmakopjini augal. 17 farmakopjini augal ms klimatinmis slygomis skmingai gali bti auginami kaip nas kultriniai vaistiniai augalai. Vadinasi, apie 60% vis farmakopjini augal aliavos galima paruoti Lietuvos TSR te ritorijoje. Reikia tiktis, kad busimojo IX leidimo Farmakopjoje ymiai padids augal nomenklatra, ir ms augaliniai resursai dar dau giau bus inaudoti liaudies sveikatingumui utikrinti. Gydytojams terapeutams gerai inoma, kad vienpusikas sinte tini mediag vartojimas ne visada duoda norimus rezultatus; prieingai, naudojant kombinuotus sintetinius ir augalinius prepa ratus, gaunami tam tikrais atvejais labai geri rezultatai. Tai visai suprantama, nes augalinje aliavoje yra didelis kompleksas orga nini jungini, kurie, nors ir maais kiekiais, bet kartais organiz mui yra btini ir kuri jokios sintetins mediagos negali pakeisti.
5

fiziologiniai procesai vyksta intensyviausiai, tai yra, oliniuose au galuose, prie j ydjim. Pradjus augalams ydti, veiklij mediag kiekis daugelyje augal ymiai maja, o kokybin sud tis danai kinta. Tenka paymti, kad tos paios ries (net tais paiais metais vegetacijos periode) vystymosi fazs vyksta nevienodu laiku, tai priklauso nuo meteorologini, ekologini ir kit aplinkos slyg. Taigi kalendorinmis datomis nurodyti aliavos rinkimo laik yra netikslu. Tinkamiausi laik rinkti vienai ar kitai aliavai galima nustatyti tik tam tikrose slygose, stebint augal vystymosi fazes. Tik atitinkamoje fazje surinkus augalus bei j dalis ir tinkamai paruous, galima tiktis gero gydymo efekto. aliavos technologin paruoim reikia kreipti didel dmes ir turti reikaling ini, kaip pagaminti geros kokybs vaistin a liav.
POEMINI AUGAL DALI RINKIMAS IR J PARUOIMAS VAISTINEI ALIAVAI

a k n y s R a d i c e s. aknimis augalas ima i dirvos m a ij^ ^ mediagas ir jomis sitvirtina. Kai kuri vaistini augal aliaTOKjrioti imama~0fedu visa poemin dalis, t. V. aknys ir akniastiebiai, pavyzdiui, vMerijon. Paruot valerijon vaistin aliava vadinama Rhizoma e t\a d ix Valerianae. Gaminant vien ar kit vaistin aliav i poem ius augal dalies, reikia inoti, kokia yra joje svarbiausia veiklioji mediaga, gerai painti augal biolo gij, nes nuo mintj savybi daugiausia priklauso augal rinki mo laikas ir aliavos kokyb. Augalus, kuri poeminse dalyse svarbiausi yra saponinai, tanidai ir juos panaios mediagos, ge riausia kasti prie ydjim. I toki augal pamintini: vaistinis putoklis (Saponaria officinalis), mlynasis polemonas (Polemonium coeruleum), gyvatol (Polygonum bistorta) ir kt. Jei poeminse augal dalyse svarbiausia mediaga yra inulinas, krakmolas, gleivingosios mediagos, tokius augalus geriausia kasti vlai ruden, nes iuo laiku mintj mediag bna dau giausia. I toki augal pamintini: velnioji ybik (Althaea offi cinalis), paprastoji varnala (Arctium tomentosum) ir kt. Poemins dalys paprastai kasamos baigiantis augal vegetaci jai, nors veiklij mediag ne visuomet tuo laiku bna daugiausia. Prieingai, literatroje vis daniau pasirodo teigini, kad veiklij mediag biologinis aktyvumas geresnis tada, kai augalai kasami
7

ydjimo pradioje. Taiau is klausimas pastaruoju metu yra ti riamas. a k n i a s t i e b i a i R h i z o m a t a . Tarp akniastiebi ir akn yra didelis morfologinis skirtumas. akniastiebiai daugiausia yra vegetatyvinio dauginimosi organai, i dalies maisto atsarg sukrovimo vieta. Tipinga akniastiebi aliava gaminama i balinio ajero (Acorus calamus), paprastojo varpuio (Agropyrum repens), mlynojo vilkadalgio (Iris germanica) ir kt. akniastiebiai vaistinei aliavai ruoti kasami 35 met ir senesnio amiaus augal. akniastiebi kasimo laik slygoja augal ekologins augimo vietos. Pavyzdiui, balinio ajero akniastiebius galima kasti tiktai vidurvasar, kada eer ir upi vanduo bna emiausiame lygyje. Kai kuri augal ikasti akniastiebiai tuojau nuvalomi (paalinamos aknys ir ie v), pavyzdiui, vilkadalgio, ajero ir kt. G u m b a i T u b e r i . Gumbai augal vegetatyvinio daugi nimosi organai, kuriuose sukraunamos maisto n^diagos. Vaistini augal, duodani aliavai gaminti gumbus, n r T 1 ' toki pamintini: mlynoji kurpel (Aconitum napelras), geguraib (Orchis) ir kt. Mlynosios kurpels gumbai kasami augalams vege tacij pabaigus, o geguraibi ydint, nes tuo laiku augalai leng viausiai randami ir patogiausia juos ikasti. Geguraibi ikasti gumbeliai, tuojau nuo j nuvalius emes, dedami 35 minutms verdant vanden, kad jie nustot gyvybingumo. Imus i van dens, greitai diovinami. S v o g n a i B u l b i . Svognas yra labai sutrumpjs au galo stiebas, apsuptas stor msing lap, kuriuose yra susikaupu sios maisto mediagos. I toki augal yra visiems gerai pasta mas valgomasis svognas (Allium cepa), esnakas (Allium sativa), jrinis svognas (cilla maritima) ir kt. aliavai ruoti svognai kasami augalams pabaigus vegetacij, t. y. stiebams bei lapams nudivus. Daugumos augal ikastos poemins dalys apvalomos nu plaunamos. Taiau dl greito veiklij mediag ekstragavimosi bei gleivjimosi kai kuri augal akn bei gumb plauti nepata riama. Vengiama plauti ybiki aknis, geguraibi gumbelius ir kt. Plauti reikia visuomet kaip galima greiiau (plaunam aliav kuo trumpiau laikyti vandenyje). Nuplauta aliava tuojau plonai paskleidiama, kad vanduo nuvarvt ir iek tiek apdit pavir ius. Be to, nuplaut aliav reikia susmulkinti, kad greiiau ir vie
8

nodiau dit; storos aknys skaldomos iilgai, taiau masinje gamyboje piaustoma mainomis atitinkamo stambumo gabaliukais, skersine kryptimi. Diovinimas yra ne kas kita, kaip aliavos konservavimas, t. y. aliavoje esamos drgms paalinimas iki tokio kiekio, kad jf negest ilgesn laik. Paprastai diovinant i aliavos igariname drgm iki 10 12%. Vaistins aliavos diovinimas gamyboje yra labai svarbustechnologinis procesas, nes nuo jo labai priklauso aliavos kokyb. Diovinama dviem bdais: natraliai ir apildomose diovyklo se. aliav, kurioje veikliosios mediagos, pavyzdiui, vairs eteri niai aliejai, savo prigimtimi yra lakios, geriausia diovinti nat raliose slygose, o apildomose diovyklose ne auktesnje kaip 3035 C temperatroje. aliavas, kuriose veikliosios mediagos yra alkaloidai, gliukozidai ir kitos joms panaios, reikia diovinti dirbtinje temperatroje ne emesnje kaip 5060 C. Poemines augal dalis, % tose veikliosios mediagos yra la kios, galima diovinti tiesiog OTteiratoKaifoje,TSau tokioje, kad sauls spinduliai neskaidyt veiklij mediag, l^ to k i augal pamintina ajer akniastiebiai (Rhizoma Calami), debesylo (Radix Inulae), valerijon aknys (Radix Valerianae) ir Tiesiogi nje sauls atokaitoje negalima diovinti vilkadalgio aKniastiebi (Rhizoma Iridis). Jie diovinami labai i lto ir pavsyje, nes di vimo metu aliavoje turi veikti enzimai, skald mediagas iki mum s reikalingos mediagos irono; saulje bei apildomose diovyklo se fermentai va ir aliava gaunama menkavert. aliav, kurioje veikliosios mediagos yra irdies grups gliuko zidai bei alkaloidai, reikia diovinti apildomose diovyklose, nes ioje aliavoje yra ferment, kurie skaldo veiklisias mediagas iki biologikai neveikli mediag. Todl svarbu kuo greiiausia tuos enzimus-fermentus padaryti neveikliais. Kadangi fermentai yra bal tymins prigimties mediagos, tai auktoje temperatroje jie koaguliuoja krsi ir todl negali skaldyti svarbi gliukozid.
ANTEMINI AUGAL DALI RINKIMAS IR PARUOIMAS

I antemini augal dali, pavyzdiui, ied (Flores), lap (Folia), ols (Herb) ir kt. gaminama vairi vaistin aliava. S u m e d j a u g l i a i S t i p i t e s . aliavai ruoti da niausiai naudojami vienameiai augliai, bet kartais daugiameiai,
9>

pavyzdiui, amalo (Viscum album). Augliai renkami antrojoje va saros pusje, diovinami natraliai; pjaustomi 45 cm ilgio gaba liukais. Ms krate vaistinei aliavai mediag auglius duoda du augalai karklavijas (Solanum dulcamara) ir aukiau min tasis amalas. Pagaminta aliava vadinama Stipites Visci albi ir Stipites Dulcamarae. i e v C o r t e x . iev, kaip vaistin aliava, vartojama y miai plaiau, negu augliai. ievei rinkti geriausias laikas bt ru duo, nes tada daugiausia sukaupta vairi veiklij mediag. Ta iau tuo laiku iev bna prikepusi4 prie medienos ir technikai * lupimas nemanomas. Ms slygomis ji lengvai lupasi pavasar, t. y. pradjus sultims judti. Praktikai iev lupama tol, kol ji prikepa", bet geriau nuimti anksiau. Tinkamiausia iev gauna ma tada, kai ji lupama nuo 34 m. medeli kamien bei ak, kol dar nra kamtinio audinio. Ms floroje pamintinas iev duods farmacijos reikalams augalas alteknis (Rhamnus frangula), o i jo gauta aliava vadinama Cortex Frangulae. Nulup ta iev diovinama natraliai pastogse. Saulje diovinti negalima. Z o 1 H e r b . Daug vaistins aliavos gaminama i vairi iolini augal. ol piaunama tada, kai augalai pilnai isivysto, t. y. butonizacijos bei ydjimo fazse. Derliui nuimti parenkamas sausas, saultas oras, nes giedru laiku nuimt derli ymiai leng viau diovinti, o sudiovinta aliava bna geresns kokybs: Jeigu augalai stambs, stiebai stori, tai danai imama tik virutin auga l dalis, o belap sumedjusi dalis paliekama. Pavyzdiui, kariojo Meio (Artemisia absinthium) paprastai renkama tiktai virutin stieb dalis. L a p a i F o l i a . Lapai labai.svarbs augal organai. Juo se vyksta organini mediag sintez. Vaistinei aliavai gaminti jie renkami tada, kai pasiekia normal dyd, bet juose dar turi vykti intensyvs fiziologiniai procesai. Pagelt, kenkj bei lig paeisti lapai vaistinei aliavai netinka. Lap derlius nuimamas augal y djimo fazje. Taiau praktikai jie skinami augalams pradjus y dti ir trunka iki pirm aln. I karto negalima nuimti vis lap pirmiausia dl to, kad labai nukentt augal vystymasis, o dalis j paprastai t, antra, dalis lap bt nepilnai isivyst ir todl aliava bt prastesns kokybs, be to, i ploto vieneto ieit ma as aliavos derlius. Lapai paprastai renkami 23 kartus, viruti niai jauni paliekami, kol pasieks normal isivystym. Lapai ski
lo

narni saultomis dienomis po piet. Nuskintus lapus reikia greitai padiauti. i e d a i F l o r e s . Tai bendras terminas, kuris vartojamas plaia prasme visiems ied organams, t. y. ied sudtinms dalims. iedai vaistinei aliavai ruoti renkami visikai isivyst, tai yra isiskleid. Praktikai graiai (ramuni ir kit augal) skinami ta da, kai lieuviniai iedeliai bna horizontalioje padtyje, o vamzde lini bna prasiskleid i>/4 j dalis. Tokiu la ik ^ u rin k ti graiai ko kybikai duoda geriausi aliav, jei tik tinkam ^Siovinam a. V a i s i a i F r u c t u s . Praktiniu poiri^nra*lT5ti^hdetio skirtumo tarp sklos ir vaisiaus. Vaistinei aliavai nemaa v l ^ tojama vairi augal vaisi bei skl. Vaist gamybai skirti vaisiai turi bti vars, visikai subrend, nepaeisti kenkj bei lig. J drgnumas ne didesnis kaip 1012%. S k l o s S e m i n a . Vaistinei aliavai ruoti vartojamos fi ziologikai subrendusios kai kuri augal sklos. Jos turi bti va rios, nepaeistos kenkj bei lig, gerai idiovintos (drgms sk lose gali bti iki 12 13/o). Jeigu sklos naudojamos preparat ga mybai, tai jos susmulkinamos rupius miltus arba tik suplojamos. Kai kuri augal sklos tiesiog vartojamos gydymui, pavyzdiui, lin sklos (Semen Lini), blusinio gysloio, (Semen Psyllii) ir kt. P u m p u r a i G e m m a e . Visi sumedj daugiameiai au galai kiekvienais metais iaugina pumpurus, i kuri sekaniais metais vystosi lapai bei augliai. Pumpurai visada yra apsuptj odik vyneli, kad augimo kgeliai bt apsaugoti nuo nepalanki aplinkos slyg veikimo. Kai kuri augal vyneliai yra gausiai prisotinti vairi dervini (balzamini) mediag. Ms krate vaistinei aliavai ruoti daniausiai renkami i augal pumpurai: bero (Gemmae Betulae), puies (Gemmae Pini), juodojo topolio (Gemmae Populi) ir kt. Pumpurus geriausia rinkti vasariobalan dio mn.,tai yra iki j sprogimo pradios. Diovinami ne auktes nje kaip 35 C temperatroje. U o g o s B a c c a e . Uogomis vadinami sultingi daugiaskliai vaisiai. Vaistinei aliavai gaminti uogos renkamos tada, kai jos pradeda sirptij nes visai isirpusias sunku rinkti dalis j susimaigo ir i toki itiusi uog gaunama blogos kokybs aliava. Farmacinje nomenklatroje uoga (Bacca) ir vaisius (Fructus) turi t pai prasm, pavyzdiui, Fructus Myrtillorum pilnai galime n

pavadinti Baccae Myrtilli. Surinkt uog negalima plauti, nes jos blogai dista ir isiekstraguoja greitai tirpstanios mediagos. Diovinti i pradi 5560 C ir baigti 40 C temperatroje. K a n k o r i a i S t r o b i l i . is pavadinimas taikomas ie dynams, panaiems j kankorius, pvz., apyni spurgai. Apyni spurgai vaistinei aliavai renkami tada, kai jie techni kai subrsta. i brendimo faz nustatoma i i poymi: spurgai isivyst iki normalaus dydio, iedynuose (spurguose) lupulino liaukos citrinikai geltonos spalvos, turi malon, specifik kvap. Spurg lengvai suspaudus tarp pirt ir paleidus, jis turi atgauti savo pirmykt form; lengvai jj maigant, girdimas savotikas girgdjimas. Kada spurgai fiziologikai subrsta, vyneliai paru duoja ir lengvai byra, paprastai vaistinei aliavai gaminti ne tinka. Tinkamai paruoti spurgai vadinami Strobili Lupuli arba Flores Lupuli. L i a u k o s G l a n d u l a e . Daug yra augal, turini ant la p, stieb paviriaus bei ieduose vairaus dydio liauk, kuriose bna susikaup vairi mediag, pavyzdiui, eterini aliej, dervi ni mediag ir kt. Ms krate vienintel liauk aliava gaminama i apyni spurg Glandulae Lupuli. S p o r o s S p o r a e. Sporos yra emesnij augal daugini mosi lstels. ios aliavos pavyzdiu yra patais sporos. Pataisui pasiekus tam tikr ami (2530 m.), i jo horizontaliai auganio (liauianio) stiebo iauga sporofilai, kuri virnse yra varp pavidalo organai. Juose isivysto nepaprastai daug smulki spor, kurioms subrendus ir ibyrjus, prasideda gana sudtingu bdu naujos patais kartos vystymasis. Vaistinei aliavai ruoti liepos mn. sporofilai irklmis nuker pami ir idstomi ant varaus popieriaus; po 23 par sporos i byra. Diovinti geriausia pastogse, bet galima ir tiesiog sauls atokaitoje, tik reikia irti, kad vjas nenunet spor ir jas ne pripst dulki bei emi. Galutinai sporos ivalpmos persijojant jas per ilkinius sietus. Ivalyta aliava vadinama Sporae Lycopodii. P i e s t e l s S t i g m a t a. Vaistin aliava ruoiama i kai kuri augal ied piesteli, pavyzdiui, kukurz. I burbuoli i aug kuoktai ilg, sil pavidalo emyn nusvirusi plauk" ir yra piestels. Jos renkamos tada, kai gauna ali spalv. Parudavu sios vaistinei aliavai netinka. Surinktas piesteles reikia rpestingai idiovinti natralioje temperatroje ir paskui greitai supakuoti
12

: drgms nepraleidiani tar, nes jos yra hodroskopikos grei t i i oro prisitraukia drgms ir pradeda gesti. Paruota aliava vadinama Stigmata Maydis.
SURINKTOS ANTEMINES AUGAL DALIES TOLESNIS PARUOSIMAS k

Antemins augal dalys vandens visada turi daugiauT^s^u poemins dalys, dl to jos greiiau genda. Todl surinktus iedus, lapus bei oles reikia greitai diovinti. Antemini dali, iskyrus sklas bei vaisius, negalima diovinti tiesiog sauls atokaitoje. La pus, iedus bei oles, kuriose veikliosios mediagos yra gliukozidai bei alkaloidai, btina diovinti 5060 C temperatroje. aliavas, kuriose veikliosios mediagos yra eteriniai aliejai ir joms panaios mediagos, geriausia diovinti natraliais t. y. pa stogse. Diovinant apildomose diovyklose, temperatra turi bti ne auktesn kaip 35 C. Diovinant natraliai, alioji mas ids toma nestoru sluoksniu ir reikia j nuolat vartyti, kad vienodai dit. Neidivusios mass negalima smulkinti. Idiovinta a liava atitinkamai susmulkinama, ivaloma ir supakuojama. Lapai, ol piaustoma 56 mm dydio gabaliukais. Dulkes, sml bei la bai susitrynusias mediagos dalis reikia atsijoti per tankius sietus. aliava, pakuojama medines des (didesni kiekiai), turi bti gerai supresuota. Maiems kiekiams naudojami pergamentinio popieriaus maieliai. Prie kiekvienos aliavos ries pridedama etiket. Vadinasi, norint vaistin aliav tinkamai paruoti, reikia turti tam tikr ini.

SPECIALIOJI

DALIS

EMESNIEJI AUGALAI
ARBATINIS GRYBAS"

Medusomyces gisevii

Arbatinis grybas" priklauso aukliagrybi (Ascomycetes) kla sei, Saccharomycetaceae eimai. I ties tai nra pilna to odio prasme grybas, bet dviej mikroorganizm simbiozs padarinys mieli grybelio (Torula) ir acto rgties bakterijos (Bacterium xylinum ). Kai kurie autoriai nurodo, kad danai kartu gyvena ir kita bakterija (Bacterium gluconicum). Mieli grybeliui reikalingas maitinamasis skiedinys, kuriame bt cukraus. Grybelis skaldo cuk r alkohol ir anglies dvidegin. Aukiau mintosios bakterijos alkohol perdirba acto rgt. Vadinasi, ie mikroorganizmai vie nas kitam padeda maitintis, gyventi ir daugintis. Grybo maitinamajame skiedinyje, vykstant gyvybiniams proce sams, pasigamina nemaa produkt, kaip gliukonin rgtis, me diaga, panai j askorbinin rgt, ir kitos rgtys. Mintj or ganini rgi kompleksas teigiamai veikia raumen darbingum, suaktyvina mediag apykait ir net pagerina virkinim. Pastaruoju metu mintuoju grybu" susidomjo mokslins stai gos, ir jau yra atlikta nemaa tyrim, patvirtinani jo gydomsias savybes. Konstatuota, kad maitinamoji terp turi bakteriostatini ir bakteriocidini savybi. Omsko klinikose atlikti stebjimai parod, kad, sergant angina, enterokolitu, gaunami teigiami rezultatai, ge riant grybo" maitinamj terp. Reikia tiktis, kad greitu laiku mintasis grybas" bus trauktas oficialius gydomuosius pre paratus. Pagal TSRS Sveikatos ministerijos Vyriausiosios farmacijos valdybos 1955 m. informacin laik Nr. 2(10) patariama gryb" auginti taip. 2 litr talpos stiklinis indas pripilamas normalios koncentracijos, tikr arbatoli arbatos, kuri pasaldinama ( vien
14

litr dti 5060 g cukraus); paskui tirp alls atvsinamas iki kam bario temperatros (20C), dedamas gaballis arba sluoksnis, grybienos ir indas laikomas kambario temperatroje. Mintame skiedinyje grybas" suskaldo cukr aukiau mintus organinius junginius. Grybo terp geriama po 23 par. Geriama po 100 ml 3 kartus per dien; igrus patariama va land gulti. Sergant angina, patariama mintuoju tirpalu plauti gerkl.
DIRVINIS ASIKLIS

Euisetum arvense L. (F VIII) (Syn. Euisetum arcticum Rupr.) Dirvinis asiklis priklauso asiklini (Euisetaceae) eimai. Tat sporinis, daugiametis, olinis augalas. Nevaisingi stiebai ir akuts nariuoti, viesiai alios spalvos. Vaisingi stiebai rausvi, iauga anksti pavasar, subrandina sporas ir nudista. Auga- rgios reakcijos dirbamose dirvose, pievose ir kitose vietose. Vaistinei aliavai (Herb Euiseti) gaminti renkami nevaisingi stiebai, t. y. visa antemin augalo dalis, birelio ir liepos mn. aliavoje randama silicins rgties, saponino ekvizetino, orga nini rgi, karij mediag, karotino, vitamino C ir kit me diag. Seniau, ypa liaudies medicinoje, dirvinio asiklio ol bu vo plaiai vartojama gydyti tuberkulioziniams susirgimams. Moks linje medicinoje dirvinio asiklio ol bei i jos pagaminti prepa ratai vartojami kaip diureticum. Paalinio veikimo neturi, taiau, sergant inkst ligomis, nevartotinas, nes gali dirginti inkstus. M s farmacins chemijos pramon gamina skyst ekstrakt (Extractum Euiseti fluidum). Pasak Bslerio, i dirvinio asiklio ols pagamintas nuoviras turi dezinfekuojani savybi. Patariam a iuo skalauti burnos ertm sergant angina, dant smegen udegi mu ir kt. I vieiai nuplautos ols ispaustos sultys turi krauj stab dani savybi, vartojamos kraujuojant plauiams.
RP. Extrac.ti Euiseti fluidi 30,0 D. S. Po arbatin auktel 23 kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti).

1 pav. D irv in is asiklis ( E u i s e t u m a r v e n s e L.):

1 v a is in g a s p a v a s a rin is stiebas, 2 sp o ra n g , 3 spora, 4 n e v aisin g a s v a sa rin is stiebas

Decocti herbae Euiseti minoris 5,02 D. S. Skalauti burnos ertm Rp. Herbae Euiseti eone. Fructuum Juniperi eone. aa 40,0 Radicis Graminis eone. 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti 34 kartus per die n po V2 stiklins (lapimo isiskyrimui skatinti) Herbae Euiseti arvensis eone. Foliorum Betulae eone. 2a 50,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u plikyti 2 stiklinmis verdanio vandens, pa laikyti V2 valandos, perkoti ir atvsinti; igerti per dien, padalijus 3 dalis (lapimo isiskyrimui skatinti)
ISLANDIN KERPENA

Cetraria islandica Ach. (Syn. Lichen islandicus L., Lobaria islandica Hoff., Physcia islandica DC.) Islandin kerpena priklauso keiei (Parmeliaceae) eimai. Biologiniu poiriu domus augalas. Tai dviej, savo prigimtimi skirting, augal simbiozs padarinys alij dumbli ir gryb. alieji dumbliai asimiliuoja anglies dvidegin, o grybas minera * linius junginius bei vanden. Tai labai paplits augalas, ypa iau rs srityse. Lietuvos TSR taip pat gausiai aptinkamas sausuose pu ynuose, ypa danas Vilniaus srities mikuose. Vaistinei aliavai (Herb Lichen islandicus) ruoti kerpena ren kama vasar sausu oru. aliavoje randama angliavandeni iki 70/o, lichenino, dekstrolichenino, kari mediag cetrarino, protocetrarins rg ties ir kt. Cetrarinas organizme maina kai kuri liauk sekreto isisky rim, ypa prakaito, taip pat sulaiko vmim. Be to, islandin
2 V a is tin ia i a u g a la i

17

2 pav . I s l a n d in k e r p e n a ( C e tr a r i a i s l a n d i c a Ach.):
A a u g a la s , irin t i s a u l s a pvie stos puss; B a u g a la s , i rin t i prie ingo s puss; / ke rpenos gniuulo v ir n su apotecija, 2 gniuulo k ra ta s , 3 piknidija mikrokonidij. i b arsty m o m etu

kerpena vartojama kaip gleivin mediaga. Jeigu norima kerpen panaudoti tik kaip gleivin mediag, tai, norint paalinti cetrarin, veju reikia vien litr fv an dens t il25 ^Nukartinta aliava (Lichen islandicus examoratus) tinka gaminti drebuiams. Pasak Stolo, cetrarinas stipriai antibiotikai veikia Kocho laz deles. Tai rodo, kad liaudies medicinoje islandins kerpenos vartoji mas nuo diovos tam tikru laipsniu mokslikai yra pateisinamas. RP.
Lichenis islandici 30,0 Aquae 600,0 Virinti tol, kol liks 300 ml., pridti cukraus 30,0 g D. S. Gerti kas Va valandos po aukt (Nuolat vemiant)

Rp.
Lichenis islandici 100,0 Radicis Symphyti Foliorum Farfarae 5a 50,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u pilti 2 stiklinmis vandens, virinti pus va landos; gerti po 1 stiklin prie valg. (Esant padidintam skrandio rgtingumui)

Rp.
Lichenis islandici 20,0 Spiritus vini 80 100,0 M. f. maceratio. D. S. Po 30 la (Sergant isterija)

Rp*
Tincturae Lichenis islandici (1 : 5) 50,0 D. S. Koj trynimams (Prakaitavimui sumainti) BERO JUODASIS GRYBAS

Inonotus obliuus (Pers.) Pilat (Syn. Poria obliua Bres., Polyporus nigricans Fries., Phellinus igniarius f. nigricans (Fr.) Bond.) Tai grybas, kuris mus respublikoje auga ant senesnio amiaus ber kamien bei j stor ak. Kartais jis aptinkamas ir ant kit
19

lapuoi medi. Bdinga iam grybui tai, kad jis auga tiktai ant sveik kamien. Sis grybas neturi formos. Paprastai jis gali bti didesnis ar maesnis, suskils vairiomis kryptimis ir vairaus gylio plyeliais; beveik juodos spalvos. Grybo mas kavins spalvos, kie toka, be kvapo ir skonio. io grybo nereikia maiyti su kitais ant ber auganiais gry bais, kurie paprastai turi form, daniausiai kanopos pavidalo, ir auga ant idivusi bei distani ber. Bero juodasis grybas liaudies medicinoje nuo sen laik varto jamas sergant piktybiniais navikais. Jau 1864 metais j tyrinjo i nomas farmakognostas G. Dragendorfas. Pastaruoju metu is grybas mokslins medicinos yra pripain tas efektingu vaistu piktybiniams navikams gydyti. Pagal TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos Mokslins tarybos 1956 m. instrukcij grybas rekomenduojamas vartoti sergant piktybiniais navikais visuose kno organuose. Taiau geriausi gydymo efekt duoda gy dant skrandio, plaui v. Pagal aukiau mintj instrukcij grybas nesukelia organizme joki paalini reikini. Vaistams gaminti grybus galima rinkti visais met laikais, ta iau iek tiek efektingesn veikim turi surinkti anksti pavasar ir ruden. I surinkt gryb tuojau galima daryti ekstrakt, o jei sudaro mos j atsargos, tai jie diovinami ne auktesnje kaip 50 C tem peratroje ir saugomi ne ilgiau kaip 34 mnesius. iuo metu jau pramoniniu bdu gaminamas preparatas (ekstraktas), vadinamas Bin-aga, kurio dedama 2 arbatinius auktelius vien stiklin vandens. Naminiu bdu upilas gaminamas taip. Grybas susmulkinamas (sutarkuojamas arba susmulkinamas msai malti mainle). Jei jis yra diovintas, tai i pradi nuplaunamas virintu vandeniu, at vsintu iki 4550 C. Paskui reikia upilti tokiu paiu vandeniu ir palaikyti 34 valandas, kad jis suminktt. Paskui vanduo nu pilamas ir grybas susmulkinamas. Susmulkinto grybo vien trio dal reikia upilti penkiomis da limis virinto ilto vandens (sunaudoti t vanden, kuriame grybas buvo pamerktas) ir laikyti 48 valandas. Paskui nukoiama per mar l, turinys ispaudiamas ir ispaustas tirtesnis skystis sumaio mas su nukotu skysiu. Toks skystis tinka vartoti 34 paras. io skysio per par gerti po 3 stiklines nedideliais kiekiais, bet kokiu laiku.
20

Vartojant gryb, reikia laikytis dietos nevalgyti msik, at

ri , riebi valgi; geriausia pienikas bei augalinis maistas. Varto

jant gryb, negalima leisti organizm gliukozs ir penicilino, nes is grybas jiems yra antagonistas.
KELMINIS PAPARTIS

Dryopteris filix mas (L.) Schot. (F VIII) (Syn. Aspidium filix mas Swartz., Polypodium filix mas L.) Kelminis papartis priklauso papartini (Polypodiaceae) eimai. Tai daugiametis, olinis, sporinis augalas. Jo lapai iauga iki 1 m aukio, dukart plunksnikai suskaldyti. Lapkoiai trumpi, apaug rudais, lancetiniais vyneliais. Apatinje lap pusje dviem eilmis isidst inkstiki, rudos spalvos spor maieliai. akniastiebiai stambs, j pavirius nelygus dl buvusi lap liekan, pivis als vos spalvos su septyniomis viesesnmis dmelmis (gyslos). P a partis mgsta augti pavsingose vietose, mikuose bei krmuose. Ms respublikoje gana danas. Vaistinei aliavai (Rhizoma Filicis maris) akniastiebiai renka mi vlyv ruden, spalio mn.; jie variai nuvalomi ir diovinami 4550 C temperatroje. aliavoje randama aspidinolio, papartins rgties, albaspidino, flavaspidino ir filmazono. Mintj mediag kompleksas vadinamas filicinu, kurio vie ioje aliavoje bna apie 2%>. Kadangi akniastiebi tsarga grei tai (per 34 mn.) nustoja ymios dalies veiklij mediag, tai farmacin pramon gamina ekstrakt Extractum Filicis maris aethereum, kuriame filicino bna ne maiau kaip 25/o. Be to, eks trakt daug lengviau dozuoti. Terapijoje ekstraktas vartojamas prie virkinamojo trakto pa razitus, ypa palyginti skmingai veikia prie kaspinuoius. Ta iau is preparatas yra nuodingas ir vartotinas tiktai gydytojui nurodius. viei aliav galima priimti milteli pavidalu.
Rp.

Extracti Filicis maris aetherei 6,0 Calomelanos 0,5 Meili s depurati 30.0 M. f. emuls. D. S. Suvartoti nevalgius, padalijus keturias porcijas, kas deimt min. 21

3 pav. K elm inis p a p a r t i s (D r y o p te ris filix m a s (L.) S chot.):

A aknia stie b is, B lapas. A patinje la po p u s je m a tom os irint i apaios s p o ra n g s ; 1 d alis lapo,

Rp. Extracti Filicis maris aetherei 5,0 Rhizomatis Filicis maris pulv. 5,0 ut I. boli N. XX D. S. Kas penkios min. po vien piliul

Rp.
Extracti Filicis maris recentis 8,0 (6,0) Calomelanos 0,5 (0,3) Sirupi simplicis 25.0 Olei Absinthii Olei Menthae pip. gtt. VI M. f. emuls. D. S. Suvalgyti per deimt min. RpExtracti Filicis maris aetherei 0,9 Mlis depurati 25,0 D. S. Padalyti pusiau ir imti per pus valandos (67 met vaikui)
MAUMEDI N LAKTABD \

Agaricus albus Scheff. (Syn. Fomes Laricis Murr., Polyporus officinalis Fries.) Maumedin laktabd priklauso laktabdini (Agaricaceae) eimai. Tai parazitinis grybas, kuris parazituoja ant sibirinio mau medio (Larix sibirica Ledb.) ir daurinio maumedio (Larix daliurica Turcz) liemen bei storesni ak. Grybiena, liaudyje vadinama kempine, renkama nuo maumedi pavasar iki vasaros pradios. Juo didesnis, t. y. senesnis grybas (kempin), juo geresn aliava. Nuo surinktos grybienos nuvaloma virutinis sukietjs ir apatinis himenialinis sluoksniai. Vidurinis purusis grybienos sluoksnis supiaustomas ir natraliai idiovina mas. Gerai paruota aliava bna lengva, balzganos spalvos, labai kartaus skonio. Randamos mediagos cheminiu poiriu dar ne visai itirtos, bet kai kurios jau inomos, pavyzdiui, agaricinin ir pseudoagaricinin rgtys. Agaricinin rgtis, kitaip vadinama agaricinu, der vins substancijos, o viena i j, vadinamoji raudonoji derva, turi stipri, vidurius laisvinani savyb. Be to, randama nemaa kit mediag: riebal, gliukozs, manito, citrinins ir obuolins rgi, kalio ir magnio karbonat. Vaistams gaminti vartojama visa grybiena
23

(Agaricus albus) ir i jos pagaminti preparatai, pavyzdiui, Agaricinum, Tinctura Agarici albi ir kt. Pagal prof. Gamerman, prof. Muinsk ir kitus specialistus maumedin laktabd (Agaricus albus) ir i jos pagaminti prepa ratai, kaip Agaricinum, yra puiki priemon prakaitavimui sumainti (antisudorificum), ypa diova sergantiems. Pasak prof. Muinskio, Agaricus albus ir jo preparatai kumuliatyvinio veikimo neturi. Ligoniai, net ilgesn laik vartodami, prie j nepripranta. Patirta, kad unvyns (Atropa belladonna) preparatai tam tikrose kombinacijose su maumedins laktabds (Agaricus albus) preparatais padidina pastarj veikim.
Rp. Agarici albi 5,0 Natrii hydrocarbonici 2,0 Auae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Po vien valgom aukt kas 3 valan dos (Prakaitavimui mainti) Rp. Agarici albi 10,0 Foliorum Salviae 15,0 Auae 200,0 Meili s depurati 3,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgom aukt kas 3 valandos (Smarkiai prakaituojant)

Rp.
Agarici albi 1,0 Foliorum Belladonnae 2,0 Pulveris et extracti Liuiritiae q. s. ut f. pilulae N. L. X D. S. Po 12 piliules 2 kartus per dien (Prakaitavimui mainti)

RpTinct. Agarici albi 30,0 Tinct. Lichenis islandici 20,0 Tinct. Belladonnae 5,0 D. S. Po arbatin auktel V2 stiklins van* ' dens; gerti i ryto ir vakare (Smarkiai prakaituojant nakties metu, ser gant diova) 24

PSLTASIS GUVE1NIS

Fucus vesiculosus L. Psltasis guveinis priklauso guveinini (Fucaceae) eimai, io guveinio yra keliolika form ir jos visos tinka vaistinei alia vai gaminti. Tai jr dugno augalas, kuris auga prie akmen. P a plits Baltijos ir Siaurs jrose, Siaurs Atlante. Lietuvos pajryje guvein bangos imeta krant, atnet i ymiai tolesni jros srii, nes ms respublikos pajrio dugnas yra smltas ir jis ia neauga. Vaistinei aliavai gaminti daug geriau tinka guveinis i Atlanto bei Siaurs jros, negu i Baltijos jros, nes tenyktjealiavoje bna ymiai daugiau mineralini drusk ir jodo. Psltojo guveinio vaistinje aliavoje (Herb Fuci vesiculosi),. gniuule, randama dijodotirozino, 1516/0 mineralini drusk, ku ri tarpe visada bna daugiau ar maiau jodo ir bromo. Be to, o lje yra daug gleiving mediag. Pasak prof. Muinskio, Bslerio, io guveinio ole gydoma sky dins liaukos sutrikimai ir arterioskleroz, taip pat organizme ji re guliuoja riebal apykait. Galima vartoti ir ms pajryje randam guveinj, tik doz ati tinkamai turi bti didesn, nes jo olje yra maiau mineralini drusk ir dijodotirozino. Psltojo guveinio gniuulai turi nemalon kvap, ypa vande niniai jo preparatai, todl stengiamasi vartoti milteli bei ekstraktopavidalu. Kol kas ms vaistinse ekstrakto nra, bet gniuul ne sunkiai galima prisirinkti ms respublikos pajryje. Surinktus gniuulus reikia variai nuplauti, greit plonai pa skleisti pastogse ir idiovinti. aliavos atsargos laikomos herme tikai udaromuose stikliniuose buteliuose. Gerai paruota aliava turi bti tamsiai rdos spalvos. RpFuci vesiculosi pulverati 200,0 D. S. Po 2 arbatinius auktelius j V2 stiklins vandens; gerti i ryto ir vakare (Esant nutukimui ir arteriosklerozei) Rp. Fuci vesiculosi pulverati 60,0 D. S. Po arbatin auktel j arbat 12 kartus per dien (Silpnai besivysiantiems vaikams) 25

Rp. Herbae Fuci vesiculosi 50,0 Herbae Visci albi 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline karto vandens, palaikyti udengt lk valandos, nukoti; igerti per dien gurkniais (Esant padidintam kraujo spaudimui)

PAPRASTOJI SKALSC

Claviceps purpurea Tul. (F VIII) (Syn. Sphaeria purpurea Fr., Sphaeria entomorrhiza Schum. Cordyceps purpurea Fr., Sphaeropus fungorum Gnib.) Paprastoji skals priklauso agrnini (Hypocreaceae) eimai. Tai parazitinis grybas, kuris parazituoja rugi varpose. Svarbus jo gyvenimo momentas rugi ydjimas. Rugi ydjimo metu ie d turi patekti skalss spora. Patekusi rugio iedo mezgin, spora sudygsta ir nuo to mo mento mezgin uleidia viet grybo hifams, kurie ia plinta, mis dami tuo maistu, kuris turjo tekti grdui. Tuojau po grybo siveisimo pradeda vystytis konidijos ir tuo pat metu gaminasi saldus skystis, kuris apsivelia konidijomis. T skyst su konidijomis mgs ta vairios muss. Pastarosios, skraidydamos nuo vieno iedo ant kito, rugi ydjimo metu ukreia kitus iedus ir tokiu bdu gry bas isiplatina. Konidijos, patekusios iedo mezgin, greitai isi vysto grybien-sklerot, kuris yra sudarytas i tankiai susipynu si hif. Skalsi isiplatinimas rugiuose yra blogos agrotechnikos ir prastos rugi veisls poymis. ems kio mokslas energingai ko voja su skalsmis. Dl to farmacin pramon kasmet vis maiau gauna ios brangios aliavos vaist gamybai. Pastaraisiais metais dedama daug pastang specialiai auginti skalss. Tam tikslui la boratorijose uauginamos skalsiagrybio konidijos ir numatyti ru gi plotai ydjimo metu apkreiami, apipurkiant juos specialiais tirpalais, kuriuose yra konidij. Taigi vaistin aliav sudaro suaug rageli pavidalo skleroiai (Secale cornutum), kurie subrend bna rudai juodos spal vos, j pivis balzganai roins, o pasenusi rudos spalvos.
26

4 pav. P a p r a s t o j i s k a is (C lav ic ep s p u r p u r e a T ul.):

ru gio v a rp a su grybo skleroiais; / p a s k ir a s skleroius, 2 rugio u u o m a zg a , pa:^ta grybo sp or, 3 beveik visai s u a r d y ta grybo veikim o u u o m a zg a , 4 skleroio rymosi p ra d ia , 5 to le sn gry b o vystym osi s tad ija, 6 tos paios s tad ijo s iilginis pivis, 7 ,,s u d y g s sklerotis, 8 ,,daigelio v ir n

aliavoje randama alkaloid ergotoksino, ergometrino ir kt. Be to. dar bna daug riebalinio aliejaus (3540% ), tiramino, histaminoir kit mediag. Skalsiagrybiai labai seniai vartojama vaistin aliava ginekologijoje. Alkaloid kompleksas veikia (kraujo indus,, ypa gimdos sutraukim, dl to stabdo kraujavimus ir palengvina gimdymo procesus. Taiau skalss preparatai turi bti vartojami tiktai gydytojui nurodius, nes, nelaiku pavartojus, gali sukelti abortus ir kitas nemalonias pasekmes^ Farmacin pramon gamina ekstraktus, grynus alkaloidus ampulse injekcijoms; natralus skalsiagrybis reiau vartojamas.
Rp. Pulveris Secalis cornuti 0,3 (0,5) D. t. d. N. XII in charta cerata D. S. Po 1 miltel 3 kartus per dien (Esant gimdos atonijai) Rp. Infusi Secalis cornuti 5,0180,0 Sirupi simplicis 20,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Po gimdymo)

RpExtracti Secalis cornuti spissi 2,0 Pulveris et extracti Liuiritiae q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 1 piliul 3 karts per dien (Reikalui esant, po gimdymo)
VAISTINIS PATAISAS

Lycopodium clavatum L. (F VIII)

Vaistinis pataisas priklauso pataisini (Lycopodiaceae) eimai. Tai daugiametis, sporinis, aminai aliuojantis ms mik auga las. Tenka pabrti, kad pataisas floristiniu poiriu yra reliktinis augalas, nuo sporos sudygimo iki ydjimo praeina 2730 met. Todl yra nedovanotinas nusikaltimas rauti iuos augalus papuo imams kaip alumyn. Pataisas birelioliepos mnesiais iaugina sporofilus, netiks liai moni vadinamus varputmis**, i kuri, jas padiovinus sau ls atokaitoje, ibyra labai smulkios, geltonos spalvos sporos. Sporae lycopodii tai ir yra vaistin aliava. Sporose bna iki 50/o
28

5 p av . V a i s t in i s p a t a i s a s (L y co p o d iu m c l a v a t u m L.)
4 a u g a lo d a lis su sporofilais (v a rp u t m is ); 1 stiebo la p a s, 2 sporofilo lapelis, 3 sporofilo lapelis, irin t i iors, 4 sporofilo lapelis i vidaus, 5 spo ros

riebalinio aliejaus. Spor ypatyb yra ta, kad jos nehigroskopikos ir jose nesusidaro slygos veistis grybeli sporoms bei bakterijoms. Sporos vartojamos barstyti iutusioms vietoms, ypa vaikams. Vaistinse vartojama apibarstyti piliulms, kad jos nesulipt. Se niau sporos buvo vartojamos lapimo isiskyrimui skatinti. P asta ruoju metu retai bevartojama. Taiau iais laikais sporos plaiai vartojamos technikoje lie jyklose formoms ibarstyti ir kitose metalo apdirbimo akose. Bend rai jos yra daugiau indiferentin mediaga, taiau pataiso ol (Herb Lycopodii) turi stipriai veikiani alkaloid, kurie dar ne visikai itirti. Rp.
Lycopodii 80,0 Zinci oxydati 20,0 M. f. pulvis. D. S. Iutusioms vietoms barstyti

Rp.
Lycopodii 8,0 Sirupi Althaeae 40,0 Olei Foeniculi gtt. V M. f. emuls. D. S. Kas 2 valandos po arbatin auktel] (Vaikams lapimui susilaikius)

Rp.
Acidi tannici Lycopodii 3a 7,5 Adepis suilli 15,0 M. f. unguentum. D. S. Tepalas ltiniams nualimams gydyti

VAISTIN GIGARTINA

Gigartina mammilosa J. G. Agardh Vaistin gigartina priklauso gigartinini (Gigartinaceae) ei mai. Tai raudonasis dumblis, augs jr dugne, prisitvirtins prie uol. Daugiausia paplits Atlanto vandenyno uoltuose pakraiuose. i dumbli imeta bangos ir ms Baltijos jros pakraiuose. Vaistinei aliavai gaminti renkami dumbli gniuulai, kurie va riai nuplaunami ir diovinami, plonai isklaidius juos skardinse
30

pastogse. Idivusi aliava bna tamsiai rudos spalvos, trapi. Sausa aliava (Carrageen, Lichen Carrageen) tuojau turi bti sud ta j stiklinius butelius, gerai ukimta ir laikoma sausoje, vsioje, tamsioje vietoje. aliavoje randama natrio, kalcio, magnio, jodo ir bromo mine ralini drusk, kuri bendras kiekis sudaro iki 20%. Yra daug ir gleiving mediag. Be to, ji pagreitina organizme mediag apykait, sulaiko (stabdo) vmim ir laisvina vidurius. Verdant (1 :20) beveik visikai isileidia, virsdama drebuiais. Dl auk iau mintj savybi i aliava vis plaiau pradedama vartoti gy dymo reikalams.
-f RpCarrageen pulver. 100,0 D. S. Po arbatin auktel stiklin vandens; igerti prie mieg (Ukietjus viduriams) Rp. Carrageen 5,0 Auae 500,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgom aukt kas */j valandos .(Vmimui sulaikyti) Rp. Carrageen Lichenis islandici aa 20,0 Auae 1000,0 M. f. gelatina. Virinti tol, kol liks 500 ml, perkoti D. S. Po valgom aukt kas V valandos 2 (Nioms moterims vmimui sulaikyti)
CUKRINE LAMINARIJA

Laminaria saccharina (L.) Lamour Laminarijos priklauso rudj dumbli tipui, laminarini (Laminariaceae) eimai. Laminarij gentyje yra keletas ri. Kai kuri ri ios genties dumbliai yra svarbs moni gyvenime. Vieni naudojami vaistinei aliavai gaminti, kiti paarui bei maistui. ie dumbliai auga vandenyn ir jr dugne, prisitvirtin rizoidais prie uol. Vaistin aliava gaminama i cukrins ir pirtuotosios laminarij gniuul. I gniuul kot gaminami stiebeliai" (Stipi31

les Laminariae), kurie vartojami ginekologijoje bei chirurgijoje kaip zondai. I gniuul gaminami milteliai terapijai. Gniuuluose ir j kotuose randama i mediag: jodo, bromo ir kalcio druskos, manito, polisacharido laminarino, vitamino C ir kt. Seniau gana plaiai buvo vartojama chirurgijoje stipites Laminareae, bet pastaraisiais deimtmeiais buvo umirta. Dabar mokslo medicina j mintas aliavas vl atkreip reikiam dmes. Ms farmacin pramon pradjo gaminti i cukrins laminarijos gniuul miltelius (Pulvis Laminariae), kuriais skmingai gy domi ltiniai, ypa atoniniai, viduri ukietjimai. Patariama jais gydyti arterioskleroz, taiau galima vartoti tik gydytojui nurodius, nes, esant inkst udegiminiams procesams, dl jodo drusk buvimo io preparato negalima priiminti. Be to, yra individ, kuri orga nizmas negali perneti jodo (jodizmas). Rp.
Pulveris Laminariae saccharinae 25,0 D. S. V21 arbatin auktel milteli vien kart per dien *

AUKTESNIEJI AUGALAI
ALIJOIUS

Aloe L. (F VIII)

Alijoiai priklauso lelijini (Liliaceae) eimai. ioje gentyje yra apie 150 ri. Tai sukulentiniai daugiameiai augalai, kurie savai me auga Piet Afrikos ir Piet Azijos pusiau stepinse vietovse. Mokslinje medicinoje nuo sen laik vartojamas i keliolikos ri lap pagamintas ekstraktas, btent, i Alo vera L., Aloe ferox Mill., Alo arborescens Mill., Alo Perryi Back ir kt. Taryb Sjun goje kultivuojamas Alo arborescens Mill. ir jo atmainos, kaip vie namet kultra subtropiniuose rajonuose. Ms krate kambariuose Alo arborescens auginama kaip gl. Jos lapai vartojami gydymui. Taryb Sjungoje i viei lap far macin pramon gamina skyst ekstrakt, kuris ampuliuojamas pagal akademiko Filatovo metod. Pasaulinje prekyboje bna vairi ri ekstrakto, kuris priklauso nuo jo gavybos bdo ir bo tanins augal ries, pavyzdiui, Extract. Alos lucida yra geres ns ries aliava. Tai labai kartaus skonio, trapi, alsvai ruda
32

unorfin mas, kurioje yra daug vairi mediag, i kuri svarbiausi yra antragliukozidai. Jie daugiausia bna suriti ir va dinami aloinu. Suskils aloinas duoda aloemodin-antrachinon ir aloemodin-antranol. Be to, randama daini ir dervini me diag. *, Terapins dozs (0,20,5 g) sauso ekstrakto laisvina vidu rius. Aloinas padidina tulies sekrecijos iskyrim. I kitos puss, tulis suaktyvina aloino veikim. Maos dozs (po 0,010,1 g) aloino adina apetit ir pagerina virkinim. Nepatartina vartoti i ekstrakt hemorojaus ir gimdos kraujavimo atvejais, nes aloiaas padidina kraujo pritekjim j pilvo ertms srityje esanius indus. Alijoiaus preparatus ypa atsargiai reikia duoti nioms moterims. ie preparatai taip pat nevartotini norint staigiai ir greitai ivalyti vidurius, nes alijoius veikia i lengvo, o padidin tos dozs gali sukelti net arn udegiminius procesus. Alijoiaus preparatais gydomi ltiniai viduri ukietjimai, tulies ir kepen sutrikimai. viei lapai ir i j ispaustos sultys nuo seno varto jami liaudies medicinoje gydant apdegimus, usisenjusias aiz das, plaui tuberkulioz ir t. t. Dabartiniu metu ms farmacin pramon i alijoiaus viei (ali) lap gamina sultis. Jos i lap ispaudiamos presu. I spaustos sultys konservuojamos spiritu: imama 90 dali suli ir 20 dali 95 spirito. Konservuotas sultis patariama vartoti esant virkinamojo trakto sutrikimams, pavyzdiui, gastritui, gastroente ritui, enterokolitui ir t. t. Preparatas priimamas po 1 arbatin auktel 23 kartus per dien 2030 min. prie valg. Ioriniam vartojimui gaminama alijoiaus lap emulsija, kuri taikoma gydyti egzemoms, nudegimams ir kitoms sunkiai gyjanioms aizdoms.
Rp. Alo pulv. 3,0 Saponis medicati 2,0 Extr. Rhei auosi 1,0 Aquae q. s. ut f. pilulae N. L. X D. S. Po 23 piliules nakiai (Esant ltiniams viduri ukietjimams) Rp. Axungiae porcinae Butyri vaccae Mellis depurati aa 100,0 Succi Alo 15,0 Pulveris Cacao 100,0 33

D. S, Po 1 valgom aukt stiklin karto pieno; igerti 2 kartus per dien (Liaudies medicinoje plaiai vartojama sergant plaui tuberkulioze) Rp. Tinct, Alo compositae 50,0 ** D. S. Po valgom aukt V2 stiklins van dens; igerti nakiai (Nutukusiems asmenims, sergantiems lti niu viduri ukietjimu) Rp. Extracti Alo aquosi in ampulis a 1,1 D. t. d. N. XXX D. S. Nuo 1 iki 2 amp. po oda kasdien arba kas antra diena (Gydytojui nurodius) Rp. Extr. Alo 1,5 Extr. Rhei 3,0 Extr. Belladonnae 0;45 Massae pilularum q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 1 piliul i ryto ir vakare (Esant skausmingam viduri ukietjimui)
ANYINE OIAOL

Pimpinella anisum L. (F VIII) (Syn. Anisum officinalis Monch, Carum anisum H. Baili., Apium anisum Crantz., Tragium anisum Hoffm., Anisum vulgare Gartn.) Anyin oiaol priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Vienametis, olinis augalas. Taryb Sjungoje oiaol auginama Azijos respublikose. Ms respublikoje kultivavimui is augalas neperspektyvinis, nes tiktai sausomis vasaromis kartais pasiseka gauti derli, kuris paprastai bna labai blogas. Vaistinei aliavai (Fructus Anisi, Semen Anisi) vartojamos subrendusios vaisi sk los, kurios turi sald skon, stipr, savotik anyiui bding kvap. Kvapas priklauso nuo eterinio aliejaus, kurio sklose bna 23/o. Svarbiausias jo komponentas yra anetolis. Be to, vaisiuo se bna flavonins prigimties substancij fitino ir riebalini alie j. Anyi aliejus nuo seno vartojamas kosuliui raminti. Bendrai
34

6 p-av. A n y i n o ia o l ( P i m p in e l la a n is u m L.):
{ ir B v is a s a u g a l a s ydjim o metu; 1 p a s k ir a s iedelis, 2 piestel. 3 ne su b ren d s vaisius, 4 s u b re n d u sio v a isiau s iilginis pivis, 5 v a isiau s skersinis piuvis

aliejus turi savyb skatinti kai kuri liauk sekret padidjim, pavyzdiui, gleivini, prakaito ir pieno. Anyiaus vaisiai terapi joje visada duoda geresn efekt, negu grynas eterinis aliejus bei i jo pagaminti preparatai.
Rp. Fructuum Anisi eone. 3,0 Florum Chamomillae 5,0 M. f. species. D. t. d. N. VI D. S. 1 porcij arbatos miinio uplikyti stik line karto vandens, po 15 min. nukoti, pridti medaus; gerti po gurkn (kdi kiams) Rp. Fructuum Anisi eone. Foliorum Ribes nigri eone. a a 50,0 Herbae Hyperici eone. 100,0 M. f. species. D: S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po stiklin prie valg (Sergant dispepsija) Rp. Fructuum Anisi eone. 20,0 Radicis Liuiritiae eone. 10,0 Auae fervidae 200,0 M. f. infusum. D. S. Po aukt kas 2 valandos (Esant bronchitui)

-h

Rp. Fructuum Anisi vulgaris Fructuum Rubi idaei cont. Foliorum Farfarae eone. Florum Tiliae eone. Corticis Salicis eone. a a 20,0 M. f. species.

D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u plikyti 2 stiklinmis verdanio vandens, pa virinti 510 min., perkoti; gerti kart po l stiklin 34 kartus per dien (Peralus) 36

ANKSTYVASIS ALPUSNIS

Tussilago farfara L. (F VIII) (Syn. Tussilago radiata Gilib., Tussilago ruderalis Salisb., T u s a ^ g o rupestris Wall.) Ankstyvasis alpusnis priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Tai daugiametis, olinis augalas. Bdinga tai, kad jis ms slygomis ydi anksti pavasar, kovo pabaigoje arba balandio pradioje; i akniastiebi iauga iediniai stiebai, ant kuri bna pavieniai graiai; j lieuviniai iedeliai geltonos spalvos. Stie bams sudiovus, pradeda vystytis lapai, kuri apatin pus pilkai pkuota, virutin tamsiai alia. Auga sunkesnse dirbamose dirvose, drgnesnse atlaitse ir kt. Medicinos reikalams vartoja mi iedai ir lapai (Flores Farfarae, Flores Tussilaginis, Folia Farfarae, Folia Tussilaginis). Liaudies medicinoje ypa plaiai varto jami lapai, reiau iedai. vid imami daniausiai atsikosjimui palengvinti, o kaip ioriniai naudojami esant vairiems patinimams, sumuimams ir t. t. Mokslinje medicinoje vartojami sutrikus kv puojamiesiems takams (Species pectoralis). Lapuose ir ieduose aptinkama t pai mediag, taiau j kiekybinis santykis bna skirtingas. Graiuose randarna flavon ymiai daugiau, negu lapuose. Aplamai randama: gliukozido tusiliagino, inulino, raugini ir gleivini mediag, eterinio aliejaus. Pelenuose yra ymus kiekis mangano jungini. Rp Foliorum Farfarae 100,0 Herbae Rutae 30,0 Herbae Polygoni avicul. eone. 100,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 minui, perkoti; gerti po V stiklins 2 3 kartus per dien (Sergant kepen ir tulies akmenimis) Rp. : Decocti foliorum Farfarae ex 15,0200,0 D. S. Po valgom aukt kas 23 valandos (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Foliorum Farfarae eone. 100,0 Lichenis islandici eone. 50,0 Florum Verbasci eone. 30,0 M. f. species.

7 pav. A n k s ty v a s i s a l p u s n i s ( T u ssila g o f a r f a r a L.):

A ydintis a u g a l a s ; / lieuvinis iedelis, 2 vam zd elinis iedelis, 3 vatn zdelinio ie delio iilgin is pivis, 4 piestel. 5 kuokelis, 6 s u b re ndusios sklos grai, 7 ied sostis, 8 skla su skristuku, 9 skrotelinis la p a s

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens; gerti po stiklin 3 kartus per dien (Esant bronchitui bei kosuliui) -fRp. Foliorum Falfarae Fructuum Anisi eone. Radicis Althaeae Radicis Liuiritiae aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 20 min., perkoti; gferti 3 kartus per dien po V2 stiklins po valgio (Sausai kosint) RpFoliorum Farfarae 40,0 Foliorum Plantaginis majoris Radicis Liuiritiae aa 30,0 M. !. species. D. S. Vien valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palai kyti Udengus 20 min., perkoti; gerti po V stiklins 3 kartus per dien po valgio 2 (Atsikosjimui palengvinti)

APYNYS

Humulus lupulus L.

Syn. Lupulus humulus Mill., Cannabis lupulus Scop., Lupulus scandens Lam., Lupulus communis Gartn., Lupulus amarus Gilib., Humulus vulgaris Gilib., Humulus volubilis Salisb.) Apynys priklauso kanapini (Cannabinaceae) eimai. Tai dau giameiai, dvinamiai, vijokliniai augalai. Laukiniai apyniai Lietu vos TSR palyginti gausiai isiplatin. Auga upi atlaitse, kr muose ir panaiose vietose, kur randa atram vyniotis. Apyni spurgas tai 4060 iedeli, kompaktikai susiklosiusi, ie dynas. Vaistinei aliavai (Strobili Lupuli) tinka tiktai kultrini veis li spurgai. Spurguose yra daugiau ar maiau gelton liaukeli, kurios vadinamos lupulinu (Lupulinum arba Glandulae Lupuli),
39

8 p av. A p y n y s ( H u m u l u s lu p u lu s L.)':
A akel su v yrika isiais iedais; B akel su m o te ri k a isiais iedais; C akel su n unoku siais s p u rg a is; 1 v y rika sis iedelis i v ira u s, 2 vy rik a sis ie delis i ono, 3 kuokelio dulkin, 4 dulkins skersinis pivis, 5 m o te ri k a sis ie dyn as ydjim o m etu, 6 du moterikieji iedeliai, 7 m ote rika sis iedelis, 8 s p u rg o vynelis, 9 va isius

Juo spurguose daugiau lupulino liaukeli, juo yra vertingesn a liava. Kultrinse veislse lupulino bna 1523%, o laukinse 79%. Cheminiu poiriu jose randama alfa ir beta karij rgi, alfa ir beta minktos tirpios dervos ir gama netirpios dervos, ete rinio aliejaus iki 1%, tanidins mediagos, cholino ir kt. Tai senas techninis augalas, nes apyni spurgai nepamainoma alaus pramonei aliava. Mokslinje medicinoje apyni spurg liaukeles pirmieji pradjovartoti yms venerologai Sigmundas ir Ricordas, kaip priemon lytinei potencijai atstatyti. Taiau j dtos viltys nepasiteisino. Vliau lupulino liaukels (Glandulae Lupuli) buvo vartojamoskaip indiferentin mediaga vaistinse piliulms barstyti, kad ne sulipt. Pastaraisiais deimtmeiais lupulino liaukas vl atkreip tas dmesys kaip j efekting vaistin priemon. Paaikjo, kad lupulino liaukose esantis mediag kompleksas, veikia organizm kaip nerv sistem raminanti bei slopinanti prie mon. Be to, turi stipr bakteriostatin, antiseptin ir narkotin veikim. Dabartiniu metu apyni spurgai vartojami psichiniamsligoniams gydyti: i spurg gaminami iuiniai ir pagalviai. Ligo niai, guldami ant toki iuini, bna ymiai ramesni, geriau: miega. Be to, spurgai vis plaiau vartojami arbat miiniamsgaminti, pavyzdiui, species nervina. Rp.
Florutn Humuli lupuli Radicis Valerianae cont. Foliorum Melissae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 min.; igerti viena valanda prie mieg (Bsant nemigai)

Rp.
Lupulini 0,5 Kalii bromati 0,2 M. f. pulvis D. t. d. N. XII D. S. Po 23 miltelius per dien (Mainti padidintam lytiniam potraukiui)

Rp.
Extracti Humuli spissi 5,0 Lanolini Vaselini 5a 12,5 M. f. unguentum. D. S. (trinti skausmingas votis)
411

Rp. Lupulini 0,3 Radicis Valerianae pulv. 0,5 M. f. pulvis D t. d. N. XII D. S. Po 1 miltel 3 kartus per dien (Esant nemigai) R d. Tincturae Lupuli 15,0 Tincturae Valerianae Tincturae Angelicae aa 10,0 D. S. Po 25 laus 23 kartus per dien su vandeniu arba su cukrum. (Esant'nemigai ir baimingumui) Rp. Strobili Humuli lupuli Radicis Valerianae aa 10,0 Foliorum Menthae pip. Foliorum Trifo Iii fibrini 5a 20,0 M, f. species. D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u plikyti 2 stiklinmis verdanio vandens, palaikyti udengt 1520 min., nukoti; gerti 2 kartus per dien po V2 stiklins ryte ir vakar (Esant dideliam jautrumui bei nervuotumui) * APSKRITALAP SAULAAR

Drosera rotundifolia L. (Syn. Drosera septentrionalis Stokes, Rossolis septentrionalis Scop., Rorella rotundifolia Ali.) Apskritalap saulaar priklauso saulaarini (Droseraceae) eimai. Tai daugiametis, 1020 cm aukio, smulkus, biologiniu atvilgiu domus augallis. Aptinkamas durpingose vietose, samanynse, ten, kur auga spanguols (Vaccinium oxycoccus). Saul aar minta smulkiais gyvnliais musmis, uodais ir kitais vabzdiais, kuriuos augalas virkina savo lapais ir pasisavina maisto mediagas specialiais lap iulptukais. Ms slygomis ydi lieposrugpjio mnesiais baltais, smulkiais iedeliais. Vaistinei aliavai (Herb Droserae, Herb Rorellae, Herb Roris salis) renkama visa antemin augalo dalis ydjimo metu ir tuojau diovinama. Gerai idiovinta aliava turi bti tamsii

9 p av . A p s k r it a la p s a u l a a r ( D r o s e r a r o tu n d if o lia L.):
f an t em in a u g a lo dalis, 2 paskiro iedelio iilginis pivis; 3 p a s k ir a s la pelis

rausvos spalvos, kuri reikia laikyti sausoje vietoje stikliniuose buteliuose. aliavoje randama eurino, naftochinono, raudonos dao media gos, juglono, organins rgties (obuolins, citrinins), minerali ni drusk, ypa kalio ir kalcio. aliava bei i jos pagaminti preparatai vartojami sergant.bron ch kataru, kokliuu, nervinio pobdio kosuliu ir kitais kvpuoja mj tak sutrikimais. Rp.
Tincturae Drosera 30,0 D. S. Po, 1020 la 3 kartus per dien (Sergant bronch kataru)

Rp.
Infusi herbae Droserae ex 25,0400,0 Natrii bromati 4,0 M. D. S. Po vien valgom aukt 3 kartus per dien (Sergant kokliuu)

Rp.
Herbae Droserae Herbae Plantaginis lanceolatae Herbae Violae tricoloris aa 25,0 M. f. species. D. S. Arbatin aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, uvirinti, atauinti; gerti po 7 2 stiklins 2 kartus per dien (Turint nervinio pobdio kosul)

Rp.
Herbae Droserae 30,0 Florum Primulae Florum Violae odorot. Florum Malvae silv. aa 20,0 Radicis Liuiritiae 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikytf 300 ml verdanio vandens, palaikyti 30 min. nukoti; gerti 23 kartus per dien po* V2 1 stiklin (Sergant kokliuu) 44

BALINIS AJERAS

Acorus calamus L. (F VIII) (Syn. Acorus aromaticus Gilib., Acorus vulgaris Kern., Acorus odoratus Lam.) Balinis ajeras priklauso ajerini (Araceae) einiai. Ms res publikoje paplits augalas. Upi ir eer pakraiais sudaro itisus plotus. Tai daugiametis augalas; atgabentas ms krat i Azijos XIV imtmetyje, puikiai aklimatizavosi, taiau skl nesubrandina ir dauginasi vegetatyviniu bdu. Persai ir arabai paruotus vieius akniastiebius vartoja valgiui. Vaistinei aliavai gaminti akniastiebiai kasami ruden arba anksti pavasar, kurie diovinami neauktoje (35C) temperatroje. Sudiovinta aliava vadinama Rhizoma Calami aromatici, Rhizoma Acori, Rhizoma Acori europaei. akniastiebiuose svarbiausios mediagos yra ios: 23/ ete rinio aliejaus, kurio svarbiausieji komponentai yra azorons, eugenolis ir vairs terpenai, kartusis gliukozidas, akorinas, alkaloidas kalaminas, trimetilaminas, kalaminin raugin rgtis, krakmolas ir kt. Pasak Tokino, akniastiebiuose yra fitoncid. akniastiebiai vartojami terapijoje upilo (Infusum), nuoviro (Decoctum), eterinio aliejaus (Oleum Calami) itrauk (tinctura) pavidalu. Daniausiai vartojama virkinimui pagerinti, lapimo isiskyrimui padidinti. Kaip ioriniai tinka aromatinms vonioms ruoti ir plauk slinkimui sulaikyti. Pagal dr. Carnovski skmingai -Kartojamas sustiprinti l)also stygoms. Tan ffkslui kramtomi aknia-stiebiai. Be to, akniastiebiai plaiai naudojami likeri pramonje kaip aromatin, kvap ir skon gerinanti aliava.
RP. Infusi rhizomatis Calami ex 15,0200,0 D. S. Skalauti burnos ertmei h Rp. Tincturae Calami aromaticae 20,0 D. S. Po 20 la 2 kartus per dien prie valg (Apetitui adinti) Rp. Rhizomatis Calami 100,0 Radicis Bardanae 100,0 Florum Chamomillae 100,0 M. f. species. 45

10 p av. B a lin is a j e r a s

(Acorus c a l a m u s L.):

A akn ia stie bis; B v ir u tin a u g a lo dalis su ie dynu; J paskiri iedeliai i viraus,, p a s k ir a s iedelis i ono, 3 iedelio iilginis pivis, 4 iedelio skersinis pivis

D. S. Miin uplikyti 23 litrais karto van dens; plauti galv (Plauk slinkimui sulaikyti) Rp. Rhiz. Calami Herbae Centaurii minoris aa 30,0 Herbae Absinthii 5,0 Pericarpii Aurantii 10,0 M. f. species. D. S. Arbatos miin upilti V2V litro vyno; 3 gerti po stikliuk prie valg . (Skrandio sekretui padidinti bei virkini mui pagerinti) _/ Rp. Rhizomatis Calami aromatici Herbae Absinthii Foliorum Trifolii fibrini Fructuum Carvi cont. 5a 25,0 M. f. species. D. S. Vien valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palai kyti 20 min, perkoti; gerti po 1 valgom aukt 3i kartus per dien prie valgj (Apetitui suadinti bei virkinimui pa gerinti) BALTALKSNIS

Alnus incana Moench (Syn. Alnus tyrolensis aut., Betula incana L.) Baltalksnis priklauso berini (Betulaceae) eimai. Tai daugia metis, auktas krmas, reiau medis. Baltalksniai gausiai paplit Lietuvos iauriniuose, ymiai reiau pietiniuose rajonuose. ydi anksti pavasar (kovobalandio mn.). iedai vienalyiai, kuoke liniai sukrauti j ilgus, piesteliniai j trumpus irginius. Piesteliniai irginiai sudaryti i 710 moterikj iedeli, ku rie po apsivaisinimo isivysto iki vynios uogos dydio (kankorli-vaisiuk). Vlai ruden jie subrsta, paruduoja ir laikosi ant me di per vis iem. Vaistinei aliavai gaminti (Fructus Alni) mi ntieji irginliai renkami iemos mnesiais. aliavoje svarbiausios yra raugins (tanidins) mediagos; jose gryno tanido iki 2%, galusins rgties iki 4%; nemaa yra
47

11 pav. B a lt a lk s n is (A ln us i n c a n a M oench.):
A a u g a lo akel v a sa ro s m etu: B vaisin akel su va isiais iemos m etu; su v yrikaisiais iedynais (irginiais) ir m ote rika isiais iedynais C akel

ir kit mediag. Vartojama virkinamojo trakto sutrikimams gy dyti bei viduriavimui stabdyti. Pastaraisiais metais ms farmacin pramon i Fructus Alni gamina preparat Thmelinin, tai tamsiai rudos spalvos milte liai, kuriuose yra iki 15/ tanidini mediag. Vartojama specifinio pobdio viduriavimams gydyti, esant kolitams, enterokolitams ir panaiais atvejais.
Rp. Thmelini 0,5 D. t. d. N XII D. S. Po vien nliltel 3 kartus per dien (Viduriuojant)

-b
/

Rp. Tincturae fructuum Alni 25,0 D. S. Po 2530 la 3 kartus per dien (Viduriuojant) Rp. Infusi fructuum Alni 15,0200,0 D. S. Po valgom aukt 4 kartus per dien (Viduriuojant) Rp. Fructuum Alni inan. 67,0 Rhizomatis Bistortae 33,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u plikyti stikline (250 ml) verdanio vandens ir pavirinti 510 min., po V valandos 2 nukoti; skyst igerti per dien, padalijus 23 dalis (Viduriuojant)
BALTAIED NOTRELfc

L a m iu m a lb u m L.

(Syn. Lamium barbatum Sieb., Lamium capitatum Sm., Lamium foliosum Crantz., Lamium petiolatum Royle, Lamium perietariaefolium Benth.) Baltaied notrel priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Daugiametis, olinis, baltais iedais augalas. Notrel su pertrau komis ydi vis vasar. Auga sodybose, patvoriuose, krmuose ir kt.
4 V a is tin ia i a u g a la i

49

12 pav. B a lt a i e d n o tr e l
A ydinti

( L a m i u m a lb u m L.):
3 iedelio-

virnl; 1 iedo b u to n a s, 2 vainiklis, i p e ta s i ta u re l s iilginis pivis, 4 kuokelis, 5 ta urel, 6 rieut liai (sklos)

Vaistinei aliavai (Flores Lamii albi, Flores Urticae mortuae) renkami tiktai vainiklapiai, kurie turi bti greitai sudiovinti ir hermetikai supakuoti. aliavoje randama gleivini mediag, mineralini drusk, tanid ir t. t. Liaudies medicinoje plaiai vartojama kaip krauj stabdanti priemon, ypa kraujuojant i plaui, gimdos ir kt. y miai efektingiau veikia itraukos (Intractum) i ali (viei) ied.
Rp. Florum Lamii albi 100,0 Florum Rhoeados cont. 50,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, po V valandos nukoti; 2 gerti 23 kartus per dien po 1 stiklin (Esant gausioms menstruacijoms)

R p*
Tincturae Lamii albi 100,0 D. S. Po valgom aukt V2 stiklins pieno (Kraujuojant i plaui) Rp. Florum Lamii alb. 50,0 Herbae Alchimillae vulg. 20,0 Herbae Achilleae millef. 10,0 Radicis Valerianae 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, po V2 valandos nu koti; gerti po V2 stiklins 34 kartus per dien (Menstruacijoms reguliuoti) Rp. Florum Lamii albi Herbae Alchimillae vulg. Florum Chamomillae vulg. aa 20,0 Herbae Polygoni hydropip. 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti 300 ml vandens, virinti 15 min., nu koti; gerti ilt po 1 stiklin 3 kartus per dien (Esant skausmingoms menstruacijoms)

51

BERAS

Betula L. Berai priklauso berini (Betulaceae) eimai. Tai daugiameeiai gausiai paplit mediai. J yra daug ri ir form. Vaistinei aliavai (Folia Betulae, Gemmae Betulae) vartojama tik dviej ri lapai ir pumpurai plaukuotojo (Betula pubescens Ehrh.) ir karpuotojo bero (Betula verrucosa Ehrh.). __ Lapai renkami gegus mn. pabaigoje ir birelio pradioje, o pumpurai iemos mnesiais iki kovo vidurio. Lapuose ir pumpuruose randamos tos paios veikliosios me diagos, tik skirtingais kiekiais. Svarbesns i j yra ios: dervi n mediaga btulalbirias, kuris veikia panaiai kaip ir Balsamum Copaivae, tik ymiai velnesnis, saponinai, flavonai, metylopentazanai, iek tiek eterinio aliejaus, tanidins mediagos, fitoncidai ir kt. Daugumas autori nurodo, kad mintj aliav efektingas diuretinis veikimas skatina tulies sekreto isiskyrim (Petrov). Kaip ioriniai vaistai spiritin itrauka (Tinctura Betulae 1 :5) duoda gerus rezultatus gydant pragulas ir kitas sunkiai gyjanias aizdas.
Rp. Tincturae Betulae 25,0 D. S. Tepti praguloms Rp. Foliorum Betulae 30,0 Natrii hydrocarbonici 0,5 Auae 500,0 M. f! infus. D. S. Gerti kas dvi valandos po stiklins (Gydant vandeningus sutinimus) Rp. . Foliorum Betulae 30,0 Florum Sambuci 20,0 Aquae fervidae 500,0 OI. Menthae pip. gutt. V M. f. infus. D. S. Kas dvi valandos po valgom auksi (Sutrikus inkst geldelms) Rp. . . Gemmorum Betulae 50,0 ! Florum Cyani 40,0 Florum Calendulae 30,0 M', f. spedes. 52

13 pav. K a r p u o t a s i s b e r a s ( B etu la v e r r u c o s a E h r h .) :
1 akel su vyrikaisiais irg in ia is a uglio gale ir m ote rik a isiais onuose, 2 v y rika sis iedas, 3 m o te ri k a sis iedas, 4 akel su s u b re n d u sia is irginiais

D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, po V2 valandos perkoti; igerti 2 stiklines per dien (lapimo isiskyrimui skatinti) Rp. Foliorum Betulae 100,0 Herbae Euiseti minr. 60,0 Herbae Violae tricolor 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, po V2 va landos perkoti; gerti 23 kartus per die n po 1 stiklin (Sergant inkst udegimu) Rp. Florum Cyani Gemmorum Betulae Fructuum Petroselini aa 10,0 Foliorum Uvae ursi eone. 50,0 Foliorum Trifolii fibrini Radicis Inulae helenii aa 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po 23 stiklines per dien (Esant inkst skausmams bei galni pa tinimams) BLAKIN KALENDRA

Coriandrum sativum L. (F VIII) (Syn. Coriandrum diversifolium Gilib., Coriandrum majus Gauan., Coriandrum globosum Salisb., Selinum Coriandrum E.H.L. Krause) Blakin kalendra priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Vienametis, olinis, kils i Viduremio jros pakrai augalas. Laukinis aptinkamas Ukaukazje, Maojoje Azijoje. Lietuvos TSR kultivuojama, gaunami kokybikai ir kiekybikai geri derliai. ydjimo metu augalas turi nemalon blaki kvap. Taiau, vaisiams nunokus, nemalonus kvapas pranyksta ir vaisiai gauna malon kvap. Kalendr vaisiai (Fructus Coriandri, Semen Coriandri) nuo se niausi laik vartojami kaip prieskonin-vaistin aliava. Vaisiuo se svarbiausioji mediaga eterinis aliejus, riebalinis aliejus ir kitos mediagos. eterinio aliejaus sudt eina linaloolis ir auk
54

tesnij alkoholi aldehidai. Be to, vaisiuose dar yra cholino, fitino ir kit mediag. Kalendr eteriniam aliejui tmdinga tai, kad jis lengvai skyla frakcijas, kurios parfumerijos pramonje sudaro aliav, reikaling vairiems kvepalams gaminti. Sveiki vaisiai plaiai naudojami maisto produkt pramonje kaip priesko nin aliava. Medicinoje kalendr vaisiai vartojami apetitui a dinti ir virkinimui gerinti.
Rp. Fructuum Coriandri 30,0 Radicis Angelicae Rhizomatis Calami aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, po V va 2 landos nukoti; gerti 2 kartus per dien po 1 stiklin (Esant blogam virkinimui bei pavalgius jauiant kepen srityje skausmus) Rp. Fructuum Coriandri 30,0 Fructuum Carvi cont. Fructuum Foeniculi cont. aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, po V valandos 2 perkoti; gerti valgant po stiklin 3 kartus per dien (Puiant pilv po valgio) Rp. Fructuum Coriandri cont. Fructuum Carvi cont. aa 20,0 Foliorum Menthae pip. 5,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, po 15 20 min. perkoti; gerti po V2 stiklins po valgio (Virkinimui pagerinti) Rp. Fructuum Coriandri cont. Radicis Liuiritiae aa 10,0 Corticis Rhamni frangul. 80,0 M. f. species. 55

14 pav. B la k in k a l e n d r a ( C o r i a n d r u m s a t iv u m L.):
A ir B v is a s a u g a la s : / vidurinis iedas. 2 kra tin is iedas, 3 piestels iilginis pivis, 4 nu n o k s vaisius, 5 a ts k ira s vaisiukas, 6 v a isiau s iilginis pivis, 7 v a i s iau s skersinis pivis

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po V2 stiklins - nakiai (Viduriams ukietjus) BLUSINIS GYSLOTIS

Plantago psyllium L. (F VIII) (Syn. Plantago cynopsidea Schult., Plantago parviflora Desf., Plantago sicula Presl.) Blusinis gyslotis priklauso gyslotini (Plantaginaceae) eimai. Tai vienametis, olinis augalas; .savaime auga Azerbaidane; ms krate auginamas kaip kultrinis augalas. Medicinoje vartojamos io augalo sklos (Semen Psyllii), kurios yra gana smulkios, blizganios, rusvai juodos spalvos. Sklose yra daug gleivini mediag, kurias jau arab gydy tojai vartojo terapijoje. Be to, randama riebalinio aliejaus, balty m, kalio ir kalcio drusk. Bdinga tai, kad pamerktos sklos grei tai ibrinksta, padidindamos savo tr 34 kartus. Sklos vartoja mos nuo ltinio viduri ukietjimo. Tam tikslui nakiai suvalgoma po 1520 skl, kurios virkinamajame trakte ibrinksta, iskiria gleivini mediag ir po 68 valand suminktina vidurius. I skl dar gaminami Mucilago Psyllii. Farmacin pramon ga mina preparat Purgenol", kuris taip pat laisvina vidurius.
Rp. Seminis Plantaginis psyllii 100,0 D. S. Po valgom aukt nakiai, upylus sk las kartu vandeniu (Viduriams laisvinti) Rp. Mucilaginis seminis Psyllii 10,0100,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per diena. (Viduriams laisvinti) Rp. Seminis Psyllii 100,0 D. S. Valgom aukt skl upilti l/2 stikli ns vandens, palaikyti 1015 min., igerti skyst kartu su sklomis prie valg (i ryto ant tuios) (Viduriams laisvinti) 5r

DARINE AGUONA

Papaver somniferum L. (Syn. Papaver nigrum Crantz., Papaver opiiferum Forsk., Papaver amplexicaule Stokes.) Darin aguona priklauso aguonini (Papaveraeae) eimai. Vienametis, kultrinis augalas, kuris pas mus auginamas grdams. Yra nemaa veisli ir form. Vaistinei aliavai (Capita Papaveris, Fructus Papaveris imaturus) aguon galvels renkamos tada, kai grdai yra nenunok. Nunokusios galvels vaistinei aliavai ruoti netinka, bet galima sunaudoti opijaus gamybai. aliavoje svarbiausia veiklioji mediaga opijus, kuriame randama daugyb alkaloid, morfino, papaverino ir kt. Alkaloid iek tiek bna ir nunokusiose dutse. Pastaruoju metu aguonos retai vartojamos, nes neinomas alkaloid kiekis ir dl to sunkiai dozuojamas. Kartais aguonos vartojamos plauti burnos ertmei nuo anerinos._dant skaudjimo.
--------------- -------------------- ,

f I \ \

Papaveris 30,0 Foliorum Salviae 50,0 M. f. species. \ D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stik- J line verdanio vandens, po 1520 min. p e r - / koti ^ ^ ^ 4 PIauti burnos ertmei) -- ----

Rp.

~
Capitis Papaveris 20,0 Fructuum Myrtilli 30,0 Auae 250,0 M. f. infusum. D. S. Po stiklel kas 2 valandos (Esant skausmingam viduriavimui)
DAR2IN PUPELE

Phaseolus vulgaris L. (Syn. Phaseolus oblongus Savi, Phaseolus lunatus Haberle, Phaseolus esculentus Salisb., Phaseolus capensis Hort.) Darin pupel priklauso anktini (Leguminosae) eimai. Vienametis, kultrinis augalas, kuris auginamas daruose maistui.
58

15 pav. D a r i n a g u o n a ( P a p a v e r so m n if er u m L.):
A a u g a lo ydinti vir n ; 1 kuokelis. 2 n e su b ren d u s i dut, 4 skla su b re n d u si dut,

16 pav. D a r i n pup el ( P h a s e o l u s v u l g a r i s L.).

Tokioje isivystym o fazje a n k ty s sk in am o s vaistinei aliava i a u g alo , 2 anktis, 3 skla g am inti: 1 dalis ydinio

Vaistinei aliavai anktys (Foliculi Phaseoli, Pericarpium Phaseoli, Testae Phaseoli, Legum en Phaseoli, Cortex fructus P h a seoli) p ap ras tai skinam os tada, kai jos pasiekia no rm al dydj, bet dar yra alios; nuskynus iaiomos ir tuojau diovinamos. aliavoje aptinkam os m ediagos dar ne visikai itirtos, t a iau yra ra s ta cholesterino, arginino ir kt. P a s a k prof. Muinskio, i augalins aliavos pupeli anktys yra vienas geriausi vaist,
60

kuris organizme stabdo lapimo rgties susikaupim. Kit auto ri nuomone, pupels anktys vartotinos sergant cukrine liga (diabetu). Tarybini mokslinink tyrimais patvirtinta, kad pupeli ank i preparatai sumaina kraujyje cukraus iki 3040%. Pastaruoju laiku medicinoje pupeli anktys vartojamos kaip antidiabeticum. Rp.
Pericarpii Phaseoli 100,0 D. S. Upilti 1200 ml vandens, uvirinti ir nugarinti iki puss; likusj tr igerti per par (Esant diabetui)

Rp.
Pericarpii Phaseoli 60,0 Foliorum Myrtilli 30,0 Bacca Juniperi comm. 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti 250 ml vandens, pavirinti 15 min., nukoti; gerti po 1 stiklin 3 kartus per dien prie valg (Isiskiriant nepakankamai lapimo rg ties)

DIDYSIS DEBESYLAS

Inula helenium L. (Syn. Helenium grandiflorum Gilib.) Didysis debesylas priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Daugiametis, olinis augalas, savaime pas mus neauga, bei uveistas aptinkamas dareliuose, sodybose ir kt. Tai senas vaisti nis ir prieskoninis augalas. Vaistams vartojami (Rhizoma et radix Inulae helenii, Radix Enulae, Radix Heleni) akniastiebiai ir aknys (34 met), kurie turi stipr, savotik, bet malon kvap. aknyse veikliausi mediag sudaro eterinis aliejus, kurio bna 1,52,5#/o; jo svar biausioji sudedamoji dalis yra kristalin mediaga alantolaktonas ir izoalantolaktonas. Cheminiu poiriu tai seskviterpeniniai jun giniai. Be to, iki 40% bna angliavandenio inulino, kuris hidrolizs poveikyje pereina levulioz. I eterinio aliejaus iskirtas alantolak tonas bei izoalantolaktonas prekyboje danai vadinamas heleninti.
61

17 pav . D id y sis d e b e s y la s ( I n u l a h e le n iu m L.):

A skrote linis la p a s; B ydinti v ir n ; 1 va m z delinis iedelis, 2 lieuvinis iedelis, 3 kuokelis, 4 p urka, 5 skla su skristuku, 6 sklos iilginis pivis

Daugelis autori nurodo, kad debesylo akn preparatai gerai gydo atrius bronchitus. Pastaruoju metu vietoj debesylo preparat vartojami eukalipto lapai. Debesylo preparatai didina seili ir tulies isiskyrim. Pasak Bilco, jie vartojami sutrikus virkinamajam traktui, o kaip iori niai sergant odos ibrimais bei egzema. Kai kurie autoriai re* komenduoja debesyl vartoti sergant plaui tuberkulioze. Lenin grado Farmacijos institute i debesylo akn gaminamas skystas ekstraktas (Extractum Inulae fluidum arba ,,Enulen). Aplamai debesylo akniastiebiai ir aknys yra geras aromatinis prieskonis, i dalies gali pakeisti imbier (Rhizoma Zingiberis). Mokslinje medi cinoje debesylo aknys bei i j pagaminti preparatai vartojami vid kaip expectorans ir secretolyticum.
RP. Decocti radicis Inulae ex 20,0200,0 Sirupi Liuiritiae 10,0 D. S. Po 1 valgom aukt 34 kartus per dien (Sergant bronchitu) Rp. Radicis Inulae 5,0 Radicis Symphyti 10,0 Auae fervidae 250,0 Sirupi cort. Aurantii 30,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt 34 kartus per dien (Sergant kvpuojamj tak kataru) Rp. Radicis Althaeae Radicis Liuiritiae Radicis Inulae helenii 2a 25,0 M. f. species. D. S. Du arbatinius auktelius arbatos miinio upilti 2 stiklinmis alto vandens ir palikti 810 valand, nukoti; gerti po valgom * aukt 46 kartus per dien ^Esant miniam kosuliui) Rp. Tincturae Lichenis islandici . f Tincturae Inulae aa 20,0 Tincturae Pimpinellae 30,0 D. S. Po arbatin auktel V2 stiklins pieno 4 kartus per dien (Sergant dusuliu)

Rp. Radicis Inulae pulveratae Agar-agar pulv. 5a 4,0 Mellis crudi 20,0 M. f. electuarium. D. S. Suvalgyti prie valg (Vaikams nuo kirmin) Rp. Radicis Althaeae Radicis Liquiritiae Radicis Inulae helenii aa 25,0 M. f. species. D. S. Du valgomus auktus arbatos miinio upilti stikline vandens, virinti 15 min., perkoti; gerti ilt po lU stiklins kas 34 valandos (Atsikosjimui palengvinti)
DIDIOJI DILGL

Urtica dioica L. (F VIU)

(Syn. Urtica gracilis Ait., Urtica major Kanitz.) Didioji dilgl priklauso dilglini (Urticaceae) eimai. Tai ge rai visiems pastama daugiamet, kyri piktol. Auga derlingoje, humusingoje dirvoje, ypa sodyb patvoriuose. Taiau jau nuo vi durami dilgls kaip vidiniai vaistai pradtos vartoti esant krau javimams, o ypa nenormalioms ir gausioms menstruacijoms gydyti ir lapimui skatinti (direticum). Vaistinei aliavai (Folia Urticae, Herb Urticae) lapai skinami augalams pradjus ydti; diovina mi natraliai pavsyje. Dabartiniu metu j dilgls irima kaip j polivitamininj, remineralizuojantj ir haemostatin augal. Augale randama vitaminu A, ir K. 15 17/o mineralini drusk, gliukozido, kuris dar ne visi kai itirtas, chlorofilo, karotino, skruzdi rgties ir fitolio. i kurio s i n t e t i n a m a s , v lt a r n i n a g F Klininiais stebjimais Oferdiukovas ir kiti patvirtino, kad dilgli ekstraktas efektingai stabdo krauj, jis gali pakeisti Extractum Secale cornuti. Bendrai dilgli preparat hemostatinis vejkimas yra efektingas ir neturi paalinio veikimo. P a gal prof. Muinskj dilgli aknys (Radix Urticae) skmingai var tojamas sergant inkst akmenimis. * Literatroje randama nurodym, kad dilgli upilai bei nuovi rai gerai tinka* galvai plauti sulaiko plauk slinkim.
<64

18 pav. D id io ji dilg l ( U r t i c a dioica L.):

A vyrikojo individo ydinti virn ; 1 m oteriko jo individo ie dyno dalis, 2 v y ri kojo in div id o iedyno dalis, 3 dalis stiebo su dilg in a m a is ia is ir p a p ra s ta is ia is plaukeliais, 4 vy ri k a sis ie das, 5 m o te rik a sis ie das, 6 a p v a isin ta s m o te rika sis ie das, 7 vaisius 5 V aistiniai a u g a la i

Rp. Extracti Urticae dioicae fluidi Extracti Millefolii 2a 25,0 D. S. Pof 4050 la 34 kartus per dien 7 2 valandos po valgio (Ilgai trunkanioms menstruacijoms regu liuoti) Rp. Corticis Frangulae eone. 60,0 Foliorum Urticae dioic. eone. Foliorum Millefolii aa 20,0 M. f. species. VD. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti 2 stiklinmis vandens, pavirinti 10 min., perkoti; gerti po V21 stiklin nakiai (Virkinimui pagerinti) Rp. Foliorum Urticae pulv. 90,0 Radicis Inulae pulv. 10,0 Sacchari albi pulv. 50,0 M. f. pulv. D. S. Po valgom aukt V2 stiklins van dens 3 kartus per dien prie valg '(Virkinimui pagerinti) Rp. ' Foliorum Urticae 50,0 Radicis Urticae aa 50,0 Radicis Glycyrrhizae 30,0 M. f. species. D. S. Vien aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, 1520 min. palaikyti, nukoti; igerti per 2 kartus (Sergant ltiniu inkst udegimu) Rp. Foliorum Urticae 30,0 Radicis Urticae 20,0 Rhizom. Calami 10,0 Auae 50,0 Spiritus vini 95 30,0 Aceti vini 50,0 Maceruoti 67 dienas D. S. Galvos odai trinti (Plauk slinkimui sulaikyti) Rp. Tincturae Urticae 50,0 D. S. Po arbatin auktel stiklin pieno 3 kartus per dien (Anemijai gydyti)

Seminis Urticae pulv. 50,0 Lycopodii 20,0 Sacchari albi pulv. 30,0 M. f. p u lv ..

D. S. Po arbatini aukteli 3 kartus per dien (Esant inkst akmenims)

DIDIOJI NASTURT

Tropaeolum majus L. (Syn. Trapaeolum elatum Salisb., Trapaeolum rapandifolium Stokes, Trapaeolum sehillingi Vihnorin) Didioji nasturt priklauso nasturtini (Trapaeolaceae) eimai. Vienmetis, olinis, vijoklinis, dekoratyvinis, kils i Piet Amerikos (Peru) augalas. Vaistinei aliavai (Herb Trapaeoli) gaminti plaunama visa antemin augalo dalis; ol diovinama natraliai pavsyje. a liavoje bna gliukozido tropaeolino, kuris chemine sudtimi artimas krymaiedi eimos augaluose esantiems gliukozidams (thiogliukozidams). Taiau nasturi ol chemikai dar ne visikai itirta, todl, galimas daiktas, kad yra hormoninio pobdio veiklij mediag. Bandymais nustatyta, kad jauni gyvnai, gaudami maisto racione nasturi ols, ymiai greiiau vystosi ir bna at sparesni infekcinms ligoms. Lotyn Amerikoje ir Vakar Europoje nasturi ol gana pla iai vartojama maistui kaip salotos, o nenunokusios sklos ma^ rinuojamos. ' Be to, plaiai ir su pasisekimu nasturi ol bei i jos ispaus tos sultys vartojamos nuo bronchit, tulies ir kepen akmen. Lekleris nurodo, kad i vieios nasturi ols pagamintos spiritins itraukos yra puiki priemon plauk slinkimui sulaikyti stiprina plauk gyvybingum. Bendrai nasturt vertinga vaistin aliava, todl reikia daugiau j panaudoti terapijoje.
Rp. Herbae Trapaeoli recentis Foliorum Urticae recentis aa 100,0 Spiritus vini (90) 500,0 Maceruoti 1215 dien, perkoti gerai ispaudiant ol D. S. trinti galvos od 2 kartus per dien (Slenkant plaukams)

Rp. Herbae Trapaeoli 100,6 Herbae Hyperici 80,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline vandens; gerti po /s stiklins 2 kartus per dien (Sergant tulies, psls ir kepen akme nimis) DIDIOJI UGNIAOLE

Chelidonium majus L. (F VIII) (Syn. Chelidonium luteum Gilib., Chelidonium murale Ren., Chelidonium riiderale Salisb., Chelidonium haematodes Moench.) Didioji ugniaol priklauso aguonini (Papaveraceae) eimai. Daugiametis, olinis augalas, ydi beveik vis vasar geltonai. Augal sueidus, itrykta oranins spalvos sultys. Ugniaol mgsta augti humusingose dirvose prie sodyb, patvoriuose, iuk lynuose ir -kt. Vaistinei aliavai (Herb Chelidonii. cum radice, Herb Cheli donii majoris, Herb Hirundinariae) renkama visa antemin ir poemin augalo dalys ydjimo metu. aliavoje randama daugyb alkaloid, chelidonino, homochelidonino, chelaritrino, protopino, sangvinarino, chelidonins rgties, dains mediagos, panaios berberidin, eterinio aliejaus, vitamino A ir C, mineralini drusk, ypa kalcio. Chelidonino chemin struktrin formul artima papa verinui. Bendrai chelidoninas organizm veikia panaiai kaip mor finas, bet ymiai silpniau ir nesukelia euforijos. Liaudies medicinoje nuo' seno sultys (ispaustos. I Svalios ols) vartojamos karpoms naikinti, sunkiai gyjanioms aizdoms gydyti. Mokslinje me dicinoje taip pat plaiai vartojama vairiems kepen ir tulies tak sutrikimams gydyti. Taryb Sjungoje vis plaiau kaip ioriniai vaistai pradedama vartoti sergant odos tuberkulioze, ir gaunami teigiami rezultatai. Aplamai ugniaols preparatai vairiais atvejais duoda teigia mus rezultatus. Taiau jie gali bti skmingai vartojami tiktai nuolatinje gydytojo prieiroje.
RP. Herbae Chelidonii pulveratae Lanolini
08

19 pav. Didio ji u g n i a o l (C h e lid o n iu m m a j u s L.):

A ydinti akel ; / su b re n d s v aisius, 2 p ra s id a r s vaisius sk ersinis pivis, 4 skla (a n k ta r l ) , 3 v a isiau s .

Vaselini aa 10,0 Sol. acidi carbolici 0,25% gut. X. M. f. pasta. D; S. Ioriniai (Sergant odos tuberkulioze) Rp. Herbae Chelidonii eone. 10,0 Aquae fervidae 180,0 Sirupi Aurantiorum 30,0 M. f. infusum. D. S. Kas trys valandos po valgom aukt (Esant kepen skausmingiems priepuo liams) Rp. Extracti Chelidonii fluidi Extracti Millefolii 2a 0,3 Olei Cacao 2,0 M. f. suppositorium D. t. d. N. XII D. S. 23 vakuts per dien (Sergant hemorojum)

Rp.
Intracti Chelidonii Tincturae Calendulae 5a 5,0 Lanolini anhydrici Axungiae porcinae 5a 20,0 M. f. unguentum. D. S. Sergant egzema. DYGIOJI KRYKL

Prunus spinosa L. (Syn. Prunus sylvestris Mill., Acacia germanica Crantz., Prunus candicans Bess., Prunus Meyeri Boeckel) Dygioji krykl priklauso roini (Rosaceae) eimai. Tai daugia metis, nedidelis (13 m aukio), dygliuotas krmelis. ydi anksti (lapams neisprogus), daniausiai balandio mn. pabaigoje, baltais pavieniais iedeliais. Vaisiai (slyvels) smulks, prinok tamsiai mlynos spalvos, rgiai sutraukianio skonio. Ms krate negausiai isiplatins, aptinkamas sen sodyb pa tvoriais, upi atlaitse. Greitai platinasi atalomis. Vaistinei a liavai gaminti vartojami iedai, iev ir vaiiai (Flores Acaciae nostralis, Flores Pruni spinosae, Fructus Acaciae, Baccae Pruni spi70

20 pav. D y g ioji kryk l ( P r u n u s sp i n o s a L.):

/ a u g a lo ydinti aku t , 2 ie das i v ira us, 3 ake l su vaisiais

nosae, Cortex Acaciae, Cortex P ru n i spinosae). D a u g ia u sia n a u d o jam i iedai. iedai ir iev renkam a pavasar, vaisiai spalio mn. iedai ir iev diovinami natraliai, vaisiai apildom ose p a t a l pose. aliavose sv arb ia u sia veiklioji m ediaga y ra ciangliukozidai (n itro g liu k o zid ai). Mokslinje medicinoje daniausiai vartojam i
71

iedai kaip silpnai lapim varanti, vidurius laisvinanti priemon (diureticum et laxantivum). Ypa danai iedai vartojami arbat miiniuose. Rp. Florum Pruni spinosi 40,0 Radicis Rhei 10,0 Corticis Rhamni frang. 15,0 Radicis Inulae 10,0 Foliorum Menthae pi p. 35,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti 300 ml vandens, virinti 10 min., perkoti; gerti po V2 stiklins 3 kartus per dien (Ukietjus viduriams) Rp. Florum Pruni spinosi 50,0 Foliorum Betulae 30,0 Fructuum Petrosilini 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti 250 ml verdanio vandens, palaukti 20 min., perkoti; gerti du kartus per die n po 1 stiklin (lapimo isiskyrimui skatinti) DYGIOJI UNOBEL

Rhamnus cathartica L. (F VIII) (Syn. Rhamnus spinosa Gilib.) Dygioji unobel priklauso alteknini (Rhamnaceae) eimai. Tai daugiametis krmas arba neauktas medelis. ydi gegus mn. pabaigoje ir birelio mn. pradioje nerykiais smulkiais, alsvos spalvos iedeliais. Ruden subrsta juodai rudos spalvos, madaug irnio 3idumo vaisiai. Sakuts dygliuotos. Auga pamikse, atlai tse. Mokslinje ir liaudies medicinoje vartojami vaisiai, tai yra uo gos, ir iev (Fructus Rhamni cathartici, Baccae Spinae cervinae, Cortex Rhamni catharticae). Vaisiai renkami ruden, rugsjo ir spa lio mn., iev pavasar (gegus mn.) ir diovinama 4560C temperatroje. Svarbiausios veiklisios mediagos yra antragliukozidai-ramnoemodinasy ramnorinas, flavoniniai junginiai, pektinas ir organins
72

21 pav. D yg io ji u n o b e l ( R h a m n u s c a t h a r t i c a L.):
^ ydinti a k u t su v yrika isiais ie dais; B ydinti ak ut su m oterikaisiais ie dais; / v yrika sis iedas, 2 vyrikojo iedo i ilgin is pivis, 3 kuokeliai, 4 m ote rika sis ie das, 5 m ote ri kojo iedo iilgin is pivis, 6 vaisiu s (rieuta s), 7 p u s ia u a p n u o g in ta s vaisius. 8 sklos

Tgtys. Antragliukozidai hidrolizs poveikyje skyla emodin ir cukrines mediagas. Terapins dozs veikia kaip velniai vidurius laisvinanti ir didi nanti tulies sekrecij priemon. Tai labai vertinga ir visada uiikrintai veikianti aliava prie ltinius viduri ukietjimus.
Rp. Fructuum Rhamni catharticae 20,0 Fructuum Foeniculi 10,0 Auae fervidae 100,0 M. f. infusum. D. S. Igerti per 2 valandas, padalijus 2 dalis \Suaugusi viduriams ivalyti) Rp. Sirupi Rhamni catharticae 60,0 D. S. Po arbatin auktel kas 2 valandos (Virkinamajam traktui ivalyti, 78 mt amiaus vaikams) Rp. Fructuum Rhamni catharticae 50,0 Radicis Taraxaci 100,0 Herbae Rutae 20,0 Fructuum Foeniculi 30,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, uvirinti; igerti nakiai (Tulies sekrecijai padidinti) Rp. Corticis Rhamni cathart. 30,0 Corticis Sambuci 20,0 Stipitis Dulcamarae 20,0 Auae 500,0 M. f. decoctum. D. S. 3 kartus per dien po stiklel (Nutukusiems asmenims, turintiems dusul) Rp. Decocti fructuum Rhamni catharticae 20,0200,0 Sirupi Rhei simplicis 20,0 D. S. 3 kartus per dien po valgom aukt (Viduriams laisvinti) Rp. Baccae Spinae cervinae Corticis Frangulae aa 20,0 Foliorum Sennae 30,0 Fructuum Anisi Radicis Liuiritiae aa 10*0 74

M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, pavirinti 10 min., perkoti; gerti po '/*1 stiklin nakiai (Viduriams laisvinti)
DYGLIUOTASIS DIRVENIS

Ononis spinosa L. (Syn. Ononis campestris Koch. et Ziz., Ononis legitima Delarbre, Ononis antiuorum L.) Dygliuotasis dirvenis priklauso anktini (Legminosae) ei mai. Daugiametis, retokai ms respublikoje aptinkamas, saus viet augalas. Labai panaus laitin dirven (Ononis arvense) skiriasi tik dygliuotumu Ononis arvense nedygliuotas. ydi lieposrugpiio mn. roins spalvos iedeliais. Anktys trumpos, nemaloniai kvepia. Auga ant geleinkeli pylim, dykavietse ir kt. Vaistinei aliavai aknys (Radix Ononidis, Radix Restis bovis, Radix Arestae) renkamos ruden. aliavoje randama saponins prigimties gliukozid anonino, pseudoononino ir onono. aknys vartojamos lapimo isiskyrimui skatinti. Kai kurie gydytojai re komenduoja vartoti sergant inkst akmenimis, o kartais kaip expectorans.
RP. Radicis Ononidis Fructuum Foeniculi Radicis Glycyrrhizae Fructuum Juniperi aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, uvirinti; gerti po V2 stik lins du kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti) Rp. Radicis Ononidis 20,0 Radicis Urticae dioic. 5,0 Radicis Agropyri rep. 35,0 Florum Sambuci nig. 15,0 Herbae Equiseti 25,0 M. f. species. 75

22 pav. D y g l i u o ta s i s d ir v e n i s ( O n o n is sp i n o s a L.):
A ydinti vir n; / iedelio i ilgin is pivis, 2 v aisius (anktel) vaisius be ta u re l s, 4 v a isia u s iilgin is pivis su ta u re le , 3

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti 300 ml vandens, virinti 15 min., perkoti; gerti 3 kartus per dien po 1 stiklin (Esant inkstuose bei pslje akmenims) DYGLIUOTASIS ALTALANKIS

Hippophae rhamnoides L. (Syn. Hippophae lithoralis Salisb., Hippophae Sibirica Hort.) Dygliuotasis altalankis priklauso ilakrmini (Elaeagnaceae) einiai. Tai daugiametis, dvinamis, dygus, uaugantis iki 5 m auk io dekoratyvinis ir vaisinis krmas. Lapai smulks, bekoiai, lancetikos formos, daniausiai aliomis virutinmis ir vynuotomis, sidabrikai blizganiomis apatinmis pusmis. iedai smulks, rus vos spalvos. Vaisiai netikros uogos, irnio didumo, labai trum pais koteliais, nunok oranins spalvos. Lietuvos TSR savaime neauga, bet sodinamas parkuose, soduo se, sodybose ir kt. Pastaraisiais metais mokslins medicinos dar buotojai altalank kreipia daug dmesio. Visapusiki chemi niai tyrimai parod, kad vaisiuose yra daug labai verting me diag. Pagal Devetino ir Obodovskos tyrimus vaisiuose riebalinio alie jaus yra nuo 3 iki 7/o, vitamino C 16270 mg%>, vitamino B 0,0160,035 mg/o, vitamino B2 0,030,05 mg/o, vitamino Bc 0,79 mg/o, vitamino E 8,0 mg"Vo, karotino 110,0 mg%>. Sklo s e riebalinio aliejaus 10 12%>, karotino 0,3 mg/, vitamino Bi 0,28 mg%, vitamino B2 0,25 mg/o, vitamino E 14 mg/o. Vitaminas Bc , arba folinin rgtis, yra ypa svarbi media ga ir btina mogaus organizmui. Ji reikalinga nukleinini rgi sintezei; pastarosios turi teigiamos takos eritrocitams susidaryti. Pastaruoju metu i io augalo vaisi gaminamas tirtas aliejus, kuris turi 3060 mg/o karotino, 130 145 mg/o vitamino E, be to, jame randama vitamino F, kuris ypa svarbus tuo, kad reguliuoja odoje mediag apykait. I ios trumpos apvalgos matyti, kad altalankio vaisi (uog) aliejus yra labai vertingas produktas, todl jis vis labiau pradeda mas vartoti ginekologinje praktikoje, sunkiai gyjanioms, ypa rentgeno bei elektros spinduli sukeltoms odos bei gleivini aiz doms gydyti. Be to, aliej patariama vartoti profilaktiniams tiks lams, ypa gydant virkinamojo trakto piktybinius navikus rentgeno
77

23 pav. D y g l i u o ta s i s a l ta l a n k i s (H ip p o p h a e r h a m n o i d e s L.):
1 akel su v a isiais (u og om is), 2 ak e l su m ote rik a isiais iedais, 3 ak e l s u vy* rik aisiais iedais, 4 p a s k ir a u oga

spinduliais, nes aliejus apsaugo gleivini lsteles nuo degene racijos. Gydant virkinamajame trakte v spinduliais, ligoniams per vis gydymo laikotarp aliejaus duodama po V2 valgomo aukto 23 kartus per dien ir, pabaigus gydymo kurs, dar vartojama 23 Savaites. Gydant kolpitus, endocervicitus, kasdien tepama aliejumi vagi nos sieneles. i gydymo operacij turi atlikti gydytojas-gineko logas. Atsivelgiant tai, kad altalankis turi labai daug gydomj savybi, patartina vartoti vaisius maistui, galima i vaisi i spausti sultis, vekuoti uogas, gaminti uogienes ir 1.1. Taiau alios uogos nra skanios, bet kai jas ant krmo paeidia aliai, jos gauna pakeniam skon. Todl geriausia vaisius rinkti taip. V lai ruden reikia nuplauti akutes su uogomis, suriti nedidelius ryullius ir pakabinti pastogse. Ilgesn laik (23 savaites) paalusios jos gauna ymiai malonesn skon. Galima jas palikt? ant krmo tol, kol pala, o paskui rinkti.
DVINAM KATPD

Antennaria dioica Gaertner (Syn. Antennaria hyperborea'D. Don., Antennaria parvifolia Nutt.) Dvinam katpd priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Tai daugiametis augalas, kuris uauga iki 1030 m aukio. Zydt birelio mn. Auga daugiausia smlingose, vyringose, sausose vie tose, pamikse, dirvonuose ir kt. Liaudies medicinoje katpd gana plaiai vartojama kaip krau javim mainanti bei stabdanti priemon. Cheminiu poiriu veikliosios mediagos dar ne visikai itir tos. Taiau farmakologikai pagal Varlakov katpds itraukos stipriai veikia kraujo krejim, tai yra suaktyvina fermento pro trombino perjim trombin. Paalinio veikimo neturi. Vaistinei aliavai gaminti vartojama visa dvinams katpds antemin (Her b Antannariae, Flores Pedis cati, Flores Gnaphalii rubri) dalis. Pagal prof. Muinsk Pranczijoje katpds iedai plaiai var tojami nuo plaui kataro, bronchito, palengvina atsikosjim.
79>

Rp.

' - **, Infusi herbae Antennariae ex 10,020,0: 200,0 D. S. Po valgom aukt per 1030 min, iki kraujo sustabdymo (Kraujuojant i skrandio bei arn) / Infusi herbae Antennariae ex 10,020,0:200,0 D. S. Po valgom aukt kas 1IV2 valandos (Kraujuojant i gimdos) Florum Pedis cati 100,0 Herbae Jaceae 50,0 Florum Verbasci 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min. udengtame indelyje, nukoti; gerti po lk stiklins 23 kartus per dien (Sergant bronchitu ir esant sausam kosu liui)
EUROPIN PIPIRLAP

-'.-r.-.

Rp.

'

Rp-

Asarum europaeum L. (Syn. Asarum pffjcinale Moench.)

Europin pipirlap priklauso kartuolini (Aristolochiaceae) ei mai. Tai daugiametis, olinis, liauianiais plonais akniastiebiais augalas. Lapai inksto formos, blizganiomis virutinmis pusmis, iemoj antiej i. iedai pavieniai, nusvir; vainiklapiai rudai violeti ns spalvos. i pipirlap ydi balandiogegus mn. Labai pa plits ms lapuoiuose mikuose bei laituose augalas. Viduramiais pipirlap buvo plaiai vartojama kaip emeticum. Vliau buvo umirta. Pastaruoju metu augal vl kreipiamas dmesys, taiau farmakologikai ir chemikai jis dar ne visikai itirtas. Vaistinei aliavai renkami akniastiebiai su aknimis (Rhizoma Asari) ir lapai (Folia Asari). aliavoje randama apie 1% eterinio aliejaus, kurio sudt eina azoronas, diazoronas ir j aldehidai: borneolas, eugenolis ir seskviterpinai. Karti mediaga azarinas, vairios organins rg tys ir kitos mediagos. Pagal prof. Muinsk, vienkartin 35 g aliavos doz sukelia vmim, 0,30,5 g skatina lapimo isiskyrim. Pagal I. A. LerS0

24 p av . E u r o p in p ip ir la p ( A s a r u m e u r o p a e u m L.):
1 a u g a l a s ydjim o m etu , 2 p a sk ir a s iedelis, 3 ie d as be apyiedio, 4 kuokeliai

m a n pipirlaps lapuose yra cardiaca grups gliukozid, o ak n ia stiebiuose saponinam s artim esni mediag. Tai stipriai veikianti aliava, kuri turi bti v arto ja m a gydytojo prieiroje.

L :
Infusi folio rum Asari ex 1,0 200,0 . P o v a l g o m a u k t 3 k a r t u s per dien ( ir d ies d arbu i p a g e r i n t i)

Rp.
Infusi r h i z o m a ti s A s a r i ex 2,0 200,0 D. S. P o v a l g o m a u k t 3 k a r t u s per dien ( A tsiko sjim ui p a le n g v in ti) Rp. H e r b a e A s ari c um r a d ic ib u s 8,0 A u a e fe rv id a e 250,0
8 V aistiniai a u g a la i

81

Sirupi Liuiritiae 50,0 M. f. infus. D. S. Po valgom aukt 3 .kartus per dien (Sergant plaui udegimu) Rp. Herbae Asari c. radicibus 30,0 Foliorum Betulae eone. 100,0 Foliorum Vitis ideae Radicis Liuiritiae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti kartu vandeniu, palaikyti 30 min., atal dyti; gerti 23 kartus per dien po V2 stik lins (lapimo isiskyrimui skatinti) GELTONASIS GENCIJONAS

Gentiana lutea L. (F VIII) (Syn. Asterias lutea Borkh. Swertia lutea Vest.) Geltonasis genci jo n a s priklauso gencijonini (Gentianaceae) eimai. Daugiametis, kaln floros atstovas; natralin jo augimo vieta Karpat kalnai. Lietuvos TSR gali bti auginamas kaip kultrinis augalas. Stiebai uauga iki 1V ni aukio. iedai gras, 2 stambs, geltonos spalvos, sukrauti j mentures; ydi birelio mn. Vaistinei aliavai (Radix Gentianae) ruden arba pavasar ren kami 57 met akniastiebiai. aliavoje randama keletas flavonins prigimties gliukozid, karij mediag genciapikrino, genciamarino, gencianino bei specifini cukr : gencianozs ir genciabiozs. Mintj mediag kompleksas organizme didina liauk sekreto iskyrim (seili, skrandio). Dl to maisto virkinimas pa gerja, apetitas padidja. Gencijon aknys ir i j pagaminti preparatai nuo seno vartojami kaip Amara pura. Be to, kaip kartumynin mediaga gencijon aknys vartojamos alaus pramonje kai kurioms alaus rims gaminti.
Rp. Radicis Gentianae 100,0 Herbae Absinthii 30,0 Pericarpii Aurantii 50,0 M. f. species.
82

25 pav. G e l to n a s i s g e n c i j o n a s ( G e n t ia n a lutea L.):

J ydinti a u g a l o v irn, 2 kuokelis, 3 piestel, 4 v aisius, 5 a kny s -

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, po 30 min. nukoti; gerti 3 kartus per dien po V2 stiklins prie valg (Apetitui ir virkinimui pagerinti) Rp. Radicis Gentianae 50,0 Foliorum Trifolii fibrini 30,0 Radicis Taraxaci 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti viena stikline verdanio vandens, pa laikyti 30 min., perkoti; gerti po valgom aukt 34 kartus per dien prie valg (Apetitui suadinti ir virkinimui pagerinti) Rp. Radicis Gentianae Herbae Millefolii Herbae Centaurii minoris Herbae Absinthii Radicis Calami aromatici aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upliky ti stikline verdanio vandens, palaikyti u dengt 30 min., nukoti; gerti 34 kartus per dien prie valg (Apetitui adinti ir virkinimui pagerinti)

* *

GELTONIEDIS BARKNAS

Melilotus officinalis L. (F VIII)

(Syn. Melilotus citrina Duval., Melilotus flava Pall., Melilotus palustris Schult., Melilotus arvensis Wallr.) Geltoniedis barknas priklauso anktini (Leguminosae) ei mai. Dvimetis, olinis, maloniai kvepiantis lauk augalas. Ms krate auga dvi barkn rys geltoniedis ir bltaiedis. Vaistinei aliavai (Herb Meliloti, Summitates Meliloti, Herb Meliloti citrini) tinka tiktai geltoniedis barknas. ol piaunama ydjimo metu, diovinama natraliai. aliavoje svarbiausios mediagos yra kumarinas ir melilotinas. Manoma, kad kumarinas ir jo junginiai organizm daro jautresn ultravioletiniams spinduliams daugiau j pasisavina.
84

26 pav. G e l to n i e d i s b a r k n a s
A ydinti virn ;

(M e lilotu s officina lis L.):

1 a tsk ira s iedelis, 2 iedelio iilgin is pivis, 3 vain iklap is, 4 kuokeliai, 5 v a isiu s (anktis)

Mokslinje medicinoje vartojama raminamiems kompresams, aliam trauklapiui gaminti ir t. t. Grynas kumarinas plaiai naudojamas tabako pramonje ir kt. Nedideliais kiekiais aliavoje randama dikumarino, kuris tam tik rais atvejais gali bti skmingai pavartotas nuo smarkus kraujo krejimo.
Rp. Herbae Meliloti 50,0 Foliorum Melissae 30;0 Florum Humuli lupuli 20,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nu koti; gerti po V2 stiklins 23 kartus per dien (Esant per dideliam jautrumui bei susijau dinimui). Rp. Herbae Meliloti-50,0 Florum Cyani 20,0 Auae fervidae 200,0 M. f. infusum. D. S. Aki kompresams (Sergant vok udegimu) Rp. Herbae Meliloti 50,0 Foliorum Menthae pip. 200,0 M. f. species. D, S. Uplikyti verdaniu vandeniu, kart ol sudti maiel ir udti kompres (Esant aus udegimui) Rp. Herbae Meliloti 40,0 Florum Chamomillae vulg. Foliorum Althaeae 5a 30,0 M. f. species. D. S. Arbatos miin uplikyti verdaniu van deniu, vis trin sudti drobin maiel ir udti kompres ant skaudamos vietos GLUOSNIS

Salix L. Gluosnis priklauso gluosnini (Salicaceae) eimai. Gluosni geniai vien tik Lietuvoje priskiriama apie 16 ri. Tai visiems g erai. pastami daugiameiai krmai bei mediai.
86

27 pav. B a l t a s i s g l u o s n i s (S a lix a lb a L.):

1 ak el su vy rik a isiais irgin iais, 2 v yri k a sis iedelis, 3 s ak e l su m oterikaisiais irg iniais, 4 m o te rik a sis iedelis

Vaistinei aliavai gam inti gluosni iev (Cortex Salicis) tinka i dviej ri, btent: baltojo gluosnio (Salix alba L.) ir blinds (Salix caprea L.). iev lupam a nuo 3 4 m et am iaus ak bei stieb pavasar, kada ji lengvai atskiriam a nuo medienos. Chem iniu poiriu ievje y ra gliukozido salicino, kuris h id ro lizs poveikyje duoda salicilin alkohol. P a s t a r a s is lengvai oksidinasi iki salicilins rgties, kurios ievje susidaro iki 4/o. Be to, b na 7 10% ra u g in i (tanidini) m ediag, flavon ir kt. iev v a rto ja m a se r g a n t a rn k ata ru bei viduriavim u kaip a d strin g e n s ir desinficiens, i kitos puss, ievje esantieji salicili87

niai junginiai kartais duoda gerus rezultatus gydant reumat bei lapimo tak udegiminius procesus. Anksiau, kai nebuvo inomas chininas, gluosni iev buvo var tojama nuo maliarijos. Literatroje randama nurodym, kad, maiant gluosni iev su vingiorykts iedais (Flores Spireae), gluosni ievs terapinis veikimas padidja.
Rp. Corticis Salicis 20,0 Florum Spireae 10,0 Auae 300,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgom aukt kas 2 valandos (Nuo snari udegimo) Rp. Corticis Salicis 100,0 Radicis Symphyti Rhizomatis Tormentillae aa 50,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio upilti stikline karto vandens; gerti po 2 stiklines per dien (Sergant miniu viduriavimu) Decocti Corticis Salicis ex 10,0200,0 Natrii salicylici 5,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien __ (Nuo atraus reumato) Rp. Decocti corticis Salicis 15,0200,0 D. S. (Skalauti burnos ertmei) Rp. Corticis Salicis 30,0 Auae 250,0 Sirupi Rubi idaei 30,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgom aukt kas 2 valandos (Temperatrai mainti) Rp. Corticis Salicis 100,0 Radicis Ononidis Radicis Liuiritiae Herbae Herniariae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 3 kartus per dien po 1 stiklin (Sergant lapimo tak udegimu) 88

GRAIKIKASIS RIEUTMEDIS

Juglans regia L. (Syn. Juglans heterophylla Hort., Juglans longirostris Carr.) Graikikasis rieutmedis priklauso rieutini (Juglandaceae) ei mai. Tai daugiametis, kils i iltesni krat medis. Lietuvos TSR savaime neauga, bet pasodinti parkuose, sodybose auga. altomis iemomis gerokai apla. Rieutmedio lapai panas j uosi la pus. Vaistams vartojami lapai ir vaisi iev. Lapai skinami fizio logikai dar ne visai subrend, ms slygomis birelio mn. antrojoje pusje. Diovinami pavsyje. iev imama nuo vaisi tada, kai ji yra alia, bet branduolys jau normalaus dydio. Lapuose (Folia Juglandis, Pericarpium Juglandis, Cortex Nucum Juglandis viridis, Putamina Nucum Juglandis) ir vaisi iev je randamos beveik tos paios veikliosios mediagos, taiau vaisi ievje daugiau bna tanidini mediag. aliavoje randamos svar biausios mediagos: galusins rgties pobdio tanidins me diagos, fenolinio pobdio mediaga juglonas, cukrinio pobdio mediaga inozitas ir eterinis aliejus. Be to, yra vitamin C, Bi, P, provitamino A ir fitoncid. Pagaminti preparatai kaip ioriniai var tojami egzemoms, dedervinms ir vairioms aizdoms gydyti. vid imama kaip sutraukianti mediaga, taip pat ir rachitui gydyti. Be to, graikikojo rieutmedio aliava vartojama kosmetikoje dayti plaukams. Tam ypa tinka aliejins itraukos. RpFoliorum Juglandis eone. 15,0 Olei Helianthi 100,0 Coue per horas tres et adde Cerae flavae 15,0 M. f. unguentum. D. S. Tepalas aizdoms

Rp.
Foliorum Juglandis 60,0 Radicis Bardanae 40,0 Herb Hyperici 100,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, po 20 min. nukoti; gerti 23 kartus per dien po V2 stiklins (Esant skrofulioziniams ibrimams)
89

28 pav . G r a i k i k a s is r i e u tm e d is

( J u g i a n s r e g i a L.):

A ydinti akel ; B ake l su m o te ri k a isiais p ras isk le id u s ia is iedais ; 1 vyrikasis ie d as i ono, 2 vy ri k a sis iedas i v ir a u s, 3 m o te ri k a sis ie das, 4 va isiu s (rie u tlis), 5 v aisius be ap y v alsia u s

Rp. Foliorum Juglandis 30,0 Auae fervidae 400,0 M. f. infusum. D. S. Plauti burnos ertmei, esant dant sme gen udegimui Rp. Corticis Nueis Juglandis Foliorum Salviae aa 25,0 Herbae Eiseti 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukoti, gerti alt gurkniais (neskubant) po V2 stiklins 23 kartus per dien (Prakaitavimui sumainti)

. ^

Rp'

Foliorum Juglandis reg. 20,0. Strobili Lupuli Foliorum Salviae aa 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, po 30 min. nukoti; gerti 23 kartus per dien po '/a1 stik lin (Norint nutraukti pieno liauk veikim)
GUDOBELE

Crataegus L. Gudobel priklauso erktini (Rosaceae) eimai. Gudobels yra daug ri, vien tik Taryb Sjungoje j priskaitoma apie 40. Lie tuvos TSR savaime auga dvi rys: grauelin gudobel (Cra taegus oxyacantha L.) ir vienapiest gudobel (Crataegus monogyna Jacq.). Kitos rys aptinkamos parkuose ir sodybose kaip dekoratyvins. Ms slygomis ydi. gegus mn. pabaigoje ir birelio mn. pradioje baltais, kvepianiais iedais,^ ruden pasi puoia raudonais, beveik vynios didumo vaisiais. Liaudies medicinoje iedai, vaisiai ir iev (Flores Oxyacanthae, Flores Crataegi, Folia Crataegi oxyacanthae, Fructus Crataegi) var tojami nuo sen laik vairiose tautose. Mokslin medicina gud obel rimt dmes atkreip pastaraisiais deimtmeiais. ieduose svarbesns mediagos yra ios: gliukozidai, oksiakantinas, kvercitrinas, eterinis aliejus, flavonas ir nitrogliukozidai.
91

29 pav. G r a u e l i n g u d o b e l ( C r a t a e g u s o x y a c a n t h a L.):
/ a u g a lo akel ydjim o m etu, 2 pa sk iro iedelio iilginis pivis, 3 kuokeliai, 4 akel su v aisiais, 5 v a isiau s iilgin is piuvis

Vaisi sklose (kauliukuose) y ra am igdalino ir kit m ediag. V a i si sultyse yra nem aa organini rgi ir cukrini mediag. Vaistinei aliavai gam inti (Flores C rataegi, F ructus C rataegi) gudobels iedai renkam i paiam e ydjime, vaisiai subrendnunok. vairi ali specialist farm akologiniai ir klinikiniai tyrim ai p a rod, kad i gudobels ied bei vaisi p agam inti preparatai puikiai gydo irdies sutrikimus, todl gudobel buvo pripainta cardiacae
92

grups vaistiniu augalu. Gudobels preparatai nesukelia kumuliatyvini reikini ir yra netoksiki, maina kraujo spaudim. Tisingas gudobel vadina irdies valerijonais". Pasak Muinskio, itraukos, pagamintos i viei stabilizuot ied bei vaisi, veikia tikriau, negu i saus. Taiau praktikai aliavos atsargos turi bti gerai idiovintos ir neilgai laikomos. Tai labai vertingas vaistingas augalas, kuris vis plaiau pradedamas vartoti. Ms farmacin pramon gamina skyst gudobels ekstrakt (Extractum Crataegi fluidum).
Rp. Extracti Crataegi fluidi 10,0 Sirupi florum Aurantii 90,0 D. S. Po arbatin auktel 3 kartus per dien (Sergant hipertonija) Rp. Florum Crataegi 100,0 Florum Aurantii Radicis Valerianae eone. aa 30,0 Herbae Hyperici 90,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 min., nukoti; igerti per 2 kartus (Esant padidintam jautrumui bei nervuotumui) fineturae Crataegi Tincturae Valerianae aa 15,0 D. S. Po 3050 la 3 kartus per dien prie valg (Esant funkcionaliniams irdies nepakankaLimams)

JUODASIS SERBENTAS

Ribes nigrum L.
N: U

(Svn. Ribes boreale Turcz., Ribes altaicum Hort., Ribes intermedium Bercht.) Juodieji serbentai priklauso uolasklini (Saxifragaceae) ei mai. Daugiametis, vaisinis, soduose auginamas krmas. Ms kra te is augalas kartais aptinkamas sulaukjs paupiuose, atlaitse. J yra daug veisli.
93

Vaistinei aliavai (Folia Ribis nigri) lapai renkami birelio mn. pabaigoje ir liepos mn. pradioje. Jie tuojau diovinami pavsyje, gerai perpuiamoje vietoje. aliavoje randama raugins jnediagos, eterinio aliejaus pdsa kai, enzim, mineralini drusk, ypa mangano, vitamino C ir fi toncid. Vaisiuose ypa daug vitamino C ir antociano. Pagal Muinskj Pranczijoje lapai bei i j padaryti preparatai vartojami snari udegiminiams procesams bei reumatizmui gydyti; be to, pagreitina purino produkt iskyrim i organizmo.

j^Extracti Ribis nigri fluidi 120,0

f D. S. Po aukt V2 stiklins vandens, igerti

\ \. 3 kartus per dien (Sergant reumatu) __

Rp. Foliorum Ribis nigri 100,0 Florum Spiraeae ulmariae 50,0 Corticis Sambuci 30,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti 3 kartus per dien (Sergant reumatu bei snari udegimu) ' JUODOJI TUOPA

Populus nigra L. (Syn. Populus europaea Dode, Populus Viadri Riidiger.) Juodoji tuopa priklauso gluosnini (Salicaceae) eimai. Dau giametis medis, savaime ms krate neauga; sodinamas parkuose, aljose, kapinse ir sodybose. Vaistinei ^aliavai (Gemma Populi) ruoti pumpurai renkami kovo ir balandio mn.; diovinami 30 C temperatroje. aliavoje svarbiausios mediagos yra gliukozidai salicinas, populinas, flavonins prigimties mediagos chrizinas ir tektochrizinas, der vins mediagos, eterinis aliejus. Liaudis pumpur itrauk gana plaiai vartoja iorinms aizdoms gydyti. Mokslinje medicinoje dl gliukozido salicino tuopos pumpurai vartojami kaip prakaita vim ir lapim skatinanti priemon.
94

30 pav. J u o d o j i t u o p a ( P o p u l u s n i g r a L.):
/I _ Sakel su vyriku oju ie dynu; B akel su m o te riku oju ie dynu; C ja u n o s a k u t s virn ; / vy ri k a sis iedas; 2 m ote rika sis ie das, 3 m o te ri k a sis ie das be prela pio, 4 s u b re n d s v aisius, 5 skla be skristuko

Rp. Gemmarum Populi cont. 20,0 Florum Hyperici 30,0 Spiritus vini 95 30,0 Axungiae porcinae 80,0 M. f. unguentum (votims, aizdoms) Gaminama taip. Jonaols ir pumpur iedus sutrinti, suvilgyti alkoholiu ir palikti 2 va landoms udengtame inde. Paskui pridti tauk ir ildyti ant vandens tyns tol, kol igaruos spiritas, perkoti per marl. Rp. Tincturae Populi* 50,0 D. S. Po arbatin auktel V2 stiklins pieno; gerti 3 kartus per dien (Esant ukimimui) Rp. Gemmarum Populi cont. Florum Spiraeae ulmariae aa 50,0 Foliorum Ribis nigri 100,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, po 30 min. nukoti; gerti po 23 stiklines per dien (Sergant snari reumatu)

Rp.
Gemmarum Populi 30,0 Corticis Salicis 20,0 Florum Tiliae 15,0 Foliorum Farfarae 35,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline karto vandens ir dar pavirinti 5 10 min., perkoti; gerti kart po V21 stik lin 3 kartus per dien. (Esant reumatizmui bei gripiniam karia vimui) JUODUOGIS EIVAMEDIS

Sambucus nigra L. (F VIII) (Syn. Sambucus vulgaris Lam.) Juoduogis eivamedis priklauso eivamedini (Caprifoliaceae) eimai. Tai dekoratyvinis, daugiametis krmas. Ms respublikoje savaime neauga, bet kartais sulaukja. iaip jis sodinamas parkuo se, sodybose, kapinse, pakelse.
96

31 pav . J u o d u o g i s e iv am e d is ( S a m b u c u s n i g r a L.):
A ydinti akel ; B Sakut su su b re n d u sia is v a isiais; / p a sk ir a s iedelis, 2 piestel, 3 ak e l su nu y d ju sia is iedeliais, 4 s u b re n d vaisiai, 5 v a isiau s sk ersinis piuvis, 6 k a u liu k a s (skla), 7 kauliuko skersinis pivis 7 V aistiniai a u g alai

Vaistinei aliavai (Flores Sambuci, Flores Sambuci nigri, Cortex Sambuci, Fructs Sambuci, Baccae Sambuci, Grana Sambuci, Folia Sambuci) daiigiausia naudojami iedai ir iev, ymiai reiau lapai ir vaisiai. Literatros duomenimis, veikliosios mediagos ievje, ieduose, lapuose ir vaisiuose bna skirtingos. ieduose randama: gliukozido rutino ir sambunigrino, gleivini mediag, tanid, eterinio aliejaus ir kt. ievje aptinkama cholino, gliukozido sambunigrino, dervini mediag ir kt. Todl ir pre paratai organizm veikia skirtingai. iedai sukelia prakaitavim ir didina lapimo isiskyrim. Pasak Leklerio, eivamedio prepa ratai skatina pieno isiskyrim indyvms moterims (Lactogogum). eivamedio ied arbatos miinys su ramunli iedais ramina skausmus, ypa menstruacijos metu. iev turi stipr diuretin veikim, primenant rusmens bei ko feino savybes, tai yra lapim skatinanias savybes. Lapai yra daugiau homeopatikas preparatas. Tai gana stipriai veikiantieji preparatai, todl vartotini tik gydytojo prieiroje.
Rp. Corticis Sambuci 100,0 Florum Cyani Radicis Petroselini aa 50,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikli ne verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti 23 stiklines per dien (lapim skatinanti priemon) # Rp. Florum Sambuci 30,0 Herbae Violae tricol. 20,0 Florum Tiliae 30,0 Fructuum Rubi idaei 20,0 Aquae fervidae 1000,0 M. f. infusum. D. S. Po 12 stiklines kas valand (Esant trokinantiems kariavimams)

Rp.
Florum Sambuci Florum Chamomillae aa 30,0 M. f. species. D. . aukt arbatos miinio uplikyti stikli ne verdanio vandens; gerti po V2 stiklins 3 kartus per dien (Skrandio sekretui skatinti)
98

Rp. Florum Sambuci 50,0 Fructuum Anisi vulgaris cont. 100,0 Herbae Hyperici 60,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens; gerti 23 kartus per dien po 1 stiklin (Pieno liauk sekreto padidinimui) RpFlorum Sambuci Florum Ulmariae Florum Borraginis aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens; gerti kas 2 valandos po V2 stiklins (Prakaitavimui skatinti priemon) Rp. Florum Sambuci nig. 30,0 Florum Tiliae 20,0 Herbae Hyperici 30,0 Herbae Soli daginis virgaur. 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti 2 stiklinm verdanio vandens, palai kyti 20 min., nukoti; gerti po 1 stiklin 34 kartus per dien (Esant reumatiniam snari udegimui) JOR SVOGONAS S c illa m a r itim a L. (F V I II ) -

(Syn. Urginea maritima L.; Baker, Urginea scilla Steinh.) Jr svognas priklauso lelijini (Liliaceae) eimai. ioje gen tyje priskaitoma iki 40 ri. vairios jr svogn rys savaime auga Viduremio jros baseino pakraiais: Graikijoje, Italijoje, Siaurs Afrikoje ir 1.1. Tai daugiametis augalas, kuris per 35 me tus gerose slygose uaugina svogn, kartais net 2 kg svorio. ios ries yra dvi formos. Viena forma svogn turi lukt baltos spal vos, kita raudonos. Pastaroji yra kelis kartus toksikesn, to dl daugiau vartojama kaip nuodas grauikams naikinti. Taryb Sjungoje jr svognas savaime neauga, bet yra kultivuojama Suchumio ir Batumio rajonuose. LTSR MA Botanikos sode auto99

riaus atliktais bandymais nustatyta, kad svarb vaistin augal galime usiauginti ir ms krate. Jr svognas, kaip vaistinis augalas, jau buvo inomas prie ms er egiptieiams, o dabar plaiai vartojamas mokslinje ir liaudies medicinoje irdies ligoms gydyti. Taiau pastaraisiais de imtmeiais jr svogno preparatai i dalies pakeiiami rusmens preparatais. Svognuose randama keletas gliukozid. Svarbesni i j scilarenas A ir scilarenas B. Scilarenas A yra pagrindi n veiklioji substancija, kuri chemine struktra bei fiziologiniu veikimu artima rusmeni ir strofartto gliukozidams. Svarbu tai, kad scilarenas A neturi kumuliatyvinio veikimo, taiau diure tinis veikimas yra stipresnis, negu kit cardiacae grups gliu kozid. aliame svogne randamas fermentas sciliarenoz, kuri skaldo sciliaren gliukoz ir prosciliaridin A. Tai veikliausia substancija. Taiau, svognams distant, didesn dalis gliukozid visai su skyla ir tampa neveikls. Todl aliava turi bti stabilizuota arba preparatai gaminami i ali svogn. 2ali svognai turi gana stipr vietin dirginant veikim, suerzina od, o panaudoti per os gali sukelti virkinamojo trakto udegim. Reikalingas atsargumas ir gydytojo prieira. Todl anksiau vartoti diovinti svognai (Bulbus Scillae, Oxymel Scillae) turi bti pakeisti galeniniais arba neogaleniniais preparatais. Bendrai jr svogno preparatai turi stipr terapin veikim. Net ten, kur rusmeni preparatai neduoda teigiam rezultat, jros svogno preparatai danai bna efekty vs, ypa pagaminti i stabilizuotos aliavos, pavyzdiui, Intractum Scillae. i svogn preparat nepatartina vartoti iki 2 m. vaikams.
Rp. Scillareni (seu scillasidi) 0,025 Coffeini natrio-benzoici 0,1 Diuretini 0,25 M. f. p. D. t. d. N. XX D. S. Po 1 miltel 3 kartus per dien po valgio (Gydytojui nurodius) Rp. Pulveris Scillae 0,06 Sacchari albi 0,25 M. f. p. D. t. d. N. XII D. S. Po 1 miltel 34 kartus per dien po valgio (Gydytojui nurodius) 100

Rp.

Bulbus Scillae stabilis pulv. 0,25 Kalii sulfurici 0,1 Radicis Althaeae pulv. 0,1 M. f. p. D. t. d. N. XII in obl. D. S. Po vien miltel 3 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Aceti Scillae 20,0 Mellis albi 200,0 D. S. Po valgom aukt 23 kartus per die n po valgio (Gydytojui nurodius) Rp. Tincturae Scillae 15,0 D. S. Po 12 piliules 34 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Bulbus Scillae pulv. 3,0 Foliorum Digitalis pulv. 1,0 Massae pilularum q. s. ut. f. pilulae N. XXX D. S. Po 12 piliules 34 kartus per dien po valgio (Gydytojui nurodius) Rp. Bulbus Sillae 100,0 Acidi acetici glacialis 20,0 Vini albi 980,0 D. S. Po valgom aukt V2 stiklins van dens; gerti 23 kartus per dien po valgio (Gydytojui nurodius)

Prof. Ivanovo nurodymu, grauikams nuodyti vartotini tiktai raudonieji jr svognai, nes baltieji svognai neefektingai veikia. iurks, sudusios toksines dozes, va per 68 valandas. Raudo nieji jr svognai nuodingi ir monms. Todl, ruoiant nuodus iurkms, reikia usimauti gumines pirtines ir bti atsargiems. Didiausi efekt duoda viei (ali) svognai. Tam tikslui i spaudiamos sultys arba sutrinamas visas svognas. Vieno kilo gramo pilkajai iurkei mirtina doz yra nuo 100 iki 400 miligram vieio svogno. Recept pavyzdiai nuod paruoimui iurkms naikinti:
101

1. Raudonojo jr svogno (sutrinto) 100,0 2. Milt 50,0 3. Riebal 50,0 4. Salicilins rgties 2,0 Visk sumaiyti ir tepti ant duonos gabaliuk. 1. Raudonojo svogno (sutrinto) 500,0 2. Milt 600,0 3. Vandens 400,0 4. Riebal 50,0 Tepti ant duonos gabaliuk. 1. Raudonojo jr svogno (ispaust suli) 20,0 2. Milt 20,0 3. Riebal 60,0 Koel tepti ant duonos ar ant pyrago gabaliuk.

KALNIN ARNIKA

Arnica montana L. (F VIII)

(Syn. Arnica alpina Lam., Doronicum arnica Desf.) Kalnin arnika priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Daugiametis, olinis augalas. Lietuvos TSR auga tiktai pietini ra jon sausuose mikuose, kitur neauga. ydi birelio mn. pabaigoje liepos pradioje gana stambiais, graiais iedais, kuriuose lieuviniai iedeliai geltonos spalvos. Tai brangus mfe floros atstovas, kur bandoma sukultrinti. Vaistinei aliavai gaminti vartojami graiai, akniastiebi] ir lapai (Flores Arnicae, Flores Plantaginis montanae, Flores Alismae montanae, Rhizoma Arnicae montanae, Rhizoma Doronici germanici, Radix Arnicae, Folia Arnicae, Folia Plantaginis montanae, Folia Alismae). aliavoje randama beazotins mediagos arnicino, arnikaflavono, cholino, dao substancijos, eterinio aliejaus, tanidins media gos, taip pat nedidelis kiekis trimetilamino. Arnikos iedai senas liaudies vaistas, kuris plaiai vartojamas iorinms aizdoms ir su muimams (kontuzijoms) gydyti. ymiai reiau vartojamos aknys (Radix Arnicae); jose veikliosios mediagos bna tos paios, tik skirtingais kiekiais. Mokslin medicina vis plaiau ir skmingiau pradeda vartoti ar nikos preparatus. ie preparatai vartojami esant sumuimams,
102

sausgysli patempimams, iors aizdoms, be to, jie skatina lste li regeneracij. Ms gydymo staigos skmingai vartoja arnikos preparatus (Tinctura Arnicae) kaip ger priemon kraujui stabdyti, ypa aku erinje ir ginekologinje praktikoje, taip pat ir udegiminiams moters lytini organ procesams gydyti. Pasak Bslerio, arnikos preparatai neretai vartojami stenokar dijai ir irdies raumens nepakankamumui gydyti bei jos darbui paskatinti. Arnikos preparatai vartojami tiktai gydytojui nurodius. Per didels dozs gali duoti neigiam pasekmi. RpTincturae Arnicae 20,0 Mentholi 0,5 Aceti vini 40,0 Glycerini 10,0 Auae 30,0 D. S. Kompresams (Sumuimams)

Rp.
Florum Arnicae 15,0 Auae fervidae 200,0 Sirupi corticis Aurantii 30,0 M. f. infusum. D. S. Po aukt kas 2 valandos (Esant sumuimui) Rp. Radicis Arnicae 20,0 Radicis T|&raxaci 60,0 Herbae Chelidonii 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandene, pakaitinti 20 min., nukoti; gerti po stiklel 3 kartus per dien prie valg (Esant skrandio opoms)

Rp.
Tincturae Arnicae 20,0 Tincturae Gallarum 10,0 Auae 300,0 D. S. Kompresams (Sumutoms aizdoms gydyti) Rp. Tincturae Arnicae montanae 15,0 D. S. Po 3040 la su vandeniu 23 kartus per dien prie valg (Lytini organ udegimams gydyti) 103

KARKLAVIJAS

Solanum dulcamara L.

(Syn. Dulcamara flexuosa Moench.) Karklavijas priklauso bulvini (Solanaceae) eimai. Tai dau giametis, pusiau vijoklinis augalas. Jo stiebai iauga iki 1,5 m ilgio, vyniojasi ant gretimai augani krm. iedai violetiniai; nunok vaisiai raudonos spalvos, sultingi, pailgos formos. Karklavijai daugiausia auga drgnesnse, pavsingose vietose prie upeli, altini ir kt. Vaistinei aliavai gaminti (Stipites Dulcamarae, Caules Dulcamarae) stiebai (augliai) renkami ydjimo metu iki uogoms subrstant, kurie supiaustomi 35 cm ilgio gabaliukais ir diovinami natraliai. aliavoje svarbiausios substancijos: saldaus skonio gliukozidas dulkamarinas, gliukoalkaloidas solaninas, kuris, pasak prof. Muinskio, savo ypatybmis panaus saponinus. Terapijoje karklavijo augliais (Stipites Dulcamarae) pasak Bslerio, gydomi vairs odos susirgimai (ibrimai, niejimas, deder vins ir odos udegimai). Terapins dozs padidina prakaitavim, pagreitina lapimo isiskyrim ir mediag apykait. Taiau reikia atsiminti, kad tai yra stipriai veikianti aliava, didesns jos dozs gali sukelti vmim, viduriavim ir kitus nepageidaujamus rei kinius.
Rp. * Decocti stipitum Dulcamarae 8,0300,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Esant odos ibrimams) Rp. Stipitum Dulcamarae 10,0 Radicis Bardanae 20,0 Radicis Ononidis 10,0 Sacchari albi 30,0 Auae 500,0 M. f. decoctum. D. S. Po 2 auktus 3 kartus per dien (Esant furunkulioziniam odos ibrimui) 104

K a ln in a rn ik a (A rn ica m o n t a n a L.):
.4. B a u g a l a s ydjim o m etu ; 1 lieuvinis iedelis, 2 v a m z d eliais iedelis, 3 - va mz delinio iedelio iilginis pivis, 4 g ra i a s su su bre n du sio m is sklomis. 5 skla. 6 ie dsostis, nub yrju s skloms

32 pav. K a r k l a v i j a s ( S o l a n u m d u l c a m a r a L.):
A - ydinti ak ut; S - Sakut su vaisiais; 1 iedyno dalis, 2 - iedo iilgin is pivis, 3 p a sk ir i kuokeliai, 4 u u o m a z g o s skersin is pivis, J skla, B sklos i ilgin is piuvis-

KARTUSIS KIETIS (Pelynas)

Artemisia absinthium L. (F VIII) (Syn. Absinthium officinale Rieht., Absinthium affine Opiz.) Kartusis kietis priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Tai daugiametis, olinis augalas. Auga daugiausia vyringose, sausose vietovse. Kietis gausiau paplits TSRS pietiniuose rajonuose; iau riniuose aptinkamas retai. Vaistinei aliavai renkamos ydinios virns ir lapai. Sausoje kieio olje svarbiausios substancijos: gliukozidinio po bdio mediagos absintinas ir anabsintinas, eterinis aliejus, ku rio sudt eina ketonas-tujonas. Be to, randama yms kiekiai mi neralini drusk, ypa kalio ir askorbinins rgties. Tai senas vaistinis augalas, gana plaiai vartojamas liaudies ir mokslinje medicinoje. Dar daugiau ios ols suvartoja degtins likerio pramon, ypa ji mgiama Pranczijoje ir kitose alyse. Mokslinje medicinoje kariojo kieio ol (Herb Absinthii, Herb Regia) ir i jos pagaminti preparatai daugiausia vartojami sergant virkinamojo trakto sutrikimais dispepsija, apetitui su adinti ir bendrai virkinimui pagerinti. Pasak prof. Muinskio, kariojo kieio iedai naikina virkina mojo trakto parazitus. Taiau reikia neumirti, kad, nuolat vartojant pelyno prepara tus bei degtin su pelynais, galima apsinuodyti. Esantis eteriniame aliejuje tujonas veikia centrin nerv sistem, sukelia epileptinio pobdio drebjimus. Be to, moterims didina menstruacin krauja vim; todl nepatartina vartoti pelyno preparat nioms mote rims. Taiau, vartojant nenuolat, terapeutinmis dozmis, jis ne kenkia ir daugeliu atvej efektingai veikia.
RP. Tincturae Absinthii 15,0 D. S. Po 1520 la 3 kartus per dien V2 va landos prie valg (Apetitui suadinti) Rp. Herbae Absinthii 25,0 D. S. Arbatin auktel arbatos uplikyti 2 stik linmis vandens, palaikyti 20 min., per koti; gerti po V4 stiklins 3 kartus per dien, pus valandos prie valg (Apetitui suadinti) 106

33

pav. K a r t u s i s ki etis ( P e l y n a s ) (A rte m isia a b sin th iu m L.):

_ skrotelinis la p a s; B ydinti virn ; / g raio iilginis pivis, 2 lieuvinis iedelis, 3 vamzd-alinis iedelis, 4 vam zdelin io iedelio iilginis piuvis, 5 skla

Rp.

Florum Absinthii pulver. 3,0 Florum Cinae pulv. 2,0 Electuarii Sennae 10,0 M. f. boli. N. VI D. S. Po 2 irnelius i ryto, ugerti kava (Esant kirminams Ascaris)

Rp-

Herbae Absinthii 30,0 Corticis Cinnamoni 5,0 Vini albi 750,0 Di S. Arbatos miin upilti baltu vynu, palai kyti kambario temperatroje 7 paras, nu koti; gerti po stiklin prie valg (Apetitui suadinti)

Rp. Herbae Absinthii Herbae Millefolii aa 40,0 Radicis Taraxaci 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, po 20 min. nukoti; gerti po vien valgom aukt 34 kartus per dien prie valg (Apetitui suadinti bei virkinimui gerinti)
KARTUSIS ROGTIS

Polygonum hydropiper L. (F VIII)

(Syn. Polygonum acre Lam., Polygonum oleraceum Schur.) Kartusis rgtis priklauso rgtini (Polygonaceae) eimai. Vie nametis, olinis augalas. Jo stiebai stats, akoti, pliki. Lapai lancetiki, abiem nusmailintais galais, pliki. Visos augalo aliosios dalys karios. Rgtis auga upi, eer, tvenkini pakrantse, la piose mik vietose. Tai senas vaistinis augalas. Dioskoridas j pri raydavo kataplazm forma. Vaistinei aliavai gaminti renkama visa antemin augalo dalis ydjimo metu (Herb Polygoni hydropiperis, Herb Hydropiperis). aliavoje randama gliukozido, ku ris aktyvina kraujo krejim, organini rgi,- tanidini media g, eterinio aliejaus, vitamino C ir mineralini drusk. 1913 m. Piotrovskio ir Kravkovo buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo efek108

ting kraujo stabdymo gali, didesn negu skalsi bei Hydrastidis preparat. Dabartiniu metu plaiai vartojami preparatai, pagaminti i kar iojo rgties ols, kraujavimams stabdyti, ypa ginekologijoje.
Rp. Extracti Polygoni hydropiperis fluidi 30,0 D. S. Po 3040 la 3 kartus per dien (Kraujuojant gimdai) Rp. Herbae Polygoni hydropiperis 50,0 Auae fervidae 300,0 M. f. infusum. D. S. Po V2 stiklins kas dvi valandos (Esant hemorojiniam kraujavimui)
k a r t u s is

VENTADAGIS

Cnicus benedictus L. (F VIII) (Syn. Carduus benedictus L., Centaurea benedcta L., Corbenia benedicta Benth., Calcitrapa benedicta Lam.) Kartusis ventadagis priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Vienametis, olinis, durianiais graiais augalas. Visas auga las pkuotai gauruotas. iedai viesiai geltoni. Lietuvos TSR savai me neauga, bet gali bti skmingai auginamas. Vaistinei aliavai ruoti (Herb Cnici benedicti, Herb Acanthi germanici, Herb Cnici sancti, Herb Cardui benedicti) piaunama visa antemin dalis ydjimo metu; diovinama natraliai, pavsyje, gerai perpuia moje vietoje. aliavoje svarbiausios mediagos: karti substancija knicinas, daug mineralini drusk ir kt. Anksiau is augalas plaiai buvo vartojamas mokslinje medicinoje kaip krtumyninis, neturintis pa alinio veikimo, vaistas. Dabartiniu metu reiau tevartojamas, ta iau ventadagio ol yra vertinga, apetit adinanti ir remineralizuojanti aliava, ypa anemikams ir bendrai nusilpusiems as menims.
RP. Herbae Cardui benedicti Herbae Absinthii Herbae Centaurii aa 50,0 M. f. species.
109

34 pav. K a r t u s i s v e n t a d a g i s (C n icu s b e n e d i c tu s L.):

A ydinti virn ; 1 gra i o iilgin is pivis, 2 p a s k ir a s iedelis, 3 kuokeliai, 4 piestels virn, 5 skla su skristuku, 6 sklos iilgin is piuvis, 7 sklos s k e r sin is pivis, 8 - lie?uv*ni iedelis

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline karto vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti 23 kartus per die n po V2 stiklins prie valg (Apetitui suadinti) Rp. Herbae Cardui benedicti 50,0 Florum Chamomillae 5,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti verdan iu vandeniu, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po 1 stiklin prie valg (Apetitui suadinti) KINIKOJI IZANDRA

Schizandra chinensis Baili. (Syn. Schizandra japonica Haucc.) Kinikoji izandra priklauso magnolini (Magnoliaceae) eimai. Tai daugiametis, vijoklinis-lianinis krmelis, kuris savaime isipla tins ir gausiai auga Mongolijoje, Mandirijoje, Japonijoje, o TSRS auga Chabarovsko krate. izandra auga upi laituose, danai kedrini pu pavsyje. I bandym paaikjo, kad augaliuk galima auginti ir ms slygose. iam augalui bdinga tai, kad, priklausomai nuo aplinkos slyg takos, vienais metais jis turi didesn procent vyrikj ied, kitais moterikj, to dl vaisi derlius svyruoja priklausomai nuo moterik ied gausumo. Kaip vaistinis augalas izandra inoma seniai Kinijoje. Jau XVI imtmetyje ji buvo traukta kinikj farmakopj. Vaisiuose (Fructus Schizandrae) randama i mediag: eteri nio aliejaus iki 2%, organini rgi, tai yra obuolins, citrinins ir vynins, cukring mediag, derv, vitamino C ir vairi drus k. Daugelio mokslinink farmakologiniai tyrimai parod, kad izandros vaisiai tonizuoja ird, kraujo ind sistem, reguliuoja kraujo apytak, jaudina kvpavimo centr. Aktyviausi preparatai gaunami i vaisi. Jie gaminami itrauk bei tablei forma. Bendrai kinikosios izandros preparat vartojimas stimuliuoja irdies darb, kvpavim ir centrin nerv sistem.
lll

Rp. Tabulettae Schizandrae 0,51,0 D. t. d. N. XX S. D. Po 1 tablet 2 kartus per dien Rp. Tincturae Schizandrae 30,0 D. S. Po 3040 la 2 kartus per dien Rp. Pulveris Schizandrae chinensis 0,5 D. t. d. N. XII D. S. Po vien milteli i ryto ir vakare
KVAPUSIS EUKALIPTAS

Eucalyptus globulus Labili. (F VIII) Kvapusis eukaliptas priklauso mirtini (Mirtaceae) eimai. Tai daugiametis, aminai aliuojantis, greitai augantis ir didel aukt (100120 m) pasiekiantis medis. Eukalipt tvyn Australija, ten j auga iki 400 ri. Taryb Sjungoje kvapusis eukaliptas kultivuojamas Juodosios jros pakraiais, Gruzijoje, Kryme ir net Piet Ukrainoje. Vaistinei aliavai (Folia Eucalypti) gaminti lapai renkami va saros metu ir diovinami natraliai pavsyje. aliavoje randama i substancij: eterinio aliejaus, raugini mediag, organini rgi ir kt. Eterinio aliejaus svarbiausieji komponentai: cineolas, arba eukaliptolas, pinnas, etilininis, amilininis ir izobutilinis alko holiai, vairs aldehidai, ketonai, rgtys ir terpenai. Daugelis autori (Michailovas, Sikina ir kt.) nurodo, kad eukalipto eterinis aliejus turi efekting bakteriocidin ir dezinfekuojan i gali daugumai gramteigiam ir gramneigiam saprofitini bei patogenini bakterij. ios savybs dka eukalipto eterinis alie ju s plaiai pritaikomas terapijoje, pavyzdiui, sergant gripu, kv puojamj tak, ypa virutins dalies, udegimais, pagaliau viduriavimu. Kaip ioriniai vaistai kaskart plaiau pradta vartoti vairiems trynimams bei sisenjusioms aizdoms gydyti ir 1.1. Tenka pasakyti, kad tai senas vaistinis augalas, bet iki iol nebuvo plaiai vartojamas. Tiktai pastaraisiais metais j j kreipia ma daug dmesio.
Rp. Olei Eucalypti 10,0 Olei Anisi 5,0 D. S. Inhaliacijai (Sergant bronchitu) 112

Rp. Olei Eucalypti 10,0 Mentholi 1,0 D. S. Inhaliacijai (Sergant gripu) Rp, Olei Eucalypti 30,0 Olei Terebinthinae gallicae 70,0 Mentholi (crystallis) 5,0 D. S. trynimams (Esant ioriniams skausmams) Rp. Olei Eucalypti 20,0 Olei Terebinthinae 10,0 Mentholi crystallis 1,0 D. S. Inhaliacijai (Sergant gripu bei bronchitu) Rp. Olei Eucalypti 20,0 Olei Lavandulae 10,0 Olei Camphorae 50,0 D. S. Tepti veidui ir kitoms kno dalims, no rint atbaidyti uodus bei muses Rp. Decocti folii Eucalypti ex 30,0200,0 Sterilisetur. Plauti aizdoms, vi gyti tampo nams, po 12 stiklines nuoviro 1 litr vandens Rp. Tincturae Eucalypti Tincturae Trifolii fibrini Tincturae Absinthii aa 10,0 D. S. Po 3040 la 3 kartus per dien (Virkinimui pagerinti)
LIEPA

Tilia L. (F VIII) Liepa priklauso liepini (Tiliaceae) eimai. ioje gentyje yra daug ri. Tai daugiameiai mediai. Vaistinei aliavai vartojami dviej ri iedai: maalaps liepos (Tilia parvifolia Ehrh.) ir pla ialaps liepos (Tilia grandifolia Ehrh.). Tai nuo sen laik liau dies mgstamas vaistas. Mokslinje medicinoje liepos iedai (Flores Tiliae) vartojami norint suadinti prakaitavim. ieduose
8 V a is tin ia i a u g a la i

113

35 pav. M a a l a p liepa (Tilia p a r v if o l i a E h r h .) :

A augalo ak e l s u iedais ; / atsk iro iedelio iilgin is pivis, 2 piestel, 3 ie dvnas, 4 v a isiau s i ilgin is pivis

randama gleivini ir rugini mediag, eterinio aliejaus pdsakai, karotino, vitamino C ir fitoncid. Pagal Lkler liepos ied nuoviras tinka nuo arteriosklerozs asas rekomenduoja liepos iedu nuovir vartoti nno anginos, plauti burnos ertmei ir gerklei. Be to, iedai gana plaiai naudojami vai riems miiniams (Species) gaminti.

Rp. Florum Tiliae 100,0 Foliorum Farfarae Foliorum Milissae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti P /2 stiklins verdanio vandens, palaikyti 15 min., nukoti; gerti po V2 stiklins' 34 kartus per dien (Sergant gripu) Rp. Foliorum Tiliae 30,0 Corticis Salicis 20,0 Fructuum Rubi idaei 40,0 Fructuum Anisi vulg. 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline karto vandens ir pavirinti lOmiii., perkoti; gerti kart 23 kartus per dien po vien stiklin (Kariuojant gripo metu) MLYNASIS PALEMONAS

Polemonium aeruleum L. (F VIII) (Syn. Polemonium acutiflorum Willd., Polemonium elatum Salisb. Polemonium valerianaefolia Gilib., Polemonium album Fisch.) Mlynasis palemonas priklauso palemonini (Polemoniaceae) eimai. Daugiametis, olinis augalas. Lietuvos TSR auga iaurs ryt rajonuose, taiau negausiai. Ms liaudis j kai kuriose vie tovse vadina baltuoju valerijonu". ydi graiais mlynais iede liais. Kartais auginamas dareliuose kaip dekoratyvinis. Tai nau

jas vaistinis augalas, trauktas mokslin medicin tarybini spe cialist. Ypa daug pasidarbavo Visasjunginis vaistini ir aroma tini augal tyrimo institutas. Vaistinei aliavai renkamos aknys (Radix Palemonii). Tai pakaitalas importinei senegai (Radix Senegae). akniastiebiuose ir aknyse svarbiausios substancijos yra saponinai, j hemolitinis indeksas siekia iki 7000, tuo tarpu senegos 40005000. Tai puiki atsikosjimo priemon. Be to, konsta tuotas palemono preparat sedatyvinis veikimas. Pasak Geijero, duodant psichiniams ligoniams akniastiebi ir akn antpilo (6 :20 0 ) 14 dien po 1 valgom aukt 23 kartus per dien, jie nusiramina, pasidaro paklusnesni, j miegas bna gilesnis, rames nis. V. Nikolajevas pasil vartoti palemono preparatus skrandio ir dvylikapirts arnos opoms gydyti. Tam tikslui vartojama su Herb Gnaphalii uliginosi, ir daugeliu atvej gaunami teigiami re zultatai. Tai naujas, efektyviai veikiantis vaistinis augalas, kuris, reikia manyti, plaiai bus vartojamas vairiomis kombinacijomis kai kurioms ligoms gydyti.
Rp. Decocti radicis Palemonii coerulei 6,0200,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien

1 valanda po valgio
(Atsikosjimui palengvinti) Rp. Extracti Palemonii fluidi 25,0 D. S. Po 15 la 3 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Radicis Palemonii coerulei Herbae Gnaphalii uliginosi aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline verdanio vandens, palaikyti 0,5 va landos, nukoti; gerti po '/ j stiklins 3 kar tus per dien (Dvylikapirts arnos opoms gydyti) 116

MLYN

Vaccinium myrtillus L. (F VIII) (Syn. Vaccinium montanum Salisb., Myrtillus niger Gilib., Myrtillus silvatica Buboni, Vaccinium angulosum Dulae.) Mlyn priklauso virini (Ericaceae) eimai. Tai daugiametis puskrmis, kuris Lietuvos TSR labai paplits ir kartais sudaro i tisas augimvietes. Auga spygliuoi mikuose ir auktapelkse. Vaistinei aliavai (Fructus Myrtilli, Baccae Myrtilli) nuo sen laik vartojamos uogos, o pastaraisiais deimtmeiais pradta var toti ir lapus. Diovintose uogose randama gliukozido vakcinino, tanidini mediag, organini rgi ir antocianins prigimties dao mediagos. Uogos plaiai vartojamos viduriuojant, ypa vaik lig praktikoje. Vaistinei aliavai (Folia Myrtilli) lapai renkami augalams su ydjus, iki uog subrendimo. Lapai turi bti tuojau diovinami pavsyje, gerai vjo perpuiamoje vietoje. Sausuose lapuose ran damos beveik tos paios mediagos, kaip ir diovintose uogose, tik skirtingais santykiais. Prof. Grybausko teigimu, Vakar Europoje mlyni lapus pla iai pradta vartoti nuo cukraligs (diabeto). Ten net gaminami preparatai. Pavartojus kur laik lap arbat, konstatuotas ymus cukraus sumajimas kraujyje. Taiau dar neiaikinta, kokia me diaga sukelia cukraus sumajim. Vartojant mlyni lapus, gy dytojas turi gerai sekti ligonio bkl.
Rp. Fructuum Myrtilli 30,0 Foliorum Salviae 20,0 Aquae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po V2 stiklins 34 kartus per dien (Viduriuojant) Rp. Fructuum Myrtilli 100,0 Radicis Tormentillae 30,0 Herbae Anserinae 50,0 Florum Chamomillae 30,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 23 stiklines per dien (Viduriuojant) 117

36 pav. M l y n ( V a c c in iu m m y r ti l lu s L.):
A ydinti akel: B ake l su s u b re n d u sia is va isiais; 1 iedo iilginis piuvis. 2 m e z g in su kuokeliais ir piestel, 3 kuokeliai, 4 piestel. 5 m ezgin s skersinis piuvis 6 s u b re n d s vaisius, 7 v a isia u s i ilginis piuvis, 8 skla, 9 sklo s i ilgin is piuvis

Foliorum Myrtilli Herbae Galegae aS 100,0 Florum Sambuci 50,0 Herbae Visci 30,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikli ne vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 23 stiklines per dien (Esant cukraligs simptomams) MILTINE ARKLIAUOGE

Arctostaphylos uva ursi (L.) Spreng. (F VIII)

(Syn. Arbutus uva-ursi L., Arctostaphylos officinalis Wimm., Uva ursi buxifolia S. F. Gray., Arctostaphylos procumbens E. Mey., Mairania uva ursi Desv.) Miltin arkliauog priklauso virini (Ericaceae) eimai. Tai daugiametis, nuolat aliuojaniais lapais, puskrmis; lapai panas brukns. ydi gegus ir birelio mn. balzganais iedeliais; vai s iu s raudonos spalvos kaulavaisis. Lietuvos TSR gausiai (dide lmis bendruomenmis) auga tiktai pietryi rajon sausuose pu ynuose. Vaistin aliava (Folia Uvae ursi, Folia Arctostaphylii) gauna ma i lap, kurie renkami augalams ydint. aliavoje svarbiausios mediagos ios: gliukozidas arbutinas, tanidins mediagos, galusin rgtis, karioj i mediaga erikulinas ir flavonins mediagos. Mokslinje medicinoje vaistin aliava plaiai vartojama lapimo isiskyrimui adinti, ypa sergant la pimo tak ir psls udegimu.
Rp. Foliorum Uvae ursi 30,0 Aquae fervidae 200,0 Sirupi Liuiritiae 20,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt 34 kartus per dien (Sergant lapimo tak udegimu) Rp. Foliorum Uvae ursi 50,0 Radicis Petroselini aa 50,0 Herbae Chenopodii ambr. 30,0 M. f. species..
119

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti * stikline vandens, pavirinti 15 min.; gerti po 23 stiklines per dien (Sergant lapimo tak udegimu) Rp. Decocti foliorum Uvae ursi 10,0200,0 Liuoris kalii acetici 10,0 D. S. Po valgom aukt 34 kartus per dien (Gydytojui nurodius)

Rp-

Foliorum Uvae ursi pulverati 0,5 Lupulini ,0,1 M. f. p. D. t. d. N. XX D. S. Po 1 miltel 34 kartus per dien (Sergant baltosiomis) Decocti foliorum Uvae ursi 10,0200,0 D. S. Po 1 valgom aukt 34 kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti)

Rp

Rp. Foliorum Uvae ursi 50,0 Fructuum Juniperi 30,0 Radicis Liuiritiae 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, 2030 min. palaikyti, nukoti; gerti 23 kartus per dien po V2 stiklins (Sergant inkst udegimu) MIKINE SIDABRAOLE

Potentilla silvestris Neck. (F VIII) (Syn. Potentilla erecta Hampe, Potentilla tormentilla Neck., Tormentilla erecta L.) Mikin sidabraol priklauso erktini (Rosaceae) eimai. Tai daugiametis, olinis, kylaniais stiebeliais augalas. ydi geltonais iedeliais, beveik vis vasar; akniastiebiai storoki, pavirius rus vai rudos, pivis gelsvai balzganos spalvos. Auga mikuose, krmuose, drgnesnse pievose, vietomis gana gausiai. Vaistinei aliavai gaminti akniastiebiai kasami ruden arba pavasar. ol piaunama augal ydjimo metu. Tinkamai paruota aliava vadi120

M iltin a r k li a u o g (A r c to sta p h v lo s u v a ursi S p r e n g .) :

A ~~ a u g a l a s ydjim o m e tu ; B a k u t su iilginis pivis, 3 kuokeliai, 4 vaisiau s vaisiais; / - - a t s k i r a s iedelis, 2 iedo skersinis piuvis, -5 ka uliu ka s (skla)

narna Rhizoraa Tormentillae, Radix Tormentillae, Radix Heptaphylli, Herb Tormentillae. akniastiebiuose randama daug (1723%) raugini mediag, kristalins mediagos tormentolio, organini rgi ir nemaa kitoki mediag. Liaudies ir mokslinje medicinoje gana plaiai vartojama kaip sutraukianti, kraujavim stabdanti priemon. Rhizoma Tormentillae galima laikyti ms krato vietiniu pakai talu importuojamai Radix Ratanhiae aliavai.
RpTincturae Tormentillae 10,0 Glycerini 5,0 D. S. Tepti dant smegenis (Sergant stomatitu bei gingivitu) Rp. Tincturae Tormentillae 20,0 Tincturae Valerianae 10,0 Tincturae Absinthii 5,0 D. S. Po 30 la stiklel vandens prie valg (Sutrikus virkinamajam traktui) Rp. Rhizomatis Tormentillae pulv. 0,3 Radicis Symphyti pulv. 0,2 M. f. p. D. t. d. N. XII D. S. Kas 3 valandos po miltel (Vietoj tanalbino) Rp. Rhizomatis Tormentillae 50,0 Rhizomatis Calami 10,0 Auae 300,0 Sacchari albi 50,0 M. f. decoctum. D. S. Po vien stikliuk kas dvi valandos (Esant miniam viduriavimui) Rp. Decocti rhizomatis Tormentillae ex 25,0200,0 D. S. Po valgom aukt 35 kartus per dien (Kraujavimui stabdyti) Rp. Rhizomatis Tormentillae Fructuum Carvi aa 10,0 Foliorum Salviae 50,0 Florum Stoechados citrine 20,0 M; f. species. 121

37 pav. M ik in s i d a b r a o l ( P o t e n t i l l a s ilv e s tr is Neck.):

A akn ia stie bis; B stiebo v ir n ydjim o m e tu ; / iedo b u ton a s, 2 ie das i v ir aus, ii iedo i ilgin is piuvis, 4 kuokelis, 5 piestel, 6 vaislap is, 7 vaisius, S skla. 9 sklos s k ersin is pivis, / 0 - - sklos iilgin is piuvis

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, uvirinti, palikti nekot iki atals, paskui nukoti; gerti po Vl stik > lins pus valandos prie valg (Viduriuojant) NUODINGASIS LUBENIS

Thermopsis lanceolata R. Br. (F VIII)

(Syn. Sophora lupinoides Pall.) Nuodingasis lubenis priklauso anktini (Leguminosae) eimai. Daugiametis, olinis, nuodingas augalas. Savaime auga Vakar ir Ryt Sibire, Kirgizijoje, Kazachstane ir kitose Azijos vietovse. Lubenis yra stepi floros atstovas. Bandymai aklimatizuoti au gal Lietuvos gamtinse slygose kol kas nedav teigiam rezul tat. Antemin augalo dalis uauga iki 25 cm aukio. Lapai su daryti i trij lapeli; ydi geltonais, gana stambiais iedeliais. Mokslins medicinos is augalas pripaintas 1933 metais (tary bini mokslinink Varlakovo ir Orechovo). Vaistinei aliavai (Herb Thermopsidis) ruoti vartojama visa antemin augalo dalis ir subrendusios sklos. aliavoje svarbesns substancijos yra ios: alkaloidai termopsinas, homotermopsinas, anagirinas, pachikarpinas, metilitirinas ir kt. Svarbus alkaloidas yra termop sinas. Pasak Zemlinskio, lubenio sklose daugiausia bna citizino, kuris stipriai ir jaudinaniai veikia kvpuojamuosius centrus, stipriau negu lobelinas. Lubenio ol ir i jos pagaminti preparatai vartojami tiems tiks lams, kuriems seniau buvo naudojamos ipekakuanos aknys. Lube nis tolygus, o kai kuriais atvejais veikia patikimiau ir efektingiau, negu Radix Ipecacuanhae. Farmacin pramon gamina ekstrak tus, tabletes.
Rp. Infusi herbae Thermopsidis ex 0,6200,0 D. S. Po valgom aukt 35 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti)
Rp.

Infusi herbae Thermopsidis ex 0.5200,0 Elixiris pectoralis 20,0 Codeini phosphorici 0,12 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Kosuliui raminti) 123

Rp. Pulveris herbae Thermopsidis 0,01 Opii pulverati 0,005 Natrii hydrocarbonici 0,25 M. f. p. D. t. d. N XII D. S. Po 1 miltel 3 kartus per dien (Kosuliui raminti) OZIAOL

Pimpinella L. Oiaol priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Litvos TSR auga trys rys; dvi rys, btent: didioji oiaol (Pimpi-1 nella magna L.; syn. Pimpinella major Huds) ir maoji oiaol (Pimpinella saxifraga L.) vartojamos vaistinei aliavai. Tai dauJ giameiai, oliniai augalai. Auga mikuose, pievose, pakelse, pa grioviuose ir kt. Maoji oiaol gausiai paplitusi, didioji rfetaf teaptinkama. Didiosios oiaols stiebas briaunotai vagotas, u auga iki 1 m aukio, plikas. Lapai plunksniki. ydi nuo bire lio iki rugsjo mn. smulkiais, baltais, kartais roiniais iedeliaisJ Maosios oiaols stiebas plikas arba tik apatinje dalyje ney^ miai plaukuotas, uauga iki 60 cm aukio. Lapai sudtiniai. ydi lieposrugsjo mn. Vaistinei aliavai gaminti (Radix Pimpinellae) aknys renka mos ruden, diovinamos 35C temperatroje. aliavoje randama izopimpinelino, pimpinelino (furokumarinins prigimties media gos), eterinio aliejaus ir saponin. Furokumarinins mediagos yra stiprs spazmolitikai, veikia lygij muskulatr, ypa kraujagysli, tulies ir lapimo tak. Eterinis aliejus vartojamas kvpuojamj tak udegimams' gydyti, o saponinai didina gleivini sekreto iskyrim. Vokieti joje oiaols aknis patariama vartoti asmenims, linkusiems sirgti ukimimu ir kitais balso styg sutrikimais. Be to, aknys milteli pavidalu vartojamos dant pastoms gaminti.
RP. Tincturae Pimpinellae 30,0 D. S. Po auktel j '/ stiklins pieno 3 kartus per dien (Sergant bronchitu) Rp. Radicis Pimpinellae 50,0 Radicis Liuiritiae 30,0 124

38 pav. M a oji o ia ol
A ir B a u g a l a s ydjim o

(P i m p in e l la s a x i f r a g a L.):
2 su b re n d s vaisius,

m etu ; 1 a tsk ira s iedelis i v ira us, S v a isiau s skersinis pivis

Rhizomatis Calami 20,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u pilti stikline vandens, pavirinti 10 min., i gerti per dien, maiant perpus su pienu (Sergant tulies akmenimis)

RpTincturae Pimpinellae Tincturae Opii benzoicae aa 15,0 D. S. Po 25 laus 34 kartus per dien V 2 stiklins pieno (Sergant bronchitu)

Rp.
Radicis Pimpinellae 20,0 Radicis Saponariae 15,0 Foliorum Farfarae 20,0 M. f. species. D. S. 2 arbatinius auktelius arbatos miinio uplikyti stikline vandens, udengus palai kyti 15 min., perkoti, pridti aukt me daus; gerti po gurkn kas 2 valandos (Esant ukimimui su sausu kosuliu) PAPRASTASIS AMALAS V iscu m a lb u m L.

(Syn. Viscum dichotomum Gilib.) Paprastasis amalas priklauso amalini (Loranthaceae) eimai. Tai daugiametis, aminai aliuojaniais lapais parazitinis augalas; jis parazituoja ant vairi lapuoi medi. Lietuvoje daugiausia aptinkamas ant topoli ir ber, ant kit medi reiau. Ama lo krmeliai aikiai pastebimi iem. Lietuvoje labiau paplits pie tuose, iaurinje dalyje nepastebtas. Medicinoje amalas (Herb Visci, Stipites et folia Visci) varto jamas seniai nuo nervini sutrikim. Taiau veikliosios mediagos dar ir iandien nevisikai itirtos. Amalo olje randama cholino, didelio molekulinio svorio spirit, riebalinio aliejaus, vairi orga nini rgi, mangano druskos ir kt. Pastaruoju metu klininiai stebjimai konstatavo amalo preparat efekting veikim esant arteriosklerozei ir hipertonijai I ir II stadijose. Taiau gydymas trunka ilgokai, vidutinikai vien mnes. Efektingiausi prepara tai gaunami i alios aliavos. Vandeniniai preparatai turi bti
126

39 p a v . P a p r a s t a s i s a m a l a s ( V isc u m a lbu m L.):

A d v e j m e t a ug allis; B ak e l su v yrika isiais ie dais; C akel su m o te ri k a i siais ie dais ir s u b re n d u sia is va isiais; 1 v yrika sis ie dynas, 2 v y ri k a sis ie das, 3 m o te ri k a sis ie dynas, 4 - ^kla, 5 p a d id in ta skla

gaminami altu bdu. Bendrai amalo preparatus reikia naudoti tik gydytojui nurodius. aliava renkama iem arba vlai ruden. At sargas galima laikyti ne ilgiau kaip pus met. Mokslinje medi cinoje amalo aliava bei preparatai vartojami vid kaip hipotonicum bei antiscleroticum. Rp.
Tincturae Visci albi 30,0 D. S. Po 30 la 23 kartus per dien (Sergant hipertonija)

Rp.
Extracti Visci fluidi 25,0 D. S. Po 1525 laus 3 kartus per dien (Sergant hipertonija) Rp. Infusi Visci ex frigide parati 20,0200,0 D. S. Igerti po valgom aukt 34 kartus per dien (Esant arteriosklerozei) Rp. Herbae Visci 30,0 Herbae Fuci vesiculosi 50,0 Herbae Millefolii 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline virinto ataldyto vandens, palaikyti 46 val.; igerti 12 stiklines per dien gurkniais (Esant padidintam kraujo spaudimui) PAPRASTASIS UOLAS

Quercus robur L. (Syn. Quercus temina Mill., Quercus pedunculata Ehrh., Quercus recemosa Lam., Quercus germanica Larch.) Paprastasis uolas priklauso uolini (Fagaceae) eimai. Tai visiems gerai pastamas ilgaamis medis. Vaistinei aliavai gaminti tinka ir kit ri uol iev, kuri lupama nuo jaun medeli arba 34 met ak, kuri yra lygus pavirius (Cortex Quercus). ievje bna raugins mediagos, flabofen ir cukrus panaios mediagos kvercito.
328

P a p r a s t a s i s iobrelis ( T h y m u s s e rp y llu m L.):

A ydin tis 4 ir a u g a la s : / - iedo buto n as. 2 - atsk ira s iedelis, 3 iedo . - kuokeliai. 6 ta urel , 7 piestel. skla (rieut lis),
i ilg in is

pivis

.9l a p a s '

40 pav . P a p r a s t a s i s u o l a s ( Q u e r c u s r o b u r L.):
A a k e l s u iedais; B ak e l s u v aisiais; / v y rik o jo iedyno d alis, 2 kuokelis, 3 m o te ri k a sis iedas, 4 5 skla

uol iev plaiai vartojama tiek liaudies, tiek mokslinje medicinoje kaip sutraukianti, dezinfekuojanti ir kraujavim stab danti priemon.
Corticis Quercus 50,0 Foliorum Salviae 30,0 Auae 500,0 M. f. decoctum. D. S. Skalauti burnos ertmei^

Rp "
Corticis Quercus ^0,0 Acidi hydrochlorici diluti 5,0 Vini rubri 1000,0 D. S. iev upilti vynu, pridti druskos rg ties, palaikyti 34 paras, perkoti; gerti po (50 ml) stikliuk 23 kartus per dien (Esant miniam viduriavimui) iorticis Quercus 100,0 Auae 1000,0 M. f. decoctum. D. S. (Plauti kojas, kad jos maiau prakai tuot) Decocti corticis Quercus 20,0200,0 D. S. Skalauti burnos ertm Rp. Decocti corticis Quercus 10,0150,0 Aluminis 2,0 Glycerini 15,0 M. D. S. Skalauti burnos ertmei Rp. Decocti corticis Quercus 40,0200,0 Sterilisetur! D. S. Ioriniai (Gydyti nudegimams) PAPRASTASIS IOBRELIS

Thymus serpyllum L. (F VIII)

(Syn. Thymus angustifolius Pers., Thymus lineatus Dagen.) Paprastasis iobrelis priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Daugiametis, olinis, kylaniais stiebeliais augalas. Auga sausuo se puynuose, dirvonuose ir kt.
130

Vaistinei aliavai (Herb Serpylli) ruoti renkama visa ante min dalis ydjimo metu. Diovinama natraliai, pavsyje, gerai vjo perpuiamoje pastogje. aliavoje randama iki 0,5% eterinio aliejaus, kuriame svar biausieji komponentai yra timolas ir karvakrolis. Be to, yra tanidini, karij mediag ir pdsakai saponin. iobrelio aliava ir i jos pagaminti preparatai plaiai pritaikomi mokslinje medi cinoje kaip expectorans, adstringens ir obstipans. Kartais vartoja ma ruoiant aromatines vonias odos kapiliaru funkcijai adinti.
Herbae Serpylli 15,0 Aquae 200,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Turint spazmin kosul) Rp. Herbae Serpylli 500,0 Herbae Anserinae 80,0 Fructuum Foeniculi 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.; gerti po 1 stiklin 3 kartus per dien (Esant blogam virkinimui)

R p*
Extracti Serpylli fluidi 10,0 Sirupi simplicis 90,0 D. S. Po arbatin auktel 3 kartus per dien (Vaikams nuo kosulio) Rp. Herbae Serpylli 500,0 Herbae Meliloti 300,0 Herbae Ori gani 200,0 M. f. species. D. S. 24 valgomus auktus arbatos miinio uplikyti verdaniu vandeniu taip, kad vienodai sudrkt visa mas, sudti mai el; dti ant skaudamos vietos (Kompresas skausmui malinti) PAPRASTASIS KADAGYS

Juniperus communis L. (F VIII)

Paprastasis kadagys priklauso kiparisini (Cupressaceae) eimai. Daugiametis nedidelis medelis arba krmas. Jo spygliai po 3 men131

turse, kankoris-vaisius yra uogos pavidalo, nunoks melsvai juodas. Auga lengvose, smlingose dirvose, kartais sudarydami di delius plotus. Kadagio kankoriai paprastai vadinami uogomis, plaiai vartojami liaudies ir mokslinje medicinoje, taip pat ir like ri pramonje. Vaistinei aliavai (Fructus Juniperi, Baccae Juniperi, Gulbuli Juniperi) renkami visikai subrend, t. y., kada jie bna juodos spalvos. Vaisiuose-uogose randama iki 2% eterinio aliejaus, kadagins dervos juniperino, apie 35/* cukrini mediag ir organini rg i. Tai stipriai lapim skatinantis vaistas (diureticum), todl rei kia vartoti atsargiai, nes didesns dozs erzina inkstus. velniau veikia Extractum Juniperi. Kadagio eterinis aliejus (Oleum Juniperi) danai maiomas su kitais eteriniais aliejais, pavyzdiui, 01. Rosmarini, OI. Lavandulae, trynimams.
Rp. Fructuum Juniperi 8,0 Radicis Glycyrrhizae 10,0 Auae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po V stiklins. 34 kartus per dien a (lapimui skatinti) Rp. Fructuum Juniperi Foliorum Betulae Radicis Taraxaci aa 25,0 M. f. specis. D. S. Valgom aukt arbatos miinio u plikyti stikline vandens, palaikyti 15 20 min., perkoti; gerti po valgom aukt (Gydytojui nurodius) Rp. Olei Juniperi aeth. 20,0 Olei Rosmarini 10,0 Olei Camphorati 70,0 D. S. trynimams (Trinti krtins lst, sergant kvpuojam j tak kataru) Rp. Infusi baccae Juniperi 10,0200,0 Liq. Kaili acetici 15,0 D. S. Po valgom aukt 34 kartus per dien (Gydytojui nurodius) 132

41 p av. P a p r a s t a s i s k a d a g y s ( J u n i p e r u s c o m m u n is L.):
A Sakel su v yrika isiais iedais ; B akel su m o te ri k a isiais iedais ; 1 vyri kasis iedas, 2 m ote rika sis ie das, 3 s u b re n d s vaisius, 4 v a isiau s sk ersin is piiivis

Rp. Fructuum Juniperi 6,0 Radicis Ononidis Radicis Levistici Radicis Liquiritiae aa 15,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio uvirinti stikli nje vandens; gerti po V stiklins 2 kar 2 tus per dien (Gydytojui nurodius) PAPRASTASIS KASTANAS A e sc u lu s h ip p o c a s ta n u m L.

(Syn. Hippocastanum vulgare Gartn.) Paprastasis katanas priklauso katanini (Hippocastanaceae) eimai. Tai daugiametis, stambus, dekoratyvinis medis, kils i Ma osios Azijos; ms krate sodinamas parkuose, sodybose ir aljose. Vaistinei aliavai (Cortex Hippocastani) ruoti pavasar nuo ak lupama atkepusi iev, kuri dar yra lygi, nevirtusi iauberimi, t. y. nesustorjusi, nesupleijusi; renkami ir iedai (Flores Hippocas tani), jiems pilnai isiskleidus. aliavoje svarbiausios mediagos: oksikumarininis gliukozidas esklinas, flavoninis gliukozidas kvercitrinas, saponinio pobdio mediaga argirinas ir katanin-raugin rgtis. Tos paios substan cijos randamos ieduose, vaisi luktuose ir net lapuose, tik skirtin gais kiekiais. Vaistin aliava vartojama sergant hemorojiniu kraujavimu ir viduriavimu. Dl saponini mediag kai kurie medikai katano pre paratais skmingai gydo chroninius bronchitus. Efektingiausiai vei kia i alios aliavos pagaminti preparatai (Intractum).
Rp. Intracti Hippocastani 20,0 D. S. Po 25 laus stikliuk vandens; gerti 3 kartus per dien (Sergant bronchitu)

RPCorticis Hippocastani 20,0 Auae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Klizmoms. (Sergant hemorojum) 134

42 pav. P a p r a s t a s i s k a t a n a s (A escu lu s h ip p o c a s t a n u m L.]:

1 a u g a lo ie dynas, 2 kuokelis, 'S va isius, 4 - lapas

E x tra c li H i p p o c a s ta n i spissi 0,5 E x tra c ti Chelidonii 0,2 Butyri C a c a o 2,0 M. f. s u p p o s ito r iu m D. t. d. N, XII D. S. 1 2 v a k u t s p er dien i'S e r g an t h e m o r o ju m ) F lo ru m H i p p o c a s ta n i 100,0 Flo r u m A r n i c a e 50,0 F l o r u m Sorbi A u c u p a ria e 100,0 M. f. species. 135

D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikli ne vandens, palaikyti 30 min.; gerti 2 kar tus per dien po stiklin (Esant hemorojiniam kraujavimui) PAPRASTASIS KMYNAS

Caram carvi L. (F VIII) (Syn. Apium carvi Crantz., Seseli carvi Lam., Sium carvi Bernh., Bunium carvi Bieb., Foeniculum carvi Link., Carum officinale S. F. Gray., Carum aromaticum Salisb.) Paprastasis kmynas priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Tai dvimetis, olinis, prieskoninis augalas. Lietuvos TSR kmynai savaime auga sunkesnio dirvoemio pievose ir dirvonuose; jie augi nami ir kaip dvimet kultra. Kmyn vaisiai plaiai pritaikomi maisto produkt, likerio, degti ns ir parfumerijos pramonje. Medicinoje nuo sen laik vartojami vaisiai (Fructus Carvi, Semen Carvi) ir i j pagamintas eterinis aliejus (Oleum Carvi). Vaisiuose randama eterinio aliejaus, kurio svarbiausieji kompo nentai ketonas karvonas, terpenas limonenas. Be to, vaisiuose yra riebalinio aliejaus, baltym, flavonins prigimties mediag ir kit jungini. I kmyn vaisi pagaminti preparatai gerina virkinim, skatina liauk sekreto iskyrim ir didina arn peristaltik. Mokslinje medicinoje vaisiai bei i j pagaminti preparatai vartojami kaip carminativum, corrigens ir lactogogum.
Rp. Fructuum Carvi cont. 50,0 Foliorum Menthae pip. 30,0 . Florum Chamomillae 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt (su kaupu) arbatos mi inio uplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min.; gerti 3 kartus per dien po stiklin (Virkinimui pagerinti) RpFructuum Carvi Fructuum Anisi Fructuum Coriandri Fructuum Foeniduli aa 25,0 M. f. species carminativae. 136

43 pav. P a p r a s t a s i s k m y n a s ( C a r u m carv i L.):

A stiebo d a lis s u la p u; B ydin ti akel ; / ie das, i a ts k i ra s sktis su va isiais, 3 nun o k s vaisius, 4 a tsk iro v a isia u s iilgin is piuvis, o v a isia u s s k ersin is pivis

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.; gerti 3 kartus per dien po 1 stiklin (Apetitui suadinti ir pieno liauk sekretui skatinti) Rp. Fructuum Carvi Foliorum Menthae pip. Florum Chamomillae vulg. a a 20*0 Fructuum Foeniculi 30,0 Radicis Valerianae 10,0 M. f. species: D. S. Du valgomus auktus arbatos miinio uplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po 1 stiklin i ryto ir va kare (Virkinimui pagerinti) PAPRASTASIS MOLIOGAS

Cucurbita pepo L. (Syn. Cucurbita aurantia Willd., Cucurbita urnigera Schrand., Cucurbita texana A. Gray.) Moligai priklauso agurkini (Cucurbitaceae) eimai. Viename iai, kultriniai augalai. Pas mus danai auginami daruose kaip maistinis bei paarinis augalas. iam augalui reikalinga iluma ir gausiai trta dirva. Vaistin aliava gaunama i dviej ri: i didiojo moligo (Cucurbita maxima Duch.) ir i paprastojo mo ligo (Cucurbita pepo L.). Vaisiams prinokus, sklos iimamos ir natraliai diovinamos. Sklose bna riebalinio aliejaus iki 19/o, cukrini mediag, krakmolo, baltym, organini rgi, leicino ir kt. Be to, dar aptin kama ne visikai itirta mediaga, kuri bna susikoncentravusi ievelje po kevalu. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai yra alkaloidinio pobdio mediaga, taiau visai netoksika mogaus organiz mui, bet efektingai naikina virkinamojo trakto parazitus, askari des ir kt. Labai svarbu sklas tinkamai paruoti. Pirmiausia reikia mokti paalinti virutin keval, nepaeidiant tuojau po kevalu esanios alsvos luobels, kuri yra svarbiausia vaistin aliava, o pats branduolys tra tik maistin mediaga. Suaugusiam asmeniui I karto reikia suvalgyti 90100 g skl (arba 170200 skl
138

vienet), vaikui 5060 g. Suvalgius nurodyt skl doz, po 2 valand duodama vidurius laisvinani drusk. Pagal Sa moligo skl branduoliai turi ger diuretin veiki m. Sergant inkst sutrikimu, per par duodama suvalgyti iki '/ kg skl arba i skl ispaust V2 stiklins suli. Pastaruoju metu ms farmacin pramon ileidia paruotus miltelius (arbz milteliai), i kuri paalinamos balastins me diagos ir riebalinis aliejus. Vienkartin doz suaugusiam 60 80 g, vaikui 3040 g. Prie priimant miltelius, i vakaro ivalo mi viduriai (duodama vidurius laisvinani drusk). I ryto (neval gius) duodami milteliai su vandeniu (vandens tiek, kad susidaryt grietins konsistencijos tyrel, kflri suvalgoma per 1520 min.). Po 2 valand vl duodama vidurius laisvinani drusk.
Rp. Decocti seminis Cucurbitae decorticati 50,0 200,0 D. S. Igerti vis prie valg (ant tuios) Rp. Seminis Cucurbitae decorticati 50,0 Sacchari albi 20,0 Auae destillatae 80,0 M. f. emuls. D. S. Vis suvalgyti prie valg (ant tuios) Rp. Emulsionis seminis Cucurbitae 50,0200,0 Sirupi corticis Aurantii 50,0 M. f. emuls. D. S. Suvalgyti i ryto (Askaridms varyti) PAPRASTASIS PANKOLIS decorticati

Foeniculutn vulgare Mill. (F VIII) (Syn. Foeniculum capillaceum Gilib., Anethum foeniculum L., Foeniculum officinale Ali., Selinum foeniculum E. H. L. Krause, Ozonia foeniculacea Wight.) Paprastasis pankolis priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Savo tvynje, tai yra Viduremio jros baseino pakraiuose, dau giametis, o ms slygomis dvimetis augalas. Taiau altomis iemomis pankolis ms krate ila. Taryb Sjungoje augina
139

mas pietiniuose rajonuose. Augalas uauga iki metro aukio, savo ivaizda labai panaus krapus. Sausomis, iltomis vasaromis su brandina vaisius ir ms slygomis. Vaistin aliava yra vaisiai (Fructus Foeniculi, Semen Foeniculi, Fructus Foeniculi Romani). Vaisiuose svarbiausia veiklioji mediaga eterinis aliejus, ku rio sudtyje yra anetolio ir ketono fenchono. Be to, vaisiuose ran dama riebalinio aliejaus ir flavonini jungini. Tai nuo seno varto jamas vaistas, ypa vaik lig praktikoje, virkinimui gerinti, arn peristaltikai didinti. Be to, pankolio preparatai didina liauk sekre c ij ypa pieno liauk (lactogoga). indyv motina, vartojanti pan kolio preparatus, ne tiktai gali pilnai maitinti kdik, bet tuo paiu metu natraliai gerina kdikio virkinamojo trakto darb, nes ete rinio aliejaus tam tikras kiekis randamas indyvs piene.
Rp. Fructuum Foeniculi recentis cont. 4,0 Auae destillatae 100,0 Sacchari albi 5,0 M. f. infusum. D. S. Igerti ilt per 2 kartus 3 (Kdikiams) Rp. Fructuum Foeniculi recentis cont. 30,0 Florum Chamomillae vulgaris 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 20 min., per koti; igerti per 23 kartus (Kdiki virkinimui pagerinti)

Rp.
Fructuum Foeniculi pulv. 25,0 Corticis Aurantii pulv. 10,0 Magnesii carbonci pulv. 45,0 Sacchari albi pulv. 20,0 M. f. pulvis. D. S. Po arbatin auktel 23 kartus per dien (Suaugusi virkinimui pagerinti) Rp. Fructuum Foeniculi Florum Chamomillae a5 100,0 Radicis Althaeae Radicis Liuiritiae Rhizomatis Graminis aa 200,0 M. f. species. 140

44 pav . P a p r a s t a s i s p a n k o lis ( F o e n ic u lu m v u l g a r e Milt.J:

A ydin ti v ir n ; 1 * skte lis su vaisiais , 2 iedelis, 3 piestel, sklos i ilginis pivis, 6 v a isia u s skersin is piuvis 4 vaisius, 5

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., perkoti; gerti po 23 stiklines per dien (Virkinimui pagerinti) Rp. Fructuum Foeniculi Florum Chamomillae vulg. a a 10,0 Florum Tiliae Foliorum Melissae aa 15,0 Florum Sambuci 20,0 Foliorum Menthae pip. 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 3 Iartus per dien po V2 1 stiklin prie valg (Esant nervinio pobdio virkinamojo trakto sutrikimams) PAPRASTASIS PUTINAS

Vibumum opulus L. (F VIII) (Syn. Vibumum lobatum Lam., Opulus vulgaris Borkh.) Paprastasis putinas priklauso eivamedini (Caprifoliaceae) ei mai. Tai visiems pastamas daugiametis krmas, kuris mgsta augti lapuoi mik pakraiuose, upi laituose ir kt. ydi birelio mn. pabaigoje; iedeliai sukrauti skydikus plok ius iedynus. Pakratiniai iedai belyiai, nevaisingi, ymiai dides ni u vidurinius dvilyius vaisingus iedus. Ruden subrsta raudo nos spalvos sultingi kaulavaisiai uogos. Medicinos tikslams renkama iev (Cortex Viburni opuli) pava sar, kai lengvai atskiriama nuo medienos ir diovinama pastogje. ievje svarbiausia veiklioji mediaga yra gliukozidas viburninas. Be to, randama valerijonins ir skruzdi rgi, raugins, dervins ir kit mediag. aliava vartojama kraujavimui stabdyti, ypa ginekologijoje. Taiau pagal Sa ji turi gana ym toksin veikim.
142

Rp. Extracti Viburni opuli fluidi 25,0 D. S. Po 25 laus 3 kartus* per dien (Esant gausioms menstruacijoms) Rp. Decocti corticis Viburni opuli ex 10,0200,0 D. S. Po 1 valgom aukt 3 kartus per dien (Esant gausioms menstruacijoms) Rp. Extracti Viburni opuli 2,0 Cerae flavae 1,0 Butyri Cacao 4,0 M. f. suppositorium. D. t. d. N. VI S. Po 1 vakut 23 kartus per dien (Esant hemorojiniam kraujavimui) PAPRASTASIS RAUDONELIS

Origanum vulgare L. (Syn. Origanum purpurescens Gilib., Origanum orientale Mill., Origanum officinale Gueldenst., Origanum normale D. Don.) Paprastasis raudonlis priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Daugiametis olinis augalas. Lietuvos TSR pietiniuose rajonuose gana danai aptinkamas, iauriniuose (Joniklio, Bir) dar ne pastebtas. Auga saultose atlaitse, retuose mikuose ir kt. ydi lieposrugpjio mn. violetikai roins spalvos iedeliais. Dl eterinio aliejaus ol gana maloniai kvepia. Vaistinei aliavai (Herb Origani) ol renkama paiame augal ydjime. Svarbiausios veikliosios mediagos tai eterinis aliejus, kuriobna 0,30,7%, tanidins ir kariosios mediagos. vid ol ir jos preparatai vartojami esant dispepsijai, nepakankamam skran dio suli kiekiui, atonijai ir t. t. Kaip ioriniai naudojami aromati nms vonioms, sausiems ir drgniems kompresams ir kt.
t

Rp. Infusi herbae Origani ex 15,0200,0 D. S. Po 1 valgom aukt 34 kartus per dien (Virkinimui pagerinti)

45 p av . P a p r a s t a s i s r a u d o n l i s ( O r i g a n u m v u l g a r e L . ) :
y din ti vir n; 7 sktelio da lis, 2 a ts k i ra s iedelis, 3 iedo i ilgin is pivis, 4 kuokeliai, 5 piestel, 6 taurel, 7 skla , 8 sklo s sk ersinis pivis

Rr
Herbae Origani 10,0 Foliorum Farfarae Radicis Althaeae a a 20,0 M. f. species. D. S. 2 arbatinius auktelius arbatos miinio upilti karto vandens stikline, palaikyti 20 min., perkoti; gerti ilt po V2 stiklins 34 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Herbae Origani 100,0 Foliorum Menthae pip. 50,0 Radicis Valerianae 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 3 kar tus per dien po valgio (Virkinimui pagerinti, ypa atsiraugjimui paalinti) Rp. Herbae Origani 40,0 Corticis Salicis 20,0 Foliorum Farfarae 30,0 Florum Tiliae 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, pavirinti ^ 10 min. ir perkoti; gerti kart 23 stik lines per dien (Esant gripiniam kariavimui) PAPRASTASIS RAUGERKIS B e rb e ris v u lg a r is L.

(Syn. Berberis acida Gilib., Berberis edulis Hort. et Koch., Berberis iberica Sweet., Berberis abortiv Renault.) Paprastasis raugerkis priklauso raugerkini (Berberidaceae) eimai. Tai daugiametis krmas. Lietuvos TSR geografiniame plote nevienodai isiplatins. Kauno, Vilniaus miest apylinkse auga gausiau, kituose rajonuose reiau; iaurs Lietuvoje beveik neap tinkamas. Danai sodinamas parkuose kaip dekoratyvinis ir i
10 V a is tin ia i a u g a la i

145

dalies kaip vaisinis krmas. Uogose gausu askorbinins rgties. Ta iau raugerkis alingas javams, kaip tarpinis rdi gryb maitin tojas. Vaistinei aliavai gaminti renkama iev nuo stieb ir akn: Cortex Berberidis ligni (nuo augalo stieb), Cortex Berberidis radi cis (nuo akn). Si aliava plaiai vartojama liaudies ir mokslinje medicinoje. ievje randama i veiklij mediag: alkaloid, berberidino ir j j panai oksikantino ir palmatino, kuri ievje bna iki 2%. ie alkaloidai maai nuodingi ir neturi narkotinio veikimo. Be to, randama geltonai daani mediag. Alkaloid kompleksas* o ypa berberidinas, pateks organizm, maina kraujo spaudim, padidina kvpavimo amplitud. Mintieji alkaloidai, pasak proL Muinskio, savo struktra yra panas j kai kuriuos opijaus alka loidus. Todl kai kurie specialistai pataria vartoti raugerkio pre paratus gydant morfinistus. Rp.
xtracti Berberidis fluidi 50,0 D. S. Po 2530 la stiklel vandens; gerti kas 3 valandos (Demorfinizacijai)

Rp.

.
Corticis Berberidis eone. 50,0 Herbae Chelidonii 30,0 ' Foliorum Menthae pip. 100,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 23 kartus per dien (Kepenims padidjus)

Rp. Corticis Berberidis 20,0 Radicis Liuiritiae 10,0 Auae 500,0 M. f. decoctum. D, S. Po 72 stiklins 23 kartus per dien (Sutrikus kasos veiklai)
146

PAPRASTASIS ALTEKNIS R h a m n u s f r a n g u l a L. ( F V I I I )

(Syn. Frangula alnus Mill., Frangula vulgaris Borkh., Frangula pentapetala Gilib). Paprastasis alteknis priklauso altekni (Rhamhaceae) ei mai. Daugiametis krmas arba medis. Auga drgnuose mikuose, krmuose ir net pelkse. Jo iedai neryks; vaisiai rutuliki, ir nio didumo; kaulavaisiai nesubrend raudoni, subrend juodi. Vaistinei aliavai iev (Cortex Rhamni frangulae, Cortex Frangulae, Cortex Avorni, Cortex Alni nigri) renkama pavasar, kai ji bna atkepusi; diovinama natraliai, pastogje. Svarbiausios veik liosios mediagos yra ios: antragliukozidas, franguloemodinas, chrizofanin rgtis ir flavoniniai dao junginiai. Tai vaistin alia va, nuo seno liaudies ir mokslinje medicinoje plaiai vartojama viduriams laisvinti ir tulies sekrecijai adinti. Taiau vieiai pa ruota iev, ypa didesns dozs, turi paalin veikim sukelia skausmingus vmimus. Todl iev vartojimui tinka tiktai 12 me tus paguljusi sandlyje. Norint vartoti neisiguljusi iev, reikia j vien valand kaitinti 100C temperatroje. Jeigu surinkta iev diovinama apildomose diovyklose 6575C temperatroje, tai ji neturi paalinio veikimo ir idiovinta gali bti tiekiama vaistinms naudoti. '
Rp. Extracti Frangulae spissi 4,0 Pulveris fructus Rosae q. s. uf fiant pilule N. XXX D. S. Po 12 piliules nakiai (Ukietjus viduriams) Rpj

Corticis Frangulae 8,0 Radicis Liuiritiae. 10,0 Auae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Po V2 stiklins (100 g) po piet ir va kare (Ukietjus viduriams) Rp. Corticis Frangulae 50,0 Radicis Liuiritiae 30,0 147

Fructuum Foeniculi cont. 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uvirinti vandens stiklinje; igerti nakiai (Sergant ltiniu viduri ukietjimu) Rp. Corticis Frangulae 30,0 Aua 500,0 M. f. decoctum. Virinti 30 min.. leisti atvsti, po 2 val. perkoti D. S. Po valgom aukt 23 kartus per dien (Tulies sekrecijai didinti ir silpnai vidu riams laisvinti) Rp. Efctracti Frangulae fluidi 50,0 D. S. Po 2040 la i ryto ir vakare (Tulies sekreto isiskyrimui padidinti) Rp. Decocti corticis Frangulae 20,0200.0 Natrii sulfurici 20,0 M. D. S. Po valgom aukt i ryto ir vakare (Esant ltiniam viduri ukietjimui) RpExtr. Frangulae spissi 4,0 Pulv. radicis Rhei 3,0 Extr. Belladonnae 0,1 Massae pilularum q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 12 piliules nakiai (Esant skausmingiems viduri ukietji mams) Rp. Corticis Rhamni Frangulae 50,0 Foliorum Trifolii fibrini Herbae Meliloti a5 20,0 Fructuum Carvi 10,0 M. i. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po H stiklins a nakiai (Ukietjus viduriams) 148

46 pav. P a p r a s t a s i s a l te k n i s ( R h a m n u s f r a n g u l a L.):
A a k u t s u ie dais ir vaisiais; / iedo b u to na s, 2 - ie das i ono, 3 ie das i v ir kaus, 4 kuokelis, a p s u p ta s vain ik la pio , 5 pavienis kuokelis, 6 iedo iilginis pivis. 7 piestel

PAPRASTASIS ERMUKNIS S o rb u s a u c u p a r ia L.

(Syn. Sorbus subserrata Opiz., Sorbus speciosa Hort., Sorbus praemorsa Nym.) Paprastasis ermuknis priklauso erktini (Rosaceae) eimai. Daugiametis, vaisinis medis. Gausiai auga mikuose, sodinamas so dybose, pakelse ir parkuose. Uogos plaiai naudojamos liaudies kyje, vyno, acto ir marmelado gamyboje, taip pat ir medicinos reikalams. Vaistinei aliavai (Fructus Sorbi aucupariae) gaminti uogos renkamos gerai prinokusios ir tuojau diovinamos. Sausuose ermuknio vaisiuose randama karotino prigimties dao mediagos, organini rgi, pektino, cukrins mediagos sorbito, kuris nesifermentuoja, ir vitamino C. Pagal prof. Muinsk ermuknio vaisi nuoviros vartojamos su trikus virkinamajam traktui, kepen ir tulies maieliams ir nuo avitaminozi; i j gaminami vairs miiniai (species) . Rp.
Fructuum Sorbi 60,0 Radicis Hydrolapathi 40,0 Foliorum Althaeae 100,0 M. f. species. D. S. auktu arbatos miinio uplikyti P /2 stik lins verdanio vandens, palaikyti 30 min., nukoti; .igerti per dien (Esant laisviems viduriams)

"ructuum Sorbi Fructuum Rosae a5 25,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti 2 stiklinmis verdanio vandens, pavirinti 10 min., paskui palikti vienai parai, per koti; gerti po V4 stiklins 23 kartus per dien (Polivitaminin arbata) 150 ^

PAPRASTASIS UOSIS

Fraxinus exce!sior L. (Syn. Fraxinus simplicifolia Willd., Fraxinus apetala Lam., Fraxinus excelsa Thumb.) Paprastasis uosis priklauso alyvmedini (Oleaceae) eimai. Tai daugiametis, uaugantis iki 30 m aukio, medis. Uosis auginamas kaip puonus, duods brangi padargin medien, medis. Vaistinei aliavai (Cortex Fraxini) naudojami jaun (34 me t) medeli bei ak iev, kuri lupama pavasar ir diovinama pastogse. ievje bna oksimarinio gliukozido fraksino, tanidins mediagos ir kt. Bendrai uosio iev dar nepakankamai itirta. Liaudies medicinoje i aliava vartojama nuo reumato bei s nari udegimo. Pasak prof. Muinskio, aliava skatina lapimo ir prakaito isiskyrim. Rp.
Corticis Fraxini Florum Spireae ulmariae a a 100,0 Foliorum Ribis nigri 200,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 23 kartus per diena po 1 stiklin (Sergant reumatu) PAPRASTASIS VARPUTIS

Agropyrum repens P. B. (Syn. Triticum repens L.) Paprastasis varputis priklauso varpini (Gramineae) eimai. Tai visiems gerai pastama, ms dirbam dirv sunkiai inaikinama daugiamet piktol. Vaistinei aliavai ruoti (Rhizoma Graminis, Rhizoma Agropyri) akniastiebiai renkami anksti pavasar arba ruden. Surinkta alia va greitai plaunama altame vandenyje ir tuojau natraliai diovi nama. aliavoje svarbiausios mediagos yra angliavandeniai polisa charidas triticinas, levulioz, inozitolis, saponinas, mineralins drus kos, pektinins ir gleivingos mediagos. Paprastojo varpuio

47 p av. P a p r a s t a s i s v a r p u t i s

( A g r o p y r u m r e p e n s P. B.):
/ atsk ira varpe l , 2 -

A a n t em in a u g a lo dalis; B , C k it v a rp u i v a r p formos; a ts k i ra s iedelis. 5 sklos

akniastiebi vaistin aliava bei i jo pagaminti preparatai priklau so prie silpnai lapim skatinani ir prakaitavim adinani vaist grups. Seniau gaminamas ekstraktas Extractum fluidum buvo vartojamas piliuli gamyboje kaip riamoji mediaga.
Rp.

Deocti rhizomatis Graminis ex 20,0200,0 D. S. Po valgom aukt 34 kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti)

Rp
Acidi arsenicosi 0,03 Extracti Graminis q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po vien piliul 3 kartus per dien (Sergant anemija) RpRhizomatis Graminis 100,0 Herbae Polygoni avicul. aa M. f. species. D. S. 50 gram arbatos miinio upilti 1 litru vandens, pavirinti 30 min., ataldyti; i gerti per dien (Sergant lapimo tak akmenimis) Rp. Rhizomatis Graminis Radicis Taraxaci Radicis Saponariae rub. Herbae Millefolii aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., perkoti; gerti po vien stiklin ryte ir vakare (Esant arteriosklerozei) PAPRASTOJI AVIETE R u b u s id a e u s L. (F V I I I )

(Syn. Rubus occidentalis Georgi.) Paprastoji aviet priklauso ersktini (Rosaceae) eimai. Dau giametis puskrmis. Aviets auginamos soduose ir j yra daug kul trini veisli. Laukins aviets labai paplitusios ms mikuose, krmuose ir kt.
153:

Vaistinei aliavai (Fructus Rubi idaei, Bacca Rubi idaei) ruoti geriau tinka laukini aviei uogos, nes jose yra daugiau organini rgi, maiau cukrini mediag. Kultrins aviets, prieingai, turi daugiau cukrini mediag. Gerai sudiovintose uogose randa ma organini rgi, antocianins dao mediagos, pektino, eteri nio aliejaus pdsakai, vairi cukr ir vitamino C. Tai labai liaudies mgstamas vaistas, kuris vartojamas nuo peralimo, slogos ir t. t. Mokslinje medicinoje vartojami ir aviei vaisiai kaip prakaitavi m adinanti priemon. Be to, i ali (nediovint) vaisi gami namas aviei sirupas (Sirupus Rubi idaei), kurio dedama mikst ras skoniui, kvapui ir spalvai pagerinti. Aviei sirupas nedtinas mikstras, turinias armin reakcij, nes skystis pasidaro ne graios spalvos. . I aviei lap gaminama arbata. Tam tikslui skinamos akeli virns su lapais ir idiovinamos pavsyje. Sudiovinti lapai varto jam i tam paiam tikslui, kaip ir diovintos uogos.
Rp. Fructuum Rubi idaei 50,0 Florum Sambuci 20,0 Florum Spiraeae 20,0 Herbae Violae tricol. 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 20 min., per koti; gerti po V2 stiklins kas 2 valandos (Prakaitavimui sukelti slogos, gripo atveju) Rp. Acidi citrici 5,0 Auae 450,0 Sirupi Rubi idaei 50,0 M. D. S. Trokuliui malinti kariuojantiems ligoniams.

R p*
Fructuum Rubi idaei 40,0 Florum Tiliae 20,0 Corticis Salicis 30,0 Foliorum Ribi nigri 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upliky ti stikline vandens, palaikyti 30 min., per koti; gerti po V2 stiklins kas 3 valandos (Esant gripoziniam bei reumatinio pobdio kariavimams)
a 54

48

pav. P a p r a s t o j i a vie t (R u b u s i d a e u s L.):

v a isiau s iil

j \ a n tr a m e t onin ak u t su v aisiais ; I atskiro iedo iilginis pivis, 2 ginis pivis

PAPRASTOJI BITKRSLE

Tanacetum vulgare L. (Syn. Chrysanthemum vulgare Bernh., Chrysanthemum tanacetum Vis.) Paprastoji bitkrsl priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Tai daugiametis, olinis augalas. Graiai sukrauti tankiose, skydikose luotelse. Lieuvik ied nra. Bitkrsl ydi liepos ir rugpiio mn. auksins geltonos spalvos iedais. Auga pamikse, atlaitse, ant ei, prie sodyb ir kt. i vaistaol gausiai auga pietinje LTSR dalyje, iaurinje retai aptinkama. Vaistinei aliavai (Flores Tanaceti, Flores Athanasiae, Flores Balsamitae) daugiausia naudojami iedai, bet retkariais ir visa ol. Daugelio autori teigimais, aliavoje randama karios me diagos tanacetino, eterinio aliejaus, kurio sudtyje bna ketonotanacetono, kitaip vadinamo tujonu, iek tiek borneolo, flavonins kilms dao mediagos ir kt. Mokslinje medicinoje bitkrsl susidomta XIX imtmeio pra dioje kaip antihelmintiniu vaistu. Tenka pasakyti, kad iuo metu dar atliekami eksperimentiniai darbai bitkrsls farmakologiniam bei toksiniam veikimui nustatyti. Dauguma autori nurodo, kad terapeutinis antiparazitinis veikimas prie virkinamojo trakto parazitus (Ascaris, Oxyuris, Trichocephalus) priklauso tujonui. Taiau i vaistaol reikia vartoti atsargiai, gydytojui nurodius, nes nuo a liavos ir jos produkt (eterinis aliejus) didesni dozi galima rim tai apsinuodyti.
Rp. Pulvis herbae Tanaceti 10,0 Seminis Cucurbitae pulv. 70,0 M. f. pulvis. D. S. Suvalgyti per 2 dienas (Turint kirmin)
Rp:

Herbae Tanaceti 10,0 Herbae Chenopodii ambrosioidi 5,0 Auae fervidae 250,0 M. f. infusum. D. S. Klizmoms
( V a i k a m s prie s p a l i n e s )

156

Rp. Tincturae florum Tanaceti 50,0 Acidi acetici concentrati 5,0 Auae 100,0 M. D. S. Naikinti utlms plaukuotose vietose Rp. Tincturae florum Tanaceti' Spiritus Sinapis aa 50,0 M. D. S. Trinti sergant reumatu PAPRASTOJI DURNAROPE

Datura stramonium L. (F VIII) (Syn. Datura ferox Nees., Datura lurida Salisb.) Paprastoji durnarop priklauso bulvini (Solanaceae) eimai. Vienametis, olinis, nuodingas augalas. Stiebai iauga iki 80 cm aukio. ydi stambiais baltais iedais; vaisiai stambs, dygliuoti, primena katan vaisius. Durnarop auga iuklynuose, sodybose, daruose ir panaiose vietose. Vaistinei aliavai (Folia Stramonii, Herb Daturae) lapai ren kami augalams pradjus ydti. Jie turi bti greitai sudiovinti geriau apildomose vietose (50C temperatroje). aliavoje svarbiausia veiklioji mediaga yra alkaloidai hiosciaminas, pereins j atropin, ir skopolaminas. Vartojama tokiems pat tikslams, kaip ir drigns, unvyns lapai. Mintj alkaloid bna ir sklose, kuriomis paukiai gali apsinuodyti.
RP. Foliorum Stramonii pulv. 0,1 Sacchari albi 0,2 M. f. pulv. D. t. d. N. XII S. Po 13 miltelius per dien (Turint skausming dusul) Rp. Foliorum Stramonii pulv. 10,0 Herbae Lobeliae pulv. 12,0 Kaili nitricr 8,0 M. f. pulv. D. S. auktel milteli udegti ant lktels ir kvpuoti dmais (Sergant astma) 157

49 pav. P a p r a s t o j i d u r n a r o p ( D a t u r a s t r a m o n i u m L.):
A ydinti v ir n su n e su b re n d u s ia is va isiais; 1 kuokelis, 2 piestel, 3 u u o m a z g o s skersinis pivis, 4 su b re n d s va isius

Rp.

Extracti Stramonii xtracti Belladonnae aa 1,5 Camphorae Opii aa 1,0 Radicis Gentianae q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 35 piliules per dien (Sergant epilepsija)

RpTincturae Stramonii 8,0 Tincturae Valerianae 20,0 M. D. S. Po 25 laus stiklel vandens (Esant skrandio skausmams) Rp. Foliorum Stramonii Foliorum Salviae aa 50,0 M. f. species. D. S. Rkymui tabakas (Sergant astma) Rp. Foliorum Stramonii 20,0 Foliorum Nicotianae 10,0 M. f. species. Padaryti 30 papiros D. S. 12 papirosus per dien (Sergant astma) PAPRASTOJI JONAOL

Hypericum perforatum L. (Syn. Hypericum officinarum Crantz., Hypericum stenophyllum Opiz., Hypericum veronense Schrank.) Paprastoji jonaol priklauso jonolini (Hypericaceae) eimai. Ms respublikoje aptinkamos 56 rys, taiau kaip vaistinis au galas vartojama tiktai paprastoji jonaol. Tai daugiametis, olinisaugalas. Dvibriauniai stiebai uauga iki 80 cm aukio. ydi nuo^ birelio iki rugsjo mn. auksins geltonos spalvos iedais. Lapuose yra eterinio aliejaus liaukeli, kurias aikiai galima matyti pai rjus prie vies. Auga mikuose, atlaitse, dirvonuose ir griovi pakraiuose. Pastaruoju metu bandoma j sukultrinti. Vaistinei aliavai (Herb Hyperici) ol piaunama augalams pradjus ydti. Kaip vaistinis augalas jau buvo inomas Dioskorido laikais, o dauguma Europos taut i aliav labai plaiai vartojo ir
15

"tebevartoja nuo vairiausi lig. Pastaraisiais deimtmeiais jona ol ir i jos pagamintus preparatus vis plaiau pradeda vartoti ir mokslin medicina. Varlakovas nurodo, kad jonaol yra geras.pa kaitalas importinei ratanijos (Krameria triandra) aliavai. Svarbiausios veikliosios mediagos yra ios: eterinis aliejus, gliukozidas hiperinas, skyls, veikiant hidrolizei, galaktoz ir dain mediag hipericin, kuris vandenyje netirpsta, bet gerai tirpsta alkoholyje, eteryje ir riebaliniuose aliejuose. Hipericinas, pateks organizm, padaro j jautr ultravioletiniams spinduliams. Pasak prof. Muinskio, jonaol galima laikyti savotiku kvarco lemp pa kaitalu. Nuo jonaols organizmas pasidaro labai jautrus, sugeria ultravioletinius spindulius. Todl, kur iandien mokslin medicina vartoja ultravioletinius spindulius, ten liaudies medicina ito pasie kia vartodama jonaol. I to pilnutinai galima suprasti liaud, var ioj ani jonaol, kai sergama viu. olje dar yra raugins me diagos, karotino, vitamino C, eterinio aliejaus ir kt. Pagal Bilc jonaol skmingai vartojama nuo geltligs, kepen ir inkst sutrikim. Kaip ioriniai vartojami nudegimams ir plin goms aizdoms gydyti. Kadangi hipericinas vandenyje netirpsta, tai vandeniniai preparatai yra maai efektyvs ir nevartotini. Reikia stengtis naudoti spiritinius ir aliejinius preparatus. Oleum Hyperici ruoiamas taip. 1 dal jonaols ied ir iedini pumpur (ali) upilti 1 dalimi spirito ir 5 dalimis augalinio aliejaus ir ant vandens tyns maceruoti iki tol, kol spiritas ir aliavoje esantis vanduo vi sikai igaruos, o iedai aliejuje pasidarys traps. Paskui reikia aliej nukoti per marl, ir gaunama gana tirta tamsiai raudonos spalvos aliejaus mas. RPTincturae Hyperici 30,0 D, S. Po 30 la 3 kartus per dien po valgio (Sergant ltiniu kolitu) Rp. Olei Hyperici 40,0 D. S. Tepti aizdas bei nudegimus Rp. Tincturae Hyperici aethereae 30,0 D. S. Po 2025 laus 34 kartus per dien po valgio Rp. Tincturae Hyperici 15,0 D. S. Tepti dantenas 2 kartus per dien arba 30 la V2 stiklins vandens plauti burnai
160

P a p r a s t o j i j o n a o l ( H y p e r ic u m p e r f o ra t u m L.):
t B a u g a l a s ydjim o metu; / - iedo b uto na s, 2 ied as i viraus, 3 iedo iilginis pivis, 4 su b re n d s vaisius, 5 skla

PAPRASTOJI KIAULPIENE

Taraxacum officinale L. (F VIII) (Syn. Leontodon vulgare Lam., Taraxacum nigricans Rchb., Taraxacum alpestre DC., Leontodon alpinum Hoppe, Taraxacum alpinum Hegetschw.) Paprastoji kiaulpien priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Tai daugiametis, olinis, labai paplits ems paviriuje au galas. Vaistinei aliavai gaminti aknys (Radix Taraxaci cum herb, Radix Leonis cum herb, Radix Taraxaci) renkamos ruden arba pavasar; jos diovinamos natraliai. aliavoje svarbesns media gos ios: angliavandenis inulinas, laktocerolas, karti mediaga taraksacinas, cholinas, dervos, folin rgtis, cukringos media gos ir mineralins druskos. Tai nuo sen laik medicinoje vartojamas augalas. Nemaa aliavos suvartojama ekstrakto gamybai, kuris naudojamas piliu li gamyboje kaip riamoji mediaga. Pagal Bsler kiaulpiens preparatai gerai gydo kepen sutrikimus, tulies maielio akmenis, skatina lapimo isiskyrim ir t. t. Pastaruoju metu antemin ir poemin augal dalis pata riama vartoti alias (nediovintas). Surinkt aliav reikia variai nuplauti, mas susmulkinti msai malti mainle ir ispausti sul tis; gerti tuojau jas ispaudus. Be to, patariama kiaulpienes val gyti vietoj salot su msikais valgiais. I akn, atitinkamai jas paruous (sudiovinti ir paskrudinti), gaminamas kavos surogatas. Bendrai mokslinje medicinoje i aliava vartojama vid kaip amarum et cholagogum.
Rp. Succi Taraxaci 200,0 D. S. Po 50 ml (stikliuk) 34 kartus per dien (Esant vitamino C anemijai) Rp. Radicis Taraxaci 50,0 Cortic.s Frangulae 20,0 Radicr Liuiritiae 30,0 Rad' > Saponariae rubrae 20,0
M
11 V a is tin ia i a u g a la i

jjecies.

161

50 pav. P a p r a s t o j i k iau lp ien ( T a r a x a c u m officinale L.):

A a u g alo a n t em in dalis; 1 a tsk ira s iedelis, 2 kuokeliai, 3 s u b re nd usi sk la

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, 15 min. pavirinti, atal dyti; gerti po 23 stiklines per dien (Esant kepen patinimams) Rp. Radicis Taraxaci 20,0 Herbae Millefolii Herbae Absinthii aa 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min,. perkoti; gerti po 1 valgom aukt 34 kartus per dien prie valg (Apetitui suadinti ir virkinimui page rinti) PAPRASTOJI KRAUJAOLE

Achillea millefolium L. (F VIII) (Syn. Achillea silvatica Becker., Achillea sudetica Opiz., Achillea pannonica Scheele, Achillea collina Becker.) Paprastoji kraujaol priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Daugiametis, olinis, gausiai paplits augalas. Kraujaol ydi vis vasar baltais, skydikas luoteles sukrautais iedais. Auga sausesnse pievose, dirvonuose, pakelse, kartais dobiluose, vietomis labai gausiai. Vaistinei aliavai (Herb Millefolii, Herb Achilleae albae) gaminti ol renkama ydjimo metu. Tai labai senas vaistinis augalas. Mokslin medicina daugeliu eksperiment patvirtino kraujaols efektingas, krauj stabdanias savybes. Ypa pastarai siais deimtmeiais Taryb Sjungos mokslo staigos visapusikai tyr kraujaols terapin vert ir konstatavo didel preparat tak kraujo krejimui padidinti. aliavoje randama: eterinio aliejaus, achilinins rgties, tanid, inulino, asparagino, karotino, vitamino C, mineralini drusk ir karij mediag. Dabartiniu metu mokslin medicina kraujaol bei i jos paga mintus preparatus plaiai vartoja stabdyti gimdos, hemorojiniams ir kitiems kraujavimams. Farmacin pramon dabar gamina tab letes ir skyst ekstrakt. Pagal prof. Muinsk ypa vertinga vaist forma yra intractum, tai yra i vieios (alios) ols padaryta itrauka arba tiesiog i

51 pav. P a p r a s t o j i k r a u ja o l (Achillea millefolium L . ) :

A ir B ydintis a u g a l a s ; / g ra i a s, 2 lieuvinis iedelis, 3 vam zdelinis iedelis, 4 vam zdefin is iedelis pa iam e ydjim e, J kuokelis, 6 s k la ,_ 7 sklos skersinis pivis, 8 sklos iilginis pivis, 9 pie stel s virnl

alios ols ispaustos sultys, kurios gerai veikia plaui kraujavi mus. Kraujaol gana vertingas, neturintis paalinio veikimo, vais tinis. augalas, kurio ol gana plaiai vartojama miini (species) gamyboje. Mokslinje medicinoje taikoma kaip amarum, spasmolyticum, emmenagogum ir cholagogum. RpTabulettae Millefolii 0,3 D. t. d. N. XII S. Po tablet 3 kartus per dien Rp. Infusi herbae Millefolii 15,0200,0 D. S. Po 1 valgom aukt 3 kartus per dien Rp. Extracti herbae Millefolii fluidi 30,0 D. S. Po 4050 la 3 kartus per dien (Esant gausioms menstruacijoms)

Rp.
Herbae Millefolii 100,0 Herbae Polygoni hydropiperis Corticis Hippocastani aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio uplikyti stikli ne vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po V stiklins 3 kartus per dien 2 (Esant hemorojiniam kraujavimui) PAPRASTOJI PAKALNUT

Convallaria majalis L. (F VIII) (Syn. Polygonatum majale Ali., Convallaria scaposa Gilib., Convallaria Linnaei Gartn., Convallaria Mappii Gmel.) Paprastoji pakalnut priklauso lelijini (Liliaceae) eimai. Dau giametis, olinis, dekoratyvinis augalas. Auga pusiau pavsinguose mikuose, atlaitse, auginamas ir dareliuose. Vaistinei aliavai (Herb Convallariae, Flores Convallariae) piaunama ydjimo metu visa antemin augalo dalis, nedelsiant diovinama pavsyje, gerai vjo perpuiamoje vietoje. Geresn a liava bna tada, kai ji diovinama staigiai apildomose diovyklose 60C temperatroje. aliavoje randami gliukozidai konvalarinas ir konvaliatoksinas. Organizme konvalarinas skatina lapimo isiskyrim. Konva^ liatoksinas daugiau veikia irdies muskulatr. Veikimas pasirei165

kia greitai ir neturi kumuliatyvinio pobdio (per daug nesusi kaupia). Geriausi, aktyviausi preparatai bna i vieiai surinktos (alios) aliavos (Intracturri Convallariae). Pastaruoju metu ms farmacin pramon ileidia gryn gliukozid konvaliatoksin, ku ris vartojamas vietoj strofantino. Visi pakalnuts preparatai turi bti vartojami gydytojui nuro dius ir nustatytomis dozmis. Ms farmacin pramon gamina neogaleninius preparatus, kurie apvalyti nuo balastini mediag. RpTincturae Convallariae majalis 10,0 D. S. Po 20 la 23 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Intracti Convallariae 10,0 D. S. Po 20 la 23 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Tincturae Convallariae majalis Tincturae Lobeliae Tincturae Valerianae simplicis aa 10,0 M. D. S. Po 30 la 3 kartus per dien (Gydytojui nurodius)

Rp-.
Herbae Convallariae majalis 10,0 Fructuum Foeniculi 20,0 Herbae Menthae pip. 30,0 Radicis Valerianae 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 min., perkoti; gerti 34 kartus per dien po vien valgom aukt (Gydant irdies raumens nepakankamum) PAPRASTOJI PILIAROE

Althaea rosea Cav. (Syn. Alcea rosea L., Althaea coribaea Sims., Althaea chinensis Wall.) Paprastoji piliaro priklauso dedevin (Malvaceae) eimai. Dvimetis olinis, iki 2 metr aukio, kils i Maosios Azijos, au galas. Lietuvos TSR auga dareliuose kaip dekoratyvin gl. Yra
166

52

pav. P a p r a s t o j i p ilia ro ( A l t h a e a r o s e a C a v .) ;

ydinti a u g a lo v irn ; / kuokeliai, p a m a ta i s s u a u g vam zd el, 2 iedo iilginis pivis , 3 piestel, 4 uu o m a zg o s sk ersinis pivis, 5 paskir i kuokeliai

keliolika piliaroi form, kurios skiriasi ied spalva. ydi bire lio, liepos ir rugpiio mn. Vaistinei aliavai (Flores Malvae arboreae, Flores Malvae hortensis, Flores Malvae rubrae, Flores Altheae roseae, Flores Malvae majoris) gaminti tinka tiktai viena forma su tamsiai rau donais iedais, kurie renkami paiame ydjime. iedai be taureli diovinami pagreitintu bdu. Idiovinta aliava tuojau hermeti kai pakuojama ir laikoma tamsioje, sausoje vietoje. aliavoje randama antocianins prigimties dao mediagos malvino, gleiving mediag ir kt. Liaudies medicinoje plaiai vartojama kaip menstruacijas su kelianti priemon. Taiau neaiku, kokiai mediagai i farmakolo gin galia priklauso* Pasak prof. Muinskio, tikriausiai priklauso antocianams, kuri chemin struktrin formul yra artima flavonams. Jie, kaip inoma, skatina gimdos susitraukim. Suvartojus i karto 10 g ied, danai prasideda palyginti gausus kraujavi mas. Todl kai kur moterys piliaros iedus, sumaiytus su rt lapais (Folia Rutae),. vartoj a kaip abbortivum. Mokslinje medici noje piliaro vartojama burnos ertmei plauti ir species gaminti. Pramonje anksiau is augalas plaiai buvo vartojamas kaip dao mediaga dayti vynui, sirupams ir kt. RP\ Florum Malvae arboreae 4,0 Herbae Rutae 1,0 M. f. species. D. t. d. N. VI D. S. Vien porcij uplikyti stikline karto vandens; gerti i ryto ir vakare po stiklin (Menstruacijoms susilaikius) Florum Malvae arboreae 20,0 Foliorum Salviae Herbae Thymi aa 40,0 M. f. species.. D. S. aukt miinio uplikyti stikline karto vandens (Skalauti burnos ertmei ir gerklei, sergant angina) RpFlorum Malvae arboreae 20,0 Herbae Hyperici 10,0 Herbae Rutae 15,0 Sumitates Sabinae 5,0 M. f. species. 168

Rp.

P a p r a s t o j i p a k a l n u t ( C o n v a ll a r ia m a j a li s L.);
, B ydintis a u g a la s ; / atsk iro iedelio i ilginis pivis, 2 vaisiai 3 v a isiaus skersinis pivis

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po 2 stiklines va kare (Menstruacijoms iaukti) PAPRASTOJI PIPIRMTE

Mentha piperita L. (F VIII) (Syn. Mentha glabrata Vahl., Mentha citrata Ehrh., Mentha odorata Sole.) Paprastoji pipirmt priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Daugiametis, kultrinis augalas. Kaip laukinis niekur neaptinka mas. Visame pasaulyje auginamas kaip vaistinis-technikinis auga las. Yra daug veisli bei ekotip. Lietuvos TSR pipirmi kult ra skmingai gali bti auginama masikai. aliavoje (Folia Menthae piperitae) veikliausia mediaga eteri nis aliejus (Oleum Menthae piperitae), kurio svarbiausia sudeda moji dalis yra mentolas (Mentholum) ir mentolo esterai. Cheminiu poiriu mentolas yra antrinis alkoholis. Jo kiekis aliejuje yra ne pastovus, tai priklauso nuo daugelio veiksni).: veisls, meteorolo gini ir ekologini, derliaus numimo ir jo paruoimo slyg,, agrotechnikos ir kt. Pipirmi lap terapinis veikimas priklau so daugiausia nuo mentolo, kuris organizme raminaniai veikia nervus, ypa jutimo nerv galnes. Grynas mentolas plaiai vartojamas mokslinje medicinoje vairioms ligoms gydyti. Mentolas yra svarbiausia sudedamoji da lis validolio gamyboje. Validolis plaiai vartojamas sergant neu roze, isterija, jros liga, migrena ir t. t. Be to, pipirmi lapai plaiai naudojami arbat miiniuose virkinamojo trakto sutriki mams reguliuoti.
Rp. Tincturae Menthae pip. 20,0 Tincturae Valerianae aeth. 10,0 D. S. Po 30 la stiklin vandens (Skrandio skausmams ir vmimui raminti) Rp. Mentholi 1,0 Olei Terebinthinae 5,0 Spiritus Camphorati 5,0 169

53 pav. P a p r a s t o j i p ip irm t ( M e n th a piperita L.):

A augalo v ir n pa iam e ydjim e; / ncprasisklid s iedelis, s k irtin g o s e ydjim o fazse 5^ 3 atskiri iedeliai

D. S. Po 20 la V stiklins karto vandens 2 inhaliacijai (Sergant gripu, sloga) Rp. Foliorum Mentha pip. 100,0 Radicis Valerianae 30,0 Foliorum Salviae 30,0 Florum Chamomillae 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 min., nukoti; gerti po stiklin (Esant skrandio traukuliams) Rp. Olei Menthae piperitae 2,5 Saponis irtedicati 25,0 Rhizomatis Iridis 50,0 Sacchari lactis 100,0 Calcii carbonici precipitati 825,0 M. f. pulvis. D. S. Dantims milteliai Rp. Foliorum Menthae pip. Foliorum Trifolii fibrini Herbae Millefolii Herbae Cehtaurii Fructuum Foeniculi aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po V2 stiklins 3 kartus per dien 30 min. prie valg (Esant skrandio katarui) PAPRASTOJI RAUDOKL

Lythrum salicaria L. (Syn. Lythrum biflorum J. Gray., Lythrum alternifolium Lorey., Lythrum palustre Salisb., Lythrum spicatum S. F. Gray.) Paprastoji raudokl priklauso raudoklini (Lythraceae) eimai. Daugiametis, olinis augalas. Stiebai iauga iki 1 metro aukio, keturbriauniai, iek tiek plaukuoti. iedai sukrauti mentrikose varpose. ydi birelio, liepos ir rugpiio mn. Auga lapiose vie tose, grioviuose ir pakrantse. Ms respublikoje aptinkama da nai, bet nesudaro didesni bendruomeni.
171

Vaistinei aliavai ruoti (Flores Salicariae, Floriscentiae Salicariae) renkami visi iedynai ydjimo metu ir tuojau diovinami pavsyje, gerai perpuiamoje pastogje. aliavoje svarbiausios mediagos: gliukozidas salikarinas, tanidins mediagos ir antocianins prigimties dao mediagos. Liaudies medicinoje raudokl plaiai vartojama nuo viduria vim, ypa dizenterinio pobdio. Mokslinje medicinoje kai kurie terapeutai (Dibua, Lekleras) j vaistin augal arbat miiniuose (species) su panaaus farmakologinio veikimo olmis vartoja nuo vidini kraujavim. Rp
Extracti florum Salicariae fluidi 100,0 D, S. Po 1 valgom aukt V2 stiklins van dens 3 kartus per dien (Viduriuojant) Rp. Florum Salicariae 100,0 Herbae Allefolii 150,0 Foliorum Juglandis 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po V2 stiklins 2 kartus per dien (Esant hemorojui) Rp. Foliorum Salicariae 100,0 Florum Tiliae 50,0 Radicis Hydrolapathi 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti 23 kartus per dien po stiklin (Viduriuojant) PAPRASTOJI SAULGRA

Helianthus annuus L. (F VIII) (Syn. Helianthus grandiflorus Wender., Helianthus ovatus Lehm.) Paprastoji saulgra priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Vienmetis, olinis, kultrinis, plaiai auginamas kaip aliejinis ir paarinis augalas.
172

Vaistinei aliavai (Flores Helianthi) gaminti renkami tiktai lieuviniai iedai paiame j isivystyme. Jie ipeami i grai ir tuojau diovinami pavsyje. aliavoje randama eterinio aliejaus, f lavonins ir karotinins prigimties dao mediagos, cholino, be taino ir kariosios mediagos heliantino. iedai vartojami tem peratrai mainti (antipyreticum). Reiau panaiems tikslams var tojami ir.lapai (Folia). RP/ Tincturae Helianthi 50,0 \ D. S. Po valgom aukt V2 stiklins pieno kas 2 valandos (Sergant gripu)

Rp. Tincturae Helianthi 50,0 Tincturae Eucalypti 30,0 Tincturae Absinthii 20,0 D. S. Po arbatin auktel V2 stiklins ar batos (Esant maliarinio pobdio kariavimui) Rp. Florum Helianthi Herbae Trifolii fibrini aa 100,0 Foliorum Urticae 50,0 Radicis Liuiritiae 30,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., per koti; gerti 3 kartus per dien po stiklin (Esant maliarinio pobdio kariavimui) PAPRASTOJI SUKATOL

Leonurus cardiaca L. (Syn. Leonurus neglectus Schrank., Leonurus pubescens Benth., Leonurus canescens Dum., Leonurus villosus Desf.) Paprastoji sukatol priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Tai daugiametis, olinis augalas. Jo stiebai keturkampiai, velniai plaukuoti, tuiaviduriai. Lapai 35-skiauiai, j virutins puss tamsiai, apatins viesiai alios spalvos. Auga derlingose dirvo se, patvoriais, pakrmiais, atlaitse ir kt.
173

Vaistinei aliavai (Herb Leonuri) ruoti naudojama visa ol, kuri renkama ydjimo pradioje; diovinama gerai perpuiamose pastogse. aliava cheminiu poiriu dar nepakankamai itirta, taiau daugelis autori nurodo, kad aliavoje svarbesns mediagos yra ios: alkaloidai, gliukozidai, raugins mediagos, karti mediaga leonurinas, saponinai, organins rgtys, eterinis aliejus ir daug mineralini drusk. Nors liaudies medicinoje sukatol seniai var tojama, taiau mokslin medicina iuo augalu susidomjo tik XIX imtmetyje. Farmakologikai konstatuota efektingas sedatyvinis veikimas. Got nurodo, kad, sergant kai kuriomis irdies neuro zi formomis, sukatols ekstraktas yra nepakeiiamas vaistas. Verininas ir Jablokovas nurodo, kad io augalo preparatai vartojami irdies ind neurozs, hipertonijos, strumos, kardiosklerozs ir ki tais atvejais. Ms farmacins chemijos pramon gamina skyst ekstrakt Extractum Leonuri fluidum ir kt.
RpInfusi herbae Leonuri ex 15,0200,0 D. S. 34 valgomus auktus per dien (Esant irdies neurozei)

R p*
(

VD. S. Po 1520 la 34 kartus per dien

(Esant irdies veiklos nepakankamumui) Tincturae Leonuri 10,0 D. S. Po 3040 la 34 kartus per dien

Extracti Leonuri fluidi 30,0

Rp.

Rp.
Herbae Leonuri Radicis Valerianae Fructuum Carvi Fructuum Foeniculi aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti IV2 stiklins verdanio vandens ir pa laikyti 30 min., perkoti; ilt i lengvo i gerti, galima pasaldinti cukrumi (Grimas jautrioms nervuotoms indy vms) 174

PAPRASTOJI ANTRA M a rru b iu m v u lg a r e L.

Paprastoji antra priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Dau giametis, olinis, maloniai kvepiantis augalas. Lietuvos TSR retai aptinkamas. Auga sodybose, patvoriais ir kt. Vaistinei aliavai (Herb Marrubii, Herb Marrubii albi) imama visa antemin dalis; plaunama ydjimo metu; diovinama natraliai. aliavoje svarbesns mediagos ios: eterinis aliejus, karioji mediaga marubinas, tanidins ir kitos mediagos. Savo laiku buvo labai populiarus vaistinis augalas. Pastaraisiais deimtme iais antra buvo primirta, taiau dabar j vl kreipiamas dme sys ir vartojama sergant chroniniais kvpuojamj tak katarais ir tulies sutrikimais. Pagal ulc skmingai gydomi menstruacij: sutrikimai ir kt.
RpExtracti Marrubii fluidi 100,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien prie valg (Sergant kvpuojamj tak kataru) Rp. Herbae Marrubii 100,0 Herbae Rutae 40,0 Florum Jlalvae arboreae 60,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline verdanio vandens, pavirinti 30 min., ataldyti; gerti 3 kartus per dien po stiklin (Sutrikus menstruacijoms) Rp. Herbae Marrubii albi 30,0 Corticis Rhamni frang. 10,0 Foliorum Menthae pip. 20,0 Herbae Chelidonii 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti 3 kartus per dien po V2 stiklins, praslinkus 1 valandai po valgio (Esant tulies sekreto nepakankamumui)
175

54 pav. P a p r a s t o j i a n t r a ( M a r r u b i u m v u l g a r e L.):
A ydinti a u g a lo virn; / p a s k ir a s iedelis, 2 vainiklio iilginis pivis, rel, 4 ta ure l s i ilginis pivis, 5 v aisius, 6 skla 3 tau

P a v a s a r i n ra k ta o l ( P r i m u l a officinali H i l l . ) :
.4 a u g a la s ydjim o metu; I a tsk ira s iedelis. 2, J iedeli iilginis pivi 4 kuokelis, < iedo sk ersinis pivis, A' piestel, 7 - m ezgin s skersinis piir 5 8 a ts i d a r s vaisius (dut ), 9 sklaoradis. 10 sklom skersinis D i v i s

PAVASARIN RAKTAOLE

Primula officinalis Hill.

(Syn. Primula veris (L.) Huds, Primula macrocalyx Bunge, Primula lasiopetala Wallr., Primula pannonica A. Kerner.) Pavasarin raktaol priklauso raktaolini (Primulaceae) ei mai. Tai daugiametis, olinis, visiems gerai pastamas (liaudies vadinamas vento Petro rakteliais") ms floros atstovas. Rakta ol ydi daniausiai gegus mn. pirmojoje pusje rykiai gelto nais iedeliais. Auga sausose pievose, atlaitse ir sausuose,. re tuose mikuose. Tai iuo metu madingas vaistinis augalas, kurio naudojami lapai ir aknys (Folia et Radix Primulae). aliava renkama ydji mo metu. aliavoje veikliosios mediagos ios: aknyse saponinai (apie 79% ), gliukozidai, primverinas ir primulaverinas, vitaminai A ir C, eterinio aliejaus pdsakai; lapuose karotinas, vitaminas C ir saponin apie 2%. Gliukozidai skildami duoda disacharidus primuliaroz ir metilin ester, kurio dka sausos aknys primena anyi aliejaus kvap. Vokietijoje ios raktaols aknys vartoja mos Senegos akn pakaitalu (Radix Senegae), kaip atsikosjimo priemon sergant bronchitu, plaui udegimu. I lap gaminami milteliai, kuriuose gausu vitamino C. Bdinga, kad milteliuo se, hermetikai juos pakavus, vitaminas C ilgai ilieka. Stan dartikai pakuoti (5 g) milteliai turi 0,07 g askorbinins rgties. Milteliai naudojami upilo pavidalu. Tam tikslui 5 g milteli reikia upilti V2 stiklins karto vandens, palaikyti 2030 min. Indelis turi bti neskardinis ir udengiamas; perkous geriama. Vitamino C stabilizacijai reikia pridti 1 g valgomos druskos 80 ml upilo. Tokiame kiekyje bna beveik pilna paros norma mogaus organiz mui reikalingo vitamino C. Rp.
Pulveris foliorum Primulae 5,0 D. t. d. N. X S. Vien miltel uplikyti V2 stiklins karto vandens, igerti per dien (Sergant vitamino C hipo ir avitaminoze)

Rp-'
'iabulettae extracti radicis Primulae (Primulm) 0,30 D. t. d. N. XII
12 Vaistiniai augalai

177

-S. Po 34 tabletes per dien (Esant sausam kosuliui) Rp. Infusi radicis Primulae ex 8,0180,0 Liquoris Ammonii anisati 4,0 Sirupi Althaeae ad 200,0 D. S. Po 1 valgom aukt 34 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Radicis Primulae 20,0 Sirupi Liquiritiae 30,0 Auae fervidae 250,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt kas 2 valandos (Atsikosjimui palengvinti)
PAVASARINIS ADONIS

Adonis vemalis L. (F VIII) (Syn. Adonis helleborus Crantz., Adonis apennina Jacq.) Pavasarinis adonis priklauso vdrynini (Ranunculaceae) eimai. Tai daugiametis, olinis, dekoratyvinis augalas. Lietuvos TSR sa vaime neauga, bet gali bti skmingai auginamas. ydi anksti pavasar stambiais, auksins spalvos iedais. Savaime auga Piet Pavolgyje, Azijoje ir Piet Sibire. Vaistinei aliavai gaminti antemins augal dalys renkamos ydjimo metu; diovinamos pavsyje, bet greitai. aliavoje svar biausios veikliosios mediagos yra cardiaca grups gliukozidai adonizidas ir adonivernozidas, kurie veikia irdies muskulatr. Farmacin pramon i adonio ols (Herb Adonidis vernalis) gamina kelet svarbi preparat. Taiau aktyviausieji pre paratai gaunami tada, kai jie gaminami i alios, nediovintos, stabilizuotos ols (Intractum Adonidis). Tinctura Adonidis, Infu sum Adonidis veikia silpniau. Adonio preparatai yra mgstami gydytoj, nes jie neturi kumuliatyvinio veikimo. Jie turi bti varto jami gydytojui kontroliuojant. Reikia nepamirti, kad Extractum Adonidis tris kartus aktyvesnis, negu Tinctura Adonidis.
Rp. Extracti Adonidis vemalis 10,0 D. S. Po 810 la per dien (Gydytojui nurodius) 178

55 pav. P a v a s a r i n i s a d o n is (A donis v e r n a l i s - L . ) :
.4 akn ia stie bis; B a n t em in a u g alo dalis ydjim o metu; 1 ta u r la p ia i (vir utinis i vidins puss, a p atinis i iors), 2 iedsostis su m ezgin m is, 3 m e z g in s i ilgi nis pivis, 4 s u b re n d u si skla

Rp. Tincturae Adpnidis vernalis 15,0 D. S. Po 1520 la 34 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Infusi Adonidis vernalis 8,0200,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Herbae Adonidis vernalis 10,0 Radicis Valerianae 20,0 Herbae Leonuri *30,0 Foliorum Melissae 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline vandens; gerti po V4 stiklins 2 kartus per dien (Sergant irdies neuroze) Rp. Infusi herbae Adonidis vernalis 6,0180,0 Natrii bromati 6,0 Codeini phosphorii. 0,2 M. D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Bechterevo mikstra) PELKIN VINGIORYKT

Filipendula ulmaria Max. (Syn. Ulmaria pentapetala Gilib., Spiraea ulmaria L.) Pelkin vingiorykt priklauso erktini (Rosaceae) eimai. Tai daugiametis, olinis augalas, kuris labai paplits ms res publikoje. ydi birelio ir liepos mn. baltais, luoteli pavidalo, maloniai kvepianiais iedynais. Pelkin vingiorykt auga drg nose pievose, grioviuose, krmuose ir kt. Vaistinei aliavai (Flores Ulmariae, Flores et Herbae Spiraeae Ulmariae, Herb et Flores Barbae Caprae, Herbae et Flores Reginae pratei, Flores et Herbae Filipendulae vl Saxifragae rubrae) ren kami tiktai iedynai, bet kartais ydjimo metu visa ol. a liavoje randama nedidelis kiekis eterinio aliejaus, kuriame yra salicilinio aldehido, metilsalicilinio estero, iek tiek heliotropino, vanilino, salicilins rgties, daug tanidini mediag, vitamino C. Liaudies labai mgstamas vaistas nuo slogos, liaudies medicinoje
180

56 pav. P e lk in v i n g io r y k t
] ydin ti virn, 2 a tsk ira s iedelis i

( F ilip e n d u la u l m a r i a M a x ) :
v ir a u s, 3 atskira piestel, 4 kuokelis

sutrintais pelkins vingiorykts iedeliais barstomos kdiki iu tusios vietos. Bendrai vingiorykts aliav reikia skirti prie salicilini pre parat, kaip .temperatr mainani, silpnai lapim skatinani priemon. RP.
. Florum Ulmariae 100,0 Florum Tiliae Foliorum Melissae aa 50,0 M. f, species. D. S. Du valgomus auktus arbatos miinio upilti 500 ml verdanio vandens, palaikyti 15 min., nukoti; gerti po l/2 stiklins kas dvi valandos (Esant reumatiniam kariavimui) Rp. Florum Spiraeae Ulmariae Foliorum Betulae aa 15,0 Auae 300,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt kas 2 valandos . (Esant gripinio pobdio kariavimui)

Rp.
Herbae Spiraeae Ulmariae pulv. 5,0 Vaselini 9,0 Lanblini 6,0 . M. f. unguentupi. D. S. Ioriniai ; (trinti reumatinio pobdio skaudamas vietas)

Rp.
Decocti herbae Spiraeae Ulmariae 20,01000,0 D. S. aizdoms plauti
PELKINIS POKELIS

Gnaphalium uliginosum L. Pelkinis pkelis priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Tai vienametis, 1520 cm aukio, olinis augalas. Auga dirbamo se drgnose dirvose, danai aptinkamas imirkusiuose iemkeniuo se, idivusiuose grioviuose ir kt. ydi nerykiais smulkiais graieliais rugpiio ir rugsjo mn.
182

Vaistinei aliavai ruoti ydjimo metu renkama visa antemin augalo dalis, kuri diovinama natraliai. aliavoje (Herb Gnaphalii uliginosi) esanios mediagos dar ne visikai itirtos. Taiau tyrintojai Senovas ir Stepancevas nurodo, kad pelkiniame pkelyje yra alkaloid, vitamin C, B ir kit mediag. Mokslinje medicinoje pkelio ol pradta vartoti pastaraisiais deimtmeiais. Klininiais tyrimais nustatyta, kad preparatai pavar tojimo vietose ipleia kraujagysles* ir tuo pagreitina aizd gi jim. Pastaruoju metu pkelis vairiausiomis kombinacijomis su kitais augalais pradtas vartoti vid virkinamojo trakto (skran dio, dvylikapirts arnos) aizdoms gydyti. Be to, io augalo ol bei i jos pagaminti preparatai rekomenduojami hipertonijai gydyti. Pavartojus nustatytas dozes ilgesn laik (23 savaites); asmenys, serg hipertonija, ymiai pasitaiso, kraujo spaudimas sumaja ir j savijauta pagerja. Norint gauti greitesn gydymo efekt, be vid mimo preparat, patariama ligoniams daryti su pkelio ole koj vonias, o dar geriau viso kno. Vienai voniai: dedama 5060. g ols.
Rp. Olei Gnaphalii uliginosi 30,0 D. S. Ioriniai (Nudegimams gydyti)

Rp.
Tincturae Gnaphalii uliginosi 50,0 D. S. lk arbatinio auktelio 3 kartus per die n Va valandos prie valg (Sergant hipertonija) Rp. Extracti Gnaphalii uliginosi fluidi 15,0 D. S. Po 3040 la 3 kartus per dien prie valgj (Sergant hipertonija)

Rp.
Decocti herbae Gnaphalii uliginosi 10,0200,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien V2 valandos prie valg (Esant dvylikapirts arnos opai) ' Rp. Decocti radicis Polemonii 6,0200,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien, prajus 2 valandoms po valgio (Esant dvylikapirts arnos opai) 183

PIEVIN AKIVEIT

Euphrasia Rostkoviana Hayne (Syn. Eyphrasia officinalis L., Euphrasia pratensis Fries.) Pievin akiveit priklauso bervidini (Scrophulariaceae) ei mai. Tai vienametis, olinis, ms piev smulkus augaliukas. ydi antroje vasaros pusje. Uauga iki 30 cm aukio. io augalo bdinga biologin savyb ta, kad jis yra pusiau parazitinis, tai yra sudaro aknyse haustorijas, kurios siterpia kit augal aknis ir siurbia i ten maisto mediagas. Vaistinei aliavai (Herb Euphrasiae) renkama visa antemin dalis ydjimo metu saultomis dienomis. aliavoje randama gliu kozid: rinantino ir aukubino, tanidini, dervini ir flavonini me diag. Liaudies medicinoje nuo seno vartojami aki ligoms gydyti. Mokslinje medicinoje pastaruoju meta gydoma nuo sklerozs ir kt. Bendrai gliukozidai veikia ird, daugeliu atvej stiprina irdies susitraukimus.
Rp.

Herbae Euphrasiae 100,0 Florum Cyani 50,0 M f. species. ..D. S. Akims kompresas. Arbatos miin upli kyti kartu vandeniu, sudti j maiel ir dti prie aki.
Rp.

Herbae Euphrasiae Herbae Visci aS 60,0 Foliorum Myrtilli Herbae Hyperici aa 100,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio upilti stikline verdanio vandens, perkoti; gerti 3 kartus per dien po /s1 stiklin (Esant arteriosklerozei)
Rp.

Herbae Euphrasiae 30,0 Radicis Angelicae 20,0 Foliorum Menthae pip. 50,0 M. f. species. 184

57 pav. P i e v in akiveit ( E u p h r a s i a R o s t k o v i a n a H a y n e ) :
/ a u g a l a s paiam e ydjime, 2 a ts k i ra s iedelis, 3 kuokeliai, 4 ta u re l su piestele, h a u g a l a s m aitin to jas akiveits h a storijo s ima m a ito m e d ia g a s i m a itin tojo a k niastiebi

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti verdaniu vandeniu, po V2 val. nukoti; gerti 3 kartus per dien po V21 stiklin prie valg (Puiant vidurius) Rp. Herbae Euphrasiae 20,0 Radicis Berberidis vulg. 40,0 Florum Pruni spinosi 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti IV2 stiklins vandens, uvirinti, po V2 va landos nukoti; gerti po 1 stiklin ryte ir vakare f (Sergant ltiniu arn kataru) PIEVINIS RGTIS (Gyvatol)

Polygonum bistorta L. (F VIII) <(Syn. Polygonum carneum C. Koch., Polygonum ellipticum Willd., Bistorta major Gray.) Gyvatol priklauso rgtini (Polygonaceae) eimai. Daugia metis, olinis augalas. Stiebai neakoti, uaug iki 75 cm aukio. iedai sukrauti varpos pavidalo iedyn. ydi gegus mn. pa baigoje ir birelio pradioje graiais roiniais iedeliais. aknia stiebis storas, 23 kartus susiraits. Auga drgnose pievose, vie tomis gana gausiai, kitur visai nepasitaiko. Vaistams vartojami akniastiebiai (Rhizoma Bistortae, Radix Polygoni), kuriuose gausu tanid, t. y. raugini mediag (20 :23/o), galusins rgties, gliukozs, karotino ir vitamino C. Gyvat ol naudojama kaip stipriai sutraukianioji priemon, viduriuojant vietoj importuojamos Radix Ratanhiae. Be to, ja plaunama burnos ertm ir kt. Farmacin pramon i gyvatols akniastiebi gamina prepa rat Bistalbinum", kuris vartojamas vietoj Tannalbinum". RpRp. Extracti Bistortae 0,5 Butyri Cacao 1,5 M. f. suppositorium. D. t. d. N. X (Sergant hemorojum)
186

Decocti rhizomatis Bistortae ex .20,0200,0 D. S. Skalavimams

'}

58 pav. P i e v in i s r g t i s (G y v a t o l )

(Polygonum bistorta L .) :

A ir B v is a s a u g a la s ; / atskiri ie dyno buto nai, 2 pra sisk leids iedelis, 3 iedelio iilgin is piuvis, 4 kuokeliai, 5 piestel, 6 v a isiu s: a a p s u p ta s apyiedio, b be apyiedio, c va isiu s n a t r a la u s dydio 7 sklos s k ersin is pivis

RpRhizomatis Bistorta eone. Foliorum Salviae aa 50,0 * M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio upilti stikline vandens, pavirinti 30 min. (Burnos ertmei skalauti) Rp. Extracti Bistorta fluidi 30,0 D. S. Po 30 la 24 kartus per dien (Viduriuojnnt) Rp. Bistalbini 0,5 D. t. d. N. XII S. Po 1 miltel 3 kartus per dien (Viduriuojant)

PILKASIS SKAISTENIS

Pyrethrum cinerariifolium Trev. (F VIII) (Syn. Chrysanthemum cinerariifolium Vis.) Pilkasis skaistenis priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Daugiametis, olinis augalas. TSRS plaiai auginamas Uk rainoje ir kitose respublikose. Uauga 5060 cm aukio. Lap apatin pus pilkai pkuota, virutin alia; plunksnikai suskal dyti. Graiai stambs; lieuviniai iedai balti, vamzdeliniai gel toni. Ms slygomis galima masin ios aliavos gamyba. Kul troje ydi liepos ir rugpiio mn. Vaistinei aliavai (Flores Pyrethri) graiai renkami paiame ydjime ir greitai diovinami. aliavoje randama sudtini ete ri. piretrino I ir II, kuris veikia vabzdius kaip stiprs nuodai. Smulkiai sumalti graiai plaiai naudojami kovai su vairiais para zitais. Ms prekyboje yra keletas preparat, vadinam dustais (usienyje ,,Maek ), kuriais skmingai naikinamos blusos, blaks, ir kt. Pilkojo skaistenio ied itrauka (tinctura) ibale vadinama Flit ir ja skmingai naikinama muss, uodai ir kiti vabzdiai. Bdinga tai, kad iltakraujams piretrinas ymiai maiau kenks mingas. Todl kai kurie autoriai (Perotas) j vartoja veterinarijoje nuo askaridozs. Bendrai {yretrinas veikia panaiai kaip santoninas,
188

59 pav. P i l k a s is s k a i s t e n i s ( P y r e t h r u m c in a rar iif o li u m Vis. ):

/ a u g a lo v ir n ydjim o m etu , 2 p a s k ir a s iedelis i apaio s, 3 vam zdelinis iedelis, 4 lie uvinis iedelis

Flores tanaceti ir kiti preparatai. Tenka pasakyti, kad analogik vei kim turi Pyrethrum caucasicum (Pyrethrum roseum) iedai, kurie prekyboje vadinami Pulvis persicus (pers milteliai). Raudoniedis skaistenis (Pyrethrum roseum) ms respublikoje danai aptinka mas dareliuose kaip dekoratyvinis augalas. Medicinoje jis beveik nevartojamas. Taiau pagal prof. Muinskj kai kurie terapeutai j panaudoja vaik gydymo praktikoje kaip antihelmintin preparat.
Rp. Fructuum Capsici pulv. 10,0 Naphtalini pulv. 40,0 Florum Pyrethri pulv. 50,0 M. f. pulvis. D. S. Barstyti rbus nuo kandi

Rp.-

Florum Pyrethri pulv. 90,0 Fructus Capsici pulv. 10,0 M. f. pulvis. D. S. Naikinti blakms ir kitiems parazitams p ilk a sis tv e r tik a s E ry s im u m c e n e sc e n s Roth.

(Syn. Erysimum cinerascens Jord., Erysimum diffusum Ehrh.) Pilkasis tvertikas priklauso krymaiedi (Cruciferae) eimai. Lietuvoje savaime auga keturios rys (E. cheiranthoides, E. repondum ir kt.). Pilkasis tvertikas savaime pas mus neauga, bet gali bti auginamas. Tai dvimetis, iki 1 m aukio, augalas. Kult roje ms slygomis ydi antraisiais metais, birelio mn. Vaistinei aliavai (Herb Erysimi) vartojama visa antemin augalo dalis, plaunama ydjimo metu, diovinama 50 C tempe ratroje. Tarybiniai farmakologai ir terapeutai smulkiai ir visapusikai ityr kelet tvertik ri ir nustat, kad gydymui geriausiai tinka pilkasis tvertikas. Ms respublikoje tvertiko preparatai vartojami kaip pakaitalas importuojamam strofantinui. Pastaruoju metu ms farmacin pramon i pilkojo tvertiko gamina kelet preparat, pavyzdiui, Erysidum, Erysiminum ir ki tus, kuriais gydomos irdies ligos. Bdinga tai, kad pilkojo tverti ko gliukozidai neturi kumuliatyvinio veikimo.
190

Rp. Extracti Erysimi fluidi 20,0 D. S. Po 510 la 23 kartus per dien (Gydytojui nurodius)
Rp.

Erysimini 15,0 D. S. Po 5 laus 3 kartus per dien (Gydytojui nurodius)

Rp.

Erysidi 1,0 D. t. d. in ampullis N. X S. Po 1 ml su gliukozs tirpalu j ven (Gydytojui nurodius)

Rp.

Erysimini 1 : 3000 1,0 D. t. d. in ampullis N. X S. Intraveninms injekcijoms (Gydytojui nurodius) PILKOJI RUDMEN (Saldimedis)

Glycyrrhiza glabra L. (F VIII) (Syn. Liuiritia officinalis Monch.) Pilkoji rudmen priklauso anktini (Leguminosae) eimai. Daugiamet, Lietuvoje savaime neauga; jos tvyn Kaukazas, Vi durin Azija. Ms slygomis gali bti skmingai auginama, ta iau skl neduoda, bet gerai dauginasi vegetatyvikai. Vaistinei aliavai ruoti ruden bei anksti pavasar renkamos 45 met aknys. aliavoje svarbesns mediagos ios: cukrins mediagos, krakmolas, pektinas ir ypa saldaus skonio savotika mediaga glicirizinas, glicirizinins rgties druskos, kurioms suskilus, atsipalaiduoja gliukuronin rgtis ir kitos mediagos. Farmakognostin aliava: Radix Liuiritiae, Radix Glycyrrhizae, Radix dulcis. Tai senas vaistinis augalas, kuris ir iandien plaiai vartojamas mokslinje ir liaudies medicinoje. Rudmens aknys ir j prepara tai daugiausia naudojami sutrikus inkstams, kepenims ir kvpuoja miesiems takams. Mokslin medicina io augalo aliav bei prepa ratus laiko kaip ekspektorans ir secretolyticum. Be to, rudmens aknys vartojamos vairios paskirties arbat miiniuose, maisto pramonje alaus, limonado gamyboje, taip pat ir technikoje: priegaisrinje apsaugoje gesintuvams utaisyti, tuo bei raalo gamyboje ir kt.
191

60 pav. Pilkoji ru d m e n (S a l d im e d is )
/ ydin ti ak ut ,

( G ly c y rrh iz a g l a b r a L.):
3 ak n is

2 a tsk ira s iedelis.

Rp. Radicis Liuiritiae 100,0 Gemmorum Betulae 80,0 Foliorum Uvae ursi 50,0 D,. S* Valgom aukt arbatos miinio u plikyti Stikline verdanio vandens, atal dyti; gerti po V2 stiklins 23 kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti) Rp. Radicis Liuiritiae 30,0 Foliorum Salviae 20,0 Auae fervidae 300,0 D* S. Burnos ertmei skalauti (Sergant gerkls bei burnos ertms ude gimu) Rp. Radicis Liuiritiae 50,0 Corticis Frangulae 10,0 Herbae Chelidonii 20,0 M. f. species, D. S, aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, virinti 10 min., nukoti; gerti 2-^3 stiklines per dien (Sergant tulies akmenimis)

RpRadicis Liuiritiae Radicis Althaeae aa 20,0 Fructuum Anisi 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli^ kyti 2 stiklinmis verdanio vandens, pa* laikyti 2 min., nukoti; gerti po V2 stik^ lin kas 34 valandos (Atsikosjimui palengvinti) PODYMIN AGUONA P a p a v e r rhoeas L.

(Syn, Papaver agrivagum Jord., Papaver atropurpureum Gilib., Papaver arvense Salisb.* Papaver trilobum W all) Pdymin aguona priklauso aguonini (Papaveraceae) eimai, Vienmetis, olinis augalas. Auga dirbamose dirvose, kiek daniau pasitaiko iemkeniuose. Tai retas augalas, todl vaistinei alia vai gaminti, ypa didesniam kiekiui, btina auginti kaip kultrin.
13 V a is t in ia i a u g a la i

193

61 pav. P u d y m i n a g u o n a ( P a p a v e r r h o e a s L .) ;
A ydinti a u g a lo virn ; / iedo buton as, 2 kuokeliai, 3 v a isiu s (dut ), 4 skla

iedai gana stambs, vainiklapiai skaisiai raudoni, danai su juo dai dmtu pamatu. Kultivuojama ms slygomis ydi birelio pa baigoje ir liepos pradioje. Vaistinei aliavai ruoti (Flores Rhoeados, Flores Papaveris Rhoeados, Petalum Rhoeados) vainiklapiai renkami pilnai iedams isiskleidus ir tuojau diovinami, o sausi hermetikai pakuoja mi. aliavoje randama alkaloido roeadino, mekonins rgties, antocianins prigimties dao mediagos mekocianino, gleiving media g ir kt. Bdinga tai, kad pdymins aguonos ieduose nra mor fino, dl to iedus bei i j pagamintus preparatus drsiai galima vartoti vaik lig praktikoje. Farmakologikai specifiniu veikimu i aguona nepasiymi, var tojama kaip silpnai raminanti priemon nuo kosulio, viduriavimo ir panaiais atvejais. Mokslinje medicinoje laikoma kaip demulcens. Rp.
Florum Rhoeados 50,0 Florum Verbasci Florum Pedis cati aa 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 15 min., nukoti, pasaldinti medumi; gerti po stiklel kas 2 valandos (Sausai kosint)

Rp.
Infusi florum Rhoeados 10,0: 100,0 Sacchari albi 30,0 D. S. Po valgom aukt kas 2 valandos (Atsikosjimui palengvinti) RABARBARAS

Rheum L. (F VIII) Rabarbaras priklauso rgtini (Polygonaceae) eimai, ioje gentyje yra daug ri, kuri tvyn Kinija, Tibetas ir kitos Azijos alys. Kai kurios rys gerai auga ir ms klimato slygose. Vais tinei aliavai vartojamos dvi rabarbar rys: kininis (Rh. palmatum L.) ir vaistinis rabarbaras (Rh. officinale Baili.). Galima var toti ir kit ri aliav, pavyzdiui: darinio (Rh. undulatum), pontinio rabarbaro (Rh. rhaponticum) ir kt. Bet j aliavoje veik lij mediag bna 34 kartus maiau, negu farmakopjini r i aliavoje.
195

Vaistinei aliavai gaminti ruden bei anksti pavasar (Rhizoma et Radix Rhei) kasami 79 met akniastiebiai ir storesns ak nys. Jos skutamos, piaustomos ir diovinamos. aliavoje svarbesns mediagos yra antragliukozidai ir tanagliukozidai. Antragliukozidai, veikiant hidrolizei, suskyla reoememodin, chrizofanin rgt ir daugyb antranolini alkoholi. Antragliukozidai gerai tirpsta vandenyje, ypa iek tiek paarmintame; sunkiai tirpsta spirite. i mediag grup laisvina vidurius. Tanagliukozidai yra raugins prigimties gliukozidai, kurie blogai tirpsta vandenyje, bet gerai alkoholyje. Jie turi sutraukiamj gali ir gerina virkinim. Be to, rabarbaruose randama krakmolo, pektino, dervini mediag ir mineralini drusk. Mintj savybi dka rabarbar akn preparat veikim ga lima pakreipti norima linkme. Vandeniniai preparatai vidurius lais vina, o spiritiniai kietina. Darinio rabarbaro preparatai vidurius daugiau kietina, nes j aknyse apsiau tanagliukozid. Rabarbaro akn milteliai (0,31,0) vartojami kaip velni vi durius minktinanti priemon, ypa senesnio amiaus asmenims, sergantiems hemorojiniais viduri ukietjimais. Norint greit vi durius ivalyti, duodami vandeniniai upilai (10:200). Rp.
Tincturae Rhei auosae 50,0 D. S. Igerti per dien, padalijus j 2 dalis .(Viduriams laisvinti)

Rp.
Pulveris radicis Rhei Magnesiae ustae aa 0,3 Extracti Belladonnae 0,015 M. f. pulvis. D. t. d. N. X S. Po 1 miltel 23 kartus per dien (Esant skausmingam viduri ukietjimui) Rp. Sirupi Rhei 30,0 D. S. Po 1 arbatini auktelj 2 kartus per dien (Vaikams)

Rp.
Radicis Rhei pulv. Fellis Tauri a3 5,0 Saponis medicati 4,0 M. f. pillul. N. LX D. S. Po 2 piliules 3 kartus per dien (Sergant tulies akmenimis) 196

62 pav. V a i s t in i s r a b a r b a r a s (R h e u m officina le Baili.):

A a u g alo v ir n ydjim o m etu; 1 a tsk ira s iedelis i v ira u s, 2 a tsk ira s iedelis i ono, 3 piestel, 4 vaisius

RUGIAGL

Centaurea cyanus L.

Rugiagl priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Tai vienametis, olinis dirbam dirv augalas. Auga iemkeniuose, ypa jeigu jie yra prasti. Surinkti ir sudiovinti lieuviniai ir vamz deliniai iedeliai (Flores'Cyani sine calicibus) turi bti natralios violetins spalvos. ieduose veikliosios mediagos yra anticianins ir joms giminingos flavonins mediagos. Mintj mediag kompleksas skatina silpnai, bet pastoviai lapimo isiskyrim, su adina menstruacijas, ypa moterims anemikms. Liaudies medici noje nuo sen laik vartojama plauti akims nuo vairi udegim. Kai kurie terapeutai rugiagli iedus rekomenduoja tulies sek recijai didinti.
Rp. Florum Cyani 40,0 Herbae Euphrasiae 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti 13 stiklinmis vandens, pavirinti 10 min., nukoti (Plauti akis, sergant gleivini udegimu)
Rp.

Foliorum Uvae ursi 30,0 Florum Cyani Radicis Liquiritiae aa 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens ir pavirinti 10 min., atvsinus perkoti; gerti po valgom auk t 34 kartus per dien prie valg (lapimo isiskyrimui skatinti)
RUSMEN

Digitalis L. (F VIII)

Rusmens priklauso bervidini (Scrophulariaceae) eimai. Vais tinei aliavai gaminti tinka ios rys: raudonied (D. purpu rea L.), didiaied (D. ambigua Murr.), plaukuotoji (D. lanata Ehrh.) ir rudoji rusmen (D. ferruginea L.). Lietuvos TSR savaime auga didiaied rusmen, kitos rys gali bti skmingai kultivuojamos kaip vienmeiai bei dvimeiai augalai.
198

Raudonieds rusmens lapai (Folia Digitalis) ir i j paga minti preparatai mokslinje medicinoje plaiai vartojami jau nuo XVIII imtmeio; kitos rys pradtos naudoti pastaraisiais deimt meiais. Svarbiausios veikliosios mediagos yra gliukozidai, kuri b na vairs kiekiai, priklausomai nuo botanins augalo ries, alia vos paruoimo bdo ir kt. Cardiaca grups gliukozidams bdinga tai, kad jie natraliame pavidale yra nepatvars. Veikiami drgms ir ferment, jie suskyla iki neveikli mediag. Todl aliava turi bti stabilizuojama. Be t.o gliukozid terapin galia priklauso dau , giausia nuo preparat paruoimo bdo. Stabilizuota aliava vadi nama Folia Digitalis titrata. Bendrai rusmeni gliukozidai yra tir ps ir greitai difunduoja. Taiau kai kurie i j, pavyzdiui, digitoksinas, ymiai blogiau difunduoja ir sunkiai isiskiria i organizmo, dl to atsiranda kumuliacija. altame vandenyje paruotos itrau kos (maceratio) turi tiktai lengvai tirpstanius gliukozidus. To kios itraukos paprastai neduoda kumuliacijos. Taiau kartu b du pagaminti preparatai (infusum, decoctum) turi sunkiai tirps tanius gliukozidus ir jie veikia ymiai efektyviau. Taip pat veikia ir spiritins itraukos (tinctura) ir jos gali sukelti ku muliacijas. Reikia paymti, kad pastaruoju metu ms farmacin pramon pradjo daugiau dmesio kreipti rudj rusmen (Digitalis ferruginea L.). I jos ali lap gaminamas preparatas Sukkudifer. Tai skystis, kurio 1 ml turi 56 varli veikimo vienetus (VVV). Sis preparatas vartojamas irdies nepakankamumui gydyti. Vien kartin doz 10 15 la 23 kartus per dien. Be to, gamina mas preparatas Satiturani, tai tablets, kuriose yra kompleksas gliukozid. Vienoje tabletje bna 3,5 VVV. I rudosios rusmens dar gaminamas preparatas Digalen-neo. Tai vandenin itrauka, apvalyta nuo balastini mediag. Viename ml yra 3 VVV. Sis pre paratas pasiymi tuo, kad, priimtas vid bei virktas po oda, greitai veikia ird. Ileidiamas ampulse ir flakonliuose. Gana sudtingas preparatas yra kardiovalenas. io prepa rato sudt eina pilkojo tvertiko alios ols sultys, adonizidas, gudobels ekstraktas, kamfora ir viei (nediovint) valerijono akn sultys. 1 ml io preparato turi 4550 VVV, kuris daugiau vartojamas nuo reumatini irdies sutrikim. Vienkartin doz 1530 la du kartus per dien. Taip pat ileidiamas preparatas Lantosid". Jis gaminamas i plaukuotosios rusmens (Digitalis
199

lanata) lap. Vienkartin doz 1020 la 23 kartus per die n. Tenka pabrti, kad visus rusmeni preparatus galima vartoti tiktai gydytojui-terapeutui nurodius. RP.
Foliorum Digitalis titrati 4,0 Auae fervidae 200,0 M. f. macertio. D. S. Po arbatin auktel kas 6 valandos po valgio (Gydytojui nurodius) Rp. Digalen-neo 1,0 D. t. d. in amp. N, VI S. Injekcijoms po oda 12 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Lantosidi 50,0 D. S. Po 1025 laus 23 kartus per dien (Gydytojui nurodius) Rp. Lantosidi 50,0 D. S. Klizmai po 10 la 2 kartus per dien (Gydytojui nurodius)
RGTYNS

Rumex L. Rgtyns priklauso rgtini (Polygonaceae) eimai. Lietu vos TSR teritorij'oje savaime auga apie 15 ios genties ri. Vais tinei aliavai tinka ios rgtyni rys; ilgalap (R. hydrolapathum Huds), vandenin (R. auaticus L.), rauktalap (R. crispus L.) ir kt. Tai daugiameiai, oliniai stambs augalai. Auga drgnesnse vietose paupiais, grioviuose ir kt. Vaistinei aliavai aknys (Radicis Hydrolapathi) renkamos ru den arba pavasar. Ruden ikastas reikia diovinti apildomose diovyklose, pavasar natraliai pastogse bei saulje. aliavoje randama gliukozid, raugini mediag ir kt. Be to, rgtyni aknyse gausu geleies jungini. akn aliava bei jos preparatai vartojami nuo viduriavimo, anemijos ir kit virkinamojo trakto sutrikim. Manoma, kad ge leies junginiai pagreitina hemoglobino regeneracij. Be to, alia voje esanios antrachinonins ir tanidins mediagos teigiamai veikia arnyno mikroflor.
200;

R a u d o n i e d r u s m e n ( D i g i ta l is purp u re a L.):
A, B ydinti a u g alo v ir n ; / iedo iilginis pivis. 2 kuokeliai, 3 piestel, f u u om a zg os iilginis pivis, 5 u u o m a zg o s skersinis pivis, 6 sub re n d s vaisius, 7 skla

Rp. Radicis Hydrolapathi pulv. 50,0 Radicis Symphyti pulv. 50,0 M. f. pulvis. D. S. Po arbatin auktel 3 kartus per dien su medum bei pienu (Sergant arnyno kataru) Rp. Radicis Hydrolapathi pulv. 50,0 Foliorum Urticae pulv. 100,0 M. f. pulvis. D. S. Po 2 valgomus auktus 3 kartus per dien (Nuo anemijos)
SJAMASIS KUKURZAS

Zea mays L. (Syn. Zea americana Mill.) Sjamasis kukurzas priklauso varpini (Gramineae) eimai. Vienametis, kultrinis augalas; pastaruoju metu ms alyje pra dtas masikai sti kaip maistinis ir paarinis augalas. Kuokeliniai ir piesteliniai kukurz iedai sukrauti atskiruose iedynuose. Gydymui vartojamos piestelini ied piestels (stigmata maydis); jos renkamos kol dar alios. Praktikai jos i bur buoli ipeamos ir tuojau diovinamos pastogse. Saus aliav reil ^ hermetikai udaryti, nes ji labai hidroskopika. aliavoje randama amino jungini, riebalini ir eterini aliej, gliukozidinio pobdio mediag, vitamin C, K ir kit mediag. Tenka pasakyti, kad svarbiausios veikliosios mediagos dar ne visikai itirtos. Taiau mokslinje medicinoje i aliava vis labiau nradedama vartoti. Ms terapeutai vartoja cholangitams, hepatiams gydyti. Aplamai tai yra tulies sekreto ir lapim silpnai vaanti priemon, ypa esant inkst ir psls udegiminiams proce sams. Literatroje randama nurodym, kad kukurzo piesteli pre paratai tirpina inkst akmenis. Ms farmacin pramon ileidia skyst ekstrakt (Extractum Stigmatis Maydis fluidi).
Rp. . Stigmatis Maydis 30,0 Auae 500,0 M. f. infusum. D. S. Igerti per dien (Sergant psls udegimu) 201

Rp. Extracti Stigmatis Maydis fluidi 20,0 Sirupi simplicis 180,0 D. S. Po valgom aukt kas 2 valandos (Sergant inkst udegimu) Rp. Extracti Stigmatis Maydis fluidi 20,0 D. S. Po 30 la 3 kartus per dien prie valg (Esant tulies sekrecijos nepakankamumui)
SJAMOJI PETRAOL

Petroselinum sativum Hoffm. (Syn. Apium Petroselinum L., Carum vulgare Druce) Sjamoji petraol priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Dvimetis kultrinis augalas, auginamas kaip prieskonin darov. Tai visiems gerai inomas augalas, kurio aknys ir lapai plaiai vartojami kulinarijoje. Medicinos reikalams vartojamos sklos, la pai ir aknys. aliavoje randama eterinio aliejaus, kurio daugiausia bna sklose, maiau lapuose ir aknyse, riebalinio aliejaus, ap tinkamo tiktai sklose (jose yra derving mediag); lapuose yra vitamino C. Eterinio aliejaus svarbiausia sudedamoji dalis yra apiolis (12/o), pinenas ir miristicinas. Be to, ia randama flavonins kilms gliukozidas opiinas. Farmakologikai apiolis ir miris ticinas stipriai veikia gimdos susitraukim. Aplamai petraoli aliava (Semen Petroselini, Fructus Apii Tiortensis, Fructus Petroselini, Folia Petroselini, Radix Petroselini) vartojama kaip emmenogogum ir diureticum. Petraoli aliava efektyviai skatina lapimo isiskyrim, todl gijo pirmenyb prie kitus vaistinius augalus, naudojamus iai paskiriai, nes neturi paalinio veikimo, tat yra neerzina inkst. Taiau nioms mote rims vaist galima vartoti tiktai gydytojo prieiroje, nes jis kartais gali veikti kaip abortyvum.
Rp. Fructuum Petroselini cont. 30,0 D. S. V2 arbatinio auktelio trint skl u pilti 2 stiklinmis alto vandens, palaikyti 8 valandas; igerti per dien (lapimo isiskyrimui skatinti) 202

63 pav. S j a m o j i p e t r a o l ( P e t r o s e li n u m s a t i v u m H offm .) :
A akn is; B ydinti a u g a lo ak u t ; 1 p a s k ir a s iedelis, 2 nu n o k s va isiu s, 3 v a i s iaus sk ersinis pivis

Rp. Fructuum Petroselini cont. 50,0 Radicis Glycyrrhizae Radicis Levistici a a 30,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti 2 stik linmis verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po 2 stiklines per dien (Sutrikus inkstams)

Rp.
Fructuum Petroselini Herbae Chelidonii aa 10,0 Foliorum Uvae ursi 40,0 M. f. species. D. S. Arbatin auktel arbatos miinio upilti 2 stiklinmis karto vandens, pavirinti 15 min., nukoti; gerti po stiklin 12 kar tus per dien (Sergant psls udegimu)

Rp.
Radicis Petroselini 100,0 Radicis Ononidis 50,0 Foliorum Uvae ursi 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti 2 stiklinmis verdanio vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po 2 stiklines per dien (Esant psls katarui)
SKTINE IRDAOL

Centaurium umbellatum Gilib. (F VIII) (Syn. Erythraea centaurium (L.) Pers., Gentiana centaurium L., Chironia centaurium Schmidt., Centaurium minus Moench., Centaurium vulgare Rafin.) Sktin irdaol priklauso gencionini (Gentianaceae) eimai. Vienametis, kartais dvimetis, olinis, 1525 cm aukio augalas. irdaol ydi liepos ir rugpjio mn. roins spalvos iedeliais. Vaistinei aliavai ruoti renkama visa antemin dalis (Herb Centaurii minoris, Herb Chironiae, Herb Felis terrae, Hrba
204

C entaurii); diovinama natraliai, pavsyje, gerai perpuiamoje vie toje. aliavoje randama gliukozid eritaurino ir eritrocentaurino, lam e pasiymi kariu skoniu, dervini mediag, flavonins prigim ties dao mediagos ir alkaloido eritricino. Pagal Varlakov eritricinas yra stiprus antihelmintikas. Mokslinje medicinoje sktins irdaols ol ir i jos paga minti preparatai vartojami kaip kartumynin priemon nuo dispep sijos, skilvio sekretui skatinti ir bendrai virkinimui pagerinti, t. y. kaip amarum et digestivum. Reikia paymti, kad is graus auga las ms krate negausiai auga ir j reikia labai branginti.
Rp. Herbae Centaurii minoris 100,0 Herbae Absinthii 30,0 Florum Helianthi 50,0 Florum Calendulae 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 min., nukoti; gerti po stiklin 2 kartus per dien (Esant druginiam kariavimui) Rp. Herbae Centaurii minoris 100,0 Rhizomatis Calami 20,0 Fructuum Carvi cont. 30,0 M. f. species. D. S. Kaupin aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 15 min., nukoti; gerti po stiklin prie valg (Apetitui suadinti ir virkinimui pagerinti)
Rp.

Inf. herbae Centaurii 10,0200,0 D. S. Po valgom aukt prie valg (Apetitui suadinti) Rp. Tincturae Centaurii 25,0 ,D. S. Po 1520 la prie valg (Apetitui suadinti) 205

SMILTYNIN VIKSVA

Carex arenaria L. (Syn. Carex colchica J. Gray., Carex intermedia Urv.) Smiltynin viksva priklauso viksvini (Cyperaceae) eimai. Daugiametis, olinis augalas. Lietuvos TSR savaime auga pa jryje (kopose) ir kitose smiltingose vietose, taiau palyginti negausiai. Varpos iki 3 cm ilgio, kuriose esti nuo 6 iki 16 varpui. Var pose apatins varputs daniausiai piestelins, virutins kuokelins. Paiedis gelsvai rudos spalvos, baltas pieviniais kratais ir aliu iilginiu ruoeliu nugarlje. Lapai stands, vagoti, 34 mm ploio; stiebas tvirtas. Vaistinei aliavai (Rhizoma Caricis, Radix Graminis rubra, Radix Sarsaparillae germanica, Radix Graminis major) akniastiebiai renkami antrojoje vasaros pusje; jie tuojau plaunami ir diovina mi. aliavoje randama krakmolo, cukraus, gleiving mediag ir nedaug asparagino. i vaistaol famakologikai velniai veikia inkstus kaip diureticum. Ji vartojama daniausiai vairiems mi iniams. Rp.
Rhizpmatis Caricis Radicis Bardanae aa 30,0 Herbae Violae tricoloris 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti 2 stiklinmis vandens, pavirinti 30 min., ataldyti, nukoti; gerti po V2 stiklins 23 kartus per dien (lapimui ir prakaitavimui skatinti) Rp. Rhizomatis Caricis 40,0 Rhizomatis Graminis 30,0 Foliorum Juglandis 20,0 Herbae Hyperici 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti 300 ml vandens, pavirinti 15 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 2 kartus per dien (Mediag apykaitai suadinti) 206

SMILTYNINIS LAMUTIS

Helichrysum arenarium DC.

(Syn. Gnaphalium arenarium L.) Smiltyninis lamutis priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Tai daugiametis augalas, gausiai paplits sausose smlingose vietovse. Vaistinei aliavai vartojami iedai (Flores Stoechados citrini,. Flores Pedis cati citrini, Inflorescentia Helichrysi), kurie renkami paiame j ydjime ir tuojau diovinami pastogse. Veikliosios, mediagos dar ne visikai iaikintos, taiau nustatyta, kad ieduo se randama flavoninio pobdio daini, raugini mediag pd sakai, eterinio aliejaus, stearin ir vitamino C. Kai kurie autoriaf (Petrovas) nurodo, kad ieduose yra provitamino A (1516 mg/o). Hodai mano, kad terapinis veikimas daugiausia priklauso nuoflavon. Liaudies medicinoje lamuio ied nuoviros seniai vartojamos nuo vairi kepen, virkinamojo trakto ir lapimo psls lig. P as taruoju metu tarybiniai terapeutai lamuio iedus ir j prepara tus skmingai vartoja nuo kepen bei tulies lig. Ms farmacin pramon i lamuio ied gamina preparat Flamin, tai amorfiniai milteliai tabletse. Flaminas vartojam as kepen, tulies maielio chroniniams udegiminiams procesams,, cholescistitams ir cholangitams gydyti. Preparatas duodamas l/2va landos prie valg po 0,05 g V2 stiklins vandens tris kartus per dien.
RP-

Florum Stoechados 100,0 Herbae Rutae 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, pavirinti 10 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 34 kartus per dien (Sergant geltlige)

RpInfusi Stoechados ex 20,0 : 200,0 Spiritus vini 70 60,0 D. S. Arbatin auktel stiklin ilto vandens; gerti po V2 stiklins 23 kartus per dien pus valandos prie valg (Esant tulies akmenims)
20 T

64 pav. S m i l ty n i n i s l a m u t i s ( H e l ic h ry su m a r e n a r i u m D C):
1 a u g a l a s ydjim o m eiu , 2 p a sk ir a s grai elis, 3 p a sk ir a s vam zd elinis iedelis

F l o ru m S to e c h a d o s 30,0 R adicis Rhei eone. 20,0 H e r b a e Millefolii eone. 50,0 M. f, species.

208

Sk tin i r d a o l ( C n t a u r i u m u m b e l l a t u m G i l ib . ) :
A, B a u g a la s ydjim o metu; I iedo iilginis pivis. 2, .? kuokeliai, 4 - kuokelis po ie dadulk i ibarsty m o, S u u om a zg os skersinis pivis

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti verdaniu vandeniu, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po V stiklins vakare 2 (Sergant tulies maielio akmenimis) Rp. Florum Stoechados 30,0 Herbae Millefolii Herbae Absinthi Fructuum Foeniciili Foliorum Menthae pip. aa 20,0 M. f. species. D. S. Du valgomus auktus arbatos miinio upilti 2 stiklinmis alto vandens, palai kyti 8 valandas; igerti per dien (Tulies sekrecijai padidinti) Rp. Flamini 0,05 D. t. d. in tabulettis N. XX D. S. Po vien tablet 3 kartus per dien V valandos prie valg 2 LAMAGRAI2 LEUZJA /

Leuzea carthamoides (Willd.) DC. (Syn. Rhaponticum carthamoides (Willd.) Iljin, Centaurea carthamoides DC.) Slamagrai leuzja priklauso graiaiedi (Compositae) ei mai. Tai daugiametis, olinis augalas, kuris savaime auga Altajaus kalnuose, Vakar Sibire ir Vidurinje Azijoje. Ms slygomis gerai auga, pastaruoju metu pradedamas sukultrinti. Tai naujas vaisti nis augalas, kur pastaraisiais metais skmingai farmakologikai ityr Visasjunginio vaistini ir aromatini augal tyrimo institu tas ir Tomsko Medicinos instituto darbuotojai. Konstatuota vaisti ns aliavos stimuliuojanios-tonizuojanios savybs. Geri rezulta tai gaunami gydant leuzjos preparatais nusilpusius asmenis: gr ta darbingumas, pagerja savijauta, pranyksta impotencija ir t. t. Paalinio veikimo nepastebta. Cheminiu poiriu veikliosios mediagos dar maai itirtos. Pagal A. Sobolev leuzjos aknyse ir akniastiebiuose randama fosforo drusk, vitamin A ir C, eterinio aliejaus, pirogalolo eils raugini mediag, nedideli kiekiai saponin. Farmacin pramon gamina skysta ekstrakt (Extractum Leuzeae fluidum), kuris turi didel pareikalavim.
14 Vai st ini ai a u g al ai

209

Rp.

1) Tincturae Leuzeae carthamoidis 20,0 D. S. Po 1530 la 2 kartus per dien

Rp.
Extracti Leuzeae carthamoidis fluidi 20,0 D. S. Po 1520 la 2 kartus per dien Rp. Depfocti radicis Leuzeae carthamoidis ex 20,0 p f 200,0 D. S. Po vien valgom aukt 2 kartus per dien 20 min. prie valg VELNIOJI YBIKE (Vaistin piliaro)

Althaea officinalis L. (F VIII) (Syn. Althaea sublobata Stokes) velnioji ybik (vaistin piliaro) priklauso dedevini (Malvaceae) einiai. Daugiametis, olinis augalas, Lietuvos TSR sa vaime neauga, bet skmingai gali bti veisiamas kaip kultrinis vaistinis augalas. Stiebai iauga iki 1,5 metro aukio, velniai plaukuoti. iedai nedideli, sukrauti lap paastyse, rusvai balzga nos spalvos. Lapai kotuoti, irdiki, velniai plaukuoti. aknys il gos, storos, nediovintos gleivingos, o sausos kietos, baltos spalvos. * Vaistinei aliavai vartojama aknis (Radix Althaeae, Radix Bismalvae, Radix Hibisci), iedus (Flores Althaeae, Flores Hibisci) ir lapus (Folia Althaeae). iedai renkami visikai prasiskleidus vainiklapiams. Lapai skinami tada, kai jie pasiekia normal dyd, bet fiziologikai dar aktyvs, ms slygomis tai esti liepos mn. iedai ir lapai diovinami natraliai, pavsyje. aknys kasamos ruden arba anksti pavasar. Diovinamos ildomose diovyklose 35 C temperatroje. Pavasar ikastas aknis galima gerai idio vinti pastogse. ieduose ir lapuose randama daug gleiving mediag, flavonins ir karotinins prigimties dao mediag ir mineralini drusk. aknyse randama gleiving mediag, krakmolo, asparagino, be taino, lecitino ir mineralifti drusk. velniosios ybiks vaistin aliava ir i jos pagaminti prepa ratai labai plaiai naudojama terapijoje. vid imama atsikosji mui palengvinti, taip pat kaip gleivinanti, izoliuojanti virkinamojo
210

65 pav. velnioji yb i k ( A lth ae a officina lis L.):

^ 7 ! y4 in.^ vir n; 1 ~ vain iklap is, 2 kuokeliai s a v o p a g rin d a is s u a u g j vam zdeli . 3 v iru tin kuokelio da lis, 4 p u rk a , 5 vaisius, 6 skla, 7 n o r m a la u s dydio skla

trakto gleivines; be to, ji tinka burnos ir gerkls ertmei plauti. La pai ir iedai vartojami kompresams. Ruoiant preparatus reikia nepamirti, kad aknyse esantis krak molas verdant hidrolizinasi, pereidamas nuovir, todl, norint atsipalaiduoti nuo jo, reikia daryti itraukas maceravimo bdu altame vandenyje. Rp.
Foliorum Althaeae 30,0 Florum Tiliae 20,0 Foliorum Salviae 10,0 Aquae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po stiklel kas valand (Burnos ertmei skalauti)

Rp.
Foliorum Althaeae 100,0 Florum Chamomj#ae 50,0 M. f. species. f D. S. Stiklin arbatos miinio uplikyti kartu vandeniu, sudti drobin maiel; udti ant skaudam, patinusi viet Rp. Radicis Althaeae 30,0 Radicis Symphyti 20,0 Foliorurti Salviae 10,0 Aqua q. s. ut f. decoctum 400,0 D. S. Po V2 stiklins prie valg (Mainti skrandyje rgties kiekiui)

Rp.
Li^uoris Ammonii anisati 5,0 Sirupi Althaeae 30,0 Aquae destillatae 165,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Foliorum Althaeae 100,0 Radicis Althaeae 50,0 Radicis Liquiritiae 25,0 Florum Malvae 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline karto vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti 23 kartus per dien po V2 stiklins (Sergant bronchitu)
212

RpFoliorum Althaeae Foliorum Malvae Herbae Mli loti * Florum Chamomillae Seminis Lini aa 50,0 M. f. species. D. S. Stiklin arbatos miinio uplikyti verdan iu vandeniu, sudti maiel ir dti prie skausming sutinim bei sumuim (Kompresams)

Rp.
Radicis Althaeae 8,0 Radicis Liuiritiae 3,0 Rhizomatis Iridis 1,0 Foliorum Farfarae 4,0 J* Florum Verbasci 2,0 /T Fructuum Anisi cont. 2,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio uplikyti stikli ne vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 3 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti)

Rp.
Inf. radicis! Althaeae 6,0180,0 Ammonii chlorati 3,0 Sirupi Liuiritiae ad 200,0 D. S. Kas 3 valandos po valgom aukt (Atsikosjimui)

Rp.
Inf. radicis Althaeae 3,0100,0 irupi Althaeae 20,0 D. S. Po arbatin auktel 45 kartus per dien (Vaikams atsikosjimui palengvinti)
TAKAOLE

P o ly g o n u m a v ic u la r e L.

(Syn. Polygonum centinodium Lam., Polygonum procumbens Gilib., Polygonum provinciale K. Koch.) Takaol priklauso rgtini (Polygonaceae) eimai. Tai viena metis, gulsiais, plonais, akotais stiebais, beveik vis vasar y dintis smulkiais, nerykiais iedeliais augalas. Auga prie tak, pa kelse, kiemuose, laukuose ir kt. *
212

Vaistinei aliavai renkama ydjimo metu visar antemin auga lo dalis. Idivusi ol (Herb Polygoni avicularis, Herb Centi nodii) turi bti graiai alios spalvos, nenubyrjusiais lapeliais ir natralaus kvapo. Sausoje aliavoje svarbesns mediagos ios: flavonins prigimties gliukozidas avikuliarinas, taip pat nedideli kie kiai kitos prigimties gliukozid, silicin rgtis (titnagin), vita minas C, karotinas ir kt. Takaol vartojama kepen, tulies maielio ir inkst akmenims tirpdyti, taip pat lapimo isiskyrimui skatinti ir gimdos kraujavi mui stabdyti. Pastaruoju metu ms farmacin pramon i ios ols pradjo gaminti preparat Avicularen, kuris rekomenduo jamas vartoti po gimdymo, esant nepakankamam gimdos susitrau kimui ir poabortiniams kraujavimams stabdyti. Tai mgstamas vaistas tiek liaudies, tiek ir gydytoj dl to, kad nesukelia jokio paalinio veikimo; takaol ir jos preparatus galima',VW*foti be per traukos mnesiais. Be to, dauguma atvej gaunami geri rezultatai.
Rp.
T ab u l. A v ic u la r e n i 0,5 d. t. d. N . X V D . S . P o v ie n ta b le t 3 k a r tu s per d ien (K ra u ju q ja n t g im d a i)

Rp.
H e r b a e P o ly g o n i a v ic u la r is 170,0 C orticjs F r a n g u l a e 20,0 F ru ctu u m Ju n ip eri 10,0 M. f. sp e c ie s . D . S . V a l g o m a u k t a r b a to s m i in io u p ilti 2 s tik lin m v a n d e n s , p a v irin ti 3 0 m in., a t a ld y ti, n u k oti; gerti po 1 2 s t ik lin e s per d ien ( S e r g a n t t u l ie s a k m e n im is)

Rp.
H er b a e P o ly g o n i a v ic u la r is 100,0 H e r b a e H y p e r ic i 30,0 F o lio r u m M e l is s a e 20,0 H e r b a e C h elid o n ii 50,0 M . f. s p e c ie s . D . S . V a l g o m a u k t 2 s tik lin m a r b a to s m i in io u p ilti * vandens, p a la ik y ti g erti p o V2

v e r d a n io

1 v a la n d , a ta ld y ti, n u k oti;

s t ik lin s 3 4 k a r tu s per d ien ( S e r g a n t in k st ir t u l ie s m a i e lio a k m e n im is )

214

66 pav. T a k a o l ( P o l y g o n u m a v ic u l a re L . ) :
1 augalas ydjim o metu, 2 a tsk ira s iedelis

Rp.
In fu si h e r b a e C en tu m n o d ii 20,0 200,0 D. S. P o v a lg o m a u k t 3 k a r tu s per dien ( K r a u ju o ja n t g im d a i)

TIKROJI LAVANDA

Lavandula officinalis Chaix. (Syn. Lavandula vera DC.) Tikroji lavanda priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Dau giametis, puskrmis. Savaime auga Viduremio jros pakraiais (Italija, Ispanija, Graikija). Lietuvos TSR gali bti skmingai au ginamas kaip kultrinis augalas. Ms slygomis lavanda vienoje vietoje auga 57 metus, vliau pradeda nykti, todl reikalinga at naujinti krmelius vegetatyvikai arba uauginti i skl. ydi lie pos ir rugpiio mn. smulkiais, mentures sukrautais, violetins spalvos iedeliais. Menturs, isidsiusios tankokai ant iedkoio, sudaro lyg varp. Vaistinei aliavai gaminti (Flores Lavandulae, Flores Lavandulae majoris) piaunami visi iedynai vos tik pradjus iedeliams skleistis ir tuojau diovinami pavsyje, gerai vjo perpuiamoje vietoje. Sudiv iedai turi stipr kvap. aliavoje randama ete rinio aliejaus iki 3/o, kurio svarbiausia sudedamoji dalis yra linanolas ir jo esterai, borneolas bei cineolas. I ied gaminamas ete rinis aliejus (Oleum Lavandulae), kuris vartojamas parfumerijoje, kosmetikoje ir medicinoje. Be to, yra tanidini mediag, organini rgi ir kt. aliavos terapinis veikimas pasireikia kaip skaus m mainanti ir diuretin priemon, vartojama kompresams ir Su tinimams. Lavandos aliava su ramuns iedais danai vartojama aus, veido skausmams raminti. Be to, eterinis aliejus tinka nai kinti parazitams (utlms ir rb kandims). ieminiai rbai vasa rai apibarstomi iedais, o dar geriau apipurkti juos aliejumi ir u daryti spintose.
Rp.
F lo r u m L a v a n d u la e F lo r u m C h a m o m illa e r o m a n a e a a 10,0 A u a e f e r v id a e 250,0 M . f. in fu su m . D. S . P o v a l g o m a u k t k a s 2 v a la n d o s ( S e r g a n t g rip u ir b ron ch itu )

216

67 pav. Tikroji le v a n d a ( L a v a n d u l a officin alis Ch aix .):

ydinti a u g a l o akel ; / a tsk ira s iedelis, 2 iedelio iilgini? pivis, 3 kuokeliai, piestel, 5 uu o m a zg o s iilgin is pivis, 6 rie ut lis (s kla). 7 sklos skersin is pivis, 8 sklos iilgin is pivis

Rp.
O lei L a v a n d u la e O lei E u c a ly p t i a a 1,5 T in ctu ra e S a p o n a r ia e ru b rae 5,0 S iru p i C e r a s o r u m 120,0 D . S . P o v a lg o m a u k t k a s 3 v a l a n d o s (p r ie v a r to jim su p la k ti) ( S e r g a n t b ron ch itu ir k o k liu u )

R p>
F lo r u m L a v a n d u la e F lo r u m C a le n d u la e a a 40,0 F lo r u m U lm a r ia e F lo r u m S a m b u c i Td 30,0 M. f. s p e c ie s . D. S . a u k t a rb a to s m i in io u p lik y ti k artu v a n d e n iu , p a la ik y ti 20 m in ., n u k o ti; gerti 3 4 s t ik lin e s per d ien ( S e r g a n t grip u ir r e u m a tin iu k a r ia v im u ) Rp. O lei L a v a n d u la e O lei H e lia n th i a a 20,0 D . S . U t l m s n a ik in ti (trin ti u t l t a s v i e t a s ) T R IK E R T V A G I N

Capsella b u r s a p a s to ris Moench. (F VIII) (Syn. Capsella gracilis Gren., Capsella ruderalis Jord., Capsella pastoris Rupr.) Trikert vagin priklauso krymaiedi (Cruciferae) eimai. Vienametis, olinis ms dirbam dirv augalas, taiau danai tampa dvimeiu: skloms ruden sudygus ir iki ali augaliukams sudarius skroteles, puikiai iemoja. Tokie iemkeniai augalai nksti pavasar, gegus mn. pabaigoje, jau bna paiame ydjime. Ta da ol ir renkama vaistinei aliavai. Pavasar sudygusios sklos pilnai isivysto rugpiio mn. pradioje ir tuo laiku ol renka ma. Ant io augalo gausiai parazituoja grybas Albugo candida, aptraukdamas virnes ir stiebus baltu pelsiu. Paruota aliava vadinama Herb Bursae pastoris. Tai senas vaistinis augalas, kur vartojo graikai ir romnai. Viduriniais amiais io augalo ol plaiai buvo vartojama kraujui stabdyti. Pastaruoju metu j kreipiama daug dmesio kaip krau j stabdani priemon. Taiau veikliosios mediagos dar ne
:218

visikai itirtos. Literatroje nurodoma, kad yra cholino, kalio jun gini, bursins rgties ir kit mediag. Kai kurie autoriai gydo mj gali priskiria parazituojaniam grybeliui (Albugo candida), kurio veikimas analogikas skalsei (Claviceps purpurea). Pagal Harste preparatai, pagaminti i sveik augal, t. y. neupult gry belio, lygiai gerai veikia, kaip ir i ols, apkrstos grybelio. Kon statuota, kad preparatai, pagaminti i nediovintos ols, veikia efek tingiau, negu pagaminti i sausos. Itin gerai veikia i vieios o ls ispaustos sultys. Dabartiniu metu ji laikoma vertinga alia va prie plaui, inkst, o ypa gimdos kraujavimus.
Rp. H e r b a e B u r s a e p a sto r is H e r b a e E u is e ti a a 50,0 M . f. s p e c ie s . D . S . V a lg o m a u k t a r b a to s m i in io u p ilti stik lin e a lt o v a n d e n s , laik yti 8 v a l a n d a s , p erk oti, prid ti V2 st ik lin s v ir in to k a rto vandens; g erti kas an tr dien 2 k a rtu s per d ien p o V2 s t ik lin s (K ra u ju o ja n t in k s t a m s )

Rp.
In fu si h erb a e B u r s a e p a s t o r is ex 10,0 200,0 D. S. P o d ien (K r a u ju o ja n t g im d a i) v a lg o m a u k t 4 5 k a rtu s per

Rp.
E xtracti B u r s a e p a sto r is fluidi 20,0 D . S . P o 25 l a u s 4 5 k a rtu s per dien (K ra u ju o ja n t g im d a i)

Rp.
S u cci B u r s a e p a sto r is .30,0 D. S . P o v a lg o m a u k t k a s 3 v a la n d o s (K ra u ju o ja n t p la u ia m s )

Rp. '
Extr. B u r s a e p a sto r is fluidi E xtr. V ib u rn i flu id i a a 10,0 D. S. P o 20 la 3 k a rtu s per dien ( K ra u ju o ja n t g im d a i)

Rp.
H e r b a e C a p s e lla e b u r sa e p. 30,0 H e r b a e C en tu m n o d ii 25,0 H e r b a e V isc i albi 45,0 M. f. s p e c ie s.

219

D. S. V a l g o m

a u k t a rb a to s m i in io u p ilti

virin to, b et a t a u in to iki 35 C 300 m l v a n d en s, laik yti 5 6 v a l a n d a s , perkoti; gerti po 1 s t ik lin v a k a r e ( E s a n t g a u s io m s n e n o r m a lio m s m e n s t r u a c ijo m s )

T R IL A P IS P U P A L A I K IS

Menyanthes trifoliata L. (F VIII) (Syn. Menyanthes paradoxa Fries., Menyanthes trifolium Neck.) Trilapis pupalaikis priklauso., gencijonini (Gentianaceae) ei mai. Daugiametis pelki augalas. 2ydi gegus ir birelio mn. baltais, kekes sukrautais iedais. Auga pelkse, pelkj ani eer pakraiuose ir neidistaniuose grioviuose. Vaistinei aliavai (Folia Menyanthis, Folia Trifolii fibrini) lapai renkami tada, kai augalai ydi. Diovinama natraliai, bet ne sauls atokaitoje. aliavoje randama gliukozidinio pobdio karij mediag, i j svarbiausia meniantinas. Tai plaiai liaudies vartojamas vais tas nuo vairi virkinamojo trakto, kepen, tulies sutrikim, mokslinje medicinoje kaip kartumynas apetitui suadinti, virkinimui pagerinti.
Rp. F o lio r u m M e n y a n t h is 100,0 H e rb a e A b sin th ii 30,0 F lo r u m H e lia n th i 50,0 M. f. sp e c ie s. D . S. V a lg o m stik lin e 20 m in., a u k t a rb a to s m i in io u p ilti v e r d a n io perkoti; vandens, gerti po V2 p ala ik yti s t ik lin s

2 3 k a r tu s per d ien ( E s a n t m a lia r in ia m k a r ia v im u i) Rp. H erb a e A b sin th ii 15,0 F o lio r u m M e n y a n t h is 15,0 A q u a e 300,0 M . f. in fu su m . D . S. P o v a lg o m a u k t 3 k a rtu s per dien p rie v a l g (A p etitu i s u a d in ti) Rp. H e r b a e T rifolii fibrini 40,0 H erb a e C en ta u rii 30,0 220

68 pav. T ril a p is p u p a la i k i s (M e n y a n t h e s trif o liata L.):

A ydin tis a u g a l a s ; 4 kuokeliai, 1 ne p ra siskle id s iedelis, 2 atskiro iedelio iilgin is pivla, 5 su b re n d s vaisius (dut ), 6 sklos iilginis pivis 3,

F o lio r u m M e n th a e pip. 20,0 R a d ic is C a la m i 10,0 M . f. s p e c ie s. D. S. A rb atin a u k te l a rb a to s m i in io u p li kyti s tik lin e v e r d a n io v a n d e n s , p a laik yti 30 m in., perkoti; gerti po V2 st ik lin s 2 3 k a r tu s per d ien p rie v a l g (A p etitu i s u a d in ti ir v ir k in im u i p a g e r in ti) Rp. H e r b a e Trifolii fibrini 20,0 F o lio r u m M e n th a e pip. 30,0 R a d ic is V a le r ia n a e R a d ic is A n g e l ic a e J a 25,0 M. f. sp e c ie s . D. S. V a lg o m kyti a u k t a rb a to s m i in io u p li p alaik yti s tik lin e v e r d a n io v a n d e n s ,

20 m in., n u k oti; gerti po V2 st ik lin s 2 k a r tu s per d ien (E san t n e r v in io p o b d io v ir k in a m o jo trak to su trik im u i)

Rp.
F o lio r u m M e n y a n t h is 40,0 F o lio r u m M e n th a e 30,0 R a d ic is V a le r ia n a e 30,0 M . f. s p e c ie s. D .S . V a lg o m a u k t a r b a to s m iin io u p lik yti stik lin e v e r d a n io v a n d e n s , p a laik yti 30 m in.; ig e r ti per dien ( E s a n t n e u r o z e i)

TRISPALV NALAIT

Viola tricolor L. (Syn. Viola luteola Schur., Viola saxatilis Schmidt., Viola minima Presl.) Trispalv nalait priklauso nalaitini (Violaceae) eimai. Vie nametis arba dvimetis, olinis, nedidelis augalas. Auga pievose, dirbamose dirvose. Neaptinkamas Jonikio, Pasvalio, Bir ir ki tuose iaurs rajonuose. Vaistinei aliavai (Herb Violae tricoloris, Herb Jaceae, Her b Trinitatis) ol renkama ydjimo metu. Antramets pradeda ydti anksti pavasar, gegus pradioje, o pirmamets liepos, rugpiio, rugsjo mn.
222

69 pav. T r is p a l v n a l a i t (V io la trico lo r L.):

A, B ir C ydinio a u g a lo v irn ; 1 iedo iilgin is pivis, 2 piestel, a p su p ta k u o keli, 3 kuokelis, 4 kuokelis i v id in s puss, 5 kuokelis i ior s, 6 piestel, 7 u u o m a z g o s skersinis pivis, 8 p ra s id a r iu si dut, 9 skla, sklos iilgin is pivis

aliavoje randama flavonins prigimties gliukozid, rutino, violaksantino. Taiau joje dar ne visikai itirta gliukozidin me diaga, kuri suskilusi duoda metilsalicilin ester ir saponinus panai mediag. Be to, dar yra cukrins ir kariosios media gos, karotino, vitamino C ir kt. Nalaits preparatai sukelia pra kaitavim ir skatina lapim. Didels dozs gali sukelti vmim. Maos dozs padeda atsikosti. Liaudies medicinoje gana plaiai vartojama kaip krauj valanti" priemon, taip pat prie vairius odos ibrimus. Ms farmacin pramon pradda gaminti neogalenin prepa rat Triviol kvpuojamj tak susirgimams gydyti.
Rp.
H e r b a e V i o la e trieol. 20,0 A u a e fe r v id a e 200,0 S iru p i cort. A u ra n t. 40,0 M . f. in fu s u m . D . S . P o stik liu k 4 k a r tu s per d ien ( E s a n t a v it a m in o z s p o b d io ib r im u i)

Rp.
In fu si h e r b a e V i o l a e trico lo r is 20,0 200,0 D. S. Po 1 v a lg o m a u k t 3 4 k a r t u s - p e r d ien ( A ts ik o s j im u i p a le n g v in ti)

Rp.
H er b a e V io l a e trieo l. 50,0 F lo r u m C a le n d u la e 30,0 R a d ic is B a r d a n a e 20,0 M . f . s p e c ie s . D. S . V a l g o m a u k t a rb a to s m i in io u p ilti

st ik lin e v ir in to ir a t v s in t o v a n d e n s , p a la i k yti 3 4 v a l a n d a s , p ask u i u v irin ti ir n u koti; g erti p o V2 st ik lin s 2 3 k a r tu s per d ien ( E s a n t fu r u n k u lio zei)

TB

Verbascum L. (F VIII) Tb priklauso bervidini (Scrophulariaceae) eimai. Vaistin aliav duoda dvi rys: gauruotoji tb (V. phlomoides L.) ir di dioji tb (V. thapsiforme Schrader.). Abi rys yra dvimeiai augalai. Lietuvos TSR savaime neauga. Taiau, auginamos ms
224

70 pav. G a u r u o t o ji t b ( V e r b a s c u m phlom oide s L.):

A ydinti a u g a lo vir n; 1, 2 kuokeliai, 3 piestel, 4 pie stel s v irn, 5 u u o m a z g o s skersin is pjvis, 6 sub re n d s v aisius, 7 skla

15 V aistiniai a u g alai

slygomis, duoda didel derli ied, o tinkamai juos sutvarkius geros kokybs aliav. Tbi ied vainiklapiai (Flores Verbasci, Flores Thapsi barbati) medicinoje vartojami nuo sen laik. ieduose randama flavoninins kilms daini, karotino (provitaminas A), gleiving, cukrini mediag, pdsakai saponin ir eterinio aliejaus. Medicinoje iedai bei i j pagaminti preparatai vartojami kv puojamj tak udegiminiams procesams, katarams bei kitiems bronch sutrikimams gydyti. Gleivingosios ir saponinins media gos ligoniams palengvina atsikosjim, i kitos puss, apsaugo bronch gleivines nuo erzinimo. Provitaminas A skatina gleivini lsteli regeneracij. vid priimti tbs preparatai veikia kaip mucilaginosum, expectorans bei secretolyticum. Tbi iedus bei j preparatus gydytojai mgsta vartoti vaik praktikoje ir danai gauna teigiamus rezultatus. Tenka paymti, kad tbi sklos yra nuodingos kai kurioms uv rims; prarijusios tam tikr skl kietcj, uvys apsvaigsta ir iplaukia vandens paviri.
Rp.

Florum Verbasci Radicis Althaeae aa 7,5 Aquae destillatae 250,0 D. S. Pavirinti 1520 min., perkoti per mar l, pridti 200,0 cukraus ir vl virinti, kol gausis sirupo konsistencija; duodama gerti vaikams po 34 arbatinius auktelius (Esant kosuliui) Rp.
F lo r u m V e r b a s c i 20,0 F lo r u m C a le n d u la e F lo r u m C h a m o m illa e a 5,0 A q u ae f e r v id a e 200,0 S a cc h a r i albi 30,0 M. f. in fu s u m . D . S . P o v a l g o m a u k t 3 k a r tu s per d ien (V a ik a m s vieto j u v ta u k )

Rp.
F lo r u m V e r b a s c i 30,0 * F lo r u m P e d is cati 20,0 A u a e f e r v id a e 500,0 M. f. in fu su m . D . S . P o 1 s tik lin 3 k a rtu s per dien ( E s a n t b ron ch itu i ir u k im im u i)

226

Rp.
F lo r u m V e r b a s c i H e r b a e H y p erici a a 60,0 F lo r u m C h a m o m illa e 40,0 M . f. sp e c ie s . D . S . U p lik y ti a u k t a rb a to s m i in io s t ik lin e v a n d e n s , p a v irin ti 15 m in ., n u k o ti ( P la u t i p r a g u la s , n u d e g im u s ) Rp. F lo r u m V erb a s ci F lo r u m M a l v a e s ilv e s t r is F lo r u m G n a p h a li aren arii F lo r u m A lth a e a e a a 10,0 M. f. s p e c ie s . D . S . A rb a tin a u k te l a r b a to s m i in io 1 2 st ik lin e s per d ien ( A ts ik o s jim u i p a le n g v in ti, s u a u g u s ie m s ) Rp. F lo r u m V erb a s c i F o lio r u m F a r fa r a e R a d ic is A lt h a e a e F lo r u m M a l v a e a a 10,0 M . f. s p e c ie s . D. S. V a lg o m a u k t a rb a to s m i in io u v i rinti v ie n o j e s t ik lin je v a n d e n s , n u k o ti ( B u r n o s ertm ei sk a la u t i)

u v i

rinti v ie n o j e s tik lin je v a n d e n s ir gerti po

VAISTIN BALANDA C h e n o p o d iu tn a m b ro s io id e s L.

(Syn. Chenopodium Sancta Maria Veli., Chenopodium suffruticosum Willd.) Vaistin balanda priklauso balandini (Chenopodiaceae) ei mai. Kilusi i Meksikos; savo tvynje daugiamet, ms slygo mis puikiai auga ir sklas subrandina kaip vienametis augalas. Vaistinei aliavai (Herb Chenopodii mexicani), usimezgus skloms, piaunama visa antemin augalo dalis ir natraliai dio vinama. aliavoje svarbiausia veiklioji mediaga yra eterinis alie jus (Oleum Chenopodii). Jo vert ir terapin galia priklauso nuo aliejaus sudedamosios dalies askaridolo. Juo daugiau askaridolo, juo aliejus vertingesnis. Vaistins balandos aliejus vartojamas prie virkinamojo trakto parazitus (Ascaris, Triochocephalus ir Ancylostoma).
227

Sausoje olje eterinio aliejaus randama vidutinikai 0,20,3/o, o jame askaridolo apie 30%>. Prieingai, skl apyvaisiuose alie jaus bna apie ltyo, o jame askaridolo 6070%. Todl kai ku riose alyse vaistins balandos sklos prie virkinamojo trakto kirmles vartojamos su apyvaisiais (Fructus Chenopodii). Grynose (be vaisi) sklose praktikai eterinio aliejaus beveik nra. Taiau reikia atsiminti, kad vaistins balandos aliejus labai toksikas, to dl j reikia vartoti atsargiai ir grietai laikytis nurodyt dozi. Dehelmintizacijai ligoniai paruoiami taip. Dvi dienos prie vartojant preparat ir dvi dienos po vartojimo ligoniui neduodama alkoholio ir iki minimumo sumainamas riebal kiekis. Gydymo laikotarpiu duoti lengv, angliavandeni turting maist (duona, bulvs). I vakaro ligoniui pastatyti klizm. Preparato Oleum chenopodii primimo dien i ryto duoti stik l arbatos su 100 g duonos. Prajus dviem valandom po valgio, baland aliejaus numatytas kiekis maiomas su ricinos 40 ml aliejaus arba su Magnesium sulfuricum 30% tirpalu 100150 ml suaugusiems. Baland aliejaus kiekis nustatomas pagal ligonio ami. Vienkartins dozs

Nuo 23 met amiaus 0,2 ml Oleum Chenopodii 45 0,30,4 ml 68 0,40,5 ml 9 10 0,7 ml 1112 0,9 ml 13 14 1,0 ml 15 16 1,25 ml nuo 17 met amiaus ir vyresniems 1,52,0 ml. Aliejus atmatuojamas graduota pipete, maioma su vidurius laisvinaniais preparatais (Oleum Ricini arba Magnesium sulfuri cum tirpalu) ir duodama ligoniui i karto igerti. Jeigu baland aliejus priraomas kapsulmis, tai nurodyt kapsuli kiek suval gyti ugeriant vidurius laisvinaniu skiediniu. Prajus 34 valan doms po vaist primimo, ligoniui duodama valgyti. Kirmls paprastai pradeda eiti po 68 valand ir trunka 23 dienas. Jeigu viduriai kieti, reikia pastatyti klizm. Taiau visa tai galima daryti tiktai gydytojo prieiroje, nes preparatas yra labai nuodingas.
228

Rp.
F ru c tu u m C h en o p o d ii 1,0 M e l l is d ep u ra ti 6 ,0 R a d ic is R h ei p u t v e r i 1,0 M . f. e le c tu a r iu m . D . S . 8 10 m e t a m i a u s v a ik u i s u v a lg y t i per v a la n d , p a d a liju s 2 d a lis

V A I S T I N E G E L S V (L iu b istr a s)

Levisticum officinale Koch. (Syn. Ligusticum Levisticum L., Angelica Levisticum Ali., Hipposelinum Levisticum Britton.) Vaistin gelsv priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Tai daugiametis, olinis augalas. Lietuvos TSR savaime neauga, bet kultivuojamas puikiai auga ir duoda gerus akn derlius. Visos augalo dalys maloniai kvepia. Vaistinei aliavai (Radix Levistici, R. Ligustici, R. Laepitii germanici, R. Silphii) aknys kasamos antrj arba treij met ankstyv pavasar arba ruden. aliavoje svarbesns mediagos ios: umbeliferonas, organins rgtys (ventagarvi rgtis), dervos ir eterinis aliejus, kurio aknyse bna iki l/o. Eterinio aliejaus svarbiausia sudedamoji da lis yra terpineolis. Terapijoje aknys vartojamos lapimo isisky rimui skatinti, arn atonijai gydyti ir virkinimui pagerinti. Be to, eterinis aliejus vartojamas kaip skon ir kvap pagerinanti prie mon; daug gelsvs akn bei eterinio aliejaus sunaudojama ku linarijos ir likerio-degtins pramonje. Liaudies medicinoje aknys nuo seno vartojamos kaip aphrodisiacum, o didesnmis dozmis kaip emmennagogum.
Rp. T in ctu ra e L e v is tic i T in c tu r a e fru ctu u m A u r a n tii im atu ri a a 30,0 D . S . A r b a tin a u k t e l st ik le l v a n d e n s ; i g e r ti p r ie v a l g (A p etitu i s u a d in t i) Rp. " R a d ic is L e v is tic i 30,0 F ru c tu u m Ju n ip e ri 10,0 M . f. s p e c ie s . ' : i\ -i

H e r b a e V i o l a e t rico lo ris 60,0

229

71 p av. V a i s t in g e ls v (L evisticum officinale Koch.):

A poem in a u g a lo dalis; B a u g alo v ir n s u ied ais ir su b re n d u sia is v aisiais; / a tsk ira s iedelis, 2 piestels iilgin is pivis, 3 m e z g i n s s k e r s i n i s p ivis, 4 s u b re n d s v aisiu s, 5 v a isia u s s k ersinis pivis

D. S. aukt arbatos miinio upilti stikline karto vandens, palaikyti 20 min., perkoti; gerti po V2 stiklins 3 kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti) Rp. Radicis Levistici Radicis Ononidis Florum Stoechados citrinae Herbae Centumnodii aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline karto vandens, palaikyti 30 min., perkoti; gerti po V2 stiklins 23 kartus per dien (Sergant inkst udegimu)
VAISTIN MEDETKA

Calendula officinalis L. (Syn. Calendula prolifera Hort., Caltha officinalis Moench.) Vaistin medetka priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Tai vienametis, olinis, ms dareliuose mgstamas dekoratyvinis augalas. Ms respublikoje savaime neauga, bet uveista greitai isiplatina, nes pati usisja. Jos yra daug dekoratyvini form. ydi nuo birelio mn. iki vlyvo rudens auksiniais geltonais iedais. Medicinoje medetkos iedai (Flores Calendulae) buvo vartoja mi jau XII amiuje. Pastaraisiais metais tarybiniai specialistai ty rimais nustat, kad medetk ied preparatai efektingai veikia cent rin nerv sistem, maina kraujo spaudim, retina irdies susi traukimus. Be to, konstatuotas efektingas veikimas esant plingoms aizdoms, furunkuliozei ir panaiais atsitikimais. Mokslinje medi cinoje medetk iedai bei j preparatai laikomi kaip antispasmoliticum bei dermatoplasticum. ieduose esanios veikliosios mediagos dar ne visikai itir tos, taiau nustatyta, kad juose yrd flavonins dao mediagos ka rotino (provitamino A), eterinio aliejaus, saponin, inulino ir or ganini rgi. Pagal prof. Muinsk vamzdeliniuose ieduose ap tinkama mediaga, kuri savo veikimu panai j hormon folikulin. Pagal Tokin ieduose yra fitoncid. Gydymo galia tam tikra da limi priklauso nuo karotino, kuris skatin lsteli regeneracij ir tuo paiu greit aizdos gijim.
231

Literatroje randama daug nurodym apie medetk efekting veikim vairiais atvejais. Rp.
Tincturae Calendulae 25,0 D. S. Po 3040 la 3 kartus per dien prie valg (Esant nenormalioms menstruacijoms) Rp. Florum Calendulae 60,0 Florum Malvae arbor. 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio uplikyti stik-. line vandens, palaikyti 20 min., nukoti; igerti per dien, padalijus tris dalis (Esant skausmingoms, nenormalioms menstruacijoms) Rp. Infusi florum Calendulae ex 20,0 : 200,0 D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Esant hipertonijai) Rp. Florum Calendulae 20,0 Radicis Consolidae 10,0 Aquae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Tepti sunkiai gyjanias aizdas Rp. Tincturae Calendulae 30,0 (igarinti iki sirupo konsistencijos) Lanolini anhydrici 20,0 01. Amygdalarum 6,0 Zinci oxydati 5,0 M. f: unguentum. D. S. Tepti pragulas ir nudegimus

^p.
Florum Calendulae 40,0 Radicis Bardanae 25,0 Foliorum Juglandis 15,0 Radicis Graminis 20,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyt? 20 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 3 kar tus per dien (Esant furunkuliozei) 232

72 pav. V a i s t in m e d e t k a ( C a le n d u l a officinalis L.):

1 a u g a lo v ir n ydjim o metu, 2 va m z d elin is iedelis, 3 * lieuvinis iedelis

Rp. Trincturae Calendulae 30,0 Tincturae Inulae 20,0 Tincturae Humuli 10,0 Vaselini albi 40,0 M. f. unguentum. D. S. (Tepti egzeminio pobdio ibrimus)

VAISTIN MELISA

Melissa officinalis L.

(Syn. Melissa altissima Sibth., Melissa cordifolia Pers., ;Melissa foliosa Opiz, Melissa hirsuta Hornem., Melissa romana Miller, Melissa graveolens Host.) Vaistin melisa priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Dau giametis, olinis, maloniai citrin kvapu kvepiantis augalas. Lietu voje savaime neauga, bet kultroje puikiai auga ir duoda gerus lap derlius. Vaistinei aliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) o l pjaunama prie pat augal ydjim; greitai natraliai diovi nama pavsyje bei pastogse. aliavoje svarbesns mediagos ios: flavonins prigimties da o ir raugins mediagos, pdsakai eterinio aliejaus, kuriame yra aldehid citralio ir citronelalio. Vaistams ruoti naudojami lapai ir i j pagaminti preparatai nervams raminti. Lap daugiausia sunaudojama vairiems mii niams (species) gaminti. Be to, i lap pagamintas eterinis alie jus vartojamas kosmetikoje ir likeri-degtins pramonje. Vaistins melisos lap arbat patartina vartoti ir visikai sveikiems asmenims. Rp.
Herbae Melissae 40,0 Herbae Hyperici 20,0 Herbae Leonuri 30,0 Radix Valerianae 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po 1 stiklin 2 kar tus per dien (Sergant irdies neuroze) 234

73 pav. V a i s t i n m e lisa (M e lis sa officinalis L.):

A ydinti a u g a lo v ir n ; 1 a tsk ira s iedelis, 2 iedelio iilginis n u k ritu s va inik la p ia m s, 4 rie ut lis (skla) pivis, 3 ta urel,

Rp. Herbae Melissae 40,0 Foliorum Menthae pi p. Flortim Chamomillae aS 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upln kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; gerti po 1 stiklin 3 4 kartus per dien (Vmimui sulaikyti) Rp. Spiriti Melissae 10,0 Validoli 3,0 Tincturae Valerianae 7,0 D. S. Po 1012 la 3 kartus per dien (Sergant irdies neuroze) Rp. Florum Humuli lupuli Foliorum Melissae Radicis Valerinae 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 20 min., nukoti; igerti vakare prie mieg. (Esant neurozei bei nemigai)
VAISTIN 02RAG

Trigonella foenum graecum L. (Syn. Foenugraecum officinale Alef., Foenum-graecum sativum Medik., Folliculigera graveolens Pasuale) Vaistin orag priklauso anktini (Leguminosae) eimai. Vie nametis, olinis, kils i Maosios Azijos augalas. Lietuvos TSR orag gali bti auginama; lengvesnse dirvose sklos visai gerai subrsta. Vaistinei aliavai (Semen Feonugraeci, Semen Feoni graeci, Se men Trigonellae) vartojamos visikai subrendusios sklos, kuriose randama alkaloido trigonelino, cholino, gleiving ir karij me diag, riebalinio aliejaus, lecitino, fitosterino, f lavonins prigim ties dao mediag, vitamin A ir B. Medicinoje orags sklos vartojamos kaip ioriniai ir vidiniai vaistai. Jos greitina aizd bei voi gijim, taip pat skmingai veikia prie A, B ir D avitaminoz. iuo atveju jos prilygsta uv
236

74 pav. V a i s t in o r a g ( T r ig o n e l la f o e n u m g r a e c u m L.):
i ydin ti virn, 2 a tsk ira s iedelis, 3 v aisiau s -a n k ties iilginis pivis, 4 skla

taukams. Paprastai vartojamos susmulkintos sklos, danai mai omos su Herb Fuci vesiculosi. io augalo sklos plaiai naudo jamos veterinarijoje.
R P.

Seminis Foenugraeci pulv. 100,0 Herbae Fuci vesiculosi pulv. 50,0 M. f. pulvis. D. S. Po aukt milteli ryte ir vakare su vandeniu bei limonadu (Esant avitaminozei) Rp. Olei Foenugraeci 80,0 Terebinthinae laricinae Colophonii aa 10,0 Cerae flavae 20,0 M. f. unguentum. D. S. Tepti votims
VAISTIN RAMUN

Matricaria chamomilla L. (F VIII)

(Syn. Chrysanthemum Chamomilla Bernh., Chamomilla officinalis C. Koch.) Vaistin ramun priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Vienametis, olinis augalas. Auga sunkesnse dirbamose dirvose, ypa tarp iemkeni. Tai senas vaistinis augalas, kurio iedai plaiai vartojami liaudies ir mokslinje medicinoje. Geriausia vais tin aliava (Flores Chamomillae vulgaris, Flores Matricariae. Anthodium Chamomillae) gaunama tada, kai graiai nuskinami ir sudiovinami lieuvliniams iedams esant horizontalinje pad tyje ir kai graiuose praydusi vamzdelini iedeli bna V . Kul 3 tivuojama ramun duoda geresns kokybs vaistin aliav, todl pastaruoju metu jos pasliai vis didja. aliavoje randamos mediagos: eterinis aliejus, kuriame bna angliavandenio azuleno, organini rgi esterai, gliukozidas, vi taminas C ir nedidelis kiekis rutino. Svarbiausios veikliosios me diagos yra azulenas ir gliukozidas. Azulenas ramina udegiminius procesus, o gliukozidas veikia nerv galnes, paraliuoja lygi j muskulatr ir dl to paalina spazmus. iedai bei preparatai imami vid nuo virkinamojo trakto sutrikim, o kaip ioriniai
238

75 pav. V a i s t in r a m u n ( M a t r ic a r i a c h a m o m il l a L.):
,4 ir B v isas a u g a l a s ; J g ra i o iilginis piuvis, 2 ~ lieuvin is iedelis, 3 neisisklei d s va m z d elin is iedelis, 4 isis kle id s vam zd elinis iedelis, 5 vam zd elinio iedelio i ilginis pivis, 6 iedso stis su b e n dra s k ra iste prie p ag rin d o , 7 skla, 8 sklos s k e r sin is piuvis

naudojami plovimams ir kompresams, esant vairiems udegimi niams procesams. Ypa daug ramuni suvartojama vairi arbat miini (species) gamyboje. Tai liaudies mgstamas vaistas ir kiekviena nam eiminink stengiasi turti tam tikr ied atsarg. Taip pat ir mokslinje medicinoje ramuns plaiai vartojamos vai riems plovimams, ypa stomatologijoje.
Rp.

Florum Chamomillae Fructuum Foeniculi aa 10,0 Radicis Althaeae Radicis Liuiritiae Foliorum Menthae aa 20,0 M. f. species. D. S. aukt arbatos miinio upilti stikline vandens, pavirinti 10 min., nukoti; gerti* po lU stiklins 34 kartus per dien (Sutrikus virkinamajam traktui, ypa pu iant vidurius)
Rp.

Infusi flor. Chamomillae 15,0200,0 Acidi borici 4,0 D. S. Akims plauti

Rp.

Florum Chamomillae Herbae Millefolii Herbae Absinthii Foliorum Menthae pip. Foliorum Salviae aa 10,0 M. f. species. D. S. Du valgomus auktus arbatos miinio upilti stiklinje vandens, pavirinti 10 min., nukoti; gerti ilt prie valg ant tuios du kartus per dien (Sergant gastritu ir enteritu) Rp. Tincturae Chamomillae 30,0 D. S. Po arbatin auktel (Vmimui sustabdyti)
Rp.

Florum Chamomillae Herbae Mli loti a5 200,0 M. f. species. D. S. 50 gram arbatos miinio uplikyti stik line vandens ir i kartos mass daryti kompres (Skaudant dantims)
240

Rp.

Florum Chamomillae 40,0 Foliorum Menthae pip. Radicis Valerianae aa 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilti stikline vandens ir uvirinti; gerti ilt ke lis kartus per dien (Esant dismenorjai)
Rp.

Florum Chamomillae pulverat. 2,0 D. t. d. N. VI D. S. Vien miltel po valgio, prajus ilges niam laikui (Esant migrenai)
Rp.

Florum Chamomillae vulg. Fructuum Foeniculi cont. aa 10,0 Radicis Althaeae Radicis Liuiritiae Rhizomatis Graminis aa 20,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus auktus arbatos miinio u pilti stikline karto vandens ir 10 min. pa virinti, nukoti; gerti ilt (Vaikams raminantis grimas)
VAISTINE SR A V A N O SE

Sanguisorba officinalis L. (Syn. Poterium officinale Bluth. et Hook.) Vaistin sravanos priklauso erktini (Rosaceae) eimai. Daugiametis, olinis augalas; Lietuvos TSR daniausiai aptinkamas vakariniuose rajonuose. Auga pievose, ypa ma upeli ulieja muose plotuose. Uauga iki 90 cm aukio. iedai sukrauti kiau inio arba pailgos varpos pavidalo iedynus. Vainiklapiai tamsios karmino spalvos. Vaistin aliava vadinama Rhizoma et Radix Sanguisorbae. akniastiebiuose ir aknyse bna daug (1520%) raugini mediag, kurios yra pirogalolins rgties tipo, eterinio aliejaus (1 l,5#/o), rgtyni rgties, daini mediag ir krak molo. Be to, randama vitamino C ir K, saponino (sanguisorbino) ir flavonins kilms gliukozid. Liaudies medicinoje nuo seno varto jami akniastiebiai dizenterijai gydyti. Tomsko medicinos instituto
16 V a is tin ia i a u g a la i

241

tyrimais nustatyta, kad sravanoss preparatus kaip iorinius gali ma vartoti udegimini proces atvejais. Pagal prof. Muinskj Herb Sanguisorbae, surinkta ydjimo metu, puiki gydomoji priemon viduriuojant bei kraujuojant. Pasak Tokino, akniastiebi nuovire per 5 10 min. va dizenterijos grups bakterijos. Bendrai sravanoss ol ir akniastiebiai nuo vidurami var tojami kraujavimams ir viduriavimams gydyti. Ms farmacin pramon i sravanoss gamina preparat Sanalbin.
Rp. Extracti radicis Sanguisorbae 30,0 D. S. Po 3050 la 34 kartus per dien (Kraujuojant gimdai) Rp. Radicis Sanguisorbae Rhizomatis Bistortae aa 50,0 M. f. species. D. S. Du valgomus auktus arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., perkoti; igerti per dien, . padalijus 34 dalis (Sergant dizenterinio pobdio viduriavimu) ~

RpSanalbini Bismuthi subnitrici 0,5 Extracti Opii 0,015 M. f. p. D. t. d. N. XII D. S. 3 kartus per dien po 1 miltel (Esant skausmingam viduriavimui)

Rp.
Herbae Sanguisorbae 100,0 Rhizomatis Tormentillae 50,0 Foliorum Salviae 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, pavirinti 15 min.; gerti po V2 stiklins kas 3 valandos (Sergant miniu viduriavimu) Rp. Herbae Sanguisorbae Herbae Bursae pastoris aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio uplikyti stikline verdanio vandens, nukoti; gerti po V2 stiklins kas dvi valandos (Kraujuojant gimdai)

76 pav. V a i s t in s r a v a n o s ( S a n g u i s o r b a officina lis L.):

1 v ir n ydjim o metu, 2 aknys, 3a a ts k i ra s iedelis i v ira us. 3b a ts k i ra s iedelis i ono

VAISTIN UNVYN

Atropa belladonna L. (F VIII) (Syn. Belladonna trichotoma Scop., Belladonna baccifera Lam.) Vaistin unvyn priklauso bulvini (Solanaceae) eimai. Tai daugiametis, olinis augalas. Lietuvos TSR savaime neauga, bet gali bti skmingai auginamas kaip dvimetis augalas. Vaistinei aliavai (Folia Belladonnae, Radix Belladonnae) lapai renkami fiziologikai isivyst, o aknys ruden. Tai nuodinga aliava. aliavoje svarbiausios veikliosios mediagos yra alkaloi dai hiosciaminas ir skopolaminas. Hiosciaminas, veikiamas arm, receminasi atropin. Hiosciaminas nuo atropino skiriasi tuo, kad hiosciaminas optikai yra aktyvus, poliarizacijos ploktum suka kair, o atropinas optikai neaktyvus, farmakologikai 23 kar tus silpnesnis. unvyns lapai labai populiars mokslinje medicinoje. Bend rai unvyns preparatai vartotini tiktai gydytojo prieiroje, nes lengvai galima mirtinai apsinuodyti. Pastaruoju metu vis plaiau pradedama vartoti unvyns ak nis, ypa sergant Parkinsono liga. Tam reikalui tinka akn nuovi ras baltame vyne (20;0500,0); geriama po valgom aukt prie mieg. { Ms farmacin pramon i ali unvyns akn gamina pre parat Sukrabdel", tai skystis, kuriuo gydomas postencefalitinis parkinsonizmas. Preparatas suaugusiems pradedamas duoti nuo 3 la du kartus per dien ir kasdien po vien la didinama, kol gaunamas geriausias efektas, bet ne daugiau kaip 15 la i karto. Paskui kasdien po vien la mainama iki tokio kiekio, kuris duoda pakankam terapin efekt. Taiau j galima vartoti tiktai gydytojui nurodius. Rp
Tincturae Belladonnae 10,0 Tincturae Amicae 15,0 D. S. Po 20 la 3 kartus per dien' prie valg (Padidjus skrandyje rgtingumui) Rp. Intracti Belladonnae 10,0 D. S. Po 8 laus stikliuk vandens 3 kartus per dien (Smarkiai prakaituojant) 244

77 pav. V a i s t in u n v y n (A tropa b e ll a d o n n a L.):

-4 a u g a lo akel su iedais_ ir va isiais; / - iedo iilgin is pivis, 2 piestel, 3 pie s te l s u u o m a z g o s iilginis pivis, 4 s u b re n d s v aisius, 5 v a isiau s ijlgin is pivis, 6 v a isiau s skersinis pivis, 7 skla, 8 sklos iilginis piuvis

Rp. Foliorum Belladonnae 25,0 Foliorum Stramonii 100,0 Foliorum Hyoscyami 25,0 Kalii nitrici 50,0 Aquae distillatae q. s. M. f. cigarettae. D. S. Rkyti po 12 cigaretes per dien RpRadicis Belladonnae 20,0 Vini alb.i 500,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgom aukt prie mieg (Sergant Parkinsono liga)
V AISTIN V EN TA G A R V

A r c h a n g e lic a o fficin alis Hoffm.

/ (Syn. Angelica Archangelica L., Angelica sativa MilL, Angelica major Gilib.) V/istirie ventagarv priklauso sktini (Umbelliferae) eimai. Dvimetis^ retkariais daugiametis (jei neduodama ydti). Stiebai iauga iki l l/2 mtro, stori, tuiaviduriai. aknys stambokos, malo niai kvepia. Auga drgnesnse vietose paupiais, paeeriais, taiau Lietuvos TSR teritorijoje pasitaiko retai, bet puikiai auga kultroje. Vaistinei aliavai ruoti (Radix Angelicae, Radix Archangelicae) aknys ir akniastiebiai kasami ruden arba anksti pavasar. Pava sar diovinama natraliai, ruden apildomose diovyklose 35C temperatroje. Sausoje aliavoje randama 0,5 1,0% eterinio aliejaus, kurio su dtyje yra terpenai, valerijonins rgties esterai ir kt. ventagarvs aknys ir i j pagaminti preparatai priklauso nervus raminani (tonico-nervinum) vaist grupei, panaiai kaip Radix Valerianae, tik veikia ymiai silpniau. Vartojama daugiausia sergant nerviniais, taip pat ir virkinamojo trakto sutrikimais, kaip spazmolitikas. ventagarvs akn labai daug suvartojama likeri pramonje, nes yra aromatinga prieskonin aliava.
Rp. Radicis Angelicae 50,0 Radicis Arnicae 20,0 Vini albi 1-000,0 246

78 pav. V a i s t in v e n t a g a r v (A rc h an g e lic a officinalis H o f fm .) :

A lapo dalis; B a u g a lo v ir n s dalis ydjim o m etu ; 1 a ts k i ra s iedelis, 2 s u b re n ds vaisius, 3 v a isiau s skersinis pivis

Maceruoti 7 paras, paskui uvirinti ir perkoti D. S. Gerti po stiklel prie valg (Sergant ltiniu viduri ukietjimu) Rp. Tincturae Angelicae Tincturae Valerianae aeth. aa 15,0 D. S. Po 30 la stiklel vandens 3 kartus per dien (Sergant dusuliu) Rp. Radicis Angelicae 40,0 Fructuum Juniperi Florum Cyani aa 30,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upilt* stikline vandens, pavirinti 15 min., nukoti; gerti po 1 stiklin 3 kartus per dien (lapimo isiskyrimui skatinti) Rp. Radicis Angelicae Radicis Valerianae aa 30,0 Foliorum Menthae pip. 25,0 Foliorum Trifolii fibrini 15,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po V stiklins 3 kar 3 tus per dien (Virkinamojo trakto skausmams raminti)
VAISTIN TAUK

S y m p h y tu m officinale L.

(Syn. Symphytum album Hort., Symphytum uliginosum Kern., Symphytum elatum Tausch., Symphytum bohemicus F. W. Schmitd.) Vaistin tauk priklauso eeinini (Borraginaceae) eimai. Dau giametis, olinis, dideliais, iurkiais, plaukuotais lapais augalas. 2ydi birelio, liepos mn., daniausiai violetins spalvos iedeliais. Auga drgnesnse pievose, paupiais, pagrioviais, kartais aptinkamas sodybose. aknys stambios, alios, gleivingos, idivusios labai kietos. Vaistinei aliavai (Radix Symphyti, R. Consolidae) aknys kasa mos ruden arba pavasar. aliavoje svarbesns mediagos ios: alantoinas, pektinas, gleivingos ir cukrins mediagos. Alantoinas
248

79 pav. V a i s t i n t a u k ( S y m p h y t u m officinale L.):

^ - - p o e m i n a u g alo dalis; B ydinti a u g a lo akel; / iedo iilgin is pivis, 2 kuokelis, 3 s u b re n d s vaisius, a p su p ta s taurels, 4 n a trala us d y d io skla (rieutlis). 5 sklos iilgin is piuvis

pagreitina lsteli regeneracij ir todl vartojamas gydyti sisenju sioms aizdoms bei nudegimams. Tam paiam tikslui rekomenduo jama imti vid esant skrandio ir dvylikapirts arnos opoms. Kadangi aknyse gausu gleiving mediag, tad jos apsaugo virki namojo trakto sieneles maina mechanin op dirginim. Be to, tauks ol yra puikus alias paaras gyvuliams, ypa ankstyv pavasar, nes ji pradeda anksti ir greitai augti, duodama nemaa alios mass paarui; itin gerai tinka kiaulms.
Rp.

Succi radicis Symphyti recentis 250,0 Sacchari albi 200,0 M. f. sirupus. D. S. Po valgom aukt 4 kartus per dien (Skrandio opai gydyti)
Rp.

v *
Rp.

Radicis Symphyti 50,0 Aquac 500,0 Virinti iki tol, kol liks 300 ml (Kompresams, sumuus) Radicis Symphyti pulv. 50,0 Radicis Hydrolapathi pulv. 20,0 Radicis Liuiritiae pulv. 30,0 M..f. pulvis. D. S. Arbatin auktel milteli suplakti su V stiklins virinto vandens; gerti 3 kartus a per dien (Skrandio opai gydyti)
VAISTINIS PUTOKLIS

S a p o n a r ia offic in a lis L.

(S'yn. Saponaria hybrida Mill., Bootia vulgaris Neck., Bootia saponaria Neck., Lychnis officinalis Scop.) Vaistinis putoklis priklauso gvazdikini (Caryophyllaceae) ei mai. Daugiametis, olinis augalas. Lietuvoje pasitaiko dvi formos. Pilnavidur, danai auginama dareliuose kaip dekoratyvin. ie dai gana stambus, vainiklapiai balsvai roiniai. Kita paprastais iedais, paplitusi laukuose. Putoklio akniastiebiai 56 mm storio, iev tamsiai raudona. Auga lengvesnse smlingose dirvose, pa upiais, patvoriais, ant ei ir kt.
250

80 pav. V a i s t in i s puto klis ( S a p o n a r i a officinalis L.):

/ v ir n ydjim o m etu , 2 vain iklap is su kuokeliu, 3 akn iastiebis

Liaudies ir mokslinje medicinoje vartojami akniastiebiai su aknimis (Radix Saponarie rubrae). aliavoje randama 67% saponin, kuri dka putoklio aknys turi pritaikym medicinoje ir i dalies nam apyvokoje. Tai turtingiausias saponin augalas. Svarbiausieji i j yra saporubinas ir saporubinin rgtis. Tera pijoje vartojama kaip atsikosjim palengvinanti priemon, i da lies skatina prakaito ir lapimo isiskyrim. Pagal prof. Muinsk saponinai duoda pastovius junginius su cholesterinu ir kartais gaunami geri rezultatai gydant tulies akmenis. Taiau dl stip raus veikimo kartais gali sukelti gleivini dirginim bei vmim. Todl putoklio aknis reikia vartoti su gleivingomis mediagomis. Be to, aknis galima naudoti ilkinms ir vilnonms mediagoms plauti. Kuri oda yra jautri armams, patariama prausimuisi nau doti putoklio aknis.
^ Rp.

Decocti rad. Saponariae rubrae ex 10,0100,0 Natrii hydrocarbonici 1,0 Sirupi simplicis ad 200,0 D. S. Kas 2 valandos po valgom aukt (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Radicis Saponariae rubrae 30,0 D. S. Arbatin auktel upilti stikline alto vandens, palaikyti 8 valandas, nukoti; i gerti per dien (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Decocti rad. Saponariae rubrae 6,0200,0 Liuoris Ammonii anisati Natrii hydrocarbonici aa 5,0 Sirupi simplicis 20,0 D. S. Po valgom aukt 34 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti, sergant bron chitu) Rp. Radicis Saponariae rubrae 10,0 Foliorum Salviae 20,0 Aquae fervidae 250,0 M. f. infusum. (Burnos ertmei ir gerklei skalauti) RpRadicis Saponariae rubrae 50,0 Radicis Bardanae Radicis Liuiritiae aa 75,0
252

Herbae Violae tricoloris 100,0 Herbae Fragariae 90,0 Foliorum Juglandis 50,0 Rhizomatis Caricis 60,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.f nukoti; gerti po 23 stiklines per dien (Sergant skrofulioze) Rp. Radicis Saponariae rubrae 5,0 Aquae fervida 150,0 Sirupi Liuir.itiae 50,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt 23 kartus per dien (Atsikosjimui palengvinti) Rp. Radicis Saponariae rubrae 50,0 Herbae Chelidonii 30,0 Herbae Hyperici 100,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio uplikyti 250 g vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po 23 stiklines per dien (Esant tulies akmenims) VAISTINIS ALAVIJAS

Salvia officinalis L. (F VIII) (Syn. Salvia major Gmel., Salvia minor Gmel.) Vaistinis alavijas priklauso lpaiedi (Labiatae) eimai. Daugiametis, pusiau sumedjs puskrmis. Lietuvos TSR savai me neauga, kils i Piet Europos. Ms slygomis gali bti kul tivuojamas. Vaistinei aliavai (Folia Salviae) lapai renkami prie augal ydjim. Sausoje aliavoje randama tanidini mediag, eteri nio aliejaus, kurio sudt eina pinenas, cineolas, borneolas ir kt. Viduramiais alavijas buvo labai universalus vaistas. P asta ruoju metu alavij reikm ymiai sumajo. Taiau alavijas vis dlto lieka farmakopjiniu augalu ir tam tikrais atvejais sk mingai vartojamas nuo prakaitavimo, sergant tuberkulioze ir kitais
253

atvejais. Be to, lap nuovirai tinka skalauti burnos ertmei, nuo dant smegen udegimo ir anginos. Kai kuriais atvejais lap kombinacija su mlyni uogomis (Fructus Myrtilli) ypa gerus rezultatus duoda viduriuojant. Pagal Kroinsk alavij lapai gyvuliams paskatina poravimsi. Tenka pasakyti, kad alavijas yra senas ibandytas vaistinis augalas ir reikia plaiau j naudoti.
Rp. Foliorum Salviae 30,0 Florum Calendulae 10,0 Auae fervidae 300,0 M. f. infusum. D. S. Burnos ertmei plauti, sergant angina ir dant smegen udegimu Rp. Foliorum Salviae 100,0 Florum Chamomillae Foliorum Menthae ad 50,0 M. f. species. D. S. Stiklin arbatos miinio upilti verdaniu vandeniu, kad ol suust, sudti dro bin maiel; dti kompres ant skaudamos vietos (Esant aus udegimui ir panaiais at vejais) . Rp. Foliorum Salviae 30,0 Fructuum Myrtilli 40,0 Auae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po V2 stiklins kas 2 valandos (Esant miniam viduriavimui) Rp. Foliorum Salviae 80,0 Herbae Euiseti 10,0 Radicis Valerianae 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline verdanio vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 3 kar tus per dien (Prakaitavimui mainti)

81 pav. V a i s t in i s a l a v i j a s ( S a l v i a officina lis L.):

A akel ydjim o metu; / iedelio iilginis pivis, 2 vainiklio 3 kuokelis, 4, 5 vaisius, 6 n o rm a la u s dydio skla iilginis pivis.

VALERIJONAI

Valeriana L. (F VIII) Valerijonas priklauso valerijonini (Valerianaceae) eimai. Tai daugiameiai bei dvimeiai augalai. Valerijon gentyje yra apie 200 vairi ri; anksiau kelio lika ri buvo jungiama vien sudtin vaistinio valerijono (Valeriana ofJicinalis L.) r. Pastaruoju metu ji yra suskirstyta keliolika savarankik ri, pavyzdiui, stambiaiedis (V. samtmcifolia), vilgantysis (V. nitida), pelkinis valerijonas (V. exaltata) ir t. t. Kai kurios rys savaime auga Lietuvos TSR. Taiau vaistinei aliavai geriau tinka kultroje auginami, aliava gau nama kokybikai ir kiekybikai ymiai vertingesn. Vaistinei aliavai (Rhizoma et radix Valerianae) naudojama poemin' dalis. Nors valerijonai vaistams gaminti vartojami dau giau kaip 2000 met, taiau veikliosios mediagos, ypa j far makologinis veikimas, dar ir iandien ne visikai itirtas. Gerai inoma, kad akniastiebiuose ir aknyse yra eterinio aliejaus, ku rio sudt eina terpenai kamfenas, pinenas, trpeniniai alkaloidai, vairi organini rgi esterai, ypa izovalerianins rgties, al kaloidai ir t. t. Kuri mediaga turi svarbiausi gydomj reik m, dar neaiku. Konstatuota, kad preparat, pagamint i nediovint (ali) akn, sedatyvinis veikimas ymiai stipresnis, negu i saus ak n. Bendrai valerijon veiklij mediag kompleksas velniai raminaniai veikia centrin nerv sistem. Valerijonai maina jautrum, reguliuoja mieg, gydo isterij ir t. t. Tai plaiai var tojama mokslins ir liaudies medicinos aliava, i kurios farmacin pramon vis daugiau ir daugiau gamina preparat. Rp.
Intracti Valerianae 30,0 D. S. Po 30 la su vandeniu 34 kartus per dien (Sergant isterija) Rp. Radicis Valerianae pulver 0,5 Lupulini 0,2 M. f. pulv. D. t. d. N. XII D. S. Po 12 miltelius dvi valandos prie mieg tEsant nemigai) 256

82 pav. V a i s t in i s v a le r i jo n a s ( V a l e r i a n a offici nalis L.):

A, B a u g a l a s ydjim o m etu; / iedyno akel , 2 kuokelis, 3 m e z g in s i ilginis piuvis, 4 s u b re n d s v aisius (skla), 5 t a s p a ts va isiu s i priein go s puss, 6 s u b re n ds vaisiu s su s k ristuk u (p apus) 17 V aistiniai au galai

Rp. Radicis Valerianae Radicis Symphyti aa ljO Auae fervidae 500,0 M. f. decoctum. D. S. 3 kartus per dien po /2 stiklins (Esant nervinio pobdio skrandio sutri kimui) Rp. Tincturae Valerianae Spiritus vini aa 10,0 Chloroformii 2,0 D. S. Po 20 la (Vmimui sulaikyti) Rp. Infusi radicis Valerianae 2,0100,0 Natrii bromati 2,0 Sirupi simplicis 20,0 D. S. Po arbatin auktel 34 kartus per dien (Raminti centrinei nerv sistemai, vai kams) VALGOMASIS ESNAKAS

Alliutn sativum L. (Syn. Porrum savitum Rehb.) Valgomasis esnakas priklauso lelijini (Liliaceae) eimai. Tai daugiamet darov, kurios svognus nuo seniausi laik Ryt tautos (babilonieiai, egiptieiai) vartojo maistui ir konservuoti greitai gendantiems produktams. Savo verts esnakai nenustojo ir pastaruoju metu. Vis daugiau viso pasaulio yms terapeutai do misi esnako svognais. esnak svognuose (Bulbus Allii sativi) randama daugyb mediag. Viena i j gliukozidas alinas, kuris, veikiamas fer mento alizino, suskyla cukrines mediagas ir esnakin aliej (Oleum Allii). Jis turi stipr kvap, labai efektyv antiseptin ir bakteriostatin veikim, ymiai stipresn, negu fenolo. esnak aliejuje yra vairi sieros jungini, vadinam tioeteri ir jodo. Be to, esnako svognuose gausu fitoncid. Pagal Toropcev ir Kamnev esnak fitoncidai yra junginiai, panas gliukozidus, kurie antibiotine veikimo galia neturi sau lygaus sintetinio antibiotiko..
258

83 pav. V a l g o m a s i s e s n a k a s (Alliura s a t iv u m L.):

A svognas; I Fi stiebas: C stiebo v irn su ie dais ir m a a is svognliais: - a t s k i r a s iedelis, - visikai pra sisk le id s iedelis

Ms alyje esnakai skmingai vartojami sergant trichomoniniais kolitais, pagaliau aus ligomis. Farmacin pramon ga mina kelet preparat, pavyzdiui, spiritin itrauk Allilsat, tabletes Allilsol, Allilglicer" ir kt. Taiau, reikia pasakyti, kad esnak fitoncidai yra nepatvars. Per ilgesn laik preparatuose susilpnja j gydomoji galia, ypa piliulse, gamintose su anglimi. Todl geriausia vartoti grynus esnakus bei vieiai pagamintas itraukas. Taiau esnako atrus kvapas kartais gali bti prieas tis susilaikyti nuo vartojimo. Nemaloniam ir atriam kvapui paa linti prof. Muinskis silo i viei svogn gaminti koel. Rei kia paimti esnako 13 skilteles, tai madaug 13 g, sutrinti tyr, pridti truput petraoli arba salier lap, truput silks ir sviesto; visk gerai sutrynus, tepti ant duonos ir valgyti. Dar ge riau pasigaminti esnak itrauk (Tinctura Allii). Tam tikslui 1 dal esnako svogn reikia upilti 3 dalimis 70 spirito, palai kyti 78 dienas, paskui nufiltruoti. ICvapui suvelninti esnak itrauk pridedama ventagarvi (Tinctura Angelicae) arba Oleum Levistici (Liubistro eterinio aliejaus).
Rp.

Tinct. Allii 20,0 Tinct. Menthae 10,0 D. S. Po 20 la kas 3 valandos (Esant miniam viduriavimui) Rp. Tinct. Allii 20,0 OI. Angelicae 2,0 D. S. Po 25 laus 2 kartus per dien stik liuk pieno (Esant auktam kraujo spaudimui) Rp. Tinct. Allii 10,0 01. Tanaceti gutt. X D. S. Arbatin auktel stiklin vandens, klizmoms (Esant spalinms) Rp. Allilsati 30,0 D. S. Po 15 la stiklel pieno 3 kartus per dien V2 valandos prie valg (Sergant plaui udegimu) 260

'

VARNALA

Arctium L. Varnala priklauso graiaiedi (Compositae) eimai. Gen tyje yra nemaa ri, pvz., paprastoji varnala Arctium tomentosum Schrank (Lappa tomentosa Lamk.), didioji varnal a -Arctium lappa L., (Lappa major Gaertn.), maoji varnal a Arctium minus Bernh. (Lappa minor DC). Lietuvos TSR savaime auga trys rys. Tai dvimeiai ms lauk augalai, kurie auga humusingose dirvose, patvoriais, iuklynuose ir kt. Vaistinei aliavai (Radix Bardanae) vartojamos vis aukiau ivardintj ri aknys, kurios kasamos ruden; jei kasamos pa vasar, tai kasti tada, kol dar augalai nepradj auginti stiebo. Ikastas aknis reikia nuplauti, supiaustyti ir diovinti pastogse bei apildomose diovyklose. aliavoje randama inulino, pektino ir eterinio aliejaus pdsakai. aknys nuo seno vartojamos vairiems odos susirgimams (furunkuliozei, egzemai) gydyti.
Rp. Decocti radicis Bardanae 60,0500,0 Sirupi Liuiritiae 50,0 D. S. Po > stiklins 3 kartus per dien /* (Sergant egzema) Rp. Radicis Bardanae Foliorum Urticae Herbae Centumnodii aa 100,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.; gerti 3 'kartus per dien po stiklin (Srgant furunkulioze) Rp. Radicis Bardanae 50,0 Strobili Lupuli 20,0 Radicis Urticae 20,0 Herbae Euiseti 10,0 M. f. species. D. S. Vis arbatos miin uplikyti 1 litru ver danio vandens, pavirinti 10 min., nukoti; plauti galv; po to plaukus perplauti va riu minktu vandeniu; plauti kas antr sa vait (Plaukams sustiprinti) 261

84 pav. P a p r a s t o j i v a r n a l a (A rc tiu m l a p p a L.):

1 a u g a lo ydinti virn. 2 vam zdelin is iedelis, 3 akny s

VIENAMET PAPRIKA (Anktipipiris)

Capsicum annuum L. (F VIII) (Syn. Capsicum longum DC., Capsicum cordiforme Mill.) Vienamet,paprika priklauso bulvini (Solanaceae) eimai. Vien metis, kultrinis augalas, auginamas daruose kaip prieskonin darov. Lietuvos TSR dar nelabai paplits. Vaistinei aliavai (Fructus Capsici) vartojami fiziologikai su brend vaisiai (kai paraudonuoja). Jie diovinami pastogse bei apildomose patalpose. Vaisiuose randama alkaloidus panaios amidins mediagos kapsaicino, kuris turi labai kart deginant skon, yms kiekiai karotino ir askorbinins rgties. Anktipipiri vaisiams bdinga tai, kad askorbinin rgtis tiek aliuose vaisiuose, tiek diovintuose ilg laik lieka pastovi, nes nra j skaldanio fermento. Medicinos reikalams anktipipiriai vartojami nuo sen laik. I vaisi pagaminti preparatai daniausiai naudo jami kaip ioriniai odai suerzinti esant udegiminiams ir reumati niams procesams. Retkariais maais kiekiais galima imti vid, bet tai reikia daryti atsargiai, nes kapsaicinas per daug erzina gleivines. Kapsaicinas bna susilokalizavs vaisiaus kutikuloje. Todl, norint gauti milteliust, neerzinanius gleivini ir turtingus ka rotino, reikia atsargiai paalinti vaisi odel.
RP. Tincturae Capsici 30,0 Spiritus Camphorati Spiritus Sinapis a 50,0 D. S. trynimams (Sergant reumatu bei snari udegimu)

RpPericarpii Capsici pulv. 10,0 Olei Helianthi Lanolini anhydrici aa 20,0 M. f, unguentum. (Sergant egzema) Rp. Tincturae Capsici Tincturae Opii Spiritus Camphorati Spiritus Menthae piperit. aa 10,0 Aquae 40,0 D. S. Po arbatin auktel (Apetitui suadinti) 263

85 pa v. V i e n a m e t p a p rik a (C a p sicu m a n n u u tn L.):

A ydinti a u g a lo akel ; 1 iedo iilgin is pivis, skersinis pivis 2 nu nok s v aisius, 3 v a isia u s

Rp.

Radicis Bardanae 30,0 Radicis Saponariae rubr. 60,0 Radicis Inulae 10,0 M. f. species. D. S. Vis arbatos miin virinti 10 min. 1 litre vandens. Plauti galvai

VILKADALGIS

Iris L. (F VIII) . Vilkadalgis priklauso kardelini (Iridaceae) eimai. Tai dau giameiai, oliniai, dekoratyviniai augalai. Auginami dareliuose* parkuose ir klombose. Vilkadalgi yra daug ri, taiau vaistinei aliavai gaminti tinka tik dviej ri akniastiebiai: blykiojo' (Iris pallida Lamk.) ir mlynojo vilkadalgio (Iris germanica L.). Blykiojo vilkadalgio iedai stambs, nerykiai viesiai violetins, spalvos, mlynojo iek tiek smulkesni, tamsiai mlynos spal vos, ydi dviem savaitmis anksiau, negu pirmasis. Ruden arba pavasar kasami 34 met akniastiebiai. J ie variai nuplaunami, nuskutami, po to vl nuplaunami variu van deniu ir diovinami. akniastiebiai turi diti madaug 1216> par. Idiv akniastiebiai (Rhizoma Iridis, Radix Iridis, Radix: Ireos, Globuli Iridis) bna variai baltos spalvos, malonaus i buokli kvapo ir labai kieti. aliavos kvapas priklauso nuo eterinio aliejaus, kurio b na 0,1%. Svarbiausia eterinio aliejaus sudedamoji dalis yra kris talin mediaga ironas. Be to, akniastiebiuose randama gliu kozido iridino, daug krakmolo, iek tiek raugini ir kit me diag. Rhizoma Iridis yra aromatinga aliava, kuri daugiausia varto jama kosmetikoje, burnos ir dant higienai.
Rp. Rhizomatis Iridis Radicis Liuiltiae aa 5,0 Fructuum Anisi vulg. cont. 2,0 Aquae fervidae 200,0 M. f. infusum. D. S. Po valgom aukt 3 kartus per dien (Kosuliui raminti)
265.

86 pav. M l y n i e d is v i lk a d a lg i s (Iris g e r m a n i c a L.):

A akn ia stie bis; S a u g alo ydinti virn; 1 iedo skersin is pivis

Rp.

Rhizomatis Iridis 100,0 Calcii carbonici praecipit. 800,0 Lapidis Pumicis pulv. 50,0 Saponis medicati pulv. 5G,0 Glycerini q. s. u t fiat. pasta D. S. Dantims valyti

R p*
Rhizomatis Iridis pulv. 200,0 Rhizomatis Calami pulv. 300,0 Carbonis Tiliae 500,0 Olei Bergamothae 5,0 M. f. pulvis. D. S. Dantims milteliai ALIOJI ROTA

Rta graveolens L.

(Syn. Rta hortensis Mill.) alioji rta priklauso rtini (Rutaceae) eimai. Tai daugia metis, pusiau sumedjs, ms dareliuose auginamas augalas. Vaistinei aliavai (Herb Rutae) gaminti prie ydjim plau nama visa antemin augalo dalis; diovinama pavsyje, gerai perpuiamoje vietoje. aliavoje bna 1 1,5% flavonins prigimties gliukozido rutino, eterinio aliejaus ir nemaa kit mediag. Rta yra senas vaistinis augalas, kurios preparatai veikia gim d: adina menstruacijas (emmenagogum^, o didesns dozs vei kia kaip abortyvum. Be to, rtos preparatai gana efektingai ska tina tulies bei lapimo isiskyrim. Pastaruoju metu iaikinta, kad gliukozidas rutinas yra puik * priemon prie avitaminoz P; jis reguliuoja kraujo kapiliar sie neli pralaidum bei j trapum. iandien jau yra inoma nemaa augal, kuriuose randama rutino, pavyzdiui, Fagopyrum esculentum, Sambucus nigr'a ir kt. Rt bei i jos pagamintus preparatus reikia vartoti tiktai gy dytojui nurodius. Ms farmacin, pramon gamina preparat Rutin. Rp.
Herbae Rutae 5,0 Auae fervidae 250,0 M. f. infusum.
267

87 pav. alioji r t a ( R t a g r a v e o l e n s L.):

A ydinti a u g a lo v ir n ; t a ts k ira s iedelis, 2 kuokeli virnls, 4 v a isiau s iilgin is pivis, 5 skla 3 vaisius,

D. S. Po valgom aukt kas 3 valandos (Sergant geltlige) Rp. Herbae Rutae 20,0 Herbae Violae tricol. 40,0 Flores Sambuci 40,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt miinio upilti stikline vandens ir uvirinti; gerti po V2 stiklins 2 kartus per dien (Sergant avitaminoze P) SINE SIDABRAOLE

Potentilla anserina L.

(Syn. Potentilla argentina Huds., Potentilla egedii Wormsk.) sine sidabraol priklauso erktini (Rosaceae) eimai. Tai daugiametis, olinis, liauiantis augalas. Auga pievose, kiemuo se, panamse ir kt. Lapai plunk&iiki; j apatin pus balzganai pkuota, blizganti. iedai pavieniai, geltonos spalvos. Vaistinei aliavai (Herb Anserinae) gaminti ol renkama ydjimo metu ir diovinama pavsyje. aliavoje randama raugini mediag, organini rgi, vitamino C ir kt. Medicinoje vartojama sutrikus virkinamojo trakto veiklai (viduriuojant, esant arn katarui). Kai kurie autoriai nurodo, kad sidabraol efektin gai veikia gimd j sutraukia, ir pataria vartoti esant skaus mingoms menstruacijoms.
Rp. Herbae Anserinae 30,0 Herbae Polygoni hydropiperis 20,0 Herbae Melissae 10,0 M. f. species. D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 20 min., nu koti; gerti po V2 stiklins 23 kartus per dien (Esant skausmingoms menstruacijoms) Rp. Herbae Anserinae 50,0 Herbae Hyperici 50,0 Radicis Tormentillae 50,0 M. f. species. 269

D. S. Valgom aukt arbatos miinio upli kyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukoti; gerti po V2 stiklins 3 kartus per dien (Esant neinfekcinio pobdio viduriavimui) ENENIS

Panax schinseng Nees. (Syn. Panax ginseng C. A. Mey.) enenis priklauso aralini (raliaceae) eimai. Ilgaamis, smulkus, olinis augalas. Vienoje vietoje gali augti 300400 met. Jo paplitimo arealas Tolimieji Rytai, Kinija, iaurs Korja. enenis yra kaln floros atstovas ir normaliam vystymuisi reika lauja dalinio pavsio. Todl daniausiai jis randamas kedrini pu prieglobstyje. Dl labai lto augimo ir didels eksploatacijos io legendarinio augallio natraliniai itekliai yra labai sumaj. Todl jau seno kai stengiamasi enen sukultrinti. Taiau dideli laimjim dar nepasiekta. Ryt taut liaudies ir mokslinje medicinoje enenio aknys vartojamos nuo sen laik. Europ inios apie io augalo gydo mj gali pasiek XVIII imtmeio vidury. Kinikas pavadinimas Zen mogus, en aknis. Tai aknis, turinti mogaus figr. Kinieiai mintj augal danai vadina en-cao, reikia dievika ol. Botanikas vardas su darytas i graikik odi pan viskas, akos vaistas, tai vaistas nuo vairi lig. Kinijoje, Korjoje enenis imtmeiais vartojamas kaip jaunysts augalas. Taiau chemins mediagos bei j farmakologins savybs plaiau pradtos tyrinti tiktai prie 50 met. iandien jau inoma, kad enenio aknyse (Radix Ginsengi) svarbesns mediagos ios: saponinas panaksas, panakvilonas, pacenas, panaksinas, ginzeninas, cukrins ir raugins me diagos, riebalins rgtys, vitaminai Bi, B2, fermentai amilaz ir fenolaz, fosfatai ir kt. Daugyb tarybini farmakolog, pavyzdiui, Brechmanas, Lazarevas ir kiti, konstatavo, kad enenio aknys bei i jo paga minti preparatai yra itin stiprs centrins nerv sistemos dirgintojai. Jo preparatai vis plaiau ir plaiau vartojami nuo vairi cent270

88 pav. enenis (Panax schinseng Nees)

Poem in ir ant em in a u galo dalys

arins nerv sistemos sutrikim. Taiau enenio vartojimas bei preparat dozavimas turi bti nustatomas gydytojo individualiai kiekvienam ligoniui, nes didesns dozs danai veikia slopinaniai.
Rp. Tincturae rad. Schinsengi 30,0 D. S. Po 1520 la 2 kartus per dien 20 min. prie valg, i ryto ir dien Rp. Extracti rad. Schinsengi 20,0 x D. S. Po 515 la 2 kartus per dien, i ryto -ir dien Rp. Pulveris radicis Schinsengi 0,25 ' D. t. d. N. X D. S. Po vien miltel i ryto ir dien

VAISTINS ALIAVOS SUSKIRSTYMAS PAGAL JOS GYDOMJ POBODI

Sis aliavos suskirstymas pagrstas tuo, kaip veikliosios me diagos farmakologikai veikia mogaus organizm. Taiau toli : grau tai nra tikslus suskirstymas, nes kiekvienoje aliavoje visada bna vairi mediag kompleksas ir dl to ta pati aliava vartojama nuo vairi susirgim. Tai rodo, kad augalin aliava labai plaiai pritaikoma gydy mui, ypa kombinacijose su sintetiniais preparatais. Todl iame suskirstyme ta pati aliava randama keliose grupse.
1. aliava, vartojama irdies ligoms gydyti

(Cardiaca) Flores Crataegi Flores et Herb Convallariae majalis 'Folia Digitalis Herb Adonidis Herb Erysimi Herb Leonuri Bulbus Scillae Radix Valerianae
272

Grauelins gudobels iedai Paprastosios pakalnuts iedai ir ol Rusmens lapai Pavasarinio adonio ol Pilkojo tvertiko ol Paprastosios sukatols ol Jros svognas Valerijon aknys

2. aliava, vartojama centrinei nerv sistemai raminti

(Sedativa) Strobili lupuli et lupulini Herb Leonuri Herb Melissae Radix Archangelicae Radix Levistici Radix Polemonii Radix Valerianae Apynio spurgai ir lupulinas Paprastosios sukatols ol Vaistins melisos ol Vaistins ventagarvs aknys Vaistins gelsvs aknys Paprastojo palemono aknys Valerijono aknys

3. aliava, vartojama centrinei nerv sistemai stimuliuoti

(Tonica) Fructus Schizandrae Radix Leuzeae Radix Schinsengi Kinikosios izandros vaisiai Slamagrais leuzjos aknys enenio aknys

4. aliava, adinanti mediag apykait organizme

(Alterantia) Folia Juglandis Folia et cortex Sambuci Herb Hyperici Herb Euphrasiae Herb Violae tricoloris Stipites Dulcamarae Rhizoma Graminis Rhizoma Caricis Radix Bardanae Graikikojo rieutmedio lapai Juodojo eivamedio lapai ir iev Vaistins jonaols ol Akiveits ol Trispalvs nalaits ol Karklavijo augliai Paprastojo varpuio aknia stiebiai Smiltins viksvos akniastiebiai Varnalos aknvs

5. aliava, vartojama kraujo spaudimui mainti

(Hypotonica) Flores Crataegi Herb Fuci vesiulosi Herb Visci albi Bulbus Allii sativi Herb Gnaphalii uliginosi
18 V a istin ia i a u e a la i

Grauelins gudobels iedai Psltojo guveinio gniuulas Paprastojo amalo ol (augliai) Valgomojo esnako svognai Pelkinio pkelio ol

6. aliava, stabdanti nutukim

(Reducentia) Extractum Alo Herb Fuci vesiculosi Radix Bardanae Alijoiaus ekstraktas Psltojo guveinio gniuulai Varnalos aknys

7. aliava, mainanti liauk sekretus

(Antihydrotica seu antidiaphoretica) Agaricus albus Lichen Islandicus Folia Belladonnae Folia Salviae Folia Stramonii Maumedin laktabud Islandin kerpena Vaistins unvyns lapai Vaistinio alavijo lapai Paprastosios durnarops lapai

8. aliava, vartojama nerv skausmams raminti (Antineuralgica) Flores Chamomillae vulg. Flores Lavandulae Strobili Lupuli Herb Chelidonii Herb Meliloti Radix Valerianae Vaistins ramuns iedai Tikrosios levandos iedai Apyni spurgai Didiosios ugniaols ol Geltonojo barkno ol - Valerijono aknys

9. aliava, vartojama gimdos kraujavimams reguliuoti

(Antidysmenorrhoica et emmenagoga) Stigma Maydis Flores Calendulae Flores Malvae arboreae Flores Lamii albi Herb Rutae Herb Bursae pastoris Herb Absinthii Herb Polygoni hydropiperis Herb Millefolii Folia Urticae Secale cornutum
274

Kukurzo piestels Vaistins medetkos iedai Paprastosios piliaros iedai Baltaieds notrels iedai aliosios rtos ol Trikerts vagins. ol Kariojo kieio ol Kariojo rgio ol Paprastosios kraujaols ol Didiosios dilgls ol Skalsiagrybis

vartojama kraujavimui stabdyti (Styptica seu antihaemorrhoica) Folia Juglandis Graikikojo rieutmedio lapai Cortex Viburni Paprastojo putino iev Herb Hydropiperis Kariojo rgio ol Herb Bursae pastoris Trikerts vagins ol Radix Sanguisorbae Vaistins sravanoss aknys 11. aliava, vartojama temperatrai mainti

10. aliava,

(Antipiretica) Flores Chamomillae vulgaris Flores Sambuci Flores Spiraeae Flores Tiliae Flores Helianthii Fructus Rubi idaei Cortex Salicis Vaistins ramuns iedai - Juodojo eivamedio iedai Pelkins vingiorykts ied ai: Liepos iedai Paprastosios saulgros iedai - Paprastosios aviets vaisiai Gluosnio iev

12. aliava, vartojama viduriavimui stabdyti

(Adstringentia et obstipantia) Cortex Quercus Cortex -Fraxini Cortex Salicis Fructus Alni Herb Sanguisorbae Herb Anserinae Herb Salicariae Rhizoma Bistortae Rhizoma Tormentillae uolo iev Uosio iev Gluosnio iev Baltalksnio vaisiai Vaistins sravanoss ol Zsins sidabraols ol Paprastosios raudokls ol Pievinio rgio akniastiebiai Mikins sidabraols aknia stiebiai

13. aliava, vartojama reumatui gydyti

(Antirheumatica) Flores Cortex Cortex Cortex Spiraeae Salicis Berberidis Hippocastani Pelkins vingiorykts iedai Gluosnio iev Paprastojo raugerkio iev Paprastojo katano iev
275

Folia Ribis nigri Gemmae Populi Radix Urticae

Juodojo serbento lapai Juodosios tuopos pumpurai Didiosios dilgls aknys

14. aliava, vartojama viduri ptimui mainti

(Carminativa) Flores Chamomillae Fructus Carv Fructus Foeniculi Folia Melissae Folia Menthae pip. Radix Archangelicae Radix Inulae Rhizoma Calami Vaistins ramuns iedai Paprastojo kmyno vaisiai Paprastojo pankolio vaisiai Vaistins melisos lapai Paprastosios pipirmts lapai Vaistins ventagarvs aknys Didiojo debesylo aknys Balinio ajero akniastiebiai

15. aliava, vartojama virkinamojo trakto kirminams naikinti

(Anthelmintica) Flores Tanaceti Flores Absinthii Fructus Chenopodii anthel. Flores Pyrethri Semen Cucurbitae Rhizoma Filicis maris Bulbus Allii sativi Radix Inulae Paprastosios bitkrsls iedai Kariojo kieio iedai Vaistins balandos vaisiai Pilkojo skaistenio iedai Paprastojo moligo sklos Kelminio papario akniastiebiai Valgomojo esnako svognai Didiojo debesylo aknys

16. aliava, vartojama tulies akmenims tirpdyti bei tulies sekreto nepakankamumui reguliuoti

(Cholagoga) Flores Stoechados Flores Calendulae Stigma Maydis Fructus Coriandri Fructus Rhamni catharticae Extractum Alo Cortex Berberidis Cortex Frangulae
276

Smiltinio lamuio iedai Vaistins medetkos iedai Sjamojo kukurzo piestels Blakins kalendros vaisiai Dygliuotosios unobels vaisiai Alijoiaus ekstraktas Paprastojo raugerkio iev Paprastojo alteknio iev

Herb Herb Radix Radix

Chelidonii Rutae Liuiritiae Saponariae

Didiosios ugniaols ol aliosios rtos ol Pilkosios rudmens aknys Vaistinio putoklio aknys

17. aliava, vartojama lapimo isiskyrimui skatinti

(Diuretica) Flores Cyani Fructus Juniperi Gemmae et Foliae Betulae Fructus et radix Petroselini Folia Lvae ursi Herb et radix Asari Radix Levistici Stigma Maydis, Rugiagli iedai Paprastojo kadagio vaisiai Bero pumpurai ir lapai Sjamosios petrukos vaisiai ir aknys Miltins arkliauogs lapai . Europins pipirlaps ol ir aknys Vaistins gelsv? aknys.. . Kukurzo piestels ,

18. aliava, vartojama virkinimui pagerinti

(Digestiva, et Amara seu stomachica) Folia Trifolii fibrini Herb Absinthii Herb Cardui benedicti Herb Gentaurii Rhizoma Calami Radix Inulae Radix Gentianae Trilapio pupalaikio lapai Kariojo kieio ol Kariojo ventadagio ol Sktins irdaols o l! Balinio ajero akniastiebiai Didiojo debesylo aknys1 Geltonojo gencijono aknys

19. aliava, vartojama atsikosjimui palengvinti

(Expectorantia) Flores Pedis cati Flores Verbasci Flores Rhoaedos Folia Farfarae Folia Salviae FrUctus Anisi vulg. Herb fhymi Dvinams katpds iedai Tubs iedai Dirvins aguonos iedai Ankstyvojo alpusnio lapai Vaistinio alavijo lapai Anyins oiaois v&isiai Paprastojo iobrelio ol
277

Herb Asari Herb et radix Pritnulae Herb Thermopsidis Lichen I|slandicus Radix Inulae Radix Saponariae Radix Liuiritiae Radix Pimpinellae

Europins pipirlaps lapai Pavasarins raktaols ol ir aknys Nuodingojo lubenio ol Islandin kerpena Didiojo debesylo aknys Vaistinio putoklio aknys Pilkosios rudmens aknys - Oiaols aknys

20. aliava, turinti gleiving mediag

(Mucilaginosa) Folia et radix Althaeae Lichen islandicus examaratus Herb Laminariae Semen Psylii Carrageen Radix Symphyti velniosios ybiks lapai ir aknys Nukartinta islandin kerpena Cukrins laminarijos gniuulas Blusinio gysloio sklos Vaistins gigartinos gniuulas Vaistins tuks aknys

21; aliava, vartojama viduriams laisvinti

(Laxantia) Extractum et Folia Alo Fructus Rhamni cathartici Herb Laminariae Cortex Frangulae Semen Psyllii Radix Rhei Alijoiaus ekstraktas ir lapai Dygliuotosios unobels vaisiai Cukrins laminarijos gniuulas Paprastojo alteknio iev Blusinio gysloio sklos Vaistinio rabarbaro aknys

22. aliava, turtinga vitamin

(Vitaminica) Fructus Capsici Semen Foeni graeci Fructus Hippophae Folia Urticae
2J8

Vienamets paprikos vaisiai Vaistins orags sklos Dygliuotojo altalankio vaisiai Didiosios dilgls lapai

23. aliava, turtinga silicins rgties

(Silicopharmaca) Herb Euiseti Herb Polygoni avicul. Dirvinio asiklio ol Takaols ol

24. aliava, vartojama aizd gijimui pagreitinti

(Advulnantia) Flores et radix Arnicae Flores Calendulae Herb Hyperici Kalnins arnikos iedai ir aknys Vaistins medetkos iedai Paprastosios jonaols ol

LOTYNIK VARD RODYKL Achillea millefolium L................... Acorus calamus L.......................... Adonis vernalis L......................... Aesculus hippocastanum L........... Agaricus albus Schaeff................. Agropyrum repens P. B............... Allium sativum L.......................... Alnus incana Moench.................... Alo arborescens Mill.................... Alo Peny i Back............................ Alo vera L.................................... Althaea officinalis L..................... Althaea rosea av......................... Antennaria dioica Gaertn............. Archangelica officinalis Hoffm. Arctium tomentosum Schrank. . . Arctium minus Bernh.................... Arctium lappa L............................ Arctostaphylos uva ursi (L.) Spr. Armca montana L........................ Artemisia absinthium L............... Asarum europaeum L.................... Atropa belladonna L. .................. Berberis vulgaris L........................ Betula pubscens Ehrh................. Betula verrucosa Ehrh................. Calendula officinalis L................. Capsella bursa pastoris Moench. Capsicum annuum L. var. langum Carex arenaria L............................ Carum carvi L................................ Centaurea cyanus L......................
280

163 45 178 134 23 151 258 47 32 32 32 210 166 79 246 261 261 26! 119 102 106 80 244 145 52 52 231 218 263 206 136 198

Centaurium umbeleatum Gilib. .. Centraria islandica Ach................ Chelidoniujn majus L.............. .. Chenopodium ambrosioides L. . . Claviceps purpurea Tul................. Cnicus benedictus L................. ... Convalaria majalis L.................... Coriandrum sativum L................. Crataegus monogyna Jacq.......... Crataegus oxyacantha L............. Cucurbita pepo L............................ Cucurbita maxima Duch.............. Datura stramonium L................. Digitalis ferruginea L................. Digitalis lanata Ehrh.................... Digitalis purp'urea L..................... Dryopteris filix mas (L.) Schott. Erysimum canescens Roth............ Euisetum arvense L.................... Eucalyptus globulus Labili......... Euphrasia Rostkoviana Hayne .. Foeniculum vulgare Mill............. Fraxinus exceIsior L..................... Fucus vesiculosus L.....................

20% 17 68 227 26 109165 54 91 91 138 138 157 ,198= 198 198: 21 190 15 112 184 139 151 25

Gentiana lutea L............................ 82 Gigartina mamillosa G. J. Agardh. 30 Glycyrrhiza glabra L.................... 191 Gnaphalium uliginosum L............ 182 Helianthus annuus L.................... Helichrysum arenarium DC . . . . 172 20T

Hippopha rhamnoides L............. Hypericum perforatum L............. Humulus lupulus L........................ Inonotus obliuus Pilat................ Inula helenium L............................ Iris germanica L............................ Iris p'allida Lamk........................... Juglans regia L............................ Juniperus communis L................. Laminaria saccharina Lamour. .. Lamium album L............................ Lavandula officinalis Chaix......... Leonurus cardiaca L..................... Leuzea carthamoides (Willd.) DC. Levisticum officinale Koch.......... Lycopodium clavatum L.............. Lythrum salicaria L.................... Marrubium vulgare L................... Matricaria chamomilla L............. Medusomyces Gisevii ................. Melilotus officinalis L................. Melissa officinalis L..................... Menyanthes trifoliata L.............. Mentha piperita L.............. ........ Ononis spinosa L......................... Origanum vulgare L..................... Panax Schinseng Nees................. Papaver rhoeas L............... ......... Papaver somniferum L................. Petroselinum sativum Hoffm. .. Phaseolus vulgaris L. ___ Pimpinella anisum L.................... Pimpinella magna L..................... Pimpinella saxifraga L................. Plantago psyllium L. ,................. Polemonium coeruleum L............. Polygonum bistorta L................. Polygonum aviculare L................ Polygonum hydropiper L............. Populus nigra L............................ Potentilla anserina L.................... Fotentilla silvestris Neck............. Prhnula officinalis Hill................. Prunus spinosa L...........................

77 159 39 19 61 265 265 89 131 31 49 216 173 209 229 28 171 175 238 14 84 234 220 169 75 143 270 193 58 202 58 34 124 124 57 115 186 213 108 94 269 120 177 70

Quercus robur L ............................ Rhamnus frangula L ..................... Rheum palmatum L ...................... Rheum officinale Baili................. Rheum rhaponticum L ................. Rheum undulatum L ..................... Ribes nigrum L. ......................... Rubus idaeus L ............................. Rumex crispus L ............................ Rumex auaticus L ........................ Rumex hydrolapathum Huds. . . Rta graveolens L ........................ Saix alba L ................................... Salix caprea L ................................ Salvia officinalis L ..................... Sambucus nigra L. ___. . . . . . . . Sanguisorba officinalis L ............. Saponaria officinalis L. .............. Schizandra chinensis Baili. . . . . Scilla maritima L ......................... Symphytum officinale L, -------Sorbus aucuparia L. ............... Spiraea ulmaria L. ........... Solanum dulcamara L. . . . . . . . . Tanacetum vulgare L .................. .. Taraxacum officinale L ................. Thymus serpyllum L ........... ....... Tilia parvifolia Ehrh..................... Tilia grandifolia Ehrh................. Tropaeolium majus L .................... Thermopsis lancedata R. Br......... Trigonella foenum graecum L. Tussilago farfara L ..................... Urtica dioica L ..................... . Vaccinium myrtillus L ................. Valeriana officinalis L. ............... Valeriana nitida Kr. . ........... Valeriana sambucifolia Mik......... Verbascum phlomoides L ; _____ Verbascum thapsiforme Schrader Viburnum opulus L ........................ Viola tricolor L ............................ Viscum album L ................. Zea mays L ................................. ..

128 147 195 195 195 195 93 153 200 200 200 267 87 87 253 96 241 250 111 99 248 150 180 104 156 161 130 113 113 67 123 236 37 64 117 256^ 256 256 224 224 142 222 126201!

L I T E R A TU R A 1. J. Dagys, E. Kanopka. Vaistingieji augalai ir j paruoa. 1948 m. 2. Prof. K. Grybauskas. Vaistingieji Lietuvos lauk augalai ir j pritai kym as 1927 m. 3. Prof. K. Grybauskas. LTSR mik sumedj vaistingieji augalai. 1946 m. 4. St. Gudanaviius, P. Mikionis. Vaistiniai technikiniai augalai. 1956 m. 5. S t Gudanavius. Apyniai. 1954 m. 6. P. Snarskis. Vadovas LTSR augalams painti. 1954 m. 7. . . , C. E. . . 1953 . 8. . . . . 1912 . 9. . . . . . 1948 . 10. . 1946 . . . . . . 1951 . 1958 12. . . . . 1954 . 13. . . . . . 1955 . 14. . . , , . . 1953 . 15. . . , . . , . . . . 1954 . 16. . X, 1950 . 17. . . . . 1953 . .1956 . 18. . . . . 1952 . 19. , . . 20. Jan Biegansk. Nasze ziola lekarskie. 1924 r. 21. Z. Blaek, M. Kuera, J. Hubik. Live Rostliny ve sbrti a v kultue. 1956. 22. Dr. August Czarnowski. Zielnik lekarski. 1938 r. 23. Prof. Dr. Jan Muszynski. Ziololecznictwo i leki rolinne. Fitoterapia. AVydanie 1954 r. 24. M. Koldowski, A. Wysocka-Ruminska, S. Talalaj, J. Wiszniewski. Roliny olejkowe i olejki naturalne. 1955 r. 25. F. E. Bilz. Das neue Naturheiverfaren. 1938 J. 26. Dr. Ernst Gilg und dr. Wilhelm Brandt. Lehrbuch der Pharmakognosie .1922 J.
282

TURINYS

Pratarm

............................................................................................................... Bendroji dalis

Vaistini augal reikm medicinoje.................................................................. Augal bei j organ paruoimas vaistinei aliavai .................................... Poemini augal dali rinkimas ir j paruoimas vaistinei alia v a i.......... Antemini augal dali rinkimas ir paruoim as................. .......................... Surinktos antemins augal dalies tolesnis paruoimas ............................. Specialioji dalis .

> 6 7 9 13-

emesnieji augalai ............... .......................................................................... .. 14 Arbatinis grybas4 ..................................................................................... 4 14 Dirvinis asiklis ......................................................................................... 15 Islandin kerpena ......................................................................................... 17 Bero juodasis grybas ............................................................................. 19 Kelminis papartis ......................................................................................... 21 Maumedin laktabd ............................................................................. 23 Psltasis guveinis ..................................................................................... 25 Paprastoji skals ........................................................................................ 26 Vaistinis pataisas ......................................................................................... 28 Vaistin gigartina ..................................................................................... 30 Cukrin laminarija ..................................................................................... 31 Auktesnieji augalai ............................................................................................ "*32 Alijoius ........................................................................................................ 32 Anyin oiaol ......................................................................................... 34 Ankstyvasis alpusnis ................................................................................. 37 Apynys ........................................................................................................... 39 Apskritalap saulaar ............................................................................. 42 - Balinis ajeras ................................................................................................ 45 Baltalksnis ................................................................................................ . 47
284

Baltaied notrel Beras ....................... Blakin kalendra ........ Blusinis gyslotis ........ Darin aguona ........ Darin pupel ........... Didysis debesylas ........ Didioji dilgl ........... Didioji nasturt ........ Didioji ugniaol Dygioji krykl ........... Dygioji unobel ........ Dygliuotasis dirvenis . Dygliuotasis altalankis Dvinam katpd ....... Europin pipirlap Geltonasis gencijonas . Geltoniedis barknas Gluosnis ..................... . Graikikasis rieutmedis Gudobel ...................... Juodasis serbentas Juodoji tuopa ............... Juoduogis eivamedis Jr svognas .......... Kalnin arnika ......... Karklavijas .............. Kartusis kietis .......... Kartusis rgtis .... Kartusis ventadagis Kinikoji izandra . . . . Kvapusis eukaliptas .. Liepa ......................... Mlynasis palemonas Mlyn .............. Miltin arkliauog Mikin sidabraol .. Nuodingasis lubenis .. Oiaol ..................... Paprastasis amalas .. Paprastasis uolas . . Paprastasis iobrelis Paprastasis kadagys Paprastasis katanas Paprastasis kmynas .. Paprastasis moligas Paprastasis pankolis Paprastasis putinas ..

49 52 54 57 58 58 61 64 67 63 70 72 75 77 79 80 82 84

86
89 91 93 94 96 99

102
104 106 108 109 111
112

113 115 117 119

120

123 124 126 128 130 131 134 136 138 139 142
285

Paprastasis raudonlis .............................................................. Paprastasis raugerkis ....................................................... . . . . . Paprastasis alteknis ............... ............................................... Paprastasis ermuknis .............................................................. Paprastasis uosis .............................................................. .......... Paprastasis varputis .......................... .................... .................. Paprastoji aviet ............................................................... . . . . . Paprastoji bitkrsl ..................................................... ................. Paprastoji durnarop ............................ .................................... Paprastoji jonaol ...... ............................................................... Paprastoji kiaulpien ............................................. . .................. Paprastoji kraujaol ............................................. .................... Paprastoji pakalnut ........................................................ ......... Paprastoji piliaro ...................................................................... Paprastoji pipirmt .................................................................. Paprastoji raudokl ...................................................................... Paprastoji saulgra .................................................................. Paprastoji sukatol ........................................... ...................... Paprastoji antra ............................................. ............................ Pavasarin raktaol .................................................................. Pavasarinis adonis ...................................................................... Pelkin vingiorykt ...................................................................... Pelkinis pkelis ......................................................................... Pievin akiveit .................................................................. Pievinis rgtis ............................................................................. Pilkasis skaistenis ...................................................................... Pilkasis tvertikas .......................................................................... Pilkoji rudmen ......................................................................... . Pdymin aguona ......................................................................... Rabarbaras . . i ............................................................................. . Rugiagl ............................................................ ...................... . Rusmen ...................................................................................... . Rgtyns ........................................................................................ Sjamasis kukurzas ................................................................ . Sjamoji petraol ..................................................................... Sktin irdaol ......................................................................v Smiltynin viksva ..................................................................... Smiltyninis lamutis ................................................................ lamagrai leuzja ................................................. ................ velnioji ybik ........................................................................ Takaol ....................................................................................... Tikroji lavanda ........................................................................... Trikert vagul .............................. ......................................... Trilapis pupalaikis .................................................................... Trispalv nalait ....................................................................... Tb ................................................................................. ............ Vaistin balanda ....................................................................... Vaistin gelsv ........................................................................... 286

143

145
147 150 151 151

15*
156 157 159 161 163 165 166

160
171

172
173 175 177 178 180 182

184
186 188 190 191 193 195 198 198

200
201

202
204 206 207 209

210
213 216 218

220 222
224 227 229

Vaistin medetka ........................................................................................ ...23h Vaistin melisa ............................................. ..................................................234 Vaistin orag ..................... ...................................................................... ...236 Vaistin ramun ............................................................................................238 Vaistin sravanos ..................................................................................... ...241 Vaistin unvyn ........................................................................................244 Vaistin ventagarv . . . . i ....................................................................... ...246 Vaistin tauk ............................................................................................ ...248 Vaistinis putoklis ........................................................................................ ... 250 Vaistinis alavijas ........................................................................................253 Valerijonai ............................................... ................................................... ...25G Valgomasis esnakas ................................................................................. ...258 Varnala ................................................................................................... ...261 Vienamet paprika ..................................................................................... ...263 Vilkadalgis ................................... ..................................................... ......... ...265 alioji rta ............... . ................ ................................................................. ...267 sine sidabraol ..................................................................................... .. 269 enenis ...................................................................................................... ...270 Vaistins aliavos suskirstymas pagal jos gydomj pobd ..................... ...272 Lotynik vard rodykl ..................... ......................... ..................................... ...280 Literatra ............................................................................................................... ...282

 , 1960 . ,
R ed aktoriu s E. Ziemyt V ir e lis dail. A. Naiulio T echn . redak tor V. Ceyt K orektor J. Strazdien L eid in y s Nr. 5593. T ir a a s 8000 egz . P a s ir a y ta s p a u s d in ti 1960.V.20. LV 07287. P o p . 6 0 x 9 2 /1 6 = 9 pop. 1. 18 sp. 1. 18,14 a p sk . 1. l.-rS kl. 40.332 . 1 sp . 1. K aina Rb. 11,20. S p a u s d in o V a ls t. Vaizdo** sp. V iln iu je, S tra zd elio 1. U s . Nr. 69. 5 -1