ALEX F L I N N

Romanas

I angl kalbos vert

Irut tautvydait

OBUOLYS
UDK 821.1 ll(73)-93 Versta i: Alex Flinn
Fl-174 Beastly
Harpcrlen, 2007

ISBN 978-609-403-223-3

Beastly
Copyright 2007 by Alex Flinn. All rights reserved
Vertimas lietuvi kalb, Birut Tautvydait, 2011
Virelio dizainas, Andrius Morkelinas, 2011
UAB MEDIA INCOGNITO, 2011
 Savo dukrai Katrinai (Katherine),
kuri pagaliau uaugo ir gali skaityti mano knygas!

K nors pradti labai sunku. U pagalb ir

tvirtinim, kad mano sumanymas - ne kvailyst,
noriau padkoti toliau ivardytiems monms:
Dois Svini (Joyce Sweeney) irjos Penktadienio
grups nariams, Mardetai Girling (Marjetta Geerling),
Dordui Nikolsonui (George Nicholson),
Febai Jeh (Phoebe Yeh), Katrinai Onder (Catherine
Onder), Savinai Kim (Savina Kim) ir
Antonijai Markit (Antonia Markiet).

Ypa dkoju savo dukrai Meriditai (Meredith) u tai,

kad iklaus galyb Grauols ir Pabaisosvariant,
kuri daugelis nebuvo iliustruoti.
 -------------------------1-------------------------
Andersonas: Sveikinu visus, susirinkusius pirmj

Netikt perm ain pokalbio susitikim.

Andersonas: Ar kas nors prisijung? Kitaip sakant, ar

kas nors prisipains, kad prisijung?

pokalb sijung PabaisaNYC.

Andersonas: Alio? Sveiki, P ab aisaN Y C . Gal

prisistatysite?

P a b a is a N Y C : N e n o riu b ti p irm a s ... g a l d a r k a s n o rs p a s iro d ?

Andersonas: Taip, atrodo, turim e daugyb slapuk,

kurie prisijung dar iki js.

P a b a is a N Y C : T e g u l jie p ra d e d a .

Andersonas: G al kas nors nori nektelti su

P ab aisaN Y C ?

Tylioji: Labas, PabaisaNYC. Ar galiu jus vadinti

Pabaisa?
P a b a is a N Y C : N e s v a rb u , k a ip p a tin k a .

Andersonas: Ai, kad pranekote, Tylioji... atleiskite,

lepteljau nei j, nei t. Kas js esate?Tylioji: Undin.

M aa undinl.

Andersonas: Js pavirtote undine?

Tylioji: Ai tikrj esu undin, bet dabar *svarstau*

apie virsm. Maniau, i grup pads man apsisprsti.
Andersonas: vakar kaip tik apie tai kalbsim s - apie

virsmo patirt, apie tai, kaip js gijote dabartin pavidal.

J
 Varlius: O tu, Andi, irgi kuo nors pvrt?

Andersonas: N a, ne. Bet a pradjau pokalb

nordam as jum s pagelbti.

P a b a is a N Y C : A r t u , T y lio ji, e s i m e rg in a ? T. y. u v is ... p a te l ...

u n d in .

Varlius: Kaip tu mums pglb, jei nzn, ks tai yra?

Tylioji: Taip, Pabaisa. Svarstau, ar verta pavirsti

mergina - mogumi.
Andersonas: Varliau, a ityrinjau tavo atvej. Daug

gilinausi. Paraiau mokslin darb Virsmo taka tikrajai

m eilei rem dam asis broli Grim, Leprens de Bomon,

Asakovo, Kviler Kuo ir Volto Disnjaus darbais.

P a b a is a N Y C : K u r e s i, T y lio ji?

Tylioji: Neabejoju, kad esi labai isimokslins, Andi.

Malonu, kad pradjai pokalb:)
Andersonas: Ai, Tylioji.

Tylioji: Pabaisa, a Danijoje. Tiksliau, Atlanto

vandenyne netoli Danijos.
P a b a is a N Y C : D a n ijo j?

Varlius: Atspr, bt sunku rinkti tkst su plvtom letnom.

Tylioji: Danijoj, Europoj.

Varlius: tiksliau, Letenom.

Andersonas: Suprantu, Varliau. M anau, jums,

vaikinai, - ir m ergina - nepraai ia susieiti ir pabendrauti.

v. J
 t = N \*
Prisijung Grizlis.

Grizlis: Noriu pasinekti apie tas 2 matytas merginas.

P a b a is a N Y C : in a u , k u r y ra D a n ija . N u o ta d a , k a i b u v a u

u k e r ta s , tu r iu m a ria s la ik o m o k s lu i, n e s n e b ra g y v e n im o .

Andersonas: G erai pasakyta, Pabaisa. M es

pasineksim e, kaip perm ainos pakeit gyvenimo bd.

P a b a is a N Y C : T y lio ji, ju k te n a lta !

Tylioji: Taip. <ypsenl> Bet po vandeniu ilta.

Grizlis: Noriu pasinekti apie tas 2 merginas!

P a b a is a N Y C : T y lio ji, tu 1?

Grizlis: Tos 2 merginos - 1 Roel tikrai auni!!!

Tylioji: Kaip ir viena, Pabaisa. Turbt jau numanau,

kaip viskas susiklostys...
Varlius: mn slykst st muses

Grizlis: Kita yra Snieguol.

Tylioji: Aviena, bet dar yra toks vaikinas... jreivis.

Grizlis: Ne *ta* Snieguol. Kita - Roels ss. Tylen. Ji tp

puiki.

Varlius: nemgstu musi

P a b a is a N Y C : T y lio ji, o a ie k a u m e rg in o s , k u ri m a n e p a m ilt .

Tylioji: Labai miela, Pabaisa, bet a myliu kt. Tas

vaikinas plauk laivu. Ir a j igelbjau i vandens.
Andersonas: G al nenekkim e *visi* i karto?
V J
f w
P a b a is a N Y C : B e t ju k m e s ir ta ip n e tu rim e s u k u o p a s i n e k ti.

Varlius: as vienas tarp varliu nes is tkr nesu vrl.

Andersonas: Supratau. Vis tiek nekkim e paeiliui,

kitaip tokioje painiavoje nesusigaudysim e. P er pirm

susitikim, m aniau, galtum e pasikalbti, kaip pavirtome

tuo, kas esam e.

Varlius: mn pavrt sikn ragana.

P a b a is a N Y C : M a n e irg i.

Tylioji: Ir a sudariau sandor su ragana. Jros ragana.

Atidaviau jai bals u mogaus kojas. Todl esu Tylioji.
P a b a is a N Y C : T y lio ji, tu p u ik ia i ra a i.

Tylioji: Ai, Pabaisa. A turiu pirtus - ne pelekus.

Grizlis: La-ti-da.

Andersonas: Pabaisa, gal papasakotum apie savo

virsm?

P a b a is a N Y C : N a , n e n o r ia u .

Andersonas: Pabaisa, tu tarp draug.

Grizlis: Klausyk, papasakok, o paskui a papasakosiu apie 2

merginas.

P a b a is a N Y C : P rin c e , tu p a s ti *2 * m e rg in a s ? K u r * tu * e s i?

Andersonas: Pabaisa, ia ne paini tarnyba.

P a b a is a N Y C : N a ta ip , b e t 1 m a n p ra v e rs t . K a ip s u s ip a in ti s u

m e rg in a ta m , k u ris a tro d o k a ip u b a k a ? 0 p e r d u o t la ik tu riu

s u s ira s ti m e rg in .

J
r ------------ -------------------------------------------------------y g '.'f e
Andersonas: Tau reikia param os grups. Todl ia jus

ir subriau.

Tylioji: Pabaisa, papasakok. Mes tavo draugai.

P a b a is a N Y C : N a , g e ra i. P irm ia u s ia tu r iu p a s a k y ti, k a d e s u

p a b a is a .

Varlius: kokia sensacija

Andersonas: R am iau, Varliau.

P a b a is a N Y C : T ik ra i. K it s y k a p ie s to r m e rg in s a k y d a v a u :

K o k ia p a b a is a . B e t a n e to k ia p a b a is a . A v ris , a p l s

g a u ra is , tu r iu n a g u s , n a , s iv a iz d u o ja t. V is a m a n o i o r k a ip

v rie s , o v id u s - n e. V id u m i te b e s u m o g u s .

Grizlis: A irgi.

P a b a is a N Y C : M a n la b a i s u n k u , n e s a n k s ia u , k o l d a r n e b u v a u

u k e ik ta s ... a tro d ia u k a ip g ra u o lis . a u n u s , p o p u lia ru s , tu r tin g a s .

M o k y k lo je d ra u g a i m a n e i rin k o p rin c u .

Grizlis: Irinko? Princu?

Varlius: princu nks nernka, as kzkada buvau pmc

P a b a is a N Y C : T ai ilg a is to rija .

Varlius: as bv princ

Andersonas: Pabaisa, turime m arias laiko. Pasakok.

P a b a is a N Y C : < a to d s is > O K . V is k a s p ra s id jo d l ra g a n o s .

Varlius: tp visiems prasid

V J
1PAU5
Princas ir ragana
 1
Jausdavau vis vilgsnius ir buvau prie j priprats. Nuo
pat maums tvas mane mokydavo neisiduoti, kad dme
sys mane trikdo. ymybes - kaip mudu - mons neiven
giamai pastebi.
Paskutin mnes prie baigiant devint klas pavaduo
jantis mokytojas padalijo pavasario oki vakarlio lanksti
nukus, kitu atvejujie man bt atrod kvailyst.
- i, Kadai, ia tu raytas, - mano biiulis Trejus Par
keris paplojo man per rank.
- Nejau.
Kai pasisukau Trej, alia jo sdinti mergina - Ana ar
Hana - mane nuvelg. Hm. sispitrijo.

15
 Pavariau popierl. Ne tik radau savo - Kailo Kingsbe-
rio - kandidatr devintok princ, bet ir supratau, kad
jau esu nugaltojas. Niekas neprilygo man ivaizda ir tio
pinigine.
Naujokas mokytojlis turbt dar nesuvok, kad Tat-
las- tai mokykla, kuri turi salot barirmoko kin kalbos.
ia mokosi Niujorko turtuoli vaikai - savaime supran
tama, mes nepulsime jam neti t lankstinuk kaip kokie
vargetos i valstybins mokyklos. Jis labai klysta. Toli grau
ne tai, apie k jis vograuja, bus traukta egzamin, todl
mes tempme laik, kad balsavimas utrukt vis 50 mi
nui pamok. Bent dauguma taip elgsi. Kiti susirainjo
SMS. Kai kurie mokiniai, pildydami biuletenius, vilgiojo
mane. A ypsojausi. Kitas gal bt nudrs akis, vaidins
kuklumo siknijim, neva drovisi, jog yra raytas, bet a
nemaiau reikalo neigti akivaizdios tiesos.
- Ir a esu srae. - Trejus vl pliaukteljo man per
rank.
- Ei, irk, k darai, - patryniau rank.
- Pats raminkis. Vaipaisi taip, lyg jau btum laimjs ir
dabar maivytumeisi prie paparac kameras.
- O kas ia blogo?
J erzindamas dar labiau isiiepiau ir pamojau kaip per
parad. T akimirk tarsi vis blyksteljo kakieno mobi
liojo telefono kamera.

16
 - Tave reikt nudti, - pasak Trejus.
- Dkui, kodl gi.
Maniau, pabalsuosiu u Trej, tik i malons.Jis laidydavo
smagius juokelius, bet ivaizda nepasiymjo. eima irgi nie
kuo neypatinga - tvas, rodos, gydytojas. Galimas dalykas,
balsavimo rezultatus paskelbs mokyklos laikratyje, ir Trjui
teks raudonuoti, jeigu liks paskutinis ar ivis negaus bals.
O man bt aunu antrj kandidat aplenkti du ar tris
kartus didesne bals persvara. Be kita ko, Trejus mane die
vino. O tikras draugas turt diaugtis mano love. Vis
dlto ttis man sakydavo: Kailai, nebk mulkis ir nedaryk
jokios paslaugos tik i draugikumo ar meils. Gal gale vi
sada suprasi, kad tik pats save i tikrj myli.
Pirmkartfraz igirdauseptyneri ar atuoneri. Tada
paklausiau:
- O tu, tti?
-K?
- Juk tu myli... Mane. Mus. Savo eim.
Prie atsakydamas jis dmiai pavelg mane.
- Tai kas kita, Kailai.
Daugiau jo neklausiau, ar mane myli. Supratau, kad t
sykjis pasak ties.
Ulenkiau biuleten, kad Trejus nepastebt, jog balsa
vau u save. inoma, ir jis u save balsavo, bet tai visai kas
kita. Staiga i unugario suskambo balsas.

17
 - Tai lyktu!
Visi atsisukome.
- Turbt kas nors prie jos suolo prilipd snargl, - su
nibdjo Trejus.
- Gal tu? - mesteljau.
- Jau taip nebesielgiu.
- lyktu, - pakartojo balsas.
Nustojau nibdtis su Trjumi ir valgiausi tos isiok
ls. Gale sdjo keista gote, storuliuke aliais plaukais, apsi
vilkusi juodus laisvus drabuius, kokius paprastai dvi raga
nos ar teroristai. (Tade nra uniform, tvai pasiiaut,
jeigu negalt vaikui aprengti Dolce&Gabbana.) i
noma, tai buvo nevilties auksmas. Stebjausi, kad anksiau
niekadajos nemaiau. Daugum moksleivi painojau nuo
ma dien.
Kvaias mokytojas nesumojo jos ignoruoti.
- Kas lyktu, panele... panele...
- Hilferti, - prisistat ji. - Kendra Hilferti.
- Kendra, ar suolas nevarus?
- Nevarus pasaulis. - Ji stovjo lyg rdama kalb. -
Labai nevarus. Jau dvideimt pirmasis amius, o ia dar
toks privilegijuotj farsas.
Ji ikl popiergal. Pasigirdo kikenimas.
- ia devintok oki pokylio biuletenis, - puol tei
sintis Trejus. - Balsuojame u karalikj por.

18
 - Taigi, - atsiliep mergina. - O kas tie mons? Kodl
juos vadiname karalikja pora? Kokiu pagrindu atrinkti
kandidatai ?Pagal vienintel kriterij - iorin gro.
- Man atrodo, visikai tinkamas kriterijus, - tarsteljau
Trjui, bet gantinai garsiai. Atsistojau. - Kok ia d
mali!? Visi balsuoja ir irenka. Demokratikai.
Aplinkui keli bendraklasiai ikl nykius, pasigirdo
gerai, varyk toliau, ypa man pritar Ana ar Hana. Bet
dauguma, daugiausia neivaizds, tyljo.
Mergina eng kelis ingsnius mans link.
- Kaip avys paskui band. Visi balsavo u vadinamsias
vaigdes, nes tai paprasta. Iorin gro: viesius plaukus,
mlynas akis, - ji spoksojo mane, - nesunku pastebti. Bet
velgti drs, jg, prot ne taip jau paprasta.
Suerzintas jos odi, nesivarydamas riau atgal.
- Tas, kuris protingas, ino, kaip tapti graesniam. Tu
gali numesti svorio, pasidaryti plastin operacij, net i
silyginti od ar isibalinti dantis. - Tu pabriau, kad ji
suprast, jog taikau jai, nekalbu apibendrintai. - Mano t
tis, televizijos ini pranejas, sako, kad mons neturt
irti baisuoklius.
- Ir tu taip manai? - Ji kilsteljo juod antak. - Visi
privalome bti tokie, kokius tu, Kailai Kingsberi, nori ma
tyti?

19
 Igirds savo vard krpteljau. Neabejojau, kad matau
jpirm kart. Bet ji, aiku, mane painojo. Kaip irvisi. Gal
net varvino seil.
- Taip, inoma, - atoviau. - A taip manau. Irinau.
Ji patrauk mans link. Akys buvo alsvos, nosis ilga ir
kumpa.
- Kailai, irk, kad pats netaptum baisuokliu. Jau toks
esi - vidumi, o tai svarbiau nei ior, jei taptum bjaurus ir
iore, lainuosi, tau neutekt proto groiui susigrinti.
Kailai Kingsberi, tu pabaisa.
Pabaisa. Sis odis atsklido i kito laiko ir erdvs. Pagalvo
jau apie pasakas, ir rankos m keistai dilgsti, lygjos vilgs
nis bt nusvilins plaukelius. Jas pasitryniau.
 2
Pabaisa.
- Ta gote per angl pamok buvo nenormali, - riau
Trjui, kai rengms kno kultros pamokai.
- Aha, i tikro tave paiurpino, - pritar jis.
- Deimt met irjus j tavo bjauri marmz, mans
jau niekas neiurpina.
- e tau, argi ne dljos tu kaip ant adat nuo pat angl
pamokos?
- inoma, ne.
Bet tai buvo netiesa. Kai mergina pagras, kad galiu tap
ti bjaurus, irpavelg mane paskutin kart, man pasirod,
kad permato mane kiaurai - ino, kaip aarojau mamai i

21
jus i nam, isigands, kad daugiau jos nepamatysiu (be
veik taip ir atsitiko). Bet, pamaniau, tai nesmon. Ji nieko
neino.
- Neapsimesk, - pasiaip Trejus.
- Taip, baisu, - sutikau, - baisu, kad yra toki moni.
- Ir ateina j vadinamj prestiin mokykl, ir kaiioja
pagalius j ratus.
- Aha. Reikt j pastatyti viet.
Nusprendiau Kendr pamokyti. Djausi, kad man vi
sai nerpi princo titulas, bet viduje digavau. Bt buvusi
puiki diena, jei ta ragana nebt visko sugadinusi.
Taip ir pagalvojau: ragana. Kitu atveju bt ovs j gal
v nevankesnis odis. Taiau susidrus su ta mergiia, su
paslaptingu jos vilgsniu - toki keist ali aki nebuvau
mats - tiesiog dingteljo - ragana. Sis epitetas jai visikai
tiko.
Vliau pastebjau ragan sporto salje. Visi risnojome
bgimo taku, o ji ne. Nebuvo persirengusi, vilkjo tuos
paius juodus laisvus drabuius. Ji sdjo ant suoliuko po
langu. Vir galvos lange dunksojo tamss debesys. Ruosi
lyti.
Reikt j pamokyti Prisiminiau jos odius: Jau esi
bjaurus - vidumi, tai svarbiau nei ior... tu pabaisa. Koks
mlas. Ji niekuo nesiskiria nuo kit. Pati eit su banda,
jeigu pritapt. Kaip ir visi.

22
 Po akimirkos jau inojau, k turiu daryti.
Paspartinau ingsn. Turjome apibgti penkis ratus, ir
a paprastai nesiplydavau, nes nubgus treneris i karto
versdavo daryti k nors kita. Ir taip jau aidiau dviejose
mokyklos komandose, o dar lankyti kno kultr neatrod
verta. inojau, kad ir treneris tai supranta, ir jis mans per
daug nelaudavo. Pairjs trener pagarbiu vilgsniu,
kuriuo jam primindavau savo tvo ekius, iraytus sporto
asociacijos rmjams mainais u supratingum, galdavau
nesunkiai susitarti.
Netgi vos risnodamas aplenkiau visus puse rato ir baigs
patraukiau t pus, kur ant suoliuko kitojo ragana, i
rinti savo skrait.
- Kingsberi, - suuko treneris. - Jeigu jau apibgai, gali
atsineti krepinio kamuolius.
- Gerai, treneri, - sutikau ir neva patraukiau prie ka
muoli, bet miau lubuoti. - Oi, koj traukia mlungis.
Ar galiu j pamanktinti? Nenoriau gauti traumos.
ia terpkimepagarb vilgsn.
- Na eik, pasimanktink, - nusijuok treneris. - Vis tiek
kitus palikai u kilometro.
Suveik.
- Tvarka, treneri!
Jis nusijuok.

23
 lubiojau, kol jis nusisuko, o tada patraukiau prie suo
lo, kur sdjo ragana. miau tampyti koj.
- Tu moki vaidinti suaugusj, ar ne? - pratar ji.
- inoma, moku, - nusiypsojau jai.
Pamaiau, kad ji ant keli laiko senamadik veidrod
l su rankenle kaip i Baltuols ir Royts. Pastebjusi
mano susidomjim, veidrodl kaipmat paslp kuprinje.
- Kam tau veidrodlis? - paklausiau stebdamasis, kad
tokia bjauri mergikt neiojasi veidrodl. Dar tok keist.
Ji neatsak.
- Kaip tavo koja?
- K? - nutraukiau tempimo pratim. - A, gerai. Jau
geriau. I tikrj atjau su tavimpasinekti.
Ji pakl antak.
- Kuo nusipelniau tokios garbs?
- Nepasakyiau, kad tai garb. A tik pagalvojau...
- O, tai kakas neprasta.
- Pagalvojau apie tai, k pasakei per pamok. Manau,
tu teisi.
- Tikrai? - Ji keliskart sumirksjo, kaip i urvelio iki
usi galv iurk.
- Aha, tikrai. ia mes i tikrj vertiname mones pagal
ivaizd. Toks kaip a, reikiapripainti... A i kit isiskiriu
groiu ir man lengviau negu...

24
 - Negu man?
Krpteljau.
- Neturjau omeny tavs. Mano ttis televizijoje skaito
inias, ir a inau, k reikia ivaizda. Jei jis netekt groio,
prarast darb.
- O tau tai atrodo teisinga?
- inai, niekada apie tai nepagalvojau. Noriu pasakyti,
nemanoma pakeisti to, k turi nuo gimimo.
- domu, - burbteljo ji.
Nusiypsojau, kaip ypsodavausi patrauklioms mergi
noms, ir prisislinkau ariau, tiksliau, priokau.
- O tu labai domi.
- Nori pasakyti keista?
-Juk keistumas gali bti patrauklus?
- Gali.
Ji vilgteljo laikrod, lyg kur nors skubt, lyg mes visi
nebtume udaryti pamokoje kaip iurks spstuose.
- Ar tik tai norjai man pasakyti?
Ragana.
- Ne, ne tik. Svarsiau apie tavo odius ir pamaniau,
kad turiau... plsti akirat. - Tai tio posakis. Jis visada
mane ragino plsti akirat, t. y. daugiau dirbti. - Susipainti
su kitokiais monmis.
- Su negraiais monmis?
- Su domiais monmis, koki anksiau nepainojau.

25
 - Toki kaip a?
- inoma. Pamaniau... gal kit savait nueitume kartu
paokti. Bt smagu.
Ji stebeilijo j mane - alios rainels sublizgo, rodsi, tuoj
ims trykti i akiduobi ant prakaulios nosies. Neregtas
dalykas. Paskui ji nusiypsojo. Keista, mslinga ypsena.
- inoma, noriau su tavimpaokti.
Kaipgi nenors.
 3
Kai grau namo, mobilj telefon ikart paskambino
Sleun Hagen - imani kaip BlackberyWired telefonas
ir gaivi kaip Evian vandens gurknis generalinio direk
toriaus dukra balintais plaukas, vapsvos liemeniu, - mano
tikroji oki partner. Paspaudiau atmesti.Ji vl paskam
bino. Ir dar syk. Gal gale nusileidau.
- Viena gote mokykloje visiems pliaukia, kad tu j pa
kvietei okius! - suriko ji.
Drsiau vaidink. Taip ir turjo bti.
- Negi tu tiki, kad galiau kviesti okius toki ne
vkl?
- O kodl ji visiems pasakoja?

27
 - Ar galiu inoti, kas kokiai pusprotei auna galv.
- Tujos nekvietei?
- Ar pakvaiai ? Negi kviesiu toki drimb, susitars su
auniausia mokyklos pana? - Nutaisiau specialiai Sleunei
skirt bals: - Pupa, juk mudu tobula pora.
Ji sukikeno.
- Ir a taip manau. Visiems perduosiu, kad jai pasi
mai.
- Ne, nieko nesakyk.
- Kodl? - Jos tarumas vl sustiprjo.
- Bent bus i ko pasijuokti. Ta iopla taukia, kad eina j
didiausi met vakarl su tavo vaikinu, ar ne?
- Manau, taip.
- sivaizduok: ji visiems pasakys, kad a jos partneris.
Gal net pati tuo tiki ir ateis isipuousi. O a pasirodau su
tavimi. Geras!
- Myliu tave, Kailai, - kikeno Sleun. - Tu tikras blo-
gietis.
- Norjai pasakyti, blogasis genijus. - iurpiai nusikva
tojau kaip blogasis filmo personaas. - Na, kaip tau mano
sumanymas?
- Tikrai gerai sugalvojai. Lygis.
- Taigi. Kad viskas pavykt, turtum laikyti lieuv u
dant - ir viskas.
- Gerai. Bet, Kailai...

28
 -K?
- Su manim niekada nebandyk taip elgtis. A ne tokia
kvaia, ir mans taip lengvai neapsuksi apie pirt.
- Sleune, to niekada nebus, - utikrinau ddamasis pa
klusnus kaip labradoras, nors nebuvau tuo sitikins.
- Ir dar, Kailai...
-K?
- Bsiu sujuoda suknele, labai maai mediagos.
- Hmm. Puiku.
- Taigi. Noriau, kad prisegtum orchidj. Violetin.
- Gerai, - sutikau prisimins puik Sleuns bruo- Ji
turjo beveik visi mano pastami. Jeigu tu gali patenkinti
j norus, jie patenkins tavuosius.

Padjs ragel, mokyklos telefon knygoje miau iekoti

Kendros. Nepasitikjau Sleuns paadu tylti, tad norjau
paskambinti Kendrai ir itaisyti padt.
Taiau prie H raids jokios Kendros Hilferti neradau.
Tada perirjau kiekvien pavard nuo A iki Z, paskui dar
kart, bet tokios Kendros i viso nebuvo. Stengiausi prisi
minti, ar ji lank mokykl met pradioje, bet nepavyko.
Toki mergin mano radaras negaudo.

29
 Apie devint valand, irdamas, kaip jankiai spardo
upakalius, igirdau tt rakinant duris. Tai buvo netikta.
Daniausiai jis grdavo man atsigulus. Galjau irti te
levizori savo kambaryje, bet svetainje stovjo plazminis
ekranas. Be to, norjau tiui pasigirti apie oki princ.
Tai smulkmena, bet vis tiek bent atkreipsiu jo dmes.
- Labas, atspk, k papasakosiu, - kteljau.
- K? Atleisk, Aronai. Neigirdau, mane unekino.
Jis man mosteljo ir vilgsniu paliep: Usiiaupk!Jis
naudojosi Bluetooth. Tai man visada atrodydavo kvailai -
lyg mons bendraut patys su savimi. Ttis kalbdamas
nujo virtuv. Norjau pagarsinti televizori, bet inojau,
kad jis susinervins. Sakydavo, kad nemandagu sijungti te
levizori, kai jis su kuo nors kalbasi. Bda ta, kad jis itisai
su kuo nors kalbdavosi.
Pagaliau baig pokalb. Igirdau, kaip jis emiau nulio
(taip vadino aldytuv) ieko tarnaits paliktos vakariens.
Paskui atsidar ir usidar mikrobangins durels. Pama
niau, dabar jis ateis - ir su manimi umu itisas tris minu
tes.
Neklydau.
- Kaip seksi mokykloje?
Buvo smagu. Su Trjumi itiesime visus laidus, o rytoj
sprogdinsime bombas. Dar reikia kaip nors be tavo inios

30
gautipistolet-kulkosvaidi. Tai nebus sunku,juk tu namie
beveik nesirodai. Vakar nugvelbiau tavo kredito kortel. Ma
nau, tu nebtumprietaravs. Net nepastebsi.
- Puikiai. Buvo atrinkti pavasario oki pokylio kandi
datai j karalikj por. A patekau tarp j. Visi sako, tur
bt laimsiu.
- aunu, Kailai.
Jis nudelb akis j mobilj telefon. Kain ar antrj
naujien irgi bt atsaks: aunu, Kailai.
Udaviau jam klausim, kur jis paprastai visada atsa
kydavo.
- Ar mama neskambino?
Mama mane paliko dar vienuolikmet, nes turjo ka
koki reikal. Galiausiai ji itekjo u plastikos chirurgo ir
persikl Majam. Tad galjo lepintis saulje nebgtauda
ma dl raukli. Dl mans irgi nebgtavo.
- K? A, ji turbt kur nors kepinasi.
Ttis pavelg virtuvs pus, lyg ragindamas mikroban
g krosnel.
- iandien imet Desik Silver.
Jiedu su Desika kartu skait inias, taigi pokalbis ikart
pakrypo prie jo mgstamiausios temos - jo paties.
- Kodl? - pasiteiravau.
- Oficialiai u klaid reportae apie Kramerio inci
dent.

31
 Apie t Kramerio incident ninieko neinojau. Taiau
ttis ts:
- ...Bet - tik tarp ms - jeigu po gimdymo bt nume
tusi tuos dvideimt svar ar, dar geriau, ivis nebt gim
diusi, dabar turt darb.
Prisiminiau Kendros odius. O kas ia tokio? mons
nori irti j grauolius, o ne j baidykles. Tokia prigimtis.
Argi tai blogai ?
- Ji visika kvaia, - pritariau.
Ttis vl vilgteljo j virtuvs pus, o a pasakiau:
- Jankiai spardo iknas.
Tada pypteljo mikrobangin.
- K? - tarsteljo ttis ir pairjo j ekran gal koki de
imtj sekunds dal. - Oi, Kailai, turiu milijon darb.
Paskui nusine lkt miegamj ir usidar duris.
 Gal Sleun ir nepasigyr Kendrai, kad su manimi eis
okius, bet visiems kitiems turbt iplepjo. Mokykloje dvi
merginos, kurios, matyt, anksiau tikjosi mano kvietimo,
m mans alintis, o Trejus prioko, kai tik engiau pro
duris.
- Sleun Hagen. - Jis ikl rank, nordamas sumuti
delnais. - Tau labai pasisek.
- Galimas dalykas.
- Galimas dalykas, - pamgdiojo jis. - Sleun juk au
niausia mokyklos pana.
- Negi nesu tokios vertas?

33
 Buvau sitikins, kad ir Kendra jau ino, tad nustebau,
kai per pertrauk prijo foj.
Ji sugrieb man u rankos.
- Labas.
A rankos neitiesiau ir dar apsivalgiau, ar niekas nepa
stebjo, kaip ta kaliaus mane glbesiuoja.
- Vakar norjau tau paskambinti.
Pirm kart pamaiau Kendr sutrikusi.
- A nerayta telefon knygoje. A... a naujok. iemet
perjau i kitos mokyklos.
- Taip ir maniau.
Ji vis dar laik mano rank. Pro al prajo keletas mano
draug ir a nejuia trkteljau rank.
-Oi!
Ji drsk man nagu.
- Atsipraau.
- Ar nepersigalvojai dl oki?
- inoma, ne. O kodl turiau persigalvoti?
Ji smeig akis mane.
A jau iojausi idstyti, k buvau sumans: susitiksime
vakarlyje, nes mano ttis et valand skaito inias ir ne
gals atveti, bet ji pirma pasil:
- Gal susitikime vietoje.
- Tikrai? Dauguma mergin nori karalikos palydos.

34
 - Ne, nereikia. Turbt pasirodys keista, bet mano mama
tikriausiai neapsidiaugs suinojusi, kad einu j okius su
vaikinu.
Osu kuo turtum eiti? Su vilkolakiu?
Tai bt pernelyg gerai.
- Sutarta. Nupirksiu bilietus ir susitiksime vakarlyje.
-Iki.
Ji pasisuko eiti.
O a, engdamas kit pus, prisiminiau, k Sleun sak
apie prisegam gl. Sumaniau ir Kendros apie tai pasitei
rauti, kad jai nekilt joki abejoni.
- Kendra, kokios spalvos suknel vilksi ?Ttis sako, kad
turiau prisegti tau gl.
- O, dar neisirinkau drabuio. Apsivilksiu k nors juo
d - tai mano spalva. O paprasta balta ro juk tinka prie
visko, ar ne?Ji simbolizuoja tyrum.
Ji buvo netiktinai bjauri, ir akimirk sivaizdavau, kas
nutikt, jeigu i tikrj j nusivesiau okius: palinkiau
prie jos irdamas pageltusius dantis ir kump nos, tas
kokias alsvas akis irprisegiau gl, o alia stovintys mano
draugai leipt i juoko. Dingteljo, gal ji tikrai ragana. Ne,
negali bti. Juk ragan nra.
- inoma, - pritariaujai. - Susitiksime vakarlyje?
- Vakaras bus neumirtamas.
 5
Vakarlio dien priokau prie naujosios tarnaits Mag-
dos, kuri ttis man pasamd ir u paslaugas mokjo kre
dito kortele. Vienas pranaumas turti tv, kurio niekada
nra namie, yra tas, kad jis nuperka visk, ko papraai, -
taip lengviau nei ginytis. Pavyzdiui, Trjaus tvai - bai
ss yktuoliai - pasil jampasirinkti: Xbox arba Wii.
Sako, nenori jo ilepinti. Man ttis nupirko abu. Laukda
mas limuzino (apmokjo ttis) mobiliuoju telefonu (vlgi
tio sskaita) nekteljau su Trjumi. emiau nulio ie
kojau prisegamos gls, kuri nupirkti buvau lieps Mag-
dai. Sleun penkiolika ar eiolika kart primin, kad jos
suknel bus juoda, labai erotika ir prisegs jai orchidj

37
tikrai nenusivilsiu. Savaime suprantama, todl ir liepiau
Magdai j nupirkti.
- Ar kada pagalvojai, kad mokyklos okiai yra teisinta
prostitucija? - paklausiau Trjaus telefonu.
Jis nusijuok.
-Kodl?
- Na, a... tiksliau, ttis, smokingui, limuzinui, bilietams
ir prisegamai glei ivaist penkis imtus, ir u juos t
gausiu. Kaip tau atrodo?
- Geras, - nusijuok Trejus.
Pavelgiau aldytuv.
- Kai tik...
- Kas atsitiko?
- Nieko. Turiu eiti.
Inariau aldytuvo lentynas, bet orchidjos neradau.
Tik balt ro.
- Magda! - urikau. - Kur nukiai orchidj? Negi ne-
nupirkai? O kam ta ro?
Buvau sitikins, kad ros pigesns u orchidjas.
- Magda!
Niekas neatsiliep.
Pagaliau radau j skalbykloje, pilani plovikl ant tio
markini apykakls. Pasakyiau, jai iabuvo katino dienos.
Tvas dirbo 24 valandas per par ir nieko nesujaukdavo. A
daniausiai bdavau mokykloje, o po pamok sprukdavau

38
kuo toliau nuo nam. Taigi ji nemokamai gyveno ms na
muose ir u tai gaudavo alg. Iskalbusi drabuius ir isiur
busi kambarius, galdavo itis dien vpsoti muilo operas
ar laistytis po miest.
Bet, pasirod, n t keli paprast darbeli nesugebjo
tinkamai atlikti.
- Kas ia? - pasakiau jai po nosimi kidamas plastikin
dut su gle.
Tiksliau, iriau dar kai k. Pridjau kelis keiksmao
dius, kuri turbt n nesuprato.
Ji ingteljo atgal. Skambteljo vriniai ant jos kaklo.
- Argi negrai ?
- Grai? Juk tai ro. O praiau orchidjos. Or-chi-d-
jos. Negi esi tokia iopla, kad ros neatskiri nuo orchid
jos?
Igirdusi iopla, ji n nemirkteljo, taigi i ties buvo
visika isiiojl. Ji ia dirbo vos kelias savaites, o jau pasi
rod esanti dar didesn nevkla nei buvusi nam tvarkyto
ja, kuri imtme u tai, kad savo pigius raudonus marki
nlius sukimo skalbykl kartu su ms skalbiniais. Mag
da, be perstojo lankstydama skalbinius, spoksojo j ro, lyg
kak sau manyt.
- inau, kas yra orchidja, pone Kailai. Tuios puiky
bs gl. Negi nematote, kokia grai ita ro ?

39
 Pavelgiau j ro. Svari, balta gl, regis, augo akyse.
Nusukau vilgsn. Vl pairjs ivydau tik Sleuns min,
koki ji nutaisys pamaiusi ne t gl. Ir inakt tikrai su
manim nesimyls - viskas per t Magd. Ech, ta nusususi
ro, ech, ta kvaia Magda.
- Ros pigios, - atriau.
- Graus dalykas yra savaime vertingas, nesvarbu, kiek
kainuoja. mons, nepastantys tikrj vertybi, niekada
nebus laimingi. O a troktu jums laims, pone Kailai.
Aha, o didiausios vertybs nemokamos, ar ne ?Bet ko
gi tiktis i elgetos, kuri udarbiauja skalbdama kit apati
nius?
- Man ji bjauri, - atoviau.
Magda padjo skalbinius, kuriuos laik rankose, ir ai
bikai pagrieb ro.
- Atiduokite j man.
- Ar iprotjai?
Imuiau dut jai i rank. Ji atoko nuo grind.
- Turbt tyia taip padarei? Sumanei nupirkti ro, ku
rios man nereikia, kad atiduoiau j tau? Ne, nieko nei
degs.
Magda velg numest ro.
- Man gailajs, pone Kailai.
- Tau gaila mans? - nusikvatojau. - Kaip tu, tarnaite,
gali mans gailtis? Visai kuokteljai.

40
 Tyldama ji pam kitus tvo markinius ir toliau lyg
niekur nieko skalb.
Vl nusijuokiau.
- Tu turtum mans bijoti. Myti j kelnes. Jeigu papa
sakosiu tvui apie ivaistytus pinigus, jis tave imes. Ir vei
kiausiai bsi isista i alies. Turtum mans labai bijoti.
Magda toliau lankst skalbinius. Turbt ne visk supra
to, k sakiau anglikai. Numojau ranka. Nenorjau netis
tos ros: tada biau sau pripains, kad ketinu teikti j
Sleunei. Bet k gi daryti? Vis dlto pamiau kamp nu
kritusi gl. Plastikin dut buvo suskilusi, o ro guljo
ant grind. Vienas iedlapis buvo nuls. Pigus lamtas.
Nulus iedlap sigrdau kelni kien, o ro atsargiai
djau dut. Patraukiau prie dur.
Tada Magda pasak, beje, taisyklinga angl kalba:
- Kaliai, a bijau ne js. Bijau dl )ns.
- Nesvarbu.
 6
Buvau sumans paimti Sleun limuzinu, atiduoti jai gl
ir dar automobilyje pasimgauti atpildu u vis indl. Ttis
tiek ileido - tai turjo bti svarbiausias mano gyvenimo
vakaras. Juk reikia kaip nors pasinaudoti princo titulu.
Deja, ne viskas ideg.
Pirmiausia Sleun, pamaiusi ro, kone plyo i apmau
do. Tiksliau, jeigu ne aptempta suknel, tikrai bt spro
gusi.
- K, apakai? - rk ji, taip sugniauusi kumius, kad
isiov ast raumenys. - Sakiau, suknel juoda. Ta ro
visai nesiderina.
-Juk ji balta.

43
 - Ji balkva. Fui.
Nesupratau, kodl balkva gl turt netikti prie juo
dos suknels. Bet su auniausia pana nepasiginysi.
- Klausyk, - miau teisintis, - mano tarnait apsiiopli
no. Tai ne mano kalt.
- Tarnait?Tu n nesiteikei pats nupirkti?
- Kas gi pats perka? Sleune, nupirksiu tau gli kit kart.
Itiesiau dut su gle.
- Jukji visai nieko.
- Visikas niekalas. - Sleun imu dut man i ran
kos. - A praiau ne ros.
Pavelgiau j dut ant grind. Panorau apsisukti ir iei
ti. Bet t akimirk pasirod Sleuns mama su naujausiomis
technologijomis, usimojusi aminti Sleun mano dein
je, Sleun mano kairje paprastose ir veiksmo nuotraukose.
jungusi kamer, ponia Hagen, kuri buvo vienia ir tikriau
siai nebt atsisakiusi susipainti su mano tiu, iulbjo:
- tai bsimas princas ir princes.
Tada pasielgiau kaip tikras Robo Kingsberio snus. Pi
gi ro nuspyriau j al ir, maloniai ypsodamasis j kamer,
pareikiau, kad Sleun atrodo pasakikai, kad smagiai pasi
oksime, ir 1.1., ir 1.1.
Paskui neinia kodl pakliau gl nuo grind. Nulo
dar vienas iedlapis. Irj sikiau t pai kien. Dut su
roe isineiau vakarl.

44
 okiai vyko Plazoje. Atvaiavs daviau bilietus mergi
nai, kuri juos tikrino. Ji pavelg ro.
- Kokia grai, - tar.
Dbteljau j manydamas, kad aiposi. Bet ji kalbjo
nuoirdiai. Turbt moksi ms klasje - viena t pilk
j pelyi, strazdanota, su raudona kasa. Plazojeji atro
d kaip svetimknis. Turbt u stipendij buvo priversta
tikrinti bilietus ir dirbti kitokius juodus darbus. inoma,
niekas jos nepakviet j vakarl, niekas jai nedovanojo g
li, netgi pigi apiurusi roi. vilgteljau Sleun: ji
smagiai iaukjo su penkiasdeimt geriausi draugi, su
kuriomis nesimat vis par. Merginos iandien praleido
pamokas, kad spt pasidaryti pedikir ir atlikti SPApro
cedras. Vis keli Sleun niurzg dl ros - nors a visai
ne to tikjausi - ir nesutiko jos prisisegti.
- Gal jos nori? - pasiliau merginai.
- Taip negrau, - atsak ji.
- K? - Stengiausi prisiminti, kada i jos pasityiojau.
Ne, ji nebuvo i t baidykli, kurios man uklidavo, tik
tuia vieta, ivis neverta dmesio.
- Tu i mans aipaisi. Neva man j dovanoji, o paskui
parodysi pyg.
- Nesiaipau. Tikrai atiduodu. - Nesupratau, ko ta pa
laik ro jai taip rpjo. - Mano draug atsisak j segti,

45
spalva netiko prie suknels ar kas. Ro greitai nuvys>gali
j pasiimti.
Itiesiaujai dut.
- Na, jeigu taip... - Mergina nusiypsojo ir pam-
Nusukau vilgsn nuo kreiv dant. Kodl j neneioja
dant kabi?
- Ai. Nuostabi ro.
- Jsveikat!
Patraukiau alin ypsodamasis. Kodl taip pasielgiau?
Juk nebuvau prats okinti apie visokias baidykles. Svars
iau, ar visus vargus taip diugina tokie niekniekiai- et
negaljau prisiminti, kada pats dl ko nors digavau- Vis
dlto atidavs ro pasijutau smagiau: Sleun nustos cypau
ti ir usimanys ros, o a pasakysiu, kad nebeturiu.
Dairiausi Kendros. Apie j buvau umirs, bet, pasiro
do, kaip visada atjau paiu laiku - ji jau kitino pro Pa'
grindines duris. Su juodos ir violetins spalv suknele ji
kaip tik primin Har Poter, einant okius. Kendfa val
gsi mans.
- Labas, kur tavo bilietas? - sustabd j viena i biliet
tikrintoj.
- Na... neturiu... Laukiu vieno mogaus.
Biliet tikrintojos veide msteljo gailestis, lyg ji bt
visk inojusi. Viena nevkla suprato kit. Taiau rHergina
prie dur pasak:

46
 - Apgailestauju, be bilieto jleisti negaliu.
- Laukiu savo vaikino.
Dar vienas uuojautos vilgsnis.
- Gerai, - atlyo savanor, - tik pasitrauk truput toliau.
- Gerai.
Prijau prie Sleuns. Parodiau j stovini apgailtin
Kendr.
- Spektaklis prasideda!
Tuomet Kendra mane pastebjo.
Sleun kaipmat sumojo, k daryti. Nors ir irdusi ant
mans, ji negaljo praleisti progos mirtinai ksti kitai mer
ginai. Sleun apglb mane ir sisiurb lpas.
- Myliu tave, Kailai.
Saldumlis. Dar syk j pabuiavau, bet neatsakiau jos
odius.
Kai pasibuiavome, Kendra velg mudu. Patraukiau
jos link.
- Ko spoksai, baidykle?
Maniau, ji apsiaaros. Niekada nepraleisdavau progos
ukabinti koki vpl, o kai ji apsiliumbdavo, dar pridda
vau. io vakaro jau seniai laukiau. Jau buvau beveik umir
s t nelemt ro.
Taiau Kendra atov:
- Tu i ties taip pasielgei.
- Kaip pasielgiau? - nesupratau.

47
 - Tik pairkit, - kikeno Sleun. - Kaip ji isipuousi.
Su iuo skuduru atrodai dar storesn.
- I kur j itraukei? - paantrinau a. - I iuklyno?
- Tai mano senels, - atsak Kendra.
- ia mons eina okius su naujais drabuiais, - pa
briau.
- Tu tyia taip pasielgei? - nerimo Kendra. - Buvai su
sitars su kita mergina, bet pakvietei mane nordamas pa
sityioti?
Vl nusikvatojau.
- Tu tikrai tikjaisi, kad galiu okti su tokia kaip tu?
- Ne, nesitikjau. Bet, Kailai, nemaniau, kad taip leng
vai apsisprsiu.
-Apie k tu?
U mano nugaros kikenanti Sleun m skanduoti ne
vkla, ir kaipmat pritariamai su visa minia. Sis odis,
uplds vis patalp, blak, negaljau blaiviai mstyti.
Pavelgiau j t mergin - Kendr. Ji neverk. Net neat
rod sutrikusi. Jos vilgsnis buvo skvarbus kaip merginos
i seno Stiveno Kingo filmo Ker: filmo veikja gijo psi-
chokinetini gali ir iguld visus prieus. Atrod, ir Ken
dra tuoj ims udyti vilgsniu.
Bet ji tik itar vien od - taip tyliai, kad igirdau tik a.
- Pamatysi.
Ir ijo.
 1
Vakarl tiesiog prasukau. prasti okiai, ta pati nevy
kusi muzika, budtojos, sergstinios, kad nesiporuotume
ia pat ant grind. Veikiau tai buvo tik pasiruoimas tikra
jamvakarliui. Taiau ausyse netilo Kendros balsas: Pama
tysi. Sleun pagaliau adyo, o kai mudu buvome karnuoti
princu ir princese, ir visai prilipo. Kai kurioms merginoms
populiarumas ir nuo jo neatsiejama taka yra kaip afrodi-
ziakas. Tokia buvo ir Sleun. Per karnavim mudu stov
jome ant scenos. Sleun palinko prie mans.
- Mama vakar ijusi.
Ji pam mano platak ir priglaud prie upakalio. Pa
traukiau rank.

49
 Jtga-
Pamatysi.
Sleun nesiliov meilintis: prisiglaud ir nabdjo man
aus:
- Ijo j oper - pusketvirtos valandos. Paskambinau
Metropolitan, paklausiau. O po spektaklio ji dar vaka
rieniauja. Gr tik prie pirm. Jeigu nori, galim trumpam
ueiti.
Jos ranka nuslydo man ant pilvo ir artjo prie pavojaus
zonos. Netiktina. Ji mane grabaliojo visos mokyklos aki
vaizdoje.
Pasitraukiau on.
- Limuzin tursiu tik iki vidurnakio.
Prie mans neinas karna prijo pernyktis princas Bre-
tas Deivisas. Nulenkiau galv ir leidausi karnuojamas.
- Naudokis ja protingai, - pasak jis.
- Koks tu yktus, - purktavo Sleun. - Negi a neverta
n taksi ?T nori pasakyti ?
K reikia pamatysi?Dar ta Sleun ir Bretas, ko jie taip
prilipo. mons ir keisti dalykai ugriuvo kaip lavina. Ne
galjau blaiviai mstyti.
- Kailai Kingsberi, atsakyk.
- Ar neatstosi ?- pratrukau.
Regis, nuo i odi nuiuvo visa patalpa.
- Tu iknius, - pldosi Sleun.

50
 - Turiu grti namo, - atoviau. - Liksi ar vaiuosi kar
tu?
Pamatysi.
- K, jau ieini? Ir mane palieki? - sunabdjo Sleun,
bet turbt buvo girdti net u deimties myli. - Po galais,
niekur nevaiuosi. vakar privalai ypsotis ir su manim
okti. Kailai, nebandyk suknisti man vakaro.
K gi, ypsojausi ir suja okau. Paskui nuvaiavome jos
namus, igrme Absoliut degtins, nugvelb butel i
tv baro (U Absoliuiai karalik por! - Sleun r
tost), ir padarme tai, ko vienas i kito tikjoms. Sten
giausi umirti t netylant bals: Pamatysi. Gal gale be
penkiolikos dvylika itrkau namo.
Grs savo kambaryje pastebjau vies. Keista. Turbt
Magda apsitvarkiusi umiro ijungti.
Kai atidariau duris, ant mano lovos sdjo ragana.
 8
- K tu ia veiki? - urikau nenordamas isiduoti, kad
mano balsas virpa, kad ipyl prakaitas, o pulsas tvinksi lyg
nubgus kros. Vis dlto turiu pripainti, kad nenustebau
jpamats. Po oki tikrai tikjausi dar kartsuja susidurti.
Tik netariau, kada tai atsitiks ir kur.
Kendravr mane akimis. Pavelgiau jas - butelio spal
vos, kaip ir plaukai - ir dingteljo keista mintis: o kas, jei
plauk ir aki spalva natrali ?Nuo gimimo ?
Nesmon.
- Kodl tu mano namuose? - pakartojau klausim.
Ji nusiypsojo. Tik dabar pastebjau, kadji laiko veidro
dl kaip ir andien, kai sdjo ant suoliuko. j irdama
ji ikilmingai pratar:

53
 - Metas atsiskaityti. Tiesos pergal. Atpildas. Pjties va
landa.
Nustrau. Tai sakydamaji jau neatrod bjauri kaip anks
iau. Matyt, dl aki - tos alios akys aiaravo, net oda
vytjo.
- K reikia pjties valanda?
- Sis posakis yra egzamino programoje. Kailai, turtum
j imokti. Imoksi. Tai reikia, sulauksi pelnytos bausms.
Bausm. Nuo maums daugelis - mokytojai, nam
tvarkytojai - grasino man bausmmis. Bet niekas taip ir ne
nubaud. Visada isisukdavau savo avesiu ir tio pinigais.
O jeigu ji i tikrj iprotjusi ?
- Klausyk, - kreipiausi. - Adeisk dl io vakaro. Labai
atsipraau. Nemaniau, kad ivis ateisi. Juk mans nemgsti,
n nemaniau, kad tave ugausiu.
Reikjo kalbti maloniai. Ji neabejotinai kuokteljusi.
Gal po plaiais drabuiais atsine autuv?
- Tikra tiesa.
- Kas tiesa?
- A tavs nemgstu. Ir tu mans neugavai.
- Och.
Pavelgiau j, kaip irdavau mokytojus: A geras
vaikas!Tuo metu pastebjau dar vien keistenyb. Jos no
sis, kuri anksiau atrod ilga ir raganika, dabar buvo daili.
Turbt dl elio.

54
 - Gerai. Gal galime susitaikyti?
- Tu mans neugavai, nes inojau, kad tu, Kailai, mane
spjausi, inojau, kad esi grubus ir iaurus, tik ir lauki progos
k nors eisti... vien dl noro parodyti, kad tai sugebi.
Pavelgiau jai akis. Net blakstienos atrod pasikeitu
sios. Ilgesns. Papuriau galv.
- Ne todl.
- O kodl?
Jos lpos buvo kraujo spalvos.
- Po galais, kas ia vyksta?
- Sakiau, pjties valanda. Dabar suinosi, k reikia bti
bjauriam. Ne tik vidumi, bet ir iore. Jeigu gerai imoksi
pamok, mano burtai isisklaidys. Jeigu ne, liksi nubaustas
amiams.
Kalbdama ji iraudo. Praskleidusi drabu parod, kad
yradaili mergina - nors ir aliais plaukais. Stebjausi, kaipji
taip pasikeit. Irnejuokais isigandau. Bet negaljau suskys
ti. Negaljau pasiduoti baimei. Vl pamginau susitarti. Kai
nesuveikdavo mano avesys, laimdavau paminjs tt.
- Zinai, mano ttis labai turtingas, - pradjau, - ir turi
daug paini.
Kiekvienam ko nors reikia, Kailai.
- Na, ir kas?
- Tokioje mokykloje kaip Tadas stipendininkams tu
rt bti nesaldu, bet mano ttis gali, na... patepti ratus,

55
ir tau bus daug lengviau. Jis parpint pinig, apmokt
aidim aiktel, netgi galtum nusifilmuoti vakaro inio
se. Ar tu anksiau neiojai koki kauk? inai, tu gana pa
traukli. Puikiai atrodytum televizijoje.
- Ar tikrai taip manai?
- inoma... A...
Nutilau. Kendra nusikvatojo.
- A nesimokau Tade, - pasak ji. - N jokioje kitoje
mokykloje. Irniekur negyvenu. A senakaippasaulis irjauna
kaip rytmeio aura. Kito pasaulio btybs nepaperkamos.
Oho.
- Nori pasakyti, kad tu... tu... ragana.
Jos veid gaubiani plauk spalva mainsi - vien aki
mirk atrod ali, paskui violetiniai, juodi, tarsi blyksinio
je viesoje. Ugniaus kvap laukiau jos atsakymo.
- Taip.
- Gerai, - atsakiau.
Supratau, jai tikrai ne visi namie.
- Kailai Kingsberi, tu pasielgei lykiai. Ir ne pirm
syk. Vis gyvenim buvai lepinamas dl groio irvis gyve
nim naudodamasis ivaizda emindavai tuos, kuriems ne
taip pasisek.
- Netiesa.
- Antroje klasje Terei Fier pasakei, kad jos galva krei
va todl, kad mamaj suplojo mainos durelmis. Mergait
verk vis valand.

56
 - Juk tai vaik nekos.
- Tarkime. Bet etoje klasje j Gameworks pakvietei
vis klas, iskyrus Lar Riter ir Deivid Svinj. Pasakei
jiems, kad toki baidykli niekas neleis. - Kendra vilgte
ljo mane. - Ar tai buvo juokai?
Taip, tikriausiai. Taiau atsakiau:
- Tai irgi nutiko labai seniai. Paskui pats turjau bdos.
Tais metais mane paliko mama.
Dabar Kendra pasirod keliais coliais auktesn.
- Pernai nuo tavs nukentjo Vimberli Sojer. Papraei
jos telefono numerio, o paskui su draugais kamavote j ne
vankiais skambuiais, kol jos tvai pakeit numer. Ar si
vaizduoji, kaip jautsi mergait? Pamstyk.
Pamginau sivaizduoti turintis pasakyti tiui, kaip
Vimberli, kad mokykloje esu vis nekeniamas. Net pati
mintis pasirod nepakeliama. Vimberli ne tik pakeit nu
mer. Met pabaigoje ji ijo i Tado.
- Tu teisi, - pripainau. - Buvau dius. Daugiau tai
nepasikartos.
Pasakiau beveik nuoirdiai. Pripainau, kad Kendra
teisi. Privaljau elgtis mandagiau. Bet pats nesuprasdavau,
kodl kartais virsdavau iauriu nieku. Pasiaddavau ne
skaudinti moni, bet po valandos kitos vl usimirdavau
ir mgaudavausi virenybs pojiu. Galbt kuris nors psi
chologas i televizijos laidos paaikint, kad taip elgiuosi

57
nordamas pasijusti svarbus, nes man trksta tv dmesio,
ar panaiai. Taiau tai buvo kakas kita. Regis, kartais tie
siog pratrukdavau ir nesusivaidydavau.
Svetainje senelio laikrodis pradjo muti vidurnakt.
- Tu teisus, - pritar ragana, sksteldama rankomis:
dabar vietoj j styrojo bigs. - Daugiau tai nepasikartos.
Kai kuriose alyse vagims nukapojamos rankos, o aginto
jai kastruojami. Taip i nusikaltlio atimama nusikaltimo
priemon.
Laikrodis tebemu. Devyni. Deimt. Visas kambarys
tarsi usiliepsnojo ir m suktis ratu.
- Ar pakvaiai ?
irjau jos rankas, ar ji neturi peilio. Gal ketina man
k nors nupjauti. Pamaniau, turbt esu girtutlis, juk toki
dalyk nebna. Ji ne burtinink. Ne, ne. Veikiausiai mane
apniko alkoholio haliucinacijos.
Laikrodis nutilo. Kendra paliet mano pet ir stumteljo
t pus, kur vir komodos kabojo veidrodis.
- Kailai Kingsberi, irk!
Pavelgs veidrod, aikteljau.
- K man padarei ?
Mano balsas irgi pasikeit - uriaumojau.
Ji pamojo ranka paskleisdama kibirki debes.
- Paveriau tave tuo, kas i tikrj esi.
A buvau pabaisa.

58
r
Andersonas: Diaugiuosi, kad i savait taip gausiai

susirinkote. iandien pasineksim e apie js eimos ir

draug reakcij js pasikeitim.

P a b a is a N Y C : < - ia n d ie n n e n e k s iu , ja u i s ilie ja u p ra e it

s y k .

Andersonas: Ko pyksti, Pabaisa?

P a b a is a N Y C : O tu m a n im d ta s n e p y k tu m ?

Andersonas: A iekoiau ieities.

P a b a is a N Y C : N ra jo k io s i e itie s .

Andersonas: Ieitis visada yra. Be prieasties niekas

neuburia.

P a b a is a N Y C : S to ji ra g a n o s p u s ?

Andersonas: A taip nesakiau.

P a b a is a N Y C : B e je , k o d l m a n a i, k a d i e itis v is a d a y ra ?

Andersonas: A tuo tikiu.

P a b a is a N Y C : A r t u s itik in s , k a d n ra u v , p a u k i ir v o r ,

k u rie ta ip ir n e a tg a v o b u v u s io p a v id a lo ?

T ylioji : Toki uv tikrai nra. Kitaip apie jas

inoiau.
P a b a is a N Y C : G a l s u in o ja i k o k io m is n o rs a n tg a m tin m is

g a lio m is ? J e i ta ip , p a b u rk ir a tv e rs k m a n e tu o , k u o b u v a u .

Andersonas: P abaisa...

T ylioji : Ar galiu siterpti ?

P a b a is a N Y C : in o m a , T y lio ji. G a l jis p a g a lia u a ts to s n u o m a n s .
r Tylioji: Uuot klausiusi Pabaisos tirad, noriau
pasinekti pasirinkta tema. A ketinu pasikeisti ir man
labai rpi, kaip reaguos eima.
Andersonas: domu. Kodl, Tylioji?

Tylioji: Manau, tai savaime suprantama. A,

skirtingai nuo kit, pati noriu pasikeisti, o kai tai vyks,
netgi geriausiu atveju atsiskirsiu ir nuo eimos, ir nuo visos
ries.
Andersonas: P apasakok daugiau, Tylioji.

Tylioji: Pamilau tok vaikin, kur pati igelbjau.

Galiu pavirsti mogumi ir sujuo susitikti, jeigu mainais
atiduosiu savo bals. Jis mane pamils = ilgai ir laimingai
gyvensime. O jeigu ne... Taigi, teks iek tiek rizikuoti.
P a b a is a N Y C : I k u r in a i, k a d ta m e il tik r a ?

Grizlis: Visada rizikuoji, kai susiduri su raganiku gudrumu.

Tylioji: Apati myliu, Pabaisa.

Grizlis: < - nepataria Tyliajai rizikuoti.

P a b a is a N Y C : < - n e tik i m e ile .

Varlius: Ar gliu pskyti ir ar galt mans palaukt nes man snku

rsyti

Tylioji: inoma, Varliau. Palauksim.

Varlius: Man Ib snku nes mno seim nzn kad pavrtau vrle.

Ngliu su jais pasisneketi. Jie mano kd dingau bt ne. Mno sese

mne mate 1ma diena ir psake fu, lykti vrle! Ji mne imt

pelk. Mne imet!! Skaudu kai negli psakyti ks i tkr atsitiko.

V. J
/
Tylioji: Tai tikrai klaiku, Varliau. Lidna.
{{{{{Varlius}}}}}

P a b a is a N Y C : 0 g a l ta u , V a rlia u , i tik r j g e r ia u , k a d n e r e ik ia s u

ja is k a lb tis .

Grizlis: Pabaisa, neinai, k tai reikia. Juk tu gali kalbti.

Tylioji: Pabaisa, malonk velniau. Nors truput

monikumo.
P a b a is a N Y C : A n e g a liu b ti m o n i k a s !

Andersonas: Pabaisa, nesikariuok.

Varlius: tu tp mnai nes nzn ka reik negalti klbtis su ma

P a b a is a N Y C : N e tie s a , V a rlia u . A ta ip m a n a u , n e s in a u , k

re i k ia k a lb tis s u e im a , ir s u p ra s ti, k a d jie ta v s a lin a s i, ta v s

g d ija s i.

Tylioji: Oho, Pabaisa. Tikrai nesaldu.

Grizlis: Aha, lidna. Papasakok.

P a b a is a N Y C : N e n o riu a p ie ta i k a lb ti!

Tylioji: Na, papasakok, Pabaisa.

Andersonas: Tu pats apie tai usiminei. M anau, i

tikrj nori apie tai kalbti.

P a b a is a N Y C : N E N O R IU !

Andersonas: Pabaisa, vl kariuojies. Jeigu dar syk

taip pasielgsi, papraysiu tave pasialinti.

P a b a is a N Y C : A ts ip ra a u , u s trig o C a p s L o c k . S u n k u rin k ti

te k s t s u n a g a is .

V J
 ................ ........ .... ...........
r
P a b a is a N Y C : G riz li, o k u r lo k y s g a li p rie iti p rie in te rn e to ? A r

v a rl ?

Andersonas: Pabaisa, praom nekeisti tem os.

Varlius: slpta okau pil prie kompo

Grizlis: Pasimiau savo skreitinuk. O ryys visur yra, net

mike.

Andersonas: Pabaisa, noriau igirsti apie tavo

eim.

P a b a is a N Y C : T u riu tik t v , d a u g ia u n ie k o . T u r ja u t v .

Andersonas: Ujauiu. Pasakok.

P a b a is a N Y C : N e n o riu k a lb ti a p ie s a v o t v . P a k e is k im te m .

Tylioji: Manau, tau pernelyg skaudu apie tai kalbti.

{ { { { {P a b a is a }} }}}

P a b a is a N Y C : A ta ip n e s a k ia u .

Tylioji: Ne, ne. Tu tikrai taip nesakei.

P a b a is a N Y C : G e ra i. O K , g e ra i. M a n la b a i s k a u d u , to d l a

n e p a s a k o ju . h h h . V is i p a te n k in ti? A r d a b a r g a lim e p a k e is ti

te m ?

Tylioji: Atsipraauuu!!!

V J
Pabaisa
 1
Buvau pabaisa.
siirjau j veidrod. Buvau gyvnas - nei vilkas, nei
lokys, nei gorila, nei uo, o kakoks siaubingas padaras,
vaikiojantis ant dviej koj, labai panaus mog, bet
ne mogus. I burnos kyojo iltys, ant pirt iaugo vries
nagai, o visas knas apl gaurais. Niekindavau mones dl
spuog ar burnos kvapo, o dabar pats pavirtau igama.
- Pasaulis pamatys, kas i tikrj esi, - pareik Kend
ra. - Pabaisa.
okau ant jos ir suleidau nagus jai gerkl. Buvau v
ris, ir mano balsas prasive ne mogika kalba, o negird
tu vries riaumojimu. Nagai drask jos drabuius, paskui

65
kn. Uuodiau krauj ir nesmoningai inojau, kad galiu
j sudraskyti - kaip vris.
Taiau mogika mano prigimtis prasiver riksmu:
- K tu padarei? Atburk mane! Atburk mane, arba a
tave papjausiu!
Staugdamas a tave papjausiu neatpainau savo balso.
Staiga kakas mane nuo jos atpl. Sualotas jos knas
beregint ugijo ir pasislp po tais paiais drabuiais. Atro
d, kadjie niekada nebuvo sudraskyti.
- Tu negali mans nuudyti, - paaikino Kendra. - A
tikpakeisiupavidal - pavirsiupaukiu, uvimi ardrieu. O
tave atburti - jau ne mano galioje. Tai priklausys nuo tavs.
Haliucinacija. Haliucinacija. Haliucinacija. Tikriems
monmis taip neatsitinka. Sapnuoju, prisiirjau film:
mokyklinio mik ir daug Disnjaus. Pervargau, ir visas
tas Absoliut su Sleune nebuvo j gera. Pabusiu, ir viskas
susitvarkys. Reikia tik pabusti!
- Tu netikra, - pasakiau.
Bet haliucinacija nepais mano odi.
- Vis gyvenim buvai iaurus. Bet prie kelias valandas
padarei vien ger darbel. Tik u grio trupinl, manau,
dera tau suteikti vienintel galimyb - tik dl tos ros.
Prisiminiau. Ro. Prisegama ro, kuri okiuose atida
viau tai negraiai mergaitei. Atidaviau tik todl, kad gl
man nebuvo reikalinga. Ar tai gris ?Negi tik tok ger dar
b esu padars ?Juk tai visikas menkniekis.

66
 Kendra skait mano mintis.
- Tikrai maoka. Bet ir ta galimyb nedidel, labai men
ka. Kienje rasi du iedlapius.
{kiau rank kien. Viduje buvo anie du nul ros
iedlapiai. Ji negaljo apie juos inoti, todl, galimas daly
kas, viskas tik vaidenasi. Bet pasakiau:
-Ir k?
- Du iedlapiai - dveji metai. Per laik tursi susi
rasti mergin, kuri, nepaisydama bjaurios ivaizdos, tavyje
velgt k nors gera ir tave pamilt. Jeigu ir tujpamilsi, o
ji tave pabuiuos, burtai isisklaidys, ir vl bsi graus kaip
anksiau. O jeigu ne, liksi pabaisa amiams.
- Tikra tiesa - galimyb visai menka.
Tai haliucinacija, sapnas. Ar ji mane prigird kokios nors
rgties? Taiau sapnavau toliau. K gi daugiau daryti, kai
negali atsibusti?
- Niekas tokio nepamils.
- Manai, kad niekas negali pamilti tavs negraaus?
- Netikiu, kad kas nors pamilt pabais.
Ragana nusiypsojo.
- Gal labiau nortum virsti sparnuota gyvate su mediu
vietoj galvos? Ar btybe su erelio snapu, arklio kojomis ir
kupranugario kupromis? Bent gali vaikioti staias.
- Noriu atgauti buvusi ivaizd.
- Tada iekok u save geresns merginos ir gerumu sten
kis laimti jos meil.

67
 Nusijuokiau.
- Na, taip, gerumu. Gerumas merginas varo i proto.
Kendra lyg neigirdusi ts:
- Ji turi pamilti tave ne dl ivaizdos. Netiktina, ar ne?
Neumirk, pats privalai jmylti - o tai bus sunkiausia - ir
meil patvirtinti buiniu.
Aha, buiniu.
- Klausyk, tai tikrai netiktina. Bet dabar atverskmane.
ia ne pasaka, o Niujorkas.
Kendra papurt galv.
- Turi dvejus metus.
Ir dingo.

Tai atsitiko prie por dien. Dabar jau inojau, kad vis
kas buvo tikra: ne sapnas ir ne haliucinacija. Tikra.
- Kailai, atidaryk duris!
Tvas. Vis savaitgal jo ir Magdos alinausi, usisklen-
diau savo kambaryje ir krimtau tik pasitaupytus ukan
dius. Dabar apsivalgiau. Beveik visi daiktai, kuriuos
manoma sulauyti, buvo pavirt ipulius. Pirmiausia su
dauiau veidrod - dl aikios prieasties. Paskui sukliau
laikrod, ledo ritulio varyb trofjus ir sudraskiau visus
savo drabuius - vis tiek niekas man nebetiko. Pakliau

68
veidrodio uk prie aki ir siirjau. Siaubinga. uk
nuleidau galvodamas apie vien iganing pjv per jungo
ven. Nereiks akis ak susidurti su draugais, su tvu, ir
atsikratysiu savo dalios.
- Kailai!
Nuo tvo balso krpteljau, ir uk nukrito ant grind.
Igstis paadino sveik prot. Juk ttis gali visk sutvarky
ti. Jis turtingas. Pasta geriausi Niujorko plastikos chirur
g, dermatolog. Tikrai pads.
O jeigu jam nepavyks, dar turiu marias laiko duotai ga
limybei.
Patraukiau prie dur.
Kakada dar maas su aukle vaikiojau po Taimso aik
t. Pavelgs vir, auktai vir vis galv vieianiame
JumboTron ekrane ivydau tt. Aukl ragino eiti, bet a
negaljau atplti aki nuo ekrano ir pastebjau, kad tt
iri ir kiti mons.
Kit ryt ttis su chalatu pasakojo mamai apie kakok
gars vyk, apie kur jis prane praeit vakar patraukda
mas minios dmes. Buvo baugu net pavelgti j. Tebema
iau j, u visus didesn, ikilus horizonte kaip kok Die
v. Jo bijojau. T dien mokykloje visiems pasakojau, kad
mano ttis yra svarbiausias mogus pasaulyje.
Tai nutiko labai seniai. Dabar jau inau, kad ttis neto
bulas, ne Dievas. Po jo ujus tualet irgi dvokia.

69
 Taiau dabar, artdamas prie dur, vl jo bijojau. Sto
vjau sugniaus ranken, gauruotu veidu prisiglauds prie
dur.
- A ia, - tyliai atsiliepiau. - Tuojau atidarysiu.
-Atidaryk pagaliau.
Patraukiau duris. Regis, visas Manhatanas nuiuvo ir
tapo taip tyku tarsi miko gldumoje: igirdau, kaip dur
apaia brkteli per kilim, kaip gaudau kvap, kaip dauo
si mano irdis. Negaljau jsivaizduoti, k ttis pamanys ar
padarys ivyds, kad snus pavirto j maum.
Jis pasirod... suirzs.
- Po paraliais... koks ia maskaradas? Kodl tu ne mo
kykloje?
inoma, jis paman, kad tai kauk. Kiekvienas taip pa
manyt. Stengiausi kalbti kuo ramiau.
- Tti, tai mano veidas. Ne kauk. Mano veidas.
Jis sistebeilijo mane, bet po akimirkos nusijuok.
- Cha, cha, Kailai, dabar tokiems poktams neturiu
laiko.
Tauatrodo, kadvaistau tavo brang laik?Taiau i vis
jg tvardiausi. inojau, kad sutriks imsiu urgzti, riau
moti ir letena kapstyti grindis kaip uspeistas vris.
Ttis nutvr mano veido plauk kuokt ir smarkiai
pape. Suinkiau ir pats nepajutau, kaip mano nagai atsi
dr prie jo veido. Atsitokjau letena paliets jam skruost.

70
Jis spoksojo j mane baims pilnomis akimis. Paleido mano
gaurus ir atsitrauk visas drebdamas. Viepatie, mano ttis
dreba.
- Atsipraau, - sulemeno jis, maiau, kadjamlinksta ke
liai.
Jis ukliuvo u dur.
- Kur Kailas ?K padarei mano snui ?
Jis valgsi u mano nugaros, lyg nordamas mane pa
stumti ir engti j vid, taiau neidrso.
- K tu padarei ?Kaip atsidrei mano namuose ?
Jis kone verk, buvo graudu j irti. Bet susitvardiau
ir pasakiau ramiu balsu:
- Tti, tai a, Kailas. A esu Kailas, tavo snus. Ar nepa
sti mans i balso? Usimerk, gal atpainsi.
Tai pasakius, staiga kilo baisi mintis. O jei nepains. Jau
kelet met beveik nesinekame. Jis gali ir nepainti mano
balso. Tadajis mane ivys gatv irpranepolicijai apie snaus
pagrobim. Bsiu priverstas bgti, slapstytis. Ir tapsiu miesto
legenda - Niujorko kanalizacijoje gyvenaniapabaisa.
- Tti, meldiu, usimerk.
Pakliau delnus nordamas apirti, ar galiu palikti
pirt atspaudus, jeigu jie nepasikeit. Pavelgiau tt. Jis
usimerk.
- Tti, bk geras, pasakyk, kad mane atpainai. Praau.
Ttis atsimerk.

71
 - Kailai, ar tai tu?
Linkteljau, bet jis vis tiek nepatikjo savo akimis.
- Ar tikrai ne poktas ?Jeigu sumanei pajuokauti, inok,
visai nejuokinga.
- Nejuokauju, tti.
- O kas tai ?Kas atsitiko? Susirgai?
Jis ranka persibrauk akis.
- Ttuk, mane ubr ragana.
Ttuk? Grau prie odio, kur gyvenime vartojau vos
dvi minutes: nuo tada, kai pradjau kalbti, iki tos akimir
kos, kai suinojau, kad Robas Kingsberis ne ttukas. Ta
iau jampasakiau:
- Ttuk, ragan tikrai yra. Net ia, Niujorke.
Jis spoksojo mane lyg suakmenjs, tiksliau, lyg biau
paverts j akmeniu. Paskui ltai susmuko ant grind.
Atsipeikjs pratar:
- T... t... tavo lig... sutrikim... arkas tau atsitiko, Kai
lai... sutvarkysim. Rasim gydytoj, ir tu pasveiksi. Nebijok.
Mano snus negali itaip atrodyti.
Pajutau palengvjim, bet kartu suspaud ird. Buvau
sitikins, kad mano tvas tikrai visk sutvarkys. Juk jis gar
senyb. Labai takingas. Bet jo odiai - mano snus negali
itaip atrodyti - privert nerimauti.
O kas man bus, jeigu sutvarkyti nepavyks?
Dl Kendros duotos galimybs neturjau n menkiau
sios vilties. Jeigu tvas nepagelbs, a uvs.
 2
Prie ieidamas ttis adjo paiekoti gydytoj ir per
pietus sugrti. Taiau laikrodis jau rod po pirmos. Antr.
Magda ijo apsipirkti. sitikinau, kad su nagais beveik ne
manoma valgyti pusryi kos. Ir ivis valgyti labai nepa
togu. snuk susikimauvis Boar s Headkumpio pakuo
t. Nejaugi netrukus imsiu ryti ali ms?
Pus trij supratau, kad ttis neketina grti. Ieko bd
man padti ?O kas juo patiks ?Kjamsakyti ?Paklausyki
te, mano snus pavirto kakokia pasak pabaisa.
Trei valandjau pats sugalvojau iok tok plan.
Deja, negaljau isiversti be Sleuns. Teko jai paskam
binti.

73
 - Kodl nepaskambinai ?
Argi dar reikia pridti: suunktji?
- Dabar skambinu.
- Reikjo pasukti anksiau, savaitgal.
Ugniauiau kylant irzul. Privalau bti Sleunei malo
nus. Tai geriausia mano galimyb. Ji vis sakydavo, kad mane
myli. Jeigu mane pabuiuos, galbt viskas susitvarkys anks
iau nei ttis sps pasikalbti su pirmuoju plastikos chirur
gu. Supratau, kad tiktis, jog buinys mane pakeis, kvaila,
kaip ir tikti burtais. Bet kaipgi dabar galjau jais netikti?
- Pupa, atsipraau. Nekaip jauiausi. Jau penktadien
pasigavau kakoki lig. Todl buvau toks surgs.
Kelis kartus kosteljau.
- Tikrai buvai surgs.
Norjau pasisti j velniop, bet atsakiau:
- Atleisk. Buvauiknius irsugadinautauvakar. - Ir, giliai
kvps, pasakiau tai, kji troko igirsti: - O tu penktadien
buvai labai grai. Graesns panos gyvenime nesu mats.
Sleun sukikeno.
- Ai, Kailai.
- Visi, matydami tave su manim, grausi nagus. Man
labai pasisek.
- Aha, man taip pat. Klausyk, dabar a Sohe, su Amber
ir Heivud slankiojam po parduotuves. O vliau gal, sakau,
usuksiu pas tave. Ttis namie?

74
 Nusiypsojau.
- Ne. Prispausk telefon prie ausies. Noriu tau kai k
pasakyti, tik kad Amber ir Heivud neigirst.
Ji vl sukikeno.
- Gerai. Klausau?
- Sleune, myliu tave, - sukudjau. - Labai myliu...
- Ir a tave myliu, - atsiliep ji. - Anksiau niekada pir
mas to nesakydavai.
- Tu neleidai man pabaigti. A tave myliu labiau vis
k, myliau, jeigu ir nebtum tokia daili.
- Tikrai?
- Tikrai. Myliau tave ir bjauri.
U dur igirdau Magdos ingsnius. Pritilau, kad ji ne
igirst.
- Sleune, o tu, ar myltum mane, jeigu biau bjaurus?
Vl igirdau prunkteljim.
- Bet, Kailai, tu negali bti bjaurus.
- O jeigu biau? Jeigu, tarkim, man ant nosies idygt
didiulis spuogas, ar tada mane myltum?
- Ant nosies? Tau ant nosies ioko spuogas?
- ia tik pavyzdys. Ar tebemyltum mane?
- inoma, k ia isigalvoji. Kakaip keistai klausinj!.
Jau turiu eiti.
- Bet vliau usuksi?
- Taip, aiku. Dabar bgu, iki.

75
 - Gerai, iki.
Girdjau, kaipji prie ijungdama telefon sukikeno gar
siau ir pasigyr draugms:
-Jis sak, kad mane myli.
Viskas susitvarkys.

Pro udaras duris kteljau Magdai, kad Sleun atsis

t j mano kambar. Utrauks uuolaidas, sdjau ant lo
vos tamsoje, tik spintoje spingsojo lempel. Laukiau. Gal
patamsyje Sleun nepamatys, kaip atrodau. Nordamas
paslpti gaurus, usimoviau senus tio dinsus, kurie buvo
didesni u manuosius, ir iigarankovius markinius. Reikia
tik buinio. Meils ir buinio, sak ragana. Irviskas bus ge
rai. Atvirsiu grauol, ir is kosminis poktas pasibaigs.
Pagaliau igirdau beldim duris.
- Praom, - pakvieiau.
Sleun atidar duris. Buvau sutvarks kambar, surinks
visas ukes ir iukles. Be to, suradau tuos du iedlapius ir
paslgiau po staline lempa, kad nepasimest.
- Kodl ia taip tamsu? - nustebo ji. - Ar bijai parodyti
spuog?
- Norjau, kad bt romantika.

76
 Paplojau delnu ant lovos kviesdamas prissti alia. Sten
giausi kalkti ramiai.
- Norjau atsiprayti dl penktadienio. Sleune, labai
tave myliu. Nenoriu tavs prarasti.
- Na gerai, adeidiu, - sukikeno ji.
- Puiku.
Dar syk mostu pakvieiau j atsissti.
- Pasiglamom... k? Ttis televizijoje, gr negreitai.
Pagaliauji atsisdo. Apkabinau j markiniuotomis lete
nomis ir patraukiau prie savs.
- O, Kailai. Kaip gera tavo glbyje.
Jos rankos nuslydo emyn mano markiniais ir...
Nieku gyvu. Taiaujos vl siek mano juosmens. Gaurai
visk iduos. Reikjo tbt pasibuiuoti, kol Sleun nieko
netaria.
- Pasibuiuokim tuput.
- Hmmm, gerai, truput.
Pabuiavau j lpas. Maniau, pajusiu k nors panaaus
tai, k pajutau an nakt, kai buvau uburtas. Taiau nieko
neatsitiko.
- Fui, Kailai. Koks tu apls. Reikia nusiskusti.
Atokau ir stengiausi ustoti jai lang.
- Ne, iandien nesiskutau. Sakiau, kad sergu.
- Ar bent prauseisi? Jeigu ne, tai su manim nieko nei
degs.

77
 - inoma, prausiausi.
- jungsiu vies. Noriu pairti.
Ji paspaud jungtuk.
Plyksteljo viesa.
Pasigirdo riksmas.
- Kas tu toks ?Kas ia dabar?
Ji puol mane kumiais. Usidengiau rankomis bg
taudamas, kadjos nesudraskyiau.
- Atstok nuo mans!
- Sleune, tai a, Kailas.
Ji toliau mane dau. Sleun lank karat ir smgiavo ga
ntinai stipriai. Skaudjo.
- Sleune, liaukis! Suprantu, kad tai idiotika, bet pati
kk manim! Ta mergikt, gote, - tikra ragana.
Sleun nustojo mutis ir smeig akis mane.
- Ragana? Manai, a kvaila? Manai, patiksiu pasakom?
- Pairk mane! Kaip dar galima visk paaikinti ?
Sleun ities rank nordama paliesti mano aplus
veid, bet tuoj j atitrauk.
-Jau turiu eiti.
- Sleune...
okau paskui j ir ustojau duris.
- Pasitrauk! Neinau, kas tau atsitiko, bet vis tiek atstok
nuo mans, ikama!

78
 - Sleune, palauk. Tu gali visk pakeisti. Ji sak, kad toks
bsiu, kol kas nors mane pamils ir pabuiuos. Pasibuiuo
kime dar kart.
- Nori, kad dabar tave buiuoiau?
Pirm syk nepavyko. O dabar, kai ji visk ino, gal bus
geriau. Gal ji turi inoti, kad buiuoja pabais.
- Pabuiuok, ir vl bsiu normalus.
Pradjau virpti tarsi pravirkdamas.
- Sakei, kad mane myli.
Tai nuskambjo labai patetikai.
-Tada buvai graus!
Sleun mgino pro mane prasibrauti, bet vl ustojau
keli.
- Kas, po galais, tau atsitiko?
- Sakiau, ubr...
- Neskiesk! Tu, ikniau, manai, kad tikiu burtais?
- A likau toks pat kaip anksiau, o kai mane pabuiuo
si, viskas bus po senovei. Mudu vl karaliausime mokykloje.
Praau, pabuiuok. Tik vien syk.
Ji djosi sutinkanti. Linkteljo prie mans. Bet kai pasi
lenkiau jos pabuiuoti, ji tpteldama isisuko i glbio ir
ismuko pro duris.
- Sleune! Grk!
Nusivijau paskui, umirs Magd ir visa kita.
- Sleune, maldauju! A myliu tave!

79
 - Atstok nuo mans! - Sleun atpl duris. - Bet jeigu
tai praeis, paskambink.
Ji itrko laiptin.
Pribgau prie dur.
- Sleune?
-K?

Ji nekantriai spaudinjo lifto mygtuk.

- Bk gera, niekam nepasakok.
- O, patikk manim, Kailai, tikrai niekam neprasitar
siu. Pamanyt, kad iprotjau. Ir i tikrj turbt i proto
kraustausi.
Ji pavelg mane ir nusipurt.
Atsidarius liftui, Sleun nr vidun. Grau kambar
ir isitiesiau ant lovos. Vis dar uuodiau jos kvap, bet jis
nebuvo malonus. Sleuns nemyljau, tad nenuostabu, kad
ji mane atstm. Turbt todl ir buinys negelbjo. Juk ra
gana sak, kad privalau pamilti.
Ir i ties ninieko nemyljau, netgi tada, kai buvau nor
malus. Neturjau n nuoirdi draug, tik buvau vakar
li litas, vis garbinamas dl prestio ir turto. Man dau
giau nieko ir nereikjo. Trokau to paties, ko norjo mano
merginos, - pasismaginti. Atrod, viskas dar prieaky.
O dabar kiekliko galimybi susirasti mergin, kuri mane
mylt? Negana to, reikia ir paiam pamilti, o tai turbt
sunkiausia.
 3
Gera naujiena: gydytojai negali pagydyti nuo vri
kumo.
Kelias savaites su tvu vainjome po Niujork ir susiti
kome su daugybe gydytoj. vairiomis kalbomis ir tarm
mis jie pasak, kad esu uburtas. Paskui lankms pas raga
nas ir vudu inovus u Niujorko rib. Visi kartojo t pat:
nesupranta, kas man atsitiko, ir niekuo negali padti.
- Apgailestauju, pone Kingsberi, - tar tvui paskutinis
gydytojas.
Sdjome kabinete kakokiame Ajovos ar Aidaho, o gal
Ilinojaus ukampyje. Tyldami vaiavome trylika valand,
o sustojus mainai kaip musulmon usidengiau vis kn

81
ir veid. Gydytojas dirbo miesto ligoninje, taiau ttis su
sitar su juo susitikti slaptai jo viloje kaime. Ttis nenorjo,
kad kas nors mane pamatyt. Pavelgiau pro lang. Tokios
alios ols dar nebuvau mats, be to, aplink ydjo visoki
spalv ros. siirjau j jas: pasirod ities graios, kaip
sak Magda.
- Taip, a irgi.
- Pone Kingsberi, js puikiai skaitote inias, - pagyr
daktaras Endekotas. - Net mano monai, regis, truput ap
sukote galv.
Viepatie!Ar is tipas ims kaulyti autografo?0 galpasilys
trise k norspaaisti?
- Ar galiau lankyti aklj mokykl? - siterpiau.
Gydytojas taip ir nespjo idstyti savo pasilymo.
-K, Kailai?
Jis vienintelis kreipsi mane vardu. O vudu inovas 1st
Vilide netgi pavadino mane tono ipera (man pasirod,
kad jis eid ne tik mane, bet ir tt). Norjau ieiti, bet
ttis ir toliau su juo kalbjosi iki pat galo, kol igirdo, kad -
neregtas dalykas - iniuonis niekuo negals padti. Netgi
nejauiaujokios nuoskaudos dl to, kad visi mans alinasi.
Ir a pats biau alinsis tokio baisuoklio. Todl tariausi
rads puiki ieit.
- Aklj mokykla, - pakartojau. - Galiau toki lan
kyti.

82
 Bt geriausia. Akla mergina nematyt mano bjauru
mo, apsukiau jai galv vidiniu avesiu. O kai atvirsiau,
griau buvusi mokykl.
- Bet tu ne aklas, Kailai, - uginijo gydytojas.
- Pasakytume, kad esu aklas. Kad apakau medioklje
ar panaiai, k?
Gydytojas papurt galv.
- Kailai, nemanyk, kad nesuprantu tavo jausm.
- Ne, js nieko nesuprantate.
- Netiesa. Tikriausiai suprantu. Paauglystje buvau la
bai spuoguotas. Imginau visokius vaistus ir procedras.
Trumpam pagerdavo, bet netrukus vl iberdavo. Labai
drovjausi savo ivaizdos, buvau sitikins, kad tikrai niekas
mane neirs. Bet pagaliau uaugau ir vediau.
Jis parod viesiaplauks grauols nuotrauk.
- Pagaliau reikia, kad baigte medicinos mokslus ir u
dirbote pinig mai, o tada moterys jau neirjo js
ivaizd, - atov ttis.
- Tti, - siterpiau.
Vis dlto su juo sutikau.
- Sitai js lyginate su spuogais? - Ttis mosteljo ma
ne. - Juk jis vris. Atsibudo vien ryt ir pamat, kad pa
virto gyvnu. inoma, medicina...
- Pone Kingsberi, turtumte liautis taip nekjs. Kai
las - ne vris.

83
 - O kaip j pavadinti ?Ar yra koks terminas ?
Gydytojas papurt galv.
- Neinau. Matau, kad pasikeit tik jo ivaizda.
Jis udjo deln man ant rankos. To dar niekada gyveni
me nebuvau patyrs.
- Kailai, suprantu tavo skausm, bet esu sitikins, kad
draugai imoks tave priimti tok, koks esi, ir bus malons
su tavimi.
- Kokioje planetoje js gyvenate? - surikau. - Matyt,
ne emje. Nepastu n vieno malonaus, pone Endekotai.
Ir nenoriu toki painti. Jie nevykliai. Tai ne iaip koks
neymus defektas. A ne luoas. A visikas igama.
Nusisukau, kad jie nematyt mano graudulio.
- Daktare Endekotai, aplankme deimtis gydytoj ir
klinik. Vienoje vietoje... - jis stabteljo, - jus labai reko
mendavo. Dl pinig - nesirpinkite, visk apmoksiu,
kad tik snus pasveikt. Tai nebus valdika alga.
- Suprantu, pone Kingsberi, - atsiliep daktaras. - No
riau...
- Nesirpinkite dl rizikos. Pasiraysiu sutikim. Ma
nau, mudviem su Kailu geriau bet kokia rizika... nei toks
gyvenimas. Ar ne, Kailai?
Linkteljau, nors ir supratau, k tvas pasak: snus ge
riau temirta nei lieka pabaisa.
- Aha.

84
 - Apgailestauju, pone Kingsberi, bet prieastis - ne pi
nigai ar rizika. Tiesiog nieko nemanomapadaryti. Msiau
ir apie odos persodinim, ir apie viso veido transplantacij,
bet atlikau tyrimus ir...
- K? - nekantravo tvas.
- Keisiausia, odos struktra nepakito, kad ir k dariau.
Regis, jos pakeisti nemanoma.
- Nesmon. Visk manoma pakeisti.
- Ne. Nieko panaaus dar nebuvau mats. Nesivaizduo
ju, kokia galt bti prieastis.
Ttis vilgteljo mane. inojau, kad nenori, jog kam
nors prasitariauapie ragan. Jis vis dar negaljo tuo patikti.
Man, kadpasigavau koki retlig, kurigalima igydyti.
Daktaras Endekotas kalbjo toliau:
- Bet noriau atlikti daugiau tyrim mokslui.
- Ar jie pads mano snui pasveikti?
- Ne, bet galbt dar k nors suinosime apie sutri
kim.
- Mano snus - ne bandomasis triuis, - atov tvas.
Gydytojas linkteljo.
- Apgailestauju, pone Kingsberi. Galiu patarti tik kreip
tis psicholog, kuris padt apsiprasti su ia bsena.
Ttis vos ypteljo.
- Taip, inoma. Irpats apie tai galvojau.
- Gerai. - Endekotas pasisuko mane. - Kailai, apgai
lestauju, kad negaliu tau padti. Taiau patikk, tai ne pa

ss
aulio pabaiga. Daug negalij pasiekia puiki rezultat.
Neregys Rjus arlzas daug pasiek muzikoje, o Stivenas
Hokingas yra genialus medikas, nors ir serga motorini
neuron liga.
- Daktare, bda ta, kad a ne genijus, o paprastas vaiki
nas.
- Apgailestauju, Kailai.
Gydytojas paliet man pet tarsi sakydamas Ujauiu ir
kartu Praom ieiti. Supratingai atsistojau.
Grdami vis keli tyljome. Kai prie nam ilipome i
limuzino, ttis mane palydjo prie atsargini dur. Nusi
traukiau nuo veido juod yd. Buvo tvanki liepa. Danai
skusdavausi veid, bet plaukai ikart ataugdavo. Ttis pa
mojo man eiti.
- O tu ieini? - paklausiaujo.
- Taip, vluoju su darbais. das, kiek laiko ivaistyta.
Jis turbt pastebjo mano iraik, nes pridr:
- Jeigu nieko nelaimjai, vadinasi, tik ivaist! laik.
- Aha.
engiau pro duris. Ttis suskubo jas udaryti, bet a su
stojau tarpduryje ir jos trinkteljo man nugar.
- Ar dar bandysi man padti ?
irjau jo veid. Tvas buvo ini pranejas ir net su
triks puikiai valdydavo veido raumenis. Bet dabar atsaky
damas nesteng nuslpti lp trkiojimo.
- inoma, Kailai, padarysiu visk, kad tau padiau.
 Visvakarmsiau apie tai, kpasak daktaras Endeko-
tas: jis negals man padti, nes mans nemanoma, pakeisti.
Dabar paaikjo, kodl nukirpti plaukai tuoj pat ataugda
vo. Taip pat nagai - grobuonies nagai.
Ttis dar nebuvo grs, o Magda ijo nakiai. Ttis pa
kljai algirprisaikdino tylti. Pasimiauvirtuvines irkles
ir skustuv. Nusikirpau kairs rankos gaurus kuo trumpiau,
o likusius erius nusiskutau taip, kad oda liko velnesn nei
prie virsm. irdamas rank laukiau, kas bus. Niekas
nepasikeit. Galbt utenka tik labai variai nusiskusti ar
paalinti plaukus. Buvau pasirengs kasdien kentti net
karto vako procedras, kad tik atrodyiau bent kiek mo

87
nikesnis. Grtant savo kambar viduje kakas suspurd
jo - viltis - nieko panaaus nebuvau pajuts nuo tos dienos,
kai paskambinau Sleunei tikdamasis buinio.
Taiau rykioje kambario viesoje pamaiau, kad gaurai
vl ataugo. Apirjau rankas. Kairs rankos kailis pasirod
dar tankesnis.
Gerklje strigokakoks gumulas, turbt rauda. Priokau
prie lango. Tarsi siaubo filmo personaas trokau ustaugti
prieais vies mnulio veid. Bet mnulis buvo pasislps
tarp dviej nam. Vis tiek atidariau lang ir suriaumojau
tvank liepos vakar.
- Nutilk! - kakas suuko i emesnio buto.
Apaioje skubjo moteris, suspaudusi rankin. elyje,
toliau nuo ibinto, glamonjosi porel. Jiedu mans nepa
stebjo.
Nubgs virtuv, i dklo isitraukiau didiausi peil.
Usidariau vonioje ir i skausmo griedamas dantimis nuo
rankos nusiriau msos gabal. Stovjau ir stebjau, kaip
sunkiasi kraujas. Man patiko irti tvinkstant aizdos
raudon, taiau tyia nusisukau.
Kai vl pavelgiau, pjvis buvo ugijs. Buvau nepakei
iamas, nepaeidiamas. Vadinasi, esu antmogis, nemir
tingas? O jeigu kas nors mane aut? iaip ar taip, kas
blogiau - mirti ar aminai likti pabaisa?

88
 Vl prijauprie lango, gatv jaubuvo tuia. Antravalan
da nakties. Norjau sijungti internet, pasinekti su drau
gais. Papasakojau jiems tio igalvot istorij, es plaui
udegimas mane paguld iki mokslo met pabaigos, paskui
atostogausiu Europoje, o nuo rudens lankysiu internatin
mokykl. Paadjau rugpjt prie ieidamas i Tadojuos
aplankyti - inoma, melavau. Taiau i ties niekam ne
rpjau. Jie atra vos vien kit elektronin inut. Jokiu
bdu nenorjau itaip atrodydamas grti Tad. Juk ten
aipydavoms net dl pigi bat. Jeigu toks pasirodyiau,
ubadyt pirtais. Kaip ir ttis, pamanyt, kad kuo nors su
sirgau, ir bijot usikrsti. iaip ar taip, negaljau toks bai
dykl grti ten, kur anksiau buvau grauolis.
Apaioje gatve klumpino benamis su didiule kuprine
ant pei. K reikia likti visikai vienam, neturti jokios
vilties? velgiau jam pavymui, kol jis, kaip ir mnulis, pra
dingo tarp tdviej nam.
Gal gale griuvau lov. Po pagalve pajutau kak kiet.
Pakis rank, itraukiau kakok daikt ir nordamas j ap
irti udegiau vies.
Veidrodlis.
N karto nepavelgiau savo atspind nuo tos dienos,
kai buvau uburtas, ir sudauiau veidrod savo kambaryje.
Pakliau t keturkamp veidrodl su rankenle, sidabriniu

89
rmeliu - tok pat Kendra andien turjo mokykloje. Pa
norau sukulti j tkstant smulki ukeli. Kuo gi daugiau
pasimgauti?
Staiga veidrodlyje ivydau savo veid. Tai buvo mano
senasis veidas - graaus mlynakio atspindys, kur vis dar
sapnuodavau. Sumiau veidrod abiem rankomis tarsi bu
iuojamos merginos veid ir prisikiau prie aki.
Atspindys itirpo ir atsirado mano vrikas snukis. Negi
pasivaideno? Usimojau veidrodliu.
- Palauk!
Balsas sklido i veidrodio. Pamau j nuleidau.
Atvaizdas pasikeit. Kendra, ragana.
- K tu ia veiki?
- Veidrodlio nedauyk, - spjo ji. - Jis turi stebuklin
g gali.
- Tikrai? - nusistebjau. - Koki?
- A nejuokauju. Stebjau tave daugiau kaip mnes.
Regis, jau suvokei, kad kart neisisuksi tio pinigais ir
nepads jokie plastikos chirurgai. Tavo ttis skambino net
plastins chirurgijos klinik Kosta Rikoje, kur jam neseniai
adiko slapt procedr. Visi tau pasak t pat: Apgailes
tauju, vaikeli, imok su tuo susitaikyti. Kreipkis psicho
log
- Kaip tu...
- Maiau, kaip usipuolei Sleun.

90
 - A jos nepuoliau. Pabuiavau, kol ji dar nebuvo nieko
pastebjusi.
- Irniekas nepasikeit, arne ?Sakiau, t merginprivalai
pamilti. Irji turi tave mylti. Ar myli Sleun?
Neatsakiau.
- Manau, ne. O veidrodlis turi stebukling gali. Jame
gali pamatyti k tik nori bet kuriame pasaulio krate. Min
tyse itark kieno nors vard, galbt vieno i buvusi drau
g-
Tardamas buvusi Kendros atspindys niekinamai ypte
ljo.
- Tik panork, ir veidrodlis parodys bet kur mog,
kad ir kur is bt.
Nenorjau taip aisti. Nenorjau daryti nieko, kji sak.
Taiau smalsumas nugaljo. Pagalvojau apie Sleun, irkaip
mat veidrodlyje atsirado Sleuns butas, toks pat kaip an
vakar prie okius. Sleun sdjo ant sofos susiglaudusi su
kakokiu vaikinu.
- Kas ia dabar? - urikau, ir tik paskui pagalvojau, arji
mane girdi.
Veidrodlyje vl pasirod Kendra.
- Ar ji gali mane girdti? - sunibdjau.
- Ne, tik mane. O kitiems prieinamas vienpusis ryys
kaip vaikiko mobiliojo telefono. Gal nori dar k nors pa
matyti?

91
 Norjau atsakyti ne, bet vl pasmon mane idav. Pa
galvojau apie Trej. Vl ivydau Sleuns but. Trejus sdjo
aliajos.
Po minuts Kendra paklaus:
- K ketini daryti toliau? Ar gri mokykl?
- Aiku, ne. Toks baidykl negaliu ten pasirodyti. Ben
drauju tik su tiu.
Pavelgiau laikrod. Po deimtos ttis dar nebuvo gr
s. Jis mans alinosi. Daugiausia laiko praleidome kartu
vaindami pas gydytojus... bet nesvarbu. To ir tikjausi.
ankstesn gyvenim grtu tik irdamas tt per televi
zori. O tada, kai dar gyvenau, jis man beveik nerpjo.
- Ar k nors sugalvojai, kaip isklaidysi kerus?
Nusijuokiau.
- Tu galtum mane atkerti.
Ji vl nusuko akis.
- Negaliu.
- Nenori.
- Ne, negaliu. Viskas nuo tavs priklauso. Vienintelis
bdas juos isklaidyti - susirasti tikrj meil.
- Nerasiu. Juk a isigimlis.
Ji ypteljo.
- Tiesa, tu toks esi.
Pakraiau veidrod.
- Tu mane subjaurojai.

92
 - Buvai pagieingas menkysta. - Kendra susirauk. -
Nepurtyk veidrodio!
- K, nepatinka? - Vl kresteljau. - Ajajai.
- Turbt klydau ne tave uburdama, o ateidama tau j
pagalb.
- pagalb? Kokios dar pagalbos man i tavs reikia?
Jeigu negali mans atversti mog.
- Galiu tau patarti irpirmiausia silau nesudauyti veid
rodlio. Kada nors pravers.
Tai pasakiusi Kendra inyko.
Veidrodl atsargiai pasidjau ant staliuko prie lovos.
 5
Kartais Niujorke - ir kitur, bet ypa Niujorke, nes ia
daug moni, - pamatai negaliuosius veimliuose su
strampais vietoj koj ar nelaimlius nudegusiais veidais.
Galbt jie koj neteko kare, o veidai buvo nuplikyti rgti
mi. Anksiau apie juos nesusimstydavau, o sutiks norda
vau greiiau praeiti prie j neprisiliesdamas. Jais lyktda-
vausi. Bet dabar vis laik apie juos msiau: esi normalus,
netgi graus, irpo minuts kas nors tave subjauroja. Galbt
visamgyvenimui. Irlieki nelaimlis. A ir buvau nelaimlis,
suluointas likusiems penkiasdeimt, eiasdeimt ar septy
niasdeimt met, ir viskas pasikeit per t vienintel minu
t, kada Kendra mane ubr nordama nubausti.

95
 O tas veidrodlis buvo keistas dalykas: pavelgs j jj
negaldavau atsitraukti. I pradi perirjau visus drau
gus (buvusius draugus, kaip sak Kendra) - pagaudavau
juos netikiausiomis akimirkomis: jie riedavosi su tvais,
kraptydavo nosis, nusirengdavo ir tikriausiai n negalvo
davo apie mane. Zvalgydavau ir Sleun su Rjumi. Sleun
turjo ir antr vaikin, ne i Tado. Negi ji ir mane apgau
dindavo?
Paskui miau domtis kitais monmis. Tomis ilgomis
rugpjio savaitmis butas buvo tuias. Magda pagamin
davo man valg ir palikdavo, o a ismukdavau i kambario
tik tada, kai igirsdavauj siurbiant kitoje nam pusje arba
kai ji kur nors ieidavo. Prisiminiau, kaip ji usimin, kad
bijo dl mans. Turbt dabar digauja, kad gavau tai, ko
nusipelniau. Todl jos nekeniau.
Vienumoje isitraukdavau mokyklos met knyg ir at
verts bet kok puslap pasirinkdavau atsitiktin bendra
moksl - daniausiai kok nors nevkl, kur mokykloje
net nekreipdavau dmesio. Pagal pavard rodyklje susi-
rasdavaujo profil. Anksiau maniau, kad mokykloje visus
pastu, bet i tikrj daugelio nepainojau. Tik dabar per
skaiiau vis vardus.
Prasimaniau aidim: pasirinkdavau mog ir mgin
davau atspti, kur j parodys veidrodlis. Kartais lengvai

96
pataikydavau. Technokratai visada sddavo prie kompiu
teri. Bgikai daniausiai risnodavo lauke.
Sekmadienio ryt ak patrauk Lindos Ovens nuotrau
ka. Pasirod pastama. Prisiminiau, kad iai mergaitei o
kiuose atidaviau ro. Jeigu ji taip digavo dl tos ros,
galt bti ir mano isigelbjimas. Anksiau mokykloje jos
nepastebdavau. Atsiveriau jos profil Met knygoje: Na
cionalin garbs draugija, Prancz garbs draugija, Angl
garbs draugija... aha, vien garbs draugijos.
Ji turt bti bibliotekoje.
- Noriu pamatyti Lind, - pasakiau veidrodliui.
Tikjausi ivysti bibliotek. Veidrodlis kaip filme pirma
parodydavo aplink. Laukiau, kada atsiras du betoniniai
litai, o paskui besimokanti Linda, nors buvo rugpjtis.
Taiauveidrodyje pasirod nepastamas kvartalas - ku
rio ir nenoriau painti. Gatvje riejosi dvi nusivalkioju
sios moterys, apsitempusios palaidinmis be petneli.
Kakoks narkomanas susvirduliavs griuvo ant slenksio.
Veidrodlis parod atvir prieang, pro duris nuved laip
tin su ilusia pakopa ir lempute, po kuria kabaliojo lai
dai, o paskui pamaiau but.
Sien daai buvo nutrupj, linoleumas atoks. Ant
grind ppsojo kelios knyg ds. Taiau kambaryje bu
vo varu, o Linda atsisdusi skait - bent vien dalyk at
spjau.

97
 Mergina vert puslap po puslapio. Stebjau j skaitan
i turbt kokias deimt minui. inoma, man atsibo
do, bet vis vien negaljau atplti nuo jos aki. Pamaniau,
kaip nuostabu taip pasinerti knyg ir nekreipti dmesio
aplink.
- Ei, merga! - suriko kakas, net paokau.
Prie tai bute buvo visikai tylu, atrod, kad ji namie
viena.
Linda pakl akis nuo knygos.
-K?
- Man... alta. Atnek antklod.
Linda atsiduso ir padjo atverst knyg vireliu vir.
vilgteljau pavadinim: Dein Ein Bdavo siaubingai
nuobodu, tad pamaniau, gal kada nors taip pat imsiu skai
tyti.
- Gerai, - atsak ji. - Gal nori arbatos?
Ji patrauk virtuvs link.
- Aha, - suurzg balsas. - Tik paskubk.
Linda atsuko iaup ir pam sulankstyt raudon vir
dul. Pripyl j vandens ir pastat ant virykls.
- Kur antklod? - piktai suriko balsas.
- Tuoj atneiu. Neauk.
Per pet vilgteljusi knyg, Linda prijo prie spintos ir
itrauk apiurus mlyn apklot. Nune j prie senos so
fos, ant kurios guljo susiriets vyrikis. Jis buvo usiklojs,

98
todl veido nevelgiau. Visas tirtjo, nors buvo rugpjtis.
Linda j udeng ir apkam.
- Dabar iliau?
- Nelabai.
- Atneiu arbatos.
Uplikiusi arbat, Linda dar kako paiekojo beveik
tuiame aldytuve, bet nieko neradusi arbat nune vyri
kiui. Jis jau parp. Ji priklaup alia ir akimirk pasiklaus.
Paskui pakio rank po pagalve, lyg ko iekot. Nieko ne
rado. Tada su arbatos puodeliu gro prie knygos. irjau
toliau, bet daugiau nieko neatsitiko.

prastai prie to paties mogaus antr kart negrdavau.

Taiau Lind stebjau vis savait. Ne todl, kad ji atrod
patraukli ar veikdavo k nors domaus. Daugelis tadiei
buvo stovykloje ar net Europoje. Biau galjs pasivalgy
ti net po Luvr. Ar - dar domiau - po stovyklos prausykl,
piln nuog mergin. Toki vaizd irgi prisiirjau. Bet
daniausiai stebdavau Lind skaitani. Stebjausi, kaip
jai nepabosta vasar tiek daug skaityti! Kartais ji skaityda
ma nusijuokdavo, o syk apsiaarojo. N nenuvokiau, kad
knygos gali bti tokios svarbios.
 Kart jai skaitant pasigirdo dur dauymas. Ji atidar
duris.
Mergin sugrieb kakieno ranka. siirjau.
- Kur nukiai ?- sukriok balsas.
Pasirod dramblota figra. Nemaiau veido, tik stamb
siluet. Pamaniau, gal paskambinti 911.
- K nukiau? - nesuprato Linda.
- Pati inai. Kur djai ?
- Nesuprantu, apie k neki, - atsak ji ramiu tonu.
Ji isilaisvino i vyro gniaut ir patrauk atgal prie kny
gos.
Jis vl stvr mergin ir trkteljo prie savs.
- Atiduok.
- Neturiu.
-Kale!
Jis sudav jai per veid. Linda susverdjo ir nugriuvo.
- Atiduok, sakau. sivaizduoji, kad esi u mane gudresn
ir gali i mans vogti ?Atiduok!
Vyras eng prie Lindos nordamas vl j nutverti, bet
ji atsipeikjusi pakilo ir spruko u stalo. Pagrieb knyg ir
prisideng ja kaip skydu.
- Nesiartink. Ikviesiu policij.
- Tu nejduosi policijai savo tvo.
Igirds tvo, krpteljau. Tas niekas buvo Lindos t
vas? Tas pats, kur ji klost prie savait?

100
 - Neturiu, - pakartojo ji, regis, tramdydama aaras. -
Imeiau unitaz.
- 1unitaz? Heros u imt baks? Tu...
- Nereikjo pirkti! Juk paadjai...
Jis metsi prie jos, bet, laimei, susvirduliavo, ir mergina
itrko prie dur. Su knyga rankoje ji ibgo i aptriuusio
buto voratinkliuot laiptin ir sulusiais laiptais nubil
djo j gatv.
- Dink i nam! - suriko tvas jai pavymui. - Eik vel
niop, kaip ir tos liundros - tavo seserys!
Linda tekina leidosi gatve, o paskui nr j metro stot.
Maiau, kaip ji nulipo laiptais ir sdo vagon. Ir tik tada
apsiaarojo.
Trokau bti aliajos.
f
---------------- --------------- -------------- -----------------------

Andersonas: Ai, kad susirinkote. iandien

kalbsim s apie pasikeitusias gyvenim o slygas.

Varlius: anks nemg pelki ir dabar nemgstu

Tylioji: Kodl, Varliau?

Varlius: kodl??? slapia!!!!

Tylioji: Bet tu varl.

Varlius: na ir kas?

Tylioji: Tu nortum gyventi sausumoje, nors gali

kvpuoti po vandeniu. Kodl? Man domu!
Varlius: 1 prieastis: mano daiktai nuplaukia!

Prisijung PabaisaNYC.

P a b a is a N Y C : S v e ik i, d a b a r g a lite p ra d ti. A ia .

Tylioji:Jau pradjome.
P a b a is a N Y C : A ju o k a u ju .

Andersonas: Sveikas, Pabaisa, ne visada galim e

inoti, kas tau aus galv.

P a b a is a N Y C : i s a v a it i s ik ra u s ta u . P a ts n e in a u kur.

Tylioji: Ataip pat turiu naujien.

Andersonas: Koki, Tylioji?

Tylioji: Pagaliau ryausi.

Varlius: virsmui?

Tylioji: Taip.
J
 T=
Ml
P a b a is a N Y C : K o d l ry a is i to k ia i k v a ily s te i?

Andersonas: Pabaisa, taip nem andagu.

P a b a is a N Y C : B e t ta i k v a ila ! K a m b e re ik a lo v e ltis j m a g ij ir

riz ik u o ti?

Tylioji: Ilgai apie tai msiau, Pabaisa, ir

apsisprendiau.

Prisijung Grizlis.

I
i
Tylioji: Suprantu, kad rizikuoju, tai labai pavojinga.
j Jeigu tas vaikinas mans neves, pavirsiu jros puta. Vis
j dlto man atrodo, kad dl tikrosios meils turiu rizikuoti.
j Grizlis: Jros puta?
j'
| Varlius: dl tikr meils verta

* P a b a is a N Y C : A r g a liu s ite rp ti?

Varlius: ks tau gali neleisti?

P a b a is a N Y C : V is i v a ik in a i y ra n ie k a i. Tu p a s ia u k o s i, o jis g a l

v is i k a i to n e v e rtin s . N ie k a s n e v e rta s to k io s riz ik o s .

Tylioji: Bet tu jo nepasti!

P a b a is a N Y C : Ir tu n e p a s ti. Tu p o v a n d e n iu , o jis a n t e m s !

Tylioji: inau visk, k turiu inoti. Jis tobulas.

Varlius: manau, tai tiesa

P a b a is a N Y C : A tik b a n d a u re a lis ti k a i m s ty ti... g a l jis ta v s n

n e p a s te b s . A rg i n e s a k e i, k a d n e te k s i b a ls o ?
V- J
 ------------------------------------------^
5 ?
T ylio ji :J igelbjau i vandens! Na, nieko, nesvarbu.
Varlius: tylioji, pabaisa lieka pabaisa. Nepasiduok jo
pesimizmui.

Tylioji atsijung.

P a b a is a N Y C : A p g a ile s ta u ju , b e t N iu jo rk e i tie s la b a i s u n k u

b ti p a b a is a .

V J
Pilis
 1
Kit mnes persikrausiau. Ttis Brukline nupirko
nam su rausvo smiltakmenio fasadu ir man pasak, kad i-
sikeliame ten. Magda pati viena supakavo mano daiktus.
Pirmiausia krito akis langai: namas isiskyr senama
dikai isiovusiais mantriais lang rmais. Daugumos to
kvartalo nam langai, pridengti dieninmis ar naktinmis
uuolaidomis, velg ksming gatv. Ttis, matyt, neno
rjo, kad a spoksoiau gatvs medius, - tiksliau, nenor
jo, kad kas nors mane pastebt. Ms namo langus deng
tamsios, tankios medins aliuzs, kurios net ir atvertos
praleido maai viesos ir gerai slp vaizd i gatvs puss.
Uuods viei medien ir beic, supratau, kadjos naujos.

107
Ant kiekvieno lango buvo taisyta signalizacija, o ties viso
mis durimis - vaizdo kameros.
Namas buvo penki aukt, ir kiekvienas auktas dydiu
beveik prilygo ms butui Manhatane. Pirmame aukte
buvo rengtas atskiras butas su svetaine ir virtuve. Skirtas
man. Beveik vis svetains sien deng didiulis plazminis
ekranas. ia buvo DVD grotuvas ir visa kita madinga ran
ga. Viskas, ko reikia invalidui. U miegamojo sienos buvo
sodas - atrod toks tuias ir skurdus, kad pamaniau, jog
bus prils piktoli. O toliau stksojo nauja tvora. Nors
ioje pusje nebuvo joki vart, ant tvoros kabojo kame
ra - neduokdie, kas lips. Ttis visomis igalmis stengsi
mane paslpti nuo paalini aki. Ir pats n neketinau kur
nors ieiti.
Jeigu jau pradjau invalido tem, dar turiu pasakyti, kad
alia miegamojo buvo darbo kambarys vlgi su plazminiu
ekranu - specialiai PlayStation. Knyg lentynos buvo
prikrautos aidim, bet knyg neradau.
Mano aukto vonioje nebuvo veidrodio. Ant vieiai
idaytos sienos velgiau nukabinto veidrodio pdsak.
Magda ikraust mano daiktus, iskyrus du, kuri jai
nerodiau. Isitraukiau tuos du iedlapius ir Kendros veid
rodl. Paslpiau juos po megztiniais apatiniame spintos
staliuje. Ulipau antr aukt: ia vl buvo svetain, val

ios
gomasis ir virtuv. Mums is namas buvo per didelis. Kodl
ttis suman isikelti j Bruklin?
ia vonioje kabojo veidrodis. Bet j jj nepavelgiau.
Treiame aukte vl radau didelj tui kambar su sve
tains baldais ir darbo kambar be knyg. Ir plazmin ek
ran.
Ketvirtame aukte buvo trys miegamieji. Maiausiame
stovjo kakieno lagaminai. O penktas auktas buvo pri
kimtas visokio lamto: ia riogsojo seni baldai, ds su
knygomis irkasetmis - viskas nuklota storu dulki sluoks
niu. Nusiiaudjau - mano kailyje susikaupdavo daugiau
dulki nei ant mogaus odos - ir grau savo bst. Man
velgiant pro pranczikas duris sodo tvor, jo Magda.
- Kodl nepasibeldi? - prikiau jai.
- Oi, atsipraau.
Tadaji pragydo kaip kanarl.
- Ar jums patinka kambarys, pone Kailai ?taisiau jums
gra, jauk kambar.
- Kur ttis?
Ji vilgteljo laikrod.
- Darbe. Netrukus inios.
- Ne, - atsakiau. - Ne to klausiu. Kur jis sikurs? Kur jo
kambarys ?Viruje ?
- Ne. - Magda nustojo iaukti. - Ne, pone Kailai. Vir
uje gyvensiu a.

109
 - O kur jis miegos grs ?
Magda nudr akis.
- A su jumis bsiu, pone Kailai. Apgailestauju.
- O kur tada...
Pagaliau supratau. Ai sujumis bdu. Ietis neturi kam-
bario, nes jis ia negyvens. Jis nepersikraust Bruklin su
manimi. Tik Magda, mano sargybin. Mano priirtoja.
Mudu ia udaryti amiams, o ttis gyvens sau laimingai ir
diaugsis atsikrats Kailo. Apirjau tas begalines sienas
be veidrodi, be lang (jos buvo idaytos rykiomis spal
vomis: svetain viet raudonai, mano kambariai - sma
ragdiniai). Ar jos jau prarijo mane visam gyvenimui ir i
dingusio grauolio mlynakio liks tik prisiminimas! Ar jau
grimztu umart kaip tas uvs berniukas septintoje kla
sje? Tada visi verk, bet dabar net neprisimenu jo vardo.
Manau, niekas neprisimena - taip bsiu umirtas ir a.
- ia grau.
Prijau prie naktinio staliuko.
- O kur telefonas?
Tyla.
- ia jo nra.
- Nra telefono? - Ji nemokjo meluoti. - Nejaugi?
- Pone Kailai...
- Man reikia pasinekti su tiu. Negi jis mano... kad
taip ims ir imes mane net neatsisveikins, tik pripirks

no
DVD ?- Mosteljau ranka j lentyn ir ant grind nusiaviau
beveik vis jos turin. - Ir n nesijauia kaltas dl to, kad
itaip mans atsikrat?
Atrod, tos rykiai alios sienos griva ant mans. Sudri
bau ant sofos.
- Kur telefonas?
- Pone Kailai!
- Nustok taip mane vadinti! - Nublokiau ant grind
dar kelis DVD. - Tai idiotika. Kiek jis tau moka u mano
prieir? Pasil trigub alg, kad dirbtum jo baisiojo
snaus kaljimo priirtoja ir laikytum lieuv u dant?
Aha, o jei pabgsiu, tavo gardus ksnelis nuplauks. Juk taip
galvoji, ar ne?
Ji spoksojo mane. Trokau usidengti veid. Vl prisi
miniau jos odius apie baim dl mans.
- Juk inai, kad a tikras velnias, - riau jai. - Todl
taip ir atrodau. Gal koki nakt atslinksiu ir nuudysiu tave
miegani? Argi tavo alyje niekas netiki juodja magija -
vudu ir visokiomis tono iperomis?
- Ne. Mes tikime...
- Zinai k?
-K?
- Tavo alis man n kiek nerpi. Ir tu taip pat.
- Suprantu, jums lidna...

m
 Pajutau, kaip j galv sibteljo kakokia banga ir u
spaud nos. Ttis mans nekenia. Net nenori gyventi po
vienu stogu.
- Magda, praau tavs, leisk su juo pasikalbti. Man la
bai reikia. U tai jis tikrai neimes tavs i darbo. Juk dau
giau nieko neras, kas sdt su tokiu siaubnu.
Akimirk padvejojusi Magda nusileido.
- Gerai, atneiu telefon. Manau, jis persigalvos. A ir
pati bandiau.
Ji ijo. Norjaupaklausti, kji band. Stengsi perkalb
ti tt pasilikti su manimi, pasielgti monikai, bet jis nepa
klaus? Igirdau, kaip Magda sunkiai kopia laiptais, turbt
t kambar su lagaminais. Viepatie, juk visikai priklausau
nuo jos. Jeigu j ugrauiu, ji gali pakiti unuodyto mais
to. Ir kas mans pasiges? Pritpiau ir nuo grind surinkau
imtytus DVD diskus. Su nagais buvo sunku, bet, laimei,
bent rank forma iliko. Nyktys buvo kaip gorilos, o ne
kaip lokio. Po keli minui Magda atne mobilj telefo
n. iuose namuose i ties nebuvo fiksuotojo ryio. Ttis
tikrai genialiai sumst.
- A... a jau beveik visk surinkau. - Parodiau diskus,
kuriuos laikiau rankose. - Atsipraau, Magda.
Ji kilsteljo antak, bet atsak:
- Viskas gerai.
- inoma, tu ia niekuo dta, bet tvas...

112
 Tai sakydamas susigiau.
Ji pam i mans aidimus.
- Nortum, kad jampaskambiniau?
Papuriau galv ir pamiau telefon.
- Noriu pasikalbti sujuo vienas.
Magda linkteljo, diskus sudjo j lentyn ir pasialino i
kambario.
- Kas yra, Magda? - atsiliep tvas irzliu balsu.
Igirds mane, jis irgi n kiek nepralinksmjo.
- ia ne Magda, o a, tti. Mudviem reikia pasinekti.
- Kailai, a dabar usims...
- Tuvisada usims. Ilgai netrukdysiu. Greiiau bus, jei
nesiginysi, o tik iklausysi, k pasakysiu.
- Kailai, suprantu, kad nenori ten bti, bet taip geriau
sia. Stengiausi tave viskuo apr...
- Tu mane imetei.
- Viskas tavo labui, noriu apsaugoti tave nuo kyri
vilgsni, juk kas nors gali tavimi pasinaudoti...
- Visa tai mlas. - Apvelgiau mane uspeitusias alias
sienas. - Tu rpiniesi tik savimi. Bijai, kad kas nors apie
mane suinos.
- Kailai, is pokalbis baigtas.
- Ne, dar palauk! Jeigu ijungsi telefon, nueisiu NBC
ir duosiu interviu. Prisiekiu, tuoj pat einu.
Jis atlyo.

113
 - Ko nori, Kailai?
Norjau grti mokykl, bendrauti su draugais, gyventi
lygiai taip pat kaip anksiau. Taiau supratau, kad man tai
negresia. Todl tik iklojau:
- Klausyk, turiu kelis norus. Jei juos patenkinsi, tada tau
paklusiu. Antraip ieisiu vieum.
aliuzs buvo kone aklinos, taiau vis tiek per jas persi-
viet tamsus dangus.
- Ko nori, Kailai?
- Reikia kompiuterio su internetu. Suprantu, bijai, kad
galiu ikrsti koki unyb - tarkim, pasikviesiu urnalistus
ir nusifotografuosiu. - Ir pasakysiu, kad esu tavo snus. -
Jeigu patenkinsi mano norus, tylsiu. Noriu inoti, kas
vyksta pasaulyje, ir galbt... galbt prisijungsiu prie kokios
nors elektronins bendruomens.
Tai nuskambjo taip kvailai, kad paiam norjosi usi
kimti ausis.
- Gerai jau gerai, vesiu internet.
- Antra, pasamdyk mokytoj.
- Mokytoj?Juk mokytis niekada netrokai.
- Dabar visai kas kita. Daugiau neturiu k veikti.
Ttis neatsak, bet a variau toliau.
- O jeigu viskas praeis? Jeigu vien dien vl atvirsiu
mog? Gal raganapersigalvos ir mane atkers?

114
 9 9

Pasakiau, nors pats tuo netikjau, o ttis irgi nieko nesi

tikjo. Vis dlto irdies gilumoje dar vyliausi k nors sutikti,
galbt internetu susipainsiu su kokia mergina. Todl pa
praiau kompiuterio. Taiau n pats nesupratau, kam man
prireik mokytojo. Ttis buvo teisus - mokytis tingdavau.
Bet dabar, neteks ios galimybs, miau ir sigeidiau. Be
to, su mokytoju galsiu pasinekti.
- Manau, kad verta tsti moksl.
- Gerai, paiekosiu. Kas dar?
- Treia, nenoriu, kad mane lankytum.
Pasakiau inodamas, kadjis ir taip nelankys. Ttis neno
rjo mans matyti. Akivaizdiai parod. Jeigu ir ueit, tai
tik i pareigos. O a to netrokau, nenorjau itisas dienas
sdti ir jo laukti, o nesulauks verkti kariomis aaromis.
Pamaniau, gal jis prietaraus vaidindamas ger tv.
- Gerai, Kailai, - sutiko. - Jeigu nori.
Kaip visada.
- Taip, noriu.
Suskubau baigti pokalb, kad nepersigalvoiau ir neim
iau maldauti priimti mane atgal.
 2
Ttis ilgai nedels. Mokytojas prisistat jau kit savait.
- Kailai. - Magda nustojo vadinti mane ponu po to, kai
j apaukiau. Dabar ji tapo bent truput pakeniamesn. -
Vilius Fratolis. Mokytojas.
Tai buvo auktas arti trisdeimties met vyras, regis, ap
kiauts tipas. Atsived un - geltonj labrador. Padvti
mokytojo dinsai buvo apsmuk, bet nepakankamai laisvi,
kad atrodyt madingai. Be to, jis vilkjo mlynus susagsty
tus markinius. Aiku, jis buvo i valstybins mokyklos ir ne
i paios geriausios. Mokytojas ingteljo priek.
- Labas, Kailai.

117
 Pamats mane jis nesuriko ir nepabgo. K gi, vienas ba
las jo naudai. Kita vertus, jis j mane n neirjo. Atrod,
kad velgia tik kakur j mano pus.
- A ia! - pamojavau. - Jeigu negalite net irti j
mane, nieko neieis.
uo suurzg.
Tas vyrikis - Vilius - nusijuok.
- Mudviem gali kilti ioki toki nepatogum.
- Kodl? - tariau sakmiu tonu.
- A aklas.
Oho.
- Tpk, Pilotai! - sudraud un Vilius.
Taiau Pilotas nenustygo vietoje.
Atsidriau visikai kitame pasaulyje. Ttis - ne, veikiau
siai jo sekretor - surado akl mokytoj, kad is nematyt
mano bjaurumo.
- Oi, atsipraau. Ar... ar tai js uo? Jis ia gyvens? Su
jumis?
Anksiau nepainojau n vieno neregio, nors buvau to
ki mats metro.
- Taip. - Vilius mosteljo un. - Tai Pilotas. Abu ia
gyvensime. Js ttis man pasil rimt darb.
- A manau. K jis pasakojo apie mane? Atleiskite. Gal
nortumte atsissti?
Pamiau jam u rankos. Jis atlijo.
- Prayiau taip nesielgti.

118
 - Atsipraau. Tik norjaujums padti.
- Nemandagu itaip graibstytis. Ar nortumte, kadjus
kas nors taip grabaliot?Jeigu norite bti paslaugus, pirma
paklauskite, ar pagalbos reikia.
- Gerai, gerai, atsipraau.
Nieko sau paintis. Vis dlto privaljau su juo susitarti.
- Gal jums padti ?
- Ai, nereikia, pats susitvarkysiu.
Baksnodamas lazda, kurios anksiau nepastebjau, Vi
lius prijo prie sofos ir atsisdo. Pilotas dbsojo j mane, lyg
biau gyvnas, keliantis pavoj jo eimininkui. uo vl
suurzg.
- Ar jis jums rodo keli? - pasiteiravau.
uns nebijojau. inojau, kad apkandiotas kaipmat i
gysiu. Pasilenkiau j priek ir pavelgiau uniui akis. Nu
siramink, - pasakiau jam mintyse, ir uo atsitp, o paskui
isities. Jis tebeirjo mane, bet neurzg.
- Ne. Keli pats randu, bet kai prieinu laiptus emyn, jis
sustoja.
- Niekada neturjau uns, - pasakiau ir tik tadapagalvo
jau, kad nuskambjo labai kvailai: vargas Niujorko vaikas.
- Ir ito netursi. Tai mano uo.
- Aiku. - Du balai tavo naudai. - Man ir nereikia.
uo tebespitrijo mane, lyg svarstydamas, kas a esu: gy
vnas ar mogus.

119
 - K tvas sak apie mane?
- Jis paaikino, jog tu negalus ir tau reikia mokytis na
muose, kad neatsiliktum. Turbt esi stropus mokinys.
Nusijuokiau.
- Oho, negalus!
I dalies tai buvo teisyb. Daug ko jau nebegaljau.
- Ar jis paminjo mano lig?
Vilius pasisuko mane.
- Ne. Ar turi k svarbaus apie tai pasakyti?
Papuriau galv ir tik paskui prisiminiau, kad jis ne
mato.
- Kai k turtum inoti. Supranti, bda ta, kad a visi
kai sveikas, tik esu pabaisa.
Igirdspabaisa, Vilius kilsteljo antakius, bet nieko ne
pasak.
- Tikrai. Visas mano knas apls plaukais. Turiu kail
kaip uns. Taip pat iltis ir vries nagus. Tai mano blogybs.
O pranaumas tas, kad esu kaip tefloninis. Visos aizdos
akimirksniu ugyja. Jeigu ne mano ivaizda, galiau bti
didvyris, bet dabar, jei ir mginiau mones gelbti i gais
ro, kiekvienas klykdamas i siaubo bgt nuo mans ugn.
Nutilau. Vilius nieko neatsak, tik velg mane lyg ma
tyt mane geriau u kitus, lyg irt mano ankstesn pa
vidal. Pagaliau tar:
-Jau baigei?

120
 Jau baigei?Kas taip sak?
- K nori pasakyti ?
- A aklas, bet nekvailas. Tu mans neapmulkinsi. Ma
niau... tavo tvas sak, kad tupageidavai mokytojo. Bet jei
gu ne taip supratau...
Jis atsistojo.
- Ne! Tu nesupratai, a nesiaipau. Nemeluoju.
vilgteljau j un.
- Pilotas mane mato. Ar nepajutai, kaip keistai jis el
giasi?
Itiesiau rank Vili. uo ikart suurzg, bet vl j vilgs
niu nuraminau.
- tai, paliesk mano rank.
Atsiraitojau rankov, ir Vilius paliet mano gaurus. At
lijo.
- Tai tavo... ar ia ne kailiniai ?
- Paiupink, nrajoki sili.
Pasukau rank, kadjis galt j apiupinti.
- Keista, kad ttis apie tai nieko neminjo.
- Jis mane darbino gantinai... keistomis slygomis.
- Kokios tos slygos ?
- Pasil didiul alg ir dar kredito kortel visoms i
laidoms padengti. A, inoma, neprietaravau. Be to, parei
kalavo ia apsigyventi. Alg sumokjo korporacija, o man
net nepasak, kas mane samdo ir kam. Pasiraiau sutart

121
trejiems metams, kuri usakovas bet kada gali nutraukti.
Be to, man paadjo, kad jei idirbsiu ia trejus metus, ap
moks studij paskol ir doktorantr. Gal gale turjau
pasiadti nepasakoti apie tave iniasklaidai ir nerayti jo
kioje knygoje. Maniau, tu kino vaigd.
Tai igirds nusijuokiau.
- Ar ttis pasak, kas jis toks?
- Prisistat kaip verslininkas, - atsak Vilius.
Ir nesitikjo, kad tau visk ipasakosiu?
- Apie tai dar pasineksim, - nusprendiau. - Bet pir
ma... ar tebenori ia dirbti suinojs, kad a ne kino vaig
d, o pabaisa?
- O tu nori, kad dirbiau?
- Taip. Be gydytoj ir nam tvarkytojos, tu pirmas per
tris mnesius sutiktas mogus, su kuriuo galiu pasinekti.
Vilius linkteljo.
- Tada pasilieku. I tikrj netrokau mokyti tos kino
vaigds, bet labai reikia pinig.
Vilius ities man rank. Padaviau savj.
- Diaugiuosi galdamas su tavimi dirbti, Kailai.
- Kailas Kingsberis, Robo Kingsberio snus. - Paspau
diau jam rank mgaudamasis apstulbusia jo mina. - Sa
kei, mano tvas dav tau kredito kortel?
 3
Reikia pasakyti, per savait su Viliumi labai susidrauga
vome, ypa mudu suartino tio kredito kortel. Pirmiau
sia usisakme literatros - juk dabar pasidariau stropuo-
lis. Vadovli, groini knyg ir knyg Brailio ratu Viliui.
Buvo domu stebti j, skaitant rankomis. Be to, nusipirko
me bald ir palydovin radijVilio kambariui. I pradi jis
pra neilaidauti, bet labai nesiprieino.
Visk iklojau Viliui apie Kendr ir ukeikim.
- Absurdas, - nepatikjo jis. - Ragan nebna. Veikiau
siai tai liga.
- Netiki, nes mans nematai. O pamats patiktum net
raganomis.

123
 Taip pat jam pasakiau, kad burtai isisklaidys, jeigu su
sirasiu tikrj meil. Manau, galiausiai jis patikjo, nors vis
dar neig.
- Irinkau tau knyg, manau, patiks.
Vilius parod knyg ant stalo. Paryiaus katedra.
- Ar iprotjai? Penki imtai puslapi!
Vilius patrauk peiais.
- O tu paskaityk. Daug veiksmo. Jeigu bus per sunku,
imsim k nors kita.
Taiau knyg pamgau. Slinko valandos, dienos, o a
negaldavau atsitraukti nuo knygos. Man patiko skaityti
penktame aukte. Prie lango prisistmiau sen sof ir sd
davau kiauras valandas skaitydamas ar velgdamas emyn
moni srautus, plstanius j metro, j parduotuves. Mano
amiaus jaunuoliai traukdavo j mokykl ar sprukdavo i pa
mok. Visi atrod pastami.
Skaiiau apie Kvazimod, gyvenant Paryiaus Dievo
Motinos katedroje. Supratau, kodl Vilius pasil i kny
g, - Kvazimodas, kaip ir a, leido dienas usidars kako
kiame ukampyje. Pro penkto aukto lang velgdamas
miest jauiausi lygiai taip pat kaip tas kuprius. Kvazimo
das dairsi paryieius ir grauol igonait Esmerald.
O a velgiau Bruklin.
- Tas raytojas, Viktoras Hugo, turjo bti domus ti
pas, - pareikiau Viliui per vien mudviej pamok. - Ko
gero, pasikviesiau j vakarl.

124
 Ironizavau. Knyga buvo slogi, lyg parayta kokio mizan
tropo.
- Jis buvo prietaringa asmenyb.
- Kodl? Kad neigiamai pavaizdavo kunig, o luo - i
gerosios puss?
- I dalies. irk, koks tu protingas, sigilinai toki
ilg knyg.
-Ji nesunki.
Supratau, kad Vilius pagyromis skatina mane labiau pa
sistengti. Vis tiek nejuia nusiypsojau. Niekada nemaniau,
kad esu protingas. Tiesa, kai kurie mokytojai sak, kad tu
riu galv, o prastus paymius gaunu todl, kad nesisten
giu, - taip jie tvirtindavo nordami mums utraukti tv
rstyb. Bet gal ir tiesa. Pamaniau, galbt virsdamas pabai
sa kartu tapau ir protingesnis. Vilius minjo, kad aklum
kompensuoja sustiprjusios kitos jusls - klausa, uosl. Ar
protas dabar kompensuoja mano prarast gro?
Rytais daniausiai skaitydavau, o po piet kalbdavo
ms su Viliumi. Jis ateidavo apie vienuolikt.
Vien etadien Vilius nepasirod. Kur laik jo n ne-
pasigedau, nes buvau itin sijauts knyg: Kvazimodas i
gelbjo Esmerald nuo mirties bausms ir ne j katedr
aukdamas: ventov! ventov! Taiau mergina net ir
tada negaljo j irti. Jis buvo toks atgrasus.
Kaip slogu!

125
 Laikrodis pradjo muti vidurdien.
Nusprendiau lipti emyn.
- Viliau, verskis i lovos! Ialkau ini!
Treiojo aukto laipt aiktelje sutikau Magd.
- Kailai, jis ijs. Labai svarbiu reikalu. Pra pasakyti,
kad duoda tau ieigin.
- Visas mano gyvenimas - ieigin.
- Jis netruks grti.
Daugiau nenorjau skaityti, tad po piet sijungiau in
ternet. Prie savait aptikau nuostabi svetain, kurioje
galima pamatyti pasaul i palydovo. Susiradau Imperijos
dangorai, Centrin park ir Laisvs statul. Pamaiau ir
savo namus. O kaip atrodo Paryiaus Dievo Motinos ka
tedra? Vl atsiveriau Niujork ir ididinau teritorij nuo
Imperijos dangoraiio iki Sv. Patriko katedros. Ar Dievo
Motinos katedra tokia pat milinika kaip Sv. Patriko?Man
prireik atlaso ir kelioni vadovo. Usisakiau internetu.
Kadangi jau panirau internet ir turjau marias laiko,
prisijungiau pricMySpace.com. Mokykloje girdjau, kad kai
kurios poros susipaino internetu. Gal ir man pavykt taip
susirasti koki mergin ir apsukti jai galv, o vliau atsargiai
paaikinti, kas esu ir visa kita.
MySpace.com leidausi iekoti mergin. Tebeturjau
ankstesnio Kailo profil. MySpace puslapyje anksiau ne
mginau umegzti paini, nebuvo reikalo. Pridjau dar

126
kelias nuotraukas, papildiau apraym, atsakiau visus
klausimus apie pomgius (ledo ritulys), mgstamiausi fil
m (Puikyb ir prietarai - Sleun nusitemp pairti.
Bodjausi kiekvienu kadru, bet inojau, kad merginoms
toks lamtas patinka.), vaigdes (aiku, raiau tt, kad
pasirodyiau jautresnis). Ties Svajoju sutikti... raiau savo
tikrj meil, tai buvo tiesa.
Pradjau naryti. Mano amiaus kategorijos nebuvo,
tad pasirinkau nuo 18 iki 20, vis tiek tikro amiaus niekas
nenurodo. Gavau 75 profilius. Dal j perirjau. Dana
nuoroda nukreipdavo mokamus sekso puslapius. Iekojau
apraym be odio karta, ir gal gale radau vien, regis,
tinkamesn. Nar vadinosi Shygrrl23, o profilis pasak ma
iau negu nieko.
Manau, esu reto tipo mergina. Turbt toki maa. A
mlynak blondin (175 cm). r. nuotraukas. Mgstu
okti, bendrauti su draugais. Patinka mons, kurie ne
sivaro bti savimi. Taip pat mgstu vakarlius. Kalifor
nijos universitete Los Andele studijuoju aktoryst. Sma
giai leidiu laik ir i gyvenimo troktu paimti visk...

Pavelgiau veidrodl.
- Parodyk Shygrrl23, - papraiau.
Veidrodlyje atsirado mokyklos klas ir irykjo viena
mergait, tikrai n per plauk ne vyresn negu dvylikos.
Klaviatroje spusteljau Atgal.

127
 Atsiveriau kit profil ir dar kit. Iekojau kitose valsti
jose gyvenani mergin, kad galiau isisukti nuo greito
pasimatymo. O k tada pasakyiau - a tas pabaisa su gel
tona gle atlape?Pamilti ir merginos irdiai laimti tur
jau dvejus metus.
- Parodyk oki vaigd 112, - pasakiau veidrodliui.
Jai buvo per trisdeimt.
Dar tris valandas nariau po MySpace irXanga. Tiksliau
pasakius,gaudiaujauk. U mano perirt profili sl
psi:
apie 40 met nam eiminink, kuri pageidavo nuog
vyr nuotrauk,
deimtmet,
policininkas.
Visi jie nurod, kad yra pageidaujamo amiaus mergi
na. Pamaniau, kad policininkas ieko panai ikrypli.
Deimtmetei nusiuniau spjamj inut, o ji man atr,
kad a ne jos motina.
Ujo Magda su dulki siurbliu.
- O, Kailai, neinojau, kad tu ia. Ar galiu isiurbti kam
bar?
- inoma, a tik narau po internet, - nusiypsojau. -
Iekau merginos.
- Merginos? - Ji prijo ariau ir pavelg ekran. -
Aaaa.

128
 Susirauk lygnustebusi, pamaniau, kad turbt nenutuo
kia, nei kas yra paini svetain, nei kaip internete galima
su kuo nors susipainti.
- Gerai, stengsiuosi netriukmauti. Ai.
Dar panariau. Radau kelet i pairos normali skelbi
m, bet ios merginos nebuvo prisijungusios. Griuvliau.
Paskui dar pusvaland guglinau odius pabaisa, virs
mas, burtai, ukeikimas - norjau suinoti, ar dar kas nors
be broli Grim pasak veikj ir Sreko patyr panai
dalyk. Ir aptikau keisiausi puslap, sukurt kakokio
Chriso Andersono. Jame buvo ilgas pokalbi tem sraas,
kuriame radau pokalb moni, pavirtusi kuo nors kitu.
Veikiausiai dauguma j buvo paaugliai, mgstantys kurti
fantastines istorijas, tokias kaip Haris Poteris. Vis dlto
nusprendiau dar kada nors ia apsilankyti.
Pagaliau ijungiau kompiuter. Jau prie kelias valandas
igirdau, kad Vilius gro, bet iki iol nepasirod.
- Viliau, ieigin baigta! - suukau.
Niekas neatsiliep. Perjau visus auktus. Viliaus niekur
nebuvo. Galiausiai grau savo bst.
- Kailai, ia tu? - Balsas sklido i sodo.
Nuo tos dienos, kai ia atsikraustme, sod n karto ne
buvau ijs. Nenorjau matyti atuoni pd aukio me
dins tvoros, kuria ttis atskyr mane nuo pasaulio. Netgi
uuolaid neatitraukdavau.

129
 Bet Vilius dabar buvo sode.
- Kailai, gal truput pagelbtum?
Ijau lauk. Vilius tris apsikrovs vazonais, augalais,
emi krvomis ir kastuvais. Tiksliau, galynjosi su didiu
liu dirvoemio maiu, kuris j kone prispaud prie sienos.
- Viliau, atrodai kaip i peklos ilinds! - suukau per
stiklines duris.
- Negaliu pasakyti, kaip tu atrodai, - atsiliep jis, - bet
jeigu atrodai taip, kaip neki, tai esi tikras iknius. Prayiau
ateiti talk.
Padjau jam pakelti mai. Pasipyl dirvoemis, dau
giausia ant Viliaus.
- Atsipraau.
Dabar pamaiau, kad Vilius sodina roi krmelius.
Daugyb roi jau buvo umusios tuias lysves, vazonus,
pinuius. Raudonos, geltonos, rausvos ir, blogiausia, baltos,
kurios primin t baisiausi mano gyvenimo nakt. Neno
rjau jas irti, bet vis tiek patraukiau tarp lysvi. Vien
ro netgi ryausi paliesti. Ir atokau. Spyglys. Mano nagu
iai isiskt. Pamaniau, visai kaip pel ir litas. Isitraukiau
smigus spygl. aizdel ugijo.
- Kam tos ros ?- paklausiau Viliaus.
- Mgstu darbuotis sode, be to, ros gardiai kvepia.
Man jau griso irti, kaip tu nusmurgs slankioji po kam
barius utrauktomis uuolaidomis. Pamaniau, gal sodas

130
padt tau prasiblakyti. Irpasinaudojau tavo patarimu ne
taupyti tvo pinig.
- I kur inai, kad mano uuolaidos visada utrauktos?
- Kambaryje udangstytais langais dvelkia aliu ir tu
tuma. Kol ia esu, tu n karto neilindai saul.
- Manai, kad pasodinus glyn man viskas nuvis?
Niukteljau j vien ros krmelj. Jis atkerijo driu
rank.
- Taip, taip, viskas bus kaip Lifetime kanalo filme:
Kailo gyvenimas buvo tuias ir lidnas. Bet roi dovana
visk pakeit. Negi to tikiesi?
Vilius papurt galv.
- Bent truputis groio kiekvienam...
- O k tu supranti apie gro ?Juk net mans nematai.
- Ne visada nemaiau. Kai buvau maas, moiut augi
no royn. Ir mane imok j priirti. Ro gali pakeisti
gyvenim, - sakydavo. Moiut mir, kai buvau dvylikos.
Tais paiais metais pradjau akti.
- Pradjai?
Taiau kart su juo sutikau: taip, ro gali pakeisti gy
venim.
- I pradi nieko nematydavau nakt. Paskui atsirado
tunelio efektas. Puoliau nevilt, nes nebegaljau aisti beis
bolo, o buvau neprastas aidjas. Gal gale visikai apakau.
- Oho, koks siaubas, ujauiu.

131
 - Dkui, bet geriau nenekk man t apie Lifetimeka
nal.
Vilius pauost ro.
- Kvapas man primena anuos laikus. Juos tebematau
vaizduotje.
- Nieko neuuodiu.
- Usimerk.
Usimerkiau. Vilius paliet mano pet ir nuved ariau
roi.
- Dabar pauostyk.
kvpiau. Jis buvo teisus. Ore tvyrojo roi aromatas.
Taiau padvelk ir anuo vakaru. Ivydau save scenoje su
Sleune, paskui savo kambaryje su Kendra. Pilve pajutau
virpul. Atsitraukiau.
- Kaip jas isirinkai? - pasakiau dar neatsimerks.
- Usisakiau, koki norjau, ir tikjausi geriausio. Kai
pasiuntinys jas atve, paymjau spalv kodais. Truput
skiriu spalvas.
- Tikrai? - Vis dar neatsimerkiau. - Kokios spalvos i
tos?
Vilius paleido mano pet.
- Jos tokios pat kaip anos vazone su amro veidu.
- O kokios spalvos?
- Vazone su amro veidu buvo baltos.

132
 Atsimerkiau. Baltos. Kaip tik baltos ros ir paadino
rykius prisiminimus. Prisiminiau Magdsakant: mons,
nepastantys tikrj vertybi, niekada nebus laimingi.
- Gal nortum padti susodinti likusias? - pasil Vi
lius.
Patraukiau peiais.
- Vis ioks toks usimimas.
Vilius parod man, kiek emi pilti vazon, kiek prid
ti durpi ir tr.
- Asfalto vaikas dar neband toki darb? - aipsi jis.
- Kiekvien savait glininkas namus pristatydavo
viei puokt.
Vilius nusijuok.
- Tu rimtas.
Sugriebiau mai ir ipyliau emes, kaip parod Vilius,
pamiau ro ir pasodinau lysv.
- Magdai patinka baltos ros.
- Turtum nuneti jai puokt.
- Kain...
- Kaip tikji patar pasodinti royn. Pasak, kadtu kiau
r ryt tnai penktame aukte beds nos lang. Kaip
gl, isiilgusi sauls, - taip ji pasak. Ji tavimi rpinasi.
- Kodl turiau jai rpti?
- Neinau. Gal ji tiesiog geros irdies.
- Nemanau. Veikiausiai dl pinig.

133
 - Jukjos alga visai nepriklauso nuo tavo nuotaikos, argi
ne?
Vilius sak ties. Pinigai ia niekuo dti. Su Magda vi
sada elgiausi grubiai, bet ji dl mans padar daugiau nei
pridera. Kaip ir Vilius.
Pripyliau emi kit duob.
- Ai tau, Viliau.
- Nra u k.
Vilius j mano pus stumteljo tr mai, nordamas
priminti, k turiu daryti paskui.

tf

Vliau nuskyniau tris baltas roes ir nuneiau Magdai.

Ketinau jai teikti, bet ulips laiptais pasijutau visikas
mulkis. Tada gles palikau prie virykls, ant kuriosji gamin
davo valgj. Tikjausi, jog ji supras, kad tai nuo mans, o ne
nuo Viliaus. Kai ji atne padkl, urikau, kad esu vonioje,
ir liepiau palikti maist prie dur.
 T vakar pirm syk per t laik, kai gyvenau Brukline,
ijau gatv. Palaukiau, kol sutems, ir, nors buvo spalio pra
dia, usivilkau ilg palt su gobtuvu. Smakr ir skruostus
apsivyniojau aliku ir dar usitraukiau gobtuv. Slankiojau
apie namus nusigrdamas nuo praeivi, slikinau aljomis
vengdamas su kuo nors susitikti. Buvo apmaudu. Juk a
Kailas Kingsberis. Ypatingas asmuo. Negi turiu slapstytis
skersgatviuose, gtis u iukli konteineri bgtauda
mas, kad koks praeivis nesuspigt: Pabaisa!Turiau bti
moni bryje. Taiau dabar slapsiausi, kprinau, slinau,
ir, laim, likau nepastebtas, nors, regis, ir neivengiau pra
eivi vilgsni. Nerealu.

135
 inojau, kur noriu nueiti. Buvs Tatlo mokinys Di
nas Eliotas, tvams ivykus, namuose Sohe rengdavo itin
aunius vakarlius. I veidrodlio suinojau, kad ir j savait
gal tv nebus namie. vakarl niekaip negaljau patek
ti - nepastam niekas neleisdavo, o Kailo Kingsberio jau
nebra.
Bet pamaniau galbt - tik galbt - pavyks i alies pasi
valgyti ateinanius ir ieinanius sveius. inoma, galjau
juos apirti ir neijs i Bruklino. Bet norjau atsidurti
ariau j. Niekas mans neatpains. Vienintelis pavojus
buvo tas, kad galiu bti pastebtas, pagautas, udarytas -
galbt zoologijos sod. Nemenkas pavojus. Taiau vienat
v man suteik drsos. Ryausi.
mons slinko pro al, ne vienas, regis, pavelgdavo
mane, bet mans nematydavo.
Ar idrsiu lipti metro? Idrsau. Kitaip n negaljau
ten nusigauti. Susiradau metro stot, kuri tiek kart ma
iau pro lang, ir nuvijs alin mint apie kaljim zoolo
gijos sode ir apie draugus, su ekskursijomis ateinanius
mane pairti, nusipirkau biliet ir lukteljau traukinio.
Traukinys atvaiavo pustutis. Piko valandos buvo pa
sibaigusios. Dl viso pikto atsisdau atokiau nuo kit ke
leivi, gale, prasiausioje vietoje. Nusisukau lang. Vis
dlto, man prisdus, alimais sdinti moteris atsistojo. Su

136
laiks kvap irjau j atspind lange, kol ji jo pro mane.
Pavelgusi j lang, gal bt pamaiusi mano snuk. Taiauji
pramavo pro al svyrindama prie traukinio judjimo
krypt ir raukydama nos, lyg bt uuodusi dvok. Nieko
nesakiusi, sitais kitame vagono gale.
Netrukus visk supratau. inoma! Buvo ilta. O a, ap
sisiauts aliku ir paltu, atrodiau kaip valkata. Tokiu mane
palaik mons gatvje ir metro. Todl jie mane neirjo.
valkatas niekas nesivalgo. Buvau nematomas. Prisiden
gs veid galjauvaikioti gatvmis niekieno nepastebtas.
Vis iokia tokia laisv.
sidrsins apsidairiau. Tikrai, mano akys nepagavo n
vieno vilgsnio. Vieni skait, kiti nekjosi su draugais, treti
velg... kakur al.
Pavasario gatvje ilipau jau nebe taip gdamasis. Tvir
iau apie kakl apsuks alik, nors jis dusino, patraukiau
jau viesesnmis gatvmis laikydamasis aligatvio pakra
io. Labiausiai bijojau Sleuns vilgsnio. Jeigu ji neitvrusi
apie mane kam nors prasitar, be abejo, buvo ijuokta. Tad
dabar tikrai nepraleist progos pirtu parodyti, kad neme
lavo.
Pasiekiau Dino namus. Ten buvo durininkas, tad nega
ljau engti vestibiul. Irpats nenorjau atsidurti viesoje,
tarp veid, tarp t moni, kurie kaip niekur nieko links

137
minasi mane umir, lyg biau buvs tuia vieta. Prie
dur stovjo didel vaza. Palaukiau, kol visi sueis vidun, ir
prislins patogiai sitaisiau prie jos. Uuodiau pastam
aromat ir pavelgiau auktyn gles. Raudonos ros. Vi
lius bt apsidiaugs, kadjas pastebjau.
Vakarlis turbt prasidjo apie atunt, bet vlyvi sveiai
pldo iki pat devyni. Vakarl irjau kaip slaptosios ka
meros laid ir maiau dalyk, kuri niekas neturjo matyti:
kaip merginos nusimaudavo kelnaites, kaip kakas, prie
eidamas pro duris, prarijo paskutin doz, kaip vaikinai
aptarinjo tai, k turi kiense ir kaip tai iband. Galiu
prisiekti, kad keletas mano buvusi draug pavelg tiesiai
mane, bet mans nemat. Niekas neklyk: Monstras!
Atrodo, likau visikai nepastebtas. Buvo gera ir kartu ap
maudu.
Paskui pasirod ji. Sleun. Ji nesislpdama laisi su Sa-
livanu Klintonu, galjau irti kaip N-16 film. Jie mans
n kiek nesivar, nes buvau, vlgi, nematomas. Net dingte
ljo, gal jau neegzistuoju. Gal gale jie plauk vid.
itaip prabgo visas vakaras. Sveiai ateidavo. Ieidavo.
Apie vidurnakt, pavargs ir sukaits, panorau grti namo.
T akimirk vir galvos ant laipt igirdau pastamus bal
sus.
- Smagus vakarlis, ar ne?

138
 Trejus.
nekjosi su kitu buvusiu mano draugu Graidonu
Hartu.
- Pats geriausias. Smagesnis negu pernai.
- Kuris ?- pasitikslino Trejus. - Neatsimenu, turbt bu
vau visai nuls.
Pritps slinkau alin, norjau, kad ir jie pasialint.
Staiga igirdau savo vard.
- Zinai, - dst Graidonas, - tas, j kur Kailas Kingsbe-
ris atsitemp t padkusi merg. Vis vakar ji graib jo
klyn.
Jiedu nusiveng.
- Kailas Kingsberis... vardas i praeities. Senas geras
Kailas.
Nejuia ypteljau. Su ilgu paltu pasidar dar kariau.
- O kas jam atsitiko? - susidomjo Graidonas.
- Perjo j internatin mokykl.
- Turbt pas mus jampasirod per prasta?
vilgiojau juodu, daugiausia Trej, tikdamasis, kad
jis ims mane ginti.
- Nenustebiau, - pareik Trejus. - Jis visada sivaizda
vo ess pasaulio bamba: Mano tvas skaito inias!'
- Koks dius.
- Aha, gerai, kadjis dingo i aki, - tk Trejus.

139
 Nusigriau nuo j. Pagaliaujie pasialino.
Mano veidas ir ausys liepsnojo. Visos mano draugysts
Tade buvo tik saviapgaul. Ir visas mano gyvenimas. K
jie dabar mane pamat pasakyt, jeigu net graaus nekent.
N nepajutau, kaip parsiradau namus. Niekas mans ne
mat. Niekam nerpjau. Kendra buvo visikai teisi - dl
visko.
 5
Vl prisijungiau prie MySpace.
- Parodyk Angeliukl023, - pasakiau veidrodliui.
Taiau ivydau Kendros veid.
- Negaik laiko, itaip nieko neidegs.
- K tu ia veiki ?
- Padedu tau atsikratyti iliuzij. Tikrosios meils inter
nete nerasi. Negaik laiko.
- Po paraliais, kodl gi ne? Na, dalis ia lamtas, bet kai
kurios galbt...
-Juk negali pamilti kompiuterio. Tikroji meil ne ia.
- Daug moni susipasta internetu. Ir susituokia.

141
 - Vienas dalykas yra susipainti, o paskui susitikti ir pa
milti. Bet bendrauti tik internetu ir save tikinti, kad pami
lai mog, gyvenant u trisdeimties valstij...
- O koks skirtumas? Sakei, kad ivaizda nesvarbi. O in
ternete ji i tikrj nesvarbi. Visk lemia asmenyb. - Man
dingteljo jos nepasitenkinimo prieastis. - Tau nepatinka,
kad sumaniau iaip isisukti i tavo burt, kad galiu susipa
inti su mergina neigsdindamas jos ivaizda, kuri tu taip
subjaurojai.
- Netiesa, tave ubriau nordama kai ko imokyti. Jei
gu imoksi, bus puiku. Nesistengiu kaiioti tau kojos, tik
troktu padti. Taiau tu pasirinkai ne t keli.
- Kodl?
- Negali pamilti nepastamo mogaus. Tavo profilis -
visikas melas.
- Tu skaitai mano elektroninius laikus. Juk paeidi...
- Mgstu vaikioti po barus ir linksmintis su drau
gais...
- Liaukis!
- Su tiu esame geri draugai...
- a! Nutilk! Usiiaupk!
Usidengiau ausis, bet vis tiek girdjaujos paaip bals.
Norjau sudauyti veidrod, kompiuterio ekran, visk, kas
papuls po ranka, nes supratau, kad ji sak ties. Trokau,

142
kad kas nors mane pamilt, kad isklaidyt burtus. Deja,
viskas atrod beviltika. Jeigu negaliu susipainti internetu,
kaip tada i viso susipainsiu?
- Ar supranti, Kailai? - duslus Kendros balsas nutrauk
mano mintis.
Nusukau akis, neatsakiau. Man sugniau gerkl ir ne
norjau lementi verksmingu balsu.
- Kailai ?
- Supratau, - uriaumojau. - O dabar palik mane ra
mybje.
 6
Pakeiiau vard.
Kailo nebra. Nebeliko. Kailas Kingsberis buvo mirs.
Net jo vardo nenorjau neioti.
Internete susiradau vardo Kailas reikm: graus. O
mano grois dingo. Radau irvard, reikiant bjaurus:Feo
(kas itaip pavadint savo vaik?), bet gal gale pasirinkau
Adrian, kuris reikia tamsus. A ir buvau tamsus. Dabar
visi - tai yraMagda ir Vilius - mane vadino Adrianu. Tam
siuoju.
Gyvenau tamsoje. Dienomis miegodavau, o naktimis,
prisidengs tamsa, bastydavausi gatvmis ir vaindavau
metro. Pabaigiau knyg apie kupri (visi imir) ir prad
jau Operos vaiduokl. Knygoje, kitaip nei Endriu Loido

145
Vberio miuzikle, vaiduoklis nra nesuprastas romantikas
keistuolis. Tai udikas, daug met iurpins operos teatr
ir pagaliau pagrobs jaun daininink. Jis jautsi vienias ir
prievarta siek jos meils.
Supratau j. inojau, kas yra neviltis. inojau, k reikia
lindti tamsoje, dairytis bent menkos vilties kibirktls ir
nieko nevelgti. Supratau, kaipnuo nepakeliamos vienatvs
virstama udiku. Ir pats trokau turti operos teatr. Tro
kau turti katedr. Nordavau kaip King Kongas ukopti
ant Imperijos dangoraiio. O galjau tik skaityti knygas
ir klajoti bevardmis Niujorko gatvmis, kuriomis plsta
milijonai nyki abejing moni. Tykodavau u bar, nuo
aliose aljose, kur glbesiuojasi porels. Klausydavausi j
dejoni ir atodsi. irdamas juos sivaizduodavau save
vyrikio vietoje, jausdavau merginos glb ir kart alsavim
prie ausies, ir ne kart kildavo noras suleisti nagus vyro
kakl, mergin nusineti savo irtv ir nori nenori priversti
j mane mylti. Nieku gyvu nebiau taip pasielgs, taiau
tokios mintys mane pat baugino. Bijojau pats savs.

- Adrianai, reikia pasinekti.

Kai Vilius ujo, dar guljau lovoje. Prisimerks irjau
jo pasodint royn u lango.

146
 - Viliau, dauguma roi nudivo.
- Taip bna kiekvien ruden. Jau spalis. Greitai jos vi
sos numes lapus iemai.
- inok, stengiuosi joms padti. Pamats parudavus,
bet dar nenukritus ied, nuskinu. Spygliai - niekis. aiz
dos greitai ugyja.
- Matai, turi ioki toki pranaum.
- Taip. Manau, privalu palengvinti j priemirtin ago
nij. Negalime nieko palikti itaip kentti. Argi ne?
- Adrianai...
- Kartais pats troktu tokios malons.
Vilius velg mane.
- Antai keli iedai - kaip tas raudonas - vis darkabo ant
ak. Niekaip nenukrinta. Jie mane uknisa.
- Adrianai, liaukis.
- Nenori kalbtis apie gles? Maniau, tu jas mgsti. Juk
pats pasodinai.
- Adrianai, a mgstu gles. Bet dabar norjau pasine
kti apie mudviej pamokas.
-K?
- Jos nevyksta. Buvau pasamdytas tave mokyti, bet, pa
sirodo, dabar gaunu didiul alg tik u tai, kad ia gyvenu
ir sau skaitinju.
- O tau nepatinka?
Lauke vjo gsis nutrauk paskutin raudon ied.

147
 - Ne. Imti pinigus u niek - tai vagyst.
- Manyk, kad tai teisingas turto paskirstymas. Mano
tvas yra turtingas niekas, nevertas visko, k turi. O tu
neturtingas ir nusipelnai io to daugiau. Kaip tas plikas,
kuris atimdavo i turtuoli ir dalydavo vargams. Atrodo,
apie j yra knyga.
Prie Viliaus koj tupjo Pilotas. Pakrutinau pirtus
kviesdamas j prieiti.
- Juk a skaitau. Perskaiiau Paryiaus katedr, Ope
ros vaiduokl, Frankentein. O dabar pradjau Doria-
no Grjaus portret.
Vilius nusiypsojo.
- Manau, jos visos turi bendr tem. Tamsa, mons, gy
venantys tamsoje.
Toliau pirtais viliojau Pilot. Bet tingus uo nereagavo.
- Gal tada aptarinkime knygas. Ar tau nekilo klausim
apie...
- O tas Oskaras Vaildas ar tik nebuvo gjus?
- Matai? Tu labai valgus, protingai...
- Neisisukink, Viliau. Atsakyk.
- Greiiausiai.
Vilius trkteljo Piloto pavadl.
- Adrianai, uo prie tavs neis. Mudviem koktu tave
irti: jau pirma valanda, o tu dar su piama drybsai lo
voje.

148
 - I kur inai, kad a su piama? - nustebau.
- Uuodiu. Ir uo uuodia. Mudviem lyktu.
- Gerai. Po minuts apsirengsiu. Dabar patenkintas?
- Tikriausiai bsiu, ypa jeigu dar ir nusiprausi.
- Gerai, gerai. Tik papasakok apie t Oskar Vaild.
- Jis buvo nuteistas dl intymi santyki su lordo snu
mi. Jaunuolio tvas pasiskund, kad Vaildas jo sn trauk
homoseksualius santykius. Vaildas mir kaljime.
- Ir a esu kaljime, - idroiau. - Adrianai...
- Tikrai. Vaikystje tave moko, kad svarbiausia vidus, o
ne ior. Ior es visai nesvarbu. Bet tai melas. Tokie vy
rai kaip Febas i Paryiaus katedros, Dorianas ar senasis
Kailas Kingsberis su moterimis gali elgtis niekikai, bet vis
tiek nestokoja j dmesio, nes gerai atrodo. O bjauri ivaiz
da yrakaljimas.
- Nesutinku, Kailai.
- Matai, valgusis neregy? Sutinki tu ar ne, bet tai
tiesa.
Vilius atsiduso.
- Adrianai, gal grkime prie knygos ?
- Viliau, gls jau mirta.
- Adrianai, jeigu ir toliau kirmysi kiauras dienas ir nesi
mokysi, ieisiu.
Dbteljau j. Supratau, kad j suerzinau, bet man n
galv neov, kadjis gali mane palikti.

149
 - O kur eisi? - atoviau. - Juk sunku gauti darb... sun
ku sidarbinti, kai...
- Sunku. mons mano, kad tu negalus ir nenori su
teikti net galimybs pabandyti. Kai kurie netgi bijo teisins
atsakomybs. Vienas darbdavys per pokalb paklaus: O
jeigu pargrisite ir ugausite mokin ?Ojeigu uo kam nors
kas?
- Vadinasi, tau telieka mokyti tokius nevyklius kaip
as.
v

Jis nepritar nei gestu, nei odiu. Tik ts:

- A tiek daug mokiausi, kad galiau dirbti ir nerei
kt gyventi i kieno nors malons. Todl nevalia nuleisti
rank.
Jis kalbjo apie mane. Gyvenu i tio malons ir toliau
taip gyvensiu, jeigu nesugebsiu isivaduoti i burt.
- Elkis kaip imanai, - nesiginijau. - Bet nenoriu, kad
ieitum.
- Tada vienintel ieitis - grti prie nuolatini pa
mok.
Linkteljau.
- Rytoj. iandien negaliu. Turiu k kita numats.
- Tikrai?
- Taip. Rytoj - paadu.
 7
Supratau, kad netrukus nebegalsiu taip drsiai bastytis
po pasaul. Vsesniu oru prasta dvti palt ir jau neatro-
dysiu valkata. Pastaruoju metu ne kart teko susidurti su
smalsiomis akimis ir tik mano ilavintas instinktas padjo
laiku nusigrti. Praalaitis, antr kart mane vilgteljs,
pamat tik nugar ir turbt pagalvojo, kad baisus snukis
buvo vaizduots padarinys. Taiau negaljau itaip rizikuo
ti. Ieidavau vlai nakt, kai gatvse ir metro moni apma-
davo, tada lengviau pasprukti. Ir vis dlto i klajoni
man neuteko. Norjau pasinerti gatvs gyvenimo skur.
Be to, buvau davs od Viliui ir negaljau naktimis basty
tis, o dienomis mokytis. Ir Viliaus nenorjau prarasti.

151
 Maniau, iematurbt prailgs. Bet iandien, inojau, galiu
vaikioti be baims. i vienintel dien per metus mano
ivaizda nepatrauks jokio iskirtinio dmesio. Helovinas.
Helovin visada mgau. Nuo atuoneri met tai buvo
mano mgstamiausia vent: su Trjumi kiauiniais apm
tydavome senio Hinio duris - u tai, kad nepasira u
visuotin (aki dmimo) program - ir niekas ms ne
nutverdavo, nes lakstydavome persireng mogumi Voru,
kaip ir du imtai miesto vaik. Jeigu kada ir suabejodavau,
ar tai pati smagiausia vent pasaulyje, visos abejons isi
sklaid per mano pirmj vakarl pagrindinje mokykloje,
kai nriau br pranczmis persirengusi Tadomergai
i, mvini tinklines kojines.
Ir dabar Helovinas liko smagiausia vent, nes tik t nak
t galjaujaustis normalus.
Nesitikjau iandien sutikti merginos, kuri padt isklai
dyti burtus. Trokau tikpasikalbti su bet kokia mergina, gal
dar paokti ir apsikabinti, susipainti nors vienamvakarui.

Stovjau prie mokyklos, kurioje vyko pobvis. Jau pra

jau pro keturias urmuliuojanias mokyklas, kai kuriose
kabojo uraas: NENEIOTI BAISI KAUKI. Tad ne
norjau savo baisiu snukiu atkreipti vis dmesio.

152
 i mokykla veikiausiai buvo privati, vaikai atrod tvar
kingai, vis dlto ji nebuvo tokia pramatni kaip Tadas.
Pro sporto sals duris pastebjau prieblandoje okanius
mones. Kai kurie buvo susispiet j brelius, bet daugelis
lingavo po vien. Prie dur mergina pardavinjo bilietus,
taiau netikrino mokinio paymjim. Taigi buvo puiki
proga pasilinksminti.
Kodl delsiau ueiti?
Stoviniavau u keli ingsni nuo biliet pardavjos,
persirengusios beveik kaip Dorotja i Ozo alies burti
ninko, tik ioji nebuvo raudonplauk ir tatuiruota. Ap-
irinjau j sal pdinanius mones, ypa merginas. Lai
mei, niekas manimi pernelyg nesidomjo. Pastebjau visus
daniausius tipus: lyderius, turting tv vaikus, bsimus
ir esamus politikus, sportininkus ir nelaimlius, kurie mo
kykl ateidavo tik sugerti patyi. Kai kurie mons nepri
klaus jokiai grupei. Gantinai ilgai stovjau prie dur ir j
juos iopsojau.
- Gera kauk.
Diskotekos vedjas paleido Monstro ko, ir mons
m okti.
- Ei, su tavim neku. Kokia auni kauk!
Mane ukalbino ta biliet pardavja. Dorotja. Visi su
gujo j sal, ir mergina jau galjo atsikvpti. Mudu buvo
me vieni.

153
 - O, dkui.
Pirmkartper kelis mnesius nekjausi su bendraame.
- Tu irgi auniai atrodai.
- Ai.
Ji nusiypsojo iratsistojo nordama man pademonstruo
ti tinklines kojines.
- Savo kostium pavadinau Mes jau nebe Kanzase.
Nusijuokiau.
- O tatuiruots tikros ?
- Ne, bet plaukus nusidaiau su Jell O. Dar nepasa
kiau mamai, kad daai laikysis vis mnes. Ji paman, kad
tai lakas. Tiks ir senels 75-ajam gimtadieniui, kur vsime
kit savait.
Nusijuokiau. Ji buvo nebjauri, o tinklais aptrauktos ko
jos atrod dailios.
- Neini sal?
Papuriau galv.
- Susitariau palaukti.
Kodl taip pasakiau? Be abejons, ilaikiau test. Mergi
na mano, kad tai vykusi kauk. Turiau nusipirkti biliet
ir varyti vid.
- A, - ji vilgteljo laikrod. - Gerai.
Pastypsojau dar penkiolika minui. Pasaks, kad lau
kiu, nebegaljau pakeisti istorijos ir eiti vid. Dabar ge
riausia bt i ia pasialinti, apsimesti, kad ingsniuoju
pirmyn atgal, nepastebimai ieiti ir dingti, paiekoti kitos

154
vietos. Bet kakas - viesos, muzika, ianti sal - trauk
mane pasilikti, nors ir nedrsau smukti vid. Man patiko
net pabti nuoaly. Vsa maloniai gaivino veid.
- inai, kuo mane avi tavo kostiumas? - paklaus mer
gina.
- Kuo?
- Prie vries kauks tu vilki paprastus drabuius, lyg
btumpusiau mogus, pusiau pabaisa.
- Ai. Per angl kalbos pamok statome spektakl apie
baisiuosius literatrinius personaus i Operos vaiduok
lio, Paryiaus katedros ir Drakulos. Vliau statysime
Nematom mog. Todl ir nusprendiau persirengti
mogumi, kuris buvo paverstas pabaisa.
- Puiku. auniai sugalvojai.
- Ai. Pamiau sen gorilos kauk irj persiuvau.
- Kas dsto angl?
- Hm... Elisonas. - Mginau spti, kiek merginai met.
Madaug mano amiaus. Ne vyresn. - Dvyliktos klass su
stiprintas kursas.
- Pasistengsiu ir j pasirinksiu. A dar tik deimtok.
- A... - Vos nelepteljau a taip pat. - Man labai pa
tinka angl kalbos pamokos.
Pastovjome dar minut. Pagaliauji pasil:
- inai, a turbt taip negaliau pasielgti, bet, manau,
tavo mergina nusimuilino. Po penki minui mano bud
jimas prie biliet baigiasi. Gal eikim kartu sal?

155
 Nusiypsojau.
- Gerai.
- Tai tikrai fantastika.
-Kas?
- Neinau nei k manyti. Regis, tavo kauk netgi pertei
kia veido iraik: dabar tu nusiypsojai.
Ji ities rank.
- Bronven Kreps.
Jpaspaudiau.
- Adrianas... Adrianas... Kingas.
- Visikai kaip tikra. - Ji turjo omenyje rank. - Kaip
keista.
- Ai. Prie io kostiumo dirbau kelias savaites, karpiau
kitus kostiumus ir dliojau.
- Oho, atrodo, labai mgsti Helovin.
- Taip. Vaikystje buvau labai drovus ir man patikdavo
apsimesti kuo nors kitu.
- Ir a tokia buvau. Ir dabar tebesu drovi.
- Tikrai? Kai mane ukalbinai, man taip neatrod.
- Na, - teisinosi ji, - tavo mergina neatjo, tai tu man
pasirodei gimininga siela.
- Gimininga siela? - nusiypsojau. - Galbt.
- Nedaryk taip.
J baugino mano ypsena. Tai buvo keistokos ivaizdos
mergina balta oda ir raudonais plaukais, o is tipas veikiau-

156
iai neapsivilks seksuali pranczs drabui. Gal jos tvai
ar gimins dirba teatre. Prie kelis mnesius tikrai nebiau
j atkreips dmes. Bet dabar galdamas su bet kuo pa
bendrauti virpjau i diaugsmo.
Bronven pakeit kita mergina, ir mudu engme sal.
Dabar ji, stovdama palaidais plaukais, atsiseg Dorotjos
prijuosts apykakl ir markinius. Atrod net truput ero
tika. Atsideng voro tatuiruot ant kairs krties.
- ita man labiausiai patinka, - pasakiau ir perbraukiau
pirtu: ji turbt mano, kad mviu kokias gumines pirtines,
ir tikriausiai nesutriks.
- Nuo sdjimo jau atbuko upakalis, - pareik ji. -
Einam okti.
- Kiek valand?
- Greitai dvylika.
- Ragan valanda.
Paskui j rioglinau oki aiktel.
Tranki muzika perjo lt ir prisitraukiau j ariau.
- O kaip tu atrodai po kauke ?- smalsavo ji.
-Argi svarbu?
- domu, ar esu tave maiusi.
Patraukiau peiais.
- Ko gero, ne, a tavs nepainojau.
- Tikriausiai. Ar tu daugkur dalyvauji?

157
 - Anksiau dalyvaudavau, - pasakiau prisimins Ken-
dros spjim nemeluoti, - bet dabar daugiausia skaitau.
Dar mgstu darbuotis sode.
- Sodininkyst ia retas pomgis.
- Prie nam turiu nedidel sod, man patinka auginti
roes. Sumaniau pasistatyti iltnam, kad galiau jomis
diaugtis ir iem.
Tai pasaks supratau, kad i ties ketinu tai padaryti.
- Kaip aunu. Dar nesutikau vaikino, kuriam rpt
gls.
- Kiekvienas trokta groio.
Spusteljauj prie savs ir krtine pajutau jos ilum.
- Adrianai, o kaip tu i tikrj atrodai?
- O jeigu biau panaus Operos Vaiduokl?
- Hm. - Ji prunkteljo. - Jis gantinai romantikas,
ypa Nakties muzikoje. Beveik norjau, kad Kristina j pa
milt. Manau, daug moter man pritart.
- O jeigu i tikrj taip atrodyiau? - Parodiau savo
vries snuk.
Ji nusijuok.
- Nusimauk kauk, noriu pairti.
- O jeigu pasirodysiu labai graus? Ar man nepavyd-
tum?
- Gal truput.
Kai susiraukiau, ji pasitais:

158
 -Juokauju, inoma, ne.
- Tai nesvarbu. Geriau paokime.
Ji papt lpas, bet sutiko.
- Gerai.
Ir mudu susiglaudme okiui.
- Kaip tave atpainsiu pirmadien mokykloje? - suku
djo man aus. - Adrianai, tu man labai patinki. Noriau
dar susitikti.
- A tave susirasiu. Pasidairysiu koridoriuose ir...
Mergina ukio rank man u apykakls ir grabaliojo
kauks apaios.
- Ei, liaukis!
- Noriu tave pamatyti!
- Liaukis, - atlijau.
Ji nepaleido mano sprando.
- Kaip j...
- Liaukis! - nejuia uriaumojau, ir mons suiuro
mudu - mane.
Pastmiau j nuo savs, bet aplink buvo sausakima, ir
ji sverddama vl grybteljo man u sprando. Stvriau jos
rank ir nulenkiau jai u nugaros, kaulas baisiai trakteljo.
Ji suspigo.
Ipuoliau i sals, bet jos riksmas netilo ausyse, kol pasie
kiau metro.
r
A n d e r s o n a s : D k o ju , k a d s u s ir in k o te i s a v a it .

P a m a n ia u , g a l tie s io g ia ip p a s i n e k k im e , n e s s u n k u

la ik y tis v ie n o s t e m o s .

Grizlis: Turiu svarbi naujien.

Varlius: nra Tyliosios

Grizlis: Mane prim! Miegu bute. Jos mane sileido.

P a b a is a N Y C : K a s to k io s ? ? ?

Grizlis: tos 2 merginos... jos mane prim.

Varlius: puiku, grizi!!!

P a b a is a N Y C : < - la b a i p a v y d i

A n d e r s o n a s : P a p a s a k o k , G r iz li.

Grizlis: 1 nakt jos mane sileido, ir a miegojau ant vonios

kilimlio. Kadangi nieko nesudiau, turbt paman, kad gali

mane sileisti kiekvien nakt.

P a b a is a N Y C : N u o s ta b u !

Prisijung Tylioji.

Varlius: Labas, tylioji

T y l i o j i : Labas, Varliau. Sveild visi. Nejspsite, i kur

raau.
P a b a is a N Y C : I k u r (n e g i tu m a n s a k a i, o g a l k u o k te l ja i? )

T y l i o j i : Visiems sakau. Dabar raau i jo nam!

Varlius: nam? visi esat nmuose

P a b a is a N Y C : a u n u !

J
 Varlius: as vis dr pelkej

Tylioji: Susitikau sujuo klube per okius. Jis paoko

su manimi. Negaliu kalbti, bet jj suavjau okiu, nors
man labai skaudjo kojas. Jis net papra tv, kad leist
man miegoti ant sofos darbo kambaryje. Mudu labai
susidraugavome, bet, inoma, a noriu daugiau.
Grizlis: aiku

Tylioji: Mes plaukiojame valtimi ir ilgai

vaiktinjame.
Grizlis: Teisingai. Dabar tu gali vaikioti.

P a b a is a N Y C : K a ip ja u tie s i?

Tylioji: Sunku. Kojos nepaliauja kraujuoti, bet

apsimetu, kad neskauda. Nenoriu jo lidinti. Jj labai
myliu, nors jis vadina mane iopliuke.
Andersonas: iopliuke?

P a b a is a N Y C : ik n iu s ! Tu n e io p la !

Tylioji: iopliuke, nes nemoku kalbti. Ne todl, kad

kvaila.
P a b a is a N Y C : V is tie k m a n n e p a tin k a .

Tylioji: iaip ar taip, viskas gerai. Atleiskite, kad tiek

daug apie save pasakoju. Kaip jums sekasi?
Grizlis: Tu miegi ant sofos, o a ant kilimlio!

Varlius: vis dr bevilt. vili yra bt nr VILTIES

P a b a is a N Y C : T a s p a ts . K a k o v is la u k iu .

J
 Sode - sibrovlis

Po septyni mnesi
 1
I staliaus imiau vien iedlap, paleidau pro lang ir
irjau, kaip nutp ant ems. Liko vieneri metai. Nuo
Helovino bendravau tik su Viliumi ir Magda. N sykio ne
buvau ijs gatv. Nuolat lindjau namuose, tik kartais
pasivaikiodavau po sod.
Lapkriio 1 dien pareikiau Viliui, kad noriu pasista
tyti iltnam. Tokio darbo anksiau niekada nedirbau, ne
buvau sukals nei inkillio, nei servetli dklo stovyklo
je. Bet dabar turjau marias laiko ir tio Amex kortel.
Nusipirkau knyg apie iltnamius, brini ir statybini
mediag. Nenorjau pigios plastikins bdels - sienos

165
turjo bti storos, kad niekas mans neirt. Pats j pa
sistaiau alia savo buto, um beveik vis kiem. Magda
ir Vilius atgabendavo visus reikmenis i iorinio pasaulio.
Darbuodavausi dien, kai kaimynai bdavo darbe.
Gruod iltnamis buvo baigtas. Po keli savaii netik
tai atilo ir ros ileido gelsvus lapelius, paskui idygo ali
pumpurai. Iki pirmojo sniego roynas suydjo, ir raudoni
iedai puikavosi iemos saulje.
Ros buvo visas mano gyvenimas. Sukasiau dar kelias
lysves, pristaiau nauj vazon. Netrukus mano royne
margavo imtai ied, vairiausi spalv ir form: hibridi
ns arbatins ros, vijoklins ros, violetiniai imtalapiai
erkiai, dydio sulig mano iskstu delnu, ir miniatirins
royts, maesns u nykio nag. Savo roes labai mgau.
Net spygliai neerzino. Juk gyvam padarui reikalinga ap
sauga.
Nustojau aisti kompiuterinius aidimus, nebesivalgiau
veidrodlyje po svetimus gyvenimus. Niekada neatidariau
lango ir nespoksojau gatv. Kelias valandas mokydavausi
su Viliumi (nors ir nesitikjau kada nors grti mokykl),
o likusi dien praleisdavau sode skaitydamas ir groda
masis romis.
Skaiiau ir knygas apie sodininkyst. Vis atsakym ie
kodavau knygose: pasiskaiiau apie geriausias tras, der-

166
tingiausi dirvoem. Kenkj nepurkdavau, o ukrstas
akeles nuplaudavau muilinu vandeniu ir saugodavau, kad
vl neapnikt amarai. Nors ir apsuptas tkstanio ied, vis
tiek kas ryt pastebdavau kiekvien mirt - ros viena po
kitos vysdavo. inoma, tuoj skleisdavosi nauji iedai, bet
an vis tiek nelikdavo. Isiskleidusi trapi gyvyb kur laik
gali pagyventi tik iltnamyje, o paskui mirta. Tuo gls pa
naios mus.
Vien dien, kai nuo ak rankiojau mirusius savo drau
gus, usuko Magda.
- Taip ir maniau, kad ia tave rasiu, - prabilo ji.
Ji atsine luot ir m lavinti prikritusius lapus.
- Ne, nereikia, - sulaikiau. - Man tai patinka. Tai vienas
i kasdieni mano darb.
- O a neturiu darbo. Kambariuose beveik negyveni,
nereikia nieko valyti.
- Tu man gamini maist. Visk perki. Parnei tr.
Skalbi mano drabuius. Be tavs mano gyvenimas bt vi
sai kitoks.
- Tu jau negyveni.
Nuskyniau baltos vijoklins ros ied.
- Kakada sakei, kad bijai dl mans. Tada nesupratau,
k norjai pasakyti, bet dabar visk suprantu. Bgtavai,
kad niekada nesuvoksiu tikrojo groio, tokio kaip i ro.

167
 Padaviau jai gl. Man buvo sunku skainioti savo bran
genybes, tadajos greiiau nuvysta. Taiau mokiausi susitai
kyti su netektimi. Jau su tiek praradim buvau susitaiks.
- An vakar okiuose sutikau mergait. Atidaviaujai t
ro. Ji labai apsidiaug. Nesupratau, ko ta nusususi gl
nulusiais iedlapiais jai taip rpi. O dabar suprantu. Da
bar, visikai neteks savo ankstesnio groio, jauiuosi lyg
alkanas. Gra daikt, kaip i ro, beveik noriu suvalgyti,
praryti, kad jis atstot prarast gro. Ta mergina buvo to
kia pat alkana.
- Bet tu nebandai... negi tu nebandysi isivaduoti i bur
t?
- ia turiu visko, ko man reikia. O i burt niekada ne
isivaduosiu.
Mostu papraiau paduoti luot.
Ji lidnai linkteljo ir ities luot.
- Magda, kodl tu ia lieki? - paklausiau luodamas.
Man buvo smalsu. - Kodl tu ia, Niujorke, tupinji apie
kakok vaikz? Argi neturi eimos?
Nesidrovjau to paklausti, nes ir ji visk inojo apie
mano eim, tiksliau, apie buvusi eim. inojo, kad mano
artimieji mans isiadjo.
- eima liko mano tvynje. Su vyru atvaiavome Niu
jork usidirbti pinig. I pradi mokytojavau, paskui ne

168
tekau darbo. Tada atjau j js namus. O mano vyras ne
gavo aliosios kortos ir turjo grti. Taigi ia dirbu, o savo
udarb siuniu artimiesiems.
Lioviausi semti lapus.
- Ar turi vaik?
- Taip.
- Kur jie?
-Jie uaugo. Be mans. Dabarjie vyresni u tave irpatys
turi vaik, kuri dar nemaiau.
Pakliau nudivusius lapus.
- Ir tu supranti, k reikia bti visikai vienam?
Ji linkteljo.
- Taip.
Magda pam i mans semtuvl ir luot.
- A jau pasenau, mano gyvenimas beveik prabgo. Nu
sprendusi ivaiuoti, nemaniau, kad ivykstu aminai. Bet
jaunam nuleisti rankas - visai kas kita.
- Nenuleidau rank, - paprietaravau. - Tik apsispren
diau gyventi dl savo roi.

Tvakar iekojauveidrodlio. Radauj penktame auk

te ant senos spintos, kur buvau paliks.
- Noriu pamatyti Kendr, - pasakiau.

169
 Vaizdas atsirado tik po keli akimirk, bet pasirodiusi
Kendra, regis, diaugsi mane matydama.
- Truput utrukau, - paaikino ji.
- Kodl veidrodlis kitus parodo i karto, o tave tik po
kurio laiko?
- Kartais veikiu tai, ko tau nevalia matyti.
- O k darai? Pavyzdiui, prausiesi?
Ji susirauk.
- Raganikus dalykus.
- Aiku, supratau. - Bet atsidsjs utraukiau: - Ken
dra sdjo ant puoduko.
- Ne, nesdjau!
- Tai k tada veiki, kai negaliu tavs matyti? mones
verti varlmis?
- Ne. Daniausiai keliauju.
- Amerikos oro linijomis ar astraline projekcija?
- Komercins oro linijos nepatikimos. Neturiu kredito
kortels. O ia sumoki grynaisiais, ir paskui rizikuoji gy
vybe.
- inoma, rizikuoji. Maniau, utenka tau suraukti nos,
ir lktuvas sprogs.
- Taigi, visikai nepatikima. O savo bdu galiu persikel
ti net kit laik.
- Tikrai?

170
 - inoma. Itari, noriu nukeliauti j Paryi ir pamatyti
Dievo Motinos katedr. O jeigu galtum pamatyti jos sta
tybas? ArJulijaus Cezario laik Rom?
- Tu gali keliauti laiku, bet nesugebi mans atburti? O
gal mane pasiimtum toki kelion?
- Ne. Jeigu vaikiosiu su pabaisa, mons supras, kad
esu ragana. O tais laikais raganos buvo deginamos. Todl ir
pasirinkau j ami. Jis saugiausias. Ir dabar mons prasi
mano keisiausi dalyk, ypa Niujorke.
- Ar sugebi daryti kitoki stebukl? Sakei, gailiesi mane
ubrusi. Gal nortum man padaryti kitoki paslaug ir
taip atlyginti skriaud?
Kendra surauk antakius.
- Koki paslaug?
- Mano biiuliams, Magdai ir Viliui.
- Tavo biiuliams? - Kendra atrod nustebusi. - Kuo
jie ia dti?
- Vilius - puikus mokytojas, bet jam sunku gauti dar
b, tiksliau, geresn darb nei ia sdti su manimi. Niekas
nenori priimti aklo mokytojo. O Magda labai daug dirba ir
siunia pinigus savo vaikams ir ankams, bet negali su jais
susitikti. Tai neteisinga.
- Pasaulis tiesiog dvokia neteisybe, - atsiliep Kendra. -
Bet, Kailai, nuo kada tu tapai toks filantropas?

171
 - A ne Kailas, o Adrianas. Jie mano draugai, vieninte
liai draugai. Tiesa, gauna umokest, bet vis tiek man yrala
bai malons. Jeigu jau negali mans atburti, tai gal sugebsi
jiems padti: jei gali, grink Viliui regjim ir atsisk ia
Magdos eim arba nugabenkj namo, bent per ieigines.
Ji sistebeilijo mane, o po akimirkos papurt galv.
- Tai nemanoma.
- Kodl? Juk tu tokia galinga! Ar koks nors ragan ko
deksas leidia tau mones paversti vrimis, bet draudia
jiems padti?
Tikjausi, kadji priks lieuv, bet Kendra atsak:
- Na, taip. Yra toks kodeksas. Negaliu patenkinti noro
tik todl, kad mans kas nors papra. A ne dinas. Jeigu
taip elgsiuosi, galiu kliti koki lemp.
- O, netariau, kad tave varo tiek daug taisykli.
Ji patrauk peiais.
- Aha. Uknisa.
- Pirm syk gyvenime noriu kitiems padti ir esu bej
gis.
- Sakiau, uknisa. Bet luktelk.
Ji i kakur isitrauk stor knyg ir m vartyti pusla
pius.
- ia parayta, kad galiu padaryti tau paslaug tokiu -
irvieninteliu - atveju, kai ji susijusi su kokia nors tavo prie
vole.

172
 - Kaip suprasti?
- Pavyzdiui, kai tu isivaduosi i ukeikimo, a galsiu
padti Magdai ir Viliui.
- Tai tas pats, kas pasakytum ne. A niekada neisiva
duosiu.
- O tu nori?
- Ne. Vis gyvenim noriu likti igama.
- Igama su graiu roynu...
- Bet vis tiek isigimlis... - atoviau. - Man patinka ro
ynas, bet roes auginti galiu ir bdamas normalios ivaiz
dos.
Kendra nieko neatsak. Vl sispoksojo knyg. Paskui
kilsteljo antak.
-K?
- Galbt dar ne viskas prarasta, - numyk.
-Jau viskas.
- Nemanau, - paprietaravo ji. - Kartais atsitinka nenu
spjam dalyk.
 2
Vien vakar atsiguls irjau snausdamas igirdau triuk
m. Delnais usidengiau ausis nenordamas isibudinti.
Bet igirds dtant stikl paokau.
iltnamis. Kakas sibrov iltnam, mano ventov.
Net neapsirengs puoliau svetain ir atlapojau duris
sod.
- Kas drsta lsti prie mano roi?
Kodl taippasakiau?
iltnamyje buvo viesu nuo mnesienos irgatvs iburi,
viesa pldo ir per sienoje idaut skyl. Kampe tnojo e
lis. Jis silau paioje blogiausioje vietoje, ties pinuiais,
jie nugriuvo aplauydami roi krmus.

175
 - Mano ros!
okau prie jo, bet tuo pat metu sibrovlis metsi prie
skyls sienoje. Taiau mano vries letenos buvo greitesns
ir tvirtesns. Suleidau nagus jo minkt laun. Plikas su
spigo i skausmo.
- Paleisk, - rk. - Turiu autuv! ausiu.
- auk.
Nebuvau tikras, ar viai gali mane sueisti. Bet uvirs
pyktis, tvinksintis, kunkuliuojantis mano gyslose, suteik
man jg ir pastmjo aklampuolimui. Jau ir taip netekau
visko, ko tik manoma netekti. Jeigu dar neteksiu roi, ga
liu ir numirti. Pargrioviauj ant ems, uguliau ir prispau
ds prie ems i rank ipliau visk, kjose turjo.
- Ar su ituo norjai mane nuauti? - suriaumojau mo
suodamas dalba, kuri itraukiau jam i nag. - Pykt!
- Paleisk! Meldiu! - klyk jis nesavu balsu. - Nesk
mans. Padarysiu, k tik liepsi!
Tik dabar prisiminiau, kaip atrodau. Jis paman, kad
esu mogdra. Kad sutrinsiu jo kaulus miltus ir isikepsiu
duonos. Ko gero, toks ir buvau, ir galjau taip pasielgti. Nu
sijuokiau ir kaip imtynininkas alkne ukabinau prieinin
k u sprando. Laisva letena sums jo rankas utempiau j
laiptais antr aukt, trei ir pagaliau penkt, prie lan
go. Jo galv ikiau pro lang ir mnulio viesoje apirjau
veid. Pasirod pastamas. Turbt maiau j gatvje.

176
 - K ketini daryti? - sulemeno vyrikis, gaudydamas
kvap.
Nesivaizduoju.
Taiau pagsdinau:
- A tave, unkara, tuojau nuleistu emn.
- Pasigailk. Meldiu. Nenoriu mirti.
- Lyg man rpt tavo norai.
I ties neketinau jo istumti pro lang. Tada bt prisi
staiusi policija su savo klausimais, o a neketinau niekam
rodytis. Net negaljau paskambinti j policij ir duoti nusi
kaltl. Taiau norjau j igsdinti, taip igsdinti, kad am
iams atsimint. Jis pasiksino mano roes, mano vienin
tel brangenyb. Norjau, kad jis i baims pridt kelnes.
- Suprantu, kad tau nerpi!
Vyras visas tirtjo, kaip supratau, ne tik i siaubo - jam
prasidjo abstinencijos priepuolis. Narkomanas. kiau ran
k jo kien - inojau, kad turi narkotik - ir itraukiau
juos kartu su vairuotojo paymjimu.
- Pasigailk! - myk jis. - Palik gyv! Atiduosiu, ko tik
norsi!
- O k gero tu gali turti ?
Jis susig ir akimirk pamst.
- Narkotik. Situos gali pasiimti! Irdaugiau atneiu, ko
ki tik usigeisi! Turiu daug klient.
A, smulkusis verslininkas.

177
 - Kvaial nevartoju, tu, padugne!
Tai buvo tiesa. Baiminausi, kad apsvaigs litiniuosiu
po gatves ir ikrsiu koki nesmon. Vl stumteljau j pro
lang.
- Tada pinig! - suriko jis.
Spusteljau jam sprand.
- O k a veiksiu su tavo pinigais?
Jis kosiodamas verkleno.
- Pasigailk... pagalvok...
Sugniauiau tviriau.
- Man nieko i tavs nereikia.
Jis muistsi nordamas itrkti.
- O merginos?
Jis springo, aarojo.
-K?
Mano gniautai atsipalaidavo, bet po akimirkos vl su
leidau nagus. Jis vieg.
- Mergos nori? Merginos?
- Su manim geriau nejuokauk. spju...
Taiau jis pajuto mano susidomjim. Vyrikis atsitrau
k atgal ir jo nebestmiau.
- Turiu dukter.
- Na, ir?
- Dukter gali pasiimti. Tik paleisk mane.
- Kgaliu? - velgiau j apstulbs.

178
 - Gali pasiimti mano dukter. Atvesiu.
Melagis. Mgino apdumti man akis ir pasprukti. Argi
tvas gali atiduoti dukter ?Pabaisai ?Bet k gali inoti...
- Netikiu.
- Tikrai. Turiu dukter. Grauol...
- Nagi, papasakok apie j. rodyk, kad sakai teisyb.
Kiek jai met? Kuo vardu?
Vagiius ikart pralinksmjo, matyt, apsidiaug, kad
ukibau.
- Atrodo, eiolikos. Linda. Ji mgsta... knygas, skaity
ti... visokius niekus. Pasiimk j ir daryk k tinkamas. Tik
paleisk mane.
Pagaliau mintys m skaidrti. Mergina! eiolikmet!
Ar tikrai jis j atgabens? Gal tai ir bus ta manoji? Prisimi
niau Kendros odius. Kartais atsitinka nenuspjam da
lyk.
- Bet kokiu atveju jai be tavs bus geriau, - pareikiau.
Ir tik tada susivokiau, kad pats taip manau. Kiekvienam
bt geriau be tokio tvo. Tai merginai tik padsiu. Bent
taip sau pasakiau.
- Tu visikai teisus. - Jis verk irjuoksi. - Jai bus geriau.
Pasiimk.
Apsisprendiau.
- Po savaits atvedi dukter ia. Ji gyvens su manim.
Dabar jis juoksi.

179
 - inoma. Be joki kalb. Griu ir tuoj pat j atvesiu.
Perprataujo klast.
- Bet nemanyk, kad isisuksi.
Vl igrdau jo galv pro lang, daugiau negu anksiau.
Jis suriko bijodamas, kad galiu istumti, bet a parodiau
kameras prie iltnamio.
- Visuose namuose taisytos kameros, taigi tursiu ro
dym apie silauim. Be to, pasiimsiu tavo vairuotojo pa
ymjim ir narkotikus. Ir dar kai k.
Jo plaukai buvo ilgi ir riebaluoti. Nutvriauj u kaltn
ir nutempiau prie senos spintos, kurioje laikiau veidrodl.
- Noriu pamatyti tavo dukter. Lind.
Veidrodlyje vietoj groteskiko savo atvaizdo ivydau lo
voje miegani mergait. Vaizdas priartjo, irpamaiau ilg
rausvkas. Paskui veid. Linda. Linda Ovens i mokyklos,
ta su roe, ta, kuri anomis dienomis stebjau veidrodyje.
Linda. Ar ji galt bti toji mergina?
Veidrodl prikiau tam niekui prie veido.
- Tai ji?
- Kaip tu...
Vl kreipiausi veidrodl:
- Parodykjos adres.
Veidrodlis priartino buto duris, paskui gatvs pavadi
nim.

180
 - Niekur nuo mans nepaspruksi. - Parodiaujamveid
rodl. - Kad ir kur lstum, vis tiek rasiu.
Pavelgiau vairuotojo paymjim.
- Danieliau Ovensai, jeigu sugalvosi dingti, pasekms
bus baisios.
Pasekms bus baisios?Pala, kas taip sak?
- Galiu nueiti policij.
- Bet tu neisi.
Nuvilkau j laiptais emyn prie iltnamio.
- Tikiuosi, supratome vienas kit?
Jis linkteljo.
- Gerai, atvesiu.
Vyras ities rank, supratau, kad nekantrauja atgauti
narkotik maiel ir vairuotojo paymjim.
- Rytoj.
- Po savaits, - nukirtau. - Man reikia laiko pasiruoti.
O visa tai pasilaikysiu, kad tikrai sugrtum.
Pagaliau paleistas jis nukurnjo tams - kaip tikras
vagis.

Jam dingus i aki, nulipau emyn. Kone pasistraksda-

mas. Linda.
Treio aukto laiptinje sutikau Vili.

181
 - Girdjau triukm, - pasak jis. - Bet pamaniau, kad
ir be mans susitvarkysi.
- Teisingai, - nusiypsojau. - Greitai tursim vieni.
Tavs praysiu pavaikioti po parduotuves, kad jai nieko
netrkt.
- Vieni?
- Taip, Viliau. Mergin. Tai toji mergina, kuri mane i
vaduos... kuri galt... mane pamilti. - Nuo i odi net
kvap um, taip netikinamai jie skambjo. - Tai mano
vienintelis isigelbjimas.
Vilius linkteljo.
- I kur inai, kad tai ji?
- Ji turi tokia bti.
Pagalvojau apie Lindos tv, u narkotikus ir savo laisv
galint parduoti dukter. Tikras tvas net ir suimtas neb
t sutiks. Bet mano tvas pasielgt lygiai taip pat kaip tas
niekas.
- Vis tiek daugiau niekamji nerpi.
- Matysim, - nusprend Vilius. - O kada ji atsikraus-
tys?
- Vliausiai po savaits. - Pagalvojau apie kvaialus, ku
riuos laikiau rankoje. - O gal net anksiau. Mums teks pa
siskubinti. Viskas turs blizgti.
- Suprantu, k turi omeny, - pasak Vilius.
- Aha. Tio kredito kortel.
 3
Kelet dien plksis kaip dar niekada gyvenime, {ruo
iau tuius apartamentus treiame aukte. Lindos kambar.
Ten sustatyti svetains baldai ir tuios lentynos vis primin
davo, kad mano ttis n neketina mans aplankyti. Dabar
Vilius parpino baldkatalog, da, apmualirviso kito,
ir ia rengiau puikiausi merginos kambar su biblioteka.
- Manai, kad deramai elgsiesi? - pasiteiravo Vilius. -
Prievartaj ia laikydamas? Neinau, ar galiu sivelti...
- Jmogaus pagrobim?
- Taigi.
- Viliau, nematei to narkomano. Jis turbt norjo mane
apvogti, kad turt u k nusipirkti doz. Ir nordamas i

183
neti sveikkail pasil dukter. O gal ir anksiau taip elg
si - pagalvok. Taigi sutikau j paimti. Juk inai, a neketinu
jos nuskriausti. Tik troktu j mylti.
Viepatie, visai kaip Operos Vaiduoklis.
- Vis tiek nemanau, kad tai teisinga. Tau juk naudinga,
o jai?
- Kokia nauda jai? Jeigu jos tvas net man j pasil,
negi negali u narkotikus atiduoti kam nors kitam? Par
duoti vergij? Ar dar blogiau? A tikrai jos nenuskriausiu.
O k gali inoti, kamji kit syk paklius ?
Vilius palinksjo galva, supratau, kad jis bent jau msto
apie tai.
- Ar tu sitikins, kad galsi j mylti? - neatlyo Vi
lius. - Jeigu ji tokio padugns dukt?
Taip,j stebjau.
- Tai mano vienintel ieitis, - pasakiau Viliui. - Ji turi
mane pamilti, arba a uvs.
Jeigu ji gali mylti tok tv, gal pamils ir mane, nepaisy
dama mano ivaizdos.
Prabgo trys dienos. Usakiau Lindai pkin pagalv ir
antklod. sivaizdavau, kaip ji grimzta patal - minktes-
niame gyvenime nebus guljusi. Irinkau graiausius rytie
tikus kilimlius, kritolinius viestuvus. Tlaukimo savait
net miegas nem, tad trisiau nuo keturi ryto iki vlu
mos. Darbo kambaryje taisiau bibliotek, sienas idaiau

184
ilta geltona spalva su baltais apvadais. Miegamajampritai
kiau tapetus, ornamentuotus romis. Man talkino Vilius
ir Magda, bet naktimis dirbdavau vienas. Pagaliau kamba
riai atrod nepriekaitingai. Vis dar negaldamas patikti,
kad ji ia atsiras, dar daugiau dl jos stengiausi. Su veidro
dliu iniuktinjs spintas Lindos namuose, per internet
i Macys pripirkau jos dydio drabui. Visk sukabi
nau jos drabuinje. Be to, usakiau knyg - imtus - ir
sukroviau lentynas iki pat lub. Ilaviau visus interneto
knygynus, be kita ko, jai nupirkau ir savo mgstamiausias
knygas, kurias skaitinjau. Galsime apie jas pasikalbti.
Kokia laim bt pasinekti su bendraame, nors ir vien
apie knygas.
Kiekviena diena atnedavo skubi siunt, o kiekvienas
rytas rasdavo mane trisiant - daant, glaistant, dekoruo
jant. Trokau visk atlikti tobulai - ia pasijutusi laiminga,
Linda galbt nesibjaurs mano ivaizda ir kaip nors stengs
mane pamilti. Nesukau galvos, kaip tai galt atsitikti, ir
nebgtavau, kad ji veikiausiai mans neks, juk pagrobiau
j i tvo. Privaljau padaryti visk, kad laimiau jos ird.
etj vakar jau stovjau rengtuose apartamentuose.
Liko sutvarkyti iltnam - nuostabj royn. Laim, lau
ke buvo ilta. Netrukus pabaigsiu. Apsivalgiau po kamba
r. Tobulai iblizgintos grindys spindjo, margavo ali ir
auksini atspalvi kilimliai. Citrininio gaiviklio aromatas

185
maisi su roi dvelksmu. Waterford kritolines vazas
pamerkiauglbius gelton roi - jos simbolizuojadiaugs
m, laim, draugyst ir ada nauj pradi. Savo vienios
garbei pasodinau nauj ro, geltonj, smulkiais iedeliais,
vadinam Maja Linda.Jos ied neskyniau, bet ketinau
jparodyti Lindai, kai ji pirm kart ueis j iltnam. Visai
netrukus. Vyliausi, kad jai patiks. inojau, kad patiks.
Prie naujj apartament dur priglaudiau trafaret
ir nordamas ubaigti apdail plon teptuk pamirkiau
auksinius daus. Anksiau kruoptumu nepasiymdavau,
taiau is darbas buvo nepaprastai svarbus. Dailiu braiu
ivediojau:

Po vidurnakio grs savo kambar iupau veidrodl,

kur vl laikiau prie lovos. Itariau:
- Noriu pamatyti Lind.
Ji pasirod. Miegojo, nes jau buvo po pirmos. Prie dur
stovjo vienintelis apiurs lagaminlis. Tikrai atvyks.
Atsiguliau ir pirm syk per itisus metus saldiai mi
gau - ne i nuobodulio, ne palautas nevilties ar nuovargio,
o nuo laukimo. Rytoj ji bus ia. Viskas pasikeis.
 Kakas beldiasi. Kakas beldiasi! Bet negaliu atidary
ti. Nenoriu jos nugsdinti. Likau savo kambaryje, bet veid
rodlyje irjau, kaip Vilius atidar duris.
- Kur jis?
Pamaiau t niek tv. O kur mergina?
- Kas tas jis? - mandagiai pasiteiravo Vilius.
Tvas suglumo, ir t akimirk ivydau Lind, usiglau
dusi u jo nugaros. Nors ji stovjo elyje, pastebjau aa
ras.
Tikrai buvo ji. Negaljau patikti savo akimis.
Linda. Linda!Ji tikrai ia!

187
 Ros jai patiks. Juk Linda pirmoji man atskleid j a
ves. Trokau greiiau pas j nueiti, aprodyti jai kambarius
ir iltnam.
Tada igirdau jos bals.
- Mano pamis tvas tvirtina, kad ia gyvena pabaisa,
kuri nori udaryti mane poem.
Pabaisa. Tok ir pamatys, jeigu pabelsiu duris.
Ne, prie susidurdama akis ak su baubu, tegu apiri
namus, savo kambarius, roes.
- Panele, joki pabais ia nra. Bent a nemaiau, -
prunkteljo Vilius. - Tik mano darbdavys, jaunuolis, turi
nemenk ivaizdos trkum, bent taip man paaikino. Dl
to jis vieumoje nesirodo. Tik tiek.
- Vadinasi, a laisva? - pasiteiravo Linda.
- inoma. Taiau js tvas mano darbdaviui siparei
gojo jus ia atvesti, kad nebt pavieinti tam tikri nusi
kalstami veiksmai, kurie buvo nufilmuoti. Taigi, prisimin
kime... - Vilius sikio rank kien ir itrauk pakuot,
kuri buvau atms i pliko. - Pone, tai js narkotikai?
Linda pagrieb pakuot jam i rank.
- it kas ia dedasi. Mane atvilkai ia, kad atgautum
savo kvaialus?
-Jis mane nufilmavo, mergele. silauiant} namus.
- Spju, tai ne pirmas js nusikaltimas, - ts Vilius, ir
i jo veido buvo matyti, kad jis, t vyriok ityrinjs savo

188
etuoju neregio pojiu, visikai jsitikino mano pasako
jimo pagrjstumu. - Jau vien u narkotikus, manau, gresia
rimta bausm.
Jis linkteljo.
- Taigi, teks pasilikti ia maiausiai penkiolika met.
- Pasilikti ia? - Linda pasisuko j Vili. - Irjs pateisi
nate... mano pagrobim?
Sulaiks kvap laukiau Viliaus atsakymo.
- Mano darbdavys turi tamprieasi.
Atrod, kad Vilius nori udti rank Lindai ant peties ir
nuraminti, bet susilaik. Turbt jaut, kad Linda kratysis jo
uuojautos.
- ia jums nieko nestigs, ir tikriausiai bus geriau nei...
Galite ieiti, bet tada darbdavys ra pateiks policijai.
- Geriaupasilik. - Tvas pagrieb maiel jai i rankos. -
O tai pasiimsiu.
Net neatsisveikins jis ijo ir utrenk duris.
Linda stovjo smeigusi akis tui viet, kur k tik sto
vjo tvas. Atrod, kad ji tuojau susmuks ant grind.
Vilius kreipsi j:
- Panele, manau, jums buvo sunki diena, nors dar tik de
imta ryto. Eime. Parodysiujs kambarius.
- Kambarius? Ne vien?
- Taip, panele. Tai gras kambariai. Ponas Adrianas,
mano darbdavys, stengsi juos rengti taip, kad jums tikrai

189
patikt. Jis pra pasakyti, jeigu ko nors prireiks, kad nesi
varydama praytumte, iskyrus telefon ir internet. Jis
nori, kad ia gerai jaustumts.
- ia gerai jaustis? - Lindos balsas buvo duslus. - Jis
nori, kad ia, kaljime, gerai jausiausi? Ar jis kuokteljs?
Igirds od kaljime susigiau.
- Ne, panele.
Vilius urakino laukujas duris. Dl visa ko. Bet nesitik
jau, kad ji pabgs ir paliks tv nelaimje. Vis dlto spynos
spragteljimas dilgteljo man per ird. Pagrobiau mog.
Nenorjau jos kalinti, bet kitaip negaljau sulaikyti.
- A Vilius. Taip pat js paslaugoms. Ir tarnait Mag
da, su ja susitiksite viruje. Eime?
Jis pasil jai rank. Ji nesikibo, bet, metusi tar vilgs
n duris, nusek laiptais vir.

irjau, kaipjiedu ulipo laiptais irVilius atidar duris.

Lindos skruostai ir akys buvo raudonos nuo aar. engusi
ji neteko ado, akys klaidiojo baldais, paveikslais, sieno
mis, kurios spindjo to paties atspalvio geltoniu kaip ir ro
s kritolinse vazose. Pavelg karalik lov su ratuota
lovatiese. Prijo prie lango.

190
 - Iokti bt per auktai, ar ne?
Ji paliet stor stikl.
Vilius stovjo u jos nugaros.
- Per auktai. Ir langai taip plaiai neatsidaro. Bet tru
put pagyvenusi veikiausiai sitikinsite, kad ia ne taip jau
baisu.
- Ne taip baisu? Ar kada nors jautts kaliniu? O gal ir
js ia udarytas?
-Ne.
Apirinjau j. Prisiminiau nuo to oki vakaro. Tada
man pasirod negrai - raudonais plaukais, strazdanota,
kreivais dantimis. Dantys nepasikeit, bet dabar ji pasirod
ne tokia pilka. Apsidiaugiau, kad ji ne grauol, kaip tvir
tino jos tvas. Grauol bodtsi mano bjauria ivaizda. O
i mergait galbt stengs jos nematyti.
- O a, - prakalbo mergina, - kaljau eiolika met.
Bet isirausiau tunel. Upildiau paraik ir gavau stipen
dij vienoje geriausi privai miesto mokykl. Kasdien
vaindavau traukiniu. Turtuoli vaikai mane niekino, nes
nebuvau viena j. Laik elgeta. Galbt jie neklydo. Bet a
daug dirbau ir buvau vertinama geriausiais paymiais. Tu
rjau vienintel tiksl - gauti stipendij, stoti koled ir
pakilti i dugno. Bet dabar esu udaryta ia, kad igelbiau
tv i kaljimo. Kokia neteisyb.

191
 - Suprantu, - atsiliep Vilius.
inojau, kadjos kalbajampadar spd. Netgi pavarto
jo metafor apie tunel. Mergina buvo tikrai protinga.
- Ko jam i mans reikia? Vergysts ?Sekso ?
- Ne. Tokiu atveju nebiau su juo susidjs.
- Tikrai? - buvo matyti, kad ji lengviau atsikvp, bet
paklaus: - O ko?
- A manau... - Vilius stabteljo. - A inau, kadjis vie
nias.
Linda smeig j akis, bet nieko neatsak.
Pagaliau Vilius tar:
- Galite pailsti ir apirti naujuosius namus. Vidur
dien Magda atne pietus. Tadajudvi susipainsite. Jeigu ko
nors prireiks, tik pasakykite, ir tursite.
Vilius ijo ir udar duris.
Maiau, kaip Linda dairosi, lieia vairius daiktus. Jos
vilgsn ilgiausiai sulaik viena vaza su romis. Mergina
isitrauk gelton ied, kuris pasirod graiausias. Pakl
j prie veido ir pauost, paskui priglaud prie skruosto. O
galiausiai merk atgal vaz.
Linda vaikiojo po kambar, atidarinjo spintas, stal
ius. Brangs drabuiai nepaliko jai jokio spdio, bet
engusi bibliotek nustro i nuostabos. Uvertusi gal
v, akimis perbgo knyg nugarles virutinse lentynose.
Iniuktinjs jos nam darbus, pripirkau ne tik roman,

192
bet ir mokslins literatros j dominaniomis temomis -
fizikos, religijos, filosofijos. O pats pasimiau po antr eg
zempliori, kad galiau perskaityti visk, kas tik traukia
jos ak. Net sudariau knyg katalog, kuriame raiau kny
gos pavadinim, autori ir tem, kaip tikroje bibliotekoje,
taiau io darbo dar neubaigiau.
Linda, palipusi kopiomis, isirinko knyg, paskui dar
dvi. Prisideng jomis kaip apsaugine antklode ar skydu. Tai
buvo iokia tokia skm. Knygas nusine kambar ir su
krov ant naktinio staliuko, o tada griuvo lov ir pratrko
kkioti.
Trokau j paguosti, bet supratau, kad negaliu pasirody
ti, ne dabar. Vyliausi, kad kada nors ji visk supras.
 5
Vidurdien Magda nune Lindai pietus. velgiau
veidrodl. Kartais Magda man valgius usakydavo kavin
je, nes pasigesdavau greitojo maisto. Taiau iandien papra
iaujos pagaminti ko nors skanaus merginai: sumutini be
plutels irkvapnios, mergaitikos sriubos. Ir tai: lkts ap
kratuotos rausvomis romis. Vanduo kritolinje taurje
su kojele. Peilis ir akut - gryno sidabro. Atrod gardu.
irjau veidrodl. Linda n neprisiliet prie valgio ir
vliau viskgrino Magdai. Isities lovoje ir niko knyg.
Pavelgiau pavadinim. ekspyro sonetai.
Nedrsau pabelsti jos duris. Supratau, kad vis tiek tur
siu engti ingsn, bet nesumojau, kaip galiau jos nei

195
gsdinti. Tikriausiai nedert surikti prie dur: Atidaryk,
nebijok, paadu tavs nesusti Veikiausiai jai plaukai pa
siiaut vien igirdus mano bals. Taiau norjau jai kaip
nors pasakyti, kad ji be baims gali ieiti i kambario, kad
bsiu jai malonus.
Pagaliau brkteljau laik.

M ie la L in d a ,

S v e ik a a tv y k u s i! N ie k o n e b ijo k . T ik iu o s i, p u ik ia i s ik u rs i

n a u ju o s e n a m u o s e . P ra y k v is k o , k o tik p rire ik s . S te n g s iu o s

n e d e ls d a m a s i p ild y ti v is u s ta v o n o ru s .

K v ie iu v a k a r k a rtu p a v a k a r ie n ia u ti. N o riu ta u p a tik ti.

N u o ird ia i,

A d r ia n a s K in g a s

Itryns paskutin sakin, ispausdinau laik, ulipau

trei aukt ir po jos durimis pakiau sulenkt lapel. Su
stingau nuo minties, kadji galjo k nors igirsti.
Po minuts ratelis ilindo pro dur apai.
Per vidur didiulmis raidmis buvo parayta: NE.
Kur laik rymojau ir sukau galv. Gal kaip koks lyrinis
herojus laimiau jos ird romantikais laikais ?Ne. Nesu
raytojas. Ir kaip man j pamilti, jei matau tik veidrodyje?
Reikiakaip nors sujapasikalbti. Vl prislikinau prie dur

196
irpabeldiau - tyliai, nedrsiai. Neigirds jokio atsakymo,
stukteljau garsiau.
- Man nieko nereikia, - igirdau. - Prayiau duoti ra
myb. Eikite alin!
- Turiu su tavimi pasikalbti, - pratariau.
- Kas... Kas ia?
- Adrianas...
Kailas... i nam eimininkas... iagyvenantispabaisa.
- Mano vardas Adrianas. Tai a...
A tave udariau kaip kalin.
- Noriu su tavimi susitikti.
- O a visai netroktu su tavimi pasimatyti. Nekeniu
tavs!
- Bet... ar tau patinka kambariai? Stengiausi rengti kuo
graiau.
- Ar iprotjai? Tu mane pagrobei! Tu - moni gro
bikas!
- Nepagrobiau. Tavo tvas man tave atidav.
- Tu j privertei.
Tada netekau kantrybs.
- Taip, inoma. Jis silau mano namus. Ar nepasa
kojo? Mane apipl. Turiu vaizdo ra. O paskui, uuot
vyrikai prisims bausm, atved tave ir paliko kaip kai
t. Tavo tvas, gelbdamas savo kail, pasil tave man. A

197
tavs nenuskriausiu, bet jis neinojo. Man, kad udarysiu
tave j narv.
Linda nieko neatsak. domu, k tas niekas jai priskie-
d?Ji, regis, tik dabar igirdo teisyb.
- Koks mlas, - burbteljau nueidamas.
- Nutilk! Tu neturi teiss!
Ji trenk j duris, matyt, kumiais, o gal pagriebusi svie
d bat ar kit daikt.
Viepatie, koks a mulkis. Suvapjau nei j, nei t. Ir vl
neprikandau lieuvio. Negi visada tik ir drabstydavausi
purvais? Galimas dalykas, bet niekada negaudavau deramo
atkirio. Iki pasipainiojo Kendra.
- Klausyk, atsipraau. Nepagalvojau.
Mulkis, paskutinis kva.
Ji nieko neatsak.
- Ar girdi? Sakau, atsipraau.
Tyla. Pabeldiau duris, paaukiau j vardu. Gal gale
nuslikinau sau.
Po valandos ji tebetnojo savo kambaryje, o a ingsnia
vau po kambarius sukdamas galv, k turiau jai pasakyti.
O jeigu i tikrj j pagrobiau. Bet juk ji neturjo ko pra
rasti. Toki puiki nam net nesapnavo, o ar parod nors
kibirktl dkingumo? Ne. Visko tikjausi, tik ne ito.
Nujau pas Vili.

198
 - Noriu, kad ji ilst. Gal kaip nors tikintumj ieiti i
kambario?
- Irkaip silytum tai padaryti? - pasidomjo Vilius.
- Perduok, kad a noriu su ja susitikti, ji privalo ieiti.
- Pasakyti, kad tu liepei ?Kaip liepei tvui j atvesti ?K
gi... itai pavyko.
Neturjau tokios minties, bet dabar sutikau su juo. Pa
maniau, taip bus geriausia.
- Gerai, pasakyk.
- O kaip ji pasijus ?
- Kaip ji pasijus? O kaip man jaustis? Pluau vis savai
t, kad tik jai bt geriau, o ta nedkinga... mergina... net
nesiteikia su manimi susipainti.
- Susipainti? Ji nenori bendrauti su mogumi, kuris j
pagrob i nam, nuo tvo. Adrianai, tu laikai kalin!
-Jos tvas - visikas padugn.
Apie veidrodl Viliui neusiminiau, nepasisakiau ma
ts, kaip tvas j talo.
- Be tokio tvo jai daug geriau. Ir a jos nekalinau. Tik
norjau...
- inau, ko tu norjai, bet ne ji. Ji nemato nei vaz su
romis, nei tavo idayt sien. Ji regi tik pabais, nors ta
vs dar nemat.
Nejuia rankaprisidengiau veid, nors supratau, kad Vi
lius kalba apie elges.

199
 - Pabais, - ts Vilius, - kuri pagrobjgalai ino kam:
gal nori nuudyti miegani. Ar laikyti kaip verg. Adria
nai, ji bijo.
- Gerai, suprantu. Bet kaip man jai rodyti, kad neturiu
toki umai?
- Tu mans klausi patarimo?
- O kieno dar?
- Niekaip. Nieko nedaryk. - Vilius linkteljo priek.
Surads mano pet udjo rank. - Nieko jai neliepk. Tegul
sdi savo kambaryje, kiek tik nori. rodyk, kad gerbi jos pa
sirinkimo teis.
- Ji tnos savo kambaryje ir mans jai visai nereiks.
Vilius patapnojo man per pet.
- Pabandyk.
- Ai. Gerai patari.
Apsigriau eiti.
- Adrianai, - sustabd mane Vilius.
Atsisukau.
- Kartais naudinga sutramdyti savo ididum.
- Anoks ia ididumas, - teisinausi. - A niekuo nesi-
didiuoju.
Po valandos vl pabeldiau Lindos duris.
Jokiu bdu nekelsiu balso, tik parodysiu, kad apgailes
tauju. Taiau tai buvo labai sunku, nes nesutikau jos paleis
ti. Negaljau.

200
 - Eik alin! - uriko Linda. - Jeigu jauudarei mane ia,
tai nereikia, kad turiau...
- Suprantu, - siterpiau. - Bet ar galiau... gal galtum
bent minut pasiklausyti, k pasakysiu?
- O ar turiu kit pasirinkim? - atov ji.
- Taip, inoma, turi. Gali rinktis bet k. Gali iklausyti
arbapasisti mane velniop. Gali ignoruoti aminai. Tu tei
si. ia atjusi jau vykdei savo prievol. Mudu neprivalome
bti draugai.
- Draugai? Tu dar neki apie draugyst?
- To a...
Nutilau. Pamaniau, pasirodysiu pernelyg skystas, jeigu
pasakysiu, kad tikjausi draugysts, kad neturiujoki drau
g ir troktu, labai troktu suja pasinekti, pabti drauge,
pasijuokti ir itaip grti normal gyvenim - bent tiek.
Taip verklendamas pasirodyiau visikas liurbis.
Prisiminiau, k Vilius sak apie ididum.
- Tikiuosi, kada nors susidraugausime. Suprantu, kad
nenori, kad tu... - Usikosjau prie itardamas manimi
lyktiesi, mans bijai, esutau atgrasus. - Bet turtuminoti,
kad nedu mogienos ir nieko panaaus nedarau. Esu mo
gus, nors toks neatrodau. Neversiu tavs daryti nieko prie
tavo vali, tik ia gyventi. Manau, netrukus pati panorsi
ieiti i kambario.
- Nekeniu tavs!

201
 - inau, jau sakei.
Jos odiai buvo kaip botago kiriai, bet kalbjau to
liau:
- Vilius ir Magda - jie ia dirba. Vilius gali tau padti
mokytis. Magda ruo tau valg. Taip pat ivalys kambar,
apipirks, skalbs - padarys visk, ko tik panorsi.
- A... a nieko nenoriu. Tik noriu sugrti savo gyve
nim.
- Suprantu, - atsakiauprisimins, kVilius sak apiejos
savijaut.
Itis valand msiau apie jos jausmus: galbt i ties
ji rpinasi savo nedorliu tvu kaip ir a - net nenorjau
prisipainti - savuoju ikniumi.
- Tikiuosi... - akimirk stabteljau pamstyti ir supra
tau, kad Vilius buvo teisus. - Tikiuosi, kada nors ateisi,
nes... - paskutini odi nepajgiau ilementi.
- Nes?
vilgteljau savo atspind viename i stiklint paveiks
l ant sienos ir negaljau toliau kalbti. Ukando ad.
- Nieko.
Po valandos vakarien buvo gatava. Magda pagamino
gardiai kvepiant arroz conpolio.
Mano praymu, ji su padklu pasibeld Lindos duris.
- Nenoriu jokios vakariens, - ipokino ji. - Negi ne
supranti ?

202
 - Atneiau jums padkl, - prabilo Magda. - Ar ia va
karieniausite?
Tyla. Paskui pasigirdo:
-Jei taip, praau. Jeigu galima. Dkoju.
Vakarieniavau kaip visada su Magda ir Viliumi. Pavalgs
pasakiau:
- Einu miegoti.
Viliui meiau ikalbing vilgsn. Dariau visk, kaippa
tarei, ir vis tiek nieko neideg.
Jis nemat, bet atsak:
- Kantrybs.
Taiau negaljau umigti inodamas, kad dviem auk
tais aukiau Linda mans neapkenia, jutau, kaip jos pyk
tis skverbiasi per kondicionieriaus ventiliacijos angas, per
sienas, lubas. Visai ne to trokau. Man nieko neidegs. Esu
pabaisa ir toks numirsiu.
 6
- Sugalvojau, kas galt padti, - tar Vilius kit dien.
-Kas?
- Tyla. Jeigu paliksi j ramybje, tikriausiai pati ateis.
- Tikriausiai dl tokio poirio merginos ir nelepina ta
vs dmesiu.
- Bet juk nekomis jos nepalenkei ?
Turjau pripainti, kad Vilius sako teisyb, ir nuspren
diau jo paklausyti. Tik bgtavau, kad dar iki iol ji mans
nemat. K pasakys ivydusi?
Kelet dien Lindos nekalbinau. Ji tnojo savo kamba
ryje, o a stebjau j veidrodlyje. Jai patiko tik knygos ir
ros. Skaiiau kiekvien knyg, kuri skait ji. Vakaroda-

205
vau iki vlumos, nenordamas atsilikti. Daugiau jos nene
kinau. Kiekvien nakt, kai jau pervargus knyga krisdavo
i rank, guldamas lovoje jausdavau jos neapykant, tarsi
priekambariais slankiojant vaiduokl. Turbt praoviau
pro al. Ko dar galjau tiktis?
- A jos nevertinau, - prisipainau Viliui.
- Nevertinai.
vilgteljau j nustebs.
- Taip manai?
- Visada taip maniau. Bet pasakyk, Adrianai, kodl tu
taip pagalvojai ?
- Maniau, visi tie daiktai - brangs baldai, drabuiai -
padarys Lindai spd. Ji neturtinga, tad papuoalais ir pra
banga tikjausi laimti jos palankum. Bet ji nieko nenori.
Vilius ypteljo.
-Ji nieko nenori. Tik laisvs, ar ne?
- Taip.
Prisiminiau Tad, okius, pokalb su Trjumi, kai pasa
kiau, kad mokyklos okiai yra teisinta prostitucija. Atrod,
viskas buvo taip seniai.
- Dar nesutikau mogaus, kurio nebt manoma pa
pirkti. Tuo ji man net patinka.
- Noriau, kad ios valgos utekt tau isivaduoti nuo
ukeikimo. Didiuojuosi tavimi.

206
 Didiuojuosi tavimi. Dar niekas man to nesak. Akimir
k trokauVili apkabinti vien tam, kad pajusiau mogaus
prisilietim. Taiau bt pasirod labai neprasta.
T nakt labai ilgai nesumerkiau aki ir guldamas igir
dau seno namo garsus. Kai kas sako, kad taip namas su-
sistovi. Bet netrukus pasigirdo ingsniai. Linda? Taiau
per du auktus tikrai nemanoma j girdti. Taip ir neu
migau.
Atsikliau, ulipau antro aukto svetain ir sijungiau
ESPN kanal - prisukau gars, kad netrukdyiau Lindai.
Buvau prats prissti svetainje vienais apatiniais, bet da
bar usitraukiau dinsus ir apsivilkau markinius. Nors
Linda ir prisiek, kad nekels kojos i savo kambario, neno
rjau, kad ji pamatyt daugiau nei mano veid. Net ir jo
bt per daug.
Jau snduriuodamas igirdau girgtelint duris. Negi tai
ji? Priekambaryje? Greiiausiai Magda ar Pilotas. Taiau
garsas atsklido i virutinio aukto - i Lindos kambario.
Bijojau net apsivalgyti, smeigiau akis televizori, kad ji
neisigst tamsoje ivydusi mano veid. Laukiau.
Tai buvo Linda. Girdjau, kaip virtuvje tarkteljo
akut su lkte - ji nuskalavo indus ir kio indaplov.
Norjau pasakyti, kad nereikia plauti ind, Magda visk
sutvarkys, u tai gauna alg. Bet tyljau. Tik igirds jos

207
ingsnius svetainje, taip arti, kad jau galjau bti pasteb
tas, nesusilaikiau:
- A ia sdiu, - pratariau tyliai, - nenoriu tavs igs
dinti.
Linda nieko neatsak, bet jos vilgsnis krypo j mano
pus. Kambaryje tvyrojo prietema, viet tik televizorius.
Trokau veid usidengti pagalve. Vis dlto neusiden
giau. Vien kart ji turi mane pamatyti. Kendra leido tai
suprasti.
- Vis dlto atjai, - atsidusau.
Ji atsisuko ir pastebjau, kaip jos akys vysteli j mane,
paskui alin, paskui vl mane.
- Tu tikrai pabaisa. Tvas... minjo... Maniau, jis kliedi.
Jis danai nuneka nei j, nei t. Pagalvojau... Bet tu tikrai
itoks. Dieve. - Ji nusigr. - Dieve!
- Nebijok. Nenuskriausiu tavs, - raminau j. - Tiesa,
atrodau baisiai, bet nesu... Meldiu, nebijok. Linda, nenu
skriausiu tavs.
- N nesivaizdavau. Maniau, tu kakoks tipas, ikryp
lis, kuris... taiau tu nelauei dur... Bet kaip tu gali bti...
- Diaugiuosi, kad atjai, Linda. - Stengiausi kalbti
ramiai. - Labai bijojau io mudviej susitikimo. Bet dabar
palengvjo, galbt ir tu prie mans priprasi. Bijojau, kad
taip ir neateisi, niekada.

208
 - Neturjau kitos ieities. - Ji giliai kvp ir atsiduso. -
Vis vakar vaikiojau, negaljau likti tuose kambariuose.
Jauiausi kaip gyvulys. - Ji nutilo. - O, Viepatie.
Nekreipiau dmesio jos apmaud. Jeigu elgsiuosi mo
nikai, galbt ji patiks, kad esu mogus.
- vakar Magdospicadillo buvo labai gardus, ar ne?
Neirjau j. Gal jai bus drsiau, kai nematys mano
veido.
- Taip, buvo labai gardus. Puikus.
Ji man nepadkojo. A ir nesitikjau. Dabar visk supra
tau.
- Magda - pasakika virja, - stengiausi pratsti po
kalb. - Kai gyvenau su tvu, jis niekada nenorjo, kad ji
gamint Lotyn Amerikos patiekalus. Tada Magda visada
paruodavo prast valg: ms ir bulves. Bet kai jis ia mus
paliko, man maistas nerpjo, ir Magda pradjo gaminti
Lotyn Amerikos valgius. Manau, jai itaip lengviau ir vi
siems geriau.
Pritrks odi, sukau galv, k dar pasakyti. Taiau
Linda pati siterp.
- Kur dabar tavo tvas ?
- Dabar gyvenu su Magda ir Viliumi, - pasakiau tebe
irdamas al. - Vilius - mano repetitorius. Jis ir tave
gali pamokyti.

209
 - Repetitorius?
- Tiksliau, mokytojas. Juk negaliu lankyti mokyklos
dl... Pagaliau jis mane moko namie.
- Tu lankei mokykl? O tau... kiek tau met?
- eiolika. Kaip ir tau.
I jos iraikos supratau, kad jai inia buvo netikta, tur
bt i pradi palaik mane senu ikrypliu. Paskui ji pa
klaus:
- eiolika? O kur tavo tvai?
Okur tavieji?Galima sakyti, mudu buvome tose paiose
veiose - palikti savo mielj ttui. Taiau to nepasa
kiau. Prisiminiau Viliaus patarim: Tyla.
- Mama ijo labai seniai, - pasakiau. - O tvas... na,
jis negaljo apsiprasti su itokia mano ivaizda. Jis pernelyg
normalus.
Linda linkteljo, akyse pasirod gailestis. Taiau gailes
io netrokau. Jeigu jau mans gailjosi, matyt, sivaizdavo
sentimental tip, kuris gali jnusivilkti savo irtv irprie
vartauti - kaip Operos Vaiduoklis. Vis tiek gailestis buvo
geriau nei neapykanta.
- Ar jo pasiilgsti ?- pasiteiravo Linda. - Tvo.
Atsakiau teisyb.
- Stengiuosi apie j negalvoti. Juk neturtume ilgtis
moni, kuriems nerpime?
Ji linkteljo.

210
 - Kai su tiu pasidar visai prastai, seserys isikraust
pas savo vaikinus. Piktinausi, kad jos irko i nam ir ne
padedajuo rpintis. Bet vis tiek j pasiilgdavau.
- Apgailestauju. - Tvo tema jau darsi pavojinga. - Ar
nortum Viliaus pamok? Jis mane moko kiekvien dien.
Tikriausiai tu u mane protingesn. Nesu labai paangus,
bet turbt ir mokykloje tave ne vien pirmnai supo.
Ji nieko neatsak, tada pasiliau.
- Jis galt tave mokyti atskirai. Suprantu, kad pyksti
ant mans. Turi dl ko nirti.
- Taip.
- Ir dar noriau tau kai k parodyti.
- Man parodyti?
Jos balse igirdau nerim: matyt, paman, kad udanga
pagaliau nukrito.
Suskubau paaikinti.
- Ne! Ne taip supratai. iltnam. Pats pasistaiau ir pri
sodinau gli. Vien tik roi. Ar mgsti roes? - inojau,
kad mgsta. - Mane jomis sudomino Vilius. Turbt pama
n, kad man tai bt puikus usimimas. Mano mgsta
miausios - floribundos, vijoklins ros. J iedai ne tokie
pilnaviduriai kaip arbatini hibridini, turi maiau iedla
pi. Bet floribundos su tinkamomis atramomis gali uaugti
labai auktos, net iki trij metr. O a pasirpinu, kad jos
bt tinkamai atremtos.

211
 Nutilau. Turbt priminiau tas niurzgas i mokyklos, ku
rie praneindavo beisbolo rungtyni rezultatus ir inojo,
kad Frodas i ied vadovobuvo ilgai dings pusbrolis.
- O ros mano kambaryje, - pasiteiravo Linda, - irgi i
tavo iltnamio ?Tu jas uauginai ?
- Taip.
iomis dienomis papraiau Magd Lindos kambaryje
nuvytusias geltonas roes pakeisti baltomis, simbolizuojan
iomis tyrum. Vyliausi, kad kada nors galsiu pamerkti ir
raudonj, kurios reikia aistr.
- Malonu, kad tave jos diugina. Anksiau be Magdos
neturjau kam j dovanoti. Auginu daugyb roi. Jeigu
panorsi nulipti emyn apirti royno - arba mokytis, -
Viliaus ar Magdos papraysiu, kad vis laik pasilikt alia,
tada su manimi jausies drsiau.
Neminjau to, kas buvo akivaizdu: Linda ir dabar su
manimi buvo viena, ir visas tas dienas j saugojo tik nere
gys, sena moteris ir netvirtos durys, bet a jos n pirtu ne
palieiau. Vyliausi, kad pati tai pastebjo.
- Ar tu tikrai itaip atrodai? - pagaliau paklaus Lin
da. - Neslepi veido po kauke, kaip moni grobikai?
Nervingas juokas.
- O, kad taip bt. Pakilsiu nuo sofos, ir pati sitikinsi.
Prisiartinau gdamasis nuo jos smalsi aki. Nors
diaugiausi, kad visikai apsirengiau, vis tiek prisimerkiau

212
varstomas tiriamo vilgsnio. Prisiminiau Esmerald, kuri
negaljo irti Kvazimod. Buvau pabaisa. Pabaisa.
- Jeigu nori sitikinti, gali paliesti mano veid, - pasi
liau.
Linda papurt galv.
- Tikiu tavimi.
Kai priartjau, merginos akys lakst auktyn emyn
mano knu, sustodamos ties rankomis su vries nagais.
Gal gale ji linkteljo, irjos akyse ivydau gailest.
- Ko gero, noriau Viliaus pamok. Galtume pam
ginti mokytis kartu, kad nevaistytume jo laiko. Bet jeigu
bsi toks ioplas ir su manim nesuspsi, tada teks isiskirti.
A pripratusi prie sustiprint pamok.
Supratau, kad ji juokauja ir kartu kalba rimtai. Norjau
vl priminti jai iltnam ir dar pakviesti papusryiauti vi
siems kartu su Magda ir Viliumi, bet nedrsau jos trikdyti.
Tikpasakiau:
- Mokoms pas mane, alia royno. Pirmame aukte.
Paprastai pradedame devint. Dabar skaitome ekspyro
sonetus.
- Sonetus?
- Taip.
Stengiausi prisiminti nors kok posm. Vienatvs valan
domis imokau daugyb eilrai. Dabar turjau prog

213
padaryti jai spd. Taiau tyljau kaip mulkis. Pagaliau i
lemenau:
- ekspyras nuostabus.
Linda nusiypsojo.
Kurgi ne, ekspyras tai tikraijga.
- Taip, ir man patinka jo pjess ir poezija.
Dar viena nervinga ypsena. Svarsiau, ar dabar, per pir
m mudviej susitikim, irjai palengvjo taip kaip man.
- Man jau laikas miegoti, kad rytoj atsikeliau.
- Taip.
Linda apsigr ir patrauk savo kambar. irjau,
kaip ji prijo prie laipt ir m kopti, paskui klausiausi jos
ingsni, kol pasiek savo aukt.
Tik kai igirdau, kaip atsidar ir usidar durys, pasida
viau vries instinktams ir kambaryje suokau laukin ok.
 1
Atsikls prie aur, nuskainiojau nuydjusius iedus,
ilaviau iltnam ir palaisiau roes. Buvau numats apsi
tvarkyti gerokai anksiau prie pamokas, kad dirva pra
dit. Kad nelikt purvo. iltnamyje pastatyti plieniniai
baldai buvo vars, bet vis tiek juos dar nuploviau, nors
iuo metu buvo per karta sdti viduje. Taiau apsvarsiau
visas galimybes.
et roynas atrod nepriekaitingai. Netgi itampiau
kai kurias akeles, kadjos atrodyt lipanios auktyn, trok-
tanios isiverti per stog. Paskui, garsiai pabelds duris,
paadinau Vili.
-Ji ateis, - praneiau naujien.

215
 - Kas? - sumurmjo jis pro miegus.
- Sa, - sunibdjau. - Ji igirs. Linda ateis su manim
mokytis.
- Fantastika, - nudiugo Vilius. - Ateis... kada... po
penki valand?
- Po trij. Pasakiau devint. Nenoriu ilgiau laukti. Bet
dabar man reikia tavo pagalbos.
- Kokios pagalbos, Adrianai?
- Pamokyk mane visko i anksto.
- O kam... ir kodl dabar, uuot miegojs, turiau tave
mokyti?
Vl pabeldiau j duris.
- Ar atidarysi? Negaliu ia stovdamas su tavim kalb
tis, ji igirs.
- Tai grk lov. Toks mano patarimas.
- Viliau, praau tavs, - nabdjau kaip aktorius sceno
je. - Tai labai svarbu.
Gal gale igirdau jo ingsnius. Po akimirkos jis pasiro
d tarpduryje.
- Kas gi taip svarbu?
U jo nugaros Pilotas paslp galv tarp leten.
- Man reikia visk imokti dabar.
- Ko taip usidegei?
- Ar negirdjai? pamokas ateis Linda.
- Taip. Devint. Dabar turbt miega.

216
 - Nenoriu jai pasirodyti dar ir ioplas... ne tik bjaurus.
Pamokyk mane i anksto, kad pasirodyiau protingesnis.
- Adrianai, bk savimi. Viskas bus gerai.
- Savimi? Ar umirai, kad esu pabaisa? - Tardamaspa
baisa, iurpiai uriaumojau, nors stengiausi susitvardyti. -
Pirm kart pasirodysiu jai dienos viesoje. Daugiau kaip
po savaits. Noriu bent protu sublizgti.
- Tu ir taip protingas. Irji protinga. Juk nori suja kalb
tis, ne tik kartoti mano mintis.
- Bet ji Tadebuvo pirmn. Gaudavo stipendij. O a
tik isisukindavau tio pinigais.
- Adrianai, tu labai pasikeitei. Jeigu matysiu, kad tau
riesta, mesiu kok gelbjimosi rat, bet, manau, neprireiks.
Tu gantinai protingas.
- Tu tik nori grti lov.
- Taip, noriu. Ne tik lov.
Vilius jau ketino udaryti duris.
- Klausyk, ragana minjo, jei isivaduosiu i burt, ji
grins tau regjim.
Jis stabteljo.
- Tu papraei?
- Matai, kaip svarbu man gerai pasirodyti. Bent pasa
kyk, k pasiruoti. Ji sak, jeigu bsiu pernelyg ioplas, ji
mokysis atskirai. Tursi dvigubai daugiau darbo.
Matyt, mano odiai j paveik irjis adyo.

217
 - Gerai, pasiirk 54 sonet. Manau, tau patiks.
- Ai.
- Bet, Adrianai, vertt ir jai leisti pasijusti protingai.
Vilius usidar duris.

Laukdamas Lindos, savo krsl pasistaiau prie pran

czik dur j royn. Kur laik svarsiau, ar sddamas
roi fone atrodysiu bent truput graesnis, o gal j grois
dar parykins mano bjaurum. Gal gale apsisprendiau,
kad kambaryje turi kristi ak kas nors graaus, o a, ino
ma, jo visai nepuoiu. Nors buvo liepa, apsitaisiau iki kaklo
usagstomais ilgarankoviais Ralph Lauren markiniais,
dinsais, apsiaviau kojines ir sportinius batelius. Taigi Pa
baisa mokosi. Laikiau rankose ekspyro sonet tomel ir
jau kok dvideimt kart skaiiau 54 sonet. Fone grojo
Vivaldio Met laikai.
Lindai pabeldus, viskas susijauk. Viliaus dar nebuvo,
tad turjau atsistoti, ir mano spalvingas (arba, ties sakant,
ne toks atgrasus) vaizdis subyrjo. Negaljau jos laikyti u
dur, tad nuskubjau atidaryti. Labai ltai atvriau duris.
Kadjos neigsdiniau.
Ryto viesoje stipriau nei vakaryktje prietemoje jau
iau, kaip Linda vengia mane irti. Ar mano atgrasumas

218
buvo toks baugus jos akims kaip kokio iauraus nusikalti
mo nuotrauka? O gal ji tik i mandagumo stengsi nespok-
soti? iaip ar taip inojau, kad neapykanta jau pasitrauk
i jos irdies, uleisdama viet gailesiui. Bet kaip j gailest
paversti meile?
- Ai, kad atjai, - prabilau ir pamojau ueiti, bet jos
nepalieiau. - sitaisiau alia iltnamio.
Prie pranczik dur buvau pristms stal. Jai prijus,
patraukiau kd atsissti. Anksiau jokiai merginai tokios
pagarbos neparodiau.
Taiau Linda stabteljo prie dur.
- Oho! Koks grois. Ar galiu eiti ?
Kaipmat atsidriau u jos nugaros ir atidariau duris.
- Praau. Daugiau niekas ia nesilank, roynu diaug
ms tik su Vilium ir Magda. Tikjausi...
Nutilau. Lindajau buvo lauke. eng tarp gli aplinkui
gaudiant Vivaldio styginiams, grojo t dal, kuri vadinasi
Pavasaris.
- Pasakika! Jau vien kvapai - tok lob turti namuose!
- ia ir tavo namai. Praom ueiti kada tik nori.
- Man patinka sodai. Po pamok eidavau Braki lau
kus Centriniame parke. Itisas valandas ten prasddavau
su knyga. Nenordavau grti namo.
- Suprantu. Gerai bt ten pasivaikioti. Internete ma
iau nuotrauk.

219
 Ankstesniame gyvenime t viet prajau tkstanius
kart. N neapsivalgydamas. Dabar trokau ten pasivaik
ioti, bet jau buvo per vlu.
Linda pritp prie smulkiaiedi roi lysvs.
- Kokia groyb.
- Matyt, merginoms patinka smulks dalykai. O man
mielesns vijoklins ros. Jos visada stiebiasi vies.
-Jos irgi graios.
- O i... - pritps parodiau miniatirin royt, kuri
pasodinau prie koki savait. - Ji vardu Maoji Linda.
Mergina nustebusi pavelg mane.
- Ax visas roes vadini vardais ?
Nusijuokiau.
- Ne a j pavadinau. Selekcininkai, ived nauj veisl,
kaip nors j pakriktija. O i veisl vadinasi Maoji Linda.
- Kokia ji puiki, kokia trapi.
Linda siek ros ir netyia paliet mano rank. Pajutau,
kaip visu knu perbgo elektros srov.
- Bet stipri. - Suskubau atitraukti rank, kol jos nenu
purt leiktulys. - Kai kurios miniatirins ros gajesns
ir u arbatines. Gal nori kelis savo bendravards iedus pa
simerkti?
- Net gaila skinti. Galbt geriau...
Linda nutilo, laikydama iedel tarp dviej pirt.
-K?
- Galbt pati ateisiu ia pasigroti.

220
 Linda sak, ateis. Galbt.
- Viliau, inai, kas atjo, - kteljau, lyg nebiau anks
iaujo spjs. - Linda.
- Puiku, - atsiliep jis. - Sveika, Linda. Tikiuosi, su ta
vimi bus smagiau. Vien su Adrianu nuobodoka.
- Mudviem abiem nuobodoka, - atoviau.
Jau inojau, kad jis pasakys:
- iandien kalbsime apie ekspyro sonetus. Pradkime
nuo 54-ojo.
- Ar atsineei knyg? - paklausiau Lindos.
Kai ji papurt galv, pasiliau:
- Gali atsineti, mudu palauksime. Tiesa, Viliau? Arba
skaitykime i mano knygos.
Jos akys tebeklaidiojo po royn.
- Galtume paskaityti i vienos. Rytoj atsineiu savo.
Jipasak Rytoj.
- Gerai.
Pastmiau knyg gerokai jos pus. Kad netart, jog
siekiu jos artumo. Vis dlto taip arti jos dar niekada nebu
vau. Galjau lengvai j paliesti, regis, netyia.
- Adrianai, ar nortum perskaityti garsiai? - pasil
Vilius.
Tai buvo mano arkliukas, kaip sakydavo Vilius. Moky
tojai visada girdavo mano skaitym. Be to, eilrat buvau
perskaits imtus kart.
- inoma, - sutikau.

221
 Skaistumas visas imtkart skaistesnis,
Kaij gryna tiesa apvainikuoja!
Mus traukia roi stebuklingas kvapsnis,
Kurisgelmjgiliausioje alsuoja.

Savaime suprantama, Lindai sdint alia, usikirtau jau

pirmoje eilutje, tardamas imtkart skaistesnis. Bet skai
iau toliau.

iedai spygliuoti, kur susuko lizd

Gausybyd, - irgi mena ro,
Irpurpurasjuos i vidauspripildo,
Ir karnaj panaiai atrodo;
Prads ydt, o mes - jiems abejingi,
Nuvys - ir kvptels mirtinais trnsiais,
0 kvapios ros taip ir bus laimingos,
J smilkalai ms irdis liesis.
Tada, kai tavo akys iedlapius numes,
Jgroispersikels poemas.

Baigs vilgteljau j Lind. Ji j mane neirjo. Pasteb

jau, kad ji velgia pro stiklines duris j roes. mano roes.
Negi j grois atpirko mano bjaurum?
- Adrianai?
Vilius kak pakartojo turbt jau antr ar trei syk}.
- Atsipraau, k sakei?

222
 - Klausiau, k eilratyje simbolizuoja ro.
Perskaits sonet dvideimt kart, inojau atsakym.
Taiau prikandau lieuv. Pamaniau, leisiujai pasijusti pro
tingesnei.
- K tu manai, Linda?
- Manau, tai reikia ties, - atsak mergina. - ekspyras
kalba apie ros aromat kaip apie vidin jos gro. Ros
kvapas ilieka net jai nuvytus.
- Viliau, o kas yraiedai spygliuoti? - paklausiau.
- Erktis. Labai panaus ro, bet nekvepia.
- Vadinasi, jis tik atrodo vertingas, bet i ties toks n
ra, - pasakiau. - Kaip sak Linda. Jeigu kas nors atrodo
graus, tai dar nereikia, kad yravertingas. Tokia mintis.
Linda pavelg mane taip, lyg biau protingas, ne tik
bjaurus.
- Vidinis grois ilieka aminai kaip ros aromatas.
- Ar ros aromatas ilieka aminai? - pasitikslino
Vilius.
Linda patrauk peiais.
- Kart vienas mogus padovanojo man ro. J sudio
vinau knygoje. Kvapas neiliko.
Pavelgiau j suprats, apie koki ro ji kalba.
Rytas prabgo greitai. Nors kitiems dalykams nesiruo
iau, neaudiau pro al kaip visikas mulkis, bet visada lei
daujai bti truput protingesnei. Man nebuvo sunku.

223
 Pus pirmos Vilius pasil Lindai.
- Gal papietausi su mumis ?
Diaugiausi, kad jis pasil ir man nereikjo. Man u
gniau kvap. Manau, ir jam.
- Kaip mokyklos kavinje? - tar Linda. - Gerai, nor
iau.
Jeigu manote, kad Magdai neliepiau pasiruoti iai pro
gai, klystate. J taip pat paadinau et, bet i moterik
buvo sukalbamesn u Vili. Aptarme visus manomus
meniu be sriub, salot ir kit pavojing patiekal, ku
riuos galjau netyia iversti negrabiomis letenomis. Buvo
apmaudu, kad virts vrimi buvau priverstas ir sti kaip
vris. Taiau, laimei, t dien neapsikvailinau ir po piet
toliau kartu mokms.

Vakare atsigulsprisiminiau akimirk, kadaLindapaliet

mano rank. Galvoju, kaip jausiausi, jeigu ji paliest mane
neatsitiktinai ir, galimas dalykas, leist man j paliesti.
 ------------------------------------- -------------------------------------- ^ Ml
r
Andersonas: Ai, kad susirinkote. i savait
i?
pasikalbsim e apie virsm ir maist.

P a b a is a N Y C : B e t a n o r ja u p a p a s a k o ti a p ie t m e rg in .

S u s ip a in a u s u m e rg in a . M u s s ie ja d ra u g y s t , b e t n o r ia u

d a u g ia u ,

Prisijung Grizlis.

Varlius: labas, grizi.

Grizlis: Turiu naujien! A mogus! Jau nebe lokys!

P a b a is a N Y C : m o g u s ?

Varlius: sveikinu

P a b a is a N Y C : < - la b a i p a v y d i G riz liu i.

Grizlis: Ta mergina vardu Snieguol (ne *ta* Snieguol) ijo

su manimi mik, kai jos eima ivaiavo vasaroti. Ta mergina

pamat piktj nyktuk, kuris mane ubr, ir padjo man j

nuudyti.

Varlius: nudobei nykst

Grizlis: Piktj nyktuk.

Varlius: vis tiek.......

Grizlis: J nuudydamas nenusikaltau, nes tada dar buvau

lokys.

Prisijung Tylioji.

Tylioji: Biiuliai, turiu prast ini.

Varlius: Grizlis vl mogus!
J
.
Tylioji: Nuostabu. Bet bijau, kad man taip
nepasiseks.
P a b a is a N Y C : K a s n u tik o , T y lio ji?

Tylioji: Taigi, i pradi maniau, kad viskas klostosi

puikiai. Jis tvirtino, kad primenu jam mergin, kuri j
igelbjo (inoma, tai buvau a), ir, nors tvai veria j
susipainti su viena turtuoli dukra, jis labiau nort bti
su manimi.
Grizlis: Puiku, Tylioji. Manau, viskas susitvarkys.

P a b a is a N Y C : A h a , ja m a n a v is a i n e r p i!
&

Tylioji: Bda ta, kad vis dlto parpo. Tvai pasak:

ioji bent kalba, ir isiunt j akl pasimatym. Ir
nepatiksite, dabar jis mano, kad *ji* ir yra ta mergina,
kuri igelbjo jamgyvyb. O kadangi nekalbu, negaliu
papasakoti teisybs.
Andersonas: Apgailestauju, Tylioji.

Tylioji: Maiau juodu buiuojantis. Jie kartu. A

uvusi.
P a b a is a N Y C : # @ *!

P a b a is a N Y C : K a ip g a ila . T y lio ji, g a l k a ip n o rs m a n o m a

i s k la id y ti b u rtu s ?

Tylioji: Seserys pra Jros Raganos, kad mane

igelbt. Atidav jai plaukus ir visa kita. Bet ji pasak, kad
i burt isivaduoti galiu tik j nuudydama.
Varlius: taip ir darysi?
v_____ __________ ________ J
-----------------------------------------
P a b a is a N Y C : P a p ra y k G riz lio p a g a lb o s . J is s u s a v o m e rg in a

p rib a ig n y k tu k .

Grizlis: ia ne juokai, Pabaisa.

P a b a is a N Y C : A tle is k , G riz li. K a i li d n a , lie k a tik s a rk a z m a s .

Tylioji: Suprantu tave, Pabaisa. Visi buvote puiks

draugai.
Varlius: buvom? Tai rskia tu jo nezud? i

Tylioji: Negaliu, Varliau. Per daugj myliu. Man buvo j

skirta suklysti, ir suklydau. j
P a b a is a N Y C : T ie s ia i p a s a k iu s - tu v irs i j r o s p u ta .

Tylioji: Man paaikino, kad, pabuvusi jros puta 300

met, pakilsiu roj
Varlius: 300 m! Tai niekas.

Grizlis: Varlius teisus. Jie prabgs kaip dvi trys dienos.

Pamatysi.

Tylioji: Manau, man metas. Dkui u visk. Likite

sveiki.

Tylioji atsijung.

P a b a is a N Y C : O h o . N e g a liu p a tik ti.

Varlius: ir a

Grizlis: iandien jau nebeturiu nuotaikos nektis.

Andersonas: G altum e atidti pokalb iki kito karto.

J
Bga laikas. Ruduo, iema.
 1
U udar lang m kristi lapai, bet viduje niekas nepa
sikeit. Niekas, iskyrus Lind ir mane. Mudu pasikeitme.
Vienas kit geriau painome, ir supratau ne tik tai, kad ji
protinga, bet ir tai, kad ir pats nesu visikas ioplys. Nema
niau, kadji mans nekenia. Tikriausiai ne. Galbt jai netgi
patikau.
Vien naktj kilo stipri audra, visas dangus blyksjo kaip
metalo plokt, perknija tranksi visai ia pat. Griausmas
sukrt mano lov, nudundjo per vis pasaul ir mane pa
adino. Nenordamas bti vienas ulipau svetain.
- Adrianai!
Linda sdjo ant sofos tamsoje ir velg dang, kur ai
bas nutviesk iki pat horizonto.

231
 - Isigandau. Maniau, pabkl ugnis.
- Pabkl ugnis? - stebjausi, kur ji galjo girdti nakt
audant pabklais. - Tai tik perknija. Sis senas namas tvir
tas. ia saugu.
Suvokiau, kaip keistai turjo skambti mano tvirtinimas,
kad ia saugu, kai laikau j kaip kalin. Ji atsiliep:
- Kur tik gyvenau, niekur nebuvo saugu.
- Atsisdai toliausiai nuo lango.
- Manai, esu bail.
- Ne. Matai, irpats atjau. Griaustinis paadino. Paspra
ginsiu kukurz ir pairsim, k rodo per televizori. Ar
nori spragsiu?
Nujau virtuv. Pamaniau, bus geriausia pasialinti, kad
neigsdiniau savo artumu. Nuo tos dienos royne pirm
kartlikome vieni. Perpamokas visadaaliabuvoVilius, o val
gant - Magda. O dabar, kai jiedu miegojo, trokaujai rodyti,
kad gali manimi pasitikti. Nenorjau, kad viskas lugt.
- Taip, ai. Gal paspragintum ir antr maiel ?Man la
bai skanu.
- inoma.
Nujau virtuv prie spragsiu krosnels. Linda, pajun-
ginjusi kanalus, rado sen film Princes nuotaka.
- Geras filmas, - pasakiau, kai kukurzai m spragsti.
- Jo dar nemaiau.
- Manau, tau patiks. is filmas gali sudominti kiekvien:
mane - miais su kardais, tave - princesmis.

232
 Pirmas maielis nustojo spragsti ir j itraukiau.
- Atsipraau, turbt tai lyi diskriminacija.
- Nieko baisaus. A mergina. Tam tikru metu kiekviena
mergina sivaizduoja esanti princes, net jeigu jos gyveni
mas toli grau nekaralikas. Ir man patinka tokia pabaiga -
ilgai ir laimingai gyveno.
Linda liko irti t pat kanal. O a virtuvje stebda
mas, kaip isipuia antras maielis, svarsiau: visus sprag-
sius suversti vien duben, kaip Magda darydavo, kai pas
mane ateidavo pastam mergin, ar palikti maieliuose.
Pagaliau sumojau paklausti:
- Ar tau spragsius supilti duben?
N neinojau, kur Magda laiko dubenis. Kaip keblu, ar
ne?
- Ne, nereikia, nesivargink.
- Tai ne vargas.
Itraukiau maiel i krosnels, prapliau ir abu maie
lius nuneiau svetain. Turbt ji paprays savo maielio, ir
ms rankos nesusilies. Niekuo negaljau jos kaltinti. At
sisdau per pusmetr nuo jos, smeigusios akis film. ioje
scenoje piratas Veslis ikviet udik Vicin prot m.
Tu uvs nuo vienos i klasikini lemting klaid! -
pasak Vicinis ekrane. - ...Neok prie siciliet, kai gresia
mirtis!
Kol Vicinis krito negyvas, pabaigiau savo spragsius ir
maiel padjau al. Nepasisotins. Pabaisa nuolat jaut

233
alk. Pamaniau, jeigu kada nors atvirsiu mog, ar nebsiu
nutuks?
- Gal dar nori? - pasil Linda.
- Ne. Sakei, juos labai mgsti.
- Taip. Bet gali truput paimti.
Linda ities man maiel.
- Gerai.
Prisislinkau kokius penkis centimetrus. Ji nesuriko ir
nepasitrauk. Pasismiau sauj spragsiu stengdamasis nei
barstyti. Tada aiiai trinkteljo perknija, ir Linda paoko
iberdama pus likusi spragsiu.
- Oi, atsipraau, - pratar ji.
- Nieko baisaus.
Daugum ibert kukurz surinkau savo tui maiel.
- Kitus surinksim rytj-
- Labai isigandau to aibo ir griaustinio. Kai maa u
migdavau, tvas danai nakt ieidavo. Jeigu pabusdavau
nuo kokio nors triukmo, jo nerasdavau. Tada labai isigs
davau.
- Tikriausiai tau bdavo labai sunku. O mano tvai bar-
davosi, kai atsikeldavau nakt. Liepdavo bti drsiam, o tai
reikdavo, kad turiu palikti juos ramybje. - Itiesiau jai
spragsius. - Pabaik.
- Ai, - Linda pam iupsnel. - Man patinka...
-Kas?
- Nieko... ai u spragsius.

234
 Ji buvo taip arti, kad girdjau jos kvpavim. Trokau
prisislinkti ariau, bet neidrsau. Abu sdjome melsvoje
televizoriaus viesoje ir tylomis irjome film. Tik jam
pasibaigus, pastebjau, kad Linda usndo. Audra nurimo,
taiau norjau ia sdti ir irti j miegani, kaip velg
davau savo roes. Bet jeigu pabus, mano elgesys jai pasiro
dys keistas. Jau ir taip jai atrodau gantinai keistas tipas.
Ijungiau televizori. Kambaryje buvo aklinai tamsu, ir,
pakls Lind ant rank, patraukiau jos kambar. Ji nubu
do tamsoje pusiaukelje ant laipt.
- Kas ia?..
- Tu umigai. Neu tave tavo kambar. Nebijok. Ne
nuskriausiu. Paadu. Gali manimi pasitikti. Ir tave ilai
kysiu.
Mano glbyje ji buvo lengva kaip plunksnel. Juk pabai
sa buvo stiprus.
- Galiu pati nueiti, - pasimuist ji.
- Gerai, jeigu nori. Bet ar nepavargai?
- Pavargau, truput.
- Tada gali manim pasikliauti.
- inau. Pamaniau, jeigu btum norjs mane nu
skriausti, jau btum tai padars.
- Nenorjau tavs nuskriausti, - patikinau j krptel
js nuo minties, kad ji taip apie mane galvojo. - Negaliu
paaikinti, kodl tave laikau ia, bet tikrai nesiruoiu tavs
skaudinti.

235
 - Suprantu.
Linda vl nugrimzdo mano glb ir prisiglaud prie
krtins. Ulips laiptais, iekojau rankenos. Linda j nu
tvr. Tamsoje suskambo jos balsas.
- Daugiau niekas mans taip nene, bent neprisimenu.
Apkabinau j tviriau.
- A labai stiprus, - pasakiau.
Ji nieko neatsak. Usndo. Manimi pasitikdama. Ap
graibomis engs kambar, pagalvojau apie Vili, kuris vi
sada privalo itaip saugotis, visada turi bti pasiruos neti
ktoms aplinkybms. Pasieks lov, paguldiau j ir uklo
jau minkta antklode. Trokau j pabuiuoti, ia, tamsoje.
Kaip ilgai nieko nebuvau paliets, i ties paliets. Taiau
bt buv nedora ja miegania pasinaudoti, o jeigu pabus
t, niekada nedovanot.
Gal gale pasakiau:
- Labanakt, Linda.
Ir patraukiau dur link.
- Adrianai, - prijs prie dur igirdau jos bals: - La
banakt.
- Labanakt, Linda. Ai, kad su manimi pasdjai. Buvo
malonu.
- Ir man buvo malonu. - Sugirgdjo lova, turbt ji ap
sivert ant ono. - Zinai, tamsoje tavo balsas man atrodo
kakur girdtas.
 2
Oras atalo, prasidjo liets, o a nekdamasis su Linda
jau nebgtavau dl kiekvieno odio. Vien dien po pa
mok Linda paklaus:
- Kas yra penktame aukte ?
-K?
Igirdau klausim, bet norjau laimti laiko atsakymui
sugalvoti. Nuo tos dienos, kai ji ia atsikraust, j penkt
aukt nebuvau engs. Ten tvyrojo neviltis, sddamas
prie lango skaitydavau Paryiaus katedr ir jauiausi vie
nias kaip Kvazimodas. Nenorjau ten sugrti.
- Penktame aukte, - pakartojo Linda. Tu gyveni pir
mame, antrame yra virtuv ir svetain, a gyvenu treiame,

237
o Vilius ir Magda ketvirtame. Bet i lauko pamaiau pen
kias lang eiles.
Jau buvau pasiruos atsakym.
- Nieko gero. Prigrstos ds ir visokios senienos.
- Ar inai, kas tose dse?
Kai papuriau galv, ji pasak:
- Kaip tik tai domiausia. Ten galt bti paslptas lo
bis.
- Brukline?
- Na, galbt ne brangenybs, bet kitoks lobis - seni lai
kai ir paveikslai.
- lamtas.
- Tau nebtina eiti. Galiu apirti ir viena, jeigu tai ne
tavo daiktai.
Taiau ulipau ir a. Nors penkto aukto baim man su-
slgo skrandyje kaip pavinkusi msa, nujau su Linda, nes
trokau bti alia jos.
- O, irk. Prie lango yra sofa.
- Aha, smagu ia sdti ir irti mones gatvje. Tiks
liau, bdavo smagu ankstesniems namo gyventojams.
Linda usilipo ant sofos prie lango - mano viet. Man
net vidurius nudieg. Turbt ji nori ieiti gatv.
- O, ties sakai. I ia matyti kelias j metro stot. Kokia
stotis?
Neatsaks kalbjau toliau:

238
 - I ia matyti, kaip mons ilipa i metro ir traukia
darb, o po piet sugrta.
Kai Linda vilgteljo mane, burbteljau:
- Bet a ia nesdjau ir neirjau.
- O a pasiiriau. mons ia vaikto vis laik. Ver
da gyvenimas.
Mergina pasilenkusi siirjo gatv. velgiau jos raus
v stor kas ant nugaros, paauksint ryto sauls, strazda
nas ant viesios odos. Kaip strazdanos atsiranda? Pamau
po vien ar visos i karto? Galiausiai pastebjau jos akis -
pilkvas, apsuptas balzgan blakstien. Malonios akys,
pamaniau, bet ar yra tokios malonios akys, kurios atleist
mano bjaurum?
- Nenori pasirausti po des ?
Parodiau kamp, kur ppsojo ds.
- A, tiesa.
Taiauji atrod nusivylusi.
- Prie lango domiau apie penkt. Tada mons grta
i darbo.
Linda pavelg mane.
- Na, vien kit kart gal ir buvau ia prisds.
- Aha, aiku.
Pirma atidaryta d buvo prikrauta knyg. Nors Linda
j turjo valias, vis tiek nudiugo.

239
 - irk! Maoji princes! Penktoje klasje tai buvo
man mieliausia knygel!
Prijau pairti. Kaip merginos gali diaugtis tokiais
niekais ?
Po valandls Linda dar garsiau suspieg. Priokau sune
rims, ar nesusieid, bet ji kteljo:
- Dein Eir! Mano vis laik mgstamiausia!
Prisiminiau, i knyg ji skait, kai pirm syk nukrei
piau jj veidrodl.
- Tu daug k mgsti. Argi jos neturi ?
- Taip. Bet pavelk i.
Pamiau knyg jai i rank. Kvepjo kakuo panaiu j
metro. Ileista 1943 metais su nespalvotomis iliustraci
jomis per vis puslap. Atveriau apsikabinusios poros po
mediu paveiksll.
- Dar nesu mats iliustruotos knygos suaugusiesiems.
Graios iliustracijos.
Linda pam knyg.
- Ji man labai patinka. Pasakoja, kad jeigu monms
lemta bti kartu, anksiau ar vliau likimas suveda, nesvar
bu, kas juos skiria. Tai stebuklas.
Pagalvojau, su Linda susitikome okiuose, paskui pama
iau j veidrodlyje, o dabar ji ia. Ar tai stebuklas? Ken-
dros stebuklas? Ar tik atsitiktinumas? Supratau, kad tai
stebuklas. Tik neaiku, arjis atne laiming pabaig.

240
 - O tu tiki? - paklausiau. - Stebuklais?
Lindos veidas apsiblaus, lygji mstyt apie kak kita.
- Neinau.
Vl vilgteljau j knyg.
- Man patinka iliustracijos.
- Argi ne taikliai atspindi turinj ?
- Neinau. Neskaiiau. Ar tai ne mergaitika knyga?
- Neskaitei? Tikrai? - Jau inojau, k ji pasakys. - B
tinai perskaityk. Tai nuostabiausia pasaulyje meils istori
ja. Visada j skaitydavau, kai namuose dingdavo elektra. i
knyga puikiai tinka prie vaki viesos.
- Dingdavo elektra?
Linda patrauk peiais.
- Ms namuose dingdavo palyginti danai. Kartais t
vas neigaldavo apmokti sskaitos.
Bet visada turdavo k niaukti ar leistis ven. Nes tai
buvo svarbiausia. Vl pamaniau, kad mudviej su Linda li
kimai panas. Ir ms tiai panas - manikio narkoti
kas buvo darbas.
Pamiau knyg jai i rank. Jau inojau, kad skaitysiu
vis nakt.
Pagaliau perjome prie kit di. Antroji buvo pri
kimta laikrai ir urnal ikarp apie t pai aktor Id
Danlivi. Itraukiau kelet plakat: Ida Danlivi - Porcija i
Venecijos pirklio. Ida Danlivi Intrig mokykloje.

241
 Taip pat radome recenzij.
- Paklausyk, - tar Linda ir perskait: - Ida Danlivi
iliks viena rykiausi ms meto scenos vaigdi.
- Tikriausiai ne. Apie j nieko negirdjau.
Pavelgiau straipsnio dat. 1924.
- Tik pavelk, kokia ji grai, - Linda parod ikarp su
tamsiaplauks grauols senoviniais drabuiais nuotrauka.
Kitas straipsnis ra apie vestuves. Aktor Ida Danlivi
iteka u ymaus bankininko Stanfordo Viljamso!
Paskui straipsnius apie pjeses ir vaidyb pakeit nau
jienos apie kdikius. 1927 metais gim Judinas Danlivis
Viljamsas, o 1929 metais - Vilberis Stanfordas Viljamsas.
Puslapiai buvo ipuoti senamadiku raitytu braiu ir auk
sinmis garbanomis.
1930 met inut prane: Bankininkas Stanfordas
Viljamsas pasitrauk i gyvenimo.
- Nusiud, - perskait Linda. - Ioko pro lang. Varg
Ida.
- Turbt jis, kaip irkiti, visk prarado per 1929-j eko
nomin kriz.
- Kaip manai, arjie ia gyveno ?
Linda paliet auksaspalv popieri.
- Gal j vaikai ar vaikaiiai.
- Lidna.

242
 Linda pervert ikarp album. Buvo dar pora straips
ni apie Stanfbrd, dviej keturmei ar trimei berniuk
nuotrauka ir daugiau nieko. Mergina album padjo j al
ir kio rank ds dugn. Itrauk dut, atidar ir nuo
viraus num vyniojamojo popieriaus gniuulus, kurie jos
rankose byrjo miltelius. Pagaliau i duts itrauk alio
satino suknel, atspalvis buvo tarp mt ir pinig spalvos.
- irk! Tai Idos suknel i nuotraukos!
Linda suknel prisidjo prie savs. Atrod jos dydio.
- Pasimatuok.
- Ne, veikiausiai netiks.
Taiau ji tebelaik suknel, iupinjo geltonus ikirpts
nrinius. Keli karoliukai kabojo ant sil, bet apskritai suk
nel atrod gantinai daili.
- Pasimatuok, - pakartojau. - Persirenk savo kambary
je, jeigu bijai, kad nuirsiu.
- Ne, nebijau.
Linda, iklusi suknel, apsisuko aplink. Paskui nubgo

Puoliau raustis po des. Norjau parodyti jai k nors

domaus, kai gr. I skrybli ds itraukiau katiliuk.
Pasimatavau, bet jis nesilaik ant mano vries galvos. Pasl
piauj u sofos. Dar radau pirtines ir puon alik. Pirti
nes iaip taip usimoviau. Turbt Stanfordas turjo dideles

243
platakas. Kitoje dje radau sen gramofon Victrola ir
plokteli. Norjau tai parodyti Lindai.
Dl suknels neklydau. Drabuis tiko taip, lyg bt pa
sitas jos figrai, kuri iki iol nepatrauk mano dmesio, nes
Linda paprastai dvdavo laisv megztin ir apsmukusius
dinsus. Bet dabar adasas ir nriniai irykino kiekvien
jos kno link. Negaljau atplti aki. O jos akys, kurios
anksiau buvo pilkos, dabar pasirod tokios pat alumos
kaip suknel. Linda buvo labai daili - nors galbt dl to,
kad ilgai neturjau galimybs bendrauti su merginomis. Ar
ji irgi pasikeit kaip a? O gal visada buvo tokia, tik iki iol
nepastebjau.
- Isipink kas, - papraiau nepagalvojs.
O gal nederjo?
Ji nutais grimas, bet pakluso ir nuo pei pasruvo
ugnini plauk kaskada.
sistebeilijau j.
- Linda, kokia tu grai, - sunibdjau.
Ji nusijuok.
- Aha. Tau atrodau grai, nes...
Linda nutilo.
- Nes a bjaurius? - ubaigiau vietoj jos.
- Ne tai norjau pasakyti.
Taiauji paraudo.

244
 - Nebijok mans ugauti. Pats inau, kad esu pabaisa.
Ko man pykti ?
- Tikrai ne tai turjau omeny. Norjau pasakyti, kad tu
tiesiog nepasti kit mergin, tikrai grai.
- Tu esi grai, - pakartojau sivaizduodamas, kad j lie
iu, glostau veln, vs atlas ir juntu kno ilum.
Taiau kraiausi toki mini. Privaljau suimti save
rankas. Mano geismas galjo j nugsdinti. Padaviau jai
veidrodl - t veidrodl. Kol velg savo atspind, slap
iomis rijau j akimis i nugaros, tyrinjau ant nugaros
krintanias raudonas garbanas. Ji persibrauk lpas vyni
niu lpdaiu, pasirausvino skruostus. Anksiau niekada
nesida. inoma, pasakiau sau, kad dabar pasigraino dl
suknels, o ne dl mans.
- Dje radau sen gramofon, - prisiminiau. - Pam
ginkim paleisti, gal gros.
- Tikrai? Kaip puiku.
Ji suplojo rankomis.
Itraukiau sen prisukam gramofon. Ir ma stor
ploktel su urau ydrasis Dunojus.
- Turbt itaip reikia udti.
Ant ploktels udjau adatl.
- O dabar reikia prisukti.
Pasukau, bet nepasigirdo n garso.

245
 Lindos veide msteljo nusivylimas, bet paskui ji nusi
juok.
- Vis tiek nemoku okti valso.
- A moku. Mano dra...
Nutilau. Pradjau sakyti, kad mano draugas Trejus, kai
buvome vienuolikos, nusitemp mane j klasikini oki pa
mokas, kurias j vert lankyti mama. Bet susizgribau.
- Per televizori irjau oki pamok. Galiu parodyti.
Lengva.
- Tai tau lengva.
- Ir tu imoksi.
Usitraukiau dje rastas pirtines ir apsivyniojau ali
k. Norjau j paliesti, bet bijojau trikdyti baisiomis vries
letenomis. Itiesiau pirtint rank.
- Gal paoktum su manimi ?
Linda trukteljo peiais.
- K turiu daryti?
- Duok man rank.
Ji pakluso ir akimirk itaip stovjo suglumusi.
- O kur dti kit rank? - pagaliau paklaus.
- Hm... Man ant peties. Ir a...
Apkabinau jos juosmen irdamas pro lang.
- O dabar kartok mano judesius.
Parodiau pirm valso ingsnel.

246
 - Pirmyn, al, ariau.
Ji mgino pakartoti, bet nepavyko.
- itaip.
Prisitraukiau j ariau nei derjo, jos koja prisiliet prie
manosios. sitemp kiekvienas mano nervas, kiekvienas
raumuo, bet vyliausi, kad ji nejunta padanjusio mano ir
dies plakimo. Ir toliau jvediojau, kelis kartus pamginu
si, pagaliau ji imoko ingsnius.
- Nra muzikos, - pastebjo.
- Atsiras.
miau niniuoti ydrj Dunoj ir laikydamas j gl
byje engiauplat ingsn nuo di. Truput susverdjome
ir trukteljaujprie savs. Netyia. Uuodiau jos kvepalus
ir nuo j, ir nuo niniavimo m svaigti galva. Bet okau
toliau, palengva apsisukome, kaip mokydavo oki moky
tojas, ir stengiausi prisiminti melodij, kad okis taip greitai
nenutrkt. Bet pagaliau ubaigiau niniuoti ir turjome
sustoti.
- Tu dievikai oki, mano miela Ida, - pasakiau. Koks
mulkis!
Linda sukikeno ir paleido mano rank, bet neatsi
trauk.
- Adrianai, tokio kaip tu dar nesu sutikusi.
- Cha. Manyiau, tikrai ne.

247
 - Ne. Noriu pasakyti, kad dar neturjau tokio draugo
kaip tu, Adrianai.
Draugo. Ji mane pavadino draugu, k gi, geriau nei mo
nigrobikas. Bet vis tiek man to neuteko. Trokau daugiau
ne tik tam, kad isivaduoiau i burt. Geidiau jos visos.
Ar mane trikd mintis, kad mudu nesibuiuojame, kad ji
mans negeidia tik dl mano ivaizdos? Tikriausiai. Ta
iau tikjausi, kad jeigu dar daugiau dl jos pasistengsiu, ji,
nepaisydama mano pavidalo, velgs tikrj mane. Nors ir
neinojau, kas tas tikrasis a. Buvaupasikeits visas, ne tik
knas.
- Nekeniau tavs u tai, kad privertei mane ia bti, -
ts Linda.
- Suprantu. Bet kitaip negaljau, Linda. Nebegaljau
likti vienas. Tai vienintel...
- Manai, nepastebjau? Turbt jauteisi siaubingai vieni
as. Suprantu.
-Tikrai?
Ji linkteljo, bet trokau visai ko kito - kad galiau jai
pasilyti laisv, o ji pasakyt: Ne. Pasilieku. Ne dl to, kad
mane privertei ar kad tavs gailiuosi, o dl to, kad noriu
bti su tavimi. Taiau inojau, kad negaliu jai to pasilyti,
o ji man taip neatsakys. Stebjausi, kodl ji neprao paleisti.
Ar gali bti, kad ji nenori ieiti, kad ia jauiasi laiminga?

248
Nedrsau to tiktis. Vis dlto uuodiau aromat, kuriuo
dar n karto nesikvpino. Galbt.
- Adrianai, kodl tu... toks?
- Koks?
- Nieko. - Ji nusisuko. - Atleisk.
Prisiminiau savo sugalvot istorij.
- Visada toks buvau. Ar tau atgrasu mane irti?
I pradi Linda nesumojo k atsakyti, mane neir
jo. Itis minut abu stovjome ugniau kvap, ir atrod,
kad viskas beviltikai lug.
Taiau gal gale ji tar:
-Ne.
Vl mme kvpuoti.
- Tavo ivaizda man visai nesvarbi, - ts Linda. - Jau
pripratau. Tu man toks geras, Adrianai.
Linkteljau.
- A tavo draugas.
Taip praleidome vis popiet, n trupuio nesimokme.
- Papraysiu Viliaus rytoj pradti vliau, - pasiliau
Lindai. - Pasinaudosiu padtimi.
Vakare Linda nusivilko alij suknel ir sulanksiusi
djo dut. Vliau mnesienoje nuslinau vir ir du
t nusineiau savo kambar. Suknel pasikiau po pagalve.
Mano gyvulikos jusls dar uuod silpn kvepal aromat

249
ir prisiminiau skaits, kad kvapas i vis poji stipriausiai
siejasi su atmintimi. Miegojau veid usiklojs suknele ir
sapnavau, kad j laikau glbyje, kad ji mans geidia. Deja,
tai buvo nemanoma. Sak, jai esu draugas.
Taiau ryt Linda atjo pusryiauti dailiai suukuotais
palaidais, vilganiais plaukais. Uuodiau kvepalus,
siieb viltis.
 3
Lindos kambarys buvo per du auktus vir manojo.
Mane audrino mintis, kad ji ia, tame paiame name, mie
ga, viena. Vakare kone jutau, kaip jos knas panyra vs
balt patal. Trokau paliesti kiekvien auksin strazdan-
l. Variausi nuo ono ant ono. Knas po antklode kaito,
prakaitavo, uto. Trokau jos, sivaizduodamas j gulini
lovoje. Umigau apie j galvodamas, o pabudau drgna pa
klode suvystytomis kojomis. sivaizdavau itaip apsivijus
jos kn. Trokaujpaliesti. Kai matavosi suknel, pasirod
nepaprastai velni. Irkakaip inojau, kad tas jos velnumas
gali mane igelbti.

251
 - Noriau su tavimi eiti mokykl, - kart usimin
Linda, kai baigme mokytis. - Kadtu eitum mano mokyk
l, senj mokykl.
Ijos odi supratau, kadji vis dlto nori ieiti, bet nori
ir likti su manimi.
- Ar man ten patikt?
Buvo pavakarys. Atvriau langines - visikai - ir vid
plsteljusi viesa nuauksino jos plaukus. Trokau juos pa
liesti, bet susilaikiau.
Linda susimst.
- Tikriausiai ne. Ten mokosi turi vaikai, visi uriet
nosis. Prie j nepritapau.
Kadaise buvau vienas j. Bet dabar pats tuo stebjausi.
- K tavo draugai pasakyt pamat tok kaip a?
- Mokykloje neturjau joki draug, - ypteljo Lin
da. - Bet kai kuriems tvams i Tv ir mokytoj asociaci
jos tikrai nebtum priimtinas.
Tai sivaizdavs nusijuokiau. Gerai inojau, apie k ji
kalba - su mano tvu tai nesusij, bet yra toki tv, kurie
vaikto visus Asociacijos susirinkimus, mokykloje dirba
kaip savanoriai ir apskritai dl visko skundiasi. itiems pa
rupiau. Padjau Lindai susirinkti knygas.

252
 - Nenoriu, kad mano vaikasmokytsi su pabaisomis,
pareikt kas nors i j per susirinkim. Moku didiulius
pinigus. Kaip galite sileisti visokiasatmatas!*
Linda nusijuok.
- Tikrai.
Ji paliko knygas ant stalo irpatrauk iltnam. Tai buvo
kasdienis ms ritualas. Po pamokpietaudavome, paskui
skaitydavome ir nekdavoms - ruodavome nam dar
bus, nors niekada ir neieidavomeinam. Paskui vaikio
davome po iltnam, Linda paddavoman palaistyti gles ir
atlikti kitus darbelius.
- Jau atvso ir galtume mokytis iltnamyje, pasi
liau.
- Labai noriau.
- Gal priskinti roi? - pasilydavaukiekvien, dien.
Kai jos kambaryje gls nuvysdavo, priskindavome vie
i. Tik ivienintel dovangaljaujai dovanoti, o jai dau
giau nieko i mans nereikjo. Siliaujai ir kitoki dovan.
Visada atsisakydavo.
- Taip, ai. Jeigu negaila.
- Man j gaila, bet visada diaugiuosi galdamas dova
noti jas tau, Linda, ir diaugiuosi,kad turiu kam jas dova
noti.
Ji nusiypsojo.
- Suprantu, Adrianai.

253
 Sustojome prieais balt arbatin ro.
- inau, kas yra vienatv. Vis gyvenim buvau vienia,
kol...
- K? - paklausiau.
- Nieko. Umirau, k ketinau pasakyti.
Nusiypsojau.
- Gerai. Kokios spalvos roi kart nortum? Prajus
kart buvo raudonos, bet jos nesilaiko ilgai, ar ne?
Linda pasilenk ir paliet balt ro.
- Zinai, kart buvau labai simyljusi vien vaikin i
klass.
~ Tikrai?
Jos odiai pairo ant mans kaip krua, tik pagalvojau,
arj pastu.
- Koks jis?
- Tobulas, - nusijuokji. - Manau, tokius vaikinus visos
simyli. Ivaizdus, populiarus. Man jis pasirod irprotingas,
bet turbt tik pati norjau j tok matyti. Prikaiiojau sau,
kad galiu taip susivilioti vien ivaizda. inai, k tai reikia.
Nusukau akis nuo savo gyvulik leten ant roi. Ro
s ir to grauolio paveikslas skaudiai primin mano luo
um.
- Keista, - ts Linda. - Taip sureikminame iorin
gro, bet pastam ivaizd visai nekreipiame dmesio.
Jie tik taip atrodo, ir tiek.

254
 - Taip manai?
engiau artyn sivaizduodamas, kaip naguotu pirtu ap
vedu jos ausies kontr ir uodiu plauk aromat.
- O kuo vardu tas vaikinas?
- Kailas. Kailas Kingsberis. Garsus vardas, ar ne ?Jo tvas
skaito inias pagrindinje televizijos programoje. Kartais
j pasiiriu ir prisimenu Kail. Jiedu labai panas.
Susikryiavau rankas ant krtins nordamas sulaikyti
besiverianius jausmus.
- Ar Kailas tau patiko todl, kad buvo ivaizdus, turjo
turting tv ir gars vard?
Linda nusikvatojo tarsi pripaindama, kaip visa tai
lkta.
- Na, ne tik dl to. Jis pasitikjo savimi, buvo drsus,
nieko panaaus mane. Nebijodavo reikti savo nuomon.
Aiku, jis net neinojo, kad egzistuoju... tiesa, vien vakar
susitikome... bet tai menkniekis.
- Ne, papasakok.
inojau, kji ketina papasakoti.
- T vakar dirbau okiuose. Nemgau io darbo. Ten
jausdavausi paskutin vpla ir nuskurl, bet... stipendinin
kams tai bdavo kone privaloma. Irjis atjo su drauge Sleu-
ne Hagen - labai nemaloni mergina. Jis jai nupirko puiki
prisegam ro. - Linda paliet ied prieais. - Bet Sleun
purktavo, kad negavo orchidjos, tikriausiai ro jai pasi-

255
rod per pigi. O a pamaniau, kad gavusi ro nuo tokio
vaikino kaip Kailas Kingsberis biau aminai laiminga.
Kai tik apie tai pagalvojau, jis prijo ir atidav man t ro.
- Tikrai? - burbteljau kone usikosdamas.
Linda linkteljo.
- Maiau, kad jam tai smulkmena, o man buvo vykis -
niekas gyvenime nebuvo man padovanojs jokios gls.
Niekada. Vis nakt j irjau - ji primin ma saulel.
iedas netgi buvo taisytas buteliuk su vandeniu, kad il
giau laikytsi. O kaip gardiai kvepjo - uosiau vis keli
vaiuodama metro namo ir idiovinau j knygoje norda
ma prisiminti amiams.
- Ar j tebeturi?
Mergina linkteljo.
- Knygoje, viruje. Atsiveiau kartu. T pirmadien no
rjau dar kart padkoti Kailui, bet jo nebuvo mokykloje.
Savaitgal susirgo ir mokykloje nesirod visus metus. Paskui
perjo internatin mokykl. Daugiau jo nemaiau.
Linda atrod nulidusi, o a pagalvojau, kaip t pirma
dien biau i jos isityiojs, jeigu bt man padkojusi
u t apiurusi ro. Biau pasijuoks jai veid. Dabar
pirm kart gyvenime apsidiaugiau, kad tada nenujau
mokykl. Kendra mane apsaugojo.
- Tai dabar pasiskinkim roi, - pasiliau.
- Man labai patinka tavo ros, Adrianai.

256
 - Tikrai?
Ji linkteljo.
- Niekada neturjau toki grai dalyk. Nors lidna,
kadjos nuvysta. Geltonosios isilaiko ilgiausiai, bet vis tiek
per trumpai.
- Kaip tik todl ir pasistaiau iltnam - kad galiau
jomis diaugtis visus metus. ia niekada nebna iemos,
nors greitai ims snigti.
- Man iema patinka. Netrukus Kaldos. Gaila, kad ne
galiu ieiti ir paliesti sniego.
- Atleisk, Linda. Noriau ipildyti visus tavo norus.
Ir stengiausi ipildyti. Nriausi i kailio, kad jai nieko
netrkt: suskindavau glbius roi, skaitydavau eiles. O
dailiajam Kailui Kingsberiui uteko tik pavaikioti eme
ir tuo peln Lindos meil. Jeigu jis ia bt j udars, -
jeiguji bt tai inojusi, - bt okinjusi i laims. Taiau
udaryta su manimi ji galvojo apie j. Vis dlto senuoju Kaz
iujau nebiau liks, net jeigu biau j atvirts. Sis Kailas
bt ir toliau gyvens su tvu, kuriam svarbiausia ivaizda.
Ir toliau biau buvs nelaimingas ir neinantis prieasties.
Be ios virsmo patirties nebiau suprats, ko man trksta.
Dabar bent tai inojau. Likti pabaisa amiams atrod ge
riau nei gyventi ankstesn gyvenim.
I kiens isitrauks irkles, nuskyniau graiausi ro ir
teikiau Lindai. Trokau jai padovanoti visk, net laisv.

257
 Myliu tave, - pasakiau mintyse.
Bet neitariau balsu. Ne todl, kad bijojau jos paaipos.
Ji nebt taip pasielgusi. Bijojau, kad neatsakys man tuo
paiu.

-Ji niekada nepamils mans, - vliau pasiskundiau Vi

liui nujs j jo kambar.
- Kodl taip sakai?Juk viskas taip puikiai klostosi. Taip
smagu per pamokas, jauiu, kaip tarp judviej oras sielek-
trina.
- Turbt pajutai per fizikos pamok. Bet ji mans ne
nori. Jai reikia normalaus vaikino, su kuriuo galt pasi
vaikioti po snieg, ieiti i nam. A - vris. O jai reikia
mogaus.
Vilius paglost un ir kakjam nipteljo. Pilotas pri
jo prie mans.
Vilius pasak:
- Adrianai, patikk, esi monikesnis u daugel mo
ni. Tu stulbinamai pasikeitei.
- Bet to neutenka. Neatrodau mogus. Jeigu ikeliau
koj i nam, mons spiegt mane pamat. Daugeliui svar
bu ivaizda. Toks is pasaulis.

258
 - Ne mano pasaulis.
Paglosiau Pilot.
- Viliau, man patinka tavo pasaulis, bet jis ne itin gau
siai apgyvendintas. Manau, leisiu jai ieiti.
- Tu sitikins, kad ji nori ieiti ?
- Manau, kadji niekada mans nepamils, ir...
-K?
- Ar sivaizduoji, k reikia trokti k nors paliesti ir ne
galti? Jeigu ji mans niekad nepamils, geriau nesikankin-
siu.
Vilius atsiduso.
- Kada ketini jai pasakyti ?
- Neinau.
Man taip sugniau gerkl, kad vos galjau itarti o
dius. Nedert jos prayti, kad mane lankyt. Galbt ji
ueit i gailesio, vis dlto kaip apmaudu, kad taip ir nepa
vyko laimti jos irdies.
- Greitai.

- Ileisiuj, - praneiau Kendros atspindiui.

- K? Ar iprotjai?
- Ne. Nusprendiau j paleisti.
- Kodl?

259
 - Nedera j ia laikyti kaip kalin. Ji nieko blogo nepa
dar. Ji turi teis elgtis kaip tinkama, gyventi savo gyveni
m ir vaikioti po t nelemt, purvin snieg.
Prisiminiau plakat vienos pastamos merginos kam
baryje - tai buvo drugelio nuotrauka su urau: JEIGU
MYLI, ILAISVINK. Nereikia n sakyti, kad tai man pa
sirod neregta kvailyst.
- Vaikioti po snieg? - nusistebjo Kendra. - Nuar-
dyk iltnam, ir prisnigs.
- Aha, bet ji ilgisi pasaulio u namo sien.
- Kailai, nuo to priklauso tavo gyvenimas. O tai svar
biau nei...
- A ne Kailas, o Adrianas. O man nieko nra svarbiau
u jos norus. Pasakysiu jai vakar vakarieniaujant.
Kendra susimst.
- Tada gali aminai likti uburtas.
- Suprantu. iaip ar taip, vis tiek toks liksiu.

Vakare nusiprausiau ir rpestingai susiukavau. Igirdau

Magd mane aukiant, bet delsiau ieiti. Nenorjauvakarie
niauti, nes tai galjo bti paskutin ms vakarien. Tik
jausi, kad Linda darpabus vakar, o isikraustys rytoj ryt

260
arbautruks kelet dien, kol susikraus daiktus - mano do
vanotas knygas, drabuius ir kvepalus. Jeigu ji ieis, kam tai
bus reikalinga? Daiktai tik primint j lygvelion.
inoma, i ties tikjausi - labai tikjausi - tokio jos at
sakymo: Ne, ne, Adrianai, jokiu bdu nenoriu tavs pa
likti. Tave taip myliu. Bet duoti man laisv - labai grau ir
nesavanaudika, noriu tave pabuiuoti. Mudviem pasibu
iavus, burtai isisklaidyt, ir ji aminai bt mano. Taip,
trokau aminai bti suja.
Taiau tai buvo menkai tiktina.
- Adrianai! - Magda beldsi j duris.
Vlinausi penkias minutes.
- Praom.
Magda tiesiog siver.
- Adrianai, kai k sugalvojau.
Ispaudiau ypsen.
- Nereikia panels Lindos ileisti. Sugalvojau, kaip gali
duoti jai daugiau laisvs, kaip ipildyti jos nor.
- A negaliu niekur ieiti. - Prisiminiau mergin Helo-
vino vakarlyje. - Nemanoma.
- Ne ia, - nutrauk ji. - Bet paklausyk. Sumaniau
bd.
- Magda, nereikia.
- Ar jos nemyli?

261
 - Myliu, bet beviltikai.
- Merginai taip pat reikia meils. Matau. - Magda pa
mojo man atsissti kd prie dur. - Paklausyk.
 Po poros dien ketvirt ryto laukiau apaioje, kol Mag
da paadins Lind ir atves prie dur. Buvo tamsu, spokso
jau j duris, nes daugiau neturjau j k irti. Niekada Ne
miegantis Miestas miegojo. Gatvs buvo tuios. Per nakt
pasnigo, o ant aligatvi nebuvo matyti joki pdsak. Net
iukliaves dar nevainjo.
- Kur vaiuojame? - paklaus Linda nulipusi.
- Pasitiki manimi?
Laukdamas atsakymo sulaikiau kvap. Juk ji turjo pa
grindo nepasitikti. Jpagrobiau, kalinau, vis dlto veikiau
biau mirs nei pirtu j paliets. Vyliausi, kad jau penkis
mnesius igyvenusi su manimi ji tai supranta.

263
 - Taip, - atsiliep ji, regis, ne maiau nustebinta ios i
nios nei a.
- Vaiuojame nuostabi viet. Manau, tau ten patiks.
- Ar turiu susikrauti lagamin?
- Jau viskas suruota.
Atjo Vilius, Lind nuvediau prie atsargini dur. Lai
kiau jos rie, bet netempiau prievarta. Ji nebuvo kalin.
Jeigu ji bt mginusi pasprukti, biau paleids.
Linda nebgo. Mano irdis tikjosi, kadji nenori niekur
sprukti, bet galbt ji tik bijojo bti sulaikyta. Ji nusek pas
kui mane laukiant limuzin.
Limuzin parpino mano tvas. Pasinekjs su Magda,
paskambinau jam darb. Siek tiek utruko, kol prasiver-
iau per studijos telefon sistem, bet gal gale igirdaupa
stam bals, kupin tviko rpesio.
- Kailai, jau turiu eiti eter.
Buvo po penki penkiolika.
- Ilgai netrukdysiu. Man reikia tavo pagalbos. Privalai
man padti.
- Privalau?
- inoma. Daugiau kaip metus laikei mane udary
t Brukline, o a visai nesiskundiau. Taip pat nenujau
Fox tinkl papasakoti Robo Kingsberio snaus istorijos.
Tikrai esi man skolingas.
- Ko nori, Kailai?

264
 Paaikinau. Kai nutilau, jis pratar:
- Sakai, gyveni su mergina?
- Ne, ne taip, kaip manai.
- Pagalvok apie atsakomyb.
Suprask, ttui, imets mane su tarnaite, netekai teiss
kontroliuoti mano elges.
Taiau prikandau lieuv. Juk norjau t i jo ipeti.
- Viskas gerai, tti. Jos neskriaudiu. Juk ir tu nori, kad
isivaduoiau i ukeikimo.
Galvojau, k pasakyt Vilius. O jis protingas.
- Tavo pagalba dabar labai svarbi. Kuo greiiau isikapa
nosiu, tuo maesn tikimyb, kad kas nors k nors suuos.
Pasakiau taip, kaip tvas bt msts.
- Gerai, - nutarjis. - Pagalvosiu, kgalima padaryti. O
dabar turiu eiti eter.
Jis turjo parpinti viet, main ir visa kita, iskyrus
mog, kuris priirt roes. S pats susiradau. Ir dabar
irjau snaudiani Lind, jos galv, nusvirusi alia
mano peties, o ms maina riedjo Manhatano tiltu. Jau
iausi, kaip vir bedugns pakibs laimingasis, kuriamka
kas numet virv. Vl atsirado vili, taiau jeigu ir kart
neidegs, tadajau krisiu, krisiu skaudiai.
Linda miegojo, o a negaljau sudti bluosto. irjau,
kaip ankstyvas main srautas plsta blstani miesto
iburi jr. Dar nebuvo alta. Apie vidurdien sniegas pa

265
liugs, taiau netrukus paspaus aliai, ateis Kaldos - tiek
visko prieaky. Magda ir Vilius miegojo kitoje mainos pu
sje. Vairuotojas, pamats Pilot, pratrko burbti.
- Tai tarnybinis uo, - paaikino Vilius.
- Ar tai reikia, kad jis nepridirbs ant sdyns?
Vos susilaikiau neprunkteljs. Vl buvau apsirengs
kaip beduinas, bet mainoje, kur mus nuo vairuotojo skyr
siena, nusimiau galvos apdangal. Paglosiau Lindai plau
kus.
- Gal papasakotum, kur vaiuojame? - paklaus ji, kai
inirome i Oland tunelio.
Suglumau.
- Nepastebjau, kad jau pabudai.
Atitraukiau rank nuo jos plauk.
- Nieko. Man malonu.
Arji ino, kadj myliu?
- Ar esi maiusi saultekj ?- parodiau atgal rytus, kur
vir nam rykjo keli raudoni riai.
- Grau, - atsiduso Linda. - Ivaiuojame i miesto?
- Taip.
Taip, mano meile.
- Nesu iklusi kojos i Niujorko. Ar gali patikti ?
Ji daugiau neklausinjo, kur vaiuojame, tik susirang
ant pagalvs, kuri jai pakiau, ir vl umigo. irjau j j

266
blausioje viesoje. iaur slinkome ltai, bet ji neketino i
okti i mainos. Nenorjo ieiti. Kol pasiekme Dordo
Vaingtono tilt, pats umigau.
Pabudau prie devynias jau Siauriniame kelyje. Tolumo
je stksojo snieguoti kalnai. Linda velg pro lang.
- Atleisk, nestosime papusryiauti, - paaikinau. - Bet
galime ia uksti. Magda pam sumutini.
Linda papurt galv.
- Pavelk kalnus. Kaip i filmo Muzikos garsai.
- ia tikri kalnai, greitai privaiuosime gerokai ariau.
- Tikrai? Ar mes vis darJungtinse Valstijose?
Nusijuokiau.
- Dar neivaiavome i Niujorko, argali patikti ?Linda,
noriu tau parodyti snieg, tikr snieg, ne purvin pliur
pakelse. O ten galsime ieiti j lauk ir raiiotis po pusnis.
Linda nieko neatsak, tik velg j tolimus kalnus. Beveik
kas myliapravaiuodavome po sodyb, sikrusiemai sl
nyje, kartais su arkliu, kartais su karvmis.
Po kurio laiko Linda paklaus:
- Ar iuose namuose gyvena mons ?
- inoma.
- Oho. Kiek daugvietos jie turi pasivaikioti.
Man dilgteljo, kad itisus mnesius laikiau j udars.
Bet dabar diaugiausi galsiantis jai atlyginti su kaupu.

267
 - Linda, ten bus labai smagu.
Po valandos isukome i 9 kelio ir sustojome prie namo -
geriausio namo, pamaniau, - apsupto snieguotomis puai
tmis.
- tai ia.
-K ?

- ia apsistosime.
Linda apstulbusi velg apsnigt stog ir raudonas lan
gines.
Toliau dunksojo kalva, u kurios, inojau, plyti uals
eeras.
-Jie tavo? - stebjosi ji. - ie namai?
- Mano tvo. Kai buvau maas, ia atvaiavome kelet
kart. Tadajis dar nebuvo taip pamis dl darbo. O vliau
per Kald atostogas slidindavau su draugais.
Nutilau, negaljau patikti, kad prasitariau apie slidi
njim su draugais. Pabaisos neslidinja. Pabaisos neturi
draug, uuomina apie draugus galjo bti dingstis daugy
bei klausim. Stebjausi, kad galjau jai isipasakoti visk,
netgi didiausias paslaptis, kuri nedrsau atskleisti n sau.
Vis dlto negaljaujai visko papasakoti.
Taiau, regis, Linda to n neigirdo. Ji su rausvu apsiaus
tu ir pkuotomis lepetmis ioko i mainos ir leidosi te
kina nukastu takeliu.

268
 - O, kaip galima nepasiilgti tokios... stebukl alies?
Kvatodamas isiropiau i mainos paskui Vili ir Mag-
d. Pilotas kaip pakvais m lakstyti ir loti ant pusni.
- Linda, nevaikiok taip apsirengusi. Salta.
- Visai nealta.
- Mainoje buvo ilta, o lauke minusin temperatra.
- Tikrai?
Ji sukosi ratu - rausva dm baltame fone.
- K, negi negalima pasivolioti iame minktame, pu
riame sniege?
- Ne, negalima.
Nuskubjau prie jos. Mano tankus kailis saugojo nuo
v 1 v
alio.
- Minktas purus sniegas greitai bus altas ir lapias, o
jeigu susirgsi, negalsime aisti lauke. - Betgaliu tave suil
dyti. - Pamiau tau tinkam drabui.
- Tinkam?
- Ilgus apatinius.
Pamats vairuotoj, tempiant lagaminus, usidengiau
galv. Parodiau raudon lagamin.
- Tai tavo daiktai. Nuneiu tavo kambar.
- Koks didiulis lagaminas. Ar ilgai ia bsime?
-Jeigu norsi, galimir vis iem. Nereikia eiti nei dar
b, nei mokykl. ia sikrs vasaros kurortas. mons

269
atvaiuoja savaitgaliais paslidinti, bet darbo dienomis ia
tuia. Jeigu ieisiu lauk, niekas mans nepastebs. ia
saugu.
AkimirkLindavelg mane, lygbt umirusi, sukuo
esanti. Nejaugi usimiro? Paskui vl leidosi okti ratu.
- O, Adrianai! Vis iem! Pavelk, kokie varvekliai
kabo ant ak. Kaip deimantai.
Linda sustojo, pam sauj sniego, suspaud gnit ir
svied j mane.
- Atsargiai. Nepradk karo, kurio negali laimti, - per
spjau.
- Ne, galiu laimti.
- itaip apsirengusi?
- O, jau girdiu ik ?
- Kol kas joki iki, - siterp Vilius, vesdamas Pi
lot trob. - Pirmiausia susinekime lagaminus, padoriai
apsirenkime ir papusryiaukime.
Pamiau Lindos lagamin.
Ji iopiojo: Padoriai apsirengti?
Atsakiau taip pat iopiodamas: Ilgus apatinius, ir abu
pratrukome kvatoti.
Tvas paruo visk, ko praiau. Namai buvo vars, vi
sur vilgjo medio apdaila, kvepjo Pine-Sol valikliu.
idinyje liepsnojo ugnis.
- Kaip ilta! - diaugsi Linda.

270
 - Negi sualai, panele? - paerzinau j.
Lagamin nuneiau j jos kambar, atidariusi duris ji vl
kteljo ir net paoko: ia buvo idinys, mirgjo rank
darbo lovaties, k jau kalbti apie stoglang su vaizdu
apaioje plytint tvenkin.
- Taip grau, ar niekas ia negyvena? Nepastebjau ap
linkui n gyvos dvasios.
- Hmm.
Ji valgsi moni, ketino pabgti ?
Tarsi atsakydama mano nebyl klausim tar:
- ia biau aminai laiminga.
- Noriu, kad btum laiminga.
- Ir esu.
Po pusryi apsivilk striukmis, apsiav batus ijome
lauk.
- Sutariau su Viliumi, kad mokysims daugiausia savait
galiais, - pasakiau, - nes tada ia atvaiuoja moni. Ar vis
dar nori pasimtyti gnitmis ?
- Taip. Bet gal pirma padarykime k nors kita?
- inoma. K tik nori.
- Niekas mans nemok nulipdyti senio besmegenio.
Ar galtumei mane pamokyti ?
- Ir a jau seniai nelipdiau.
Tai buvo tiesa. Neprisiminiau, kada aidiau su draugais,
jeigu i viso j kada nors turjau.

271
 - Pirma suspausk sniego gnit ir - tai sunkiausia -
nemesk jos j mane.
- Gerai.
Su pirtinmis Linda suspaud sniego kamuoliuk.
-Oi!
Ji pataik man galv.
- Sakiau, kad tai sunkiausia.
- Ties sakei. Dar pabandysiu.
Ji nulipd kit - ir vl svied.
- Atsipraau.
- O, matau, prasidjo tikras karas.
Pakabinau sniego sauj. Man nereikjo pirtini, o mano
letenos puikiai tiko gnitms spausti.
- Esu sniego mi pasaulio empionas.
Paleidau gnit j.
Netrukus uvir sniego gnii mis ir, beje, a laim
jau. Bet pagaliau ji suspaud sniego kamuoliuk besmege
niui ir padav man.
- Puiku, - nutariau. - Pavasariop bsime profesionals
ledo skulptoriai.
Bet trokau pasakyti: Tave myliu.
- Dabar j paridenk ant sniego, kad bt didesnis, - pa
mokiau. - Ir kai nebepajgsi daugiau paristi, tursi pagrin
d.

272
 Linda surito didesn kamuol. Skruostai raudo, o alios
akys spindjo, jas darparykino alia striuk, kurijai irin
kau.
-Ar taip gerai?
- Aha. Tik reikia ridenti visas puses, kad nebt kaip
el pyragaitis.
Linda pakluso, brisdama iki keli snieg stumd ka
muol visas puses, palikdama neym pdsak. Kai sniego
rutulys iaugo iki papldimio kamuolio dydio, priokau
jai talk ir ridenome petys pet.
- Mudu puiki komanda, - pareik ji.
Isiiepiau.
- Taip.
Abu sutartinai stumteljome kamuol t pai pus ir
pagaliau pagrindas buvo tinkamo dydio.
- Vidurin kamuol padaryti sunkiausia, - aikinau
jai. - Jis turi bti gantinai didelis, bet ne per sunkus, kad
galtum ukelti ant pagrindo.
Po valandls stovjo dailus sniego senis, paskui nulipd-
me jam por - sen, nes niekas neturi likti vienas. Magdos
paprame mork ir kit puomen, ir Linda, smeigdama
mork sniego rutul, tar:
-Adrianai?
-K?

273
 - Ai, kad mane ia atsiveei.
- Tai menkniekis.
Taiau norjau pasakyti: Pasilik. Tu ne kalin. Gali bet
kada ieiti, betpasilik i meils man.
Vakare atsiguliau neurakins dur. Lindai to nesakiau,
bet ji turjo akis ir pati galjo pamatyti. Anksti nujau mie
goti. Guljau lovoje laukdamas, kada pasigirs jos ingsniai.
Jeigu biau igirds j slinani prie dur, nebiau jos
sulaiks. Jeigu ji man skirta, turi pasilikti savo noru, ne
veriama. irjau, kaip elektroniniame laikrodyje keiia
si minuts. Atjo vidurnaktis, paskui pirma valanda. Ne
igirdau joki ingsni. Antr valand tyliai kaip vris
islinau j priekambar ir patraukiau prie jos kambario.
Pamginau atidaryti duris. Pagautas nebiau inojs, kaip
pasiteisinti.
Durys buvo su spyna ir tikjausi jas rasti urakintas.
Brukline i pradi ji demonstratyviai usisklsdavo, kad
nesibrauiau ir neikrsiau, kaip ji sak, kokios nors ne
nusakomos niekybs. Vliau ji nebekl toki scen, bet
manau, vis tiek usirakindavo.
Durys nebuvo urakintos. Atidariau ir irdis nusirito
kulnus - pamaniau, jeigu durys neurakintos, vadinasi, bus
ijusi. Turbt ispruko, kai buvau prisnds. Atidars du
ris, rasiu tui kambar. Viskas baigta.

274
 engiau kambar, ir tyloje, kurioje skendjo visa i
sniegu apklota em be gyvos dvasios, igirdau alsavim,
lengv kaip sniegas. Ji buvo ia. Miegojo. Sustingau bijoda
mas krustelti ir negaljau atplti aki. Ji tebebuvo ia. Ga
ljo ieiti, bet liko su manimi. Pasitikjau ja ir ji pasikliov
manimi. Linda sujudjo, apmiriau. Ar igirdo, kaip atsida
r durys? Ar igirdo mano irdies plakim? Kartu trokau,
kad ji pamatyt mane, itaip velgiant j. Taiauji nema
t. Tik ranka usitrauk antklod. Sualo. Ltai nuslinau
priekambar ir susiradau patalyns spint su atliekamo
mis antklodmis. Itraukiau vien, pirt galais nutykinau
prie Lindos lovos ir j apklojau. Antklod glotniai apgul
jos kn. Mergina patogiai susirang. Dar ilgai velgiau
mnesienos nutviekstus raudonus jos plaukus, spindinius
lyg auksas.
Pagaliau grau lov ir kietai migau, kaip ir pridera
miegoti alt nakt iltoje lovoje. Ryt Linda tebebuvo ia.
Ijo i kambario klausiama iraika, apglbusi antklod,
bet nieko nesak. Ir kitomis naktimis dur nerakinau. Kas
vakar guldavau temps ausis. O rytj rasdavau.
 5
Po savaits aptikome rogutes. Anksti ryt auktai spin
toje jas rado Linda ir taip suriko, kad visi okome i savo
kambari pairti, kas j upuol. Taiau ji parod j vir:
- irkite!
Pakliau akis.
- Roguts.
- inau. Rogui niekada neturjau! Apie jas tik skai
iau.
Jai okiojant itraukiau roges i lentynos. Abu jas ap
irjome. Jos buvo didels, viesaus poliruoto medio, su
beveik naujomis metalinmis pavaomis ir urau: FLEXI
BLE FLYER.

277
 - Flexible Flyer!4Tikriausiai jos taip greitai slysta nuo
kalno, kad atrodo, jog skrendi.
Nusiypsojau. Per kelet dien nulipdme itis besme
geni legion (Sniego mons, - pasak Linda), o vakar
anksti pakils kasiau snieg nuo tvenkinio. Po keli valan
d atjusi Linda mane rado ant ledo su kastuvu. Buvo sun
ku. Taiau pasijutau ne veltui triss, kai ji kteljo:
- O, kaip paiuoinsiu! Kaip Do Mare!
Supratau, apie kji kalba, nes prie kelias savaites kalb
jo mane perskaityti Masias moteris, nors man pasirod,
kad tai mergaitika knyga.
velgdamas rogutes prisiminiau. Kai buvau maas, gal
penkeri eeri, ttis jas nupirko man. Rogs buvo nema
os, galjai atsissti ne vienas. Stovdamas, regis, didiulio
kalno virnje bijojau iuoti vienas. Buvo savaitgalis, kiti
berniukai vilp rogmis pakaln, bet jie buvo vyresni.
Pastebjau kit tt su snumi. Tvas atsisdo ant rogi, o
vaik pasisodino priekyje ir apglb.
- Gal iuotum su manimi? - papraiau tio.
- Kailai, visai nebaisu. Kiti berniukai vainjasi vieni.
-Jie dideli.
Stebjausi, kodl ttis mane ia atsived, jeigu nenori va
intis rogmis.
- O tu geresnis, stipresnis. Tu gali padaryti visk, k ir
jie.

278
 Jis usodino mane ant rogi, o a liumbiau. Kiti ber
niukai mane suiuro. Anot tio, jie stebjosi, kad elgiuosi
kaip tikras kdikis, bet netgi tadasupratau, kadjiems mans
pagailo. Vienas neiuoiau. Pagaliau ttis vienamberniukui
pasil penkis dolerius, kad nusileist su manimi. Paskui
nebijojau. Taiau vliau met metus nesdau ant rogi.
Paplojau delnu per rogutes.
- Apsirenk. Einam pasivainti.
- Ar mane pamokysi ?
- inoma. Nejsivaizduoju didesns laims.
Nesivaizduoju didesns laims. Pastebjau, kad bdamas
su ja miau kitaip kalbti - mandagiai ir manieringai, kaip
jos mgstam knyg personaai arkaip Vilius. Bet pasakiau
ties! Nesivaizdavau didesns laims kaip ant snieguoto
kalno virns padti Lindai sitaisyti rogse ir galbt, jeigu
ji neprietaraus, prissti alia.
Linda, vilkinti roin enilo apsiaust, pasilenkusi patry
n diru rogui pavaas.
- Einam, - paraginau.

Po valandos stovjome ant to paties kalno, kaip ir kita

dos mudu su tiu. Parodiau, kaip ant rogui atsigulti
veidu priek.

279
 - itaip smagiausia.
- Bet baisu.
- Ar nori, kad kartu nusileisiau?
Laukiau atsakymo sulaiks kvap. Jeigu sutiks, galsiu
atsissti u nugaros irj apkabinti. Kitaip dviese iuoti ne
manoma.
- Taip. - I jos burnos okteljo gar kamuolys. - Pra
au.
Atsidusau.
- Gerai.
Pristmiau rogutes prie pat nuokalns pradios ir atsi
sdau. Pamojau Lindai jsitaisyti priekyje. Apglbs j per
juosmen, laukiau riksmo. Taiau uuot prieinusis, ji prisi
glaud prie mans ir t akimirk pajutau, kad beveik galiu
j pabuiuoti, ji visai neprietaraut.
Pasakiau:
- Kadangi sdi priekyje, vairuosi.
Nosimi jutau velnius plaukus, uuodiau ampno ir
kvepal aromat. Per striuk pajutau jos irdies plakim.
Diaugiausi, kad ji gyva, tikra ir su manimi.
- Pasiruousi ?- paklausiau.
Jos irdis suplazdjo smarkiau.
- Taip.
Atsispyriau nuo ems, apglbiau j stipriau ir nuvilp
me pakalnn palusiai kvatodami.

280
 Vakare ukriau idin. Tai vienas i daugelio nauding
darb, kuri imokau pavirts pabaisa. Prakurams susira
dau minktos puies ir priskaldiau plon pliausk. Jas su
djau ant laikraio skiaui, o ant viraus ukroviau stam
besni malk. Degtuku udegiau popieri ir irjau, kaip
ugnis plinta. Valandl pastovjs, atsisdau ant sofos alia
Lindos. Prie kelet dien biau sirangs atskir kd.
Bet iandien jau buvau j apkabins. Vis tiek atsisdau per
pusmetr nuo jos ir laukiau nepasitenkinimo.
- Kaip grau, - tar Linda. - iema, sniegas ir ugnis
idinyje. Niekada nesdjau prie idinio, kol tavs nesuti
kau.
- Specialiai tau j ukriau, mano ponia.
Linda nusiypsojo.
- Kur Vilius ir Magda?
- Jie pavargo ir nujo miegoti.
I ties papraiauj, kadpasilikt kambariuose. Norjau
likti vienudu su Linda. Vyliausi, galbt tai ir bus ta naktis.
- Hmm. ia taip tylu, - stebjosi Linda. - Tokioje ty
lioje vietoje dar nebuvau atsidrusi.
Linda apsisuko, atsiklaup ant sofos ir pavelg pro
lang.

281
 - Kaip tamsu. Turbt i ia matyti visos dangaus vaig
ds. irk!
Taip pat apsisukau ir prisislinkau ariaujos.
- Atrodo, galiu ia gyventi aminai, ir jokio miesto ne-
pasiilgiau. Linda?
-K?
- Turbt jau nepyksti ant mans?
- O kaip tau atrodo?
Linda pavelg vaigdes.
- Manau, ne. Bet ar btum laiminga, likusi su manimi
aminai?
Sulaikiau kvap.
- Galiu sakyti, kad tokia laiminga dar niekada nesijau
iau. Mano gyvenimas buvo labai vargingas. Tvas manimi
nesirpino. Nuo pat vaikysts gyvenome skurdiai, bet kai
paaugau, vienas mokytojas pasak, kad esu protinga ir siek
dama mokslo galiu isiverti i skurdo. Nuo tada stengiausi
mokytis.
- Tu labai protinga, Linda.
odiai strigo, gaudiau kvap.
- Bet ia, su tavimi, pirm kart gyvenime galjau pa
aisti.
Nusiypsojau. idinyje kietmedis sideg. Man pavyko.
- Vadinasi, tu laiminga? - paklausiau.
- Labai laiminga. Tik...

282
 - Tik? Linda, jeigu dar ko nors trksta, tik pasakyk, vis
k gausi.
Linda pavelg kakok tak erdvje.
- Tvas. Man neramu, kas jam nutiks, kai nebsiu alia.
Adrianai, jis ligonis, ir tik a vienintel juo rpinausi. Be
to, jo pasiilgau. Manau, pasirodys kvaila ilgtis to, kuris su
tavimi taip niekikai pasielg, paliko n nevilgteljs.
- Ne. Suprantu. Tvai yra tvai, nesvarbu kokie. Netgi
jeigujie nemyli tavs, turi tik juos vienintelius.
- Tiesa.
Linda nusigr nuo lango ir atsisdo veidu idin. A
taip pat atsisukau.
- Adrianai, a ia laiminga. Tik... jeigu tik galiau ino
ti, kad jamviskas gerai.
Nejaugi ji apsimetinjo? Gerinosi man tik todl, kad
ipet naudos? Prisiminiau, kaip ant rogui prisiglaud
prie mano krtins. Tai negaljo bti vaidyba. Vis tiek man
taip suspaud galv, kad atrod, sprogs.
- Kad galiau bent akimirkj pamatyti...
- O paskui pasiliktum ia su manimi?
- Taip. Noriu ia pasilikti. Jeigu tik...
- Gerai. Luktelk.
Palikau j, velgiani man pavymui. Durys buvo ne
urakintos. Tikriausiai pastebjo. Galjo sprukti tams ir
nebiau jos sulaiks. Bet ji niekur nebgo. Sak, kad jau

283
iasi laiminga. Bus laiminga su manimi, jeigu k nors sui
nos apie tv. Pamaiusi, kaip jis ia su savo drauguiais
narkomanais, nusiramins. Supratau jos jausmus. savo ttj
irjau per televizori daniau nei norjau sau prisipain
ti. O dabar Linda gals pamatyti savj.
Kai grau, ji tebesdjo ant sofos. Padaviau jai veidro
dl.
- Kas ia?
Mergina apvertusi veidrodl apirjo sidabrinius r
melius, paskui pavelg savo atspind.
- Jis stebuklingas, - paaikinau. - Ukertas. Jame gali
pamatyti k tik nori, kad ir kur tas mogus bt.
- A, gerai.
- Tai tiesa.
Pamiau veidrodl jai i rank ir pakliau.
- Noriu pamatyti Vili.
Po akimirkos vietoj mano snukio pasirod Vilius, skai
tantis savo kambaryje mnesienoje. Padaviau veidrodl
Lindai. Ji pavelg ir nusijuok.
- Tikrai visk parodo?Ir galiu bet k pamatyti ?
Man linkteljus, ji itar:
- Noriu pamatyti... Sleun Hagen.
mano klausiam vilgsn ji atsak:
- Tai toji pasiptusi mergina i mokyklos.

284
 Veidrodlyje i karto iniro Sleun, taip pat prie veidro
d spaudianti spuog. Tai buvo didelis spuogas, i jo sun
ksi pliai.
- Fui! - pasiaipiau.
Linda taip pat nusijuok.
- ia tai bent. Ar galiu dar k nors pamatyti ?
Ziojausi sutikti, bet prisiminiau, kad ji buvo simyljusi
mane. Kas bus, jeigu ji usigeis mane pamatyti? Ar pasiro
dys is kambarys ?
- Sakei, nori pamatyti tv. Vliau paaisime. Gali pa
irti net prezident. Syk maiau j Ovaliojo kabineto
tualete.
- Oho, tu keli grsm nacionaliniam saugumui, - suki
keno ji. - Gerai. Pasidairysime vliau. Bet pirma, - ji pa
velg veidrodl, - noriu pamatyti tv.
Vl vaizdas pasikeit ir pasirod gatvs kampas, tamsus
ir purvinas. Ten guljo valkata, niekuo nesiskiriantis nuo
kit miesto benami. Vaizdas priartjo. Vyras kosjo, tirt
jo. Atrod ligonis.
- O Dieve, - pravirko Linda. - Kas jam atsitiko? Kaip
jamprastai be mans!
Mergina m kkioti. Apglbiau j, bet ji nustm
mano rankas. Visk supratau. Ji mane kaltino. A priver
iau j pasilikti.
- Turtumgrti pas j, - pasakiau.

285
 Kai tik odiai ilk i mano burnos, norjau vl juos
susigrinti. Bet buvo nemanoma. Pasakiau tik nordamas
j nuraminti, numaldyti jos pykt. Vis dlto kaip tik tai ir
norjau pasakyti.
- Grti pas j ?
Linda pavelg mane.
- Taip. Rytoj ryt. Duosiu pinig, galsi ivaiuoti pir
muoju autobusu.
- Ivaiuoti? Bet...
Ji nustojo verkti.
- Tu ne kalin. Nenoriu tavs ia laikyti prievarta. No
riu, kad pasiliktum, nes...
Stebeilijau ugn. Ji sideg ir smarkiai liepsnojo, taiau
inojau, kad palikta ugnis netrukus uges.
- Noriu, kad ieitum.
- Ieiti?
- Eik pas j. Jis tavo tvas. Ir grk kada nori - jeigu
nori - kaip draug, o ne kaip kalin.
Taip pat aarojau, bet kalbjau ltai, ramiu balsu. Ji ne
mat mano aar.
- Nenoriu tavs laikyti prievarta. Jeigu trokai ieiti, tau
tereikjo tik paprayti. O dabar papraei.
- O kaip tu?
Keblus klausimas, kur negaljau atsakyti. Bet turjau.

286
 - Man bus gerai. Liksiu ia per iem. Man patinka pa
sivaikioti lauke, kai niekas nemato. O pavasar griu
miest prie gli. Baland. Ar ateisi mans aplankyti?
Pasirod, kad ji dvejoja, bet po akimirkos atsak:
- Taip. Ueisiu tavs aplankyti. Bet, Adrianai, man tavs
labai trks. A ilgesiuos tavo draugysts. Kaip per tuos m
nesius... Tu pats geriausias mano draugas, kok kada nors
turjau.
Draugas. Sis odis smog man kaip kirvis, kuriuo skal
diau malkas. Draugas. Tik tiek ir galjau tiktis. Taigi pa
sielgiau teisingai j ileids. Draugysts neuteko burtams
isklaidyti. Vis dlto trokau bent jos draugysts.
- Turi ivaiuoti. Rytoj taksi nuve tave autobus stot.
Vakare bsi namie. Bet praau...
Nusigriau.
- Ko, Adrianai?
- Rytoj nelauk, kada ateisiu su tavimi atsisveikinti. Jeigu
ateisiu, galbt tavs neileisiu.
- Negaliu ivaiuoti. - Linda vilgteljo jauk idin,
paskui mane. - Jeigu taip tave lidinu.
- Ne. Negaliu savanaudikai laikyti tavs ia. Turi grti
pas tv.
- Tu ne savanaudis. Niekas dar nebuvo toks geras man.
Linda sugrieb mano rank - mano bjauri leten. Jos
akyse kaupsi aaros.

287
 - Tada bk tokia gera ir nedelsdama mane palik. To a
noriu.
velniai itraukiau rank.
Mergina pavelg man akis, pradjo kak aikinti, bet
paskui linkteljo ir ibgo i kambario.
Tada ijau j snieg. Buvau tik su dinsais ir markin
liais, altis i karto m smelktis j kaulus, negelbjo net
kailis. Taiau man buvo nesvarbu. Netgi mgavausi aliu,
tai buvo ioks toks pojtis, galintis upildyti staiga atsiv
rusi netekties tutum. Laukiau, kol Lindos kambaryje
usidegs viesa. Per uuolaidas maiau kambaryje judant
jos el. Juodoje varbioje naktyje jos langas buvo vienin
telis iburys. Atsilos dairiausi mnulio. Jis buvo ulinds
u medi, bet regjau vaigdes, u kuri spingsojo dau
gyb kit vaigdi, milijonai vaigdi, Niujorke tiek
niekada nemaiau - ia vaigdi buvo daugiau nei mies
to iburi. Taiau nenorjau jas irti. Mane glumino j
grois ir gausyb. Trokau pamatyti tik vieni beor mnu
l. Pagaliau Lindos langas ugeso. Palaukiau, kol ji umigs.
Jau n nesvajojau apie nakt aliajos. Tai buvo nepakeliama.
Atpliau akis nuo lango ir u medio pamaiau mnul.
Pritps uveriau galv ir sustaugiau kaip vris - koks ir
buvau, koks ir liksiu.
 6
Kita diena buvo etadienis, tdien paprastai kartu mo
kydavoms. Bet dabar buvo Lindos ivykimo diena. Pa
skambins taksi ir pasitikslins autobus tvarkarat, usi
dariau savo kambaryje ir stebjau Lind veidrodlyje. No
rjauveidrodl atiduoti jai, kad matyt irprisimint mane.
Taiau persigalvojau, nestengiau su juo isiskirti. Kai Lin
dos nebus alia, galsiu jpamatyti. O ji galbt nors mane
umirti. Negaljau jos priversti apie mane galvoti.
irjau, kaip Linda kraunasi daiktus. Ji pasim kny
gas, kurias kartu skaitme, ir mudviej pirmojo senio be
smegenio nuotrauk. Pagaliau susitvardiau ir nujau pus
ryiauti. Grs savo kambaryje radau Vili.

289
 Jis laikydamas rankose knyg, kuri skaitme, tar:
- Ujau pas Lind ir igirdau keisiausi dalyk.
- Kad ivaiuoja?
- Taip.
Vilius pavelg mane klausiamu vilgsniu.
- Pasakiau jai, kad ivaiuot. Gal pereikime prie links
mesns temos ?Vargdieniai - i ties smagi knyga.
- Bet, Adrianai, juk viskas taip puikiai klostsi. Ma
niau...
- Ji norjo ivaiuoti. O a pernelyg j myliu, kad gal
iau prievarta laikyti. Paadjo pavasar grti.
Atrod, kad Vilius nori dar kak sakyti, bet pakl
knyg.
- Na, k manai apie inspektori Zaver?
- Manau, tai bt puikus Brodvjaus miuziklo persona
as, - atsakiaujuokdamasis, nors man nebuvo linksma.
vilgteljau laikrod. Po minuts atvaiuos Lindos tak
si. O autobusas ivaiuoja po valandos. Filme, vienoje t
bobik romantini komedij, dabar rutuliotsi dramati
ka scena: nulks autobus stot maldauiau Lindos pasi
likti, o ji, pagaliau suvokusi savo jausmus, mane pabuiuo
t. Atvirsiau mog ir ilgai laimingai gyventume.
O tikrovje Vilius mans paklaus apie Viktoro Hugo
politines pairas Vargdieniuose, a kak atsakiau, ne

290
prisimenu, k. Taiau inojau tiksli minut (9.42), kada
j kiem suko taksi jos pasiimti. Jauiau, kada ji atvaiavo j
stot (10.27) ir kada autobusas ivyko (11.05). Neirjau
veidrodl. Tiesiog inojau. Tai buvo ne filmo pabaiga. O
tik pabaiga.

T iem n karto negrau miest. Gyvenau kaime,

kasdien ilgai vaikiodavau nuoaliomis vietovmis, kur
mane matydavo tikkiti vrys - laukiniai. Pradjau siminti
iemojani pauki takus, inojau, kur slepiasi kiekviena
vover ir kikis, ir sumaniau ia praleisti kiekvien iem.
Lauke buvo gera. Pamaniau, gal taip surado savo viet ir
baisusis Sniego mogus. Anksiau netikjau tokiais daly
kais. Dabar buvau sitikins j tikrumu. Turiu prisipain
ti, veidrodlyje sekiojau Lind. ia neturjau roi, tad j
manij pakeit kita aistra - Lindos gyvenimas.
Taiau galiu pasiteisinti, kad leidau sau j stebti tik va
land per dien. Suinojau, kadji susirado tv, jie persikl
dar skurdesn but dar niresniame Braunsvilio kvartale ir
ji lanko i pairos prast mokykl. Jauiausi dl to kaltas,
kol laikiau j udars, ji parado Tado stipendij. Steb
jau j einani pro apgriuvusius namus, apipietus grafi-

291
iais, pro sen main lauus ir apleistus vaikus. Maiau j
mokykloje, siauruose sausakimuose koridoriuose su raki
namomis spintelmis ir sien plakatais, kurie skelb: TU
GALI LAIMTI! ir panaiai. sivaizdavau, kaip ji turt
mans neksti.
Kovas. Nustojau sekioti Lind dienomis. Taiau j ste
bti vakarais buvo dar sunkiau: nemaiau joki enkl apie
tai, kadji mans ilgtsi ar bent mane prisimint. Linda tik
skaitydavo savo knygas, kaip ir anksiau, kai dar jos nepa
inojau.
Pagaliau miau stebti j tik naktimis, miegani. Pai
rdavau jjkiekvienvidurnakt. Tvalandvaizduodavau
si, kadji mane sapnuoja. A j sapnuodavau be perstojo. Iki
balandio ji negro, ir pamaniau, kad viskas baigta.
Sniego antklod ant ems jau buvo gerokai sudriskusi,
ledas eere tirpo. Lytys stumdsi kaipledkalniai, budindami
dugne tnanias varles. Kalnuose sniegas virto kriokliais, o
tai reik vandens pramog ir turizmo sezono pradi.
- Gal jau galvoji grti namus? - paklaus Vilius per
pietus.
Buvo etadienis. Nustojau vaikioti po laukus ir valan
das spoksodavau pro lang, gdamasis kaimo keliu prale
kiant mainoms, kuriomis turbt vainjo baldiai.
- kokius namus? - pasakiau. - Namai yra ten, kur gy
vena tavo eima. Neturiu nam. O galbt ir esu namuose.

292
 Pavelgiau prieais sdini Magd. Paskutinius du
mnesius ji jau buvo man ne tik tarnait.
- Apgailestauju, - tariau jai, - kad negali pasimatyti su
artimaisiais. Turbt manai, kad a nedkingas...
- Taip nemanau, - siterp ji. - Tik galvoju, kadper tuos
dvejus metus tu stulbinamai pasikeitei.
Igirds per dvejus metusnustrau. Jie dar nebuvo pra
j, bet jau artjo prie pabaigos. Mano laikas beveik pra
bgo. Galimas dalykas, jau prabgo, nes daugiau nebuvo
matyti joki provaisi.
- Anksiau buvai iaurus berniukas ir visus skaudinda
vai. O dabar esi malonus ir rpestingas.
- Taip, malonus ir rpestingas, - patraukiau peiais. -
Bet kas i to.
- Jeigu bt nors kiek teisybs pasaulyje, ie baiss bur
tai turt isisklaidyti be joki nemanom slyg.
- Jos nebuvo nemanomos. - aidiau su auktu. Bu
vau imoks valgyti su ilgais nagais. - A nebuvau gantinai
geras.
Pasisukau Vili.
- O dl tavo klausimo, tai nusprendiau likti ia. Bet ku
riuose namuose esu udarytas kaip kaljime. O miestas dar
primins, ko netekau.
- Bet, Adrianai...
- Viliau, ji mans neaplankys. inau.

293
 Nepasakojau jam apie veidrodl, todl negaljau paai
kinti, kadj stebdamas nemaiau n enklo, kad bt ma
ns pasiilgusi.
- Negaliu grti ir aminai jos laukti, jeigu ji n nesiruo
ia mans aplankyti.

Nakt pasimiau veidrodl nordamas atlikti savo pras

t ritual, bet vietoj Lindos ivydau Kendr.
- Kada gri miest?
- O ko visiems taip domu? Man patinka ia. Mieste
nieko nepalikau.
- Ten Linda.
- Sakiau, mieste nieko nepalikau.
- Dar turi mnes.
- Nemanoma. Viskas baigta. Pralaimjau. Liksiu pa
baisa.
- Ar myli j, Adrianai ?
Pirm kart ji pavadino mane Adrianu, ir siirjau
keistas alias akis.
- Tu pasikeitei plaukus, ia perukas? Dabar graiai at
rodai.
Kendra nusijuok.

294
 - Senasis Kailas Kingsberis bt nepastebjs mano
plauk.
- Senasis Kailas Kingsberis bt pastebjs - ir bt
tave aplojs. Bet a ne senasis Kailas Kingsberis ir i viso ne
Kailas Kingsberis.
Ji linkteljo.
- inau. Todl man lidna, kad tu kenti nuo Kailo
Kingsberio ukeikimo. - Magda sak lygiai pat. - Todl
ir kartoju klausim, nuo kurio taip protingi isisukai. Ar
j myli?
- Kodl turiau tau atsakyti?
- Todl, kad daugiau neturi kam. Tauplyta irdis ir ne
turi kampasiguosti.
- Manai, turiau ilieti irdj... tau? Tu sugriovei mano
gyvenim. O dabar nori mano sielos? Gerai- Myljau j. Ji
buvo vienintelis mogus mano gyvenime, kuris su manimi
nuoirdiai kalbdavosi, kuriamrpjau ne dl ivaizdos ir
"e dl garsaus tvelio, nors ir buvau pabaisa Bet ji mans
nemyljo.
Neirjau veidrodl. Kalbjau kandiu tonu, bet visa
tai buvo tiesa.
- Be jos neliko nei vilties, nei gyvenimo. Gyvensiu kaip
gyvens ir mirsiu vienas.
Adrianai...
Dar nebaigiau.

295
 - Galvoju, kad baigei.
- Tu teisi. Baigiau. Jeigu biau buvs normalus, biau
bent nusifotografavs suja. Jau nekalbu apie ankstesn savo
ivaizd, bet tiktis, kad mergina susidoms padaru, kuris
net neatrodo mogus, tikrai per daug. Tai bt nenor
malu.
- Adrianai, tu mogus. Dar turi mnes. Kodl negali
grti bent mnesiui ?Kodl ja taip nepasitiki ?
Dvejojau.
- Geriau pasiliksiu ia. iia bent nesu igama.
- Tik mnesiui. K prarasi, Adrianai?
Apie tai pamsiau. Jau buvau pasidavs, susitaiks su
mintimi, kad liksiu pabaisa. O dabar vl grti, vl ko nors
tiktis bt labai sunku. Taiau be vilties daugiau nieko
neturjau, tik pabaisos gyvenim usidarius tio ilaiko
muose senuose namuose, triant roes, narant Niujorko
vieosios bibliotekos katalogus ir laukiant mirties.
- Gerai, mnesiui, - sutikau.
 1
Grau Niujork. Vyrikis, kuriam buvau patikjs ro
yn, pasirod visikas unsnukis. Pus roi buvo nudi
vusios, o kitos nuskurdusios, negentos.
- Kitas pabaisa di sust, - praniurzgjau Viliui.
Taiau pernelyg nerstavau. Romis galjaupasirpinti
tik a, niekas kitas. Katastrofikas padarinys tik rod, kad
esu nepakeiiamas. Diaugiausi, kad tapau bent kakam
reikalingas. Pagalvojau, gal sigyti kok namin gyvn, gal
bt kat, nes jos nereikt vedioti.
inoma, veikiausiai senatv, kaip tie kvaitelj senu
kai, laikysiu kokias eias deimtis kai. Vien dien kai

297
mynai ims skstis dl dvoko ir galiausiai paaiks, kad kats
mane sud.
O gal ir bt smagu turti kat. Jeigu tik nekapstyt ro
i.
Dabar sumaniau nugriauti iltnam. Norjau iemas leis
ti iaurje, o kiekvien pavasar grti ir saulje sdti siena
apsuptame royne.
miau planuoti tolesn pabaisos gyvenim.
Vis dlto kiekvien nakt veidrodlyje irjau miegan
i Lind. Galvojau, ar ir ji itisas naktis sapnuoja mane,
kaip a j.
Manau, Viliui irgi tai rpjo, nes kart paklaus:
- Ar nieko negirdjai apie Lind?
Jau buvo gegus ketvirtoji, prajo mnuo, kai grau
miest, o iki paskutins dienos nebuvo lik n dviej par.
Su Viliumi sdjome sode. Tik baigme skaityti Dein
Eir. Nesakiau jam, kad i knygjau perskaiiau prie kelis
mnesius, po to pokalbio su Linda penktame aukte. Vis
laikprisiminiau t dien, nors aliosios suknels, kuri lai
kiau po pagalve, kvapas jau seniai buvo igaravs. Tai buvo
puiki diena - tada dar tikjausi, kadji mane pamils.
- Anksiau nebiau n pagalvojs, kad gali patikti kny
ga pavadinimu Dein Eir, - prisipainau Viliui, norda
mas pakeisti tem. - Apie ryting brit guvernant.

298
 - Kartais nustebiname patys save. Kodl tau patiko i
knyga?
- Na, pasakysiu, kas man nepatinka: Dein buvo per
daug dora. Myljo Roester ir daugiau nieko neturjo: nei
eimos, nei draug, nei pinig. Manau, jai bt buv geriau
su juo pasilikti.
- Taiau jis palpje laik pamiusi mon.
- Niekas apie tai neinojo. O jis buvo tikroji jos meil.
itaip mylint neturt bti joki klii.
- Kartais svarbs ir kiti dalykai. Nemaniau, kad tu,
Adrianai, toks romantikas.
- Nors ir neturiu tamjokio pagrindo.
Vilius vart knyg rankose, laukdamas atsakymo.
- Ne, Viliau, - atsakiau. - Linda neatsiliep.
- Apgailestauju, Adrianai.
- O dabar galiu pasakyti, kuo knyga man patiko, - t
siau, eidamas prie miniatirini roi. Maoji Linda at
sigavo. - Kai Roesteris ir Dein buvo isiskyr, jis prijo
prie lango ir paauk j vardu: Deine! Deine! Deine!
O Dein j igirdo ir net atsiliep. Tai ir yra tikroji meil:
mylimasis yra tavo sielos dalis ir tu visada inai, kaip jis jau
iasi.
Nuskyniau vien ied ir priglaudiau prie skruosto.
Trokau pamatyti Lind veidrodlyje: buvo nesvarbu, kad

299
kalbuosi su Viliumi, nesvarbu, kadji mans nemyli ir netgi
mans nepasiilgo. Taiau mano ilgesys niekuo negaljo pa
dti. Pavelgiau j Vili.
- K toliau skaitome ?Tikiuosi, k nors apie kar? O gal
Mobj Dik?
- Man labai gaila, Adrianai.
- Aha. Man taip pat.

Kitas vakaras. Gegus penktoji. Pus deimtos. Neli

ko n dviej valand. Per tuos dvejus metus netekau vis
draug, merginos, i kurios tikjausi meils, ir tvo. Taiau
susiradau tikruosius draugus - Magd ir Vili. Turiu po
mg. Taip pat painau tikrj meil, nors ir supratau, kad
ji mans nemyli.
O mano veidas, mano baisusis veidas nepasikeit. Tai
buvo neteisinga. Neteisinga.
viet pilnatis, kaip ir t nakt, kai Lindai liepiau iei
ti. Taiau buvau mieste. Ir danguje vir vaigdi nebuvo
matyti kit vaigdi. Prijau prie lango ir atidariau, no
rdamas ustaugti mnul, kaip an nakt. Taiau kart
irkiau jos vard:
- Linda!
siklausiau, atsakymo neigirdau.

300
 vilgteljau j laikrodj. Greitai vienuolika. Nors ir netu
rdamas jokios vilties, negaljau atsispirti norui pavelgti
Lind, netgi taip anksti. Nutvriau veidrodl.
- Noriu pamatyti Lind.
Dar n nepasirodius vaizdui, or perskrod auksmas.
Igirdaujos bals. Biauj atpains net po imto met.
Maniau, kadjau niekadajo neigirsiu. O jis nuskambjo vi
sai ia pat - pribgau prie lango.
Paskui supratau, kad riksmas sklido i veidrodlio.
Vl j pagriebiau ir prisitraukiau prie aki. Buvo tamsu,
visur tamsu, beveik nieko negaljau irti - nei vietovs,
nei merginos, kuri, dabar supratau, mane auk.
- Padk! Adrianai, meldiu, padk!
Taiau akys priprato prie tamsos, ir velgiau pastat ap
ribus. S kvartal buvau mats dienos viesoje. Ar ji nakt
vaikioja iomis gatvmis? Geriau siirjs pamaiau,
kadji ne viena. Salia mavo elis. Jis laik merginos ran
k ir temp j auktyn laiptais mrin nam.
N negalvodamas ilkiau gatv. Taksi nabuvo matyti,
bet inojau, vis vien niekas mans neve. Laikydamas veid
rodl, leidausi metro stot, kuri taip danai stebdavau ir
kuridaugiau kaip metus nekliau kojos. Nuo mnesienos
ir iburi gatvje buvo labai viesu, nors jau buvo vlu, lk
damas aligatviu broviausi pro moni mini, kuri pldo
man prieais.

301
 - Kas tai? - kakas suriko ir praeiviai atsisuko pairti,
bet pamat tik el tolumoje. Bgau, skuodiau strimgal
viais paskui t bals, pas t vienintel pasaulyje mog, ku
ris paauk mane vardu taip, kad igirdau.
Net neapsisiauiau palto, tad bgau tik su dinsais ir
markinliais, daugiau niekuo neprisidengs. Gatvmis
lakiojo pabaisa. Praeiviai turbt man, kad tai kauk. Juk
iame mieste pasitaiko visokiausi keistenybi. Lkiau, o
kakas mane parod pirtu, kakas suriko. Pagaliau pani
rau metro.
Ten, maniau, lengviau atsikvpsiu. Piko valandos se
niai buvo pasibaigusios, o vliomis vasaros naktimis metro
paprastai bna pustutis. Uokau ant sukamj varteli.
Pasisek: traukinys buvo atvaiavs. Traukinys ia. Turjo
bti tuias, taiau pasirod, kad po krepinio varyb pri
sigrd Metssirgali.
siveriaupro duris, o ia knibda moni briai, tuntai,
sdi visur, kur tik manoma atsissti: tvai su vaikais ant ke
li, mons, aplip metalinius vamzdius, sikib sdyni
atlous. Vyliausi pasislpti minioje, grstyje likti nepaste
btas.
Ir igirdau riksm.
- Pabaisa!
Mao berniuko veid ikreip baim.

302
 - Miegok, branguti, - ramino motina, glostydama nu
ga**
- Bet, mamyte, ten tikrai pabaisa.
- Nenekk niek. Pabais ne...
Moteris pavelg auktyn. Mudviej akys susitiko.
Tada mane susmigo tuzinai, imtai aki.
- Turbt tai kauk, - nusprend motina.
Kakas i unugario grybteljo man veid, galv. Buvau
puolamas. Neturjau kitos ieities. Iskiau nagus ir atsi
griau.
Tada pasigirdo riksmai.
- Pabaisa!
- Monstras!
- Metro kakoks vris!
- Paskambinkite Transporto tarnybai!
- Paskambinkite policijai!
Netrukus viskas susiliejo j gars riksm, nuo kurio slaps
iausi visus tuos dvejus metus. Aplink mane stumdsi mo
ns, nordami mane sugauti ar nuo mans pasprukti. Gy
niausi nagais ir dantimis. Daug kas isitrauk mobiliuosius
iclefonus. Bsiu suimtas? Nugabentas j zoologijos sod?
To negaljo atsitikti. Turjau surasti Lind.
[Jnda.
Lindai mans reikjo. Taiau aplinkui riksmai netilo.
|ntau smgius nugar. Bet tik velgiau j veidrod steng

303
damasis siminti t pastat, gatv, stengiausi irti adres.
Patraukiau prie dur. Minia su garsiau, aplinkui stum
dsi knai, sukait gegus tvankoje.
- Nesusk mans!
- Ar policija atvaiuoja?
- Neprisiskambinau. Per daug skambui i tos paios
vietos.
- Neileiskite jo! - suriko vyro balsas.
- Juokauji? Geriau istumkim, kol dar nieko nesu
drask!
- Aha. Stumkite j ant tako.
Stovjau paralyiuotas i baims irdusioje minioje. Ne
galjo viskas taip pasibaigti. Negaljau ia ti jos neigel-
bjs, kai ji buvo tik per ingsn. Ji mane kviet. Igirdau,
nors tai buvo visikai netiktina. Privalau j surasti. Kai tai
atsitiks, galsiu mirti ar gyventi. Nesvarbu.
Sumojau, k turiu daryti.
Kai traukinys trkiodamas m stoti, okau durpus.
Vyrikis pastojo man keli. Iekojau, kuo apsiginti, bet tur
jau rankoje vienintel daikt. Veidrodl. Auktai ikliau ir
trenkiau jam per galv. Igirdau dtant stikl. Arba skilo
kiauas. O gal ir viena, ir kita.
Vagone pairo uks, ir mons spruko nuo mans vi
sas puses dar garsiau spiegdami ir klykdami. Per urmul
negaljau n prisiminti tylos, kuri mane supo tiek daug m-

304
ni. Veidrodl numeiau ant ems inodamas, kad su
juo suduo visos mano viltys, iskyrus paskutin - pamatyti
Lind.
Minia iausi, stumdsi aplink mane, o a yriausi, vi
sus iurpindamas riaumojimu. Paskui atsistojs keturiomis
puoliau prie dur - i padtis man buvo patogiausia.
- Stumkite j ant tako, - vl paragino kakas.
- Taip, stumkite pabais ant tako.
Knai grdosi, spaud mane, tvosk kariu ir prakaitu.
Durys usidar, vagonas trkteljo priek, o jie mane st
m, stm. inojau, kai traukinys nuvaiuos, jie nustums
mane ant tako ir galbt prirm laikys, kol atvaiuos polici
ja. Ar kitas traukinys.
Visa tai bt nesvarbu, jeigu ne Linda.
Naktys, kuriomis stengiausi valdyti savo vrikus geis
mus, slpti nagus ir dangstyti iltis, buvo dingusios. Mano
iltys kyojo. Nagai buvo nepridengti. Skyniausi per mini.
Buvau ne mogus, o veikiau litas, lokys, vilkas. vris.
Mano riaumojimas sudrebino vis metro stot ir ugo ki
tus garsus: traukini dundes, moni riksm. Mano nagai
smigo knus, ir minia sklaidsi. Jeigu bt mane pagav,
tikrai bt nuud. Pagaliauprasiskverbiaupro mini ir lei
dausi bgti - ne, leidausi uoliais. Taip, uoliais, keturiomis
kojomis kaip vris ulkiau staiga itutjusiais laiptais
gatv.

305
 Lauke buvo ramu. Bet, inojau, neilgam. Ir toliau uolia
vau keturiomis, nes taip buvo greiiau, patogiau. Tuo metu,
prie vidurnakt, gatvje dar slampinjo keletas moni.
Taiau mane pamat visi sprukdavo alis, netgi tie, kurie
primin plikus.
Neturjau veidrodlio, tad lkiau pasikliaudamas at
mintimi ir vries instinktais. Prisiminiau, kur buvo Lin
da. Prisiminiau jos riksm. Jis vl suskambo ausyse. Sekiau
j. Kvartalas. Kitas. Unugaryje tebejutau persekiotojus.
Taiau jie man nerpjo. Niekas negaljo mans suiupti.
Lindos riksmas mane ved per alj skersgatv, paskui pro
duris ir laiptais but.
ia sustojau.
 8
irjau jjuodu. Vyrikis laik j u rankos.
- K, neturi pinig? - suurzg jis. - Tvas sak, kad
umoksi. Bet jeigu neturi pinig, galima atsiskaityti ir ki
taip.
- Ne! Paleisk mane!
- Linda?
Piktadarys ir auka atsisuko. Taip, tai buvo Linda. Mano
vries instinktai neapgavo. Ta mogysta - pabaisa - grieb
jai u plauk. Prie galvos prispaud ginkl.
- Linda, - engiau artyn. - Tu ia!
- Nejudk, ausiu.

307
 Jis laik autuv prie jos galvos. Negaljo jos sueisti. I
taip toli atsibelds negaljau jam to leisti. Nejuia suriau
mojau kaip vris, pasiruos pulti.
- Sakiau, - grasino jis. - Ne...
Piktadarys nutilo. Pamat mane, ir jo vrikos akys su
sitiko su mano vrikomis akimis, savo vrika uosle u
uodiau jo baim.
- Kas ia?..
- Jeigu j nuskriausi, - suriaumojau vries balsu, - tau
bus riesta.
- Nesusk mans! - suspigo jis.
Ir mane nukreip ginkl, kur laik prie Lindos galvos.
Man to tereikjo. Liuokteljau. Dantis suleidaujam ran
k, o nagai susmigo kakl. Drioksteljo vis. Mano dan
tys kibo jam kakl.
Jis nebejudjo.
Nusipuriau jo kn ir susmukau ant grind.
Uiuopiau krauj. Neturjau kraujuoti. Apsidairiau.
Kraujas nepaliov tekjs. Galbt oda negaljo ugyti stri
gus kulkai. Tai atrod tiktina. Taiaujutau skausm.
Linda puol prie mans uklidama u gulinio pl
iko.
- Adrianai, tu ia.
- Taip, ia, - patvirtinau.

308
 Prie akis pasaulis drumstsi, liejosi ir temo, bet kartu
atrod varus ir kvapnus kaip ro.
- Kaip tu suinojai? - stebjosi ji. - Kaip suinojai, kur
esu?
- Suinojau, - skaudjo aizd pilve, kur buvo strigusi
kulka. - Suinojau...
Stebuklingai. Parod meil. vries instinktai. Taip, kaip
Dein suinojo apie Roester.
- Tiesiog suinojau.
Itiesiau j rank.
- Ikviesiu policij. Greitj.
Linda pakilo eiti.
Pagalvojau apie sumait metro, apie policij - jei mane
ia ras, isive, mirsiu automobilyje vienas, nebus alia Lin-
dos, kuri pagaliau suradau. Sugriebiau jos rank.
- Ne, nereikia. Geriau pasilik su manimi. Pabk.
- Norjau bti su tavimi, - dabar ji kkiojo. - Sakei,
kad ateiiau pavasar. Ir norjau ateiti. Tvas, kaip ir visada,
vartojo kvaialus, bet paadjo lankyti reabilitacijos prog
ram ir susirasti darb. Itvr tik savait. Paskui vl gro
prie savo proi. Pareik, kad a jo dirbti nepriversiu. Jis
lanai taip nekdavo, bet tsyk tai nuskambjo visikai
kitaip.
- Kodl? - stengiausi nedejuoti.

309
 Jeigu bt inojusi, kaip man skauda, bt ilkusi ie
koti policijos. Vr nepakeliamas skausmas. Lyg per od
bt sunkusis gyvyb. Neirjau emyn, nes nenorjau
pamatyti kraujo klano.
- Todl, kad buvau su tavimi. Anksiau buvau tik jo
dukt, stmiau dienas, laukdama vakaro. Bet dabar ino
jau, k reikia turti artim mog, su kuriuo gali pasine
kti, kuris tavimi rpinasi... ir...
- Tave myli?
Tai buvo veikiau atodsis. Akies krateliu galjau maty
ti savo laikrodio rodykl. 11.59. ryt nusistaiau. Viskas
baigta. Bet alia buvo Linda. Ir to uteko.
- Kodl negrai?
- Norjau grti, bet umirau adres. tavo namus t
vas mane atvilko per prievart, bet dabar nuo mans slp
adres. Kai klausdavau, meluodavo arba sakydavo, kad ne
ino. Pati prisiminiau, kad namas stovi prie metro stoties.
Maiau j pro lang, pameni ?
Linkteljau.
- Sumaniau apiekoti visas Bruklino stotis, kol surasiu
nam su iltnamiu. Kasdien po pamok apeidavau vis kit
stot. Taiauviskas utruko labai ilgai, irvakar ryausi t
bt tave surasti. Sakiau, jeigu reiks, ivaikiosiu kiekvien
Bruklino centimetr, aukdama tavo vard.

310
 - aukdama mano vard?
- Kaip Dein Eir. Praeit savait vl j perskaiiau ir
pagalvojau apie tave - kaip mylimieji buvo iskirti ir...
- Mylimieji?
Mano akys nenumaldomai merksi. Bet ji buvo su mani
mi. Negaljau dabar sustoti.
- Ne! Turiu ikviesti greitj. Jeigu tau kas nors atsitiks,
as...
v

Vargais negalais kilsteljau galv.

- Myliu tave, Linda.
Jau vidurnaktis. Viskas prauvo. Amiams liksiu pabai
sa. Bet Linda vl buvo su manimi. alia.
- Suprantu, kad tokio bjauraus kaip a pamilti negali, -
lemenau. - Bet a visada...
- A irgi tave myliu, Adrianai. Bet praau, leisk man...
Vl sugriebiau jos rank.
- Pabuiuok mane. Noriu turti tavo buinio prisimini
m, net jeigu numirsiu.
Pavlavau. Jau buvo per vlu, bet Linda vis tiek palinko
ir mane ibuiavo - akis, skruostus ir gal gale belup bur
n. Blstant gyvybei, dar pajutau jos buin, skonjausi juo.
Tik ito ir trokau. Linda. Dabar galiu laimingas numirti.
Pastebjau, kaip kampe sukrutjo elis.
- Saugokis, Linda! - perspjau ir staiga pasijutau stip
resnis.

311
 Netiktai uuodiau gard aromat - roi. Pamaniau,
turbt vaidenasi.
- U nugaros! - surikau.
Pamaiau t mogyst. Mginau pakilti, pulti j ir kasti,
kaip pirma. Bet visas knas dilgiojo ir stingo, tik tsojau
apsunks, tarsi jau mirs. Dar maiau Lind, puolani prie
pistoleto ant grind. Paskui keturias rankas, graibstanias
vien daikt. vis, dtantis stiklas. elis nubgo prie
dur.
Linda atsisuko mane. Su rkstaniu pistoletu rankoje.
- Adrianai?
Ji velg tams, lyg mans nematyt. Pasaulis pajuodo,
m skrieti ratu. Oras prisipild stipraus roi kvapo. Po
delnais kak pajutau. Roi iedlapiai. Juos regjau visur:
po delnais, ant savo kno, netgi Lindos plaukuose. I kur
jie atsirado?
- A ia, mano meile.
Ar pasakiau mano meile?A? Dabarjauiausi visikai ge
rai, lyg niekas nebt mans sueids. Nieko neskaudjo.
Ar jau buvau mirs ?
Tik Linda vis dar keistai velg. Pagaliau prabilo:
- Kailas Kingsberis? O... kur Adrianas?
Nenugirdau.
- A ia. O kaip tu mane pavadinai?

312
 - Tu Kailas Kingsberis, argi ne? I Tado. Galbt mans
neprisimeni, bet kart man atidavei ro. - Linda nutilusi
dairsi j alis. - Ro... Adrianai!
- Linda...
Pakliau platak prie akis - tai buvo mogaus plata
ka. Vyro plataka. Labai daili. Vyro ranka. Palieiau veid.
mogaus veidas!
- Linda, tai a!
- Nieko nesuprantu. O kur tas vaikinas, kuris ia buvo?
Jo vardas Adrianas, jis buvo...
- Bjaurus? Baisus?
- Ne! Sueistas. Turiu jj surasti!
Linda eng link dur.
- Linda!
Pamginau atsistoti. Jgos po truput gro, pavelgiau
emyn - jokio kraujo, neskauda. Visikai igijau.
Linda jau bgo prie dur, puoliau i paskos, jauiausi vi
sai gerai. Buvau gyvas ir sveikas, irvl pagavaujos rank.
- Linda, palauk.
- Kailai, negaliu. Tu nieko nesupranti. ia guljo toks
vaikinas, jis buvo...
- A. - Pagriebiau kit rank. - Tai buvau a.
-Ne!
Linda mgino itrkti, bet jos rank nepaleidau.

313
 - Ne, ne tu.
- Paklausyk.
Prisitraukiau j ariau. Buvau auktesnis u ankstesn
Kail ir stiprus. Prisitraukiau j stipriau ir laikiau, kad nei
trkt. Taiau Linda muistsi, spardsi, dau mane kum
iais.
- Linda, mieloji, usimerk, ir patiksi, kad sakau ties.
Viena rankaj apkabinau, o kita udengiau jai akis.
Po akimirkos ji beveik nurimo. miau pasakoti:
- Vien nakt kilo perknija. Tu isigandusi nulipai e
myn, paspraginau kukurz - du maielius - ir irjome
Princes nuotak. - Nutilau. Ji sustingo. - Ar atpasti
mano bals, Linda? irdama umigai. Pamiau tave gl
b ir nuneiau tavo kambar.
Linda atsirm mane, lyg pasijutusi netvirtai.
Pasakojau toliau:
- Tamsoje pabudai ir pranekai. Pasakei, kad mano bal
sas kakur girdtas. Tai buvau a. Kailas. Adrianas. Tas pats.
T nakt visada prisiminsiu, nes tada pirm kart pajutau
vilt, pirm kart su manimi kalbjaisi kaip su mogumi,
nepastebdama mano bjaurumo. Tada pirm kart pama
niau, gal mane pamilsi.
Linda pavelg mane.
- Adrianai, kas tau nutiko?

314
 - Magija. Mane ukeik ragana, sakyiau, iauriai, bet i
tikrj ne: taip mane atved pas tave.
- O kaip burtai isisklaid ?
- Per stebukl. Meils stebukl. Myliu tave, Linda.
Linkteljau ir j pabuiavau. Ji taip pat atsak buiniu.
- Adrianai!
-K?
Pratrukau juoktis. Negaljau susilaikyti.
- Ar galtum dabar priimti mane j namus? - papra
ji. - savo namus.
Linkteljau.
- Vaiuojame metro.
Pavelgiau savo drabuius: pabaisos drabuiai buvo per
dideli.
- Atrodau truput neprastai, bet gal niekas nepastebs.
 Andersonas: Sveiki susirink io vakaro pokalb.

Grizlis: Labas. Noriau pristatyti naujus mones.

Snieguol: Sveiki, a Snieguol, bet ne *ta*

Snieguol.
Roel: Visada taip neki. Bet atrodo kvaila.
Snieguol: Tu plyti i pavydo, nes man
atiteko tas vaikinas!
Andersonas: Ponios, ponios...

Grizlis: Nesvarbu. Susipainkite: tai Baltuol. Mano

suadtin.

P a b a is a N Y C : S v e ik i. Ir a n o riu k a i k p ris ta ty ti. T ai L in d a . J i

i v a d a v o m a n e i u k e ik im o . A ja u m o g u s !!!

Lindaro: Sveiki, visi. Malonu Jus matyti.

Snieguol: Sveikinu.
Roel: Puiku.
Andersonas: Pabaisa, norjau su tavimi nektelti.

Girdjau apie pabais, lakstant po metro. A r ten tu

blakeisi?

P a b a is a N Y C : in o m a , n e!

Lindaro: Tai prasimanymas;)

P a b a is a N Y C : B e t m u d v ie m p a s ita ik s u s itik ti k a ip tik t d ie n .

Lindaro: Patys padarykite ivadas.

Varlius: a tp turiu naujien

P a b a is a N Y C : K o k i , V a rlia u ?

Varlius: sutikau princes

 M.
r Grizlis: Tikrai? Ar ji tave pabuiavo ar pan. ir ivadavo i
5\*
burt?

Varlius: dr ne bt sako kad pabu

P a b a is a N Y C : a u n u , V a rlia u . K a ip j s u tik a i?

Varlius: ji aid su GameBoy komp ir met j mano pelk. A

j idiovinau ir ji sak mane pabu

Andersonas: Puiku, Varliau!

Varlius: bt a dar neoku i diaugsmo. Princess gali bti

nepatikimos

Andersonas: O , kaip domu. Atrodo, kiekvienas

susiradote tikrj meil.

P a b a is a N Y C : N e v is i.

Grizlis: Tylioji. Lb. lidna dl jos.

P a b a is a N Y C : A jo s p a s iilg a u .

Andersonas: Taigi, kaip sakiau...

Varlius: O Die princes ein laikykit kumius.

Varlius atsijung.

Andersonas: N a, m anau, is vakaras visiems

ypatingas. Sveikinimai laimingoms poroms. A r greitai

vestuvs?

Snieguol: Be abejons. Jeigu jau padjai

vaikinui nugalti nyktuk, jis privalo tave
vesti.
J
r ------------------------------------------r=*=f^
Roel: Ji jau tokio yra: visada siekia naudos.
P a b a is a N Y C : M u d u d a r n e s k u b a m . A b u m o k o m s m o k y k lo je .

B e t k a d a n o rs ...

Lindaro: Kada nors...

P a b a is a N Y C : N a , ta i la b a n a k t. A i v is ie m s u p a ra m .

PabaisaNYC atsijung.

V J
 1
Po minuts engdami gatv ivydome, kad pastatsupa
policijos main brys. ia susirinko moni minia ir vis
televizij naujien reporteriai, taip pat i tio darboviets.
Su jais kalbjosi valkata, kuris laik Lind.
- tai tas pabaisa! - suriko jis, mus pastebjs. - Tai jis
mane upuol.
Kai ijau pro duris, minia su, bet pabaisos taip ir ne
pamat.
- Jis pabaisa? - stebjosi moteris i tio televizijos.
- Pirma atrod kitaip. Turjo iltis, nagus ir... visas buvo
gauruotas.

321
 urnalist pasisuko Lind, akivaizdiai tikdamasi i
gelbti savo sensacij.
- Panele, gal js matte pabais?
- inoma, ne.
Linda pavelg j mane. Paliet mano plaukus.
-Jokios pabaisos nemaiau. Bet tas vyrikis... - ji parod
savo skriaudik, - mane upuol. Ir tikriausiai bt nuu
ds, bet siver is vaikinas ir mane igelbjo.
- Sakiau, - uriko valkata. - Jis buvo pabaisa. Bet paskui
pasikeit pasinaudodamas magija.
- Magija. - Lindos juokas pasirod truput dirbtinis,
suvaidintas. Minia taip pat pratrko juoktis. - Magija ir
pabaisos bna tik pasakose, ir galbt narkotik sukeltose
haliucinacijose. Bet didvyriai ir piktadariai tikri.
Mikrofonas atsidr prie mano veido.
- Ar matte pabais?
- Ne. Nemaiau joki pabais.
Pamiau mikrofon reporterei i rank - pasitikintis sa
vimi kaip ttis.
- O jei ir yra koks pabaisa, tikriausiai tai paprastas mo
gus, sergantis kokia nors odos liga arpanaiai. Taigi bkime
supratingesni. Galbt pernelyg sureikminame ivaizd ir
nevelgiame to, kas i tikrj svarbu.
Reporter ilupo mikrofon man i rankos.
- Na, tai ne tem.

322
 Ji nusigr ir pasak j kamer:
- Daugiau ini apie inakt Brukline tramvajaus kelei
vius upuolusi pabais nra.
Minia m skirstytis. Policininkas sulaik upuolik.
- O tu, draugui, niekur neskubk. Patikrinsiu tapaty
bs kortel. Atrodo, tebegalioja tavo areto orderis... be to,
radome ginkl, kur minjo mergina.
Policininkas pasisuko Lind ir mane.
- Ar galtumte ueiti nuovad ir parayti pareiki
m?
- inoma, pareigne, - patikinau galvodamas, kaip visa
tai suerzins mano tv.
Jis, savaime suprantama, jau ir taip kraustsi i proto dl
Pabaisos tramvajuje istorijos, ypa pamats savo televizi
jos reporta. Tikriausiai jau blaksi mano svetainje.
- Eisiu visur, - pareik Linda, - kur tikjis eis.
Policininkas ivert akis.
- A, vaikuiai simylj. Burkuoja.
Tikriausiai jis dar kak suvebleno, bet negirdjau.
Mudu buvome pernelyg usim - buiniu.
 2
Tik po keli valand parsiradome namo, o ia jau ra
dome tt, irint CBS ryto inias. Skaidr u pranejo
nugaros bylojo: METRO PABAISA? ir rod vilkpana
padar. Ttis buvo be kaklaraiio. Visas susiglams.
- Kailai, ar inai, kas ia vyksta?
Jis mosteljo televizori, regis, n nepastebjs mano
pasikeitimo.
- O kuo a ia dtas ?- patraukiau peiais. - Juk a ne
pabaisa.
Tadajis atkreip dmes mane.
- Ne, tu ne pabaisa. O kada tai atsitiko?

325
 Jis klaus, ar pasikeiiau prie ini vyk, ar po jo. Ne
atsakiau.
- Tti, ia Linda.
- Malonu, Linda.
Jis nutais dailiausi ini pranejo ypsen, t pat aki
mirksn nuvelgdamas Jane Austen markinlius, senus
sportinius batelius ir pigius dinsus, bet visai nepastebda
mas merginos veido. Kaip visada. Negi bt krits negyvas
pairjs jai akis ?
- Na, tai puiki proga atvsti. Gal kartu papusryiautu
me?
Irgi kaip visada. Dabar jau esu normalus ir jis nori bti
su manimi. vilgteljau Lind. Ji surauk nos.
- Gal nereikia, - pareikiau. - Turiu pasinekti su Vi
liumi ir Magda, jie buvo su manimi vis laik. O paskui no
riau kristi lov. Vis nakt basiausi. - Tai sakydamas
mgavausi jo veido iraika. - Bet kit syk - btinai.
Galbtpo koki met.
Tvui ijus, ulipau pas Vili.
Dar buvo tik penkios, tad, inoma, kai pabeldiau jo
duris, jis miegojo. Padauiau garsiau.
- Adrianai, galbt geriau palaukti. Tegu miega. - Linda
palinko prie mans. - Sugalvosiu, kaip umuti laik. Tavs
labai pasiilgau.
- Ir a tavs.

326
 Pabuiavauj. Prisiminiau iem. Buvau toks pat apmi
rs kaip ir mano ros, nors negaljau to sau pripainti.
- Bet man reikia dabar su juo pasikalbti. Labai svarbu.
Pamatysi, kodl. Jis tikrai atidarys.
Pabeldiau smarkiau.
- Mikiau, atidaryk.
U dur pasigirdo mieguistas balsas:
- Kiek valand?
- Laikas pavelgti j vies. Atidaryk.
- Usiundysiu ant tavs Pilot.
- Jis tarnybinis uo, o ne kovinis. Judinkis.
I pradi nebuvo n garso, pamaniau, jis vl umigo.
Taiau kai ikliau kumt trenkti j duris, igirdau ings
nius. Durys atsivr.
viesa plsteljo Viliui j akis.
- Kas ia...
Jis apsidar j kair, j dein ir bed akis tiesiai mane
kaip niekada anksiau.
- Bet kaip... kas tu?
- A, Adrianas. O ia Linda. Ar matai mus, biiuli ?
- Taip. Bent taip manau. O gal tai sapnas. Tu mane ti
kinjai, kad esi bjaurus, baisus.
- O tu mane tikinjai, kad esi aklas. Kartais viskas gali
pasikeisti.
Vilius kvatodamas leidosi okti po kambar.

327
 - Taip! Viskas gali pasikeisti! Negaliu patikti. Linda?
Tai tu? Vadinasi, grai pas Adrian?
- Taip, nors nieko nesuprantu, kas ia nutiko, bet jau
iuosi laiminga. Labai laiminga.
Linda apkabino Vili, paskui Pilot. uo, kuris visada
buvo drausmingas, regis, suprato, kad daugiau nebereikia
vedioti eimininko, ir m okinti, loti ir visiems laiyti
rankas. Taigi Linda irj apkabino.
Kai visi aprimome, paklausiau:
- Kur Magda?
Jeigu Kendra tesjo paad, Magdai taip pat turjo nu
tikti kakas gero. Ji turjo susitikti su savo eima. Taiau da
bar nenorjau, kad ji dingt. Man jos reikjo, trokau, kad
pasilikt. Per priekambar nulkiau prie Magdos kamba
rio, o Linda puol i paskos. Pabeldiau. Niekas neatsak.
Kai atidariau duris, kambaryje buvo tuia.
-Ne!
Taip sugniauiau Lindos rank, kad kone sutraikiau. Ji
nustebusi pavelg mane, ir vl prisiminiau, kokia ian
dien ypatinga diena, puiki diena.
Vis dlto pasakiau:
- Net neatsisveikinau su ja. Ijo n sudie nepasakiusi.
- Magda?
Linkteljau, ir Linda man paantrino:
- O, Adrianai, labai gaila.

328
 Jau apsisukau ieiti i kambario. Tik staiga ant lovos ka
kas suvilgo. Priokau.
Tai buvo sidabrinis veidrodlis, kok sudauiau praeit
nakt metro. Sis veidrodlis buvo sveikas ir pavelgs j i
vydau savo atvaizd - tok pat gra kaip anksiau: lygs
geltoni plaukai, mlynos akys, netgi degis. Pravriau bur
n: dailios lpos prasiskyr ir suibo balti dantys. O alia
stovjo nuostabi mergina, puikiai tinkanti man por.
Pasakiau:
- Noriu pamatyti Magd.
I karto pasirod Kendros atvaizdas.
 3
- Kur ji? - paklausiau Kendros.
- Susitikime ant stogo, - pasil ji. - Tuoj pateks sau
l.
Ukopme penkt aukt. Paskutiniu metu ia beveik
neueidavau. Dabar, ulips su Linda, prisiminiau visas
ia praleistas dienas, kai vienias kitojau ant sofos ir kai
ia buvome kartu. Nuostabu i gyvenimo gauti dar vien
galimyb. Atidariau lang ir usikabarojau ant stogo. Tada
itiesiau rank Lindai.
Stogas buvo plokias, apvestas ikilusia briauna, tad ga
ljome ia pavaikioti. Tekjo saul. Saulei tekant Niujor
kas yra viena graiausi pasaulio viet. mons labai avisi

331
miesto panorama, bet tai neprilygsta vir stog raustanio
dangaus reginiui, ypa jeigu laikai mylimosios rank.
Pabuiavau t rank.
- Pavelk, koks stabus rytas, ar ne?
Taiau Linda neirjo nei saultek, nei mane. Ji vel
g vien pus. Nusekiau jos vilgsn ir visk supratau.
Ten stovjo Kendra. Nuo tada, kai buvau uburtas, su
tikau j pirm kart. Kendra buvo grai kaip ir an nakt,
juodais laisvais drabuiais, jai apie veid plaikstsi violeti
ns, alios irjuodos sruogos. O u jos vir viso stogo skraid
varn brys, tekanios sauls spinduliuose jos buvo juodos,
alios ir violetins.
- Kailai, puikiai atrodai.
- Adrianas, man labiau patinka Adrianas.
- Ir man. Tau tinka.
Kendra eng prie Lindos. Tiksliau, atplauk. Atrod
kone skrendanti.
- Linda, mudvi dar nesimatme, a Kendra.
- Kendra yra...
Kol nakt laukme policijoje, Lindai papasakojau visk
apie Kendr.
- Gali itarti... - padrsino Kendra. - Ragana. inau,
kas esu. Kai kas galbt mane pavadint piktja ragana. A
ubriau Adrian.

332
 - Ir tuo didiuojiesi?
- Truput. Dabar jis geresnis mogus nei buvo.
Linda atrod abejojanti, bet a linkteljau, inojau, kad
tai tiesa.
- Bet turiu prisipainti, kad ankstesni mano kerjimai
nebuvo tokie skmingi. Jaunystje buvau impulsyvi: pirma
paversdavau mog varle, o paskui aikindavausi, kodl.
Ant mans usirstino kitos raganos ir spjo, kad naudo
damasi savo galiomis per danai atkreipsiu dmes ragana
vim ir iprovokuosiu ragan mediokl, kaip Saleme. U
bausm mane pasiunt Niujork dirbti tarnaite. Ir i viso
udraud naudotis savo galiomis.
- Bet tu draudimo nepaisei, - spjau.
Ji linkteljo.
- Namuose, kuriuos atjau dirbti, gyveno paauglys,
toks ipaikintas ir iaurus, kad tariausi turinti j pamokyti.
Tadaj ubriau.
- K gi, ai.
Salia stovinti Linda spusteljo mano rank.
- Tada raganos pasibaisjo. Ubriau mog - tai buvo
sunkus ukeikimas, galjs sukelti rimt incident... tarki
me, Niujorko metro pasirodo pabaisa. Jos ypa sunerimo,
kad pasirinkau televizijos vaigds sn.
- Aha, ir tau buvo nekas.

333
 Kendra pavart akis.
- Taigi jos nusprend, kad liksiu su juo aminai kaip
nam tvarkytoja.
- Magda? - pagaliau supratau. - Tai Magda netikra?
- Tikra.
Mosteljus ranka, Kendra pasikeit. Dabarji buvo Mag
da.
-Ji - tai a, a - tai ji.
- Oho, - stebjausi. - Tai yra... Maniau, tu... Maniau,
Magda buvo mano biiul.
- Ir esu tavo biiul, mielasis, - pareik Kendra, dabar
Magda. - I pat pradi tu man rpjai, norjau tau laims.
Pastebjau tavo lides, kuris neleido tau pamatyti tikrojo
groio. Todl ir ryausi tokiam ingsniui.
- O kaip Vilius ?Jis irgi raganius ?
Magda papurt galv.
- Ne. inojau, kad Vilius bus tau malonus ir imokys
visko, ko reikia imokti. Ir a, kukli tarnait, pasiliau tvui
pasamdyti tau akl student. Vilius iekojo darbo, o dabar
tavo nesavanaudiku praymu atgavo regjim.
- Bet tai dar ne viskas. Praiau, kad tu... kad Magda ga
lt susitikti su savo eima.
- Taip ir atsitiko - prajus vidurnakt.
- Nesupratau.
- Adrianai, linkiu jums skms.

334
 Kendra udjo rankas man ir Lindai ant pei, pajutau
elektros smg, lyg biau kis pirt tarp kituko ir lizdo.
Maniau, ji vl mus uburs. irjau, ar Linda nepavirs hie
n ar k nors panaaus, bet ji nepasikeit.
- Skms? - perklausiau.
- Ne todl, kad jums jos trksta. Judu gerokai vertesni
meils nei daugelis js amiaus por. Js gerai pastate
vienas kit ir esate vienas kitam atids. Kai Lind ileidai
pas tv, jau inojau, kad viskas pasiseks.
- Galjai bent duoti koki uuomin.
Kendra nepais mano priekaito.
- O dabar, kaip tu praei, Magda susitiks su savo arti
maisiais.
- K nori pasakyti?
- Negaliu daugiau kalbti. Jie laukia.
Kendra pamojo ranka ir dingo. Bent man taip pasirod.
Taiau Linda parod varn, kuri tupjo toje paioje vieto
je, kur stovjo Magda. Tai buvo graus pauktis, didelis ir
dailus, tekanios sauls spinduliuose juodos sparnplunks
nos spindjo violetiniai ir aliai. Varna paoko ir siliejo
br, paskui visos kaip viena pakilo vir galv ir nuplasnojo
rytus, autani dien.
- Oho, - stebjosi Linda, kai varnos dingo i aki. - Bet
gaila.
- Kodl?

335
 - Laukiau - mandagiai - kol ji nustos kalkti. Bet jeigu
biau inojusi, kad ta puiki moteris pavirs j varn, biau
suskubusi jos io to paprayti.
-Ko?
- inoma, a labai laiminga, kad mes kartu. Bet myljau
tave tok, koks buvai anksiau. Pamaniau, Kailas Kingsberis
avus ir aunus, bet juk pamilau Adrian. Tu man nebuvai
pabaisa, bent po kurio laiko. Tu buvai savitas. Ypatingas.
Manau, pamilau tave beveik i karto. Tik i pradi pati to
nesuvokiau.
- Tu nori, kad biau pabaisa? - isiiojau pribloktas.
Linda patrauk peiais.
- Na, tikriausiai tada nebt patogu. Juk paprasiau eiti
kin ir kitur su vaikinu, kuris... hm... nra iniasklaidos
sensacija.
- Taip pat lengviau stoti koled.
- Sutinku.
- Tai kas tada negerai? - nesupratau. - Juk a tas pats,
nesvarbu, kaip atrodau.
- Tikriausiai. Bet pagalvojau, jeigu ji ragana, gal bent
truput tave pakeist.
- O kam?
- Tu auktas, viesiaplaukis, tobulas.
- Neinau, ar tobulas.

336
 - Deimt i deimties mokyklos tutuki sutikt, kad tu
tobulas.
Pagalvojau apie Sleun.
- Na gerai, tarkime, a tobulas. Ir kas toliau?
- Todl ir noriau, kad pasikeistum.
- O ko tu nortum? Juk sakei, a tobulas.
- Na, neinau. Kuprels ant nosies ar karpos. Dvideim
ties svar ant juosmens, o gal didelio spuogo ant kaktos.
- Mat kaip. - Pamiau Lindai u rankos. - O kam viso
to reikia?
- Tu tobulas. O a... a ne. Tobulos ivaizdos vaikinai
paprastai nesusitikinja su merginomis, kurios atrodo, na,
vidutinikai. Adrianas Kingas galjo mane mylti, o argi
Kailas Kingsberis su manimi draugaus, jeigu gali susirasti
geresn?
- Geresn? - Paleids jos rank, j apkabinau. - Linda,
tu mane myljai netgi tada, kai nebuvau mogus. Pabu
iavai, kai neturjau net lp. velgei manyje tai, kuo a
pats abejojau. Patikk, geresns tikrai nerasiu. Manau, tu
tobula.
- Na, jeigu taip sakai...
Taiau ji nepatikliai ypteljo.
- Tai tiesa. Bet atrodysiu toks, kok tu norsi matyti. Vis
dlto pagalvok, argi kiekvienam tai pasitaiko: pavirsti pa

337
baisa ir atvirsti j mog radus tikrjmeil? Daugelis nepa
tikt, kad taip gali bti, bet mums tai atsitiko. Stebuklas.
Vis gyvenim, eidami j mokykl ar j darb, valgydami pus
ryius ir irdami televizori inosime, kad pasaulyje yra
stebukl, nors j ir nepastebime. Matai, juk tai stebuklinga
pabaiga - ilgai ir laimingai - ir tikroji meil kaip pasa
kose.
Vl j pabuiavau. Ji atsak buiniu. Stovjome ir bu
iavoms, kol saul gerokai pakilo ir miestas triukmingai
nubudo.
Paskui nulipome emyn pusryiauti.
 EPILOGAS

Paskutiniai mokslo metai

 - Tik pairk, ir tu raytas, - pasiaipo Linda, perduo
dama man Tado absolvent vakarlio biuleten.
Taip, mudu su Linda grome Tad.
Tiui teko kai k patepti, kad mus priimt, bet klass
draugai, galima sakyti, sutiko mudu iskstomis rankomis,
jeigu nepaisysime nibdesi u nugaros: es ikritau i in
ternatins mokyklos, sivliau skandal su direktoriaus
dukra ir man pakriko nervai. Bet Tade tai buvo prasta.
- Jis tikrai turt bti nesveikas, - igirdau foj Sleun
Hagen sakani, kai su Linda jome pro al. - Gal patyr
smegen traum. Negi galt vaikioti su tokia nuoboda?
Matyt, ji nejuokavo praydama paskambinti, jeigu atvir
siu mog. Ir kelet kart jau usimin, kad laukia skam
buio. Ir dabar tebelaukia.
vilgteljau biuleten. Tikrai buvau raytas.
- Turbt klaida.
- Aha.
- i moni nemaiau por met. Kodl jie turt
mane nominuoti absolvent susitikimui?

341
 - Negalt atrinkti tik dl ivaizdos, ar ne?
- Tikriausiai ne. Nesvarbu.
Biuleten suspaudiu gniuul iri tolo paleidiu iuk
lin. Nepataikau. ingsniuoju kabineto priekin dal.
Taiau mokytojas pirmas paima.
- Pone Kingsberi, manau, tai js, - kreipiasi jis. - Per
mano sustiprintos angl kalbos pamok praom daugiau
nemtyti tritaki.
- Gerai, pone.
- Kailai, iajoki privilegij nra. Niekam.
- Taip, pone.
Pakeliu rank, biuleten sikiu kien ir patraukiu
savo viet.
- Siknius, - nipteliu Lindai.
Linda pavelgia mokytoj.
- Kailas nori pasakyti, kad apgailestauja ir kad daugiau
tai nepasikartos.
Aplinkuipasigirstajuokas. Pastebiu, kadbiuletenibeveik
niekas nepildo. Matau tris krepinio kamuoliukus, kuriems
lemta skrieti iukli d, kai tik mokytojas atsuks nugar,
du popierinius lktuvlius ir vien origam. Jau n nekalbu
apie tuos, kurie pasidj biuletenius rainjainutes.
- Beje, galime ir neiti tuos okius, - pasakau Lindai. -
Ten nieko domaus.
Bet Linda nesutinka:

342
 - Btinai einam. Noriu, kad prisegtumman gl, kokios
tik nori spalvos ro, vilksiu puiki suknel.
Mokytojas, matyt, nusprends, kad mums jau utenka
<?pildyti biuleteni, pradeda pamok, ir daugiau kaip va
land studijuojame angl literatr, su kuria bent mudu su
Linda jau susipainome namie.
Ieidamas sustoju nektelti su mokytoju.
- Kaip grau itaip mus sudirbti.
Ponas Fratolis trukteli peiais.
- Visi manyt, kad tau nuolaidiauju tik todl, kad gy
venu su tavimi viename name. Juk to nenortum.
- O man visai nesvarbu, - inoma, juokauju ir pakeliu
rank sumuti delnais. - Susitiksim vliau, Viliau?
- Labai vlai, - atsiliepia ponas Fratolis - Vilius. -
vakar einu paskaitas. Nenoriu aminai terliotis su tokiais
snargliais kaip js.
Vilius taip pat mokosi. Doktorantroje, rengiasi tapti
angl kalbos dstytoju. O dabar prispyriau tt, kad para
yt jampuiki rekomendacij darbui Tade.
- A, gerai, - sutinku. - Paliksim iltai tavo pic.
- Maniau, tu tiek mokysies, kad netursi laiko net picai
usisakyti.
- Vadinasi, klysti. Sis kursas - tai juokai, palyginti su m
s pamokomis.
Po pamok su Linda sdame metro ir vaiuojame
Bruklin, ten su Viliumi gyvename tuose paiuose namuo

343
se. Kai atvirtau mog, ttis sil grti jo but Manha-
tane, bet, manau, abu lengviau atsikvpme, kai atsisakiau.
Norjau ilaikyti namus Lindai. Tad dabar visi ia ir gyve
name.
- Gal nori pasivaikioti po Braki laukus? - silau
Lindai, kai ieiname i Tado.
Kartais nueiname pasivaikioti t sod.
Bet iandien Linda papurto galv.
- Noriu kai k nuveikti namie.
Linkteliu. Namie. Sis odis nepaliauja mane stebins ir
avjs - nuostabu turti namus, kuriuos galiu grti ir i
kuri galiu ieiti, kur gyvena i ties mane mylintys mo
ns.
Mudviem grus, Linda i karto ulipa vir. Jos kam
barys tebra treiame aukte, ir i ten girdiu bildes. Paimu
veidrodl, kur visada laikau svetainje, garbingiausioje vie
toje, - t sutaisytveidrodl, kur an dien atne Kendra.
- Noriu pamatyti Lind, - sakau.
Kaip ir tikjausi, matau tik savo veid. Stebuklas baigsi,
bet jo poveikis liks amiams. Be stebuklo mudu su Linda
niekaip nebtume susitik.
Po keli minui nulipa Linda.
- Kur ji yra? - klausia.
- Kas?
Kemu kukurzus usigerdamas pienu. Pagaliau isiai
kinau, kur kas virtuvje padta.

344
 - Idos suknel, - paaikina Linda. - Noriu vilkti jper
okius.
- Tuj apsivilksi ?
- Taip. O kuo ji bloga?
- Niekuo.
Pagriebiu kukurz sauj.
- Todl, kad nenauja?
Papurtau galv, prisimins Kendrai itartus odius:
ia mons eina j okius su naujais drabuiais. Voiau
tam nepraustaburniui, bet... juk tai buvau a.
- Ne, tik... gal nenoriau, kad kiti pamatyt... suinot
apie... bet nesvarbu. Viskas gerai.
- Gal tu nortum eiti su kokia nors vakarlio paiba ar
panaiai ?
- Aha. Ne, ne. Neudavink kvail klausim. Viskas ge
rai.
Linda ypsosi.
- Na, kur mano suknel?
Nusuku akis.
- Mano kambaryje po iuiniu.
Ji ypteli.
- O kaipji ten atsidr ?Tuj dvjai? Todl nenori, kad
vilkiausi ?
Ji juokauja, bet vis tiek...
-Ne.

345
 Lipu emyn atneti suknels. Nenoriu, kad Linda eit i
paskos, bet ji mane nuseka. Einu per savo kambarius pro ro
i sod, paskui pakeliu iuin ir itraukiu ali adas. Pri-
simenti tas dienas, kada uosiau jos kvepalus, taiau n po
imto met jai apie tai neprisipainsiu. Prisimenu, kada pa
maiau suknel pirm kart ir kada Linda j apsivilko: tada
taip bijojauj paliesti, bet vyliausi, galbt ji mane pamils.
- tai. Apsivilk.
Linda apirinja suknel.
- O, keli karoliukai atplyo. Gal tu ir teisus sakydamas,
kad neturiau jos vilkti.
- Galima j pataisyti. Nunek j chemin valykl. Bet i
pradi apsivilk.
Staiga labai sigeidiu vl j pamatyti su ia suknele.
Po akimirkos ji apsivilko, ir ivydau j lygiai toki pat
kaip andien: aviai dera alta atlaso aluma ir iltas odos
rausvumas.
- O, - aikteliu. - Tu grai.
Linda apsiiri veidrodyje.
- Tu teisus. A nuostabiai pasipuousi.
- Ir labai kukli. Dabar noriu tavs kai ko paprayti.
-Ko?
Itiesiu rank.
- Gal paoktum su manimi?
 AUTORS ODIS

vairiose alyse ir kultrose yra daug pasak apie jauni-

kj gyvn. Jose Pabaisa gauna daugyb pavidal: gyvats,
drieo, lito, bedions, kiauls ar btybs su vairi gyv
n kno dalimis, pavyzdiui, sparnuotos gyvats. Ursti
ns ragan ar fj, vyras uburiamas ir lieka gyvnu tol, kol
susiranda tikrj meil. Daugelyje variant Grauol turi
apsigyventi su Pabaisa arba u jo itekti, nes jos tvas pa
vagia kok nors daikt (daniausiai gl). Pabaisa maloniai
elgiasi su Grauole, ir pagaliau i susivokia, kad myli Pa
bais labiau nei pati man. Sis suvokimas isklaido burtus.
Yra vienas variantas, kai Grauol ir Pabaisa susirainja

347
laikais ir, inoma, Pabaisa yrapuikus raytojas. Taiau da
niausiai jis paprastas mogus-vris. Kai kuriuose varian
tuose, skaitant vien Broli Grim pasak, Pabaisa nakt
bna mogus, o dien gyvnas, - tuo ios pasakos panaios
graik Eroto ir Psichs mit: Psich iteka u graaus Ero
to, bet jis pas j ateina tik tamsoje. Todl Psichs seserys j
tikina, kad jos vyras pabaisa. Erotas ir Psich turbt yra
seniausias ios pasakos variantas.
Siame mite Psich, isiskyrusi su Erotu, turi atlikti tam
tikrus bandymus, kad galt susigrinti mylimj. Panai
siueto element yra ir kitose pasakose, taip pat ir mano
istorijoje.
Amerikieiams inomiausi Grauols ir Pabaisosva
riantXVIII amiuje sukr ana Mari Leprens de Bomon
(Jeanne-Marie Le Prince de Beaumont) (kartais jis priski
riamas garsiajam Pelens autoriui Sarliui Pero (Charles
Perrault), adaptuodama Gabriel Suzan Barbo de Galan
Vilnev (Gabrielle Susan Barbot de Gallan de Villeneuve)
roman. ioje pasakoje keliautojas uklysta Pabaisos sod
irjauniausiai dukteriai - graiai, bet droviai merginai - nu
skina gl. Pabaisa nori keliautoj nuudyti, bet paleidia
igavs paad sugrti. Vietoj tvo pas pabais pasilie
ka dukt. Skirtingai nuo daugelio kit pasak, Bomon ir
Vilnev variantuose kertoja iek tiek kiasi Grauols ir
Pabaisos santykius: Grauol padrsina sapne, o burtams

348
isisklaidius pasveikina laimjusius mylimuosius. Panaiai
ir mano Kendra dalyvauja visoje istorijoje, nors iaji pade
da Pabaisai.
Kaip raytoja kalbu apie mane jaudinanius dalykus.
Man strigo tai, kad daugelyje Grauols ir Pabaisos va
riant tvas Grauol, kad ir kaip mylim, sutinka atiduoti
Pabaisai, gelbdamas savo gyvyb (Disnjaus (Walt Dis
ney) filme tai suvelninta: tvas neturi jokio pasirinkimo).
Be to, man domi ir Pabaisos istorija, kodl jis vienas gyve
na pilyje, galbt paliktas eimos. i aplinkybi dauguma
pasak neatskleidia. Taigi is romanas pasakoja, kaip du
tv apleisti paaugliai susiranda vienas kit. Kaip jaunimo
literatros krja danai igirstu priekait dl neigiam
tv paveiksl, bet esu sitikinusi, kad tiems kritikams mi
ntu atvilgiu panaios pasakos yrapriimtinos (pavyzdiui,
Jonukas ir Grytut, Snieguol ir septyni nyktukai).
Tiesiog toki istorij noriu papasakoti - nepasaldint, bet
su laiminga pabaiga.
Skaitytojams, kuriuos domina kiti Grauols ir Pabai
sosvariantai, galiu pasilyti Betsi Hern rinkin Grauols
ir pabaisos (Betsy Hearne Beauties and the Beasts), ku
riame sudtos vairi ali pasakos, ir Lorenso Jepo knyg
Princas drakonas: kin pasaka apie Grauol ir Pabais
(Laurence Yep Dragon Prince: A Chinese Beauty and the
Beast & The Beast Tale). I jaunimo literatros pamin

349
tina Robin Makinli Grauol: perpasakota Grauols ir
Pabaisos istorija (Robin McKinley Beauty: A Retelling
of the Story of Beauty & the Beast), Donos Do Neapo
li Pabaisa (Donna Jo Neapoli Beast) ir Franeskos Lia
Blok Ro ir Pabaisa: perpasakotos pasakos (Francesca
Lia Block The Rose and the Beast: Fairy Tales Retold).
O Vivian Vand Veld, kaip ir a pastebjusi vienos tradicins
pasakos nenuoseklum, suman siueto spragas upildyti
knygoje Rumpeltilcheno problema(Vivian Vande Veide
The Rumpelstiltskin Problem).
Skaitytojai turbt mat Disnjaus Grauol ir Pabais,
bet galt bti domu pairti ir pranczik ano Kokto
film (Jeane Cocteau La Belle et la Bte, prancz kalba
su anglikais subtitrais). Kaip tikjo Pabaisa rmiausi kurda
ma Adriano portret.
 Flinn, Alex
Fl-174 Pabaisa: romanas / Alex Flinn ; i angl kalbos vert Birut Tautvydait. -
Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011]. - 350, [2] p.
ISBN 978-609-403-223-3
Populiarus irididus vidurins mokyklos mokinys Kailas Kingsberis ino, kadbeveik
visada isisuks - pagelbs avi ivaizda artvelio pinigai. Taiaukartmokyklos okiuose
jis pasityioja i keistos ir nemgstamos mergaits. Mergait, pasirodo, esanti ragana.
Netrukus ji prakeikia Kail, o is pavirstapabaisa...

UDK 821.1 ll(73)-93

Alex Flinn
PABAISA

I angl kalbos vert Birut Tautvydait

Virel kr Andrius Morkelinas
Tekst tvark Stanislava atkut
Maketavo Alma Liuberskien

22 sp. 1. Usakymas Nr.

Ileido OBUOLYS
(OBUOLYS yra registruotas leidybinis enklas,
kur pagal sutart naudoja UAB MEDIA INCOGNITO)
Butrimoni g. 9, LT-50220 Kaunas.
knygos@obuolys.lt | www.obuolys.lt
Akcijos ir nuolaidos Nemokamas katalogas i
I Skaitytoj klubas Knyg itraukos

LEVELwww.level.lt S 8 700 55 775

Spausdino UAB Spindulio spaustuv,

Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas
 F sl/ltMt'liiil I veldinil), llilVilll gyvulius tiri Vilkus, tu I
nrl Aitu. o ku/kttk nsluubliigns ptimus, ViilkMIiijuillIs mil ilvlrpi l*|u
kiliui pamiki* | /mogt|, lu i nr /mugu*, Nlrltlmlinnu Atliulu t ik i *|mngi|
m bumo* kviiiiii n ikiliiii piltu vii itin ligniuii
Muimti'i teku pasukus! Nortumt, Vitkus vyksiu Nlii|nikr I kiliui I ii m
Ilgu nr apsigimimus, Ir Ilk viii lok v, kol mp,mulkinsiu u/kelklum lilp
u/kulkinio, kur utim pasiunt viriui iiigunu, Kmk'1! |l pavn mum pubnlsn
kuri vengiu dienos Ir kkilil/iujn nnkiy|i?! (inllu pupuvukolI. I'npns.iknll, kulp
Imvmi K,lilus Kin^vhci'lv. vaikinus, su kuiliui kiekvienu* kel*li|*l sntomis
turi mlt pinigu, tolinki Kv.il/tla Ii ptyvettlntit. O vlinu ui piipusukusiu
kulp iupnu.it lolitiln pnlinltii

Alex Minn (l%6 m.), scptyuli| imunini paaugliams nu.... , gimusi Ii

tii.nuguui Niujorko valstijoje. trr|i| Imoko skuliyti. pruki ili iminir lupu
kflrja, o ntuonerli| juo buvo lllfltlljffm /miniu suk ililkiioin kulp i a4> io|u
Kni levui persikl j Mnjnmj, Alex luivo Miluku suslinsil lt.iugi|. imli I kulka
leido skaitydama Ir ruilndumu. nors pirmojo romuno mlp Ii mpnbnli"
laigusi operin dainavim Alex visgi nusprend, jog duoniN I m m s.ilgs s, n
skmingu! baigusi teis 10 meii| dirbo prokuiiitflrojr. I leblui Iltis roimimis
paaugliams Hiwu/jIiiii Uittltywiiltr pasirod 2001 iii ii , kulp u si k siu s
knygos, sukink pulkii| jverlinluti|. Hnnii paaugliams, nes mlp h
neuaugau, - prlsIpiiZjsiu l'iilmim nulor, Si knyg 2011 m, slis Ilinui su
Vanessa I bulged* Ir Alex lettyler pagrindiniuose VHltlmrnysi l'o lnlojo
skms sulaukusio kilrluio Alex I linu atsidjo