You are on page 1of 2

Janrebi universitetSi

Janri aRwera mizani

argumentirebuli araakademiuri debatis mtkicebulebis


ese ori mxaris formulirebisa da
struqturirebuli Sesabamisi mxardaWeriT
analizi. ganmtkicebis procesis
ganviTareba.

kritika erTi akademiuri teqstis kritikuli azrovnebisa


kritikuli kiTxva da da ZiriTadi
werilobiTi formiT argumentebis Sejameba-
Sefaseba. Sefasebis unaris
ganviTareba.

analitikuri debatis ZiriTadi debatis ZiriTadi arsis


referati sakiTxebis gansazRvra wvdomisa da werilobiTi
studentisaTvis SerCeuli formiT gadmocemis
ori an sami statiis xelSewyoba.
safuZvelze.

sabiblioTeko akademiuri problemis mocemul disciplinaSi


kvleviTi naSromi werilobiTi formiT sakvlevi problemis
gadaWra sabiblioTeko dayenebisa da gadaWris
gamokvlevis safuZvelze. xelSewyoba Sesabamisi
Teoriis/literaturis
gamoyenebis safuZvelze.

eqsperimentuli sakuTari gamokvlevis sakuTari gamokvlevis


kvleviTi naSromi angariSi, romelSic struqturirebisa da
dasabuTebulia arCeuli prezentaciis xelSewyoba
meTodologia da warmodgenilia akademiuri disciplinis
gamokvlevis moTxovnebis Sesabamisad.
TiToeuli etapi, miRebuli
Sedegebi da maTi
interpretacia.

Sedgenilia centraluri evropis universitetis (CEU) akademiuri weris


centris mier SemuSavebuli sqemis safuZvelze]
akademiuri weris ZiriTadi principebi:
akademiuri wera ramdenime ZiriTad principzea agebuli:
• mkiTxveli
sanam weras daviwyebT, unda gaviTvaliswinoT, Tu vin iqneba Cveni mkiTxveli.
studentisaTvis mkiTxveli leqtoria, romelic mocemuli dargis
eqspertia. weriT davalebas warmatebiT rom gaarTvan Tavi, studentma unda
gaiTvaliswinos mkiTxvelis gaTviTcnobierebuloba mocemul sakiTxSi da misi
molodinebi, rac, udavod, gavlenas axdens naSromis Sinaarsze. nagulismevi
mkiTxvelidan gamomdinare, erTi SexedviT, azrobrivad msgavsi ori winadadeba
SeiZleba gansxvavebul mizans emsaxurebodes. nimuSis saxiT warmogidgenT or
winadadebas, romelTagan erTi farTo auditoriisaTvis, meore ki _ specialistebisTvisaa
dawerili:
• socializacia aris procesi, romlis gziTac mocemuli kulturis
Rirebulebebi da normebi Taobidan Taobas gadaecema, da, romlis
safuZvelzec individi mocemul socialur jgufTan identifikacias axdens. anu process, romlis gziTac
mocemuli kulturis Rirebulebebi da normebi
Taobidan Taobas gadaecema, da romlis safuZvelzec individi mocemul
socialur jgufTan identifikacias axdens, socializacia ewodeba.
• mizani

zemoT ganxiluli magaliTi adasturebs, rom mkiTxveli da mizani


erTmaneTTan mWidრo kavSirSia. Tu mkiTxveli mweralze nakleb
informirebulia mocemul sakiTxTan dakavSirebiT, mwerlis ZiriTadi funqciaa
informaciis miwodeba (rogorc, magaliTad, saxelmZRvaneloSi). Tu mkiTxveli
mweralze metad informirebulia mocemul sakiTxTan dakavSirebiT, mwerlis
ZiriTadi mizania sakuTari codnisa da eqspertizis demonstrireba. swored es
mizani amoZravebs magistraturis students, roca weriT davalebas asrulebs.
• daiwyeT daskvniT
akademiuri weris erT-erTi umTavresi principia, rom avtorma SesavalSive
warmoadginos misi Tezisi anu ZiriTadi pozicia, rac or mizans emsaxureba: 1.
naSromis logikuri Tanmimdevrulobis SenarCunebas, radgan avtorma ukve
Camoayaliba misi pozicia, rac daexmareba erTi arCeuli mimarTulebiT imoZraos
da yvela argumenti Tu qveargumenti warmodgenili poziciis gasamyareblad
gamoiyenos; da 2. mkiTxvelisTvis Tavidanve naTelia avtoris pozicia, amitom
misTvis martivia rogorc avtoris argumentebis Sesabamisobis Sefaseba, ise mis
mosazrebebSi logikuri xarvezebis aRmoCena.
• struqtura
nebismieri informacia gansazRvruli struqturis safuZvelze unda iyos
organizebuli. elementaruli doniT rom daviwyoT, martiv winadadebasac da
mcire zomis paragrafsac ki sakuTari struqtura aqvs. naSromis miznidan gamomdinare,
akademiur weraSi informaciis organizebis sxvadasxva tipi gamoiyeneba,
Tumca, maT Soris erT-erTi yvelaze gavrcelebulia naSromis organizeba
`problema _ gadaWris gza~ struqturis safuZvelze, romelic 4 ZiriTadi
nawilisagan Sedgeba:
1. situaciis aRwera
2. problemis identifikacia
3. gadaWris gzis aRwera
4. gadaWris gzis Sefaseba
[Holy, M. (1983). On the Surface of Discourse. London: Allen and Unwin].
• stili
akademiuri naSromi Sesabamisi stiliT unda iyos Sesrulebuli, romelic ara
marto Tanmimdevrulad unda iyos daculi mTel naSromSi, aramed aucileblad
Seesabamebodes mwerlis mizansa da nagulisxmev mkiTxvels. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
SeuZlebeli iqneba profesiuli donis miRweva, radgan araformaluri eniT
dawerili eqsperimentuli kvleviTi naSromis angariSic ki, miuxedavad kompleqsuri
monacemebis warmodgenisa, SesaZloa, zedmetad gamartivebuli gveCvenos.
Sesabamisi stilis SerCevasTan dakavSirebul umTavres sirTules warmoadgens
sakiTxi, Tu ra miviCnioT akademiurad da ra _ ara. unda aRiniSnos, rom
akademiuri weris stilis arsebiTi niSania metyvelebis nawilebs Soris (iqneba es
zmna, arsebiTi saxeli, Tu sxv.), rac SeiZleba metad formaluris SerCeva;
winadadebebis Sedgenisas ki, umTavresad formaluri tonis gamoyeneba.
• logikuri Tanmimdevruloba
akademiur naSromSi avtoris yvela argumenti misi ZiriTadi poziciis
gamyarebas unda emsaxurebodes, rac niSnavs, rom yvela idea logikur kavSirSi
unda imyofebodes da avtori ar unda meryeobdes sxvadasxva mosazrebebs Soris.
Tu mkiTxvels uxdeba ukan dabruneba da azris gasagebad, naweris ramdenjerme
gadakiTxva, anda mas uWirs avtoris argumentebis ZiriTad poziciasTan
dakavSireba, es niSnavs, rom naSromi araTanmimdevruli da aralogikuria [Swales,
J.M. and Feak, C.B. (1994). Academic Writing for Graduate Students. The University of Michigan
Press.]

You might also like