Ar - 2016 10 07

Suvestin redakcija nuo 2016-10-07 iki 2016-12-31
statymas paskelbtas: in. 2000, Nr. 74-2262; in. 2000, Nr.77-0; in. 2000, Nr.80-0; in. 2000, Nr.82-0, i.
k. 1001010ISTAIII-1864
Pastaba. Nuo 2003 m. vasario 25 d., sigaliojus statymui Nr. IX-1327, visus savivaldybs valdybai bei
merui kit statym priskirtus vykdomuosius galiojimus iki t statym pakeitimo gyvendina savivaldybs
administracijos direktorius.
Nr. IX-1327, 2003-01-28, in., 2003, Nr. 17-704 (2003-02-19)
VIETOS SAVIVALDOS STATYMO 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50
STRAIPSNI PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAINIMO NETEKUSIU GALIOS STATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO
STATYMAS
2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimas
iuo statymu Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos civilin kodeks.
2 straipsnis. Civilinio kodekso sigaliojimas
Civilinis kodeksas sigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., iskyrus tas Kodekso normas,
kurioms is statymas nustato kitus sigaliojimo terminus.
3 straipsnis. Kit statym ir teiss akt galiojimas
Kiti statymai ir teiss aktai, galioj Lietuvos Respublikoje iki Civilinio kodekso
sigaliojimo, galioja tiek, kiek neprietarauja Civiliniam kodeksui, iskyrus atvejus, kai is
kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms.
4 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas civiliniams teisiniams santykiams
1. Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam
sigaliojus, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis.
2. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso
sigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms bei teisinms situacijoms,
kurios atsiranda jam sigaliojus, taip pat toms teisms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki io
kodekso sigaliojimo, bet gyvendinamos jam sigaliojus.
3. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo pradtoms administracinms ir teisminms
procedroms taikomos tuo metu galiojusi statym materialins teiss normos, iskyrus iame
statyme nustatytas iimtis.
4. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje tvirtinti siningumo, teisingumo ir protingumo
principai taikomi sprendiant ginus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsirad civiliniai
santykiai, i kuri yra kils ginas.
5 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas koliziniams santykiams ir taikytinos teiss
nustatymas
Teis, taikytina civiliniams santykiams, nustatoma pagal bylos nagrinjimo ar kitokio
veiksmo, kai reikia nustatyti taikytin teis, atlikimo metu galiojanias Civilinio kodekso kolizines
normas.
6 straipsnis. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsni sigaliojimas
Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsni normos sigalios nuo to momento, kai
sigalios iuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys.
7 straipsnis. Civilinio kodekso norm slyginiams sandoriams taikymas
Kiekvienai iki Civilinio kodekso sigaliojimo nevykusiai slygai, kuri numato iki io
kodekso sigaliojimo sudarytas sandoris, taikomos Kodekso normos, jeigu i slyga vyksta ar
vykdoma sigaliojus iam kodeksui.
8 straipsnis. Civilinio kodekso norm taikymas sandorio formai
1. Sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioj statymai. Civilinio kodekso
1.711.76 straipsniuose numatytos normos dl sandori formos reikalavim taikomos tiems
sandoriams, kurie buvo sudaryti sigaliojus iam kodeksui, iskyrus io straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatytas iimtis.
2. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojus statym sandoriui buvo nustatyta
privaloma teisin registracija, bet sandoris nebuvo registruotas ir, sigaliojus Civiliniam kodeksui,
registravimo terminas dar nepasibaigs, tai tokio sandorio teisinei registracijai taikomos io
kodekso taisykls.
3. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojus statym sandoriui buvo nustatyta
privaloma teisin registracija, bet jis per statymo nustatyt termin nebuvo registruotas, tai toks
sandoris negalioja, iskyrus atvejus, kai dl svarbi prieasi praleist registravimo termin
atnaujina teismas.
9 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl sandori negaliojimo taikymas
1. Civilinio kodekso 1.781.96 straipsniuose nustatytos normos dl sandori negaliojimo
taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi sigaliojus iam kodeksui.
2. Civilinio kodekso nustatytos taisykls dl sandori negaliojimo pasekmi taikomos
sandoriams, pripaintiems negaliojaniais iam kodeksui sigaliojus, nepaisant to, kada jie
sudaryti.
3. Civilinio kodekso 1.79 straipsnio normos dl nuginijamo sandorio patvirtinimo
taikomos ir tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti iki io kodekso sigaliojimo, o patvirtinami jam
sigaliojus.
4. Sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir galj bti pripainti
negaliojaniais pagal anksiau galiojusius statymus, negali bti pripainti negaliojaniais
sigaliojus iam kodeksui, jeigu iame kodekse nra numatyta tokio sandori negaliojimo
pagrindo.
10 straipsnis. Iekinio senaties termin taikymas
1. Civilinio kodekso nustatyti iekinio senaties terminai taikomi, jeigu iekinio senaties
terminas prasidjo sigaliojus iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikti iekinio senaties
terminai, numatyti pagal galiojusius statymus, nepasibaig iki io kodekso sigaliojimo. Iki io
kodekso sigaliojimo prajusi iekinio senaties termino dalis skaitoma io kodekso nustatyt
iekinio senaties termin.
2. Jeigu Civiliniame kodekse nustatomas trumpesnis iekinio senaties terminas, jis ir
taikomas, taiau pradedamas skaiiuoti nuo io kodekso sigaliojimo dienos, iskyrus atvejus, kai
iekinio senaties terminas yra pasibaigs ir pagal io kodekso normas.
11 straipsnis. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio ir taisykli, susijusi su neturtins
alos atlyginimu, taikymas
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio normos dl asmens garbs ir orumo gynimo bei iame
kodekse nustatytos taisykls dl neturtins alos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams
santykiams, kuri faktinis pagrindas atsiranda sigaliojus iam kodeksui, taip pat tais atvejais, kai
civilini teisini santyki faktinis pagrindas yra Baudiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje
nurodytas nusikaltimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1442, 2011-06-09, in., 2011, Nr. 74-3546 (2011-06-18)
12 straipsnis. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio sigaliojimas

Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dl teiss pakeisti lyt sigalioja nuo 2003 m.
liepos 1 d.
13 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridini asmen teisiniu statusu,

taikymas
1. Juridiniai asmenys, kurie buvo steigti ir registruoti iki Civilinio kodekso sigaliojimo
galiojusi statym nustatyta tvarka, laikomi juridiniais asmenimis ir sigaliojus iam kodeksui.
2. Individualios mons ir kins bendrijos, kurios buvo steigtos ir registruotos iki
Civilinio kodekso sigaliojimo galiojusi statym nustatyta tvarka, sigaliojus iam kodeksui,
laikomos neribotos atsakomybs juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo.
3. sigaliojus Civiliniam kodeksui, io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt juridini asmen
steigimo dokumentai galioja tiek, kiek neprietarauja io kodekso normoms.
14 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridinio asmens pavadinimu,
taikymas
Civilinio kodekso antrosios knygos IV skyriaus normos, susijusios su juridinio asmens
pavadinimu, taikomos nuo juridini asmen registro veiklos pradios.
15 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridinio asmens steigimu ir
registravimu juridini asmen registre, taikymas ir sigaliojimas
1. Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus normos, reglamentuojanios juridini
asmen steigim, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatytas iimtis, taikomos tiems juridiniams
asmenims, kurie steigiami sigaliojus iam kodeksui.
2. Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje, 2.63 straipsnio 1 dalyje, 2.72 straipsnyje bei kituose
Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus straipsniuose nustatytos taisykls dl juridinio
asmens registravimo juridini asmen registre bei duomen atskleidimo sigalioja nuo juridini
asmen registro veiklos pradios. Iki juridini asmen registro veiklos pradios juridiniai asmenys
registruojami ir j duomenys atskleidiami galiojani statym nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Civilinio kodekso 2.70 straipsnio ir antrosios knygos VIII skyriaus
norm taikymas ir sigaliojimas
1. Civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriaus normos, reglamentuojanios juridini
asmen pabaig ir pertvarkym, taikomos juridini asmen pabaigos ir pertvarkymo procedroms,
pradtoms sigaliojus iam kodeksui. Jeigu juridini asmen likvidavimo ar reorganizavimo
procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo, ios procedros yra baigiamos pagal
galiojusius statymus, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
2. Juridiniai asmenys, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso
sigaliojimo ir nebaigtos per deimt met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, i
juridini asmen registro iregistruojami juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka.
3. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dl
juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva sigalioja nuo
juridini asmen registro veiklos pradios.
Nr. XII-1066, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-23, i. k. 2014-10460
17 straipsnis. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies norm sigaliojimas

Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos sigalioja nuo juridini asmen registro
veiklos pradios.
18 straipsnis. Civilinio kodekso antrosios knygos norm dl atstovavimo taikymas
1. Civilinio kodekso antrosios knygos III dalies normos dl atstovavimo taikomos
atstovavimo santykiams, kurie atsiranda sigaliojus iam kodeksui, taip pat ir tiems atstovavimo
santykiams, kurie atsiranda iki io kodekso sigaliojimo ir tsiasi po jo sigaliojimo.
2. Civilinio kodekso 2.178 straipsnio 2 dalies normos dl prokros registravimo taikomos
nuo teiss akto, reglamentuojanio prokros registravim, sigaliojimo.
19 straipsnis. Civilinio kodekso norm taikymas eimos santykiams
1. Civilinio kodekso normos taikomos eimos santykiams, atsirandantiems jam sigaliojus.
2. Esant eimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso sigaliojimo, is kodeksas

taikomas toms teisms ir pareigoms, kurios atsiras jam sigaliojus, bei i i teisi ir pareig
atsirandanioms pasekmms.
20 straipsnis. Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2, 3, 4, 5 dali norm taikymas
Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos normos dl santuokinio
amiaus sumainimo tvarkos netaikomos tais atvejais, kai iki io kodekso sigaliojimo asmenys yra
pateik praymus pagal galiojusius eimos statymus.
21 straipsnis. Civilinio kodekso nustatyt norm, susijusi su banyios (konfesij)
nustatyta tvarka sudaryt santuok apskaita, taikymas
1. Civilinio kodekso 3.24 straipsnyje nustatyta norma dl banyios (konfesij) nustatyta
tvarka sudaryt santuok oficialios apskaitos taikoma po io kodekso sigaliojimo sudarytoms
santuokoms.
2. Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo iki Civilinio kodekso sigaliojimo
banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sutuoktini arba vieno i j praymu
traukiama apskait, jeigu i santuoka jos sudarymo metu pagal galiojus teisin reguliavim
atitiko santuokos sudarymo slygas ir po santuokos sudarymo banyios (konfesij) nustatyta
tvarka nebuvo registruota n vieno i banytiniame santuokos dokumente nurodyt sutuoktini
santuoka civilins metrikacijos staigoje. Tokios santuokos pradia laikoma banytiniame
santuokos dokumente nurodyta data. Jeigu santuokos traukimo apskait metu vienas i
sutuoktini yra mirs, civilins metrikacijos staiga rao atkurtj santuokos sudarymo ra.
Straipsnio dalies pakeitimai:
22 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos norm dl santuokos negaliojimo

taikymas
1. Civilinio kodekso treiosios knygos III skyriaus normos dl santuokos negaliojimo
pagrind ir tvarkos taikomos toms santuokoms, kurios sudaromos sigaliojus iam kodeksui.
2. Civilinio kodekso treiosios knygos III skyriaus normos dl santuokos negaliojimo
pasekmi taikomos santuokoms, pripaintoms negaliojaniomis iam kodeksui sigaliojus,
nepaisant to, kada jos sudarytos.
23 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl santuokos nutraukimo taikymas
Civilinio kodekso treiosios knygos IV skyriaus normos dl santuokos nutraukimo
taikomos, kai santuokos nutraukimo procedros pradedamos sigaliojus iam kodeksui. Iki
Civilinio kodekso sigaliojimo pradtos santuokos nutraukimo procedros baigiamos pagal
galiojusius statymus.
24 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl sutuoktini turto pagal sutart nustatyto
teisinio reimo taikymas
1. Civilinio kodekso 3.83, 3.1013.108 straipsniuose nustatytos normos dl sutuoktini
turto pagal sutart nustatyto teisinio reimo taikomos nuo vedyb sutari registro veiklos
pradios.
2. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo sutuoktini gyto turto teisinis reimas negali bti
pakeistas vedyb sutartimi.
25 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio
norm taikymas
1. Civilinio kodekso treiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su
sutuoktini turto pagal statymus nustatytu teisiniu reimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas
gytas iki io kodekso sigaliojimo, ar jam sigaliojus.
2. Civilinio kodekso treiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su
sutuoktini sandori sudarymu, taikomos sandoriams, kurie sudaromi sigaliojus iam kodeksui.
3. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalies normos dl bendrosios jungtins nuosavybs
pripainimo taikomos, kai turtas registruojamas sigaliojus iam kodeksui.
26 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos norm, susijusi su nepilnameio

vaiko turto tvarkymu, taikymas
Tvai tvarko nepilnameio vaiko turt uzufrukto teismis, nepaisant to, ar tas turtas gytas
iki Civilinio kodekso sigaliojimo, ar jam sigaliojus.
27 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio
norm sigaliojimas
Civilinio kodekso treiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dl valstybs
ilaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mnes negauna ilaikymo i tvo (motinos) ar i
kit pilnamei artimj giminaii, turini galimybes juos ilaikyti, sigalioja nuo 2002 m.
sausio 1 d.
28 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos XV skyriaus norm sigaliojimas
Civilinio kodekso treiosios knygos XV skyriaus normos dl bendro gyvenimo
neregistravus santuokos sigalioja nuo statymo, reglamentuojanio partnerysts registravimo
tvark, sigaliojimo momento.
29 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su globa ir rpyba, taikymas
Nepilnameiams, kuriems buvo nustatyta globa ir kuriems sukanka keturiolika met,
sigaliojus Civiliniam kodeksui, globa pasibaigia, o j globjai tampa rpintojais be papildomo
sprendimo.
30 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su atskiromis
daiktinmis teismis, sigaliojimas
1. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip
savarankika daiktine teise, servitutu, uzufruktu, ustatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma,
kaip savarankika daiktine teise (emphyteusis), sigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., iskyrus tuos
atvejus, kai i teisi nustatymo pagrindas yra statymas.
2. Teisi daiktus suvarymai, nustatyti iki Civilinio kodekso sigaliojimo, galioja ir
sigaliojus iam kodeksui.
31 straipsnis. Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalies taikymas
1. Iki Civilinio kodekso sigaliojimo ant kito savininko ems pastatyti statiniai nelaikomi
jo ems priklausiniais, jeigu galioj statymai ar sutartis nenustat ko kita.
2. Jeigu tam paiam asmeniui nuosavybs teise priklausantis ems sklypas ir ant jo
esantys statiniai iki Civilinio kodekso sigaliojimo buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre
atskirais objektais, statiniai laikomi ems sklypo priklausiniais, kai savininko praymu padaromi
specials pakeitimai iame registre.
32 straipsnis. Civilinio kodekso 4.49 straipsnio norm taikymas
Civilinio kodekso 4.49 straipsnio normos dl nuosavybs teiss daikt (turt) gijimo
momento taikomos, kai sandoriai dl daikto (turto) gijimo sudaromi sigaliojus iam kodeksui.
33 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus treiojo skirsnio
norm taikymas
Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus treiojo skirsnio normos dl gyjamosios
senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidjo iki io kodekso sigaliojimo ir
tsiasi jam sigaliojus.
34 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su bendrosios
nuosavybs teiss gyvendinimu, taikymas
Bendraturi teisms ir pareigoms gyvendinti taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios
knygos normos, nepaisant to, ar tos teiss ir pareigos atsirado iki io kodekso sigaliojimo, ar jam
sigaliojus.
35 straipsnis. Civilinio kodekso 4. 100 straipsnio 4 dalies norm taikymas

Civilinio kodekso 4.100 straipsnio 4 dalies normos dl nuosavybs teiss visuomens
poreikiams paimam nuosavyb perjimo taikomos, kai nuosavyb paimama visuomens
poreikiams sigaliojus iam kodeksui.
36 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su servitutais,
taikymas
Asmeniui nustatyti servitutai, kurie buvo registruoti iki Civilinio kodekso sigaliojimo,
lieka galioti ir jam sigaliojus, taiau sigaliojus iam kodeksui servitutams mutatis mutandis
taikomos io kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojanios uzufruktus.
37 straipsnis. Civilinio kodekso 4.171 straipsnio ir 4.1754.178 straipsni norm
sigaliojimas
Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dl bendrosios dalins nuosavybs dalies
keitimo ir 4.1754.178 straipsni bei kitos io kodekso normos dl priverstins hipotekos
sigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d.
38 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas paveldjimo santykiams
1. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldjimo santykiams, kai
palikimas atsiranda sigaliojus iam kodeksui.
2. Civilinio kodekso 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, sigaliojus iam kodeksui, dar nebuvo
pasibaigs io kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vieneri met iekinio senaties terminas.
39 straipsnis. Civilinio kodekso 5.32 ir 5.50 straipsni norm sigaliojimas
Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos sigalioja nuo
testament registro veiklos pradios.
40 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas testamento formai ir turiniui
Civilinio kodekso penktosios knygos normos dl testamento formos ir turinio taikomos
tiems testamentams, kurie sudaromi sigaliojus iam kodeksui.
41 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas prievoliniams santykiams
1. Civilinis kodeksas taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po
Kodekso sigaliojimo, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis.
2. Jeigu prievoliniai teisiniai santykiai, atsirado iki Civilinio kodekso sigaliojimo, is
kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms, kurios atsiras jam sigaliojus.
3. Jeigu sutartin prievol vykdoma sigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdym
reglamentuoja io kodekso normos. io kodekso normos taip pat taikomos perleidiant
reikalavimo teis, perkeliant skol, atsiskaitymams bei kitokiems veiksmams, kurie atliekami
sigaliojus iam kodeksui.
4. Civilinio kodekso normos, reglamentuojanios prievoli pabaig, taikomos, nepaisant j
atsiradimo momento, toms prievolms, kurios pasibaigia sigaliojus iam kodeksui.
42 straipsnis. Civilinio kodekso 6.666.68 straipsni taikymas
1. Civilinio kodekso 6.66 ir 6.67 straipsni normos dl kreditoriaus teiss ginyti
skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir nesiningumo prezumpcijos taikomos ir
ginijant sandorius, sudarytus iki io kodekso sigaliojimo, jeigu nepasibaig iekinio senaties
terminai, nustatyti iekiniui pareikti.
2. Civilinio kodekso 6.68 straipsnio normos dl netiesioginio iekinio taikomos ir
priverstiniam reikalavimo teiss, atsiradusios iki io kodekso sigaliojimo, gyvendinimui.
43 straipsnis. Civilinio kodekso taikymas sutari sudarymo tvarkai ir formai
Civilinio kodekso etosios knygos normos dl atskir ri sutari sudarymo tvarkos,
formos reikalavim, taip pat dl j teisins registracijos taikomos toms sutartims, kurios
sudaromos sigaliojus iam kodeksui.
44 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos X skyriaus norm taikymas

Civilinio kodekso etosios knygos X skyriaus normos dl restitucijos taikomos ir
sprendiant ginus, kilusius i civilini santyki, atsiradusi iki io kodekso sigaliojimo, jeigu
restitucija taikoma sigaliojus iam kodeksui.
45 straipsnis. Civilinio kodekso norm dl sutari aikinimo taikymas
Civilinio kodekso etosios knygos XIV skyriaus normos dl sutari aikinimo, nepaisant
j sudarymo momento, taikomos ir toms sutartims, kurios galioja sigaliojus iam kodeksui.
46 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos XVI, XVII, XVIII skyri norm
taikymas
Civilinio kodekso etosios knygos XVI, XVII, XVIII skyri normos dl sutari
vykdymo, nevykdymo teisini pasekmi, sutari pabaigos, nepaisant j sudarymo momento,
taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia sigaliojus iam kodeksui.
47 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus norm taikymas
1. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio normos dl sutartins
civilins atsakomybs taikomos, jeigu sutartins prievols paeistos sigaliojus iam kodeksui.
Jeigu alys iki io kodekso sigaliojimo sudarytoje sutartyje numat kitoki sutartin atsakomyb
u sutartini prievoli nevykdym ar netinkam vykdym, taikomos ali sutartyje numatytos
atsakomybs slygos, iskyrus Civilinio kodekso 6.252 straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus treiojo skirsnio normos dl
deliktins atsakomybs taikomos, kai ala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda sigaliojus iam
kodeksui. Jeigu ala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso sigaliojimo, taiau ala
atsiranda ir nukentjs asmuo kreipiasi dl alos atlyginimo sigaliojus iam kodeksui, ala
atlyginama pagal io kodekso normas, iskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso sigaliojimo
padaryti veiksmai, dl kuri atsiranda ala sigaliojus iam kodeksui, pagal j padarymo metu
galiojusius statymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.
3. Civilinio kodekso etosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio normos dl
atsakomybs u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ar netinkamos kokybs
paslaug, taikomos, kai ala padaroma sigaliojus iam kodeksui.
48 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos norm taikymas atskiroms sutartims
1. Pirkimopardavimo isimoktinai sutartims, taip pat lizingo (finansins nuomos)
sutartims taikomos teiss normos, galiojusios j sudarymo metu, iskyrus io statymo nustatytas
iimtis. Civilinio kodekso 6.572 straipsnio 1 ir 2 dali normos sigalioja nuo registro, kuriame
registruojamos lizingo sutartys, veiklos pradios.
2. Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 2 dalies norma taikoma tik po io kodekso
sigaliojimo duotiems paadams padovanoti turt ar turtin teis.
3. Civilinio kodekso normos, imperatyviai nustatanios, kad tam tikros sutari slygos
negalioja, taikomos ir sutartims, numatanioms tokias slygas, kurios buvo sudarytos iki io
kodekso sigaliojimo, jeigu ios slygos dar nra vykdytos.
49 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos XXXVII skyriaus norm
sigaliojimas
Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dl franizs sutarties sudarymo fakto
registravimo juridini asmen registre sigalioja nuo juridini asmen registro veiklos pradios.
50 straipsnis. Pasilymai Vyriausybei
Pasilyti Vyriausybei:
1) parengti iuos statym projektus:
a) iki 2001 m. gegus 1 d. 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dl valdios
institucij teisi ir taikytinos teiss nepilnamei teisi gynimo srityje ratifikavimo statymo,
b) iki 2001 m. gegus 1 d. 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencijos dl ilaikymo
prievolms taikytinos teiss ratifikavimo statymo,
c) iki 2001 m. gegus 1 d. 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencijos dl eismo vykiams

taikytinos teiss ratifikavimo statymo,
d) iki 2002 m. gegus 1 d. dirbtin apvaisinim reglamentuojanio statymo,
e) iki 2003 m. sausio 1 d. lyties pakeitimo slygas ir tvark reglamentuojanio statymo,
f) iki 2002 m. sausio 1 d. partnerysts registravimo tvark reglamentuojanio statymo;
2) patvirtinti iuos teiss aktus:
a) iki 2001 m. gruodio 1 d. juridini asmen registro nuostatus,
b) iki 2001 m. gruodio 1 d. vedyb sutari registro nuostatus,
c) iki 2001 m. birelio 1 d. testament registro nuostatus;
3) nustatyti:
a) iki 2001 m. gruodio 1 d. paskelbimo apie juridinio asmens registravim, registro
duomen pakeitim tvark,
b) iki 2001 m. gruodio 1 d. praneimo apie licencijos idavim, galiojimo sustabdym
ar panaikinim juridini asmen registro tvarkymo staigai tvark,
c) iki 2001 m. gegus 1 d. daikt pardavimo ne iai veiklai skirtose patalpose taisykles,
d) iki 2001 m. gegus 1 d. daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys
sudaromos naudojant ryio priemones, taisykles,
e) iki 2001 m. gegus 1 d. moni, staig, organizacij ir fizini asmen nuomojam
gyvenamj patalp nuomos umokesio maksimalius dydius;
4) parengti iki 2001 m. rugsjo 1 d. Vyriausybs nutarim, reglamentuojant valstybs
teikiamo ilaikymo nepilnameiams vaikams dyd, tvark ir slygas;
5) patvirtinti Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt, kuriuos reikia suderinti su
Civiliniu kodeksu, projekt parengimo priemoni plan;
6) steigti valstybs registrus, btinus Civiliniam kodeksui gyvendinti:
a) iki 2001 m. liepos 1 d. testament registr,
b) iki 2002 m. sausio 1 d. juridini asmen registr,
c) iki 2002 m. liepos 1 d. vedyb sutari registr;
7) pertvarkyti valstybs registrus, btinus Civiliniam kodeksui gyvendinti:
a) iki 2003 m. rugsjo 1 d. Nekilnojamojo turto registr,
b) iki 2001 m. spalio 1 d. hipotekos registr;
8) parengti ir patvirtinti Civilinio kodekso gyvendinimo priemoni finansavimo program
ir finansavimo las numatyti valstybs biudeto projekte.
51 straipsnis. Teiss akt pripainimas netekusiais galios
sigaliojus Civiliniam kodeksui, netenka galios ie teiss aktai:
1) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (in., 1964, Nr.19-138; 1966, Nr.9-65, Nr.33237; 1967, Nr.36-348; 1969, Nr.6-61, Nr.15-132; 1970, Nr.24-177; 1972, Nr.30-241; 1973, Nr.12107, Nr.36-332; 1974, Nr.12-107, Nr.30-310, 311; 1975, Nr.9-72; 1976, Nr.19-167; 1977, Nr.6-69,
Nr.15-182, Nr.30-396; 1980, Nr.3-33; 1983, Nr.34-363; 1985, Nr.8-73; 1986, Nr.18-184; 1987,
Nr.36-429; 1990, Nr.20-511, Nr.35-838; 1991, Nr.5-134, Nr.23-603, Nr.33-891; 1992, Nr.29-840,
Nr.32-977, 979; 1994, Nr.8-120, Nr.44-805, Nr.91-1765; 1995, Nr.3-39, Nr.7-141, Nr.55-1357,
Nr.59-1467, Nr.61-1535, Nr.103-2300; 1996, Nr.73-1745, Nr.93-2185, Nr.105-2394; 1997, Nr.17363, 364, Nr.65-1535, Nr.67-1657, Nr.99-2502, Nr.104-2620, Nr.118-3043; 1998, Nr.9-200, Nr.16378, Nr.20-503, Nr.29-763, Nr.57-1582, Nr.59-1651, Nr.115-3233; 1999, Nr.36-1064; 2000, Nr.541556);
2) Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos kodeksas (in., 1969, Nr.21-186; 1973,
Nr.31-275; 1976, Nr.6-55, Nr.28-248; 1980, Nr.33-473; 1983, Nr.30-322; 1984, Nr.6-68; 1985,
Nr.8-73; 1989, Nr.19-213; 1991, Nr.13-333; 1993, Nr.16-403, Nr.56-1077; 1994, Nr.89-1715;
1995, Nr.55-1359; 1997, Nr.19-409, Nr.99-2507; 1999, Nr.33-944; 2000, Nr.1-1, Nr.58-1713);
3) Lietuvos Respublikos ems nuomos statymas (in., 1994, Nr.3-41; 1998, Nr.32-855,
Nr.47-1293; 1999, Nr.64-2074);
4) Lietuvos Respublikos vaiko globos statymas (in., 1998, Nr.35-933; 2000, Nr.581702).
Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
PATVIRTINTAS
2000 m. liepos 18 d.
statymu Nr. VIII-1864
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIS KODEKSAS
PIRMOJI KNYGA
BENDROSIOS NUOSTATOS
I DALIS
CIVILINIAI STATYMAI IR J TAIKYMAS
I SKYRIUS
CIVILINIAI STATYMAI IR J REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI
1.1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmen turtinius santykius ir su
iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat eimos santykius. statym
nustatytais atvejais is kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius
santykius.
2. Turtiniams santykiams, kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu valstybs
institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas
(realizuojamas pavaldumas) arba statym nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko
statym nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas, skaitant valstybs mokesi, kit
privalom rinkliav ar mok valstybei ar jos institucijoms, valstybs biudeto santykius, bei
kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos, io kodekso normos
taikomos tiek, kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami statymai, taip pat io kodekso
sakmiai nurodytais atvejais.
3. Darbo santykius reglamentuoja specials statymai. io kodekso normos darbo
santykiams taikomos tiek, kiek j nereglamentuoja specials statymai.
4. io kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sjungos teiss akt, nurodyt io
kodekso priede, nuostatomis.
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
1.2 straipsnis. Civilini santyki teisinio reglamentavimo principai

1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo,
nuosavybs nelieiamumo, sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius, teisinio apibrtumo,
proporcingumo ir teist lkesi, neleistinumo piktnaudiauti teise ir visokeriopos civilini teisi
teismins gynybos principais.
2. Civilines teises gali apriboti tik statymai ar statym pagrindu teismas, jeigu toks
apribojimas btinas vieajai tvarkai, geros morals principams, moni sveikatai ir gyvybei,
asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams apsaugoti.
1.3 straipsnis. Civilins teiss altiniai
1. Civilins teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, is kodeksas, kiti
statymai, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys.
2. Jeigu yra io kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos io kodekso normos,
iskyrus atvejus, kai is kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms.
3. gyvendinant Europos Sjungos teiss aktus, kituose statymuose gali bti nustatytos
kitokios, negu nustato is kodeksas, civilinius teisinius santykius reglamentuojanios normos.
Tokiu atveju is kodeksas taikomas tiek, kiek kiti statymai nenustato kitaip.
4. Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs institucij teiss aktai civilinius santykius gali
reglamentuoti tik tiek, kiek statym nustatyta. Jeigu Vyriausybs ar kitos valstybs institucijos
10
teiss aktas prietarauja io kodekso ar kito statymo normoms, taikomos kodekso ar kito statymo
normos.
5. Teismas turi teis pripainti negaliojaniu Civiliniam kodeksui ar kitam statymui
prietaraujant teiss akt ar jo dal, jeigu io akto ir Konstitucijos ar statym atitikimo kontrol
neeina Konstitucinio Teismo kompetencij. Teismas, pripains tok teiss akt negaliojaniu,
sprendimo nuora per tris dienas privalo nusisti teiss akt primusiai institucijai ar pareignui.
siteisjs teismo sprendimas skelbiamas teiss aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
1.4 straipsnis. Paproiai

1. statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal
paproius.
2. Paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms arba
siningumo, protingumo ar teisingumo principams.
1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo ir siningumo princip taikymas
1. Civilini teisini santyki subjektai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas,
privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus.
2. Kai statymai nedraudia civilini teisini santyki subjektams ali susitarimu
nusistatyti tarpusavio teisi ir pareig, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir
siningumo principais.
3. Jeigu statymai ar ali susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendia
savo nuoira, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo
kriterijais.
4. Teismas, aikindamas statymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo,
protingumo ir siningumo principais.
1.6 straipsnis. statym neinojimas ar netinkamas j nuostat suvokimas
statym neinojimas ar netinkamas j nuostat suvokimas neatleidia nuo juose numatyt
sankcij taikymo ir nepateisina statym reikalavim nevykdymo ar netinkamo j vykdymo.
1.7 straipsnis. Civilini statym galiojimas
1. Galioja tik statym nustatyta tvarka paskelbti civiliniai statymai ir kiti civilinius
santykius reglamentuojantys teiss aktai.
2. Civiliniai statymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teiss aktai negalioja
atgaline tvarka.
1.8 straipsnis. statymo ir teiss analogija
1. Civilins teiss norm nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panaius
santykius reglamentuojantys civiliniai statymai (statymo analogija).
2. Jeigu nra panaius santykius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji
teiss principai (teiss analogija).
3. Neleidiama pagal analogij taikyti speciali teiss norm, t. y. bendrj taisykli
iimtis numatani norm.
1.9 straipsnis. Civilinio kodekso norm aikinimo principai
1. Siekiant utikrinti io kodekso vientisum ir atskir struktrini dali suderinamum,
taikant jo normas jos aikinamos atsivelgiant io kodekso sistem bei struktr.
2. iame kodekse vartojami odiai ir j junginiai aikinami pagal j bendrin reikm,
iskyrus atvejus, kai i konteksto matyti, kad odis ar odi junginys vartojamas specialija
teisine, technine ar kitokia reikme. Jeigu bendrin ir specialioji odio reikms nesutampa,
pirmenyb teikiama specialiajai odio reikmei.
3. Nustatant taikomos normos tikrj prasm, atsivelgiama io kodekso ir aikinamos
normos tikslus bei udavinius.
11
II SKYRIUS
TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS
PIRMASIS SKIRSNIS
1.10 straipsnis. Usienio teiss taikymas
1. Civiliniams santykiams usienio teis taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys, ali susitarimai ar Lietuvos Respublikos statymai.
2. Nuoroda usienio teis aprpia visas teiss normas, taikytinas bylos faktams pagal t
teis. Negalima atsisakyti taikyti usienio teis remiantis vien ta aplinkybe, kad taikytina teiss
norma priskiriama vieajai teisei.
3. Nuoroda taikytin usienio teis reikia nuorod atitinkamos valstybs vidaus
materialin teis, o ne ios valstybs tarptautin privatin teis, iskyrus io kodekso numatytas
iimtis.
4. Jeigu usienio valstybs, kurios teis turi bti taikoma pagal io kodekso normas,
atskirose teritorijos dalyse egzistuoja skirtingos teiss sistemos, tai nuoroda taikytin usienio
teis reikia nuorod atitinkamos teritorijos teiss sistem, nustatom pagal tos usienio valstybs
teiss numatytus kriterijus.
5. Jeigu usienio valstybje, kurios teis turi bti taikoma pagal io kodekso normas,
egzistuoja kelios teiss sistemos, taikomos skirtingoms asmen kategorijoms, tai taikytina teiss
sistema nustatoma pagal tos valstybs teiss numatytus kriterijus.
6. Jeigu io straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyt kriterij taikytina usienio teis nenustato,
taikoma tos teiss sistemos teis, su kuria byla yra glaudiausiai susijusi.
1.11 straipsnis. Usienio teiss taikymo apribojimas
1. Usienio teiss normos netaikomos, jeigu j taikymas prietaraut Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei kit statym tvirtintai vieajai tvarkai. Tokiais atvejais taikomi
Lietuvos Respublikos civiliniai statymai.
2. Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs, su kuria ginas labiausiai susijs, imperatyvios
teiss normos taikomos nepaisant to, kad alys savo susitarimu yra pasirinkusios kitoki usienio
teis. Sprsdamas iuos klausimus, teismas turi atsivelgti i norm prigimt, tikslus bei j
taikymo ar netaikymo pasekmes.
3. Pagal kodeks taikytina usienio teis gali bti netaikoma, jeigu atsivelgiant visas
bylos aplinkybes ta teis aikiai nra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos
valstybs teis. i taisykl netaikoma, kai taikytina teis pasirinkta sandorio ali susitarimu.
1.12 straipsnis. Usienio teiss turinio nustatymas
1. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis
taiko, aikina bei jos turin nustato teismas ex officio (savo iniciatyva).
2. Jeigu usienio teiss taikym numato ali susitarimas, visus su taikomos usienio
teiss turiniu susijusius rodymus, atsivelgdama tos teiss oficial aikinim, jos taikymo
praktik ir doktrin atitinkamoje usienio valstybje, pateikia gino alis, kuri remiasi usienio
teise. Gino alies praymu teismas gali padti jai surinkti informacij apie taikytin usienio teis.
3. Jeigu teismui ar gino aliai, kuri remiasi usienio teise, nepavyksta vykdyti io
straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teis.
4. Iimtiniais atvejais, kai btina imtis skubi laikin asmens teisi ar jo turto apsaugos
priemoni, kol bus nustatyta ginui taikytina teis ir jos turinys, teismas gali isprsti
neatidliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teis.
1.13 straipsnis. Tarptautins sutartys
1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytos kitokios taisykls negu
tos, kurias numato is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, taikomos Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari normos.
12
2. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai,

iskyrus atvejus, kai tarptautin sutartis numato, jog jos taikymui btinas Lietuvos Respublikos
vidaus teiss aktas.
3. Tarptautini sutari normos turi bti taikomos ir aikinamos atsivelgiant j
tarptautin pobd ir btinum utikrinti vienod j aikinim bei taikym.
1.14 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai treiosios valstybs teis
(renvoi)
1. Jeigu taikytina usienio teis numato atgalin nukreipim Lietuvos Respublikos teis,
Lietuvos Respublikos teis taikoma tik io kodekso arba usienio teiss numatytais atvejais.
2. Jeigu taikytina usienio teis numato nukreipim treiosios valstybs teis, treiosios
valstybs teis taikoma tik io kodekso arba treiosios valstybs teiss numatytais atvejais.
3. Jeigu nustatant asmens civilin teisin status taikytina usienio teis nukreipia atgal
Lietuvos Respublikos teis, taikoma Lietuvos Respublikos teis.
4. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jeigu taikytin teis yra pasirinkusios sandorio
alys, taip pat nustatant sandorio formai taikytin teis ir nesutartinms prievolms taikytin teis.
5. Jeigu pagal io skyriaus normas turi bti taikoma tarptautin sutartis (konvencija),
atgalini nukreipim ir nukreipimo treiosios valstybs teis klausimai sprendiami pagal
taikytinos tarptautins sutarties (konvencijos) nuostatas.
ANTRASIS SKIRSNIS
FIZINI ASMEN CIVILINIAM TEISINIAM STATUSUI TAIKYTINA TEIS
1.15 straipsnis. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis teisnumas
1. Usienio pilieiai Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos
Respublikos pilieiai. ios taisykls iimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos statymai.
2. Usienio piliei gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybs, kurioje buvo
nuolatin j gyvenamoji vieta (io kodekso 2.12 straipsnis) gimimo ar mirties metu, teis.
3. Asmenys be pilietybs Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir
Lietuvos Respublikos pilieiai. ios taisykls atskiras iimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos
statymai.
4. Asmen be pilietybs gimimo ar mirties momentas nustatomas pagal valstybs, kurioje
buvo nuolatin j gyvenamoji vieta gimimo ar mirties metu, teis.
1.16 straipsnis. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas
1. Usienio piliei ir asmen be pilietybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal
valstybs, kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis.
2. Jeigu ie asmenys neturi nuolatins gyvenamosios vietos arba j nustatyti sunku, j
veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurios teritorijoje ie asmenys sudar atitinkam sandor,
teis.
3. Jeigu asmuo gyvena keliose valstybse, taikoma valstybs, su kuria asmuo labiausiai
susijs, teis.
4. Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje,
pripastami neveiksniais tam tikrose srityse ar ribotai veiksniais tam tikrose srityse ar jiems
teikiama pagalba priimant sprendimus Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
5. Nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro takos veiksnumui, jeigu

veiksnumas jau buvo gytas iki nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimo.
1.17 straipsnis. Draudimas remtis neveiksnumu
1. Asmuo negali remtis savo neveiksnumu pagal nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis, jeigu pagal sandorio sudarymo vietos valstybs teis jis buvo veiksnus, iskyrus atvejus, kai
kita sandorio alis inojo arba turjo inoti apie to asmens neveiksnum pagal jo nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis.
13
2. io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos eimos ir paveldjimo teisei, taip pat

daiktinms teisms.
1.18 straipsnis. Usienio piliei ir asmen be pilietybs pripainimas neinia kur
esaniais ar paskelbimas mirusiais
Usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs pripastami neinia kur esaniais ir
paskelbiami mirusiais pagal valstybs, kurios teritorijoje buvo paskutin inoma j nuolatin
gyvenamoji vieta, teis.
TREIASIS SKIRSNIS
JURIDINIAMS ASMENIMS AR KITOMS ORGANIZACIJOMS
TAIKYTINA TEIS
1.19 straipsnis. Usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas
1. Usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal
valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis.
2. Jeigu juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimo tvarka buvo paeista, jo civilinis
teisnumas nustatomas pagal faktins jo veiklos vietos valstybs teis.
3. Nesvarbu, kurioje valstybje buvo steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jo
padalini civilinis teisnumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis, jeigu Lietuvos
Respublikoje yra padalinio buvein, verslo arba kitos veiklos pagrindin vieta.
4. Juridini asmen ar kit organizacij, kuri viena yra Lietuvos Respublikoje, o kita
usienio valstybje, susijungimas, prijungimas arba buveins perklimas turi takos j civiliniam
teisnumui Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jeigu ie veiksmai buvo atlikti pagal abiej
valstybi teis.
1.20 straipsnis. Klausimai, reglamentuojami pagal taikytin teis
1. Pagal io kodekso 1.19 straipsnyje numatyt taikytin teis reglamentuojama:
1) juridinio asmens ar kitos organizacijos teisin forma ir statusas;
2) juridinio asmens ar kitos organizacijos steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas;
3) juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas;
4) juridinio asmens ar kitos organizacijos organ sistema ir j kompetencija;
5) juridinio asmens ar kitos organizacijos civilin atsakomyb;
6) juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovavimas;
7) statym ir steigimo dokument paeidimo teisins pasekms.
2. Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimas
ginamas pagal Lietuvos Respublikos teis.
1.21 straipsnis. Usienio juridini asmen ar kit organizacij atstovybms ir
filialams taikytina teis
1. Usienio juridini asmen ar kit organizacij atstovybms ir filialams, registruotiems
Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teis.
2. Bent vienas i asmen, veikiani atstovybs ar filialo vardu, turi gyventi Lietuvos
Respublikoje. i nuostata netaikoma Europos Sjungos valstybi nari ir Europos ekonomins
erdvs valstybi juridini asmen ar kit organizacij atstovybms ar filialams, steigtiems
Lietuvos Respublikoje.
3. Asmen, veikiani Lietuvos Respublikoje registruotos atstovybs ar filialo vardu,
teises ir pareigas (kompetencij) nustato Lietuvos Respublikos teis.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
1.22 straipsnis. Juridini asmen ar kit organizacij atstovams ir j civilinei

atsakomybei taikytina teis
1. Jeigu pagal usienio teis steigtas juridinis asmuo ar kita organizacija veikia Lietuvos
Respublikoje, tai asmen, veikiani to juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu ir interesais,
civilin atsakomyb nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teis.
14
2. Juridinis asmuo ar kita organizacija negali reikalauti pripainti negaliojaniu savo

organo ar kito atstovo, virijusio kompetencij (galiojimus), sudaryt sandor, jeigu j galiojim
apribojimai nenustatyti kitos sandorio alies nuolatins gyvenamosios ar buveins valstybs
teisje, iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar atsivelgiant jos padt ar santykius su
kita alimi turjo inoti tuos apribojimus.
1.23 straipsnis. Valstybei ir jos institucijoms, savivaldybms ir j institucijoms kaip
civilini teisini santyki subjektams taikoma teis
Valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas
pagal atitinkamos valstybs teis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
EIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS
1.24 straipsnis. Susitarimui tuoktis taikytina teis
1. Susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo ali nuolatins
gyvenamosios vietos teis.
2. Jeigu susitarimo tuoktis ali nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose
valstybse, tai susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo sudarymo vietos
valstybs arba vienos alies nuolatins gyvenamosios vietos valstybs arba valstybs, kurios
pilietis yra viena alis, teis, atsivelgiant tai, su kurios valstybs teise ginas yra glaudiausiai
susijs.
1.25 straipsnis. Teis, taikytina santuokos sudarymo slygoms
1. Santuokin veiksnum ir kitas santuokos sudarymo slygas nustato Lietuvos
Respublikos teis.
2. Santuoka registruojama Lietuvos Respublikos civilins metrikacijos staigose, jeigu
bent vieno santuok sudaranij nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba bent vienas yra
Lietuvos Respublikos pilietis santuokos sudarymo metu.
3. Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs, neturini nuolatins gyvenamosios
vietos Lietuvos Respublikoje, santuokinis veiksnumas ir kitos santuokos sudarymo slygos gali
bti nustatomos pagal abiej norini tuoktis asmen nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis, jeigu sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno noriniojo tuoktis nuolatins
gyvenamosios vietos valstybje.
4. Usienio valstybje teistai sudaryta santuoka pripastama Lietuvos Respublikoje,
iskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai, kuri nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje,
santuok sudar usienio valstybje turdami tiksl ivengti santuokos pripainimo negaliojania
pagal Lietuvos Respublikos statymus.
1.26 straipsnis. Santuokos sudarymo tvarkai taikytina teis
Santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos valstybs teis.
Santuoka taip pat pripastama galiojania, jeigu jos sudarymo tvarka atitinka bent vieno
sutuoktinio nuolatins gyvenamosios vietos valstybs arba valstybs, kurios pilietis jis buvo
santuokos sudarymo metu, teiss reikalavimus.
1.27 straipsnis. Asmeniniams sutuoktini santykiams taikytina teis
1. Sutuoktini asmeniniams santykiams taikoma j nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis.
2. Jeigu sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybse, j
asmeniniams santykiams taikoma paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis. Jeigu sutuoktiniai neturjo bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma valstybs, su
kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij, teis. Jeigu negalima nustatyti, su
kuria valstybe sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij, taikoma santuokos
sudarymo vietos valstybs teis.
1.28 straipsnis. Turtiniams sutuoktini santykiams taikytina teis
15
1. Sutuoktini turto teisin status nustato j nuolatins gyvenamosios vietos valstybs

teis. Jeigu sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybse, taikoma
valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis. Jeigu sutuoktiniai yra skirting valstybi
pilieiai ir niekada neturjo bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma santuokos sudarymo
vietos valstybs teis.
2. Sutuoktini turto teisin status pagal sutartis nustato sutuoktini susitarimu pasirinktos
valstybs teis. iuo atveju sutuoktiniai gali pasirinkti valstybs, kurioje yra ar ateityje bus
nuolatin gyvenamoji vieta, teis arba valstybs, kurioje buvo sudaryta santuoka ar kurios pilietis
yra vienas sutuoktinis, teis. Sutuoktini susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jeigu jis atitinka
j pasirinktos valstybs arba susitarimo sudarymo vietos valstybs teiss reikalavimus.
3. Susitarimu pasirinkta taikytina teis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo
atveju, jeigu tretieji asmenys fakt inojo ar turjo inoti.
4. Sutuoktini susitarimu pasirinkta taikytina teis gali bti panaudota sprendiant gin,
susijus su daiktinmis teismis nekilnojamj daikt, tik tais atvejais, kai buvo laikomasi
nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybje nustatyt io turto ir daiktini teisi j vieo
registravimo reikalavim.
5. Sutuoktini susitarimui dl turto teisinio statuso pakeitimo taikoma tokio pakeitimo
metu buvusios sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu sutuoktiniai turto
teisinio statuso keitimo metu gyveno skirtingose valstybse, taikoma paskutins j bendros
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis arba, jos nesant, teis, kuri nustato turtinius
sutuoktini santykius.
1.29 straipsnis. Gyvenimui skyrium (separacijai) ir santuokos nutraukimui taikytina
teis
1. Gyvenim skyrium (separacij) ir santuokos nutraukim nustato sutuoktini nuolatins
gyvenamosios vietos teis.
2. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma paskutins j
bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o kai tokios bendros vietos nra, byl
nagrinjanio teismo valstybs teis.
3. Jeigu valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis draudia nutraukti santuok
arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas, santuoka gali bti nutraukta pagal Lietuvos
Respublikos statymus, kai vienas sutuoktinis taip pat yra ir Lietuvos Respublikos pilietis arba turi
nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje.
1.30 straipsnis. Santuokos pripainimo negaliojania, jos nutraukimo ir gyvenimo
skyrium (separacijos) byl jurisdikcija
Santuokos pripainimo negaliojania, jos nutraukimo ir gyvenimo skyrium (separacijos)
bylos priklauso Lietuvos Respublikos teism jurisdikcijai Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso numatytais atvejais.
1.31 straipsnis. Vaik kilms nustatymui (legitimacijai) taikytina teis
1. Vaiko kilm (tvysts ar motinysts pripainimas, nustatymas ar nuginijimas)
nustatoma arba pagal valstybs, kurios pilieiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybs,
pripastamos kaip vaiko nuolatin gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno i
vaiko tv nuolatins gyvenamosios vietos ar valstybs, kurios pilieiu jis buvo vaiko gimimo
momentu, teis, atsivelgiant tai, kurios i i valstybi teis yra palankesn vaikui.
2. Vaiko kilms nustatymo pasekmes nustato vaiko nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis.
3. Vaiko kilms klausimus sprendia Lietuvos Respublikos teismai ar kitos Lietuvos
valstybs institucijos, jeigu vaiko ar vieno i jo tv nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje.
4. Vaiko tvo (motinos) veiksnumas pripastant tvyst (motinyst) nustatomas pagal
valstybs, kurioje yra jo (jos) nuolatin gyvenamoji vieta tvysts (motinysts) pripainimo metu,
teis. Tvysts (motinysts) pripainimo formai taikoma tvysts (motinysts) pripainimo vietos
arba vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.
16
5. io straipsnio nuostatos taip pat taikomos nesusituokusiems tvams gimusio vaiko

kilms nustatymui (legitimacijai).
1.32 straipsnis. Vaik ir tv tarpusavio santykiams taikytina teis
1. Vaik ir tv asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis.
2. Jeigu n vienas i vaiko tv neturi nuolatins gyvenamosios vietos valstybje, kurioje
yra vaiko nuolatin gyvenamoji vieta, o vaikas ir abu jo tvai yra tos paios valstybs pilieiai,
taikoma valstybs, kurios pilieiai jie visi yra, teis.
1.33 straipsnis. vaikinimo santykiams taikytina teis
1. vaikinimo santykiai nustatomi pagal vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis.
2. Jeigu yra aiku, kad vaikinus pagal vaikinamo vaiko nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis vaikinimas nebus pripastamas tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos
valstybje ar valstybje, kurios pilieiai jie (jis) yra, gali bti vaikinama pagal i valstybi teis,
jeigu tai nepakenks vaiko interesams. Jeigu neaiku, ar vaikinimas bus pripaintas kitoje
valstybje, vaikinti draudiama.
3. vaikio ir tvi bei j giminaii tarpusavio santykiams taikoma tvi (tvio)
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.
4. Bylos, susijusios su vaikinimu, priklauso Lietuvos Respublikos teism jurisdikcijai,
jeigu vaiko ar jo tvi (tvio) nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
1.34 straipsnis. Nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis
Nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis nustatoma pagal 1961 m. spalio
5 d. Hagos konvencij dl valdios institucij teisi ir taikytinos teiss nepilnamei teisi gynimo
srityje.
1.35 straipsnis. Pilnamei eimos nari globai ir rpybai taikytina teis
1. Pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i asmen nuolatins gyvenamosios
2. Bylos, susijusios su pilnamei asmen globa ar rpyba, priklauso Lietuvos
Respublikos teism jurisdikcijai, jeigu tokio asmens nuolatin gyvenamoji ar turto buvimo vieta
yra Lietuvos Respublikoje.
1.36 straipsnis. eimos nari tarpusavio ilaikymo (alimentiniams) santykiams
taikytina teis
eimos nari tarpusavio ilaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teis nustatoma
pagal 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencij dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss.
PENKTASIS SKIRSNIS
SUTARTINMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS
1.37 straipsnis. Sutartinms prievolms taikytina teis
1. Sutartinms prievolms taikoma prievols ali susitarimu pasirinkta teis. Toks ali
susitarimas gali bti numatytas pagal ali sudarytos sutarties slygas arba gali bti nustatomas
pagal faktines bylos aplinkybes. alys savo susitarimu gali pasirinkti tam tikros valstybs teis,
kuri bus taikoma visai sutariai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims.
2. alys savo susitarimu bet kada gali pakeisti anksiau pasirinkt sutartinei prievolei
taikytin teis kita teise. Taikytinos teiss pakeitimas galioja atgaline tvarka, taiau negali bti
panaudotas prie treiuosius asmenis ir nepadaro sutarties negaliojanios.
3. Aplinkyb, kad alys susitarimu pasirinko sutariai taikytin usienio teis, nra
pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs imperatyvias teiss normas,
kuri alys savo susitarimu negali pakeisti ar j atsisakyti.
17
4. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, su kuria sutartin prievol
yra labiausiai susijusi, teis. Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutart
yra susijusi valstyb, kurios teritorijoje yra:
1) alies, kuri turi vykdyti pareig, labiausiai bding tai sutariai, nuolatin gyvenamoji
vieta ar centrin administracija. Jeigu prievol yra labiau susijusi su prievols alies verslo vietos
valstybs teise, taikoma verslo vietos valstybs teis;
2) nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teis nekilnojamj daikt
ar teis naudoti nekilnojamj daikt;
3) vejo pagrindin verslo vieta veimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat
valstybje, kur yra vejo pagrindin verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntjo
pagrindin buvein arba krovinio isiuntimo vieta.
5. io straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu sutariai labiausiai bdingos pareigos vykdymo
vietos nustatyti negalima ir toje dalyje nustatytomis prezumpcijomis negalima remtis, nes i bylos
aplinkybi matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe.
6. Draudimo sutartims taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatin
gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju valstybs, kurios teritorijoje
yra daiktas, teis.
7. Arbitrainiam susitarimui taikoma teis, reglamentuojanti pagrindin sutart, o jei i
negalioja, arbitrainio susitarimo sudarymo vietos teis, o kai sudarymo vietos nustatyti
nemanoma, arbitrao vietos valstybs teis.
8. Sutartims, sudarytoms biroje ar aukcione, taikoma biros ar aukciono vietos valstybs
teis.
1.38 straipsnis. Sandorio formai taikytina teis
1. Sandorio formai taikytina teis nustatoma pagal io kodekso 1.37 straipsnio 1 dalies
nuostatas.
2. Jeigu sandorio alys susitarimu nepasirinko taikytinos teiss, sandorio formai taikoma
sandorio sudarymo vietos teis. Skirtingose valstybse esani ali sudaryta sutartis taip pat
galioja, jeigu jos forma atitinka bent vienos i t valstybi tokio sandorio formai taikomus teiss
reikalavimus.
3. Sandori, kuri dalykas yra nekilnojamasis daiktas ar teiss j, forma turi atitikti
nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teiss reikalavimus.
4. Vartojimo sutari formai yra taikoma vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos teis.
1.39 straipsnis. Usienio teiss taikymo vartojimo sutartims ypatumai

1. Neteko galios nuo 2014-06-13.
2. io kodekso 1.37 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties ali teis pasirinkti sutartinei
prievolei taikytin teis neatima ir neriboja vartotojo teiss ginti savo interesus priemonmis ir
bdais, kuriuos nustato jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu:
1) vartojimo sutartis buvo sudaryta jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje pagal
speciali ofert ar reklam toje alyje;
2) vartotojas buvo kitos sutarties alies paskatintas vykti usienio valstyb sudaryti
sutarties;
3) kita alis ar jos atstovas gavo usakym i vartotojo io nuolatins gyvenamosios vietos
valstybje.
3. Jeigu vartojimo sutarties alys nepasirinko taikytinos teiss, taikoma valstybs, kurioje
yra vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta, teis.
4. io straipsnio nuostatos netaikomos veimo sutartims, taip pat paslaug sutartims, pagal
kurias vartotojui paslaugos teikiamos tik kitoje valstybje, o ne Lietuvos Respublikoje.
1.40 straipsnis. galiojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teis
18
galiojimo formai taikoma valstybs, kurioje jis iduotas, teis. galiojimo galiojimo
terminas, jeigu nenurodytas galiojime, taip pat atstovo teiss ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo
tarpusavio atsakomyb bei j atsakomyb tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybs,
kurioje atstovas veikia, teis.
1.41 straipsnis. Dovanojimo sutartims taikytina teis
1. Dovanojimo sutartims taikoma dovanotojo nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos
valstybs teis, iskyrus nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, ioms sutartims taikoma
nekilnojamojo daikto buvimo vietos teis.
2. Dovanojimo sutartis negali bti pripainta negaliojania, jeigu jos forma atitinka
dovanojimo sutarties sudarymo vietos arba dovanotojo nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos
valstybs teiss reikalavimus.
1.42 straipsnis. Reikalavimo perleidimui ar skolos perklimui taikytina teis
1. Su reikalavimo perleidimu ar skolos perklimu susijusiems santykiams taikoma ali
susitarimu pasirinkta teis.
2. ali pasirinkta teis perleidiant reikalavim negali bti panaudota prie skolinink,
jeigu nebuvo gautas jo sutikimas dl pasirinktos taikytinos teiss.
3. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, su reikalavimo perleidimu ir skolos perklimu
susijusiems santykiams taikoma teis, reglamentuojanti pagrindin prievol, dl kurios
atsirandantis reikalavimas (skola) yra perleidiamas (perkeliama).
4. Reikalavimo perleidimo ar skolos perklimo formai taikoma reikalavimo perleidimui ar
skolos perklimui taikytina teis.
ETASIS SKIRSNIS
PADARYTOS ALOS (DELIKTINMS) PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS
1.43 straipsnis. Dl padarytos alos atsirandanioms prievolms taikytina teis
1. ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos alos,
nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar buvo
kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis.
2. Jeigu veiksmo padarymo ar kitoki aplinkybi arba alos atsiradimo vietos valstybs
nustatyti nemanoma, taikoma valstybs, su kuria yra labiausiai susijusi ta alos atlyginimo byla,
teis.
3. Po alos padarymo alys gali susitarti, kad alos atlyginimui bus taikoma byl
nagrinjanio teismo vietos valstybs teis.
4. Jeigu abiej ali nuolatin gyvenamoji vieta yra toje pat valstybje, alos atlyginimui
taikoma ios valstybs teis.
5. Prievolms, atsirandanioms dl netinkamos kokybs produkt padarytos alos, taikoma
alos padarymo vietos valstybs teis, jeigu ioje valstybje yra nukentjusiojo nuolatin
gyvenamoji vieta ar atsakingo u al asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis
sigijo produkt. Jeigu nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybje yra atsakingo u
al asmens verslo vieta arba ioje valstybje nukentjusysis sigijo produkt, tai taikoma
nukentjusiojo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu pagal ioje dalyje ivardytus
kriterijus taikytinos teiss nustatyti negalima, taikoma atsakingo u al asmens verslo vietos
valstybs teis, iskyrus atvejus, kai iekovas savo reikalavim grindia alos padarymo vietos
valstybs teise.
6. Remiantis prievolms, atsirandanioms dl alos padarymo, taikytina teise nustatomos
civilins atsakomybs slygos, jos mastas, atsakingas asmuo, atleidimo nuo civilins atsakomybs
slygos.
1.44 straipsnis. Eismo vykio metu padarytos alos atlyginimui taikytina teis
Reikalavimams atlyginti al, padaryt eismo vykio metu, taikytina teis nustatoma pagal
1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencij dl eismo vykiams taikytinos teiss.
19
1.45 straipsnis. Reikalavimams atlyginti asmeninms neturtinms teisms padaryt

al taikytina teis
1. Reikalavimams atlyginti asmeninms neturtinms teisms visuomens informavimo
priemoni veiksmais padaryt al taikoma nukentjusiojo pasirinkimu nukentjusiojo nuolatins
gyvenamosios ar verslo vietos arba alos atsiradimo vietos valstybs teis, arba al padariusio
asmens nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis.
2. Replikai (paneigimui) taikoma valstybs, kurioje buvo paskelbta publikacija ar i kurios
buvo transliuojama radijo ar televizijos laida, teis.
1.46 straipsnis. Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al
taikytina teis
Reikalavimams atlyginti nesininga konkurencija padaryt al taikoma valstybs, kurios
rinkoje atsirado nesiningos konkurencijos neigiamos pasekms, teis. Jeigu nesininga
konkurencija paeid tik pavienio asmens interesus, taikoma valstybs, kurios teritorijoje yra
nukentjusiojo verslo vieta, teis.
1.47 straipsnis. Skolinink daugetas
Jeigu al padar keli asmenys, taikytina teis nustatoma atskirai kiekvienam i j pagal
io kodekso 1.43 straipsnio nuostatas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
DAIKTINMS TEISMS TAIKYTINA TEIS
1.48 straipsnis. Nuosavybs teisiniams santykiams taikytina teis
1. Nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss nekilnojamj ir kilnojamj daikt
nustatomos pagal valstybs, kurioje buvo tas daiktas jo teisins padties pasikeitimo metu, teis.
Daiktas pripastamas nekilnojamuoju ar kilnojamuoju pagal jo buvimo vietos valstybs teis.
2. Nuosavybs ir kit daiktini teisi oficialiai registracijai taikoma valstybs, kurioje yra
daiktas jo registravimo metu, teis.
3. Nuosavybs teis ir kitos daiktins teiss veam daikt (krovin) nustatomos pagal io
daikto paskyrimo vietos valstybs teis.
4. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt, kai yra gyjamoji senatis, nustatoma pagal
daikto buvimo vietos valstybs teis.
1.49 straipsnis. ali teis pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytin teis
1. Kaip taikytin teisi kilnojamj daikt atsiradimui ir pabaigai teis alys susitarimu
gali pasirinkti daikto isiuntimo ar paskyrimo vietos valstybs teis arba sandoriui taikytin teis.
2. Aplinkyb, kad alys pasirinko toki taikytin teis, negali bti panaudota prie
treiuosius asmenis.
1.50 straipsnis. Teiss kilnojamj daikt suvarymams taikytina teis
1. Jeigu teis daikt, kuris veamas Lietuvos Respublik, yra suvarytas usienyje, tai
pripastama, kad i teis yra suvaryta ir Lietuvos Respublikoje.
2. Usienyje atsiradusi daikto sulaikymo teis galioja ir vetam Lietuvos Respublik
kilnojamajam daiktui, taiau ji negali bti panaudota prie siningus treiuosius asmenis.
3. Daikto sulaikymo teis eksportuojamam kilnojamajam daiktui nustato daikto paskyrimo
1.51 straipsnis. keitimui taikytina teis
1. Teisi, vertybini popieri ir reikalavimo teiss keitim nustato ali susitarimu
pasirinkta teis, taiau taikytinos teiss pasirinkimas negali bti panaudotas prie treiuosius
asmenis.
2. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss, reikalavimo teis ir vertybini popieri
keitim nustato kreditoriaus nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis, o kit teisi
keitim ioms teisms taikytina teis.
20
ATUNTASIS SKIRSNIS
INTELEKTINEI NUOSAVYBEI TAIKYTINA TEIS
1.52 straipsnis. Su intelektins nuosavybs teise susijusioms sutartims taikytina teis
1. Jeigu alys nepasirinko taikytinos teiss (io kodekso 1.37 straipsnis), su intelektins
nuosavybs teismis susijusioms sutartims taikoma ias teises perleidianios ar suteikianios teis
jomis naudotis alies nuolatins gyvenamosios ar verslo vietos valstybs teis.
2. Darbdavio ir darbuotojo sutartims dl intelektins nuosavybs objekto sukrimo darbo
metu taikoma darbo sutartims taikytina teis.
1.53 straipsnis. Intelektins nuosavybs teiss ir j gynimui taikytina teis
1. Intelektins nuosavybs teisms ir j gynimui taikoma valstybs, kurioje praoma
apginti ias teises, teis.
2. Jeigu yra paeistos intelektins nuosavybs teiss, alys po alos padarymo savo
susitarimu kaip taikytin teis gali pasirinkti byl nagrinjanio teismo vietos valstybs teis.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KITOKIOMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS
1.54 straipsnis. Dl turto nepagrsto gijimo ar sutaupymo atsirandanioms
prievolms taikytina teis
1. I prievols, vykdytos be teisinio pagrindo, atsirandantiems reikalavimams taikoma
valstybs, pagal kurios statymus nustatytinas prievols teisinis pagrindas, teis.
2. Dl turto nepagrsto gijimo neteistais veiksmais atsirandantiems reikalavimams
taikoma valstybs, kur buvo atlikti neteisti veiksmai, teis.
3. Jeigu turtas buvo nepagrstai gytas ar sutaupytas egzistuojant ali teisiniam santykiui,
taikoma t teisin santyk nustatanti teis.
1.55 straipsnis. Vienaaliams sandoriams taikytina teis
Vienaaliams sandoriams taikoma valstybs, kurioje jie buvo sudaryti, teis.
1.56 straipsnis. Vertybiniams popieriams taikytina teis
1. ekiams ir vekseliams taikomos 1931 m. kovo 19 d. enevos konvencija dl statym
kolizij naudojant ekius sprendimo ir 1930 m. birelio 7 d. enevos konvencija dl statym
kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.
2. Kitiems vertybiniams popieriams taikoma j ileidimo (idavimo) vietos valstybs teis.
1.57 straipsnis. Atsiskaitym valiutai taikytina teis
1. Atsiskaitym valiuta nustatoma pagal valstybs, kurioje turi bti atliktas mokjimas,
teis, jeigu alys savo susitarimu nra pasirinkusios atsiskaitym valiutos.
2. Visais kitais atvejais valiutai taikoma valiutos valstybs teis.
1.58 straipsnis. Kitais pagrindais atsirandanioms prievolms taikytina teis
Dl kito asmens reikal tvarkymo atsirandanioms prievolms ir kitais iame skyriuje
nenumatytais pagrindais atsirandanioms prievolms taikoma valstybs, kurioje buvo prievoli
atsiradimo pagrindas, teis.
1.59 straipsnis. Iekinio senaiai taikytina teis
Iekinio senatis nustatoma pagal teis, kuri taikoma civilini teisini santyki dalyvi
teisms ir pareigoms nustatyti.
DEIMTASIS SKIRSNIS
PAVELDJIMO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS
1.60 straipsnis. Veiksnumas pagal testament
Testatoriaus galjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testament nustatomas pagal
21
testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Jeigu asmuo nuolatins gyvenamosios
vietos neturjo ar j nustatyti nemanoma, tai galjimas sudaryti testament nustatomas pagal jo
sudarymo vietos valstybs teis.
1.61 straipsnis. Testamento forma
1. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma i akt sudarymo vietos
valstybs teis.
2. Testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu i akt forma atitinka
testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teiss reikalavimus arba valstybs, kurios
pilietis testatorius buvo i akt sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybs i akt
sudarymo ar mirties metu teiss reikalavimus. Testamentas dl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio
testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu j forma atitinka nekilnojamojo daikto
buvimo vietos valstybs teis.
1.62 straipsnis. Kitiems paveldjimo teiss santykiams taikytina teis
1. Kitiems paveldjimo teiss santykiams, iskyrus su nekilnojamj daikt paveldjimu
susijusius, taikoma valstybs, kurios teritorijoje buvo nuolatin palikjo gyvenamoji vieta jo
mirties momentu, teis. Nekilnojamojo daikto paveldjimo santykiams taikoma nekilnojamojo
daikto buvimo vietos valstybs teis.
2. Jeigu palikimas atsirado po Lietuvos Respublikos pilieio mirties, tai nepaisant
taikytinos teiss jo pdiniai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir turintys teis privalomj
palikimo dal, paveldi i dal pagal Lietuvos Respublikos teis, iskyrus nekilnojamuosius
daiktus.
3. Jeigu pagal paveldjimo santykiams taikytin teis turtas negali pereiti usienio
valstybei, kai kit pdini nra, o turtas yra Lietuvoje, tai is turtas pereina Lietuvos Respublikos
nuosavybn.
II DALIS
SANDORIAI
III SKYRIUS
SANDORI SAMPRATA IR FORMA
1.63 straipsnis. Sandori samprata ir rys
1. Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti
civilines teises ir pareigas.
2. Sandoriai gali bti vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai.
3. Vienaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies valios.
4. I vienaalio sandorio atsiranda pareigos j sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims i
vienaalio sandorio pareigos atsiranda tik statym nustatytais atvejais arba kai tie asmenys
sutinka.
5. Vienaaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojanios teiss normos
taikomos tiek, kiek tai neprietarauja statymams ir vienaalio sandorio esmei.
6. Dvialiu laikomas sandoris, kuriam sudaryti btina dviej ali suderinta valia.
7. Daugiaaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trij ir daugiau
ali valia.
1.64 straipsnis. Valios ireikimo forma
1. Sandor sudaranio asmens laisva valia gali bti ireikta odiu, ratu, veiksmu ar
kitokia valios ireikimo forma.
2. Asmens valia gali bti numanoma atsivelgiant konkreias sandorio sudarymo
aplinkybes.
3. Tyljimas laikomas asmens valios iraika tik statym ar sandorio ali susitarimo
numatytais atvejais.
1.65 straipsnis. Valios ireikimas vieu skelbimu
22
1. statym ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teis ireikti savo vali vieu
skelbimu io straipsnio nustatyta tvarka (vieas galiojimas, vieas galiojimo panaikinimas ir kt.).
2. Vieas skelbimas skelbiamas paskutins inomos kitos sandorio alies gyvenamosios ar
verslo vietos arba vieai ireikianio savo vali asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikratyje
(jeigu toks yra) ir viename i nacionalini Lietuvos Respublikos laikrai, o sutartyje numatytais
atvejais sutartyje nurodytame interneto tinklalapyje. Teismas prireikus gali nustatyti ir kitoki
asmens valios vieo skelbimo tvark.
3. Preziumuojama, kad valios ireikimas tapo inomas kitai sandorio aliai prajus
keturiolikai dien nuo paskutinio vieo paskelbimo dienos. Taiau i prezumpcija netaikoma, jeigu
savo vali vieai paskelbs asmuo neatliko vis manom ir jam prieinam veiksm kitos sandorio
alies gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti.
4. Apie asmens vali vieai skelbiama vali reikianiojo lomis.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
1.66 straipsnis. Slyginis sandoris

1. Teisi arba pareig atsiradim, pasikeitim ar pabaig sandoris gali padaryti
priklausomus nuo tam tikr slyg buvimo ar nebuvimo.
2. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi
ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas
neinomas.
3. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi
ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas
neinomas.
4. Jeigu teisi ar pareig atsiradim, pasikeitim ar pabaig alys padar priklausomus nuo
neteistos arba vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujanios slygos vykdymo arba nuo
neteist veiksm atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis.
1.67 straipsnis. Nesiningo sukliudymo ar padjimo slygai atsirasti pasekms
1. Jeigu slygai atsirasti nesiningai sukliud alis, kuriai ta slyga nenaudinga, tai
pripastama, kad slyga buvo.
2. Jeigu slygai atsirasti nesiningai padjo alis, kuriai ta slyga naudinga, tai
pripastama, kad slygos nebuvo.
1.68 straipsnis. Kitos slyginio sandorio pasekms
1. Jeigu slyga sandorio sudarymo metu jau buvo, tai sandoris laikomas beslyginiu, kai ta
slyga atidedamoji, arba niekiniu, kai ta slyga naikinamoji.
2. Jeigu sandorio sudarymo metu buvo aiku, kad slygos neatsiras, tai sandoris laikomas
beslyginiu, kai ta slyga atidedamoji, arba niekiniu, kai ta slyga naikinamoji.
3. Jeigu atidedamosios slygos objektyviai negali bti, tai sandoris yra niekinis, o jeigu
objektyviai negali bti naikinamosios slygos, sandoris yra beslyginis.
4. Jeigu atidedamosios slygos buvimas iimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai
sandoris yra niekinis.
1.69 straipsnis. Sandorio sudarymo vieta
1. Vienaalio sandorio sudarymo vieta laikoma sandorio alies valios ireikimo vieta
(galiojimo sudarymo, testamento patvirtinimo vieta ir t. t.).
2. Dvialio ar daugiaalio sandorio sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo
vieta, jeigu ali susitarimo ar statym nenumatyta kas kita.
3. Jeigu sandoriui sudaryti nebtina, kad oferentas gaut praneim apie akcept, tai
sandorio sudarymo vieta laikoma akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta arba akceptanto faktini
veiksm atlikimo vieta.
1.70 straipsnis. Sandori sudarymo tvarka
23
1. Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus. Neleidiama sudaryti
sandorio per atstov, jeigu to pobdio sandor kaip to sandorio alis gali sudaryti tik asmenikai
pats fizinis asmuo, taip pat statym numatyt kit sandori.
2. Juridini asmen vardu sandorius sudaro j steigimo dokumentuose numatyti organai
arba atstovai.
1.71 straipsnis. Sandori forma
1. Sandoriai sudaromi odiu, ratu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais
veiksmais.
2. Sandoris, kuriam statymai nenustato konkreios formos, laikomas sudarytu, jeigu i
asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandor (konkliudentiniai veiksmai).
1.72 straipsnis. odin sandori forma
1. Sandoriai, kuriems statymai ar ali susitarimas nenustato raytins formos, gali bti
sudaromi odiu.
2. Su raytins sutarties vykdymu susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai
neprietarauja statymams ar sutariai.
1.73 straipsnis. Raytin sandori forma
1. Paprasta raytine forma turi bti sudaromi:
1) fizini asmen sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesn kaip
vienas tkstantis penki imtai eur, iskyrus sandorius, kurie ir vykdomi sudarymo metu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
2) juridini asmen steigimo sandoriai, iskyrus kini bendrij steigimo sandorius, kurie
turi bti sudaromi notarine forma;
3) preki pirkimopardavimo isimoktinai sutartys;
4) draudimo sutartys;
5) arbitrainiai susitarimai;
6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vieneri met terminui sutartys;
7) preliminarins sutartys;
8) asmens ilaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
9) taikos sutartys;
10) motorins transporto priemons pirkimopardavimo sutartys;
Papildyta straipsnio punktu:
11) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas ar kiti statymai nustato privalom paprast
raytin form.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
2. Raytins formos sandoriai sudaromi suraant vien dokument, pasiraom vis

sandorio ali, arba alims apsikeiiant atskirais dokumentais. Raytins formos dokumentui
prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio ar kitokiais
telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti
para.
3. alys susitarimu gali nustatyti papildom raytins sandorio formos reikalavim (tam
tikr asmen para buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento
suraymas ir t. t.) bei numatyti toki papildom reikalavim nesilaikymo teisines pasekmes. Kai
alys i reikalavim nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu ali susitarimu nenustatyta
ko kita.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
24
1.74 straipsnis. Notarin sandori forma

1. Notarine forma turi bti sudaromi:
1) daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnojamojo
daikto suvarymo sandoriai, iskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto
perleidimo sandorius, jeigu iame kodekse nenustatyta kitaip;
2) vedyb sutartys (ikivedybin ir povedybin);
3) udarj akcini bendrovi akcij pirkimopardavimo sutartys, kai parduodama

25 procentai ar daugiau udarosios akcins bendrovs akcij arba akcij pardavimo kaina
yra didesn kaip keturiolika tkstani penki imtai eur, iskyrus atvejus, kai akcinink
asmenins vertybini popieri sskaitos tvarkomos vertybini popieri rink
reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka;
4) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas nustato privalom notarin form.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XI-2001, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2824 (2012-05-19)
1.75 straipsnis. Teisin sandori registracija

1. statymas gali nustatyti privalom tam tikr sandori teisin registracij. alims
sandoris galioja, nors ir nra privalomai registruotas. ali teiss ir pareigos tokiais atvejais
atsiranda ne nuo sandorio registravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas statyme ar ali
susitarimu, iskyrus atvejus, kai is kodeksas nustato, kad ali teiss ir pareigos atsiranda tik nuo
sandorio registravimo.
2. Neregistravusios sandorio alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius
asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis remdamosi kitais rodymais.
3. Jeigu t pat daikt ar daiktines teises gijo keli asmenys, taiau vienas asmuo sandor
registravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daikt ar daiktines teises gijo sandor registravs asmuo.
Jeigu n vienas asmuo sandorio neregistravo, laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor sudars
asmuo.
4. Jeigu tas paias teises daikt ar daiktines teises registravo keli asmenys, tai laikoma,
kad teises gijo pirmasis sandor registravs asmuo.
5. Privalom sandori teisin registracij atliekani valstybs institucij ar kit
organizacij darbuotoj neteistais veiksmais asmenims padaryt al atlygina valstyb.
1.76 straipsnis. Raytins formos sandori pasiraymas
1. Raytins formos sandorius turi pasirayti juos sudar asmenys. Jeigu fizinis asmuo dl
fizinio trkumo, ligos ar kitoki prieasi negali pats pasirayti, jo pavedimu sandor gali u j
pasirayti kitas asmuo. U kit asmen pasiraiusio asmens para turi patvirtinti notaras arba
mons, staigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba
stacionarins gydymo staigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba
karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandor sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime
esanio laivo kapitonas, kartu nurodydami prieast, dl kurios sudarantis sandor asmuo pats
negaljo pasirayti.
2. Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacij galinius renginius, tai
visais atvejais privalo bti pakankamai duomen sandorio alims nustatyti. Jeigu toki duomen
nra, alys, kilus ginui, negali remtis liudytoj parodymais sandorio sudarymo faktui rodyti.
1.77 straipsnis. Kitokios, negu statymo leidiama, formos sandori sudarymas
1. Sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromi
paprastos raytins formos ar notarins formos.
2. Notarins formos gali bti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti statymas nustato paprast
raytin form.
25
IV SKYRIUS
NEGALIOJANTYS SANDORIAI
1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginijami sandoriai
1. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis statymais, negalioja, nepaisant to,
yra ar ne teismo sprendimas pripainti j negaliojaniu. alys negali niekinio sandorio patvirtinti.
2. Sandoris, kur pripainti negaliojaniu btinas teismo sprendimas, yra nuginijamas
sandoris.
3. Niekiniu sandoris gali bti laikomas tik tada, kai yra statym nustatyti pagrindai.
4. Iekin dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti tik statym
nurodyti asmenys.
5. Reikalavim dl niekinio sandorio teisini pasekmi taikymo gali pareikti bet kuris
suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakt teismas
konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).
1.79 straipsnis. Nuginijamo sandorio patvirtinimas
1. alis, turinti teis sandor nuginyti, gali j patvirtinti per kitos sandorio alies arba
statym nustatyt termin. Patvirtinusi sandor, alis netenka teiss j ginyti.
2. Preziumuojama, kad alis sandor patvirtino, jeigu po to, kai ji gijo galimyb sandor
patvirtinti arba nuginyti:
1) sandor visikai ar i dalies vykd;
2) pareikalavo, kad kita alis vykdyt sandor;
3) utikrino kitai aliai savo prievoli vykdym;
4) visikai ar i dalies perleido kitam asmeniui pagal t sandor gytas teises.
1.80 straipsnis. Imperatyvioms statymo normoms prietaraujanio sandorio
negaliojimas
1. Imperatyvioms statymo normoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
2. Kai sandoris negalioja, viena jo alis privalo grinti kitai sandorio aliai visa, k yra
gavusi pagal sandor (restitucija), o kai negalima grinti to, k yra gavusi, natra, atlyginti to
vert pinigais, jeigu statymai nenumato kitoki sandorio negaliojimo pasekmi.
3. Restitucijos taisykles nustato io kodekso etosios knygos normos.
4. Turtas, buvs pripainto negaliojaniu sandorio dalyku, negali bti ireikalautas i j
siningai gijusio treiojo asmens, iskyrus io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus
atvejus.
1.81 straipsnis. Vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujanio sandorio
negaliojimas
1. Vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
2. Jeigu sandoris negalioja dl io straipsnio 1 dalyje numatyt prieasi, io kodekso
1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisykls netaikomos, kai abi alys inojo ar turjo inoti, jog
sandoris prietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei.
3. Vienaal ar dvial restitucija galima, jeigu jos taikymas neprietarauja imperatyvioms
statym normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas vieajai tvarkai ar geros morals
normoms prietaraujanio sandorio tikslas, o vieosios teiss normos nenustato tokio sandorio
alims turtini sankcij.
1.82 straipsnis. Juridinio asmens teisnumui prietaraujanio sandorio negaliojimas
1. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organ, paeidiant privataus
juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyt j kompetencij ar prietaraujantys juridinio
asmens tikslams, gali bti pripainti negaliojaniais tik tais atvejais, kai kita sandorio alis veik
nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad tas sandoris prietarauja privataus juridinio asmens
veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokument paskelbimo faktas tokiais atvejais nra
pakankamas kitos alies nesiningumo rodymas, todl juridinis asmuo turi rodyti, kad kita
sandorio alis tikrai veik nesiningai (io kodekso 2.74, 2.832.85 straipsniai).
26
2. Viej juridini asmen sudaryti sandoriai, prietaraujantys j veiklos tikslams, gali

bti pripastami negaliojaniais.
3. Iekin dl sandorio pripainimo negaliojaniu iame straipsnyje numatytais pagrindais
turi teis pareikti pats juridinis asmuo, jo steigjas (steigjai) arba juridinio asmens dalyvis
(dalyviai). statymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinius teis pareikti tok iekin, arba
specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti t iekin reikiantys asmenys (pvz., tam tikro akcij
(bals) skaiiaus turjimas).
4. Tokiems sandoriams yra taikomos io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.
1.83 straipsnis. statym nustatyta tvarka neregistruoto ar licencijos verstis tam
tikra veikla neturinio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio
teisins pasekms
1. Pagal statym nustatyta tvarka neregistruoto juridinio asmens vardu sudaryt sandor
teiss ir pareigos atsiranda j sudariusiam asmeniui, jeigu nra kito pagrindo tok sandor pripainti
negaliojaniu.
2. Pagal sandorius, sudarytus juridinio asmens vardu iki juridinio asmens registravimo,
iuos sandorius sudar asmenys atsako solidariai, jeigu registruotas juridinis asmuo neprisiima
prievoli pagal tuos sandorius (io kodekso 2.61 straipsnis).
1.84 straipsnis. Neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripainimas
negaliojaniu
1. Nepilnameio iki keturiolikos met sudarytas sandoris negalioja, iskyrus smulkius
buitinius sandorius, kuriuos pagal kodeks ir kitus statymus nepilnameiai iki keturiolikos met
gali sudaryti savarankikai.
2. Fizinio asmens, kuris dl psichikos sutrikimo statym nustatyta tvarka yra pripaintas
neveiksniu tam tikroje srityje, toje srityje sudarytas sandoris negalioja.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais, be io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje
numatyt pasekmi, veiksnioji alis privalo atlyginti antrajai aliai ios turtas ilaidas, taip pat jos
turto netekim ar sualojim, jeigu veiksnioji alis inojo arba turjo inoti, kad antroji alis yra
neveiksni ioje srityje.
4. Iekin dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti neveiksnaus tam
tikroje srityje asmens atstovai pagal statym ir prokuroras. Jeigu sandoris yra naudingas
neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, jo atstovas pagal statym statym nustatyta tvarka
sandor gali patvirtinti.
1.85 straipsnis. Ribotai veiksnaus fizinio asmens ir fizinio asmens, kuris sprendimus
tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, nesinaudojant
pagalba sudaryt sandori pripainimas negaliojaniais
1. Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje dl psichikos sutrikimo,
toje srityje be rpintojo sutikimo sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas
negaliojaniu pagal rpintojo ar prokuroro iekin.
2. Fizinio asmens, kuris sprendimus tam tikroje srityje priima naudodamasis pagalba, toje
srityje nesinaudojant pagalba sudarytas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu iame kodekse
numatytais sandori negaliojimo pagrindais pagal pagalb teikianio asmens ar prokuroro iekin.
3. Jeigu toks sandoris pripastamas negaliojaniu, taikomos io kodekso 1.84 straipsnio 3
dalies nuostatos.
4. Rpintojas gali duoti sutikim sudaryti sandor ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra
naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas tam tikroje srityje.
1.86 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas

1. Tik dl aki (neketinant sukurti teisini pasekmi) sudarytas sandoris negalioja.
2. Tokiems sandoriams taikomos io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.
27
1.87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas

1. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kur alys i
tikrj turjo galvoje, taikytinos taisykls.
2. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra paeistos treij asmen teiss ar teisti interesai, ie
asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo fakt prie apsimestinio sandorio alis.
3. Apsimestinio sandorio alys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti
prie treiuosius asmenis, kurie siningai gijo teises apsimestinio sandorio pagrindu.
1.88 straipsnis. Nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sudaryto
sandorio pripainimas negaliojaniu
1. Nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met be tv ar rpintoj sutikimo
sudaryt sandor, iskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal kodeks ar kitus statymus
turi teis sudaryti savarankikai, gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal to
nepilnameio tv ar rpintoj iekin.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripastamas negaliojaniu, taikomos
io kodekso 1.84 straipsnio 3 dalies nuostatos.
3. Nepilnameio atstovai pagal statym gali duoti sutikim sudaryti sandor ir po jo
sudarymo, jeigu sandoris naudingas nepilnameiui.
1.89 straipsnis. Savo veiksm reikms negaljusio suprasti fizinio asmens sudaryto
sandorio pripainimas negaliojaniu
1. Fizinio asmens, kuris nors ir bdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios
bsenos, kad negaljo suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, sudarytas sandoris gali bti
teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal io fizinio asmens iekin.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytas sandoris pripastamas negaliojaniu, tai, be io
kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyt pasekmi aliai, kuri sandorio sudarymo metu negaljo
suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, tos alies turtas ilaidas, taip pat jos turto netekim
ar sualojim atlygina antroji alis, jeigu i antroji alis inojo ar turjo inoti, kad su ja sandor
sudars asmuo buvo tokios bsenos.
1.90 straipsnis. Dl suklydimo sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu
1. I esms suklydus sudarytas sandoris gali bti teismo tvarka pripaintas negaliojaniu
pagal klydusios alies iekin.
2. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus
sandorio sudarymo metu.
3. Jeigu i esms suklydus sudarytas sandoris pripastamas negaliojaniu, tai taikomos io
kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, alis, pagal kurios iekin sandoris pripaintas
negaliojaniu, turi teis reikalauti i antrosios alies atlyginti turtas ilaidas, taip pat savo turto
netekim ar sualojim, jeigu rodo, kad suklydo dl antrosios alies kalts. Jeigu tai nerodyta,
alis, pagal kurios iekin sandoris pripaintas negaliojaniu, privalo atlyginti antrajai aliai turtas
ilaidas, taip pat jos turto netekim ar sualojim.
4. Suklydimas turi esmins reikms, kai buvo suklysta dl paties sandorio esms, jo
dalyko ar kit esmini slyg arba dl kitos sandorio alies civilinio teisinio statuso ar kitoki
aplinkybi, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, inodamas tikrj reikal padt, panaioje
situacijoje sandorio nebt sudars arba bt j sudars i esms kitokiomis slygomis.
Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi alys arba vien al suklaidino kita alis,
neturdama tikslo apgauti, taip pat kai viena alis inojo ar turjo inoti, kad kita alis suklydo, o
reikalavimas, kad suklydusi alis vykdyt sutart, prietaraut siningumo, teisingumo ar
protingumo principams.
5. Suklydimas negali bti laikomas turiniu esmins reikms, jeigu alis suklydo dl savo
didelio neatsargumo arba dl aplinkybi, dl kuri rizik buvo prisimusi ji pati, arba, atsivelgiant
konkreias aplinkybes, btent jai tenka rizika suklysti.
6. Dl alies valios iraikos ar jos perdavimo vykusi klaida laikoma vali ireikusios
alies suklydimu.
28
7. Suklydusi alis neturi teiss reikalauti pripainti sutart negaliojania, jeigu ji savo teises
ir interesus adekvaiai gali apginti kitais gynimo bdais.
1.91 straipsnis. Dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo,
taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja
alimi ar dl susidjusi sunki aplinkybi sudaryto sandorio
pripainimas negaliojaniu
1. Dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dl vienos alies
atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kur asmuo
dl susidjusi aplinkybi buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis slygomis, gali bti
teismo tvarka pripaintas negaliojaniu pagal nukentjusiojo iekin.
2. Jeigu sandoris pripaintas negaliojaniu dl vienos i io straipsnio 1 dalyje nurodyt
prieasi, tai antroji alis privalo grinti nukentjusiajam visa, k ji yra gavusi pagal sandor, o
kai to negalima grinti, atlyginti to vert pinigais. Be to, kaltoji alis turi atlyginti
nukentjusiajam visas turtas ilaidas.
3. Jeigu sandoris pripaintas negaliojaniu dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo,
realaus grasinimo ar dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi, tai nukentjusysis
taip pat turi teis reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padaryt neturtin al.
4. iame straipsnyje vartojama samprata realus grasinimas reikia kitos sandorio alies
ar treiojo asmens nepateisinamus ir neteistus prie sandorio al, jos tvus, vaikus, sutuoktin,
senelius, vaikaiius arba kitus artimuosius alies giminaiius, arba j turt ar reputacij nukreiptus
veiksmus, kurie duoda pagrind manyti, kad gali bti padaryta alos iems asmenims, j turtui ar
reputacijai, ir aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkanios alternatyvos, kaip tik sudaryti
sutart. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio alies ar treiojo asmens grasinimas
panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomikai silpnesn ar i esms ekonomikai
priklausom sandorio al priversti, kad i sudaryt jai ypa ekonomikai nenauding sandor.
Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsivelgti alies, kuriai buvo
grasinta, ami, finansin bei ekonomin bkl, lyt, veiksm pobd ir kitas turinias reikms
bylai aplinkybes.
5. Apgaul taip pat gali bti sandorio alies tyljimas, t. y. aplinkybi, kurias inodama
kita sandorio alis nebt sudariusi sandorio, nuslpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo,
teisingumo ir siningumo principais, tos aplinkybs turjo bti atskleistos kitai aliai, arba
aktyvs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kit sandorio al dl sandorio efekto, jo esmini
slyg, sandor sudaranio asmens civilinio teisinio subjektikumo bei kit esmini aplinkybi.
6. Jeigu apgaul, smurt ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio alis, o treiasis asmuo,
sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu tik tuo atveju, jei kita sandorio alis inojo arba turjo
inoti iuos faktus.
7. Dl apgauls sudaryto sandorio pripainimo negaliojaniu faktas negali bti panaudotas
prie siningus treiuosius asmenis, iskyrus io kodekso numatytas iimtis.
1.92 straipsnis. galiojimus virijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimas
Jeigu asmens atstovo galiojimus apribojo statymai ar sutartis ir atstovas iuos
apribojimus virija, toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal atstovaujamojo iekin,
jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (io kodekso 2.133 straipsnis).
1.93 straipsnis. Sandorio negaliojimas dl statym reikalaujamos sandorio formos
nesilaikymo
1. statym reikalaujamos formos nesilaikymas sandor daro negaliojant tik tuo atveju,
kada toks negaliojimas sakmiai nurodytas statymuose.
2. statym reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymas atima i ali teis, kai
kyla ginas dl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, remtis liudytoj parodymais fakt
rodyti, o statymuose sakmiai nurodytais atvejais sandor daro negaliojant.
3. statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant.
4. Jeigu viena i ali visikai ar i dalies vykd sandor, kuriam btinas notaro
patvirtinimas, o antroji alis vengia forminti sandor notarine tvarka, teismas vykdiusios sandor
29
alies reikalavimu turi teis pripainti sandor galiojaniu. iuo atveju sandorio po to notarine
tvarka forminti nebereikia.
5. Jeigu sandoris negalioja dl to, kad nesilaikoma statym reikalaujamos formos,
atsiranda io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekms.
6. io straipsnio 2 dalies nuostat teismas gali netaikyti, jeigu tai prietaraut
siningumo, teisingumo ir protingumo principams, btent kai:
1) yra kitoki raytini, nors ir netiesiogini sandorio sudarymo rodym;
2) sandorio sudarymo fakt patvirtinantys raytiniai rodymai yra prarasti ne dl alies
kalts;
3) atsivelgiant sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo manoma sandorio
forminti ratu;
4) atsivelgiant ali tarpusavio santykius, sandorio prigimt bei kitas svarbias bylai
aplinkybes, draudimas panaudoti liudytoj parodymus prietaraut siningumo, teisingumo ir
protingumo principams.
1.94 straipsnis. Reikalavimo teisikai registruoti sandor nesilaikymo teisins
pasekms
statym nustatyto reikalavimo teisikai registruoti sandor nesilaikymas sandorio nedaro
negaliojanio, iskyrus io kodekso numatytus atvejus.
1.95 straipsnis. Momentas, nuo kurio pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas
negaliojaniu
1. Pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas negaliojaniu ab initio (nuo jo sudarymo
momento).
2. Jeigu pagal turin pripainti sandorio negaliojaniu ab initio negalima, jis gali bti
pripaintas negaliojaniu tik nuo teismo sprendimo siteisjimo.
1.96 straipsnis. Sandorio dalies negaliojimo pasekms
Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit jo dali, jeigu galima daryti
prielaid, kad sandoris bt buvs sudarytas ir netraukiant negaliojanios dalies.
III DALIS
CIVILINI TEISI OBJEKTAI
V SKYRIUS
CIVILINI TEISI OBJEKT SAMPRATA IR RYS
1.97 straipsnis. Civilini teisi objekt rys
1. Civilini teisi objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei
turtins teiss, intelektins veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksm rezultatai, taip pat
kitos turtins ir neturtins vertybs.
2. Daiktai ir turtas, kuri apyvarta yra ribota, gali bti civilini teisi objektai tik statym
numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra iimti i civilins apyvartos ar kuri apyvarta yra ribota, turi
bti sakmiai nurodyti statymuose. Prieingu atveju laikoma, jog t daikt ar turto civilin
apyvarta neapribota.
1.98 straipsnis. Daiktai, kaip civilini teisi objektai
1. Daiktai, kaip civilini teisi objektai, skirstomi kilnojamuosius ir nekilnojamuosius.
2. Nekilnojamieji daiktai yra em ir kiti daiktai, kurie susij su eme ir kuri negalima
perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei i esms nesumainus j verts (pastatai,
renginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirt ir prigimt yra nekilnojamieji).
3. Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami statymuose numatyti laivai ir
orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisin registracija. statymai gali pripainti
nekilnojamaisiais daiktais ir kit turt.
4. Daiktai, kuriuos galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i
esms nesumainus j verts, laikomi kilnojamaisiais, jeigu statymai nenustato ko kita.
30
1.99 straipsnis. Daikt, kaip civilini teisi objekt, rys

1. Daiktai, kaip civilins teiss objektai, skirstomi daiktus, apibdintus pagal
individualius poymius ir pagal rinius poymius.
2. Daiktai taip pat yra skirstomi daliuosius ir nedaliuosius, suvartojamuosius ir
nesunaudojamuosius, pagrindinius daiktus ir j priklausinius.
1.100 straipsnis. Pinigai
Pinigai, kaip civilini teisi objektai, tai Lietuvos banko ileidiami banknotai, monetos
ir los sskaitose, kit valstybi ileidiami banko bilietai, valstybs ido bilietai, monetos ir
los sskaitose, esantys teista atsiskaitymo priemon.
1. 101 straipsnis. Vertybiniai popieriai
Vertybinis popierius, kaip civilini teisi objektas, tai dokumentas, patvirtinantis j
ileidusio asmens (emitento) sipareigojimus io dokumento turtojui. Vertybinis popierius gali
patvirtinti dokumento turtojo teis gauti i emitento palkan, dividend, dal likviduojamos
mons turto ar emitentui paskolint l (akcij, obligacij ir kt.), teis ar pareig atlygintinai ar
neatlygintinai sigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasiraymo teises, bsimuosius
sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teis gauti tam tikras pajamas ar pareig
sumokti, pasikeitus vertybini popieri rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi
taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui imokti tam tikr pinig sum
(ekiai) ar kuris patvirtina pareig sumokti tam tikr pinig sum iame dokumente nurodytam
asmeniui (vekseliai) arba kuris rodo nuosavybs teis prekes (prekiniai vertybiniai popieriai),
taip pat dokumentas, patvirtinantis teis ar pareig sigyti ar perleisti prekinius vertybinius
popierius (ivestinis prekinis vertybinis popierius). statym numatytais atvejais leidiami
nematerials vertybiniai popieriai, kurie yra paymimi (traukiami apskait) vertybini popieri
sskaitose.
2. statymai gali numatyti ir kitokius vertybinius popierius. Investuotoj teisi apsaugos
bei kapitalo rinkos prieiros ir reguliavimo tikslais statymai gali nustatyti kit vertybini
popieri (investicij) apibrim, kuris vartojamas iuos santykius reglamentuojaniuose
statymuose. Jeigu nenustatyta kitaip, investicijoms (investiciniams vertybiniams popieriams) io
kodekso normos ir vertybinio popieriaus apibrimas taikomi, jei tas investicijas patvirtinantys
dokumentai turi io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus poymius.
3. Vertybinio popieriaus patvirtinta teis gali bti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju,
kai perleidiamas pats vertybinis popierius, jeigu statymai nenumato ko kita. Vertybiniai popieriai
perleidiami pagal statymus, nusistovjusi praktik ar paproius laisvai be joki apribojim.
Vertybiniai popieriai perleidiami perdavimu, nors tai ir reikt paymti indosamentu.
4. Vertybiniai popieriai gali bti pirminiai arba ivestiniai. Pirminiai vertybiniai popieriai
patvirtina io straipsnio 1 dalyje numatytas j turtojo teises ir pareigas, iskyrus teis ar pareig
atlygintinai ar neatlygintinai sigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius, taip pat teis gauti tam
tikr pajam ar pareig sumokti tam tikr pinig sum pasikeitus vertybini popieri rinkos
kainoms. ias iskirtines teises ar pareigas patvirtinantys vertybiniai popieriai vadinami
ivestiniais vertybiniais popieriais.
5. Vertybiniai popieriai gali bti vardiniai, pareiktiniai arba orderiniai. Taip pat jie gali
bti piniginiai, nuosavybs ir prekiniai vertybiniai popieriai.
6. Piniginis vertybinis popierius suteikia teis gauti jame nurodyt pinig sum (ekis,
vekselis, obligacija).
7. Nuosavybs vertybinis popierius suteikia teis dalyvauti valdant mon, patvirtina
mons kapitalo turjim ir suteikia teis gauti dal mons pelno (akcijos ir akcij sertifikatai ir
kt.), iskyrus statym numatytas iimtis.
8. Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybs teis prekes, taip pat teis gauti
preki (konosamentas, sandliavimo dokumentas ir kt.).
9. Vertybiniai popieriai privalo turti statym nustatytus rekvizitus. Jeigu privalom
rekvizit nra, vertybinis popierius negalioja, iskyrus statym nustatytas iimtis.
10. Jeigu ileidiami nematerials vertybiniai popieriai ir statymai nenustato kitaip, pagal
kodeks laikoma, kad vertybini popieri savininkas yra patikjs juos saugoti sskaitas
31
tvarkaniam asmeniui pagal pasaugos sutart. Saugotojo teiss, pareigos ir atsakomyb nustatoma
pagal pasaugai taikomas io kodekso etosios knygos nuostatas. Jeigu apskait tvarko keli
asmenys skirtingais lygiais, laikoma, kad vertybinio popieriaus savininko sskaitas tvarkantis
asmuo yra perdavs toliau saugoti vertybinius popierius kitam asmeniui pagal pasaugos sutart.
Tokie vertybiniai popieriai perleidiami atitinkamais raais vertybini popieri sskaitose.
1.102 straipsnis. Akcija
1. Akcija tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turtojo (akcininko) teis dalyvauti
valdant mon, jeigu statymai nenustato ko kita, teis gauti akcins mons pelno dal dividendais
ir teis dal mons turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas statym nustatytas teises.
2. Akcijos gali bti vardins arba pareiktins, paprastos arba privilegijuotos, materialios ir
nematerialios.
1.103 straipsnis. Obligacija
Obligacija tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turtojo teis gauti i obligacij
ileidusio asmens joje nustatytais terminais nominali obligacijos vert, metines palkanas ar
kitok ekvivalent arba kitas turtines teises.
1.104 straipsnis. ekis
ekis, kaip vertybinis popierius, tai ekio davjo suraytas tam tikros formos pavedimas
bankui be ilyg imokti jame rayt pinig sum ekio turtojui.
1.105 straipsnis. Vekselis
1. Vekselis, kaip vertybinis popierius, tai dokumentas, kuriuo j iraantis asmuo be
ilyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum vekselyje nurodytam
asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.
2. Vekselis gali bti sakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis).
3. sakomuoju vekseliu (trata) jo davjas paveda kitam asmeniui, kad is vekselio sum
sumokt jame nurodytam asmeniui.
4. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davjas pats sipareigoja sumokti jame nurodyt sum.
5. Vekselis, kurio suma didesn kaip trys tkstaniai eur, turi bti notarins
formos, jeigu vekselio davjas yra fizinis asmuo arba kio subjektas, tvarkantis apskait
pagal supaprastintos apskaitos taisykles.
Papildyta straipsnio dalimi:
1.106 straipsnis. Konosamentas

1. Konosamentas, kaip vertybinis popierius tai dokumentas, rodantis sutarties sudarymo
fakt ir patvirtinantis jo turtojo teis gauti i vejo konosamente nurodytus daiktus (krovin) bei
jais disponuoti.
2. Konosamentas gali bti pareiktinis, orderinis arba vardinis. Jeigu konosamentas buvo
sudarytas keliais egzemplioriais, tai, idavus krovin pagal pirm pateikt konosament, kiti
konosamento egzemplioriai netenka teisins galios.
1.107 straipsnis. Indli liudijimai (sertifikatai)
1. Indlio liudijimas (sertifikatas) tai raytinis banko liudijimas apie pinigini l indl,
suteikiantis teis indlininkui, sujus nustatytam terminui, gauti indl ir palkanas.
2. Indlio sertifikatai gali bti vardiniai, perleidiamieji ar neperleidiamieji.
1.108 straipsnis. Valstybs skolinis sipareigojimas
Valstybs skolinis sipareigojimas tai pareiktinis vertybinis popierius, patvirtinantis, kad
jo turtojas yra paskolins valstybei tam tikr pinig sum, ir suteikiantis teis gauti jame
numatyt sum ir palkanas per vis io vertybinio popieriaus turjimo laik.
1.109 straipsnis. ems sklypas ir kiti itekliai
32
Civilini teisi objektu gali bti identifikuotas ir statym nustatyta tvarka registruotas
ems sklypas, taip pat apibrti ems gelmi, vandens, miko plotai, augmenijos ir gyvnijos
objektai.
1.110 straipsnis. mons ir turtiniai kompleksai
1. Civilini teisi objektu gali bti mon, kaip verslu usiimaniam (pelno siekianiam)
asmeniui priklausantis turto ir turtini bei neturtini teisi, skol ir kitoki pareig visuma. mon
yra laikoma nekilnojamuoju daiktu.
2. Turtinis kompleksas, kaip civilini teisi objektas, tai bendros kins paskirties
vienijam daikt visuma.
1.111 straipsnis. Intelektins veiklos rezultatai
Civilini teisi objektais laikomi mokslo, literatros ir meno kriniai, iradim patentai,
pramoniniai pavyzdiai bei kiti intelektins veiklos rezultatai, ireikti kuria nors objektyvia forma
(rankraiai, briniai, modeliai ir kt.). Iradim patentai ir kiti intelektins veiklos rezultatai
civilini teisi objektais tampa nuo to momento, kai jie intelektins veiklos rezultatais pripastami
statym nustatyta tvarka.
1.112 straipsnis. Turtins teiss
1. Civilini teisi objektai yra daiktins teiss, prievolins teiss, taip pat teiss,
atsirandanios i intelektins veiklos rezultat.
2. Turtins teiss gali bti perduodamos ir paveldimos.
1.113 straipsnis. Veiksmai ir j rezultatai
Civilini teisi objektai yra vairs veiksmai ir j rezultatai (krovini gabenimas, daikt
remontas, patarnavimai ir kt.).
1.114 straipsnis. Asmenins neturtins teiss ir vertybs
1. Civilin teis saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vard, gyvyb, sveikat,
kno nelieiamyb, garb, orum, mogaus privat gyvenim, autoriaus vard, dalykin reputacij,
juridinio asmens pavadinim, preki (paslaug) enklus ir kitas vertybes, su kuriomis statymai
sieja tam tikr teisini pasekmi atsiradim.
2. Asmenins neturtins teiss gali bti perduodamos ar paveldimos tik statym
numatytais atvejais arba jei tai neprietarauja i vertybi prigimiai bei geros morals principams
ar nra apribota statym.
1.115 straipsnis. Asmenins neturtins teiss
1. Civilins teiss saugomi objektai yra asmenins neturtins teiss, t. y. ekonominio
turinio neturinios ir neatskiriamai susijusios su j turtoju teiss.
2. Asmenins neturtins teiss gali bti susijusios arba nesusijusios su turtinmis teismis.
1.116 straipsnis. Komercin (gamybin) ir profesin paslaptis
1. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikr ar

potenciali komercin (gamybin) vert dl to, kad jos neino tretieji asmenys ir ji negali
bti laisvai prieinama dl ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas j
yra patikjs, proting pastang isaugoti jos slaptum.
2. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie vieuosius

interesus atitinkanias paslaugas teikiani subjekt paslaug ir preki kainas bei veiklos
snaudas. Kit informacij, kuri negali bti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi,
nustato statymai.
33
3. Informacija, kuri yra komercin (gamybin) paslaptis, ginama io kodekso nustatytais

bdais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
4. Asmenys, neteistais bdais gij informacij, kuri yra komercin (gamybin) paslaptis,
privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareig atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi
darbuotojai, kurie paeisdami darbo sutart atskleid komercin (gamybin) paslapt, ar kitokios
sutarties alis, atskleidusi gaut komercin paslapt paeisdama sutart. Nuostoliais iuo atveju
laikomos paslapiai sukurti, tobulinti, naudoti turtos ilaidos bei negautos pajamos. Pajamos,
gautos neteistai naudojant komercin (gamybin) paslapt, laikomos nepagrstu praturtjimu.
5. Komercin (gamybin) paslapt atskleids asmuo gali bti atleistas nuo atsakomybs,
jeigu rodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomens saugumo interesais.
6. Informacija pripastama profesine paslaptimi, jei j pagal statymus ar sutart privalo

saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). i informacij tie
asmenys gauna atlikdami jiems statym ar sutari numatytas pareigas. Atvejus, kuriais
profesines teises ir pareigas atliekant gauta informacija nepripastama profesine paslaptimi,
nustato statymai. Dl neteisto profesins paslapties atskleidimo padaryta ala atlyginama
bendrais io kodekso nustatytais pagrindais.
IV DALIS
TERMINAI
VI SKYRIUS
1.117 straipsnis. Termino apibrimas
1. statym ar sandori nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas
kalendorine data arba nurodomas metais, mnesiais, savaitmis, dienomis ar valandomis
skaiiuojamas laikas.
2. Terminas gali bti apibriamas taip pat ir nurodant vyk, kuris neivengiamai turi
vykti.
3. Terminai gali bti atnaujinamieji, gyjamieji ir naikinamieji.
4. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali j atnaujinti,
jeigu terminas buvo praleistas dl svarbi prieasi.
5. gyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (gyjama) tam tikra
civilin teis ar pareiga.
6. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus inyksta tam tikra civilin
teis ar pareiga. Naikinamieji terminai negali bti teismo ar arbitrao atnaujinti.
1.118 straipsnis. Termino pradia
1. Terminas prasideda rytojaus dien nuo nulis valand nulis minui po tos kalendorins
datos arba to vykio, kuriais apibrta termino pradia, jeigu statym nenumatyta ko kita.
2. Valandomis skaiiuojamas terminas prasideda nuo alies arba abiej ali ar statym
apibrto momento.
1.119 straipsnis. Metais ir mnesiais skaiiuojamo termino pabaiga
34
1. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir

dien dvideimt ketvirt valand nulis minui.
2. Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino paskutinio mnesio
dien dvideimt ketvirt valand nulis minui.
3. Jeigu metais ar mnesiais skaiiuojamo termino pabaiga tenka mnesiui, kuris
atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien.
1.120 straipsnis. Savaitmis skaiiuojamo termino pabaiga
Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien
dvideimt ketvirt valand nulis minui.
1.121 straipsnis. Oficiali veni ir ne darbo dien skaitymas
1. Oficiali veni ir ne darbo dienos (etadieniai ir sekmadieniai) skaitomos termin.
2. Jeigu paskutin termino diena tenka ne darbo ar oficialios vents dienai, termino
pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
1.122 straipsnis. Veiksm atlikimas paskutin termino dien
1. Jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai is veiksmas turi bti
atliktas iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui. Taiau jeigu
veiksmas turi bti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi t valand, kuri ioje organizacijoje
pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas.
2. Visi raytiniai pareikimai ir praneimai, teikti patui ar telegrafui arba perduoti kitomis
ryio priemonmis iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui,
laikomi atliktais laiku.
1.123 straipsnis. Termino teisin reikm
1. Jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti
pareig atlikti, kol baigsis tas terminas.
2. Jeigu tam tikros sandorio teisins pasekms siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar
prievol nustoja galioti tam terminui pasibaigus.
3. Preziumuojama, kad terminas nustatytas skolininko naudai, iskyrus atvejus, kai:
1) skolininkui ikeliama bankroto byla;
2) skolininkas sunaikina pateikt prievols vykdymo utikrinim;
3) skolininkas nepateikia prievols vykdymo utikrinimo, kur jis privaljo pateikti.
VII SKYRIUS
IEKINIO SENATIS
1.124 straipsnis. Iekinio senaties samprata
Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali
apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin.
1.125 straipsnis. Iekinio senaties terminai
1. Bendrasis iekinio senaties terminas yra deimt met.
2. Atskir ri reikalavimams is kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos statymai
nustato sutrumpintus iekinio senaties terminus.
3. Sutrumpintas vieno mnesio iekinio senaties terminas taikomas i konkurso rezultat
atsirandantiems reikalavimams.
4. Sutrumpintas trij mnesi iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripainti
juridinio asmens organ sprendimus negaliojaniais.
5. Sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikomas:
1) iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo;
2) iekiniams dl parduot daikt trkum.
6. Sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikomas i ryi moni
santyki su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siuniamos Lietuvoje,
arba vieneri met iekinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siuniamos usien.
35
7. Sutrumpintas vieneri met iekinio senaties terminas taikomas i draudimo teisini

santyki atsirandantiems reikalavimams.
8. Sutrumpintas trej met iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl
padarytos alos atlyginimo, tarp j ir reikalavimams atlyginti al, atsiradusi dl netinkamos
kokybs produkcijos.
9. Sutrumpintas penkeri met iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl
palkan ir kitoki periodini imok iiekojimo.
10. Reikalavimams dl atlikt darb trkum taikomi io kodekso etojoje knygoje
nustatyti sutrumpinti iekinio senaties terminai.
11. I krovini, keleivi ir bagao veimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskir
transporto ri kodeksuose (statymuose) nustatyti iekinio senaties terminai.
12. ali susitarimu pakeisti iekinio senaties terminus ir j skaiiavimo tvark
draudiama.
1.126 straipsnis. Iekinio senaties taikymas
1. Reikalavim apginti paeist teis teismas priima nagrinti nepaisant to, kad iekinio
senaties terminas pasibaigs.
2. Iekinio senat teismas taiko tik tuo atveju, kai gino alis reikalauja.
3. Draudiama i anksto atsisakyti taikyti iekinio senat.
1.127 straipsnis. Iekinio senaties termino pradia
1. Iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos. Teis iekin
atsiranda nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim.
ios taisykls iimtis nustato is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos statymai.
2. Jeigu prievolei vykdyti yra nustatytas terminas, tai i tokios prievols atsirandanio
reikalavimo iekinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievols vykdymo terminui.
3. Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas, iekinio senaties terminas prasideda
nuo reikalavimo vykdyti prievol pareikimo momento.
4. I regresini prievoli atsirandani reikalavim iekinio senaties terminas prasideda
nuo pagrindins prievols vykdymo momento.
5. Jeigu paeidimas yra tstinis, t. y. jis vyksta kiekvien dien (asmuo neatlieka veiksm,
kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kuri neturi teiss atlikti, ar nenutraukia kitokio
paeidimo), iekinio senaties terminas iekiniams dl veiksm ar neveikimo, atlikt t dien,
prasideda t kiekvien dien.
1.128 straipsnis. Iekinio senaties terminas pasikeitus prievols asmenims
Prievols asmen pasikeitimas nepakeiia iekinio senaties termino ir jo skaiiavimo
tvarkos, jeigu statymai nenustato ko kita.
1.129 straipsnis. Iekinio senaties termino sustabdymas
1. Iekinio senaties terminas sustabdomas:
1) jeigu pareikti iekin kliud nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima
ukirsti kelio (nenugalima jga);
2) jeigu Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas (moratoriumas);
3) jeigu iekovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje,
kuriame paskelbta karin padtis;
4) jeigu neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui
nepaskirtas globjas ar rpintojas;
5) jeigu prievols alys yra sutuoktiniai;

6) jeigu prievols alys yra globjas ir globotinis, rpintojas ir rpintinis;
7) jeigu prievols alys yra tvai ir nepilnameiai j vaikai;
8) jeigu sustabdomas statymo ar kito teiss akto, reglamentuojanio gino santykius,
veikimas.
36
2. Iekinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu io straipsnio 1 dalyje
nurodytos aplinkybs atsirado arba buvo paskutiniais eiais iekinio senaties termino mnesiais, o
kai tas terminas yra trumpesnis negu ei mnesiai, vis iekinio senaties laik.
3. Nuo tos dienos, kuri inyko aplinkyb, buvusi pagrindas iekinio senaties termin
sustabdyti, senaties terminas tsiasi toliau. iuo atveju likusi termino dalis prailginama iki ei
mnesi, o jeigu iekinio senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai, iki viso iekinio
senaties termino.
1.130 straipsnis. Iekinio senaties termino nutraukimas
1. Iekinio senaties termin nutraukia iekinio pareikimas statym nustatyta tvarka.
2. Iekinio senaties termin taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad
jis pripasta prievol.
3. Nutrauktas iekinio senaties terminas prasideda i naujo nuo to momento, kai inyko
aplinkybs, kurios buvo pagrindas iekinio senaties termin nutraukti. Jeigu iekinio senaties
termin nutrauk iekinio pareikimas, tai iekinio senaties terminas prasideda i naujo nuo teismo
sprendimo siteisjimo dienos, jeigu i gino teisinio santykio galima pareikti tapat reikalavim.
Iki senaties termino nutraukimo prajs laikas nauj termin neskaiiuojamas.
4. Iekinio, kur teismas paliko nenagrint, pareikimas iekinio senaties termino
nenutraukia, jeigu pareikimas buvo paliktas nenagrintas dl iekovo kalts. Iekinio senaties
terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti iekinio pareikim arba iekovas
iekinio atsisak.
5. Jeigu teismas palieka nenagrint pareikim baudiamojoje byloje, tai prie iekinio
pareikim prasidjs iekinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendio, kuriuo pareikimas
paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos.
1.131 straipsnis. Iekinio senaties termino pabaigos teisins pasekms
1. Iekinio senaties termino pabaiga iki iekinio pareikimo yra pagrindas iekin atmesti.
2. Jeigu teismas pripasta, kad iekinio senaties terminas praleistas dl svarbios
prieasties, paeistoji teis turi bti ginama, o praleistas iekinio senaties terminas atnaujinamas.
3. Nuosavybs teiss klausimai dl turto, kuriam ireikalauti praleisti iekinio senaties
terminai, sprendiami pagal io kodekso ketvirtosios knygos normas.
1.132 straipsnis. Sutrumpint iekinio senaties termin sustabdymas, nutraukimas ir
atnaujinimas
Iekinio senaties termin sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisykls (io kodekso
1.1291.131 straipsniai) taikomos taip pat ir sutrumpintiems iekinio senaties terminams, jeigu
statymai nenumato ko kita.
1.133 straipsnis. Pasekms, atsirandanios skolininkui vykdius pareig po to, kai
iekinio senaties terminas pasibaig
Skolininkas, vykds pareig po to, kai pasibaig iekinio senaties terminas, neturi teiss
reikalauti grinti tai, kas vykdyta, nors vykdydamas jis ir neinojo, kad senaties terminas yra
pasibaigs.
1.134 straipsnis. Reikalavimai, kuriems iekinio senatis netaikoma
Iekinio senatis netaikoma:
1) i asmenini neturtini teisi paeidim atsirandantiems reikalavimams, iskyrus
statym numatytus atvejus;
2) indlinink reikalavimams imokti indlius, padtus bank ar kitas kredito staigas;
3) reikalavimams atlyginti dl Baudiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje nurodyt
nusikaltim atsiradusi turtin ir neturtin al;
4) kit statym nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.
Nr. XI-1441, 2011-06-09, in., 2011, Nr. 74-3545 (2011-06-18)
1.135 straipsnis. Iekinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams
37
Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam iekinio senaties terminui, pasibaigia ir

papildomiems reikalavimams nustatyti iekinio senaties terminai (netesybos, keitimas, laidavimas
ir kt.), nors j senaties terminas dar nebt pasibaigs.
V DALIS
CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS
VIII SKYRIUS
CIVILINI TEIS GYVENDINIMO PRINCIPAI IR J GYNIMO BDAI
1.136 straipsnis. Civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai
1. Civilins teiss ir pareigos atsiranda io kodekso ir kit statym numatytais pagrindais,
taip pat i fizini asmen ir organizacij veiksm, kurie nors ir nra statym numatyti, bet pagal
civilini statym bendruosius pradmenis bei prasm sukuria civilines teises ir pareigas.
2. Vadovaujantis io straipsnio 1 dalimi, civilins teiss ir pareigos atsiranda:
1) i io kodekso ir kit statym numatyt sutari ir kitoki sandori, taip pat, nors
statym ir nenumatyt, bet jiems neprietaraujani sandori;
2) i teism sprendim;
3) i administracini akt, turini civilines teisines pasekmes;
4) kaip intelektins veiklos rezultatai;
5) dl alos padarymo, taip pat dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo;
6) dl vyki ar veiksm (veikimo, neveikimo), su kuriais statymai sieja civilines teisines
pasekmes.
1.137 straipsnis. Civilini teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas
1. Asmenys savo nuoira laisvai naudojasi civilinmis teismis, tarp j ir teise gynyb.
2. gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis statym,
gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros morals principus bei veikti siningai, laikytis
protingumo ir teisingumo princip.
3. Draudiama piktnaudiauti savo teise, t. y. draudiama gyvendinti civilines teises tokiu
bdu ir priemonmis, kurios be teisinio pagrindo paeist ar varyt kit asmen teises ar statym
saugomus interesus ar daryt alos kitiems asmenims arba prietaraut subjektins teiss
paskiriai. alos padarymas kitiems asmenims piktnaudiaujant teise yra pagrindas taikyti civilin
atsakomyb. Jeigu asmuo piktnaudiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti j ginti.
4. Civilini teisi gyvendinimas negali bti naudojamas nesiningai ir ne pagal
statymus riboti konkurencij ar piktnaudiauti dominuojania padtimi rinkoje.
5. Civilines teises saugo statymai, iskyrus atvejus, kada ios teiss gyvendinamos
prietaraujant j paskiriai, vieajai tvarkai, geriems paproiams ar visuomens morals
principams.
6. Atsisakymas gyvendinti civilin subjektin teis nepanaikina ios teiss, iskyrus
statym nustatytus atvejus.
1.138 straipsnis. Civilini teisi gynimas
Civilines teises statym nustatyta tvarka gina teismas, nevirydamas savo kompetencijos,
iais bdais:
1) pripaindamas tas teises;
2) atkurdamas buvusi iki teiss paeidimo padt;
3) ukirsdamas keli teis paeidiantiems veiksmams ar udrausdamas atlikti veiksmus,
kelianius pagrst grsm alai atsirasti (prevencinis iekinys);
4) priteisdamas vykdyti pareig natra;
5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisin santyk;
6) iiekodamas i paeidusio teis asmens padaryt turtin ar neturtin al (nuostolius), o
statym arba sutarties numatytais atvejais netesybas (baud, delspinigius);
7) pripaindamas negaliojaniais valstybs ar savivaldybi institucij arba pareign
aktus, prietaraujanius statymams, io kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
8) kitais statym numatytais bdais.
38
1.139 straipsnis. Savigyna

1. Panaudoti savigyn ginant savo civilines teises leidiama tik io kodekso numatytais
atvejais.
2. Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir kiekvienu
konkreiu atveju neperengti savigynos rib.
3. Naudojant savigyn, btina gerbti mogaus teises ir laisves bei laikytis statym
reikalavim.
39
ANTROJI KNYGA
ASMENYS
I DALIS
FIZINIAI ASMENYS
I SKYRIUS
FIZINI ASMEN CIVILINIS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISNUMAS
2.1 straipsnis. Fizini asmen civilinio teisnumo samprata
Galjimas turti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripastamas visiems
fiziniams asmenims.
2.2 straipsnis. Fizini asmen civilinio teisnumo atsiradimas ir inykimas
1. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta, jam
mirus.
2. Teisi, kurias statymai pripasta pradtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas
priklauso nuo jo gimimo.
3. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gim gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis
gim gyvas.
4. Jeigu tam tikr civilini teisini pasekmi atsiradimas priklauso nuo to, kuris i fizini
asmen mir anksiau, o nustatyti kiekvieno i j mirties momento negalima, preziumuojama, kad
tie fiziniai asmenys mir vienu metu.
2.3 straipsnis. Fizinio asmens gimimo ir mirties momentas
1. Fizinio asmens gimimo momentu pripastamas pirmas savarankikas naujagimio
kvpimas.
2. Fizinio asmens mirties momentu pripastamas jo kraujotakos ir kvpavimo negrtamas
nutrkimas arba jo smegen vis funkcij visikas ir negrtamas nutrkimas.
3. Gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvark nustato statymai.
2.4 straipsnis. Fizini asmen civilinio teisnumo turinys
1. Fiziniai asmenys vadovaujantis statymais gali turti turt, kaip privaios nuosavybs
objekt, teis verstis kine komercine veikla, steigti mones ar kitokius juridinius asmenis,
paveldti turt ir palikti j testamentu, pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet, turti iradimo,
pramoninio pavyzdio autoriaus teises, taip pat turti kitokias turtines ir civilins teiss saugomas
asmenines neturtines teises.
2. Fiziniai asmenys, kurie statym nustatyta tvarka veriasi kine komercine veikla,
laikomi verslininkais.
3. Kiekvienas asmuo, kuris veriasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turt ir
visa kita, kas susij su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kit informacij
apie savo turt, versl ar profesin veikl taip, kad kiekvienas turintis teisin interes asmuo bet
kada galt gauti visapusik informacij apie to asmens turtines teises ir pareigas.
ANTRASIS SKIRSNIS
VEIKSNUMAS
2.5 straipsnis. Fizini asmen civilinis veiksnumas
1. Fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir susikurti civilines
pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visikai, kai asmuo sulaukia pilnametysts, t. y. kai jam
sueina atuoniolika met.
2. Tais atvejais, kai statymai leidia fiziniam asmeniui sudaryti santuok anksiau, nei
sueis atuoniolika met, asmuo, kuriam nra sujs is amius, gyja visik civilin veiksnum
40
nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vliau i santuoka nutraukiama ar pripastama

negaliojania dl prieasi, nesusijusi su santuokiniu amiumi, nepilnametis gyto visiko
veiksnumo nenustoja.
2.6 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizini asmen civilin teisnum ar veiksnum
statymuose nenumatytais pagrindais
1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali bti apribojamas kitaip, kaip tik
statym numatytais pagrindais ir tvarka.
2. Sandoriai, valstybs ar savivaldybi institucij ir pareign aktai, kuriais apribojamas
civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, iskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidia
statymai.
2.7 straipsnis. Nepilnamei iki keturiolikos met civilinis veiksnumas
1. U nepilnameius iki keturiolikos met sandorius j vardu sudaro tvai arba globjai.
2. Tvai ar globjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti iimtinai dl
nepilnameio interes. Tv ir globj teises ir pareigas tvarkant nepilnamei turt nustato io
kodekso treiosios knygos normos.
3. Nepilnameiai iki keturiolikos met turi teis savarankikai sudaryti smulkius buitinius
sandorius, sandorius, susijusius su asmenins naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius,
susijusius su savo udirbt l, atstov pagal statym ar kit asmen suteikt l panaudojimu,
jeigu iems sandoriams nra nustatyta notarin ar kita speciali forma.
4. Pagal nepilnameio iki keturiolikos met sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal
statym, jeigu nerodo, kad prievol buvo paeista ne dl j kalts.
5. Jeigu nepilnameio iki keturiolikos met sudarytas sandoris nepripaintas negaliojaniu,
tai, iam asmeniui tapus visikai veiksniam, kita sandorio alis gali ratu kreiptis tapusi veiksni
sandorio al ir prayti per kreipimesi nustatyt termin, kuris negali bti trumpesnis nei vienas
mnuo, patvirtinti sandor. Jeigu per nustatyt termin asmuo neatsako, kad jis sandorio netvirtina,
laikoma, kad jis sandor patvirtino.
2.8 straipsnis. Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met civilinis
veiksnumas
1. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met sandorius sudaro, turdami tv
arba rpintoj sutikim. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio form. Sandoriai, sudaryti
be atstov pagal statym sutikimo, galioja, jeigu tok sutikim atstovas pagal statym duoda po
sandorio sudarymo.
2. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, be io kodekso 2.7 straipsnio 3
dalyje numatyt teisi, turi teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu, gytu u ias
pajamas, gyvendinti autori teises savo krinius, iradimus, pramonin dizain, taip pat sudaryti
smulkius buitinius sandorius.
3. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaik globos (rpybos) institucijos ar kit
suinteresuot asmen pareikimu apriboti ar atimti i nepilnameio nuo keturiolikos iki
atuoniolikos met teis savarankikai disponuoti savo pajamomis bei turtu.
4. Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met teis padti kredito staigas
indlius ir jais disponuoti nustato teiss aktai.
5. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met patys atsako pagal savo
sutartines prievoles.
2.9 straipsnis. Nepilnamei pripainimas veiksniais (emancipacija)
1. Nepilnametis, sulauks eiolikos met, jo tv, globos (rpybos) institucij, jo
rpintojo ar jo paties pareikimu gali bti teismo tvarka pripaintas visikai veiksniu
(emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankikai gyvendinti visas
civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis bt pripaintas visikai
veiksniu, reikalingas paties nepilnameio sutikimas.
2. Teismas gali nepilnameio tv, rpintojo ar globos (rpybos) institucij pareikimu
panaikinti tok visiko veiksnumo pripainim, jeigu nepilnametis, savarankikai gyvendindamas
41
savo teises ar vykdydamas pareigas, daro alos savo ar kit asmen teisms ar teistiems
interesams.
TREIASIS SKIRSNIS
FIZINIO ASMENS PRIPAINIMAS NEVEIKSNIU AR RIBOTAI VEIKSNIU
2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripainimas neveiksniu tam tikroje srityje
1. Fizinis asmuo, kuris dl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksm tam tikroje
srityje reikms ar j valdyti, gali bti teismo tvarka pripaintas neveiksniu toje srityje.
Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui ioje srityje yra nustatoma globa.
2. Teismas sprendime nurodo baigtin srii, kuriose asmuo pripastamas neveiksniu,
sra. Pripainto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo
globjas. Globjo teises ir pareigas nustato io kodekso treiosios knygos normos.
3. Jeigu pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai
pagerja, teismas pripasta j veiksniu toje srityje. siteisjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui
nustatyta globa toje srityje pasibaigia.
4. Praym pripainti asmen neveiksniu tam tikroje srityje turi teis paduoti to asmens
sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi
teis kreiptis teism dl asmens pripainimo visikai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje
asmuo yra pripaintas neveiksniu. Dl asmens pripainimo visikai veiksniu ar veiksniu toje
srityje, kurioje asmuo yra pripaintas neveiksniu, io kodekso 2.10 1 straipsnyje numatytais atvejais
teism taip pat turi teis kreiptis Neveiksni asmen bkls perirjimo komisija. Ne daniau
kaip kart per vienus metus kreiptis teism dl pripainimo visikai veiksniu ar veiksniu toje
srityje, kurioje asmuo yra pripaintas neveiksniu, turi teis ir fizinis asmuo, kuris pripaintas
neveiksniu tam tikroje srityje. Vien met terminas pradedamas skaiiuoti nuo teismo sprendimo
pripainti asmen neveiksniu tam tikroje srityje siteisjimo dienos. Vlesni vien met terminai
pradedami skaiiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendiamas asmens
veiksnumo klausimas, siteisjimo dienos.
TAR pastaba. Iki statymo Nr. XII-1566 sigaliojimo (2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais
asmenys pripainti neveiksniais, turi bti perirti per dvejus metus nuo io statymo sigaliojimo dienos
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dl iki io statymo sigaliojimo pripainto
neveiksniu asmens pripainimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo io statymo sigaliojimo
dienos neveiksniu pripainto asmens gyvenamosios vietos apylinks teism turi kreiptis neveiksniu
pripainto asmens globjas, taip pat gali kreiptis kiti io statymo 5 straipsnyje idstyto Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo io
statymo sigaliojimo dienos ioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dl iki io statymo sigaliojimo
pripainto neveiksniu asmens pripainimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dl teismo sprendimo, kuriuo asmuo
pripaintas neveiksniu, perirjimo neveiksniu pripainto asmens gyvenamosios vietos apylinks teism
turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybs administracija ar jos galiota staiga.
5. Neveiksniu tam tikroje srityje pripaintam asmeniui teiss aktuose nustatytos

neveiksnumo teisins pasekms atsiranda tik toje srityje.
2.101 straipsnis. Neveiksnaus asmens bkls perirjimas

1. Kiekvienoje savivaldybje turi bti sudaryta arba turi veikti nepriklausoma Neveiksni
asmen bkls perirjimo komisija (toliau Komisija). i komisija periri neveiksnaus tam
tikroje srityje asmens bkl ir priima sprendim dl tikslingumo kreiptis teism dl teismo
sprendimo, kuriuo asmuo pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje, perirjimo. Atsivelgiant
savivaldybs teritorijoje gyvenani neveiksni tam tikroje srityje asmen skaii, vienoje
savivaldybje gali bti sudaromos kelios Komisijos arba keliose savivaldybse gali bti sudaryta
viena Komisija. Neveiksni asmen bkls perirjimo komisij pavyzdinius nuostatus tvirtina
Vyriausyb.
42
2. Komisija savo iniciatyva periri neveiksnaus asmens bkl, jei per vienus metus nuo
teismo sprendimo pripainti asmen neveiksniu tam tikroje srityje siteisjimo dienos io kodekso
2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripaintas asmuo
nesikreipia dl teismo priimto sprendimo pripainti asmen neveiksniu tam tikroje srityje
panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens bkl periri Komisija, sudaryta ar veikianti
savivaldybje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo.
3. Komisija savo veikloje vadovaujasi nealikumo, nepriklausomumo, kuo maesnio
asmens veiksnumo ribojimo, veiksnum ribojani priemoni individualizavimo ir pagrstumo
principais. Perirdama neveiksnaus asmens bkl, Komisija turi iklausyti neveiksnaus tam
tikroje srityje asmens nuomon, iskyrus iimtinius atvejus, kai tai objektyviai nemanoma. Kai
Komisijai kyla abejoni dl kreipimosi teism tikslingumo, visos abejons turi bti vertinamos
asmens, kuris pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.
4. Komisija sudaroma i penki nari savivaldybs tarybos sprendimu. Kai sprendiama
dl vienos Komisijos sudarymo kelioms savivaldybms, sprendim turi patvirtinti kiekvienos i
savivaldybi, kurioje veiks Komisija, taryba. Jei du i penki Komisijos nari nusprendia, kad yra
tikslinga kreiptis sprendim pripainti asmen neveiksniu tam tikroje srityje primus teism dl
teismo sprendimo perirjimo, laikoma, kad yra priimtas Komisijos sprendimas kreiptis teism.
Komisijos priimti sprendimai neturi takos io kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyt asmen
arba neveiksniu tam tikroje srityje pripainto asmens teisei kreiptis teism dl neveiksnaus
asmens pripainimo veiksniu.
5. Komisijos nari darbo apmokjimo tvark nustato Vyriausyb.
Papildyta straipsniu:
2.11 straipsnis. Fizini asmen civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje
1. Fizinis asmuo, kuris dl psichikos sutrikimo i dalies negali suprasti savo veiksm tam
tikroje srityje reikms ar j valdyti, gali bti teismo tvarka pripaintas ribotai veiksniu toje srityje.
Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rpyba. Rpintojo
teises ir pareigas nustato io kodekso treiosios knygos normos.
2. Teismas sprendime nurodo baigtin srii, kuriose fizinis asmuo pripastamas ribotai
veiksniu, sra. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripaintas ribotai veiksniu, is asmuo negali
sudaryti sandori ar kitaip veikti be rpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis
asmuo tose srityse, kuriose jis pripaintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti
su globjo sutikimu. iais atvejais neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens sandori
sudarymui mutatis mutandis taikomos io kodekso nuostatos, reglamentuojanios ribotai veiksnaus
tam tikroje srityje asmens sandori sudarym. Teismas negali apriboti asmens teiss kreiptis
teism dl riboto veiksnumo tam tikroje srityje panaikinimo, dl io kodekso 2.25 ir 2.26
straipsniuose numatyt teisi gyvendinimo ir teiss sksti rpintojo ar globjo veiksmus.
3. Inykus aplinkybms, dl kuri asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje,
teismas panaikina asmens veiksnumo apribojim toje srityje. siteisjus teismo sprendimui,
asmeniui nustatyta rpyba toje srityje pasibaigia.
4. Pilnametis ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo asmenikai atsako pagal savo
sutartines ir nesutartines prievoles.
5. Praym apriboti asmens civilin veiksnum tam tikroje srityje turi teis paduoti to
asmens sutuoktinis, tvai, pilnameiai vaikai, globos (rpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip
pat turi teis kreiptis teism dl asmens pripainimo visikai veiksniu ar veiksniu toje srityje,
kurioje asmuo yra pripaintas ribotai veiksniu. Kreiptis teism dl veiksnumo apribojimo
panaikinimo turi teis ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.
6. Santykiams, susijusiems su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam
tikroje srityje fizinio asmens turtini ir neturtini teisi gyvendinimu ir gynimu, mutatis mutandis
taikomi io kodekso treiosios knygos VII dalies straipsniai.
7. Ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripaintam asmeniui teiss aktuose nustatytos
riboto veiksnumo teisins pasekms atsiranda tik toje srityje.
43
2.111 straipsnis. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registras

1. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registre registruojami asmenys, kurie teismo
tvarka pripainti neveiksniais tam tikroje srityje arba kuri civilinis veiksnumas tam tikroje srityje
apribotas, nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met io kodekso 2.8 straipsnio 3
dalyje nustatytais atvejais, i asmen globjai ir rpintojai, asmenys, kurie yra sudar sutart dl
pagalbos priimant sprendimus, pagalb priimant sprendimus teikiantys asmenys, sritys, kuriose
asmeniui teikiama pagalba priimant sprendimus, asmen pateikti iankstiniai nurodymai ir
tvarkomi dl j teismo priimt sprendim duomenys apie neveiksnumo ar veiksnumo apribojimo
nustatym, sritis, kuriose asmuo pripaintas neveiksniu ir (ar) kuriose asmens veiksnumas
apribotas, ir veiksnumo apribojimo arba neveiksnumo panaikinim, taip pat duomenys apie sutartis
dl pagalbos priimant sprendimus, pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaig ir iankstinius
nurodymus. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registras yra nevieas valstybs registras.
2. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija (toliau Teisingumo ministerija), io registro tvarkytoj skiria Vyriausyb.
Registro duomenys tvarkomi Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro nuostat nustatyta
tvarka.
3. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro duomenys Neveiksni ir ribotai veiksni

asmen registro nuostat nustatyta tvarka teikiami tik turintiems statym ir kit teiss akt
nustatyt teis iuos duomenis gauti duomen gavjams j tiesioginms funkcijoms atlikti.
statymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1031, 2010-09-23, in., 2010, Nr. 126-6456 (2010-10-26)
FIZINIO ASMENS NUOLATIN GYVENAMOJI VIETA
IR GYVENAMOJI VIETA
2.12 straipsnis. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta
1. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta, reikianti asmens teisin santyk su valstybe
ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia
gyvena, laikydamas t valstyb ar jos teritorijos dal savo asmenini, socialini ir ekonomini
interes buvimo vieta.
2. Fizinis asmuo pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvos
Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia kuria ir ilaiko savo vienintel arba
pagrindin gyvenamj viet, ketindamas ia kurti ir ilaikyti savo asmenini, socialini ir
ekonomini interes centr. is ketinimas gali bti ireiktas, be kita ko, asmeniui faktikai bnant
Lietuvos Respublikoje, taip pat nustaius asmeninius ar verslo ryius tarp jo ir Lietuvos
Respublikos asmen arba remiantis kitais kriterijais.
3. Fizinis asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet. Fizinio asmens
pareigojimas atlikti laikin vie prievol nepakeiia jo nuolatins gyvenamosios vietos.
4. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis gyja kit
nuolatin gyvenamj viet.
5. Susituokusio asmens nuolatin gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio
nuolatins gyvenamosios vietos, taiau vieno i sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra faktas,
kur gali bti atsivelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatin gyvenamj viet.
2.13 straipsnis. Neveiksni fizini asmen nuolatin gyvenamoji vieta
1. Neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamja vieta pripastama
jo globjo nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu globjas ir globotinis gyvena toje paioje valstybje.
2. Jeigu neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo gyvena kitoje valstybje negu jo
globjas ir toje valstybje yra neveiksnaus tam tikroje srityje asmens asmenini, socialini ir
ekonomini interes centras, laikoma, kad jo nuolatin gyvenamoji vieta yra toje valstybje.
44
2.14 straipsnis. Nepilnamei fizini asmen nuolatin gyvenamoji vieta

1. Nepilnamei fizini asmen nuolatine gyvenamja vieta laikoma j tv ar globj
(rpintoj) nuolatin gyvenamoji vieta.
2. Jeigu nepilnameio fizinio asmens tvai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos,
tai nepilnameio nuolatine gyvenamja vieta laikoma to i tv, su kuriuo nepilnametis daugiausia
gyvena, nuolatin gyvenamoji vieta, jeigu teismas nra nustats nepilnameio gyvenamosios
vietos su vienu i tv.
2.15 straipsnis. Sandorio ali teis pasirinkti nuolatin gyvenamj viet
Sandorio alys turi teis ratu pasirinkti nuolatin gyvenamj viet sandoriui vykdyti ir i
to sandorio kylanioms teisms gyvendinti.
2.16 straipsnis. Fizinio asmens gyvenamoji vieta
1. Fizinio asmens gyvenamja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktikai daniausiai gyvena.
2. Jeigu asmuo faktikai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai
susijs (kur yra asmens turtas ar didioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena
ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatin
gyvenamj viet, atsivelgiama tai, kur yra jo pagrindin gyvenamoji vieta.
3. Jeigu asmens nuolatin gyvenamoji vieta negali bti nustatyta pagal io kodekso 2.12
straipsnyje numatytus kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatin gyvenamoji vieta yra jo
gyvenamoji vieta. i taisykl taikoma ir pabgliams i valstybs, kurioje buvo j nuolatin
gyvenamoji vieta, jeigu jie nekr savo nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje
pagal io kodekso 2.12 straipsn.
2.17 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai
1. Nustatant fizinio asmens gyvenamj viet, atsivelgiama asmens faktinio gyvenimo
toje vietoje trukm ir tstinum, duomenis apie asmens gyvenamj viet vieuosiuose registruose,
taip pat paties asmens vieus pareikimus apie savo gyvenamj viet.
2. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta neinoma arba j nustatyti nemanoma, tokio
asmens gyvenamja vieta laikoma paskutin inoma jo gyvenamoji vieta.
3. Fizinis asmuo privalo ratu praneti kitai sandorio aliai, taip pat savo kreditoriams ar
skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitim. Jeigu asmuo ios pareigos nevykdo, kita
sandorio alis ir kreditoriai turi teis sisti praneimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinje jiems
inomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
PENKTASIS SKIRSNIS
CIVILINS BKLS AKTAI
2.18 straipsnis. Civilins bkls akt valstybin registracija
Valstyb privalomai registruoja iuos civilins bkls aktus:
1) asmens gimim;
2) asmens mirt;
3) santuokos sudarym;
4) santuokos nutraukim;
5) vaikinim;
6) tvysts pripainim, tvysts (motinysts) nustatym ir tvysts (motinysts)
nuginijim;
7) vardo ir pavards pakeitim;
8) asmens lyties pakeitim;
9) partneryst.
2.19 straipsnis. Civilins bkls akt registravimo tvarka
45
Civilins bkls aktai, iskyrus partneryst, registruojami civilins bkls akt

registravim reglamentuojanio statymo nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
SPECIFINS FIZINI ASMEN CIVILINS TEISS
IR J GYVENDINIMAS
2.20 straipsnis. Teis vard
1. Kiekvienas fizinis asmuo turi teis vard. Teis vard apima teis pavard, vard
(vardus) ir pseudonim. Neleidiama gyti teisi ir pareig prisidengiant kito asmens vardu.
2. Fizinis asmuo turi teis naudoti savo piln ar sutrumpint vard (vardus) ir reikalauti i
kit asmen nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo.
3. Fizinio asmens pavards ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvark nustato teiss aktai.
4. Fizinis asmuo, pakeits pavard ar vard, privalo apie tai praneti savo skolininkams ir
kreditoriams. Jeigu ios pareigos asmuo nevykdo, jam tenka su nepraneimu apie savo pavards
(vardo) pakeitim susijusi neigiam pasekmi atsiradimo rizika.
2.21 straipsnis. Teiss vard gynimas
1. Fizinis asmuo, kurio teis vard yra paeista dl to, kad kitas asmuo neteistai veikia
jo vardu ar kitokiu bdu neteistai pasisavina svetim vard, ar kliudo juo naudotis, turi teis
kreiptis teism ir reikalauti, kad teismas pareigot kalt asmen nutraukti tokius veiksmus bei
atlyginti tokiais neteistais veiksmais padaryt turtin ir neturtin al.
2. Tok iekin po fizinio asmens mirties turi teis pareikti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai.
2.22 straipsnis. Teis atvaizd
1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bti atgaminami,
parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bti fotografuojamas tik jo
sutikimu. Po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai.
2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu ie veiksmai yra susij su visuomenine asmens veikla,
jo tarnybine padtimi, teissaugos institucij reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieoje
vietoje. Taiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos iais atvejais, negalima demonstruoti,
atgaminti ar parduoti, jeigu tai paemint asmens garb, orum ar dalykin reputacij.
3. Fizinis asmuo, kurio teis atvaizd buvo paeista, turi teis teismo tvarka reikalauti
nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtin ir neturtin al. Po asmens mirties tok iekin turi
teis pareikti jo sutuoktinis, vaikai ir tvai.
2.23 straipsnis. Teis privat gyvenim ir jo slaptum
1. Fizinio asmens privatus gyvenimas nelieiamas. Informacija apie asmens privat
gyvenim gali bti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo
sutuoktinis, tvai ar vaikai.
2. Privataus gyvenimo paeidimu laikomas neteistas jimas asmens gyvenamsias ir
kitokias patalpas, aptvert privai teritorij, neteistas asmens stebjimas, neteistas asmens ar jo
turto apiekojimas, asmens telefonini pokalbi, susirainjimo ar kitokios korespondencijos bei
asmenini ura ir informacijos konfidencialumo paeidimas, duomen apie asmens sveikatos
bkl paskelbimas paeidiant statym nustatyt tvark bei kitokie neteisti veiksmai.
3. Draudiama rinkti informacij apie privat asmens gyvenim paeidiant statymus.
Asmuo turi teis susipainti su apie j surinkta informacija, iskyrus statym nustatytas iimtis.
Draudiama skleisti surinkt informacij apie asmens privat gyvenim, nebent, atsivelgiant
asmens einamas pareigas ar padt visuomenje, tokios informacijos skleidimas atitinka teist ir
pagrst visuomens interes toki informacij inoti.
4. Privataus asmens gyvenimo duomen, nors ir atitinkani tikrov, paskelbimas, taip pat
asmeninio susirainjimo paskelbimas paeidiant io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyt tvark, taip
pat jimas asmens gyvenamj bst be jo sutikimo, iskyrus statym numatytas iimtis, asmens
privataus gyvenimo stebjimas ar informacijos rinkimas apie j paeidiant statym bei kiti
neteisti veiksmai, kuriais paeidiama teis privat gyvenim, yra pagrindas pareikti iekin dl
tokiais veiksmais padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo.
46
5. io straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susij su informacijos apie asmen

skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu.
2.24 straipsnis. Asmens garbs ir orumo gynimas
1. Asmuo turi teis reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, eminanius jo
garb ir orum ir neatitinkanius tikrovs, taip pat atlyginti toki duomen paskleidimu jam
padaryt turtin ir neturtin al. Po asmens mirties toki teis turi jo sutuoktinis, tvai ir vaikai,
jeigu tikrovs neatitinkani duomen apie mirusj paskleidimas kartu emina ir j garb bei
orum. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo
nerodo prieingai.
2. Jeigu tikrovs neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomens informavimo
priemon (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kur ie duomenys buvo paskleisti,
turi teis surayti paneigim ir pareikalauti, kad ta visuomens informavimo priemon
paneigim nemokamai ispausdint ar kitaip paskelbt. Visuomens informavimo priemon
paneigim privalo ispausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos.
Visuomens informavimo priemon turi teis atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigim tik tuo
atveju, jeigu paneigimo turinys prietarauja gerai moralei.
3. Reikalavim atlyginti turtin ir neturtin al nagrinja teismas, nepaisydamas to, ar
tokius duomenis paskleids asmuo juos paneig, ar ne.
4. Jeigu visuomens informavimo priemon atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti
paneigim arba to nepadaro per io straipsnio 2 dalyje nustatyt termin, asmuo gyja teis kreiptis
teism io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomen, neatitinkani tikrovs ir eminani
kito asmens reputacij, paneigimo tvark ir terminus tokiu atveju nustato teismas.
5. Visuomens informavimo priemon, paskleidusi asmens reputacij eminanius ir
tikrovs neatitinkanius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padaryt turtin ir neturtin al tik
tais atvejais, kai ji inojo ar turjo inoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, taip pat kai
tuos duomenis paskelb jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimikai, o visuomens
informavimo priemon atsisako nurodyti tuos duomenis pateikus asmen. Visais kitais atvejais
turtin ir neturtin al privalo atlyginti duomenis paskleids asmuo ir jo veikla.
6. Paskleids tikrovs neatitinkanius duomenis asmuo atleidiamas nuo civilins
atsakomybs, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vie asmen bei jo valstybin ar visuomenin
veikl, o juos paskelbs asmuo rodo, kad jis veik siningai siekdamas supaindinti visuomen
su tuo asmeniu ir jo veikla.
7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, pareigojantis paneigti tikrovs neatitinkanius
duomenis, eminanius asmens garb ir orum, teismas nutartimi gali iiekoti i atsakovo baud
u kiekvien teismo sprendimo nevykdymo dien. Baudos dyd nustato teismas. Ji yra iiekoma
iekovo naudai, nepaisant neturtins alos atlyginimo.
8. io straipsnio taisykls taip pat yra taikomos ginant paeist juridinio asmens dalykin
reputacij.
9. io straipsnio taisykls netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie u teismo posdio
metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
2.25 straipsnis. Teis kno nelieiamum ir vientisum
1. Fizinis asmuo nelieiamas. Be paties asmens (o kai asmuo neveiksnus ioje srityje, be
jo atstovo pagal statym) valios ir laisvo sutikimo su juo negali bti atliekami jokie moksliniai,
medicinos bandymai ar tyrimai. is sutikimas turi bti ireiktas ratu.
2. Atlikti intervencij mogaus kn, paalinti jo kno dalis ar organus galima tik asmens
sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi bti ireiktas ratu. Jeigu asmuo yra neveiksnus
ioje srityje, sutikim gali duoti jo globjas, taiau neveiksniam ioje srityje asmeniui kastruoti,
sterilizuoti, jo ntumui nutraukti, j operuoti, jo organui paalinti btinas teismo leidimas. ioje
dalyje numatytas sutikimas ar teismo leidimas nereikalingas btino reikalingumo atvejais, siekiant
igelbti asmens gyvyb, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali ireikti savo valios.
47
3. Asmuo ratu gali nustatyti savo kno panaudojimo bd po mirties, laidojimo tvark ir
bd.
4. mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos tvark nustato atskiras
statymas.
5. mogaus knas, jo dalys ar organai ir audiniai negali bti komercini sandori dalyku.
Tokie sandoriai yra niekiniai.
6. Asmuo, kurio teis kno nelieiamum ir vientisum buvo paeista, turi teis reikalauti
i kalt asmen atlyginti turtin ir neturtin al.
2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisv
1. Fizinio asmens laisv nelieiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet koki prieir ar
apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais statym nustatytais atvejais.
2. Asmens sveikatos prieirai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia
pavojus arba btina j guldyti stacionarin sveikatos prieiros staig, kad bt apsaugoti
visuomens interesai.
3. Asmens psichin bkl gali bti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikim
atlikti neveiksnaus ioje srityje asmens psichins bkls tyrim gali duoti jo globjas arba teismas.
Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrin medicinos pagalba gali bti suteikta
ir be asmens sutikimo.
4. Asmuo gali bti paguldytas psichiatrijos staig tik jo paties sutikimu, taip pat teismo
leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikim ir yra reali grsm, kad jis savo veiksmais ar
neveikimu gali padaryti esmins alos savo ar aplinkini sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali
bti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstin hospitalizacija gali
bti pratsta tik statym nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje
srityje, sutikim dl jo hospitalizacijos, taiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens
globjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstin hospitalizacija po to gali bti
pratsta tik statym nustatyta tvarka teismo leidimu.
5. teism dl priverstins hospitalizacijos ar neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens
hospitalizacijos jo globjo sutikimu pratsimo psichiatrijos staiga turi kreiptis ne vliau kaip per
48 valandas nuo asmens paguldymo psichiatrijos staig.
6. Asmenys, neteistai apriboj fizinio asmens laisv, privalo atlyginti jam padaryt turtin
ir neturtin al.
2.27 straipsnis. Teis pakeisti lyt

1. Nesusituoks pilnametis asmuo turi teis medicininiu bdu pakeisti savo lyt, jeigu tai
medicinikai manoma. Toks asmens praymas turi bti ireiktas ratu.
2. Lyties pakeitimo slygas ir tvark nustato statymai.
III SKYRIUS
FIZINIO ASMENS PRIPAINIMAS NEINIA KUR ESANIU
AR PASKELBIMAS MIRUSIU
2.28 straipsnis. Fizinio asmens pripainimas neinia kur esaniu
1. Fizin asmen teismas gali pripainti neinia kur esaniu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje
vienerius metus nra duomen, kur jis yra.
2. Jeigu negalima nustatyti dienos, kuri gauti apie nesantj paskutiniai duomenys, neinia
kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirmoji diena.
2.29 straipsnis. Neinia kur esanio fizinio asmens turto apsauga
1. Suinteresuot asmen arba prokuroro pareikimu teismas skiria asmens, kurio buvimo
vieta neinoma, turto laikinj administratori. Laikinuoju administratoriumi gali bti skiriamas
asmens sutuoktinis, artimieji giminaiiai arba asmenys, suinteresuoti isaugoti jo turt. Laikinasis
48
administratorius privalo inventorizuoti turt ir imtis priemoni turtui isaugoti. Administratoriaus

atlyginim nustato teismas, iskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens
sutuoktinis ar artimasis giminaitis. Jie ias funkcijas atlieka neatlygintinai.
2. Laikinasis administratorius valdo turt, i to turto ilaiko asmenis, kuriuos neinia kur
esantysis privalo ilaikyti, apmoka neinia kur esanio asmens skolas. Disponuoti turtu, j keisti ar
kitaip suvaryti teises turt laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu.
3. Jeigu asmens, kurio buvimo vieta neinoma, turt sudaro mon, teismas skiria jos
administratori. is veikia mons savininko vardu.
4. Kai teismo sprendimu asmuo yra pripaintas neinia kur esaniu, jo turtui teismo
nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius.
5. Turto administratoriumi asmuo gali bti paskirtas tik jo sutikimu.
2.30 straipsnis. Sprendimo pripainti fizin asmen neinia kur esaniu panaikinimas
1. Jeigu pripaintas neinia kur esaniu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta,
teismas panaikina sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu ir panaikina jo turto
administravim.
2. Pajamos, kurias i neinia kur esanio asmens turto gavo turto administratorius,
grinamos grusiam turto savininkui, o turto administratoriui grs turto savininkas turi atlyginti
visas su turto administravimu susijusias ilaidas.
2.31 straipsnis. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu
1. Fizinis asmuo gali bti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje
vietoje trejus metus nra duomen apie jo buvimo viet, o jeigu jis dingo be inios tokiomis
aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus dl nelaimingo
atsitikimo, jeigu apie asmen nra duomen eis mnesius. i termin pradia nustatoma pagal
io kodekso 2.28 straipsnio 2 dalies taisykl.
2. Karys ar kitas asmuo, dings be inios dl karo veiksm, gali bti teismo tvarka
paskelbiamas mirusiu ne anksiau, kaip prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo
dienos.
3. Asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prie tai jis buvo pripaintas
neinia kur esaniu, ar ne.
4. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kuri siteisja teismo
sprendimas paskelbti j mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dings be inios tokiomis
aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus dl nelaimingo
atsitikimo, teismas gali pripainti io asmens mirties data spjam jo uvimo dien.
5. Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu
konkreios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutin inoma jo
buvimo vieta.
6. Asmens paskelbimas mirusiu io asmens civilini teisi ir pareig atvilgiu prilygsta jo
miriai.
2.32 straipsnis. Paskelbto mirusiu fizinio asmens atsiradimo pasekms
1. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo grta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina
sprendim paskelbti asmen mirusiu.
2. Grs asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris, paskelbus asmen
mirusiu, yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai asmuo neinia kur buvo dl svarbi prieasi, jis
turi teis, neatsivelgiant grimo laik, reikalauti grinti jo turt, ilikus pas pdinius.
3. Grs asmuo taip pat turi teis isireikalauti turt, perjus neatlygintinai tretiesiems
asmenims, arba jo vert. Taiau siningam turto gijjui turi bti atlyginami visi nuostoliai, susij
su turto ar jo verts ireikalavimu.
49
II DALIS
JURIDINIAI ASMENYS
IV SKYRIUS
2.33 straipsnis. Juridinio asmens svoka
1. Juridinis asmuo yra savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali
savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme.
2. ios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridini asmen teisinms formoms,
iskyrus, jeigu io kodekso normos numato kitaip.
3. Juridini asmen, nurodyt Strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni
ir rengini bei kit nacionaliniam saugumui utikrinti svarbi moni statyme, steigim,
valdym, reorganizavim, pertvarkym ir likvidavim is kodeksas reglamentuoja tiek, kiek
Strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni ir rengini bei kit nacionaliniam
saugumui utikrinti svarbi moni statymas nenumato kitaip.
Nr. XI-372, 2009-07-21, in., 2009, Nr. 93-3965 (2009-08-04)(papildyta 3 dalimi)
2.34 straipsnis. Vieieji ir privatieji asmenys

1. Juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius.
2. Vieieji juridiniai asmenys yra valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit
asmen, nesiekiani naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti vieuosius
interesus (valstybs ir savivaldybs mons, valstybs ir savivaldybs staigos, vieosios staigos,
religins bendruomens ir t. t.).
3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti privaius
interesus.
4. Vieiesiems juridiniams asmenims ios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai.
5. Vieiesiems juridiniams asmenims ios knygos IX skyrius netaikomas.
2.35 straipsnis. Valstyb ir savivaldybs
1. Valstyb ir savivaldybs yra juridiniai asmenys.
2. Valstybs ir savivaldybi institucijos, kuri buvim numato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, yra juridiniai asmenys statym nustatytais atvejais.
3. Valstybei ir savivaldybms netaikomos ios knygos II dalies normos, iskyrus io
kodekso 2.36, 2.74, 2.76, 2.80, 2.84, 2.85 straipsnius.
4. io straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybs ir savivaldybi institucijos pateikia juridini
asmen registrui dokumentus ir duomenis, nurodytus io kodekso 2.46 ir 2.66 straipsniuose.
2.36 straipsnis. Valstybs ir savivaldybi dalyvavimas civiliniuose santykiuose
1. Valstyb, savivaldyb ir j institucijos yra civilini santyki dalyvs lygiais pagrindais
kaip ir kiti i santyki dalyviai.
2. Valstyb ir savivaldybs gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas
gyvendina per atitinkamas valstybs ir savivaldybi valdymo institucijas.
2.37 straipsnis. Religins bendruomens ir bendrijos
1. Tradicins religins bendruomens ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Kitos religins
bendruomens ir bendrijos gyja juridinio asmens teises ios knygos V skyriuje ir kit statym
nustatyta tvarka.
2. Religini bendruomeni ir bendrij struktriniai padaliniai, kurie pagal religini
bendruomeni ir bendrij kanonus, statutus ar kitas normas atitinka io kodekso 2.33 straipsnyje
nustatytas slygas, yra juridiniai asmenys. Tokie struktriniai padaliniai juridini asmen registrui
pateikia dokumentus, patvirtinanius, kad yra ioje dalyje nurodytos aplinkybs.
3. Religins bendruomens ir bendrijos bei j struktriniai padaliniai, turintys juridinio
asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprietarauja
50
statymams, ir iems juridiniams asmenims taikomi tik ios knygos IV, VI skyriai, 2.84, 2.85
straipsniai bei, kiek tai neprietarauja io straipsnio 1 daliai, V skyrius.
2.38 straipsnis. Profesins sjungos
1. Profesins sjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra vykdytos io straipsnio 2 dalies
nuostatos.
2. Profesin sjunga yra steigiama, jeigu ji turi ne maiau kaip dvideimt steigj arba
jeigu monje, staigoje, organizacijoje jie sudaryt ne maiau kaip 1/10 vis darbuotoj (o 1/10
vis darbuotoj bt ne maiau kaip trys darbuotojai), ir profesins sjungos susirinkime yra
patvirtinti jos statai bei irinkti valdymo organai.
3. Profesins sjungos steigjai gali bti Lietuvos Respublikos pilieiai ir usienieiai,
turintys darbin teisnum ir veiksnum.
4. Profesinms sjungoms taikomas ios knygos V skyrius, kiek tai neprietarauja io
straipsnio 1 daliai. Profesins sjungos pateikia juridini asmen registrui dokumentus,
patvirtinanius io straipsnio 2 dalyje nurodyt aplinkybi buvim.
Nr. XI-881, 2010-06-04, in., 2010, Nr. 71-3554 (2010-06-19)
Nr. XII-365, 2013-06-13, in., 2013, Nr. 68-3406 (2013-06-28)
2.39 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimas

1. Juridinis asmuo privalo turti savo pavadinim, pagal kur j bt galima atskirti nuo
kit juridini asmen.
2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavyb, taiau jis negali bti
parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybn atskirai nuo juridinio asmens.
3. Juridinio asmens pavadinimas neturi prietarauti vieajai tvarkai ar gerai moralei ir
klaidinti visuomen dl juridinio asmens steigjo, dalyvio, buveins, veiklos tikslo, teisins
formos, tapatumo ar panaumo kit juridini asmen pavadinimus, inomesni Lietuvos
visuomenei usienio moni, staig ir organizacij vardus, preki ir paslaug enklus. Juridinio
asmens pavadinimas neturi klaidinti dl jo tapatumo ar panaumo anksiau u juridin asmen
Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, registruotus ar pripaintus inomus preki ir paslaug
enklus.
4. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos,
kai juridini asmen registrui pateikiamas praymas registruoti juridin asmen, arba nuo teiss
akto primimo, jei taikoma io kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis.
5. Juridini asmen registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridini
asmen pavadinimui.
2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas i odi ar odi jungini, vartojam
perkeltine reikme arba turini tiesiogin reikm.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi bti sudarytas laikantis lietuvi bendrins kalbos
norm ir negali bti sudarytas tik i tiesiogin veiklos daikt ar paslaug r nurodanio bendrinio
odio (odi) arba tik i vietovardio, arba tik i kitokio odio, neturinio skiriamojo poymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali bti sudarytas i raidi, kurios negali bti
suprantamos kaip odiai, ir skaitmen arba j derini tik tada, jeigu toks pavadinimas yra
nusistovjs visuomenje. Juridinio asmens, susijusio su usienio juridiniu asmeniu ar kita
organizacija, pavadinimas gali bti sudaromas taip, kad jis bt tapatus ar panaus usienio
juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinim, jei yra i sutikimas naudoti pavadinim.
2.41 straipsnis. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas
1. Juridinio asmens steigjai gali kreiptis juridini asmen registr dl steigiamo juridinio
asmens pavadinimo laikino traukimo juridini asmen registr.
2. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios paios taisykls kaip ir
juridinio asmens pavadinimui, iskyrus io kodekso 2.39 straipsnio 4 dal ir 2.42 straipsn.
51
3. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas traukiamas juridini asmen registr eiems

mnesiams ir iam terminui pasibaigus ibraukiamas nepraneus apie tai juridinio asmens
steigjams.
2.42 straipsnis. Teis juridinio asmens pavadinim
1. Neleidiama gyti teisi ir pareig prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba
naudoti kito juridinio asmens pavadinim be jo sutikimo.
2. Juridinis asmuo, kurio teis pavadinim yra paeista dl to, kad kitas asmuo neteistai
naudoja pirmojo pavadinim, arba dl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinim, kuris
neatitinka io kodekso 2.39 straipsnio reikalavim, turi teis kreiptis teism ir reikalauti, kad
teismas pareigot juridin asmen nutraukti neteistus veiksmus arba pakeisti pavadinim ir
atlyginti tais veiksmais padaryt turtin ir neturtin al, o jeigu paeista io straipsnio 1 dalis,
taip pat reikalauti, kad asmuo perduot visk, k gavo prisidengs ar naudodamas pavadinim be
jo savininko sutikimo.
2.43 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo keitimas
1. Juridinis asmuo prie pakeisdamas savo pavadinim privalo apie tai praneti vieai
vien kart arba praneti visiems juridinio asmens kreditoriams ratu.
2. Jeigu juridinis asmuo nevykdo pareigos, nurodytos io straipsnio 1 dalyje, jam tenka su
nepraneimu apie pavadinimo pakeitim susijusi neigiam pasekmi atsiradimo rizika.
3. Juridinio asmens pavadinimas keiiamas keiiant steigimo dokumentus, kurie
registruojami juridini asmen registre tik tada, kai vykdyti io straipsnio 1 dalies reikalavimai.
4. Juridinis asmuo gali kreiptis juridini asmen registr dl numatomo suteikti juridinio
asmens naujojo pavadinimo laikino traukimo juridini asmen registr. Tokiu atveju mutatis
mutandis taikomas io kodekso 2.41 straipsnis.
2.44 straipsnis. Juridinio asmens dokumentuose nurodoma informacija
1. Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turdamas santyki su kitais
subjektais, (ratuose, sskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo bti nurodyta:
1) juridinio asmens pavadinimas;
2) juridinio asmens teisin forma;
3) juridinio asmens buvein;
4) juridinio asmens kodas;
5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie t juridin asmen.
2. Jeigu juridinis asmuo yra bankrutuojantis ar likviduojamas, apie tai taip pat turi bti
paymima io straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose.
3. Neteko galios nuo 2012-04-14
4. Jei io straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose yra minimas juridinio asmens
kapitalas, tai turi bti nurodomas statinis kapitalas ir apmokto statinio kapitalo dydis.
5. Dokumentas privalo bti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai
pareiga turti antspaud nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba statymuose.
Nr. XI-1953, 2012-03-29, in., 2012, Nr. 44-2146 (2012-04-14)
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)
2.45 straipsnis. Juridinio asmens dalyvis

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi
nuosavybs teis juridinio asmens turt, arba asmuo, kuris nors ir neisaugo nuosavybs teisi
juridinio asmens turt, bet gyja prievolini teisi ir (ar) pareig, susijusi su juridiniu asmeniu.
2.46 straipsnis. Juridini asmen steigimo dokumentai
1. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: status, steigimo sandor
arba statym numatytais atvejais bendruosius nuostatus. Pagal kodeks statams prilygsta
juridini asmen nuostatai, statutai ar kiti j steigimo dokumentai.
2. Steigimo dokument normos galioja tiek, kiek jos neprietarauja imperatyviosioms
statym normoms.
52
3. Vieieji juridiniai asmenys gali veikti pagal statymus ar, jei statymai numato, pagal
valstybs ar savivaldybi institucijos priimt teiss akt dl vieojo juridinio asmens steigimo, jei
toks teiss aktas nenumato, kad vieasis juridinis asmuo veikia pagal valstybs ar savivaldybi
institucijos patvirtintus status.
4. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridini
asmen registrui per eis mnesius nuo steigimo dokument sudarymo, jeigu kiti statymai
nenustato kitokio termino. io straipsnio 3 dalyje nurodyti teiss aktai privalo bti pateikti
juridini asmen registrui per iuose aktuose nustatyt termin.
5. Juridinio asmens steigimo dokumentus pasiraiusi fizini asmen para

dokumentuose tikrum liudija notaras, iskyrus statym nustatytas iimtis.
2.47 straipsnis. Juridinio asmens statai

1. Juridinio asmens statuose, o jeigu juridinis asmuo neturi stat, steigimo sandoryje
arba bendruosiuose nuostatuose, jeigu juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, arba
teiss akte, jei vieasis juridinis asmuo veikia pagal teiss akt, turi bti nurodyta:
3) (neteko galios nuo 2010 m. sausio 1 d.);
4) juridinio asmens veiklos tikslai;
5) juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencija ir aukimo tvarka;
6) juridinio asmens organai ir j kompetencija bei skyrimo ir ataukimo tvarka arba, jei
organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises gyvendina per juridinio asmens dalyv,
juridinio asmens dalyvis;
7) juridinio asmens steigimo dokument keitimo tvarka;
8) juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
9) kitos statym, juridinio asmens steigjo ar dalyvio nustatytos nuostatos.
2. Viej juridini asmen veiklos tikslai turi bti apibdinti aikiai ir isamiai, nurodant
veiklos srit bei r.
3. Juridinio asmens dalyvi susirinkimo kompetencijos ir aukimo tvarkos, kit juridinio
asmens organ kompetencijos bei skyrimo ir ataukimo tvarkos, juridinio asmens steigimo
dokument keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo statymuose nustatytos ir apie
tai nurodoma paiuose statuose.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.48 straipsnis. Juridini asmen turtas

1. Juridiniai asmenys turt valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybs ar patikjimo
teise.
2. Turtas, kur juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikjimo teise, priklauso
juridinio asmens steigjui ar dalyviui nuosavybs teise.
2.49 straipsnis. Juridinio asmens buvein
1. Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas.
Juridinio asmens buvein apibdinama nurodant patalp, kuriose yra buvein, adres.
2. Jeigu juridinio asmens buvein, nurodyta juridini asmen registre ar sandoryje, ir jo
nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo
organo buvimo viet turi teis laikyti juridinio asmens buveine.
3. Visas susirainjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio
asmens buveins adresu, taip pat atsivelgiant io straipsnio 2 dal, jeigu juridinis asmuo aikiai
nenurod kitaip.
53
4. Sprendim dl juridinio asmens buveins priima steigjai. Sprendimas dl juridinio

asmens buveins pakeitimo priimamas juridinio asmens steigimo dokument nustatyta tvarka,
jeigu kitaip nenumatyta atskir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose statymuose.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.50 straipsnis. Juridini asmen atsakomyb pagal savo prievoles

1. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybs ar patikjimo teise
priklausaniu turtu.
2. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako
pagal juridinio asmens prievoles, iskyrus statymuose arba juridinio asmens steigimo
dokumentuose numatytus atvejus.
3. Kai juridinis asmuo negali vykdyti prievols dl juridinio asmens dalyvio nesining
veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievol savo turtu subsidiariai.
4. Juridiniai asmenys skirstomi ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis. Jeigu
prievolms vykdyti neutenka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens turto, u jo
prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu statymai nenustato kitaip.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.51 straipsnis. Juridinio asmens veiklos laikotarpis

1. Juridinis asmuo gali bti steigtas ribotam ar neribotam laikui. Laiko riba gali bti
nurodyta tiek data, tiek tam tikr slyg buvimu ar nebuvimu.
2. Jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo steigtas
ribotam laikui, laikoma, kad toks juridinis asmuo yra steigtas neribotam laikui.
2.52 straipsnis. Juridinio asmens finansiniai metai
1. Juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
2. Juridinio asmens finansiniais metais gali bti ir kitas dvylikos mnesi laikotarpis. Jis
turi bti nurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose.
3. Kai finansiniai metai keiiami, finansini met pabaiga yra laikoma nauj finansini
met pabaiga, jei laikotarpis nuo finansini met pradios iki nauj finansini met pabaigos yra
ne ilgesnis nei atuoniolika mnesi. Jei is laikotarpis yra ilgesnis nei atuoniolika mnesi, tai
nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kuri pradia yra sen finansini met pabaiga, o
pabaiga nauj finansini met pradia.
4. steigus juridin asmen, juridinio asmens pirmaisiais finansiniais metais yra laikomas
laikotarpis nuo jo steigimo dienos iki finansini met pabaigos. Juridiniam asmeniui pasibaigus,
paskutiniais finansiniais metais yra laikomas laikotarpis nuo finansini met pradios iki juridinio
asmens pabaigos dienos.
5. Juridinio asmens finansiniai metai gali bti keiiami ne daniau nei vien kart per
penkerius metus. i nuostata netaikoma, jeigu juridinis asmuo keiia savo finansinius metus
finansinius metus, sutampanius su kalendoriniais metais.
2.53 straipsnis. Juridinio asmens filialas
1. Juridinio asmens filialas yra struktrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo
buvein ir atliekantis visas arba dal juridinio asmens funkcij.
2. Juridinio asmens filialas nra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo
prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.
2.54 straipsnis. Juridinio asmens filialo nuostatai
1. Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Juose turi
bti nurodyta:
1) filialo pavadinimas;
3) filialo veiklos tikslai;
4) filialo valdymo organas ir jo kompetencija;
54
5) filialo veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

6) kitos statym ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.
2. Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi bti nurodoma informacija apie filial
steigus asmen, nustatyta io kodekso 2.44 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose, ir juridinio
asmens valdymo organas, turintis teis skirti ar ataukti filialo valdymo organus, priimti
sprendimus dl filialo teisinio statuso.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.55 straipsnis. Filial reglamentavimas

1. Filialams ir j veiklai taikomos ios knygos II dalies normos tiek, kiek jos
neprietarauja filialo esmei, ir atsivelgiant iam straipsnyje numatytus ypatumus.
2. Filialo dokumentuose, nurodytuose io kodekso 2.44 straipsnyje, turi bti pateikiama
analogika informacija ir apie juridin asmen, iskyrus informacij, nurodyt io kodekso 2.44
straipsnio 3 dalyje, jei filialo steigjas yra usienio juridinis asmuo ar kita organizacija.
3. Usienio juridinis asmuo ar kita organizacija, registrav filial, privalo informuoti
juridini asmen registr apie pateikt registrui juridinio asmens ar kitos organizacijos dokument
ir duomen pasikeitimus ir apie juridinio asmens ar kitos organizacijos teisin status, pateikti
juridinio asmens, kitos organizacijos ar filialo metini finansini ataskait rinkin, jeigu usienio
juridinio asmens ar kitos organizacijos metini finansini ataskait rinkinys sudaromas
vadovaujantis skirtingais, negu taikomi Europos Sjungoje, reikalavimais ir finansin
atskaitomyb btina pagal Lietuvos Respublikos statymus, taikomus usienio juridiniam asmeniui
ar kitai organizacijai.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.56 straipsnis. Juridinio asmens atstovyb

1. Juridinio asmens atstovyb yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir
turintis teis atlikti veiksmus, nurodytus io straipsnio 2 dalyje.
2. Juridinio asmens atstovyb turi teis atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti,
sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo
operacijas, taiau tik tarp usienio juridini asmen ar kit organizacij, steigusi atstovyb, arba
su ja susijusi moni, staig ar organizacij ir atstovybs.
3. Juridinio asmens atstovyb nra juridinis asmuo.
2.57 straipsnis. Juridinio asmens atstovybs nuostatai
1. Juridinio asmens atstovyb veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus,
kuriuose turi bti nurodyta:
1) atstovybs pavadinimas;
2) atstovybs buvein;
3) atstovybs veiklos tikslai;
4) atstovybs valdymo organas ir jo kompetencija;
5) atstovybs veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
6) kitos statym ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.
2. Juridinio asmens atstovybs nuostatuose taip pat turi bti nurodoma informacija apie
atstovyb steigus asmen, nurodyta io kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo
organas, turintis teis skirti ar ataukti atstovybs valdymo organus, priimti sprendimus dl
atstovybs teisinio statuso.
2.58 straipsnis. Juridinio asmens atstovybs reglamentavimas
1. Atstovybms ir j veiklai taikomos ios knygos II dalies normos tiek, kiek jos
neprietarauja atstovybs esmei, ir atsivelgiant iame straipsnyje numatytus ypatumus.
2. Atstovybs dokumentuose, nurodytuose io kodekso 2.44 straipsnyje, turi bti
pateikiama tokia pat informacija ir apie juridin asmen, iskyrus informacij, nurodyt io
55
kodekso 2.44 straipsnio 3 dalyje, jei atstovybs steigjas yra usienio juridinis asmuo ar kita
organizacija.
3. Usienio juridinis asmuo ar kita organizacija, registrav atstovyb, privalo informuoti
juridini asmen registr apie pateikt registrui juridinio asmens dokument ir duomen
pasikeitimus ir apie juridinio asmens teisin status.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
V SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS STEIGIMAS
2.59 straipsnis. Juridinio asmens steigimo tvarka
Juridiniai asmenys steigiami io kodekso ir statym nustatyta tvarka. Steigimo procedros
klausimus, kuri nereglamentuoja statymai, gali nustatyti steigjai.
2.60 straipsnis. Juridinio asmens steigjai
1. Juridinio asmens steigjas yra asmuo, sudars sandor steigti juridin asmen. Valstyb,
primusi atitinkam statym ar, jeigu statymai numato, kit teiss akt, taip pat savivaldyb,
valstybs ir vietos savivaldos institucijos, jeigu statymai tai numato, primusios atitinkam teiss
akt, kurio pagrindu steigiamas vieasis juridinis asmuo, taip pat yra laikomos juridinio asmens
steigjomis.
2. Juridinio asmens steigjai gali bti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
3. statymai gali numatyti atvejus, kai vieajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomsias
priemones, tam tikr juridini asmen steigju ar dalyviu negali bti usienio juridinis asmuo ar
kita organizacija arba usienietis.
2.61 straipsnis. Sandoriai iki juridinio asmens steigimo
1. Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas
organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dl jo interes sudar kiti
asmenys iki juridinio asmens steigimo. Sudarant tok sandor turi bti nurodoma, kad jis
sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dl jo interes. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai
sandor sudars asmuo ir juridinis asmuo, kurio valdymo organas ar kitas steigimo dokumente
nustatytas organas patvirtino dl jo interes sudaryt sandor, turi solidari pareig vykdyti
prievoles.
2. Jeigu tokio sandorio vliau steigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal
sandor atsiradusios prievols tenka sandor sudariusiam asmeniui. Jeigu tok sandor sudar keli
asmenys, tai juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako
solidariai.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
2.62 straipsnis. Juridini asmen registras

1. Juridinis asmuo turi bti registruotas juridini asmen registre.
2. Juridini asmen registre raomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei
dokumentai apie juos. Juridini asmen registras yra pagrindinis valstybs registras.
3. Juridiniai asmenys privalo juridini asmen registre nurodyti apie save ir savo veikl
visus statym reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas).
4. Vadovaujanij juridini asmen registro tvarkymo staig ir registro tvarkymo staig
(registro tvarkytoj) nustato statymas.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.63 straipsnis. Juridinio asmens steigimo momentas

1. Juridinis asmuo laikomas steigtu nuo jo registravimo juridini asmen registre.
2. statymas ar statym numatytais atvejais kitas teiss aktas, kuriuo yra steigtas vieasis
juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas steigtu nuo teiss akto dl jo
56
steigimo sigaliojimo. Tokiu atveju tame teiss akte turi bti pateikti io kodekso 2.66 straipsnyje
nurodyti duomenys, o toks teiss aktas privalo bti vieai paskelbtas bei perduotas juridini
asmen registrui.
2.64 straipsnis. Juridini asmen registravimas
1. Juridinis asmuo registruojamas juridini asmen registre, kai pateikiami io straipsnio 2
dalyje nurodyti dokumentai, jei io kodekso normos ar io kodekso numatytais atvejais kiti
statymai nenustato kitaip.
2. Juridiniam asmeniui registruoti juridini asmen registre turi bti pateikti ie
dokumentai:
1) nustatytos formos praymas registruoti juridin asmen;
2) juridinio asmens steigimo dokumentai;
3) licencija, jei pagal statymus licencija turi bti iduota iki juridinio asmens steigimo;
4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiam duomen tikrum ir steigimo
dokument atitikim statym reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridin
asmen registruoti galima, nes statymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievols yra
vykdytos ir atsirado statymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybs. iuos
dokumentus surao ar tvirtina notaras, iskyrus juridini asmen registro nuostat numatytais
atvejais;
6) kiti statym nustatyti dokumentai.
3. Juridinis asmuo turi bti registruojamas per tris darbo dienas nuo vis io straipsnio 2
dalyje ivardyt dokument pateikimo ir atlyginimo u registravim sumokjimo.
4. Juridini asmen registravimo tvark nustato juridini asmen registro nuostatai. Juos
tvirtina Vyriausyb.
5. U juridini asmen, j filial ir atstovybi registravim, j duomen, informacijos ir
steigimo dokument pakeitimo registravim mokamas atlyginimas. Atlyginimo dyd nustato
Vyriausyb.
6. Juridinis asmuo gali bti iregistruotas i juridini asmen registro tik tuo atveju, kai
juridinis asmuo pasibaigia.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.65 straipsnis. Juridinio asmens kodas

Juridin asmen registravs registro tvarkytojas juridiniam asmeniui suteikia juridinio
asmens kod ir iduoda juridini asmen registro ira.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.66 straipsnis. Juridini asmen registro duomenys

1. Juridini asmen registre turi bti nurodyti:
3) juridinio asmens kodas;
4) juridinio asmens buvein (adresas);
5) juridinio asmens organai;
6) juridinio asmens valdymo organ nariai (vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji
vieta);
7) juridinio asmens valdymo organ nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teis
juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, j teisi ribos;
8) juridinio asmens filialai ir atstovybs (pavadinimai, kodai, buveins, filial ir atstovybi
valdymo organ nariai);
9) juridinio asmens veiklos apribojimai;
10) juridinio asmens teisinis statusas;
11) juridinio asmens pasibaigimas;
12) juridinio asmens registro duomen ir dokument keitimo datos;
57
13) juridinio asmens finansiniai metai;

14) kiti statym numatyti duomenys.
2. Registruojant juridinius asmenis, kuri dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles,
papildomai turi bti nurodomi juridinio asmens dalyvio fizinio asmens vardas, pavard, asmens
kodas, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, teisin forma, kodas, buvein.
3. Kai pasikeiia io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeiiami
steigimo dokumentai ar kiti io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo
pateikti nustatytos formos praym registruoti pakeitimus juridini asmen registre per trisdeimt
dien nuo pakeitim padarymo dienos. Kartu su praymu registruoti pakeitim turi bti pateikti
dokumentai, nurodyti io kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento
tekstas, jei dokumentas keiiamas.
4. statym nustatytais atvejais juridini asmen registrui pateikiamas juridinio asmens
metini finansini ataskait rinkinys (metini konsoliduotj finansini ataskait rinkinys) ir
(arba) metinis praneimas (konsoliduotasis metinis praneimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais
metais per trisdeimt dien nuo j patvirtinimo momento, jei statymai nenumato kito termino.
5. io straipsnio 1 dalies 17 ir 11 punktuose ivardyt duomen, taip pat steigimo
dokument pakeitimai sigalioja tik nuo j registravimo juridini asmen registre, iskyrus
statym numatytas iimtis.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.67 straipsnis. Asmenys, atsakingi u juridinio asmens dokument ir registro

duomen pateikim registro tvarkytojui
U juridinio asmens dokument, duomen bei kitos juridini asmen registrui teiktinos
informacijos pateikim laiku juridini asmen registrui atsako juridinio asmens valdymo organas,
jei statymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
2.68 straipsnis. Atsisakymas registruoti
1. Registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti juridin asmen, taip pat registruoti
juridinio asmens dokument ir duomen pakeitimus tik tuo atveju, jeigu:
1) pateiktas praymas registruoti juridin asmen (registre registruotin duomen ir
dokument pakeitimus, ibraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi
dokumentai, nurodyti io kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose;
2) praleisti io kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai;
3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kit, yra neaiks arba
klaidinantys;
4) dokument forma ar turinys prietarauja statymams.
2. Jeigu yra klii registruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro
tvarkytojas skiria termin trkumus paalinti. Jei per nustatyt termin trkumai nepaalinami ar
registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridini asmen registro tvarkytojas
motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridin asmen (duomen ar dokument pakeitimus).
3. Sprendimas atsisakyti registruoti juridin asmen (registre registruotin duomen ar
dokument pakeitimus) skundiamas teismui statym nustatyta tvarka.
2.69 straipsnis. Klaid juridini asmen registre taisymas
1. Klaidos juridini asmen registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio
duomenys rayti registr, praymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.
2. Pastebjs klaid registre, registro tvarkytojas apie tai turi nedelsdamas ratu praneti
juridiniam asmeniui. Jeigu per registro tvarkytojo nustatyt termin juridinis asmuo nepareikia
prietaravim, kad klaida bt itaisyta, registro tvarkytojas itaiso registro duomenis.
3. Kai pats juridinis asmuo, kurio duomenys registruoti registre, prao itaisyti klaid
registre, registro tvarkytojas per tris darbo dienas nuo praymo ir jame nurodytus faktus
patvirtinani dokument gavimo dienos turi itaisyti registro duomenis.
58
4. Jeigu galima, apie registre itaisyt klaid registro tvarkytojas turi praneti asmenims,
kuriems buvo perduoti klaidingi duomenys.
2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridini asmen registro tvarkytojo
iniciatyva
1. Juridini asmen registro tvarkytojas turi teis inicijuoti juridinio asmens

likvidavim, kai yra bent viena i i aplinkybi:
1) juridinis asmuo nepateik io kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyt
dokument per dvylika mnesi nuo iame kodekse ar kituose statymuose nustatyt i
dokument pateikimo juridini asmen registrui termin pabaigos;
2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dl to jie negali priimti
sprendim ilgiau negu eis mnesius;
3) juridinio asmens valdymo organ nari ilgiau negu eis mnesius negalima
surasti juridinio asmens buveinje ir j adresais, nurodytais juridini asmen registre;
4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomen juridini
asmen registre ir yra pagrindas manyti, kad is juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
5) politin partija Politini partij statymo nustatyta tvarka vienerius metus
nepateik savo nari srao;
6) akcins bendrovs ar udarosios akcins bendrovs statinis kapitalas yra
maesnis u statymuose nustatyt minimal statinio kapitalo dyd.
2. Kai yra io straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybs, juridini asmen registro

tvarkytojas turi isisti praneim apie numatom inicijuoti juridinio asmens likvidavim
juridinio asmens buvein ir juridini asmen registre nurodytais valdymo organo nari adresais.
Tuo atveju, kai nra galimybs praneimo apie numatom inicijuoti juridinio asmens likvidavim
isisti juridinio asmens buvein ir (arba) juridini asmen registre nurodytais valdymo organo
nari adresais, registro tvarkytojas apie numatom inicijuoti juridinio asmens likvidavim vieai
paskelbia juridini asmen registro nuostatuose nurodytame altinyje ir praneim teikia kitais
juridini asmen registro nuostatuose nurodytais bdais.
3. Jeigu per tris mnesius nuo praneimo apie numatom inicijuoti juridinio asmens
likvidavim isiuntimo ar vieo paskelbimo juridinis asmuo registro tvarkytojui nepateikia io
straipsnio 1 dalyje ar juridini asmen registro nuostatuose nustatyt dokument, paneigiani io
straipsnio 1 dalyje nurodyt aplinkybi buvim, registro tvarkytojas juridini asmen registro
nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendim inicijuoti juridinio asmens likvidavim ir juridinis
asmuo gyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, status. Apie tai registro
tvarkytojas vieai paskelbia juridini asmen registro nuostatuose nurodytame altinyje.
4. Inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali bti atauktas teismo sprendimu
Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Kreiptis teism su praymu ataukti
inicijuojam juridinio asmens likvidavim gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys
per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso gijimo.
Teismas, prims praym, taip pat prims sprendim dl inicijuojamo juridinio asmens
likvidavimo ataukimo, privalo ne vliau kaip kit darbo dien apie tai praneti juridini asmen
registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavs praneim apie teismo sprendim dl inicijuojamo
juridinio asmens likvidavimo ataukimo, juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka
iregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, status. Apie tai registro
tvarkytojas vieai paskelbia juridini asmen registro nuostatuose nurodytame altinyje.
5. Juridinio asmens kreditoriai turi teis pareikti iekin teisme dl skolininko prievoli
vykdymo ar bankroto bylos iklimo per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam
nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso gijimo. Teismas, prims ioje
dalyje numatyt iekin, privalo ne vliau kaip kit darbo dien apie tai praneti juridini asmen
registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavs teismo praneim, juridini asmen registro
nuostatuose nustatyta tvarka iregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas,
status.
59
6. Jeigu teismas neprim io straipsnio 4 dalyje nurodyto praymo ir 5 dalyje nurodyto

iekinio arba teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neataukia, juridini asmen
registro tvarkytojas juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka priima sprendim
likviduoti juridin asmen ir juridinis asmuo gyja likviduojamo juridinio asmens status. Apie tai
registro tvarkytojas vieai paskelbia juridini asmen registro nuostatuose nurodytame altinyje.
7. Juridin asmen likviduojant juridini asmen registro tvarkytojo iniciatyva,
likvidatorius neskiriamas. Juridini asmen registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio
asmens valdymo organai netenka galiojim nuo io straipsnio 6 dalyje nurodyto sprendimo
primimo. iuo atveju juridini asmen registro tvarkytojas atlieka iame straipsnyje ir juridini
asmen registro nuostatuose nustatytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam
juridini asmen registro tvarkytojo iniciatyva, iregistruoti.
8. Pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo
atlyginti al, kuri kreditoriai patyr dl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridini asmen
registro tvarkytojo iniciatyva dl juridinio asmens dalyvi nesining veiksm.
9. iame straipsnyje nustatyti juridini asmen registro tvarkytojo veiksmai gali bti
skundiami teismui statym nustatyta tvarka.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
Pastaba. Juridini asmen registro tvarkytojas kreipiasi teism su praymu ataukti likvidatori, jei
juridinio asmens likvidavimo procedros buvo pradtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70
straipsnyje nustatyta tvarka iki io statymo (Nr. XII-1064) sigaliojimo. Ataukus likvidatori, juridinis
asmuo i juridini asmen registro iregistruojamas juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Nurodyti praymai nagrinjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta
tvarka.
2.71 straipsnis. Juridini asmen registro vieumas

1. Juridini asmen registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita
registrui pateikta informacija yra viea.
2. Kiekvienam juridiniam asmeniui suformuojama atskira byla. Joje kaupiami ir saugomi
registrui pateikti dokumentai, j kopijos, duomenys bei kita informacija, susijusi su tuo juridiniu
asmeniu.
3. Registro teikiami raytins formos registro duomen ir informacijos iraai turi turti
ym iraas tikras, o dokument kopijos ym kopija tikra, iskyrus atvejus, kai tokios
ymos asmuo, kuris kreipiasi, nereikalauja. Registro teikiami elektronins formos registro
duomen ir informacijos iraai ir dokument kopijos netvirtinami ymomis iraas tikras
(kopija tikra), iskyrus atvejus, kai tokios ymos asmuo, kuris kreipiasi, reikalauja. Juridini
asmen registro tvarkytojo iduodami registro duomen ir informacijos iraai, dokument kopijos
turi prima facie gali. Apie tai, kad juridini asmen registro tvarkytojo iduodami registro
duomen ir informacijos iraai, dokument kopijos turi prima facie gali, juridini asmen
registro tvarkytojas turi nurodyti skelbdamas ir teikdamas iuos duomen ir informacijos iraus ir
dokument kopijas.
4. Kiekvienas asmuo juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka turi teis
nedelsiant nemokamai gauti informacij odiu apie juridinio asmens teisin status ir veiklos
apribojimus.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.72 straipsnis. Juridini asmen registro duomen paskelbimo bdai ir tvarka

1. Registro tvarkytojas apie juridinio asmens registravim, registro duomen pakeitim
turi paskelbti juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka ir i nuostat nustatytame
altinyje.
2. Juridini asmen registro duomenys ir registre saugom dokument kopijos teikiami
juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas asmuo u umokest, nevirijant tokio darbo snaud, turi teis gauti bet
kokius registro duomenis, registre saugom dokument ar informacijos kopijas.
60
4. Juridini asmen registro duomenys neatlygintinai teikiami:

1) fiziniams asmenims, kuri duomenys rayti registre, registre kaupiami duomenys
apie iuos asmenis;
2) teistvarkos institucijoms, teismams ir mokesi administravimo institucijoms kiek j
reikia tiesioginms funkcijoms atlikti;
3) kitiems valstybs registrams ir informacinms sistemoms pagal duomen teikimo
sutartis.
5. Umokestis u juridini asmen duomen bei dokument kopij teikim neturi viryti
registro administravimo ilaid.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XI-485, 2009-11-12, in., 2009, Nr. 141-6205 (2009-11-28)
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.73 straipsnis. Atsakomyb u neteist atsisakym registruoti juridin asmen bei

u klaidas juridini asmen registre
1. Kai neteistai atsisakoma registruoti juridin asmen ir registruoti registrui pateikiamus
duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teis reikalauti atlyginti
visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais juridiniam asmeniui padarytus nuostolius,
taip pat nuostolius kitiems asmenims, padarytus tvarkant juridini asmen registr, atlygina
valstyb. ala iiekoma teismo tvarka. Valstybei civilinse bylose dl alos atlyginimo atstovauja
Vyriausybs galiota institucija.
VI SKYRIUS
JURIDINI ASMEN TEISNUMAS
2.74 straipsnis. Juridini asmen teisnumas
1. Privatieji juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises ir pareigas,
iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei
giminyst.
2. Vieieji juridiniai asmenys turi specialj teisnum, t. y. jie gali turti ir gyti tik tokias
civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
3. Juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma io kodekso 2.4 straipsnio 3 dalis.
2.75 straipsnis. Juridini asmen teisnumo apribojimai
1. Juridini asmen teisnumas negali bti apribotas kitaip, kaip tik statym nustatytais
pagrindais ir tvarka.
2. Apriboti pavienio juridinio asmens teisnum galima tik teismo sprendimu, iskyrus io
kodekso 2.70 straipsnyje nurodyt atvej.
2.76 straipsnis. Diskriminacijos draudimas

Draudiama teiss aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar
privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.
2.77 straipsnis. Juridini asmen veiklos licencijavimas
1. statym nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros ries veiklos tik
gav statym nustatyta tvarka iduot licencij.
2. Juridinis asmuo privalo turti visas licencijas (leidimus), kurios statymuose numatytos
kaip btinos jo veiklos slygos.
2.78 straipsnis. Licencijavimo taisykls
1. Kiekvienai statym nustatytai licencijuojamai veiklos riai Vyriausyb tvirtina
licencijavimo taisykles, jeigu kiti statymai nenustato ko kita.
61
2. Licencijavimo taisyklse nurodoma:

1) licencijuojama veikla;
2) licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai;
3) licencijai gauti reikalingi dokumentai;
4) pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai;
5) licencij rys ir j idavimo slygos, pakartotinis licencijos idavimas;
6) licencijos formos;
7) iduodam licencij registravimo tvarka;
8) atsisakymo iduoti licencijas atvejai;
9) licencijuojamos veiklos slygos, skaitant licencijos turtoj teises ir pareigas;
10) licencijos slyg laikymosi prieiros tvarka;
11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka.
3. Licencijavimo taisyklse gali bti nurodyti ir kiti reikalavimai bei slygos.
2.79 straipsnis. Licencijos idavimas
1. Licencija iduodama neterminuotam laikui, jei yra vykdytos licencijavimo taisyklse
nustatytos slygos.
2. Licencija verstis tam tikra veikla arba raytinis motyvuotas atsisakymas iduoti licencij
turi bti pateiktas pareikjui per trisdeimt dien nuo dokument, reikaling licencijai iduoti,
gavimo dienos, jeigu statymai nenustato ko kita.
3. Atsisakymas iduoti licencij negali bti grindiamas veiklos netikslingumu ir turi bti
motyvuotas.
4. Informacija apie licencijos idavim, jos galiojimo sustabdym ir panaikinim kaupiama
juridini asmen registre. Licencijas iduodanti institucija privalo apie licencij idavim,
galiojimo sustabdym ar panaikinim praneti juridini asmen registrui juridini asmen registro
nuostat nustatyta tvarka.
5. Gavs licencij juridinis asmuo privalo licencijuojamos veiklos prieiros institucijai
teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyklse nurodyt informacij, susijusi su licencijuojama
veikla ar licencijos idavim lemianiomis slygomis.
6. Valstybs rinkliava u licencijos idavim neturi viryti licencijos idavimo ir prieiros
snaud.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
2.80 straipsnis. Administracini metod draudimas

1. Draudiama valstybs ar vietos savivaldos institucijoms statymuose nenumatytais
administraciniais metodais reglamentuoti juridini asmen veikl.
2. Jei statym nustatyta tvarka paskelbiama nepaprastoji ar karo padtis ar tam tikra
teritorija nelaims rajonu, juridiniai asmenys privalo vykdyti Vyriausybs ar atitinkamos vietos
savivaldos institucijos nurodymus.
VII SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS ORGANAI
2.81 straipsnis. Juridinio asmens organai
1. Juridiniai asmenys gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per
savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal statymus ir juridini asmen steigimo dokumentus.
2. statym ar steigimo dokument nustatytais atvejais juridinis asmuo gali gyti civilines
teises ir pareigas per savo dalyvius.
3. Juridinio asmens dalyviai turi teis kreiptis teism su iekiniu, praydami udrausti
juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prietaraujanius juridinio asmens
veiklos tikslams ar perengianius juridinio asmens valdymo organo kompetencij.
4. Juridinio asmens valdymo organ nariais gali bti tik fiziniai asmenys, o kit organ
nariais ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
2.82 straipsnis. Juridini asmen organ kompetencija ir funkcijos
62
1. Juridini asmen organ kompetencij ir funkcijas nustato atitinkamos teisins formos

juridinius asmenis reglamentuojantys statymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
2. Kiekvienas juridinis asmuo turi turti vienasmen ar kolegial valdymo organ ir
dalyvi susirinkim, jeigu steigimo dokumentuose ir juridini asmen veikl
reglamentuojaniuose statymuose nenumatyta kitokia organ struktra. Atskiras juridini asmen
teisines formas reglamentuojantys statymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvi
susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo
dokumente.
3. Valdymo organas atsako u juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukim, praneim
juridinio asmens dalyviams apie esminius vykius, turinius reikms juridinio asmens veiklai,
juridinio asmens veiklos organizavim, juridinio asmens dalyvi apskait, veiksmus, nurodytus io
kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskir juridini asmen veikl
reglamentuojaniuose statymuose.
4. Juridini asmen organ sprendimai gali bti teismo tvarka pripainti negaliojaniais,
jeigu jie prietarauja imperatyviosioms statym normoms, juridinio asmens steigimo
dokumentams arba protingumo ar siningumo principams. Iekin gali pareikti juridinio asmens
kreditoriai jeigu sprendimas paeidia j teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens
valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti statymuose numatyti asmenys. Tokiems
iekiniams nustatomas trij mnesi iekinio senaties terminas. Jis pradedamas skaiiuoti nuo tos
dienos, kuri iekovas suinojo arba turjo suinoti apie ginijam sprendim, jeigu is kodeksas ir
kiti statymai nenustato kitokio iekinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginijimo
tvarkos.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.83 straipsnis. Sandoriai, sudaryti paeidiant privaiojo juridinio asmens valdymo

organ kompetencij
1. Sandoriai, kuriuos sudar privaiojo juridinio asmens valdymo organai paeisdami savo
kompetencij, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iskyrus atvejus, kai rodoma, jog
sudarydamas sandor treiasis asmuo inojo, jog sandor sudar ios teiss neturintis juridinio
asmens valdymo organas, ar dl aplinkybi susiklostymo negaljo to neinoti.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu yra nustatytas kiekybinis atstovavimas, t. y.
juridinio asmens vardu gali veikti tik keli valdymo organo nariai kartu ar valdymo organo narys ir
atstovas kartu, ar valdymo organo narys ir kito organo narys kartu, ar valdymo organo narys ir
dalyvis kartu. Kiekybinis atstovavimas turi bti numatytas juridinio asmens steigimo
dokumentuose, nurodytas juridini asmen registre ir paskelbtas juridini asmen registro
nuostat nustatyta tvarka.
3. Asmuo, sudars sandor io straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybmis, yra
subsidiariai atsakingas, jei treiojo asmens reikalavimo juridinis asmuo iki galo nepatenkina.
2.84 straipsnis. Sandoriai, sudaryti paeidiant vieojo juridinio asmens valdymo
organ kompetencij
1. Sandoriai, kuriuos sudar vieojo juridinio asmens valdymo organai, paeisdami savo
kompetencij, nesukelia prievoli juridiniam asmeniui.
2. Jeigu juridinis asmuo vliau pritaria sandoriui, sandoris pradeda galioti nuo jo
sudarymo.
3. Asmuo, io straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybmis sudars sandor, kuriam
juridinis asmuo nepritaria, privalo atlyginti treiajam asmeniui nuostolius, jeigu nerodo, jog
treiasis asmuo, sudarydamas sandor, inojo ar dl aplinkybi susiklostymo negaljo neinoti, jog
sandoris sudaromas paeidiant juridinio asmens valdymo organo kompetencij.
2.85 straipsnis. Kompetencijos paskelbimas
Juridini asmen valdymo organ kompetencijos, numatytos steigimo dokumentuose,
nurodymas juridini asmen registre ir vieas paskelbimas neturi takos io kodekso 2.83 ir 2.84
straipsni nuostat taikymui.
63
2.86 straipsnis. Juridinio asmens valdymo organ nari lygiateisikumas

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas, iskyrus io
kodekso 2.93 straipsnio 2 dalyje nurodyt atvej.
2.87 straipsnis. Juridinio asmens organ nari pareigos
1. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kit juridinio asmens organ
nari atvilgiu turi veikti siningai ir protingai.
2. Juridinio asmens valdymo organo narys turi bti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis
konfidencialumo.
3. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai
interesai prietarauja ar gali prietarauti juridinio asmens interesams.
4. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo
turtu arba naudoti j ar informacij, kuri jis gauna bdamas juridinio asmens organo nariu,
asmeninei naudai ar naudai treiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvi sutikimo.
5. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo praneti kitiems juridinio asmens
valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, nurodytas io straipsnio
3 dalyje, ir nurodyti j pobd ir, jei manoma, vert. i informacija turi bti pateikta ratu arba
rayta juridinio asmens organ posdio protokol.
6. Juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandor su juridiniu asmeniu, kurio organo
narys jis yra. Apie tok sandor jis privalo nedelsdamas praneti kitiems juridinio asmens organams
io straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens
steigimo dokumentai aikiai nenustato kitos informavimo tvarkos.
7. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis
pareigas, nurodytas iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padaryt al atlyginti
juridiniam asmeniui visikai, jei statymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
2.88 straipsnis. Juridinio asmens dalyvi balsavimo sutartys
1. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutart dl bendro balsavimo juridinio asmens
dalyvi susirinkime. Balsavimo sutartis negalioja, jeigu sipareigojama:
1) balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organ nurodymus;
2) balsuoti u visus juridinio asmens valdymo organ pateiktus pasilymus;
3) balsuoti pagal nurodymus ar balsuojant susilaikyti u tam tikr atlyginim.
2. Balsavimo sutartis gali nustatyti, kad balsavimo sutarties alys iduoda galiojim
treiajam asmeniui balsuoti juridinio asmens dalyvi susirinkimuose balsavimo sutarties ali
vardu, ir toks galiojimas gali bti panaikintas tik balsavimo sutarties numatytais atvejais.
3. Balsavimo sutarties alys, idavusios galiojim, kaip nurodyta io straipsnio 2 dalyje,
neturi teiss paios balsuoti ar iduoti galiojimus kitiems asmenims balsuoti juridinio asmens
dalyvi susirinkime galiojime nurodytais klausimais.
4. Vienai i balsavimo sutarties ali paeidus balsavimo sutart, teismas turi teis
pareigoti perskaiiuoti juridinio asmens dalyvi susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo
sutart arba pripainti juridinio asmens dalyvi susirinkimo sprendim negaliojaniu, jei
balsavimas paeidiant sutart turjo lemiamos takos sprendimo primimui ar neprimimui.
2.89 straipsnis. Balsavimo teiss perleidimas
1. Juridinio asmens dalyvis gali perleisti teis balsuoti juridinio asmens dalyvi
susirinkime kitiems asmenims ir nustatyti balsavimo teiss gyvendinimo tvark ir bdus.
2. Balsavimo teiss perleidimo sutartis sigalioja nuo jos ir duomen apie perleidiam
bals skaii, perleidimo termin, balsavimo teiss turjimo pagrind, juridinio asmens dalyv,
perleidiant balsavimo teis, ir asmen, gaunant balsavimo teis, atskleidimo juridiniam
asmeniui (tiek, kiek reikalauja juridinio asmens steigimo dokumentai, statymai ar nusistovjusi
juridinio asmens praktika).
3. Juridinis asmuo privalo balsavimo teises perleidianiam juridinio asmens dalyviui ir
asmeniui, gaunaniam balsavimo teis, praneti ir artimiausiame juridinio asmens dalyvi
susirinkime paskelbti apie io straipsnio 2 dalyje nurodyt dokument ir informacijos gavim.
64
Juridinio asmens pareigos, susijusios su juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukimu,

gyvendinamos gijusio balsavimo teises asmens atvilgiu.
4. Balsavimo teiss perleidimo sutartis negali bti sudaryta ilgesniam nei deimties met
terminui.
5. Balsavimo teiss perleidimo sutartimi gali bti perleidiamos ir kitos juridinio asmens
dalyvio turimos neturtins teiss.
2.90 straipsnis. Protokolas
1. Juridinio asmens kolegialaus organo posdiai (susirinkimai) turi bti protokoluojami.
2. Protokole turi bti nurodyta: posdio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvi skaiius,
kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi bti pridedamas dalyvi
sraas ir informacija apie posdio (susirinkimo) suaukim. Posdyje (susirinkime)
dalyvaujani asmen reikalavimu protokol turi bti raoma j pareikalauta informacija. Visi
pakeitimai, papildymai protokole turi bti aptarti.
3. Protokolai turi bti saugomi ne maiau kaip deimt met ir kiekvieno dalyvio ar kito jo
valdymo organo nario, dalyvavusio ar turjusio teis dalyvauti posdyje (susirinkime), reikalavimu
turi bti iduodama kopija. Juridinis asmuo i juridinio asmens dalyvio u protokolo kopijos
idavim turi teis gauti umokest, nevirijant tokio darbo snaud.
4. Protokolas neraomas, jei sprendim pasirao visi juridinio asmens organo nariai arba
jeigu juridinio asmens organ sudaro vienas asmuo ir iuo atveju vieno juridinio asmens organo
nario sprendimas yra prilyginamas juridinio asmens organo sprendimui.
5. statymai gali numatyti protokolui kitokius ar papildomus reikalavimus, nei numato io
straipsnio 2 dalis.
2.91 straipsnis. Protokolo suraymas ir pasiraymas
1. Protokol surao posdio (susirinkimo) sekretorius, posdio (susirinkimo)
pirmininkas, jei posdio (susirinkimo) sekretorius nra renkamas, arba kolegialus juridinio
asmens organo pirmininkas, jei posdio (susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius nra renkamas.
2. Protokol pasirao j suras asmuo ir posdio (susirinkimo) pirmininkas, o jei jis nra
renkamas, kolegialaus juridinio asmens organo pirmininkas.
3. Protokolas turi bti suraytas ir pasiraytas per steigimo dokumentuose arba
statymuose nustatyt termin, taiau visais atvejais terminas negali bti ilgesnis nei trisdeimt
dien nuo posdio (susirinkimo) dienos.
2.92 straipsnis. Pastabos dl protokolo
1. Dalyvav posdyje (susirinkime) asmenys turi teis pareikti pastab dl protokolo per
tris dienas nuo susipainimo su juo momento, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir steigimo
dokument protokolui surayti nustatyt maksimal termin.
2. Pastabos dl protokolo pridedamos prie protokolo ir nurodoma, ar protokol pasira
asmenys su jomis sutinka, ar nesutinka.
3. Pastab dl protokolo nepareikimas neriboja teiss ginyti juridinio asmens organo
nutarimus.
2.93 straipsnis. Balsavimas
1. Juridini asmen kolegiali organ sprendimai priimami balsuojant.
2. Bals pasidalijimas po lygiai reikia, kad tiek pat bals gauta u, tiek pat prie. Balsams
pasidalijus po lygiai, lemia kolegialaus organo pirmininko balsas. Jei kolegialaus organo
pirmininko nra ar jis nedalyvauja priimant sprendim, tai, balsams pasidalijus po lygiai,
sprendimas laikomas nepriimtu.
3. Balsavimas gali bti organizuojamas apklausos bdu ratu, jei n vienas i kolegialaus
organo nari dl to neprietarauja.
4. Kai neatidliotinai btina, teismas gali skirti juridinio asmens organo narius.
5. Juridinio asmens organo narys gali balsuoti pats arba u save galioti balsuoti kitus
asmenis, jeigu kitaip nenumatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.
6. Juridinio asmens kolegialaus organo posdio (susirinkimo) pirmininko sprendimas dl
balsavimo rezultat turi lemiam reikm, iskyrus atvejus, kai balsuojama ratu arba sudaroma
65
bals skaiiavimo komisija. Tokiu atveju balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Kai
posdio pirmininkui arba bals skaiiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama
dl balsavimo teistumo, turi vykti pakartotinis balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma
kolegialaus organo nari. Jeigu balsavimas vyko neskaiiuojant konkrei bals, turi bti
perbalsuota, jeigu bent vienas narys to reikalauja. Perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas
netenka galios.
7. statymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti kitoki balsavimo
tvark.
8. io straipsnio taisykls netaikomos akcinink (pajinink) susirinkimui.
2.94 straipsnis. Sprendimo patvirtinimas
Jei sprendimo galiojimui reikalingas kito juridinio asmens organo pritarimas, toks
pritarimas gali bti iduodamas vliau per protingumo kriterij atitinkant laiko tarp.
VIII SKYRIUS
JURIDINI ASMEN PABAIGA IR PERTVARKYMAS
2.95 straipsnis. Juridini asmen pabaiga
1. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bdu.
2. Reorganizavimas tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedros.
3. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iregistravimo i juridini asmen registro.
2.96 straipsnis. Juridini asmen reorganizavimas
1. Sprendim reorganizuoti juridin asmen priima juridinio asmens dalyviai arba teismas
statym nustatytais atvejais.
2. Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, sprendim dl
reorganizavimo prijungimo bdu gali priimti ir juridinio asmens valdymo organai, jei yra ios
aplinkybs:
1) juridini asmen reorganizavimo slygos yra paskelbtos, kaip nustatyta io kodekso
2.99 straipsnio 2 dalyje, ne vliau kaip likus trisdeimiai dien iki prijungiamo juridinio asmens
dalyvi susirinkimo;
2) bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teis susipainti su io straipsnio 4 dalyje
nurodytais dokumentais;
3) vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 bals juridinio
asmens dalyvi susirinkime, turi teis reikalauti, kad bt suauktas juridinio asmens dalyvi
susirinkimas dl reorganizavimo prijungimo bdu.
3. Sprendimas dl juridinio asmens reorganizavimo priimamas kvalifikuota bals
dauguma. J nustato steigimo dokumentai ir ji negali bti maesn nei 2/3 vis susirinkime
dalyvaujani dalyvi bals. Sprendimas dl juridinio asmens reorganizavimo gali bti priimtas tik
prajus trisdeimiai dien nuo vieo paskelbimo apie reorganizavimo slyg sudarym, kaip
nurodyta io kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje. Sprendimu dl juridinio asmens reorganizavimo
turi bti patvirtintos reorganizavimo slygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai.
4. Ne vliau kaip likus trisdeimiai dien iki juridinio asmens dalyvi susirinkimo dl
reorganizavimo juridinio asmens dalyviai turi teis susipainti su reorganizavimo slygomis, po
reorganizavimo tsiani veikl ar naujai kuriam juridini asmen steigimo dokumentais arba j
projektais ir vis reorganizavime dalyvaujani juridini asmen valdymo organ parengtomis
ataskaitomis, ekspert vertinimais bei prajusi trej finansini met finansinmis
atskaitomybmis. Jei reorganizavimo slygos buvo sudarytos prajus eiems mnesiams po nors
vieno dalyvaujanio reorganizavime juridinio asmens finansini met pabaigos, pagal tas paias
taisykles kaip ir prie tai sudaryta finansin atskaitomyb turi bti sudaroma ir juridinio asmens
dalyviams pateikiama tarpin finansin atskaitomyb. Ji neturi bti sudaryta anksiau nei likus
trims mnesiams iki reorganizavimo slyg sudarymo. Kiekvienas juridinio asmens dalyvis turi
teis gauti vis ivardyt dokument kopijas.
5. Juridini asmen valdymo organai privalo juridini asmen dalyviams praneti apie
visus esminius pasikeitimus, vykusius po reorganizavimo slyg sudarymo ir iki sprendimo dl
66
reorganizavimo primimo, ir raytin praneim pridti prie io straipsnio 4 dalyje nurodyt

dokument bei praneti odiu apie esminius pasikeitimus juridini asmen dalyvi susirinkime.
2.97 straipsnis. Juridini asmen reorganizavimo bdai
1. Juridiniai asmenys gali bti reorganizuojami jungimo ir skaidymo bdu.
2. Galimi juridini asmen jungimo bdai yra prijungimas ir sujungimas.
3. Prijungimas tai vieno ar daugiau juridini asmen prijungimas prie kito juridinio
asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos.
4. Sujungimas tai dviej ar daugiau juridini asmen susivienijimas nauj juridin
asmen, kuriam pereina visos reorganizuot juridini asmen teiss ir pareigos.
5. Galimi juridini asmen skaidymo bdai yra idalijimas ir padalijimas.
6. Idalijimas tai reorganizuojamo juridinio asmens teisi ir pareig idalijimas kitiems
veikiantiems juridiniams asmenims.
7. Padalijimas tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu steigimas dviej ar
daugiau juridini asmen, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens
teiss ir pareigos.
8. Negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio
asmens dalyvi sprendimu, arba kai bent vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis
likviduojamo juridinio asmens turto.
9. Atskir juridini asmen reorganizavimo ypatumus gali nustatyti statymai,
reglamentuojantys atskiras juridini asmen teisines formas.
2.98 straipsnis. Skirtingos teisins formos juridini asmen reorganizavimas
1. Reorganizavime gali dalyvauti tik tos paios teisins formos juridiniai asmenys,
iskyrus statym, reglamentuojani atskiras juridini asmen teisines formas, nustatytas iimtis.
2. Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio
asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo slyg, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens
dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles,
atsiradusias iki teisi ir pareig perjimo tsianiam veikl juridiniam asmeniui. Jeigu juridinio
asmens dalyvis netampa po reorganizavimo tsianio veikl juridinio asmens dalyviu tiek
reorganizavimo metu, tiek vliau, jis neatleidiamas nuo ioje dalyje nurodytos atsakomybs.
2.99 straipsnis. Reorganizavimo slygos ir reorganizavimo ataskaita
1. Reorganizavime dalyvaujani juridini asmen valdymo organai privalo parengti
juridinio asmens reorganizavimo slygas, kuriose turi bti numatyta:
1) io kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie visus reorganizavime
dalyvaujanius juridinius asmenis;
2) reorganizavimo bdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tsiantys veikl po
reorganizavimo juridiniai asmenys;
3) reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tsianio veikl po reorganizavimo
juridinio asmens dalyviu tvarka, slygos ir terminai bei imokos juridinio asmens dalyviams;
4) momentas, nuo kurio pasibaigianio juridinio asmens teiss ir pareigos pereina
tsianiam veikl po reorganizavimo juridiniam asmeniui;
5) juridinio asmens valdymo ir kitiems organams, administracijos darbuotojams ar io
kodekso 2.100 straipsnyje nurodytiems ekspertams suteikiamos papildomos teiss.
2. Reorganizavimo slygos turi bti paskelbtos pagal io kodekso 2.101 straipsnio 1 dal ir
pateiktos juridini asmen registrui ne vliau kaip pirm vieo paskelbimo dien, taikant io
kodekso 2.66 straipsnio 3 dal mutatis mutandis.
3. Kiekvieno reorganizavime dalyvaujanio juridinio asmens valdymo organai privalo
parengti raytines ataskaitas, kuriose turi bti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaikintos
reorganizavimo slygos, juridinio asmens veiklos tstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai
bei ekonominiai pagrindai.
4. io straipsnio 3 dalis taikoma tik tuo atveju, kai reorganizavime dalyvauja akcin
bendrov ar kiti juridiniai asmenys, kuri dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 vis bals, to
pareikalauja.
67
2.100 straipsnis. Reorganizavimo slyg vertinimas

1. Juridini asmen reorganizavimo slygas vertina turintys reikiam kvalifikacij
nepriklausomi ekspertai, jeigu tai nustatyta atskir juridini asmen veikl reglamentuojaniuose
statymuose.
2. Nepriklausomus ekspertus skiria kiekvienas reorganizavime dalyvaujantis juridinis
asmuo. Jei norima paskirti visiems reorganizuojamiems juridiniams asmenims bendr ekspert,
tokiam ekspertui turi pritarti juridini asmen registro tvarkytojas.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.101 straipsnis. Reorganizuojam juridini asmen kreditori teisi gynimas

1. Apie reorganizavimo slyg sudarym turi bti paskelbta vieai tris kartus ne
maesniais kaip trisdeimties dien intervalais arba paskelbta vieai vien kart ir praneta visiems
juridinio asmens kreditoriams ratu. Praneime turi bti nurodyti io kodekso 2.99 straipsnio 1
dalies 1, 2 ir 4 punktuose ivardyti duomenys ir nurodyta, kur ir nuo kada galima susipainti su io
kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje ivardytais dokumentais.
2. Reorganizuojamo juridinio asmens kreditorius turi teis reikalauti nutraukti ar vykdyti
prie termin prievol, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas
manyti, kad prievols vykdymas dl reorganizavimo pasunks, ir kreditoriui pareikalavus juridinis
asmuo nesuteik papildomo prievoli vykdymo utikrinimo.
3. Reorganizuojamo juridinio asmens kreditoriai turi teis susipainti su io kodekso 2.96
straipsnio 4 dalyje ivardytais dokumentais ir gauti j kopijas.
2.102 straipsnis. Reorganizavimo negaliojimas
1. Reorganizavim pripainti negaliojaniu gali tik teismas ir tik tuo atveju, kai yra ios
aplinkybs:
1) atitinkami reorganizavimo procedros dokumentai nebuvo paskelbti ar pateikti juridini
asmen registrui;
2) juridini asmen dalyvi ar kito valdymo organo sprendimai dl reorganizavimo yra
negaliojantys;
3) nevykdyti visi statym imperatyvij teiss norm nustatyti reorganizavimo
reikalavimai.
2. Reorganizavimo pripainti negaliojaniu negalima, jei nuo juridinio asmens
pasibaigimo iki kreipimosi teism prajo daugiau nei ei mnesiai.
3. Jei manoma, teismas privalo suteikti proting termin itaisyti klaidoms, dl kuri
reorganizavimas pripaintinas negaliojaniu.
4. Teismo sprendimas pripainti juridinio asmens reorganizavim negaliojaniu nedaro
negaliojanio tsianio veikl po reorganizavimo ar naujai kurto juridinio asmens iki atitinkam
duomen juridini asmen registre pakeitimo. Pagal prievoles, kylanias i toki juridini asmen
sandori, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvav juridiniai asmenys.
2.103 straipsnis. Supaprastintas juridini asmen reorganizavimas
Jei reorganizuojamas juridinis asmuo prijungiamas prie juridinio asmens, kuris yra
vienintelis reorganizuojamo juridinio asmens dalyvis, arba jei reorganizavime dalyvauja vieieji
juridiniai asmenys, io kodekso 2.99 straipsnio 3 dalis ir 2.100 straipsnis netaikomi.
2.104 straipsnis. Juridini asmen pertvarkymas
1. Pertvarkymas tai juridinio asmens teisins formos pakeitimas, kai naujos teisins
formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.
2. Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens
prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisins formos, pertvarkomo juridinio
asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens
prievoles, atsiradusias iki naujos teisins formos juridinio asmens registravimo juridini asmen
registre. Jei naujos teisins formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens
dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vliau jis neatleidiamas nuo ioje dalyje nurodytos
atsakomybs.
68
3. Vieasis juridinis asmuo, iskyrus valstybs ir savivaldybs mones, negali bti

pertvarkomas privatj juridin asmen.
4. Pertvarkant juridinius asmenis, mutatis mutandis taikomi io kodekso 2.101 straipsnio 2
dalis, 2.102 straipsnis, 2.107 straipsnio 1 dalis, 2.112 straipsnio 1 ir 2 dalys.
5. Juridini asmen pertvarkymo ypatumus gali nustatyti ir atskiras juridini asmen
teisines formas reglamentuojantys statymai.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.105 straipsnis. Juridini asmen privalomas pertvarkymas

1. statymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisin
form.
2. Jei per statym nustatyt termin, kuris negali bti trumpesnis nei devyni mnesiai,
juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisin form, laikoma,
kad juridinio asmens teisin forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo
dokumentus tiek, kiek jie neprietarauja statymams, reglamentuojantiems juridini asmen,
turini teisin form, kuri juridinis asmuo privaljo persitvarkyti, veikl.
3. io straipsnio 2 dalis netaikoma, jei per statym pertvarkymui nustatyt termin
juridinis asmuo prim sprendim likviduoti juridin asmen.
2.106 straipsnis. Juridini asmen likvidavimo pagrindai
Juridinio asmens likvidavimo pagrindai gali bti tik ie:
1) juridinio asmens dalyvi sprendimas nutraukti juridinio asmens veikl;
2) teismo ar kreditori susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavus juridin asmen;
3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridin asmen vadovaujantis io kodekso 2.131
straipsniu;
4) juridini asmen registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridin asmen
vadovaujantis io kodekso 2.70 straipsniu;
5) laikotarpio, kuriam buvo steigtas juridinis asmuo, pabaiga;
6) juridinio asmens dalyvi skaiiaus sumajimas maiau nei statym leidiamas
minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per eis mnesius po tokio sumajimo nenutaria
juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
7) juridinio asmens steigimo pripainimas negaliojaniu vadovaujantis io kodekso 2.114
straipsniu.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
2.107 straipsnis. Juridinio asmens dalyvi sprendimas dl likvidavimo

1. Sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridini asmen dalyvi
kvalifikuota bals dauguma. J nustato juridinio asmens steigimo dokumentai ir ji negali bti
maesn nei 2/3 vis susirinkimo dalyvi bals.
2. Priimtas sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo negali bti atauktas, jei bent
vienas juridinio asmens dalyvis gavo dal likviduojamo juridinio asmens turto.
2.108 straipsnis. Likvidatoriaus paskyrimas
1. Juridini asmen dalyviai, kreditori susirinkimas ar teismas, prim sprendim
likviduoti juridin asmen, privalo paskirti likvidatori.
2. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar statymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus
skyrimo taisykles arba nustatyti konkret likvidatori. Teismo ir kreditori susirinkimo ios
taisykls nesaisto.
3. Likvidatoriumi gali bti turintis reikiam kvalifikacij asmuo. Gali bti skiriama keletas
likvidatori. Jei skiriama keletas likvidatori, yra sudaroma likvidacin komisija ir vienas i
likvidatori skiriamas likvidacins komisijos pirmininku.
4. Jei likvidavimo pagrindas yra io kodekso 2.106 straipsnio 5 bei 6 punktai ir juridinio
asmens dalyvis nepaskiria likvidatoriaus, juridinio asmens valdymo organai ar juridinio asmens
69
dalyviai, turintys ne maiau kaip 1/20 vis bals, taip pat juridini asmen registro tvarkytojas turi
teis kreiptis teism, kad is paskirt likvidatori.
5. Jei likvidavimo pagrindas yra io kodekso 2.106 straipsnio 3 ar 7 punktai, tai iki to
laiko, kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvidatori, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybs
galiota institucija. i institucija teismo pritarimu turi teis pavesti likvidatoriaus pareigas atlikti
kitam asmeniui.
2.109 straipsnis. Juridinio asmens likvidatoriaus ataukimas

1. Juridinio asmens dalyvi paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali bti atauktas
paprasta juridinio asmens dalyvi, dalyvaujani susirinkime, bals dauguma.
2. Juridinio asmens dalyviai, kuri balsai sudaro ne maiau kaip 1/10 vis bals,
kreditorius, turintis ne maesn kaip keturiolikos tkstani penki imt eur verts
reikalavimo teis, arba ne maiau kaip 1/5 vis juridinio asmens darbuotoj turi teis
kreiptis teism praydami pakeisti likvidatori, jei is veikia netinkamai, taip pat
nesiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesiningai atlieka
kitas pareigas arba paeidia juridinio asmens dalyvi, kreditori ar juridinio asmens
darbuotoj teises.
2.110 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija

1. Juridinio asmens valdymo organai netenka galiojim ir juridinio asmens dalyvi
kompetencija dl sandori sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o io
kodekso 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais nuo sprendimo dl juridinio asmens
likvidavimo sigaliojimo.
2. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis
mutandis taikomos ios knygos VII skyriaus nuostatos.
2.111 straipsnis. Likviduojamo juridinio asmens sandoriai
Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susij su juridinio
asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridin asmen.
2.112 straipsnis. Praneimas apie likvidavim
1. Asmuo, prims sprendim likviduoti juridin asmen, juridini asmen steigimo
dokument nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti vieai tris kartus ne maesniais kaip trisdeimt
dien intervalais arba paskelbti vieai vien kart ir praneti ratu visiems kreditoriams. Praneime
turi bti nurodyti visi io kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje ivardyti duomenys.
2. Apie likvidavim taip pat praneama juridini asmen registrui ne vliau kaip pirm
vieo paskelbimo dien io kodekso 2.66 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
3. is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ir kitokias praneimo
apie likvidavim taisykles.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
2.113 straipsnis. Likviduojamo juridinio asmens kreditori reikalavim tenkinimo

eil
1. Likviduojant juridin asmen kreditori reikalavimai tenkinami ia tvarka:
1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto keitimu utikrinti
reikalavimai i keisto turto verts;
2) pirmja eile tenkinami darbuotoj reikalavimai, susij su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti al dl suluoinimo ar kitokio sveikatos sualojimo, susirgimo profesine liga arba uvus
dl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizini asmen reikalavimai apmokti u perdirbti
supirkt ems kio produkcij;
70
3) antrja eile tenkinami reikalavimai dl mokesi bei kit mok biudet ir dl

privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mok; dl
usienio paskol, kurioms suteikta valstybs arba Vyriausybs garantija;
4) treija eile tenkinami visi lik kreditori reikalavimai.
2. Kiekvienos paskesns eils kreditori (iiekotoj) reikalavimai tenkinami po to, kai
visikai patenkinti pirmesns eils kreditori (iiekotoj) reikalavimai. Jeigu neutenka l
visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, ie reikalavimai tenkinami proporcingai
pagal priklausani kiekvienam kreditoriui (iiekotojui) sum.
2.114 straipsnis. Juridinio asmens pripainimas neteistai steigtu
1. Juridinis asmuo gali bti pripaintas neteistai steigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei:
1) visi steigjai buvo neveiksns ioje srityje arba nebuvo statym nustatyto steigj
minimumo;
2) nebuvo sudaryti statymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo paeistos

statym nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisykls;
3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisti arba prietarauja vieajai tvarkai;
4) statym nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus statinis kapitalas;
5) juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodytas jo pavadinimas, tikslai, statinio
kapitalo ar dalyvi asmenini na dydis, jei to reikalauja atskiras juridini asmen teisines
formas reglamentuojani statym imperatyviosios normos.
2. Kai teismas pripasta juridinio asmens steigim neteistu, juridinis asmuo turi bti
likviduojamas statym nustatyta tvarka.
3. Jei manoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterij atitinkant laiko tarp itaisyti
klaidoms, dl kuri juridinio asmens steigimas pripaintinas neteistu.
4. Teismas, priimdamas sprendim dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu,
turi atsivelgti juridinio asmens darbuotoj ir jo dalyvi, nedalyvavusi steigiant juridin asmen,
interesus.
5. Iekin dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu gali paduoti juridinio
asmens dalyvis ar neveiksnaus ioje srityje dalyvio globjas, juridinio asmens valdymo organai,
taip pat prokuroras, gindamas vie interes.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
IX SKYRIUS
PRIVERSTINIS AKCIJ (TEISI, PAJ) PARDAVIMAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.115 straipsnis. Priverstinio akcij (teisi, paj) pardavimo turinys

1. io kodekso 2.116 straipsnyje ivardyti juridinio asmens dalyviai turi teis kreiptis
teism reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvio teiss, juridinio asmens akcijos (pajai),
priklausanios juridinio asmens dalyviui (toliau akcijos (teiss, pajai), kurio veiksmai
prietarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrstai manyti, kad tie veiksmai
ateityje pasikeis, bt parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi.
2. Iekinys dl priverstinio akcij (teisi, paj) pardavimo pareikiamas apygardos teismui
pagal juridinio asmens buvein. Teismas privalo praneti juridiniam asmeniui, kurio akcijos
(teiss, pajai) turt bti priverstinai parduodamos, apie iekinio pareikim ir sprendimus.
3. alys dl i byl gali bylintis tik privalomai dalyvaujant advokatui.
4. Juridinio asmens dalyvis, pareiks iekin dl priverstinio pardavimo, privalo kreiptis
kitus juridinio asmens dalyvius silydamas bti bendraiekiais.
71
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.116 straipsnis. Asmenys, turintys teis kreiptis dl priverstinio akcij (teisi, paj)
pardavimo
1. Teis kreiptis dl priverstinio akcij (teisi, paj) pardavimo turi ie privataus juridinio
asmens dalyviai:
1) vienas ar keli udarosios akcins bendrovs akcininkai, kuri turim akcij nominali
vert ne maesn kaip 1/3 statinio kapitalo;
2) vienas ar keli kins bendrijos dalyviai, kuri naai sudaro ne maiau kaip 1/3 vis
na bendrij;
3) vienas ar keli ems kio bendrovs arba kooperatins bendrovs nariai, kuri pajus
sudaro ne maiau kaip 1/3 vis paj;
4) vienas ar keli maosios bendrijos nariai, kuri naai sudaro ne maiau kaip 1/3 vis
na maj bendrij.
2. Juridinio asmens dalyvis neturi teiss kreiptis dl priverstinio akcij (teisi, paj)
pardavimo esant io kodekso 2.115 straipsnyje nurodytoms aplinkybms, jeigu juridinio asmens
steigimo dokumentai ar jo dalyvi sudarytos sutartys nustato kitokias priverstinio akcij (teisi,
paj) pardavimo taisykles ir ios gali bti taikomos.
pardavimo, jeigu j kontroliuoja juridinis asmuo, kurio akcijos (teiss, pajai) turt bti priverstinai
parduodamos.
pardavimo, jeigu jis pats yra juridinis asmuo, kurio akcijos (teiss, pajai) turt bti priverstinai
perduodamos.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.117 straipsnis. Akcij (teisi, paj) perleidimo ribojimai

1. Nuo teismo sprendimo dl priverstinio akcij (teisi, paj) pardavimo primimo dienos
atsakovas be iekovo sutikimo neturi teiss parduoti ar kitaip perleisti akcijas (teises, pajus), jas
keisti ar kitaip suvaryti teises jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti teises ar akcij (paj)
suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip. Teismas turi teis leisti atlikti ioje dalyje
nurodytus veiksmus, jeigu iekovas tokiems veiksmams sutikimo neduoda.
2. Nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos atsakovas neturi teiss parduoti, iskyrus
pagal skirsn, ar kitaip perleisti akcijas (teises, pajus), jas keisti, ar kitaip suvaryti teises jas,
taip pat perleisti ar kitaip apriboti teises ar akcij (paj) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria
kitaip.
3. Jeigu iekovas reikalauja, sprendim prims teismas gali udrausti atsakovui naudotis
balsavimo teise be teismo ar iekovo sutikimo.
4. io straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti draudimai galioja nepaisant teismo sprendimo
apskundimo.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.118 straipsnis. Ekspert paskyrimas

1. Teismas, patenkins iekin, turi paskirti ekspertus, kurie nustatyt akcij (teisi, paj)
kain.
2. Ekspertai turi pradti dirbti tik po to, kai teismo sprendimas siteisja. Ekspertai privalo
pateikti teismui ir alims raytin ataskait dl akcij (teisi, paj) kainos.
3. io kodekso 2.1272.130 straipsniai turi bti taikomi mutatis mutandis.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.119 straipsnis. Kainos nustatymas
72
1. Kai ekspertai pateikia ataskait dl akcij (teisi, paj) kainos, teismas turi priimti
nutart dl kainos nustatymo ir nustatyti, kas apmoka ekspert darb bei kitas j ilaidas. Teismas
gali nusprsti, kad tokias ilaidas apmoka juridinis asmuo.
2. Dl teismo nutarties, nustatanios kain, gali bti duodamas atskiras skundas.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.120 straipsnis. Priverstinio pardavimo tvarka

1. Kai siteisja teismo nutartis dl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi
perduoti iekovo nuosavybn akcijas (pajus), o iekovas turi priimti akcijas (pajus) ir sumokti
nustatyt kain. Kaina turi bti sumokama perduodant iekovo nuosavybn akcijas (pajus).
Perdavimas atliekamas juridinio asmens, kurio akcijos (pajai) perduodamos, buveinje arba kitoje
iekovo ir atsakovo sutartoje vietoje.
2. Jeigu priverstinai parduodamos teiss, per dvi savaites nuo teismo nutarties dl kainos
nustatymo siteisjimo iekovas atsakovui turi sumokti nustatyt kain. Sumokjusio nustatyt
kain iekovo naas padidinamas atsakovo nao dydiu, o juridinis asmuo turi iduoti iekovui jo
nao padidjim liudijanius dokumentus.
3. Jeigu atsakovas nevykdo pareigos perduoti akcijas (pajus), juridinis asmuo turi perduoti
akcijas (pajus) atsakovo vardu ir iduoti iekovui dokumentus, liudijanius nuosavybs teis
priverstinai parduodamas akcijas (pajus), o atitinkamus atsakovo dokumentus pripainti
negaliojaniais ir apie tai vieai paskelbti teiss akt nustatytame altinyje. Iekovas, gavs
dokumentus, patvirtinanius nuosavybs teis akcijas (pajus), sumoka kain notaro, banko ar
kitos kredito staigos depozitin sskait.
4. Jeigu iekov buvo keletas, priverstinai parduodamos akcijos (pajai) paskirstomos kiek
manoma proporcingiau iekov turimoms juridinio asmens akcijoms (pajams). Jeigu priverstinai
parduodamos teiss, iekov naai padidinami atsakovo nao dydiu kiek manoma
proporcingiau kiekvieno iekovo nao dydiui.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.121 straipsnis. Priverstinio pardavimo tvarka, kai yra pirmenybs teis

1. Jeigu kiti juridinio asmens dalyviai ar asmenys turi pirmenybs teis sigyti priverstinai
parduodamas akcijas (teises, pajus), juridinis asmuo, gavs siteisjusi teismo nutart dl kainos
nustatymo, privalo pasilyti akcijas (teises, pajus) sigyti tokiems asmenims u teismo nustatyt
kain. siteisjus teismo sprendimui dl priverstinio akcij (teisi, paj) pardavimo, atsakovas
privalo praneti juridiniam asmeniui apie asmenis, turinius pirmenybs teis sigyti priverstinai
parduodam akcij (teisi, paj) pagal iekovo sudarytas sutartis.
2. Asmenys, gav i juridinio asmens pasilym gyvendinti pirmenybs teis, privalo per
trisdeimt dien ratu priimti arba atmesti pasilym. Jei asmuo neatsako aukiau nurodyt
pasilym, laikoma, kad pasilymas yra nepriimtas.
3. Pasibaigus trisdeimties dien terminui, juridinis asmuo privalo praneti iekovui ir
atsakovui, kiek akcij (paj) yra akceptuota arba ar yra akceptuotos teiss. Gavs praneim,
atsakovas privalo perduoti akcijas (pajus) praneime nurodytiems asmenims, o likusias akcijas
(pajus) pagal io kodekso 2.120 straipsn iekovui. Akcijas (teises, pajus) perkantys akcininkai ar
kiti juridini asmen dalyviai privalo atsiskaityti u jas vadovaudamiesi io kodekso 2.120
straipsniu. Jeigu pirmenybs teis turintys asmenys laiku neatsiskaito u akcijas (teises, pajus),
akcijos (teiss, pajai) turi bti perduodamos iekovui.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.122 straipsnis. Balsavimo teiss perleidimas

1. io kodekso 2.116 straipsnyje ivardyti asmenys turi teis kreiptis teism
reikalaudami, kad balsavimo teis bt grinta akcij (teisi, paj) savininkui, jeigu balsavimo
teis yra perleista kitam asmeniui, kurio veiksmai prietarauja juridinio asmens tikslams, ir
negalima pagrstai manyti, kad veiksmai ateityje pasikeis.
2. Akcij (teisi, paj) savininkas gyja balsavimo teis nuo teismo sprendimo siteisjimo.
73
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.123 straipsnis. Priverstinis akcij (teisi, paj) pardavimas dl negaljimo

tinkamai gyvendinti teises
1. Jei io kodekso 2.116 straipsnyje ivardyti juridinio asmens dalyviai negali tinkamai
gyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dl kito juridinio asmens dalyvio veiksm ir
negalima pagrstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikti teismui iekin
reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dl kurio veiksm negalima tinkamai gyvendinti
teisi, nupirkt i j akcijas (teises, pajus). iuo atveju io kodekso 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys ir
2.1162.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
2. Juridinio asmens dalyvis, i kurio reikalaujama, kad jis nupirkt iekovo akcijas (teises,
pajus), privalo kreiptis kitus juridinio asmens dalyvius ir silyti bti bendraatsakoviais.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
X SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS VEIKLOS TYRIMAS
2.124 straipsnis. Juridinio asmens veiklos tyrimo turinys
io kodekso 2.125 straipsnyje ivardyti asmenys turi teis prayti teismo paskirti
ekspertus, kurie itirt, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar j nariai veik
tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas io kodekso 2.131
straipsnyje.
2.125 straipsnis. Asmenys, turintys teis kreiptis dl veiklos tyrimo
1. Teis kreiptis dl juridinio asmens veiklos tyrimo turi ie asmenys:
1) vienas ar keli akcininkai, kuri turim ar valdom akcij nominali vert yra ne maesn
kaip 1/10 statinio kapitalo;
2) vienas ar keli kins bendrijos dalyviai, kuri naai sudaro ne maiau kaip 1/10 vis
na bendrij;
3) vienas ar keli maosios bendrijos nariai, kuri naai sudaro ne maiau kaip 1/10 vis
na maj bendrij;
4) vienas ar keli ems kio bendrovs ar kooperatins bendrovs (kooperatyvo) nariai,
kuri pajai sudaro ne maiau kaip 1/10 vis paj;
5) juridinio asmens dalyviai, iskyrus io kodekso 2.35 ir 2.37 straipsniuose nurodyt
juridini asmen ir ios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyt asmen dalyvius, turintys ne maiau
kaip 1/5 vis bals;
6) asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar
sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teis suteikta.
2. Prokuroras, gindamas vieuosius interesus, tarp j ir kai juridinio asmens, jo valdymo
organ ar j nari veikla prietarauja visuomens interesams, taip pat turi teis kreiptis dl
juridinio asmens veiklos tyrimo.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
2.126 straipsnis. Pareikimo padavimas

1. Pareikimas dl veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens
buvein.
2. Pareikimas gali bti paduotas tik tuo atveju, jei prie tai pareikjas kreipsi juridin
asmen (juridinio asmens valdymo organ, jo nar) reikalaudamas nutraukti netinkam veikl ir
suteik protingumo kriterijus atitinkant laikotarp aplinkybms paalinti. Tokiu kreipimusi
nelaikomas praymas, kuriame nra konkreiai vardyta netinkama veikla ar nesiningas pareig
vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodl veikla yra netinkama.
74
3. Rengiant kreipimsi ir pareikim dl veiklos tyrimo, btinas advokato dalyvavimas.

Advokato atstovavimas pareikjui btinas teismui nagrinjant byl dl veiklos tyrimo. ios dalies
nuostatos netaikomos, jei dl veiklos tyrimo kreipiasi prokuroras, gindamas vie interes.
4. Teismas, gavs pareikim ir iklauss ali paaikinimus, priima nutart dl juridinio
asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali bti io kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125
straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybs, arba pareikim atmeta.
2.127 straipsnis. Ekspert paskyrimas
1. Teismas gali paskirti ekspertais bet kuriuos nepriklausomus asmenis, turinius reikiam
kvalifikacij atlikti juridinio asmens veiklos tyrim ir pateikti raytin ataskait dl netinkamos
veiklos bei parengti rekomendacijas dl priemoni, nurodyt io kodekso 2.131 straipsnyje,
taikymo.
2. Prie skirdamas ekspertus, teismas turi pasilyti alims susitarti dl konkrei ekspert
paskyrimo. alims susitarus, teismas skiria ali bendrai pasirinktus ekspertus, jei ie atitinka io
straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. alims nesusitarus dl ekspert paskyrimo, teismas
ekspertus skiria savo nuoira i ali pateikto silom ekspert srao. Kiekviena alis turi
pateikti sra, kuriame nurodyta ne maiau kaip deimt ekspert, ir turi teis ibraukti i kitos
alies srao penkis ekspertus dl bet koki prieasi, o apie likusius pareikti nuomon, ar jie
atitinka io straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.
3. Ekspert skaii nustato teismas, atsivelgdamas juridinio asmens veiklos tyrimo
mast.
2.128 straipsnis. Ekspert teiss
1. Ekspertai turi teis tikrinti juridinio asmens dokumentus ir apklausti juridinio asmens
dalyvius, organ narius ir darbuotojus, taip pat asmenis, kurie tiriamojo laikotarpio metu buvo
juridinio asmens nariai, organ nariai ar darbuotojai.
2. Ekspert nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimyb patikrinti juridinio asmens
turt. Teisjas nutartimi, nepranes alims, gali suteikti ekspertams teis atlikti io straipsnio 1
dalyje nurodytus veiksmus ir kit juridini asmen atvilgiu ir gauti dokumentus bei informacij i
atitinkam valstybs institucij.
3. Jeigu ekspertams kliudoma gyvendinti teises, teismas gali duoti atitinkamus nurodymus
policijai, kad i utikrint ekspert darb.
2.129 straipsnis. Ekspert darbo apmokjimas
1. Teismo paskirti ekspertai privalo praneti teismui apie savo atliekamo darbo
apmokjim ir ilaid, susijusi su atliekamu darbu, atlyginim. Jei teismas su darbo apmokjimo
ir ilaid atlyginimo slygomis bei dydiu sutinka, tai, nepranes alims, nustato sum, kuri
negali bti maesn nei septyniasdeimt procent ekspert nurodyto darbo apmokjimo ir ilaid
dydio. i sum pareikjas turi sumokti teismo specialij sskait.
2. Jei pareikjas nesumoka teismo nurodytos sumos teismo specialij sskait, teismas
pareikim palieka nenagrint. Tokiu atveju kitos bylos alys turi teis teismo ilaid atlyginim.
3. Jei teismas su ekspert silomu darbo apmokjimu ir ilaid atlyginimu nesutinka,
iklauss ali nuomones, jis skiria naujus ekspertus.
2.130 straipsnis. Ekspert ataskaitos ir rekomendacij platinimas
1. Teismas, gavs ekspert ataskait ir rekomendacijas, privalo apie tai praneti alims bei
j atstovams ir isisti kiekvienai aliai bei j atstovams ekspert ataskaitos ir rekomendacij
kopijas bei suaukti teismo posd ataskaitai ir rekomendacijoms aptarti.
2. Ekspert ataskaita ir rekomendacijos turi bti isistos atitinkamoms valstybs
institucijoms, kurios remdamosi statymais atlieka juridinio asmens veiklos prieir.
3. Nenurodyti iame straipsnyje asmenys gali susipainti su ekspert ataskaita ir
rekomendacijomis tik teismo leidimu.
2.131 straipsnis. Teismo taikomos priemons
1. Jeigu ekspert ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo
organ ar j nari) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, iklauss ali ir io kodekso
75
2.130 straipsnyje nurodyt valstybs institucij nuomones, teismas gali taikyti vien i i
priemoni:
1) panaikinti juridinio asmens organ sprendimus;
2) laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organ nari galiojimus ar paalinti
asmen i valdymo organ nari;
3) paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organ narius;
4) leisti nevykdyti tam tikr steigimo dokument nuostat;
5) pareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokument nuostatas;
6) laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teis kitam asmeniui;
7) pareigoti juridin asmen atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti;
8) likviduoti juridin asmen ir paskirti likvidatori.
2. Teismas, paskyrs valdymo organo nar, gali nustatyti jo atlyginim.
3. Sprendimas likviduoti juridin asmen negali bti priimtas, jeigu tai prietaraut kit
juridinio asmens dalyvi ar darbuotoj interesams arba vieam interesui. Sprendimas panaikinti
juridinio asmens organ sprendimus negali bti priimtas, jei yra pasibaigs io kodekso ar kit
statym nustatytas iekinio senaties terminas.
4. Apie priimt sprendim ir jo sigaliojim teismas turi nedelsdamas praneti juridini
asmen registrui. iuo atveju netaikoma io kodekso 2.66 straipsnio 5 dalis.
III DALIS
ATSTOVAVIMAS
XI SKYRIUS
2.132 straipsnis. Sandori sudarymas per atstovus
1. Asmenys turi teis sudaryti sandorius per atstovus, iskyrus tuos sandorius, kurie dl
savo pobdio gali bti asmen sudaromi tiktai asmenikai, ir kitokius statym nurodytus
sandorius.
2. Atstovauti galima sandorio, statym, teismo sprendimo ar administracinio akto
pagrindu.
3. Atstovai gali bti tiek veiksns atitinkamoje srityje fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai
asmenys.
4. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dl kito asmens interes
(prekybos tarpininkai ir kt.).
2.133 straipsnis. Per atstov sudaryto sandorio pasekms
1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu,
atskleidiant atstovavimo fakt ir nevirijant suteikt teisi, tiesiogiai sukuria, pakeiia ir
panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
2. Atstovo teiss taip pat gali bti suprantamos i aplinkybi, kuriomis atstovas veikia
(pardavjas mameninje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu dav rimt
pagrind tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyr kit asmen savo atstovu, tai tokio asmens
atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.
3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandor, nepranea, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir
dl jo interes, tai i sandorio teiss ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita
sandorio alis i sandorio sudarymo aplinkybi turjo suprasti, kad sandor sudaro su atstovu, arba
kai tai aliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturjo jokios reikms.
4. Jeigu per atstov sudaryto sandorio galiojimas ginijamas dl klaidos, apgauls, smurto
ar grasinimo, tai i fakt egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsivelgiant atstovo vali.
5. Jeigu atstovas sandor sudar pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis
negali ginyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad sudarydamas sandor atstovas ignoravo tam
76
tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes inojo arba jas ignoravo dl savo
paties neatsargumo.
6. Jeigu sandor kito asmens vardu sudaro tokios teiss neturintis asmuo, tai sandoris
sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tok sandor patvirtina.
Kita sandorio alis tokiu atveju gali ratu prayti per jos nustatyt termin, kuris negali bti
maesnis kaip keturiolika dien, patvirtinti arba nepatvirtinti sandor. Jeigu per nustatyt termin
neatsakoma, laikoma, kad sandor patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio
veikimo gali, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.
7. Kita sandorio alis, sudariusi sutart su tokios teiss neturiniu asmeniu, gali sandorio
atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, iskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu
inojo ar turjo inoti, kad sudaro sandor su negaliotu asmeniu.
8. Pagal sandor, sudaryt neturint galiojimo, kitai sandorio aliai atsako j sudars asmuo,
iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar turjo inoti, kad pastarasis neturi teiss sudaryti
sandor.
9. Jeigu atstovas veik virydamas savo teises, taiau tokiu bdu, jog treiasis asmuo
turjo rimt pagrind manyti, kad sudaro sandor su toki teis turiniu atstovu, sandoris
privalomas atstovaujamajam, iskyrus atvejus, kai kita sandorio alis inojo ar turjo inoti, kad
atstovas virija savo teises.
2.134 straipsnis. Atstovo teisi sudaryti sandorius apribojimas
1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandori nei su paiu savimi, nei su tuo
asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tvais, vaikais ir kitais
artimaisiais giminaiiais. Tokie sandoriai gali bti pripainti negaliojaniais atstovaujamojo
reikalavimu.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti statymai numato k
kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal statym.
3. Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi
teiss pats atstovaujamasis.
2.135 straipsnis. Interes konfliktas
1. Jeigu atstovas, paeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams
prietaraujant sandor, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bti pripaintas
negaliojaniu, jeigu treiasis asmuo apie tok interes konflikt inojo ar turjo inoti.
2. Asmuo tuo pat metu negali bti abiej sandorio ali atstovu. Taiau i nuostata
netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio alys aikiai ireikia savo vali, kad
atstovas veikt dl j abiej interes.
2.136 straipsnis. Sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teiss arba virijant
suteiktas teises, pasekms
1. Sandoris, kur kito asmens vardu sudaro neturintis teiss sudaryti sandor asmuo arba
asmuo, virydamas suteiktas teises, sukuria, pakeiia ir panaikina teises bei pareigas
atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam iam sandoriui arba
virijaniai teises jo daliai (io kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis).
2. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandor padaro galiojant nuo jo sudarymo.
3. Atstovas, sudars sandor io straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybmis, kai
atstovaujamasis nepritaria iam sandoriui, privalo atlyginti treiojo asmens patirtus nuostolius,
jeigu treiasis asmuo apie tas aplinkybes neinojo ir neturjo inoti.
2.137 straipsnis. galiojimas
1. galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam
asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais
asmenimis.
2. Atstovas, kurio teiss galiojime nra apibrtos, turi teis atlikti tik tuos veiksmus,
kuri reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams isaugoti bei turto prieirai.
2.1371 straipsnis. Iankstinis nurodymas
77
1. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali pateikti iankstin nurodym, kaip turt bti
tvarkomi klausimai dl jo turtini ir asmenini neturtini teisi ir pareig gyvendinimo tuo atveju,
jei jis ateityje bt pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
2. Iankstiniame nurodyme asmuo gali:
1) nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja, kad teismas skirt jo globjais arba rpintojais,
jei jis bt pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
2) nurodyti asmenis, kuri teismas neturt skirti jo globjais arba rpintojais, jei jis bt
pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
3) pareikti vali dl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rpybos) institucijoje);
4) nurodyti konkret asmen, kuris sprst klausimus dl jo turtini ir asmenini neturtini
teisi ir pareig gyvendinimo;
5) pateikti kitus nurodymus.
3. Iankstiniai nurodymai turi bti notarins formos ir yra registruojami notariniame
registre ir Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registre. Iankstinius nurodymus turi teis tvirtinti
notarai ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareignai. Vienas iankstinio nurodymo
egzempliorius duodamas j pateikusiam asmeniui, o kitas lieka j patvirtinusioje staigoje.
Informacija apie iankstinio nurodymo pateikim ir jo turin iki iankstinio nurodymo sigaliojimo
yra konfidenciali.
4. Iankstinis nurodymas sigalioja, kai siteisja teismo sprendimas, kuriuo asmuo
pripastamas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripastamas ribotai veiksniu tam
tikroje srityje, ir galioja iankstiniame nurodyme numatyt termin. Iankstinis nurodymas,
kuriame galiojimo terminas nenustatytas, galioja tol, kol panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo
asmuo pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje arba kuriuo asmuo pripaintas ribotai veiksniu
tam tikroje srityje.
5. Kai iankstinis nurodymas sigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir
institucijos, atliekantys veiksmus dl iankstin nurodym pateikusio asmens turtini ir asmenini
neturtini teisi ir pareig gyvendinimo, iskyrus atvejus, kai dl pasikeitusi aplinkybi
vadovavimasis iankstiniu nurodymu aikiai nebeatitinka j pateikusio asmens interes. Tai, kad
iankstinis nurodymas nebeatitinka j pateikusio asmens interes, turi bti konstatuota teismo
tvarka. Kreiptis teism dl leidimo nesilaikyti iankstinio nurodymo turi teis visi suinteresuoti
asmenys ar institucijos, kurie turi atlikti veiksmus dl iankstin nurodym pateikusio asmens
turtini ir asmenini neturtini teisi ir pareig gyvendinimo.
2.1372 straipsnis. Iankstini nurodym registravimas

1. Lietuvos Respublikos notar ar konsulini pareign patvirtinti iankstiniai nurodymai
registruojami Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registre.
2. Notarai ir konsuliniai pareignai Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro nuostat
nustatyta tvarka pateikia Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registrui duomenis apie pateiktus,
pakeistus ir panaikintus iankstinius nurodymus.
3. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registre esantys duomenys apie pateikt
iankstin nurodym perduodami teismui, kai teismas kreipiasi sprsdamas klausim dl asmens
veiksnumo tam tikroje srityje apribojimo arba pripainimo neveiksniu tam tikroje srityje.
2.1373 straipsnis. Iankstinio nurodymo pakeitimas, papildymas ir panaikinimas

1. Asmuo turi teis savo iankstin nurodym bet kada pakeisti ar papildyti pateikdamas
nauj iankstin nurodym. Asmuo turi teis savo iankstin nurodym bet kada panaikinti.
2. Vliau pateiktas iankstinis nurodymas panaikina vis pirmesn iankstin nurodym ar
jo dal, kuri prietarauja vliau pateiktam iankstiniam nurodymui.
3. Asmuo gali panaikinti savo iankstin nurodym, paduodamas pareikim iankstin
nurodym patvirtinusiam notarui ar konsuliniam pareignui. is pareikimas turi bti notarins
formos.
78
2.138 straipsnis. galiojimo patvirtinimas notarine tvarka

1. Turi bti notaro patvirtinami ie galiojimai:
1) galiojimas sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma;
2) galiojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis,
iskyrus statym numatytus atvejus, kai leidiama duoti kitokios formos galiojim;
3) galiojimas, kur fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar
disponuoti.
2. Notaro patvirtintiems prilyginami:
1) kari galiojimai, patvirtinti karini dalini, jungini, karo staig ir mokykl vad
(virinink);
2) asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti laisvs atmimo viet
vadov;
3) asmen, esani tolimojo plaukiojimo metu jr laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos
valstybs vliava, patvirtinti t laiv kapiton.
2.1381 straipsnis. galiojim registras
1. Notarine tvarka patvirtinti galiojimai, io kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti
notaro patvirtintiems prilyginami galiojimai ir io kodekso 2.139 straipsnio 2 dalyje nurodyti
galiojimai turi bti registruojami vieame galiojim registre. Be to, galiojim registre io
registro nuostat nustatyta tvarka gali bti registruojami ir kiti teiss aktuose nustatyti
informacini technologij priemonmis sudaryti galiojimai, duodami juos registruojant
galiojim registre. Duomenis galiojim registrui pateikia galiojimus patvirtin notarai, Lietuvos
Respublikos konsuliniai pareignai, io kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje ir 2.139 straipsnio 2
dalyje nurodyti asmenys ir asmenys, galiojim registro nuostat nustatyta tvarka registruojantys
galiojim registre kitus teiss aktuose nustatytus informacini technologij priemonmis
sudarytus galiojimus.
2. Registruojant io straipsnio 1 dalyje nurodytus galiojimus, galiojim registrui
pateikiami duomenys apie galiojim davus asmen, galiotin, galiojim patvirtinus asmen
(iskyrus atvejus, kai iame kodekse nustatytais atvejais galiojimas neturi bti ir nra
patvirtinamas), galiojimo patvirtinimo ir pasibaigimo datas, galiojimo turin ir kiti galiojim
registro nuostat nustatyti duomenys.
3. galiojim registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, io registro tvarkytoj skiria
Vyriausyb.
4. galiojim registro duomenys tvarkomi galiojim registro nuostat nustatyta tvarka.

statymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1031, 2010-09-23, in., 2010, Nr. 126-6456 (2010-10-26)
Nr. XII-432, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3843 (2013-07-16)
2.139 straipsnis. Supaprastintas galiojimo patvirtinimas

1. galiojim, kur fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkreiai siuniamiems
pinigams ir pato siuntiniams) gauti, taip pat darbo umokesiui ir kitoms su darbo santykiais
susijusioms imokoms, pensijoms, paalpoms, stipendijoms ar vieosioms ir administracinms
paslaugoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabui
nam savinink bendrijos, kurios name gyvena fizinis asmuo, pirmininkas, seninijos, kuriai
priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seninas, esanio tolimajame plaukiojime jr laivo
kapitonas.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyto galiojimo patvirtinti nereikia, jeigu j informacini
technologij priemonmis sudar fizinis asmuo ir dav j registruodamas galiojim registre.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
Nr. XII-432, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3843 (2013-07-16)
79
2.140 straipsnis. Juridinio asmens galiojimas

1. Juridinio asmens duodam galiojim pasirao jo vadovas. Ant galiojimo, kuris
sudaromas ne informacini technologij priemonmis, dedamas to juridinio asmens antspaudas,
jeigu jis antspaud privalo turti.
2. Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam galiojimui gali nustatyti
statymai.
3. Pelno siekiani (komercini) juridini asmen galiojimams taikomi io kodekso
2.1762.185 straipsniai.
Nr. XII-432, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3843 (2013-07-16)
2.141 straipsnis. galiojimu juridiniam asmeniui suteikiamos teiss ir pareigos

Juridiniam asmeniui galiojimas gali bti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius,
kuriuos jis turi teis sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.
2.142 straipsnis. galiojimo terminas
1. galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Jeigu terminas galiojime
nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
2. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti usienyje skirtas galiojimas, kuriame nenurodytas
galiojimo laikas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo.
3. galiojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.
2.143 straipsnis. Teis reikalauti pateikti galiojim ir jo kopij
Treiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandor, turi teis reikalauti, kad
atstovas pateikt savo galiojim ir jo kopij.
2.144 straipsnis. Pareiga grinti galiojim
Pasibaigus galiojimo terminui ar panaikinus jo galiojim prie termin, atstovas privalo
grinti galiojim atstovaujamajam ar jo teisi permjams.
2.145 straipsnis. Pergaliojimas
1. galiotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis galiotas. Jis gali pergalioti
juos atlikti kit asmen tik tuo atveju, kai jam toki teis suteikia gautasis galiojimas arba kai jis
dl susidariusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus. Pergaliotas
asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems
asmenims.
2. galiojimo, duodamo pergaliojant, forma turi atitikti duoto galiojimo form.
3. Pergaliojant duodamo galiojimo terminas negali bti ilgesnis u galiojimo, kuriuo
remiantis jis duodamas, termin.
4. Asmuo, kuris perduoda galiojimus kitam asmeniui, turi apie tai praneti galiotojui ir
pateikti jam reikiamus duomenis apie asmen, kuriam perduodami galiojimai. Jeigu galiotinis ios
pareigos nevykdo, jis atsako u to asmens, kuriam galiojimus perdav, veiksmus kaip u savo
veiksmus. Atstovas neatsako u galiotinio veiksmus, jeigu galiotinis buvo paskirtas
atstovaujamojo nurodymu, iskyrus atvejus, kai atstovas inojo, kad galiotiniu skiriamas asmuo
yra nepatikimas ar nesiningas, taiau apie tai neprane atstovaujamajam.
2.146 straipsnis. Teis panaikinti galiojim bei pergaliojim ir teis j atsisakyti
1. galiotojas turi teis bet kada panaikinti galiojim, o galiotinis galiojimo atsisakyti.
Pergaliojim gali bet kada panaikinti tiek galiotojas, tiek ir galiotinis. Savo ruotu ir asmuo,
kuriam galiojimas duotas pergaliojant, gali bet kada jo atsisakyti.
2. statymai arba ali sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais iduodamas neataukiamas
galiojimas.
2.147 straipsnis. galiojimo pasibaigimas
1. galiojimas pasibaigia:
80
1) pasibaigus galiojimo terminui;

2) galiotojui panaikinus galiojim;
3) galiotiniui atsisakius galiojimo;
4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim;
5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, arba jam iklus
bankroto byl;
6) mirus davusiam galiojim fiziniam asmeniui ar pripainus j neveiksniu srityje, kurioje
duotas galiojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas galiojimas, arba neinia kur
esaniu;
7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, ar pripainus j neveiksniu srityje,

kurioje duotas galiojimas, arba ribotai veiksniu srityje, kurioje duotas galiojimas, arba neinia kur
esaniu.
2. Duomenys apie galiojimo pasibaigim turi bti pateikti galiojim registro tvarkytojui.
3. Pasibaigus galiojimui, netenka galios ir pergaliojimas.
4. Atstovavimo pasibaigimas negali bti panaudotas prie siningus treiuosius asmenis,
iskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo fakt ie asmenys inojo ar turjo suinoti, bet
nesuinojo dl savo pai neatidumo.
Nr. XI-1031, 2010-09-23, in., 2010, Nr. 126-6456 (2010-10-26)
Nr. XII-432, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3843 (2013-07-16)
2.148 straipsnis. galiotojo pareiga praneti apie galiojimo pasibaigim

1. Apie galiojimo panaikinim, nurodyt io kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punkte,
galiotojas privalo praneti galiotiniui, taip pat galiotojui inomiems tretiesiems asmenims, su
kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas galiojimas. Toki pat pareig turi
galiotojo teisi permjai, kai galiojimas pasibaigia io kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 4 ir 6
punktuose numatytais pagrindais.
2. galiotojo ir jo teisi permj teiss ir pareigos, atsiradusios kaip galiotinio veiksm
rezultatas iki to laiko, kai galiotinis suinojo ar turjo suinoti apie galiojimo pasibaigim, lieka
galioti tretiesiems asmenims. i nuostata netaikoma, jeigu treiasis asmuo inojo ar turjo inoti,
kad galiojimas pasibaig.
3. galiojimui pasibaigus, galiotinis ar jo teisi permjai privalo tuojau grinti
galiojim galiotojui ar jo teisi permjams.
2.149 straipsnis. Atstovavim reglamentuojani norm subsidiarus taikymas
Atstovavim reglamentuojanios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo,
kurio reikalus tvark kitas asmuo, neturdamas galiojimo, vliau patvirtina pastarojo veiksmus.
2.150 straipsnis. Atstovo pareiga atsiskaityti
Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskait apie savo veikl ir atsiskaityti
atstovaujamajam u visk, k yra gavs vykdydamas pavedim.
2.151 straipsnis. Atstovaujamojo pareiga atlyginti ilaidas bei sumokti atlyginim
1. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turtas ilaidas, susijusias su pavedimo vykdymu,
jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita.
2. Atstovui u darb atstovaujamasis turi sumokti atlyginim, iskyrus atvejus, kai
sutartis ar statymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai.
XII SKYRIUS
KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
81
PIRMASIS SKIRSNIS
PREKYBOS AGENTAS
2.152 straipsnis. Prekybos agento samprata
1. Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindin kin veikla
nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis
atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita. Prekybos agentais nelaikomi juridinio asmens
organai ir asmenys, turintys juridinio asmens organo teises ir pareigas, taip pat partneriai,
veikiantys pagal jungtins veiklos sutart.
2. Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurencij
ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teiss normos.
3. Sutartyje gali bti numatyta ilyga, suteikianti prekybos agentui iimtin teis
atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotoj grupe, jeigu
tokia ilyga nepaeidia io straipsnio 2 dalies nuostat.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
2.153 straipsnis. Prekybos agento veiklos prielaidos

Prie praddamas veikl, prekybos agentas privalo apdrausti savo civilin atsakomyb u
galim al, kurios gali bti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dl jo veiksm.
2.154 straipsnis. Prekybos agento teisi ir pareig forminimas
1. Prekybos agento teiss ir pareigos gali bti formintos ratu arba odiu.
2. Agento arba atstovaujamojo reikalavimu j sutartis privalo bti sudaryta ratu. Teiss
reikalauti sudaryti sutart ratu atsisakymas negalioja.
3. Tik sudarius sutart ratu, galioja ios slygos, nustatanios:
1) agento arba atstovaujamojo civilins atsakomybs apribojimus arba visik jos
netaikym;
2) draudim konkuruoti nutraukus sutart;
3) sutarties nutraukimo slygas;
4) iimtines prekybos agento teises;
5) prekybos agento teiss atlyginim priklausomyb nuo sudarytos sutarties vykdymo.
2.155 straipsnis. Sutarties galiojimo terminas
1. Prekybos agento ir atstovaujamojo sutartis gali bti sudaryta apibrtam arba
neapibrtam terminui.
2. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrtam terminui ir iam terminui pasibaigus alys toliau
vykdo savo teises ir pareigas, tai pripastama, kad sutartis atnaujinta neapibrtam terminui
tokiomis pat slygomis.
2.156 straipsnis. Prekybos agento pareigos
Prekybos agentas privalo:
1) siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo
kriterij atitinkanias instrukcijas, bti lojalus atstovaujamajam ir veikti iimtinai dl
atstovaujamojo interes;
2) reguliariai praneti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti
kit svarbi informacij, susijusi su savo ir atstovaujamojo verslu;
3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai
pasibaigus;
4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu i slyga numatyta sutartyje;
5) atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;
6) pasibaigus sutariai, grinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus,
turt ir kitk.
2.157 straipsnis. Atstovaujamojo pareigos
82
Atstovaujamasis privalo:
1) aprpinti prekybos agent reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraiais, preki
pavyzdiais, reklamine mediaga, standartinmis sutari slygomis ir t. t.);
2) nedelsdamas praneti prekybos agentui apie sutikim ar atsisakym sudaryti konkrei
sutart ar j vykdyti, taip pat apie sutarties slyg pakeitim ar papildym;
3) nedelsdamas praneti prekybos agentui apie sutarties, kuri prekybos agentas sudar
neturdamas pavedimo, patvirtinim ar nepatvirtinim;
4) mokti prekybos agentui sutartyje numatyt atlyginim;
5) suteikti agentui informacij, btin komercinio atstovavimo sutariai vykdyti, ypa
praneti apie tai, kad prekybini sandori daug maiau, nei prekybos agentas galt tiktis.
2.158 straipsnis. Prekybos agento atlyginimas
1. Prekybos agentui u kiekvien skmingai sudaryt sandor atstovaujamasis moka
sutartyje nustatyt atlyginim. Prekybos agentas taip pat turi teis atlyginim, kai sandor sudaro
pats atstovaujamasis, taiau prekybos agento veiklos dka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas
pasibaigus atstovavimo santykiams.
2. Sutartyje gali bti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo
atstovaujamojo pavedimo vykdymo kokybs arba kad prekybos agentas atlyginim gauna tik tada,
kai treiasis asmuo vykdo sudaryt sutart. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas u i
treij asmen atstovaujamojo naudai iiekotas pinig sumas.
3. Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio alis
tinkamai vykdys sutart, tai prekybos agentas turi teis gauti papildom atlyginim (del credere).
ali susitarimas panaikinti toki prekybos agento teis negalioja. Teis papildom atlyginim
(del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo vykdymo.
4. Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi bti
mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos
vietoje, ir prekms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nra, tai jam
priklauso protingumo kriterij atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsivelgiant visus sandorio
ypatumus.
2.159 straipsnis. Prekybos agento atlyginimo dydio nustatymas
1. Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkreia
pinig suma arba sudaryto sandorio verts ar iiekotos sumos procentais.
2. Prekybos agentui taip pat turi bti atlygintos jo turtos papildomos ilaidos, jeigu j
nepadeng kita sandorio alis (preki veimo, sandliavimo, saugojimo, pakavimo ilaidos,
sumokti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesiai ir t. t.) ir ios ilaidos neskaitomos agento
savarankikos veiklos ilaidas.
3. Jeigu prekybos agento atlyginimas nurodytas konkreia suma, tai io kodekso 2.160
straipsnis taikomas tik tiek, kiek tai neprietarauja susitarimo dl prekybos agento atlyginimo
konkreia suma esmei.
2.160 straipsnis. Prekybos agento atlyginimo mokjimo tvarka
1. Prekybos agentas gyja teis atlyginim nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis
vykd sandor ar turjo pagal su treija alimi pasirayt sutart vykdyti sandor, ar treioji alis
vykd sandor, taiau visais atvejais vliausiai tada, kai treioji alis vykd savo sutarties dal ar
bt tai padariusi, jei atstovaujamasis bt vykds savj.
2. Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai
treiasis asmuo vykdo sutart, tai prekybos agentas turi teis gauti avans. Avansas negali bti
maesnis kaip keturiasdeimt procent atlyginimo ir turi bti sumoktas ne vliau kaip iki
paskutins kito po sutarties sudarymo mnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kas kita.
3. Jeigu yra akivaizdu, kad treiasis asmuo sutarties nevykdys, prekybos agentas netenka
teiss reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokti, atstovaujamasis turi
teis i prekybos agento iiekoti sumoktas sumas. i nuostata netaikoma tada, kai sutartis
nevykdoma dl atstovaujamojo kalts.
4. Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mnes ir ne vliau kaip iki
mnesio, einanio po ataskaitinio laikotarpio, paskutins dienos. alys raytine sutartimi gali
83
pratsti atsiskaitymo termin, bet ne ilgiau kaip trims mnesiams nuo ataskaitinio laikotarpio
paskutins dienos.
5. Atstovaujamasis privalo kas mnes, o susitarus ratu ne reiau kaip kas trys mnesiai
pateikti prekybos agentui buhalterins apskaitos dokumentus, pagal kuri duomenis
apskaiiuojamas ir mokamas atlyginimas, taip pat praneti visas aplinkybes, dl kuri atsisakyta
mokti prekybos agentui atlyginim arba dl kuri atlyginimas sumaintas.
6. Kilus ginui dl atlyginimo mokjimo, prekybos agentas turi teis reikalauti atlikti
audit atlyginimo ir atsiskaitym tikslumui nustatyti. Atsisakymas nuo audito teiss negalioja.
Jeigu atstovaujamasis atsisako leisti atlikti audit ar nesusitariama dl auditoriaus, prekybos
agentas turi teis kreiptis teism dl priverstinio audito paskyrimo.
7. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo iiekojimu, taikomas trej
met iekinio senaties terminas.
8. Kai prekybos agentui yra suteikta iimtin teis sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje
ar su tam tikrais vartotojais, tai prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas, skaiiuojamas
atsivelgiant sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu su
asmenimis i tos teritorijos ar i t vartotoj.
9. Prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju, kai treiosios alies
usakymas pasiek atstovaujamj iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba
per protingumo kriterijus atitinkant laikotarp po to, kai komercinio atstovavimo sutartis
pasibaig, ir sandoris yra susijs su komercinio atstovavimo sutartimi.
10. Kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutarties pasibaigimo,
naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, iskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes yra
teisinga komisin atlyginim padalyti agentams.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
2.161 straipsnis. Sulaikymo teis

1. Prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises tuos
daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys.
2. Atsisakymas nuo sulaikymo teiss negalioja.
2.162 straipsnis. Prekybos agento teiss
1. Prekybos agentas turi teis atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo
galiojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti btinus veiksmus. Keisti
sutari slygas, taip pat priimti sutarties vykdym prekybos agentas turi teis tik tuo atveju, jeigu
i jo teis yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame galiojime.
2. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teis sudaryti sutartis, turi teis priimti
pretenzijas dl preki kiekio ir kokybs bei kitokius treij asmen pareikimus, susijusius su
sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu gyvendinti pastarojo teises, susijusias su
rodym utikrinimu.
2.163 straipsnis. Atsakomyb pagal prekybos agento sudarytas sutartis
1. Kai prekybos agentas atstovaujamojo vardu sudaro sutart, kurios sudaryti jis neturjo
teiss, o kita sandorio alis apie tai neinojo ir negaljo inoti, pripastama, kad atstovaujamasis
toki sutart patvirtino, jeigu is nedelsdamas po to, kai apie toki sutart suinojo i prekybos
agento ar treiojo asmens, nepareik treiajam asmeniui, kad sutariai nepritaria.
2. io straipsnio 1 dalies nuostata taikoma ir tais atvejais, kai prekybos agentas virija jam
suteiktas teises.
2.164 straipsnis. Konkurencijos draudimas
1. Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutariai
prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia sutarties
slyga turi bti ireikta ratu.
2. Konkurencijos ribojimas gali bti apibrtas tik tam tikra teritorija ir preki ar paslaug
rimis arba klient grupe ir teritorija, kurios prekybos agentui buvo patiktos.
84
3. Atstovaujamasis turi teis iki sutarties galiojimo pabaigos ratu vienaalikai atsisakyti
konkurencijos draudimo.
4. Jeigu sutartyje yra numatytas konkurencijos draudimas, prekybos agentas turi teis
kompensacij u vis konkurencijos draudimo laikotarp. Kompensacijos dydis nustatomas ali
susitarimu. Kompensacijos dydis gali bti apibriamas metine prekybos agento atlyginimo suma.
5. Jeigu sutartis buvo nutraukta dl prekybos agento kalts, prekybos agentas netenka
teiss io straipsnio 4 dalyje numatyt kompensacij.
6. Atstovaujamasis netenka teiss remtis konkurencij draudiania sutarties ilyga, jeigu:
1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutrauk sutart paeisdamas iankstinio
spjimo apie sutarties nutraukim terminus arba nedelsdamas neprane prekybos agentui apie
svarbias sutarties nutraukimo prieastis;
2) prekybos agentas sutart nutrauk dl svarbi prieasi, u kurias atsako
atstovaujamasis, ir apie ias prieastis nedelsdamas prane atstovaujamajam;
3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dl prieasi,
u kurias atsako atstovaujamasis.
7. Prekybos agento reikalavimu teismas turi teis pripainti visikai ar i dalies
konkurencij draudiani sutarties ilyg negaliojania, jeigu atsivelgiant prekybos agento
teistus interesus tokia ilyga daro jam didels alos.
8. Susitarimai, kurie prietarauja io straipsnio nuostatoms ir pablogina prekybos agento
padt, negalioja.
2.165 straipsnis. Neapibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas
1. Neapibrtam terminui sudaryta sutartis gali bti bet kurios alies iniciatyva nutraukta,
jeigu apie sutarties nutraukim i anksto praneta kitai aliai per iuos terminus:
1) prie vien mnes jeigu sutartis tssi ne ilgiau kaip vienerius metus;
2) prie du mnesius jeigu sutartis tssi ne ilgiau kaip dvejus metus;
3) prie tris mnesius jeigu sutartis tssi ne ilgiau kaip trejus metus;
4) prie keturis mnesius jeigu sutartis tssi ilgiau kaip trejus metus.
2. alys savo susitarimu negali nustatyti trumpesni praneimo termin, bet gali nustatyti
ilgesnius praneimo terminus, taiau visais atvejais abiem alims taikomi vienodi praneimo
terminai. Praneta turi bti iki kalendorinio mnesio pabaigos.
3. alis, nutraukusi sutart be kitos alies sutikimo ir paeidusi iankstinio praneimo
terminus, privalo kitai aliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius, iskyrus atvejus, kai
sutartis nutraukta dl svarbi prieasi, apie kurias nedelsiant buvo praneta kitai aliai.
4. Jeigu alys nesusitar kitaip, paskutin spjimo termino diena ir sutarties nutraukimo
diena turi sutapti su kalendorinio mnesio pabaiga.
5. Jei komercinio atstovavimo sutarties terminas yra pasibaigs ir terminuota sutartis tapo
neterminuota, jos nutraukimui taikomi io straipsnio 1 dalyje nurodyti spjimo terminai, kuriuos
skaiiuojamas terminuotos sutarties galiojimo terminas.
2.166 straipsnis. Apibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas
1. Apibrtam terminui sudaryt sutart kiekviena alis turi teis nutraukti prie termin,
jeigu tam yra svarbi prieasi. Atsisakymas nuo ios teiss negalioja.
2. Jeigu sutartis nutraukta dl prieasi, u kurias atsako kita alis, tai pastaroji privalo
atlyginti nutraukiant sutart padarytus nuostolius.
2.167 straipsnis. Teis kompensacij ir nuostoli atlyginim
1. Pasibaigus prekybos agento ir atstovaujamojo sutariai, prekybos agentas turi teis
kompensacij pagal io straipsnio 2 dal, jeigu alys nesusitar, kad, pasibaigus sutariai, prekybos
agentas turi teis nuostoli atlyginim pagal io straipsnio 6 dal. Atsisakymas nuo teiss
kompensacij ar nuostoli atlyginim negalioja.
2. Prekybos agentas turi teis kompensacij, jeigu:
1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esmins naudos i dalykini ryi su
klientais, kuriuos surado prekybos agentas ar su kuriais dl prekybos agento ymiai padidjo
atstovaujamojo verslo mastas; ir
2) atsivelgiant visas aplinkybes, kompensacijos mokjimas atitikt teisingumo princip.
85
3. Maksimali kompensacijos sum sudaro vidutin metin prekybos agento atlyginimo

suma, apskaiiuota u vis sutarties galiojimo laikotarp, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip
penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaiiuojamas paskutini
penkeri met vidutinis metinis atlyginimas. Kompensacijos sumokjimas nepanaikina prekybos
agento teiss pareikti reikalavim dl nuostoli, atsiradusi paeidus sutart, atlyginimo.
4. Prekybos agentas netenka teiss kompensacij, jeigu jis per vienerius metus nuo
sutarties pasibaigimo nepranea atstovaujamajam apie ketinim i teis gyvendinti.
5. Prekybos agentas neturi teiss kompensacij, jeigu:
1) sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, iskyrus atvejus, kai prekybos agentas
sutart nutraukia dl neteist atstovaujamojo veiksm arba dl savo ligos, amiaus ar negalios, dl
kuri jis negali tinkamai atlikti savo pareig;
2) sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dl prekybos agento kalts;
3) prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal
komercinio atstovavimo sutart kitam asmeniui.
6. Prekybos agentas turi teis nuostoli, kuri jis patiria dl sutarties su atstovaujamuoju
nutraukimo, atlyginim, ypa jeigu prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kur bt
gavs dl tinkamo komercinio atstovavimo sutarties vykdymo, o atstovaujamasis turi esmins
naudos i prekybos agento veiklos, arba (ir) kai yra neapmoktos prekybos agento ilaidos, kuri
jis turjo vykdydamas atstovaujamojo nurodymus. Atlyginant nuostolius, taikomos io straipsnio 4
ir 5 dalys.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
2.168 straipsnis. Iimtys

statymai gali nustatyti io skirsnio nuostat iimtis, jeigu to reikalauja prekybos agento
veiklos ypatumai atskirose verslo srityse.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOMERCINIO ATSTOVAVIMO YPATUMAI SUDARANT IR VYKDANT
TARPTAUTINIO PREKI PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTIS
2.169 straipsnis. Taikymo sritis
1. io skirsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tenkinamos abi ios slygos:
1) sudaroma ar vykdoma tarptautinio preki pirkimopardavimo sutartis;
2) atstovaujamasis ir treiasis asmuo yra skirtingose valstybse.
2. io skirsnio nuostatos taikomos tik santykiams tarp atstovaujamojo ar atstovo i vienos
puss ir treiojo asmens i kitos puss.
3. io skirsnio nuostatos netaikomos:
1) perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybini popieri biroje;
2) perkant ir parduodant prekes aukcione (varytynse);
3) atstov pagal statym, taip pat atstov, paskirt teismo ar administracini institucij
sprendimu, veiklai.
4. Atstovu iame skirsnyje nepripastami juridinio asmens valdymo organai ar
darbuotojai, jeigu jie veikia neperengdami statym ar juridinio asmens steigimo dokument
nustatyt rib.
2.170 straipsnis. Atstovo teiss ir pareigos
1. Atstovo teiss ir pareigos gali bti aikiai ireiktos arba numanomos i konkrei
aplinkybi.
2. Atstovas turi teis atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkreiomis aplinkybmis btini
atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti.
3. Atstovo teiss ir pareigos gali bti ireiktos bet kokia forma ir j turinys gali bti
rodinjamas bet kokiomis rodinjimo priemonmis.
2.171 straipsnis. Atstovo sudaryt sandori galiojimas
86
1. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu atstovas veik
atstovaujamojo vardu ir dl jo interes, nevirydamas jam suteikt teisi, ir treiasis asmuo inojo
ar turjo inoti, kad sutart sudaro su atstovu.
2. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o atstovui, jeigu:
1) treiasis asmuo neinojo ir neturjo inoti, kad sutart sudaro su atstovu (neatskleistas
atstovavimas);
2) konkreios aplinkybs (pavyzdiui, sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino
sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam.
3. Nepaisant io straipsnio 2 dalyje numatyt aplinkybi, atstovaujamasis gali gyvendinti
atstovo gytas teises, susijusias su treiuoju asmeniu, jeigu atstovas nevykdo savo prievoli
atstovaujamajam, atsivelgiant treiojo asmens teis panaudoti gynybos priemones prie atstov.
Jeigu atstovas nevykdo savo prievoli treiajam asmeniui, tai is asmuo turi teis gyvendinti su
atstovaujamuoju susijusias savo teises, gytas prie atstov, atsivelgiant atstovo teis panaudoti
gynybos priemones prie treij asmen ir atstovaujamojo teis panaudoti gynybos priemones
prie atstov.
4. io straipsnio 3 dalyje numatytos teiss gali bti gyvendintos, jeigu apie ketinim jas
gyvendinti buvo atitinkamai praneta atstovaujamajam, atstovui ir treiajam asmeniui. Gav tok
praneim, treiasis asmuo ar atstovaujamasis nebegali atsisakyti prievoli, siejani juos su
atstovu.
5. Jeigu atstovas nevykdo savo prievoli treiajam asmeniui dl atstovaujamojo kalts,
atstovas privalo praneti treiajam asmeniui atstovaujamojo vard.
6. Jeigu treiasis asmuo nevykdo savo prievoli atstovui, atstovas privalo praneti
atstovaujamajam treiojo asmens vard.
7. Atstovaujamasis negali gyvendinti atstovo gyt su treiuoju asmeniu susijusi teisi,
jeigu treiasis asmuo rodo, kad jis nebt sudars sutarties, inodamas, kas yra atstovaujamasis.
2.172 straipsnis. Sutarties sudarymas ar vykdymas neturint ios teiss ar j virijant
1. Jeigu asmuo veikia neturdamas ios teiss ar turimas teises virydamas, jo veiksmai
atstovaujamajam nesukuria teisini pasekmi. Tokiais atvejais atsiranda io asmens ir treiojo
asmens teiss ir pareigos.
2. io straipsnio 1 dalies taisykls netaikomos tais atvejais, kai atstovaujamojo elgesys
dav protingumo kriterij atitinkant pagrind treiajam asmeniui siningai manyti, kad atstovas
turi reikiamus galiojimus ir veikia j nevirydamas.
2.173 straipsnis. Atstovo veiksm patvirtinimas
1. Atstovaujamasis turi teis patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturdamas ios
teiss ar j virydamas. Patvirtinimas gali bti bet kokios formos. Be to, jis gali bti numanomas i
atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas sigalioja nuo to momento, kai pasiekia treij asmen.
sigaliojusio patvirtinimo nebegalima ataukti.
2. Jeigu sandorio sudarymo metu treiasis asmuo neinojo ir negaljo inoti, kad atstovas
neturi teisi ar jas virija, tai treiasis asmuo neatsako atstovaujamajam, jeigu iki atstovo veiksm
patvirtinimo momento jis pranea atstovaujamajam, kad sandoris jam neprivalomas net j
patvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet t padar ne per protingumo
kriterij atitinkant termin, treiasis asmuo gali atsisakyti sandorio apie tai nedelsiant
pranedamas atstovaujamajam.
3. Jeigu treiasis asmuo sandorio metu inojo ar turjo inoti, kad atstovas neturi teisi ar
jas virija, tai treiasis asmuo negali atsisakyti sandorio nei iki atstovo veiksm patvirtinimo, nei
po to.
4. Treiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik dalin atstovo veiksm
patvirtinim.
5. Jeigu atstovas atliko veiksmus dl bsimo juridinio asmens interes iki juridinio asmens
steigimo, tokius veiksmus galima patvirtinti tik statym nustatytais atvejais.
2.174 straipsnis. Atstovo veiksm nepatvirtinimo teisins pasekms
1. Jeigu asmuo veik neturdamas ios teiss ar turimas teises virydamas ir
atstovaujamasis atsisak jo veiksmus patvirtinti, tai asmuo privalo atlyginti treiajam asmeniui
87
tuos nuostolius, kurie leist treiajam asmeniui grti t padt, kurioje jis bt buvs, jeigu
atstovas bt turjs teis ar bt veiks nevirydamas savo teisi.
2. Asmuo neatsako treiajam asmeniui, jeigu treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, kad
asmuo neturi teisi ar jas virija.
2.175 straipsnis. Atstovo teisi pasibaigimas
1. Atstovo teiss pasibaigia:
1) atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;
2) sudarius sandor ar atlikus kit veiksm, kuriam atlikti buvo iduotas galiojimas;
3) kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises;
4) kai atstovas atsisako savo teisi;
5) kitais io kodekso numatytais atvejais.
2. Atstovo teisi pasibaigimas neturi takos treiojo asmens teisms, iskyrus atvejus, kai
treiasis asmuo inojo ar turjo inoti apie atstovo teisi pasibaigim arba apie aplinkybes, kurios
yra atstovo teisi pasibaigimo pagrindas.
3. Nepaisant atstovo teisi pasibaigimo, atstovas turi teis dl atstovaujamojo ar jo
pdini interes atlikti veiksmus, kurie btini, kad nebt padaryta alos atstovaujamojo ar jo
pdini interesams.
TREIASIS SKIRSNIS
PROKRA
2.176 straipsnis. Prokros samprata
1. Prokra yra galiojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teis savo
darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti visus teisinius
veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.
2. Be to, prokra suteikia teis atstovaujamojo vardu ir dl jo interes atlikti teisinius
veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.
3. Asmuo, kuriam iduota prokra, yra prokuristas.
2.177 straipsnis. Prokros idavimas
1. Prokr iduoda atitinkamas juridinio asmens valdymo organas ar juridinio asmens
savininkas arba jo galiotas asmuo juridinio asmens steigimo dokument nustatyta tvarka.
2. Prokra gali bti iduodama keliems asmenims (bendroji prokra). Tokiu atveju visi
prokuristai privalo veikti kartu.
2.178 straipsnis. Prokros forma
1. Prokra turi bti raytin ir pasirayta asmens, turinio teis iduoti prokr.
2. Prokra turi bti registruota teiss akt nustatyta tvarka.
2.179 straipsnis. Prokuristo teiss
1. Prokuristas neturi teiss atlikti ir jam negali bti pavedama atlikti i veiksm:
1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt (mon) ar suvaryti teises j;
2) pasirayti atstovaujamojo balans ir mokesi deklaracij;
3) skelbti atstovaujamojo bankrot;
4) duoti prokr;
5) priimti mon dalininkus.
2. Prokuristas neturi teiss perduoti savo galiojim kitam asmeniui.
2.180 straipsnis. Prokros apribojimai
1. Prokra gali bti ribota. Prokros apribojimas gali bti juridinio asmens filialas,
atitinkamos juridinio asmens veiklos sritys ir rys, tam tikros aplinkybs, laikas ar teritorija.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyti prokros apribojimai neturi takos tretiesiems
asmenims.
Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
88
2.181 straipsnis. Prokros sigaliojimas

1. Atstovaujamojo ir prokuristo santykiams prokra sigalioja nuo jos idavimo.
2. Prokuristo ir treij asmen santykiams prokra sigalioja nuo jos registravimo teiss
akt nustatyta tvarka.
2.182 straipsnis. Prokuristo paraas
Pasiraydamas atstovaujamojo vardu dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis
veikia kaip prokuristas, t. y. rayti od prokuristas arba jo sutrumpinim pp.
2.183 straipsnis. Prokuristo atsakomyb
Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat kaip ir prekybos
agentas.
2.184 straipsnis. Prokros pasibaigimas
1. Prokra pasibaigia, kai:
1) atstovaujamasis j ataukia;
2) prokuristas jos atsisako;
3) atstovaujamajam ikelta bankroto byla;
4) likviduojamas ar reorganizuojamas idavs prokr juridinis asmuo;
5) prokuristas mirs.
2. Prokra pasibaigia nuo atitinkamo rao atitinkamame registre datos, iskyrus io
straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus.
2.185 straipsnis. Veiksmai, kuriems atlikti prokra nereikalinga
1. Atstovaujamasis gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksmus, kurie tam tikroje
verslo srityje yra kasdieniai ir prastiniai, neiduodamas prokros. Tokiais atvejais prokr
reglamentuojanios io kodekso normos taikomos pagal analogij.
2. Preziumuojama, kad parduotuvje ar sandlyje dirbantys darbuotojai be specialaus
galiojimo turi teis parduoti, iduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dl preki kiekio
ir kokybs.
3. iame straipsnyje nurodyti darbuotojai, pasiraydami atstovaujamojo vardu
dokumentus, privalo nurodyti savo pareigas, vard, pavard ir galiojimus.
89
TREIOJI KNYGA
EIMOS TEIS
I DALIS
I SKYRIUS
EIMOS STATYMAI
3.1
straipsnis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso treiosios knygos

reglamentuojami santykiai
1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso treiosios knygos normos nustato bendruosius
eimos santyki teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos
galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenines neturtines teises,
vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei kit eimos nari tarpusavio teises ir pareigas,
vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
2. Kit Civilinio kodekso knyg ir kit civilini statym normos eimos santykiams
taikomos tiek, kiek j nereglamentuoja ios knygos normos.
3.2 straipsnis. eimos teiss altiniai
1. eimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas
ir kiti statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar kitos valstybs institucijos gali priimti teiss aktus
eimos teiss klausimais tik io kodekso ar kit statym nustatytais atvejais ir apimtimi.
3. Paproiai eimos santykiams taikomi tik statym numatytais atvejais. Jeigu yra
prietaravimas tarp statymo ir paproio, taikomas statymas.
3.3 straipsnis. eimos santyki teisinio reglamentavimo principai
1. eimos santyki teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindiamas
monogamijos, santuokos savanorikumo, sutuoktini lygiateisikumo, prioritetins vaik teisi ir
interes apsaugos ir gynimo, vaik aukljimo eimoje, motinysts visokeriopos apsaugos
principais bei kitais civilini santyki teisinio reglamentavimo principais.
2. eimos statymai ir j taikymas turi utikrinti eimos ir jos reikms visuomenje
stiprinim, eimos nari tarpusavio atsakomyb u eimos isaugojim ir vaik aukljim,
galimyb visiems eimos nariams tinkamai gyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnameius
vaikus nuo netinkamos kit eimos nari bei kit asmen ir kitoki veiksni takos.
3.4 straipsnis. statymo ar teiss analogija
1. Jeigu eimos santykiai nereglamentuoti ios knygos ar kit Civilinio kodekso knyg
norm, jiems taikomos kit civilini statym, reglamentuojani panaius teisinius santykius,
normos. Draudiama pagal analogij taikyti specialias teiss normas, numatanias iimtis i
bendrj taisykli.
2. Kai nra galimybs taikyti statymo analogijos, taip pat tais atvejais, kai klausimo
sprendimas paliktas teismo nuoirai, eimos santyki subjekt teiss ir pareigos nustatomos
remiantis teisingumo, siningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teiss principais.
3. Jei nra imperatyvi teiss norm, taip pat io kodekso ar kit statym numatytais
atvejais, eimos santyki subjektai savo teises ir pareigas gali nustatyti tarpusavio susitarimu,
vadovaudamiesi io straipsnio 2 dalyje ir io kodekso 3.3 straipsnyje tvirtintais principais.
3.5 straipsnis. eimos teisi gyvendinimas ir gynimas
1. Asmenys savo nuoira gyvendina eimos teises ir nevaromi jomis naudojasi, taip pat
ir teise eimos teisi gynyb. Atsisakymas nuo eimos teiss ar jos gyvendinimo nepanaikina
ios teiss, iskyrus statym numatytus atvejus.
2. gyvendindami eimos teises ir vykdydami eimos pareigas, asmenys privalo laikytis
statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros morals principus ir veikti siningai.
90
3. Draudiama piktnaudiauti eimos teismis, t. y. draudiama jas gyvendinti tokiu bdu

ir priemonmis, kurios paeist ar varyt kit asmen teises ar statym saugomus interesus ar
daryt alos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudiauja eimos teise, teismas gali atsisakyti j
ginti.
4. eimos teises gina teismas, globos ir rpybos bei kitos valstybs ar visuomenins
institucijos io kodekso numatytais bdais. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad alys
isprst gin taikiai tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padti alims pasiekti tok
susitarim.
3.6 straipsnis. Iekinio senatis
1. Reikalavimams, kylantiems i eimos teisini santyki, taikoma iekinio senatis,
iskyrus ios knygos nustatytas iimtis.
2. Iekinio senaties termin skaiiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvark
nustato io kodekso pirmosios knygos normos, jeigu ios knygos normos nenustato kitoki
taisykli.
II DALIS
SANTUOKA
II SKYRIUS
SANTUOKOS SUDARYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
SUSITARIMAS TUOKTIS IR JO TEISINS PASEKMS
3.7 straipsnis. Santuokos samprata
1. Santuoka yra statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters
susitarimas sukurti eimos teisinius santykius.
2. Vyras ir moteris, statym nustatyta tvarka registrav santuok, yra sutuoktiniai.
3.8 straipsnis. Susitarimas tuoktis (suadtuvs)
1. Susitarimas tuoktis nepareigoja ir negali bti gyvendintas prievarta, taiau gali sukelti
io kodekso 3.93.11 straipsniuose nustatytas teisines pasekmes.
2. Susitarimas tuoktis gali bti ireiktas odiu arba ratu.
3. Civilins bkls akt registravim reglamentuojanio statymo nustatyta tvarka
paduotas praymas registruoti santuok laikomas vieu susitarimu tuoktis.
3.9 straipsnis. Dovan grinimas
1. Jeigu santuoka nesudaroma, abi vieo susitarimo tuoktis alys turi teis
reikalauti viena i kitos grinti visk, k viena yra gavusi i kitos kaip dovan ryium su
bsima santuoka, iskyrus atvejus, kai dovanos vert nevirija trij imt eur ir kai alis,
gavusi dovan, mir iki santuokos registravimo, ir santuoka nebuvo sudaryta dl alies
mirties.
2. Reikalavimams grinti dovanas taikomos io kodekso etosios knygos normos,

reglamentuojanios santykius, susijusius su nepagrstu praturtjimu ar turto gavimu.
3. Iekinys dl dovanos grinimo gali bti pareiktas per vieneri met iekinio senaties
termin, skaiiuojam nuo atsisakymo sudaryti santuok dienos.
3.10 straipsnis. Nuostoli atlyginimas
1. Susitarimo tuoktis alis, be pakankamo pagrindo atsisakiusi sudaryti santuok, turi
atlyginti kitai aliai nuostolius, patirtus dl susitarimo tuoktis nevykdymo.
91
2. Nuostoli dyd sudaro alies turtos faktins ilaidos ruoiantis sudaryti santuok, taip
pat prievoli, susijusi su bsima santuoka, vykdymo faktins ilaidos.
3. Jeigu alis atsisak tuoktis dl svarbios prieasties, kuri atsirado dl kitos alies kalts,
tai kaltoji alis turi atlyginti nuostolius pagal io straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
4. Reikalavimams dl nuostoli atlyginimo taikomas vieneri met iekinio senaties
terminas, skaiiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuok dienos.
3.11 straipsnis. Neturtins alos atlyginimas
1. Jeigu susitarimas tuoktis buvo vieas, tai alis, turinti teis nuostoli atlyginim pagal
io kodekso 3.10 straipsn, taip pat gali reikalauti neturtins alos atlyginimo.
2. Iekinys dl neturtins alos atlyginimo gali bti pareiktas per vieneri met iekinio
senaties termin, skaiiuojam nuo atsisakymo sudaryti santuok dienos.
ANTRASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS SUDARYMO SLYGOS
3.12 straipsnis. Draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims
Santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu.
3.13 straipsnis. Santuokos savanorikumas
1. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia.
2. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaul ar kitokie valios trkumai yra pagrindas
santuok pripainti negaliojania.
3.14 straipsnis. Santuokinis amius
1. Santuok leidiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dien yra
atuoniolikos met.
2. Norinio tuoktis, taiau neturinio atuoniolikos met asmens praymu teismas
supaprastinto proceso tvarka turi teis sumainti tokio asmens santuokin ami, bet ne daugiau
kaip dvejais metais.
3. Ntumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam eiolikos met.
4. Teismas, sprsdamas klausim dl santuokinio amiaus sumainimo, turi teismo
posdyje iklausyti norinio tuoktis nepilnameio tv, globj ar rpintoj nuomon ir atsivelgti
jo psichin bei psichologin bkl, turtin padt ir svarbias prieastis, dl kuri btina sumainti
santuokin ami. Ntumas svarbi prieastis sumainti santuokin ami.
5. Kai sprendiamas klausimas dl santuokinio amiaus sumainimo, valstybin vaiko
teisi apsaugos institucija privalo pateikti ivad dl santuokinio amiaus sumainimo tikslingumo
ir ar tai atitinka nepilnameio interesus.
Nr. XI-937, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 76-3873 (2010-06-30)
3.15 straipsnis. Veiksnumas

1. Asmuo, siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas neveiksniu ioje srityje, negali
sudaryti santuokos.
2. Ribotai veiksnus ioje srityje asmuo negali sudaryti santuokos be rpintojo raytinio
sutikimo. Jeigu rpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus ioje srityje asmens praymu
leidim sudaryti santuok gali duoti teismas.
3. Jeigu paaikja, kad yra ikelta byla dl vieno i ketinani susituokti asmen
pripainimo neveiksniu ioje srityje, santuokos registracija turi bti atidta iki teismo sprendimo
ikeltoje byloje siteisjimo.
3.16 straipsnis. Draudimas paeisti monogamijos princip

Sudars santuok ir jos statym nustatyta tvarka nenutrauks asmuo negali sudaryti kitos
santuokos.
92
3.17 straipsnis. Draudimas tuoktis artimiesiems giminaiiams

Draudiama tuoktis tvams su vaikais, tviams su vaikiais, seneliams su vaikaiiais,
tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pussesermis, ddms su
dukteriomis, tetoms su snnais.
TREIASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS SUDARYMAS
3.18 straipsnis. Santuokos sudarymas
Santuoka sudaroma norintiems susituokti asmenims padavus praym registruoti santuok
ir j registravus civilins bkls akt registravim reglamentuojanio statymo arba io kodekso
3.24 straipsnio nustatyta tvarka.
3.19 straipsnis. Praymo registruoti santuok vieas skelbimas
Praymo registruoti santuok padavimo faktas vieai skelbiamas io kodekso 3.302
straipsnio nustatyta tvarka.
3.20 straipsnis. Santuokos sudarymo slyg vykdymo patvirtinimas
1. Norintys susituokti asmenys, paduodami praym registruoti santuok, privalo ratu
patvirtinti, kad yra vykdytos visos io kodekso 3.123.17 straipsniuose nustatytos santuokos
sudarymo slygos.
2. Civilins metrikacijos staigos pareignai, prie registruodami santuok, privalo
patikrinti, ar yra vykdytos visos io kodekso 3.123.17 straipsniuose nustatytos santuokos
sudarymo slygos.
3.21 straipsnis. Norini susituokti asmen sveikatos tikrinimas
1. Norintiems susituokti asmenims, padavusiems praym registruoti santuok, civilins
metrikacijos staigos pareignai pasilo pasitikrinti sveikat ir iki santuokos registravimo dienos
pateikti Vyriausybs galiotos institucijos nustatytos formos sveikatos dokument.
2. Sveikatos dokumento nepateikimas nra klitis registruoti santuok.
3. Vieno i norini tuoktis asmen nepraneimas kitam apie tai, kad jis serga venerine
liga arba AIDS, yra pagrindas santuok pripainti negaliojania.
3.22 straipsnis. Praymas dl klii sudaryti santuok
1. Bet kuris suinteresuotas asmuo turi teis ratu pareikti civilins metrikacijos staigai,
paskelbusiai apie praym registruoti santuok, kad yra ioje knygoje numatyt klii sudaryti
santuok.
2. Civilins metrikacijos staigos pareignas, gavs praym dl klii sudaryti santuok,
atideda santuokos registravim ir pareigoja praym padavus asmen per tris dienas pateikti
raytinius prayme nurodyt fakt rodymus. Jeigu asmuo per tris dienas toki rodym nepateikia,
santuoka registruojama bendra tvarka.
3. Jeigu pateikiami raytiniai rodymai apie esanias klitis sudaryti santuok, civilins
metrikacijos staigos pareignas sustabdo santuokos registravim ir, jei kyla ginas, iaikina
norintiems tuoktis asmenims j teis kreiptis teism dl tokio praymo paneigimo. Tokiais
atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilins
metrikacijos staigai siteisjus teismo sprendim, kuriuo praymas dl klii sudaryti santuok
yra paneigtas kaip nepagrstas.
4. Jeigu teismas savo sprendimu praym dl klii sudaryti santuok pripasta
nepagrstu, tai norintys tuoktis asmenys, o po santuokos sudarymo sutuoktiniai turi teis per
vienerius metus nuo tokio teismo sprendimo siteisjimo dienos reikalauti tiesiogini nuostoli
atlyginimo i praym dl klii sudaryti santuok padavusio asmens, iskyrus atvejus, kai
praym buvo padav vieno i sutuoktini tvai ar prokuroras.
3.23 straipsnis. Santuokos rodymas
1. Civilins metrikacijos staiga, registravusi santuok, iduoda santuokos liudijim.
93
2. Santuokos akto raas ir jo pagrindu iduotas santuokos liudijimas yra santuokos

rodymas.
3.24 straipsnis. Santuokos sudarymas banyios (konfesij) nustatyta tvarka
1. Banyios (konfesij) nustatyta tvarka santuoka sudaroma pagal atitinkamos religijos
(kanon) teiss nustatyt procedr.
2. Santuokos sudarymas banyios (konfesij) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines
pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilins metrikacijos staigoje civilins bkls akt
registravim reglamentuojanio statymo nustatyta tvarka, jeigu:
1) nebuvo paeistos io kodekso 3.123.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo
slygos;
2) santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje registruot ir valstybs pripaint
religini organizacij kanon nustatyt procedr;
3) santuokos sudarymas banyios (konfesij) nustatyta tvarka buvo trauktas apskait
civilins metrikacijos staigoje civilins bkls akt registravim reglamentuojanio statymo
nustatyta tvarka.
3. Jeigu santuoka sudaryta banyios (konfesij) nustatyta tvarka, religin bendruomen ar
religin bendrija privalo per deimt dien po ios santuokos sudarymo pateikti santuokos
sudarymo vietos civilins metrikacijos staigai teisingumo ministro nustatytos formos praneim
apie santuokos sudarym banyios (konfesij) nustatyta tvarka. Tokiu atveju santuoka laikoma
sudaryta nuo jos sudarymo banyios (konfesij) nustatyta tvarka dienos.
4. Jeigu per io straipsnio 3 dalyje nustatyt termin praneimas apie santuokos sudarym
banyios (konfesij) nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos,
kuri ji buvo traukta apskait civilins metrikacijos staigoje.
3.25 straipsnis. Banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryt santuok oficiali
apskaita
Banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudarytos santuokos traukiamos oficiali apskait
io kodekso 3.304 straipsnio nustatyta tvarka.
SANTUOKOS TEISINS PASEKMS
3.26 straipsnis. Sutuoktini lygiateisikumas
1. Sudar santuok, sutuoktiniai gyja ioje knygoje numatytas teises ir pareigas.
2. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienod civilin atsakomyb vienas kitam bei vaikams
santuokos sudarymo, jos trukms ir jos nutraukimo klausimais.
3. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisi ar panaikinti pareig, kurios pagal
statymus atsiranda kaip santuokos pasekm.
3.27 straipsnis. Sutuoktini pareiga vienas kit remti
1. Sutuoktiniai privalo bti vienas kitam lojals ir vienas kit gerbti, taip pat vienas kit
remti moraliai bei materialiai ir, atsivelgiant kiekvieno j galimybes, prisidti prie bendr
eimos ar kito sutuoktinio poreiki tenkinimo.
2. Jeigu vienas sutuoktinis dl objektyvi prieasi negali pakankamai prisidti prie
bendr eimos poreiki tenkinimo, t pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.
3.28 straipsnis. eimos santyki sukrimas
Sudar santuok sutuoktiniai sukuria eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrind.
3.29 straipsnis. Sutuoktini teisnumas ir veiksnumas
Santuoka neapriboja sutuoktini teisnumo ir veiksnumo, taiau sutuoktini galjimas
gyvendinti tam tikras teises gali bti ribojamas vedyb sutarties bei imperatyvi io kodekso
norm.
3.30 straipsnis. Sutuoktini pareigos vaikams
94
Sutuoktiniai privalo ilaikyti ir auklti savo nepilnameius vaikus, rpintis j vietimu,

sveikata, utikrinti vaiko teis asmenin gyvenim, asmens nelieiamyb ir laisv, vaiko turtines,
socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautins teiss.
3.31 straipsnis. Sutuoktini pavard
Abu sutuoktiniai turi teis pasilikti iki santuokos turt savo pavard, pasirinkti kito
sutuoktinio pavard kaip bendr pavard arba pasirinkti dvigub pavard, kai prie savo pavards
prijungiama sutuoktinio pavard.
3.32 straipsnis. Atstovavimas
1. Vienas sutuoktinis gali galioti kit sutuoktin veikti jo vardu ir jam atstovauti.
2. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, taiau tokio
sutikimo dl objektyvi prieasi is negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio praymu leidim
tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas. Teismas, prie duodamas tok leidim, privalo sitikinti,
kad kito sutuoktinio sutikimo gauti tikrai nemanoma ir kad tokio leidimo davimas atitinka eimos
interesus. Teismo duotas leidimas galioja tik teismo nutartyje nurodytam veiksmui atlikti per
nutartyje nurodyt termin. Teismas, nustats, kad sutuoktinis veikia prieingai eimos ar
nepilnamei vaik interesams, valstybins vaik teisi apsaugos institucijos ar prokuroro
pareikimu gali savo duot leidim pakeisti ar panaikinti. Toks pakeitimas ar panaikinimas galioja
tik ateiiai. Tokia teismo nutartis jos primimo dien turi bti nusista Notar rmams, o jei
leidimas susijs su disponavimu nekilnojamuoju daiktu, vieam registrui.
3. Jeigu vienas sutuoktinis veik kito sutuoktinio vardu be galiojimo ar teismo leidimo, tai
tokiems veiksmams ir j pasekmms taikomos io kodekso etosios knygos normos,
reglamentuojanios kito asmens reikal tvarkym be pavedimo.
3.33 straipsnis. Sutuoktini ginai dl pareig vykdymo ir teisi gyvendinimo
1. Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dl savo pareig vykdymo ar teisi gyvendinimo, bet
kuris sutuoktinis turi teis kreiptis teism, kad teismas isprst j gin.
2. Teismas, sprsdamas sutuoktini gin, privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti.
3. Sprendim dl sutuoktini gino teismas privalo priimti atsivelgdamas sutuoktini
nepilnamei vaik ir visos eimos interesus.
3.34 straipsnis. Laikinas sutuoktinio turtini teisi apribojimas
1. Jeigu vienas sutuoktinis i esms paeidia savo santuokines pareigas, numatytas ioje
knygoje, ir savo veiksmais kelia grsm turtiniams eimos interesams, kitas sutuoktinis turi teis
kreiptis teism ir prayti udrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru
sutuoktini turtu. Tokio draudimo terminas negali bti ilgesnis nei dveji metai.
2. Sandoriai, kuri sutuoktinis neturjo teiss sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, gali
bti pripainti negaliojaniais pagal pastarojo iekin, jeigu treiasis asmuo, su kuriuo buvo
sudarytas sandoris, buvo nesiningas. Toks iekinys gali bti pareiktas per vieneri met iekinio
senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kai sutuoktinis suinojo arba turjo suinoti apie
tok sandor.
3.35 straipsnis. Sutuoktini teiss ir pareigos nam kyje
1. Sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teiss perleisti, keisti, inuomoti ar
kitokiu bdu suvaryti teis kilnojamj daikt, naudojam eimos nam kyje.
2. Kilnojamuoju daiktu, naudojamu eimos nam kyje, pripastami nam apyvokos
daiktai, baldai, iskyrus meno krinius, kolekcijas ir nam bibliotekas.
3. Sutuoktinis, be kurio sutikimo buvo sudarytas toks sandoris, turi teis reikalauti
pripainti sandor negaliojaniu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo sudarymo, iskyrus atvejus,
kai sandoris buvo atlygintinis, o treioji alis buvo sininga.
3.36 straipsnis. Sutuoktini teiss ir pareigos gyvenamj patalp, esani eimos
turtu
1. Jeigu sutuoktiniai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutart, tai sutuoktinis,
sudars nuomos sutart, be kito sutuoktinio raytinio sutikimo neturi teiss nutraukti nuomos
95
sutarties prie termin, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos
sutart. Sutuoktinis, nedavs sutikimo sudaryti tok sandor ar vliau jo nepatvirtins, turi teis
reikalauti pripainti j negaliojaniu.
2. Sutuoktinis, kuriam eimos gyvenamoji patalpa nuosavybs teise priklauso jam vienam,
neturi teiss be kito sutuoktinio raytinio sutikimo ios gyvenamosios patalpos perleisti, keisti ar
inuomoti. Sutuoktinis, nedavs sutikimo sudaryti tok sandor ar vliau jo nepatvirtins, turi teis
reikalauti pripainti sandor negaliojaniu, jeigu vieame registre ginijama gyvenamoji patalpa
buvo nurodyta kaip eimos turtas.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisykls taikomos ir uzufrukto (t. y. teiss
naudoti svetim daikt ir gauti i jo pajamas, produkcij ir vaisius) bei panaudos atvejais.
III SKYRIUS
SANTUOKOS NEGALIOJIMAS
3.37 straipsnis. Santuokos pripainimo negaliojania pagrindai ir tvarka
1. Santuoka gali bti pripainta negaliojania, jeigu buvo paeistos io kodekso 3.123.17
straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo slygos, taip pat io kodekso 3.39 ir 3.40
straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas i norini tuoktis neprane kitam apie tai,
kad jis serga lytikai plintania liga arba AIDS.
2. Santuok negaliojania pripasta tik teismas.
3. Santuoka negaliojania pripastama nuo jos sudarymo momento.
4. Teismas ne vliau kaip kit darbo dien nuo teismo sprendimo pripainti santuok
negaliojania siteisjimo dienos privalo sprendim elektronini ryi priemonmis isisti
santuok registravusiai civilins metrikacijos staigai.
3.38 straipsnis. Asmenys, turintys teis pareikti iekin dl santuokos pripainimo
negaliojania paeidus jos sudarymo slygas
1. Santuoka, sudaryta paeidiant io kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas
santuokos sudarymo slygas, gali bti pripainta negaliojania pagal sutuoktinio, neinojusio apie
klitis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teiss ar teisti interesai
buvo paeisti santuoka, iekin.
2. Santuoka, sudaryta paeidiant io kodekso 3.14 straipsnyje nustatyt santuokos
sudarymo slyg, gali bti pripainta negaliojania pagal nepilnameio sutuoktinio, jo tv,
globj ar rpintoj, valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos arba prokuroro iekin. Kai
nepilnameiam sutuoktiniui sukanka atuoniolika met, iekin dl santuokos pripainimo
negaliojania gali pareikti tik pats sutuoktinis.
sudarymo slyg, gali bti pripainta negaliojania pagal neveiksnaus ioje srityje sutuoktinio
globjo, ribotai veiksnaus ioje srityje sutuoktinio rpintojo, prokuroro arba bet kurio kito asmens,
kurio teiss ar teisti interesai buvo paeisti santuoka, iekin.

sudarymo slyg, gali bti pripainta negaliojania pagal sutuoktinio, neireikusio savo tikrosios
valios, arba prokuroro iekin. Jeigu sutuoktinis, neireiks savo tikrosios valios, yra
nepilnametis, iekin gali pareikti jo tvai, globjai, rpintojai arba valstybin vaiko teisi
apsaugos institucija.
5. Reikalauti pripainti santuok negaliojania io kodekso 3.21 straipsnio 3 dalyje
numatytu pagrindu turi teis sutuoktinis, kuriam iki santuokos sudarymo nebuvo pranetas ligos
faktas.
3.39 straipsnis. Fiktyvios santuokos pripainimas negaliojania
Santuoka, sudaryta tik dl aki, neturint tikslo sukurti eimos teisinius santykius, gali bti
pripainta negaliojania pagal vieno i sutuoktini arba prokuroro iekin.
96
3.40
straipsnis.
Santuokos pripainimas negaliojania dl tikrosios valios

neireikimo
1. Santuoka gali bti pripainta negaliojania pagal sutuoktinio iekin, jeigu jis rodo, kad
santuokos sudarymo momentu negaljo suprasti savo veiksm prasms ir j valdyti.
2. Reikalauti santuok pripainti negaliojania gali sutuoktinis, jeigu jis santuok sudar
paveiktas grasinimo, prievartos ar apgauls.
3. Sutuoktinis, davs sutikim sudaryti santuok dl esmins klaidos, gali reikalauti
santuok pripainti negaliojania. Klaida yra esmin, jeigu buvo suklysta dl toki su kitu
sutuoktiniu susijusi aplinkybi, kurias inodamas sutuoktinis nebt sutiks sudaryti santuokos.
Preziumuojama, kad klaida yra esmin, jeigu buvo suklysta dl:
1) kito sutuoktinio sveikatos bkls ar lytins anomalijos, dl kuri normalus eimos
gyvenimas nemanomas;
2) to, kad kitas sutuoktinis padar sunk nusikaltim.
3.41 straipsnis. Aplinkybs, naikinanios santuokos negaliojim
1. Teismas gali netenkinti reikalavimo pripainti santuok negaliojania, jeigu bylos
nagrinjimo metu inyko aplinkybs, pagal kodeks buvusios klitimi sudaryti santuok.
2. Teismas gali atsisakyti pripainti negaliojania santuok, sudaryt nepilnameio, jeigu
santuokos pripainimas negaliojania prietaraut nepilnameio sutuoktinio arba sutuoktini
nepilnamei vaik interesams.
3. Santuoka negali bti pripainta fiktyvia, jeigu, kol byla dl santuokos pripainimo
negaliojania buvo ikelta, sutuoktiniai sukr eimos santykius arba daugiau nei metus po
santuokos sudarymo bendrai gyvena, arba jiems gim bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro
vaiko.
4. Santuoka negali bti pripainta negaliojania po jos nutraukimo, iskyrus atvejus, kai
buvo paeistas monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaiiu (io
kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniai).
5. Santuoka, sudaryta, kai vienas i sutuoktini neireik savo tikrosios valios, negali bti
pripainta negaliojania, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai paaikjo aplinkybi,
duodani pagrind reikalauti santuok pripainti negaliojania, sutuoktiniai bendrai gyveno
daugiau nei vienerius metus, arba jiems gim bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
1. Sutuoktinis, kuris sudar santuok neturdamas atuoniolikos met, gali reikalauti
pripainti santuok negaliojania per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo
pilnametysts dienos.
2. Reikalauti pripainti negaliojania santuok, sudaryt neireikus tikrosios valios,
galima per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo aplinkybi, sudarani
pagrind santuok pripainti negaliojania, inykimo arba paaikjimo dienos.
3. Reikalauti pripainti fiktyvi santuok negaliojania galima per vienerius metus nuo
tokios santuokos sudarymo dienos. io kodekso 3.39 straipsnio nustatytu pagrindu prokuroras
iekin dl santuokos pripainimo negaliojania gali pareikti per penkerius metus nuo santuokos
sudarymo.
4. Reikalavimams pripainti santuok negaliojania kitais pagrindais iekinio senatis
netaikoma.
3.43 straipsnis. Sutuoktini atskyrimas ir ilaikymo priteisimas
1. Teismas, siekdamas apsaugoti vieno i sutuoktini teistus interesus, gali pareigoti,
esant galimybei, sutuoktinius gyventi skyrium, kol bus inagrinta byla dl j santuokos
pripainimo negaliojania.
2. Teismas, pripaindamas santuok negaliojania, turi isprsti vaik ir siningo
sutuoktinio ilaikymo, taip pat vaik gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.
3.44 straipsnis. Teiss pareikti iekin inykimas
1. Teis pareikti iekin dl santuokos pripainimo negaliojania negali bti perduodama
asmeniui paveldjimo ar kitokiu bdu.
97
2. Kai vienas sutuoktinis mirta, prokuroras netenka teiss pareikti iekin dl santuokos
3.45 straipsnis. Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms
1. Tv, kurie buvo susituok ir kuri santuoka vliau buvo pripainta negaliojania,
vaikai laikomi santuokiniais.
2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo siningi, t. y. neinojo ir negaljo inoti, kad yra klii
sudaryti santuok, tai santuoka, nors ir pripainta negaliojania, sukelia jiems tokias pat teisines
pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka, iskyrus paveldjimo teis. Aplinkybs, patvirtinanios
sutuoktinio siningum, turi bti nurodytos teismo sprendime.
3.46 straipsnis. Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms, kai vienas
arba abu sutuoktiniai buvo nesiningi
1. Kai siningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises,
kurios pripastamos sutuoktiniui.
2. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria
sutuoktini teisi ir pareig. Kiekvienas j turi teis atsiimti savo turt, taip pat ir padovanot
kitam sutuoktiniui.
3.47 straipsnis. Siningo sutuoktinio teiss
1. Siningas ir ilaikymo reikalingas sutuoktinis turi teis reikalauti priteisti i
nesiningo sutuoktinio ilaikym, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
2. Ilaikymo dyd nustato teismas, atsivelgdamas abiej sutuoktini turtin padt.
Ilaikymas priteisiamas periodinmis imokomis, mokamomis kas mnes, arba nustatyto dydio
vienkartine pinig suma. Jeigu pasikeiia vieno sutuoktinio turtin padtis, suinteresuotas
sutuoktinis gali kreiptis teism dl ilaikymo padidinimo, sumainimo arba jo iiekojimo
nutraukimo.
3. Ilaikymo mokjimas siningam sutuoktiniui savaime nutrksta, jei jis sudaro nauj
santuok arba pasibaigus trej met terminui, per kur ilaikymas buvo mokamas.
3.48 straipsnis. Privalomas globos (rpybos) institucij dalyvavimas
Kai nagrinjamos bylos dl santuokos pripainimo negaliojania, globos (rpybos)
institucijos arba valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra
nepilnameiai arba teismo sprendimu pripainti neveiksniais ioje srityje ar ribotai veiksniais ioje
srityje, privalo dalyvauti nagrinjant tokias bylas ir pateikti ivad, ar santuokos pripainimas
negaliojania nepaeis i asmen ir j vaik teisi ir interes.
IV SKYRIUS
SANTUOKOS PABAIGA
PIRMASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS PABAIGOS PAGRINDAI
3.49 straipsnis. Santuokos pabaigos atvejai
1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis mirta arba santuoka nutraukiama statym
nustatyta tvarka.
2. Santuoka gali bti nutraukta abiej sutuoktini bendru sutikimu, vieno sutuoktinio
praymu arba dl sutuoktini (sutuoktinio) kalts.
3.50 straipsnis. Santuokos pabaiga dl vieno sutuoktinio mirties
1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis mirta arba teismas sprendimu paskelbia j
mirusiu.
2. Paskelbus sutuoktin mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo
siteisjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos.
98
3. Jeigu sutuoktinis, kur teismas sprendimu paskelb mirusiu, atsiranda, tai, panaikinus
teismo sprendim, abiej sutuoktini bendru praymu, paduotu santuokos pabaig registravusiai
civilins metrikacijos staigai, santuoka gali bti atnaujinta.
4. Santuoka negali bti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudar nauj santuok arba yra
klii, numatyt io kodekso 3.123.17 straipsniuose.
ANTRASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJ SUTUOKTINI
BENDRU SUTIKIMU
3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo slygos
1. Sutuoktini bendru sutikimu santuoka gali bti nutraukta, jeigu yra visos ios slygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praj daugiau nei vieneri metai;
2) abu sutuoktiniai yra sudar sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi (turto
padalijimo, vaik ilaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visikai veiksns ioje srityje.
2. Santuoka io straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

3.52 straipsnis. Praymas nutraukti santuok
1. Bendras sutuoktini praymas nutraukti santuok paduodamas vieno i sutuoktini
gyvenamosios vietos apylinks teismui.
2. Kartu su praymu dl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutart dl
santuokos nutraukimo pasekmi.
3. Prayme turi bti nurodytos prieastys, dl kuri, sutuoktini manymu, j santuoka
iiro.
3.53 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Teismas priima sprendim santuok nutraukti, jeigu sitikina, kad santuoka faktikai
iiro. Santuoka laikoma iirusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tiktis,
kad jie vl prads gyventi kartu.
2. Preziumuojama, kad santuoka faktikai iiro, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai
netvarko bendro kio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuok, patvirtina ir sutuoktini pateikt
sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamei
vaik ir vienas kito ilaikymo, nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos
aukljant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys traukiamas teismo
sprendim. I esms pasikeitus aplinkybms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir
kt.), buv sutuoktiniai arba vienas i j gali kreiptis teism dl santuokos nutraukimo pasekmi
sutarties slyg pakeitimo.
4. Jeigu sutartis dl santuokos nutraukimo pasekmi prietarauja vieajai tvarkai ar i
esms paeidia sutuoktini nepilnamei vaik ar vieno sutuoktinio teises ir teistus interesus,
teismas sutarties netvirtina, o byl dl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys
nauj sutart. Jeigu per eis mnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai nevykdo teismo
nurodym dl sutarties turinio, teismas praym palieka nenagrint.
3.54 straipsnis. Sutuoktini taikinimas
1. Teismas privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti.
2. Vieno sutuoktinio praymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesn kaip
ei mnesi termin sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla
sustabdoma. Byla atnaujinama prajus teismo nustatytam terminui vieno i sutuoktini praymu.
3. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradios n vienas sutuoktini
nereikalauja nutraukti santuokos, praymas dl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrintas.
99
4. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino
susitaikyti nustatymas i esms prietaraut vieno sutuoktinio ar j vaik interesams, taip pat kai
abu sutuoktiniai reikalauja nagrinti byl i esms, terminas susitaikyti nenustatomas.
TREIASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS VIENO SUTUOKTINIO PRAYMU
1. Santuoka vieno sutuoktinio praymu, kuris paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos
apylinks teismui, gali bti nutraukta esant bent vienai i i slyg:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;
2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripaintas neveiksniu
ioje srityje ar ribotai veiksniu ioje srityje;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas neinia kur esaniu;

4) vienas sutuoktinis atlieka laisvs atmimo bausm ilgiau nei vienerius metus u netyin
nusikaltim.
2. Neveiksnaus ioje srityje sutuoktinio interesais praym dl santuokos nutraukimo gali
paduoti jo globjas, prokuroras arba globos ir rpybos institucija. Ribotai veiksnus ioje srityje
sutuoktinis praym dl santuokos nutraukimo gali paduoti su rpintojo sutikimu. Kai rpintojas
sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus ioje srityje asmens praymu leidim paduoti praym
nutraukti santuok gali duoti teismas.
3.56 straipsnis. Praymo turinys

1. Prayme turi bti nurodytas vienas i io kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatyt
santuokos nutraukimo pagrind.
2. Prayme taip pat privalo bti nurodyta, kaip pareikjas vykdys savo pareigas kitam
sutuoktiniui ir nepilnameiams vaikams.
3. Prayme taip pat turi bti nurodyti Civilinio proceso kodekse numatyti duomenys.
3.57 straipsnis. Praymo nagrinjimas
1. Sutuoktinio praymas dl santuokos nutraukimo nagrinjamas supaprastinto proceso
tvarka.
2. Jeigu byla nagrinjama dl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio praym, io
kodekso 3.54 straipsnyje numatytos taikinimo priemons netaikomos.
3. Teismas, atsivelgdamas vieno sutuoktinio ami, santuokos trukm, sutuoktini
nepilnamei vaik interesus, gali atsisakyti nutraukti santuok, jeigu santuokos nutraukimas
padaryt esmins turtins ar neturtins alos vienam sutuoktiniui ar j nepilnameiams vaikams.
4. Kitas sutuoktinis arba jo globjas turi teis pareikti, kad santuoka iiro dl praym
padavusio sutuoktinio kalts, ir reikalauti, kad teismas santuok nutraukt dl pareikjo kalts.
Jeigu tok praym teismas pripasta pagrstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iiro dl
santuokos nutraukim inicijavusio sutuoktinio kalts (io kodekso 3.60 straipsnis).
3.58 straipsnis. Privalomas globos (rpybos) institucijos dalyvavimas
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus ioje srityje arba ribotai veiksnus ioje srityje,
globos (rpybos) institucija privalo pateikti teismui ivad dl neveiksnaus ioje srityje ar ribotai
veiksnaus ioje srityje sutuoktinio turtini teisi utikrinimo nutraukus santuok.
3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas isprendia nutraukdamas santuok
100
Teismas, nutraukdamas santuok, turi isprsti sutuoktini nepilnamei vaik

gyvenamosios vietos ir j ilaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ilaikymo bei j bendro turto
padalijimo klausimus, iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktini susitarimu,
patvirtintu notarine tvarka.
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DL SUTUOKTINIO
(SUTUOKTINI) KALTS
1. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuok iame skirsnyje nustatytais pagrindais,
jeigu ji faktikai iiro dl kito sutuoktinio kalts.
2. Sutuoktinis pripastamas kaltu dl santuokos iirimo, jeigu jis i esms paeid savo
kaip sutuoktinio pareigas, numatytas ioje knygoje, ir dl to bendras sutuoktini gyvenimas tapo
negalimas.
3. Preziumuojama, kad santuoka iiro dl kito sutuoktinio kalts, jeigu jis yra nuteisiamas
u tyin nusikaltim arba yra neitikimas, arba iauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar eimos
nariais, arba paliko eim ir daugiau kaip vienerius metus visikai ja nesirpina.
3.61 straipsnis. Abiej sutuoktini kalt
1. Sutuoktinis, kuriam pareiktas iekinys dl santuokos nutraukimo, gali prietarauti dl
savo kalts ir nurodyti fakt, patvirtinani, kad santuoka iiro dl iekovo kalts.
2. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali pripainti, kad santuoka iiro dl abiej
sutuoktini kalts.
3. Pripainus, kad santuoka iiro dl abiej sutuoktini kalts, atsiranda tos paios
pasekms, kaip ir nutraukus santuok sutuoktini bendru sutikimu (io kodekso 3.513.54
straipsniai).
3.62 straipsnis. Santuokos nutraukimo tvarka
1. Santuoka dl vieno sutuoktinio kalts nutraukiama iekinio teisenos tvarka.
2. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinjama udarame teismo posdyje.
3. Nagrinjant santuokos nutraukimo byl, mutatis mutandis taikomas io kodekso 3.59
straipsnis.
3.63 straipsnis. Santuokos nutraukimo prieasi nenurodymas teismo sprendime
Abiej sutuoktini praymu teismas, nutraukdamas santuok, sprendime nenurodo
konkrei fakt, patvirtinani vieno ar abiej sutuoktini kalt dl santuokos nutraukimo, o tik
konstatuoja, kad santuoka iiro dl vieno ar abiej sutuoktini kalts.
3.64 straipsnis. Sutuoktini taikinimas
1. Teismas privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti.
2. Teismas privalo pasilyti sutuoktiniams taikiai isprsti j abiej turtinius, vaik
ilaikymo ir aukljimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu
sutuoktiniai susitaria, taikomos io kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys.
3. Teismas taiko io kodekso 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, iskyrus
atvejus, kai j taikymas gali pakenkti reikalaujanio nutraukti santuok sutuoktinio arba
sutuoktini nepilnamei vaik interesams.
3.65 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemons
1. Teismas, atsivelgdamas sutuoktini vaik, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali
taikyti laikinsias j apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
2. Teismas gali taikyti ias laikinsias apsaugos priemones:
1) pareigoti vien sutuoktin gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv;
3) pareigoti vien sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
101
4) priteisti i vieno sutuoktinio laikin ilaikym nepilnameiams vaikams ar kitam

sutuoktiniui;
5) aretuoti turt, kol bus isprstas jo priklausomybs nuosavybs teise vienam
sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant utikrinti ilaikymo mokjim;
6) aretuoti vieno sutuoktinio turt, kurio verte bt galima utikrinti teismo ilaid
atlyginim kitam sutuoktiniui;
7) udrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnameiais vaikais ar lankytis tam tikrose
vietose;
Nr. X-1566, 2008-06-03, in., 2008, Nr. 68-2568 (2008-06-14)
PENKTASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMO TEISINS PASEKMS
3.66 straipsnis. Santuokos nutraukimo momentas
1. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos.
2. Teismas ne vliau kaip kit darbo dien nuo teismo sprendimo nutraukti santuok
siteisjimo dienos privalo sprendim elektronini ryi priemonmis isisti santuok
registravusiai civilins metrikacijos staigai.
3.67 straipsnis. Santuokos nutraukimo taka sutuoktini turtinms teisms
1. Santuokos nutraukimas sutuoktini turtinms teisms teisines pasekmes sukelia nuo
santuokos nutraukimo bylos iklimo.
2. Sutuoktinis, iskyrus t, kuris buvo pripaintas kaltu dl santuokos iirimo, gali prayti,
kad teismas nustatyt, jog santuokos nutraukimas sutuoktini turtinms teisms teisines pasekmes
sukl nuo tos dienos, kai jie faktikai nustojo kartu gyventi.
3.68 straipsnis. Sandori, sudaryt po santuokos nutraukimo bylos iklimo,
pripainimas negaliojaniais
Sandoriai, susij su sutuoktini bendrja jungtine nuosavybe, kuriuos sudar vienas
sutuoktinis po bylos dl santuokos nutraukimo iklimo dienos, gali bti pripainti negaliojaniais
pagal kito sutuoktinio iekin, jeigu tas sutuoktinis rodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tiksl
paeisti jo turtines teises, o treiasis asmuo buvo nesiningas.
3.69 straipsnis. Buvusi sutuoktini pavards
1. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokin arba iki santuokos
turt pavard.
2. Jeigu santuoka buvo nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai kito sutuoktinio
reikalavimu teismas gali udrausti kaltam dl santuokos iirimo sutuoktiniui pasilikti santuokin
pavard, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendr vaik.
3.70 straipsnis. Santuokos nutraukimo dl vieno sutuoktinio kalts teisins pasekms
1. Jeigu santuoka nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai sutuoktinis, kaltas dl
santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias statymai ar vedyb sutartis suteikia
isituokusiam asmeniui, skaitant teis ilaikym.
2. Kitas sutuoktinis turi teis reikalauti i kalto dl santuokos nutraukimo sutuoktinio
atlyginti turtin al, susijusi su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtin al, padaryt dl
santuokos nutraukimo. i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini
kalts.
3. Kaltas dl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas,
privalo grinti i jo gautas dovanas, iskyrus vestuvin ied, jeigu vedyb sutartyje nenumatyta
kas kita.
4. Jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini kalts, abu sutuoktiniai turi teis
reikalauti grinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo
sutarties sudarymo nra praj daugiau kaip deimt met ir nekilnojamasis daiktas nra perleistas
tretiesiems asmenims.
102
3.71 straipsnis. Teiss naudotis gyvenamja patalpa ilikimas

1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas savo sprendimu gali
nustatyti uzufrukt ir palikti joje gyventi kit sutuoktin, jeigu su juo po santuokos nutraukimo
lieka gyventi nepilnameiai vaikai.
2. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametysts.
3. Jeigu eimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko
teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnameiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kit
sutuoktin ikeldinti, jeigu jis yra pareigotas gyventi skyrium.
3.72 straipsnis. Buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymas
1. Teismas, priimdamas sprendim dl santuokos nutraukimo, priteisia ilaikym to
reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu ilaikymo klausimai nenustatyti sutuoktini sudarytoje
sutartyje dl santuokos nutraukimo pasekmi. Sutuoktinis neturi teiss ilaikym, jeigu jo turimas
turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visikai save ilaikyti.
2. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas ilaikymas, jeigu jis augina bendr savo ir
buvusio sutuoktinio nepilnamet vaik, yra nedarbingas dl savo amiaus ar sveikatos bkls.
3. Sutuoktinis, kuris dl santuokos sudarymo ir bendr eimos interes ar vaik prieiros
negaljo gyti kvalifikacijos (baigti studij), turi teis reikalauti i buvusio sutuoktinio atlyginti
mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo ilaidas.
4. Sutuoktinis, dl kurio kalts nutraukta santuoka, neturi teiss ilaikym.
5. Teismas, sprsdamas ilaikymo priteisimo ir jo dydio klausimus, privalo atsivelgti
santuokos trukm, ilaikymo reikalingum, abiej buvusi sutuoktini turtin padt, j sveikatos
bkl, ami, taip pat j darbingum, nedirbanio sutuoktinio sidarbinimo galimybes bei kitas
svarbias aplinkybes.
6. Ilaikymo dydis mainamas ar priteisiamas tik laikinas ilaikymas arba atsisakoma
priteisti ilaikym, jeigu yra bent viena i i aplinkybi:
1) santuokos trukm buvo ne ilgesn kaip vieneri metai;
2) sutuoktinis, turintis teis gauti ilaikym, yra padars nusikaltim kitam sutuoktiniui ar
jo artimiesiems giminaiiams;
3) sutuoktinis, turintis teis gauti ilaikym, savo sunki materialin padt sukr pats
savo kaltais veiksmais;
4) ilaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidjo prie bendro turto
gausinimo ar tyia kenk kito sutuoktinio ar eimos interesams.
7. Teismas gali pareikalauti i buvusio sutuoktinio, privalanio teikti ilaikym kitam
sutuoktiniui, pateikti adekvat ios prievols vykdymo utikrinim.
8. Ilaikymas priteisiamas nustatyto dydio vienkartine pinig suma arba periodinmis
imokomis (renta), mokamomis kas mnes, arba priteisiamas tam tikras turtas.
9. Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio praym dl kito sutuoktinio
neveiksnumo ioje srityje ar riboto veiksnumo ioje srityje, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo
nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus ioje srityje ar ribotai veiksnaus ioje srityje
buvusio sutuoktinio gydymo ir prieiros ilaidas, jeigu jos nra padengiamos i valstybinio
socialinio draudimo l.
10. Teismo sprendimas priteisti ilaikym yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstin
keitim (hipotek). Jeigu buvs sutuoktinis nemoka priteisto ilaikymo, iiekoma i jo turto
11. Jeigu ilaikymas buvo priteistas periodinmis imokomis, tai, i esms pasikeitus io
straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybms, bet kuris i buvusi sutuoktini gali reikalauti
padidinti ar sumainti ilaikymo dyd ar apskritai nutraukti ilaikymo mokjim. Periodins
imokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybs nustatyta
tvarka atsivelgiant infliacij.
12. Kai buvs sutuoktinis, i kurio priteistas ilaikymas, mirta, pareiga mokti ilaikym
pereina jo pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas, neatsivelgiant palikimo primimo bd.
103
13. Kai buvs sutuoktinis, kuriam priteistas ilaikymas, mirta arba sudaroma nauja
santuoka, ilaikymo mokjimas nutraukiamas. Mirties atveju teis reikalauti siskolinimo
ar dar nesumokto ilaikymo pereina mirusiojo pdiniams. Nutraukus nauj santuok,
gyjama teis reikalauti atnaujinti ilaikymo mokjim, jeigu ilaikymo reikalingas
sutuoktinis augina vaik i ankstesns santuokos arba priiri negal vaik i ankstesns
santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio i vlesns santuokos pareiga ilaikyti kit
sutuoktin atsiranda pirmiau negu tokia sutuoktinio i ankstesns santuokos pareiga.
V SKYRIUS
SUTUOKTINI GYVENIMAS SKYRIUM (SEPARACIJA)
3.73 straipsnis. Praymas dl gyvenimo skyrium
1. Vienas sutuoktinis gali kreiptis su praymu teism dl gyvenimo skyrium patvirtinimo,
jeigu dl tam tikr aplinkybi, nors ir nepriklausani nuo kito sutuoktinio, bendras j gyvenimas
tapo netoleruotinas (nemanomas) arba gali i esms pakenkti j nepilnamei vaik interesams,
arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tsti bendr gyvenim.
2. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru praymu teism dl gyvenimo skyrium
patvirtinimo, jeigu dl gyvenimo skyrium pasekmi jie yra sudar sutart, kurioje numato
nepilnamei vaik gyvenamosios vietos, j ilaikymo ir aukljimo, taip pat sutuoktini turto
padalijimo ir tarpusavio ilaikymo klausimus.
3.74 straipsnis. Prieiniai reikalavimai
1. Sutuoktinis, prie kur paduotas praymas dl gyvenimo skyrium, turi teis paduoti
priein reikalavim dl santuokos nutraukimo.
2. Sutuoktinis, kuriam yra ikelta byla dl santuokos nutraukimo, turi teis pareikti
priein reikalavim dl gyvenimo skyrium.
3. Jeigu vienas sutuoktinis reikalauja santuok nutraukti, o kitas sutuoktinis reikalauja
patvirtinti gyvenim skyrium, teismas gali santuok nutraukti pripaindamas, kad ji nutrko dl
abiej ar vieno sutuoktinio kalts, arba nustatyti sutuoktini gyvenim skyrium.
3.75 straipsnis. Bylos dl sutuoktini gyvenimo skyrium nagrinjimas
1. Byla dl sutuoktini gyvenimo skyrium nagrinjama iekinio teisenos tvarka.
2. Teismas, atsivelgdamas sutuoktini nepilnamei vaik, taip pat vieno sutuoktinio
interesus, privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti (io kodekso 3.54 straipsnis).
3. Teismas prireikus gali taikyti io kodekso 3.65 straipsnyje nurodytas laikinsias
apsaugos priemones.
3.76 straipsnis. Klausimai, isprendiami priimant sprendim dl gyvenimo skyrium
1. Teismas, priimdamas sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su
kuriuo i j lieka gyventi j nepilnameiai vaikai, taip pat isprsti vaik ilaikymo ir skyrium
gyvenanio tvo (motinos) dalyvavimo aukljant vaikus klausimus.
2. Jeigu yra svarbi prieasi, teismas gali laikinai nustatyti vaik gyvenamj viet pas
kitus asmenis ar vaik globos (rpybos) institucijoje.
3. Sprendiant klausim, kuriam i sutuoktini tikslinga palikti teis gyventi eimos
gyvenamojoje patalpoje, pirmenyb turi bti teikiama tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi
nepilnameiai vaikai ar kuris yra nedarbingas.
4. Kai sutuoktiniai yra sudar sutart dl gyvenimo skyrium pasekmi (io kodekso 3.73
straipsnio 2 dalis), teismas i sutart patvirtina, jeigu sutartis neprietarauja vieajai tvarkai ar i
esms nepaeidia nepilnamei vaik ar vieno sutuoktinio teisi ir teist interes. Patvirtins
sutart, teismas jos turin rao sprendim.
5. Jeigu po teismo sprendimo siteisjimo i esms pasikeiia aplinkybs, reikmingos
sprendiant sutuoktini gyvenimo skyrium klausimus, bet kuris sutuoktinis turi teis reikalauti,
104
kad teismas apsvarstyt ankstesn sprendim ir, atsivelgdamas i esms pasikeitusias aplinkybes,
io straipsnio 1 dalyje ivardytus klausimus isprst kitaip.
3.77 straipsnis. Gyvenimo skyrium teisins pasekms
1. Kai teismas priima sprendim dl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktini bendras
gyvenimas, taiau kitos sutuoktini teiss ir pareigos ilieka, iskyrus io kodekso numatytas
iimtis.
2. Gyvenimas skyrium neturi takos sutuoktini teisms ir pareigoms j nepilnameiams
vaikams, iskyrus io kodekso numatytas iimtis.
3. Priimdamas sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas
privalo isprsti sutuoktini bendro turto padalijimo klausimus, jeigu ie klausimai nenustatyti
sutuoktini vedyb sutartyje.
4. Gyvenimas skyrium sutuoktini turtinms teisms teisines pasekmes sukelia nuo bylos
iklimo. Taiau sutuoktinis, iskyrus t, kuris buvo pripaintas kaltu dl gyvenimo skyrium, gali
prayti, kad teismas nustatyt, jog gyvenimas skyrium sutuoktini turtinms teisms teisines
pasekmes sukl nuo tos dienos, kai jie faktikai nustojo kartu gyventi.
5. Jeigu po teismo sprendimo dl sutuoktini gyvenimo skyrium vienas j mirta, tai
pergyvens sutuoktinis isaugo visas teises, kurias statymai suteikia pergyvenusiam sutuoktiniui,
iskyrus atvejus, kai pergyvens sutuoktinis teismo sprendimu yra pripaintas kaltu dl gyvenimo
skyrium. Ta pati taisykl taikoma ir kai sprendim dl gyvenimo skyrium priima teismas pagal
bendr abiej sutuoktini praym, jeigu sutuoktini sutartyje nenumatyta ko kita. Taiau
pergyvens sutuoktinis negali paveldti mirusio sutuoktinio turto.
3.78 straipsnis. Sutuoktini tarpusavio ilaikymas
1. Teismas, priimdamas sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium, gali priteisti
ilaikymo reikalingam sutuoktiniui ilaikym i kito sutuoktinio, dl kurio kalts buvo pradta
gyventi skyrium, jeigu ilaikymo klausimai nenustatyti sutuoktini sudarytoje sutartyje.
2. Teismas, sprsdamas ilaikymo priteisimo ir jo dydio klausimus, privalo atsivelgti
santuokos trukm, ilaikymo reikalingum, abiej sutuoktini turtin padt, j sveikatos bkl,
ami, taip pat j darbingum, nedirbanio sutuoktinio sidarbinimo galimybes bei kitas svarbias
aplinkybes.
3. Teismas gali nustatyti, kad sutuoktinis, privalantis teikti ilaikym kitam sutuoktiniui,
pateikt ios prievols vykdymo utikrinim.
4. Ilaikymas priteisiamas nustatyto dydio vienkartine pinig suma arba periodinmis
imokomis (renta), mokamomis kas mnes, arba priteisiamas tam tikras turtas.
5. Teismo sprendimas priteisti ilaikym yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstin
keitim (hipotek). Jeigu sutuoktinis nemoka i jo priteisto ilaikymo, iiekoma i jo turto
6. Jeigu ilaikymas buvo priteistas periodinmis imokomis, tai, i esms pasikeitus io
straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybms, bet kuris sutuoktini gali reikalauti padidinti ar
sumainti ilaikymo dyd ar apskritai nutraukti ilaikymo mokjim. Periodins imokos kasmet
indeksuojamos Vyriausybs nustatyta tvarka.
3.79 straipsnis. Gyvenimo skyrium pabaiga
1. Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vl pradeda kartu gyventi ir bendras
gyvenimas patvirtina j ketinim kartu gyventi nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas
priima sprendim, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktini praymas dl gyvenimo skyrium
pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dl gyvenimo skyrium.
2. Sutuoktiniams atnaujinus bendr gyvenim, j turtas lieka atskirtas tol, kol jie sudaro
nauj vedyb sutart ir pasirenka nauj turto teisin reim.
3. Gyvenimo skyrium pabaiga tretiesiems asmenims sukelia teisines pasekmes tik tuo
atveju, jeigu sutuoktiniai sudaro nauj vedyb sutart ir j registruoja io kodekso 3.103
straipsnyje numatyta tvarka.
4. Jeigu sutuoktini gyvenimas skyrium tsiasi daugiau kaip vienerius metus po teismo
sprendimo siteisjimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuok nutraukti io kodekso 3.55
straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
105
3.80 straipsnis. Privalomas valstybins vaik teisi apsaugos institucijos dalyvavimas

Jeigu sutuoktiniai turi bendr nepilnamei vaik, tai valstybin vaiko teisi apsaugos
institucija privalo dalyvauti nagrinjant toki byl ir pateikti ivad, ar, sprendiant gyvenimo
skyrium klausimus, nebus paeistos vaik teiss.
III DALIS
SUTUOKTINI TURTINS TEISS IR PAREIGOS
VI SKYRIUS
SUTUOKTINI TURTO TEISINIS REIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
3.81 straipsnis. Sutuoktini turto teisinio reimo rys
1. Skiriamas pagal statymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas.
2. statym nustatyt sutuoktini turto teisin reim reglamentuoja io kodekso 3.87
3.100 straipsniai.
3. Sutari nustatyt sutuoktini turto teisin reim reglamentuoja io kodekso 3.101
3.108 straipsniai.
3.82 straipsnis. statym nustatyto turto teisinio reimo taikymas
Jeigu sutuoktiniai nra sudar vedyb sutarties, j turtui taikomas statym nustatytas turto
teisinis reimas.
3.83 straipsnis. Sutuoktini teis nustatyti turto teisin reim pagal vedyb sutart
1. Sutuoktiniai, sudarydami vedyb sutart, turi teis savo nuoira nustatyti savo turto
teisin reim.
2. Vedyb sutarties slygos, prietaraujanios imperatyvioms statym normoms, gerai
moralei arba vieajai tvarkai, yra niekins ir negalioja.
3.84 straipsnis. eimos turtas
1. Neatsivelgiant tai, kurio sutuoktinio nuosavyb iki santuokos sudarymo buvo ar po
jos sudarymo yra io straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripastamas eimos turtu.
eimos turtas turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams tenkinti.
2. eimos turtas yra is turtas, nuosavybs teise priklausantis vienam arba abiem
sutuoktiniams:
1) eimos gyvenamoji patalpa;
2) kilnojamieji daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus.
3. eimos turtu taip pat pripastama teis naudotis eimos gyvenamja patalpa.
4. io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas gyja eimos turto teisin status nuo
santuokos registravimo dienos, taiau sutuoktiniai gali panaudoti fakt prie siningus
treiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra registruotas vieame registre kaip
eimos turtas.
3.85 straipsnis. eimos turto teisinis reimas
1. io kodekso 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio
asmenin nuosavyb, gali bti naudojamas, valdomas ar juo gali bti disponuojama tik io
straipsnio nustatyta tvarka.
2. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto eimos turtui, savininkas, gali
perleisti nuosavybs teis j, keisti ar kitaip suvaryti teises j tik gavs kito sutuoktinio raytin
sutikim. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamei vaik, nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas,
sandoriams sudaryti btinas teismo leidimas.
106
3. I eimos turto negali bti iiekoma pagal kreditori reikalavimus, jeigu kreditoriai
inojo arba turjo inoti, kad sandorio sudarymas nesusijs su eimos poreiki tenkinimu ir
prietarauja eimos interesams.
4. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti eimos turto teisinio reimo ar jo sudties.
3.86 straipsnis. eimos turto teisinio reimo pabaiga
1. eimos turto teisinis reimas pasibaigia nutraukus santuok, j pripainus negaliojania
ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium.
2. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnameiai vaikai, teismo sprendimu gali bti
suteikiama teis naudotis eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai
sulaukia pilnametysts.
3. Jeigu sutuoktiniai eimos gyvenamj patalp nuomojosi, teismas gali perkelti
nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnameiai vaikai ar kuris yra
nedarbingas.
4. Nam apyvokos daiktus, skirtus eimos nam kio poreikiams tenkinti, teismas gali
priteisti sutuoktiniui, kuris lieka gyventi eimos gyvenamojoje patalpoje kartu su nepilnameiais
vaikais.
ANTRASIS SKIRSNIS
STATYM NUSTATYTAS SUTUOKTINI TURTO TEISINIS REIMAS
3.87 straipsnis. statym nustatyto sutuoktini turto teisinio reimo esm
1. statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas reikia, kad turtas, sutuoktini
gytas po santuokos sudarymo, yra j bendroji jungtin nuosavyb.
2. Sutuoktini turtas yra j bendroji jungtin nuosavyb, kol jis nra padalytas arba kol
bendrosios jungtins nuosavybs teis nra pasibaigusi kitokiu bdu.
3.88 straipsnis. Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb
1. Bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe pripastama:
1) turtas, gytas po santuokos sudarymo abiej sutuoktini ar vieno j vardu;
2) pajamos ir vaisiai, gauti i sutuoktinio asmenine nuosavybe esanio turto;
3) pajamos, gautos i abiej sutuoktini bendros veiklos, ir pajamos, gautos i vieno
sutuoktinio veiklos, iskyrus las, btinas sutuoktinio profesinei veiklai;
4) mon ir i jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu
sutuoktiniai pradjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo mon
nuosavybs teise priklaus vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb po
santuokos sudarymo yra i mons veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir mons (verslo)
verts padidjimas;
5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo i sutuoktini ar vieno j darbins ar
intelektins veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paalpos bei kitokios imokos, iskyrus tikslins
paskirties imokas (alos, padarytos dl sveikatos sualojimo, taip pat neturtins alos atlyginimas,
gauta tikslin materialin parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
2. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktini bendroji jungtin nuosavyb, kol nra
rodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb.
3. Turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, savininkai vieame registre
turi bti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis
pripastamas kaip bendroji jungtin nuosavyb, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtin
nuosavyb.
4. Jeigu privatus pensij fondas yra sukauptas i bendr sutuoktini l, ituokos atveju
kitas sutuoktinis turi teis reikalauti, kad jam bt pripainta teis pus io pensijos fondo.
3.89 straipsnis. Asmenin sutuoktini nuosavyb
1. Asmenine sutuoktini nuosavybe pripastamas turtas:
1) abiej sutuoktini atskirai gytas iki santuokos sudarymo;
107
2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo

sutartyje ar testamente nra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinn sutuoktini
nuosavybn;
3) sutuoktini asmeninio naudojimo daiktai (avalyn, drabuiai, profesins veiklos
rankiai);
4) intelektins ir pramonins nuosavybs teiss, iskyrus pajamas, gaunamas i
intelektins veiklos;
5) los ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, iskyrus las ir daiktus,
skirtus verslui, kuriuo veriasi abu sutuoktiniai bendrai;
6) los, vieno sutuoktinio gautos kaip alos atlyginimas ar kitokia kompensacija u al,
padaryt dl sveikatos sualojimo, ir neturtin al, tikslin materialin parama ir kitokios
imokos, iimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teiss, kuri negalima perleisti
kitiems asmenims;
7) sutuoktinio gytas turtas u asmenines las arba las, gautas realizavus jo asmenine
nuosavybe esant turt, jeigu to turto gijimo metu buvo aikiai ireikta sutuoktinio valia gyti
turt asmeninn nuosavybn.
2. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bti
rodytas tik raytiniais rodymais, iskyrus atvejus, kai statymas leidia liudytoj parodymus arba
to turto prigimtis ir pobdis patys savaime rodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenin
nuosavyb.
3. Asmeninis turtas, kur vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo
asmeniniams poreikiams tenkinti, ilieka turt perdavusio sutuoktinio asmenin nuosavyb.
3.90 straipsnis. Turto, kuris yra asmenin sutuoktini nuosavyb, pripainimas
bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe
1. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb, gali bti teismo pripaintas
sutuoktini bendrja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu is turtas buvo i
esms pagerintas sutuoktini bendromis lomis arba kito sutuoktinio lomis ar darbu (kapitalinis
remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
2. Jeigu sutuoktinis, sigydamas turt savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir
las, kurios yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, teismas sigyt turt gali pripainti
bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe, jeigu tam turtui sigyti panaudotos los, kurios yra
bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, virijo panaudotas las, kurios yra asmenin sutuoktinio
nuosavyb.
3.91 straipsnis. mon (kis, verslas)
Turtas, skirtas funkcionuoti monei (kiui, verslui), kuri steig vienas sutuoktinis po
santuokos sudarymo, taip pat mons (kio, verslo), steigtos vieno sutuoktinio iki santuokos
sudarymo, pajamos, iskyrus las, btinas asmeninei sutuoktinio monei (kiui, verslui)
funkcionuoti, yra bendroji jungtin nuosavyb, jeigu is turtas ar pajamos yra santuokos
nutraukimo momentu.
3.92 straipsnis. Turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, valdymas,
naudojimas ir disponavimas juo
1. Turtu, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, sutuoktiniai naudojasi, j valdo ir juo
disponuoja bendru sutarimu.
2. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai:
1) priimamas palikimas ar atsisakoma j priimti;
2) atsisakoma sudaryti sutart;
3) imamasi neatidliotin priemoni bendram turtui apsaugoti;
4) pareikiamas iekinys dl bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs gynimo;
5) pareikiamas iekinys dl savo teisi, susijusi su bendru turtu, gynimo arba savo
asmenini teisi, nesusijusi su eimos interesais, gynimo.
3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas,
iskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raytinis kito sutuoktinio sutikimas. Iimtiniais
atvejais, kai delsimas padaryt esmins alos eimos interesams, o kitas sutuoktinis negali ireikti
108
savo sutikimo dl ligos ar kit objektyvi prieasi, sandor sutuoktinis gali sudaryti be kito
sutuoktinio sutikimo io kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
4. Sandorius, susijusius su bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe esanio nekilnojamojo
daikto ar daiktini teisi j disponavimu ar j suvarymu, taip pat sandorius dl bendros mons
perleidimo ar teisi j suvarymo bei vertybini popieri, kurie yra bendroji jungtin sutuoktini
nuosavyb, perleidimo ar teisi juos suvarymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iskyrus tuos
atvejus, kai vienas i sutuoktini turi kito sutuoktinio iduot galiojim tok sandor sudaryti.
5. Kiekvienas sutuoktinis turi teis be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitin
sskait savo vardu ir laisvai disponuoti joje esaniomis lomis, jeigu tos pinigins los nebuvo
perduotos bendrojon jungtinn nuosavybn.
6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandor
nedavs sutuoktinis gali tok sandor patvirtinti per vien mnes nuo tos dienos, kai suinojo apie
sandor. Iki sandorio patvirtinimo momento kita alis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vien
mnes sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripastama, kad sandoris yra sudarytas be kito
sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio alis inojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandor, yra
sudars santuok, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai
pareik, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandor yra.
3.93 straipsnis. Leidimas sudaryti sandorius
1. Jeigu vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandor, kuriam reikalingas
sutuoktinio sutikimas, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis teism praydamas teismo
leidimo tok sandor sudaryti.
2. Teismas duoda leidim sudaryti sandor tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas sutuoktinis
rodo, kad sandoris yra btinas eimos arba bendro sutuoktini verslo poreikiams tenkinti.
3.94 straipsnis. galiojimas tvarkyti turt
1. Vienas sutuoktinis gali galioti kit sutuoktin savo nuoira valdyti, naudoti turt, kuris
yra j bendroji jungtin nuosavyb, ar disponuoti tokiu turtu.
2. Jeigu vienas sutuoktinis yra ivyks arba dl kit svarbi prieasi negali kartu
tvarkyti bendro turto, kitas sutuoktinis gali kreiptis teism, praydamas teismo leidimo vienam
tvarkyti tok turt.
3. Jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turt, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini
nuosavyb, t daro aplaidiai ar neprotingai ir nerpestingai, tai jis privalo kompensuoti i savo
asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dl jo kalts.
4. Turto tvarkymui mutatis mutandis taikomos io kodekso ketvirtosios knygos normos,
reglamentuojanios kito asmens turto administravim.
3.95 straipsnis. Nualinimas
1. Jeigu vienas sutuoktinis negali tvarkyti bendro turto ar j tvarko nuostolingai, kitas
sutuoktinis gali kreiptis teism praydamas nualinti pirmj nuo turto tvarkymo. Teismas tok
sutuoktinio praym tenkina, jeigu pareikjas rodo, kad tai yra btina eimos ar bendro
sutuoktini verslo poreikiams utikrinti.
2. Sutuoktinis, kur teismas buvo nualins nuo turto tvarkymo, inykus aplinkybms, dl
kuri jis buvo nualintas, gali kreiptis teism reikalaudamas, kad jam vl bt leista tvarkyti
bendr turt.
3.96 straipsnis. Sandori nuginijimas
1. Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vliau jo nepatvirtinti, gali bti
nuginyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio iekin per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis
suinojo apie tok sandor, jeigu rodoma, kad kita sandorio alis buvo nesininga.
2. Sandoriai, kuriems sudaryti buvo btinas raytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie
galjo bti sudaryti tik abiej sutuoktini (io kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali bti pripainti
negaliojaniais, nesvarbu, ar kita sandorio alis yra sininga ar nesininga, iskyrus atvejus, kai
vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandor panaudojo apgaul arba kai jie valstybs registrus
tvarkanioms ar kitoms institucijoms ar pareignams suteik neteising duomen. Tokiais atvejais
sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu tik tada, jei kita sandorio alis yra nesininga.
109
3.97 straipsnis. Turto, kuris yra asmenin vieno sutuoktinio nuosavyb, tvarkymas
1. Turtu, kuris yra asmenin vieno sutuoktinio nuosavyb, is sutuoktinis naudojasi, j
valdo bei juo disponuoja savo nuoira. Turto, kur is kodeksas pripasta eimos turtu, valdymui,
naudojimui ir disponavimui juo taikomi ioje knygoje nustatyti apribojimai.
2. Jeigu vienas sutuoktinis turt, kuris yra jo asmenin nuosavyb, tvarko aplaidiai ar taip
neprotingai ir nerpestingai, jog kyla grsm eimos interesams dl to, kad tas turtas gali bti
prarastas ar i esms sumati, tai kitas sutuoktinis turi teis kreiptis teism reikalaudamas skirti
sutuoktinio turtui administratori. Administratoriumi gali bti skiriamas ir sutuoktinis, pareiks
tok reikalavim.
3. Inykus aplinkybms, dl kuri turtui buvo paskirtas administratorius, bet kuris
sutuoktinis gali kreiptis teism dl turto administravimo panaikinimo.
4. Vienas sutuoktinis turi teis galioti kit sutuoktin tvarkyti turt, kuris yra jo (pirmojo
sutuoktinio) asmenin nuosavyb. Tokiu atveju sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams
taikomos io kodekso antrosios knygos normos, reglamentuojanios atstovavimo teisinius
santykius.
5. Jeigu dl ligos ar kit objektyvi prieasi vienas sutuoktinis negali savarankikai
tvarkyti savo turto ir prisidti prie eimos nam kio ilaikymo, kitas sutuoktinis turi teis naudoti
eimos nam kiui ilaikyti negalinio savarankikai tvarkyti savo turto sutuoktinio asmenines
las ir turt. i taisykl netaikoma, jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium ar sutuoktinio, kuris negali
savarankikai tvarkyti savo turto ir prisidti prie eimos nam kio, turtui yra paskirtas
administravimas.
3.98 straipsnis. Teis kompensacij
1. Jeigu prijungus turt, kuris yra sutuoktinio asmenin nuosavyb, padidjo turto, kuris
yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, vert, tai sutuoktinis, dl kurio asmenine nuosavybe
esanio turto padidjo turto vert, turi teis gauti kompensacij i bendro turto.
2. Sutuoktinis turi teis kompensacij taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji
jungtin sutuoktini nuosavyb, sigyti buvo panaudotos ir asmenins sutuoktinio los.
3. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtins sutuoktini
nuosavybs sumajim, jeigu jis bendr turt naudojo tikslams, nesusijusiems su io kodekso
3.109 straipsnyje numatyt prievoli vykdymu, iskyrus atvejus, kai jis rodo, kad turtas buvo
panaudotas eimos poreikiams tenkinti.
4. iame straipsnyje numatytos kompensacijos imokamos, kai baigiasi bendroji jungtin
sutuoktini nuosavyb.
3.99 straipsnis. Sutuoktini dovanos
1. Sutuoktiniai turi teis dovanoti vienas kitam turt pagal io kodekso etosios knygos
normas, reglamentuojanias dovanojimo sutart.
2. Dovanotojo kreditoriams nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis sukelia teisines
pasekmes tik registravus i sutart vieame registre.
3. Apdovanotasis sutuoktinis atsako dovanotojo kreditoriams u dovanotojo prievoles,
egzistavusias dovanojimo sutarties sudarymo momentu, taiau tik dovanoto turto verte. Jeigu
dovanotas turtas uvo ne dl apdovanotojo sutuoktinio kalts, jo pareiga vykdyti dovanotojo
prievoles pasibaigia.
3.100 straipsnis. Bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs pabaigos pagrindai
Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb pasibaigia iais pagrindais:
1) mirus vienam i sutuoktini;
2) vien sutuoktin paskelbus mirusiu ar pripainus neinia kur esaniu;
3) pripainus santuok negaliojania;
4) nutraukus santuok;
5) sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium (separacija);
6) teismo sprendimu padalijus bendr turt;
7) sutuoktini susitarimu pakeitus statym nustatyt turto teisin reim;
8) kitais statym nustatytais atvejais.
110
TREIASIS SKIRSNIS
PAGAL SUTART NUSTATYTAS SUTUOKTINI
TURTO TEISINIS REIMAS
3.101 straipsnis. Vedyb sutartis
Vedyb sutartis yra sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas
santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
3.102 straipsnis. Vedyb sutarties sudarymas
1. Vedyb sutartis gali bti sudaryta iki santuokos registravimo (ikivedybin sutartis) arba
bet kuriuo metu po santuokos registravimo (povedybin sutartis).
2. Vedyb sutartis, sudaryta iki santuokos registravimo, sigalioja nuo santuokos
registravimo dienos. Povedybin sutartis sigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta
kitaip.
3. Nepilnametis gali sudaryti vedyb sutart tik po santuokos registravimo.
4. Sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripaintas ribotai veiksniu ioje srityje, gali
sudaryti vedyb sutart tik tada, kai yra raytinis jo rpintojo sutikimas. Jeigu rpintojas sutikimo
neduoda, sutuoktinio praymu leidim sudaryti vedyb sutart gali duoti teismas.
3.103 straipsnis. Vedyb sutarties forma

1. Vedyb sutartis turi bti sudaryta notarine forma.
2. Vedyb sutartis, taip pat jos pakeitimai turi bti registruoti vedyb sutari registre.
Vedyb sutari registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, io registro tvarkytoj skiria
Vyriausyb. Registro duomenys tvarkomi Vedyb sutari registro nuostat nustatyta tvarka.
Keisti vedyb sutart galima tik teismo leidimu. Vedyb sutarties pakeitimai neturi grtamosios
galios.
3. Vedyb sutartis ir jos pakeitimai prie treiuosius asmenis gali bti panaudoti tik tada,
jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo registruoti vedyb sutari registre. i taisykl netaikoma,
jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys inojo apie vedyb sutart ar jos pakeitimus.
3.104 straipsnis. Vedyb sutarties turinys
1. Sutuoktiniai turi teis vedyb sutartyje numatyti, kad:
1) turtas, gytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio
asmenin nuosavyb;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio gytas iki santuokos ir esantis j asmenin nuosavyb, po
santuokos registravimo tampa j bendrja jungtine nuosavybe;
3) turtas, gytas susituokus, yra bendroji dalin sutuoktini nuosavyb.
2. Sutuoktiniai vedyb sutartyje gali nustatyti, kad viena i io straipsnio 1 dalyje
numatyt turto teisinio reimo ri bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik
konkretiems daiktams.
3. Sutuoktiniai vedyb sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek bsimo turto teisin reim.
4. Sutuoktiniai vedyb sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto
tvarkymu, tarpusavio ilaikymu, dalyvavimu tenkinant eimos reikmes ir darant ilaidas, taip pat
turto padalijimo bd ir tvark, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su
sutuoktini tarpusavio turtiniais santykiais.
5. Vedyb sutartyje numatytas sutuoktini teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas,
arba pareig ir teisi atsiradimas ar pabaiga gali bti siejami su sutartyje numatytos slygos
vykdymu ar nevykdymu.
3.105 straipsnis. Negaliojanios vedyb sutarties slygos
111
Negalioja vedyb sutarties slygos, kurios:

1) prietarauja imperatyviosioms statym normoms, gerai moralei arba vieajai tvarkai;
2) keiia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmenin arba j bendroji jungtin nuosavyb,
teisin reim (io kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniai), jeigu sutuoktiniai yra pasirink turto
bendrosios jungtins nuosavybs teisin reim;
3) paeidia io kodekso 3.117 straipsnyje tvirtint sutuoktini bendrosios jungtins
nuosavybs lygi dali princip;
4) riboja sutuoktini teisnum ar veiksnum;
5) reglamentuoja sutuoktini asmeninius neturtinius santykius;
6) nustato ar keiia sutuoktini asmenines teises ir pareigas j vaikams;
7) riboja ar atima i sutuoktinio (sutuoktini) teis ilaikym;
8) riboja ar atima i sutuoktinio (sutuoktini) teis kreiptis teism;
9) keiia turto paveldjimo tvark ar slygas.
3.106 straipsnis. Vedyb sutarties pakeitimas ir nutraukimas
1. Vedyb sutartis gali bti pakeista ar nutraukta bendru sutuoktini susitarimu bet kuriuo
metu tokia paia forma, kokia yra nustatyta jai sudaryti.
2. Vedyb sutarties pakeitimas ar nutraukimas prie treiuosius asmenis gali bti
panaudotas tik tada, jeigu vedyb sutarties pakeitimas ar nutraukimas yra registruotas vedyb
sutari registre. i taisykl netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys inojo apie
vedyb sutarties pakeitim ar nutraukim.
3. Vieno sutuoktinio reikalavimu vedyb sutartis gali bti pakeista ar nutraukta teismo
sprendimu, kai yra io kodekso etojoje knygoje numatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo
pagrindai.
4. Vieno ar abiej sutuoktini kreditoriai, kuri teises paeid vedyb sutarties pakeitimas
ar nutraukimas, turi teis per vienerius metus nuo tos dienos, kai suinojo apie vedyb sutarties
pakeitim ar nutraukim, ginyti tok pakeitim ar nutraukim teismo tvarka ir reikalauti paeist
teisi atkrimo.
3.107 straipsnis. Vedyb sutarties pabaiga
Vedyb sutartis baigiasi nutraukus santuok ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium,
iskyrus tas prievoles, kurios pagal vedyb sutart ilieka ir po santuokos nutraukimo ar
sutuoktiniams gyvenant skyrium. Vedyb sutarties pabaiga registruojama vedyb sutari registre.
3.108 straipsnis. Vedyb sutarties pripainimas negaliojania
1. Be io kodekso 3.105 straipsnyje numatyt pagrind, vedyb sutartis gali bti pripainta
visikai ar i dalies negaliojania taip pat io kodekso pirmojoje knygoje numatytais sandori
negaliojimo pagrindais.
2. Sutuoktinio reikalavimu teismas vedyb sutart gali pripainti visikai ar i dalies
negaliojania, jeigu sutartis i esms paeidia sutuoktini lygiateisikumo princip ir vienam i
sutuoktini yra labai nepalanki.
3. Vieno ar abiej sutuoktini kreditoriai turi teis reikalauti pripainti vedyb sutart
negaliojania dl jos fiktyvumo.
VII SKYRIUS
SUTUOKTINI CIVILIN ATSAKOMYB
PAGAL TURTINES PRIEVOLES
3.109 straipsnis. Prievols, vykdomos i bendro sutuoktini turto
1. I bendro sutuoktini turto vykdomos ios prievols:
1) prievols, susijusios su turto, sigyto sutuoktini bendrojon nuosavybn, suvarymais,
buvusiais iki io turto sigijimo momento arba atsiradusias po jo sigijimo;
2) prievols, susijusios su bendro turto tvarkymo ilaidomis;
3) prievols, susijusios su eimos nam kio ilaikymu;
4) prievols, susijusios su teismo ilaid atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su
sutuoktini bendru turtu arba eimos interesais;
112
5) prievols, atsiradusios i sandori, sudaryt vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio
sutikimas, arba kito sutuoktinio vliau patvirtint, taip pat prievols, atsiradusios i sandori,
kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikjo, jeigu jie buvo sudaryti eimos interesais;
6) solidariosios sutuoktini prievols.
2. Kiekvienas sutuoktinis turi teis sudaryti sandorius, btinus ilaikyti eimos nam k ir
utikrinti vaik aukljim bei vietim. Pagal prievoles, kylanias i toki sandori, sutuoktiniai
atsako solidariai, nesvarbu, koks j turto teisinis reimas, iskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra
aikiai per didel ir neprotinga.
3. Solidarioji sutuoktini prievol neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio
sutikimo ima paskol ar perka preki isimoktinai, kai tai nra btina bendriems eimos
poreikiams tenkinti.
4. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su eimos poreiki
tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami
savo asmenines prievoles.
3.110 straipsnis. Sutuoktini atsakomyb pagal iki santuokos registravimo
atsiradusias prievoles
1. I bendro sutuoktini turto negali bti tenkinamos sutuoktini prievols, kurios atsirado
iki santuokos registravimo, iskyrus atvejus, kai iiekoma i bendro turto sutuoktinio dalis.
2. Bendr abiem sutuoktiniams kreditori reikalavimai i bendro turto tenkinami pirmiau
u kiekvieno i sutuoktini kreditori reikalavimus. i taisykl netaikoma keitimo (hipotekos)
kreditoriams.
3.111 straipsnis. Prievols, kylanios i dovanojimo sutari ir paveldjimo
Jei vienas sutuoktinis gauna dovan ar palikim, i to kylanios prievols negali bti
tenkinamos bendru turtu, iskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas.
3.112 straipsnis. Atsakomyb pagal vieno i sutuoktini prievoles
1. Iiekoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias i sandori, sudaryt po
santuokos registravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima i bendro turto sutuoktinio dalies,
jeigu kreditori reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmenin sutuoktinio
nuosavyb.
2. Teismo ilaidos atlyginamos i asmeninio sutuoktini turto, jeigu byla nebuvo susijusi
su bendru sutuoktini turtu ar eimos interesais.
3.113 straipsnis. Iiekojimas i asmeninio sutuoktini turto
Jeigu kreditori, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visikai
patenkinti bendro sutuoktini turto nepakanka, tai ie reikalavimai tenkinami i asmeninio
sutuoktini turto.
3.114 straipsnis. Sutuoktini atsakomybs atribojimas
1. Jeigu sutuoktiniai vedyb sutartyje numat, kad turtas, gytas tiek iki santuokos
registravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmenin nuosavyb, jie pagal savo prievoles
atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles eimos interesais sutuoktiniai
tokiais atvejais atsako solidariai.
2. Sutuoktiniai nra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios
atsiranda valdant, naudojant turt, kuris yra vieno ir kito asmenin nuosavyb, ar disponuojant
tokiu turtu.
3.115 straipsnis. Teis kompensacij
1. Jeigu i bendro sutuoktini turto buvo sumoktos baudos u vieno sutuoktinio padarytus
teiss paeidimus, taip pat atlyginta ala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas
sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtins nuosavybs sumajim.
2. Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir
vykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, tai tas
sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtins nuosavybs sumajim.
113
VIII SKYRIUS
TURTO, KURIS YRA BENDROJI JUNGTIN SUTUOKTINI
NUOSAVYB, PADALIJIMAS
3.116 straipsnis. Turto padalijimo bdai
1. Vieno sutuoktinio ar j kreditori reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtin
sutuoktini nuosavyb, gali bti padalytas sutuoktiniams j susitarimu arba teismo sprendimu tiek
susituokusiems, tiek ir santuok nutraukusiems ar pradjusiems gyventi skyrium.
2. io skyriaus normos taikomos, jeigu nra sutuoktini sutarties dl bendro turto
padalijimo.
3.117 straipsnis. Sutuoktini bendro turto dalys
1. Preziumuojama, kad sutuoktini bendro turto dalys yra lygios.
2. Nuo sutuoktini bendro turto lygi dali principo galima nukrypti tik io kodekso
3. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vert virija jo dal i bendro turto, tai is sutuoktinis
privalo kitam sutuoktiniui imokti kompensacij. Pateikus adekvat ios prievols vykdymo
utikrinim, teismas kompensacijos imokjim gali atidti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
4. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis i bendro turto yra paveldima pagal io kodekso
penktosios knygos norm nustatytas taisykles.
3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas
1. Dalijant sutuoktini bendrj jungtin nuosavyb, pirmiausia nustatomas bendras
sutuoktini turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
2. I bendro sutuoktini turto pirmiausia turi bti sumokamos (priteisiamos) i io turto
moktinos skolos, kuri mokjimo terminas yra sujs. Jeigu i bendro sutuoktini turto vykdytin
prievoli vykdymo terminas dar nra sujs ar ios prievols yra ginijamos, tai sutuoktini
bendro dalytino turto visuma yra mainama i prievoli (skol) suma.
3. Nustaius turt, kuris sutuoktiniams priklauso asmenins nuosavybs teise, ir i jo
atskaiius asmenines skolas, sudaromas kompensacij balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir
kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendr turt ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi bti
kompensuota i bendro turto.
4. Jeigu, sudarius balans, paaikja, kad bendro turto liko, is turtas padalijamas
sutuoktiniams lygiomis dalimis, iskyrus io kodekso numatytas iimtis.
3.119 straipsnis. Turto verts nustatymas
Dalijamo bendro turto vert nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios
jungtins sutuoktini nuosavybs pabaigoje.
3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas
1. dalytin turt netraukiami daiktai, skirti nepilnamei vaik poreikiams tenkinti, taip
pat sutuoktini drabuiai, asmeninio naudojimo daiktai, j asmenins neturtins teiss ir turtins
teiss, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamei vaik poreikiams tenkinti,
yra perduodamas neiiekant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi
nepilnameiai vaikai, o kitas asmeninio pobdio turtas vienam ir kitam sutuoktiniui.
3.121 straipsnis. Turto, kuris yra asmenin nuosavyb, priskyrimas bendrajai
jungtinei nuosavybei
1. Turtas, vedyb sutartyje numatytas kaip asmenin sutuoktini nuosavyb, sutuoktini
susitarimu gali bti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyti susitarimai draudiami, jeigu tai pakenkt sutuoktinio
kreditoriams. Jeigu dl tokio sutuoktini susitarimo kreditoriaus reikalavimas nebegali bti
visikai patenkintas i asmeninio sutuoktinio turto, iiekoma i bendro turto sutuoktinio dalies.
114
3.122 straipsnis. Reikalavimo padalyti turt utikrinimas

Vieno sutuoktinio arba sutuoktini kreditori praymu teismas gali aretuoti turt, kuris
yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, ar skirti turto administratori, jeigu tai btina
sutuoktini teisms bendr turt arba kreditori teisms apsaugoti. ios priemons netaikomos,
jeigu kitas sutuoktinis pateikia adekvat sutuoktinio, kuris prao taikyti turto aret ar skirti turto
administratori, arba kreditori reikalavim utikrinim.
3.123 straipsnis. Nukrypimas nuo sutuoktini bendro turto lygi dali principo
1. Atsivelgdamas nepilnamei vaik interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bkl ar jo
turtin padt arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktini bendro turto
lygi dali principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesn turto dal. iuos kriterijus teismas taip
pat privalo atsivelgti, sprsdamas klausim dl bendro turto padalijimo bdo.
2. Sutuoktinio, kuris privalo mokti ilaikym kitam sutuoktiniui, dalis i bendro turto gali
bti mainama ilaikymo suma, jeigu ilaikymas yra priteisiamas nustatyto dydio vienkartine
pinig suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
3. Jeigu ne daugiau kaip prie metus iki turto padalijimo bylos iklimo vienas sutuoktinis
be kito sutuoktinio sutikimo sumaino turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, vert, dal jo
padovanodamas arba juo padidindamas savo asmenin nuosavyb, tai, nustatant sutuoktini
bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali bti mainama prarasto bendro turto verte.
4. Vieno sutuoktinio dalis i bendro turto taip pat gali bti sumainama eimos negaut
pajam suma, kuri eima negavo dl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslp nuo eimos ir
naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, u kur apskaiiuojamos tokios negautos
pajamos, negali bti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iklimo.
3.124 straipsnis. Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos
Jeigu vienas sutuoktinis pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam
tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendr turt ar savo veiksmais kelia pavoj bendrajai
jungtinei sutuoktini nuosavybei ir eimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie
eimos poreiki tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teis kreiptis teism dl turto padalijimo.
3.125 straipsnis. Turto padalijimo fakto registravimas

ali sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo padalyta bendroji jungtin sutuoktini
nuosavyb, turi bti registruojamas vedyb sutari registre.
3.126 straipsnis. Kreditori teisi garantijos

1. Vieno ar abiej sutuoktini kreditoriai turi teis stoti byl dl turto, kuris yra bendroji
jungtin sutuoktini nuosavyb, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus
reikalavimus.
2. Sutuoktinis, pareiks iekin dl turto padalijimo, privalo pareikime dl iekinio
nurodyti jam inomus bendrus sutuoktini ar vieno i j kreditorius ir apie bylos iklim jiems
praneti, nusisdamas jiems pareikimo dl iekinio kopij.
3.127 straipsnis. Dalijamas turtas
1. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kur kaip bendrj jungtin nuosavyb
sutuoktiniai gijo iki bylos iklimo dienos arba iki teismo sprendimo primimo dienos.
2. Vieno sutuoktinio praymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai
gytas iki tada, kai sutuoktiniai pradjo gyventi skyrium.
3. Turtas padalijamas natra, atsivelgiant jo vert ir abiej sutuoktini bendro turto
dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas
natra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu j pareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo
dal pinigais. Parenkant turto padalijimo bd ir padalijant turt natra, atsivelgiama
115
nepilnamei vaik interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bkl ar turtin padt arba kitas
svarbias aplinkybes.
3.128 straipsnis. Sutuoktini tarpusavio pareigos po turto padalijimo, kai santuoka
nra nutraukiama
1. Sutuoktinis, kurio praymu buvo padalytas turtas, privalo pagal galimybes prisidti prie
eimos nam kio ilaikymo ir vaik aukljimo bei vietimo.
2. Jeigu kitas sutuoktinis dl objektyvi prieasi negali prisidti prie eimos nam kio
ilaikymo ir vaik aukljimo bei vietimo, visas ias ilaidas turi padengti sutuoktinis, kurio
praymu buvo padalytas turtas.
3. Teismas, padalydamas turt, gali i vieno sutuoktinio kitam priteisti pinig sum, i
kurios is tretiesiems asmenims apmokt visas i santuokos kilusias skolas.
Reikalavimams dl turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, iskyrus
nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkeri met iekinio senaties terminas,
skaiiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradjo gyventi skyrium.
IV DALIS
VAIK IR TV TARPUSAVIO TEISS IR PAREIGOS
IX SKYRIUS
GIMINYST IR SVAINYST
3.130 straipsnis. Giminysts samprata
1. Giminyst yra kraujo ryys tarp asmen, kilusi vienas i kito arba i bendro protvio.
2. Giminyst sukelia teisines pasekmes tik statym numatytais atvejais.
3. Giminystei prilyginami santykiai tarp vaiki ir j palikuoni ir tvi bei j giminaii.
3.131 straipsnis. Giminysts linijos
Skiriamos tiesioji ir onin giminysts linijos.
3.132 straipsnis. Tiesioji giminysts linija
1. Tiesioji giminysts linija yra tarp protvio ir palikuoni (proseneliai, seneliai, tvai,
vaikai, vaikaiiai, provaikaiiai ir t. t.).
2. Giminyst, einanti i palikuonio protv, yra tiesioji auktutin giminysts linija
(vaikaiiai, vaikai, tvai, seneliai ir t. t.).
3. Giminyst, einanti i protvio palikuon, yra tiesioji emutin giminysts linija
(seneliai, tvai, vaikai, vaikaiiai ir t. t.).
3.133 straipsnis. onin giminysts linija
Giminyst tarp asmen, kilusi i bendro protvio, yra onin giminysts linija (broliai ir
seserys, pusbroliai ir pussesers, dds arba tetos ir snnai arba dukterios ir t. t.).
3.134 straipsnis. Giminysts laipsnis
1. Giminysts laipsnis tai skaiius gimim, kurie sieja giminaiius, iskyrus bendro
protvio (protvi) gimim.
2. Teisines pasekmes sukelia tik statym numatytas giminysts artumo laipsnis.
3.135 straipsnis. Artimieji giminaiiai
Artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio
imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai
ir seserys).
3.136 straipsnis. Svainyst
116
1. Svainyst santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaii (posnio,

podukros, patvio, pamots, uovs, uovio, ento, marios ir t. t.) bei tarp abiej sutuoktini
giminaii (vyro brolio ar sesers ir monos brolio ar sesers, vyro tvo ar motinos ir monos tvo ar
motinos ir t. t.).
2. Svainyst teisines pasekmes sukelia tik statym numatytais atvejais.
X SKYRIUS
VAIKO KILMS NUSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI VAIKO KILMS NUSTATYMO PAGRINDAI
3.137 straipsnis. Vaiko kilm
1. Vaiko kilm yra patvirtinama io kodekso 3.1383.140 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Vaiko kilme yra grindiamos vaiko ir tv tarpusavio teiss ir pareigos.
3. Vaiko i tv kilm patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su
ja susijusias, statym nustatytas teises ir pareigas.
3.138 straipsnis. Vaiko kilms patvirtinimas
Vaiko tvus patvirtina gimimo raas, sudarytas civilins bkls akt registravim
reglamentuojanio statymo nustatyta tvarka.
3.139 straipsnis. Vaiko kilms i motinos nustatymas
1. Gimimo rae vaiko motina raoma moteris, nurodyta vaiko gimimo paymjime.
2. Vaiko gimimo paymjim sudaro sveikatos prieiros staiga Vyriausybs nustatyta
tvarka. Vaiko gimimo paymjime motina nurodoma moteris, dl kurios nekyla abejoni, kad ji
pagimd vaik.
3. Kai vaiko gimimo rae nra duomen apie motin arba kai motinyst nuginyta,
motinyst gali nustatyti teismas pagal moters, laikanios save vaiko motina, pilnameio vaiko,
vaiko tvo, globjo (rpintojo) ar valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos iekin.
3.140 straipsnis. Vaiko kilms i tvo nustatymas
1. Jei vaik pagimd motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradtas iki santuokos, kaip
vaiko tvas gimimo rae raomas vaiko motinos sutuoktinis.
2. Kai vaikas gimsta prajus ne daugiau kaip trims imtams dien nuo gyvenimo skyrium
pradios arba po santuokos pripainimo negaliojania ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties,
kaip vaiko tvas pripastamas buvs vaiko motinos sutuoktinis.
3. Jei vaik pagimd motina, kuri sudar nauj santuok neprajus trims imtams dien po
ankstesns santuokos pabaigos, vaiko tvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis.
4. Jei vaik pagimd motina, kuri nra susituokusi, ir jei po ankstesns santuokos pabaigos
prajo daugiau kaip trys imtai dien, vaiko tvu gimimo akto rae gali bti raytas vyras, ios
knygos nustatyta tvarka tvysts pripainimo pareikimu pripains tvyst, arba teismo
sprendimu nustaius jo tvyst.
5. Jeigu vaikas gim isituokusiai motinai po santuokos pabaigos neprajus trims imtams
dien, vaiko motina, jos buvs sutuoktinis ir vyras, pripastantis save gimusio vaiko tvu, turi
teis paduoti teismui bendr pareikim, praydami vaiko tvu rayti vyr, pripastant save
vaiko tvu. Teismo nutartimi patvirtinus tok bendr pareikim, kaip vaiko tvas raomas ne
buvs motinos sutuoktinis, o vyras, pripastantis save vaiko tvu.
ANTRASIS SKIRSNIS
TVYSTS PRIPAINIMAS
3.141 straipsnis. Tvysts pripainimo slygos
1. Kai vaiko gimimo rae nra duomen apie tv, tvyst gali bti pripastama pagal
asmens, laikanio save vaiko tvu, pareikim.
2. Jei vaik pagimd motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gim neprajus trims
imtams dien po santuokos pasibaigimo, tvyst gali bti pripainta pareikimu, jei yra nuginyta
vaiko motinos esanio ar buvusio sutuoktinio tvyst.
117
3. Nuginijus tvyst, kuri buvo nustatyta pareikimu dl tvysts pripainimo, naujas

tvysts pripainimas pareikimu negalimas.
4. Tvystei pripainti senaties terminai netaikomi.
3.142 straipsnis. Tvysts pripainimo tvarka
1. Vyras, laikantis save tvu, turi teis kartu su vaiko motina kreiptis notar, kad bt
patvirtintas pareikimas dl tvysts pripainimo.
2. Jei vaikui yra suj deimt met, pareikimas dl tvysts pripainimo gali bti
patvirtintas tik tuo atveju, kai yra vaiko raytinis sutikimas.
3. Jei tvyst pripastantis asmuo yra nepilnametis, tvirtinant pareikim dl tvysts
pripainimo, reikalaujamas jo tv, globj ar rpintoj raytinis sutikimas. Jei tvai, globjai ar
rpintojai tokio sutikimo neduoda, leidim gali duoti teismas nepilnameio praymu.
4. Pareikimas dl tvysts pripainimo negali bti tvirtinamas, jeigu dl tvysts
pripainimo nesutinka pilnametis vaikas.
5. Notaras ne vliau kaip kit darbo dien po pareikimo dl tvysts pripainimo
patvirtinimo dienos privalo pareikim elektronini ryi priemonmis isisti notaro biuro
buvimo vietos civilins metrikacijos staigai.
3.143 straipsnis. Tvysts pripainimas, kol gims vaikas
1. Jei yra aplinkybi, dl kuri vaikui gimus nebus galima kreiptis notar dl tvysts
pripainimo, vyras, laikantis save pradto, bet dar negimusio vaiko tvu, kartu su bsima vaiko
motina gali kreiptis notar, kad bt patvirtintas pareikimas dl tvysts pripainimo vaiko
motinos ntumo laikotarpiu.
2. Paduodant pareikim dl tvysts pripainimo, kol gims vaikas, kartu pateikiama
medicinos staigos iduota payma apie ntum.
3. Jeigu vaiko motina, iki vaikui gimstant, sudar santuok su vyru, kuris padav
pareikim dl tvysts pripainimo, ar su kitu vyru, gimusio vaiko tvysts, remiantis iuo
pareikimu dl tvysts pripainimo, patvirtinti negalima.
4. Jei vaiko motina arba vyras atauk pareikim dl tvysts pripainimo, patvirtint io
straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo registruotas civilins metrikacijos staigoje,
vaiko kilm i tvo, remiantis pareikimu dl tvysts pripainimo, neregistruojama.
5. Notaras ne vliau kaip kit darbo dien po pareikimo dl tvysts pripainimo ar
pareikimo dl tvysts pripainimo ataukimo patvirtinimo dienos privalo pareikim
elektronini ryi priemonmis isisti notaro biuro buvimo vietos civilins metrikacijos staigai.
3.144 straipsnis. Tvysts pripainimas be motinos sutikimo
1. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ioje srityje ar dl kit prieasi negali paduoti
pareikimo pripainti tvyst su vaiko tvu, ar tvysts pripainti nesutinka nepilnameio,
neveiksnaus ioje srityje ar ribotai veiksnaus ioje srityje vyro, laikanio save vaiko tvu, tvai ar
globjai (rpintojai), ar ratikai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suj deimt met,
pareikimas dl tvysts pripainimo gali bti pagrindas tvystei registruoti, jei pareikim
patvirtina teismas.
2. Nagrindamas pareikim dl tvysts pripainimo, kai vaiko motina yra mirusi,
neveiksni ioje srityje ar dl kit prieasi negali paduoti pareikimo kartu su vyru, laikaniu save
vaiko tvu, teismas turi i vaiko tvo pareikalauti rodym, patvirtinani tvyst.
3. Pareikimas dl tvysts pripainimo negali bti tvirtinamas, jeigu dl tvysts
pripainimo nesutinka pilnametis vaikas.
3.145 straipsnis. Pareikimo dl tvysts pripainimo patvirtinimo nagrinjimas

1. Pareikim dl tvysts pripainimo teismas nagrinja supaprastinto proceso tvarka.
2. Teismas ne vliau kaip kit darbo dien po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas
pareikimas dl tvysts pripainimo, siteisjimo dienos privalo sprendim elektronini ryi
priemonmis isisti vaiko gimim registravusiai civilins metrikacijos staigai.
3. Jei nagrinjam pareikim dl tvysts pripainimo ginija nepilnameio, neveiksnaus
ioje srityje ar ribotai veiksnaus ioje srityje vyro, laikanio save vaiko tvu, tvai ar globjai
(rpintojai), pareikimas perduodamas nagrinti iekinio teisena tvystei nustatyti.
118

TREIASIS SKIRSNIS
TVYSTS NUSTATYMAS
3.146 straipsnis. Tvysts nustatymo slygos
1. Jei vaikas gim nesusituokusiai motinai ir tvyst nepripainta, tvyst gali nustatyti
teismas.
2. Jei vaikas gim susituokusiai motinai arba jo kilm i tvo yra patvirtinta pareikimu dl
tvysts pripainimo, tvysts nustatymas galimas tik nuginijus duomenis gimimo rae apie tv.
3. Mirusio asmens tvyst galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilauks palikuoni.
3.147 straipsnis. Asmenys, turintys teis kreiptis dl tvysts nustatymo
1. Jei vaikas gim nesusituokusiai motinai ar nuginyti vaiko gimimo rae duomenys apie
tv, iekin dl tvysts nustatymo gali pareikti vyras, laikantis save vaiko tvu. Atsakovai pagal
tok iekin yra vaikas ir jo motina.
2. Jei vaiko tvas atsisako pripainti tvyst pareikimu dl tvysts pripainimo ar vaiko
tvas mir, iekin dl tvysts nustatymo gali paduoti vaiko motina, vaikas, gijs visik
veiksnum, vaiko globjas (rpintojas), valstybin vaik teisi apsaugos institucija arba mirusio
vaiko palikuonys.
3. Teismas ne vliau kaip kit darbo dien po teismo sprendimo nustatyti tvyst
siteisjimo dienos privalo sprendim elektronini ryi priemonmis isisti vaiko gimim
registravusiai civilins metrikacijos staigai.
3.148 straipsnis. Tvysts nustatymo pagrindai
1. Pagrindas tvystei nustatyti yra moksliniai rodymai (ekspertizi rodyti giminysts ry
ivados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos rodym priemons. Jei alys atsisako
ekspertizs, pagrindu tvystei nustatyti gali bti rodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tvyst:
bendras vaiko motinos ir spjamo vaiko tvo gyvenimas, bendras vaiko aukljimas, ilaikymas,
taip pat ir kiti rodymai.
2. Jei atsakovas atsisako ekspertizs, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali tok
atsakovo atsisakym vertinti kaip tvysts rodym.
TVYSTS (MOTINYSTS) NUGINIJIMAS
3.149 straipsnis. Tvysts (motinysts) nuginijimo slygos
1. Duomenis gimimo rae apie vaiko motin ar tv leidiama nuginyti tik teismo tvarka.
2. Duomen vaiko gimimo rae apie vaiko motin ar tv, rayt remiantis siteisjusiu ir
galutiniu teismo sprendimu, nuginyti negalima.
3.150 straipsnis. Tvysts (motinysts) nuginijimo pagrindai
1. Nuginyti tvyst, kai vaikas gim susituokusiems tvams arba neprajus daugiau kaip
trims imtams dien po santuokos pabaigos, galima tik rodius, kad asmuo negali bti vaiko
tvas.
2. Nuginyti motinyst ar tvyst, pripaint pareikimu dl tvysts pripainimo, galima
tik rodius, kad vaiko motina ar tvas nra biologiniai tvai.
3.151 straipsnis. Asmenys, turintys teis kreiptis dl tvysts (motinysts) nuginijimo
1. Pareikti iekin dl tvysts (motinysts) nuginijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto
rae raytas kaip vaiko motina ar tvas, asmuo, vaiko gimimo rae neraytas kaip motina ar
tvas, bet laikantis save vaiko motina ar tvu, nepilnameio vyro, vaiko gimimo rae rayto kaip
tvas, tvai ar globjai (rpintojai), vaikas, sulauks pilnametysts, ar nepilnametis, gijs visik
veiksnum.
2. Jei vaiko motina ar tvas yra neveiksns ioje srityje arba ribotai veiksns ioje srityje,
pareikti iekin gali jo globjai ar rpintojai.
119

3. Pareikti iekin dl tvysts nuginijimo vyrui, kuris yra mirs, gali jo pdiniai, jeigu
asmuo, raytas kaip vaiko tvas, mir nepasibaigus iekinio senaties terminui, numatytam io
kodekso 3.152 straipsnyje.
1. Kreiptis teism dl tvysts (motinysts) nuginijimo nustatomas vieneri met
iekinio senaties terminas. is terminas skaiiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi
teism, suinojo apie ginijamus duomenis, raytus vaiko gimimo rae, arba paaikjo
aplinkybi, duodani pagrind teigti, kad duomenys neatitinka tikrovs.
2. Jeigu asmenys, rayti kaip vaiko motina ar tvas, apie tok ra suinojo bdami
nepilnameiai ar neveiksns ioje srityje arba ribotai veiksns ioje srityje, vieneri met terminas
skaiiuojamas nuo tos dienos, kai jie sulauk pilnametysts arba tapo veiksns ioje srityje.
3. Teismas ne vliau kaip kit darbo dien po teismo sprendimo nuginyti tvyst
(motinyst) siteisjimo dienos privalo sprendim elektronini ryi priemonmis isisti vaiko
gimim registravusiai civilins metrikacijos staigai.
3.153 straipsnis. Privalomas vaiko teisi apsaugos tarnybos dalyvavimas
Nagrinjant ginus dl tvysts (motinysts) nuginijimo, tvysts nustatymo, btinas
valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos dalyvavimas.
PENKTASIS SKIRSNIS
DIRBTINIS APVAISINIMAS
3.154 straipsnis. Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas
Dirbtinio apvaisinimo slygas, bdus, tvark, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo
bdu, motinysts ir tvysts klausimus reglamentuoja kiti statymai.
XI SKYRIUS
TV TEISS IR PAREIGOS VAIKAMS
PIRMASIS SKIRSNIS
TV VALDIA
3.155 straipsnis. Tv valdios turinys
1. Vaikai iki pilnametysts ar emancipacijos yra tv priirimi.
2. Tvai turi teis ir pareig dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata,
ilaikyti juos, atsivelgdami j fizin ir protin bkl sudaryti palankias slygas visapusikai ir
harmoningai vystytis, kad vaikas bt parengtas savarankikam gyvenimui visuomenje.
3.156 straipsnis. Tv valdios lygyb
1. Tvo ir motinos teiss ir pareigos savo vaikams yra lygios.
2. Tvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gim
susituokusiems, ar nesusituokusiems tvams, jiems santuok nutraukus, teismui pripainus j
negaliojania ar tvams gyvenant skyrium.
3.157 straipsnis. Atstovavimas vaikams
Tvai yra savo neveiksni nepilnamei vaik atstovai pagal statym, iskyrus tvus,
teismo sprendimu pripaintus neveiksniais ioje srityje arba ribotai veiksniais ioje srityje.
3.158 straipsnis. Nepilnamei tv valdia
1. Nepilnameiai veiksns tvai turi visas asmenines teises ir pareigas savo vaikams.
120
2. Nepilnameiai neveiksns ar ribotai veiksns tvai turi teis kartu su savo vaiku gyventi
ir dalyvauti j aukljant. Tokiais atvejais vaikui yra skiriamas globjas (rpintojas) ios knygos
nustatyta tvarka.
3. Sulauk pilnametysts ar tap veiksns, tvai gyja vaikams visas teises ir pareigas.
3.159 straipsnis. Privalomas tv valdios vykdymas
1. Tvo ar motinos atsisakymas nuo teisi ir pareig savo nepilnameiams vaikams
negalioja.
2. U vaiko aukljim ir prieir tvai atsako bendrai ir vienodai.
3. Tv valdia negali bti naudojamasi prieingai vaiko interesams.
4. U tv valdios nepanaudojim taikoma teisin atsakomyb, numatyta statymuose.
3.160 straipsnis. Tv valdios pabaiga
1. Tv teiss ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametysts ar tapus veiksniam.
2. Tam tikrais atvejais, atsivelgiant vaiko interesus, tv valdia gali bti laikinai ar
neterminuotai apribota arba vaikas gali bti atskirtas nuo tv ios knygos nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIK TEISS IR PAREIGOS
3.161 straipsnis. Vaik teiss
1. Kiekvienas vaikas turi neatimam teis gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turti
vard ir pavard.
2. Vaikas turi teis inoti savo tvus, jei tai nekenkia jo interesams ar statymai nenumato
ko kita.
3. Vaikas turi teis gyventi kartu su tvais, bti aukljamas ir aprpinamas savo tv
eimoje, bendrauti su tvais, nesvarbu, ar tvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su
giminaiiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
4. Vaikai neturi nuosavybs teiss tv turt, o tvai vaik turt. Vaik turtins teiss
yra nustatytos ioje ir kitose io kodekso knygose.
5. Vaik, gimusi nesusituokusiems tvams, ir vaik, gimusi susituokusiems tvams,
teiss yra lygios.
6. Tvams nutraukus santuok, j pripainus negaliojania ar tvams gyvenant skyrium,
vaik teiss nesikeiia.
3.162 straipsnis. Vaik pareigos
Vaikai turi gerbti tvus ir tinkamai atlikti savo pareigas.
3.163 straipsnis. Vaik teisi utikrinimas
1. Nepilnamei vaik teisi gyvendinim utikrina tvai.
2. Vaik, kurie yra lik be tv globos, teises utikrina globjas (rpintojas) ios knygos
nustatyta tvarka.
3. Nepilnametis, gijs visik veiksnum, savo teises gina pats.
4. Jei tvai ar globjai (rpintojai) vaik teises paeidinja, priemoni vaik teisms
utikrinti gali imtis valstybin vaiko teisi apsaugos institucija ar prokuroras.
3.164 straipsnis. Nepilnameio vaiko dalyvavimas utikrinant jo teises
1. Kai sprendiamas bet koks su vaiku susijs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti
savo pairas, turi bti iklausytas tiesiogiai, o jei tai nemanoma, per atstov ir priimant
sprendim jo norus turi bti atsivelgta, jei tai neprietarauja paties vaiko interesams. Sprendiant
klausim dl globjo (rpintojo) paskyrimo ar vaikinimo, vaiko norus turi bti atsivelgiama
iskirtinai.
2. Jei vaikas mano, kad tvai paeidinja jo teises, jis turi teis savarankikai kreiptis
gynybos valstybin vaiko teisi apsaugos institucij, o nuo keturiolikos met ir teism.
121
TREIASIS SKIRSNIS
ASMENINS TV TEISS IR PAREIGOS
3.165 straipsnis. Tv asmenini teisi ir pareig turinys
1. Tvai turi teis ir pareig auklti savo vaikus ir yra atsakingi u savo vaik aukljim ir
vystym, privalo rpintis savo vaik sveikata, j dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tvai atlikdami
ias pareigas turi pirmumo teis prie kitus asmenis.
2. Tvai privalo sudaryti slygas savo vaikams mokytis iki statymuose nustatyto amiaus.
3. Visus klausimus, susijusius su vaik aukljimu, sprendia abu tvai tarpusavio
susitarimu. Jeigu tvai nesusitaria, ginijam klausim sprendia teismas.
3.166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui vard suteikia tvai.
2. Vaikui gali bti suteikiami du vardai.
3. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tv susitarimu. Tvui ir motinai nesusitarus dl
vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
4. Registruojant vaiko, kurio tvai neinomi, gimim, vaikui vard suteikia valstybin
vaiko teisi apsaugos institucija.
3.167 straipsnis. Pavards vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tv pavard.
2. Kai tv pavards skirtingos, vaikui tv susitarimu suteikiama tvo ar motinos pavard
arba dviguba pavard, sudaryta i tvo ir motinos pavardi. Tvui ir motinai nesusitarus dl vaiko
pavards, vaikui pavard suteikiama teismo nutartimi.
3. Registruojant vaiko, kurio tvai neinomi, gimim, vaikui pavard suteikia valstybin
vaik teisi apsaugos institucija.
4. Vaiko vardo ir pavards pakeitimo pagrindus ir tvark nustato teisingumo ministras.
3.168 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta
1. Nepilnameio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal io kodekso antrosios knygos
normas.
2. Vaikas negali bti iskirtas su tvais prie jo nor, iskyrus ioje knygoje numatytus
atvejus.
3. Tvai turi teis reikalauti grinti jiems nepilnameius vaikus i kiekvieno asmens,
laikanio juos pas save ne pagal statym ar teismo sprendim.
3.169 straipsnis. Vaiko gyvenamoji vieta tvams gyvenant skyrium
1. Kai tvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tv susitarimu.
2. Jei kyla ginas tarp tv dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji
vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu i tv.
3. Pasikeitus aplinkybms ar vienam i tv, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji
vieta, atidavus vaik auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis i tv gali reikti
pakartotin iekin dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
3.170 straipsnis. Skyrium gyvenanio tvo ar motinos teis bendrauti su vaiku ir
dalyvauti j aukljant
1. Tvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teis ir pareig bendrauti su vaiku ir
dalyvauti j aukljant.
2. Vaikas, kurio tvai gyvena skyrium, turi teis nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem
tvais, nesvarbu, kur tvai gyvena.
3. Tvas ar motina, pas kur gyvena vaikas, neturi teiss kliudyti antrajam i tv bendrauti
su vaiku ir dalyvauti j aukljant.
4. Kai tvai nesusitaria dl skyrium gyvenanio tvo ar motinos dalyvavimo aukljant
vaik ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo j aukljant tvark nustato teismas.
5. Tvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teis gauti informacij apie vaik i
vis aukljimo, mokymo, gydymo, vaiko teisi apsaugos ir kit staig bei institucij, kurios turi
122
ry su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informacij galima tik tuo atveju, jei yra grsms vaiko
sveikatai ar gyvybei i tvo ar motinos puss, taip pat statym nustatytais atvejais.
6. staig, organizacij ar kitoki institucij ir fizini asmen atsisakymas tvams suteikti
informacij apie j vaikus gali bti skundiamas teismui.
3.171 straipsnis. Bendravimas su vaiku ir dalyvavimas j aukljant ypatingomis
situacijomis
Su vaiku, kuris pateks ypating situacij (sulaikymas, aretas, laisvs atmimo bausms
atlikimas, buvimas stacionarinje gydymo staigoje ir pan.), tvai bendrauja ir dalyvauja j
aukljant statym nustatyta tvarka.
3.172 straipsnis. Kit giminaii bendravimas su vaiku
Tvai (jei j nra globjai (rpintojai) turi sudaryti slygas vaikams bendrauti su
artimaisiais vaiko giminaiiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
GINAI DL VAIK
3.173 straipsnis. Ginai dl vaiko vardo ir pavards
1. Kreiptis su praymu teism suteikti vaikui vard ar pavard, kai tvai nesusitaria, turi
teis vaiko tvas, motina ar neveiksni nepilnamei tv tvai (globjai, rpintojai).
2. Teismas praym suteikti vaikui vard ar pavard nagrinja supaprastinto proceso tvarka
ir vaikui vard ar pavard suteikia nutartimi, iklauss tvus ar gavs j raytinius paaikinimus.
3.174 straipsnis. Ginai dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
1. Kreiptis teism dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tvas, motina, taip
pat nepilnamei tv, neturini visiko veiksnumo, tvai, globjai (rpintojai).
2. Teismas gin isprendia vadovaudamasis vaiko interesais, atsivelgdamas vaiko
nor. vaiko nor gali bti neatsivelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prietarauja jo
interesams.
3.175 straipsnis. Ginai tarp skyrium gyvenani tv dl bendravimo su vaiku ir
dalyvavimo j aukljant
1. Kreiptis teism dl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo j aukljant tvarkos gali vaiko
tvas ar motina, neveiksni nepilnamei tv tvai (globjai, rpintojai).
2. Teismas nustato skyrium gyvenanio tvo ar motinos bendravimo su vaiku tvark,
atsivelgdamas vaiko interesus ir sudarydamas galimyb skyrium gyvenaniam tvui ar motinai
maksimaliai dalyvauti aukljant vaik. Minimalus bendravimas gali bti nustatomas tik tuomet, jei
nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
3.176 straipsnis. Ginai dl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaiiais
1. Jeigu tvai atsisako sudaryti slygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaiiais,
valstybin vaiko teisi apsaugos institucija gali pareigoti tvus sudaryti slygas artimiesiems
giminaiiams bendrauti su vaikais.
2. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija gali atsisakyti pareigoti tvus sudaryti
slygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaiiais, jei toks bendravimas yra prieingas vaiko
interesams.
3. Jei tvai nevykdo valstybins vaik teisi apsaugos institucijos pareigojimo ar artimieji
giminaiiai nesutinka su valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo
atsisakoma pareigoti tvus sudaryti slygas bendrauti su j vaiku, artimieji giminaiiai gali
kreiptis teism.
4. Teismas, atsivelgdamas vaiko interesus, gali pareigoti tvus sudaryti slygas vaikui
bendrauti su artimaisiais giminaiiais, jei tai neprietarauja vaiko interesams.
3.177 straipsnis. Vaiko teis reikti savo nuomon
Teismas, nagrindamas ginus dl vaik, privalo iklausyti vaik, sugebant ireikti savo
pairas, ir isiaikinti vaiko norus.
123
3.178
straipsnis.
Privalomas valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos

dalyvavimas
1. Nagrinjant ginus dl vaik, btinas valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos
dalyvavimas.
2. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, ityrusi eimos aplinkos slygas, pateikia
teismui ivad dl gino. Sprsdamas gin, teismas vertina ne tik ivad, bet ir vaiko norus bei
kitus ali pateiktus rodymus.
PENKTASIS SKIRSNIS
TV VALDIOS APRIBOJIMAS
3.179 straipsnis. Vaik ir tv atskyrimas
1. Tais atvejais, kai tvai (tvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dl susiklosiusi
objektyvi aplinkybi (dl ligos ir pan.) ir reikia nusprsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali
nusprsti atskirti vaik nuo tv (tvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybs susiklosto vienam i
tv, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklti j, vaikas atskiriamas tik nuo to i tv.
2. Atskirtam nuo tv vaikui isaugomos visos asmenins ir turtins teiss bei pareigos,
pagrstos giminyste.
3. Atskyrus vaik nuo tv (tvo ar motinos), tvai netenka teiss gyventi kartu su vaiku ir
reikalauti j grinti i kit asmen. Kitomis teismis tvai gali naudotis tiek, kiek tai manoma
negyvenant kartu su vaiku.
3.180 straipsnis. Tv valdios apribojimo slygos, bdai ir pasekms
1. Kai tvai (tvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklti vaikus, piktnaudiauja
tv valdia, iauriai elgiasi su vaikais, daro aling tak vaikams savo amoraliu elgesiu arba
nesirpina vaikais, teismas gali priimti sprendim dl laikino ar neterminuoto tv (tvo ar
motinos) valdios apribojimo.
2. Laikin ar neterminuot tv (tvo ar motinos) valdios apribojim teismas taiko
atsivelgdamas konkreias aplinkybes, dl kuri praoma apriboti tv valdi. Neterminuotas
tv valdios apribojimas gali bti taikomas tuomet, kai teismas padaro ivad, kad tvai (tvas ar
motina) daro ypating al vaiko vystymuisi ar visikai juo nesirpina, ir nra duomen, kad
padtis gali pasikeisti.
3. Apribojus tv valdi laikinai ar neterminuotai, tvams sustabdomos asmenins ir
turtins teiss, pagrstos giminyste ir nustatytos statym. Ilieka teis matytis su vaiku, iskyrus
atvejus, kai tai prietarauja vaiko interesams. Apribojus tv valdi neterminuotai, be atskiro tv
sutikimo vaikas gali bti vaikintas.
4. Tv valdios apribojimas taikomas tik dl t vaik ir tik tam i tv, dl kurio priimtas
teismo sprendimas.
3.181 straipsnis. Tv valdios apribojimo panaikinimas ar tv valdios apribojimo
bdo pakeitimas kitu
1. Vaiko atskyrimas nuo tv (tvo ar motinos) panaikinamas inykus aplinkybms, dl
kuri vaikas nuo tv atskirtas.
2. Tv valdios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bti panaikinamas, jei
rodoma, kad tvai (tvas ar motina) pakeit savo elges ir gali auklti vaik, ir jei tv valdios
apribojimo panaikinimas neprietarauja vaiko interesams.
3. Jei aplinkybs pasikeit, taiau nra pakankamo pagrindo visikai panaikinti
neterminuot tv valdios apribojim, jis gali bti pakeistas laikinu apribojimu.
4. Jei paaikja, kad panaikinus tv valdios laikin ar neterminuot apribojim lieka
slygos, dl kuri vaikas negali gyventi kartu su tvais, tv valdios laikinas ar neterminuotas
apribojimas gali bti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tv.
5. Jei atskirti tvai (tvas ar motina) nuo vaik savo tv valdi naudoja prieingai vaik
interesams, jiems gali bti taikomas laikinas ar neterminuotas tv valdios apribojimas.
6. Tv valdios apribojim galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas nevaikintas.
124
3.182 straipsnis. Asmenys, turintys teis kreiptis dl tv valdios apribojimo ar

apribojimo panaikinimo
1. Praym dl vaiko atskyrimo nuo tv (tvo ar motinos) gali paduoti vaiko tvai,
artimieji giminaiiai, valstybin vaik teisi apsaugos institucija, prokuroras.
2. Iekin dl laikino ar neterminuoto tv valdios apribojimo gali pareikti vienas i tv,
vaiko artimieji giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko
globjas (rpintojas).
3. Iekin dl tv valdios apribojimo panaikinimo gali pareikti tvai (tvas ar motina),
kuriems yra taikytas tv valdios apribojimas.
4. Praym panaikinti vaiko atskyrim nuo tv (tvo ar motinos) gali paduoti tvai,
vienas i tv, vaiko globjas (rpintojas), artimieji vaiko giminaiiai, valstybin vaiko teisi
apsaugos institucija, prokuroras.
3.183 straipsnis. Tv valdios apribojimo praym nagrinjimas
1. Praymai dl vaiko atskyrimo nuo tv panaikinimo nagrinjami supaprastinto proceso
tvarka. Jei paaikja, kad yra pagrindas tv valdi laikinai ar neterminuotai apriboti, praymas
perduodamas nagrinti iekinio teisena.
2. Teismas, nagrinjantis iekinius dl tv valdios apribojimo bei perduotus nagrinti
iekinine tvarka pareikimus dl vaiko atskyrimo nuo tv, nesaistomas pareikt reikalavim ir
priima sprendim atsivelgdamas susidariusi padt ir vaiko interesus.
3. Teismas iklauso vaiko, galinio suformuluoti savo pairas, nuomon ir tai
atsivelgia.
4. Prims sprendim apriboti tv valdi, teismas tuo paiu sprendimu skiria vaikui
glob (rpyb) ir nustato jo gyvenamj viet.
3.184 straipsnis.
Privalomas valstybins vaik teisi apsaugos institucijos

dalyvavimas
1. Nagrinjant byl dl tv valdios apribojimo, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi
apsaugos institucija.
2. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, ityrusi eimos gyvenimo slygas, pateikia
teismui ivad dl gino. i ivad teismas vertina kartu su kitais byloje esaniais rodymais.
XII SKYRIUS
TURTINS VAIK IR TV TARPUSAVIO TEISS IR PAREIGOS
PIRMASIS SKIRSNIS
TV TEISS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU J VAIKAMS
PRIKLAUSANIU TURTU
3.185 straipsnis. Nepilnamei vaik turto tvarkymas
1. Turt, kuris yra nepilnamei vaik nuosavyb, tvarko j tvai uzufrukto teismis. Tv
uzufrukto teis negali bti keista, parduota ar kitokiu bdu perleista ar suvaryta, i jos taip pat
negali bti iiekoma.
2. Tvai savo nepilnameiam vaikui priklausant turt tvarko bendru sutarimu. Tarp tv
kilus ginui dl turto tvarkymo, bet kuris i j turi teis kreiptis teism su praymu nustatyti turto
tvarkymo tvark.
3. Jeigu tvai ar vienas i j netinkamai tvarko savo nepilnameiam vaikui priklausant
turt, darydami al nepilnameio turtiniams interesams, valstybin vaiko teisi apsaugos
institucija arba prokuroras turi teis kreiptis teism ir prayti nualinti tvus nuo nepilnameiui
priklausanio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nualina tvus nuo j nepilnameio vaiko
turto tvarkymo, panaikina tv uzufrukto teis vaiko turt bei skiria kit asmen nepilnameiui
priklausanio turto administratoriumi. Kai inyksta nualinimo pagrindai, teismas gali leisti tvams
toliau tvarkyti j nepilnamei vaik turt uzufrukto teismis.
3.186 straipsnis. Tv pareigos tvarkant nepilnamei vaik turt
1. Tvai privalo tvarkyti savo nepilnamei vaik turt iimtinai vaik interesais.
125
2. Pajamas ir vaisius, gaunamus i nepilnameiam vaikui priklausanio turto, tvai gali

naudoti eimos reikmms, atsivelgdami vaiko interesus.
3. Nepilnameio vaiko turt tvarkantys tvai neturi teiss tiesiogiai ar per tarpininkus
sigyti savo nuosavybn io turto ar teisi j. i nuostata taip pat taikoma parduodant
nepilnameio turt ar teises j varytynse. Iekin dl toki sandori pripainimo negaliojaniais
gali pareikti vaikas ar jo pdiniai.
4. Nepilnameio vaiko tvams draudiama sudaryti reikalavimo perleidimo sutart, pagal
kuri jie gyt reikalavimo teis savo nepilnameio vaiko turt ar jo teises.
3.187 straipsnis. Nepilnamei vaik turtas, kuriam uzufruktas netaikomas
Tvai neturi teiss tvarkyti uzufrukto teismis savo nepilnamei vaik turto, kuris yra:
1) gytas vaiko u savo paties udirbtas las;
2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomgi tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3) vaikui dovanotas ar jo paveldtas su slyga, kad tam turtui nebus nustatomas
uzufruktas.
3.188 straipsnis. Sandoriai, susij su nepilnameio vaiko turtu
1. Be iankstinio teismo leidimo tvai neturi teiss:
1) perleisti, keisti savo nepilnamei vaik turt ar kitaip suvaryti teises j;
2) savo nepilnamei vaik vardu priimti ar atsisakyti priimti palikim;
3) sudaryti nepilnamei vaik turto nuomos sutart ilgesniam nei penkeri met terminui;
4) nepilnamei vaik vardu sudaryti arbitrain susitarim;
5) nepilnamei vaik vardu sudaryti paskolos sutart, jeigu sutarties suma virija keturi
minimali alg dyd;
6) investuoti nepilnamei vaik pinigines las, jeigu j suma virija deimties minimali
mnesini alg dyd.
2. Jeigu sudarant sandor kyla interes konfliktas tarp t pai tv nepilnamei vaik
arba tarp nepilnameio vaiko ir jo tv, bet kurio i tv praymu teismas tam sandoriui sudaryti
skiria ad hoc globj.
3. Jeigu kyla interes konfliktas tarp nepilnameio vaiko ir vieno i jo tv, vaiko
interesams atstovauja ir sandorius sudaro tas i tv, tarp kurio ir vaiko nra interes konflikto.
4. Paeidus io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas normas, sandoris gali bti pripaintas
negaliojaniu pagal vaiko, vieno i jo tv ar j pdini iekin.
3.189 straipsnis. Draudimas perleisti ar suvaryti uzufrukto teis
1. Nepilnamei vaik tvams, tvarkantiems savo vaik turt uzufrukto teise, draudiama
perleisti, keisti ar kitokiu bdu suvaryti uzufrukto teis.
2. Pagal nepilnamei vaik tv kreditori reikalavimus negali bti iiekoma i
nepilnamei vaik turto ar i j tv uzufrukto teiss.
3.190 straipsnis. Uzufrukto teis, kai turt tvarko tik vienas i tv
1. Jeigu tv valdia priklauso tik vienam i nepilnameio vaiko tv, tai vaiko turt
uzufrukto teise tvarko tik is tvas arba motina. Ituokos ar gyvenimo skyrium atveju turto
tvarkymo teis priklauso tam i tv, su kuriuo lieka gyventi vaikas.
2. Jei nepilnameio vaiko tvas (motina) sudaro nauj santuok, jis (ji) isaugo uzufrukto
teis nepilnameio vaiko turt, taiau privalo pervesti vaiko sskait visas turto duodamas
pajamas ir atskirai sutvarkyti vaisi apskait, kurie virija ilaidas vaiko ugdymui (aukljimui,
lavinimui, materialiniam aprpinimui). Jeigu naujas vaiko tvo (motinos) sutuoktinis vaik
vaikina, tai jis taip pat gyja turto tvarkymo teis.
3.191 straipsnis. Turto tvarkymo ir uzufrukto teiss pabaiga
1. Tvai netenka teiss tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamei vaik turt, kai:
1) statym nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas;
2) statym nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuok;
3) vaikas sulaukia pilnametysts;
4) teismas nualina tvus nuo turto tvarkymo;
126
5) teismas atskiria vaikus nuo tv ar apriboja tv valdi.

2. Jeigu pasibaigus uzufrukto teisei vaiko tvai (ar vienas i j, su kuriuo gyvena vaikas) ir
toliau naudojasi vaiko turtu, jie privalo grinti vaikui turt ir visas i vaiko turto gautas pajamas ir
vaisius nuo to momento, kai to pareikalavo vaikas ar jo atstovas.
ANTRASIS SKIRSNIS
VAIK IR TV TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS
3.192 straipsnis. Tv pareiga materialiai ilaikyti savo vaikus
1. Tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus. Ilaikymo tvarka ir forma
nustatoma bendru tv susitarimu.
2. Ilaikymo dydis turi bti proporcingas nepilnamei vaik poreikiams bei j tv
turtinei padiai ir utikrinti btinas vaikui vystytis slygas.
3. Materialin ilaikym savo nepilnameiams vaikams privalo teikti abu tvai
proporcingai savo turtinei padiai.
3.1921 straipsnis. Tv pareiga ilaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametysts
1. Tvai, turintys galimyb, privalo ilaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametysts, kurie
mokosi pagal vidurinio ugdymo program ar pagal formaliojo profesinio mokymo program
pirmajai kvalifikacijai gyti arba studijuoja auktojoje mokykloje pagal nuolatins studij formos
program ir yra ne vyresni negu 24 met ir kuriems btina materialin parama, atsivelgiant
vaik, sulaukusi pilnametysts, turtin padt, gaunamas pajamas, galimyb patiems gauti pajam
ir kitas svarbias aplinkybes. Tvai neprivalo ilaikyti vaik, sulaukusi pilnametysts, kurie siekia
ne pirmojo auktojo isilavinimo ar profesins kvalifikacijos.
2. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametysts, tvai (ar vienas i j) nevykdo pareigos
materialiai ilaikyti savo vaik, vaikas turi teis kreiptis teism dl ilaikymo priteisimo.
3. Teismas, priimdamas sprendim dl ilaikymo priteisimo ir nustatydamas ilaikymo
dyd, atsivelgia vaiko ir jo tv eimin bei turtin padt, taip pat kitas bylai svarbias
aplinkybes.
4. Vaik, sulaukusi pilnametysts, ilaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi io
kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-396, 2013-06-20, in., 2013, Nr. 73-3654 (2013-07-09)
3.193 straipsnis. Tv susitarimas dl savo nepilnamei vaik ilaikymo

1. Nepilnamei vaik tvai, nutraukdami santuok bendru sutarimu (io kodekso 3.51
straipsnis) arba praddami gyventi skyrium (io kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutart, kurioje
numato tarpusavio pareigas materialiai ilaikant savo nepilnameius vaikus, taip pat tokio
ilaikymo tvark, dyd ir formas. i sutart tvirtina teismas (io kodekso 3.53 straipsnis).
2. Nepilnamei vaik tvai gali sudaryti sutart dl savo vaik materialinio ilaikymo taip
pat ir nutraukiant santuok kitais pagrindais.
3. Jeigu vienas i tv nevykdo teismo patvirtintos j sutarties dl nepilnamei vaik
ilaikymo, kitas i tv gyja teis kreiptis teism dl vykdomojo rato idavimo.
3.194 straipsnis. Ilaikymo priteisimas
1. Jeigu nepilnameio vaiko tvai (ar vienas j) nevykdo pareigos materialiai ilaikyti savo
nepilnameius vaikus, teismas ilaikym priteisia pagal vieno i tv ar vaiko globjo (rpintojo)
arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos iekin.
2. Ilaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tvai, nutraukdami santuok ar praddami gyventi
skyrium, nesusitar dl savo nepilnamei vaik ilaikymo ios knygos nustatyta tvarka.
3. Ilaikym teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametysts, iskyrus atvejus,

kai vaikas yra nedarbingas dl negalumo, kuris jam nepilnameiui nustatytas.
4. Priteisto ilaikymo iiekojimas nutraukiamas, jeigu:
127
1) nepilnametis emancipuojamas;
2) vaikas sulauk pilnametysts;
3) vaikas vaikinamas;
4) vaikas mirta.
5. Kai asmuo, i kurio buvo priteistas ilaikymas, mir, ilaikymo pareiga pereina jo
pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo primimo bdas pagal io
kodekso penktosios knygos normas.
Nr. IX-2571, 2004-11-11, in., 2004, Nr. 171-6319 (2004-11-26)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-06-07, in., 2007, Nr. 65-2529 (2007-06-12)
Nr. XII-396, 2013-06-20, in., 2013, Nr. 73-3654 (2013-07-09)
3.195 straipsnis. Ilaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tv

Tv pareiga ilaikyti savo nepilnameius vaikus ilieka ir atskyrus vaikus nuo tv arba
apribojus tv valdi, iskyrus atvejus, kai vaikas vaikinamas.
3.196 straipsnis. Ilaikymo forma ir dydis
1. Teismas gali priteisti ilaikym nepilnameiams vaikams i j tv (vieno j), kurie
nevykdo pareigos ilaikyti savo vaikus, iais bdais:
1) kas mnes mokamomis periodinmis imokomis;
2) konkreia pinig suma;
3) priteisiant vaikui tam tikr turt.
2. Kol bus inagrinta byla, teismas nutartimi gali pareigoti mokti laikin ilaikym.
3.197 straipsnis. Priverstinis keitimas (hipoteka)
Prireikus teismas, priimdamas sprendim dl ilaikymo priteisimo, nustato tv (ar vieno
i j) turtui priverstin keitim (hipotek). Jeigu teismo sprendimas dl ilaikymo iiekojimo
nevykdomas, tai iiekoma i keisto turto statym nustatyta tvarka.
3.198 straipsnis. Ilaikymo priteisimas, kai ilaikymas turi bti mokamas dviem ar
daugiau vaik
1. Teismas, priteisdamas ilaikym dviem ar daugiau vaik, turi nustatyti tok ilaikymo
dyd, kuris bt pakankamas tenkinti bent minimalius vis vaik poreikius.
2. Iiekota ilaikymo suma visiems vaikams turi bti panaudota lygiomis dalimis,
iskyrus atvejus, kai dl svarbi prieasi (ligos ir kt.) yra btina nukrypti nuo lygybs principo.
3.199 straipsnis. Pajam, i kuri iskaitomas priteistas ilaikymas, rys
Nepilnameiams vaikams priteistas ilaikymas iiekomas i privalanio j mokti tvo
(motinos) darbo umokesio, taip pat i vis kit j pajam ri.
3.200 straipsnis. Ilaikymo priteisimo momentas
Ilaikymas priteisiamas nuo teiss ilaikym atsiradimo dienos, taiau ilaikymo
siskolinimas negali bti iiekotas daugiau kaip u trejus metus iki iekinio pareikimo dienos.
3.201 straipsnis. Ilaikymo dydio ir formos pakeitimas
1. Teismas gali pagal vaiko, jo tvo (motinos) arba valstybins vaiko teisi apsaugos
institucijos ar prokuroro iekin sumainti arba padidinti priteisto ilaikymo dyd, jeigu po teismo
sprendimo, kuriuo buvo priteistas ilaikymas, primimo i esms pasikeit ali turtin padtis.
2. Priteisto ilaikymo dydis gali bti padidintas atsiradus papildomoms vaiko prieiros
ilaidoms (vaiko liga, sualojimas, slaugymas ar nuolatin prieira). Prireikus teismas gali
priteisti atlyginti ir bsimas vaiko gydymo ilaidas.
3. Teismas pagal io straipsnio 1 dalyje nurodyt asmen praym gali pakeisti priteisto
ilaikymo form.
3.202 straipsnis. Ilaikymo iiekojimas, kai vaikui nustatyta globa (rpyba)
128
1. Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rpyba), tai ilaikymas iiekomas globjui
(rpintojui), kuris privalo naudoti gaut ilaikym iimtinai vaiko interesams.
2. Jeigu vaikas, kuriam priteistas ilaikymas, gyvena vaik globos institucijoje, ilaikymas
iiekomas ir mokamas vaik globos institucijai. Tokiu atveju vaik globos institucija atidaro
kiekvieno ilaikym gaunanio vaiko sskait valstybs kontroliuojamoje kredito staigoje. ioje
sskaitoje esaniomis lomis statym nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats
vaikas ar vaiko interesais jo globjas (rpintojas).
3.203 straipsnis. Ilaikymo naudojimas
1. Vaikui skirtas ilaikymas privalo bti naudojamas tik jo interesams.
2. Vaikui skirtas ilaikymas, kur jo tvai, globjai (rpintojai) panaudoja ne vaiko
interesams, yra iiekomas i asmens, panaudojusio ilaikym ne vaiko interesams, turto pagal
vaiko atstov, valstybins vaik teisi apsaugos institucijos ar prokuroro iekin.
3.204 straipsnis. Valstybs ilaikomi vaikai
1. Valstyb ilaiko nepilnameius vaikus, ilgiau kaip mnes negaunanius ilaikymo i
tvo (motinos) ar i kit pilnamei artimj giminaii, turini galimyb juos ilaikyti.
2. Valstybs teikiamo ilaikymo dyd, tvark ir slygas nustato Vyriausyb.
3. Valstyb, teikusi ilaikym nepilnameiams vaikams pagal straipsn, turi atgrtinio
reikalavimo teis iiekoti vaikui suteiktas ilaikymo las i vaiko tv ar kit jo pilnamei
artimj giminaii, jeigu jie neteik vaikui ilaikymo dl prieasi, teismo pripaint
nesvarbiomis.
3.205 straipsnis. Pilnamei vaik pareiga ilaikyti savo tvus
1. Pilnameiai vaikai privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus ir jais
rpintis.
2. Ilaikymas mokamas vaik ir tv tarpusavio susitarimu arba pagal tv iekin teismo
sprendimu priteisus ilaikym i vaik.
3. Ilaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinig suma, mokama kas mnes.
4. Ilaikymo dyd nustato teismas, atsivelgdamas vaik ir tv eimin bei turtin
padt, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas ilaikymo dyd, turi
atsivelgti vis pilnamei to tvo (motinos) vaik pareig ilaikyti tvus, neatsivelgiant tai, ar
iekinys dl ilaikymo priteisimo pareiktas visiems vaikams ar tik vienam i j.
3.206 straipsnis. Atsisakymas priteisti ilaikym tvams
1. Teismas gali atleisti pilnameius vaikus nuo pareigos ilaikyti savo nedarbingus tvus,
jeigu nustato, kad tvai veng atlikti savo pareigas nepilnameiams vaikams.
2. Jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tv nuolatinai dl pai tv kalts, tokie tvai
neturi teiss ilaikym.
3.207 straipsnis. Nedarbing tv papildom ilaid kompensacija
1. Jeigu pilnameiai vaikai nesirpina savo nedarbingais tvais, teismas pagal tv iekin
gali i vaik priteisti papildomas ilaidas, tv turtas dl sunkios j ligos, sualojimo ar jiems
btinos prieiros, kuri atlygintinai atliko paaliniai asmenys.
2. Teismas, priteisdamas toki papildom ilaid kompensacij, turi atsivelgti tv ir
vaik eimin ir turtin padt bei kitas bylai svarbias aplinkybes.
3.208 straipsnis. Ilaikymo indeksavimas
Jeigu ilaikymas buvo priteistas periodinmis imokomis, ilaikymo suma indeksuojama
kasmet Vyriausybs nustatyta tvarka atsivelgiant infliacij.
V DALIS
VAIKINIMAS
XIII SKYRIUS
VAIKINIMO SLYGOS IR TVARKA
129
3.209 straipsnis. Vaikai, kuriuos leidiama vaikinti

1. vaikinimas galimas tik vaiko interesais.
2. vaikinti leidiama tik tuos vaikus, kurie yra rayti vaikinam vaik apskait (sra),
iskyrus atvejus, kai vaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai vaikinamas vaikas, gyvenantis
vaikintojo eimoje.
3. vaikinti leidiama tik ne jaunesnius kaip trij mnesi nepilnameius vaikus.
4. Neleidiama vaikinti savo vaik, seser ir broli.
5. vaikint vaik leidiama vaikinti tik tvio (mots) sutuoktiniui.
6. vaikinti iskiriant seseris ir brolius leidiama tik iimtiniais atvejais, kai negalima
utikrinti seser ir broli gyvenimo kartu dl j sveikatos arba kai dl vairi aplinkybi seserys ir
broliai jau buvo iskirti ir nra galimybi utikrinti j gyvenimo kartu.
3.210 straipsnis. Asmenys, turintys teis vaikinti
1. vaikintojais gali bti pilnameiai abiej lyi asmenys iki penkiasdeimties met,
tinkamai pasireng vaikinti. Iimtiniais atvejais teismas gali leisti vaikinti ir vyresnio amiaus
asmenims.
2. Teis vaikinti turi sutuoktiniai. Iimtiniais atvejais leidiama vaikinti nesusituokusiam
asmeniui ar vienam i sutuoktini.
3. Nesusituok asmenys to paties vaiko vaikinti negali.
4. vaikintojai negali bti asmenys, teismo pripainti neveiksniais ioje srityje arba ribotai
veiksniais ioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tv valdia, buv vaiko globjai
(rpintojai), jei globa (rpyba) panaikinta dl j kalts.
5. Asmenys, norintys sivaikinti vaik (iskyrus vaiko motinos (tvo) sutuoktin ir

giminaiius), turi bti traukti asmen, norini sivaikinti vaik, apskait, kuri tvarko valstybin
vaikinimo institucija.
6. Jeigu t pat vaik nori vaikinti keli vaikintojai, pirmenyb, atsivelgiant vaiko
interesus, teikiama:
1) giminaiiams;
2) sutuoktiniams;
3) asmenims, vaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) Lietuvos Respublikos pilieiams;
5) asmenims, vaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir vaikius;
6) asmenims, kuri eimoje aukljamas ir ilaikomas vaikas, kur norima vaikinti.
3.211 straipsnis. Amiaus skirtumas tarp vaikintojo ir vaikinamo vaiko
1. Amiaus skirtumas tarp vaikintojo ir vaikinamo vaiko turi bti ne maesnis kaip
atuoniolika met.
2. vaikinant savo sutuoktinio vaikus arba vaikius, amiaus skirtumas, nustatytas io
straipsnio 1 dalyje, teismo gali bti sumaintas iki penkiolikos met.
3.212 straipsnis. Tv sutikimas vaikinti
1. vaikinimui btinas vaiko tv raytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
2. Jei vaikinamo vaiko tvai yra nepilnameiai ar neveiksns, btinas j tv arba globj
(rpintoj) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei vaikinamas vaikas turi statym nustatyta
tvarka paskirt globj (rpintoj) (iskyrus valstybin globos institucij), btinas globjo
(rpintojo) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
3. Tvai sutikim vaikinti vaik konkreiam vaikintojui gali duoti tik tuo atveju, jei jis
yra giminaitis.
2. Jei vaikinamo vaiko tvai yra nepilnameiai ar neveiksns ioje srityje, btinas j tv
arba globj (rpintoj) raytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei vaikinamo vaiko tvai yra
ribotai veiksns ioje srityje, btinas j ir j rpintoj raytinis sutikimas, patvirtintas teismo.
Jeigu rpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus ioje srityje asmens praymu jo raytin
130
sutikim vaikinti gali patvirtinti teismas. iuo atveju papildomo teismo patvirtinimo
nereikalaujama. Jei vaikinamas vaikas turi statym nustatyta tvarka paskirt globj (rpintoj)
(iskyrus valstybin globos institucij), btinas globjo (rpintojo) raytinis sutikimas, patvirtintas
teismo.
5. Nutarties, patvirtinanios sutikim vaikinti, siteisjus nuora teismas per tris darbo
dienas isiunia valstybinei vaikinimo institucijai.
3.213 straipsnis. Tv sutikimo vaikinti vaik ataukimas
1. Tvai savo duot sutikim vaikinti gali ataukti, jei dl vaikinimo nra priimtas teismo
sprendimas. Ataukti tv, kurie yra neveiksns ioje srityje, sutikim vaikinti gali globjai.
Tvai, pripainti ribotai veiksniais ioje srityje, savo sutikim vaikinti gali ataukti tik kartu su
rpintojais. Jeigu rpintojai nesutinka ataukti sutikim vaikinti, ribotai veiksni ioje srityje
asmen praymu j sutikimo vaikinti ataukim gali patvirtinti teismas. iuo atveju papildomo
teismo patvirtinimo nereikalaujama.
2. Pareikim dl sutikimo vaikinti vaik ataukimo tvai (neveiksni ioje srityje tv
globjai ar ribotai veiksns ioje srityje tvai kartu su rpintojais) turi teikti valstybinei vaikinimo
institucijai. Jei vaikas vaikintas, valstybin vaikinimo institucija apie tai pranea tvams,
neatskleisdama vaikintoj. Praym teikus iki dienos, kuri turi bti nagrinjamas teisme
praymas dl vaikinimo, valstybin vaikinimo institucija pranea teismui, nagrinjaniam
praym, apie sutikimo ataukim ir pasiunia sutikimo ataukimo pareikim nagrinti t
sutikim patvirtinusiam teismui. Praymo dl vaikinimo nagrinjimas sustabdomas, kol bus
isprstas sutikimo ataukimo klausimas.
3. Teismas nepatvirtina sutikimo vaikinti ataukimo, jei nuo tv valdios apribojimo yra
praj vieneri metai ir tv valdios apribojimas nepanaikintas arba jeigu nustato, kad tvai
(neveiksni ioje srityje tv globjai ar ribotai veiksns ioje srityje tvai kartu su rpintojais)
duot sutikim ataukia tik siekdami materialins naudos.
3.214 straipsnis. vaikinimas be tv sutikimo

vaikinamo vaiko tv sutikimo nereikalaujama, jeigu tvai yra neinomi ar mir, jeigu
tvams neterminuotai apribota tv valdia arba jeigu tvai paskelbti mirusiais.
3.215 straipsnis. vaikinamo vaiko sutikimas

1. Kai vaikinamas deimties met sulauks vaikas, btinas jo raytinis sutikimas.
Sutikim vaikas duoda teismui, be io sutikimo vaikinti negalima.
2. Kai vaikinamas deimties met nesulauks vaikas, jei jis sugeba ireikti savo
nuomon, turi bti iklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendim, turi atsivelgti vaiko
nor, jei jis neprietarauja jo paties interesams.
3.216 straipsnis. vaikintojo sutuoktinio sutikimas vaikinti
1. Jeigu vaik vaikina vienas i sutuoktini, btinas kito sutuoktinio raytinis sutikimas
vaikinti. Jeigu kitas sutuoktinis ribotai veiksnus ioje srityje, btinas io ribotai veiksnaus
sutuoktinio ir jo rpintojo raytinis sutikimas vaikinti. Jeigu rpintojas sutikimo vaikinti neduoda,
ribotai veiksnaus ioje srityje sutuoktinio praymu jo raytin sutikim vaikinti gali patvirtinti
teismas.
2. Kito sutuoktinio sutikimo vaikinti nereikalaujama, jeigu teismas yra prims sprendim
dl sutuoktini gyvenimo skyrium arba jeigu sutuoktinis yra paskelbtas neinia kur esaniu ar
pripaintas neveiksniu ioje srityje.
131
3.217 straipsnis. Pasirengimo vaikinti patikrinimas

1. Valstybins vaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai isiaikina, ar
bsimiems tviams nra io kodekso treiojoje knygoje numatyt klii vaikinti, itiria j
gyvenimo slygas, bd, surenka informacij apie sveikatos bkl ir pateikia ivad dl bsimj
vaikintoj pasirengimo vaikinti. Medicinini kontraindikacij, kurioms esant asmenys negali bti
vaikintojai, sra patvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija.
2. Jei bsimieji tviai nesutinka su atestuoto socialinio darbuotojo ivada dl j
pasirengimo vaikinti, jie gali i ivad apsksti teismui.
3. Ar tviai turi tinkamas slygas ir deramai pasireng vaikinimui, nusprendia teismas,
nagrinjantis praym dl vaikinimo.
4. Bsimiesiems tviams, ketinantiems vaikinti vaik usienyje, ivad, ar nra statym
numatyt klii vaikinti ir ar bsimieji tviai tinkamai pasireng vaikinti, nutartimi patvirtina
Vilniaus apygardos teismas.
3.218 straipsnis. Duomen apie vaikinam vaik pateikimas
1. Valstybin vaikinimo institucija pateikia teismui duomenis apie vaikinamo vaiko
kilm, vystymsi, sveikatos bkl ir eim.
2. Duomenis apie galimus vaikinti vaikus iki praymo vaikinti padavimo teismui
valstybin vaikinimo institucija privalo pateikti visiems asmenims, raytiems norini vaikinti
eil.
3.219 straipsnis. vaikinimo apskaita
1. Asmen, norini vaikinti vaikus, ir vaik, galim vaikinti, apskait tvarko valstybin
vaikinimo institucija, kurios nuostatus tvirtina Vyriausyb.
2. Teismas, prims sprendim neterminuotai apriboti tv valdi ar nutartimi patvirtins
tv raytin sutikim vaikinti t tv vaik, siteisjus teismo sprendim ar nutart per tris darbo
dienas isiunia valstybinei vaikinimo institucijai.
3. Sujus vieneriems metams nuo laikino tv valdios apribojimo, valstybin vaikinimo
institucija isiaikina, ar tvams nepanaikintas tv valdios apribojimas. Jei tv valdios
apribojimas nepanaikintas, j vaikas traukiamas galim vaikinti vaik apskait.
3.220 straipsnis. Praym vaikinti nagrinjimas
1. Lietuvos Respublikos piliei praymus vaikinti nagrinja apylinks teismai pagal
pareikjo arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet, dalyvaujant pareikjams ir valstybins
vaikinimo institucijos atstovui.
2. Usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet, gyvenant
Lietuvos Respublikoje arba usienio valstybje, nagrinja Vilniaus apygardos teismas.
3. Praymas vaikinti nagrinjamas ypatingosios teisenos tvarka. siteisjus teismo
sprendim vaikinti teismas ne vliau kaip kit darbo dien po io sprendimo siteisjimo dienos
privalo elektronini ryi priemonmis isisti vaiko gimim registravusiai civilins metrikacijos
staigai.
3.221 straipsnis. vaikinimo konfidencialumas
1. vaikinimo byl teismas nagrinja udarame teismo posdyje.
2. Be tvi sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametysts, negali bti atskleisti duomenys
apie vaikinim.
3. Vaikui nuo keturiolikos met, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaiiams
pagal kilm ar kitiems asmenims teismo, nagrinjusio vaikinimo byl, leidimu gali bti suteikta
informacija apie vaikinim, jei i informacija reikalinga dl vaiko, jo artimojo giminaiio ar kit
asmen sveikatos ar kit svarbi prieasi.
3.222 straipsnis. Vaiko perklimas eim iki vaikinimo
1. Bsimiems tviams valstybins vaikinimo institucijos praymu ar savo iniciatyva
teismas iki vaikinimo gali nustatyti nuo ei iki dvylikos mnesi bandomj laik ir perkelti
vaik gyventi, auklti ir ilaikyti bsimj tvi eim. Jei priimama nutartis perkelti vaik
eim, vaikinimo bylos nagrinjimas sustabdomas.
132
2. Bandomasis laikas gali bti skiriamas atsivelgiant bsim tvi ir vaiko psichologin
pasirengim vaikinti, bsim tvi ir vaikio bendravimo trukm iki praymo vaikinti ir kitas
aplinkybes, dl kuri gali kilti abejoni, ar vaikas pritaps vaikintoj eimoje.
3. Teismo nutartimi vaik perklus eim iki vaikinimo, vaiko ir bsim vaikintoj
tarpusavio teiss ir pareigos, iskyrus paveldjimo, prilyginamos vaik ir tv pagal kilm
tarpusavio teisms bei pareigoms.
4. vaikin vaik, vaikintojai laikomi vaiko tvais pagal statym nuo nutarties perkelti
vaik eim siteisjimo. Teismas tai paymi teismo sprendime.
3.223 straipsnis. Pirmenyb vaikinti
1. Jeigu vaikinti t pat vaik nori keli asmenys, pirmenyb suteikiama tokia eile:
1) asmenims, vaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir vaikius;
2) giminaiiams;
3) asmenims, vaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) sutuoktiniams.
2. Jei vaikinti vaik pareikia nor keli tos paios eils asmenys, sivaikina tas, kuris
pirmas trauktas apskait vaikinti.
3.224 straipsnis. vaikinimas usienio valstybs pilieiui
1. Usienio valstybs pilieiui, vaikinaniam vaik, taikomos io kodekso 3.2093.221
straipsniuose nustatytos taisykls.
2. Be io kodekso 3.2093.221 straipsniuose nustatyt taisykli, vaikinimas usienio
valstybs pilieiams galimas, jeigu:
1) per eis mnesius nuo vaiko raymo galim vaikinti vaik sra nra Lietuvos
Respublikos piliei praym vaikinti ar globoti vaik;
2) vaiko, aukljamo ir ilaikomo eimoje ar eimynoje, eimos ar eimynos tvai duoda
teismui raytin sutikim vaikinti;
3) vaiko globjas (rpintojas) duoda teismui raytin sutikim vaikinti.
3. Teismas turi teis vaiko interesais priimti sprendim vaikinti be eimos, eimynos tv,
globjo (rpintojo) sutikimo.
4. Kai vaikas vaikinamas kitoje valstybje, turi bti imamasi vis reikiam priemoni,
kad vaiko kurdinimas kitoje valstybje neleist su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamos
materialins naudos.
5. Sprendiant klausim dl vaiko vaikinimo usienio valstybs pilieiui, privalo bti
atsivelgta vaiko aukljimo paveldimum, etnin kilm, religin ir kultrin priklausomyb ir
gimtj kalb, taip pat ar valstybs, kuri vaikas vaikinamas, teis atitinka 1993 m. gegus 29 d.
Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje,
reikalavimus.
3.225 straipsnis. vaikinimo, atlikto usienyje, pripainimas
vaikinimas, atliktas usienyje, pripastamas tarptautini sutari ir io kodekso
pirmosios knygos norm nustatyta tvarka ir slygomis.
3.226 straipsnis. Vaik, usienio valstybs piliei, vaikinimas
1. Vaikai usienio valstybs pilieiai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje vaikinami io
skyriaus nustatyta tvarka, jeigu tarptautinje sutartyje arba susitarime su atitinkama usienio
valstybe ir Lietuvos Respublika nra nustatyta kitokia j vaikinimo tvarka.
2. Usienio valstybi piliei praymus vaikinti vaikus nagrinja Vilniaus apygardos
teismas.
XIV SKYRIUS
VAIKINIMO TEISINS PASEKMS
3.227 straipsnis. vaikinimo pasekms
1. vaikinimu panaikinamos tv ir vaik bei j giminaii pagal kilm tarpusavio
asmenins ir turtins teiss bei pareigos ir sukuriamos tviams bei j giminaiiams ir vaikiams
133
bei j palikuonims tarpusavio asmenins ir turtins teiss bei pareigos kaip giminaiiams pagal
kilm.
2. vaikintojai laikomi vaiko tvais pagal statym nuo teismo sprendimo vaikinti
siteisjimo, iskyrus io kodekso 3.222 straipsnio 4 dalyje numatyt iimt.
3.228 straipsnis. vaikio vardas ir pavard
1. Teismo sprendimu vaikintam vaikui suteikiama tvi pavard ir gali bti pakeiiamas
vaiko vardas, jeigu vard pakeisti sutinka vaikas, galintis ireikti savo nuomon.
2. tvi ir vaikio, galinio ireikti savo nuomon, praymu vaikui gali bti paliekama
buvusi pavard pagal kilm.
3. Kai dl vaikio pavards ar vardo nesutaria tviai tarp savs ar su vaiku, pavards ar
vardo pakeitimo klausim isprendia teismas, atsivelgdamas vaiko interesus.
VI DALIS
KIT EIMOS NARI TEISS IR PAREIGOS
XV SKYRIUS
BENDRAS GYVENIMAS NEREGISTRAVUS SANTUOKOS
3.229 straipsnis. Taikymo ribos
io skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, registrav savo
partneryst statym nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne maiau kaip vienerius metus neregistrav
santuokos (sugyventiniai), turdami tiksl sukurti eiminius santykius.
3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisin reim nustato io skyriaus normos
1. io skyriaus normos nustato iame straipsnyje numatyto turto teisin reim, jeigu
sugyventiniai turt bendrai gijo ir bendrai naudoja.
2. Sugyventini bendrai naudojamu turtu pripastama:
1) bendrai gytas gyvenamasis namas ar butas, kur sugyventiniai naudoja bendrai
gyvendami;
2) vieno i sutuoktini nuomos, uzufrukto teis ar kitokia teis naudotis gyvenamuoju
namu ar butu, kur sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
3) bendrai gytas nekilnojamasis daiktas, susijs su bendram gyvenimui naudojamu
gyvenamuoju namu ar butu, jeigu is nekilnojamasis daiktas sugyventini bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti nam apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai gyja ir naudoja,
iskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja.
3. io skyriaus normos netaikomos turtui, kur sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas,
vasarnamis ir pan.).
3.231 straipsnis. Sugyventini bendrai naudojamo turto teisinis reimas
1. Jeigu io kodekso 3.230 straipsnyje nurodyti nekilnojamieji daiktai ar teiss j
registruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru praymu gali nurodyti
atitinkamam vieam registrui rayti reikiam ra apie tai, kad iuos daiktus ar teises juos abu
sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prayme esani sugyventini para tikrum turi
patvirtinti notaras.
2. Sugyventiniai turi teis sudaryti notarine tvarka sutart, kurioje jie nustato bendrai gyto
ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus j bendram gyvenimui. Tokiai sutariai
mutatis mutandis taikomos io kodekso 3.1013.108 straipsni nuostatos.
3.232 straipsnis. Bendrai gyto ir naudojamo turto padalijimas
Visas turtas, kur sugyventiniai gijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali bti
padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus j bendram gyvenimui arba
vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudar notarine tvarka patvirtintos sutarties dl turto
padalijimo.
3.233 straipsnis. Teiss disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai
134
1. Sugyventinis be kito sugyventinio raytinio sutikimo neturi teiss parduoti, dovanoti ar

kitokiu bdu perleisti, inuomoti, keisti j bendrai gyt ir naudojam turt ar kitaip suvaryti
teises j.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dl savo
neveiksnumo arba jo sutikimo nemanoma gauti dl kitoki svarbi prieasi. Tokiu atveju
leidim sudaryti sandor kito sugyventinio praymu gali duoti teismas.
3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti paeidus io straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas taisykles,
gali bti pripainti negaliojaniais pagal sutikimo nedavusio sugyventinio iekin, iskyrus atvejus,
kai treiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, keistas ar inuomotas, buvo siningas. Pareikti
iekin pripainti sandor negaliojaniu sugyventinis turi teis per vienerius metus nuo tos dienos,
kai suinojo ar turjo suinoti apie tok sandor.
3.234 straipsnis. Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka
1. Kad padalyt bendrai sugyventini gyt ir naudojam turt io kodekso 3.232
straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventini bendrai gyt ir naudojam turt ir
kiekvieno j atskir turt. Kai nustatomas sugyventini bendrai gytas ir naudojamas turtas,
atimamos sutuoktini bendros skolos, kurias sugyventiniai turjo pasibaigus j bendram
gyvenimui.
2. Liks bendrai gytas ir naudojamas turtas, atskaiiavus sugyventini bendras skolas,
padalijamas tarp j lygiomis dalimis, iskyrus io straipsnio numatytas iimtis.
3. Nuo lygi dali principo teismas turi teis nukrypti, jeigu, atsivelgiant sugyventini
nepilnamei vaik interesus, sugyventini bendro gyvenimo trukm, j ami, sveikat, turtin
padt, asmenin indl bendro turto sukaupim bei kitas svarbias aplinkybes, bt teisinga ir
protinga vienam sugyventiniui priteisti didesn turto dal.
4. Gyvenamasis namas ar butas gali bti paliktas sugyventiniui, kuriam, atsivelgiant jo
ami, sveikat, turtin padt, jo nepilnamei vaik interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis
yra reikalingesnis. Tokiu atveju io sugyventinio kito turto dalis mainama. Jeigu gyvenamojo
namo ar buto vert virijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dal, jis turi imokti kitam
sugyventiniui kompensacij pinigais.
5. Gyvenamasis namas ar butas, kuris priklaus nuosavybs teise vienam sugyventiniui
prie prasidedant j bendram gyvenimui, gali bti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu is
sugyventinis turi bendr nepilnamei vaik arba dl savo sveikatos, amiaus ar dl kitoki
svarbi aplinkybi neturi savo gyvenamosios patalpos.
6. Kitas turtas, nenumatytas io kodekso 3.230 straipsnyje, kuris buvo gytas ar
priirimas panaudojant abiej sugyventini las, dalijamas pagal bendrosios dalins nuosavybs
taisykles.
3.235 straipsnis. Teis naudotis gyvenamja patalpa
1. Teismas, atsivelgdamas bendro gyvenimo trukm, sugyventini nepilnamei vaik
interesus, sugyventini ami, sveikat, turtin padt bei kitas svarbias aplinkybes, turi teis
palikti naudotis nuomojama gyvenamja patalpa tam sugyventiniui, kuriam ta gyvenamoji patalpa
reikalingesn.
2. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali pareigoti sugyventin, kuriam palikta
teis naudotis nuomojama gyvenamja patalpa, imokti kitam sugyventiniui pinigin
kompensacij, susijusi su kitos gyvenamosios patalpos iekojimo ir persiklimo ilaidomis.
XVI SKYRIUS
KIT EIMOS NARI TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS
3.236 straipsnis. Pilnameio brolio (sesers) pareiga ilaikyti nepilnamet brol (seser)
1. Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimyb, privalo ilaikyti paramos reikaling
nepilnamet brol (seser), neturint tv arba negalint gauti j ilaikymo.
2. Ilaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos ios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio
normos.
3.237 straipsnis. Vaikaii ir seneli tarpusavio ilaikymas
135
1. Pilnameiai vaikaiiai, turinys galimyb, privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos

reikalingus senelius.
2. Seneliai, turintys galimyb, privalo ilaikyti paramos reikalingus savo nepilnameius
vaikaiius, neturinius tv arba negalinius gauti j ilaikymo.
3. Ilaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomos ios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio
normos.
VII DALIS
GLOBA IR RPYBA
XVII SKYRIUS
3.238 straipsnis. Globa
1. Globa yra nustatoma siekiant gyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje
srityje fizinio asmens teises ir interesus.
2. Asmens globa apima ir jo turto glob, taiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali bti
paskirtas turto administratorius.
3.239 straipsnis. Rpyba
1. Rpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje
fizinio asmens teises ir interesus.
2. Asmens rpyba apima ir jo turto rpyb, taiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali
bti paskirtas turto administratorius.
3.240 straipsnis. Globjo ir rpintojo teisin padtis
1. Globjas ir rpintojas yra savo globotini ir rpintini atstovai pagal statym ir gina
neveiksni tam tikroje srityje ar ribotai veiksni tam tikroje srityje asmen teises ir interesus be
specialaus pavedimo.
2. Globjas turi teis sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir
interesais visus btinus sandorius toje srityje.
3. Rpintojas duoda sutikim ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti
sandor, kurio is negali sudaryti savarankikai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje
srityje asmeniui gyvendinti kitas jo teises ar vykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teistus
interesus nuo treij asmen piktnaudiavimo toje srityje.
3.241 straipsnis. Globos ir rpybos institucijos

1. Globos ir rpybos institucijos yra savivaldybi institucijos, kurios priiri ir
kontroliuoja globj, rpintoj ir pagalb priimant sprendimus teikiani asmen veikl.
2. Asmen, teismo pripaint neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam
tikroje srityje, esani gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucijose, globos ir rpybos
funkcijas atlieka atitinkama gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucija tik tol, kol
paskiriamas nuolatinis globjas ar rpintojas.
3. Nepilnamei globos ir rpybos institucijos yra valstybin vaiko teisi apsaugos
institucija bei kitos ioje knygoje numatytos institucijos.
136
3.242 straipsnis. Globjo ir rpintojo paskyrimas

1. Teismas, pripains asmen neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje
srityje, privalo nedelsdamas paskirti io asmens globj ar rpintoj toje srityje.
2. Nepilnameio globjas ar rpintojas skiriamas ios knygos XVIII skyriaus norm
nustatyta tvarka.
3. Globju ar rpintoju gali bti skiriamas tik veiksnus ioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo
atveju, kai yra jo raytinis sutikimas. Skiriant asmen globju ar rpintoju, turi bti atsivelgiama
jo moralines ir kitokias savybes, jo galimyb gyvendinti globjo ar rpintojo funkcijas, jo
santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rpyba, globotinio ar rpintinio pageidavim,
globjo ar rpintojo pageidavim bei kitas turinias reikms aplinkybes.
4. io straipsnio normos netaikomos, jeigu globju ar rpintoju yra paskirta atitinkama
gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus tam tikroje srityje ar
ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo.
3.243 straipsnis. Globjo ir rpintojo pareig atlikimas

1. Globjas, kuris yra globotinio tvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas
atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globjas turi teis savo patirt btin ilaid, susijusi su
globjo pareigomis, atlyginim i neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. i ilaid dyd ir
j atlyginimo tvark nustato teismas pagal globjo praym.
2. Rpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens tvas, motina ar kitas
artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rpintojas turi
teis savo patirt btin ilaid, susijusi su rpintojo pareigomis, atlyginim i ribotai veiksnaus
tam tikroje srityje asmens turto. i ilaid dyd ir j atlyginimo tvark nustato teismas pagal
rpintojo praym.
3. is straipsnis netaikomas tais atvejais, kai globjo ar rpintojo funkcijas atlieka

gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucija.
4. Nepilnamei asmen globjai ir rpintojai turi gyventi kartu su nepilnameiu.
Nepilnameio, sulaukusio eiolikos met, rpintojas gali gyventi skyrium, jeigu dl to sutikim
dav valstybin vaik teisi apsaugos institucija.
5. Globjai ir rpintojai privalo informuoti globos (rpybos) institucij apie savo
gyvenamosios vietos pasikeitim.
6. Jeigu inyksta aplinkybs, dl kuri asmuo buvo pripaintas neveiksniu tam tikroje
srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmens globjas ar rpintojas turi kreiptis teism dl
asmens pripainimo veiksniu.
3.244 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje
srityje asmens turto ir pajam naudojimas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
1. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turt ir jo
duodamas pajamas globjas ar rpintojas turi naudoti iimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar
ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais.
137
2. Sandoriams, kuri suma didesn kaip vienas tkstantis penki imtai eur, sudaryti yra
reikalingas iankstinis teismo leidimas.
3. Visais atvejais yra reikalingas iankstinis teismo leidimas, jeigu globjas nori parduoti,
dovanoti ar kitokiu bdu perleisti globotinio nekilnojamj daikt ar daiktines teises, j inuomoti,
perduoti neatlygintinai naudotis, keisti ar kitokiu bdu suvaryti teises nekilnojamj daikt ar
daiktines teises, taip pat sudaryti bet kok kit sandor, jeigu dl io sandorio globotinio turtas
sumat ar bt perleistos ar suvarytos globotinio daiktins teiss. ios taisykls taip pat
taikomos ir tais atvejais, kai rpintojas ketina duoti sutikim tam tikroje srityje ribotai veiksniam
asmeniui sudaryti analogik sandor.
4. Globjas, rpintojas, j artimieji giminaiiai negali sudaryti sandori su globotiniu ar

rpintiniu, iskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas
neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rpintinio interesus.
3.245 straipsnis. Neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje
srityje asmens turto administravimas
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
1. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje
asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon,
em, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratori. Turto
administratoriumi gali bti skiriamas globjas (rpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui
yra taikomi io kodekso norm nustatyti globjo ir rpintojo veiksm apribojimai.
2. Administratoriaus galiojimai pasibaigia panaikinus glob arba rpyb, taip pat teismo
nutartimi j nualinus ar j pakeitus kitu asmeniu.
3.246 straipsnis. Globjo ir rpintojo atleidimas nuo pareig atlikimo
1. Nepilnameio globjas ar rpintojas gali bti teismo nutartimi atleistas nuo globjo ar
rpintojo pareig, jeigu nepilnametis grinamas tvams arba tviams.
2. Globjas ar rpintojas gali bti teismo nutartimi atleistas nuo pareig atlikimo, jeigu j
negali atlikti dl savo ar artimj giminaii ligos, savo turtins padties pablogjimo ar dl kit
svarbi prieasi.
3. Globjas ar rpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neutikrina globotinio ar
rpintinio teisi ir interes apsaugos, naudojasi savo teismis savanaudikais tikslais, gali bti
teismo nutartimi nualinti nuo globjo ar rpintojo pareig. Jeigu iais globjo ar rpintojo
veiksmais buvo padaryta ala neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje
srityje asmeniui, globjas ar rpintojas privalo j atlyginti. Kreiptis teism dl globjo ar
rpintojo nualinimo turi teis pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje
srityje asmuo, globos (rpybos) institucijos arba prokuroras.
3.247 straipsnis. Globos ir rpybos pasibaigimas

1. Globa ir rpyba pasibaigia siteisjus teismo sprendimui pripainti asmen veiksniu ar
panaikinti jo veiksnumo apribojim.
2. Nepilnameiui sulaukus keturiolikos met, jo globa pasibaigia, jo globjas tampa
nepilnameio rpintoju be papildomo sprendimo.
138
3. Rpyba taip pat pasibaigia nepilnameiui sulaukus atuoniolikos met arba kai jis gyja
visik veiksnum iki atuoniolikos met kitais statym nustatytais atvejais.
XVIII SKYRIUS
NEPILNAMEI GLOBA IR RPYBA
3.248 straipsnis. Vaiko globos (rpybos) tikslas ir udaviniai
1. Vaiko globos (rpybos) tikslas utikrinti vaiko aukljim ir prieir aplinkoje,
kurioje jis galt saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulti.
2. Vaiko globos (rpybos) udaviniai:
1) paskirti vaikui globj (rpintoj), kuris rpintsi, auklt, jam atstovaut ir gint jo
teises ir teistus interesus;
2) sudaryti vaikui gyvenimo slygas, kurios atitikt jo ami, sveikat ir isivystym;
3) rengti vaik savarankikam gyvenimui eimoje ir visuomenje.
3.249 straipsnis. Vaiko globos (rpybos) nustatymo principai
1. Vaiko globos (rpybos) nustatymo principai:
1) geriausi vaiko interes pirmumas;
2) pirmumo teis tapti globjais (rpintojais) turi vaiko artimieji giminaiiai, jeigu tai
atitinka vaiko interesus;
3) vaiko globa (rpyba) eimoje;
4) broli ir seser neiskyrimas, iskyrus atvejus, kai tai paeidia vaiko interesus.
2. Nustatant ir naikinant vaiko glob (rpyb), skiriant globj (rpintoj), vaikui,
galiniam ireikti savo nuomon, suteikiama galimyb bti iklausytam ir jo nuomon yra svarbi
priimant sprendimus.
3.250 straipsnis. Vaik, kuriems reikalinga globa (rpyba), nustatymas ir apskaita
1. Mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, policijos ir kitoki institucij darbuotojai,
taip pat kiti asmenys, turintys duomen apie nepilnameius, likusius be tv globos, taip pat apie
btinum ginti nepilnamei teises ir interesus (iaurus tv elgesys su vaikais, tv liga, mirtis,
ivykimas ar dingimas, tv atsisakymas atsiimti vaikus i mokymo, aukljimo ar gydymo staig
ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybin vaiko teisi apsaugos institucij pagal
vaiko ar savo gyvenamj viet.
2. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rpyba), nustato ir toki vaik apskait tvarko ir
utikrina valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. i institucija, gavusi informacij apie vaik,
kuriam reikalinga globa (rpyba), privalo utikrinti laikinosios globos (rpybos) jam paskyrim
per tris dienas.
3. io straipsnio 1 dalyje numatyt institucij vadovai ir kitokie pareignai u melagingos
informacijos suteikim, vaiko, kuriam reikalinga globa (rpyba), slpim, kliudym jam nustatyti
glob (rpyb) ar kitokius vaiko teisi ir interes paeidimus atsako statym nustatyta tvarka.
3.251 straipsnis. Globos ir rpybos nustatymas
1. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos met.
2. Rpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos met.
3.252 straipsnis. Vaiko globos (rpybos) rys ir formos
1. Vaiko globos (rpybos) rys:
1) laikinoji globa (rpyba);
2) nuolatin globa (rpyba).
2. Vaiko globos (rpybos) formos:
1) globa (rpyba) eimoje;
2) globa (rpyba) eimynoje;
3) globa (rpyba) vaik globos institucijoje.
3.253 straipsnis. Vaiko laikinoji globa (rpyba)
139
1. Vaiko laikinoji globa (rpyba) laikinai be tv globos likusio vaiko prieira,

aukljimas, jo teisi ir teist interes atstovavimas bei gynimas eimoje, eimynoje ar
institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rpybos) tikslas grinti vaik eim.
2. Vaiko laikinoji globa (rpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mnesi. Valstybin vaiko
teisi apsaugos institucija Vyriausybs nustatyta tvarka ir terminais informuoja Vyriausybs
galiot institucij apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rpyba) trunka ilgiau kaip dvylika
mnesi. Vyriausybs galiota institucija per mnes nuo ios informacijos gavimo dienos
Vyriausybs nustatyta tvarka vertina eimai teikt socialini paslaug efektyvum ir galimybes
grinti vaik eim ir pareigoja valstybin vaiko teisi apsaugos institucij priimti sprendim
grinti vaik eim arba sprendim tsti vaiko laikinj glob ir paslaug teikim eimai, arba
kreiptis teism dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo.
TAR pastaba. Iki statymo Nr. XII-1879 sigaliojimo (2017-01-01) nustatytai vaiko laikinajai globai
(rpybai) 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvylikos mnesi terminas pradedamas skaiiuoti nuo io
statymo sigaliojimo dienos.
3.254 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rpybos) nustatymo pagrindai

Vaiko laikinoji globa (rpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) tvai arba turimas vienintelis i tv yra ding ir j iekoma (kol teismas tvus pripains
neinia kur esaniais arba paskelbs mirusiais);
2) tvai arba turimas vienintelis i tv laikinai negali rpintis vaiku dl abiej tv ar
vieno i j ligos, sumimo, bausms atlikimo ar kit svarbi prieasi;
3) tvai arba turimas vienintelis i tv nesirpina, nesidomi vaiku, jo nepriiri,
netinkamai auklja, naudoja fizin ar psichin smurt, ir dl to kyla pavojus vaiko fiziniam,
protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas
nuo tv).
3.255 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rpybos) pabaiga
Vaiko laikinoji globa (rpyba) baigiasi, kai vaikas:
1) grinamas tvams;
2) sulaukia pilnametysts arba emancipuojamas;
3) nustatoma nuolatin globa (rpyba);
4) vaikinamas;
5) susituokia.
3.256 straipsnis. Vaiko nuolatin globa (rpyba)
Nuolatin globa (rpyba) nustatoma be tv globos likusiems vaikams, kurie esamomis
slygomis negali grti savo eim, ir j prieira, aukljimas, teisi bei teist interes
atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai eimai, eimynai ar vaik globos (rpybos) institucijai.
3.257 straipsnis. Vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymas
Vaikui nuolatin globa (rpyba) nustatoma, kai vaiko:
1) abu tvai arba turtas vienintelis i tv yra mirs;
2) abu tvai arba turtas vienintelis i tv teismo paskelbti mirusiais arba pripainti
neinia kur esaniais;
3) vaikas statym nustatyta tvarka atskirtas nuo tv;
4) tvysts ar artimos giminysts ryiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris
mnesius;
5) tvai arba turimas vienintelis i tv nustatyta tvarka pripainti neveiksniais ioje
srityje.
3.258 straipsnis. Vaiko nuolatins globos (rpybos) pabaiga

Vaiko nuolatin globa (rpyba) baigiasi, kai vaikas:
1) sulaukia pilnametysts arba emancipuojamas;
2) grinamas tvams;
3) vaikinamas;
140
4) susituokia.
3.259 straipsnis. Vaiko globa (rpyba) eimoje
1. Vaiko globa (rpyba) eimoje ne daugiau kaip penki vaik globa (bendras vaik
skaiius eimoje su savais vaikais ne daugiau kaip penki vaikai) natralioje eimos aplinkoje.
2. Bendras vaik skaiius gali bti didesnis, nei nurodyta io straipsnio 1 dalyje, kai
neiskiriami broliai ir seserys.
3. Skiriant vaiko globj, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaiiams, jeigu ie
turi tinkamas buities slygas ir nra asmenys ar asmen grup, ivardyti io kodekso 3.269
straipsnyje.
3.260 straipsnis. Vaiko globa (rpyba) eimynoje
1. Vaiko globa (rpyba) eimynoje globos forma, kai juridinis asmuo (eimyna) globoja
eis ir daugiau vaik (bendras vaik skaiius eimynoje su savais vaikais ne daugiau kaip
dvylika vaik) eimos aplinkoje.
2. Bendras vaik skaiius gali bti didesnis, nei nurodyta io straipsnio 1 dalyje, kai
neiskiriami broliai ir seserys, arba maesnis, jeigu yra globojamas negalus vaikas.
3. Vaiko glob (rpyb) eimynoje nustato statymai, Vyriausybs patvirtinti eimyn
nuostatai, kiti teiss aktai.
4. Vaiko globjo (rpintojo), steigusio eimyn, darbo umokestis ir kitos darbo
apmokjimo slygos nustatomos vadovaujantis statymais, Vyriausybs nutarimais bei kitais teiss
aktais.
3.261 straipsnis. Vaiko globa (rpyba) valstybinse ir nevyriausybinse globos
institucijose
1. Liks be tv globos vaikas apgyvendinamas valstybinje arba nevyriausybinje vaik
globos institucijoje tik iimtiniais atvejais, kai nra galimybs jo globoti eimoje arba eimynoje.
2. Vaiko iki trej met globa vaik globos institucijoje statym nustatyta tvarka gali bti
nustatyta tik iimtiniais atvejais ir gali trukti ne ilgiau kaip tris mnesius, iskyrus atvejus, kai
Vyriausybs galiota institucija pritaria, kad vaiko globa vaik globos institucijoje tstsi ilgiau dl
i objektyvi prieasi:
1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos prieiros ir (ar) slaugos paslaugos, kuri
teikimas negali bti utikrinamas vaikui nustatant glob eimoje ar eimynoje arba
2) vaiko iskyrimas su broliais, seserimis paeist geriausius jo interesus, arba
3) kai globa nustatoma dl skubaus vaiko pamimo i eimos ir nra galimybi vaikui
nustatyti glob eimoje arba eimynoje.
3. Vaiko glob (rpyb) institucijose nustato statymai ir kiti teiss aktai.
TAR pastaba. 3.261 straipsnio nuostatos dl apribojimo nustatant vaiko iki trej met glob vaik globos
institucijoje netaikomos iki statymo Nr. XII-1879 sigaliojimo (2017-01-01) nustatytai vaiko globai.
3.262 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rpybos) nustatymas

1. Vaiko laikinoji globa (rpyba) nustatoma nuo praymo registravimo dienos rajono
(miesto) savivaldybje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybins vaiko teisi
apsaugos institucijos teikim.
2. Vaik laikinoji globa (rpyba) organizuojama pagal vaik laikinosios globos (rpybos)
nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausyb ar jos galiota valstybs institucija.
3.263 straipsnis. Vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymas
Vaiko nuolatin globa (rpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto)
valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos arba prokuroro pareikim.
3.264 straipsnis. Vaiko globjo (rpintojo) skyrimas
1. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rpyba), vaiko globjas (rpintojas) skiriamas
rajono (miesto) savivaldybs valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto)
valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos teikim. Rekomendacijas dl globjo skyrimo
valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai gali pateikti valstybins ir nevalstybins
organizacijos, susijusios su vaiko teisi apsauga.
141
2. Rajono (miesto) savivaldybs valdybos (mero) sprendime (potvarkyje) dl vaiko

globjo skyrimo nurodoma: institucijos, primusios sprendim, pavadinimas, sprendimo primimo
data, vaiko globos ris, vaiko globjas, globojamas vaikas, vaiko globos vieta, institucija,
atsakinga u globojamam vaikui nuosavybs teise priklausanio turto apsaug, kitos svarbios
aplinkybs, turinios reikms vaiko globai ir jos nustatymui.
3. Jeigu nustatoma vaiko nuolatin globa (rpyba), vaiko globjas (rpintojas) skiriamas
teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos pareikim.
4. Kai steigiama vaiko globa (rpyba), atsivelgiama mirusi vaiko tv (tvi)
testamente pareikt vali dl vaiko globjo (rpintojo) skyrimo, jei tai neprietarauja io kodekso
3.269 straipsniui.
3.265 straipsnis. Vaiko globos (rpybos) vieta
Vaiko globos (rpybos) vieta gali bti:
1) globjo (rpintojo) gyvenamojoje vietoje;
2) vaiko gyvenamojoje vietoje;
3) vaik globos institucijoje.
3.266 straipsnis. Vaiko globos (rpybos) organizavimas
1. Vaiko glob (rpyb) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybs vaiko
teisi apsaugos institucija.
2. Organizuodama vaiko glob (rpyb), rajono (miesto) valstybin vaiko teisi apsaugos
institucija bendradarbiauja su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinmis institucijomis bei
organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisi apsauga.
3. Vaiko globos (rpybos) organizavimo tvark ios knygos pagrindu nustato Vyriausybs
patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.
3.267 straipsnis. Vaiko globos (rpybos) prieira
1. Vaiko glob (rpyb) eimoje, eimynoje, institucijoje priiri rajono (miesto)
valstybin vaiko teisi apsaugos institucija.
2. Vykdydama vaiko globos (rpybos) prieir, rajono (miesto) valstybin vaiko teisi
apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisi
apsauga.
3.268 straipsnis. Vaiko globjo (rpintojo) parinkimo tvarka
1. Vaiko globjas (rpintojas) parenkamas atsivelgiant jo asmenines savybes, sveikatos
bkl, sugebjim bti globju (rpintoju), jo santykius su netekusiu tv globos vaiku bei vaiko
interesus.
2. Asmuo, norintis tapti vaiko globju (rpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisi
apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus:
1) praym, kuriame nurodoma pageidaujam globoti ir auklti vaik skaiius, j amius,
globos ris;
2) Vyriausybs galiotos institucijos nustatytos formos sveikatos paymjim;
3) kartu gyvenani vyresni kaip eiolikos met asmen raytin sutikim.
3.269 straipsnis. Asmuo, kuris negali bti skiriamas vaiko globju (rpintoju)
Vaiko globju (rpintoju) negali bti skiriamas asmuo:
1) neturintis dvideimt vieneri met, iskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis
giminaitis;
2) pripaintas neveiksniu ioje srityje arba ribotai veiksniu ioje srityje;
3) nuo kurio buvo atskirtas vaikas;

4) buvs tviu (mote), jeigu jo tv valdia buvo apribota dl to, kad tvis (mot)
netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko;
142
5) jeigu anksiau jo, kaip vaiko globjo (rpintojo), galiojimai buvo nutraukti io kodekso
3.246 straipsnyje numatytais pagrindais;
6) teistas u tyinius nusikaltimus;
7) sulauks eiasdeimt penkeri met arba vyresnis, iskyrus artimj giminait, jei jis
nori laikinai globoti jaunesn kaip deimties met vaik;
8) turintis psichikos sutrikim ar sergantis kitomis ligomis, kuri sra tvirtina
Vyriausybs galiota institucija.
3.270 straipsnis. Pasirengimas vaiko globai (rpybai)

Vaiko globjo (rpintojo) pasirengim globoti (rpintis) organizuoja ir koordinuoja rajon
(miest) valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos, kitos io darbo patirt turinios
organizacijos ir institucijos.
3.271 straipsnis. Vaiko globjo (rpintojo) pareigos
Vaiko globjas (rpintojas) privalo:
1) utikrinti vaiko fizin ir psichin saugum;
2) rpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
3) auklti vaik;
4) sprsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su
suinteresuotomis valstybs ir vietos savivaldos institucijomis;
5) netrukdyti vaikui bendrauti su tvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
6) palaikyti ryius su vaiko tvais, informuoti vaiko tvus ar artimuosius giminaiius, jeigu
jie to pageidauja, apie vaiko vystymsi, sveikat, mokymsi ir kitais svarbiais klausimais;
7) rpintis vaiko laisvalaikiu, atsivelgdamas jo ami, sveikat, isivystym bei
polinkius;
8) rengti vaik savarankikam gyvenimui ir darbui eimoje, pilietinje visuomenje ir
valstybje.
3.272 straipsnis. Vaiko globjo (rpintojo) teiss
1. Vaiko globjas (rpintojas) yra vaiko atstovas pagal statym ir gina jo teises ir teistus
interesus.
2. Vaiko globjas (rpintojas) turi teis teismo tvarka reikalauti grinti jam vaik i bet
kuri asmen, laikani j pas save neteistai.
3.273 straipsnis. Vaiko globjo (rpintojo) atsakomyb
1. Vaiko globjas (rpintojas) u vaiko padaryt al atsako statym nustatyta tvarka.
2. Vaiko globjas (rpintojas) u savo pareig nevykdym ar netinkam j atlikim atsako
3.274 straipsnis. Globojamo vaiko ilaikymas
Globojamo vaiko eimoje, eimynoje ir nevyriausybinje globos institucijoje ilaikym
reglamentuoja statymai.
3.275 straipsnis. Disponavimas globojamo vaiko gaunamomis pajamomis
Globojamam vaikui ilaikyti skirtomis lomis disponuoja vaiko globjas (rpintojas) ir
tik vaiko interesais io kodekso ketvirtosios knygos norm, reglamentuojani turto
administravim, nustatyta tvarka.
3.276 straipsnis. Globojamo vaiko ir globjo (rpintojo) turtiniai santykiai
1. Globojamas vaikas negyja turtini teisi savo globjo (rpintojo) turt.
2. Vaiko globjas (rpintojas) negyja turtini teisi globojamam vaikui nuosavybs teise
priklausant turt.
XIX SKYRIUS
143
PILNAMEI ASMEN GLOBA IR RPYBA

3.277 straipsnis. Globos ir rpybos nustatymas
1. Globa teismo sprendimu skiriama pilnameiam asmeniui, kuris teismo pripaintas
neveiksniu tam tikroje srityje.
2. Rpyba skiriama pilnameiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripaintas ribotai
veiksniu tam tikroje srityje.
3.278 straipsnis. Globjo ir rpintojo veiklos kontrol

1. Globos ir rpybos institucijos privalo kontroliuoti, ar globjas (rpintojas) tinkamai
atlieka savo pareigas.
2. Globjo (rpintojo) pareigas, susijusias su globotinio (rpintinio) turto administravimu,
nustato io kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojanios turto administravim.
3.279 straipsnis. Veiksnaus asmens rpyba
1. Veiksnaus fizinio asmens, kuris dl savo sveikatos bkls negali savarankikai
gyvendinti savo teisi ar atlikti pareig, praymu jam gali bti nustatyta rpyba.
2. Veiksnaus asmens rpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens
praym arba globos (rpybos) institucijos pareikim.
3. Rpintojas gali bti paskirtas tik tuo atveju, kai yra raytinis jo sutikimas. Veiksnus
asmuo ir rpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikjimo teise sutart, kurioje
nustatomos rpintojo teiss ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu
ir disponavimu juo.
4. Rpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareikim.
5. iame straipsnyje numatytais atvejais io kodekso 3.244 straipsnis taikomas tiek, kiek
tai neprietarauja tarp rpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutariai.
XIX1 SKYRIUS
PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS
3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus
1. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali ratu sudaryti sutart su pilnameiu veiksniu
fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo
srityse. Sutartis dl pagalbos priimant sprendimus gali bti sudaroma, kai asmeniui dl psichikos
sutrikimo arba dl kit aplinkybi (amiaus, ligos ar kit) sudtinga priimti geriausiai jo interesus
atitinkanius sprendimus. Sutart dl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus,
gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam
tikroje srityje.
2. Sutartys dl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma. Sutartys dl
pagalbos priimant sprendimus ar j pakeitimai registruojami Neveiksni ir ribotai veiksni asmen
registre. Sutariai dl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams registruoti reikalingus
duomenis Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registrui pateikia i sutart ar jos pakeitimus
patvirtins notaras ar konsulinis pareignas Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro
nuostat nustatyta tvarka. Sutartis dl pagalbos priimant sprendimus prie treiuosius asmenis gali
bti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji registruota Neveiksni ir
ribotai veiksni asmen registre.
3. Pagalb teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interes
konflikto. Jei teikiant pagalb kilo interes konfliktas, mutatis mutandis taikomos io kodekso
2.135 straipsnio nuostatos.
4. Pagalb teikiani asmen veikl priiri ir kontroliuoja io kodekso 3.241 straipsnio
1 dalyje nurodytos globos ir rpybos institucijos.
3.2792 straipsnis. Sprendim, priimt naudojantis pagalba, teisin galia
144
1. Asmens, sudariusio sutart dl pagalbos priimant sprendimus, sprendimai yra jo

asmeniniai.
2. Atsakomyb dl asmens, sudariusio sutart dl pagalbos priimant sprendimus,
sprendim ir j pagrindu atlikt veiksm tenka asmeniui, kuris prim sprendimus.
3.2793 straipsnis. Pagalbos priimant sprendimus teikimo pabaiga
1. Bet kuri i sutarties dl pagalbos priimant sprendimus ali gali kreiptis notar ar
konsulin pareign ir pateikti pareikim dl sutarties nutraukimo. Pareikim dl sutarties dl
pagalbos priimant sprendimus nutraukimo tvirtina notaras ar konsulinis pareignas. Pareikim dl
sutarties dl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo patvirtins notaras ar konsulinis pareignas
Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro nuostat nustatyta tvarka pateikia Neveiksni ir
ribotai veiksni asmen registrui duomenis, reikalingus ios sutarties nutraukimo faktui
registruoti.
2. Sutarties dl pagalbos priimant sprendimus nutraukimo faktas prie treiuosius asmenis
gali bti panaudotas ir jiems sukelia teisini pasekmi tik tuo atveju, jei jis registruotas
Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registre.
Papildyta skyriumi:
VIII DALIS
CIVILINS BKLS AKT REGISTRAVIMAS
XX SKYRIUS
3.280 straipsnis. Civilins bkls aktus registruojanios staigos ir j kompetencija
1. Miest ir rajon civilins metrikacijos staigos registruoja gimim, tvysts pripainim,
tvysts nustatym, santuokos sudarym, santuokos nutraukim, vaikinim, vardo, pavards,
tautybs pakeitim ir mirt.
2. Miest, kuriuose nra civilins metrikacijos staig, seninij (iskyrus savivaldybi
centr seninijas) seninai turi teis registruoti mirt.
3. Lietuvos Respublikos konsulins staigos turi teis registruoti Lietuvos Respublikos
piliei gimim, santuok ir mirt.
3.281 straipsnis. Civilins bkls akt registravimo taisykls
Civilins bkls aktai registruojami, atkuriami, keiiami, papildomi ir itaisomi, laikantis
Civilins metrikacijos taisykli, kurias tvirtina teisingumo ministras.
3.282 straipsnis. Civilins bkls akt ra kalba
Civilins bkls akt raai raomi lietuvi kalba. Vardas, pavard ir vietovardiai raomi
pagal lietuvi kalbos taisykles.
3.283 straipsnis. Draudimas rayti civilins bkls akt raus sau ir giminaiiams
Draudiama rayti civilins bkls akt raus sau, savo sutuoktiniui, tvams, vaikams,
broliams ir seserims.
3.284 straipsnis. Dokumentai, pateikiami raant civilins bkls akt raus
raant civilins bkls akt raus, turi bti pateikiami dokumentai, patvirtinantys
pareikj asmens tapatyb ir aktus, registruotinus civilins metrikacijos staigose.
3.285 straipsnis. Civilins bkls akt ra raymas
Kiekvienas raomas civilins bkls akto raas turi bti perskaitomas pareikjams, j ir
akt suraanio pareigno pasiraomas ir patvirtinamas civilins bkls aktus registruojanios
staigos antspaudu. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavards, vardo,
tautybs pakeitimo ir mirties ra raym pareikjams iduodami atitinkami liudijimai.
145
3.286 straipsnis. Civilins bkls akt ra nuginijimo ir anuliavimo tvarka

1. Civilins bkls akt raai gali bti nuginyti tik teismo tvarka.
2. Atkurtieji civilins bkls akt raai, kai surandami pirminiai raai, anuliuojami
civilins metrikacijos staigos vadovo sprendimu.
3.287 straipsnis. Civilins bkls akt ra raymo teistumo prieira
Civilins bkls akt ra raymo civilins metrikacijos staigose ir seninijose teistum
priiri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka.
3.288 straipsnis. Valstybs rinkliava u civilins bkls akt registravim
Civilins metrikacijos staigose registruojant civilins bkls aktus, taip pat itaisant ir
keiiant akt raus, valstybs rinkliava imama statym nustatyta tvarka.
XXI SKYRIUS
GIMIMO REGISTRAVIMAS
3.289 straipsnis. Gimimo registravimo tvarka
1. Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tv ar vieno i j gyvenamosios
vietos civilins metrikacijos staigoje.
2. Vaiko tv pageidavimu civilins metrikacijos staiga sukuria ikilming gimimo
registravimo aplink.
3.290 straipsnis. Pareikimas apie gimim
1. Apie gimim odiu arba ratu pareikia tvai ar vienas i j, o jeigu tvai serga, yra
mir ar dl kit prieasi negali to atlikti, pareikia giminaiiai, kaimynai, medicinos staigos,
kurioje motina pagimd vaik, administracija, taip pat valstybin vaiko teisi apsaugos institucija.
2. Rasto vaiko gimimas registruojamas j radusio asmens arba valstybins vaiko teisi
apsaugos institucijos pareikimu.
3.291 straipsnis. Terminai vaiko gimimui registruoti
1. Apie vaiko gimim turi bti pareikta ir vaiko gimimas turi bti registruotas per tris
mnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gim negyvas, per tris paras nuo gimimo laiko.
2. Pareikimas dl rasto vaiko gimimo registravimo turi bti paduotas per tris paras nuo
vaiko radimo laiko.
3.292 straipsnis. Gimimo raas
1. Gimimo rae vaiko vardas, pavard ir tautyb, taip pat duomenys apie jo tvus raomi
laikantis io kodekso 3.139, 3.140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatyt taisykli.
2. Jeigu vaiko tvyst nenustatyta, duomenys apie tv neraomi.
3. Vaiko, kurio tvai neinomi, vardas ir pavard raomi valstybins vaiko teisi apsaugos
institucijos nurodymu. Vaiko tautyb iuo atveju neraoma.
4. registravus vaiko gimim, iduodamas gimimo liudijimas.
XXII SKYRIUS
TVYSTS PRIPAINIMO IR TVYSTS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS
3.293 straipsnis. Tvysts pripainimo registravimas
1. Tvysts pripainimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilins
metrikacijos staigoje remiantis motinos ir tvo praymais dl tvysts pripainimo. Jeigu tvyst
pripastama po to, kai vaiko gimimas buvo registruotas, tvysts pripainimas registruojamas
vaiko gimim registravusioje civilins metrikacijos staigoje.
2. io kodekso 3.140 straipsnio 5 dalyje ir 3.144 straipsnyje numatytais atvejais tvysts
pripainimas registruojamas pateikus teismo patvirtint praym dl tvysts pripainimo.
3.294 straipsnis. Tvysts nustatymo registravimas
146
Tvysts nustatymas registruojamas vaiko gimim registravusioje civilins metrikacijos

staigoje remiantis teismo sprendimu nustatyti tvyst.
3.295 straipsnis. Duomen apie tv raas vaiko gimimo rae
Civilins metrikacijos staiga, remdamasi praymu dl tvysts pripainimo arba teismo
sprendimu nustatyti tvyst, rao vaiko gimimo ra duomenis apie tv ir iduoda nauj
gimimo liudijim.
XXIII SKYRIUS
VAIKINIMO REGISTRAVIMAS
3.296 straipsnis. vaikinimo registravimo vieta
vaikinimas registruojamas civilins metrikacijos staigoje, registravusioje vaiko gimim,
remiantis teismo sprendimu vaikinti.
3.297 straipsnis. Duomen raymas vaikio gimimo rae
1. Jeigu teismo sprendimu vaikiui suteiktas kitas vardas ar tvi pavard, ie duomenys
jo gimimo rae atitinkamai pakeiiami.
2. vaikio gimimo rae jo tv duomenys pakeiiami duomenimis apie tvius.
3. Jeigu vaik vaikino vienas vyras arba viena moteris, antrojo i vaiko tv duomenys
ibraukiami ir nauji duomenys neraomi.
4. Pakeitus vaikio gimimo rae duomenis, iduodamas naujas jo gimimo liudijimas.
XXIV SKYRIUS
SANTUOKOS REGISTRAVIMAS
3.298 straipsnis. Santuokos registravimo vieta
Santuoka registruojama civilins metrikacijos staigose, taip pat Lietuvos Respublikos
konsulinse staigose.
3.299 straipsnis. Praymas registruoti santuok

1. Norintys susituokti asmenikai paduoda nustatytos formos praym pasirinktai civilins
metrikacijos staigai.
2. Prayme jie turi patvirtinti, kad yra vykdytos visos io kodekso 3.123.17 straipsniuose
numatytos santuokos sudarymo slygos, taip pat nurodyti, kelint kart kiekvienas i j tuokiasi ir
kiek turi vaik.
3. Praymas registruoti santuok netenka galios, jeigu bent vienas asmen, padavusi
praym, nustatytu laiku neatvyksta registruoti santuokos arba praymas atsiimamas.
3.300 straipsnis. Dokumentai, pateikiami kartu su praymu registruoti santuok
1. Norintys susituokti kartu su praymu registruoti santuok pateikia savo gimimo
liudijim ir pas arba j atstojant dokument.
2. Ituoktas asmuo pateikia taip pat ituokos liudijim.
3. Usienio valstybi pilieiai, paduodami praymus registruoti santuok, privalo pateikti
taip pat savo valstybs kompetentingos staigos iduot dokument, patvirtinant, kad santuokai
nra klii.
3.301 straipsnis. Santuokos registravimo laikas
1. Santuoka registruojama prajus ne maiau kaip vienam mnesiui nuo praymo
registruoti santuok padavimo dienos.
147
2. Civilins metrikacijos staigos vadovas norini susituokti praymu ir tuo atveju, kai yra
svarbi prieasi, turi teis leisti registruoti santuok neprajus vienam mnesiui nuo praymo
padavimo dienos.
3.302 straipsnis. Praymo registruoti santuok vieas skelbimas
1. Praymo registruoti santuok padavimo faktas skelbiamas vieai teisingumo ministro
nustatyta tvarka ne vliau kaip prie dvi savaites iki santuokos registravimo dienos.
TAR pastaba. Iki statymo Nr. XII-1880 sigaliojimo (2015-07-10) pateikti, bet civilins metrikacijos
staigoje vieai nepaskelbti praymai registruoti santuok skelbiami io statymo nustatyta tvarka.
2. Skelbime nurodoma ketinani susituokti asmen vardai, pavards, gimimo data ir

bsimos santuokos registravimo data.
3.303 straipsnis. Santuokos registravimas
1. Santuoka registruojama, kai dalyvauja ketinantys susituokti asmenys ir du liudytojai.
2. Civilins metrikacijos staigos pareignas, prie registruodamas santuok, privalo dar
kart patikrinti, ar yra vykdytos visos io kodekso 3.123.17 straipsniuose numatytos santuokos
sudarymo slygos.
3. raius santuokos sudarymo ra, sutuoktiniams iduodamas santuokos liudijimas.
4. Santuok sudariusi asmen pasuose arba kituose j asmens tapatyb patvirtinaniuose
dokumentuose raoma apie santuokos registravim ir nurodoma kito sutuoktinio vardas, pavard
ir gimimo metai, santuokos registravimo vieta ir data.
3.304 straipsnis. Banyios (konfesij) nustatyta tvarka sudaryt santuok apskaita
1. Atitinkamos religins organizacijos galiotas asmuo privalo per deimt dien po
santuokos sudarymo banyios nustatyta tvarka pateikti santuokos sudarymo vietos civilins
metrikacijos staigai Teisingumo ministerijos nustatytos formos praneim apie santuokos
registravim banyios (konfesij) nustatyta tvarka.
2. Civilins metrikacijos staiga, gavusi praneim apie santuokos sudarym banyios
nustatyta tvarka, rao santuokos ra ir iduoda santuokos liudijim pagal io kodekso 3.303
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles tuo atveju, jeigu yra laikytasi io kodekso 3.123.17
straipsni reikalavim. Tokiu atveju santuoka laikoma sudaryta nuo jos registravimo banyios
nustatyta tvarka dienos.
3. Jeigu per io straipsnio 1 dalyje nustatyt termin praneimas apie santuokos
registravim banyios nustatyta tvarka civilins metrikacijos staigai nepateikiamas, santuoka
laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo traukta apskait civilins metrikacijos staigoje.
XXV SKYRIUS
SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS
3.305 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo vieta
Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, primusio sprendim nutraukti santuok,
buvimo vietos civilins metrikacijos staigoje.
3.306 straipsnis. Santuokos nutraukimo registravimo tvarka
1. Civilins metrikacijos staiga, gavusi teismo sprendim nutraukti santuok, rao
santuokos nutraukimo ra, abiem buvusiems sutuoktiniams iduoda ituokos liudijimus ir paymi
apie ituok j pasuose ar kituose j asmens tapatyb patvirtinaniuose dokumentuose.
2. Civilins metrikacijos staiga, registravusi santuokos nutraukim, isiunia civilins
metrikacijos staigai, registravusiai santuok, nustatytos formos praneim, o pastaroji padaro
pakeitim santuokos sudarymo akto rae.
XXVI SKYRIUS
VARDO, PAVARDS, TAUTYBS PAKEITIMO REGISTRAVIMAS
148
3.307 straipsnis. Vardo, pavards, tautybs pakeitimo registravimo tvarka

Vardo, pavards, tautybs pakeitimas registruojamas pareikjo gyvenamosios vietos
civilins metrikacijos staigoje Teisingumo ministerijos leidimu.
3.308 straipsnis. Civilins bkls akt rauose pakeitim dl vardo, pavards,
tautybs pakeitimo padarymas
Jeigu Teisingumo ministerija leido pakeisti vard, pavard, tautyb, civilins metrikacijos
staiga padaro atitinkamus pakeitimus gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo
rauose ir iduoda vardo, pavards, tautybs pakeitimo liudijim bei naujus gimimo, santuokos,
ituokos liudijimus.
XXVII SKYRIUS
MIRTIES REGISTRAVIMAS
3.309 straipsnis. Mirties registravimo tvarka
1. Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos arba mirimo vietos vienoje i
staig, nurodyt io kodekso 3.280 straipsnyje, remiantis medicininiu mirties liudijimu.
2. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmen mirusiu ar nustaius asmens
mirties fakt, registruojama sprendim primusio teismo buvimo vietos civilins metrikacijos
staigoje.
3.310 straipsnis. Pareikimas apie mirt
Mirtis registruojama mirusiojo giminaii, jo kaimyn, gyvenamosios patalpos savininko
pareikimu, taip pat medicinos staigos, kurioje is asmuo mir, administracijos ar policijos
komisariato praneimu.
3.311 straipsnis. Terminas miriai registruoti
Apie mirt turi bti pareikta ir mirtis turi bti registruota ne vliau kaip per tris paras nuo
mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.
3.312 straipsnis. Mirties raas
Registruodama mirt, io kodekso 3.280 straipsnyje nurodyta staiga rao mirties ra ir
iduoda mirties liudijim.
XXVIII SKYRIUS
CIVILINS BKLS AKT RA ATKRIMAS,
PAPILDYMAS IR ITAISYMAS
3.313 straipsnis. Civilins bkls akt ra atkrimo, papildymo ir itaisymo tvarka
1. Civilins bkls akt raus atkuria, papildo ir itaiso, jeigu dl to yra pakankamas
pagrindas ir nra suinteresuot asmen gino, civilins metrikacijos staigos.
2. Jei tarp suinteresuot asmen ikyla ginas, civilins bkls akt raai atkuriami,
papildomi ir itaisomi teismo sprendimu.
XXIX SKYRIUS
CIVILINS BKLS AKT RA IR J KEITIMO DOKUMENT SAUGOJIMAS
3.314 straipsnis. Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo
tvarka
Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimo tvark nustato Teisingumo
ministerija kartu su Lietuvos archyv departamentu.
149
150
KETVIRTOJI KNYGA
DAIKTIN TEIS
I DALIS
DAIKTAI
I SKYRIUS
4.1 straipsnis. Daikt svoka
Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio
dalykai.
4.2 straipsnis. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai
1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimt ir pagal
savo prigimt kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymai.
2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimt yra ems sklypas ir su juo susij daiktai, kurie
negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j
verts.
3. Kilnojamieji daiktai pagal prigimt yra daiktai, kurie i vienos vietos kit gali bti
perkelti nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts.
4. Kilnojamasis daiktas, einantis nekilnojamj daikt ir prarads savo individualius
poymius, yra nekilnojamojo daikto dalis.
5. Kilnojamasis daiktas, fizikai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto,
taip pat einantis j, bet neprarads savo individuali poymi, nelaikomas nekilnojamojo daikto
dalimi.
6. Laikinai atskirtos sudtins nekilnojamojo daikto dalys isaugo savo, kaip
nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grinti atgal.
7. Nekilnojamiesiems pagal prigimt daiktams nustatytos taisykls gali bti taikomos
kilnojamiesiems pagal prigimt daiktams ir atvirkiai, jeigu tai nustatyta statymo arba ali
susitarimu, kai susitarimas neprietarauja statymams.
4.3 straipsnis. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai
1. Pakeiiamaisiais daiktais laikomi ries poymiais apibdinti ir individuali poymi
neturintys daiktai.
2. Nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibdinti daiktai.
4.4 straipsnis. Individualiais ir ries poymiais apibdinti daiktai
1. Individualiais poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bdu
atskiriami nuo kit vienari daikt.
2. Ries poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai
poymius.
4.5 straipsnis. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai
1. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirt, i karto
sunaikinami, prarandami arba i esms pasikeiia.
2. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirt, ilg laik
i esms nepakeiia savo verts ir paskirties.
4.6 straipsnis. Dalieji ir nedalieji daiktai
1. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, nepasikeiia tikslin
paskirtis ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas.
2. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, pasikeiia tikslin
paskirtis, ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripasta statymai.
3. Dalieji pagal prigimt daiktai ali susitarimu gali bti laikomi nedaliaisiais daiktais.
151
4.7 straipsnis. Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos

daiktai
1. Kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai
neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje.
2. Iimti i apyvartos yra tik iimtine valstybs nuosavybe esantys daiktai.
3. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kuri apyvarta
ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kit visuomens poreiki.
4.8 straipsnis. Nam apyvokos daiktai
Nam apyvokos daiktais laikomi visi nam kyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir
dekoracijos, iskyrus knyg rinkinius (bibliotekas), meno krini ir kitas vertingas kolekcijas, taip
pat mokslins ar istorins reikms daiktus.
4.9 straipsnis. Daiktins teiss suvarymai
1. Daiktins teiss suvarymais laikomi su daiktu susieti sipareigojimai.
2. Daiktins teiss suvarymai kartu su daiktu perleidiami naujajam daikto savininkui.
Jeigu daiktins teiss suvarymai turi bti registruojami, kartu su daiktu perleidiami tik
registruoti suvarymai. statym numatytais atvejais arba asmen susitarimu daiktins teiss
suvarymai kartu su daiktu gali bti perleidiami ir kitam asmeniui.
3. Nekilnojamj daikt padalijus arba sujungus su kitu nekilnojamuoju daiktu, vieame
registre registruotos daiktins teiss ir j suvarymai ilieka, jeigu statymas nenustato kitaip.
4.10 straipsnis. Daikto ilaidos
1. Daikto ilaidos skirstomos prastines ir ypatingsias.
2. prastinmis ilaidomis laikomos ilaidos, btinos daikto saugumui utikrinti arba
daiktui isaugoti nuo ties ar aikaus pablogjimo.
3. Ypatingosiomis ilaidomis laikomos ilaidos, daromos tiek paiam daiktui pagerinti,
tiek ir gaunamoms i daikto pajamoms padidinti.
4.11 straipsnis. Daikt skirstymas pagal vert
1. Daiktai pagal vert skirstomi prastin vert turinius daiktus, ypating vert turinius
daiktus ir asmeniniais tikslais pagrst vert turinius daiktus.
2. prastin daikto vert priklauso nuo naudos, kuri paprastai galima gauti i daikto.
3. Ypatingoji daikto vert priklauso nuo naudos, kuri asmuo gauna pats valdydamas
daikt, juo naudodamasis ar disponuodamas.
4. Asmeniniais tikslais pagrsta daikto vert priklauso nuo savybi, kurias asmuo priskiria
daiktui dl savo iskirtini ryi su tuo daiktu, nepaisydamas naudos, kuri paprastai galima gauti
i to daikto.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI IR ANTRAEILIAI DAIKTAI
4.12 straipsnis. Pagrindiniai daiktai
Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bti savarankikais teisini santyki
objektais.
4.13 straipsnis. Antraeiliai daiktai
1. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba
pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai.
2. Antraeiliai daiktai skirstomi esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus i
pagrindinio daikto vaisius, produkcij ir pajamas, pagrindinio daikto priklausinius.
4.14 straipsnis. Antraeilio daikto likimas
1. Antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar statymo
nenustatyta kitaip.
152
2. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybn metu kyla ginas dl
antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidiamas to asmens nuosavybn ir
antraeilis daiktas, jeigu nerodyta, kad turi bti pasielgta prieingai.
4.15 straipsnis. Esmins pagrindinio daikto dalys
Esminmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie eina pagrindinio daikto
sudt ir su juo susij taip neatskiriamai, kad be j pagrindinis daiktas negalt bti naudojamas
pagal paskirt arba bt pripaintas nevisaveriu.
4.16 straipsnis. Vaisiai
Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organikai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti,
atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepaeidiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.
4.17 straipsnis. Produkcija
Produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos
procese pagrindinius daiktus.
4.18 straipsnis. Pajamos
1. I daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialins vertybs, kurie
gaunami naudojant pagrindin daikt civilinje apyvartoje.
2. Pajamomis taip pat gali bti laikomi visi daiktai, kurie gali bti gaunami visokeriopai
naudojant pagrindin daikt. ia prasme pajamomis laikomi ne tik io straipsnio 1 dalyje nurodyti
daiktai, bet taip pat vaisiai ir produkcija.
4.19 straipsnis. Priklausiniai
1. Priklausiniais laikomi savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai
daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu.
2. Dviej ar daugiau daikt sujungimas nedaro n vieno i toki daikt kito priklausiniu,
jeigu nra poymi, nurodyt io straipsnio 1 dalyje.
II DALIS
DAIKTINS TEISS
III SKYRIUS
4.20 straipsnis. Daiktins teiss svoka
Daiktin teis tai absoliuti teis, pasireikianti teiss turtojo galimybe gyvendinti
valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i i teisi.
4.21 straipsnis. Daiktini teisi teisinis reimas
Daiktinms teisms nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis reimas, o daiktinms teisms kilnojamuosius daiktus kilnojamiesiems
daiktams nustatytas teisinis reimas, jeigu statymai nenustato kitaip.
IV SKYRIUS
VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
4.22 straipsnis. Daikto valdymas
1. Daikto valdymu, kaip savarankika daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybs teisei
pagal gyjamj senat gyti, laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl j valdyti kaip sav.
2. Daikto valdymas nelaikomas savarankika daiktine teise, kai faktinis daikto turtojas
daikto valdytoju ar savininku pripasta kit asmen.
153
4.23 straipsnis. Teistas ir neteistas daikto valdymas

1. Daikto valdymas gali bti teistas ir neteistas.
2. Teistu laikomas daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs
teis. Daikto valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai.
3. Neteistu daikto valdymu laikomas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss
aktus gyto daikto valdymas.
4.24 straipsnis. Valdymo teiss objektas
Valdymo teiss objektu gali bti kiekvienas daiktas, kuris gali bti nuosavybs teiss
objektu.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALDYMO ATSIRADIMAS IR GYVENDINIMAS
4.25 straipsnis. Valdymo atsiradimas
1. Valdymas gali atsirasti uvaldant daikt, perduodant ar paveldint valdymo teis.
2. Valdymas atsiranda fizikai uvaldant daikt, kai tik uvalds daikt asmuo gali paveikti
daikt pagal savo vali. Taip pat uvaldant daikt turi bti ireikta asmens valia turti t daikt
kaip sav.
3. Uvaldyti daikt asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo
ir daikto.
4.26 straipsnis. Valdymo atsiradimas siningai ir nesiningai
1. Valdymas gali bti atsirads siningai ir nesiningai.
2. Valdymas laikomas atsirads siningai, kol nerodyta prieingai.
3. Siningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti
pradedantis asmuo yra sitikins, kad niekas neturi daugiau u j teisi daikt, kur jis pradeda
valdyti.
4. Nesiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daikt
valdantis asmuo inojo arba privaljo inoti, kad jis neturi teiss tapti to daikto valdytoju arba kad
kitas asmuo turi daugiau teisi jo uvaldom daikt.
4.27 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas
1. Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fizikai uvaldius daikt, bet ir kai
perduodantis valdyti nekilnojamj daikt asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nra joki
klii patekti t daikt ar kitu panaiu bdu j fizikai uvaldyti.
2. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo registravimo vieame registre
momento.
3. Daikto valdymas negali bti registruojamas vieame registre, jeigu jame jau yra
registruota nuosavybs teis daikt.
4.28 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas
Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda:
1) kai pageidaujantysis, kad atsirast kilnojamojo daikto valdymas, paima t daikt savo
rankas;
2) kai pageidaujantysis, kad atsirast kilnojamojo daikto valdymas, pradjo saugoti daikt
ar tai daroma jo nurodymu;
3) kai norinio, kad atsirast daikto valdymas, asmens nurodymu daiktas perduotas jo
nurodytam asmeniui;
4) kai daiktas padedamas patalp, priklausani asmeniui, pageidaujaniam, kad atsirast
to daikto valdymas;
5) kai pageidaujaniam, kad atsirast valdymas, asmeniui perduoti raktai nuo patalpos,
kurioje yra daiktas;
6) kai pageidaujantis, kad atsirast valdymas, asmuo atitinkamai paymjo niekieno
nevaldom daikt;
154
7) kai gaudomas daiktas pakliuvo spstus, tinklus ir pan.;

8) atlikus kitus veiksmus, ireikianius asmens vali uvaldyti daikt.
4.29 straipsnis. Daikto valdymo atsiradimas per kit asmen
Jeigu perduodantysis valdyti daikt per kit asmen turjo tiksl perduoti j konkreiam
asmeniui, tai iam perduoto daikto valdymas atsiranda ir tada, jeigu asmuo, per kur perduodamas
daiktas, nort sigyti daikt sau ar dar kitam asmeniui.
4.30 straipsnis. Faktinis daikto valdymas per kit asmen
Valdytojas gali valdyti daikt per kit asmen, kuris privalo laikytis valdytojo nurodym.
TREIASIS SKIRSNIS
VALDYMO PABAIGOS PAGRINDAI
4.31 straipsnis. Valdymo pabaiga
1. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisi daikt, t.
y. atsisako faktikai valdyti daikt ar turti j kaip sav, ir kitais statym nustatytais pagrindais.
2. Valdymo teiss atsisakymas turi bti aikiai ireiktas arba numanomas.
3. Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereikia, kad jis atsisako io daikto
valdymo, jeigu jo noras atsisakyti valdymo negali bti numanomas i kit aplinkybi.
4.32 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo pabaiga
Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi praradus valdytojui galimyb paveikti daikt pagal
savo vali, kai:
1) daikt uvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievart;
2) daikt pamets valdytojas negali jo rasti;
3) valdytojas negali daikto valdyti dl kit prieasi.
4.33 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo pabaiga
1. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimyb
paveikti daikt pagal savo vali, bet ir kai nesiima joki priemoni i galimyb susigrinti.
2. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jeigu valdytojo bandymai susigrinti poveik
daiktui buvo neskmingi.
3. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo iregistravimo i vieojo registro
momento.
VALDYMO GYNIMAS
4.34 straipsnis. Valdymo gynimas
1. Kiekvienas valdytojas turi teis ginti esam valdym ir atnaujinti atimt valdym.
2. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostoli,
kurie buvo padaryti dl valdymo paeidimo, atlyginimo.
3. Siningam valdytojui turi bti atlygintos daikto ilaikymo ilaidos, iskyrus atvejus,
kai jas padengia daikto pajamos. Siningas valdytojas taip pat turi teis pasilikti dalis, kuriomis
buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys alos daiktui. Jeigu i dali atskirti negalima,
siningas valdytojas turi teis reikalauti atlyginti padarytas dl pagerinimo ilaidas, bet ne
didesnes kaip daikto verts padidjimas.
4.35 straipsnis. Valdymo paeidimas
1. Valdymas gali bti paeistas paimant ar bandant paimti daikt ar jo dal, taip pat teises
j, arba trukdant valdyti daikt. Valdymo paeidimas gali pasireikti grasinimais, sukelianiais
real pavoj valdymui.
2. Valdymo paeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys io straipsnio 1 dalyje
nurodytus poymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo paeidjas, rodo, kad btent i jo
ir neteistai atsirado pareikjo valdymas.
155
3. Asmens, nurodyto kaip valdymo paeidjas, rodinjimas, kad pareikjo valdymas

atsirado neteistai i treiojo asmens, nra pagrindas pripainti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip
valdymo paeidjas, nepaeid valdymo.
4.36 straipsnis. Ginai dl daikto valdymo
1. Kilus ginui dl daikto valdymo, kai du ar daugiau asmen tvirtina es to paties daikto
valdytojai ir jie tai pagrindia faktais, patvirtinaniais, kad tsiasi j valdymas, turi bti ginamas
valdymas to asmens, kuris rodys, jog jis yra teistas daikto valdytojas.
2. Jeigu n vienas i asmen, kurie ginijasi, nesugeba to rodyti, turi bti ginamas
valdymas to asmens, kuris daikt pradjo valdyti anksiausiai.
V SKYRIUS
NUOSAVYBS TEIS
PIRMASIS SKIRSNIS
4.37 straipsnis. Nuosavybs teiss svoka
1. Nuosavybs teis tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi
ir interes, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti.
2. Savininkas turi teis perduoti kitam asmeniui vis nuosavybs teiss objekt ar jo dalis,
ar tik konkreias io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.
4.38 straipsnis. Nuosavybs teiss objektas
Nuosavybs teiss objektu gali bti daiktai ir kitas turtas.
4.39 straipsnis. Nuosavybs teiss apribojimas
1. Nuosavybs teis gali bti apribota paties savininko valia, statym arba teismo
sprendimo.
2. Kilus abejoni dl nuosavybs teiss apribojimo, visais atvejais laikoma, kad
nuosavybs teis neapribota.
4.40 straipsnis. ems sklypo savininko teisi turinys
1. ems sklypo savininkui nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo sluoksnis,
ant ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statymo ar
sutarties nenustatyta kitaip.
2. ems sklypo savininkas vir jo sklypo esani oro erdv turi tokias teises, kiek jos
neprietarauja statymams ir kiek btina naudoti ems sklyp pagal paskirt.
3. ems sklypo savininkas turi nuosavybs teis sklypo virutin ems sluoksn bei
emje esanias naudingsias ikasenas tiek, kiek i teis neprietarauja statymams ir kiek btina
naudoti ems sklyp pagal paskirt.
4.41 straipsnis. Gyvn savininko teisi turinys
Gyvn savininkas, gyvendindamas nuosavybs teis, privalo laikytis gyvn apsaug ir
j laikym reglamentuojani statym, kit teiss akt reikalavim.
4.42 straipsnis. Teis kaimyninio sklypo medi, krm ir kit augal dalis bei j
vaisius
1. ems sklypo savininkas turi teis nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame ems sklype
augani medi, krm, kit augal aknis ir akas, esanias jo ems sklype, prie tai spjs
kaimyninio ems sklypo savinink ir nustats termin jas paalinti, bet per nustatyt termin
nesulauks j paalinimo.
2. Tokia teis nesuteikiama ems sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augani
medi, krm, kit augal aknys ir akos, esanios jo ems sklype, netrukdo naudoti ems
sklyp.
156
3. Visais atvejais ems sklypo savininkas gyja nuosavybs teis vaisius, gautus nuo
kaimyniniame ems sklype augani medi, krm ak, esani jo ems sklype, ir vaisius,
gautus nuo kaimyniniame ems sklype augani kit augal stieb, ak ir akn, esani jo
ems sklype.
4.43 straipsnis. Laikinas pasinaudojimas svetimu ems sklypu susisiekimui
1. Savininkas ems sklypo, netekusio susisiekimo su vieuoju keliu, btinu sklypui
naudoti pagal paskirt, gali reikalauti i kaimynini sklyp savinink ar naudotoj, kad ie
susisiekimo tikslui leist jam naudotis savo ems sklypais, kol bus paalinta klitis, dl kurios
nutrko susisiekimas. Ginus dl laikino kelio krypties ir teisi juo naudotis, jeigu btina,
sprendia teismas.
2. Kaimynini ems sklyp, kuriais nutiestas laikinas kelias, savininkams i anksto turi
bti atlyginti dl kelio nutiesimo atsirad nuostoliai.
4.44 straipsnis. Neleistinumas laikinai pasinaudoti svetimu ems sklypu susisiekimui
Savininkas ems sklypo, netekusio susisiekimo su vieuoju keliu, btinu sklypui naudoti
pagal paskirt, negali reikalauti i kaimyn, kad ie susisiekimo tikslui leist jam naudotis savo
ems sklypais, jeigu jo paties tyiniais veiksmais buvo nutrauktas jo ems sklypo susisiekimas
su vieuoju keliu.
4.45 straipsnis. ems sklypo rib nustatymas
1. Jeigu sklyp savininkai nesutaria dl ginytin sklypo rib ir jos nra aikios i esam
dokument, ribas nustato teismas, atsivelgdamas dokumentus, faktikai valdomo sklypo ribas
bei kitus rodymus. Jeigu rib nustatyti nemanoma, prie kiekvieno ems sklypo turi bti
prijungtos vienodo dydio ginytino ploto dalys, bet n vienas tokiu bdu naujai suformuotas
sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisikai tvirtinto sklypo.
2. Riboenkli pastatymo ilaidas privalo atlyginti abi alys lygiomis dalimis, jeigu kitaip
nenustato j tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar teismas nenusprendia kitaip.
4.46 straipsnis. Teis sklypo ribas yminius nekilnojamuosius daiktus
1. Savininkai, kuri ems sklypai atskirti tvora, mediais, krmais, siena ar kitais
nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujaniais abiem sklypams ir esaniais ant sklyp ribos, turi teis
bendrai naudotis mintais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad ie objektai priklauso vienam
konkreiam savininkui.
2. Savininkas, kuris bendrai naudojasi jo ems sklypo ribas yminiais nekilnojamaisiais
daiktais, turi teis naudotis jais pagal paskirt tiek, kiek toks naudojimasis netrukdo kaimyninio
sklypo savininkui. Ilaidas mintiems objektams ilaikyti ir isaugoti kaimynini sklyp savininkai
apmoka lygiomis dalimis, jeigu nesusitaria kitaip.
3. Sklyp ribas ymini bendrai naudojam nekilnojamj daikt vienas sklypo
savininkas negali paalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo.
4. Kitus teisinius kaimynini sklyp savinink santykius dl sklyp ribas ymini
nekilnojamj daikt nustato bendrosios nuosavybs teiss nuostatos.
ANTRASIS SKIRSNIS
NUOSAVYBS TEISS GIJIMO IR PRARADIMO PAGRINDAI
4.47 straipsnis. Nuosavybs teiss gijimo pagrindai
Nuosavybs teis gali bti gyjama:
1) pagal sandorius;
2) paveldjimu;
3) pasisavinant vaisius ir pajamas;
4) pagaminant nauj daikt;
5) pasisavinant beeiminink daikt;
6) pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ir namines bites;
7) pasisavinant beprieirius ir priklydusius naminius gyvnus;
8) pasisavinant radin, lob;
157
9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultros vertybes ir kitus daiktus (turt)

visuomens poreikiams;
10) konfiskuojant ar kitu bdu u paeidimus paimant pagal statym daiktus (turt);
11) gyjamja senatimi;
12) kitais statymo nustatytais pagrindais.
4.48 straipsnis. Nuosavybs teiss gijimas perdavimo bdu
1. Perduoti nuosavybs teis gali tik pats savininkas arba savininko galiotas asmuo.
2. Perdavimo bdu naujasis savininkas gyja perduot daikt (turt) tiek teisi ir pareig,
kiek j turjo buvs daikto (turto) savininkas, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto gijjas pagal sandor gyja nuosavybs
teis
1. Daikto (turto) gijjas nuosavybs teis daiktus (turt) gyja nuo j perdavimo gijjui
momento, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
2. Pagal sandor nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyjama nuo to momento, kuris
yra nustatytas statymo.
3. Sutartyje gali bti numatyta, kad nuosavybs teis pereina gijjui tik po to, kai jis
vykdys tam tikr sutartyje nustatyt slyg.
4. Nuosavybs teis bsim daikt, iskyrus registruotin daikt, gali bti sutartimi
perleista i anksto.
4.50 straipsnis. Daikto perdavimas gijjui
1. Daikto perdavimu sudaroma galimyb gijjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirt,
atsivelgiant daikto bkl ir teisin status.
2. Perdavimu laikomas daikto teikimas gijjui, taip pat daikto, perduodamo be prievols
nugabenti, teikimas transporto organizacijai isisti gijjui ir teikimas patui persisti gijjui,
jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
3. Daikto perdavimui prilyginamas konosamento arba kitokio disponavimo dokumento
perdavimas.
4.51 straipsnis. Turini ypating reikm daikt gijimas
Daiktus, turinius ypating reikm Lietuvos Respublikos kiui, visuomens ar valstybs
saugumui, arba dl kit prieasi (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima sigyti tiktai
pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidim jiems sigyti idavimo tvark nustato statymai.
4.52 straipsnis. Perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina gijjui tuo paiu
metu, kai jam pereina nuosavybs teis, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
2. Jeigu perleidjas praleidia termin daikt perduoti arba gijjas praleidia termin
daikt priimti, tai atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka praleidusiai termin aliai, jeigu
statymai ar sutartis nenustato ko kita.
4.53 straipsnis. Nuosavybs teis vaisius ir pajamas
1. Daikto duodami vaisiai, gyvuli prieauglis priklauso j savininkui, jeigu statymai arba
sutartis nenustato ko kita.
2. Daikto kinio naudojimo rezultatai produkcija ir pajamos priklauso daikto
savininkui, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
4.54 straipsnis. Daikto atsiradimas susijungus kilnojamiesiems daiktams
1. Jeigu kilnojamieji keli savinink daiktai susijung ir sudar nauj daikt ir nra
galimybs vl juos atskyrus grinti pirmin bkl arba tai susij su pernelyg didelmis
ilaidomis, kai savininkai nebuvo specialiai susitar dl daikt sujungimo, tai iuo bdu atsirads
naujas kilnojamasis daiktas laikomas bendrja daline nuosavybe, kurios kiekvienam bendraturiui
priklauso dalis, proporcinga jo susijungusio daikto vertei bendrame daikte.
158
2. Jeigu keliems savininkams priklausanius kilnojamuosius daiktus vienas i j sujung

be kito (kit) sutikimo ir inios ir jeigu yra galimyb juos atskirti ir grinti pirmin bkl, tai
daroma sujungusiojo asmens lomis.
4.55 straipsnis. Daikto pagaminimas i svetimos mediagos
1. Asmuo, pagamins nauj daikt i svetimos mediagos, tampa daikto savininku, jeigu
darbo vert yra didesn u mediagos vert ir jeigu, be to, is asmuo neinojo ir neturjo inoti,
kad mediaga priklauso kitam. iuo atveju pasinaudojs svetima mediaga asmuo privalo atlyginti
mediagos savininkui jos vert.
2. Jeigu mediagos vert yra didesn u daikto pagaminimo vert, daikto savininku
pripastamas mediagos savininkas. Jam suteikiama teis arba pasilikti daikt sau ir apmokti jo
pagaminimo vert, arba atsisakyti daikto j pagaminusio asmens naudai ir iiekoti i io
nuostolius.
4.56 straipsnis. Daikto pagaminimas i savos ir i svetimos mediagos
1. Asmuo, pagamins nauj daikt i savos ir i svetimos mediagos, tampa daikto
savininku, jeigu darbo vert ir savos mediagos vert yra didesn u svetimos mediagos vert ir
jeigu, be to, is asmuo neinojo ir neturjo inoti, kad mediaga priklauso kitam. iuo atveju
pasinaudojs svetima mediaga asmuo privalo atlyginti mediagos savininkui jos vert.
2. Jeigu svetimos mediagos vert yra didesn u darbo vert ir savos mediagos vert,
daikto savininku pripastamas svetimos mediagos savininkas. Jam suteikiama teis arba pasilikti
daikt sau ir apmokti jo pagaminimo vert bei pagaminusiam daikt asmeniui priklausanios
mediagos vert arba atsisakyti daikto j pagaminusio asmens naudai ir iiekoti i jo nuostolius.
4.57 straipsnis. Beeimininkis daiktas
1. Beeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas
neinomas.
2. Beeimininkiu daiktu nelaikomas siningai gytas ir teistai valdomas daiktas, nors
daikto valdytojas gyjamja senatimi dar nra gijs nuosavybs teiss daikt.
3. Kilnojamaisiais beeimininkiais daiktais gali bti gyvnai, negyvi kilnojamieji daiktai,
kurie niekam dar nepriklaus arba kuri savininkas atsisak, arba kuriuos pamet ar paslp
(radinys), tarp j ir lobis.
4.58 straipsnis. Nuosavybs teiss beeiminink daikt gijimas
1. Beeimininkis daiktas nuosavybn gali bti perduotas tik valstybei arba savivaldybms
teismo sprendimu, priimtu pagal finans, kontrols arba savivaldybs institucijos pareikim.
Pareikimas paduodamas sujus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas trauktas
apskait, jeigu statym nenustatyta kitaip.
2. Beeimininkio daikto iaikinimo ir apskaitos tvark nustato Vyriausyb.
3. Nuosavybs teis beeiminink daikt negali bti gyjama, jeigu tai draudia statymas
arba tokio daikto pasisavinimu paeidiama kito asmens teis pasisavinti daikt (teis lob, radin
ir pan.).
4. Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklaus arba kuri savininkas atsisak tiesiai
tai isakydamas arba juos imesdamas, tampa tuos daiktus pradjusio valdyti asmens nuosavybe.
4.59 straipsnis. Laukiniai gyvnai
Laisvje esantys laukiniai gyvnai, kurie laikantis statym buvo pagauti arba nuauti,
tampa juos pagavusiojo arba nuovusiojo nuosavybe, jeigu statym nenustatyta kitaip.
4.60 straipsnis. Laukins ir namins bits
1. Laukini bii eima nuosavybs teise priklauso ems sklypo, kuriame ji yra sugauta,
savininkui.
2. Bii savininkas turi teis persekioti bii spiei netgi svetimoje emje, bet jis privalo
atlyginti ems sklypo savininkui tuo padarytus nuostolius.
159
3. Bii spieiaus savininkas praranda nuosavybs teis j, jeigu jis nepersekioja

spieiaus per 24 valandas, skaiiuojant nuo to momento, kai spiei prim svetimas asmuo arba
kai spieius apsistojo svetimo asmens emje.
4. Jeigu bii spieius atskrenda kito bitininko avil pas jame esanias bites, atskridusi
bii savininkas praranda nuosavybs teis jas.
4.61 straipsnis. Beprieiriai ir priklyd naminiai gyvnai
1. Asmuo, sulaiks beprieir ar priklydus namin gyvn, privalo tuojau praneti apie tai
gyvno savininkui ir grinti jam gyvn arba, jei jam neinomas gyvno savininkas ar jo adresas,
per tris dienas praneti apie gyvno sulaikym policijai ar savivaldybs institucijai.
2. Policija ar savivaldybs institucija imasi priemoni naminio gyvno savininkui surasti
ir, laikydamosi veterinarijos taisykli, iekojimo laiku perduoda gyvn ilaikyti bei naudotis
sulaikiusiam asmeniui arba perduoda j ilaikyti ir naudotis artimiausiam ems kio veikla
usiimaniam ir tinkamai gyvn ilaikyti galiniam asmeniui, jei sulaiks namin gyvn asmuo
neusiima ems kio veikla arba neturi slyg gyvn tinkamai ilaikyti.
3. Jeigu beprieiri ir priklydusi darbini gyvuli bei galvij (ir j prieauglio)
savininkas paaikja per vien mnes, o smulkij gyvn (ir j prieauglio) per dvi savaites nuo
j perdavimo ilaikyti ir naudotis dienos, gyvnas grinamas savininkui. is privalo atlyginti
ilaikiusiam gyvn asmeniui visas ilaikymo ilaidas, skaitant naud, gaut i naudojimosi juo.
4. Jeigu per nurodyt laik gyvno savininkas nepaaikjo, jis netenka nuosavybs teiss
t gyvn. iuo atveju gyvnas neatlygintinai tenka j ilaikiusio asmens nuosavybn.
4.62 straipsnis. Radinys
1. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas neinomas.
2. Rads pamest daikt asmuo privalo grinti j pametusiajam, jeigu jis yra inomas.
Jeigu toks asmuo neinomas, pamest daikt rads asmuo privalo per savait nuo radimo dienos
praneti apie radin policijai ir jai perduoti radin, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.
3. Daikt rads asmuo ar policija perduot rastj daikt privalo saugoti eis mnesius.
Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per t laik paaikja daikt pamets asmuo,
daiktas jam grinamas, bet prie tai jis turi atlyginti daikto ilaikymo ir kitas su radiniu susijusias
ilaidas. Jeigu pamets daikt asmuo per nurodyt laik nepaaikja, daiktas neatlygintinai pereina
radusiojo nuosavybn su slyga, kad is sutinka atlyginti daikto ilaikymo ir kitas su radiniu
susijusias ilaidas, jei radin saugojo ne jis. Jeigu rads asmuo nesutinka kompensuoti toki
ilaid, radinys neatlygintinai perduodamas valstybs nuosavybn, o iam asmeniui atlyginamos
su radiniu susij turtos ilaidos.
4. Teiss aktai gali numatyti kitoki radini teisinio reglamentavimo tvark.
4.63 straipsnis. Greitai gendantys beeimininkiai ir rasti daiktai
1. Jeigu beeimininkis ir rastas daiktas dl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dal verts,
tai policija, finans, kontrols ar savivaldybs institucija privalo imtis priemoni, kad daiktas,
esant galimybei, bt parduotas, o u j gauti pinigai isaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam
daikt asmeniui. Jeigu nra galimybs daikt parduoti, jis sunaikinamas.
2. Jeigu daikto savininkas paaikja po to, kai daiktas jau buvo parduotas, savininkui
grinami u daikt gauti pinigai, iskaiiavus sum, panaudot radiniui ilaikyti, parduoti ir
paskelbti apie radim.
3. Jeigu beeimininkio daikto savininkas nepaaikja per io kodekso 4.58 straipsnio 1
dalyje nustatyt termin, u parduot daikt gauti pinigai pervedami valstybs biudet teiss
akt nustatyta tvarka.
4. Jeigu asmuo, pamets daikt, kuris buvo parduotas kaip greitai gendantis, nepaaikja
per eis mnesius nuo daikto radimo dienos, u parduot daikt gauti pinigai perduodami
nuosavybn radusiam asmeniui, iskaiiavus sum, panaudot radiniui ilaikyti, parduoti ir
paskelbti apie radim.
4.64 straipsnis. Atlyginimas u daikto radim
1. Asmuo, rads daikt ir grins j pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavs
j policijai, turi teis gauti i pametusio daikt asmens ilaid daiktui saugoti ir perduoti atlyginim
160
ir umokest u radim. Pamets daikt asmuo privalo umokti u radim radusiam daikt
asmeniui penki procent rastojo daikto verts dydio umokest, jeigu daikt pamets asmuo
nebuvo vieai paadjs didesns sumos arba jeigu nesusitar su radusiuoju asmeniu dl didesnio
atlyginimo.
2. Umokestis u daikto radim negali bti mokamas, jeigu rads daikt asmuo nustatytu
laiku ir tvarka neprane apie radin ar klausiamas nuslp pat radimo fakt.
4.65 straipsnis. Lobis
1. Lobis tai emje ukasti ar kitaip paslpti pinigai arba vertingi daiktai, kuri
savininkas negali bti nustatytas daniausiai dl to, kad prajo daug laiko nuo j ukasimo.
2. Nuosavoje emje ar kitame nuosavybs teise radusiam asmeniui priklausaniame
daikte rastas lobis tampa j radusio asmens nuosavybe.
3. Svetimoje emje ar kitame svetimame daikte iekoti lobio draudiama. Paeids i
nuostat asmuo negauna jokios rasto lobio dalies, ir visas rastas lobis tenka ems ar kito daikto,
kuriame buvo rastas lobis, savininkui.
4. Asmuo, kuris rado lob svetimoje emje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba
turdamas savininko leidim iekoti lobio, gauna vien ketvirtadal lobio, o kiti trys ketvirtadaliai
tenka ems ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitar kitaip.
Susitarimas turi bti raytinis.
5. Jeigu vertybi kasimas arba iekojimas priklaus tarnybinms lob radusio asmens
pareigoms, is asmuo negyja nuosavybs teiss rast lob ar jo dal.
6. Jeigu istorin, kultrin ar archeologin vert turintis lobis yra paimamas pagal statym
visuomens poreikiams, asmenims, turintiems teis pagal straipsn gyti nuosavybn lob ar jo
dal sudaranius daiktus, turi bti teisingai atlyginama.
4.66 straipsnis. Netinkamas kultros vertybi laikymas
1. Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybs teise priklausanius daiktus, turinius
visuomenei didel istorin, menin ar kitoki vert, tai valstybs institucija, kurios udavinius
eina tokios ries daikt apsauga, spja savinink, kad jis nustot netinkamai laikyti daiktus.
Jeigu savininkas io reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos iekin teismas gali
iuos daiktus i savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybs nuosavybn. Asmeniui
atlyginama paimt daikt vert, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su
atitinkama institucija, o esant ginui j nustato teismas.
2. Kai yra neatidliotinas reikalas, iekinys dl nurodyt daikt pamimo gali bti
pareikiamas be iankstinio spjimo.
4.67 straipsnis. Daikto pamimas
Valstybei paimti daikt i savininko visuomens poreikiams teisingai atlyginant, taip pat
valstybei neatlygintinai paimti daikt, kaip sankcij u teiss paeidim, leidiama tik statym
numatytais atvejais ir tvarka.
TREIASIS SKIRSNIS
GYJAMOJI SENATIS
4.68 straipsnis. gyjamosios senaties samprata
1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nra daikto savininkas, bet yra siningai gijs daikt
bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau
kaip deimt met arba kilnojamj daikt ne maiau kaip trejus metus, kai per vis valdymo
laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt, bet n karto
nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt.
2. Nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat faktas nustatomas teismo tvarka.
4.69 straipsnis. gyjamja senatimi nuosavybn gyjami daiktai
1. gyjamja senatimi nuosavybn gali bti gyjami tik tie daiktai, kurie gali bti privaios
nuosavybs teiss objektais.
161
2. gyjamja senatimi nuosavybs teis negali bti gyjama slaptai arba per prievart
uvaldyt daikt, nepaisant, ar nuosavybs teis t daikt mintu bdu pretenduoja gyti pats
slaptai, ar per prievart daikt uvalds asmuo ar kitas asmuo.
3. gyjamja senatimi negali bti gyjama nuosavybs teis valstybei ar savivaldybei
priklausanius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
4.70 straipsnis. Siningai gytas ir valdomas daiktas
1. Asmuo, gyjantis daikt nuosavybn gyjamja senatimi, turi bti ne tik siningas to
daikto gijjas, t. y. uvaldydamas daikt turjo bti pagrstai sitikins, kad niekas neturi daugiau
u j teisi uvaldom daikt, bet taip pat jis privalo ilikti siningas valdytojas vis gyjamosios
senaties laik ir net gydamas daikt nuosavybn gyjamja senatimi neturi inoti apie klitis,
trukdanias gyti jam t daikt nuosavybn, jeigu toki klii bt.
2. Daikto dalies ar keli dali nesiningas gijimas ar valdymas netrukdo valdytojui
gyjamja senatimi nuosavybn gyti kitas siningai gytas ir valdomas daikto dalis.
3. Jeigu valdymo teis gyjama per atstov, tai siningumo reikalaujama ir i atstovo, ir i
atstovaujamojo.
4.71 straipsnis. Nepertraukiamas daikto valdymas
1. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daikt nepertraukiamai vald nuo
valdymo teiss daikt gijimo iki nuosavybs teiss t daikt gijimo gyjamja senatimi.
2. Jeigu per gyjamosios senaties laik daikto valdymas vienam i kito perjo keliems
asmenims ir kiekvieno i j valdymas atitiko io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus,
tai t asmen valdymo laikas skaiiuojamas kartu.
3. gyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu
per metus laiko daikto valdymas buvo susigrintas.
4. Jeigu daikto, kuriam skaiiuojamas gyjamosios senaties terminas, savininkas neturjo
teisins galimybs gyvendinti savo teis daikt, tai gyjamosios senaties termino skaiiavimas
sustabdomas laikui, kol yra klitis.
BENDROSIOS NUOSAVYBS TEIS
4.72 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss samprata ir subjektai
1. Bendrosios nuosavybs teis yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems
priklausant nuosavybs teiss objekt bei juo disponuoti.
2. Bendraturiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki
subjektu.
4.73 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss rys
1. Bendrosios dalins nuosavybs teis yra, kai bendrosios nuosavybs teisje nustatytos
kiekvieno savininko nuosavybs teiss dalys, o bendroji jungtin nuosavybs teis kai
nuosavybs teiss dalys nra nustatytos.
2. Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita.
3. Jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss konkretus kiekvieno bendraturio dali
dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad j dalys yra lygios.
4.74 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss objektai
Bendrosios nuosavybs teiss objektu gali bti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu
statymai nenustato ko kita.
4.75 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss gyvendinimas
1. Bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir
disponuojama bendraturi sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo
tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio i bendraturi iekin. Kol ginas bus isprstas,
teismas gino objektui gali skirti administratori.
162
2. Jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss objekt tiesiogiai vald, naudojo ir juo
disponavo ne visi bendraturiai, tai kiti bendraturiai turi teis gauti i i ataskait kasmet arba i
karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalins nuosavybs teiss objekt tiesiogiai valdyti, naudoti
bei juo disponuoti.
4.76 straipsnis. Bendraturi teiss ir pareigos naudojantis bendrja daline
nuosavybe ir j ilaikant
Kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai turi teis bendro daikto (turto)
duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu
(turtu), taip pat privalo apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir
kitoms mokoms. Jeigu vienas i bendraturi nevykdo savo pareigos tvarkyti ir ilaikyti bendr
daikt (turt), tai kiti bendraturiai turi teis nuostoli, kuriuos jie turjo, atlyginim.
4.77 straipsnis. Bendraturi teisi pasikeitimas padidinus bendrj dalin
nuosavyb
1. Jeigu bendraturtis, turdamas kit bendraturi sutikim ir laikydamasis statym
nustatyt taisykli, savo lomis padidina bendrj daikt ar jo vert, tai io bendraturio
reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinje nuosavybje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi
bti atitinkamai pakeiiamos.
2. Jeigu bendraturtis padidina bendrj daikt ar jo vert neturdamas kit bendraturi
sutikimo, jis gyja nuosavybs teis t padidint dal, jeigu j galima atskirti nesualojant bendro
daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo verts dalies negalima atskirti nesualojant bendro daikto, tai
vis bendraturi dalys padidja proporcingai j bendrosios nuosavybs teise turimoms dalims.
4.78 straipsnis. Bendraturio teis perleisti ar suvaryti teises bendrosios dalins
nuosavybs teise turim savo dal
Kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitu
bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar dalies, turimos bendrosios
dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus iame kodekse nustatytas iimtis.
4.79 straipsnis. Pirmenybs teis pirkti parduodamas dalis, esanias bendrja
nuosavybe
1. Bendraturiai turi pirmenybs teis pirkti bendrja nuosavybe esani parduodam dal
ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis, iskyrus atvejus, kai
parduodama i viej varytyni.
2. Dalies, esanios bendrja nuosavybe, pardavjas privalo ratu praneti kitiems
bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal ne bendraturiui ir kartu nurodyti kain bei kitas
slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, kur turima
bendrosios nuosavybs teis, apie tai praneama per notar. Kai kiti bendraturiai atsisako
pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss nekilnojamj daikt negyvendina per
vien mnes, o kit daikt per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, jeigu bendraturi
susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui.
3. Jeigu dalis parduota paeidiant pirmenybs teis j pirkti, kitas bendraturtis turi teis
per tris mnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bt perkeltos pirkjo teiss ir pareigos.
4. Bendrosios nuosavybs dalies pardavjas ir pirkjas yra solidariai atsakingi u
atsiradusi iki io daikto dalies pardavimo prievoli, susijusi su parduodamo daikto dalimi,
vykdym kitiems bendraturiams.
4.80 straipsnis. Atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs
1. Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios dalins
nuosavybs.
2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai pagal bet kurio bendraturio iekin daiktas
padalijamas natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli
i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais.
3. Bendraturio kreditorius turi teis reikalauti atidalyti skolininko dal, kad bt galima i
jos iiekoti.
163
4. Jeigu vienas i bendraturi yra neveiksnus ioje srityje ar ribotai veiksnus ioje srityje
arba nepilnametis, atidalijant dal i bendrosios dalins nuosavybs turi dalyvauti globos (rpybos)
institucija.
4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie

yra bendroji dalin nuosavyb, tvarka
1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturiai turi teis tarpusavio susitarimu
nustatyti tvark, pagal kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar
kito nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios
dalins nuosavybs teise.
2. Jeigu iame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notarikai patvirtintas ir registruotas
vieame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vliau gyja dal to namo, buto ar
kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybs teismis.
4.82 straipsnis. But ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs teis
1. But ir kit patalp savininkams bendrosios dalins nuosavybs teise priklauso namo
bendro naudojimo patalpos, pagrindins namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechanin,
elektros, sanitarintechnin ir kitokia ranga.
2. Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teiss perduoti bendrosios dalins
nuosavybs, numatytos io straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kit veiksm, dl kuri
ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybs teiss but ar kit patalp, iskyrus atvejus, kai
perduodama bendrja daline nuosavybe esanio daikto, kuris gali bti ar, j pertvarkius, gals bti
naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp
pagal paskirt, dalis.
3. But ir kit patalp savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokti ilaidas namui
(statiniui) ilaikyti ir isaugoti, statymuose nustatyta tvarka mokti mokesius, rinkliavas ir kitas
mokas.
4. But ir kit patalp savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti las, kurios bus
skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statini naudojimo ir prieiros
reikalavimus. ios los yra but ir kit patalp savinink bendroji dalin nuosavyb. ias las
negali bti nukreiptas iiekojimas pagal atskiro buto ir kit patalp savininko prievoles. Perleidus
but ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lomis susijusios teiss ir prievols
atitenka naujam savininkui. L kaupimo, j dydio apskaiiavimo, sukaupt l apsaugos
tvark nustato Vyriausyb. Ginus dl kaupiamj l sprendia teismas.
5. L, skirt pastat atnaujinimui (modernizavimui), kaupim reglamentuoja statymai.
6. io kodekso 4.79 straipsnyje nustatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai kitiems
asmenims but ir kit patalp, esani namuose, savininkai parduoda bendrja daline nuosavybe
(palps, rsio patalpos ir pan.) turim vis ar ne vis dal, priklausani proporcingai j turimai
nuosavybs teise patalpai. Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybs teise turimo daikto,
kuris yra ar gali bti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptin ir pan.)
esani patalp savinink poreikius, nepaeidiant name esani patalp savinink teisi, tai apie
dalies, turimos bendrosios nuosavybs teise, pardavim turi bti praneta toje namo dalyje esani
patalp savininkams ir tik jiems leidiama pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti.
7. Buto ir kit patalp savininkui priklausanti bendrosios dalins nuosavybs dalis yra lygi
jam nuosavybs teise priklausani patalp naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo
ploto santykiui.
Nr. XI-2005, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2828 (2012-05-19)
4.83 straipsnis. But ir kit patalp savinink teiss ir pareigos naudojantis bendrja
daline nuosavybe
1. Buto ir kit patalp savininkas (naudotojas) turi teis naudotis gyvenamojo namo
bendrojo naudojimo objektais pagal j funkcin paskirt, nepaeisdamas kit patalp savinink
(naudotoj) teisi ir teist interes.
164
2. Buto ir kit patalp savininkas (naudotojas) taip pat turi teis:

1) imtis btin priemoni be kit savinink (naudotoj) sutikimo, kad bt ivengta alos
ar paalinta grsm bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti i kit buto ir kit patalp
savinink atlyginti ilaidas, proporcingas i savinink bendrosios dalins nuosavybs daliai;
2) reikalauti i kit but ir kit patalp savinink (naudotoj), kad gyvenamojo namo
bendrojo naudojimo objekt valdymas ir naudojimas atitikt bendrsias buto ir kit patalp
savinink (naudotoj) teises ir teistus interesus. Teistais buto ir kit patalp savinink
(naudotoj) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisykli nustatymas, tinkama
bendrojo naudojimo objekt prieira ir ilaikymas, gyvenamojo namo prieiros kinio ir
finansinio plano parengimas, l kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
3. But ir kit patalp savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo
valdyti, tinkamai priirti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabuio namo bendrojo naudojimo
objektams valdyti but ir kit patalp savininkai steigia but ir kit patalp savinink bendrij
arba sudaro jungtins veiklos sutart, arba io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka
bendrojo naudojimo objekt administratori. Pavyzdin jungtins veiklos sutarties form tvirtina
Vyriausyb ar jos galiota institucija. But ir kit patalp savinink bendrij valdymo organ,
jungtins veiklos sutartimi galiot asmen ir io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka
paskirt bendrojo naudojimo objekt administratori veiklos, susijusios su statym ir kit teiss
akt jiems priskirt funkcij vykdymu, prieir ir kontrol atlieka savivaldybs.
4. Buto ir kit patalp savininkas (naudotojas) neprivalo apmokti ilaid, dl kuri jis
nra davs sutikimo ir kurios nesusijusios su statym ir kit teiss akt nustatytais privalomaisiais
statini naudojimo ir prieiros reikalavimais arba dl kuri nra priimtas but ir kit patalp
savinink susirinkimo sprendimas io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
5. Buto ir kit patalp savininkas (naudotojas) privalo leisti galiotiems asmenims
remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esani bendrojo naudojimo mechanin,
elektros, technin ir kitoki rang.
6. But ir kit patalp savininkai turi teis bendrojo naudojimo objekt duodamas
pajamas proporcingai j daliai bendrojoje dalinje nuosavybje.
Nr. XI-2005, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2828 (2012-05-19)
4.84 straipsnis. But ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs

administravimas, kai ie savininkai nesteig bendrijos arba
nesudar jungtins veiklos sutarties
1. Jeigu but ir kit patalp savininkai nesteigia gyvenamojo namo but ir kit patalp
savinink bendrijos arba nesudaro jungtins veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba
nutraukta jungtins veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objekt administratorius.
2. Sprendim dl bendrojo naudojimo objekt administratoriaus pasirinkimo priima but ir
kit patalp savininkai, o j pasirinkt administratori skiria savivaldybs vykdomoji institucija.
Jeigu but ir kit patalp savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendim dl
administratoriaus skyrimo priima savivaldybs vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objekt
administratoriaus atrankos ir skyrimo tvark nustato Vyriausyb.
3. But ir kit patalp savinink balsavim ratu rengia ar susirinkim dl bendrojo
naudojimo objekt administratoriaus pasirinkimo aukia savivaldybs vykdomoji institucija io
kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Savivaldybs vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objekt administratori skiria
penkeriems metams. Likus eiems mnesiams iki io termino pabaigos, pradedama io straipsnio
3 dalyje numatyta procedra, jeigu bent 1/5 daugiabuio namo but ir kit patalp savinink ratu
pareikia pageidavim sprsti bendrojo naudojimo objekt administratoriaus paskyrimo klausim
i naujo arba savivaldybs vykdomoji institucija gauna io namo gyventoj pagrst nusiskundim
dl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundim, bendrojo naudojimo
objekt administratoriaus paskyrimas iam daugiabuiam namui pratsiamas kit penkeri met
laikotarpiui. Visais atvejais but ir kit patalp savininkai bals dauguma turi teis priimti
sprendim pakeisti bendrojo naudojimo objekt administratori ir nesujus penkeri met
terminui.
165
5. Bendrojo naudojimo objekt administratorius turt administruoja io kodekso 4.240

straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objekt administratoriai Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informacij apie savo veikl.
6. Bendrojo naudojimo objekt administratori civilin atsakomyb u fiziniams ir
juridiniams asmenims padaryt al, vykdant administravimo funkcijas, draudiama civilins
atsakomybs draudimu.
7. Bendrojo naudojimo objekt administratoriais negali bti ilumos, elektros energijos,
duj, geriamojo vandens tiekjai, asmenys, teikiantys atliek veimo paslaugas, lift nuolatins
prieiros paslaugas (iskyrus namus, kuriuose nra lift), jeigu jie dirba tos paios savivaldybs
teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susij su ivardytais asmenimis pagal
Konkurencijos statym. is draudimas bendrojo naudojimo objekt administratoriui netaikomas
administruojant turt, esant gyvenamojoje vietovje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, gyvena maiau negu 100 000 gyventoj, jeigu savivaldybs taryba nenusprendia
kitaip.
8. Bendrojo naudojimo objekt administratorius administruoja bendrojo naudojimo
objektus pagal Vyriausybs patvirtintus nuostatus.
9. Maksimalaus bendrojo naudojimo objekt administravimo tarifo apskaiiavimo tvark
nustato savivaldybs taryba. Administravimo ilaidas apmoka but ir kit patalp savininkai
proporcingai j daliai bendrojoje dalinje nuosavybje.
10. Administravimas pasibaigia io kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip
pat registravus gyvenamojo namo but ir kit patalp savinink bendrijos status arba sudarius
jungtins veiklos sutart.
11. Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos ios knygos XIV skyriaus
normos.
12. io straipsnio 5 ir 6 dali normos mutatis mutandis taikomos ir bendrojo naudojimo
objekt administratoriams, veikiantiems pagal su daugiabuio namo but ir kit patalp savinink
bendrija arba but ir kit patalp savinink jungtins veiklos sutarties dalyviais sudarytas sutartis
dl bendrojo naudojimo objekt administravimo.
Nr. XI-2005, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2828 (2012-05-19)
Pastaba: 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dali nuostatos, iskyrus 4 dalies nuostatas dl but ir kit patalp
savinink teiss visais atvejais priimti sprendim pakeisti bendrojo naudojimo objekt administratori,
taikomos po io statymo sigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objekt administratoriams. Iki io
statymo sigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objekt administratoriai savo veikl
vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi bti paskirti io statymo nustatyta tvarka ir io
statymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objekt administratoriai.
4.85 straipsnis. But ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs teiss
gyvendinimas
1. Sprendimai dl bendrojo naudojimo objekt valdymo ir naudojimo, taip pat dl nauj
bendrojo naudojimo objekt sukrimo ir disponavimo jais klausim, priimami but ir kit patalp
savinink bals dauguma, jeigu statymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kit patalp
savininkas turi vien bals. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybs teise priklauso keliems
savininkams, jiems j susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vien bals.
2. Jeigu iame straipsnyje nustatyta tvarka suaukus but ir kit patalp savinink
susirinkim nesusirenka sprendimui priimti pakankamas but ir kit patalp savinink skaiius,
pakartotiniame susirinkime, kuris aukiamas pagal t pai darbotvark ne anksiau kaip po dviej
savaii, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusi bals dauguma, bet ne maiau kaip 1/4
vis but ir kit patalp savinink bals, iskyrus sprendimus dl l skolinimosi, dl nauj
bendrojo naudojimo objekt sukrimo ir disponavimo jais klausim bei kitus statymuose
nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga but ir kit patalp savinink bals dauguma.
3. Sprendimai dl atskir bendrojo naudojimo objekt, kurie pagal but ir kit patalp
savinink bendrijos, jungtins veiklos sutarties dalyvi arba bendrojo naudojimo objekt
administratoriaus sudaryt bendrojo naudojimo objekt apra naudojami tenkinti ne viso
gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esani but ir kit patalp savinink poreikius,
nepaeidiant name esani but ir kit patalp savinink teisi ir but ir kit patalp savinink
susirinkimo ar balsuojant ratu priimt sprendim, valdymo ir naudojimo gali bti priimami tos
166
dalies but ir kit patalp savinink bals dauguma, jeigu statymuose nenustatyta kitaip, ir yra
privalomi tos dalies but ir kit patalp savininkams. i dalies but ir kit patalp savinink
susirinkimas aukiamas vadovaujantis io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta tvarka.
4. But ir kit patalp savinink sprendimai priimami but ir kit patalp savinink
susirinkime, prie dvi savaites Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus
apie susirinkimo suaukim ir jo darbotvark.
5. But ir kit patalp savinink susirinkimus aukia gyvenamojo namo but ir kit
patalp savinink bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba but ir kit patalp savinink
jungtins veiklos sutarties dalyvi galiotas asmuo, arba but ir kit patalp savinink bendrosios
dalins nuosavybs administratorius, arba savivaldybs vykdomoji institucija. Taip pat suaukti
susirinkim gali ratu pareikalauti ne maiau kaip 1/4 but ir kit patalp savinink. Jeigu ioje
dalyje nurodyti subjektai per vien mnes nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo
nesuaukia, susirinkim aukia 1/4 but ir kit patalp savinink.
6. But ir kit patalp savinink (ar j dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybs ar jos
galiotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) but ir kit patalp
savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie gijo nuosavybs teises butus ir kitas patalpas po
i sprendim primimo. Sprendimai negali apriboti but ir kit patalp savinink bei treij
asmen teisi ir teist interes, iskyrus io kodekso ir kit statym nustatytus atvejus.
7. But ir kit patalp savinink sprendimai gali bti priimti ir nesuaukus susirinkimo,
bet jiems ratu pareikus apie savo sprendim. Balsavimams ratu taikomi iame straipsnyje
nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo bals skaiiaus reikalavimai. Balsavimo ratu
tvark nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija.
8. Namo bendrojo naudojimo objekt valdytojas (but ir kit patalp savinink bendrija,
jungtins veiklos sutartimi galiotas asmuo arba bendrojo naudojimo objekt administratorius)
gyvendina su bendrja nuosavybe susijusius but ir kit patalp savinink sprendimus ir
pavedimus, priimtus iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas but ir kit patalp
savininkams.
9. Buto ar kitos patalpos savininko teisei apsksti iame straipsnyje nustatyta tvarka
priimtus but ir kit patalp savinink sprendimus taikomas 6 mnesi iekinio senaties terminas.
Nr. XI-2005, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2828 (2012-05-19)
4.86 straipsnis. Bendraturi teiss ir pareigos naudojantis bendrja jungtine

nuosavybe ir j ilaikant
1. Bendraturiai turi vienodas teises bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako
tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai
apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitoms mokoms, jeigu jie
nra susitar kitaip ar statymai nenustato ko kita.
2. Bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti tik statym numatytais atvejais.
4.87 straipsnis. Bendraturi teisi pasikeitimas padidinus bendrj jungtin
nuosavyb
Jeigu bendraturtis, laikydamasis statym nustatyt taisykli, padidina bendrj daikt ar jo
vert, tai padidint daikt ar jo vert bendrosios jungtins nuosavybs teises gyja lygiai visi
bendraturiai.
4.88 straipsnis. Bendraturio teis perleisti ar suvaryti teis bendrosios jungtins
nuosavybs teise turim savo dal
1. Daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu, valdomas,
naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturi sutikimui.
2. Bendraturi sutikimas btinas nekilnojamajam daiktui perleisti kito asmens
nuosavybn, inuomoti ar perduoti naudotis kitokiu bdu, keisti ar kitaip suvaryti teis daikt.
Jeigu bendraturtis yra nepilnametis, sutikim u j gali duoti tvai, globjai ar rpintojai.
3. Bendraturtis neturi teiss perleisti kito asmens nuosavybn bendrosios jungtins
nuosavybs teise turimos savo dalies, kol i dalis nebus nustatyta konkreiame bendrame daikte
(turte), iskyrus atvejus, kai daiktas (turtas) paveldimas, ir kitus statym numatytus atvejus.
167
4.89 straipsnis. Bendraturio dalies nustatymas bendrojoje jungtinje nuosavybje

1. Bendraturio dalis bendrojoje jungtinje nuosavybje nustatoma paties bendraturio
reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtins nuosavybs teisiniams santykiams, arba kai
iiekoma i bendraturio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, iskyrus
daiktus, turimus bendrja jungtine nuosavybe, neutenka, kad bt patenkinti kreditori
reikalavimai.
2. Bendraturio dalies bendrojoje jungtinje nuosavybje dydis nustatomas bendraturi
susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendia teismas.
4.90 straipsnis. Atidalijimas i bendrosios jungtins nuosavybs
1. Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios jungtins
nuosavybs.
2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai pagal atsidalijanio bendraturio iekin
daiktas padalijamas natra, kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju
atsidalijantis bendraturtis gauna kompensacij pinigais.
3. Bendraturio kreditorius turi teis pareikti iekin dl skolininko atidalijimo ir
iiekojimo jo dalies.
4.91 straipsnis. Iiekojimas i bendrosios jungtins nuosavybs
1. Pagal vieno bendraturio sudaromus sandorius iiekoti galima i visos bendrosios
jungtins nuosavybs, jeigu aplinkybs nerodo, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties
sudariusiojo sandor bendraturio interesais, ir jeigu statymai nenustato ko kita.
2. Dl bendraturio nusikaltimo padarytai alai atlyginti iiekoti galima i bendrosios
jungtins nuosavybs, jeigu teismo nuosprendiu nustatyta, kad bendrosios jungtins nuosavybs
teiss objektu esantis daiktas gytas i nusikalstamu bdu gaut l arba jis ar jo vert padidjo
dl i l.
4.92 straipsnis. Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis
1. Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis bendrj nuosavyb nustato io
kodekso treiosios knygos normos.
2. Bendrosios jungtins nuosavybs teise sutuoktiniams, jei j nesusitarta ar io kodekso
treiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir i bendr sutuoktini l gyti kininko
kio daiktai.
PENKTASIS SKIRSNIS
SAVININKO TEISI APSAUGA IR GYNIMAS
4.93 straipsnis. Savininko teisi apsauga
1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienod teisi apsaug.
2. Niekas neturi teiss:
1) paimti i savininko nuosavyb prievarta, iskyrus statym numatytus atvejus;
2) reikalauti, kad savininkas prie savo vali sujungt savo nuosavyb su kito savininko
nuosavybe.
3. Nuosavyb i savininko prie jo vali neatlygintinai gali bti paimta tik teismo
sprendimu ar nuosprendiu.
4. Nuosavyb visuomens poreikiams gali bti paimama tik teisingai atlyginant.
4.94 straipsnis. Laikinas pasinaudojimas daiktu prie savininko vali
1. Visuomens poreikiams statym numatytais atvejais leidiama laikinai pasinaudoti
daiktu prie savininko vali.
2. Savininkui turi bti atlygintos ilaidos bei ala, kurios atsirado laikinai naudojantis
daiktu io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.
4.95 straipsnis. Savininko teis ireikalauti savo daikt i svetimo neteisto valdymo
Savininkas turi teis ireikalauti savo daikt i svetimo neteisto valdymo.
168
4.96 straipsnis. Daikto ireikalavimas i siningo gijjo

1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti
nuosavybn, ir gijjas to neinojo ir neturjo inoti (siningas gijjas), tai savininkas turi teis
ireikalauti daikt i gijjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam
savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas, arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j
valios nustojo bti j valdomas. iuos reikalavimus savininkas gali pareikti per trejus metus nuo
daikto praradimo momento.
2. I siningo gijjo negali bti ireikalautas nekilnojamasis daiktas, iskyrus atvejus, kai
savininkas tok daikt prarado dl kit asmen padaryto nusikaltimo.
3. Jeigu daiktas neatlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti
nuosavybn, tai savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais. i taisykl taikoma ir
kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.
4. io straipsnio taisykls netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
4.97 straipsnis. Atsiskaitymai grinant daikt i neteisto valdymo
1. Savininkas, ireikalaudamas daikt pagal io kodekso 4.95 straipsn, turi teis reikalauti:
i asmens, kuris inojo arba turjo inoti, kad jo valdymas neteistas (nesiningo valdytojo),
grinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turjo gauti per vis valdymo
laik; i neteisto siningo valdytojo visas pajamas, kurias is gavo arba turjo gauti nuo to
laiko, kai jis suinojo ar turjo suinoti apie valdymo neteistum arba suinojo apie civilins
bylos dl daikto grinimo iklim.
2. Neteistas nesiningas valdytojas savo ruotu turi teis reikalauti i savininko atlyginti
jo padarytas dl daikto btinas ilaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos i daikto
pajamos.
3. Neteistas siningas valdytojas turi teis reikalauti i savininko atlyginti visas jo
padarytas dl daikto btinas ilaidas, kuri nepadeng i daikto gautos pajamos.
4. Neteistas siningas valdytojas turi teis pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo
pagerintas daiktas, jeigu jos gali bti atskirtos nesualojant daikto. Jeigu pagerint dali atskirti
negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteistas siningas valdytojas turi teis reikalauti
atlyginti dl pagerinimo padarytas ilaidas, bet ne didesnes kaip daikto verts padidjimas.
4.98 straipsnis. Nuosavybs teiss gynimas nuo paeidim, nesusijusi su valdymo
netekimu
Savininkas gali reikalauti paalinti bet kuriuos jo teiss paeidimus, nors ir nesusijusius su
valdymo netekimu.
4.99 straipsnis. ems sklypo savininko teisi gynimas nuo galim paeidim,
nesusijusi su valdymo netekimu
ems sklypo savininkas turi teis reikalauti, kad kaimyniniuose ems sklypuose nebt
statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi isaugomi nepakeisti esantys statiniai,
jeigu galima padaryti tikinam prielaid, kad toki nauj statini statymas ar esam statini
pakeitimas ir netgi nepakeist egzistavimas ar naudojimas padarys neigiam neleistin poveik jo
ems sklypui ar jo ems sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
4.100 straipsnis. Nuosavybs pamimas visuomens poreikiams
1. Paimti daikt ar kit turt, priklausant asmeniui privaios nuosavybs teise, visuomens
poreikiams leidiama tik iimtiniais atvejais ir tik statym nustatyta tvarka.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to
daikto (turto) rinkos kaina, o ali sutarimu perduodamas kitas daiktas (turtas).
3. Visus klausimus, susijusius su nuosavybs pamimo teistumu, taip pat ginus dl
paimamos nuosavybs verts ir dl nuosavybs pamimo savininkui atsiradusi nuostoli statym
nustatyta tvarka sprendia teismas.
4. Nuosavybs teis visuomens poreikiams paimam kilnojamj daikt (turt) valstybei
pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento, iskyrus atvejus, kai statymai
169
nustato kitaip. Nuosavybs teis visuomens poreikiams paimam nekilnojamj daikt valstybei
pereina nuo nekilnojamojo daikto registravimo vieame registre momento, taiau registruoti tok
daikt kaip valstybs nuosavyb vieame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo
daikto savininku momento, iskyrus atvejus, kai statymai nustato kitaip.
Nr. XI-1312, 2011-04-12, in., 2011, Nr. 49-2367 (2011-04-28)
4.101 straipsnis. Asmen, kuriems nuosavybs teise priklausantys statiniais ustatyti

ems sklypai paimami visuomens poreikiams, nuosavybs teisi
apsauga
1. Jeigu asmenims nuosavybs teise priklausantis ir statiniais ustatomas ar ustatytas
ems sklypas paimamas visuomens poreikiams, tai u ems sklyp, ant jo statomus ar jau
pastatytus ir iems asmenims nuosavybs teise priklausanius statinius, ems sklype esanius
sodinius turi bti atlyginama pinigais rinkos kaina.
2. ems sklypo, statini bei sodini vert, pamimo slygos bei dl ems sklypo
pamimo savininkui atsiradusi nuostoli dydis nustatomi bsimo ems naudotojo ir ems
sklypo, statini bei sodini savininko sutartimi, jeigu statymai nenustato kitaip.
3. Ginus dl ems sklypo, statini bei sodini pamimo, j verts ir dl ems sklypo
pamimo atveju savininkui atsiradusi nuostoli sprendia teismas.
4.102 straipsnis. Asmen, kuri ne nuosavybs teise naudojami statiniams statyti
ems sklypai paimami visuomens poreikiams, nuosavybs teisi
apsauga
1. Jeigu statiniams statyti asmen ne nuosavybs teise naudojamas ems sklypas
paimamas visuomens poreikiams, tai u statomus ar jau pastatytus ir tiems asmenims nuosavybs
teise priklausanius statinius, taip pat u sodinius turi bti atlyginama pinigais rinkos kaina.
2. Naujasis ems naudotojas privalo atlyginti statini bei sodini savininkui visus
nuostolius, atsiradusius dl ems sklypo pamimo, iskyrus nuostolius, kurie atsirado dl paties
statini bei sodini savininko neteist veiksm.
3. ems, statini ar sodini vert, pamimo slygos ir dl ems sklypo pamimo
atsiradusi nuostoli dydis nustatomi naujojo ems naudotojo ir statini savininko sutartimi.
4. Ginus dl statini ar sodini verts, pamimo slyg ir dl ems sklypo pamimo
atveju atsiradusi nuostoli dydio sprendia teismas.
4.103 straipsnis. Statybos, paeidianios teiss akt reikalavimus, civilins teisins
pasekms
1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavalikai arba ne savavalikai,
taiau paeidiant statinio projekto sprendinius ar teiss akt reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo
dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, inuomoti ar pan.) draudiama. Koks
statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavalikai, nustato statymai.
2. Asmenys, kuri teiss ir interesai yra paeidiami, ir kiti statym galioti asmenys dl
io straipsnio 1 dalyje nurodyt paeidim turi teis kreiptis teism.
3. Teismas statybos, paeidianios teiss akt reikalavimus, padarini alinimo klausim
isprendia statym nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-858, 2006-10-17, in., 2006, Nr. 116-4403 (2006-10-31)
Nr. XI-993, 2010-07-02, in., 2010, Nr. 84-4402 (2010-07-15)
4.104 straipsnis. Teiss naudotis ems sklypu praradimo pasekms

1. Sutart, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba inuomotas ems
sklypas, teismine tvarka pripainus negaliojania dl naudotojo ar nuomininko tyios ar nutraukus
dl tyini esmini ems sklypo naudojimo tvarkos paeidim, statomus ar jau pastatytus ir
nuosavybs teise priklausanius statinius asmuo gali nusikelti. Jeigu vis arba kai kuri statini (j
dali) nukelti nemanoma, neperkelti objektai nugriaunami arba ems sklypo savininko ir statini
savininko susitarimu perleidiami ems sklypo savininko nuosavybn, arba ems sklypo
savininko sutikimu perleidiami treiajam asmeniui.
170
2. Ginus dl statini nuklimo, nugriovimo arba perleidimo ems sklypo savininko ar

treiojo asmens nuosavybn sprendia teismas.
4.105 straipsnis. Teiss ems sklyp praradimo pasekms
1. Asmeniui, teismo tvarka pripaintam praradusiu teis ems sklyp, atlyginama ant io
ems sklypo esani ir jam nuosavybs teise priklausani statini vert, jeigu jam nesuteikiama
teis kitu teistu bdu (nustatant ems servitut ar pan.) naudotis ems sklypu.
2. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi ems sklypu, teismo tvarka
pripaintas negaliojaniu ne dl statini savininko kalts, tai statini savininkui atlyginama io
kodekso 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir slygomis ems sklypo savininko lomis.
3. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi ems sklypu, teismo tvarka
pripaintas negaliojaniu dl statini savininko kalts ir jam nesuteikiama teis kitu teistu bdu
(nustatant ems servitut ar pan.) naudotis ems sklypu, tai statinius j savininkas gali nusikelti.
Kai nukelti vis arba kai kuri statini (j dali) nemanoma, ems sklypo savininko sutikimu
neperkelti objektai gali bti perleidiami treiajam asmeniui arba ems sklypo savininko ir
statini savininko susitarimu gali bti perleidiami ems sklypo savininkui, arba nugriaunami.
4. io straipsnio 3 dalyje numatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami j
savininko lomis, statybins mediagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statini savininko
nuosavyb, o statini savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl neteisto ems
sklypo valdymo ir naudojimo.
5. Ginus dl statini nuklimo, nugriovimo arba perleidimo ems sklypo savininko ar
treiojo asmens nuosavybn sprendia teismas.
VI SKYRIUS
TURTO PATIKJIMO TEIS
4.106 straipsnis. Turto patikjimo teiss svoka ir tikslas
1. Turto patikjimo teis tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis
valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti.
2. Patikjimo teis nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai.
4.107 straipsnis. Turto patikjimo teiss subjektai
1. Turto patikjimo teiss subjektai (patiktiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybs ar
savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, taip pat gali bti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
2. Patiktojas ar keli patiktojai gali skirti vien ar kelet patiktini, nustatyti j skyrimo
ar keitimo tvark.
4.108 straipsnis. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindai
Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti: statymas, administracinis aktas,
sutartis, testamentas, teismo sprendimas.
4.109 straipsnis. Turto patikjimo teiss turinys
1. Valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai
valstybs ar savivaldybs joms perduot turt, juo disponuoja savo statuose (nuostatuose), taip pat
valstybs ar savivaldybi moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose norminiuose
aktuose nustatyta tvarka bei slygomis, nepaeisdamos statym ir kit asmen teisi bei interes.
2. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patiktojo jiems perduot turt bei
disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei slygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikjimo teise
sutartyje, testamente, teismo sprendime ar statyme.
4.110 straipsnis. Turto patikjimo teiss gynimas
Turto patikjimo teiss subjektas, gindamas turim turt, turi teises, nustatytas io kodekso
4.954.99 straipsniuose.
VII SKYRIUS
SERVITUTAS
171
PIRMASIS SKIRSNIS
4.111 straipsnis. Servituto svoka
1. Servitutas tai teis svetim nekilnojamj daikt, suteikiama naudotis tuo svetimu
daiktu (tarnaujaniuoju daiktu), arba to daikto savininko teiss naudotis daiktu apribojimas,
siekiant utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam
naudojim.
2. Pasikeitus tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto nuosavybs teiss subjektui,
nustatytas servitutas ilieka.
4.112 straipsnis. Servituto turinys
1. Servitutu suteikiamos servituto turtojui konkreios naudojimosi konkreiu svetimu
daiktu teiss arba atimamos i tarnaujaniojo daikto savininko konkreios naudojimosi daiktu
teiss.
2. Kilus abejoni dl servituto turinio ir nesant galimybi tiksliai j nustatyti, laikoma, kad
servitutas yra maiausias.
3. Jeigu nustatant servitut ar vliau nebuvo konkreiai nustatytas servituto turinys, j
slygoja viepataujaniojo daikto naudojimo pagal paskirt poreikiai.
4. Servituto nustatymas neatima i tarnaujaniojo daikto savininko daikto naudojimo
teisi, sudarani servituto turin, jeigu i teisi gyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui.
5. Viepataujaniojo ar tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir
prayti pakeisti servituto turin ar panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar
atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl kuri servituto suteikiam teisi gyvendinti tampa
nemanoma ar labai sudtinga.
4.113 straipsnis. Servituto teisi gyvendinimas
1. Servituto suteikiamos teiss turi bti gyvendinamos pagal tikslin paskirt, kad bt
kuo maiau nepatogum tarnaujaniojo daikto savininkui.
2. Servituto turtojas, gyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepaeisti kit
savinink teisi.
3. Nustatant servitut, gali bti nustatyta prievol statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti
kitus darbus, kurie yra btini servituto teisms gyvendinti.
4.114 straipsnis. Servituto turtojo pareiga tinkamai ilaikyti tarnaujantj daikt
1. Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teismis yra btina remontuoti ir
kitaip tinkamai ilaikyti tarnaujantj daikt, servituto turtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir
laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2. Tais atvejais, kai servituto turin sudaraniomis teismis naudojasi ir pats tarnaujaniojo
daikto savininkas, pareiga tinkamai ilaikyti tarnaujantj daikt tenka abiem subjektams
proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
4.115 straipsnis. Servituto ilikimas padalijus tarnaujantj daikt
Padalijus tarnaujantj daikt, anksiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms
tarnaujaniojo daikto dalims, iskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar
buvo nustatytas tik konkreiai tarnaujaniojo daikto daliai.
4.116 straipsnis. Servituto ilikimas padalijus viepataujantj daikt
1. Padalijus viepataujantj daikt, anksiau dl jo nustatyt servitut isaugo visos
viepataujaniojo daikto dalys, iskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar
buvo nustatytas tik konkreiai viepataujaniojo daikto daliai.
2. Viepataujaniojo daikto padalijimu negali bti labiau suvarytas tarnaujantysis daiktas
(kelio servituto atveju visi padalyto viepataujaniojo daikto savininkai turi naudotis tuo paiu
keliu, kuriam nustatytas servitutas).
172
4.117 straipsnis. Kelio servitutas

Kelio servitutu gali bti nustatoma teis naudotis psij taku, anteminms transporto
priemonms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
4.118 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis psij taku
1. Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, papildomai nenustatant
galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad
tokiu psij taku gali eiti pstieji, vaiuoti dviraiai, neturintys varikli, ir gali bti vedami u
pasaito galvijai.
2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis naudotis psij taku, nenustatomas
psij tako plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus tak, jei toks buvo, laikoma,
kad galima naudotis vieno metro ploio taku.
4.119 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis
1. Kai kelio servitutu suteikiama teis vaiuoti transporto priemonmis, papildomai
nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojim,
laikoma, kad tokiu keliu galima vaiuoti vairiomis transporto priemonmis ir naudotis kaip
psij taku.
2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis vaiuoti transporto priemonmis,
nenustatomas kelio plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli, jei toks buvo,
laikoma, kad galima naudotis keturi metr ploio keliu. Tais atvejais, kai tiktina, kad toks kelias
gali bti naudojamas vaiuoti specialiomis plai gabarit mainomis, ems sklypo, kuriam
nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis, savininkas neturi
teiss sodinti krm ir medi ariau kaip trys metrai nuo kelio krat.
4.120 straipsnis. Kelio servitutas, suteikiantis teis varyti galvijus
1. Kai kelio servitutu suteikiama teis varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybs
naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad tokiu keliu
(taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turtojui naudotis juo kaip psij taku.
2. Kelio servituto suteikta teis varyti galvijus nesuteikia teiss ganyti galvijus alikelse
ar ant tako ir alia jo.
3. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis varyti galvijus, nenustatomas kelio
(tako) plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli (tak), jei toks buvo, laikoma,
kad galima naudotis keturi metr ploio keliu (taku).
4.121 straipsnis. Kelio (tako) vietos ir krypties nustatymas
Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, anteminms transporto
priemonms skirtu keliu ar taku galvijams varyti, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties,
laikoma, kad suteikiama teis naudotis esamu keliu (taku), o jei jo nra, anksiau buvusiu keliu
(taku), o jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) viet ir krypt turi
teis parinkti daikto savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek
manoma labiau atitikt kelio (tako) reikalavimus.
4.122 straipsnis. Statini servitutas
Gali bti nustatomas statini servitutas, suteikiantis teis atremti viepataujantj statin
tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo statinio sien (konstrukcij)
kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis,
pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti
statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus
veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei
veiksm atlikimo.
4.123 straipsnis. Kiti servitutai
Gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines
komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai.
173
ANTRASIS SKIRSNIS
SERVITUTO NUSTATYMAS
4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
1. Servitut gali nustatyti statymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o statymo numatytais
atvejais administracinis aktas.
2. I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut,
iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai.
3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bti ir dl servitut nustatymo
viepataujaniuoju tampanio daikto savininko valia, iskyrus atvejus, kai servitut nustato
statymai ar teismo sprendimas.
4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais
Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto
savininkas.
4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu
1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaius
servituto nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt.
2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis teism dl servituto nustatymo teismo
sprendimu.
4.127 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai
1. Nustatyti tarnaujaniajam daiktui nauj servitut leidiama, jeigu tuo nebus
paeidiamas pirmiau nustatytas servitutas.
2. Hipotekos tvarka keistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitut leidiama tik vis
kreditori sutikimu, iskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas statymu, administraciniu aktu arba
teismo sprendimu.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.128 straipsnis. Daiktai, kuriems gali bti nustatomas servitutas

1. Servitutas gali bti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis
savybmis neterminuotam laikui gali utikrinti viepataujaniojo daikto tinkam naudojim.
2. Nustaius servitut viepataujaniuoju ir tarnaujaniuoju tampantys daiktai nebtinai
privalo turti bendr rib. Svarbiausia, kad dl nustatyto servituto tarnaujaniuoju tampantis
daiktas savo pastoviomis savybmis teikt viepataujaniuoju tampaniam daiktui servituto
nustatymu siekiam nuolatin naud.
3. Jeigu nustatant servitut nebuvo konkreiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas
servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu pagal servituto suteikiamas
tarnaujaniojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo
dalimi ir tuo bt utikrintas tinkamas viepataujaniojo daikto naudojimas, tarnaujaniojo daikto
savininkas turi teis nustatyti daikto dal, kurioje gali bti naudojamasi servituto nustatytomis
teismis.
4.129 straipsnis. Dl servituto nustatymo atsiradusi nuostoli atlyginimas
Dl servituto nustatymo atsirad nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka.
statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bti nustatyta
viepataujaniojo daikto savininko prievol mokti vienkartin ar periodin kompensacij
tarnaujaniojo daikto savininkui.
TREIASIS SKIRSNIS
SERVITUTO PABAIGA
4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas
1. Servitutas baigiasi:
174
1) jo atsisakius;
2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku;
3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui;
4) pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei;
5) inykus servituto btinumui;
6) sujus senaties terminui.
2. Servitutas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.
4. Dl servituto pabaigos vie registr gali kreiptis tarnaujaniojo ar viepataujaniojo
daikto savininkas.
4.131 straipsnis. Servituto atsisakymas
1. Viepataujaniojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujaniojo
daikto savininko naudai.
2. Kai servitutas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti ir tik
kai kuri i j.
3. Kai viepataujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servituto atsisakymas galioja
tik tuo atveju, jeigu yra bendras vis asmen sutikimas.
4. Turimo servituto atsisakymas turi bti formintas ratu.
5. Apie servituto atsisakym viepataujaniojo daikto savininkas privalo spti
tarnaujaniojo daikto savinink ne vliau kaip prie eis mnesius, taip pat viepataujaniojo
daikto savininkas privalo atlyginti tarnaujaniojo daikto savininkui dl servituto nutraukimo
atsiradusius nuostolius.
4.132 straipsnis. Servituto pabaiga tam paiam asmeniui tapus viepataujaniojo ir
tarnaujaniojo daikto savininku
1. Servitutas baigiasi tik tada, kai tas pats asmuo tampa viso viepataujaniojo ir viso
tarnaujaniojo daikto savininku.
2. Jeigu tas pats asmuo tampa tik dalies viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto
savininku, likusiajai daliai servitutas lieka galioti.
3. Kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas baigiasi tik tada, kai
visi tarnaujaniojo daikto savininkai nuosavybs teismis gyja viepataujantj daikt.
4.133 straipsnis. Servituto pabaiga uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam
daiktui
Viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui uvus, servitutas baigiasi.
4.134 straipsnis. Servituto pabaiga pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei
1. Jeigu tarnaujantysis daiktas pablogja tiek, kad nebegali atlikti tarnaujaniojo daikto
funkcij, baigiasi ir servitutas.
2. Dl tarnaujaniojo daikto pablogjimo pasibaigs servitutas atnaujinamas, jeigu daiktas
atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tarnaujaniojo daikto funkcijas. iuo atveju neturi
reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs daiktas negaljo atlikti tarnaujaniojo daikto
funkcij, servitutas bt pasibaigs dl senaties.
3. Sprendim dl servituto pabaigos bei atnaujinimo priima tarnaujaniojo daikto
savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas tarpusavio susitarimu, o esant ginui, teismas.
4.135 straipsnis. Servituto pabaiga inykus servituto btinumui
1. Kai aplinkybs pasikeiia taip, kad viepataujantysis daiktas gali bti tinkamai
naudojamas nesinaudojant tarnaujaniuoju daiktu , tarnaujaniojo daikto savininko teiss naudotis
tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujaniojo daikto savininko ir viepataujaniojo
daikto savininko susitarimu.
2. Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas nesusitaria,
sprendim dl servituto pabaigos priima teismas.
175
4.136 straipsnis. Servituto pabaiga sujus senaties terminui

1. Servitutas baigiasi sujus senaties terminui, jeigu turintis teis juo naudotis asmuo
savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teismis.
2. Laikas, kur nebuvo naudojamasi servituto suteikiamomis teismis dl nenugalimos
jgos ar dl tarnaujaniojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, senaties termin
neskaitomas.
3. Jeigu servituto turtojas servituto suteikiamas teises deimt met gyvendino tik dalyje
tarnaujaniojo daikto, tai likusiai tarnaujaniojo daikto daliai servitutas baigiasi.
4. Servitutas negali baigtis dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi servituto
suteikiam teisi.
5. Sujus senaties terminui, negali baigtis kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis taku
ar keliu, vedaniu kapines.
6. Sprendim dl servituto pabaigos sujus senaties terminui priima teismas.
4.137 straipsnis. Statini servitut pabaiga dl senaties
Statini servitutas dl senaties baigiasi tik tada, kai viepataujaniojo daikto savininkas
deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teismis ir
tarnaujaniajam daiktui padar k nors tokio, kas nesuderinama su naudojimusi servituto
suteikiamomis teismis.
4.138 straipsnis. Servituto turtojo teis reikalauti atlyginti nuostolius
Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turtojui gyvendinti
servituto suteikiamas teises, tai servituto turtojas turi teis reikalauti atlyginti dl trukdymo
4.139 straipsnis. Tarnaujaniojo daikto savininko teisi gynimas
1. Jeigu servituto turtojas netinkamai gyvendina servituto suteiktas tarnaujaniojo daikto
naudojimo teises ir tuo paeidia tarnaujaniojo daikto savininko teises, tai tarnaujaniojo daikto
savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, net ir nesusijusius su valdymo
netekimu.
2. Tais atvejais, kai servitutas suvaro teis daikto dal, tarnaujaniojo daikto savininkas
turi teis reikalauti pakeisti daikto dal, teis kuri suvaro servitutas, kita io daikto dalimi, jeigu
toks pakeitimas pads tarnaujaniojo daikto savininkui ivengti dl servituto atsirandani
pernelyg dideli nuostoli.
3. Pasibaigus servitutui, servituto turtojas, jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas
reikalauja, turi grinti to daikto bkl padt, buvusi iki servituto nustatymo. I servituto
turtojo negali bti reikalaujama paalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepaisant
servituto buvimo, jeigu statymas ar sutartis nenustato kitaip.
4.140 straipsnis. Atsakomyb pagal turtines prievoles, kylanias i servituto
1. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybs teise priklauso keliems
savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylanias i servituto.
2. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidiamas kitam asmeniui, pagal
turtines prievoles, atsiradusias i servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto
perleidjas ir gijjas.
VIII SKYRIUS
UZUFRUKTAS
PIRMASIS SKIRSNIS
4.141 straipsnis. Uzufrukto svoka
1. Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti
ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti svetim daikt
ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas.
176
2. Uzufruktas gali bti nustatytas vieno ar keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno
dal) naudai.
4.142 straipsnis. Uzufrukto objektas
1. Uzufrukto objektu gali bti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir
nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybs teiss objektas.
2. gydamas uzufrukt pagrindin daikt, uzufruktorius gyja uzufrukt ir antraeilius
daiktus, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.
3. Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal apra.
4. Pasikeitus daikto, kur nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ilieka.
4.143 straipsnis. Uzufrukto turinys
1. Uzufruktorius turi teis naudoti daikt taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai
daryt pagal daikto paskirt rpestingas savininkas.
2. Naudojant uzufrukto objekt gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso
uzufruktoriui, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.
3. Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt.
Nustatantis uzufrukt subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto suteikiamas teises, kurios
neprietarauja daikto naudojimui pagal paskirt.
4. Jeigu uzufruktas nustatytas bendrosios nuosavybs teiss objektu esant daikt,
uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausyt jam kaip
bendraturiui.
5. Uzufruktorius turi teis reikalauti vykdyti dl uzufrukto objekto atsiradusias prievoles
ir priimti mokas.
6. Uzufruktorius neturi teiss perduoti uzufrukto kitam asmeniui, bet gali perduoti kitam
asmeniui teis gyvendinti uzufrukt. Tokiu atveju abu subjektai atsako pagal prievoles solidariai.
Laikas, kuriam perduodama kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt, negali bti ilgesnis u
laik, kuriam nustatytas uzufruktas.
7. Uzufruktorius neturi teiss perdirbti uzufrukto objekto arba kitokiu bdu i esms jo
pakeisti be uzufrukto objekto savininko leidimo ar statymo numatytais atvejais be teismo
sprendimo.
8. Uzufruktorius neturi teiss uzufrukto objekte rast lob ar jo dal, pagal statym
priklausani daikto savininkui.
4.144 straipsnis. Uzufruktoriaus pareigos
1. Uzufruktorius privalo ilaikyti ir remontuoti uzufrukto objekt, kiek tai btina jo
normaliai bklei utikrinti.
2. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisms bei gaunamoms i jo
pajamoms uzufruktorius privalo mokti mokesius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias
mokas, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip.
3. Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba paeidiamas, arba btina atlikti neeilinius
jo gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti j nuo nenumatyt pavoj, arba tretieji asmenys pareikia
savo teises uzufrukto objekt, uzufruktorius privalo tuojau pat praneti apie tai savininkui.
4. Uzufruktorius sutartyje, testamente ar statyme numatytais atvejais privalo apdrausti
uzufrukto objekt. Jeigu uzufruktorius neapdraudia uzufrukto objekto, t gali padaryti uzufrukto
objekto savininkas uzufruktoriaus lomis.
5. Kasmet uzufruktorius savo lomis turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskait,
jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita.
4.145 straipsnis. Uzufrukto gyvendinimas em
1. Uzufruktorius neturi teiss kirsti emje, kuri yra uzufrukto objektas, augani medi,
iskyrus ivartas ir sausuolius. Sunaikintus medius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu
uzufrukto slygose nenumatyta kas kita.
2. Uzufruktorius negali igauti i ems naudingj ikasen, iskyrus atvejus, kai ems
naudojimo paskirtis yra naudingj ikasen gavyba.
177
4.146 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomyb

1. Uzufruktorius atsako u uzufrukto objekto bkls pablogjim dl uzufrukto netinkamo
gyvendinimo.
2. Jeigu uzufruktorius nevykdo i uzufrukto kylani esmini pareig, uzufrukto objekto
savininko praymu teismas gali skirti uzufrukto objekto administratori.
ANTRASIS SKIRSNIS
UZUFRUKTO NUSTATYMAS
4.147 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas
1. Uzufruktas gali bti nustatomas statymais, teism sprendimais, kai tai numato
statymai, bei sandoriais.
2. I uzufrukto kylanios teiss daikt, kuriam privaloma teisin registracija, ir pareigos
subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt, iskyrus atvejus, kai uzufrukt nustato statymas.
3. kilnojamj daikt, kuriam nra nustatyta privaloma teisin registracija, uzufruktas
atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumatyta statyme (kai uzufrukt nustato
statymas), sandoryje (kai uzufruktas nustatomas sandoriu) ar teismo sprendimo (kai uzufruktas
nustatomas teismo sprendimu).
4. Nustatant uzufrukt, turi bti uzufruktoriumi tampanio asmens valia, iskyrus atvejus,
kai uzufrukt nustato statymas.
4.148 straipsnis. Uzufrukto nustatymas sandoriais
Nustatyti uzufrukt sandoriais turi teis tik pats daikto savininkas.
4.149 straipsnis. Uzufrukto nustatymo apribojimai
Naujas uzufruktas gali bti nustatomas daiktus, kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas,
jeigu naujai nustatomo uzufrukto suteikiamos teiss nesutampa su jau nustatyto uzufrukto
suteikiamomis teismis ir naujojo uzufrukto suteikiam teisi gyvendinimas nepaeis jau esamo
uzufruktoriaus teisi.
TREIASIS SKIRSNIS
UZUFRUKTO PABAIGA
4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas
1. Uzufruktas baigiasi:
1) jo atsisakius;
2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus trisdeimiai
met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui;
3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui;
4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku;
5) uvus uzufrukto objektui;
6) pablogjus uzufrukto objekto bklei;
7) sujus senaties terminui;
8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu.
2. Uzufruktas gali baigtis tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
3. Uzufrukto pabaigos momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io
straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus ir tuos atvejus, kai uzufruktas neturjo
bti registruotas.
4. Keli asmen naudai nustatytas uzufruktas baigiasi pasibaigus paskutinio asmens teisei,
jeigu nenustatyta kitaip.
5. Uzufrukto objekto savininko ir uzufruktoriaus susitarimu ar teismo sprendimu
uzufruktas gali bti pakeistas renta, jeigu dl svarbi prieasi uzufruktorius negali vykdyti savo
pareig.
4.151 straipsnis. Uzufrukto atsisakymas
1. Uzufruktorius gali atsisakyti turimo uzufrukto tik uzufrukto objekto savininko naudai.
178
2. Kai uzufruktas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, kai kuri i j galima
atsisakyti.
3. Turimo uzufrukto atsisakymas turi bti formintas ratu.
4.152 straipsnis. Uzufrukto pabaiga mirus uzufruktoriui, likvidavus juridin asmen
ar prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo
juridiniam asmeniui
1. Uzufruktoriui mirus, uzufruktas baigiasi nepaisant to, ar jis buvo nustatytas apibrtam
terminui, ar konkretaus asmens gyvenimo trukmei. Uzufruktui pasibaigus dl uzufruktoriaus
mirties, jo teisi permjai privalo grinti daikt savininkui.
2. Juridinio asmens, kaip uzufruktoriaus, turtas daiktas turi bti grintas savininkui,
primus sprendim likviduoti juridin asmen arba prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto
nustatymo juridiniam asmeniui.
4.153 straipsnis. Uzufrukto pabaiga pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje
slygoje numatytam juridiniam faktui
1. Jeigu nustatant uzufrukt buvo numatytas jo pabaigos terminas ar uzufrukto pabaiga
buvo susieta su naikinanija slyga, tai, pasibaigus nustatytam terminui ar vykus naikinaniojoje
slygoje numatytam juridiniam faktui, uzufruktas pasibaigia.
2. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol treiasis asmuo sukaks tam tikr
ami, taiau jis nesukaks nustatyto amiaus mirta, tai uzufruktas ilieka iki to laiko, kada is
asmuo bt sukaks nustatyt ami.
3. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol atsiras su treiuoju asmeniu susij
slygos, o treiasis asmuo iki t slyg atsiradimo mirta ir todl numatytos slygos atsirasti
negali, tai uzufruktorius isaugo savo teises iki savo gyvenimo pabaigos.
4.154 straipsnis. Uzufrukto pabaiga uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku
1. Uzufruktoriui tapus viso uzufrukto objekto savininku, uzufruktas baigiasi.
2. Jeigu uzufruktorius tampa tik dalies uzufrukto objekto savininku, tai likusiai daliai
uzufruktas lieka galioti.
4.155 straipsnis. Uzufrukto pabaiga uvus uzufrukto objektui
Uzufrukto objektui uvus, baigiasi ir uzufruktas.
4.156 straipsnis. Uzufrukto pabaiga pablogjus uzufrukto objekto bklei
1. Jeigu uzufrukto objektas pablogja tiek, kad nebegali bti naudojamas pagal nustatyto
uzufrukto paskirt, uzufruktas baigiasi.
2. Dl uzufrukto objekto pablogjimo pasibaigs uzufruktas atnaujinamas, jeigu uzufrukto
objektas atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tokio objekto funkcijas. iuo atveju neturi
reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs uzufrukto objektas negaljo bti naudojamas
pagal nustatyto uzufrukto paskirt, uzufruktas bt pasibaigs sujus senaties terminui.
3. Sprendim dl uzufrukto pabaigos bei atnaujinimo priima uzufrukto objekto savininkas
ir uzufruktorius tarpusavio susitarimu, o esant ginui, teismas.
4.157 straipsnis. Uzufrukto pabaiga sujus senaties terminui
1. Uzufruktas, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, baigiasi sujus senaties terminui,
jeigu uzufruktorius nepertraukiamai savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis
nesinaudojo uzufrukto suteikiamomis teismis.
2. Uzufruktas, kurio objektas yra kilnojamasis daiktas, baigiasi dl senaties, jeigu
uzufruktorius savanorikai trejus metus pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufrukto
suteikiamomis teismis.
3. Laikas, kur nebuvo naudojamasi uzufrukto suteikiamomis teismis dl nenugalimos
jgos ar dl uzufrukto objekto savininko (valdytojo) trukdymo, senaties termin neskaitomas.
4. Jeigu uzufruktorius uzufrukto suteikiamas teises penkiolika met gyvendino tik
naudodamasis nekilnojamojo daikto dalimi, likusiai daikto daliai uzufruktas baigiasi.
179
5. Uzufruktas negali pasibaigti dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi uzufrukto
suteikiam teisi.
4.158 straipsnis. Uzufrukto objekto grinimas pasibaigus uzufruktui
1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grinti savininkui uzufrukto objekt tos
bkls, kurios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, jeigu nustatant uzufrukt nebuvo
aptarta kitaip.
2. Uzufruktorius turi teis pasilikti dalis, kuriomis pagerino daikt, jeigu jas galima atskirti
ir jeigu tai nepadarys alos uzufrukto objektui. Jeigu pagerint dali atskirti negalima arba daiktas
buvo pagerintas kitaip, uzufruktorius turi teis reikalauti atlyginti pagerinimo ilaidas, bet ne
daugiau kaip daikto verts padidjimas, tik tuo atveju, jeigu jis daikt pagerino daikto savininko
sutikimu.
4.159 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisi gynimas
Jeigu uzufruktorius netinkamai gyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo paeidia
daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius
paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
IX SKYRIUS
USTATYMO TEIS (SUPERFICIES)
4.160 straipsnis. Ustatymo teiss (superficies) svoka
1. Ustatymo teis (superficies) teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme
statiniams statyti ar sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar ems gelmms naudoti.
2. Ustatymo teis gali bti suteikta nepaisant bsimo ustatymo teiss turtojo kitos
daiktins teiss arba jos suteikimas gali priklausyti nuo kitos daiktins teiss arba nuo
nekilnojamojo daikto nuomos.
3. Pasikeitus ems, statini ar sodini savininkui, ustatymo teis ilieka.
4.161 straipsnis. Ustatymo teiss atlygintinumas
Ustatymo teis nustataniame akte gali bti numatyta, kad ios teiss turtojas turi
sumokti ems savininkui vienkartin sum arba u j mokti periodikai.
4.162 straipsnis. Ustatymo teiss turinys
1. Ustatymo teiss turtojas turi teis ant kitam asmeniui priklausanios nuosavybs teise
ems sigyti nuosavybn ar turti nuosavybs teise statinius bei daugiameius sodinius.
2. Nustatant ustatymo teis, gali bti apribota ustatymo teiss turtojo teis statyti,
naudoti ar griauti statinius bei sodinti ar naikinti sodinius.
3. Ustatymo teis gali bti terminuota ar neterminuota.
4.163 straipsnis. Ustatymo teiss nustatymas
Ustatymo teis nustatoma ems savininko ir ustatymo teiss turtoju tampanio asmens
susitarimu arba ems savininko testamentu.
4.164 straipsnis. Ustatymo teiss pabaiga
1. Ustatymo teis baigiasi:
1) kai ustatymo teiss turtojas tampa ir ems savininku;
2) pasibaigus terminui;
3) dl senaties, jeigu ustatymo teiss turtojas deimt met nesinaudoja ustatymo teiss
objektu;
4) ustatymo teiss turtojui daugiau kaip u dvejus metus nesumokjus ustatymo teis
nustataniame akte nustatyto mokesio.
2. Pasibaigus ustatymo teisei, nuosavybs teis statinius ar sodinius pereina ems
savininkui. ems savininkas turi atlyginti j vert, jeigu taip buvo numatyta ustatymo teis
nustataniame akte.
180
3. Ustatymo teiss turtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grina ankstesn
ems padt ir jeigu ustatymo teis nustatantis aktas nenumato ko kita.
4. Statini ar sodini uvimas nra pagrindas ustatymo teisei baigtis, jeigu alys
nesusitar kitaip.
X SKYRIUS
ILGALAIK NUOMA (EMPHYTEUSIS)
4.165 straipsnis. Ilgalaiks nuomos svoka
1. Ilgalaik nuoma (emphyteusis), kaip daiktin teis, teis naudotis kitam asmeniui
priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant
statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint
naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert, iskyrus atvejus, kai yra nuomotojo
sutikimas.
2. Ilgalaik nuoma gali bti terminuota ar neterminuota. Ilgalaiks nuomos terminas negali
bti trumpesnis kaip deimt met.
3. Pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaik nuoma ilieka, jeigu nuomininko teisi
permjai tinkamai naudoja inuomot nekilnojamj daikt ir vykdo kitus ilgalaik nuom
nustataniame akte nustatytus sipareigojimus.
4.166 straipsnis. Ilgalaiks nuomos atlygintinumas
Ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti numatyta, kad nuomininkas turi sumokti
nekilnojamojo daikto nuomotojui vienkartin sum arba u j mokti periodikai.
4.167 straipsnis. Ilgalaiks nuomos nustatymas
Ilgalaik nuoma nustatoma inuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko
susitarimu arba testamentu.
4.168 straipsnis. Ilgalaiks nuomos turinys
1. Jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi
inuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik i esms nedidina jo verts, taip pat neturi
teiss keisti jo tikslins paskirties be savininko sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra ems
sklypas, ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti numatyta nuomininko teis statyti statinius
ar sodinti sodinius, reikalingus emei naudoti pagal paskirt.
2. Nuomininkas savo lomis privalo ilaikyti inuomot nekilnojamj daikt ir j
remontuoti.
3. Jeigu nenustatyta kitaip, nuomininkui priklauso inuomoto nekilnojamojo daikto
duodami vaisiai.
4. Ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo
sutikimo savo teisi negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaiks nuomos teiss.
5. Jeigu ilgalaik nuom nustataniame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teis
subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisi u nuominink. Ilgalaikei nuomai pasibaigus,
baigiasi ir subnuoma.
4.169 straipsnis. Ilgalaiks nuomos pabaiga
1. Ilgalaik nuoma baigiasi:
1) pasibaigus terminui;
2) uvus nuomos objektui;
3) nuom panaikinus teismo sprendimu;
4) nuomotojui tapus ir nuomininku;
5) nenaudojus nuomos objekto deimt met;
6) ali susitarimu.
2. Ilgalaik nuom nustataniame akte ir nuomotojo, ir nuomininko iniciatyva gali bti
numatyti prielaikins ilgalaiks nuomos pabaigos pagrindai.
181
3. Prajus dvideimt penkeriems metams po nuomos nustatymo, nuomininko ar nuomotojo

praymu ilgalaik nuoma gali bti teismo sprendimu pakeista ar panaikinta, jeigu atsiranda
nenumatyt aplinkybi, dl kuri nebegalima naudotis daiktu ankstesnmis slygomis.
4. Pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas privalo grinti nuomotojui nuomos objekt.
Nuomininkui turi bti kompensuota ilgalaiks nuomos objekto pagerinim vert, jeigu pagerinta
buvo nuomotojo sutikimu. Nuomininkas turi teis sulaikyti ilgalaiks nuomos objekto perdavim
nuomotojui tol, kol nuomotojas nesumoks kompensacijos. Nuomotojas gali sulaikyti nuomininkui
priklausant daikt tol, kol nuomininkas su juo neatsiskaitys.
5. Jeigu ilgalaik nuom nustataniame akte buvo numatyta nuomininko teis statyti
statinius ar sodinti sodinius, reikalingus emei naudoti pagal paskirt, tai pasibaigus ilgalaikei
nuomai, nuomininkas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grina ankstesn ems padt ir
jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenumato ko kita.
XI SKYRIUS
HIPOTEKA
PIRMASIS SKIRSNIS
4.170 straipsnis. Hipotekos svoka ir subjektai
1. Hipoteka daiktin teis svetim nekilnojamj daikt, kuria utikrinamas esamos ar
bsimos turtins prievols vykdymas, kai keistas turtas neperduodamas kreditoriui.
2. kaito davju pagal hipotekos sandor gali bti hipotekos objektu esanio nekilnojamojo
daikto savininkas. Turto patikjimo teise daikt valdantis patiktinis turi teis keisti daikt tik
tais atvejais, kai statymuose arba sandoryje, kuri pagrindu atsiranda turto patikjimo teis, yra
numatyta teis keisti patikjimo teise valdom daikt. statymuose, teismo sprendime ar sandoryje
gali bti numatyta kito asmens turto administratoriaus teis keisti nekilnojamj daikt.
3. Hipoteka suteikia ios daiktins teiss turtojui teis patenkinti hipoteka utikrint
reikalavim i hipotekos objekto verts pirmiau u kitus skolininko kreditorius.
4. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka utikrintos pagrindins prievols
galiojimo.
5. Hipoteka neatima i kaito davjo teiss valdyti, naudoti keist turt ir juo disponuoti
atsivelgiant hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesn
keisto turto hipoteka leidiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.
6. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, keistas daiktas gali bti perleidiamas
kito asmens nuosavybn. Perleidiant keist daikt kito asmens nuosavybn, hipoteka seka paskui
daikt, jeigu iame kodekse nenustatyta kitaip.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.171 straipsnis. Hipotekos objektas

1. Hipotekos objektu gali bti bet kokie nekilnojamieji daiktai. Hipotekos objektu gali bti
ir kilnojamasis turtas, ir turtins teiss, jeigu is turtas hipotekos sandoriu keiiamas kartu su
nekilnojamaisiais daiktais.
2. Be to, hipotekos objektu gali bti nekilnojamojo daikto dalis.
3. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis
daiktas ir visi esami ar bsimi antraeiliai daiktai, iskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai
laikomi keistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje.
4. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, keiiamas daiktas, iskyrus em, turi bti
apdraustas.
5. Hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginim.
6. Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybs teise, gali bti keistas tik vis
bendraturi sutikimu. keiiant bendrosios dalins nuosavybs teise priklausanio daikto dal, kit
bendraturi sutikimas nereikalingas, taiau keiiama daikto dalis turi bti tiksliai nustatyta
bendraturi sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje.
182
7. keisto daikto savininkas neturi teiss sunaikinti, sualoti daikt ar kitaip sumainti jo
vert.
8. keisto daikto atsitiktinio uvimo, sugedimo ar kitokio verts sumajimo rizika,
iskyrus normal daikto nusidvjim, tenka keisto daikto savininkui. Hipotekos sandoryje gali
bti nustatytos kitokios ioje dalyje numatytos rizikos ar jos pasekmi paskirstymo taisykls.
9. Hipoteka keist daikt, kur nustojo valdyti kaito turtojas, kaito davjas ar j valds
treiasis asmuo gali ireikalauti ir kaito turtojas ar treiasis asmuo pagal io kodekso 4.95, 4.96 ir
4.97 straipsnius.
10. Prekybins laivybos statyme gali bti numatytos kitos taisykls negu nustatyta iame
kodekse.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.172 straipsnis. Hipotekos ilikimas padalijus keist nekilnojamj daikt

1. Padalijus keist nekilnojamj daikt, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka
galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Susitarimas dl
hipotekos reikalavimo padalijimo negalioja.
2. Po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuot nekilnojamj daikt, priklausani
nuosavybs teise skirtingiems savininkams, pardavimo varytynse eil nustatoma daikto
padalijimo momentu daikto savinink raytiniu susitarimu. Jeigu nekilnojamojo daikto savinink
raytinio susitarimo nra, po padalijimo suformuot nekilnojamj daikt pardavimo varytynse
eil nustato antstolis, atsivelgdamas kreditoriaus silymus ir skolinink interesus.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.173 straipsnis. Hipotekos ilikimas sujungus keistus nekilnojamuosius daiktus

1. keisti nekilnojamieji daiktai gali bti sujungti tik gavus kreditori, kuri reikalavim
tenkinimo eil po sujungimo pasikeis, raytin sutikim.
2. Sujungus kelis keistus nekilnojamuosius daiktus, kiekvieno i j hipoteka apima po
sujungimo suformuot nekilnojamj daikt. Hipotekos kreditori reikalavim tenkinimo eil
nustatoma pagal hipotekos registravimo Hipotekos registre laik.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.174 straipsnis. Hipoteka utikrinami reikalavimai

1. Hipoteka utikrinamas pagrindinio reikalavimo vykdymas ir i io reikalavimo
atsirandani palkan iiekojimas.
2. Hipotekos sandoryje alys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus
nuostoliai, patirti dl hipoteka utikrinto sipareigojimo nevykdymo, utikrinami maksimalija
hipoteka.
3. Hipoteka utikrint reikalavim suma negali bti didinama be paskesns eils hipotekos
kreditori raytinio sutikimo.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.175 straipsnis. Hipotekos rys

1. Hipoteka gali bti priverstin ir sutartin.
2. Sutartin hipoteka atsiranda sutarties arba vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu.
Sutartin hipoteka, kuri atsiranda keiiamo daikto savininko vienaalio sandorio (pareikimo)
pagrindu, vadinama pareiktine hipoteka. Pareiktine hipoteka keisto daikto savininko pareiga
kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, kurios vykdymui utikrinti yra nustatyta
pareiktin hipoteka.
3. Hipoteka yra priverstin, kai statym nustatytais atvejais prie savininko vali
nustatomas jam priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas siekiant utikrinti statymuose
numatyt turtini reikalavim vykdym. Priverstin hipoteka atsiranda statym, teismo
sprendim ar galiotos institucijos (pareigno) sprendim pagrindais iais atvejais:
183
1) kai btina utikrinti valstybs reikalavimus, atsirandanius i mokesi ir valstybinio

socialinio draudimo teisini santyki;
2) kai btina utikrinti pagal teismo sprendim patenkintus turtinius reikalavimus;
3) kitais io kodekso numatytais atvejais.
4. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo staig ir mokesi
administratori nustatomos priverstins hipotekos nustatymo tvark nustato i subjekt veikl
reglamentuojantys teiss aktai. Teismo sprendimu nustatomos priverstins hipotekos nustatymo
tvark reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Dl statym pagrindu atsiradusios priverstins
hipotekos nustatymo suinteresuoti asmenys kreipiasi notar. Priverstin hipoteka gali bti
nustatoma jau keistam nekilnojamajam daiktui.
5. Sutartins hipotekos rys:
1) mons hipoteka;
2) paprastoji hipoteka;
3) jungtin hipoteka;
4) svetimo daikto hipoteka;
5) maksimalioji hipoteka;
6) bendroji hipoteka;
7) slygin hipoteka.
6. Vieno hipotekos sandorio pagrindu atsiradusi hipoteka gali bti dviej ir daugiau io
straipsnio 5 dalyje nurodyt sutartins hipotekos ri.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.176 straipsnis. Priverstins hipotekos nustatymas valstybs reikalavimams,

atsirandantiems i mokesi ir valstybinio socialinio draudimo
teisini santyki, utikrinti
Valstybs reikalavimams, atsirandantiems i mokesi ir valstybinio socialinio draudimo
teisini santyki, utikrinti hipoteka nustatoma mokesi administratoriaus ar Valstybinio
socialinio draudimo fondo administravimo staigos sprendimu. iame sprendime nurodomas
daiktas, kuriam nustatoma priverstin hipoteka, skolininkas io daikto savininkas, priverstins
hipotekos nustatymo pagrindas, priverstins hipotekos terminas ir reikalavimo suma.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.177 straipsnis. mons hipoteka

1. mons hipoteka mons kaip nekilnojamojo turto keitimas. Hipotekos sandoryje
privalo bti nurodyta, kad tai yra mons hipotekos sandoris.
2. mons hipotekos sandorio priedu privalo bti mons turto inventorizavimo aktas.
3. mons hipotekos sandoryje alys privalo nurodyti bendr hipotekos objekto vert. Jeigu
mons hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, skolininkas (kaito davjas) sipareigoja, kad
mons vert netaps maesn u hipotekos sandoryje numatyt hipotekos objekto vert.
4. mons hipoteka registruojama Hipotekos registre. Juridini asmen registre ir
Nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas, kad juridinio asmens turtas keistas
pagal mons hipotekos taisykles.
5. kaito davjas, vykdydamas prast komercin veikl, turi teis disponuoti turtu, keistu
pagal mons hipotekos taisykles. Perleidus pagal mons hipotek keisto turto nuosavybs teis
siningam treiajam asmeniui, mons hipoteka iam perleistam turtui pasibaigia, o naujai gytas
turtas tampa mons hipotekos objektu nuo jo gijimo nuosavybn momento. mons hipotekos
sandoryje gali bti nustatyta, kad i taisykl netaikoma konkreiai nurodytam turtui, kuris yra
mons hipotekos objektas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.178 straipsnis. Hipotekos nustatymas pagal teismo sprendim patenkintiems

reikalavimams utikrinti
184
Pagal teismo sprendim patenkinus reikalavim dl pinig iiekojimo, kreditoriaus

praymu io kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali bti
nustatyta priverstin skolininko daikto hipoteka.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.179 straipsnis. Paprastoji hipoteka

Paprastoji hipoteka vieno konkretaus skolininkui nuosavybs teise priklausanio
nekilnojamojo daikto keitimas norint apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.180 straipsnis. Jungtin hipoteka

Jungtin hipoteka keli tam paiam asmeniui nuosavybs teise priklausani
nekilnojamj daikt keitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus
sipareigojimo vykdym.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.181 straipsnis. Svetimo daikto hipoteka

1. Svetimo daikto hipoteka nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto
keitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu keisto daikto savininkas.
2. Svetimo daikto hipoteka gali bti atlygintina.
3. Svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teiss perleisti reikalavimo teiss
treiajam asmeniui be keisto turto savininko sutikimo.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.182 straipsnis. Maksimalioji hipoteka

1. Maksimalioji hipoteka nekilnojamojo daikto keitimas, kai hipotekos sandoryje
nurodoma tik maksimali keiiamu daiktu utikrinam sipareigojim apsaugojimo suma.
Hipotekos sandoryje privalo bti nurodyta, kad tai yra maksimaliosios hipotekos sandoris.
2. Maksimaliosios hipotekos skolos dydio fiksavimo data gali bti nustatyta ali
susitarimu. Vliau prisiimt skolini sipareigojim i hipoteka neapsaugo. Hipotekos kreditoriaus
praymu skolos dyd taip pat fiksuoja antstolis iiekojimo procedros metu.
3. Maksimali sipareigojim apsaugojimo suma negali bti didinama be toliau eilje
esani to paties daikto hipotekos kreditori sutikimo.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.183 straipsnis. Bendroji hipoteka

1. Bendroji hipoteka keli atskiriems savininkams priklausani nekilnojamj daikt
keitimas norint apsaugoti vien skolin sipareigojim.
2. Bendrja hipoteka keisto daikto savininkas, nordamas daikt keisti dar kart, turi
gauti raytin vis kit bendrja hipoteka keist daikt savinink sutikim.
3. Bendrosios hipotekos sutartyje turi bti nurodyta keist daikt pardavimo varytynse
eil.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.184 straipsnis. Slygin hipoteka

1. Slygin hipoteka daikto keitimas, norint apsaugoti skolinio sipareigojimo
vykdym, kai susitariama, kad hipoteka sigalios nuo sutartyje nustatytos slygos vykdymo
momento arba kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje nustatyta slyga.
Slyga gali bti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui.
2. Slygine hipoteka gali bti keiiamas bsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus
sukurtas ateityje arba kurio savininku kaito davjas taps ateityje. i slygin hipoteka sigalioja
185
nuo to momento, kai hipotekos objektu esantis daiktas registruojamas nekilnojamojo turto registre
kaip kaito davjo nuosavyb.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
ANTRASIS SKIRSNIS
HIPOTEKOS REGISTRAVIMAS
4.185 straipsnis. Hipotekos forminimas ir registravimas
1. Hipotekos sandoris turi bti notarins formos.
2. Hipotekos sandoris gali bti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dl
hipotekos gali bti trauktas sutart, i kurios atsiranda pagrindin prievol.
3. Hipotekos sandorio alys yra skolininkas, kreditorius ir kaito davjas. Kai daiktas
keiiamas vienaaliu jo savininko pareikimu, hipotekos sandorio alis yra tik keiiamo daikto
savininkas.
4. Hipotekos sandor patvirtins notaras Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka
pateikia Hipotekos registrui duomenis apie hipotek hipotekai registruoti.
5. Priverstin hipoteka nustatoma teismo, notaro arba statym galioto pareigno ar
institucijos sprendimu. Priverstin hipotek nustats teismas, notaras, statym galiotas pareignas
ar institucija arba kreditorius duomenis hipotekai registruoti pateikia Hipotekos registro nuostat
nustatyta tvarka.
6. Hipotekos sandorio pakeitimai turi bti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris ir
yra registruojami Hipotekos registre ta paia tvarka kaip ir hipoteka. Priverstins hipotekos
pakeitimai nustatomi ta paia tvarka kaip ir priverstin hipoteka.
7. Hipotekos registro duomenys yra viei, jie laikomi teisingais ir isamiais, kol
nenuginyti statym nustatyta tvarka. rodinti savo teises remdamiesi Hipotekos registre
registruotais juridiniais faktais gali tik siningi tretieji asmenys.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.186 straipsnis. Hipotekos sandorio turinys

1. Hipotekos sandoryje turi bti nurodyta: sandorio sudarymo vieta, data ir laikas,
skolininkas, kreditorius ir kaito davjas (kai skolininkas ir kaito davjas ne tas pats asmuo), j
gyvenamoji vieta (buvein), hipotekos objektas, hipoteka utikrinta prievol (prievols) ir jos (j)
konkretus ar maksimalus dydis, prievols vykdymo terminas, hipotekos sandorio originalo
egzempliori skaiius ir subjektai, kuriems sandorio sudarymo metu perduodami originalo
egzemplioriai. mons hipotekos, slygins hipotekos ir maksimaliosios hipotekos sandoriuose
privalo bti nurodyta hipotekos ris. Slygins hipotekos sandoryje nurodoma slyga, su kuria
siejamas hipotekos galiojimas.
2. Hipotekos sandoriams netaikomi specials sandori turinio reikalavimai, iskyrus
3. ali susitarimu arba vienaaliu keiiamo daikto savininko pareikimu gali bti
nustatyta, kad hipotekos sandoris yra vertybinis popierius. iuo atveju hipotekos sandoris
sudaromas kaip atskiras sandoris vienu egzemplioriumi, kuris perduodamas hipotekos kreditoriui.
4. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja vienas atstovas, kreditori susitarimu
arba vienaaliu keiiamo daikto savininko pareikimu hipotekos sandoryje gali bti nustatyta, kad
Hipotekos registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditori atstovas. iuo atveju Hipotekos
registre turi bti nurodytas atstovavimo pagrindas.
5. Hipotekos sandoryje, kur vienaalikai surao keiiamo daikto savininkas, kreditorius
gali bti nenurodytas. Prie siningus treiuosius asmenis pareiktin hipotek galima naudoti
nuo kreditoriaus nurodymo Hipotekos registre momento.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.187 straipsnis. Hipotekos sigaliojimo momentas
186
1. Sutartin hipoteka alims galioja nuo hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu
hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip.
2. Prie siningus treiuosius asmenis hipotekos sandoris gali bti naudojamas tik tuo
atveju, kai hipoteka Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka registruota Hipotekos registre.
3. Priverstin hipoteka sigalioja nuo jos registravimo Hipotekos registre momento.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.188 straipsnis. Hipotekos sandorio ir Hipotekos registro duomen neatitikimas

Kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos registro duomenimis,
sprendiamj gali turi Hipotekos registro duomenys.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
TREIASIS SKIRSNIS
HIPOTEKOS PERLEIDIMAS IR KEITIMAS
4.189 straipsnis. Hipotekos reikalavimo ir hipotekos teiss perleidimas
1. Kreditorius hipoteka utikrint reikalavim ar jo dal gali perleisti kitam asmeniui, jeigu
hipotekos sandoryje ar statymuose nenustatyta kitaip. Perleidiant hipoteka utikrint reikalavim,
perleidiama ir hipotekos teis. Hipoteka utikrintas reikalavimas perleidiamas laikantis
reikalavimo teiss perleidim reglamentuojani io kodekso etosios knygos nuostat.
2. Kai ali susitarimu hipotekos sandoris yra vertybinis popierius, kreditorius gali
perleisti hipotekos teis atskirai nuo hipoteka utikrinto reikalavimo. iuo atveju hipoteka
utikrintu reikalavimu laikoma naujojo hipotekos kreditoriaus turima reikalavimo teis
skolinink, kuri negali bti didesn u hipotekos sandoryje nurodyt pagrindins prievols sum.
3. Kai hipotekos sandoris yra vertybinis popierius, hipoteka utikrintas reikalavimas
perleidiamas perduodant hipotekos sandor indosamentu (hipotekos kreditoriaus rau, kuriuo
hipotekos sandoris perduodamas kitam asmeniui). Indosamentas turi bti raytas hipotekos
sandoryje nurodant asmen, kuriam perleidiamas hipotekos reikalavimas, taip pat pasiraytas
indosanto (hipotekos kreditoriaus) ir registruotas Hipotekos registre.
4. Hipoteka utikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimas, hipotekos teiss perleidimas,
hipotekos sandorio indosamentas gali bti panaudoti prie siningus treiuosius asmenis
registravus Hipotekos registre Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.190 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teis perleisti savo eils pirmum patenkinti
reikalavim i keisto daikto verts kitam hipotekos kreditoriui
Kai daiktas keistas kelis kartus, bet kuris hipotekos kreditorius gali perleisti savo eils
pirmum patenkinti reikalavim i keisto daikto verts kitam hipotekos kreditoriui. iuo atveju
daromi abiej hipotekos sandori pakeitimai. Kai hipotekos kreditoriaus, perleidianio savo eils
pirmum, reikalavimo suma yra maesn u permjo reikalavimo sum, btinas tolesns negu
perleidjo ir pirmesns nei permjo eils kreditori notarine tvarka patvirtintas sutikimas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.191 straipsnis. Hipotekos reikalavimo keitimas

Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos kreditorius gali keisti hipotekos
reikalavim pagal keitimo teis reglamentuojanias io kodekso nuostatas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
SKOLOS IIEKOJIMAS HIPOTEKOS KREDITORIAUS NAUDAI
187
4.192 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teis kreiptis dl skolos iiekojimo ir

vykdomojo rao atlikimas
1. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatyt termin skolininkas nevykdo sipareigojim
arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis
notar dl notaro vykdomojo rao atlikimo. Notar vykdomj ra atlikimo tvark ir vykdomojo
rao form nustato teisingumo ministras.
2. Priverstine hipoteka utikrint reikalavimo teis turintis kreditorius gali kreiptis notar
dl vykdomojo rao atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatyt termin.
Skolos iiekojimas i priverstine hipoteka keisto turto pagal galiotos institucijos (pareigno)
sprendim vykdomas teiss akt nustatyta tvarka.
3. Prayme atlikti vykdomj ra hipotekos kreditorius nurodo hipotekos kod Hipotekos
registre, negrintos skolos dyd, skolinink, kaito davj ir j adresus (buveines). U prayme
nurodyt duomen teisingum atsako hipotekos kreditorius.
4. Notaras, patikrins, ar hipotekos kreditoriaus prayme nurodyti duomenys atitinka
Hipotekos registro duomenis, prie atlikdamas vykdomj ra, skolininkui isiunia praneim,
kuriame turi bti nurodyti hipotekos kreditoriaus pateikti duomenys ir silymas ne vliau kaip per
dvideimt dien nuo praneimo skolininkui isiuntimo dienos sumokti kreditoriui skol ir apie
prievols vykdym ratu praneti notarui arba pateikti notarui duomenis dl hipotekos kreditoriaus
reikalavimo nepagrstumo. Atsivelgdamas kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras
atlieka vykdomj ra arba motyvuotai atsisako j atlikti. Vykdomuoju rau notaras silo
iiekoti i skolininko hipotekos kreditoriaus nurodyt per hipotekos sandoryje nustatyt termin
nesumokt hipoteka utikrinto skolinio sipareigojimo sum arba nesumoktos skolos dal su
priklausaniomis palkanomis. Apie vykdomojo rao atlikimo fakt notaras nedelsdamas pranea
Hipotekos registrui ir vykdomojo rao kopij isiunia skolininkui ir kaito davjui. Nuo
vykdomojo rao registravimo Hipotekos registre dienos skolininkas neturi teiss disponuoti
keistu turtu be kreditoriaus sutikimo.
5. Notaro vykdomasis raas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas
vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Jeigu iki vykdomojo rao pateikimo antstoliui vykdyti, skolininkas prievol vykdo
sumokdamas pinigus notaro depozitin sskait, skolininko ar kreditoriaus praymu notaras
vykdomj ra panaikina ir apie tai pranea kreditoriui ir Hipotekos registrui.
7. Antstoliui pradjus priverstinio iiekojimo procedr, keistas daiktas hipotekos
kreditoriaus pasirinkimu gali bti parduodamas i viej varytyni arba perduodamas kreditoriui
administruoti, iskyrus mons hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. Jeigu keistas daiktas
buvo perduotas hipotekos kreditoriui administruoti ir j administruojant paaikjo, kad negalima
patenkinti hipoteka utikrinto reikalavimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis antstol dl keisto
daikto pardavimo i varytyni.
8. Iki varytyni pradios skolininko (kaito davjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu
hipotekos objektas gali bti hipotekos kreditoriaus ir skolininko (kaito davjo) notarine forma
sudarytu sandoriu perleidiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybn arba treiajam asmeniui
Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nustatyta tvarka. Kelis kartus keistas daiktas gali bti
realizuojamas hipotekos kreditoriaus ir kaito davjo sandoryje nustatytu bdu tik vis kreditori
sutikimu.
9. Kai iiekoma pagal maksimalij hipotek, notaras vykdomj ra atlieka nesvarbu,
ar skolos dydis yra ufiksuotas. Jeigu maksimaliosios hipotekos skolos dydis nra ufiksuotas,
notaras tai paymi vykdomajame rae.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.1921 straipsnis. Skolos iiekojimo i mons hipoteka keisto turto ypatumai

1. Kai iiekoma pagal mons hipotekos sandor, monei gali bti nustatomas turto
administravimas. Turto administravim nustato antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka. Turto administratoriumi skiriamas hipotekos kreditorius arba kitas asmuo hipotekos
kreditoriaus sutikimu.
188
2. Nuo vykdomojo rao registravimo Hipotekos registre dienos keistos mons valdymo
organai be iankstinio raytinio hipotekos kreditoriaus (kol nepaskirtas turto administratorius) arba
turto administratoriaus sutikimo neturi teiss disponuoti turtu, kuris yra mons hipotekos objektas.
3. Turto administratorius neperima mons valdymo organo funkcij, taiau turto
administratoriaus nurodymai dl mons turto, kuris yra mons hipotekos objektas, naudojimo,
valdymo ir disponavimo juo yra privalomi mons valdymo organo nariams.
4. Turto administratorius statym jam suteiktomis teismis gali naudotis tik tiek, kiek
reikia reikalavimams, utikrintiems mons hipoteka, vykdyti.
5. Paaikjus, kad i administruojamo keisto mons turto gaunam pajam negalima
patenkinti hipoteka utikrinto reikalavimo, turto administratorius (kreditorius) gali kreiptis
antstol dl visos mons pardavimo io kodekso 6.4026.410 straipsniuose nustatyta tvarka. iuo
atveju turto administratorius veikia kaip pardavjas. Jeigu paaikja, kad vis mon parduoti
nemanoma arba ekonomikai netikslinga, turto administratorius (kreditorius) gali kreiptis
antstol dl mons turto pardavimo dalimis.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.193 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teis patenkinti savo reikalavim i keisto

daikto
1. Jeigu realizavus keist daikt gaunama maesn suma, negu priklauso hipotekos
kreditoriui, jis turi teis reikalauti iiekoti i kito skolininko turto bendra statym nustatyta
tvarka.
2. Jeigu daiktas keistas kelis kartus, hipotekos kreditori reikalavimai patenkinami pagal
hipotekos registravimo Hipotekos registre laik eils tvarka.
3. Jeigu daiktas keistas kelis kartus, bet kuris i hipotekos kreditori turi teis kreiptis
notar dl vykdomojo rao atlikimo ir pateikti vykdomj ra vykdyti antstoliui. Antstolis,
kuriam pateikiamas vykdomasis raas, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pranea kitiems
hipotekos kreditoriams apie vykdomojo rao pateikim vykdyti.
4. Jeigu daiktas keistas kelis kartus, priverstinis iiekojimas negali bti pradtas be
pirmesni eilje hipotekos kreditori raytinio sutikimo.
5. Jeigu iduoti keli vykdomieji raai ir jie pateikiami vykdyti skirtingiems antstoliams,
iiekojim i hipoteka utikrinto turto vykdo tas antstolis, kuriam vykdomasis raas pateiktas
anksiausiai.
6. Jeigu pirmesnis eilje hipotekos kreditorius be pateisinamos prieasties neduoda
sutikimo pradti iiekojim ir dl to paskesnis eilje hipotekos kreditorius patiria nuostoli,
pirmesnis eilje hipotekos kreditorius privalo atlyginti paskesnio eilje kreditoriaus nuostolius.
7. Jeigu keistas daiktas paimamas visuomens poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos
kreditoriaus reikalavim tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstyb, bet ne daugiau,
negu yra keisto daikto vert.
8. Jeigu keistas daiktas pereina valstybs ar savivaldybs nuosavybn paveldjimo teise
arba keistas beeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybs ar savivaldybs
nuosavybn, hipotekos kreditoriaus reikalavim tenkina valstyb ar savivaldyb, bet ne daugiau,
negu yra keisto daikto vert.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.194 straipsnis. Skolos iiekojimas parduodant varytynse jungtine hipoteka

keist daikt
1. Jungtine hipoteka keist daikt pardavimo eil nustato daikt savininkas.
2. Pardavus jungtine hipoteka keistus daiktus vieose varytynse, skola iiekoma i vis
parduot daikt vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui
patenkinti.
4.1941 straipsnis. Skolininko (kaito davjo) interes garantijos
189
1. Skolininkas (kaito davjas) turi teis bet kuriuo metu nuo prievols vykdymo termino
pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipotek tinkamai vykdydamas
hipoteka utikrint prievol.
2. Jeigu hipoteka utikrinta prievol gali bti vykdyta dalimis, skolininkas (kaito davjas)
turi teis prayti sustabdyti iiekojim i hipotekos objekto vykdydamas prievols dal, kurios
vykdymo terminas praleistas.
3. Skolininkas (kaito davjas) turi teis reikalauti, kad kreditorius atlygint nuostolius,
atsiradusius dl kreditoriaus neteistai vykdyto iiekojimo, taip pat nuostolius, kurie atsirado
kreditoriui neteistai administruojant hipotekos objekt ar j priverstinai pardavus. Kreditorius
neatsako u antstolio veiksmus.
4. Kreditorius privalo iiekojim vykdyti kuo ekonomikiau ir negali nepagrstai
praturtti skolininko (kaito davjo) sskaita.
5. Nuo vykdomojo rao registravimo Hipotekos registre dienos skolininkas (kaito
davjas) turi teis perleisti hipotekos objekt tik kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, sitikins
skolininko pasilyto pirkjo mokumu, privalo duoti sutikim sudaryti perleidimo sandor, jeigu
keisto daikto pardavimo kaina atitinka hipoteka utikrinto pagrindinio reikalavimo ir i io
reikalavimo atsirandani palkan dyd. Pardavus keist daikt gaut l suma, reikalinga
hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, turi bti pervesta notaro, tvirtinanio perleidimo
sandor, depozitin sskait.
6. Jeigu kreditorius pradjo nepagrst iiekojim be pagrindo arba pareik nepagrst
reikalavim, skolininkas (kaito davjas) turi teis ginyti kreditoriaus veiksm teistum iekinio
teisenos tvarka. Iekinio padavimas nesustabdo iiekojimo veiksm. Iiekojimas gali bti
sustabdytas tik statym nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinsias apsaugos priemones.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.195 straipsnis. Skolos iiekojimas i svetimo daikto hipoteka keisto daikto

1. keisto daikto savininkas atsako u skolininko sipareigojimo vykdym tik keistu savo
daiktu. kaito davjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka utikrintos
prievols nevykdymo dienos.
2. Svetimo turto hipoteka keistam turtui negali bti nustatomas turto administravimas.
3. Jeigu kreditoriaus reikalavimai utikrinti ir skolininkui nuosavybs teise priklausanio
daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teis iiekoti i svetimo daikto
hipotekos objekto tik tiek, kiek nemanoma jo reikalavimo patenkinti i keisto skolininkui
nuosavybs teise priklausanio daikto.
4. Jeigu keisto daikto savininkas vykd skolininko sipareigojim arba jeigu jo daiktas
buvo parduotas i viej varytyni, jis gyja skolinink atgrtinio reikalavimo teis dl
sumoktos sumos ar dl daikto praradimo patirt nuostoli atlyginimo.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.196 straipsnis. Teis reikalauti patenkinti hipoteka apsaugot reikalavim prie

termin
1. Hipotekos kreditorius turi teis reikalauti patenkinti hipoteka utikrint reikalavim
prie termin ir kreiptis notar dl vykdomojo rao atlikimo ta paia tvarka, kaip ir sujus skolos
grinimo terminui, kai:
1) kiti kreditoriai hipotekos objekt nukreipia iiekojim;
2) mirta skolininkas;
3) pradedama skolininko ar keisto daikto savininko bankroto procedra arba priimtas
sprendimas j likviduoti;
4) daugiau kaip trisdeimia procent sumajo hipotekos objekto vert, o skolininkas
nevykd sipareigojimo dalies, kuria sumajo daikto vert, ir ios sipareigojimo dalies
nepadeng gauta draudimo suma;
5) keisto daikto draudimo sutartis nutraukta prie termin arba, pasibaigus draudimo
sutariai, daiktas nebeapdraudiamas;
6) atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai.
190
2. Jeigu keisto daikto vert sumajo, o skolininkas nevykd sipareigojimo dalies, kuria
sumajo daikto vert, arba daiktas uvo, kreditoriai turi teis daikto draudimo sum,
nevirijani j reikalavim sumos, imokam tokia pat eile, kokia turjo bti patenkinti j
reikalavimai. Gavus ratik vis kreditori sutikim, draudimo suma gali bti imokama keisto
daikto savininkui.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
PENKTASIS SKIRSNIS
Hipotekos PABAIGA
4.197 straipsnis. Hipotekos pabaigos pagrindai
1. Priverstinis keisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus praymu ilaisvina j nuo
vis hipotek.
2. Hipoteka pasibaigia, kai:
1) yra tinkamai vykdytas skolinis sipareigojimas arba hipoteka utikrinta prievol
pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar statymuose nustatytais pagrindais;
2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka;
3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta neinoma deimt met
nuo skolos mokjimo termino pabaigos;
4) hipotekos objektas uvo;
5) yra kiti iame kodekse nustatyti atvejai.
3. Hipoteka gali atsinaujinti io kodekso nustatytais atvejais. Atsinaujinusi hipotek
hipotekos kreditoriaus praymu formina notaras.
4. Jeigu sujus skolos grinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka
utikrintos prievols dalyk, skolininkas gali sumokti atitinkam sum kredito staigos arba
notaro depozitin sskait. Sumokjus vis skolos sum depozitin sskait, hipoteka baigiasi.
5. Kreditorius turi teis bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos.
6. Siningo hipotekos kreditoriaus teis lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos
sandoris pripastamas negaliojaniu tokiu pagrindu, u kur hipotekos kreditorius neatsako. Kai
hipotekos sandoris statym nustatyta tvarka pripaintas negaliojaniu ir nra btinybs ginti
siningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre registruota hipoteka baigiama ir
iregistruojama i Hipotekos registro pateikus siteisjus teismo sprendim dl hipotekos sandorio
pripainimo negaliojaniu.
7. Pasibaigusi hipoteka iregistruojama i Hipotekos registro. Hipotekos kreditoriaus,
skolininko arba turto savininko praymas dl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o is
duomenis apie hipotekos pabaig perduoda Hipotekos registrui.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
XII SKYRIUS
KEITIMAS
4.198 straipsnis. keitimo svoka
1. keitimas daiktin teis svetim kilnojamj turt ir turtines teises, kuria utikrinamas
esamo ar bsimo turtinio sipareigojimo vykdymas.
2. keitimo objektas gali bti perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui arba paliekamas
valdyti kaito davjui. keitimo objekto perdavimu taip pat laikomas prekinio ar nuosavybs
vertybinio popieriaus perdavimas kreditoriui, kitoks teiss valdyti keitimo objekt suteikimas,
skaitant ra banko sskaitose ar vertybiniuose popieriuose atlikim.
3. keitimo teis ir jos galiojimas priklauso nuo keitimu utikrintos pagrindins prievols
galiojimo.
4. Skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, keitimo kreditorius turi teis
patenkinti savo reikalavim i keisto daikto verts pirmiau u kitus kreditorius.
5. Finansinio utikrinimo susitarim statymas gali nustatyti kitas taisykles, negu nustatyta
iame kodekse.
191
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.199 straipsnis. keitimo atsiradimo pagrindai

1. keitimas gali bti sutartinis arba priverstinis.
2. Sutartinis keitimas atsiranda sutarties arba vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu.
Sutartinis keitimas, kuris atsiranda kaito davjo vienaalio sandorio (pareikimo) pagrindu,
vadinamas pareiktiniu.
3. Priverstiniam keitimui, kuris atsiranda statym, teismo sprendimo ar galiotos
institucijos (pareigno) sprendimo pagrindais, mutatis mutandis taikomos ios knygos nuostatos,
reglamentuojanios priverstin hipotek.
4. Sutartiniam keitimui mutatis mutandis taikomos ios knygos nuostatos,
reglamentuojanios sutartins hipotekos ris, iskyrus mons hipotek.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.200 straipsnis. keitimu utikrinami reikalavimai

1. keitimu gali bti utikrintas bet kurios esamos ar bsimos turtins prievols
vykdymas.
2. keitimu utikrinamas pagrindinio reikalavimo vykdymas ir i io reikalavimo
atsirandani palkan iiekojimas. keitimo sandorio alys keitimo sandoryje gali susitarti, kad
netesybos ir kreditoriaus nuostoliai, patirti dl keitimu utikrintos prievols vykdymo termino
praleidimo, utikrinami maksimaliuoju keitimu.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.201 straipsnis. keitimo objektas

1. keitimo objektu gali bti bet koks esamas ar bsimas kilnojamasis turtas ir turtins
teiss.
2. keitimo objektu negali bti tokie daiktai, kuriuos pagal galiojanius statymus negali
bti nukreipiamas iiekojimas, taip pat kilnojamieji daiktai, keisti kartu su nekilnojamuoju daiktu
io kodekso 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu statymuose ar keitimo sandoryje nenustatyta kitaip, daikto keitimas apima ir
daikto priklausinius ir neatskirtus vaisius.
4. keisto daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka kaito davjui, jeigu
statymuose ar keitimo sandoryje nenustatyta kitaip.
5. keisti daikt, kuris yra bendroji nuosavyb, galima tik raytiniu vis bendraturi
sutikimu.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.202 straipsnis. Turtini kompleks keitimas

1. keitimo sandoriu gali bti keiiamas turtinis kompleksas, sudarytas i kilnojamojo
turto, kurio sudtis ir forma nuolat kinta, skaitant preki atsargas, renginius, reikalavimo teises ir
pan. iuo atveju keitimo objektas apibdinamas nurodant keiiamo turto grup, o atskiri turtin
kompleks sudarantys objektai nra individualizuojami.
2. Vykdydamas prast komercin veikl, kaito davjas turi teis disponuoti keist turtin
kompleks sudaraniais objektais tik jeigu nemaja bendra io keisto turto vert. kaito davjui
teistai disponuojant keistu turtu, keitimas perleistiems objektams pasibaigia, o kaito davjo
naujai gytas turtas tampa keitimo objektu nuo jo gijimo nuosavybn momento.
3. Iiekojimui i turtinio komplekso mutatis mutandis taikomos nuostatos,
reglamentuojanios iiekojim i mons hipoteka keisto turto.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.203 straipsnis. keisto daikto pakeitimas
192
1. kaito davjas kaito turtojo (turtoj) sutikimu gali pakeisti individualiais poymiais
apibdint daikt, kuris yra keitimo objektas, kitu dar n karto nekeistu daiktu.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju pirmesnio daikto keitimas panaikinamas po to,
kai forminamas naujo daikto keitimas.
4.204 straipsnis. Turtins teiss, kaip keitimo objektas
1. keitimo objektu gali bti teiss em, mik, kitus daiktus, t. y. naudojimo teis,
nuomos teis ir kitos turtins teiss, iskyrus teises, neatskiriamai susijusias su keiiamo daikto
savininko asmeniu, taip pat teises, kurias perleisti draudia statymai ar sutartis.
2. Be to, keitimo objektu gali bti turtins teiss, kurias kaito davjas gis ateityje.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.205 straipsnis. keitimo objekto draudimas

1. statymas ar sutartis gali numatyti pareig apdrausti keist (keiiam) daikt.
2. Sutartis taip pat gali numatyti kaito davjo (juridinio asmens) pareig apdrausti
keitimo objekt likvidavimo ar nemokumo atveju.
3. vykus draudiminiam vykiui, kreditorius, kurio reikalavimai utikrinti keitimu, turi
pirmumo teis (laikantis keitimo eils, jei buvo keli keitimai) patenkinti savo reikalavimus i
draudimo atlyginimo sumos.
4.206 straipsnis. kaito davjas
1. kaito davju gali bti ir pats skolininkas, ir treiasis asmuo.
2. kaito davjas turi bti keiiamo objekto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso
turtin teis, esanti keitimo objektu, iskyrus atvejus, kai keitimo sandoryje nustatyta, kad
keitimo objekt kaito davjas gis ateityje. Turto patikjimo teise daikt valdantis patiktinis turi
teis keisti turt tik tais atvejais, kai statymuose arba sandoryje, kuri pagrindu atsiranda turto
patikjimo teis, yra numatyta teis keisti patikjimo teise valdom turt. statymuose, teismo
sprendime ar sandoryje gali bti nustatyta kito asmens turto administratoriaus teis keisti turt.
3. Turtin teis, priklausanti keliems asmenims, gali bti keista tik j vis sutikimu. iuo
atveju keitimo sandor pasirao visi ie asmenys.
4. Teises, susijusias su daikt nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavjas) gali
keisti tik nuomotojo (panaudos davjo) raytiniu sutikimu.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.207 straipsnis. keitimo teiss ilikimas, keistojo daikto nuosavybs teisei perjus
kitam asmeniui
1. keistojo daikto nuosavybs teisei perjus i kaito davjo kitam asmeniui, keitimas
lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas kaito turtojui arba kai keitimo sandoris buvo
registruotas Hipotekos registre, jeigu statymuose ar keitimo sandoryje nenustatyta kitaip. i
taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai keitimo objektas yra turtins teiss.
2. keitimo teis galioja visa ir tuo atveju, jeigu skolininkas prievol vykdo i dalies.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.208 straipsnis. Teis tikrinti keitimo dalyk

1. Kreditorius turi teis tikrinti keist daikt, kurios valdo kaito davjas, kiek, bkl,
saugojimo slygas ir pan., jeigu sutartis nenumato ko kita.
2. Jeigu kaito davjas paeidia keisto daikto saugojimo slygas, vengia pateikti sualot
daikt arba pateikti uvusio daikto likuius, kreditorius turi teis pareikalauti vykdyti keitimu
utikrint prievol prie termin.
4.209 straipsnis. keitimo sandorio forma
1. Kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, sudaromas raytinis keitimo sandoris.
Raytins formos nesilaikymas keitimo sandor daro negaliojant.
193
2. Kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui arba paliekamas kaito davjui,
keitimo sandor ir keitimo objekto savininko vienaal pareikim keisti daiktus ar turtines teises
tvirtina notaras ir jie registruojami Hipotekos registre.
3. keitimo sandoris gali bti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dl
keitimo gali bti trauktas sandor, i kurio atsiranda pagrindin prievol.
4. keitimo sandorio alys yra kaito davjas, skolininkas, kreditorius ir asmuo, kuriam
perduotas keitimo objektas. Kai keitimo objektas keiiamas vienaaliu jo savininko pareikimu,
keitimo sandorio alis yra tik kaito davjas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.210 straipsnis. keitimo sandorio turinys

1. keitimo sandoryje turi bti nurodyta: sandorio sudarymo vieta ir data, kaito davjas,
skolininkas, kreditorius, asmuo, kuriam perduotas keitimo objektas, j gyvenamoji vieta
(buvein), keitimo objekto apraymas, keitimu utikrinta prievol (prievols) ir jos (j) konkretus
ar maksimalus dydis, vykdymo terminas. Slyginio keitimo ir maksimaliojo keitimo sandoriuose
privalo bti nurodyta keitimo ris. Slyginio keitimo sandoryje nurodoma slyga, su kuria
siejamas keitimo galiojimas. Jeigu keitimo objektas keiiamas pakartotinai, skolininkas privalo
tai nurodyti keitimo sandoryje.
2. keitimo sandoriams netaikomi specials sandori turinio reikalavimai, iskyrus
3. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja vienas atstovas, kreditori susitarimu
arba keiiamo daikto savininko vienaaliu pareikimu keitimo sandoryje gali bti nustatyta, kad
Hipotekos registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditori atstovas. iuo atveju Hipotekos
registre turi bti nurodytas atstovavimo pagrindas.
4. keitimo sandoryje, kur vienaalikai surao keiiamo daikto savininkas, kreditorius
gali bti nenurodytas. Prie siningus treiuosius asmenis pareiktin keitim galima naudoti nuo
kreditoriaus nurodymo Hipotekos registre momento.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.211 straipsnis. Paskesnis keitimas

1. Jeigu pirmesniu keitimo sandoriu daiktas nebuvo perduotas kaito turtojui ir keitimo
sandoryje nenustatyta kitaip, leidiamas paskesnis keitimas. iais atvejais ankstesnis keitimas
lieka galioti.
2. kaito davjas privalo praneti kiekvienam kreditoriui apie visus pirmesnius ir
paskesnius keitimus, taip pat keitimu utikrintas prievoles ir j dyd. kaito davjas privalo
atlyginti nuostolius, kuriuos patiria bet kuris i kreditori dl ios pareigos nevykdymo.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.212 straipsnis. keitimo pirmumas

1. Kai dl to paties keitimo objekto yra sudaryti keli keitimo sandoriai, pirmumo teis
turi anksiau sudarytu sandoriu utikrintas reikalavimas.
2. Kai dl to paties keitimo objekto yra sudaryti keli keitimo sandoriai, registruoti
Hipotekos registre, pirmumo teis turi anksiau Hipotekos registre registruotu keitimo sandoriu
utikrintas reikalavimas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.213 straipsnis. keitimo sigaliojimas

1. keitimas tarp ali sigalioja nuo keitimo sandorio sudarymo momento, jeigu keitimo
sandoryje nenustatyta kitaip.
prie siningus treiuosius asmenis keitimas gali bti panaudotas tik tuo atveju, kai keitimo teis
registruota Hipotekos registro nuostat nustatyta tvarka Hipotekos registre.
194
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.214 straipsnis. Asmens, kuriam perduotas keistas daiktas, pareigos

Asmuo, kuriam perduotas keistas daiktas, privalo j tinkamai laikyti. Jis atsako u io
daikto isaugojim, jeigu nerodo, kad daiktas prarastas arba sualotas ne dl jo kalts. is asmuo
neturi teiss naudotis keistu daiktu, jeigu statymuose arba keitimo sandoryje nenustatyta kitaip.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.215 straipsnis. keisto daikto ireikalavimas

Jeigu keistas daiktas nustojo bti valdomas kaito turtojo, kaito davjo ar treiojo
asmens, kurio jis buvo valdomas, daikt gali ireikalauti ir kaito turtojas ar treiasis asmuo pagal
io kodekso 4.954.97 straipsnius.
4.216 straipsnis. Teiss nukreipti iiekojim keitimo objekt atsiradimas
1. kaito turtojas gyja teis nukreipti iiekojim keitimo objekt, jeigu prievol nra
vykdyta sujus prievols vykdymo terminui arba atsiradus kitiems keitimo sandoryje
nustatytiems pagrindams.
2. keitimo kreditoriaus teiss reikalauti patenkinti keitimu utikrint reikalavim prie
termin atsiradimui mutatis mutandis taikomos io kodekso nuostatos, reglamentuojanios
hipotekos kreditoriaus teis reikalauti patenkinti hipoteka utikrint reikalavim prie termin.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.217 straipsnis. Iiekojimo nukreipimas keitimo objekt, susidedant i dviej ar

daugiau daikt (turtini teisi)
Jeigu keitimo objekt sudaro du ar daugiau daikt (turtini teisi), iiekojimas gali bti
nukreipiamas visus iuos daiktus (turtines teises) arba kiekvien i j atskirai. Pasirinkimo teis
priklauso kaito turtojui iki visiko savo reikalavimo patenkinimo.
4.218 straipsnis. Pasekms, atsirandanios, kai kaito turtojo reikalavimus
patenkina treiasis asmuo
Jeigu kaito turtojo reikalavim visikai patenkina treiasis asmuo, tai jam kartu su
reikalavimo teise pereina ir keitimo teis.
4.219 straipsnis. keist daikt iiekojimo tvarka
1. Kai skolininkas nevykdo keitimu utikrintos prievols, kreditoriaus reikalavimas
patenkinamas i keistojo daikto verts, jeigu statymuose ar sandoryje nenustatyta kitaip.
arba priverstinio keitimo nustatymo atveju iiekojimas i keitimu utikrinto turto vykdomas
mutatis mutandis taikant iiekojimo i hipoteka utikrinto turto tvark reglamentuojanias io
kodekso nuostatas.
3. Kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, priverstinis iiekojimas i keitimu
utikrinto turto vykdomas keitimo sandoryje nustatyta tvarka.
4. Kreditorius, skolininkas ir kaito davjas (kai kaito davjas yra ne skolininkas) turi teis
keitimo sandoryje arba iiekojimo metu susitarti, kad keitimo objektas bus perduotas
kreditoriaus nuosavybn arba realizuotas kitu ali sutartu bdu. Susitarimas perduoti keitimo
objekt kreditoriaus nuosavybn preziumuojamas, kai keitimo objektas keiiant perduodamas
kreditoriui.
5. Kai pardavus keist daikt gautos sumos neutenka kaito turtojo reikalavimui visikai
patenkinti, jeigu statymuose ar keitimo sandoryje nenustatyta kitaip, kaito turtojas turi teis
iiekoti trkstam sum i skolininko kito turto. iuo atveju kaito turtojas neturi pirmenybs
prie kitus kreditorius.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
195
4.220 straipsnis. keist turtini teisi realizavimas

1. Kai keitimo objektas yra turtins teiss, keitimo objektas realizuojamas perleidiant
kreditoriui i keistos turtins teiss atsirandanius kaito davjo reikalavimus ar j dal,
atitinkani skolinio sipareigojimo dyd, arba perduodant kreditoriui teis administruoti turtines
teises ir i gaut l tenkinti savo reikalavim.
2. Kreditorius gyja teis reikalauti perduoti jam keist turtin teis arba keistos turtins
teiss administravim nuo to momento, kai jis gyja teis nukreipti iiekojim keitimo objekt.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.221 straipsnis. Kreditoriaus reikalavimo i keist l, esani kaito davjo banko

sskaitoje, tenkinimo tvarka
1. Kai prievols vykdymui utikrinti buvo keistos los, esanios kaito davjo banko
sskaitoje, kreditorius gyja teis tvarkyti kaito davjo banko sskait nuo teiss nukreipti
iiekojim keitimo objekt atsiradimo momento.
2. Patenkinus reikalavim i kaito davjo sskaitoje esani ir j patenkani l,
kreditoriaus teis tvarkyti kaito davjo sskait pasibaigia ir kreditorius privalo grinti kaito
davjui keitimo sandor su kreditoriaus rau, kad reikalavimas patenkintas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.222 straipsnis. Atsiskaitymai realizavus keist daikt

1. Jeigu realizavus keist daikt gauta suma virija kreditoriaus reikalavim, skirtumas
privalo bti imoktas kaito davjui.
2. Jeigu dl kreditoriaus kalts keistas daiktas buvo realizuotas maesne kaina, kaito
davjas turi teis i kreditoriaus reikalauti daikto realios rinkos verts ir kainos, u kuri daiktas
buvo parduotas, skirtumo.
4.223 straipsnis. keitimu utikrinto reikalavimo ar i keitimo atsiradusios
reikalavimo teiss perleidimas
1. Sutartis dl keitimu utikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimo turi bti sudaroma
laikantis taisykli, nustatyt io kodekso etosios knygos normose, nustataniose reikalavimo
teiss perleidim. Apie reikalavimo perleidim turi bti praneama skolininkui, o jeigu kaito
davjas yra treiasis asmuo, tai ir kaito davjui.
keitimu utikrintos reikalavimo teiss perleidimas gali bti panaudotas prie treiuosius asmenis
nuo ios teiss perleidimo registravimo momento. Kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui,
keitimu utikrintos reikalavimo teiss perleidimas gali bti panaudotas prie treiuosius asmenis
nuo keitimo objekto valdymo perleidimo naujajam kreditoriui.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.224 straipsnis. keitimo teiss pabaiga

1. keitimo teis baigiasi:
1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei;
2) uvus keistam daiktui;
3) kaito turtojui gijus nuosavybs teis keist daikt arba keistoms teisms perjus
kaito turtojui;
4) pasibaigus teiss, esanios keitimo dalyku, galiojimo terminui;
5) kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo i keitimo dalyko dl iekinio
senaties termino praleidimo;
6) ali susitarimu ar kreditoriui atsisakius keitimo.
2. Kai keistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas keistas,
reikalavimu, visi turto keitimai panaikinami.
3. Pasibaigs keitimas, kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui arba
paliekamas kaito davjui, iregistruojamas i Hipotekos registro. Kreditoriaus, skolininko arba
196
turto savininko praymas dl keitimo pabaigos pateikiamas notarui, o is duomenis apie keitimo
pabaig perduoda Hipotekos registrui.
4. keitimo atsinaujinimui mutatis mutandis taikomos hipotekos atsinaujinim
reglamentuojanios ios knygos nuostatos.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.225 straipsnis. kaito davjo interes garantijos

1. kaito davjas turi teis bet kuriuo metu nuo termino prievolei vykdyti sujimo iki
keitimo dalyko realizavimo momento panaikinti keitim tinkamai vykdydamas keitimu
utikrint prievol.
2. Jeigu keitimo utikrinta prievol gali bti vykdyta dalimis, tai kaito davjas turi teis
sustabdyti keitimo dalyko iiekojim vykdydamas prievols dal, kurios vykdymo terminas
praleistas.
3. kaito davjas turi teis reikalauti, kad kreditorius atlygint jo patirtus nuostolius,
atsiradusius kreditoriui vykdant iiekojim, taip pat nuostolius, kurie atsirado kreditoriui
netinkamai laikant keitimo dalyk ar j priverstinai pardavus.
4. Kreditorius privalo iiekojim vykdyti kuo ekonomikiau ir negali nepagrstai
praturtti skolininko (kaito davjo) sskaita.
5. Nuo vykdomojo rao registravimo Hipotekos registre dienos skolininkas (kaito
davjas) turi teis perleisti keist turt kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, sitikins skolininko
(kaito davjo) pasilyto pirkjo mokumu, privalo duoti sutikim sudaryti perleidimo sandor,
jeigu keisto daikto pardavimo kaina atitinka keitimu utikrinto pagrindinio reikalavimo ir i io
reikalavimo atsirandani palkan dyd.
6. Jeigu kreditorius pradjo nepagrst iiekojim be pagrindo arba pareik nepagrst
reikalavim, skolininkas (kaito davjas) turi teis ginyti kreditoriaus veiksm teistum iekinio
teisenos tvarka. Iekinio padavimas nesustabdo iiekojimo veiksm. Iiekojimas gali bti
sustabdytas tik statym nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinsias apsaugos priemones.
7. Kai turtas keistas svetimo turto keitimu, kaito davjas tampa su skolininku
subsidiariai atsakingas nuo keitimu utikrintos prievols nevykdymo dienos. Svetimo turto
keitimu keistam turtui negali bti nustatomas turto administravimas.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.226 straipsnis. keitimo pabaiga pinigus deponavus

Kai kaito turtojas nesutinka priimti keitimu utikrintos pinigins prievols dalyko, kaito
davjas gali sumokti atitinkam sum notaro (jeigu keitimo sandoris patvirtintas notaro) banko
ar kitos kredito staigos depozitin sskait. Deponavus vis skolos sum, keitimas baigiasi.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.227 straipsnis. keitimo lombarde svoka

1. Lombarduose gali bti keiiami asmeninio naudojimo daiktai, kad bt utikrintas
trumpalaiki kredit, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grinimas.
2. Perdavus lombardui keiiamus daiktus, kaito davjui iduodamas keitimo bilietas.
4.228 straipsnis. Lombardo teiss, pareigos ir atsakomyb
1. Lombardas neturi teiss naudoti keist daikt bei jais disponuoti, iskyrus io straipsnio
3 dalyje numatyt atvej.
2. Lombardas atsako u keist daikt praradim (uvim) ir sualojim, jeigu nerodo,
kad daiktai prarasti (uvo) arba sualoti dl nenugalimos jgos.
3. Jeigu per nustatyt termin lombardui negrinama daikto keitimu utikrinta kredito
suma, lombardas turi teis pasibaigus vieno mnesio terminui parduoti keist daikt io kodekso
4.219 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 4.222 ir 4.225 straipsniuose nustatyta tvarka.
197
4. Pardavus keist daikt, lombardo reikalavimo teis kaito davjui (skolininkui)

pasibaigia net ir tuo atveju, jeigu sumos, gautos pardavus daikt, neuteko visikai patenkinti
lombardo, kaip kreditoriaus, reikalavimus.
XIII SKYRIUS
DAIKTO SULAIKYMAS
4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teiss turinys
1. Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas, turintis reikalavimo teis
daikto savinink, gali sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas reikalavimas.
2. Sulaikymo teis negali bti gyvendinama, jeigu nra sujs reikalavimo vykdymo
terminas.
3. Kiti statymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles.
4.230 straipsnis. Daikto sulaikymo teiss nedalumas
Daikto sulaikymo teis nedaloma, todl valdytojas gali sulaikyti vis valdom daikt, kol
bus visikai patenkintas jo reikalavimas.
4.231 straipsnis. Teis sulaikyto daikto vaisius
1. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti sulaikyto daikto duodamus vaisius ir
tuo patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus kreditorius.
2. I l u daikto duodamus vaisius pirmiausiai sumokamos palkanos, po to tenkinami
reikalavimai, kylantys i pagrindins prievols.
4.232 straipsnis. Sulaikyto daikto laikymo slygos
1. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo privalo daikt saugoti ir laikyti taip, kad bt
utikrintas jo saugumas.
2. Sulaikyto daikto sulaikymo teis turintis asmuo negali inuomoti, keisti, kitaip daikto
suvaryti ar naudoti pagal tikslin paskirt, iskyrus tok naudojim, kuris btinas daiktui isaugoti,
jeigu statymas nenustato ar daikt sulaiks asmuo ir daikto savininkas nesusitar kitaip.
3. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo paeidia io straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatytas pareigas, skolininkas turi teis kreiptis teism su praymu perduoti daikt jam.
4.233 straipsnis. Ilaid, susijusi su daikto sulaikymu, atlyginimas
1. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo turjo sulaikyto daikto ilaikymo ilaid, jis
gali reikalauti i daikto savininko atlyginti ias ilaidas, iskyrus atvejus, kai savininkas rodo, kad
tos ilaidos nebuvo btinos.
2. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo daikto sulaikymo laikotarpiu padaro ilaid,
kurios padidina daikto vert, jis gali reikalauti i daikto savininko sumokti pinig sum, kuria
padidjo daikto vert, arba kitaip atlyginti ias ilaidas.
4.234 straipsnis. Iekinio senatis sulaikymo atveju
Daikto sulaikymo teiss gyvendinimas neturi takos iekinio senaiai, nustatytai
reikalavimui, kurio teis turi daikto valdytojas.
4.235 straipsnis. Sulaikymo teiss pabaiga
1. Skolininkas, pateiks adekvat savo prievols vykdymo utikrinim, turi teis
reikalauti, kad daiktas bt perduotas jam.
2. Daikto sulaikymo teis baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teis, iskyrus atvejus,
kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas inuomojamas arba keiiamas kitiems
asmenims.
XIV SKYRIUS
KITO ASMENS TURTO ADMINISTRAVIMAS
4.236 straipsnis. Turto administravimo norm taikymo sritis
198
1. io skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam

asmeniui nuosavybs teise priklausant turt, veikl, iskyrus atvejus, kai is kodeksas arba kiti
statymai nustato kitok turto administravimo bd.
2. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, statymu arba sandoriu. io kodekso
numatytais atvejais administravimas gali bti nustatomas administraciniu aktu.
3. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas vieame registre ir
nurodomas jo administratorius.
4.237 straipsnis. Turto administratorius
1. Turto administratoriumi gali bti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teiss aktai leidia
teikti turto administravimo paslaugas.
2. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip
administratorius.
4.238 straipsnis. Turto administratoriaus teis atlyginim
1. Turto administratorius turi teis atlyginim, nustatyt administravim nustataniame
akte, iskyrus atvejus, kai pagal statym administravimas yra nemokamas. Jeigu akte,
nustataniame administravim, atlyginimo dydis nenustatytas, j nustato teismas, atsivelgdamas
administratoriaus teikiam paslaug rinkos vert.
2. Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teis i naudos gavjui
grintin l pasilikti sau sum, kaip umokest u atliktas administravimo paslaugas, arba, kol
bus su juo atsiskaityta, turi teis sulaikyti turt.
3. Jeigu yra keli naudos gavjai, jie dl atlyginimo imokjimo administratoriui atsako
solidariai.
4. Asmuo, administruojantis turt be teisinio pagrindo, neturi teiss atlyginim.
4.239 straipsnis. Turto administravimo rys
1. Skiriami turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus,
btinus turtui isaugoti arba jo naudojimui pagal tikslin paskirt utikrinti, ir turto visikas
administravimas, kai administratorius ne tik turi isaugoti turt, bet taip pat privalo j gausinti,
tvarkyti taip, kad jis duot pajam, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos
gavjui.
2. Administravimo ris nustatoma administravim nustataniame akte. Jeigu
administravim nustataniame akte administravimo ris nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis
administravimas.
4.240 straipsnis. Turto paprastojo administravimo turinys
1. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus
vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokti i administruojamo turto, taip pat gyvendinti
kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. I administruojamo turto gaunamas las
administratorius turi teis saugiai investuoti pagal io skyriaus normas.
2. Jeigu administruojami vertybiniai popieriai, administratorius turi teis balsuoti, taip pat
kitas su vertybiniais popieriais susijusias teises ir pareigas.
3. Administratorius neturi teiss keisti turto tikslins paskirties, iskyrus atvejus, kai
tokiems veiksmams leidim iduoda teismas.
4. Teismui leidus, administratorius gali turt perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba j
keisti, jeigu tai yra btina skoloms apmokti arba turto vertei ilaikyti. Greitai gendant turt
administratorius gali realizuoti be teismo leidimo.
4.241 straipsnis. Turto visiko administravimo turinys
Turto visiko administravimo atveju administratorius, be io kodekso 4.240 straipsnyje
numatyt teisi, taip pat gali perleisti turt, j investuoti, keisti ar kitaip suvaryti teis j, ar
keisti jo tikslin paskirt.
4.242 straipsnis. Turto administratoriaus prievols naudos gavjui
199
1. Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis statym ir administravim

nustatanio akto nustatyt taisykli. Administratorius neatsako u turto normal nusidvjim, taip
pat u turto verts sumajim ar turto uvim dl nenugalimos jgos.
2. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, siningai ir tik naudos
gavjo interesais. Administratorius negali jam suteikt teisi panaudoti savo asmeniniams
poreikiams ar treij asmen poreikiams tenkinti.
3. Jeigu administratorius taip pat yra ir naudos gavjas, jis privalo atlikti savo pareigas
atsivelgdamas bendrus vis naudos gavj interesus, veikdamas nealikai ir vienodai
gerbdamas bei saugodamas vis j teises.
4. Administratorius turi teis pareikti su turto administravimu susijusius iekinius, taip pat
stoti kit asmen pradt byl, susijusi su administruojamu turtu.
5. Teismas, nustatydamas administratoriaus civilins atsakomybs u padaryt al dyd,
gali, atsivelgdamas tai, kad administratorius veik neatlygintinai, bei kitas svarbias aplinkybes,
atlygintin nuostoli dyd sumainti.
4.243 straipsnis. Draudimai turto administratoriui
1. Administratoriui draudiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie
kiekvien interes konflikt administratorius privalo nedelsdamas praneti naudos gavjui.
2. Administratorius neturi teiss sujungti ar sumaiyti administruojamo turto su savo turtu,
naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo
interesams, iskyrus atvejus, kai tai leidia daryti naudos gavjas ar administravim nustats aktas.
3. Administratorius neturi teiss perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems
asmenims, taip pat negali atsisakyti teisi, kurias naudos gavjas turi administruojam turt.
4. Administratorius neturi teiss administruojamo turto sigyti nuosavybn, iskyrus
atvejus, kai tai leidia naudos gavjas ar teismas arba kai administruojam turt jis paveldi.
4.244 straipsnis. Turto administratoriaus ir naudos gavjo prievols kitiems
asmenims
1. Administratorius nra asmenikai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles,
kurios atsirado administruojant turt, iskyrus atvejus, kai jis veik savo vardu.
2. Administratorius asmenikai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis virijo savo
galiojimus, iskyrus atvejus, kai naudos gavjas sandor vliau patvirtino ar treiasis asmuo
inojo, kad administratorius veikdamas virijo savo galiojimus.
3. Naudos gavjas atsako tretiesiems asmenims u administratoriaus kaltais veiksmais
vykdant funkcijas padaryt al tik ta suma, kuri jis gavo i administratoriaus.
4. Pripastama, kad administratorius virijo savo galiojimus, jeigu jis vienas atliko tokius
veiksmus, kuriuos galjo atlikti tik su kitu asmeniu, iskyrus atvejus, kai tokius veiksmus jis atliko
naudingiau, nei i jo buvo reikalaujama.
4.245 straipsnis. Administruojamo turto aprao sudarymas ir draudimas
1. Administratorius privalo sudaryti turto apra, apdrausti turt nuo vagysts, gaisro ar
kit gaivalini nelaimi, apdrausti savo civilin atsakomyb ar kitaip utikrinti prievoli vykdym
tik tais atvejais, kai tai nustato statymas, administravim nustatantis aktas ar teismo sprendimas. Ir
turtas, ir administratoriaus civilin atsakomyb draudiami naudos gavjo lomis, jeigu
nenustatyta kitaip.
2. Jeigu administratorius privalo sudaryti turto apra, iame aprae turi bti nurodyta:
1) daikt ris, j vert, paskirtis, buvimo vieta ir individuals poymiai;
2) vertybiniai popieriai ir grynieji pinigai;
3) su turtu susijusios teiss ir prievols.
3. Preziumuojama, kad turto aprae nurodytas turtas akto sudarymo dien yra tinkamos
kokybs, jeigu nerodyta kitaip.
4. Apra administratorius pateikia j paskyrusiam asmeniui ar institucijai, o akto kopijas
naudos gavjui ir kitiems administratoriui inomiems su administruojamu turtu susijusiems
suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis ginyti turto apra ir
reikalauti atlikti turto inventorizacij i naujo.
200
4.246 straipsnis. Bendras turto administravimas

1. Kai turt administruoja keli administratoriai, visus su turto administravimu susijusius
sprendimus priima administratori dauguma, jeigu pagal statym ar administravimo nustatymo
akt nereikia vis administratori bendro sprendimo.
2. Jeigu keli administratoriai vengia priimti sprendim, kiti gali kreiptis teism leidimo
veikti pavieniui ar pakeisti sprendim primimo tvark.
3. Preziumuojama, kad priimant sprendim nedalyvavs administratorius pritaria
sprendimui, jeigu jis, suinojs apie sprendim, per normaliai reikaling termin nepareikia
naudos gavjui ir kitiems administratoriams, kad nesutinka su sprendimu.
4. Administratorius kitiems asmenims arba savo atstovui gali pavesti atlikti tik atskirus
veiksmus. Vykdyti visas savo funkcijas administratorius gali pavesti tik kitiems administratoriams.
U toki asmen atliktus veiksmus atsako pats administratorius.
4.247 straipsnis. Administratori atsakomyb turto bendro administravimo atveju
1. Visi administratoriai u veiklos pasekmes atsako solidariai, iskyrus atvejus, kai j
pareigos buvo paskirstytos pagal statym, teismo sprendim ar administravimo nustatymo akt.
Tokiu atveju kiekvienas administratorius atsako tik u savo veiksmus.
2. Administratorius atleidiamas nuo atsakomybs u priimt sprendim, jeigu
nedelsdamas pareikia kitiems administratoriams, kad nesutinka su priimtu sprendimu, ir
informuoja apie tai naudos gavj. Administratorius gali bti atleistas nuo atsakomybs, jeigu
rodo, kad, pareiks kitiems administratoriams apie nesutikim su priimtu sprendimu, dl svarbi
prieasi negaljo apie tai informuoti naudos gavjo.
3. Administratoriai atsako naudos gavjui u savo veiksmus, o tais atvejais, kai paveda
tuos veiksmus atlikti kitiems asmenims, ir u t asmen, kuriems buvo paved juos atlikti,
veiksmus.
4.248 straipsnis. Administruojamo turto investavimas
1. Administruojamas turtas investuojamas naudos gavjo vardu, jeigu kitaip nenustato
statymas ar administravimo nustatymo aktas.
2. Preziumuojama, kad administratorius turt investavo saugiai, jeigu:
1) turtas investuotas nekilnojamuosius daiktus;
2) turtas investuotas valstybs vertybinius popierius.
3. Nesaugiai investavs turt administratorius atsako u visus nuostolius.
4.249 straipsnis. I administruojamo turto gaut pajam naudojimas ir apskaita
1. I administruojamo turto gaut pajam administratorius turi teis:
1) sumokti draudimo mokas, susijusias su administruojamu turtu;
2) apmokti turto remonto ir ilaikymo ilaidas;
3) sumokti turto mokesius;
4) panaudoti dal turto amortizaciniams atskaitymams;
5) vykdyti kitas su turto administravimu susijusias prievoles.
2. Administratorius privalo tvarkyti pajam ir ilaid apskait. Pasibaigus kalendoriniams
metams, administratorius privalo pateikti detali savo veiklos ataskait. Jeigu yra keli turto
administratoriai, jie privalo parengti bendr ataskait, iskyrus atvejus, kai j teiss buvo
padalytos.
3. Administratorius privalo leisti naudos gavjui tikrinti sskaitas ir kitus finansins
atskaitomybs dokumentus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis teism ir reikalauti
paskirti administratoriaus veiklos ir pateiktos ataskaitos audit.
4.250 straipsnis. Turto administravimo pabaiga
Turto administravimas baigiasi:
1) pasibaigus naudos gavjo teisms administruojam turt;
2) pasibaigus administravimo terminui ar vykus slygai, numatytai administravimo
nustatymo akte;
3) inykus prieastims, dl kuri buvo nustatymas administravimas, arba pasiekus tiksl,
kuriam buvo nustatytas administravimas;
201
4) panaikinus turto administravim.

4.251 straipsnis. Turto administratoriaus galiojim pabaiga
1. Turto administratoriaus galiojimai baigiasi:
1) administratoriui mirus, likvidavus administratori juridin asmen ar iklus jam
bankroto byl;
2) administratoriui atsisakius galiojim;
3) administratori pripainus neveiksniu ioje srityje ar ribotai veiksniu ioje srityje;
4) pakeitus vien administratori kitu;

5) panaikinus administravim.
2. Administratorius gali atsisakyti savo galiojim. Apie tai prie mnes jis turi praneti j
paskyrusiam asmeniui ar institucijai, naudos gavjui ir kitiems administratoriams, jeigu
administratoriai yra keli.
3. Administratorius, kuris laiku neprane apie savo atsistatydinim, turi atlyginti dl
atsistatydinimo atsiradusius nuostolius, iskyrus atvejus, kai praneti jis negaljo dl svarbi
prieasi.
4. Naudos gavjas ar kitas suinteresuotas asmuo gali reikalauti pakeisti administratori,
jeigu is netinkamai vykdo savo funkcijas.
5. Mirus administratoriui, jo pdiniai nedelsdami turi apie tai praneti administratori
paskyrusiam asmeniui ar institucijai ir naudos gavjui. Iki naujo administratoriaus paskyrimo jo
pdiniai pagal galimybes privalo saugoti turt.
4.252 straipsnis. Turto administravimo pabaigos pasekms
1. Pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskait j paskyrusiam
asmeniui (institucijai), naudos gavjui, taip pat kitiems administratoriams, perduoti turt jo buvimo
vietoje bei grinti visk, k gavo vykdydamas pareigas, iskyrus atlyginim u administravim.
2. Jeigu administratorius sudaro sandor po administravimo panaikinimo apie
administravimo panaikinim neinodamas ir negaldamas inoti, toks sandoris galioja ir yra
privalomas naudos gavjui. Ta pati taisykl taikoma ir sandoriams, kurie buvo btini
administruojamam turtui isaugoti. Naudos gavjui taip pat privalomi sandoriai, kuriuos tretieji
asmenys su administratoriumi sudar neinodami ir negaldami inoti apie administravimo
pabaig.
XV SKYRIUS
DAIKT, DAIKTINI TEISI IR JURIDINI FAKT REGISTRAVIMAS
4.253 straipsnis. Registravimo objektai
1. Registruojami daiktai nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimt kilnojamieji daiktai,
kurie yra suformuoti statymo nustatyta tvarka ir kuri gijimo ir perleidimo pagrind registravim
nustato teiss aktai.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisi juos suvarymai, daiktins teiss, o
statym numatytais atvejais ir juridiniai faktai, turi bti registruojami vieame registre.
4.254 straipsnis. Registruojami juridiniai faktai
Vieame registre turi bti registruojami su daiktais, teisi juos suvarymais bei
daiktinmis teismis susij ie juridiniai faktai:
1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keiiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar i
esms keiiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybs;
2) registruojamo daikto bendraturi sutartys dl bendro daikto;
3) registruoto daikto paveldjimas;
4) registruoto daikto aretas;
5) registruoto daikto (dydio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises j turini asmen
pavards, juridini asmen pavadinimo pasikeitimai;
202
6) civilins bylos dl registruojamo daikto teisinio statuso iklimo faktas;

7) siteisj teismo sprendimai, turintys takos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei
atitinkamos teismo nutartys;
8) turto administravimo faktas;
9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto inykimo faktas.
4.255 straipsnis. Juridini fakt registravimo vieame registre teisiniai pagrindai
Juridini fakt vykim patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis ie juridiniai faktai
registruojami vieame registre, yra:
1) valstybs valdios ar valdymo institucijos sprendimas;
2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis;
3) statym nustatyt institucij ar pareign sprendimas aretuoti turt;
4) turto savininko santuok, ituok, vardo, pavards pakeitim, mirt liudijantys
dokumentai;
5) paveldjimo teiss liudijimas;
6) teismo praneimas apie civilins bylos dl registruojamo turto teisinio statuso iklim;
7) raytiniai sandoriai;
8) turto pardavimo varytynse, aukcione sutartis (aktas);
9) kiti statym nustatyti dokumentai.
4.256 straipsnis. Praymai registruoti daiktus, teisi juos suvarymus, daiktines
teises ar juridinius faktus
1. Asmuo, norintis registruoti daikt, teisi j suvarymus, daiktines teises ar juridinius
faktus, vieo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos praym.
2. Praym registruoti daikt ir nuosavybs teises j paduoda daikt gijs asmuo, o
registruojant daiktines teises svetim daikt, taip pat teisi daiktus suvarymus, i teisi
turtojas, suinteresuotas j registravimu asmuo arba notaras. Praym registruoti juridinius faktus
paduoda galiota institucija ar suinteresuotas j registravimu asmuo. Praym asmuo paduoda pats
arba per savo atstov, turint statym nustatyta tvarka iduot galiojim.
3. Kartu su praymu registruoti turi bti pateikiami daikto gijim nuosavybn, teisi j
suvarymus, daiktini teisi buvim ar juridini fakt vykim patvirtinantys dokumentai.
4. Dokumentus prims registro tvarkytojas privalo iduoti j pridavim patvirtinant
dokument dokumentus pridavusiam asmeniui, jei is asmuo pageidauja.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
4.257 straipsnis. Praymo registruoti daiktus, teisi juos suvarymus, daiktines

teises ar juridinius faktus nagrinjimas ir sprendimo primimas
1. Praym registruoti daiktus, teisi juos suvarymus, daiktines teises ar juridinius
faktus nagrinja ir sprendimus priima vieo registro tvarkytojas. Kai praymas inagrinjamas, gali
bti priimami ie sprendimai: praym tenkinti registruoti daiktus, teisi juos suvarymus,
daiktines teises ar juridinius faktus arba praym atmesti atsisakyti registruoti daiktus, teisi
juos suvarymus, daiktines teises ar juridinius faktus. statymo numatytais atvejais vieo registro
tvarkytojas gali atidti sprendimo primim, nurodydamas aplinkybes, kurios trukdo registruoti, ir
nustatydamas termin ioms aplinkybms paalinti.
2. Primus sprendim registruoti daiktus, teisi juos suvarymus, daiktines teises ar
juridinius faktus, iduodami dokumentai, patvirtinantys j registravim vieame registre.
3. Atlyginim u daikt, teisi juos suvarym, daiktini teisi ir juridini fakt
registravim nustato teiss aktai.
4.258 straipsnis. registravimo ar atsisakymo registruoti daiktus, teisi juos
suvarymus, daiktines teises ir juridinius faktus apskundimas
registravim ar atsisakym registruoti daiktus, teisi juos suvarymus, daiktines teises ir
juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali statym nustatyta tvarka apsksti teismui.
203
4.259 straipsnis. Daikt, teisi juos suvarym, daiktini teisi ir juridini fakt
registravimo momentas
Daiktai, teisi juos suvarymai, daiktins teiss ir juridiniai faktai laikomi registruotais,
kai atitinkami duomenys teiss akt nustatyta tvarka raomi vieame registre.
4.260 straipsnis. alos, atsiradusios dl vieo registro tvarkytojo kalts, atlyginimas
1. Dl vieo registro tvarkytojo kalts atsiradusi ala atlyginama statym nustatyta tvarka.
Asmuo dl alos atlyginimo vieo registro tvarkytoj turi kreiptis ne vliau kaip per vien mnes
nuo suinojimo apie nuostoli atsiradim dienos.
2. Vieo registro tvarkytojas u asmen patirt al neatsako esant bendriems atleidimo
nuo civilins atsakomybs pagrindams, taip pat tais atvejais, kai al patyr asmenys:
1) pateik registro tvarkytojui neteisingus duomenis;
2) per vien mnes nuo suinojimo apie netiksl ar neteising ra vieame registre
nesim statym nustatyt priemoni paeistoms teisms apginti.
3. Ginus dl alos atlyginimo sprendia teismas.
4.261 straipsnis. Teis naudotis vieo registro duomenimis
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis naudotis vieo registro duomenimis,
iskyrus statym nustatytus apribojimus. Atlyginimo u naudojimsi vieo registro duomenimis
tvark ir dyd nustato Vyriausyb.
4.262 straipsnis. Registro duomen teisinis statusas
rayti vie registr duomenys laikomi teisingais ir isamiais, kol nenuginijami
204
PENKTOJI KNYGA
PAVELDJIMO TEIS
I SKYRIUS
5.1 straipsnis. Paveldjimo samprata
1. Paveldjimas tai mirusio fizinio asmens turtini teisi, pareig ir kai kuri asmenini
neturtini teisi perjimas jo pdiniams pagal statym arba (ir) pdiniams pagal testament.
2. Paveldimi materials dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerials
dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, preki enklai ir kt.), palikjo turtins reikalavimo teiss ir
palikjo turtins prievols, statym numatytais atvejais intelektin nuosavyb (autori turtins
teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins turtins teiss bei teiss pramonin
nuosavyb) ir kitos statym nustatytos turtins teiss bei pareigos.
3. Nepaveldimos asmenins neturtins ir turtins teiss, neatskiriamai susijusios su
palikjo asmeniu (teis garb ir orum, autoryst, teis autorin vard, krinio nelieiamyb,
atlikjo vard ir atlikimo nelieiamyb), teis alimentus ir paalpas, mokamas palikjui ilaikyti,
teis pensij, iskyrus statym nustatytas iimtis.
5.2 straipsnis. Paveldjimo pagrindai
1. Paveldima pagal statym ir pagal testament.
2. Pagal statym paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
3. Jeigu nra pdini nei pagal statym, nei pagal testament arba n vienas pdinis
neprim palikimo, arba testatorius i vis pdini atm teis paveldti, mirusiojo turtas
paveldjimo teise pereina valstybei.
5.3 straipsnis. Palikimo atsiradimas
1. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis
paskelbiamas mirusiu, diena, kuri siteisjo teismo sprendimas paskelbti palikj mirusiu, arba
teismo sprendime nurodyta mirties diena.
2. Jeigu negalima nustatyti, kuris i dviej ar daugiau asmen mir pirmiau, visi jie
laikomi mirusiais tuo paiu metu ir teisi permimo tarp j neatsiranda.
5.4 straipsnis. Palikimo atsiradimo vieta
1. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutin palikjo nuolatin gyvenamoji vieta (io
kodekso 2.12 straipsnis).
2. Jeigu palikjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma:
1) vieta, kur palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt daugiausia gyveno;
2) jeigu palikjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonomini
ar asmenini interes vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindins dalies, kai turtas yra keliose vietose,
buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt palaik
santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji
vieta).
3. Jeigu negalima nustatyti palikjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas io
straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali bti nustatoma pagal palikjo pilietyb, jo
registracij, jam priklausani transporto priemoni registracijos viet ir kitas aplinkybes.
4. Kilus ginui, palikimo atsiradimo viet suinteresuot asmen praymu nustato teismas,
atsivelgdamas visas aplinkybes.
II SKYRIUS
PDINIAI
5.5 straipsnis. Asmenys, galintys bti pdiniais
1. pdiniais gali bti:
1) paveldint pagal statym fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties momentu,
palikjo vaikai, gim po jo mirties, taip pat Lietuvos valstyb;
205
2) paveldint pagal testament fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties
momentu, taip pat kurie buvo pradti jam esant gyvam ir gim po jo mirties; testamente vardyti
dar nepradti asmenys, jiems gimus;
3) paveldint pagal testament juridiniai asmenys, kurie yra palikjo mirties momentu
arba steigiami vykdant palikjo testamente ireikt vali.
2. pdiniais pagal testament taip pat gali bti valstyb, savivaldybs.
5.6 straipsnis. Asmenys, neturintys teiss paveldti
1. Neturi teiss paveldti nei pagal statym, nei pagal testament asmenys, kurie
prieingais teisei tyiniais veiksmais prie palikj, prie kur nors i jo pdini ar prie testamente
ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim sudar teisin padt, kad jie tampa pdiniais,
jeigu teismo tvarka nustatytos ios aplinkybs:
1) tyia atm palikjui ar jo pdiniui gyvyb arba ksinosi i asmen gyvyb;
2) tyia sudar tokias slygas, kad palikjas iki pat savo mirties neturjo galimybs
sudaryti testamento, j panaikinti ar pakeisti;
3) apgaule, grasinimais, prievarta privert palikj sudaryti, pakeisti arba panaikinti
sudaryt testament, privert pdin atsisakyti palikimo;
4) slp, klastojo ar sunaikino testament.
2. pdinis nepraranda teiss paveldti pagal io straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, jeigu iki
palikimo atsiradimo momento testamentas ar jo atitinkamos atskiros dalys nustojo galioti nepaisant
pdinio veiksm.
3. Nepaveldi pagal statym tvai po savo vaik mirties, jeigu teismo sprendimu j valdia
buvo apribota ir is sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigs ar panaikintas.
5.7 straipsnis. Sutuoktinio paveldjimo teiss praradimas
1. Pergyvens palikj sutuoktinis netenka teiss paveldti pagal statym, jeigu iki
palikimo atsiradimo:
1) palikjas buvo kreipsis teism, kad bt nutraukta santuoka dl pergyvenusio
sutuoktinio kalts ir teismas buvo nustats pagrind nutraukti santuok;
2) teismas buvo nustats gyvenim skyrium (separacija);
3) buvo pagrindas santuok pripainti negaliojania, jeigu buvo pareiktas iekinys dl
santuokos pripainimo negaliojania. is punktas netaikomas sutuoktiniui, nekaltam dl santuokos
2. io straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus nutraukti santuok nustato
teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.
5.8 straipsnis. Paveldjimo teiss ginijimas
Asmuo, pretenduojantis palikim, gali ginyti palikimo primimo teistum bei iduot
paveldjimo teiss liudijim, pareikdamas iekin palikim primusiam asmeniui per vienerius
metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti apie tai,
kad palikim prim kitas asmuo.
5.9 straipsnis. Paveldjimo teiss nuginijimo pasekms
1. Kai siteisja teismo sprendimas nepripainti asmens, pretenduojanio palikim,
pdiniu, turiniu teis palikim, laikoma, kad is asmuo palikimo neprim.
2. Jeigu iekin pareik pdinis, kuris turi teis paveldti, jis laikomas palikim
primusiu, iskyrus atvejus, jeigu iekinys buvo pareiktas dl kit pdini interes.
3. Kiti pdiniai, kurie turt teis paveldti siteisjus io straipsnio 1 dalyje nurodytam
teismo sprendimui, turi teis priimti palikim per tris mnesius nuo teismo sprendimo siteisjimo
dienos.
4. Naujiems pdiniams palikimas laikomas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento
(io kodekso 5.3 straipsnis).
5.10 straipsnis. Asmenys, neturintys teiss gauti testamentin iskirtin
Jeigu testamentins iskirtins gavjas atliko veiksmus, numatytus io kodekso 5.6
straipsnio 1 dalyje, jis netenka teiss testamentin iskirtin.
206
III SKYRIUS
PAVELDJIMAS PAGAL STATYM
5.11 straipsnis. pdini pagal statym eils
1. Paveldint pagal statym pdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eils palikjo vaikai (tarp j ir vaikiai) ir palikjo vaikai, gim po jo mirties;
2) antros eils palikjo tvai (tviai), vaikaiiai;
3) treios eils palikjo seneliai tiek i tvo, tiek i motinos puss, palikjo provaikaiiai;
4) ketvirtos eils palikjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenels tiek i tvo, tiek i
motinos puss;
5) penktos eils palikjo brolio ir sesers vaikai (snnai ir dukterios), taip pat palikjo
tvo ir motinos broliai ir seserys (dds ir tetos);
6) etos eils palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai (pusbroliai ir pussesers).
2. Antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini arba
jiems neprimus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai i vis pirmos eils pdini atimta
paveldjimo teis. Treios, ketvirtos, penktos ir etos eils pdiniai paveldi, jeigu nra pirmesns
eils pdini, jeigu ie pdiniai atsisak palikimo arba i j atimta paveldjimo teis.
3. vaikiai ir j palikuonys, paveldintys po tvio ar jo giminaii mirties, prilyginami
tvio vaikams ir j palikuonims. Jie nepaveldi pagal statym po savo tv ir kit auktutins
linijos giminaii pagal kilm, taip pat po savo broli ir seser pagal kilm mirties.
4. tviai ir j giminaiiai, paveldintys po vaikio ar jo palikuoni mirties, prilyginami
tvams ir kitiems giminaiiams pagal kilm. vaikio tvai ir kiti jo auktutins linijos giminaiiai
pagal kilm nepaveldi pagal statym po vaikio ar jo palikuoni mirties.
5. Pagal statym paveldi palikjo vaikai, gim susituokusiems tvams arba tvams, kuri
santuoka pripainta negaliojania, taip pat nesantuokiniai vaikai, kuri tvyst nustatyta pagal
statymus.
5.12 straipsnis. Paveldjimas atstovavimo teise
Palikjo vaikaiiai ir provaikaiiai paveldi pagal statym kartu su paveldiniais
atitinkamai pirmos arba antros eils pdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebra gyvo to i j
tv, kuris bt buvs pdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi t dal, kuri bt priklausiusi
mirusiam j tvui ar motinai paveldint pagal statym.
5.13 straipsnis. Sutuoktini paveldjimo teis
Palikj pergyvens sutuoktinis paveldi pagal statym arba su pirmos ar antros eils
pdiniais (jeigu j yra). Su pirmos eils pdiniais jis paveldi vien ketvirtadal palikimo, jeigu
pdini ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu pdini daugiau kaip trys, sutuoktinis
paveldi lygiomis dalimis su kitais pdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eils pdiniais,
jam priklauso pus palikimo. Nesant pirmos ir antros eils pdini, sutuoktinis paveldi vis
palikim.
5.14 straipsnis. Nam apstatymo ir apyvokos reikmen paveldjimas
prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina pdiniams pagal statym,
nesvarbu, kokia yra j eil ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikju iki jo mirties ne
maiau kaip vienerius metus.
IV SKYRIUS
PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT
5.15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas
1. Testatorius gali sudaryti testament tik pats.
2. Testament gali sudaryti tik veiksnus ioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksm
reikm ir pasekmes.
207
5.16 straipsnis. Testamento ar jo dali negaliojimas

1. Negalioja testamentas:
1) sudarytas neveiksnaus ioje srityje asmens;
2) sudarytas ribotai veiksnaus ioje srityje asmens;
3) kurio turinys neteistas ar nesuprantamas.
2. Testamentas gali bti pripaintas negaliojaniu ir kitais sandori pripainimo

negaliojaniais pagrindais.
3. Neiliks testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo
tvarka.
4. Testatorius neturi teiss pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti
testamento turin.
5.17 straipsnis. Testamento nuginijimas
1. Iekin dl testamento ar jo atskir dali pripainimo negaliojaniomis gali pareikti tik
kiti pdiniai pagal statym arba pagal testament, kurie paveldt, jeigu testamentas ar jo atskiros
dalys bt pripaintos negaliojaniomis.
2. Vlesn testament pripainus negaliojaniu, anksiau sudarytas testamentas netampa
galiojaniu, iskyrus atvejus, kai vlesnis testamentas pripastamas negaliojaniu dl to, kad jis
buvo sudarytas dl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripainto neveiksniu
ioje srityje ar ribotai veiksniu ioje srityje.
5.18 straipsnis. Testamento sudarymo slygos

1. Testament testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. prastinis
suinteresuot pdini kalbinjimas ar praymas sudaryti jiems palank testament nelaikomi
prievarta ir neturi takos testamento galiojimui.
2. Jeigu i testamento turinio testatoriaus valia aiki, tai neturi reikms testamento teksto
klaidos, netikslus asmen vardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savyb ar padtis
pasikeit ar inyko.
5.19 straipsnis. Palikjo teis palikti testamentu turt savo nuoira
1. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti vis savo turt arba jo dal (neiskiriant
ir prastinio nam apstatymo bei apyvokos reikmen) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba
nra pdiniai pagal statym, taip pat valstybei, savivaldybms, juridiniams asmenims.
2. Testatorius gali palikti vis savo turt arba jo dal juridiniams asmenims, kurie turs bti
steigti vykdant testament, taip pat dar nepradtiems, negimusiems fiziniams asmenims.
3. Testatorius gali testamentu atimti paveldjimo teis i vieno, keli ar vis pdini.
4. Jeigu testatorius nenurod, koki turto dal palieka kiekvienam i pdini pagal
testament, turtas tarp j dalijamas lygiomis dalimis.
5. Jeigu paveldimas turtas testamente paskirstytas taip, kad visos dalys, kartu paimtos,
virija viso turto dyd, kiekvieno pdinio dalis atitinkamai sumainama.
6. Jeigu dali suma yra maesn u viso turto dyd, atsivelgiant testamento turin,
pdini pagal testament paveldimos turto dalys proporcingai didinamos arba liks turtas
paveldimas pagal statym.
5.20 straipsnis. Teis privalomj palikimo dal
1. Palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems palikjo mirties dien
reikalingas ilaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri kiekvienam i j
tekt paveldint pagal statym (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
2. Nustatant privalomosios dalies dyd, atsivelgiama paveldimo turto vert, skaitant
prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmen vert.
208
5.21 straipsnis. Kito pdinio paskyrimas

Testatorius turi teis nurodyti testamente kit pdin tam atvejui, jeigu jo paskirtas
pdinis pagal testament numirt prie atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Taip pat
testatorius gali antriniam pdiniui paskirti kit pdin, jeigu antrinis pdinis numirt iki
atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Kit pdini paskyrim eil neribojama.
5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldjimas
1. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp pdini pagal
statym, paveldini pagal io kodekso 5.115.14 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Prie i pdini priklauso ir tie pdiniai pagal statym, kuriems paveldimo turto dalis
paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.
5.23 straipsnis. Testamentin iskirtin
1. Testatorius turi teis pareigoti pdin pagal testament vykdyti koki nors prievol
(testamentin iskirtin) vieno ar keli asmen naudai; ie asmenys gyja teis reikalauti t
prievol vykdyti. Iskirtins gavjais gali bti tiek pdiniai pagal statym, tiek kiti asmenys.
2. Testatoriaus pareigotas pdinis turi vykdyti testamentin iskirtin nevirydamas savo
paveldimo turto verts, patenkinus palikjo kreditori reikalavimus.
3. Jeigu pdinis pagal testament, pareigotas vykdyti testamentin iskirtin, turi teis
privalomj palikimo dal, tai jis testamentin iskirtin vykdo nevirydamas savo paveldimo
turto verts, kuri yra didesn u jo privalomj dal.
4. Jeigu pdinis, kuris buvo pareigotas vykdyti testamentin iskirtin, mirta prie
atsirandant palikimui arba nepriima palikimo, prievol vykdyti testamentin iskirtin pereina
kitiems pdiniams, gavusiems io pdinio dal.
5. Jeigu testamente nenurodytas testamentins iskirtins vykdytojas, testamentin
iskirtin iskiriama i paveldimo turto, kol bus nustatytos pdini paveldimo turto dalys.
6. Testamentin iskirtin netenka galios, jeigu jos gavjas mirta prie atsirandant
palikimui.
5.24 straipsnis. Testamentins iskirtins primimas
1. Testamentins iskirtins gavjas turi teis testamentin iskirtin priimti per tris
mnesius nuo tos dienos, kai suinojo arba turjo suinoti, kad jis turi teis testamentin
iskirtin.
2. Apie testamentins iskirtins primim gavjas pranea testamento vykdytojui
(palikimo valdytojui), pdiniui, primusiam palikim ir pareigotam vykdyti testamentin
iskirtin, arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Jeigu testamentin iskirtin yra susijusi su
teise nekilnojamj daikt, praymas visais atvejais paduodamas notarui. Notaras iduoda
paveldjimo teiss liudijim, ir testamentin iskirtin registruojama vieame registre.
5.25 straipsnis. Testamentins iskirtins rys
1. Jeigu testamentins iskirtins dalykas yra pagal individualius poymius apibdintas
daiktas, testamentins iskirtins gavjas, prims iskirtin, tok daikt nuosavybs teis gyja
nuo palikimo primimo momento. Daiktas nuo io momento pereina testamentins iskirtins
gavjui su visomis teismis ir pareigomis, susijusiomis su iuo daiktu, kurios priklaus palikjui.
Testamentins iskirtins gavjui taip pat priklauso ir pagrindinio daikto priklausiniai.
2. Jeigu testamentins iskirtins dalyk sudaro reikalavimai pagal prievoles, iskirtins
gavjui taip pat priklauso visi papildomi reikalavimai, kurie turjo bti vykdyti iki palikjo
mirties momento.
3. Jeigu testamentins iskirtins dalykas yra kilnojamieji pagal ries poymius
apibdinti daiktai, tokia testamentin iskirtin turi bti vykdyta nepaisant to, ar palikime yra
toki daikt. Kai toki daikt yra keletas, pasirinkimo teis priklauso testamentins iskirtins
gavjui, jeigu kitaip nenustato testamentas.
4. pdin, kuriam pereina nekilnojamasis daiktas (em, namas, butas ir kt.) arba
individuali (personalin) mon, testatorius turi teis pareigoti duoti kitam asmeniui tam tikram
209
terminui arba iki gyvos galvos naudotis nekilnojamuoju daiktu ar jo dalimi arba perduoti i io
turto gaunamas pajamas ar j dal.
5. Jeigu testatorius testamentine iskirtine kam nors skyr ilaikym, nenurodydamas jo
turinio, toks asmuo turi teis maist, bst, drabuius ir medicinin aptarnavim, o tie, kurie
mokosi, mokymosi ilaid padengim per vis mokymosi laik, bet ne ilgiau, nei jiems sueis
dvideimt ketveri metai.
5.26 straipsnis. Turto palikimas visuomenei naudingiems ir labdaros tikslams
1. Testatorius vis savo turt, jo dal ar konkret daikt gali palikti visuomenei naudingam
tikslui arba labdarai. Tokio turto pdiniu gali bti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus steigtas
vykdant testatoriaus vali. Tok juridin asmen steigti testatorius gali pareigoti pdin arba
testamento vykdytoj.
2. Jeigu pdinis arba testamento vykdytojas nesiima priemoni steigti juridin asmen,
suinteresuoti asmenys gali kreiptis teism, praydami palikimui paskirti administratori ir
pareigoti pastarj steigti testamente numatyt juridin asmen.
3. Jeigu visuomens poreikis, kuriam buvo skirtas turtas, pasibaig arba turto negalima
panaudoti testamente nurodytam tikslui ir nra testatoriaus nurodym, k tokiu atveju daryti su
turtu, tokio turto tolesnio panaudojimo klausim sprendia palikimo atsiradimo vietos teismas.
Toks turtas turi bti panaudotas panaiems tikslams tuos, kuriuos nurod testatorius.
5.27 straipsnis. Testament rys
Testamentai gali bti oficialieji ir asmeniniai.
5.28 straipsnis. Oficialieji testamentai
1. Oficialieji testamentai tai testamentai, kurie sudaryti ratu dviem egzemplioriais ir
patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigno atitinkamoje valstybje.
2. Kurnebyli vieieji testamentai sudaromi dalyvaujant asmeniui, kuris supranta gest
kalb ir kuriuo pasitiki testatorius, iskyrus atvejus, kai kurnebylys yra ratingas ir jis sudaryt
testament perskaito bei ratu patvirtina, kad yra supaindintas su jo turiniu.
3. Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas. Suraytas testamentas
perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testament pasirao pats testatorius.
Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento
egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka j patvirtinusioje staigoje. Informacija apie
testamento sudarym ir jo turin yra konfidenciali.
4. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notar saugomo
testamento, kilus ginui pirmenyb teikiama pas notar saugomam testamentui, jeigu jame nra
nustatyta tvarka neaptart itaisym, ibraukym ar itrynim.
5. Negalima ginyti oficialiojo testamento sudarymo fakto.
6. Oficialiesiems testamentams prilyginami:
1) asmen, kurie gydosi ligoninse, kitose stacionarinse gydymoprofilaktikos

staigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amiaus asmen arba asmen su negalia
socialins globos namuose, testamentai, patvirtinti t ligonini, gydymo staig, sanatorij
vyriausij gydytoj, j pavaduotoj medicinos reikalams arba budinij gydytoj, taip
pat senyvo amiaus asmen arba asmen su negalia socialins globos nam direktori ir
vyriausij gydytoj;
2) asmen, esani plaukiojaniuose jr laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose,

plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava, testamentai, patvirtinti t laiv kapiton;
3) asmen, esani valgomosiose, mokslinse, sportinse ir kitose ekspedicijose,
testamentai, patvirtinti t ekspedicij virinink;
4) kari testamentai, patvirtinti dalini, jungini, staig ir karo mokykl vad
(virinink);
210
5) asmen, esani laisvs atmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvs atmimo viet
virinink;
6) testatoriaus gyvenamosios vietos senin patvirtinti testamentai.
7. io straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo kiek manoma greiiau perduoti
patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.
5.29 straipsnis. Kito asmens pasiraymas testamente
Jeigu testatorius dl fizini trkum, ligos ar kitoki prieasi negali pats pasirayti
testamento, jo praymu testament gali u j pasirayti notaro ar kito turinio teis patvirtinti
testament pareigno ir ne maiau kaip dviej liudytoj akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo,
kuris nra pdinis pagal testament, kartu nurodydamas prieast, dl kurios testatorius negaljo
pats pasirayti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirayti testamente.
5.30 straipsnis. Asmeninis testamentas
1. Asmeninis testamentas tai testatoriaus ranka suraytas testamentas, kuriame nurodyta
testatoriaus vardas, pavard, testamento sudarymo data (metai, mnuo, diena), vieta ir kuris
ireikia testatoriaus vali ir yra jo pasiraytas. Asmeninis testamentas gali bti suraytas bet kokia
kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testament negaliojant tik tuo
atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bdais arba jos nra
aikios i kit aplinkybi.
2. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti ibraukimai nedaro testamento
negaliojanio. Galioja slygos, kurias per klaid testatorius ibrauk, o vliau savo ranka padar
priera, kad ios slygos buvo ibrauktos per klaid. Jeigu testamente per klaid praleistas koks
nors odis arba odis paraytas neteisingai, testamentas galioja; galioja ir atitinkamos slygos,
jeigu dl j prasms nekyla neaikum.
3. Akivaizdiai nebaigtas ar nepasiraytas asmeninis testamentas negalioja.
4. Jeigu testamente yra prieraas, kad testatorius j ateityje papildys, bet jis to nepadar,
toks testamentas galioja, jeigu jis gali bti vykdytas be numatyto papildymo.
5.31 straipsnis. Asmeninio testamento perdavimas saugoti
1. Asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos
konsuliniam pareignui usienio valstybje. Priimant testament saugoti, turi bti nustatyta
testatoriaus asmenyb.
2. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam, jeigu perduodant
buvo laikomasi i reikalavim:
1) testament perdav pats testatorius, pareikdamas, kad testamente ireikta jo paskutin
valia;
2) testamentas perduotas uklijuotame voke, panaudotos voko apsaugos nuo paeidim
priemons ir ant voko pasira testatorius bei testament priimantis asmuo;
3) apie testamento primim saugoti suraytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepaeisti io
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkt reikalavimai, taip pat apraytos voko ivaizda, voko apsaugos nuo
paeidim priemons, nurodyti testatoriaus vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta,
testamento sudarymo data, vieta bei ris, primjo pareigos, vardas ir pavard. Akt pasira
testatorius ir testament saugoti prims pareignas. Akto kopija iduodama testatoriui.
3. Priimtas testamentas saugomas primusios staigos seife. Testatorius bet kada gali
testament atsiimti. Testament galima iduoti testatoriaus atstovui pagal special testatoriaus
galiojim.
4. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti io straipsnio nustatyta tvarka, jis
po testatoriaus mirties ne vliau kaip per vienerius metus turi bti pateiktas teismui patvirtinti.
iuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)
5.32 straipsnis. Testament registras

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryt testament registro valdytoja yra Teisingumo
ministerija, io registro tvarkytoj skiria Vyriausyb.
211
2. Notarai, konsuliniai pareignai per tris darbo dienas privalo praneti testament registro
tvarkytojui apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Praneime nurodomas
testatoriaus vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data bei vieta,
ris ir saugojimo vieta. Testamento turinys nenurodomas.
3. Testament registro duomenis galima perduoti teismui, notarui ir kitiems
suinteresuotiems asmenims po testatoriaus mirties.
5.33 straipsnis. Testamento paskelbimas

1. Kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras suino apie testatoriaus mirt, paskiria
testamento paskelbimo dien ir apie j praneama inomiems pdiniams bei kitiems
suinteresuotiems asmenims. Jeigu vokas su testamentu buvo apsaugotas voko apsaugos nuo
paeidim priemonmis, reikia surayti protokol ir jame paymti, ar nepaeisti vokas ir jo
apsaugos nuo paeidim priemons. Jeigu yra keli testamentai, skelbiami visi testamentai.
2. Notaras, paskelbs testament, privalo imtis priemoni nustatyti pdini ir kit
suinteresuot asmen, nedalyvavusi paskelbiant testament, gyvenamj viet ir kiek manoma
greiiau praneti jiems apie testamento turin.
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)
5.34 straipsnis. Testamento saugojimo terminas

Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdeimt met, sauganti staiga privalo
prieinamomis priemonmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Jeigu paaikja, kad testatorius mirs,
testamento vokas atpliamas ir testamentas paskelbiamas.
5.35 straipsnis. Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
1. Testatorius turi teis savo sudaryt testament bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti,
sudarydamas nauj testament, arba jo nesudaryti.
2. Vliau sudarytas testamentas panaikina vis pirmesn testament ar t jo dal, kuri
prietarauja vliau sudarytam testamentui. i nuostata netaikoma bendrajam sutuoktini
testamentui.
3. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialj testament, paduodamas pareikim
sudaryto testamento saugotojui arba testament patvirtinusiai staigai. Pareikime testatoriaus
paraas turi bti paliudytas statym nustatyta tvarka.
5.36 straipsnis. Testamento slygos
1. Testatorius pdin ar testamentins iskirtins gavj gali paskirti nurodydamas slyg
ar slygas, kurias jie privalo vykdyti, kad galt paveldti.
2. Negalioja neteistos slygos ir slygos, prietaraujanios visuomens paproiams ar
paeidianios geros morals reikalavimus.
5.37 straipsnis. Testamento vykdymas
1. Testament vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas, pdinis arba teismo
paskirtas palikimo administratorius.
2. Nieko negalima paskirti testamento vykdytoju prie jo vali, taiau asmuo, prisims
testamento vykdytojo pareigas, negali j atsisakyti be svarbi prieasi.
3. Testatorius gali paskirti vien ar kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali
paskirti antrin testamento vykdytoj, jeigu pirmasis vykdytojas negalt vykdyti savo pareig.
iuo atveju reikalaujama, kad bt antrinio vykdytojo sutikimas, jo ireiktas rae paiame
testamente arba pridtame prie testamento pareikime.
4. Testamento vykdytoju negali bti asmuo, kuris pasira testament u testatori.
5. Jeigu testatorius nepaskyr testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas
ar pdinis negali atlikti savo pareig, palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas skiria palikimo
administratori, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti.
212
6. Asmuo, pradjs vykdyti testament, neturi teiss be svarbi prieasi atsisakyti i

pareig.
5.38 straipsnis. Testatoriaus paskirto testamento vykdytojo teiss ir pareigos
1. Testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti. Kol
nepaskirtas palikimo administratorius arba kol nenustatyti pdiniai, testamento vykdytojas atlieka
pdinio funkcijas: valdo palikim, sudaro palikimo apyra, imoka palikimo skolas, iieko
palikjo skolinink skolas, teikia ilaikytiniams priklausant ilaikym, ieko pdini, aikinasi, ar
pdiniai priima palikim, ir pan. Testamentas yra testamento vykdytojo veiklos instrukcija.
Testamento vykdytojas, vykdydamas testament, tariasi su pdiniais. Gin dl testamento
vykdymo sprendia palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas.
2. Testamento vykdytojas savo pareigas privalo atlikti taip pat rpestingai, kaip jis rpinasi
savo privaiais interesais. Jeigu testamento vykdytojas u savo darb gauna atlyginim, tokiu
atveju jis pdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims atsako ir u neatsargiais veiksmais
padarytus nuostolius.
3. Jeigu testatorius paskyr kelet testamento vykdytoj ir kiekvieno j teisi bei pareig
tiksliai neapibr, tai jie veikia bendrai. Nesutarimai tarp j dl testamento vykdymo sprendiami
teismo tvarka. U veiksmus, atliktus bendru sutarimu, testamento vykdytojai atsako solidariai.
4. Jeigu vienam i testamento vykdytoj testatorius dav konkret pavedim arba paved
tam tikros testamento dalies vykdym, toks vykdytojas atsako tik u savo veiksmus.
5. Testamento vykdymo ilaidos padengiamos i paveldimo turto.
6. Testamento vykdytojas atlieka savo pareigas neatlygintinai, jeigu testatorius nenustat
testamente atlyginimo.
5.39 straipsnis. Palikimo apyraas
1. Pradjs tvarkyti palikim, testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo
nedelsdamas sudaryti palikimo apyra, kur vardijamas palikim sudarantis turtas, palikjo
kreditorinis ir debitorinis siskolinimas. pdinis, pareiks nor, turi teis dalyvauti sudarant turto
apyra.
2. Testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo nuoira turi teis, o pdinio
reikalavimu privalo prayti antstolio sudaryti palikimo apyra. Testamento vykdytojas ar palikimo
administratorius antstol kreipiasi, gavs notaro iduot vykdomj pavedim dl palikimo
apyrao sudarymo.
3. Palikimo apyrao sudarymo ilaidos padengiamos i palikimo l.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukm

Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimt nustatyta tvarka palikim,
nepaskirdamas joki kit pareigojim, arba pavesti valdyti palikim, vykdius kitus testatoriaus
pavedimus. Testamente gali bti nustatyta tokio valdymo trukm, nurodant konkret termin arba
tam tikr vyk (sujimas pdiniui tam tikro amiaus, pdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks
terminas negali bti ilgesnis kaip dvideimt met nuo palikimo atsiradimo dienos.
5.41 straipsnis. Testamento vykdytojo ataskaita
Testament vykds testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo pdini
reikalavimu pateikti jiems ataskaitas. Jeigu testamentas vykdomas ilgiau nei vienerius metus ir
testamento vykdytojas ar administratorius valdo palikim (io kodekso 5.40 straipsnis), tokios
ataskaitos pdiniui turi bti teikiamos kasmet.
5.42 straipsnis. Testamento vykdytojo ar palikimo administratoriaus nualinimas
Jeigu testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai,
paeidia pdini, testamentins iskirtins gavj, palikjo kreditori ir kit suinteresuot
asmen interesus, i asmen reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teis nualinti
testamento vykdytoj ir paskirti palikimo administratori, pakeisti teismo paskirt administratori.
213
V SKYRIUS
BENDRASIS SUTUOKTINI TESTAMENTAS
5.43 straipsnis. Bendrojo sutuoktini testamento samprata
Bendruoju sutuoktini testamentu abu sutuoktiniai vienas kit paskiria savo pdiniu ir po
vieno sutuoktinio mirties vis mirusiojo turt (i jo ir bendrosios sutuoktini nuosavybs dal)
paveldi pergyvens sutuoktinis, iskyrus privalomj palikimo dal (io kodekso 5.20 straipsnis).
5.44 straipsnis. Bendrojo sutuoktini testamento sudarymas
1. Bendrj sutuoktini testament gali sudaryti tik sutuoktiniai. Tok testament notaro ar
kito asmens, tvirtinanio testament, akivaizdoje pasirao abu sutuoktiniai.
2. Bendrasis sutuoktini testamentas sudaromas tik kaip oficialusis testamentas (io
5.45 straipsnis. Bendrojo sutuoktini testamento turinys
1. Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka vis savo turt.
2. Testamentu gali bti paskirtas pdinis, kuris pavelds turt mirus pergyvenusiam
sutuoktiniui.
3. Testamentu gali bti paskirta testamentin iskirtin, suteikiama i vieno kurio
sutuoktinio turto po jo mirties arba bendro sutuoktini turto po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
4. Sutuoktiniai gali savo turt ar jo dal palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.
Toks testamento pavedimas gali bti vykdomas i vieno kurio sutuoktinio turto po jo mirties arba
i bendro sutuoktini turto po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
5.46 straipsnis. Bendrojo sutuoktini testamento panaikinimas ir negaliojimas
1. Bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo ataukti savo valios ireikim ta paia
tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios
ireikimas.
2. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neataukus bendrojo sutuoktini testamento, negalioja.
3. Bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo
momento nutraukiama santuoka arba pareikiamas iekinys (paduodamas praymas) nutraukti
santuok, arba sutuoktinis dav sutikim isituokti.
5.47 straipsnis. Perduoto saugoti testamento ireikalavimas
Testament patvirtinusi ar j sauganti staiga testament gali iduoti tik abiej sutuoktini
reikalavimu.
5.48 straipsnis. Bendrojo sutuoktini testamento paskelbimas
Mirus vienam sutuoktiniui, suinteresuotiems pdiniams io kodekso 5.33 straipsnio
nustatyta tvarka skelbiama tik io sutuoktinio valia, kito sutuoktinio valia neskelbiama.
5.49 straipsnis. Palikimo pagal bendrj sutuoktini testament atsisakymas
1. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teiss pakeisti bendrojo testamento.
Jis turi teis atsisakyti priimti palikim. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turt paveldi jo
pdiniai pagal statym, o pergyvens sutuoktinis gyja teis savo nuoira sudaryti nauj
testament.
2. Toks pergyvenusio sutuoktinio atsisakymas priimti palikim neturi takos testamentins
iskirtins, paskirtos i mirusiojo sutuoktinio turto, gavjo teisei testamentin iskirtin, kuri
iduoda pdiniai pagal statym.
3. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikim, bendruoju testamentu paskirtas
pdinis, kuris turjo paveldti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teiss paveldti pagal
bendrj sutuoktini testament.
VI SKYRIUS
PALIKIMO PRIMIMAS IR ATSAKOMYB U PALIKJO SKOLAS
214
5.50 straipsnis. Palikimo primimas

1. Kad gyt palikim, pdinis turi j priimti. Neleidiama palikim priimti i dalies arba
su slyga ar ilygomis.
2. pdinis laikomas primusiu palikim, kai jis faktikai pradjo paveldim turt valdyti
arba padav palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim dl palikimo primimo.
3. iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bti atliekami per tris mnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos, taiau io straipsnio 2 dalyje nurodytos teisins pasekms atsiranda tik tokiu
atveju, jeigu nra pirmesns eils pdinio (pdini) pagal statym ar pdinio (pdini) pagal
testament atlikt veiksm, kuriais priimtas palikimas.
TAR pastaba. statymo Nr XII-1928 nuostatos dl veiksm, kuriais priimamas palikimas, atlikimo termino
skaiiavimo taikomos, kai palikimas atsiranda sigaliojus iam statymui (2015-07-08).
4. Neteko galios nuo 2015-07-08

Straipsnio dalies naikinimas:
5. Palikimas, kur paveldi pdiniai, gim po palikimo atsiradimo, priimamas per tris
mnesius nuo j gimimo dienos.
6. Notaras per tris darbo dienas nuo palikimo primimo dienos privalo praneti testament
registro tvarkytojui apie palikimo primim.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
5.51 straipsnis. Palikimo primimas, faktikai pradjus turt valdyti

1. pdinis laikomas primusiu palikim, jeigu jis pradjo valdyti turt, juo rpintis kaip
savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, priiri, moka mokesius, kreipsi teism
ireikdamas vali priimti palikim ir paskirti palikimo administratori ir pan.). pdinis, pradjs
valdyti koki nors palikimo dal ar net kok nors daikt, laikomas primusiu vis palikim.
2. pdinis, pradjs turt valdyti, turi teis per palikimui priimti nustatyt laik atsisakyti
palikimo, padavs dl to pareikim palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad
palikim pdinis vald dl kit pdini interes.
5.52 straipsnis. pdinio, kuris prim palikim pradjs turt valdyti arba padavs
pareikim notarui, atsakomyb u palikjo skolas
1. pdinis, kuris prim palikim turto valdymo permimu arba padavs pareikim
notarui, u palikjo skolas atsako visu savo turtu, iskyrus iame kodekse numatytus atvejus. Jeigu
ioje dalyje nurodytu palikimo primimo bdu palikim prim keletas pdini, visi jie u
palikjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
2. Jeigu pdinis notarui pateiktame pareikime dl palikimo primimo nurodo, kad
palikim pageidauja priimti pagal turto apyra, turto apyraas sudaromas ir pdinio atsakomyb
u palikjo skolas nustatoma io kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
5.53 straipsnis. Palikimo primimas pagal turto apyra

1. pdinis, prims palikim pagal antstolio sudaryt turto apyra, u palikjo skolas
atsako tik paveldtu turtu. Jeigu bent vienas pdinis prim palikim pagal turto apyra, tai ir visi
kiti pdiniai laikomi primusiais palikim pagal turto apyra.
2. Dl palikimo primimo pagal turto apyra pdinis pareikimu kreipiasi palikimo
atsiradimo vietos notar. Gavs pareikim, notaras nedelsdamas iduoda pdiniui vykdomj
pavedim dl turto apyrao sudarymo. is pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro iduot vykdomj pavedim dl turto apyrao sudarymo
215
pdinis ne vliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinks
teismo veiklos teritorijoje veikianiam antstoliui. Per dvi savaites nuo idavimo antstoliui
nepateiktas vykdomasis pavedimas dl turto apyrao sudarymo negalioja ir bet kuris pdinis turi
teis kreiptis notar dl naujo vykdomojo pavedimo idavimo.
3. Turto apyra antstolis sudaro ne vliau kaip per vien mnes nuo io straipsnio 2
dalyje nurodyt dokument gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba
yra daug palikjo kreditori, turto apyra antstolisprivalo sudaryti ne vliau kaip per tris
mnesius.
4. pdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikjo turto apyraui sudaryti.
5. Turto apyrae turi bti:
1) visas daikt, sudarani palikim, sraas, nurodant j vert ir aplinkybes, reikalingas
j vertei nustatyti;
2) vardijamos visos inomos skolins palikjo teiss ir pareigos, nurodant palikjo
kreditorius ir skolininkus.
6. Turto apyra pasirao antstolis ir pdinis, dalyvavs sudarant apyra. Apyrao
pabaigoje turi bti pdinio pasiraytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyrae nurodytas
visas pdiniui inomas palikjo turtas, visi palikjo skoliniai reikalavimai ir skolins pareigos.
7. pdinis, po turto apyrao sudarymo suinojs apie netraukt apyra turt, skolines
teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis notar dl vykdomojo pavedimo
papildyti turto apyra idavimo. Notaro iduot vykdomj pavedim papildyti turto apyra
pdinis ne vliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos
apylinks teismo veiklos teritorijoje veikianiam antstoliui. Antstolis, vadovaudamasis pdinio
pateiktais duomenimis, ne vliau kaip per tris savaites privalo turto apyra papildyti.
8. Turto apyra sudaryti gali pareikalauti ir palikjo kreditoriai. Palikjo kreditoriai turi
teis patys dalyvauti sudarant turto apyra arba galioti kit asmen dalyvauti sudarant turto
apyra.
9. Antstolis privalo leisti susipainti su turto apyrau kiekvienam, kas rodo teist interes
susipainti su apyrau.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
5.54 straipsnis. Neteisingas apyraas

Jeigu sudarant turto apyra pdinis dl savo kalts nurod ne vis turt, sudarant
palikim, nuslp palikjo skolininkus, pdinio iniciatyva palikimo sudt buvo rayta nesanti
skola, io kodekso 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nepapildytas turto apyraas, pdinis
nevykd io kodekso 5.53 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, tai is pdinis u palikjo
skolas atsako visu savo turtu.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
5.55 straipsnis. Kreipimasis teism dl palikimo administravimo

1. Tais atvejais, kai paveldima individuali (personalin) mon, kininko kis arba palikjo
skolos gali viryti palikimo vert, pdinis, prims palikim, gali kreiptis palikimo atsiradimo
vietos teism praydamas paskirti palikimo administratori arba paskirti palikimo administratori
ir sprsti klausim dl varytyni ar bankroto bylos iklimo. Tokiu atveju palikjo skolos
padengiamos tik i palikimo.
2. Palikimo administravimas nustatomas palikimo atsiradimo vietos apylinks teismo
nutartimi. ia nutartimi teismas paskiria palikimo administratori ir nustato jo atlyginim.
3. Palikimo administravimas nenustatomas, jeigu palikimas nra didelis ir administravimo
ilaidos viryt palikimo vert arba didioji palikimo dalis bt sunaudota administravimo
ilaidoms padengti. Palikimo administravimas panaikinamas, jeigu paaikja, kad administravimo
ilaidos viryt palikimo vert.
4. Palikimo administratorius turi tas paias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas
(io kodekso 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis io kodekso ketvirtosios
knygos XIV skyriaus normos.
216
5. Jeigu yra keletas pdini, jie paduoda bendr praym nustatyti palikimo
administravim. pdiniams permus valdyti paveldim turt, palikimo administravimas
nenustatomas.
6. Jeigu iame straipsnyje numatytais atvejais palikimo administravimas nenustatomas
arba panaikinamas, tai sudaromas turto apyraas ir palikjo skolos padengiamos tik i palikimo.
7. pdini ginus dl palikimo administravimo sprendia teismas, priimdamas atitinkam
nutart.
5.56 straipsnis. Neveiksni ioje srityje ir ribotai veiksni ioje srityje pdini teiss
palikim gyvendinimas
Neveiksni ioje srityje asmen vardu palikim priima j tvai arba globjai. Ribotai
veiksns ioje srityje asmenys palikim priima tik tv arba rpintoj sutikimu. Jeigu rpintojas
io sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus ioje srityje asmens praymu leidim priimti palikim gali
duoti teismas.
5.57 straipsnis. Palikimo primimo termino atnaujinimas

1. io kodekso 5.50 straipsnyje nustatyt palikimo primimo termin teismas gali
atnaujinti, jeigu pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi. Palikimas gali bti
priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi teism, jeigu su tuo sutinka visi kiti prim
palikim pdiniai.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pdiniui, praleidusiam palikimo primimo
termin, perduodama i jam priklausanio, kit pdini priimto ar perjusio valstybei turto tik tai,
kas iliko natra, taip pat los, gautos realizavus kit jam priklausani turto dal.
5.58 straipsnis. Teiss priimti palikim perjimas

1. Jeigu pdinis, paveldintis pagal statym ar testament, mirta po palikimo atsiradimo,
nespjs jo priimti per nustatyt termin (io kodekso 5.50 straipsnis), teis priimti jam
priklausani dal pereina jo pdiniams.
2. i mirusio pdinio teis jo pdiniai gali gyvendinti bendrais pagrindais per tris
mnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos.
5.59 straipsnis. pdinio, pradjusio valdyti paveldim turt prie atsirandant
kitiems pdiniams, teiss
1. pdinis, kuris pradjo valdyti paveldim turt, jeigu yra kit pdini, neturi teiss
disponuoti paveldimu turtu (j parduoti, keisti ir pan.), kol sueis trys mnesiai nuo palikimo
atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldjimo teiss liudijim.
2. Prie sueinant nurodytam terminui arba prie gaudamas paveldjimo teiss liudijim,
pdinis turi teis i paveldimo turto tik:
1) apmokti palikjo gydymo ir slaugymo ligos metu ilaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo
sutvarkymo ilaidas;
2) ilaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikjo ilaikomi;
3) utikrinti normal mons (kio) funkcionavim;
4) patenkinti reikalavimus, kylanius i darbo santyki;
5) apsaugoti ir tvarkyti paveldim turt.
5.60 straipsnis. Palikimo atsisakymas
1. pdinis pagal statym ar pdinis pagal testament turi teis per tris mnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidiama atsisakyti su slygomis ir ilygomis
arba dalies palikimo.
2. Palikimo atsisakymas turi tas paias pasekmes kaip ir palikimo neprimimas.
3. pdinis atsisako palikimo, paduodamas pareikim palikimo atsiradimo vietos notarui.
217
4. Neleidiama atsisakyti palikimo, jeigu pdinis padav palikimo atsiradimo vietos

notarui pareikim, kad jis priima palikim arba prao iduoti jam paveldjimo teiss liudijim.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
5.61 straipsnis. Paveldjimo dali padidjimas

1. Jeigu pdinis pagal statym ar pdinis pagal testament neprim palikimo arba jeigu
testatorius atm i pdinio paveldjimo teis, tai palikimo dalis, priklausiusi tam pdiniui,
atitenka pdiniams pagal statym ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
2. Jeigu palikjas vis savo turt paliko testamentu savo paskirtiems pdiniams, tai
palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar neprimusiam palikimo pdiniui, atitenka kitiems
pdiniams pagal testament ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
3. iame straipsnyje nustatytos taisykls netaikomos tais atvejais, kai atsisakiusiam ar
neprimusiam palikimo pdiniui yra paskirtas antrinis pdinis.
5.62 straipsnis. Palikimo perjimas valstybei
1. Paveldimas turtas paveldjimo teise pereina valstybei, jeigu:
1) turtas testamentu paliktas valstybei;
2) palikjas neturi pdini nei pagal statym, nei pagal testament;
3) n vienas pdinis neprim palikimo;
4) i vis pdini atimta paveldjimo teis.
2. Jeigu nra pdini pagal statym, o testamentu palikta tiktai dalis palikjo turto, tai
likusioji dalis pereina valstybei.
3. Valstyb atsako u palikjo skolas nevirydama jai perjusio paveldto turto tikrosios
verts.
5.63 straipsnis. Kreditori reikalavim pareikimo ir tenkinimo tvarka
1. Palikjo kreditoriai turi teis per tris mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikti
reikalavimus primusiems palikim pdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo
administratoriui arba pareikti teisme iekin dl paveldimo turto.
2. Reikalavimai pareikiami neatsivelgiant j patenkinimo termin sujim.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikjo kreditori reikalavim pateikimo tvarka
netaikoma reikalavimams, pagrstiems hipoteka ir keitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su
paveldimos individualios (personalins) mons ar kininko kio veikla. Reikalavimai, susij su
paveldimos mons ar kio veikla, pereina pdiniams ir realizuojami pagal palikjo sudarytus
sandorius, iskyrus tuos atvejus, kai paveldima mon, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar
kis yra nemokus.
4. Teismas gali atnaujinti io straipsnio 1 dalyje numatyt termin, jeigu terminas buvo
praleistas dl svarbi prieasi ir nuo palikimo atsiradimo dienos neprajo daugiau kaip treji
metai.
5.64 straipsnis. Palikimo apsauga

1. Palikimo atsiradimo vietos teismas, gavs ini apie palikimo atsiradim, imasi
reikaling priemoni palikimui apsaugoti, jeigu:
1) neinomi pdiniai;
2) pdini nra palikimo atsiradimo vietoje;
3) pdiniai nenori ar negali priimti palikimo;
4) nors vienas i pdini yra neveiksnus ioje srityje ar ribotai veiksnus ioje srityje;
5) inoma, kad palikjas turi dideli skol;

6) yra kit aplinkybi, lemiani palikimo apsaug.
218
2. Paveldimas turtas saugomas, kol j priims visi pdiniai, o jeigu jis nepriimtas, kol
pasibaigs terminas, nustatytas palikimui priimti.
5.65 straipsnis. Paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimas
Jeigu palikim eina turtas, kur reikia tvarkyti (individuali (personalin) mon, kininko
kis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba pdinis, taip pat
jeigu palikjo kreditoriai pareikia iekin prie priimant pdiniams palikim, tai apylinks
teismas skiria paveldimo turto palikimo administratori, kuris turi io kodekso 5.38 straipsnio
nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis io kodekso ketvirtosios
knygos XIV skyriaus normos.
5.66 straipsnis. Praymas iduoti paveldjimo teiss liudijim
1. pdiniai, paveldj pagal statym arba testament, gali prayti palikimo atsiradimo
vietos notar iduoti paveldjimo teiss liudijim.
2. Tokia pat tvarka iduodamas paveldjimo teiss liudijimas tada, kai paveldimas turtas
pereina valstybei ar savivaldybei.
5.67 straipsnis. Paveldjimo teiss liudijimo idavimo terminas
1. Paveldjimo teiss liudijimas pdiniams iduodamas sujus trims mnesiams nuo
palikimo atsiradimo dienos.
2. Paveldint tiek pagal statym, tiek pagal testament, paveldjimo teiss liudijimas
fiziniams asmenims gali bti iduodamas ir prie sueinant trims mnesiams nuo palikimo
atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomen, kad, be asmen, praani iduoti paveldjimo
teiss liudijim, daugiau pdini nra.
VII SKYRIUS
PDINI SAVITARPIO SANTYKIAI
5.68 straipsnis. Paveldimo turto teisin padtis
Kai yra keletas pdini, j paveldtas turtas yra vis i pdini bendroji dalin
nuosavyb, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.
5.69 straipsnis. Palikimo pasidalijimas
1. Nieko negalima priversti atsisakyti teiss jam priklausanios dalies iskyrim.
Palikimas pasidalijamas bendru pdini sutarimu.
2. Palikimo negalima dalyti:
1) iki pdinio pagal statym ar pagal testament gimimo;
2) jeigu testatorius testamentu nustat termin, per kur pdiniai paveldt turt valdo
bendrai. is terminas negali bti ilgesnis nei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos,
iskyrus tuos atvejus, kai tarp pdini yra nepilnamei. Tokiu atveju palikjas gali udrausti
dalyti palikim, kol pdiniui sueis atuoniolika met.
5.70 straipsnis. Turto pasidalijimo bdai
1. pdiniai paveldt turt gali pasidalyti bendru sutarimu iki pdini teisi daiktus
registravimo vieame registre. Nekilnojamj daikt padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji
turi bti registruota vieame registre. pdiniams nesutarus dl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno
j iekin turt padalija teismas.
2. Dals daiktai dalijami natra, nedals paskiriami vienam i pdini, atsivelgiant
daikto pobd ir pdinio poreikius, kitiems pdiniams tokio daikto vert kompensuojant kitais
daiktais arba pinigais.
3. Galima vis palikim arba atskirus daiktus bendru pdini sutarimu parduoti aukcione
ir gaut sum pasidalyti arba tarp pdini surengti varytynes dl atskir daikt ir daikt perduoti
tam, kuris i pdini pasilys u j didiausi kain.
4. Pavieni daikt perdavimo konkreiam pdiniui klausimas bendru sutarimu gali bti
isprstas burtais.
219
5.71 straipsnis. kininko kio paveldjimas

Tais atvejais, kai kininko kio padalijimas gali suardyti k, pirmenybs teis gauti k ir
jam priklausant inventori turi tas pdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame kyje ir yra
pasirys bei pasiruos pats kininkauti. Tokiu atveju kilus ginui, teismas kitiems pdiniams
priklausanios kompensacijos u jiems priklausanias turto dalis imokjim gali idstyti iki
deimties met, priimdamas sprendim nustatyti priverstin hipotek visiems tokio pdinio
nekilnojamiesiems daiktams.
5.72 straipsnis. pdinio pirmenybs teis mon
Keli asmen paveldt individuali (personalin) mon pirmenybs teise gauti natra
turi tas pdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldt mon. iuo atveju taip pat atsivelgiama
gaunanio mon natra galimyb atsiskaityti su kitais pdiniais.
5.73 straipsnis. Kit pdini pirmenybs teis pirkti paveldt kininko k
Jeigu pdinis io kodekso 5.71 straipsnio nustatyta tvarka paveldt kininko k
parduoda neprajus deimiai met nuo kio paveldjimo, kiti pdiniai turi pirmenybs teis
pirkti k, jeigu jiems nebuvo imokta visa kompensacija, numatyta io kodekso 5.71 straipsnyje.
Pardavus k, kiti pdiniai gyja teis reikalauti, kad jiems nedelsiant bt imokta likusi
kompensacijos dalis.
5.74 straipsnis. Dokumentai
1. Jeigu pdiniai nesusitar kitaip, eimos ir paveldimo turto dokumentai nepasidalijami ir
perduodami saugoti bendru sutarimu vienam i pdini arba tam pdiniui, kuris gavo didiausi
palikimo dal, o jeigu dalys vienodos, vyriausiam pdiniui. pdinis, kuriam perduodami saugoti
dokumentai, privalo leisti kitiems pdiniams susipainti su dokumentais, daryti j nuoraus,
iraus.
2. Nekilnojamojo daikto dokumentus gauna tas pdinis, kuriam pereina nekilnojamasis
daiktas. Jeigu keletas pdini paveldi nekilnojamj daikt, tai bendru sutarimu dokumentai
saugomi pas vien j.
3. Ginus dl dokument sprendia teismas, atsivelgdamas dali dydius, nekilnojamojo
daikto naudojim, pdini gyvenamj viet ir kitas aplinkybes.
VIII SKYRIUS
ATSKIR TURTO RI PAVELDJIMO YPATYBS
5.75 straipsnis. ems paveldjimas
Jeigu em paveldi pdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos statymus negali turti
nuosavybs teiss em, jis gyja teis tik pinig sum, gaut pardavus paveldt em. em
pagal pdinio pateikt paveldjimo teiss liudijim parduodama Vyriausybs nustatyta tvarka
pdinio nurodytam pirkjui arba aukcione. Gauta suma imokama pdiniui, atskaiius pardavimo
arba aukciono organizavimo ilaidas.
5.76 straipsnis. Pramonins nuosavybs paveldjimas
1. Palikjo teis gauti iradimo patent, pramoninio dizaino liudijim paveldi pdiniai.
Taip pat paveldimos pramonins nuosavybs apsaugos dokument suteikiamos teiss.
2. Kartu su mone pdiniams pereina teis juridinio asmens pavadinim, preki enklus.
3. pdiniams pereina teiss ir pareigos pagal palikjo sudarytas licencines sutartis, jiems
pereina teiss gamybines ir komercines paslaptis (knowhow), teiss ir pareigos pagal gamybini
ir komercini paslapi perdavimo sutartis, jeigu ios paslaptys nra neatskiriamos nuo palikjo
asmenybs.
220
ETOJI KNYGA
PRIEVOLI TEIS
I DALIS
I SKYRIUS
PRIEVOLS SAMPRATA IR PRIEVOLI ATSIRADIMAS
6.1 straipsnis. Prievols samprata
Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies
(kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi
teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig.
6.2 straipsnis. Prievoli atsiradimo pagrindai
Prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius
statymus sukuria prievolinius santykius.
6.3 straipsnis. Prievoli dalykas
1. Prievols dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kuri nedraudia
statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei.
2. Prievols dalyku taip pat gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas
ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus.
3. Prievols dalykas gali turti pinigin arba nepinigin iraik, taiau jis turi atitikti
prievols dalykui keliamus reikalavimus.
4. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma.
6.4 straipsnis. Prievols ali pareigos
Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis siningai, protingai ir teisingai tiek prievols
atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.
II SKYRIUS
PRIEVOLI RYS
PIRMASIS SKIRSNIS
SKOLININK IR KREDITORI DAUGETAS
6.5 straipsnis. Skolinink daugetas
Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmen (bendraskoli), tai kiekvienas i j privalo
vykdyti prievol lygiomis dalimis (dalin prievol), iskyrus statym ar ali susitarimu
nustatytus atvejus.
6.6 straipsnis. Solidarioji skolinink pareiga
1. Solidarioji skolinink prievol nepreziumuojama, iskyrus statym nustatytas iimtis.
Ji atsiranda tik statym ar ali susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievols dalykas yra
nedalus.
2. Prievol gali bti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos vykdymo
slygas skiriasi nuo kit skolinink pareigos, pavyzdiui, kai vienam skolininkui nustatytas
terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas sipareigoja beslygikai, o kitas su slyga ir panaiai.
3. Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug
teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu.
4. Jeigu skolinink pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol
vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyrium, be to, tiek j vis, tiek jos
dal.
221
5. Kreditorius, kuriam solidariosios prievols visikai nevykd vienas i skolinink, turi

teis reikalauti, kad likusi prievols dal vykdyt bet kuris i kit skolinink arba visi jie bendrai.
6. Bendraskoliai yra pareigoti iki to laiko, kada bus vykdyta visa prievol.
7. Jeigu solidarij prievol visikai vykdo vienas i skolinink, tai atleidia kitus
skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.
8. Kreditorius, kuris atskirai ir beslygikai priima dal prievols vykdymo i vieno
bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo btent t dal i konkretaus skolininko, tuo paiu
atsisako solidariosios prievols tik io skolininko atvilgiu.
6.7 straipsnis. Bendraskoli atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams
Kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prie kreditoriaus reikalavim tiek
bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Taiau skolininkas neturi teiss
atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrstas tokiais kit bendraskoli teisiniais
santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prie kreditori toki
gynybos priemoni, kurias gali panaudoti tik asmenikai vienas ar keli kiti bendraskoliai.
6.8 straipsnis. Kitos bendraskoli teiss ir pareigos
1. Kiekvienas i solidariosios prievols skolinink turi teis kit bendraskoli vardu
priimti kreditoriaus reikalavimo teiss atsisakym jo ir kit skolinink atvilgiu, jeigu tas
atsisakymas taikomas ir kitiems bendraskoliams.
2. Prievols vykdymo atidjimas, kur kreditorius suteikia vienam i bendraskoli,
atitinkamai taikomas ir kitiems bendraskoliams, kiek tai atitinka kreditoriaus ketinimus.
3. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno i bendraskoli naudai, jis isaugo teis
reikalauti vykdyti vis prievol solidariai i likusi bendraskoli.
4. Dl vieno i bendraskoli nemokumo atsirandantys nuostoliai paskirstomi lygiomis
dalimis kitiems bendraskoliams, iskyrus atvejus, kai j prievols dalys nelygios.
6.9 straipsnis. Bendraskoli tarpusavio atgrtiniai reikalavimai
1. Solidarij pareig vykds skolininkas turi teis regreso tvarka reikalauti i vis kit
bendraskoli lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius jam paiam tenkani dal, jeigu ko kita
nenumato statymai ar sutartis. Tai, ko vienas i bendraskoli dl savo nemokumo nesumoka
solidarij pareig vykdiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai,
iskyrus atvejus, kai j skolos dalys nelygios.
2. Jeigu solidarioji prievol yra nepinigin, atgrtinio reikalavimo atveju vykdiusiam
solidarij prievol skolininkui kiti bendraskoliai imoka pinigin kompensacij.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisykls taikomos paskirstant bendraskoliams
solidariosios prievols vykdymo ilaidas.
4. Bendraskolis, kuriam buvo pareiktas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat
atsikirtimus iam reikalavimui, kokius jis galjo pareikti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu,
taip pat kitus atsikirtimus, iskyrus tuos, kurie yra pagrsti iimtinai asmeniniais bendraskolio
santykiais su kitu bendraskoliu, nepareikusiu atgrtinio reikalavimo.
5. Jeigu prievol atsirado iimtinai vieno i bendraskoli interesais arba prievol
nevykdyta tik dl vieno i skolinink kalts, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u
vis skol. iuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.
6.10 straipsnis. Solidariosios pareigos ir solidariojo reikalavimo perjimas prievols
ali pdiniams
1. Jeigu statymai ar sutartys nenumato ko kita, solidarioji pareiga po skolininko mirties
padalijama jo pdiniams pagal io kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, iskyrus
atvejus, kai prievol yra nedali.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl taikoma ir kai kreditoriaus reikalavimas yra
solidarusis.
6.11 straipsnis. Novacijos taka solidariajai pareigai
Kreditoriaus ir vieno i bendraskoli novacija atleidia kitus bendraskolius nuo pareigos
vykdymo, iskyrus statym ar sutarties numatytus atvejus. Jeigu novacija aikiai susijusi tik su
222
vieno i bendraskoli dalimi, tai kiti bendraskoliai atleidiami tik nuo to bendraskolio pareigos
dalies vykdymo.
6.12 straipsnis. Solidariosios skolos ir solidariojo reikalavimo teiss pripainimas
1. Jeigu skol pripasta vienas i bendraskoli, toks pripainimas taikomas ir kitiems
bendraskoliams.
2. Jeigu reikalavimo teis pripastama vienam i kreditori, turiniam solidariojo
reikalavimo teis, toks pripainimas taikomas ir kitiems kreditoriams.
6.13 straipsnis. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas
1. Jeigu pareiga yra solidarioji, o skolininkas ir kreditorius tas pats, kit bendraskoli
prievol io skolininko dalyje pasibaigia.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl taikoma ir kai yra solidarioji reikalavimo teis.
6.14 straipsnis. Teismo sprendimo galia solidariosios pareigos atveju
1. Teismo priimtas sprendimas dl kreditoriaus ir vieno i bendraskoli gino turi takos ir
kitiems bendraskoliams.
2. Kiti bendraskoliai gali panaudoti 1 dalyje nurodyt teismo sprendim atsikirtimams
kreditoriaus reikalavimui, iskyrus atvejus, kai sprendimas yra pagrstas tik to skolininko iimtinai
asmeniniais santykiais su kreditoriumi.
3. Iekinio pareikimas vienam i bendraskoli neatima i kreditoriaus teiss pareikti
iekin kitiems bendraskoliams, taiau skolininkas, kuriam pareiktas iekinys, turi teis reikalauti
traukti byl kitus bendraskolius.
6.15 straipsnis. Prievols nevykdymas dl vieno i bendraskoli kalts solidariosios
pareigos atveju
1. Jeigu prievol vykdyti negalima dl vieno i bendraskoli kalts, kiti bendraskoliai
neatleidiami nuo atsakomybs u prievols nevykdym.
2. Jeigu prievols nemanoma vykdyti natra arba jos vykdymo terminas praleistas dl
vieno ar keli bendraskoli kalts, kiti bendraskoliai neatleidiami nuo pareigos atlyginti
kreditoriui nuostolius, taiau jie neatsako u papildomus kreditoriaus nuostolius. Reikalavim dl
papildom nuostoli kreditorius gali pareikti tik tiems bendraskoliams, dl kuri kalts
nemanoma vykdyti prievols ar dl kuri kalts praleistas jos vykdymo terminas.
6.16 straipsnis. Senatis solidariosios prievols atveju
1. Veiksmai, kuriais nutraukiamas iekinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno i
bendraskoli santykiams, turi toki pat reikm to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais.
i taisykl taikoma ir tuo atveju, kai yra solidarioji reikalavimo teis.
2. Iekinio senaties termino sustabdymas vienam i bendraskoli neturi takos kitiems
bendraskoliams. i taisykl taikoma, kai yra solidarioji reikalavimo teis. Taiau skolininkas, i
kurio buvo reikalaujama vykdyti prievol, turi atgrtinio reikalavimo teis bendraskoliams, kuri
pareiga pasibaig dl iekinio senaties termino pabaigos.
3. Vieno i skolinink pareiktas atsisakymas reikalauti taikyti iekinio senat neturi takos
kitiems bendraskoliams. Jeigu toks atsisakymas pareikiamas tik dl vieno i kreditori, turini
solidarij reikalavimo teis, jis yra taikomas ir kitiems kreditoriams. Bendraskolis, kuris atsisak
reikalauti taikyti iekinio senat, netenka atgrtinio reikalavimo teiss kitus bendraskolius, kuri
pareiga pasibaig sujus iekinio senaties terminui.
6.17 straipsnis. Kreditori daugetas
Jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmen, tai kiekvienas i j turi teis reikalauti lygios
dalies, iskyrus statym ar ali susitarim nustatytus atvejus.
6.18 straipsnis. Solidarusis kreditori reikalavimas
1. statymai ar ali susitarimai gali nustatyti, kad kreditori reikalavimas yra solidarusis,
t. y. kiekvienas i kreditori turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir
dl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievols dalykas yra nedalus.
223
2. Skolininkas neturi teiss pareikti vieno i kreditori solidariajam reikalavimui

atsikirtim, pagrst tokiais skolininko teisiniais santykiais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja.
3. Visos pareigos vykdymas vienam i kreditori, turini solidarij reikalavimo teis,
atleidia skolinink nuo pareigos vykdymo kitiems kreditoriams.
4. Gavs i skolininko vykdym, kreditorius privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems
priklausanias dalis, jeigu ko kita nelemia j tarpusavio santykiai.
6.19 straipsnis. Galimyb pasirinkti kreditori
Skolininkas turi teis pasirinkti bet kur i kreditori, turini solidarij reikalavimo teis,
kuriam jis vykdys prievol, iskyrus atvejus, kai vienas i kreditori jau yra pareiks iekin
skolininkui dl prievols vykdymo.
6.20 straipsnis. Novacijos taka solidariajam reikalavimui
Vieno i kreditori, turini solidarij reikalavimo teis, ir skolininko novacija taikoma
tik io kreditoriaus daliai ir negali bti panaudota prie kitus bendraskolius.
6.21 straipsnis. Solidariosios reikalavimo teiss atsisakymas
1. Jeigu vienas i kreditori atsisako savo reikalavimo teiss, tai is atsisakymas atleidia
skolinink tik nuo tos prievols dalies, kuri vykdyti galjo reikalauti is kreditorius, vykdymo.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytas atsisakymas neatleidia kreditori nuo tarpusavio
atsiskaitym.
6.22 straipsnis. Teismo sprendimo galia solidariojo reikalavimo atveju
1. Teismo priimtas sprendimas dl vieno i kreditori ir skolininko gino turi takos
kitiems kreditoriams.
2. Kiti kreditoriai gali panaudoti prie skolinink priimt sprendim tiek, kiek jis susijs su
skolininko atsikirtimais kiekvienam i j.
6.23 straipsnis. Reikalavimo atsisakymas
1. Atsisaks reikalavimo vienam i skolinink, solidariosios prievols kreditorius
nepraranda teiss pareikti solidarj reikalavim kitiems bendraskoliams.
2. Kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam i bendraskoli pasibaigia, jeigu
kreditorius:
1) be joki iimi pripasta, kad vienas i bendraskoli sumokjo savo dal;
2) pareikia iekin skolininkui tik dl io skolininko dalies iiekojimo, o skolininkas
pripasta tok iekin arba teismas tok iekin patenkina.
3. Kai kreditorius atsisako solidariojo reikalavimo vienam i bendraskoli, o kitas i
bendraskoli tapo nemokus, nemokaus bendraskolio dalis paskirstoma kitiems bendraskoliams,
iskyrus bendraskolio, dl kurio buvo atsisakyta solidariojo reikalavimo, dal.
ANTRASIS SKIRSNIS
DALOMOSIOS IR NEDALOMOSIOS PRIEVOLS
6.24 straipsnis. Dalomosios prievols
1. Prievols yra dalomosios, iskyrus specialiai statym numatytus atvejus, taip pat kai
dl prievols dalyko prigimties prievol nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme.
2. Jeigu prievol yra dalomoji ir j turi daugiau nei vienas skolininkas ar kreditorius,
taiau i prievol nra solidarioji, tai kiekvienas kreditorius gali reikalauti patenkinti tik savo dal,
o kiekvienas skolininkas yra pareigotas vykdyti tik savo dal.
3. Skolininko pdinis, kuris buvo pareigotas vykdyti prievol arba kuris valdo prievols
dalyku esant turt, neturi teiss reikalauti padalyti prievols vykdym.
4. Vieno skolininko prievol vienam kreditoriui gali bti vykdyta tik kaip nedalomoji
prievol, taiau i prievol tampa dalomja prievols ali pdiniams, iskyrus atvejus, kai
prievol nedali.
6.25 straipsnis. Nedalomosios prievols
224
1. Prievol yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dl savo prigimties yra nedalus arba jeigu
prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma.
2. Prievols nedalumas reikia, kad ji negali bti padalyta nei kreditoriams, nei
skolininkams, nei j pdiniams.
3. ali susitarimas dl prievols solidarumo nedaro jos nedalomja.
4. Kiekvienas skolininkas, kurio prievol nedalomoji, ar jo pdinis gali bti atskirai
pareigotas vykdyti vis prievol ir kiekvienas nedalomosios prievols kreditorius ar io pdinis
gali reikalauti vykdyti vis prievol, nors ji ir nra solidarioji prievol.
5. Jeigu vykdyti vis prievol reikalauja kreditoriaus pdinis, jis turi utikrinti kit
pdini interes apsaug.
TREIASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVIOSIOS PRIEVOLS
6.26 straipsnis. Alternatyviosios prievols samprata
1. Prievol yra alternatyvioji, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej ar i daugiau
skirting veiksm (pagrindini prievols vykdymo bd) savo, kreditoriaus ar treiojo asmens
pasirinkimu. Kai pasirinktas veiksmas atliktas, laikoma, kad prievol visikai vykdyta.
2. Skolininkas negali reikalauti, kad kreditorius priimt dal vykdytos prievols vienu
bdu ir dal kitu bdu.
3. Prievol nelaikoma alternatyvija, jeigu tuo metu, kai ji atsirado, vienas i dviej galim
jos vykdymo bd negaljo bti tos prievols dalykas.
4. Alternatyvioji prievol tampa paprasta prievole, kai pasirinkimo teis turintis asmuo
pasirenka konkret veiksm (prievols vykdymo bd).
6.27 straipsnis. Pasirinkimo teis
1. Kai prievol yra alternatyvioji, pasirinkimo teis priklauso skolininkui, iskyrus atvejus,
kai statymai, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teis priklauso kreditoriui ar
treiajam asmeniui.
2. Pasirinkimas tampa neataukiamas nuo to momento, kai atliktas konkretus pasirinktas
veiksmas arba kai apie pasirinkt konkret veiksm viena alis pranea kitai aliai, arba kai apie tai
praneama abiem alims, jeigu i teis priklauso treiajam asmeniui.
3. Jeigu pasirinkimo teis priklauso vienai i prievols ali, taiau i alis per nustatyt
termin nepasirenka konkretaus veiksmo, tai i teis pereina kitai prievols aliai. Pasirinkimo
teis negali pereiti kreditoriui tol, kol is neturi teiss reikalauti vykdyti prievol, o skolininkui
tol, kol is neturi pareigos vykdyti prievol. Kai konkretaus veiksmo nepasirenka treiasis asmuo,
j nustato teismas.
4. Pasirinkimo teiss gyvendinimo termin gali nustatyti alys savo susitarimu. Jeigu toks
terminas nenustatytas, tai j gali nustatyti pasirinkimo teiss neturinti alis. Toks terminas turi bti
protingas.
5. Jeigu reikalavimo teis buvo keista, o prievols vykdyti negalima dl to, kad
nepasirinktas konkretus veiksmas, kaito turtojas gali nustatyti abiem prievols alims termin,
per kur jos turi pasirinkti konkret veiksm. Jeigu per termin alys konkretaus veiksmo
nepasirenka, pasirinkimo teis pereina kaito turtojui.
6.28 straipsnis. Negaljimas vykdyti alternatyvij prievol
1. Jeigu vienas i keli prievols vykdymo bd yra nemanomas nuo pat prievols
atsiradimo arba tapo nemanomas po prievols atsiradimo, tai prievol vykdoma likusiu bdu.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl netaikoma, jeigu vykdyti prievol vienu i
keli bd nemanoma dl aplinkybi, u kurias atsako pasirinkimo teiss neturinti prievols alis.
iuo atveju skolininkas atsako u prievols nevykdym.
3. Jeigu skolininkas turjo pasirinkimo teis ir vienas i keli prievols vykdymo bd
tapo nemanomas ne dl jo kalts, skolininkas privalo vykdyti prievol likusiu bdu.
4. Jeigu skolininkas turjo pasirinkimo teis ir dl jo kalts prievols vykdyti
nebemanoma n vienu i bd, tai skolininkas kreditoriui atsako tiek, kiek buvo galima vykdyti
prievol paskutiniu i buvusi bd.
225
5. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti n vienu bdu ne dl skolininko kalts, laikoma,

kad prievol baigsi.
6. Jeigu pasirinkimo teis priklauso kreditoriui ir prievols nebemanoma vykdyti vienu i
bd, tai kreditorius turi priimti prievols vykdym kitais bdais. Kai vykdyti prievol vienu i
bd tapo nemanoma dl skolininko kalts, kreditorius gali reikalauti vykdyti prievol natra
kitais bdais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dl prievols nevykdymo tuo negalimu
bdu. Jeigu dl skolininko kalts prievols nemanoma vykdyti n vienu i keli bd, tai
kreditorius savo pasirinkimu turi teis reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dl vieno ar kito
prievols vykdymo bdo nemanomumo.
6.29 straipsnis. Fakultatyvioji prievol
1. Prievol yra fakultatyvioji, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk (vykdymo bd),
taiau kai negalima prievols vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam
vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu.
2. Skolininkas yra atleidiamas nuo pareigos vykdyti prievol, jeigu ne dl jo kalts
vykdyti pagrindiniu bdu prievol tampa nemanoma ir negalima vykdyti prievols kitu bdu,
neprietaraujaniu pagrindiniam vykdymo bdui.
SLYGINS PRIEVOLS
6.30 straipsnis. Slygins prievols samprata
1. Prievol yra slygin, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam
tikros aplinkybs buvimu ar nebuvimu ateityje.
2. Prievols slyginis pobdis nra klitis perleisti ar paveldti i jos atsirandanias teises.
3. Slygins prievols gali bti su atidedamja ir su naikinamja slyga. iuo atveju
taikomas io kodekso 1.66 straipsnis.
4. Prievol nelaikoma slygine, jeigu jos pasibaigimas susijs su aplinkybe, kuri neinant
prievols alims jau buvo tuo metu, kai skolininkas prisim slygin prievol.
5. Prievol, kurios atsiradimas siejamas su slyga, kurios buvimas visikai priklauso nuo
skolininko, negalioja. Taiau jeigu slyga yra tam tikr veiksm atlikimas ar neatlikimas, prievol
galioja net ir tais atvejais, kai t veiksm atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko.
6.31 straipsnis. Reikalavimai slygai
1. Slyga turi bti teista ir neprietarauti vieajai tvarkai ir gerai moralei.
2. Slyga gali bti tik tokia aplinkyb, kurios buvimas ar nebuvimas yra manomas.
3. Jeigu slyga neteista, prietarauja vieajai tvarkai ar gerai moralei arba yra nemanoma,
tai tokia slyga negalioja ir daro negaliojani prievol, kuri su ja susijusi.
6.32 straipsnis. Slygos vykdymo ar nevykdymo terminai
1. Jeigu slygai vykdyti nebuvo nustatyta jokio termino, tai slyga gali bti vykdyta bet
kuriuo metu. Jeigu paaikja, kad slyga apskritai negali bti vykdoma, tai laikoma, kad slyga
nevykdyta.
2. Kai prievols atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su slyga, kad tam
tikros aplinkybs neturi atsirasti apibrt laiko tarp, slyga laikoma vykusia, jeigu i aplinkyb
neatsiranda per t apibrt laiko tarp, taip pat jeigu iki apibrto laiko tarpo pabaigos paaikja,
kad ta aplinkyb apskritai neatsiras.
3. Jeigu terminas nebuvo nustatytas, laikoma, kad slyga nevykdyta tol, kol paaikja, kad
ta aplinkyb neatsiras.
PENKTASIS SKIRSNIS
TERMINUOTOS PRIEVOLS
6.33 straipsnis. Terminuot prievoli rys
1. Prievols gali bti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu.
226
2. Prievol su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol
nesujo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybs. iuo atveju negalima reikalauti j
vykdyti tol, kol nesujo terminas, taiau to, kas buvo vykdyta savanorikai ir neklystant iki
termino pabaigos, negalima reikalauti grinti.
3. Prievol su naikinamuoju terminu yra prievol, kurios trukm apibria statymai ar
ali susitarimai ir kuri pasibaigia iam terminui sujus.
6.34 straipsnis. Terminuot prievoli vykdymas
1. Jeigu tam tikros aplinkybs nra, prievol su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos
dienos, kuri ta aplinkyb normaliai turjo atsirasti.
2. Negalima ireikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki io termino pabaigos.
Taiau to, kas buvo vykdyta savanorikai ir neklystant iki vykdymo termino pabaigos, negalima
reikalauti grinti.
6.35 straipsnis. Termino nustatymas
1. Termin gali nustatyti statymai, ali susitarimas ar teismo sprendimas.
2. Jeigu alys susitar nustatyti termin ateityje arba j nustatyti buvo pavesta vienai i
ali, taiau tai nepadaryta, tai vienos i ali reikalavimu termin nustato teismas, atsivelgdamas
prievols pobd ir bylos aplinkybes. Neatidliotinais atvejais termin gali nustatyti viena alis.
Terminas visais atvejais turi bti protingas.
3. Teismas gali nustatyti termin, jeigu to reikalauja prievols prigimtis, o alys nebuvo jo
nustaiusios.
4. Preziumuojama, kad terminas nustatomas skolininko naudai, iskyrus statym ar
sutarties numatytus atvejus, taip pat kai, atsivelgiant prievols esm ir pobd, aiku, jog
terminas nustatytas kreditoriaus ar abiej prievols ali naudai. Skolininkas praranda su terminu
susijusias lengvatas, kai jis tampa nemokus, bankrutuoja arba be kreditoriaus sutikimo sumaina ar
sunaikina pateikt prievols vykdymo utikrinim, taip pat kai skolininkas nevykdo slyg, su
kuriomis siejamas lengvat suteikimas.
5. alis, kurios naudai buvo nustatytas terminas, turi teis atsisakyti j taikyti be kitos
alies sutikimo. Tokiu atveju prievol reikia vykdyti nedelsiant.
6. Kai viena prievols alis atsisako termino suteikt lengvat arba netenka teiss termino
teikiamas lengvatas, kita alis gyja teis reikalauti vykdyti prievol nedelsiant.
ETASIS SKIRSNIS
PINIGINS PRIEVOLS
6.36 straipsnis. Pinigini prievoli valiuta
1. Pinigins prievols turi bti ireikiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojanius
statymus yra teista atsiskaitymo priemon Lietuvos Respublikoje.
2. Pinigins prievols gali bti statym nustatyta tvarka apmokamos banknotais
(monetomis), ekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamsias korteles ar
kitomis teistomis mokjimo priemonmis.
3. Kai iekinys pareiktas Lietuvos Respublikoje dl usienio valiuta ireiktos pinig
sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti i sum usienio
valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiut kurs, galiojant mokjimo
dien.
4. Jeigu pinigin prievol ireikta valiuta, kuri negali bti teista atsiskaitymo priemone,
tai skolininkas privalo apmokti prievol ta valiuta, kuri yra teista atsiskaitymo priemon, pagal
valiut kurs, galiojant mokjimo metu prievols vykdymo vietoje.
5. Jeigu skolininkas praleido prievols vykdymo termin, o po io termino pabaigos dl
valiut kurs pasikeitimo valiuta, kuria turi bti mokama, nuvertjo, tai skolininkas privalo
sumokti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievols vykdymo termino sujimo metu, ir
mokjimo metu esanio kurso skirtum. i taisykl netaikoma, jeigu skolininkas prievols
nevykd laiku dl kreditoriaus kalts. i aplinkyb privalo rodyti skolininkas.
6. io straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu buvo paeista io straipsnio 1 dalies
taisykl.
227
6.37 straipsnis. Palkanos pagal prievoles

1. Palkanas pagal prievoles gali nustatyti statymai arba ali susitarimai.
2. Skolininkas taip pat privalo mokti statym nustatyto dydio palkanas u priteist
sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo.
3. Kai palkan dyd nustato statymai, alys gali ratu susitarti ir dl didesni palkan,
jeigu toks susitarimas neprietarauja statymams ir siningumo bei protingumo principams.
Raytins formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti statym nustatyt palkan dyd.
4. Palkanos u priskaiiuotas palkanas neskaiiuojamos, iskyrus statym ar ali
susitarimu nustatytas iimtis, jeigu toks ali susitarimas nepaeidia siningumo, protingumo ir
teisingumo reikalavim.
III SKYRIUS
PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
PIRMASIS SKIRSNIS
6.38 straipsnis. Prievoli vykdymo principai
1. Prievols turi bti vykdomos siningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal
statym ar sutarties nurodymus, o kai toki nurodym nra, vadovaujantis protingumo
kriterijais.
2. Jeigu vienai i ali prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, i alis turi
vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
3. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomikiau ir vykdydama prievol
bendradarbiauti su kita alimi (ali pareiga kooperuotis).
4. Jeigu skolininkas, vykdydamas prievol, naudojasi kit asmen pagalba, tai jis u t
asmen veiksmus atsako kaip u savo.
6.39 straipsnis. Prievols vykdymo bdas
1. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teiss vykdyti prievol kitokiu bdu,
iskyrus t, kuris yra aptartas sutartyje ar statymuose, nepaisant vykdymo bdo verts.
2. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievols vykdym kitokiu bdu, prievol laikoma
vykdyta.
3. Prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu
statymai, sutartis ar prievols esm nenumato ko kita.
6.40 straipsnis. Prievols vykdymas dalimis
1. Kreditorius turi teis nepriimti prievols vykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato
statymai ar sutartis.
2. Jeigu kreditorius ginija dal prievols, tai jis turi priimti neginijamos prievols dalies
vykdym. Taiau kreditoriui ir po to ilieka teis reikalauti vykdyti likusi prievols dal.
6.41 straipsnis. Prievols vykdymo kokyb
1. Kai prievols dalykas yra tik pagal ries poymius apibdintas daiktas, skolininkas turi
perduoti tokios pat ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu
statymai ar sutartis nenumato ko kita.
2. Kai prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdintas daiktas, skolininkas
atsako u bet kok to daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts.
6.42 straipsnis. Prievols vykdymo utikrinimo pateikimas
Asmuo, privalantis pateikti prievols vykdymo utikrinim, kurio bdas ar forma
sutartyje nenurodyti, turi teis savo nuoira pasirinkti adekvai prievols esmei konkrei
vykdymo utikrinimo priemon bei statymuose numatyt vykdymo utikrinimo bd.
6.43 straipsnis. Saugojimo pareiga
228
prievol perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt eina ir pareiga

saugoti t daikt iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.44 straipsnis. Asmuo, kuriam turi bti vykdyta prievol
1. Prievol turi bti vykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam
asmeniui arba asmeniui, kuris statym ar teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym.
2. Prievols vykdymas asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, laikomas
tinkamu prievols vykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis
vykdym i to asmens.
3. vykdymas, kai skolininkas, vykdydamas prievol vienam i savo kreditori, paeidia
kito savo kreditoriaus, turinio teis reikalauti aretuoti skolininko turt, interesus, nelaikomas
tinkamu prievols vykdymu.
6.45 straipsnis. Prievols vykdymas tariamam kreditoriui
1. Kai prievol vykdoma asmeniui, kur skolininkas dl kreditoriaus kalts pagrstai ir
siningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo
kreditoriui, jeigu rodo, kad suklydo siningai.
2. Tariamas kreditorius, prims prievols vykdym, privalo visa, k yra gavs, grinti
tikrajam kreditoriui arba skolininkui pagal ios knygos XX skyriaus taisykles.
6.46 straipsnis. Prievols vykdymo sustabdymas
1. Skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym, jeigu jis turi pakankam ir proting
pagrind abejoti, ar asmuo, kuriam turi bti vykdyta prievol, turi teis priimti jos vykdym, ir
skolininko reikalavimu is asmuo nepateikia reikiam reikalavimo teiss buvimo rodym.
2. Skolininkas taip pat turi teis sustabdyti prievols vykdym, kai kreditorius nevykdo
savo prieprieins pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus prieprieins pareigos susijusios taip,
kad galima pateisinti prievols vykdymo sustabdym.
3. Skolininkas neturi teiss sustabdyti prievols vykdymo, kai kreditorius savo pareigos
negali vykdyti dl paties skolininko kalts, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali vykdyti
dl nuo jo nepriklausani aplinkybi.
6.47 straipsnis. Prievols vykdymas neveiksniam kreditoriui ar kreditoriui,
neturjusiam teiss priimti prievols vykdym asmenikai
1. Prievols vykdymas neveiksniam toje srityje kreditoriui laikomas tinkamu prievols
vykdymu tik tiek, kiek skolininkas rodo, kad toks vykdymas tikrai atitiko neveiksnaus toje
srityje kreditoriaus interesus ir buvo atliktas jo naudai.
2. Jeigu prievol vykdyta neatsivelgiant tai, kad kreditorius dl tam tikr prieasi
(areto ir kt.) negaljo asmenikai priimti prievols vykdymo, tai skolininkas privalo prievol
vykdyti i naujo ir turi regreso teis reikalauti i kreditoriaus grinti tai, k jau yra perdavs.
6.48 straipsnis. Skolininko veiksnumo apribojimas
Jeigu prievol vykd neveiksnus toje srityje ar ribotai veiksnus toje srityje skolininkas, tai
negalima ginyti prievols vykdymo remiantis skolininko neveiksnumu toje srityje ar ribotu
veiksnumu toje srityje.
6.49 straipsnis. Svetimo turto naudojimas prievolei vykdyti

1. Jeigu skolininkas prievol vykd perduodamas turt, kuriuo disponuoti jis neturjo
teiss, tai jis negali ginyti tokio prievols vykdymo, iskyrus atvejus, kai pats pasilo vykdyti
prievol perduodant turt, kuriuo disponuoti skolininkas turi teis, ir toks turto pakeitimas
nepaeidia kreditoriaus interes.
229
2. Kreditorius, kuriam vykdydamas prievol skolininkas perdav svetim turt, turi teis
ginyti prievols vykdym ir reikalauti nuostoli atlyginimo.
6.50 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol
1. Prievol visikai ar i dalies gali vykdyti treiasis asmuo, iskyrus atvejus, kai ali
susitarimas ar prievols esm reikalauja, kad skolininkas j vykdyt asmenikai.
2. Kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas
prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui, iskyrus io kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje
numatyt atvej.
3. Treiajam asmeniui, vykdiusiam prievol, pereina kreditoriaus teiss, susijusios su
skolininku.
6.51 straipsnis. Treiojo asmens teis vykdyti prievol u skolinink
1. Jeigu kreditorius nukreip iekojim skolininko turt, tai tretieji asmenys, kurie dl
tokio iiekojimo gali netekti tam tikr teisi t turt, gali patenkinti kreditoriaus reikalavim.
Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto
valdymo teis. Tretysis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reikalauti i
skolininko.
2. Kreditoriaus reikalavimas taip pat gali bti patenkintas mokant pinigus notaro, banko
ar kitos kredito staigos depozitin sskait arba skaitant prieprieinius reikalavimus.
6.52 straipsnis. Prievols vykdymo vieta
1. Prievol turi bti vykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar statymuose arba kuri
nulemia prievols esm.
2. Jeigu prievols vykdymo vieta nenurodyta, turi bti vykdyta:
1) prievol perduoti pagal individualius poymius apibdint daikt daikto buvimo
vietoje prievols atsiradimo momentu;
2) prievol perduoti nekilnojamj daikt daikto buvimo vietoje;
3) prievol perduoti pagal ries poymius apibdint daikt skolininko gyvenamojoje ar
verslo vietoje;
4) pinigin prievol kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo
termino sujimo momentu. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta po prievols atsiradimo
pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol, turjo papildom ilaid, kreditorius privalo
skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu pinigin prievol gali bti vykdyta ir
kitoje valstybs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji ar verslo vieta mokjimo metu, ar valstybs,
kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau
jeigu toks kreditoriaus reikalavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali
atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim ir vykdyti prievol kreditoriaus gyvenamojoje ar
verslo vietoje prievols atsiradimo momentu;
5) visos kitos prievols skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo
termino sujimo momentu.
6.53 straipsnis. Prievoli vykdymo terminas
1. Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti
momentu, tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet
kada j vykdyti. Taiau jeigu prievols prigimtis, jos vykdymo bdas ar vykdymo vieta
reikalauja tam tikro termino, tokios prievols vykdymo termin gali nustatyti teismas vienos i
ali reikalavimu.
2. Prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas, skolininkas privalo vykdyti per
septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo prievol vykdyti, iskyrus, jeigu
pagal statymus ar sutarties esm aikus kitoks prievols vykdymo terminas. Tokiais atvejais
prievols vykdymo terminas turi bti protingas ir sudaryti slygas skolininkui tinkamai vykdyti
prievol.
3. Skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu to nedraudia statymai,
sutartis arba prievols vykdymas prie termin neprietarauja jos esmei.
230
6.54 straipsnis. mok paskirstymas

1. Jeigu alys nesusitar kitaip, mokos, kreditoriaus gautos vykdant prievol, pirmiausiai
skiriamos atlyginti kreditoriaus turtoms ilaidoms, susijusioms su reikalavimo vykdyti prievol
pareikimu.
2. Antrja eile mokos skiriamos mokti palkanoms pagal j mokjimo termin
eilikum.
3. Treija eile mokos skiriamos netesyboms mokti.
4. Ketvirtja eile mokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti.
5. Kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silom mok, jeigu skolininkas
nurodo kitok mok paskirstym, negu nustatyta io straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse.
6. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei vykdyti mokam sum, jeigu
tuo pat metu nesumokamos einamosios palkanos, kuri mokjimo terminas sujs.
6.55 straipsnis. mok paskirstymas, kai yra kelios skolos
1. Skolininkas, privalantis grinti tam paiam kreditoriui kelias tos paios ries skolas,
mokdamas gali pareikti, kuri skol jis grina. Taiau skolininkas neturi teiss be kreditoriaus
sutikimo skirti mokas prievolei, kurios vykdymo terminas dar nesujs, vietoj mokos pagal
prievol, kurios vykdymo terminas sujs.
2. Jeigu skolininkas nepareikia, kokiai prievolei vykdyti skiria mok ir nra kitokio ali
susitarimo, tai laikoma, kad grinta skola, kurios grinimo terminas sujs. Kai yra kelios
skolos, kuri grinimo terminai suj, ir n viena i j nra utikrinta, laikoma, kad grinta
seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kuri grinimo terminai suj, laikoma, kad grinta skola,
kurios grinimas utikrintas. Jeigu vis skol grinimas utikrintas, laikoma, kad grinta
labiausiai skolininko teises varanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varo seniausia skola.
Jeigu n vieno i i kriterij taikyti negalima, moka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
3. io straipsnio taisykls taikomos ir tada, kai skolininkas kreditoriui turi tiekti produkcij
ar teikti paslaugas, kiek tai neprietarauja prievols esmei.
6.56 straipsnis. Prievols vykdymas sumokant skol depozitin sskait
1. Skolininkas turi teis vykdyti pinigin prievol sumokdamas skol notaro, banko ar
kitos kredito staigos depozitin sskait, jeigu:
1) vietoje, kurioje turi bti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar kito priimti prievols
vykdym galioto asmens;
2) kreditorius yra neveiksnus ioje srityje ir neturi globjo;
3) kreditorius vengia priimti prievols vykdym;

4) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl teiss priimti prievols
vykdym;
5) kreditorius yra ribotai veiksnus ioje srityje ir jam nepaskirtas rpintojas.
2. Prievolei vykdyti reikiamos sumos sumokjimas io straipsnio 1 dalyje nurodyt

depozitin sskait laikomas tinkamu prievols vykdymu.
3. Notaras, bankas ar kita kredito staiga, kurios depozitin sskait sumokti pinigai, per
proting termin turi apie tai praneti kreditoriui.
4. Jeigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti vykdym, skolininkas
turi pasilyti kreditoriui priimti prievols vykdym ir nustatyti termin vykdymui priimti. Jeigu
per nustatyt termin kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis paeid prievol.
iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. Daikto atsitiktinio uvimo ar
sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas
gali j realizuoti, o gaut sum mokti depozitin sskait. ios taisykls taip pat taikomos, kai
yra kitos io straipsnio 1 dalyje nurodytos slygos, iskyrus pasilym priimti vykdym.
231
5. Prievols vykdymas pagal io straipsnio taisykles atleidia skolinink nuo palkan ar

kitoki mok mokjimo ateityje.
6. Palkanos ar kitos sumos, apskaiiuotos nuo pinig sumokjimo depozitin sskait
dienos, priklauso kreditoriui. Taiau jeigu skolininkas tokiu bdu vykd prievol siekdamas, kad
atitinkam priepriein pareig jam vykdyt ir kreditorius, kol kreditorius atsiims mok, gautos
palkanos ir kitokios sumos priklauso skolininkui.
7. depozitin sskait sumoktas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol
kreditorius neprim vykdymo. Jeigu skolininkas atsiima i depozitins sskaitos mok, laikoma,
kad jis nevykd prievols. Jeigu pinigai depozitin sskait mokti teismo proceso metu,
skolininkas mok gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teiss atsiimti mok,
jeigu tai paeist treij asmen arba solidarij pareig turini skolinink ar laiduotoj
interesus.
8. Bankroto atveju depozitinje sskaitoje esanios pinigins los netraukiamos
bankrutuojanio banko ar kitos kredito staigos turt, i kurio tenkinami kreditori reikalavimai.
6.57 straipsnis. Prievols vykdymo ilaidos
Su prievols vykdymu susijusias ilaidas turi apmokti skolininkas, jeigu statymai ar
sutartis nenumato ko kita.
6.58 straipsnis. Teis sustabdyti prievols vykdym
1. Jeigu sutartins prievols vykdymas yra prieprieinis, o prievols alis, kuri pirma turi
atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievols nevykdo arba yra aiku, jog nustatytu terminu jos
nevykdys, kita prievols alis turi teis sustabdyti priepriein savo prievols vykdym arba
apskritai atsisakyti j vykdyti, apie tai praneti kitai aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
2. Prievols alis neturi teiss sustabdyti prievols vykdym, jeigu kita prievols alis:
1) pateik adekvat savo prievols vykdymo utikrinim ir tai nepagrstai neuvilkins
prievols vykdymo;
2) negali savo pareigos vykdyti ne dl nuo jos priklausani aplinkybi;
3) negali pareigos vykdyti dl prieingos alies kalts.
3. Jeigu sutartin prievol viena jos alis vykd nevisikai, kita prievols alis turi teis
sustabdyti priepriein savo prievols vykdym arba atsisakyti j vykdyti tiek, kiek prievols
nevykd alis, privaljusi j vykdyti pirma.
4. Jeigu viena prievols alis vykdo prievol, nelaukdama kol j vykdys pirma tai
padaryti privalanti alis, tai i alis privalo savo prievol vykdyti.
5. Teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia
adekvat savo prievols vykdymo utikrinim.
6. Prievols vykdymo sustabdymas gali bti panaudotas ir prie kitos prievols alies
kreditorius.
7. Teise sustabdyti prievols vykdym alys privalo naudotis siningai ir protingai.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEVOLS NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
6.59 straipsnis. Draudimas vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol
Draudiama vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol ar vienaalikai pakeisti jos
vykdymo slygas, iskyrus statym ar sutarties numatytus atvejus.
6.60 straipsnis. Prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt
nevykdymo pasekms
1. Jeigu skolininkas nevykdo prievols perduoti pagal individualius poymius
apibdinam daikt kreditoriui nuosavybs ar patikjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi
teis reikalauti, kad skolininkas daikt perduot. i teis inyksta, jeigu daiktas jau perduotas
kitam tos paios ries teis turiniam kreditoriui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenyb
priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievol atsirado pirmiau, o kai to negalima nustatyti,
pirmiau iekin pareikusiam kreditoriui. Negalintis gyvendinti savo teiss reikalauti prievol
vykdyti natra, kreditorius turi teis reikalauti tik atlyginti nuostolius.
232
2. Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teis savo pasirinkimu reikalauti
arba sumokti netesybas, arba perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt.
6.61 straipsnis. Prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms
1. Kai skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, kreditorius turi teis atlikti t
darb skolininko sskaita per proting termin ir u proting kain, jeigu ko kita nenumato
statymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. iais atvejais kreditorius turi teis kreiptis
teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt darbui atlikti reikalingas sumas.
2. Jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb ar veiksmus, kuriuos atlikti
gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas i skolininko iieko kreditoriaus naudai
baud. Baudos dyd nustato teismas. Iiekoma bauda gali bti vienkartin arba mokama u
kiekvien praleist dien, kol skolininkas vykdys prievol.
3. io straipsnio 2 dalis netaikoma, kai paeistas kreditoriaus teises galima ginti kitais
bdais, taip pat kai vykdyti prievol tapo nemanoma ne dl skolininko kalts.
6.62 straipsnis. Atsakomyb u prievols pagal dvial sutart nevykdym
1. Jeigu viena alis nebegali vykdyti prievols pagal dvial sutart dl tokios aplinkybs,
u kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato statymai ar sutartis, tai n viena i ali
neturi teiss reikalauti, kad kita alis vykdyt sutart. iuo atveju abi alys turi teis reikalauti
grinti visa, k jos vykd be atitinkamo prieprieinio vykdymo.
2. Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs,
u kuri ji atsako, o kitko nenumato statymai ar sutartis, antra alis turi teis atsisakyti sutarties ir
reikalauti grinti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl sutarties nevykdymo patirtus nuostolius.
3. Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs,
u kuri atsako antra alis, tai pirmoji alis turi teis reikalauti i antrosios vykdyti prievol ir
atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol.
6.63 straipsnis. Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol
1. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, kai:
1) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygos;
2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin;
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt
prievol;
4) kreditorius pareikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o
skolininkas prievols per termin nevykd;
5) skolininkas iki prievols vykdymo termino pabaigos pranea kreditoriui, kad jis
prievols nevykdys;
6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts.
2. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jis turi atlyginti visus
kreditoriaus patirtus nuostolius, iskyrus atvejus, kai skolininkas atleidiamas nuo prievols
vykdymo.
3. Jeigu prievols vykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas paeidusiu
prievol nuo to momento, kai kreditorius ratu pareikalavo vykdyti prievol ir nustat vykdymo
termin, o skolininkas per termin prievols nevykd.
4. Skolininkas atsako u visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebemanoma vykdyti
prievols po to, kai jis prievol paeid, iskyrus atvejus, kai prievols nemanoma vykdyti dl
kreditoriaus kalts.
5. Kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silom prievols vykdym po to, kai
skolininkas prievol paeid, jeigu skolininkas kartu nesilo atlyginti dl prievols paeidimo
kreditoriaus patirtus nuostolius.
6.64 straipsnis. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol
1. Kreditorius laikomas paeidusiu prievol, kai:
1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo
su skolininku arba dl kitokios kreditoriaus kalts;
233
2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai

sustabdo prievols vykdym.
2. Kai kreditorius paeidia prievol, skolininkas gali kreiptis teism ir prayti visikai ar
i dalies, su slyga ar beslygikai atleisti j nuo prievols vykdymo.
3. Jeigu kreditorius paeidia prievol, skolininkas laikomas jos nepaeidusiu. Kol
kreditorius laikomas paeidusiu prievol, skolininkas negali bti laikomas j paeidusiu.
4. Skolininkas turi teis nuostoli, patirt dl to, kad kreditorius paeid prievol,
atlyginim.
6.65 straipsnis. Prievols vykdymo patvirtinimas
1. Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skolininkui pakvitavim
apie visik ar dalin prievols vykdym, jeigu sutartis nenumato ko kita.
2. Jeigu skolininkas yra kreditoriui idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai
kreditorius, priimdamas vis prievols vykdym, privalo t dokument skolininkui grinti, o kai
tokios galimybs nra, nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta raas apie prievols
vykdym grainamame skolos dokumente. Jeigu vykdoma ne visa prievol arba skolos
dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti, jis turi teis pasilikti skolos
dokument, taiau privalo skolininkui duoti pakvitavim.
3. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba paymti
pakvitavime, kad negali io dokumento grinti, tai skolininkas turi teis sustabdyti prievols
vykdym, iki jam bus iduotas dokumentas, patvirtinantis prievols vykdym.
4. Jeigu skolininkas turjo nuosekliai vykdyti vien po kito kelis veiksmus ir iduotas
pakvitavimas apie dviej paskutini veiksm vykdym, preziumuojama, kad vykdyti ir ankstesni
veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutartyje ar pakvitavime numatyta kas kita.
5. Jeigu kreditorius idav pakvitavim apie pagrindins sumos sumokjim,
preziumuojama, kad skolininkas sumokjo palkanas ir kitokias ilaidas.
IV SKYRIUS
KREDITORIAUS INTERES GYNIMAS
6.66 straipsnis. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio
Pauliana)
1. Kreditorius turi teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti
neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo ar turjo
inoti (actio Pauliana). Sandoris paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa
nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos
kreditoriaus teiss.
2. Dvial sandor pripainti negaliojaniu io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu
galima tik tuo atveju, kai treiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandor, buvo nesiningas,
t. y. inojo arba turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis
sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu nepaisant treiojo asmens siningumo ar
nesiningumo.
3. io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu iekin dl sandorio pripainimo
negaliojaniu kreditorius turi teis pareikti per vieneri met iekinio senaties termin. is
terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri kreditorius suinojo arba turjo suinoti apie
jo teises paeidiant sandor.
4. Sandorio pripainimas negaliojaniu sukelia teisines pasekmes tik iekin dl sandorio
pripainimo negaliojaniu pareikusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek btina kreditoriaus teisi
paeidimui paalinti.
5. Sandorio pripainimas negaliojaniu neturi takos sining treij asmen teisms
turt, kuris buvo pripainto negaliojaniu sandorio objektas.
6.67 straipsnis. Nesiningumo prezumpcija
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus paeidusio sandorio alys buvo nesiningos,
jeigu:
234
1) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitais artimaisiais

giminaiiais;
2) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys
arba dalyvis, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis maiausiai penkiasdeimt
procent juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas
(motina) ar kiti artimieji giminaiiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso maiausiai
penkiasdeimt procent to juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
3) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio
asmens vadovas ar valdymo organo narys arba io asmens sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar
kitas artimasis giminaitis;
4) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert ymiai virija kitos
sandorio alies pateikt vykdym (prieprieini sipareigojim disproporcija);
5) sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo;
6) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo
sutuoktinis, vaikai, tvai ar kiti artimieji giminaiiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens
dalyviai, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys maiausiai penkiasdeimt procent
juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
7) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su kitu juridiniu asmeniu, kur skolininkas
kontroliuoja, arba kai vienos i sandorio ali vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo,
tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais
giminaiiais turintis nuosavybs teise maiausiai penkiasdeimt procent kito juridinio asmens
akcij (paj, na ir pan.) arba abiej juridini asmen akcij (paj, na ir pan.);
8) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su juridini asmen asociacija ar kitokiu
susivienijimu, kurio narys jis yra.
6.68 straipsnis. Netiesioginis iekinys
1. Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis
priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas
pats i teisi negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus
(netiesioginis iekinys).
2. Pareikti netiesiogin iekin galima tik tais atvejais, kai kreditoriui btina apsaugoti
savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai
iki iekinio pareikimo yra sujs prievoli vykdymo terminas.
3. Kreditorius neturi teiss reikalauti gyvendinti tas skolininko teises, kurios iimtinai
susijusios su skolininko asmeniu.
4. Asmuo, kuriam kreditorius pareikia netiesiogin iekin, gali panaudoti prie kreditori
visus prietaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galjo naudoti prie skolinink.
5. Patenkinus netiesiogin iekin, ireikalautas turtas skaitomas skolininko turt ir
naudojamas vis skolininko kreditori reikalavimams tenkinti.
6.69 straipsnis. Sulaikymo teis
1. Kreditorius turi teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas vykdo
prievol.
2. Sulaikymo teiss realizavimo tvark nustato io kodekso ketvirtosios knygos normos.
V SKYRIUS
PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS
6.70 straipsnis. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai
1. Prievoli vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus netesybomis,
keitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bdais. Su
keitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja io kodekso ketvirtosios knygos normos.
2. Gali bti utikrinamas tiek esam, tiek ir bsim prievoli vykdymas.
235
PIRMASIS SKIRSNIS
NETESYBOS
6.71 straipsnis. Netesyb samprata
1. Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas
privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda,
delspinigiai).
2. Netesybos gali bti nurodytos konkreia pinig suma arba utikrinamosios prievols
sumos procentu.
3. U prievols vykdymo termino praleidim gali bti nustatomos netesybos,
skaiiuojamos u kiekvien termino praleidimo dien, savait, mnes ir t. t.
6.72 straipsnis. Susitarimo dl netesyb forma
Susitarimas dl netesyb turi bti raytinis.
6.73 straipsnis. Netesybos ir realus prievols vykdymas
1. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb,
ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo
termin. Kitokias taisykles numatantis ali susitarimas negalioja. Kai pareikiamas reikalavimas
atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim.
2. Jeigu netesybos aikiai per didels arba prievol i dalies vykdyta, teismas gali
netesybas sumainti, taiau tik tiek, kad jos netapt maesns u nuostolius, patirtus dl prievols
nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Netesybos nemainamos, kai jos jau sumoktos.
3. iame straipsnyje nustatytos taisykls netaikomos, jeigu dl atskir ri sutari is
kodeksas nustato k kita.
6.74 straipsnis. Susitarimo dl netesyb negaliojimas
Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievol, statym nustatyta tvarka pripastamas
negaliojaniu, tai negalioja ir susitarimas dl tokios prievols vykdymo utikrinimo netesybomis.
6.75 straipsnis. rodinjimo pareiga
Jeigu skolininkas ginija savo pareig mokti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievol
vykd, tai jis privalo rodyti, kad j vykd tinkamai.
ANTRASIS SKIRSNIS
LAIDAVIMAS
6.76 straipsnis. Laidavimo sutarties samprata
1. Laidavimo sutartimi laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito
asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols.
2. Laidavimas yra papildoma (alutin) prievol. Kai pasibaigia pagrindin prievol arba ji
pripastama negaliojania, pasibaigia ir laidavimas.
6.77 straipsnis. Laidavimo atsiradimo pagrindai
1. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart arba statym ar teismo sprendimo
pagrindu.
2. Laidavimas gali atsirasti neatsivelgiant tai, ar asmuo, u kurio prievol laiduojama,
prao utikrinti prievol, taip pat tai, ar tas asmuo ino apie laiduotoj.
3. Asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u io laiduotoj.
4. Kreditorius turi teis reikalauti, kad laiduotojas bt konkretus jo nurodomas asmuo.
Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareikia, skolininkas laiduotoju turi pasilyti pakankamai
turto prievolei vykdyti turint asmen.
5. Kai skolininkas privalo pateikti laidavim statym ar teismo sprendimo pagrindu,
vietoj laidavimo jis turi teis pateikti kit adekvat prievols vykdymo utikrinimo bd.
6. Ginus dl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievols vykdymo utikrinimo bdas
adekvatus, sprendia teismas.
236
6.78 straipsnis. Laidavimu utikrinamos prievols

1. Laidavimu gali bti utikrinamas tiek esamos, tiek ir bsimos, taiau pakankamai
apibdintos prievols vykdymas.
2. Laidavimu gali bti utikrinta ir dalis pagrindins prievols. Negali bti laiduojama u
didesn sum, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali bti suvarytas ir kitokiu bdu. Jeigu
laiduojama suma virija skol, tai ji turi bti sumainta iki skolos dydio.
3. pagrindins prievols utikrinim eina ir papildom (alutini) prievoli utikrinimas.
6.79 straipsnis. Laidavimo sutarties forma
Laidavimo sutartis turi bti raytin. Raytins formos nesilaikymas laidavimo sutart daro
negaliojani.
6.80 straipsnis. Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai
1. Kai laiduotojas reikalauja, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informacij apie
pagrindins prievols turin ir slygas, taip pat apie jos vykdym.
2. Laiduotojas turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreipt iiekojim
konkret pagrindinio skolininko turt, iskyrus atvejus, kai laiduotojas ios teiss yra aikiai
atsisaks. Jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreip
iiekojimo nurodyt konkret pagrindinio skolininko turt, tai kreditorius atsako u po to
atsiradus pagrindinio skolininko nemokum tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto vert. ios
taisykls netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomyb kreditoriui yra
solidarioji (io kodekso 6.81 straipsnio 1 dalis).
6.81 straipsnis. Laiduotojo atsakomyb
1. Kai prievol nevykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarij
prievol turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
2. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (u palkan sumokjim, u nuostoli
atlyginim, u netesyb sumokjim), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
3. Bendrai laidav asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo
sutartis.
6.82 straipsnis. Laiduotojo, kuriam pareiktas iekinys, teiss ir pareigos
1. Jeigu kreditorius pareikia iekin laiduotojui, tai is privalo patraukti skolinink
dalyvauti byloje. Prieingu atveju skolininkas turi teis pareikti atgrtiniam laiduotojo
reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galjo reikti kreditoriui.
2. Laiduotojas turi teis pareikti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos
galt reikti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teiss atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas
atsikirsti atsisako arba pripasta savo prievol.
3. Laiduotojas turi teis gyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas
(ginyti skol, taikyti skaitym, sustabdyti prievols vykdym ir t. t.), iskyrus tas, kurios
iimtinai susijusios su skolininko asmeniu.
4. Prievols vykdymo atidjimas, kur kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir
laiduotojui.
6.83 straipsnis. vykdiusio prievol laiduotojo teiss
1. vykdiusiam prievol laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss pagal i prievol.
2. Jeigu laidavimas atsirado skolininko praymu ar sutikimu, tai prievol vykds
laiduotojas turi teis papildomai reikalauti i pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu
susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palkan u kreditoriui sumokt sum, nors pagrindin
prievol palkan ir nenumato. Jeigu laidavimas atsirado be skolininko inios, laiduotojas turi
teis reikalauti tik to, k skolininkas bt privaljs sumokti be laidavimo, skaitant nuostolius.
3. Kiekvienas i keli laiduotoj turi teis atgrtinio reikalavimo bdu reikalauti i
skolininko savo sumoktos sumos.
4. Kai laiduotojas vykdo prievol, kreditorius privalo perduoti jam reikalavim
skolininkui patvirtinanius dokumentus, taip pat reikalavim utikrinanias teises.
237
5. Jeigu vykds prievol laiduotojas nepranea apie tai pagrindiniam skolininkui ir is,
neinodamas apie prievols vykdym, j vykdo pakartotinai, tai laiduotojas neturi atgrtinio
reikalavimo pagrindiniam skolininkui. Tokios pat pasekms atsiranda ir tuo atveju, kai laiduotojas,
nepranes pagrindiniam skolininkui, vykdo prievol tuo metu, kai pagrindinis skolininkas jau
gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimo, rodindamas, kad prievol jau pasibaigusi. Taiau abiem
iais atvejais laiduotojas isaugo savo teis reikalauti, kad kreditorius grint be pagrindo gautas
sumas.
6.84 straipsnis. vykdiusio prievol laiduotojo reikalavimai kitiems laiduotojams
Jeigu tos paios prievols vykdym laidavo keli laiduotojai ir vienas i j prievol vykd,
jis gyja teis reikalauti i kit laiduotoj grinti sumokt sum proporcingai kiekvieno i j
daliai, jei tos sumos negali bti iiekotos i skolininko.
6.85 straipsnis. Skolininko praneimas laiduotojui apie prievols vykdym
vykds laidavimu utikrint prievol skolininkas privalo tuoj pat praneti apie tai
laiduotojui. Prieingu atveju laiduotojui, savo ruotu vykdiusiam prievol, paliekama atgrtinio
reikalavimo skolininkui teis. iuo atveju skolininkas turi teis iiekoti i kreditoriaus tik tai, k
is be pagrindo gavo.
6.86 straipsnis. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybs
Kai kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim ar kito jo naudai
nustatyto prievols utikrinimo, laiduotojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu kreditorius bt
galjs patenkinti savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak.
6.87 straipsnis. Laidavimo pabaiga
1. Laidavimas baigiasi tuo paiu metu kaip ir juo utikrinama prievol.
2. Laidavimas taip pat baigiasi, kai laiduotojas mirta.
3. Kai skolininkas ir laiduotojas sutampa, laidavimas lieka galioti, jeigu kreditorius
suinteresuotas, kad laidavimas ilikt.
4. Laidavimas baigiasi, jeigu i esms pasikeiia prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo
padidja jo atsakomyb arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekms, iskyrus atvejus,
kai laidavimo sutartis numato k kita.
5. Laidavimas baigiasi, kai skola pagal laidavimu utikrint prievol perkeliama kitam
asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo kreditoriui laiduoti ir u naujj skolinink.
6. Laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba
laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym.
6.88 straipsnis. Terminuoto laidavimo pabaiga
1. Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba utikrinta terminuota prievol, laidavimas
baigiasi, jeigu kreditorius per tris mnesius nuo tos dienos, kuri sujo laidavimo terminas ar
prievols vykdymo terminas, nepareikia laiduotojui iekinio.
2. Terminuotas laidavimas, kuriuo utikrinta bsima prievol, baigiasi sujus laidavimo
terminui, jeigu prievol iki io termino pabaigos neatsirado.
6.89 straipsnis. Neterminuoto laidavimo pabaiga
1. Kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievols vykdymo terminas
nenurodytas arba apibdintas pareikalavimo momentu ir nra kitokio susitarimo, laidavimas
baigiasi sujus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per
termin nepareikia iekinio laiduotojui.
2. Jeigu neterminuotu laidavimu utikrinta bsima prievol, tai laidavimas vienaaliu
laiduotojo pareikimu gali bti panaikintas prajus trejiems metams po jo atsiradimo, jeigu per
iuos trejus metus prievol neatsirado. Apie laidavimo panaikinim laiduotojas privalo
nedelsdamas ratu praneti skolininkui ir kreditoriui.
TREIASIS SKIRSNIS
GARANTIJA
238
6.90 straipsnis. Garantijos samprata

1. Garantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai
ar i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys ar
j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus
nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomyb yra subsidiari.
2. Garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, kurios vykdymui
utikrinti iduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievol nurodyta.
3. vykds u skolinink prievol, garantas gyja atgrtinio reikalavimo teis skolininkui.
6.91 straipsnis. Garantijos forma
Garantija turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas garantij daro negaliojani.
6.92 straipsnis. Garanto prievols ribos
1. Garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma.
2. Jeigu garantas nevykdo ar netinkamai vykdo savo prievol pagal garantijos sutart, jo
atsakomybs kreditoriui u io patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo neriboja garantijoje
nustatyta suma.
3. Gavs kreditoriaus reikalavim vykdyti prievol garantas privalo nedelsdamas apie tai
praneti skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo ir prie jo pridt dokument kopijas.
4. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu reikalavimas ar prie
jo pridti dokumentai neatitinka garantijos slyg arba pateikti pasibaigus garantijos terminui.
Apie atsisakym tenkinti reikalavim garantas nedelsdamas turi praneti kreditoriui.
5. Jeigu garantas suino, kad garantija utikrinta pagrindin prievol vykdyta ar pasibaig
kitais pagrindais arba pripainta negaliojania, apie tai jis privalo nedelsdamas praneti kreditoriui
ir skolininkui. Po tokio praneimo gavs pakartotin kreditoriaus reikalavim vykdyti prievol,
garantas reikalavim turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia rodymus, kad prievol
nepasibaigusi ir galioja.
6.93 straipsnis. Banko garantija
1. Banko garantija bankas ar kita kredito staiga (garantas) ratu sipareigoja sumokti
skolininko kreditoriui nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim.
2. U garantijos suteikim skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje
sutartyje nustatyt atlyginim.
3. Banko garantija sigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita.
4. Kreditoriaus reikalavimas vykdyti sutart bankui turi bti pateiktas ratu ir prie jo
pridti visi reikalingi dokumentai. Reikalavime turi bti nurodyta, kaip skolininkas paeid
garantija utikrint pagrindin prievol.
6.94 straipsnis. Banko garantijos neataukiamumas
Bankas negali ataukti savo suteiktos garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita.
6.95 straipsnis. Neleistinumas perduoti reikalavimo teis
Kreditorius neturi teiss kitam asmeniui perduoti banko garantija utikrintos reikalavimo
teiss, jeigu ioje garantijoje nenumatyta ko kita.
6.96 straipsnis. Banko garantijos pabaiga
1. Banko garantija baigiasi, kai:
1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodyt sum;
2) sueina garantijoje nustatytas garantijos terminas;
3) kreditorius atsisako savo teisi pagal garantij ir grina j bankui arba ratu apie
atsisakym pranea bankui.
2. Bankas, suinojs, kad garantija baigsi, privalo tuoj pat apie tai praneti skolininkui.
6.97 straipsnis. Banko regreso teis
239
1. Bankas ir skolininkas sutartyje gali nustatyti banko, sumokjusio garantijoje nustatyt

pinig sum kreditoriui, regreso teis skolininkui.
2. Bankas neturi teiss regreso tvarka reikalauti i skolininko sum, kurios nesusijusios su
garantija arba kurios buvo imoktos dl to, kad bankas nevykd ar netinkamai vykd savo
prievol kreditoriui.
RANKPINIGIAI
6.98 straipsnis. Rankpinigi samprata
1. Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai
priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt sutarties egzistavim ir
utikrint jos vykdym.
2. Rankpinigiais negali bti utikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai
pagal statymus privaloma notarin forma.
6.99 straipsnis. Susitarimo dl rankpinigi forma
1. Susitarimas dl rankpinigi, neatsivelgiant j dyd, turi bti raytinis.
2. Raytins formos nesilaikymas susitarim dl rankpinigi daro negaliojant.
6.100 straipsnis. Rankpinigiais utikrintos sutarties nevykdymo pasekms
1. Jeigu u sutarties nevykdym atsako davusi rankpinigius alis, rankpinigiai lieka
antrajai aliai. Jeigu u sutarties nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti
antrajai aliai dvigub rankpinigi sum.
2. Be to, alis, kuri atsako u sutarties nevykdym, privalo atlyginti antrajai aliai
nuostolius, skaitant rankpinigius, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
VI SKYRIUS
REIKALAVIMO PERLEIDIMAS
6.101 straipsnis. Kreditoriaus teis perleisti reikalavim
1. Kreditorius turi teis be skolininko sutikimo perleisti vis reikalavim ar jo dal kitam
asmeniui, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai arba jeigu reikalavimas nesusijs su
kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teiss perleidimas neturi paeisti skolininko teisi ir labiau
suvaryti jo prievols.
2. Reikalavimo gijjui pereina ir prievols vykdymui utikrinti nustatytos teiss bei kitos
papildomos teiss.
3. Galima perleisti ir bsim reikalavim.
4. Reikalavimo teis pereina kitam asmeniui statym pagrindu iais atvejais:
1) kai vyksta universalus kreditoriaus teisi permimas;
2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teiss perkeliamos kitam asmeniui, jeigu i
galimyb numato statymai;
3) kai skolininko laiduotojas arba kaito davjas, kurie nra utikrintos prievols alys,
prievol vykdo u skolinink;
4) kai regreso tvarka draudimo monei pereina kreditoriaus teiss, susijusios su skolininku,
atsakingu u draudimin vyk;
5. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudiama perleisti reikalavim, jeigu kreditoriaus
asmuo skolininkui turi esmins reikms.
6.102 straipsnis. Atvejai, kuriais draudiama perleisti reikalavim
1. Draudiama perleisti tok reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas.
2. Draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui ar advokatui, kurie dl io
reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas.
3. Draudiama perleisti reikalavim, kuris neatsiejamai susijs su kreditoriaus asmeniu
(reikalavim ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs
240
atmimo ir t. t.).
6.103 straipsnis. Sutarties forma
Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei
prievolei.
6.104 straipsnis. Dokument perdavimas
1. Reikalavim perleids kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui
dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises, skaitant ir teis palkanas.
Jeigu ie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti
nustatyta tvarka patvirtintas dokument kopijas.
2. Jeigu perleidiamas reikalavimas, kurio vykdymas utikrintas keitimu (hipoteka), tai
tokio reikalavimo perleidimas turi bti paymimas hipotekos registre. iuo atveju pradinis
kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemoni, kad bt padaryti atitinkami raai
hipotekos registre.
3. Kai perleidiamos visos reikalavimo teiss, pradinis kreditorius privalo perduoti turim
keist turt naujajam kreditoriui.
4. Visas ilaidas, susijusias su io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyt dokument forminimu
ir perdavimu, apmoka naujasis kreditorius, jeigu sutartis nenumato ko kita.
5. Skolininko iduotu pareiktiniu skolos dokumentu patvirtintas reikalavimas
perleidiamas perduodant pareiktin skolos dokument naujajam kreditoriui. Skolininkas iuo
atveju privalo vykdyti prievol bet kuriam pareiktin skolos dokument pateikusiam asmeniui.
iuo atveju skolininkas taip pat negali reikti joki prietaravim ir atsikirtim, iskyrus
reikalavim pripainti pareiktin skolos dokument negaliojaniu.
6. Kreditorius, kuris pareiktin skolos dokument prarado prie savo vali, udrausti
skolininkui vykdyti prievol t dokument pateikusiam asmeniui gali tik pareikdamas iekin
teisme.
6.105 straipsnis. Perleidusio reikalavim kreditoriaus atsakomyb
1. Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u iam perduoto reikalavimo
negaliojim, bet neatsako u tai, kad skolininkas io reikalavimo nevykdo, iskyrus atvejus, kai
pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui u skolinink.
2. Jeigu reikalavimo teis perleidiama neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teis
perleids kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teis egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje
toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal statym), iskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius
gyja reikalavimo teis savo rizika arba reikalavimo teiss perleidimo metu inojo arba turjo
inoti apie neapibrt reikalavimo teiss pobd.
3. Jeigu reikalavimo teis perleidiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik u
perleidimo metu buvus skolininko nemokum ir tik tiek, kokio dydio sum gavo u perleidim.
6.106 straipsnis. Prievols vykdymas pradiniam kreditoriui, kai skolininkui
nepraneta apie reikalavimo perleidim
1. Jeigu apie reikalavimo perleidim skolininkui nepraneta, laikoma, kad prievols
vykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai
prievols vykdymas vienam i paskesni kreditori laikomas tinkamu.
2. Kai kyla ginas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teis atsisakyti mokti
konkreiam kreditoriui ir gali prievol vykdyti mokdamas sum notaro, banko ar kitos kredito
staigos depozitin sskait.
3. Jeigu skolininkas moka skol inodamas apie io straipsnio 2 dalyje nurodyt gin, t
jis daro savo rizika.
6.107 straipsnis. Skolininko atsikirtimai naujojo kreditoriaus reikalavimams
1. Skolininkas turi teis reikti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus,
kuriuos jis turjo teis reikti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneim apie reikalavimo
perleidim.
241
2. Kai prievolei patvirtinti yra iduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir is

dokumentas perduotas, skolininkas neturi teiss atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo,
kad prievol buvo apsimestin ar fiktyvi arba kad perleidimas draudiamas, jeigu naujasis
kreditorius reikalavimo perleidimo metu neinojo ir negaljo inoti apie ias aplinkybes.
3. Jeigu po reikalavimo perleidimo skolininkas pareikia iekin pradiniam kreditoriui dl
juridinio fakto, i kurio atsirado prievol, pripainimo negaliojaniu, skolininkas apie tai privalo
praneti naujajam kreditoriui, iskyrus atvejus, kai to juridinio fakto pripainimas negaliojaniu
negali bti panaudotas prie naujj kreditori.
6.108 straipsnis. Naujojo kreditoriaus reikalavim skaitymas
Skolininkas, turintis priepriein reikalavim pradiniam kreditoriui, turi teis skaityti
naujojo kreditoriaus reikalavim, iskyrus atvejus, kai prieprieinio reikalavimo gijimo metu jis
inojo apie reikalavimo perleidim arba iiekojimo pagal reikalavim senaties terminas sujo po
to, kai jis suinojo apie reikalavimo perleidim, ar po to, kai baigsi iiekojimo pagal perleist
reikalavim senaties terminas.
6.109 straipsnis. Praneimas apie reikalavimo perleidim
1. Reikalavimo perleidimo faktas gali bti panaudotas prie treiuosius asmenis ir
skolinink tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bt perleistas, arba nuo
to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo fakt patvirtinanio dokumento kopij
arba kitok reikalavimo perleidimo fakto rodym.
2. Jeigu skolininko buvimo vieta neinoma, apie reikalavimo perleidim gali bti praneta
vieu skelbimu (io kodekso 1.65 straipsnis).
3. Apie reikalavimo teiss, kuri statym nustatyta tvarka registruota vieame registre,
perleidim praneama statym nustatyta tvarka ir is perleidimo faktas paymimas vieame
registre.
4. Jeigu kreditorius prane skolininkui apie reikalavimo perleidim, jis nebeturi teiss
skolininkui ginyti perleidimo, nors reikalavimas i tikrj nebt perleistas ar perleidimas bt
pripaintas negaliojaniu.
5. Praneimu apie reikalavimo perleidim laikomas sutarties dl reikalavimo perleidimo
perdavimas naujajam kreditoriui ir ios sutarties pateikimas skolininkui.
6. Praneimas apie reikalavimo perleidim gali bti atauktas tik tuo atveju, kai naujasis
kreditorius sutinka.
7. Skolininkas privalo vykdyti prievol naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai is
reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutart. Naujojo kreditoriaus pareiktas
atsisakymas prievols arba reikalavimas j vykdyti negalioja, jeigu jie pareikti nepateikus
sutarties apie reikalavimo perleidim. i taisykl netaikoma, jeigu pradinis kreditorius ratu
prane skolininkui apie reikalavimo perleidim.
6.110 straipsnis. Kit teisi perleidimas
Reikalavimo perleidimo tvark nustatanios taisykls taikomos perleidiant ir kitas teises,
jeigu statymai nenumato ko kita.
VII SKYRIUS
REIKALAVIMO PERJIMAS TREIAJAM ASMENIUI REGRESO
TVARKA (SUBROGACIJA)
6.111 straipsnis. Reikalavimo perjimo regreso tvarka pagrindai
Regreso tvarka reikalavimas gali pereiti treiajam asmeniui raytins sutarties arba
statym pagrindu.
6.112 straipsnis. Reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejai
Reikalavimas pereina treiajam asmeniui regreso tvarka, kai:
1) reikalavimas patenkinamas i treiojo asmens turto;
2) treiasis asmuo, kurio turtas buvo keistas utikrinant prievols vykdym, vykdo u
skolinink prievol;
242
3) treiasis asmuo vykdo u skolinink prievol, kad bt ivengta turto, nors jam
nepriklausanio, areto, jeigu t turt aretavus is asmuo prarast j nors kokias savo teises;
4) skolininkas ir skol sumokjs treiasis asmuo sudaro sutart dl skolos sumokjimo,
jeigu apie i sutart kreditorius skolos mokjimo metu inojo arba apie j jam buvo praneta.
6.113 straipsnis. Reikalavimo perjimo regreso tvarka gyjamos teiss
Treiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teis, negali gyti daugiau teisi, negu j
turjo pradinis kreditorius.
6.114 straipsnis. Reikalavimo perjimas regreso tvarka pagal statymus
Regreso tvarka reikalavimas pagal statymus pereina treiajam asmeniui iais atvejais:
1) kai kreditorius sumoka skol kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo
utikrintas keitimu (hipoteka) arba buvo pirmesns eils, kreditoriui;
2) kai turto gijjas vykdo prievol kreditoriui, kurio reikalavimas buvo utikrintas to
turto keitimu (hipoteka), turto gijjui;
3) kai asmuo vykdo prievol, kuri jis turjo vykdyti su kitais skolininkais arba kuri
vykdyti buvo pagrstai suinteresuotas, iam asmeniui;
4) kai palikjo prievol savo turto sskaita vykdo pdinis, kuris tos prievols vykdyti
neprivaljo, iam pdiniui;
VIII SKYRIUS
SKOLOS PERKLIMAS
6.115 straipsnis. Skolos perklimas pagal kreditoriaus ir naujo skolininko sutart
Treiasis asmuo gali pagal sutart su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises.
6.116 straipsnis. Skolos perklimas pagal skolininko ir skolos permjo sutart
1. Perkelti savo skol kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius
sutinka, jeigu kituose statymuose, reglamentuojaniuose finans staig ir finans staig sistemos
stabilum ir patikimum, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareikiamas tik po to, kai skolininkas ir
skolos permjas pranea kreditoriui apie numatom skolos perklim. Kol toks sutikimas
negautas, alys gali pakeisti ar nutraukti sutart. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir
naujojo skolininko sutartis nebegali bti keiiama.
2. Kreditorius savo sutikim perkelti skol skolininkui gali duoti i anksto. Iankstinio
sutikimo kreditorius neturi teiss ataukti, iskyrus atvejus, kai toki teis iankstiniame sutikime
buvo nurods.
3. Jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skol, laikoma, kad skola neperkelta. Jeigu
skolininkas ir skolos permjas nustato kreditoriui termin, per kur turi bti duotas sutikimas, tai
sutikimas gali bti duodamas per t termin. Jeigu per nustatyt termin sutikimas negaunamas,
laikoma, kad kreditorius nesutinka leisti perkelti skol.
4. Kol kreditorius nepareikia savo sutikimo ar nesutikimo, prisiimantis skol asmuo
atsako skolininkui u prievols vykdym kreditoriui.
Nr. XI-1710, 2011-11-17, in., 2011, Nr. 139-6550 (2011-11-18)
6.117 straipsnis. Skolos, kurios grinimas utikrintas keitimu (hipoteka),

perklimas
keitimo teis skolininko turt, kai skolininkas perkelia keitimo (hipotekos) utikrint
skol, lieka galioti.
6.118 straipsnis. Skolos perklimo sutarties forma
243
Skolos perklimo sutartis turi bti raytin.

6.119 straipsnis. Skolos permjo atsikirtimai
1. Naujasis skolininkas turi teis reikti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus,
paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievoli santykiu. Taiau naujasis skolininkas negali
reikalauti skaityti pradiniam skolininkui priklausant reikalavim.
2. Naujasis skolininkas negali atsikirsti kreditoriui remdamasis pradinio skolininko ir
naujojo skolininko santykiais, sudariusiais pagrind skolai perkelti.
6.120 straipsnis. Papildomos teiss
1. Kai skolininkas pasikeiia, papildomos teiss, kurios nra neatsiejamai susijusios su
pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios.
2. Kai skola perkeliama, laidavimas ar treiojo asmens duotas keitimas (hipoteka)
baigiasi, jeigu laiduotojas arba kaito davjas aikiai nepareikia sutikimo atsakyti u naujj
skolinink.
6.121 straipsnis. Skolos perklimo sutarties negaliojimo pasekms
1. Kai skolos perklimo sutartis pripastama negaliojania, atnaujinamos pradinio
skolininko prievols ir visos jo papildomos teiss bei pareigos, taiau lieka galioti sining
treij asmen teiss.
2. Kreditorius turi teis reikalauti i naujojo skolininko atlyginti nuostolius, patirtus dl
skolos perklimo sutarties pripainimo negaliojania, iskyrus atvejus, kai dl sutarties
pripainimo negaliojania ir nuostoli atsiradimo naujasis skolininkas nekaltas.
6.122 straipsnis. Turto arba juridinio asmens permimas
1. Asmuo, perms turt arba mon su aktyvais ir pasyvais, prisiima su turtu ar mone
susijusias teises bei prievoles.
2. Prievoli permimas juridinio asmens reorganizavimo atvejais nustatomas pagal io
kodekso antrosios knygos normas.
IX SKYRIUS
PRIEVOLI PABAIGA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI PRIEVOLI PABAIGOS PAGRINDAI
6.123 straipsnis. Prievols pabaiga vykdymu
1. Prievol pasibaigia, kai tinkamai vykdoma. Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius
vietoj reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym.
2. Kai kreditorius prim vykdym, pareiga rodinti, kad prievol nevykdyta ar vykdyta
netinkamai, tenka kreditoriui.
3. Kai prievol baigiasi tinkamu vykdymu, baigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios
papildomos teiss ir pareigos.
6.124 straipsnis. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui
Prievol baigiasi sujus naikinamajam terminui, kuris yra prievols pabaigos slyga.
6.125 straipsnis. Prievols pabaiga ali susitarimu
1. Prievol gali visikai ar i dalies baigtis jos ali susitarimu. Toks susitarimas gali bti
bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti
raytins ar notarins formos.
2. Prievol gali baigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym ar sutarties
6.126 straipsnis. Prievols pabaiga ali sutapimu
1. Prievol baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa.
244
2. Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi kitais pagrindais.
3. Prievols ali sutapimas neturi takos treij asmen teisms.
4. ali sutapimu prievol negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susij su skirtingu ir
vienas nuo kito atskirtu turtu.
5. Laidavimo atveju, kai kreditorius ir skolininkas sutampa, laidavimas pasibaigia.
6. Laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindin prievol
sutapimas nra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti.
7. Kreditoriaus ir vieno i skolinink, turini solidarij prievol, ar skolininko ir vieno i
kreditori, turini solidarij reikalavimo teis, sutapimas yra pagrindas baigtis tik atitinkamo
skolininko ar kreditoriaus prievols daliai.
8. keitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir keisto turto
savininkas. Taiau jeigu turtas i kreditoriaus ireikalaujamas dl prieasi, u kurias kreditorius
neatsako, keitimas (hipoteka) atsinaujina.
6.127 straipsnis. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti
1. Prievol baigiasi, kai jos vykdyti nemanoma dl nenugalimos jgos, u kuri
skolininkas neatsako. iuo pagrindu prievol baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado
iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti skolininkas. Jeigu
nebemanoma vykdyti tik dalies prievols, prievol baigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols
dal, kuri vykdyti dar manoma.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju dvials sutarties skolininkas privalo grinti
kitai aliai visa, k buvo i jos gavs, ir netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart.
3. Jeigu prievols nebemanoma vykdyti dl neteist valstybs ar savivaldybi institucij
akt, tai alys gali reikalauti nuostoli atlyginimo i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kai toks
aktas pripaintas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba
nelemia prievols esm, arba jeigu kreditorius dar nra prarads intereso.
6.128 straipsnis. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin
asmen
1. Kai skolininkas mirta, prievol baigiasi, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant
paiam skolininkui arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.
2. Kai kreditorius mirta, prievol baigiasi, jeigu ji turjo bti vykdyta asmenikai jam
arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu.
3. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievol baigiasi,
iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys.
6.129 straipsnis. Skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo
1. Prievol baigiasi, kai kreditorius atleidia skolinink nuo jos vykdymo arba pareikia,
kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen
teisi kreditoriaus turt.
2. Atleidimas nuo prievols vykdymo turi bti pareiktas aikiai ir neabejotinai. Jis gali
bti atlygintinis arba neatlygintinis.
3. Atleidiama nuo visos prievols vykdymo, iskyrus atvejus, kai kreditorius aikiai
nurodo, kad atleidia tik nuo prievols dalies vykdymo.
4. Preziumuojama, kad kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo, jeigu
kreditorius savanorikai grina skolininkui skolos dokument ir nra kitoki aplinkybi,
leidiani daryti ivad, kad skolos dokumentas buvo grintas skolininkui, kai is vykd
prievol.
5. Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasilymas atleisti j nuo prievols vykdymo u
atlyginim pripastamas priimtu, jeigu j gavs skolininkas nedelsdamas neatmet.
6. Kai prievol solidarioji, vieno i skolinink atleidimas nuo prievols vykdymo kitus
bendraskolius atleidia tik nuo jo dalies vykdymo. Vieno i solidarij reikalavimo teis turini
kreditori pareiktas skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo atleidia skolinink tik nuo to
kreditoriaus reikalavimo dalies vykdymo.
245
7. Kreditoriaus pareiktas keitimo (hipotekos) ar kitokio prievols vykdymo utikrinimo

atsisakymas nra pagrindas pripainti, kad kreditorius atleido skolinink nuo pagrindins prievols
vykdymo.
ANTRASIS SKIRSNIS
SKAITYMAS
6.130 straipsnis. Prievols pabaiga skaitymu
1. Prievol baigiasi, kai skaitomas prieprieinis vienaris reikalavimas, kurio terminas
sujs arba kurio terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment.
2. skaitymas arba atsisakymas skaityti neturi takos siningo treiojo asmens gytoms
teisms.
6.131 straipsnis. skaitymo tvarka
1. skaitymui pakanka vienos prievols alies pareikimo.
2. skaitoma praneant apie tai kitai prievols aliai. Praneimas laikomas negaliojaniu,
jeigu skaitymas daromas su tam tikra slyga ar nurodant jo termin.
3. Jeigu kreditorius turi skolininko iduot skolos dokument, tai skaitoma padarant ra
skolos dokumente ir grinant dokument skolininkui.
4. Jeigu skaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas
kreditoriui kitoms teisms gyvendinti, tai kreditorius turi teis pasilikti skolos dokument su rau
apie skaitym, taiau privalo apie skaitym ratu praneti skolininkui.
6.132 straipsnis. skaitymas lengvatinio termino atveju
Skolininkui nustatytas lengvatinis terminas vienai i skol sumokti nekliudo taikyti
skaitym.
6.133 straipsnis. skaitymas, kai prievol vykdoma kitoje vietoje
1. Aplinkyb, kad prievol turi bti vykdyta kitoje vietoje, nepanaikina skaitymo teiss.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju prievols alis, pasinaudojusi skaitymo teise,
turi kompensuoti kitos alies patirtus nuostolius dl to, kad prievol nebuvo vykdyta sutartoje
vietoje.
6.134 straipsnis. skaitymo draudimas
1. Draudiama skaityti:
1) reikalavimus, kurie ginijami teisme;
2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos
galvos;
3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;
4) dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al;
5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym;
6) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo;
7) statym numatytus kitokius reikalavimus.
2. Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais
padaryt al.
6.135 straipsnis. skaitymas laidavimo atveju
1. Laiduotojas gali atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu pagrindinis
skolininkas turi skaitymo teis.
2. Laiduotojas turi teis skaityti savo reikalavimus kreditoriui atsivelgiant kreditoriaus
santykius su skolininku, taiau pagrindinis skolininkas neturi teiss panaudoti skaitymo
kreditoriaus ir laiduotojo tarpusavio santykiams.
6.136 straipsnis. skaitymas reikalavimo perleidimo atveju
Kai reikalavimas perleistas, skolininkas turi teis skaityti naujojo kreditoriaus
reikalavimui patenkinti savo reikalavim, turim ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko
246
reikalavimo terminas sujo iki praneimo apie reikalavimo perleidim gavimo arba jeigu tas
terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment, iskyrus io kodekso 6.108
straipsnyje nustatytas iimtis.
6.137 straipsnis. skaitymas, kai yra keli kreditoriai ir keli skolininkai
1. Solidarij prievol turintis skolininkas negali reikalauti skaityti tai, k kreditorius
skolingas kitam bendraskoliui, iskyrus pastarojo solidariosios skolos dal.
2. Skolininkas (tiek kai prievol solidarioji, tiek kai ji dalomoji) negali reikalauti vienam i
solidariojo reikalavimo teis turini kreditori skaityti tai, k skolininkui yra skoliningas kitas
kreditorius, iskyrus pastarojo solidariojo reikalavimo dal.
6.138 straipsnis. skaitymas keli skol atveju
Kai skolininkas turi kelias skolas tam paiam kreditoriui, skaitoma laikantis io kodekso
6.546.55 straipsniuose nustatyt mok skyrimo eilikumo taisykli.
6.139 straipsnis. skaitymas, kai yra sutartis treiojo asmens naudai
Treiojo asmens naudai prisims prievol asmuo neturi teiss skaityti j reikalavim,
kur jis turi kitai prievols aliai.
6.140 straipsnis. skaitymas skolininko nemokumo atveju
Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j
terminas ir nesujs, jeigu statymai nenustato ko kita.
TREIASIS SKIRSNIS
NOVACIJA
6.141 straipsnis. Novacijos samprata
1. Prievol baigiasi, jeigu alys vietoj esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin
prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ar
skirting vykdymo bd (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas
nauju, kai pradin skolinink kreditorius atleidia nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija
galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal nauj sutart
naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo
ankstesniam kreditoriui.
2. Novacija nepreziumuojama, todl visais atvejais turi bti aikiai ir neabejotinai
pareikta.
3. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesn prievol.
4. Draudiama taikyti novacij prievolms atlyginti al, padaryt dl sveikatos
sualojimo arba gyvybs atmimo, taip pat iimtinai su ali asmeniu susijusioms prievolms.
6.142 straipsnis. Veiksmai, kurie nelaikomi novacija
Prievols vykdymo termino pratsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievols
buvim idavimas ar io dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievols
modifikavimas nelaikomas novacija.
6.143 straipsnis. Novacijos taka papildomoms (alutinms) teisms
1. keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i
pradins prievols, novacijos atveju pasibaigia, iskyrus atvejus, kai alys susitaria ias teises
isaugoti.
2. Jeigu yra kreditoriaus ir vieno i solidarij pareig turini skolinink novacija, pagal
kuri kiti bendraskoliai atleidiami nuo prievols vykdymo, tai keitimo teis (hipoteka) ir kitos
papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, gali bti isaugotos tik to
skolininko, kuris sukuria su kreditoriumi nauj prievol, turtui.
3. Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir pirmasis
atleidiamas nuo prievols vykdymo, tai keitimas (hipoteka), kuriuo buvo utikrintas prievols
vykdymas, negali bti perkeltas naujojo skolininko turtui. Nuo prievols vykdymo atleisto
247
pradinio skolininko turto keitimas (hipoteka) tokiu atveju gali ilikti tik tuomet, kai buvs pradinis
skolininkas sutinka. Kai naujasis skolininkas i pradinio skolininko gyja daikt, teiss kur
suvarytos dl keitimo (hipotekos), tai keitimas (hipoteka) ilieka, jeigu su tuo sutinka naujasis
skolininkas.
6.144 straipsnis. Kitos novacijos pasekms
1. Kai novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali
pareikti kreditoriui t atsikirtim, kuriuos jis bt galjs reikti pradiniam skolininkui, taip pat
atsikirtim, kuriuos pradinis skolininkas turjo kreditoriui. Taiau skolininkas gali reikalauti
pripainti negaliojaniu sandor, i kurio atsirado jo prievol.
2. Kai yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas
atleidiamas nuo prievols vykdymo.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu prievol nesibaigia, jeigu kreditorius
reikalauja, kad novacijoje dalyvaut laiduotojas, o is atsisako.
X SKYRIUS
RESTITUCIJA
6.145 straipsnis. Restitucijos taikymo pagrindas
1. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo
neteistai arba per klaid, arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas
negaliojaniu ab initio arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos.
2. Iimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bd arba apskritai jos netaikyti,
jeigu dl jos taikymo vienos i ali padtis nepagrstai ir nesiningai pablogt, o kitos
atitinkamai pagert.
6.146 straipsnis. Restitucijos bdas
Restitucija atliekama natra, iskyrus atvejus, kai tai nemanoma arba sukelt dideli
nepatogum alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalent pinigais.
6.147 straipsnis. Piniginio ekvivalento apskaiiavimas
1. Piniginis ekvivalentas apskaiiuojamas taikant kainas, galiojanias tuo metu, kai
skolininkas gavo tai, k jis privalo grinti.
2. Kai grintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vert,
buvusi jo gavimo, sualojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsivelgiant tai, kuriuo metu
to turto vert buvo maiausia. Jeigu privalantis grinti turt asmuo yra nesiningas arba
restitucija taikoma dl jo kalts, tai jis privalo atlyginti didiausi turto vert.
6.148 straipsnis. Neilikusio turto verts kompensavimas
1. Kai turtas sunaikintas dl nenugalimos jgos, restitucija netaikoma, taiau skolininkas
privalo perleisti kreditoriui reikalavim dl kompensacijos u uvus turt arba perduoti kreditoriui
jau gaut kompensacij u sunaikint turt.
2. Kai skolininkas yra nesiningas arba restitucija taikoma dl jo kalts, jis privalo
grinti turto vert, apskaiiuojam pagal io kodekso 6.147 straipsnio 2 dalies taisykles, iskyrus
atvejus, kai skolininkas rodo, kad turtas bt sunaikintas net tuo atveju, jeigu j bt valds
kreditorius.
6.149 straipsnis. Dalinis turto sunaikinimas
Jeigu turtas sunaikintas i dalies arba kitaip sumajusi jo vert, tai skolininkas privalo
sumokti kreditoriui sunaikintos turto dalies pinigin ekvivalent ar atlyginti jo verts sumajim,
iskyrus atvejus, kai turto vert sumajo dl normalaus turto nusidvjimo.
6.150 straipsnis. Su turto prieira susijusi ilaid atlyginimas
Grinti turt privalanio asmens ilaidos, susijusios su grintino turto prieira ir
saugojimu, atlyginamos pagal io kodekso ketvirtosios knygos normas, reglamentuojanias
sining ir nesining turto valdym.
248
6.151 straipsnis. Vaisi ir pajam grinimas

1. I turto gauti vaisiai ir pajamos priklauso privalaniam grinti turt asmeniui. Visos io
asmens turtos ilaidos vaisiams ir pajamoms gauti tenka paiam asmeniui.
2. Jeigu privalantis grinti turt asmuo yra nesiningas arba restitucija taikoma dl jo
kalts, tai jis privalo grinti i turto gautus vaisius ir pajamas ir kompensuoti kreditoriui bet koki
kit i to turto gaut naud. Taiau kreditorius turi atlyginti tokiam asmeniui io turtas vaisiams ir
pajamoms gauti btinas ilaidas.
6.152 straipsnis. Restitucijos ilaidos
1. Restitucijos ilaidas abi alys apmoka lygiomis dalimis, jeigu jos nra susitarusios
kitaip.
2. Jeigu viena alis yra nesininga arba restitucija taikoma dl jos kalts, visas restitucijos
ilaidas turi atlyginti i alis.
6.153 straipsnis. Restitucijos taka tretiesiems asmenims
1. Siningi tretieji asmenys, pagal atlygintin sandor gij nuosavybs teise grintin
turt, gali panaudoti sandor prie asmen, kuris reikalauja restitucijos.
2. Siningi tretieji asmenys, pagal neatlygintin sandor gij nuosavybs teise grintin
turt, negali io sandorio panaudoti prie asmen, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nra
praleids iekinio senaties termino.
3. Bet kokie kiti veiksmai siningo treiojo asmens naudai gali bti panaudoti prie
restitucijos reikalaujant asmen.
II DALIS
SUTARI TEIS
XI SKYRIUS
6.154 straipsnis. Sutarties samprata
1. Sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius
teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam
tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo
teis.
2. Sutartims taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios dvialius ir daugiaalius
sandorius.
3. Sutartims taikomos ios knygos I dalies normos, reglamentuojanios bendruosius
prievoli teiss klausimus, jeigu sutartini santyki normos nenustato iimi i bendr taisykli.
1. iame skyriuje tvirtintos sutari teiss bendrosios normos taikomos visoms sutartims,
atsivelgiant sutari prigimt.
2. Atskir ri sutari specialiosios normos gali bti nustatytos ir kituose statymuose.
6.156 straipsnis. Sutarties laisvs principas
1. alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises bei
pareigas, taip pat sudaryti ir io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprietarauja statymams.
2. Draudiama versti kit asmen sudaryti sutart, iskyrus atvejus, kai pareig sudaryti
sutart nustato statymai ar savanorikas sipareigojimas sudaryti sutart.
3. alys turi teis sudaryti sutart, turini keli ri sutari element. Tokiai sutariai
taikomos atskir ri sutartis reglamentuojanios normos, jeigu ko kita nenumato ali
susitarimas arba tai neprietarauja paios sutarties esmei.
4. Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties
slygas nustato imperatyviosios teiss normos.
249
5. Jeigu sutarties slygas nustato dispozityvioji teiss norma, tai alys gali susitarti i
slyg netaikyti arba susitarti dl kitoki slyg. Jeigu tokio ali susitarimo nra, sutarties slygos
nustatomos pagal dispozityvij teiss norm.
6. Jeigu kai kuri sutarties slyg nereglamentuoja nei statymai, nei ali susitarimai, tai
jas gino atveju nustato teismas remdamasis paproiais, teisingumo, protingumo bei siningumo
kriterijais, statym ar teiss analogija.
6.157 straipsnis. Imperatyviosios teiss normos ir sutartis
1. alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvij teiss norm
galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teis nacionalin ar tarptautin ias normas nustato.
2. Imperatyvij teiss norm pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi takos sutarties
slygoms.
6.158 straipsnis. Siningumas ir sininga dalykin praktika
1. Kiekviena sutarties alis turdama sutartini santyki, privalo elgtis siningai.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos alys savo susitarimu negali pakeisti ar
panaikinti.
6.159 straipsnis. Sutarties elementai
Sutarties elementai, kuri pakanka sutarties galiojimui, yra veiksni ali susitarimas, o
statym nustatytais atvejais ir sutarties forma.
6.160 straipsnis. Sutari rys
1. Sutartys gali bti dvials ir vienaals; atlygintins ir neatlygintins; konsensualins ir
realins; vienkartinio vykdymo sutartys ir tstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos.
2. Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos abipusmis derybomis sudaromas sutartis ir
prisijungiant sudaromas sutartis.
3. Pagal gaunamos naudos apibrtum sutartys skirstomos rizikos sutartis (jose
konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro
vykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkreiai nurodoma
gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis).
6.161 straipsnis. Vieoji sutartis
1. Vieja sutartimi laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis
paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos,
duj, vandentiekio ir kt. organizacijos).
2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas)
privalo sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kai is kreipiasi, iskyrus statym nustatyta tvarka
patvirtintas iimtis.
3. Sudarydamas viesias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teiss kam nors
suteikti privilegij, iskyrus statym nustatytus atvejus.
4. Vieosiose sutartyse nustatomos preki ir paslaug kainos bei kitos slygos turi bti
vienodos visiems tos paios kategorijos vartotojams, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai
atskir kategorij vartotojams gali bti taikomos lengvatins slygos.
5. statym nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai
valstybs institucijai tvirtinti standartines vieosios sutarties slygas. statym nustatytais atvejais
vieosios sutartys gali bti sudaromos pagal abiem alims privalomas standartines slygas,
patvirtintas atitinkamos valstybs institucijos.
XII SKYRIUS
SUTARI SUDARYMAS
6.162 straipsnis. Sutarties sudarymo tvarka
1. Sutartis sudaroma pateikiant pasilym (oferta) ir priimant pasilym (akceptas) arba
kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais.
250
2. Kai alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja, nors susitarimas dl
antraeili slyg ir atidtas. Kai alys dl antraeili sutarties slyg nesusitaria, ginas gali bti
sprendiamas teisme atsivelgiant sutarties pobd, dispozityvisias teiss normas, paproius,
teisingumo, protingumo bei siningumo kriterijus.
6.163 straipsnis. ali pareigos esant ikisutartiniams santykiams
1. alys privalo elgtis siningai ir esant ikisutartiniams santykiams.
2. alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog nepasiekiamas
ali susitarimas.
3. alis, kuri pradeda derybas dl sutarties sudarymo ar derasi nesiningai, privalo
atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi
nesiningai, kai deryb alis neturi tikslo sudaryti sutart, taip pat atlieka kitus siningumo
kriterij neatitinkanius veiksmus.
4. alys privalo atskleisti viena kitai joms inom informacij, turini esmins reikms
sutariai sudaryti.
6.164 straipsnis. Konfidencialumo pareiga
1. Jeigu viena alis deryb metu suteikia kitai aliai konfidenciali informacij, tai kita
alis, suinojusi ar gavusi i informacij, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams
neteistu bdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. i pareig paeidusi alis privalo atlyginti
kitai aliai padarytus nuostolius.
2. Minimals nuostoliai tokiais atvejais yra tokio dydio, kokia yra gauta nauda, ireikta
pinigais.
6.165 straipsnis. Preliminarioji sutartis
1. Preliminarija sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis
slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart.
2. Preliminarioji sutartis turi bti raytin. Formos reikalavim nesilaikymas
preliminarij sutart daro negaliojani.
3. Preliminariojoje sutartyje alys turi nurodyti termin pagrindinei sutariai sudaryti.
Jeigu is terminas nenurodytas, pagrindin sutartis turi bti sudaryta per metus nuo
preliminariosios sutarties sudarymo.
4. Jeigu preliminarij sutart sudariusi alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti
pagrindin sutart, ji privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius.
5. Jeigu alys per preliminariojoje sutartyje nustatyt termin pagrindins sutarties
nesudaro, tai prievol sudaryti i sutart pasibaigia.
6.166 straipsnis. inojimo prezumpcija
Preziumuojama, kad oferta, akceptas, j ataukimas ar kitoks praneimas tapo inomi
adresatui tuo momentu, kai jie pasiek adresato gyvenamj ar verslo viet (buvein), iskyrus
atvejus, kai adresatas rodo, kad ne dl jo ar ne dl jo darbuotoj kalts jam nebuvo manoma gauti
tok praneim.
6.167 straipsnis. Oferta
1. Pasilymas sudaryti sutart laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibdintas ir ireikia
oferento ketinim bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju.
2. Oferta gali bti adresuota konkreiam asmeniui arba nenustatytam asmen skaiiui
(vieoji oferta).
6.168 straipsnis. Ofertos galiojimas
1. Oferta sigalioja, kai j gauna akceptantas.
2. Ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie jos
panaikinim adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja.
6.169 straipsnis. Ofertos ataukimas
251
1. Kol sutartis nesudaryta, ofert galima ataukti, jeigu praneim apie jos ataukim
akceptantas gauna prie isisdamas akcept.
2. Taiau oferta negali bti ataukta, jeigu :
1) ofertoje nurodant tam tikr termin jai akceptuoti ar kitokiu bdu nustatyta, kad ji
neataukiama;
2) akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama ir,
remdamasis ja, atitinkamai veik.
6.170 straipsnis. Ofertos pabaiga
Oferta netenka galios, kai atsisakym j akceptuoti gauna oferentas arba per nustatyt
termin negauna atsakymo.
6.171 straipsnis. Vieoji oferta
1. Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki
paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas
u tam tikr veiksm atlikim.
2. Vieoji oferta, ataukta tokia pat forma, kaip buvo pareikta, tampa negaliojanti, nors
apie jos ataukim suinojo ne visi asmenys, kuriems oferta buvo inoma.
3. Vieja oferta nelaikomi kainoraiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin
mediaga, iskyrus statym nustatytas iimtis.
6.172 straipsnis. Oferento ar akceptanto mirtis, bankrotas, likvidavimas ar
veiksnumo apribojimas
Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos jam iklimas, likvidavimas, neveiksnumas
ioje srityje ar veiksnumo ioje srityje apribojimas daro pasilym sudaryti sutart negaliojant,
jeigu ie vykiai atsirado iki akcepto gavimo.
6.173 straipsnis. Akceptas ir jo formos

1. Akceptanto pareikimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareikiamas ofertos primimas,
laikomas akceptu. Tyljimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
2. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai j gauna oferentas.
3. Jeigu ofertoje numatyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai oferentui (tyljimu
ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali
santykius arba paproius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkam akceptanto vali
reikiani veiksm atlikimo.
6.174 straipsnis. Akceptavimo terminas
1. Oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o kai jis nenurodytas, per
proting termin, atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio
priemoni galimybes.
2. odin oferta turi bti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsivelgiant konkreias
aplinkybes nedarytina kitokia ivada.
6.175 straipsnis. Akceptavimas per nustatyt termin
1. Oferento telegramoje ar laike nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaiiuoti
nuo telegramos atidavimo isisti arba nuo laike nurodytos datos, o kai i data nenurodyta, nuo
ant voko esanios datos. Telekomunikacij galiniais renginiais oferento nurodytas akceptavimo
terminas pradedamas skaiiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresat.
2. Valstybini veni ar ne darbo dienos skaiiuojamos nustatyt akceptavimo termin.
Taiau jeigu praneimo apie akcept negalima teikti oferentui dl to, kad paskutin termino diena
yra valstybin vent ar ne darbo diena, tai terminas baigiasi pirm po jos einani darbo dien.
6.176 straipsnis. Pavluotas akceptas
252
1. Pavluotas akceptas galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavim pranea

akceptantui arba nusiunia jam atitinkam patvirtinim.
2. Kai i laiko ar kito raytinio praneimo, kuriuo atsiuniamas pavluotas akceptas,
galima nustatyti, jog jis isistas laiku, ir normaliomis aplinkybmis oferentas j bt gavs laiku,
tai pavluotas akceptas laikomas galiojaniu, jeigu oferentas nedelsdamas nepranea akceptantui,
kad jo oferta neteko galios.
6.177 straipsnis. Akcepto ataukimas
Akceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim oferentas gauna anksiau arba
tuo paiu momentu, kai akceptas sigalioja.
6.178 straipsnis. Akceptas su ilygomis
1. Atsakymas ofert, kai jame yra papildym, ilyg ar kitoki ofertos slyg pakeitim,
laikomas ofertos atmetimu ir yra priepriein oferta.
2. Atsakymas ofert, kai jo tikslas akceptuoti, bet jame yra ofertos slyg esms
nekeiiani papildom ar skirting slyg, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavs atsakym,
nedelsdamas nepareikia prietaraujs tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to
nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta pagal ofertos slygas su akcepte esaniais pakeitimais.
6.179 straipsnis. Standartini slyg kolizija
Jeigu abi alys sudaro sutart apsikeisdamos standartinmis sutarties slygomis, tai sutartis
laikoma sudaryta pagal i esms sutampanias standartines sutarties slygas, iskyrus atvejus, kai
viena alis i anksto aikiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos alies pasilytomis standartinmis
slygomis, arba apie tok nesutikim nedelsdama pranea tas slygas gavusi.
6.180 straipsnis. Raytinis patvirtinimas
Kai alies raytiniame praneime, kuris pasistas per proting termin po sutarties
sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma papildom ar pakeist
slyg, ios slygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos i esms nekeiia sutarties slyg arba
praneimo gavjas nedelsdamas nepareikia nesutinks su tokiais papildymais ar pakeitimais.
6.181 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas ir vieta
1. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akcept, jeigu sutartyje
nenumatyta ko kita.
2. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu statymuose
ar sutartyje nenumatyta ko kita.
3. Jeigu deryb metu viena i ali pareikia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol
nebus susitarta dl tam tikr slyg, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai formintas, sutartis
laikoma nesudaryta tol, kol alys dl t slyg nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai
neformina.
4. Jeigu pagal statymus sutartis turi bti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to
momento, kai ali susitarimas pareiktas statym reikalaujama forma.
5. Kai pagal statymus ar ali susitarim btinas turto perdavimas, sutartis laikoma
sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.
6.182 straipsnis. Sutartis, kurioje yra neaptart slyg
1. Jeigu alys, sudarydamos sutart, specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni
deryb metu arba paved jas nustatyti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta.
2. Sutarties galiojimui neturi takos aplinkyb, kad alys vliau dl io straipsnio 1 dalyje
nurodyt slyg nesusitar arba tretieji asmenys j nenustat, jeigu yra kit priemoni ar bd
joms nustatyti.
6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo ilyga
1. Raytin sutartis, kurioje yra ilyga, kad sutart pakeisti ar papildyti arba j nutraukti
galima tik ratu, negali bti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bdu.
253
2. Viena sutarties alis dl savo elgesio gali prarasti teis remtis io straipsnio 1 dalyje
numatyta sutarties ilyga, jeigu kita sutarties alis atitinkamai veik, remdamasi pirmosios elgesiu.
3. Notarins formos sutartis gali bti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma.
6.184 straipsnis. Viej sutari sudarymo ypatumai
1. Jeigu pagal statymus alis, kuriai nusista oferta, privalo sudaryti sutart, tai i alis per
keturiolika dien nuo ofertos gavimo turi atsisti kitai aliai praneim apie akceptavim arba apie
atsisakym akceptuoti, arba apie akceptavim kitomis slygomis (nesutarim protokol).
2. alis, nusiuntusi ofert ir gavusi akcept su nesutarim protokolu, turi arba priimti
akcepte nurodytas slygas, arba per keturiolika dien nuo nesutarim protokolo gavimo kreiptis
teism dl gino isprendimo.
3. Jeigu pagal statymus ofert isiuntusiai aliai sutart sudaryti privaloma, tai ji privalo
per keturiolika dien nuo nesutarim protokolo gavimo praneti kitai aliai apie sutikim su
protokole nurodytomis slygomis arba apie atsisakym tas slygas priimti. Kai nesutarim
protokol gavusi alis nesutinka su jo slygomis arba j per nustatyt termin neatsako,
nesutarim protokol isiuntusi alis turi teis kreiptis teism dl gino isprendimo.
4. Jeigu privalanti sudaryti sutart alis vengia tai padaryti, kita alis turi teis kreiptis
teism ir prayti pareigoti al sutart sudaryti bei atlyginti dl vengimo patirtus nuostolius.
5. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatyti terminai taikomi, kai statymai arba ali
susitarimas nenustato kitoki termin.
6.185 straipsnis. Sutari standartins slygos
1. Standartinmis laikomos slygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui i anksto
parengia viena alis nederindama j su kita alimi ir kurios be deryb su kita alimi taikomos
sudaromose sutartyse.
2. Sutarties standartins slygos privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo
sudaryta tinkama galimyb su tomis slygomis susipainti.
3. Kai abi sutarties alys yra mons (verslininkai), laikoma, kad io straipsnio 2 dalyje
numatyta supaindinimo pareiga tinkamai vykdyta, jeigu:
1) sutarties standartines slygas parengusi alis teikia jas kitai aliai ratu iki sutarties
pasiraymo ar j pasiraant;
2) iki sutarties pasiraymo pranea kitai aliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties
standartines slygas, su kuriomis kita alis gali susipainti standartines sutarties slygas
parengusios alies nurodytoje vietoje;
3) pasilo kitai aliai, jei i pageidaut, atsisti t slyg kopij.
6.186 straipsnis. Netiktos (siurprizins) sutari standartins slygos
1. Negalioja netiktos (siurprizins) sutari standartins slygos, t. y. tokios, kuri kita
alis negaljo protingai tiktis bsiant sutartyje. Netiktomis (siurprizinmis) nelaikomos sutarties
slygos, su kuriomis alis aikiai sutiko, kai jos tai aliai buvo tinkamai atskleistos.
2. Sprendiant, ar slyga yra netikta (siurprizin) ar ne, reikia atsivelgti jos turin,
formuluot bei iraikos bd.
3. Pagal kitos alies pasilytas standartines slygas sudariusi sutart prisijungimo bdu
alis turi teis reikalauti j nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartins slygos nors ir
neprietarauja statymams, taiau atima i jos paprastai tokios ries sutari suteikiamas teises ar
galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines slygas parengusios alies civilin
atsakomyb arba nustato sutarties ali lygybs bei j interes pusiausvyros principus
paeidianias slygas, arba prietarauja protingumo, siningumo ar teisingumo kriterijams.
6.187 straipsnis. Sutari standartini ir nestandartini slyg prietaravimas
Jeigu sutarties standartins slygos prietarauja nestandartinms, pirmenyb teikiama
nestandartinms, t. y. individualiai ali aptartoms slygoms.
6.188 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-06-13.
Nr. XI-65, 2008-12-16, in., 2008, Nr. 149-5997 (2008-12-30)(papildyta 6 dalimi)
254
XIII SKYRIUS
SUTARI GALIA IR FORMA
6.189 straipsnis. Sutarties galia
1. Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali. Sutartis pareigoja
atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, k lemia sutarties esm arba statymai.
2. alys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems j santykiams.
3. Sutartyje ar statymuose gali bti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga
reikia ir ali prievoli pagal sutart pabaig.
4. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidia ali nuo civilins atsakomybs u
sutarties paeidim.
6.190 straipsnis. Sutarties galia tretiesiems asmenims
1. Kai viena sutarties alis mirta ar likviduojama, ios alies i sutarties atsiradusios teiss
ir pareigos pereina jos pdiniams (teisi permjams), jeigu tai manoma pagal sutarties prigimt,
statymus ar sutart.
2. Jeigu viena alis, sudarydama sutart, paadjo, kad prievol vykdys ar kitok veiksm
atliks treiasis asmuo, tai, iam to nepadarius, paadjusi alis pati privalo vykdyti prievol ar
atlikti kitok veiksm ir atlyginti kitos alies patirtus nuostolius.
6.191 straipsnis. Sutartis treiojo asmens naudai
1. Jeigu sudars sutart asmuo ilygo, kad i sutarties atsiradusi prievol turi bti vykdyta
treiajam asmeniui, tai prievol vykdyti turi teis reikalauti tiek sudars sutart asmuo, tiek ir
treiasis asmuo, kurio naudai ilygtas prievols vykdymas, jeigu ko kita nenumato statymai ar
sutartis arba nelemia prievols esm.
2. Jeigu treiasis asmuo atsisak jam sutarties suteiktos teiss, tai ia teise pasinaudoti gali
sudars sutart asmuo, iskyrus atvejus, kada tai prietarauja statymams, sutariai ar prievols
esmei.
3. Treiojo asmens naudai padariusi ilyg sutarties alis gali ataukti treiojo asmens teis
iki to momento, kol is asmuo pareikia i teis priims.
4. Jeigu prievol turi bti vykdyta treiajam asmeniui tik po padariusios ilyg sutarties
alies mirties, tai i alis treiojo asmens teis gali panaikinti testamentu.
5. Privalanti vykdyti prievol sutarties alis gali pareikti treiajam asmeniui tokius pat
atsikirtimus, kokius ji galt reikti ilyg padariusiai aliai.
1. Sutarties formai yra taikomos io kodekso 1.711.77 straipsni taisykls,
reglamentuojanios sandori form.
2. Kai pagal statymus ar ali susitarim sutartis turi bti paprastos raytins formos, ji
gali bti sudaroma tiek suraant vien ali pasiraom dokument, tiek ir apsikeiiant ratais,
telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneimais ar kitokiais telekomunikacij galiniais
renginiais perduodama informacija, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti j
siuntusios alies para.
3. Sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym.
4. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi bti tokios pat formos, kokios turjo bti
sudaryta sutartis, iskyrus statym ar sutarties nustatytus atvejus.
5. Jeigu alys susitar dl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo
atveju, kai yra sutartos formos, nors pagal statymus tai sutari riai tokia forma neprivaloma.
XIV SKYRIUS
SUTARI AIKINIMAS
6.193 straipsnis. Sutari aikinimo taisykls
255
1. Sutartys turi bti aikinamos siningai. Aikinant sutart, pirmiausia turi bti
nagrinjami tikrieji sutarties ali ketinimai, o ne vien remiamasi paodiniu sutarties teksto
aikinimu. Jeigu ali tikr ketinim negalima nustatyti, tai sutartis turi bti aikinama
atsivelgiant tai, koki prasm jai tokiomis pat aplinkybmis bt suteik analogiki alims
protingi asmenys.
2. Visos sutarties slygos turi bti aikinamos atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties
esm ir tiksl bei jos sudarymo aplinkybes. Aikinant sutart, reikia atsivelgti ir prastines
slygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
3. Jeigu abejojama dl svok, kurios gali turti kelias reikmes, ioms svokoms
priskiriama priimtiniausia, atsivelgiant tos sutarties prigimt, esm bei jos dalyk, reikm.
4. Kai abejojama dl sutarties slyg, jos aikinamos tas slygas pasiliusios alies
nenaudai ir jas primusios alies naudai. Visais atvejais sutarties slygos turi bti aikinamos
vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai.
5. Aikinant sutart, taip pat turi bti atsivelgiama ali derybas dl sutarties sudarymo,
ali tarpusavio santyki praktik, ali elges po sutarties sudarymo ir paproius.
6.194 straipsnis. Kalb neatitikimai
Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalb ir kiekvienas sutarties tekstas turi toki pat
teisin gali, bet skirtingomis kalbomis surayti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai
pirmenyb suteikiama pirmiausia suraytam tekstui.
6.195 straipsnis. Sutarties sprag upildymas
Jeigu alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai vykdyti, tai ias
sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas
slygas, atsivelgdamas dispozityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm,
siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
XV SKYRIUS
SUTARI TURINYS
6.196 straipsnis. Sutarties slyg rys
1. Sutarties slygos gali bti aikiai nurodytos arba numanomos.
2. Numanomos sutarties slygos nustatomos atsivelgiant sutarties esm ir tiksl, ali
santyki pobd, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
6.197 straipsnis. Sutarties dalyko kokyb
Jeigu sutarties dalyko kokyb nei sutartyje, nei statymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti
proting ir ne emesn u vidutin kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes.
6.198 straipsnis. Sutarties kaina
1. Kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir alys nra susitarusios kitaip,
laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo
prasta imti u tok pat vykdym atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja,
atitinkani protingumo kriterijus kain.
2. Jeigu sutarties kain turi nustatyti viena alis ir tokiu bdu nustatyta kaina aikiai
neatitinka protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista
protingumo kriterijus atitinkania kaina.
3. Kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad
protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina.
4. Jeigu kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko arba negali
bti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais.
6.199 straipsnis. Sutartis neapibrtam terminui
Neapibrtam terminui sudaryt sutart bet kuri alis gali nutraukti apie tai per proting
termin i anksto spjusi kit al, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
256
XVI SKYRIUS
SUTARI VYKDYMAS
6.200 straipsnis. Sutarties vykdymo principai
1. alys privalo vykdyti sutart tinkamai ir siningai.
2. Vykdydamos sutart, alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
3. Sutartis turi bti vykdoma kuo ekonomikesniu kitai aliai bdu.
4. Jeigu pagal sutart ar jos prigimt alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dti
maksimalias pastangas sutariai vykdyti, tai i alis privalo imtis toki pastang, koki bt
msis tokiomis pat aplinkybmis protingas asmuo.
6.201 straipsnis. Sutarties vykdymo tvarka
alys sutart privalo vykdyti tuo paiu metu, jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis
arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybs.
6.202 straipsnis. Valstybs institucijos leidimas
1. Jeigu tam tikri statymai nustato, kad btinas atitinkamos valstybs institucijos leidimas,
turintis reikms sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir statymuose ar sutartyje nenumatyta ko
kita, tai tok leidim privalo gauti valstybje, kurios statymai nustato tok reikalavim, esanti
sutarties alis.
2. Jeigu abi sutarties alys yra Lietuvoje ir io straipsnio 1 dalyje nurodyt reikalavim
nustato Lietuvos Respublikos statymai, tai leidim privalo gauti alis, kuriai i pareiga yra
nustatyta statymuose, iskyrus atvejus, kai statymai jos nenumato. Tokiu atveju alys privalo
susitarti, kuri i j turi gauti leidim.
3. Reikaling leidim ar leidimus sutarties alis privalo gauti laiku. Jai tenka visos su
privalom leidim gavimu susijusios ilaidos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties alis
taip pat privalo nedelsdama praneti kitai aliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad
atsisakyta j iduoti.
6.203 straipsnis. Leidimo neidavimas
1. Jeigu per nustatyt termin, o kai toks terminas nenustatytas, per proting termin
privalomas leidimas nepaisant alies btin pastang negaunamas, bet ir nra atsisakyta j iduoti,
tai abi sutarties alys turi teis nutraukti sutart.
2. Jeigu privalomas leidimas susijs tik su kai kuriomis sutarties slygomis, tai io
straipsnio 1 dalis netaikoma, kai protinga palikti galioti sutarties slygas.
3. Atsisakymas iduoti sutarties galiojimui takos turint leidim daro sutart negaliojani.
Kai atsisakymas iduoti leidim daro negaliojanias tik kai kurias sutarties slygas, likusios
slygos galioja, jeigu sutartis bt sudaryta ir be negaliojani slyg.
6.204 straipsnis. Sutartini sipareigojim vykdymas pasikeitus aplinkybms
1. Jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau negu kitai aliai, i alis privalo
vykdyti sutart atsivelgiant kitose io straipsnio dalyse nustatyt tvark.
2. Sutarties vykdymo suvarymu laikomos aplinkybs, kurios i esms pakeiia sutartini
prievoli pusiausvyr, t. y. arba i esms padidja vykdymo kaina, arba i esms sumaja
gaunamas vykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybs atsiranda arba nukentjusiai aliai tampa inomos po sutarties sudarymo;
2) t aplinkybi nukentjusi alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti;
3) t aplinkybi nukentjusi alis negali kontroliuoti;
4) nukentjusi alis nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.
3. Kai sutarties vykdymas sudtingesnis, nukentjusi sutarties alis turi teis kreiptis kit
al praydama sutart pakeisti. is praymas turi bti pagrstas ir pareiktas tuoj pat po sutarties
vykdymo suvarymo. Kreipimasis dl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentjusiai aliai
teiss sustabdyti sutarties vykdym. Jeigu per proting termin alys nesutaria dl sutarties
pakeitimo, tai abi turi teis kreiptis teism. Teismas gali:
1) nutraukti sutart ir nustatyti sutarties nutraukimo dat bei slygas;
2) pakeisti sutarties slygas, kad bt atkurta ali sutartini prievoli pusiausvyra.
257
XVII SKYRIUS
SUTARI NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
6.205 straipsnis. Sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas
Sutarties nevykdymu laikomos bet kokios i sutarties atsiradusios prievols nevykdymas,
skaitant netinkam vykdym ir vykdymo termino praleidim.
6.206 straipsnis. Kitos alies veiksmai
Viena alis negali remtis kitos alies nevykdymu tiek, kiek sutartis buvo nevykdyta dl
jos paios veiksm ar neveikimo arba kitokio vykio, kurio rizika jai paiai ir tenka.
6.207 straipsnis. Sutarties vykdymo sustabdymas
1. Jeigu alys turi vykdyti sutart tuo paiu metu, tai bet kuri i j turi teis sustabdyti
sutarties vykdym tol, kol kita alis neprads jos vykdyti.
2. Kai alys savo prievoles turi vykdyti viena paskui kit, tai turinti sutart vykdyti vliau
alis gali sustabdyti vykdym tol, kol kita alis nevykdo savo prievoli.
3. alys io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir siningai.
6.208 straipsnis. vykdymo trkum paalinimas
1. Sutart paeidusi alis turi teis savo sskaita paalinti vykdymo trkumus, jeigu:
1) ji be nepateisinamo udelsimo pranea kitai aliai apie vykdymo trkum paalinimo
bd ir laik;
2) nukentjusi alis neturi teisto intereso atsisakyti, kad vykdymo trkumai bt
paalinti;
3) vykdymo trkumai paalinami nedelsiant;
4) vykdymo trkum paalinim pateisina konkreios aplinkybs.
2. Kitos alies pareikimas apie sutarties nutraukim nepanaikina teiss paalinti
vykdymo trkumus.
3. Tinkam praneim apie pasilym paalinti vykdymo trkumus gavusi alis negali
gyvendinti savo teisi, kurios nesuderinamos su sutarties vykdymu, tol, kol nepasibaigs
vykdymo trkumams paalinti nustatytas terminas.
4. alis gali sustabdyti savo prievoli vykdym tol, kol kita alis paalina vykdymo
trkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.
5. alis privalo bendradarbiauti su vykdymo trkumus alinania alimi vis trkum
alinimo laikotarp.
6.209 straipsnis. Papildomas terminas sutariai vykdyti
1. Jeigu sutartis nevykdyta, nukentjusi alis gali ratu nustatyti proting papildom
termin sutariai vykdyti ir praneti apie tai kitai aliai.
2. Nustaiusi papildom termin sutariai vykdyti, nukentjusi alis gali iam terminui
sustabdyti savo prievoli vykdym ir pareikalauti atlyginti nuostolius, taiau ji negali taikyti kit
gynimosi bd. Jeigu nukentjusi alis gauna kitos alies praneim apie tai, jog pastaroji sutarties
nevykdys ir per papildom termin, arba pasibaigus iam terminui sutartis nevykdoma, tai
nukentjusi alis gali taikyti kitus savo teisi gynimo bdus.
3. Jeigu termino praleidimas nra esminis sutarties paeidimas ir nukentjusi alis nustat
proting papildom termin, tai pasibaigus iam terminui ji gali sutart nutraukti. Jeigu papildomas
terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi bti atitinkamai pailgintas. Nukentjusi alis
savo praneime dl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienaalikai nutraukta, jeigu
kita alis jos nevykdys per nustatyt papildom termin.
4. io straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu nevykdyta prievol sudaro nedidel sutarties
nevykdiusios alies sutartini prievoli dal.
6.210 straipsnis. Palkanos
258
1. Termin vykdyti pinigin prievol praleids skolininkas privalo mokti penki procent
dydio metines palkanas u sum, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu statymai ar sutartis
nenustato kitokio palkan dydio.
2. Kai abi sutarties alys yra verslininkai ar privats juridiniai asmenys, tai u termino
praleidim mokamos ei procent dydio metins palkanos, jeigu statymai ar sutartis
nenustato kitokio palkan dydio.
6.211 straipsnis. Atsakomyb naikinanios slygos
Sutarties slygos, kurios panaikina ar apriboja alies atsakomyb u sutarties nevykdym
arba leidia j vykdyti tokiu bdu, kuris i esms skiriasi nuo to, kurio protingai tikjosi kita alis,
negalioja, jeigu tokios slygos atsivelgiant sutarties prigimt bei kitas aplinkybes yra
nesiningos.
6.212 straipsnis. Nenugalima jga (force majeure)
1. alis atleidiama nuo atsakomybs u sutarties nevykdym, jeigu ji rodo, kad sutartis
nevykdyta dl aplinkybi, kuri ji negaljo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo
metu, ir kad negaljo ukirsti kelio i aplinkybi ar j pasekmi atsiradimui. Nenugalima jga
(force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nra reikaling prievolei vykdyti preki, sutarties alis
neturi reikiam finansini itekli arba skolininko kontrahentai paeidia savo prievoles.
2. Jeigu aplinkyb, dl kurios nemanoma sutarties vykdyti, laikina, tai alis atleidiama
nuo atsakomybs tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsivelgiant tos aplinkybs tak
sutarties vykdymui.
3. Sutarties nevykdiusi alis privalo praneti kitai aliai apie io straipsnio 1 dalyje
nurodytos aplinkybs atsiradim bei jos tak sutarties vykdymui. Jeigu io praneimo kita alis
negauna per proting laik po to, kai sutarties nevykdiusi alis suinojo ar turjo suinoti apie t
aplinkyb, tai pastaroji alis privalo atlyginti dl praneimo negavimo atsiradusius nuostolius.
4. io straipsnio nuostatos neatima i kitos alies teiss nutraukti sutart arba sustabdyti jos
vykdym, arba reikalauti sumokti palkanas.
6.213 straipsnis. Reikalavimas vykdyti sutart
1. Jeigu alis nevykdo savo pinigins prievols, kita alis turi teis reikalauti, kad prievol
bt vykdyta natra.
2. Jeigu alis nevykdo nepinigins prievols, kita alis gali reikalauti vykdyti prievol
natra, iskyrus atvejus, kai:
1) sutartin prievol vykdyti natra nemanoma teisikai arba faktikai;
2) sutartins prievols vykdymas natra labai komplikuot skolininko padt arba
brangiai kainuot;
3) turinti teis gauti vykdym sutarties alis gali protingai gauti vykdym i kito altinio;
4) turinti teis gauti vykdym sutarties alis nereikalauja vykdyti prievols per proting
termin po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie sutarties nevykdym;
5) nevykdyta prievol yra iimtinai asmeninio pobdio.
6.214 straipsnis. Netinkamo vykdymo itaisymas arba pakeitimas
Teis gauti vykdym aprpia teis reikalauti itaisyti ar pakeisti vykdym arba kitokiu
bdu paalinti vykdymo trkumus atsivelgiant io kodekso 6.208 straipsnio taisykles.
6.215 straipsnis. Bauda u pareigojimo vykdyti sutartin prievol natra
nevykdym
1. Jeigu skolininkas nevykdo teismo sprendimo, pareigojanio vykdyti sutartin prievol
natra, teismas skiria skolininkui baud.
2. Baudos dyd teismas nustato atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Bauda gali
bti nurodyta konkreia pinig suma arba nustatyta procentais u kiekvien praleist dien.
3. Bauda iiekoma kreditoriaus naudai. Baudos iiekojimas neatleidia skolininko nuo
pareigos atlyginti nuostolius.
6.216 straipsnis. Gynimo bd pakeitimas
259
Jeigu skolininkas nevykdo nepinigins sutartins prievols natra per nustatyt termin
arba kreditorius neturi teiss reikalauti vykdyti prievol natra, tai kreditorius gali reikalauti
taikyti kitus teisi gynimo bdus.
XVIII SKYRIUS
SUTARI PABAIGA
6.217 straipsnis. Sutarties nutraukimas
1. alis gali nutraukti sutart, jeigu kita alis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai
yra esminis sutarties paeidimas.
2. Nustatant, ar sutarties paeidimas yra esminis, ar ne, turi bti atsivelgiama tai:
1) ar nukentjusi alis i esms negauna to, ko tikjosi i sutarties, iskyrus atvejus, kai
kita alis nenumat ir negaljo protingai numatyti tokio rezultato;
2) ar pagal sutarties esm grietas prievols slyg laikymasis turi esmins reikms;
3) ar prievol nevykdyta tyia ar dl didelio neatsargumo;
4) ar nevykdymas duoda pagrind nukentjusiai aliai nesitikti, kad sutartis bus vykdyta
ateityje;
5) ar sutarties nevykdiusi alis, kuri rengsi vykdyti ar vykd sutart, patirt labai
dideli nuostoli, jeigu sutartis bt nutraukta.
3. Kai sutarties vykdymo terminas praleistas, nukentjusi alis gali nutraukti sutart, jeigu
kita alis nevykdo sutarties per papildomai nustatyt termin.
4. Kitais iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutart galima nutraukti tik teismo
tvarka pagal suinteresuotos alies iekin.
5. Vienaalikai sutartis gali bti nutraukta joje numatytais atvejais.
6.218 straipsnis. Praneimas apie sutarties nutraukim
1. io kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentjusi alis gali sutart
nutraukti vienaalikai, nesikreipdama teism. Apie sutarties nutraukim privaloma i anksto
praneti kitai aliai per sutartyje nustatyt termin, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas,
prie trisdeimt dien.
2. Kai sutart i esms paeidusi alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiliusi j vykdyti,
taiau is pasilymas buvo pareiktas pavluotai arba dl kit prieasi neatitinka sutarties
reikalavim, nukentjusi alis praranda teis vienaalikai nutraukti sutart, jeigu ji per proting
termin nepranea kitai aliai apie sutarties nutraukim po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie
pasilym vykdyti sutart, arba toks pasilymas neatitinka tinkamo sutarties vykdymo.
6.219 straipsnis. I anksto numatomas sutarties nevykdymas
alis gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei
aplinkybi ji gali numanyti, kad kita alis paeis sutart i esms.
6.220 straipsnis. Patvirtinimas apie tinkam vykdym
1. alis, kuri atsivelgdama aplinkybes tikisi, kad kita alis gali i esms paeisti sutart,
turi teis i pastarosios alies pareikalauti patvirtinti, kad i sutart vykdys tinkamai. alis gali
sustabdyti savo sutartini prievoli vykdym tol, kol kita sutarties alis patvirtina, kad ji sutart
tikrai vykdys tinkamai.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodyto patvirtinimo alis negauna per proting termin, ji
gali sutart nutraukti.
6.221 straipsnis. Sutarties nutraukimo teisins pasekms
1. Sutarties nutraukimas atleidia abi alis nuo sutarties vykdymo.
2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teiss reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl
sutarties nevykdymo, bei netesybas.
3. Sutarties nutraukimas neturi takos gin nagrinjimo tvark nustatani sutarties
slyg ir kit sutarties slyg galiojimui, jeigu ios slygos pagal savo esm lieka galioti ir po
sutarties nutraukimo.
260
6.222 straipsnis. Restitucija

1. Kai sutartis nutraukta, alis gali reikalauti grinti jai visk, k ji yra perdavusi kitai
aliai vykdydama sutart, jeigu ji tuo pat metu grina kitai aliai visa tai, k buvo i pastarosios
gavusi. Kai grinimas natra nemanomas ar alims nepriimtinas dl sutarties dalyko pasikeitimo,
atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vert pinigais, jeigu toks atlyginimas neprietarauja
protingumo, siningumo ir teisingumo kriterijams.
2. Jeigu sutarties vykdymas yra tstinis ir dalus, tai galima reikalauti grinti tik tai, kas
buvo gauta po sutarties nutraukimo.
3. Restitucija neturi takos sining treij asmen teisms ir pareigoms, iskyrus io
kodekso nustatytas iimtis.
6.223 straipsnis. Sutarties pakeitimas
1. Sutartis gali bti pakeista ali susitarimu.
2. Vienos i ali reikalavimu sutartis gali bti pakeista teismo sprendimu, jeigu:
1) kita sutarties alis i esms paeid sutart;
2) kitais sutarties ar statym nustatytais atvejais.
3. Iekin dl sutarties pakeitimo galima pareikti tik po to, kai kita alis atsisako pakeisti
sutart ar per trisdeimt dien i jos negautas atsakymas pasilym pakeisti sutart, jeigu sutartis
ar statymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
4. alis visikai ar i dalies atsisakyti vykdyti sutart gali tik statym ar sutarties
6.224 straipsnis. Sutarties negaliojimas
Sutartis gali bti pripainta negaliojania io kodekso pirmosios knygos numatytais
sandori negaliojimo pagrindais, taip pat kitais statym nustatytais pagrindais.
6.225 straipsnis. Absoliutus ir santykinis sutarties negaliojimas
1. Sutartis yra absoliuiai negaliojanti (niekin sutartis), jeigu j sudarant buvo paeisti
pagrindiniai sutari teiss principai ir dl to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai.
2. Absoliuiai negaliojanios (niekins) sutarties alys negali vliau patvirtinti.
3. Sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginijama sutartis), jeigu j sudarant viena alis
veik siningai ir pripainti sutart negaliojania btina tik dl to, kad bt apginti siningos
alies privats interesai.
4. Santykinai negaliojani (nuginijam) sutart alys (alis) gali patvirtinti, jeigu toks
patvirtinimas yra aikiai pareikiamas.
6.226 straipsnis. Dalinis sutarties negaliojimas
1. Vienos i sutarties slyg negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus
atvejus, kuriais alys be tos slygos nebt sudariusios sutarties.
2. Daugiaals sutarties atveju, kai du ar daugiau asmen turi vykdyti prievol, sutarties
negaliojimas vienam i i asmen nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kai to
asmens dalyvavimas buvo btinas tai sutariai sudaryti.
6.227 straipsnis. Teis pareikti iekin dl sutarties negaliojimo
1. Teis pareikti iekin dl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kuri
teises ar teistus interesus tokia sutartis paeid.
2. Absoliutaus sutarties negaliojimo fakt ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas
ex officio (savo iniciatyva).
3. Teis pareikti iekin dl santykinio sutarties negaliojimo turi sininga sutarties alis,
kuri nukentjo dl sutarties sudarymo, arba treiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar
asmuo, kurio teises arba teistus interesus ta sutartis paeid.
6.228 straipsnis. Esmin ali nelygyb
1. alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu
sutartis ar atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum. Be kit aplinkybi,
iais atvejais turi bti atsivelgiama ir tai, jog viena alis nesiningai pasinaudojo tuo, kad kita
261
alis nuo jos priklauso, turi ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna,
neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi deryb patirties, taip pat atsivelgiant
sutarties prigimt ir tiksl.
2. Teis atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos io straipsnio 1 dalyje numatytais
pagrindais turinios alies praymu teismas turi teis inagrinti sutart ar atskir jos slyg ir jas
atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos slyga atitikt siningumo ir protingus siningos
verslo praktikos reikalavimus.
3. Teismas gali pakeisti sutart ar atskiras jos slygas ir alies, gavusios praneim apie
sutarties atsisakym, praymu, jeigu i alis po praneimo gavimo nedelsdama apie savo praym
teismui prane kitai aliai ir pastaroji sutarties dar neatsisak.
Papildyta skyriumi:
XVIII1 SKYRIUS
VARTOJIMO SUTARTYS
6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos svokos
1. Vartojimo sutartimi verslininkas sipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybs teise
arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas sipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokti
j kain.
2. Vartotojas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais
tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
3. Verslininkas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar j padalinys,
savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis,
skaitant asmenis, veikianius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bti laikomas
verslininku neatsivelgiant jo dalyvi teisin form.
4. iame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, iskyrus daiktus, kurie
yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas
statym nustatytas iimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtins dujos taip pat laikomi prekmis,
jeigu parduodamas j ribotas tris arba nustatytas kiekis. io kodekso 6.2284 straipsnio tikslais
preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat ilumos ir elektros energija, vanduo, gamtins
dujos.
6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotoj teisi ar jas apriboti. Vartotoj
teisi apsauga
1. Vartotojai negali atsisakyti iame kodekse jiems nustatyt teisi. Vartojimo sutari
slygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja iame kodekse nustatytas vartotoj
teises, negalioja.
2. Kai verslininkas paeidia vartotojo teises, vartotojas turi teis statym nustatyta tvarka
kreiptis dl paeist jo teisi gynimo vartotoj teisi apsaugos institucijas ar teism.
3. Vartotoj teisi apsaugos institucijas ir vartotoj teisi gynimo tvark nustato statymai.
4. Verslininkui draudiama vykdyti vartotojams nesining komercin veikl.
Nesiningos komercins veiklos ris ir atvejus nustato statymai.
6.2283 straipsnis. Vartojimo sutartis reglamentuojani norm taikymas
1. io skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, iskyrus iame straipsnyje
nustatytas iimtis.
2. io skyriaus, iskyrus 6.2284 straipsn, nuostatos netaikomos ioms sutartims:
1) notarins formos sutartims;
2) sutartims dl socialini paslaug;
3) sutartims dl sveikatos prieiros paslaug;
4) sutartims dl finansini paslaug;
5) statybos rangos sutartims dl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos;
6) gyvenamosios patalpos nuomos sutartims;
262
7) pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba

keitimosi sutartims (io kodekso 6.369, 6.370 straipsniai);
8) turizmo paslaug teikimo sutartims (io kodekso 6.7476.755 straipsniai);
9) sutartims dl dano ir reguliaraus maisto produkt, grim ar kit preki, skirt
einamajam vartojimui nam kyje, tiekimo vartotojui;
10) sutartims, sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos
patalpose;
11) sutartims, sudarytoms su ryi paslaug teikjais naudojantis taksofonais arba kitais
vieaisiais mokamaisiais telefonais dl j naudojimo, ir sutartims, sudarytoms dl vartotojo
vienkartinio pasinaudojimo telefono, interneto ar fakso ryiu;
12) sutartims dl azartini loim, loterijos ar kitoki aidim, grindiam rizika ar
atsitiktinumu;
13) sutartims dl keleivi veimo, iskyrus io kodekso 6.2285 straipsnio 3 dal ir 6.2288
straipsnio 3 dal.
3. io skyriaus normos, reglamentuojanios vartotoj teisi apsaug, taip pat taikomos
iais atvejais:
1) kai fizinis asmuo sudaro sutart dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo
tikslais, taiau, atsivelgiant visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja;
2) kai fizinis asmuo faktikai naudojasi preke ar faktikai gauna paslaug vartojimo
tikslais ir u j sumoka, nors sutart su verslininku sudar fiziniam asmeniui atstovaujantis vieasis
juridinis asmuo.
6.2284 straipsnis. Vartojimo sutari nesiningos slygos
1. Vartotojas turi teis teismo tvarka reikalauti pripainti negaliojaniomis vartojimo
sutarties nesiningas slygas.
2. Nesiningomis laikomos vartojimo sutari slygos, kurios ali nebuvo individualiai
aptartos ir kuriomis dl siningumo reikalavimo paeidimo i esms paeidiama ali teisi ir
pareig pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesiningos yra sutarties slygos,
kuriomis:
1) panaikinama arba apribojama verslininko civilin atsakomyb u al, padaryt dl
vartotojo gyvybs atmimo, sveikatos sualojimo, ar u al, padaryt vartotojo turtui;
2) netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teiss verslininko ar kitos alies
atvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visikai ar i dalies nevykdo ar netinkamai vykdo bet kokius
sutartyje numatytus sipareigojimus;
3) numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties slygas, o verslininko pareiga
vykdyti i sutart priklauso nuo kit slyg, kuri vykdymas priklauso tik nuo verslininko valios;
4) verslininkui suteikiama teis negrinti vartotojui i io gaut sum, kai vartotojas
nusprendia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatoma vartotojo teis gauti i
verslininko tokio pat dydio sumas, kai verslininkas vienaalikai nutraukia sutart;
5) nustatoma neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb u sutarties nevykdym
ar netinkam vykdym;
6) verslininkui suteikiama teis vienaalikai nutraukti sutart ar bet kada savo nuoira jos
atsisakyti, o vartotojui i teis nesuteikiama arba verslininkui suteikiama teis negrinti i
vartotojo iki sutarties vykdymo gaut sum, kai verslininkas vienaalikai nutraukia sutart ar jos
atsisako;
7) verslininkui suteikiama teis be pakankamo pagrindo vienaalikai nutraukti
neterminuot sutart, apie numatom sutarties nutraukim i anksto tinkamai nespjus vartotojo;
8) verslininkui suteikiama teis vienaalikai automatikai pratsti terminuot sutart arba
numatomas neprotingai trumpas laikas, per kur vartotojas turi pareikti savo nuomon dl
sutarties pratsimo, arba kad apie savo sutikim ar nesutikim pratsti sutart vartotojas turi
praneti neprotingai anksti;
9) vartotojas pareigojamas vykdyti sutarties slygas, su kuriomis jis neturjo realios
galimybs susipainti iki sutarties sudarymo;
10) verslininkui suteikiama teis vienaalikai be sutartyje numatyto ar pakankamo
pagrindo keisti sutarties slygas;
263
11) verslininkui suteikiama teis be pakankamo pagrindo vienaalikai pakeisti bet kokias
preki ar paslaug savybes;
12) verslininkui suteikiama teis preki perdavimo ar paslaug teikimo metu vienaalikai
nustatyti j kainas arba teis vienaalikai padidinti kain be vartotojo teiss atsisakyti sutarties,
jeigu galutin kaina yra didesn u sutartyje nustatytj. i nuostata netaikoma sutartims dl
vertybini popieri, kit finansini dokument, taip pat dl daikt perleidimo ir paslaug teikimo,
kai kaina yra susijusi su bir kurs ar indeks svyravimais ir jos nekontroliuoja verslininkas, ir
usienio valiutos, kelions eki ar usienio valiuta ireikt tarptautini pato perlaid pirkimo
pardavimo sutartims;
13) verslininkui suteikiama teis vienaalikai sprsti, ar pateiktos preks arba suteiktos
paslaugos atitinka sutarties reikalavimus;
14) verslininkui suteikiama iimtin teis aikinti sutart;
15) ribojama verslininko pareiga vykdyti jo atstov prisiimtus sipareigojimus arba
nustatoma, kad i pareiga priklauso nuo tam tikr slyg;
16) vartotojas pareigojamas vykdyti visus sipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju,
kai is nevykdo savj arba nevisikai juos vykdo;
17) verslininkui suteikiama teis be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles,
atsirandanias i sutarties, kai tai gali sumainti vartotojui teikiamas garantijas;
18) panaikinama arba suvaroma vartotojo teis pareikti iekin ar pasinaudoti kitais
paeist teisi gynimo bdais (nustatomas iimtinis teritorinis teismingumas sprsti gin
verslininko buveins vietos teismui, reikalaujama perduoti sprsti ginus tik arbitraui,
apribojamas rodym panaudojimas, rodinjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.).
3. Teismas gali pripainti nesiningomis ir kitokias vartojimo sutarties slygas, jeigu jos
atitinka io straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga rodyti, kad io straipsnio 2 dalyje
numatyta sutarties slyga nra nesininga, tenka verslininkui.
4. Pagal io straipsnio 2 dal individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties
slygos, kuri parengimui negaljo daryti takos vartotojas, ypa jeigu tos slygos nustatytos i
anksto verslininko parengtoje standartinje sutartyje. Jeigu i anksto parengtoje standartinje
sutartyje tam tikros slygos buvo aptartos individualiai, io straipsnio taisykls taikomos kitoms
tos sutarties slygoms. Pareiga rodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties slyga buvo aptarta
individualiai, tenka verslininkui.
5. Ar vartojimo sutarties slyga nesininga, turi bti vertinama atsivelgiant sutartyje
nurodyt preki ar paslaug prigimt ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui
turjusias takos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso,
slygas.
6. Bet kuri vartojimo sutarties raytin slyga turi bti ireikta aikiai ir suprantamai. io
reikalavimo neatitinkanios slygos laikomos nesiningomis. Kai kyla abejoni dl vartojimo
sutarties slyg turinio, sutarties slygos turi bti aikinamos vartotoj naudai. i taisykl
netaikoma kolektyvinio vartotoj interes gynimo atvejais, kai siekiama parengtas standartines
sutari slygas udrausti toliau naudoti.
7. Vartojimo sutarties dalyk apibdinanios slygos, taip pat su parduotos preks ar
suteiktos paslaugos ir j kainos atitikimu susijusios slygos neturi bti vertinamos nesiningumo
poiriu, jeigu jos ireiktos aikiai ir suprantamai.
8. Kai teismas sutarties slyg (slygas) pripasta nesininga (nesiningomis), i slyga
(ios slygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties slygos alims lieka
privalomos, jeigu toliau vykdyti sutart galima panaikinus nesiningas slygas.
9. Byl nagrinjantis teismas turi pareig vartojimo sutari slyg atitikt nesiningumo
kriterijams vertinti ex officio.
10. Vartotoj teises ginanios institucijos turi teis statym nustatyta tvarka kontroliuoti
vartojimo sutari standartines slygas ir ginyti vartojimo sutari nesiningas slygas.
6.2285 straipsnis. Kaina ir kiti mokjimai
1. Vartotojas privalo sumokti verslininkui u prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar
pagal j nustatyt kain, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar statymuose.
264
2. Kai vartojimo sutartyje numatytas iankstinis kainos sumokjimas, bet vartotojas per
sutartyje nustatyt termin kainos nesumoka, laikoma, kad vartotojas atsisak sutarties, jeigu
sutartyje nenumatyta ko kita.
3. Prie sudarydamas vartojimo sutart, verslininkas turi gauti aik vartotojo sutikim dl
kiekvieno papildomo mokesio, numatyto prie kainos. Jeigu verslininkas negavo aikaus vartotojo
sutikimo, bet numan j i iankstini teigini, su kuriais vartotojas, nordamas ivengti papildom
mokesi, turjo nesutikti, vartotojas turi teis tokius mokesius susigrinti.
4. Vartojimo sutarties sudarymo ilaidos tenka vartotojui tik tuo atveju, kai sutarties
sudarymo metu verslininkas jas atskirai aptar su vartotoju ir gavo jo aik sutikim dl i ilaid
apmokjimo.
5. Verslininkas, suteikiantis vartotojui galimyb susisiekti su juo dl sudarytos sutarties
naudojantis telefono ryio paslaugomis, negali naudoti telefono ryio numerio, kuriuo skambinant
bt taikoma didesn telefono ryio paslaug kaina, negu nustatyta vartotojo ir telefono ryio
paslaug teikjo sutartyje. Verslininkas, paeids i pareig, turi atlyginti dl to vartotojo patirtas
ilaidas.
6.2286 straipsnis. Bendrieji vartotoj teiss informacij reikalavimai
1. Prie sudarydamas vartojimo sutart, kuri nra nuotolin ar ne prekybos patalpose
sudaroma sutartis, verslininkas privalo aikiai ir suprantamai suteikti vartotojui btin, teising,
isami ir neklaidinani informacij. Informacija vartotojui turi bti suteikta valstybine kalba.
Verslininkas enklindamas prekes ar kitokiu bdu privalo vartotojui suteikti i informacij, jeigu
ji nra akivaizdi i konteksto:
1) preks ar paslaugos pagrindins savybs (atsivelgiant informavimo priemones ir
prek ar paslaug);
2) duomenys apie verslinink (vardas ir pavard ar pavadinimas, buveins adresas,
telefono ryio numeris);
3) bendra preki ar paslaug kaina, kuri skaiiuoti mokesiai, arba kai dl preki arba
paslaug pobdio kaina pagrstai negali bti i anksto apskaiiuota, metodas, pagal kur i kaina
apskaiiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos veimo, pristatymo ir pato ilaidos, arba kai
ios papildomos ilaidos dl pagrst prieasi negali bti i anksto apskaiiuotos, informacija
apie tai, kad gali tekti jas apmokti;
4) jeigu reikalinga, apmokjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, preki pristatymo
ar paslaug suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotoj skund nagrinjimo tvarka;
5) garantija pagal statym, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir
kokybs garantijos (komercins garantijos) slygos, jeigu reikalinga;
6) jeigu reikalinga, sutarties trukm, o kai sutartis neterminuota ar pratsiama
automatikai, sutarties nutraukimo slygos.
2. statymuose ir Mamenins prekybos taisyklse gali bti nustatyta reikalavim dl
papildomos informacijos, kuri btina suteikti vartotojams prie sudarant vartojimo sutartis dl
tam tikr ri preki ar paslaug, teikimo.
3. is straipsnis netaikomas smulkioms buitinms sutartims, kurios vykdomos i karto po
j sudarymo.
4. Pareiga rodyti, kad informacija pagal straipsn yra suteikta vartotojui, tenka
verslininkui.
5. Verslininkas, nevykds arba netinkamai vykds pareig suteikti informacij vartotojui,
turi atlyginti dl to vartotojo patirtus nuostolius.
6.2287 straipsnis. Vartotoj teis informacij, kai sudaromos nuotolins sutartys ir
ne prekybos patalpose sudaromos sutartys
1. Prie sudarydamas nuotolin sutart ar ne prekybos patalpose sudarom sutart,
verslininkas privalo aikiai ir suprantamai suteikti vartotojui i informacij:
1) pagrindins preks ar paslaugos savybs (atsivelgiant informavimo priemones ir
prek ar paslaug);
2) duomenys apie verslinink (vardas ir pavard ar pavadinimas, juridinio asmens teisin
forma);
265
3) verslininko buveins adresas, telefono ryio, fakso numeriai ir, jei turi, elektroninio
pato adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, adresas, kuriuo vartotojas gali
pateikti skundus, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslinink, kurio vardu veikiama (vardas ir
pavard ar pavadinimas, buveins adresas);
4) bendra preki ar paslaug kaina, kuri skaiiuoti mokesiai, arba kai dl preki arba
paslaug pobdio kaina pagrstai negali bti i anksto apskaiiuota, metodas, pagal kur i kaina
apskaiiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos veimo, pristatymo, pato ir kitos ilaidos,
arba kai ios papildomos ilaidos dl pagrst prieasi negali bti i anksto apskaiiuotos,
informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis,
kurioje numatytas periodini mok mokjimas, bendr kain sudaro visos tam tikro sskaitos
pateikimo laikotarpio ilaidos. Jeigu pagal sutart turi bti mokamas fiksuotas mokestis, bendra
kaina taip pat reikia visas mnesio ilaidas. Jeigu visos ilaidos negali bti i anksto pagrstai
apskaiiuotos, turi bti nurodytas metodas, pagal kur apskaiiuojama kaina;
5) naudojimosi ryio priemonmis sudarant sutart ilaidos, jeigu jos apskaiiuojamos ne
pagal bazinius (prastus) dydius;
6) apmokjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, preki pristatymo ar paslaug
suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotoj skund nagrinjimo tvarka;
7) teis atsisakyti sutarties: ios teiss gyvendinimo slygos, terminas ir tvarka pagal io
kodekso 6.22810 straipsn, taip pat pavyzdin sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad
vartotojas neturi teiss atsisakyti sutarties pagal io kodekso 6.22810 straipsn, arba, jei reikalinga,
aplinkybs, kuriomis vartotojas praranda teis atsisakyti sutarties;
8) jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisaks sutarties, turi padengti preki
grinimo ilaidas, o nuotolini sutari atvejais preki grinimo ilaidas, jei preks dl savo
pobdio paprastai negali bti grintos patu;
9) informacija, kad vartotojas, atsisaks sutarties pagal io kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar
10 dal, turi sumokti verslininkui pagrstas ilaidas pagal io kodekso 6.22811 straipsnio 9 dal;
10) preks garantija pagal statym;
11) jeigu reikalinga, vartotoj aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties
sudarymo ir kokybs garantija (komercin garantija) bei j slygos;
12) jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo
galima susipainti;
13) jeigu reikalinga, sutarties trukm, o kai sutartis neterminuota ar pratsiama
automatikai, sutarties nutraukimo slygos;
14) jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukm;
15) jeigu reikalinga, ustatai ar kitos finansins garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar
sumokti verslininko reikalavimu, ir j taikymo slygos;
16) jeigu reikalinga, galimyb pateikti skund ar reikalauti alos atlyginimo ne teismo
tvarka ir pasinaudojimo ja slygos.
2. io straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali bti vartotojui
suteikta pateikiant upildyt pavyzdin informacijos apie sutarties atsisakym form. i form
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija. Jeigu verslininkas pateik
vartotojui tinkamai upildyt pavyzdin informacijos apie sutarties atsisakym form, laikoma,
kad verslininkas tinkamai vykd io straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytus informacijos
teikimo reikalavimus.
3. io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolins sutarties ar ne
prekybos patalpose sudarytos sutarties dalis. i informacija gali bti keiiama tik sutarties ali
aikiu susitarimu.
4. Jeigu verslininkas tinkamai nevykd reikalavimo suteikti vartotojui io straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodyt informacij apie papildomus mokesius ar kitas ilaidas arba io
straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyt informacij apie preki grinimo ilaidas, vartotojas
neprivalo mokti i mokesi ar ilaid.
5. Pareiga rodyti, kad pagal straipsn informacija yra suteikta vartotojui, tenka
verslininkui.
6. Kituose statymuose gali bti nustatyta papildom informacijos teikimo reikalavim
atskir ri nuotolinms sutartims ar ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
266
6.2288 straipsnis. Nuotolins sutartys

1. Nuotolin sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuot
nuotolinio pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sistem, verslininkui ir vartotojui fizikai
nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik
ryio priemones.
2. Sudarydamas nuotolin sutart, verslininkas privalo suteikti vartotojui io kodekso
6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyt informacij aikia ir suprantama kalba arba sudaryti slygas
vartotojui tinkamai susipainti su ta informacija, atsivelgdamas naudojamas ryio priemones.
Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi bti skaitoma.
3. Jeigu pagal elektroninmis priemonmis sudarom nuotolin sutart vartotojas turi
prievol sumokti, verslininkas aikiai, pastebimu bdu ir prie pat vartotojo usakymo pateikim
privalo supaindinti vartotoj su io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose
nurodyta informacija. Verslininkas privalo utikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo usakym,
aikiai patvirtint, kad po usakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievol sumokti. Jeigu
pateikiant usakym reikia paspausti mygtuk ar naudoti panai funkcij, mygtukas ar panai
funkcija turi bti paymti taip, kad bt lengvai skaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik odiai
usakymas su prievole sumokti ar panai nedviprasmika formuluot, nurodanti, kad pateikus
usakym vartotojui atsiranda prievol sumokti verslininkui. Jeigu verslininkas paeidia
reikalavim, i nuotolins sutarties vartotojui mokjimo prievol neatsiranda.
4. Jeigu nuotolin sutartis sudaroma ryio priemonmis, kurias naudojant nra pakankamai
vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prie sutarties sudarym privalo iomis
priemonmis pateikti bent io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodyt
informacij. Kit io kodekso 6.228 7 straipsnio 1 dalyje nurodyt informacij verslininkas privalo
pateikti vartotojui, kaip nustatyta io straipsnio 2 dalyje.
5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolin sutart,
pokalbio su vartotoju pradioje privalo atskleisti savo tapatyb (vard ir pavard ar pavadinim) ir,
jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatyb (vard ir pavard ar pavadinim) ir
nurodyti komercin io pokalbio tiksl. Jeigu iuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolin
sutart, verslininkas privalo patvirtinti pasilym vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolin
sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirao pasilym arba isiunia verslininkui savo
raytin sutikim.
6. Per proting termin nuo nuotolins sutarties sudarymo ir ne vliau kaip pristatydamas
prekes arba prie praddamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos
sutarties patvirtinim patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa io kodekso
6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, iskyrus informacij, kuri verslininkas pateik
vartotojui patvariojoje laikmenoje prie sudarydamas nuotolin sutart.
7. statymuose gali bti nustatyta ir kit vartojimo sutari sudarymo elektroninmis
priemonmis reikalavim.
8. Kituose statymuose negali bti nustatyta joki papildom informacijos pateikimo iki
sutarties sudarymo reikalavim, taikom nuotolinms sutartims.
6.2289 straipsnis. Ne prekybos patalpose sudarytos sutartys

1. Ne prekybos patalpose sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti
vien i i slyg:
1) sudaryta verslininkui ir vartotojui fizikai esant kartu vienoje vietoje, kuri nra
verslininko prekybos patalpos;
2) kuri pasilo sudaryti vartotojas ir yra ios dalies 1 punkte nurodytos slygos;
3) sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis ryio priemonmis i karto po
to, kai verslininkas vartotoj kreipsi asmenikai ir tiesiogiai jiems fizikai esant kartu vienoje
vietoje, kuri nra verslininko prekybos patalpos;
4) sudaryta per verslininko organizuot ekskursij, skirt reklamuoti ir parduoti prekes ar
paslaugas vartotojui.
267
2. Prekybos patalpomis laikomos nekilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas nuolat

veriasi mamenine prekyba, ir kilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas paprastai veriasi
mamenine prekyba.
3. Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kuri turi sumokti

vartotojas, yra maesn u dvideimt penkis eurus, netaikomi is straipsnis, io kodekso
6.2287 ir 6.22810 straipsniai. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje
numatomas periodini mok mokjimas, atsivelgiama sum, kuri turi sumokti
vartotojas per metus.
TAR pastaba. 6.2289 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po io statymo
sigaliojimo.
4. Ne prekybos patalpose sudarydamas sutart, verslininkas privalo suteikti vartotojui io

kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyt informacij ratu popieriuje arba vartotojo sutikimu
kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi bti skaitoma ir pateikiama aikia ir suprantama
kalba.
5. Verslininkas privalo pateikti vartotojui pasiraytos ne prekybos patalpose sudarytos
sutarties kopij arba ios sutarties patvirtinim ratu popieriuje ar vartotojo sutikimu kitoje
patvariojoje laikmenoje.
6. Kituose statymuose negali bti nustatyta joki papildom informacijos pateikimo iki
sutarties sudarymo reikalavim, taikom ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.
6.22810 straipsnis. Vartotoj teis atsisakyti nuotolins sutarties ir ne prekybos
patalpose sudarytos sutarties
1. Vartotojas turi teis, nenurodydamas prieasties ir nepatirdamas kit, negu nustatyta io
kodekso 6.22811 straipsnyje, ilaid, per keturiolika dien atsisakyti nuotolins sutarties ar ne
prekybos patalpose sudarytos sutarties, iskyrus io straipsnio 2 dalyje numatytas iimtis.
2. Vartotojo teis atsisakyti nuotolins sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos
sutarties netaikoma ioms sutartims:
1) paslaug sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visikai suteiktos, jeigu prie
paslaug teikim buvo gautas vartotojo aikus sutikimas ir pripainimas, kad jis neteks teiss
atsisakyti sutarties, kai verslininkas visikai vykdys sutart;
2) sutartims, pagal kurias parduodam preki ar teikiam paslaug kaina priklauso nuo
finans rinkos svyravim io straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu;
3) sutartims dl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamint preki, kurios nra i
anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsivelgiant vartotojo asmenin pasirinkim ar
nurodym, arba dl preki, kurios yra aikiai pritaikytos vartotojo asmeninms reikmms;
4) sutartims dl greitai gendani preki ar preki, kuri galiojimo laikas yra trumpas;
5) sutartims dl supakuot preki, kurios buvo ipakuotos po pristatymo ir kurios yra
netinkamos grinti dl sveikatos apsaugos ar higienos prieasi;
6) sutartims dl preki, kurios po pristatymo dl savo pobdio neatskiriamai susimaio su
kitais daiktais;
7) sutartims dl alkoholini grim, kuri kaina nustatyta sudarant pirkimopardavimo
sutart ir kurie pristatomi po trisdeimt dien nuo sutarties sudarymo, o tikroji grim vert
priklauso nuo rinkos svyravim;
8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkret praym dl io
atvykimo tam, kad bt atlikti skubaus remonto ar prieiros darbai. Jeigu iuo atveju verslininkas
suteikia daugiau papildom paslaug, negu vartotojas konkreiai nurod, arba parduoda daugiau
papildom preki, negu btina remonto ar prieiros darbams atlikti, toms papildomoms
paslaugoms ar prekms taikoma teis atsisakyti sutarties;
9) sutartims dl supakuot vaizdo ar garso ra arba supakuotos programins rangos,
kurie buvo ipakuoti po pristatymo;
10) sutartims dl laikrai, periodini leidini ar urnal pristatymo, iskyrus sutartis dl
i leidini prenumeratos;
11) sutartims, sudarytoms vieajame aukcione;
268
12) sutartims dl apgyvendinimo, preki veimo, automobili nuomos, vieojo maitinimo

ar laisvalaikio paslaug, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaug teikimo data ar laikotarpis;
13) sutartims dl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo
pradtas vartotojui i anksto aikiai sutikus ir pripainus, kad dl to jis praras teis atsisakyti
sutarties.
3. io straipsnio 1 dalyje nurodytas nuotolins sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos
sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dien:
1) kai sudaroma sutartis dl paslaug arba energijos pirkimopardavimo sutartis, nuo
sutarties sudarymo dienos;
2) kai sudaroma pirkimopardavimo sutartis, nuo tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo
nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna usakyt prek arba:
a) jeigu vartotojas vienu usakymu usak daugiau negu vien prek ir preks pristatomos
atskirai, nuo tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna
paskutin prek;
b) jeigu prek pristatoma skirtingomis partijomis arba dalimis, nuo tos dienos, kuri
vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna paskutin partij ar dal;
c) jeigu sudaroma sutartis dl reguliaraus preki pristatymo per nustatyt laikotarp, nuo
tos dienos, kuri vartotojas ar vartotojo nurodytas asmuo, iskyrus vej, gauna pirmj prek.
4. Jeigu verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties pagal
io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkt, vartotojas turi teis atsisakyti sutarties per 12
mnesi nuo io straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos.
5. Jeigu verslininkas pateikia vartotojui io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkte
nurodyt informacij per 12 mnesi nuo io straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos,
sutarties atsisakymo terminas pasibaigia po keturiolikos dien nuo tos dienos, kuri vartotojas
gauna t informacij.
6. Vartotojas pranea verslininkui apie nuotolins sutarties ar ne prekybos patalpose
sudarytos sutarties atsisakym:
1) pateikdamas tinkamai upildyt pavyzdin sutarties atsisakymo form. i form
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija; arba
2) pateikdamas aik pareikim, kuriame idstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties.
7. Verslininkas gali sudaryti slygas vartotojui elektroninmis priemonmis atsisakyti
nuotolins sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. iuo atveju verslininkas privalo
nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakym.
8. Pareiga rodyti, kad laiksi io straipsnio reikalavim dl sutarties atsisakymo, tenka
vartotojui.
9. Jeigu sudars nuotolin sutart vartotojas nori, kad paslaugos bt pradtos teikti arba
energija pradta tiekti nepasibaigus iame straipsnyje nustatytam nuotolins sutarties atsisakymo
terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti energij tik gavs aik vartotojo praym.
10. Jeigu sudars sutart ne prekybos patalpose vartotojas nori, kad paslaugos bt
pradtos teikti arba energija pradta tiekti nepasibaigus iame straipsnyje nustatytam ne prekybos
patalpose sudarytos sutarties atsisakymo terminui, verslininkas gali teikti paslaugas ar tiekti
energij tik gavs aik vartotojo praym patvariojoje laikmenoje.
6.22811 straipsnis. Sutarties atsisakymo teisins pasekms
1. Vartotojui gyvendinus teis atsisakyti sutarties, pasibaigia ali pareigos vykdyti
nuotolin sutart ar ne prekybos patalpose sudaryt sutart arba sudaryti nuotolin sutart ar sutart
ne prekybos patalpose, jeigu vartotojas buvo pateiks pasilym j sudaryti.
2. Verslininkas nedelsdamas ir ne vliau kaip per keturiolika dien nuo tos dienos, kuri jis
gavo vartotojo praneim apie sutarties atsisakym, turi grinti vartotojui visas io sumoktas
sumas, skaitant vartotojo apmoktas preki pristatymo ilaidas. Grindamas vartotojui visas
sumoktas sumas, verslininkas turi naudoti tok pat mokjimo bd, kok naudojo vartotojas
mokdamas verslininkui, nebent vartotojas aikiai sutiko dl kitokio bdo ir jeigu vartotojas
nepatiria joki kit papildom ilaid.
3. Verslininkas neprivalo grinti vartotojui papildom ilaid, kurios susidar dl to, kad
vartotojas aikiai pasirinko kit negu verslininko pasilytas pigiausias prastinis pristatymo bdas.
269
4. Verslininkas gali negrinti vartotojui jo sumokt sum tol, kol preks negrintos
verslininkui arba kol vartotojas pateikia rodym, kad preks yra isistos verslininkui,
atsivelgiant tai, kas vyksta pirmiau, iskyrus atvejus, kai pagal sutart vartotojui atsisakius
sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.
5. Vartotojas nedelsdamas ir ne vliau kaip per keturiolika dien nuo praneimo apie
sutarties atsisakym pateikimo verslininkui dienos turi isisti arba perduoti prekes verslininkui
arba kitam jo galiotam asmeniui, iskyrus atvejus, kai pagal sutart vartotojui atsisakius sutarties
pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.
6. Vartotojui tenka tik tiesiogins preki grinimo ilaidos, iskyrus atvejus, kai pagal
sutart ias ilaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad
ias ilaidas turs padengti vartotojas.
7. Jeigu sudarant sutart ne prekybos patalpose prek buvo pristatyta vartotojo
gyvenamj viet sutarties sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas turi atsiimti
prek savo lomis, kai dl preks pobdio ji negali bti prastai grinta patu.
8. Vartotojas atsako tik u preks verts sumajim, atsiradus dl veiksm, nebtin
preks pobdiui, savybms ir veikimui nustatyti. Vartotojas neatsako u preks verts
sumajim, jeigu verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties
pagal io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkt.
9. Vartotojas, kuris atsisako sutarties io kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalyje
numatytu atveju, privalo atlyginti verslininkui proporcingai u paslaugas, suteiktas iki to
momento, kai vartotojas pateik verslininkui praneim apie sutarties atsisakym. Suma, kuri
vartotojas turi sumokti verslininkui, apskaiiuojama proporcingai pagal suteikt paslaug vert
vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu bendra kaina yra pernelyg didel,
proporcinga suma apskaiiuojama atsivelgiant suteikt paslaug rinkos vert.
10. Vartotojas neatlygina u suteiktas paslaugas ar energijos tiekim per sutarties
atsisakymo laikotarp, jeigu:
1) verslininkas nepateik vartotojui informacijos apie teis atsisakyti sutarties pagal io
kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punkt arba informacijos apie preki grinimo ilaidas pagal
io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 8 punkt arba
2) vartotojas nepateik aikaus praymo pradti teikti paslaugas arba tiekti energij per
sutarties atsisakymo laikotarp pagal io kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dal.
11. Dl vartotojo teiss atsisakyti sutarties gyvendinimo negali vartotojui susidaryti joki
kit iame straipsnyje ar io kodekso 6.22812 straipsnyje nenumatyt ilaid.
12. Vartotojui gyvendinus teis atsisakyti nuotolins sutarties arba ne prekybos patalpose
sudarytos sutarties, automatikai nutraukiamos papildomos sutartys be joki ilaid vartotojui,
iskyrus ilaidas, kurios numatytos iame straipsnyje ar io kodekso 6.22812 straipsnyje.
Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas sigyja preki ar paslaug,
susijusi su nuotoline sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia
ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarim su verslininku. Vartotojas privalo
nedelsdamas praneti ratu kitai sutarties aliai apie papildomos sutarties nutraukim ir pateikti
duomenis apie nuotolins sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakym.
Atskiras vartotojo praneimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su
tuo paiu verslininku, kuriam buvo praneta apie sutarties atsisakym pagal io kodekso 6.22810
straipsn.
6.22812 straipsnis. Vartojimo sutari dl skaitmeninio turinio teikimo ypatumai
1. Vartojimo sutartimi dl skaitmeninio turinio teikimo verslininkas sipareigoja vartotojui
suteikti patvariojoje laikmenoje nerayt skaitmenin turin (duomenis, kurie kuriami ir pateikiami
skaitmenine forma), o vartotojas sipareigoja sumokti kain.
2. Vartojimo sutartims dl skaitmeninio turinio teikimo taikomos io skyriaus nuostatos,
jeigu iame kodekse ar kituose statymuose nenustatyta kitaip.
3. Prie sudarydamas vartojimo sutart dl skaitmeninio turinio teikimo, verslininkas kartu
su io kodekso 6.2286 straipsnio 1 dalyje arba 6.2287 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija
privalo vartotojui suteikti informacij apie:
1) skaitmeninio turinio funkcines savybes, skaitant taikomas technines apsaugos
priemones;
270
2) skaitmeninio turinio suderinamum su technine ir programine ranga tiek, kiek

verslininkas ino ar turi inoti.
4. Jeigu vartojimo sutartis dl skaitmeninio turinio teikimo yra nuotolin sutartis ar ne
prekybos patalpose sudaryta sutartis, kuri vykdyti vartotojas pageidauja nepasibaigus io
kodekso 6.22810 straipsnyje nustatytam sutarties atsisakymo terminui, verslininkas privalo sutarties
patvirtinime vartotojui papildomai nurodyti, kad yra gautas vartotojo iankstinis aikus sutikimas
ir pripainimas dl teiss atsisakyti sutarties praradimo.
5. io kodekso 6.22810 straipsnyje nustatytas sutarties atsisakymo terminas vartojimo
sutartims dl skaitmeninio turinio teikimo pradedamas skaiiuoti nuo sutarties sudarymo dienos.
6. io kodekso 6.22810 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytais atvejais vartotojas neturi
teiss atsisakyti sutarties dl skaitmeninio turinio teikimo.
7. Vartotojas neturi pareigos mokti u viso ar dalies patvariojoje laikmenoje nerayto
skaitmeninio turinio teikim, kai:
1) vartotojas iki io kodekso 6.22810 straipsnyje nustatyto termino pabaigos nepateik savo
iankstinio aikaus sutikimo dl skaitmeninio turinio teikimo pradios;
2) vartotojas, pateikdamas savo sutikim dl skaitmeninio turinio teikimo pradios,
nepripaino, kad praranda teis atsisakyti sutarties;
3) verslininkas nepateik vartotojui patvirtinimo pagal io straipsnio 4 dal.
6.22813 straipsnis. Preki ir paslaug kokybs ir saugos reikalavimai
1. Vartotojams parduodamos preks ir teikiamos paslaugos turi bti saugios ir tinkamos
kokybs. Preki ir paslaug kokybs ir saugos reikalavimus nustato statymai ir kiti teiss aktai.
2. Draudiama parduoti prekes, kuri tinkamumo naudoti terminas pasibaigs.
6.22814 straipsnis. Kokybs garantija (komercin garantija)
1. Kokybs garantija (komercin garantija) verslininko (pardavjo ar gamintojo)
sipareigojimas vartotojui grinti sumokt preks ar paslaugos kain, pakeisti, sutaisyti prek ar
kitaip paalinti preks ar paslaugos trkumus, kai prek ar paslauga neatitinka garantijos
dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutart ar iki jos sudarymo, numatyt slyg ar
reikalavim, kurie nesusij su preks ar paslaugos atitiktimi sutariai.
2. Kokybs garantija negali suvaryti vartotojo teisi, nustatyt io kodekso 6.363
straipsnyje.
3. Kokybs garantija turi bti pateikta valstybine kalba. Joje turi bti nurodyta, kad
kokybs garantija nevaro vartotojo teisi sigijus netinkamos kokybs prek ar paslaug, taip pat
kokybs garantijoje aikiai ir suprantamai turi bti nurodytas garantijos teikjo pavadinimas ir
buveins adresas ir idstytos garantijos slygos, skaitant trukm, taikymo teritorij, informacij,
reikaling reikalavimams dl garantijos pareikti.
4. Vartotojo reikalavimu kokybs garantija turi bti jam pateikiama ratu popieriuje arba
kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
5. Vartotojas turi teis reikalauti taikyti kokybs garantij neatsivelgiant tai, kad ji
suteikta paeidiant iame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
6.22815 straipsnis. Verslininko atsakomyb ir prievols vykdymas natra
Jeigu verslininkas nevykdo savo prievoli pagal vartojimo sutart, nuostoli atlyginimas
ar netesyb sumokjimas neatleidia verslininko nuo prievols vykdymo natra.
6.22816 straipsnis. Preki ar paslaug teikimas be vartotojo usakymo
1. Vartotojas, kuriam teikiamos jo neusakytos preks ar paslaugos, taip pat skaitmeninis
turinys, neturi pareigos u tai mokti. Vartotojas neturi patirti joki papildom ilaid dl
neusakyt preki ar paslaug, taip pat skaitmeninio turinio gavimo.
2. Vartotojo, kuriam be jo usakymo buvo perduotos preks ar suteiktos paslaugos,
neveikimas (tyljimas) nelaikomas sutikimu pirkti.
3. Pareiga rodyti, kad vartotojas ireik vali sudaryti vartojimo sutart (usak prekes ar
paslaugas) tenka verslininkui.
III DALIS
271
KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS

XIX SKYRIUS
KITO ASMENS REIKAL TVARKYMAS
6.229 straipsnis. Asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, pareigos
1. Asmuo, savanorikai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iankstinio sutikimo tvarkantis
kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitikt
asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. ios veiklos pagrindu atsiradusios prievols privalomos
asmeniui, tvarkaniam kito asmens reikalus. Asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, veiklai
mutatis mutandis taikomos io kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojanios paprast
kito asmens turto administravim.
2. Asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas
asmuo pats gals rpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globjas, rpintojas ar
turto administratorius, o jeigu tas asmuo mirta, kol jo pdiniai perims reikal tvarkym.
3. Apie visk, k yra atliks, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam
kaip manoma greiiau praneti, kai tai tampa galima, ir pateikti ratu isami gaut pajam,
ilaid bei nuostoli ataskait.
4. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti tiek rpestingai ir apdairiai, kiek yra
btina atsivelgiant konkreias aplinkybes, kuriomis jis veikia.
5. io straipsnio normos netaikomos valstybs ir savivaldybs institucij, veikiani kit
asmen interesais, veiksmams, jeigu iuos veiksmus atlikti yra t institucij pareiga.
6.230 straipsnis. Reikal tvarkymas prie kito asmens vali
1. Jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prie pastarojo vali t inodamas, tai jis
privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prie kurio vali veik.
2. Asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkyt kitas asmuo, neturi reikms,
jeigu be tokio sutikimo visuomens interesus atitinkanti prievol ar prievol ilaikyti kit asmen
nebt laiku vykdyta arba yra siekiama paalinti asmens gyvybei gresiant pavoj.
3. Veiksmai, kuriuos asmuo atliko suinojs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, iems
veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui joki prievoli nei tuos veiksmus atlikusiam
asmeniui, nei tretiesiems asmenims.
6.231 straipsnis. Reikal tvarkymas pavojaus atveju
Jeigu asmuo pradjo tvarkyti kito asmens reikalus dl to, kad pastarojo asmeniui ar turtui
grs realus pavojus, tai toks asmuo u padarytus nuostolius atsako tik esant tyiai ar dideliam
neatsargumui.
6.232 straipsnis. Veiksm patvirtinimas
Jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvark kitas asmuo, vliau pastarojo veiksmus
patvirtina, tai i asmen tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojanios pavedimo
sutartis arba kitas pagal esm artimiausias atlikt veiksm prigimiai sutartis.
6.233 straipsnis. Ilaid atlyginimas
1. Jeigu asmuo kito asmens reikalus tvark teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai
visos atsiradusios prievols tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to,
asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turtas naudingas ir
btinas ilaidas bei dl reikal tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikal tvarkymas
dav laukiam rezultat.
2. io kodekso 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turtos ilaidos
neatlyginamos.
3. io kodekso 6.231 straipsnyje numatytais atvejais visada galima reikalauti ilaid
atlyginimo.
4. Jeigu kito asmens reikal tvarkymas pastarajam dav teigiam rezultat, tai reikalus
tvarks asmuo turi teis atlyginim. Jeigu alys nesusitaria, atlyginimo dyd nustato teismas,
272
atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei

siningumo kriterijais.
5. Ilaidos ar nuostoliai, turti asmens po to, kai jis tvark kito asmens reikalus gavs
pastarojo sutikim, atlyginami pagal atitinkamos sutari ries taisykles.
6.234 straipsnis. Gauto turto grinimas
1. Asmuo, tvarks kito asmens reikalus, privalo pastarajam grinti dl to gaut turt,
skaitant vaisius ir pajamas.
2. Jeigu reikal tvarkymas yra patvirtinamas, asmuo gyja teis reikalauti atlyginti ilaidas
pagal io kodekso 6.233 straipsn.
6.235 straipsnis. Kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisins pasekms
1. I kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio atsirandanios pareigos pereina
asmeniui, kurio vardu ir interesais sandoris buvo sudarytas, jeigu is asmuo t sandor patvirtina, o
kita sandorio alis tokiam pareig perjimui neprietarauja arba sudarydama sandor inojo ar
turjo inoti, kad sandoris sudaromas kito asmens vardu ir interesais.
2. Kai pareigos pagal sandor pereina asmeniui, kurio interesais sandoris buvo sudarytas,
iam asmeniui turi bti perduotos ir i io sandorio atsirandanios teiss.
3. Jeigu sandor kito asmens interesais reikalus tvarks asmuo sudar savo vardu, tai pagal
tok sandor tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarks asmuo. Taiau i taisykl neturi takos,
kai gyvendinamos reikalus tvarkiusio asmens ir treij asmen teiss, susijusios su asmeniu,
kurio reikalai buvo tvarkomi.
6.236 straipsnis. Tariamas kito asmens reikal tvarkymas
io skyriaus normos netaikomos, jeigu kas nors tvarko kito asmens reikalus manydamas,
kad tvarko savo reikalus.
XX SKYRIUS
NEPAGRSTAS PRATURTJIMAS AR TURTO GAVIMAS
6.237 straipsnis. Pareiga grinti be pagrindo gyt turt
1. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl
neatsargumo gijo tai, ko jis negaljo ir neturjo gauti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio
sskaita tai buvo gyta, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo gytas turtas,
inyksta paskiau, iskyrus io kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
3. gytas turtas turi bti grintas natra, o jeigu jis uvs ar sualotas, atlyginama pinigais
jo tikroji vert, buvusi turto gijimo metu, ir nuostoliai, atsirad dl vlesnio turto verts
pasikeitimo. Turto gijjas atsako nukentjusiam asmeniui u bet kok turto pabloginim ar
trkum, skaitant atsitiktin, po to, kai gijjas suinojo ar turjo suinoti apie nepagrst
praturtjim ar turto gijim. Iki suinojimo momento turto gijjas atsako tik u tyi ar didel
neatsargum.
4. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytu bdu siningai gijs turto asmuo j parduoda, tai
jis turi grinti tik t sum, u kuri turtas buvo parduotas.
5. io skyriaus taisykls taikomos ir tais atvejais, kai prievols vykdymas nesusijs su
daikto perdavimu, o tik su tam tikr paslaug suteikimu arba kai reikalavimas susijs su daikto
ireikalavimu i svetimo neteisto valdymo, su vykdymo pagal negaliojant sandor grinimu,
alos atlyginimu ar prievols ali tarpusavio atsiskaitymais arba paslaug teikimu.
6.238 straipsnis. Tariamojo skolininko teis ireikalauti be pagrindo sumokt skol
Jeigu asmuo klydo manydamas ess skolininkas ir sumokjo skol, kurios neprivaljo
mokti, tai jis turi teis ireikalauti sumokt sum i j gavusio asmens. i teis inyksta, jeigu
vykdym gavs asmuo sunaikino skolos dokument. iuo atveju tariamasis skolininkas gali
reikalauti sumoktos sumos i tikrojo skolininko.
6.239 straipsnis. Pareiga grinti turt, neatlygintinai perduot treiajam asmeniui
273
Jeigu be pagrindo gijs turto asmuo turt neatlygintinai perduoda treiajam asmeniui,
tai pareiga j grinti pereina treiajam asmeniui.
6.240 straipsnis. Atsiskaitymai grinant be teisinio pagrindo gyt turt
1. Be teisinio pagrindo gijs turto asmuo privalo grinti ar atlyginti visas pajamas, kurias
jis gavo ar turjo gauti i io turto, nuo to laiko, kai suinojo ar turjo suinoti apie turto gijimo
nepagrstum. U be pagrindo gyt pinig sum skaiiuojamos penki procent dydio metins
palkanos. ios palkanos pradedamos skaiiuoti nuo to momento, kai asmuo suinojo arba turjo
suinoti apie nepagrst pinig gavim ar sutaupym.
2. Jeigu be pagrindo gydamas turt asmuo siningai klydo, jis savo ruotu turi teis
reikalauti, kad bt atlygintos jo turtos btinos ilaidos be pagrindo gytam turtui per io
straipsnio 1 dalyje nurodyt laik ilaikyti. ilaid atlyginim asmuo netenka teiss, jeigu turintis
teis ireikalauti turt asmuo ios teiss atsisako ir palieka turt nepagrstai j gavusiam asmeniui.
3. Be teisinio pagrindo gavs turto ir neutikrins jo prieiros tiek, kiek j bt utikrins
protingas skolininkas, asmuo turi atlyginti u turto sumajim, buvus po to, kai tas asmuo
suinojo ar turjo suinoti, kad turt privalo grinti.
4. Kai to, kas buvo gyta be teisinio pagrindo, nemanoma grinti, turi bti grinama to,
kas buvo gyta ar atlikta, vert, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavjas praturtjo arba jeigu
jis pra, kad tai bt atlikta, arba sutiko atlikti prieprieinius veiksmus.
5. Kai sandoris pripastamas negaliojaniu ir to, kas buvo atlikta, negalima vertinti
pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grinti dl prigimties, iekinys dl grinimo ar
kompensacijos negali bti tenkinamas, jeigu tai prietaraut siningumo, protingumo ir
teisingumo kriterijams.
6.241 straipsnis. Turtas, kurio negalima ireikalauti
1. Negali bti ireikalaujama kaip be pagrindo gyta:
1) turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu ios prievols
pagrindas nenumato ko kita;
2) turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui;
3) turtas, kur perdav asmuo, inojs, kad jis neprivalo vykdyti prievols, arba asmuo,
kuris nors ir neprivaljo prievols vykdyti, taiau j vykd ir jeigu tai atitiko geros morals
nuostatas;
4) sumos, be pagrindo imoktos kaip dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo
atsiradusios alos atlyginimas, darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, pensija ir ilaikymas,
jeigu gavjas veik siningai arba nebuvo padaryta sskaitybos klaidos.
2. Kai asmuo be teisinio pagrindo priima pinigus, skirtus treiajam asmeniui, neturiniam
teiss j gauti, ir tuos pinigus jam perduoda, tai toks asmuo atleidiamas nuo pareigos grinti
pinigus, jeigu rodo, kad jis neinojo ir neturjo inoti, jog privaljo pinigus grinti, ir kad
negaljo j perduoti turiniam teis treiajam asmeniui.
6.242 straipsnis. Nepagrstas praturtjimas
1. Be teisinio pagrindo nesiningai praturtjs kito asmens sskaita asmuo privalo
atlyginti pastarajam tokio dydio nuostolius, koks yra nepagrstas praturtjimas.
2. praturtjimo sumajim, jeigu tai vyko dl prieasi, u kurias nepagrstai
praturtjs asmuo neatsako, gali bti atsivelgta ir atitinkamai sumainta grintina suma.
3. Praturtjimas nelaikomas nepagrstu ir nesiningu, jeigu jis atsirado dl tokio prievols
vykdymo, kai nuostoli patyrusi prievols alis dl savo paios kalts nesugebjo gyvendinti
savo teisi taip, kad bt ivengta nuostoli, ir kitas asmuo praturtjo dl nuostoli patyrusios
alies veiksm, kuriuos i atliko iimtinai savo interesais ir savo rizika.
XXI SKYRIUS
LOIMAS IR LAYBOS
6.243 straipsnis. Loimo ir layb pasekms
274
1. Loimo ir layb pagrindu jokios prievols neatsiranda, iskyrus statym nustatytus

atvejus. Su loimu ir laybomis susij reikalavimai teisme neginami, iskyrus statym nustatytus
atvejus.
2. Jeigu pagal statymus loimas ar laybos draudiamos, tai laimjusi alis negali
reikalauti sumokti sutart sum, o pralaimjusi alis negali sumoktos sumos ireikalauti.
3. Pralaimjusi alis turi teis ireikalauti sumokt sum, jeigu i alis yra nepilnametis
arba prie j buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaul ar kitokie nesiningi veiksmai.
6.244 straipsnis. Loterija ir kiti aidimai, grindiami rizika ar atsitiktinumu
1. Loterijos ar kitoki aidim, grindiam rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievols
atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie aidimai buvo organizuoti ir vyko statym
nustatyta tvarka. Prieingu atveju i loterijos ar aidim atsirandantiems reikalavimams taikomi io
kodekso 6.237 ir 6.242 straipsniai.
2. Jeigu loterija ar kitoks aidimas organizuojami statym nustatyta tvarka, tai j
organizatoriaus ir dalyvio sutartimi laikomas loterijos ar aidimo bilietas, kvitas ar kitoks
dokumentas, nurodytas loterijos ar kitokio aidimo taisyklse. ias taisykles tvirtina loterijos ar
aidimo organizatorius. Taisyklse turi bti nurodyta loterijos ar kitokio aidimo laikas, laimtojo
nustatymo tvarka, laimjimo dydis ir jo imokjimo tvarka. Su iomis taisyklmis turi bti
sudarytos slygos vieai susipainti.
3. Jeigu loterijos ar kitokio aidimo organizatorius atsisako juos surengti nurodytu laiku,
tai loterijos ar kitokio aidimo dalyviai turi teis reikalauti i organizatoriaus atlyginti dl loterijos
ar kitokio aidimo panaikinimo ar surengimo termino perklimo patirtus realius nuostolius.
4. Asmenims, kurie pagal loterijos ar kitokio aidimo taisykles pripastami laimtojais,
organizatorius privalo imokti taisyklse nustatyto dydio ir formos (pinigais arba natra)
laimjim. Laimjimas turi bti imoktas per taisyklse nurodyt termin, o jeigu toks terminas
nenurodytas, per mnes nuo loterijos ar kitokio aidimo rezultat nustatymo. Jeigu ios pareigos
loterijos ar kitokio aidimo organizatorius nevykdo, laimtojas turi teis reikalauti i
organizatoriaus imokti laimjim bei atlyginti nuostolius.
XXII SKYRIUS
CIVILIN ATSAKOMYB
PIRMASIS SKIRSNIS
6.245 straipsnis. Civilins atsakomybs samprata ir rys
1. Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti
padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).
2. Civilin atsakomyb yra dviej ri: sutartin ir deliktin.
3. Sutartin civilin atsakomyb yra turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma
ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo ar
netesyb (sumokti baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti dl sutarties nevykdymo ar
netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokti netesybas (baud, delspinigius).
4. Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi
su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb
atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais.
5. Kreditorius iki pareikdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal statymus ar sutart
atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomyb), turi pagrindiniam skolininkui
pareikti reikalavim dl nuostoli atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisak atlyginti
nuostolius arba kreditorius per proting termin i skolininko negavo atsakymo pareikt
reikalavim, tai kreditorius gali pareikti reikalavim dl nuostoli atlyginimo subsidiariai
atsakingam skolininkui.
6. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo
skolininko, jeigu kreditorius savo reikalavim gali patenkinti skaitydamas priepriein
pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prie atlygindamas
275
kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam
skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir
pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko
reikalavimui turi teis pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui.
6.246 straipsnis. Neteisti veiksmai
1.Civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose ar sutartyje nustatytos pareigos
(neteistas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos statymai ar sutartis draudia atlikti
(neteistas veikimas), arba paeidus bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai.
2. statymai gali nustatyti, kad al privalo atlyginti asmuo, kuris tos alos nepadar, bet
yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus (netiesiogin civilin atsakomyb).
3. Teistais veiksmais padaryta ala turi bti atlyginama tik statym nustatytais atvejais.
6.247 straipsnis. Prieastinis ryys
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susij su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulmusiais
skolininko civilin atsakomyb tokiu bdu, kad nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs
prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo) rezultatu.
6.248 straipsnis. Kalt kaip civilins atsakomybs slyga
1. Civilin atsakomyb atsiranda tik tais atvejais, jeigu pareigotas asmuo kaltas, iskyrus
statym arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts.
Skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus.
2. Kalt gali pasireikti tyia arba neatsargumu.
3. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis
nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina.
4. Jeigu dl alos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mainami
proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bti atleistas nuo civilins atsakomybs.
6.249 straipsnis. ala ir nuostoliai
1. ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai
nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist
veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. Jeigu alis nuostoli dydio negali tiksliai rodyti,
tai j dyd nustato teismas.
2. Jeigu atsakingas asmuo i savo neteist veiksm gavo naudos, tai gauta nauda
kreditoriaus reikalavimu gali bti pripainta nuostoliais.
3. Teismas gali atidti bsimos alos vertinim arba vertinti bsim al remdamasis
realia jos atsiradimo tikimybe. iais atvejais kaip alos atlyginim teismas gali priteisti konkrei
pinig sum, periodines imokas arba pareigoti skolinink utikrinti alos atlyginim.
4. Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius skaiiuojamos:
1) protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti;
2) protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu;
3) protingos ilaidos, susijusios su nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka.
5. ala apskaiiuojama pagal kainas, galiojanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu
statymai ar prievols esm nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio
pareikimo dien.
6. Kai dl to paties veiksmo atsirado ir ala, ir nauda nukentjusiam asmeniui, tai gauta
nauda nepaeidiant protingumo, siningumo ir teisingumo kriterij gali bti skaitoma
nuostolius.
6.250 straipsnis. Neturtin ala
1. Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai,
dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo
galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais.
2. Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais. Neturtin ala atlyginama
visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo
bei kitais statym nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtins alos dyd, atsivelgia
276
jos pasekmes, i al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd bei
kitas turinias reikms bylai aplinkybes, taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus.
6.251 straipsnis. Visikas nuostoli atlyginimas
1. Padaryti nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymai ar sutartis
nustato ribot atsakomyb.
2. Teismas, atsivelgdamas atsakomybs prigimt, ali turtin padt ir j tarpusavio
santykius, gali sumainti nuostoli atlyginimo dyd, jeigu dl visiko nuostoli atlyginimo atsirast
nepriimtin ir sunki pasekmi. Taiau sumaintas nuostoli atlyginimas negali bti maesnis u
draudimo sum, kuria skolininko civilin atsakomyb buvo ar turjo bti privalomai apdrausta.
6.252 straipsnis. ali susitarimai dl civilins atsakomybs netaikymo ar jos
apribojimo
1. ali susitarimas dl civilins atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl
skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio apribojimo negalioja.
Draudiama apriboti ar panaikinti civilin atsakomyb u sveikatos sualojim, gyvybs atmim
ar neturtin al.
2. alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvij teiss norm, nustatani civilin
atsakomyb, jos form ar dyd.
6.253 straipsnis. Civilins atsakomybs netaikymas ir atleidimas nuo civilins
atsakomybs
1. Civilin atsakomyb netaikoma, taip pat asmuo gali bti visikai ar i dalies atleistas
nuo civilins atsakomybs iais pagrindais: dl nenugalimos jgos, valstybs veiksm, treiojo
asmens veiksm, nukentjusio asmens veiksm, btinojo reikalingumo, btinosios ginties,
savigynos.
2. Nenugalima jga yra neivengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaalinamos
aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti numatytos (io kodekso 6.212 straipsnis).
3. Valstybs veiksmai tai privalomi ir nenumatyti valstybs institucij veiksmai (aktai),
dl kuri vykdyti prievol nemanoma ir kuri alys neturjo teiss ginyti.
4. Treiojo asmens veikla tai asmens, u kur nei kreditorius, nei skolininkas neatsako,
veiksmai (veikimas, neveikimas), dl kuri atsirado nuostoli.
5. Nukentjusio asmens veiksmai veiksmai, dl kuri kaltas pats nukentjs asmuo ir dl
kuri jam atsirado ar padidjo nuostoliai. Tai gali bti nukentjusio asmens sutikimas, kad jam
bt padaryta alos, arba rizikos prisimimas. is nukentjusio asmens sutikimas gali bti
pagrindas atleisti nuo civilins atsakomybs tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir alos padarymas
neprietarauja imperatyviosioms teiss normoms, vieajai tvarkai, gerai moralei, siningumo,
protingumo ir teisingumo kriterijams.
6. Btinasis reikalingumas tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti alos dl to,
kad siekia paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs
interesams gresiant pavoj, ivengdamas gresianios didesns alos atsiradimo al patyrusiam ar
kitam asmeniui, jeigu alos padarymas tomis aplinkybmis buvo vienintelis bdas ivengti
didesns alos. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes bei siningumo ir teisingumo
kriterijus, gali pareigoti atlyginti al asmen, kurio interesais veik al padars asmuo.
7. Btinoji gintis tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kit asmen, nuosavyb,
bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai
gresianio neteisto pavojingo ksinimosi, jeigu jais nebuvo perengtos btinosios ginties ribos.
8. Savigyna tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis,
kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos
priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Taiau asmuo,
panaudojs savigyn neteistai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padaryt al.
9. statymai ar ali susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilins
atsakomybs ar jos netaikymo pagrindus.
6.254 straipsnis. Civilins atsakomybs draudimas
277
1. statym ar sutarties numatytais atvejais civilin atsakomyb gali bti draudiama

sudarant civilins atsakomybs draudimo sutart. Su civilins atsakomybs draudimu susijusius
santykius reglamentuoja is kodeksas ir kiti statymai.
2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka alai visikai atlyginti, draudimo atlyginimo ir
faktins alos dydio skirtum atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas u alos padarym.
6.255 straipsnis. Prevencinis iekinys
1. Realus pavojus, kad ateityje gali bti padaryta alos, yra pagrindas prevenciniam
iekiniui pareikti. Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys, kuriuo siekiama udrausti atlikti
veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm.
2. Jeigu alos padaryta eksploatuojant mon, rengin ar dl kitokios kins ar nekins
veiklos ir yra realus pavojus, jog dl ios veiklos vl gali bti padaryta alos, tai teismas iekovo
praymu gali pareigoti atsakov sustabdyti ar nutraukti toki veikl. Teismas gali atsisakyti
tenkinti praym dl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar
sustabdymas prietaraut vieajai tvarkai.
3. Teismo atsisakymas tenkinti prevencin iekin neatima teiss reikalauti atlyginti dl tos
veiklos atsiradusi al.
ANTRASIS SKIRSNIS
SUTARTIN ATSAKOMYB
6.256 straipsnis. Sutartins atsakomybs atsiradimo pagrindas
1. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
2. Asmuo, nevykds ar netinkamai vykds savo sutartin prievol, privalo atlyginti kitai
sutarties aliai ios patirtus nuostolius, sumokti netesybas (baud, delspinigius).
3. Jeigu sutarties vykdymas vienai i ali tuo paiu yra ir profesin veikla, i alis privalo
vykdyti sutart ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
4. Kai sutartins prievols nevykdo ar netinkamai j vykdo mon (verslininkas), tai ji
atsako visais atvejais, jei nerodo, kad prievols nevykd ar netinkamai j vykd dl nenugalimos
jgos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
6.257 straipsnis. Atsakomyb u treij asmen veiksmus
Skolininkas, pasitelks prievolei vykdyti treiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai
prievol nevykdyta ar netinkamai vykdyta dl i treij asmen kalts, jeigu statymai ar
sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.
6.258 straipsnis. Netesybos ir nuostoliai
1. statymai ar sutartis gali nustatyti, kad u prievols nevykdym ar netinkam vykdym
kaltoji alis privalo sumokti netesybas (baud, delspinigius).
2. Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir
netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols
vykdymo termin. Kitokias taisykles numatantis ali susitarimas negalioja. Kai pareikiamas
reikalavimas dl nuostoli atlyginimo, netesybos skaitomos nuostolius.
3. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didels, taip pat jeigu skolininkas
vykd dal prievols, teismas gali netesybas sumainti, taiau jos negali bti maesns u
nuostoli, atsiradusi dl prievols nevykdymo ar netinkamo vykdymo, sum. Netesybos
nemainamos, kai jos jau sumoktos.
4. Nevykdiusi prievols mon (verslininkas) atsako tik u tuos nuostolius, kuriuos ji
numat ar galjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tiktin prievols nevykdymo
pasekm.
5. Jeigu alis nutrauk sutart dl to, kad kita alis j paeid, ir per proting termin
sudar nutraukt sutart pakeiiani sutart, tai ji turi teis reikalauti i sutart paeidusios alies
kain skirtumo bei kit vliau atsiradusi nuostoli atlyginimo.
6. Nuostoliai apskaiiuojami ta valiuta, kuria buvo ireikta pinigin prievol, arba ta
valiuta, kuria pasireikia padaryti nuostoliai, atsivelgiant tai, kuri valiuta alims priimtinesn
pagal bylos aplinkybes.
278
7. Palkanos u nuostolius skaiiuojamos nuo prievols nevykdymo momento, jeigu

sutartyje nenumatoma kas kita.
8. iame straipsnyje nustatytos taisykls netaikomos, jeigu atskir ri sutartims is
kodeksas nustato k kita.
6.259 straipsnis. Kreditoriaus kalt
1. Jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta dl abiej ali kalts, skolininko
atsakomyb atitinkamai gali bti sumainta arba jis gali bti visikai atleistas nuo atsakomybs.
2. io straipsnio 1 dalies taisykl taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyia ar dl
neatsargumo prisidjo prie prievols nevykdymo ar dl netinkamo jos vykdymo padaryt
nuostoli padidjimo, taip pat kai kreditorius tyia arba dl neatsargumo nesim priemoni
nuostoliams sumainti.
3. iame straipsnyje nustatytos taisykls atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai
skolininkas pagal statymus arba sutart atsako u prievols nevykdym ar netinkam jos
vykdym nepaisant jo kalts.
6.260 straipsnis. Skolininko praleisto termino pasekms
1. Laikoma, kad skolininkas praleido termin, jeigu jis prievols nevykdo per nustatyt
termin.
2. Praleids prievols vykdymo termin skolininkas atsako kreditoriui u dl termino
praleidimo padarytus nuostolius ir u atsitiktinai atsiradus po termino praleidimo negalimum
vykdyti prievol.
3. Jeigu dl to, kad skolininkas praleido vykdymo termin, kreditorius nesuinteresuotas,
kad prievol bt vykdyta, tai kreditorius turi teis atsisakyti priimti vykdym ir reikalauti
nuostoli atlyginimo.
4. Skolininkas nelaikomas praleidusiu vykdymo termin, kol prievols negalima vykdyti
dl to, kad kreditorius praleido vykdymo termin.
6.261 straipsnis. Skolininko praleisto pinigini prievoli vykdymo termino pasekms
Praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino
praleidim sutari ar statym nustatytas palkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Be to, kreditorius, rods kitus nuostolius, turi teis ir j atlyginim.
6.262 straipsnis. Kreditoriaus praleisto termino pasekms
1. Laikoma, kad kreditorius praleido vykdymo termin, jeigu jis atsisak priimti
skolininko pasilyt tinkam prievols vykdym ar neatliko veiksm, iki kuri atlikimo
skolininkas negaljo vykdyti savo prievols.
2. Kai kreditorius praleidia termin, skolininkas gyja teis dl termino praleidimo
padaryt nuostoli atlyginim, jeigu kreditorius nerodo, kad terminas praleistas ne dl jo paties
kalts ar ne dl t asmen, kurie pagal statymus ar kreditoriaus pavedim buvo pareigoti priimti
vykdym, kalts.
3. Pagal pinigin prievol skolininkas neprivalo mokti palkan u kreditoriaus praleisto
termino laik.
TREIASIS SKIRSNIS
DELIKTIN ATSAKOMYB
6.263 straipsnis. Pareiga atlyginti padaryt al
1. Kiekvienas asmuo turi pareig laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais
(veikimu, neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos.
2. al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais ir neturtin al privalo
visikai atlyginti atsakingas asmuo.
3. statym numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dl kito asmens veiksm
atsiradusi al arba savo valdom daikt padaryt al.
279
6.264 straipsnis. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl

jo darbuotoj kalts
1. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti al, atsiradusi dl jo darbuotoj,
einani savo darbines (tarnybines) pareigas, kalts.
2. Pagal straipsn darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darb darbo sutarties arba
civilins sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo
kontroliuojami.
3. Jeigu statym numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas u al
atsako kartu, tai darbuotojas atsako j nusamdiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo
tyia ar neatsargumas.
6.265 straipsnis. Atsakomyb u kit asmen padaryt al
1. Jeigu asmuo, kuris nra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nra jo darbdavys,
duot nurodym, padaro alos, tai abu ie asmenys atsako solidariai.
2. Atstovaujamas asmuo atsako u savo atstovo, vykdanio pavedim, padaryt al
solidariai su savo atstovu.
6.266 straipsnis. Statini savininko (valdytojo) atsakomyb
1. al, padaryt dl pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij, skaitant kelius,
sugriuvimo ar dl kitoki j trkum, privalo atlyginti i objekt savininkas (valdytojas), jeigu
nerodo, kad buvo io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybs.
2. Preziumuojama, kad pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij savininkas
(valdytojas) yra asmuo, vieame registre nurodytas kaip j savininkas (valdytojas).
6.267 straipsnis. Atsakomyb u gyvn padaryt al
1. Namini gyvn arba asmens inioje esani laukini gyvn padaryt al privalo
atlyginti j savininkas (valdytojas), jeigu nerodo, kad buvo io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje
numatytos aplinkybs. Asmuo atsako ir u i jo pabgusi gyvn padaryt al.
2. Laukini vri padaryta ala atlyginama statym nustatyta tvarka.
6.268 straipsnis. Atsakomyb u savo veiksm reikms suprasti negalinio fizinio
asmens padaryt al
1. Veiksnus fizinis asmuo, padars al tokios bsenos, kai jis negaljo suprasti savo
veiksm reikms ar j valdyti, u padaryt al neatsako. Taiau jis neatleidiamas nuo
atsakomybs, jeigu tokios bsenos pats tapo vartodamas alkoholinius grimus, narkotines ar
psichotropines mediagas arba kitokiu bdu.
2. Jeigu ala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsivelgdamas
nukentjusio asmens ir al padariusio asmens turtin padt, siningumo ir protingumo kriterijus
bei kitas turinias reikms bylai aplinkybes, gali priteisti visik ar dalin alos atlyginim i al
padariusio asmens.
3. Asmens, pripainto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dl psichikos sutrikimo, padaryta
ala atlyginama bendrais pagrindais.
4. Jeigu alos padar asmuo, kuris savo veiksm reikms suprasti ar j valdyti negaljo
dl psichikos sutrikimo, tai teismas gali pareigoti atlyginti al kartu su iuo asmeniu gyvenant jo
sutuoktin, tvus ar pilnameius jo vaikus, kurie inojo apie toki al padariusio asmens psichikos
bkl, taiau nesim priemoni, kad tas asmuo bt pripaintas neveiksniu tam tikroje srityje.
6.269 straipsnis. Dl btinosios ginties ar savigynos padaryta ala

1. Asmuo, padars alos teistai gindamasis ar gindamas kit asmen, neatsako u
upuolikui padaryt al.
280
2. Nukentjs asmuo io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali reikalauti alos

atlyginimo i asmens, nuo kurio neteist veiksm buvo ginamasi.
6.270 straipsnis. Atsakomyb u didesnio pavojaus altini padaryt al
1. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemoni,
mechanizm, elektros ir atomins energijos, sprogstamj ir nuoding mediag naudojimas,
statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala
atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios ar didelio neatsargumo.
2. Atsakovas pagal straipsn yra didesnio pavojaus altinio valdytojas, t. y. asmuo,
valdantis altin nuosavybs, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu (panaudos, nuomos ar
kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir t. t.).
3. Didesnio pavojaus altinio valdytojas u padaryt al neatsako, jeigu rodo, kad
galimyb valdyti didesnio pavojaus altin jis prarado dl kit asmen neteist veiksm. iuo
atveju u padaryt al atsako asmuo ar asmenys, neteistai uvald didesnio pavojaus altin.
Jeigu dl valdymo netekimo yra ir valdytojo kalts, tai is ir didesnio pavojaus altin neteistai
uvalds asmuo atsako solidariai. Atlygins al valdytojas gyja regreso teis reikalauti sumokt
sum i neteistai didesnio pavojaus altin uvaldiusio asmens.
4. Jeigu ala treiajam asmeniu padaryta dl keli didesnio pavojaus altini sveikos, tai
i didesnio pavojaus altini valdytojai atsako solidariai.
5. Didesnio pavojaus altini valdytojams dl i altini sveikos padaryta ala
atlyginama bendrais pagrindais.
6.271 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl valdios institucij neteist
veiksm
1. al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti
valstyb i valstybs biudeto nepaisydamas konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs
valdios institucijos darbuotojo kalts. al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij
neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto nepaisydama savo darbuotoj
kalts.
2. iame straipsnyje terminas valdios institucija reikia bet kok vieosios teiss
subjekt (valstybs ar savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar kitok i
institucij darbuotoj ir t. t.), taip pat privat asmen, atliekant valdios funkcijas.
3. iame straipsnyje vartojamas terminas aktas reikia bet kok valdios institucijos ar
jos darbuotoj veiksm (veikim, neveikim), kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms,
laisvms ir interesams (valstybs ar savivaldybs institucij priimami teiss ar individuals aktai,
administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iskyrus teismo nuosprendius, sprendimus ir nutartis).
4. Valstybs ar savivaldybs civilin atsakomyb pagal straipsn atsiranda, jeigu
valdios institucij darbuotojai neveik taip, kaip pagal statymus ios institucijos ar j darbuotojai
privaljo veikti.
6.272 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl ikiteisminio tyrimo pareign,
prokuroro, teisjo ir teismo neteist veiksm
1. al, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons
taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo,
neteisto administracins nuobaudos areto paskyrimo, atlygina valstyb visikai, nepaisant
ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts.
2. al, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl,
atlygina valstyb visikai, jeigu ala atsirado dl teisjo ar kito teismo pareigno kalts.
3. Be turtins alos, atlyginama ir neturtin ala.
4. Jeigu ala atsirado dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros ar teismo pareign
ar teisj tyini veiksm, tai valstyb, atlyginusi al, gyja atgrtinio reikalavimo teis i
atitinkam pareign statym nustatyta tvarka iiekoti statym nustatyto dydio sumas.
6.273 straipsnis. Atsakovai pagal valstybs ar savivaldybs prievol atlyginti al
1. Bylose dl alos atlyginimo, kai al privalo atlyginti valstyb, valstybei atstovauja
Vyriausyb arba jos galiota institucija.
281
2. Bylose dl alos atlyginimo, kai al privalo atlyginti savivaldyb, savivaldybei

atstovauja savivaldybs institucija, dl kurios neteist veiksm atsirado ala.
6.274 straipsnis. Atsakomyb u al, atsiradusi dl btinojo reikalingumo
Teismas, atsivelgdamas alos atsiradimo aplinkybes ir kitas aplinkybes, numatytas io
kodekso 6.253 straipsnio 6 dalyje, gali pareigoti asmen, kurio interesais veik al padars
asmuo, atlyginti al, atsiradusi dl btinojo reikalingumo.
6.275 straipsnis. Atsakomyb u nepilnamei iki keturiolikos met padaryt al
1. U nepilnameio iki keturiolikos met padaryt al atsako jo tvai ar globjai, jeigu
nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.
2. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos met padaro al tuo metu, kai jis yra mokymo,
aukljimo, sveikatos prieiros ar globos (rpybos) institucijos priirimas, u t al atsako i
institucija, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl jos kalts.
6.276 straipsnis. Atsakomyb u nepilnameio nuo keturiolikos iki atuoniolikos met
padaryt al
1. Nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met u savo padaryt al atsako
bendrais pagrindais.
2. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met neturi turto ar
udarbio, kurio pakakt jo padarytai alai atlyginti, atitinkam alos dal turi atlyginti jo tvai ar
rpintojas, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Tokios pat teisins pasekms atsiranda,
jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met alos padarymo metu buvo mokymo,
aukljimo, sveikatos prieiros ar globos (rpybos) institucijos priirimas.
3. io straipsnio 2 dalyje nurodyt asmen pareiga atlyginti al pasibaigia, kai padars
al asmuo sulaukia pilnametysts, taip pat kai jis prie pilnametyst gyja turt arba udarb, kurio
pakanka alai atlyginti.
6.277 straipsnis. Tv, kuri valdia apribota, civilin atsakomyb u j
nepilnamei vaik padaryt al
Tvai, kuri valdia buvo apribota dl j kalts, u savo nepilnamei vaik padaryt al
atsako bendrais pagrindais, jeigu nepilnamei vaik veiksmai yra netinkamo tv valdios
gyvendinimo pasekm, iskyrus atvejus, kai nepilnameiui yra paskirtas globjas ar rpintojas.
6.278 straipsnis. Atsakomyb u pripainto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio
asmens padaryt al
1. U pripainto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padaryt al atsako jo
globjas arba j priirti privalanti institucija, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts.
2. Globjo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti al nepasibaigia ir tuo atveju, kai
al padars asmuo po jos padarymo pripastamas veiksniu.
3. Jeigu globjas mir ar neturi pakankamai l alai, padarytai asmens sveikatai ar
gyvybei, atlyginti, o al padars asmuo turi pakankamai l, tai teismas, atsivelgdamas
neveiksnaus tam tikroje srityje asmens ir nukentjusio asmens turtin padt bei kitas turinias
reikms bylai aplinkybes, gali iiekoti al i neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto.
6.279 straipsnis. Atsakomyb u keli asmen bendrai padaryt al

1. Bendrai padar alos asmenys nukentjusiam asmeniui atsako solidariai.
2. Nustatant solidariai atsaking asmen tarpusavio reikalavimus, atsivelgiama
kiekvieno i j kalt, iskyrus atvejus, kai statymai numato k kita.
3. Nukentjs asmuo negali reikalauti i vis u al atsaking asmen daugiau, negu jis
galt reikalauti, jeigu atsakingas bt tik vienas asmuo.
4. Jeigu ala galjo atsirasti dl keli asmen skirting veiksm ir ie asmenys yra
atsakingi u alos atlyginim, taiau nustatoma, kad i tikrj ala atsirado tik dl vieno i t
282
asmen veiksm, tai visi asmenys atsako kartu, iskyrus atvejus, kai kiti asmenys rodo, kad ala
negaljo bti vykio (veiksm), u kur jie yra atsakingi, rezultatas.
6.280 straipsnis. Regreso teis alos padarius asmen
1. Atlygins kito asmens padaryt al asmuo turi padarius al asmen regreso
(atgrtinio reikalavimo) teis tokio dydio, kiek sumokjo alos atlyginimo, jeigu statymai
nenustato kitokio dydio.
2. Atlygins keli asmen bendrai padaryt al asmuo turi teis i kiekvieno reikalauti j
imokto alos atlyginimo dalies, proporcingos j kaltei. Kai nemanoma nustatyti kiekvieno i
al padariusi asmen kalts dydio, laikoma, kad jie al turi atlyginti lygiomis dalimis.
3. Tvai, globjas ar rpintojas, taip pat io kodekso 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose
nurodytos institucijos, atlygin nepilnameio ar pripainto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio
asmens padaryt al, neturi regreso teiss iuos fizinius asmenis.
6.281 straipsnis. alos atlyginimo bdas ir dydis

1. Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, pareigoja
atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir kokybs daikt, pataisyti
sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus nuostolius.
2. Jeigu teismo sprendimas atlyginti al natra nevykdomas per proting laik, tai
kreditorius turi teis reikalauti atlyginti al pinigais.
6.282 straipsnis. Atsivelgimas nukentjusio asmens kalt ir padariusio al asmens
turtin padt
1. Kai paties nukentjusio asmens didelis neatsargumas padjo alai atsirasti arba jai
padidti, tai atsivelgiant nukentjusio asmens kalts dyd (o kai yra alos padariusio asmens
kalts, ir jo kalts dyd) alos atlyginimas, jeigu statymai nenustato ko kita, gali bti
sumaintas arba reikalavimas atlyginti al gali bti atmestas.
2. nukentjusio asmens kalt neatsivelgiama iiekant dl maitintojo gyvybs atmimo
atsiradusi al ir atlyginant laidojimo ilaidas.
3. Teismas gali sumainti atlygintinos alos dyd, atsivelgdamas al padariusio asmens
sunki turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaryta tyia.
6.283 straipsnis. alos atlyginimas sveikatos sualojimo atveju
1. Jeigu fizinis asmuo suluointas ar kitaip sualota jo sveikata, tai u al atsakingas
asmuo privalo nukentjusiam asmeniui atlyginti visus io patirtus nuostolius ir neturtin al.
2. Nuostolius io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias
nukentjs asmuo bt gavs, jeigu jo sveikata nebt sualota, ir su sveikatos grinimu
susijusios ilaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, sualoto asmens
prieiros, speciali transporto priemoni sigijimo, sualoto asmens perkvalifikavimo ilaidos bei
kitos sveikatos grinimui btinos ilaidos).
3. Jeigu po sprendimo dl alos atlyginimo primimo nukentjusio asmens sveikata
pablogja, jis turi teis pareikti iekin dl papildom ilaid atlyginimo, iskyrus atvejus, kai ala
buvo atlyginta konkreia vienkartine pinig suma.
4. is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentjs asmuo nra apdraustas nuo
nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu statym nustatyta tvarka.
6.284 straipsnis. Atsakomyb u dl gyvybs atmimo atsiradusi al
1. Fizinio asmens mirties atveju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo
ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym (nepilnameiai vaikai, sutuoktinis,
nedarbingi tvai ar kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gims po jo
mirties. ie asmenys taip pat turi teis neturtins alos atlyginim.
2. Asmenims, turintiems teis alos atlyginim netekus maitintojo, atlyginama ta
mirusiojo pajam dalis, kuri jie gavo ar turjo teis gauti mirusiajam esant gyvam.
283
3. Atlygintinos alos dydis negali bti keiiamas, iskyrus atvejus, kai po maitintojo
netekimo gimsta vaikas.
4. is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentjs asmuo nra apdraustas nuo
nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu statym nustatyta tvarka.
6.285 straipsnis. alos atlyginimas fizinio asmens, kuriam nra suj keturiolikos
met, sveikatos sualojimo atveju
1. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nra suj keturiolikos met ir kuris neturi savarankik
pajam, suluointas arba kitaip sualota jo sveikata, tai atsakingas u al asmuo privalo atlyginti
ilaidas, susijusias su nukentjusio asmens sveikatos sualojimu, ir neturtin al.
2. Kai nukentjusiam asmeniui sueina keturiolika met, atsakingas u al asmuo taip pat
privalo atlyginti jam al, susijusi su darbingumo netekimu ar sumajimu, atsivelgiant iki
sualojimo nepilnameio turtus sugebjimus, jo tv bei al padariusio asmens turtin padt ir
kitas bylai turinias reikms aplinkybes.
3. Jeigu fizinis asmuo, kuriam nra suj keturiolikos met, sveikatos sualojimo metu
turjo savarankik pajam, tai jam turi bti atlyginama tokio dydio ala, kiek savarankik
pajam jis prarado dl io sualojimo.
6.286 straipsnis. Atlyginimo dydio pakeitimas nukentjusio asmens reikalavimu, kai
pasikeiia jo darbingumas
I dalies neteks darbingumo nukentjs asmuo turi teis bet kada reikalauti i atsakingo
u al asmens atitinkamai padidinti alos atlyginim, jeigu jo darbingumas dl sveikatos
sualojimo paskiau sumajo palyginti su tuo darbingumu, kuris jam buvo liks tuo metu, kai
priteistas alos atlyginimas, iskyrus atvejus, kai ala buvo atlyginta priteisiant konkrei
vienkartin pinig sum.
6.287 straipsnis. Atlyginimo dydio pakeitimas asmen, i kuri priteistas alos
atlyginimas, reikalavimu
Asmuo, i kurio priteistas dl suluoinimo ar kitokio sveikatos sualojimo atsiradusios
alos atlyginimas, turi teis reikalauti atitinkamai sumainti priteist atlyginim, jeigu
nukentjusio asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo liks tuo metu, kai priteistas
alos atlyginimas, padidja, iskyrus atvejus, kai ala buvo atlyginta priteisiant konkrei
vienkartin pinig sum.
6.288 straipsnis. alos atlyginimo mokjimas
1. ala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu ala atsirado vliau, nuo alos
atsiradimo dienos.
2. Jeigu teis alos atlyginim turintys asmenys kreipiasi dl alos atlyginimo prajus
trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos.
3. Su nukentjusio asmens suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu susijusi ala, taip
pat su gyvybs atmimu susijusi ala atlyginama periodinmis imokomis arba visos alos dydio
vienkartine imoka. Jeigu ala atlyginama periodinmis imokomis, tai ios imokos
indeksuojamos teiss akt nustatyta tvarka.
6.289 straipsnis. alos atlyginimas, kai pasibaigia pareigotas atlyginti al juridinis
asmuo ar mirta pareigotas fizinis asmuo
1. Po pareigoto atlyginti su fizinio asmens sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu
susijusi al juridinio asmens reorganizavimo reikalavimai atlyginti al pareikiami juridinio
asmens teisi permjui. Po valstybs ar savivaldybs mons ar staigos likvidavimo pareiga
atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei. Kai pareigotas asmuo mirta, reikalavimai
atlyginti al pareikiami jo pdiniams. ie tokius reikalavimus tenkina pagal io kodekso
penktosios knygos nustatytas taisykles.
2. Jeigu pareigotas atlyginti dl fizinio asmens sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo
atsiradusi al juridinis asmuo likviduojamas, alos atlyginimo sumos kaupiamos statym
nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto arba sudarant draudimo sutart.
284
6.290 straipsnis. Socialinio draudimo imok skaitymas

1. Socialinio draudimo imokos, mokamos sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo
atvejais, yra skaitomos atlygintinos alos dyd.
2. Savanorikojo draudimo imokos atlygintinos alos dyd neskaitomos.
3. Draudimo imokas imokjusios socialinio draudimo staigos gyja regreso teis al
padarius asmen, iskyrus atvejus, kai draudimo mokas u nukentjus asmen mokjo al
padars asmuo.
6.291 straipsnis. Laidojimo ilaid atlyginimas
1. Jeigu nukentjs asmuo mirta, jo laidojimo ilaidas turjusiam asmeniui atlygina tas
asmuo, kuris yra atsakingas u al, susijusi su nukentjusio asmens gyvybs atmimu.
Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkanios laidojimo ilaidos.
2. statym nustatytais atvejais mokama laidojimo paalpa skaitoma laidojimo ilaidas.
ATSAKOMYB U AL, ATSIRADUSI DL NETINKAMOS KOKYBS
PRODUKT AR PASLAUG
6.292 straipsnis. Gamintojo ir paslaug teikjo atsakomyb
1. Gamintojas ar paslaug teikjas privalo atlyginti dl netinkamos kokybs produkt ar
netinkamos kokybs paslaug atsiradusi al.
2. Gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba aliav gamintojas,
paslaug teikjas ar kitas asmuo, kuris paymdamas produkt (paslaugas) savo vardu, preks
enklu ar kitu skiriamuoju ymeniu nurodo save kaip gamintoj (paslaug teikj).
3. Kiekvienas asmuo, kuris dl savo verslo importuoja Europos ekonomins erdvs
valstybi teritorij netinkamos kokybs produkt turdamas tiksl j parduoti, inuomoti ar kitaip
paskirstyti, atsako kaip gamintojas.
4. Jeigu produkto gamintojo nemanoma nustatyti, kiekvienas produkt realizavs asmuo
laikomas gamintoju, iskyrus atvejus, kai jis per proting termin pranea nukentjusiam asmeniui
apie produkto gamintoj arba apie produkt patiekus asmen. i taisykl taikoma ir tais atvejais,
kai produktas buvo importuotas nenurodant jo importuotojo, nors jo gamintojas inomas.
5. io skirsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai produktai (paslaugos) sigyjami
vartojimo, o ne verslo tikslais.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
6.293 straipsnis. Produkto ir paslaug samprata

1. iame skirsnyje vartojamas terminas produktas reikia kiekvien kilnojamj daikt
(turt), skaitant pirminius ems kio produktus ir vrien (pauktien), taip pat kilnojamj
daikt (turt), kuris eina kit kilnojamj ar nekilnojamj daikt. Produktu laikoma ir elektros
energija.
2. iame skirsnyje vartojamas terminas paslauga reikia veikl, kuria tenkinamas
konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis, iskyrus sveikatos prieiros, teisines,
vietimo, ilumins energijos, duj, vandens tiekimo, nuotk alinimo ir transporto paslaugas.
6.294 straipsnis. Netinkamos kokybs samprata
1. Produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim,
kuri protingai gali tiktis vartotojas. Ar produktas (paslaugos) yra tinkamos ar netinkamos
kokybs, nustatoma atsivelgiant :
1) nurodomas produkto (paslaug) savybes (reklam);
2) tai, ar produkt (paslaugas) galima naudoti tam, kam tikimasi j naudoti;
3) laik, kai produktas (paslaugos) buvo ileistas apyvart;
4) produkto (paslaug) konstrukcinius, receptinius ar kitokius trkumus;
5) kitas aplinkybes.
2. Negalima produkto laikyti netinkamos kokybs tik dl to, kad vliau apyvart ileistas
geresnis produktas.
285
6.295 straipsnis. Atsakomybs slygos

ala atlyginama, jeigu nukentjs asmuo rodo, kad alos padaryta, kad produktas
(paslauga) yra netinkamos kokybs ir kad egzistuoja prieastinis netinkamos kokybs ir nuostoli
ryys.
6.296 straipsnis. Solidarioji atsakomyb
Jeigu ala atsirado dl keli asmen (pavyzdiui, netinkamos kokybs produkto gamintojo
ir asmens, komponavusio produkt kit daikt) veiksm, ie asmenys atsako solidariai.
6.297 straipsnis. Nukentjusio asmens kalt
Jeigu nukentjs ar turintis teis reikalauti alos atlyginimo asmuo dl savo kalts
prisidjo prie alos atsiradimo ar padidjimo, alos atlyginimo dydis gali bti sumaintas arba ala
apskritai gali bti neatlyginama atsivelgiant visas bylos aplinkybes.
6.298 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybs
1. Gamintojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad:
1) ne jis ileido produkt apyvart;
2) atsivelgiant aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad produktas ileidimo apyvart
metu nebuvo netinkamos kokybs arba kad kokyb pablogjo vliau;
3) produktas nebuvo pagamintas turint tiksl j parduoti, inuomoti ar kitaip paskirstyti
verslo tikslais arba nebuvo pagamintas ar paskirstytas gamintojo kins veiklos metu;
4) produkto kokyb pablogjo dl atitinkam valstybs institucij nustatyt privalom
taisykli laikymosi;
5) mokslo ir technini ini lygis produkto ileidimo apyvart metu nebuvo toks, kad
leist nustatyti netinkam kokyb;
6) jo pagamintas produktas buvo komponuotas kit produkt ir ala atsirado dl kito
produkto konstrukcijos arba dl viso produkto gamintojo pateikt vartojimo taisykli.
2. Gamintojo atsakomyb nemainama, jeigu ala atsirado ir dl netinkamos produkto
kokybs, ir dl treiojo asmens veiksm ar neveikimo.
3. Gamintojo atsakomyb gali bti sumainta arba jis gali bti visikai atleistas nuo
atsakomybs, jeigu atsivelgiant visas aplinkybes ala atsirado ir dl netinkamos produkto
kokybs, ir dl nukentjusio ar kito asmens, u kur is atsako, kalts.
4. statymai gali nustatyti kitas paslaug teikjo atleidimo nuo atsakomybs slygas, negu
nustatyta io straipsnio 1 dalyje.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
6.299 straipsnis. Atlygintina ala

1. iame skirsnyje vartojamas terminas ala reikia:
1) dl gyvybs atmimo ar sveikatos sualojimo atsiradusi al, skaitant neturtin;
2) nukentjusio asmens turtui, kuris yra skirtas ir paprastai buvo naudojamas

asmeniniams poreikiams tenkinti, iskyrus pat netinkamos kokybs produkt, padaryt ne
maesn kaip penki imt eur al. i suma netaikoma, kai ala atsirado dl netinkamos
kokybs paslaug.
2. io skirsnio nuostatos netaikomos atlyginant branduolin al.

Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)

1. Iekiniai dl nuostoli (alos), atsiradusi vartojant netinkamos kokybs produktus
(paslaugas), gali bti pareikiami per trejus metus nuo tos dienos, kuri nukentjs asmuo suinojo
arba turjo suinoti apie jam padaryt al, trkum ir kas yra gamintojas.
286
2. Teis pareikti io straipsnio 1 dalyje nurodyt iekin inyksta sujus deimties met
terminui nuo tos dienos, kuri produkto gamintojas ileido alos padarius produkt apyvart.
PENKTASIS SKIRSNIS
DL KLAIDINANIOS REKLAMOS ATSIRADUSIOS
ALOS ATLYGINIMAS
6.301 straipsnis. Klaidinanios reklamos samprata
1. Pagal skirsn klaidinania reklama laikoma bet kokios formos ir bet kokiomis
perdavimo priemonmis skleidiama su kine komercine, finansine ar profesine veikla susijusi
informacija, kuria siekiama skatinti preki ar paslaug, skaitant nekilnojamuosius daiktus, teises
ir pareigas, pardavim (teikim), kai ji bet kokiu bdu, skaitant ir jos pateikimo bd, klaidina
arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dl jos klaidinanio
pobdio atsirado alos.
2. Vertinant, ar al lmusi reklama yra klaidinanti, atsivelgiama jos teisingum,
visapusikum ir pateikimo kriterijus:
1) reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davjas negali j
teisingumo pagrsti reklamos skelbimo metu. Ar pakanka teigini teisingum pagrindiani
duomen, sprendiama kiekvienu konkreiu atveju atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes.
Skelbiam teigini teisingum pagrindianiais duomenimis nelaikomi asmen, kuri veikla
nesusijusi su skleidiama informacija, parodymai;
2) reklamos skleidiama informacija yra nevisapusika, jeigu praleista tam tikra
informacijos dalis, kuri paskelbti atsivelgiant kit toje reklamoje esani informacij btina,
kad nebt suklaidinti reklamos vartotojai;
3) reklamos pateikimo bdas ar forma yra tokie, kad jos vartotojai gali suvokti reklamoje
esant numanom klaidinant teigin;
4) reklamos vartotojai pagal reklamos pateikimo bd ir form susidaro nuomon, kad
skleidiama informacija yra teisinga, visapusika, ir priima tokius sprendimus, kuri
atitinkamomis aplinkybmis galima tiktis i eilinio reklamos vartotojo.
3. Sprendiant, ar reklama yra klaidinanti, turi bti atsivelgiama joje esani informacij
apie:
1) reklamos davj ar kit asmen, j veikl, buvein, firmos vard, preks ar paslaugos
enkl, autorines teises ar gretutines teises, patentus, licencijas ir pan.;
2) prekes ir paslaugas j gamybos viet ar kilm, preks gamintojo ar paslaug tiekjo
identikum, patyrim ar kvalifikacij, pagaminimo laik, gamybos bd, paskirt, kiek, sudt,
energetin vert, vartojamsias savybes, atitikim paskiriai ir tinkamum vartoti (naudoti),
patikros laik, viet, bd bei vertinimus, vartojimo (naudojimo) bd, preki (paslaug) ir
nustatyto standarto atitikim, sertifikavim, oficial preks pripainim ir apdovanojim mugse,
parodose, premijas, dovanas ar prizus, suteiktus u sigyjamas prekes ar paslaugas, arba
panaudotus mokslinius ar profesinius terminus arba bandym techninius ar statistinius duomenis ir
pan.;
3) preki (paslaug) sigijimo ir vartojimo (naudojimo) slygas kain ar jos
apskaiiavimo bd, mokjimo slygas, garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo,
grinimo slygas, pardavimo ar tiekimo mast, specialiosios ofertos prieast ar tiksl ir pan.;
4) preki ar paslaug lyginim (gretinim) su kitomis prekmis ar paslaugomis.
6.302 straipsnis. Atsakomybs subjektas
1. U al, atsiradusi dl klaidinanios reklamos, atsako reklamos davjas, reklamos
gamintojas, reklamos tarpininkas arba reklamos skleidjas.
2. Reklamos davjas atsako, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl jo kalts.
3. Reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidjas atsako u dl klaidinanios reklamos
atsiradusi al tik tuo atveju, jeigu jie inojo ar turjo inoti, kad reklama yra klaidinanti, arba
vartotojai klaidinami dl j veiksm gaminant ar skelbiant reklam, arba reklamos gamintojas,
tarpininkas ar skleidjas nerodo, kas buvo reklamos davjas (gamintojas).
6.303 straipsnis. Atsakomybs slygos
287
io kodekso 6.302 straipsnyje nurodyti asmenys atsako u al, atsiradusi dl

klaidinanios reklamos, jeigu nerodo, kad paskleista informacija atitinka tikrov ir kad dl
informacijos turinio arba jos paskelbimo ir atsiradusios alos nra j kalts.
6.304 straipsnis. Klaidinanios reklamos udraudimas ir paneigimas
Suinteresuot asmen praymu teismas, nagrinjantis alos atlyginimo byl, gali udrausti
toliau skleisti klaidinani reklam arba udrausti skleisti parengt, bet dar nepaskleist
klaidinani reklam, taip pat pareigoti klaidinani reklam vieai ir adekvaiai paneigti.
IV DALIS
ATSKIROS SUTARI RYS
XXIII SKYRIUS
PIRKIMASPARDAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
6.305 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties samprata
1. Pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt
(prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt
(prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain).
2. Vertybini popieri, valiutini vertybi pirkimuipardavimui taikomos io skyriaus
normos, jeigu kiti statymai nenustato speciali j pirkimopardavimo taisykli.
3. Atskir ri daikt (preki) pirkimopardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami
statymai.
4. io skyriaus normos taikomos turtini teisi pirkimui pardavimui tiek, kiek tai
neprietarauja i teisi prigimiai ir esmei.
6.306 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties dalykas
1. Pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos
pardavjas jau turi ar kurie gali bti sukurti ar pardavjo gyti ateityje, vertybiniai popieriai ir
kitokie daiktai bei turtins teiss.
2. Pirkimopardavimo sutarties dalyku taip pat gali bti prieauglis, derlius ir kiti
atsirandantys daiktai.
3. Pirkimopardavimo sutarties dalykas gali bti apibdintas tiek pagal individualius
poymius, tiek pagal r.
4. Pirkimopardavimo sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu
sutarties turinys leidia nustatyti daikto (preks) pavadinim ir kiek.
6.307 straipsnis. Pardavjui nepriklausanio daikto pardavimas
1. Pirkimopardavimo sutartis, pagal kuri pardavjas parduoda jam nepriklausant daikt
nebdamas daikto savininko galiotas ar neturdamas tam teiss pagal statymus, gali bti
pripainta negaliojania pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkjo iekin.
2. Tokia pirkimopardavimo sutartis nra negaliojanti, jeigu pardavjas pirkimo
pardavimo sutarties vykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku.
3. Jeigu sutartis negaliojania pripainta io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas
grinamas savininkui, iskyrus atvejus, numatytus io kodekso 4.96 straipsnyje.
6.308 straipsnis. Draudimas pirkti ir parduoti daikt
1. Asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt, neturi teiss to daikto pirkti nei
tiesiogiai, nei per tarpininkus, iskyrus statym nustatytas iimtis. is draudimas taikomas ir
asmeniui, administruojaniam kito asmens turt pagal io kodekso ketvirtosios knygos nuostatas.
2. Asmuo, administruojantis kito asmens turt, neturi teiss parduoti savo turto, jeigu io
turto kaina apmokama i jo administruojamo turto.
288
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys neturi teiss reikalauti pripainti

negaliojania pirkimopardavimo sutart, sudaryt paeidiant iame straipsnyje nustatytas
taisykles.
6.309 straipsnis. sipareigojimas parduoti ar pirkti daikt
1. Laikoma, kad sipareigojimas parduoti daikt kartu perduodant daikt bsimajam
pirkjui valdyti yra to daikto pirkimaspardavimas.
2. Pinig sumos sumokjimas parduoti daikt sipareigojusiam asmeniui pripastamas
dalies kainos sumokjimu (avansu), jeigu alys nra susitarusios kitaip.
3. Kai pirkti ar parduoti daikt pareigojs asmuo atsisako forminti sutart statym
nustatyta forma, kita alis turi teis teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarym.
6.310 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidos
1. Pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria
kitaip.
2. Daikt pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidos tenka
pardavjui, jeigu alys nra susitarusios kitaip.
3. Daikt primimo, daikt perdavimoprimimo dokumento sudarymo ilaidos tenka
pirkjui.
6.311 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties forma
Pirkimopardavimo sutarties form nustato sandori sudarymo formos taisykls.
Atskiroms pirkimopardavimo sutartims statymai gali nustatyti specialias j sudarymo taisykles.
6.312 straipsnis. Pirkimopardavimo sutartis, kurioje yra slyga dl parduodamo
daikto naudojimo
1. Asmuo, parduodamas daikt, gali nustatyti slyg, kad tas daiktas turi bti naudojamas
tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes.
2. Jeigu pirkjas nevykdo pirkimopardavimo sutartyje nustatytos slygos, tai pardavjas
teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis,
daiktas grintas jam ir atlyginti nuostoliai.
6.313 straipsnis. Kaina
1. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais ali susitarimu.
2. Tais atvejais, kai pirkimopardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta
kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir alys nra susitarusios kitaip, laikoma, kad alys turjo
omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo prastai toje prekybos srityje mokama u tokius
pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja, protingumo
kriterijus atitinkanti kaina.
3. Kai kaina turi bti nustatyta pagal daikt svor, ji nustatoma pagal neto svor, jeigu alys
nra susitarusios kitaip.
4. Jeigu kain turi nustatyti viena alis ir tokiu bdu nustatyta kaina aikiai neatitinka
protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista atitinkania
protingumo kriterijus kaina.
5. Kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad
protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina.
6. Kai kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko arba negali
bti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais.
7. Jeigu sutartyje numatyta, kad kaina turi bti keiiama atsivelgiant tam tikrus kainai
takos turinius rodiklius (savikain, ilaidas ir t. t.), taiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai
kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu.
Kai pardavjas praleidia daikto perdavimo termin, kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli
santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutartyje.
6.314 straipsnis. Kainos sumokjimas
289
1. Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreioje vietoje, jis privalo sumokti j
pardavjui daikt perdavimo vietoje.
2. Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreiu laiku, jis privalo j sumokti, kai
pardavjas pagal sutart ar kodeks perduoda pirkjui daiktus arba disponavimo jais
dokumentus.
3. Pirkjas neturi pareigos sumokti kain, kol jis neturjo galimybs patikrinti daiktus,
iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato k kita.
4. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain.
5. Kai pirkjas laiku nesumoka u jam perduotus daiktus, pardavjas turi teis reikalauti i
pirkjo sumokti kain bei statym ar sutarties nustatytas palkanas.
6. Kai pirkjas atsisako priimti daiktus ir u juos sumokti, pardavjas gali savo nuoira
reikalauti sumokti kain arba atsisakyti vykdyti sutart.
7. Kai pardavjas pagal sutart turi perduoti pirkjui ne tik daiktus, u kuriuos pirkjas dar
nesumokjo, bet ir kitus daiktus, i daikt perdavim pardavjas gali sustabdyti, kol pirkjas
visikai sumoks u anksiau perduotus daiktus, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita.
6.315 straipsnis. Iankstinis mokjimas u daiktus
1. Jeigu sutartis numato, kad pirkjas vis ar dal kainos turi sumokti iki daikt
perdavimo jam (iankstinis mokjimas), tai pirkjas kain privalo sumokti sutartyje nustatytu
laiku.
2. Jeigu pirkjas i anksto kainos nesumoka, pardavjas turi teis sustabdyti sutarties
vykdym.
3. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, is
turi teis reikalauti, kad pardavjas jam perduot daiktus arba grint sumokt sum.
4. Kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda daikt pirkjui, jis
privalo u gaut sum mokti statym arba sutarties nustatytas palkanas, jeigu sutartis nenumato
ko kita. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos dienos, kuri pardavjas privaljo perduoti
daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kuri daiktai faktikai perduodami pirkjui arba jam grinama
sumokta kaina.
6.316 straipsnis. Daikt draudimas
1. Pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti pardavjo arba pirkjo pareig apdrausti
daiktus.
2. Jeigu apdrausti daiktus privalanti sutarties alis ios pareigos nevykdo, kita alis turi
teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PARDAVJO PAREIGOS IR TEISS
6.317 straipsnis. Pardavjo pareiga perduoti daiktus
1. Pardavjas privalo pagal pirkimopardavimo sutart perduoti daiktus pirkjui, t. y. jam
valdyti nuosavybs (patikjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybs teis daiktus bei j kokyb.
2. Pardavjo garantija (patvirtinimas) dl daikt nuosavybs teiss ir j kokybs yra,
nepaisant to, ar tokia garantija pirkimopardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal
statym).
3. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavjas privalo perduoti daiktus kartu su j
priklausiniais ir priedais tokios bkls, kokia buvo pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu.
4. Laikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavjas perduoda
daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir paalintos bet kokios
pirkjo valdymo teiss klitys.
5. Daikt perdavimo ilaidos tenka pardavjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato, kad pirkjas kain sumoka tik po daikt
perdavimo, o po sutarties sudarymo jis tapo nemokus, tai pardavjas perduoti daikt neprivalo.
6.318 straipsnis. Daikt ir dokument perdavimo vieta ir momentas
290
1. Pardavjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir

nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar is kodeksas.
Jeigu ie dokumentai reikalingi paiam pardavjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms
teisms gyvendinti, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui nustatyta tvarka patvirtintas
dokument kopijas.
2. Jeigu pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje, tai daikt perdavimu
laikoma:
1) kai pirkimopardavimo sutartis numato daikt gabenim, daikt teikimas pirmam
vejui, kad is juos perduot pirkjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita;
2) kai ios dalies 1 punkte nenurodytais atvejais daiktus reikia paimti i tam tikr atsarg
arba pagaminti ir alys sutarties sudarymo metu apie tai inojo, daikt pateikimas pirkjui ar jo
nurodytam asmeniui disponuoti daikt atsarg buvimo arba gaminimo vietoje;
3) ios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais daikt pateikimas pirkjui toje
vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje
daiktai pateikiami pirkjo nurodytam asmeniui.
3. Daikto duodami vaisiai ir pajamos priklauso pirkjui nuo daikto perdavimo.
6.319 straipsnis. Daikt perdavimo terminas
1. Pardavjas privalo perduoti daiktus pirkjui pirkimopardavimo sutartyje numatytu
laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi bti perduoti per proting
termin po sutarties sudarymo. iuo atveju atitinkamai taikomas io kodekso 6.53 straipsnis.
2. Laikoma, kad pirkimopardavimo sutartyje yra slyga dl jos vykdymo tiksliai
nustatytu laiku, jeigu i sutarties turinio aikiai matyti, kad paeidus termin pirkjas praranda
interes sutariai. Jeigu tokia slyga yra, pardavjas turi teis vykdyti sutart iki termino pabaigos
arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkjas sutinka.
6.320 straipsnis. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Jeigu kas kita nenumatyta iame kodekse arba pirkimopardavimo sutartyje, daikt
atsitiktinio uvimo ar j sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal
statymus ar sutart pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus,
neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment.
2. Daikt, parduot juos gabenant, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui
nuo pirkimopardavimo sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos paproiai nenumato ko kita.
3. Sutarties slyga, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo
daikt perdavimo pirmam vejui, pirkjo reikalavimu gali bti pripainta negaliojania, jeigu
pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad daiktai prarasti
ar suged, taiau apie tai pirkjui neprane.
4. Jeigu daiktas po jo perdavimo uvo ar sugedo ne dl pardavjo kalts, pirkjas privalo
sumokti kain pardavjui. i taisykl taikoma ir tais atvejais, kai pardavjas negaljo perduoti
daikto pirkjui dl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavju ir tokiu bdu
paeid sutart.
5. Kai sutarties dalykas yra pagal ries poymius apibdinti daiktai ir pirkjas nepriima
daikt ar kitaip paeidia sutart, j atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to
momento, kai pardavjas konkreiai vardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai pranea pirkjui.
6. Jeigu pirkjas pareikia pagrst iekin dl sutarties pripainimo negaliojania arba
daikto pakeitimo, tai daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui.
7. Jeigu daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui ir po j perdavimo
pirkjui, tai pardavjas atsako u daikt uvim ar sugedim, nors tai bt atsitik dl pirkjo
veiksm. Taiau pirkjas nuo to momento, kai jis protingai galjo numatyti, kad privalo grinti
daiktus pardavjui, atsako u j saugojim kaip atidus saugotojas.
6.321 straipsnis. Pardavjo pareiga patvirtinti daikt nuosavybs teis
291
1. Pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki
teisi ar pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki
teisi ar pretenzij objektai, o pardavjas apie jas tinkamai prane pirkjui.
2. Pardavjas privalo panaikinti perduodam daikt keitim (hipotek) nepaisydamas to,
ar keitimas (hipoteka) buvo registruotas ar ne, iskyrus atvejus, kai pirkjas, i pardavjo gavs
tinkam informacij, sutinka pirkti daiktus, teiss kuriuos yra suvarytos tokiu bdu.
3. Pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad jie nra
teisminio gino objektas, taip pat kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta ar neapribota.
4. Nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad nra joki vieosios
teiss paeidim ar apribojim, kurie galt turti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt.
5. Tais atvejais, kai pardavjas tinkamai prane pirkjui apie treij asmen teises
perduodamus daiktus ar i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat kai treij asmen
teiss ar j suvarymas buvo registruoti vieame registre, pirkjas negali remtis aplinkybe, kad
pardavjas paeid savo pareigas.
6. Kai pardavjas paeidia io straipsnio 14 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkjas turi
teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo
arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus ar i teisi suvarym.
6.322 straipsnis. Pardavjo ir pirkjo pareigos, kai treiasis asmuo pareikia iekin
dl daikto pamimo
1. Jeigu treiasis asmuo iki pirkimopardavimo sutarties vykdymo atsiradusiu pagrindu
pareikia pirkjui iekin dl daikto pamimo, tai pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti
byloje, o pardavjas privalo stoti t byl pirkjo pusje.
2. Kai pirkjas nepatraukia pardavjo dalyvauti byloje, pardavjas atleidiamas nuo
atsakomybs pirkjui, jeigu rodo, kad dalyvaudamas byloje jis bt galjs ukirsti keli parduoto
daikto pamimui i pirkjo.
3. Pardavjas, kuris buvo pirkjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka
teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus.
6.323 straipsnis. Pardavjo atsakomyb, kai parduotas daiktas atiteisiamas i pirkjo
1. Kai parduot daikt teismas dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, atiteisia i
pirkjo, tai pardavjas privalo pirkjui grinti sumokt kain ir atlyginti io turtus nuostolius,
jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus inojo ar turjo inoti.
2. ali susitarimas panaikinti arba apriboti i pardavjo atsakomyb negalioja, jeigu
pardavjas, inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai
pirkjo.
6.324 straipsnis. Pareigos perduoti daiktus nevykdymo pasekms
1. Jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis atsisakyti
vykdyti pirkimopardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius.
2. Kai pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt,
pirkjas gali taikyti io kodekso 6.60 ir 6.213 straipsniuose numatytas gynybos priemones.
6.325 straipsnis. Pareigos perduoti daikt priklausinius, priedus ir dokumentus
nevykdymo pasekms
1. Jeigu pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui daikt priklausinius,
priedus ar dokumentus, kuriuos jis pagal sutart ar statymus privalo perduoti, tai pirkjas turi teis
nustatyti pardavjui proting termin iai prievolei vykdyti.
2. Jeigu pardavjas savo prievols nevykdo per pirkjo nustatyt termin, pirkjas turi
teis atsisakyti priimti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.326 straipsnis. Pardavjo pareiga saugoti parduotus daiktus
1. Kai nuosavybs teis arba patikjimo teis pereina pirkjui iki parduot daikt
perdavimo, pardavjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogti.
2. Su daikt saugojimu susijusias btinas ilaidas pirkjas privalo pardavjui atlyginti,
jeigu sutartis nenumato ko kita.
292
6.327 straipsnis. Reikalavimai daiktui

1. Parduodam daikt kokyb, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties slygas, o jeigu
sutartyje nra nurodym, prastus reikalavimus.
2. Pardavjas neatsako pagal io straipsnio 1 dalies reikalavimus u bet kok daikt
neatitikim, jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie tok
neatitikim.
3. Pardavjas pagal sutart ir kodeks atsako u bet kok neatitikim, kuris buvo
nuosavybs teiss perjimo pirkjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaikja vliau.
4. Pardavjas atsako u bet kok neatitikim, kuris atsiranda po io straipsnio 3 dalyje
nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavjo prievols paeidimo pasekm, skaitant
garantijos, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti pagal j prast ar specialiai nurodyt
paskirt arba ilaikys aptartas savybes ar charakteristikas, paeidim.
5. Pirkjas netenka teiss remtis daikt neatitikimu, jeigu jis per proting laik po to, kai
neatitikim pastebjo ar turjo pastebti, apie tai nepranea pardavjui ir nenurodo, koki
reikalavim daiktas neatitinka.
6.328 straipsnis. Daikt patikrinimo teis
1. Jeigu alys nesusitar kitaip, pirkjas nuo pirkimopardavimo sutarties sudarymo ar nuo
ofertos pateikimo turi teis prie mokdamas ar prie priimdamas daiktus juos patikrinti bet
kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
2. Jeigu alys nesusitar kitaip, daikt patikrinimo ilaidos tenka pirkjui. Pirkjas turi
teis reikalauti, kad pardavjas atlygint patikrinimo ilaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad
daiktas neatitinka jam keliam reikalavim.
6.329 straipsnis. Daikt kiekis
1. Daikt, kuriuos pardavjas privalo perduoti pirkjui, kiekis nustatomas pirkimo
pardavimo sutartyje svorio, kiekio, trio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties slyga dl daikt
kiekio gali bti ali suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvark. Jeigu sutartis
pradta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dl tokio daikt kiekio, kiek j pirkjas faktikai prim.
2. Jeigu i pirkimopardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti
perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta.
6.330 straipsnis. Sutarties slygos dl daikt kiekio paeidimo teisins pasekms
1. Kai pardavjas, paeisdamas sutart, perduoda pirkjui maesn, negu nurodyta
pirkimopardavimo sutartyje, daikt kiek, pirkjas turi teis, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje,
arba reikalauti perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokti kain, o
jei kaina jau sumokta, reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius.
2. Jeigu pardavjas perduoda pirkjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daikt, pirkjas
privalo apie tai praneti pardavjui per statymuose ar sutartyje numatyt termin, o jei terminas
nenustatytas, per proting termin. Kai tok pirkjo praneim gavs pardavjas per proting
termin nenurodo k daryti, tai pirkjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teis priimti visus
daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie virija sutartyje nustatyt kiek.
3. Jeigu pirkjas priima daiktus, kuri kiekis virija sutartyje nurodyt kiek, tai u
papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu alys nra
susitarusios kitaip.
6.331 straipsnis. Daikt asortimentas
1. Jeigu pirkimopardavimo sutartis nustato, kad pardavjas privalo perduoti tam tikros
ries, modelio, dydio, spalvos ar pagal kitokius poymius apibdinamus daiktus (daikt
asortimentas), tai pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt
asortiment.
2. Jeigu sutartyje neaptarta nei daikt asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taiau i
sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment, tai pardavjas
privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties
sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti.
293
6.332 straipsnis. Daikt asortimento slygos paeidimo teisins pasekms

1. Kai pardavjas perduoda pirkjui daiktus, neatitinkanius pirkimopardavimo sutartyje
numatyto asortimento, pirkjas turi teis atsisakyti juos priimti ir u juos mokti, o jeigu jau
sumokta, pareikalauti grinti sumokt kain, jei sutartis nenumato ko kita.
2. Kai pardavjas kartu perduoda pirkjui ir daiktus, kurie atitinka asortiment, ir daikt,
kurie neatitinka asortimento, pirkjas savo pasirinkimu turi teis:
1) priimti asortiment atitinkanius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkanius
daiktus;
2) atsisakyti priimti visus daiktus;
3) pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus daiktais, numatytais sutartyje;
4) priimti visus perduotus daiktus.
3. Kai pirkjas atsisako priimti asortimento neatitinkanius daiktus arba pareikalauja juos
pakeisti, jis turi teis atsisakyti u iuos daiktus mokti, o jeigu jau sumokta, reikalauti, kad jam
bt grinta sumokta kaina.
4. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkjas per proting
termin po j gavimo nepranea pardavjui apie atsisakym priimti daiktus.
5. Jeigu pirkjas neatsisako priimti asortimento neatitinkani daikt, tai jis privalo u
juos sumokti su pardavju suderint kain. Jeigu pardavjas dl savo kalts per proting termin
nesuderino kainos su pirkju, tai pirkjas turi sumokti u daiktus t kain, kuri sutarties sudarymo
metu prastai buvo mokama atitinkaniomis aplinkybmis u analogikus daiktus.
6. io straipsnio taisykls taikomos tiek, kiek pirkimopardavimo sutartis nenumato
kitoki taisykli.
6.333 straipsnis. Daikt kokyb
1. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka pirkimopardavimo
sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus. Pardavjas atsako u
daikt trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo arba dl prieasi,
atsiradusi iki daikt perdavimo.
2. statymai ar sutartis gali numatyti pardavjo pareig garantuoti pirkjui, kad daiktai
atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt daikt trkum, dl kuri
daikto nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti, arba dl kuri daikto
naudingumas sumat taip, kad pirkjas, apie tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt to
daikto pirks, arba nebt u j tiek mokjs. Taiau pardavjas neprivalo garantuoti, kad nra
paslpt trkum, jeigu apie juos pirkjas ino arba jie yra tiek akivaizds, kad bet koks atidus
pirkjas bt juos pastebjs be jokio specialaus tyrimo.
3. Kai pardavjas garantuoja daikt kokyb, jis atsako u daikt trkumus, jeigu nerodo,
kad ie atsirado po daikt perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar
saugojimo taisykles, arba dl treij asmen kalts ar nenugalimos jgos.
4. Jeigu daikt kokyb sutartyje neaptarta, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios
kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taiau jeigu
sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka daiktus,
tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie tikt tam konkreiam
tikslui.
5. Kai sutartis sudaryta pagal pavyzd, model ar apraym, pardavjas privalo perduoti
pirkjui daiktus, kurie atitinka pavyzd, model ar apraym, iskyrus sutartyje aptartas iimtis.
6. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybs reikalavim, jeigu jie neturi t savybi, kuri
pirkjas galjo protingai tiktis, t. y. kurios btinos daiktui, kad j bt galima naudoti pagal
prastin ar speciali paskirt.
7. Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavim, jeigu perduot daikt kiekis,
dydis ar svoris neatitinka sutarties slyg arba perduotas kitos ries, negu numatyta sutartyje,
daiktas.
8. Kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavjas
neprivalo garantuoti j kokybs, o pirkjas negali remtis tuo, kad pardavjas pardav netinkamos
kokybs daikt, iskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trkumus pardavjas inojo.
294
9. Kai parduodamos paveldjimo teiss nenurodant konkretaus turto, pardavjas privalo

garantuoti tik tai, kad jis yra pdinis.
10. io straipsnio 2 dalyje numatyt daikto kokybs garantij taip pat privalo duoti daikt
gamintojas, platintojas, tiekjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis
daiktus.
6.334 straipsnis. Netinkamos kokybs daikt nusipirkusio pirkjo teiss
1. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim ir pardavjas su pirkju neaptar
jo trkum, tai nusipirks netinkamos kokybs daikt pirkjas turi teis savo pasirinkimu
pareikalauti:
1) kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu,
iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts;
2) kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina;
3) kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba
atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti;
4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto
pardavimas yra esminis sutarties paeidimas.
2. Jeigu dl paslpto trkumo, buvusio pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu,
nupirktas daiktas va, tai pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain. Jeigu daiktas uvo
dl nenugalimos jgos arba dl pirkjo kalts, tai pirkjui atlyginamas tik daikto verts jo uvimo
momentu ir daikto kainos skirtumas.
3. Jeigu dl paslpto trkumo daiktas uvo, o pardavjas apie t trkum inojo arba turjo
inoti, tai jis privalo ne tik grinti pirkjui sumokt kain, bet ir atlyginti nuostolius.
4. Sutarties slygos, panaikinanios ar apribojanios pardavjo atsakomyb u daikt
trkumus, negalioja, iskyrus atvejus, kai jis pirkjui atskleid daikto trkumus, kurie pardavjui
buvo ar turjo bti inomi, taip pat atvejus, kai pirkjas savo rizika pirko daiktus i asmens, kuris
nra profesionalus pardavjas.
6.335 straipsnis. Daikt kokybs garantijos terminas
1. statymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavjo suteikiama daikt kokybs garantija
galioja tam tikr laik. Garantija iuo atveju galioja visoms daikt sudtinms dalims, jeigu kas
kita nenustatyta statymuose ar sutartyje.
2. Garantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo, jeigu sutartis
nenumato ko kita.
3. Jeigu pirkjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybs garantijos
terminas, dl nuo pardavjo priklausani klii, tai garantijos terminas neskaiiuojamas tol, kol
pardavjas tas klitis paalina.
4. Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratsiamas tokiam laikui, kur
pirkjas negaljo daikto naudoti dl trkum, jeigu pirkjas tinkamai prane pardavjui apie
pastebtus trkumus.
5. Komplektuojamj detali kokybs garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio
gaminio ir pradedamas skaiiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminu, jeigu
6. Kai pardavjas pakeiia daikt ar jo komplektuojamj detal per nustatyt kokybs
garantijos termin, tai naujam daiktui ar naujai komplektuojamajai detalei taikomas toks pat
kokybs garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui ar komplektuojamajai
detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.336 straipsnis. Daikt tinkamumo naudoti terminas
1. statymai ar kiti teiss aktai gali nustatyti terminus, kuriems prajus atitinkami daiktai
laikomi netinkaniais naudoti pagal j paskirt (tinkamumo naudoti terminas). iais atvejais
gamintojas, importuotojas, pardavjas ar kitas asmuo, savo vardu paskirstantis daiktus, privalo
aikiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti termin.
2. Daikt, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavjas privalo perduoti
pirkjui tokiu laiku, kad pirkjas turt reali galimyb panaudoti daikt iki jo tinkamumo naudoti
termino pabaigos.
295
3. Tinkamumo naudoti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dien ir nuo ios
dienos skaiiuojam laiko tarp, kur daiktas tinkamas naudoti, arba nurodant konkrei
kalendorin dat, iki kurios daiktas tinkamas naudoti.
6.337 straipsnis. Daikt kokybs patikrinimas
1. statymai ar pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti privalom daikt kokybs
patikrinim ir jo tvark bei terminus.
2. Jeigu statymai ar sutartis nenustato daikt kokybs patikrinimo tvarkos ir termin, tai
daikt kokyb turi bti patikrinta per proting termin ir pagal prastai taikomas daikt kokybs
patikrinimo slygas bei prekybos paproius.
3. Kai statymai ar pirkimopardavimo sutartis numato pardavjo pareig patikrinti
pirkjui
perduodam
daikt
kokyb
(ibandymas,
apira,
matavimai
ir
t. t.), tai pardavjas privalo kartu su daiktais perduoti pirkjui dokumentus, patvirtinanius, kad
daikt kokyb patikrinta.
6.338 straipsnis. Terminai reikalavimams dl parduot daikt trkum pareikti
1. Kai sutartis ar statymai nenustato ko kita, pirkjas turi teis pareikti reikalavimus dl
parduot daikt trkum, jeigu jie buvo nustatyti per iame straipsnyje nurodytus terminus.
2. Kai nenustatytas daikto kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkjas
reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus
metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.
Terminas reikalavimams dl gabenam ar patu siuniam daikt trkum pareikti skaiiuojamas
nuo daikt atgabenimo paskirties viet dienos.
3. Kai yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum
gali bti reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai
detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, tai
reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum gali bti pareiktas per pagrindinio gaminio
kokybs garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio
gaminio kokybs garantijos terminas, tai reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum,
kurie pastebti per garantijos termin, gali bti pareiktas nepaisant to, kad pagrindinio gaminio
kokybs garantijos terminas pasibaigs.
4. Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum
pirkjas gali pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin.
5. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir
daikto trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems
metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo,
kad trkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi,
u kurias atsako pardavjas.
6.339 straipsnis. Daikt komplektikumas
1. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimopardavimo sutarties
slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus.
2. Jeigu sutartyje daikt komplektikumas neaptartas, pardavjas privalo perduoti daiktus,
sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai reikiamus reikalavimus.
6.340 straipsnis. Daikt komplektas
1. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato pardavjo pareig perduoti pirkjui tam tikr
daikt rinkin, sudarant komplekt (daikt komplektas), laikoma, kad pardavjas vykd savo
prievol tik tais atvejais, kai jis perduoda visus daiktus, einanius komplekt.
2. Pardavjas privalo perduoti pirkjui visus daiktus, einanias komplekt, vienu metu,
jeigu pagal sutart ar prievols pobd sutartis negali bti vykdoma kitaip.
6.341 straipsnis. Nekomplektik daikt perdavimo teisins pasekms
1. Jeigu pardavjas perduoda nekomplektikus daiktus, tai pirkjas turi teis savo
pasirinkimu reikalauti:
1) sumainti daikto kain;
296
2) kad pardavjas per proting termin sukomplektuot daiktus.

2. Jeigu pardavjas per proting termin nesukomplektuoja daikt, tai pirkjas turi teis
savo pasirinkimu:
1) reikalauti pakeisti nekomplektikus daiktus komplektikais;
2) atsisakyti vykdyti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain, kai is paeidimas yra
esminis sutarties paeidimas.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai pardavjas
paeidia savo pareig perduoti pirkjui daikt komplekt, iskyrus atvejus, kai pagal sutart ar
prievols pobd j negalima taikyti.
6.342 straipsnis. Daikt tara ir pakuot
1. Jeigu ko kita nenumato sutartis ar nelemia prievols prigimtis, pardavjas privalo
perduoti pirkjui daiktus taroje ir supakuotus, iskyrus atvejus, kai daikt dl j pobdio nereikia
perduoti taroje ar supakuot.
2. Kai sutartis nenumato reikalavim dl daikt taros ir pakuots, perduodami daiktai turi
bti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams prasta, o jei tara ar pakuot gali bti vairi, taip
supakuotus ar tokioje taroje, kad bt utikrintas tokios ries daikt tinkamumas juos laikant ar
gabenant prastinmis slygomis.
3. Jeigu privalomus reikalavimus dl daikt taros ar pakuots nustato statymai ar kiti
teiss aktai, tai pardavjas verslininkas, privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri tara ir pakuot
atitinka statym ar kit teiss akt nustatytus reikalavimus.
6.343 straipsnis. Reikalavim dl daikt taros ir pakuots paeidimo teisins
pasekms
1. Jeigu pardavjas paeidia savo pareig ir perduoda pirkjui daiktus nesupakuotus ar be
taros arba netinkamai supakuotus ar netinkamoje taroje, tai pirkjas turi atsisakyti juos priimti ir
reikalauti, kad pardavjas daiktus supakuot ar pateikt juos taroje arba pateikt pakuot ar tar,
jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievols ir preki pobdis.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pirkjas vietoj io straipsnio 1 dalyje
nustatyt reikalavim gali pareikti pardavjui io kodekso 6.334 straipsnyje nustatytus
reikalavimus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
TREIASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PIRKJO PAREIGOS IR TEISS
6.344 straipsnis. Pirkjo pareiga sumokti kain ir kitas ilaidas
1. Pirkjas privalo sumokti daikt kain per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus
ir nustatytoje vietoje.
2. U pavlavim sumokti kain pirkjas privalo mokti palkanas, kurios pradedamos
skaiiuoti nuo daikto perdavimo ar ali sutarto termino, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko
kita.
3. Pirkjas privalo sumokti kitas sutartyje ar statymuose numatytas pirkimopardavimo
sutarties sudarymo ilaidas.
4. Jeigu statymai nustato, kad pirkimopardavimo sutart btina sudaryti notarins formos
ir po to registruoti vieame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti
notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties registravimo
vieame registre, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato kitoki atsiskaitymo tvark.
5. Kai pirkjas turi pakankam pagrind manyti, kad dl pardavjo kalts jam gali bti
pareiktas iekinys dl parduodam daikt ireikalavimo ar teisi juos suvarymo, jis gali
sustabdyti kainos mokjim, iskyrus atvejus, kai pardavjas utikrina galim pirkjo nuostoli
atlyginim.
6.345 straipsnis. Pirkjo pareigos sumokti kain nevykdymo teisins pasekms
1. Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas turi
teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pirkjui ir ireikalauti daiktus i pirkjo. Jeigu
nesumokta tik kainos dalis, pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal, kai
297
daiktas yra dalusis. Ireikalavimo teis pardavjas turi iki tol, kol daiktai dar yra j perdavimo
vietos valstybje arba kol jie nra atlygintinai perleisti treiajam asmeniui, nra keisti ar jiems
nenustatyta uzufrukto teis.
2. Kai pirkjas tampa nemokus, pardavjas negali ireikalauti daikt, u kuriuos
nesumokta, jeigu per proting termin pirkjo administratorius pasilo sumokti kain ar pateikia
ios prievols vykdymo utikrinim.
3. Visais kitais io straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda io kodekso
6.314 straipsnyje numatytos teisins pasekms.
6.346 straipsnis. Pirkjo pareiga priimti daiktus
1. Pirkjas privalo priimti jam perduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai jis turi teis
reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutart.
2. Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pirkjas privalo imtis toki priemoni ir
atlikti tokius veiksmus, kurie pagal prastai reikiamus reikalavimus btini, kad daiktai bt
tinkamai perduoti ir priimti.
3. Jeigu pirkjas, paeisdamas savo pareig, nepriima ar atsisako priimti daiktus,
pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutart.
6.347 straipsnis. Pirkjo pareiga saugoti daiktus
1. Jeigu pirkjas pagal statymus ar sutart turi teis jam perduotus daiktus grinti
pardavjui, tai pirkjas privalo grintinus daiktus tinkamai saugoti iki grinimo. iuo atveju
pirkjas turi daikt sulaikymo teis, iskyrus atvejus, kai pardavjas atlygina pirkjo ilaidas.
2. Jeigu grintinus pardavjui daiktus pirkjas gavo po j atgabenimo paskirties viet,
pirkjas daiktus privalo grinti savo lomis, iskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra
pardavjas ar jo atstovas arba kai dl to pirkjui bt dideli nepatogum ar ilaid.
3. Jeigu daiktai yra greitai gendantys, taikomos io kodekso 6.375 straipsnio 5 dalies
taisykls.
6.348 straipsnis. Pirkjo pareiga praneti pardavjui apie netinkam pirkimo
pardavimo sutarties vykdym
1. Pirkjas privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatani daikt kokyb,
kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, paeidim per statym ar sutarties nustatyt
termin, o jeigu is terminas nenustatytas, per proting termin po to, kai buvo ar atsivelgiant
daikt pobd ir paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos slygos paeidimas.
2. Kai pirkjas nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, pardavjas turi teis
atsisakyti visikai ar i dalies patenkinti pirkjo reikalavimus pakeisti daiktus, perduoti trkstamus
daiktus, paalinti daikt trkumus, sukomplektuoti daiktus, supakuoti daiktus ar pateikti juos taroje
arba pakeisti tar ar pakuot, jeigu rodo, kad pirkjui paeidus savo pareig nebemanoma
vykdyti jo reikalavim arba kad t reikalavim vykdymas pareikalaut nepaprastai dideli
pardavjo ilaid, palyginti su tomis, kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai
pranes pardavjui apie sutarties paeidim.
3. Jeigu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirkimo
pardavimo sutarties slyg, tai jis praranda teis remtis io straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklmis.
6.349 straipsnis. Draudimas disponuoti daiktais
1. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato, kad nuosavybs teis perduotus pirkjui
daiktus ilieka pardavjui iki tol, kol u juos bus visikai sumokta arba vykdytos kitokios
slygos, tai pirkjas iki nuosavybs teiss daiktus perjimo jam neturi teiss tuos daiktus parduoti
ar kitaip jais disponuoti, iskyrus atvejus, kai sutarties ar daikt paskirtis ir savybs lemia k kit.
2. Kai nevykdomos pirkimopardavimo sutarties slygos, su kuriomis sutartis sieja
nuosavybs teiss daiktus perjim pirkjui, pardavjas turi teis ireikalauti daiktus i pirkjo,
jeigu sutartis nenumato ko kita.
VARTOJIMO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARI YPATUMAI
298
6.350 straipsnis. Vartojimo pirkimopardavimo sutarties samprata

1. Pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart pardavjas verslininkas sipareigoja
parduoti prek pirkjui vartotojui, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Vartojimo sutartis,
pagal kuri parduodama prek ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimopardavimo sutartimi.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija tvirtina Mamenins
prekybos taisykles.
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
6.351 straipsnis. Vartojimo pirkimopardavimo sutarties forma

Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimopardavimo
sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas isirenka perkam daikt arba kitokiu bdu
pareikia savo vali.
6.352 straipsnis. Vieoji oferta
1. Daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar apraymuose laikomas
viej oferta, jeigu yra nurodytos esmins pirkimopardavimo sutarties slygos.
2. Daikt idstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose j pardavimo vietose, taip pat
daikt pavyzdi demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas
(apraymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to,
ar nurodyta daikt kaina arba kitos pirkimopardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai
pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti.
6.353 straipsnis. Pardavjo pareiga informuoti pirkj
1. Pardavjas privalo suteikti pirkjui informacij pagal io kodekso 6.2286 arba 6.2287
straipsn.
2. Pardavjas privalo nurodyti kiekvieno daikto ar vienos ries daikt pardavimo kain ir
to daikto tinkamo standartinio vieneto kain. Pardavimo kaina yra galutin daikto ar tam tikro
daikt kiekio kaina, skaitant visus mokesius. Standartinio vieneto kaina yra galutin daikto vieno
kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno kvadratinio metro arba vieno kubinio metro kaina,
skaitant visus mokesius.
3. Daikto pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali bti nenurodyta, kai daiktai:
1) pateikiami teikiant paslaugas;
2) parduodami aukcionuose arba tai yra meno dirbiniai ir antikvariniai daiktai.
4. Daikto standartinio vieneto kaina gali bti nenurodoma:
1) daiktams, kuri kaina nepriklauso nuo j svorio ar trio;
2) jeigu ji sutampa su pardavimo kaina;
3) kitiems daiktams ar daikt grupms, nurodytiems Preki enklinimo ir kain nurodymo
taisyklse. ias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija.
5. Daiktams, kurie nra i anksto supakuoti ir kuri kiekis nustatomas vartotojo
akivaizdoje, turi bti nurodyta tik daikto standartinio vieneto kaina.
6. Pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina turi bti aiki ir suprantama, lengvai
skaitoma ir lengvai atskiriama.
7. Bet kokiu bdu reklamuojant daikt, jeigu nurodoma pardavimo kaina, turi bti
nurodoma daikto standartinio vieneto kaina, iskyrus io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas iimtis.
8. Pirkjas turi teis iki sutarties sudarymo apirti daiktus ir pareikalauti, kad pardavjas
dalyvaujant pirkjui patikrint daiktus arba pademonstruot, kaip juos naudoti, jeigu tai yra
manoma atsivelgiant daikt pobd.
9. Jeigu pardavjas nesudar galimybs pirkjui nedelsiant daikt pardavimo vietoje gauti
io straipsnio 17 dalyse nurodyt informacij, pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo atlyginti
nuostolius, atsiradusius dl vengimo sudaryti sutart, o kai sutartis sudaryta, per proting termin
vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain ir atlyginti kitus nuostolius.
10. Pardavjas, nesudars galimybs pirkjui gauti atitinkam informacij apie daiktus,
atsako u daikt trkumus, atsiradusius po daikt perdavimo pirkjui, jeigu pirkjas rodo, kad
trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo atitinkamos informacijos.
299
6.354 straipsnis Neteko galios nuo 2014-06-13.

6.355 straipsnis. Daikt pardavimas su slyga, kad pirkjas juos priimt per tam
tikr termin
1. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyje gali bti numatyta slyga, kad pirkjas daiktus
priims per tam tikr sutartyje nustatyt termin, per kur pardavjas neturi teiss t pai daikt
parduoti kitam pirkjui.
2. Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkjas per nustatyt termin neatvyksta arba
neatlieka kit daikt primimui btin veiksm per sutartyje nustatyt termin, laikoma, kad
pirkjas atsisako sutart vykdyti.
3. Pardavjo papildomos ilaidos, susijusios su daikt perdavimu pirkjui per tam tikr
termin, skaitomos daikt kain, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita.
6.356 straipsnis. Daikt pardavimas pagal pavyzdius
1. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis gali bti sudaryta pagal pirkjui pardavjo
pasilytus daikt pavyzdius (preki apraym, preki katalogus, modelius ir t. t.).
2. Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal daikt pavyzdius laikoma
sudaryta, kai pardavjas pristato daiktus sutartyje nurodyt viet, o jei pristatymo vieta sutartyje
nenurodyta, vartotojo gyvenamj viet.
3. Pirkjas iki daikt perdavimo turi teis atsisakyti sutarties pagal daikt pavyzdius.
Taiau iuo atveju pirkjas privalo atlyginti pardavjo turtas btinas ilaidas, susijusias su
sutarties vykdymu iki atsisakymo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.358 straipsnis. Daikt pardavimas naudojant automatus
1. Jeigu daiktai parduodami naudojant automatus, tai automat savininkas privalo
informuoti pirkj nurodydamas ant automato ar kitokiu bdu apie pardavj (pardavjo
pavadinim ir buvein), automato darbo reim, taip pat veiksmus, kuriuos privalo atlikti pirkjas,
nordamas gauti daikt, ir j eilikum.
2. Sutartis iuo atveju pripastama sudaryta nuo to momento, kai pirkjas atlieka
veiksmus, btinus daiktui i automato gauti.
3. Jeigu pirkjui neperduodamas daiktas, u kur sumokta, tai pardavjas pirkjo
reikalavimu nedelsdamas privalo perduoti daikt arba grinti sumokt kain.
4. iame straipsnyje nurodytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai automatas skirtas
pinigams keisti, mokjimo enklams sigyti ar valiutai keisti, jeigu kas kita nenustatyta specialiose
taisyklse.
6.359 straipsnis. Daikt pardavimas su slyga juos pristatyti pirkjui
1. Jeigu vartojimo pirkimopardavimo sutartyje numatyta, kad daiktai turi bti pristatyti
pirkjui, pardavjas privalo pristatyti daiktus pirkjo nurodyt viet, o kai ji nenurodyta,
pirkjo gyvenamj viet.
2. Pardavjas privalo pristatyti daiktus juos perduodamas pirkjui arba perleisdamas j
valdym jam ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo sutarties sudarymo, jeigu alys nesusitaria
kitaip.
3. Sutartis laikoma vykdyta nuo daikt teikimo pirkjui, o kai pirkjo nra, nuo j
teikimo asmeniui, kuris pateikia kvit ar kitok dokument, patvirtinant sutarties sudarym ar
teis priimti pristatomus daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.
300
4. Jeigu pardavjas nevykd savo pareigos pristatyti daiktus per sutartyje ar io straipsnio
2 dalyje nustatyt termin, pirkjas pateikia reikalavim pristatyti daiktus per papildom proting
termin, atsivelgdamas aplinkybes. Jeigu pardavjas nepristato daikt per pirkjo nustatyt
papildom termin, pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart.
5. io straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pardavjas atsisak pristatyti daiktus arba jeigu
pristatymas per sutartyje nustatyt termin turi esmins reikms atsivelgiant visas su sutarties
sudarymu susijusias aplinkybes, arba jeigu prie sutarties sudarym pirkjas prane pardavjui,
kad daikt pristatymas per sutartyje nustatyt termin turi esmins reikms. iais atvejais
pardavjui nepristaius daikt per sutartyje ar io straipsnio 2 dalyje nustatyt termin, pirkjas
turi teis nedelsdamas vienaalikai nutraukti sutart.
6. Kai sutartis nutraukiama, pardavjas nedelsdamas turi grinti pirkjui visas jo
sumoktas sumas. Be to, pirkjas turi teis pasinaudoti kitais iame kodekse nustatytais paeist
teisi gynimo bdais.
6.3591 straipsnis. Rizikos perdavimas

Jeigu vartojimo pirkimopardavimo sutartyje numatytas daikt gabenimas ir pardavjas
isiunia daiktus pirkjui, daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui, kai jis ar
jo nurodytas asmuo, iskyrus vej, priima daiktus. Jeigu daiktai perduodami vejui, kur
pasirinko pirkjas, o pardavjas nesil tokio pristatymo, ioje dalyje numatyta rizika pereina
pirkjui, kai daiktai perduodami vejui.

6.361 straipsnis. Nuomospardavimo sutartis
1. Sutartyje gali bti nurodyta, kad iki nuosavybs teiss daiktus perjimo pirkjui jis yra
perduot daikt nuomininkas (nuomospardavimo sutartis).
2. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkjas tampa daikt savininku, kai visikai u juos
sumoka.
6.362 straipsnis. Daikt keitimas ir grinimas
1. Pirkjas turi teis per keturiolika dien nuo ne maisto daikt perdavimo jam, jeigu
pardavjas nra nustats ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavjo
nurodytoje vietoje analogikais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar komplektikumo
daiktais. Jeigu keiiant daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su pardavju privalo atsiskaityti
pagal perskaiiuotas kainas.
2. Jeigu pardavjas neturi pakeitimui tinkam daikt, tai pirkjas turi teis per io
straipsnio 1 dalyje nustatyt termin grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain.
3. Pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami,
nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi
rodymus, patvirtinanius, kad jis daiktus pirko i to pardavjo.
4. Daikt keitimo ir grinimo tvarka, taip pat nekeiiam ir negrinam daikt sraas
nustatyti Mamenins prekybos taisyklse.
6.363 straipsnis. Daikto kokyb (atitiktis sutariai) ir pirkjo teiss, kai jam
parduotas netinkamos kokybs daiktas
1. Laikoma, kad pardavjas visais atvejais garantuoja daikt kokyb (garantija pagal
statym).
301
2. Parduodamas daiktas turi bti tinkamos kokybs, t. y. daikto savybs turi atitikti
vartojimo pirkimopardavimo sutart. Pardavjas atsako pirkjui u bet koki daikto neatitikt
sutariai, esani daikto perdavimo metu.
3. Daikto savybs atitinka sutart, jeigu:
1) daiktas atitinka pardavjo pateikt apraym ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kur
pardavjas pateik kaip pavyzd ar model;
2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios ries daiktai paprastai naudojami;
3) daiktas tinka naudoti pagal konkrei paskirt, apie kuri pirkjas prane pardavjui
sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavjas sutiko;
4) daiktas atitinka kokybs rodiklius, kurie paprastai yra bdingi to paties pobdio
daiktams ir kuri pirkjas gali pagrstai tiktis pagal daikto pobd ir daikto gamintojo, jo atstovo
ar pardavjo vieai paskelbtus pareikimus, skaitant reklam ir daikt enklinim, dl daikto
konkrei savybi.
4. Pardavjo nepareigoja io straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti viei pareikimai, jeigu
jis rodo, kad:
1) apie atitinkam pareikim neinojo ir negaljo inoti;
2) pareikimas buvo itaisytas iki sutarties sudarymo momento;
3) sprendimui pirkti daikt pareikimas negaljo turti takos.
5. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie tai, kad
daiktas neatitinka sutarties, arba jeigu i neatitiktis atsirado dl pirkjo pateikt mediag,
laikoma, kad daiktas buvo tinkamos kokybs.
6. Jeigu pirkimopardavimo sutartyje numatytas daikto instaliavimas, rengimas ar
montavimas ir daikt instaliavo, reng ar sumontavo pardavjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys,
bet koks dl netinkamo daikto instaliavimo, rengimo ar montavimo atsirads trkumas
prilyginamas daikto kokybs trkumui. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai daikt turi
instaliuoti, rengti ar montuoti pirkjas ir netinkamo instaliavimo, rengimo ar montavimo
prieastis yra instrukcijos trkumai.
7. Pirkjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs daiktas, savo pasirinkimu turi
teis per io kodekso 6.338 straipsnyje nurodyt termin:
1) reikalauti i pardavjo nemokamai paalinti daikto trkumus (pataisyti daikt);
2) reikalauti i pardavjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos
kokybs daiktu;
3) reikalauti i pardavjo atitinkamai sumainti kain;
4) vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti sugrinti sumokt kain.
8. Pirkjas neturi teiss nutraukti sutarties, jeigu daikto trkumas yra maareikmis.
Pirkjui nutraukus sutart dl daikto netinkamos kokybs, pardavjas privalo grinti sumokt
kain. Netinkamos kokybs daikto grinimo ilaidos tenka pardavjui. Pardavjas, grindamas
pirkjui sumokt kain, neturi teiss i jos iskaiiuoti sum, kuria sumajo daikto vert dl jo
naudojimo ar daikto ivaizdos praradimo arba dl kitoki aplinkybi.
9. Visais atvejais pirkjas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks
pardavimo, atlyginim. Nuostoliais laikomos ir preks trkum paalinimo ilaidos, jeigu,
pardavjui per proting termin j nepaalinus, trkumus paalino pirkjas ar jo pasitelkti tretieji
asmenys.
10. Pardavjas atsako u daikto trkumus, kurie iaikja per dvejus metus nuo daikto
perdavimo, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. iame straipsnyje nustatytoms
pirkjo teisms taikomas dvej met iekinio senaties terminas.
11. Jeigu nerodoma kitaip, daikto trkumai, iaikj per 6 mnesius nuo daikto
perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, iskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto
ar jo trkumo pobdiu.
6.364 straipsnis. Kain skirtumo atlyginimas

1. Jeigu pardavjas pakeiia netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu, tai jis
neturi teiss reikalauti i pirkjo atlyginti vartojimo pirkimopardavimo sutartyje numatytos
302
kainos ir daikto kainos, galiojusios jo pakeitimo ar teismo arba kitokios institucijos sprendimo,
pareigojanio pakeisti daikt, primimo momentu, skirtum.
2. Kai netinkamos kokybs daiktas keiiamas kitu analogiku, kuris skiriasi pagal
matmenis, model, r ar kitus poymius, pirkjas turi atlyginti sutartyje numatytos kainos ir
naujo daikto kainos, galiojusios keitimo momentu, skirtum. Jeigu pirkjas kain skirtumo
neatlygina, tai kain skirtumas nustatomas pagal teismo arba kitokios institucijos sprendimo
pakeisti prek primimo metu galiojusias kainas.
3. Kai pirkjas reikalauja atitinkamai sumainti netinkamos kokybs daikto kain,
atsivelgiama daikto kain io reikalavimo pareikimo momentu, o jeigu pardavjas pirkjo
reikalavimo netenkino, kain teismo arba kitokios institucijos sprendimo dl kainos
sumainimo primimo momentu.
4. Pirkjas, grindamas prastos kokybs daikt pardavjui, turi teis reikalauti atlyginti
nustatytos sutartyje kainos ir kainos, galiojanios jo reikalavimo patenkinimo momentu, o jeigu jo
reikalavimo pardavjas netenkina, teismo arba kitokios institucijos sprendimo primimo
momentu, skirtum.
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
6.369 straipsnis. Pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto,
perpardavimo arba keitimosi sutartys
1. Pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba
keitimosi sutari alys yra pardavjas asmuo, veikiantis su verslu ar profesija susijusiais
tikslais, ar bet kuris asmuo, veikiantis pardavjo vardu ar jo naudai, ir pirkjas fizinis asmuo,
kuris veikia su verslu ar profesija nesusijusiais tikslais.
2. Pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartis ilgesniam kaip vien met terminui
sudaryta sutartis, pagal kuri pirkjas u atlyg gyja teis naudotis nakvynei skirtomis
gyvenamosiomis patalpomis tam tikru laiku daugiau negu vien apsilankym.
3. Ilgalaikio atostog produkto sutartis ilgesniam kaip vien met terminui sudaryta
sutartis, pagal kuri pirkjas u atlyg gyja teis gauti nuolaid ar turti kit palanki su
gyvenamosiomis patalpomis susijusi slyg atskirai ar kartu su kelione arba kitomis paslaugomis.
Mokjimai pagal ilgalaikio atostog produkto sutartis gali bti atliekami tik pagal mokjim
tvarkarat vienodos verts kasmetmis mokomis. Ne vliau kaip likus keturiolikai dien iki
kiekvienos mokos sumokjimo dienos pardavjas, naudodamas pirkjui prieinam patvarij
laikmen, pranea apie pirkjo pareig sumokti kasmet mok.
4. Perpardavimo sutartimi pardavjas u atlyg padeda pirkjui parduoti arba nusipirkti
pakaitinio naudojimosi patalpomis teis arba ilgalaik atostog produkt.
5. Sudars keitimosi sutart, pirkjas u atlyg prisijungia prie keitimosi sistemos, pagal
kuri gyja galimyb naudotis nakvynei skirtomis gyvenamosiomis patalpomis ar kitomis
paslaugomis ir mainais pats suteikia laikin galimyb kitiems asmenims naudotis pakaitinio
naudojimosi patalpomis sutartyje nustatytomis teismis.
303
6. Nustatant pakaitinio naudojimosi patalpomis arba ilgalaikio atostog produkto sutarties

galiojimo termin, atsivelgiama ir numanomas sutarties slygas dl jos galiojimo termino
atnaujinimo ar pratsimo.
7. Pakaitinio naudojimosi patalpomis teis arba ilgalaikis atostog produktas negali bti
silomi ar parduodami kaip investicins paslaugos.
8. Pardavjas per proting termin iki pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio
atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari sudarymo privalo pirkjui nemokamai
teikti pirkjui prieinamoje patvariojoje laikmenoje pateikt aiki ir tiksli Vyriausybs ar jos
galiotos institucijos nustatyt informacij apie sutari slygas. Pirkjui pateikiamos informacijos
formas tvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija.
9. Pirkjui pateikiama io straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija yra sudedamoji
sutarties dalis ir negali bti keiiama, nebent alys aikiai susitart kitaip. Pardavjas vienaalikai
pakeisti io straipsnio 8 dalyje nurodyt informacij turi teis tik tuo atveju, kai pakeitimai daromi
dl nuo pardavjo valios nepriklausani aplinkybi, kuri pardavjas negaljo numatyti ir kuri
pasekmi nebuvo galima ivengti net ir imantis vis rpestingumo priemoni. Be io straipsnio 8
dalyje nurodytos informacijos, sutartyje taip pat nurodoma kiekvienos alies tapatyb, gyvenamoji
vieta (buvein), sutarties sudarymo data ir vieta ir sutartis ali turi bti pasirayta. Visais atvejais
iki sutarties sudarymo sutarties slygos ir ioje dalyje nurodyti galimi j pakeitimai pirkjui turi
bti pateikiami jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje ir apie sutarties pakeitimus aikiai
nurodoma sutartyje. Pardavjas privalo sutarties sudarymo metu perduoti pirkjui vien sutarties
egzempliori.
10. Iki sutarties sudarymo pardavjas privalo aikiai informuoti pirkj apie teis
atsisakyti sutarties, io kodekso 6.370 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atsisakymo terminus ir
io kodekso 6.370 straipsnio 8 dalyje nustatyt draudim atlikti iankstinius mokjimus. Dl i
sutarties slyg pirkjas io straipsnio 8 dalyje nurodytoje formoje pasirao atskirai.
11. Kartu su sutartimi pirkjui turi bti pateikiama teiss akt nustatyta sutarties
atsisakymo forma, kuri tvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija.
12. Pirkjui pateikiama io straipsnio 8 dalyje nurodyta informacija ir sutartis parengiama
pirkjo pasirinkimu valstybs nars, kurioje pirkjas gyvena, arba valstybs nars, kurios pilietyb
turi pirkjas, valstybine kalba arba viena i keli valstybini kalb, jei ji yra ir Europos Sjungos
oficiali kalba. Jeigu pardavjas savo veikl vykdo Lietuvos Respublikoje, sutartis parengiama ir
lietuvi kalba. ioje dalyje vartojama svoka valstyb nar reikia Europos Sjungos valstyb
nar ar kit Europos ekonomins erdvs valstyb.
13. Bet kokioje reklamoje, kurioje siloma sigyti pakaitinio naudojimosi patalpomis teis
arba ilgalaik atostog produkt, sudaryti keitimosi arba perpardavimo sutart, turi bti nurodyta,
kur ir kaip pirkjas gali gauti io straipsnio 8 dalyje nurodyt informacij apie sutarties slygas.
Taip pat bet kokiame pasilyme atvykti rengin, kuriame bus siloma sudaryti pakaitinio
naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutartis, turi
bti aikiai nurodytas komercinis renginio tikslas ir pobdis. Tokio renginio metu pirkjui turi bti
sudarytos galimybs bet kada gauti io straipsnio 8 dalyje nurodyt informacij apie sutari
slygas.
14. Jeigu pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo
arba keitimosi sutari dalykas yra nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvos Respublikoje, arba
sutartis tiesiogiai nesusijusi su nekilnojamuoju daiktu, taiau pardavjas savo veikl vykdo
Lietuvos Respublikoje arba bet kokiomis priemonmis nukreipia i veikl Lietuvos Respublik,
is straipsnis ir io kodekso 6.370 straipsnis taikomi nepaisant to, kad sutariai taikytina usienio
valstybs teis.
15. Pirkjo atsisakymas teisi, kurios jam suteiktos pagal straipsn ir pagal io kodekso
6.370 straipsn, negalioja.
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
6.370 straipsnis. Pirkjo teis atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio

atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari
1. Pirkjas turi teis vienaalikai nenurodydamas prieasties atsisakyti pakaitinio
naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari, jam
304
prieinamoje patvariojoje laikmenoje apie tai pranedamas pardavjui per keturiolika dien nuo
atitinkamos sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties
gavimo dienos, jeigu i data yra vlesn. Atsisakydamas sutarties, pirkjas turi teis pasinaudoti
io kodekso 6.369 straipsnio 11 dalyje nurodyta forma. Kai keitimosi sutartis pirkjui siloma
kartu su pakaitinio naudojimosi patalpomis sutartimi, abiem sutartims taikomas vienodas
keturiolikos dien sutarties atsisakymo terminas, skaiiuojamas nuo pakaitinio naudojimosi
patalpomis sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba ios sutarties gavimo
dienos, jeigu i data yra vlesn.
2. Jeigu pirkjui nebuvo pateikta io kodekso 6.369 straipsnio 8 dalyje nurodyta
informacija apie sutarties slygas arba pateiktoje informacijoje nebuvo vis privalom duomen,
pirkjas turi teis vienaalikai atsisakyti sutarties per tris mnesius ir keturiolika dien nuo
sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties gavimo
dienos, jeigu i data yra vlesn, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu informacija apie
sutarties slygas, kurioje yra visi privalomi duomenys, teikiama per tris mnesius nuo sutarties,
skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties gavimo dienos, jeigu i
data yra vlesn, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, per
keturiolika dien nuo informacijos apie sutarties slygas teikimo dienos.
3. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkjui nebuvo pateikiama teiss akt nustatyta sutarties
atsisakymo forma, pirkjas turi teis vienaalikai atsisakyti sutarties per vienus metus ir
keturiolika dien nuo sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios
sutarties gavimo dienos, jeigu i data yra vlesn, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu
sutarties atsisakymo forma, kurioje yra visi privalomi duomenys, teikiama per vienus metus nuo
sutarties, skaitant ir preliminarij sutart, sudarymo dienos arba nuo tokios sutarties gavimo
dienos, jeigu i data yra vlesn, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties per keturiolika dien nuo
sutarties atsisakymo formos teikimo dienos.
4. Jeigu pirkjas pasinaudoja teise atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio
atostog produkto, perpardavimo arba keitimosi sutari, kai u suteikiamas teises visikai ar i
dalies sumokama vartojimo kreditu, kur pirkjui suteikia pardavjas arba treiasis asmuo pagal
pardavjo ir treiojo asmens sudaryt sutart, tai pirkjas turi teis nutraukti vartojimo kredito
sutart nepatirdamas joki ilaid.
5. Pasinaudojus teise atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis arba ilgalaikio atostog
produkto sutarties, pasibaigia ir visos papildomos keitimosi ar kitos sutartys, pagal kurias pirkjas
gauna paslaugas, susijusias su pakaitinio naudojimosi patalpomis ar ilgalaikio atostog produkto
sutartimi, kurias teikia pardavjas arba tretieji asmenys pagal susitarim su pardavju. Pirkjas
negali bti pareigotas padengti ilaidas dl ioje dalyje nurodyt papildom sutari pasibaigimo.
6. Pirkjui pasinaudojus iame straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties, ali pareigos
vykdyti sutart pasibaigia ir pirkjas neturi patirti joki ilaid ar sumokti u paslaugas,
kurios buvo suteiktos iki sutarties atsisakymo dienos.
7. Draudiama iame straipsnyje nustatyt pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti
papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti.
8. Iki laikotarpio, per kur pirkjas turi teis atsisakyti pakaitinio naudojimosi patalpomis,
ilgalaikio atostog produkto, keitimosi sutari, pabaigos arba iki perpardavimo sutarties
vykdymo arba jos pasibaigimo kitu bdu pardavjui ar treiajam asmeniui draudiama i pirkjo
priimti bet kok iankstin mokjim. Iankstiniu mokjimu laikomas pirkjo garantijos suteikimas,
pinig sumos banko sskaitoje rezervavimas, skolos pripainimas ir bet kokios pinig sumos
pardavjui ar treiajam asmeniui sumokjimas.
9. Jeigu sudaryta ilgalaikio atostog produkto sutartis, pirkjas po antros ar vlesns
mokos sumokjimo ir vliau turi teis nutraukti sutart, apie tai pranedamas pardavjui ne vliau
kaip per keturiolika dien nuo praneimo apie mokos sumokjim gavimo dienos, nemokdamas
baudos ir nepatirdamas kit papildom ilaid.
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
PENKTASIS SKIRSNIS
DIDMENINIO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARI YPATUMAI
305
6.371 straipsnis. Didmeninio pirkimopardavimo sutarties samprata

Pagal didmeninio pirkimopardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba,
pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar sigytus daiktus
pirkjui nuosavybs teise (patikjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su
asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas
sipareigoja sumokti kain.
6.372 straipsnis. Daikt perdavimo terminai
1. Kai sudaryta ilgalaik daikt pirkimopardavimo sutartis, pagal kuri daiktai
perduodami partijomis, ir sutartyje daikt perdavimo terminai nenumatyti, daikt partijos turi bti
perduodamos kas mnes lygiomis dalimis, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos
paproius ar prievols esm.
2. Jeigu per tam tikr termin pardavjas neperdav vis daikt, tai per likus termin
(terminus) pardavjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai sutartis
numato k kita.
6.373 straipsnis. Daikt pristatymas
1. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi
atgabenti daiktus pirkjui, tai transporto r ir preki gabenimo slygas pasirenka pardavjas,
jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos paproius ir prievols esm.
2. Sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo ar kitoje
vietoje (sandlyje, geleinkelio stotyje ir t. t.).
6.374 straipsnis. Daikt primimas
1. Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per
sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, per proting termin ir sutartyje numatyta
tvarka ir bdais patikrinti daikt kiek bei kokyb, ir nedelsdamas praneti pardavjui apie
nustatytus j defektus ir kiekio trkum.
2. Kai daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar
daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodyt informacij, ir daiktus priimti pagal tos
transporto ries taisykles.
6.375 straipsnis. Nepriimt daikt saugojimas
1. Pirkjas, atsisaks priimti jam pagal sutart perduotus daiktus, privalo juos saugoti
(atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakym praneti pardavjui.
2. ios straipsnio 1 dalyje nurodyt praneim gavs pardavjas per proting termin
daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkjui, k su jais daryti. Kai pardavjas to nepadaro, pirkjas
turi teis daiktus parduoti arba grinti pardavjui.
3. Pardavjas privalo atlyginti pirkjui btinas daikt saugojimo, pardavimo ar grinimo
ilaidas. Pirkjas, pardavs daiktus, atskaito btinas j pardavimo ir saugojimo ilaidas, o likusi
sum grina pardavjui.
4. Jeigu pirkjas atsisako priimti daiktus be statymuose ar sutartyje numatyto pagrindo, tai
pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas sumokt kain.
5. Jeigu daiktai yra greitai gendantys ir dl to nemanoma laikytis io straipsnio 2 dalyje
nustatyt taisykli, pirkjas gali juos parduoti nelaukdamas atsakymo i pardavjo.
6.376 straipsnis. Daikt atsimimas
1. Jeigu pagal sutart daiktus turi atsiimti pirkjas pardavjo verslo ar kitoje vietoje, tai
atsiimdamas daiktus j perdavimo vietoje pirkjas privalo patikrinti j kiek ir kokyb, jeigu
2. Jeigu pirkjas per sutartyje nustatyt termin, o jei jis nenustatytas, per proting
termin po to, kai pardavjas prane, kad daiktus galima atsiimti, j neatsim, pardavjas turi
teis atsisakyti vykdyti sutart arba reikalauti sumokti kain ir atlyginti daikt saugojimo ilaidas.
3. Jeigu pirkjas privalo nurodyti, kokius daiktus jis perka, apibdindamas j dyd, form
ar kitais bdais, ir to per proting termin nepadaro, tai t gali padaryti pardavjas, atsivelgdamas
jam inomas pirkjo reikmes.
306
6.377 straipsnis. Tara ir pakuot

1. Jeigu ko kita nenumatyta sutartyje, pirkjas savo lomis turi grinti pardavjui
daugkartinio naudojimo tar ir pakuot, kuriose buvo perduodami daiktai.
2. Kita tara grinama tik sutartyje numatytais atvejais.
6.378 straipsnis. Netinkamos kokybs ar nekomplektik daikt pardavimas
Kai pardavjas perduoda netinkamos kokybs ar nekomplektikus daiktus, pirkjas turi
teis jam pareikti io kodekso 6.334 ir 6.341 straipsniuose numatytus reikalavimus, iskyrus
atvejus, kai pardavjas, gavs pirkjo praneim, nedelsdamas pakeiia netinkamos kokybs
daiktus tinkamais arba juos sukomplektuoja.
6.379 straipsnis. Vienaalis sutarties nutraukimas
1. Pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart, jeigu pardavjas j i esms paeid.
2. Pardavjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu:
1) perduoti daiktai yra netinkamos kokybs ir j trkum nemanoma per pirkjui
priimtin termin paalinti;
2) pardavjas daugiau kaip du kartus paeid daikt perdavimo termin, kai daiktai pagal
ilgalaik sutart turjo bti perduodami nustatytais terminais.
3. Pirkjas laikomas i esms paeidusiu sutart, o pardavjas gyja teis vienaalikai j
nutraukti, jeigu pirkjas:
1) daugiau kaip du kartus laiku nesumokjo u daiktus, kai jie perduodami nustatytais
terminais;
2) daugiau kaip du kartus neatsim daikt, kai jie perduodami nustatytais terminais.
ETASIS SKIRSNIS
VIEOJO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTYS
6.380 straipsnis. Vieojo pirkimopardavimo sutarties samprata
Pagal vieojo pirkimopardavimo sutart valstybs ar savivaldybs institucija arba
valstybs ar savivaldybs mon, staiga arba organizacija u valstybs, savivaldybs, Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus ar
moka u darbus ar paslaugas (skaitant nuom) valstybs arba savivaldybs ar j institucij,
moni, staig bei organizacij poreikiams tenkinti.
6.381 straipsnis. Vieojo pirkimopardavimo sutari sudarymo ypatumai
Vieojo pirkimopardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, iskyrus statym
nustatytas iimtis.
6.382 straipsnis. Vieojo pirkimopardavimo sutari reglamentavimas
Vieojo pirkimopardavimo sutartims io kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti
statymai nenustato ko kita.
ENERGIJOS PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTYS
6.383 straipsnis. Energijos pirkimopardavimo sutarties samprata
1. Pagal energijos (ar energijos itekli) pirkimopardavimo sutart energijos tiekimo
mon sipareigoja patiekti abonentui per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos
ries energijos kiek, o abonentas sipareigoja u patiekt energij sumokti ir laikytis sutartyje
numatyto energijos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl
eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum.
2. Energijos pirkimopardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi
energij naudojanius renginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkanius vidaus tinklus,
kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkl, ir kai rengti energijos apskaitos prietaisai. Kai
tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms iankstinms energijos pirkimopardavimo
307
sutartims ios dalies reikalavimai netaikomi. Teiss akt nustatytais atvejais energijos pirkimo
pardavimo sutartis su abonentu gali bti sudaroma ir tuo atveju, kai nra tiesiogins i energijos
itekli apskaitos tarp energijos tiekjo ir abonento.
3. Energijos pirkimopardavimo sutartis yra vieoji sutartis (io kodekso 6.161 straipsnis).
4. Kai energijos pirkimopardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis mutandis
taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo
pardavimo sutartis.
6.384 straipsnis. Energijos pirkimopardavimo sutarties sudarymas ir pratsimas

1. Jeigu pagal sutart abonentas yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij savo
buitinms reikmms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie
energijos tiekimo tinkl. i sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta
ko kita.
2. Jeigu iki termino pabaigos n viena sutarties alis nepareikia apie sutarties nutraukim
ar pakeitim arba apie naujos sutarties sudarym, terminuota energijos pirkimopardavimo sutartis
laikoma pratsta tokiam pat terminui ir tomis pat slygomis.
3. Jeigu iki terminuotos sutarties galiojimo termino pabaigos viena sutarties alis pasilo
sudaryti nauj sutart, tai ali santykiams iki naujos sutarties sudarymo taikomos ankstesns
sutarties slygos.
6.385 straipsnis. Energijos kiekis ir kainos (tarifai)
1. Energijos tiekimo mon privalo parduoti abonentui sutartyje numatyt energijos kiek
laikydamasi ali suderinto energijos tiekimo reimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis
nustatomas pagal apskaitos prietais rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bdu.
2. Sutartyje gali bti numatyta abonento teis keisti priimamos energijos kiek tuo atveju,
jeigu abonentas atlygint energijos tiekimo mons nuostolius, susijusius su sutartyje nenumatyto
didesnio energijos kiekio tiekimo utikrinimu.
3. Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij savo buitinms
reikmms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia.
4. Energijos kaina (tarifai) nustatoma statym nustatyta tvarka.
6.386 straipsnis. Energijos kokyb
1. Energijos kokyb turi atitikti sutarties bei kokybs standart, kit energijos kokyb
reglamentuojani normini dokument nustatytus reikalavimus.
2. Jeigu energijos tiekimo mon paeidia energijos kokybs reikalavimus, tai abonentas
turi teis atsisakyti u toki energij mokti. Taiau energijos tiekimo mon iuo atveju turi teis
reikalauti, kad abonentas atlygint vert to, k abonentas be teisinio pagrindo sutaup naudodamas
energij.
3. Abonentas turi teis nuostoli, patirt dl netinkamos kokybs energijos tiekimo,
atlyginim.
6.387 straipsnis. Pirkjo pareigos, susijusios su rengini prieira
1. Abonentas privalo utikrinti tinkam jam priklausani energijos tiekimo tinkl, kitoki
rengini ir prietais bkl ir j eksploatavimo saugum, laikytis nustatyto energijos vartojimo
reimo, taip pat nedelsdamas praneti energijos tiekimo monei apie avarij, gaisr, tiekiamos
energijos apskaitos prietais gedimus ar kitokius paeidimus naudojant energij.
2. Kai abonentas yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energij buitinms reikmms,
energijos tiekimo tinkl, energijos vartojimo apskaitos prietais technin bkl ir saug naudojim
turi utikrinti energijos tiekimo mon, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita.
6.388 straipsnis. Energijos apmokjimas
1. Abonentas moka u faktikai sunaudot energijos kiek pagal energijos apskaitos
prietais rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
2. Atsiskaitymo tvark nustato ali susitarimas, jeigu teiss aktai nenumato ko kita.
308
6.389 straipsnis. Subabonentas

1. Abonentas, nevirydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo mons
sutikimo turi teis i jos priimt elektros energij perduoti kitam asmeniui (subabonentui).
2. ilumos energij, alt bei kart vanden, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui
(subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo mon sutinka.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo
pardavimo sutart energijos tiekimo monei lieka abonentas.
6.390 straipsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas
1. Abonentas, kai pagal energijos pirkimopardavimo sutart jis yra fizinis asmuo
vartotojas, naudojantis energij buitinms reikmms, turi teis nutraukti sutart vienaalikai apie
tai pranedamas energijos tiekimo monei, jeigu yra visikai sumokjs u sunaudot energij.
Daugiabuiame name gyvenantis vartotojas ia teis gali gyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks
sutarties nutraukimas nepadarys alos kit to namo but gyventojams.
2. Jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo mon turi teis vienaalikai
atsisakyti sutarties io kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko
kita.
3. Energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidiama tik sutarties ali
susitarimu, iskyrus atvejus, kai valstybins energetikos prieiros institucijos nustato tokius
abonento rengini trkumus, dl kuri gresia avarija ar kyla pavojus moni gyvybei ir saugumui.
Apie energijos tiekimo nutraukim, sustabdym ar apribojim energijos tiekimo mon privalo i
anksto praneti abonentui.
4. Energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo
iankstinio spjimo leidiama tik tais atvejais, kai tai btina siekiant ivengti avarijos ar likviduoti
energijos tiekimo tinkl avarij. Taiau ir iais atvejais abonentui privalo bti nedelsiant praneta
apie energijos tiekimo nutraukim, sustabdym ar apribojim.
5. Draudiama nutraukti elektros ir ilumos energijos, vandens ir duj tiekim
daugiabuiams gyvenamiesiems namams dl namo atskir but savinink (nuominink) skol u
sunaudot energij, vanden ar dujas.
io skirsnio normos taikomos aprpinant elektros, ilumos energija, dujomis, naftos ir
naftos produktais, vandeniu ir kit ri energija per j tiekimo tinklus, jeigu statymai nenustato
ko kita arba kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prievols esm.
ATUNTASIS SKIRSNIS
NEKILNOJAMOJO DAIKTO PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTYS
1. io skirsnio normos taikomos ems, pastat, gyvenamj nam, but ir kitoki
nekilnojamj daikt pirkimuipardavimui.
2. io skirsnio normos taikomos moni pirkimuipardavimui tiek, kiek io skyriaus
devintojo skirsnio normos (6.4026.410 straipsniai) nenustato ko kita.
1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos, iskyrus
bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis.
2. Formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani.
3. Prie treiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis gali bti
panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji statym nustatyta tvarka
registruota vieame registre.
4. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina nuo daikto perdavimo. is
faktas turi bti formintas io kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena alis vengia
registruoti nuosavybs teiss perjimo fakt, tai kitos alies praymu teismas gali priimti
sprendim dl sutarties registravimo. iuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo
309
pagrindu. alis, nepagrstai vengusi registruoti nuosavybs teiss perjim, turi atlyginti kitai
aliai dl to patirtus nuostolius.
Nr. XI-2001, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2824 (2012-05-19)
6.394 straipsnis.Teiss ems sklyp

1. Pagal pastato, renginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart
pirkjui kartu su nuosavybs teise t daikt pardavjas perduoda ir io straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytos teises t ems sklypo dal, kuri tas daiktas uima ir kuri btina jam naudoti pagal
paskirt.
2. Jeigu pardavjas yra ems sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas,
savininkas, tai pirkjui perduodama nuosavybs teis t ems sklyp arba ems nuomos ar
ustatymo teis, atsivelgiant tai, k numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkjo teiss
ems sklyp, negali bti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti.
3. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nra ems sklypo, kuriame tas daiktas yra,
savininkas, tai nekilnojamj daikt jis gali parduoti be ems sklypo savininko sutikimo tik tuo
atveju, jeigu tai neprietarauja statym ir (ar) sutarties nustatytoms to ems sklypo naudojimo
slygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkjas gyja teis naudotis atitinkama
ems sklypo dalimi tokiomis pat slygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavjas.
6.395 straipsnis. Teiss nekilnojamj daikt parduodant ems sklyp
1. Parduodant ems sklyp, kuriame yra pastat, statini, rengini, sodini ar kitoki
objekt, sutartyje turi bti aptartas nuosavybs teiss juos perjimo klausimas. Jeigu is
klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybs teis parduotame ems sklype esanius
pastatus, statinius, renginius, sodinius ir kitokius objektus perjo ems sklypo pirkjui.
2. Jeigu ems sklypas, kuriame yra pardavjui nuosavybs teise priklausani pastat ar
kitoki nekilnojamj daikt, parduodamas neperduodant pirkjui nuosavybs teiss tuos
nekilnojamuosius daiktus, tai pardavjui paliekama teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri
uima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra btina j naudojimui ustatymo ar kitokia pirkimo
pardavimo sutartyje numatyta teise ir slygomis.
3. Jeigu pirkimopardavimo sutartyje pardavjo teis naudotis ems sklypo dalimi ir jos
slygos neaptartos, tai pardavjui nustatomas servitutas t ems sklypo dal, kuri uima
nekilnojamasis daiktas ir kuri btina jo naudojimui pagal jo paskirt.
6.396 straipsnis. Sutarties dalykas
1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyti duomenys
apie nekilnojamj daikt, kur pardavjas privalo pagal sutart perduoti pirkjui, taip pat nurodyta
to daikto vieta atitinkamame ems sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame
nekilnojamajame daikte.
2. Jeigu sutartyje io straipsnio 1 dalyje nurodyt duomen nra, tai sutartis negali bti
notaro tvirtinama, o patvirtinta negalioja.
6.397 straipsnis. Kaina
1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo
nekilnojamojo daikto kaina. io kodekso 6.313 straipsnio 26 dalyse nustatytos taisykls
nekilnojamojojo daikto pirkimopardavimo sutartims netaikomos. Jeigu kaina sutartyje
nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta.
2. Kai parduodamas ems sklypas, jo kain eina ir jame esani pastat, statini,
rengini, sodini ir kitoki objekt kaina, jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis.
3. Jeigu nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje nurodyta tik daikto ploto ar
kitokio jo dydio vieneto kaina, tai viso daikto kaina nustatoma pagal faktik pirkjui
perduodamo nekilnojamojo daikto dyd.
6.398 straipsnis. Daikto perdavimas
1. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo primimas turi bti formintas pardavjo ir
pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu.
310
2. Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pardavjo prievol perduoti nekilnojamj

daikt laikoma vykdyta nuo daikto perdavimo pirkjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavim
pasiraymo.
3. Jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument,
laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas atsisako perduoti daikt.
4. Aplinkyb, kad pirkjas prim pirkimopardavimo sutarties slyg neatitinkant
nekilnojamj daikt, nra pagrindas atleisti pardavj nuo atsakomybs u netinkam sutarties
vykdym net ir tais atvejais, kai toks neatitikimas buvo aptartas nekilnojamojo daikto perdavimo
dokumente.
6.399 straipsnis. Netinkamos kokybs daikto perdavimas
Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart pardavjas perduoda pirkjui
netinkamos kokybs daikt, taikomos io kodekso 6.334 straipsnio taisykls, iskyrus pirkjo teis
reikalauti netinkamos kokybs daikt pakeisti tinkamu.
6.400 straipsnis. Gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutari slygos ir
turinys
Be io kodekso 6.396 ir 6.397 straipsniuose numatyt slyg, esmin gyvenamojo namo,
buto ar j dalies pirkimopardavimo sutarties slyga, kai parduodamame name ar bute gyvena
asmenys, kurie pagal statymus ar sutartis isaugo teis naudotis gyvenamja patalpa ir pasikeitus
jos savininkui, yra i asmen ivardijimas (sraas) ir j teiss naudotis parduodama gyvenamja
patalpa turinys.
6.401 straipsnis. Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutartis
1. Pirkjas fizinis asmuo gali sudaryti preliminarij nepastatyto gyvenamojo namo ar
buto pirkimopardavimo sutart, pagal kuri pardavjas juridinis asmuo sipareigoja pats ar
pasitelks kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatyt gyvenamj nam ar but ir
po to sudaryti su pirkju gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutart, o pirkjas
sipareigoja pastatyt gyvenamj nam ar but nupirkti u preliminariojoje sutartyje nurodyt
kain.
2. Preliminariojoje sutartyje privalo bti nurodyta:
1) pirkjo teis per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios
sutarties;
2) bsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo slygos;
3) sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas;
4) gyvenamojo namo ar buto statybos terminai;
5) teiss gyvenamj nam ar but suvarymai (tiek esantys, tiek bsimi);
6) rangovas, architektas, ininierius ir kiti statyb ir jos prieir atliksiantys asmenys;
7) ems sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio
gyvenamj nam ar but pirkjo teiss ems sklyp.
3. Kai preliminariojoje sutartyje numatyta pardavjo teis reikalauti i pirkjo atlyginti
nuostolius, kuri pardavjas patirt, jeigu pirkjas gyvendint io straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodyt teis, atlygintin nuostoli dydis negali viryti 1/5 procento pirkimopardavimo sutartyje
nurodytos nekilnojamojo daikto kainos.
4. Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo
smata ir kiti dokumentai.
5. Preliminariojoje sutartyje gali bti numatyta, kad pirkjas finansuoja gyvenamojo namo
ar buto statyb sutartyje numatytomis slygomis, o pardavjas atlieka usakovo funkcijas. iuo
atveju visik nuosavybs teis gyvenamj nam ar but pirkjas gyja nuo visos
preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokjimo.
6. Viena preliminariosios sutarties alis gali keisti nepastatyt gyvenamj nam ar but
tik tuo atveju, kai kita alis ratu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita.
DEVINTASIS SKIRSNIS
MONS PIRKIMASPARDAVIMAS
311
6.402 straipsnis. mons pirkimopardavimo sutarties samprata

1. Pagal mons pirkimopardavimo sutart pardavjas sipareigoja perduoti pirkjui
nuosavybs teise vis mon kaip turtin kompleks ar jos esmin dal, iskyrus teises ir pareigas,
kuri pardavjas neturi teiss perduoti kitiems asmenims, o pirkjas sipareigoja tai priimti ir
sumokti kain.
2. Teis firmos vard, preki ar paslaug enkl ar kitus pardavj ar jo prekes ar
teikiamas paslaugas identifikuojanius ymenis, taip pat teises, kurios pardavjui priklauso pagal
licencin sutart, pereina pirkjui, jeigu ko kita nenumato sutartis.
3. Pardavjo teiss, kurias jis gijo pagal leidimus (licencijas), perduodamos pirkjui tik
tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimyb numatyta statymuose ar leidime (licencijoje).
Perdavimas kartu su mone pirkjui prievoli, kuri is negali vykdyti dl to, kad neturi leidimo
(licencijos) tokioms prievolms vykdyti, neatleidia pardavjo nuo atsakomybs kreditoriams u
toki prievoli nevykdym. iais atvejais u prievoli nevykdym mons kreditoriams
pardavjas ir pirkjas atsako solidariai.
1. mons pirkimopardavimo sutartis turi bti vienas raytins formos abiej sutarties
ali pasiraytas dokumentas, patvirtintas notaro ir turintis btinus io kodekso 6.404 straipsnyje
nurodytus priedus.
2. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani.
3. Prie treiuosius asmenis mons pirkimopardavimo sutartis gali bti panaudota tik tuo
atveju, jei ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre ir padaryti atitinkami
pakeitimai juridini asmen registre.
6.404 straipsnis. Sutarties turinys ir jos priedai
1. Sutartyje turi bti nurodyta parduodamos mons turto sudtis ir mons kaina, taip pat
asmuo, kuriam bus sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais (io kodekso 6.405
straipsnis).
2. Iki sutarties pasiraymo ir tokiu bdu, kad bt galima vykdyti io kodekso 6.405
straipsnio 1 dalyje nurodyt pareig, turi bti parengti ir ali suderinti bei pasirayti ie sutarties
priedai:
1) mons turto inventorizavimo aktas;
2) mons balansas;
3) nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons turto sudt ir jo kain;
4) mons skol (prievoli) sraas, kuriame nurodyta skolos dydis, vykdymo terminas,
prievoli utikrinimo ris, kreditoriai ir j adresai.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytuose dokumentuose nurodytas turtas, teiss ir pareigos
perduodamos pirkjui, iskyrus sutartyje ir io kodekso 6.402 straipsnyje numatytas iimtis.
6.405 straipsnis. mons kreditori teisi apsauga
1. Pirkjas ne maiau kaip prie dvideimt dien iki sutarties sudarymo privalo ratu
praneti visiems mons skol (prievoli) srae nurodytiems mons kreditoriams apie numatyt
mons pardavim. Jeigu pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjo kreditoriai turi teis savo
reikalavimus pareikti tiesiogiai pirkjui. Apie mons pardavim jos kreditoriams nereikia
praneti tik tuo atveju, jeigu mons kaina mokama pinigais ir ios pinig sumos pakanka visikai
atsiskaityti su visais mons kreditoriais.
2. mons kreditorius, gavs io straipsnio 1 dalyje nurodyt praneim, per dvideimt
dien nuo jo gavimo privalo ratu praneti pirkjui apie savo reikalavimo dal ir pobd.
3. Pirkjas sutartyje numatytos kainos dal sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam
pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, o likusi sum pardavjui. Asmeniu, kuriam
pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, alys gali pasirinkti tik bank, kit kredito staig
arba draudimo mon.
4. Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, per dvideimt dien nuo
kainos sumokjimo parengia ir isiunia mons kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos
mons skoloms padengti akt.
312
5. Jeigu kreditoriai kainos paskirstymo akto neginija, jiems imokama kainos dalis,
proporcinga j reikalavim dydiui.
6. Jeigu per dvideimt dien nuo kainos paskirstymo akto gavimo mons kreditorius
(kreditoriai) pareikia prietaravimus dl kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokta
kaina, turi kreiptis teism, kad is nustatyt kreditori reikalavim tenkinimo eil ir tvark.
7. iame straipsnyje nustatytos tvarkos pirkjui nereikia laikytis, jeigu jis visiems mons
kreditoriams pateikia priimtin reikalavim vykdymo utikrinim. Jeigu pirkjas tinkamai vykd
iame straipsnyje nustatytas savo pareigas, tai mons kreditoriai netenka teiss reikti jam ar
parduotos mons turtui joki reikalavim, taiau isaugo teis reikalauti i pardavjo.
6.406 straipsnis. mons kreditori teisi paeidimo teisins pasekms
1. Jeigu pirkjas netinkamai vykd io kodekso 6.405 straipsnyje nustatytas pareigas, tai
mons pardavimo faktas negali bti panaudotas prie mons kreditorius, kuri reikalavimo teis
atsirado iki mons pirkimopardavimo sutarties sudarymo, iskyrus atvejus, kai pirkjas
patenkina kreditori reikalavimus sumokdamas nusipirktos mons turto vert.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyti kreditori reikalavimai gali bti tenkinami, jeigu jie
buvo pareikti per vienerius metus nuo tos dienos, kuri jie suinojo arba turjo suinoti apie
mons pardavim, ir jeigu po mons pardavimo neprajo daugiau kaip treji metai.
3. mons pirkjas ir pardavjas solidariai atsako u asmens, kuriam buvo sumokta kaina
ir kuris turjo atsiskaityti su kreditoriais, veiksmus, taiau pirkjo atsakomyb yra ne didesn u jo
nusipirktos mons turto vert.
4. mons kreditoriai, kuri reikalavimai buvo utikrinti keitimu (hipoteka) ir kurie
nedalyvavo paskirstant kain arba j reikalavimai nebuvo visikai patenkinti, savo teises isaugo
visais atvejais.
6.407 straipsnis. mons perdavimas
1. Pardavjas perduoda mon pirkjui pagal perdavimoprimimo akt. Akte turi bti
nurodyti duomenys apie mon ir jos turt, turto bkl, ali sipareigojimai mons kreditoriams ir
j vykdymas.
2. mon paruoti perdavimui, parengti perdavimoprimimo akt privalo pardavjas savo
lomis, jeigu sutartis nenumato ko kita.
3. mon pripastama perduota pirkjui nuo to momento, kai jos perdavimoprimimo
akt pasirao abi alys.
4. Atsitiktinio mons turto uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo mons
perdavimoprimimo akto pasiraymo.
5. Jeigu sutartis numato, kad nuosavybs teis mon ilieka pardavjui tol, kol pirkjas
sumoka vis kain, arba iki kitoki aplinkybi vykdymo, tai pirkjas, kol jam pereis nuosavybs
teis mon, turi teis naudotis mons turtu ir j einaniomis teismis tiek ir tokiu bdu, kiek
tai reikalinga dl to, kam mon sigyta.
6.408 straipsnis. mons su trkumais perdavimo teisins pasekms
1. Kai pirkjui perduota mon, kuri neatitinka sutartyje aptart kokybs ir kitoki
reikalavim, pirkjas gali gyvendinti io kodekso 6.3216.323, 6.330, 6.334, 6.341 straipsniuose
numatytas teises, jeigu io straipsnio 24 dalys arba sutartis nenustato ko kita.
2. Kai mon perduota ir priimta pagal perdavimoprimimo akt, kuriame nurodyti
mons ar jos turto trkumai, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu pagal sutart
kitoki reikalavim tokiu atveju jis neturi teiss pareikti.
3. Pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu jam buvo perduotos sutartyje ar jos
perdavimoprimimo akte nenurodytos pardavjo skolos (prievols), iskyrus atvejus, kai
pardavjas rodo, kad pirkjas apie tas skolas (prievoles) inojo ar turjo inoti sutarties sudarymo
ir mons perdavimo metu.
4. Jeigu pardavjas gauna pirkjo praneim apie tai, kad yra nustatyta perduoto turto
trkum ar tam tikro sutartyje numatyto turto apskritai nra, tai pardavjas turi teis nedelsdamas
pakeisti netinkamos kokybs turt tinkamu arba pasilyti pirkjui trkstam turt.
5. Jeigu dl mons trkum, u kuriuos atsako pardavjas, mons nemanoma panaudoti
sutartyje nurodytam tikslui ir j nemanoma paalinti arba pardavjas j nepaalino per nustatytus
313
terminus, tai pirkjas turi teis teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutart ir atlyginti
nuostolius.
6.409 straipsnis. Sandori negaliojimo ir sutarties nutraukimo ar pakeitimo teisini
pasekmi atsiradimas
mons pirkimopardavimo sutariai iame kodekse numatytos sandori negaliojimo,
sutarties pakeitimo ar nutraukimo teisins pasekms atsiranda tik tuo atveju, jeigu tai i esms
nepaeidia pardavjo ir pirkjo kreditori teisi ir statym saugom interes bei neprietarauja
vieajai tvarkai.
6.410 straipsnis. Atvejai, kuriais io skirsnio normos netaikomos
io skirsnio normos, reglamentuojanios mons pirkimpardavim, netaikomos tais
atvejais, kai parduodamas keistas mons turtas, taip pat kai mons turt parduoda jos
administratorius ar antstolis.
DEIMTASIS SKIRSNIS
DAIKT PIRKIMASPARDAVIMAS ISIMOKTINAI
6.411 straipsnis. Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartis
1. Pagal daikt pirkimopardavimo isimoktinai (kreditan) sutart pardavjui ilieka
nuosavybs teis parduodamus daiktus tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos
kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Aplinkyb, kad nusipirkt neregistruojam daikt nuosavybs teis ilieka pardavjui,
kai daiktai sigyti teikti paslaugoms arba mons verslui, galima panaudoti prie treiuosius
asmenis tik tuo atveju, jeigu pirkimopardavimo sutartis buvo registruota statym nustatyta
tvarka vieame registre.
6.412 straipsnis. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
Pirkjui perduot daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pirkjui, iskyrus
vartojimo sutartis, taip pat kai daikto pirkimopardavimo isimoktinai sutartis numato k kita.
6.413 straipsnis. Sutarties forma ir turinys
1. Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartis turi bti raytin.
2. Sutartyje privalo bti nurodyta daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok
mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka.
6.414 straipsnis. Kaina ir atsiskaitymo tvarka
1. Daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant j isimoktinai nustatoma ali
susitarimu. Jeigu alys sutartyje nenustat kitaip, tai vlesnis isimoktinai parduot daikt kainos
pasikeitimas neturi takos ali tarpusavio atsiskaitymui. Kai pirkjas nesilaiko sutartyje nustatyt
periodini mok mokjimo termin, o nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, pardavjas turi
teis pareikalauti sumokti vis kain i karto arba atsiimti parduot daikt. Jeigu sutartyje
nenumatyta kas kita, i atsimusio daikt pardavjo pirkjas turi teis reikalauti grinti savo
mokas. Kai pirkjas yra sumokjs daugiau kaip pus daikt kainos, pardavjas neturi teiss
reikalauti grinti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. I grintin mok atskaitomos
sutartyje numatyto daikto nusidvjimo ir naudojimosi daiktu ilaidos.
2. Kai nuosavybs teis pereina pirkjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai
daiktai perduodami pirkjui, iki visiko sumokjimo laikoma, kad ie daiktai keisti pardavjui
utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart (priverstinis keitimas (hipoteka), jeigu sutartis
nenumato ko kita.
3. Kai pirkjas be pardavjo sutikimo perleidia jam perduotus daiktus kitam asmeniui
arba daiktai dl neteist pirkjo veiksm aretuojami, pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas
likusi kainos dal sumokt nedelsdamas.
314
4. Kai daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartis buvo registruota, atsims daiktus

pardavjas privalo per dvideimt dien, o tuo atveju, kai sutarties dalykas yra nekilnojamasis
daiktas, per eiasdeimt dien statym nustatyta tvarka sutarties registravim panaikinti.
Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga
mokti palkanas, jeigu pirkjas praleidia periodini mok mokjimo termin. iuo atveju
palkanos skaiiuojamos nuo termino pabaigos dienos iki mok sumokjimo.
6.416 straipsnis. Daikt pirkimopardavimo isimoktinai ypatumai, kai pirkjas yra
vartotojas
Daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutariai, kuri yra vartojimo sutartis, taikomos
io kodekso normos, reglamentuojanios vartojimo sutartis.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
PIRKIMASPARDAVIMAS SU ATPIRKIMO TEISE
6.417 straipsnis. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis
1. Pagal pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutart pardavjas sipareigoja parduoti
daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti,
naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis.
2. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami
paslaugoms teikti arba mons verslui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju,
jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre.
3. Pardavjas atpirkimo teis turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis numato
ilgesn ios teiss termin, jis sutrumpinamas iki penkeri met.
6.418 straipsnis. Atpirkimo teiss gyvendinimas
1. Pardavjas, nordamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai praneti pirkjui arba
bet kuriam kitam asmeniui, i kurio jis ada atpirkti. Toks praneimas turi bti vieai paskelbtas ne
vliau kaip prie dvideimt dien iki pasinaudojimo atpirkimo teise dienos, jei daiktas yra
kilnojamasis, ir ne vliau kaip prie eiasdeimt dien, jei daiktas nekilnojamasis. Jeigu sutartis
buvo registruota, apie pageidavim pasinaudoti atpirkimo teise turi bti praneta ir vieo registro
tvarkytojui.
2. Pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, daikt atsiima be joki teiss t daikt
suvarym ir apribojim ar papildom mok ir atlyginimo pirkjui, jeigu praneimas apie
ketinim pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas io straipsnio nustatyta tvarka.
3. Jeigu pirkjas, sigijs neatskiriam turto dal, kuriai gali bti taikoma atpirkimo teis,
sigyja likusi neatskiriam turto dal, tai jis gali pareikalauti, kad pardavjas, gyvendindamas
atpirkimo teis, nupirkt ir pirkjo sigyt likus turt.
4. Jeigu daikt pardav keli pardavjai bendrai pagal vien sutart ir jie nori atpirkti t
daikt arba atpirkimo teis nori gyvendinti keli pardavjo pdiniai, tai pirkjas turi teis
reikalauti, kad vienas pardavjas ar pdinis nupirkt ne tik savo dal, bet ir vis daikt.
5. Jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teis yra paskolos utikrinimas, pardavjas
laikomas skolininku (paskolos gavju), o pirkjas kreditoriumi, turiniu keitimo teis.
6. Vertybini popieri pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutarties ypatumus nustato
atskiri statymai.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
DAIKT PARDAVIMAS AUKCIONO BDU
6.419 straipsnis. Daikt pirkimaspardavimas aukciono bdu
315
1. Daikt pirkimaspardavimas aukciono bdu reikia, kad daiktai silomi pirkti keliems
asmenims per tarpinink aukciono vedj, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkju aukciono
dalyviu, kuris pasilo didiausi kain u parduodam daikt.
2. Vieasis aukcionas yra pardavimo bdas, kai daiktai ar paslaugos silomi pirkti keliems
asmenims, kurie asmenikai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimyb jame
asmenikai dalyvauti ir kurie vieai varosi per aukciono vedj, o sutartis dl daikt ar paslaug
pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasilo didiausi kain.
3. Aukcionas gali bti savanorikas arba priverstinis. Varytyni, kaip priverstinio
aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas.
4. Valstybei ir savivaldybms nuosavybs teise priklausani daikt pirkimuipardavimui
aukciono bdu io skirsnio taisykls taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita.
5. Kai, vykus aukcionui, sutart sudaro verslininkas ir vartotojas, iai sutariai taikomos
vartojimo sutartis reglamentuojanios normos, jeigu kiti statymai nenustato ko kita. Sudarant
sutart vieojo aukciono bdu, io kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta
informacija gali bti pateikiama apie aukciono vedj.
6.420 straipsnis. Kaina ir aukciono slygos

1. Pardavjas gali nustatyti pradin parduodamo daikto kain arba bet kokias kitas
aukciono slygas. Taiau nepaskelbtos aukciono slygos negali bti panaudotos prie aukciono
dalyvius, iskyrus atvejus, kai aukciono vedjas ias slygas paskelb aukciono dalyviams prie
gaudamas pasilym.
2. Pardavjas turi teis neatskleisti savo asmens, taiau jeigu jo asmuo neatskleidiamas
aukciono laimtojui, tai u visas pardavjo prievoles laimtojui atsako aukciono vedjas.
3. Aukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasilym.
6.421 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas
1. Pirkimopardavimo aukciono bdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedjas tai
paskelbia plaktuko diu arba kitokiu prastu veiksmu. Jeigu tuo pat metu, kai aukciono vedjas
plaktuko diu skelbia, kad aukcionas dl to daikto baigtas, pateikiamas naujas pasilymas, tai
aukciono vedjas turi teis savo nuoira pratsti aukcion arba daikt pripainti parduotu u
paskutin prie plaktuko d pasilyt kain.
2. raas aukciono vedjo registre apie pasilym ir laimtojo pavard (pavadinimas) yra
sutarties sudarymo rodymas. Jeigu toks raas nebuvo padarytas, sutarties sudarymo fakt galima
rodinti remiantis liudytoj parodymais.
3. Jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas, tai per deimt dien nuo pardavimo
pardavjas ir pirkjas turi sudaryti statym reikalaujamos formos sutart.
4. Jeigu aukcione parduodama mon, tai btina laikytis ir io kodekso 6.4036.407
straipsniuose numatyt reikalavim.
6.422 straipsnis. Kainos sumokjimas
1. Kain pirkjas privalo sumokti aukciono slygose nustatyta tvarka ir terminais.
2. Jeigu pirkjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedjas turi teis
gyvendinti visas pardavjo teises. Be to, aukciono vedjas turi papildom teis paskelbti, kad
rengia nauj aukcion tai prekei parduoti, per proting termin pranes pirkjui. iuo atveju
nesiningas pirkjas neturi teiss dalyvauti naujame aukcione. Nesiningas pirkjas tokiais
atvejais privalo atlyginti aukciono vedjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo ilaidas, taip
pat sumokti kain skirtum, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas u maesn kain
negu ta, kurios nesumokjo nesiningas pirkjas.
6.423 straipsnis. Daikto atsimimas i aukciono
Jeigu aukciono vedjas papra teikti pasilymus, daiktas, dl kurio skelbiamas aukcionas,
negali bti atsiimtas, iskyrus atvejus, kai per proting laiko tarp negauta jokio pasilymo.
Daikt, dl kurio paskelbtas aukcionas, galima i aukciono atsiimti bet kada, jeigu skelbiamas
specialus aukcionas.
316
6.424 straipsnis. Pirkjo teisi apsauga

Kai daiktas, kur pirkjas sigijo aukciono bdu, yra aretuojamas pagal pardavjo
kreditori reikalavim, pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pardavjas jam
grint sumokt kain bei atlygint nuostolius, jeigu pirkjas apie kreditori pretenzijas dl turto
neinojo ir negaljo inoti.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TEISI PIRKIMASPARDAVIMAS
6.425 straipsnis. Teisi pirkimopardavimo sutartis
Teisi pirkimopardavimo sutariai taikomos io skyriaus nuostatos tiek, kiek tai
neprietarauja t teisi prigimiai ir esmei.
6.426 straipsnis. Paveldjimo teisi pardavimas
1. Prims palikim asmuo, parduodamas paveldjimo teises, kai nedetalizuojamas
palikim sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkjui tik savo, kaip pdinio, teisin status.
2. Pardavjas privalo perduoti pirkjui visus i palikimo gautus vaisius ir pajamas, taip pat
visas reikalavimo teises ir u parduotus daiktus, sudariusius palikimo dal, gaut kain.
3. Pirkjas privalo atlyginti pardavjui palikimo primimo ilaidas ir sumokti sumas,
kurias priklauso mokti i palikimo pardavjui.
4. Pirkjas turi atlyginti pardavjui io turtas ilaidas, susijusias su palikjo skol
grinimu.
5. Pirkjas privalo apmokti palikjo skolas, u kurias atsako pardavjas.
6.427 straipsnis. Ginijam teisi pardavimas
1. Teis yra gino objektas, jeigu j ginija asmuo, pareikdamas iekin, arba yra reali
tikimyb, kad toks iekinys gali bti pareiktas.
2. Ginijam teisi, kurios yra gino objektas, neturi teiss pirkti advokatai, teisjai,
notarai, antstoliai, j eimos nariai ir artimieji giminaiiai. i asmen sudarytos ginijam teisi
pirkimopardavimo sutartys negalioja.
3. Jeigu ginijamos teiss parduotos, asmuo, i kurio ios teiss ireikalaujamos, visikai
atleidiamas nuo prievols po to, kai sumoka pirkjui pirkimopardavimo sutarties kain,
pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidas ir palkanas, skaiiuojamas nuo kainos. i
ipirkimo teis negali bti gyvendinama, jeigu teiss parduotos kreditoriui kaip skolos grinimas
arba vienam i parduotos teiss pdini ar bendraturi. Ipirkimo teis taip pat negali bti
gyvendinama, jeigu teismas prim sprendim, pripastant parduot teis.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
KITOKI PIRKIMOPARDAVIMO SUTARI YPATUMAI
6.428 straipsnis. Vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutartys
Vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutari sudarymo ypatumus nustato
atskiri statymai.
6.429 straipsnis. Pirkimopardavimo sutarties sudarymas konkurso bdu
1. Pirkimopardavimo sutart sudaro konkurso bdu pardavjas su pirkju, kur konkurso
komisija nustato pagal konkurso slygas.
2. Pirkimopardavimo sutarties sudarym konkurso bdu reglamentuoja is kodeksas ir
konkurso taisykls. Jas tvirtina konkurso organizatorius ar kitas jo galiotas asmuo.
6.430 straipsnis. Pirkimopardavimo sutari sudarymas biroje
317
1. Pirkimopardavimo sutari sudarym preki ar vertybini popieri biroje

reglamentuoja bir veikl nustatantys statymai ir prekybos birose taisykls.
2. iame skyriuje numatytos bendrosios pirkimopardavimo sutari sudarymo taisykls
biroje sudaromoms pirkimopardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprietarauja bir
veikl reglamentuojantiems statymams ar sutarties esmei.
6.431 straipsnis. Pirkimopardavimo sutartis su ilyga dl nuosavybs teiss
1. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss nuosavybs teis
parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo sutartyje nurodyt slyg.
2. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss pirkjas neturi
disponavimo parduodamu daiktu teiss tol, kol nevykdo sutartyje nurodyt slyg.
6.4311 straipsnis. Motorins transporto priemons pirkimopardavimo sutartis
Motorins transporto priemons pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyti
duomenys apie motorin transporto priemon, kuri pardavjas privalo pagal sutart perduoti
pirkjui. Pardavjas pirkimopardavimo sutartyje privalo pirkjui nurodyti (deklaruoti) ridos
duomenis, visus eismo ar kitus vykius, kuriuose motorin transporto priemon buvo apgadinta per
laikotarp, kur pardavjas yra motorins transporto priemons savininkas, taip pat visus jam
inomus eismo ar kitus vykius, kuriuose motorin transporto priemon buvo apgadinta. Privalom
pirkimopardavimo sutartyje nurodyti duomen apie motorin transporto priemon ir jos trkumus
sra tvirtina Vyriausyb arba jos galiota institucija.
XXIV SKYRIUS
MAINAI
6.432 straipsnis. Main sutarties samprata
1. Pagal main sutart viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise vien
daikt mainais u kit daikt.
2. Main sutariai taikomos pirkimopardavimo sutartis reglamentuojanios normos (ios
knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprietarauja io skyriaus normoms ir main esmei. Main
sutarties atveju abi main sutarties alys laikomos ir perduodamos preks pardavju, ir gaunamos
preks pirkju.
6.433 straipsnis. Kaina ir sutarties sudarymo ilaidos
1. Jeigu ko kita nenumato main sutartis, preziumuojama, kad daikt kaina yra vienoda ir
jais keiiamasi be joki priemok, o daikt perdavimo ir primimo ilaidas turi apmokti ta alis,
kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus.
2. Kai sutartyje numatyta, kad mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo
perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai
mokti kain skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.434 straipsnis. Prievols perduoti daiktus vykdymas
Abi alys savo prievol perduoti daiktus turi vykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko
kita.
6.435 straipsnis. Mainais sigyt daikt pamimo teisins pasekms
1. Jeigu i alies, sigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal treiojo asmens
reikalavim, tai i alis turi teis reikalauti i kitos alies arba atlyginti nuostolius, arba grinti jai
perduotus daiktus.
2. Daiktus primusi main alis, suinojusi, kad daiktus perdavusi alis nebuvo j
savininkas, turi teis tuos daiktus grinti juos perdavusiai aliai. iuo atveju i daiktus grinusios
alies kita (nesininga) alis negali reikalauti perduoti pagal main sutart jai priklausiusius
daiktus.
318
XXV SKYRIUS
SKOLOS PADENGIMAS IR TURTO PERLEIDIMAS U RENT
6.436 straipsnis. Skolos padengimo sutarties samprata
1. Pagal skolos padengimo sutart skolininkas perduoda savo turt, kuris kreditoriui
nekeistas, kreditoriui nuosavybs teise kaip umokest u savo pinigin ar kit turtin skol.
2. Skolos padengimo sutariai taikomos pirkimopardavimo sutari taisykls. Asmeniui,
perduodaniam turt (skolininkui) pagal skolos padengimo sutart, tenka visos pardavjo pareigos.
3. Skolos padengimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas
kreditoriui.
6.437 straipsnis. Draudimas i anksto susitarti dl skolos padengimo
alims draudiama i anksto numatyti sutartyje slyg, pagal kuri kreditoriui suteikiama
neataukiama teis tapti skolininko turto savininku ar teis iuo turtu disponuoti, jeigu skolininkas
nevykdo savo prievols. Tokios sutarties slygos negalioja.
6.438 straipsnis. Turto perleidimo u rent sutartis
1. Pagal turto perleidimo u rent sutart nekilnojamojo daikto nuomotojas perduoda io
daikto nuosavybs teis daikto nuomininkui mainais u rent. Rent sipareigoja mokti
nuomininkas.
2. Renta nuo sutarties galiojimo pradios mokama pinigais arba natra kiekvien met
pabaigoje, jeigu sutartis nenumato ko kita.
3. Nuomininkas (rentos moktojas) bet kuriuo metu turi teis atsisakyti mokti periodines
metines mokas pranedamas apie tai nuomotojui (rentos gavjui) ir pasilydamas i karto
sumokti vis rentos sum. Taiau nuomininkas (rentos moktojas) negali pareigos mokti i karto
vis nuom perduoti daikto draudikui ar kitam asmeniui.
4. Nuomininkas asmenikai atsako nuomotojui u rentos mokjim. Nuosavybs teiss
nekilnojamj daikt atsisakymas ar daikto uvimas dl nenugalimos jgos neatleidia nuomininko
nuo savo prievoli vykdymo.
5. iame straipsnyje nenurodytiems nuomininko ir nuomotojo santykiams taikomos
atitinkamos pirkimopardavimo ir turto perleidimo su slyga mokti ilaikym sutari taisykls.
XXVI SKYRIUS
RENTA
PIRMASIS SKIRSNIS
6.439 straipsnis. Rentos sutarties samprata
1. Pagal rentos sutart viena alis rentos moktojas (skolininkas) sipareigoja
neatlygintinai arba mainais u kapitalo perdavim jam nuosavybs teise periodikai mokti kitai
aliai rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum (rent) arba kitaip ilaikyti rentos gavj.
2. Pareig mokti rent gali nustatyti ne tik sutartis, bet ir statymai, teismo sprendimas ar
testamentas. Tokiais atvejais rentos mokjimui atitinkamai taikomos io skyriaus normos.
3. Preziumuojama, kad negrintina paskola yra renta paskolos davjui iki io gyvos
galvos.
6.440 straipsnis. Perduotinas kapitalas
1. Pagal rentos sutart rentos gavjas gali sipareigoti perduoti rentos moktojui
nuosavybs teise kilnojamj ar nekilnojamj daikt arba pinig sum.
2. Jeigu pagal sutart perduotinas daiktas yra nekilnojamasis daiktas, tai i sutartis yra
rentos pirkimopardavimo sutartis ir jai atitinkamai taikomos pirkimopardavimo sutari normos.
3. Jeigu kapitalas yra pinig suma, ji gali bti sumokta i karto arba keliomis imokomis.
6.441 straipsnis. Rentos sutartis treiojo asmens naudai
319
Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rentos gavjas yra treiasis asmuo, o ne asmuo,
perduodantis rentos moktojui nuosavybs teise kapital.
6.442 straipsnis. Rentos sutarties terminas
1. Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad renta mokama iki rentos gavjo gyvos galvos,
neterminuotai arba tam tikr laik.
2. Iki gyvos galvos mokama renta gali bti nustatyta kaip ilaikymas iki gyvos galvos.
3. Sutartyje gali bti nustatyta, kad po rentos gavjo mirties renta mokama rentos gavjo
pdiniui ar kitam asmeniui.
4. Sutartis, kurioje nustatytas rentos mokjimas mirusiam asmeniui arba asmeniui, kuris
mirta prajus ne daugiau kaip trisdeimiai dien nuo sutarties sudarymo, negalioja. i taisykl
taip pat taikoma, jeigu mokti rent buvo nustatyta realiai nesaniam sutarties sudarymo metu
asmeniui, iskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu rentos gavjas buvo jau pradtas ir gim
gyvas.
5. Sutartis, kurioje renta nustatyta iki gyvos galvos paeiliui keliems asmenims, galioja tik
tuo atveju, jeigu pirmasis i t asmen sutarties sudarymo metu realiai buvo arba buvo jau pradtas
ir gim gyvas.
6. Visais atvejais rentos sutarties terminas negali bti ilgesnis nei imtas met nuo sutarties
sudarymo dienos.
6.443 straipsnis. Rentos sutarties forma
1. Rentos sutartis turi bti notarins formos.
2. Rentos sutartis, pagal kuri rentos gavjas turi perleisti rentos moktojui nekilnojamj
daikt, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta
tvarka registruota vieame registre.
6.444 straipsnis. Teisi nekilnojamj daikt suvarymas renta
1. Jeigu perduotas su slyga mokti rent nekilnojamasis daiktas, tai laikoma, kad teiss
daikt suvarytos renta. Jeigu rentos moktojas tok daikt perleidia, tai prievol mokti rent
pereina daikto gijjui.
2. Asmuo, perdavs nekilnojamj daikt, teiss kur suvarytos renta, kitam asmeniui
nuosavybs teise, pagal rentos gavjo reikalavimus dl rentos sutarties paeidimo atsako
subsidiariai su naujuoju daikto savininku, jeigu statymai ar sutartis nenustato j solidariosios
atsakomybs.
6.445 straipsnis. Rentos mokjimo utikrinimas
1. Kai nekilnojamasis daiktas perduodamas su slyga mokti rent, rentos gavjui keitimo
teis t nekilnojamj daikt atsiranda kaip rentos moktojo prievols vykdymo utikrinimas
(priverstin hipoteka).
2. Jeigu pagal rentos sutart rentos moktojui perduodamas kilnojamasis daiktas ar pinig
suma, tai esmin sutarties slyga yra rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols vykdymo
utikrinim arba apdrausti savo civilin atsakomyb u rentos sutarties nevykdym ar netinkam
vykdym.
3. Jeigu rentos moktojas nevykdo io straipsnio 2 dalyje nustatyt pareig, taip pat jeigu
dl prieasi, u kurias rentos gavjas neatsako, va ar i esms pablogja daiktas, kur keiiant
utikrintas rentos moktojo prievoli vykdymas, rentos gavjas turi teis nutraukti sutart ir
reikalauti atlyginti nuostolius.
6.446 straipsnis. Palkanos pagal rentos sutart
U rentos mokjimo termin paeidim rentos moktojas jos gavjui moka statym ar
sutarties nustatytas palkanas.
6.447 straipsnis. Rentos gavjo interes apsauga
1. Draudiama aretuoti rentos moktojo las, kaupiamas rentai mokti, pagal rentos
moktojo kreditori reikalavimus ir jas nukreipti iiekojim. Gino atveju nearetuotin l,
btin rentai mokti, dyd nustato teismas.
320
2. Rentos sutarties alims draudiama nustatyti, kad renta yra neperleidiama arba kad j
negali bti nukreipiamas iiekojimas, iskyrus atvejus, kai renta neatlygintinai mokama rentos
gavjui ilaikyti. iuo atveju toks susitarimas galioja tik dl tos rentos dalies, kuri btina rentos
gavjui ilaikyti.
6.448 straipsnis. Rentos moktojo pakeitimas
1. Rentos moktojas turi teis perduoti savo pareig mokti rent draudimo monei,
turiniai teis verstis tokia veikla, sumokdamas jai rentos vert. iuo atveju draudimo monei
pereina visos rentos moktojo teiss ir pareigos.
2. Rentos gavjo sutikimas io straipsnio 1 dalyje nurodytam rentos moktojo pakeitimui
nereikalingas, taiau rentos gavjas turi teis reikalauti, kad pareiga mokti rent bt perduota
kitai nei rentos moktojo pasirinkta draudimo monei.
ANTRASIS SKIRSNIS
NETERMINUOTA (NUOLATIN) RENTA
6.449 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjai
1. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjai gali bti tik fiziniai asmenys arba pelno
nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams
ir j veiklos dokumentams.
2. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo
perleidimo arba paveldjimo bdu arba reorganizuojant juridin asmen, jeigu sutartis ar statymai
nenustato ko kita.
6.450 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos forma ir dydis
1. Neterminuota (nuolatin) renta mokama pinigais. Jos dyd nustato rentos sutartis.
2. Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rent galima mokti perduodant daiktus,
atliekant darbus ar teikiant paslaugas, kuri kaina atitinka rentos dyd pinigais.
3. Jeigu kas kita nenustatyta sutartyje, rentos dydis indeksuojamas atsivelgiant teiss
akt nustatyt minimali mnesin alg.
6.451 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos mokjimo terminai
Neterminuota (nuolatin) renta mokama kiekvieno mnesio pabaigoje, jeigu ko kita
nenustatyta rentos sutartyje.
6.452 straipsnis. Rentos moktojo teis ipirkti neterminuot (nuolatin) rent
1. Rentos moktojas turi teis atsisakyti toliau mokti neterminuot (nuolatin) rent j
ipirkdamas.
2. Atsisakymas mokti rent galioja tik tuo atveju, jeigu apie tai rentos moktojas prane
rentos gavjui ne vliau kaip prie tris mnesius iki rentos mokjimo nutraukimo arba per ilgesn
sutartyje numatyt termin. Taiau ir iuo atveju prievol mokti rent nepasibaigia tol, kol rentos
gavjas negauna visos rentos ipirkos sumos, jeigu kas kita nenustatyta sutartyje.
3. Rentos sutarties slyga, panaikinanti rentos moktojo teis ipirkti rent, yra niekin ir
negalioja.
4. Rentos sutartyje gali bti numatyta, kad teis ipirkti nuolatin rent negali bti
gyvendinta, kol rentos gavjas gyvas arba per kit termin, kuris negali bti ilgesnis kaip
trisdeimt met nuo rentos sutarties sudarymo dienos.
6.453 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos ipirkimas rentos gavjo
reikalavimu
Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas
ipirkt rent, kai:
1) rentos moktojas praleidia mokjimo termin daugiau kaip vienerius metus, jeigu
sutartyje nenumatyta kas kita;
2) rentos moktojas paeidia savo prievol utikrinti rentos mokjim (io kodekso 6.445
straipsnio 2 dalis);
321
3) rentos moktojas pripaintas nemokiu arba atsirado kit aplinkybi, akivaizdiai

patvirtinani, kad rentos moktojas nesugebs nustatytais terminais mokti sutartyje numatyto
dydio rentos;
4) kaip renta perduotas nekilnojamasis daiktas perjo keliems asmenims bendrosios
nuosavybs teise;
5) sutartyje nurodyti kiti atvejai.
6.454 straipsnis. Neterminuotos (nuolatins) rentos ipirkimo kaina
1. Neterminuota (nuolatin) renta iperkama rentos sutartyje numatyta kaina.
2. Jeigu rentos ipirkimo kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo atlygintinai
perduotas kaip neterminuota (nuolatin) renta, iperkamas tokia kaina, kuri lygi metinei rentos
sumai.
3. Jeigu rentos sutartyje nenurodyta jos ipirkimo kaina, tai turtas, kuris buvo perduotas
neatlygintinai kaip renta, iperkamas kaina, kuri lygi metins rentos ir perduoto turto verts sumai.
6.455 straipsnis. Nustatant neterminuot (nuolatin) rent perduoto turto atsitiktinio
uvimo ar sugedimo rizika
1. Turto, kuris neatlygintinai perduotas kaip renta, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
tenka rentos moktojui.
2. Jeigu atsitiktinai va ar sugadinamas turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip
renta, tai rentos moktojas turi teis reikalauti arba nutraukti jo prievol mokti rent, arba pakeisti
rentos mokjimo slygas.
TREIASIS SKIRSNIS
RENTA IKI GYVOS GALVOS
6.456 straipsnis. Rentos iki gyvos galvos gavjas
1. Renta iki gyvos galvos gali bti mokama fiziniam asmeniui, perdavusiam turt su
slyga mokti rent, arba jo nurodytam kitam fiziniam asmeniui.
2. Renta iki gyvos galvos gali bti mokama keliems fiziniams asmenims. iuo atveju teis
gauti rent jiems visiems priklauso lygiomis dalimis, jeigu rentos sutartyje nenustatyta kas kita.
3. Kai renta mokama keliems asmenims ir vienas i j mirta, tai jo teiss gauti rent dalis
pereina j pergyvenusiems rentos gavjams, jeigu rentos sutartis nenustato ko kita. Po paskutinio
rentos gavjo mirties prievol mokti rent baigiasi. Kai renta mokama abiej sutuoktini naudai ir
vienas sutuoktinis mirta, visa renta toliau mokama pergyvenusiam sutuoktiniui, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
4. Rentos sutartis, kuri nustato rent iki gyvos galvos asmeniui, mirusiam sutarties
sudarymo metu, negalioja.
6.457 straipsnis. Rentos iki gyvos galvos dydis
1. Renta iki gyvos galvos sutartyje nustatoma kaip pinig suma, periodikai mokama vis
rentos gavjo gyvenim.
2. Renta mokama sutartyje nustatyto dydio sumomis sutartyje nurodytu danumu. Jeigu
mokjimo danumas sutartyje nenurodytas, renta turi bti mokama kas mnes iki ateinanio
mnesio pirmos dienos.
6.458 straipsnis. Rentos iki gyvos galvos sutarties nutraukimas rentos gavjo
reikalavimu
1. Jeigu rentos iki gyvos galvos moktojas i esms paeidia rentos sutart, tai rentos
gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas ipirkt rent io kodekso 6.454 straipsnyje
numatytomis slygomis, arba reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius.
2. Jeigu u rent iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas ar kitas turtas perleistas
neatlygintinai ir rentos moktojas i esms paeid rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis
reikalauti grinti t turt. iuo atveju to turto vert skaitoma rentos ipirkimo kain.
322
6.459 straipsnis. U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinio uvimo ar
sugedimo rizika
U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinis uvimas ar sugadinimas neatleidia
rentos moktojo nuo prievols mokti rent sutartyje numatytomis slygomis.
ILAIKYMAS IKI GYVOS GALVOS
6.460 straipsnis. Ilaikymo iki gyvos galvos sutartis
1. Pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart rentos gavjas fizinis asmuo perduoda jam
priklausant gyvenamj nam, but, ems sklyp ar kitok nekilnojamj daikt rentos moktojui
nuosavybs teise, o rentos moktojas sipareigoja ilaikyti rentos gavj ir (arba) io nurodyt
asmen (asmenis) iki gyvos galvos.
2. Ilaikymo iki gyvos galvos sutariai taikomos io skyriaus treiojo skirsnio normos,
reglamentuojanios rent iki gyvos galvos, jeigu io skirsnio normos nenustato ko kita.
6.461 straipsnis. Pareiga ilaikyti iki gyvos galvos
1. rentos moktojo pareig ilaikyti iki gyvos galvos eina rentos gavjo aprpinimas
gyvenamja patalpa, drabuiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavjo sveikatos
bkl reikalauja, ir jo prieira. Sutartyje gali bti numatyta rentos moktojo pareiga apmokti
rentos gavjo laidojimo ilaidas.
2. alys ilaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali nustatyti viso ilaikymo vert. iuo
atveju vieno mnesio trukms ilaikymo vert negali bti maesn u vien minimali mnesin
alg.
3. Teismas, sprsdamas ali gin dl ilaikymo turinio ir dydio, turi vadovautis
siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
6.462 straipsnis. Ilaikymo iki gyvos galvos pakeitimas periodinmis mokomis
alys sutartyje gali numatyti galimyb ilaikym iki gyvos galvos natra pakeisti
periodinmis piniginmis mokomis. ios mokos mokamos iki rentos gavjo gyvos galvos.
6.463 straipsnis. Rentos moktojo teis disponuoti ir naudotis perleistu turtu
1. Rentos moktojas gali perleisti, keisti ar kitokiu bdu suvaryti teis perduot jam
mainais u ilaikym iki gyvos galvos nekilnojamj daikt tik turdamas iankstin raytin rentos
gavjo sutikim. Toks raytinis sutikimas turi bti patvirtintas notaro.
2. Rentos moktojas privalo imtis btin priemoni, kad nesumat jam perduoto daikto
vert.
6.464 straipsnis. Ilaikymo iki gyvos galvos nutraukimas
1. Prievol ilaikyti asmen iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavjo mirties.
2. Jeigu rentos moktojas i esms paeidia sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti
i rentos moktojo, kad is grint perduot nekilnojamj daikt arba sumokt daikto
iperkamj kain io kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis slygomis. iuo atveju rentos
moktojas neturi teiss reikalauti atlyginti jam ilaidas, susijusias su rentos gavjo ilaikymu.
XXVII SKYRIUS
DOVANOJIMAS
6.465 straipsnis. Dovanojimo sutarties samprata
1. Pagal dovanojimo sutart viena alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turt ar
turtin teis (reikalavim) kitai aliai (apdovanotajam) nuosavybs teise arba atleidia
apdovanotj nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui.
2. Paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje
nelaikomas dovanojimo sutartimi. Taiau asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti
ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu
dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prieasi.
323
3. Dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teis vienaaliu sprendimu atsiimti dovanot

turt ar turtin teis, negalioja.
4. Dovanojimo sutarties ypatumus, kai sutarties alys yra sutuoktiniai, nustato io kodekso
treiosios knygos normos.
6.466 straipsnis. Sandoriai, kurie nelaikomi dovanojimu
1. Sutartis, pagal kuri dovana pereina apdovanotajam nuosavybs teise po dovanotojo
mirties, negalioja. iems santykiams taikomos paveldjimo teisinius santykius reglamentuojanios
normos.
2. Beslyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar negyto nuosavybs teise turto, ar
turtins teiss nelaikomas dovanojimu.
3. Jeigu abi dovanojimo sutarties alys viena kitai perduoda tam tikr turt arba turtines
teises ar prieprieines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. iuo atveju
atsiranda apsimestini sandori teisins pasekms. Kai vienas asmuo perduoda turt ar turtin teis
kitam asmeniui u atlyginim, dovanojimo sutartis gali bti pripainta sudaryta tik dl tos turto ar
turtins teiss dalies, kuri virija atlyginimo vert, jeigu prievols esm neleidia daryti kitokios
ivados.
6.467 straipsnis. Dovanojimo su slyga sutartis
1. Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad is turtas turi bti naudojamas tam
tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes.
2. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, tai dovanotojas
teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir
turtas grintas.
3. Dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareig sumokti skolas ar vykdyti
kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, iskyrus
atvejus, kai bsima skola ar prievol sutartyje tiksliai apibrta.
6.468 straipsnis. Apdovanotojo teis atsisakyti priimti dovan
1. Apdovanotasis turi teis bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovan.
2. Jeigu dovanojimo sutartis buvo raytin, tai dovanotojas turi teis reikalauti i
apdovanotojo, nepagrstai atsisakiusio priimti dovan, atlyginti dl atsisakymo atsiradusius
nuostolius.
6.469 straipsnis. Dovanojimo sutarties forma

1. Sutartis, kai dovanojama didesn kaip vieno tkstanio penki imt eur suma,
turi bti raytins formos.
2. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios
suma didesn kaip keturiolika tkstani penki imtai eur, turi bti notarins formos.
3. Nekilnojamojo daikto ar daiktins teiss j dovanojimo sutartis teisines
pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis registruota vieame
registre.
6.470 straipsnis. Galjimas dovanoti ir galjimas priimti dovanas

1. Dovanotojas negali bti neveiksnus ioje srityje asmuo. Ribotai veiksnus ioje srityje
asmuo gali bti dovanotojas su rpintojo sutikimu. Jeigu rpintojas io sutikimo neduoda, ribotai
veiksnaus ioje srityje asmens praymu leidim bti dovanotoju gali duoti teismas. Rpintojo
sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus ioje srityje asmuo dovanoja simbolines dovanas,
kuri vert nevirija vienos bazins socialins imokos dydio sumos. Neveiksnaus ioje srityje
asmens globjui draudiama dovanoti neveiksnaus ioje srityje asmens turt pastarojo vardu,
iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vienos bazins socialins imokos dydio
sumos.
324
2. Neveiksniam ioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teis priimti tik jo globjas,
iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vienos bazins socialins imokos dydio
sumos. Ribotai veiksnus ioje srityje asmuo turi teis priimti jam skirtas dovanas su rpintojo
sutikimu. Jeigu rpintojas io sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus ioje srityje asmens praymu
leidim priimti dovanas gali duoti teismas. Rpintojo sutikimas nereikalingas, kai ribotai veiksnus
ioje srityje asmuo priima simbolines dovanas, kuri vert nevirija vienos bazins socialins
imokos dydio sumos.
3. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba

nebuvo tinkamai galiotas sudaryti toki sutart.
4. (Neteko galios nuo 2006 m. liepos 14 d.)
5. Draudiama priimti dovanas politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams ir
kitokiems valstybs tarnautojams ir j artimiesiems giminaiiams, kai tai susij su politiko,
pareigno ar valstybs tarnautojo tarnybine padtimi ar tarnybinmis pareigomis.
6. Turto, kurio nra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo
sutartis negalioja.
7. Dovanojimo sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal dovanotojo ar jo pdini
iekin, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dl kurios jis
negaljo pareikti savo tikrosios valios.
Nr. X-730, 2006-06-22, in., 2006, Nr. 77-2974 (2006-07-14)
6.471 straipsnis. Dovanojimo apribojimai

1. Turt, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, galima dovanoti tik vis bendraturi
raytiniu sutikimu.
2. Patikjimo teise tvarkom turt galima dovanoti tik turto savininko raytiniu sutikimu,
jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita.
3. Dovanojant reikalavimo teis privaloma laikytis io kodekso 6.1016.104, 6.107
straipsniuose nustatyt reikalavim.
4. Kai dovanojimas pasireikia vykdant u apdovanotj io prievol treiajam asmeniui
arba priimant apdovanotojo skol treiajam asmeniui, tai turi bti laikomasi io kodekso 6.50,
6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatyt reikalavim.
5. galiojimas dovanojimo sutariai sudaryti, kuriame nenurodytas sutarties dalykas ir
apdovanotasis, negalioja.
6.472 straipsnis. Dovanojimo panaikinimas
1. Dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis
pasiksina dovanotojo ar jo artimj giminaii gyvyb ar tyia juos sunkiai sualoja, taip pat
kai, atsivelgiant dovanos pobd, dovanojimo sutarties ali asmenines savybes ir j tarpusavio
santykius, apdovanotasis atlieka prie dovanotoj tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grietai
smerktini geros morals poiriu. Kai apdovanotasis tyia nuudo dovanotoj, teis pareikti
iekin dl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo pdiniai.
2. Dovanotojas taip pat turi teis kreiptis teism dl dovanojimo panaikinimo, jeigu
apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turiniu dovanotojui didels neturtins reikms, elgiasi taip,
kad kyla reali to turto uvimo grsm.
3. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grinti dovanot turt, jeigu jis
dovanojimo panaikinimo metu yra iliks, dovanotojui pagal ios knygos normas,
reglamentuojanias restitucij.
4. iame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojim dovanotojas
ar jo pdiniai gali per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kuri
jie suinojo arba turjo suinoti apie tokio pagrindo atsiradim.
325
5. io straipsnio taisykls netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobdio ir nedidels

verts.
6.473 straipsnis. Dovanotojo pareigos
1. Dovanotojas pagal sutart privalo perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt
teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba j valdyti.
2. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi.
3. Dovanotojas neatsako u paslptus dovanojamo turto trkumus, jeigu apie juos jis
neinojo ar neturjo inoti.
4. Apdovanotasis gali i dovanotojo reikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu apdovanotasis
turjo ilaid, susijusi su teiss turt suvarym panaikinimu ar jo trkum paalinimu, o
dovanotojas, inodamas ar turdamas inoti apie tuos suvarymus ar trkumus, apie juos
apdovanotojam neprane.
5. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato
ko kita.
6.474 straipsnis. Apdovanotojo atsakomyb u dovanotojo skolas
Jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik u tas dovanotojo
skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana.
6.475 straipsnis. alos atlyginimas
al, padaryt apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui dl dovanoto turto trkum,
atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu rodoma, kad turto trkumai atsirado iki turto
perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizds, o dovanotojas, inodamas apie juos,
apdovanotojo nespjo.
6.476 straipsnis. Aukos (parama ar labdara)
1. Auka laikomas turto ar turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui.
2. Aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas.
3. Auka turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu aukos gavjas yra juridinis
asmuo, jis privalo tvarkyti vis operacij, susijusi su paaukoto turto naudojimu, apskait.
4. Aukos tikslas gali bti ireikiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavjo praymu ar
veiksmais. Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi naudoti paaukoto turto pagal nurodyt tiksl
nebemanoma, tai kitiems tikslams jis gali bti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu
aukotojas mir (baigsi), tik teismo leidimu.
5. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisi
permjai turi teis reikalauti teismo tvarka ataukti auk. i taisykl netaikoma buitinio pobdio
ir nedidels verts aukoms.
6. Aukoms netaikomas io kodekso 6.467 straipsnis.
XXVIII SKYRIUS
NUOMA
PIRMASIS SKIRSNIS
6.477 straipsnis. Nuomos sutarties samprata
1. Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt
laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti
nuomos mokest.
2. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. statymai gali
nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama arba ribojama, ris.
3. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo poymiai, leidiantys nustatyti daikt,
kur nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir
nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma
nesudaryta.
326
4. Nuomotojas gali bti inuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teis
inuomoti svetim daikt suteikia statymai ar to daikto savininkas.
1. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin.
2. Nekilnojamj daikt nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieneri met terminui,
prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji statym nustatyta tvarka
registruota vieame registre.
6.479 straipsnis. Sutarties terminas
1. Nuomos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota, taiau visais atvejais sutarties
terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met.
2. Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje
nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.
3. statymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybs nuosavyb, nuomos
terminus.
6.480 straipsnis. Neterminuotos nuomos sutarties pasekms
Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi alys turi teis bet kada nutraukti sutart
spjusios apie tai viena kit prie vien mnes iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji
daiktai, prie tris mnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali bti nurodyti ir ilgesni
spjimo terminai.
6.481 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu pasibaigus sutarties terminui
Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deimt dien toliau
naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
6.482 straipsnis. Nuomininko pirmenybs teis atnaujinti sutart
1. Nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, pasibaigus
sutarties terminui turi pirmenybs teis palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutart.
2. Nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatyt termin ratu praneti nuomininkui
apie io teis sudaryti nuomos sutart naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, per
proting termin iki nuomos sutarties pabaigos.
3. Sudarant nuomos sutart naujam terminui, jos slygos ali susitarimu gali bti
pakeistos.
4. Jeigu nuomotojas atsisak sudaryti su nuomininku sutart naujam terminui, taiau,
prajus ne daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, nepranes buvusiam
nuomininkui sudaro to paties daikto nuomos sutart su kitu asmeniu, tai buvs nuomininkas savo
pasirinkimu turi teis reikalauti arba perduoti jam nuomininko teises ir pareigas pagal sudaryt
nuomos sutart, arba atlyginti dl atsisakymo sudaryti sutart naujam terminui atsiradusius
nuostolius.
ANTRASIS SKIRSNIS
NUOMOS SUTARTIES ALI TEISS IR PAREIGOS
6.483 straipsnis. Daikto perdavimas nuomininkui
1. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties slygas bei daikto paskirt
atitinkanios bkls daikt. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal
paskirt, kuriai jis inuomojamas, vis nuomos termin.
2. Nuomotojas neatsako u tuos daikto trkumus, kuriuos jis aptar sudarydamas sutart.
3. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui daikto dokumentus ir priedus (technin pas,
kokybs sertifikat ir t. t.), kurie yra btini to daikto naudojimui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
4. Nei nuomotojas, nei nuomininkas vis nuomos sutarties galiojimo laik neturi teiss
keisti inuomoto daikto formos ir paskirties.
6.484 straipsnis. Daikto neperdavimo nuomininkui pasekms
327
Jeigu nuomotojas neperduoda inuomoto daikto, jo dokument ir pried nuomininkui

naudotis, tai is turi teis ireikalauti i nuomotojo t daikt ir iiekoti dl udelsimo vykdyti
sutart atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir iiekoti dl sutarties nevykdymo
6.485 straipsnis. Nuomotojo atsakomyb u daikto trkumus
1. Nuomotojas atsako u inuomoto daikto trkumus, kurie visikai ar i dalies kliudo
naudoti daikt pagal paskirt, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutart apie tuos
trkumus neinojo.
2. Nuomininkas, jeigu paaikja io straipsnio 1 dalyje numatyt trkum, turi teis savo
pasirinkimu:
1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trkumus paalint arba atitinkamai
sumaint nuomos mokest, arba atlygint nuomininkui trkum paalinimo ilaidas;
2) iskaiiuoti i nuomos mokesio trkum paalinimo ilaidas, jei apie tai i anksto
prane nuomotojui;
3) reikalauti nutraukti nuomos sutart prie termin.
3. Nuomotojas, kuriam praneta apie nuomininko reikalavimus arba apie pastarojo
ketinim paalinti daikto trkumus nuomotojo lomis, turi teis nedelsdamas pakeisti inuomot
netinkamos kokybs daikt kitu analogiku tinkamos kokybs daiktu arba pats neatlygintinai
paalinti daikto trkumus.
4. Jeigu, patenkinus nuomininko reikalavimus arba jam iskaiiavus trkum alinimo
ilaidas i nuomos mokesio, nuomininko patirti nuostoliai nra visikai atlyginti, tai jis turi teis
reikalauti, kad nuomotojas atlygint nepadengt nuostoli dal.
5. Nuomotojas neatsako u tuos inuomoto daikto trkumus, kuriuos jis aptar sutarties
sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turjo inoti, arba kuriuos nuomininkas galjo
pastebti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, taiau j
nepastebjo dl savo paties didelio neatsargumo.
6.486 straipsnis. Treij asmen teiss inuomot daikt
1. Daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia treij asmen teisi t daikt.
2. Nuomotojas prie nuomos sutarties sudarym privalo praneti nuomininkui apie visas
treij asmen teises t daikt (keitim, servitut, uzufrukt ir kt.). Jeigu nuomotojas ios
pareigos nevykd, nuomininkas turi teis reikalauti sumainti nuomos mokest arba nutraukti
sutart ir atlyginti nuostolius.
6.487 straipsnis. Nuomos mokestis
1. Nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Jeigu statymai ar sutartis nenustato
ko kita, jis turi teis reikalauti atitinkamai sumainti nuomos mokest, kai dl aplinkybi, u kurias
jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu slygos arba daikto bkl i esms pablogja.
2. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesio dydis ar jo apskaiiavimo metodika, tai
abi sutarties alys turi teis kreiptis teism su praymu paskirti nepriklausomus ekspertus nuomos
mokesio dydiui nustatyti.
3. Nuomos mokestis ali susitarimu gali bti nustatytas tokiais bdais:
1) konkreia pinig suma, kuri turi bti mokama i karto arba periodikai;
2) i inuomoto daikto gaunamos produkcijos, vaisi ar pajam dalimi;
3) nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis;
4) nuomininko pareiga savo lomis pagerinti inuomoto daikto bkl;
5) nuomininko pareiga perduoti sutartyje numatyt daikt nuomotojui nuosavybs teise ar
jam inuomoti.
4. alys gali susitarti dl miraus i nuomos mokesio nustatymo bd taikymo arba gali
nustatyti kitok nuomos mokesio apskaiiavimo bd.
5. Kai kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos mokestis gali bti ali susitarimu
keiiamas j suderintais terminais, bet ne daniau kaip du kartus per metus, jeigu statymai
nenustato ko kita.
6. Jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas i esms paeid nuomos
mokesio mokjimo terminus, tai nuomotojas turi teis pareikalauti, kad nuomininkas per
328
nuomotojo nustatyt termin i anksto sumokt nuomos mokest, taiau ne didesn kaip u du
mokjimo terminus i eils.
6.488 straipsnis. Nuomininko teis isinuomoto daikto duodamas pajamas
Isinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvuli prieauglis priklauso nuomininkui,
jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.489 straipsnis. Naudojimasis isinuomotu daiktu
1. Nuomininkas privalo naudotis isinuomotu daiktu pagal sutart ir daikto paskirt.
2. Nuomininkas privalo isinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdyt juo naudotis
kitiems teistiems to daikto naudotojams.
3. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams u io straipsnio 2
dalyje numatytos pareigos vykdym. Be to, nuomininkas yra atsakingas u kit asmen, kuriems
jis suteikia teis ar galimyb naudotis isinuomotu daiktu, veiksmus.
4. Kai vienas i nuominink paeidinja io straipsnio 2 dalyje numatyt pareig, kiti
nuomininkai turi teis nuomos mokesio sumainim, jei apie trukdymus buvo informuotas
nuomotojas.
5. Nuomotojas, nepaeisdamas nuomininko teisi, turi teis tikrinti, ar nuomininkas
tinkamai naudojasi isinuomotu daiktu. Be to, nuomotojas turi teis aprodyti inuomot daikt
bsimam nuomininkui ar gijjui.
6.490 straipsnis. Subnuoma
1. Nuomininkas turi teis subnuomoti isinuomot daikt tiktai gavs raytin nuomotojo
sutikim, jeigu ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis u
nuomos termin.
2. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikim nuomininkui subnuomoti turt turi bti protingai
motyvuotas. Jeigu nemotyvuotai atsisakoma, nuomininkas gyja teis nutraukti nuomos sutart
prie termin.
3. Jeigu nuomotojo sutikimas subnuomoti daikt nereikalingas, tai nuomininkas, prie
sudarydamas subnuomos sutart, turi praneti nuomotojui apie subnuomos sutarties turin ir
subnuominink.
4. Jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis.
5. io straipsnio nustatytos taisykls taikomos ir inuomoto daikto panaudai.
6. Subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutart yra
nuomininkas. Jeigu subnuomininkas i esms paeidia subnuomos sutart ir savo veiksmais daro
alos nuomotojui ar kitiems teistiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teis reikalauti
nutraukti subnuomos sutart.
7. Jeigu nuomotojas nevykdo savo prievoli pagal nuomos sutart, tai reikalavimus
nuomininko vardu gali pareikti ir subnuomininkas.
6.491 straipsnis. Nuomininko teisi ir pareig perleidimas ar suvarymas
1. Nuomininkas turi teis perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias i nuomos sutarties,
keisti nuomos teis ar perduoti j kaip turtin na ar kitaip j suvaryti tik gavs iankstin
raytin nuomotojo sutikim, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.
2. Jeigu nuomininkas io straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka perleido savo teises ir
pareigas kitam asmeniui, nuomininko prievols nuomotojui pagal nuomos sutart baigiasi.
6.492 straipsnis. Nuomotojo pareiga daryti inuomoto daikto kapitalin remont
1. Nuomotojas privalo savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont, jeigu ko
kita nenumato statymai arba sutartis.
2. Jeigu nuomotojas io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdo, nuomininkas
teismo leidimu gyja teis atlikti kapitalin remont ir iiekoti remonto kain i nuomotojo ar
skaityti t kain nuomos mokest arba nutraukti sutart ir iiekoti dl sutarties nevykdymo
atsiradusius nuostolius. iais atvejais nuomininkas privalo pateikti nuomotojui kapitalinio remonto
darb smat ir sskait.
329
3. Nuomininkas privalo sudaryti visas slygas io straipsnio 1 dalyje numatytai nuomotojo

pareigai tinkamai vykdyti.
4. Nuomotojas, vykdydamas io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, turi teis
pareikalauti, kad nuomininkas laikinai atsisakyt naudotis isinuomotu daiktu, jeigu kapitalinis
remontas yra btinas ir neatidliotinas. Jeigu kapitalinis remontas nra neatidliotinas ir
nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teiss naudotis daiktu, nuomotojas privalo gauti teismo
leidim laikinai apriboti nuomininko teis naudotis isinuomotu daiktu.
5. Nuomininkas, kurio teis naudotis isinuomotu daiktu apribota, turi teis nuomos
mokesio sumainim, kompensacij arba nuomos sutarties nutraukim.
6.493 straipsnis. Nuomininko pareiga ilaikyti isinuomot daikt
1. Nuomininkas privalo laikyti isinuomot daikt tvarking ir atlyginti daikto ilaikymo
ilaidas, savo lomis daryti einamj jo remont, jeigu ko kita nenustato statymai arba sutartis.
2. Nuomininkas, suinojs apie isinuomoto daikto sualojimus ar kitus rimtus trkumus,
kuriems paalinti reikalingas neatidliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai
praneti nuomotojui.
3. Jeigu nuomotojas, gavs nuomininko praneim, daikto trkum nepaalina,
nuomininkas turi teis pradti btinus daikto remonto darbus ir be teismo leidimo, kai tai btina
daiktui isaugoti, apie tai praneti nuomotojui ir vliau pateikti atlikt darb vert patvirtinanius
dokumentus bei pakeistas daikto dalis. Prireikus nuomininkas btin daikto remont gali atlikti
nuomos mokesio sskaita.
6.494 straipsnis. Sutarties galiojimas daikto perjimo kitam savininkui ar
nuomininko mirties atvejais
1. Kai inuomoto daikto nuosavybs teis i nuomotojo pereina kitam asmeniui,
registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu i nuomos sutarties atsiradusios
teiss statym nustatyta tvarka buvo registruotos vieame registre.
2. Nuomos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai daiktas i vienos valstybins
(savivaldybi) institucijos (nuomotojo) pereina kitai.
3. Inuomoto daikto nuosavybs perjimas i nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas
nuomos sutariai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas.
4. Kai nuomininkas fizinis asmuo, isinuomavs nekilnojamj daikt, mirta, jo teiss ir
pareigos pereina pdiniams, jeigu statymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. iais atvejais
nuomotojas neturi teiss neleisti mirusio nuomininko pdiniui perimti nuomininko teises ir
pareigas likusiam nuomos terminui, iskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo
nulemtas nuomininko asmenini savybi.
5. Daikto pamimo visuomens poreikiais (ekspropriacijos) atveju nuomos sutartis
baigiasi nuo to momento, kai eksproprijuot daikt pradeda valdyti naujas jo savininkas
(valdytojas).
6.495 straipsnis. Nuomotojo pareiga praneti apie nuomos sutart
Nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas nuomojam daikt arba j keisdamas ar
kitaip suvarydamas nuosavybs teis, privalo praneti daikto pirkjui ar kitokios sutarties aliai
apie nuomos sutart, o nuomininkui apie numatom daikto pardavim ar kitok perleidim, ar
teiss j suvarym.
TREIASIS SKIRSNIS
NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
6.496 straipsnis. Nuomos sutarties pabaiga sujus jos terminui
Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu alys sutarties
neatnaujina sudarydamos nauj susitarim arba io kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka.
6.497 straipsnis. Sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu
1. Nuomotojas turi teis pareikti teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie
termin, jeigu:
330
1) nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutart ar turto paskirt;

2) nuomininkas tyia ar dl neatsargumo blogina daikto bkl;
3) nuomininkas nemoka nuomos mokesio;
4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal statymus ar sutart privalo j
daryti;
5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
2. Jeigu kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos sutarties nutraukimas prie termin
nutraukia ir subnuomos sutart.
3. Nuomotojas turi teis reikalauti nutraukti terminuot nuomos sutart prie termin tik po
to, kai jis nusiunt nuomininkui raytin spjim apie btinum, vykdyti prievol ar paalinti
paeidimus per proting termin, taiau nuomininkas, gavs tok spjim, per proting termin
prievols nevykd ar paeidim nepaalino.
6.498 straipsnis. Sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu
Nuomininkas turi teis pareikti teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie termin,
jeigu:
1) nuomotojas nedaro remonto, kur jis privalo daryti;
2) daiktas dl aplinkybi, u kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti;
3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo
paskirt ir sutarties slygas;
4) perduotas daiktas yra su trkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui
nebuvo inomi, o dl i trkum daikto nemanoma naudoti pagal jo paskirt ir sutarties slygas;
5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.
6.499 straipsnis. Daikto grinimas nuomotojui
1. Nuomos sutariai pasibaigus, nuomininkas privalo grinti nuomotojui daikt tokios
bkls, kokios gavo, atsivelgiant normal nusidvjim, arba sutartyje sulygtos bkls.
2. Jeigu nuomininkas daikt grina pavluotai, tai nuomotojas turi teis reikalauti, kad
nuomininkas sumokt nuomos mokest u vis laik, kur buvo pavluota grinti daikt bei
atlyginti nuostolius.
3. Kai nuomininkas daikto negrina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vert, taip pat
sumokti nuomos mokest bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
6.500 straipsnis. Nuomininko atsakomyb u daikto pabloginim
Jeigu nuomininkas pablogina isinuomot daikt, jis privalo nuomotojui atlyginti dl
pabloginimo atsiradusius nuostolius, iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad daiktas pablogjo ne dl
jo kalts.
6.501 straipsnis. Daikto pagerinimas
1. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu isinuomot daikt pagerina, jis turi teis turt
iam tikslui btin ilaid atlyginim, iskyrus tuos atvejus, kai statymai arba sutartis numato k
kita.
2. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be
alos isinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti j verts, nuomininkas gali
pasiimti.
3. Nuomininko padaryt be nuomotojo leidimo ir neatskiriam be alos isinuomotam
daiktui pagerinim verts neprivaloma atlyginti.
6.502 straipsnis. Nuomininko atsakomyb u daikto praradim
1. Nuomininkas atsako u daikto praradim, jeigu nerodo, kad taip atsitiko ne dl jo ar
kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi teis ar galimyb naudotis
isinuomotu daiktu, kalts.
2. Nuomininkas neatsako u nekilnojamojo daikto uvim dl gaisro, jeigu nerodoma, kad
gaisras kilo dl jo ar kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi teis ar
galimyb naudotis isinuomotu daiktu, kalts.
331
6.503 straipsnis. Nuomojamo daikto ipirkimas

1. statymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad inuomotas daiktas pereina
nuomininkui nuosavybs teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki io pabaigos, jeigu
nuomininkas sumoka vis sutartyje numatyt kain (iperkamoji nuoma).
2. Jeigu sutartyje daikto ipirkimo slyga nenumatyta, ji gali bti nustatyta ali
papildomu susitarimu, kuriame alys gali nurodyti, kad anksiau sumoktas nuomos mokestis
skaitomas daikto kain.
3. statymai ar sutartis gali nustatyti draudim ipirkti nuomojam daikt.
VARTOJIMO NUOMA
6.504 straipsnis. Vartojimo nuomos sutarties samprata
1. Pagal vartojimo nuomos sutart nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas
daikt nuoma, sipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo
naudotis u umokest nuomininko ar jo eimos asmeniniams, nam kio poreikiams,
nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Vartojimo nuomos sutartis yra vartojimo sutartis ir jai mutatis mutandis taikomos io
kodekso nustatytos vartojimo sutari taisykls.
6.505 straipsnis. Vartojimo nuomos sutarties terminas
1. Vartojimo nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vieneri metai.
2. Vartojimo nuomos sutariai netaikomos io kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose
nustatytos taisykls.
3. Nuomininkas bet kada turi teis atsisakyti sutarties spjs apie tai nuomotoj ne vliau
kaip prie deimt dien iki sutarties atsisakymo.
6.506 straipsnis. Vartojimo nuomos sutarties forma
Vartojimo nuomos sutartis turi bti raytin ar kitokios specialiai nustatytos formos
(kvitas, etonas ir kt.).
6.507 straipsnis. Nuomotojo pareiga daryti inuomoto daikto remont
Nuomotojas privalo daryti inuomoto daikto kapitalin ir einamj remont.
6.508 straipsnis. Daikto perdavimas nuomininkui
Sudars nuomos sutart nuomotojas privalo, dalyvaujant nuomininkui, patikrinti
inuomojamo daikto bkl, supaindinti nuominink su daikto naudojimo taisyklmis arba
perduoti jam raytines naudojimosi daiktu instrukcijas.
6.509 straipsnis. Inuomoto daikto trkum paalinimas
1. Kai nustatoma inuomoto daikto trkum, dl kuri daiktu visikai ar i dalies negalima
naudotis, nuomotojas privalo per deimt dien nuo tos dienos, kuri gavo nuomininko praneim
apie trkumus, jeigu sutartis nenustato trumpesnio termino, neatlygintinai paalinti daikto
trkumus daikto buvimo vietoje arba pakeisti t daikt kitu analogiku tinkamu daiktu.
2. Jeigu daikto trkum atsirado dl to, kad nuomininkas paeid daikto naudojimo ir
laikymo taisykles, tai nuomininkas turi atlyginti nuomotojui daikto remonto ir gabenimo ilaidas.
1. Nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinig suma, kuri sumokama i karto arba
periodikai per kelis kartus.
2. Jeigu nuomininkas daikt grina nuomotojui prie termin, tai nuomotojas turi grinti
nuomininkui atitinkam gauto nuomos mokesio dal, apskaiiuot nuo dienos, einanios po
faktiko daikto grinimo dienos.
3. Nuomotojas neturi teiss vienaalikai padidinti nuomos mokest po sutarties sudarymo.
6.511 straipsnis. Nuomininko teisi apribojimai
332
Nuomininkas pagal vartojimo nuomos sutart neturi teiss inuomoto daikto subnuomoti,
perduoti savo teises ir pareigas pagal nuomos sutart kitam asmeniui, sudaryti daikto panaudos
sutart, keisti teises pagal nuomos sutart ar perduoti jas kaip turtin na.
PENKTASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO PRIEMONI NUOMA TEIKIANT VAIRAVIMO
IR TECHNINS PRIEIROS PASLAUGAS
6.512 straipsnis. Transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins
prieiros paslaugas sutarties samprata
1. Pagal transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas
sutart nuomotojas sipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis u umokest transporto
priemon ir suteikti tos transporto priemons vairavimo ir technins prieiros paslaugas, o
nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas
sutariai netaikomos io kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose nustatytos taisykls.
Transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas sutartis
nepaisant jos termino turi bti raytin.
6.514 straipsnis. Nuomotojo pareiga ilaikyti transporto priemon
Nuomotojas privalo per vis nuomos sutarties termin utikrinti tinkam inuomotos
transporto priemons technin bkl, taip pat daryti jos kapitalin ir einamj remont bei tiekti
btinas detales.
6.515 straipsnis. Nuomotojo pareiga teikti transporto priemons vairavimo ir
techninio aptarnavimo paslaugas
1. Nuomotojas privalo teikti transporto priemons vairavimo ir technins prieiros
paslaugas, kurios leist utikrinti jos normal ir saug eksploatavim pagal nuomos sutarties
slygas. Nuomos sutartyje alys gali numatyti, kad nuomotojas teikia nuomininkui ir kitokias
paslaugas.
2. Nuomotojas privalo utikrinti, kad transporto priemon vairuojanio asmens ar asmen
kvalifikacija bei kiti jiems keliami reikalavimai atitikt statym ir nuomos sutarties nustatytus
kriterijus.
3. Asmenys, vairuojantys inuomot transporto priemon, yra nuomotojo darbuotojai. Jie
vykdo su transporto priemons technine prieira susijusius nuomotojo nurodymus ir su transporto
priemons naudojimu susijusius nuomininko reikalavimus.
4. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, asmen, vairuojani transporto priemon,
ilaikymo ilaidas bei darbo umokest jiems moka nuomotojas.
6.516 straipsnis. Nuomininko pareiga apmokti transporto priemons komercinio
naudojimo ilaidas
Nuomininkas turi apmokti transporto priemons naudojimo ilaidas, kuro ir kit
sunaudojam mediag kain bei mokti rinkliavas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.517 straipsnis. Transporto priemons draudimas
Drausti transporto priemon ir jos valdytojo civilin atsakomyb privalo nuomotojas, jeigu
6.518 straipsnis. Sutartys su treiaisiais asmenimis
1. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas neturi teiss subnuomoti
transporto priemon tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo.
2. Jeigu sutartis nenumato ko kita, nuomininkas turi teis be nuomotojo sutikimo savo
vardu sudaryti veimo ir kitas sutartis su treiaisiais asmenimis, kai tai neprietarauja transporto
priemons naudojimo tikslams.
333
6.519 straipsnis. Atsakomyb u transporto priemonei padaryt al

Kai nuomojama transporto priemon va arba sugadinama, nuomininkas privalo atlyginti
nuomotojui padarytus nuostolius, jeigu nuomotojas rodo, kad transporto priemon uvo ar buvo
sugadinta dl aplinkybi, u kurias atsako nuomininkas.
6.520 straipsnis. Atsakomyb u tretiesiems asmenims padaryt al
U al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako
nuomotojas. Nuomotojas, atlygins al, turi teis pareikti nuomininkui atgrtin reikalavim dl
imokt sum iiekojimo, jeigu ala atsirado dl nuomininko kalts.
6.521 straipsnis. Atskir ri transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir
technins prieiros paslaugas ypatumai
Atskir transporto ri kodeksai gali nustatyti tam tikr ri transporto priemoni
nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas ypatumus.
ETASIS SKIRSNIS
TRANSPORTO PRIEMONI NUOMA NETEIKIANT VAIRAVIMO
IR TECHNINS PRIEIROS PASLAUG
6.522 straipsnis. Transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins
prieiros paslaug sutarties samprata
1. Pagal transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros
paslaug sutart nuomotojas sipareigoja suteikti u umokest transporto priemon nuomininkui
laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug
sutariai netaikomos io kodekso 6.481 ir 6.482 straipsniuose nustatytos taisykls.
Transporto priemons nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug
sutartis nepaisant jos termino turi bti raytin.
6.524 straipsnis. Pareiga priirti transporto priemon
Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo technikai priirti transporto priemon,
utikrinti tinkam jos bkl, atlikti einamj ir kapitalin remont, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.525 straipsnis. Nuomininko pareiga vairuoti ir eksploatuoti transporto priemon
Nuomojamos transporto priemons vairavim ir jos komercin bei technin eksploatavim
utikrina nuomininkas savo jgomis ir lomis.
6.526 straipsnis. Nuomininko pareiga apmokti transporto priemons naudojimo ir
kitas ilaidas
Nuomininkas privalo apmokti nuomojamos transporto priemons naudojimo ir ilaikymo
ilaidas, taip pat mokti draudimo mokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita.
6.527 straipsnis. Sutartys su treiaisiais asmenimis
1. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas neturi teiss be nuomotojo
sutikimo subnuomoti transporto priemon tretiesiems asmenims nuomos sutarties nustatytomis
slygomis.
2. Jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita, nuomininkas turi teis be nuomotojo sutikimo
savo vardu sudaryti su treiaisiais asmenimis veimo ir kitas sutartis, kai tai neprietarauja
transporto priemons naudojimo tikslams.
6.528 straipsnis. Atsakomyb u tretiesiems asmenims padaryt al
U al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako
nuomininkas.
334
6.529 straipsnis. Atskir ri transporto priemoni nuomos neteikiant vairavimo ir

technins prieiros paslaug ypatumai
Atskir transporto ri kodeksai gali nustatyti tam tikr ri transporto priemoni
nuomos neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug ypatumus.
PASTAT, STATINI AR RENGINI NUOMA
6.530 straipsnis. Pastat, statini ar rengini nuomos sutarties samprata
1. Pagal pastat, statini ar rengini nuomos sutart nuomotojas sipareigoja u umokest
perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastat, statin ar rengin, o
nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. io skirsnio taisykls taikomos moni nuomai tiek, kiek tai neprietarauja io skyriaus
atuntojo skirsnio normoms.
1. Pastat, statini ar rengini nuomos sutartis turi bti raytin.
2. Tik registruota vieame registre pastat, statini ar rengini nuomos sutartis gali bti
panaudota prie treiuosius asmenis.
6.532 straipsnis. Teiss ems sklyp
1. Pagal pastat, statini ar rengini nuomos sutart kartu su nuomos dalyku nuomininkui
perduodamos ir teiss naudotis t pastat, statini ar rengini uimtu ems sklypu, btinu jiems
naudoti pagal paskirt.
2. Jeigu ems sklypo, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, savininkas
yra nuomotojas, tai nuomininkui ems sklypas suteikiamas naudotis nuomos ar kitokia teise,
numatyta pastat, statini ar rengini nuomos sutartyje.
3. Jeigu pastat, statini ar rengini nuomos sutartyje nuomininko teiss pastat, statini
ar rengini uimam ems sklyp neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos
laikotarpiui suteikiama neatlygintina teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri btina pastatams,
statiniams ar renginiams naudoti pagal paskirt.
4. Jeigu ems sklypas, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, nuosavybs
teise nuomotojui nepriklauso, tai toki pastat, statini ar rengini nuoma be ems sklypo
savininko sutikimo leidiama tik tais atvejais, jeigu tai neprietarauja statymams ar ems sklypo
savininko ir pastat, statini ar rengini nuomotojo sutariai.
6.533 straipsnis. Nuomininko teiss naudotis ems sklypu pasikeitus jo savininkui
Kai ems sklypas, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, parduodamas ar
kitokiu pagrindu pereina kitam asmeniui nuosavybs teise, tai nuomininkui ilieka teis naudotis
ems sklypu, btinu pastatams, statiniams ar renginiams naudoti pagal paskirt, tokiomis pat
slygomis kaip ir iki ems sklypo nuosavybs teiss perleidimo kitam asmeniui, jeigu nuomos
sutartis buvo registruota vieame registre statym nustatyta tvarka.
1. Nuomos mokestis nustatomas ali susitarimu.
2. sutartyje nustatyt nuomos mokest skaitomas ir mokestis u naudojimsi ems
sklypu, kuriame yra inuomoti pastatai, statiniai ar renginiai, jeigu statymai ar nuomos sutartis
nenumato ko kita.
3. Jeigu nuomos mokestis nustatytas u pastato, statinio ar renginio ploto vienet ar kitok
j dydio mat, tai nuomos mokestis apskaiiuojamas atsivelgiant faktin inuomoto pastato,
statinio ar renginio dyd.
6.535 straipsnis. Pastato, statinio ar renginio perdavimas
1. Pastatas, statinys ar renginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimoprimimo
akt. J pasirao abi alys.
335
2. Jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastat, statin
ar rengin nuomininkui laikoma vykdyta, kai pastatas, statinys ar renginys faktikai perduodamas
nuomininkui arba pasiraomas perdavimoprimimo aktas.
3. Jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti pastato, statinio ar renginio perdavimo
primimo akt nuomos sutartyje aptartomis slygomis, tai laikoma, kad atitinkamai nuomotojas
atsisako vykdyti savo prievol perduoti pastat, statin ar rengin, o nuomininkas atsisako juos
priimti.
4. Pasibaigus pastato, statinio ar renginio nuomos sutariai, jis turi bti grintas
nuomotojui pagal io straipsnio nustatytas taisykles.
ATUNTASIS SKIRSNIS
MONS NUOMA
6.536 straipsnis. mons nuomos sutarties samprata
1. Pagal mons nuomos sutart nuomotojas sipareigoja u umokest perduoti
nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti mon kaip turtin kompleks, naudojam verslui, o
nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. Kartu su mone kaip turtiniu kompleksu
nuomininkui perduodamas ems sklypas, pastatai, statiniai, rengimai, mechanizmai bei kitos
sutartyje numatytos gamybos priemons, aliavos, atsargos, apyvartins los, teiss naudotis
eme, vandeniu ir kitais gamtos itekliais, pastatais, statiniais ar renginiais, kitos su mone
susijusios nuomotojo turtins teiss, teis preki ar paslaug enkl bei firmos vard ir kitos
iimtins teiss, taip pat perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos, numatytos
nuomos sutartyje. Teis valdyti turt, kuris yra kito asmens nuosavyb, ir juo naudotis, taip pat
teis valdyti ems sklyp ir gamtos iteklius ir jais naudotis, perduodamos statym nustatyta
tvarka.
2. Nuomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo (licencijos) pagrindu, pagal mons
nuomos sutart negali bti perduotos nuomininkui, iskyrus statym ar sutarties numatytas iimtis.
Aplinkyb, kad perduodamas pagal mons nuomos sutart prievoles eina ir prievols, kuri
nuomininkas negali vykdyti neturdamas atitinkamo leidimo (licencijos), neatleidia nuomotojo
nuo pareigos vykdyti tokias prievoles savo kreditoriams.
6.537 straipsnis. mons kreditori teiss mons nuomos atveju
1. mons nuomotojas privalo iki mons perdavimo nuomininkui ratu praneti apie
mons inuomavim mons kreditoriams.
2. mons kreditorius, kuris ratu nra i anksto pranes nuomotojui apie savo sutikim
perkelti skol, turi teis per tris mnesius nuo praneimo apie mons inuomavim gavimo dienos
reikalauti nutraukti savo sudaryt sutart arba vykdyti j prie termin ir atlyginti nuostolius.
3. mons kreditorius, kuriam apie mons inuomavim nebuvo praneta io straipsnio 1
dalies nustatyta tvarka, turi teis pareikti io straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus
nuomotojui per vienerius metus nuo tos dienos, kuri jis suinojo ar turjo suinoti apie mons
inuomavim.
4. Po mons inuomavimo nuomotojas ir nuomininkas solidariai atsako u mons skolas,
kurios buvo perkeltos nuomininkui be kreditoriaus sutikimo.
1. mons nuomos sutartis turi bti vienas raytins formos dokumentas.
2. Formos reikalavim nesilaikymas mons nuomos sutart daro negaliojani.
3. Tik vieame turto registre ir juridini asmen registre registruota mons nuomos
sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis.
6.539 straipsnis. mons perdavimas
1. mon perduodama nuomininkui pagal perdavimoprimimo akt.
2. Paruoti mon perdavimui, taip pat parengti perdavimoprimimo akt yra nuomotojo
pareiga ir t jis turi padaryti savo lomis, jeigu mons nuomos sutartis nenumato ko kita.
6.540 straipsnis. Inuomotos mons turto naudojimas
336
1. Jeigu ko kita nenumato mons nuomos sutartis, nuomininkas turi teis be nuomotojo
sutikimo parduoti, keisti, perduoti laikinai naudotis inuomotos mons turt einanias aliavas,
atsargas, pagamint produkcij, taip pat jas subnuomoti ir perduoti savo teises ir pareigas ias
vertybes pagal nuomos sutart, kai tai nepaeis mons nuomos sutarties slyg ir nesumains
mons verts.
2. Jeigu ko kita nenumato mons nuomos sutartis, nuomininkas neturi teiss be
nuomotojo sutikimo keisti inuomotos mons kaip turtinio komplekso, rekonstruoti,
modernizuoti, iplsti pajgumus, technikai pertvarkyti mon bei atlikti kitus pakeitimus.
6.541 straipsnis. Nuomininko pareiga utikrinti mons eksploatavim
1. Nuomininkas privalo per vis nuomos laikotarp utikrinti tinkam mons technin
bkl, daryti mons einamj ir kapitalin remont.
2. Nuomininkas privalo apmokti visas su mons eksploatavimu susijusias ilaidas,
mokti mons turto draudimo bei kitokias mokas, jeigu mons nuomos sutartis nenumato ko
kita.
6.542 straipsnis. mons pagerinimai
1. Nuomininkas turi teis neatskiriamo mons pagerinimo ilaid atlyginim, jeigu buvo
gautas nuomotojo sutikimas tokiam pagerinimui atlikti, iskyrus atvejus, kai mons nuomos
2. Nuomotojas gali bti atleistas nuo io straipsnio 1 dalyje numatyt ilaid atlyginimo,
jeigu rodo, kad dl nuomininko ilaid mons vert padidja neproporcingai atsivelgiant jos
kokybs ir (arba) eksploatacini savybi pagerjim arba kad atliekant pagerinimus buvo paeisti
siningumo ir protingumo kriterijai.
6.543 straipsnis. Sandori negaliojimo ir kitoki teisini pasekmi atsiradimas
mons nuomos sutartims
io kodekso taisykls, nustatanios sandori negaliojimo, sutarties nutraukimo ar
pakeitimo teisines pasekmes, taip pat nustatanios turto grinim ar iiekojim natra, taikomos
mons nuomos sutartims, jeigu tai i esms nepaeidia nuomotojo, nuomininko ar kit asmen
teisi ir interes ir neprietarauja vieajai tvarkai.
6.544 straipsnis. Inuomotos mons grinimas
Kai mons nuomos sutartis pasibaigia, nuomininkas privalo grinti mon nuomotojui
pagal io kodekso 6.536, 6.537 ir 6.539 straipsni nustatytas taisykles. Paruoti mon perdavimui,
parengti jos perdavimoprimimo akt privalo nuomininkas savo lomis, jeigu mons nuomos
XXIX SKYRIUS
EMS NUOMA
6.545 straipsnis. ems nuomos sutarties samprata
1. Pagal ems nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja perduoti u umokest
kitai aliai (nuomininkui) sutartyje nurodyt ems sklyp laikinai valdyti ir naudotis pagal
sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti sutartyje
nustatyt ems nuomos mokest.
2. Atskiri Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti ems sklyp nuomos usienio
valstybi diplomatinms atstovybms ar konsulinms staigoms, taip pat ems sklyp, esani
laisvosiose ekonominse zonose, jr uosto teritorijoje ar kitose specifinse vietovse, nuomos
ypatumus.
6.546 straipsnis. ems nuomos sutarties dalykas
ems nuomos sutarties dalykas yra valstybins ems arba privaios ems sklypas (jo
dalis), suformuotas statym nustatyta tvarka ir registruotas Nekilnojamojo turto registre.
Nr. XII-423, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3840 (2013-07-16)
337
6.547 straipsnis. ems nuomos sutarties forma

1. ems nuomos sutartis turi bti raytin.
2. alys gali panaudoti ems nuomos sutart prie treiuosius asmenis tik registravusios
j vieame registre statym nustatyta tvarka.
3. Prie ems nuomos sutarties turi bti pridtas nuomojamo ems sklypo planas, o kai
em nuomojama iki trej met, ems sklypo schema. ie dokumentai yra ems nuomos
sutarties neatskiriama dalis.
6.548 straipsnis. ems nuomotojas ir ems nuomininkas
1. Privaios ems nuomotojas yra privaios ems savininkas.
2. Valstybins ems nuomos sutartis pagal savo kompetencij sudaro valstybins ems
valdytojo funkcijas atliekanti institucija.
3. Keliems asmenims bendrosios nuosavybs teise priklausantis ems sklypas gali bti
inuomojamas, jeigu visi bendraturiai ratu sutinka.
4. ems nuomininku gali bti Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai ir
juridiniai asmenys.
Nr. XI-747, 2010-04-13, in., 2010, Nr. 48-2297 (2010-04-27)
6.549 straipsnis. ems nuomos sutarties terminas

1. Privaios ems nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu. alys gali sudaryti ir neterminuot ems nuomos sutart.
2. Valstybins ems nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdeimt devyneriems metams.
3. statymai gali nustatyti ir trumpesnius maksimalius ems nuomos sutarties terminus.
4. Jeigu pagal teritorij planavimo dokumentus ems sklyp numatyta naudoti
visuomens poreikiams, is ems sklypas inuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas
naudoti pagal paskirt. Jeigu sutartis sudaryta ilgesniam terminui, tai laikoma, kad ji sudaryta tik
iki ems sklypo pamimo.
6.550 straipsnis. ems nuomos sutarties turinys
1. ems nuomos sutartyje turi bti nurodyta:
1) ems nuomotojas;
2) ems nuomininkas;
3) ems nuomos objekto duomenys, rayti ems kadastre bei vieame registre;
4) ems nuomos terminas;
5) pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis;
6) inuomojamoje emje esani ems savininkui ar kitiems asmenims nuosavybs teise
priklausani statini ir rengini naudojimo slygos bei nauj pastat, statini statybos, keli
tiesimo, vandens telkini rengimo ir kitos slygos, taip pat kam pastatai ar renginiai bus
naudojami pasibaigus ems nuomos terminui;
7) inuomojamoje emje esani poeminio bei pavirinio vandens, naudingj ikasen
(iskyrus gintar, naft, dujas ir kvarcin sml) naudojimo slygos, neprietaraujanios
statymams;
8) ems naudojimo specialiosios slygos;
9) ems naudojimo apribojimai;
10) ems servitutai ir kitos daiktins teiss;
11) umokestis u ems nuom. j skaitomas umokestis u melioracijos renginius,
kelius, tiltus, ininerinius renginius ir kita, taip pat mokesio indeksavimas, jeigu nuomojama
valstybin em;
12) kiti su nuomojamo ems sklypo naudojimu bei ems sklypo grinimu pasibaigus
ems nuomos sutariai susij nuomotojo ir nuomininko sipareigojimai;
13) atsakomyb u ems nuomos sutarties paeidimus.
2. ems nuomos sutart negali bti raytas:
338
1) galiojimas nuomininkui atstovauti ems savininkui ir disponuoti io savininko

privaia eme bei joje esaniu kitu nekilnojamuoju turtu;
2) privaios ems nuomininko teis keisti pagrindin tikslin ems naudojimo paskirt.
3. ems nuomos sutarties slygos, nustatanios kaip naudoti isinuomot em, neturi
prietarauti aplinkos apsaugos, gretim ems sklyp savinink ar naudotoj bei visuomens
interesams.
6.551 straipsnis. Valstybins ems inuomojimas
1. Valstybin em, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybs
nustatyta tvarka inuomojama aukciono bdu asmeniui, kuris pasilo didiausi nuomos mokest.
2. Valstybin em inuomojama ne aukciono bdu, jeigu ji ustatyta fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais ar j nuomojamais pastatais, statiniais ar
renginiais, taip pat kitais statym numatytais atvejais.
6.552 straipsnis. ems nuomos mokestis
1. Privaios ems nuomos mokesio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu.
2. Valstybins ems, nuomojamos ne aukciono bdu, nuomos mokesio dydis nustatomas
teiss akt nustatyta tvarka.
6.553 straipsnis. ems subnuoma
1. ems nuomininkas, gavs raytin nuomotojo sutikim, turi teis isinuomot em
subnuomoti pagal ems nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir slygas.
2. ems kio paskirties ems kitai paskiriai, negu numatyta ems nuomos sutartyje,
subnuomoti negalima.
3. ems subnuomos sutartis sudaroma laikantis ems nuomos sutariai nustatyt
reikalavim.
6.554 straipsnis. Nuomininko ilaid ems kio paskirties emei pagerinti
atlyginimas
Nuomininko ilaidos ems kio paskirties emei pagerinti nuomininkui atlyginamos, kai
tai numato ems nuomos sutartis arba kai abi alys iki ems pagerinimo darb pradios susitaria
(papildomu raytiniu susitarimu) dl i darb pobdio, masto ir ilaid dydio.
6.555 straipsnis. Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos renginius, kelius, tiltus
ir kitus ininerinius renginius
1. Jeigu statymai ar ems nuomos sutartis nenumato ko kita, ems nuomotojas privalo
remontuoti savo lomis jam priklausanius melioracijos renginius, kelius, tiltus, kitus
ininerinius renginius. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo ir ems sklypo negalima naudoti
pagal paskirt, nuomininkas turi teis nutraukti sutart.
2. Jeigu nuomotojas nedaro io straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kur atitinkamos
valdymo institucijos pripaino btinu ir neatidliotinu, tai nuomininkas turi teis padaryti remont
ir i nuomotojo teismo tvarka iiekoti remonto ilaidas, btinas inuomoto turto funkcionavimui
utikrinti.
6.556 straipsnis. Nuomininko pareiga isaugoti dirvoem ir jo kokyb, tvarkingai
ilaikyti melioracijos renginius, kelius, tiltus, kitus ininerinius
renginius bei eldinius
1. Nuomininkui isinuomotame ems sklype draudiama atlikti veiksmus, kuriais bt
sunaikintas ar utertas derlingasis dirvoemio sluoksnis. Nuomininkas privalo savo lomis atlikti
nuomotojui priklausani melioracijos rengini, keli, tilt, kit ininerini rengini smulkius
prieiros darbus statym nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus enklus, taip pat utikrinti
teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu ems nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu
nuomininkas i pareig nevykdo, nuomotojas turi teis i nuomininko iiekoti las nurodytiems
darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dl iame straipsnyje nurodyt pareig nevykdymo, ir
nutraukti ems nuomos sutart.
339
2. Jeigu ems nuomininkas ems kio naudmenas naudoja netinkamai ir dl to pablogja

j kokyb, ems nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui atsiradusius nuotolius.
6.557 straipsnis. Nuomininko teis gauti kompensacij u pastatytus pastatus,
statinius ir renginius
1. Pasibaigus ems nuomos terminui arba nutraukus ems nuomos sutart prie termin,
u pastatytus pastatus, statinius ir renginius, kuri statybos galimyb buvo numatyta ems
nuomos sutartyje, nuomininkui ems savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam
ems nuomininkui nuosavybs teise, is turi teis ems servitut, jeigu tai buvo numatyta
ems nuomos sutartyje arba papildomame raytiniame susitarime.
2. Jeigu pastatai, statiniai ar renginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti ems nuomos
sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar renginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir
sutvarkyti ems sklyp. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lomis tai padaro nuomotojas arba tie
pastatai, statiniai bei renginiai pereina nuomotojui nuosavybs teise, jeigu jie tenkina teritorij
planavimo dokument nustatytus reikalavimus, ir teisinami statym nustatyta tvarka.
6.558 straipsnis. ems nuomos sutarties galiojimas pasikeitus ems nuomininkui
1. Po ems nuomininko mirties su nuomos sutartimi susijusios teiss ir pareigos pereina
jo pdiniams, jeigu ie j neatsisako. Jeigu ems nuomininko pdiniai ems nuomos sutarties
atsisako, tai jie turi atlyginti nuomotojui dl to atsiradusius nuostolius.
2. Jeigu ems nuomininkas yra juridinis asmuo ir jis reorganizuojamas, tai jo pagal sutart
turtos teiss ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui.
6.559 straipsnis. ems nuomos sutarties galiojimas pasikeitus ems nuomotojui
Kai dl ems savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu ems nuosavybs teis
pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeiia valstybins ems nuomotojas, ems nuomos
sutartis galioja naujajam ems savininkui arba valstybins ems nuomotojui, jeigu sutartis buvo
statym nustatyta tvarka registruota vieame registre.
6.560 straipsnis. Nuomotojo pareiga praneti apie nuomos sutart
Prie parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojam ems sklyp arba j keisdamas ar
kitaip teises j suvarydamas, nuomotojas privalo praneti ems sklypo gijjui ir bsimam
kaito turtojui apie nuomos sutart, o nuomininkui apie numatom ems sklypo perleidim,
keitim ar kitok teisi j suvarym.
6.561 straipsnis. Draudimas inuomoti keist em
Jeigu keistos ems savininkas sutartyje nustatytu laiku nevykdo skolinio sipareigojimo
ir hipotekos teisjas priima nutart aretuoti keist em, i em draudiama inuomoti.
6.562 straipsnis. ems nuomos sutarties pabaiga
ems nuomos sutartis baigiasi:
1) kai sueina nuomos terminas;
2) po ems nuomininko mirties, jeigu pdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusi
teisi ir pareig arba pdini nra;
3) kai juridinis asmuo, kuris buvo ems nuomininkas, likviduojamas;
4) kai nuomojama em parduodama, padovanojama ar kitaip perleidiama nuomininkui;
5) kai ems nuomos sutartis nutraukiama io kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose
numatytais pagrindais;
6) ali susitarimu.
6.563 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas paimant em visuomens
poreikiams
Kai inuomota em paimama visuomens poreikiams, ems nuomos sutartis
nutraukiama ir nuomotojui bei nuomininkui nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka.
340
6.564 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo

reikalavimu
1. ems nuomos sutartis prie termin nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta:
1) jeigu ems nuomininkas naudoja em ne pagal sutart ar pagrindin tikslin ems
naudojimo paskirt;
2) jeigu ems nuomininkas ilgiau kaip tris mnesius nuo ems nuomos sutartyje
nustatyto nuomos mokesio mokjimo termino io mokesio nesumoka;
2. Apie ems nuomos sutarties nutraukim nuomotojas privalo ratu praneti ems kio
paskirties ems nuomininkams ne vliau kaip prie tris mnesius, o kitos paskirties ems
nuomininkams prie du mnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
3. Jeigu ems kio paskirties ems nuomos sutartis nutraukiama prie termin
nuomotojo reikalavimu, derli nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su
sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.
6.565 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomininko
reikalavimu
1. Kai nuomojama ems kio paskirties em, ems nuomos sutartis prie termin
nuomininko reikalavimu gali bti nutraukta apie tai i anksto praneus nuomotojui ne vliau kaip
prie tris mnesius, o kai nuomojama kitokios paskirties em, ne vliau kaip prie du mnesius.
2. Jeigu ems nuomotojas nevykdo io kodekso 6.555 straipsnyje nurodyt pareig,
nuomininkas turi teis nutraukti ems nuomos sutart nesilaikydamas io straipsnio 1 dalyje
nustatytos tvarkos.
6.566 straipsnis. ems nuomininko pirmumo teis atnaujinti ems nuomos sutart
Kai ems nuomos sutarties terminas pasibaigs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis
pat slygomis isinuomoti em pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teis sudaryti nauj ems
nuomos sutart turi buvs tos ems nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykd pagal ems nuomos
sutart prisiimtus sipareigojimus.
XXX SKYRIUS
LIZINGAS (FINANSIN NUOMA)
6.567 straipsnis. Lizingo (finansins nuomos) sutarties samprata
1. Pagal lizingo (finansins nuomos) sutart viena alis (lizingo davjas) sipareigoja gyti
nuosavybs teise i treiojo asmens kitos alies (lizingo gavjo) nurodyt daikt ir perduoti j
lizingo gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis
lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis
nenumato ko kita. io skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo
davjas yra nuomojamo turto savininkas.
2. Lizingo davjas pardavj ir daikt renkasi pagal lizingo gavjo nurodymus ir neatsako
u pardavjo ir lizingo dalyko parinkim, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
3. Lizingo davjas pagal sutart gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo.
6.568 straipsnis. Lizingo sutarties dalykas
1. Lizingo sutarties dalyku gali bti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir
nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius.
2. Lizingo davjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dal savo teisi, susijusi su
lizingo sutartimi ir jos dalyku. is teisi perleidimas neatleidia lizingo davjo nuo jo prievoli,
kuri vykdymo terminas iki prievoli perdavimo tretiesiems asmenims buvo sujs, pagal lizingo
sutart ir nekeiia lizingo sutarties esms.
3. Lizingo gavjas gali perleisti teis naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitoki i lizingo
sutarties atsirandani teis tik gavs iankstin raytin lizingo davjo sutikim.
4. Lizingo davjas neturi teiss be lizingo gavjo raytinio sutikimo keisti lizingo dalyk,
jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
341
6.569 straipsnis. Lizingo davjo pareiga praneti apie lizingo sutart

Lizingo davjas, pirkdamas daikt lizingui, privalo praneti pardavjui, kad daikt perka
turdamas tiksl perduoti j lizingo slygomis konkreiam lizingo gavjui.
6.570 straipsnis. Lizingo dalyko perdavimas
1. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, daikt, kuris yra lizingo sutarties dalykas,
pardavjas perduoda tiesiogiai lizingo gavjui io verslo vietoje.
2. Kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavjui per sutartyje
nustatyt termin, o jei terminas nenustatytas per proting termin, lizingo gavjas turi teis
nutraukti lizingo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dl
aplinkybi, u kurias atsako lizingo davjas.
3. Lizingo gavjas turi teis sustabdyti periodini mok mokjim tol, kol lizingo davjas
tinkamai vykdo savo prievol perduoti daikt.
6.571 straipsnis. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo
gavjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita.
2. Lizingo gavjui tenka visos daikto ilaikymo ir remonto ilaidos.
3. Jeigu ko kita nenustato lizingo sutartis, tai lizingo davjas neatsako lizingo gavjui u
sutarties dalyko trkumus, iskyrus atvejus, kai lizingo gavjas pasikliov lizingo davjo patyrimu
ir iniomis, taip pat kai lizingo davjas dar takos lizingo gavjui, kai is rinkosi pardavj ir
sutarties dalyk.
4. Lizingo gavjas privalo daiktu naudotis ir j ilaikyti rpestingai ir atidiai, palaikyti j
tokios bkls, kokios jam buvo perduotas, atsivelgiant normal nusidvjim bei sutartyje
aptartus galimus jo pakeitimus.
5. Jeigu lizingo gavjas paeidia io straipsnio 4 dalyje numatyt pareig, lizingo davjas
turi teis reikalauti sumokti vis sutarties kain i karto arba nutraukti sutart ir atlyginti
nuostolius.
6.572 straipsnis. Lizingo sutarties taka tretiesiems asmenims
1. Lizingo davjas savo nuosavybs teis lizingo sutarties dalyk, kuris nra
registruojamas daiktas, gali panaudoti prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis
buvo registruota statym nustatyta tvarka.
2. Lizingo gavjo bankroto atveju lizingo davjas gali panaudoti savo teises prie lizingo
gavjo kreditorius ir administratori tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo statym nustatyta
tvarka registruota.
3. Lizingo sutariai, kurios dalykas yra nekilnojamasis daiktas, mutatis mutandis taikomos
io kodekso 6.478 straipsnio 2 dalyje numatytos taisykls.
4. U treij asmen patirt al dl lizingo sutarties dalyko naudojimo atsako lizingo
gavjas.
6.573 straipsnis. Pardavjo atsakomyb
1. Lizingo gavjas turi teis pareikti tiesiogiai pardavjui visus reikalavimus,
atsirandanius i lizingo dalyko pirkimopardavimo sutarties (dl turto kokybs ir
komplektikumo, perdavimo termin ir kt.). Lizingo gavjas turi visas ioje knygoje numatytas
pirkjo teises ir pareigas, iskyrus pareig sumokti u sigyt turt, taip, kaip jis jas turt, jeigu
bt pirkimopardavimo sutarties alis. Taiau lizingo gavjas neturi teiss nutraukti pirkimo
pardavimo sutarties be lizingo davjo sutikimo.
2. Lizingo davjas ir lizingo gavjas turi pardavjui solidariosios prievols kreditori
teises ir pareigas.
3. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davjas neatsako lizingo gavjui u tai,
kad pardavjas netinkamai vykdo savo prievoles, iskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavj buvo
lizingo davjo pareiga. Jeigu pardavj turjo pasirinkti lizingo davjas ir pardavjas paeidia
pirkimopardavimo sutart, tai lizingo gavjas turi teis savo pasirinkimu pareikti i ios sutarties
atsirandanius savo reikalavimus tiek pardavjui, tiek lizingo davjui. Tokiu atveju pardavjas ir
lizingo davjas lizingo gavjui atsako solidariai.
342
6.574 straipsnis. Lizingo sutarties nutraukimas

Kai lizingo gavjas i esms paeidia sutart, lizingo davjas turi ratu pareikalauti, kad
per proting termin lizingo gavjas paeidim paalint, jeigu atsivelgiant konkreias
aplinkybes tai yra manoma. Jeigu lizingo gavjas to nepadaro, lizingo davjas turi teis reikalauti
sumokti periodines mokas prie termin arba nutraukti lizingo sutart. Kai lizingo sutartis
nutraukta, lizingo davjas turi teis reikalauti grinti jam sutarties dalyk bei iiekoti i lizingo
gavjo tokio dydio nuostolius, kad jie lizingo davj grint toki padt, kokia bt buvusi,
jeigu lizingo gavjas bt tinkamai vykds sutart.
XXXI SKYRIUS
GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA
PIRMASIS SKIRSNIS
io skyriaus normos nustato gyvenamj patalp nuomos sutari sudarymo, vykdymo ir
pasibaigimo tvark, kai ios patalpos priklauso:
1) fiziniams asmenims;
2) valstybei ar savivaldybms;
3) juridiniams asmenims.
6.576 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest
gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas
sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest.
6.577 straipsnis. Sutarties sudarymo pagrindai
1. Valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos remiantis
valstybs ar savivaldybs institucijos sprendimu. moni, staig ar organizacij savo
darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos kolektyvinje
sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu numatytais
pagrindais ir tvarka.
2. moni, staig ar organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis (siekiant
pelno) nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos ali susitarimu.
6.578 straipsnis. Sutarties alys
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas.
2. Nuomotojas yra gyvenamj patalp savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu
pagrindu. Nuomotoju gali bti gyvenamj patalp nuomininkas, kuris statym nustatyta tvarka
sudaro subnuomos sutart.
3. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dl savo, savo eimos bei buvusi
eimos nari interes sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Jeigu gyvenamojoje patalpoje
liko nepilnametis, neturintis tv arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamj patalp nuomos
sutart jo vardu gali sudaryti statym galiotas asmuo.
4. Nuomotojas neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart su
asmeniu, j pratsti arba nustatyti labiau nuominink suvarianias slygas vien todl, kad tas
asmuo yra nia moteris arba tas asmuo turi nepilnamei vaik, iskyrus atvejus, kai tok
atsisakym pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos aretas (io kodekso 6.587 straipsnio 2
dalis).
5. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdymui ir (arba)
naudojimui nuomos ar kitokios sutarties pagrindu. Toki gyvenamj patalp juridinis asmuo gali
naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti.
343
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstyb, savivaldyb ar

juridinis asmuo, turi bti sudaroma ratu. J pasirao galiotas pareignas ir nuomininkas.
2. Nuomos sutartys tarp fizini asmen gali bti sudaromos odiu.
3. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos alis, turi
bti sudaroma ratu.
4. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis
tik registravus j statym nustatyta tvarka vieame registre.
6.580 straipsnis. Sutarties turinys
1. Sutartyje turi bti nurodytas inuomojam patalp adresas, kambari ir kitoki patalp
skaiius, plotas, patalpose esanti ininerin (technin) ranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro
naudojimo patalpomis slygos, nuomos mokesio dydis ir io mokesio mokjimo terminai,
atsiskaitym u komunalinius patarnavimus tvarka.
2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatomos ir kitos slygos.
3. Nuomotojas privalo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu perduoti
nuomininkui gyvenamojo namo savinink bendrijos stat kopij arba kopij kitokio dokumento,
kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalp prieiros, naudojimo, ilaikymo ir kitos
taisykls. io dokumento kopija yra neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis.
Taiau nuomininkas neturi teiss reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutart vien
tuo pagrindu, kad nuomotojas jam neperdav io dokumento kopijos.
4. Negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, kurios:
1) nustato nuomininko civilin atsakomyb be kalts;
2) suteikia teis nuomotojui vienaalikai keisti nuomos sutarties slygas;
3) daro nuomininko teises priklausomas nuo jo eimos nari skaiiaus, iskyrus atvejus,
kai nuomininko teisi pasikeitimas iuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydiu;
4) riboja nuomininko teis pirkti daiktus ar gauti paslaugas i asmen, kuriuos
nuomininkas nori pasirinkti savo nuoira;
5) suteikia nuomotojui teis reikalauti i nuomininko sumokti i karto nuomos mokest u
vis nuomos termin, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesio u vien period;
6) suteikia nuomotojui teis vienaalikai vertinti gyvenamosios patalpos bkl ir
konstatuoti, kad ji tinkama gyventi;
7) nustato didesn nuomininko civilin atsakomyb, nei faktikai yra nuomotojui
padarytos alos dydis.
Gyvenamj patalp nuomos sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis
namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli kambari ir su
ja susijusi pagalbini patalp. Savarankikos nuomos sutarties dalyku negali bti kambario dalis
arba kambarys, susijs su kitu kambariu bendru jimu (pereinamieji kambariai), taip pat
pagalbins patalpos (virtuvs, koridoriai, sandliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal
atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbins patalpos gali bti
inuomojamos bendram naudojimui.
6.582 straipsnis. Sutarties terminas
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti neterminuota arba terminuota.
2. Raytin nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai alys j pasirao, o odin nuo ali
susitarimo dl sutarties slyg arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.
3. Terminuota sutartis, kurios terminas apibrtas tam tikru vykiu, tampa neterminuota, jei
tas vykis nevyksta. Kai vykio data nukeliama vlesniam laikui, nustatytas sutarties terminas
perkeliamas.
4. alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuot nuomos sutart sudarydamos
nauj terminuot arba neterminuot nuomos sutart.
6.583 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis
1. U gyvenamosios patalpos nuom nuomininkas moka nuomos mokest (buto
nuompinigius).
344
2. Gyvenamosios patalpos nuomos mokest nuomininkas turi sumokti kas mnes, ne

vliau kaip iki kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins dienos, jeigu ali
susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybs ir savivaldybi gyvenamj patalp nuomos
mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
3. moni, staig ir organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp
nuomos mokestis nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis
nesudaroma, administracijos ir darbuotoj susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio
dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal nuomos mokest.
4. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam
gyvenamj patalp nuomos mokesio dydis nustatomas ali susitarimu, taiau maksimalus
nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal
nuomos mokest.
5. Nuomotojas neturi teiss reikalauti mokti nuomos mokest i anksto, iskyrus nuomos
mokest u pirmj nuomos mnes.
6. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatyta, kad ali susitarimu
nuomos mokestis gali bti perskaiiuojamas, bet ne daugiau kaip vien kart per metus. Nuomos
sutarties slygos, suteikianios teis nuomotojui vienaalikai perskaiiuoti nuomos mokest arba
reikalauti jo perskaiiavimo neprajus dvylikai mnesi po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau
kaip vien kart per metus, negalioja.
7. Kilus tarp ali ginui, nuomininkas turi teis nuomos mokest sumokti depozitin
sskait io kodekso 6.56 straipsnio nustatyta tvarka.
6.584 straipsnis. Mokestis u vanden, energij ir komunalines paslaugas
1. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas (iukli iveim, lift, bendro naudojimo patalp ir teritorijos valym ir
kitas), kai nuomojamos valstybs ar savivaldybi gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo
buto nuompinigi. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas mokamas Vyriausybs nustatyta tvarka iki io kodekso 6.583 straipsnio 2
dalyje nustatyto termino.
2. Mokesio u komunalines paslaugas dydiai ir j mokjimo terminai bei tvarka, kai
juridiniai asmenys nuomoja gyvenamsias patalpas savo darbuotojams, nustatomi kolektyvine
sutartimi, o jeigu organizacijose tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj
susitarimu.
3. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamsias patalpas inuomoja komercinmis
slygomis, mokesio u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas klausimai nustatomi ali susitarimu.
6.585 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties galiojimas pasikeitus
gyvenamosios patalpos savininkui
Gyvenamosios patalpos nuosavybs teisei perjus i nuomotojo kitam asmeniui,
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios
patalpos nuomos sutartis buvo registruota vieame registre statym nustatyta tvarka.
6.586 straipsnis. Sutarties pripainimo negaliojania pagrindai
1. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania io kodekso
nustatytais sandori negaliojimo pagrindais, tarp j: jeigu nuomininkui pateiktos tikrovs
neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teis gyvenamsias patalpas; jeigu nuomos sutartimi
paeistos kit asmen pagrstos teiss i gyvenamj patalp; jeigu pareign veiksmai, susij
su gyvenamosios patalpos sutarties sudarymu, buvo neteisti.
2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali bti pripainta negaliojania nuomotojo
reikalavimu, jei jis, sudarydamas sutart su asmeniu, kuris buvo tokios bkls, kai negaljo suprasti
savo veiksm reikms ir j valdyti, ar su neveiksniu ioje srityje arba ribotai veiksniu ioje srityje
nuomininku, tai inojo.
345
3. Gyvenamosios patalpos nuomos sutart pripainus negaliojania, nuomininkas ir visi su

juo gyvenantys asmenys ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, iskyrus io
straipsnio 4 dalyje numatyt atvej.
4. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutart pripainus
negaliojania dl to, kad paeistos kit asmen pagrstos teiss i gyvenamj patalp, bet
nuomininkas neinojo ir negaljo to inoti, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys
ikeldinami suteikiant kit gyvenamj patalp. Kitais atvejais nuomininkas turi teis tik jo
patirt nuostoli atlyginim.
5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania per trej met
iekinio senaties termin. is terminas skaiiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.
6.587 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigos
1. Gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisv, tinkam
gyventi gyvenamj patalp, nurodyt sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra
tokios bkls, kad gyvenimas joje kelt grsm nuomininko ar jo eimos nari sveikatai ar
saugumui, ar visuomens saugumui ir sveikatai.
2. Nuomotojas neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart arba
j pratsti ar nustatyti sunkesnes nuomos slygas vien tuo pagrindu, kad nuominink ar jos eimos
nar yra nia arba nuomininkas ar jo eimos narys turi vaik, iskyrus atvejus, kai nuomotojas
negali inuomoti gyvenamosios patalpos dl jos areto ar dydio (io kodekso 6.578 straipsnio 4
dalis).
3. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, panaikinanios arba apribojanios
nuomotojo atsakomyb nuomininkui arba nustatanios nuomininko atsakomyb be kalts,
negalioja.
4. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, suteikianios teis nuomotojui
vienaalikai pakeisti nuomos sutarties slygas dl nuomininko eimos nari skaiiaus padidjimo
arba ribojanios nuomininko teis pirkti turt ar paslaugas i nuomininko pasirinkt asmen,
negalioja.
5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygos, nustatanios nuomininkui netesybas,
virijanias nuomotojui padaryt reali nuostoli dyd, arba suteikianios teis nuomotojui
reikalauti sumokti nuomos mokest u vis nuomos termin, jei nuomininkas laiku nesumoka
nuomos mokesio, negalioja.
6. Nuomotojas privalo utikrinti tinkam gyvenamojo namo, kuriame yra inuomota
gyvenamoji patalpa, naudojim, teikti nuomininkui u mokest sutartyje numatytas btinas
komunalines paslaugas arba utikrinti j teikim, utikrinti daugiabuio namo bendro turto ir
komunalini paslaug teikimo rangos, esanios name, remont.
6.588 straipsnis. Nuomininko eimos nariai
1. Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) j
nepilnameiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tvai.
2. Pilnameiai vaikai, j sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaiiai priskiriami
prie eimos nari, jei jie su nuomininku turi bendr k.
3. Globjai ir globotiniai, apsigyven globjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje,
negyja globjo ar globotinio eimos nari teisi. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir
bendrai tvarko nam k, tai bet kurio i j reikalavimu eimos nariu gali bti pripainti teismo
tvarka.
4. Artimieji giminaiiai, kiti ilaikytiniai, kartu su nuomininku, jo eimos nariais ar vienu
i j igyven ne maiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvark nam k, teismo tvarka gali
bti pripainti nuomininko eimos nariais.
5. Tvai, pilnameiai vaikai ir j sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami
nuomojamoje patalpoje, gyja eimos nari teises, jei jie su nuomininku turi bendr k ir jei
nuomininkas bei jo eimos nariai su tuo sutinka.
6. U nuomininko eimos nari veiksmus, paeidianius nuomos sutart, nuomotojui
atsako nuomininkas ir pilnameiai jo eimos nariai.
7. Gyvenamojoje patalpoje gyventi asmen turi tiek, kad kiekvienas j galt turti
normalias sanitarines slygas ir naudotis normaliais patogumais.
346
6.589 straipsnis. Nuomininko eimos nari teiss ir pareigos

1. Gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas,
atsirandanias i gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
2. Fiziniai asmenys, nustoj bti nuomininko eimos nariais, bet toliau gyvenantys
nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo eimos nariai.
6.590 straipsnis. eimos nari teis apsigyventi nuomojamoje patalpoje
1. Pagal nuomos sutart gyvenamojoje patalpoje turi teis apsigyventi tie nuomininko
eimos nariai ir buv eimos nariai, kurie yra vardyti sutartyje. Jei ie asmenys per eis mnesius
nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teis apsigyventi joje praranda.
Laikinai ivykusiems is terminas pradedamas skaiiuoti nuo io kodekso 6.591 straipsnyje
nustatyto laiko pasibaigimo, o jei ie asmenys sugro anksiau, nuo j sugrimo dienos.
2. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnameiai jo eimos
nariai kit pilnamei eimos nari sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teis
apgyvendinti sutuoktin (sugyventin), vaikus, savo ir sutuoktinio tvus. Nepilnameiams vaikams
apgyvendinti pas j tvus io sutikimo nereikia. moni, staig, organizacij ir fizini asmen
gyvenamj patalp, inuomojam komercinmis slygomis, nuomininkas apgyvendinti ioje
dalyje nurodytus asmenis turi teis tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti
nuomininko ar jo eimos nario sutuoktiniui (sugyventiniui) ir nepilnameiams j vaikams.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti numatomos ir kitos eimos nari
apgyvendinimo slygos.
3. Apgyvendintas eimos narys gyja lygias su kitais nuomininko eimos nariais ir
buvusiais eimos nariais teises nuomojam gyvenamj patalp ir pareigas, jei apsigyvendamas
nebuvo susitars kitaip.
6.591 straipsnis. Teiss naudotis valstybs ir savivaldybs gyvenamja patalpa
palikimas laikinai ivykusiesiems
1. Laikinai ivykusiems nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui, teis
valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp paliekama eiems mnesiams su slyga, jeigu bus
mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas.
2. Laikinai ivykusiems nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui, teis
valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp paliekama visam ivykimo laikui iais atvejais:
1) ivykusiems gydytis vis gydymosi laik;
2) ivykusiems mokytis vis mokymosi, studij laik;
3) ivykusiems ilgalaik komandiruot usien vis komandiruots laik;
4) ivykusiems eiti globjo ar rpintojo pareig vis i pareig jimo laik;
5) vaikams, atiduotiems aukljimo staig, giminaiiams, globjui ar rpintojui, vis
vaik ten buvimo laik;
6) paauktiems privalomj karo tarnyb ar tarnaujantiems tarptautini operacij
kariniame vienete statym nustatyt tarnybos laik;
7) suimtiems vis tardymo ir teismo laik.
3. Pasibaigus io straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybms, laikinai ivykusiam
nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui teis nuomojam gyvenamj patalp
ilieka dar eis mnesius.
4. Pasibaigus io straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, laikinai ivyks nuomininkas, jo
eimos narys ar buvs eimos narys praranda teis nuomojam gyvenamj patalp.
5. Jei laikinai ivykusj, kuris gro po nustatyto termino, pasilik nuomininkas,
pilnameiai eimos nariai ir buv eimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarasta
teis nuomojam gyvenamj patalp laikoma atnaujinta.
6. Laikinai ivykusiojo reikalavimu teismas gali pripainti jam teises nuomojam
gyvenamj patalp, jei bus nustatyta, kad iame straipsnyje nustatyt laik jis praleido dl svarbi
prieasi.
7. Laikinai ivykusio fizinio asmens teis gyvenamj patalp pasibaigia pirma iame
straipsnyje nustatyto laiko, kai nutrksta gyvenamj patalp nuomos sutartis, jei sutartyje
nenustatyta kitaip.
347
6.592 straipsnis. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos, i kurios laikinai

ivyko nuomininkas, jo eimos narys ar buvs eimos narys,
naudojimo tvarka
Laikinai ivykusio valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininko, jo
eimos nario ar buvusio eimos nario patalpa turi teis naudotis pasilik eimos nariai ir buv
eimos nariai. Jei nuomininko, jo eimos nari ar buvusi eimos nari nelieka, tai ivyksts
nuomininkas gyvenamj patalp gali inuomoti pagal subnuomos sutart arba joje gali bti
apgyvendinti laikini gyventojai. Laikinai ivykusiajam sugrus, subnuomininkas ar laikinasis
gyventojas turi tuoj pat patutinti gyvenamj patalp, o asmenys, nepatutin gyvenamosios
patalpos, be jokio iankstinio spjimo ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.593 straipsnis. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos rezervavimas
Jeigu nuomininkas, jo eimos narys ar visi nuomininko eimos nariai ivyksta kit
vietov ar usien ilgiau kaip eiems mnesiams, jo nuomojama valstybs ar savivaldybs
gyvenamoji patalpa gali bti rezervuojama. Gyvenamoji patalpa rezervuojama su slyga, jeigu bus
mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas. Sprendim rezervuoti priima
atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija. Atsisakymas rezervuoti gali bti ginijamas
teismo tvarka. Gyvenamosios patalpos rezervavimas forminamas raytine atitinkamos valstybs ar
savivaldos institucijos ir ivykstanij sutartimi, jeigu pasiliekantys eimos nariai sutinka. Savo
sutikim pasiliekantieji duoda pasiraydami rezervavimo sutartyje. Atsisakymas duoti sutikim
gali bti ginijamas teismo tvarka.
6.594 straipsnis. Naudojimasis rezervuota valstybs ar savivaldybs gyvenamja
patalpa
1. Jeigu ivyksta ne visi eimos nariai, rezervuota valstybs ar savivaldybs gyvenamja
patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu ivyksta nuomininkas ir visi jo eimos nariai, nuomininkas
turi teis palikti gyvenamj patalp naudotis pagal subnuomos sutart kitiems asmenims arba
apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali bti numatoma, jog valstyb ar
savivaldyb inuomos gyvenamj patalp pagal terminuot nuomos sutart.
2. Sugrus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo eimos nariui, j
reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat j patutinti,
nepaisant rezervavimo termino pasibaigimo.
3. Asmenys, nepatutin rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio iankstinio spjimo
ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.595 straipsnis. Gyvenamosios patalpos subnuoma
1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir
nuomotojo raytin sutikim, turi teis gyvenamj patalp subnuomoti. Gyvenamosios patalpos
subnuomos sutartis gali bti sudaroma ir odiu, ir ratu, ir terminuotam, ir neterminuotam laikui,
taiau subnuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos sutarties termin.
2. Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas ali susitarimu.
3. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teiss atnaujinti
sutart ir nuomininko reikalavimu turi patutinti pagal nuomos sutart turt patalp. Jeigu
subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prie tris mnesius spti
subnuominink apie subnuomos sutarties nutraukim. Jeigu subnuomininkas atsisako patutinti
gyvenamj patalp, jis turi bti teismo tvarka ikeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam
nesuteikiama.
4. Sudarius subnuomos sutart, atsakingu pagal nuomos sutart nuomotojui ir toliau lieka
nuomininkas.
6.596 straipsnis. Laikini gyventojai
1. Nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar ir i anksto prane nuomotojui,
gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims
(laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesio u
naudojimsi patalpa. Laikini gyventojai nuomininko arba jo eimos nari reikalavimu privalo
348
tuojau isikelti i patalpos. Jeigu jie atsisako isikelti i patalpos, nuomininkas ir jo eimos nariai
turi teis reikalauti per teism ikeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios
patalpos.
2. U laikin gyventoj veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas.
3. Nuomotojas turi teis neleisti apgyvendinti laikin gyventoj, jeigu j apgyvendinimas
paeist sanitarinius higienos reikalavimus ar kelt grsm aplinkini sveikatai ir saugumui arba
paeist nuomotojo teistus interesus.
6.597 straipsnis. Subnuominink ir laikin gyventoj ikeldinimas pasibaigus
gyvenamosios patalpos nuomos sutariai
1. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutariai, kartu pasibaigia ir subnuomos
sutartis. Subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, atsisak isikelti i patalpos, ikeldinami per
teism ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
2. Subnuomos sutariai netaikomos taisykls, nustatanios nuomininko pirmenybs teis
pratsti nuomos sutart naujam terminui.
6.598 straipsnis. Sutarties pakeitimas
1. Valstybs ar savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista io
kodekso 6.5996.603 straipsniuose numatytais atvejais. Jei nuomininkas, jo eimos nariai ar buv
eimos nariai nesutinka keisti nuomos sutarties kolektyvinje sutartyje ar administracijos ir
darbuotoj susitarime numatytais pagrindais, ginas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties
ali sprendiamas teismo tvarka.
2. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam
gyvenamj patalp nuomos sutart pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus.
3. Pakeitus gyvenamosios patalpos raytin nuomos sutart, sudaroma nauja raytin
sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai.
4. Nuomotojas apie numatom nuomos sutarties slyg pakeitim privalo ratu praneti
nuomininkui io kodekso 6.607 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.
6.599 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant but
1. Pilnametis nuomininko eimos narys ir buvs eimos narys turi teis sudaryti atskir
gyvenamosios patalpos nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka nuomotojas,
nuomininkas ir kiti pilnameiai eimos nariai. Tokiam eimos nariui, atsivelgiant jam tenkani
gyvenamojo ploto dal, gali bti inuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju
su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamj patalp nuomos sutartys. Nuomininkas,
pilnameiai eimos nariai ar buv eimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos
naudojimosi tvark ir slygas nekeisdami nuomos sutarties.
2. Ginai, kylantys dl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi
tvarkos ir slyg nustatymo, sprendiami teismo tvarka.
6.600 straipsnis. Sutarties pakeitimas, kai viena gyvenamoji patalpa keiiama kelias
1. Valstyb ar savivaldyb, turdama galimybi, ir nuomininkui, jo eimos nariams bei
buvusiems eimos nariams sutikus, j nuomojam gyvenamj patalp gali pakeisti kelias. iuo
atveju kiekvienam eimos nariui suteikiama ne daugiau kaip deimt kvadratini metr sutartinio
gyvenamosios patalpos ploto, o turta gyvenamoji patalpa paliekama savivaldybei. Jeigu
nuomininkas, pilnameiai eimos nariai ar buv eimos nariai pageidauja, viena savivaldybs
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista kelias. Ginus dl sutarties pakeitimo,
kai viena gyvenamoji patalpa pakeiiama kelias, sprendia teismas.
2. Naujas sutartis sudar nuomininkai ir j eim nariai, iki sutarties pakeitimo neturj
teiss valstybs param, i teis gali gyti prajus penkeriems metams po sutarties pakeitimo.
6.601 straipsnis. Sutarties pakeitimas nuomininkams susijungus vien eim
1. Keli pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenantys fiziniai asmenys
(nuomininkai), susijung vien eim, gali sudaryti vien nuomojam gyvenamj patalp
nuomos sutart (sujungti butus), jeigu j eimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka. Sutartis
sudaroma su susijungusi vien eim eimos nari silomu nuomininku.
349
2. Nuomotojo atsisakymas sudaryti vien nuomos sutart gali bti nuginijamas teismo
tvarka.
6.602 straipsnis. Sutarties pakeitimas dl kito eimos nario pripainimo nuomininku
1. Nuomininko ir jo eimos nari susitarimu pirminis nuomininkas gali bti pakeistas kitu.
2. Nuomininko eimos nari susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis
pakeiiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje
gyvenamojoje patalpoje ir per du mnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoj.
3. Ginai, kylantys dl eimos nario pripainimo nuomininku, sprendiami teismo tvarka.
6.603 straipsnis. Sutarties pakeitimas perdavus patutint kambar
1. Jeigu bute, kur valstyb ar savivaldyb kaip savinink nuomoja pagal atskiras nuomos
sutartis keliems nuomininkams, patutinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno i nuominink
gyvenamosios patalpos kambarys, jis io nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis.
2. Jeigu patutinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas naudotis tam nuomininkui,
kuris turi maiausiai bendro naudingojo ploto vienam eimos nariui, o jeigu is nuomininkas
atsisako kitam. Jeigu atsisako visi nuomininkai, patutinta gyvenamoji patalpa inuomojama
kitiems nuomininkams.
3. Perdavus patutint kambar kitam nuomininkui, pakeiiama ir gyvenamosios patalpos
nuomos sutartis.
6.604 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininkui
nutraukus darbo santykius
1. Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamj
patalp jis nuomoja, tai negali bti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutart.
iuo atveju juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomos sutart gali pakeisti kolektyvinje
sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, administracijos ir darbuotoj
susitarimu nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginas tarp juridinio asmens ir nuomininko, jo eimos
nari ar buvusi eimos nari dl tokio sutarties pakeitimo sprendiamas teismo tvarka.
2. Nuomininkui nutraukus darbo santykius su nuomotoju, gyvenamosios patalpos nuomos
mokestis nustatomas io kodekso 6.583 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
6.605 straipsnis. Nuomininko teis pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp
1. Valstybs, savivaldybi, juridini asmen gyvenamj patalp nuomininkas ir jo eimos
nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas tik ratu leidus
nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnameiams eimos nariams, taip pat kitiems
suinteresuotiems asmenims, kuri teiss ar teisti interesai gali bti paeisti pertvarkant ir
perplanuojant gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas. Jei nuomininkas, jo eimos nariai ar
kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginas gali bti isprstas teismo tvarka.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma einamajam gyvenamosios patalpos remontui, kur
privalo atlikti nuomininkas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
6.606 straipsnis. Nuomininko perkeldinimas jo nuomojamos gyvenamosios patalpos
kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos laikui
1. Prireikus kapitalikai remontuoti ar rekonstruoti valstybs, savivaldybi moni, staig
ar organizacij savo darbuotojams inuomotas gyvenamsias patalpas, kuri remontuoti negalima
neiklus gyventoj, ir jei po remonto gyvenamoji patalpa ilieka, nuomotojas silo nuomininkui
su eimos nariais patalpos remonto laikui persikelti kit gyvenamj patalp. Pasilyta
gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Jeigu nuomininkas atsisako
persikelti pasilyt patalp, nuomotojas gali reikalauti perkeldinti j teismo tvarka.
2. Tais atvejais, jei nuomojama gyvenamoji patalpa po kapitalinio remonto ar
rekonstrukcijos padidt ar sumat, nuomininkas turi teis pasirinkti, nuomoti t patalp ar ne.
Jeigu nuomininkas sutinka nuomoti po remonto ar rekonstrukcijos padidjusi ar sumajusi
gyvenamj patalp, io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jis persikelia arba perkeldinamas
remonto ar rekonstrukcijos laikui kit gyvenamj patalp.
350
3. Per kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laik gyvenamosios patalpos nuomos sutartis

nenutrksta, taiau buto nuompinigius nuomininkas turi teis mokti u laikinai suteikt
gyvenamj patalp.
4. suremontuot gyvenamj patalp nuomininkas turi teis persikelti pasibaigus
kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai. Jei nuomininkas nesutinka nuomoti padidjusi ar
sumajusi gyvenamj patalp, taip pat kai dl kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos
nuomojamoji patalpa neilieka, nuomininkui suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa.
Jeigu nuomininkas atsisako persikelti suteikiam kit tinkamai rengt gyvenamj patalp,
nuomotojas gali j perkeldinti teismo tvarka.
5. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam
gyvenamj patalp patutinimo kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laikui bei kiti su tuo susij
klausimai sprendiami nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Visais atvejais apie numatomus
remonto darbus, dl kuri nuomininkas turi bti laikinai perkeldintas, nuomininkui nuomotojas
privalo praneti ne vliau kaip prie keturiolika dien prie prasidedant darbams. Jeigu nuomotojas
neturi galimybi laikinai perkeldinti nuomotojo remonto laikotarpiui, iki perkeldinimo dienos jis
privalo imokti nuomininkui adekvai kompensacij, kuri padengt nuomininko laikino
persiklimo ilaidas. ali susitarimu nuomininko perkeldinimo remonto laikui ilaidos gali bti
skaitytos bsim nuomos mokest.
6.607 straipsnis. Nuomininko pirmenybs teis pratsti nuomos sutart
1. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi
pirmenybs teis sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart naujam terminui, jeigu jis
tinkamai vykd sutarties slygas. Sutartis pratsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis
sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mnesi, tai sutartis pratsiama dvylikai mnesi,
jeigu alys nesusitaria kitaip.
2. Ne vliau kaip prie tris mnesius iki nuomos sutarties pabaigos nuomotojas privalo
ratu praneti nuomininkui apie pasilym sudaryti nauj nuomos sutart tokiomis pat arba kitomis
slygomis arba apie atsisakym pratsti sutart, jeigu t patalp ne trumpiau kaip vienerius metus
jis nenumato nuomoti. Jeigu ios pareigos nuomotojas nevykdo, o nuomininkas neatsisako pratsti
sutart, nuomos sutartis pripastama pratsta tokiam pat terminui tomis paiomis slygomis.
3. Jeigu atsisaks pratsti sutart nuomotojas neprajus vieneriems metams po nuomos
sutarties pasibaigimo t pai gyvenamj patalp inuomoja kitam asmeniui tokiomis pat
slygomis, tai nuomininkas turi teis reikalauti pripainti t sutart negaliojania ir atlyginti jam
atsisakymu pratsti sutart padarytus nuostolius. i taisykl netaikoma, jeigu nuomininkas atsisak
pratsti nuomos sutart nuomotojo pasilytomis slygomis ir nesikreip teism dl sutarties
slyg patvirtinimo.
4. Pratsdamas sutart, nuomotojas turi teis pakeisti nuomos sutarties slygas, taip pat
nuomos sutarties termin ir nuomos mokesio dyd, jeigu apie tok slyg pakeitim jis ratu
prane nuomininkui ne vliau kaip prie tris mnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos ir ne
anksiau kaip prie eis mnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos. Jeigu nuomos terminas
buvo trumpesnis nei dvylika mnesi, praneimas turi bti teiktas nuomininkui ne vliau kaip
prie vien mnes iki nuomos sutarties termino pabaigos. Praneime turi bti aikiai nurodytos
naujos nuomos sutarties slygos.
5. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo silomu nuomos sutarties slyg pakeitimu,
jis privalo per vien mnes nuo praneimo gavimo ratu praneti nuomotojui apie nesutikim arba
apie nuomos sutarties nutraukim. Jeigu nuomininkas to nepadaro, laikoma, jog jis sutiko su
nuomos sutarties pratsimu naujomis nuomotojo pasilytomis slygomis.
6. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo pasilytu nuomos sutarties slyg pakeitimu
ir apie tai pranea nuomotojui io straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais ir tvarka, nuomotojas,
norintis pratsti nuomos sutart naujomis slygomis, turi teis per vien mnes nuo praneimo i
nuomininko gavimo dienos kreiptis teism dl nuomos sutarties slyg nustatymo teismo tvarka.
Jeigu nuomotojas to nepadaro, laikoma, kad nuomos sutartis pratsta ankstesnmis slygomis.
6.608 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis
1. Valstybs ar savivaldybi gyvenamj patalp nuomininkas, gavs kartu su juo
gyvenani pilnamei eimos nari, skaitant laikinai ivykusius, raytin sutikim ir nuomotojui
351
sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamja patalpa su kitu valstybs ar savivaldybi gyvenamj
patalp nuomininku.
2. Valstybs ar savivaldybs atsisakymas sutikti, kad bt keiiamasi gyvenamosiomis
patalpomis, gali bti ginijamas teismo tvarka.
3. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis forminamas naujomis nuomos sutartimis.
Keitimosi sutartis sigalioja nuo naujos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo
paskutins dienos, o jeigu gin sprend teismas, nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos.
4. Jeigu eimos nariai nesusitaria dl keitimosi, o pakeitus gyvenamsias patalpas bt
galimyb likviduoti eimoje susidariusias konfliktines situacijas, tai bet kuris i eimos nari turi
teis reikalauti teismo tvarka prievarta pakeisti nuomojam gyvenamj patalp kit gyvenamj
patalp arba patalpas skirtinguose namuose (butuose).
ANTRASIS SKIRSNIS
GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
6.609 straipsnis. Nuomininko teis nutraukti sutart
1. Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes
ratu spjs nuomotoj. Jeigu nuomininkas nevykdo io reikalavimo, nuomotojas turi teis
susidariusi nuostoli atlyginim.
2. Iki spjimo termino pabaigos nuomininkas gali ataukti spjim, jei nuomotojas su
kitu nuomininku nra sudars tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.
3. Kai nuomininkas, jo eimos nariai ir buv eimos nariai ivyksta gyventi kitur,
gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo ivykimo dienos.
4. Nuomotojas, gavs nuomininko praneim apie sutarties nutraukim, turi teis patikrinti
gyvenamosios patalpos bkl, i anksto pranes nuomininkui apie tikrinimo dat ir laik. Tokiu
atveju nuomotojas taip pat turi teis parodyti gyvenamj patalp bsimam nuomininkui, apie
aprodymo dat ir laik i anksto pranedamas nuomininkui. Iskyrus neatidliotinus atvejus,
nuomotojas neturi teiss tikrinti gyvenamosios patalpos ar jos rodyti bsimam nuomininkui nuo
dvideimt pirmos valandos iki devintos valandos.
6.610 straipsnis. Sutarties nutraukimo ir asmen ikeldinimo tvarka
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania, ji gali bti
nutraukta, taip pat fiziniai asmenys i gyvenamj patalp gali bti ikeldinami tik teismo tvarka,
iskyrus io kodekso numatytus ikeldinimo pagal prokuroro sankcij atvejus.
6.611 straipsnis. Sutarties nutraukimas nuomininkui paeidus nuomos sutarties
slygas
Jei nuomininkas nuolat (ne maiau kaip tris mnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio
termino) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo
eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j
naudoja ne pagal paskirt, nuomos sutartis gali bti nutraukta ir asmenys ikeldinami i
nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo eimos nariai
arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas
kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kit asmen, kuriems trukdoma normaliai
gyventi, reikalavimu gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
6.612 straipsnis. Ikeldinimas i savavalikai uimt patalp
Savavalikai um gyvenamj patalp, t. y. sikl j be nuomos sutarties, asmenys
ikeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.613 straipsnis. Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo
pasekms
Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu
nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai turi isikelti i gyvenamosios patalpos, o
neisiklusieji i jos ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
352
6.614
straipsnis.
Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties

nutraukimas
1. Juridini ir fizini asmen nuomojam komercinmis slygomis gyvenamj patalp
neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta nuominink ratu spjus
prie eis mnesius.
2. Pasibaigus io straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, nuomininkas, jo eimos nariai ar
buv eimos nariai turi isikelti i gyvenamosios patalpos, o neisiklusieji i jos ikeldinami ir
kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
6.615 straipsnis. Ikeldinimas i gresiani sugriti gyvenamj nam, but
Jeigu dl stichini nelaimi, gaisro ar techninio susidvjimo valstybs, savivaldybi ar
juridini asmen gyvenamoji patalpa gresia sugriti arba tampa netinkama gyventi, fiziniai
asmenys i j ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta
gyvenamoji patalpa. i patalp suteikia pastato, kuriame yra gresianti sugriti arba netinkama
gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas. Tokiais atvejais ankstesn nuomos sutartis laikoma
pasibaigusia.
6.616 straipsnis. Sutarties nutraukimas ir piliei ikeldinimas suteikiant kit
tinkamai rengt gyvenamj patalp
1. Fiziniai asmenys gali bti ikeldinami i valstybs, savivaldybi, juridini asmen savo
darbuotojams inuomot gyvenamj patalp ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji
patalpa, jeigu:
1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bti nugriautas;
2) gyvenamoji patalpa neilieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo;
3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas.
2. Kit tinkamai rengt gyvenamj patalp suteikia nuomotojas arba kitas juridinis
asmuo, dl kurio interes gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas
bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas.
6.617 straipsnis. Kitos tinkamai rengtos gyvenamosios patalpos suteikimas
ikeldinamiems asmenims
1. Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa turi bti toje paioje gyvenamojoje
vietovje, tinkamai rengta pagal tos vietovs slygas ir atitikti sanitarinius bei techninius
reikalavimus.
2. Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa negali bti maesnio ploto ir turti
maiau kambari negu anksiau turtoji. Jeigu ankstesnje gyvenamojoje patalpoje naudingasis
plotas, tenkantis kiekvienam eimos nariui, buvo maesnis u statym nustatyt, ikeldinant
negalima suteikti maesnio ploto, negu yra nustatyta. Suteikiama patalpa turi bti tokia, kad
viename kambaryje nebt apgyvendinti vyresni kaip devyneri met skirtingos lyties asmenys,
iskyrus sutuoktinius, ir atitikt ikeldinamj sveikatos bkl bei kitas aplinkybes.
3. Nuomininko pageidavimu jam gali bti suteikta ir maesn gyvenamoji patalpa.
4. Teismo sprendime nutraukti nuomos sutart ir ikeldinti nuominink turi bti nurodyta
gyvenamosios patalpos, kuri suteikiama ikeldinamajam, bendras plotas ir kambari skaiius.
TREIASIS SKIRSNIS
TARNYBINS GYVENAMOSIOS PATALPOS
6.618 straipsnis. Tarnybini gyvenamj patalp teisinis statusas
1. Tarnybines gyvenamsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams
(tarnautojams), atsivelgdamas j darbo (tarnybos) pobd ar statym nustatytas slygas, tokiam
laikotarpiui, kol nepasikeiia j darbo (tarnybos) pobdis arba kol nenutrksta darbo (tarnybos)
santykiai su darbdaviu, arba kol neinyksta statym nustatytos slygos.
2. Gyvenamosios patalpos prie tarnybini gyvenamj patalp priskiriamos
(ibraukiamos) ir darbuotoj, kuriems gali bti suteiktos tarnybins gyvenamosios patalpos,
kategorij sraai nustatomi valstybs valdios ar valdymo institucijos, savivaldybs tarybos,
juridinio asmens valdymo organo sprendimu.
353
3. Valstybs valdios ar valdymo institucijos, savivaldybs tarybos, juridiniai asmenys prie

tarnybini gyvenamj patalp priskiria tik patutintas jiems nuosavybs (patikjimo) teise
priklausanias gyvenamsias patalpas.
6.619 straipsnis. Tarnybini gyvenamj patalp suteikimo ir j naudojimo tvarka
1. Sprendim suteikti tarnybin gyvenamj patalp priima: valstybs valdios ar valdymo
institucijos galiotas asmuo, savivaldybs vykdomoji institucija, juridinio asmens valdymo
organas. Remiantis iuo sprendimu, sudaroma tarnybins gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Sudarant toki sutart, laikomasi io kodekso nustatytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties
sudarymo tvarkos, jeigu statymai nenustato kitaip.
2. Tarnybini gyvenamj patalp naudojimo ir apskaitos tvark nustato Vyriausyb arba
jos galiota institucija.
3. Tarnybinmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis io kodekso 6.581
6.587, 6.590 straipsnio 1 dalyje, 6.605 ir 6.606 straipsniuose nustatyt gyvenamosios patalpos
nuomos sutarties taisykli.
6.620 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp
Pasibaigus darbo sutariai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta
tarnybin gyvenamoji patalpa, privalo isikelti i nuomojam tarnybini patalp kartu su
gyvenaniais eimos nariais. Neisikl i tarnybini gyvenamj patalp fiziniai asmenys
ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, iskyrus io kodekso 6.616 straipsnyje
numatytus atvejus.
6.621 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp suteikiant kit
gyvenamj patalp
I tarnybini gyvenamj patalp ikeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita
gyvenamoji patalpa io kodekso 6.616 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat kai ikeldinami
asmenys yra:
1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti i darbo (tarnybos) dl to, kad jiems buvo

nustatytas 040 procent darbingumo lygis arba dideli ar vidutini specialij poreiki
lygis dl su darbu (tarnyba) susijusi prieasi;
2) dl su darbu (tarnyba) susijusi prieasi uvusio ar dingusio be inios darbuotojo

(tarnautojo) tarnybins gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai.
6.622 straipsnis. Kitos gyvenamosios patalpos suteikimas ikeldinamiems fiziniams
asmenims
Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama ikeldinamiems fiziniams asmenims, turi bti toje pat
gyvenamojoje vietovje ir turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
GYVENAMJ PATALP NUOMA BENDRABUIUOSE
6.623 straipsnis. Bendrabuiai
1. Darbininkus, tarnautojus, studentus, mokinius j darbo ar mokymosi metu galima
apgyvendinti bendrabuiuose. Bendrabuiai yra specialiai pastatyti ar iam tikslui rengti
gyvenamieji namai. Bendrabui suteikimo ir naudojimosi jais tvarka nustatoma juridini asmen
kolektyvinse sutartyse. Organizacijose, kuriose tokia sutartis nesudaroma, i tvarka nustatoma
administracijos ir darbuotoj susitarimu, o vietimo staig, mokslo ir studij institucijose i
staig ir institucij valdymo organ sprendimu.
354
2. Darbuotojai, pasibaigus darbo sutariai ar mokymosi laikui, i bendrabuio ikeldinami,

iskyrus io kodekso 6.621 straipsnyje numatytus atvejus. Asmenys, kurie mokosi, pasibaigus
mokslo metams, i bendrabuio ikeldinami. Bendrabui gyventojai gali bti ikeldinti
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo netinkamu elgesiu sudaro nemanomas
slygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat gadina gyvenamj patalp arba
naudoja j ne pagal paskirt.
3. I bendrabui ikeldinama teismo tvarka.
6.624 straipsnis. Draudimas subnuomoti bendrabui patalpas
Bendrabuiuose gyvenantys nuomininkai neturi teiss subnuomoti savo nuomojamos
gyvenamosios patalpos bei apgyvendinti laikinus gyventojus.
6.625 straipsnis. Laikinas perkeldinimas
Nuomotojas prireikus (dl remonto, avarijos ir kt.) turi teis perkeldinti nuominink i
vienos bendrabuio gyvenamosios patalpos kit bendrabuio gyvenamj patalp tiek tame
paiame, tiek ir kitame pastate toje pat vietovje be nuomininko sutikimo.
PENKTASIS SKIRSNIS
VIEBUIAI, NAKVYNS NAMAI IR GYVENIMAS GYDYMO
IR SOCIALINS GLOBOS INSTITUCIJ PATALPOSE
6.626 straipsnis. Viebuiai
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis turti viebuius specialiai rengtas patalpas
laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti.
2. Viebuiai steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis.
3. Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokj
u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi jais tvark, administracijos teikimu ikeldinami
pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
4. is straipsnis taip pat taikomas gyvenamosios patalpos trumpalaiks nuomos (ne ilgiau
kaip dviem mnesiams) sutartims, sudaromoms atostog ir poilsio tikslais.
6.627 straipsnis. Nakvyns namai
Labdaros ar kitais pagrindais steigt nakvyns nam, kuriuose paramos reikalingiems
asmenims nemokamai suteikiama nakvyn, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir
savivaldybje jas registruoja steigjai. iomis taisyklmis vadovaujamasi nagrinjant ginus dl
naudojimosi nakvyns namais ir dl ikeldinimo i j.
6.628 straipsnis. Gyvenimas gydymo ir globos (rpybos) institucij patalpose
Asmenys, kurie gydymo ar globos tikslais laikinai ar nuolat gyvena gydymo ar globos
(rpybos) institucij patalpose, nra pripastami nuomininkais. i asmen ir gydymo bei globos
(rpybos) institucij santykius nustato atitinkamos paslaug sutartys bei atitinkami statymai.
XXXII SKYRIUS
NEATLYGINTINIS NAUDOJIMASIS DAIKTU (PANAUDA)
6.629 straipsnis. Panaudos sutarties samprata
1. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena alis (panaudos davjas)
perduoda kitai aliai (panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir
juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo
perduotas atsivelgiant normal susidvjim arba sutartyje numatytos bkls.
2. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutariai atitinkamai taikomos io kodekso 6.477
straipsnio 2 ir 3 dali, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dali ir 6.501 straipsnio
nuostatos.
6.630 straipsnis. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarties sudarymo apribojimai
Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teiss panaudos pagrindais perduoti daikt
355
neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra i juridini asmen steigjai, dalyviai ar organ
nariai.
6.631 straipsnis. Paado perduoti daikt neatlygintinai naudotis teisins pasekms
Paado perduoti daikt neatlygintinai naudotis nevykdymas be pakankamo pagrindo
suteikia panaudos gavjui teis ilaid, susijusi su panaudos pagrindais perduodamo daikto
primimu, atlyginim.
6.632 straipsnis. Panaudos davjas
Perduoti daikt neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teis tik to daikto savininkas
arba kiti statym ar daikto savininko galioti asmenys.
6.633 straipsnis. Daikto perdavimas neatlygintinai naudotis
1. Panaudos davjas privalo perduoti daikt panaudos gavjui tokios bkls, kuri atitinka
sutarties nustatytas slygas ir daikto naudojimo paskirt.
2. Daiktas perduodamas panaudos gavjui kartu su daikto priklausiniais ir jo dokumentais
(naudojimo instrukcija, techninis pasas ir kt.), jeigu sutartis nenumato ko kita.
3. Jeigu daikto priklausiniai ir dokumentai nebuvo perduoti, o be j panaudos gavjas
negali naudoti daikto pagal paskirt arba daikto naudojimas be priklausini ir dokument panaudos
gavjui netenka prasms, tai panaudos gavjas turi teis reikalauti i panaudos davjo perduoti jam
daikto priklausinius ir dokumentus arba nutraukti sutart ir reikalauti, kad panaudos davjas
atlygint nuostolius.
6.634 straipsnis. Panaudos davjo atsakomyb u daikto trkumus
1. Panaudos davjas atsako u perduoto neatlygintinai naudotis daikto trkumus, kuri jis
tyia ar dl didelio neatsargumo neaptar sutarties sudarymo metu, ir u panaudos gavjui dl i
trkum padaryt al.
2. Panaudos gavjas, nustats neaptartus jam perduoto daikto trkumus, savo pasirinkimu
turi teis reikalauti, kad panaudos davjas juos neatlygintinai paalint arba atlygint trkum
alinimo ilaidas, arba nutraukti sutart ir atlyginti tiesioginius nuostolius.
3. Panaudos davjas, kuriam buvo praneta apie panaudos gavjo reikalavimus arba
ketinim paalinti daikto trkumus panaudos davjo lomis, turi teis nedelsdamas pakeisti
netinkamos kokybs daikt analogiku tinkamos kokybs daiktu.
4. Panaudos davjas neatsako u perduoto daikto trkumus, kuriuos jis aptar sutarties
sudarymo metu, taip pat u trkumus, kurie panaudos gavjui buvo inomi iki sutarties sudarymo
arba kuriuos panaudos gavjas turjo pastebti daikto perdavimo arba jo apiros ar ibandymo
metu, kai buvo sudaroma sutartis.
6.635 straipsnis. Treij asmen teiss daikt, kuris perduotas naudotis
neatlygintinai
1. Daikto perdavimas naudotis neatlygintinai nra pagrindas pasikeisti ar pasibaigti
treij asmen teisms t daikt, jeigu tos teiss buvo registruotos statym nustatyta tvarka
vieame registre, iskyrus atvejus, kai pagal statymus t teisi registruoti nereikia.
2. Sudarant daikto perdavimo naudotis neatlygintinai sutart, panaudos davjas privalo
spti panaudos gavj apie treij asmen teises perduodam daikt. Jeigu i pareiga
nevykdoma, panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti tiesioginius
nuostolius.
6.636 straipsnis. Panaudos gavjo pareiga ilaikyti ir saugoti daikt
Panaudos gavjas privalo ilaikyti ir saugoti jam pagal sutart perduot daikt, taip pat
daryti turto einamj ir kapitalin remont bei apmokti visas daikto ilaikymo ilaidas, jeigu
6.637 straipsnis. Panaudos gavjo pareiga naudoti daikt pagal paskirt
1. Panaudos gavjas privalo naudoti jam perduot daikt tik pagal sutartyje numatyt
paskirt.
356
2. Be iankstinio raytinio panaudos davjo sutikimo panaudos gavjas neturi teiss duoti
gautj daikt naudotis treiajam asmeniui.
6.638 straipsnis. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
1. Panaudos gavjui tenka daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, jeigu daiktas t
ar bt sugadintas naudojant j ne pagal sutartyje numatyt paskirt arba bt perduotas treiajam
asmeniui be iankstinio panaudos davjo raytinio sutikimo. Daikto atsitiktinio uvimo ar
sugedimo rizika panaudos gavjui taip pat tenka, jeigu jis naudojasi daiktu pasibaigus panaudos
sutarties terminui arba jeigu, atsivelgiant konkreias aplinkybes, jis galjo igelbti daikt iam
tikslui panaudodamas savo turt, bet to nepadar.
2. Jeigu panaudos gavjas, siekdamas isaugoti jam perduot daikt, sunaikina ar leidia
sunaikinti nuosav daikt, tai jis turi teis reikalauti i panaudos davjo kompensuoti padarytas
btinas ir neatidliotinas ilaidas perduotam daiktui isaugoti.
3. Panaudos gavjas neatsako u atsitiktin daikto uvim ar sugedim jo normalaus
naudojimo pagal sutartyje numatyt paskirt metu.
6.639 straipsnis. Atsakomyb u al, padaryt tretiesiems asmenims
U al, padaryt tretiesiems asmenims naudojant daikt, perduot pagal panaudos sutart,
atsako panaudos gavjas, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl panaudos davjo ar asmens, kuriam
tas daiktas perduotas panaudos davjo sutikimu, tyios ar didelio neatsargumo.
6.640 straipsnis. Draudimas naudotis sulaikymo teise
Panaudos gavjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teiss, iskyrus atvejus, kai
panaudos davjo prievol pasireikia dl daikto isaugojimo btin ir neatidliotin ilaid
kompensavimu.
6.641 straipsnis. Daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimas prie
termin
1. Panaudos davjas turi teis reikalauti sutart nutraukti prie termin, jeigu panaudos
gavjas:
1) naudoja daikt ne pagal paskirt;
2) nevykdo pareigos ilaikyti ir saugoti daikt;
3) i esms pablogina daikto bkl;
4) be panaudos davjo sutikimo perduoda daikt treiajam asmeniui.
2. Panaudos davjas taip pat turi teis reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo
sutart, jeigu dl nenumatyt ir nepaprast aplinkybi tas daiktas yra skubiai ir neivengiamai
reikalingas paiam panaudos davjui.
3. Panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart prie termin, jeigu:
1) nustatomi daikto trkumai, dl kuri normaliai naudotis daiktu nemanoma arba
pasidaro labai sunku, o apie tuos trkumus sutarties sudarymo metu jis neinojo ir negaljo inoti;
2) daiktas dl aplinkybi, u kurias panaudos gavjas neatsako, tampa negalimu naudoti
pagal paskirt;
3) sutarties sudarymo metu panaudos davjas nespjo jo apie treij asmen teises t
daikt;
4) panaudos davjas neperduoda daikto priklausini ar dokument.
6.642 straipsnis. Teis atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties
1. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties alis bet kada turi teis nutraukti
neterminuot panaudos sutart, spjusi apie tai kit al prie tris mnesius, jeigu sutartis nenustato
kitokio termino.
2. Jeigu ko kita nenustato sutartis, panaudos gavjas turi teis bet kada nutraukti ir
terminuot panaudos sutart, spjs kit al apie numatom sutarties nutraukim ne vliau kaip
prie vien mnes.
6.643 straipsnis. ali pasikeitimas daikto neatlygintinio naudojimo sutartyje
357
1. Panaudos davjas turi teis daikt parduoti ar perduoti j atlygintinai naudotis treiajam
asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teiss ir pareigos pagal
anksiau sudaryt panaudos sutart, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo statym nustatyta
tvarka registruota vieame registre arba apie j naujasis savininkas ir naudotojas sutarties
sudarymo metu inojo arba turjo inoti.
2. Panaudos davjui mirus ar j reorganizavus, jo teiss ir pareigos pereina jo teisi
permjams.
XXXIII SKYRIUS
RANGA
PIRMASIS SKIRSNIS
6.644 straipsnis. Rangos sutarties samprata
1. Rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika
pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas
sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti.
2. io skirsnio norm nustatytos taisykls atitinkamai taikomos atskiroms rangos rims
(buitin ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kit io skyriaus skirsni normos.
3. Rangovo ir usakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai.
6.645 straipsnis. Rangos sutarties dalykas
1. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikr darbo rezultat arba atlikti
kitokius darbus, kuri metu sukurtas rezultatas perduodamas usakovui. Rangovas iki sutarties
sudarymo privalo suteikti usakovui vis reikiam informacij, susijusi su darb atlikimu, taip pat
informacij apie darbui atlikti btinas mediagas bei darbui atlikti reikaling laik.
2. Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas usakovui kartu su
pagamintu daiktu perduoda ir teises j.
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankikai
nustato usakovo uduoties vykdymo bdus.
4. Jeigu atliekam darb pobdis ir vert palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto
daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripastama ne rangos, o pirkimopardavimo sutartimi.
6.646 straipsnis. Leidimai (licencijos) atskir ri darbams
statymai gali numatyti atvejus, kai tam tikr ri darbai gali bti atliekami tik turint
statym nustatyta tvarka iduot leidim (licencij).
6.647 straipsnis. Darbo atlikimas i rangovo mediagos ir jo priemonmis
1. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygt darb i savo mediagos, savo priemonmis ir
jgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.
2. Rangovas, atliekantis darb i savo mediagos, atsako u blog mediagos kokyb.
6.648 straipsnis. Darbo atlikimas i usakovo mediagos
1. Usakovas, pateikdamas mediagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir i mediag
atitikties dokumentus.
2. Jei usakovo pateikta mediaga yra netinkama arba turi trkum, apie kuriuos rangovas
turi inoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti usakov.
3. Jeigu darbas atliekamas visikai ar i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas atsako
u netinkam tos mediagos sunaudojim. Rangovas privalo pateikti usakovui mediagos
sunaudojimo ataskait ir jos likut grinti arba, jeigu usakovas sutinka, sumainti darb kain
atsivelgiant rangovui likusi nesunaudot mediag vert.
4. Jeigu darbas atliekamas i usakovo mediagos pagal buitinio usakymo sutart, tai
kvite, kur rangovas duoda usakovui, sudarant sutart turi bti nurodytas tikslus mediagos
pavadinimas, apraymas ir jos kainojimas, nustatytas ali susitarimu.
358
5. Rangos sutartyje gali bti numatytos mediag sunaudojimo normos, j likui ir

pagrindini atliek grinimo terminai, taip pat rangovo atsakomyb u i pareig nevykdym ar
netinkam vykdym.
6. Jeigu rangovas nepasiek sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trkumais,
dl kuri daiktas negali bti naudojamas pagal sutartyje numatyt ar normali jo paskirt dl
usakovo perduot mediag trkum, tai rangovas turi teis reikalauti, kad jam bt apmokta u
atlikt darb, tik su slyga, jeigu jis rodo, kad mediag trkum nebuvo galima pastebti jas
priimant i usakovo.
6.649 straipsnis. Rizikos paskirstymas alims
1. Jeigu ko kita nenustato statymai ar rangos sutartis, tai:
1) mediag ar rengini, perduot darbams atlikti atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
tenka j davusiai aliai;
2) darb rezultato ar tarpinio darb etapo rezultato, iki usakovas j priima, atsitiktinio
uvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui.
2. Praleidus darb rezultato perdavimo ar primimo termin, rizika, numatyta io
straipsnio 1 dalyje, tenka termin praleidusiai aliai.
6.650 straipsnis. Generalinis rangovas ir subrangovas
1. Rangovas turi teis pasitelkti savo prievolms vykdyti kitus asmenis (subrangovus),
jeigu statymai ar rangos sutartis nenustato, kad uduot privalo vykdyti pats rangovas. Jeigu
uduoiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu.
2. Jeigu rangovas sutariai vykdyti pasitelk subrangovus paeisdamas statym ar
sutarties nustatytas taisykles, jis atsako usakovui u nuostolius, kuriuos padar vykdydami sutart
subrangovai.
3. Generalinis rangovas atsako usakovui u subrangov prievoli nevykdym ar
netinkam vykdym, o subrangovams u usakovo prievoli nevykdym ar netinkam
vykdym.
4. Jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis, usakovas ir subrangovas neturi teiss
reikti vienas kitam pinigini reikalavim, susijusi su sutari, kiekvieno i j sudaryt su
generaliniu rangovu, paeidimu.
5. Jeigu generalinis rangovas sutinka, usakovas turi teis sudaryti sutartis su kitais
asmenimis atskiriems darbams atlikti. Tokiu atveju ie asmenys u sutarties nevykdym ar
netinkam vykdym atsako tiesiai usakovui.
6.651 straipsnis. Rangos sutarties ypatumai, kai darbus atlieka keli asmenys
1. Jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmen, tai, kai prievols dalykas yra nedalus, visi jie
usakovui turi solidariosios prievols skolinink ir kreditori teises ir pareigas.
2. Jeigu prievols dalykas yra dalus, tai io straipsnio 1 dalyje numatyt asmen teiss ir
pareigos usakovui atsiranda tik dl atitinkamos dalies (dalin prievol), jeigu sutartis nenustato ko
kita.
6.652 straipsnis. Darb atlikimo terminai
1. Rangos sutartyje nustatoma darb pradia ir pabaiga. alys taip pat gali nustatyti atskir
darb atlikimo terminus (tarpiniai terminai).
2. Jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir u darb pradios ar
pabaigos termino, ir u tarpini termin paeidim.
3. ali susitarimu sutartyje nustatyti darb atlikimo terminai gali bti keiiami rangos
sutartyje nustatyta tvarka.
4. Jeigu rangovas paeidia viso darbo atlikimo galutin termin, tai usakovas turi teis
atsisakyti priimti vykdius prievol atlikt darb ir pareikalauti i rangovo atlyginti dl termino
praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dl termino praleidimo prievols vykdymas usakovui
prarado prasm.
6.653 straipsnis. Darb kaina
359
1. Rangos sutartyje nurodoma darb kaina arba jos apskaiiavimo bdas ir kriterijai. Jeigu
sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal io kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles.
2. rangos sutartyje nurodyt kain eina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turt
ilaid kompensavimas.
3. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bti sudaroma konkreti ar apytikr smata.
Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudaryt smat, smata sigalioja ir tampa rangos sutarties
dalimi nuo to momento, kai smat patvirtina usakovas.
4. Jeigu btina atlikti papildom darb arba dl kit svarbi prieasi rangovui tenka
didinti kai kuri darb kain, jis privalo apie tai laiku praneti usakovui. Jeigu usakovas
nesutinka padidinti kain, rangovas turi teis atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teis
reikalauti i usakovo sumokti u atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku nespja usakovo, kad yra
btina didinti darb kain, jis privalo vykdyti sutart u joje numatyt kain.
5. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darb kaina, rangovas neturi teiss reikalauti j
padidinti, o usakovas sumainti. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties
sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darb kiekio arba vis darbams atlikti
btin ilaid.
6. Kai rangovo tiekiam mediag ar rengini kaina arba paslaug, kurias rangovui teikia
tretieji asmenys, kaina padidja i esms ir io kain padidjimo rangovas negaljo numatyti
rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teis reikalauti padidinti darb kain arba
nutraukti sutart pagal io kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.
6.654 straipsnis. Rangovo ekonomija
1. Tuo atveju, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns, negu buvo numatyta nustatant
atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu
usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei.
2. Sutartyje gali bti numatyta ekonomijos paskirstymo tvarka.
6.655 straipsnis. Darb apmokjimo tvarka
1. Jeigu pagal rangos sutart nenumatyta atliekam darb ar atskir j etap apmokti i
anksto, usakovas privalo sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain po to, kai yra priimtas darb
rezultatas, su slyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba usakovo sutikimu anksiau
nustatyto termino.
2. Rangovas turi teis reikalauti imokti jam avans ar rankpinigius tik rangos sutartyje
6.656 straipsnis. Rangovo teis iiekoti jam priklausant atlyginim
Jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt
atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart
priklausanias sumas u atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir kito
usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darb
rezultat tol, kol usakovas tinkamai nevykdys savo prievols.
6.657 straipsnis. Rangovo atsakomyb u usakovo perduoto turto neisaugojim
Rangovas privalo imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui
utikrinti ir atsako u io turto praradim ar sualojim.
6.658 straipsnis. Usakovo teiss darbo atlikimo metu
1. Usakovas turi teis bet kuriuo metu tikrinti darb atlikimo eig ir kokyb,
nesikidamas rangovo kin komercin veikl.
2. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darb taip ltai, kad j
baigti iki termino pabaigos pasidaro aikiai negalima, usakovas turi teis atsisakyti sutarties ir
reikalauti atlyginti nuostolius.
3. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aiku, kad jis nebus tinkamai atliktas, usakovas turi
teis nustatyti rangovui proting termin trkumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt
termin io reikalavimo nevykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba
pavesti treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita.
360
4. Jei yra svarbi prieasi, usakovas turi teis bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti
sutarties kartu sumokdamas rangovui atlyginim u atlikt darbo dal ir atlygindamas nuotolius,
padarytus dl sutarties nutraukimo, skaitant nuostolius tai, k rangovas sutaupo dl sutarties
nutraukimo.
5. Jeigu darb primimo metu nustatomi darbo trkumai, usakovas turi teis atskaityti i
sum, priklausani rangovui u atliktus darbus, sum, reikaling tiems trkumams paalinti. i
teis usakovas turi ir tada, kai nustatomi paslpti darbo trkumai. Taiau usakovas neturi tokios
teiss, jeigu rangovas pakankamai utikrina savo prievols vykdym.
6.659 straipsnis. Aplinkybs, apie kurias rangovas privalo spti usakov
1. Rangovas privalo nedelsdamas spti usakov ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti
darb, kai:
1) gauta i usakovo mediaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybs;
2) usakovo nurodym dl darbo atlikimo bdo laikymasis sudaro grsm atliekamo darbo
tinkamumui ar tvirtumui;
3) yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo
tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.
2. Rangovas, nespjs usakovo apie io straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba
tsia darb nelaukdamas, kol usakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatyt termin, o
jeigu jis nenustatytas, per proting termin, arba, jeigu nevykdo laiku gaut usakovo
nurodym, neturi teiss remtis io straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybmis ir atsako u
daikto trkumus.
3. Jeigu usakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrsto rangovo spjimo apie io straipsnio
1 dalyje numatytas aplinkybes ir per proting termin nepakeiia netinkamos ar blogos kokybs
mediag, kito turto ar dokument, nepakeiia savo nurodym dl darbo atlikimo bdo arba
nepaalina kit aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas
turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
6.660 straipsnis. Usakovo pagalba
1. Usakovas privalo rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalb
atliekant darbus. Jeigu usakovas ios pareigos nevykdo, rangovas turi teis reikalauti i jo
atlyginti nuostolius, skaitant papildomas ilaidas dl prastovos arba darbo atlikimo termino
nuklimo ar darb kainos padidjimo.
2. Jeigu dl usakovo prievols, numatytos io straipsnio 1 dalyje, nevykdymo ar
netinkamo vykdymo rangovas sutartyje numatyt darb atlikti negali, jis turi teis reikalauti jam
sumokti sutartyje nustatyt kain, atsivelgiant atlikt darb dal, bei atlyginti nuostolius arba
sutart nutraukti.
6.661 straipsnis. Prieprieini usakovo pareig nevykdymo teisins pasekms
1. Rangovas turi teis nepradti darb arba sustabdyti pradtus darbus, jeigu usakovas
nevykdo rangos sutartyje numatyt savo prieprieini pareig (neperduoda mediag, rengim,
dokument ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutart, arba yra kit aplinkybi, akivaizdiai
patvirtinani, kad usakovas savo pareig laiku nevykdys (io kodekso 6.219 straipsnis).
2. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant io straipsnio 1 dalyje
numatytoms aplinkybms, turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
6.662 straipsnis. Atlikt darb primimas
1. Usakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui
apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat). Usakovas, pastebjs nukrypimus nuo sutarties
slyg, bloginanius darb rezultato kokyb, ar kitus trkumus, privalo nedelsdamas apie tai
praneti rangovui. Atlikt darb primimas forminamas aktu, kuriuo usakovas be ilyg ar su
ilygomis patvirtina prims, o rangovas perdavs atliktus darbus.
2. Usakovas, priimdamas atlikt darb pastebjs darb trkumus, gali trkum faktu
remtis tik tuo atveju, jeigu darb primimo akte ar kitame dokumente, patvirtinaniame darb
primim, tie trkumai buvo aptarti arba yra numatyta usakovo teis reikalavim dl trkum
paalinimo pareikti vliau.
361
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, usakovas, prims darb jo nepatikrins, netenka teiss
remtis darbo trkum faktu, kurie galjo bti nustatyti normaliai priimant darb (akivaizds
trkumai).
4. Usakovas, nustats darb trkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties slyg po
darb primimo, jei tie trkumai ar nukrypimai negaljo bti nustatyti normaliai priimant darb
(paslpti trkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyia paslpti, privalo apie juos praneti rangovui
per proting termin po j nustatymo.
5. Jeigu tarp rangovo ir usakovo kyla ginas dl darbo trkum, kiekviena alis turi teis
reikalauti skirti ekspertiz. Ekspertizs ilaidos tenka rangovui, iskyrus atvejus, kai ekspertiz
nenustato, kad rangovas bt paeids sutart arba kad yra prieastinis ryys tarp rangovo veiksm
ir darb trkum. Tokiais atvejais ekspertizs ilaidas apmoka ta alis, kuri reikalavo skirti
ekspertiz, o jeigu ji buvo paskirta abiej ali susitarimu, abi alys lygiomis dalimis.
6. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, kai usakovas vengia priimti atlikt darb,
rangovas turi teis pasibaigus mnesio terminui nuo tos dienos, kuri pagal sutart darbai turjo
bti priimti, ir du kartus ratu spjs usakov parduoti darbo rezultat, o gaut sum, atsiskaits
visus sau priklausanius mokjimus, usakovo vardu sumokti depozitin sskait (io kodekso
6.56 straipsnis).
7. Kai dl usakovo vengimo priimti atliktus darbus praleidiamas darbo rezultato
perdavimo terminas, darbo rezultato atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina usakovui nuo
to momento, kada rezultatas pagal sutart turjo bti perduotas usakovui.
6.663 straipsnis. Darb kokyb
1. Rangovo atliekam darb kokyb privalo atitikti rangos sutarties slygas, o jeigu
sutartyje kokybs slygos nenustatytos, prastai tokios ries darbams keliamus reikalavimus.
Darb rezultatas jo perdavimo usakovui momentu turi turti rangos sutartyje numatytas ar prastai
reikalaujamas savybes ir turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt proting termin.
2. Jeigu statymas ar rangos sutartis nustato atliekam darb privalomus reikalavimus,
rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo t reikalavim laikytis. Rangos sutartyje alys gali
numatyti rangovo pareig atlikti darb pagal auktesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
6.664 straipsnis. Darb kokybs garantija
1. Jeigu statymas ar rangos sutartis nustato darb rezultato kokybs garantin termin,
darb rezultatas turi atitikti nustatytus kokybs reikalavimus vis garantin termin.
2. Kokybs garantija taikoma visoms darb rezultato sudtinms dalims, jeigu rangos
3. Jeigu darb defektai nustatomi per garantin termin, rangovas privalo neatlygintinai
juos paalinti arba atlyginti usakovui j alinimo ilaidas.
6.665 straipsnis. Rangovo atsakomyb u netinkamos kokybs darb
1. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties slyg, dl kuri darb rezultatas negali
bti naudojamas pagal sutartyje nurodyt paskirt arba pablogja jo naudojimo pagal sutartyje
nurodyt paskirt galimybs (slygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, pagal normali
paskirt, tai usakovas savo pasirinkimu turi teis, jei statymas ar sutartis nenustato ko kita,
reikalauti i rangovo:
1) neatlygintinai paalinti trkumus per proting termin;
2) atitinkamai sumainti darb kain;
3) atlyginti trkum alinimo ilaidas, jeigu usakovo teis paalinti trkumus buvo
numatyta rangos sutartyje.
2. Rangovas vietoj trkum paalinimo turi teis neatlygintinai atlikti darb i naujo ir
atlyginti usakovui dl sutarties vykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. iuo atveju
usakovas privalo grinti perduotj darb rezultat rangovui, jeigu j grinti, atsivelgiant
darb pobd, yra manoma.
3. Jeigu rangovas sutarties paeidim ar kitoki trkum per proting termin nepaalina
arba trkumai yra esminiai ir nepaalinami, usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti
atlyginti nuostolius.
362
4. Rangos sutarties slygos, panaikinanios rangovo atsakomyb u tam tikrus trkumus,

neatleidia jo nuo atsakomybs, jeigu usakovas rodo, kad trkumai atsirado dl rangovo tyios ar
didelio neatsargumo.
5. Jeigu darbas buvo atliekamas i rangovo mediagos, u mediag kokyb rangovas
atsako kaip pardavjas pagal pirkimopardavimo sutart.
6.666 straipsnis. Terminas darb trkumams nustatyti
1. Jeigu statymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, usakovas turi teis pareikti
reikalavimus dl darb rezultato trkum su slyga, jei jie buvo nustatyti per iame straipsnyje
nustatytus terminus.
2. Kai nra nustatytas garantinis terminas, darb rezultato trkumai turi bti nustatyti per
proting termin, bet ne ilgesn kaip dveji metai nuo darb rezultato perdavimo, jeigu statymas ar
rangos sutartis nenustato kitokio termino.
3. Usakovas turi teis pareikti reikalavimus dl darb rezultato trkum, kurie buvo
nustatyti per garantin termin.
4. Jeigu sutartis nustato trumpesn nei dvej met garantin termin, o trkumus usakovas
nustat jau pasibaigus garantiniam terminui, bet neprajus dvejiems metams nuo darb rezultato
perdavimo momento, rangovas atsako u iuos trkumus, jei usakovas rodo, kad trkumai
atsirado iki darb rezultato perdavimo usakovui momento arba dl prieasi, atsiradusi iki io
momento.
5. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaiiuoti nuo to
momento, kai darb rezultat prim arba turjo priimti usakovas.
6. Garantiniam terminui skaiiuoti taikomos io kodekso 6.335 straipsnio 26 dalyse
nustatytos taisykls, jeigu ko kita nenustato statymai, rangos sutartis ar kitokia ivada nedarytina
atsivelgiant konkreios rangos sutarties esm.
6.667 straipsnis. Senaties terminas
1. Reikalavimams, kylantiems dl atlikt darb trkum, nustatomas vieneri met
iekinio senaties terminas, iskyrus io kodekso nustatytas iimtis.
2. Jeigu pagal rangos sutart darb rezultatas buvo priimtas dalimis, iekinio senaties
terminas prasideda primus vis darb rezultat.
3. Kai statymas ar rangos sutartis nustato garantin termin ir apie trkumus buvo
pareikta per garantin termin, iekinio senaties terminas prasideda nuo pareikimo apie
trkumus dienos.
6.668 straipsnis. Rangovo pareiga perduoti usakovui informacij
Rangovas privalo kartu su darb rezultatu perduoti usakovui informacij apie rangos
sutarties dalyko naudojim, jeigu tokia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba
informacijos pobdis yra toks, kad be jos nemanoma naudoti darb rezultato pagal sutartyje
nustatyt paskirt.
6.669 straipsnis. ali konfidencialumo pareiga
Jeigu alis, vykdydama rangos sutart, gavo i kitos alies informacij, esani komercine
paslaptimi, arba kitoki sutartyje numatyt konfidenciali informacij, tai ji neturi teiss suteikti
ios informacijos tretiesiems asmenims be kitos alies sutikimo.
6.670 straipsnis. Turto grinimas usakovui
Kai usakovas nutraukia rangos sutart remdamasis io kodekso 6.658 straipsnio 2 dalyje
ir 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, rangovas privalo grinti usakovui jo perduotas
mediagas ir kitok turt, o jeigu to padaryti nemanoma, atlyginti j vert pinigais.
6.671 straipsnis. Rangos sutarties nutraukimo iki darb rezultato perdavimo ir
primimo teisins pasekms
Jeigu statymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darb
rezultato primimo, usakovas turi teis reikalauti perduoti jam atlikt darb rezultat, o rangovas
turi teis tokiu atveju reikalauti apmokti u faktikai atliktus darbus.
363
ANTRASIS SKIRSNIS
VARTOJIMO RANGA
6.672 straipsnis. Vartojimo rangos sutarties samprata
1. Pagal vartojimo rangos sutart rangovas, kuris yra verslininkas, sipareigoja pagal
usakovo, kuris yra vartotojas, usakym atlikti tam tikr darb, skirt tenkinti buitinius ar
asmeninius usakovo ar jo eimos poreikius, o usakovas sipareigoja priimti darbo rezultat ir u
j sumokti.
2. Vartojimo rangos sutariai taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios vartojimo
sutartis.
6.673 straipsnis. Usakovo garantijos

1. Rangovas neturi teiss reikalauti, kad vartojimo rangos sutart bt traukti papildomas
darbas ar paslaugos. Usakovas turi teis atsisakyti apmokti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo
numatyti sutartyje.
2. Usakovas bet kada iki darbo rezultato primimo gali nutraukti sutart, sumokdamas
dal nustatytos kainos, proporcing atliktam darbui.
6.674 straipsnis. Informacijos apie silom darb suteikimas usakovui
1. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti usakovui btin ir teising
informacij apie silomus darbus, j ris, kain, apmokjimo form, taip pat, jeigu usakovas
paprao, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekam darb
pobd tai yra reikminga, rangovas privalo nurodyti usakovui konkret asmen, kuris atliks
sutartyje numatyt darb.
2. Usakovas turi teis nutraukti sutart neapmokdamas u atliktus darbus bei reikalauti
atlyginti nuostolius, jei dl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo
sudaryta sutartis atlikti darb, pagal savo savybes neatitinkant, k usakovas turjo omenyje.
6.675 straipsnis. Darb atlikimas i rangovo mediagos
1. Jeigu darbai atliekami i rangovo mediagos, usakovas sutarties sudarymo metu
sumoka vis ar dal mediagos kainos, nustatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu
atlikus darb.
2. Rangos sutartyje gali bti nustatyta, kada rangovas suteikia mediag kreditan, taip pat
kad usakovas u mediag sumoks isimoktinai.
3. Jeigu po rangos sutarties sudarymo mediagos kaina pasikeiia, rangovas neturi teiss
reikalauti j perskaiiuoti.
6.676 straipsnis. Darb kaina ir apmokjimas
1. Darb kaina nustatoma rangos ali susitarimu.
2. Usakovas privalo sumokti darb kain po to, kai rangovas perdav darb rezultat.
Jeigu usakovas sutinka, darb kaina arba avansas gali bti sumokti sutarties sudarymo metu arba
vliau ali sutartu laiku.
6.677 straipsnis. Rangovo pareiga spti usakov apie darb rezultato naudojimo
slygas
Rangovas, perduodamas darb rezultat usakovui, privalo spti usakov apie darb
rezultato naudojimo slygas ir nurodyti usakovui reikalavimus, kuri btina laikytis naudojant
darb rezultat, bei galimas toki reikalavim nesilaikymo pasekmes usakovui ir kitiems
asmenims.
6.678 straipsnis. Darb trkum nustatymo teisins pasekms
1. Darb rezultato primimo metu arba jo naudojimo metu nustaius darb rezultato
trkumus, usakovas turi per io kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu
364
pareikti vien i io kodekso 6.665 straipsnyje numatyt reikalavim arba reikalauti pakartotinai
ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trkum alinimo ilaidas.
2. Reikalavim dl neatlygintino trkum paalinimo, kai trkumai gali kelti grsm
usakovo ar kit asmen gyvybei ar sveikatai, usakovas ar jo teisi permjai turi teis pareikti
per du, o jeigu sutarties dalyku buvo pastatas, renginys ar kitoks statinys, per deimt met nuo
darb rezultato primimo momento, jeigu statymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. is
reikalavimas gali bti pareiktas nepaisant to, kada iaikjo trkumai, taip pat, jei jie buvo
nustatyti pasibaigus garantiniam laikui.
3. Jeigu rangovas nevykdo io straipsnio 2 dalyje numatyto usakovo reikalavimo,
usakovas turi teis per t pat termin reikalauti arba grinti dal u darb sumoktos kainos, arba
atlyginti trkum alinimo ilaidas.
6.679 straipsnis. Usakovo neatvykimo atsiimti darb rezultato teisins pasekms
1. Jeigu usakovas neatvyksta atsiimti darb rezultato arba kitaip vengia priimti atlikt
darb, tai rangovas privalo ratu spti usakov apie jo pareig atsiimti darb rezultat.
2. Jeigu usakovas neatsiima darb rezultato prajus dviem mnesiams nuo io straipsnio
1 dalyje numatyto spjimo, rangovas turi teis parduoti sutarties dalyk u proting kain, o gaut
sum, atsiskaits sau priklausanias sumas, sumokti usakovo vardu usakovo gyvenamosios
vietos notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait.
6.680 straipsnis. Usakovo teiss, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka
sutartyje numatyt darb
Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatyt darb,
usakovas turi teis pasinaudoti io kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkjo teismis.
TREIASIS SKIRSNIS
STATYBOS RANGA
6.681 straipsnis. Statybos rangos sutarties samprata
1. Statybos rangos sutartimi rangovas sipareigoja per sutartyje nustatyt termin pastatyti
pagal usakovo uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus, o usakovas sipareigoja sudaryti
rangovui btinas statybos darbams atlikti slygas, priimti darb rezultat ir sumokti sutartyje
nustatyt kain.
2. Statybos rangos sutartis sudaroma moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini
statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. io
skirsnio normos taikomos ir pastat ar rengini kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
3. Statybos rangos sutartyje gali bti numatyta rangovo pareiga utikrinti pastatyto objekto
aptarnavim po jo primimo per sutartyje nustatyt termin.
4. Jeigu pagal statybos rangos sutart darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo)
asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti,
sutariai taikomos vartojimo rangos sutarties taisykls.
6.682 straipsnis. Rizikos paskirstymas alims
1. Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, kol j priims
usakovas, tenka rangovui.
2. Jeigu statybos objektas ar jo dalis iki primimo va ar sugadinamas dl usakovo
pateikt mediag, detali ar konstrukcij netinkamos kokybs arba dl usakovo neteising
nurodym vykdymo, rangovas turi teis reikalauti sumokti jam vis sutartyje nustatyt darb
kain, kai rangovas vykd io kodekso 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Jeigu
usakovas nevykdo rangovo praym pakeisti mediagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dl
kuri gali kilti grsm aplinkiniams ar bt i esms paeisti statybos dokumentuose nurodyti
normatyvai, rangovas privalo sutart nutraukti.
6.683 straipsnis. Statybos objekto draudimas
365
1. Statybos rangos sutartis gali nustatyti alies, kuriai tenka objekto atsitiktinio uvimo ar
sugadinimo rizika, pareig apdrausti statybos objekt, mediagas ar kitok turt, naudojam
statybos procese, taip pat pareig apdrausti tos alies civilin atsakomyb u kitiems asmenims
padaryt al.
2. alis, privalanti drausti statybos objekt ar savo civilin atsakomyb, turi pateikti kitai
aliai per sutartyje nustatytus terminus draudimo sutarties sudarymo rodymus, taip pat nurodyti
draudimo mon, draudimo sum ir pagrindines draudimo slygas.
6.684 straipsnis. Normatyviniai statybos dokumentai ir smata
1. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvini statybos dokument
nustatytus reikalavimus ir sutart (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darb kaina bei statinio
(darb) kokybs reikalavimai.
2. Sutartyje privalo bti nurodyta su ja susijusi dokument sudtis (normatyviniai
statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo bti nurodyta, kuri alis ir per kokius terminus turi
pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus.
3. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripastama, kad rangovas privalo pats
atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose.
4. Rangovas, statybos metu padars ivad, kad reikalingi normatyviniuose statybos
dokumentuose nenumatyti darbai, dl kuri btina atlikti papildomus statybos darbus ir
atitinkamai padidinti sutarties kain, privalo apie tai praneti usakovui. Jeigu rangovas negauna
usakovo atsakymo savo praneim per sutartyje nustatyt termin, o jeigu terminas sutartyje
nenustatytas, per proting termin, tai rangovas turi teis sustabdyti t darb atlikim. iuo
atveju nuostolius dl darb atlikimo sustabdymo turi atlyginti usakovas, iskyrus atvejus, kai jis
rodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo btina.
5. Rangovas, nevykds io straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teiss
reikalauti i usakovo apmokti atlikt papildom darb vert ir atlyginti dl to turtus nuostolius,
jeigu nerodo, kad jo neatidliotini veiksmai atitiko usakovo interesus, o dl statybos darb
sustabdymo statybos objektas bt uvs ar buvs sugadintas.
6.685 straipsnis. Sutarties dokument pakeitimas
1. Usakovas turi teis daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildom darb,
kuriuos reikia atlikti dl i pakeitim, kaina nevirija penkiolikos procent sutartyje numatytos
bendros statybos darb kainos ir jeigu ie pakeitimai nepakeiia sutartyje numatyt statybos darb
pobdio. alys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokument pakeitimo slygas.
2. Rangovas turi teis reikalauti perskaiiuoti sutarties kain, jeigu dl ne nuo jo
priklausani aplinkybi faktika statybos darb kaina padidjo daugiau kaip penkiolika procent
(io kodekso 6.204 straipsnis).
3. Rangovas turi teis reikalauti atlyginti protingas ilaidas, padarytas dl sutarties
dokument defekt nustatymo ir paalinimo.
6.686 straipsnis. Statybos aprpinimas mediagomis ir rengimais
1. Statyb aprpinti mediagomis, rengimais, detalmis ir kitokiomis konstrukcijomis
privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad t daryti yra usakovo pareiga.
2. alis, kuri privalo aprpinti statyb mediagomis ir rengimais, atsako u j defektus,
dl kuri t mediag ar rengim negalima naudoti nepabloginant statybos darb kokybs, jeigu
nerodo, kad t mediag ar rengim negalima panaudoti dl aplinkybi, u kurias atsako kita
alis.
3. Jeigu defektai, numatyti io straipsnio 2 dalyje, yra nustatyti usakovo pateiktose
mediagose ar rengimuose ir usakovas atsisako juos pakeisti, rangovas privalo nutraukti sutart ir
pareikalauti apmokti u faktikai atliktus darbus.
4. Rangovas neturi teiss naudoti usakovo pateikt mediag savo poreikiams, jeigu
rangos sutartis nenumato ko kita.
6.687 straipsnis. Darb apmokjimas
1. Usakovas privalo apmokti u atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje
nustatytais terminais ir tvarka.
366
2. alys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus
sumokta po objekto primimo.
6.688 straipsnis. Kitos usakovo pareigos
1. Usakovas privalo laiku suteikti ems sklyp statybai (statybviet). Statybai
suteikiamo ems sklypo dydis ir bkl turi atitikti statybos rangos sutarties nustatytas slygas bei
leisti rangovui laiku pradti tinkamai vykdyti ir laiku ubaigti statyb.
2. Sutartyje numatytais atvejais ir tvarka usakovas taip pat privalo perduoti rangovui
naudotis pastatus ar renginius, teikti krovini veimo paslaugas, rengti laikinus energijos ar
vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikianius teis atlikti rangovui tam tikrus
darbus, bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytos paslaugos apmokamos statybos rangos sutartyje
numatytais atvejais ir tvarka.
6.689 straipsnis. Usakovo teis kontroliuoti ir priirti statybos darbus
1. Usakovas turi teis kontroliuoti ir priirti atliekam statybos darb eig ir kokyb,
statybos darb grafiko laikymsi, rangovo tiekiam mediag kokyb, usakovo perduodam
mediag naudojim. gyvendindamas i teis usakovas neturi teiss kitis rangovo kin
komercin veikl.
2. Usakovas, nustats nukrypimus nuo sutarties slyg, kurie gali pabloginti statybos
darb kokyb, ar kitus trkumus, privalo apie tai nedelsdamas praneti rangovui. Usakovas,
nepranes apie pastebtus trkumus, netenka teiss jais remtis ateityje.
3. Rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus usakovo nurodymus, jeigu ie
nurodymai neprietarauja statybos rangos sutarties slygoms ir normatyviniams statybos
dokumentams bei nra kiimasis rangovo kin komercin veikl.
4. Rangovas, netinkamai vykds sutart, neturi teiss remtis ta aplinkybe, kad usakovas
nevykd statybos darb kontrols ir prieiros, iskyrus atvejus, kai tokios kontrols ir prieiros
pareig usakovui nustato statymas ar sutartis.
6.690 straipsnis. Projektuotojo ir kit institucij dalyvavimas usakovui vykdant
savo pareigas ir gyvendinant teises
1. Usakovui vykdant savo pareigas bei gyvendinant teises, susijusias su statybos
prieira ir kontrole, taip pat dalyvauja projektuotojas ir kitos institucijos (ininierius,
konstruktorius, konsultantas ir kt.). Projektuotojo teiss ir pareigos, susijusios su statybos prieira
ir kontrole, nustatomos usakovo ir projektuotojo bei kit institucij sudarytoje sutartyje, taip pat
statybos rangos sutartyje.
2. Statini sra, kuri autorin statybos prieir privalo vykdyti projektuotojai, nustato
normatyviniai statybos dokumentai.
3. statymai gali nustatyti privalom projekt ekspertiz.
6.691 straipsnis. Statybos rangos sutarties ali bendradarbiavimas
1. Statybos rangos sutarties alys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti
(kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla klii, trukdani tinkamai vykdyti sutart, kiekviena
sutarties alis privalo imtis vis nuo jos priklausani proting priemoni toms klitims paalinti.
alis, kuri ios pareigos nevykdo, praranda teis nuostoli, padaryt dl atitinkam klii
nepaalinimo, atlyginim.
2. Ilaidas, susijusias su io straipsnio 1 dalyje numatyt klii alinimu, aliai privalo
atlyginti kita alis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydio.
6.692 straipsnis. Rangovo pareigos, susijusios su aplinkos apsaugos ir darb saugumo
utikrinimu
Rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis statym ir
normatyvini statybos dokument nustatyt aplinkos apsaugos ir darb saugumo reikalavim. U
i reikalavim paeidim atsako rangovas.
6.693 straipsnis. Statybos konservavimo teisins pasekms
367
Jeigu dl nuo ali nepriklausani prieasi statybos darbai buvo sustabdyti, o statybos
objektas ukonservuotas, usakovas privalo sumokti u visus iki konservavimo atliktus darbus,
taip pat atlyginti ilaidas, susijusias su darb nutraukimu ir objekto konservavimu, skaitant jas
naud, kuri rangovas gavo ar galjo gauti dl darb nutraukimo.
6.694 straipsnis. Darb perdavimas ir primimas
1. Usakovas, gavs rangovo praneim apie pasirengim perduoti atlikt darb rezultat
arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie vykdyt darb etap, privalo nedelsdamas pradti darb
primim. Darb perdavimo ir primimo slygas nustato statymai ir ali sudaryta rangos sutartis.
2. Darb primim organizuoja ir atlieka usakovas savo lomis, jeigu ko kita nenustato
statybos rangos sutartis. statym ir normatyvini statybos dokument numatytais atvejais priimant
statybos darb rezultat dalyvauja atitinkam valstybs ir savivaldybi institucij atstovai.
3. Usakovui, i anksto primusiam atskiro darb etapo rezultat, pereina io rezultato
atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, iskyrus atvejus, kai tai vyko dl rangovo kalts. Jeigu
usakovas pradeda naudotis statiniu iki jo primimo, statinio atsitiktinio uvimo rizika tenka
usakovui, jei sutartis nenustato ko kita.
4. Darb perdavimas ir primimas forminamas aktu, kur pasirao dvi alys. Jeigu viena i
ali atsisako pasirayti akt, jame daroma yma apie atsisakym ir akt pasirao kita alis.
Vienaalis perdavimo aktas gali bti teismo pripaintas negaliojaniu, jeigu teismas pripasta, kad
kita alis atsisak pasirayti akt pagrstai.
5. statym ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darb
pobdis, prie priimant darb rezultat turi bti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai.
Tokiais atvejais darbai gali bti priimami tik esant teigiamiems bandym bei kontrolini matavim
rezultatams.
6. Usakovas turi teis atsisakyti priimti darb rezultat, jeigu nustatomi trkumai, dl
kuri jo nemanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatyt paskirt ir jeigu i trkum
rangovas ar usakovas negali paalinti.
6.695 straipsnis. Rangovo atsakomyb u darb kokyb
1. Rangovas atsako usakovui u nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument
reikalavim, taip pat u tai, kad nepasiek iuose dokumentuose ar sutartyje numatyt statybos
darb rodikli (mons gamybini pajgum, atsparumo ir kt.).
2. Kai statiniai ir renginiai rekonstruojami, rangovas atsako u statinio ar renginio
patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumajim ar netekim.
3. Rangovas neatsako u smulkius nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument
reikalavim, padarytus usakovo sutikimu, jeigu rodo, kad tie nukrypimai neturjo takos statybos
objekto kokybei ir nesukels neigiam pasekmi.
6.696 straipsnis. Atsakomyb u statinio sugriuvim
1. U statinio sugriuvim ir tuo padaryt al atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas
ir statybos techninis priirtojas, jeigu objektas sugriuvo dl projektavimo, konstrukcij ar
statybos darb defekt ar netinkamo ems grunto.
2. Projektuotojas arba statybos techninis priirtojas gali bti atleisti nuo atsakomybs,
jeigu jie rodo, kad objektas sugriuvo ne dl jo projektavimo ar konstrukcini defekt arba ne dl
nepakankamos statybos darb prieiros ar kontrols, o dl rangovo ar usakovo kalt veiksm.
3. Rangovas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad objektas sugriuvo dl
projektuotojo ar statybos techninio priirtojo, kuriuos pasirinko usakovas, kalts arba dl
usakovo kalt veiksm.
4. Jeigu negalima nustatyti, dl kuri konkreiai i io straipsnio 1 dalyje numatyt
asmen kalts statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai.
6.697 straipsnis. Darb kokybs garantija
1. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per vis garantin laik
utikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvini statybos dokument nustatytus rodiklius ir
yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatyt paskirt.
2. Sutarties alys turi teis statym nustatyt garantin termin savo susitarimu pratsti.
368
3. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priirtojas atsako u defektus,

nustatytus per garantin termin, jeigu nerodo, kad jie atsirado dl objekto ar jo dali normalaus
susidvjimo, jo netinkamo naudojimo ar usakovo arba jo pasamdyt asmen netinkamai atlikto
remonto arba dl usakovo ar jo pasamdyt asmen kitoki kalt veiksm.
4. Garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negaljo bti naudojamas dl
nustatyt defekt, u kuriuos atsako rangovas.
5. Usakovas, per garantin laik nustats objekto defektus, privalo per proting termin
nuo j nustatymo pareikti pretenzij rangovui.
6.698 straipsnis. Garantiniai terminai
1. Rangovas, projektuotojas ar statybos techninis priirtojas atsako u objekto
sugriuvim ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:
1) penkerius metus;
2) deimt met esant paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn ir kt.);
3) dvideimt met esant tyia paslpt defekt.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaiiuoti nuo darb rezultato
atidavimo naudoti dienos.
6.699 straipsnis. Darb trkum paalinimas usakovo lomis
1. Statybos rangos sutartyje gali bti nustatyta rangovo pareiga usakovo praymu ir
usakovo lomis paalinti darb trkumus, u kuriuos rangovas neatsako.
2. Rangovas turi teis atsisakyti vykdyti io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, jeigu
trkum alinimas nra tiesiogiai susijs su statybos rangos dalyku arba jie negali bti paalinti dl
nepriklausani nuo rangovo prieasi.
PROJEKTAVIMO IR TYRINJIMO DARB RANGA
6.700 straipsnis. Projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutarties samprata
Projektavimo ir tyrinjimo darb sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrintojas)
sipareigoja atlikti pagal usakovo uduot tyrinjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius
dokumentus ar sukurti kitok darb rezultat ir perduoti j usakovui, o usakovas sipareigoja
priimti darb rezultat ir sumokti u atlikt darb.
6.701 straipsnis. Projektavimo ir tyrinjimo darb uduotis
1. Usakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka
projektavimo ir tyrinjimo darb uduot bei kitus techniniams dokumentams parengti btinus
duomenis. Uduot ir kitus pradinius duomenis usakovo pavedimu gali parengti ir rangovas.
Tokiu atveju uduotis tampa privaloma abiem alims nuo to momento, kai j patvirtina usakovas.
2. Rangovas privalo atlikti darbus pagal uduoties ir kit pradini duomen nustatytus
reikalavimus ir gali nuo j nukrypti tik jeigu usakovas sutinka.
6.702 straipsnis. Rangovo pareigos
1. Rangovas privalo:
1) atlikti projektavimo ir tyrinjimo darbus pagal sutarties, uduoties ir kit pradini
duomen nustatytus reikalavimus;
2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvini statybos dokument nustatyta
tvarka su usakovu, o statymo numatytais atvejais su atitinkamomis valstybs ar savivaldybi
institucijomis, arba atlikti j ekspertiz;
3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su
usakovu;
4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinjimo
darb rezultatus perduoti usakovui;
5) saugoti usakovo komercines paslaptis bei kit konfidenciali informacij.
2. Rangovas neturi teiss be usakovo sutikimo perduoti darb rezultato tretiesiems
asmenims.
369
3. Rangovas privalo garantuoti usakovui, kad tretieji asmenys neturi teiss udrausti ar
kliudyti atlikti projektavimo ar tyrinjimo darbus arba udrausti ar kliudyti atlikti darbus pagal
rangovo parengtus techninius dokumentus.
6.703 straipsnis. Rangovo atsakomyb u darb kokyb
1. Projektuotojas (tyrintojas) atsako u netinkam technini dokument parengim ar
tyrinjimo darb atlikim, taip pat u statinio statybos darb perdirbim dl netinkamai atlikt
projektavimo (tyrinjimo) darb arba netinkamai parengt technini dokument bei u darb
(dokument) trkumus, kurie buvo nustatyti darb pagal parengtus techninius dokumentus
vykdymo metu ar priimant tyrinjimo darb rezultat, ar naudojant i darb pagrindu sukurt
objekt.
2. Jeigu nustatomi technini dokument ar tyrinjimo darb trkumai, rangovas privalo
usakovo reikalavimu neatlygintinai itaisyti technini dokument trkumus ar i naujo atlikti
tyrinjimo darbus bei atlyginti usakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.
3. statymai gali nustatyti privalom projekt ekspertiz.
6.704 straipsnis. Usakovo pareigos
Usakovas pagal projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutart privalo:
1) sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain ubaigus visus darbus i karto arba dalimis
u sutartyje numatytus ir atliktus darb etapus;
2) i rangovo gaut darb rezultat naudoti tik sutartyje numatytais tikslais, neperduoti jo
tretiesiems asmenims ir be rangovo sutikimo neskelbti darb rezultato duomen;
3) atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su
rangovu;
4) atlyginti rangovui papildomas ilaidas, susijusias su uduoties ar pradini duomen
pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dl nepriklausani nuo rangovo aplinkybi;
5) traukti byl treiuoju asmeniu rangov, jeigu usakovui tretieji asmenys pareikia
iekin dl technini dokument ar projektavimo ir tyrinjimo darb trkum.
PENKTASIS SKIRSNIS
RANGOS DARBAI, FINANSUOJAMI I VALSTYBS
AR SAVIVALDYBI BIUDETO
6.705 straipsnis. Statybos ir projektavimo darb atlikimas valstybs ar savivaldybi
reikmms
1. Statybos, projektavimo ar tyrinjimo darbai, taip pat architektrin ir ininerin veikla
bei su ja susijusios technins konsultacijos valstybs ar savivaldybi reikmms, kurie finansuojami
i valstybs ar savivaldybi biudet, vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka,
iskyrus statym nustatytas iimtis.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytoms rangos sutartims atitinkamai taikomos io kodekso
normos, jeigu kiti statymai nenustato ko kita.
6.706 straipsnis. Konkurso tvarka sudaromos rangos sutarties turinys
Jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal
paskelbtas konkurso slygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimjusio konkurs, pasilymus.
XXXIV SKYRIUS
MOKSLINIO TYRIMO, BANDOMIEJI, KONSTRAVIMO
IR TECHNOLOGINIAI DARBAI
6.707 straipsnis. Mokslinio tyrimo, bandomj, konstravimo ir technologini darb
atlikimo sutarties samprata
1. Pagal mokslinio tyrimo darb atlikimo sutart viena alis (vykdytojas) sipareigoja pagal
kitos alies (usakovo) technin uduot atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomj,
konstravimo ar technologini darb sutart parengti naujo gaminio pavyzd arba jo gamybos
370
konstrukcijos dokumentus ar nauj technologij, o usakovas sipareigoja priimti darb ir u j

sumokti.
2. Sutartis su vykdytoju gali bti sudaroma visiems darbams arba tik atskiriems j etapams
(elementams).
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, atsitiktinio negaljimo vykdyti sutart rizika tenka
usakovui.
4. Sutarties slygos turi atitikti io kodekso ir kit statym nustatytas normas dl
intelektins nuosavybs.
6.708 straipsnis. Darb atlikimas
1. Vykdytojas mokslinio tyrimo darbus privalo atlikti pats. Pasitelkti treiuosius asmenis
mokslinio tyrimo darbams pagal sutart atlikti vykdytojas turi teis tik gavs usakovo raytin
sutikim.
2. Atlikdamas bandomuosius, konstravimo ar technologinius darbus, vykdytojas turi teis
pasitelkti treiuosius asmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vykdytojo santykiams su treiaisiais
asmenimis atitinkamai taikomas io kodekso 6.650 straipsnis.
6.709 straipsnis. Informacijos konfidencialumas
1. Jeigu sutartis nenustato ko kita, abi alys privalo utikrinti informacijos, susijusios su
sutarties dalyku, sutarties vykdymu ir gautais rezultatais, konfidencialum. Kokia informacija yra
konfidenciali, alys nustato sutartyje.
2. Informacij, kuri pagal sutart yra konfidenciali, alis gali skelbti tik kitos alies
sutikimu.
6.710 straipsnis. ali teiss darb rezultatus
1. Atlikt darb rezultatus sutarties alys turi teis naudoti tiek, kiek sutartyje nustatyta, ir
sutartyje nustatytomis slygomis.
2. Jeigu sutartis nenustato ko kita, usakovas turi teis naudoti jam perduotus darb
rezultatus, o vykdytojas turi teis naudoti gautus darb rezultatus savo reikmms.
6.711 straipsnis. Vykdytojo pareigos
Vykdytojas pagal mokslinio tyrimo, bandomj, konstravimo ar technologini darb
atlikimo sutart privalo:
1) darbus atlikti pagal suderint su usakovu technin uduot ir sutartyje nustatytu laiku
perduoti darb rezultatus usakovui;
2) suderinti su usakovu statymo saugom intelektins veiklos rezultat, priklausani
tretiesiems asmenims, panaudojimo btinum bei teisi j naudojim sigijim;
3) savo jgomis ir lomis paalinti dl savo kalts padarytus darb trkumus,
paeidianius sutarties ar technins uduoties slygas;
4) nedelsdamas praneti usakovui, kad negali gauti norim rezultat arba kad darbus tsti
netikslinga;
5) garantuoti usakovui, kad jam perduodami atlikt darb rezultatai nepaeidia kit
asmen iimtini teisi.
6.712 straipsnis. Usakovo pareigos
1. Usakovas privalo perduoti vykdytojui sutartyje numatyt btin darbams atlikti
informacij, priimti atlikt darb rezultatus ir juos apmokti.
2. Sutartyje gali bti nustatyta usakovo pareiga perduoti vykdytojui technin uduot ir
suderinti su vykdytoju darb program ar tematik.
6.713 straipsnis. Negaljimas gauti norim rezultat atliekant mokslinio tyrimo
darbus
Jeigu atliekant mokslinio tyrimo darbus paaikja, kad norim rezultat nemanoma gauti
dl nepriklausani nuo vykdytojo aplinkybi, usakovas privalo sumokti vykdytojui u darbus,
kurie buvo atlikti iki tokio paaikjimo momento, bet ne daugiau kaip atitinkam sutartyje
nustatytos darb kainos dal.
371
6.714 straipsnis. Negaljimas tsti bandym, konstravimo ar technologini darb

Jeigu atliekant bandymus, konstravimo ar technologinius darbus paaikja, kad ne dl
vykdytojo kalts nemanoma ar netikslinga j tsti, usakovas privalo sumokti vykdytojui
sutartyje nustatytos kainos dal, proporcing atlikt darb daliai, taip pat apmokti kitas protingas
ilaidas, kurias rangovas yra padars nordamas vykdyti darb.
6.715 straipsnis. Vykdytojo atsakomyb u sutarties paeidim
1. Vykdytojas atsako usakovui u sutarties paeidim, jeigu nerodo, kad sutartis buvo
paeista ne dl vykdytojo kalts.
2. Vykdytojas privalo atlyginti usakovui dl darb trkum padarytus nuostolius pagal
atlikt darb vert, jeigu sutartis nustato, kad nuostoliai atlyginami pagal atlikt darb vert.
Negautos pajamos atlyginamos tik sutartyje numatytais atvejais.
XXXV SKYRIUS
ATLYGINTIN PASLAUG TEIKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
6.716 straipsnis. Paslaug sutarties samprata
1. Paslaug sutartimi viena alis (paslaug teikjas) sipareigoja pagal kitos alies (kliento)
usakym suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobdio (intelektines) ar kitokias paslaugas,
nesusijusias su materialaus objekto sukrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikr
veikl), o klientas sipareigoja u suteiktas paslaugas sumokti.
2. io skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaug teikjo ir
kliento neatsiranda darbo ar kitoki pavaldumo (subordinacijos) santyki.
3. io skyriaus norm nustatytos taisykls taikomos teikiant audito, konsultacini, asmens
sveikatos prieiros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas
paslaugas, iskyrus paslaugas, teikiamas pagal ios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII,
XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles.
4. Vartojimo paslaug sutariai taikomos io kodekso normos, reglamentuojanios
vartojimo sutartis.
5. Atskir ri atlygintinoms paslaugoms kiti statymai gali nustatyti papildomus
reikalavimus, nenumatytus iame skyriuje.
6.717 straipsnis. Paslaug sutarties vykdymas

1. Jeigu paslaug sutartis nenustato ko kita, paslaug teikjas privalo paslaugas teikti pats.
2. Laikydamasis sutarties, paslaug teikjas turi teis laisvai pasirinkti sutarties vykdymo
bdus ir priemones.
3. Jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaug teikjas gali pasitelkti sutariai vykdyti
treiuosius asmenis. Taiau ir iuo atveju u tinkam sutarties vykdym klientui atsako paslaug
teikjas.
4. Kai paslaugas teikia keli asmenys, u tinkam sutarties vykdym atsako visi paslaug
teikjai, iskyrus atvejus, kai dl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo kurio nors vieno i
j kalts nra.
6.718 straipsnis. Kliento interes prioritetas
1. Teikdamas paslaugas paslaug teikjas privalo veikti siningai ir protingai, kad tai
labiausiai atitikt kliento interesus.
2. Atsivelgiant paslaug r, paslaug teikjas teikdamas paslaugas turi veikti
laikydamasis nusistovjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standart.
3. Paslaug teikjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties slygas ir kliento nurodymus.
Jei kliento nurodymai prietarauja statymams, nusistovjusioms profesins veiklos taisyklms,
372
standartams, profesins veiklos etikai ar sutarties slygoms, paslaug teikjas turi teis atsisakyti
vykdyti tokius nurodymus ir sutart nutraukti.
4. Paslaug teikjas turi teis nukrypti nuo sutarties slyg ar kliento nurodym, jeigu
pagal konkreias aplinkybes tai btina dl kliento interes ar usakymui vykdyti ir jeigu
vykdytojas negaljo i anksto kliento atsiklausti. iuo atveju vykdytojas privalo praneti klientui
apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima praneti.
5. Jeigu sutartis numato paslaug teikjo pareig pasiekti tam tikr rezultat, paslaug
teikjas gali bti atleistas nuo atsakomybs u ios pareigos nevykdym tik tuo atveju, jeigu
rodo, kad jos negaljo vykdyti dl nenugalimos jgos.
6.719 straipsnis. Paslaug teikjo pareiga suteikti informacij
1. Prie sudarant paslaug sutart, paslaug teikjas privalo suteikti klientui isami
informacij, susijusi su teikiam paslaug prigimtimi, j teikimo slygomis, paslaug kaina,
paslaug teikimo terminais, galimomis pasekmmis, bei kitoki informacij, turini takos kliento
apsisprendimui sudaryti sutart.
2. Jeigu teikiamos paslaugos yra vieos arba j teikimas yra paslaug teikjo verslas, su
io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi bti sudarytos slygos vieai susipainti paslaug
teikjo buveinje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.
6.720 straipsnis. Paslaug kaina ir apmokjimas
1. Paslaug kaina nustatoma ali susitarimu ir po sutarties sudarymo gali bti keiiama
tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais.
2. Klientas privalo apmokti padidjusi paslaug kain, virijani nustatytj sutarties
sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaug teikjas rodo, kad kain padidinti buvo
neivengiama norint tinkamai vykdyti sutart ir kad tai negaljo bti numatyta sutarties sudarymo
momentu.
3. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis
nenustato ko kita, klientas privalo sumokti vis kain, kai visos paslaugos pagal sutart yra
suteiktos. ali susitarimu dalis kainos gali bti sumokta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku
vliau, o visikai atsiskaitoma, kai paslaug teikjas vykdo sutart.
4. Jeigu sutarties nemanoma vykdyti dl kliento kalts, klientas privalo sumokti vis
sutartyje nustatyt kain, jeigu sutartis nenustato ko kita.
5. Jeigu sutarties nemanoma vykdyti dl aplinkybi, u kurias n viena i sutarties ali
neatsako, klientas privalo atlyginti paslaug teikjui tik faktikai io teikjo turtas ilaidas, jeigu
6. Klientas taip pat privalo atlyginti paslaug teikjui io turtas ilaidas dl paslaugos
suteikimo tiek, kiek t ilaid nepadengia paslaug kaina. Klientas taip pat privalo atlyginti
paslaug teikjo patirtus dl paslaugos teikimo nuostolius, kurie atsirado teikiant paslaugas,
susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybms, u kurias paslaug teikjas neatsako. Jeigu
tam tikr paslaug teikimas yra j teikjo profesin veikla (verslas), tai io teikjo patirtus
nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dl ypating aplinkybi, kuri
neapima normali rizika, bdinga atitinkamai profesijos ar verslo riai.
7. Jeigu paslaugos teikiamos dviej ar daugiau klient usakymu, visi klientai paslaug
teikjui io straipsnio numatytais atvejais atsako solidariai.
6.721 straipsnis. Vienaalis paslaug sutarties nutraukimas
1. Klientas turi teis vienaalikai nutraukti sutart, nepaisydamas to, kad paslaug teikjas
jau pradjo j vykdyti. iuo atveju klientas privalo sumokti paslaug teikjui kainos dal,
proporcing suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas ilaidas, kurias paslaug teikjas,
nordamas vykdyti sutart, padar iki praneimo apie sutarties nutraukim gavimo i kliento
momento.
2. Paslaug teikjas turi teis vienaalikai nutraukti sutart tik dl svarbi prieasi.
Tokiu atveju paslaug teikjas privalo visikai atlyginti kliento patirtus nuostolius.
6.722 straipsnis. Paslaug teikjo ataskaita
Jeigu paslaug sutartis nenustato ko kita, paslaug teikjas privalo:
373
1) kliento reikalavimu praneinti jam vis informacij apie paslaug suteikim ar teikimo
eig;
2) klieno reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskait apie paslaug suteikim ar
teikimo eig;
3) nedelsdamas perduoti klientui visk, k teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.
6.723 straipsnis. Paslaug sutarties pasibaigimas
1. Klientui mirus, paslaug sutartis nenutrksta, iskyrus atvejus, kai paslaug teikimo
sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaug teikimas po kliento mirties tampa
nemanomas ar beprasmikas. Sutartis iuo pagrindu pasibaigia nuo to momento, kai paslaug
teikjas suinojo ar turjo suinoti apie kliento mirt. Paslaug teikjas visais atvejais privalo imtis
jam prieinam adekvai priemoni, kad apsaugot kliento interesus.
2. Paslaug teikjo mirtis ar neveiksnumas ioje srityje arba ribotas veiksnumas ioje
srityje nutraukia paslaug sutart, iskyrus atvejus, kai analogikas paslaugas turi teis ir gali taip
pat kvalifikuotai teikti paslaug teikjo teisi permjai. Paslaug teikjo pdiniai, inantys apie
usakym, privalo imtis jiems prieinam adekvai priemoni kliento interesams apsaugoti.
6.724 straipsnis. Subsidiarus kit io kodekso norm taikymas paslaug sutartims

ios knygos normos, nustatanios bendrsias rangos sutarties nuostatas (6.6446.671
straipsniai) bei reglamentuojanios vartojimo rang (6.6726.680 straipsniai), paslaug sutartims
taikomos tiek, kiek tai neprietarauja io kodekso 6.7166.723 straipsniams ir paslaug sutarties
dalyko ypatumams.
ANTRASIS SKIRSNIS
ASMENS SVEIKATOS PRIEIROS PASLAUG TEIKIMAS
6.725 straipsnis. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartimi savo profesins ar verslo veiklos dka
turintis teis teikti sveikatos prieiros paslaugas asmuo (sveikatos prieiros paslaug teikjas)
sipareigoja teikti kitai aliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos prieiros paslaugas, o
pacientas sipareigoja sumokti sveikatos prieiros paslaug teikjui sutart kain. Jeigu asmens
sveikatos prieiros paslaugos teikiamos ne sutart sudariusiam, o treiajam asmeniui, tai pacientu
pripastamas treiasis asmuo (faktinis asmens sveikatos prieiros paslaug gavjas). iuo atveju
sutart sudars asmuo yra usakovas.
2. io straipsnio 1 dalyje vartojama svoka asmens sveikatos prieiros paslaugos yra
veikla, skaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmen
igydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar vertinti jo sveikatos bkl. i svoka taip pat apima paciento
slaug ir su ja susijusi prieir bei tiesiogin paciento materialin aprpinim, kuris yra
reikalingas asmens sveikatos prieiros veiklai vykdyti, iskyrus farmacin veikl.
3. io skirsnio taisykls netaikomos: veiklai, kuria siekiama nustatyti asmens sveikatos
bkl arba suteikti sveikatos prieir asmeniui, kuriam teikiantysis toki prieir atstovauja
nagrinjant teisme ginus ar vykdant pareigas, kad atstovaujamas asmuo gaut draudimo imokas
ar socialines paalpas; taip pat veiklai, kuria siekiama nustatyti kieno nors gabumus ar tinkamum
mokytis, sveikatos tinkamum dirbti ar atlikti tam tikr konkret darb; teismo medicinos
ekspertizei. io skirsnio taisykls taip pat netaikomos asmens sveikatos prieiros paslaugoms,
kuri ilaidos pagal statymus yra apmokamos (kompensuojamos) i privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudeto, valstybs ar savivaldybi biudet l.
6.726 straipsnis. Nepilnameiai pacientai
1. Nepilnametis, sukaks eiolika met, gali pats savo vardu sudaryti asmens sveikatos
prieiros paslaug sutart ir atlikti tiesiogiai su ia sutartimi susijusius teisinius veiksmus.
2. Nepilnametis, sukaks eiolika met, atsako u vis pagal i sutart atsirandani
pareig vykdym ir tai negali daryti takos jo tv pareigai apmokti nepilnameio prieiros ir
aukljimo ilaidas.
374
3. statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug sutarties
alimi gali bti tik pilnametis asmuo.
6.727 straipsnis. Informacijos suteikimas pacientui
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas privalo informuoti pacient jam
suprantama forma, paaikindamas specialius terminus, apie jo sveikatos bkl, ligos diagnoz,
galimus gydymo bdus, gydymo prognoz bei kitas aplinkybes, kurios gali turti takos paciento
apsisprendimui sutikti ar atsisakyti silomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu silomo
gydymo atsisakyt.
2. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi teis io straipsnio 1 dalyje
numatytos informacijos nepraneti pacientui tik tais atvejais, jeigu toks praneimas aikiai slygot
pacientui rimt al (pakenkt paciento sveikatai ar net sukelt pavoj jo gyvybei). Tokiais
atvejais visa io straipsnio 1 dalyje numatyta informacija pateikiama paciento atstovui ir yra
prilyginama informacijos pateikimui pacientui. i informacija pateikiama pacientui i karto, kai
inyksta pavojus, kad jos praneimas pacientui gali slygoti mint al.
6.728 straipsnis. Teis neinoti
1. Informacija, numatyta io kodekso 6.727 straipsnio 1 dalyje, neturi bti pacientui
pateikta prie jo vali. Paciento valia turi bti aikiai pareikta ir patvirtinta parau.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyti informacijos pateikimo pacientui apribojimai
netaikomi, kai dl paciento nenoro (atsisakymo) gauti informacij gali atsirasti aling pasekmi
pacientui ar kitiems asmenims.
6.729 straipsnis. Paciento sutikimas
1. Pacientas negali bti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos prieira ar (ir)
slauga prie jo vali, jeigu statym nenustatyta kitaip. statymai gali numatyti atvejus, kai
sveikatos prieirai atlikti yra btinas paciento raytinis sutikimas.
2. Pacientas iki eiolikos met negali bti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos
prieira ar (ir) slauga prie vieno i jo tv ar jo atstovo pagal statym vali, jeigu statym
nenustatyta kitaip. Jeigu pacientas iki eiolikos met pagal savo ami ir isivystym gali
teisingai vertinti savo sveikatos bkl ir silom gydym, jis negali bti gydomas prie jo vali,
jeigu statym nenustatyta kitaip. statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieirai
atlikti yra btinas nepilnameio paciento vieno i tv ar jo atstovo pagal statym raytinis
sutikimas. Gydytojas turi parinkti gydymo metodus, kurie labiausiai atitikt nepilnameio
interesus.
3. Paciento, psichikos ligonio, nesugebanio teisingai vertinti savo sveikatos bkls,
gydymo ypatumus nustato statymai.
6.730 straipsnis. Paciento sutikimo raymas jo medicinos dokumentus
Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi apie visus savo veiksmus (asmens
sveikatos prieiros paslaugas), kuriems atlikti buvo duotas paciento sutikimas, rayti paciento
medicinos dokumentus, o pacientas ar jo atstovas turi tai pasirayti.
6.731 straipsnis. Paciento bendradarbiavimas su asmens sveikatos prieiros
paslaug teikju
Pacientas kiek stengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui
informacijos ir pagalbos, kuri pagrstai yra reikalinga norinti vykdyti sutart.
6.732 straipsnis. Rpestingumo laipsnis
Vykdydamas savo veikl, asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi utikrinti tok
rpestingumo laipsn, kokio tikimasi i siningo asmens sveikatos prieiros paslaug teikjo. Jo
veikla turi bti grindiama atsakomybe, kuri nustato statymai, kiti teiss aktai ir sveikatos
prieiros paslaug teikj profesijos standartai.
6.733 straipsnis. Pacient medicinos dokument btinumas
375
Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjai privalo turti (tvarkyti, pildyti) nustatytos
formos ir ri pacient medicinos dokumentus (ligos istorijas, kitus medicinos dokumentus), juos
pildyti bei saugoti statym nustatyta tvarka.
6.734 straipsnis. Medicinos dokument ra naikinimas
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas sunaikina io kodekso 6.733 straipsnyje
nurodytus dokumentus per tris mnesius po to, kai to pareikalauja (paprao) pacientas, iskyrus
statym nustatytas iimtis.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu praoma sunaikinti saugomus dokumentus, kurie
pagrstai gali bti laikomi galiniais turti tam tikros teisins ar medicinins reikms kitiems
asmenims, o ne pacientui, taip pat atvejais, kai dokumentus naikinti draudia statymas.
6.735 straipsnis. Paciento teis susipainti su raais savo medicinos dokumentuose
1. Paciento pageidavimu jam turi bti pateikti jo medicinos dokumentai, iskyrus atvejus,
kai tai gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavoj jo gyvybei. Tokiais atvejais apie
informacijos teikimo apribojimus turi bti paymta paciento medicinos dokumentuose.
2. Pacientas turi teis prayti, kad jo lomis bt padarytos jo medicinos dokument
kopijos. i paciento teis gali bti ribojama tik statym nustatyta tvarka. Asmens sveikatos
prieiros paslaug teikjas privalo paaikinti pacientui ra medicinos dokumentuose reikm.
Jeigu paciento reikalavimas yra pagrstas, gydytojas privalo itaisyti, ubaigti, panaikinti,
paaikinti ir (ar) pakeisti netikslius, neisamius, dviprasmikus duomenis arba su diagnoze,
gydymu ar slauga nesusijusius duomenis.
6.736 straipsnis. Informacijos teikimas
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims be
paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacient arba sudaryti slyg gauti oficiali
dokument, nurodyt io kodekso 6.733 straipsnyje, kopijas. Jeigu informacija kitiems asmenims
vis tiek teikiama, ji gali bti teikiama tiek, kiek tai nedaro alos paciento ar kito asmens privataus
gyvenimo interesams. Informacija apie pacient turi bti teikiama, jeigu tai yra privaloma pagal
statymus.
2. Kitais asmenimis nra laikomi asmenys, kurie tiesiogiai dalyvauja vykdant medicinos
paslaug teikimo sutart, taip pat asmuo, kuris veikia kaip sveikatos prieir vykdanio asmens
pagalbininkas, jeigu informacija yra btina jam veikiant kaip pagalbininkui.
3. iai kategorijai taip pat nepriklauso tie asmenys, kuri sutikimas vykdant asmens
sveikatos prieiros paslaug teikimo sutart btinas pagal io kodekso 6.729 ir 6.744 straipsnius.
Taiau tokiu atveju, kai asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas, suteikdamas informacij
apie pacient ar sudarydamas slygas gauti toki informacij ar paciento dokument kopijas,
negali bti laikomas atitinkaniu rpestingumo laipsn, kokio tikimasi i siningo asmens
sveikatos prieiros paslaug teikjo, asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas neturi atlikti
toki veiksm.
6.737 straipsnis. Moksliniai tyrimai
Mokslini tyrim atlikim bei informacijos apie pacient suteikim mokslini tyrim
tikslams reglamentuoja statymai.
6.738 straipsnis. Stebtojai
1. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas teikia sveikatos prieiros paslaugas
nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, iskyrus pat pacient, nebent pacientas bt sutiks,
kad teikiant sveikatos prieiros paslaugas dalyvaut paaliniai stebtojai.
2. io straipsnio 1 dalyje minimais kitais asmenimis nra laikomi asmenys, kuri profesin
pagalba reikalinga teikiant sveikatos prieiros paslaugas pagal sutart.
6.739 straipsnis. Teis nutraukti sutart
1. Kol neatsiranda svarbi prieasi (sveikatos prieiros paslaug teikjo nurodym
nevykdymas, nesumokjimas u suteiktas paslaugas ir kt.) asmens sveikatos prieiros paslaug
sutariai nutraukti, sveikatos prieiros paslaug teikjas negali nutraukti ios sutarties.
376
2. Pacientas turi teis bet kada nutraukti sutart.

6.740 straipsnis. Sutarties kaina
Sveikatos prieiros paslaug teikjui u suteiktas paslaugas usakovas (pacientas) moka
sutartyje nustatyt atlyginim, iskyrus atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas
u savo darb gauna atlyginim pagal statym arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta
sutartyje.
6.741 straipsnis. Sveikatos prieiros staigos
Jeigu asmens sveikatos prieiros paslaugos pagal sutart teikiamos sveikatos prieiros
staigoje, kuri nra ios sutarties alis, visais atvejais atsiranda ir sveikatos prieiros staigos
atsakomyb, analogika sutarties alies atsakomybei.
6.742 straipsnis. Draudimas riboti ar panaikinti atsakomyb
Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjo atsakomyb, o io kodekso 6.741 straipsnio
numatytais atvejais sveikatos prieiros staigos atsakomyb, negali bti apribota arba
panaikinama.
Jeigu asmens sveikatos prieiros paslaugos yra teikiamos vadovaujantis bendraisiais
mediko profesijos reikalavimais ar medicinos etikos (deontologijos) principais, t. y. ne pagal
asmens sveikatos prieiros paslaug sutart, io skirsnio taisykls taikomos tiek, kiek tai atitinka
teisinio santykio prigimt.
6.744 straipsnis. Atstovai pagal statym
1. Jeigu pacientas nra sukaks eiolika met, sveikatos prieiros paslaug teikjo
pareigos atsiranda nepilnameio tvams arba paciento globjui (rpintojui).
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl taip pat taikoma, kai nepilnametis, nors ir yra
sukaks eiolika met, taiau negali bti laikomas sugebaniu protingai vertinti savo interesus,
iskyrus atvejus, kai pacientas, dl kurio gebjimo protingai vertinti abejojama, yra pasieks
pilnametyst ir jam yra nustatyta globa (rpyba) arba paskirtas globjas (rpintojas). Tokiu atveju
pareigos yra vykdomos rpintojui ar globjui.
3. Jeigu pilnametis pacientas negali bti laikomas sugebaniu protingai vertinti savo
interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rpyba, nei globa, visos asmens prieiros paslaug teikjo
pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kur pacientas yra ratu galiojs veikti savo vardu. Jeigu
tokio galioto asmens nra arba jeigu galiotas asmuo nesim btin veiksm, pareigos turi bti
vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), iskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o
jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nra, pareigos vykdomos paciento tvui arba vaikui,
iskyrus atvejus, kai ie atsisako.
4. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas vykdo savo pareigas paciento atstovams
pagal statym, kaip tai numatyta io straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat asmenims, numatytiems 3
dalyje, su slyga, kad toks pareig vykdymas atitikt atsargumo laipsn, kurio yra tikimasi i
asmens sveikatos prieiros paslaug siningo teikjo.
5. Asmuo, kuriam pagal io straipsnio 2 ar 3 dal asmens sveikatos prieiros paslaug
teikjas privalo vykdyti savo pareigas, nustatytas iame skirsnyje, turi veikti laikydamasis tokio
atsargumo, kokio yra tikimasi i siningo atstovo. is asmuo, vykdydamas savo pareigas, privalo
kiek manoma labiau traukti pacient.
6. Jeigu pacientas prietarauja, kad jam bt teikiamos sveikatos prieiros paslaugos,
kurioms io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys jau yra dav sutikim, ios paslaugos gali
bti teikiamos tik jeigu tai yra aikiai btina norint ivengti rimtos alos pacientui.
6.745 straipsnis. Nenumatyti kratutiniai atvejai
Jeigu, norint teikti sveikatos paslaugas, pagal io kodekso 6.744 straipsn vietoj paciento
sutikimo turi bti gautas sutikimas asmens, nurodyto tame straipsnyje, paslaugas galimas teikti ir
be tokio asmens sutikimo, jeigu nra pakankamai laiko gauti io asmens sutikim tokiais atvejais,
kuriais reikia nedelsiant atlikti veiksmus, aikiai btinus paciento gyvybei isaugoti.
377
6.746 straipsnis. mogaus audini ir organ naudojimas

Asmens sveikatos prieiros paslaug metu paimti anonimo audiniai ir atskiri kno
organai gali bti naudojami statym numatytais atvejais ir tvarka.
TREIASIS SKIRSNIS
TURIZMO PASLAUG TEIKIMAS
6.747 straipsnis. Turizmo paslaug teikimo sutarties samprata
1. Turizmo paslaug teikimo sutartimi viena alis kelions organizatorius sipareigoja
u atlyginim kitai aliai turistui utikrinti i anksto organizuot turistin kelion, o turistas
sipareigoja kelioni organizatoriui sumokti u suteiktas paslaugas.
2. iame skirsnyje i anksto organizuota turistin kelion i anksto u bendr kain
parengtas arba silomas sigyti turizmo paslaug rinkinys, kur sudaro ne maiau kaip dvi turizmo
paslaugos (apgyvendinimo, veimo, kita esmin kelions dal sudaranti turizmo paslauga,
nesusijusi su veimu ar apgyvendinimu), jeigu ji tsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba j yra
traukta nakvyn.
3. iame skirsnyje kelions organizatorius yra asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir
slygomis veriasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelioni pardavimo agentus)
vieai silo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmen grupei.
4. Asmuo, kuris veikia kaip kelions organizatoriaus, neturinio verslo vietos Lietuvos
Respublikoje, tarpininkas, turisto atvilgiu taip pat laikomas kelions organizatoriumi.
5. iame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelions organizatoriumi sudaro
turizmo paslaug teikimo sutart (sutart pasiras asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio
vardu sutart pasiras asmuo perka turistin kelion ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutart
(kiti naudos gavjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutart pasiras asmuo ar bet kuris naudos
gavjas perleidia savo teis kelion.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
6.748 straipsnis. Pareiga teikti informacij

1. Kelions organizatorius, vieai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelioni
prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinani statym nustatytos formos
ir turinio informacij (nurodyti kelions marrut, teikiamas kelionje paslaugas ir sipareigojimus,
valiut keitimo slygas ir tvark, valstybi sien perjimo tvark, lankom vietovi
epidemiologin bkl, profilaktines priemones, vakcinacij, dokument ir turistins kelions
sutarties forminimo tvark bei slygas ir t. t.).
2. Kelions organizatorius privalo prie turizmo paslaug teikimo sutarties pasiraym
suteikti turistui statym nustatytos formos ir turinio isami informacij (nurodyti su pasu ir
vizomis susijusius reikalavimus, informacij apie sveikatos formalumus ir t. t.).
3. Iki turisto ivykimo kelion kelions organizatorius privalo suteikti turistui statym
nustatytos formos ir turinio informacij (nurodyti tarpines stotis, keleivio viet transporto
priemonje, kelions organizatoriaus atstovo duomenis ryiams palaikyti ir t. t.).
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
6.749 straipsnis. Sutarties forma ir turinys

1. Turistini paslaug teikimo sutartis turi bti raytin.
2. Turistini paslaug teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties
dalis) privalo bti nurodyta:
1) kelions organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.);
2) turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta;
3) ivykimo, grimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar alys, nurodant datas,
kada jas atvykstama ir ivykstama;
4) kelionje teikiamos turizmo paslaugos ir j apibdinimas, specials turisto
pageidavimai;
378
5) turizmo paslaug umokestis (jo keitimo ir grinimo slygos), mokjimo bdai ir

terminai, nurodant, kad kelions paslaug kain skaiiuojamos visos paslaugos;
6) sutarties slyg keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka,
finansins garantijos;
7) sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzij pareikimo terminas.
3. Turizmo paslaug teikimo sutarties standartins slygos tvirtinamos statym nustatyta
tvarka.
6.750 straipsnis. Turisto teis atsisakyti sutarties
1. Turistas turi teis bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas sigalioja
nuo jo pareikimo momento.
2. Jeigu turistas atsisako sutarties dl aplinkybi, u kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti
kelions organizatoriui nuostolius, padarytus dl tokio atsisakymo. Taiau nuostoli dydis iuo
atveju negali viryti maksimalios vienos kelions kainos.
3. Jeigu turistas atsisako sutarties dl su juo susijusi aplinkybi, kuri jis negali
kontroliuoti ir kuri sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti, kelions organizatorius
turi teis reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dl tokio atsisakymo,
iskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dl nenugalimos jgos aplinkybi. ioje dalyje
nurodytais atvejais atlygintin tiesiogini nuostoli dydis negali viryti sutartyje nustatytos
kelions kainos.
4. Turistas, atsisaks sutarties dl aplinkybi, u kurias atsako kelions organizatorius ar
asmuo, kurio pagalba kelions organizatorius naudojasi, arba dl su turistu nesusijusi aplinkybi,
kuri jis negali kontroliuoti ir kuri sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti, turi teis
reikalauti, kad jam bt grinti u kelion sumokti pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu
bdu.
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)
6.751 straipsnis. Kelions organizatoriaus teis atsisakyti sutarties

1. Kelions organizatorius turi teis atsisakyti sutarties tik dl svarbi prieasi, apie
kurias jis nedelsdamas privalo informuoti turist.
2. Jeigu kelions organizatorius atsisako sutarties dl aplinkybi, u kurias turistas
neatsako, jis privalo pasilyti turistui nauj tokios pat ar geresns kokybs kelion (alternatyvi
kelion). Jeigu dl pagrst prieasi nra galimybs pasilyti alternatyvi kelion arba turistas
pasilytos naujos kelions atsisako, jis turi teis reikalauti, kad jam bt grinti u nevykusi
kelion sumokti pinigai.
3. Kelions organizatorius, atsisaks sutarties, privalo atlyginti turistui turtin al ir
grinti pinigus u kelion. ala neatlyginama, kai:
1) kelions organizatorius atsisako sutarties dl to, kad buvo gautas maesnis, nei
nustatytas minimalus paraik tokiai kelionei kiekis, o turistas buvo ratu informuotas apie
kelions organizatoriaus teis atsisakyti sutarties iuo pagrindu per sutartyje nurodyt laik;
2) kelions organizatorius atsisak sutarties dl nenugalimos jgos, iskyrus atvejus, kai
sutartis numato tokiais atvejais kelion organizuoti i naujo.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)
6.752 straipsnis. Sutarties slyg pakeitimas

1. Kelions organizatorius turi teis sutartyje numatyti, kad jam yra suteikiama teis dl
svarbi prieasi, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turist, pakeisti atitinkam sutarties
slyg. Tokiu atveju turistas turi teis atsisakyti keisti sutart.
2. Be io straipsnio 1 dalyje numatytos ilygos, kelions organizatorius taip pat gali
sutartyje numatyti, kad jis turi teis dl svarbi prieasi, apie kurias jis nedelsdamas informuoja
turist, pakeisti sutarties slyg. Turistas tokiu atveju gali atsisakyti keisti sutart tik tada, kai toks
pakeitimas turistui padaryt esmin al.
379
3. Kelions organizatorius turi teis sutartyje numatyti, kad jis, likus ne maiau kaip 20
dien iki kelions pradios, gali padidinti kelions kain dl to, kad pasikeiia veimo ilaidos,
skaitant ilaidas degalams, privalomiems mokesiams ar atitinkam valiut keitimui. iuo atveju
kelions organizatorius privalo nurodyti, kodl padidjo kaina ir kaip buvo apskaiiuotas kainos
padidjimas. Turistas turi teis atsisakyti kainos didinimo.
4. Jeigu turistas atsisako keisti sutarties slygas io straipsnio 13 dalyse numatytais
atvejais, kelions organizatorius gyja teis atsisakyti sutarties. Tokiu atveju turistas turi teis
reikalauti grinti ar kompensuoti u kelion sumoktus pinigus arba, jei kelion i dalies jau
vyko, proporcing j dal. Jeigu kelions organizatorius atsisako sutarties po to, kai turistas
atsisako keisti sutarties slygas io straipsnio 12 dalyse numatytais atvejais, atitinkamai taikoma
ir io kodekso 6.751 straipsnio 3 dalis.
6.753 straipsnis. Sutarties ali pasikeitimas
1. Turistas turi teis perleisti savo teis kelion treiajam asmeniui, kuris vykdys visas
sutarties slygas.
2. Toks perleidimas turi bti formintas sutartimi su treiuoju asmeniu, o turistas apie tai
ratu privalo praneti kelions organizatoriui. Teis kelion perleidiantis asmuo ir treiasis
asmuo atsako solidariai kelions organizatoriui u kelions kainos ir ilaid, susijusi su teiss
kelion perleidimu, sumokjim.
3. Jeigu kelions organizatorius dl savo nemokumo ar kit prieasi negali tinkamai
vykdyti sutarties, jis privalo imtis priemoni, kad jo pareigas perimt kitas asmuo. Jeigu turistas
jau atvyko paskyrimo viet, kelions organizatorius bet kuriuo atveju privalo utikrinti turisto
sugrim atgal.
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
6.754 straipsnis. Sutarties vykdymas ir atsakomyb u netinkam jos vykdym

1. Kelions organizatorius privalo vykdyti sutart atsivelgdamas turisto protingus
lkesius, kuri pagal sutarties ir teikiam paslaug pobd turistas galjo turti.
2. Jeigu sutartis nra vykdoma atsivelgiant turisto protingus lkesius, kelions
organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelions organizatorius ar asmuo, kurio pagalba
kelions organizatorius naudojasi, neatsako u netinkam sutarties vykdym, jeigu:
1) dl netinkamo sutarties vykdymo kaltas turistas;
2) u netinkam sutarties vykdym, kurio kelions organizatorius nenumat ir negaljo
numatyti, atsako treiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelions
organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;
3) sutartis netinkamai vykdoma dl nenugalimos jgos arba dl vykio, kurio kelions
organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelions organizatorius naudojosi, atsivelgiant vis
manom j apdairum, nenumat ir negaljo numatyti.
3. Jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lkesius, kelions organizatorius,
atsivelgdamas konkreias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriop pagalb ir param. Jeigu
prieastis, dl kurios sutartis nra tinkamai vykdoma, susijusi su paiu turistu, kelions
organizatorius turi teikti turistui toki pagalb ir param, kurios, remiantis protingumo kriterijumi,
gali bti reikalaujama i kelions organizatoriaus pagal sutart. iuo atveju kelions
organizatoriaus ilaidas, susijusias su tokios pagalbos ir paramos teikimu, turi atlyginti pats
turistas. Jeigu u netinkam sutarties vykdym atsako kelions organizatorius arba asmuo, kurio
pagalba jis naudojasi (io straipsnio 2 dalis), tai visas ilaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir
paramos teikimu turistui, apmoka pats kelions organizatorius.
4. Jeigu prasidjus kelionei paaikja, kad kelions organizatorius negals vykdyti
pagrindins sutart paslaug dalies, tai jis privalo pasilyti turistui tinkamas alternatyvias
paslaugas u toki pai kain sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksiau
pasilyt ir faktikai suteikt paslaug kainos skirtum. Jeigu kelions organizatorius dl pagrst
prieasi negali pasilyti alternatyvi paslaug arba dl proting prieasi turistas j atsisak,
kelions organizatorius, be papildomo umokesio, turi utikrinti turisto grinim atgal arba
nuveim kit vietov, dl kurios sutinka turistas, taip pat grinti turistui pinigus u nesuteiktas
paslaugas.
380
5. Jeigu dl netinkamo sutarties vykdymo, u kur atsako kelions organizatorius, turisto

pagrsti ir protingi lkesiai neisipildo ir dl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teis
reikalauti atlyginti ir neturtin al. Atlygintinos neturtins alos dydis iuo atveju negali viryti
trigubos kelions kainos.
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)
6.755 straipsnis. Draudimas panaikinti ar riboti civilin atsakomyb

1. Kelions organizatorius neturi teiss riboti ar panaikinti savo civilin atsakomyb u
al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos sualojimo. Tokios sutarties slygos dl
atsakomybs u mint al ribojimo ar panaikinimo negalioja.
2. Jeigu paslaug pagal sutart teikimas susijs su tam tikros Lietuvos Respublikos
tarptautins sutarties galiojimu ir taikymu, kelions organizatorius gali remtis tarptautins sutarties
nustatytu ar leidiamu asmens, teikianio tam tikras paslaugas, civilins atsakomybs ribojimu ar
panaikinimu.
3. Kelions organizatorius neturi teiss riboti ar panaikinti savo civilin atsakomyb u
al, padaryt turistui, jeigu ala padaroma dl kelions organizatoriaus tyios ar didelio
neatsargumo.
4. Jeigu ala, iskyrus al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos sualojimo,
turistui padaroma teikiant sutartyje numatyt paslaug, taiau t paslaug teikia ne pats kelions
organizatorius, tai kelions organizatoriaus atsakomyb u toki al gali bti ribojama triguba
kelions kaina.
XXXVI SKYRIUS
PAVEDIMAS
6.756 straipsnis. Pavedimo sutarties samprata
1. Pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir
lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis.
2. galiotojo suteiktos galiotiniui teiss bei jas patvirtinantis raytinis dokumentas
vadinamas galiojimu.
1. Pavedimo sutartimi galiotojas gali pavesti galiotiniui atlikti teisinius veiksmus,
susijusius su galiotojo gynimu, galiotojo viso ar dalies turto administravimu, procesini veiksm
atlikimu galiotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus.
2. Asmens sutikimas priimti jam duot pavedim gali bti ireiktas aikiai arba,
atsivelgiant konkreias aplinkybes, tyljimu.
6.758 straipsnis. galiotinio atlyginimas
1. Pavedimo sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin.
2. Jeigu pavedimo sutarties alys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo
sutartis yra neatlygintin, iskyrus atvejus, kai galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai
veiksmai yra galiotinio profesin ar verslo veikla. Kai viena arba abi pavedimo sutarties alys yra
verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintin.
3. Jeigu sutartis yra atlygintin, tai galiotinio atlyginimo dyd nustato pavedimo sutartis ar
statymas. Jeigu atlyginimo dydis nei sutartyje, nei statyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas
atsivelgiant paproius, rinkos kainas, suteikt paslaug pobd ir trukm, atitinkamas paslaugas
teikiani asmen profesini susivienijim rekomendacijas ir kitas aplinkybes.
4. Jeigu galiotinis veikia kaip galiotojo komercinis atstovas, jis turi teis sulaikyti
privalomus perduoti galiotojui daiktus, kol galiotojas su juo visikai atsiskaitys.
6.759 straipsnis. Pavedimo vykdymas pagal galiotojo nurodymus
1. galiotinis privalo vykdyti jam duot pavedim pagal galiotojo nurodymus. galiotojo
nurodymai privalo bti teisti, vykdomi ir konkrets.
381
2. galiotinis turi teis nukrypti nuo galiotojo nurodym, jeigu, atsivelgiant konkreias
aplinkybes, tai yra btina galiotojo interesais, o galiotinis negaljo i anksto atsiklausti galiotojo
arba per proting termin negavo atsakymo savo paklausim. iuo atveju galiotinis privalo
praneti galiotojui apie nukrypimus, kai tik manoma apie tai praneti.
3. Jeigu galiotinis veikia kaip komercinis atstovas, tai galiotojas savo interesais gali
suteikti jam teis nukrypti nuo pavedimo ir be iankstinio paklausimo. Tokiu atveju komercinis
atstovas privalo per proting termin praneti galiotojui apie pavedimo nesilaikym, jeigu ko kita
nenustato sutartis.
6.760 straipsnis. galiotinio pareigos
1. galiotinis privalo vykdyti jam duot pavedim siningai ir rpestingai, kad
vykdymas geriausiai atitikt galiotojo interesus, bei vengti savo asmenini interes konflikto su
galiotojo interesais.
2. galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis
bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim.
3. Vykdydamas pavedim, galiotinis privalo galiotojo reikalavimu, o atsivelgiant
konkreias aplinkybes, ir be reikalavimo, suteikti galiotojui vis informacij apie pavedimo
vykdymo eig.
4. vykds pavedim, galiotinis privalo tuojau pat apie tai praneti galiotojui ir pateikti
ataskait, prie kurios turi pridti pateisinamuosius dokumentus, bei grinti galiojim, jeigu
5. Visa, k gavo vykdydamas pavedim, galiotinis privalo tuojau pat perduoti galiotojui.
6. Jeigu sutarties, statymo ar paproi numatytais atvejais galiotinis pasitelkia pavedimui
vykdyti treiuosius asmenis, jis atsako u toki asmen veiksmus bei privalo atlyginti t asmen
veiksmais padarytus galiotojui nuostolius.
7. Jeigu pavedim vykdo keli galiotiniai, galiotojui jie atsako solidariai, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
8. galiotinis neturi teiss naudoti gautos vykdant pavedim informacijos ar turto savo
interesais, iskyrus sutarties ar statymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikim naudoti
informacij ar turt duoda galiotojas. Jeigu galiotinis ios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti
galiotojui dl to padarytus nuostolius bei grinti visa tai, kas yra jo nepagrstas praturtjimas, o
jeigu jis neteistai naudojo daikt ar pinigus, atitinkamai sumokti nuomos mokest ar palkanas.
6.761 straipsnis. galiotojo pareigos
1. galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim.
2. galiotojas privalo tuojau pat priimti i galiotinio visa, k is vykd pagal pavedimo
sutart.
3. Jeigu ko kita nenustato sutartis, galiotojas privalo aprpinti galiotin priemonmis,
reikalingomis pavedimui vykdyti, atlyginti galiotiniui ilaidas, kurios buvo btinos pavedimui
tinkamai vykdyti, o esant reikalui imokti avans, btin ilaidoms, susijusioms su pavedimo
vykdymu, padengti.
4. galiotiniui tinkamai vykdius pavedim, galiotojas privalo sumokti jam atlyginim,
jeigu pavedimo sutartis yra atlygintin.
5. galiotojas turi atlyginti galiotiniui io patirt vykdant pavedim al, jeigu paties
galiotinio veiksmuose nra kalts ir alos neprivalo atlyginti kiti u j atsakingi asmenys.
6.762 straipsnis. Pergaliojimas
galiotinis turi teis perduoti pavedimo vykdym kitam asmeniui (pergaliojimas) tik io
kodekso 2.145 straipsnio nustatytais atvejais ir tvarka.
6.763 straipsnis. Pavedimo sutarties pabaiga
1. Pavedimo sutartis, be kit prievoli pasibaigimo pagrind, taip pat baigiasi, kai:
1) galiotinis panaikina galiojim;
2) galiotinis atsisako galiojimo (io kodekso 2.146 straipsnis);
3) baigiasi galiojimo terminas;
4) mirta viena i sutarties ali;
382
5) likviduojama viena i pavedimo sutarties ali;

6) vienai i ali ikeliama bankroto byla;
7) viena i ali pripastama neveiksnia tam tikroje srityje arba ribotai veiksnia tam
tikroje srityje ar neinia kur esania.
2. Jeigu galiotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskiria nauj galiotin, tai pavedimo
sutartis laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai pirmajam galiotiniui buvo praneta apie naujo
galiotinio paskyrim.
3. Jeigu galiotojas dl savo sveikatos bkls ar dl kit svarbi prieasi negali
savarankikai panaikinti galiojimo, kiekvienas suinteresuotas asmuo, taip pat prokuroras turi teis
kreiptis teism ir prayti panaikinti galiojim, jeigu to reikalauja galiotojo ar vieas interesas.
6.764 straipsnis. Pavedimo sutarties pabaigos teisins pasekms
1. Jeigu galiotojas nutraukia pavedimo sutart iki pavedimo visiko vykdymo, jis privalo
atlyginti galiotiniui io turtas vykdant pavedim ilaidas bei imokti jam atlyginim,
atsivelgiant pavedimo dalies vykdym, iskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dl svarbi
prieasi arba galiotinis vykd pavedim po to, kai suinojo ar turjo suinoti, kad sutartis
baigsi.
2. galiotinis atsako u al, kuri patiria galiotojas dl to, kad galiotinis atsisak
galiojimo be svarbi prieasi ar netinkamu laiku.
3. Komercinio atstovavimo atveju taikomos specialios taisykls, nustatytos io kodekso
2.1522.168 straipsniuose.
4. Pasibaigus pavedimo sutariai, galiotinis privalo pateikti galiotojui ataskait ir grinti
visk, k yra gavs pagal sutart, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos btina pasekm,
kad bt ivengta nuostoli padarymo galiotojui.
6.765 straipsnis. galiotinio pdini ir likvidatoriaus pareigos
1. Mirus galiotiniui, jo pdiniai privalo praneti galiotojui apie sutarties pabaig ir imtis
priemoni, btin galiotojo turtui ar dokumentams apsaugoti, o vliau perduoti turt bei
dokumentus galiotojui.
2. Pareigas, numatytas io straipsnio 1 dalyje, taip pat turi ir galiotiniu esanio
likviduojamo juridinio asmens likvidatorius.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisykls taip pat taikomos neveiksniu ioje srityje
pripainto galiotinio globjui, ribotai veiksniu ioje srityje pripaintam galiotiniui kartu su
rpintoju arba galiotinio, kuriam ikelta bankroto byla, administratoriui.
XXXVII SKYRIUS
FRANIZ
6.766 straipsnis. Franizs sutarties samprata
1. Franizs sutartimi viena alis (teisi turtojas) sipareigoja perduoti u atlyginim kitai
aliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teis naudotis verslo tikslais iimtini
teisi, priklausani teisi turtojui, visuma (teise firmos vard, teise preki ar paslaug enkl,
teise saugom komercin (gamybin) informacij ir kt.), o kita alis sipareigoja u tai mokti
sutartyje nustatyt atlyginim.
2. Franizs sutartis numato teisi turtojo iimtini teisi visumos, dalykins reputacijos
ir komercins patirties panaudojim tam tikru mastu (nustatant minimal ar maksimal
panaudojimo bd arba kit form). Franizs sutartis taip pat gali numatyti toki iimtini teisi,
dalykins reputacijos ar komercins patirties panaudojimo teritorij arba verslo srit, kurioje tai bus
naudojama (preki pardavimas, paslaug teikimas ir t. t.).
3. Franizs sutarties alimis gali bti tik mons (verslininkai).
383
6.767 straipsnis. Franizs sutarties forma

1. Franizs sutartis turi bti raytin. Raytins formos nesilaikymas franizs sutart daro
negaliojani.
2. Tretiesiems asmenims sutartis gali bti panaudota tik registravus franizs sutarties
sudarymo fakt statym nustatyta tvarka juridini asmen registre, kuriame yra registruotas teisi
turtojas. Jeigu teisi turtojas registruotas usienio valstybje, franizs sutarties sudarymo
faktas turi bti registruojamas juridini asmen registre, kuriame registruotas naudotojas.
3. Jeigu franizs sutarties dalykas yra pramonins nuosavybs teise saugomas objektas,
franizs sutarties sudarymo faktas taip pat turi bti registruotas statym nustatyta tvarka
atitinkamoje institucijoje, registruojanioje pramonins nuosavybs teiss objektus ir teises juos.
6.768 straipsnis. Subfranizs sutartis
1. Franizs sutartis gali numatyti naudotojo teis leisti kitiems asmenims naudotis
visomis jam suteiktomis iimtinmis teismis ar kai kuriomis i j subfranizs slygomis.
Subfranizs sutarties slygos turi bti i anksto aptartos franizs sutartyje arba vliau suderintos
su teisi turtoju. Franizs sutartis taip pat gali numatyti naudotojo pareig po sutarties sudarymo
suteikti kitiems asmenims teis naudotis tam tikr laik tomis teismis subfranizs slygomis.
2. Subfranizs sutartis negali bti sudaryta ilgesniam terminui nei franizs sutartis.
3. Jeigu negalioja franizs sutartis, negalioja ir subfranizs sutartis.
4. Kai terminuota franizs sutartis nutraukiama prie termin, subnaudotojo teiss ir
pareigos pagal subfranizs sutart pereina teisi turtojui, jeigu jis sutinka prisiimti teises ir
pareigas pagal subfranizs sutart, iskyrus atvejus, kai franizs sutartis nustato k kita. ios
taisykls taip pat taikomos ir nutraukiant neterminuot franizs sutart.
5. Jeigu franizs sutartis nenustato ko kita, naudotojas atsako teisi turtojui u
subnaudotoj veiksmus subsidiariai.
6. Subfranizs sutariai taikomos io skyriaus taisykls, jeigu subfranizs ypatumai
leidia t daryti.
6.769 straipsnis. Atlyginimas pagal franizs sutart
1. Naudotojas turi mokti teisi turtojui sutartyje nustatyt atlyginim.
2. Atlyginimas gali bti nustatomas vienkartinis fiksuotas ir (arba) mokamas periodikai,
darant sutartyje nustatyto dydio atskaitymus i naudotojo gaunam pajam, arba apskaiiuojamas
kitu sutartyje nustatytu bdu.
6.770 straipsnis. Teisi turtojo pareigos
1. Teisi turtojas privalo:
1) perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kit informacij,
kuri yra btina naudotojui, kad is galt gyvendinti jam suteiktas pagal franizs sutart teises,
taip pat instruktuoti naudotoj ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduot teisi
gyvendinimu;
2) iduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir utikrinti j forminim nustatyta
tvarka.
2. Jeigu franizs sutartis nenustato ko kita, teisi turtojas privalo:
1) utikrinti franizs sutarties registravim;
2) teikti naudotojui nuolatin technin ir konsultacin pagalb, padti apmokyti naudotojo
darbuotojus;
3) kontroliuoti naudotojo pagal franizs sutart gaminam preki, atliekam darb ar
teikiam paslaug kokyb.
6.771 straipsnis. Naudotojo pareigos
Naudotojas, atsivelgdamas veiklos pobd ir ypatumus bei franizs sutarties slygas,
privalo:
1) franizs sutartyje nustatytu bdu savo veikloje naudoti teisi turtojo firmos vard,
preki ir paslaug enkl;
2) utikrinti pagal franizs sutart gaminam preki, atliekam darb ar teikiam
paslaug tinkam kokyb;
384
3) laikytis teisi turtojo nurodym ir instrukcij dl teisi naudojimo, naudotojo

komercini patalp vidaus ir iors apipavidalinimo ir kitokios franizs sutartyje nustatytos
veiklos slyg;
4) teikti pirkjams (usakovams) papildom paslaug, kuri jie galjo protingai tiktis
sigydami (usakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai i teisi turtojo;
5) neatskleisti kitiems asmenims i teisi turtojo gaut komercini (gamybini) paslapi
ar kitos konfidencialios informacijos;
6) sudaryti subfranizs sutart, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franizs sutartyje;
7) informuoti pirkjus (usakovus) labiausiai jiems akivaizdiausiu bdu apie tai, kad
naudotojas veikia pagal franizs sutart ir naudoja teisi turtojo firmos vard, preki ar paslaug
enkl ar kitok teisi turtoj individualizuojant simbol.
6.772 straipsnis. ali teisi apribojimai
1. Sutarties alys gali sutartyje numatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri
nedraudia konkurencijos teis.
2. Jeigu vykdytas io straipsnio 1 dalies reikalavimas, franizs sutartis gali numatyti
iuos ali teisi apribojimus:
1) teisi turtojo prievol nesuteikti kitiems asmenims analogik iimtini teisi visumos
naudoti toje paioje teritorijoje kaip ir naudotojas arba teisi turtojo prievol paiam nevykdyti
analogikos veiklos toje paioje teritorijoje;
2) naudotojo prievol nekonkuruoti su teisi turtoju sutartyje nustatytoje teritorijoje toje
verslo srityje, kurioje naudotojas veikia naudodamasis jam suteiktomis teismis;
3) draudim naudotojui sudaryti franizs sutartis dl analogik teisi su teisi turtojo
konkurentais (potencialiais konkurentais);
4) naudotojo prievol derinti su teisi turtoju komercini patalp, nustatyt sutartyje,
idstym ir j iors bei vidaus apipavidalinim.
3. Franizs sutarties slygos, ribojanios ali teises, gali bti pripaintos
negaliojaniomis statymo, reglamentuojanio konkurencij, nustatytais pagrindais ir tvarka, jeigu
ios slygos riboja konkurencij.
4. Negalioja franizs sutarties slygos, kurias draudia konkurencijos teis, konkreiai:
1) slygos, suteikianios teis teisi turtojui nustatyti naudotojo gaminam preki ar
atliekam darb, ar teikiam paslaug kainas arba j minimal dyd;
2) slygos, suteikianios naudotojui teis parduoti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas
tik tam tikros kategorijos pirkjams (usakovams) arba tik pirkjams (usakovams), gyvenantiems
franizs sutartyje nustatytoje teritorijoje.
6.773
straipsnis.
Teisi turtojo atsakomyb pagal naudotojui pareiktus

reikalavimus
1. Teisi turtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareiktus reikalavimus dl preki
(darb, paslaug), naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs.
2. Pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teisi turtojo preki (produkcijos)
gamintojui, teisi turtojas atsako solidariai su naudotoju.
6.774 straipsnis. Naudotojo teis sudaryti franizs sutart naujam terminui
1. Naudotojas, tinkamai vykds franizs sutart, turi teis, pasibaigus franizs sutarties
terminui, sudaryti sutart tokiomis pat slygomis naujam terminui.
2. Teisi turtojas turi teis atsisakyti sudaryti franizs sutart naujam terminui, jeigu jis
sipareigoja, kad per trejus metus po sutarties pasibaigimo nesudarys su kitais asmenimis
analogikos franizs sutarties, kuri galiot toje pat teritorijoje kaip ir pasibaigusi sutartis. Jeigu
neprajus trejiems metams teisi turtojas nori suteikti tas paias teises kitiems asmenims, jis
privalo pasilyti naudotojui sudaryti nauj sutart arba atlyginti nuostolius. Sudarius nauj sutart,
jos slygos neturi bti naudotojui sunkesns nei ankstesns sutarties slygos.
6.775 straipsnis. Franizs sutarties slyg pakeitimas
alys savo susitarimu gali pakeisti franizs sutarties slygas bendrais pagrindais. Sutarties
pakeitim faktas tretiesiems asmenims gali bti panaudotas tik fakt registravus io kodekso
385
6.767 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

6.776 straipsnis. Franizs sutarties pabaiga
1. Jeigu franizs sutartis sudaryta neterminuotam laikui, bet kuri alis turi teis j
nutraukti praneusi apie tai kitai aliai prie eis mnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio
termino.
2. Franizs sutarties nutraukimas (pabaiga) turi bti registruojamas io kodekso 6.767
straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
3. Jeigu teisi turtojas netenka teiss firmos ar preki (paslaug) enkl ir vietoj jos
negyja naujos analogikos teiss, franizs sutartis baigiasi.
4. Franizs sutartis baigiasi, jeigu teisi turtojui ar naudotojui ikeliama bankroto byla.
6.777 straipsnis. ali pasikeitimas
1. Jeigu viena ar daugiau iimtini teisi, kurios yra franizs sutarties dalykas, pereina
kitam asmeniui, franizs sutartis lieka galioti. Naujas teisi turtojas tampa franizs sutarties
alimi toje teisi ir pareig dalyje, kuri susijusi su jam perjusiomis iimtinmis teismis.
2. Mirus teisi turtojui ar naudotojui, j teiss ir pareigos pagal franizs sutart pereina
pdiniui su slyga, jeigu jis yra verslininkas ir tsia versl arba pradeda versl per eis mnesius
po palikimo atsiradimo. Prieingu atveju franizs sutartis baigiasi. Iki pdinis priims palikim ir
prads tsti versl, mirusiojo teises ir pareigas pagal franizs sutart vykdo teismo paskirtas turto
administratorius.
6.778 straipsnis. Teisi turtojo firmos vardo ar preki (paslaug) enklo pasikeitimo
pasekms
Jeigu pasikeiia teisi turtojo firmos vardas ar preki (paslaug) enklas, kurie yra
franizs sutarties dalykas, franizs sutartis lieka galioti ir naujam firmos vardui ar preki
(paslaug) enklui, jeigu naudotojas nereikalauja nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. Kai
sutartis lieka galioti, naudotojas turi teis reikalauti atitinkamai sumainti teisi turtojui
priklausant atlyginim, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.779 straipsnis. Iimtins teiss pasibaigimo pasekms
1. Jeigu baigiasi iimtins teiss, kuri yra franizs sutarties dalykas, galiojimo terminas
arba i teis baigiasi kitais pagrindais, franizs sutartis galioja, iskyrus tas jos slygas, kurios
susijusios su pasibaigusia teise, o naudotojas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teis reikalauti
atitinkamai sumainti teisi turtojui priklausant atlyginim.
2. Pasibaigus vienai i iimtini teisi, franizs sutarties sudarymo faktas turi bti
perregistruotas, jeigu naudotojas nereikalauja sutarties nutraukti ir atlyginti nuostoli.
XXXVIII SKYRIUS
KOMISAS
6.780 straipsnis. Komiso sutarties samprata
1. Komiso sutartimi viena alis (komisionierius) sipareigoja kitos alies (komitento)
pavedimu u atlyginim sudaryti vien ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lomis.
2. Pagal sandor, komisionieriaus sudaryt su treiuoju asmeniu, teises ir pareigas gyja
komisionierius, nepaisant to, kad komitentas buvo nurodytas treiajam asmeniui arba vykdant
sandor turjo tiesiogini santyki su treiuoju asmeniu.
3. Komiso sutartis gali bti terminuota arba neterminuota.
4. Komiso sutartyje gali bti nenurodyta arba nurodyta teritorija, kurioje sutartis vykdoma,
ir nustatyta arba nenustatyta komitento pareiga nesuteikti tretiesiems asmenims teiss sudarinti jo
interesais ir lomis sutari, kuri sudarymas pavestas komisionieriui.
5. Komiso sutartyje gali bti numatyti arba nenumatyti daiktai, kurie yra ios sutarties
dalykas.
6. statymai gali nustatyti atskir komiso sutari ri ypatumus.
7. Kai komiso sutarties alys yra mons (verslininkai), komiso sutartyje gali bti
numatytos tik tokios konkurencij ribojanios slygos, kuri nedraudia konkurencijos teis.
386
6.781 straipsnis. Komisinis atlyginimas

1. Komitentas privalo sumokti komisionieriui atlyginim. Jeigu komisionierius laidavo,
kad treiasis asmuo vykdys sandor, komitentas taip pat privalo sumokti komisionieriui sutartyje
nustatyt papildom atlyginim. Jeigu komisinio ar papildomo atlyginimo dydis komiso sutartyje
nenustatytas, jis nustatomas pagal io kodekso 6.198 straipsnio taisykles.
2. Jeigu komiso sutartis nebuvo vykdyta dl prieasi, u kurias atsako komitentas,
komisionierius isaugo teis komisin atlyginim bei turt ilaid atlyginim.
6.782 straipsnis. Komisinio pavedimo vykdymas
1. Prisiimt pavedim komisionierius privalo vykdyti naudingiausiomis komitentui
slygomis pagal komitento nurodymus, o jei j nra, pagal prastus verslo paproius bei
dalykins praktikos reikalavimus.
2. Jeigu komisionierius sudar sandor naudingesnmis komitentui slygomis, nei buvo io
nurodyta, i sandorio gauta papildoma nauda tenka komitentui, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.783 straipsnis. Atsakomyb u sudaryto sandorio nevykdym
1. Komisionierius neatsako komitentui u treiojo asmens nevykdyt sandor, sudaryt
komitento lomis, iskyrus atvejus, kai komisionierius laidavo, kad treiasis asmuo vykdys
sandor, arba neparod btino apdairumo pasirinkdamas treij asmen, kaip sandorio al.
2. Jeigu treiasis asmuo nevykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, komisionierius
privalo nedelsdamas apie tai praneti komitentui, surinkti btinus rodymus ir komitento
reikalavimu perleisti jam reikalavimo teis pagal sandor.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytu atveju komisionierius gali perleisti reikalavimo teis
komitentui, neatsivelgiant tai, kad komisionieriaus ir treiojo asmens sandoris draudia ar riboja
tok perleidim. Taiau reikalavimo teiss perleidimas tokiais atvejais neatleidia komisionieriaus
nuo atsakomybs treiajam asmeniui u susitarimo, draudianio ar ribojanio reikalavimo teiss
perleidim, paeidim.
6.784 straipsnis. Subkomisas
1. Jeigu ko kita nenustato komiso sutartis, komisionierius, siekdamas vykdyti komiso
sutart, turi teis sudaryti subkomiso sutart su kitu asmeniu. Taiau ir tokiu atveju atsakingu u
subkomisionieriaus veiksmus prie komitent lieka komisionierius.
2. Pagal subkomiso sutart komisionierius subkomisionieriui gyja komitento teises ir
pareigas.
3. Pasibaigus komiso sutariai, komitentas neturi teiss be komisionieriaus sutikimo turti
tiesiogini santyki su subkomisionieriumi, jeigu komiso sutartis nenustato ko kita.
6.785 straipsnis. Nukrypimas nuo komitento nurodym
1. Komisionierius turi teis nukrypti nuo komitento nurodym, jeigu tai buvo btina
komitento interesais, o komisionierius negaljo i anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo
per proting laik po savo paklausimo isiuntimo. Komisionierius privalo praneti komitentui apie
nukrypimus, kai tik tai manoma.
2. Komisionieriui, kuris veikia kaip mon (verslininkas), komitentas gali suteikti teis
nukrypti nuo komitento nurodym be iankstinio leidimo. Tokiu atveju komisionierius privalo
praneti apie nukrypimus komitentui per proting termin, jeigu komiso sutartis nenustato ko kita.
3. Komisionierius, pardavs daikt maesne kaina negu buvo sutarta su komitentu, privalo
atlyginti komitentui kain skirtum, jeigu nerodo, kad neturjo galimybs parduoti daikt u
sutart su komitentu kain ir daikto pardavimas maesne kaina leido komitentui ivengti dar
didesni nuostoli. Jeigu komisionierius privalo i anksto gauti komitento leidim parduoti daikt
maesne kaina, jis taip pat privalo rodyti, kad neturjo galimybs i anksto gauti tokio leidimo.
4. Jeigu komisionierius nupirko daikt u didesn kain nei buvo sutarta su komitentu,
komitentas, nenordamas priimti tokio pirkinio, privalo apie tai praneti komisionieriui per
proting termin po to, kai gauna i io praneim apie sandorio sudarym su treiuoju asmeniu.
Prieingu atveju pripastama, kad komitentas prim prievols vykdym. Jeigu komisionierius
387
pranea, kad jis kain skirtum padengs savo lomis, komitentas neturi teiss atsisakyti sudarytos
sutarties.
6.786 straipsnis. Komitento nuosavybs teis
1. Daiktai, kuriuos komisionierius gauna i komitento arba gyja komitento lomis, yra
komitento nuosavyb nuo perdavimo momento.
2. Komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti
komitentui ar jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui.
3. Jeigu komitentas tampa nemokus (jam ikeliama bankroto byla), komisionierius netenka
sulaikymo teiss ir gyja keitimo teis t daikt (priverstinis keitimas), o jo reikalavimai dl
daikto, kur komisionierius buvo sulaiks, verts dydio tenkinami kartu su keitimu utikrintais
reikalavimais.
6.787
straipsnis.
Komisionieriaus reikalavim patenkinimas i komitentui

priklausani sum
Komisionierius turi teis iskaityti pagal komiso sutart jam priklausanias sumas i vis
sum, kurias jis gauna komitento sskaita. Taiau komitento kreditoriai, turintys teis patenkinti
savo reikalavimus anksiau nei komisionierius, nepraranda teiss reikalauti iiekoti i
komisionieriaus iskaityt sum.
6.788 straipsnis. Komisionieriaus atsakomyb u komitento daikto praradim,
trkum ar sualojim
1. Komisionierius atsako komitentui u esanio pas j komitento daikto praradim,
trkum ar sualojim, jeigu nerodo, kad tai vyko ne dl jo kalts.
2. Jeigu komisionierius, priimdamas daikt, kur jam perduoda komitentas arba kur
komisionierius gauna komitentui, iorikai apirdamas daikt pastebi, kad jame yra sualojim
ar trkum, taip pat jeigu kas nors padaro alos esaniam pas komisionieri komitento daiktui,
komisionierius privalo imtis priemoni apsaugoti komitento teises, surinkti reikiamus rodymus ir
apie tai tuojau praneti komitentui.
3. Komisionierius, neapdrauds esanio pas j komitento daikto, u daikt atsako tik tais
atvejais, kai komitentas buvo j pareigojs t daikt apdrausti komitento lomis arba apdrausti j
komisionierius privalo pagal komiso sutart ar statym.
6.789 straipsnis. Komisionieriaus ataskaita
1. vykds pavedim, komisionierius privalo pateikti komitentui ataskait ir perduoti jam
visa, k gavo pagal vykdyt pavedim, taip pat komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias
komitentas gijo treiajam asmeniui, kylanias i komisionieriaus sudaryto sandorio.
2. Jeigu komitentas ataskaitai prietarauja, jis privalo praneti apie tai komisionieriui per
tris mnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Prieingu atveju, jeigu nra kitokio susitarimo,
ataskaita laikoma priimta.
6.790 straipsnis. Komitento pareiga priimti pavedimo vykdym
Komitentas privalo:
1) priimti i komisionieriaus visa, kas vykdyta pagal pavedim;
2) apirti daikt, kur jam gijo komisionierius, ir tuojau praneti iam apie pastebtus to
daikto trkumus;
3) atleisti komisionieri nuo sipareigojim, kuriuos is, vykdydamas pavedim, prisim
treiajam asmeniui.
6.791 straipsnis. Pavedimo vykdymo ilaid atlyginimas
1. Komitentas privalo kartu su komisiniu atlyginimu, o atitinkamais atvejais ir
atlyginimu u laidavim (delkredere), atlyginti komisionieriui io turtas btinas pavedimo
vykdymo ilaidas, jeigu ali susitarimo nenustatyta kitaip.
2. Komisionierius neturi teiss reikalauti atlyginti esanio pas j komitento daikto
pasaugos ilaidas, jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip.
388
6.792 straipsnis. Komiso sutarties pabaiga

1. Komiso sutartis baigiasi, jeigu:
1) komitentas atsisako komiso sutarties;
2) komisionierius atsisako komiso sutarties statymo ar sutarties numatytais atvejais;
3) komisionierius mirta, pripastamas neveiksniu ioje srityje arba ribotai veiksniu ioje
srityje ar neinia kur esaniu, likviduojamas arba tampa nemokus (ikeliama bankroto byla).
2. Jeigu komisionieriui ikeliama bankroto byla, visos teiss ir pareigos pagal komitento
nurodymu sudaryt sandor pereina komitentui.
6.793 straipsnis. Komisinio pavedimo panaikinimas
1. Komitentas turi teis bet kada atsisakyti komiso sutarties, panaikindamas komisionieriui
duot pavedim. Tokiu atveju komisionierius turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, padarytas dl
pavedimo panaikinimo.
2. Jeigu komiso sutartis buvo sudaryta nenurodant jos termino, komitentas apie pavedimo
panaikinim privalo i anksto praneti komisionieriui per trisdeimt dien, jeigu komiso sutartis
nenustato ilgesnio termino. Tokiais atvejais komitentas privalo sumokti atlyginim komisionieriui
u sandorius, sudarytus iki pavedimo panaikinimo, bei atlyginti komisionieriui jo patirtus
nuostolius.
3. Komitentas, panaikins pavedim, privalo per komiso sutartyje nustatyt termin arba
nedelsdamas, jeigu toks terminas sutartyje nenustatomas, duoti nurodym komisionieriui, k is
privalo daryti su jo turimu komitento daiktu. Jeigu komitentas ios pareigos nevykdo,
komisionierius turi teis atiduoti turt saugoti komitento lomis arba j parduoti u labiausiai
komitentui nauding kain.
6.794 straipsnis. Komisionieriaus atsisakymas vykdyti pavedim
1. Jeigu ko kita nenustato sutartis, komisionierius neturi teiss atsisakyti vykdyti prisiimt
pavedim, iskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dl to, kad pavedimo negalima vykdyti arba kad
komitentas paeid komiso sutart.
2. Tais atvejais, kai komisionierius turi teis atsisakyti pavedimo, jis apie savo atsisakym
privalo ratu praneti komitentui. Komiso sutartis lieka galioti dvi savaites nuo tos dienos, kuri
komitentas gauna komisionieriaus praneim apie atsisakym vykdyti pavedim.
3. Jeigu komisionierius atsisako vykdyti prisiimt pavedim dl to, kad komitentas
paeid komiso sutart, jis turi teis gauti ir turt ilaid atlyginim, ir komisin atlyginim.
4. Komisionierius, atsisaks sutarties, privalo imtis priemoni komitento daiktui apsaugoti.
6.795 straipsnis. Patvarkymas dl turto, komisionieriui atsisakius vykdyti pavedim
ar komitentui panaikinus pavedim
1. Komitentas, gavs praneim apie komisionieriaus atsisakym vykdyti pavedim,
privalo per vien mnes nuo atsisakymo gavimo dienos duoti patvarkym dl esanio pas
komisionieri savo turto.
2. Jeigu komitentas per nurodyt termin neduoda patvarkymo dl esanio pas
komisionieri savo daikto, komisionierius turi teis perduoti daikt saugoti komitento lomis
arba, turdamas tiksl patenkinti su komintentu susijusius savo reikalavimus, parduoti t daikt
kuo naudingesne komitentui kaina.
XXXIX SKYRIUS
DISTRIBUCIJA (PASKIRSTYMAS)
6.796 straipsnis. Distribucijos (paskirstymo) sutarties samprata
1. Distribucijos sutartimi viena alis distributorius sipareigoja tam tikr laik ar
neterminuotai savo vardu ir lomis pirkti i kitos alies gamintojo (tiekjo) prekes (paslaugas)
ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su preki (paslaug)
389
perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti prekes (paslaugas)

distributoriui bei atlikti kitus su preki (paslaug) paskirstymu susijusius darbus.
2. Distribucijos sutarties alimis gali bti tik mons (verslininkai).
6.797 straipsnis. Distribucijos sutarties terminas
Distribucijos sutartis gali bti sudaryta tam tikram terminui arba ji gali bti neterminuota.
6.798 straipsnis. Distribucijos sutarties forma
Distribucijos sutartis turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas sutart daro
negaliojani.
6.799 straipsnis. Distributorius
Distributorius yra nepriklausoma mon (verslininkas), savo vardu ir lomis perkanti
prekes i gamintojo ar kito distributoriaus ir perparduodanti jas galutiniam vartotojui ar kitiems
distributoriams.
6.800 straipsnis. Distribucijos sutari rys
1. Gali bti iimtins ir pasirinktins distribucijos sutartys.
2. Iimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti sutartyje
nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkreioje distributoriui iimtinai
priskirtoje teritorijoje arba konkreiai distributoriui iimtinai paskirtai pirkj grupei.
3. Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti skirtas
perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekjo) nustatytus
techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus.
6.801 straipsnis. ali teisi apribojimai
1. Distribucijos sutartyse alys gali numatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas,
kuri nedraudia konkurencijos teis. Toki slyg kontrol statym nustatyta tvarka vykdo
atitinkama institucija. Konkurencijos teis gali nustatyti papildomas i slyg galiojimo slygas
(registracija ir pan.).
2. Jeigu yra vykdytos io straipsnio 1 dalyje nustatytos slygos, iimtinje distribucijos
sutartyje alys gali numatyti:
1) slyg, kad distributorius negamins ir nepaskirstys preki, kurios konkuruoja su
sutartyje numatytomis prekmis;
2) slyg, kad sutartyje nustatytas prekes distributorius pirks tik i gamintojo (tiekjo);
3) slyg, kad distributorius nevykdys pirkj paiekos ir nesteigs filial ir atstovybi
kitoje teritorijoje, negu nustatyta sutartyje.
3. alys neturi teiss nustatyti sutartyje preki perpardavimo kainos ar kitoki iimtini
slyg, prietaraujani konkurencijos teiss reikalavimams.
6.802 straipsnis. Distributoriaus teiss ir pareigos
1. Sutartyje alys gali numatyti, kad distributorius, tinkamai vykdantis sutart, turi teis
papildom atlyginim u papildomai teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus gamintojo (tiekjo)
interesais.
2. alys taip pat gali nustatyti distributoriaus pelno, gaunamo i preki perpardavimo,
maksimali norm, jeigu ko kita nenustato konkurencijos teis.
3. Distributorius, jeigu ko kita nenustato sutartis ir konkurencijos teiss reikalavimai,
privalo:
1) parduoti prekes tik sutartyje nustatytoje teritorijoje ar sutartyje nustatytiems asmenims;
2) utikrinti efektyv preki paskirstym;
3) organizuoti gamintojo (tiekjo) preki reklam ir reklamines kampanijas;
4) utikrinti reikiam savo darbuotoj kvalifikacij ir jos klim;
5) utikrinti tinkam preki saugojim ir sandliavim, nuolatin j atsarg papildym
sandliuose, steigti ir ilaikyti prekybos sandli tinkl;
6) parduoti prekes su gamintojo (tiekjo) preks enklu arba gamintojo (tiekjo) specialiai
pakuotas ar kitaip paenklintas prekes;
390
7) nesteigti filial ir atstovybi kitoje, nei nustatyta sutartyje, teritorijoje;

8) pirkti prekes tam tikromis partijomis arba preki minimum per tam tikr sutartyje
nustatyt termin;
9) parduoti prekes per tam tikr sutartyje nustatyt termin;
10) technikai aptarnauti prekes po j pardavimo arba teikti kitas garantines ar
aptarnavimo paslaugas t preki pirkjams;
11) teikti gamintojui (tiekjui) informacij apie rinkos bkl, jos pasikeitimus bei atlikti
rinkos tyrimus;
12) negaminti preki, kurios konkuruoja su sutartyje nustatytomis prekmis;
13) neatskleisti gamintojo (tiekjo) komercini paslapi ir kitos konfidencialios
informacijos;
14) pasibaigus sutariai, grinti gamintojui (tiekjui) visus i jo gautus dokumentus,
mediagas, preki pavyzdius ir kt.
6.803 straipsnis. Gamintojo (tiekjo) teiss ir pareigos
1. Gamintojas (tiekjas) turi teis kontroliuoti distributoriaus sandlius ir kitas patalpas,
kuriose saugomos ar parduodamos i gamintojo (tiekjo) perkamos preks, bei kontroliuoti, kaip
vykdomos kitos sutarties slygos.
2. Gamintojas (tiekjas), jeigu ko kita nenustato sutartis, privalo:
1) parduoti tinkamos kokybs prekes ir garantuoti j kokyb, parduoti prekes sutartyje
nustatytais terminais ir mastu;
2) parduoti sutartas prekes tik distributoriui ir neparduoti preki tiesiai vartotojams;
3) apmokyti distributoriaus darbuotojus;
4) aprpinti distributori reklamine mediaga;
5) mokti distributoriui sutartyje nustatyt atlyginim u distributoriaus teikiamas
papildomas paslaugas.
6.804 straipsnis. Sutarties nutraukimas
1. Neterminuot sutart bet kuri alis gali nutraukti prie termin pranedama apie tai ratu
kitai aliai ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje
nra nustatytas ilgesnis spjimo terminas.
2. Nutraukus prie termin terminuot sutart, distributorius turi teis reikalauti negaut
pajam atlyginimo u likus sutarties galiojimo termin, jeigu sutartis buvo nutraukta dl
gamintojo (tiekjo) kalts. Kai sutartis nutraukta dl gamintojo (tiekjo) kalts, distributorius taip
pat turi teis atlyginim u suteiktas papildomas paslaugas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
3. Kai sutartis nutraukiama dl distributoriaus kalts, gamintojas (tiekjas) turi teis
reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.805 straipsnis. Sutarties galiojimo pratsimas
Jeigu pasibaigus distribucijos terminuotos sutarties galiojimo terminui alys ir toliau j
vykdo, tai sutartis pripastama atnaujinta tomis paiomis slygomis tam paiam terminui.
6.806 straipsnis. Distribucijos sutarties ali atsakomyb tretiesiems asmenims
1. Tretiesiems asmenims distributorius ir gamintojas (tiekjas) u padaryt al atsako
bendrais pagrindais.
2. U al, padaryt vartotojui dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug,
distributoriaus ir gamintojo (tiekjo) atsakomyb atsiranda pagal io kodekso 6.2926.300
straipsni nustatytas taisykles.
3. Distribucijos sutarties slygos, nustatanios, kad gamintojas (tiekjas) neatsako u al,
padaryt vartotojams jo gaminamomis (teikiamomis) prekmis (paslaugomis), negalioja.
XL SKYRIUS
VEIMAS
6.807 straipsnis. Bendrosios veimo nuostatos
1. Kroviniai, keleiviai ir bagaas veami pagal veimo sutartis.
391
2. Veimo slygas nustato is kodeksas, atskir transporto ak kodeksai ir kiti statymai,

Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys bei kiti transporto teiss aktai.
6.808 straipsnis. Krovinio veimo sutartis
1. Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin
nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas
(gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt umokest.
2. Veimo sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu ar kitokiu dokumentu.
6.809 straipsnis. Keleivio veimo sutartis
1. Pagal keleivio veimo sutart vejas sipareigoja nuveti keleiv paskirties punkt, o
jeigu keleivis perdav baga, nugabenti baga paskirties punkt ir iduoti turiniam teis j
gauti asmeniui; keleivis sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest, o jeigu perduotas
bagaas, ir u bagao veim.
2. Keleivio veimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagao perdavimas
bagao kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teiss aktuose.
6.810 straipsnis. Frachtavimo sutartis
1. Pagal frachtavimo sutart (arter) viena alis (frachtininkas) sipareigoja kitai aliai
(frachtuotojui) u mokest leisti naudotis transporto priemone (priemonmis) ar jos dalimi
kroviniams, keleiviams ar bagaui veti.
2. Frachtavimo sutarties sudarymo tvark ir slygas nustato atskir transporto ak
kodeksai ir kiti statymai.
6.811 straipsnis. Tiesioginis kombinuotas susisiekimas
1. Transporto moni santykius, susijusius su krovini, keleivi ar bagao veimu
skirting transporto ri priemonmis pagal vien veimo dokument (tiesioginis kombinuotas
susisiekimas), taip pat toki veim organizavim reglamentuoja atitinkam transporto
organizacij sudarytos sutartys.
2. Kai vejas perduoda visas savo prievoles ar j dal kitam vejui, is taip pat
pripastamas veimo sutarties alimi. Siuntjas (gavjas), atsiskaits su vienu i keli vej,
pripastamas vykdiusiu savo prievoles.
6.812 straipsnis. Veimas vieuoju (bendrojo naudojimo) transportu
1. Juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veimo paslaugas, pripastamas teikianiu
vieojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal statym arba leidim (licencij) privalo veti
krovinius ar keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku.
2. Veimo vieuoju transportu sutartis yra vieoji sutartis.
3. Vieojo transporto mons privalo teikti veimo paslaugas bet kuriam asmeniui, iskyrus
statymo numatytais atvejais, kai jos turi teis atsisakyti sudaryti veimo sutartis.
4. Keleiviai, krovini siuntjai ir gavjai privalo laikytis vieojo transporto moni veikl
reglamentuojani taisykli.
6.813 straipsnis. Veimo umokestis
1. U krovini, keleivi ir bagao veim imamas umokestis, kur nustato alys
susitarimu, jeigu statymas nenustato ko kita.
2. Veimo umokestis u krovini, keleivi ir bagao veim vieuoju transportu
nustatomas pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.
3. Darbai ir paslaugos, kuriuos atlieka vejas krovinio siuntjo praymu, apmokami ali
susitarimu, jeigu nra nustatyti t darb ar paslaug tarifai.
4. Vejas turi teis sulaikyti jam perduotus krovinius ir baga, kol nebus sumoktas jam
priklausantis veimo umokestis ir kitos sumos, jeigu statymas ar veimo sutartis nenustato ko
kita.
5. Jeigu statymo numatytais atvejais tam tikr kategorij keleiviams, kroviniams ar
bagaui veti yra nustatytos veimo mokesio lengvatos, su tuo susijusios vej ilaidos
kompensuojamos statym nustatyta tvarka.
392
6.814 straipsnis. Transporto priemoni pateikimas

1. Vejas privalo pateikti krovinio siuntjui tinkamos bkls transporto priemones
krovinio siuntjo usakyme, veimo sutartyje arba veim organizavimo sutartyje nustatytais
terminais.
2. Krovini siuntjas turi teis atsisakyti t transporto priemoni, kurios netinka tam
tikriems kroviniams veti.
6.815 straipsnis. Krovini pakrovimas (ikrovimas)
1. Krovinius pakrauna (ikrauna) vejas arba siuntjas
nustatyta tvarka, laikydamiesi atitinkam transporto ak kodeks
taisykli.
2. Jeigu krovinius pakrauti (ikrauti) privalo siuntjas
priemonmis, jis t privalo padaryti per veimo sutarties, statymo
termin.
(gavjas) veimo sutartyje

ir kit teiss akt nustatyt
(gavjas) savo jgomis ir
ar kit teiss akt nustatyt
6.816 straipsnis. Krovini, keleivi ir bagao pristatymo terminai

Vejas privalo pristatyti paskirties punkt krovinius, keleivius ar baga per sutartyje,
statyme ar kituose teiss aktuose nustatytus terminus, o jeigu jie nenustatyti, per proting
termin.
6.817 straipsnis. Atsakomyb u veimo sutarties paeidim
1. U veimo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym alys atsako veimo sutarties,
io kodekso, taip pat atskir transporto ak kodeks ir kit statym nustatytais pagrindais ir
tvarka.
2. Veimo sutarties slygos, panaikinanios ar ribojanios vejo civilin atsakomyb,
negalioja, iskyrus statymo nustatytas iimtis.
6.818 straipsnis. Atsakomyb u transporto priemoni nepateikim ir j
nepanaudojim
1. Vejas u transporto priemoni nepateikim, o siuntjas u krovini nepateikim
arba u pateikt transporto priemoni nepanaudojim atsako veimo sutarties ar statym
nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Pervejas ir siuntjas atleidiami nuo atsakomybs u transporto priemoni
nepateikim arba j nepanaudojim, jeigu tai vyko dl:
1) nenugalimos jgos;
2) krovini veimo nutraukimo ar apribojimo tam tikrais marrutais transporto statym
nustatyta tvarka;
3) kitais atskir transporto ak kodeks ar kit statym numatytais atvejais.
6.819 straipsnis. Vejo atsakomyb u transporto priemons vlavim
1. Jeigu veanti keleivius transporto priemon nustatytu laiku neivyksta arba pavluoja
atvykti paskyrimo viet (iskyrus miesto ir priemiestinio susisiekimo transporto priemones),
vejas moka keleiviui transporto statymuose nustatytas netesybas, jeigu nerodo, kad tai vyko
dl nenugalimos jgos, transporto priemons gedimo, gresianio keleivi sveikatai ar gyvybei,
alinimo arba kitoki nuo vejo nepriklausani aplinkybi.
2. Jeigu dl transporto priemons vlavimo keleivis atsisako veimo sutarties, vejas
privalo grinti keleiviui jo sumokt veimo mokest.
6.820 straipsnis. Vejo atsakomyb u krovinio ar bagao neisaugojim
1. Vejas atsako u krovinio ar bagao neisaugojim (praradim, trkum, sualojim)
po krovinio ar bagao primimo iki j idavimo gavjui ar kitam galiotam asmeniui, jeigu
nerodo, kad krovinys ar bagaas buvo visikai ar i dalies prarastas ar sualotas dl aplinkybi,
kuri vejas negaljo ivengti ir kuri paalinimas nuo jo nepriklauso.
2. U al, padaryt dl krovinio ar bagao praradimo, trkumo ar sualojimo, vejo
atsakomybs dyd nustato veimo sutartis ar statymas.
393
3. Vejas taip pat privalo grinti siuntjui (gavjui) krovinio, bagao veimo umokest,
jeigu jis krovinio ar bagao neisaugojo ir jeigu veimo mokestis nra skaitomas krovinio ar
bagao vert.
4. Vejo vienaalikai surayti dokumentai apie krovinio ar bagao neisaugojimo ar
sualojimo prieastis gali bti ginijami teismo tvarka ir turi bti vertinami teismo kartu su kitais
byloje esaniais rodymais, patvirtinaniais vejo atsakomybs pagrindus.
6.821 straipsnis. Pretenzijos vejui
Atskir transporto ak kodeksai ar kiti statymai gali nustatyti privalom pretenzij
vejui pareikim prie kreipiantis teism.
6.822 straipsnis. Veim organizavimo sutartys
1. Jeigu kroviniai veami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini
pateikimo terminus ir tvark, vejas ir krovini siuntjas sudaro ilgalaik veim organizavimo
sutart.
2. Veim organizavimo sutartimi vejas sipareigoja sutartyje nustatytu laiku priimti, o
siuntjas pateikti veti sutartyje nustatyto dydio krovin. Veim organizavimo sutartyje
nustatoma transporto priemoni ir krovini mastas, terminai, atsiskaitym tvarka ir kitos slygos.
6.823 straipsnis. Vejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos
sualojim
Vejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim ar sveikatos sualojim nustatoma pagal
io kodekso XXII skyriaus treiojo skirsnio (6.2636.291 straipsniai) taisykles, jeigu statymas ar
veimo sutartis nenustato didesns vejo civilins atsakomybs.
XLI SKYRIUS
KROVINI EKSPEDICIJA
6.824 straipsnis. Krovini ekspedijavimo ir krovini ekspedicijos sutarties samprata
1. Krovini ekspedijavimas krovini veimo organizavimas ir su tuo susij veiksmai,
numatyti krovini ekspedijavimo sutartyje.
2. Ekspeditorius juridinis asmuo (verslininkas), sudars krovini ekspedijavimo sutart
su usakovu ir sipareigojs usakovo (usakovo kliento) lomis, jo ar savo vardu gabenti jam
priklausant krovin ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.
3. Krovini ekspedicijos sutartimi viena alis (ekspeditorius) sipareigoja u atlyginim
kitos alies usakovo (usakovo kliento) lomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas
paslaugas, susijusias su krovini veimu.
4. Krovini ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius
patvirtina gaut usakym.
5. Krovini ekspedicijos sutartyje gali bti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti
krovini veim ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir marrutu, ekspeditoriaus pareiga
savo arba kliento vardu sudaryti veimo ir kitas sutartis, utikrinti krovini isiuntim, pakrovim
ar ikrovim, taip pat kitos su krovini veimu susijusios pareigos.
6. Krovini ekspedicijos sutartyje gali bti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas
paslaugas: gauna i atitinkam staig krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus,
atlieka muitins ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiek ir bkl, ikrauna ir pakrauna
krovinius, sumoka rinkliavas, mokesius bei kitas sumas, kurias privalo mokti usakovas
(usakovo klientas), saugo, sandliuoja krovin, bei teikia kitas paslaugas.
7. io skyriaus taisykls taip pat taikomos ir tais atvejais, kai pagal sutart ekspeditoriaus
pareigas atlieka vejas.
8. Krovini ekspedicijos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota.
6.825 straipsnis. Krovini ekspedicijos sutarties forma
1. Krovini ekspedicijos sutartis sudaroma ratu arba pateikiant usakym tam tikromis
ryio priemonmis.
394
2. Krovini ekspedijavimo sutartimi gali bti laikomas ir ekspeditoriaus upildytas

krovinio veimo vataratis, pasiraytas usakovo (usakovo kliento).
3. Klientas turi iduoti ekspeditoriui galiojim, jeigu tai yra btina ekspeditoriaus
pareigoms atlikti.
6.826 straipsnis. Ekspeditoriaus atsakomyb
1. Ekspeditorius u krovini ekspedicijos sutarties nevykdym ar netinkam vykdym
atsako sutartyje nustatyta tvarka.
2. Jeigu ekspeditorius rodo, kad ekspedicijos sutartis paeista dl to, kad buvo nevykdyta
ar netinkamai vykdyta veimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomyb usakovui (usakovo
klientui) nustatoma pagal tas paias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas
vejas.
6.827 straipsnis. Ekspeditoriui pateikiami dokumentai ir informacija
1. Usakovas (usakovo klientas) privalo pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitoki
informacij apie krovinio savybes, jo veimo slygas, taip pat kit btin informacij, kad
ekspeditorius galt tinkamai vykdyti savo prievoles.
2. Ekspeditorius privalo praneti usakovui (usakovo klientui) apie gautos informacijos
trkumus, o jei gauta ne visa informacija, pareikalauti i kliento visos reikalingos informacijos.
3. Jeigu usakovas (usakovo klientas) nepateikia btinos informacijos, ekspeditorius turi
teis sustabdyti sutarties vykdym, iki tokia informacija bus pateikta.
4. Usakovas (usakovo klientas) atsako u nuostolius, kuriuos patyr ekspeditorius dl to,
kad usakovas (usakovo klientas) nevykd iame straipsnyje nustatyt pareig.
6.828 straipsnis. Treiojo asmens pasitelkimas prievolei vykdyti
1. Ekspeditorius savo prievolei vykdyti turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, jeigu
sutartis nenustato, kad sutart ekspeditorius privalo vykdyti asmenikai.
2. Sutarties vykdymo visikas ar dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidia
ekspeditoriaus nuo atsakomybs usakovui (usakovo klientui) u sutarties vykdym.
3. Ekspeditorius, visikai ar i dalies perdavs sutarties vykdym tretiesiems asmenims, j
atvilgiu gyja usakovo (usakovo kliento) teises.
6.829 straipsnis. Vienaalis sutarties nutraukimas
1. Kiekviena alis turi teis vienaalikai nutraukti neterminuot krovini ekspedicijos
sutart, spjusi apie tai kit al prie vien mnes, jeigu sutartyje nenustatytas ilgesnis spjimo
terminas.
2. Sutart vienaalikai nutraukusi alis privalo atlyginti kitai aliai dl to padarytus
nuostolius.
XLII SKYRIUS
PASAUGA
PIRMASIS SKIRSNIS
6.830 straipsnis. Pasaugos sutarties samprata
1. Pasaugos sutartimi viena alis (saugotojas) sipareigoja saugoti kitos alies (davjo)
perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim,
jeigu tai nustatyta sutartyje.
2. Pagal ali susitarim pasaugos sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin.
3. Jeigu saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena i veiklos srii yra
saugojimas (profesionalus saugotojas), tai pasaugos sutartis arba juridinio asmens steigimo
dokumentai gali numatyti saugotojo pareig priimti i davjo daikt sutartyje nustatytu terminu.
4. Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento.
5. io skirsnio taisykls taikomos specialioms pasaugos rims tiek, kiek kit io skyriaus
skirsni normos nenustato ko kita.
395
6.831 straipsnis. Pasaugos sutarties forma
1. Fizini asmen sudaryta pasaugos sutartis turi bti raytin, jeigu daikto (daikt)
vert virija vien tkstant penkis imtus eur.
2. Jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareig priimti daikt saugoti ateityje, jis turi
bti raytin visais atvejais.
3. Pasaugos sutartis pripastama raytine, jeigu daikto perdavimas saugotojui
patvirtinamas:
1) saugotojo iduotu davjui kvitu ar kitu dokumentu;
2) etonu (numeriu) arba kitokiu enklu.
4. Paprastos raytins formos nesilaikymas neatima i ali teiss remtis liudytoj
parodymais kilus ginui dl perduoto saugoti ir grinto daikto tapatybs.
6.832 straipsnis. Saugotojo pareigos ir teiss
1. Saugotojas privalo imtis vis jam prieinam priemoni utikrinti jam perduoto daikto
isaugojim.
2. Saugotojas neturi teiss be davjo leidimo naudoti saugojam daikt ar leisti juo
naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita.
3. Saugotojas neturi teiss reikalauti, kad davjas arba asmuo, kuriam turi bti daiktas
grintas, rodyt, kad yra saugomo daikto savininkai arba turi kitoki teis t daikt.
4. Saugotojas privalo grinti daikt davjo reikalavimu, nepaisant to, kad nra pasibaigs
sutartyje nustatytas saugojimo terminas.
5. Saugotojas turi teis reikalauti, kad atsiimantis daikt asmuo pateikt kvit ar kit
dokument, patvirtinant pasaugos sutarties sudarym ir asmens teis atsiimti daikt.
6.833 straipsnis. Pareigos perduoti saugoti daikt vykdymas
1. Saugotojas, sipareigojs priimti daikt saugoti, neturi teiss reikalauti, kad daiktas bt
perduotas jam saugoti. Taiau davjas, neperdavs daikto saugoti per sutartyje nustatyt termin,
turi atlyginti saugotojui nuostolius, kuriuos is patyr dl to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas,
jeigu sutartis nenustato ko kita. Davjas atleidiamas nuo ios atsakomybs, jeigu apie savo
atsisakym perduoti daikt saugoti pranea saugotojui per proting termin.
2. Jeigu ko kita nenustato sutartis, saugotojas turi teis atsisakyti priimti saugoti daikt,
jeigu jis jam nebuvo perduotas per sutartyje nustatyt termin.
6.834 straipsnis. Pasaugos terminas
1. Saugotojas privalo saugoti daikt sutartyje nustatyt pasaugos termin.
2. Jeigu sutartyje pasaugos terminas nenustatytas ir negali bti nustatytas pagal sutarties
slygas, saugotojas privalo saugoti daikt, iki j pareikalaus grinti davjas ar kitas asmuo, turintis
teis j atsiimti.
3. Jeigu nustatoma, kad pasaugos terminas baigiasi nuo pareikalavimo momento, tai
saugotojas, pasibaigus prastiniam tokiomis slygomis saugojimo terminui, turi teis pareikalauti,
kad davjas atsiimt daikt per proting termin po tokio praneimo gavimo. Jeigu davjas daikto
neatsiima, taikomos io kodekso 6.843 straipsnyje nustatytos taisykls.
6.835 straipsnis. Daikt sumaiymas
Pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti saugoti daiktai gali bti sumaiomi su kitais
tos paios ries ir kokybs daiktais, kuriuos saugoti yra perdav kiti asmenys. Tokiais atvejais
davjui grinamas sutartyje numatytas kiekis tokios pat ries ir kokybs daikt.
6.836 straipsnis. Daikto saugojimo slygos
1. Saugotojas privalo saugoti daikt laikydamasis sutartyje nustatyt saugojimo slyg.
Jeigu saugojimo slygos sutartyje nenustatytos ar nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti
daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint daikto isaugojim.
396
2. Visais atvejais saugotojas privalo utikrinti statym ar kit teiss akt nustatyt
saugojimo priemoni laikymosi reikalavimus (priegaisrins saugos, sanitarinius ir kt.).
3. Jeigu pasauga neatlygintin, saugotojas privalo rpintis saugomu daiktu taip pat kaip
savo daiktais.
6.837 straipsnis. Saugojimo slyg pakeitimas
1. Jeigu btina pakeisti daikto saugojimo slygas, saugotojas apie tai privalo nedelsdamas
praneti davjui ir gauti io nurodymus. Kai saugojimo slygas btina nedelsiant pakeisti norint
ivengti daikto uvimo ar sugedimo, tai saugotojas turi teis keisti saugojimo bd, viet ir kitas
slygas be davjo nurodym.
2. Jeigu ikilo grsm, kad daiktas us, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas,
taip pat kai atsiranda kit aplinkybi, neleidiani utikrinti daikto saugumo, o ir negalima
tiktis, kad davjas imsis neatidliotin priemoni, saugotojas turi teis parduoti daikt ar jo dal
saugojimo vietovs rinkos kaina. Jeigu nurodytos aplinkybs vyko dl prieasi, u kurias
saugotojas neatsako, jis turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, susijusias su daikto pardavimu.
6.838 straipsnis. Pavojing daikt saugojimas
1. Degs, sprogstamieji ar kiti pavojingi daiktai gali bti saugotojo bet kuriuo metu
nukenksminti arba sunaikinti. Dl to atsirad nuostoliai davjui neatlyginami, jeigu davjas,
perduodamas pavojingus daiktus saugoti, nespjo saugotojo apie t daikt pavojingas savybes.
Tokiais atvejais davjas atsako u nuostolius, dl toki daikt saugojimo padarytus saugotojui ir
tretiesiems asmenims.
2. Jeigu pavojingi daiktai buvo perduoti saugoti profesionaliam saugotojui, tai io
straipsnio 1 dalies taisykls taikomos tik tais atvejais, kai tokie daiktai buvo perduoti saugoti
neteisingai nurodius j pavadinim ir saugotojas j primimo momentu negaljo iorikai juos
apirdamas nustatyti daikt pavojing savybi.
3. Jeigu pasauga buvo atlygintin, io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais
sumoktas saugotojui atlyginimas negrinamas, o jeigu atlyginimas nebuvo sumoktas,
saugotojas turi teis j vis iiekoti i davjo.
4. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nurodytus pavojingus daiktus saugotojas prim saugoti
inodamas apie pavojingas daikto savybes, tai, kilus grsmei saugotojo ar aplinkini gyvybei ar
turtui, saugotojas turi teis tuos daiktus nukenksminti ar sunaikinti ir davjui nuostoli neatlyginti,
jeigu, saugotojui pareikalavus nedelsiant juos atsiimti, davjas io reikalavimo nevykd. Tokiais
atvejais davjas neatsako saugotojui ir tretiesiems asmenims u j nuostolius, patirtus dl toki
daikt saugojimo.
6.839 straipsnis. Daikt perdavimas saugoti treiajam asmeniui
1. Jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita, saugotojas neturi teiss be davjo sutikimo
perduoti saugoti daiktus treiajam asmeniui, iskyrus atvejus, kai dl susiklosiusi aplinkybi
btina apsaugoti davjo interesus, o gauti sutikim i davjo saugotojas neturi galimybi.
2. Saugotojas, perdavs daiktus saugoti treiajam asmeniui, privalo apie tai nedelsdamas
praneti davjui.
3. Perdavus saugoti daiktus treiajam asmeniui, saugotojo ir davjo pasaugos sutartis lieka
galioti. U treiojo asmens veiksmus davjui atsako saugotojas.
6.840 straipsnis. Atlyginimas u pasaug
1. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintin, davjas privalo sumokti saugotojui atlyginim
pasibaigus saugojimui. alys gali susitarti, kad atlyginimas bus mokamas dalimis periodikai,
pasibaigus sutartyje nustatytam periodui.
2. Jeigu susitarta atlyginim mokti periodikai, davjui nesumokjus atlyginimo daugiau
kaip u vien period, saugotojas turi teis atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad davjas
nedelsdamas atsiimt daikt.
3. Jeigu pasaugos sutartis baigiasi prie joje nustatyt termin dl aplinkybi, u kurias
saugotojas neatsako, jis turi teis atlyginimo dal, kuri atitinka saugojimo trukm, o io kodekso
6.838 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais vis atlyginim. Kai pasaugos sutartis baigiasi dl
397
aplinkybi, u kurias saugotojas atsako, jis neturi teiss reikalauti atlyginimo, o jau sumoktas
sumas privalo grinti davjui.
4. Jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davjas neatsiima daikto, jis privalo mokti
atitinkam atlyginim u tolesn daikto saugojim. i taisykl taikoma taip pat ir tais atvejais, kai
davjas privalo atsiimti daikt iki pasaugos sutarties termino pabaigos.
5. Saugotojas turi teis sulaikyti perduot jam saugoti daikt tol, kol davjas su juo
neatsiskaitys.
6. io straipsnio taisykls taikomos, jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita.
6.841 straipsnis. Saugojimo ilaid atlyginimas
1. Jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, saugotojo turtos daikto saugojimo ilaidos
skaitomos atlyginim u pasaug.
2. Kai pasaugos sutartis neatlygintin, davjas privalo atlyginti saugotojui turtas btinas
saugojimo ilaidas, jeigu statymas ar sutartis nenustato ko kita.
6.842 straipsnis. Pasaugos ypatingos ilaidos
1. Pasaugos ilaidos, kurios virija normalias tokios ries saugojimo ilaidas ir kuri
pasaugos sutarties sudarymo momentu alys negaljo numatyti (ypatingos ilaidos), saugotojui
atlyginamos, jeigu davjas leido daryti tokias ilaidas arba jas patvirtino vliau, taip pat kitais
pasaugos sutartyje numatytais atvejais.
2. Jeigu btina daryti ypating ilaid, saugotojas privalo apie tai praneti davjui ir gauti
i jo sutikim. Jeigu davjas per proting termin neduoda atsakymo saugotojui, pripastama, kad
jis dav sutikim ypatingoms ilaidoms.
3. Jeigu saugotojas padar ypating ilaid be davjo sutikimo, kai tok sutikim gauti
buvo manoma, ir davjas i ilaid nepatvirtino, tai saugotojas turi teis reikalauti atlyginti
ypatingas ilaidas tik atsivelgiant alos, kuri galjo bti padaryta saugomam daiktui, jeigu
nebt buv padaryta ypating ilaid, dyd.
4. Jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, ypatingos ilaidos atlyginamos atskirai nuo
atlyginimo u pasaug.
6.843 straipsnis. Davjo pareiga atsiimti daikt
1. Pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kur
daiktas turi bti atsiimtas, davjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduot daikt.
2. Jeigu davjas neatsiima daikto, saugotojas turi teis, jeigu ko kita nenustato
pasaugos sutartis, ratu spjs davj savarankikai parduoti saugom daikt u
saugojimo vietovs rinkos kain. Jeigu saugomo daikto vert didesn kaip ei imtai eur,
saugotojas turi teis j parduoti tik aukciono bdu.
3. Pardavus daikt gauta suma, atskaiius saugotojui priklausanias sumas, perduodama

davjui.
6.844 straipsnis. Saugotojo pareiga grinti daikt
1. Saugotojas privalo grinti davjui ar kitam jo galiotam asmeniui t pat daikt, kuris
buvo perduotas saugoti, iskyrus io kodekso 6.835 straipsnyje nustatytas iimtis.
2. Daiktas turi bti grintas tokios pat bkls, kokios ir buvo atiduotas saugoti,
atsivelgiant jo normal susidvjim, amortizacij ar pasikeitim dl natrali jo savybi.
3. Kartu su grinamu daiktu saugotojas privalo perduoti davjui daikto saugojimo metu
gautus i jo vaisius ir pajamas, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis.
4. Daiktas grinamas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti, jeigu sutartis
nenustato ko kita. Daikto grinimo ilaidas apmoka davjas, jeigu pasaugos sutartis buvo
neatlygintin. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, daikto grinimo ilaidas apmoka saugotojas.
6.845 straipsnis. Saugotojo atsakomybs pagrindai
1. Saugotojas atsako u jam perduot daikt praradim, trkum ar sugedim.
398
2. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, saugotojas atsako u turto praradim, trkum ar

sugedim visais atvejais, iskyrus, kai tai vyko dl nenugalimos jgos. Kai pasaugos sutartis
neatlygintin, saugotojas atsako tik esant jo kaltei.
3. Profesionalus saugotojas atsako visais atvejais, iskyrus, kai daiktas uvo ar buvo
sugadintas dl nenugalimos jgos.
4. U daikto praradim, trkum ar sugedim po to, kai atsirado davjo pareiga atsiimti
daikt, saugotojas atsako tik esant jo tyiai ar dideliam neatsargumui.
5. Jeigu saugotojo pdinis ar atstovas pagal statym saugom daikt parduoda
neinodamas ir neturdamas inoti, kad jis nepriklauso saugotojui, tai pdinis ar atstovas pagal
statym privalo grinti tik tai, k jis gavo pardavs daikt, arba perleisti reikalavimo teis
davjui, jeigu siningas pirkjas dar nra u daikt sumokjs.
6.846 straipsnis. Saugotojo atsakomybs dydis
1. Saugotojas privalo atlyginti davjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu,
trkumu ar sugedimu.
2. Jeigu pasaugos sutartis buvo neatlygintin, saugotojas atsako:
1) u daikto praradim ar trkum daikto ar jo trkstamos dalies verte;
2) u daikto sugedim daikto verts sumajimo suma.
3. Jeigu dl daikto sugadinimo, u kur saugotojas atsako, daikto vert sumajo taip, kad
jo nebegalima naudoti pagal ankstesn paskirt, tai davjas turi teis atsisakyti atsiimti daikt ir
reikalauti, kad saugotojas atlygint daikto vert ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.847 straipsnis. Saugotojui padaryt nuostoli atlyginimas
Davjas privalo atlyginti dl saugomo daikto savybi padarytus saugotojui nuostolius,
jeigu saugotojas, priimdamas daikt saugoti, apie tas savybes neinojo ir negaljo inoti, o davjas
apie jas inojo arba turjo inoti.
6.848 straipsnis. Pasaugos sutarties pabaiga davjo reikalavimu
Davjas turi teis bet kuriuo metu pareikalauti grinti daikt, o saugotojas privalo j
grinti, nors pasaugos sutarties terminas ir nebt pasibaigs.
6.849 straipsnis. Btina pasauga
1. Btina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dl nenumatyt ir neivengiam ekstremali
aplinkybi (avarija, stichin nelaim ir kt.) asmuo yra priverstas patikti savo turt saugoti kitam
asmeniui.
2. Btinos pasaugos atveju saugotojas gali atsisakyti priimti daikt saugoti tik esant
svarbioms prieastims.
3. Btinos pasaugos atveju saugotojas atsako taip pat kaip ir saugotojas pagal neatlygintin
pasaugos sutart.
4. Preziumuojama, kad ligonio daikt atidavimas sveikatos prieiros ar globos (rpybos)
institucijai yra btina pasauga.
6.850 straipsnis. Pasauga pagal statym
io skirsnio taisykls taip pat taikomos pasaugos prievolms, kurios atsiranda pagal
statym, jeigu statymas nenustato ko kita.
ANTRASIS SKIRSNIS
SANDLIAVIMAS
6.851 straipsnis. Preki sandliavimo sutarties samprata
1. Pagal preki sandliavimo sutart preki sandlis (saugotojas) sipareigoja u atlyginim
saugoti preki savininko (davjo) jam perduotas prekes ir isaugotas grinti nurodytam asmeniui.
2. iame skirsnyje preki sandliu laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio
pagrindin veiklos ris yra saugoti prekes ir teikti kitas su preki saugojimu susijusias paslaugas.
3. Preki sandliavimo sutartis forminama sandliavimo dokumentu.
399
6.852 straipsnis. Bendrojo naudojimo sandlis

1. Sandlis pripastamas bendrojo naudojimo sandliu, jeigu jis pagal statym ar savo
veiklos dokumentus privalo priimti prekes saugoti i bet kurio preki savininko.
2. Preki sandliavimo bendrojo naudojimo sandlyje sutartis pripastama vieja
sutartimi.
6.853 straipsnis. Preki tikrinimas
1. Jeigu ko kita nenumato sandliavimo sutartis, preki sandlis privalo savo sskaita
patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nustatyti preki kiek (skaii, tr, svor ir kt.) bei j
iorin bkl.
2. Preki sandlis privalo saugojimo metu sudaryti galimyb preki savininkui apirti
saugomas prekes, imti preki mginius bei imtis kit priemoni, btin preki saugumui utikrinti.
6.854 straipsnis. Preki saugojimo slyg pakeitimas
1. Jeigu preki saugumui utikrinti btina pakeisti j saugojimo slygas, preki sandlis
turi teis savarankikai imtis reikiam priemoni. Jeigu dl to tenka i esms pakeisti saugojimo
slygas, nustatytas sandliavimo sutartyje, preki sandlis privalo apie tai praneti preki
savininkui.
2. Jeigu saugojimo metu nustatomi saugom preki pasikeitimai, nenumatyti preki
sandliavimo sutartyje, preki sandlis privalo nedelsdamas surayti akt ir t pai dien apie tai
praneti preki savininkui.
6.855 straipsnis. Grinam preki tikrinimas
1. Preki gavjas ir preki sandlis turi teis reikalauti apirti grinamas prekes ir
patikrinti j kiek. Tikrinimo ilaidas apmoka alis, pareikalavusi apirti ar patikrinti prekes.
2. Jeigu grinamos preks nebuvo apirtos ir patikrintos dalyvaujant abiej ali
atstovams, raytinis pareikimas apie preki stok ar sugadinim turi bti pateiktas atsiimant
prekes arba per tris dienas nuo j atsimimo, jeigu trkumas ar sugadinimas negaljo bti pastebti
normaliai apirint prekes. Tokiu atveju preki stokos ar sugadinimo rodinjimo pareiga tenka
preki gavjui.
3. Jeigu nra pareikimo, numatyto io straipsnio 2 dalyje, pripastama, kad preki
sandlis grino prekes pagal sandliavimo sutarties slygas, kol nerodoma prieingai.
6.856 straipsnis. Sandliavimo dokumentai
1. Preki sandlis, prims saugoti prekes, iduoda vien i i sandliavimo sutart
patvirtinani dokument:
1) dvigub sandliavimo liudijim;
2) paprast sandliavimo liudijim;
3) sandlio kvit.
2. Dvigubas sandliavimo liudijimas susideda i dviej dali sandliavimo ir keitimo
liudijimo (io kodekso 6.857 straipsnis), kurie gali bti atskirti vienas nuo kito.
3. Dvigubas sandliavimo liudijimas, kiekviena jo dalis ir paprastas sandliavimo
liudijimas yra vertybiniai popieriai.
4. Preks, priimtos saugoti pagal dvigub sandliavimo liudijim, jeigu jo dalys atskirtos,
arba paprast sandliavimo liudijim, saugojimo laikotarpiu gali bti keistos keiiant atitinkam
liudijim.
6.857 straipsnis. Dvigubas sandliavimo liudijimas ir jo turinys
1. Kiekvienoje dvigubo sandliavimo liudijimo dalyje turi bti nurodoma:
1) preki sandlio pavadinimas ir vieta;
2) sandliavimo liudijimo numeris;
3) preki savininko (davjo), i kurio priimtos preks, pavadinimas ir buvein;
4) preki pavadinimas ir kiekis (vienetai, svoris, tris ir kt.), o jeigu jos keistos, keitimo
suma;
5) preki saugojimo terminas arba nurodymas, kad jos saugomos iki pareikalavimo;
400
6) atlyginimo u pasaug dydis arba tarifai, pagal kuriuos atlyginimas apskaiiuojamas, ir

apmokjimo tvarka;
7) sandliavimo liudijimo idavimo data.
2. Dokumentas, kuriame nra bent vieno i io straipsnio 1 dalyje nurodyt rekvizit,
nepripastamas dvigubu sandliavimo liudijimu.
3. Dvigubas sandliavimo liudijimas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas,
suteikiantis teis disponuoti prekmis.
6.858 straipsnis. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojo teiss
1. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojas turi teis disponuoti sandlyje saugomomis
prekmis.
2. Sandliavimo liudijimo, atskirto nuo keitimo liudijimo, turtojas turi teis disponuoti
prekmis, taiau neturi teiss atsiimti j i preki sandlio tol, kol nebus grintas kreditas, kurio
grinimas utikrintas keitimo liudijimu.
3. keitimo liudijimo turtojas turi keitimo teis prekes tokios verts, kokia atitinka pagal
keitimo liudijim iduoto kredito ir palkan u j dyd. keiiant prekes, apie tai paymima
sandliavimo liudijime.
6.859 straipsnis. Sandliavimo ir keitimo liudijimo perdavimas
Sandliavimo ir keitimo liudijimas gali bti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai
pagal perdavimo raus (indosuojami).
6.860 straipsnis. Preki idavimas pagal dvigub sandliavimo liudijim
1. Preki sandlis iduoda prekes dvigubo sandliavimo liudijimo turtojui tik gavs abi
io liudijimo dalis.
2. Sandliavimo liudijimo turtojui, kuris neturi keitimo liudijimo, taiau pagal j
sumokjo vis skol, preks iduodamos tik perdavus preki sandliui sandliavimo liudijim ir
dokument, patvirtinant skolos sumokjim.
3. Jeigu preki sandlis iduoda prekes paeisdamas io straipsnio nustatytas taisykles, jis
privalo keitimo liudijimo turtojui sumokti vis keitimu utikrint sum.
4. Sandliavimo ir keitimo liudijimo turtojas turi teis reikalauti iduoti prekes dalimis.
Tokiais atvejais vietoj grint liudijim jam iduodami nauji liudijimai likusiai sandlyje preki
daliai.
6.861 straipsnis. Paprastas sandliavimo liudijimas
1. Paprastas sandliavimo liudijimas yra pareiktinis dokumentas, suteikiantis teis
atsiimti prekes j pateikusiam asmeniui.
2. Paprastame sandliavimo liudijime turi bti nurodyti rekvizitai, numatyti io kodekso
6.857 straipsnio 1 dalies 1, 2, 47 punktuose, bei nuoroda, kad is liudijimas yra pareiktinis
dokumentas.
6.862 straipsnis. Preki saugojimas su teise jomis disponuoti
Jeigu statymas ar sutartis nustato preki sandlio teis disponuoti saugomomis prekmis,
tai ali santykiams taip pat taikomos paskolos sutart reglamentuojanios taisykls (io kodekso
XLIII skyrius), taiau preki grinimo vieta ir laikas nustatomas pagal io skyriaus taisykles.
TREIASIS SKIRSNIS
SPECIALIOS PASAUGOS RYS
6.863 straipsnis. Daikt, esani gino objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija)
1. Laikinoji pasauga yra pasaugos sutartis, kuria du ar daugiau asmen, tarp kuri yra kils
ginas dl teiss daikt, perduoda t daikt j pasirinktam treiajam asmeniui (saugotojui). is
asmuo sipareigoja po gino isprendimo grinti daikt tam asmeniui, kuriam bus pripastama
teis t daikt.
2. Laikinosios pasaugos dalyku gali bti nekilnojamasis arba kilnojamasis daiktas.
401
3. Saugotoj gino alys pasirenka tarpusavio susitarimu. Jos gali susitarti, kad saugotojas
bus viena i gino ali. alims nesusitarus, saugotoj skiria gin nagrinjantis teismas. Asmuo
gali bti skiriamas saugotoju tik jam sutikus.
4. Saugotojas turi teis atlikti visus su daikto saugojimu susijusius btinus veiksmus,
kuriuos turi teis atlikti paprastas turto administratorius, iskyrus ali susitarimo ar teismo
nutarties nustatytas iimtis.
5. Saugotojas turi teis atlyginim, jeigu sutartis ar teismo nutartis nenustato ko kita.
6. Daikt saugotojas grina teismo sprendime ar nutartyje nurodytam asmeniui. Jeigu
alys sudaro taikos sutart, daiktas grinamas taikos sutartyje nurodytam asmeniui.
7. Pasibaigus daikto saugojimui, saugotojas privalo parengti turto saugojimo ataskait ir j
perduoti alims arba teismui.
8. Jeigu aretuoto daikto saugotoju asmen skiria teismas, teismo antstolis, mokesi
administratorius ar kitas pareignas, tai tokiai pasaugai, be io straipsnio taisykli, taip pat yra
taikomos Civilinio proceso kodekso normos.
6.864 straipsnis. Daikt saugojimas lombarde

1. Fiziniam asmeniui priklausani daikt saugojimo lombarde sutartis yra vieoji sutartis.
2. Daikt saugojimo lombarde sutartis patvirtinama davjui iduotu vardiniu kvitu.
3. Lombardui perduodami daiktai kainojami ali susitarimu.
4. Lombardas privalo jam perduot daikt apdrausti savo lomis davjo naudai tokia
suma, kuria ali susitarimu yra kainotas daiktas.
5. Jeigu lombardui perduotas daiktas neatsiimamas per sutartyje nurodyt termin,
lombardas privalo daikt saugoti dar vien mnes pasaugos davjo lomis. iam terminui
pasibaigus, lombardas turi teis daikt parduoti io kodekso 6.843 straipsnio 2 dalies nustatyta
tvarka.
6. I gautos pardavus daikt sumos atlyginamos su saugotu daiktu susij lombardo ilaidos
ir kitos jam priklausanios sumos, o likusi sum lombardas grina davjui.
6.865 straipsnis. Daikt saugojimas viebuiuose
1. Viebutis be specialaus susitarimo su viebutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip
saugotojas u io asmens daikt praradim, trkum ar sugadinim. Viebutis turi teis sulaikyti
apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol is asmuo vykdys savo prievoles viebuiui, susijusias
su atlyginimu u viebuio suteiktas paslaugas.
2. Pagal io straipsnio 1 dal viebutis atsako u daikt praradim, trkum ar sugadinim,
kurie:
1) asmens gyvenimo viebutyje metu buvo viebuio numeryje ar kitoje viebuio vietoje;
2) buvo viebutyje apsigyvenusio asmens patikti viebuio darbuotojams saugoti paiame
viebutyje ar u jo rib;
3) buvo viebuio saugojami proting termin iki asmens apsigyvenimo viebutyje ir po
to, kai asmuo i viebuio ivyko.
3. Kai turtas nra perduotas viebuiui saugoti, iskyrus atvejus, kai viebutis atsisak
priimti saugoti turt, kur jam privaloma priimti saugoti, civilin atsakomyb u viebutyje
apsigyvenusio asmens daikt praradim, trkum ar sugadinim riboja viebutyje apsigyvenusio
asmens vienos nakvyns viebutyje kaina, padauginta i imto. Civilin atsakomyb u viebutyje
apsigyvenusio asmens vieno daikto praradim, trkum ar sugadinim riboja viebutyje
apsigyvenusio asmens vienos nakvyns viebutyje kaina, padauginta i penkiasdeimties.
4. Viebutis atsako ir jo civilin atsakomyb neribojama pagal io straipsnio 3 dal, kai
turtas buvo sugadintas, sunaikintas ar prarastas dl paties viebuio ar dl asmens, u kurio
veiksmus jis yra atsakingas, kalts.
5. Viebutis privalo priimti saugoti jame apsigyvenusi asmen pinigus, brangenybes ir
kitas vertybes, iskyrus daiktus, kurie kelia pavoj aplinkiniams arba dl savo labai dideli
gabarit ar didiuls verts gali sudaryti dideli nepatogum viebuiui ir jo gyventojams.
6. Viebutis, priimdamas saugoti pinigus ar kitas vertybes, turi teis reikalauti, kad jie bt
tinkamai supakuoti ir paymti.
402
7. Gyvenantis viebutyje asmuo privalo nedelsdamas praneti viebuio administracijai

apie savo daikt dingim, trkum, sugadinim ar uvim. Prieingu atveju viebutis atleidiamas
nuo atsakomybs u daikt neisaugojim.
8. Viebutis neatsako, jeigu daiktai buvo neisaugoti dl daikt savininko, j lydini ar
pasikviest viebut asmen kalts, nenugalimos jgos arba dl paties daikto savybi. Viebutis
taip pat neatsako u viebutyje gyvenani asmen transporto priemoni, palikt ne viebuio
saugomoje teritorijoje, juose esani daikt bei gyvn neisaugojim.
9. ali susitarimas arba vienaalis viebuio pareikimas, kad viebutis neatsako u
gyventoj daikt saugum arba kuriuo nustatoma viebuio ribota atsakomyb, negalioja.
Viebuio ribota atsakomyb nustatyta io straipsnio 3 dalyje.
10. io straipsnio taisykls taip pat taikomos daikt saugojimui moteliuose, poilsio
namuose, pensionuose, sanatorijose ir kitose panaiose staigose.
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)
6.866 straipsnis. Daikt saugojimas banke

1. Bankas turi teis priimti saugoti vertybinius popierius, brangiuosius metalus ir
brangakmenius, kitas vertybes bei dokumentus.
2. Daikt saugojimo banke sutart patvirtina banko iduotas vardinis saugojimo
dokumentas.
6.867 straipsnis. Vertybi saugojimas individualiame banko seife
1. Pasaugos sutartimi gali bti numatytas kliento vertybi saugojimas klientui suteiktame
individualiame banko seife (seifo skyriuje, izoliuotoje banko patalpoje).
2. Pasaugos sutartis dl vertybi saugojimo individualiame banko seife suteikia teis
klientui paiam padti seif vertybes ir jas i seifo paimti. Klientui bankas iduoda seifo rakt ir
klient identifikuojani kortel arba kitok dokument, patvirtinant kliento teis eiti banko
saugykl, kurioje yra jo individualus seifas, ir seif atrakinti.
3. Pasaugos sutartis taip pat gali numatyti kliento teis dirbti banke su individualiame seife
saugomomis vertybmis.
4. Bankas priima i kliento vertybes, kurios turi bti saugomos seife, taip pat kontroliuoja,
kaip jos padedamos seif ir iimamos i seifo, bei iimtas i seifo perduoda klientui. Jeigu sutartis
nustato, kad klientas individualiu seifu naudojasi asmenikai, bankas turi klientui utikrinti
galimyb padti seif ir iimti i jo vertybes niekieno, taip pat ir banko darbuotoj,
nekontroliuojamam. Bankas taip pat privalo utikrinti, kad klientas netrukdomas patekt banko
saugykl, kurioje yra kliento individualus seifas.
5. Jeigu pasaugos sutartis nenustato ko kita, bankas atleidiamas nuo atsakomybs u
vertybi, padt individual seif, neisaugojim, jeigu rodo, kad pagal saugojimo slygas
niekas be kliento inios seifo vid negaljo patekti arba vertybs dingo dl nenugalimos jgos.
6. Jeigu pagal sutart individualus seifas perduodamas naudotis kitam asmeniui ir banko
atsakomyb u seife esani vertybi isaugojim nenustatoma, tai tokiai sutariai taikomos
nuomos sutart reglamentuojanios taisykls.
6.868 straipsnis. Daikt saugojimas transporto moni saugojimo kamerose
1. Bendrojo naudojimo transporto moni saugojimo kameros turi priimti saugoti keleivi
ir kit asmen daiktus, nepaisant to, ar keleiviai turi vaiavimo bilietus. Pasaugos sutartis
transporto moni saugojimo kamerose yra vieoji sutartis.
2. Pasaugos sutartis saugojimo kameroje (iskyrus automatines kameras) patvirtinama
davjui iduotu kvitu arba etonu. Pametus kvit ar eton daiktas iduodamas davjui rodius,
kad daiktas priklauso jam.
3. Daikt saugojimo terminas saugojimo kameroje nustatomas ali susitarimu. Transporto
mons turi teis nustatyti maksimalius saugojimo terminus, kurie gali bti pratsti ali
susitarimu. Daiktai, neatsiimti per nustatyt saugojimo termin, saugomi dar vien mnes, o po to
parduodami io kodekso 6.843 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
403
4. Jei perduoti saugoti daiktai prarandami, j trksta ar jie sugadinti, transporto mon
privalo per dvideimt keturias valandas nuo reikalavimo pareikimo atlyginti vert, nurodyt
perduodant daiktus saugoti.
6.869 straipsnis. Daikt saugojimas drabuinse
1. Preziumuojama, kad drabuinse daiktai saugomi neatlygintinai, iskyrus atvejus, kai
jie perduoti saugoti aikiai sutarus, kad bus saugoma u atlyginim.
2. Nepaisant to, ar pasaugos sutartis atlygintin ar ne, saugotojas privalo imtis vis nuo jo
priklausani priemoni utikrinti drabuinei perduot daikt isaugojim.
3. io straipsnio taisykls taip pat taikomos tais atvejais, kai fiziniai asmenys palieka
virutinius drabuius, galvos apdangalus ir kitus panaius daiktus monse, staigose,
organizacijose ar transporto priemonse tam skirtose vietose be specialaus j perdavimo saugoti.
XLIII SKYRIUS
PASKOLA
PIRMASIS SKIRSNIS
6.870 straipsnis. Paskolos sutarties samprata
1. Paskolos sutartimi viena alis (paskolos davjas) perduoda kitos alies (paskolos
gavjo) nuosavybn pinigus arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o
paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum (paskolos sum) arba
tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato
ko kita.
2. Paskolos sutartis pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento.
3. Paskolos gavjas tampa jam perduot daikt (pinig) savininku. Nuo daikt perdavimo
momento paskolos gavjui tenka daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika.
6.871 straipsnis. Paskolos sutarties forma
1. Fizini asmen paskolos sutartis turi bti raytin, jeigu paskolos suma virija
eis imtus eur.
2. Jeigu paskolos davjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bti raytin visais
atvejais, neatsivelgiant paskolos sutarties sum.
3. Raytins formos reikalavimus atitinka paskolos gavjo pasiraytas paskolos ratelis
arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavim paskolos
gavjui.
4. Jeigu paskolos suma virija tris tkstanius eur ir is sandoris yra vykdomas
grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bti notarins formos.

1. Palkan u naudojimsi paskolos suma dyd ir mokjimo tvark nustato alys
susitarimu. Jeigu alys nra susitarusios dl palkan dydio, palkanos nustatomos pagal
paskolos davjo gyvenamosios ar verslo vietos komercini bank vidutin palkan norm,
galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu.
2. Jeigu alys nra susitarusios kitaip, palkanos mokamos kas mnes, iki paskolos suma
bus grinta.
3. Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintin, jeigu paskolos sutarties dalykas
yra ries poymiais apibdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos
dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintin.
404
6.873 straipsnis. Paskolos gavjo pareiga grinti paskolos sum

1. Paskolos gavjas privalo grinti gaut paskol paskolos davjui sutartyje nustatytu
laiku ir tvarka.
2. Jeigu paskolos sumos grinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bti
grinta pagal pareikalavim, tai paskolos sum paskolos gavjas privalo grinti per trisdeimt
dien nuo tos dienos, kai paskolos davjas pareik reikalavim vykdyti sutart, jeigu sutartis
nenustato ko kita.
3. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, neatlygintins paskolos sum paskolos gavjas
turi teis grinti prie termin.
4. Atlygintins paskolos sum paskolos gavjas gali grinti prie termin tik paskolos
davjui sutikus.
5. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripastama grinta nuo jos
perdavimo paskolos davjui arba jos skaitymo paskolos davjo sskait banke momento.
6. Kai paskolos dalykas yra pinig suma, paskolos gavjas privalo grinti tik nominali
sum, neatsivelgiant piniginio vieneto verts pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.874 straipsnis. Paskolos gavjo sutarties paeidimo pasekms
1. Jeigu paskolos gavjas laiku negrina paskolos sumos, jis privalo mokti paskolos
davjui io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma
turjo bti grinta, iki jos grinimo dienos, neatsivelgiant palkan, nustatyt io kodekso
6.37 straipsnyje, mokjim, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
2. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grinim dalimis ir eilin paskolos
sumos dalis laiku negrinama, paskolos davjas turi teis reikalauti grinti prie termin vis
likusi paskolos sum kartu su priklausaniomis mokti palkanomis.
6.875 straipsnis. Paskolos sutarties ginijimas
1. Paskolos gavjas turi teis ginyti paskolos sutart, jeigu jis pinig ar daikt faktikai
negavo arba gavo maiau, negu nurodyta sutartyje. ias aplinkybes privalo rodyti paskolos
gavjas.
2. Jeigu paskolos sutartis turjo bti raytin (io kodekso 6.871 straipsnis), pagal io
straipsnio 1 dal ginyti paskolos sutart remiantis liudytoj parodymais neleidiama, iskyrus
atvejus, numatytus io kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta
apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dl paskolos gavjo atstovo piktavaliko susitarimo su
paskolos davju, arba dl susiklosiusi sunki aplinkybi.
3. Jeigu rodoma, kad pinigai ar daiktai i tikrj nebuvo paskolos gavjui perduoti,
paskolos sutartis pripastama nesudaryta. Kai paskolos gavjas gavo maiau pinig ar daikt,
negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripastama sudaryta dl faktikai gautos pinig sumos
ar daikt.
6.876 straipsnis. Paskolos gavjo prievoli vykdymo utikrinimo praradimo teisins
pasekms
Jeigu paskolos gavjas nevykdo paskolos sutartyje numatytos prievols pateikti savo
prievoli vykdymo utikrinim arba pateiktas utikrinimas prarandamas ar jo slygos pablogja
dl aplinkybi, u kurias paskolos davjas neatsako, paskolos davjas turi teis reikalauti, kad
paskolos gavjas grint paskolos sum prie termin ir sumokt palkanas, jeigu paskolos
6.877 straipsnis. Tikslin paskola
1. Jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje slyg, kad paskolos gavjas naudos
paskolos sum tam tikram tikslui (tikslin paskola), tai paskolos gavjas privalo utikrinti paskolos
davjo galimyb kontroliuoti, kaip paskolos gavjas naudoja paskolos sum.
2. Jeigu paskolos gavjas naudoja paskolos sum ne pagal paskolos sutartyje nustatyt
tikslin paskirt arba paeidia io straipsnio 1 dalyje nustatyt slyg, paskolos davjas turi teis
reikalauti, kad paskolos gavjas grint paskolos sum prie termin ir sumokt palkanas, jeigu
405
6.878 straipsnis. Vekselis

Jeigu paskolos gavjas iduoda veksel, pagal kur sipareigoja sujus vekselyje nurodytam
terminui sumokti gaut paskolos sum, tai io skyriaus normos ali santykiams taikomos tiek,
kiek jos neprietarauja vekselius reglamentuojaniam statymui.
6.879 straipsnis. Obligacija
1. statym numatytais atvejais paskolos sutartis gali bti sudaryta ileidiant ir
parduodant obligacijas.
2. Obligacija pripastamas vertybinis popierius, patvirtinantis jos turtojo teis gauti i
obligacij ileidusio asmens per obligacijoje nurodyt termin obligacijos nominali verts dydio
sum ar kitok turtin ekvivalent. Obligacija taip pat suteikia jos turtojui teis gauti joje
nurodytas palkanas nuo nominalins obligacijos verts arba kitas turtines teises.
3. io skyriaus normos obligacij ileidusio asmens ir jos turtojo santykiams taikomos tik
tuo atveju, jeigu statymai nenustato ko kita.
6.880 straipsnis. Skolos pakeitimas (novacija) paskolos prievole
ali susitarimu skola, kilusi i pirkimopardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali bti
pakeista paskolos prievole pagal io kodekso 6.1416.144 straipsni nustatytas taisykles.
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITAVIMAS
6.881 straipsnis. Kreditavimo sutarties samprata
1. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti
kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las (kredit), o
kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas.
2. Kreditavimo santykiams io skyriaus pirmojo skirsnio normos taikomos tiek, kiek tai
neprietarauja kreditavimo sutarties esmei ir io skirsnio nustatytoms taisyklms.
6.882 straipsnis. Kreditavimo sutarties forma
Kreditavimo sutartis privalo bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas kreditavimo
sutart daro negaliojani.
6.883 straipsnis. Atsisakymas suteikti ar priimti kredit
1. Kreditorius turi teis visikai ar i dalies atsisakyti suteikti kredito gavjui sutartyje
numatyt kredit, jeigu paaikjo aplinkybs, akivaizdiai patvirtinanios, kad suteiktas kreditas
nebus laiku grintas.
2. Kredito gavjas turi teis atsisakyti visikai ar i dalies priimti kredit, pranedamas
apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteikimo termino, jeigu sutartyje nenustatyta ko
kita.
3. Jeigu kredito gavjas paeidia sutartyje nustatyt kredito tikslinio naudojimo pareig
(io kodekso 6.877 straipsnis), kreditorius turi teis atsisakyti toliau kredituoti paskolos gavj ir
pareikalauti prie termin grinti suteikt kredit.
6.884 straipsnis. Kreditavimas prekmis
1. alys gali sudaryti kreditavimo prekmis sutart, kurioje nustatoma vienos alies pareiga
perduoti kitai aliai pagal ries poymius apibdintus daiktus. Tokiai sutariai taikomos io
skirsnio normos, jeigu ali sutartyje nenustatyta ko kita.
2. Perduodam preki kiekis, asortimentas, komplektikumas, kokyb, tara ir pakuot
nustatomi pagal io kodekso 6.3276.333 straipsni taisykles, jeigu ko kita nenustato ali
susitarimas ir tai neprietarauja sutarties esmei.
6.885 straipsnis. Komercinis kreditavimas
1. alys sutartyje, kurios vykdymas susijs su pinig ar pagal ries poymius apibdint
daikt perdavimu kitos alies nuosavybn, gali numatyti kredito suteikim. Kreditas gali bti
406
suteikiamas avans, iankstin apmokjim, preki, darb ar paslaug apmokjim atidedant ar

idstant (komercinis kreditavimas).
2. Komercinio kreditavimo santykiams taikomos io skirsnio normos, jeigu ko kita
nenustato ali susitarimas ir tai neprietarauja sutarties esmei.
TREIASIS SKIRSNIS
VARTOJIMO KREDITAS
6.886 straipsnis. Vartojimo kredito sutarties samprata
1. Vartojimo kredito sutartimi kredito davjas suteikia arba sipareigoja suteikti kredito
gavjui vartojimo kredit atidto mokjimo, paskolos forma arba kitu panaiu finansiniu bdu,
iskyrus sutartis dl nuolatinio tos paios ries paslaug teikimo ar tos paios ries preki
tiekimo, kai kredito gavjas u teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis j teikimo ar
tiekimo metu.
2. Kredito davjas, teikdamas vartojimo kredito paslaug, privalo utikrinti tinkam
atsakingo skolinimo principo gyvendinim.
3. Su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja is kodeksas ir kiti statymai.
4. Pagal straipsn kredito davjas yra asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir atvejais
dl savo komercins veiklos teikia arba sipareigoja teikti vartojimo kreditus.
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)
6.887 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. balandio 1 d.

Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)

Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)
XLIV SKYRIUS
BANKO INDLIS
6.892 straipsnis. Banko indlio sutarties samprata
1. Banko indlio sutartimi (depozitu) viena alis (bankas ar kita kredito staiga)
sipareigoja priimti i kitos alies (indlininko) arba, gavusi kitai aliai pervest pinig sum
(indl), sipareigoja grinti indl ir sumokti u j palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir
tvarka.
2. Banko indlio sutartis, kai indlininkas yra fizinis asmuo, pripastama viea sutartimi.
3. Banko ar kitos kredito staigos ir indlininko, turinio sskait, kuri dtas indlis,
santykiams taikomos ios knygos XLVI skyriaus normos, reglamentuojanios banko sskaitos
sutart, jeigu io skyriaus taisykls nenustato ko kita ir tai neprietarauja banko indlio sutarties
esmei.
6.893 straipsnis. Teis priimti indlius
407
1. Teis priimti indlius turi tik bankai ir kitos kredito staigos, turinios tokiai veiklai
statymo nustatyta tvarka iduot leidim (licencij).
2. Jeigu indl prim asmuo, neturintis tam teiss, arba indlis buvo priimtas paeidiant
nustatytas bank veiklos taisykles, indlininkas turi teis reikalauti nedelsiant jam grinti visas
moktas sumas, statymo nustatytas palkanas ir nuostolius, kiek j nepadengia palkanos.
3. Jeigu statymas nenustato ko kita, io straipsnio 2 dalyje nustatytos teisins pasekms
taip pat taikomos, kai:
1) pinigins los surenkamos parduodant akcijas ir kitus vertybinius popierius, kuri
ileidimas pripaintas neteistu;
2) pinigins los surenkamos iduodant vekselius ar kitokius vertybinius popierius, o j
turtojams nesuteikiama teis gauti pinigines las pagal pirm pareikalavim.
6.894 straipsnis. Banko indlio sutarties forma
1. Banko indlio sutartis turi bti raytin.
2. Raytine sutarties forma pripastama indlininko knygel, depozito sertifikatas arba
kitoks banko ar kitos kredito staigos iduotas dokumentas, atitinkantis nustatytas bank ar kit
kredito staig veiklos taisykles.
3. Jeigu raytins formos nesilaikoma, banko indlio sutartis negalioja.
6.895 straipsnis. Indli rys
1. Banko indlio sutartis gali bti sudaryta nustatant banko ar kitos kredito staigos pareig
imokti indl pagal pirm pareikalavim (indlis iki pareikalavimo) arba nustatant banko ar kitos
kredito staigos pareig imokti indl prajus tam tikram terminui (terminuotas indlis).
2. Bank ar kit kredit staig veikl reglamentuojantys teiss aktai bei alys susitarimu
gali nustatyti ir kitokias indli ris.
3. Nepaisant indlio ries, bankas ar kita kredito staiga privalo imokti vis ar dal
indlio pagal pirm indlininko pareikalavim. Sutarties slyga, numatanti indlininko atsisakym
teiss gauti indl pagal pirm pareikalavim, negalioja.
4. Kai indlis imokamas indlininkui prie sueinant sutartyje nustatytam terminui ar prie
susidarant kitoms joje numatytoms aplinkybms (iskyrus indlius iki pareikalavimo), palkanos
imokamos tokio dydio, kuris atitinka indliams iki pareikalavimo nustatytas palkanas, jeigu
5. Jeigu indlininkas nereikalauja imokti terminuoto indlio pasibaigus jo terminui ar
susidaro kitos sutartyje numatytos aplinkybs, tai sutartis pripastama pratsta indlio iki
pareikalavimo slygomis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
1. Bankas ar kita kredito staiga moka indlininkui sutartyje nustatyto dydio palkanas.
2. Palkan dydis gali bti diferencijuojamas pagal indlio r. Draudiama nustatyti
palkan dyd pagal indlininko asmenines, tarnybines ar kitas savybes, nesusijusias su indlio
suma, rimi ar terminu.
3. Jeigu palkan dydis sutartyje neaptartas, bankas ar kita kredito staiga moka vidutin
palkan norm, galiojusi sutarties sudarymo dien sutarties sudarymo vietoje.
4. Jeigu sutartis nenustato ko kita, bankas ar kita kredito staiga turi teis vienaalikai
keisti palkan, mokam u indlius iki pareikalavimo, dyd. Jeigu bankas ar kita kredito staiga
sumaina palkan dyd, tai nauja palkan norma pradedama taikyti indliams, kurie yra mokti
iki praneimo indlininkams apie palkan dydio sumainim, tik prajus mnesiui nuo io
praneimo, jeigu ko kita nenustato sutartis.
5. Palkan, mokam u terminuotus ar kitokius indlius, dydio bankas ar kita kredito
staiga vienaalikai mainti neturi teiss, jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.897 straipsnis. Palkan apskaiiavimas ir mokjimas
1. Palkanos u indlius pradedamos skaiiuoti nuo kitos dienos po indlio primimo
dienos iki dienos, einanios prie dien, kai indlis buvo imoktas ar nuraytas i sskaitos kitais
pagrindais.
408
2. Jeigu sutartis nenustato ko kita, palkanos imokamos indlininkui pagal jo reikalavim,

pasibaigus ketviriui, atskirai nuo indlio sumos. Neimokt palkan suma indlis padidinamas,
o palkanos skaiiuojamos nuo padidjusios sumos.
3. Imokant indl kartu imokamos iki to momento priskaiiuotos palkanos.
6.898 straipsnis. Indli grinimo utikrinimas
1. Bankas ir kita kredito staiga utikrina indli grinim statym nustatyta tvarka
privalomai juos drausdami, o statym nustatytais atvejais ir kitais bdais.
2. Sudarant banko indlio sutart, bankas ar kita kredito staiga privalo suteikti indlininkui
informacij apie indlio grinimo utikrinim.
3. Jeigu bankas ar kita kredito staiga nevykdo savo pareigos utikrinti indlio grinim,
taip pat praradus utikrinim arba jam pablogjus, indlininkas turi teis reikalauti, kad bankas ar
kita kredito staiga nedelsdami grint indl, sumokt palkanas ir atlygint nuostolius.
6.899 straipsnis. Treij asmen teis mokti pinigus indlininko sskait
Tretieji asmenys turi teis mokti pinigus indlininko sskait, jeigu sutartis nenustato
ko kita. Tokiu atveju bankas ar kita kredito staiga privalo visas sumas, gautas indlininko vardu,
pervesti indlininko sskait. iais atvejais preziumuojama, kad indlininkas sutiko priimti pinig
sumas i treij asmen ir suteik jiems btinus duomenis apie savo indlio sskait.
6.900 straipsnis. Indliai treiojo asmens naudai
1. Indlis gali bti dtas bank ar kit kredito staig treiojo asmens naudai. Jeigu
sutartis nenustato ko kita, is treiasis asmuo gyja indlininko teises nuo savo pirmojo
pareikalavimo bankui ar kitai kredito staigai momento arba nuo savo ketinimo naudotis
indlininko teismis ireikimo kitokiu bdu momento.
2. Banko indlio sutarties treiojo asmens naudai esmin slyga yra treiojo asmens vardas
ir pavard arba pavadinimas.
3. Banko indlio sutartis treiojo asmens, mirusio iki sutarties sudarymo momento arba
neegzistuojanio sutarties sudarymo momentu, naudai negalioja.
4. Asmuo, sudars banko indlio sutart treiojo asmens naudai, turi teis pasinaudoti
indlininko teismis tik iki to momento, kol treiasis asmuo nepareikia savo ketinimo pasinaudoti
indlininko teismis.
5. Normos, reglamentuojanios sutart treiojo asmens naudai, banko ar kitos kredito
staigos indlio sutariai treiojo asmens naudai taikomos tiek, kiek tai neprietarauja io straipsnio
nustatytoms taisyklms ir banko indlio sutarties esmei.
6.901 straipsnis. Indlininko knygel
1. Jeigu sutartis nenustato ko kita, banko indlio sutartis forminama indlininko knygele.
Indlininko knygel gali bti tik vardin.
2. Indlininko knygelje privalo bti nurodytas banko ar kitos kredito staigos
pavadinimas, adresas ir kiti j rekvizitai, indlininkas, indlio dydis, visos sutarties slygos, taip
pat tvarkoma mokt ir imokt pinig sum apskaita, nurodomos apskaiiuotos ir imoktos
palkanos.
3. Visos su indliu susijusios operacijos atliekamos tik pateikus indlininko knygel.
4. Prarasta ar netinkama naudoti knygel keiiama banko ar kitos kredito staigos nustatyta
tvarka.
6.902 straipsnis. Indlio sertifikatas
1. Indlio sertifikatas yra vertybinis popierius, patvirtinantis indlio sum ir indlininko
teises indl bei palkanas pasibaigus nustatytam indlio terminui.
2. Indlio sertifikatas gali bti tik vardinis.
XLV SKYRIUS
FAKTORINGAS
6.903 straipsnis. Faktoringo sutarties samprata
409
1. Faktoringo sutartimi viena alis (finansuotojas) perduoda arba sipareigoja perduoti kitai
aliai (klientui) pinigus mainais u kliento (kreditoriaus) pinigin reikalavim, susijus su preki
pardavimu, darb atlikimu ar paslaug teikimu, treiajam asmeniui (skolininkui), o klientas
perleidia arba sipareigoja perleisti finansuotojui pinigin reikalavim skolininkui (finansavimas
su slyga perleisti pinigin reikalavim) ir mokti sutartyje nustatyt atlyginim.
2. Pinigin reikalavim skolininkui klientas gali perleisti finansuotojui taip pat ir
siekdamas utikrinti savo prievoli finansuotojui vykdym.
3. Faktoringo sutartis gali nustatyti finansuotojo pareig tvarkyti kliento veiklos
buhalterin apskait, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su piniginiais reikalavimais,
esaniais perleidimo dalyku.
4. Faktoringo sutartis gali bti ilgalaik arba sudaroma atskiram atvejui.
6.904 straipsnis. Finansuotojas
Finansuotoju pagal faktoringo sutart gali bti tik bankas arba kitas pelno siekiantis
juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintys teis vykdyti faktoringo veikl.
6.905 straipsnis. Faktoringo sutarties dalykas
1. Faktoringo sutarties dalyku, kuriam teikiamas finansavimas, gali bti piniginis
reikalavimas, pagal kur jau yra sujs mokjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat
atsirasianti teis gauti pinigines sumas (bsimas reikalavimas).
2. Faktoringo sutarties dalyku esantis piniginis reikalavimas privalo bti apibrtas
finansuotojo ir kliento sudarytoje sutartyje taip, kad faktoringo sutarties sudarymo momentu bt
galima identifikuoti esam reikalavim, o bsim reikalavim ne vliau kaip jo atsiradimo
momentu.
3. Perleidiant bsim pinigin reikalavim pripastama, kad jis perjo finansuotojui po
to, kai atsirado teis reikalauti sutartyje nustatyt pinig sum i skolininko. Jeigu piniginio
reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru vykiu, perleidimas pripastamas vykusiu, kai tas
vykis vyksta. Tokiais atvejais papildomai forminti piniginio reikalavimo perleidim nereikia.
6.906 straipsnis. Kliento atsakomyb finansuotojui
1. Jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, klientas atsako finansuotojui u perleidiamo
piniginio reikalavimo, esanio sutarties dalyku, galiojim.
2. Perleidiamas piniginis reikalavimas yra galiojantis, jeigu klientas turi teis
reikalavim perleisti ir perleidimo momentu jam nra inomos aplinkybs, dl kuri skolininkas
turt teis to reikalavimo nevykdyti.
3. Jeigu finansuotojas pareikalauja vykdyti jam perleist pinigin reikalavim, o
skolininkas jo nevykdo ar vykdo netinkamai, tai klientas neatsako u tokius skolininko veiksmus,
jeigu sutartis nenustato ko kita.
6.907 straipsnis. Draudimo perleisti pinigin reikalavim negaliojimas
1. Piniginio reikalavimo perleidimas finansuotojui galioja ir tais atvejais, kai kliento ir
skolininko sudaryta sutartis t daryti draudia ar riboja.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykl neatleidia kliento nuo prievoli ir
atsakomybs skolininkui u sutarties slygos, draudianios ar ribojanios reikalavimo perleidim,
paeidim.
6.908 straipsnis. Pakartotinis piniginio reikalavimo perleidimas
1. Jeigu faktoringo sutartis nenustato ko kita, finansuotojas neturi teiss perleisti jam
perleisto piniginio reikalavimo.
2. Jeigu faktoringo sutartis leidia pakartotin perleidim, tai tokiam perleidimui
atitinkamai taikomos io skyriaus normos.
6.909 straipsnis. Piniginio reikalavimo vykdymas
1. Skolininkas privalo sumokti pinig sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavs i
kliento arba finansuotojo raytin praneim apie piniginio reikalavimo perleidim finansuotojui ir
praneime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi bti vykdyta prievol.
410
2. Skolininko reikalavimu finansuotojas privalo jam per proting termin pateikti piniginio
reikalavimo perleidimo rodymus. Jeigu finansuotojas ios pareigos nevykdo, skolininkas turi
teis prievol vykdyti klientui.
3. Piniginio reikalavimo vykdymas finansuotojui pagal io straipsnio nustatytas taisykles
atleidia skolinink nuo atitinkamos prievols vykdymo klientui.
6.910 straipsnis. Finansuotojo teiss pinig sumas, gaunamas i skolininko
1. Jeigu kliento finansavimas pagal faktoringo sutart pasireikia piniginio reikalavimo
pirkimu i kliento, tai finansuotojas, nupirks reikalavim, gyja teis visas sumas, kurias jis
gauna i skolininko, kai is vykdo reikalavim, o klientas atsako finansuotojui u tai, kad is i
skolininko gavo maiau, nei sumokjo klientui u nupirkt reikalavim, jeigu sutartis nenustato ko
kita.
2. Jeigu klientas perleido pinigin reikalavim finansuotojui nordamas utikrinti savo
prievoli vykdym finansuotojui, tai finansuotojas privalo pateikti klientui ataskait ir perduoti
jam sum, virijani tokiu bdu utikrint kliento skol, jeigu sutartis nenustato ko kita. Jeigu
finansuotojas i skolininko gavo maesn sum nei kliento utikrinta skola, tai klientas atsako
finansuotojui u likusi nepadengt skolos dal.
6.911 straipsnis. Skolininko prieiniai reikalavimai
1. Kai finansuotojas pareikia reikalavim skolininkui, kad is sumokt pinigus,
skolininkas turi teis skaityti savo prieinius piniginius reikalavimus, kylanius i skolininko ir
kliento sutarties, jeigu iuos reikalavimus skolininkas jau turjo tuo momentu, kai gavo praneim
apie reikalavimo perleidim finansuotojui.
2. Skolininkas negali savo gynybai naudoti finansuotojui t reikalavim, kuriuos
skolininkas galjo pareikti klientui dl to, kad klientas paeid draudim perleisti pinigin
reikalavim.
6.912 straipsnis. Skol, kurias gavo finansuotojas, grinimas skolininkui
1. Kai klientas paeidia su skolininku sudaryt sutart, skolininkas neturi teiss reikalauti
i finansuotojo grinti sumas, kurias is jau yra gavs, jeigu skolininkas turi teis gauti tas sumas
tiesiai i kliento.
2. Skolininkas, turintis teis iiekoti finansuotojui sumoktas sumas tiesiai i kliento, turi
teis reikalauti, kad tas sumas grint finansuotojas, jeigu rodo, kad finansuotojas nesumokjo
faktoringo sutartyje nustatytos sumos klientui arba j sumokjo inodamas, kad klientas nevykd
savo prievols skolininkui.
XLVI SKYRIUS
BANKO SSKAITA
6.913 straipsnis. Banko sskaitos sutarties samprata
1. Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento
(sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo
ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas sipareigoja
apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas.
2. Bankas gali disponuoti kliento sskaitoje esaniomis lomis su slyga, jeigu utikrina
kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis.
3. Bankas neturi teiss nustatyti ir kontroliuoti kliento pinig naudojimo ar nustatyti
kitokius statymo ar banko sskaitos sutarties nenumatytus kliento teiss disponuoti sskaitoje
esaniomis lomis savo nuoira apribojimus.
6.914 straipsnis. Banko sskaitos sutarties sudarymas
1. Sudarius banko sskaitos sutart, klientui ar jo nurodytam asmeniui banke atidaroma
sskaita sutartyje nustatytomis slygomis.
2. Bankas privalo sudaryti banko sskaitos sutart su klientu, kuris kreipsi su praymu
atidaryti sskait, pagal banko paskelbtas tam tikros sskaitos ries atidarymo slygas, turinias
atitikti statym ir bank veikl nustatani teiss akt reikalavimus.
411
3. Bankas neturi teiss atsisakyti atidaryti sskait, jeigu jos atidarymo galimyb yra
nustatyta statyme, banko veiklos dokumentuose arba bankui iduotoje licencijoje, iskyrus
atvejus, kai tok atsisakym leidia statymai.
6.915 straipsnis. Teiss disponuoti sskaitoje esaniomis lomis patvirtinimas
1. Asmen, turini teis kliento vardu disponuoti sskaitoje esaniomis lomis, teiss
patvirtinamos statyme ar kitame teiss akte ir banko sskaitos sutartyje numatytais dokumentais,
kurie nustatyta tvarka turi bti pateikti bankui.
2. Klientas turi teis nurodyti bankui nurayti i sskaitos las pagal treij asmen
reikalavim. Tokius nurodymus bankas priima, jeigu klientas ratu nurodo btinus duomenis,
leidianius identifikuoti asmen, turint teis nurayti i sskaitos las.
3. Banko sskaitos sutartyje gali bti numatyta, kad teis disponuoti sskaitoje esaniomis
lomis patvirtinama elektroninmis mokjimo priemonmis panaudojant asmens para, kod,
slaptaod ar kitus duomenis, patvirtinanius, kad nurodym dav i teis turintis asmuo.
6.916 straipsnis. Banko atliekamos operacijos
Bankas privalo klientui atlikti operacijas, kurias atitinkamos ries sskaitoms nustato
statymas, kiti bank veiklos teiss aktai bei bankininkysts paproiai, jeigu banko sskaitos
6.917 straipsnis. Operacij atlikimo terminai
1. Bankas privalo skaityti kliento sskait gautas las ne vliau kaip kit dien po
dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato
kitokio termino.
2. Bankas privalo imokti arba pervesti las kliento nurodymu ne vliau kaip kit dien
po dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko
kita.
6.918 straipsnis. Sskaitos kreditavimas
1. Jeigu bankas pagal banko sskaitos sutart imoka pinigus i kliento sskaitos
neatsivelgdamas tai, ar joje yra pinig (sskaitos kreditavimas), tai pripastama, kad bankas
suteikia klientui atitinkamos sumos kredit nuo pinig imokjimo dienos.
2. Banko ir kliento santykiams, susijusiems su sskaitos kreditavimu mutatis mutandis,
taikomos ios knygos XLIII normos, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita.
6.919 straipsnis. Banko paslaug ir operacij atlyginimas
1. Klientas apmoka u banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas banko sskaitos
sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka.
2. Bankas turi teis nurayti i kliento sskaitos kas ketvirt sumas, priklausanias bankui
u jo suteiktas klientui paslaugas, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita.
6.920 straipsnis. Palkanos u naudojimsi sskaitoje esaniomis lomis
Bankas moka klientui sutartyje nustatytas palkanas u naudojimsi sskaitoje esaniomis
lomis, jeigu banko sskaitos sutartis nenustato ko kita. Palkanos pervedamos kliento sskait
sutartyje nustatytais terminais, o jeigu ie terminai nenustatyti, pasibaigus kiekvienam ketviriui.
6.921 straipsnis. Banko ir kliento tarpusavio reikalavim skaitymas
1. Banko ir kliento piniginiai reikalavimai, susij su sskaitos kreditavimu, banko paslaug
apmokjimu, palkan mokjimu, pasibaigia skaitymo bdu, jeigu banko sskaitos sutartis
nenustato ko kita.
2. io straipsnio 1 dalyje numatyt reikalavim skaitym atlieka bankas. Jis privalo
informuoti apie atlikt skaitym klient per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas,
per proting termin.
6.922 straipsnis. L nuraymo i sskaitos pagrindai
1. Los i sskaitos nuraomos kliento nurodymu.
412
2. Be kliento nurodymo los gali bti nuraomos teismo sprendimu, taip pat kitais
statymo ar banko sskaitos sutarties numatytais atvejais.
6.923 straipsnis. L nuraymo eilikumas
Los nuraomos pagal kliento nurodym ir kit dokument gavimo eil (kalendorinis
eilikumas), jeigu statymai nenustato ko kita.
Nr. XII-239, 2013-04-18, in., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)
6.924 straipsnis. Banko atsakomyb u netinkam operacij atlikim

Jeigu bankas ne laiku skaito gautas las kliento sskait arba jas nepagrstai nurao i
sskaitos, taip pat jei nevykdo kliento nurodym dl l pervedimo ar imokjimo i sskaitos,
bankas privalo mokti klientui banko sskaitos sutartyje nustatytas palkanas, o jeigu jos
nenustatytos, io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas.
6.925 straipsnis. Banko paslaptis
1. Bankas privalo garantuoti banko sskaitos, indlio, vis su jais susijusi operacij ir
kliento slaptum.
2. Informacija, sudaranti banko paslapt, gali bti atskleista tik patiems klientams ar j
atstovams, o statym nustatytais atvejais ir tvarka atitinkamoms valstybs valdios
institucijoms, pareignams ir kitiems asmenims.
3. Jeigu bankas atskleidia banko paslapt, klientas turi teis reikalauti, kad bankas
atlygint tuo padarytus nuostolius.
6.926 straipsnis. Disponavimo sskaita apribojimas
Draudiama apriboti kliento galimyb disponuoti sskaitoje esaniomis lomis, iskyrus
atvejus, kai sskaitoje esanios los aretuojamos arba banko atliekamos operacijos sustabdomos
statymo nustatytais atvejais ir tvarka.
6.927 straipsnis. Banko sskaitos sutarties nutraukimas
1. Kliento pareikimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta bet kada.
2. Banko reikalavimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta, jeigu:
1) l, esani klient sskaitoje, suma sumaja tiek, kad nesiekia sutartyje nustatytos
minimalios sumos, ir per vien mnes nuo banko isisto praneimo dienos klientas jos
nepadidina;
2) daugiau kaip metus kliento sskaitoje nra pinigini l ir su kliento sskaita nebuvo
atliekamos jokios operacijos, ir banko sutartis nenustato ko kita.
3. Jeigu yra io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos banko sskaitos nutraukimo slygos,
banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta ir tuo atveju, kai yra registruotas sskaitoje esani
pinigini l aretas ar nustatyti kiti disponavimo iomis lomis apribojimai. Bankui nutraukus
banko sskaitos sutart, pinigini l aretas ar kitas disponavimo jomis apribojimas nustoja
galioti ir yra iregistruojamas Lietuvos Respublikos turto areto akt registro statyme nustatyta
tvarka.
4. L likutis sskaitoje iduodamas klientui arba jo nurodymu pervedamas kit sskait

ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo atitinkamo raytinio kliento pareikimo gavimo
dienos. Jeigu klientas nedav nurodymo pervesti las kit sskait, bankas las perveda banko
vidines sskaitas.
413
5. Banko sskaitos sutarties nutraukimas yra pagrindas sskait udaryti. Banko sskaitos
sutartis galioja iki sskaitos udarymo.
6.928 straipsnis. Bank sskaitos

io skyriaus normos atitinkamai taikomos ir bank korespondentinms bei kitokioms
sskaitoms, jeigu statymai ar bank veiklos teiss aktai nenustato ko kita.
XLVII SKYRIUS
ATSISKAITYMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
6.929 straipsnis. Atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
1. Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiveria kine komercine veikla,
gali bti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais.
2. Atsiskaitymai tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams
asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o statym
nustatytais atvejais ir tvarka ir grynaisiais pinigais.
3. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos
atitinkamos sskaitos, jeigu ko kita nenustatyta statyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitym
formos.
4. Atsiskaitymus ekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja eki ir vekseli
statymai.
6.930 straipsnis. Atsiskaitym negrynaisiais pinigais priemons
1. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokjimo pavedimus,
akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir kitas statym nustatytas atsiskaitym priemones.
2. alys turi teis pasirinkti ir nustatyti bet kuri tarpusavio atsiskaitym priemon,
nustatyt io straipsnio 1 dalyje.
6.9301 straipsnis. Atsiskaitym grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilikumas
1. Skolininkas fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai l visiems
pareiktiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti ia eile:
1) pirmja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dl alos, padarytos dl
sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo, atlyginimo ir ilaikymo iiekojimo;
2) antrja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dl imok, atsirandani i
darbo ir autorini sutari;
3) treija eile atsiskaityti pagal mokjimo dokumentus, nustatanius mokas biudet
(valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudetus) ir valstybs pinig fondus;
4) ketvirtja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams
reikalavimams patenkinti;
5) penktja eile atsiskaityti pagal kitus mokjimo dokumentus kalendorinio eilikumo
tvarka.
2. Atsiskaitymai pagal tos paios eils reikalavimus atliekami mokjimo dokument
gavimo kalendorinio eilikumo tvarka.
3. Atsiskaitym eil vykdymo proceso, bankroto, restruktrizavimo ir kitais statym
numatytais atvejais nustato kiti statymai.
Nr. XII-239, 2013-04-18, in., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)
ANTRASIS SKIRSNIS
ATSISKAITYMAI MOKJIMO PAVEDIMAIS
414
6.931 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Atsiskaitant mokjimo pavedimais bankas sipareigoja pagal moktojo pavedim
pervesti nurodyt sum i moktojo sskaitos kit moktojo nurodyt sskait tame paiame arba
kitame banke per statym ar statym nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni
terminai nra nustatyti banko sskaitos sutartyje ar banko veiklos taisyklse.
2. io skirsnio taisykls taip pat taikomos atsiskaitymams, kai bankas las perveda
asmens, neturinio sskaitos tame banke, pavedimu, jeigu ko kita nenustato statymai ar banko
veiklos taisykls.
3. Atsiskaitymus mokjimo pavedimais reglamentuoja statymai ir bank veiklos taisykls.
6.932 straipsnis. Mokjimo pavedimo vykdymo slygos
1. Mokjimo pavedimo turinys ir forma, taip pat kartu su juo pateikt dokument turinys
ir forma turi atitikti statym ir banko veiklos taisykli nustatytus reikalavimus.
2. Jeigu mokjimo pavedimas neatitinka io straipsnio 1 dalyje nurodyt reikalavim,
bankas gali pareikalauti patikslinti mokjimo pavedimo rekvizitus. Tok pareikalavim bankas
privalo nusisti moktojui nedelsdamas po to, kai gaunamas moktojo pavedimas. Jeigu per
statym ar bank veiklos taisykli nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, per proting
termin bankas negauna atsakymo savo pareikalavim, tai jis turi teis nevykdyti mokjimo
pavedimo ir grinti j moktojui, jeigu ko kita nenustato statymas, banko veiklos taisykls ar
banko ir moktojo sudaryta sutartis.
3. Moktojo pavedim bankas vykdo, jeigu moktojo sskaitoje yra pinig, jeigu ko kita
nenustato banko ir moktojo sudaryta sutartis. Mokjimo pavedimai vykdomi laikantis io
kodekso 6.923 straipsnyje nustatytos l nuraymo nuo sskaitos eils.
6.933 straipsnis. Pavedimo vykdymas
1. Bankas, prims mokjimo pavedim, privalo pervesti jame nurodyt pinig sum
gavjo bank, kad j skaityt pavedime nurodyto asmens sskait per io kodekso 6.931
straipsnio 1 dalyje nurodyt termin.
2. Bankas turi teis pasitelkti kitus bankus atlikti operacijas, susijusias su mokjimo
pavedimo vykdymu.
3. Bankas privalo nedelsdamas praneti moktojui, kai is pareikalauja, apie pavedimo
vykdym. Tokio praneimo turin ir form nustato banko veiklos taisykls bei banko ir moktojo
sudaryta sutartis.
6.934 straipsnis. Atsakomyb u mokjimo pavedimo nevykdym ar netinkam
vykdym
1. Bankas, nevykds ar netinkamai vykds mokjimo pavedim, atsako pagal bendrsias
sutartins civilins atsakomybs taisykles.
2. Jeigu mokjimo pavedimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas dl kito banko, kuris
buvo pasitelktas tam tikroms operacijoms atlikti, kalts, moktojui atsako bankas, prims
mokjimo pavedim, jeigu statymas ar sutartis nenustato ko kita.
3. Jeigu dl atsiskaitym taisykli paeidimo bankas neteistai sulaik las, tai bankas
privalo mokti io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palkanas.
TREIASIS SKIRSNIS
AKREDITYVAS
1. Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidars akredityv ir veikiantis moktojo praymu bei
nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), sipareigoja sumokti pinigus l gavjui arba
akceptuoti ir apmokti sakomj veksel, irayt l gavjo, arba galioja kit bank (vykdantj
bank) sumokti pinigus l gavjui arba akceptuoti ir sujus mokjimo terminui apmokti
sakomj veksel, arba galioja kit bank pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti
dokumentai atitinka akredityvo slygas.
415
2. Paskirdamas kit bank vykdaniuoju, bankas emitentas gali j galioti nurayti vis
akredityvo dokumentuose nurodyt sum nuo savo sskaitos, esanios vykdaniajame banke, arba
sipareigoti pervesti, pareikalavus vykdaniajam bankui, jo nurodyt sskait, arba galioti
vykdantj bank kreiptis kit nurodyt bank dl apmokjimo.
3. Atsiskaitymus akredityvais reglamentuoja statymai ir banko veiklos taisykls.
6.936 straipsnis. Ataukiamas akredityvas
1. Ataukiamas akredityvas yra toks akredityvas, kur gali pakeisti arba panaikinti bankas
emitentas be iankstinio l gavjo spjimo. Akredityvo pakeitimas ar ataukimas l gavjui
nesukelia joki banko emitento prievoli.
2. Bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra) privalo kompensuoti
vykdaniajam bankui pagal ataukiam akredityv, jeigu iki akredityvo panaikinimo ar slyg
pakeitimo jam buvo pateikti akredityvo slygas atitinkantys dokumentai.
6.937 straipsnis. Neataukiamas akredityvas
1. Neataukiamas akredityvas yra akredityvas, kuris negali bti pakeistas ar panaikintas be
banko emitento, tvirtinaniojo banko (jei toks yra) ir l gavjo sutikimo.
2. Banko emitento praymu kitas bankas, atliekantis akredityvines operacijas, gali
patvirtinti neataukiam akredityv (patvirtintas akredityvas). Toks patvirtinimas reikia, kad
tvirtinantysis bankas papildomai alia banko emitento prievols sipareigoja atlikti mokjim ar
kitas operacijas pagal akredityvo slygas.
3. Neataukiamas akredityvas, kur patvirtina tvirtinantysis bankas, negali bti pakeistas ar
panaikintas be tvirtinaniojo banko sutikimo.
4. Jeigu akredityve nra aikiai nurodyta, ar jis yra ataukiamas, ar ne, toks akredityvas yra
laikomas neataukiamu.
6.938 straipsnis. Akredityvo vykdymas
1. Akredityvui vykdyti l gavjas pateikia bankui emitentui, tvirtinaniajam bankui (jei
toks yra) ar vykdaniajam bankui dokumentus, patvirtinanius, kad vykdytos visos akredityvo
slygos. Paeidus bent vien i i slyg, akredityvas nevykdomas.
2. Jeigu vykdantysis bankas atliko mokjim arba vykd kit operacij pagal akredityvo
slygas, bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra) privalo atlyginti jo turtas ilaidas.
U visas su akredityvo vykdymu susijusias ilaidas atsako moktojas.
6.939 straipsnis. Atsisakymas priimti dokumentus
1. Jeigu bankas emitentas arba tvirtinantysis bankas (jei toks yra), arba j vardu veikiantis
vykdantysis bankas atsisako priimti dokumentus, kurie neatitinka akredityvo slyg, apie tai jis
privalo nedelsdamas praneti, nurodydamas atsisakymo prieastis, bankui, i kurio buvo gauti
dokumentai, arba l gavjui, jeigu dokumentai buvo gauti tiesiai i jo.
2. Jeigu bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra) nustato, kad dokumentai
neatitinka akredityvo slyg, jis turi teis atsisakyti juos priimti ir reikalauti i vykdaniojo banko
grinti sum, io sumokt l gavjui paeidiant akredityvo slygas, kartu su palkanomis
arba atsisakyti atlyginti imoktas sumas.
6.940 straipsnis. Banko atsakomyb u akredityvo slyg paeidim
1. U akredityvo slyg paeidim moktojui atsako bankas emitentas, o bankui emitentui
tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, iskyrus io straipsnio nustatytas
iimtis.
2. Jeigu bankas emitentas ar tvirtinantysis bankas (jei toks yra), ar j vardu veikiantis
vykdantysis bankas nepagrstai atsisako imokti las po to, kai gavjas pateikia akredityvo
slygas atitinkanius dokumentus, tai jis atsako l gavjui.
3. Jeigu tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas neteisingai imoka
las pagal akredityv, paeisdamas akredityvo slygas, tai moktojui atsako tvirtinantysis bankas
(jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, jeigu moktojo ir banko emitento sutartis nenustato ko
kita.
416
6.941 straipsnis. Akredityvo udarymas

Akredityvas udaromas:
1) kai pasibaigia akredityvo terminas;
2) kai bankas emitentas panaikina akredityv;
3) kai bankas sumoka l gavjui akredityve nustatyt sum ar atlieka kitas operacijas,
nepasibaigus jo galiojimo terminui.
INKASO
1. Inkaso reikia operacijas, kurias atlieka bankas (instruktuojantis bankas) su dokumentais
pagal kliento pavedim, turdamas tiksl gauti apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba
iduoti dokumentus (gavs apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba kitomis slygomis).
2. Instruktuojantis bankas, gavs kliento pavedim, jam vykdyti gali pasitelkti kit bank
(inkasuojant bank).
3. U kliento pavedimo nevykdym ar netinkam vykdym atsako instruktuojantis
bankas, jeigu kliento ir banko sutartis nenustato ko kita.
4. Atsiskaitymus inkaso reglamentuoja statymai ir banko veiklos taisykls.
6.943 straipsnis. Inkaso pavedimo vykdymas
1. Jeigu gautos inkaso instrukcijos yra neisamios arba dl tam tikr prieasi bankas j
negali vykdyti, arba gauti ne visi inkaso pavedime nurodyti dokumentai, arba jie neatitinka inkaso
pavedimo, inkasuojantis bankas arba pateikiantis bankas nedelsdami pranea apie tai aliai, i
kurios buvo gautas inkaso pavedimas. Jeigu banko nurodyti trkumai nepaalinami arba
negaunamos patikslintos instrukcijos, jis turi teis grinti dokumentus atgal ir atsisakyti vykdyti
pavedim.
2. Moktojui pateikiami dokumentai tokios formos, kurios jie buvo gauti, iskyrus banko
ymas ir raus, kurie btini inkaso operacijai forminti.
3. Jeigu dokumentai apmokami juos pateikus, inkasuojantis bankas turi pateikti juos
apmokti nedelsdamas po to, kai gauna inkaso pavedim.
4. Jeigu dokumentai apmokami per tam tikr laik, inkasuojantis bankas turi pateikti
dokumentus moktojo akceptui nedelsdamas po to, kai gavo inkaso pavedim, o reikalavim
apmokti turi pareikti ne vliau kaip per dokumente nurodyt mokjimo termin.
5. Dalins mokos gali bti priimamos tik statym arba inkaso pavedime nustatytais
atvejais.
6. Inkasuojantis bankas gautas (inkasuotas) sumas turi nedelsdamas pervesti
instruktuojaniam bankui, kuris jas skaito kliento sskait. I inkasuot sum inkasuojantis
bankas turi teis iskaityti jam priklausant atlyginim ir turtas ilaidas.
6.944 straipsnis. Praneimas apie atliktas operacijas
1. Jeigu inkasuojantis bankas negauna mokos ir (arba) akcepto, privalo apie tai
nedelsdamas praneti instruktuojaniam bankui ir kartu nurodyti prieastis, dl kuri moka
negauta arba j atsisakyta akceptuoti.
2. Instruktuojantis bankas informacij, gaut i inkasuojanio banko, privalo nedelsdamas
praneti klientui ir pareikalauti jo nurodym dl tolesni veiksm.
3. Jeigu joki nurodym i instruktuojanio banko per banko veiklos taisyklse ar sutartyje
nustatytus terminus, o jeigu jie nenustatyti, per proting termin negaunama, inkasuojantis
bankas turi teis visus dokumentus grinti instruktuojaniam bankui.
XLVIII SKYRIUS
VIEAS ATLYGINIMO PAADJIMAS
6.945 straipsnis. Pareiga sumokti atlyginim
417
1. Asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim tam, kas atliks skelbime nurodyt teist
veiksm per skelbime nurodyt termin (surasti prarast daikt ir kt.), privalo sumokti paadt
atlyginim bet kuriam asmeniui, kuris t veiksm atliko.
2. Pareiga sumokti atlyginim atsiranda su slyga, jeigu vieo paadjimo turinys leidia
nustatyti asmen, kuris paad duoda. Asmuo, atsilieps vie paadjim, turi teis reikalauti,
kad paadas bt patvirtintas ratu. Jeigu asmuo tokia teise nepasinaudojo, jam tenka neigiam
pasekmi rizika, jei vliau paaikt, kad atlyginim paadjo ne tas asmuo, kuris nurodytas
vieame skelbime.
3. Jeigu vieame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas ali susitarimu, o
joms nesusitarus, teismo sprendimu.
4. Pareiga sumokti atlyginim atsiranda neatsivelgiant tai, ar asmuo, atliks skelbime
nurodyt veiksm, padar tai dl vieo atlyginimo paadjimo, ar ne.
5. Jeigu skelbime nurodyt veiksm atliko keli asmenys, teis atlyginim gyja tas i j,
kuris t veiksm atliko pirmas. Kai nemanoma nustatyti, kuris i t asmen veiksm atliko pirmas,
arba kai veiksm keli asmenys atliko kartu, atlyginimas iems asmenims mokamas lygiomis
dalimis, jeigu ko kita nenumatyta j susitarimu.
6. Ar atliktas veiksmas atitinka skelbime nurodytas slygas, nustato vieai atlyginim
paadjs asmuo, jeigu skelbime nenumatyta ko kita. Kilus tarp asmen ginui, gin sprendia
teismas.
6.946 straipsnis. Vieo paadjimo sumokti atlyginim ataukimas
1. Asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim, turi teis j tokiu pat bdu, kokiu jis buvo
paskelbtas, ataukti, iskyrus atvejus, kai:
1) paiame skelbime buvo nurodyta, kad paadas yra neataukiamas;
2) pagal savo esm paadas yra neataukiamas;
3) skelbime nurodytam veiksmui atlikti nustatytas tam tikras terminas;
4) iki ataukimo vienas ar daugiau asmen jau atliko skelbime nurodyt veiksm.
2. Vieo paadjimo sumokti atlyginim ataukimas nepanaikina j paskelbusio asmens
pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyr rengdamiesi atlikti skelbime nurodyt
veiksm. Taiau atlygintin nuostoli dydis negali viryti paadto atlyginimo sumos.
XLIX SKYRIUS
VIEAS KONKURSAS
6.947 straipsnis. Vieo konkurso paskelbimas
1. Asmens vieas paadjimas sumokti special atlyginim (premij) u geriausi tam
tikro darbo atlikim arba kitok rezultat (konkurso paskelbimas) pareigoja asmen sumokti
paadt atlyginim asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso slygas pripaintas
konkurso nugaltoju. Konkursu taip pat yra pripastamas asmens vieas paadjimas suteikti
speciali teis u geriausi tam tikros teiss gyvendinimo projekt. Toks vieas paadjimas
pareigoja asmen suteikti speciali teis asmeniui, kurio projektas pagal konkurso slygas
pripaintas konkurso nugaltoju.
2. Paskelbiant konkurs turi bti idstyta uduotis, jos vykdymo terminas, atlyginimo
(premijos) dydis ar suteikiama speciali teis, darb ar projekt pateikimo vieta, j vertinimo
tvarka ir laikas, taip pat gali bti nurodytos ir kitos konkurso slygos.
3. Vieas konkursas gali bti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikr vie ar privat tiksl,
neprietaraujant gerai moralei ar vieajai tvarkai.
4. Vieas konkursas gali bti atviras, kai konkurso organizatoriaus pasilymas dalyvauti
konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose
visuomens informavimo priemonse, arba udaras, kai pasilymas dalyvauti konkurse siuniamas
tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu.
5. Atviro vieo konkurso slygos gali nustatyti tam tikrus jo dalyvi kvalifikacijos
reikalavimus, jeigu konkurso organizatorius daro iankstin asmen, pareikiani nor dalyvauti
konkurse, atrank.
6.948 straipsnis. Konkurso slyg pakeitimas ar jo ataukimas
418
1. Pakeisti konkurso slygas arba j ataukti leidiama tiktai nustatyto darbams pateikti
termino pirmojoje pusje.
2. Apie konkurso slyg pakeitim turi bti praneama konkurso dalyviams ta paia
tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas.
3. Pakeitus konkurso slygas ar j ataukus, konkurso organizatorius privalo atlyginti
kiekvieno asmens, vykdiusio konkurso slygose numatyt darb iki tol, kol jis suinojo ar turjo
suinoti apie konkurso slyg pakeitim ar jo ataukim, turtas ilaidas.
4. Konkurso organizatorius atleidiamas nuo io straipsnio 3 dalyje numatyt ilaid
atlyginimo, jeigu rodo, kad atliktas darbas buvo nesusijs su konkursu (dar iki konkurso
paskelbimo) arba neatitinka konkurso slyg.
5. Jeigu keiiant konkurso slygas ar j ataukiant buvo paeisti io straipsnio 1 ir 2 dalyse
nustatyti reikalavimai, konkurso organizatorius privalo imokti atlyginim tam, kuris atliko
konkurso slygas atitinkant darb.
6.949 straipsnis. Nutarimas mokti atlyginim (premij) ar suteikti speciali teis
1. Nutarimas mokti atlyginim (premij) ar suteikti speciali teis turi bti priimamas ir
praneamas konkurso dalyviams paskelbiant konkurso nustatytus terminus bei tvark.
2. Jeigu konkurso nugaltoju pripainti du ar daugiau asmen (bendraautori, atlikj
kolektyvas), atlyginimas jiems paskirstomas i asmen susitarimu nustatyta tvarka, o kilus tarp j
ginui, atlyginim paskirsto teismas pagal kiekvieno indl.
3. Jeigu viena premija skiriama dviem ar daugiau asmen, tai ji padalijama konkurso
taisyklse nustatyta tvarka, o jeigu jose tokia tvarka nenustatyta, lygiomis dalimis, jeigu patys
nugaltojai nesusitaria kitaip.
6.950 straipsnis. Naudojimasis pagal konkurs premijuotais mokslo, literatros,
meno ir architektros kriniais
Jeigu vieo konkurso dalykas buvo sukurti mokslo, literatros, meno ar architektros
krin, tai vie konkurs paskelbs asmuo gyja pirmenybs teis sudaryti su konkurso nugaltoju
sutart dl sukurto krinio panaudojimo ir atlyginimo u tai krinio autoriui mokjimo, jeigu
konkurso slygos nenustato ko kita.
6.951 straipsnis. Pateikt darb ar projekt grinimas konkurso dalyviams
Paskelbs vie konkurs asmuo privalo grinti konkurso dalyviams darbus ar projektus,
u kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teis, jei ko kita nenumatyta skelbiant
konkurs.
6.952 straipsnis. Nuostoli atlyginimas konkurso dalyviams, kai konkurs paskelbs
asmuo nesilaiko konkurso taisykli
1. Jeigu paskelbs konkurs asmuo nesilaiko paskelbtos darb ar projekt vertinimo
tvarkos ar termin, pateikto ir atitinkanio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius
gyja teis gauti jam padaryt nuostoli atlyginim.
2. Jeigu konkurso nugaltojui nesuteikiama speciali teis (teiss), jam turi bti atlyginti
nuostoliai.
L SKYRIUS
TURTO PATIKJIMAS
6.953 straipsnis. Turto patikjimo sutarties samprata
1. Turto patikjimo sutartimi viena alis (patiktojas) perduoda kitai aliai (patiktiniui)
savo turt patikjimo teise tam tikram laikui, o kita alis sipareigoja t turt valdyti, naudoti ir juo
disponuoti patiktojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavjo) interesais.
2. Turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise nepakeiia turto nuosavybs teiss.
Perduoto turto savininku ir toliau lieka patiktojas.
6.954 straipsnis. Turto patikjimo teiss turinys
1. Turto patikjimo teiss turin nustato io kodekso 4.106 straipsnis.
419
2. statymas ar sutartis gali nustatyti patiktinio teisi turt valdyti, naudoti ar juo
disponuoti apribojimus.
6.955 straipsnis. Sandori sudarymas
1. Patiktinis sandorius, susijusius su jam perduotu patikjimo teise turtu, sudaro savo
vardu, taiau jis privalo nurodyti, kad veikia turto patikjimo teise. Patikjimo teiss faktas turi
bti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui.
2. Jeigu patiktinis nevykdo io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, tretiesiems
asmenims jis atsako savo turtu.
6.956 straipsnis. Patikjimo teiss objektai
1. Patikjimo teiss objektais gali bti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai
popieriai ar kitoks turtas.
2. Valstybs ar savivaldybs turtas, kur patikjimo teise valdo, naudoja ar juo disponuoja
valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija, negali bti perduotas kitam asmeniui
patikjimo teise, iskyrus atvejus, kai ta mon, staiga ar organizacija likviduojama ar
reorganizuojama, taip pat kitus statymo nustatytus atvejus.
6.957 straipsnis. Patikjimo teiss steigjas (patiktojas)
Patikjimo teiss steigju (patiktoju) gali bti turto savininkas arba kitas statymo
nustatytas toki teis turintis asmuo.
6.958 straipsnis. Patiktinis
1. Patiktiniu gali bti fizinis ar juridinis asmuo.
2. statymas gali nustatyti asmenis, kurie negali bti patiktiniais.
3. Patiktiniu negali bti vienintelis naudos gavjas pagal turto patikjimo sutart.
6.959 straipsnis. Esmins turto patikjimo sutarties slygos
1. Turto patikjimo sutartyje privalo bti nurodyta:
1) turtas, perduodamas patikjimo teise;
2) patiktojas, patiktinis, o jeigu sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo)
naudai, naudos gavjas;
3) patiktinio atlyginimas ir jo mokjimo tvarka, jeigu atlyginim nustato sutartis;
4) sutarties galiojimo terminas.
2. Turto patikjimo sutartis negali bti sudaroma ilgesniam kaip dvideimties met
terminui. statymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.
3. Jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, n viena alis nepareikia apie jos
nutraukim, sutartis pripastama pratsta tomis pat slygomis naujam tokiam pat terminui.
6.960 straipsnis. Turto patikjimo sutarties forma
1. Turto patikjimo sutartis turi bti raytin.
2. Nekilnojamojo daikto patikjimo sutartis turi bti notarins formos. Prie treiuosius
asmenis ji gali bti panaudota tik registravus j vieame registre statym nustatyta tvarka.
3. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas turto patikjimo sutart daro negaliojani.
6.961 straipsnis. Turto atskyrimas
1. Turtas, perduotas patiktiniui patikjimo teise, turi bti atskirtas nuo patiktojo ir
patiktinio turto. Patiktinis privalo sudaryti ir tvarkyti jam perduoto turto apskait (balans), o
atsiskaitymams atlikti turi atidaryti atskir banko sskait.
2. Iiekoti pagal patiktojo kreditori iekinius i turto, perduoto patikjimo teise,
draudiama, iskyrus atvejus, kai patiktojui ikeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus.
Iklus patiktojui bankroto byl ar jam tapus nemokiam, turto patikjimo teis baigiasi, o turtas
turi bti grintas patiktojui.
6.962 straipsnis. keisto turto perdavimas patikjimo teise
420
1. keisto turto perdavimas kitam asmeniui patikjimo teise neatima i kaito turtojo teiss
iiekoti i to turto.
2. Patiktiniui privalo bti praneta, kad jam perduodamas patikjimo teise turtas yra
keistas. Jeigu patiktinis apie turto keitim neinojo ar negaljo inoti, jis turi teis reikalauti
nutraukti turto patikjimo sutart ir sumokti jam priklausant atlyginim bei atlyginti nuostolius.
6.963 straipsnis. Patiktinio teiss ir pareigos
1. Patiktinis, laikydamasis statymo ir sutarties, gyvendina savininko teises jam
perduot patikjimo teise turt.
2. Visos teiss, kurias patiktinis gyja gyvendindamas savininko teises, skaitomos jam
perduoto turto sudt. Prievols, kylanios patiktinio veiklos metu, vykdomos i jam perduoto
turto.
3. Patiktinis turi teis ginti patikjimo teis tokiais pat bdais, kokiais yra ginama
valdymo ir nuosavybs teis.
4. Patiktinis privalo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti patiktojui ir naudos
gavjui savo veiklos ataskait. Jeigu ataskaitos terminas nenustatytas, ataskaita turi bti pateikta
vien kart per metus. Savininkas turi teis bet kada kontroliuoti patiktinio veikl.
6.964 straipsnis. Pareiga vykdyti sutart paiam
1. Patiktinis privalo jam perduot turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti pats, iskyrus io
straipsnio 2 dalyje nustatytas iimtis.
2. Patiktinis turi teis pavesti kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, btinus dl turto
valdymo, jeigu tai yra numatyta sutartyje arba tam yra gautas iankstinis patiktojo raytinis
sutikimas, arba tai yra btina norint apsaugoti patiktojo ar naudos gavjo interesus, o patiktojo
sutikimo nebuvo manoma per proting termin gauti.
3. Patiktinis atsako u veiksmus asmens, kuriam jis buvo paveds juos atlikti, kaip u
savo paties veiksmus.
6.965 straipsnis. Patiktinio atsakomyb
1. Patiktinis, kuris tinkamai nesirpino jam perduotu turtu ir patiktojo bei naudos gavjo
interesais, turi atlyginti naudos gavjui arba patiktojui nuostolius, padarytus dl turto praradimo
ar sugedimo, ir negautas pajamas.
2. Patiktinis atleidiamas nuo nuostoli atlyginimo, jeigu rodo, kad jie atsirado dl
nenugalimos jgos arba patiktojo ar naudos gavjo veiksm.
3. Jeigu patiktinis sudaro sandor virydamas jam suteiktus galiojimus arba paeisdamas
sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tok sandor jis atsako pats. Jeigu tretieji asmenys
neinojo ir negaljo inoti apie galiojim virijim ar apribojim paeidim, atsiranda io
straipsnio 4 dalyje nustatytos teisins pasekms. Patiktojas tokiu atveju turi teis reikalauti i
patiktinio atlyginti nuostolius.
4. Skolos pagal prievoles, atsiradusios turt patikjimo teise valdant, naudojant ar juo
disponuojant, apmokamos i patikto turto. Jeigu io turto nepakanka, tai iiekoma i patiktinio
turto, o kai neutenka ir io turto, i patiktojo kito turto.
6.966 straipsnis. Patiktinio atlyginimas
Patiktinis turi teis sutartyje nustatyt atlyginim ir btin ilaid atlyginim i jam
perduoto turto duodam pajam, jeigu ko kita nenustato sutartis.
6.967 straipsnis. Turto patikjimo sutarties pabaiga
1. Turto patikjimo sutartis baigiasi iais atvejais:
1) kai mirta ar likviduojamas naudos gavjas, jeigu sutartis nenustato ko kita;
2) kai naudos gavjas atsisako pagal sutart gaunamos naudos, jeigu sutartis nenustato ko
kita;
3) kai patiktinis mirta, pripastamas neveiksniu ioje srityje arba ribotai veiksniu ioje
srityje ar neinia kur esaniu, ar likviduojamas;
421
4) kai patiktojui ikeliama bankroto byla;

5) kai patiktojas ar patiktinis atsisako sutarties dl to, kad patiktinis nebegali pats
vykdyti sutarties;
6) kai patiktojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir imoka patiktiniui sutartyje
nustatyt atlyginim bei atlygina btinas ilaidas, padarytas dl sutarties nutraukimo.
2. alis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai ratu praneti kitai aliai prie eis
mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
3. Pasibaigus turto patikjimo sutariai, patiktinis privalo grinti turt patiktojui, jeigu
6.968 straipsnis. Turto patikjimo teiss ypatumai
statymai gali nustatyti turto patikjimo teiss ypatumus, kai patiktinis yra valstybs arba
savivaldybs mons, staigos ar organizacijos, taip pat kai turto patikjimo teis atsiranda ne
sutarties, o kitais pagrindais.
LI SKYRIUS
JUNGTIN VEIKLA (PARTNERYST)
6.969 straipsnis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutarties samprata
1. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartimi du ar daugiau asmen (partneri),
kooperuodami savo turt, darb ar inias, sipareigoja veikti bendrai tam tikram,
neprietaraujaniam statymui tikslui arba tam tikrai veiklai.
2. Neteko galios nuo 2012-09-01.
3. Jeigu jungtins veiklos tikslas nra susijs su pelno siekimu, jungtins veiklos sutartis
vadinama asociacijos sutartimi.
4. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis turi bti raytin, o statymo numatytais atvejais
notarins formos. Jeigu sutarties formos reikalavim nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
6.970 straipsnis. Partneri naai

1. Partnerio nau pripastama visa, k jis nea bendr veikl pinigai, kitoks turtas,
profesins ir kitos inios, gdiai, dalykin reputacija ir dalykiniai ryiai.
2. Preziumuojama, kad partneri naai yra lygs, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato
ko kita. naas vertinamas pinigais vis partneri susitarimu.
6.971 straipsnis. Partneri bendroji nuosavyb
1. Partneri netas turtas, buvs j nuosavybe, taip pat jungtins veiklos metu gauta
produkcija, pajamos ir vaisiai yra vis partneri bendroji dalin nuosavyb, jeigu ko kita nenustato
statymas ar jungtins veiklos sutartis.
2. Jeigu netas turtas nebuvo partnerio nuosavyb, o juo partneris naudojasi kitokiu
pagrindu, is turtas yra naudojamas vis partneri interesais ir taip pat yra pripastamas bendrai
vis partneri naudojamu turtu, jeigu statymas nenustato ko kita.
3. U bendro turto apskait atsakingas vienas i partneri, paskirtas vis partneri bendru
sutarimu.
4. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama vis partneri bendru
sutarimu. Kilus ginui, bet kurio i partneri reikalavimu i tvark nustato teismas.
5. Partneri pareigas, susijusias su bendro turto ilaikymu, taip pat kitoki ilaid
padengimu, nustato jungtins veiklos sutartis.
6.972 straipsnis. Bendr reikal tvarkymas
1. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas i partneri turi teis veikti vis partneri
vardu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas i partneri
arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui
sudaryti reikia vis partneri sutikimo.
422
2. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partnerio teis sudaryti sandorius vis

partneri vardu patvirtinama kit partneri iduotu galiojimu arba jungtins veiklos sutartimi.
3. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandor sudariusio
partnerio teisi veikti vis partneri vardu apribojimu, iskyrus atvejus, kai jie rodo, kad sandorio
sudarymo metu treiasis asmuo inojo arba turjo inoti apie tokius apribojimus.
4. Partneris, vis partneri vardu sudars sandor virydamas jam suteiktus galiojimus
arba vis partneri interesais sudars sandor savo vardu, turi teis reikalauti i kit partneri
atlyginti savo padarytas ilaidas, jeigu rodo, kad tie sandoriai buvo btini norint apsaugoti kit
partneri interesus. Partneriai, dl toki sandori patyr nuostoli, turi teis reikalauti, kad
partneris, sudars sandorius, iuos nuostolius atlygint.
5. Sprendimai, susij su bendrais partneri reikalais, priimami bendru partneri sutarimu,
jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato ko kita.
6.973 straipsnis. Partneri teis informacij
Kiekvienas partneris turi teis susipainti su bendr reikal tvarkymo dokumentais,
nepaisant to, galiotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie i teis apriboja ar
panaikina, negalioja.
6.974 straipsnis. Bendros ilaidos ir bendri nuostoliai
1. Bendr ilaid ir bendr nuostoli, susijusi su jungtine veikla, paskirstym nustato
jungtins veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nra, kiekvienas partneris atsako u bendras
ilaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydiui.
2. Susitarimas, kuris visikai atleidia vien i partneri nuo bendr ilaid ar nuostoli
padengimo, negalioja.
6.975 straipsnis. Partneri atsakomyb pagal bendras prievoles
1. Jeigu jungtins veiklos sutartis nra susijusi su kine komercine partneri veikla,
kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo
dalies dydiui.
2. Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai.
3. Jeigu jungtins veiklos sutartis susijusi su kine komercine partneri veikla, visi
partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant i prievoli atsiradimo pagrindo.
6.976 straipsnis. Pelno paskirstymas
1. Pelnas, gautas i jungtins veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno j
indlio bendr veikl vertei, jeigu ko kita nenustato jungtins veiklos sutartis.
2. Susitarimas nualinti kur nors i partneri, skirstant peln, negalioja.
6.977 straipsnis. Partnerio dalies atidalijimas
Partnerio kreditoriai turi teis reikalauti atidalyti partnerio dal i bendro turto pagal io
kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
6.978 straipsnis. Jungtins veiklos sutarties pabaiga
1. Jungtins veiklos sutartis baigiasi:
1) pripainus vien i partneri neveiksniu ioje srityje arba ribotai veiksniu ioje srityje ar
neinia kur esaniu, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis likusi partneri susitarimas
nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp likusi partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins
veiklos sutartis galioja ir be io partnerio;
2) iklus vienam i partneri bankroto byl, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas
iimtis;
3) vienam i partneri mirus ar j likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtins veiklos
sutartis ar vlesnis likusi partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp
likusi partneri arba pakeisti mirus (likviduot ar reorganizuot) partner jo teisi permjais;
423
4) vienam i partneri atsisakius toliau bti neterminuotos jungtins veiklos sutarties

dalyviu, iskyrus ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis;
5) vieno i partneri reikalavimu nutraukus terminuot jungtins veiklos sutart, iskyrus
ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis;
6) pasibaigus jungtins veiklos sutarties terminui;
7) atidalijus vieno i partneri dal i bendro turto pagal jo kreditori reikalavim, iskyrus
ios dalies 1 punkte nustatytas iimtis.
2. Pasibaigus jungtins veiklos sutariai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti
daiktai grinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato ali
susitarimas.
3. Nuo jungtins veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako
tretiesiems asmenims pagal nevykdytas bendras prievoles.
4. Turtas, esantis bendrja partneri nuosavybe, pasibaigus jungtins veiklos sutariai,
padalijamas pagal io kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.
5. Partneris, nes individualiais poymiais apibdint daikt, pasibaigus jungtins
veiklos sutariai turi teis reikalauti grinti jam t daikt, jeigu dl to nebus paeisti kit partneri
ir kreditori interesai.
6.979 straipsnis. Neterminuotos jungtins veiklos sutarties atsisakymas
1. Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties, turi apie tai
praneti kitiems partneriams ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu
statymai ar sutartis nenustato ko kita.
2. Susitarimai, nustatantys partneri teiss atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos
sutarties apribojimus ar i teis panaikinantys, negalioja.
6.980 straipsnis. Jungtins veiklos sutarties nutraukimas vieno i partneri
reikalavimu
1. Vienas i partneri turi teis nutraukti savo sudaryt su kitais partneriais terminuot ar
sudaryt tam tikram tikslui jungtins veiklos sutart, jeigu:
1) kiti partneriai j i esms paeidia;
2) norintis sutart nutraukti dl svarbi prieasi nebegali jos vykdyti.
2. Partneris, nutrauks sutart, turi atlyginti kitiems partneriams dl sutarties nutraukimo
padarytus tiesioginius nuostolius.
3. Vienam i partneri sutart nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, iskyrus
io kodekso 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas iimtis.
6.981 straipsnis. Partnerio, nutraukusio jungtins veiklos sutart, atsakomyb
Jeigu jungtins veiklos sutartis buvo nutraukta vienam i partneri atsisakius toliau bti
sutarties dalyviu ar vieno i j reikalavimu, asmuo, kuris nebra jungtins veiklos sutarties dalyvis,
atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtins veiklos sutarties
dalyviu, taip, kaip jis atsakyt bdamas partneriu.
6.982 straipsnis. Neviea partneryst
1. Jungtins veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali bti atskleistas
tretiesiems asmenims (neviea partneryst). Tokiai sutariai taikomos io skyriaus taisykls,
iskyrus sutarties ir io straipsnio nustatytas iimtis.
2. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, kiekvienas i nevie partneri atsako visu
savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu sudar vis partneri interesais.
3. Visos prievols, atsiradusios tarp partneri, jiems bendrai veikiant, yra dalins.
LII SKYRIUS
TAIKOS SUTARTIS
6.983 straipsnis. Taikos sutarties samprata
424
1. Taikos sutartimi alys tarpusavio nuolaidomis isprendia kilus teismin gin, ukerta
keli kilti teisminiam ginui ateityje, isprendia teismo sprendimo vykdymo klausim arba kitus
ginytinus klausimus.
2. Taikos sutarties pagrindu atsiradusi ali prievol jos dalyko atvilgiu pripastama
nedalia.
3. Taikos sutartis turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas sutart daro
negaliojani.
6.984 straipsnis. Atvejai, kai taikos sutartis negalioja
Taikos sutartis dl asmen teisinio statuso ar veiksnumo, dl klausim, kuriuos
reglamentuoja teiss imperatyvios normos, taip pat dl klausim, susijusi su vieja tvarka,
negalioja.
6.985 straipsnis. Taikos sutarties galia
1. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos alims turi galutinio teismo sprendimo (res
judicata) gali.
2. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
6.986 straipsnis. Taikos sutarties pripainimas negaliojania
1. Taikos sutartis gali bti pripainta negaliojania dl esmins jos ali nelygybs (io
kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandori negaliojimo pagrindais.
2. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo
metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja.
3. Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis raytiniais dokumentais, kurie vliau paaikja
es suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja.
4. Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutart, viena ar abi alys neinojo,
kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra isprstas siteisjusiu teismo sprendimu.
5. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys,
kad viena i taikos sutarties ali neturi ir neturjo teiss tai, kas jai yra pripainta taikos
sutartimi.
6. ali suklydimas dl teiss norm, iskyrus imperatyvisias teiss normas, nra
pagrindas pripainti taikos sutart negaliojania.
LIII SKYRIUS
DRAUDIMAS
6.987 straipsnis. Draudimo sutarties samprata
Draudimo sutartimi viena alis (draudikas) sipareigoja u sutartyje nustatyt draudimo
mok (premij) sumokti kitai aliai (draudjui) arba treiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta
sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok, apskaiiuot statyme ar
draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustatytas
draudiminis vykis.
6.988 straipsnis. Draudimo formos ir akos
1. Draudimas gali bti privalomasis ir savanorikasis.
2. Draudimo akos yra gyvybs ir ne gyvybs draudimas.
3. Privalomojo draudimo ris ir slygas bei draudimo akas ir draudimo interesus
reglamentuoja kiti statymai.
4. Gali bti draudiami tik statymo ginami interesai.
6.989 straipsnis. Draudimo sutarties forma
1. Draudimo sutartis turi bti raytin.
2. Draudimo sutart patvirtina draudimo liudijimas (polisas).
6.990 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
425
1. Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasilym (praym),

pateikt draudikui, arba draudjui akceptuojant draudiko pasilym sudaryti sutart. Draudimo
ries taisyklse nustatytais atvejais draudjo praymas turi bti raytinis. Raytinio praymo
form ir turin tokiu atveju nustato draudikas.
2. Draudjas atsako u pasilyme (prayme) pateikt duomen teisingum. Sudarius
draudimo sutart, raytinis draudjo praymas tampa sudtine draudimo sutarties dalimi.
6.991 straipsnis. Draudimo liudijimas (polisas)
1. Draudimo liudijime (polise) turi bti nurodyta:
1) draudimo liudijimo (poliso) numeris;
2) draudiko pavadinimas ir buveins adresas;
3) draudjo, apdrausto asmens ar naudos gavjo vardas, pavard ar pavadinimas;
4) draudimo grup ir draudimo ries taisykli pavadinimas ir numeris;
5) draudimo objektas;
6) draudimo suma, iskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas;
7) draudimo moka ir jos mokjimo terminai;
8) draudimo ris;
9) draudimo sutarties galiojimo terminas;
10) raas, kad draudjas yra supaindintas su draudimo ries taisyklmis ir jam yra
teikta j kopija;
11) draudiko galioto sudaryti draudimo sutart asmens paraas ir draudiko antspaudas, kai
pareiga turti antspaud nustatyta draudiko steigimo dokumentuose, ar j faksimils;
12) draudimo liudijimo (poliso) idavimo data.
2. Draudimo liudijim (polis) registracijos ir apsaugos tvark nustato statymai.
3. Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudjo raytinio praymo turinio, o
sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudjo pasilym sudaryti sutart, pirmenyb suteikiama
draudjo raytiniam praymui.
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)
6.992 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas pagal standartines slygas

1. Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo ries taisykles, parengtas statym
nustatyta tvarka, tai draudimo sutariai atitinkamai taikomi io kodekso 6.1856.187 straipsniai.
2. Draudikas privalo sudaryti slygas vieai susipainti su draudimo ries taisyklmis ir,
prie sudarydamas draudimo sutart, teikti j kopijas draudjui.
6.993 straipsnis. Pareiga atskleisti informacij
1. Prie sudarant draudimo sutart, draudjas privalo suteikti draudikui vis inom
informacij apie aplinkybes, galinias turti esmins takos draudiminio vykio atsitikimo
tikimybei ir io vykio galim nuostoli dydiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybs nra ir
neturi bti inomos draudikui.
2. Esminmis aplinkybmis, apie kurias draudjas privalo informuoti draudik,
pripastamos aplinkybs, nurodytos standartinse draudimo sutarties slygose (draudimo ries
taisyklse), taip pat aplinkybs, apie kurias draudikas ratu pra draudjo suteikti informacij.
3. Jeigu draudjas neatsako ratu pateikt draudiko paklausim apie tam tikras
aplinkybes, o draudikas, neatsivelgdamas tai, sudar draudimo sutart, tai draudikas netenka
teiss reikalauti nutraukti draudimo sutart ar pripainti j negaliojania remdamasis tuo, kad
draudjas jam nepateik informacijos.
4. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudjas suteik draudikui
inomai melaging informacij apie aplinkybes, numatytas io straipsnio 1 dalyje, tai draudikas
turi teis reikalauti pripainti draudimo sutart negaliojania, iskyrus atvejus, kai aplinkybs,
kurias draudjas nuslp, inyko iki draudiminio vykio ar neturjo takos draudiminiam vykiui.
5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudjas dl neatsargumo
nepateik io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai draudikas privalo ne vliau kaip per
du mnesius nuo i aplinkybi suinojimo pasilyti draudjui pakeisti draudimo sutart. Jeigu
426
draudjas atsisako tai padaryti ir per vien mnes (o gyvybs draudimo atveju per du mnesius)
neatsako pateikt pasilym, draudikas turi teis reikalauti nutraukti draudimo sutart.
6. Jeigu draudjas dl neatsargumo nepateik io straipsnio 1 dalyje nustatytos
informacijos, tai vykus draudiminiam vykiui draudikas privalo imokti draudimo imokos, kuri
bt imokama draudjui vykdius io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, dal, proporcing
sutartos draudimo mokos ir draudimo mokos, kuri bt nustatyta draudjui, jeigu jis bt vykds
io straipsnio 1 dalyje numatyt pareig, santykiui.
7. Jeigu draudikas, inodamas aplinkybes, apie kurias draudjas neinformavo dl
neatsargumo, nebt sudars draudimo sutarties, tai jis per du mnesius nuo suinojimo, kad
draudjas nepateik io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos dl neatsargumo, turi teis
reikalauti nutraukti draudimo sutart. vykus draudiminiam vykiui, draudikas turi teis atsisakyti
imokti draudimo imok tik rods, kad n vienas draudikas, inodamas aplinkybes, kuri
draudjas nenurod dl neatsargumo, nebt sudars draudimo sutarties.
8. Sudarant draudimo sutart ir jos galiojimo metu draudikas privalo suteikti draudjui i
informacij: draudiko pavadinim, draudiko mons r, adres, draudiko padalinio ar draudiko
atstovo adres (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinje), i draudimo sutarties
kylani ar su ja susijusi gin sprendimo tvark, draudiko elges, kai draudjas paeidia
draudimo sutarties slygas, galimus draudimo rizikos padidjimo atvejus bei kit draudimo veikl
reglamentuojaniuose teiss aktuose nurodyt informacij.
6.994 straipsnis. Draudiko teis vertinti draudimo rizik
1. Prie sudarant draudimo sutart draudikas turi teis apirti draudiam turt, o jeigu
reikia, savo lomis paskirti ekspertiz jo vertei nustatyti.
2. Jeigu draudimo interesas yra susijs su fizinio asmens gyvybe ir sveikata, draudikas turi
teis reikalauti i draudjo dokument, patvirtinani draudjo (apdraudiamo asmens) ami,
sveikatos bkl, profesij bei kitas draudimo rizikai turinias reikms aplinkybes.
6.995 straipsnis. Informacijos konfidencialumas
Draudikas neturi teiss atskleisti informacijos, gautos jam vykdant draudimo veikl, apie
draudj, apdraust asmen ar naudos gavj, j sveikatos bkl ir turtin padt bei kitos
draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, iskyrus statym nustatytas iimtis.
Draudikas, paeids i pareig, privalo atlyginti draudjui, apdraustam asmeniui ar naudos
gavjui padaryt turtin ir neturtin al.
6.996 straipsnis. Draudimo sutarties sigaliojimas
1. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, sigalioja nuo to momento, kai
draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok (premij).
2. Jeigu draudjas nesumoka io straipsnio 1 dalyje numatytos draudimo mokos
(premijos), tai draudimo sutartis nutrksta, jeigu sutartyje nra nustatyta ko kita.
3. Draudimas taikomas visiems draudiminiams vykiams, vykusiems po draudimo
sutarties sigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje
nustatyta taikyti draudim ir draudiminiams vykiams, vykusiems iki draudimo sutarties
sigaliojimo, tai tokia slyga galioja, jeigu draudimo sutarties alys apie draudimin vyk, kuris
vyko iki draudimo sutarties sigaliojimo, neinojo.
6.997 straipsnis. Draudimo suma
1. Turtini interes draudimo suma ir suma, kurios dydio draudimo imok (draudimo
suma) draudikas sipareigoja imokti, nustatoma draudimo sutarties ali susitarimu arba
statymu.
2. Ne gyvybs draudimo atveju, iskyrus statym nustatytas iimtis, draudimo suma
negali viryti tikrosios draudiamo turto ar turtins rizikos verts (draudimo verts).
6.998 straipsnis. Draudimo sumos ginijimas
Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali bti ginijama,
iskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojs savo teise vertinti draudimo rizik, buvo apgautas
dl to, kad buvo nurodyta inomai melaginga draudimo vert arba buvo padaryta aritmetin ar
427
raybos klaida.
6.999 straipsnis. Nevisikas draudimas
1. Jeigu ne gyvybs draudimo sutartyje, iskyrus statym numatytus atvejus, nustatyta
draudimo suma yra maesn u draudimo vert, tai, vykus draudiminiam vykiui, draudikas
privalo atlyginti draudjui (naudos gavjui) dal jo patirt nuostoli, proporcing draudimo sumos
ir draudimo verts santykiui.
2. Draudimo sutartyje gali bti nustatyta ir didesn draudimo imoka, bet ne didesn u
draudimo vert.
6.1000 straipsnis. Papildomas draudimas
Jeigu ne gyvybs draudimo sutartyje, iskyrus statym numatytus atvejus, yra apdrausta
tik dalis turto ar rizikos (draudimo) verts, draudjas (naudos gavjas) turi teis papildomai juos
apdrausti, sudarydamas papildom draudimo sutart su tuo paiu ar kitu draudiku. Taiau iais
atvejais bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viryti draudimo verts.
6.1001 straipsnis. Draudimo, virijanio draudimo vert, teisins pasekms
1. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, virija draudimo vert, tai draudimo
sutartis negalioja dl tos draudimo sumos dalies, kuri virija draudimo vert. Taiau imokta
draudimo vert virijanti draudimo imoka negali bti iiekota.
2. Jeigu draudimo mokos (premija) mokamos periodikai ir, nustaius io straipsnio 1
dalyje numatytas aplinkybes, draudimo moka (premija) dar nra visikai sumokta, likusi mokti
draudimo mokos (premijos) suma sumainama proporcingai draudimo sumos sumainimo
dydiui.
3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dl draudjo apgauls, draudikas turi teis
reikalauti draudimo sutart pripainti negaliojania ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek j
nepadengia gauta draudimo moka (premija).
4. io straipsnio taisykls taip pat taikomos tais atvejais, kai draudimo suma virija
draudimo vert apdraudus t pat objekt pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais
(dvigubas draudimas). iuo atveju draudimo imoka, kuri turi mokti kiekvienas draudikas,
sumainama proporcingai draudimo sumos sumainimui pagal atitinkam draudimo sutart.
6.1002 straipsnis. Draudimas nuo skirting rizik
1. Draudimo objektas gali bti draudiamas nuo skirting rizik sudarant vien arba kelias
draudimo sutartis su tuo paiu arba su skirtingais draudikais. iuo atveju leidiama, kad bendra
draudimo suma pagal visas draudimo sutartis viryt draudimo vert.
2. Jeigu pagal kelias draudimo sutartis, sudarytas remiantis io straipsnio 1 dalimi, yra
numatyta draudik pareiga imokti draudimo imok u to paties draudiminio vykio tas paias
pasekmes, tokiu atveju atsiranda pasekms, nustatytos io kodekso 6.1001 straipsnyje.
6.1003 straipsnis. Bendrasis draudimas
Draudimo objektas gali bti apdraustas pagal vien draudimo sutart bendrai keli
draudik (bendrasis draudimas). Jeigu draudimo sutartis nenumato kiekvieno i draudik teisi ir
pareig, tokiu atveju u draudimo imokos imokjim draudjui (naudos gavjui) visi draudikai
atsako solidariai.
6.1004 straipsnis. Draudimo moka (premija)
1. Draudjas (naudos gavjas) u draudimin apsaug privalo mokti draudikui draudimo
sutartyje ar statyme nustatytais terminais nustatyto dydio pinig sum ar sumas (draudimo mok
(premij).
2. Draudimo sutartyje gali bti nustatyta, kad draudimo moka (premija) sumokama i
karto arba mokama periodikai sutartyje nustatytais terminais. Kai draudimo moka (premija)
mokama periodikai, draudimo sutartyje gali bti numatytos teisins pasekms, jeigu per nustatyt
termin nesumokama eilin moka.
3. Jeigu draudiminis vykis vyksta iki sumokant draudimo mok (premij), kurios
mokjimo terminas yra sujs, draudikas turi teis skaityti nesumokt sum draudimo imok.
428
6.1005 straipsnis. Apdrausto asmens pakeitimas

Draudjas turi teis pakeisti apdraust asmen kitu asmeniu tik gavs raytin draudiko
sutikim, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.
6.1006 straipsnis. Naudos gavjo pakeitimas
1. Draudjas turi teis pakeisti draudimo sutartyje nurodyt naudos gavj kitu asmeniu,
iskyrus statymuose ar sutartyje nustatytas iimtis, apie tai ratu pranedamas draudikui.
2. Jeigu naudos gavjas buvo paskirtas apdrausto asmens sutikimu, tai naudos gavjas gali
bti pakeistas tik apdraustam asmeniui sutikus.
3. Naudos gavjas negali bti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis vykd kokias nors
prievoles pagal draudimo sutart arba pareik reikalavim draudikui imokti draudimo imok.
6.1007 straipsnis. Draudimo sutarties vykdymas, kai yra ir draudjas, ir naudos
gavjas
1. Jeigu draudimo sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo) naudai, tai atsakingas
draudikui u sutarties vykdym yra draudjas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.
2. Draudikas turi teis reikalauti, kad draudimo sutart vykdyt naudos gavjas, jeigu
draudjas sutarties nevykd, o naudos gavjas pareikia draudikui reikalavim imokti draudimo
imok.
6.1008 straipsnis. Draudiko pakeitimas
1. Draudikas turi teis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutart kitam ar
kitiems draudikams draudimo sutartyje nustatyta tvarka, gavs atitinkamos valstybs institucijos,
vykdanios draudimo prieir, leidim.
2. Apie ketinim perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudj prie du
mnesius, jeigu draudimo sutartis nenustato ilgesnio termino.
6.1009 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas prie termin
1. Draudimo sutartis gali bti nutraukta prie joje nustatyt jos galiojimo termin, jeigu po
sutarties sigaliojimo inyko galimybs vykti draudiminiam vykiui arba draudimin rizika inyko
dl aplinkybi, nesusijusi su draudiminiu vykiu (draudimo objektas uvo dl prieasi,
nesusijusi su draudiminiu vykiu ir kt.).
2. Draudjas turi teis nutraukti draudimo sutart bet kokiu atveju.
3. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu,
draudikas turi teis dal draudimo mokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties
galiojimo terminui.
4. Jeigu draudjas nutraukia draudimo sutart prie termin, sumokta draudikui draudimo
moka (premija) negrinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita.
6.1010 straipsnis. Draudimo rizikos padidjimas ir sumajimas
1. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu i esms pasikeiia draudimo sutartyje
numatytos aplinkybs, dl kuri padidja ar gali padidti draudimo rizika, apie tai draudjas
privalo praneti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis suinojo.
2. Draudikas, kuriam buvo praneta apie draudimo rizikos padidjim, turi teis reikalauti
pakeisti draudimo sutarties slygas arba padidinti draudimo mok (premij). Jeigu draudjas tokiu
atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties slyg ar mokti didesns draudimo mokos
(premijos), draudikas turi teis kreiptis teism dl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo i
esms pasikeitus aplinkybms (io kodekso 6.204 straipsnis).
3. Jeigu draudjas nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teis
reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius tiek, kiek j nepadengia gautos draudimo mokos
(premija). Taiau draudikas neturi teiss reikalauti nutraukti draudimo sutart, jeigu inyko
aplinkybs, galjusios sukelti draudimo rizikos padidjim.
4. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu i esms pasikeiia draudimo sutartyje
nustatytos aplinkybs, dl kuri sumaja ar gali sumati draudimo rizika, draudjas dl
draudimo rizikos sumajimo turi teis reikalauti pakeisti draudimo sutarties slygas arba
429
sumainti draudimo mok (premij). Jeigu draudikas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo
sutarties slyg ar mokti sumaintos draudimo mokos (premijos), draudjas turi teis kreiptis
teism dl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo i esms pasikeitus aplinkybms (io
6.1011 straipsnis. Apdrausto turto savininko pasikeitimas
1. Jeigu apdrausto turto nuosavybs teis i asmens, kurio interesais buvo sudaryta
draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teiss ir pareigos pagal draudimo sutart pereina
naujajam apdrausto turto savininkui, iskyrus atvejus, kai turtas i pirminio savininko yra
paimamas priverstine tvarka arba draudimo sutartis nustato k kita.
2. Naujasis turto savininkas nedelsdamas privalo ratu praneti draudikui apie nuosavybs
teiss perjim.
6.1012 straipsnis. Draudjo pareiga praneti apie draudimin vyk
1. Draudjas, suinojs apie draudimin vyk, privalo apie tai praneti draudikui ar jo
atstovui per sutartyje nustatyt termin ir sutartyje nustatytu bdu. Toki pat pareig turi ir naudos
gavjas, jeigu jis ino apie jo naudai sudaryt draudimo sutart ir ketina pasinaudoti savo teise
draudimo imok.
2. Jeigu draudjas (naudos gavjas) nevykdo io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos,
draudikas turi teis atsisakyti imokti draudimo imok arba j sumainti, atsivelgdamas tai, ar
draudjas savo pareigos nevykd tyia ar dl neatsargumo, iskyrus atvejus, kai rodoma, kad apie
draudimin vyk draudikas suinojo laiku arba kai nepraneimas apie draudimin vyk neturi
takos draudiko pareigai imokti draudimo imok.
6.1013 straipsnis. Pareiga imtis priemoni alai sumainti
1. vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam prieinam proting priemoni
galimai alai sumainti, laikydamasis draudiko nurodym, jeigu tokie nurodymai draudjui buvo
duoti.
2. Btinas ilaidas, draudjo turtas mainant al ar vykdant draudiko nurodymus, turi
atlyginti draudikas, neatsivelgdamas tai, kad atitinkamos priemons nedav teigiamo rezultato.
Tokios ilaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo verts santykiui,
neatsivelgiant tai, kad ilaidos kartu su alos dydiu virija draudimo sum.
3. Draudikas atleidiamas nuo alos atlyginimo, jeigu ala atsirado dl to, kad draudjas
smoningai nesim jam prieinam proting priemoni iai alai sumainti ar ivengti.
6.1014 straipsnis. Atleidimas nuo draudimo imokos mokjimo
1. Draudikas atleidiamas nuo imokos mokjimo, jeigu draudiminis vykis vyko dl
draudjo, apdraustojo ar naudos gavjo tyios, iskyrus io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas
iimtis. Draudikas privalo mokti draudimo imok, jeigu tyiniai veiksmai ar neveikimas yra
socialiai vertingi (btinoji gintis, pilietins pareigos atlikimas ir kt.).
2. statymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidiamas nuo draudimo imokos
mokjimo dl to, kad draudiminis vykis vyko dl draudjo ar naudos gavjo didelio neatsargumo.
3. Draudikas neatleidiamas nuo draudimo imokos mokjimo pagal civilins
atsakomybs draudimo sutart, jeigu ala gyvybei ar sveikatai padaryta dl atsakingo u al
asmens kalts.
4. Draudikas neatleidiamas nuo draudimo imokos mokjimo, kai ji pagal draudimo
sutart turi bti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis vyko dl saviudybs, bet draudimo
sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus.
5. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidiamas nuo draudimo
imokos mokjimo taip pat iais atvejais:
1) jeigu draudiminis vykis vyko dl karo veiksm ar radioaktyvaus spinduliavimo
poveikio;
2) jeigu ala atsirado dl turto konfiskavimo, areto ar jo sunaikinimo valstybs valdios
institucij nurodymu;
3) kitais statym numatytais atvejais.
6. statymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo imokos mokjimo atvejus.
430
6.1015 straipsnis. Draudjo teisi alos atlyginim perjimas draudikui

(subrogacija)
1. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, imokjusiam draudimo imok,
pereina teis reikalauti imokt sum i atsakingo u padaryt al asmens. Jeigu ala buvo
padaryta tyia, reikalavimo teis draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogacij
draudia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaiming atsitikim, draudimo ligos atveju,
civilins atsakomybs draudimo atveju, taip pat kitais statym numatytais atvejais.
2. Reikalavimo teis, perjusi draudikui, gyvendinama laikantis taisykli, kurios nustato
draudjo (naudos gavjo) ir u al atsakingo asmens santykius.
3. Draudjas (naudos gavjas) privalo perduoti draudikui vis informacij, kuri yra btina,
kad draudikas tinkamai gyvendint jam perjusi reikalavimo teis.
4. Jeigu draudjas (naudos gavjas) atsisak savo reikalavimo teiss arba j gyvendinti
tapo negalima dl draudjo (naudos gavjo) kalts, tai draudikas atleidiamas visikai ar i dalies
nuo draudimo imokos mokjimo ir turi teis reikalauti grinti jau imokt imok.
6.1016 straipsnis. Perdraudimas
1. Draudimo imokos imokjimo rizik draudikas gali visikai ar i dalies apdrausti
sudarydamas perdraudimo sutartis su kitais draudikais. iuo atveju draudikas pagal pagrindin
draudimo sutart tampa draudju pagal perdraudimo sutart.
2. Perdraudimo sutartims mutatis mutandis taikomos io skyriaus taisykls.
3. Perdraudimo atveju atsakingu draudjui u draudimo imokos imokjim ilieka
draudikas pagal pagrindin draudimo sutart.
6.1017 straipsnis. Savitarpio draudimas
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu,
sujungdami iam draudimui reikalingas las savidraudos draugijose.
2. Savidraudos draugij veikl reglamentuoja statymai.
3. io skyriaus taisykls savitarpio draudimui taikomos tiek, kiek kiti statymai nenustato
ko kita.
6.1018 straipsnis. Specialios draudimo akos ir grups
io skyriaus taisykls taikomos statym nustatytoms draudimo akoms ir grupms tiek,
kiek kiti statymai nenustato ko kita.
Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso
priedas
GYVENDINAMI EUROPOS SJUNGOS TEISS AKTAI
1. 1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse
su vartotojais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 288).
2. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dl vartotoj
apsaugos ymint vartotojams silom preki kainas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
4 tomas, p. 32).
3. 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dl
vartojimo preki pardavimo ir susijusi garantij tam tikr aspekt (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223).
4. 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dl
vartotoj apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostog produkto,
perpardavimo ir keitimosi sutari aspektais (OL 2009 L 33, p. 10).
5. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dl vartotoj
teisi, kuria i dalies keiiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 97/7/EB (OL 2011 L 304, p. 64).
431
6. 2012 m. birelio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria i

dalies keiiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyv
2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dl centrini, komercini ir bendrovi registr sveikos (OL
2012 L 156, p. 1).
Kodeksas papildytas priedu:
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
Priedo pakeitimai:
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-2172, 2004-04-27, in., 2004, Nr. 72-2495 (2004-04-30)
CIVILINIO KODEKSO 1.3, 2.55, 2.61, 2.72, 2.79, 2.112, 2.152, 2.160, 2.167, 4.176, 6.292, 6.298, 6.299,
6.747, 6.748, 6.751, 6.753 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
2.
Nr. IX-2571, 2004-11-11, in., 2004, Nr. 171-6319 (2004-11-26)
CIVILINIO KODEKSO 3.194 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
3.
Nr. X-730, 2006-06-22, in., 2006, Nr. 77-2974 (2006-07-14)
4.
Nr. X-858, 2006-10-17, in., 2006, Nr. 116-4403 (2006-10-31)
5.
Nr. X-1566, 2008-06-03, in., 2008, Nr. 68-2568 (2008-06-14)
6.
Nr. XI-65, 2008-12-16, in., 2008, Nr. 149-5997 (2008-12-30)
CIVILINIO KODEKSO 6.188 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
7.
Nr. XI-372, 2009-07-21, in., 2009, Nr. 93-3965 (2009-08-04)
CIVILINIO KODEKSO 2.33 STRAIPSNIO PAPILDYMO STATYMAS
8.
Nr. XI-447, 2009-10-22, in., 2009, Nr. 134-5832 (2009-11-10)
CIVILINIO KODEKSO 6.750, 6.751, 6.754, 6.865 STRAIPSNI PAPILDYMO IR PAKEITIMO
STATYMAS
9.
Nr. XI-485, 2009-11-12, in., 2009, Nr. 141-6205 (2009-11-28)
10.
432

Nr. XI-595, 2009-12-22, in., 2009, Nr. 159-7202 (2009-12-31)
CIVILINIO KODEKSO 1.21, 2.47, 2.49, 2.54, 2.55, 2.58, 2.62, 2.64, 2.65, 2.66, 2.70, 2.71, 2.72, 2.82,
2.100, 2.104, 2.106, 2.114, 2.180 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas, iskyrus 20 straipsn, sigalioja 2010 m. sausio 1 d.
11.
Nr. XI-747, 2010-04-13, in., 2010, Nr. 48-2297 (2010-04-27)
is statymas sigalioja 2010 m. liepos 1 d.
12.
Nr. XI-881, 2010-06-04, in., 2010, Nr. 71-3554 (2010-06-19)
13.
Nr. XI-937, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 76-3873 (2010-06-30)
14.
Nr. XI-993, 2010-07-02, in., 2010, Nr. 84-4402 (2010-07-15)
is statymas sigalioja 2011 m. sausio 1 d.
15.
Nr. XI-1031, 2010-09-23, in., 2010, Nr. 126-6456 (2010-10-26)
CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 2.11(1), 2.138(1) STRAIPSNIAIS IR 2.147 STRAIPSNIO
PAKEITIMO STATYMAS
is statymas, iskyrus io straipsnio 2 dal, sigalioja 2011 m. sausio 1 d.
16.
Nr. XI-1254, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 1-2 (2011-01-04)
CIVILINIO KODEKSO 6.886 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 6.887, 6.888, 6.889, 6.890, 6.891
STRAIPSNI PRIPAINIMO NETEKUSIAIS GALIOS STATYMAS
is statymas sigalioja 2011 m. balandio 1 d.
17.
Nr. XI-1312, 2011-04-12, in., 2011, Nr. 49-2367 (2011-04-28)
18.
Nr. XI-1441, 2011-06-09, in., 2011, Nr. 74-3545 (2011-06-18)
CIVILINIO KODEKSO 1.134 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO STATYMAS
19.
Nr. XI-1442, 2011-06-09, in., 2011, Nr. 74-3546 (2011-06-18)
CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO STATYMO 11
STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
20.
Nr. XI-1484, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4130 (2011-07-13)
433
CIVILINIO KODEKSO 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnius ir io straipsnio 3 dal, sigalioja 2011 m. spalio 1 d.
io statymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai sigalioja 2011 m. lapkriio 1 d.
21.
Nr. XI-1619, 2011-10-13, in., 2011, Nr. 129-6108 (2011-10-27)
CIVILINIO KODEKSO 1.1, 6.350, 6.366, 6.367, 6.369, 6.370 STRAIPSNI PAKEITIMO IR
PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU STATYMAS
is statymas, iskyrus 8 straipsn, sigalioja 2011 m. gruodio 1 d.
io statymo nuostatos dl sutari pabaigos, nepaisant j sudarymo momento, taikomos sutartims,
kurios galioja ir pasibaigia sigaliojus iam statymui.
22.
Nr. XI-1710, 2011-11-17, in., 2011, Nr. 139-6550 (2011-11-18)
23.
Nr. XI-1842, 2011-12-22, in., 2012, Nr. 6-178 (2012-01-10)
CIVILINIO KODEKSO 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180,
4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196,
4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214,
4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
IR KODEKSO PAPILDYMO 4.192(1), 4.194(1) STRAIPSNIAIS STATYMAS
is statymas sigalioja 2012 m. liepos 1 d.
24.
Nr. XI-1953, 2012-03-29, in., 2012, Nr. 44-2146 (2012-04-14)
25.
Nr. XI-2001, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2824 (2012-05-19)
CIVILINIO KODEKSO 1.74 IR 6.393 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2013 m. kovo 1 d.
26.
Nr. XI-2005, 2012-05-10, in., 2012, Nr. 57-2828 (2012-05-19)
CIVILINIO KODEKSO 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
27.
Nr. XI-2074, 2012-06-19, in., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
CIVILINIO KODEKSO 1.73, 2.50, 2.82, 2.115, 2.116, 2.117, 2.118, 2.119, 2.120, 2.121, 2.122, 2.123,
2.125, 6.969 STRAIPSNI IR ANTROSIOS KNYGOS II DALIES IX SKYRIAUS PAVADINIMO
PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2012 m. rugsjo 1 d.
28.
Nr. XII-239, 2013-04-18, in., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07)
CIVILINIO KODEKSO 6.923 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 6.930(1)
STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas sigalioja 2013 m. spalio 1 d.
434
29.
Nr. XII-365, 2013-06-13, in., 2013, Nr. 68-3406 (2013-06-28)
30.
Nr. XII-396, 2013-06-20, in., 2013, Nr. 73-3654 (2013-07-09)
CIVILINIO KODEKSO PAPILDYMO 3.192(1) STRAIPSNIU IR 3.194 STRAIPSNIO PAKEITIMO
STATYMAS
31.
Nr. XII-503, 2013-07-02, in., 2013, Nr. 75-3774 (2013-07-13)
CIVILINIO KODEKSO 2.44, 5.31, 5.33 IR 6.991 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
32.
Nr. XII-423, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3840 (2013-07-16)
33.
Nr. XII-432, 2013-06-27, in., 2013, Nr. 76-3843 (2013-07-16)
CIVILINIO KODEKSO 2.138(1), 2.139, 2.140, 2.147 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 6 straipsn, sigalioja 2014 m. sausio 1 d.
34.
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas, iskyrus 26 ir 27 straipsnius, sigalioja 2014 m. birelio 13 d.
io statymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms sigaliojus iam statymui.
Pakeitimas:
34.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMO
NR. XII-700 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
35.
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.71 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 3 straipsn, sigalioja 2014 m. liepos 7 d.
36.
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 IR 2.108 STRAIPSNI
PAKEITIMO STATYMAS
Juridini asmen registro tvarkytojas kreipiasi teism su praymu ataukti likvidatori, jei juridinio asmens
likvidavimo procedros buvo pradtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta
tvarka iki io statymo sigaliojimo. Ataukus likvidatori, juridinis asmuo i juridini asmen registro
iregistruojamas juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka.
io straipsnio 1 dalyje nurodyti praymai nagrinjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.
435
37.
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR
GYVENDINIMO STATYMO NR. VIII-1864 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
Juridini asmen, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir nebaigtos per
deimt met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, kreditoriai turi teis pareikti iekin teisme
dl skolininko prievoli vykdymo ar bankroto bylos iklimo per vien met iekinio senaties termin,
skaiiuojam nuo io statymo sigaliojimo. Teismas, prims ioje dalyje numatyt iekin, privalo ne vliau
kaip kit darbo dien apie tai praneti juridini asmen registro tvarkytojui.
Jeigu kreditoriai nepareikia iekinio per io straipsnio 1 dalyje nustatyt iekinio senaties termin, juridini
asmen, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir nebaigtos per deimt
met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, likvidatoriai netenka galiojim ir i juridini
asmen registro iregistruojami juridini asmen registro nuostatuose nustatyta tvarka. Apie tai juridini
asmen registro tvarkytojas vieai paskelbia juridini asmen registro nuostatuose nurodytame altinyje.
Juridiniai asmenys, kuri likvidavimo procedros pradtos iki Civilinio kodekso sigaliojimo ir nebaigtos per
deimt met nuo likviduojamo juridinio asmens statuso gijimo, i juridini asmen registro iregistruojami
per vienus metus nuo io straipsnio 1 dalyje nurodyto iekinio senaties termino pabaigos.
38.
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.116 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2007-06-07, in., 2007, Nr. 65-2529 (2007-06-12)
DL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.194 STRAIPSNIO 3 DALIES (2004 M.
LAPKRIIO 11 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72, 3.194, 5.28 ir 6.621 straipsni pakeitimo statymas
2.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsni pakeitimo statymas
3.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsni pakeitimo statymo
Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo statymas
4.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.228-9, 6.299, 6.469, 6.831, 6.843 ir 6.871
straipsni pakeitimo statymas
436
5.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio pakeitimo statymas
6.
7.
8.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo Nr. VIII-1864
21 straipsnio pakeitimo statymas
9.
10.
11.
12.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.431-1 straipsniu
statymas
13.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.431-1 straipsniu
statymo Nr. XII-1851 2 straipsnio pakeitimo statymas
14.
15.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo statymas
16.
437
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo statymo Nr. XII-1566 72 straipsnio pakeitimo statymas
17.
18.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142,
3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsni pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22,
3.23, 3.25 straipsni ir Kodekso treiosios knygos VIII dalies pripainimo netekusiais galios statymas
19.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo Nr. VIII-1864
21 straipsnio pakeitimo statymas
20.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.11-1, 2.138-1, 3.103, 3.125, 5.32 ir 5.50 straipsni pakeitimo
statymas
21.
22.
23.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.43, 3.48, 3.53, 3.59, 3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169,
3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184 ir 3.190 straipsni pakeitimo statymas
24.
438

Ar - 2016 10 07

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Ar - 2016 10 07

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Suvestin redakcija nuo 2016-10-07 iki 2016-12-31

12 straipsnis. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio sigaliojimas

13 straipsnis. Civilinio kodekso norm, susijusi su juridini asmen teisiniu statusu,

17 straipsnis. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies norm sigaliojimas

2. Esant eimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso sigaliojimo, is kodeksas

22 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos norm dl santuokos negaliojimo

26 straipsnis. Civilinio kodekso treiosios knygos norm, susijusi su nepilnameio

35 straipsnis. Civilinio kodekso 4. 100 straipsnio 4 dalies norm taikymas

44 straipsnis. Civilinio kodekso etosios knygos X skyriaus norm taikymas

c) iki 2001 m. gegus 1 d. 1971 m. gegus 4 d. Hagos konvencijos dl eismo vykiams

1.2 straipsnis. Civilini santyki teisinio reglamentavimo principai

1.4 straipsnis. Paproiai

2. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai,

5. Nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro takos veiksnumui, jeigu

2. io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos eimos ir paveldjimo teisei, taip pat

1.22 straipsnis. Juridini asmen ar kit organizacij atstovams ir j civilinei

2. Juridinis asmuo ar kita organizacija negali reikalauti pripainti negaliojaniu savo

1. Sutuoktini turto teisin status nustato j nuolatins gyvenamosios vietos valstybs

5. io straipsnio nuostatos taip pat taikomos nesusituokusiems tvams gimusio vaiko

1.39 straipsnis. Usienio teiss taikymo vartojimo sutartims ypatumai

1.40 straipsnis. galiojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teis

1.45 straipsnis. Reikalavimams atlyginti asmeninms neturtinms teisms padaryt

1.66 straipsnis. Slyginis sandoris

2. Raytins formos sandoriai sudaromi suraant vien dokument, pasiraom vis

1.74 straipsnis. Notarin sandori forma

3) udarj akcini bendrovi akcij pirkimopardavimo sutartys, kai parduodama

4) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas nustato privalom notarin form.

1.75 straipsnis. Teisin sandori registracija

2. Viej juridini asmen sudaryti sandoriai, prietaraujantys j veiklos tikslams, gali

1.86 straipsnis. Tariamojo sandorio negaliojimas

1.87 straipsnis. Apsimestinio sandorio negaliojimas

1.99 straipsnis. Daikt, kaip civilini teisi objekt, rys

1.106 straipsnis. Konosamentas

1. Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikr ar

2. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie vieuosius

3. Informacija, kuri yra komercin (gamybin) paslaptis, ginama io kodekso nustatytais

6. Informacija pripastama profesine paslaptimi, jei j pagal statymus ar sutart privalo

1. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir

7. Sutrumpintas vieneri met iekinio senaties terminas taikomas i draudimo teisini

5) jeigu prievols alys yra sutuoktiniai;

1.135 straipsnis. Iekinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams

Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam iekinio senaties terminui, pasibaigia ir

1.139 straipsnis. Savigyna

nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vliau i santuoka nutraukiama ar pripastama

5. Neveiksniu tam tikroje srityje pripaintam asmeniui teiss aktuose nustatytos

2.101 straipsnis. Neveiksnaus asmens bkls perirjimas

2.111 straipsnis. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registras

3. Neveiksni ir ribotai veiksni asmen registro duomenys Neveiksni ir ribotai veiksni

2.14 straipsnis. Nepilnamei fizini asmen nuolatin gyvenamoji vieta

Civilins bkls aktai, iskyrus partneryst, registruojami civilins bkls akt

5. io straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susij su informacijos apie asmen

Nr. XII-1566, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05573

2.27 straipsnis. Teis pakeisti lyt

administratorius privalo inventorizuoti turt ir imtis priemoni turtui isaugoti. Administratoriaus

2.34 straipsnis. Vieieji ir privatieji asmenys

2.39 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimas

3. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas traukiamas juridini asmen registr eiems

2.45 straipsnis. Juridinio asmens dalyvis

5. Juridinio asmens steigimo dokumentus pasiraiusi fizini asmen para

2.47 straipsnis. Juridinio asmens statai

2.48 straipsnis. Juridini asmen turtas

4. Sprendim dl juridinio asmens buveins priima steigjai. Sprendimas dl juridinio

2.50 straipsnis. Juridini asmen atsakomyb pagal savo prievoles