XX a.

vidurio modernioji proza

mogaus prigimties tema J. Savickio novelse.

Biografijos ypatumai ir krybos bruoai. Jurgis Savickis daugiabriaun asmenyb: Maskvoje ir

Krokuvoje studijavo dail, buvo Nepriklausomos Lietuvos diplomatinis atstovas Skandinavijos
alyse, prasidjus Antrajam pasauliniam karui atstovavo Lietuvai Taut Sjungoje, visapusikai
isilavins, mokjo daug kalb, buvo kosmopolitikos prigimties. Be to, didij gyvenimo dal
praleido ne Lietuvoje, todl gimtin mat i Europos mogaus perspektyvos.

J. Savickis modernistas, vienas lietuvi prozos atnaujintoj. Daugiausia kr apsakymus

(rinkiniai ventadienio sonetai, Ties auktu sostu, Raudoni batukai), kuriuose netradicikai
atskleidiama pasakojimo sandara, individo bties samprata bei stilius. Novels danai nedidels
apimties, primena teatro dekoracijas, tarp kuri veikia teatro kaukes dvintys
personaai. Veikjams bdinga kaukes, kai niekas nemato, nusimesti ir parodyti savo tikrj
prigimt. Pasakotojas, pristatantis siuet, yra taip arti veikjo, kad kartais neaiku, kas kalba
personaas ar pasakotojas. Autorius nevertina vyki interpretuoti leidia paiam skaitytojui,
nors tekstai danai daugiaprasmiai. Negana to, skaitytojas neretai apsigauna, nes prasti siuetai
apveriami: pavyzdiui, i apsakymo Ad astra tikimasi dvasingumo, nes pavadinimas yra
lotyniko posakio Per kanias vaigdes nuotrupa, taiau krinyje pasakojama ironijos
nuspalvinta uns paskandinimo istorija. Neprastai, moderniai pairima vairias
temas: nuvainikuojamas kaimas kaip lietuvi dorybi puoseltojas (prastas poiris tradicinje
literatroje), mogaus prigimt velgiama ironikai ir pan.

Negatyvi individo prigimtis, vaizduojama vairiuose J. Savickio apsakymuose. Kaip J. Savickio

kryboje pasireikia demonika mogaus prigimtis? Apsakyme Vagis tai pasiturinio, vis
kaime gerbiamo kininko iaurumas jau sumutam, suritam, todl negaliniam pasiprieinti
arkliavagiui. Taiau kininkas atsiskleidia tik tada, kai niekas i aplinkini nemato (i kur jis gali
inoti, kad jo iaurum stebi maas snelis). Apsakyme Ad astra apnuoginamas dar vieno
veikjo, turtingo kininko Dalbos, iaurumas, atvirai neisiver priekaitai kaimynams. Dalba
siuts, kad per jo em vaikto kaimynai, apsitverti negali, nes ems labai daug, todl be tvarkos
imindyti, ivaikioti takeliai siutina valk savinink. Privengdamas kaimyn, nenordamas su
jais pyktis, Dalba ilieja susitvenkus pykt kitaip paskandina savo sen un. Apsakyme Jono
Grauos nuotykiai pagrindinis veikjas, Vakaruose dirbantis ininierius, i pirmo vilgsnio
isilavins, plai pair, draugikas, ipruss, usienyje dirbantis, Kaune eim turintis lietuvis.
Taiau i susitikimo su ponia Raiene paaikja, kad Graua lovelasas, linksmybes pamgs,
bijantis kam nors sipareigoti pavirutinikas mogelis, o rpinimasis patrauklia ivaizda, lanksiu
knu reikalingi tik tam, kad pritraukt vis naujas aukas naivias, patiklias moteris.
Apsakyme Kova negatyvi prigimtis atsiskleidia kaip vergavimas savo instinktams: eimos
motina (mamanka) mgsta triukmingas svetim vyr draugijas, jos vyras jauiasi nelaimingas,
todl geria. Abu neatsakingi eimos tvai danai lankosi smuklje Laisv pats ueigos
pavadinimas skamba ironikai, nes skaitytojui kelia vairi mini: brandiam mogui laisv visada
susijusi su atsakomybe, o iuo atveju paleistuv motina ir girtuoklis tvas jauiasi laisvi nuo
pareig savo auganiam snui. Apsakyme Fleita autorius panaudoja transformacijos
principir apveria nuo antikos laik inom pasaki apie skruzdes ir iog. Lengvabdis
pasakios iogas apsakyme tampa nelaimingu menininku iogu, o darbtuols skruzds
godiais ir iauriais giminaiiais Viksvomis (viksva piktol). Vis gyvenim paskyrs monms,
senatvje iogas, nordamas isaugoti sveikatos likuius, privalo atsisakyti fleitininko profesijos.
Naiviai tikdamas kaime gyvenani giminaii Viksv gerumu, pasiprao priglaudiamas. Taiau
Viksvos, suinoj, kad iogas skurdius, priveria sergant meninink eiti udarbiauti ir pasiunia j
tiesiai mirt. Taigi negatyvi individo prigimtis J. Savickio apsakymuose pasireikia kaip
iaurumas, pavirutinikumas, nebrandumas, godumas, vartotojikumas, vergavimas
instinktams.

Stojika veikj laikysena atsvara negatyviai prigimiai. J. Savickio apsakymai nra beviltikai
nirs, nes negatyviai prigimiai kai kurie apsakym veikjai prieinasi laikydamiesi stojikai, t. y.
oriai. Jie padaro visk, k gali, ir susitaiko su tuo, ko negali pakeisti. Toks yra kininko snus i
apsakymo Vagis. Netyia pamats tvo iaurum, nusivilia autoritetu (niekaip nesupranta, kodl
gerasis tvelis mua vag). Sukrstas artimo mogaus iaurumo, subrsta tiek, kad ima
savarankikai veikti rytasi ilaisvinti arkliavag. Taiau berniukas niekaip nereaguoja ini apie
vakare vl sugaut vag vaikas padar visk, k galjo, tolesni vykiai nuo jo nebepriklauso.
Stojikai savo likim pasitinka apsakymo Kova veikjas maasis instinkt valdom tv snelis.
Jis nekaltina savo gimdytoj, bet beviltikai mgina juos gelbti i instinkt valdios. Nepavykus
susitaiko su esama padtimi. Negana to, visada laukia tv sugrtant, nes darni eima vaiko
svajon (apie tai byloja ir paskutin apsakymo scena vaiko vilgsnis, pakeltas vaigdes,
uuomina auktesni vertybi ilges). Ori veikj laikysena vis pirma j brandumo enklas.
 Individo brandos kelias V. Mykolaiio-Putino romane Altori ely

Biografija. Vincas Mykolaitis-Putinas, bsimas raytojas, pakluso tv norui baig Sein kunig seminarij bei
Peterburgo dvasin akademij, taigi tapo kunigu. Vliau veicarijoje studijavo filosofij ir meno istorij, o
Vokietijoje (Miunchene) literatr. Bdamas usienyje ypa pajuto savo (kunigo ir poeto) padties dvilypum,
taiau kunigysts oficialiai atsisak tik 1935 m. (bdamas 42 m.). Jau trisdeimtmetis V. Mykolaitis-Putinas
inomas raytojas: jo plunksnai priklauso simbolistins poezijos rinkinys Tarp dviej aur
(1927), psichologinis intelektualinis romanas Altori ely (19311933) ir kt. Tuo metu raytojas profesoriauja
Kauno Vytauto Didiojo universitete, o nuo 1940 m. skaito paskaitas Vilniaus universitete. Jo studentais buvo
Salomja Nris, Juozas Gruas (Kaune), Bronius Krivickas, Vytautas Maernis (Vilniuje). Antrosios soviet
okupacijos metu (nuo 1944 m.) Putinas, liks Lietuvoje, atstovauja Nepriklausomos Lietuvos, dingusios istorijos
skuryje, kultrai. Putino eilratis Vivos plango, mortuos voco (Gyvuosius apverkiu, mirusiuosius aukiu)
tapo pasiprieinimo reimui manifestu. Raytojas 1967 m. aminojo poilsio atgul Vilniaus Ras kapines.

Romanas Altori ely. is romanas atskleidia individo vidins brandos keli. Laikomasi poirio, jog
mogus pasta save ir kitus pamau, nuolatos, ir is procesas trunka vis gyvenim. O pat individo likim lemia
vidiniai apsisprendimai, o ne ioriniai veiksniai.

Romanas, nors i pirmo vilgsnio glaudiai siejasi su raytojo gyvenimu, nra autobiografinis, greiiau turi
autobiografini element. Autobiografikas yra istorijos perteikimo bdas, kai pasakojama i savo likim
apmsiusio pasakotojo perspektyvos (tai ir stojimo seminarij motyvai, ir poiris kryb, ir gamtos
igyvenimas). Be to, anot paties autoriaus, Liud Vasar kankin klausimai taip pat yra autobiografinio pobdio.

Romanas turi du siuetus: iorin ir vidin. Iorin sudaro trys romano dalys, susijusios su trimis protagonisto
Liudo Vasario gyvenimo etapais: pirmoje dalyje (Bandym dienos) atskleidiamas pagrindinio veikjo
gyvenimas kunig seminarijoje, pirmieji krybiniai bandymai, meil Liucei; antroje dalyje (Gyvenimas eina)
darbas Kalnyn parapijoje, susidrimas su kunigu-kininku Platnu bei kunigu-prekybininku Stripaiiu, draugyst
su baroniene Rainakiene; treioje dalyje (Isivadavimas) grimas Lietuv i usienio, Liucs saviudyb,
draugyst su Aukse, apsisprendimas pasitraukti i kunig luomo. Daug svarbesnis vidinis romano siuetas Liudo
Vasario vidiniai igyvenimai ir j apmstymas. is romanas vadinamas psichologiniu, nes krinyje pateikiama
psichologin pagrindinio veikjo igyvenim analiz. Tai pirmas toks brandus psichologinis romanas lietuvi
literatroje, nes V. Mykolaitis-Putinas pirmasis taip taigiai pavaizdavo jauno mogaus vidin
dramatizm, kylant i supratimo, jog einama ne tuo gyvenimo keliu. Kita vertus, Liud Vasar atidiai stebi ne
tik pasakotojas pats veikjas links savistab: pats analizuoja savo elges, pats save vertina. Beje, romanas dl
analitinio pasakojimo pobdio, t. y. dl grietos pasakojimo struktros bei svok gausos, apibdinamas ir
kaip intelektualinis.

Taigi svarbiausia individui pasirinkti savo gyvenimo keli. Taiau tai nra paprasta, nes jaunas mogus danai pats
neino savo galimybi, o Liudo Vasario atveju vietoj jo sprendia tvai. Snus siningai mgina tv sprendim
pritaikyti savo gyvenimui: ia lemia nuolankumas tvams, prasta savivert (nepasitikjimas savimi, nuolatinis
abejojimas), intravertikas bdas (udarumas, polinkis savianaliz). Be to, Liudas Vasaris tiki Maironio, poeto ir
kunigo, autoritetu. Tiki, kad gals gyventi kaip Maironis tarnauti tautai. Deja, kunig luomo realyb kitokia,
todl Vasaris vis labiau nusivilia savimi, nes nejauia paaukimo, o dirbti be ypatingo Dievo pajautimo negali
mano apgaudinjs kitus. Kunigo ir poeto keli nederm veria igyventi vidin dram.

Romanas siejasi su V. Mykolaiio-Putino simbolistine poezija, nes tiek rinkinyje Tarp dviej aur, tiek
romane Altori ely dmesio centre atsiduria individo vidinio pasaulio raida. Vidiniams prietaravimams
ireikti geriausiai tiko simboli kalba, kuri vartojo V. Mykolaitis-Putinas eilrai rinkinyje Tarp dviej
aur ir Liudas Vasaris simbolistiniuose eilraiuose. Be to, tiek Liudas Vasaris, tiek Putino lyrikos mogus
intravertiki, iekantys, laisv besiveriantys individai.

Itin svarbi romane meils tema. Visos moterys Liuc, katedros Nepastamoji, baronien Rainakien, Auks
brandina Liud Vasar kaip asmenyb, leidia ivysti savo netobulum ir keistis. Poetas su moterimis visada
igyvena ypating santyk jos jo mzos, kvpjos, krybos gali skatintojos. Svarbiausia j Liuc, ne veltui
jos gyvenimo istorija pltojama visame romane. Ji ne tik pirmoji Liudo Vasario romantika meil, aminas
moterikumo siknijimas, bet ir svarbiausia gyvenimo moteris.

Ypa sudtingas romano pasakotojas. Jis pagrindin veikj velgia i keli perspektyv: i labai arti ir i alies.
Jis niekada nelieka abejingas: perteikia, vertina ir pateisina pagrindinio veikjo igyvenimus, svyravimus,
svarstymus.

Romano reikm. Pirm kart lietuvi literatroje raoma apie tai, jog individo gyvenimas pats savaime
yra vertyb. Tai pirmas intelektualinis psichologinis, erotinis romanas lietuvi literatroje.
 Realizmas
J. Bilinas lyrins prozos pradininkas

Jonas Bilinas (18791907) XX a. pradios raytojas, realizmo atstovas. Nuo vaikysts tvai j aukljo pagal
krikionik pasauljaut, tikjosi, kad bus kunigas. Nepakluss tv valiai, be to, jiems anksti mirus, J. Bilinas
pragyveno i privai pamok ir baig Liepojos gimnazij, kurioje subr slapt lietuvi moksleivi lavinimosi
(lietuvi kultros puoseljimo) draugij, tapo socialdemokratinio judjimo atstovu. Vliau i Dorpato (dabar
Tartu) universiteto, kuriame moksi medicinos, bsimas raytojas dl revoliucins veiklos buvo paalintas.
Susipains su bsimja mona Julija Janulaityte, J. Bilinas ra straipsnius, kr eilraius, vertsi i privai
pamok. Vakar Europos (Leipcigo ir Ciuricho) universitetuose J. Bilinas studijavo literatr, sukr pirmsias
noveles. Lietuvoje ir Lenkijoje gydydamasis diov, raytojas atsiribojo nuo daugelio darb, bet temptai kr ir
ileido pirmsias knygeles. Mai honorarai, skolos ir alinanti liga sekino raytoj, kuriuo rpinosi mona. Likus
kelioms savaitms iki mirties, J. Bilinas laike teig, kad brangiausias ir veniausias daiktas mogui yra
Tikjimas. Jisai tik mog nuramina ir laiming padaro. Liga ir mirtis nutrauk vaisingiausi J. Bilino krybin
laikotarp.

Aptars realizmui bdingus bruous, J. Bilinas atsisak iai meno krypiai bdingo moralizavimo, isami
apraym irorientavosi mogaus morals, filosofijos bei psichologijos analiz. Lakoniku apraymu raytojas
koncentravosi autobiografik, subjektyv (kalbama pirmuoju asmeniu) pasakojim, kuriame perteikiami
intymesni igyvenimai. Krini veikjas yra pasakotojas, o ne i alies vykius stebintis asmuo. Be to, J. Bilinas
vadinamas lyrinio pasakojimo lietuvi literatroje pradininku. Gilinimasis mogaus intymius igyvenimus,
psichologines bsenas pasakojim padaro taig ir nestatik. Moralo nebuvimas leidia kiekvienam skaitytojui
apmstyti vykius, pagal savo morals principus vertinti susiklosiusi situacij ir padaryti ivadas.

Skriaudos, sins ir atjautos temos J. Bilino kryboje

Jonas Bilinas modernizavo realistin pasakojim. Kurdamas tekst, raytojas neatsiriboja nuo socialini,
moralini, humanistini ir krikionik idj. J. Bilino vaizduojamas mogus nra laisvas, bet geba priimti
moralius, atsakingus sprendimus. Noveli veikjai daniau patys patiria skriaud (novels Lazda veikjas
tvas, novels Ubagas veikjas Petras Sabalinas, apysakos veikja Juozapota), nors kartais j padaro kitiems
(novels Kliudiau veikjas vaikas,novels Brisiaus galas veikjas eimininkas), taiau ne neteisyb, o jos
igyvenimas yra pasakojimo pagrindas. Novelje Kliudiau vaizduojama skriauda, padaryta vargei katytei,
skatina vaiko, vliau ir suaugusio mogaus kani (Tai buvo vienatinis mano gyvenime ovinys. Bet laimingas:
a j ir ligi iolei dar tebeneioju savo krtinje...). Be to, Jokbas etiniu poiriu patiria panai igyvenim dl
jaunystje vykusios istorijos (novel Vagis): nenordamas patirti skriaudos, saugodamas mgstam kumel ir
savo gyvyb, pagrindinis veikjas nuudo vag, ivea ir imeta j paravn. Dl mogudysts, vykdytos ginant
turt ir saugant savo gyvyb, veikjas gailisi vis gyvenim: O vienok ir dabar danai danai tas pats kirminas
mano ird griauia. Ir neinau dar, k pasakys man u t Visagalis... Kalt dl nuudymo ir negaljimo
prisipainti teissaugai virsta nuolatine sins vidins mogaus teisjos grauatimi. Jokbas pasirinkimo
neturi, jis baudia save moraliai ir kaip krikionis, o skaitytojui leidiama pasirinkti, ar smerkti Jokb dl
mogudysts, ar pateisinti jo poelg, nes tai buvo savigyna. Humanistinis poiris svarbus vertinant moralinius
aspektus (kalt, skriaud), anot J. Bilino, kriterijus visiems mano darbams sin.

Kalt mogus gali igyventi ir nenusikalts. Novels Ubagas pasakotojas, grs brolio namus, sutinka
senel, kur anksiau gerai painojo. Pasakotojas jauia kalt, kad tik duonos rieke gali padti Petrui Sabalinui,
kadaise vaikus medaus koriais vaiindavusiam. Beje, svarbesnis moralinis veiksnys kalts jutimas u netinkam
vaik elges su tvais: Jauiau, kad dal aminos vaik kalts ir a savyje neioju. Pasakotojas prisiima kalt u
P. Sabalino sn, kuris ivar tv i nam, atsiprao senolio, kuriam nedaug kuo gali padti, ir bdamas jautrus
rodo, kad nra moraliai degradavs. Toks yra ir tvas (novel Lazda), kuris po baudiavos panaikinimo priima
dvaro prievaizd Dumbrauck gyventi savo namuose. Po skriaudjo isikraustymo tvas neleidia vaikams deginti
dovanotos obelins lazdos, kuria kitados Dumbrauckas smarkiai sumu tv. Pateisins buvusio prievaizdo
elges, tvas pagarbos moko savo vaikus: <...> tegu itoj lazda lieka tarp js; j irdami, atminsite, kad ir
js tvai skaudiai buvo baudiami. Atsimindami t, nepyksite, kad ir mudu su motina jums kartais abeliu
suduodavova. Darydavova taip dl js pai gero... Gal ir mus ponai baud dl ms gero?.. Be to, iose
novelse svarbus ir atjautos motyvas: pasakotojas yra jautrus P. Sabalino likimui ir igyvenimams, o tvas
atleidia Dumbrauckui u skriaud. Atjauta yra susijusi su gailestingumu, kito supratimu, palaikymu, kanios
pasidalijimu.

Skriaudos motyvas rykus apysakoje Lidna pasaka, kurios pasakotojas perteikia vargs Juozapotos
igyvenimus. Moteris per 1863 m. sukilim neteko dl socialinio teisingumo kovojusio vyro, prarado sveikat,
kdik, namus. Pamiusi, kampininke tapusi moteris kelias deimtis met ieko vyro (Ar neinai tamsta, kur
mano Petriukas?..), bet, anot pasakotojo, neinia: Ar suprato pati t savo klausim? Ar atmin dar savo Petriuk?
Ar tikjosi nors numirus, j pamatyti?.. / Vienas Dievas teino... Tikra Lidna pasaka, kai mogus patiria ne tik
socialin, moralin, bet ir egzistencin skriaud.
 Neoromantizmas
i literatros kryptis Lietuvoje siejama su XX a. pradia, kai buvo gajos
romantizmo idjos ir vyravo realistinis apraymas, atsirado impresionizmo ir simbolizmo
apraik. Neoromantizmas danai vardijamas kaip romantizmo tsa ir modernizmo pradia.
Visa tai buvo susij su problemikesniu, modernesniu poiriu kryb, tautikumo idj
sklaida, idealizmu, jauiamu ilgesiu dl to, kas nepasiekiama. Neoromantizmas siekia apimti
tai, kas nematoma (mogaus vidinius igyvenimus, pasmons pasaul,
trokimus), nepasiekiama (visatos tolius), neisprendiama (svarstoma tikjimo problema).
Anot neoromantik, kryba, ypa poezija, yra kvpta ne mokslo, o Dievo. ymiausi lietuviai
neoromantikai: Juozapas Albinas Herbaiauskas, Sofija Kymantait-iurlionien, atrijos
Ragana, Vaigantas, Vincas Krv, Salomja Nris, Jonas Aistis, Bernardas Brazdionis,
Antanas Mikinis.

Vaik ir tv santyki grois atrijos Raganos apysakoje Sename dvare

Marijos Pekauskaits-atrijos Raganos (18771930) biografija. I emaitijos bajor kilusi moter vaikystje
namuose mok samdyti mokytojai. Nuo vaikysts M. Pekauskait trauk krikionikos tiesos, skaitymas,
muzika ir jodinjimas. Povilo Viinskio paskatinta moteris moksi nebuitins lietuvi kalbos, ra lietuvikai
laikus. Raytoja Varuvoje lank bitininkysts kursus, mirus tvui, praradusi namus M. Pekauskait dvaruose
dirbo mokytoja, veicarijoje studijavo vokiei ir prancz kalbas, klaussi filosofijos, pedagogikos, teologijos ir
kit paskait, paino Europos kultr. Vliau Vilniuje raytoja steig knygyn, Marijampolje mergaii
progimnazijoje mok merginas lietuvi kalbos, jas aukljo. Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, moteris
ivyko emaitij, kur idikuose kr, mok vaikus ir rpinosi labdaringa veikla.

Kryba. Pasirinkusi atrijos Raganos slapyvard pagal atrijos kaln ir su juo susijusius padavimus apie raganas,
raytoja i pradi kr realistikesnius vaizdelius socialinmis temomis, vliau daug dmesio skyr vaik
literatrai, kuri veik biografiniai motyvai, katalikybs ir pedagogikos idjos, romantin pasauljauta, studij
met patirtis paintis su neoromantizmo, impresionizmo ir simbolizmo kryptimis. Gyvendama idikuose
atrijos Ragana sukr apysak Sename dvare, apsakym Irkos tragedija ir kit krinli.

Apysaka Sename dvare. krin i kit to meto krini iskiria lyrinis atrijos Raganos kalbjimo bdas,
raymas pirmuoju asmeniu, dienorai forma, praeities ir dabarties gretinimas, psichologini,
pedagogini, katalikik ir kit idj vaizdavimas. Apysaka pradedama epigrafu, Johano Volfgango Gts
odiais (Visa, kas praeina, / Simbolis tra), reikianiais filosofin mint apie laikinum ir aminum. i tema
pltojama ir krinyje, kai mamat su vaikais kalba apie gyvenim ir mirt arba kai suaugusi Irut kalba apie
gyvenimo laikinum ir dvasini ryi tarp eimos nari aminum. domus aspektas, kad apie krinyje
vaizduojam dvaro gyvenim kalba dvi pasakotojos: suaugusi Irut kalba apie savo dabart ir prisimena save
praeityje, kai buvo maa mergait (veiksmo laikas), ir mamat, kurios intymi pozicija aprayta dienoraio forma.

Vyro ir monos santykiai. Apysakos pagrind sudaro vaizduojamos eimos (vyro Liudviko, monos Marijos ir
trij vaik: Iruts, Nikos ir Jonelio) gyvenimas bei santykis su dvaro aplinka, giminmis. Mamat yra
religinga, jausminga, menikos prigimties moteris, ji jauia be galo stipr ry su gamta, rpinasi vaik gerove ir
aukljimu, atlieka monos pareigas, taiau jai svetima dvaro ponios pozicija. Dvaro reikalais ir buitimi rpinasi
Liudvikas. Dl skirtingos pasauliros vyro ir monos santykiuose jauiamas atalimas: Ar a kalta, Liudvikai,
kad nesvajojame dviese!, Ne u kininko tau reikjo itekti... Be to, nesuprasta vyro, mamat jauia simpatij
Jonaviiui, su kuriuo kartu muzikuoja, bet neumirta motinos ir monos pareig.

Tv ir vaik santykiai. Apysakoje apraytas pagarba pagrstas tv ir vaik santykis. Liudvikas rpinasi dvaro
reikalais, nepamirta vaik, stengiasi juos tinkamai auklti. Tvo poiriu, aukljimas yra susijs ir su bausmmis,
taiau vaikai jauia begalin meil tveliui, nors jo odius simena (atvejis, kai Irut pabuiavo grai
Domeikien, nors tvelis sak, kad nepadoru buiuoti darbininkus). Vaikai daug laisviau elgiasi su mama, nes
moteris neskirsto moni pagal socialin sluoksn, taiau kritikuoja smulkiuosius bajorus per Paulinos vestuves dl
vairi pretenzij, poirio lietuvi ir lenk kalbas. Mamat stengiasi ugdyti vaik krybikum, pasaulio
painim, monikum ir kitas gersias savybes, kuriomis turi isiskirti mogus. Ypa stiprus mamats ryys su
Irute, svarbs j pokalbiai apie gyvenim ir mirt, gamt, tvyn, Diev, menus bei doryb. Mamat nea
lauknel ir vedasi vaikus pas bobut, kuri moka daug pasak, veasi tvik Kalnnuose, kur gyvena tetos,
dd ir boelis, Paulinos vestuves ir kitas vietas, kur vaikams gera ir smagu. Ypa svarbu mamatei ugdyti
vaik vaizduot, todl ji pati seka pasakas, pavyzdiui, apie Parsifal, kuris atrado ventj Gral, vaikai klauso
bobuts pasak, Levanardos pasakojim, klausia apie ilgesing muzik, sdi kartu ir diaugiasi vieni kitais:
Kokia laim sdti pas idin su mamate, prisiglaudus prie jos brangi keli! Tegu sau lytus teka u lang, tegu
vjas lidnai dejuoja mums ia ilta ir miela kaip kregdelms lizdelyje, kur neupuia vjas ir neulieja lytus.
Galiausiai svarbus akcentas vaizduojamas krinio pabaigoje, kur atuoneri met Irut teta Karusia nori vetis
miest mokyti. Tvelis pasilymu diaugsi, o mamat i vis jg kovojo ir teig, kad svetima aplinka ir mons
ikreips ms vaiko siel. Vaikai su mamate jauiasi saugs, suaugusi Irut atskleidia, koks svarbus dukters ir
mamos santykis: Tikiu: vl kada nors paglostys mano veid / rankels tavo velnios, kvapios kaip tos ros, / ir
tavo lidnos akys man ypters laimingai. Meil yra stipriausia, kas gali sieti vaikus ir tvus.
 Valdovo deheroizavimas V. Krvs tragedijoje Skirgaila.

Vinco Mickeviiaus-Krvs (18821954) biografija. I Dzkijos kils raytojas nuo maens buvo
rengiamas kunigystei, taiau paalintas i Vilniaus dvasins akademijos dl paaukimo stokos, o
gal dl per didelio apsiskaitymo, kovos u demokratij V. Krv studijavo filosofij ir kalbotyr
Ukrainoje, mokytojavo ir domjosi Ryt kultra Azerbaidane. Gyvendamas Baku, V. Krv kr, o
vasaromis, grs Lietuv, raytojas domjosi tautosaka. 1920 m. V. Krv gro Lietuv, dirbo
Lietuvos universitetuose, rinko ir publikavo tautosakos rinkinius, ra straipsnius apie kultr. Be
to, V. Krv buvo susijs ir su politika, 1940 m. buvo ministru pirmininku. Per Antrj pasaulin kar
V. Mickeviius emigravo Austrij, vliau JAV, dirbo dstytoju Pensilvanijos universitete, taiau JAV
nepritapo ir norjo bti palaidotas Lietuvoje.

Kryba. V. Krv slapyvard pasirinko pagal ankstesn senelio gyvenamj viet, kur Mickeviiai
buvo vadinami Krvmis. Raytojo gyvenimas buvo susijs su skirtingomis kultromis, taiau
svarbiausi krybos altiniai ir sukurti kriniai buvo siejami su tautosaka ir tradicins kaimo
gyvensenos apraymu. Romantizmo idj paveiktas, neoromantizmo krypiai priskiriamas
raytojas kr maiting, taiau nuo tradicij priklausant veikj, atsivelg mitin pasaulio
santvark, vaizdavo vairius istorijos periodus, ypa viduramius, ir kultros ypatumus, kalbjo
apie laisvs siek.

Drama (tragedija) Skirgaila. Manoma, kad maus Lietuvos didiojo kunigaikio Skirgailos
nurodymu 1382 m. Krvoje buvo nuudytas Kstutis, be to, inoma, kad Skirgaila buvo Jogailos
pagalbininkas. Btent antrasis aspektas apraytas ir tragedijoje Skirgaila. 1924 m. sukurta drama
dl rykaus konflikto, stiprjanios tampos ir kolizijos vadinama pirmja tikra lietuvi drama.
Kiekvienoje tragedijos dalyje (Tarp dviej pasauli, Aistr skury, Palusios sielos,
Bedugn) stiprja tampa, pltojamas mogaus ir valdovo konfliktas, paremtas proto ir irdies
priepriea.

Lietuvos didysis kunigaiktis Skirgaila vaizduojamas kaip valdovas, tragikasis herojus, kurio
peius ugulusi sunki nata: pagonika Lietuva jau pakriktyta, taiau daugelis moni, ir pats
Skirgaila, tiki pagonybe, nors valdovas supranta, jog pagonik taut itikt prs likimas.
Valdovas prometjikai atsakingas u taut: A visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti.
Siekdamas emi vientisumo, nenordamas atiduoti lenkams Jogailos paadt Voluins ir
Podols emi (A myliu Lietuv ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu <...>), Skirgaila pagrobia
Lydos kunigaiktyt On Duonut ir kalina j savo pilyje. Moteris yra lyg politinis rankis, kuriuo
manipuliuoja Skirgaila, lenkai ir Kryiuoi ordino atstovai: lenkai i pradi band On Duonut
ilaisvinti, bet vliau siek j itekinti u Skirgailos, vokiei tikslas sukirinti lenkus su lietuviais.
Be to, ironikas ir netinkamos valdovo sutikimas siutina atvyklius, kurie, prisideng
krikionika misija, bando siekti sau nauding tiksl.

Skirgailos, Onos Duonuts ir Kelerio likimai. Kalbdamas su Ona Duonute, Skirgaila vertina j
u principingum ir drs, vliau u ias savybes vertina ir Keler. Taiau kryiuoi atstovas taip
pat prietaringa asmenyb: i pradi Keleris tikisi pasinaudoti Ona Duonute kaip ir kitomis
moterimis, taiau vliau Skirgailos antagonistas On Duonut simyli ir net paaukoja dl jos
gyvyb. Kol Keleris moraliai stiprja, Skirgaila dvasikai ir moraliai lunga kaip mogus ir
valdovas: jis ruoiasi prievarta vesti On Duonut, o kai pajunta jai taurius jausmus, ji valdov
ikeiia Keler,protagonistas primirta alies interesus ir ima kertauti: Jei tau jisai tiek patinka,
paadu padovanoti jo galv. I pradi Skirgailai patiks On Duonuts drsumas, orumas, vliau
kunigaikt pykdo. Be to, j paveik lenk sumeluotas pagoniko tikjimo ir paproi gynjo Stardo
apsikriktijimas. Nusivyls dvasiniu autoritetu, Skirgaila kreipiasi patarimo Skurdul,
taiau filosofinis aikinimas apie Praami ir kovos prasm Skirgail dar labiau suglumina:
Pasakyk man, krivi, kada tu melavai, dabar ar tuomet, kai pldai mus, kam, umir senus dievus,
draugaujam su vokieiais ir lenkais? alia proto ir jausmo be galo svarbus religinis ir politinis
valdovo konfliktas. Kulminacij pasieks protagonisto ir antagonistokonfliktas susijs su
pasirinkimu: Keleris renkasi tarp gyvybs ir garbs, o Skirgaila tarp monikumo ir kerto.

Valdovo deheroizavimas. Tragikasis herojus nuolat buvo priverstas rinktis. Per didel
atsakomyb u Lietuv ir asmenins laims trokimas vert Skirgail maitauti, kentti. Dvasinis
ir moralinis nuosmukis neleidia Skirgailosheroizuoti: pasiaukojs ir mirs Keleris veria
moraliai juo avtis, kert vykds Skirgaila moraliai pralaimi, praranda turt gali, kertauja, nuo
valdovo nusisuka net savi. Tai dvasinis ir moralinis valdovo bei mogaus lugimas.
 J. Tumas -Vaigantas deimaniuk iekotojas

Juozo Tumo-Vaiganto (18691933) biografija ir kryba. I Auktaitijos kils raytojas po studij Kauno
kunig seminarijoje aktyviai kr lietuvik ratij, spaudos draudimo metais ne tik prisidjo prie laikrai
leidybos, bet ir pats juos slapta gabeno per sien Lietuv. vairiose Lietuvos ir ne tik Lietuvos vietose dirbs
kunigas aktyviai veik visuomenje, ypa jo veikla nepriklausomybs metais buvo juntama Vilniuje ir Kaune, kur
buvo telkiamas kultrinis gyvenimas. Drsus, tolerantikas, altruistikas Vaigantas siejamas su banyios
mokymu, spauda ir kryba, akademine veikla Vytauto Didiojo universitete. Be to, Vaigantas dar be galo didel
poveik visuomenei, panaiai kaip Antanas Baranauskas, Vincas Kudirka, Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas.
Krybin keli pradjs nuo socialini ir politini publicistikos tem, Vaigantas realistikai kalbjo apie lietuvi
taut ir kultr (epopja Pragiedruliai) bei moni priklausym nuo socialini, etini ir asmenini tragedij. A
pats jauiuos ess Lietuvos romantik iaukltas, teig Juozas Tumas, kurio kryba priskiriama
neoromantizmui dl tautikumo, atsigrimo tautosak ir mitologij (mitologinisir Vaiganto slapyvardis), atviro
mogaus igyvenim vaizdavimo. Vis laik brs gabius mones, Vaigantas, kalbdamas apie taut, pirmiausia
iskirdavo geruosius bruous, kuri kaip deimaniuk iekojo lietuvi charakteryje.

Apysaka Dds ir ddiens. Krinio pavadinimas ir pradia nurodo autobiografinius autoriaus motyvus,
kuriuos atkleid visainis pasakotojas (Man teks kalbti apie tvo brol nevedus ir apie tvo brolien
nal.). Apysakoje apie ddes kalbama ne kaip apie atskir socialin vienet eim, bet kaip apie priglaustuosius
prie esam broli eim. Krinio veiksmo laikas apima tris deimtis met: svarbus istorinis, t. y. baudiavos, ir
biografinis laikas (Mykoliuko ir Severjos atveju nuo jaunysts iki brandos, Rapolo nuo brandos iki mirties).
Apysakoje pavaizduoti trys skirting likim pagrindiniai veikjai (Mykolas iukta, Severja Puktaiia, Rapolas
Gei) yra susij lietuviams bdingais bruoais. Beveik trisdeimtmetis Mykoliukas vaizduojamas ramus, jautrus,
bet tvirtas ir be galo darbtus (Dirba tikrai u du, u tris.), mgstantis vienatv, gamt ir muzik. Darbu dvare,
brolio kyje ir eimoje (priiri brolio vaikus) jis gyvas, nes savo vietos neturi ir yra nuolankus, baudiavos
paveiktas mogus. prastas Mykolo gyvenimas (darbai, gamta, muzika) neskatino mstyti apie egzistencij, taiau
meil Severjai privert vyr pagalvoti apie ateit, nepriklausym nuo brolio, tik Mykolas pavlavo k nors keisti
Severja ir Gei susiadjo (Silpo jam nariai, nebebuvo jokios energijos, nei tos kojos beingsniavo savaime, nei
rankos besities ko paimti.). Po Severjos apsilankymo, praymo jis grojo Severijai, tai, kuriai grodavo
paraistje, tai, kuri taip brangiai jam umokjo u muzik, vien vienatin kart per vis ami pamylavo,
pamyljo, tai, kuri jis vien vienatin per vis ami myljo, tebemyli ir niekados niekados nesiliaus myljs.
Vliau, po trisdeimties met, taps Dzidoriumi artoju, Mykolas tapo udaresnis, piktesnis, religingesnis,
susitaik su savo likimu. Kitaip vaizduojama Severja: tvarkingumu ir darbtumu isiskyrusi i bendruomens
Severja avisi Mykoliuku, taiau pirmiausia moterik Severjos prigimt suadina aktyvesnis, valdingesnis Gei.
Itekjusi Severja tapo gera mona, taiau, panaikinus baudiav, dvare tijnui nebeliko vietos. Rapolas ir Severja
prisiglaud Dovyd namuose. Rpinimasis tinginiu ir senu vyru, Dovydiens ugauliojim kupinas gyvenimas ir
nesibaigiantis darbas Dovyd namuose Severjai nesuteik gyvenimo pilnatvs ir po vyro mirties
keturiasdeimtmets moters gyvenimas tapo ydingas, prietaringas, maiau priklausomas nuo banyios ir daugiau
nuo karemos, nors krinio pabaigoje pasakoma, kad Severja atsidav banyiai ir darbui. Rapolo
Geis gyvenimas taip pat smarkiai kito: tarnyst dvarui, tijno darbas Rapolui buvo skirtasis, o suvediota jauna
mergina ir asmenin laim taip pat buvo svarbu, taiau po baudiavos panaikinimo, apsigyvens Dovyd
namuose, Gei tingjo, seno ir darsi niekam nereikalingas (Lus verguvei, lo jos tarnas tijnas Gei; lo
visais galais, nelo tik vienu lieuviu. Juo tai dd darbavosi nepailsdamas.), iskyrus brolio vaik Adomuk,
kur Gei mok. Apsinuodijs iurki nuodais Rapolas mir, jo mirtis sujaudino ir vert keistis Severj.

Apibendrinimas. Vaigantas apysakoje vaizduoja priklausom nuo darbo lietuv: Mykoliukui darbas vis
gyvenim teikia moralins stiprybs, Severjai iskirtinumo, ypa jaunystje dl klties ir ivaizdos tvarkingumo,
Geis darbas skirstyti darbus kitiems, nes pats dirbti neimoko. Be to, svarbus Severjos ir Myloko
religingumas, taiau net jis nesuteik veikjams ryto kovoti u asmenin laim. Pagaliau svarbi baudiava ir jos
poveikis veikjams. Asmenins laims neturintys Severja ir Mykolas tapo dde ir ddiene, kurie priklaus nuo
darbo, Dievo ir gimini.
 XX a. vidurio katastrof literatra
Apibdinti B. Sruogos Diev mik kaip mogikumo paliudijim prievartos
sistemoje.

Romano prieistor. Poetas, dramaturgas, prozininkas Balys Sruoga, Vilniaus universiteto profesorius, 1943 m.
su kitais inteligentais buvo ivetas tuthofo koncentracijos stovykl ir tapo prievartos sistemos liudininku.
Grs i naci pragaro, per por mnesi para memuarus Diev mikas, nes siek isilaisvinti i slegianios
absurdikos patirties. Deja, romanas, paraytas Stalino laikais, nebuvo ileistas, nes sovietin valdia rankratin
tekst kritikavo dl nebt dalyk neva autorius aiposi i naci auk, nerodo pasiprieinimo kovos. I ties
Soviet Sjunga ir nacistin Vokietija i esms buvo tokios paios totalitarins valstybs, lugdiusios bet koki
laisv ir originali mint. Todl Diev mikas pasiek skaitytojus tik prajus deimiai met po raytojo mirties,
1957 m., vadinamuoju atilimo laikotarpiu.

Ironijos reikm. Romanas originalus tuo, kad koncentracijos stovyklos patirtis perteikiama juoko forma. Juoko
vaidmuo Diev mike labai svarbus. K reikia, anot P. Cvirkos, sruogikas juokas? Diev miko juokas
pirmiausia ironija.Ironija paslpta, pikta pajuoka, kurios prasm yra prieinga sakomam. Ironija romane
pateikiama trejopai: pirma, kaip menin priemon (pavyzdiui, esesininkai vadinami narsuoliais,
karygiais); antra, kaip stiliaus ypatyb, kaip aplinkos vertinimo priemon, kuria pasinaudojus vaizduojama
mogikum lugdanti koncentracijos stovyklos sistema, budeliai profesionalai ir mgjai;
treia, ironija memuar knygoje veikia kaip skydas, saugantis pasakotojo orum, mogikum nuo visiko
beprasmybs pojio.

Juoko formos. Diev mikas dokumentin knyga, taiau groiniu kriniu j paveria ironikas stilius. Juokas
memuar romane vairus:

humoras (pavyzdiui, tik atvykusius stovykl kalinius esesininkai pasveikina lazdomis pasakotojas
veiksm palydi tokiomis mintimis: Vis dlto keistoki itos alies paproiai! Man jau geriau patikt senasai Azijos
gyventoj pasisveikinimo bdas, kai susitik vyrai nosimis pasitrina.);

ironija (pavyzdiui, pats romano pavadinimas ironikas, nes ten, kur kadaise gyveno mitiniai dievai, dabar sikr
naci budeliai);

sarkazmas (sarkastikai pieiami budeli paveikslai);

groteskas (pavyzdiui, lavon gabenimas: Smilksta, rksta lavonliai, vis lager spirginamos gumos garais
uliedami. Degintojai su akmis aplink duob okinja it velniai, Valpurgij nakt su raganomis besitsydami!).

Juoko esm sukurti sivaizduojam nuotol tarp praeities ir dabarties vyki, kad atstumas maint tamp. Taip
pat siekiama, kad sumat tampa tarp dramatik lagerio gyvenimo vyki bei patyrusio tuos vykius
pasakotojo.

Pasakojimo pozicijos. Ypa svarbus pasakotojo santykis su vaizduojama aplinka. Memuaruose atsiskleidia trys
pozicijos. Pirma, pasakotojas inteligentas, intelektualas, gerai imanantis pasaulin kultr (pavyzdiui, vieno
romano skyriaus antrat Nusikaltimai ir bausms yra aiki uuomina F. Dostojevskio roman Nusikaltimas ir
bausm).Antra, pasakotojas vienas i mogikum praradusi SS karinink, pasakojani lagerio istorijas
kaip anekdotines situacijas (tai vienas i pasakojim: Baisiai menka ir nepatogi buvo ir duj kamera. [...]
mones udaryti kameroje dar sekdavosi, suvaro juos tenai, sukema, urakina ir baigta. Bet, va, dujos leisti
tenai labai nepatogu bdavo.). Treia,pasakotojas kalinys, absurdikos numoginimo sistemos
liudytojas. Pasakotojas beveik nesileidia asmenikus prisiminimus, jis yra savotikas absurdo sistemos
tyrintojas, todl krinys gauna universal matmen, t. y. liudija vis totalitarin sistem, o ne tik konkret atvej.

Numoginanti totalitarizmo sistema. Nors pasakojamas tuthofo koncentracijos stovyklos gyvenimas 1943
1945 m., taiau krinys gauna universali prasm jis tampa visos prievartins sistemos kaltinamuoju aktu,
o pasakotojas tos sistemos liudytoju. Dirbdamas koncentracijos stovyklos ratinje, galdamas prieiti prie
lagerio dokument, B. Sruoga rinko mediag savo bsimam romanui. Jam buvo ypa svarbu suvokti, kaip
numoginimo sistema veik mones: tiek tikruosius nusikaltlius, tiek belaisvius. Pati populiariausia
lageryje filosofija mueikizmas kalin greitai paveria pusgyviu klipata, kurio laukia nuolat rkstantis
krematoriumo kaminas. Ypa sunku ioje numoginimo aplinkoje itverti inteligentui, ne veltui Sruoga rao: Ko
vertos visos mano knygos, jei dvideimtojo amiaus viduryje civilizuotas Europos mogus staiga mogdra
darosi? Tai skausminga kultros mogaus reakcija totalitarins sistemos absurd.

Uniforma ir numeris. Lageryje uniformos yra dviej ri: SS karinink (budeli) ir kalini. Btent uniforma tik
ir skiria naci karikius nuo nusikaltli. Jei ne ji, manytum, jog darbuojasi ariausi nusikaltliai. Kaliniai taip pat
turi savo uniform, j puoia numeris. Skaiiais paymti net numir kaliniai (Vieni guljo usimerk, kiti su
praviromis akimis, nuogi, su numeriu, chemiku pietuku ant krtins ir ant pilvo uraytu. Visai kaip ant
siuntinio.). Taip pabriama, kad totalitarinje numoginimo sistemoje mogus praranda savo identitet, tampa
tik uniforma, skaiiumi (palygink su A. kmos romanu Balta drobul).
 Klajno paveikslas Salomjos Nries rinkinyje Prie didelio kelio

Situacija. Paskutinis Salomjos Nries eilrai rinkinys nebuvo ileistas nei tokios sudties, nei tokio
pavadinimo, apie kok poet svajojo. Karo met lyrika buvo ileista ideologikai perdirbta ir pakoreguota
pavadinimu Laktingala negali neiulbti. Nieko keista, nes poet, nors ir kolaboravo su sovietine valdia, tai
valdiai nurodinti negaljo. Paskutinis rinkinys, kokio pageidavo poet, ijo tik 1994 m. pavadinimu Prie
didelio kelio.

Garsiausia neoromantik. Salomja Nris priklaus antrajai neoromantik kartai (kaip ir J. Aistis, B.
Brazdionis, A. Mikinis). Svarbiausias ios kartos udavinys susieti modernum ir tradicij.
Tradicijai priklausyt tautosakos ir Biblijos motyvai, dmesys individo igyvenimams, emocingumas, trejopas
peizao vaidmuo (ir realus gamtovaizdis, ir fantazijos vaisius, ir mogaus jausm atspindys), modernumui
katastrofizmo tema, mogaus menkumas istorini pervart akivaizdoje, grietos skirties tarp kultros ir natros
(gamtos) nebuvimas.

Prie didelio kelio tematika. Salomjos Nries gyvenimas vertinamas nevienareikmikai, nes garsiausia to
laikotarpiopoet lyrik, 1940 m. sovietams okupavus Lietuv, apsisprendia savo gyvenim ir kryb susieti su
okupantais. Po met su snumi pasitraukusi Rusijos gilum, Salomja Nris igyvena nostalgij prarastai
tvynei. Visas mao mogausdramatizmas pasaulini pervart skuryje atsiskleidia paskutiniame poets
eilrai rinkinyje Prie didelio kelio.

Poezijos rinkin sudaro karo met (19411944) eilraiai, atrinkti paios poets. Kadangi Salomjos Nries
kryb be jos biografijos suprasti sudtinga, o gal ir nemanoma, svarbu inoti, kad poet Antrojo pasaulinio
karo metais, okupavus Lietuv Vokietijai, kartu su soviet valdia pasitrauk Rytus: i pradi Maskv, po to
Sibir. Todl neatsitiktinai po eilraiais paraytos poets sustojimo vietos: Maskva, Ufa, Penza. Taip
eilraius ateina klajno, praradusio namus, tema. Svetimo krato ir gimtj nam antitez atskleidia
individo dramatizm. Svetima em (Sibiro taiga, steps, skurdus peizaas, klampios pelks, ruden dargana) yra
realus gamtovaizdis, kuris lyrin subjekt lidina, veria igyventi irdgl, nam ilges:

Atimkit i mans
t skurdj peiza,
dirvon tuos laukus
padangs svetimos.

Palikit man tik ber

ir t iedel ma,
prigludus
prie ems mylimos.

Ar iburlis lauks

Svetimos alies gamtovaizdis yra pretekstas atskleisti vidin tvyns peiza, kuris eilrai mogui atsiveria
kaip biblinis rojaus sodas, kupinas vairios sodrios augalijos (eilratis Prie altinio), kaip gyvast palaikanti
versm (eilraiai Trokulys, Prie altinio), kaip tolimas vaikysts sapnas ar nuraminanti malda (eilratis
Tolimas sapnas), kaip paprasta tviks em, prie kurios prigludus aplankyt ramyb:

Ir nenoriu sau geresnio nieko,

Tik prie ems prisiglaust brangios,
Bti tviks arim slieku,
Mlyna rugiagle rugiuos.

Maironiui

Tvyn, kaip ir romantikams, pirmiausia suprantama kaip gamta. Prarasta tvyn taip rykiai
sivaizduojama, kad igyvenama vairiomis juslmis rega (Buvo ten kalneliai, pievos, mikas, / Mano rudenio
aura iblykus... (Trokulys), klausa (Girdiu gervs dausas jau skrenda. (Trokulys) ir jausmais (T
em irdyje neiojuos / Dienas ir nemigo naktis... (Odisja). Danai naudojami tautosakos ar pasakos motyvai
leidia individui atram iekoti tviks kratovaizdyje: Jei atrasiau avinlio pd / Gimtame takelyje imint... /
Sklidin rasos tulpels ied, / Trokul galiau nuraminti. (Trokulys). Gamtos artumas, perimtas i liaudies
krybos, padeda iraudoti skausm: Oi, ydk, ydki, obelle! / Tu sausa ydki, be lapeli! / O kaip man ydt
umirtuollei? / O kaip man sugrti tok keli? (Dideliam name). Pati tviks gamta, kaip prasta
tautosakoje, padeda mogui gedti: Ten vanden altinio alio / Byra altos aaros berelio. (Trokulys).

Eilrai mogui, jautriai igyvenaniam savo kelius ir klystkelius, kyla abejoni, ar tvyn priims, ar
neatstums. O gal vietoj duonos bus paduotas akmuo (Maironis)? Akmuo, iuo atveju biblinis motyvas, reikia
susvetimjim, atstmim, kaltinim. I nepasitikjimo, abejoni ir neinojimo gimsta savigaila: Kaip sunku,
kaip savs a gailiuos. (Savs a gailiuos). Tokiu atveju reikia ne tik tvyns kratovaizdio, bet ir savos
kultros autoritet. Tad neatsitiktinai rinkinyje yra trys eilraiai, skirti lietuvi kultros korifjams: Maironiui
(Maironiui), Donelaiiui (Donelaitis) ir M. K. iurlioniui (Viltis). Ypa individualiai igyvenamas santykis
su garsiausiu lietuvi romantiku Maironiu. Maironis vardas, reikiantis tvyns laisv, kartu tai paios
Lietuvos metafora. Ne veltui eilraio mogus iam autoritetui teisinasi:

Ar galjau i pusiaukels sugrti?

Ar galjau tais paiais keliais?
Gena, gena pikto dievo rykt,
Atgalion ir atsigrt neleis.

Maironiui

Tarsi bt maa atgailos, kitame eilratyje prisimenamas biblinis motyvas, susijs su Marija Magdaliete:
Tebna jai atleista, / Nes daug jinai myljo! (Tolimas sapnas). Taigi eilrai mogus tikisi supratimo,
atleidimo ir svajoja grti tvyn.

Atgailaudama, tikdamasi atleidimo, kamuojama juodos irdglos, poet igyvena savo kart kaip prarastj:

Prie didelio kelio stovjom irjom...

O lidesiai gds keli dideli!
Nujo, nujo... irkit! nujo
Pavasaris ms didiuoju keliu!

Prie didelio kelio

Kad kalbama apie vis kart, o ne individ, iduoda kolektyvinis mes. Buvimas prie didelio kelio tai mao
mogaus, maos tautos situacija, vykstant pasaulinio lygio vykiams, iuo atveju Antrajam pasauliniam karui.
Lieka tik apverkti, apraudoti prarast jaunyst, ir praradimo skausm geriausiai atskleidia metamorfoz, artima
liaudies pasakoms, virtimas mediais: gluosniais, berais:

Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio,

Berais svyrnliais prie steps plaios.
Ir svyra mums akos, ir krinta lapeliai,
Ir veria mus speigas lig erdies paios.

Prie didelio kelio

Kita vertus, poetin metamorfoz galima suprasti kaip jausm atspind. Kaip visos prarastosios kartos skausm dl
jaunysts, prasmingo gyvenimo, galimybi praradimo.

Poezijos rinkinio mogaus nuolatin jausena benamio, nalaiio (Dideliam name mai nalaiiai, / Svetimose
gatvse paklyd. (Dideliam name), grauiamo irdglos, abejojanio, ar priims tvyn.
 Tvyns gynjo paveikslas Broniaus Krivicko poezijoje

Biografija. Bronius Krivickas (1919 1952) vertjas, literatros kritikas, partizanas, ymiausias pokario
rezistencijos poetas. Studijavo Kauno Vytauto Didiojo bei Vilniaus universitetuose literatr. Studijuodamas
susipaino su raytoj karta, vliau pavadinta emininkais (V. Maernis ir kt.), lank B. Sruogos vadovaujam
Teatro seminar, priklaus literat grupei, kuriai vadovavo V. Mykolaitis-Putinas. Po studij pradjo dirbti Bir
gimnazijoje mokytoju. B. Krivickas 1945 m. prisijung prie partizan brio, kur jau partizanavo du jo broliai (dl
vaik partizan poeto tvai buvo ivaryti i nam, j sodyba sudeginta). Vliau B. Krivickas ved mokytoj
Maryt Ziemelyt, susilauk snaus. Partizanaudamas ivert daug J. V. Gts eilrai, redagavo laikraius
Laisvs kova, Auktaii kova. 1952 m. partizanas Bronius Krivickas-Vilnius, iduotas savo brio vado, su
draugais uvo per susiaudym. Jo ir bendraygi knai buvo rasti tik po met ir slapta perlaidoti Putiliki
kapinse (Panevio rajonas). Lietuvai atgavus nepriklausomyb, 1998 m. poetas po mirties apdovanotas Vyio
Kryiaus ordino Komandoro didiuoju kryiumi. Tai vienas aukiausi Lietuvos valstybs apdovanojim u
didvyrik nars ir itverm, ginant Lietuvos Respublikos laisv ir nepriklausomyb.

Krybos bruoai. B. Krivicko kryba priklauso XX a. vidurio katastrof literatrai. Jo poezijos mogus
pirmiausia karys, partizanas, tvyns gynjas. Svarbiausios vertybs garb, smoningas pasirinkimas ginti
tautos laisv, t. y.prometjikas aukojimasis. B. Krivicko poezijoje atsiskleidia filosofo F. Nys idja, kad
mogus yra laisvas rinktis savo keli, nesvarbu, koki kain tenka u tai sumokti. Nors B. Krivicko
poezijoje atsiskleidia dramatikos partizan gyvenimo realijos, taiau smoningai pasirinktas tvyns
gynjo kelias suteikia jg: Ms liko gal i imto vienas. / Bet kova vis tsias atkakli. / Utat turim bt savam
kely / imt kart tvirtesni nei plienas... (Ms liko gal i imto vienas). Poezijos mogui svarbus garbingas,
orus gyvenimas: Ir tvirtas bk! Vl vien iem iauri / Diev valia tu pereit privalai! / Pro plieno speig,
miriai aplink laigant, / Tursi neti tu t skaudi taur, / Kai skelds stambs, rambs uolai. (Rudens
melodija). Garbingas gyvenimas, pasak poeto, tas, kur mogus itveria, kad ir kokia sunkia moraline ar fizine
nata jis ugult. Eilraiuose danai griamasi Diev kaip moralin autoritet, stebint, kaip ginamos
vertybs. Todl poezijos moto: mirti baisu, bet dar baisiau negarbingai gyventi, o rytas apginti vertybes labai
svarbus: Nes inai: jei kas, temps vali, / Nesvyruodams pereis it keli, / M tas net damas laims...
(Kai kovoj kelies tu atak). Garbingas gyvenimas didina savivert, todl tvyns gynjas grsms
akivaizdoje elgiasi stojikai: Bet stoviu ididus a prie likim / ir paskutinius mirksnius puoiu kuo galiu: /
Geriu akim liepsnojani spalv aidim, / Belaukdamas iemos ateinant iauriniu keliu. (Rudenio lygumose).
Vienas i daniausi poezijos motyv ruduo gyja dvejop reikm: jis ir grai, bet mirtanti gamta, be to,
ruduo metaforika prasme tampa nuoroda neivengiam tvyns gynjo lemt: Mano dienos nebtin pasvir. /
A keliauju rudenio taku. / Ir gryniausio aukso vainiku / Mano kakt puoia lapai mir. (Mano dienos nebtin
pasvir).

B. Krivicko poezijos ssajos su kit autori kryba. Kario, pasiryusio garbingai ginti tvyn, paveikslas
aptinkamas ne tik B. Krivicko poezijoje, bet ir J. Radvano herojiniame epe Radviliada. Stojika individo
laikysena grsms akivaizdoje perteikiama ne tik B. Krivicko poezijoje, bet ir garsiausio XVII a. Europos poeto
M. K. Sarbievijaus etinse odse. sipareigojimai tvynei ir tautai, kuriuos igyvena B. Krivicko eilrai
mogus, atskleidiami daugelyje lietuvi literatros krini: Maironio, V. Kudirkos poezijoje, V. Krvs
tragedijoje Skirgaila, poetinje Just. Marcinkeviiaus dramoje Mavydas ir kt.
 Individo ir visuomens konfliktas Antano kmos romane Balta drobul

Biografijos nuotrupos. Antanas kma itin savitas dramaturgas, prozininkas, miesto kultros raytojas.
Draugai A. km, kaip nepritampant prie aplinkos, dar Lietuvoje vadino emigrantu raytojas kurdamas
stengsi bti atviras, neiekojo patogi aplinkybi savo meniniams iekojimams. Ypa nepritar sentimentaliai
patriotinei krybai bei miesionikumui emigracijoje. Man, kad tikrieji kovotojai pasiliko Lietuvoje, todl
sentimentalus poiris tvyn gal ir ireikia tikruosius jausmus, bet nieko bendra su menu neturi. Nepritaplio
pozicija atskleidiama egzistencialisto A. kmos autobiografiniame romane Balta drobul.

Romanas Balta drobul (paraytas 1954 m., ileistas 1958 m., nes niekas nenorjo okiruojanio krinio
leisti). Balta drobul tai vienas ymiausi XX a. lietuvi roman. Garsiausias A. kmos krinys isiskiria
originaliu stiliumi,kompozicija bei veikjo jausenomis.

Kompozicija ir stilius. Pirma, krinio veiksmas beveik para: Antanas Garva eina darb (dirba didiausiame
Niujorko viebutyje), yra vienas i keltuvinink, grs namo patiria priepuol ir iprotja. Siuet pasakoja tai
Garva (pirmuoju asmeniu), tai pasakotojas (treiuoju asmeniu). Antra, be dabarties siueto, yra pristatomas
Garvos dienoratis, kur vliau jis perduoda Elenai (dienoratyje pasakojama pirmuoju asmeniu).
Treia, pasakotojas taip pat pristato Garvos praeities vykius. Visi ie trys pasakojimai supinami vien ir
pateikiami kaip smons srauto technika, kaipliteratrinis
koliaas, nuspalvintas ironijos, nes fragmentuotas pasakojimo bdas tinka izofrenikos, susiskaidiusios
asmenybs bsenoms atskleisti.

Egzistencin kriz. Pagrindinis romano veikjas igyvena egzistencin modernaus mogaus kriz. Ji susijusi su
vertybi prkainojimu ir pirmiausia pasireikia kaip tikjimo kriz, kai mogus, nors ir isiilgs Dievo, nebetiki jo
gailestingumu. Abejon tikjimu atsiskleidia Juozapato kalno papds teisme. Juozapato pakaln Biblijoje reikia
Paskutiniojo teismo dien, t. y. pasaulio pabaig. iame teisme irykja Antano Garvos abejons banyios
ritual bei religini ties prasmingumu. Dangikojo teismo vizija atskleidia, kad mogus vertinamas tiek, kiek jis
paklusnus tikjimo dogmoms. Toks aklas paklusnumas netenkina modernaus mogaus. Be to, dangikasis teismas
yra kito, emikojo teismo, kur sureng Garvai soviet NKVD darbuotojai (saugumieiai), siekdami priversti j
bendradarbiauti, atspindys. Savotikai pasaulio pabaigai prilygsta okupacinio reimo iaurumai: Garva taip
sumuamas ir paeminamas, kad netrukus atsiduria beprotnamyje. Egzistencin kriz pagilina sins teismas,
kuris Garv persekioja dl karo pradioje nuudyto ruso. i mogudyst prietarauja Garvos humanistinms
vertybms, todl veria jaustis kalt. Taigi trys teismai: enkavdist, biblinis pasaulio pabaigos bei paties
veikjo sins, byloja apie mogaus iaurum, apie pasaul be Dievo. Tik pasaulyje be Dievo (be moralini
vertybi), anot Garvos, gali vykti nesuvokiamas moni naikinimas. Sistemos iaurumui Garva mgina
pasiprieinti bgdamas i Lietuvos, taiau sins balso niekas negali nuslopinti.
Tapatybs kriz. Politinis emigrantas, modernus poetas Antanas Garva, atsidrs didiausiame Niujorko
viebutyje, dirba keltuvininku. Su juokinga, anot veikjo, operetine uniforma, su baltomis, pasak Garvos,
chirurginmis pirtinmis jis jauiasi prarads savo tapatyb. Martyno Mavydo, pirmosios lietuvikos knygos
autoriaus, paminjimas leidia suprasti, jog Antanas Garva save priskiria lietuvi kultrai. Kita su lietuvi
kultra, iuo atveju istorija, susijusi detal i motinos paveldtas senels iedas, menantis romantik meil ir
1863 m. sukilim, po kurio buvo udrausta lietuvika spauda. Deja, ied, individo identiteto enkl, dengia baltos
pirtins, ir, kaip prasitaria pats Garva, uv prarijo litas (uvis ia motinos bajors herbo detal, o litas
Niujorko viebuio emblema). Niujorkin dykum, t. y. dvasin vienium, igyvenantis veikjas save lygina
su persodintu akacijos krmu (krjo emigranto metafora), kur augalas niekaip neprigyja svetimoje
emje. Poetas vartotoj pasaulyje tampa mogumi skaiiumi tik menku mognuku daugiamilijoniniame
Niujorke. Su kauku save tapatinantis Garva pastebi, kad mitin balt btyb tuoj bus aprengta lininiais
drabuliais is veiksmas, remiantis tautosaka, turi pavergimo prasm: kauk aminai uvaldo tas, kuris j
aprengia drabuiais i lino. Kita vertus, mai tautai atstovaujantis poetas Garva Niujorke, viename i
pasaulio megapoli, jauiasi kaip didiulio mechanizmo sraigtelis (... man belieka bti rato dantimi
keltuve.), t patvirtina irsamplaika ranka rankena, nuoroda technikos ugot mog. Vakar kultrai
atstovaujaniam menininkui tokia jausena prilygsta miriai. Juk absurdo mogus Garva ir kuria tam, kad galt
pasiprieinti nebiai. Deja, vartotoj pasaulyje jis reikalingas ne kaip krybinga asmenyb, bet kaip
techninis darbuotojas.

Geriausiai individo beprasmyb ireikia keltuvininko darbo palyginimas su Sisifo mitu: pats gyvenimas
mogui tampa bausme, nes, sukrstas karo iaurum, Garva nebetiki egzistencijos prasmingumu. Absurdo
mogus pasaul mato be joki pagrainim, joki dekoracij, taiau vis tiek mgina gyventi, bando savo nykiai
egzistencijai suteikti bent kiek prasms. Ta mayte prasme izofrenija serganiam Garvai tampa kryba, taiau
udo sraigtelio gyvenimas, todl poetas priverstas tenkintis niekinga egzistencija. Taiau, matydamas savo
bejgikum, protestuoja prie sistem nebegeria vaist, nes bijosi prarasti savast.

Ivada. Romano protagonistas Antanas Garva XX a. vidurio mogus po katastrofos. Vis pirma pozityvi
egzistencialisto A. kmos romano pabaiga nesivaizduojama, nes Garvos liga pirmiausia XX a. mogaus po
katastrof metaforika bsena (karas, emigracija, savo tapatybs praradimas, savs kaip menininko
nerealizavimas). izofrenija sergantis mogus mato fragmentuot, neatitaisomai suskilus pasaul tok
pasaul mat egzistencialistai, tok pasaul mat j pagrindiniai veikjai absurdo mons (individai,
mginantys oriai gyventi beprasm gyvenim beprasmiame pasaulyje).
 Modernioji XX a. antrosios puss drama
Justinas Marcinkeviius tautos poetas

Justinas Marcinkeviius (19302011) vienas ymiausi XX a. antrosios puss lietuvi krj

(poetas, prozininkas, dramaturgas), vertjas, Sjdio iniciatyvins grups narys, aktyvus
visuomens veikjas. Nuo vaikysts lydjusi emdirbi kultra, sakralumas formavo poeto
humanistinius idealus, lituanistikos studijos profesionalum, moralumas prasming
egzistencij. Tautos poetu vadinamas krjas tekstais ir gyvenimo pavyzdiu atskleid begalin
meil tvynei, jos kalbai, istorijai, kiekvienam mogui.

Just. Marcinkeviiaus kryba anriniu poiriu labai vairi: eilraiai, poemos, dramos. Pradjs
kurti, poetas rod prisitaikym prie santvarkos, taiau dramatiki lyrinio subjekto igyvenimai,
vertybins nuostatos neleido eilraio mogui bti socialiai angauotam. Poeto eils primena
romantik ar neoromantik tekstus, nors yra modernesns, paveikesns, atkleidianios
refleksij. Tradicij motyv (krato istorijos, gimtosios kalbos, liaudies krybos ir mitologijos,
mogaus ir gamtos paralels, nam) vaizdavimas mogui suteikia dvasins stiprybs. Just.
Marcinkeviiaus tekstai nra avangardiniai, juose atskleisti lyrinio subjekto igyvenimai artimi
kiekvienam lietuviui. Tai viena i prieasi, kodl pagal Just. Marcinkeviiaus eiles sukurta daug
dain.

Lietuvi tautos istorijos ir kultros rekonstravimas vienas svarbesni motyv Just.

Marcinkeviiaus epinje ar draminje kryboje. Lietuvos valstybs, rato, meno krimas raytojui
leido interpretuoti ir kurti istorin menin tekst. Be to, Mindaug, Martyn Mavyd, Motiej
Kazimier Sarbievij, Kristijon Donelait, Lauryn Stuok-Gucevii Just. Marcinkeviius vaizduoja
kaip tautos kultros krjus, lietuvikuosius prometjus. Dramin trilogija yra
nacionalinis epasapie Lietuvos valstyb, jos kultr ir
mones. Mindaugas (1968), Katedra (1971) ir Mavydas (1977) tai tautiniais bei
herojiniais siuetais paremta trilogija, kurioje kalbama apie valstybs krim, kultros, meno
reikm, rato ir knygos svarb.

Pareigos prasm Just. Marcinkeviiaus dramoje Mavydas

Poetin drama Mavydas. Tai krinys apie pirmosios lietuvikos knygos Katekizmas (1547) autori Martyn
Mavyd. Anot Justino Marcinkeviiaus, kalbdamas apie M. Mavyd, krjas atskleid nacionalins pareigos
idj. Juk M. Mavydo gyvenimas krinyje poetizuojamas, apie pirmosios lietuvikos knygos autori maai kas
inoma: Taiau raytojas ne istorikas. Jam svarbu ne buitis, o mogaus ar vykio prasm, teig Just.
Marcinkeviius. Krin raytojas pavadino trij dali giesme: ...Sed libera nos a malo... (...bet gelbk mus
nuo pikto...), Ego sum panis vivus (A esu gyvenimo duona), Transeat a me calix iste (Teaplenkia mane
i taur). Poetinje dramoje svarbus ne prieing jg susidrimas, o asmens dvasinis konfliktas, kur kiekvienos
dalies pradioje pristato Milkaus, vliau ir kit pitolnink kuriama giesm apie M. Mavyd.

Siuetas. Dramos veiksmo laikas 1562 m., kai Katekizmas jau ispausdintas, o Mavydas pastoriumi dirba
Ragains parapijoje, yra veds Benign, krs pitol, kurioje rpinasi dvasiniu, religiniu pitolnink
iprusimu, j buitimi. Pagrindinis veikjas yra paskends darbuose (pastoriaus darbas, eimos (monos Benignos
ir jos brolio Kristupo), pitols ir pitolnink ilaikymas, aukljimas, buities darbai), taiau svajoja, nuolat iri
Nemun, skiriant Maj ir Didij Lietuv. Pirmoje poetins dramos dalyje apraytas Nemunu atplukdyto
uoliuko sodinimas yra svarbus didaktiniu (pitolnink mokymas, darb skirstymas) ir sakraliniu (gyvybs
medio, pagonybs ir krikionybs sankirtos) aspektu. Dramos uuomazgoje vaizduojamas Kristupas, kur
Mavydas nori ileisti kunigus ir kuris itraukia i Nemuno skstant Kaspar. Mavydui perduotame Kasparo
motinos iede igraviruoti odiai Dabar ir visados. Martynas sujaukia pagrindinio veikjo egzistencij.
Antrosios dramos dalies pradioje vaizduojamas veiksmas, vyks 1542 metais. I giesms suinoma, jog Vilniuje,
Rotus aiktje, Mavydas dalyvavo vaidinime, kuriame buvo kritikuojamos banyios negerovs ir moni
ydos. Vienuolyno poemiuose udaryt Mavyd ilaisvino Marija, kuri j gyd, juo rpinosi ir atsisak mylimojo
dl kilni Mavydo tiksl. Drama pasiek kulminacij, kai Mavydas suinojo, jog Kasparas yra jo snus.
Treioje dramos dalyje apraytas Mavydo ir Kasparo konfliktas. Mavydas nori snyti Kaspar, bet atklydlis
nesutinka, nes smerkia tv dl bailumo ir nerytingumo, susijusio su nesantuokinio snaus pripainimu. Pasirodo
kareiviai, suima Kaspar, nes is, kerydamas u motinos kaltinim raganavimu ir mirt, nuud prievaizd.
Kasparas buvo ivestas, o Mavydo asmenin tragedija tssi. Vienintel Mavydo paguoda, vaizduojama dramos
epiloge, pitolnink i Katekizmo skiemenimis perskaitytas odis Lietuva.

Pareiga. Be kalts ir atgailos jausmo, kankinanio Mavyd, svarbesn yra veikjo pareiga Lietuvai, lietuvi
kalbai ir ratui, Dievui, meilei. Altruistikai dl pareigos Lietuvai Mavydas paaukojo meil Marijai (jos namuose
pareng Katekizm, ivyko jo spausdinti ir mokytis Karaliaui, tapo pastoriumi ir Ragainje ved Benign).
Paaukojs asmenin laim dl Lietuvos (Mano meil / malda ir tikjimas mano / aizda vis negyjanti mano /
gyvenimas mano ta em / po dievo dangum / Lietuva...), Mavydas svarst, kokia didel nata ugul jo peius.
Pareig Lietuvai, jos kalbai ir ratui pagrindinis veikjas, kalbdamas su pusbroliu Vilentu, vardijo kaip Sizifo
darb: Taip, taip dabar dabar t akmen kaln / Stumiu, ritu, keliu... o rankos silpsta. / Paleisi nugarms. Ir
pagalvoji: / Kuriems velniams tos pastangos... Taiau visuomeninis pareigos jausmas buvo stipresnis ir u
asmenin pareig (rpinimsi savo ir Benignos gerove), prasmingesnis net u religin mokym: Argi ne kvailys! /
Atsimeni, jaunystje kartojau: / Geriau prarasti Lietuv nei Diev. / Nepainau tada, mielasis mano, / Nei
Lietuvos, nei Dievo. itiek met / Tarytum kari metli arbat / Geriu a pareig. Tik pareiga / Mane ia atved
ir ia paliko. / Bijau prisipainti, kad ne Dievui / Tai buvo pareiga, o odiui. odiui, / Kur reikjo i mirties
vaduoti, / Kuriam pavidal reikjo rast, / Kad jis galt amiuose paliudyt / Buvim savo ir galbt gyvyb.
Tikjimo ties, mokslo ini ir darbo bei gyvenimo mokymas pagrindiniam veikjui buvo tie atramos takai, kurie
skatino aukotis dl Lietuvos, jos rato ir kalbos. Visuomenin pareiga kaip dorovinis statymas Just.
Marcinkeviiaus poetizuojamam Mavydui buvo svarbesn u dkingum Prsijos kunigaikiui, asmenin
gerov ir amin meil.

XIX a. literatra
V. Kudirkos asmenybs ir krybos svarba

Auros taka. XIX a. lietuvi kultrin gyvenim galima skirstyti dvi dalis: prie Jono
Basanaviiaus laikrat Aura (18831886) ir po jo. Ne vienam viesuoliui laikratis padar didel
tak Vincas Kudirka vienas j.

V. Kudirkos (18581899) gyvenimas simbolikai sutampa su tautos atgimimo istorija. Kaip ne

vienas inteligentas V. Kudirka labai asmenikai igyveno savo kultrins tapatybs susidvejinim.
T savo gyvenimo tarpsn jis vieai ipasta laikratyje Varpas (1893 m. Nr. 3):

ypa bauginausi, kad draugai nepatirt, jogei a moku lietuvikai. Tas dalykas galjo mane iduoti
artojaus snum esant. [] ... stengiausi kalbti nors blogai, bet lenkikai, o nuo tv ir gimini, kurie
atvaiuodavo mans atlankyti, alindavausi i tolo [] Pabaigiau gimnazij su ta mislia ir jausmu, kad
lietuviu bti lyg nepritinka [] Parvaiavau i universiteto ant vasaros Lietuv. Vienas kunigas
papasakojo man, kad ieisis lietuvikas laikratis, parod savo lietuvikai raytas eileles ir
Basanaviiaus laik apie an laikrat. Perskaiiau laik ir... smilkteljo lyg irdyje. [] Potam, ar
pusmet, gavau Nr. 1 Auros.[] miau skubiai vartyti Aur ir... neprimenu jau visko, kas su manim
paskui darsi... Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galv, nedrsdamas pakelti aki ant sien mano
kambarlio... rodos, girdjau Lietuvos bals, sykiu apkaltinant, sykiu ir atleidiant: O tu, paklydli, kur
ikiol buvai? Paskui pasidar man taip graudu, kad, apsikniaubs ant stalo, apsiverkiau. Gaila man
buvo t valand, kurios nesugrintinai ibrauktos tapo i mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gda, kad
taip ilgai buvau apgailtinu pagedliu... Potam pripild mano krtin rami, smagi iluma ir, rodos,
naujos pajiegos pradjo rastis... Rodos, uaugau isyk ir ta pasaul jau man per ankta... Pajutau save
didiu, galingu: pasijutau lietuviu ess...

Taigi Auros, pirmo lietuviko laikraio, poveikis didiulis j skaitydamas, V. Kudirka atgauna
prarast lietuvik tapatyb. Apmstydamas praeit, V. Kudirka supranta, kad tautins
i tapatybs
pamatas gimtoji kalba. Prasideda naujas gyvenimas smoningai apsisprendusio kultrininko
tarnavimas tautai.
Lietuvika kultrin V. Kudirkos veikla. Nors oficialiai V. Kudirka gijo gydytojo specialyb, i
ties buvoproduktyviausias lietuvi publicistas, vienas i laikraio Varpas (18891905) krj, jo
redaktorius ir pagrindinis urnalistas, be to, kr satyras, kritikuojanias visuomens gyvenim
(Virininkai, Lietuvos tilto atsiminimai, Cenzros klausimas, Vilkai), ra eilraius (rinkinys
Laisvos valandos), kr naujos Lietuvos kultros projekt (Lietuvos draugijos statai), vert F.
ilerio, D. Bairono ir kt. raytoj krinius, rinko ir harmonizavo lietuvi liaudies dainas, pareng
eiliavimo pagrind knygel Tiesos eilms rayti ir kt.

Laikratis Varpas: tautos programa ir poiris literatr. Publikacijos Varpe ir laikraio

redagavimas reikmingiausia visuomenin V. Kudirkos veikla. Per Varp plito pozityvistins
idjos. Per Varp V. Kudirka nubr krypt tautiniam sjdiui ir kultrinei veiklai. Varpininkai
akcentavo lietuvi tautos priklausym Vakar Europos kultros tradicijai. Usibriamas
udavinys kelti lietuvi taut civilizacijos auktumas. Siekiama toki vertybi, kaip:
demokratija, tolerancija, veiklumas, racionalumas. Tautinis atgimimas suvokiamas kaip paangus
reikinys, modernjimo procesas. V. Kudirka dl nuosmukio kaltina ne tik carins Rusijos
priespaud, bet ir pai lietuvi tingum, nerangum, konservatyvum.

Literatroje varpininkai rm realizmo men dl jo ryio su realiu gyvenimu. Didiausias

dmesys skiriamas socialinms problemoms, individo vidinio pasaulio gelm (romantins
literatros pamatas) tampa nedomi. Kita vertus, daug dmesio skiria paiai lietuvi
kalbai: imasi j norminti, kalb vertina kaip pasiprieinimo priemon rusinimo politikai (tuo metu
Lietuvoje buvo spaudos draudimo laikotarpis).

V. Kudirkos poezija. Nedidel poezijos pluot V. Kudirka sudjo eilrai rinkin Laisvos
valandos. Rinkinio pavadinimas skamba kiek paradoksaliai: laisvos valandos tai ne laisvalaikis,
kaip turt bti, bet sunkus darbas, eilrai, skirt auktiems idealams tvirtinti, krimas.
Vadinasi, net ir laisvalaikis darbas visuomenei. V. Kudirkos kurtaoratorin poezija turi vien
adresat taut ir yra paremta etiniais principais: sipareigojimu dirbti tvyns ir tautos labui,
aukt ideal siekimu, tarnavimu tvynei (eilraiai Varpas, Labora ir kt.). Ypa prasmingas
proginis eilratis Varpas, skirtas pirmajam urnalo Varpas numeriui:

Kad ryt saul spinduliu pirmiausiu

Apreik emei tekjim savo,
Ugaud varpas liepimu aikiausiu,
Tarytum jisai mogaus lpas gavo:
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
iame posme simbolikai ireikiama mintis, kad J. Basanaviiaus Auros pradt darb ts
laikratis Varpas.

Raydamas Tautik giesm, V. Kudirka inojo, kad kuria himn. domu tai, kad is eilratis turi
panaum su krikioni malda: pradia Lietuva, tvyne ms... primena Tve ms, o
pabaigoje Vardan tos Lietuvos... asocijuojasi su maldos pabaiga Vardan Dievo tvo... Taigi V.
Kudirkos poezija idjiniu poiriu jo publicistikos tsinys.

Ivada. Neuilgo susiiedavau su Lietuvos literatra ir iki iai dienai savo suieduotins
neapleidiu, tai V. Kudirkos odiai I mano atsiminim keletas odeli. Tuo metu kurti lietuvi
literatr reik kurti nauj Lietuv. Carins Rusijos okupacijos metais, lietuvikos spaudos
draudimo laikotarpiu naujos Lietuvos krimas buvo itin pavojingas usimimas, tam reikjo
konkretaus politinio apsisprendimo. V. Kudirka visu savo gyvenimu ir kryba parod prometjik
apsisprendim tarnauti Lietuvai ir jos monms.

Groio ir meno galia A. Baranausko poemoje Anyki ilelis

Antanas Baranauskas XIX a. vidurio lietuvi poetas romantikas, dvasininkas, kalbininkas,

vertjas, matematikas. Jo plunksnai priklauso eilraiai: Dainu dainel, Neramumas, poemos:
Anyki ilelis, Kelion Petaburkan, Pasikalbjimas Giesminyko su Lietuva, Dievo rykt ir
malon, religins giesms, lietuvi kalbos gramatika, nebaigtas Biblijos vertimas, matematikos
studija ir kt.

Poemos Anyki ilelis nuotaika. Lemtingas 20-meio A. Baranausko susitikimas su emaii

poete Karolina Praniauskaite ne tik pakeit jo gyvenim (jis rado sau artim siel, jos eimos
paremtas stojo kunig seminarij), bet ir neginytinai turjo takos svarbiausio poeto krinio,
poemos Anyki ilelis, nuotaikai. Nors meils bei draugysts temos poemoje nelieiamos,
taiau krinys apie gamtos gro ir i jo kylani krybos gali netiesiogiai nulemtas santyki su
Karolina. Poema parayta per dvi atostog vasaras, prabgusias Anykiuose, tvikje: pirma
dalis gim 1858 m., ruoiantis studijoms Peterburgo dvasinje akademijoje, antra 1859 m., grus
atostog i Peterburgo. Pirma Anyki ilelio dalis atveria gamtos groio pertekli, i kurio
gimsta kryba (giesms imas), antroje dalyje (paraytoje po Karolinos mirties) nuskamba ne tik
gamtos ir mogaus abipusio ryio tema, bet ir vartojimo motyvas, suabejojama groio, krybos
prasmingumu.
Romantiko A. Baranausko poiris gamt. Vartotoj kultroje gamta mogui abejingas,
svetimas objektas. Taiau, anot romantik, pasaulis (iuo atveju gamta) gyvas organizmas. Ne
veltui A. Baranauskas rao: Tartum mikas kvpuoja nelyginant vris... Taigi romantikas A.
Baranauskas silo prieing vartotoj kultrai samprat: mogus ir gamta vienas organizmas,
mones ir gamt jungia gyvybin apytaka:

Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirt,

Jg tik stuobriai papuv savaimi ivirt.
Nes ir mikas lietuv, kaip tiktai galjs,
Teip visados ramins, visados myljs...

Gryb, krm, medi, pauki ir kt. katalogai kuria pertekliaus pasaul, savotik biblin rojaus
sod emje. Gyvybinisgamtos perteklius yra grois, transformuojamas kryb. Taigi poemoje
atskleidiamas gamtos (natros) ir kultros gyvybinis ratas. Deja, krinio pabaigoje prasiveria
abejon groio, krybos galiomis ta apytaka sutrinka, nes grois negali veikti blogio
(savanaudikumo, vartotojiko poirio aplink):

Ir giesm nepabaigta: kai irdis susopo,

Ant dios labai sunku ir neramu tapo.
Mat toj pati galyb, k mikus sugrau,
ird, di apgriuvo... ir giesm nulau.

Meno tema poemoje Anyki ilelis. Meno galia literatroje pirmiausia suprantama kaip
odio galia: odis gali kurti, prikelti i nebties, atkurti tai, kas jau sunaikinta. Taigi krjas savo
instrumentui odiui suteikia dievik gali. Btent toks atkurtas i pasakojim stoja prie
skaitytojo akis Anyki ilelis. I ties mikelis seniai sunaikintas, bet krybin odio galia pajgia
prikelti praeit i nebties. Taigi prie skaitytojo akis ne realus ilelis, bet jo vizija. (Romantik
kryboje i tema odiu susigrinama praeitis dana: ji atsiskleidia Adomo Mickeviiaus
poemoje Ponas Tadas, sonete Akermano steps, Maironio eilraiuose, pavyzdiui, Vakaras
(Ant eero Keturi Kanton).

Groio tema poemoje Anyki ilelis. Jau poemos pradioje poetas pateikia planel, kaip bus
vaizduojamas ilelis per jusles (reg, uosl, klaus) ir jausmus:

Kur tik iri, vis grau: alia, liekna, gryna!

Kur tik uostai, vis miela: giria nos trina!
Kur tik klausai, vis linksma: lama, ia, siaudia!
K tik jauti, vis ramu: ird glosto, griaudia!
Yra ir kitas planas prie skaitytojo akis skleidiasi dvi vertikals: kylanti auktyn (nuo saman
pataliuk iki aukiausi pueli) ir krintanti emyn (ia galima pasvarstyti, i kokios perspektyvos
ir kas gali matyti tokius sumaintus vaizdus bereliai kaip meldai, puels kaip nendrs:
Liemuo liemen plaka, kaip mendrs siruoja.). Tai dvi skirtingos iros pozicijos mogaus ir
Dievo. J susikirtimo takas mogaus irdis, t. y. jausmai. Neatsitiktinai mog priblokia dieviko
groio perteklius: Danai mike lietuvis, ko verkia, neino. ilelis tai savotika banyia, per
kuri reikiasi Dievo valia. Tai, kas grau, yra kartu ir dievika (Ar mike a ia stoviu, ar danguj,
ar rojuj?!).

Meno (groio) galia yra gydanti. Kad monms groio reikia, rodo nuolat atsodinamas ikirstas
mikelis. Poetas ilel atsodina odiais. Deja, poema pabaigiama pesimistikai: atsiranda galyb,
kuri ikerta ilel, ta pati galyb nulauia poeto giesm atima krybos galias, tikjim, kad grois
gali bti pasaulio gelbtojas. Naikinanios galybs interpretacijos gali bti kelios: ir nelaisv,
carins Rusijos okupacija, ir patys lietuviai vartotojai, u kelis skatikus kertantys ir parduodantys
savo ilel.

mogus ir tvyn A. Mickeviiaus bei Maironio kryboje:

A. Mickeviius

Adomas Mickeviius vienas garsiausi Europos romantik. Romantizmo pradia Lietuvoje ir

Lenkijoje tai A. Mickeviiaus poezijos knygels publikacija 1822 m. Vilniuje. Programiniame
eilratyje Romantika poetas atskleidia jausm dominavim: ird turk, velk ird. Tai
reikia: ujausk kit, nes vienintel moni jungtis jausmai. Vliau Vilniuje
ileidiama poema Vlins (kai kurios dalys), poetin apysaka Graina. Jau tremtyje paraomos
poemos: Konradas Valenrodas, Ponas Tadas, sonetai ir kt.

A. Mickeviius, vienas garsiausi Europos romantik, gim istorinje Lietuvoje (Naugarduke, dab.
Baltarusija), baig Vilniaus universitet, mokytojavo Kaune, lenk kalba ra apie istorin Lietuv,
rmsi pilietine tapatybe, susijusia su buvusios LDK tradicijomis (istorija, statutu). U veikl
slaptoje filomat draugijoje itremtas i Lietuvos Rusij, vliau emigravo Europ. Taigi
neatsitiktinai jo kryboje atsiranda ijimo i tvyns, jos praradimo temos ir motyvai. Klajno
atskaitos taku, orientyru tampa prarasti namai.

Tvyns, kaip prarasto rojaus, tema atsiskleidia sonete Akermano steps (eilratis i rinkinio
Krymo sonetai). Grieta soneto forma atveria iorinio ir vidinio peiza susipynim. Iorinis
svetimas (Ukrainos) gamtovaizdis leidia igirsti ir pamatyti vidin prarastos Lietuvos peiza.
Svetimos alies blizgantys orientyrai: Dnestro vandenys ir vyturio viesos, klaidina mog jis
pakelia galv vaigdes, auktesniuosius orientyrus: ieko danguje Aurins, su namais susijusio
simbolio (krikionybje Aurin simbolikai reikia Mergel Marij, Dievo Motin).
Klausos motyvas liudija perjim kit prisiminim, prarastos tvyns erdv. Girdimi balsai i
Lietuvos: skrendanios gervs, olje besisupantis iogas, liauiantis altys (alio motyvas
prarasto rojaus, t. y. tvyns, elementas). is sonetas tai tvyns ilgesio raikos modelis, kuriame
susiduria du peizaai: iorinis ir vidinis, t. y. realus (Ukrainos stepi) ir atgaivintas vaizduots,
prisiminim (Lietuvos gamtovaizdis).

Tvyns praradimas sunki liga. Poemos Ponas Tadas invokacijoje Tvyns praradimas
suvokiamas kaip sunki liga nostalgija:

Tvyne Lietuva, mielesn u sveikat!

Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavs neteko.

i lig gali igydyti tik stebuklas Dievo Motinos Marijos sikiimas: ... tu ir mus grinsi tvyn
miel.

Ne veltui minimos net trys kulto vietos, susijusios su minta dievybe ir tarsi sujungianios buvusias
LDK emes, mat viena kulto vieta yra Vilniaus Auros vartai, kitos dabartinse Lenkijos ir
Baltarusijos teritorijose. Deja, stebuklas nevyksta, taiau galimas ir dalinis grimas tvyn tai
prisiminim atkrimas odiu: taip menas gyja gydani groio gali. odiais atkuriama prarasta
tvyn, ji pirmiausia suprantama kaip peizaas. Lietuvos kratovaizdis kuria groio pertekli: ia
daug spalv, derling lauk, prie akis veriasi plaiai banguojantis Nemunas, susijs tiek su
gyvybingumu, tiek su istorija, tiek su prabgusiu laiku (pagal Pasaulio medio horizontal vanduo
susijs su praeitimi). Taigi poemos Ponas Tadas angoje prarasta tvyns gamta (tas prarastas
rojus) yra savarankikas veikjas, ne tik provokuojantis poeto krybines galias, bet ir gydantis
sueist siel.
Reikm. A. Mickeviiaus kryba padar didel poveik lietuvi raytojams, ypa romantikams, nes
visus juos siejo ta pati LDK kultros tradicija. ios tradicijos elementus: istorin atmint, gimtins
peizao ir mogaus ryi svarb perm ir interpretavo garsiausias lietuvi romantikas Maironis.

mogus ir tvyn A. Mickeviiaus bei Maironio kryboje:

Maironis

Maironis garsiausias lietuvi romantikas. Poeto Jono Maiulio-Maironio (18631932) gyvenimo ir krybos
pradia tautinio atgimimo laikas, kai Lietuva vadavosi i carins Rusijos sudties, kai nelegaliai buvo platinama
lietuvika spauda. Vadinasi, poeto kryb formavo tautinio atgimimo sjdis. Maironio kryba tai ne kart
papildytas eilrai rinkinys Pavasario balsai, poemos, istorins dramos.

Svarbiausia Pavasario bals tema tvyns ir individo / tautos santykis. ios temos svarbiausi aspektai tokie:
 tvyn suprantama kaip poetizuotas kratovaizdis,

tvyns kratovaizdis neatsiejamas nuo gimtosios kalbos,

kratovaizdyje ypa svarbs tvyns istoriniai ir kultriniai centrai (Vilnius, Trakai ir kt.), atskleidiantys
garbingos praeities ir nykios dabarties kontrast,

tikima tvyns ateitimi, ypa jos kultriniu atgimimu.

Tvyn tai Lietuvos kratovaizdis ir jo mons. Maironio eilraiuose atsiskleidia poetin Lietuvos
geografija, taiau tvyns grois itin pastebimas i tolo. Eilratyje Vakaras (Ant eero Keturi
Kanton) atsiskleidia dvi erdvs: svetima (veicarijos) ir sava (Lietuvos). Svetimos alies peizaas tampa
prieastimi individo tautikumui atsiskleisti iorinis svetimas peizaas leidia igirsti ir pamatyti vidin Lietuvos
kratovaizd. Svetimo krato gamta veikia, adina visas jusles: reg matomas eero alias smaragdas, klaus
girdimi banyios varpai, uosl i kaln atsklinda roi kvapas; jusls perauga tvyns atsiminim. Taiau
svetimas peizaas sustings nra moni, tik lyrinis herojus. O Lietuvosgamta pilna gyvybs, t. y. kupina
vyrik ir moterik element: sesui, broleli, personifikuot gli (... raudonmarg kreipia kepur / Jurgin
pulkai...). Gyvybing tvyns vidin peiza sustiprina Dubysos up, kuri ia susijusi ir su laiku (galima palyginti
su A. Mickeviiaus poemos Ponas Tadas angoje minima Nemuno upe). Lyrinis herojus, atsimins tvyn,
verkia (tai eilraio kulminacija), nes tvyns peizaas susijs su individo praeitimi. Tvyn grai dl to, kad
brangi, susijusi su jaunysts prisiminimais. Taigi meil tvynei igyvenama asmenikai.

Tvyn tai kalba. Maironio eilraiuose tvirtinama moderni etnin tapatyb lietuvis tas, kuris ne tik gyvena
Lietuvoje, bet ir kalba lietuvikai. To meto visuomenje tai buvo naja. Atgimstani savo taut poetas
sivaizduoja visur ir visada kalbani gimtja kalba (galima prisiminti Mikalojaus Daukos Postils Prakalb
malonj skaitytoj). Kadangi apie tautos atgimim Maironis neretai prabyla pasitelkdamas gamtos vaizdus,
natralu, kad lyrikoje danaigamta susiejama su lietuvi kalba. domu tai, kad dnos kratovaizdio detals
ups: kur pasirodo ups (gyvybs, laiko motyvai), ten atsiranda ir kalbantys lietuviai:

Kur bga eup, kur Nemunas teka,

Tai ms tvyn, grai Lietuva;
ia broliai artojai lietuvikai neka,
ia skamba po kaimus Biruts daina.
(Kur bga eup)

Prie eups ir Nemuno, Lietuvos upi, gyvena lietuvikai kalbantys emdirbiai teigiama eilratyje, o Biruts
daina gali bti ir lietuvi kalbos metafora, ir uuomina garbing lietuvi praeit, kuriai ia atstovauja pati
kunigaiktien.
Simbolin istorini ir kultrini Lietuvos centr vert. Istoriniai ir kultriniai Lietuvos kratovaizdio centrai
tai Vilnius, Trakai, Kaunas, Palanga ir kt. Eilraiai atskleidia tiek j simbolin vert, tiek garbingos Lietuvos
praeities ir nykios dabarties kontrast. Ypa svarbi Lietuvos sostin.

Maironis vaizduoja Vilni kaip Gedimino miest, kur gyn kunigaiktis Vytautas Didysis, globojo v. Mergel
Marija, niokojo carins Rusijos okupacija: taip garsiausio Lietuvos romantiko poezijoje Vilnius, senoji ir aminoji
sostin, emocikai susiejama su istorija ir sispaudia tautos atmint. Maironis patriotiniuose eilraiuose didel
dmes skiria Lietuvos sostins Vilniaus istoriniams vykiams. Eilratyje Kur bga eup vaizduojama
sostins praeitis, galinga, didinga bei garsi LDK laikais, kai vald kunigaiktis Vytautas Didysis: primindamas
galingiausi Lietuvos laikotarp, Maironis mgina pakelti lietuvi savivert. Eilratyje v. Auros vart
Marijai, kaip ir Kur bga eup, minimas dar vienas Lietuvos kunigaiktis Gediminas. Kaip Gedimino
miestas, Vilnius vardijamas ir eilratyje Pirmyn kov, kuriame lietuviai skatinami ginti savo al, bti krato
patriotais. Eilratyje Oi neverk, matule! apverkiami krit kariai, ia Vilnius kovotoj kratas. Kartais
eilse nuskamba dar vienas motyvas kreipiamasi Dievo Motin Marij, nam globj, praoma jos stebuklo
grinti Vilni Lietuvai. Kad tikima Vilniaus atgavimo stebuklu, parodo eilratisVilnius (prie aur). ia
vedama paralel tarp Vilniaus netekties rus okupacijos ir tamsios j apsupusios nakties: Naktis j rbais
tamsiais kaip dmas / Dengia! Kalbantysis skaudiai igyvena visos Lietuvos netekt, jos prarast galyb, todl
is laikotarpis vaizdingai apibdinamas mieganio miesto metafora. Viltis susigrinti Vilni ir Lietuv
ireikiama auros patekjimu rytuose viesa, keiiania tams. Vadinasi, Maironis
eilratyje Vilnius apvelgia sostin trimis laiko aspektais: istorikai didingos praeities, tuomets tamsios
dabarties ir kupinos vilties ateities taip miestas suvokiamas tarsi palimpsestas, nuolatos perraoma istorija. Taigi
Maironis eilraiuose Vilni supranta istorikai, didiuojasi jo praeitimi, savo eilmis skatina lietuvius ginti
sostin, ireikia Vilniaus netekties skausm ir svarb.

Tikjimas tautos ateitimi. Ne veltui Maironio poezijoje skamba garbingos praeities motyvas praeitis turi kelti
lietuvi savivert, adinti naujam gyvenimui. Meil tvynei ia suprantama kaip veikli ir energinga tai darbas
dl tvyns ateities. Ypa akcentuojamas kultrinis gyvenimas, nes kultra tautos gyvasties iraika, kultros
krimas neatsiejamas nuo tautos ateities:

darb, broliai, vyrs vyr,

arvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arkl, knyg, lyr
Ir eisim Lietuvos keliu!
(Utrauksme nauj giesm)

Nauj Lietuv turi kurti isilavin mons (arvuoti mokslu atkakliu!), o arklo, knygos ir lyros metaforos tai
emdirbyst, mokslas, menas. Kreipinys broliai liudija lietuvi vieningum dirbant tvyns labui. Darbas
tvynei, aktyvi tvyns meils forma, vienija tautos mones. Meil tvynei ireikiama kaip universalus, vis taut
vienijantis jausmas, igyvenimas.

Reikm. Maironio vardas jau seniai yra taps tautos dainiaus sinonimu. Maironis pirmasis sukr ypating
poetin kalb vidiniam mogaus pasauliui perteikti, pirmasis vartojo silabotonin eildar, poezijai teikiani
daugiau skambesio galimybi. Poetas krybingai prats LDK istorinio pasakojimo tradicij, perkeldamas j
lietuvi kalb.

Romantizmas
Romantizmas tai filosofijos ir meno kryptis, kaip atsakas Apvietos racionalizmui iplitusi Europoje ir
Amerikoje XVIII a. pabaigoje XIX a. pradioje. Romantikai grta prie vidurami mistikos ir religingumo,
jiems svarbu ilaisvinti individualyb, atskleisti nekasdienik, neretai prometjik charakter, ireikti laisvs
idj, dvasios maitingum.

Romantizmo mogui bdingas:

1. jausmingumas (sudting mogaus vidin pasaul geriausiai atskleidia jausmai, ypa meil),

2. krybikumas (didiausias dmesys tenka poetui, krjui, nes jis geriausiai geba ireikti savo vidin
pasaul),

3. originalumas (i poeto reikalaujama originalumo, vaizduots aisms kopijuoti, sekti autoritetais

nebeutenka).

Romantizmas pasireikia ir kaip taut isivadavimas i priespaudos. Formuojasi nauji bendruomeni ryiai,
pirmiausia tautiniai.

Romantin tautikumo idja skatino domtis ir remtis:

1. gamtiniu kratovaizdiu kaip tautos formavimo faktoriumi,

2. savitu tautos istorijos keliu,

3. tautos dvasia, palaikoma kalbos ir tautosakos.

XX a. vidurio modernioji poezija

Gamtos ir meno grois Henriko Radausko kryboje

Henriko Radausko (19101970) biografija ir kryba. H. Radauskas gim Krokuvoje, vaikyst praleido
nedideliame Gikoni kaimelyje, esaniame Panevio apskrityje, per Pirmj pasaulin kar kartu su eima buvo
Rusijoje, vliau gro Lietuv, baig gimnazij, moksi Panevio mokytoj seminarijoje, Vytauto Didiojo
universitete studijavo lietuvi ir vokiei filologij. 1944 m. poetas ivyko Vokietij, 1949 m. JAV, ten dirbo
fizinius darbus, kol gavo darb Vaingtono Kongreso bibliotekoje. Poetas moksi i rus, Europos moderniosios
literatros, todl jo kryba yra kitonika, palyginti su kit neoromantik. Be to, didel poveik dar H. Radausko ir
vliau jo monos pasaulira: domjimasis impresionistine daile, baroko muzika, literatra, teatru ir kinu,
literatros skaitymas vairiomis kalbomis. Kadangi udaro bdo poet menas domino labiau nei gyvenimas, H.
Radauskas buvo vadinamas men alkoholiku.

H. Radauskas ir neoromantizmas. H. Radausk maiausiai i 4-ojo de. lyrik paveik neoromantizmo idjos:
ipaintinlyrika, patriotikumo, istorini ir biografini motyv vaizdavimas, visuomeniniai sipareigojimai. Dl
savo pasauliros ir estetini nuostat H. Radauskas laikomas estetizmo atstovu. Poeto kryb veikia meno,
kultros simboliai, atsiribojama nuo tradicini vaizdavimo bd, stiliumi eilratis atitinka klasicizmo principus.

Lyrikos aptarimas. H. Radauskas Lietuvoje ileido tik vien eilrai rinkin Fontanas (1935), kiti rinkiniai
pasaul ivydo ieivijoje: Strl danguje (1950), iemos daina (1955), Eilraiai (1965), Eilraiai
(19651970) buvo ileistas po poeto mirties (1978). Literatros kritik nuomone, visi ie rinkiniai laibai panas
estetinmis nuostatomis. Pirmojo rinkinio Fontanas eilraiais H. Radauskas vaizduoja tikrovs ir pasakos
konflikt, kur visk valdo siurrealistinis, iracionalus gyvenimo matmuo, paremtas menu (muzika, daile).
Eilratyje Pasaka nusakoma viena i keli poeto krybos samprat: Pasaulis juokiasi, paspends savo tinkl /
Ant ems viekeli, takeli ir tak. / Klausau, k Pasaka man gieda kaip laktingala, / Pasauliu netikiu, o
Pasaka tikiu. Poeto kryboje danas poetinis maitas, krybine erdve tampa gyvenimo teatras, kuriame mons
yra tik veikjai. Eilraio lyrinis subjektas neisako savo igyvenim, danai yra tik stebtojas, pasakotojas.
Teigiama, kad H. Radausko krybai bdinga estetin distancija, kai atsiribojama nuo konkretaus laiko, vietos,
biografijos, vaizduojamu aspektu reikia grotis, kurti poetin tikrov: Karalystj naujagimio vjo / aidia
lapais krmokniai jauni, / Ir aurin mazgoti pradjo / Aukso kojas aklam vandeny. aismingumas yra vienas
svarbiausi vykstanio eilraio bruo.

Krybos proceso vaizdavimas. Antrajame eilrai rinkinyje, ileistame JAV, yra daug eilrai, sukurt dar
Lietuvoje. domus eilratis Dainos gimimas, kur atsiribojama nuo visuomenini ideal, kuriamas savitas
pasaulis: A nestatau nam, a nevedu tautos, / A sdiu po akom akacijos baltos. Apie poeto eilraius
sakoma, kad juose istorija ne pavaizduota, o dar vykstanti, gyva. Minto eilraio lyrinis subjektas klausosi
gamtos melodijos, urao j, groja, dainuoja ir kurdamas menin tikrov audrina skaitytoj vaizduot: Ir ia
debesys neemikos spalvos / Vir tos dainuojanios ir grojanios kalvos. Visikai kitokia kryba aprayta
eilratyje Poetai arba Katastrofa, kur nusakomas bohemikas poet gyvenimas ir eils, kylanios kaip tokio
gyvenimo padarinys: Ir kaip arijos ri strofos / Tarp peteliki ir gli, / Bet nieks nemato katastrofos, / Kuri
ateina i eili.

Gamtos ir meno grois. H. Radausko kryboje daug dmesio skiriama pasaulinei kultrai. Kultros
enklai danai aikiai atpastami, pavyzdiui, eilratyje Homero jaunyst, taiau yra ir toki, kur eilraio
vaizdas kuria siurrealistin paveiksl: Danguj apalp vaigds guli. / Naktis betiksl ir viesi. / O, senas,
virpantis mnuli, / O, begalinis lidesy! Romantik ir neoromantik eilraiuose gamta mogaus sielos
atspindys. Eilratyje Katanas pradeda ydt gamtavaizduojama kaip krybos altinis (O mediuos dega
tylios vaks / Baltuos ieduos rausvi takai, / Ir pareini namo apaks, / Ir plunksna raal takai) ir
lygiavertis veikjas (Velniop nueina auktas menas, / Ir nebegalima lidt, / Kada pavasar katanas / U lango
pradeda ydt). Eilraio lyrinis subjektas perteikia gamtos gro, kuris yra poetin mediaga bet kurio poeto
kuriamam menui: plunksna raal takai. Be abejo, poetas gamtos ir krybos paralel traukia ir mones, ypa
tada, kai nusakomos bendramogikos vertybs: O, koks vanduo platus, kokia naktis gili! / O tu nemoki skrist ir
plaukti negali. / A nieko nesakau, tu nieko nesakai, / Tiktai kaip sniegas byra i dangaus laikai (Oro patas).
Gyvenimo ir meno gretinimas H. Radausko kryboje mogui suteikia dorovin (nebti aktoriumi gyventi) ir
estetin (grojimosi) poreik.

mogaus asmenybs dvilypumas V. Mykolaiio-Putino poezijoje

Simbolizmas. Simbolizmas, kaip meno kryptis, susiformavo XIX a. pabaigoje. Lietuvoje simbolizmas prasidjo
vliau apie antrj XX a. deimtmet. Lietuviams didel poveik dar rus simbolistai. i literatros kryptis
paneigia racionalizm, yra vardijama kaip viena pirmj modernizmo krypi, kuriai bdinga romantizmo idj
tsa. Daug panaum simbolizmasturi su neoromantizmu, impresionizmu.

Pagrindiniai simbolizmo bruoai:

analizuoti paslaptingus mogaus sielos ryius su visata, kai pasaulis suvokiamas ne protu, o intuityviai,
emocingai;
 pasaulis igyvenamas per simbolius, tai lyg raktas, priemon, norint painti pasaul;

begalinis idealizmo trokimas.

Simbolistai vertina dail, ypa M. K. iurlionio, bet didiausi poveik jausmams daro muzika.

V. Mykolaitis-Putinas (18931967) ir simbolizmas. Pirmasis poeto eilratis Sursum corda, pasiraytas Putino
slapyvardiu, buvo ispausdintas Sein laikratyje altinis. Putinui poveik dar studijos Rusijoje, veicarijoje,
Vokietijoje. Filosofijos ir meno istorijos imanymas leido raytojui jungti vairi men motyvus ir juos vaizduoti
poezijoje. Poet paveik romantik vaizduojamas maitas, bodjimasis kasdienybe, idealo ilgesys. Lyrikoje
kuriamas dualus pasaulis: kasdienyb ir idealas, aminyb ir laikinumas, harmonija ir maitas, gyvenimas ir
mirtis, emumos ir auktumos... ias prieprieas poetas sieja, derina tarpusavyje. Refleksijos
paveiktas lyrinis subjektas sumis, abejojantis ir neutikrintas, igyvenantis tragizm ir dramatizm.

Iki senatvs krusio poeto lyrikos idjos, menin forma ir krybos principai kito, taiau Putinas vis laik buvo
vardijamas kaip filosofins, meditacins lyrikos pradininkas lietuvi literatroje. Pagaliau Putino negalima atsieti
nuo istorijos: labai didel poveik poeto lyrikai padar Antrasis pasaulinis karas.

Lyrika. Tarp dviej aur (1927) tai ymiausias ir labiausiai su simbolizmu siejamas Putino lyrikos rinkinys.
Eilraiuose vaizduojamas dvilypis mogus neranda sau vietos, ieko atsakym bties
klausimus. Lyrinis subjektas msto apie em ir dang, gyvenim ir mirt, prot ir siel. Skirtingos erdvs, iorinis
pasaulis, gamta yra tai, kas paveikia vienio, kenianio ir su savimi nesusitaikanio lyrinio subjekto bt.
Eilratyje Tarp dviej aur atskleidiamas noras suvokti pasaulio sandar, atrasti visatos paslapt ir mogaus
menkum: Tarp dviej aur pasaulis kaip pasaka. / <...> / ir j regjimais aviesi tu pats, / patirdamas tolim, /
paslaptingj, / nesibaigiamj / vientis bt, bet Tavo patiesbtis / nykiais aidjimais skrenda atgalios, / ir
tau be galo lidna. Lyrinis subjektas nakt avisi paslaptingu pasauliu, regi jo tobulum, nori suvokti visatos
paslapt, kuri galima pajusti siela, ne protu. Be to, eilratyje Skriski, arevaizduojamas romantikams bdingas
dvasinis maitas kyla i noro painti save ir pasaul (Kaip apimt tave, pasauli begalini?).
Eilraio lyrinis subjektas kreipiasi ar (erel), pasaul, dang, is eilratyje vaizduojamas kaip priepriea
emei: Tu pasjai mano gyvast, dangau, / Bet a ia, juodojoj emj, idygau. Dvi skirtingos erdvs jungiamos
vaizduojant, kad mogus susijs su abiem pradais: ... Dangus mano tvas, / bet em motina manoji....
Panaus esybs pradios motyvas isakomas ir eilratyje emei: I tavo gelmi sau vaivorykts metmenis
semia, / I tavo krtins ir a sau gyvybs imu. Personifikuojamos gamtos ir mogaus motyvas nurodo lyrinio
subjekto polkius: em vaizduojama kaip moteris, lyrinis subjektas vyras, kur galima sieti su Pasaulio
(Gyvybs) mediu: Apglbiau tave, kaip n vienas apglbt negalt. / augau tavin chaoting geism aknimis. /
Kaip pasakos augalas kilsiu lig ruim vaigdt, / O kraunamas iedas tavja gyvybe imis.
Erotikos motyvas keiia pasaulio santvark: Susitelk vaigds ir mnuo padangj sustojo, / Kai ilt pavasario
nakt mane buiavai. Gamtos stebjimas audrina lyrinio subjekto vaizduot, kuriani mistikus vaizdus.
Herojika kova, prasminanti mogaus bt, kyla i laisvs siekio, skatinanio painti, kuria prieprieas tarp
tragikos kasdienybs ir idealaus sivaizdavimo, virni (dangaus) ir gelmi (ems). liaudies dain panaus
eilratis Rpintojlis atskleidia lyrinio subjekto dvasinius ryius su Dievu. Lyrinis subjektas nakt groisi
dangumi, taiau kalba apie sunk mogaus gyvenim: Prie lygaus kelio, kur varg vargeliai / Vieni per dienas
dsaudami vaikto. Klajoklis trokta bti priglaustas Rpintojlio (Dievo): Priimki gi mane, budrus Rpintojli,
/ Prie lygaus kelio inakt padmoti. / O kad auktam danguj tos viesios vaigds / Taip spindi, net graudu,
Dievuli mano.

Krybos apibendrinimas V. Mykolaiio-Putino odiais. Kryba yra nuolatinis atsinaujinimas, nuolatin kova
su apsileidimu, su sustingimu. Kryba yra nuolatinis iekojimas ko nors geresnio ir graesnio. Dl to ji yra ir
nuolatin kania prometjika pastanga sau dievik paveiksl ir panaum laimti. Bet tokia pastanga yra verta
gyvenimo!

Krybos ir tikrovs santykis Jono Aisio poezijoje

Jono Aisio (19041973) biografija ir kryba. Jonas Aleksandraviius (tikroji pavard) gim netoli
Rumiki. J. Aistis nuo 1927 m. Kauno universitete studijavo lituanistik, nuo 1936-j gyveno ir
studijavo prancz kalb bei literatr Pranczijoje, nuo 1946 m. gyveno JAV. Pirm eilrat
Gegutl poetas paskelb 1926 m. Ateities urnale. eilrat gerai vertino J. Aisio autoritetas
Kazys Binkis. Pirmj eilrai rinkin Eilraiai 1932 m. ileids poetas pasivadino Jono Kossu-
Aleksandraviiaus vardu, vliau Kuosa-Aleksandrikiu, o gyvendamas JAV Aisiu. Gyvendamas
Lietuvoje, poetas sukr ir ileido iuos poezijos rinkinius: Imago mortis (1934), Intymios
giesms (1935), Uges chimeros akys (1937). Be to, J. Aistis kr ir ieivijoje.
J. Aistis ir neoromantizmas. J. Aistis, kaip ir Salomja Nris, Antanas Mikinis, Bernardas
Brazdionis, priskiriami antrajai neoromantik kartai. ie poetai tsia romantin igyvenim
vaizdavim, taiau modernioje lyrikoje atsiranda poetini transformacij, daugiau ironijos. J. Aisio
krybin pradia vertinama kaip tradicij tsimas ir transformavimas, kai nesilaikoma prast
eiliavimo taisykli, aismingai ir ekspresyviai kuriamas netiktumas, paradoksas. Be to, tradicinis
vaizdavimas papildomas tapybos vaizdais, vairiais sskambiais. Kuo toliau, tuo J. Aisio kryba
darsi asmenikesn, dramatikesn, elegikesn.

Lyrikos aptarimas. Pasak J. Aisio, Poezija man dingojosi kaip nuostabi, akinamai ydinti ir
liepsnojanti alis.. Kurdamas poetas pasitelkia tautosakos, pasaulins kultros motyvus, vaizduoja
ne tik lyrinio subjekto igyvenimus, bet ir iskirtin menin tikrov, kuri galima vardyti kaip
pasak. Btent pasakos motyvas labai aktualus visiems lietuvi neoromantikams. Pasaka
atsiribojimas nuo kasdienybs, iekojimas idealaus, geresnio pasaulio: Vl tu mano kerinti tikrov,
/ O tavs taip troktu! / Ten ant mari krato stovi / Gintariniai boktai (Pasaka). Taiau pasaka
ne tik ramina: Gal nereiks ir pasak tau sekti, / Nes ir tu inai, / Kad taip reikia vis keliaut nakt /
mogui aminai. (Kelion nakt), I migl, i pasak, i sen sen legend / Tavo laims
poring pinu. (Mal du pays), ji perteikia mogaus igyvenimus: Atjo pasaka ali nakt, / Atjo
pasaka mus / Nuversti sunk karsto akmen, / Versme atverti trokimus! (Laktingala).

Teigiama, kad J. Aistis lyrinio, eleginio eilraio krjas. Tokiame eilratyje dominuoja lyrinio
subjekto dramatizmas ir kania. Eilratyje Katarsis atskleidiama krybin kania (Nusiplauk
nekruvinos aukos katarsiu, / Mano, odio kruvina auka.), dvasinis apsivalymas,
kai lyrinis subjektas isako savo igyvenimus ir kurdamas aukojasi: A tik tau visas irdies gelmes
atversiu, Nesu niekad niekam saks ito, / ito niekam pasakyti negaliu: / odis iedas pumpure
nuvyts, / Jis numirta pasaul pakeliui.). Be to, kartais nuo kanios, tikrovs bandoma atsiriboti,
kuriama distancija tarp tikrovs ir iliuzijos: Nebk naivus, brangus skaitytojau, / Nebk naivus
ir neiekok daugiau: / Kaip ant dangaus, giedrai ilytojo, / Nr debes, taip ia mogaus.
(Prologas). Ne viskas, kas sukurta, yra realu, juk kryba tai vaizduots vaisius,
kartaisironikas tikrovs vaizdavimo bdas: Deja, nebuvo vakaro, nei antaki... / Tai vakaras
netikras mano sukurtinis, / Bet tu klajosi mano meils sentakiu, / Nums knyg nuo lentynos.
(Atjo vakaras). Kryba, kaip gyvenimas ir mirtis, lyriniam subjektui sukelia labai dramatikus
igyvenimus: mirtani spalv konvulsijas ir skaist: / Tesuspindi, tesudega irdis mana / Ji vis
mano ami buvo kruvina... (Poeto mirtis). Taigi pasaka ar kitokios formos distancija leidia
poetui suvaidinti gyvenim.

Dramatizm skatina J. Aisio lyrika, susijusi su tvyns vaizdavimu. Ypa visa tai aktualu
emigracijoje raytuose eilraiuose, kur vyrauja ne tik elegika nuotaika, bet ir ilgesio, kalts
motyvai. Emigracijoje kurtuose J. Aisio eilraiuose ypa svarbus patriotinis aspektas,
primenantis Maironio lyrik: Vien vienas odis bt tave apgyns, / Bet varge jo vieno tu
pasigedai, / Nors visi adjom mirti u tvyn / Liko netesti ms paadai...

Vietoj apibendrinimo. Mane jis prislg ir nupl, ir taip nuvargino, / O vis su tokia didele aistra
a j neu. / Ir nyksta smulkmenos tie rudenys ir darganos, / O tas gyvenimas toks didelis,
malonus ir graus!..

Modernioji XX a. antrosios puss proza

Vertybi gynimas J. Apuio novelse

Biografija ir kryba. 1960 m. baig lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo literatros
laikrai ir urnal redakcijose, vert knygas. 1986 m. noveli rinktin Gegu ant nulusio
bero buvo vertinta Nacionaline literatros premija. Reikmingiausi kriniai noveli rinkiniai
Horizonte bga ernai, Sugrimas vakarjaniais laukais, Keleivio novels, apysak knyga
Tiltas per alp, apysaka Skruzdlynas Prsijoje, romanas Smlynuose negalima sustoti. XX a.
79 de. lietuvi proza modernja: kinta krini tematika (vis labiau atsigriama moralines
individo problemas), iekoma nauj vaizdavimo form. io laikotarpio prozoje dominuoja ne
vykiai, o bsenos apraymas, visa vertinanti pasakotojo pozicija. J. Aputis, domdamasis vidiniu
moni gyvenimu, tvirtino lyrin pasauljaut, asociatyv kalbjim, kr slygik tikrov. Be to,
jo kriniams bdinga Ezopo (uuomin) kalba, leidianti isakyti ties ir ivengti cenzros.

J. Apuio prozoje kaimas ikilo kaip svarbiausias mogik vertybi centras. Novelse
Susipainimas su ilagalviu senuku, vis po Marazyno uolu kalbama apie senojo kaimo
nykim, kolkyje gyvenanio mogaus praradimus, dvasini vertybi kait. Kaip atsvara
amoralumui ikyla nuoirdumas, atjauta, domjimasis senosiomis tradicijomis, santykis su
gamta, gyvenimo ir gyvybs vert. Novelje vis po Marazyno uolu keliamas retorinis
klausimas Kodl taip danai tuos, kurie savo vikrais negailestingai vaiuoja per ms nugaras,
paliekame nejudin, priimame juos kaip savaime privalomus, lyg pats dievas juos tokius mums
bt siunts? liudija moni abejingum, nesiprieinim soviet invazijai, nekovojim u tikrsias
vertybes.

Grio ir blogio sankirta lemia etin veikj pasirinkim, kuriame visuomet rykus sipareigojimas
saugoti gr.Pavyzdiui, novelje Autorius ieko ieities studentas, susidrs su smurtu, siekia
tbt nepasiduoti blogiui: Turiu tik vien ieit urakinti, geleimi apkaustyti amin
neapykant.... Novelje pabriama, kad apsisprendimas yra mogaus valioje, kad manoma
nepasiduoti blogiui ir likti itikimam savo moraliniams principams.

Atsisveikinimas su vaikyste pagrindinis noveli Vakarjant graios dobilienos, Eria, kur

gaivus vanduo, Dobil. 1954 met nakt motyvas. Vaikysts ir jaunysts igyvenimai
neivengiamai veda vidins brandos link, kuri visada susijusi su atsakomybe, rpestingumu,
suvokimu, kad mogus nra pavaldus laikui. Vaikas novelje Vakarjant graios dobilienos
rpinasi savo tvu, drsiai elgiasi suaugusij pasaulyje ir nepraranda stojikos laikysenos. Panai
situacija regima ir novelje Dobil. 1954 met nakt, kurioje Martynas tampa eimos galva: jis
rpinasi sergania motina, nugali audros baim ir i lauk parveda eimos maitintoj karv
Dobil. Labai svarbu isiugdyti gebjim orientuotis danai negailestingame pasaulyje, neprarasti
savasties, nepamirti nam ir eimos. Grimas vaikyst pagrindin J. Apuio krini veiksmo ir
igyvenim trajektorija.

Danoje J. Apuio novelje ryki tampa tarp materialjanio dabarties pasaulio

ir mogikumo. Akcentuojama toki vertybi kaip jautrumas ir empatija svarba teigimas
vertybi, kurios gldi moguje kaip natralus jutimo bdas ir jo kasdiens buities tiesa (pavyzdiui,
dviej nepastamj susitikimas novelje Vienia sodyba). A. Zalatorius apie J. Aput rao: I jo
noveli plaukia kitokia ivada: viskas priklauso nuo to, kiek tu esi isaugojs mogikumo, kiek
sugebi pajusti menkiausius smurto pasireikimus ir kiek turi natralaus poreikio smurtui prieintis.
Utat kiekvienoje novelje lyg koks idealas ikyla begalinis, tiesiog mimozikas mogaus jautrumas,
gebjimas akimirksniu pastebti menkiausi mel ir klast, didiul simpatija kito mogaus
taurumui, mokjimas persiimti jo kania, pajusti jo emocijos virpteljim, baim j skaudinti ar
paniekinti, kartu nepataikaujant jam ir paiam nevaidinant..

Gamta ir meil M. Katilikio romane Mikais ateina ruduo

Biografija. Marius Katilikis (Albinas Marius Vaitkus) gim Gruzdiuose, iauli apskrityje. Augo
gausioje eimoje (buvo devintas i vienuolikos vaik). Tvai turjo ems ir kininkavo agars
valsiuje, Katiliki kaime (labai graioje ir mikingoje vietoje), kur Marius dirbdavo vairius kio
darbus. Baigs progimnazij ir atitarnavs kariuomenje, M. Katilikis dirbo Pasvalio bibliotekoje (j
trauk knygos, nes anksti pajuto krjo gali). I eimos raytojas perm palinkim prie kultros,
pomg skaityti, o i Katiliki kaimo isine meil gamtai, ryio su eme ir miku jausm. Po
Antrojo pasaulinio karo (1944), kaip ir kiti egzodo raytojai, pasitrauk Vakarus. Ten ved Zinaid
Nagyt (H. Nagio seser, poet, inom Lins Sutemos slapyvardiu), o kad ilaikyt eim, daug ir
sunkiai dirbo. Prigimtin poreik bti ariau ems patenkino sigijs sklypel Lemonte, netoli
ikagos, kuriame pats pasistat nam ir prisodino medi, taiau gimtosios ems ilgesys nedingo.
ioje sodyboje raytojas gyveno iki pat mirties.

Romanas Mikais ateina ruduo (1957) ileistas ieivijoje ir laikomas brandiausiu jo

literatriniu darbu. Romane vaizduojamas tarpukario Lietuvos kaimo (Basiuliki vienkiemio)
gyvenimas. Lyginant su kitais dviem jo romanais Uuovja ir Ijusiems negrti Mikais
ateina ruduo** isiskiria kalbjimu apie nuodm, tautins lietuvio tapatybs su miku nykim**
(kaip ir S. Daukanto, A. Baranausko kriniuose), tradicinio kaimiko gyvenimo
nuosmuk.Lietuvikos epikos tradicij, sujungt su lyrini vizij intonacija, M. Katilikis perkl XX
a. globalini sukrtim situacij, modernizavo, nuviet egzistencins tampos jausmu.

mogaus ir gamtos ryys. M. Katilikis savo prigimtimi buvo tikras miko tautos atstovas. Nuo
maums jis jaut ypating meil mikui, mediams. Jo vaikysts pasaul supo mik lankas, tv
sodyboje medius sune i miko ir sodino Marius arba jo motina. Gamtos vaizdai (kaip ir
prarastos tvyns moni gyvenimas) yra M. Katilikio krybos pagrindas. Gamta ia yra didysis
bties objektas, stksantis vir atskir likim, visk apglbiantis, nesikeiiantis ir
neiardomas. M. Katilikis grisi mogaus prigimtimi, kuri ibudina pavasario ledoneis ir
atvsina ruduo. MylintisTilius ir mylinti Agn yra gamtos vaikai, apsikabin vien audring vasaros
nakt pagal neataukiam jos lmim. Aminas gimimo, brendimo ir nykimo ciklas M. Katilikiui yra
galutinis vis problem sprendimas. Gamtos motyvui priklauso ir nesibaigiantis emdirbio
darb ciklas, ir svaiginantis jausmo praydjimas. Miko vaizdai kompozicin romano jungtis. Jie
pasakoja apie met laik kait, atskleidia veikj charakterius, metaforikai kalba apie mogaus
dvasios permainas. Labiausiai nuo gamtos ritmo priklausomas pagrindinis romano veikjas Tilius
Gelaius. Tilius labai gamtikas, paklstantis prigimties balsui, o jo gyvenimas tarsi pakartoja visos
miko tautos epopj.

Meils tema romane viena rykiausi, siejanti visus keturis pagrindinius romano veikjus
Tili, Agn, Monik ir Doveik. Usimezg meils trikampiai (tarp Tiliaus, Agns ir Monikos bei
tarp Tiliaus, Monikos ir Doveikos) ipranaauja tragik romano baigt (Tilius sta nuo Doveikos
kulkos). Tyra, pavasario polkio (kilimo auktyn motyvas) kupina Tiliaus ir Agns meil yra visika
prieingyb Tiliaus ir Monikos ryiui, kuris, kaip ir brandi vasara, pilnas aistros, geismo, knikumo
(smukimo emyn vertikal jie sruvo pakalnn, jie puol baisiu greiiu). Nieko nepaisanti, lyg
liepsna agresyvi Monikos meil, iprovokavusi Petro Doveikos savininkik pavyd, praudo ir j, ir
Tili. Veikj vidiniai igyvenimai, jausmai neipildo j meils trokimo lkesi, neatnea laims
(pavyzdiui, Agn usisklendia, tampa racionalesn). Lemtingai romano atomazgai turi takos
Tiliaus nesugebjimas suvaldyti instinkt, Doveikos materializmas, intelekto bei morals trkumas.
Veikjai stokoja dvasingumo, jie pasiduoda auktesnei jgai, likimui, aplinkybms.

Nepriklausomybs laik literatra

Valkatos paveikslas J. Kunino romane Tla

Jurgis Kuninas (19472002) poetas, vertjas, publicistas, prozininkas (septyni romanai, daugyb
apsakym). Dirbo vairiausius darbus, bet svarbiausia stebjo gyvenim. Pavaizdavo mogaus
situacijos dramatizm totalitarinje visuomenje. Nors reikmingiausius krinius J. Kuninas
para per pirmj Nepriklausomybs deimtmet, taiau viena pagrindini krini tem
sovietmetis.

Autobiografinis romanas Tla paraytas 1991 m., ileistas 1993 metais. J dauguma kritik
laiko geriausiu J. Kunino kriniu, atskleidianiu valkatos, bohemieio, parats mogaus
gyvenim.

Protestas prie sistem. Romano veiksmas vyksta sovietmeiu. Pagrindinis krinio veikjas
valkata. (Pirm kart literatroje bastno tipas atsiranda XIX a. pranczo arlio Bodlero kryboje.)
J. Kunino romano protagonistas mogus, neturintis nuolatinio darbo ir nuolatins gyvenamosios
vietos, taigi, tvarkingo pasaulio poiriu, veltdis. Totalitarinje visuomenje veltdiavimas, kaip
nusikaltimas, buvo oficialiai baudiamas laisvs atmimu. Tiesa, romano protagonistasnra
visikas valkata, nes ryiai su aplinkiniais, draugais, pastamais nra visikai nutraukti. Neretai i
pastampasakotojas sulaukia pagalbos: nakvyns, drabui, bendravimo. Taiau ryys su kitais
monmis daniausiai yra atsitiktinis, nes valkatos gyvenimas nesibaigiantis nuotykis. Isiskyrs
su komunist partijai simpatizuojania neitikima mona (partijai ji prijauia dl karjeros,
nenuoirdiai), pasakotojas praranda ry su snumi, netenka nam, tenkinasi atsitiktiniu
udarbiu. Jis niekada i anksto neino, kur nakvos, su kuo bendraus, kaip baigsis jo
diena. Valkatavimas tampa savotiku protestu prie sistem, i kurios nemanoma itrkti.

Kad lengviau itvert valkatos gyvenim, pagrindinis romano veikjas nuolat geria. Alkoholis
neatsiejama jo gyvenimo dalis. Kita vertus, sovietmeiu buvo geriama ir todl, kad bt galima
umirti sistemos absurd. Be to, alkoholis suartina valkataujant inteligent su vairiausiais
monmis, bet apsunkina ryius su tvarkingu pasauliu. Todl valkatos gyvenimas kupinas chaoso,
pavojing nuotyki, neinomybs. Vienos pai iauriausi romano viet gydymo(si) nuo
alkoholizmo scenos tiek psichiatrinje ligoninje, tiek vadinamajame girtuokli kaljime. Taiau
vis pirma toks gyvenimas suteikia berib laisv, ivaduoja i sistemos
gniaut. Deja, romano protagonistas silpnavalis mogus, neprisiimantis atsakomybs,
vengiantis sipareigoti, todl artimesni santyki su aplinkiniais neumezga.

Meils tema romane Tla. Kad protagonistas neprasta, lemia jo meil Tlai. Tla artima
pasakotojui, nes, kaip ir jis, nepritampa prie sistemos: dailinink dirba nemgstam darb aisl
fabrike, serga depresija, tvai mgina jai pripirti tvarking, pador jaunik. Aplinkinis pasaulis
pernelyg iaurus trpiai Tlai, todl neatsitiktinai ji prasta neaikiomis aplinkybmis sudega
pirtyje. Taiau btent i moteris nuvieia protagonisto gyvenim ypatinga viesa. Jie atsitiktinai
susitinka kavinje, bet i karto pajunta siel artum: Buvom tik kakur pasimet... Dabar tai
susiradom pasak ji ujusiam broliui. Pats pasakotojas pripasta, kad i moteris jam ypatinga:
Juk tai ji privert mane atsispirti kojom nuo dumblino dugno, pasipurtyti ir bent apsidairyti
aplinkui. Jie bendrauja tik savait, taiau prisiminimai apie Tl yra vertingiausia valkatos
gyvenimo dalis. Pasakotojas nesusitaiko su Tlos nebtimi dl keli prieasi. Pirma, tai
graiausia, kas buvo jo gyvenime, antra, kadangi laikas prisiminimus tik pagraina, tai
romantizuotas, poetizuotas Tlos paveikslas pasiekia pasakotoj vairiais pavidalais kadangi ji
jam beveik nereali, tapusi tik prisiminimu, vos ne mitine btybe, protagonistui mylimoji vaidenasi
visokiais pavidalais: vilnele, drieu, Vilniaus senamiesio namo detale.

Bene spdingiausia meils scena romane varnal naktis, Tlos ir pasakotojo atsitiktinis
susitikimas po septyneri met. emika aistra, kuriai pasiduoda abu simyljliai, nors susijusi su
purvu, Uupio svartynu, taiau tampa prieastimi matyti graesn pasaul (ne veltui Tla kalba
apie apsivalym; kita vertus, purv, besimaiant su versme, galima traktuoti kaip biblin tvan,
kuris nuskaidrina jdviej pasaul). Tuo tarpu tikram simyljli jausmui prieinamas stereotipinis
gyvenimas, kur mons vardijami kaip eliai, kur gyvenama pagal grietus kanonus, taisykles.
Tik meil sutaurina individo egzistencij. Versm, itrykusi i po simyljli kn, skelbia
gyvybingum, apsivalym, jausm stiprum, tikrum. Voliojimasis purve ir versms atsivrimas
reikia emikos, knikos meils virtim dvasine meile, neumirtamu, itin retai pasitaikaniu
ryiu.

Apibendrinimas. Nors valkatavimas tai protesto forma prie totalitarin sistem, taiau
bohemieio gyvenimas turi ir pranaum, ir trkum: jis visikai ilaisvina individ nuo pareig
sociumui, taiau neleidia umegzti ilgalaiki ryi su aplinkiniais monmis, trukdo sipareigoti
mylimam mogui. Net meil neivaduoja pasakotojo nuo chaotiko gyvenimo. O pats
autorius mylimam mogui sugebjo sipareigoti, todl pakeit savo, bohemieio, likim.

Lietuvos mito iardymas M. Ivakeviiaus dramoje Madagaskaras

 Santykis su istorija. Marius Ivakeviius (g. 1973) prozininkas, dramaturgas, urnalistas, teatro ir kino
reisierius. Raytoj labiausiai domina individo bei tautos santykis su istorija, taiau tas santykis yra netradicinis,
transformuotas. Istorin tema pltojama dramose Madagaskaras, Mistras, Ivarymas. ia kalbama apie
tautai svarbius dalykus atsisakant iankstini nuostat, aipantis i to, kas neteko gyvasties, silant nauj,
netradicin poir.

Pjes Madagaskaras: Lietuvos mito iardymas. Jau senojoje literatroje buvo formuojamas mitas apie
Lietuv kaip ypating al, kurioje gyveno narss, darbts, tvyn mylintys mons. Mit (pasak, legend)
sudar tokios sudedamosios dalys: lietuvi kilm, lietuvi charakteris, lietuvi kalba, tvyn Lietuva, agrarin
kultra. Pasakojimas apie nuostabi Lietuv ir puikius jos mones jo i kartos kart. Mito reikjo lietuvi
savivertei pakelti sunkiausiais istoriniais laikotarpiais (J. Radvanas, K. Donelaitis, Maironis, J. Tumas-
Vaigantas). i dien menininkas M. Ivakeviius kr pjes, prie akis turdamas tiksl priminti lietuviams
prarast savigarb, matydamas, koki saviniek igyvena daug istorini sukrtim patyrusi tauta, kaip lietuviams
neleidia (net laisvje) oriai gyventi vairios j pai praeities baims irkomplksai. Taiau XXI a. reikia kito
kalbjimo, kito stiliaus nei praeities Lietuvos bei jos moni heroizavimas bei Lietuvos poetizavimas. Taip ironija,
i dien bene svarbiausias pasaulio matymo bdas, tapo M. Ivakeviiaus Madagaskaro stiliumi. Raytojas
iardo mitus, nordamas, kad jo tautieiai pamilt save tokius, kokie yra, be joki pagrainim, nes pagrainim
reikia tiems, kurie bijo realybs, kurie gyvena praeities baimi labirintuose. Drsti pamatyti save neidealizuot,
deheroizuot, numitint gali tik pasveikusi tauta, t. y. isivadavusi i saviniekos gniaut.

Lietuvos mito Mitas tradicinje literatroje

Iardytas mitas M. Ivakeviiaus pjesje
sudedamoji (kartais net tradicinje literatroje
dalis mitas iardomas, nors, inoma, nedanai)
1. Lietuvi Lietuviai kil i romn, t patvirtina Lietuviai kil i mistins Atlantidos; pasakika sala,
kilms mitas lietuvi karingumas, be to, taip siraoma neilaikiusi lietuvi didybs, nuskendusi. Negana to,
Europos kultros istorij. (J. didieji graik filosofai: Platonas, Sokratas, buv lietuviai.
Radvanoherojinis epas Radviliada, M. K.
Sarbievijaus etin od Pauliui
Kozlovijui)

Raika Kilm i karingos ir galingos Europos Kilm i mslingiausios salos, tapatinimasis su

tautos heroizuoja irpoetizuoja lietuvius. didiausiais graik filosofais ironizuojama, ijuokiamas
maos tautos poreikis susireikminti.

2. Lietuvi Narss ir karingi (J. Radvano Radviliada, tings, nekiki, bijo naujovi (Pokto tvai)
charakterio Maironio eilraiai)
mitas nekenia kit (Vasar ms tautieiai link neksti
labai darbts, dievobaimingi, saugantys lenk, iem jie link neksti aptariamos iemos.)
lietuvyb, bet kartais pasitaiko ir tingi, neatsargs, naivs (Sals pasitikjimas komunistais)
neveikli (K. Donelaiio poema Metai, J.
Tumo-Vaiganto apysaka Dds ir
nemyli savs (pasak M. Ivakeviiaus, nordami
ddiens)
atsipalaiduoti, kariasi arba kapoja kaimynus)
agresyvs (visur mato prieus)
bijo naujovi, nekiki (V. Kudirkos
Varpas)
myli Lietuv, bet nesivaizduoja joje gyvenimo (beveik
visi pjess veikjai)

Raika Nors tradicinje literatroje lietuvio Nors M. Ivakeviius parodo, kad lietuviai myli tvyn,
charakterio mitas buvo intensyviai taiau jcharakterio jis neidealizuoja, todl pagrindin
kuriamas (J. Radvanas, K. Donelaitis, menin priemon lietuvio charakteriui atskleisti ironija
Maironis, Vaigantas), bet vis
tiek charakterio trkumai sulauk
kritikos (K. Donelaitis, V. Kudirka,
Vaigantas)

3. Lietuvi M. Mavydas, pirmosios lietuvikos M. Mavydas, pirmosios lietuvikos knygos autorius, M.

kalbos mitas knygos autorius, M. Dauka, pirmj Dauka, pirmj lietuvik knyg autorius LDK, K.
 lietuvik knyg autorius LDK, K. Donelaitis, lietuvi groins literatros pradininkas,
Donelaitis, lietuvi groins literatros pakylja lietuvi kalb ypatingas auktumas, j kryba
pradininkas, pakylja lietuvi kalb lietuvikumo paliudijimas. Romantikas S. Daukantas,
ypatingas auktumas, j kryba laikydamas kalb tautos smons iraika, diaugdamasis,
lietuvikumo paliudijimas. Romantikas S. kad ji vis dar gyva, ra: kalba it alia bruknel, nuo
Daukantas, laikydamas kalb tautos speig aparmojusi, ligi iai dienai tebealiuoja. M.
smons iraika, diaugdamasis, kad ji vis Ivakeviius vartoja XX a. tarpukario laikotarpio kalb,
dar gyva, ra: kalba it alia bruknel, nuo kuri dabartinis skaitytojas gana sunkiai supranta, nes
speig aparmojusi, ligi iai dienai kalba, palyginti su dabartine, pasikeitusi. Pjess autorius
tebealiuoja. tarsi nori parodyti, kad ms kalba nuolat kinta ji itin
nutolusi nuo tos, kuri vadiname seniausia indoeuropiei
kalba, todl jis kalbos neidealizuoja.

Raika Lietuvi kalba, siejama su lietuvybe, Juok keliantys, dabar nevartojami odiai ar j dalys
tautikumu, tautos savastimi, (neitralus, ananas, neprigulmingumas, vidujiniai, jednak,
identitetu, idealizuojama. kaf...), aidimas odiais paneigia nekintanios kalbos
mit.

4. Tvyns Tradicinje literatroje Lietuva rodoma Nuolatin baim prarasti Lietuv ugdo nepakantum
Lietuvos mitas kaip didiausia ir galingiausia, ne veltui kaimynams, pagaliau patys pjess personaai
griamasi Vytauto Didiojo laik Lietuv nesivaizduoja gyvenimo Lietuvoje, nors visi j myli.
(J. Radvanas, Maironis). Ji verta apsaugos,
nes yra nuolatiniame pavojuje (A.
Baranauskas, Maironis, B. Krivickas, Just.
Marcinkeviius).

Raika Idealizavimas, poetizavimas, Ironizuojamos perdtos baims.

romantizavimas.

5. Agrarins Agrarin kultra pristatoma kaip Noras isaugoti kintani kultr formuoja atsilikim,
kultrosmitas nekintantis, aminas pasaulis (K. tamsum, konservatyvum (Pokto tvai).
Donelaitis, Maironis, Just. Marcinkeviius,
M. Martinaitis, R. Granauskas).

Raika Senoji agrarin sanklodaidealizuojama, Ironizuojamas praeities kultros idealizavimas.

danai rodoma kaipnekintanti, amina.

iuolaikinio mogaus vertybs A. Marno poezijoje

Maitinink karta. Aidas Marnas (g. 1960), kaip ir S. Parulskis bei G. Grajauskas, priklauso tai lietuvi poet
kartai, kuri gim XX a. 7-ajame de. ir uaugo klausydama maitingos roko muzikos, todl ie krjai link save
laikyti maitininkais, nes, anot j pai, nepretenduoja vieai pripaintus menininkus. Nepriklausomybs laik
poetai vengia sentimentalumo, pakilaus tono, perdto optimizmo jiems rpi poezijoje aptarti egzistencinius
klausimus, mogaus santyk su istorija ir gimtuoju kratu, apsvarstyti poezijos, mogaus paskirt kintaniame
pasaulyje.

Eilrai rinktin Eilin. Ji aprpia 19882005 m. paskelbtus rinkinius: ulinys, Angelas, Dulks,
Metai be iogo, Vargas Jorikas, Dvti, Pasauliai. Visi rinktins skyri pavadinimai urayti su
prielinksniu i, taip sukuriant nauj prasmi (pavyzdiui, pavadinimas I dulki reikia nauj gyvenim,
prisiklim). Pats rinktins pavadinimas yra odi aismas: eilin ir ta, kuri sudta i eili / eilrai, ir ta,
kuri niekuo neisiskiria i kit, paprasta, eilin knyga. Autoriaus odyje poetas pamini S. Spilbergo film
Gelbstint eilin Rajen ir atskleidia poezijos gali igelbti mog ir pasaul. Taigi poezija suvokiama kaip
galimyb pasiprieinti iuolaikinio pasaulio chaosui ir j suvaldyti.

Krybos temos ir bruoai

1. Eildara. A. Marno eilraiams danai bdinga itobulinta, harmoninga poetin forma, nes ritmas
kuria iorinio groio spd. ia gro isaugo tik eildara, mat eilraio turinys t estetikum iardo,
apnuogina bties skaudulius: Siaurukas ia suka saul, / rk panyra. Ir kas / pasaulis yra? Tik
apgaul / pro grimztani medi akas (eil. Siaurukas ia suka saul). Realybs detal rk
nyrantis siaurukas, gyvenimo metafora, priveria suabejoti pasaulio, realybs tikrumu ir igyventi
egzistencin mirties nuojaut. Eildara ir turinys kontrastuoja ir kituose eilraiuose.

2. Vaikyst. A. Marnas itin danai naudoja vaikysts patirties tem. Beveik kiekvienam mogui vaikyst
tai laikas, kuris gali tapti atrama sunki valand. Per individualias vaikysts patirtis atveriama tai, kas
bendra daugumai. Eilratyje Mano Neris up, prie kurios praleistas vaikysts metas, tampa prabgusio
laiko metafora. Vaikysts laik uuovja klevas mokyklos kieme, kur ne kart kabarotasi aidiant
slpyni, tampa stipria apsauga dabarties pasaulyje, erdvje, kurioje vienias individas neturi beveik joki
atram (Klaida).

3. Krjas. Labai svarbus paties krjo vaidmuo: nors poetas danai suvokiamas kaip juokdarys (eil.
Vargas Jorikas), kartu jis antrasis io pasaulio groio krjas (pirmasis Dievas). Poeto vaizdis ir
 deheroizuojamas, ir sakralizuojamas. Tradicin poeto, kaip Dievo tarpininko, samprata veriasi
eilratyje Kartais abejoju autoryste: antr nakt staiga / vienas po kito / ateina ei invalidai /
eilraiai, tereikia / teisingiau urayt. Tokiais atvejais kalba tampa diktat auktesnms jgoms
perduodant poetin itarm. Taiau kartais i autoriaus pasiaipoma, jis desakralizuojamas: veidrody /
isprogusiomis akimis / spigina mane / klaiki pasiiauusi / ilganos tai itas / itas tai jau tikrai /
mano sukurtas, itas / aidas, itas marnas (eil. Kartais abejoju autoryste).

4. Kalbos tema. Poetin kalba menininko ir skaitytojo dialogo prieastis: o kakur kakas randa odyn /
nesuprantamos mano kalbos / ir tada pro laktingal krm / jam nuvinta vaigdynas gelmj / tos
sekunds inyksta atstumai / ir laike, ir beribj erdvj (eil. A esu). Kalba poetinio pasaulio krimo
priemon, danai gimusi i subjekto nuostabos, nes kalba, kaip krybos rankis, poet priartina prie
Dievo: Itarsi spalis. Ir staiga / prie pat akis pagelts lapas. / Itarsi iaur. Ir taiga, / kirtaviet,
senelio kapas (eil. Du bandymai). Kryba yra sipareigojimas kalbai, poezijai, kurias reikia saugoti:
jei mirs poezija vynas / taps vandeniu / ir niekada vanduo / vynu jei mirs poezija / tai bus enklas / kad
Dievo nra / enklas / kad niekados nesulauksime teismo (eil. Jei mirs poezija).

5. odi aismas. Tai prastas A. Marno poetinio kalbjimo bdas, suteikiantis eilraiui papildom
prasmi ar intertekstualumo (ryi su svetimais tekstais). Pavyzdiui, eilratyje Second Hand odis
talentas reikia gebjim k nors padaryti u kitus geriau, antra, turi antikos laik piniginio vieneto
reikm (k gi joki juk nra galimybi paiam pasisiti / talent tai jau tikrai neturiu u naujus
sumokti / tais kuriuos pirkots brangiai ar gavot u niek / js dvtais drabuiais dangstau savo
siel).

6. Ironija ir autoironija. Ironizuojama ir aplinka, ir savo paties bsena. Pavyzdiui, eilratyje Maxima
ironizuojama visa vartotoj kultra: tiek pati sistema (Maxima uuomina didiausi prekybos tinkl
Lietuvoje), tiek vartotojai lyginami su neiranki vit pulku, iekaniu nupigint preki. Taiau
eilratyje nestinga ir autoironijos: gali rinktis kitokias, vardines prekes ar klasikin, o ne populiarij
literatr, taiau vis tiek tu vartotoj sistemos dalis.

7. Palimpsestas. Tai vienas i modernaus kalbjimo bd, tikroji io termino reikm perraytas papirusas.
Dvt eilrai metafora rodo takas, kurias patiria i dien postmodernus mogus: atrodo, kad nieko
originalaus nemanoma sukurti, bet galima perkurti. Poetinis perraymas, perkrimas atsiskleidia
eilratyje Plikledis Katedros aiktje: matomi trys istorijos etapai: XIX a. (A. Mickeviiaus laik
Lietuva), sovietmetis (poeto jaunyst) ir dabartis, sutampanti su subjekto branda. Trys skirtingi istoriniai
laikotarpiai atskleidia vis kitokius individo ir istorijos santykius nuo nostalgijos prarastai tvynei iki
visiko abejingumo. Taigi palimpsestas atskleidia skirtingus iros takus, skirtingas takas ir kuria
skirtingas teksto prasmes.
 8. Poetins transformacijos principas. Tai realybs perkrimo principas, perimtas i H. Radausko.
Poetins kalbos priemonmis perkuriama asmenin, individuali poeto patirtis tampa nauja tikrove (ia ta
pati menin tikrov, apie kuri H. Radauskas ra: Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.). Poetins
transformacijos principas ypa atsiskleidia eilratyje Radausko nuudymas.

Ivada. Taigi miesto kultros poetui A. Marnui rpi vaikysts tema, dievoieka, poezijos paskirtis, sovietin ir
posovietin tikrov, groio patirtis, bgantis laikas, mogik ryi trapumas.

Apvieta
K. Donelaitis lietuvi literatros klasikas

Apvietos epocha vadinamas XVIII a. skleid tikjimo ir mokslo inias. ymiausias ios epochos

atstovas Lietuvoje lietuvi groins literatros pradininkas, klasikas Kristijonas Donelaitis (1714

1780). Kils i naging lietuvi valstiei eimos, bsimas poetas Karaliauiaus universitete studijavo

teologij, moksi retorikos, antikins literatros ir kalb (lotyn, graik, hebraj, prancz), lank

lietuvi kalbos seminar, moksi muzikos, domjosi gamtos mokslais irfilosofija. Po studij baigimo

poetas dirbo Maojoje Lietuvoje: trejus metus Stalupnuose choro vadovu, vliau Tolminkiemyje

banyios klebonu, evangelik liuteron pastoriumi. Pietizmo idj paveiktas K. Donelaitis tarnavo

lietuvi tautai ir kultrai. Manoma, kad ilg laik poeto kurtas (17651775) ir i sakyklos dalimis

skaitytas krinys ileistas tik po K. Donelaiio mirties poem sudar, pavadino Metais, ivert

vokiei kalb ir 1818 m. ileido Karaliauiaus universiteto profesorius Liudvikas Rza. Hegzametru

sukurtas krinys Metai vadinamas ir filosofine poema, ir didaktiniu epu. 1977 m. UNESCO Metus

trauk Europos literatros edevr sra.

K. Donelaiio poemoje Metai gamta mogaus mokytoja

Gamta

Klasicizmui bding keturi met laik vaizdavim Kristijonas Donelaitis aptaria kaip gamtos ir
mogaus ssaj.Gamta, nuo kurios priklauso br gyvenimo ir darb ciklas, suasmeninama,
mitologizuojama. Besikeiiantis Met gamtos pasaulis judrus, skambus. Poemos dali
pavadinimai (Pavasario linksmybs, Vasaros darbai, Rudenio grybs ir iemos
rpesiai) nusako mogaus nuotaik, darbus, egzistencij (gimim, buvim ir mirt), visa tai
kiekvienais metais vis kartojasi: Vei, broleliai, sen vl nulydjom met / Ir visokius jo vargus taip
jau nulydjom. / K mums naujas mets ir vl atkopdama saul, / Kad mus sviete Dievs laikys,
toliaus sudavadys, / Dar ikiol nenumanom ir inoti negalim. Skirtingi met laikai ne tik diktuoja
mogaus darbus (sj, sodinim, ienapjt, mlave, bulviakas, klim, grybi rinkim ir
apsirpinim iemai), bet ir poils, ventes (vestuvi apeigas, apraytas Rudenio grybse).
inoma, skirtingais met laikais gamtos vaizdiniams suteikiamas iskirtinis dmesys: pavasar
saul kopia dang ir diaugsmingai pranea apie atgimim (Jau saulel vl atkopdama budino
sviet), ruden ji jau vaizduojama melancholikai besiritanti tolyn (Ant saulel vl nu ms
atstodama ritas / Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidia). Alegorinis mogaus ir gamtos
gretinimas nusako, kad Dievo nustatyta tvarka aiki gamtoje: gandrai sutvarko lizd, vliau
pasisotina ir padkoja dievui, kuklios ivaizdos ir saikinga maisto laktingala savo iulbesiu,
panaiu giesm, garbina Diev. asmeninti gyvnai dkoja Dievui u kiekvien suteikt malonum
(Ak, lovings Dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms!). Ne tik Dievas, bet ir gamta yra valstieio
gyvenimo mokytoja (Tu niekings mogau! mokykis ia pasikakint, / Kad tav kartais tropijas
skpai prisivalgyt. / paukius irk!), bties pagrindas (Taigi matai, kaip mogikas
trumpintelis amis / ydinioms ir krintanioms prilygsta olelms.). mogus ne visada nori
gamtos ir Dievo tvarkai paklusti, brams danai primenami darbai, morals normos. Valstietis yra
gamtos, kuri sieja bendruomen, dalis, jam svetimas miestas, o emdirbikas kolektyvikumas
padeda i kartos kart puoselti protvi gyvensen.

mogus

Krinio pasakotojas nra pats K. Donelaitis ar pastorius, tai poeto igalvotas asmuo, kartais
pamokslauja teigiami poemos veikjai. Jie gyvena Vylaukio valsiuje (Maojoje Lietuvoje), yra
skirstomi brus ir ponus, tautiniu poiriu lietuvius ir kitatauius. Brai lietuvi valstiei
bendruomen, einanti baudiav, pagal moralin vertinim skirstomi vielybuosius ir
nenaudlius. Donelaiio vielybai apibdintas mogus yra doras, darbtus, pamaldus,
padorus, kuklus, neisiadantis protvi gyvensenos, paproi, kalbos. i princip neatitinkantys
brai turi vairi yd ir yra vadinami nenaudliais. Veikj paveikslai nra individualizuoti,
taiau kaip vielybieji apibdinami Lauras, Selmas, Krizas, nenaudliais vadinami Slunkius,
Doys, Plauinas, Pelda. Labiausiai aptartas poemos veikjas Prikus tarpininkas tarp pon ir
br moka tikti ponams, bet nenuskriaudia ir br. Sunkiai gyvenime dirbs Prikus krinio
pabaigoje mirta ne dl senatvs (tai ir Prikus jau pariuos i Karaliauiaus, / Ale dsaudams
ir liguostas jam pasirod; / Ns jau ilas buvo mogus ir sirgdavo tankiai), o dl vieno smulkaus
pinigo ilingo dingimo. yktuolio pono sumutas bendruomens seninas taip ir neatsigavo.
Poemoje vaizduojami ponai vard neturi, akcentuojamos kai kurios j blogosios savybs:
nedarbas, apsirijimas, saiko neturjimas, yktumas ir iaurumas. Kolonistai ponai patys nedirba,
aiposi i jiems dirbani br: Daug yr ponpalaiki, kurie, pamatydami br, / Spjaudo nei ant
uns ir j per drimel laiko. Krinyje minimas tik vienas geras ponas, nors jis pernai mir.

Poemoje atskleisti vietimo amiaus pamokymai buvo ypa svarbs mogui, kuriam darbas
egzistencijos pagrindas. K. Donelaitis teig, kad vielybumu reikia kovoti su socialinmis
negerovmis.

Tautikumo ir socialinio teisingumo reikm K. Donelaiio Metuose

Tautikumas

Kristijonas Donelaitis gyveno Maojoje Lietuvoje, Tolminkiemyje, kur lietuvi buvo mauma, taiau
skait pamaldas ir lietuvikai. Tautikumas atskleidia mogaus prigimt ir yra siejamas su
morals normomis, nes, isiaddamas savo paproi, kalbos ir religijos, mogus griauna
Dievo nustatyt tvark. XVIII a. lietuvyb Maojoje Lietuvoje neinyko, nors daugjo kolonist
(vokiei, prancz, veicar), kurie sitvirtindavo tarp vietini ir kartais konas Lietuv girdavo:
Taip kad ir lietuvikai kalbdami valgo / Ir jau rbais ms, kaip mes, vilkti pagavo. Taiau
daniau pavyzd i svetimtaui imdavo brai, primir tautin savast: Ogi dabar, lk dieve, tikt
gda irti, / Kad lietuvninkai, pranczikai pasird, / banyi vos igirst k kyteria galvas, / O
paskui tuo aist ir okt karem bga. Beje, dl kolonist kalts tarp lietuvi plito ydos. Per
svetimus paproius buvo ardoma bendruomens moral, kuri gyn Selmas: Taigi pameskim
jau tok netikus bd, / O viernai visur ir vielybai pasielkim, / Taip jau ir svetimi mus brai girt
nesigds. Kad br gyvenimas kito, rodo retrospektyvus poiris: Ak, kur dingot js, lietuvikos
gadynls! / Kaip dar prsai vokikai kalbt nemokjo / Ir nei kurpi, nei sopag dar nepaino, /
Bet vyas, kaip brams reik, neiodami gyrs. Tautikumo stoka siejama su neteisinga
gyvensena, tradicij negerbimu. Aptardamas Krizo dukters vestuves, K. Donelaitis vaizduoja
kelias br moteris, apsirengusias lietuvikai: Ale ne vokikai, kaip kelios jau prasiman, / Ne,
lietuvikai kona tarp j susiglam. / Juk inai, kaip ms lietuvninks dabinjas, / Kad viet ar
esnis nukeliaut usigeidia. Pagaliau svarbus irtautinis orumas: skiriasi paproiai, valgymo
proiai, taiau dorov bendra skirting taut atstovams: Mes, lietuvninkai, barius ir iupin
skan / Su lainiais gardiais ivirtus girdami valgom; / <...> / Kad pranczpalaikis, riebi varli
prisids, / O lietuvninks, irni bei laini prisivalgs, / Kaip krikionims reik, dosningo natmena
Dievo, / Tai taip viens, kaip kits neverts, kad plut nukst. Tokia nuostata ireikia ne tik tautin,
bet ir humanistin pasaulir. K. Donelaitis mokydamas tautikumo akcentavo kalbos ir
paproi svarb, tautikum siejo su dorove.

Socialinis teisingumas

K. Donelaitis poemoje Metai nurodo, kad i prigimties visi mons yra lygs (Tu savavalninke
didpilvi, vis pasiiaus / Ir, nei aibas koks aibuodams, gandini br, / Ar tu ne taip jau kaip
bdius toks, prasidjai, / Ir moma taip tau, kaip jam, pasturgal luost? / <...> / Ir ponus taip, kaip
ir mus, sdop suvadins, / Alg kiekvienam, kaip pelns yr, sudavadys), taiau pagal luomin
padti ponai yra aukiau u brus. Poemoje lygybs principas minimas kelis kartus, ypa kai
kalbama apie vaikus, tarp kuri nra jokio kilms skirtumo. Dl valstietikos kilms ir prastos
socialins padties brasturi eiti baudiav, yra priverstas paklusti ponui: Tai, broleliai, tai visa io
svieto malon! / Tiek nusipelnom, kad viernai atliekame slb! / Juk jau, kas tikt nor, tas brik
nabagl / Stumdo en ir ten nei kok un nevert, taip po Prikaus mirties, dl kurios buvo
kaltas ponas, teig krinio pasakotojas. Krinyje dykaduoniai ponai daniausiai vaizduojami
kaip tautikumo ardytojai, yd puoseltojai, inaudotojai. Vis i blogybi mokosi ir brai.
Vienintelis socialiniskriterijus, leidiantis brams bti pranaesniems u ponus, yra moral,
vielybumas.

Socialinis teisingumas apibriamas kaip teisi samprata, grindiama privalomomis atlikti

pareigomis, viena j darbas. Stebdamas pon moralin nuopuol, Prikus mokjo tikinti
brus darbo reikalingumu dl sotesnio gyvenimo: Jums garb, kad vindas js, sukriai
besisukdams, / Pakul bei lin kuodel nupea greitai; / <...> / Jums garb, kad audeklliai, js
nuausti, / Ant marg lank kaip sniegs pavasario blizga, ie odiai buvo skirti lietuvms
audjoms. Prikus primena, kad monms skiriama Dievo bausm u Ievos ir Adomo, kurie
paragavo udrausto vaisiaus nuo Painimo medio, nuodm: Ak Adom! tu pirms mogau
idykusio svieto. / Tu su savo Ieva, sode pavasar vsdams / Ir grybes udraustas slaptoms
paragaudams, / Sau ir mums nabagliams daug padarei vargeli. Siekti socialinio teisingumo
brui sunku baudiavos pavergtas valstietis labai priklausomas nuo kilms ir socialinio statuso.
 Egzistencializmas
Egzistencializmo taka V. Maernio kryboje

Laikotarpio apibdinimas. Prasidjus Antrajam pasauliniam karui monikumas ir prastos

morals normos pradjo griti. XX a. vid. kryba buvo vadinama katastrof literatra. Ji iekojo
tinkamo turinio ir raikos odiams ir igyvenimams perteikti. Katastrof literatra Lietuvoje
kasdienikai liudijo apie totalitarizmo nusikaltimus arba iekojo ironiko, modernaus kalbjimo
bdo. Krjai neatsisak tautini motyv, taiau prastin kalbjim
paveik egzistencinisdramatizmas, klausim filosofikumas, i nevilties kylantis sarkazmas.

Vytauto Maernio (19211944) biografija. V. Maernis vaikyst praleido emaitijoje. Bsimu

poetu gimtojoje arnelje labiausiai rpinosi senol, kuri, kaip ir gimtieji namai, tapo poeto
kvpimo altiniu, svarbiais krybos motyvais. Pamaldumu, rimtumu, svajingumu isiskiriantis
jaunuolis dar mokykloje mst filosofikai. Baigs gimnazij, 1939 m. Kaune Vytauto Didiojo
universitete V. Maernis pasirinko angl kalbos ir literatros studijas, vliau Vilniuje filosofijos
studijas. Tuo metu poezijoje vyravo neoromantin lyrin ipaintis, o V. Maern domino
egzistencializmo idjos. Poetas kr filosofinius eilraius, Vizijas. 1943 m. udarius Vilniaus
universitet, poetas pasitrauk gimtj arnel, kur kr Met sonetus, kitus eilraius, vliau
apsilank Vilniuje, kur puikiai buvo vertintos Vizijos. 1944 m. intelektualaus ir apsiskaiiusio
krjo namuose arnelje glaudsi ne vienas menininkas, buvo daug diskutuojama. Poetas mst
apie emigracij, kad galt laisvai kurti, studijuoti Vakar Europoje, taiau mir nuo atsitiktins
artilerijos sviedinio skeveldros. Nuoraais plitusios poeto eils buvo ispausdintos po jo mirties, be
to, JAV 1951 m. V. Maernio kryba buvo ispausdinta ieivi poezijos antologijoje em.

Vizijos. Tai vienintelis poeto visikai baigtas krybos ciklas, kur sudaro anga, septyni
eilraiai (regjimai) ir Pabaiga. Nakties regjimuose, paremtuose
prisiminimais, lyrinis subjektas apmsto buvimo emje prasm: j veikiagimtieji namai, kurie
yra kontrastas miesto aplinkai, lyriniam subjektui be galo brangus senols prisiminimas ir
daroma taka, taip pat kalbama apie skirtingas kartas, bet tsiamus darbus. Netradicins formos
daugiasluoksniame eilratyje apraomos mogui svarbios vertybs, susijusios su gimtaisiais
namais, aukljimu ir pastovumu, kurio reikt katastrof laikotarpiu.

Egzistencini idj sonetuose analiz. Egzistencialistin pasauljauta paremta teorija,

kad pasaulis nepainus, kad nieko nra pastovaus, o mogaus gyvenimo variklis nuolatin
kova, nusivylimas ir kania. V. Maernis Vizijose vaizduoja tradicinius namus, statik vaizd,
konkreius aspektus, taiau nebaigtame Met sonet cikle poetas aptaria egzistencinius
aspektus: kania dl realybs ir svajons, tradicijos ir kismo nesuderinamumo, painimo, kuris
nesibaigia, ir humanistini vertybi, kurios, itikus tragedijai, virsta ipuliais. Sonetai
paremti klasicizmo motyvu (met laik vaizdavimu) ir yra grietos struktros (du ketureiliai ir
du trieiliai), bet svarbiausia, kad lyrinis subjektas apmstymais ieko atsakym egzistencinius
klausimus (A klausiau kunig ir filosof / Atsak jie, idst visk isamiai. / Bet man irdis ir
iandien lygiai sopa: / Kodl pasaulis ir mogus, ir visa tai?). Norint suprasti bt, pirmiausia
iekoma ne tik atsakym, nuolatiniais klausimais analizuojama tapatyb (Kodl kas nors yra?
Kodl a pats esu / Didiausia paslaptis visatos slpini?), nevengiama klystkeli, maitaujant
gyjama patirties (Neatimki, Dieve, i mans klydimo teiss, / Noriu pats surasti tavo
keli.). Laisv yra asmens iekojimo prasm: Bet dabar man duoki mano dali laisvs turt, /
A jau pats, a pats bandysiu savo laim kurti. Lyrinis subjektas danai yra vienias, abejojantis,
sieloje iekantis atsakym: Buvo siela danai susikrimtus: / Savimi ir viskuo nusivylus.
Nepabgs gelmn pasinerti / (ito niekad lengvai nepamiriu), / I gili vanden vien kart /
Ikilau vl pat paviri. Klajokl lyrin subjekt kankina neinomyb, nerimas, nusivylimas savimi
ir pasauliu. Sonet mogus nepasiduoda(Mirsiu a, mirs kovos trokulys), nors gyvenimas yra
kania, ji mogui padeda kovoti: Bet bk didelis ir vienkartinis, / Paymtas didij kani, /
Skausmo platumos mano tvyn: / Jas iplsk begalybn, meldiu! Kartais abejojama Dievo
sukurta tvarka (O melsvuma dangaus velni, / Lidna kaip Dievikasis Niekas), taiau V.
Maernio pamaldumas neleidia nepasitikti Dievu ar vertybmis: Tvikame tavo veide
suspinds, / Tu suuksi: Gro tai snus paklyds / Ir ilgai, saldiai priglausi prie irdies. Be to,
V. Maernio sonetams bdingas intertekstualumas visuotins literatros, kultros, Biblijos
simboli vaizdavimas.

Renesansas

Mikalojaus Daukos Postils Prakalba malonj skaitytoj lietuvi kalbos

gynimas

M. Daukos Postils reikm. Suklestjus kontrreformacijos judjimui, skirtam reformacijos

padariniams likviduoti, didel reikm tenka M. Daukai stambiam Katalik banyios veikjui.
Jis, globojamas vyskupo Merkelio Giedraiio, ileidia pirmsias lietuvikas knygas LDK. Knygos
turjo sustabdyti protestant tikjim bei reformacijos plitim. Viena reikmingiausi M. Daukos
knyg Postil, verstini pamoksl rinkinys, kuriame, be lotynikos prakalbos, skirtos M.
Giedraiiui padkoti, yra itin reikminga lenk kalba parayta Prakalba malonj skaitytoj. 1599
m. Vilniaus universiteto spaustuvje ileista Postil dl lenkikos prakalbos jo lietuvi kultros
istorij kaip lietuvi kalbos gynimas, paraytas itin menikai. Prakalba parayta lenkikai dl to, kad
j geriau suprast nutautj lietuvi bajorai ir didikai. Po Liublino unijos, Lietuvai nusilpus ir tapus
beveik provincija, dalis turting Lietuvos piliei ima kalbti lenkikai, taip lenk kalba tampa
diduomens kalba.

Gimtoji kalba turi tapti valstybine. M. Dauka prakalboje silo valstybins kalbos idj,
teigdamas, kad gimtja kalba reikia kalbti visose gyvenimo srityse (banyioje, tarnyboje,
namie), be to, lietuvi kalba turinti tapti ir oficialia valstybs dokument kalba (ja buvo rusn
kalba). Lietuvi kalba turi tapti valstybine, nes btent gimtoji kalba yra valstybs saugotoja.

Renesanso laik tautos samprata. Prakalboje pasireikia ir renesansin tautos samprata: Kurgi,
sakau, pasaulyje yratauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt dalyk:
tv ems, paproi ir kalbos? Taigi taut turi vienyti paproiai, tv em ir kalba, i kuri
svarbiausia kalba, nes btent ji geriausiai sutelkia viena tautos mones.

Dievika mogaus prigimtis ir gamta. Nordamas paremti gimtosios kalbos svarb valstybs
gyvenime, M. Dauka atsigria mogaus prigimt ir gamtos dsnius. Kadangi pasaulis sukurtas
Dievo, vadinasi, Krjo valia reikiasi per vis krinij, iuo atveju per gamt ir mogaus prigimt.
Gamtos tvarka tobula, dievika, todl joje chaosas nesivaizduojamas: Kas per keistenybs bt
tarp gyvuli, jeigu varnas usimanyt suokti kaip laktingala, o laktingala krankti kaip varnas,
oys staugti kaip litas, o litas bliauti kaip oys? Dl tokio savo bdo pakeitimo pranykt
savitumas, beveik pranykt ir toki vairi gyvuli esm ir prigimtis. Pagal prigimties dsnius turi
gyventi ir mogus, nes kitaip Dievo pasaulyje kils sumaitis: ... galime suprasti, koks sumiimas ir
netvarka kyla, kai mogus, dl kitos tautos kalbos savo gimtj visikai paniekins, taip pamgsta
svetimj (pamirdamas savj, kuria Dievas ir gamta liepia kalbti), lyg pats bt ne to krato ir
kalbos. Taigi, anot M. Daukos, prigimtis pirmiausia pasireikia kaip gimtosios kalbos vartojimas.
Atsisakyti gimtosios kalbos tolygu eiti prie prigimt, ardyti valstybs pamatus ir griauti Dievo
tvark.

Nesusikalbjimas chaoso pradia. M. Dauka prakalboje primena biblin Babelio bokto

legend: susimaiiusios kalbos neleido monms pabaigti bendro darbo pastatyti statin,
prilygstant Dievo didybei. mons perspjami, kad didiausia nesantaika gali kilti i
nesusikalbjimo. Gimtosios kalbos niekinim M. Dauka vardija kaip didiausi negerov, visokios
sumaities altin: Visos nesantaikos tarp taut, visi meitai, vienos tautos niekinimas kitos, visa
tai kilo i kalb skirtingumo, kaip i visokio smyio akn. Todl atsisakyti gimtosios kalbos
tolygu mogaus ir tautos savigriovai, orumo ir garbs praradimui.
 Martynas Mavydas ir pirmosios lietuvikos knygos reikm

Reformacijos sjdis ir Lietuva. XVI a. Europoje pradjus reiktis reformacijos sjdiui, siekusiam reformuoti

katalikyb, susidar slygos raytinei lietuvi kalbai plisti, nes protestantizmo krjas Martynas Liuteris

i
reikalavo tikjim skleisti tautii nmis kalbomis. Taiau to meto katalikikoje Lietuvoje kalbin situacija

raytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: isilavinusi moni rato kalba buvo lotyn, tarpusavio susikalbjimo

lenk. Todl viesuoliai, pasiov parayti pirmsias lietuvikas knygas, trauksi protestantik krat Maj

Lietuv, t. y. Prsijos kunigaiktyst. Jos valdovas kunigaiktis Albrechtas iekojo moni, galini protestant

tikjim lietuviams valstieiams skleisti j gimtja kalba. Kunigaikio pakviestas Prsij atvyksta ir Martynas

Mavydas, pirmosios lietuvikos knygos krjas.

Pirmosios lietuvikos knygos autoryst. Mokydamasis Karaliauiaus universitete M. Mavydas,
remiamas Albrechto, 1547 m. ileidia Katekizm pirmj lietuvik knyg. i knyga turjo ne
tik pagonis lietuvius imokyti protestantiko tikjimo ties, bet ir reik lietuvi ratijos pradi,
kultrin brand. M. Mavydas Katekizmo nepasira, taiau knygos autoryst patvirtina du
faktai: pirma, lietuvikoje prakalboje 319 eilui prdios sudaro autoriaus vard ir pavard,
antra, autoryst vienoje savo knyg patvirtino M. Mavydo pusbrolis bei bendradarbis
Baltramiejus Vilentas.

Katekizmo sandara. Katekizm sudaro eios dalys: dedikacija LDK, lotynika prakalba,
lietuvika prakalba pirmasis lietuvikas eilratis, elementorius, katekizmas ir giesmynas.
Knygels skyrimas Didiajai Lietuvai veria manyti, jog Katekizmo autorius greiiausiai vylsi abi
Lietuvas sujungti tiek protestantiku tikjimu, tiek lietuviku raytiniu odiu. I vis ei knygels
dali svarbiausia lietuvika prakalba, kuri santykinai galima suskirstyti tris dalis: pirmoji tai
personifikuotos knygels praymas imti j ir skaityti, antroji dalis primena kalbaniojo ir valstieio
dialog, treij sudaro nurodymai kunigams.

Katekizmo lietuvika prakalba. Kaip minta, lietuvika prakalba prasideda knygels kreipimusi
vis taut: Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit... Praoma ne tik knyg skaityti, bet ir tuo
skaitymu diaugtis, nes iki tol pats mogus savarankikai tikjimo ties be tarpininko kunigo
negaljo gauti tam prietaravo katalik tikjimas. O protestant religija remiasi savarankiku
ventj knyg studijavimu ir, kad bt aikiau paprastam mogui, tos knygos turi bti
paraytos gimtja kalba. Dabar venta knyga turi bti kiekvienam prieinama: Dien ir nakt prieg
savs mani laikykit / Ir niekada mans nuog js neatmeskit. Religins tiesos ia suprantamos
kaip nuolatinis painimas ir savs krimas: juk Dievas vienu odiu sukr pasaul, tai kodl juo
sekdamas mogus negalt kurti savs? Todl tas, kuris nenort to mokslo inoti ir mokti, /
Tasai aminosu tamsybsu tur bti. M. Mavydas ia atkreipia dmes odio galyb odis
skirtas ne tik sakyti, bet ir kurti. Deja, lietuvis valstietis, iki iol ipains pagonikj tikjim,
nesupranta knyg skaitymo reikms, nevertina naujo tikjimo, todl kalbantysis nuoirdiai
tikinja emdirb, kad knyg skaitymas n kiek ne prastesnis usimimas nei
emdirbyst. Pamoks lietuv emdirb, kalbantysis atsigria kunigus ir pasaulio galinguosius
praydamas nenuilstamai skleisti Dievo od ir taip prie paprasto mogaus artinti Dievo karalyst.
Prakalboje itin gausu retorini klausim ir, jei pairtume plaiau, klausimai yra bet kokio mokslo
ir painimo pradia.

Jono Radvano herojinis epas Radviliada

Radviliados paraymo tikslas. XVI a. LDK poetas Jonas Radvanas didik Radvil draugo
Abromaviiaus buvo papraytas sukurti karved Radvil Rudj lovinant krin. Taip gim
hegzametru paraytas 3 300 eilui herojinis epasRadviliada lotyn, to meto isilavinusi
moni, kalba. Krinys ileistas 1592 m. Vilniuje, prajus daugiau nei 20 met po Liublino unijos, t.
y. po Lietuvos susijungimo su Lenkija. N vienas i Radvil gimins nari susijungimo akto
nepasira, negana to, slapta vylsi grinti LDK buvusi lov ir didyb. Mat po Liublino unijos
Lietuva prarado dal emi, negaljo rinkti savo kunigaikio, tapo provincija. Istorinis
pasakojimas apie Lietuvos didyb turjo atlyginti politinius ir kultrinius praradimus, adinti
tautin savigarb, tikjim valstybs orumu, heroj garbingumu. Taip gim krinys apie galing
Lietuvos valstyb ir tvyns gynj Radvil Rudj vien garsiausi vis laik karvedi.

Radvilos Rudojo paveikslas. Herojin ep sudaro keturios dalys, kuriose pavaizduotas pagrindinio
epo herojaus Radvilos Rudojo gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Nuo pat maens bsim
karved aukltojas Msjas moko mylti tvyn, bti garbing ir atsidavus savo aliai: ... irk
Lietuvos kuo pirmiausia!.. / Savo tvynei tarnauk... Taps kariuomens vadu Radvila
igyvena svarbiausi savo gyvenimo m susirmim su Maskvos valstybs caro Ivano
Rsiojo kariuomens dalimi, susiruousia pulti Vilni. Mis prie Ulos ups tampa didiausiu LDK
karvedio laimjimu apie imt met Maskvos valstybs kariuomen nepuls Lietuvos. Itin
menikai Radviliadoje vaizduojamas karvedio sapnas prie lemiam m. Radvila Rudasis
susapnuoja Vytaut Didj, nusiminus ir nelaiming. Pasirodo, kunigaikt net kapuose slegia
negandos, ugulusios Lietuv: Lietuvos nelaims mane sugraudino. Labai svarbu tai, jog Vytautas
Didysis kreipiasi ne k kit, o karved, tuo parodydamas pasitikjim ne silpnu valdovu, o
garbingos gimins didiku Radvila Ruduoju. tai kas svarbu: nugalk! ragina kunigaiktis
karved ir vadina Radvil vienintele Lietuvos viltimi ginant al nuo Maskvos kariuomens.

Radvilos Rudojo skydas. svarbiausi gyvenimo m Radvil Rudj lydi auksu ikaltas skydas.
Skyd puoia garbinga Lietuvos praeitis: garss miai su Ryt ir Vakar kaimynais, Lietuvos
valdovai ir vienintelis karalius Mindaugas. Ant skydo puikuojasi ir dviej legend siuetai: vienas
byloja apie lietuvi kilm i romn, kitas apie Gedimino sapn. Mitin lietuvi kilm i romn
leido susisaistyti su viena karingiausi taut ir sirayti Vakar Europos kultros emlap. O
legenda apie Vilniaus krim domi tuo, jog Gediminas nelaikomas Vilniaus krju, tiesiog jo
valdymo laikotarpiu Lietuvos sostin tapo garsiu ir didingu daugiakultrs valstybs miestu:

ia miestas ikils pagarsjs,

taria ynys Lizdeika, ir lemtingi odiai pagimdo
Vilni globj taut, ir kadaise stovjusios lnos,
klusios juok kitiems, diding sostin virsta:
miestams didiausiems dabar ji prilygsta dl galios lietuvi.

Lietuvos gamta Radviliadoje. Didelis vaidmuo Radviliadoje tenka gamtai. Kadangi per j
reikiasi Dievo valia, nieko keista, kad Lietuvos peizaas turi didel tak mogaus
charakteriui. Lietuvos klimatui nebdingas velnumas, nerasi ia naudingj ikasen viso to
imintinga gamta payktjo. Gamta elgiasi kaip grieta motina stygiumi, trkumu ji auklja
ambicingus, narsius, itvermingus Lietuvos karius. Kita vertus, ia gausu giri, vri, upi.
Upi katalogas reikia ne tik gamtos gyvybingum, bet ir susijs su istorija skaitytojui
ivardijamos ups nuo Juodosios iki Baltijos jr turjo tiksl atkurti Vytauto Didiojo Lietuvos laik
peiza, kokio jau seniai nebuvo. is vairus gamtovaizdis turjo kelti lietuvi savivert ir skatinti
atkurti dingusi Lietuvos didyb. Didiausiame savo krinyje poetui J. Radvanui pavyko aminti
poetizuotos Lietuvos gamtovaizd ir sukurti herojik tvyns gynjo Radvilos Rudojo paveiksl.

Barokas

Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos tematika

Barokin minties kriz. M. K. Sarbievijus garsiausias XVII a. Europos poetas, ras lotynikai. Jis
gyveno ir kr baroko epochos laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai monija suvok painimo galimybi
ribas, gyvenimo trapum ir trumpum, nesteng suprasti dievikosios tvarkos, bijojo lemties. Ne
veltui laikotarp apibdina tokie posakiai, kaip: Memento mori, Siste, viator (Atmink, kad
mirsi, Sustok, keleivi (lot.) mogus jauiasi laikinas ios ems keleivis, lyg maas laivelis,
klajojs po neaprpiam gyvenimo vandenyn. Barokin minties kriz vairiai reikiasi mene, taip
pat ir M. K. Sarbievijaus kryboje.

Biografija. M. K. Sarbievijus, kils i Lenkijos, didij gyvenimo dal praleido LDK: anksti stojo
jzuit ordin, moksi Vilniuje, Braunsberge (tuometje Prsijos karalystje), dst poetik
Kraiuose bei Plocke (miestas dab. Baltarusijoje), vliau buvo priimtas Vilniaus universitet, po
poros met isistas tsti teologini studij Rom. ia netrukus igarsjo kaip labai talentingas
poetas. Pasakojama, kad net pats popieius Urbonas VIII M. K. Sarbievij apdovanojs laur
vainiku. M. K. Sarbievijaus poezijos knygos buvo leidiamos vairiuose Europos miestuose, ir ypa
domu, kad vienam poezijos rinkiniui antratinio lapo eskiz nupie garsus flamand dailininkas
P. P. Rubensas. domu ir tai, jog vienu metu poeto kryba buvo traukta Oksfordo universiteto
studij program vietoj garsaus antikos poeto Horacijaus, kuriuo pats M. K. Sarbievijus neretai
sek. Be poezijos, M. K. Sarbievijus garsjo ir kaip puikus literatros teoretikas, paras knyg
Apie atr ir maikt stili (De acuto et arguto), ir kaip talentingas pamokslininkas. Dl
pastarosios prieasties gyvenimo pabaigoje jis tapo ATR valdovo Vladislovo IV Vazos dvaro
pamokslininku. Varginanios pareigos sunkino poeto gyvenim ir nualino sveikat 1640 m. jis
mir Varuvoje.

Barokins minties krizs apraikos M. K. Sarbievijaus poezijoje. Labiausiai poezijos

mog gsdina aplinkos nepastovumas: Viskas laikina emj ioj, / K materija ia sukuria
nerangi (Telefui Likui), Kintanti skm, nepastovios lemtys / Savo valdioje laiko varg
mog... (Krispui Levinijui). Likimo rankose visi lygs: ir paprasti mons, ir valstybs, ir Visatos
objektai tampa noringos lemties aislais (etinje odje Telefui Likui teigiama: ... lemties ranka /
Grobia miestus, / tautas ir varganoj tkmj / Nugramzdina ji karalius... / O vir griuven t baisi, /
Vir kap, didinus ems priglaudusi, / Skries lemtis triumfuodama / ir vaigdi orbitas ji
nusine kartu / Skury nesuvaldomam.). mogus negali valdyti nei laiko, nei likimo, todl
nesustabdomai bgantis laikas ir nepastovi lemtis j baugina: Deine dosnia valanda k dav, / Vl
kita pagrobs apgaulia kairija... (Krispui Levinijui). Poezijos subjektas yra aminas vaikasne tik
dl lemties aidim, bet ir dl mogui nepavaldios pasaulio tvarkos. mogaus menkum
sustiprina nuolat besisukantis lemties ratas: likimas mog apsvaigina laikina skme, bet
netrukus visk i jo atima (etinje odje Telefui Likui nuolat pasikartoja aidimo
mogumi motyvas: aidia ratas lemties, aidia mumis, deja.).

Baroko mogaus moralins atramos. Nepaisant barokins minties krizs apraik, M. K.

Sarbievijaus poezijoje atsiskleidia dvi moralins atramos: tikjimas Diev ir stoik filosofins
tiesos. Priklausydamas jzuit ordinui, ipaindamas katalik tikjim, M. K. Sarbievijus poezijoje
kuria subjekt, gyvenimo teatr patikint Dievui: Mane tik viena jaudina: kaip a pats / Atliksiu
savo vaidmen dramoj ioj, / Ar bus patenkinta Dievyb, / Ar pasitiks j kartais plojimais (Janui
Libinijui). Kuklumas, dievobaimingumas saugo poezijos mog nuo laikin malonum, nes Kuo
nuo moni toliau, / Tuo [...] reiau pasieks pavydas... (Janui Libinijui). Dievas pasirodo ne tik
kaip mogaus elgesiomoralinis vertintojas, bet ir kaip Visatos likimo lmjas: Valandoms visoms
io pasaulio Viepats / Udeda sparnus per visat skristi... (Krispui Levinijui). mogus nesupranta
dievikosios tvarkos, taiau turi ja pasitikti, jei nori isaugoti dvasios ramyb.

Kita moralin mogaus atremtis M. K. Sarbievijaus poezijoje stoik filosofija. Ji silo mogui,
atsidrusiam ribinje situacijoje, elgtis santriai. Veikj stojika laikysena stoik morals
princip: saiko, kuklumo, orumo, nuolankumo tam, ko negali pakeisti, laikymasis. Ypa
svarbus saikas. Jis reikalingas tam, kad mogus, nesaikingai, nesantriai elgdamasis, negriaut
dievikosios pasaulio tvarkos, neardyt vidins harmonijos. M. K. Sarbievijaus poezijoje siloma
saikingai diaugtis greitai praeinaniais materialiais dalykais (Krispui Levinijui), tempt moksl
kaitalioti su poilsio valandomis (Pauliui Kozlovijui), patariama saikingai gedti (Publijui
Munacijui).

Ne veltui M. K. Sarbievijus vadinamas krikionikuoju arba sarmat (iuo terminu, inomu i

antikos laik, buvo vadinami visi Lenkijos ir Lietuvos valstybi gyventojai) Horacijumi tiek
krikionyb, tiek sekimas antika (ypa Horacijumi) mok vertinti tokias dorybes, kurios
nepavaldios nei likimui, nei laikui.
 Modernioji XX a. antrosios puss poezija

eslovas Miloas: lenkikai kalbantis lietuvis, niekada nepamirs savo akn...

Biografija. eslovas Miloas gim Lietuvoje, bet 1937 m. ivyko Lenkij. Po Antrojo pasaulinio
karo dirbo Lenkijos diplomatinse atstovybse Jungtinse Amerikos Valstijose bei Pranczijoje, kur
1951 m. ir apsigyveno. Nuo 1961-j gyveno ir dirbo JAV.

Poeto paaukimas. Anot . Miloo, lyrika tikrovs iekojimas, prilygstantis tiesos

paiekoms, laikotarpio liudytoja.XX a. vidurys dramatik vyki laikas, todl poetas turt
sakyti ties apie pasaulyje vykstanius dalykus ir kartu suteikti vilties, tikjimo.

Taiau kaip gyventi ia, kur koja

Lieia artimj
Nepalaidotus kaulus?
Girdiu balsus, matau ypsenas. Nieko
Negaliu rayti: penkerios
Rankos stvarsto mano plunksn
Ir liepia dstyt j istorij
J gyvenimo ir mirties.
(Varuvoje)

Tokia lyrika reikalinga: ji mogaus dvasin atsvara. . Miloas vylsi ir tikjo, kad btent tai gali
padti monms suvokti save, isaugoti tapatyb (I poezijos tiek naudos, kad mums primena
nuolat, / kaip sunku ilikti yra tuo paiu asmeniu, eil. Ars poetica?).

Atmintis. Poeto pareiga ne tik sakyti ties, bet savo kryba isakyti ypating asmenin (savojo
laiko) ir istorin (prajusio laiko) patirt. Jei itrinama istorin atmintis, mogus tampa silpnas
ir paeidiamas. Poetas privalo pasiprieinti umariai ir savo kryba ginti aminsias
mogiksias vertybes. Eilratyje Campo di Fiori dvi erdvs: Romos aikt, kur buvo
sudegintas Renesanso filosofas Dordanas Brunas, ir karusels aiktel prie deganio yd geto
sienos Varuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. Deja, lauo nepastebi nei vieno, nei kito miesto
gyventojai: Romos, Varuvos liaudis / Prekiauja, mylisi, aidia / Ir net nepastebi lauo. Tik poetas
po daugelio met, / [...] / Mait iebs, t. y. iebs mait prie umarties kultr, vertinani tik
vartojim ir linksmybes. Atmintis atsakomyb, kurios privalu imtis poetui.
Lietuvos prisiminimai. Didij dal gyvenimo praleids vairiose pasaulio alyse, . Miloas save
vadino lenkikai kalbaniu lietuviu ir niekada nepamiro savo akn: Gera yra maoje alyje, kur
gamta yra mogiko masto, kur per imtmeius drauge gyveno vairios kalbos ir religijos. A kalbu
apie Lietuv padavim ir poezijos krat. Gimtin ir mogiko masto gamta kvpimo erdv
(Tas kratas ir a, nors buvom toli kits nuo kito, / Nukrsdavom lapus daug met tuo paiu laiku, /
Upustydavo mudu, ir mudviej vis majo. / Ir tai mudu drauge, vienoj senatvj, eil. Sodyba).
Eilraiuose vaikysts pasaulis prarastas rojus:

Niekad tavs, mieste, negaljau palikti,

Ilgos buvo mylios, taiau stm mane atgal it achmat figr.
Bgau eme, kuri sukosi vis greiiau, Bet visados atsidurdavau ten: su knygom drobinj terbekj,
beds akis bronzines kalvas u v. Jokbo bokt [...].
(Niekad tavs, mieste)

Grtama prie pirmini vaizdini, suformuot dar vaikystje ir jaunystje, gyvenant Vilniuje. Pasak
M. Kvietkausko, . Miloas buvo poetas, kuriam visada iliko svarbus ryys su bendrija, su savuoju
moni ratu, ir realiu, ir gyvuojaniu tik atminty, kaip Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ar
dingusio Vilniaus bendruomen.

Krybos reikm. . Miloo lyrika kupina tolerancijos, darnos su kitais monmis ir gamta. Jo
kryba XXI a. mog skatina apmstyti savo tapatyb globaliame pasaulyje ir puoselti atmint bei
brangiausias vietas.
 Marcelijus Martinaitis emdirbikosios kultros amintojas

Biografija. Marcelijus Martinaitis gim Paserbentyje 1936 metais. Jis svarbus ne tik lietuvi lyrikai,
bet buvo ir literatros, tautosakos tyrintojas, eseistas, publicistas, aktyvus Sjdio veikjas.
Poetas visoje kryboje liko itikimas kaimikajai prigimiai, savo itakoms emdirbio kultrai.

Kaimikosios kultros atspindiai. M. Martinaitis literatr atjo i kaimo, kuriame svarbiausios

agrarins kultros vertybs. Lyrikoje emdirbio pasauljauta perteikiama tautosakos motyvais,
vairi tautosakos anr (balads, pasakos, raudos) stilizavimu stengtasi atkurti mitin
mstym. J knija veikjai: treiojo nebylio brolio sesuo Severiut eilratyje Severiuts
rauda, Onul eilratyje Kvailuts Onuls rauda. Rykiausias tautosakinis veikjas emaitis
Kukutis (Kukuio balads). i veikj misija itin svarbi, nes akivaizdu, kad tradicijos grimzta
umartin: Neinyk, laktingala, / poet vien nepalik tu, eil. Daina, kad neinykt A. Baranausko
laktingalos).

Atmintis nykstanios kultros aminimas. M. Martinaiio lyrika bandymas aminti

nykstani emdirbikj kultr (Visa tai atsiimdamas, / perleidiu poezijos nuosavybn., eil.
Kreipimasis archyv dl ems sugrinimo Paserbentyje). mogui svarbios
pastangos isaugoti, ilaikyti, nors kartais jos atrodo beprasms.

Eilraiuose danai fiksuojama dvasin bsena mogaus, tolstanio nuo gimtins, kurios
nebra, nuo prigimtins(valstietikosios) kultros. Dl ios prieasties ypa svarbi
tampa atmintis, ji leidia paaikinti gyvenimo prasm, tampa patirties atsvara, skatina neprarasti
vilties, ilikti oriam beprasmiame pasaulyje (Nepalik nam, senels akini, / atminim ustalj,
roaniaus / ems nebaigiam darb, eil. Aara tau dar anksti).

XX a. antroje pusje daugumai lietuvi literatros krj, ne iimtis ir M. Martinaitis, kaimas

prarastas rojus. Po 1990-j, pasikeitus Lietuvos politinei situacijai, M. Martinaitis kaim vertino
dvejopai: i erdv ne tik ugdanti krybikum, bet ir ribojanti.

Per knygas gijs platesn pasaulio supratim, pajutau vis dlto kaimas, kad ir kaip a j dabar
savo prisiminimuose garbiniau, negaljo palaikyti gilesni intelekto pajaut ar j ugdyti, greiiau
j nesuprato ar jas slopino. Tai gerai jauiau jau paauglystje. Grau tenai augti, imokti kalb, bet
kartais turi i ten ieiti, kartais suvisai.
(Mes gyvenom, 2009)
Sjdio laikotarpiu bei Nepriklausomybs metais dar labiau irykinama atminties tema
(Atmintys), nes manoma, kad esi tik tiek, kiek gali atsiminti, kiek tai, k atsimeni, gyvena, tiesia
nematomus kelius i to, kas buvo (Tai ir buvo, kas niekad negrta, / k vis gyvenim gelia), tai,
kas dar bus. Visa tai perteikiama jau prastais tautosakiniais motyvais, greta j derinamas
sudtingesnis, intelektualesnis ir atviresnis kalbjimas (atsisakoma ezopins kalbos).

Krybos reikm. M. Martinaiio lyrika nulemta emdirbi kultros ir tautosakos tradicijos, joje
ryki atminties ir prisiminim tema, susipynusi su literatrine atmintimi bei pagarba gyvenimui.
 Gimtins ir kalbos temos Justino Marcinkeviiaus lyrikoje

Biografija. 1930 m. gim Vaatkiemio kaime, Prien rajone. Baigs Vilniaus universitete lietuvi
filologijos studijas, dirbo vairiose redakcijose, organizavo literatrin gyvenim, bet greitai atsidjo
tik literatriniam darbui. etojo deimtmeio viduryje Just. Marcinkeviiaus kryba lyg ir atitiko
socialistinio realizmo reikalavimus, bet septintojo deimtmeio pabaigoje poetas pradjo tolti nuo
oficialiosios ideologijos, tapo aktyvus tautins idjos puoseltojas ir gynjas humanistiniai idealai
tapo svarbesni u visuomeninius. Savo kryba, veikla, pasisakymais peln moralin autoritet,
danai vadinamas tautos sins balsu.

Gimtins tema. Just. Marcinkeviiaus krybos centras Lietuva. Lietuvikumas vis pirma
etnin, emdirbika kultra, kurioje uaugta ir kuria pasitikta. Taip poetas iauktina tvik,
gimtj kalb, namus, emdirbio darb.

Eilrai rinktins Amino rpesio pieva (2005) angoje poetas rao:

Esu kaimikosios (agrarins) kultros augintinis. [...] Meldiausi kalboje, vir kurios dar nekybojo
griausmingas kitos kalbos debesis. Kaip dabar suprantu, gyvenimas nebuvo lengvas. Bet man
atrodo, buvau laimingas. [...] Tikriausiai skaitytojui bus nesunku pastebti, kaip namai, gimtin,
em, peizaas prisipildo Lietuvos, kaip ji uima ne vien mano eilrat, kaip jos likimas tampa
mano likimu. Einu jos istorij, kalb, gamt ir kultr tarytum amin savo em.

Just. Marcinkeviiaus lyrikoje gausu gimtins vaizdi, kurie yra ne atskiros detals, o kuriantys
harmonij, artumo, gerumo jausm. Kaimo (gimtins) pasaulis kupinas tyrumo, ramybs,
vidins darnos, jis yra socialini ir etnini vertybi saugotojas. Eilratyje Lopin gimtinei ir
motinai tvyn ir motina pristatomos kaip pagrindins gyvenimo vedls. Tai stipriausia,
nesunaikinama kiekvieno mogaus atrama. Tvyn lyg ventov (Todl, kad tu ventov. / Todl,
kad tu tvyn), lyg maas iburlis, vedantis dorovs link. Tvyn susikuria mog sau, todl
mogus eina, kyla, veriasi j ir nesvarbu, kur jis bt (Vien namie mylta, / kit svetur
vadinta). Niekur kitur mogus negalt bti tikru mogumi. Jis neatskiriamas nuo gimtins.

Kalbos tema. Kalba svarbiausias tautos turtas ir didiausia mogikoji vertyb, perduodama i
kartos kart. Kalba jungia mones. odis atskleidia vidin pasaul, jo tikrj savast. Gimtoji kalba
priartina prie ems, leidia j pajusti painti, todl artdamas prie gamtos mogus artja prie
savs. emdirbio gyvenimas dar nenutols nuo gamtos ritmo, todl apiuopiamo, ne tiek
smoningai, kiek intuityviai vardijanio pasaul lietuviko odio ilgimasi kaip paprastos darnos,
santarvs su btimi ir paiu savimi:
odis kaip laas kaupiasi,
Kaip saul jis prie tekjim.
Klaupiasi odis, klaupiasi
ir gieda savo tikjim:

mint, kalb, mog,

t jo gyvenim marg.
Matau j tavy lyg po stogu
padt padarg.
(odis kaip laas)

Kaip sak poetas: jeigu odiai yra moni knai, tai dar daugiau jie yra moni sielos. A girdiu
tave kalbant ir galiu pasakyti, kas tu esi. Kiekvieno pareiga puoselti gimtj kalb vengti
tuiaodiavimo, nes u j daug ikalbingesn tyla. Tyla prarasta kalba. Tauta, praradusi kalb,
sta: O kartais ji stovi, / juoda skara apsigobus, / prie pustuio / prs kalbos kapo (eil.
Kalba).
 Sigitas Geda. Gimtin ir kalba mogaus pradi pradia

Biografija. Sigitas Geda i kaimo kils poetas. Jis gim Pateruose, Lazdij rajone. Anot jo paties,
labai maoje trobelytje ant Teiraus eero kranto. Lyrika svarbiausia jo krybos dalis, kurioje
dar gana daug valstietikos kultros enkl, bet inyks gamtos idealizavimas, gamtos ir mogaus
gretinimas. S. Gedos lyrikoje pasirinkti agrarins kultros vaizdiai, tautosakos stilistika derinami
su epika ir intelektualia kalbsena vyrauja metaforin kalba. Vis daniau kalbama ne apie
jausmus, kiek perkuriama tikrov svarbs mito elementai.

S. Geda lietuvi literatros padangje ikilo XX a. 7-j de., debiutuodamas eilrai

rinkiniu Pdos (1966) ir poemaStrazdas (1967). Iskirtinis lyrikos bruoas tautosakins ir
avangardins stilistikos derm. Kartais lyrikos mogus kalba keliais balsais, slepiasi u veikjo,
pasakoja. Tuometei visuomenei toks poeto kuriamas pasaulis atrod itin originalus, netgi keistas.
Danai buvo sakoma, kad tokia lyrika sudtinga, nesuprantama.

Kaimas (gimtin). Kitaip nei 4-ojo de. poet karta (J. Degutyt, Just. Marcinkeviius), Sigitas Geda
kaimo nelaiko prarastu rojumi, apie kur kalbti reikia ilgesingai. Anot jo, kaimas vieta, kur
galima rasti universal mitin mstym, o lyrika bdas tai urayti. Poetui buvo svarbi
Lietuvos kultra, jis stengsi perprasti jos tradicij priartti prie savo itak, kilms. Kryboje
Lietuva pasirodo tarsi i pirmyki, seniausi klod.

Itiko geltona
viesa danguje
Ir plaukia giedodamos
uvys j.
Raudonas ir alias,
Kuprotas kaip krabas
Paoka vir
Lietuvikas kratas.
(Lietuvos atsiradimas)

arba
Arkliai sibuoja ali horizont,
Staiom galvom i ems lenda vyturiai, Isikt berai Ir laukia alio aibo
Senoji iaur.
Molio Lietuva.
(i ciklo Sugrimas i Kaukazo)

Tokio universalaus mstymo itak, anot poeto, yra visur, todl naudojami vairs kultriniai
kontekstai (tautosaka, Biblija, senoji lietuvi literatra, mitologija), i kuri j bt galima
atkurti.

Kalba. Danai eilratis pradios iekojimas. Domjimasis seniausiais tekstais sutampa ir su

poetinmis etimologijomis, savotiku jimu kalbos itakas, kur slypi svarbiausia informacija apie
pasaul. Rinkinys Babilono atstatymas (1994) rodo S. Gedos siek atstatyti Babilon
atkurti pirmj kalb, prokalb, nuvalyti nuo kalbos visk, kas ant jos susikaup. Poetui labai
svarbi kilm pradi pradia, todl jis bando atrasti arba sukurti, bet pateikti kaip tikr atskiro
odio, gramatins formos atsiradim.

ia kriauait, ia serbentas,
ia kakas... vl, Dieve
ventas!
Sveikinas: lenkia galvel
Rausvas mlynas iedelis.
(Mistinis aukojimo stalas)

Sudtingi poeto tekstai rodo, kokia galinga yra krybin vaizduot ir kokios jos versms slypi
ms kalboje. Visa tai leido apie kalb ir gimtin kalbti kitonikai, moderniai.
 Judita Vaiinait miesto poet

Biografija. Judita Vaiinait gim (1937) Kaune, augo inteligentikoje aplinkoje, tarp aukt
polki ir dideli krybini umoj moni. Vilniaus universitete studijavo lituanistik, po studij
liko Vilniuje. J. Vaiinait dviej didij Lietuvos miest (Kauno ir Vilniaus) kultros ir
architektros iugdyta krja, ypa isiskirianti agrarins kultros paveiktoje lietuvi literatroje.

Judita Vaiinait miesto poet. Pirmasis poets eilrai rinkinys Pavasario akvarels
pasirod 1960 metais. XX a. antrosios puss lietuvi literatroje J. Vaiinait, kaip Sigitas Geda,
Justinas Marcinkeviius, Marcelijus Martinaitis, stengsi i esms moderninti ir individualizuoti
lyrik, ivaduoti j i pokarinio politizavimo gniaut, per simbolius, istorinius personaus,
metaforas adinti skaitytoj savimon, tautin smoningum, pasiprieinim dehumanizuotai
sovietinei ideologijai. 8-j de. literatra laisvinosi i totalitarizmo gniaut dar labiau: gyvenimo
patirtis, visuomenin situacija, estetiniai idealai vert jaunus poetus iekoti savito santykio su
tuomets lyrikos tradicijomis. Vaikysts kaimo prisiminimai, tviks, kaip vertybi centro, ilgesys,
buvs atramos taku i kaimo kilusi poet kartai, J. Vaiinait buvo iimtis, nes ji gim mieste.
Jos krybai daugiausia impuls dav miesto kultra, todl ji danai apibdinama kaipmiesto
poet. Pati poet viename interviu sak: Turbt i ties mano poezija turt bti urbanistin.
Prieastis labai paprasta i mamos puss esu treia karta nuo agrs; kaimas mane baido,
kaimiei kultra man svetima. Be to, juk a nuo pat vaikysts esu tikra miestiet. Jos kryboje
ryki miesto erdv, architektra. Poets lyrikoje fiksuojamas j sudomins koks nors patrauklus
reljefas, architektros detal, igirstas muzikos akordas, t. y. tai, kas aplinkui. Taiau tai ypatingas
stebjimas ji nematydavo, kas bjauru, nevaru ar nemalonu, o tik tai, kas grau, suteikia vilties,
kvepia krybai. J. Vaiinaits miestas darni men ir kultr sauganti erdv, miestas natrali ir
jauki mogaus aplinka, namai.

Vilniaus tema. Poets kryboje itin iskirtin Vilniaus miesto tema. Ji sukr taig Vilniaus,
tapusio poetine savastimi, vaizdin. Eilraiuose atgyja Vilniaus senamiesio kiemai,
skersgatviai, banyios, kavins, interjerai. Viename interviu ji yra sakiusi: Atrodo, niekad neraau
specialiai apie Vilni, bet taip jau savaime ieina, kad miestas, kuris kasdien gyvena u tavo
Muziejaus gatvs [dabar - Vokiei] lango, miestas, kuriame augini vaikus, raai knygas, perki
duon, dirbi visus moterikus nam darbus, vaiktai koncertus, dails parodas tavo irdy ir
kryboje lyg pauktis nutps...

Juditos Vaiinaits Vilnius:

Tarp skvero ir skersgatvio,

Kiemo su arkadomis,
balkono su balandiais,
banyios su Madona.

Vilnius miestas, tarsi gims i gamtos, i ypatingos gamtins aplinkos: upi santakos, kalv,
mik, slni. Todl eilraiuose, gretindama miesto kultr ir gamt, poet nesiekia
miesto parodyti kaip gamtos prieybs abu dalykai dera, tarsi papildo vienas kit. ol,
prasikalusi pro miesto grindin, katonas prie banyios, kambarin gl tokios j sugyvenimo
formos. Eilratyje Saulgra vaizduojamas jaunysts miestas. Saulgra tarsi kilminga dama
ikyla vir to meto griuvsi, nuolau, imtyt nuolau ir suteikia jam avumo. Visuomet
atsisukusi saul, sugerianti jos spindulius, neugoiama sukilusi dulki debes saulgra tarsi
tampa saule iame mieste. Ji sauls simbolis emje, vieianti, skleidianti ilum, kuri jauia
ir lyrinis a. Saulgros vaizdis padeda suvokti miest, jo vert. Pati poet daug kart sak, kad
miestas, kuriame gyvenu, tartum gyvas organizmas, jauiu jo buit ir bt. Suvokiu Vilni kaip
meno krin, kaip edevr.

Istorin tematika. Eilraiuose istorija ne apraoma, o ijauiama. Praeitis lyrinio a

patyrimas, atskleidiamas vaizduojant ne didiuosius vykius, o konkrei detal pastebt
senovinio koklio nuolau, paveiksl. Vaizduojamos istorins asmenybs, sudominusios savo
mogiku likimu, likusios elyje (kunigaikio Kstuio broliai, Vytauto dukt). Poet ypa domino
talentingos, iskirtinio likimo moterys (ciklai Kanonas Barborai Radvilaitei, Senos fotografijos).
Eilratyje Barbora Radvilait vaizduojama u karnos spindesio esanti trapi, emocinga, grai,
savo krat mylinti moteris (Ne karnavimui ive, bet itrm / vl parve. / Ir prisikliau,
ems prisilietus).

Lyrinis a. Netradicinis, tiesiogiai nekalbantis apie savo jausmus. Daniau save irima i alies,
kreipiamasi antruoju asmeniu. Danai kreipiamasi kit asmen, apie j kalbama visikai savs
neminint. Slepiamasi u literatrinio veikjo kauks: pavyzdiui, cikle Keturi portretai apie meil
kalbama keturi Homero Odisjos moter lpomis. Eilraiuose gausu beasmeni gramatini
konstrukcij.

Lyrikos savitumas. XX a. antrosios puss lietuvi lyrikoje, iekanioje groio ir kvpimo gamtoje
bei agrarinje kultroje, J. Vaiinaits kryba savita ir domi, persmelkta nauj tem ar kitokio
poirio. Danai miesto kultros elementai ne tik erdvs detals, iais vaizdiais apibdinama
lyrinio subjekto vidin bsena, nuotaika.