Savo praktikoje sutinku žmonių, kurie tikėjimu ir

kruopščiu darbu pasiekia stulbinamų rezultatų:

atsikrato negalavimų, ligų. M. Schneideris - vienas
iš jų. Jspūdinga šio žmogaus istorija gali įkvėpti
tūkstančius regėjimo sutrikimų turinčių žmonių
padėti sau paprastais, natūraliais būdais ir vėl
pasaulį matyti ryškiai. Autoriaus patirtis ir knygoje
pateikiami pratimai regėjimui stiprinti paremti
žinomiausio pasaulyje amerikiečių oftalmologo
W. H. Bateso metodika. Tai pirmoji knyga
Lietuvoje, kuri taip paprastai, aiškiai ir metodiškai
supažindina skaitytoją su pratimais, padedančiais
pasiekti ilgalaikį ir niekur nedingstantį regėjimo
pagerėjimą ar net visišką jo atsistatymą.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė

Sigita Kriaučiūnienė,
Bates Method International asociacijos lektorė
M E IR S C H N E I D E R

REGA
VISAM
GYVENIMUI

Iš anglų kalbos vertė

JŪRATĖ PAVLOVIČIENĖ

B A LTO
Knygoje pateikta inform acija yra bendrojo p ob ū d žio. A sm enys turėtų pasikon sultuoti
su savo gydytoju prieš naudodam iesi šioje knygoje pateiktais patarimais.
A utorius ir leidėjas neprisiim a jokios atsakomybės už galim us asm eninius ar kitokius n u ostoliu s
ar rizikas, tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusius taikant šioje knygoje pateikiam us d u om en is
ar patarimus.

L eid in io bibliografinė inform acija pateikiam a

L ietuvos nacionalinės M . M ažvydo b ib liotekos
N acionalin ės bibliografijos d u om en ų banke.

ISB N 9 7 8 -6 0 9 -8 1 8 4 -1 1 -2

Versta iš: © M eir Schneider, Ph D

V isio n For L ife
10 Step s to N atu ral E yesigh t Im p rovem en t
C opyright © 2 0 1 2 , 2 0 1 6 by M eir Schneider.

© Vertimas į lietuvių kalbą, Jūratė Pavlovičienė, 2 0 1 7

© V iršelio adaptacija, Jolita M arcinkėnė, 2 0 1 7
© U A B B A L T O trader, 2 0 1 7
 T u rin y s

Įž a n g in is žodis ............................................................................... 11
Pr a t a r m ė ........................................................................................... 13
Įvadas............................................................................ 21
Sąrašas daiktų , kurių reikia pratimams p r a d ė t i ......... 23

P ir m a s skyrius
Kaip aš išsigydžiau a k l u m ą ........................................................25

Beitso metodo atradimas 31

Matyti šviesą ......................................................... 33
A n tr a s skyrius
D ešim t ž in g sn ių į geresnį r e g ė j im ą ......................................43

Pirmas žingsnis: Ilgas mostas ................................... 44

Antras žingsnis. Žiūrėjimas į to lį............................ 49
Trečias žingsnis. Periferijos tyrinėjimas .................. 53
Ketvirtas žingsnis. Pratimas saulės šviesoje
ir žvelgimas į dangų............................................... 57
Penktas žingsnis. Vaikščiojimas naktį..................... 62
Šeštas žingsnis. Prisidengimas delnais .................... 64
Septintas žingsnis. Žvilgsnio perkėlimas 75
f Aštuntas žingsnis. Stipresniosios akies
užblokavimas......................................................... 94
Devintas žingsnis. Mirksėjimas............................ 104
^ v Dešimtas žingsnis. Rega ir kūnas.......................... 108
5
T rečias skyrius
N a u d o jim a sis kom piuteriu ir vis d idėjan čio
NUOVARGIO MAŽINIMAS ............................................. 123
Ketvirtas skyrius
Regos gerinim as ir refrakcijos sutrikim ų
KOREKCIJA................................................................ 130
Patarimai, kaip naudotis šia knygos dalimi............ 131
Kada šiuos pratimus galima darytis
su korekciniais lęšiais........................................... 133
Trumparegystės ir toliaregystės korekcija 135
v
Presbiopijos korekcija.......................................... 155
Astigmatizmo korekcija 167

P enk tas skyrius

ŽVAIRUMO IR TINGIOS AKIES GYDYMAS ........................ 174
'////TŽvairumo korekcija.............................................. 174
/ f? Akiniai su raudonu ir žaliu stiklais........................ 196
J o" Nistagmas........................................................... 205

ŠEŠTAS SKYRIUS
’ Patologinės b ū k l ė s ................... 209
Kataraktos korekcija.......... 209
Į ’(7

f> Diabeto korekcija .............. 218

^ Pastaba apie gydymą lazeriu 227
y/ Katarakta ir diabetas ......... 227
^ Keratokonusas................... 228
Y^(plaukomos gydymas.......... 230
" / Optinio neurito korekcija..................................... 260
Regos nervo pažeidimų korekcija ......................... 262
Tinklainės atšokos ir plyšimų korekcija................. 268
,/ Stiklakūnio atšokos korekcija .............................. 274
v
Pigmentinio retinito korekcija ............................. 281
Paskutinė pastaba apie
periferinės regos pratimus.................................... 290

S ept in t a s skyrius
D arbas su vaikais 291

A št u n t a s skyrius
T radicinio požiūrio „aklosios dėm ės “ 312
Užslėptas tamsių akinių keliamas pavojus ............ 312
Korekcinių lęšių keliami pavojai........................... 316

Išv a d a . Tikroji regos sutrikim ų k a in a ........................... 321

Ro d y k l ė ......................................................................................... 327
Pa d ė k a ............................................................................................ 345
A pie autorių 347
M eiro Šneiderio įvertinimai ............................................... 349
 „Savo p rak tik o je s u tin k u žm o n ių , kurie tik ėjim u ir kruopščiu
d a rb u pasiekia s tu lb in am ų rezultatų: atsikrato negalavim ų, ligų.
M . Schneideris - vienas iš jų. Įspūdinga šio žm ogaus istorija gali
įkvėpti tū k stan čiu s regėjim o su trik im ų tu rin č ių ž m o n ių padėti
sau paprastais, natūraliais būdais ir vėl pasaulį m atyti ryškiai.
A u to riau s p atirtis ir knygoje pateikiam i pratim ai regėjim ui
stip rin ti p arem ti žin om iausio pasaulyje am erikiečių oftalm ologo
W . H . Bateso m eto d ika. Tai pirm oji knyga Lietuvoje, kuri
taip paprastai, aiškiai ir m etodiškai su p ažin d in a skaitytoją su
p ratim ais, padedančiais pasiekti ilgalaikį ir n iek u r n ed in g stan tį
regėjim o pagerėjim ą ar n et visišką regos to b u lu m ą .“

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita K riaučiūnienė,

Bates M eth o d In tern a tio n a l asociacijos lektorė
 „M eiro Schneiderio istorija yra vienas y p atingiausių regėjim o
m o k y m o atvejų istorijoje. Ji parodo, kiek daug gali nuoširdus
atsidavim as ir kokie galingi yra paprasti m etodai: regėjim o
savigyda reiškia tiesiog sugrįžim ą prie to, ką iš prigim ties tu rim e
savyje.“

K evin W o o d in g
Bates M eth o d In tern a tio n a l
w w w .seeing.org

„D alyvavau M eiro S chneiderio sem inaruose ir m ačiau, koks

jis atsidavęs m okytojas. Iki dabar taikau daugelį jo siū lo m ų
gydym o b ū d ų ir m atau, kokie jie n au d in g i m ano klientam s.
Jis ir toliau išlieka didelis įkvėpim as tiem s, kurie to b u lin a
natū raliu s regėjim o gerinim o m eto d u s.“

Lizzie M ay
Bates M eth o d In tern a tio n a l
w w w .seeing.org
 Į ž a n g in is ž o d is

K am teko y p atin g a garbė klausytis M eiro Š neiderio paskaitos,

tas žino, jog dalyviam s nereikia pasyviai stebėti, kaip jis dirba. Su
klausytojais jis b en d rau ja kaip su stu d en tais ir kviečia juos atlikti
p ratim u s čia pat, ko nferencijų salėje. M eiro teigim u, svarbiausia
išbandyti jo m eto d ą, o ne kalbėti apie jį. Teorija vertinga tik tada,
kai ji taik o m a praktiškai. M es esam e būtybės, k uriom s būdingas
neįtik ėtin as gebėjim as prisitaikyti. B ū te n t toks yra ir jo m oky­
mas: paprastas, tiesus ir lengvai transform uojam as. Jis peržengia
išan k stin ių n u o sta tų barjerą ir įrodo, kad galim e pabėgti n u o p a­
syvios nusistovėjusios praktikos ir atsin au jin ti, kai im am ės veikti.
Šioje knygoje aprašom as jo m okym as. Interaktyvus ir d in a ­
m iškas turinys atskleidžia autoriaus gebėjim ą išvesti m us iš taria­
m ai saugių įp rastų regėjim o rib ų ir leisti p atirti naujas galim ybes.
K adangi jis teigia, jo g visi galim e natūraliais būdais pagerinti savo
regėjim ą, ši knyga yra skirta ne tik tiem s žm onėm s, kuriem s d ia ­
g n o zu o ti regėjim o sutrikim ai. Ji skirta m u m s visiem s. Kaip sako
M eiras, ru tin a yra p ati baisiausia degeneracinė liga.

n
 M eirą Š neiderį p irm ą k a rtą su tik au Brazilijoje, San Paule, -
konferencijoje, k u rio je dalyvavo šeši šim tai žm onių. Publikai jis
padarė did žiu lį įspūdį. B uvo pats tinkam iausias m etas pradėti
m o kym us toje šalyje. Aš juose dalyvavau, nors tada netu rėjau
d arb o patirties m ed icinos srityje. Vis dėlto M eiras nekėlė sąlygos,
kad visi m o k y m ų dalyviai b ū tų profesionalūs m edikai. Jis siekė,
kad m o k y m ai b ū tų p riein am i kiekvienam , kas stengiasi d irb ti su
savim i. A rtim ia u susipažinusi su šia tech n ik a aš pradėjau visiškai
kitaip suvokti savo k ū n ą ir m anyje vykstantį m ąstym o procesą.
N etru k u s p rad ėjau pati m o k y ti kitus, taip k au p d am a m okym o
p atirtį. Po k elerių m etų , kai jau d irb au kaip m okyta gydytoja, be-
sispecializuojanti švietim o apie regėjim ą srityje, p aju tau poreikį
pagilinti savo žinias, todėl įstojau m okytis ir įgijau optom etristės
išsilavinim ą. T ada m an atsivėrė galim ybės plačiau suvokti m eto ­
do didybę ir M eiro gebėjim ą su d ėtin g ą teoriją paversti visiems
p riein am o m is žiniom is. Be to, ši teorija b an d o paaiškinti, kas mes
esam e. M eiras ją p erteikė nepaprastai išm intingai ir dosniai. Jo
m okym e n ėra slaptos inform acijos - viskas prieinam a kiekvie­
nam p ro tu i, kuris tro k šta pats tai p atirti.
Ši knyga - tai ne tik p ra tim ų instrukcija. Tai raginim as keistis.
G ero skaitym o.

M. Fernanda Leite Ribeiro,

optometristė ir savigydos instruktorė
 P r a ta r m ė

G ali b ū ti, kad pasauliui n etru k u s teks su sid u rti su regos su tri­
k im ų epidem ija. Š im tai m ilijo n ų žm onių, kurie buvo verčiam i
n u o la t žiūrėti j k o m p iu te rių m o n ito riu s, fluorescencines lem p u ­
tes ir nesaikingai apšviestus m iestus, po tru p u tį sensta. Situacija
tragiška - nors atro d o , kad žm onija tu ri galim ybę nuspėti gre­
siančią katastrofą, m edicina nėra pasirengusi tin k am ai reaguoti į
to k ią epidem iją. Iš savo patirties žinau, kad m edikai dažnai linkę
sirgti savotiška trum paregyste, t. y. nenori atsisakyti trum paregiš­
ko požiūrio į ho listin ę k ū n o priežiūrą bei gydym ą.
Šiais laikais, kai v isuom enė daro didžiulę įtaką m ū sų viso gy­
v en im o vertybėm s, m es su p ran tam e, kaip svarbu tin k am ai supla­
n u o ti įvairių d a ik tų priežiūros ir rem o n to biudžetą. Jeigu siekia­
m e išsaugoti kokio nors gam inio ar sistem os vertę ir grožį per visą
jo „gyvenim o“ laik o tarpį bei kiek įm an o m a pailginti to daikto
n a u d o jim o tru k m ę, tu rim e rū p in tis visom is jo gyvybiškai svar­
b iom is sistem om is, jas reguliariai prižiūrėti, taisyti visus defektus,
atsiradusius dėl n e tin k a m o n au d o jim o , aplaid u m o ar pažeidim ų.

13
Šiuo atveju žm ogiškom s būty b ėm s reikia dar daugiau dėm esio
n egu m ašin o m s - m u m s reikia b ū ti puoselėjam iem s.
D žiaugiuosi, kad žm onės jau pradėjo suvokti šią idėją. Teigia­
m as požiūris į prevenciją ir apsaugą p am ažu skinasi kelią į žm o ­
n ių sąm onę. K asdien vis daugiau ž m o n ių im a kreipti dėm esį į tai,
kokį m aistą jie valgo, kokius gėrim us geria ir kokioje aplinkoje
gyvena. Jie stengiasi įdiegti sveikos gyvensenos įgūdžius. D eja, vis
d ar per m ažai dėm esio skiriam e akių sveikatai ir gerai būklei pa­
laikyti. B ū te n t toks yra knygos Rega visam g yven im u i tikslas - pa­
dėti žm o n ėm s prižiūrėti ir pataisyti regą, taip pailginti gyvenim ą
bei pag erin ti jo kokybę.
Ironiška, tačiau dėl apg ailėtin ų sąlygų, kuriose atsidūrėm e,
reik ėtų k a ltin ti m o k slininkus. D ėl to, kad pastaraisiais d ešim tm e­
čiais o kulisto ir o p to m e tristo specialybės tap o tokios populiarios,
kalčiausias yra m ū sų visuom enės aplaidus požiūris į ak ių sveikatą.
T aip n u tik o dėl to, kad regos problem os sprendžiam os taik an t
korekciją specialiai p arinktais lęšiais bei ch iru rg in į gydym ą. N ie ­
kas nesiūlo alternatyvų.
D a u g u m a ž m o n ių įsitikinę - jeigu kas nors n u tik s regėjim ui,
jiem s tikrai padės m edicinos m okslas. N ors daugeliu atvejų tai
gali b ū ti tiesa, aš tvirtai įsitikinęs, jog daug svarbiau užkirsti ligai
kelią u ž u o t pasyviai laukus, kol sistem a subyrės, ir tikėtis, kad
m okslas ras p roblem os sprendim ą. V isų pirm a, prevencinė m e­
d icina yra pigesnė! Palyginkite dvidešim t m in u č ių kasdieninės
m ankštos g ry n am e ore, pavyzdžiui, bėgiojim o jūros pak ran te
ar pasivažinėjim o dviračiu, su m ilžiniškom is išlaidom is, kurias

14
p atiriate prireikus o p e ru o ti užsikim šusias arterijas. N e t paskai­
čiavus narystės p rab angiam e sp o rto klube ir reguliaraus m asažo
kainą, vis tiek prevencinės priem onės yra daug pigesnės.
M es tu rim e nedelsdam i sudaryti ak ių sveikatos režim ą, nes
ak ių įtam p a veikia visą organizm ą. Ž m ogaus akis su k u rta m e­
džioklei - ji tu ri stebėti h orizontą, žvelgti į paukščius, žiūrėti į
tolį. Ji p ritaik y ta n u o lat d irb ti įvairiom is sąlygom is - žiūrėti į
įvairius daiktus, esančius sk irtin g u a tstu m u , apšviestus skirtinga
šviesa. Jeigu m ū sų akys visą d ien ą žiūri tik į k o m p iu te rio ekraną,
apšviestą n ek in tan čio s šviesos, jos n ep atiria įvairovės, ir rega p ra ­
ran d a aštrum ą. M um yse išblėsta troškim as dairytis ap lin k ir ste­
bėti m us su p an čią gyvenim o įvairovę. K aip tai veikia m ū sų k ū n ą
ir m ū sų gyvybinę energiją?
Labai daug ž m o n ių teigia jau v id u ry dienos p aju n tan ty s n u o ­
vargį. K ad a tg a u tų jėgas, jiem s prireikia stim u liu o jan čių p rie m o ­
n ių . T urim e atsim in ti - tai, ką daro m e savo akim s, veikia visą
k ū n ą.
Įpročiai, k u riu o s įdiegsite atlik d am i knygoje Rega visam g y­
ven im u i aprašytus p ratim u s, gali tap ti gelbėjim osi virve, kurios
ju m s taip reikia. Saugodam i tu rim ą regą ir išsivaduodam i iš de­
generacinės būsenos, kurioje esate atsidūrę, jūs iš naujo atrasite
gyvenim o troškim ą. B ū tų geriausia, kad šie įpročiai, kaip ir kie­
kvienas asm eninis tre n iru o č ių režim as, pastebim ai pakeistų jū sų
gyvenim ą ir p a d ė tų užkirsti kelią ligom s.
Kaip sakė poetas, „akys yra sielos langas“. Ž iūrėdam i ir m a­
tydam i pirm ykščiu ir pačiu paprasčiausiu bei gražiausiu b ū d u

15
užm ezgam e ryšį su šviesa ir tam sa, su gam ta, su m us supančia
m aterialia aplinka ir vienas su kitu. Bėgiojim as n e tu rė tų b ū ti vien
fizinė m ankšta. Jis gali b ū ti naudingas poilsis m ū sų p ro tu i. Tai b ū ­
das iš nau jo užm egzti ryšį su savo gyvenam ąja aplinka, ištrūkti iš
rutinos ir išplėsti fiziologinio k o m fo rto zonos ribas. Tą patį galim a
pasakyti apie m okym ąsi taisyklingai m irksėti, apie detalaus apžiū­
rinėjim o tren iru o tes, žiūrėjim ą į tolį, n aktinius pasivaikščiojim us.
K o m p iu teriai tikrai labai prisidėjo g erin an t m ū sų visuom enės
gyvenim o kokybę. K asm et šim tai m ilijo n ų ž m o n ių visam e pa­
saulyje k o m p iu teriu s įtrau k ia į savo kasdieninę veiklą. Taip savo
brangias akis jie pasm erkia žiūrėti į b lankią šviesą ir n u o lat p atirti
n en a tū ra lių priežasčių keliam ą įtam pą. Bukai spoksodam i į ekra­
ną žm onės įtem p ia cen trin ę regą ir pam iršta n au dotis periferine
rega. Jie p am iršta m irksėti. Pam iršta taisyklingai kvėpuoti. Ž m o ­
nės nuleidžia pečius ir įtem p ia sprandus. A nalizuodam i skaitm e­
n inius d u o m en is, jie prisim erkia. U žu o t nau d o ję įgim tą gebėjim ą
stebėti ap lin k ą ir ieškoti vaizdų, žm onės tiesiog sėdi ir pasyviai
laukia, kol jų akis pasieks n u o lat k in ta n č ių reginių lavina. Sėdė­
dam i prie k o m p iu te rių m es privalom e aktyviai rū p in tis savo rega,
kad išvengtum e jos su trik im ų ir reguliariai atg aiv in tu m e pavar­

gusias akis.
Palaikyti ryšį su gam ta ir savo žm ogiškuoju p o ten cialu yra
m ū sų pareiga, kuri teikia džiaugsm o. K iekvienas iš m ū sų privalo
įsipareigoti saugoti savo paveldą ir prigim tines teises į sveikatą bei
laim ę, į ilgą, ram ų ir p ro d u k ty v ų gyvenim ą. Viskas prasideda n uo
jū sų akių!

16
 Per pojūčius m es užm ezgam e in ty m ų ryšį vienas su k itu , su
ap lin k a ir su pačiais savim i. T ikriausiai šiam ryšiui užm egzti la­
biausiai reikalingas regos pojūtis. Jeigu žm ogus p rara n d a regėjim ą,
jis b ū n a pasirengęs su m okėti beprotiškai daug p in ig ų gydytojui,
kad šis ištaisytų situaciją. L iūdna, tačiau d au g u m a m ed icin in ių
p ro ced ū rų , šiais laikais atliek am ų ž m o n ių akim s, įskaitant ir laze­
rinę chirurgiją, dau g iau kenkia, negu d u o d a naudos.
R eik ėtų p rid u rti, kad pro b lem a d ar labiau pagilėja, nes d a u ­
geliui ž m o n ių o p to m e tristo k abinete n u sta to m i neteisingi regos
d u o m en y s. T aip n u tin k a dėl nervinės įtam pos ir streso, kurį žm o ­
nės patiria ak ių ty rim ų m etu. D ėl su p ra n ta m ų priežasčių, apim ti
streso, p aren k an t ak in ių stiklus, žm onės dažnai įtem p ia regą. T o­
m is dienom is, kai esam e atsipalaidavę, regėjim o aštrum as labai
skiriasi n u o tų d ien ų , kai jaučiam e baim ę ir įtam pą. Bet ar jum s
teko girdėti, kad o p to m etristai k o votų su šia problem a? A r o p to -
m etristas, prieš m atu o d am as regos aštrum ą, kada nors pam asa­
žavo ju m s pečius ir paprašė giliai pakvėpuoti? A r okulistas prieš
akispūdžio ty rim ą pasiūlė pasim elsti arba pam edituoti?
D a u g u m a o p to m e tristų nesistengia išm atu o ti savo p acien tų
regos norm alio m is sąlygom is, kai žm onės nėra veikiam i streso.
R etas žm ogus tu ri galim ybę p asitik rin ti savo regą m alonesnėje
aplinkoje. Taigi akiniai dažniausiai p arenkam i pagal netikslius
d u o m en is, g autus m atu o ja n t regėjim ą streso a p im tam pacientui.
Pasekm ės tokios: akys, netu rėd am o s pasirinkim o , prisitaiko prie
n etin k am ai p a rin k tų akinių, d ar labiau silpsta. Regėjim as pa­
laipsniui eina neteisinga k ry p tim i - ne gerėja, o n u o lat blogėja.

17
Iš tiesų daugelis o p to m e tristų n et n em an o , kad stresas apskritai
yra susijęs su blogu regėjim u. V ienintelis būdas akim s prisitaikyti
prie n etin k am ai p a rin k tų ak in ių - susilpnėti tiek, kad tie akiniai
tik tų . T aip rega lėtai, b et u žtik rin tai blogėja. Stresas m a žin a jū sų
regos stiprum ą (aštrum ą). Užsidėję naujus akinius kai kurie žm o ­
nės ju n ta galvos svaigim ą. Taip yra dėl to, kad neveikiant stre­
sui, k u rį patyrė o p to m e tristo kabinete, akiniai tam p a per stiprūs
jų akim s. M a n o asm eninė patirtis, įgyta d irb a n t su tūkstančiais
stu d e n tų ir p acien tų , prieštarauja tam , ką gydytojai m an o žiną.
Stresas ir prastas regėjim as žengia koja kojon.
Savo stu d en tam s ir pacientam s p atariu atliekant m an o išm o­
kytos tech n ik o s p ratim u s n u siim ti akinius ar išsiim ti lęšius. Tą
patį p atariu ir šios knygos skaitytojam s. B ūdam i saugioje ap lin ­
koje reguliariai darykite p ratim u s nusiėm ę akinius. Tai tas pats,
kas po kojos trau m o s iš naujo m okytis vaikščioti. Jeigu nepradėsi-
te vaikščioti be ram en tų , jū sų kojos niekada neatgaus ankstesnių
jėgų ir neplėš savo potencialo. Taigi tre n iru o k ite savo akis lygiai
taip pat, kaip sp o rto klube tren iru o jate kitas k ū n o dalis. Prisi­
m in k ite - tai dary ti tu rite visiškai atsipalaidavę.
Šioje knygoje aprašyti p ratim ai padės susikurti pag rin d in ę
regos priežiūros program ą, kurią galėtum ėte tu o jau p at įdiegti į
savo kasdienį gyvenim ą. Jeigu daugelis ž m o n ių stropiai d a ry tų
šiuos p ratim u s ir visą gyvenim ą d ė tų pastangas į regos gerinim ą,
m u m s g alb ū t pav y k tų išvengti artėjančios kataraktos, geltonosios
dėm ės degeneracijos bei k itų degeneracinių ligų epidem ijos, kuri,
m o k slin in k ų apskaičiavim u, tarsi nevaldom as traukinys atlekia
į m ū sų visuom enę.

18
 Paklauskite savęs, ko siekia m edicinos m okslas. A r jis nori pa­
dėti išsigydyti patiem s investuojant tik savo laiką ir savigydai skir­
tas pastangas, ar ieško greitų problem os sp ren d im o b ū d ų , to k ių
kaip vaistai ar operacijos, k u rių nori d au g u m a p ap rastų žm onių?
Aš nem ėg in u k altin ti ar kažko slėpti. Tiesiog n o riu perfrazuoti
seną posakį, k u riam e teigiam a, kad nevertėtų klausti kirpėjo, ar
jau laikas kirptis*. N iekada neklauskite o p to m etristo , ar jum s rei­
kia akinių, nes n ustatę, kad regėjim as yra silpnesnis negu 20/20**,
d au g u m a gydytojų b ū tin ai paskirs akinius, kurie jū sų regėjim ą
pakoreguos tiek, k ad m aty tu m ėte 2 0 /2 0 . N esvarbu, ar jūs m atote
98 p ro cen tu s iš 2 0 /2 0 , ar tik 50 p ro cen tų , jie vis tiek išrašys ko-
rekcinius akinius, nes netiki, jog galite patys pagerinti savo regė­
jim ą. Jeigu gydytojas jus išsiųs nam o nurodęs daryti regėjim ą sti­
prin an čiu s p ratim u s, kurie p adeda atpalaiduoti stresą patiriančias
akis, labai tikėtina, kad sugrįžus po m etų jū sų regėjim as vėl bus
2 0 /2 0 . M edicinos m okslas tapo taip priklausom as n u o technikos
ir chem ikalų, kad jis atsisako paprastesnio, pigiau kainuojančio,
individualaus ir holistinio požiūrio į regos priežiūrą bei gydym ą.
Si knyga - m an o atsakas į tą rim tą p ro b lem ą ir k a rtu m ėgini­

m as suteikti žm ogiškom s būtybėm s alternatyvą, kaip n etap ti pel­

n o siekiančių, siaurai m ąstan čių ir tiesos neištyrusių m o k slin in k ų
žaisliukais. Jūs esate pirm iausia savo pačių pacientai. G ydykitės

* Angį. patarlė: Never ask a barber if you need a haircut.

** Regėjimo aštrumas pagal Snelleno trupmeną. 20/20 rega reiškia, kad
iš 20 pėdų žmogus mato tai, ką normos atveju turėtų matyti iš 20 pėdų,
20/400 - kad mato tai, ką turėtų matyti iš 400 pėdų atstumo. Už JAV ribų
regėjimo aštrumas skaičiuojamas metrais 6/6. - Red. past.

19
n au d o d a m i technikas, aprašytas šioje ir kitose panašiose knygose.
C h e m in ių p rep aratų ir operacijos griebkitės tik kaip paskutinės
p riem onės arb a atsidūrę pačiose sudėtingiausiose situacijose.
T iem s, k u rių regėjim as tobulas, d ab ar pats m etas savo gyve­
n im ą pap ild y ti paprastais įpročiais, padėsiančiais puoselėti p u ik ų
regėjim ą visą gyvenim ą. G alų gale, n o rėjau į vieną knygą sudėti
visas suk au p tas žinias. Padarykite regėjim ą svarbiausiu savo gy­
ven im o p rio rite tu ir kiek įm an o m a dau g iau laiko paskirkite šioje
knygoje išdėstytiem s prin cip am s įgyvendinti. Aš svajoju, kad visi
žm onės, n au d o d am iesi m an o d arb u , g e rin tų savo regėjim ą.

--- CALIFORNIA"**
D R IV E R L IC E N S E CLASS

/ Z' -■
MEIR SCHNEIBER

SEX:M HAIR:BRN
HT:5-07 WT:190

0 8/14/2010 235 RB FD/15

V
Mano vairuotojo pažymėjimas be apribojimų, išduotas Kalifornijoje.
 Įv a d a s

Ši knyga turėjo vadintis N uo aklum o į regėjimą, nes as gimiau

aklas, tačiau per didžiules pastangas ir daugybę tyrinėjim ų m etų iš­
m okau m atyti. Dėl šio stebuklo šiandien aš galiu skaityti, rašyti ir
vairuoti autom obilį. O riginalaus knygos pavadinim o idėja buvo to­
kia: beveik stebuklingas m ano progresas iš visiško aklum o į norm alų
regėjim ą tu rėtų skaitytojam s perduoti žinią, jog kiekvienas žmogus,
turėdam as šioje knygoje slypinčius išteklius, gali pagerinti savo regą
nepriklausom ai nuo to, kokia jo dabartinė situacija.
Iš tiesų m anau, kad daugum a šios knygos skaitytojų nebus tie
žm onės, kurie, kaip kažkada buvau aš, šiuo m etu yra oficialiai pripa­
žinti aklais. Priešingai - m anau, kad knygą skaitys žmonės, priklau­
santys reginčiųjų kategorijai, o tarp jų bus ir tokių, kurie turi tobulą
regą ir nori ją išsaugoti arba net dar labiau sustiprinti. Kadangi pir­
masis pavadinimas skam bėjo labai dram atiškai, mes baim inom ės,
kad žmonės pam anys, jog knyga skirta tik visiškai akliems ar didžiu­
lių regos sutrikim ų turintiem s skaitytojams. Taigi atsisakėme dėmesį
patraukiančios idėjos ir pradėjom e ieškoti kito pavadinim o.

21
 Vis dėlto m ano asm eninė kovos su aklum u patirtis liko šio kūri­
nio centrine ašimi. Tiem s, kurie abejoja, ar įm anom a pagerinti savo
regėjimą, m ano knyga yra pats tikriausias vilties testam entas. Labai
svarbu trum pai aprašyti, kaip įvyko ši transform acija. Sm ulkų m ano
gyvenim o aprašym ą galima rasti ankstesnėje knygoje Savigydos sąjū­
dis (M ovem ent fo r Self-H ealing), joje chronologine tvarka aprašom i
visi fiziniai iššūkiai, su kuriais m an teko susidurti, bei daugybė žings­
nelių, atradim ų bei pratim ų, padėjusių m an tuos iššūkius įveikti.
D abar norėčiau pateikti viso šio proceso santrauką, labiausiai
akcentuodam as psichologinį aspektą. Em ociniai ir dvasiniai iššū­
kiai m okym osi m atyti procese buvo patys svarbiausi. Didžiausios
kliūtys, su kuriom is tau, skaitytojau, teks susidurti - nesvarbu, ar
tu oficialiai pripažintas aklu, ar turi žvitrias kaip erelio akis, - bus
panašios į manąsias, nors galbūt m ūsų gyvenim o sąlygos yra visiškai
skirtingos. Didžiausias iššūkis - pasiryžti investuoti brangų laiką į
regėjimo gerinim ą ir savo pasaulio ribų plėtim ą.
A štuntajam e dešim tm etyje Izraelyje, net tu rin t vidinės m otyva­
cijos ir degant troškim u, m an buvo gana sunku atsikratyti aklum o.
Šiuolaikiniams skaitytojams, gyvenantiems ypatingo skubėjim o lai­
km ečiu, skirti tokiai veiklai laiko, rodos, neįm anom a. Vis dėlto pa­
siryžimas tai daryti suteiks dvi ypatingas galimybes: jūs pagerinsite
regėjimą ir praplėsite savo gyvenim o ribas.
Išsivaduokite iš stresą keliančios rutinos gniaužtų. Regėjim ui ge­
rinti aš skyriau žymiai daugiau laiko negu jo reikėtų daugeliui žm o­
nių, bet tai ir yra esminis dalykas. Pratim am s skirkite tiek laiko, kiek
tik galite, ir, nors gyvenate labai aktyvų gyvenimą, prisim inkite, kad
jūsų regėjimas yra svarbiausia.

22
 S ą ra š a s d a ik tų ,
k u r ių re ik ia p r a tim a m s p r a d ė t i

• k e tu rių tam saus statybinio k a rto n o gabalėlių

(5,08 cm x 5,08 cm ; 5,08 cm x 12,7 cm ;
5,08 cm x 17,78 cm ; 5,08 cm x 2 3 ,8 6 cm );
• lipniosios juostos;
• teniso k a m u o liu k ų (m ažiausiai dviejų). G eriausia - n au d o tų .
T ikriausiai jų g alėtum ėte gauti vietos teniso klube;
• o b stru k c in ių ak in ių (aprašytų an tro skyriaus aštuntajam e
žingsnyje)*;
• akinių, k u rių vienas stiklas raudonas, kitas - žalias.*;
• rau d o n o pieštu k o arba flom asterio;
• p aprasto balto k o pijavim o popieriaus;
• m ažo žibintuvėlio su rau d o n a lem p u te arba rau d o n o s juostos
žibintuvėliui p rid engti;
• ra u d o n ų ir žalių žaidim o k o rtų (nebūtinai)*;
• dviejų regos tik rin im o lentelių (3,048 m ir 6 ,0 9 6 m , lentelės
yra šioje knygoje)*;
• m irk sin čių šviesų (jeigu rega stipriai pablogėjusi)*;
• tam soje švytinčio kam uolio*;
• a n t virvelės su v ertų karoliukų*;
• p e rfo ru o tų ak in ių (nebūtinai);
• jungiklio.

• Šiuos daiktus galim a pasigam inti patiem s iš nam uose esančių

m edžiagų arba užsisakyti iš Savigydos m okyklos (w w w .self-he-
alin g .o rg ). Jeigu n o rite užsisakyti ar tu rite klausim ų, parašykite
elek tro n in į laišką adresu officem anager@ self-healing.org.
Mano tėvas Abrahamas, mama Edą ir penkiametis aš -
žvelgiantis ir nieko nematantis.
 P ir m a s s k y r iu s

K aip a š iš s ig y d ž ia u a k lu m ą

G im iau su n k io m is sąlygom is stalinistinėje S ovietų S ąjungo­

je. M an o tėvas dalyvavo nelegalioje veikloje - fotografavo ir darė
n u o trau k as bažnyčiom s. U ž šį d arb ą jis buvo dvidešim čiai m e tų
ištrem tas į Sibirą. Be to, abu m an o tėvai buvo k u rti.
Seneliai iš tėvo pusės nenorėjo, kad šeim oje atsirastų dar vie­
nas vaikas, tačiau tai nesustabdė m an o tėvų ir jie susilaukė m anęs.
D ėl to kai k urie žm onės sakydavo, kad aš esu klaida. Vis dėlto
tėvai džiaugėsi m an o g im im u. Senelis iš tėvo pusės pirm asis pa­
stebėjo, kad kažkas negerai m an o akim s. Ištyrus gydytojam s pa­
aiškėjo, jog gim iau sirgdam as katarakta. N ors dau g u m ai ž m o n ių
k atarak ta išsivysto žym iai vėliau, labai retais atvejais ši liga b ū n a
įgim ta. Tai reiškė, kad aš gim iau aklas. D au g kam kilo klausim as,
kodėl taip n u tik o , nors m an o m am a nesirgo rau d o n u k e, kuri
buv o laikom a įgim tos kataraktos priežastim i. Vos vienas n au ja­
gim is iš dvidešim ties tū k sta n č ių gim sta su katarakta. Esu girdėjęs
n u o m o n ę, jog k atarak tą m an sukėlė ch e m in ių m edžiagų pusiaus­
vyros sutrikim as, atsiradęs dėl to, kad tėvas turėjo slaptą nelegalią
laboratoriją. B uvau labai silpnas kūdikis. D ėl ligų, k u rių nepavy­
ko d iagn o zu o ti, kelis kartus buvau atsidūręs a n t m irties slenksčio.
Vis dėlto m an o m a, kad k atarak tą lem ia genetinės priežastys. Aš
savo šeim oje b u v au anom alija. Ilgainiui m an o genus paveldėjo
m an o vaikai. O gal ligos priežastis buvo psichologinė - didžiulis

25
pasipriešinim as nau jo vaiko gim im u i šeim oje. A r įm an o m a, kad
kūdikiai jaučia šeim oje vykstančius konfliktus ir gim sta su sim p ­
tom ais, k u rie yra tų k o n flik tų pasekm ė? A u g an t k atarak tą tu rin ­
čiam vaikui, lęšiukas ta m p a visiškai n ep erm ato m as. Priešingai
negu m an o vaik ų atveju, m an vaikystėje atliktos operacijos buvo
nesėkm ingos. A r su n k u m ai šeim os gyvenim e tu rėjo neigiam os
įtakos m an o būklei?
Ieškodam a geresnio gyvenim o, m an o šeim a n u sp ren d ė bėg­
ti iš S ovietų Sąjungos ir persikelti į naujai įk u rtą Izraelio valsty­
bę. P ersikraustym o laik o tarp iu m an buvo atliktos p enkios akių
operacijos. P irm oji, atlik ta L enkijoje pakeliui į V akarų E uropą,
baigėsi nesėkm e. K itos keturios - visos atliktos Izraelyje —taip pa­
žeidė m a n o lęšiukus, k ad 99 pro cen tu s jų sudarė ra n d ų audinys,
visiškai n ep raleidžiantis į akį šviesos. D ėl to Izraelio valstybė m an
išdavė neregio pažym ėjim ą. D augelis m an o a rtim ų jų susitaikė su
m in tim i, k ad niek ad a nem atysiu.

m * m
nypn t iw b
(k) i njpn '-By nin'i nm n-nyn
(nippu 'irtam nyon 'nnsr rvupr6 T» 1*0
(a) 4 n:pn 'D Vjn ... — .................. ................... nrtD on
mppn ’man) ayo wn«r rrupnn
.(mo-Vzm ............- ' i į i į J E .... rtn&VD o®
.3 6546217
.................. 'inn "13DE
nntnan naerVrt ‘mjc
6 ° " 1’" ' m vo
2 ' 2 K - b r

N< 02693 t 11 v n 11 y n

r 1 ' B !f S it .-rr.jm ijpvt .mmn rvnyn ynam nva corn nmj *w’*3

Neregio pažymėjimas:
Izraelio valstybė mane paskelbė nepagydomai aklu.

26
 Buvau išm okytas skaityti Brailio raštą, tačiau lankiau paprastą
m okyklą drauge su norm aliai m atančiais vaikais. Tokioje situacijoje
jaučiausi dar labiau izoliuotas ir vienišas. Ką daryti, kai esi aklas,
o aplink gyvena norm aliai m atantys žmonės? Juo labiau, kai tavo
tėvai daugiausiai bendrauja gestų kalba, kurios negali matyti?
Tuo m etu Izraelyje visiškai aklų vaikų integravim as į norm alias
m okyklas buvo naujovė. Švietimo specialistai, nuvykę į Jungtines
Valstijas, sugrįžo su naujom is idėjom is. Iki tol akli vaikai išsilavi­
n im ą įgydavo tik specialioje ugdym o institucijoje Jeruzalėje, kur
buvo m okom i k artu su kitais aklaisiais. Aš sutikau su naująja idėja.
Tai padaryti paskatino faktas, kad pagrindinės pam okos vykdavo
n u o 8.00 iki vidurdienio kartu su kitais vaikais, o n u o vidurdienio
iki 14.00 m okiausi specialioje vietoje, vadinam oje Brailio klase.
U žu o t m okęsis tik su aklaisiais, aš integravausi su kitais, o pas­
kui eidavau m okytis pas Brailio m okytojus. Kai kurie iš jų buvo
n ek an trū s ir kartais netgi šiek tiek užgaulūs. Vis dėlto idėja buvo
fantastiška, ypač m ano atveju, nes aš ne tik norėjau integruotis,
b et ir tapti vienu iš tų „kitų“ vaikų. Tikriausiai tai davė pradžią
troškim ui judėti p irm yn ir išsivaduoti iš aklum o. Aš dirbau toliau.
N ors progresas buvo lėtas, jaučiausi taip, tarsi m ano pasaulis b ū tų
visiškai pasikeitęs.
M ano tėvas labai dom ėjosi anuom etiniais įvykiais, todėl labai
norėdavo, kad klausyčiausi radijo ir aiškinčiau jam , kas vyksta pa­
saulyje. Jis liepdavo m an klausytis žinių ir jas perpasakoti. Iš pra­
džių m ane tai trikdė.
Aš nesuprasdavau, kodėl jis visada suim davo m ane už sm akro ir
pakeldavo m ano galvą, kai m ėgindavau jam pasakoti, ką girdėjau.

27
Vėliau supratau, jog jis taip elgdavosi norėdam as iš lū p ų perskai­
tyti, ką sakiau. Iš kur galėjau žinoti, jog skaitymas iš lū p ų yra toks
svarbus, jeigu pats net nebuvau m atęs judančių lūpų? Si vaikystės
tragikom edija tapo vienu iš ryškiausių m ano prisim inim ų. Aš nuolat
patirdavau sunkum us, jausdavausi sutrikęs, buvau neviltyje. Bet aš
taip pat supratau, kad yra daugybė b ū d ų įveikti iššūkius, su kuriais
žmonės susiduria dėl vienokių ar kitokių savo gyvenim o aplinkybių.
Aš aiškiai jaučiau, kad tėvai m ane myli. M ūsų gyvenim ą vis dar
lydėjo baim ės ir nesaugum o jausm as. N ors nuo sovietinių represijų
pavyko pasprukti, persikraustėm e į jauną karo nusiaubtą valstybę.
D ėl k u rtu m o m ano tėvai negalėjo m okytis hebrajų kalbos. Ji
sm arkiai skyrėsi nuo rusų kalbos, kuria jie iki tol bendravo. Be to,
m ano seneliai iš m otinos pusės Izraelyje nesėkm ingai investavo ir
prarado visus pinigus, kuriuos buvo atsivežę iš Sovietų Sąjungos.
N epaisant visko, m ano m očiutė tvirtai tikėjo m anim i, ir aš radau
b ū d ų padėti sau. Ji budėdavo prie m ano lovos ligoninėse po ope­
racijų, būdavo šalia, k itų vaikų verksmas m an sukeldavo stresą ar
nesaugum o jausm ą.
Kiti m ano šeimos nariai m anė, kad m an teks būti priklausom am
nuo socialinių paslaugų. N ors aš nesivaržydavau paprašyti pinigų
iš savo šeimos, kažkodėl nenorėjau gauti jų iš valdžios. Tai nulėm ė
gilus instinktas, kurio kilm ę supratau vėliau, jau sulaukęs brandos.
Ž m ogus, kuris gauna valdžios param ą - o ją gauna daugum a neįga­
liųjų, - labai greitai pasijunta esąs socialiai rem tinas ar apgailėtinas.
Tai įvyksta savaime, patinka tau tai ar ne. Jeigu nesi priklausom as
nuo tokios pagalbos, jautiesi stipresnis. Tai skatina ieškoti b ū d ų pa­
čiam p asirūpinti savimi.

28
 Buvau pasiryžęs nenešioti neregio žymės. Tas pasiryžim as davė
pradžią m ano perm ainom s ir pokyčiam s, be k u rių šiandien nebū­
čiau ten, kur esu. Aš išsiugdžiau ryžtą, kuris tapo m ano atsaku į
nesaugum o jausm ą, lydėjusį m ane visą gyvenim o pradžią. Vaikai
dažnai nenorėdavo su m anim i žaisti. Per vakarėlius m erginos atsi­
sakydavo su m an im i šokti. Kartais jausdavausi vienišas. Vis dėlto
supratau, kad tik n u o m anęs priklauso, ką pasirinksiu: jausiuosi
prislėgtas ar laim ingas.
Taigi, aš radau užuovėją Brailio raštu parašytose knygose. Jos
m ane perkeldavo į kitą pasaulį. Skaitydavau valandų valandas, net
tada, kai m am a pasakydavo: „M etas m iegoti, išjungiam e šviesas“,
aš tiesiog paslėpdavau knygas po lova. M am a buvo kurčia, todėl
m anęs negirdėdavo. N ors sienos m ūsų nam uose buvo plonos, aš
žinojau - išjungus šviesas ji m anęs nem ato, todėl tuojau pat išsi­
traukdavau knygas ir skaitydavau toliau. Paprastai aš, niekieno ne­
pastebėtas, vogčiom is skaitydavau keletą valandų.

Septintoje klasėje greičiausiai visame Izraelyje skaičiau Brailio raštu.

29
 Kai tik į p aštą atkeliaudavo nauja Brailio raštu parašytų k nygų
siu n ta, aš skubėdavau jų atsiim ti. Knygos buvo didžiulės. Ž m o ­
nės su n u o sta b a spoksodavo į m ane — m ažą vaiką su m ilžiniška
k u p rin e, p ririšta prie pečių, po pažastim i pasibrukusį Brailio raš­
to rašom ąją m ašinėlę, o kitoje rankoje nešiną ryšuliu Brailio raštu
p arašytų k n ygų. R ašom oji m ašinėlė ne k artą krito ir sudužo. Tada
reikėdavo m o k ėti už jos rem ontą. M an o tėtis visada apgailestau­
davo dėl išlaidų, o aš sielodavausi, kad n u m ečiau m ašinėlę.
M an o raum enys tvirtėjo lėtai, bet užtik rin tai. D augelis m anė,
kad aš k iln o ju ir nešioju per didelį svorį. Vis dėlto tas kilnojim as
ir nešiojim as form avo m an o charakterį. Aš įsivaizduodavau, kad
vieną d ien ą m an e kažkas išvaduos iš ak lu m o ir apsim esdavau, kad
tai įvyko.
Pats ėjau n u o vieno gydytojo pas kitą. M okykloje kovojau su
k itų vaikų pykčiu, nes jie m anė, jog g a u n u per daug dėm esio.
Juos siu tin o tai, kad tekdavo aiškinti m an , kas parašyta a n t len­
tos. Aš jiem s p ritariau. N o rėjau pats savom is akim is m aty ti lentą.
N o rėjau p ats d irb ti. N e t kai kurie m okytojai pykdavo a n t m anęs,
nes jie galvojo, jog elgiuosi n etin k am ai. Jų n u o m o n e, aklas vaikas
tu ri b ū ti n u o lan k u s ir pasyvus - toks, koks niekada n ebuvau ir
tikriausiai n iek ad a nebūsiu.
D esperatiškai tro škau išsivaduoti iš savo būsenos. G ydytojai
visi kaip vienas karto jo, kad nieko n e įm an o m a p adaryti - aklu­
mas m an e lydės visą gyvenim ą, o m an o rega niekada nebus sti­
presnė n egu 0,5 proc. be ak in ių ir 4 arba 5 proc. - su akiniais.
Jie siūlė susitaikyti su to k iu regėjim u ir jaustis laim ingam . T ie
žodžiai buvo gražūs, b et m anęs jie neveikė.

so
 Beitso metodo atradimas
M an o tėvas neslėpė liūdesio, kad kurtum as sutru k d ė gyvenim e
p atirti sėkmę. M am a taip pat jautėsi atstu m ta girdinčiųjų pasaulio.
Aš supratau, kad jiem s teko susidurti su išankstinėm is n u o stato ­
m is, tačiau pats vis tiek jaučiau, jog m anęs laukia šviesi ateitis, nors
ir nežinojau, kokia ji bus.
Tada vieną dieną sutikau jau n ą vaikiną vardu D žeikobas, kuris
buvo pašalintas iš vidurinės m okyklos. Jis m an parodė akių p ra­
tim u s, sukurtus rem iantis vadinam uoju Beitso m etodu. Aš juos
išm okau ir pradėjau stropiai dirbti.
Labai nustebau, kad, pradėjęs praktiškai taikyti Beitso m etodą
ir pajutęs gerėjim ą, sulaukiau nepasitenkinim o iš savo m okytojų.
M ato te, dalis Beitso p raty b ų buvo žiūrėti į atskiras detales. Šio pra­
tim o tikslas - atp ratin ti sm egenis n uo tinginiavim o. Deja, m ano
geografijos m okytoja pykdavo, kai per pam oką akim is keliaudavau
n u o vieno varpelio prie kito, m ėgindam as įžvelgti detales. Ji n e t­
gi nuėjo pas direktoriaus pavaduotoją. Laimei, direktoriaus pava­
duotojas žinojo apie m ano atvejį ir pritarė, kad pratim ai m an gali
p adėti. Be to, jie nekenkią m ano gebėjim ui klausytis jos pam okų.
Biblijos m okytojas supyko, kai per Šventojo Rašto skaitym us
su bendraklasiais sėdėdam as kiem e užsim erkęs gręžiojuosi į saulę ir
sukioju galvą į šalis. Atsigręžus į saulę m ano lęšiukai susitraukdavo,
o pasukus galvą į šalį - išsiplėsdavo. N ors m ano m okytojas pripa­
žino, jog girdžiu viską, ką jis kalba, jis pareiškė, kad galvos sukioji-
m as jį trikdo. M okytojas pasakė, kad aš, nors esu geriausias klasės
m okinys, privalau liautis daręs pratim us, nes tai blaško jo dėm esį.

31
 N epaisydam as tokios žm o­
n ių reakcijos, likau atkaklus.
M an o tinklainė pradėjo rea­
guoti į šviesą. Tai m ane paska­
tin o n u siim ti sunkius tam sius
storastiklius akinius, kurie
m an o pasaulį padarydavo dar

Su akiniais aš galėjau įžiūrėti didžiausią tam sesnį. M am a pyko, kad aš

raidę akių tikrinimo lentelėje 20/800 kasdien po dešim t k a rtų ropš-
iš penkių pėdų atstumo.
davausi a n t stogo daryti pra­
tim ų saulės šviesoje. Ji sakydavo: „Tu gaišti laiką, k u rį tu rė tu m
sk irti n a m ų d arb am s.“ T ada ji d ar labiau supyko, kai aš kasdien
p o tris valandas sėdėdavau ir darydavau p risidengim o delnais
p ratim ą , leisdavusį m an o akim s pailsėti ir stabdydavusi nevalingą
ju d ėjim ą.
N e tru k u s su sidūriau su to k iu pasipriešinim u, kad n et ėm iau
abejoti, ar apskritai įm a n o m a m ėginti keistis neatsim ušus į prie­
šišk u m o sieną. Kai ta u kas nors priešinasi, tam p a su n k u ne tik
d ary ti p ratim u s, b et ir susitaikyti su faktu, jog tavo šeim a, d ra u ­
gai, m o k y to jai ir n et kaim ynai priešinasi tavo pastangom s. Vis
d ėlto atkakliai siekiau savo tikslo.
Po trijų m ėn esių p rad ėjau įžiūrėti raštą. N e su 38 d io p trijų
korekciniais stiklais, kurie iš tiesų yra m ikro sk o p o lęšiai, b et su
20 d io p trijų stiklais, kurie yra paprasti labai stori lęšiai. Po šešių
m ėn esių p ran y k o galvos skausm ai, ku rie m ane k an k in o visą gy­
venim ą.

32
 Matyti šviesą
Po m etų , p raleistų tren iru o jan tis pagal Beitso m eto d ą, aš jau
galėjau įžiūrėti paprastas raides. N iek ad a nep am iršiu tos dienos,
kai a n t stogo darydam as p ratim ą saulės šviesoje žiūrėjau į ryškias
ju o d as raides, parašytas a n t balto lapo. Popieriaus lapą pridėjau
p rie savo nosies galo. P irm ą k artą gyvenim e, b ū dam as sep ty n io ­
likos su puse m etų , be d id in im o p rie m o n ių pam ačiau sp au sd in tą
žodį. K ad to pasiekčiau, prireikė to k ių d id žiu lių pastangų, kad
aš apsivėm iau. Vis d ėlto ir toliau dariau p ratim u s su saulės šviesa
ir su delnais, kol p am ačiau kitą raidę, o tad a - d ar vieną. N e tru ­
kus išgirdau garsius besiginčijančių ž m o n ių balsus. Tai buvo že­
m iau gyvenantys kaim ynai. Jie k altin o vienas kitą, kad ištepliojo
langus. T ada n u sileidau žem yn ir pasakiau, kas atsitiko. U žuot
supykę a n t m anęs, jie susižavėjo m an o sąžiningum u. G alėjau n e ­
p risiim ti atsakom ybės už savo poelgį, b et pasielgiau kitaip. Labai
didžiavausi, kad galų gale pam ačiau raidę. Aš toliau siekiau rezul­
ta tų ir po trijų m ėnesių, pridėjęs lapą prie nosies galo, jau galėjau
m aty ti sp au sd in tą tekstą.
N u o tada tęsiau darbą. U ž u o t jautęs kelią, k u riu o ėjau, p ra ­
d ėjau jį m atyti tikrąja to žodžio prasm e. U žu o t atpažinęs žm ones
vadovaudam asis kitais pojūčiais, aš pradėjau m aty ti jų veidus.
V ien a kaim ynė gerokai sutriko, kai aš ją atpažinau.
- Kas atsitiko? - paklausė ji. - Tu esi aklas kaim ynas. Kaip gali
m us m atyti? Ką tu padarei? Kas čia vyksta?
Buvo n u o stab u . A tėm iau iš jos saugum o jau sm ą - iki tol ji
tvirtai tikėjo, jog žino viską, kas vyksta kaim ynystėje. Tai buvo

33
beveik tas pats, kas p rad an g in ti jai gerai pažįstam ą pasaulį. Aklas
vaikas staiga p rad ed a į visus žiūrėti ir iš tik rų jų atpažinti. Buvau
pratęs p rie pasipriešinim o, tačiau išgirdęs p irm uosius susižavėji­
m o k u p in u s balsus jaučiausi m aloniai nustebęs.
T oliau stropiai d irb au . Ž vilgsniu keliavau n u o vienos detalės
prie kitos. Ž m o n ės galų gale įsisąm onino faktą, kad galiu juos
m aty ti ir atpažinti. M a n o statusas greitai pasikeitė - tas, kuris
buvo laikom as beveik aklu, d ab ar tap o beveik reginčiu. N ors p ro ­
gresas buv o lėtas, aš d irb a u toliau.
Svarbi riba buvo pasiekta tada, kai D žeikobas - m an o regos
stip rin im o in stru k to riu s - pasakė, kad astigm atizm o nebeliko.
N ek lau sk ite m anęs, iš k u r jis tai sužinojo, bet kai n u ėjau į polikli­
n ik ą pas okulistę, ji buvo šokiruota. Ji pasakė:
- N ežin au , kaip tai atsitiko, bet tau nebėra astigm atizm o. Tau
neb ereik ia c ilin d rin ių lęšių.
Aš n e n u steb au tai išgirdęs.
T uo m e tu sužinojau apie ryšį tarp ak ių ir likusio fizinio k ū n o
sveikatos. M an padėjo m očiutės b ib lio tek in in k ė M iriam a, kuri
m an e išm okė p ra tim ų serijų, sk irtų k ū n u i to b u lin ti. P radėjau
taikyti ju d ėjim o technikas ir su p ratau , kad judėjim as yra gyve­
nim as. Pažinojau M iriam ą, nes ji su m an o m o čiu te keisdavosi
knygom is. Be to, ji m ane su p ažin d in o su D žeikobu. M iriam a
buvo perskaičiusi dvi knygas apie Beitso m etodą: A lduso H ak s­
lio (A ldous H uxley) M enas m a tyti (The A r t o f Seeing) ir H a ro l­
d o Pepardo (H aro ld Peppard) Vaizdas be a kin ių (Sight W ith o u t
Glasses). Jos buvo išverstos į h eb rajų kalbą, tačiau labai greitai
atšauktos iš spaustuvės. D žeikobas pagerino savo regėjim ą ir

34
išsigydė tru m p areg y stę n u o 5,5 d io p trijų iki tokios būklės, kad
nebereikėjo ak in ių , tačiau jj pašalino iš m okyklos.
M o čiu tė p ask atin o m ane su ju o susitikti ir visada buvo šalia,
nors p ati ir n ep ritarė to k iam m ilžiniškam m an o atsidavim ui akių
tren iru o tėm s, o vėliau — m an o pagalbai kitiem s tai darantiem s
žm o n ėm s. Jos m eilė, kaip ir m am os, suteikė jėg ų p ad ėti sau. Ji
labai su stip rin o m an o m otyvaciją.
Jeigu aplinkybės nesuteikia v ien ų galim ybių to b u lėti, visada
atsiras k itų galim ybių, kurios jus skatins ju d ėti p irm y n . Iš p a tir­
ties sužinojau, k ad žm ogaus kūnas gali to b u lin ti ir gydyti pats
save. M es p am irštam e, jog tu rim e regėjim o g erinim o potencialą.
Pasaulis taip šventai tiki m itu , kad blogo regėjim o n eįm an o m a
pag erin ti, ypač tokiais atvejais kaip m an o , jo g su n k u p atikėti, kad
tok io s istorijos gali b ū ti tiesa.

Mes pamirštame, kad turime regėjimo gerinimo potencialą.

35
 Aš įrodžiau, kad tradicinis įsitikinim as yra klaidingas ir pade­
m o n strav au g y d o m ų jų p ra tim ų galią.
E su dėkingas, kad M iriam a ir D žeikobas m ane išm okė akių ir
k ū n o p ra tim ų bei p ask atin o dalytis šiom is žiniom is su kitais. Esu
sutikęs žm o n ių , k urie išto b u lin o savo k ū n u s n et patyrę labai su n ­
kias būkles, pavyzdžiui, po lio m ielito sukeltą paralyžių, am io m o r-
finę lateralinę sklerozę, rau m e n ų distrofiją, stu b u ro sužeidim us,
artritą, in su ltą ir daugybę k itų ligų. Ž in o jau , kad atrad au savąjį
pašau k im ą - p erd u o ti šį suvokim ą kitiem s. D augelis ž m o n ių ne­
labai tiki savo g ebėjim u išsigydyti. M an o tikėjim as jų gebėjim u
yra m ilžiniškas, nes aš tikėjau savim i ir patyriau sėkm ę.
Yra d u b ū d ai papasakoti jum s, kaip galite tobulėti. Pirm as -
paaiškinti, kad k ū n e slypi didesnis funkcinis potencialas negu
d au g u m ai ž m o n ių teko pajusti. Kitas - p a d e m o n stru o ti, kaip tą
p o ten cialą išn au d o ti atliekant p ratim u s. D irb d am as su žm onėm is
visada jiem s p ad em o n stru o ju , kad jie gali padaryti daugiau, negu
galvoja. Kai jie ju n ta skausm ą, reikia padėti, kad skausm as pern e­
lyg jų n eap rib o tų . Kai jie jaučia įtam pą, pirm iausia reikia padėti
pažin ti visą jos stip ru m ą, o po to - ją m ažinti.
M a n o gijim o procesas nebuvo labai sklandus. M a n o akys
buvo p rip ratu sio s nevalingai ju d ėti po tris šim tus k a rtų per m i­
n u tę, kol išm okau jas sustabdyti delnais: patrynęs rankas švelniai
prid ėd av au delnus prie ak id u o b ių ir įsivaizduodavau tam są. Tai
n u ram in d av o ir atp alaiduodavo m an o akis. Keista, tačiau paau­
glystėje tu rėti kurčius tėvus buvo netgi naudinga. G alėjau garsiai
leisti ro k en ro lą ir taip atsipalaiduoti. N ors m us skyrė labai plonos

36
sienos, m an o tėvai m uzikos negirdėdavo. K lausydam asis tos m u ­
zikos švelniai priglausdavau delnus prie a k id u o b ių ir atp alaid u o ­
davau akis. Per tris m ėnesius ak ių ju d esių skaičius sum ažėjo iki
šešiasdešim ties p er m in u tę . D ėl to pradėjau m atyti ryškesnį vaiz­
dą. P ratim as saulės šviesoje sušildė m an o akis ir pradėjo aktyvinti
nelygius vyzdžius.
N o rs d ar negalėjau m atyti, b et palaipsniui m okiausi žiūrėti,
n o rs kartais tas procesas ir būdavo skausm ingas. Brailio rašto m o ­
kytojas m okydavo: „Turi jausti Brailį, o ne spoksoti į lapą. D ėl
D ievo, nežiūrėk, nes jeigu žiūrėsi, tu sujauksi savo pojūčius. P ri­
valai ja u sti, o ne žiū rėti. “ Šis n u rodym as buvo toks griežtas, kad
aš išm ok au gyventi į nieką nežiūrėdam as.

Mano akys nevalingai judėdavo tris šimtus kartų per minutę,

kol išmokau sustabdyti jas delnais.

37
 Įsakym as „žiūrėti“ m an o sm egenim s buvo naujiena. Todėl,
nors m ačiau vis d augiau ir daugiau, m an paskausdavo akis. Padė­
jo p risidengim as delnais ir ilgas gulėjim as. K artais n e t n eb en o rė­
davau niek o m aty ti - visko buvo per daug. Bet aš toliau žiūrėjau.
Atvykęs j Ju n g tin es Valstijas su tik au žm onių, k u rie labai susi­
d o m ėjo m an o d arb u . Jie pasiūlė padėti m an o m etodais tre n iru o ti
kitus. Tai, kad žm onės naudojasi m an o p atirtim i, m an buvo n a u ­
ja. Aš žinojau, kaip m okyti pavienius žm ones, - M iriam a m ane
m o k ė d irb ti tik individualiai - o kaip d irb ti su grupėm is, kad
kiekvienas jų narys išm o k tų p ad ėti sau? T ada sužinojau, kad d i­
džiausia p roblem a, su kuria susiduria d au g u m a žm o n ių , yra n e ti­
kėjim as, jog pavyks rasti laiko d arb u i su savim i. D a u g u m a žm o ­
n ių m an o , jog jie yra per dau g užsiėm ę. K iti galvoja, kad jiem s
nepakaks kantrybės. Jie n en o ri dėti p astan g ų į veiklą, kuri n u ra ­
m in a ir atp alaid u o ja k ū n ą bei sielą. Aš m okau, kaip galim a to k ią
veiklą įtrau k ti į kasdienę ru tin ą. A iškinu, kad žiūrėjim as į detales
yra veikla, kuriai m otyvaciją jie p rarad o labai seniai, tačiau tai
stim u liu o ja geltonąją dėm ę ir neleidžia jai deg en eru o ti^ M okau,
kad dėl sėdėjim o atpalaidavus sp ran d ą verta p aau k o ti šiek tiek
laiko ir prieš atsisėdant a n t kėdės p a ju d in ti ir p asukioti galvą.
M o k au , kad d irb a n t prie k o m p iu te rio reikia reguliariai pažvelgti
į tolį, kad pailsėtų akys. Tai - paprasti įpročiai, k uriuos n esu n k u
įtrau k ti į kasdieninę ru tin ą.
A bu m an o vaikai gim ė su katarakta. Tai labai sukrėtė tiek m ane,
tiek jų m o tin ą. M es iš patirties žinojom e, kokia kova jų laukia.
B ūdam i dviejų savaičių jie ištvėrė kataraktos operacijas, kurios

38
suteikė galim ybę norm aliai vystytis už regą atsakingai sm egenų
sričiai. M ano karta to nežinojo. K adangi operacijos buvo sėkm in­
gos, priešingai negu m ano vaikystėje, vaikų akių audiniai nesu­
randėjo. A tliekant p ratim us, k u rių aprašym us rasite šioje knygoje,
jų rega nepaprastai pagerėjo. Vaikystėje ir paauglystėje vaikai, sė­
dėd am i m an o autom obilyje, užsidengdavo stipresniąsias akis ir į
aplinkos daiktus žiūrėdavo silpnesniosiom is. Tai padėjo sum ažinti
įtam p ą, atsirandančią n u o lat žiū rin t tik stipresniąja akim i.
T urėdam as m e n in in k o p ro tą ir sielą, m an o sūnus G ulas dažnai
visokiais būdais iškeliauja į savąjį pasaulį. Ten jis labai susidom ėjęs
žvelgia į atskiras detales. D ėl didžiulio n oro stebėti ir dom ėjim osi
sm ulkiom is detalėm is jis m ato tai, ko daugelis n et nepastebi. Tas
n u o stab u s vidinis jo pasaulis susijęs tiek su jo m eniška siela, tiek
su au tizm u . N ors jau čiu, kad operacija buvo labai sėkm inga, gali
b ū ti, kad k artu taikyti gydym o m etodai - elektros terapija ir n a r­
kozė - tam tik ru m astu paveikė jo sm egenis. Vis dėlto jo vidinis
pasaulis yra nuo stab u s. D eja, daugelis ž m o n ių to n esu p ran ta, nes
jo au tizm o form a yra labai silpna. Bet tie, kurie pažįsta jo pasaulį,
m ato žavingą, geraširdę, giliai jaučiančią asm enybę. Iš tiesų, jis
sugeba pastebėti detales, kurias d au g u m a ž m o n ių visą gyvenim ą

ignoruoja.
G u lo regėjim as pasiekė geriausią rezultatą iš visų įgim ta k ata­
rak ta sergančių vaikų. D a b a r be a k in ių jis m ato 2 0 /4 0 . N ors jis
n e tu ri n atū ralių lęšiukų, šis rezultatas yra 80 p ro c e n tų n u o regė­
jim o 2 0 /2 0 . Visi k iti n atū ralių lęšiukų n etu rin ty s žm onės m ato
2 0 /4 0 0 (5 p ro cen tu s n u o norm alaus regėjim o). Su akiniais jis

39
m ato 2 0 /1 5 . D a u g u m a k itų vaikų, tu rin č ių įgim tą kataraktą ir
p aty ru sių sėkm ingas operacijas, su storesniais lęšiais m ato 2 0 /8 0
arba 2 0 /1 0 0 . N egirdėta, kad kas nors, n e tu rin tis n a tū ra lių lęšiu­
kų, m a ty tų 2 0 /4 0 .
M a n o d u k rai taip p at teko d au g p atirti. Svetainėje žaisdavom e
d augybę žaidim ų. Ji užsidengdavo stipresniąją akį ir su m an im i
žaisdavo k am u o liu žiūrėdam a tik silpnesniąja. Ž iūrėjim as į vis
arty n a tried a n tį k am uolį jai labai padėjo. Jos rega labai pagerė­
jo. Kai d u k rai buvo dvylika m etų , padidėjo jos akispūdis. M es
atsisakėm e p asin au d o ti gydytojo rekom endacijom is, nes m an ė­
m e, k ad lašai gali p akenkti. Aš d irb a u su ja ir, nepaisant labai
sunkios p ag rin d in ės ir vidurinės m okyklos p rogram os bei d a u ­
gybės užk lasin ių veiklų, ji rado laiko p ad irb ėti su periferine rega.
Tai p ad ėjo su m ažin ti akispūdį. Ji taip p at rado laiko p adirbėti su
sp ra n d u . Ji lankėsi pas a k u p u n k tū ro s specialistus, stropiai vartojo
h o m eo p a tin iu s vaistus, gydėsi vitam inais bei m asažu. Tai m ažino
sp ran d o ir nugaros įtem pim ą. Išm okiau ją įvairiais būdais atpalai­
d u o ti visą k ū n ą, k ad suaktyvėtų galvos kraujotaka. Jos akispūdis
labai stipriai sum ažėjo. Ji iki šiol n e n au d o ja akių lašų.
G ydym as buvo ilgas, sunkus ir varginantis. Buvo p ak ilim ų
ir n u o sm u k ių , tačiau jis padėjo. Kai kuriem s žm o n ėm s, k u rių
akispūdis yra aukštas, gali išsivystyti glaukom a. Si liga pažeidžia
regos n erv ą ir sum ažina regos lauką. M ū sų rezultatas nėra to b u ­
las, tačiau visai geras. D u k ters rega yra 2 0 /2 0 . N ep aisan t polinkio
į au k štą akispūdį, jos regos nervas yra sveikas, o regos laukas -
puikus.

40
 R em dam asis savo asm enine p a tirtim i, tuo, ką patyriau su savo
vaikais ir sužinojau dirbdam as su tūkstančiais p acien tų bei stu ­
d e n tų , ėm iau nuoširdžiai tikėti, kad žm onės gali pagerinti savo
regėjim ą ir rasti tam laiko n et b ū d a m i m okykloje ar darb o vietoje.
N u o stab u s k o m p iu te rių inžinierius, k artą atėjęs į m ano p a m o ­
ką, p er užsiėm im ą sugebėjo pagerinti savo regėjim ą n u o 2 0 /2 0 0
iki 2 0 /8 0 . Per aštuonis m ėnesius jo ak in ių stip ru m as buvo sum a­
žintas perpus - n u o 7 d io p trijų iki 3,5. P irm ą k artą gyvenim e,
eidam as p e n k tą d ešim tį, jis jautėsi kom fortiškai dienos m etu vai­
ru o d am as m ašiną be akinių.
M es visi galim e skirti tam laiko. T iesiog tu rim e nuspręsti, kad
esam e nusipelnę to laiko ir jį verta sugaišti dėl šio proceso. M um s
reikia pasistengti, kad akių p ratim u s su d e rin tu m e su kasdieniu
gyvenim u. T ada suklestėsim e. T ada galėsim e p ran o k ti patys save.
Įsivaizduokite, k ad ju m s niekada neprireiks rim to ak ių gydym o.
Įsivaizduokite savo gyvenim ą be kataraktos, geltonosios dėm ės
degeneracijos, g laukom os ar tinklainės atšokos. Įsivaizduokite,
kad galite p a to b u lin ti savo gyvenim ą su k u rd am i daugiau gyve­
n im o savo akyse.
Iki šiol seniausias žm ogus, su k u riu o m an teko d irb ti, buvo
101 m etų . Sis pacientas patyrė didžiules perm ainas. Jau po vie­
nos sesijos jis prad ėjo geriau m atyti, taip p at šiek tiek pagerino
sm eg en ų ir ak ių funkcijas. K adangi jis buvo vienas iš vos dviejų
šim tm ečio su lau k u sių pacientų, su kuriais m an teko d irb ti, galiu
p ateik ti tik šiuos pavyzdžius. Taip p at d irb au su aštuoniasdešim ­
tm ečiais ir devyniasdešim tm ečiais pacientais. B uvau liudininkas

41
m ilžin išk ų teig iam ų regos pokyčių, kurie atsirado jiem s atliekant
šiuos p ratim u s.
Aš nė tru p u čio neabejoju šia tiesa: nesvarbu, ar ju m s dvide­
šim t, ar trisdešim t, keturiasdešim t, penkiasdešim t, šešiasdešim t
ar septyniasdešim t, visada galim a p a to b u lin ti akių funkciją. Jūsų
sm egenys p ak an k am ai elastingos, kad ją palaikytų. A m žius p ro ­
b lem ų nekelia. Svarbu, ar žm ogus atlieka jo am žiui tin k am u s pra­
tim us. G a lb ū t p en k iam ečiam vaikui žaidžiant lengviau priprasti
d irb ti silpnesniąja akim i kasdien, stipresniąją p rid e n g ian t ketu-
rio m s-a štu o n io m s valandom s. Tiesa, kad penkiam ečio sm egenys
d au g lankstesnės negu septyniasdešim t p en k erių m e tų žm ogaus,
tačiau yra am žių a titin k a n č ių p ratim ų . Juos galite daryti bet k u ­
riuo gyvenim o laik o tarpiu, ir jie gali visiškai pakeisti jū sų regėji­
m ą.
 A n tr a s s k y r iu s

D e š im t ž in g s n ių
į g e r e s n į re g ė jim ą

Jeigu rūpinsitės savo rega, jūs ne tik geriau m atysite, bet ir

geriau jausitės. Tai teigiam ai paveiks viso k ū n o sveikatą. Be p rati­
m ų , sk irtų kovoti su konkrečiais sutrikim ais bei būklėm is, aš su ­
k ū ria u ir dešim t svarbių p ratim ų , kuriuos galim a lengvai įtrau k ti
į kasdienį gyvenim ą. Šie pratim ai parem ti dešim čia m ano sufor­
m u lu o tų sveikos regos principų:

1. G ilus atsipalaidavim as.

2. Prisitaikym as prie šviesos b a n g ų dažnio.
3. Ž iūrėjim as į detales.
4. Ž iūrėjim as į tolį.
3. R ib ų plėtim as.
6. S ubalansuotas abiejų akių naudojim as.
7. Subalansuotas kiekvienos akies naudojim as.
8. K ūno ir ak ių koordinacija.
9. T in k am as ak ių a p rū p in im as krauju.
10. Rega ir kūnas.

Tai yra svarbiausi sveikos regos principai, k u rių galim a įgy­

v e n d in ti nuosekliai atliek an t devynis p ag rin d in iu s ak ių pratim us,
aprašytus šiam e skyriuje.

43
 Pirmas žingsnis.Ilg a s m o s ta s

N iek ad a n ep am iršiu pažinties su A lanu. Jis buvo jaunas p ra n ­

cū zų kilm ės kanadietis ban k o d arb u o to jas, kuris po ilgo ir vargi­
n an čio susitik im o b anke pakeliui į nam u s užsnūdo prie vairo ir
p o trijų d ie n ų atgavo sąm onę intensyvios terapijos skyriuje. Kai
jis atsipeikėjo, jo kaktos kaulas buvo pakeistas p latinos plokšte­
le. Vyras buvo visiškai praradęs regėjim ą. Kairiosios akies regos
nervas b uvo visiškai sunaikintas, o dešiniosios - labai stipriai pa­
žeistas. Vis d ėlto šiek tiek nervinio au d in io buvo išsaugota, taigi
Alanas su p rato , kad dalis regos funkcijos išliko.
G y d y to jai teigė, kad vos k e tu rių p ro c e n tų fun k cio n u o jan čio
nervo nepakaks n et m in im aliam regėjim ui sugrąžinti. Alanas iš­
girdo apie m an o knygą Savigydos vadovas (The H andbook o f Self-
H ealing). Joje siūliau visiškai akliem s žm onėm s p rad ėti d irb ti su
m irk sin čio m is šviesom is tam siam e kam baryje. A lanas ėm ė eks­
p e rim e n tu o ti su toje knygoje aprašytom is technikom is ir tapo
akivaizdu, kad likusi m ažytė regos nervo dalelė p rab u d o . Jis pa­
sk am b in o m an į San Fransiską ir n e tru k u s atvyko terapijos sesijai.
Alanas atėjo į m an o k ab in etą m erginos prilaikom as už rankos,
nes negalėjo m atyti daugelio o b jek tų . Jo sm egenys d ar nežinojo,
kaip išn au d o ti tą likusią m ažą sveiko nervinio au d in io dalelę de­
šinėje akyje.
Per p irm ąją sesiją m es m okėm ės p ratim o , vad in am o ilgu mos­
tu. A tlikęs p ratim ą, jis pasakė:
- P astebiu dvylika o b jektų, k u rių anksčiau kam baryje n e b u ­
vau pastebėjęs.

44
 Po k elių m in u č ių jo o rie n tac ija d a r labiau su stiprėjo. Po se­
sijų serijos jo n eb ereik ėjo vedžioti. Ilgas m ostas p rik lau so in te ­
g r u o tų p ra tim ų kategorijai. Jis su teik ė A lan u i galim ybę p aju sti
erdvę.
Sis p ratim as išvysto ta k u m o ir la n k stu m o jau sm ą, kuris su ­
teik ia galim ybę len g v iau su v o k ti detales, geriau p risitaik y ti prie
šviesos ir įdiegti n a u ju s gyvybingesnius ž iū rėjim o įpročius.

Kaip atlikti ilgą mostą

A tsisto k ite taip , k ad kojos b ū tų šiek tiek plačiau negu k lu ­
b ų plotyje. K elius šiek tiek sulenkite. S m ilių laikykite m aždaug
p er 3 0 cm n u o veido, n u k re ip tą į lubas. R am iai žvelkite į savo
p irštą. Jeigu esate visai aklas arb a jū sų rega be korekcijos labai
silp n a, galite k a rtu su d ėti sm ilių ir d id įjį pirštus. Ž iū rė d a m i į
p irštą k ū n ą su k io k ite į šalis. S ukdam iesi d ešin ėn k ū n ą laikykite
taip, kad kairysis k u ln as šiek tie k p a k iltų n u o g rin d ų . Kai su ­
katės kairėn, n u o g rin d ų tu rė tų p ak ilti dešinysis kulnas. Jeigu
v ien a ran k a pavargo, galite pakelti kitą. P ra tim ą k a rto k ite m a ­
žiausiai d v id ešim t k a rtų .
Ju m s atrodys, jo g viskas, kas yra fone, ju d a priešinga k ry p ­
tim i n eg u pirštas - panašiai kaip gam tovaizdis, kai į jį žvelgiate
p ro v ažiuojančio tra u k in io langą. Leiskite sau p aju sti atsipalai­
d av im ą - jis ap im a dėl to, k ad neb ereik ia susik au p u s žiūrėti į
v ien ą objektą. Pasisukite į dešinę, ir pasaulis p ajudės kairėn.
Pasisukite k airėn, ir pasaulis p aju d ės į dešinę. Ju d ė k ite lėtai, o
pasaulis ju d ės greitai.
 Ilgas m ostas, n en u leisk ite ak ių n u o piršto.

Vaizdas iš dešinės. Vaizdas iš priekio. Vaizdas iš kairės.

D a b a r p irš tą h o riz o n ta lio je p a d ė ty je laik y k ite priešais vei­

dą. J u d in k ite p irš tą a u k šty n ž e m y n priešais save, k a rtu v e rti­
kaliai ju d in d a m i galvą. N e p a m iršk ite ž iū rė ti ram iai, a tsip a ­
laidavę. K ai k eliate galvą a u k šty n , a tro d o , k a d a n tra m e p lan e
viskas leidžiasi žem y n . K ai le n k ia te galvą ž em y n , ro d o s, kad
viskas kyla j viršų.
K itas judesys: išk elk ite sm ilių p rieš save ir d a ry k ite ilgą
m ostą p irš tą n u k re ip ę į lu b as, k a ip p irm a ja m e ap rašy m e. Šį
k a rtą , kai suk sitės į v ien ą pusę, su sile n k ite p e r ju o sm e n į ir
p a d a ry k ite p u sra tį — m až d a u g iki k e lių lygio. N e n u le isk ite
galvos ž e m iau k e lių — su k itės, k ol jū s ų ra n k a visiškai išsities,
o jū s žvelgsite į p irštą. Šis p ra tim a s t u r ė tų d a r la b ia u a tp a la i­
d u o ti jū s ų akis.

46
 K itas žin g sn is itin svarbus. B ū te n t čia v izu aliziio jam e ilgą
m o stą. U ž sim e rk ia m e ir a tlie k a m e p ra tim ą k ū n u , įsiv aizd u o ­
d a m i, k a d p asau lis sukasi p irm y n ir atgal, p ra lė k d a m a s prieš
m ū s ų akis. V iskas, k ą įsiv aizd u o jate, ju d a p rie šin g a k ry p tim i
n e g u jū s. K ai su k atės į d e šin ę , a p lin k a ju d a į kairę. K ai su ­
k a tė s į k airę, a p lin k a ju d a į d ešin ę. P risim in k ite , k aip a tro d ė
d a ik ta i. D a b a r įsiv a iz d u o k ite , k a d visas pasaulis ju d a p rie š in ­
ga jū s ų s u k im u isi k ry p tim i. T a d a a tsim e rk ite ir tęsk ite p ra ­
tim ą .
Š itaip ž iū rė d a m i jūs atsik raty site su stin g im o . P asidarys p a ­
p rasč iau žiū rėti į d etales ir d a u g len g v iau m irk sėti. N e p a m irš­
k ite m irk sėti. M irk sėjim as ju m s padės a tsip a la id u o ti.
K ai p ra d ė ja u d irb ti su savo rega, m a n o akis v arg in o n u o ­
latin is n istag m as. T ai yra n ev alin g i greiti a k ių ju d esiai, su k el­
ti n u o la tin ė s įta m p o s, k u ri a tsira n d a n e sėk m in g ai m ė g in a n t
ž iū rė ti ir p a m a ty ti pasaulį. Ilgą m ostą d ary d a v a u k asd ien m až­
d a u g p o k e tu ria s d e š im t m in u č ių . P ratim as g an a g reitai su m a ­
ž in o n ev alin g u s a k ių ju d esiu s. A p ėm ė jau sm as, k a d į akis p a ­
te n k a d a u g ia u šviesos. A n tra m e p la n e p ra d ė jo ryškėti detalės.
K ai p ra d ė ja u ž iū rė ti į detales, p avyzdžiui, lan g u s ar len ty n o se
su d ėtas knygas, jos p a la ip sn iu i darėsi vis ryškesnės ir ryškes­
nės. Ilgas m ostas p a ru o šė m a n o sm egenis k itie m s p ra tim a m s.
Kai d ary site k itu s šioje k n y g o je ap rašy tu s p ra tim u s, e in a n ­
čius p o ilgo m osto, jų poveikis bu s geresnis, nes ilgas m ostas
s u m a ž in a įta m p ą ir sm e g e n ų sąstin g į, taip p a ru o šd a m a s m u s
m o k y m u isi ir n a u jų v iz u a lin ių te c h n ik ų p o v eik iu i.

47
 Aš n ie k a d a n e p a m iršiu tų laik ų , kai su savo a k ių g y d y m o
m o k y to ju D ž e ik o b u vaik ščio jau Tel A vivo gatvėm is. T ada
D ž e ik o b u i b u v o tik šešiolika. Jis liepė m a n žiū rėti į p a sta tu s
su d a u g y b e lan g ų . L a n g ų k a m p u o se galėjau įžvelgti m ažus n e ­
aiškius k e tu rk a m p iu s. V ėliau s u p ra ta u , jo g tai b u v o o ro k o n d i­
cio n ie ria i. Pagal D ž e ik o b o n u ro d y m u s žvelgdavau p a k a ito m is
tai į lan g u s, tai į o ro k o n d ic io n ie riu s. V isą vasarą v aikščiojau
p irm y n ir atgal n iek a ip n e su p ra sd a m a s, k o d ėl ta ip d a ra u . Ž iū ­
rin t į lan g u s ir į o ro k o n d ic io n ie riu s p a m a ž u išsiugdžiau n a u ją
įp ro tį - ž iū rė ti ir n e su stin g ti. Ilg i m ostai m a n p ad ė jo p asiren g ti
šiam p r a tim u i ir su m a ž in o su stin g im ą , ku ris neleisdavo įsižiū­
rėti į detales. T aip p ro g ra m a ta p o v eik sm in g a.
Ilg i m ostai p risk iria m i in te g ru o tie m s p ra tim a m s, nes jie p a ­
šalina stresą, p rie k u rio esate įp ratę. K ai žm o n ės n ešio ja sto-
rastik liu s ak in iu s, tu rin č iu s labai tikslius fo k u sav im o taškus,
jie d a ž n ai taip įte m p ia akis, jo g p asid a ro s u n k u gyvai žiū rėti į
pasaulį. Jie žiū ri n e m a ty d a m i d e ta lių . T aip n u tin k a ir dėl n u o ­
v argio, ir dėl įp ro č io , k u ris išsivysto n u o la t įte m p ta i ž iū rin t.
Ilg i m ostai p ašalin a įta m p ą . A tlik d a m i šį p ra tim ą n eg alite sp o k ­
soti į v ien ą tašką, o ju d e sio m e tu į jū s ų akis p a te n k a d a u g ia u
šviesos. D ėl to n o r in t „ p e rp ro g ra m u o ti“ sm egenis n eb ereik ia
įte m p ti regos.
Ilgas m ostas ju m s ta ip p a t padės išvystyti p e riferin ę regą ir
g eriau o rie n tu o tis a p lin k o je. Ju m s n ereik ia k iek v ie n ą k a rtą
p ra tim o d a ry ti k e tu ria sd e šim t m in u č ių . Iš tiesų, a tsip a la id u o ti
p a d e d a ir dvi p ra tim o m in u tė s - d v id e šim t m o stų . Įsiv aizd u o ­
k ite, k a d tai —ap šilim as prieš tre n iru o tę .

48
 Antras žingsnis. Žiūrėjimas įtolį
Tai, kad m ū sų m okykla įsikūrusi netoli p ap lū d im io , - ne su­
tapim as. Iš tiesų m u m s prireikė beveik p en k erių m etų , kad {rody­
tu m e San Fransisko vadovam s ir kaim yninėm s b en d ru o m en ėm s,
k ad leistų m u m s d irb ti jų gyvenam ojoje teritorijoje. Si vieta
m u m s idealiai tin k a, nes m es kasdien žvelgiam e į bangas, savo
d arb e n au d o d am iesi žvilgančiu jų grožiu. Bangos spindi saulėje
ir n e t gaubiam os rū ko yra įvairiausių spalvų. Č ia beveik visada
galite žiūrėti į bangas - n et apsiniaukus ir tvyrant m iglai.
Ž iū rėk ite į bangas. Ž iū rėk ite į d angų. Ž iū rėk ite į debesis. Ž iū ­
rėkite į kalvas ir slėnius. Jeigu esate toli n u o jūros, žiūrėkite pro
langą į daugybę k itų pastatų.
Ž iū rėd am i į arti esančius objektus, pavyzdžiui, į k o m p iu terio
ekraną, jūs nesąm o n ingai įtem p iate akis. K ru m p ly n o raum enys
susitraukia. D ėl to jū sų lęšiukų form a pasikeičia iš plokščios į
apvalią. Kai žiūrite į tolį, k ru m p ly n o raum enys atsipalaiduoja, o
akies raiščiai laiko lęšiukus plokščioje padėtyje. T ada jie yra lanks­
tesni.
M ū sų visuom enėje d au g u m a ž m o n ių įpratę prie akių įtam pos,
k u rią kelia žiūrėjim as į k o m p iu teriu s, televizorius ir knygas, prie
k u rių jie praleidžia didžiąją dalį laiko. Jie daugiau dėm esio skiria
tu rin iu i, o ne savo akim s, ir tai sukelia įtam pą. Ž iūrėjim as į arti
esančius daiktus kelia įtam pą. Ž iūrėjim as jau čian t n u o b o d u lį ke­
lia įtam pą. Kai įtem p iate akis, - net jeigu patys tai jaučiate, - jūs
to liau d irb ate prie k o m p iu terio , žiūrite televizijos šou ar skaitote
knygą.

49
 S tenkitės a tp a la id u o ti veidą ir n esuspausti žan dikaulių. A tp a ­
laid u o k ite akis ir leiskite jo m s pailsėti. Jeig u įm an o m a, kelias va­
landas atsikvėpkite n u o d arb o , reikalaujančio žiūrėti iš arti.

Ši vieta mums idealiai tinka, nes mes žiūrime į bangas ir savo darbe
naudojamės jų žvilgančiu grožiu.

N e t jeig u d ed ate visas pastangas, k ad sp ėtu m ėte laiku atlikti

darbą, p ad ary k ite sau paslaugą - pažiūrėkite d ešim t m in u č ių ir
tolį ir leiskite pailsėti akim s. Ž velkite į judančias bangas ar debe­
sis. Ž iū rėk ite į tolį.
N iek ad a n ežiūrėkite į arčiau kaip p er 3 6 m etrus esančius
objektus. R eikia žvilgsnį n u k reip ti pak an k am ai toli, k ad akys
pailsėtų n u o žiūrėjim o iš arti. A tsim in k ite - kai žvelgiate į tolį,

50
n esu fo k u su o k ite žvilgsnio į vieną daiktą. G alite „sk en u o ti“ erdvę
arb a žvilgsniu k eliauti n u o vieno objekto prie k ito ir stebėti įvai­
rias detales, kurias m ato te to lu m o je ar h o rizo n te. N ep am iršk ite
m irksėti ir niek ad a n eįsitem pkite žiūrėdam i į tolį ar į horizontą.
Jeigu objektus m a to te neryškiai, tebūnie. K a rtk artėm is su m o su o ­
kite ran k a priešais veidą. N ežiūrėkite į ją, tik pastebėkite judesį.
N ed ary k ite to n u o lat. K artkartėm is pam asažuokite veidą n u o vir-
šunosės iki sm ilk in ių bei kaktą virš an tak ių . Po akim is m asažuo­
kite skruostus, b rau k d am i iki ausų. Tai d arykite žvelgdam i į tolį.
G reitas m ojavim as ranka padės lengviau prisitaikyti prie šviesos,
nes taip padidės tinklainės plotas, kuris sugeria šviesą ir sukuria
pusiausvyrą.
Ž iū rėk ite į tolį m ažiausiai d v idešim t m in u č ių per dieną. Jei­
gu jū sų rega koreguojam a, b ū k ite drąsūs - išim kite k o n tak tin iu s
lęšius, nu siim k ite akinius ir leiskite akim s „p ak v ėp u o ti“ gaiviu
o ru . V iena stu d e n tė San Fransiske atėjo pas m an e ir pasakė, kad
p o pustrečios savaitės ji pradėjo kom fortiškai jaustis be lęšių, nes
„oras stangrina akis“. Sis įprotis sum ažins jū sų priklausom ybę
n u o ak in ių ar lęšių ir palaipsniui sustiprins jū sų regos sistem ą.
N o rs aš norėčiau, kad kasdien į tolį žiū rė tu m ė te tris kartus
p o a štu o n ia s-d e šim t m in u čių , gali b ū ti, jog tai n eįm an o m a. M i­
nim alu s laikas, k u rį reikėtų skirti šiam p ratim u i, tai tam tikrais
intervalais išdėstytos k e tu rių -še šių m in u č ių p ertraukos. Jeigu
žiūrėti į tolį skiriate dvidešim t m in u čių , suskirstę jas į keturis
4 —6 m in u tes tru n k an čiu s seansus, gali b ū ti, kad ju m s pavyks iš­
vengti kataraktos. Be to, jūs taip atp alaid u o jate akis.

51
 KAIPSUŽINOTI,KURIAKISSTIPRESNE
M aždaug dvidešim ties procentų m ano su tik tų žm onių akių stip ru ­
m as nesiskiria. Vis dėlto daugum os akių stiprum as labai skirtingas, bet
tik nedaugelio žm onių viena akis geriau m ato į tolį, o k ita - iš arti.
Jeigu jū sų akių galim ybės labai skirtingos, tikriausiai jūs tai jau ži­
note. Jū s esate inform uoti, kurios akies regos korekcijai reikia stipres­
nio lęšio. G albūt buvote vieną akį susižeidę, o gal tiesiog ju n tate, kuria
akim i daugiau naudojatės žiūrėdam i. Jeigu nežinote, kuri jūsų akis yra
dom inuojanti, yra būdas tai n u staty ti.
N orėdam i sužinoti, kuri akis dom inuoja žvelgiant į tolį, laisvai su-
gniaužkite k u m štį palikdam i m aždaug pieštuko skersm ens plyšį, kurį
naudosite kaip teleskopą. K um štį laikykite m aždaug per 33 cm nuo
veido. Ž m onėm s, kurie prastai m ato į tolį, kum štį reikėtų laikyti kiek
arčiau, o tiem s, k u rių rega aštri - šiek tiek toliau. Kum štis tu ri b ū ti pa­
kankam ai toli, kad pro plyšį galėtum ėte vienu m etu žiūrėti abiem aki­
mis. Žvelkite pro plyšį į kokį n ors tolum oje esantį objektą. Tada užm er­
kite vieną akį ir stebėkite, ar tas objektas pranyksta. Pavyzdžiui, jeigu
jūsų kairioji akis yra stipresnė, užm erkę dešinę akį pro plyšį kum štyje
toliau m atysite p asirin k tą objektą. Jeigu užm erksite kairiąją akį, objek­
to nebem atysite. Ir atvirkščiai. Taip sužinosite, kuri jūsų akis stipresnė.
Kartais dirba tik ši viena dom inuojanti akis ir tai ją apsunkina, o sil­
pnesnioji akis nuo veiklos trūkum o gali dar labiau silpti. Tai gali vykti
jum s n ežin an t.
Kad su žin o tu m ėte, kuri akis dom inuoja žiūrint iš arti, pažiūrėkite
į šios knygos puslapius, kuriuose atsp au sd in to s didesnės ir m ažesnės
raidės. Pažiūrėkite, kurias m ažiausias rai­
des įžiūrite, tad a užm erkite vieną akį. Ta
akis, kuria geriau m atysite m ažas raides,
yra stipresnė žvelgiant iš arti.
Jeigu patiem s nepavyksta n u staty ti,
kuri akis stipresnė, galite paprašyti opto-
m etristo pagalbos.

Kaip nustatyti, kuri akis dominuojanti.

 Žiūrėjimas į tolį gali užkirsti kelią kataraktai
Jeigu šia pap rasta idėja pasidalytum ėte su kitais žm onėm is, jūs
p risid ėtu m ėte prie pasaulinės revoliucijos, kuri užkirstų kelią iš
an k sto nuspėjam ai kataraktai. Šiais laikais beveik visi gydytojai
tiki, kad d au g u m ai ž m o n ių anksčiau ar vėliau išsivystys katarak ­
ta. Ž iūrėjim as į tolį gali užkirsti kelią kataraktai, nes jis skatina
lęšiuką tin k am ai ju d ėti ir b ū ti gyvybingesnį.
P ripažįstu - n et jeigu šį p ratim ą darysite kiekvieną dieną, ti­
kriausiai vis tiek į tolį žiūrėsite d au g m ažiau negu gyvenim o b ū ­
das reikalauja žiūrėti iš arti. Vis dėlto žiūrėdam i į tolį tris kartus
p er d ien ą po aštuonias—dešim t m in u č ių jūs suteiksite galim ybę
akim s pailsėti ir k o m p en su o site įtam pą, kurią patiriate žiūrėdam i
iš arti.

Trečias žingsnis. Periferijos tyrinėjimas

N e įm a n o m a įte m p ti akių žvelgiant į cen trin į tašką, jeigu tu o
p a t m etu n ep am irštate stebėti periferijos. M ū sų visuom enė­
je įprasta užslopinti tam tikras akių dalis, kurios m u m s padeda
žiūrėti natūraliai. Tai nesąm oningas slopinim as. Periferinę regą
slo p in am e dėl to, jo g laikom e ją nesvarbia savo gyvenim e. Kai
su telkiam e dėm esį į priešais m us esančius objektus, tiesiog n e­
b ekreipiam e dėm esio į tai, kas vyksta aplinkui. O štai senovėje
gyvenę m ū sų protėviai buvo priversti kreipti į tai dėm esį. N este­
b in t periferijos, džiunglėse nepavyktų išgyventi ilgiau kaip savai­
tę. N em aty d am i, kas vyksta aplink, jūs n u m irtu m ė te b ad u arba
b ū tu m ė te suėstas.

S3
 D eja, m es visą d ien ą ig n o ru o jam e periferiją tam , kad galė­
tu m e su telk ti dėm esį į k o m p iu teriu s ar d o k u m en tu s ir aplinka
m ū sų neblašk y tų . M es stengiam ės su sik o n cen tru o ti į rankose
esantį d arb ą, k ad n e tru k d y tų ap lin k vykstantis bruzdesys. Kai
nesteb im e periferijos, sm arkiai padidėja centrinės regos įtam pa.
Tai priverčia n etin k am ai ją n a u d o ti. C en trin ės regos įta m p a su­
m ažin a vaizdo ry škum ą ir laikui b ėg an t tam p a regos prastėjim o
priežastim i. Č ia labai tin k a senas posakis: „N audokis arba n etek ­
si.“ L aikui b ėg an t p raran d am e ryšį tarp sm egenų, regos nervo ir
p eriferin ių tinklainės receptorių. K artu su g en etin iu p o lin k iu tai
gali tap ti glaukom os priežastim i.
M u m s reikia tu o ja u p at p rad ėti daryti periferinės regos pra­
tim u s. Jūs įsitikinsite, k ad tarp centro ir periferijos yra ryšys, bei
pajusite, kaip į akis p a te n k a daugiau šviesos.

Pirmas periferinės regos pratimas. Žiūrėjimas į tolį

Patogiai atsisėskite ten, iš k u r galite žvelgti į tolį ir m atyti ką
nors m alo n au s akiai. Ž iū rėd am i į tolį pradėkite greitai m o su o ti
rankom is, pakeltom is prie gal­
vos, kad akys pastebėtų, jo g eg­
zistuoja periferija. N ežiūrėkite
į savo rankas, žvelkite tik į tolį.
Leiskite akim s pastebėti ran k ų
judesius. M o su o k ite greitai, kad
riešai b ū tų a tp alaid u o ti, o pirštai
Vilas žadina periferinį regėjimą žiūrėdamas
atgręžti į jus. P ratim ą darykite
j tolį ir mosuodamas rankomis.

54
vien ą dvi m in u tes. Jį atlikdam i tu rite pajusti, kaip akyse m ažėja
įtam p a. Toks ak ių atpalaidavim as gyvybiškai svarbus jū sų regai.

Antras periferinės regos pratimas: su popieriaus

juostelėmis
Iškirpkite n ed id elį gabalėlį n ep e rm a to m o popieriaus (m až­
d au g 3x5 cm ) ir lip n iąja juostele horizontaliai p rik liju o k ite jį
skersai viršunosės, k ad jis a tsid u rtų tarp akių. T aip bus uždengta
dalis centrinės regos.
Su šiuo p o p ieriu m i m aždaug
vieną dvi m in u tes vaikščiokite
ju m s pažįstam oje aplinkoje. Pas­
k u i atsisėskite ir greitai m o su o ­
kite rankom is palei galvą, kaip
d arėte atlik d am i p irm ąjį p rati-
m ą. T ada pasilenkite į p r iekį prie
Vilas centrinei regai blokuoti naudoja
šla u n ų ir vėl atsitieskite. N u o la t
nedidelį popieriaus gabalėlį, taip
m o su o d am i ran k o m is lenkitės į aktyvindamas periferinę regą.
šonus. Kelis k artu s atsistokite ir
atsisėskite, visu k ū n u ju d ėk ite aukštyn ir žem yn, o rankom is to ­
liau m o su o k ite palei galvą. D a ra n t šį p ra tim ą sm egenys prad ed a
suvokti, jog egzistuoja ju d a n ti periferija, su kuria jos paprastai
nepalaiko ryšio.
Praeityje žm onės vaikščiodavo naktim is, kartais aklinoje ta m ­
soje, o kartais - m ėn u lio ir žvaigždžių šviesoje. Įsivaizduokite,
kaip jiem s buvo svarbu pastebėti daiktus, n ak tį ju d an č iu s peri­
ferijoje! M ū sų protėviai šitaip vaikščiojo m ilijonus m etų . D ab ar

ss
n ak tim is m u m s šviečia m iestų žiburiai, o m ū sų periferinės regos
ląstelės beveik n eb en au d o jam o s, nes jos daugiausia skirtos n a k ti­
n iam m aty m u i.
R a n k ų judesiai ab ipus galvos sužadina periferines ląsteles, nes
tin k lain ėje esantys stiebeliai labiau reaguoja į ju d a n tį negu į ne­
ju d a n tį vaizdą. Kūgeliai - priešingai - geriau reaguoja į n e ju d a n ­
čius o b jektus. Šio tip o ląstelės daugiausia išsidėsčiusios centrinėje
tinklainės dalyje - srityje, vadinam oje dėm e. Kūgeliai n au d o jam i
žiūrėti į detales. T in k lain ėje dau g iau yra stiebelių, kurie reaguo­
ja į jud esį. A tlik d am i p ratim u s su stiebeliais sum ažinam e stresą
n u o lat v arginam iem s kūgeliam s, todėl jiem s pasidaro lengviau
tin k am ai atlik ti savo darbą. Sm egenys, u ž u o t n urodžiusios akim s
sustin g ti ir iš visų jėg ų įsistebeilyti į vieną vaizdą, nuro d y s žiūrėti
švelniai ir laisvai, kad galėtum ėte pam aty ti visą aplinką.

Vilas užblokuoja dar didesnę dalį centrinės regos (a).

Mosuodamas rankomis jis tarsi supdamasis lenkiasi pirmyn ir atgal,
kad periferinėje srityje būtų daugiau judėjimo (b).

T ada p rie nosies p ritv irtin k ite ilgesnį popieriaus gabalėlį

(m aždaug 2 ,5 x 1 3 cm ) ir k arto k ite p ratim ą. Vėliau n au d o k ite
2 ,5 x 1 7 ,5 cm ilgio popieriaus juostelę. U žblokavę visą centrinę

56
regą ir netgi dalį periferinės regos, atrasite periferinę dalį, kurios
sąm oningai beveik n en au d o jate. Po to im kite v id u tin io ilgio p o ­
pieriaus juostelę ir vėl k arto k ite pratim ą. Jį užbaigę p ritv irtin k ite
tru m p ia u sią ju o stelę ir atlikite baigiam ąjį p ratim ą. Pastebėsite,
k ad d ab ar m ažiausia juostelė atrodys dar m ažesnė negu iš p ra­
džių. Taip yra dėl to , kad sm egenų dalis, ku ri prieš p ratim ą buvo
slo p in am a, d ab ar pradėjo dalyvauti periferinėje regoje.
B aigdam i p ra tim ą n u siim k ite tru m p ia u sią juostelę, atsistokite
ir atlikite ilgą m ostą. T aip jū sų sm egenys įsim ins ką tik atliktą
p ratim ą.

Ketvirtasžingsnis.
Pratimas saulėsšviesojeiržvelgimas įdangų
K asdienis neilgas b u vim as saulėje tu ri d idžiulės įtakos viso
o rg an iz m o b ū k lei ir b e n d ra i savijautai.
N u o p raeito am žiaus d e v in to jo d e šim tm e č io gydytojai m us
p ersp ėja apie tie sio g in ių saulės s p in d u lių pov eikio keliam us
p avojus. D a b a r jie su p ra n ta saulės šviesos n a u d ą ir re k o m e n ­
d u o ja k asd ien šiek tie k p a b ū ti saulės ato k aito je. Saulė yra viena
g eriau sių a u g im ą ir vystym ąsi sk a tin a n č ių p rie m o n ių , kurias
m u m s davė g am ta. Vis d ėlto yra labai svarbu p rip ra tin ti akis
p rie stip rio s saulės šviesos. B uvim as saulės šviesoje yra p u ik u s
p ra tim a s šiam tik slu i pasiekti, nes jis a tp a la id u o ja akis ir gali
p a d ė ti užm ig ti.
K a rtą tu rė jau p a c ie n tę, k u ri sk u n d ėsi siau b in g a nem iga.
D a u g y b ę n a k tų ji p raleisdavo be m ieg o ir jau sd av o n e p a k eliam ą

57
įta m p ą . P a m o k ia u ją p ra tim o , a tliek a m o saulės šviesoje, ir a tli­
k a u jai m asažą saulės ato k aito je. Po p irm o sio s sesijos sugrįžusi
n a m o ji u ž m ig o ir išm ieg o jo visą n a k tį. Po trijų sesijų k lin ik o je
ir m o k y k lo je ji p ran ešė, k ad p rad ė jo m ieg o ti žym iai geriau. Tai
įvyko p rieš d a u g m e tų . Ji iki šiol taik o b u v im o saulės šviesoje
te c h n ik ą ir d a u g ia u n e b e p a tiria m iego su trik im ų .
Šiais laikais g y d y to jai n e re k o m e n d u o ja b ū ti tiesioginės sau­
lės s p in d u liu o se , išskyrus rytais iki 10 valandos ir vakarais n u o
17 v a la n d o s. M a n o n u o m o n e , kartais tu rim e p a b ū ti saulėje ir
v id u rd ie n į. Je ig u esate ja u trū s saulės šviesai, p ra tim u s tu rė tu m ė ­
te p ra d ė ti a n k sti ry te arb a vakare, prieš p ra sid e d a n t p rieb lan d ai.
V id u rd ie n į re ik ė tų tre n iru o tis ne ilgiau kaip 5 m in u te s.
K ad p ra d ė tu m ė te p ra tim ą saulės šviesoje, ju m s tereik ia už­
sim e rk ti ir atg ręžti v eid ą į saulę. T ad a p rad ė k ite k raip y ti galvą
į šalis ir su k io ti ją n u o vien o peties iki k ito. K ai atsigręžiate
į saulę, rain elės su trau k iam asis ra u m u o užveria vyzdžius. Kai
galvą p a su k a te į šo n ą, plečiam asis ra u m u o išplečia vyzdžius n e t
tad a, kai jū s ų akys u žm erk to s. Kai k u riem s ž m o n ė m s visai n e ­
s u n k u p a su k ti galvą 180° k a m p u - n u o vien o peties iki kito.
Jeig u ju m s s u n k u a tlik ti to k į ju d esį, šiek tiek atk išk ite priešingą
p etį į p riek į. Tai padės p a su k ti galvą iki reikiam os p adėties ir
k o m p e n su o s rib o tą ju d esį tol, kol jūs atsip alaid u o site. K uo daž­
n ia u d ary site šį p ra tim ą , tu o lan k stesn i tapsite, o jū sų ju d esio
a m p litu d ė didės.
Ju d esiai n e tu ri b ū ti greiti, tačiau ir ne p er lėti. T iesio g atsip a­
laid u o k ite , giliai k v ė p u o k ite ir įsivaizduokite, k ad saulės šviesa

58
ir en erg ija skverbiasi j jū sų v eid ą ir sk a tin a to b u lė ti jū sų akis ir
jū s ų p ro tą . Jū s ų v okai tu ri b ū ti švelniai n u leisti. U žsim erk ę jų
n esu sp au sk ite. J ū s ų akys tu ri b ū ti u ž m e rk to s taip švelniai, tarsi
ru o štu m ė tė s eiti m ieg o ti. K uo silp n iau su sp au site vokus, tu o
g eriau pailsėsite.

Sukiokite galvą j šonus, sukite ją nuo vieno peties prie kito (a).
Kai atsigręžiate į saulę, rainelės sutraukiamasis raumuo užveria vyzdžius
net tada, kai esate užsimerkę (b). Jeigu jūsų kaklas nejuda taip laisvai
kaip jogos mokinių, priešingą petį šiek tiek atkiškite į priekį (c).

Kai m okiausi v id urinėje m okykloje, šį p ra tim ą dariau iškylo­

je su palapinėm is. Pam ačiusi, kaip sukioju galvą, viena m ergaitė
paklausė:
- K odėl vis sakai „ne“? A r negali pasakyti „taip “?
T ada palingavau galvą aukštyn ir žem yn tarsi sakydam as „taip “
ir n etikėtai p ad ariau atradim ą. Pastebėjau, kad šis judesys leido
šviesai į akis p atek ti skirtingais kam pais ir taip sužadino didesnę
jų dalį. Papildom as pratim as suteikė galim ybę labiau stim u liu o ti
bei stip rin ti šviesos ir tam sos p o jū tį. R e k o m en d u o ju į saulės švie­
soje atliekam us p ratim u s įtrau k ti ir šį p ap ild o m ą judesį.
Kai p atiriate sk irtu m ą tarp m aksim alios tam sos ir šviesos,
jū sų vyzdžiai sustiprėja. Š iuolaikinių ž m o n ių vyzdžiai silpni, nes

59
b ū d am i lauke jie nešioja tam sius akinius, kurie silpnina vyzdžius.
A u to m atin ė o rg an ų veikla, pavyzdžiui, vyzdį užd aran čių ir atve­
rian čių akies rau m e n ų darbas priklauso n uo tų o rg an ų veiklos
bei n au d o jim o si jais. K uo dažniau leisite savo vyzdžiam s trauktis
ir plėstis, tuos stipresni taps rainelės raum enys. L abiau k o n cen ­
tru o ta šviesa bus n au d in g a ir jū sų tinklainei. T raukiantis ir ple­
čiantis vyzdžiam s į akį geriau p u m p u o jam as kraujas. Be to, yra ir
dau g iau priv alu m ų . V isų p irm a - jūs sužadinate savo geltonąją
dėm ę ir priverčiate ją geriau fu n k cio n u o ti. G elto n o ji dėm ė yra
svarbiausia tinklainės dalis, atsakinga už ryškų regėjim ą. A n tra -
saulės šviesai pasiekus raud o n u o siu s kraujo kūnelius, jus užplūsta
o p tim izm as. Saulė stim u liu o ja ra u d o n ų jų kraujo k ū n e lių veiklą,
ypač juose esančio h em o g lo b in o funkciją, o tai skatina sero to n i­
no išsiskyrim ą į sm egenis. Si m edžiaga pakelia n u o taik ą geriau
už bet k okį psichiką stim u liu o jan tį preparatą. Trečia, saulė gerina
im u n in ę sistem ą. Ji taip p a t padeda gam intis v itam in u i D , kuris
yra n au d in g as kaulam s, padeda su sitraukinėti rau m en im s ir geri­
na kraujo tekėjim ą.
Ž m o n ė m s, kurie nori pagerinti regėjim ą, b ū tin a daryti p rati­
m ą saulės šviesoje. K aip ir kiekvienas pratim as, jis visiem s nesu­
kels d rastišk ų pokyčių. Vis dėlto kai kurie m an o klientai paste­
bėjo d idžiulį regos pagerėjim ą. Po stropiai atliekam os m ankštos
saulės šviesoje jiem s sk irtų ko rek cin ių ak in ių stip ru m as buvo
gerokai sum ažintas. Jeigu darbe ar m okykloje tu rite p ertrauką,
aš rek o m e n d u o ju u žu o t ėjus parūkyti ar išgerti kavos verčiau pa­
daryti p ra tim ą saulės šviesoje.

60
 Žiūrėjimas į dangų
Ž iūrėjim as į d a n g ų yra paprastas pratim as. Jis panašus į pra­
tim ą saulės šviesoje, b et jį atlikti reikia tada, kai saulė nešviečia.
V ien ą ranką u ždėkite a n t pakaušio, o k itą - a n t kaktos. Suspaus-
k ite galvą ir m asažuokite ją taip, tarsi su k io tu m ėte j vieną ir j
k itą pusę. Paskui p akraipykite galvą j šalis kaip atlikdam i p ratim ą
saulės šviesoje ir greitai pam irksėkite žiūrėdam i į dangų.
Po dviejų m in u č ių žiūrėjim o į d a n g ų vieną m in u tę darykite
p ra tim ą ilgas mostas. A tsistokite kojas pastatę pečių plotyje ir šiek
tiek sulenkite kelius. S m ilių laikykite n u k reip tą į viršų, m aždaug
p er 33 cm n u o veido. Ž iū rėk ite į p irštą nejtem p ę akių. N e n u ­
leisdam i žvilgsnio n u o piršto lenkitės tai į vieną, tai į k itą pusę.
Kai lenkiatės j dešinę, k ū n ą pasukite taip, kad kairės kojos kulnas
šiek tiek p ak iltų n u o g rin d ų . Kai sukatės į kairę, šiek tiek pakilti
tu ri dešinės kojos k ulnas. T ada tris m in u tes darykite p ratim ą žiū­
rėd am i į dangų, o paskui dvi m in u tes k arto k ite ilgus mostus. Vėl
trys m in u tės žiūrėjim o į d an g ų ir vėl dvi m in u tės ilgų m ostų. Tai
pratim as, p ad ed an tis žiūrėti neprisim erkus.

Stipriai suspauskite galvą. Žiūrėdami j dangų ir mirksėdami galvą sukiokite į

vieną ir į kitą pusę. Ilgi mostai ir žiūrėjimo į dangų pratimai papildo vienas kitą.

61
 P akaitom is d ary d am i žiūrėjim o į d a n g ų p ratim u s ir ilgus mos­
tus jūs įleidžiate į akis daugiau šviesos ir taip atsik rato te polinkio
p risim erk ti. G ali b ū ti, kad po ilgų m ostų pastebėsite, kad jus m a­
žiau erzina šviesa.

Penktas žingsnis. Vaikščiojimas naktį

P ratim as, kuris p ap ild o m an k štą saulės šviesoje, vadinam as
vaikščiojim u n a k tį. Šio p ratim o idėja - tiesiog vaikščioti nakties
tam soje, kai kelią ro d o tik m ėnulis ir žvaigždės.
D a u g u m ą iš m ū sų, n et jeigu gyvenam e užm iestyje, n u o lat
supa m iesto šviesų spindesys. T ie, kurie gyvenam e atokesnėse
vietovėse, dažnai n au d o jam e žibintuvėlius. M es visi išm okom e
gyventi d irb tin ė je šviesoje, bet jeigu tam tikram laikui atsid u ria­
m e ten , k u r jos nėra, im am e suprasti, kaip stipriai m iestų šviesos
ap su n k in a m ū sų akis. Taip, m es esam e laim ingi, nes m iestų ži­
buriai apšviečia gatves. Šviesoje esam e saugūs ir galim e užsiim ti
įvairia veikla saulei nusileidus. A tsim in k ite - nors d irb tin ė šviesa
u žtik rin a m ū sų sau g um ą ir padeda realizuoti d arb štu m ą, akim s ji
neatneša nė kiek naudos. D ėl šios priežasties tu rim e atlikti p ra­
tim ą - vaikščioti naktį. Jis stip rin a m ū sų akis ir k o m p en su o ja
m iesto šviesų d a ro m ą žalą.
K askart, kai dėstau p la tų ak ių m ankštos kursą, vieną vakarą
mes p raleidžiam e k a rtu vaikščiodam i tam soje. M u m s labai m alo­
n u visiem s d rauge vaikščioti po tokias vietas kaip parkai, kuriose
nėra d irb tin io apšvietim o. Ž in o m a , vaikščioti tam soje gali b ū ti
pavojinga, nesvarbu, ar jūs gyvenate m ieste, ar užm iestyje, todėl
aš rek o m e n d u o ju pakviesti grupę d ra u g ų vaikščioti naktį.

62
 N akties tam soje p ak an k a trijų k e tu rių m in u čių , kad vyzdžiai
išsiplėstų devynis k artus plačiau negu paprastai b ū n a dienos
m etu . Reikia m aždaug keturiasdešim ties m in u čių , kad sužadin­
tu m e tinklainės stiebelius, kurie m ato judesį periferinėje srityje.
Po m aždaug penkiasdešim ties m in u č ių tru n k a n č io pasivaikščioji­
m o tam soje jūs galų gale im ate n a u d o ti visą savo ak ių potencialą.
V aikščiojim as n ak tį yra n u o stab i proga išbandyti visus kitus
p ratim u s, k u rių m okotės. Suradę gražią saugią vietą susiruoškite
į n a k tin į pasivaikščiojim ą ir p atirk ite daugybę šios veiklos priva­
lu m ų . V aikščiodam i k artkartėm is sustokite ir p adarykite p ratim ą
ilgas mostas. D u o k ite sau laiko apsiprasti tam soje. Leiskite sm ege­
n im s suvokti įvykusį pasikeitim ą.
T rum pas trisd ešim ties-k etu riasd ešim t p e n k ių sek u n d žių tru ­
km ės prisidengim as delnais yra d ar vienas pratim as, kuris puikiai
veikia derinam as su vaikščiojim u tam soje. Jis p ad ed a akim s len­
gviau prisitaikyti p rie tam sos. Kai akys visiškai prisitaiko, jeigu
savo aplinkoje jaučiatės saugūs, galite išm ėginti periferinės regos
p ratim u s. T arp ak ių prik liju o k ite tru m p iau sią popieriaus ju o ste­
lę ir eidam i greitai m o su o k ite rankom is, pakeltom is prie galvos.
T aip sužadinsite p eriferinę regą.
Kai baigsite n ak tin į pasivaikščiojim ą, būsite sužadinę savo akis
ir p rim in ę sm egenim s, kaip jos buvo nau d o jam o s pirm ykščiais
laikais, kol šviesa d ar nebuvo užliejusi Žem ės. Taigi, jeigu k eti­
n ate rim tai im tis regos to b u lin im o , pasivaikščiojim as naktį yra
veiksm ingas ir sm agus pratim as, kurį, jeigu leidžia oro sąlygos, aš
rek o m e n d u o ju d ary ti ne rečiau kaip d u kartus per m ėnesį.

63
 Šeštas žingsnis. Prisidengimas delnais
D ėm esio: prieš p rad ėd am i p risidengim o delnais p ratim ą, pa­
cientai, sergantys glaukom a, tu rė tų perskaityti šeštojo skyriaus
dalį apie svarbias šio p ratim o m odifikacijas, skirtas b ū te n t šia liga
sergantiem s žm onėm s.
Sį p ratim ą T ib e to jogai daro daugiau kaip 1500 m etų . Jis pa­
pild o visas kitas veiklas, k u rių išm oksite iš šios knygos. Pratim as
vadinam as prisidengim u delnais.
D augelis ž m o n ių įsitikinę, kad jų akys pakankam ai pailsi m ie­
go m etu . N o rs m iegas - labai svarbus, n et ir norm alaus m iego
m etu daugelio ž m o n ių akys toliau yra varginam os. Taip n u tin k a
dėl k elių priežasčių. V iena iš priežasčių yra tai, jog šiais laikais
m ieg o d am i mes dažnai girdim e įvairius garsus. N o rs tai m um s,
rodos, n e tru k d o , tačiau triukšm as daro įtaką m ū sų poilsiui pasą­
m onės lygm enyje. K ita priežastis, kodėl m iego m etu akim s ne­
pavyksta tin k am ai pailsėti, yra ta, jog daugelis ž m o n ių m iega ne
visiškai tam siuose kam bariuose. Aš siūlau kiek įm an o m a daugiau
u žtam sin ti m iegam uosius kam barius. K uo tam sesnis kam barys,
tu o geriau pailsės jū sų akys. M ieg an t aklinoje tam soje išsiskiria
tam tikri h o rm o n ai, pavyzdžiui, m elatoninas, kuris padeda m ū sų
k ū n u i atsip alaid u o ti ir leidžia giliau išsim iegoti bei geriau pailsėti.
K ad m iegas visiškai p a te n k in tų m ū sų poreikius, m es gana daž­
nai sap n u o jam e. Sapnai pagerina m ū sų būseną. Jie tarsi n u p lau n a
praėjusią dieną. N o rs sapnai padeda atp alaid u o ti tiek kūną, tiek
p ro tą, nevalingas ak ių judėjim as m iego m etu neleidžia regai visiš­
kai atsipalaiduoti.

64
 G eriausias poilsis yra ne pasyvus, o sąm oningas. Š iuolaikinių
ak ių p ra tim ų išradėjas V iljam as Beitsas su p rato šį p rincipą. T ib e ­
to jogai, pasiekę aukščiausio m editacijos m eno m eistriškum o, ti­
kriausiai šią k oncepciją su p ran ta geriausiai iš visų. M ed itu o d a m i
p erein ate į tran scen d en tin ės relaksacijos būseną. D e ln ų pratim ai,
kaip ir m editacija, p adeda n u ra m in ti p ro tą ir sutelkti dėm esį į
ak ių atsipalaidavim ą. Tai sukuria labai galingą efektą. Puiki žydų
patarlė teigia: „Tiesa visada yra p a p ra sta.“ Vis dėlto kelias į tiesą
gali b ū ti sudėtingas ir pilnas kliūčių.
K ad tin k am ai atlik tu m ė te p risid en g im ą delnais ir šis daug
galių tu rin tis p ratim as jum s b ū tų naudingas, visų pirm a tu rite
tin k am ai pasiruošti. Jū sų plaštakos tu ri b ū ti atpalaiduotos, nes
p ratim o m etu b ū te n t plaštakos to b u lin a jū sų akis. Sveikos rankos
gali d u o ti šilum os bei energijos ir p askatinti kraujo tekėjim ą į
akis. Piktos, susierzinusios ar n u tirp u sio s rankos niekaip negalės
su teik ti energijos akim s. P laštakų ląstelės tu ri p e rd u o ti atsipalai­
d av im ą akių ląstelėm s. Vis daugiau ž m o n ių su p ran ta, kad tarp
ląstelių vyksta bendravim as. Šio p ratim o sėkm ė priklauso n u o
m y lin čių ran k ų b en d rav im o su akim is, kuriom s reikia puoselė­
jim o ir atsipalaidavim o. K ad pratim as d u o tų nau dos, visų pirm a
reikia p asirū p in ti ran k ų atpalaidavim u.

Pasirengimas prisidengti delnais

A tliek an t p risid engim o delnais p ratim u s labai svarbu, kad
n ejau stu m ėte streso. Aš rek o m en d u o ju pam asažuoti sm ilkinius,
veidą, pečius ir viršugalvį, kad į akis p rad ė tų geriau tekėti kraujas,
o jūs kiek įm an o m a labiau atsipalaiduotum ėte.

65
 Pamasažuokite plaukų sritį ir smilkinius (a).
Pamasažuokite skruostikaulius (b). Pamasažuokite plaukų sritį (c).
Pamasažuokite sprandą (d).

A tp alaid u o k ite pečius. Iš p rad žių a b u pečius drauge pasukio­

kite, p a ju d in k ite p irm y n ir atgal. T ada kiekvieną p etį pasukiokite
atskirai. P aju d in k ite p irm y n ir atgal. Įsivaizduokite, kad pečių
v iršu tin ė dalis ju d in a visą sąnarį. Plekštelėkite ran k a per kitos
rankos p etį ir garsiai pasakykite: „peties viršutinė dalis“ . Pečių
su kim as su stip rin a kraujo cirkuliaciją. P akartojus šį p ra tim ą kelis
k artu s ju m s atrodys, kad pečiai tap o lengvesni.

66
 Pakelkite ran k ą ir sukite plačiu ju d esiu įsivaizduodam i, kad
ją ju d in a p irštų galai. D ėm esį sutelkite į p irštų galus, tad a kūnas
savaim e atsipalaiduos.
P irštų galais p ab arb en k ite į sieną arba sau į šlaunį ir ištarki­
te: „p irštų galai“. T ada uždėkite plaštaką a n t kito peties ir sukite
ištiestą ranką. Po peties p atap šn o jim o ir p a b a rb e n im o pirštais į
sieną, vėl p a ta p šn o k ite p etį ir p ab arb en k ite p irštų galais į sieną,
b et šį k a rtą ab u veiksm us atlikite v ien u m etu . Po to vėl sukite
ištiestą ran k ą įsivaizduodam i, kad ją suka p irštų galai. T ada n u ­
leiskite ran k ą ir su k ite petį įsivaizduodam i, k ad jį ju d in a viršutinė
peties dalis. K adangi p irštų galai ar peties v iršutinė dalis iš tik rų ­
jų anato m išk ai negali sukti rankos, šitoks įsivaizdavim as padeda
n a u d o ti tin k am u s raum enis. Tai sukelia s tip rų atsipalaidavim o
efektą ir neleidžia įte m p ti tų rau m e n ų , kurie judesyje nedalyvau­
ja. A prašytą ju d esių seriją pak arto k ite su k itu p etim i ir kita ranka.

Abu pečius sukite ratu, tada judinkite pirmyn ir atgal (a).

Sunerkite pirštus, ištieskite rankas ir sukite jas ratu (b).

67
 G a n a dažnai tarp pečių esančioje srityje atsiranda įtam p a. K a­
d an g i toje k ū n o vietoje beveik nevyksta judėjim as, energija tarsi
a tsid u ria spąstuose. D ėl to pablogėja k rau jo tak a ir tiesiogine p ra ­
sm e p rad e d a šalti ir stingti rankos.
K itas žingsnis a tliek a n t p ratim u s su delnais - šim tą k a rtų
su g n iau žti ir atg n iau žti kum ščius. Tai d arydam i įsivaizduokite,
k ad ju d esį in iciju o ja p irštų galiukai. K artk artėm is p irštų galais
p a b a rb e n k ite į kitos rankos dilbį. T ada pam asažuokite p laštak ų
v id in ę ir išorinę pusę - įsivaizduokite, kad plaunatės rankas van ­
d e n iu ir m u ilu . N ep am iršk ite, kad alkūnės tu ri b ū ti pakeltos šiek
tiek žem iau pečių. G alite a n t stalo p ad ėti kelias pagalves arba
n a u d o ti specialų d e ln ų p ratim am s skirtą strypą, k u rį galėtum ėte
p akelti arb a n uleisti taip, kaip ju m s p atogiau. S trypo viršuje yra
p latfo rm a, į k u rią galite atrem ti alkūnes. Kaklas lieka ištiestas.
N esu len k ite kaklo, n ep alen k ite galvos į priekį ir neatloškite a t­
gal. S ėdėkite tiesiai. Kai kurie žm onės, atlik d am i p risid en g im o
delnais p ratim u s, atsigula. Jie pasideda po galva dvi pagalves,
o kitas tris - tarp a lk ū n ių ir kelių. D u dalykai, k u riu o s d rau d žia­
m a d ary ti atliek an t p risid en g im o delnais p ratim u s, - tai kelti p e­
čius ir spausti sk ru o stikaulius. Patogiai įsitaisę sm agiai p a trin k ite
d eln u s v ien ą į k itą tarsi n o rėd am i juos sušildyti.
Šio p ra tim o tikslas - šilti pirštai ir atp alaid u o ti delnai. Jū sų
d e ln ų šilu m a ir atsipalaidavim as suteiks galim ybę taisyklingai
atlik ti p risid en g im o p ratim u s ir pasiekti, kad jie d u o tų naudos.
N o rs p risid en g ian t akis delnais labai svarbu b ū ti atsipalaidavu­
siam , ne visada b ū tin a atlik in ėti visus paren g iam u o siu s p ratim u s.

68
 Patrinkite delnus vieną į kitą, kad juos sušildytumėte (a).
Labai švelniai uždėkite delnus ant akiduobių. Nespauskite veido (b).

M a žų m ažiausiai p a trin k ite d eln u s v ien ą į kitą, kad su šild y tu m ė­

te, tad a su n erk ite p irštus, ištieskite rankas ir p asukite jas ratu. Po
to kelis kartu s p asu k ite rankas į v ien ą ir į k itą pusę p iln a a m p li­
tu d e. Iš p rad žių tai d ary k ite suglaudę delnus, o p o to - suglaudę
išorines p laštak ų dalis. P riklausom ai n u o to, kiek tu rite laiko,
a tsip alaid u o ti skirtus p ratim u s d ary k ite n u o d viejų iki dešim ties
m in u č ių .

Kaip atlikti prisidengimą delnais

D abar, kai k ū n ą p aruošėte p risid en g im u i delnais, patogiai
atsisėskite. Jū sų alkūnės tu ri b ū ti atrem to s į pagalves arba į stal-
viršį, a n t k u rio p a d ė ta pagalvių, kad galva n e b ū tų nei palinkusi
į p riekį, nei atlo šta atgal. K itaip sakant, jūs patogiai sėdite tai­
syklinga poza. L abai svarbu nekelti ra n k ų ir n e įte m p ti sp ran d o
atlo šian t galvą, tačiau už viską svarbiausia niekad a nespausti vei­
do. Jeigu jaučiate p o reik į k u r nors perkelti k ū n o svorį, rem kitės
alkūnėm is.

69
 P atrin k ite deln u s vieną į kitą, kad jie sušiltų, ir labai švelniai
užd ėk ite a n t ak id u o b ių . D elnais niekada nelieskite vokų, bet a t­
kreip k ite dėm esį, kaip jū sų delnai ju n ta akių vokus ir ak id u o ­
bes. A r jaučiate šilum ą? A r ju n ta te , kad delnai, lengvai uždėti a n t
a k id u o b ių , skleidžia gydom ąją galią? Tai labai svarbu. Jeigu esate
p ik ti ar p atiriate stresą, atlikdam i prisidengim o delnais p ratim u s
nesijausite gerai. K artokite atsipalaidavim o p ratim u s, kad pasi­
ren g tu m ėte p risid en g im u i arba užsiim kite veikla, ku ri p a d ė tų a t­
sikratyti savyje nešiojam o streso arba pykčio.

Įsivaizdavimas atliekant
prisidengimo delnais pratimą
Yra d u dalykai, k u rių įsivaizdavim as atliekant prisidengim o
delnais p ratim ą padės gauti daugiausiai naudos. V isų p irm a įsi­
v aizduokite skaičių 8 arba begalybės sim bolį. G alite įsivaizduo­
ti v an d en y n o bangose besisupančią valtį, ju d an č ią aštuoniukės
trajek to rija, arba trau k in į, kurio kelias per kalnus vingiuoja tarsi
begalybės sim bolis. Tai padės ju m s m in tim is lengvai ir sklandžiai
keliauti n u o vienos detalės prie kitos.
A ntras vaizdinys - visiška tam sa ir vis d id ėjan ti tam sa. U ž­
sim erkite ir p risid en kite akis delnais. D a b a r įsivaizduokite, kad
kam barys, k u riam e esate, nudažytas juodai. Įsivaizduokite, kad
ju o d ai nudažytas visas m iestas. Įsivaizduokite, kad visą pasaulį
dengia ju o d ų d ažų sluoksnis. Įsivaizduokite, kad ju o d ai nudažyta
ir Saulė bei žvaigždės. Jūs tu rite įsivaizduoti visišką tam są. Ju o d a
spalva leidžia atsip alaiduoti regos nervui.

70
 Kvėpavimas
atliekant prisidengimo delnais pratimą
A tlik d am i p risid en g im o delnais p ra tim ą n ep am iršk ite lėtai
įkvėpti ir iškvėpti. Įsivaizduokite kaip jū sų pilvas lėtai kyla ir p a ­
m ažu leidžiasi. L ėtai įkvėpdam i skaičiuokite iki a štu o n ių , tad a
lėtai iškvėpdam i sk aičiuokite iki vienuolikos. Įkvėpti reikia lėtai.
Iškvėpti - dar lėčiau. N eįsitem p k ite. Leiskite sau ram iai įkvėpti
ir iškvėpti p ro nosį.
D a b a r jaučiate, kaip ap atin ė jū sų torso dalis įk v ep ian t išsi­
pučia, o iškvepiant susitraukia. T uo p a t m etu tu rite jausti, kaip
įk v ep ian t plečiasi ir iškvepiant traukiasi ir jū sų galva. Įsivaizduo­
kite, k ad įkv ep ian t pučiasi ir iškvepiant traukiasi jū sų d u b u o
arb a k ad pučiasi įk v epiant ir traukiasi iškvepiant jū sų kojos. Įsi­
v aizduokite, k ad įk v epiant ir iškvepiant pučiasi ir traukiasi visas
jū sų kūnas.
D ažnai atliek an t p risid en g im o delnais p ra tim ą paaštrėja k lau ­
sa. Baigus p risid en g im o delnais p ra tim ą b ū tų n a u d in g a įkišti
nykščius į ausis, giliai pak v ėp u o ti ir pasiklausyti savo kvėpavim o.
Jis p rim e n a v an d en y n o bangas ar vėjo gūsius. N ykščius reikia
įsikišti į ausis, tačiau per jėgą gilyn n e stu m ti.

Ausų atpalaidavimas
A usų atpalaidavim as n u o išorės garsų yra labai naudingas p ra­
tim as, pap ild an tis ak ių p rid en g im ą delnais. D ėl n u o latin io triu k š­
m o , k u riam e gyvenam e, m ū sų juslės patiria n u o latin į spaudim ą.

71
 Spaudim as kelia įtam p ą, o jausdam i
įtam p ą niekada negalėsim e atpalai­

d u o ti akių.
Kai baigsite ak ių p risidengim o del­
nais pratim ą, vėl p a trin k ite delnus vie­
n ą į kitą, kad p ask atin tu m ė te kraują

tekėti į pirštus, o tad a nykščius susi-

kiškite giliai į ausis. K lausykitės savo

kvėpavim o. K ą p rim en a tas garsas? Jis

gali b ū ti panašus į v a n d en y n o b an g ų

Nykščius įkiškite giliai į ausis. ošim ą arba vėjo gūsius. K vėpuokite

Klausykitės savo kvėpavimo. giliai ir lėtai. Suskaičiuokite iki dešim ­

ties, tad a vėl delnais p rid e n k ite akis.

Jūs p ajusite, kaip atsipalaiduoja sp ran d o raum enys ir atsipalaida­

v im o jausm as ap im a visą galvą.

Kiek laiko daryti prisidengimo delnais pratimą?

Laikas, k u rį skiriate akim s prisidengti delnais, priklauso n u o
jū sų dienotvarkės ir dvasinės būsenos. Jeigu esate užsiėm ę, g albūt

d irb d am i k artk artėm is padarysite pertraukėles ir kelias m in u tes

pasėdėsite delnais prisidengę akis. K ad pailsėtų akys, pakaks tai
d ary ti vos vieną m in u tę , tačiau n o rin t išvalyti tin k lain ę n u o n e u ­

ro lo g in ių atliek ų reikia m ažiausiai šešių m in u čių . Ž in o m a , b ū tų

n u o sta b u , jeigu g alėtu m ėte p ra tim u i skirti iš karto penkiolika ar

dv id ešim t m in u čių .

72
 Prisidengimo delnais nauda
Ž m o n ės, sergantys išsėtine skleroze, ligai užpuolus regos siste­
m ą dažnai yra gydom i k o rtiz o n u arba kitais gydytojo skiriam ais
steroidais. D au g eliu atvejų, jeigu pacientai visą d ien ą praleistų
sėdėdam i gražiu au d ek lu apvyniotom is akim is ir d a ry tų p risid en ­
g im o delnais p ratim ą, poilsis galėtų atrem ti regos sistem os „puo­
lim ą“. Tai, kad atsipalaidavim as labai veiksm ingas, yra paprasta
tiesa. Kai visiškai atsipalaiduojate, jū sų kūnas p rad ed a fu n k cio ­
n u o ti visu pajėgum u.
Aš jaučiu p ag arb ą gam tai už tai, kad ji m u m s suteikė tokius
n u o stab iu s regėjim o įrankius. N ep aisan t sistem os su d ėtin g u m o ,
g am ta labai tiksliai su d erin o m ū sų regėjim ą. Rega yra visiškai in ­
teg ru o ta į m ūsų, kaip žm ogiškų b ū ty b ių , vystym osi procesą. Ji
progresuoja koja k o jo n su juo. D a u g u m a regėjim o procesų yra
nesąm o n in g i - m es apie juos nežinom e. Vis dėlto m okslas p a­
laipsniui tyrinėja n u o stab ią regėjim o energiją.
K iekvieno m ū sų tinklainėje yra po 126 m ilijonus ląstelių - fo­
to recep to rių , į k u riu o s kiekvieną m in u tę skrieja m ilijardai šviesos
dalelių. Jos verčia šviesą į vaizdo energiją. K ad šis procesas vyktų
visu pajėgum u, tu rim e išm okti neprisim erkti. M es nejaučiam e,
kad m ū sų akys p risim erkia n et m ieg an t ir sap n u o jan t.
Prisidengim as delnais p adeda atsikratyti p o lin k io prisim erkti.
Kai akis p rid en g iate švelniais atpalaiduotais delnais, kai m ato te
ju o d ą spalvą, ak ių vokai, sm ilkiniai, kakta ir visa kaukolė n u o sta­
biai atsipalaiduoja. P risim erkim as pradingsta, ir atsim erkę jaučia­
te, k ad akys gerai pailsėjo. Be to, jūs ju n ta te daugiau periferijos,
nes į visiškai atm erk tas akis gali prasiskverbti daugiau šviesos.

73
 G ydytojai dažnai sako, kad prisim erkim as n etu ri neigiam ų p a ­
sek m ių , b et iš tiesų taip nėra. Šiuo klausim u T ib eto jogai išm ano
akivaizdžiai dau g iau negu šiuolaikinė m edicina. Š iuolaikinei m e ­
d icinai vis dar reikia susitaikyti su m in tim i, kad poilsis ir atsipa­
laidavim as yra labai veiksm ingos priem onės.

Prisidengimo delnais derinimas

su kitais pratimais
Kai gerai išm oksite atlikti prisid en g im o delnais p ratim ą, d a ­
ry d am i p ra tim ą saulės šviesoje, atlik d am i ilgą m ostą ar vaikščio­
d a m i n a k tį keliom s m in u tė m s stab telk ite ir priglauskite d elnus
p rie a k id u o b ių . K ad p a d ė tu m ė te akim s, reikia p risidengti m a ­
žiausiai šešias m in u tes, tačiau atliek an t kitus p ratim u s m in im a ­
lus veiksm ingas p risid en g im o laikas yra vos p en k io lik a sek u n ­
džių. M es rek o m e n d u o ja m e p ra tim ą dary ti n u o trisdešim ties
iki k etu riasd ešim t p e n k ių sek u n d žių , tačiau vaik štan t n ak tį ar
a tliek a n t kitu s p ratim u s iš tiesų p ak an k a n et ir penkiolikos se­
k u n d ž ių . K vėpuokite lėtai, giliai įkvėpdam i. Jū sų vyzdžiai turės
laiko šiek tiek prasiplėšti. T ada atsid en k ite akis ir grįžkite prie
an k stesn io p ratim o .
K a rtk artėm is stab telk ite p am asažuoti antakius. D ešinįjį a n ­
takį m asažuokite n u o nosies lin k sm ilkinio. T ada tą p atį p a d a ­
rykite k airiajam an tak iu i. Pam asažuokite skruostikaulius, a n t jų
esančius rau m en is p a te m p k ite n u o nosies lin k ausų. K askart, kai
stip riai m asažuojate skruostikaulį, galite pajusti, kaip į akį p ra ­
siskverbia šiek tiek d au g iau šviesos ir jūs m ažiau prisim erkiate.

74
 Septintas žingsnis. Ž vilgsnio perkėlim as

Ž vilgsnio perkėlim as — tai pratim as, skirtas geltonajai dėm ei

„p ažad in ti“ ir tin k lain ei lavinti. T in k lain ėje yra 126 m ilijonai
šviesos receptorių. 6 m ilijonai žvelgia į sm ulkias detales, 120 m i­
lijo n ų - į b e n d rą vaizdą. Kai stengiam ės įžiūrėti sm ulkias detales,
galim e gerai tai p a d a ry ti tik tada, kai n au d o jam e ce n trin ę regą.
u
> y

Matykite pasaulio grožį ir žiūrėkite į kiekvieną detalę.

Leiskite akims matyti tai, ką jos mato. Atsipalaiduokite.

75
Jeigu m ėg in am e detales pam aty ti naudodam iesi periferine rega,
m ato m e prastai.
Žvilgsnio perkėlim as - tai žiūrėjim as paeiliui į įvairias detales.
A kim s b ū d in g as įgim tas polinkis keliauti n u o vienos detalės prie
kitos. Jeigu esate iš tų ž m o n ių , kurie skiria laiko pasaulio grožiui
p am aty ti ir žiūrėti į atskiras detales, galim a sakyti, kad jūs jau
p rad ėjo te šį p ratim ą.
N eseniai su k ū riau n esu d ėtin g ą priem o n ę, k u rią pavadi­
n au „žvilgsnio p erk ėlik liu “. Tai ju o d ų ir b a ltų ju o stų derinys.
Ju m s reik ėtų prisid engti stipresniąją akį. K artk artėm is greitai

76
su m o su o k ite ran k a į šalis ir silpnesniąja akim i žiūrėkite į bal­
tas ir juodas juostas. T iem s, k u rių regėjim as geras, reikėtų žiū ­
rėti į sm ulkesnes juostas, o tiem s, k u rių regėjim as silpnesnis - į
stam besnes, nes su jom is bus lengviau p radėti žvilgsnio perkėlimo
p ratim ą. V ieną akį p risid en k ite popieriaus gabalėliu. G reitai su ­
m o su o k ite ran k a šalia stipresniosios akies. Ž vilgsniu keliaukite
kiekviena linija au k štyn žem yn n u o juostos pradžios iki pabaigos
ir atgal. U žsim erkite ir įsivaizduokite linijas, tada vėl pažvelki­
te. N ežiū rėk ite į visas paeiliui, tiesiog peržvelkite kiekvieną liniją
au kštyn žem yn, au k štyn žem yn.
 V ėliau jūs atrasite kai ką gražaus - praktiškai viskas, į ką žiū ri­
te ir kas tu ri raštą, sk atin a akis keliauti n u o vieno taško prie kito,
kelti žvilgsnį į v iršų ir dairytis į šalis. Kai žiūrite to k iu b ū d u , jūs
pajėgiate geriau įžiūrėti tas juosteles. Be to, jūs galite greičiau
jas su sk aičiu o ti ir greičiau ju d ėti p irm y n . T ada jū sų akis p rad ed a
pati lengvai ju d ė ti ty rin ė d am a viską, ką m ato. B et jūs siekiate tai
d ary ti sąm o n in g ai ir žvilgsniu keliauti n u o vienos detalės prie
kitos: išty rin ėti lan g o rėm ą, lango detales, užuolaidos form ą,
tad a užu o laid o s rašto detales, m aty ti, kurioje vietoje prasideda ir
baigiasi siena ar spintelė. Taip, kaip žiūrite į šį žvilgsniui perkelti
sk irtą raštą. Šis p ratim as ne fizinis - jis labiau skirtas p ro tu i. P ra­
tim as p aren g ia sm egenis kelionei n u o vienos detalės prie kitos.
Tai „p rižad in a“ jū sų geltonąją dėm ę.

Kaip atlikti žvilgsnio perkėlimo pratimą

Ju m s tereikia atsim erk ti ir be a k in ių ar k o n ta k tin ių lęšių žiū ­
rėti į detales. Šis p ratim as sm agus - jausitės p uikiai jį atlik d am i
be ak in ių . T aip yra dėl to, kad nereikės įte m p ti ak ių n o rin t aiš­
kiai ir gerai įžiūrėti detales. Jūs tiesiog apžvelgsite jas. Leiskite
akim s m aty ti tai, ką jos m ato. A tsipalaiduokite. Jeigu m ato te
ryškiai - n u o sta b u . Jeigu jū sų m ato m as vaizdas neaiškus - irgi
n u o sta b u . M ėgaukitės aišk u m u arb a atsip alaid u o k ite ir p a m ė ­
g in k ite m ėgautis n eaiškiu vaizdu.
Kai apžvelgsite detales ar ką nors kita, į ką žiūrite, užsim erkite
ir įsivaizduokite ribas bei a tstu m u s tarp tų detalių. A r kada nors
pagalvojote apie m alo n u m ą, p a tiria m ą m a ta n t kontrastą? Jeigu

78
jū sų b en d ras regėjim as neryškus, pam ačius k o n tra stą tarp d etalių
aktyvėja suvokim o m echanizm as, o tai yra labai svarbu m ėg in an t
su stip rin ti vizualinį aplinkos suvokim ą.
Į detales galite žiū rėti iš arti arb a iš toli. E ikite pasivaikščioti ir
žiū rėk ite į nam us. T ada nuleiskite akis į šaligatvį. Ž iū rėk ite į kelią
ir k itu s pastatus. K artk artėm is tru m p a m įsistebeilykite į to lu m ą,
tad a vėl grįžkite p rie gatvės, kelio ir p a sta tų detalių. Suvokite
k o n trastą.
Kai k urie žm o n ės galvoja, k ad n o rm alu s geltonosios dėm ės
greitis yra sep ty n iasdešim t d u akies judesiai per sekundę. G el­
to n o ji dėm ė ju d a m ilžinišku greičiu, ir m es n o rim e p ad ėti savo
akim s greitai keliau ti n u o vienos detalės prie kitos. Tai daryti
reikia taisyklingai. A tlik d am i žvilgsnio perkėlim o p ratim ą, keliau­
d am i n u o vienos detalės prie kitos, ty rin ėd am i k o n tra stą tarp tų
d etalių , m es galim e atsikratyti įpročio skubėti ir išsiugdyti gebė­
jim ą žiūrėti taisyklingai.

Žiūrėkite į daugiau detalių

D abar, su lėtin ę tem p ą, kad p a steb ėtu m ėte a p lin k esančius
d aik tu s, galite to liau gaivinti savo akis žiūrėdam i į vis sm ulkes­
nes detales.
B uvo laikai, kai kasdien po trylika v alan d ų žiūrėdavau į d e ­
tales. Ž iū rėd av au į langus ir oro k o n d icio n ieriu s. Žvelgdavau į
žaliuzes ir plytas. K artais geresnę regą tu rin č io d rau g o paprašyda­
vau p ažiūrėti į m an o stebim as detales ir sm ulkiai jas a p ib ū d in ti.
M a n o draugas detales visada ap ib ū d in d a v o kitaip, negu m ačiau

79
aš. Tai žadindavo n o rą d ar geriau išstu d iju o ti k iek v ie n ą sm u l­
k m en ą.
Labai n a u d in g a su rin k ti g ru p ę ž m o n ių , k u rie g a lė tų drau g e
stovėti ir ap žiū rin ėti detales. Kai visa g ru p ė žiūri į a p lin k ą , pavyz­
d žiui, į v a n d en y n o bangas, kiekvienas žm ogus p aeiliu i a p ib ū d in a
tai, ką m ato . G a lb ū t kažkuris papasakos apie to lu m o je p la u k ia n ­
tį laivą ar valtį. G a lb ū t kitas d ar d etaliau a p ib ū d in s to laivo ar
valties fo rm ą ir spalvą. G al h o riz o n te p am aty site s k irtin g ų spalvų
šviesą. K uo d au g iau ž m o n ių a p ib ū d in a detales, tu o d a u g ia u visi
p a m a to n a u jų d etalių , į kurias gali žiūrėti. T aip išm o k sta m a n a u ­
jų regėjim o b ū d ų .
M ažiem s vaikam s taip n u tin k a in stin k ty v iai, nes jie labai
do m isi ap lin k a ir reaguoja į viską, ką m ato. Tas p a t n u tin k a ir
m u m s, suaugusiesiem s - k uo d au g iau žiūrim e į detales, tu o la­
b iau su žad in am e n o rą žiūrėti. S usidom ėjim as akivaizdžiai m a ­
to m as - žm onės, pažvelgę ju m s į akis, m ato jose gyvybę. N ėra
niek o labiau su stin g usio už pastėrusį žvilgsnį ir n iek o gyvesnio
už gyvas akis. Kai žvilgsniu keliaujate n u o vieno taško p rie kito,
jūs p aro d o te , k ad su vokiate b u v im ą ir sutelkiate dėm esį.
M alo n u m as, p atiriam as ž iū rin t į detales, yra vienybės su g am ­
tos m u m s d o v a n o tu pasauliu išraiška. K uo d au g iau ir k u o regu­
liariau žiū rim e, tu o m ažiau lieka nykios kasdienybės m ū sų gyve­
nim e. V iskas jam e p asidaro įd o m u ir m es visur m a to m e įvairovę.
P risim en u baikerį, kuris d ev in tajam e dešim tm ety je buvo atė­
jęs į m an o p am o k ą. Jis atvažiavo m o to c ik lu iš pusiasalio. K elionė
iki m ū sų m okyklos tru k o k etu riasd ešim t m in u čių . Po pustrečios

80
valan d o s tru k u sio s regėjim o g e rin im o pam o k o s jis nuvažiavo
tiesiai į A u k sin ių v a rtų p ark ą pasigėrėti gražiais m edelyno auga­
lais - visais paeiliui. Jis žvelgė į žiedlapius ir lap ų gyslas. Ž iūrėjo
į stieb u s ir lapus. A trasdavo vis sm ulkesnes detales. P am oka jam
su žad in o n o rą žiū rėti į gražius dalykus.
Savo d u k rą A d arą kviesdavausi eiti su m an im i į p a p lū d im į.
P asiim davau a k ių tik rin im o lentelę, kelis teniso k a m u o liu k u s ir
jos akiniu s su u žd an g a vietoje kairiojo stiklo. D u k ro s kairioji akis
b u v o stipresnė, to d ėl akiniai tu rėjo dešinę akį p ask atin ti daugiau
d irb ti. K adangi ji visada stengdavosi išvengti p ra tim ų , turėdavau
„ g u n d y ti“ žadėdam as panešioti ją a n t pečių. Laim ei, ji dar atsi­
m in ė , k ad k ū d ik y stėje labai m ėgdavo jo d in ė ti a n t m an o pečių,
to d ėl su tikdavo eiti. Kai ateidavom e prie jūros, ji darydavo ak ių
p ratim u s žiū rėd am a į bangas ir į to lu m ą. N e tru k u s A dara paste­
bėjo, kad jai g eriau sekasi įžvelgti raides regos tik rin im o lentelėje.
T ad a ji paklausė:
- T ėti, kodėl aš n en o rėd av au eiti prie jūros? Ju k taip sm agu
čia b ū ti.
Pakeliui į p a p lū d im į m es k artk artėm is su stodavom e ir aš
p ap rašydavau d u k rą pažiūrėti į iškabas. K artais m es sustodavo­
m e prie gėlyno, žydėjusio visai arti k ran to . T ada paprašydavau,
k ad ji, žiū rėd am a tik silpnesniąja dešine akim i, su sk aičiu o tų d u
šim tu s žiedlapių. Kol ji skaičiuodavo, aš žiūrėdavau į laikrodį ir
stebėdavau, k ad ji baigia tarp p en k iasd ešim t p en k to s ir penkias­
d e šim t d evintos sekundės. Aš visada labai stebėdavausi, nes a tro ­
dė, k ad ji skaičiuoja per greitai. P risim in iau k itą atvejį iš d ukros

81
paauglystės. D ary d am as a tp a la id u o ja n tį m asažą tam siam e k am ­
baryje k a rtą paklausiau:
- A dara, kiek žied lap ių gali suskaičiuoti per m inutę?
Ji atsakė, k ad gali suskaičiuoti n u o trisd ešim t p e n k ių iki k e tu ­
riasdešim ties. T ad a aš pasakiau:
- A dara, aš sekiau laiką ir n u stačiau , kad tu m ažiau kaip per
m in u tę gali su sk aičiu oti d u šim tus.
T ad a ji paaiškino:
- T ė t i , ju k aš neg aliu sekti savo skaičiavim o.
Aš atsakiau:
- T a i ir yra svarbiausia. T u skaičiavai au to m atišk ai. V iršydam a
n o rm a lų skaičiavim o greitį, tu savo gelto n ąją dėm ę priverti a t­
likti jai jau p ažįstam ą funkciją. T u privertei savo g elto n ąją dėm ę
žiūrėti.
T aip m a n o d u k ra, kuriai buvo išim tas lęšiukas ir kurios ragena
yra labai m aža, sugebėjo susieti sm egenis su geltonąja dėm e bei
taip viršyti visus su rega susijusius lūkesčius. T ą p atį gali pad ary ti
kiekvienas. Jūs, k aip ir m a n o d u k ra, galite užm egzti ryšį tarp gel­
to n o sio s dėm ės ir sm egenų. G alite žvilgsniu greitai keliauti n u o
vienos detalės p rie kitos. N u o to k io p ra tim o jū sų rega pasidarys
aštri k aip m an o d u k ters.
R askite jau k ią vietą, k u r g alėtu m ėte atsisėsti ir žiūrėti į gro­
žį, k u r jū sų akys g alėtų keliauti n u o vieno gražaus d a ik to prie
kito. Vos p ajusite n o rą tai d aryti, pasaulis jum s pradės atro d y ti
gražesnis ir jūs tikrai norėsite su im ti save į rankas bei stengtis to ­
liau. Labai svarbu, k ad n e p ra ra stu m ėte n o ro d o m ėtis detalėm is.

82
V aikystėje šį n o rą jau čiam e natūraliai. Suaugusiesiem s reikia p a ­
sistengti, k ad n u k re ip tu m e dėm esį reikiam a lin k m e ir įsijaustu-
m e. Elgtis vaikiškai yra negerai. Tai a tro d o n eb ran d žiai, be to,
toks elgesys a p su n k in a jus ir ap lin k in iu s. V is d ėlto b ū ti p an ašiam
į vaiką yra n u o sta b u . Tai p ad ed a išsivaduoti iš n u o la tin io stin g ­
d an čio baim ės jau sm o.
Jeig u gim ėte su geltonosios dėm ės degeneracija arb a tu rite
p o lin k į į šią ligą, žiūrėjim as į detales gali su lė tin ti ligos progresą
a r n e t išgydyti. K ai m ū sų žvilgsnis keliauja n u o vienos detalės
p rie kitos, d irb a g elto n o ji dėm ė. Ji aktyvinam a tada, kai atgyja
m ilijo n ai ląstelių. J ų suaktyvėjim as p ask atin a sm eg en ų ak ty v u ­
m ą. Suaktyvėjusios sm egenys savo ru o ž tu su k u ria d a r d au g iau
ju n g čių , kurios v ed a n u o sm eg en ų p rie geltonosios dėm ės ir at­
gal. N u o sta b u , k aip m aža jū sų k ū n o dalelė - akyje esanti gelto­
no ji d ėm ė - gali p a sk atin ti energijos p ask lid im ą visam e kūne.

Susiraskite jaukią vietą, kur galėtumėte sėdėti ir žiūrėti į grožį.

83
Labai svarbu, k ad visi stip rin tu m e g elto n ąją dėm ę. T ada galėsim e
gerai m aty ti d ar šim tą ar dau g iau m e tų —tiek, kiek gyvensim e.
Ž vilg sn io perkėlim as yra vienas iš geriausių įpročių, k uriuos
reik tų išsiugdyti.

Skaitykite smulkų šriftą

Ž m o n ės žiūrėdavo į lietaus lašus a n t lapų. Jie žiūrėdavo į vai­
sius, no k stan čiu s m edžių viršūnėse. Šiais laikais žm onės linkę žiū­
rėti į d idelius vaizdus. M es m okom ės žiūrėti į puslapius ir pastrai­
pas, kad su p rastu m e tik p ag rin d in ę m in tį, nesigilindam i į detales.
Praeityje mes gerbėm e užrašytą žodį. M es skaitydavom e p o ­
eziją. Ž m o n ė s žiūrėdavo į kiekvieną žodį ir rasdavo tai, ką b ū tų
galim a g erbti. Ž m o n ės vis skaitydavo tą patį eilėraštį ir kaskart
rasdavo n a u jų p rasm ių. T ie laikai praėjo. Šiais laikais poetas, m ė­
g in an tis išgyventi iš kūrybos, tikriausiai b ū tų priverstas ieškoti
socialinės param os, nes pard u o d am as poezijos knygas n eg au tų
p ak an k am ai pinigų. A n tra vertus, detektyvinės istorijos ir žem o
lygio proza tu ri paklausą. K adangi tokia literatū ra nelabai įdo­
m i, m es verčiam e lapą po lapo ne stengdam iesi perskaityti visą
ro m an ą, o p asiten k in d am i tik pagrindiniais faktais. Tai m ažina
geltonosios dėm ės aktyvum ą. Tai, kad m es liovėm ės dom ėtis tuo,
į ką žiūrim e, yra šių laikų pasaulio tragedija.
Kitas p ratim as yra p uikus pastūm ėjim as priešinga kryptim i.
Pažvelkite į šios knygos puslapį su stam b iu ir vis sm ulkėjančiu
šriftu. P ažiūrėkite į trečią pagal sm u lk u m ą šriftą, ju o paprastai
b ū n a spau sd in am o s knygos.

84
N ė v ie n o ž m o g a u s
re g ė jim a s
n ė ra v ie n o d a s
v is ą la ik ą .
M ū s ų re g a skiriasi.
Beitsastyrinėjošimtus
tūkstančiųakių-
žm onių ir gyvūnų,
jau n ų ir senų.
Jis stebėjo tada,
kai jo tyrimų subjektai miegojo,
sirgo, buvo veikiami nejautros,
 p o z a v o n u o tr a u k o m s ,
s p r e n d ė a r itm e tik o s u ž d a v in iu s ,
ž iū r ė jo į ž v a ig ž d e s , ž a id ė k a m u o liu , s iu v o
sagas.

B e its as ju o s s te b ė jo
ir m a ta v o jų regą.

Rezultataijįnustebino.
Bloga rega dar labiau pablogėdavo arba šiek tiek pagerėdavo,
o kartais trumpam tapdavo tobula.
M ie g a s d a ž n a i s u k e lia r e g o s p a b lo g ė jim ą .

Normalios akys virsdavo trumparegėmis kaskart, kai subjektas meluodavo.

Iš lėto žiūrėkite į kiekvieną raidę tarsi patys rašytum ėte m in ­

tim is. A kim is sekite kiekvieną detalę - tašką po taško, eilutę po
eilutės. Pavyzdžiui, jeigu žiūrite j raidę Z , galite žiūrėti į apati­
nę raidės liniją, tad a pastebėti v id u rin iąją ir palaipsniui kilti prie
viršutinės linijos. Ž iū rėk ite iš arčiau, kad g alėtum ėte apatinėje
eilutėje įžiūrėti ku o daugiau taškų, tad a k u o daugiau taškų v id u ­
rinėje eilutėje ir k u o daugiau taškų viršutinėje eilutėje. M ėginkite
įžvelgti atskiras Z raidės dalis, nors tai ir viena raidė. T ada lygiai
taip p a t žiūrėkite į kitas raides. Ž velkite į kiekvienos raidės atski­
ras dalis taip, tarsi patys jas rašytum ėte tam siu rašalu.
Toks žiūrėjim as verčia d irb ti tinklainės cen trin ę dalį - geltoną­
ją dėm ę. B ū te n t taip kūdikystėje žiūrėjote į jus supančio pasaulio
detales. Iš p rad žių tikriausiai m atėte jas neryškiai. T ačiau kai pra­
dėjote žiūrėti į tai, ką m ato te, tarp geltonosios dėm ės ir sm egenų
užsim ezgė ryšys.

86
 D a b a r pažiūrėkite į stam biausiu šriftu atsp au sd in tą eilutę
vienam e iš šių puslapių. Ž iū rėd am i į stam biausiu šriftu parašytą
eilutę žvilgsniu keliaukite n u o taško prie taško, n u o raidės prie
raidės. T ada grįžkite prie m ažesnio šrifto ir atkreipkite dėm esį, ar
d ab ar m ato te geriau negu prieš tai. T ą p atį p ratim ą galite atlikti iš
dv iejų perspektyvų. G alite pradėti n u o m ažo šrifto, o tada žiūrėti
į stam b esn į, ir atvirkščiai. A biem atvejais tu rė tu m ė te gauti tą patį
rezultatą. Jūs tre n iru o ja te savo sm egenis žiūrėti į m ažesnius p lo ­
tus, negu esate įpratę.
Po to, kai to k iu b ū d u paskaitysite, m in u te i atitra u k ite žvilgsnį
n u o lapo ir p atik rin k ite, ar p risim enate, ką perskaitėte. Keista,
tačiau labai d au g ž m o n ių visiškai neprisim ena teksto arba prisi­
m en a labai nedidelę jo dalį.
M a n sm agu pasakoti istoriją apie m o k in į, kuris neseniai d a ­
lyvavo m an o pam okose. Jis beveik n em atė viena akim i. P irm ąją
m o k y m o d ien ą aš uždengiau jo stipresniąją akį, k u rią jis vadino
„m atan čia ak im i“, to dėl jį turėjo vedžioti kitas žm ogus. Liepiau
jam žiūrėti į regos tik rin im o lentelę, ku rią buvau pakabinęs per
66 cen tim etru s n u o jo veido. Jis įžiūrėjo tik aštuonias d id žiau ­
sias raides. Kai n etik ėtai paslėpiau lentelę ir paprašiau pasakyti,
kokias raides jis ką tik m atė, jis nepajėgė p risim in ti nė vienos iš
aštu o n ių . P ratim ą k arto jau tris kartus, b et jis niekaip n ep risim in ­
davo raidžių, kurias ką tik m atė. T urite suprasti, kad akys m ato,
tačiau sm egenys in te rp re tu o ja tai, ką m atom e. M es vaizdus m a­
to m e žem yn galva, o sm egenys juos apverčia į n o rm alią padėtį.
Sm egenys m ažai dėm esio kreipia į silpnesniąją akį, todėl tu rim e

87
p ad irb ėti, kad tarp sm eg en ų ir silpnesniosios akies atsirastų ryšys.
Kai m o k in y s galų gale pajėgė įsim inti vos vieną raidę, prasidėjo
progresas. Akyje, k u rią jis pats ir jo gydytojai buvo pripažinę akla,
po tru p u tį ėm ė atsirasti rega. A n trąją d ien ą p acientui ir vėl buvo
u žd en g ta stipresnioji akis. Jį d ar reikėjo vedžioti, tačiau jis vaikš­
čiojo labiau pasitikėdam as savim i. Kai pagaliau pavyko pasakyti
raides, m atytas lentelėje, jis pradėjo niekieno nepadedam as vaikš­
čioti u žd en g ta stipresniąja akim i ir žiūrėti silpnąja, k u rią laikė
akla. Jis d ar n em atė gerai, tačiau nebebuvo aklas ta akim i.
Jeigu viena jū sų akis stipresnė, o k ita silpnesnė, tačiau sk irtu ­
m as tarp jų nėra toks didelis kaip m an o m o k in io , ju m s b ū tin a
u žb lo k u o ti stipresniosios akies cen trin ę regą prie nosies p rik liju o ­
ja n t n ed id elę p opieriaus juostelę, o ranka stipriai m o su o ti palei
galvą, k ad su ak ty v in tu m ėte stipresniosios akies periferinę regą, ir
tu o m etu silpnesniąja akim i skaityti. T ada užsim erkite ir m ėg in ­
kite p risim in ti, ką perskaitėte. Paprastai su n k u atsim in ti tai, ką
m atėte silpnesniąja akim i. Stengdam iesi atsim inti, ką perskaitėte,
galite d au g pasiekti.
Įd o m iau sia yra tai, kad pradėję p risim in ti, ką perskaitėte, n et
jeigu nep risim en ate, bet tik stengiatės, jūs pastebėsite, kad abiejų
ak ių rega stiprėja.
Toks darbas su g eltonąja dėm e gali pakeisti jus tiek fiziškai,
tiek dvasiškai. G an a dažnai m es vienpusiškai vertinam e gyveni­
m o realybę, nors iš tiesų gyvenim o realybė yra įvairi ir tu ri daugy­
bę lygm enų. Ž iūrėjim as į nevienodas detales leidžia ju m s pajusti
įvairovę, k u rią siūlo tiek fizinis, tiek dvasinis pasaulis.

88
 Rašalas yra juodas, lapas yra baltas
N o rėd am i ad ik ti šį p ratim ą, ned id eliu popieriaus gabalėliu,
p rik liju o tu prie nosies, u žblokuokite stipresniosios akies cen trin ę
regą ir ryškioje saulės šviesoje arba ryškioje d irb tin ėje šviesoje p a­
talp o je žiūrėkite į regos tik rin im o lentelę. Ž iū rėd am i įsivaizduo­
kite, kad juodas raid žių rašalas įsiterpia į b altą p u slap ių spalvą.
Iš lėto perkelkite dėm esį n u o vienos raidės prie kitos. Pradėkite
n u o d idžiausiu šriftu atspausdintos pirm os eilutės. T uo p at m etu
stipriai m o su o k ite ranka prie galvos stipresniosios akies pusėje.
Toks sinchroniškas darbas padės aktyvinti stipresniosios akies pe­
riferinę regą ir silpnesniosios akies cen trin ę regą.
Jūs priverčiate silpnesniąją akį daryti tai, ko ji nepratusi. Pa­
prastai d o m in u o ja stiprioji akis. Kai regos sistem oje jaučiam as
stresas, - aš spėju, k ad d au g u m a m ūsų, net ir tie, k u rių rega p u i­
ki, p atiria vizualinį stresą, - ši sistem a ten d en cin g ai n au d o ja sti­
presniąsias savo dalis ir užgniaužia silpnesniąsias. Tai m u m s n e­
sveika. T am , kad m aty tu m e, m es priversti sunkiai d irb ti. Kai šalia
stipresniosios akies m osuojate ranka, o žiūrite silpnesniąją akim i,
jūs aktyvinate tas ak ių ląsteles, kurios yra įpratusios ned irb ti. Kai
jas prižadinate, p a ju n ta te didžiulį palengvėjim ą, nes sistem oje įsi­
vyrauja pusiausvyra ir viena ląstelių grupė n eb ed irb a sunkiau už
kitą.
D ab ar užsim erkite ir įsivaizduokite, kad erdvė yra balta, o ra­
šalas — juodas. A tsim in k ite vieną raidę, kurią ką tik m atėte. Tai
ju m s sukels jau sm ą tarsi tikrai žiū rėtu m ėte į tą raidę. G arsiai iš­
tarkite: „Rašalas yra juodas, lapas yra baltas.“ U žsim erkus jum s

89
nereikia greitai m o su o ti rankom is, tačiau galite įsivaizduoti, kad
skaitydam i silpnąja akim i m osuojate ran k a greta stipriosios. Tada
atsim erkite, su m o su o kite ranka šalia stipresniosios akies ir silpną­
ja p erskaitykite k itą eilutę. T ada užsim erkite ir garsiai tris kartus
pasakykite: „Rašalas yra juodas, lapas yra baltas.“ Vėl atsim erkite,
greitai su m o su o k ite ranka ir perskaitykite k itą eilutę. T ada paž­
velkite į tolį ir ran k a greitai su m o su o k ite šalia galvos. G rįžkite
prie k etvirtos eilutės. Lapą ir toliau laikykite to k iu a tstu m u kaip
pradžioje. U žsim erkite ir vėl įsivaizduokite raides. Procesą k arto ­
kite skaitydam i paskutines teksto eilutes. K askart, kai užm erksite
akis, garsiai ištarkite: „Rašalas yra juodas, lapas yra baltas.“ A rba
atvirkščiai: „Lapas yra baltas, rašalas yra ju o d as.“
Kai baigsite daryti tuos veiksm us, vėl grįžkite prie trečios eilu­
tės ir p ažiūrėkite, kiek ji paryškėjo. T ada sugrįžkite prie pirm osios
eilutės. Jūs treniravote sm egenis žiūrėti į sm ulkiausias daleles ta
akim i, kuri paprastai n ed irb a tiek, kiek kita. Taip jūs sm egeny­
se su k u riate lygybę. Ji pašalina stresą, kurį sukelia stipresniosios
akies varginim as ir silpnesniosios akies neveiklum as.
R ezultatus tu rė tu m ė te pam atyti gana greitai. D a u g u m a žm o ­
nių, n usiėm ę n u o akies popieriaus juostelę, n u stem b a pajutę d i­
džiulį pagerėjim ą. T am tik rą laiką - paprastai n u o dviejų sek u n ­
d žių iki k elių m in u č ių - puslapį jie m ato daug ryškiau, kadangi
n au d o ja ir silpnesniąją akį.
P irm us d u m ėnesius k artodam i šį p ratim ą du tris kartus per
dien ą ir d ar tris m ėnesius - po vieną kartą per dieną jūs smegenyse
išgrįsite n au ją taką ir įpratinsite jas vienu m etu n au d o ti abi akis.

90
 Šis p ratim as d rau g e su kitais, k u riu o s darysim e, pradės abiejo­
se akyse žadinti n eįk ain o jam ą jų dalį - geltonąją dėm ę. Tai labai
svarbu, kadangi g eltonoji dėm ė atsp in d i viską, kas yra visatoje.
V ienas m an o sem in aro dalyvis, gydytojas, kalbėjo tarsi poetas. Jo
poezija palietė m an o ir k itų sem inaro dalyvių širdies gelmes. Jis
sakė: „G eltonoji d ėm ė yra tarsi saulė, o periferija - lyg ją su p a n ­
čios žvaigždės. K uo labiau tolsti n u o saulės, tu o ji blankesnė. K uo
lab iau tolsti n u o geltonosios dėm ės, tu o blan k iau m atai. Vis dėlto
gali m aty ti p rieb lan d o je.“
Jis buvo visiškai teisus. K uo labiau tolsti n u o geltonosios d ė­
m ės, tu o m ažiau m atai ryškios šviesos ir aiškių detalių. Vis dėlto
tad a m atai d augiau blankios šviesos ir tam sių detalių. T iek gelto­
no ji d ėm ė, tiek p eriferinė rega atlieka savo funkcijas. M um s reikia
jų abiejų. G elto n ąją dėm ę galim a stim u liu o ti atliek an t pratim u s
ryškioje saulės šviesoje. Ją stim u liu o ja jū sų m intys ir veiksm ai.
K uo dažniau žiū rite į sm ulkias detales, esančias arti ir toli, tu o
geriau m atote.
D ab ar p ažiūrėkite į tolį. Akis n u k reip k ite į debesį. Ž iūrėkite
to ly n taip, kaip jus m okiau. Kai žvelgiate į tolį, m ato te debesis
ir kalnus, pastatus ir dangų. M aty d am i ju d an čiu s debesis arba
h o rizo n te stūksančius kalnus ranka greitai m o su o k ite šalia galvos
ir žiūrėkite tolyn. K reipkite dėm esį į sm ulkesnes detales, tokias,
k o k ių paprastai nepastebite. T arkim e, kad m ato te to lu m o je sto ­
vinčio pastato langus. D a b a r užsim erkite ir įsivaizduokite langų
rėm us. P am ėginkite sm ulkiai a p ib ū d in ti vieno lango detales.
T ada atsim erkite ir žvilgsniu keliaukite n u o vieno lango prie kito.

91
Ž iū rėd am i n eįtem p k ite akių. Ž iūrėkite į tokio sm u lk u m o detales,
kokias pajėgiate įžvelgti be įtam pos.
D a b a r užsim erkite ir įsivaizduokite kontrastą. Jeigu m atėte
b altą u žuolaidą ju o d am e rėm e, įsivaizduokite, kad spalvos apsi­
keitė vietom is. Jeigu m atėte surauktas užuolaidas, įsivaizduokite
k o n tra stą tarp klosčių ir išsikišusių dalių. Tada akim is keliaukite
langu au k šty n žem yn. Po to pradėkite apžiūrinėti kitus langus.
Ž vilgsniu k eliaudam i n u o vieno lango prie kito jūs suaktyvin­
site g elto n ąją dėm ę. Be to, neprarasite periferinio regėjim o, nes
n u o lat kreipsite dėm esį į tai, ką m ato te m o su o d am i ranka šalia
stipresniosios akies.
Paprastai ta akis, kuria silpniau m ato m e iš arti, yra silpnesnė
ir ž iū rin t į tolį. Vis dėlto kai kurie žm onės - iš tiesų gana daug
p ro ce n tų - viena akim i geriau m ato iš arti, o kita - į tolį. Jeigu
jūs prik lau so te šiai kategorijai, p ratim ą p irm iau darykite ta akim i,
k u ria geriau m ato te iš arti, o paskui ta, kuria geriau m ato te į tolį.
Tokios p ratybos ju m s tu rė tų labai padėti, nes abi akys, k u r be­
žiū rėtu m ėte, pradės vienodai dalyvauti procese. Ž iū rėd am i į tolį
pastebėsite, kad jū sų rega paaštrėjo. Tą p atį pajusite ir žiūrėdam i
iš arti. Kai žvelgiate į detales, stam besnės iš jų tam p a ryškesnės,
nes fu n k cio n u o ja jū sų geltonoji dėm ė, kuri gali d ideliu greičiu
keliauti n u o vienos detalės prie kitos. Iš tiesų, greitis yra toks d i­
delis, k ad jūs to n et nepastebite.
G alite pasitik rin ti, kaip m ato te iš v id u tin io n u o to lio . V i­
d u tin is n u o to lis - tai apytiksliai n u o jū sų p ė d ų iki 4,5 m . Kad
n u sta ty tu m ė te , ar kuri nors viena akis geriau m ato iš v id u tin io

92
n u o to lio , galite n a u d o ti aukščiau aprašytą „kum ščio teleskopo'
techniką.

Suvokimo problema,
susijusi su silpnąja akimi
Trečdalis žm o n ių , k u rių akys yra skirtingo stip ru m o , patiria
suvokim o su n k u m ų skaitydam i silpnesniąja akim i. Tai reiškia,
k ad perskaitę silpnesniąja akim i n eb ū tin ai įsim insim e, kas buvo
parašyta. Kitas pratim as padės atsikratyti šios problem os.
Aš rek o m en d u o ju užblokuoti stipresniąją akį n ed id eliu p o ­
pieriaus lapeliu, p rik liju o tu prie viršunosės dalies. Tada ranka
stipriai m osu o k ite p rie galvos šalia stipresniosios akies. Silpnes­
niąja akim i perskaitykite tris sakinius, tada p atrau k ite lapą į šalį
ir balsu p ak arto k ite tai, ką perskaitėte. Savo žodžius įrašykite m a ­
g n eto fo n u , M P 3 g ro tu v u , m o b iliu o ju telefonu ar kita įrašančia
p riem o n e. D ab ar silpnesniąja akim i skaitykite dar kartą, tu o pat
m etu klausydam iesi įrašo. A štuoniasdešim t p ro c e n tų tai d ariusių
ž m o n ių suvokia, kad jiem s sunkiai sekasi įsim inti inform aciją,
p ersk aity tą silpnesniąja akim i.
Jeigu tu rite p artn erį, su k u riu o galite d irb ti k artu , perskaity­
tus sakinius k arto k ite jam tol, kol viską atkartosite teisingai. Taip
pavyks pasiekti, kad įsim in tu m ėte silpnesniąja akim i gautą in fo r­
m aciją. Prieš d ary d am i šį pratim ą, šešias m inutes darykite prisi-
d en g im o delnais p ratim ą, taip p a t atlikite p ratim ą saulės šviesoje
bei pad irb ėk ite abiem akim is. T ik tada pavyks izoliuoti silpnes-
n iąją akį.

93
 Aštuntas žingsnis.
Stipresniosios akies užblokavimas
N ors šis pratim as yra labiau fizinis, jis gali paskatinti jus visiš­
kai kitaip suvokti pasaulį. G eriausia šį p ratim ą daryti lauke, saulės
šviesoje. Jeigu n eįm an o m a, padės labai ryškus patalpos apšvieti­
mas - jūs galėsite įžiūrėti raides.
Ž iū rėk ite į lapą, laikom ą prieš akis to k iu atstum u, k okiu jum s
b ū tų p ato g u ir lengva skaityti. R anka greitai pam osuokite šalia
galvos, paskui m o su o dam i kelkite ranką iki kaktos, tada keliaukite
į vieną pusę, paskui - į kitą ir pagaliau nuleiskite žem yn. G alite
m osuoti spalvoto popieriaus lapu, m argaspalviu žaislu, lazdele su
kaspinu ar k ito k iu d aik tu , kuris tra u k tų jūsų dėm esį. Ž iūrėkite
tiesiai į raides, esančias popieriaus lape, ir k artu periferine rega
juskite objektą, k u riu o m osuojate. Taip priversite d irb ti tiek cen­
trinę, tiek periferinę regą ir pašalinsite akių įtam pą. Kaip jau m i­
nėjau, jū sų akys neįsitem ps, jeigu dirbs drauge.
Jeigu atsirado įtam pa, reiškia, kad viena akis nau d o jam a dau ­
giau už kitą. Šis p ratim as gali daug ką pakeisti. Jis padės į veiklą
įtrau k ti tiek cen trin ę, tiek periferinę regą. K askart, kai žvelgiate
į ką nors, ką jum s su n k u įžiūrėti, pavyzdžiui, į valgiaraštį arba
laikraštį, greitai su m osuokite ranka palei galvą. Raidės lėtai, bet
užtik rin tai ims ryškėti.
D abar p a im k ite nedidelę p o p ieriau s juostelę (m aždaug
2,5 x 5 cm ) ir lip n iąja ju o sta p rik liju o k ite p rie viršutinės nosies
dalies taip, kad ji u žd en g tų stipresniąją akį. N orėdam i įsitikinti,

94
jog viską atlikote taisyklingai, užm erkite silpnesniąją akį ir pažiū­
rėkite, ar tikrai uždengta stipresniąja akim i n em ato te priešais jus
esančios akių tik rin im o lentelės. Tada m osuokite ranka šalia už­
dengtosios akies, o puslapį skaitykite silpnesniąją akim i.
Skaitydam i silpnesniąją akim i neįsitem pkite. Bet kokios p a ­
stangos sulėtins progresą. Jos neleis įsišaknyti įpročiui silpnesniąją
akim i žiūrėti į m ažus plotus. Jeigu jum s su n k u žiūrėti silpnesniąją
akim i, reiškia, kad in stinktai stengiasi su tru k d y ti ju m s progresuo­
ti. Ju m s reikia laikytis tik vienos taisyklės: nesistengti. Tai padaryti
padės atsipalaidavim as.
D ab ar ranka m o suokite šalia savo stipriosios akies. M osuokite
greitai. Jūsų riešas tu rė tų b ūti palei ausį. P asirūpinkite, kad ranka
n e ju d ė tų toliau, negu galite m atyti periferine rega. Iš tiesų jū sų
stiprioji akis toliau žvelgia tiesiai į popieriaus lapą, tačiau jos cen­
trin ė rega šiuo m etu yra laikinai „išjungta“. V isu pajėgum u n a u ­
d o jam a stipriosios akies periferinė rega. Ji gali plėstis. D ab ar jūs
kreipiate dėm esį į vaizdą, m ato m ą periferine dalim i, nors papras­
tai d au g u m a ž m o n ių žiūrėdam i tiesiai jį ignoruoja.
Pasirūpinkite, kad jū sų veidas atsipalaiduotų. Jūsų veidas atsi­
p alaiduoja tada, kai nusileidžia apatinis žandikaulis ir atrodo, kad
skruostai šiek tiek pailgėja. A tpalaiduokite kaklą ir įsivaizduokite,
kad jis tam p a šiek tiek ilgesnis. Iš tiesų jūs netgi galite kartkartėm is
įsivaizduoti, kad už virvelės pakeliate savo galvą ir kaklas pailgėja.
Skaitydam i silpnesniąją akim i n en u sto k ite m osuoti ranka. Po­
pieriaus lapą laikykite to k iu atstu m u , kokiu galėtum ėte be var­
go perskaityti atsp au sd in tą tekstą. Jūsų darbas - iki m in im u m o

95
 sum ažinti pastangas. K ad tai pavyktų, žvilgsniu sekite kiekvieną
raidę tarsi p iltu m ėte tam sų rašalą ar pieštum ėte flom asteriu, tar­
si rašytum ėte eilutę p o eilutės, tašką p o taško. Apžvelkite baltąją
lapo dalį, akim is keliaukite aplink raides, kartais „įsibraukite“ į
raidę, sekite ju o d ą raidžių spalvą. Kai lapą patrauksite į šalį, abiejų
ak ių geltonosios dėm ės dirbs k a rtu nenustelbdam os viena kitos.
Sis pratim as gali p an aik in ti arba stipriai sum ažinti toliaregystę.

Pigūs akiniai
N u s ip irk ite p ig iu s ak in iu s n u o saulės ir silpnesniosios akies
pusėje išim k ite stiklą. T ada k itą stik lą u žk liju o k ite n e p e rm a to ­
m a ju o stele, pavyzdžiui, tam sia izoliacine ju o sta. U žsidėkite aki­
n iu s ir silp n ąja ak im i žiū rėk ite į tolį.
Po to , kai kelias m in u te s pažiūrėsite į
tolį, p a im k ite g u m in į k a m u o lį ar teniso
k a m u o liu k ą ir žaiski te taip, k ad jis n u ­
to ltų n u o jū sų (visiem s p ratim a m s atlikti
tu rė k ite tris k a m u o liu k u s, k ad vienam
n u rie d ė ju s tu rė tu m ė te kitą).
Pavyzdžiui, galite žiū rėti į sieną, sto ­
Akiniai užblokuoja stipriosios
akies centrinę regą ir skatina v in čią už 6 m e trų , ta d a d e šim t k a rtų
plėstis periferinę. m esti į ją k a m u o liu k ą ir jį su g au ti. G ali
b ū ti, k ad k am u o liu k as neatšoks tiesiai į
jū sų rankas. N ep ra ra sk ite k an try b ės — stenkitės to liau . Šis p ra ­
tim as p a d e d a lav inti lęšiukus. Jis taip p a t p a d e d a to b u lin ti cen ­
trin ę regą.

96
 Kai padirbėsite su k am u o liu k u , p rad ėk ite n a u d o ti šioje kny­
goje esančią ak ių tik rin im o lentelę. G eriausia tu rė ti dvi akių ti­
k rin im o lenteles. V ieną, skirtą žiūrėti iš 3 m etrų , ir antrą, skirtą
žiū rėti iš 6 m e trų atstu m o . Lentelė, skirta žiūrėti iš 6 m etrų , la­
b iau tin k a tiem s, k ien o regėjim as prastesnis. Lentelė, skirta akim s
tik rin ti iš 3 m etrų , labiau tin k a stip rią regą tu rin tie m s žm onėm s.
A tsistokite p u s a n tro -trijų m e trų a tstu m u ir žiūrėkite į p irm ą ­
sias dvi tris lentelės eilutes. Stovėdam i trijų -še šių m e trų a tstu m u
žiūrėkite į šešias v iršutines eilutes. N esistenkite įžiūrėti k e tu rių
a p a tin ių eilučių. T ada im kite k a m u o liu k ą ir m eskite taip, kad jis
a tsim u štų į didžiąsias raides lentelėje, skirtoje akim s tik rin ti iš
6 m e trų atstu m o , arb a į vieną iš d id žių jų raidžių lentelėje, skirtoje

a b

OFLCTB
TPEOLFDZ

Z O C E F L D P B T

Paimkite kamuoliuką ir meskite taip, kad jis atsimuštų į didžiausias raides (a).
Teniso kamuoliukas atsimuša į akių tikrinimo lentelę (b).

97
akim s tik rin ti iš 3 m etrų . M eskite k am u o liu k ą ir jį sugaukite.
P adarykite tai p en k io lik a k a rtų iš eilės. G ali b ū ti, k ad pastebėsi­
te, jo g lentelėje m ato te viena eilute daugiau. O gal n e t ir dviem .
N u siim k ite akinius ir žiūrėkite abiem akim is. T ada tikriausiai
pam atysite viena—trim is eilutėm is daugiau. Be to, dėl visiško at­
sipalaidavim o vaizdas bus m aloniai ryškus. Jūs leidote stipriajai
akiai pailsėti, o silpnosios lęšiuką privertėte d irb ti visu pajėgum u.
Lęšiukas tapdavo plokščias, kai kam uolys atsim ušdavo į lentelę,
ir suapvalėdavo, kai kam uolys sugrįždavo į jū sų ranką. Jūs leidote
savo geltonajai d ėm ei d irb ti iš toli, kadangi ce n trin ė rega dirba
tada, kai žiū rim e į sm ulkias detales.
T oliau su ak ių tik rin im o lentele galite d irb ti taip, kaip d irb o ­
te su knygos p u slapiu. Prie viršutinės nosies dalies p rik liju o k i­
te p o p ieriau s juostelę, kad u žb lo k u o tu m ėte stipresniosios akies

Ant nosies viršutinės dalies užklijuokite popieriaus juostelę,

kad užblokuotumėte stipriosios akies centrinę regą.

98
ce n trin ę regą. Silpnesniąja akim i žiūrėdam i į raides, kurias m a­
to te ryškiai, m o su o k ite ranka šalia stipriosios akies. Pavyzdžiui,
jeigu lengvai įžiūrite p irm ą raidę arba p irm ą eilutę, tačiau jum s
su n k o k a įžiūrėti an trą, o trečią - d ar sunkiau, tad a žiūrėkite į
p irm ą eilutę. A tidžiai apžiūrinėkite kiekvieną tašką ir kiekvieną
liniją. Įsivaizduokite, k ad a n t kiekvienos raidės pilate ju o d ą rašalą
arb a ryškinate jas apvedžiodam i kiekvieną sm ulkią detalę.
M o ju o k ite ran k a šalia stipriosios akies, paskui - virš jos ir apa­
čioje. S tipresnioji akis n etu ri m atyti nė vienos raidės regos tik ri­
n im o lentelėje. (U žm erkus silpnąją akį popieriaus juostelė tu rė tų
b lo k u o ti stipriosios akies cen trin ę regą, todėl stiprioji akis n e tu ­
rė tų m aty ti lentelės.) Kai šalia stipresniosios akies greitai m o ju o ­
jate ranka, o žiūrite silpnesniąja akim i, jūs „p rižad in ate“ geltonąją
dėm ę ir ją stip rin ate. Silpnesniosios akies nerviniai im pulsai ir
raum enys tam p a stipresni, todėl darydam i p ratim ą jūs jaučiatės
gerai.
Kai baigsite p ratim ą su didžiausiom is raidėm is, žiūrėkite į m a ­
žesnes ir įsivaizduokite, kad patys piešiate raidžių form as. D a u ­
geliui žm o n ių geriau sekasi m atyti sm ulkesnes raides. Ž iū rėk ite į
žem iausią įžiūrim ą eilutę. Tai gali b ū ti trečia, k etv irta ar p en k ta
lentelės eilutė. Ž iū rėd am i į lentelę greitai m o su o k ite ranka šalia
stipresniosios akies. T ada nuleiskite akis per tris eilutes žem yn ir
žiūrėkite į tarpus tarp raidžių. Jeigu n em ato te ta rp ų trim is eilu­
tėm is žem iau, žiūrėkite dviem eilutėm is žem iau. Jeigu nem ato te
ta rp ų dviem eilutėm is žem iau, žiūrėkite viena eilute žem iau. Kai
žiū rite žem iau savo k o m fo rto zonos, n et jeigu negalite perskaityti

99
raidžių, visada žiūrėkite į tarpus tarp jų. U žsim erkite ir pasakykite
sau: „Rašalas yra juodas, lapas yra b altas.“ T uo pat m etu įsivaiz­
d u o k ite, kad ranka m osuojate šalia galvos. Sis pasakym as priver­
čia sm egenis tyrinėti daug m ažesnius plo tu s iš tokio atstu m o , iš
kokio ju m s p ato g u žiūrėti į lentelę. N esvarbu, ar esate per p u ­
santro m etro , ar per tris, ar per šešis - viskas priklauso n u o jūsų

regos.
Jūs d irb site tam tik ru a tstu m u n u o lentelės, ir jū sų pastangos
padės ju m s gerai m atyti iš tokio atstu m o . T oliau m osuokite ranka
šalia stipriosios akies ir žiūrėkite į raides, k u rių negalite įžiūrėti.
Penkiasdešim t p ro ce n tų m ano sem in arų dalyvių ir privačių pa­
cien tų tą eilutę p rad ed a m atyti ryškiau, o kai kurie netgi aiškiai
m ato d ar viena eilute daugiau arba b e n t kelias papildom as raides
iš žem esnės eilutės.
V ienas o p to m etristas, dalyvavęs m an o sem inare, pasakė, jog
jam tai buvo tarsi „akių atvėrim as“ (kalam būras čia nebuvo n u ­
m atytas). Iš tiesų taip ir įvyko. N u ė m ę p o p ierių pajusite, kad
žiū rėd am i abiem akim is m ato te keliom is eilutėm is daugiau negu
m atėte prieš p ratim ą. Taip yra dėl to, kad abi geltonosios dėm ės
d irb a drauge, viena kitos n enustelbdam os. T ada n o rin t pam atyti
reikia įdėti m ažiau pastangų. Augs noras žiūrėti, o kiti pratim ai,
kuriu o s p rad ėjo te d aryti, jum s bus veiksm ingesni. Kai žiūrėsite iš
tolo, ju m s nereikės stengtis, kad p a m a ty tu m ė te detales. Jos atsiras
ir išnyks. Palaipsniui, labai lėtai jūs pradėsite m atyti vis daugiau
ir d au g iau detalių, kurios bus toli h o rizo n te arba per 35 m etrus
n u o jūsų.

100
 Pažiūrėkite į detales dar kartą
Kaip jau sakiau, labai svarbu turėti m otyvaciją žiūrėti į detales.
N u o stab u m atyti suaugusius žm ones, trokštančius žiūrėti į papras­
tus dalykus - į tai, kas gyvenim e nėra b ūtina, pavyzdžiui, į vaikš­
tančius gyvūnus, j gražų sodą, saulėlydį ar debesų darinius. D a n ­
gaus grožis nesum okės jūsų sąskaitų, tačiau kai žiūrėjim as į dangų
taps reikšm ingas, jū sų veikla įgaus prasm ę. Kai buvom e vaikai, mes
nelaikėm e d aik tų ar reiškinių beprasm iais tik dėl to, kad iš jų nega­
lėjom e užsidirbti gyvenim ui. Mes viską smalsiai apžiūrinėdavom e,
todėl vaikystėje rega buvo puiki.
Kai prarandam e sm alsum ą, k artu netenkam e ir didelės dalies
regos. N u o lat slopinam i ir susidurdam i su gyvenim o realybe, mes
išm okstam e žiūrėti į raides tam , kad suvoktum e jų prasm ę, o ne
apžiūrinėtum e kiekvieną puslapyje atspausdintą taškelį. Į kitus
žm ones žiūrim e tik tam , kad suprastum e, ką reiškia jų veido išraiš­
ka ir kaip ji susijusi su konkrečiu m ū sų tikslu ar pastangom is. Ž iū ­
rėdam i į m aisto lentyną kreipiam e dėm esį ne į visus an t jos esan­
čius pro d u k tu s, o tik ieškom e konkretaus m um s reikalingo daikto.
Taip nepastebim e 9 0 -9 5 p ro cen tų detalių, kurias m um s dovanoja
pasaulis. Tai yra dėl to, kad mes pernelyg gerai žinom e, ko norim e.
Problem a yra tai, kad mes slopinam e centrinę regą ir visą akies
m echanizm ą. Regos m echanizm as - smegenys - per mažai dėm e­
sio skiria detalėm s. Akis daro tą patį. D augelis rau m en ų sustingsta.
Sustingsta lęšiukų k rum plyno raum enys. Sustingsta vyzdžio su­
traukiam asis raum uo. Sustingsta ir kai kurie išoriniai raum enys,
nes jie nėra naudojam i. D idelė tinklainės dalis nedirba.

101
 N iek ad a n ep am iršiu , kaip p am ačiau tėvą ir d u k rą, žvelgian­
čius į kažkokį p o p ieriau s lapą. Jai buvo p en k io lik a m e tų , o jis
buvo įpusėjęs p e n k tą dešim tį. Ji m atė d au g sm ulkesnes raides
negu jis. Jis m atė iki p en k to s eilutės, o ji - iki dešim tos. Aš jam
pasakiau:
- Jūs savo am žiuje galite m atyti lygiai tiek pat, kiek ji.
Po to, kai p am ačiau šim tus vaikų ir su p ratau , kokia to b u la yra
jų rega, paly g in ti su „ n o rm a lių “ suaugusiųjų, įsitikinau, jog net
ir silpnesnė v aik ų rega vis tiek yra žym iai geresnė už daugum os
suaugusiųjų. Tėvas m an pasakė:
- K ą aš veikiau visą gyvenim ą? Aš p raleid au kažką labai svar­
baus.
G yvenim e jis darė dau g svarbių dalykų: jis buvo chirurgas,
operavo žm ones ir gelbėjo jų gyvybes, skaitė knygas, tačiau ne­
kreipė dėm esio į savo regos sistem ą. Ji blogėjo kiekvieną dieną
ir kiekvieną sekundę. T iek m an , tiek jam buvo aišku - pradėjęs
stropiai d irb ti su savo regos sistem a jis galėtų pasiekti g erų rezul­
tatų . N e t po to, kai jo regos aštrum as buvo šitiek sum ažėjęs, tą
d ien ą jis pasiekė g erų rezu ltatų ir m atė geriau.
Ž m o n ės, netekę dalies tinklainės ląstelių, iš naujo pradėję d o ­
m ėtis detalėm is gali susigrąžinti didžiąją dalį prarastos regos. Jūsų
sm alsum as ir poreikis ap žiū rin ėti detales atliek an t šiuos p ratim u s
ims d id ėti. Jūs jausitės gyvesni. Pajusite, kad prad ėjo te geriau kvė­
p u o ti, o m in ty s pasidarė skaidresnės.
M ū sų d arb o tikslas - p ažadinti savyje n o rą žiūrėti į detales
ir atgaivinti neveikiančius sm egenų centrus. D idžioji dalis m ūsų

102
p o ten cialo yra laten tin ė, tai yra, m ieganti. Ji paslėpta n u o m ūsų,
nes mes leidžiam e įsišaknyti blogiem s įpročiam s. Taip elgiamės,
klaidingai m anydam i, jog m um s tai padės.
Šiuo m etu n u o lat vyksta diskusijos apie regėjim ą. Vieni teigia,
kad pakanka turėti norm alią regos funkciją. Kiti tvirtina, jog dė­
mesys, skiriamas regos funkcijai, ir nuolatinis darbas su ja yra ne
m ažiau svarbūs už pačią funkciją. A n trų jų vis dar yra m ažum a, ta ­
čiau ta m ažum a n u o lat auga. Jeigu skaitote šią knygą ir darote p ra­
tim us, jūs priklausote m ažum ai, tikinčiai, jog reikia n u o lat dirbti ir
to b u lin ti savo regą. Jeigu priklausote m ažum ai, jūs taip pat tikite,
jog galite atgaivinti savo regą ir suteikti jai gyvybės.
D ab ar jūs apsiginklavę daugybe akių pratim ų , kurie gali jum s
padėti geriau m atyti ir geriau jaustis. K iekvieną dieną raskite lai­
ko šiems pratim am s atlikti. G yvenim e svarbiausia kreipti dėm esį
į visatą. V isata prasideda nuo jūsų ir jū sų kūno. Skirdam i dėm e­
sio savo akim s jūs palaikysite artim esnį k o n tak tą su visu pasauliu.
Jū sų akyse pagerės kraujotaka, todėl pradėsite geriau jaustis. Tai
pagerins jūsų gyvenim ą, o jum s savo ruožtu bus lengviau padėti
pasauliui.
Kartais tas pats pratim as vieną dieną gali b ūti labai veiksm in­
gas, o kitą - ne. Taip n u tin k a dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui,
prisidengim o delnais pratim as bus veiksm ingesnis, jeigu jį atlik­
site atpalaidavę pečius, ir m ažiau veiksm ingas, jeigu jausite įtam ­
pą. Žvilgsnio perkėlim as padės daugiau, jeigu jausitės atsipalaidavę.
M irksėjim as bus daug efektyvesnis, jeigu naktį būsite gerai išsim ie­
goję ir p ratim ą atliksite atsipalaidavę.

103
 Vienas iš požym ių, kad pasiekėte rezultatų, yra tai, jog „sugau-
n a te “ save be ypatingos priežasties ste b in tį detales. Jūs n e įte m p ia ­
te žvilgsnio, kad jas įžiūrėtum ėte, b e t žiū rėd am i į o b jek tą jaučia­
te, kad m ato te visas jo detales. Jūs jaučiate m a lo n u m ą žiūrėdam i
be k o n k retau s tikslo. Jeigu pastebite, k ad kvėpuojate giliau, ir su
d id esn iu d žiaugsm u p riim ate jus su p a n tį pasaulį, vadinasi, visi
čia aprašyti p ratim a i tap o jū sų kasdienės ru tin o s d alim i ir p e ra u ­
go į n atū raliu s įpročius.

Devintas žingsnis. Mirksėjimas

K ad išm o k tu m e sąm oningai m irksėti ir g au tu m e iš m irksėjim o
kuo daugiau naudos, tu rim e atskirai k o n tro liu o ti ab u ak ių vokus.
U žm erk ti ir atm erkti po vieną akį yra puikus pratim as. Kitas
p ratim as - vieną akį užsidengti d e ln u ir visą dėm esį sutelkti į kitos
akies u žm erk im ą ir atm erkim ą. Įsivaizduokite, kad blakstienos at­
m erkia ir užm erkia jū sų akis.
Jeigu jaučiate vokų sausum ą ir
perštėjim ą, pirm iausiai reik ėtų ke­
liom s m in u tėm s užsidengti akis
delnais arba tiesiog užsim erkti. Pa­
tikim as būdas akim s pailsėti - už­
sidėti šiltą drėgną rankšluostį. Tai
pagerina akių kraujotaką. Jeigu
sergate akių uždegim u, padės šaltas
Dešinės akies voką uždenkite pirštais.
drėgnas kom presas. Pagulėti su šil­
Juos pridėkite po antakiu.
Mirksėkite kita akimi. tu d rėg n u rankšluosčiu a n t akių yra

104
labai p u ik u , ypač jeigu po to galite užsidėti šaltą rankšluostį. Šaltas
kom presas labai p ad eda akim s. Jis drėkina akis ir slopina užde­
gim o procesą, kylantį dėl intensyvaus naudojim osi k o m p iu teriu .
N e t viena m in u tė su šaltu rankšluosčiu šiek tiek padės akim s. Be
to, šilta ir šalta yra geriausias derinys, ypač vėsią dieną. Jeigu n e­
tu rite laiko šiltam ir šaltam kom presam s, užsidėkite tik šaltą. D rė­
g n ą rankšluostį dvi m inutes palaikykite šaldiklyje arba penkiolika
m in u č ių - šaldytuve.
A tsipalaidavę pajusite, kaip pasikeičia jū sų gebėjim as m irksėti.
Pastebėsite, kad žiūrėdam i į detales švelniai m irksite. Jum s tu rė tų
atro d y ti, jog vokai yra besvoriai. Sekundės dalelei akys užsim erkia,
tad a vėl atsim erkia. Tai vyksta greitai. Pamasažavę akių obuolius
pajusite, kaip m aloniai išsiskiria akį drėkinančios ašaros. V okų už­
m erkim as ir atm erkim as taip pat paskatins plėstis vyzdžius. M irk ­
sėti reikia švelniai, k ad tai b ū tų m alonu.
Kai m irksėdam i jaučiate, jog akys atsigauna, jum s darosi len­
gviau žiūrėti į detales. Daugeliui žm o n ių atrodo, kad tai neįm ano­
m a, nes m irksėjim as pertraukia žiūrėjim o procesą. Vis dėlto tru m ­
pas poilsis, kurį suteikia m irktelėjim as, padeda akims daug lengviau
ju d ėti nuo vienos detalės prie kitos. Iš tiesų be poilsio smegenims
b ū tų sunku sutelkti dėm esį į vieną tašką. Poilsis palengvina jų funk­
cionavim ą. M irksėjim as m asažuoja jūsų akis ir daro jas gyvybin­
gesnes. Noras žiūrėti jūsų kūnui suteikia daugiau gyvybės. A tpa­
laiduokite kaktą. A tpalaiduokite apatinį žandikaulį. A tpalaiduokite
sm ilkinius. M irksėdam i pajuskite nuostabų gyvybingum o jausm ą,
užplūstantį veidą, kaklą, krūtinę ir apatinę kūno dalį.

105
 Jeigu gerai m iegojote ir jaučiatės pailsėję, jeigu ram iai atlie­
kate p ratim u s, jeigu esate atsipalaidavę ir jaučiate, kaip kraujas
lengviau teka jū sų k ū n u , jūs pastebėsite, kad m irksėti yra daug
lengviau. Ir atvirkščiai - jeigu lengviau m irksėsite, jūs labiau atsi­
p alaiduosite ir geriau jausite, kaip kraujas teka jū sų k ū n u . M irk ­
sėjim as tu ri įtakos atsipalaidavim o jausm ui ir k ū n o ju d ėjim u i.
Jeigu jū sų apatinis žandikaulis nusileidžia ir jūs nesu k an d ate d a n ­
tų , tad a nusileidžia ir nebekyla pečiai, atsipalaiduoja d u b u o . Taip
atsitin ka m irk sin t švelniai ir n e n u trū k sta m a i m aždaug dvidešim t
d u - d v id ešim t penkis kartus per m in u tę . M irksėjim as ir žiūrė­
jim as į sm ulkias detales yra veiksm ai, kuriuos m aži vaikai atlieka
au to m atišk ai. Jie suteikia jaunatviškos energijos p o jū tį.
G eras m irksėjim o pratim as yra atliekam as su k io jan t galvą
abiem k ryptim is. Jį daryti reikėtų labai atsargiai, p ratim o tru ­
km ė - apie penkios m in u tės. G alvą sukite v id u tin io dydžio ratais
ir tu o p a t m etu m irksėkite, kad į galvą p rite k ėtų daugiau kraujo
ir b ū tų lengviau m irksėti.
Kitas n u o stab u s pratim as yra toks: sudėkite plaštakas vieną
a n t kitos ir galva švelniai įsirem kite į rankas. T ada galvą sukite
abiem kry p tim is. Kai plaštakas sudedate vieną a n t kitos, jū sų ran ­
kos laikosi stabiliai ir susidaro įspūdis, kad į veidą p ritek a daugiau
kraujo.
G eras būdas pasiruošti m irksėjim o p ratim u i yra m irksėjim as
tam siam e kam baryje, k u r jū sų akim s lengviau atsim erkti ir už­
sim erkti. T am soje sum irksėkite tris keturis šim tus k artų . Tada
švelniai pam asažuokite akių vokus. Labai atsargiai pirštais kelis

106
k artu s p erb rau k ite vokus n u o a n ta k ių iki blakstienų. Tada būsite
pasirengę vienam iš su d ėtin g iau sių p ratim ų , aprašytų šioje k n y ­

goje*
K ad a tlik tu m ėte šį p ratim ą, pirm iausia pirštais u ždenkite kairį­
jį vo k ą žem iau antakio. M irksėkite kita akim i. M irksėdam i n ep a­
m iršk ite galvoti apie tai, kaip šio proceso m etu d irb a blakstienos.
K adangi jū sų ranka d engia dešinę akį, jūs galite pajusti, kaip ju d a
vokas m irk sin t kaire akim i. Šio p ratim o tikslas - išm okti m irksėti
n eu žd en g ta akim i n e ju d in a n t uždengtosios akies. Tai labai su n ­
k u ir reikia dau g lavintis. M irksėdam i viena akim i, labai švelniai
lieskite u ždengtą voką ir kaktą. P irštų galais atsargiai m asažuokite
kak tą ir sm ilkinius. U žm erktos dešiniosios akies voką uždenkite
p irštų galiukais. V oką lieskite labai švelniai. Įsivaizduokite, kad
kairiosios akies voką ju d in a blakstienos, o kakta nedalyvauja vei­
kloje. To reikia, nes kaktos viduryje, k u r susijungia akys, yra rau ­
m enys, veikiantys išvien tu o m etu , kai viena akis silp n in a kitą. Jūs
n en o rite, kad viena akis silp n in tų k itą a u d in ių lygm enyje. D ab ar
p ra tim ą k arto k ite užsidengę kairiąją akį.
Jeigu n o rėd am i sum irksėti įtem p iate veidą, pranešate sm ege­
nim s, kad už m irk sėjim ą atsakingas rau m u o yra p er silpnas vis­
ką atlikti pats, todėl jam reikia kaktos raum ens pagalbos. Jeigu
atp alaid u o site kak tą ir sm ilkinius, o jū sų p lau k u o to s odos dalis
pasislinks n u o pakaušio į priekį, jūs pastebėsite, kad akių vokam s
lengviau ju d ėti n epriklausom ai. Labai svarbu p rim in ti sau, jog
lengvuose vokuose gerai cirkuliuoja kraujas. N eįtik ėtin a, kaip
pagerėja savijauta tada, kai akių vokai pasidaro lengvi. V isam e

107
k ū n e sum ažėja nuovargio jausm as. S u n k u patikėti, tačiau esant
su n k iem s ak ių vokam s įsitem pia jū sų veidas, kaklas, k rū tin ė ir
v iršu tin ė k ū n o dalis.
Paglostykite ak ių vokus šešis septynis kartus. T ada uždenkite
vieną v o k ą pirštais taip, kad p irštų galai b ū tų po an tak iu . N ed ėk i­
te rankos a n t kaktos, nes tada nejusite voko. P irštų pagalvėlėm is
užčiu o p site akies voką ir jusite, kaip jis ju d a jum s m irksint.
M irksėjim as padės ju m s to b u lin ti periferinę regą ir prim ins,
kad nereikia įte m p ti akių.

Dešimtas žingsnis. Rega irkūnas

A kių sveikata yra glaudžiai susijusi su b endra viso k ū n o svei­
kata. K raujotaka labai priklauso n uo rau m en ų sveikatos, širdies ir
kraujagyslių sistem os bei atsipalaidavim o. Šie pratim ai padės jum s
išsaugoti viso k ū n o sveikatą ir k artu toliau gerinti akių būklę.

Taisyklingas vaikščiojimas
Vaikščiojim as yra nuo stab u s pratim as, p adedantis išsaugoti
gerą fizinę form ą ir išlikti aktyviem s. Tai nesudėtingos tre n iru o ­
tės, k urios gerina jū sų kraujotaką. Labai svarbu kreipti dėm esį į
tai, kaip vaikštote.
Įsitik in k ite, kad statydam i pėdą k ū n o svorį n u o k u ln o per­
keliate a n t p irštų . Laikysena tu ri b ū ti taisyklinga: tiesi nugara,
pakeltas sm akras, atlošti pečiai. N esik ū p rin k ite. N enuleiskite
galvos. K ad n eįsite m p tų sprandas, žiūrėkite, k u r einate. D abar

108
atsipalaiduokite. N e įte m p k ite pečių, tik pasistenkite, kad jie n e­
n u sileistų žem yn ir neatsikištų į priekį. A tsim inkite, kad nereikia
įsitem p ti. N egerai vaikščioti įsitem pus. A tsipalaiduokite ir m ė­
gaukitės g ry n u o ru bei m ankšta.
N a u d in g a kartais paeiti atb u lo m is ar netgi į šonus.

Leiskite pailsėti akims

T u rim e leisti visiškai pailsėti akim s. T ib e to jogai jau 1500 m etų
skiria laiko ilgam sėdėjim ui tam siuose urvuose ir m editacijai žiū­
rin t į ju o d ą spalvą. Išėjus iš u rv ų jų rega b ū n a n eįtik ėtin ai gera.
Pagalvokite, kaip stipriai išsiplečia jų vyzdžiai.
Ž y d ų k u ltū ro je m es m ed itu o jam e žiūrėdam i į m ėlyną spalvą,
nes dėl tam tik rų priežasčių m an o m e, jog ju o d a spalva sim b o ­
lizuoja liūdesį. Tai laid o tu v ių spalva. Vis dėlto ji nėra liūdna. Iš
tiesų tai yra n u o stab i spalva, leidžianti visiškai pailsėti jū sų regos
nervui.
Šiais laikais dėl m iesto šviesų m es jaučiam e įtam pą, nes m ū sų
vyzdžiai negali visiškai išsiplėsti. Ištam pius raum enis m um s len ­
gviau juos su trau k ti. Pavyzdžiui, ištam pius p ak in k lių sausgysles
bus lengviau eiti. T aip p a t yra ir su vyzdžiais, tiesiog jie reaguoja
ne taip greitai, todėl m es to nejaučiam e.
Vyzdžiai tu ri d u apvalius raum enis. V ienas rau m u o plečia vyz­
džius, o jo „priešininkas“ - sutraukia. K ad abu raum enys gerai
išsitem p tų , ju m s reikia atlikti p ratim ą saulės šviesoje ir pasivaikš­
čioti nak tį. Jeigu vyzdys negali visiškai atsiverti, jam niekada n e­
pavyks visiškai su sitraukti. Kuo daugiau galite susiaurinti vyzdį,

109
tu o ryškesnį vaizdą m ato te. N esvarbu, ar jū sų rega yra 2 0 /4 0 0
(apie 10 p ro c e n tų n o rm alios regos), ar 2 0 /4 0 (apie 85 procentai
n o rm alio s regos), ju m s teks gerinti regą užvertais vyzdžiais.
Labai dažnai po ilgo n ak tin io pasivaikščiojim o m enkai ap ­
šviestoje vietoje žm o nėm s, k u rių rega buvo 2 0 /4 0 , ji pagerėja iki
2 0 /2 0 . Po tokios patirties m iesto šviesos im a tru k d y ti. M es suvo­
kiam e, kad m iesto šviesos kenkia vyzdžiam s, neleisdam os jiem s
visiškai atsiverti. Ž in o m a , m iesto žiburiai nėra visiškas blogis, nes
jie m u m s p ad ed a rasti kelią. D ėl m iesto šviesų m es galim e eiti į
kavines. D eja, m es n iekada nep atiriam e visiško vyzdžių išsiplėti­
m o, k u rio taip reikia gerai regai u žtik rin ti. Tiesiog tin k am ai ne­
beveikia vyzdžius atveriantis raum uo.
Po p en k iasd ešim ties m in u č ių n a k tin io pasivaikščiojim o p a r­
ke ra u m u o iki galo išsitem pia, o visas veidas ir kaklas atsipalai­
d u o ja. K itą d ien ą tu o s rau m en is d a u g lengviau įte m p ti. Jeigu
vyzdžiai p atirs išsip lėtim ą tam soje, jie geriau reaguos į p ra tim ą
saulės šviesoje.
V ienas iš b ū d ų p ad ėti jū sų vyzdžiam s - daryti p ratim u s labai
tam siam e kam baryje. K ad kam baryje b ū tų visiškai tam su, nakčiai
u žtrau k ite užuolaidas. Pažaiskite tam soje šviečiančiu kam uoliu.
Tai d ary d am i atsipalaiduokite. Jeigu tam soje plačiai atm erksite
akis, p ajusite, kaip atsipalaiduoja visas kūnas. T ada p abandykite
tą patį daryti n u o kaktos iki sm akro užsiklijavę popieriaus ju o ste­
lę, kuri aprašyta an kstesniam e skyriuje. K am uoliuko m ėtym as iš
vienos rankos į k itą išm etan t jį virš galvos taip p a t padės ištam pyti
jū sų ak ių raum enis. Pastebėsite, kad tam soje jū sų akim s lengviau

no
atlik ti sukam uosius judesius. M ė ta n t kam u o liu k ą iš vienos ra n ­
kos į kitą, jis pakyla ju m s virš galvos ir akim irkai pradingsta. Kai
žm onės m anęs klausia, kuo naudingas šis pratim as, aš paprašau
k am u o liu k ą laikyti tiesiai priešais dešinę akį ir ją užm erkti. Tada
jie n em ato k am u o liu ko. T ada paprašau laikyti jį priešais kairę akį
ir ją užm erkti. T ada jie vėl nem ato kam uoliuko. Taigi, kai k a m u o ­
liukas įkrenta į kairę ranką, dešinė akis jo nem ato . Kai jis įkrenta
į dešinę ranką, kairė akis jo nem ato. Taip akys darosi n ep rik lau ­
som os viena n u o kitos ir gerėja abiejų akių rega.
Jeigu jū sų vokai pavargę arba jum s skauda akis, o diena yra
karšta, atsigulkite ir a n t akių užsidėkite šaltą drėg n ą rankšluostį.
Tai darykite tris k eturis kartus per dieną. Jeigu d ien a šalta, a n t
ak ių užsidėkite k arštą kom presą. M an tai visada būdavo puikus
poilsis. Aš tai pastebėjau ir d irbdam as su pacientais San Fransiske,
neto li van d en y n o , k u r dažnai b ū n a šaltas oras ir rūkas: žm onės
atsipalaiduodavo ir padėdavo sau progresuoti užsidėdam i a n t vei­
d ų karštus kom presus. K artais labai padeda k e tu rių p e n k ių m i­
n u č ių tru k m ės pagulėjim as u žm erktom is akim is.
Visiškas atsipalaidavim as ir visiškas vyzdžių atsivėrim as ta m ­
soje padės geriau atsipalaiduoti ir įprastam e gyvenim e bei ilgam
išsaugoti gerą regėjim ą.

Kvėpavimo galia
Kai m irkčiojate, vienas iš savaim inių refleksų yra lėtas gilus
kvėpavim as. K uo lėčiau kvėpuojate, tu o labiau esate atsipalai­
davę.

m
 G eriau sia yra lėtai įkvėpti ir iškvėpti pro nosį. Kai kvėpuojate,
jūs n o rite , kad pilvas išsipūstų įkvepiant ir su sitrau k tų iškvepiant.
N o rite jau sti, kaip išsipučia k rū tin ė ir šonkauliai ju m s įkvepiant
ir su sitrau k ia iškvepiant. Taisyklingai kvėpuodam i jaučiam ės ra­
m ūs ir atsipalaidavę. T ada m irkčiojim as ir žiūrėjim as į detales at­
ro d o visiškai natūralus.
K vėpuodam i deln uose ir pėdose ju n ta te šilum ą. Jūs visą die­
n ą jau čiate ram ybę visam e kūne. Kai giliai kvėpuojate, jum s len­
gviau sug erti šviesą.
L eiskite savo pilvui ir k rū tin ei išsipūsti. Jauskite, kaip ir n u ­
gara išsipučia su kiekvienu įkvėpim u, o kaskart iškvepiant - su­
sitraukia. Kai žvilgsniu lengvai keliaujate n u o vienos detalės prie
kitos ir tu o p at m e tu lengvai m irksite, lėtai ir giliai kvėpuojate,
kai n esu n k iai prisitaikote prie stiprios šviesos, jū sų rega atgyja.

Atpalaiduokite sprandą
Yra daugybė b ū d ų sp ran d u i atp alaid u o ti. V ienas iš jų - tiesiai
sto v in t tiesiog žiūrėti į tolį. N eleiskite galvai palinkti į priekį. Kai
stovite tiesiai, tam tikras raištis laiko jū sų kaklą tiesioje padėtyje.
Lygiai taip p a t raiščiai laiko jū sų lęšiukus tiesiai, kai žiūrite į tolį.
K ū n u i tai yra n u o stab i pozicija.
K adangi daugeliui ž m o n ų įprasta poza yra b ū ti palinkus į
priekį, sprandas labai dažnai įsitem pia. K artkartėm is atsistokite
tiesiai ir įsistebeilykite į tolį. Tai padės išlaikyti sp ran d ą atpalai­
d u o tą ir ju m s nereikės gydym o. Be to, į galvą pritekės vis daugiau
kraujo. Šios technikos naudojim as padės užkirsti kelią daugybei
p ro b lem ų , kurias sukelia prasta galvos kraujotaka.

112
 D a b a r atsisėskite savo k am b a ry je a n t g rin d ų ir n u g a ra atsi­
re m k ite į sieną. T ies n u g aro s išlin k im u užkiškite n ed id elę p a ­
galvėlę. G alv ą a tre m k ite į sien ą ir su k io k ite tai į v ien ą, tai į k itą
pusę. Tai d a ry d a m i ište m p k ite kaklą. K v ėp u o k ite giliai ir lėtai.
P irš tų galais k eliau k ite ta p šn o d a m i sp ra n d ą n u o kaukolės p a ­
g rin d o iki peties, p irm y n ir atgal.
D a b a r p risid ėk ite ra n k ą p rie sm a k ro k rašto ir k ak lą p a te m p ­
k ite to lia u j kairę p u sę. T u o p a t m e tu p irš tų galais tap šn o k i-
te sp ra n d ą , k ad a ts ip a la id u o tų
rau m en y s. N e sp a u sk ite galvos
n u o la t. T ad a p asteb ėsite, k ad
jū s ų kaklas išsitem p ė ir k rai­
p a n t galvą j v ien ą ir į k itą pusę
d aro si len g v iau a tlik ti ju d esiu s.
Šio p ra tim o n e re ik ia d ary ti
d a u g ia u k aip d e šim t m in u č ių
p e r d ien ą. Jis labai p a d ė tų pasi­
ren g ti k itiem s šioje k n y g o je a p ­
rašytiem s p ra tim a m s, k ad a n g i į
galvą p ritek ėju s d a u g ia u k rau jo
sum ažėja ak isp ū d is. Per didelis
ak isp ū d is gali su k elti p ro b le ­
m ų . Į galvą p rite k ėju s d a u g ia u
k rau jo akys atg aiv in am o s, o a t­
Pirštų galais keliaukite tapšnodami
gaiv in to s akys g eriau reaguoja į sprandą nuo kaukolės pagrindo iki
peties, pirmyn ir atgal.
siuos p ratim u s.

113
 K ra u jo p ritek ėjim as į galvą tu ri d a u g p riv a lu m ų . Be m an o
išv ard y tų , jų yra d a r d au g iau . K rau jo p rite k ė jim u i j galvą n e b ū ­
d in g as šalu tin is poveikis. Jis ju m s padės jaustis atsigavusiem s ir
b u d rie m s. Jis padės d a ry ti tai, k ą n o rite , nes jūs lengvai ir gerai
m aty site. Jūs p asteb ėsite, kad į galvą p ritek ėju s d a u g ia u k rau jo
p asid aro d a u g lengviau ju d in ti akis į v ien ą ir į k itą pusę, o tai
įm a n o m a tik atp alaid av u s kaklą.
Veikla visada veda į atsipalaidavim ą. Kai buvau aklas, įsitem p ­
davau stengdam asis m atyti. Ž iūrėjim as padėjo atsikratyti įtam ­
pos, b et aš m atau dau g visiškai aklų žm o n ių , kurie m ėg in d am i ką
nors įžiūrėti n u o lat b ū n a įsitem pę. Iš tiesų, kai prad ed a žiūrėti į
detales, kai perkėlinėja žvilgsnį nesistengdam i žiūrėti įsitem pę, jie
im a m aty ti geriau. N ors daugeliui ž m o n ių atrodo kitaip, iš tiesų
žvilgsnio perkėlim as yra labai gerai atpalaiduojantis procesas, Jeigu
per b ū d rav im o valandas n u o lat perkėlinėsite žvilgsnį, pastebėsite,
kad jū sų akys vis labiau ir labiau atsipalaiduoja. Jos keliauja nuo
vienos detalės prie kitos ir ilsisi. K artu atsipalaiduoja ir visas k ū ­
nas.
N o rėd am i atlikti k itą atsipalaidavim o p ratim ą atsigulkite an t
nugaros, su len k ite kojas, o rankas p adėkite prie šo nų. Riskitės
a n t vieno ir a n t kito šono. A tsistūm im as ranka jum s padės ristis
į priešingą pusę. A tsistu m k ite kaire ranka, kad ristum ėtės į deši­
nę. A tsistu m k ite dešine ranka, kad ristum ėtės į kairę. G eriausia
atsistu m ti išorine plaštakos dalim i. Kelis m ėnesius kasdien tai da­
rykite apie šim tą k artų . P ratim ą atlikite prieš valgį. Jis paskatins
kraują tekėti į galvą ir taip padės jū sų kaklui.

114
 D a r vienas n u o stab u s pratim as atliekam as atsisėdus. Suner-
k ite p irštus, ištieskite rankas priešais save ir sukite jas ratu kiek
įm a n o m a didesne am p litu d e. Įsivaizduokite, kad rankas ju d in a
jū sų p irš tų galai. D id e lių ra tų sukim as ran k o m is atpalaiduos jū sų
pečius. T aip p at p asukite riešus. K uo laisvesni riešai, tu o labiau
atp alaid u o ti pečiai.

Sunerkite pirštus, ištieskite rankas ir sukite jomis didelius ratus abiem kryptimis.

Per pastaruosius 150 m etų ž m o ­

nės a tp ra to aukštai iškelti rankas.
Šiais laikais daugybė v y rų ir m o te rų
vilki švarkus, varžančius ran k ų ju ­
desius. Sustingusių, n e ju d rių pečių
vaizdas tapo pernelyg įprastas.
M ū sų protėviai laipiodavo į m e­ Dabar delnus nukreipkite į išorę
ir pečius judinkite sukamaisiais
džius ir n u o lat k ilnodavo rankas
judesiais abiem kryptimis.
aukštyn. M es to n ed aro m e ir labai Rankomis sukite ratus.

l is
brangiai už tai m okam e. Kai nekeliam e rankų, tru k d o m e kraujui
tekėti į plaštakas, į galvą ir į akis. Šiais laikais m ū sų pirštai yra
labai sustingę. M es rašom e, spausdinam e, vairuojam e a u to m o b i­
lius ir n u o lat laikom e pirštus sulenktus. M uzikantai, gestų kalbos
vertėjai ir m asažuotojai, tokie kaip aš, pirštus su trau k ia dar la­
biau. Šio judesio m es n ek o m p en su o jam e ištiesim ais.
D ėl riešų ir p irštų sustingim o įvyksta daug n elaim ių darbe. Be
to, tai sukelia artritą.
S unerkite pirštus ir delnus n u k reip k ite į išorę. R ankom is
abiem k ry p tim is darykite sukam uosius judesius. Ši padėtis padės
ištiesti rankas ir užkirs kelią daugybei p ro b lem ų . Jeigu dilbiuose
jaučiate m alo n ų tem p im ą, vadinasi, jūs pasiekėte tikslą. Prisim e­
n u m o terį, kuri lankė m an o pam okas. M oters plaštakų k rau jo ta­
ka buvo to k ia prasta, jog jos atrodė žalsvos. A tlikus rankų, d eln ų
ir riešų tem p im o p ratim u s bei pasukus pečius jos tap o rausvos.

Tempkite akių raumenis

Yra n u o stab u s būdas išoriniam s ak ių rau m en im s ištam pyti ir
sp ran d u i atp alaid u o ti. Ilgą nosies pločio popieriaus juostelę p ri­
siklijuokite n u o kaktos iki sm akro ir m ėtykite k am u o liu k ą iš vie­
nos rankos į kitą. M eskite aukštai, kad jis iškiltų virš galvos.
M an o m o k in ė, v ardu M elisa, buvo patekusi į siaubingą avariją.
Pikapas pervažiavo jos k ū n ą ir galvą, sulaužydam as d au g kaukolės
kaulų. D ėl to teko atlikti daugiau kaip dvidešim t veido operacijų.
V iena iš o p eracijų buvo atlikta gilum inėje akiduobės dalyje. Po
jos M elisa labai sunkiai sveiko. Jai pradėjo stipriai dvejintis akyse
ir vargino kaklo skausm as. T arp ak ių užklijavus m ažą, v id u tin ę ir
didelę popieriaus juosteles ji gerai m atė periferine rega, tačiau virš
juostelės ir apačioje vaizdas dvejinosi. Jai toliau skaudėjo kaklą.
Kai priklijavom e didelę po p ierin ę ju o stą n u o kaktos iki sm akro ir
ji atliko k am u o liu k o m ėtym o iš vienos rankos į k itą pratim ą, jai
n u sto jo skaudėti kaklą. Iš p rad žių skausm as atlėgdavo tru m p a m ,
o vėliau visai pranyko. r
Sis pratim as, kai didesnė popieriaus juostelė priklijuojam a
n u o kaktos iki sm akro, buvo p av ad in ta M elisos p ratim u . Popie­
riaus juostos v iršu tin ę dalį reikia p rik liju o ti prie kaktos, o apatinę
dalį - prie sm akro. P ratim ai atliekam i su šiuo p o p ieriu m i. G ali
b ū ti, kad kaklo skausm as nepraeis taip greitai kaip M elisai, nes
ju m s tikriausiai nesidvejina akyse ir po p ratim o jūs nepajusite
to k io didelio sk irtu m o . Vis dėlto ju m s tu rė tų labai palengvėti,
nes p rad in g sta įtam p a, kuri atsiranda vienai akiai siekiant k o n ­
tro liu o ti kitą. Toks palengvėjim as tu o jau p at pagerino regėjim ą
60 p ro ce n tų žm o n ių , atlikusių šį pratim ą.
Užsiklijavę M elisos juostelę, penkias dešim t m in u č ių m ėtyki­
te k am u o liu k ą iš vienos rankos į kitą, išm esdam i jį aukštai virš
galvos. Kai k am u o liu kas bus dešinėje rankoje, jį m atysite dešine
akim i, tada jis praskries priešais jū sų veidą ir sugavę jį kaire ranka
m atysite kaire akim i. V ien u m e tu k am u o liu k ą m atys tik viena
akis. Jeigu tu rite galim ybę nau d o tis b a tu tu , šį p ratim ą b ū tų labai
n au d in g a atlikti šokinėjant. M eskite kam u o liu k ą iš vienos rankos
į kitą, kad jis p a k iltų aukštai virš galvos ir leiskite kiekvienai akiai
d irb ti atskirai tą ak im irką, kai jūs k am u o liu k ą gaudote.

117
 Yra dau g M elisos p ratim o vari­
acijų, kurias aprašysim e kitose šios
knygos vietose, tačiau šio p ratim o
esm ė yra k am u o liu k o m ėtym as iš
vienos rankos į kitą, n u o kaktos
iki sm akro užsiklijavus M elisos
juostelę.
G a lb ū t pastebėsite, kad šis akių
ir ran k ų koordinacijos pratim as,
aiškiai atskiriantis abi akis, gali
b ū ti labai veiksm ingas ir padė­
Melisos pratimas. ti ju m s atpalaiduoti regą. T oliau

Užsiklijavę popieriaus juostą nuo kaktos iki smakro, mėtykite kamuoliuką

iš vienos rankos į kitą išmesdami jį aukštai virš galvos.

118
darykite žvilgsnio perkėlim o pratim ą, kuris taip p a t stim uliuoja
geltonąją dėm ę. Kai jaučiatės pailsėję, geltonoji dėm ė veikia ge­
riau. G eriau veikia ir visos kitos akies dalys.

Mėgaukitės vaizdais
D ažnai priešais m us atsiveria akiai m alonus reginys —to lu m o ­
je esantys gražūs vaizdai. D eja, n e t atostogauti vykstantys žm onės
p a sid u o d a įpročiui n iek u r nežiūrėti. Ž iū rėti į vaizdus jie skiria vos
kelias m in u tes, p er kurias tru m p a m u žm eta akį. T ada jie im asi to ­
lesnio ato sto g ų p la n ų įgyvendinim o arba d arb o reikalų, susijusių
su k o m p iu teriu . T aip yra dėl to, kad žm onės nep ratę pastebėti
grožio, kuris kasdien tu rė tų tra u k ti m ū sų akis.
D augelio ž m o n ių darb o vietose nėra nieko gražaus, į ką b ū tų
galim a žiūrėti. Jų gyvenam osiose vietose taip p a t nėra nieko gra­
žaus, kas tra u k tų akį. Vis dėlto d au g u m a pasaulyje gyvenančių
ž m o n ių tu ri galim ybę žiūrėti į gražius vaizdus, supančius juos visą
gyvenim ą. Tai gali b ū ti gražus sodas, nuo stab ū s augalai, puikūs
piešiniai ar n et besikeičiančių fo rm ų debesys.
Išsiugdykite įp ro tį kasdien žiūrėti į ką nors m alonaus. Ž iū rėji­
m u i į ką nors gražaus kasdien tu rė tu m ė te skirti dvidešim t m in u ­
čių, suskirstytų į k e tu rių m in u č ių atkarpas. Šis įprotis galėtų b ū tų
d erinam as su žiūrėjim o į tolį p ra tim u arba lavinam as atskirai.
K asdien po kelias m in u tes praleiskite žiūrėdam i į gražų peizažą.
Tai pam ažu sužadins n o rą stebėti detales. Taigi, išvykę atostogų,
u žu o t gražiom s gam tos detalėm s apžiūrinėti skyrę dvidešim t m i-
n učių, užsiim kite šia veikla dvi ar tris valandas. M ėgaukitės tuo.

119
 Žiūrėjimas į tolį padeda atpalaiduoti akis, jeigu neįsitempiate,
kad pamatytumėte.

M es esam e būtybės, k u rio m s b ū d in g i įpročiai. Tai, ką darom e

dabar, tu ri įtakos vėlesniem s m ū sų veiksm am s. Išsiugdykim e n au ­
jus žiūrėjim o į detales įpročius. Iš p rad žių žiūrėkim e p ro lęšius,
vėliau — be jų , p o to - pro m ažesnio stip ru m o lęšius, paskui vėl
p ro savo lęšius, tad a g alb ū t pro sten o p in iiis aldnius, ku rie padeda
vyzdžiam s su sitrau k ti, ir galų gale apskritai be lęšių ar akinių.
Jeigu m u m s p a tin k a žiūrėti į detales, m es išsiugdysim e gebėji­
m ą, k u rį šiuolaikiniai žm onės yra praradę. Šis gebėjim as yra pa­
g rin d in ė tvirtovė, sauganti m ū sų regos sistem os galią.
Jeigu jū sų akys energingos, sveikos ir ju d rio s, ju m s b ežiū rin t
į įvairius o b jek tu s ilsėsis visas kūnas. Jis taip p a t jausis k upinas
energijos, atsipalaidavęs ir ju dresnis. K adangi akys veda k ū n ą,

120
k ū n o laikysena taip p a t priklauso n u o regėjim o. Taigi, su teik d a­
m i akim s gyvybės galim e p ask atin ti k ū n ą taip p a t tap ti gyvybin-
gesnį.
Jeigu dėm esį sutelkiate į kvėpavim ą ir įsivaizduojate išsipū­
tim u s bei su sitrau k im us, jū sų veide atsispindi visos visatos ju ­
dėjim as, kuris vyksta nuolatos. Tai yra plėtim asis ir traukim asis.
Jeigu pradėsite jį jausti ir ju d ėti ta k ry p tim i, tai gali jum s suteik­
ti m alo n ų atsipalaidavim o jausm ą, kokio nesate patyrę niekada
anksčiau. Jeigu jū sų k ū n u i pučiantis ir trau k ian tis im site įsivaiz­
d u o ti ju o d ą spalvą, pajusite vidinį ritm ą, k urio anksčiau niekada
n eb u v o te pajutę.
Šių p ra tim ų karto jim as suteiks ju m s m alo n ų atsipalaidavim o
jausm ą, g erin an tį m iego kokybę. Vis dėlto jo n a u d a daug dides­
nė. Kai jū sų sąm onė išm oks atsipalaiduoti, ji atsipalaiduos ne tik
atliek an t prisid en g im o delnais pratim ą, bet ir visada, kai jūs į ką
nors žiūrėsite. B ū te n t to jūs ir siekiate - sąm oningai atsipalaiduo­
ti, kad pasąm onė p ra d ė tų veikti visiškai kitaip.

Neprisimerkite
Polinkis prisim erkti yra viena didžiausių k liū čių kelyje į re­
gos gerinim ą. Prisim erkim as - tai fizinio ir p ro tin io pasipriešini­
m o to b u lėjim u i ir pokyčiam s išraiška. Jeigu n ep rim erk iate akių
ryškioje šviesoje, jū sų sm egenys reikalauja susiaurinti vyzdžius.
Kai tai įvyksta, vaizdas tam p a d au g ryškesnis. Jeigu skaitydam i
n ep risim erksite, pradėsite į puslapyje atsp au sd in tą tekstą žiūrėti
atp alaid u o to m is akim is.

121
 Pasirengę judėti toliau
N o rėčiau jus pasveikinti, jeigu nuoširdžiai p ad irb ėjo te su sa­
vim i n a u d o d a m i visus p rin cip u s ir atlik d am i visus p ratim u s, apie
k u riu o s ja u d isk u tav om e. Tai reiškia, k ad skiriate dėm esio sau ir
savo sveikatai. Kas kitas padės m u m s, jeig u ne m es patys?
Yra senas žydų priežodis: „Jeigu ne dabar, tai kada?“ Jeigu ne­
k e tin u p a sirū p in ti savim i, tada kas pasirūpins? K laidinga galvoti,
k ad kiti ju m s gali p adėti geriau negu jūs patys. Taigi toliau atli­
k in ėk ite m a n o siū lo m us p ratim u s ir p aju site gerėjim ą. Jū sų rega
pagerės, ir jū s visam gyvenim ui išsaugosite sveikas akis.
 T r e č ia s s k y r i u s

N a u d o jim a s is k o m p iu t e r i u
ir v is d id ė ja n č io n u o v a r g io
m a ž in im a s

D irb a n t prie k o m p iu te rio labai svarbu atk reip ti dėm esį į k ū n o

laikyseną, apšvietim ą ir darb o aplinką. V isų p irm a jūs tu rite sė­
d ėti to k iu atstu m u , iš kokio b ū tų pato g u skaityti įrašus ekrane.
Be to, tu ri b ū ti atitin kam as apšvietim as (geriausiai tin k a natūrali
šviesa), tačiau šviesa n etu ri kristi tiesiai jum s į akis. Be to, ji n e tu ­
rėtų kristi į ekraną, kad šis n e p ra d ė tų blizgėti. Be to, k om piuteris
tu ri b ū ti pastatytas tokioje vietoje, iš kurios ju m s b ū tų lengva
žiūrėti į tolį. T inkam iausios vietos yra prie lango arba šalia ilgo
prieškam bario.
K o m p iu teriu galite d irb ti taip, kad jo funkcijos b ū tų jum s
naud in g o s. Ž iū rėk ite į ekrane pasirodančius d u o m en is arba aki­
m is sekite klaviatūra judančius savo pirštus. S pausdindam i aki­
m is ty rin ėk ite raidžių form as ir apžiūrinėkite tarpus tarp jų.
D eja, d irb d am i prie k o m p iu te rių m es dažnai su k u riam e „ne­
m ato m ą įta m p ą “, kurios iš tik rų jų n et nejaučiam e. Tai yra b lo ­
giausia. Jeigu neatpažįstate įtam pos, negalite su ja kovoti. Jeigu
tikrai jaučiate įtam p ą, prie k o m p iu terio praleistai dienai baigian­
tis jū sų akys bus paraudusios ir be reikalo išvargintos.

123
 Taigi, kas jus verčia įsitem pti ž iū rin t į k o m p iu te rio ekraną?
Labiausiai vargina žiūrėjim as iš pernelyg m ažo atstu m o . Jeigu tris
kartus p er d ien ą po astuonias m in u tes žiūrėsite į tolį, tai padės
su m ažin ti nuovargį. Ž in o m a, ne visi tu ri tiek laiko, taigi pakaks
ir dviejų k a rtų per dieną. G alite tai dary ti prieš p rad ėd am i darbą,
d arb o m e tu arba d arb o dienai pasibaigus, jeigu jū sų akys d a r nėra
pernelyg pavargusios. M es siūlom e tą laiką paskirstyti į keturias
atkarpas: dešim t m in u č ių - prieš d arb o pradžią, padirbėjus va­
lan d ą - šešios m in u tės, padirbėjus pustrečios valandos - dar ke­
turios m in u tės, p adirbėjus penkias valandas - vėl šešios m inutės.
D v id ešim t ar d v idešim t p e n k ių m in u čių , sk irtų žiūrėti į tolį per
šešias d arb o valandas, tu rė tų pakakti jū sų akių sveikatai išsaugoti
ir stresui įveikti, žinom a, jeigu d aro te ir kitus pratim us. Svarbiau­
sia - n e įte m p ti regos. N esistenkite žiū rė ti į tolį. U ž u o t stengęsi
kažką įžiūrėti, žvilgsniu „skenuokite“ h orizontą. K artais n a u d o k i­
te b lo k u o jan čiu s akinius, aprašytus an tra m e skyriuje, aštu n tam e
žingsnyje. Jais u žd en kite geriau m atan čią akį, n et jeigu ši geriau
m ato iš arti. Paskui n u siim k ite akinius ir žiūrėkite į tolį.
Kai d irb ate prie k o m p iu terio , kas pusvalandį pad ary k ite ką
nors kita, k ad n u k reip tu m ė te akis n u o jo. Pakaks ir labai tru m p o s
pertraukėlės. Jeigu labai ilgai esate sutelkę dėm esį į in fo rm aci­
jos srautą, atk eliau jantį iš ekrano, kyla pavojus, kad per mažai
dėm esio skirsite periferinei regai. Kai taip n u tin k a , p e rk ra u n a ­
m a cen trin ė rega. T okia situacija gali išprovokuoti glaukom ą. Be
to, galite prarasti gerą regėjim ą. B ū tin a leisti pailsėti centrinės
regos ląstelėm s stim u liu o ja n t periferinę regą. Tai galite padaryti

124
atlik d am i periferinės regos pratim u s, kurie padės pastebėti d a u ­
giau vaizdų, esančių periferinėje zonoje. Jūs atkreipsite dėm esį
į grindis, sienas, lubas ir b en d rą d arb o aplinką. Kai n au d o jam a
periferinė rega, akys m ažiau įtem piam os.
M es siūlom e tarp ak ių prisiklijuoti nedidelę popieriaus ju o ste ­
lę, m o su o ti ran k o m is į šalis ir tru p u tė lį palin g u o ti p irm y n atgal.
Jeigu n e tu rite popieriau s juostelės, u žm erkite dešinę akį ir ran k o ­
m is greitai p am o ju o k ite į prie­
šingas puses: viena — aukštyn,
k ita — žem yn, viena - kairėn,
k ita — dešinėn. Tai darydam i
žiūrėkite tiesiai. Paskui užm er­
kite kairę akį ir k arto k ite tą
patį. Šio p ratim o nereikia da­
ryti ilgiau kaip m in u tę , taigi jis
n esu tru k d y s jū sų d a rb u i, o tik Būtina leisti pailsėti centrinės regos
ląstelėms stimuliuojant periferinę regą.
sum ažins sėdėjim o prie k o m ­
p iu te rio sukeliam ą stresą.
Ilgas mostas taip p a t gali d ary ti stebuklus, kadangi jis atitrauks
jus n u o k o m p iu te rio ir privers atlikti fizinius pratim u s, kuriuose
dalyvauja ne tik akys, b et ir visas kūnas. N et jeigu p ratim u i galite
skirti vos kelias m in u tes, kai sugrįšite prie k o m p iu te rio , jū sų rega
bus žym iai geresnė. Ilgas mostas atliekam as stovint. Jūs žiūrite į
savo p irštą ir sukate k ū n ą į vieną, tad a į k itą pusę. Sukitės ir at­
rodys, kad viskas ju d a į priešingą pusę nei jū sų pirštas. Švelniai
m irksėkite. K ad akys atsip alaid u o tų , p ratim o n e b ū tin a daryti

12S
ilgiau kaip m in u tę. D au g iau apie ilgą mostą skaitykite an tro sky­
riaus p irm am e žingsnyje.
T aip p a t n au d in g a kasdien po penkias m in u tes dary ti M eli­
sos p ra tim ą . Raskite jam laiko tada, kai jū sų akys d ar nėra taip
stipriai pavargusios, kad negalėtų tin k am ai reaguoti į pratim ą.
T u o m et nuovargis nedidės. P ratim ą galite daryti d arb o m etu arba
pasibaigus d arb o dienai, tačiau atlikite jį kasdien. M elisos p ra ti­
m u i atlik ti n u o kaktos iki sm akro prisiklijuokite ilgą popieriaus
juostelę. Im k ite k am u o liu k ą ir m ėtykite jį iš vienos rankos į kitą.
Plačiau šis pratim as aprašytas p e n k to skyriaus dalyje apie žvairu­
m ą. Jis p ad ed a akim s tap ti n epriklausom om s vienai n u o kitos ir
pašalina įtam p ą.
Prisidengim o delnais pratim as, atliekam as m ažiausiai šešias
m in u tes, taip p at b ū tų naudingas tam tik ru darb o dienos etapu,
geriausia - prie k o m p iu te rio praleidus ne daugiau kaip valandą.
P risidengim o delnais pratim as sm ulkiai aprašytas a n tro skyriaus
šeštam e žingsnyje. Jis atliekam as taip: p atry n ę delnus vieną į kitą
jais švelniai užsidengiam e akiduobes. A lkūnes galite atrem ti į
k o m p iu te rio stalą. G eriau, jeigu po alkūnėm is p asid ėtu m ėte pa­
galvę. D ėm esį sutelkite į kvėpavim ą ir atp alaid u o k ite akis. Jeigu
p risid en g im o delnais pratim as taps svarbia jū sų kasdienės rutinos
dalim i, jis padės jū sų akim s pailsėti n u o bet kokios patiriam os
įtam pos. D ien ai slen k an t tu rė tu m ė te pakaitom is dary ti visus iš­
vardytus p ratim u s, kad pasiektum ėte kuo geresnių rezultatų.
Per visą d arbo d ien ą skirkite dėm esio periferinei regai. N ep a­
m irškite fakto, kad žiūri abi jū sų akys. S kaitydam i tai, ką m ato te

126
k o m p iu te rio ekrane, k artk artėm is prie nosies viršutinės dalies
prisik liju o k ite popieriaus gabalėlį, kuris u ž d en g tų jū sų stipresnią­
ją akį. T ada šalia stipresniosios akies pam o su o k ite ranka, o sil-
p n esn iąja akim i skaitykite. U žsim erkite ir pam ėg in k ite p risim in ­
ti p ask u tin ę p erskaitytą eilutę. P akartokite ją sau d u kartus. Tai
p ad ed a, kadangi kartais sm egenys įsim ena tik tai, ką perskaitote
stipresniąja akim i. Šis pratim as privers jus skaityti abiem akim is.
D irb a n t labai n a u d in g a kas pusvalandį penkiolikai m in u č ių
a titra u k ti akis n u o ek ran o ir m in u tę p ad irb ėti su periferine rega.
K o m p iu tery je įju n k ite program ą, kuri p rim in tų , jog kas pusva­
lan d į reikia p ad irb ėti su akim is. D a rb o d ien ą b ū tų gerai užbaigti
ritu alu - tris m in u tes daryti periferinės regos g erinim o p ratim ą ir
vieną m in u tę - ilgą m ostą. Tai padarius, darbo k o m p iu te riu p a ­
sekm ės bus ne tokios blogos. Iš tiesų tai gali p ask atin ti jus daryti
d ar dau g iau akių p ratim ų .
D ėl nau d o jim o si k o m p iu te riu kyla dvi problem os. V isų p ir­
m a, m es nesutverti aštuonias valandas per d ien ą spoksoti į k o m ­
p iu terį. M ū sų protėviai to nedarė, o b ū te n t jų veikla nulėm ė, kad
m ū sų akys išsivystė tokios, kokias d ab ar tu rim e. D eja, šiais laikais
m ilžinišku greičiu daugėja trum paregystės atvejų. V iljam as Beit-
sas nerim avo dėl to, kad praeito am žiaus trečiajam e d ešim tm e­
tyje 6 p ro cen tai N iu jo rk o m oksleivių buvo trum paregiai. D ab ar
JAV tru m p areg iai yra 48 p rocentai m okyklas lan k an čių vaikų.
D eja, kitose pasaulio vietose šis skaičius dar didesnis. H o n k o n g e
62 p ro cen tai m oksleivių yra trum paregiai, o Taivane - n et 84 p ro ­
centai. Visas pasaulis tu rė tų suprasti padėties rim tu m ą . D ėl šios

127
pro b lem o s „kalti“ ne tik k o m p iu teriai. Jai tu ri įtakos ilgalaikis
žiūrėjim as į arti esančius objektus. Toks darbo stilius neskatina
n a u d o ti periferinės regos, ir tai tam p a svarbiausia trum paregystės
atsirad im o priežastim i.
K ita p ro b lem a yra unikalios pikselių savybės. A kim s sunkiau
juos įžiūrėti, nors m es to ir nejaučiam e. Ilgo d arb o prie k o m ­
p iu terio neigiam as poveikis yra pastebim as. D ėl to labai svarbu
reguliariai pakelti akis n u o ekrano ir atlikti rek o m en d u o jam u s
p ratim u s. Be to, labai svarbu d irb a n t dažnai m irksėti. M irksėji­
m as ne tik tru m p a m pertrau k s įtam p ą keliantį įd ėm ų žiūrėjim ą
į ekraną, b et ir sudrėkins akis bei sum ažins ap lin k esančių rau ­
m e n ų įtem p im ą. M irksėjim as šiek tiek sum ažins ak ių deginim ą,
uždegim ą ir perštėjim ą.
K artk artėm is, ypač jeigu jaučiate, kad p ratim ai ju m s nepade­
da, p am asažuokite sritį ap lin k akiduobes. N u o viršunosės b rau k i­
te lin k sm ilk in ių , o n u o nosies - lin k ausų. A tsipalaiduokite, net
jeigu tu rite laiko tik dešim čiai p e rb ra u k im ų (m aždaug dvidešim t
sekundžių). Tai vis tiek sum ažins besikaupiantį nuovargį. Jeigu
d irb ate karštą dieną, gali prasidėti n em atom as ak ių uždegim as.
K artą p er d ien ą atsigulkite ir užsidėkite a n t ak ių šaltą drėgną
rankšluostį.
Jūs tu rite visiškai n eto leru o ti n epastebim o nuovargio. V isų
p irm a privalote žin o ti apie jo egzistavim ą. Paskui tu rite pašalinti
nuovargį, kuris p alaipsniui kaupiasi per dieną. Skaitym as iš kom -
p iu terio ekrano žalingas tuo, kad esam netaisyklingai įpratę skai­
tyti d o k u m en tą , esantį priešais m us, n ekreipdam i dėm esio į savo

128
akis. Jeigu akys parausta, m es einam e pas okulistą, kad jis išrašytų
lašų, ir negalvojam e, jog nuovargis neigiam ai veikia m ū sų regą.
Vos tik jis p rad ed a kauptis, akys p a ju n ta neigiam ą poveikį. N u o ­
vargio valdym as gali užkirsti kelią problem om s.
Labai svarbu kartais tu rėti išeiginę. Tą dien ą n esin au d o k i­
te k o m p iu te riu , verčiau atlikite kelis pratim us. Labai n au d in g a
kiekvieną d ien ą tam tik rą laiką nežiūrėti į k o m p iu te rio ekraną.
Paskirkite laiką, kada naudositės k o m p iu te riu , o kada ne. Ž i­
n o m a, kiekvieno žm ogaus situacija yra vis kitokia. Kai kuriem s
žm o n ėm s labiau p a tin k a džiaugtis diena, o k o m p iu te riu nau d o tis
tik vakarais. K itiem s p a tin k a daryti priešingai. Jeigu n u sp ren d ėte,
k u rio m is valandom is nedirbsite, galite pailsėti n u o n audojim osi
k o m p iu te riu ir dary ti kitus dalykus bei skirti dėm esio periferinei
regai ir silpnesniajai akiai - tam , ką darbas paprastai n u stu m ia į
a n trą planą. K itaip žiūrėdam i iš arti galite per daug įtem p ti vieną
akį, o žiūrėdam i į tolį - kitą.
Akis v ertin k ite ne m ažiau už savo darbą. K vėpavim ą v ertinkite
ne m ažiau už savo projektą. N u o tada, kai priim site šiuos sp ren ­
dim u s, k o m p iu teris daugiau nebekenks jū sų akim s. Jeigu n u sp rę­
site ig n o ru o ti akis ir kvėpavim ą, darbas k o m p iu te riu gali labai p a ­
k en k ti akim s. N etik ėk ite žm onėm is, ku rie teigia, jog ko m p iu teris
n edaro neigiam os įtakos - vien toks teiginys jau yra kenksm ingas.
 K e tv ir ta s s k y r iu s

R eg o s g e r in im a s ir re fra k c ijo s
s u tr ik im ų k o re k c ija

Šiam e skyriuje rasite specialias p ra tim ų program as, kurias re­

k o m en d u o ju su refrakcijos sutrikim ais susijusiom s regos p roble­
m om s m ažin ti arba - kai kada - visiškai pašalinti. Šiems su trik i­
m am s priklauso m iopija, hiperopija, presbiopija ir astigm atizm as.
N o rs šiam e skyriuje daugiausia dėm esio skiriam a refrakcijos su ­
trik im am s, čia aprašyti pratim ai padės šalinti daugelį su trik im ų ,
a p ta ria m ų p en k tam e ir šeštam e skyriuose. Tai žvairum as, k ata­
rakta, diabetas, glaukom a, o p tinis neuritas, tinklainės atšoka, sti-
k lak ū n io atšoka, geltonosios dėm ės degeneracija ir p igm entinis
retinitas.
Jeigu šiuo m etu lankotės pas gydytoją, pripažįstantį holistinį
požiūrį į gydym ą, rek o m e n d u o ju pasidalyti su ju o ar ja šia in ­
form acija. Jūs d rauge galėsite stebėti progresą ir p ritaikyti m ano
p atarim u s konkrečiai savo būklei gydyti. Šiuos p ratim u s galim a
d erin ti su b et k o k iu k itu regos gydym o b ū d u .
K aip jau m in ėjau šios knygos įžangoje, daugelis gydytojų vi­
som s p ro b lem o m s, įskaitant ir regos sutrikim am s, šalinti skuba
paskirti ch e m in ių p rep aratų arba n et operaciją. Tai dažnai atim a
tikėjim ą, kad esam ą būklę įm a n o m a n o rm alizu o ti, nesvarbu, kiek
p astan g ų esat pasiryžę įdėti.

130
 Kas iš tiesų yra gijimas? G ijim as ne visada reiškia m o m e n tin į
pasveikim ą ir visišką b et kokio negalavim o pan aik in im ą. K artais
pavyksta to pasiekti, b et dažniausiai tikrasis gijim as vyksta m a ­
žais žingsneliais. T ikrasis gijim as yra tiesiog gerėjim as, kartais net
m in im alu s, kuris įm anom as atsižvelgiant į esam as jū sų gyvenim o
aplinkybes. D ėl to labai svarbu stebėti pokyčius ir būklę lygin­
ti tik su savo ankstesniąja situacija. Jeigu n u o tokios situacijos,
kokioje esate šian d ien, galite sveikti, kad ir lėtai, p rip ažin k ite šią
m ažą sėkm ę. Sem kitės iš jos stiprybės ir atšvęskite ją. E idam i svei­
k im o keliu švęskite n e t m ažiausią įveiktą atk arp ą ir prisim inkite,
n u o ko pradėjote.
N e ra n d u žodžių, kuriais galėčiau išreikšti, kaip tvirtai tikiu
ž m o n ių gebėjim u gydyti save stropiai d irb a n t pagal šias p ro ­
gram as. M an o asm eninė darbo su savim i patirtis, m an o vaikai
ir tūkstančiai m an o p acien tų bei m o k in ių įrodė, kad įm an o m a
pasiekti pagerėjim ą ir kad šių p ra tim ų n au d a yra ap čiu o p iam a bei
ju m s pasiekiam a.

Patarimai, kaip naudotis

šiaknygos dalimi
Pirm iausia gerai susipažinkite su an tram e skyriuje aprašytais
p agrindiniais pratim ais. Aš n u o lat grįšiu prie jų. T ada atsiverskite
tą šio skyriaus dalį, kuri skirta konkrečiam jū sų regos su trik im u i
ap tarti. M an o rek o m en d u o jam u s p ratim u s darykite m ažiausiai
tiek laiko, kiek p atariam a kiekvienoje skyriaus dalyje. Svarbiau­
sia, nusiteik ite šiuos p ratim u s įtra u k ti į kiekvieną savo kasdienės

131
ru tin o s aspektą. G a lb ū t aš rek o m e n d u o ju šešiom s m in u tė m s p ri­
sidengti delnais akis arba dešim t m in u č ių daryti p ra tim ą saulės
šviesoje, tačiau tai yra tik pradžia, pats m in im u m as. B ū tų idealu,
jeigu p ratim am s atlikti sk irtu m ėte ne tam tikrą dienos dalį, o pa-
sk irsty tu m ėte juos po visą dieną. Taip regos gerinim as ta p tų p a ­
g rin d in e jū sų idėja. N esiliaukite sąm oningai galvoti apie savo akis
ir apie jų veiklą visą dieną. N iekada n en u sto k ite žiūrėję į detales.
Laikykite šią knygos dalį atspirties tašku. Regos gerinim as p a ­
našus į rau m e n ų stip rin im ą. G eriausia p rogram a yra ne tada, kai
m ankštai skiriam a po trisdešim t m in u č ių tris kartus per savaitę,
o likusį laiką tiesiog sėdim a. G eriausia ju d ėjim ą ir fizinius p ra ti­
m us tra u k ti į kiekvieną gyvenim o aspektą. Vaikščiokite. U žu o t
naudojęsi liftu, lipkite laiptais. D ie n ą atlikite švelnius judesius
ir nesu n k iu s tem p im o pratim u s. Taip jūs n u o lat m ankštinsitės ir
n u o lat rūpinsitės savo fizine būkle.
Tas pats principas svarbus ir čia. Pradėkite n u o m an o reko­
m en d u o jam o s p ra tim ų atlikim o tru k m ės, tačiau m okykitės visa­
da rasti laiko prisid en gti delnais, pratim am s atlikti saulės šviesoje,
žiūrėti į detales. T aip jūs n u o lat galvosite apie savo regą ir ji taps
p rio rite tu , nesvarbu, kuo dar užsiim site ištisas dienas ir savaites
gyvendam i įprastą gyvenim ą.
Pasiryžkite ilgai tru n k an čiai program ai ir skirkite laiko regu-
bariai stebėti progresą. N enuleiskite rankų. N esitikėkite stebu-
klingo greito pagijim o. Pastebėkite kiekvieną sėkm ingą žingsnį,
kad ir koks mažas jis b ū tų , ir ju d ėk ite toliau. Veskite žurnalą, ku~
riam e registruosite savo progresą ir savijautą viso proceso m etu.

132
 Jeigu p aju n tate, kad p ratim ai jus veda neteisinga kry p tim i ir
neatneša trokštam os naudos, gali b ū ti, kad ju m s reikalinga p ap il­
d o m a terapija. M an o savigydos m okykloje San Fransiske n u o lat
vyksta pam okos. T aip p at o rganizuoju paskaitas ir gydym o sesijas
visam e pasaulyje. Siūlau paieškoti galim ybės p ad irb ėti su m an im i
arba su k u riu o nors m an o ap m o k y tu p rak tik u , jeigu tikite, jog tai
padės įgyvendinti kovos už geresnį regėjim ą m isiją.

Kada šiuos pratimus galima daryti

su korekciniais lęšiais?
B ū tų idealu regos gerinim o pratim u s b en t jau dalį jiem s skirto
laiko daryti be k o rekcinių lęšių, jeigu tai jum s nekelia streso ir
įtam pos. Po m ėnesio apsilankykite pas draugiškai nusiteikusį op-
tom etristą, kuris neprieštarauja jū sų akių stip rin im o iniciatyvai, ir
paprašykite akinių, regą koreguojančių 2 0 /4 0 , tai yra, 80 p ro cen ­
tų n u o 2 0 /2 0 . Kai pradėsite geriau m atyti su šiais naujais akiniais,
n ueikite vėl, kad p ask irtų naujus akinius, koreguojančius 2 0 /4 0 .
Pratinim asis prie silpnesnių ak in ių padės gerinti jū sų regėjim ą.
Kai kurie žm onės, kurie tu ri stip rią m iopiją (trum paregystę)
ir k u rių rega yra 2 0 /5 0 0 ar dar silpnesnė, tu rė tų įsigyti trejus aki­
nius. V ienus - koreguojančius 2 0 /2 0 . Jie reikalingi dėl saugum o,
kai ten k a v airuoti n ak tį rūke, kitus - koreguojančius 2 0 /4 0 , skir­
tus vaikščioti d ieną, ir trečius - 2 0 /8 0 , skirtus vaikščioti pažįsta­
m oje aplinkoje. Šių a k in ių nešiojim as b ū tų iššūkis sau. D ažnai
po dviejų m ėnesių žm onės pro 2 0 /4 0 akinius prad ed a m atyti
2 0 /2 0 . T ada reikėtų vėl apsilankyti pas o p to m e tristą ir akinius vėl

133
pakeisti į 2 0 /4 0 , tai yra, į k itu s 2 0 /4 0 . M es tikim ės a k in ių stip ru ­
m ą p er m etu s su m ažin ti 2 d io p trijo m is ir visam laikui išsaugoti
geresnę regą.
T am tik ru m o m e n tu , kai jau patogiai jausitės lauke vaikščio­
d am i be ak in ių , m es siūlom e įsigyti sten o p in iu s akinius ir įsidėti
juos į kišenę. Į ž m o n ių veidus ir į iškabas iš arti žiūrėkite be aki­
n ių . A tsidūrę to k iu a tstu m u , kai veidai ir iškabos im a darytis ne­
ryškūs, užsidėkite sten o p in iu s akinius ir n a u d o k ite juos iškabom s
perskaityti ir veidam s atpažinti.
Be to, su sten o p in iais akiniais
galim a skaityti. Prieš užsidėdam i
ju o s sk aity m u i p irm a pažvelkite
į tolį, „ sk en u o k ite “ h o riz o n tą ir
akim is keliauk ite n u o vieno taš­
ko p rie kito. Po to pažiūrėkite į
taškus, k u rie yra šiek tiek arčiau
jū sų . K itas žingsnis - žiūrėti į
Stenopiniai akiniai.
taškus, esančius d a r arčiau už
tu o s, į k u riu o s ką tik žiūrėjote. Tai d a ry k ite ne tru m p ia u kaip
k etu rias m in u te s. Po to skaityti p ro skylutes m ažiausiai p e n k io ­
lika d v id ešim t m in u č ių bus žym iai lengviau. P irm iausia, kad
p ailsėtų akys, kelias m in u te s žiū rėk ite į tolį. T iesiog žiūrėkite,
n esisten g d am i n iek o p a m a ty ti. P askui p e n k io lik a a r d v id ešim t
m in u č ių sk aity k ite be a k in ių ir vėl p ažiū rėk ite į tolį. Vėl užsidė­
k ite a k in iu s ir sk aity k ite pusę valandos, ta d a vėl žiū rėk ite į tolį.
Pabaigoje sk aity k ite su įprastais akiniais. Tai n ėra to b u las p ra ti­
m as, tin k a m as visiem s, tačiau jį g alim a p rita ik y ti jū sų situacijai.

134
V ie n in te lė visiem s g aliojanti taisyklė - sk aity d am i n iek ad a n e į­
te m p k ite akių.
A tk reip k ite dėm esį į savo individualias galim ybes. Jeigu galite
ilgiau išbūti su stenopiniais akiniais - p u ik u . Jū sų tikslas yra p a ­
prastas - palaipsniui atsisakyti n u o latin io a k in ių n au d o jim o .
Jeigu m io p ija (trum paregystė) nėra stipri, tai yra, jūs m ato te
2 0 /2 0 0 ar geriau, aš siūlau visur vaikščioti be akinių. Išim tis tai­
k o m a tada, kai tu rite vairuoti arba privalote laikytis ypatingo sau­
g u m o p riem o n ių . V isada tu rėk ite kišenėje sten o p in iu s akinius.
Kai p am ato te iškabą, k u rią n o rite perskaityti, tačiau jum s su n k u
tai p ad ary ti arba negalite perskaityti, bet įžiūrite raidžių pavi­
dalus, užsidėkite sten o p in iu s akinius ir pažiūrėkite į iškabą dar
k artą. D ažnai žm onės, užsidėję sten o p in iu s akinius, m ato geriau.
S ten o p in iai akiniai p adeda dviem trečdaliam s žm o n ių , tačiau ne
visiem s. S tenopiniai akiniai padėjo daugeliui m an o m o k in ių , bet
m anęs jie neveikė. Taigi, jie ju m s padės arba ne. K adangi jie nėra
brangūs, verta p ab an d y ti juos įsigyti ir p a tik rin ti, ar veikia.

Trumparegystės irtoliaregystės
korekcija
Įsivaizduokite, k ad ro d o te film ą ir n au d o jate projektorių.
Jeigu ek ran ą pak ab insite per toli n u o projektoriaus, toliau negu
yra lęšio fokuso taškas, vaizdas bus neryškus. Ž m o n ės, tu rin ty s
m io p iją (trum paregystę) b ū te n t taip m ato pasaulį. A rti esantys
d aik tai atro d o ryškūs, o tolim esnis vaizdas susilieja. Ž m onės, tu ­
rintys h ip ero p iją (toliaregystę) m ato taip, kaip m aty tu m e ekraną

135
p ak ab in ę per arti p rojektoriaus. Toli esantys daiktai atro d o ryš­
kūs, o artim esn i - susilieję. Sergant presbiopija lęšiukai pasidaro
p er stan d ū s, todėl arti esančių d a ik tų vaizdo n e įm a n o m a sufoku­
suoti. Lęšiukai n ep akankam ai suapvalėja ir negali tin k am ai per­
d u o ti vaizdo į tin k lainę.

Miopija (trumparegystė)
M io p ija yra regos sutrikim as, kurį tu rin tis žm ogus ryškiai m ato
arti jo esančius o bjektus, o tolim esnis vaizdas atro d o susiliejęs.
M io p ija, d ar v ad in am a trum paregyste, atsiranda tada, kai akies
obuolys p er daug pailgėja, ir šviesa, patekusi į akį, nėra tinkam ai
sufokusuojam a. D ėl to toliau esantys daiktai tam p a neryškūs.
S tipri m io p ija yra tada, kai regos korekcijai reikia ne m ažiau
kaip 8 d io p trijų lęšių ir kai sutrikim as n u o lat progresuoja. N ors
su korekcinėm is p riem o n ėm is m ato te gerai, akies obuolys darosi
vis ilgesnis ir ilgesnis. D ėl to tin k lain ė plonėja ir kyla didelė a t­
siskyrim o rizika. A tsiskyrus tinklainei fotoreceptoriai nebegauna
gyvybiškai svarbių m edžiagų, todėl žm ogus gali apakti. Jeigu rega
be a k in ių negerėja, be tinklainės atsiskyrim o pavojaus kyla ir k itų
rim tų p ro b le m ų grėsm ė - gali prasidėti glaukom a arba g elto n o ­
sios dėm ės degeneracija. R egėjim ui gerėjant akių obuoliai atgau­
na n o rm a lią apvalią form ą.
D ėl to m an o darbas yra toks svarbus. Jį galim a vadinti fizb
ne terapija akim s. Šiuo atveju tai labai svarbu. Jeigu sum ažinsite
akies o b u o lio ilgį, jeigu jis su tru m p ės b en t puse m ilim etro, jūs
užkirsite kelią stiprios m iopijos progresavim ui ir g alb ū t išvengsite

136
gresiančio tinklainės atsiskyrim o bei stiklakūnio atšokim o. Sti-
k lak ū n io atsiskyrim as n u o tinklainės sukelia kraujavim ą ir su-
sid ru m stim ą. Jeigu jūs jau patyrėte atsiskyrim ą, trum paregystės
m ažinim as gali užkirsti kelią pasikartojim ui. G ydytojai stengiasi
k u o greičiau gydyti atsiskyrim ą, vos tik jis įvyksta (ir šiuo atveju
jie tikriausiai yra teisūs), ir jie sako, kad atsiskyrim as daugeliu
atvejų nepadaro d au g žalos (ir dėl šito jie taip p at teisūs), jie kar­
tais pašalina stik lak ū nį, jeigu m ato , kad jis gali rim tai pažeisti
svarbias tinklainės dalis. Tai d aro m a esant grotelinei tinklainės
degeneracijai. Stiklakūnis šalinam as siekiant išvengti atsiskyrim o,
k u rio m etu b ū tų pažeista geltonoji dėm ė ir su sid ary tų geltonosios
dėm ės skylė.
M es dirbam e, k ad su m ažin tu m e jū sų trum paregystę. Ją ga­
lim a labai sum ažinti atliekant ak ių p ratim us. D ėl to žm onėm s,
k uriem s trum paregystės korekcijai reikia 8 ir dau g iau d io p trijų ,
b ū tin a daryti p ratim u s. M es tikim ės, kad p irm u o siu s dvejus m e­
tus jū sų rega taisysis po 2 dioptrijas kasm et. Trečiaisiais m etais
rega pagerės 1,5 d io p trijo s, o toliau - po vieną d io p triją kasm et.
Lėtai, bet u žtik rin tai jū sų regėjim as gerės tol, kol ju m s nebereikės
ak in ių . R em dam iesi p atirtim i, m es tikim ės, kad jū sų pagerėjim as
bus didžiulis, bet n e t jeigu jū sų rega pagerės tik 0,5 dioptrijos,
toks rezultatas jus džiugins visą gyvenim ą.
N e t tie žm onės, kurie dėl blogos regos nešioja trejus sk irtin ­
go stip ru m o akinius (2 0 /8 0 , 2 0 /4 0 ir 2 0 /2 0 ), tu rė tų rasti laiko
p a b ū ti be akinių. Po p ertraukos jie m atys geriau ir per akinius.
G a lb ū t be ak in ių galite p ab ū ti tada, kai labai šviesu, pavyzdžiui,

137
savo kiem e, gerai pažįstam oje gatvėje arba nam uose, jeigu ten
p ak an k a šviesos. Po to ryškiau m atysite su akiniais, k oreguojan­
čiais 2 0 /8 0 ir 2 0 /4 0 , o su 2 0 /2 0 vaizdas bus labai ryškus. Kuo
m ažiau bū site su akiniais - žinom a, jeigu tai nesukelia didžiulės
ak ių įtam p o s, - tu o geriau m atysite pro juos. Laikui b ėg an t jum s
reikės vis silp n esn ių akinių.
G alim e stebėti, kaip viena p ro b lem a sukelia kitą, jeigu nesi­
stengiam e n u o lat g erinti savo ak ių būklės.
P ratim ai, n au d in g i m iopijai šalinti: žvilgsnio perkėlim as, prisi-
dengim as delnais, periferinės regos p ratim ai, skaitym as su steno-
piniais akiniais ir vaikščiojim as naktį. Šiems p ratim am s daryti pa­
skirkite m ažiausiai vieną valandą per d ien ą ir nepam irškite, kad tą
laiką reikia paskirstyti dalim is. V isą d ien ą raskite laisvo laiko pa­
d irb ėti su savo rega. K artą per savaitę išm ėginkite n ak tin io vaikš­
čiojim o sesiją. Jeigu gyvenate ten, k u r naktim is vaikščioti nesau­
gu, n a k tin į pasivaikščiojim ą lauke galite pakeisti keturiasdešim t
p en k io m is m in u tė m is ju d ėjim o tam siam e kam baryje. Ž in o m a,
tai nėra pats tobuliausias n ak tin io pasivaikščiojim o pakaitalas.
Kai pradėsite jau sti gerėjim ą, gali b ū ti, kad panorėsite kai k u ­
riuos p ratim u s d ary ti ilgiau negu rek o m en d u o jam a. Tai - puiki
idėja, galinti d ar labiau pagerinti jū sų regėjim ą. Iš tiesų m ano
rek o m en d u o jam a m ankštos valanda tu rė tų b ū ti tik m inim alus
starto taškas. Jeigu jū sų m iopija labai stipri, galb ūt norėsite pra­
dėti n u o vienos valandos per dieną, o paskui, paju tę pagerėjim ą,
p ratim am s skirtą laiką pratęsti iki dviejų valan d ų ar d ar daugiau.
Jeigu esate užsiėm ę, viena valanda per d ien ą gali atro d y ti labai

138
ilgas laiko tarpas, tačiau galbūt k itą d ien ą nebus su n k u rasti ir
k elių valandų.

P ratim ų program a m iopijai ša lin ti

Vaikščiojimas naktį: 45 m in u tės k artą per savaitę.

Ž v ilg s n io p e rk ė lim a s: pirm us d u m ėnesius po 10 m in u č ių
per dieną. Paskui - po 5 m in u tes per dieną, paskirsčius
intervalais po 3 0 sekundžių. T u rėtu m ėte rasti m in u tę ,
per k u rią a tk re ip tu m ėte dėm esį į detales, kol im site tai
daryti n esąm oningai. K artkartėm is „p atik rin k ite“ save -
pastebėsite, k ad jūs n u o lat žvilgsniu keliaujate n u o vienos
detalės prie kitos, n u o lat eidam i prie vis m ažesnių.
Prisidengim o delnais pratimas: 20 m in u č ių kasdien.
Periferinės regos pratimai: 10 m in u č ių kasdien.
K am uoliuko musinėjimas: p apildom as pratim as m iopijai
šalinti.

P ask u tin iam p ra tim u i ju m s reikės teniso k a m u o liu k o , regos

tik rin im o lentelės, a k in ių n u o saulės su išim tais stiklais ir izo­
liacin e ju o sta u ž k liju o tu stiklu stipresniosios akies pusėje. L en ­
telę p a k a b in k ite a n t sienos ak ių aukštyje. Ju m s reikės užsidėti
ak in iu s ir m esti k a m u o liu k ą į k u rią nors eilutę lentelėje. T ada
sten k itės sug au ti atšokusį k am u o liu k ą. Iš tiesų tai bus tru p u tį
su d ėtin g iau .
A tsistokite priešais lentelę to k iu atstu m u , kad galėtum ėte
gerai įžiūrėti tris viršutines eilutes, vidurines eilutes m a ty tu m ė ­
te sunkiai, o apatinės b ū tų visai susiliejusios. Tai yra tinkam as

139
 atstum as, suteikiantis J u m s
galim ybę gerinti regą. N e tu ­
rėtu m ėte b ū ti arčiau kaip per
90 c e n tim e trų n u o lentelės,
tačiau bet koks kitas ju m s pa­
togus atstu m as puikiai tinka.
Labai svarbu n e b ū ti p er griež­
tiem s sau renkantis tin k am ą
atstum ą. Jeigu ju m s patogus
atstum as yra p u sa n tro m etro,
m ankštinkitės to k iu atstu m u
ir pajusite pagerėjim ą. Jeigu
pato g u stovėti per d u m etrus
nuo lentelės, m ankštinkitės

Užsidėkite akinius, blokuojančius stovėdam i per d u m etru s ir

vienos akies regėjimą, ir mėtykite pasieksite rezultatų. P risim in­
kamuoliuką į lentelę.
kite, kad siekiate asm eninės
pažangos, to d ėl pasiekim us vertin k ite tik lygindam i su savo anks­
tesniais rezultatais.

Taigi užsidėkite pigius tam sius akinius, k u rių vienas stiklas iš­
im tas, o kitas, esantis stipriosios akies pusėje, užklijuotas tam sia
izoliacine juosta. P aim kite teniso k a m u o liu k ą ir ištieskite ranką
regos tik rin im o lentelės link. R a n k ą tieskite ir vėl sulenkite kelis
k artu s, tarsi kruopščiai taikytum ėtės. Įsivaizduokite, kad k am u o ­
liukas atsim uša į lentelę ir skrieja atgal į jū sų ranką. T ada m eskite
k a m u o liu k ą ir m ėg in k ite jį sugauti.

140
 M e tim ą k arto k ite visais įm anom ais kam pais. M eskite k a m u o ­
liuką k am p u iš vienos pusės, paskui - iš kitos pusės. M eskite iš
apačios į viršų ir iš viršaus į apačią. M eskite iš aukštai, paskui -
tiesiai prieš save. T ad a n u siim k ite akinius ir vėl pažiūrėkite į len ­

telę.
Jeigu žiūrėdam i abiem akim is gerai m ato te tris viršutines eilu­
tes, aš spėju, kad užsidėję vieną akį blokuojančius akinius silpnes-
niąja akim i m atysite tik didžiąją raidę arba pirm as dvi eilutes.
Kai k u rie iš jū sų vis dar m atys tris pirm as eilutes, tačiau žiū rin t
silpnesniąja akim i jos bus ne tokios ryškios.
Kai k am u o liu k ą, kaip aprašyta, pam ėty site visom is k ry p tim is
ir n u siim site ak in iu s, jeigu esate vienas iš 80 p ro c e n tų m an o
se m in a rų dalyvių arb a aš galiu jus paly g in ti su v ien u iš 80 p ro ­
c e n tų , labiausiai tik ė tin a , kad jūs m atysite visą k etv irtą eilutę ir
v ien ą arb a dvi raides iš p en k to sio s eilutės. T ad a galite n u k reip ti
akis į šeštą eilutę, k u rio s raid žių n e m a to te . P ažiūrėkite į tarp u s
tarp raidžių. G alite m ėg in ti žiūrėti į se p tin tą ir, jeigu pavys tai
p a d a ry ti be m ilžin išk ų p astan g ų , - į a štu n tą eilutę. Ž iū rė k ite į
tarp u s tarp raidžių, užsim erkite ir m ėg in k ite a tsim in ti raides ir
tarp u s. M a n o sem in aru o se visa g ru p ė dažnai kelis k artu s pasa­
ko: „raidė, tarp as“ . Taigi, jeigu eilutėje yra aštu o n io s raidės, žodį
„raid ė“ sakykite a štu o n is k artu s ir žodį „tarp as“ - septynis k ar­
tus. T aip patys sau įrodysite, kad m in ty se m a to te raides ir tarpus.
Jeigu eilutėje įžiū rite tarpus, tačiau raid žių n ebepajėgiate atsk irti
vienos n u o kitos, galite sakyti „ženklas, tarp as“ . Vėl pažiūrėkite
į k e tv irtą eilutę - gali b ū ti, kad ji atrodys d au g ryškesnė. T ada

141
p ažiū rėk ite į p e n k tą . T ik ė tin a , kad galėsite įžiūrėti d a u g u m ą joje
p a ra šy tų raidžių. D a b a r žinote, kad p aty rėte laikiną pagerėjim ą,
ku ris gali p a sik a rto ti, kai žvilgsniu sugrįžtate prie lentelės. Jeigu
p e n k to ji eilutė p asidarė ryškesnė, b e t m a to te dar ne visas raides,
u žsim erk ite ir pasakykite: „Rašalas yra ju o d as, lapas yra b altas.“
P a k arto k ite tai p en k is k artu s, paskui atsim erk ite ir vėl pažvelki­
te į lentelę. S varbiausia n e įte m p ti a k ių b esisten g ian t atp ažin ti
kiekvienos raidės detales. P akanka p a m a ty ti ryšį ta rp jų, tai yra,
m aty ti ženklus ir tarp u s tarp jų.
D a b a r vėl užsid ėkite ak in iu s ir to liau m ėty k ite k a m u o liu k ą į
ak ių tik rin im o lentelę. D ažnas šio p ra tim o k arto jim as iš p rad ž ių
d u o d a la ik in ų rez u lta tų , tačiau ilgainiui daugelis ž m o n ių p rad e ­
d a g eriau m aty ti žem esnes lentelės eilutes.
P ra tim ą p aįv airin ti galim a b ėg an t vietoje. T am reikia v id u ­
tin io ilg u m o ju o d o p o p ieriau s juostelės. Ją p rik liju o k ite prie
nosies v iršu tin ės dalies taip, k ad b lo k u o tų stipresniosios akies
regą. T ad a b ėk ite vietoje m ėty d a m i k a m u o liu k ą į lentelę ir, jeigu
pavyksta, su g au k ite jį. K ita ran k a greitai m o su o k ite stip resn io ­
sios akies periferin ės regos zonoje taip, kad m ostai m aty tų si tik
p eriferin ėje zonoje, o akis to liau ž iū rė tų tiesiai į p o p ierių , kuris
b lo k u o ja jos regą. Jū sų darbas - k o n tro liu o ti, k ad iš vaizdo n e­
d in g tų ran k a, k u ria m o ju o ja te prie galvos. Labai svarbu priversti
abi akis d irb ti k a rtu . Jūs bėgate vietoje, kad n e n u sto tu m ė te ju ­
dėti. T aip jū sų žvilgsnis nesustings vienam e taške. T endencijos
žiū rėti į vien ą tašk ą atsisakym as yra pirm as žingsnis į geresnį
regėjim ą.

142
 Tolesni žingsniai - bėgim as vietoje užsiklijavus stipresniąją akį
b lo k u o jan čią p opieriaus juostelę ir k am u o liu k o m ėtym as su k itu
žm o g u m i. Popieriaus nep rik liju o k ite tarp akių. Įsitikinkite, jog
užblokavote stipresniosios akies regą taip, kad drauge d irb tų sti­
presniosios akies p eriferinė zona ir silpnesniosios akies centrinė
rega.
Kai prieš p rad ėd am i p ratim ą žiūrite į regos tik rin im o lentelę,
pažiūrėkite į žem iausią m ato m ą eilutę - tą, kurioje įžiūrite d a u ­
g u m ą raidžių, tačiau ne visas. Išsirinkite raidę, ku rią m ato te gerai.
U žsim erkite, įsivaizduokite tą raidę ir garsiai ištarkite ja žym im ą
garsą. Pavyzdžiui, jeigu m atote Z , pasakykite: „Raidė Z atrodo
ryški. Raidė Z atro d o nuostabi. R aidė Z yra juoda, o lapas yra bal­
tas.“ Tai darykite tam , kad suvoktum ėte, ką m atote. Pasidžiaukite,
kad raidę m ato te ryškiai. U žuot pasakę: „Aš m atau neryškiai“, jūs
sakote „Aš tai m atau ir tai yra n u o sta b u “. Tai yra pozityvus m o ­
tyvavim as, kurį jūs atliekate labai aiškiai jaučiam u b ū d u . Raidė Z
yra nuostabi! N e t jeigu ji atrodo susiliejusi, jūs vis tiek m ėgaujatės
jos vaizdu. V ertinkite tai, ką turite, ir dirbkite su tuo.
Aš sutik au labai m ažai žm o n ių , kurie lygina savo regą su aki­
niais ir be ak in ių ir nesidžiaugia savo tu rim u regėjim u. Leidim as
sau džiaugtis tu rim a rega yra gijim o pradžia. K aip senoje p atar­
lėje, teigiančioje, k ad turtingas yra tas, kuris džiaugiasi sąžiningai
dalydam asis. Jūs kalbate apie sritį, kuri žm onėm s kelia tiek daug
em ocijų. Jie gerai žino, ko toje srityje trūksta, ir dėl to nerim auja,
tačiau visiškai nesijaučia dėkingi už tai, ką gali iš jos gauti. Ištar­
kite: „Raidė O yra puiki! Raidė A yra nuostabi!“

143
 D a b a r vėl sugrįžkite prie lentelės ir pažiūrėkite, ar galite id en ­
tifik u o ti daugiau raidžių. Jeigu taip, jauskitės dėkingi, kadangi
vien faktas, jog ju m s pavyko, g riauna klaidingą požiūrį, kurio
laikosi kai kurie gydytojai. Jie galvoja, kad regos n eįm a n o m a pa­
gerinti. Iš p rad žių pagerėjim as gali b ū ti laikinas, tačiau jis jum s
įrodys, jog kasdienis p ra tim ų kartojim as per ilgesnį laiką gali pa­
dėti su m ažin ti m iopiją.
A tlik d am i šiuos p ratim u s jūs tu rite pajusti tam tik rą pagerėji­
m ą žiūrėdam i iš to k io atstu m o , kokį iš p radžių pasirinkote. T ik
tad a galite keisti atstu m ą. Kai kurie žm onės per greitai n o ri keisti
atstu m ą. Pavyzdžiui, jeigu jie gana gerai m ato iš p u sa n tro m etro,
nepradėję m aty ti iš šio a tstu m o labai gerai jie greitai pradeda žiū­
rėti iš trijų m etrų . Vis dėlto privalote suprasti, kad m io p iją tu ­
rinčio žm ogaus akys yra labai standžios, o tru m p areg io žm ogaus
sm egenys prisitaikiusios prie esam os regos.
Taigi, jeigu jū sų regėjim as iš p u san tro m etro gerėja, džiaukitės
šiuo gerėjim u. Pripraskite prie ryškaus vaizdo, m ato m o iš tokio
atstu m o . Pajuskite jį ir pam ilkite jį. D žiaukitės faktu, kad prad ė­
jo te geriau m aty ti ir kad galite išm atu o ti pagerėjim ą. D irb k ite to ­
kiu a tstu m u tris m ėnesius, o paskui p ad id in k ite a tstu m ą 60 cm .
Kai pajusite pagerėjim ą žiūrėdam i iš šio atstum o, d irb k ite dar še­
šis m ėnesius, o tad a atstu m ą d id in k ite vienu m etru . Laipsniškas
gerėjim as yra ilgalaikis. Jam reikia kasdienio darbo, ir jūs negalite
apleisti tren iru o čių .
Papildom as pratim as - iš ju m s patogaus atstu m o žiūrėti į
regos tik rin im o lentelę. Ž iūrėkite į liniją, kurios raides sunkiai

144
įžiūrite. T ada pakelkite žvilgsnį p er dvi eilutes aukštyn ir žiūrėkite
į raides, kurias galite nesunkiai perskaityti, tačiau jos nėra labai
ryškios. T ada p aim k ite popieriaus lapą ir jį visą prirašykite to ­
kio dydžio raidžių. A tsitik tin ių raidžių prirašykite d u puslapius.
K iekvienam e puslapyje tu rė tų b ū ti n u o dvylikos iki dvidešim ­
ties a tsitik tin ių raidžių. Jeigu ju m s sudėtinga žiūrėti į m ažesnes
raides, su ju n k ite tiek lapų, kiek reikia, ir parašykite m ažiausiai
dvylika sk irtin g ų ju m s tin k am o dydžio raidžių, į kurias galėtu­
m ėte žiūrėti. T ada p ak ab in k ite savo lapą šalia lentelės ir žiūrėki­
te į jį iš to kio paties atstum o, kaip žiūrėjote į lentelę. Palaukite,
kol akim s pasidarys pato g u žiūrėti į raides iš tokio atstum o. K ad
su fo k u su o tu m ėte žvilgsnį į tokio dydžio raides, skaitykite jas iš
kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę, paskui - iš viršaus į apačią ir iš
apačios į viršų, tad a - abiem kryptim is įstrižai. Taip darykite, kad
n ereik ėtų tiesiog vardyti visų raidžių iš eilės. Šį p ratim ą geriau­
sia daryti tiesiai į p o pieriaus lapą šviečiant saulei. Jį galite atlikti
užsidėję stipresniąją akį blokuojančius akinius ir žiūrėdam i tik
silpnesniąja akim i. Ž iū rėti silpnesniąja akim i pasirinkite patogaus
dydžio raides, tačiau jos netu ri b ū ti per ryškios. P akartokite visus
aukščiau išvardytus žingsnius ir tad a abiem akim is vėl žiūrėkite
į o rig in alų puslapį. Ž iūrėkite į savo parašytas raides, o tada vėl
grįžkite prie „žvilgsnio perkėliklio“. K antriai žvilgsniu keliaukite
p er kiekvieną ju o stą - tiek ju o d ą, tiek baltą. Jeigu jū sų tru m p a re ­
gystė labai stipri, žiūrėkite į platesnes juostas. Jeigu trum paregys­
tė silpnesnė, žiūrėkite į siauresnes juostas, o tada vėl grįžkite prie
lentelės p atik rin ti, ar jū sų silpnoji akis gerai m ato raides. Kartais,

145
žiū rėd am i abiem akim is, jūs m ato te visą lentelę iš to k io atstu m o ,
k o k iu stovėjote, bet silpnesniąja akim i neįžiūrite n e t dviejų viršu­
tin ių eilučių. Tai n o rm alu .
P ažiūrėkite į „žvilgsnio perkėliklį“ ir pažiūrėkite į didesnes rai­
des. Paskui pažiū rėk ite į savo parašytas raides ir pam atysite tarp jų
esančius tarpus. T arpuose m ato te b altą spalvą ir g alb ū t n et galite
kai kurias raides atspėti. Tada pažiūrėkite abiem akim is. 80 p ro ­
c e n tų ž m o n ių tam tik rą laiką raides m ato dau g ryškiau.
T u rite d irb ti, kol pasieksite jus ten k in a n tį rezultatą. Kartais
galite pailsėti n u o p ra tim ų arba juos pakeisti kitais. U ž u o t n u o lat
kartoję tą pačią p ro g ram ą, galite n u o jos n u k ry p ti. Tai padės pra­
siblaškyti ir k a rtu n eatitrau k s n u o ak ių m ankštos. Tai jus išgelbės
n u o n u o b o d u lio . B ūkite k an trū s, nes regos gerinti n e įm a n o m a be
vidinės kantrybės.
E sant trum p areg y stei, labai svarbus pratim as yra žiūrėjim as į
tolį. M ažiausiai k a rtą per d ien ą pasivaikščiokite užsidėję stipres­
niąją akį b lo k u o jan čius akinius. Ž iū rėk ite į tuos objektus, kurie
yra v id u tin iu a tstu m u n u o jūsų, ir tuos, kurie yra toli. R anka
greitai m o su o k ite šalia uždengtosios akies. K artkartėm is labai
labai švelniai pirštais p atap šn o k ite u ždengtą ak in ių stiklą, kad
akis jį p asteb ėtų ir su v o k tų jo egzistavim ą. G alite žaisti k a m u o ­
liu arba tiesiog žvalgytis į langus, m edžius ar debesis. Ž iū rėd am i
iš n edidelio n u o to lio , prie viršunosės prisiklijuokite popieriaus
juostelę, kad ji p rid e n g tų stipresniąją akį. Pakelkite ran k ą prie
stipriosios akies ir greitai m osuokite. G alite skaityti arba žiūrėti į
arti esančius objektus. B ūdam i patalpose n au d o k ite tik nedidelę

146
regą b lo k u o jan čią p o pieriaus juostelę. Tai d aro m a tam , kad b ū tų
m aksim aliai n a u d o jam a periferinė stipresniosios akies rega ir ne­
įsitem p tų silpnesnioji akis. Kai galite kelias valandas skirti žiūrė­
jim u i, žiūrėkite į tolį abiem akim is, tada užsidėkite akinius, b lo ­
ku o jan čiu s stipresniąją akį, p a b ū k ite su jais penkiolika sek u n d žių
ir vėl n usiim kite. G reitai p am o su o k ite rankom is šalia abiejų akių,
užsim erkite ir įsivaizduokite, kad abiem akim is žiūrite į tolį. Po
to įsivaizduokite, kad žiūrite tik silpnesniąja akim i. T ada - kad
žiū rite tik stipresniąja akim i. Kai tai padarysite, vėl įsivaizduoki­
te, kad žiūrite abiem akim is. A tsim erkite ir vėl rankom is greitai
m o su o k ite šalia ab iejų akių, kad n e n u sto tų veikti periferinė rega.
R an k o m is p riartėk ite prie veido ir vėl n u to lk ite. Lėtai atitrau k ite
rankas vieną n u o kitos, paskui vėl suglauskite ir vėl atskirkite.
Tai d ary d am i žiūrėkite į periferinę sritį. N en u v arg in k ite rankų.
Šiek tiek p adirbėję p am asažuokite ap lin k akiduobes arba ilsėkitės
niek o nedarydam i. T iesiog žiūrėkite į tolį keturias, šešias arba net
iki dvidešim ties m in u čių . Ž iū rėd am i į tolį nevarginate ak ių - taip
jos p uikiai pailsi.
Pastebėjau, kad žm onės, kurie šokinėja a n t b a tu to arba bėga
vietoje, po m an k što s m ato geriau, nes jiem s į galvą p rip lū sta d a u ­
giau kraujo. Taigi p o tru m p o m aždaug dviejų m in u č ių pašokinė-
jim o p ak arto k ite visus pratim u s. Vaikai į m an k štą reaguoja geriau
už suaugusiuosius, tačiau rezu ltatų pasiekia ir suaugusieji. Šoki­
nėjim as arba bėgim as vietoje n e tu rė tų b ū ti pats sunkiausias iššū­
kis. Jeigu tu rite antsvorio, verčiau nešokinėkite, o bėkite vietoje.
Jeigu esate liekni ir lengvi, šokinėkite an t didelio b a tu to , o po to

147
p ad irb ėk ite prie regos tik rin im o lentelės, jeigu tu rite ją netoliese.
Jeigu n etu rite, galite pašokinėti a n t g rin d ų arba greitai pabėgioti.
Jūs n e tru k u s pastebėsite stipresnį ak ių p ra tim ų poveikį.

Dar viena pastaba apie miopiją

D a u g u m a m io p iją tu rin č ių žm o n ių kurioje nors vietoje turi
gerą fokusavim o tašką. T arkim , kažkas gerai m ato iš 30 cen tim e­
trų . Toks žm ogus tu rė tų daryti p ratim u s su regos tik rin im o lente­
le, paveikslėliais ir bet kuo, kas tik tų žiūrėti į detales, būdam as per
30 c e n tim e trų n u o apžiūrim o objekto, paskui - per 35 centim e­
trus. K iekvienas centim etras suteikia galim ybę to b u lin ti gebėjim ą
žiūrėti iš toli. Taigi atsitraukim as 2,5 centim etro n u o skaitym o
lentelės arba puslapio su didesniais ir m ažesniais šriftais yra tar­
si žiūrėjim as į regos tik rin im o lentelę iš 65 c e n tim e trų atstum o.
K iekvienas centim etras suteikia jum s galim ybę perskaityti vis
m ažesnę sp au sd in tą eilutę. N epam irškite tai daryti esant stipriai
šviesai, pavyzdžiui, saulės šviesoje arba patalpoje degant dviejų
šim tų v atų ar stipresnei lem putei. Jūs pastebėsite, kad šviesa lei­
džia m atyti m ažesnes detales iš didesnio atstum o. Tai yra viskas,
ko jūs siekiate: po tru p u tį m atyti geriau ir geriau. Laipsniškas ge­
rėjim as yra ilgalaikis, tačiau tam reikia kasdienio darbo. N egalite
nuleisti ran k ų - tu rite d irb ti toliau. G alite pakeisti p ratim u s arba
sutelkti dėm esį į kitas sritis, tačiau tu rite toliau dirbti. Įsitikinkite,
kad knygos gale yra regos tik rin im o lentelės, su kuriom is galite
kruopščiai d irb ti. V ieną lentelę, kurios neprisim enate m intinai,
pasilikite progresui tik rin ti, o likusias n au d o k ite treniruodam iesi.

148
 Hiperopija (toliaregystė)
H ip ero p ija yra b ūklė, kai žm ogaus akių obuoliai yra per tru m ­
pi. T u rin t h ip ero p iją dėl per tru m p ų akių o b u o lių vaizdas, p a te n ­
k an tis į akis, atsid u ria už tinklainės. Taigi pasiekęs tinklainę jis
a tro d o neryškus. Jeigu jū sų ak ių obuoliai per tru m p i, jūs galite
b lankiai m atyti iš arti arba iš toli. G ali b ū ti, kad jūs neturėsite
patogaus fokusavim o taško iš jokio n u otolio.
Paprastai esant m iopijai išrašom i m in u sin iai (m ažinantys) lę­
šiai. H ip ero p ija bei presbiopija, prieš p rad e d a n t gydym ą regos ge­
rin im o pratim ais, koreguojam a pliusiniais (didinančiais) lęšiais.
Pliusiniai lęšiai skiriam i ir tada, kai jū sų vidiniai „d id in tu v ai“ -
ak ių lęšiukai - yra pašalinti dėl įgim tos kataraktos. Visus šiuos
negalavim us g ili įveikti natūralios priem onės regai gerinti - p ra­
tim ai.
H ip ero p ija b ū d in g a daugeliui vaikų iki šešerių m etų . Jie gerai
m ato į tolį, tačiau blogai - iš arti. Vaikam s, kurie gim ė su kata­
rak ta ir k u rių lęšiukai yra pašalinti, rega koreguojam a pliusiniais
akiniais arba pliusiniais k o n tak tin iais lęšiais, kurie veikia kaip d i­
d in am ieji lęšiai. Labai svarbu žinoti, kad šešerių m e tų n e tu rin tį
vaiką m o k an t skaityti galim a sukelti stip rią akių įtam pą. Tokio
am žiaus vaikam s d au g geriau žiūrėti į paveikslėlius ir form as, o ne
į raides. Jeigu anksti pradedate m okyti vaiką skaityti, n au d o k ite
knygeles stam b iu šriftu.
V yrauja n u o m o n ė, kad žm onėm s, įpusėjusiem s p e n k tą dešim ­
tį, n o rm alu b ū ti toliaregiais. Iš tiesų tai nevadinam a regos p ro b le­
m a. Sakom a, jog tai yra senėjim o proceso dalis. M an o n u o m o n e,
šis įsitikinim as yra visiškai klaidingas. A sm eniškai aš negaliu su

149
ju o sutik ti. A r artritas arba antro ir trečio tip o diabetas yra n o r­
m ali senėjim o proceso dalis? Ju k išsiugdžius tin k am u s įpročius
galim a be šių su trik im ų gyventi iki p at m irties.
Yra b ū d ų , p ad ed an čių išvengti toliaregystės. Palaikykite kaklo
lan k stu m ą, dažnai ju d in k ite galvą ir kasdien atlikite šią p ra tim ų
program ą. P risim inkite: darb o su akim is negalim a atidėti tam ti­
krai dienos daliai. V isą d ien ą raskite laiko po tru p u tį p ad irb ėti su
akim is, kad šie p ratim ai ta p tų gyvenim o b ū d o dalim i, o jūs visada
p risim in tu m ėte, jog reikia n u o lat sąm oningai d irb ti su savo rega.

P ratim ų program a hiperopijai sa lin ti:

9 0 —1 2 0 m in u čių p er dieną

Pratimas saulės šviesoje: 20 m in u č ių per dieną.

Periferinės regos pratimai: visą laiką skirkite dėm esio
periferinei regai. K asdien ne m ažiau kaip 20 m in u č ių
dary k ite intensyvius periferinės regos pratim us.
Prisidengim as delnais: 18 m in u čių , o geriausia -
pusė valandos per dieną, suskirsčius šį laiką į
6 - 1 0 m in u č ių intervalus, jeigu esate visiškai atsipalaidavę,
o paskui - 1 0 -2 0 m in u č ių intervalais.
Žiūrėjimas į tolį: kasdien po 20 m in u čių .
Ekstremalus priartinimas: kasdien po 20 m in u čių .
M elisos pratimas: kasdien po 10 m in u čių .

Ekstremalus priartinimas -
papildomas pratimas esant hiperopijai
Prieš d a ry d a m i šį p ra tim ą b ū tin a i p ažiū rėk ite į tolį. Pas­
k u i m ažiau siai šešias m in u te s d a ry k ite p risid en g im o delnais

150
p ra tim ą . K ad an g i tu rite h ip ero p iją , ju m s n e m a lo n u ž iū rė ti į
a rti esančius o b jek tu s, nes jū s esate įp ra tę į viską ž iū rė ti iš to ­
liau . D a b a r tu rite tre n iru o tis d a ry ti priešingai.
S usiraskite o b jek tą , į k u rį ju m s b ū t ų m a lo n u žiū rėti. Pavyz­
d žiu i, gėlę arb a paveikslą. A tsisto k ite p e r 3 0 c e n tim e trų n u o
p a s irin k to o b jek to . D a b a r greitai m o ju o d a m i ra n k o m is palei
savo veid ą a rtin k itė s p rie o b jek to , k ol p ria rtė site p e r p en k is
a štu o n is c e n tim e tru s. Ž iū rė k ite į įvairias detales. T ad a vėl a t­
s itra u k ite p e r trisd e šim t c e n tim e trų ir p ažiū rėk ite, ar o b je k tą
m a to te šiek tie k g eriau. Jeigu vaizdas ta p o ryškesnis, vadinasi,
ju m s pavyko laik in ai a tp a la id u o ti lęšiu k ų rau m e n is. Jū s ų lęšiu­
kai laik in ai ta p o lan k stesn i ir n eb e to k ie sta n d ū s. Jeigu ju m s
y ra p resb io p ija, v ad in asi, ju m s pavyko laikinai p a ilg in ti a k ių
o b u o liu s.
D a b a r u žsid en k ite vieną akį ir su k in ėk ite akis visom is k ry p ti­

m is: žvilgsniu sekite savo nykštį, žiūrėkite į nykščio nagą, kol jis
prad in g s. T ada atkiš-
k ite ny k štį ten , k u r
vėl g alėtu m ėte jį m a ­
ty ti. K arto k ite p ra ti­
m ą - tieskite ran k ą į
šalį, kol nykštys p ra ­

d ings. K airiąja akim i

žiū rėk ite į kairiosios
ran k o s nykštį. T am
tik ram e taške - ten ,

151
k u r jį g alėtų m aty ti dešinė akis, nykštys pradings iš vaizdo. T ada
g rąžin k ite nykštį ten , k u r jis b ū tų m ato m as. Ju d in k ite nykštį
p irm y n ir atgal, k a rtu su k in ėd am i akį. Pastebėsite, k ad ilgainiui
pavyksta ją p asu k ti vis d au g iau ir daugiau. T ą p a tį d ary k ite su
dešine ak im i. Paskui abi akis su k ite ratu.
T a d a vėl p a su k in ė k ite abi akis.
P ažiū rėk ite į viršų, paskui į v ien ą pusę, ta d a - žem y n ir į k itą
pusę.

Sukinėkite akis.

152
 D a b a r nykštį ir sm ilių užsidė­
kite a n t viršunosės. B raukite jais
n osim i aukštyn žem yn žiūrėdam i
į nagus. Ž iū rėk ite į nagus iš abiejų
p u sių ir žvilgsniu keliaukite aukš­
ty n žem yn. Ž iū rėd am i į nagus,
pirštais lėtai keliaukite n u o ta rp u ­
akio iki nosies galiuko, o paskui -
n u o nosies galiuko iki tarpuakio.
Pastebėsite, kad žiū rėdam i į n a ­
gus šiek tiek įtem p iate savo regą.
D a u g u m a ž m o n ių (9 9 ,9 p rocento)

b rau k d am i pirštais no sim i aukštyn Nykštį ir smilių uždėkite ant viršunosės

. y . _ i. _. ir stebėkite savo nagus, kai brauksite
ir žem yn v ien u m e tu negali m atyti v 6 v
pirštais nosimi į viršų ir žemyn.
ab iejų nagų.
B raukite abiem pirštais ir judesio m e tu greitai „perkelkite“
žvilgsnį n u o vieno nago prie kito. G alite tikėtis, k ad p o vieno
d viejų m ėn esių m atysite iš k arto ab u nagus. Taigi, pradėkite d u
p irštu s pridėję p rie viršutinės nosies dalies toje vietoje, k u r nosis
susiju n g ia su kakta. T ad a pirštais b rau k ite žem yn, kol nusileisite
m ažd au g c e n tim e tru žem iau nosies galo. Ju d ėk ite aukštyn žem yn
stengdam iesi žiūrėti į ab u nagus. Po dviejų m in u č ių vėl n u k reip ­
kite akis į objektą, esantį per 3 0 c e n tim e trų n u o jūsų, ir pažiū­
rėkite, ar jis ju m s atrodys ryškesnis. T ada dvi m in u tes žiūrėkite į
to lį ir vėl sugrįžkite p rie objekto, esančio priešais jus. D a b a r jū sų
akys tu rė tų b ū ti gerai pailsėjusios.

153
 D abar, kai žin ote, ku ri jū sų akis yra d o m in u o ja n ti ž iū rin t iš
arti (2 skyrius, 2 žingsnis, „Kaip sužinoti, k u ri akis stipresnė“),
prie nosies v iršutinės dalies prisiklijuokite nedidelę popieriaus
juostelę, k u ri u žd en g tų tik stipriosios akies cen trin ę regą. R an ­
ka m o su o k ite šalia pridengtosios akies, o k itą ranką p riartin k ite
prie silpnesniosios akies tielę, kad galėtum ėte įžiūrėti deln o lini­
jas. D ary k ite tai skaisčioje dienos šviesoje arba šviečiant saulei.
P ratim ą tęskite tiek laiko, per kiek d ešim t k a rtų lėtai įkvėpsite
ir iškvėpsite. T ada n u siim k ite p opieriaus juostelę. Jū sų rega bus
žym iai geresnė.
Po to paim kite lapą su didelė­
m is ir m ažom is raidėm is, pad ary ­
kite jo kopiją ir žiūrėkite į pačias
didžiausias raides iš labai labai
arti, kad lapas beveik liestų jūsų
blakstienas. T raukdam i p o p ierių į
šoną apžiūrinėkite vieną raidę po
kitos. Paskui popieriaus lapą, k u ­
ris liečia jū sų blakstienas, apvers-
kite ir žiūrėkite į apverstas raides.
Šis pratim as reikalauja daug pa­
stangų. N ep am iršk ite viena ranka
m o su o ti šalia prid en g to s stipres­
niosios akies, kad n a u d o tu m ė te
Apžiūrinėkite vieną raidę po kitos
jos periferinę regą tu o m etu , kai
tuo pat metu ranka mosuodami šalia
stipresniosios akies. silpnesniosios akies cen trin ė rega

154
žiūri į raides. T ada n u siim k ite popieriaus juostelę, pam irksėkite ir
įprastai pažiūrėkite į pop ierių . Jūs m atysite žym iai geriau.
N ep am iršk ite, k ad tai yra tik p ratim ai, o ne įprastas žiūrėjim o
b ūdas. Šie p ratim ai p uikiai tin k a esant presbiopijai.
/ ..
■r
/ t \

Presbiopijos korekcija
Įspėjimas: T u rim e suprasti, kad žm onėm s, kuriem s yra pres-
b io p ija ir hiperopija, k a rtu gali b ū ti ir astigm atizm as. Todėl prieš
p ra d e d a n t šiuos p ratim u s b ū tų n au d in g a atlikti astigm atizm o
šalinim o p ratim u s. Ypač naudingas yra pratim as, kurį atlikdam i
priešais akis m o su o jate p o p ieriu m i su didelėm is raidėm is ir tu o
p a t m etu žiūrite į regos tik rin im o lentelę. Jis tikrai p adeda atsi­
k raty ti astigm atizm o.
H ip ero p ija ir presbiopija yra panašios būklės. P resbiopija n u o
hip ero p ijo s skiriasi tu o , kad ją sukelia lęšiuko sustandėjim as.
Lęšiukas n u o n u o latin io akių n au d o jim o im a stan d ėti m aždaug
p en k ta m e gyvenim o dešim tm etyje. D ėl šios būklės darosi su nku
su fo k u su o ti arti esančių o b jek tų vaizdus. Ž m o n ės, kuriem s p a­
sireiškia presbiopija, dažniausiai įsigyja skaityti skirtus akinius,
k u rie p adeda sufo k u suoti žvilgsnį į knygas, laikraščius ir kitus
arti esančius daiktus. H ip ero p ija yra akių o b u o lių su tru m p ėji-
m as. Ši būklė b ū n a įgim ta arba atsiran d a dėl akių pokyčių. M an o
n u o m o n e, tai n u tin k a n etin k am ai n au d o jan tis akim is.
D a u g u m a gydy to jų įsitikinę, kad lęšiukam s sustandėjus jiem s
n eb eįm an o m a sugrąžinti lankstum o. Tai yra vienintelė priežastis,
kodėl žm onės nesistengia daryti lan k stu m ą d id in a n č ių p ratim ų .
Jie klaidingai įtik in am i, jog tai n eįm an o m a.

155
 Jeigu sugebėsite atsikratyti šio įsitikinim o ir patikėti, jog jū sų
lęšiukai yra stiprūs ir gali reaguoti į šiuos p ratim u s, ju m s daugiau
n iekada nebepasireikš presbiopija. Be to, jūs išsaugosite gebėjim ą
skaityti n et sulaukę devyniasdešim ties ar šim to m etų.
N o rin t įveikti presbiopiją, reikia daryti intensyvius žiūrėjim o
iš arti p ratim u s ir pailsėti žiū rin t į tolį. Pavyzdžiui, žm onėm s,
kuriem s pasireiškia presbiopija, aš siūlau žiūrėti į vandenyną, į
laivus, į k ran tą laižančias bangas. Jūs galite žiūrėti į d a n g ų ar pas­
tatus ir tik po to p rad ėti m ū sų siūlom us p ratim u s presbiopijai
šalinti. Ž iū rėk ite į raides iš tokio a tstu m o , kad jos n e b ū tų labai
ryškios, tačiau galėtum ėte jas atpažinti. Labai stropiai darykite
m ū sų rek o m en d u o jam u s pratim u s. Iš prad žių pažiūrėję į tolį,
o paskui iš labai arti - į raides, jūs pastebėsite, kad raides daug
lengviau įžiūrėti. T urite tai k arto ti keletą kartų , kad jū sų akių lę­
šiukai darytųsi lankstesni. T ada skaityti bus daug lengviau, ypač
ryškioje šviesoje.

P ratim ų program a presbiopijai sa lin ti:

9 0 -1 2 0 m in u čių p e r dieną

Iš p rad ž ių daugiausia tren iru o k itės lauke. Kai regėjim as pradės

gerėti, p alaipsniui p ereikite prie vis blausesnės šviesos. Ir nepa­
m irškite, kad negalim a prisim erkti!

Ekstremalus priartinimas (aprašytas skyrelyje apie

hiperopiją): 10 m in u č ių kasdien.
Periferinės regos pratimai (n au d o ja n t regą blokuojančius
akinius): 10 m in u č ių kasdien.

156
 K am uoliuko m ušinėjim as (aprašytas skyrelyje
apie m iopiją): 5 m in u tės kasdien.
Žiūrėjimas j tolį: kiekvieną d ien ą po 20 m in u čių , paskirsčius
šį laiką į 2 - 3 sesijas.
A kių sukimas: 5 m in u tės kasdien.
Ekstremalus priartinim as (aprašytas ankstesniam e skyrelyje
apie hiperopiją): 20 m in u č ių kasdien.
Masažas aplink akis: 10 m in u č ių kasdien.
Specialūs pratim ai presbiopijai šalinti: 10 m in u č ių
kasdien.
M elisos pratimas: 10 m in u č ių kasdien.

Labai svarbu p ratim u s paskirstyti per visą dieną. N ors p ra­

tim u i siūlau skirti 10 m in u čių , daug geriau šį laiką paskirstyti į
kelis kartus. Taip išsiugdysite įp ro tį n u o lat d irb ti ir gerinti savo
regėjim ą.

Pirm as papildom as pratim as presbiopijai sa lin ti

A tlik d am i šį p ratim ą m okysitės m irksėti abiem akim is atskirai.

Kaip jau m in ėjau , užm erkus vieną akį jū sų sm egenys im a su­
vokti, kad akim s galim a leisti d irb ti nepriklausom ai vienai n u o
kitos. Tai pasieksite, jeigu vieną akį užm erksite taip, tarsi ja m irk ­
sėtu m ėte, o paskui užsidengsite ją ranka. A titrau k ite ranką ir atsi­
m erkite. K arto k ite tai po 100 k a rtų per dieną abiem akim is. Tada
pastebėsite, kad po tru p u tį darosi lengviau k o n tro liu o ti kiekvieną
akį atskirai. N ors d aro te šį dažno m irksėjim o p ratim ą, nepam irš­
kite, kad reikia reguliariai m irksėti visą dieną.

157
 Antras papildom as pratim as presbiopijai salinti

P irm iau sia m o k y k itės skaityti vis blausesnėje šviesoje. R as­

k ite ž m o g ų , k u ris ju m s m ė g in a n t skaityti {ju n g in ėtų ir išjungi -
n ė tų šviesą. Paskui b lau sio je šviesoje atlik ite ir k itu s p ra tim u s,
p avyzdžiui, p ask aity k ite stam b au s ir sm u lk au s šrifto tek stą bei
m u šin ė k ite k a m u o liu k ą .
Šios p raty b o s p e r k e tu ris m ėn esiu s su stip rin s jū sų regėjim ą
ryškioje šviesoje. Jos ta ip p a t p agerins jū sų regėjim ą n o rm a lio ­
je šviesoje, b e t ta m p rireik s d ešim ties m ėn esių . R eg ėjim ą p rie ­
b la n d o je šis p ratim a s pag erin s p e r šešiolika m ėn esių . Jūs atsi­
k raty site p rik lau so m y b ės n u o a k in ių , ir tai bus n u o sta b u .

Trečias papildom as pratim as presbiopijai salinti

Š iam p r a tim u i su sirask ite o b jek tą , į k u rį ju m s b ū tų labai

m a lo n u žiū rėti. P avyzdžiui, paveikslą. Ž iū rė k ite į jį iš labai arti.
T ad a p rie nosies v iršu tin ė s dalies p risik liju o k ite ju o d o p o p ie ­
riaus ju o ste lę , k u ri b lo k u o tų stip resn io sio s akies c e n trin ę regą.
M o s u o d a m i ran k a stip resn io sio s akies p eriferin ėje zo n o je, iš
a rti ž iū rė k ite į paveikslą. P askui žvilgsnį n u k e ip k ite į to lį. N e ­
siliau k ite greitai m o su o ti ra n k a stip resn io sio s akies p eriferin ėje
zo n o je. T a d a vėl su g rįžk ite p rie paveikslo. Šį k a rtą ž iū rė k ite iš
arčiau . N u s iim k ite p o p ie ria u s ju o ste lę ir ž iū rė k ite į to lį ab iem
ak im is. Po to a b ie m ak im is iš labai a rti ž iū rė k ite į paveikslą.
G ali b ū ti, k ad d a b a r įžvelgsite d a u g ia u d e ta lių . D a b a r b ū tų
labai n a u d in g a šešias m in u te s d a ry ti p risid e n g im o d eln ais p ra ­
tim ą , k a d jū s ų akys pailsėtų . N e p a m iršk ite , k ad k a sk art, kai

158
p a ju n ta te įta m p ą , tu rite n u tra u k ti p ra tim ą ir a tsip a la id u o ti.
J ū s ų tikslas - ne įte m p ti, b e t a tp a la id u o ti akis, kaklą ir visą
kūną.

Ketvirtas papildom as pratim as presbiopijai šalinti: kontroliuojamo

streso sukėlimas siekiant stiprinti krum plyno raum enį

Kas yra
kompiuterinės
regos
sindromas?

159
 2

Amerikos
optometristų
asociacijos,tai—„akių
irregosproblemų
kompleksas,

atsirandantis dėl žiūrėjim o

iš arti darbe naudojantis
k om p iu teriu .“ A O A sukūrė
šį pavadinim ą pastebėjusi,
160
 4
jo g n u o lat didėja pacientų, kuriem s
prireikia akių tyrim ų, skaičius, nes
d irb a n t prie k o m p iu terio pasireiškia
tam tikri sim ptom ai. Regos stresas,
patiriam as d irb a n t k o m p iu teriu , gali
sukelti trum paregystę (m iopiją), ją
sustiprinti bei paaštrinti v id u tin io
am žiaus toliaregystę (presbiopiją).

5
KRS yra pažeidim as, atsirandantis dėl
pasikartojančios įtam p os. V ien as iš raum enų,
patiriančių įtam pą, yra k ru m p lyn o raum uo.
Jo paskirtis - fok u su oti vaizdą keičian t lęšiuko
form ą. Pikseliai, iš kurių sudarytas k om p iu terio
ekrane m atom as vaizdas, per vidurį yra ryškūs,
o pakraščiuose - neryškūs.

6
Sm egenys nepajėgia nustatyti, kokio fokusavim o ilgio reikia
pikseliam s, todėl n u o lat m ėgina tai padaryti. R ainelė - rau m u o ,
reguliuojantis į akį p atenkančios šviesos kiekį, - įsitem pia dėl
n etin k am o apšvietim o bei sp in d ėjim o - p ro b lem ų , dažnai
p asitaik an čių d irb a n t k o m p iu teriu . Tai sukelia ja u tru m ą šviesai.

161
 1
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
Niekas taip nestebina, kaip prasidėję pokyčiai, bet
nėra nieko labiau nuspėjamo. Įžengus į penktą dešimtį
daugeliui iš mūsų darosi sunku skaityti smulkų šriftą.
Laikraščius skaityti pasidaro lengviau laikant per
ištiestos rankos atstumą.

2
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
Ž m o n ės, k u rių regėjim as iki tol buvo 2 0 /2 0 , kišenėse arba
a n t grandinėlės p rad ed a nešiotis skaityti skirtus akinius, o
tru m p areg iam s prireikia dvigubo fokusavim o akinių. G ydytojai
tikina, kad v id u tin iam e am žiuje tai yra norm alus pasikeitim as.
M ū sų k ru m p ly n o raum enys, keičiantys lęšiukų fo rm ą ir
leidžiantys su fo k u su oti arti esantį vaizdą, im a silpti ir bėgant
m etam s lęšiukai darosi standesni. G ydytojai m um s nesako,
kad lęšiu k ų būklė gali d ar labiau pablogėti. M es galim e susirgti
k atarak ta - liga, k u ri visam e pasaulyje yra dažniausia aklum o
priežastis.

3
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
Ne gailestingumo stoka skatina gydytojus skirti mums vis storesnius akinių
stiklus, neperspėjus apie gresiančius pavojus. Jie tikrai tiki, kad situacija
yra beviltiška ir mūsų rega gali tik blogėti. Šneideris ir kiti regos stiprinimo
mokytojai tiki, kad akių būklė gali ir gerėti. Jie teigia, jog okulistai mato tik
vieną medalio pusę. Nesvarbu, ar jūs esate iš tų žmonių, kurie mato tik šviesą
ir šešėlius, ar iš tų, kurių rega aštresnė negu 20/20, jūsų akių būklė gali keistis
tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę.

162
 4
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
Jeigu jū sų akys sunkiai dirba, pavyzdžiui, m ėgin a blan kioje šviesoje įžiūrėti sm u lk ų šriftą,
kad norm aliai fu n k cio n u o tų , b ū tin a atsipalaiduoti. Tai yra apatinė linija. D ėl to viršu tinės k ū n o
dalies masažas yra toks svarbus rūpin antis akim is.
A kyse „įm on tu otas“ m asažo m ech an izm as - m irksėjim as - veikia nepak ankam u pajėgu m u,
kai su stin gu sį žvilgsnį įbedam e į vien ą tašką. Tai yra b logos regos priežastis.
M irksėjim as suvilgo ir atgaivina akis, reguliariai suteikia jom s p oilsio akim irkų, skatina „lankstų“
akių n au dojim ą. Pavyzdžiui, kai m irksite vaikščiodam i, kaskart atsim erkę pam atote šiek tiek
k itok į vaizdą.
N esu b alan su otas žiūrėjim as ir vaikščiojim as sukelia akių įtam pą ir tam pa b lo g o regėjim o
priežastim i. M asažuotojai, koregu od am i laikyseną, gali pad ėti savo klien tam s gerinti regėjimą.
Y pač svarbi vidurinės nugaros dalies, p ečių ir galvos padėtis. Pavyzdžiui, jeigu žm ogu s įpratęs
atkišti į priekį galvą, sm egen ys nusprendžia, kad jo gebėjim as m atyti į tolį yra ribotas. D ė l to jis
dar labiau blogėja.

5
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
Akių pratimai moko naudoti regą atsipalaidavus:
Atpalaidavus akis prisitaikyti prie įvairaus intensyvumo šviesos. Subalansuotai naudoti abi akis drauge. Nevienodas akių
naudojimas sukelia stiprią įtampą. Reikia riboti stipresniosios akies dominavimą ir stiprinti silpnesniąją akį. Jeigu pažeista
viena akis arba jos dalis - net jei pažeidimas toks stiprus, kad akis mato tik šviesą, - ją būtina stimuliuoti. Tada pailsės
stipresnioji akis, o smegenims pajutus didesnę pusiausvyrą ims gerėti regėjimas.
Subalansuoti centrinės ir periferinės regos naudojimą. Jeigu esame įpratę valandų valandas įsitempę žiūrėti į knygą ar
kom piuterio ekraną, mes imame ignoruoti periferinės regos siunčiamą informaciją. Tada periferinė rega ima blogėti.
Pasiekti, kad akys lengvai judėtų ir nesunkiai prisitaikytų žiūrėti tiek iš arti, tiek iš toli.
Atsikratyti įpročio žiūrėti į vieną tašką. Išmokti akimis keliauti nuo vienos smulkios detalės prie kitos, kad žvilgsnis tarsi
peteliškė skraidytų po pasaulį.

6
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
Gali būti, kad žiūrint pro akinius jūsų akys pailsi. Kai kurie žmonės teigia, kad be akinių jaučiasi tarsi nuogi ir nepasirengę pasirodyti pasauliui. Akiniai
kelia problemų - jie stengiasi įrodyti, jog be jų pagalbos matysime labai prastai. Jie taip pat tampa periferinės regos praradimo priežastimi, nes mes esame
linkę suvokti tik tą realybę, kurią matome rėmuose.

7
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS
U visų akių pratimų svarbiausias yra prisidengimas delnais - juodos spalvos įsivaizdavimas, derinamas su Švelniu giliu kvėpavimu. Meditacija gali atpalaiduoti akis. nuslopinti pojūčius,
nuraminti sudirgusią nervų sistemą. Pacientams galima atlikti pridengimą delnais arba masažuoti sprandą ir pečius tuo metu. lui šie patys prisidengia akis. Tai yra veiksminga priemone. Sergant
glaukoma ilgas prisidengimas delnais gali būti pavojingas, lokiu atveju geras pakaitalas yra masažas. Kartu su kvėpavimo pratimais ir judėjimu masalas leidžia atpažinti ir suvokti jtampą
viršutinėje kūno dalyje, ypač aplink akis. Tada klientas išmoksta ją slopinti.

8
STAMBUS IR SMULKUS ŠRIFTAS

163
 Šį p ratim ą b ū tų idealu dary ti giedrą d ien ą lauke, kai saulės
spinduliai k ren ta tiesiai a n t p o pieriaus lapo. Kitas gana geras b ū ­
das - p ratim ą d ary ti ryškioje dienos šviesoje, tačiau tada, kai nėra
tiesio g in ių saulės sp in d u lių . Prasčiausias, tačiau vis tiek dar veiks­
m ingas m etodas - p ra tim ą daryti gerai apšviestoje patalpoje.
P aim kite puslapį su stam b iu ir sm u lk iu šriftu. N o rm alau s d y ­
džio šriftą skaitykite n o rm a liu a tstu m u - tokiu, kai raides įm a n o ­
m a perskaityti, tačiau jų kraštai nėra labai ryškūs ir skaityti nėra
visiškai patogu. G ali b ū ti, kad neįžiūrėsite vienos ar dviejų rai­
džių, o gal net vieno ar dviejų žodžių, tačiau didžiąją dalį teksto
tu rė tu m ė te perskaityti. N eįsitem p k ite, tiesiog žiūrėkite į raides.
N ep am iršk ite m irksėti, o viena ranka m o su o k ite periferinėje zo­
noje, kad n e įte m p tu m ėte regos. N esinervinkite žiūrėdam i į tas
raides, kurios susilieja. Leiskite jom s susilieti. R ankom is m o su o ­
dam i palei galvą 50 p ro c e n tų ž m o n ių pradeda m atyti šiek tiek
ryškiau. T aip n u tin k a dėl to, kad prad ed a veikti didesnė sm ege­
n ų dalis, įsk aitan t ir zoną, atsakingą už periferinę regą. Tai jum s
p ad ed a geriau m aty ti, nes skatina sm egenis pastebėti daugiau
periferinėje zonoje esančių o b jek tų ir tu o p a t m etu n ep ertem p ti
centrinės regos.
T ada u žb lo k u o k ite savo stipresniąją akį nedidele ju o d o p o p ie­
riaus juostele (5x5 cm ) ir žiūrėkite į patį didžiausią šriftą. Lapą
iš lėto a rtin k ite prie veido, kol jis atsidurs arčiau už nosies ga­
liuką ir beveik lies blakstienas. S kaitykite raidę po raidės arba
taškas po taško ap žiū rinėkite raidžių dalis. T arkite garsiai raidžių
pav ad in im u s ir m o su o k ite ranka taip, kad galėtum ėte ją m atyti

164
u žb lo k u o to s stipresniosios akies periferine rega. U ž u o t ju d in ę
akis, kaip d ary tu m ėte norm aliai skaitydam i, d abar ju d in k ite p o ­
pierių , kad kiekviena raidė a tsid u rtų tiesiai priešais akį, pačiam e
fokusavim o taške. R anka m osuokite periferinėje zonoje, kad p a ­
šalin tu m ėte tokio a rtim o skaitym o keliam ą įtam pą. Tai darykite
dvi m in u tes.
A titrau k ite p o p ierių per 45 cen tim etru s ir skaitykite n o rm a ­
laus dydžio šriftą. D a b a r akių įta m p ą sukelia specialiai išprovo­
k u o tas stresas, o ne tas, k u rio m es nepastebim e. Vis dėlto jis sti­
p rin a k ru m p ly n o raum enis. A štuoniasdešim čiai p ro ce n tų m an o
p ac ie n tų ir m o k in ių jis suveikia akim irksniu, o tren iru o jan tis il­
giau g aunam i ilgalaikiai rezultatai.
T ą patį p ratim ą galite atlikti su „žvilgsnio perkėlikliu“, tačiau
raidės yra svarbesnės. „Žvilgsnio perkėliklio“ n audojim as d u kar­
tus p er savaitę padės ju d in ti silpnesniąją akį aukštyn ir žem yn bei
privers tos akies k ru m p ly n o rau m en į (refleksiškai k a rtu judės ir
stipresniosios akies raum uo) geriau veikti ir stiprėti. T aip lęšiukai
taps labiau išgaubti ir lankstesni.

Penktas papildom as pratim as presbiopijai salinti:

išsivadavimas iš sustingimo

S u n k u patikėti, kad m us taip stipriai valdo įpročiai. Jeigu

m ažai jud ate, nes ilgai žiūrite televizorių, visą d ien ą sėdite prie
k o m p iu terio arba užsidirbate gyvenim ui vairuodam i, tokio gyve­
n im o b ū d o pasekm ė gali b ū ti nugaros ir žvilgsnio sustingim as, o
sm egenyse gali sustingti besikartojančios m intys. N e t jeigu jū sų

165
intelektas išlavintas, jūs galite „sustingti“ vienodai, ju m s įprastai
žiūrėdam as arba v ienodai judėdam as.
Jeig u esate ilgų n u o to lių bėgikas, galite bėgti b ū d a m a s n e k in ­
tam ai sustingęs. Tai reiškia, kad jūs bėgdam as ištiesinate pečius,
k ak lą bei k rū tin ę ir p asilenkiate į priekį. Jeigu jūs k iln o jate s u n ­
k u m u s, k ad p a k e ltu m ė te didelį svorį, jūs įte m p ia te visas k ū n o
dalis. Taigi su stin g im as gali b ū ti p rad in is taškas, n u o k u rio jū sų
k ū n as p rad e d a fu n k c io n u o ti.
V ienas sv arbiausių dalykų, k u rių tu rė tu m ė te išm o k ti, yra ge­
bėjim as išsivaduoti iš su stin g im o . Jūs galite b ū ti sustingę, n e ­
svarbu, koks yra jū sų gyvenim o būdas.
Jeig u jū sų gy v en im o b ū d as reikalauja d au g sėdėti, labai svar­
b u , k ad sė d ėtu m ėte patogiai. S ėdėdam i tu rite tin k a m ai atsi­
rem ti, k ad jū sų n u g aro s ir kaklo n ep ažeistų su stin g im as vienoje
pozoje. Labai svarbu u ž tik rin ti, kad akys b ū tų ne sustingusios,
o atsipalaidavusios. K aip su žin o ti, ar akys atsipalaidavusios? Pa­
prastai. V isų p irm a , jos tu ri m irksėti. A n tra, žiū rėd am i tiesiai
tu rite n ep rarasti periferijos p ojūčio.
A k ių p ratim ai yra tik išsivadavim o iš su stin g im o pradžia.
K ū n o ju d ėjim as taip p a t yra išsivadavim o iš su stin g im o pradžia.
Išsivadavim as iš su stin g im o n ėra tik veiksm as, k u rį ju m s reikia

atlik ti. Tai filosofija, k u rią tu rite skleisti.

M a žin ti p resb io p ijos sim p to m u s labai svarbu, nes tai yra v ie'
n a p a g rin d in ių k atarak to s prevencijos p rie m o n ių . K atarak ta pra-
sid ed a dėl to, k ad m es užleidžiam e presbiopiją. M es leidžiam e
lęšiukam s su stin g ti, o lęšiu k ų k ru m p ly n o rau m e n im s —nusilpti.

166
L ęšiukai vis lab iau stingsta, dėl to p rasid ed a pokyčiai ląstelėse
ir gali vystytis k atarak ta. P risim in k ite, kad žiūrėjim as į tolį yra
vienas g eriausių p ra tim ų , kuris padės kovoti su p riv e rstin iu ilgu
ž iū rė jim u iš arti sk a ita n t knygas, d irb a n t k o m p iu te riu ar n a u d o ­
jan tis m o b iliu o ju telefo n u .
Svarbiausia pasiekti, kad lęšiukai b ū tų kiek įm a n o m a lan k s­
tesni. Tai neleis p resb iopijai n u o la t n evaldom ai p ro g resu o ti. G y ­
d y to jai, teigiantys, jo g visiškai n o rm a lu penkiasdešim ties tu rė ti
p resb io p iją, sako ir tai, k ad visai n o rm a lu sep tyniasdešim ties
su sirg ti katarak ta. V is d ėlto tai netiesa. K atarak ta, jeigu ji ne
įg im ta, yra gy v en im o b ū d o rezultatas. Ji a tsira n d a dėl žiūrėji­
m o iš arti, ypač į pikselius. T aip yra dėl to, k ad pikseliai centre
y ra ryškūs, o pakraščiuose - blan k ū s. Tai sukelia a k ių įtam p ą.
D ėl šios įtam p o s lęšiukai sustingsta. K aip sąnario n e ju d ru m as
ir su stin g im as sukelia a rtritą , taip lęšiuko n e ju d ru m as sukelia
k atarak tą. M es siū lo m e aktyviai n a u d o ti lęšiukus, juos saugoti
ir v e rtin ti, k ad jie n e p ra d ė tų ny k ti. K o m p e te n tin g i specialistai
ju o s n esu n k iai pašalina, tačiau tam , k ad juos išsaugotum e, reikia
p a d irb ė ti.

Astigmatizmo korekcija
A stigm atizm as pasireiškia dėl netaisyklingos ragenos ir lęšiukų
form os. S u n k u a p ib ū d in ti, kaip pasaulį m ato žm onės, tu rin ty s as-
tigm atizm ą. Labai dažnai astigm atizm ą tu rin tiem s žm onėm s a t­
rodo, kad jie v ien u m e tu m ato kelis objekto vaizdus. Pavyzdžiui,
žiū rėd am i į d a n g ų jie gali m atyti ryškų m ėnulį ir greta jo - dar

167
vien ą m ėn u lį su šešėliu, dar d u m ėn u liu s su šešėliais arba n et kelis
m ėn u liu s su šešėliais. N e t užm erkę vieną akį jie gali m aty ti d a u ­
giau n eg u v ien ą m ėn ulį.
D ažn iau siai astigm atizm as pasireiškia k a rtu su trum paregyste
f
arb a toliaregyste. Taigi, n o rėd am i p agerinti regėjim ą kovodam i
su astig m atizm u tu rė tu m ė te k a rtu kovoti su m iopija, hiperopija
arb a presbiopija.
Po d v iejų m ėn e sių tre n iru o č ių pagal astig m atizm u i šalinti
sk irtą p r a tim ų p ro g ram ą, gali b ū ti, k ad astigm atizm as pranyks.
T ad a re k o m e n d u o ja m a kelerius m etu s kas šešis m ėnesius p ro ­
g ram ą p a k a rto ti, k ad u ž k irstu m ė te kelią astig m atizm u i a tsin a u ­
jin ti.

Pastaba astigmatizmą turintiems skaitytojams

Be specialios pro g ram os ju m s dar reikėtų kasdien p apildom ai
žiūrėti į tolį, atlik in ėti p risidengim ą delnais ir daryti p ratim ą sau­
lės šviesoje. Šiuos p ratim u s paskirstykite per visą dieną. N e t jeigu
d aro te p ratim u s, jeigu vėl v alan d ų valandas sėdėsite prie k o m p iu ­
terio, m an k šta d uos m ažiau naudos. Reguliarus žiūrėjim as į tolį ir
p risidengim as delnais leis jū sų akim s pailsėti. Taip bus išsaugotas
p ra tim ų rezultatas.
T u rite p er visą d ien ą rasti m o m e n tų p ra tim ų program ai atlik ­
ti. Jeigu valan d ą iš arti žiūrėjote į k o m p iu te rio ekraną, skirkite
šiek tiek laiko žiūrėti į tolį. D u tris kartus per d ien ą ne tru m p ia u
kaip p o šešias m in u tes darykite prisidengim o delnais pratim ą.
N ep am iršk ite m irksėti bei lengvai ir giliai kvėpuoti.

168
 Pratim ų programa astigm atizm ui šalinti

Pratimas saulės šviesoje: 10 m in u č ių kasdien.

Prisidengimas delnais: m ažiausiai 45 m in u tės, ne tru m p ia u
kaip po 6 m in u tes kiekvieną kartą.
Antraštės-. 20 m in u č ių kasdien.
S p in d ė jim a s ta m s o je : 20 m in u č ių kasdien.

Pirmas papildom as pratim as astigm atizm ui šalinti: A ntraštės

Pastaba: Jeigu esate trum paregis, šį p ratim ą labai n au d in g a

atlik ti prieš p ra d e d a n t k itu s pratim u s.
Šiam p ratim u i atlik ti ju m s reikės regos tik rin im o lentelės, p ri­
kliju o to s prie sienos ak ių aukštyje, p ig ių a k in ių n u o saulės su iš­
im tu stiklu silpnesniosios akies pusėje, o k itu, stipresniosios akies
pusėje, u žk liju o tu n e p e rm a to m a lipniąja juosta, didelėm is raidė­
m is parašytos laikraščio antraštės arba lapo su sta m b iu ir sm u lk iu
šriftu iš šios knygos.
A tsistokite to k iu a tstu m u
n u o regos tik rin im o lentelės,
k ad n e įtem p d am i ak ių ryš­
kiai m aty tu m ė te tris viršuti­
nes eilutes, o įtem p ę akis -
dvi tris apatines eilutes. Jūs
žiūrėsite į lentelę, tu o pat
m e tu prieš akis greitai m o ­
su o d am i laikraščio antrašte.
Astigmatizmui šalinti skirtas pratimas
Ž vilgsniu „praslyskite“ pro Antraštės.

169
 besiliejančią ju d an č ią antraštę ir m ėginkite perskaityti lentelėje
esančias raides. Kas kelias sekundes n u sto k ite m o su o ti antrašte ir
tru m p a m užm eskite į ją akį. Balsu pasakykite, k o k ią raidę ryškiai
p am atėte pirm iausiai. T ada vėl p am o su o k ite lap u ir grįžkite prie
ak ių tik rin im o lentelės skaitym o. Jū sų tikslas - greitai perkelti
fokusavim o tašką iš to lim o a tstu m o į a rtim ą ir vėl atgal.
Jeigu tu rite p artn erį, su k u riu o drauge atliekate m ankštą, šį
p ra tim ą galite d aryti šiek tiek kitaip. T uo m etu, kai skaitote akių
tik rin im o lentelę, jū sų partneris gali labai greitai ju d in ti pirštus
ju m s p rie veido, labai arti akių, o jūs galite sakyti p artn eriu i, kiek
p irštų jis laiko ištiesęs. Ž in o m a , jeigu m ankštinatės vienas, šis b ū ­
das n e tin k a , nes savo pirštais savęs nenustebinsite.
Kai dirbate vieni, p aim k ite
lap ą su didelėm is raidėm is p ara­
šyta antrašte ir greitai m osuokite
ju o p irm y n atgal sau prieš akis.
T uo m etu žiūrėkite į regos ti­
k rin im o lentelę. G arsiai tarkite
lentelėje esančių raidžių pavadi­
n im u s, n et jeigu įžiūrite vos tris
Astigmatizmui šalinti skirto pratimo pirm ąsias eilutes. K artokite jas iš
Antraštės variantas.
naujo. T ada stabtelėkite ir pusę
sekundės n em o su o k ite lapu. Ž vilgtelėkite į antraštę ir pasakyki­
te raidę, k u rią p am atėte p irm ą. Jeigu dėl didelio greičio m atote
nelabai ryškiai ir reikia spėlioti, vadinasi, jūs esate ten , k u r norite
b ū ti. T oliau m o su o k ite lap u p irm y n ir atgal.

170
 T arkim e, kad sk aitote p irm oje regos tik rin im o lentelės eilutėje
esančias raides. L apu su antrašte m o su o d am i p irm y n atgal sau
prieš akis periferinėje zonoje galite p am aty ti žodžius „judėjim o
e k o n o m ija “. Jum s reikia lapą ju d in ti taip greitai, kad jį sustab­
dę galėtum ėte įžiūrėti tik raidę „E “. T ada ju d in k ite toliau, balsu
ištarkite „E “ ir vėl žiūrėdam i į lentelę d ar kartą perskaitykite p ir­
m ąją raidžių eilutę. T ada n u sto k ite m ojavę lapu. G ali b ū ti, kad
d ab ar įžiūrėsite raidę „K“ arba „ O “. Ištarkite ją garsiai, tad a vėl
m o su o k ite lapu ir vėl iš naujo skaitykite p irm ąją lentelės eilutę.
A tliek an t šiuos p ratim u s n au d in g a kalbėti garsiai, kad neleistu-
m ėte sau viso dėm esio sutelkti vien tik į m ankštą. Taip m ankšta
taps d au g efektyvesnė.
K ita fazė yra m aty m o iš arti gerinim as atliek an t tą patį p ra ­
tim ą, tačiau vietoje regos tik rin im o lentelės n a u d o ja n t lapą su
stam b iu ir sm u lk iu šriftais. D irb d am i su regos tik rin im o lentele į
ją žiū rite iš toli, o į lapą su stam b iu ir sm ukiu šriftu - iš arti.
D ab ar užsidėkite akinius, k u rių stiklas silpnesniosios akies
pusėje yra išim tas, o stipresniosios akies pusėje - užklijuotas n e­
p e rm a to m a lipniąja juosta. Vėl m o su o k ite lapu su sta m b iu šriftu
parašyta an trašte priešais savo silpnesniąją akį ir tu o p at m etu žiū­
rėkite į lapą a n t sienos. G arsiai skaitykite pirm ąją eilutę, m o su o ­
kite lap u su an trašte p irm y n ir atgal. K artkartėm is pusei sekundės
n u sto k ite m osuoti. T ie k laiko p ak an k a atspėti vienai m atom ai
raidei. Pakartoję tai dešim t kartų , silpnesniąją akim i pažiūrėki­
te į lapą a n t sienos. Kol žiūrėsite, n em o su o k ite lapu. G ali b ūti,
k ad pajėgsite perskaityti viena eilute daugiau. T ada nusiim kite

171
akinius. G ali b ū ti, kad d ab ar m atysite n et dviem eilutėm is d a u ­
giau.
Kai d aro m e šį p ra tim ą astigm atizm ui šalinti, m es nesistengia­
m e žiūrėti į sm u lk ų šriftą. Priešingai - mes iš toli ir iš arti žvelgia­
m e į d idelį šriftą, o į norm alaus dydžio šriftą - tokį, koks yra šioje
knygoje, - žiū rim e iš įprasto a tstu m o arba netgi iš toliau, jeigu
m u m s taip lengviau įžiūrėti. P ratim o tikslas - palengvinti žiūrėji­
m ą ne į sm ulkius, bet į stam bius objektus. Kai astigm atizm o n e ­
belieka sm egenyse, jis p am ažu im a nykti ir iš akių, nes akys randa
b ū d ą jo atsikratyti. Egzistuoja viena kol kas neįro d y ta teorija, kad
k ru m p ly n o raum enys priešais save a n t ragenos su kaupia skysčio,
kuris iš lėto ištiesina rageną ir išlygina lęšiuką grąžindam as jam
apvalią form ą.

Antras papildom as pratim as astigm atizm ui salinti:

Spindėjim as tam soje

Pastaba: m es šį p ratim ą d aro m e n orėdam i, kad akis su k in ė tų ­

si visom is k ryptim is. Patirtis parodė, kad daugeliui ž m o n ių len ­
gviau ak ių ob u o liu s sukinėti tam soje.
Šio p ratim o idėja - n e ju d in a n t galvos akim is sekti spindinčius
objektus. Ju d in k ite tik akis, kad tem p tų si jų raum enys. R aum enis
tem p ian ty s judesiai laikui bėgant keičia ak ių stru k tū rą. Ž m onės
sako, kad ragena negali keisti form os, tačiau jie klysta.
N o rin t atlikti šį p ratim ą ju m s reikės tam soje sp in d in čio ka­
m u o liu k o , tam saus k am bario ir popieriaus juostelės, k u rią ga­
lėtu m ėte prisik liju o ti prie nosies. Popieriaus juostelė tu ri būti

172
p rik liju o ta n u o kaktos iki sm akro - taip pat, kaip atliek an t M eli­
sos p ratim ą, kuris jau anksčiau buvo m inėtas šioje knygoje ir dar
bus aprašom as k itam e skyriuje apie žvairum o gydym ą.
Iš tiesų šis pratim as yra paprastas, b et pradžioje, kol išm oksite,
gali kilti su n k u m ų . Pirm iausia prisiklijuokite popieriaus juostelę
n u o kaktos iki sm akro taip, kad ji u žd en g tų po trečdalį abiejų
akių. Išju n k ite kam baryje šviesą ir žaiskite tam soje sp in d in čiu ka­
m u o liu k u . M ėty k ite jį iš vienos rankos į kitą išsviesdam i aukštai
virš galvos taip, kad aukščiausią tašką jis pasiektų tiesiai virš jū sų
veido. Praskrisdam as pro popieriaus juostelę jis tu rė tų labai tru m ­
p am p rad in g ti iš akių. Taip pat galite m ušinėti k am u o liu k ą į sie­
ną. T ada m eskite jį viena ranka, o gaudykite kita. N epam irškite,
kad k am u o liu k ą tu rite sekti akim is, n e ju d in d am i galvos. Ju d in ­
kite tik akių obuo liu s, kad jų raum enys galėtų iki galo įsitem pti
visom is kryptim is.
Įsivaizduokite, kad m an k štin ate bicepsus k iln o d am i svarm e­
nis, tačiau rankas sulenkiate labai nedaug. Taip iš p ratim o gausite
m ažai naudos ir g alb ū t net pažeisite k ū n o dalį, k u rią m ėginate
to b u lin ti. M es akis ju d in a m e ne iki galo, todėl didžiausias krūvis
ten k a išoriniam rau m en iu i. Tai yra lygiai tas pats, kaip bicepsų
m an k štin im as k iln o ja n t svorius ne visu pajėgum u. M an k štin k ite
ak ių raum enis tam soje m ėtydam i sp in d in tį k am u o liu k ą ir ju d in ­
kite ak ių o b uolius visa am p litu d e. Tai ilgainiui ištem ps rageną ir
n e t pakeis jos form ą.
 P e n k ta s s k y r iu s

Ž v a ir u m o ir „ tin g io s a k ie s “
gydym as

Žvairumo korekcija
A m b lio p ija ir strabizm as yra d u žvairum o term in ai. Jie tu ri kai
ką b en d ra. A biem atvejais viena akis yra „tin g in ė“, tačiau esant
am b liopijai žm ogus n eatro d o žvairas. E sant strabizm ui akys iš ti­
k rų jų žiūri skirtin g o m is kryptim is. Esu girdėjęs žm ones ju o k au ­
jan t, k ad strabizm as yra tada, kai viena akis yra nepaprastai graži,
todėl k ita no ri n u o lat į ją žiūrėti. Labai gera tu rė ti h u m o ro jaus­
m ą. Iš tik rų jų , tai tiesa. K iekviena jū sų k ū n o dalis yra graži, n et ir
žvaira akis. T iek esant strabizm ui, tiek am bliopijai, sm egenys ne­
p riim a inform acijos, gaunam os iš vienos akies, tačiau, žvelgiant iš
šalies, tik strabizm ą tu rin č ių ž m o n ių akys atro d o taip, lyg žiū rėtų
viena į kitą. T erm inas „tingi akis“ yra ne visai tikslus. Iš tik rų jų tai
sm egenys n en au d o ja vienos akies.
Jeigu žvairuojate, vadinasi, jūs tu rite dvi problem as. P irm a -
jū sų sm egenys naudojasi tik viena akim i ir skatina ją slo p in ti kitos
akies veiklą iki to k io lygio, kad ji beveik arba visiškai nebefunk-
c io n u o tų . D ėl to kartais sakom a, kad žvairuojantys žm onės turi
„tingią ak į“.

174
 K ita p ro b le m a, susijusi su stra b iz m u arb a am b lio p ija , yra gy­
d y to jų n etik ėjim as, jo g jūs galite kaip nors patys p a g e rin ti savo
b ū k lę. G y d y to jai k laid in g ai tiki, k ad vyresni k aip a štu o n e rių
m e tų žm o n ės, tu rin ty s žv airu m ą, nebegali p riv ersti a b ie jų a k ių
d irb ti d rauge. T ebevyksta diskusijos apie sm e g e n ų p lastišk u ­
m ą ir elastin g u m ą, tačiau seni įsitik in im a i n a u jie m s užleidžia
v ietą p alaip sn iu i. V is d a u g ia u ž m o n ių su p ra n ta , k a d tin k a m a i
m a n k š tin a m o s sm egenys gali pasikeisti.
K aip ja u b u v a u užsim inęs an k sčiau , seniausias žm ogus, su
k u riu o iki šiol m a n tek o d irb ti, b u v o 101 m etų . P ra tim a i ja m
atn ešė d id elių p e rm a in ų . Jis p rad ėjo geriau m aty ti ir žym iai p a ­
g e rin o savo sm e g e n ų bei ak ių fu n k ciją. Aš d irb a u ir su kitais
senyvo am žiaus p acien tais. Kai k u rie jų bu v o su lau k ę a štu o n ia s­
d ešim ties ar devy n iasdešim ties. Pats b u v a u te ig ia m ų p o k y č ių jų
regėjim e liu d in in k a s. Aš nė k iek n eab ejo ju , k ad galite pakeisti
savo a k ių fu n k ciją n e p rik lau so m a i n u o am žiaus. J ū sų sm egenys
y ra p a k a n k am a i p lastiškos, k ad g a lė tų keistis.
Svarbu ne am žiu s, o tai, ar žm o g u s atlieka savo am žiui t in ­
k a m u s ak ių p ra tim u s. G ali b ū ti, k ad p e n k e rių m e tų vaikui, k u ­
ris d a u g žaidžia, len gviau u ž d e n g ti stip resn iąją akį k e tu rio m s
a š tu o n io m s v a la n d o m s per d ien ą, k a d silp n esn io ji akis įp ras­
tų d irb ti. Ž in o m a , p e n k e rių m e tų vaiko sm egenys lankstesnės
n e g u se p ty n iasd ešim t p e n k e rių m e tų su au g u sio jo . Vis d ė lto yra
g e rų a m ž ių a titin k a n č ių p ra tim ų , k u riu o s galite a tlik ti b ū d a m i
b e t k o k io am žiaus ir k u rie gali visiškai pakeisti jū sų regos sis­
tem ą.

175
 Be p a p ild o m ų šiam e skyriuje aprašytų p ra tim ų labai svarbu
d ary ti tuos, kurie buvo p am in ėti anksčiau, įskaitant an tram e
skyriuje aprašytus d ešim t žingsnių. Ž v a iru m u i gydyti labai tin k a
astigm atizm o skyrelyje aprašytas pratim as Spindėjim as tamsoje.
Kaip jau m in ėjau k etvirtojo skyriaus įžangoje, labai svarbu grįžti
prie tų p ratim ų , kuriuos rek o m e n d u o ju šiam e skyriuje, sm ulkaus
aprašym o. Be detalaus kiekvieno žingsnio aprašym o ten rasite
svarbios inform acijos apie šių rek o m e n d u o ja m ų p ra tim ų d u o d a ­
m ą naudą.
D a r viena n u o stab i p rak tik a - d u kartus per d ien ą pagulėti
a n t u ž m e rk tų akių užsidėjus šiltą rankšluostį. Paprastai aš reko­
m en d u o ju rankšluostį suvilgyti šilta žolelių arbata. N e n a u d o k ite
verdančio vandens, tik šiltą. Po dviejų trijų m in u č ių rankšluostis
atvėsta. T ada užsidėkite šaltą rankšluostį, k u rį prieš tai sudrėki­
n o te ir dvi m in u tes laikėte šaldiklyje arba penkiolika m in u č ių -
šaldytuve. Laikykite jį a n t u ž m e rk tų akių vieną dvi m inutes.
Pajusite, kad akys gerokai pailsėjusios. Tas m alonus jausm as gali
p ag erin ti jū sų krau jo taką. Kai tęsite regos p ratim u s, tai dar labiau
sustip rin s atsipalaidavim o p o jū tį. D rė g n ų rankšluosčių k o m p re­
sai m ažina įtam p ą, k u rią sukelia kiti p ratim ai. Po visų p ra tim ų
daugiausia dėm esio tu rė tu m ė te skirti atsipalaidavim ui. Įtam p ą
su m ažin k ite d rėg n u rankšluosčiu.
Ž v airu o jan tiem s žm onėm s labai svarbu kasdien daryti kvėpa­
vim o p ratim u s. T aip p at kreipkitės į gerą m asažuotoją, kad jum s
b e n t k a rtą per m ėnesį a tlik tų veido, kaklo ir nugaros m asažus.
Ž in o m a, b ū tų gerai, jeigu m asažus d a ry tu m ėte dažniau.

176
 P ratim ų programa žv a iru m u i salinti:
m ažiausiai 9 0 m inučių per dieną

Pratimas saulės šviesoje: 10 m in u č ių kasdien.

Prisidengim as delnais: 12 m in u č ių kasdien.
Ilg a s m ostas: 10 m in u č ių kasdien.
S p in d ė jim a s ta m s o je : 10 m in u č ių kasdien.
Vaikščiojimas atbulomis: 5 m in u tės kasdien.
Mirksėjimas viena akimi: 5 m in u tės kasdien.
Papildom as pratimas žvairum ui šalinti: 30 m in u č ių
kasdien.

Pastaba: N eapsakom ai svarbu, kad šie p ratim ai ta p tų jū sų

kasdienės ru tin o s dalim i. Kad ir ką d ary tu m ėte, jūs tu rite visą
laiką atlikinėti ak ių pratim us. L aukdam i a u to b u so galite daryti
p ra tim ą saulės šviesoje. V ažiuodam i au to b u su galite žiūrėti į tolį.
V isą laiką galite žiūrėti į detales. D arbe, u žu o t ėję p arūkyti ar
darę kavos pertraukėles, verčiau skirkite laiko p ratim u i Ilgas mos­
tas arba prisid en g im ui delnais atlikti. Jeigu esate tam siam e k am ­
baryje, galite m ėtyti tam soje sp in d in tį kam uoliuką. N edarykite
p ra tim ų tik n am u o se ir neskirkite jiem s vienos ar dviejų v alan d ų
iš karto. Įtrau k ite p ratim u s į visą savo gyvenim o veiklą. Taip jum s
pavyks išsaugoti gerą regėjim ą visam gyvenim ui.
Iš šių p ra tim ų galite išsirinkti tokį, kuris taps jū sų p ap ild o m a
kasdiene praktika. E sant žvairum ui pagrindinis tikslas yra tre n i­
ru o ti sm egenis, kad jos n a u d o tų abi akis ir n esk irtų pirm enybės
vienai. Visi p ap ild o m i pratim ai o rie n tu o ti į šį tikslą.

177
 Papildom i p ra tim a i žv a iru m u i šalinti:
a kių sukim as, žiūrėjim as į tamsą

A tsisėskite tam siam e kam baryje ir žiūrėkite tiesiai prieš save.

N esigulkite - šį p ratim ą b ū tin a atlikti sėdint. Ž iū rėd am i į tam są
akim is d ary k ite su kam uosius judesius. Po kelių m in u č ių n e t ta m ­
siam e k am b ary je pasidaro šiek tiek šviesiau. Ž vilgsniu keliaukite
iš vienos tam saus k am bario vietos į kitą. Ž iūrėkite į viršų ir sukio­
kite akis iš vienos pusės į kitą. T ada žiūrėkite į apačią ir sukiokite
akis į vienos pusės į kitą. D ab ar užm erkite vieną akį, o atm erktąja
akim i lėtai sukite visą ratą. Pažiūrėkite į viršų, tad a - į šoną ir
žem yn. U žm erk ite k itą akį ir viską k arto k ite iš naujo.
Kitas pratim as, k u rį galite atlikti tam soje, yra netikras prisi-
d engim as delnais. U žsidenkite delnais akis ir palaikykite tol, kol
įkvėpsite ir iškvėpsite tris kartus. T ada atsidenkite „tingiąją“, arba
žvairuojančią, akį, o stipresniąją palikite uždengtą. A tid en g ta aki­
m i žiūrėkite į nykštį, sukdam i jį k uo d id esn iu ratu. N e t tam soje
jūs įžiūrėsite b e n t jau tam sų nykščio pavidalą. N ykštį sukite ratu
į abi puses ir sekite jį žvilgsniu. T ada prisidenkite „tingiąją“ akį ir
p ratim ą atlikite stipresniąja akim i. Tai d aro m a siekiant ištem pti
išorinius raum enis, kurie tu ri įtakos žvairum ui.

Atvaizdas veidrodyje
Kitas p ratim as atliekam as su veidrodžiu. Jeigu žvairuoja jū sų
kairioji akis, žiūrėkite į veidrodį prisidengę dešinę akį. Paprastai
užsidengus dešinę akį kairioji tu rė tų žiūrėti tiesiai, kadangi abiejų
ak ių tinklainės n u sto ja k o n k u ru o ti tarpusavyje. Vis dėlto kartais

178
taip nėra. T ada šiek tiek pakreipkite galvą į dešinę ir intensyviai
žiūrėkite kairėn. L eiskite kairei akiai išsitiesinti. K arto k ite p ra ­
tim ą kelis kartus, o paskui trisdešim čiai sek u n d žių prisidenkite
delnais, kad akys atsip alaid u o tų .
D a b a r žiūrėkite į savo viršunosę veidrodyje. N ežiūrėkite į deši­
nę akį. N ežiūrėkite į kairę akį. Ž iū rėk ite į viršunosę, esančią tarp
akių. T ada m atysite abi akis. Jeigu akys linkusios žvairuoti, jū sų
sm egenys b ū te n t tai pakoreguos autom atiškai. Jū sų sm egenys pa­
prastai nesuvokia žvairum o. Jūs galite jį p am aty ti nuotraukose.
K artais galite jį pajusti. Stovėdam i prieš veidrodį ir žiūrėdam i sau
tarp akių taip, kad cen trin ė rega b ū tų n u k reip ta į viršunosę, o
periferinė rega - abiejose pusėse, jūs galite patys aiškiai pam aty ti
žvairum ą. N u o sta b u yra tai, kad sm egenys stengiasi koreguoti tai,
kas jo m s atro d o negerai. Taip žvairum as gali sum ažėti. Jeigu akis
linkusi virpėti, virpėjim as liausis.
Šį p ratim ą galim a papildyti. Stovėdam i priešais veidrodį suki­
te klubus. Ju d in d a m i klubus n e atitrau k ite žvilgsnio n u o veidro­
džio. Tai pad ed a prasiblaškyti, tačiau k a rtu gerina kraujo apytaką
akyse. Jeigu klubai n eįtem p ti, atsipalaiduoja ir šonkauliai. Tada
pagilėja jū sų kvėpavim as, atsipalaiduoja kaklas ir į akis priteka

d au g iau kraujo.
G an a dažnai vieno raum ens su tru m p ėjim as ir jam priešingo
rau m en s pailgėjim as yra susijęs su pablogėjusia to raum ens k rau ­
jo tak a. Taigi n ep am irškite dažnai žiūrėti į veidrodį ir sukti k lu ­
bus. Jeigu jū sų regėjim as geras, tai daryti galite esant bet kokiam
apšvietim ui. G eriausiai b ū tų šį p ra tim ą daryti blausioje šviesoje,

179
nes tad a geriau pailsi akys. Jeigu jū sų regėjim as prastas, reikia ryš­
kios šviesos, kad g alėtum ėte veidrodyje m atyti savo veidą.
Jūs jau žinote - kaskart pajutę, jog darosi su n k u atlikti pratim ą,
tu rite p risidengti akis delnais, kad atsip alaid u o tų akys. Prisidengi-
m as delnais padeda sum ažinti stresą ir vėl grįžti prie darbo. Be to,
prieš d ary d am i p ratim ą su veidrodžiu p irm a galite pažiūrėti į tolį.
Aš pastebėjau, kad žiūrėjim as į veidrodį m an labiausiai padė­
jo sum ažinti žvairum ą. M atote, aš su žvairum u kovojau nuo jau ­
nystės. M an o atveju abi akys niekada „nebendravo“ tarpusavyje,
kadangi buvau aklas tuo gyvenim o laikotarpiu, k uriuo daugum os
žm o n ių akys pradeda veikti drauge, tai yra, tarp ketvirtojo ir šešto­
jo gyvenim o m ėnesio. Kadangi tokio am žiaus buvau aklas, m ano
sm egenys niekada neišvystė gebėjim o žiūrėti tiesiai. 1992 m etais,
būdam as trisdešim t aštuonerių, gavau paso nuotrauką, kurioje
buvo m atyti stiprus žvairum as. Iki paso galiojim o pabaigos likus
šešiems m ėnesiam s Brazilijos konsulate m an įklijavo penkerius
m etus galiojančią vizą. N auja n u o trau k a buvo padaryta 2002 m e­
tais, kai m an buvo keturiasdešim t aštuoneri, taigi aš turėjau du
pasus, kuriuos galėjau palyginti. N usinešiau juos į savo m okyklą.
Prieš ein an t į Brazilijos konsulatą patvirtinti, jog galiu naudoti
abu pasus, m an o kolega ir m okinys pažiūrėjo į nuotraukas ir pa­
sakė: „Dieve m ano, pažiūrėk, kaip sum ažėjo tavo žvairum as!“ Per
10 m etų m ano žvairum as (strabizmas) sum ažėjo ir akys išsitiesino
75 procentais. N u o tada aš juokiuosi, kad per dešim t m etų pasenau
ir netekau plaukų, tačiau m ano žvilgsnis tapo tiesesnis. Būdam as
penkiasdešim t septynerių ketinau važiuoti į Braziliją ir turėjau dar
k artą fotografuotis naujai Brazilijos vizai. Prieš fotografuodam asis

180
nuvykau į T am alpaiso kalną M arino apygardoje, netoli San Fran-
sisko. Aš žvelgiau į įlanką, žiūrėjau į tolį, ir tai padėjo tiesinti akis.
Tai yra labai dinam iškas procesas. Kartais m ano akys šiek tiek žvai­
ruoja, o kartais žiūri tiesiai. D abar, praėjus dar daugiau m etų, jos
yra d ar tiesesnės. Taigi akis tiesinti galim a tiek esant keturiasdešim ­
ties, tiek penkiasdešim ties. Tai įm an o m a ir septyniasdešim tm ečiui
ar aštuoniasdešim tm ečiui. Tiesiog reikia d irbti. D abar, sulaukus
septin to jo dešim tm ečio, m ano akys žvairuoja tik tada, kai pavargs­
ta. Atsipalaidavusios jos žvelgia visiškai tiesiai.
Ž iūrėjim as į veidrodį buvo vienas p ag rin d in ių m an o p ratim ų .
V ažiuodam as liftu ten, k u r būdavo geras apšvietim as, aš stovė­
davau ir veidrodyje žiūrėdavau sau tarp akių, į viršunosę. Labai
dažnai žiū rin t į tolį žvairuojančių ž m o n ių akys išsitiesina ir žvai­
ru m as m ažėja. K artais jis visai išnyksta. Priežastis - visiškas akių
atpalaidavim as.

Paso nuotraukos, kurias skiria dešimt metų.

Mano akys tapo 75 procentais tiesesnės.

181
 Melisos pratimas
N u o sta b ia u sia m an k šta žvairuojantiem s žm onėm s yra Melisos
pratim a s. M elisa d ešim t m etų buvo m an o savigydos m okyklos d i­
rektorė. D a b a r ji praktiškai taiko savigydą ir m o k o kitus Teksase.
Jos istorija p asak o jam a filme L aim inga {Happy). D o k u m e n tin ia ­
m e film e ro d o m a s in terv iu su M elisa, kuri sugeba jaustis labai
laim inga n e p a isa n t to, kad jai teko p a tirti didžiulę tragediją. Ji
buvo p atek u si į avariją, per k u rią Chevrolet Suburban autom obilis
sutraiškė jos veidą, k rū tin ę ir šonkaulius. Jai buvo atlikta d a u ­
gybė veido rek o n strukcijos operacijų. Per vieną operaciją buvo
pažeista akis, ir M elisa prarad o didelę dalį regos. Be to, ji m atė
susidvejinusį vaizdą. Prieš p rad ėd am a intensyvias tren iru o tes ir
ilgas in d iv id u alau s gydym o sesijas, ji susidom ėjo m an o d arb u . Jai
padėjo p ratim as, kai iš p rad žių prie nosies p riklijuojam a nedidelė
popieriau s ju o stelė, o paskui naudojam as didelis popieriaus ga­
balas ir ran k a m o su o jam a šalia akies, tačiau M elisa ir toliau m atė
susidvejinusį vaizdą viršuje ir apačioje. T ada aš sugalvojau, jog
reikia n a u d o ti ilgą popieriaus juostelę, k u rią b ū tų galim a klijuoti
n u o kaktos iki sm akro. V iršuje ir apačioje priklijavęs juostelę n u ­
rodžiau jai m ėty ti k am u o liu k ą iš vienos rankos į k itą išsviedžiant
jį aukštai virš galvos. Ji m atė k am u o liu k ą tai viena, tai kita akim i
ir tam tik rą laiką vaizdas nesidvejino. Tai buvo didžiulis palengvė­
jim as jos regos sistem ai bei sp ran d u i, kurį prieš tai n u o lat skaudė­
davo dėl nev ien o d o s abiejų akių regos.
Sis p ratim as puikiai tin k a žvairuojantiem s žm onėm s. Jeigu
tarp ak ių p risiklijuosite popieriaus juostelę, m ėtysite kam u o liu k ą

182
iš vienos rankos į k itą m ažiau­
siai šim tą k a rtų ir šį p ratim ą
darysite m aždaug dvi m inutes,
m ažai sekundės daliai k a m u o ­
liukas pradings iš ak ių (dėl jo
greičio jūs to nepastebėsite),
o paskui jūs jį pam atysite kita
akim i. Tai suteiks galim ybę
žiūrėti abiem akim is atskirai.
D o m in u o ja n ti akis daugiau
nebevaldys kitos akies.
V ien a svarbiausių am blio-
pijos ir strab izm o p ro b le m ų
yra „tingi akis“. Iš tiesų „tingi Atliekant Melisos pratimą, smegenys
abi akis naudoja atskirai.
akis“ n ėra tingi. D ažn ai tai yra
akis, k u ri prastai m ato , tačiau
pasitaik o atvejų, kai ji m ato labai gerai, tačiau sm egenys ja n e ­
sinau d o ja. Sm egenys n eišm oko n a u d o tis iš k arto abiem akim is,
to d ėl viena akis visą jū sų gyvenim ą žiūri, o k ita yra slopinam a.
Iki šiol sm egenys n a u d o jo si tik stipriąja, d o m in u o ja n čia , jū sų
ak im i, o ne ab iem akim is drauge. Jeigu darysite šį p ratim ą , sm e­
genys pradės n au d o tis abiem akim is, ir jos nebepriklausys viena
n u o kitos.
A tskyrus akis, jos žiūri abi atskirai ir atskirai m ato k a m u o ­
liuką. D ešinė akis m atys k a m u o liu k ą tada, kai jis bus dešinėje
rankoje, o kairė - kai jis bus kairėje. T okioje situacijoje užsim ezga

183
labai glaudus k ū n o ir akių ryšys. Šis pratim as nėra skirtas periferi­
nei regai stip rin ti. Iš tiesų tu rite žiūrėti į kam uoliuką. Kai m etate
iš dešinės į kairę arba iš kairės į dešinę ir kam uoliukas pakyla virš
galvos, tru m p ą ak im irką jūs jo nem ato te. Tai yra gerai, k ad an ­
gi p o akim irkos jūs jį pam atysite ir jū sų ranka sureaguos į tai,
ką m ato te. A k ių ir ran k ų koordinacija šiuo atveju labai svarbi,
kadangi tu o m etu sm egenys suvokia, jog jūs tikrai n au d o jate ne
tik tą akį, k u rią esate p ratę n a u d o ti, bet ir „tingiąją ak į“. M es
nesiekiam e „tingiosios akies“ n a u d o ti daugiau, negu n audojam e
d o m in u o jan čią. Šio p ratim o tikslas - išm okti n a u d o ti jas abi.
A biejų ak ių n au d ojim as jum s gali atnešti didžiulį palengvė­
jim ą. Jeigu jum s iš p rad žių su n k u p ratim ą k arto ti šim tą kartų,
p rad ėk ite n u o dešim ties. Kai nusiim site popieriaus juostą, atlikite
p risid en g im ą delnais. Jeigu p ratim ą daryti lengva, k arto k ite jį tris
keturis kartu s per dieną. Jeigu ir tai nesu n k u , skirkite p ratim u i
kasdien tris kartus po dešim t m in u č ių visą m ėnesį. T ada jausitės
dau g laisviau, o jū sų raum enys dirbs daug geriau. T aip n u tin k a
dėl d viejų priežasčių. P irm a - abi akys d irb a nepriklausom ai vie­
na n u o kitos. Tai yra pirm as didžiulis ir labai svarbus žingsnis.
A n tra - sekdam os k am u o liu k ą, abi akys žiūri ir į viršų, ir į apačią.

Suplojimas
U žsiklijavę p opieriaus ju o stą m ėtykite k am u o liu k ą sau virš
galvos ir kaskart prieš jį sugaudam i suplokite delnais. Tai jus ti­
krai prablaškys ir k a rtu aktyvins jū sų sm egenis bei paskatins jas
ieškoti n a u jų b ū d ų m atyti silpnesniąja akim i.

184
 Pavyzdžiui, jeigu jū sų kairė akis yra silpnesnė ir jūs suplosite
delnais prieš su g au d am i k am u o liu k ą viena ranka, ju m s bus len ­
gviau jį sugauti dešine, o ne kaire. Vis dėlto pakankam ai pasitre­
niravus bus lengva gaudyti abiem rankom is ir atrodys n a tū ra lu
m aty ti abiem akim is.

Vaikščiojimas
Kitas variantas - vaikščioti atliek an t M elisos p ratim ą ir m ėta n t
virš galvos k am u o liu ką. M ėtydam i kam u o liu k ą iš vienos rankos
į k itą ir išsviesdam i jį virš galvos eikite p irm yn. Po to eikite at­
b u lom is. Paskui - į vieną ir į k itą šoną. Pratim as tu ri darytis vis
sudėtingesnis, tačiau akys turi vis labiau atsipalaiduoti.

Šokinėjim as
D abar, m ėty d am i k am u o liu k ą iš vienos rankos į kitą ir išsvies­
d am i jį virš galvos, p am ėg in k ite šokinėti. Š okinėkite a n t g rin d ų
arba, jeigu tu rite galim ybę, a n t b atu to . Šis m etodas yra pats ge­
riausias. Š okinėdam i su M elisos juostele a n t veido fone m atysite
p eriferinę zoną. Jūs taip pat m ėtysite k am u o liu k ą iš vienos rankos
į kitą, išsviesdam i jį virš galvos ir m ėgindam i sugauti.

D eriniai
M eskite sau iššūkį su ju n g d am i visus M elisos p ratim o lygius.
V aikščiokite m ėty d am i k am u o liu k ą iš vienos rankos į kitą ir iš­
sviesdam i jį sau virš galvos. Be to, prieš sugaudam i k am u o liu k ą
su p lo k ite delnais. S u ju n k ite su p lo jim ą su ėjim u atbulom is ir į

185
šonus. S u ju n k ite su p lo jim ą su šo k in ėjim u a n t b a tu to . A tlik ite
patį su n k iau sią M elisos p ratim o variantą. M esk ite k a m u o liu k ą
žiūrėdam i abiem akim is. T ada užm erkite vieną akį — tą, k u ri tu o
m etu n e m a to k am u o liu k o .
Pavyzdžiui, žiū rėdam i abiem akim is m esk ite k a m u o liu k ą iš
dešinės ran k o s į kairę. Kai k am u o liu k as pakils ju m s virš galvos,
užm erk ite dešinę akį. K am u o liu k ą m atysite k a iriąja a k im i. Su-
g aukite jį kaire ran k a ir a tm erk ite abi akis. T a d a vėl m esk ite ka­
m u o liu k ą virš galvos ir, kai jis pasieks tašką, k u rio negali m a ty ­
ti abi akys, užm erk ite kairę akį ir sugaukite k a m u o liu k ą dešine
ranka.
Po kiek laiko sugrįžkite prie originalaus M elisos p ra tim o . D a ­
rykite p irm ąjį jo v ariantą, kai atm erkus abi akis k a m u o liu k a s m e­
tam as virš galvos ir gaudom as tai viena, tai kita ra n k a . Įv ertin k ite,
kiek p ato b u lėjo te. Sis variantas tu rė tų atro d y ti la b a i pap rastas po
to, kai išplėtėte savo k o m fo rto zoną ir įveikėte n a u ju s iššūkius.
M elisos p ratim as labai svarbus k o reg u o jan t ž v a iru m ą , to d ėl aš
rek o m e n d u o ju jį d ary ti dažnai.

Melisinos pratimas
N e t ir tiem s žm onėm s, kurie m ato abiem a k im is, m es reko­
m en d u o jam e daryti šį M elisos p ratim o v a ria n tą , k a d a n g i akių
veikla tu ri b ū ti subalansuota. M elisinos p ra tim a s b u v o sugalvotas
žm onėm s, kurie m ato tik viena akim i. K ad ir k a ip b ū tų , d a u g u ­
m os ž m o n ių viena akis yra silpnesnė. Aš re k o m e n d u o ju šį p ra tim ą
daugiau d ary ti silpnesniąja akim i, bet n e p a m iršti ir stipresniosios.

186
Taigi, jį reikia d ary ti abiem akim is.
K ad ir kiek laiko sk irtu m ėte, silpnes-
niąja akim i p ratim ą reikia d ary ti tris
k artu s ilgiau negu stipresniąja. Pavyz­
džiui, jeigu silpnesniąja darote 3 m i­
nutes, stipresniąja d ary kite 1 m in u tę.
Pratim as p adeda geriau subalansuoti
abi akis ir taip leidžia labiau su b alan ­
suo tai n au d o ti kiekvieną akį.
Pirm iausia u ždenkite savo stipres­
niąją akį. Paskui ties silpnesniąja aki­
m i užsiklijuokite labai siaurą (m až­
d au g 0,3 cm ) popieriaus juostelę. Ji
tu rė tų eiti n u o kaktos iki sk ru o stik au ­
lio. T okia siaura ju o stelė uždengs tik
dalį jū sų centrinės regos. T ada p a im ­
kite k am u o liu k ą ir m ėty k ite jį iš vie­
nos rankos į k itą išsviesdam i virš gal­
vos. Paskui p aim k ite šiek tiek platesnę
popieriau s juostelę (m aždaug 0 ,6 cm )
ir vėl k arto k ite tą p atį. Trečią kartą p a ­
m ėg in k ite p ratim ą d aryti su 0 ,9 cm
pločio juostele. K am u o liu k ą m ėtykite
iš vienos rankos į kitą, išsviesdam i jį

Mėtykite kamuoliuką iš vienos rankos į

kitą išsviesdami jį aukštai virš galvos kaip
darydami Melisos pratimą.

187
sau virš galvos, kaip darėte atlikdam i M elisos p ratim ą, tačiau šį
k artą žiūrėkite tik viena akim i. Jūs galite užsidengti vieną, o pas­
kui k itą akį, tačiau aš rek o m en d u o ju daugiau d irb ti su silpnes-
niąja akim i. P ratim ą darykite penkias m inutes. Šio p ratim o tiks­
las - priversti aktyviai veikti didesnę dalį akies. Jeigu viena akim i
m ato te gerai, o kitoje akyje yra prastesnės regos z o n ų - aklųjų
d ėm ių , kurios v adinam os sk o tom om is, - šis pratim as jum s p u i­
kiai tiks. Ž in o m a, jeigu jūs m ato te k am uoliuką. P ratim as nelabai
tin k a seniem s žm onėm s. Iš pradžių jį reikėtų daryti vieną kartą
per savaitę, o ilgainiui pakaks vieno karto per m ėnesį, kad jū sų
abi akys galėtų laisvai ju d ėti ratu.
N aujausi d u o m en ys apie M elisos p ratim o taikym ą d irb a n t su
neurologiniais ligoniais m an e paskatino m anyti, kad tą patį b ū d ą
kartais galim a taikyti žvairuojantiem s žm onėm s. Aš rek o m en ­
d u o ju n a u d o ti akies raištį, bet galite n a u d o ti ir M elisos juostelę -
ilgą popieriau s juo stą, k u rią anksčiau klijuodavote išilgai nosies,
tik d ab ar k lijuokite ją ties viena akim i. U žsidengdam i akį jūs jos
neužsirišate raiščiu, tačiau užblokuojate centrinę regą, centrinę
p eriferinę regą ir dalį periferinės regos. T ada im kite k am u o liu k ą ir
darykite tą patį M elisos p ratim ą, apie kurį jau kalbėjom e, an trą ­
ją akį p rid en g d am i trim is skirtingo p latu m o juostom is. D irb a n t
su M elisos juostele į uždengtą akį prasiskverbia šiek tiek šviesos
ir sm egenys patiria m ažesnę įtam pą. Tai ypač svarbu d irb a n t sil-
p n esniąja akim i. T aip n u tin k a dėl to, kad jūs nevisiškai u žden­
giate stipresniąją akį ir nesu stab d o te jos veikos, tik sum ažinate ją
8 0 - 9 0 p ro cen tų . Sm egenys ir toliau suvokia, kad stipresnioji akis

188
kažką veikia. Paskui M elisos juostele užsidenkite silpnesniąją akį
ir M elisinos p ra tim ą darykite stipresniąja akim i, tačiau d irb k ite
m ažd au g keturis k artu s tru m p ia u . Tai irgi d uos d au g naudos.

Karoliukai ant virvelės

Šio p ratim o tikslas — išm okyti sm egenis, j ką reikia su fo k u ­
su o ti žvilgsnį, o į ką - ne. P irm iausia a n t virvutės suverkite p en ­
kis sk irtin g ų spalvų karoliukus. Savigydos m okykloje m es tu rim e
virvelių su karoliukais, kurias galėtum ėte n a u d o ti. V ieną virvutės
galą pririšk ite prie ko k io nors d aik to , esančio priešais jū sų akis,
pavyzdžiui, prie kėdės atlošo ar turėklo kiem e. V irvutę su karo­
liukais laikykite prieš akis. Sutelki­
te dėm esį į sk irtin g ų spalvų k aro ­
liukus. Kai su fo k u su o jate žvilgsnį į
vienos spalvos k aroliuką, jum s tu ri
atro d y ti, kad a n t virvutės yra tik jis
vienas. Visi karoliukai, į k uriuos
nesufokusuotas žvilgsnis, tu ri a tro ­
dyti lyg susidvejinę.
Pavyzdžiui, jeigu tu rite penkis
karo liu k u s, sufokusavus žvilgsnį į
pirm ąjį antrasis, trečiasis, k etv irta­
sis ir penktasis atrodys lyg susidve­
jinę. Kai su fokusuojate žvilgsnį į
v...................... .... . i .... Šio pratimo tikslas —išmokyti
tre a ą ii, pirm ieji d u ir p ask u tm ieu . ., . r i •
' r ’ r ’ smegenis, į ką reikia sufokusuoti
d u tu ri atro d y ti susidvejinę ir tik žvilgsnį, o į ką - ne.

189
vidurinysis - viengubas. Kai sufokusuojate žvilgsnį į pen k tąjį ka­
roliuką, p irm ieji k etu ri tu ri atrodyti dvigubi ir tik paskutinysis -
viengubas.
Ž v airu o jan tiem s žm onėm s dažnai n u tin k a taip, kad iš pradžių
periferinėje zonoje esančius karoliukus jie m ato nesusidubliavu-
sius. G ali b ū ti, kad jie visus karoliukus m atys viengubus. G eriau ­
sias p ratim as, šalinantis šią problem ą, yra žiūrėti į vieną karoliuką,
tark im , į tą, kuris yra arčiausiai jūsų. T ada užm erkite p o vieną akį.
U žm erk in ėd am i akis po vieną pam atysite „perkėlim ą“. K aroliu­
kai ju d ės iš vienos pusės į kitą. Tai d arydam i stenkitės kiekvieną
akį atskirai sufok u su oti į priešais jus esantį karoliuką. Tai reiškia,
kad jūs toliau žiūrėsite į vieną karoliuką, o visus kitus karoliukus
m atysite skirtingais kam pais. T aip yra dėl to, kad kiekviena akim i
V,

k aroliukus m ato te iš skirtingos pozicijos ir netgi iš skirtingo n u o ­

tolio. T ik atm erk u s abi akis jū sų sm egenys gali tiksliau išm atuoti
atstu m ą. Padarykite tai keturiasdešim t kartų , tada atm erk ite abi
akis. D abar, kai žiūrėsite į pirm ąjį karoliuką, visi kiti tu rė tų a tro ­
dyti susidvejinę.
K aroliuką, į ku rį fokusuojate žvilgsnį, m ato te cen trin e rega.
K itus, į k u riu o s n ežiūrite tiesiai, m ato te periferine rega. N ervų
sistem a ir sm egenys cen trin e rega m ato vieną vaizdą, o periferine
rega - d u skirtin g u s vaizdus. Taigi, n et jeigu žiūrite į tiesiai prie­
šais jus esantį daiktą, b et žvilgsnį sufokusuojate į k itą objektą,
esantį priešais tą daiktą, objektas, į kurį sufokusavote žvilgsnį,
atrodys viengubas, o tas, į kurį nesufokusavote žvilgsnio, - dvigu­
bas. Jeigu n o rite atskirti tą, į ku rį žiūrite, n u o to, į kurį nežiūrite,

190
žin o k ite, kad tas, į k u rį žiūrite, a tro d o viengubas, o tas, į kurį
nežiū rite - dvigubas.
Jū sų tikslas - visiškai atsipalaiduoti tu o m etu , kai žiūrite į vie­
n ą karoliuką, o k itu s m ato te dvigubus. N iekada neįsitem pkite,
k ad pav y k tų p am aty ti, nes tai tikrai nepadės. Jeigu n o rite išveng­
ti įtam p o s, prieš p rad ėd am i p ratim ą arba jį įpusėję pažiūrėkite į
tolį. G alite greitai p am o su o ti rankom is šalia akių, o tada sugrįžti
p rie p ratim o . D a r vienas būdas - ju d in ti vieną ranką. T arkim ,
kaire ran k a ties n osim i laikote virvutę su karoliais. Tada dešinę
ju d in k ite iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę. Tai akim s suteiks
periferijos p o jū tį. A tsim in k ite - kai abi akys žiūri k artu , paprastai
įta m p a n eju n tam a. D ėl to žiūrėjim as į tolį ir periferinėje zonoje
esančių o b jek tų m atym as yra pu ik ū s būdai akių įtam p ai šalinti.
N e t jeigu tai d aro te tik po kelias sekundes, pradėsite visiškai a tp a ­
laid u o ti akis. Tada, kai pajusite, jog akys tikrai atsipalaidavusios,
pailg in k ite žiūrėjim o į karoliukus laiką. K artais šį p ra tim ą galite
d ary ti penkias m in u tes. Ilgesnės sesijos, kurias m es vadinam e m a ­
ratonais, gali tęstis iki dešim ties m in u čių . Ž in o m a, jeigu n ep rara­
site kantrybės. N ep am irškite, kad šio p ratim o tikslas yra visiškas
ak ių atsipalaidavim as, kurį lem ia subalansuotas jų naudojim as.
Jeigu d ary d am i p ra tim ą p aju n ta te įtam pą, n u tra u k ite jį ir d ary ­
kite kitą.

Susidvejinusio vaizdo išlaikymas

Jeigu ju m s pavyko pam atyti susidvejinusį vaizdą, kitas p ratim o
tikslas - jį išlaikyti. Pastebėsite, kad d au g u m a žm o n ių , galinčių

191
p am aty ti susidvejinusį vaizdą, pajėgia jį „išlaikyti“ apie trisdešim t
sekundžių, galbūt n e t m in u tę , tačiau paskui jie p a ju n ta n uovar­
gį. Kai taip n u tin k a , reikia pam asažuoti zoną ap lin k akis, atlikti
p risid en g im ą delnais, padaryti p ratim ą saulės šviesoje, pažiūrėti į
tolį arb a padaryti ilgą mostą, kol nuovargis praeis. D arydam i p ra ­
tim ą galite m irksėti. T ikėkim ės, kad sum irksėję jūs „neprarasite“
susidvejinusio vaizdo.
Jū sų tikslas - „išlaikyti“ susidvejinusį vaizdą tiek laiko, kiek
prireiks dešim čiai lėtų įkvėpim ų ir iškvėpim ų. N u o vieno susi­
dvejinusio vaizdo galite pereiti prie kito. G alite pirm ąjį k aroliu­
ką m aty ti viengubą, o likusius keturis - susidvejinusius. G alite
žvilgsniu „keliauti“ per visus penkis karoliukus, sustodam i ties
kiekvienu ir „išlaikydam i“ jį susidvejinusį tiek laiko, kiek tru n k a
dešim t įk v ėp im ų ir iškvėpim ų. Jūs neprivalote tiek laiko žiūrėti į
vieną tašką. Svarbiausia - n u m aty tą laiką „išlaikyti“ susidvejinusį
vaizdą.
Jeigu pratim as nesukelia per didelės įtam pos, jis puikiai tin ­
ka ak ių k oordinacijai gerinti. K artais p akanka jį dary ti trisdešim t
sekundžių, o kartais galim a jam skirti ir septynias aštuonias m i­
nutes. K ad ir kaip b ū tų , p ratim ą kasdien reikėtų k arto ti kuo d a u ­
giau k artų . Jeigu kasdien b e n t vieną k artą kiekvienam karoliukui
skirsite po dešim t įk v ėpim ų ir iškvėpim ų, pajusite didelį pagerėji­
m ą. Jeigu jū sų akys nepavargsta n u o sudvejinto vaizdo, vadinasi,
jos yra p uikiai pailsėjusios. Be to, tai liudija, kad abi akys n a u ­
d ojam os tin k am ai. Tačiau jeigu jos greitai pavargsta, jūs galite
p ažiūrėti į tolį ir vėl įsistebeilyti į karoliukus arba periferinės regos

192
zonoje ju d in ti ran k ą iš vienos pusės į k itą - iš dešinės į kairę ir iš
kairės į dešinę. Jeigu d irb a abiejų akių periferinė rega, nuovargio
n iek ad a n eju n tam e. Panašiai vyksta ir tada, kai k a rtu d irb a dvie­
jų ak ių cen trin ė rega - jeigu viena neslopina kitos arba slopina
labai nežym iai, nuovargio nejaučiam e. Šie d u dalykai veikia ly­
giagrečiai, todėl ju m s norisi p ratim ą k arto ti daug k artų . Iš tiesų
labai n au d in g a kartais padaryti šio p ratim o m arato n ą, kurio m etu
giliai k v ėp u o tu m ėte. Pavyzdžiui, septynios ar aštuonios m inutės
žiūrėjim o į susidvejinusius karoliukus gali tikrai daug pakeisti.

Pratimai su dviem spalvomis

(Akiniai su „snapu“)
Šiam p ra tim u i n a u d o ja m a s įrankis, k u rį kartais ju o k ais va­
d in a m e akiniais su „ sn a p u “. Šis p av ad in im as su k u rta s dėl to,
k a d p rie a k in ių tv irtin a m o s dvi p o p ieriau s juostelės, k u rio s tarsi
snapas kyšo tarp a k in ių stiklų. K ai ju o s užsidedate, a tro d o , kad
tu rite d v iejų sp alv ų snapą.
P op ieriau s ju o stelės tu ri b ū ti d v iejų sk irtin g ų spalvų, pavyz­
d žiu i, v ien a gali b ū ti o ran žin ė, o k ita - gelto n a. U žsid ėk ite ak i­
n iu s ir žiū rėk ite į to lį tiesiai priešais save. T ad a m ėty k ite ten iso
k a m u o liu k ą iš v ienos ran k o s į k itą ir sten k itės jį su g au ti. M es­
k ite jį kelis k artu s.
K ad an g i p o p ieriau s juostelės p ritv irtin to s p riek in ėje a k in ių
dalyje, a tlik d am i šį p ra tim ą jūs g a ra n tu o ta i n a u d o site abi akis.
Kai k a m u o liu k as b u s kairėje jū sų k ū n o pusėje, jū sų kairė akis
ry šk iau pastebės to je pusėje esančią spalvą. Kai k am u o liu k as

193
 b u s dešinėje, jis p ask atin s d e ­
šinę akį geriau m aty ti to je
pusėje esančią spalvą. Kai k a ­
m u o liu k a s keliauja virš galvos
iš vienos pusės į k itą, ab iejų
a k ių periferinės zonos veikia
in dividualiai, o c e n trin ė rega
to lia u žiūri tiesiai į tolį. N e ­
p am iršk ite, k ad c e n trin e rega
geriau m a to m e n eju d an čiu s
vaizdus, o p eriferin e rega p a ­
steb im e ju d an č iu s.
A tlie k a n t šį p ra tim ą įd o ­

Akiniai su „snapu“. Kai m u stebėti, k o k ią spalvą m ato

kamuoliukas yra dešinėje, jis kiekviena akis. Jeigu jū sų akys
paskatina dešinę akį geriau matyti
toje pusėje esančią spalvą. visiškai atsipalaidavusios ir
n o rm aliai fu n k cio n u o ja, žiū ­
rėd a m i į to lį m aty site abi spalvas priešingose pusėse. Tai bus
įro d y m as, kad abi akys sklandžiai d irb a drauge.
Jeig u v ien a spalva p ran y k sta, galite greitai p a m o su o ti ran k a
n eto li akies. M o su o k ite nelabai a rti, k ad n e k e ltu m ė te pavojaus,

tačiau ran k a tu ri b ū ti tiesiai priešais akį. Tai p ad ariu s spalva daž­

nai vėl ta m p a m ato m a. D v ie jų sp alv ų m aty m as ž iū rin t abiem
akim is, ypač tiem s žm o n ėm s, k u rie m s su n k iai sekėsi abi akis
n a u d o ti k a rtu , ta m tikrose situacijose gali b ū ti labai a tp a la id u o ­
ja n ti veikla.

194
 Be a k in ių su d v iejų spalvų ju o stelėm is, m es d a r tu rim e n e ­
d id elę lazdelę su dv ispalviu p o p ie riu m i, k u rią, ž iū rė d a m i j tolį,
p risid e d a m e p rie viršunosės. M es n e ž iū rim e į dvi spalvas, m es
jas m atom e. Taigi, m es ž iū rim e į to lį ir tu o p a t m e tu m a to m e dvi
spalvas. Šis reiškinys, kaip ir su sid v ejin u sių o b je k tų m aty m as,
ro d o , jo g akys y ra p u ik ia i atsipalaidavusios ir d irb a d rau g e. Be
to , gebėjim as a tp a la id u o ti akis a titra u k u s žvilgsnį n u o a rti esan ­
čio o b je k to ir ž iū rin t į to lį bei g an a greitais p risitaik y m as prie
p a sik e itim o (m ažiau n ei 3 0 se k u n d žių ) taip p a t ro d o , jo g jū sų
akys atsip alaid av u sio s. N e p a m iršk ite , k ad a m b lio p ija ir strabiz-
m as y ra to k io s b ū k lės, k u rio m s e san t akys retai atsip alaid u o ja,
to d ė l toks p asiek im as stip riai p a k e istų jū sų gyvenim ą. Tas pats
galio ja ir ž m o n ė m s, n e tu rin tie m s a m b lio p ijo s ar strab izm o . Šių
p ra tim ų reikia m u m s visiem s, k a d a n g i ilgainiui m ū sų akys ta m ­
p a su stin g u sio s, to d ė l m es tu rim e visom is įm a n o m o m is p rie ­
m o n ė m is su tu o kov oti.

Nedidelė lazdelė su dviejų spalvų popieriumi, kurią, žiūrėdami į tolį,

prisidedame prie viršunosės.

195
 Akiniaisuraudonu iržaliustiklais
V isos spalvos tu ri skirtingą b a n g ų ilgį. Pavyzdžiui, rau d o ­
nos spalvos bangos yra ilgos, o žalios - tru m p o s. Kai žiūrite pro
akinius, k u rių vienas stiklas yra rau d o n as, o kitas - žalias, gana
dažnai o b jek tų , į k uriuos žiūrite,
spalvos a tro d o skirtingos žvelgiant
pro vieną stiklą ir p ro kitą. Į kai
kurias spalvas lengviau žiūrėti p ro
ra u d o n ą stiklą, j kitas - p ro žalią.
A biem akim is pro rau d o n ą ir
žalią filtrus žvelgdam i į pasaulį
galite pastebėti kelis įd o m iu s d a ­
lykus. Pavyzdžiui, su šiais akiniais
Pratimai su akiniais, kurių vienas stiklas vaikščiodam i po park ą arba po
yra raudonas, o kitas - žalias, man
padėjo iš dalies matyti trimatį vaizdą. savo sodą jūs pastebėsite, kad pro
rau d o n ą stiklą gėlės a tro d o raus­
vos, tačiau tu o p at m e tu pro žalią stiklą m ato te d au g ryškesnį
lap ų vaizdą. Taigi, kartkartėm is u žm erkite vieną akį ir žiūrėkite
į spalvas viena atm erk ta akim i. Paskui užm erkite k itą akį ir ste­
bėkite, kokias spalvas m ato te. A r užm erkus akį, žiūrėjusią pro
ra u d o n ą stiklą, rausvi gėlių žiedlapiai pradingsta? A r pranyksta
žali lapai, kai žiū rite tik pro rau d o n ą stiklą? D ab ar apsidairykite.
A tm erk ę abi akis, kelias m in u tes pasigėrėkite trim ačiu vaizdu.
Pastebėsite, kad užm erkus akį, žiūrėjusią pro ra u d o n ą stiklą,
ir į rausvas gėles ž iū rin t tik p ro žalią a k in ių stiklą, jos n eb eatro ­
dys rausvos. Gėlės atrodys tam sios ir labai skirsis n u o natūralios

196
spalvos. Jeigu užm erksite akį, žiūrėjusią pro žalią ak in ių stiklą, ir
žiūrėsite tik p ro rau d o n ą, žali lapai atrodys tam sūs.
Iš tiesų b ū te n t taip p radedate to b u lin ti žiūrėjim ą abiem akim is
ir trim a tį m atym ą. Jūs sau p aro d o te sk irtu m ą tarp abiem akim is
m a to m ų vaizdų. Akys yra nepriklausom os viena n u o kitos. V iena
akis m ato ne tą patį, ką m ato kita. V iena akis nepriklauso n u o k i­
tos, o sm egenys abiem akim is m ato m u s vaizdus sujungia į vieną.
A nksčiau m an o rega nebuvo trim atė. Aš nežinojau, ar objektas
yra arti, ar toli n u o m anęs. M a n pavyko p a d id in ti regos aštru ­
m ą, ir aš pradėjau m aty ti didelius kelio ženklus. T ada p an o rau
v airu o ti au to m o b ilį. D irb d am as su akiniais, k u rių vienas stiklas
rau d o n as, kitas žalias, po tru p u tį pradėjau m atyti trim a tį vaizdą.
To pakako, kad galėčiau pradėti vairavim o pam okas, nes jau ži­
n odavau, kurioje kelio vietoje aš esu.
G ali b ū ti, kad jūs nepatirsite to k ių d id žiu lių p erm ain ų , tačiau
geresnė trim atė rega ir gebėjim as atskirti abiem akim is m ato m u s
vaizdus yra p u ikus b ūdas žvairum ui koreguoti.

Objektas ir linija
Pirm as žingsnis į visišką ak ių atskyrim ą yra jų „sujungim as“
sm egenyse. Užsidėję akinius su v ienu rau d o n u ir vienu žaliu sti­
k lu viena akim i m atysite šviesą, o kita - objektą. Kai kurie žm o ­
nės nem atys šviesos arba objekto. Šio p ratim o tikslas - priversti
akis d irb ti išvien.
Siam p ratim u i atlikti reikės ra u d o n o flom asterio arba p ieštu ­
ko, gabalėlio balto p opieriaus ir nedidelio žibintuvėlio su rau d o n a

197
lem p u te. Jeigu n e tu rite raudonos lem putės, vietoje ra u d o n o filtro
a n t žib in tu v ėlio stiklo užklijuokite rau d o n o s lipniosios juostos
arba p e rm a to m a lip n iąja ju o sta p ritv irtin k ite d u sluoksnius rau ­
d o n o s po lietilen o plėvelės.
A n t balto popieriaus lapo nupieškite rau d o n ą apskritim ą. V ie­
na ran k a p o p ierių ištieskite priešais save. Jį laikykite lygiagrečiai
g rin d im s m aždaug 30 c e n tim e trų a tstu m u nu o akių. Įjunkite ži­
bin tu v ėlį, pakiškite jį po lapu ir priglauskite prie jo taip, kad šviesa
sklistų per popierių . Šviesdam i per popieriaus lapą žiūrėkite į aps­
k ritim ą. Jūs tu rite m atyti tiek šviesą, tiek ir apskritim ą.
Labai svarbu į rau d o n ą šviesą žiūrėti silpnesniąja akim i, nes
sm egenis labiau „traukia“ šviesa, o ne form a. A pskritim as arba li­
nijos - vertikalios, horizontalios — gali b ū ti laikom os form om is,
o sm egenys labiau dom isi šviesa. Panašus procesas vyksta jum s ei­
n a n t gatve. Pam atę apšviestą pard u o tu v ę suvokiate, kad sm egenis
ji d o m in a dau g labiau negu kitos, neapšviestos, parduotuvės.
D ab ar užm erkite akį, žvelgiančią pro rau d o n ą ak in ių stiklą.
Akis, žiū rin ti pro žalią stiklą, m atys tik apskritim ą, tačiau nem atys
šviesos, kadangi rau d o n a šviesa negali prasiskverbti pro žalią sti­
klą. Visgi žalias stiklas n e tru k d o jum s m atyti rau d o n o apskritim o.
Ir atvirkščiai - kai užm erksite akį, žiūrinčią pro žalią stiklą, ir
žiūrėsite tik p ro rau d oną, jūs m atysite tik šviesą, bet nem atysite

rau d o n o apskritim o. V iena akis pro žalią filtrą m atys tik objektą,
o kita pro rau d o n ą filtrą m atys tik šviesą. Šis paskirstym as yra la­
bai svarbus, kadangi skirtingus vaizdus viena akim i pro raudoną
stiklą, o kita - pro žalią m atom e vienu m etu.

198
 D a b a r žibintuvėlį, esantį po popieriaus lapu, sukite ratu p a ­
gal ap sk ritim o p erim etrą, tarsi jis k e lia u tų form os kraštu. Jeigu
jū sų akys sugeba d rauge sekti jud ėjim ą, jūs visą laiką m atysite
šviesą ap sk ritim o pakraštyje. Jeigu akys nesugeba sekti drauge,
nors ju m s atrodys, k ad šviesa yra ap skritim o pakraštyje, iš tiesų
ji b u s kažkur kitur. M a n o atveju, kai m anydavau, jog šviesa yra
ap sk ritim o pakraštyje, ji iš tik rų jų būdavo viduryje arba už aps­
k ritim o rib ų . N o rė d a m i sužinoti, k u r iš tik rų jų yra šviesa, staigiai
u žm erk ite akį, žvelgiančią p ro žalią filtrą, ir pam atysite. A tm erkę
p ro žalią filtrą žvelgiančią akį pam atysite, aš šviesa liko toje pačio­
je vietoje, k u r buvo, ar „peršoko“ kitur. Jeigu ji „persikėlė“ į k itą
vietą, netaisykite. U žm erkite ir vėl atm erk ite abi akis. K artokite
tai d ešim t dv id ešim t k artų , kol pam atysite šviesą ten, k u r ji iš
tiesų yra. Jeigu ji lieka toje pačioje vietoje, tai reiškia, kad jū sų
akys sugeba ją sekti. N esvarbu, ar šviesa yra ap skritim o viduje, ar
išorėje, svarbiausia, k ad abi akys ž iū rė tų į tą p atį tašką.

Įjunkite žibintuvėlį ir pakiškite jį po lapu taip, kad liestų popierių,

o šviesa sklistų kiaurai.

199
 G ali b ū ti, kad įpusėjus p ratim ą ju m s prireiks atlikti prisiden-
gim ą delnais. P abūkite prisidengę tiek laiko, kiek ju m s reikia vi­
siškai atsip alaid u o ti, o tad a tęskite pratim ą.
D a b a r sukeiskite vietom is stiklus. Jeigu pro ra u d o n ą stiklą žiū­
rėjote kairiąja akim i, o p ro žalią - dešiniąja, d ab ar žalią perkelkite
į kairę, o rau d o n ą - į dešinę pusę. Tada karto k ite pratim ą.
V ienas iš b ū d ų sužinoti, ar šviesa yra apskritim e, - paprašy­
ti k itą žm ogų, kad ju m s pasakytų. Ž m o n ės, tu rin ty s am bliopiją
arba strabizm ą dažnai nežino, kurioje vietoje yra šviesa. Jiem s gali
atro d y ti, jog ji yra ap skritim o viduje, kai iš tiesų ji yra išorėje.
Kitas bū d as - pakelti galvą ir pažiūrėti pro ak in ių apačią. T ada
pam atysite, ar šviesa yra apskritim e.
Aš pastebėjau, kad daugelis žm onių labai nusim ena paaiškėjus,
jog šviesa yra ne toje vietoje, kur jiem s atrodė. Tai yra didžiausias
psichologinis barjeras, kurį b ū tin a įveikti, nes iš tiesų mes turim e
p u ik ų indikatorių, rodantį, ar akys dirba kartu. Jeigu ne, tai yra
puikus būdas pradėti jas pratinti dirbti kartu. G albūt siekiant gero
rezultato jum s reikės daryti daug k itų pratim ų, pavyzdžiui, Melisos
pratim ą, atliekam ą tarp akių užsiklijavus ilgą popieriaus juostelę,
taip p at jau m inėtus akių atpalaidavim o pratim us. Taigi neverta
nusim inti, jei nedarote visko tobulai, o pradėti korekciją nuo tos
situacijos, kokia yra. Kadangi kai kurios regos problem os neleidžia
nustatyti tikslios šviesos buvim o vietos, darydam i šį pratim ą pa­
laipsniui išm oksite pam atyti, kokia jos padėtis apskritim o atžvilgiu.
K itas p ratim as su ra u d o n u ir žaliu stiklais darom as taip: pa­
prašykite k itą žm ogų, kad jis rau d o n u pieštuku brėžtų liniją, °

200
jūs stenkitės ją sekti, stipresniąja akim i žiūrėdam i pro rau d o n ą
stiklą. Tai d aro m a dėl to, kad pro rau d o n ą lęšį jūs negalėsite m a­
ty ti rau d o n o s linijos arba rau d o n o užrašo, n e b e n t p rik lau sy tu m ė­
te 2 pro cen tam s ž m o n ių , kurie gali tai m atyti. T o k iu atveju jum s
tiks kiti p ratim ai, tačiau ne šitas.
R au d o n ą stiklą p a ta rtin a įdėti stipresniosios akies pusėje, kad
užrašą skaity tų silpnesnioji akis, o stipresnioji akis neskaitytų ar
n e m a ty tų rau d o n o s linijos. Abi akys drauge m atys d a u g u m ą k itų
spalvų, tačiau akis, žiū rin ti pro ra u d o n ą filtrą, nem atys raudonos
spalvos. Tai tam tik rą laiką, geriausia n u o p e n k ių iki a štu o n ių
m in u č ių , neleidžia jai d o m in u o ti. D o m in u o jan čias pozicijas už­
im a silpnesnioji akis, todėl sm egenys m okosi ją daugiau n a u d o ti
kasdieninėje veikloje.
Silpnesniosios akies dom inavim as tam tik rą laiką dar nereiš­
kia, kad ji jau nebėra silpnesnė. Tai reiškia, kad d ab ar jūs ją d a u ­
giau n au d o jate. Ji aktyviau dalyvauja abiejų akių regoje. Stovėti
a n t dviejų k o jų yra lengviau negu a n t vienos, taigi ir žiūrėti dviem
akim is yra lengviau n egu vieną akį n a u d o ti daugiau, o k itą - slo­
p in ti. Ta, kuri yra slopinam a, ilgainiui tam p a labai silpna, o ta,
ku ri n u o lat dirba, labai pavargsta, todėl silpsta abi.
G alite brėžti tiek vertikalią, tiek horizontalią liniją. Jos gali
b ū ti ilgos - tokios, kokias galėtum ėte sekti akim is. Iš kitos pusės
tu ri šviesti rau d o n a šviesa, sk lin d an ti iš p o p ierių liečiančio žib in ­
tuvėlio. Kai kuriem s žm onėm s gerai sekasi žvilgsniu sekti h o ri­
zon talią liniją, tačiau jie n em ato vertikalios. Šią p ro b lem ą tu rė ­
jau ir aš. M an buvo lengva abiem akim is sekti h o rizo n talią liniją,

201
tačiau sekti vertikalios nepavykdavo. Kai kuriem s žm o n ėm s b ū n a
atvirkščiai. L avinkite tai, kas ju m s sekasi sunkiausiai. G ali būti,
jog ra u d o n ą stiklą uždėjus stipresniosios akies pusėje ju m s bus
lengviau sekti liniją, o uždėjus jį silpnesniosios akies pusėje kils
su n k u m ų . T aip n u tin k a dėl to, kad sm egenys labiau linkusios pa­
stebėti šviesą, o ne form ą. Vis dėlto svarbu tai daryti iš neutralios
padėties. N ed ary k ite to labai ilgai —vienam k artu i pakanka trijų
k e tu rių m in u čių . P ratim ą k arto k ite kas a n trą d ien ą tol, kol jį at­
likti bus lengva. M a n teko m atyti atvejų, kai m ėg in an t sekti liniją
arba ap sk ritim ą šviesa pradingsta. T ada p akanka užm erkti stipres­
niąją akį, ir šviesa tu o ja u p a t vėl atsiranda. A tm erkus stipresniąją
akį ji gali vėl d in g ti. Todėl užm erkite ją ir vėl atm erk ite dešim t
k artų . T aip p at galite žibintuvėliu pastuksenti į pop ierių . D aug
ž m o n ių tu o pačiu m e tu pradeda m aty ti ir šviesą, ir apskritim ą
arba linijas. Kai k u rių ž m o n ių abiejų akių rega taip prastai susie­
ta, kad šviesą jie m ato vienoje vietoje, o ap sk ritim ą arba linijas -
kitoje. V adinasi, to k ia yra jų starto pozicija. A tlikdam i pratim u s
galite linijas ju n g ti į form as, jeigu ju m s tai yra n au d in g a ir veiks­
m inga. N esvarbu, ar iš p rad žių bus lengva, ar ne, laikui bėgant jūs
seksite vis geriau, kol galų gale jū sų akys ims žiūrėti dau g tiesiau.
N au d in g a skaityti raudonom is raidėm is parašytą tekstą sėdint
dienos šviesoje arba saulėtoje vietoje. Pažiūrėkite į lentelę su rau­
d o n u tekstu knygos gale. Jum s nesunku pasidaryti rau d o n ą šios
knygos kopiją, pavyzdžiui, k o m p iu teriu pasidarius skirtingų dy­
džių šriftą, ir tada ją skaityti. V ienai m ano klienčių buvo n u o b o ­
d u silpnąja akim i skaityti raudona spalva anglų kalba atspausdintą

202
tekstą, todėl mes raudonai atspausdinom e prancūzišką M ažojo
princo versiją. K lientė m okėjo prancūzų kalbą - tai buvo jos antroji
kalba, - todėl knyga ją sudom ino. Kuo daugiau skaitote silpnes-
niąja akim i, stipresniąją blokuodam i raudona spalva, tuo geriau.
Jum s taip p at b ū tų n au d in g a rašyti raides ra u d o n u rašikliu,
o paskui jas perrašyti priešinga k ry p tim i n u o galo. Pavyzdžiui,
jeigu iš kairės į dešinę prirašėte visą puslapį (jum s p a tin k an čių
ž m o n ių vardų, g y v ū nų p av ad in im ų ar ko nors kita), pradėdam i
n u o puslapio apačios apvedžiokite jau parašytas raides. Rašykite
iš dešinės į kairę. Jeigu kalbate h eb rajų kalba, ku ria rašom a iš de­
šinės į kairę, dary k ite priešingai. Svarbiausia tai daryti sėdint gerai
apšviestoje vietoje, nes šviesa tu ri didžiulės įtakos. M ū sų m oky­
kloje yra balkonas. T en pastato m e su lan k sto m ą stalą, kad žm onės
ryškioje dienos šviesoje galėtų pro žalią ak in ių stiklą m atyti rau ­
d o n ą liniją. Be to, labai svarbu suvokti, kad nesukeliate sau streso
ir įtam pos. K artk artėm is galite atsigulti ir užsidėti a n t akių šaltą
d rėg n ą rankšluostį. Tai padės išvengti akių streso ir uždegim o.

Žaidimas kortomis
Tai sm agus ir efektyvus būdas subalansuoti abi akis, kadangi
žaisdam i n et nesuvokiate, jog atliekate p ratim ą, tačiau tai pade­
d a su k u rti k ū n o ir ak ių koordinaciją. T arkim , kairioji akis yra
silpnesnė. D ab ar jai teks d irb ti ne m ažiau negu dešiniajai, o deši­
nioji šioje situacijoje negalės k o n tro liu o ti kairiosios.
Im k ite specialią k o rtų m alką (arba dvi, jeigu žaidžia keli žm o ­
nės), su k u rtą specialiai žaisti užsidėjus akinius su rau d o n u ir žaliu

203
stiklais. Šios k o rto s su k u rto s iš dviejų sk irtin g ų spalvų k ortų: pusė
m alkos k o rtų yra rau d o n o s su ju o d o m is raidėm is ir pusė - baltos
su rau d o n o m is raidėm is. Baltas kortas galite m atyti tik per žalią
stiklą, o rau d o n as k o rtas - per rau d o n ą stiklą. Ž aid im o pradžioje
jūs ir k iti žaidėjai užsideda akinius. T ada visi žaidėjai vien u m e tu
a n t stalo m eta po v ieną k o rtą iš savo dalies. Jeigu ju m s pavyks­
ta id en tifik u o ti skaičių, jūs reaguojate a titin k a m u k ū n o signalu.
Pavyzdžiui, p am atę devynakę, suplojate delnais, pam atę septyna-
kę - p ap lek šn o jate sau per kaktą, pam atę tūzą, patrepsite kojom is
bei p ad au žo te stalą ir taip toliau.
R eakcijos tu ri a titik ti keturias jū sų pasirinktas kortas arba
galite patys sugalvoti kitokias taisykles. Svarbiausia k ū n o ju d e ­
siais reaguoti į a n t k o rtų esančius ženklus. K o rtų krūvelę pasiim a
tas, k u ris greičiausiai sureaguoja į a n t stalo atsiradusią vieną iš

Žaidžiama kortų žaidimo Karas versija.

204
p a sirin k tų k o rtų . Kai išm etam a m aždaug pusė k o rtų , apkeiskite
v ietom is ak in ių stiklus, kad abi akys tu rė tų galim ybę pažiūrėti
tiek per žalią, tiek p er rau d o n ą filtrą.
D au g sm agiau šį žaidim ą žaisti su dviem arba trim is varžovais.
A kiniai yra n ebrangūs, jų galim a n u sip irk ti savigydos m okykloje.
T en p at p ard u o d am o s ir kortos. Šis žaidim as yra ne tik sm agus -
jis d u o d a akivaizdžių rezultatų. 50 p ro ce n tų žaidusių žm o n ių p a­
ju to laikiną regos pagerėjim ą.

Nistagmas
N istagm as yra nevalingas greitas akių judėjim as, kuris gali
b ū ti įvairus: į viršų ir į apačią (vertikalusis nistagm as), iš vienos
pusės į k itą (horizontalusis nistagm as) arba ratu (rotacinis arba
sukam asis nistagm as). Priklausom ai n u o priežasties, šie judesiai
gali pasireikšti vienoje arba abiejose akyse. K aip b e b ū tų , dėl nis­
tag m o regėjim as b ū n a ribotas, kadangi akys negali sufokusuoti
žvilgsnio į vieną o bjektą. N istag m ą gali sukelti įgim ti sutrikim ai
(įskaitant albinizm ą - pig m en to trū k u m ą - bei laiku neišo p eru o ­
tą k ataraktą), įgytos ligos, centrinės n erv ų sistem os sutrikim ai,
apsinuodijim as, vaistai, alkoholis arba judėjim as ratu.
Yra b ū d ų nistag m o išvengti. Jie yra veiksm ingi nepriklausom ai
n u o to, ar nistagm ą sukėlė kataraktos operacija, ar albinizm as, ar
k ita priežastis. Jūs galite kasdien daug laiko skirti prisidengim ui
delnais atlikti, dažnai gulėti tam siuose kam bariuose bei daryti
visus regos g erin im o p ra tim ų žingsnius. D u m ėnesius darykite
dešim t žingsnių, o tada pažiūrėkite į veidrodį ties savo viršunose,

205
tarp akių, kaip aprašyta skyrelyje apie žvairum ą. Periferinėje zo­
noje m atysite abi savo akis ir jausite jose virpėjim ą. A k ių judesiai
aprim s dėl to, k ad jūs jas m atysite veidrodyje. Sm egenys, p aju tu -
sios trū k u m ą , au to m atišk ai stengiasi jį k o m p en su o ti. N u o sta b u
tai p atirti. Aš tai d ariau daugybę k a rtų ir žym iai sum ažinau savo
ak ių nistagm ą. A nksčiau m an o akys judėjo tris šim tus k a rtų per
m in u tę , o d ab ar ju d a n u o nulio iki dvylikos kartų.
Ž iūrėjim as tarp ak ių yra pats geriausias akių ju d esių in d ik a­
torius. Sm egenys, reaguodam os į gautą inform aciją, tu o jau p at
slopina ak ių judesius. Kai žvelgiate tarp akių, jos lieka jū sų regos
periferinėje zonoje, o jūs dėm esį sutelkiate į savo viršunosę arba,
jeigu jū sų regėjim as aštrus, į m ažą plotelį a n t jos. M an o rega buvo
labai prasta, todėl žiūrėjau tarp akių į savo viršunosę iš labai arti ir
ši zona m an atro d ė labai didelė. M an retai tenka su tik ti p acientų,
kurie tu rė tų n istag m ą ir b ū tų išsaugoję to b u lą regėjim ą. Beveik
visada nistagm as rodo, kad regai yra iškilęs pavojus, arba jis pats
yra to pavojaus priežastis. D ėl nistagm o žm ogaus rega gali labai
pablogėti ir netgi grėsti visiškas aklum as. Vis dėlto neseniai su ti­
kau žm o g ų , k u rio rega buvo labai aštri, ir, keista, b et nistagm as
jos n ep ablogino. Jis žiūrėjo į m ažą plotelį a n t savo viršunosės iš
d aug d idesnio a tstu m o negu aš - iš daugiau kaip 60 c e n tim e trų -
ir sugebėjo lengvai sustabdyti nistagm ą periferine rega žiūrėda­
m as į abi akis, k ad sm egenys p asteb ėtų problem ą. Jeigu jū sų rega
gera, į veidrodį galite žiūrėti tiek ryškioje, tiek ir blankioje švieso­
je iš 6 0 - 9 0 c e n tim e trų atstum o. Tai nekels p ro b lem ų . Jeigu jūsų
rega prasta, į v eidrodį žiūrėkite iš 2,5 cen tim etro ar d ar m ažesnio
a tstu m o ir tik ryškioje šviesoje.

206
 Ž iūrėjim as tarp ak ių d u o d a gerų rezultatų. Jeigu žiūrėsite tik
į v ien ą akį, jūs v irp ėjim o nepastebėsite, kadangi akis dėl nista­
g m o judės. D ary d am i anksčiau m in ė tą p ratim ą galite sukioti
k lu b u s n eju d in d am i iš vietos galvos. Tai padės palaipsniui su m a­
žin ti ak ių virpėjim ą. N istagm as lėtinam as fo k u su o jan t žvilgsnį,
to d ėl jį stipriai su m ažin ti padės visi pratim ai, k u rių m etu atlie­
kam as žvilgsnio perkėlim as. P ratim ai, atliekam i užsidėjus akinius
su ra u d o n u ir žaliu stiklais, taip p a t padeda kovoti su nistagm u.
D au g eliu i žm o n ių , tu rin č ių nistagm ą, akių judesiai suintensyvėja
n u liū d u s, supykus ar išsigandus. Padeda prisidengim as delnais,
taip p a t sėdėjim as arba gulėjim as tam siam e kam baryje, švelnus
ak ių v o k ų lietim as, kad p irštų galais paju stu m ėte ak ių virpesius.
Šis p o jū tis gali n u ra m in ti nistagm ą. Liesdam i akių vokus giliai
kv ėp u o k ite ir skaičiuokite iki a štu o n ių įkvėpim ų ir iškvėpim ų.
T ada prisid en k ite akis delnais. Baigę p risidengim ą vėl palieskite
ak ių vokus ir p atik rin k ite, ar judesiai n u rim o . Jeigu stropiai lai­
kysitės reko m en d acijų, ju m s pavyks gerokai sum ažinti nistagm ą.
Priklausom ai n u o būklės, tam prireiks n u o kelių m ėnesių iki ke-
lerių m etų .
V ienas geriausių p ratim ų , k uriuos dariau siekdam as įveikti
nistagm ą, atliekam as stovint prieš veidrodį. Prikišęs veidą labai
arti, kad nosim i beveik liesčiau stiklą, aš sukiojau klubus abiem
kry p tim is. Tai labai padėjo. Aš žiūrėjau sau tarp akių. Jeigu b ū ­
čiau žiūrėjęs į k u rią nors vieną akį, aš nebūčiau galėjęs pastebė­
ti judesių. Ž iūrėjim as tarp akių m an padėjo periferinėje zonoje
m aty ti akių judesius ir taip sum ažinti nistagm ą. Aš sukau klubus

207
ir kraip iau d u b e n į p irm y n ir atgal. Tai m an padėjo sto v in t to k io ­
je pozoje visiškai atp alaid u o ti kūną. Į galvą p ritekėdavo d au g iau
kraujo, kadangi kūnas būdavo atpalaiduotas, todėl m an o akys ap ­
rim davo. M es visi žinom e, kad žm onėm s, tu rin tie m s nistagm ą,
stipriai n u sim in u s jų ak ių judesiai žym iai suintensyvėja. Juos taip
p at gali trik d y ti šviesa. B ū te n t dėl to jiem s labai n a u d in g a dary ti
p ratim ą saulės šviesoje. Jeigu p ra tim ą saulės šviesoje darysite ilgai,
iš p rad žių nistagm as gali laikinai sustiprėti, tačiau p ak an k am ai
pasitreniravę ir d e rin d am i p ratim ą saulės šviesoje su prisidengi-
m u delnais n etru k u s pastebėsite, kad jau tru m a s šviesai im a m a ­
žėti, o nistagm as silpnėja. Aš pastebėjau, kad ilgos p risid en g im o
delnais sesijos - jas galim a daryti tik visiškai atpalaidavus k ū n ą ir
tik žm o n ėm s, kurie neserga uždaro k am p o glaukom a, - per kele­
rius m etu s tru n k a n tį kursą gali žym iai su m ažin ti nistagm ą. Jeigu
jū sų regai pavojus negresia, nistagm o sum ažinim as arba visiškas
pan aik in im as bus labai naudingas visai cen trin ei n erv ų sistem ai.
Jeigu jū sų regai gresia pavojus - iš tiesų taip yra 95 p ro cen tam s
visų nistag m o atvejų - šie pratim ai k a rtu su visais kitais p ra ti­
m ais yra jū sų kelias į sėkm ę. D ary k ite a n tra m e skyriuje aprašytus
žingsnius ir daugiausia dėm esio skirkite p risid en g im u i delnais
atlikti.
 Š e š t a s s k y r iu s

P a to lo g in ė s b ū k lė s

J ų paaiškinim as ir p ra tim a i, padedantys kovoti su katarakta,

dia b etu, glaukom a, optiniu neuritu, tinklainės atšoka, stiklakūnio
atšoka^ geltonosios dėmės degeneracija ir p ig m en tin iu retinitu.

Kataraktos korekcija
Paprastai tarian t, katarakta yra d ru m sta dėm ė a n t akies lęšiu­
ko. V iena teorija teigia, kad katarakta atsiranda dėl b alty m ų k au ­
p im osi lęšiuko viduje. Jie neleidžia į vid ų patekti šviesos sp in d u ­
liam s. Taip atsiran d a kliūtis, dėl kurios vaizdas tam p a neryškus.
K artais žm ogus visiškai apanka. K ita teorija aiškina, kad „vandens
p o m p a “, kuri iš k ū n o ląstelių p u m p u o ja skysčius, p rad ed a gesti ir
atsiran d a tinim as, kuris skatina ląstelių susikaupim ą lęšiuke.
Lęšiukai atlieka dvi pagrindines funkcijas: p e rd u o d a į tin k lai­
nę šviesą ir tin k am ai ją suderina. G alim a suprasti, kodėl d ru m sta
d ėm ė a n t lęšiuko b logina regėjim ą. D augelis se p tin tą ar a štu n tą
d ešim tm etį įp u sėjusių ž m o n ių p rad ed a m atyti neryškiai. A psilan­
kę pas akių gydytoją jie sužino, jog serga katarak ta arba lęšiuko
d ru m stim i.
K atarakta atsiran d a dėl kelių priežasčių. T arp jų yra ir n e tin k a ­
m a m ity b a bei bloga organizm o m edžiagų apykaita. D ėl to labai

209
svarbu valgyti su b alan su o tą sveiką m aistą, skirti laiko reguliariai
m ankštai. Tai ypač a k tu alu vyresniem s žm onėm s.
D au g k itų kataraktos priežasčių nėra žinom os. K adangi p a­
prastai m ed icin in is problem os sprendim as b ū n a veiksm ingas,
d au g u m a ž m o n ių nesidom i, kodėl jie susirgo katarakta. G ydy­
tojai tiesiog pasalina lęšiukus. K atarakta pasitaiko taip dažnai,
jog m es galvojam e apie ją kaip apie n atū ralią būklę ir m anom e,
kad nėra b ū d ų lęšiukam s išsaugoti. Jeigu operacijos m etu lęšiu­
kai pašalinam i, vietoje jų įdedam i d irb tin iai, ir d au g u m a ž m o n ių
atg au n a didžiąją dalį prarastos regos. Šiaip ar taip, jūs m ato te ne
lęšiukais. M ato te tin k lain e ir sm egenim is.
Iš tiesų šiais laikais m es m ėgstam e to k į gydym o būdą. M um s
p atin k a, kai iš org an izm o pašalinam os dalys, n eb ū tin o s kasdie­
n iam jo fu n k cio n av im ui. M u m s p a tin k a gyventi be jų arba su
d irb tin iais jų pakaitalais. M es džiaugiam ės, kad trad icin ė m ed i­
cina gali tai padaryti. Ž inodam as, jog daugybė ž m o n ių nepajė­
gia k o n tro liu o ti savo kataraktos ir jų lęšiukus b ū tin a pašalinti, aš
džiaugiuosi, kad šią p ro b lem ą galim a gydyti operacijom is, tačiau
m aždaug aštu o n iasd ešim t p ro c e n tų susirgusių ž m o n ių pačioje
ligos p radžioje gali su lėtin ti kataraktos progresą, sustabdyti ją
keliolikai m e tų arba n e t visai pasveikti. Be to, kataraktai galim a
užkirsti kelią. Šiuolaikiniam e pasaulyje m ū sų lęšiukai n e tu ri gali­
m ybės d irb ti visu pajėgum u. Jie tam p a stori ir n ep erm ato m i, nes
n eju d a taip, kaip buvo num ačiusi kūrėja gam ta.
Ligos pradžioje tu rim e kovoti dėl kiekvieno lęšiuko, išskyrus
tuos atvejus, kai katarakta diagnozuojam a kūdikiam s ir lęšiukų

210
pašalinim as suteikia didžiulį pagerėjim ą daugybei vaikų. Aš gal­
voju, kad daugeliui ž m o n ių b ū tų neprireikę kataraktos operacijos,
jeigu jie b ū tų ėm ęsi profilaktikos. O peracija dažnai netgi pab lo ­
g ina akies būklę, nes lęšiuko kapsulėje prasideda a u d in ių ran d ėji­
m as. Pasitaiko ir glaukom os p riep u o lių , kurie gali visiškai atim ti
regėjim ą, o kartais dėl kataraktos operacijos prasideda tinklainės
kraujavim as. Be to, kyla tinklainės atsiskyrim o rizika, ypač tiem s
žm o n ėm s, kurie tu ri labai stiprią trum paregystę, v ad in am ą d id e­
lio laipsnio m iopija. G ijim o procesas u žtru n k a vos kelias savaites,
tačiau kiekviena operacija daugiau ar m ažiau silp n in a organizm ą,
o šiuo atveju gali su silp n in ti ir akį, jeigu jos visiškai neišsigydysi-
te. Tai yra vienas iš atvejų, kai gali p ad ėti akių p ratim ai. Pašalinus
lęšiuką laikui b ėg an t jū sų akių būklė gali blogėti, n epaisant to,
k ad p o operacijos, įdėjus d irb tin į lęšiuką, ju m s atro d o , jog m a to ­
te labai ryškiai, tarsi atgavę prieš daugybę m e tų tu rė tą regėjim ą.
K ad ir kaip b ū tų , jūs netenkate svarbios savo akies dalies.
V ienas m an o pacientas, vardu Bretas, sirgo d iab etu . K airioji jo
akis buvo sėkm ingai išoperuota ir jos rega buvo 2 0 /2 0 . Prieš d e­
šiniosios akies operaciją jis taip p at tikėjosi, kad rega bus 2 0 /2 0 ,
tačiau liko aklas. N a u d o ja n t šviesos terapiją m an iš dalies pavyko
pasiekti dešiniosios akies regos pagerėjim o, tačiau jo gydytojas
paneigė rezultatus, o Bretas neteko ir to m ažo progreso, kurį buvo
su m an im i pasiekęs. G y d y to jų n u o m o n ė gali b ū ti labai galinga.
D ėl šios priežasties B reto gydym as buvo nesėkm ingas. M an buvo
labai skaudu, nes p atik o tas nu o stab u s žm ogus ir aš labai norėjau
jam padėti.

211
 Vienas geriausių m ano draugų ir k lientų H ananas m atė viena
akim i, o antrąja buvo beveik aklas. Mes dirbom e dešim t m etų ir
privertėm e akląją akį šiek tiek m atyti, o stipriąja akim i jis pradėjo
m atyti geriau negu vaikystėje. Tada H ananas nuvyko į Bascom Pal­
m e r - vieną geriausių akių ligoninių Jungtinėse Valstijose, kur jam
buvo atlikta kataraktos operacija. O peracijos m etu buvo kom pli­
kacijų, tačiau po keturias su puse valandas trukusios procedūros,
kuri norm aliai tu rė tų tru k ti keturiasdešim t m inučių, visų gydytojų
nuostabai jo rega tapo 2 0 /2 5 , tai yra 95 procentai nuo 2 0 /2 0 .
M es niek ad a nežinom e, koks bus m edicininės procedūros re­
zultatas. K artais jis b ū n a blogesnis, negu įsivaizduojam e. Taip n u ­
tiko ir B retui, kuris tikėjosi, jog dešiniosios akies rega bus 2 0 /2 0 .
Breto gydytojai neatkreipė dėm esio į faktą, kad jam dėl diabeto
sukeltos gangrenos buvo a m p u tu o ta blauzda, ir jie nepagalvojo,
kad o p e ru o ja n t dešinę akį gali kilti kraujotakos p ro b lem ų . Taigi
jo organizm as sureagavo ne taip gerai, kaip per pirm ąją operaciją.
H a n a n o atveju gydytojai iš p rocedūros nesitikėjo teigiam ų rezul­
tatų , o o p e ru o ti juos privertė tik daugybę m e tų kataraktą k o n tro ­
liavusio p acien to atkaklum as. Viskas baigėsi tu o , kad jo rega tapo
2 0 /2 5 . K okia ironija - jiem s nepasiseka, kai jie tikisi sėkm ės, o
kai galvoja, jog nepasiseks, jie patiria sėkm ę.
Kai dėl kataraktos viena akis p erk rau n am a d arb u , o kita dirba
per m ažai, sm egenys d irb a labai sunkiai, nes jom s reikia slopinti
iš silpnesniosios akies g au n am ą inform aciją. Įtam p a tam p a neiš­
m atu o jam a. Per d au g d irb a n ti akis pavargsta, o ta, kuri d irb a per
m ažai, silpsta.

212
 K ai žm o g u s, serg an tis k a ta ra k ta , žiūri į tolį, k a d b ū tų le n ­
g viau, labai sv arb u šo n e g reitai m o su o ti ra n k a ir m asažu o ti
a p lin k akis. Jeig u ju m s su n k u ž iū rė ti į šviesą, prieš ž iū rė d a ­
m i į to lį m ažiau siai p en k ias m in u te s d a ry k ite p ra tim ą saulės
šviesoje, o ta d a p až iū rė k ite , ar b u s lengviau. Jeig u šviesa ju m s
tru k d o , u žsid ėk ite stip resn io sio s akies regą b lo k u o ja n č iu s a k i­
n iu s, žiū rė k ite į to lį silp n esn iąja a k im i, to lu m o je su sk aič iu o ­
k ite d v y lik a s k irtin g ų tašk ų , o ta d a p a ž iū rė k ite į a rtim e sn iu s
o b je k tu s — tu o s, k u rie yra k e tv irta d a liu a ts tu m o arčiau. P askui
žv ilg sn iu k e liau k ite a rty n d a r p e r k e tv irta d a lį p ra d in io a ts tu ­
m o . T a d a n u s iim k ite ak in iu s ir vėl p a ž iū rė k ite a b ie m akim is.
R a n k o m is g reitai p a m o su o k ite šalia veido ir švelniai p a m a sa ­
ž u o k ite ra tu p e r a n ta k iu s ir sk ru o stik a u liu s. D a b a r p a tik rin k i­
te, ar ja u tru m a s šviesai n esu m ažėjo . Jeig u taip , v ad in asi, jū sų
sm eg en y s žiū ri a p lin k k a ta ra k to s d ė m ę ir lęšiukas p ra d e d a d a ­
ry tis lan k stesn is. T aip jūs galite a tito lin ti o p eraciją ir su sta b d y ti
k a ta ra k to s p litim ą .
N ie k a d a n e p a m iršiu pacien tės, k u ri atėjo p rasid ėju s k a ta ­
rak tai. Po d e v y n e rių m e tų jos gydytojas pasakė: „T oliau d a ­
ry k ite tai, k ą d a ro te . Jū sų k a ta ra k ta n ė k iek n e p a k ito .“ L abai
tik ė tin a , k ad taip n u tik s ir ju m s. Jeig u p rasid ėjo k a ta ra k ta , jūs
tu rite k ru o p šč ia i d a ry ti d e šim t ž in g sn ių ir šiuos p ra tim u s. Tai
n ep ak eis jū sų regos, tačiau ji išsaugos savo ja u tru m ą . T oks re­
zu lta ta s ju s tu rė tų te n k in ti.
T aigi, jeig u k a ta ra k ta ju m s tik p rasid e d a, p ats laikas p ra d ė ti
d irb ti. S tatistik a ro d o , k a d g eresn ių re z u lta tų p a sie k iam a tad a,

21S
kai liga vos p rasid ėjusi. T ad a ji n e p rib ręs d a u g y b ę m e tų . Ju m s
re ik ė tų p e r d ie n ą in ten sy v iai d a ry ti p ra tim u s ir iki k e tu ria sd e ­
šim ties m in u č ių ž iū rė ti į tolį.
K artais m u m s te n k a p a sid u o ti, b e t d ažn ai, jeig u p riž iū rim e
savo lęšiu k u s ir n eleid žiam e jiem s su sid ru m sti, m es tie k fiziškai
jau č ia m e , tie k p r o tu su v o k iam e, jo g e in a m e teisin g u keliu. M es
jau č ia m ė s galingi. Jū s p eržen g site savo g a lim y b ių ribas, nes visi
galvoja, k a d ju m s n eišv en g iam ai b ū tin a k a ta ra k to s operacija.
T u rė d a m i šią k n y g ą, in ten sy v iai ž iū rė d a m i į tolį, p risid e n g d a ­
m i d eln ais bei a tlik d a m i visus ja u a p ta rtu s d ešim ties ž in g sn ių
p ra tim u s jū s įsitik in site, jo g galite k o n tro liu o ti k a ta ra k tą .
Je ig u sergate k a ta ra k ta , aš p a ta riu tiesiog d irb ti su savim i
ir p ra d ė ti n u o šiam e skyriuje re k o m e n d u o ja m ų p ra tim ų . N e ­
p a m iršk ite su g rįžti į k e tv irtą sk yrių, k u r sm u lk iai ap rašy ti visi
p ra tim a i. Jū s ų tikslas - p a d a ry ti, k a d abi akys d ir b tų d rau g e,
p riv ersti silp n esn iąją akį p risid ėti p rie d a rb o ir neleisti d o m i­
n u o ti stip resn iajai akiai. T ik tad a , jeig u p astan g o s n e d u o s p a ­
g e id a u ja m ų rez u lta tų , jū s tu rite iešk o ti c h iru rg ų pagalbos.

P ratim ų programa sergant katarakta

Žiūrėjimas į tolį: 30 m in u č ių per dieną, tris kartus po

10 m in u č ių arba vieną kartą 20 m in u č ių ir vieną k artą
10 m in u čių .
Žiūrėjimas į detales: 10 m in u č ių per dieną.
Prisidengim as delnais: 60 m in u č ių per dieną.
Šokinėjim as ir gaudymas: 10 m in u č ių per dieną.

214
 Pastaba apie kataraktos operaciją: jeigu svarstote, ar o p e­
ru o ti katarak tą, šių p ra tim ų tikslas b ū tų pažiūrėti, ar įm a n o m a
o p eraciją atid ėti arb a netgi jos išvengti. A tlikdam i šią p ro g ram ą
tu rite klausti savęs, ar jū sų būklė gerėja. Jeigu taip, atid ėk ite o p e­
raciją.

D augelio ž m o n ių būklė pagerėjo arba katarak ta n u sto jo p ro ­

gresuoti. D eja, kai k urie pagerėjim o nepajuto. Jeigu esate vienas
iš tų , k u rių būklė nepagerėjo ir jū sų rega vis dar bloga, gali b ūti,
k ad ju m s reikia operacijos. Po operacijos praėjus keliom s savai­
tėm s jūs galite vėl p rad ėti daryti ak ių pratim us. Tai bus n au d in g a
jū sų akim s ir regėjim ui. Pastebėjau, kad kai kurie žm onės nori
gydytis tik patys ir tik holistinės m edicinos m etodais, nors jų re­
gėjim as tikrai blogas ir tai kelia grėsm ę jų gyvenim o kokybei. Aš
rek o m e n d u o ju visada rinktis sub alan su o tą būdą. Jeigu negalite
savo regos išsigydyti holistinės m edicinos m etodais, tada rinkitės
alo p atin į gydym ą, kuris ju m s padės gyventi visavertį gyvenim ą.
N e t ir tiem s, k u rių būklė nepagerėjo, p ratim ai vis tiek buvo
labai n au d in g i. N e n u sto k ite daryti p ratim ų , n e t jeigu jie n ep a­
dėjo sustabdyti k ataraktos. P ratim ai yra n au d in g i b en d rai jū sų
ak ių būklei. Ju k svarbiausias jū sų tikslas yra ne išvengti operaci­
jos, o išsaugoti gerą ak ių sveikatą. N u o stab u , jeigu ju m s pavyko
išvengti operacijos. Tai pavyksta daugiau kaip pusei pagal šią p ro ­
g ram ą d irb u sių žm o nių.
N u o k ūdikystės iki ankstyvosios vaikystės m es su n k iai d ir­
b am e, k ad su b a la n su o tu m e a b iejų ak ių n a u d o jim ą. V aikų

215
o k u listai su p ra n ta , kaip svarbu su k u rti abipusę regą. M a n keis­
ta, k ad d a u g u m a o k u listų , atlik d am i k atarak to s operacijas, vieną
akį p ak o reg u o ja taip , k ad žm ogus m a ty tų į tolį, o k itą - kad
m a ty tų iš arti. T okia korekcija yra klaida. Ji p rieštarau ja gam tos
valiai, pagal k u rią abi akys tu ri d irb ti k a rtu . Tai sukelia ak ių ir
viso k ū n o įtam p ą.
G eriausias sp ren d im as - paprašyti c h iru rg ą abi akis pak o re­
g u o ti taip, k ad jos gerai m a ty tų į tolį, o su akiniais - iš arti. Jeigu
darysite p ratim u s, gali b ū ti, kad ilgainiui ju m s nebereikės akinių.

Pastaba: n ep am iršk ite šiuos p ra tim u s įtra u k ti į visos savo

d ien o s ru tin ą . N e d a ry k ite iš k a rto v alan d ą ar pusvalandį. Pa­
skirsty k ite p ra tim u s taip, kad visą laiką d irb tu m ė te su savo rega.
Tai tu rė tų ta p ti įp ro čiu . Įpročiai lem ia jū sų likim ą.

Papildomas pratim as sergant katarakta:

šokinėjimas ir gaudym as

Siam p ratim u i atlikti reikės n ep erm ato m o popieriaus ju o ste­

lės, k u rią priklijuosite prie viršunosės, k am u o liu k o ir, jeigu įm a­
n o m a, b atu to . Jeigu n e tu rite galim ybės gauti b a tu tą arba jū sų fi­
zinė b ū k lė neleidžia ju o naudotis, u ž u o t šokinėję jūs galite bėgti
vietoje. Šokinėjim o tikslas - atliekant p ratim ą „prablaškyti“ jū sų
p ro tą bei k ū n ą ir neįprastu, d in am išk u b ū d u įtrau k ti į veiklą tiek
cen trin ę, tiek periferinę regą.
P risik liju o k ite p o p ie ria u s ju o ste lę p rie v iršunosės taip , k ad ji
u ž b lo k u o tų stip resn io sio s akies c e n trin ę regą. T ad a šo k in ė d a m i

216
 Šokinėjimo tikslas -
atliekant pratimą „prablaškyti“ jūsų protą bei kūną.

m ė ty k ite ir g a u d y k ite k a m u o liu k ą . Z a isk ite su k itu ž m o g u ­

m i. R a n k a p a m o s u o k ite šalia, virš u ž d e n g to s akies ir p o ja.
R a n k a tu ri b ū ti m a to m a tik p e riferin ėje zo n o je. Š o k in ė k ite
ir g a u d y k ite k a m u o liu k ą p e n k ia s m in u te s, ta d a p a d a ry k ite
m in u tė s p e rtra u k ė lę , p e r k u rią a tlik ite p ra tim ą saulės švieso­
je. T ad a vėl šo k in ė k ite ir g a u d y k ite k a m u o liu k ą p e n k ia s m i­
n u te s . P askui n u s iim k ite p o p ie ria u s ju o ste lę ir p až iū rė k ite ,
k a ip p asik eitė p a sau lio vaizdas. P asteb ėk ite, k aip a p lin k jus
išsip lėtė p e riferin ė zo n a . P asteb ėk ite ryškias spalvas ir form as.
Šį p ra tim ą n a u d in g a d a ry ti ilgą p o p ieriau s ju o ste lę užsikli-
jav u s n u o nosies v iršu tin ė s dalies iki sm a k ro , k a ip a tlie k a n t
M eliso s p ra tim ą .

217
 Diabeto korekcija
D ia b e ta s y ra b ū k lė, p asireišk ian ti k ū n u i n e b e g alin t pasiga­
m in ti in su lin o arb a n e su g eb a n t jo tin k a m a i n a u d o ti. In su lin as
y ra h o rm o n a s . P a g rin d in ė jo fu n k cija - į k ū n o ląsteles p ern ešti
g liu k o zę - v ien ą iš cu k rau s fo rm ų . D ia b e tu serg an čių ž m o n ių
k ra u jo ta k a dažn ai b ū n a pablogėjusi.
P rasta k ra u jo ta k a o rg an izm e gali su k elti d au g y b ę p ro b le m ų .
K ra štu tin ia is atvejais žm ogus gali tu rė ti b ė d ų su šird im i arb a
n e te k ti g a lū n ių . Šiais laikais m es p u ik iai žin o m e, k aip svarbu
regos sistem ą tin k a m a i a p rū p in ti k ra u ju . D ėl blogos a k ių k ra u ­
jo ta k o s kai k u riem s d ia b e tu serg an tiem s ž m o n ė m s p rasid ed a
k a ta ra k ta , re tin o p a tija bei neovaskuliarizacija. Šios p ro b le m o s
labai p an ašio s į au k što k rau jo sp ū d ž io išp ro v o k u o jam as būkles.
Jos su k elia n u o la tin į tin k lain ės k rau jav im ą, dėl k u rio galim a
ap ak ti.
T in k la in ė reag u o ja į blogą k rau jo tak ą . Joje p ra d e d a fo rm u o ­
tis n a u jo s vezikulės. T okia reakcija yra labai n a u d in g a b e t k u ­
rioje k ū n o dalyje. Pavyzdžiui, jeig u dėl su n k io s ligos jū s nega­
lite vaik ščio ti ir te n k a m ėnesį gulėti, atsistoję jū s p irm ia u siai
p a ju n ta te skausm ą, k u rio v ien a iš priežasčių —p ab lo g ėju si k o jų
k rau jo tak a . Siekdam as a tk u rti k rau jo tak ą , o rg an izm as labai
greitai s u fo rm u o ja k apiliarus. K artais tai v a d in a m a „lygiagrečia
k ra u jo ta k a “ . Ji atsira n d a , jeig u jū sų p a g rin d in ės a rterijo s užsi-
k im šu sio s arb a nev eiksm ingos. A tk im šu s arte riją šios vezikulės
(kapiliarai) d eg en eru o ja, o p a g rin d in ės kraujagyslės tęsia savo
d arb ą. T aigi atsisto jus a n trą ar trečią k a rtą k o jų n e b esk au d a.

218
 D ėl diabeto, au k što kraujospūdžio ar k itų sistem in ių p ro b le­
m ų į tin k lain ę p a te n k a p er m ažai kraujo, todėl organizm as, siek­
dam as m aitin ti šią akies dalį, fo rm u o ja kapiliarus. Šie kapiliarai
dažnai b ū n a su defektais. Jais tekantis kraujas n aik in a m ažas ir
jau trias fo to recep to rių ląsteles.
Jeigu jū sų kraujyje padidėjęs cukraus kiekis, n o rėd am i užkirsti
kelią d iab eto p riep u o liam s, visur nešiokitės su savim i vaisių arba
sėklų. T ada jūs tu rėsite sveikų užkandžių. D a r svarbiau išm okti
p ra tim ų , kurie sk atin a geresnį visų k ū n o d alių a p rū p in im ą k rau ju
ir neleidžia visai galvai bei tinklainei pajusti kraujo stygiaus.
Į m an o k ab in etą atėjo dvidešim t dvejų m e tų m oteris, vardu
M aria, serganti p irm o jo tipo diab etu . D ėl diabeto ji jau buvo
n etekusi didelės dalies kairiosios akies regos ir buvo iškilusi grės­
m ė n etek ti didelės dalies dešiniosios akies regos. Jai buvo paskirta
v itrek to m ija - ch iru rg in ė p rocedūra, kurios m etu pašalinam as
stiklakūnis. Taip siekiam a apsaugoti tinklainę n u o pažeidim ų.
K artais v itrek to m ija yra labai veiksm inga ir p adeda išsaugoti re­
gėjim ą, o kartais ji ta m p a apakim o priežastim i. N esvarbu, ar ką
nors žin o te apie šią operaciją, ar ne, galite patys padaryti išvadą
apie jos sėk m in g u m o statistiką. Aš p am an iau , kad M arios atveju
b ū tų geriau jos atsisakyti, ir kategoriškai išsakiau savo n u o m o n ę.
Jos būklė m an e labai baugino, todėl paprašiau ją pasirašyti la­
bai ilgą su tik im o dėl sveikatos priežiūros raštą, tačiau ji bijojo tai
pad ary ti. Aš nen o rėjau, kad m an te k tų atsakom ybė už pasekm es.
N epaisydam a m an o p atarim o , p o m ū sų susitikim o praėjus ke­
liom s dien o m s ji n u sp ren d ė op eru o tis ir beveik apako dešiniąja

219
akim i. K airiosios akies rega išliko, tačiau ketvirtadalis šios akies
n iek o n em atė. D ėl to jai teko ištverti daugybę lazerio proced ū rų .
V ėliau M aria dalyvavo m an o tre n iru o č ių kurse, kuris jai labai
padėjo. Aš jai d ariau švedišką masažą, atliekam ą tap šn o ja n t kie­
k v ien ą k au lėtą k ū n o dalį, o labiausiai - stu b u ro sritį. D ėl to o r­
ganizm as pradėjo g am in ti vis daugiau kraujo. A nksčiau jos kaulai
g am in o per m ažai kraujo. M es n eten k am e ra u d o n ų jų kraujo ląs­
telių, tačiau jas ir p asigam inam e. M ū sų k ū n e vyksta gyvenim o ir
m irties ciklas. Tai yra n uostabi veikla. M arios odos spalva taip p at
tap o gražesnė.
D eja, nors ji ir d arė daug p ratim ų , kairiosios akies rega vis tiek
buvo labai prasta, o dešiniąja ji beveik nem atė. T ada m es p ra­
d ėjo m e d ary ti n u o sta b ų pratim ą. Aš jai daviau intensyvią šviesą
skleidžiantį žibintuvėlį, k u rį ji laikė dešiniąja ranka ir m osavo juo
labai arti dešiniosios akies (tarp nosies ir akies) tu o p at m etu kai­
riąja akim i žiū rėd am a į regos tik rin im o lentelę. Ilgainiui ji m atė
vis geriau ir geriau. P ratim us darėm e ir individualiai, ir bendrose
p am okose. Jos rega n u o 2 0 /4 0 0 (5 pro cen tai, neatitaisom a - ji
galvojo, jog turės n a u d o ti specialius įrankius, skirtus žm onėm s,
k uriem s su n k u žiūrėti į ekraną) pagerėjo iki 2 0 /4 0 . G a lų gale ji
tap o nedidelės jos vyrui priklausančios įm onės buhaltere, baigė
d viejų p a k o p ų psichologijos studijas ir netgi galėjo vairuoti. Buvo
m alo n u tai stebėti. Po dvejus m etus tru k u sio gydym o, b ū d am a
d v id ešim t ketverių, M aria pasakė, kad p irm ą kartą n u o septyne-
rių m e tų ji gavo iš savo gydytojo sveikatos pažym ą be jo k ių įrašų
apie ligas. Be to, nepaisydam a visų p atarim ų , ji pagim dė vaikų.

220
 P risim enu d ar vieną laim ingai pasibaigusią istoriją. Ji yra apie
sep tyniasdešim t sep ty n erių m etų vyrą, vardu A rturas. A nksčiau jis
tu rėjo m asažo m okyklą. D ėl b esikartojančių d iab eto p rie p u o lių
jis buvo praradęs didelę dalį periferinės regos ir įsitikinęs, kad jo
ce n trin ė rega taip p a t labai prasta. M aria sirgo p irm o jo tip o d ia ­
b etu , o A rturas - an tro jo . Jis taip p a t buvo priklausom as n u o in ­
sulino. Vyras nesėkm ingai m ėgino įžiūrėti raides regos tik rin im o
lentelėje. Aš iškart su p ratau , kad n etu rėd am as periferinės regos jis
n esu p ran ta, k u r n u k reip ta cen trin ė rega. Aš paprašiau rankom is
greitai p am o su o ti šalia akių, o atlikęs p ratim ą saulės šviesoje bei
p risid en g im ą delnais jis pajėgė p am aty ti priešais esančias raides.
Pajutęs periferinę zoną, jis sugebėjo su sio rien tu o ti, k u r n u k re ip ­
tas jo žvilgsnis. Periferinė rega yra svarbi, kadangi cen trin ė perife­
rin ė jos dalis p ad ed a centrinei regai rasti reikiam us plotus. Jeigu
žiū rite per teleskopą, n o rite surasti konkrečios žvaigždės bu v im o
v ietą ir ieškote jos žiūrėdam i tik viena akim i, jūs galite ieškoti
k ad ir visą naktį. Jeigu a tm e rk tu m ėte an trąją akį, ji jum s p ad ė­
tų rasti ieškom ą žvaigždę. Tas pats n u tik o ir A rtū ru i. Periferinės
regos p ratim ai ir m osavim as ranka šalia ak ių jam padėjo n a u d o ti
p eriferinę regą, kurios galim ybių jis anksčiau iki galo n eišn a u d o ­
davo. D ėl to jis pajėgė įžiūrėti lentelėje esančias raides. Iš tiesų jo
rega pasidarė 2 0 /3 0 , o tai yra 90 p ro c e n tų n u o 2 0 /2 0 . S tim u liu o ­
ja n t periferinę zoną jis rado raides, kurias norėjo pam atyti. Regai
pagerėjus jis galėjo įžiūrėti detales. A rtū ro būklė vis gerėjo tol,
kol jis pateko į avariją. Jis sėdėjo keleivio vietoje autom obilyje,
k ak to m u ša susid ū ru siam e su kita m ašina. A rturas p an iro į kom ą.

221
A tm erk ęs akis jis su p ra to , k ad m ato n eryškų vaizdą ir negali m a­
ty ti taip , kaip buvo p ratęs anksčiau. Jis vėl n u g rim zd o į k o m ą ir
m irė. A rtu ras labai n o rėjo m aty ti. V iltis švystelėjo, tačiau jai vėl
užgesus vyras, rodos, n u sp re n d ė , jog gyventi neverta.
A sm eniškai aš tik iu gyvybės n eliečiam um u. K uo toliau, tu o
g eriau su p ran tam e, jo g diabetas m ū sų gyvenim ą gali padaryti
labai pažeidžiam ą, to d ėl p riv alo m e pasiryžti stip rin ti savo orga­
n izm ą. N esvarbu, ar ju m s d v id ešim t dveji, ar septyniasdešim t
sep ty n eri, nesvarbu, ar sergate p irm o jo , ar an tro jo tip o diabetu,
p riv alo te puoselėti savo tu rim u s gebėjim us. D žiaukitės tuo, ką
tu rite , ir ju d ėk ite p irm y n . T aip aš kovoju už daugybės savo paci­
e n tų gyvenim ą. T u rite k ovoti ir jūs.

P ra tim ų program a sergant d ia b etu : ik i 2 V2 valandos p e r dieną

(priklausom ai nuo in d ivid u a lio s situacijos)

Masažas: m ažiausiai 2 0 m in u č ių kasdien.

Ž v ilg s n io p e r k ė lim a s - žiūrėjim as į detales: m ažiausiai
10 m in u č ių kasdien.
Papildom as pratim as sergantiem s diabetu: m ažiausiai
10 m in u č ių k asdien.

D au g eliu i d iab e tu serg an čių ž m o n ių regos p ro b le m ų nekyla.

Šie specialūs p ratim ai gali padėti išsaugoti akių sveikatą. P rati­
m ai, k u rie atliekam i su telk u s dėm esį į kaklą ir pečius, gali užkirsti
kelią a k ių p ro b lem o m s, k adangi m es siekiam e, kad į akis pritekė-
tų d au g iau kraujo.
Svarbiausia rasti k u o dau g iau b ū d ų organizm o kraujotakai
p a g e rin ti, nes p rasta k rau jo tak a yra an tro ji su d iab etu susijusi

222
 Galvos ir tinklainės kraujotakos gerinimas.

p ro b lem a, dėl kurios galim a apakti, n etekti g alū n ių ir vidaus o r­

gan ų , pavyzdžiui, in k stų . Taigi krau jo tekėjim as yra pats svar­
biausias dalykas. Kai sėdite, kojas laikykite taip, kad keliai b ū tų
to liau vienas n u o k ito, o pėdos - šalia viena kitos. Suglauskite
k u ln u s ir trin k ite pėdas vieną į kitą, kol jos sušils. Šį p ratim ą
geriau daryti su kojinėm is, nes jos yra glotnesnės už odą. Vėliau
galėsite tai d ary ti ir basom is kojom is, ypač jeigu jos nelinkusios
gausiai p rak aitu o ti. Laikydam iesi sau už blauzdų, p ad u s trin k ite
v ien ą į kitą. Taip jie sušyla.
Šiuos p ratim u s įtrau k ite į savo kasdienę ru tin ą. N ed ary k ite jų
valan d ą ryte arba valandą vėlai vakare. V isą d ien ą raskite galim y­
bę d ary ti p e n k ių m in u č ių pertraukėles. Jū sų diabetas yra su jum is
k iekvieną m in u tę , taigi jūs tu rite n u o la t d irb ti, k ad užkirstum ėte
kelią jo pasekm ėm s.
G alite rinktis b et k u rį iš čia aprašytų p a p ild o m ų p ra tim ų . G al­
b ū t kada nors norėsite daryti juos visus.

223
 P apildom i p ra tim a i sergantiem s diabetu

Tapšnojimas pirštais
Per daugybę m e tų pastebėjau, kad k au lų ir viso k ū n o tap šn o ji­
m as p irštų galais yra labai veiksm ingas sergant diabetu. Po veido,
galvos, akių, kaklo ir pečių m asažo greitai p atap šn o k ite p irštų ga­
lais kiekvieną savo k ū n o kaulą. G alite kiekvieną savo kaulą m au-
dydam iesi duše pam asažuoti vandens srove.
T apšnojim as pirštais stim u liu o ja kraujodarą.
Taip p at veiksm inga p riem o n ė yra sėd in t atliekam as p ė d ų try­
nim as vien ą į kitą. Tai p adeda gerinti kraujo cirkuliaciją. Tokios
galūnės kaip plaštakos ir pėdos yra toli n u o širdies. T aip p at toli
n u o širdies yra veidas ir, žinom a, akys, kurios turi savo k rau jo ta­
kos sistem ą. M es siekiam e, kad visos k ū n o dalys b ū tų kuo geriau
a p rū p in to s krauju. K raujo srovė m aitin a kūną. K uo geriau teka
kraujas, tu o gyvybingesni, energingesni ir laim ingesni m es tam ­
pam e.
K ad ir kaip m asažuotum ėte savo kūną, visada m asažuokite
širdies link. Pradėkite n u o pėdų, paskui m asažuokite blauzdas,
po to - sukam aisiais judesiais šlaunis. T oliau delnais m asažuokite
sėdm enis ir p irštų galais tap šn o k ite kirkšnis, kad su m ažin tu m ėte
įtam p ą klubuose. Švelniai pam asažuokite pilvo sritį, tačiau tai da­
rykite labai atsargiai. Tada keliaukite širdies link. Pam asažuokite
k rū tin ę ir pirštais p ab arb en k ite į k rū tin ės kaulus. Paskui m asa­
žu o k ite k ak tą ir visą galvą. Tokia m asažo terapija gerokai pagerins
k rau jo tak ą visam e k ū ne.

224
 Mosavimas
G a n a dažnai d iab etu sergantys žm onės tinklainėje tu ri d id elių
ak lų jų dėm ių. Jeigu taip n u tik o jum s, a n t sienos ak ių aukštyje
pasik ab in k ite regos tik rin im o lentelę ir sveikom is ak ių dalim is
žiū rėd am i į ją ran k o m is greitai m o su o k ite dėm ės zonoje.
Šio p ratim o tikslas yra sugrįžti atgal ir aklojoje zonoje m osuo­
ja n t ranka daryti visus pratim us su regos tikrinim o lentele. Peržvel­
kite visus šioje knygoje aprašytus p ratim u s ir darykite juos stipres­
niąja akim i tuo m etu m osuodam i ranka aklosios dėm ės zonoje.

Stipresniosios akies uždengimas

Jeigu vienos akies tinklainėje yra nedidelė pažeista dalis, užsi-
riškite stipresniąją akį, o silpnesniąją akį prisidenkite popieriaus
ju o sta su m aža skylute ties pažeista zona. T ada eikite pasivaikščio­
ti p o kiem ą ar k itą saugią vietą. Tai privers silpniausią jū sų akies
vietą atlikti visą darbą.
Jeigu nieko n em ato te, užsirišę stipriąją akį n u eik ite į tam sų
k am b arį ir pastatykite m irksinčią lem p ą priešais silpnąją akį. Ž iū ­
rėkite, kol pradėsite akląja dėm e po tru p u tį jausti šviesą. D augiau
apie m irksinčios šviesos n au d o jim ą skaitykite kitam e skyriuje
apie glaukom ą.

P apildom i fiz in ia i p ra tim a i sergantiem s diabetu

Jeigu jū sų tin k lain ė nėra atšokusi ir jeigu jū sų k ūnas pajėgus tai

p ad ary ti, atsistokite, atkelkite n u o g rin d ų kulnus, ir, rem dam iesi
tik pirštais, kiek įm a n o m a greičiau spyruokliuokite. L enkite ir
tieskite kelius taip, k ad viena koja b ū tų pakelta, o kita - nuleista.

225
 Kiek įmanoma greičiau kelkite nuo grindų kulnus, paskui kelkite pirštus.
Šio pratimo tikslas - „papurtyti“ kaulus.

Paskui, rem dam iesi kulnais, paeiliui kelkite tai vienos, tai k i­
tos kojos p irštus. K arto k ite tai kelias dešim tis kartų . Po to kelkite
po v ien ą koją n u o g rin d ų ir kelias dešim tis k a rtų patrepsėkite.
P ratim ą p rad ėk ite d aryti a n t m in k što kilim o, o paskui pereiki­
te a n t k ietų g rin d ų . Jo tikslas - „ p a p u rty ti“ kaulus. Šis pratim as
p u ik iai tin k a ir sergant osteoporoze, bet labiausiai - diabetu. Tai
yra p a p ild o m a p riem o n ė prie m asažo. Be to, d iab e tu sergantiem s
žm o n ėm s b ū tin a kasdien vaikščioti. Rytais rekom en d u o jam as ne
tru m p e sn is kaip pusvalandžio energingas pasivaikščiojim as. Va­
karais vaikščiokite iš lėto. V aikščioti labai svarbu, kadangi tai ge­
rin a jū sų krau jo tak ą. Jeigu jū sų kūnas pakankam ai stiprus vaikš­
čioti, tai d ary ti ju m s patars kiekvienas gydytojas.

226
 Pastaba apie gydymą lazeriu
Aš n ep atariu d au g k a rtų gydytis lazeriu. D augelis gydytojų,
n erim au d am i dėl p a c ie n tų būklės, lazeriu atlieka prevencines
procedūras. N o rėd am i užkirsti kelią neovaskuliarizacijai bei k rau ­
jav im u i, jie nem ažą dalį tinklainės paverčia ran d in iu au d in iu . Vis
d ėlto neovaskuliarizacijos galim a išvengti pagerinus kraujotaką.
D ažnos lazerio procedūros gali su silp n in ti tin k lain ę ir ap ak in ti
per d au g jos dalių. N o rs aš v ertin u ir pripažįstu lazerio procedūras
kaip p u ik ią p riem o n ę kraujavim ui sustabdyti, vis dėlto p rim y g ti­
nai siūlau pirm iau sia kruopščiai dary ti pratim u s, ju d ėti, pakeisti
m ity b ą ir d irb ti su pažeistom is zonom is. Taip padėsite tom s tin ­
klainės dalim s, kurios dar nepažeistos.
Šiais laikais krau javim ui stabdyti gydytojai n au d o ja injekcijas.
N o rs Lucentis ir k itų ateities p rep a ra tų injekcijos gali b ū ti efekty­
vesnės ir m ažiau pažeidžiančios negu lazerio procedūros, jos taip
p a t tu ri neigiam ą šalutinį poveikį. Aš p atariu daryti injekcijas tik
tada, kai yra kraujavim as, o kitais atvejais jų atsisakyti. D ary k ite
k rau jo tak ą gerinančius p ratim us, ir kraujavim o grėsm ė sumažės.

Katarakta ir diabetas
Jeigu ju m s išoperavo kataraktą, stebėkite viso organizm o k rau ­
jo ta k ą ir reikalaukite, kad po operacijos gydytojas jus ap žiū rėtų
kas dvi valandas. G ydytojam s labai n ep atin k a, kai pacientai jiem s
n u ro d in ėja, tačiau nekreipkite į tai dėm esio. Jū sų sveikata yra
svarbesnė. P asirūpinkite, kad tyrim ai ju m s b ū tų atliekam i kas dvi

227
valandas. Paprašykite, kad gydytojas tik rin tų , ar nėra kraujavim o
arba k itokios grėsm ės jū sų tinklainei bei regos nervui.

v
Keratokonusas
K eratokonusas yra liga, kuri pakeičia ragenos stru k tū rą. Prie­
kinę akies dalį den g iantis skaidrus audinys plonėja, ir akis iš tai­
syklingo ru tu lio virsta kūgiu. A tsiradę išsikišim ai gali sm arkiai
p ak en k ti ab iejų ak ių regai. D ėl k erato k o n u so , jeigu jis pažeidžia
abi akis, žm ogus gali netekti gebėjim o vairuoti a u to m o b ilį ir n e t­
gi skaityti n o rm alau s dydžio šriftą. K eratokonuso paplitim as yra
n u o 1 iš 500 iki 1 iš 2 0 0 0 žm o n ių .
Kai ragena pasidaro nelygi, atsiran d a stiprus astigm atizm as.
Laikui b ėg an t jos fo rm a taip p ak in ta, kad m es nebegalim e n o r­
m aliai m atyti. A nksčiau gydytojai galvojo, kad viskas, ko rei­
kia, - tai p erso d in ti d o n o ro rageną. D eja, ši teorija nepasitvirti­
no. Paaiškėjo, kad pasitaiko labai d au g d o n o ro ragenos atm etim o
atvejų, k u rie dažniausiai baigiasi apakim u. Be to, kad im u n in ė
sistem a n ek o v o tų su nauja ragena, b ū tin a vartoti ją slopinančius
im u n o su p resan tu s, kurie savo ru o žtu gali išprovokuoti daugybę
ligų. D ėl to gydy to jų požiūris į ragenos k eitim ą tapo konserva­
tyvesnis. N ep am iršk ite, kad daugiausia d io p trijų m es gaunam e
ragenoje lū žta n t šviesos spinduliam s. Pati ragena n etu ri tiek „ge­
b ė jim ų “ kaip lęšiukas (ji nėra tokia galinga kaip akies lęšiukas),
tačiau ji tu ri dau g iau d io p trijų , kadangi šviesa pirm iausia lūžta
ragenoje. G eriau pasitelkti seną devintojo dešim tm ečio gydy-
m o b ū d ą — kietuosius k o n tak tin iu s lęšius. Tuo p at m etu reikėtų

228
d au g laiko skirti k asdieniniam a p lin k akis esančios srities m asa­
žui. M asažą p rad ėk ite n u o viršunosės, keliaukite lin k sm ilk in ių
(b rau k d am i per antakius), paskui n u o nosies keliaukite lin k ausų
(b rau k d am i per skruostikaulius). T ada antakiuose ir sk ru o stik au ­
liuose suraskite griovelius. M asažuokite, kol jie pradings. Tris ke­
turias valandas per d ien ą b ū k ite su kietaisiais k o n tak tin iais lęšiais.
K ad pailsėtų akys, vieną dvi dienas per savaitę darykite p ertrauką,
priešin g u atveju jie gali pakenkti. D ary d am i šias procedūras ga­
lėsite užkirsti kelią ragenos p erso d in im u i arba a tito lin ti operaciją
daugybei m etų .
Šiais laikais m an kelia n erim ą tai, jog keratokonusas gana daž­
nai atsiran d a dėl nesėkm ingos LA SIK m eto d u atliktos operacijos.
Aš esu nusiteikęs prieš šias operacijas, kadangi jos taip stipriai pa­
žeidžia akį, jog regos neatitaiso n et akiniai. Sergant k e rato k o n u su
tin k a d ary ti visus dešim ties žingsnių p ratim u s, tačiau svarbiausia
yra masažas. Iš tiesų m an teko laim ė d irb ti su žm onėm is, kuriem s
keli m ėnesiai m asažo tam siam e kam baryje padėjo išvengti rage­
nos transplantacijos.
P enktąją d ešim tį pradėjęs Čarlzas, sergantis k erato k o n u su ,
pas m an e atvyko devintajam e dešim tm etyje. Jis m ėgino nešio­
ti k o n tak tin iu s lęšius, turėjusius pakeisti jo akies form ą. D eja,
k o n tak tin ia i lęšiai kėlė m ilžinišką skausm ą, todėl tiek Č arlzo
okulistas, tiek o p to m etristas p rim y g tin ai rekom endavo ragenos
transplantaciją. Vyras kreipėsi į m ane, nes jo žm o n a buvo da­
lyvavusi m an o vadovaujam uose m okym uose, ir m an o darbas su
jos n u gara paliko labai gerą įspūdį. Taigi aš dariau jam m asažus

229
ir m es atlik in ėjo m e visus dešim ties žin g sn ių ak ių p ratim u s, ypač
sk aity m ą ir žvilgsnio p erkėlim ą , aprašytus šioje knygoje. M asažas
ap lin k akis pad ėjo atsip alaid u o ti tiek, kad jam p rad ėjo tik ti k o n ­
tak tin iai lęšiai ir n etg i p ak ito ragenos form a. Po a štu o n ių m ėn e­
sių ir okulistas, ir o p to m e trista s pasakė, kad operacija n e b ū tin a.
Č arlzas tebesirgo k e ra to k o n u su , tačiau jis buvo žym iai m ažesnis,
tod ėl operacija b ū tų buvęs drastiškas ir nereikalingas žingsnis.
Keisčiausia tai, kad Č arlzui pasiūlius papasakoti, kaip pavyko
pasiekti pagerėjim o, nei vienas, nei antras m edikas nesusidom ėjo.
Toks yra m ano triūso likim as, kuris vis kartojasi. Vos žm onėm s
pagerėja tiek, kad tu o pagerėjim u tu rė tų susidom ėti m okslas, net
gydytojai, m atantys ir pripažįstantys pagerėjim ą, nenori sutikti, jog
padėjo kažkas kitas. M edicina nepajėgi užkirsti kelio keratokonu-
so progresui. Viskas, ką gali padaryti gydytojai, tai pakeisti rageną
ir paskirti jum s labai stiprius akinius, kad galėtum ėte prisitaikyti.
Aš labai džiaugiuosi dėl Čarlzo, nes jam iki šiol viskas yra gerai.
N orėčiau, kad prie jo prisijungtų daugiau žm onių, kurie tam siam e
kam baryje m asažuotųsi aplink akis ir stropiai d ary tų visus dešim ties

u
žingsnių pratim us. V ienaip ar kitaip, tai pagerintų jū sų regėjimą.

Glaukomos gydymas
G la u k o m a yra regos nervo liga, k u rią dažnai sukelia šokinė-
r
jantis akispūdis. Ligos pasekm ė - didelės dalies regos lauko n ete­
kim as, o kartais ir aklum as. D ėl šios priežasties daugeliui žm o n ių
g lau k o m a yra baisi liga. Be to, jos sim p to m ai tam p a pastebim i tik
ligai stip riai pažengus.

230
 G lau k o m ai ir jos išprovokuotam regos n etek im u i svarbūs keli
veiksniai. Pirm asis yra akispūdis, o antrasis —regos nervo ir disko
silpnum as. Taigi, jeigu jū sų regos nervas ir diskas yra labai sti­
p rū s, n e t aukštas akispūdis nekels tokio didelio pavojaus apakti.
Jeigu jū sų regos nervas ir diskas silpni, apakti galim a n et esant
žem am akispūdžiui.
D ėl šios priežasties kiekvienas tu ri išsitirti ir sužinoti, ar regos
nervas ir diskas yra stiprūs, ar silpni. Taip galim a iš anksto suži­
n o ti, kokio akispūdžio poveikio tikėtis, ir nuspėti, ar gresia liga.
Painiava atsiran d a dėl LA SIK m eto d u atliek am ų operacijų,
kurios pakeičia ragenos storį ir k a rtu iškreipia akispūdžio m ata ­
v im o d u o m en is. Taigi po LASIK m e to d u a tlik tų operacijų labai
s u n k u n u staty ti, koks iš tik rų jų yra akispūdis.
M es b ū tu m e linkę teigti, kad n o rm alu s akispūdis yra aukštes­
nis n egu 10 m ilim e trų gyvsidabrio stulpelio (m m H g ) ir žem esnis
negu 2 0 m m H g . A kispūdis, žem esnis negu 10 m m H g tu rė tų b ū ti
laikom as per žem u. Spaudim as akyje, kaip ir padangoje, reika­
lingas v ien tisu m u i išlaikyti. Kai spaudim as pasidaro per didelis,
jis gali pažeisti silpniausias akies vietas. D ažniausiai akispūdžio
pažeidžiam a dalis yra o p tin io nervo diskas. Si k ū n o dalis d a u ­
gu m o s ž m o n ių ir taip yra silpna, tačiau glaukom a sergančiųjų
diskas dažniausiai yra d ar silpnesnis. A kispūdžio m ažinim as gali
p ašalinti apakim o arba dalinio ak lu m o riziką.
R em iantis statistika b ū tų galim a teigti, kad žm onės, k u rių
akispūdis yra aukštesnis negu 30 m m H g , labiau rizikuoja n e te k ­
ti regos. Tačiau tai tik statistika. Kai kada n et aukštesnis negu

231
30 m m H g akispūdis n eta m p a regos p rara d im o priežastim i. Taip
p at galim a teigti, k ad kai kurie žm onės, k u rių akispūdis yra vos
2 4 ar 25 m m H g , gali prarasti didelę dalį regos.
K ita problem a, kuri gali pasireikšti, yra žem os įtam pos glau­
kom a. Sergant žem os įtam pos glaukom a, n et jeigu akispūdis yra
žem esnis negu n u staty ta optim ali riba, regos nervo diskas vis tiek
d egeneruoja ir nyksta. Regos nervo diskas yra vieta, kurioje regos
nervas susijungia su akim i. Tai labai silpna ir pažeidžiam a sritis.
Kai akispūdis pakyla iki tokios ribos, kurios regos nervo diskas
negali atlaikyti, jam kyla grėsm ė. Kai kuriem s žm onėm s, k u rių
akispūdis yra visiškai norm alus (apie 16 m m H g - toks, kokį n o ­
rėtų tu rėti daugelis iš m ūsų) regos nervo diskas vis tiek suyra. Tai
yra d o m in u o jan tis požiūris. N ors aš iš dalies jam pritariu , vis dėlto
m an au , jog įvyksta tik dalis šių p ak itim ų . G ydym as kartais b ū n a
neveiksm ingas arba netgi gali b ū ti pavojingas dėl to, kad jis orien­
tu o tas tik į akispūdžio m ažinim ą neatsižvelgiant į kitus veiksnius.
Prieš kelerius m etus aš tu rėjau laim ės d irb ti su n u o stab ia m o ­
terim i, v ard u Liucija. Ji pas m an e į San Fransiską iš Brazilijos
atvyko dviejų savaičių intensyviam gydym o kursui. M oteris labai
bijojo, nes dėl g laukom os jos regos nervo funkcija buvo sum a­
žėjusi 95 procentais. M an e labiausiai stebino tai, jog d ar prieš
atvykdam a pas m an e ji darė akių p ratim u s ir sugebėjo atgauti
p rarastą periferinę regą. Liucijos regėjim o laukas buvo beveik
n o rm alu s, tik su m aža prarastos regos dėm ele, o regos aštrum as -
2 0 /2 0 . N e aš vienintelis buvau labai nustebęs, kad jai pavyko taip
a tk u rti regėjim ą po m ilžiniško regos nervo a u d in io netekim o.

232
 L iucija m an taip p a t pasakė, kad kai kurie jos šeim os nariai sir­
go širdies ir kraujagyslių ligom is. Ž in o d am as, kad ji tu ri genetinį
p o lin k į į kraujotakos sutrikim us, p adariau išvadą, kad p ratim ai
suinten sy v in o kraujo tekėjim ą į nervo a u d in į ir žym iai pagerino
situaciją. G ydytojai jai siūlė labai rizikingą akispūdį m ažinančią
operaciją, tačiau ji b ū tų kėlusi m ilžinišką pavojų jos regėjim ui.
L iucija galėjo visiškai apakti. Ilgainiui Liucija ryžosi operacijai.
K artu su ak ių pratim ais ši p riem o n ė buvo veiksm inga.

M a n o n u o m o n e, glaukom a sergantiem s žm onėm s gali padėti:

1. akispūdžio m ažinim as (šiuo klausim u p ritariu gydytojam s);

2. subalansuotas abiejų akių naudojim as;
3. gera kraujotaka, u žtik rin an ti regos nervo m aitin im ą.

Liucijos atveju darbas su visu k ū n u buvo toks p at svarbus kaip

darbas su rega. D ėl to veiklioji nervo dalis perėm ė suirusios dalies
d arbą.
L iū d n a yra tai, jo g ak isp ū d į su m ažin u s iki 11 ar n e t iki 10 -
iki to k io , k okį rek o m e n d u o ja d a u g u m a gydytojų, - regos nervo
diskas išsaugom as tik kai kuriais atvejais, o k itiem s žm o n ėm s
n y k im as tęsiasi, kol diskas visai žūva ir k a rtu pažeidžia regos
nervą. Be to, gydytojai tv irtin a, jo g regos nervas n iek ad a n ere­
g en eru o ja.
M es rad o m e b ū d ą, kaip sum ažinti glaukom a sergančių žm o ­
n ių akispūdį. Jeigu viena ranka liečiate akį, kurios akispūdis n o r­
m alus, o kita - tą, kurios akispūdis padidėjęs, šioje akyje akispū­
dis taip p at sum ažėja. Leiskite paaiškinti: nepakanka tiesiog liesti

233
savo akis. Jeigu jū sų akis kieta, galite liesti k ito žm ogaus m in k štą
akį, arb a kitas žm ogus, kurio akispūdis žem as ir akis m inkšta,
gali liesti vieną savo ir vieną jū sų akį. Pavyzdžiui, jeigu vieno šei­
m os nario akispūdis yra aukštas, pirm iausia vienos rankos pirš­
tus užd ėk ite a n t u žm erk to jo voko, o kitos rankos p irštus - a n t
kito šeim os nario, k u rio akispūdis nepadidėjęs, u žm erk to voko.
Taip pajusite sk irtu m ą. Tada užsidėkite pirštus a n t savo akies.
G ali b ū ti, kad jūs pirštais pajusite akispūdį, kadangi dažnai akis,
kurioje spaudim as padidėjęs, yra kieta ir standi. Taigi, uždėkite
p irštų galus a n t šeim os nario, kurio akispūdis per didelis, akies,
šim tą k a rtų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, o tada vėl palieskite savo
akį. Pažiūrėkite, ar akis, kurioje spaudim as paprastai yra per d i­
delis, tap o m inkštesnė, palyginti su jūsiške. G eriausias būdas pa­
justi k ito žm ogaus akispūdį yra lyginim as su savo akim is. Tai yra
su b tilus gebėjim as. Jeigu išm oksite tai daryti, gali b ū ti, kad ju m s
pavyks žym iai su m ažin ti akispūdį k ito žm ogaus akyje.
Jeigu jū sų šeim os narys ar draugas lankėsi pas o kulistą ir jam
buvo rek o m e n d u o ta n a u d o ti akispūdį m ažinančius lašus, tačiau
jūs n o rite šios p riem onės n a u d o jim ą a tito lin ti keliom is savaitė­
m is, kasdien ne m ažiau kaip d v id ešim t penkias m in u tes skirkite
abiem akim s liesti. K askart n u o dvylikos su puse iki penkiolikos
m in u č ių viena ran k a lieskite artim o žm ogaus akį, kurios akispūdis
per didelis, o kita —savo sveiką akį. N epam irškite, kad liesti reikia
labai labai švelniai. T ada p atik rin k ite, ar akis palaipsniui m in k š­
tėja. Per labai tru m p ą laiką akispūdis tu rė tų pasidaryti vienodas
tiek liečiančiojo sveiko žm ogaus akyje, tiek liečiam ojo žm ogaus

234
akyje, linkusioje į au k štą akispūdį. Šis procesas liečiam am žm ogui
su teik ia galim ybę iš lėto išm okti valdyti savo organizm e esantį
m echanizm ą, m ažin an tį sp au d im ą akyse. G a lb ū t jūs nustebsite
pastebėję, jog šiek tiek padidėjęs spaudim as sveiko žm ogaus akyje
labai greitai sum ažėja. Taip įvyksta dėl to, kad nėra a n a to m in ių
priežasčių jam likti dideliam . Tai įvyks per labai tru m p ą laiką.
A n tra vertus, žm ogui, kurio akispūdis buvo aukštas, jis tikriausiai
ir vėl pakils, tačiau labai tikėtina, kad jis jau nebebus toks aukštas,
koks buvo iš p radžių. G ali b ū ti, kad k a rto jan t šią p ro ced ū rą ir
d a ra n t kitus p ratim u s, skirtus g laukom a sergantiem s žm onėm s
gydyti, akispūdis p am ažu im s m ažėti.
Jūs tu rite suvokti, kad per jū sų pirštus gali vykti ląstelių b e n ­
dravim as. Iš tiesų prisiliesdam i jūs m o k o te akių ląsteles keistis.
Jos pačios p aju n ta, kaip p asirū p in ti geresniu akies viduje esančio
skysčio n u tek ėjim u , kad akis išliktų m inkšta. N o rs ši idėja gali
pasirodyti keista, vis daugiau m o k slin in k ų įsitikina, kad ląstelių
bendravim as tikrai vyksta. Šis m etodas yra geras būdas užm egzti
ląstelių b en d rav im ą tarp ran k ų ir akių.
Kitas būdas su m ažin ti akispūdį - tai fiziniai p ratim ai, aprašyti
šiam e skyriuje, ypač tie, kurie skirti kaklui atp alaid u o ti. Pastebė­
ta, k ad akispūdį dažnai sum ažina sportas ir lengva aerobika. Jeigu
žm ogus serga žem os įtam pos glaukom a, akispūdžiui esant netgi
m ažesniam negu 11 ar 12, - tokį d a u g u m a gydytojų laiko o p ti­
m aliu - pacientas vis tiek gali n etek ti regėjim o. T odėl labai svar­
b u su b alansuoti abiejų ak ių d arb ą ir optim aliai n a u d o ti kiekvie­
n ą akį. Taip p at leisti k itam žm ogui atlikti ląstelių bendravim ą

235
sk atin an čią akies lietim o p ro ced ū rą ir daryti kaklą atp alaid u o jan ­
čius p ratim u s.
K ataraktos chirurginį gydym ą gydytojai vertina labai optim is­
tiškai. D eja, apie glaukom ą negalim a pasakyti to paties. G ydytojai
nu o lat kartoja, kad jie nepajėgia visiškai kontroliuoti šios ligos - nei
lašais, nei operacijom is. N ėra galimybės išaiškinti žm onėm s, kad
akispūdžio sum ažinim as prilygsta regos nervo nykim o sulėtinim ui.
Akivaizdu, kad daugum a žm onių no rėtų rasti paprastą techninį
sprendim ą sudėtingom s problem om s spręsti. K adangi nėra stebu­
klingos priem onės, gelbstinčios nuo glaukom os, žm onės gyvena bi­
jodam i. Ir ta baim ė yra vienas didžiausių pavojų jūsų akims.
Akys jaučia tą baim ę. A udiniai taip pat jaučia baim ę, todėl
situacija vis blogėja. D irbdam as su kai kuriais pacientais, kurie
gydym o m etu patirdavo laikiną pagerėjim ą, aš kartais pajusdavau,
kaip juos supantis baim ės debesis galų gale viską sugadina. Ir prie­
šingai - didelį pagerėjim ą patyrė tie pacientai, k u rių situacija, pa­
lyginti su likusiais, buvo daug grėsm ingesnė, tačiau jie giliai tikėjo
gydym o nauda, tin k am ai darė pratim u s ir turėjo reikalingų žinių.
Pozityvus požiūris gali b ū ti labai naudingas. G alite užm erkti akis
ir įsivaizduoti, kad jū sų akyse slypinti jėga sunaikina bet kokią
jom s kylančią grėsm ę. Pozityvus požiūris 50 p ro ce n tų nulem ia
gydym o sėkmę.
Kai nu stato m as aukštas akispūdis, b ū tin a įvertinti visus veiks-
nius: nep ak an k am ai subalansuotą abiejų akių naudojim ą, kaklo
rau m e n ų sustingim ą (jį sukelia viso k ū n o sustingim as), praradim o
jausm ą - ne šiaip stresą, bet b ū te n t praradim ą.

236
 Puikus pavyzdys yra ram ių ir h a rm o n in g ų san ty k ių paieškos,
kurios n u o lat yra nesėkm ingos, nes žm ogus n ep riim a reikiam ų
sp ren d im ų . Panašiai jaučiasi išsituokusių p o rų vaikai, kurie n u o ­
lat tro k šta m atyti gerai sutariančius tėvus, tačiau šis noras niekada
neišsipildo. G la u k o m ą gali sukelti įvairios situacijos, todėl šioje
knygoje pateikiam ais patarim ais n audokitės atsižvelgdam i į savo
situaciją.
Kai kurie žm onės, didelę dalį regos praradę anksčiau nei p ra ­
dėjo d ary ti šiuos p ratim u s, yra pasirengę padaryti viską, kad iš­
sau g o tų jiem s likusį regėjim ą ir jį su stip rin tų . K iti žm onės, nors
n ep rarad ę regos, vis tiek daro p ratim u s siekdam i užkirsti kelią
galim am p rarad im u i bei su stip rin ti regą. Kai kurie yra praradę
labai nedidelę regos dalį. Skirkite dėm esio tam plo tu i, kuriam e
regėjim as yra pablogėjęs. N a u d o k ite neryškiai m ata n tį arba visai
aklą plotą. Tai padės apsaugoti likusią regos sistem ą. Taigi p ri­
taikykite šią knygą savo individualiem s poreikiam s. Skirkite sau
laiko ir darykite tai, kas ju m s padeda.
N iek ad a n ep am iršiu vieno iš m ieliausių savo pacientų, M arė-
jaus, kuris sirgo glaukom a. M an o taik o m a terapija buvo veiks­
m in g a septynerius m etus, tačiau po jo žm onos m irties prasidėjo
staigus blogėjim as. T arp jų liko nem ažai neišspręstų ginčų, o tai
yra blogiausia, kas gali n u tik ti, kai jū sų m ylim as žm ogus m irš­
ta. Jeigu n esutarėte su žm ogum i, kuris jum s buvo labai brangus,
ir jū sų san ty k ių p ro b lem a liko neišspręsta, po m ylim o žm ogaus
m irties ap im a netekties ir n eu žb aig tu m o jausm as. Si netektis
tru k d o n u rim ti jausm am s, k uriuos kėlė nesutarim ai su m irusiu

237
žm o g u m i. M arėjus k en tė n u o senatvinių žm onos p ro b le m ų bei
jos A lzheim erio ligos, prasidėjusios gyvenim o pabaigoje. Pasi­
rodo, žm o n a kai k uriem s žm onėm s jau tė didžiulį pyktį, kurio
n iek ad a neatskleidė per visą sa n tu o k in į gyvenim ą. Paaiškėjo, kad
ji jau tė d idžiulį skausm ą, k u rio būdam as jaunas M arėjus nepaste­
bėjo. Jį sukrėtė m ilžiniškas pyktis ir neviltis, prasiveržę tada, kai
jo m o teris nebesuvokė dabarties ir gyveno tik praeities p risim in i­
m ais. O anksčiau ji buvo m ok y to ja ir rašytoja.
Po žm o n o s m irties M arėjaus g laukom a labai sustiprėjo, ka­
dangi p rad in g o em ocinis stabilum as, lydėjęs visą san tu o k in į gy­
venim ą. Be to, jis pervargo stengdam asis paskutiniaisiais žm onos
gyvenim o m etais išlaikyti kuo geresnę jos būklę. Labai dažnai
ap ėm u s netekties jau sm u i arba m irus artim am žm ogui galim a
p rarasti regėjim ą. N etekim as arba artim o žm ogaus m irtis suke­
lia jausm ą, kad nebeliko nieko, ką visada m ylėjote ir branginote:
san ty k ių , stab ilu m o arba n am ų , k uriuos m ylėjote ir iš k u rių išsi­
k raustėte. Kai n eten k ate to, su kuo esate susiję giliais em ociniais
ryšiais, ir lieka neišspręstų p ro b lem ų , pasąm onėje gali kilti d i­
džiulė įtam p a. N u o šios įtam pos labai įsitem pia kaklo raum enys,
o tai savo ru o žtu tru k d o kraujui tekėti į jū sų sm egenis ir akis.
Pablogėjus sm eg en ų kraujotakai ju m s kyla insulto bei sm egenų
ląstelių kraujavim o rizika. Kai pablogėja akių kraujotaka, kyla
grėsm ė n etek ti tinklainės p lo tų , o k a rtu su jais - ir regos. Be to,
p ad id ėja aukšto akispūdžio rizika. K artais į galvą priteka p ak an ­
kam ai kraujo, tačiau sm ulkios galvos kraujagyslės gali b ū ti šiek
tiek p er siauros, o kaukolė - per kieta. Taigi, kad regos nervas

238
b ū tų p ak an k am ai ap rū p in am as krauju, b ū tin a sum ažinti įtam p ą
kaukolėje.

Peria atėjo pas m an e prieš penkiolika m etų . Jos dešiniosios

akies rega buvo gera, tačiau kairiajai akiai grėsė pavojus. M an p a­
d e d a n t jai pavyko išsaugoti regėjim ą. D eja, operacijos jai sukėlė
šalu tin į poveikį. Pasireiškė katarakta, k u rią teko šalinti. Po kata­
raktos operacijos atšoko tinklainė. Po tinklainės operacijos teko
šalinti surandėjusio au d in io sluoksnius. Viskas baigėsi tu o , kad
m o teris n eteko didelės dalies kairiosios akies regos. Laim ei, deši­
n iąją akį pavyko išsaugoti ir jos rega vis dar yra 2 0 /3 0 .
M es dažnai sakom e, kad darbas su glaukom a niekada nesibai­
gia. Yra daugybė genų, kurie n u lem ia su glaukom a susijusį regos
n etek im ą. T ie genai silpnina regos nervą. Taigi regėjim ą galim a
prarasti n et esant n o rm aliam akispūdžiui. Be to, em ocijos taip
p a t gali su silp n in ti regos nervą ir p abloginti kraujotaką. Kai į re­
gos nervą p aten k a p er m ažai kraujo, kyla grėsm ė n etekti regos.
Kai kuriem s žm onėm s atsiranda p aprastesn ių regos nervo
p ro b lem ų . Kraujagyslės, ap rū p in an čio s nervą k rau ju , suplonėja,
suglem ba ir nepraleidžia pakan k am o kiekio kraujo. D ėl to regos
nervas suyra. Aš tu rėjau tris pacientus, k u rių regos nervas suiro,
nors jie nesirgo glaukom a. M an pavyko padėti tik trečiajam , k u ­
ris stropiai darė p ratim u s. Jam pavyko išsaugoti regėjim ą, ir jis
netgi pradėjo v airu o ti au to m o b ilį.
Svarbu žinoti, kad netekim as yra negrįžtam as tada, kai p ro b le­
m ą sukelia k raujotakos nepak an k am u m as. Jis išprovokuoja sm u l­
k ių kraujagyslių form avim ąsi k ū n e bei m ažų kapiliarų atsiradim ą

239
netoli regos nervo. J ų paskirtis - a p rū p in ti nervą k rau ju ir jį m ai­
tin ti. V iso k ū n o kraujotakos gerinim as ir kaklo atpalaidavim as
u žtik rin a kraujo p atek im ą į galvą bei gerą k rau jo tak ą galvos vi­
duje bei tu ri didžiulės įtakos išsaugant regos nervą. M es taip pat
tu rim e tin k am ai n a u d o ti tinklaines.
D ev in to jo dešim tm ečio pradžioje m an e su p ažindino su šešio­
likm ečiu jau n u o liu , tu rėju siu širdies ydą. Jo širdis plakė 104 kar­
tus p er m in u tę , todėl jau n u o lis atėjo į m an o kabinetą. T ada aš
buvau jaunas, ir m an o širdies dažnis buvo toks, koks n u ro d o m as
visuose to m eto vadovėliuose, - 7 2 kartai per m in u tę. V iena ran ­
ka aš liečiau jo širdį, o kita - savo. M an o padėjėja E lena buvo
puik i seselė, turėjusi labai geras akis. Aš ją aprašiau antrajam e
skyriuje, skyrelyje apie p risidengim ą delnais. Ji penkias m inutes
m atavo m ū sų pulsą. T uo m etu po se p tin tu šo nkauliu aš jaučiau
jo širdies plakim ą. M ū sų abiejų pulsas tapo 84 kartai per m in u tę.
A titrau k u s rankas n u o jau n u o lio k rū tin ės, m u d v iejų pulsas vėl
pasikeitė. M an o sugrįžo prie 72 k a rtų per m in u tę , o jo pakilo iki
94. N o rs ir anksčiau tu o tikėjau, tačiau tai buvo vienas iš p irm ų
k artų , kai pats p aju tau , jog m an o prisilietim as gali pakeisti kito
žm ogaus organizm o funkciją.
Panašus atvejis n u tik o su p u strečių m e tų m ažyle, kurios
akispūdis buvo 27 m m H g . Po kataraktos operacijos visiškai atšo­
kus tin k lain ei viena m ergytės akis buvo visiškai akla, o k ita - be­
veik akla, o jos akispūdis siekė 27 m m H g . D ariau su ja daugybę
p ratim ų , tačiau akispūdis nem ažėjo. Kai paliečiau jos ir savo akis,
jos akispūdis n u k rito iki 11. Taigi prisilietim as labai veiksm ingai

240
p ad ed a sum ažinti slėgį. Ž in o m a, tai nėra panacėja, ku ria galite
pasikliauti, tačiau tai daryti verta. Svarbu žinoti, kad tikroji p an a­
cėja yra geresnė k rau jo tak a ir ak ių veikla.
D augeliu atvejų m es pralaim im e kovą su glaukom a ir n e te n ­
k am e regos. Sakau „m es“, nes tap atin u o si su savo klientais ir p a­
cientais. Jeigu tin k am ai n en au d o jam e tu rim o s regos, mes n e te n ­
k am e jos vis daugiau. U ž u o t m ėginę išnaudoti likusią regą, mes
dažnai p asid u o d am e ir susitaikom e su laipsnišku jos netek im u .
Pavyzdžiui, jeigu neblogai m ato te kairiąja ir dešiniąja akies pusė­
m is, tačiau esate praradę didžiąją dalį centrinės regos, jūs tik ria u ­
siai n en au d o jate tų vietų, kurios n em ato . Esu m atęs m oterį, kurią
vedžiojo jos su tu o k tin is, nepaisant to, kad abiejose akių pusėse
jos rega buvo gana gera. Aš ją išm okiau palengva sukioti galvą į
vien ą ir į k itą pusę, kad ji galėtų m atyti supančią aplinką. K ar­
tais netekę dalies regos lauko mes taip išsigąstam e, kad n u stojam e
n a u d o ti likusiąją dalį. D ėl to likusioji dalis n en au d o jam a pradeda
d eg en eru o ti. Jeigu m us paskatina n a u d o ti tai, ką tu rim e, ir daryti
šiuos p ratim u s, m es tu rim e daug šansų susigrąžinti dar egzistuo­
jančias regos lauko dalis. D ėl to gyvenim as tam p a dau g kokybiš­
kesnis ir jūs galite geriau jį k o n tro liu o ti.
Kai žm ogus labai bijo prarasti regėjim ą netekęs jo dalies, lik u ­
si rega tarsi paralyžiuojam a ir n a u d o jam a m ažiau, negu reikėtų.
T a p ati taisyklė galioja ir visom s k ito m s k ū n o dalim s. P risim enu
m o terį, sirgusią išsėtine skleroze. Ji vaikščiojo pasiram sčiuodam a
lazda. Aš pastebėjau, kad iš tik rų jų paralyžiuotas tik vienas jos
kojos pirštas, o visa koja tiesiog sustingusi. Pašalinus sustingim ą

241
m oteris prad ėjo vaikščioti daug lengviau. D rąsos n eten k a tiek p a­
cientai, tiek m edicinos personalas. Kai žm ogus p rara n d a k ū n o
dalis, kurios anksčiau buvo veiklios, o likusios dalies taip p a t n e­
gali n a u d o ti, n eten k am a vis daugiau. G aliu pasakyti, kad vis d au ­
giau gydytojų, besispecializuojančių regos srityje, stengiasi padėti
žm o n ėm s n a u d o ti tas akių dalis, kurios vis d ar egzistuoja ir gali
d irb ti geriau.
K adangi g lau k o m a yra o rg an in ė liga, sukelianti degeneraciją,
žm ogus atsid u ria situacijoje, kuri iš jo gyvenim o a tim a ram ybę.
Visai neseniai tu rėjau pacientę, į San Fransiską atvykusią iš labai
toli. G y v en im e jai teko p a tirti labai d au g su n k u m ų , tiek dva­
sinių, tiek ir fizinių. Ji buvo p ark ritu si ir susilaužiusi kulkšnį.
M o teris taip p a t sirgo žem os įtam p o s glaukom a. M es daugiausiai
d irb o m e siekdam i su b alan su o ti ab iejų jos ak ių n a u d o jim ą. Vaikš­
čio jo m e ilgus n u o to liu s, taip p a t d arėm e p ratim u s su akiniais,
k u rių vienas stiklas yra rau d o n as, o kitas - žalias, ir d irb o m e su
karoliukais. Ji atsivežė aparatą, p a n a šų į tokius, kokius gydytojai
n a u d o ja sp au d im u i m a tu o ti, ir n u statė, kad šie p ratim ai jai tin k a
geriausiai. V isada labai sm agu su žin o ti, kas tau labiausiai tinka.
N o rs darbas šioje srityje buvo d ar tik prasidėjęs, jau po kelių
\

savaičių jos akispūdis n u k rito n u o 19 iki 13. D au g eliu i ž m o n ių

19 m m H g akispūdis yra visiškai n o rm alu s, tačiau jos atveju jo
sum ažin im as padėjo išvengti operacijos. Jos gydytojas norėjo į
akį im p la n tu o ti d arin į, kuris p a d ė tų pašalinti skystį, tačiau p a ­
m atęs, jo g akispūdis n u k rito ir rega stabilizavosi, jis n u sp ren d ė
atšau k ti operaciją. K askart, kai d irb d a m i su akim is išvengiam e

242
operacijos, m es pratęsiam e savo regos gyvybę. O p eracija niekada
n ėra g alutinis taškas, jūs tu rite d irb ti toliau. P ask atin d am i kraują
tek ėti į regos nerv ą suteikiate d au g iau gyvybės savo akim s. Tai
yra svarbiausia.
Specialus nurodym as, kaip sergant glaukom a atlikti prisi-
dengim ą delnais: vienas prisidengim o delnais seansas tu ri tru k ti
ne ilgiau kaip d ešim t m in u čių . T ada darykite b e n t p e n k ių m in u ­
čių p e rtrau k ą ir galite p radėti k itą dešim ties m in u č ių seansą. Tai
galite k arto ti d au g k a rtų per dieną. Jeigu atliekate per ilgą prisi­
d en g im o delnais seansą, gali p rad ėti kilti akispūdis. Pavyzdžiui,
jeigu sergate uždaro kam p o g laukom a ir atliekate pusvalandžio
tru k m ės prisid en g im o delnais seansą, akispūdis gali pakilti k e tu ­
riais m m H g .

P ratim ų program a sergant glaukom a

Periferinės regos pratimas: 20 m in u č ių kasdien.

Prisidengim as delnais: tris kartus per d ien ą po 6 m in u tes su
m ažiausiai 5 m in u č ių p ertrau k o m is tarp seansų.
Pratimas saulės šviesoje: 20 m in u č ių kasdien.
A n tr a štė s (iš skyrelio apie astigm atizm ą ketvirtam e skyriuje):
10 m in u čių .
Stipresniosios akies blokavim as (A nt viršunosės
prik liju o k ite v id u tin io dydžio popieriaus juostelę, kuri
u žb lo k u o tų jū sų stipresniosios akies cen trin ę regą. Tada,
m o su o d am i ran k a stipresniosios akies periferinėje zonoje,
skaitykite silpnesniąja akim i): 10 m inučių.
Fiziniai pratim ai sergant glaukoma: 20 m in u č ių kasdien.

243
 P a sta b a : A tlikdam i fizinius pratim us pasirūpinkite ir em ocine
savo būsena, susikurkite gerą em ocinę aplinką. N epam irškite pra­
tim ų akim s visos dienos m etu. A traskite laiko juos vis pakartoti.

JOd
F izin ia i p ra tim a i sergant glaukom a

Geros m intys ir m aldos taip pat gali b ū ti veiksm ingos. Įsivaiz­

duokite, kad kraujas cirkuliuoja į jū sų tinklainę ją su m in k štin ­
dam as ir m aitindam as regos nervo diską. Taip pat įsivaizduokite
skaidrų skystį, tekantį tarp ragenos ir geltonosios dėm ės. Įsivaiz­
duokite, kaip gera kraujotaka m aitina jūsų regos nervo diską ir
tinklainę. Įsivaizduokite kaip kraujas atiteka nugara, kaklu pakyla
į užpakalinę galvos dalį ir m aitina jūsų regos nervo diską. Įsivaiz­
duokite, kaip kraujas atplūsta į jū sų akį, o paskui išteka iš jos. Tada
įsivaizduokite, kad plazm a - balta skaidri kraujo dalis - atiteka į
priekinę jū sų akies pusę ir keliauja nuo ragenos lęšiuko link, m ai­
tin d am a šias akies dalis ir ištekėdam a nosies srityje. N u o stab u , kad
m ū sų kūnas yra toks galingas ir vienu m etu gali atlikti tiek daug
funkcijų. Ši energija priklauso ne jum s, o gam tai, o jūs savo kūne
esate gam tos svečias. Ši energija turi ryšį su visa m us supančios vi­
satos energija. Tas ryšys suteikia m ū sų energijai m ilžiniškos jėgos.
Ta p ati jėga, k u ri priverčia lietaus lašus kristi iš dangaus, o
vėją - p ū sti žem ės paviršiuje, ta pati jėga, kuri m u m s a tro d o labai
paslaptinga ir valdo visatą, ta p ati jėga priverčia ju d ė ti kraują ir
kitus skysčius. Ji tai daro n uolat. K uo geriau jūs suvokiate tos jė­
gos stiprybę, tu o dau giau ji ju m s padeda. T arp jū sų p ro to , sielos
ir įg im tų k ū n o fu n k cijų egzistuoja ryšys. Jeigu sergate glaukom a,
fiziniai p ratim ai neleis kilti jū sų akispūdžiui ir netgi jį sum ažins.

244
 Jeigu n o rite išsaugoti regą, svarbūs ir kiti p ratim ai. Juos visus
m alo n u daryti. Kai d irb ate su savo k ū n u , jū sų tikslas - užsiim ­
ti sm agia veikla, to d ėl šis darbas yra m alonus. Jeigu tai jaučiate,
ju m s bus n u o stab u gydytis g laukom ą ir su ja kovoti. Tai padės
užm egzti glaudesnį ryšį su vidinėm is jėgom is ir su d erin ti jas su
visatos jėgom is. T ikriausiai tai yra pats geriausias antidepresantas,
kokį jūs galite gauti.
S ergant g lau k o m a vienas n au d in g iau sių yra pratim as saulės
šviesoje, kadangi jis laikinai sum ažina akispūdį. Sis pratim as taip
p a t priverčia su sitrau k ti vyzdį ir taip pagerina skysčių apytaką
akyje. Taigi, tu o m etu , kai darote p ratim ą saulės šviesoje, akispū-
dis b ū n a žem esnis. Jis ir liks žem esnis, jeigu pavyks sum ažinti
kaklo raum ens įtem p im ą. Šis pratim as padės ju m s tai padaryti.
Jeigu jūs esate tipiškas glaukom a sergantis pacientas - žin o ­
m a, jeigu tokia kategorija egzistuoja, - yra labai didelė tik im y ­
bė, jog jū sų kaklo raum enys labai stipriai įtem p ti. K aklo įtam pa
dažniausiai yra p ro tin io ir fizinio streso pasekm ė. Ž in o m a , taip
yra ne visada. Vis dėlto aš pastebėjau, kad dau g u m ai į glaukom ą
lin k u sių ž m o n ių šis polinkis dar labiau sustiprėja dėl kaklo sužei­
d im ų arba rau m e n ų įtam pos.
Jum s labai svarbu žinoti, jog privalote d irb ti su savo kaklu, -
visų p irm a dvasiškai, o paskui ir fiziškai. Labai n au d in g a d ien o ­
raštyje užsirašinėti savo m intis ir jausm us. T ada susitikite su geru
d rau g u arba p sich o terap eu tu , kuris galėtų jum s padėti. Reikia
tikėtis, kad pasitelksite holistinį požiūrį ir suvoksite visą savo gy­
v en im ą ir visus reiškinius kaip b e n d rą p atirtį.
K artais labai svarbu gerai paatostogauti arba daryti tokius d a ­
lykus, kurie p a g erin tų jū sų gyvenim o kokybę. Pavyzdžiui, jeigu

245
n e tu rite poros, leiskite sau užm egzti santykius arba, jeigu jaučia­
tės vieniši, p am ėg in k ite išsiveržti iš vienatvės kiauto. Jeigu tu rite
porą, leiskite sau pagalvoti, ar tikrai pakankam ai laiko praleidžia­
te su savo p artn eriu . Leiskite sau išsiugdyti gerus bend rav im o su
p a rtn e riu įgūdžius, kad jū sų santykiai ta p tų h arm o n in g i. Labai
svarbu d ary ti tai, kas leistų p atirti teig iam ų em ocijų ir p ask atin tų
suvokti, jog to b u lėjate dvasiškai. G a lb ū t tada atlik d am i šiuos p ra­
tim u s visiškai kitaip suprasite fizinį tobulėjim ą. Labai dažnai šie
p ratim ai sugrąžina em ocijas, kuriose n o rėtu m ėte geriau susivokti,
ir tad a a tran d ate ram ybę.
Šiais laikais daugybė ž m o n ių nesuvokia ram ybės vertės. Kaž­
kas juokais a tsiu n tė m an atviruką su užrašu: „M eirai, niekada ne­
liepk m an atsipalaiduoti. M ane laiko tik įta m p a.“ D ėl to daugelis
ž m o n ių gyvena didžiulėje įtam p o je ir galvoja, jog tai yra gerai,
nes jie visada tai daro. Kai įtam pos m ažiau, gyvenim as yra daug
laim ingesnis. A tsipalaidavę jūs jaučiatės saugūs ir p atiriate visato­
je esančią m eilę.
D abar, užm erkę akis ir atsigręžę į saulę toliau sukiokite galvą
į vieną ir į k itą pusę, glostykite savo skruostikaulius, m asažuoki­
te ap lin k akis ir nosį. A plink akis esančios srities m asažas labai
p ad ed a atsip alaid u o ti. K aip jau m in ėjau šios knygos pradžioje,
dėl ak ių įtam p o s labai dažnai b ū n a m e prisim erkę. T okią įtam p ą
reik ėtų pašalinti. Kai n ustojate prisim erkti, sum ažėja spaudim as,
o sum ažėjus sp au d im u i jū sų akys pasveiksta.
Ju d in k ite galvą į vieną ir į kitą pusę. T ada toliau sukiodam i
ją į abi puses tu o p a t m e tu nuleiskite ir pakelkite. Jū sų sm akras
tu ri b ū ti nu k reip tas tai į dangų, tai į k rū tin ę. G alvą keturis kartus

246
p akelkite ir nuleiskite, tada sukite keturis kartus į vieną ir į kitą
pusę peties link. Šie judesiai labai padeda atp alaid u o ti kaklą ir
p ad aro d idesnį tarp ą tarp p irm o jo slankstelio ir pakaušio. Pa­
k arto ję tai k etu riasd ešim t kartų , pusei m in u tės prisidenkite akis
delnais. Jeigu d ary d am i šį p ratim ą tikrai jaučiatės atsipalaidavę,
tu rė tu m ė te jį k arto ti d a r keturiasdešim t k a rtų (tuo m e tu n ed ary ­
kite m asažo ap lin k akis, kadangi ju d in a n t galvą aukštyn žem yn
tai daryti pavojinga). Tiesiog užsim erkę ir veidu atsigręžę į saulę
ju d in k ite galvą aukštyn ir žem yn. Paskui vėl atlikite p risidengim ą
delnais. A tlikite p ra tim ą trečią k artą ir vėl prisidenkite delnais
n u o trisdešim ties sek u n d žių iki m in u tės. Tada p asukinėkite galvą
į šo n u s ir p am asažuokite antakius bei skruostikaulius. Paskui n u ­
eikite į pavėsį arba į tam sų kam barį ir prisidenkite delnais šešiom s
aštu o n io m s m in u tėm s. Stenkitės kvėpuoti lėtai ir giliai.
Taip pat galite labai tam siam e kam baryje n audoti tam soje švy­
tin tį kam uoliuką. Paprastai jis šviečia tada, kai gauna pakankam ai
šviesos, todėl jį galite neštis į lauką, kai ketinate daryti pratim ą
saulės šviesoje. M okykloje mes naudojam e nedidelį kam bariuką be
langų arba laisvą tualeto patalpą. Šios patalpos yra visiškai užtem -
dom os. Tada grupė žm o n ių kam uoliuką m ėto vienas kitam . Iš pra­
džių patalpa atrodo siaubingai tam si, bet ilgainiui n et blanki ka­
m u o liu k o skleidžiam a šviesa suteikia galim ybę daug geriau m atyti
patalpą. Paskui eikite į lauką ir vėl darykite p ratim ą saulės šviesoje.
Ši m ankšta sukelia stip rų judėjim ą akių viduje. A tliekant pratim ą
saulės šviesoje jūsų vyzdžiai susitraukia. Kai tam soje m ėtote ka­
m uoliuką, jūsų vyzdžiai atsipalaiduoja. Taigi, jeigu pirm a atliekate
p ratim ą saulės šviesoje, o paskui tam soje m ėtote kam uoliuką ir visa

247
tai kartoj ate šešis septynis kartus po dvi tris m inutes, netrukus pa­
stebėsite, jog jū sų vyzdžiai labiau reaguoja į saulę ir šviesoje geriau
susitraukia. Dėl šios priežasties jus m ažiau erzina šviesa ir jūs geriau
reaguojate į tam są, kadangi tam siam e kam baryje vyzdžiai greičiau
ir daugiau išsiplečia. Taigi jūs geriau m atote tam siam e kam baryje
ir jis atro d o daug šviesesnis bei ryškesnis.
D a b a r sulenkite ir vėl ištieskite kelius. P am ėginkite kelius kel­
ti iki pilvo arba n et iki krūtinės (tai priklauso n u o jū sų k lu b ų
lan k stu m o ). T uo p a t m etu sukiokite galvą į šonus. Jeigu su n k u
išlaikyti pusiausvyrą, darydam i p ratim ą pasirem kite į sieną arba
kėdę. Jo k iu b ū d u nepargriūkite.
Po to žing sn iu o k ite vietoje ir k iln o d am i kojas sukiokite galvą
į vieną ir į k itą pusę, kad atsip alaid u o tų kaklas ir į galvą p rite k ėtų
dau g iau kraujo. Jeigu jum s lengva išlaikyti pusiausvyrą, k iln o d a­
m i kojas sukiokite galvą į šonus ir tu o p at m etu m asažuokite sau
plaštakas. Ypač svarbu m asažuoti d eln o sritį tarp nykščio ir sm i­
liaus. Jeigu ju m s per su n k u vienu m etu daryti tris veiksm us (švel­
niai su k in ėti galvą į šalis, k ilnoti kojas ir m asažuotis plaštakas),
galite d ary ti tik du. M asažuokite plaštakas ir sukinėkite galvą arba
su k in ėk ite galvą ir k iln o k ite kojas. Šie judesiai intensyvins k rau ­
jo ta k ą ir n u ram in s n erv ų sistem ą. Juos atlikdam i neįsitem pkite.
Po d e ln ų m asažo nesiliaukite k iln o ti kojų. T ęsdam i šį judesį,
d v id ešim t trisd ešim t k a rtų pakelkite ir nuleiskite galvą. Tada ei­
kite į p atalp ą ir aštuonias m inutes d arykite p risid engim ą delnais.
A tsip alaid u o d am i n u o šio p ratim o turėsite laiko k a rtu atpalai­
d u o ti ir kaklą.

248
 Prieš p rad ėd am i kaklui skirtus p ratim u s n u staty k ite, kiek ga­
lite pasu k ti galvą į v ieną ir į k itą pusę. A tsigulkite a n t nugaros,
su len k ite kelius ir m aždaug d ešim t k a rtų sukite galvą iš vienos
pusės į kitą, kad p aju stu m ėte, kaip kaklas riboja judesį. Kai jau
su prasite, kokia yra jū sų ju d esių am p litu d ė, p ra tim ą pradėkite
d ary ti taip, k ad n ep eržen g tu m ėte patogaus judesio ribų. Laikui
b ėg an t am p litu d ė p o tru p u tį didės. M a n k štin d am i kaklą per kie­
k v ien ą p ra tim ą tu rė tu m ė te į abi puses sukti galvą n u o penkiolikos
iki dvidešim ties k artų .
D a b a r atsigulkite a n t nugaros, sulenkite kelius, ištieskite ra n ­
kas ir žiūrėkite į v ien ą plaštaką, tarkim e, į dešinę. Perkelkite kairę
ran k ą į dešinę pusę taip, kad kairysis delnas a tsid u rtų toliau už
dešinįjį. T okioje p adėtyje p ab ū k ite, kol vieną k artą giliai įkvėpsite
ir iškvėpsite. Kol dešinę ranką grąžinsite į p rad in ę padėtį, galva
tu ri likti p asu k ta į dešinę. D a ra n t p ratim ą bus dvejopai tem piam i
peties raum enys. P irm iausia bus tem p iam i nugaros pusėje esantys
raum enys - trapecinis ir rom binis. Paskui, kai grąžinsite ranką

Sulenkite kelius, ištieskite rankas ir pasukite veidą į kairę (a).

Dešinę ranką perkelkite taip, kad dešinysis delnas būtų toliau už kairįjį (b).

249
į p rad in ę pad ėtį, bus tem piam as didysis krūtinės rau m u o . T iek
k rū tin ės, tiek nugaros raum enys yra tiesiogiai su ju n g ti su kaklo
rau m en im is.
T ad a p asu k ite galvą į priešingą pusę ir tą p atį p ra tim ą atlikite
dešin iąja ran k a - p erk elk ite ją į kairę. Jeigu jū sų k ū n u i taip p a to ­
giau, a tlik d am i te m p im o p ra tim ą k a rtu su ran k a į tą pačią pusę
p asu k ite ir su len k tas kojas. P ra tim ą k a rto k ite trisd ešim t penkis
k artu s. T ad a p asu k io k ite į šonus galvą. 90 p ro c e n tų ž m o n ių , d a ­
ran č ių šį p ratim ą , m an k što s m e tu ju n ta , kad kaklo raum enys
atsip alaid u o ja. Paskui pasikiškite d eln u s po galva ir kelkite ją
tik ran k o m is, n e n a u d o d a m i kaklo rau m e n ų . Tai d ary k ite šešis
septynis k artu s. P ažiūrėkite, ar pavyks visą d a rb ą atlik ti tik ra n ­
kom is, be kaklo pagalbos. T ada vieną ran k ą uždėkite a n t kaktos
ir su k io k ite galvą į šonus. D a rb ą tu ri atlik ti rank a, o kaklas tu ri
likti atp alaid u o tas.
D a r vienas p u ik u s p ratim as kaklui tre n iru o ti yra ėjim as a t­
b u lo m is. K asdien n u e ik ite po 4 0 0 - 5 0 0 m etrų . K a rtk artėm is
atsigręžkite pažvelgti p er p etį - tai labai p ad ed a te m p ti rau m e ­
nis. Ju m s b ū tų labai n a u d in g a p a d irb ė ti su d rau g u ar drauge.
D a ry k ite tai b e n t k a rtą p e r savaitę, o d a r geriau - kelis k artus
p er savaitę. Jū sų draugas ar draugė g alėtų uždėti kojas ju m s a n t
p ečių ir ište m p ti jū sų kaklą.
K itas n u o sta b u s p ratim a s k aklui m a n k štin ti atliekam as taip:
atsisėskite a n t kėdės, n u leisk ite sm ak rą prie k rū tin ė s ir tad a
lenkitės žem yn, kol paliesite grindis. T ada palengva tieskitės -
p irm a tieskitės atsisp ird am i kojom is, o paskui tieskite nugarą.

250
 Atsisėskite sukryžiavę kojas ir visu kūnu sukite ratus (a). Sukdami kūną
leiskite laisvai suktis galvai (b). Kūnu darykite didelius ratus (c).

D a b a r tą p a tį d ary k ite stovėdam i. N u le isk ite sm ak rą p rie k rū ­

tin ės ir labai lėtai, slankstelis p o slankstelio, lenkitės žem yn.
R a n k a palieskite g rin d is ir tada, vis d a r susilenkę, atsisėskite a n t
kėdės. N e p a k e ld a m i sm akro n u o k rū tin ė s ir ran k o m is tebelies-
d a m i g rin d is p rad ė k ite tiestis.
Jeig u ju m s negresia tin k lain ės a tšo k a - šio pavojaus n ė ra d a u ­
geliui g lau k o m a serg an čių ž m o n ių - galite atsisėsti sukryžiavę
kojas ir su k ti ra tu visą k ū n ą. A tsisėskite a n t g rin d ų ir sukry­
ž iu o k ite kojas. R an k as p asid ėk ite a n t kelių. P asilenkite į priekį
Įl
ir len k d a m i ju o sm e n į atlik ite p la tų su k am ąjį judesį. A psukite
visą ratą v ien a k ry p tim i, paskui —k ita. P ajuskite, k aip ilgėja jū sų
stu b u ra s ir išsitem p ia kaklas. S ukitės ab iem k ry p tim is - į kairę
ir į dešinę. T ad a u žd ėk ite abi rankas a n t dešinės kojos ir lenkitės
į p riek į, kol k a k ta palies dešinį kelį. P asilenkite ir vėl išsitieskite.
K a rto k ite tai p en k is k artu s. T ada abi rankas p erk elk ite a n t kai­
rio jo kelio. L en k itės į priekį, k o l k a k ta palies kairįjį kelį, tad a
išsitieskite. T ai k a rto k ite p en k is k artu s. Po to su silenkite p e r
ju o sm e n į ir vėl su k ite visą k ū n ą.

251
 Galvą kelis kartus pasukite j kairę ir į dešinę, tada ant grindų atlikite
sukamuosius judesius.

T ada (jeigu ju m s negresia tinklainės atšoka), atsik lau p k ite ke-

tu rp ėsti ir kak tą n uleiskite a n t g rin d ų . G alvą sukite į kairę ir į
dešinę nep ak eld am i kaktos n u o g rin d ų . Lėtai eikite į kairę ir į
dešinę tu o p a t m etu giliai įkvėpdam i ir iškvėpdam i. Paskui, vir­
šugalviu to liau liesdam i grindis, galva atlik ite su k am u o siu s ju d e ­
sius. Tai d ary d am i pajusite, kaip atgyja p lau k u o to ji galvos dalis.
V iršugalvį sukite a n t g rin d ų ir lėtai bei giliai kvėpuokite. Jeigu
ju n ta te skausm ą, m ažiau spauskite galvą prie g rin d ų , o daugiau
k ū n o svorio p erkelkite a n t ran k ų . P askui vėl sugrįžkite į p rad in ę
p ad ėtį - atsisėskite sukryžiavę kojas ir d a r kartą p asu k ite ratu visą
kū n ą. S kirkite laiko giliai p ak v ėp u o ti. Pajuskite, kaip atsipalai­
d u o ja kaklas.
Paskui atsisėskite a n t g rin d ų ir n u g ara atsirem kite į sieną. K o­
jas sulen k ite prieš save. Jeigu dėl kokios nors priežasties (pavyz­
džiui, jeigu jū sų pilvas labai didelis) ju m s su n k u su len k ti kelius,

252
sėdėkite sukryžiavę kojas. Jeigu n e su n k u - sulenkite kelius. Jeigu
n o rite, ties nugaros v id u riu , žem iau m enčių, galite užsikišti n ed i­
delę pagalvėlę. Taip bus patogiau.
Pirm iausia giliai kvėpuodam i
pasukite galvą j kairę, kad tem ptųsi
kaklo raum enys. Pirštais p atap šn o ­
kite įtem p tu s raum enis kitoje kaklo
pusėje. Pirštais pam asažuokite savo
kaklo raum enis. T ada pasukite galvą
į k itą pusę ir ištem pkite kitos kaklo
pusės raum enis. V iską k artokite ki­
toje pusėje - tap šn o k ite p irštų galais
įsitem pusio kaklo raum enis, o pas­
kui pam asažuokite juos pirštais.
P ratim ą p ak arto k ite po kelis Pirštų galais tapšnokite įtemptus
k artu s į vieną ir į k itą pusę, suner- raumenis kitoje kaklo pusėje.

kite p irštus žem iau k elių ir lenkitės

į priekį, kol k ak ta paliesite kelius. T ada vėl atsitieskite, kol atsi-
rem site į sieną. P ratim ą k arto k ite apie dvidešim t k artų . Jis padeda
a tp a la id u o ti v id u rin ę nugaros dalį.
U žd ėk ite rankas a n t kelių ir n a u d o d a m i tik ra n k ų jėgą spaus­
kite kojas iš p rad žių į vieną, o paskui - į k itą pusę. K ojų raum enys
n e tu ri d irb ti. Kelius spauskite iš p rad žių į kairę, paskui - į dešinę.
Jūs pajusite, kaip kūnas slenka į priekį ir nugara, rem dam asi į
sieną, leidžiasi žem yn. Tai yra n o rm alu . T ada p ra tim ą n u tra u k ite
ir pasislinkite atgal į p rad in ę poziciją. V iską p rad ėk ite n u o p ra­
d ž ių - sukiokite galvą į vieną ir į k itą pusę. G a lb ū t pastebėsite,
k ad jū sų kaklas d ab ar daug labiau atsipalaidavęs.

253
 Sukiokite galvą į šonus. Spauskite kelius iš pradžių į kairę,
paskui - į dešinę.

B ū tų labai gerai užsim erkti ir uždėti a n t ak ių šiltą k o m p re­

są. Suvilgykite ran k šluostį šiltu v an d e n iu arb a žolelių arbata. Yra
vienas išskirtinis augalas, vadinam as akišveite, k u rio arb ata m an
buvo ypač veiksm inga. T iem s, ku rie naudojasi k o m piuteriais, po
d arb o prie jų rek o m en d u o čiau žiūrėti į tolį bei p ak aito m is dė­
tis a n t ak ių šiltus ir šaltus kom presus. Jeigu n e tu rite laiko dviem
skirtin giem s kom presam s, dėkitės tik šaltą, nes jis p ad ed a išvengti
uždegim o. Šiltus ir šaltus kom presus pakaitom is dėkitės m ažiau­
siai k a rtą p er savaitę.
K itas dalykas, k u ris labai p a tin k a m an o pacientam s, yra gari­
n im o aparatas. Jį m ū sų m okyklai paau k o jo m an o sesuo, tu rin ti
savo sanatoriją. G arin im as sėdint užm erktom is akim is tam sia­
m e k am b ary je labai gerai atpalaiduoja. N o rs g arin ti nėra b ū tin a,

254
tačiau tai m aloni prabangos priem o n ė. Ž m o n ės, išbandę garini­
m o ap aratą ir tu o p a t m etu užsidėję a n t akių šaltus kom presus,
sakė, jog jautėsi n u ostabiai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl d a u ­
gelis ž m o n ių m ėgsta veido m asažus, ku rie taip p a t labai veiksm in­
gai atpalaiduoja.
A kispūdžio sum ažėjim as, akių drėgnum as, ryškus vaizdas, atpa­
laiduotas kaklas ir gera savijauta yra būklės gerėjim o indikatoriai.
Pagal šioje knygoje p ateiktą pavyzdį pasidarykite lentelę periferinei
regai tikrinti. Lentelės viduryje turi būti taškas, o aplink jį - daug
skaičių. Padarykite didesnę jos kopiją ir kaskart pažiūrėkite, kaip
atro d o lentelė. Jeigu pastebėjote, kad, pavyzdžiui, kairioji lente­
lės pusė atrodo neryški, tačiau po p ratim ų vaizdas tapo ryškesnis,

255
žinokite, jog jū sų periferinė rega pagerėjo. Gali būti, kad atlikdam i
tyrim us gydytojo kabinete jūs jaučiate stresą. Esu girdėjęs atvejų,
kada kai kuriem s žm onėm s pam atavus periferinę regą vienu apa­
ratu, jis rodė susilpnėjim ą, o pam atavus kitu paaiškėjo, kad peri­
ferinė rega norm ali. Kartais aparatai b ū n a tikslūs ir mes privalom e
klausyti, ką sako gydytojai, tačiau vis tiek geriau dar k artą pasiti­
k rin ti nam uose ir n ustatyti, ar čia m atote geriau negu pas gydy­
toją. Taigi jum s reikia dirb ti su periferine rega, su prarastais regos
plotais ir su centrine rega. Labai svarbu subalansuotai naudoti abi
akis. Tai padaryti puikiai padeda M elisinos pratim as.
Prašau su g rįžti į p e n k tą jį šios knygos skyriųy ku ria m e aprašyti
M elisos ir M elisinos p ra tim a i. Be toy d a r atsiverskite M elisinos p ra ti­
m o aprašym ą skyriuje „Regos nervo p a že id im ų korekcija“.
Jeigu reikia m ažinti įtam pą, šie p ratim ai yra pagrindiniai.
Kai šiuos p ratim u s kasdien atliksite tris m ėnesius, pasim atuokite
ak isp ū d į ir pažiūrėkite, ar jis sum ažėjo. Jeigu taip, ju m s galbūt
pavyks išvengti lašų n au d o jim o . Ž in o m a , jeigu tam neprieštaraus
jū sų okulistas. Ju m s tu ri pavykti palengva sum ažinti akispūdį
p riž iū rin t gydytojui. Susiraskite draugiškai nusiteikusį okulistą ar
o p to m e tristą , kuris su tik tų dažnai m atu o ti akispūdį. Idealiausia
b ū tų m atu o tis d u kartus per savaitę. T ada žin o tu m ėte, kad einate
teisingu keliu.

Neurologinės problemos ir rega

Per k e tu riasd e šim t ketverius d a rb o m etu s - šį d a rb ą aš d ir­
b u n u o sep ty n io lik os m e tų — m an tek o su sid u rti su daugybe

256
n e įp ra stų reiškinių. Kai k u rie yra d iag n o zu o jam i, o kiti - ne.
Pavyzdžiui, m an tek o su tik ti m ielą m o te rį iš A ustrijos. Ji sir­
go n eįp rasta n e rv ų liga, kuri bu v o atrasta visiškai neseniai ir iki
šiol n ėra aprašyta knygose. Liga buvo pažeidusi visą jos k ū n ą.
M o te ria i n u o la t svaigo galva, k arto jo si galvos skausm ai, ji jau tė
b e n d rą k ū n o silp n u m ą, be to, jai pasireiškė labai keistas sim p ­
to m as - dešiniąja ak im i ji pasaulį m atė su m ažin tą, t. y. d aik tu s
m ažesnius, n eg u jie y ra iš tik rų jų , o kairiąja - tik ro dydžio d aik ­
tus. K airiosios akies krašteliu d aik tai taip p a t atro d ė m ažesni.
M o te ria i p ad ėjo fiziniai p ratim a i, saulės šviesa bei prisidengi-
m as delnais, b et v eiksm ingiausi b u v o p ratim a i su akiniais, k u rių
vienas stiklas žalias, o kitas — rau d o n as. D a u g p ad ėjo žaidim as
k o rto m is su dvispalviais akiniais bei M elisinos pratim as. M an e
labiausiai n u ste b in o tai, jog d a ra n t M elisinos p ratim ą , - jis buvo
atliek am as užsirišus dešinę akį, o a n t kairiosios užsiklijavus tris
sk irtin g o dydžio p o p ieriau s juosteles, - kartais labai pagerėdavo,
o kartais im d av o sk au d ėti galvą. T odėl m es d irb o m e dviem skir­
tin g ai s būdais. Iš p ra d ž ių n a u d o jo m e siaurą p o p ieriau s juostelę,
k u rią užsiklijavusi m o teris m ėtydavo k a m u o liu k ą sau virš galvos
ir stengdavosi jį su g au ti. T ada tą p atį k a rto jo m e su v id u tin io
p lo čio ir plačia p o p ieriau s juostele, kurios plotis yra m ažd au g
0 ,9 5 cm . Vėliau ėm ėm e visas tris juosteles, kairiąją akį u žk liju o ­
d av o m e pačia siauriausia juostele ir tam soje m o su o d a v o m e žyb­
čio jan čia šviesa (v ad inam ąja „ b u rtų lazdele“). T ą p a tį k a rto jo m e
su v id u tin io p ločio ir plačia juostelėm is. Po tru p u tį m ažin o m e
ju o ste lių plotį.

257
 V ėliau p a s te b ė jo m e , k ad galvos sk au sm ai su m ažėd av o , jeig u
u ž k liju o d a v o m e k a irią ją akį, k u ri b u v o silp n esn ė, ir ja a tlik d a ­
v o m e tu o s p ačiu s p ra tim u s . P irm iau sia k a m u o liu k ą m ė tė m e
sa u lė to je v ieto je a rb a ryškioje d ien o s šviesoje. Po to k lijav o m e
sia u rą ją p o p ie ria u s ju o ste lę , k u rio s p lo tis b u v o 0 ,3 cm , v id u ti­
n ę, k u rio s p lo tis b u v o 0 ,6 cm , ir plačiausią, k u rio s p lo tis b u v o
0 ,9 3 c m . M es įsitik in o m e , k a d p rik lijav u s ilg iau sią ir p lač ia u ­
sią ju o ste lę p irm a ties kairiosios akies v id u riu , p a sk u i - ties
d e šin io sio s akies v id u riu bei n a u d o ja n t tris siauras p o p ieriau s
ju o ste le s, galvos sk a u sm a i p ran y k sta . Be to , su ž in o jo m e , k ad
n a u d o ja n t p lač ia u sią p o p ieriau s ju o ste lę , k u rią v a d in a m e „M e­
lisa“ , ir k u ri, k ita ip n e g u raištis, n e b lo k u o ja visos akies, o a n t
k ito s akies u žk lijav u s M elisin o s ju o steles, p ra tim a i ta p o veiks­
m in g e sn i. T ai m u s n u s te b in o , nes m es m ė g in o m e p riv ersti
d irb ti tik v ien ą akį ir tos akies atskiras dalis. M es su ž in o jo m e ,
k a d n e t tad a, kai a n tro ji akis d irb o labai silp n ai, jos sm egenys
pajėg ė p a tirti d id esn ė s erdvės p o jū tį. Iš tiesų, d irb d a m i su ta
a k im i m es v eik ėm e sk irtin g a s sm e g e n ų dalis — ta r p in ių sm e­
g e n ų g u m b u rą ir p a k a u šin ę skiltį. U žb lo k av u s atskiras vienos
akies d alis ir p a lik u s šiek tie k atv irą k itą akį veikla vyksta sk ir­
tin g o se akies p eriferin ėse srityse. D ėl to labai sv arb u su b a la n ­
s u o ta i n a u d o ti abi akis, y p ač tad a, kai yra n e įp ra s tų n e u ro lo ­
g in ių p a k itim ų .
N e tru k u s m o te rs situ acija labai p ag erėjo , k a d a n g i ji d irb o
su sav im i p o kelias valan d as k asd ien . Ji d arė p ra tim u s , tarp
k u r ių b u v o ir šliau žim as, su b a la n su o ja n tis s k irtin g ų sm e g e n ų

258
srič ių n a u d o jim ą , k ritim a s į šalis, k u ris a tp a la id u o ja k ak lą ir
n a u d o ja tas sm e g e n ų dalis, k u rio s p a p ra stai n ė ra n a u d o ja m o s.
A k ių p ra tim ą , k u rį m es v a d in a m e M elisin o s p ra tim u , t u ­
rė tų d a ry ti visi, sk a ita n ty s šią k n ygą. Aš n e tg i re k o m e n d u o ju
s k a ita n t šią k n y g ą n eiešk o ti k o n k reč ia i jū sų atv eju i tin k a m ų
p a ta rim ų , o p eržv elgti v isų k itų ž m o n ių atvejus ir p agalvoti,
k u rie p ra tim a i g a lė tų b ū ti n a u d in g i k o n k re č io je jū s ų situ a c ijo ­
je. M a n n e te k o s u tik ti žm o g au s, k u rio rega n e b ū tų p aaštrėju si
a tlie k a n t M elisin o s p ra tim ą , k ad a n g i jį a tlie k a n t d irb a d a u g ia u
regos sistem o s d alių . Taigi, užsirišti v ien ą akį ir m ė ty ti k a m u o ­
liu k ą iš v ien o s zo n o s į k itą yra labai svarbus dalykas, tač ia u
d a r sv arb iau a n t k ito s akies p aeiliu i u žsik liju o ti tris s k irtin g ų
p lo č ių p o p ieriau s ju o steles.
Skyrelyje ap ie g la u k o m ą aprašytas p ra tim a s su tam so je švy­
tin č iu k a m u o liu b u v o labai v e ik sm in g as m o te ria i, v a rd u M a g ­
d a le n a . Jis labai p a d ė jo , k a d an g i veikia vyzdžius, o vyzdžiai
savo ru o ž tu v eikia n e rv ų sistem ą. A u to n o m in ė n e rv ų sistem a
a p im a dvi priešin g as sistem as: v ien a y ra aktyvesnė ir re g u liu o ­
ja m e c h a n iz m ą , v a d in a m ą „k ovok a rb a s p ru k “ (sim p atin ė), o
k ita - pasyvesnė ir reg u liu o ja v iršk in im o m e c h a n iz m ą (p ara-
sim p a tin ė ). P astarajai kelia grėsm ę ilgalaikis stresas - n e ig ia ­
m o s em o cijo s, k u rio s savaim e n e p ra e in a , - ir m ū s ų g y v en im o
b ū d a s, p avyzdžiui, ilgas žiū rėjim as į k o m p iu te rio e k ra n ą bei
b u v im a s n e tin k a m a i apšviestose p a talp o se. Šią sistem ą a tp a ­
la id u o ja ir su b a la n su o ja vyzdžių veikla. D ėl šios priežasties su
a u to n o m in e n e rv ų sistem a o rg an iz m a s gali fu n k c io n u o ti žy­
m ia i g eriau .

259
 O p tin io n e u rito korekcija
O p tin is neuritas yra būklė, ku rią sukelia laikinas regos nervo
uždegim as ir p atin im as. Sergant o p tin iu n e u ritu blogiausia, kas
gali n u tik ti, yra pablogėjęs regos nervo ap rū p in im as krauju. D ėl
blogos krau jo tak o s prasideda išem ija, todėl dalis nervo gali dege­
n e ru o ti ir sunykti.
D ažniausiai o p tin is neuritas praeina be pasekm ių. G ydytojai
m an o , k ad įveikti šią ligą p adeda gydym as steroidais. K artais ste­
roidai veikia, ir o p tin is neuritas dažnai nebesikartoja. D eja, kai
kada šie p reparatai sukelia priklausom ybę.
Jeigu sergate o p tin iu n eu ritu , labai n au d in g a d au g laiko p ra­
leisti visiškai tam siam e kam baryje. Tai padeda atsipalaiduoti
visam k ū n u i, ir, žin om a, akim s. Iki šiol geriausias pratim as ser­
gan tiem s o p tin iu n e u ritu - ilgos p risidengim o delnais sesijos. Tai
ypač ak tu alu , jeigu o p tin io n e u rito priežastis yra sistem inė liga,
pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, kuri be regos nervo pažeidžia ir d a u ­
gybę k itų nervų.
Įsivaizduokite, kad daug vaikštote nevienodai p rim in d a m i
kojas. D ėl to jos im a tin ti. T okiu atveju gydytojai ju m s reko­
m e n d u o tų k o jų poilsį, g alb ū t p a ta rtų suveržti arba ap sib in tu o ti
kulkšnis bei vaikščioti pasiram sčiuojant lazda arba ram entais. V i­
sos šios p riem onės p a d ė tų jū sų kojom s pailsėti ir pasveikti tiek,
kad jos vėl galėtų tin k am ai fu n k cio n u o ti. D ažniausiai to k ių pat
gydym o m e to d ų reikia ir susirgus o p tin iu n eu ritu . K ad p raeitų
uždegim as, regos nervas tu ri ilsėtis.
S ergant o p tin iu n e u ritu b ū tų geriausia likti tam siam e kam ba­
ryje, vienai arba dviem dienom s užsidengti akis lengvu audeklu,

260
nevaikščioti ryškioje dienos šviesoje. T aip p a t n au d in g a pam asa­
žu o ti sp ran d ą ir nugarą.
Si inform acija labai svarbi m ilijonam s žm o n ių . Jum s niekas
nepasiūlys gulėti tam soje. Ligoninės palatos visa ryškiai apšvies­
tos, k ad b ū tų saugios ir lengvai stebim os. Tam sos trū k u m a s ligo­
ninės palatose gali d a r labiau p aaštrin ti tokio p o b ū d žio p ro b le­
m as. Ž ym iai geriau b ū ti nam uose, pažįstam oje aplinkoje, ypač
ten , k u r oras yra grynas ir k u r jū sų užm erktas akis gali p rid en g ti
m ylinčios rankos, suteikiančios jom s saugum o jausm ą. Kai už­
sim erkę gulite tam soje arba sėdite tam soje ir prisidengiate akis
delnais, jūs „p ap ild o te“ regos nervą, o tai yra svarbiau negu bet
k o k ių vaistų poveikis.
Vaistai p adeda kraštutiniais atvejais. D eja, kartais vaistai suke­
lia siau b in g ą šalutinį poveikį. Sėdėjim as tam soje padėjo d a u g u ­
m ai m an o klien tų , k u riu o s buvo ištikę įvairaus su n k u m o o p tin io
n e u rito priepuoliai. K lientam s, su kuriais d irb u asm eniškai, aš
p a ta riu rinktis gydytoją, neprieštaraujantį savigydai. Laikykitės
m an o rek o m en d acijų ir p asik o n su ltu o k ite su p a tik im u gydytoju,
kuris gerai žino apie jū sų būklę ir su k u riu o lengvai galite susi­
siekti gydym o proceso m etu. Jis nuspręs, ar ju m s b ū tin a pradėti
gydytis vaistais.
Kai optin is neuritas praeis, stropiai darykite an tra m e knygos
skyriuje aprašytus p ratim u s bei tuos p ratim u s, kurie aprašyti sky­
relyje apie neįprastus su nervais susijusius reiškinius. Taigi, ta m ­
soje m ėtykite švytintį kam uolį, darykite p ratim ą saulės šviesoje ir
im kitės p riem o n ių , n a u d o ja m ų glaukom os korekcijai.

261
 Regos n erv o p ažeid im ų korekcija
D a u g u m a ž m o n ių tiki, kad sudėtingos būklės nek in ta. Pa­
vyzdžiui, jeigu esate aklas, jūs niek ad a nebegalėsite m aty ti. Jum s
atro d o , k ad to k ia yra jū sų lem tis. Vis dėlto yra atvejų, kurie pa­
neigia to k į įsitik in im ą. As n u o lat p risim e n u vieną išskirtinį atvejį.
2 0 0 9 m e tų vasarį v id u tin io am žiaus vaikų o d o n to lo g ė S im ona
Brazilijoje p atek o į a u to m o b ilių avariją. N o rs suskilusios k au k o ­
lės operacijos labai gerai pavyko, buvo pažeistas m oters regos n e r­
vas. Jos dešinioji akis apako visiškai, o kairioji neteko 9 7 p ro ce n tų
regos. S im o n a dalyvavo m an o šešių d ie n ų m o k y m u o se bei keliose
individualiose sesijose.
Iš p rad žių S im o n a iš vieno m etro a tstu m o m atė tik dvi p ir­
m ąsias Sneleno regos tik rin im o lentelės eilutes. Sonia, kuri m an
padėjo d irb ti su S im ona, buvo įpratusi prie daugybės prastai m a­
tan č ių žm o n ių , tačiau jai vis tiek buvo labai su n k u m atyti m oterį,
ku ri p er kelis m ėnesius n eteko didžiosios dalies regos, prieš tai
buvusios 2 0 /2 0 . Iš tiesų ir m an yra labai su n k u m aty ti žm ones,
p raran d an čiu s regos funkciją. N o rs m es tu rim e elgtis kaip gydy­
tojai, tačiau tai vis tiek yra sunku.
Aš iš k arto p rad ėjau S im o n ą gydyti ak ių pratim ais. Ji darė
p ratim ą saulės šviesoje: užm erkusi akis sukinėjo galvą iš vienos
pusės į kitą, kad s u s tip rin tų vyzdžius. Taip p a t darė p risidengim ą
delnais: pasitrin d av o d elnus vieną į k itą ir švelniai prisidengdavo
akiduobes, kad a tp a la id u o tų ir a p rū p in tų energija akis. Tada aš
užrišdavau jos kairiąją akį, nusivesdavau ją į tam sų kam barį ir
n a u d o ja u m iksinčią šviesą, kurią S im o n a pajėgė m atyti. Po to aš

262
vesdavau į lauką ir prieš jos veidą m osuodavau balto popieriaus
lapu, kuris atspindėdavo saulę. S im ona nem atydavo nei p o p ie ­
riaus, nei ryškių a tsisp in d in čių saulės sp in d u lių , tačiau jusdavo
lapo ju d ėjim ą. M es žaidėm e žaidim ą, per kurį ji bandydavo a t­
im ti iš m anęs p opieriaus lapą, ir jai labai greitai pavykdavo. K ar­
to d av o m e tai daugybę kartų . Po p ratim o , kai n u im d av o m e raištį
n u o kairiosios akies, ji iš tokio paties vieno m etro a tstu m o m aty ­
davo k etu rio m is lentelės eilutėm is daugiau.
Vėliau S im ona su savo šeim a atvyko į San Fransiską, kad galė­
tų p ad irb ėti su m an im i Savigydos m okykloje, k u r daugybę valan­
d ų praleisdavom e drauge. N ep aisan t k alb ų sk irtu m o , - aš prastai
m o k u portugališkai, - m es puikiai su p rato m e vienas kitą. Iš p ra ­
d ž ių gydžiau S im o n ą tam siam e kam baryje, paskui m asažuodavau
jos veidą, po to ji šokinėdavo a n t b a tu to , o po šių p ra tim ų ves­
davau ją prie jūros, k u r ji žiūrėdavo į bangas. Aš užrišdavau jos
k airiąją akį ir stengiausi aktyvinti dešiniąją, kuri iš p rad žių atro d ė
visiškai akla. V ienas didžiausių p asiek im ų buvo tai, kad S im ona
p rad ėjo ryškiau m aty ti m irksinčią šviesą ir dešiniąja - akląja - aki­
m i įžiūrėdavo form as bei šešėlius. D arbas tam siam e kam baryje su
garais ir šaltais kom presais, m ylintis su tu o k tin is, kuris padėdavo
m an d ary ti m asažus, geros m ano draugės D ženės šilum a ir pagal­
ba d irb a n t su S im o n a ne tik sugriovė jos dukros skepticizm ą, bet
ir suteikė didžiulio palaikym o p o jū tį. T ada prasidėjo sveikimas.
2 0 1 0 m e tų sausio m ėnesį aš su tik au S im oną Brazilijoje, San
Paule. N u ste b au sužinojęs, kaip pagerėjo jos rega. Su stenopiniais
akiniais jos rega siekė 90 p ro cen tų . Po dvejų m e tų aš abejojau, ar

263
verta p lo m b u o ti šaknies kanalą, nors p en k i o d o n to lo g ai —tarp jų
buvo ir m an o m o k in ių - p rim y g tin ai patarė tai daryti. Aš labai
n en o rėjau šios p rocedūros. T ada n u sp ren d žiau pasitarti su S im o­
na, nes visiškai ja pasitikėjau. Be to, jau buvo praėję vieneri m etai
n u o to laiko, kai p ask u tin į k a rtą kalbėjom ės. Ji pasiūlė p lo m b u o ti
kanalą, to d ėl aš pasiryžau procedūrai. T ada ji m an pasakė: „M ei-
rai, jūs m an grąžinote gyvenim ą. Aš esu p rak tik u o ja n ti o d o n to -
logė, be to, universitete dėstau vaikų odon to lo g iją. Ir dar - aš vėl
gavau v airu o to jo pažym ėjim ą.“
N e p a isa n t to, k ad gydytojai S im onos ak lu m ą prip ažin o n ep a­
g y d o m u , ji vėl m atė. Jai padėjo h arm o n in g as m ū sų bendravim as.
Be to , prie sėkm ės prisidėjo pasiryžim as tokiai tolim ai kelionei
vien tam , kad b ū tų užm egztas šis ryšys, kuris buvo glaudus ne­
p aisan t kalbos barjero. Veiksm ingas buvo ir vyro palaikym as.
Įd o m u tai, kad S im onos d ukra, kuri iš p rad žių buvo nusiteikusi
skeptiškai, n u sp ren d ė stu d iju o ti oftalm ologiją, kad vėliau galėtų
šį m o k slą d erin ti su savigydos m etodais ir tęsti m an o darbą. Buvo
n eįtik ėtin a, jog žm ogus, k u riam buvo likę tik 3 p ro cen tai regos,
d ab ar m atė 97 p ro centus. M oteris, ku ri vaikščiojo vedam a vyro,
d ab ar p ati važinėjo į universitetą a u to m o b iliu . Tai visiem s patvir­
tin o , jo g tvirtas ryšys ne tik d u o d a tro k štam ų rezultatų, b et ir gali
p ask atin ti n au jo v ių diegim ą.
K itas neįprastas atvejis pasitaikė kelionės į M eksiką m etu.
T en d irb a u su nedidele dvylikos ž m o n ių regos g erinim o grupe.
Kai k u rie jos nariai turėjo įprastą toliaregystę, todėl juos m o ­
kiau n a tū ra lių regos gerinim o b ū d ų . Jie labai apsidžiaugė pajutę

264
p agerėjim ą ir netgi p irm ą k artą gyvenim e be a k in ių pam atę rai­
des. Išsiaiškinau, kad trys grupės m okinės aklos viena akim i, todėl
užrišau jų m atančiąsias akis raiščiais ir šviečiau m irksinčia šviesa
J
jo m s prieš akląsias akis. A s toliau d irb a u su likusiais grupės na-
/
riais, k u rių regą reikėjo gerinti. K adangi trys m oterys buvo aklos
viena akim i, aš jas n u siu n čiau su dviem savo asistentėm is Patricija
ir L aura daryti p ratim ų , kuriuos jau esu aprašęs. D vi m oterys tai
suvokė kaip p ratim ą, tačiau viena isteriškai verkė, kadangi už­
d en g u s sveikąją akį ji nieko nem atė. Ji išėjo iš kam bario, tačiau
po pusvalandžio sugrįžo d irb ti su savo presbiopija. M oteris, kuri
verkė, buvo vardu Esperanza. Po dviejų d ien ų su tik au ją, kai ji
atvyko trim s gydym o sesijoms.
Kai ji atėjo p irm ą kartą, aš paklausiau: „Esperanza, kodėl ver­
kėte, kai Patricija ir L aura su jum is d irb o tam siam e kam baryje?“
Ji a p k ab in o m ane, pravirko ir pasakė: „M eirai, kai m an buvo sep­
tyniolika, m an o tėtis žuvo per nelaim ingą atsitikim ą. Kai m an už­
rišo dešinę akį, vėl p a ju ta u tą netekties jausm ą. Tai m an sugrąžino
p risim in im u s.“ Aš ją ap kabinau ir pabučiavau. T ada ji grįžo prie
gydym o stalo. M es m asažavom e jos veidą, aš dėjau šiltus ir šaltus
kom presus. M an o asistentės Patricija ir Laura padėjo d irb ti su šia
paciente. P atik rin o m e kairiosios akies regą - ji buvo tobula. Tada
užrišom e kairiąją akį. Pažeista dešiniąja akim i ji iš 30 cm a tstu ­
m o - d v idešim t k a rtų m ažesnio negu tik rin a n t įprastai - regos
tik rin im o lentelėje n em atė net didžiausios E raidės. V ietoje jos
ji m atė tik ju o d ą dėm ę. Tada nuvedėm e ją į tam sų kam barį, k u r
n au d o jo m e m irksinčias šviesas. M oteris jas m atė, b et tik vienoje

265
pusėje. M es tą akies pusę uždengėm e p o p ieriu m i. Kai m irksinčias
šviesas n u k reip ėm e į dešiniosios akies kairiąją pusę, ji pradėjo m a­
tyti. N u ė m u s raištį ji p ajuto, kad rega pagerėjo. M oteris pajuto,
kad į akis p aten k a d augiau šviesos.
Per k itą sesiją p rad ėjo m e taikyti p ratim ą saulės šviesoje. A tsi­
gręžus veid u į saulę, jos vyzdžiai susitraukdavo, o pasukus veidą
į kitą pusę - išsiplėsdavo. M es vėl užrišom e jos kairiąją akį ir ji iš
60 c e n tim e trų a tstu m o m atė tris viršutines lentelės eilutes. M an o
asistentės ir aš b u v o m e apstulbę dėl tokio pokyčio.
Per p ask u tin ę sesiją m es n au d o jo m e M elisos juostelę - p o p ie­
rinę juostelę, p rik liju o tą n u o kaktos iki sm akro. E speranza m ėtė
k am u o liu k ą iš vienos rankos į kitą išm esdam a virš galvos ir su­
gebėdavo jį sugauti dešine ranka. Kai n u ėm ėm e M elisos ju o ste­
lę, ji geriau m atė abiem akim is. Kai baigėm e kursą, E zperanza
m an pasakė: „D ab ar jaučiuosi tarsi gavusi pačią geriausią dovaną
k etu riasd ešim t šeštojo g im tad ien io proga. M an o tin k lain ė buvo
suplyšusi į šešis gabalėlius ir nė vienas gydytojas netikėjo, kad ta
akim i galėsiu m aty ti b e n t šviesą. D a b a r m atau dešiniosios akies
periferine rega ir jaučiu, kad vairuoju žym iai saugiau.“
Jai p atik o ir kiti m an o darbo rezultatai, nes sum ažėjo pres-
b iopija (toliaregystė) m atančioje akyje, ir ji galėjo gerai m atyti iš
arti. D irb d am i m es pastebėjom e, kad užrišus stipriąją akį, dešinė­
je aklosios akies pusėje ji m atydavo m irksinčias šviesas. Tai buvo
visiškai nelogiška, nes ji buvo patyrusi šešias nesėkm ingas opera­
cijas ir visi gydytojai tv irtin o , kad nėra jo k ių galim ybių m atyti.
Vis d ėlto m oteriai užteko ryžto p am ėg in ti ir jai pavyko. D ėl to

266
E speranza iš K olum bijos sostinės B ogotos atvyko į K uernavaką
M eksikoje, kad g alėtų padirbėti su m an im i. K adangi ji m atė akies
krašteliu, tačiau to liau n u o nosies, aš pradėjau n u o p ratim o su
m irksinčiom is šviesom is. D aviau jai dvi mažas m irksinčias lem ­
p utes. Iš p rad žių ji žiūrėjo į vieną, tada ją uždengdavo, žiūrėdavo į
a n trą ir ją taip p at uždengdavo. Jos stipresnioji akis būdavo užriš­
ta, aš uždengdavau d a r ir kairiąją kairiosios akies pusę. Laikyda­
m a m irksinčią lem p u tę netoli nosies, toje srityje, kurioje anksčiau
niek o n em atė, d ab ar ji pradėjo m atyti šviesą. Aš visada m okau,
k ad akli žm onės p irm a tu ri pajusti vaizdą, o tada, kad jį p a m a ­
ty tų , —jį „išryškinti“ smegenyse. P irm oji pak o p a yra m iksinčios
šviesos m atym as visiškai tam siam e kam baryje.
P irm ąją d ien ą E speranza iš 45 c e n tim e trų a tstu m o nem atė d i­
džiausios raidės regos tik rin im o lentelėje. Jeigu jos n em ato te iš
6 m etrų , jūs pripažįstam as aklu. N ors ji neįžiūrėjo raidės, tačiau
m atė baltą puslapį ir kažkokį objektą, esantį baltam e fone. A n trą ­
ją d ien ą ji atliko p ra tim ą saulės šviesoje. E speranza užm erkė akis
ir sukiojo galvą į šalis. Atsigręžus į saulę jos vyzdžiai su sitrau k ­
davo, nusigręžus į šalį - išsiplėsdavo ir atsipalaiduodavo. Po šio
p ratim o , užrišus dešinę akį, ji gerai m atė pirm ąsias tris lentelės
eilutes. K adangi E speranza žiūrėjo iš 45 c e n tim e trų atstu m o , ji
vis d ar buvo laikom a akla, nors iš tiesų jau m atė.
Aš ją nuvedžiau į tam sų kam barį, a n t akių uždėjau šaltą k o m ­
presą ir atlikau m asažą. D vi m an o asistentės m asažavo kūną, o aš
m asažavau sp ran d ą ir ap lin k akis, kad į galvą p rite k ė tų daugiau
kraujo.

267
 Kai E speranza ruošėsi grįžti į K olum biją, ji prisipažino jau
kelerius m etus netikėjusi, jog kada nors m atys kairiąja akim i.
Tai buv o vienas n u o stab iau sių atvejų, su kokiais teko susidurti.
M o teris, kurios viena akis ketverius m etus buvo akla, po k e tu rių
gydym o d ie n ų prad ėjo m atyti. Jai padėjo ne vaistai ar operacijos,
o p ratim ai ir masažas.

Tinklainės atšokos irplyšimų korekcija

T in k lain ės atšoka yra labai rim ta problem a, kuri negydom a
beveik visada tam p a dalinio arba visiško aklum o priežastim i.
T in k la in ė veikia panašiai kaip fotoaparate esanti juosta. B ūda­
m a galinėje akies dalyje, ji p riim a vaizdus, paverčia juos chem i­
nėm is reakcijom is ir per regos nervą p e rd u o d a į sm egenis, kurios
vaizdą suvokia.
T in k la in ė laikom a atšokusia tada, kai ji pasislenka iš n o rm a ­
lios p adėties akies d u gne. Tai gali n u tik ti bet kuriam žm ogui bet
k o k iam e am žiuje. Ž m o n ės, k u rių tin k lain ė yra atšokusi, teigia
m atan ty s „plūdes“ - tam sias dėm es, kurios ju d a regos lauke, -
arba pilkas „užuolaidas“, kurios tarsi užtraukiam os ir atitrau k ia­
m os n u o akies.
T in k la in ė atšoka dėl įvairių priežasčių. Ž inom iausios prie­
žastys yra m io p ija (paprastai labai stipri, kai akies obuolys labai
pailgėjęs), būklė po kataraktos operacijos bei traum os. T in k lain ė
gali atšo k ti n u o sm ūgio į galvą. M an o n u o m o n e, tai yra d a r viena
priežastis vengti LA SIK m e to d u d a ro m ų operacijų, nes jos silpni­
na akį ir tin k lain ė gali atšokti stip riau trinktelėjus galvą.

268
 Jeigu tinklainės atšoka yra labai didelė, tu rite nedelsdam i
k reip tis į gydytoją. A tsiskyrus tin k lain ei, kraujas gali n e b e p a ­
siekti fo to recep to rių , o tad a šios ląstelės žūva. Jūs galite n etek ti
regėjim o per labai tru m p ą laiko tarpą, galbūt n et vieną ar dvi
savaites. Pasitaiko išsk irtin ių atvejų. M a n teko su tik ti žm ogų,
kuris kalėjim e dalyvavo žiauriose m uštynėse ir gavo stip rų sm ūgį
į veidą. Per m u šty n es atšoko jo tin k lain ė, tačiau kalėjim o gydy­
to ja s n e tu rėjo galim ybės to d iag n o zu o ti. A tlikęs b ausm ę vyras
kreipėsi į okulistą. G ydytojas pasakė, kad tin k lain ė atšokusi jau
prieš kelis m ėnesius. V yrui buvo atlik ta operacija, p o kurios, tiek
jo paties, tiek gydytojo, tiek ir m an o nu o stab ai, rega vėl tap o
beveik n o rm ali, o tin k lain ė to liau funkcionavo. Toks atvejis yra
n eįprastas - pap rastai baigiasi ne taip laim ingai. Kelias savaites
tin k a m ai n e a p rū p in a m i k rauju fotoreceptoriai dažniausiai žūva.
K ą tu rė tu m e daryti?
K artą pas m an e atėjo pacientė, kuri teigė, jog vienoje jos akyje
yra atšokusi tin k lain ė, o kita akim i ji prastai m ato. P irm iausiai
pastebėjau, kad m o teris nem irksi. Ji pasakė, kad n e t m edicinos
kortelėje parašyta, jo g ji nem irksi, tačiau nė vienas gydytojas n e ­
kreipė į tai dėm esio. Aš liepiau m o teriai m irksėti, ir jos rega n e ­
tru k u s labai pagerėjo.
K reipkite dėm esį į savo elgesį. A r jūs m irksite? G a lb ū t n e ­
m irksite? A r ju m s svarbi jū sų tinklainė? Jeigu jū sų tin k lain ė a t­
šokusi, n e n u le n k ite galvos, nes ji gali atšokti d ar daugiau. Po
g y dym o labai svarbu dau g m asažuoti kaklą ir n ugarą, kad į gal­
vą p rite k ė tų d au g iau kraujo ir gera ak ių k rau jo tak a a p rū p in tų

269
tin k la in ę m aisto m edžiagom is. Kai kurie kaklui a tp a la id u o ti
skirti p ratim a i (pavyzdžiui, aprašyti glaukom os gydym o sky­
relyje) gali p a k en k ti, k adangi juos atliek an t reikia len k ti galvą
žem yn. T okia m an k šta gali p rid ary ti žalos. Ū m iu o ju ligos laiko­
ta rp iu n ed ary k ite fizinių p ratim ų . T ada tin k a tik atp alaid u o jan tis
sp ra n d o ir n ugaros m asažas. Kai atšoka W gis, galim a bus p rad ėti
fizinius p ratim u s.
K artais tin k lain ė atšoka dėl e m o c in ių priežasčių. K artą vienas
pažįstam as b ern iu k as m an papasakojo, kad po operacijos, kurios
m e tu b u v o su tv ark y ta atšokusi tin k lain ė, jis atsib u d o ir suvokė,
k ad kažką m ato . D eja, jo m am os nebuvo palatoje, dėl to b er­
n iukas patyrė em o cinę tra u m ą ir vėl apako. Kai kurie audiniai
reaguoja į m ū sų em ocijas, todėl n e t sunkiausiose situacijose rei­
kia b ū ti kiek įm a n o m a ram esniem s. Tai padės išsaugoti n o rm alią
psichikos b ū k lę ir tin k lain ę.

P ratim ų program a esant tinklainės atšokai

Žiūrėjimas į detales: (tom is akių dalim is, kurios m ato

blogai, uždengus gerai m atančias akių dalis): 10 m in u č ių
kasdien.
Žiūrėjimas j tolį: 40 m in u č ių kasdien, suskirsčius į 10 m in.
intervalus.
Prisidengim as delnais: 24 m in u tės kasdien, suskirsčius po
6 m in u tes. (Jeigu nesergate glaukom a, kartą per savaitę
sėdėdam i p risidenkite delnais vienai valandai. Klausykitės
ko nors m alonaus, pavyzdžiui, m uzikos ar garso knygos).
Tamsos ir šviesos pratimas: 20 m in u č ių kasdien.

270
 Kai kurie žm onės, k u rių tin ­
klain ė buvo atsiskyrusi, po pra­
tim ų , sk irtų aklai arb a neryškiai
m ato m ai dėm ei, p rad ed a geriau
m aty ti. Tai yra n u o stab u s feno­
m enas. T aip n u tin k a dėl to, kad
kai k u rio s ląstelės y ra žuvusios,
b e t kitos - tiesiog „m iegančios“.
Taigi prižad in u s „m iegančias“
ląsteles m ū sų rega pagerėja.

Žiūrėkite j detales tomis akių dalimis,

kurios funkcionuoja prastai.

Papildomas pratim as esant tinklainės atšokai: tamsa ir šviesa

Jeigu tam tikros jū sų tinklainės dalys yra žuvusios arba tu rite

vien ą gerai m atan čią akį, p o p ieriu m i u žblokuokite gerąją akį ir
nesveikosios akies fu n k cio n u o jan čias dalis. T ada į pasaulį žiūrė­
kite p er p o p ieriu je paliktas skyles n a u d o d a m i tik prastai fu n k cio ­
nuojančias ak ių dalis.
Po šešias m in u tes tru n k a n č io prisid en g im o delnais eikite į
tam sų kam barį ir n a u d o k ite m irksinčias šviesas. Savigydos m o ­
kykloje m es p a rd u o d a m e mažas lem putes, kurias galite n a u d o ti
šiam p ratim u i, tačiau tin k a b et k o k ių spalvų m irksinčios le m p u ­
tės. Jū sų tikslas - įju n g us m irksinčias lem putes aktyvinti nevei­
kiančias jū sų akių dalis.

271
 Tamsiame kambaryje naudokite mirksinčias lemputes,
kad aktyvintumėte neveikiančias akių dalis.

Mažos mirksinčios lemputės, kurias Mūsų „burtų lazdelės“,

naudojame mokykloje.

G ali b ū ti, k ad u žd en g ę fu n k c io n u o ja n č ia s a k ių dalis ir ž iū rė­

d a m i į ta m sia m e k am b a ry je m irk sin čias lem p u te s jū s iš p ra d ž ių
n iek o n eįžiū rėsite. V is d ė lto laikui b ė g a n t p rad ė site tam so je m a ­
ty ti n e d id e liu s p o k y čiu s. G ali b ū ti, k a d tai b u s n ery šk ū s švie­
sos blyk sn iai. B ū k ite k a n trū s. T ik ria u sia i ilg ain iu i blyksinčias

272
šviesas m aty site vis ryškiau ir ryškiau. G a lb ū t p rad ėsite m aty ti
p av id alu s. K artais žm o n ės p ra d e d a m aty ti ir vaizdą. Jeigu taip
n u tik tų , b ū tų n u o s ta b u .
D a r įm a n tre sn is šio p ra tim o p a p ild y m as - u ž b lo k u o ti fu n k ­
cio n u o ja n č ia s a k ių dalis ir vaikščioti lauke skaisčiai šviečiant
saulei. R e ik ė tų eiti taip , k ad jū sų kelias k irstų tie k ryškiai a p ­
šviestas vietas, tie k šešėlyje esančius p lo tu s. E ik ite su ž m o g u ­
m i, k u ris p a s irū p in tų , k ad n e su k lu p tu m ė te . G alvą su k in ė k ite
(
į v ie n ą ir į k itą p u sę, tačiau a k ių n e ju d in k ite . P akelkite veidą
a u k šty n ir p a m a ty k ite saulės šviesą bei d a n g ų , n u leisk ite veidą
ž em y n ir p a m a ty k ite , jo g te n yra tam siau . Ž iū rėjim as į s k irtin ­
go šviesum o o b jek tu s ju m s gali su te ik ti k o n tra sto p o jū tį. G ali
b ū ti, k ad p rad ėsite n u o la t ju sti s k irtu m ą tarp šviesos ir tam sos.
Sis p ratim a s yra labai panašus į d a rb ą su m irk sin č io m is švieso­
m is. Jūs ak ty v in ate neveiklias a k ių dalis, to d ėl aklosiose dėm ėse
a tsira n d a regėjim o p o jū tis.
Jeig u m a to te , u ž sid e n k ite veiklius a k ių p lo tu s. M a ta n č ią akį
užsirišk ite raiščiu, o pažeistąją akį u ž d e n k ite p o p ie riu m i su sky­
lu tė m is, išk irp to m is ties silpnaisiais akies plotais. T ada vaikš­
č io k ite savo sode ar k ito je saugioje vietoje su ž m o g u m i, kuris
g a lė tų p rilaik y ti jus už ran k o s ir su g au ti, jeig u k ristu m ė te . Lėtai
su k in ė k ite galvą į v ien ą ir į k itą pusę, k ad p a m a ty tu m ė te k u o
d a u g ia u d etalių . T ad a n u sirišk ite raištį ir n u siim k ite p o p ierių .
7 5 p ro ce n ta i p ra tim ą d a riu sių ž m o n ių p a ju n ta staig ų regos p a ­
g erėjim ą. Sis pag erėjim as yra laikinas, tačiau k a rto ja n t p ra tim ą
jis v irsta ilgalaikiu.

273
 Stiklakūnio atšokos korekcija
S tik lak ū n iu vad inam a d reb u čių konsistencijos m edžiaga,
esanti tarp tinklainės ir lęšiuko. Iš tik rų jų jis su tin k lain e yra su­
ju n g tas m ilijonais p lo n ų tarpusavyje susipynusių pluoštelių. N u o
am žiaus ir a p laid u m o stiklakūnis traukiasi, todėl jis gali atsiskirti
n u o tinklainės.
S tik lak ū n io atšokim as yra dažnesnis, tačiau ne toks pavojingas
kaip tinklainės atšokim as. T ik labai retai stiklakūnio atšokim as
gali tap ti dalin io ak lu m o priežastim i. A tsiskyrus stiklakūniui,
regos lauke atsiran d a daugybė „m uselių“, kurios tru k d o žiūrėti.
„M uselė“ - tai m aža tam si dėm elė, kuri tarsi p lū d u riu o ja jūsų
regos lauke ir tru k d o žiūrėti į jū sų p asirin k tą objektą.
Labai retai stik lak ū n io atšokim as gali tap ti tinklainės atšoki­
m o ar susiraukšlėjim o priežastim i. Tada jis atitrau k ia tinklainę.
Tai gali sukelti kraujavim ą, fotoreceptoriais v ad in am ų ląstelių už­
p ylim ą k rau ju ir aklum ą. Vis dėlto dažniausiai stiklakūnio atšoka
yra ne itin pavojinga ir tiesiog sukelia reiškinį, v ad in am ą „m use­
lėm is“.
Paprastai ž iū rin t į regos tik rin im o lentelę ta akies dalim i, k u ­
rioje tin k lain ė susiraukšlėjusį, ji yra šiek tiek įžiūrim a, o likusio­
je regos dalyje vaizdas yra ryškus. N usirišę raištį pastebėsite, kad
jū sų rega tap o d au g ryškesnė. D ėl to yra labai n au d in g a kartoti
šiuos p ratim u s.
Jeigu ju m s atšoko stiklakūnis, aš rek o m en d u o čiau pasitikrinti
pas d u arba tris okulistus, gydančius išskirtinai tinklainės ligas,
kad jie n u sta ty tų , ar atšokim as nekelia pavojaus tinklainei.

274
 P ap rastai žm o n ės išsigąsta p a m a tę „m useles“. Jas įveikti gali­
m a įd o m iu ir n e tik ė tu b ū d u . V isa p aslap tis - reikia į jas žiūrėti.
V aik ščio d am i lau k e sau lėtą d ien ą a rb a b e n t labai šviesią d ien ą,
žiū rė k ite į visas „m u seles“ paeiliui. Jeig u m a to te „ m u se lių “ g ru ­
pes ir n eg alite jų išskirti p o vieną, ž iū rėk ite paeiliui į kiekvie­
n ą g ru p ę . Ž iū rė d a m i tiesiai į „m useles“, priversite stik la k ū n io
skystį prieš jas k o v o ti. Skystis gali jas su n a ik in ti.
P avyzdžiui, jeig u d a u g ia u „ m u se lių “ yra jū sų dešinėje aky­
je, u žrišk ite arb a u ž b lo k u o k ite savo k airiąją akį ir d v id ešim t
m in u č ių v aikščiokite saulėtoje vietoje ž iū rėd am i į šviesą. Jeigu
žiū rėsite į gam to v aizdį, „m uselės“ pasirodys. T ad a žiū rėk ite tie­
siai į jas. D a ra n t šį p ra tim ą stik lak ū n io skystis im a k o v o ti prieš
„m u seles“ ir jas su n a ik in a . P aprastai ž iū rin t į „m useles“ a tro d o ,
k ad jos n u p lau k ia , o p ask u i vėl atsiran d a. Kai ir vėl į jas p a ž iū ­
rite, stik la k ū n io skystis im a jas „ a ta k u o ti“ ir skaido į gabalėlius.
Kai p ra d e d a te m aty ti m ažesnius gabalėlius, žiū rėk ite atskirai į
k iek v ien ą iš jų , ir gabalėliai vėl suskils.
Išsirin k ite „m u selę“, į k u rią n o rite žiūrėti. Jeigu įm a n o m a ,
rin k itės d idžiausiąją. Kai „m uselė“ n u p lau k s, žiū rėk ite į tolį.
Kai sugrįš, vėl įsistebeilykite į ją. P ra tim ą su ta pačia „m usele“
k a rto k ite k iek v ien ą d ien ą. Labai tik ė tin a , kad po k elių savaičių
„m u selė“ išnyks. T ad a p a sirin k ite k itą. P ra tim ą d a ry k ite b ū d a ­
m i n e u tra lia i n u siteik ę. M irk sėk ite ir ram iai k v ėp u o k ite. Jeigu
„ m u se lių “ yra abiejose akyse, tačiau v ienoje d au g iau , o k ito je -
m ažiau , silp n iau p ažeistą akį užsiriškite ir į „m useles“ žiūrėkite
tik k ita ak im i.

275
 T u rėjau p acien tą, v ard u T onis. Jis buv o patyręs kelias o p e­
racijas lazeriu, jam bu v o atšokusi tin k la in ė , o akyse p lau k io jo
d au g „m u se lių “. Be to , T onis negalėjo v airu o ti. D eja, gydytojas
jam liepė nešio ti tam sius akinius. D ėl šios priežasties „m uselės“
d ar lab iau išryškėjo. P atariau jam d a u g laiko sk irti p ratim a m s
saulės šviesoje, vaikščioti ir žiūrėti į „m useles“ . N ie k a d a n e p a ­
m iršiu, k aip vaikščiojau su ju o kalvos šlaitu au k šty n ir žem yn
ap lin k savo buv u sį b iu rą. Jis žiūrėjo į augalus bei į gam tovaizdį
ir jo rega labai greitai pagerėjo n u o 2 0 /2 0 0 (žiū rin t su akiniais)
iki 2 0 /2 0 (žiū rin t su akiniais). Be to, sum ažėjo ir jo d io p trijų
skaičius - n u o 13 iki 8.
T o n iu i pavyko p ak o reg u o ti m io p iją ir su m a ž in ti „m u selių “.
Jo rega, p aly g in ti su b u v u sia iki tol, labai pagerėjo. Jis geriau
m atė be a k in ių ir su akiniais, be to, reikėjo žym iai m ažesnės k o ­
rekcijos. (Sis n u o sta b u s žm ogus su tik o b ū ti savanoriu m o d eliu
m an o D V D , p a v a d in ta m e Joga jū sų a kim s, kuris padėjo p ag e rin ­
ti regėjim ą d augeliui ž m o n ių .)
T onis a k ių b ūklei g erin ti n a u d o jo vidines savo k ū n o jėgas,
to d ėl pagerėjim as b uvo m ilžiniškas. T ą p atį dary ti galite ir jūs.
Jūs ne viską ž in o te apie savo vidines galias. Jos d au g didesnės,
neg u žm o n ės įsivaizduoja.
N e t jeig u d au g y b ė „m u selių “ atsirad o ne dėl stik lak ū n io a t­
šo k im o, jos g y dom os lygiai taip pat. Jūs tu rite suvokti, k ad šios
akyse p lau k io jan čio s dėm elės ju m s n ek en k ia, ir tad a p rad ė ti į jas
žiūrėti. Jeig u su „m uselėm is“ gyvenote d a u g m e tų ir jau esate
prie jų p rip ra tę , ju m s gali b ū ti su n k u p a tik ė ti, jog jos išnyksta.

276
Jeigu m ato te tik v ien ą „m uselę“ , žiū rėk ite į ją. Jeigu m a to te
g ru p ėm is išsidėsčiusias „m useles“ , žiūrėkite j v ien ą g rupę. Jeigu
„m u selė“ yra labai didelė, žiūrėkite į vieną jos dalį. K a rto d a m i
p ra tim ą įsitikinsite, kad „m uselė“ tik rai m ažėja ir keičia form ą,
o laik u i b ė g a n t jos atsikratysite. V ie n in te lė priežastis, dėl k urios
„m u selė“ p lau k io ja jū sų regos lauke, yra jū sų pasibjaurėjim as
ja ir n en o ras į ją žiū rėti. T aip n u tin k a daugeliui ž m o n ių . M es
tu rim e v id in ių galių su n a ik in ti tai, kas m u m s k liu d o , tačiau p ri­
v alo m e leisti jo m s tai p ad ary ti.
Be to, tu rim e su v okti, jog stik lak ū n io atšokim as yra signalas,
k ad akies b ū k lė blogėja. Taigi p a n a ik in ę „m useles“ tu rim e grįžti
p rie p a g rin d in ių a k ių p ra tim ų , a p ra šy tų šios knygos pradžioje.
Jie padės p agydyti ir su stip rin ti akis.

Geltonosios dėmės susiraukšlėjimo

irskyliųkorekcija
Kai kurie žm onės staiga suvokia, kad jie n eb em ato cen trin e
rega. Tai yra baisi situacija. Ją patyrusio žm ogaus akim is viskas
atro d o taip: vieną d ien ą ji ar jis m ato puikiai, o k itą - netikėtai
p rad in g sta cen trin ė rega. A psilankius pas okulistą paaiškėja, kad
gydytojas negali pasiūlyti nieko, išskyrus užuojautą.
D ažnai dėl tokios situacijos kalta geltonojoje dėm ėje atsirad u ­
si skylė arba geltonosios dėm ės susiraukšlėjim as. Iš tiesų tai yra
stik lak ū n io atšokim as, kai k artu atšoka ir geltonosios dėm ės dalis.
K artais taip n u tin k a sudžiūvus ir žuvus ląstelėm s. Visais atvejais
gydym as yra toks pats.

277
 Pastaba: p avojinga dary ti popieriuje skylutę n enusiėm us aki­
n ių . N e d u rk ite skylutės tada, kai p opierius bus ties jū sų veidu.
N o rs a tro d o , k ad taip bus lengviausia (nes tada galite lengvai n u ­
statyti, ar skylutę p adarėte tin k am o je vietoje), geriau yra surasti
akląją d ėm ę ir p ra d u rti popieriuje skylę nusiėm us akinius nuo
veido. G ali b ū ti, k ad ju m s teks m ėg in ti kelis kartus, kol skylę
p adarysite tiksliai toje vietoje, k u r yra akloji arba neryški dėm ė.
V ien aip ar k itaip, n ed ary k ite to arti veido, nors taip ir atro d o
patogiau.
K artais p ro skylę n e įm a n o m a įžiūrėti nė vienos raidės. Jeigu
taip yra ju m s, šį p ra tim ą reik ėtų p rad ėti n u o aklosios dėm ės sti­
m u liav im o m irk sin čiom is lem putėm is, kurias galite užsisakyti
San Fransiske įsikūrusioje Savigydos m okykloje.

Ta akimi, kurios geltonojoje dėmėje yra skylė,

žiūrėkite tiesiai j regos tikrinimo lentelę.

280
 Jeigu geltonoji dėm ė susiraukšlėjusį, kai kurios jos ląstelės iš­
lieka gyvos, tačiau jos dažniausiai b ū n a „m iegančios“, dėl to jas
b ū tin a aktyvinti. Ž iūrėjim as į regos tik rin im o lentelę vien tik n e ­
ryškiai m ata n t cen trin e regos sritim i padės m atyti ryškiau. N e t
nedidelis paryškėjim as turės didelės įtakos jū sų regos sistem ai,
kadangi taip sum ažinam as likusiom s ląstelėm s ten k an tis krūvis.

Pigmentinio retinito korekcija

P igm entinis retinitas yra paveldim a liga, dėl kurios laipsniš­
kai degeneruoja vis didesnis tinklainės plotas. D ėl to praran d am a
periferinė rega ir darosi su n k u m atyti naktį. Be to, dėl šios ligos
galim a netekti ir centrinės regos.
Jeigu žinote, jog tu rite polinkį sirgti p ig m en tin iu retin itu , nuo
labai ankstyvos jaunystės tu rite pradėti daryti žvilgsnio perkėlim o ir
periferinės regos p ratim u s. Jeigu taip darysite, gydytojai nustatys,
kad jū sų regoje yra ak lų jų dėm ių, tačiau jūs m atysite gana gerai.
N o rs p ig m en tin is retinitas yra genetinė liga, būklę pasu n k in a
gyvenim e patiriam as stresas. Kas m u m s sukelia stresą? Jeigu žiū­
rim e į žm ogų, tačiau m ato m e tik jo viršugalvį, tai sukelia stresą.
Stresą jaučiam e ir tada, kai visą vaizdą m ato m e sulietą. D ar dides­
nį stresą sukelia faktas, jog p raran d am e regėjim ą. Ypač su n k u yra
tada, kai šiek tiek m ato te, tačiau jū sų funkcijos ribotos. G a lb ū t
eid am i gatve m ato te žm ones, tačiau ne iš k arto atpažįstate savo
d ra u g ų veidus. Tokie dalykai žm o g ų skaudina, jo psichika patiria
stresą. Kartais žm ogus pyksta a n t savęs, nors pats k itam žm ogui
ir atleistų, jeigu šis n e a tp ažin tų jo veido.

281
 Aš m a n a u , k ad yra labai svarbu p ran e šti pasauliui: „Aš sergu
a k ių liga, to d ėl, jeig u n o rite , k ad ju s a tp ažin čiau , tiesiog pasa­
kykite: „Tai aš.“ K artais nesakykite, p ažiū rėk ite, ar aš sugebėsiu
p irm as ju s a tp a ž in ti, ir tik tad a, jeigu n e a tp a ž in siu , pasakykit:
„Tai aš.“ Jeig u aš jus atp ažin siu , bus n u o sta b u . Tai reikš, k ad aš
jus m a ta u ir jū s tai ž in o te .“
P asakykite ž m o n ėm s, k ad k en čiate, tačiau neverskite jų dėl
to jau stis blo g ai ar p a tirti kaltės jau sm ą. Jūs n u s te b tu m ė te p a ­
m atę, k aip kyla žm ogaus in telek tas ja m su v o k ian t, k aip elgtis
su k itais ž m o n ė m is, ir kaip jis m ažėja ju m s sle p ia n t tai, k ą p a ­
tiriate.
K ai p ra d ė ja u k o v oti su savo a k lu m u ir k a rtu p a d ė ti k itiem s
žm o n ė m s, ja u pirm aisiais m etais p asteb ėjau , kad žm o n ės, sle­
p ian ty s savo p ro b le m ą , visada dėl to kenčia. N e t jeig u jie tu ri
rim tą priežastį slėpti (pavyzdžiui, gresia atleid im as iš d a rb o ),
vis tie k slėp im as sukelia d id esn ę k a n č ią n eg u su k e ltų paslapties
atsk leid im as.
K iti ž m o n ė s p ik tn a u d ž ia u ja savo p ro b le m o m is ir n a u d o ja jas
k aip p rie m o n ę siek d am i d id esn io k itų p a la n k u m o . Jie m ėg in a
priv ersti k itu s d ary ti tai, ko šie n e s u tik tų d a ry ti, jeigu n e ž in o tų
apie p ro b le m ą. T okie žm o n ės taip p a t nesveiksta.
Sveiksta tie žm o n ės, k u rie p ro b le m ą suvokia kaip realią ti­
krovę. Aš galėčiau b ū ti žem as. Aš galėčiau b ū ti aukštas. Aš galė­
čiau sirgti k a tarak ta. Aš galėčiau sirgti p ig m e n tin iu re tin itu . Aš
galėčiau šlu b u o ti. Ir taip to liau . E su žm o g u s, m a n viskas gerai,
tiesiog tu riu gyventi su savo p ro b le m o m is ir su savo džiaugs­
m ais.

282
 P ratim ų program a sergant p ig m en tin iu retin itu

Pastaba: šią knygą pradėkite skaityti ne nuo skyrelio apie p i­

g m en tin į retinitą. Jeigu taip padarėte, sugrįžkite į knygos pradžią ir
pradėkite skaityti n uo įžangos. Perskaitykite gilias m intis apie gy­
venim ą, gyvybingum ą ir regėjimą. Tada galėsite gilintis į šį skyrelį.

Prisidengim as delnais: 24 m in u tės kasdien.

Pratimas saulės šviesoje: 20 m in u č ių kasdien.
Vaikščiojimas naktį: viena valanda d u kartus per savaitę
(jeigu įm an o m a).
Ž v ilg s n io p e r k ė lim a s : 10 m in u č ių kasdien.
Papildom as pratimas sergantiem s pigm entiniu retinitu:
20 m in u č ių kasdien.

Pastaba apie vaikščiojim ą n a ktį

K artais vaikščioti n ak tį n eįm an o m a, kadangi jū sų rega per sil­

p n a m aty ti tam soje. Jeigu taip yra, ju m s negalim a vaikščioti n ak ­
tį. G a lb ū t gebėjim as vaikščioti tam soje sugrįš tada, kai pagerės
jū sų periferinė rega.
Yra didžiulis sk irtum as tarp sėdėjim o tam siam e kam baryje ir
vaikščiojim o tam soje. K ūnas pritaikytas reaguoti į vizualinę in ­
form aciją, todėl ju d a n t tam soje sm egenys daug geriau p riim a im ­
pulsus negu ram iai sėdint.
Jeigu nak tį m ato te nepakankam ai ryškiai, - daugelis p ig m e n ­
tin iu retin itu sergančių žm o n ių p raran d a šį gebėjim ą, - galbūt
m ato te pakankam ai, kad akys p risitaik y tų žiūrėti kam baryje, į

283
kurį iš lauko p aten k a šiek tiek šviesos. T okiu atveju šešis m ėnesius
kiekvieną n ak tį po valandą skirkite šiem s p ratim am s atlikti: p ir­
m iausia vaikščiokite po kam barį p irm y n ir atgal. Tada sukryžiavę
kojas pasėdėkite an t g rin d ų (retkarčiais k ū n o viršutine dalim i a t­
likdam i sukam ąjį judesį, kad atsirastų ju d ėjim o p ojūtis). M a n k š­
tą baikite vaikščiojim u p irm y n ir atgal. Tai tu rė tų stim u liu o ti tas
ląsteles, kurios nežuvo, tačiau yra neaktyvios. Tai d arydam i įgysi­
te dau g iau šansų su lėtin ti p ig m en tin io retin ito progresą ir k artu
išto b u lin site regą tiek, kad galėtum ėte vaikščioti tam soje.
N ie k a d a n ep a m iršiu k e tu riasd ešim tm ečio vyriškio, kuris pas
m an e atvyko sirgdam as p ig m e n tin iu retin itu . Jo m am a, kaip ir
jis, dėl p ig m e n tin io re tin ito buvo p rarad u si regėjim ą. Ž iū rė d a ­
m as į regos tik rin im o lentelę, vyras m atė ryškų vaizdą. Su aki­
niais jo rega b u v o 2 0 /3 0 , tai reiškia, n o rm ali. D eja, ja m buvo
likę m ažiau n eg u 3 p ro ce n ta i p eriferinės regos. Vos įžengęs į
tam sesn į k a m b a rį - n e visiškai tam sų , b e t tik tru p u tį tam sesnį, -
jis a k im irk sn iu tap d av o neregiu. Aš jį išm o k iau įėjus į tam sesnę
p a talp ą trisdešim čiai se k u n d žių p risid en g ti delnais. A titrau k ęs
rankas jis m aty d av o žym iai geriau.
K ad p a g e rin tu m e jo periferinę regą, m es su k ū rėm e p ratim ą ,
k u ria m a tlik ti reikia trijų p a g a lb in in k ų . P ratim as davė labai
g erų rezu ltatų . P risim in k ite, kad periferinė rega ju n ta ju d ėjim ą ,
o c e n trin ė rega g eriau m ato n e ju d a n tį vaizdą. M ū sų su k u rta m
p ra tim u i šis d ėsn in g u m as buvo labai n au d in g as. V ien ą p ag alb i­
n in k ą p astačiau priešais pacientą. Jie vienas k ita m m ėtė k a m u o ­
liuką. Kol ju o d u žaidė, kiti d u padėjėjai stovėjo p a c ie n tu i iš šo n ų

284
ir m ėtė k a m u o liu k ą vienas k ita m taip, kad jis k irstų vyro regos
lauką. K a m u o liu k ų trajek to rijo s susikirsdavo. Vyras po tru p u tį
p rad ė jo pasteb ėti į šalis sk riejan tį k am u o liu k ą. G erėjim as buvo
laipsniškas, tačiau vyras p am ažu p rad ė jo suprasti, kas vyksta jo
regos p eriferin ėje zonoje.
Po k e tu rių d ien ų , p raleistų intensyviai tre n iru o ja n tis, jo p e ­
riferin ė rega pagerėjo iki 85 p ro c e n tų . N o rs gydym as buv o labai
in ten sy v u s ir vaisingas, tai nereiškia, k ad jo periferinis regos lau ­
kas p er ketu rias d ien as regeneravosi 8 0 —82 p rocentais. L ab iau ­
siai tik ė tin a , k ad žuvus daugybei regos ląstelių, kitos tap o tiesiog
neveiklios. Intensyviai d irb d a m i m es p riž a d in o m e „m iegančias“
ląsteles ir taip p ad ė jo m e vyrui a tg a u ti didelę dalį regos ir išsau­
g o ti ją d augybę m etų . Vėliau tais pačiais m etais jis pranešė, kad
d a u g ia u n e b eatsitren k ia galva į lėk tu v ų bagažo skyrelius ir m ato ,
k aip klasėje p er p am o k as vaikai pakelia rankas. Paaiškėjo, jog jis
b u v o M ičig an o valstijos m o k y k lų in sp ek to riu s. A nksčiau, n u ė ­
jęs į p am o k as, žiū rėd am as tiesiai prieš save jis n em aty d av o , kaip
vaikai pakeldavo rankas. D a b a r jis tai m atė.
Įėję į p rasčiau apšviestą p atalp ą, dau g iau sia k e tu riasd e šim t
p en k ias sek u n d es p risid e n k ite akis delnais. U ž d ė k ite rankas a n t
a k id u o b ių ir įsiv aizduokite, k a d ž iū rite į tam są arb a n e t į ju o ­
d u m ą . K v ėp u o k ite lėtai ir giliai. Tai jus atp a la id u o s ir padės
a p s irū p in ti d e g u o n im i. P risidengim as delnais padės išsiplėsti
jū s ų vyzdžiam s ir p ask atin s geriau veikti sveikąsias tin k lain ės
ląsteles. T ad a p asteb ėsite, k ad p a ta lp o je esančius d a ik tu s m a to te
ryškiau.

285
 P apildom i p ra tim a i sergantiem s p ig m e n tin iu retin itu
Zoro kaukė

D a u g u m a žm o n ių, sergančių p ig m e n tin iu retin itu , netenka

periferinės regos, tačiau centrinė rega išlieka šiek tiek ilgiau. M a­
žum a p ig m e n tin iu retin itu sergančių ž m o n ių geriau m ato peri­
ferine rega ir blogiau - centrine. Kai kurie žm onės beveik visai
apanka. V ienaip ar kitaip, m um s labai svarbu d irb ti su savimi,
kantriai ir sistem ingai kovoti su savo problem a.
Jeigu dėl p ig m en tin io retinito n etekote didžiosios dalies cen­
trinės regos, akį užsidenkite spalvotu p o p ieriu m i, kuriam e pada­
ryta skylutė ties jū sų cen trin e rega. Vaikščiokite dienos šviesoje
savo sode ar gatvėje. Jeigu savarankiškai vaikščioti su n k u , eikite
su žm ogum i, kuris galėtų laikyti jus už rankos. N ors rega, kurią
nau d o jate didžiąją laiko dalį, dabar užblokuota, apžiūrinėkite vi­
sas detales, kurias m atote. Ž iūrėkite ne į tas detales, kurias lengvai
įžiūrite, bet į sm ulkesnes. V iena vertus, jūs pasakytum ėte: „Juk aš
m atau daug m ažesnį vaizdą.“ Tačiau šitaip jūs m ėginate sugrąžinti
centrinės regos pojū tį. B ū ten t cefitrine rega mes m ato m e ne ben ­
d rą vaizdą, o sm ulkesnes detales.
Ž iū rėk ite į vis sm ulkesnes detales, tad a pradėsite jas m atyti vis
geriau. Su p o p ieriu m i a n t akies vaikščiokite m ažiausiai keturias­
dešim t m in u č ių per dieną, o daugiausia - šim tą m inučių. Gali
bū ti, kad iš p rad žių su p o p ieriu m i a n t akies ištversite ne ilgiau
kaip d ešim t m in u čių . T okiu atveju, kad n ep ersitem p tu m ėte, pra­
tim ą darykite aštuonias m inutes. K iekvieną k artą prieš p ratim ą at­
likite prisid en g im ą delnais. K artais prisidenkite ir įpusėję p ratim ą

286
ar pabaigoje, kai baigsite pasivaikščiojim ą su spalvotu p o p ieriu m i,
kuris b lo k u o ja jū sų periferinę regą. Ž iū rėk ite tiesiai.
Kai kurie žm onės šį p ratim ą juokais vadina Zoro kauke. Vaikš­
čiokite su Z oro kauke ir apžiūrinėkite visas detales, kurias per ją
m ato te. T aip jūs suteikiate galim ybę atsibusti „m iegančiom s“ ląs­
telėm s, esančiom s jū sų tinklainės centre.
Ž in o k ite, kad atm in tis yra n uostabi priem onė. K ad ir į ką žiū­
rėtu m ėte, nors objektas atrodo neryškus (dėl žuvusių ląstelių),
jeigu užsim erksite, prisim insite, kaip tas objektas atrodė, ir tada
vėl atm erksite akis, jis atrodys b en t tru p u tė lį arba n e t žym iai ryš­
kesnis.
Po to, kai kelias savaites kartosite akių užm erkim o ir vaizdo
įsim in im o pratim ą, užm erkę akis m ėginkite prisim in ti kontrastą.
Jeigu žiūrite į baltus žiedus, k o ntrastuojančius su žaliais lapais,
užsim erkite ir sakykite: „Gėlės yra baltos, o lapai yra žali.“ Įsivaiz­
d u o k ite, kad gėlės yra dar baltesnės, o lapai - dar tam siau žali. Be
to, galite įsivaizduoti, kad visos jū sų m atytos spalvos yra žym iai
ryškesnės. Pažiūrėję į d a n g ų galite sakyti: „D angus yra sodriai m ė­
lynas, o debesys yra b a lti.“ K ad su k u rtu m ėte kuo didesnį k o n tras­
tą, užsim erkite ir sakykite: „V andenynas yra m ėlynas, o bangos yra
b alto s.“ K ad p am aty tu m ėte vaizdus, tu rite jausti realias spalvas.
T ada įsivaizduokite didelius objektus. Įsivaizduokite, kad gėlių
žiedlapiai yra dideli ir ryškūs, nors iš tiesų jie yra m aži ir galbūt
beveik neįžiūrim i silpna jū sų rega. Įsivaizduokite, kad d etalių yra
žym iai daugiau, negu jūs m atėte atm erktom is akim is.
Kai žiū rite ta ak ių dalim i, kuri yra beveik akla, labai svarbu žiū ­
rėti taip, tarsi jūs galėtum ėte ta dalim i m atyti. D augelis ž m o n ių

287
su trin k a vien n u o m inties, kad reikės žiūrėti pažeista akies dalim i.
Bet gijim as prasideda b ū te n t taip - jūs privalote tiksliai suvokti,
k u r esate. S ilpniausių vietų puoselėjim as ir gebėjim as gerai jaustis
susitaikius su savo p ro b lem a su stip rin a kiekvieną jū sų regos sri­
tį. Jūs sum ažinsite k itom s regos sistem os dalim s ten k a n tį krūvį,
todėl pasidarys lengviau n a u d o ti akis. Kai kurios jū sų sm egenų
sritys tap o neaktyvios, kadangi jos iš ak lų jų d ė m ių gau n a p er m a­
žai inform acijos ir yra per m enkai stim uliuojam os. Šios sritys vėl
pradės d irb ti.
Jūsų aklosiose dėm ėse taip atkuriam a dalis regos. Kartais aklo­
sios dėm ės sumažėja. Tada jūs galite palengva ko n tro liu o ti ir val­
dyti savo regėjim ą. Regos netekim o procesas, kuris tru k tų vos pen ­
kerius m etus, gali pailgėti iki dvidešim t penkerių m etų. Taip jūsų
regos perm ainos susinorm alizuotų ir ta p tų geriau nuspėjam os.

Mojavimas šviesomis tamsoje

Jeigu jūs m ato te silpnai ir ju m s per su n k u vaikščioti naktį
žvaigždžių arba m ėn u lio šviesoje, tačiau jū sų cen trin ė rega yra
gera arba netgi p uiki, atsisėskite tam siam e kam baryje ir junginė-
kite šviesą. M es taip p a t tu rim e d id elių šviečiančių lazdelių - tai
plastikinės lazdeles, kurios švelniai šviečia įvairiom is spalvom is ir
m irksi. Jas v adinam e „ b u rtų lazdelėm is“. Šios lazdelės yra labai
n au d in g o s, kadangi m o su o jan t jom is abipus galvos ir ž iū rin t tie-
šiai priešais save galim a stim u liu o ti periferinę regą.
Jeigu atliekate p ratim u s tam siam e kam baryje, rinkitės patalpą
be lan g ų arb a u ždenkite juos sunkiom is tam siom is užuolaidom is.

288
T ad a tam soje m o su o k ite šviečiančiom is lazdelėm is arba žvake.
Šis ju d ėjim as prižadins daug „m iegančių“ ląstelių. Žvakės liepsna
n a u d in g a tu o , kad ji ju d a, o liepsnos judėjim as aktyvina tin k lai­
nės ląsteles, vadinam as stiebeliais. Lazdelės nau d in g o s tuo, kad
jom is galim a m o ju o ti. Be to, jų šviesa ryškesnė negu žvakių ir
n u o jų netyška vaškas. D eja, kartais lazdelių šviesa, palyginti su
žvakių, yra per ryški akim s ir n e tin k a šiam p ratim u i atlikti.
Laikas, skirtas regai to b u lin ti, sustiprins pozityvų požiūrį ir
padės atsikratyti n eig iam ų m inčių, kurias sukėlė jū sų patirtis ir
k itų ž m o n ių n u o m o n ės. T urėjau pacientę, kuri pas m ane į San
Fransiską atvyko iš A ustralijos. Jai pavyko savo cen trin ę regą pa­
g erinti tiek, kad pran yko trum paregystė ir ji pradėjo m atyti n o r­
m aliai. M oteriai nebereikėjo a k in ių žiūrėti tiesiai, tačiau ji sirgo
stip ria p ig m en tin io retin ito form a. Jau dešim t m e tų ji viena ne­
vaikščiojo tam soje, tačiau dien ą be p ro b le m ų vaikščiodavo viena.
Po p ratim o , ku rio m e tu m ojavo šviesom is tam sioje patalpoje, ir
ilgų m asažo seansų ji p irm ą kartą išėjo pasivaikščioti į tam sias
gatves.
Pirm as kelias savaites d arydam i šį p ratim ą n e n au d o k ite p o p ie­
riaus juostelių , k liju o jam ų a n t jū sų viršunosės. Paskui p radėkite
n a u d o ti siaurą juostelę, vėliau - v id u tin ę ir plačiausią. Juosteles
k liju o k ite a n t nosies viršutinės dalies. M o suokite šviečiančiom is
lazdelėm is šalia akių. G a lb ū t ju m s atrodys, kad viena akim i m a­
to te d augiau šviesos negu kita. Jeigu taip yra, tru m p a m (m aždaug
p en k io m s šešiom s sekundėm s) užm erkite akį, m atan čią daugiau
šviesos, ir žiūrėkite tik kita akim i. T ada atsim erkite ir žiūrėkite

289
abiem akim is. Taip siekiam e, kad abi akys m a ty tų vienodai, o
sm egenys n au d o tų si periferine rega.
K artais šviečiančių lazdelių n em aty ti. Kai kada žm onės, ser­
gantys p ig m e n tin iu retin itu , n em ato lazdelių skleidžiam os švie­
sos. D ėl to geriau p rad ėti n a u d o ja n t raudonas m irksinčias lem ­
putes. R au d o n o s šviesos bangos yra pačios ilgiausios, todėl jas
lengviausia pam aty ti. Vėliau, laikui bėgant, galite n a u d o ti ir k ito ­
k ių spalvų lem putes.
V isiem s žm onėm s, tu rin tiem s ak lų jų d ėm ių, m irksinčios švie­
sos arba šviečiančios lazdelės, nau d o jam o s tam sioje patalpoje, gali
aktyvinti n efu n k cio n uojančias ak ių sritis. Taip jūs galite pam ažu
plėsti savo veiklą ir daryti tai, ko anksčiau nepajėgėte.

Paskutinė pastaba
apie periferinės regos pratimus
Jeigu sergate p ig m en tin iu retinitu, nesvarbu, kokia yra jūsų akių
būklė, įpraskite kiekvieną dieną pastebėti periferinės regos zonoje
esančius objektus. D irbkite su periferine rega kiekvieną akim irką.
Visą dieną, vos radę progą, bent kelias sekundes pam osuokite ran­
kom is periferinės regos zonoje. Tada abi akys dirbs kartu. Žvel­
giant tiesiai, vienos akies centrinė rega gali d o m in u o ti. N au d o jan t
periferinę regą, tu ri d irbti abi akys - viena d o m in u o ti negali.
Jeigu palei akis greitai m osuojate rankom is ir užm erkiate vieną
akį, m ato te tik vieną m osuojančią ranką. Kai atm erkiate abi akis,
m atote abi m osuojančias rankas. Taip įsitikinate, kad abi akys d ir­
ba drauge. Sugrįžkite į 2 knygos skyrių ir sutelkite dėm esį į dešim tį
žingsnių.
 S e p t in t a s s k y r iu s

D a rb a s s u v a ik a is

M es tu rim e išm okti d irb ti su vaikais jiem s atliek an t 2 skyriu­

je aprašytus dešim ties žingsnių pratim u s. N o riu papasakoti, kaip
aš, d irbd am as su savo d ukra, n a u d o jau kam uoliukus. A tsistoję
toli vienas n u o kito m es m ėtydavom ės k am u o liu k u ir eidavom e
vis arčiau vienas kito. N u o sta b u , kad m an o d u k ra puikiai m ato
be ak in ių - kartais jos rega b ū n a 2 0 /5 0 arba n e t 2 0 /4 0 , o tai
yra 80 p ro ce n tų 2 0 /2 0 regos. M an o d u k ra m ato prasčiau tom is
d ien o m is, kai ji - jai jau dvidešim t treji m etai - eina tik rin tis pas
o p to m etristą, kuris jaučia stresą ir žiūri į ją kaip į eilinę pacientę
arb a šiek tiek nervinasi dėl jos būklės, nes ji n e tu ri lęšiukų (tai va­
d in a m a afakija) ir tu ri m ažą rageną (tai vadinam a m ikroftalm ija).
Pavyzdžiui, m an o d u krai nuėjus pas n a u ją o p to m etristą, d irb a n tį
K olorado valstijoje, netoli universiteto, kuriam e ji studijavo, spe­
cialistas p a tik rin o jos regėjim ą ir paaiškėjo, kad su ko n tak tin iais
lęšiais ji m atė 2 0 /7 0 . D u k ra sutriko. Ji n et nenorėjo parodyti
m an rezu ltatų , nes m an m a tu o ja n t jos regėjim ą rezultatas kar­
tais būdavo 2 0 /2 0 . Č ia, San Fransiske, ji kreipėsi į k itą o p to m e ­
tristą, kuris jai viską logiškai paaiškino. D u k ra pasiskundė, kad
jai sausėja akys. Jis paklausė: „Ar jūs geriate kavą?“ Kai ji atsakė
teigiam ai, o p to m etristas paaiškino, kad kava sausina akis. Tada
ištyrė jos organizm o rū g štin g u m ą ir nustatė, kad jis per didelis.

291
O p to m etristas pasakė, kad jis n etik i gydytojais ir pats vengia pas
juos lankytis. M an o d u k ro s biografija ir požiūris buvo labai pa­
našūs. N o rs jai p atik o v aik ų okulistas ir pediatras, pas kuriuos
lankėsi, ir gydytojai iš esmės, tačiau jos filosofija buvo holisti-
nė - ji m an ė, kad negalim a leistis tiesiog p rip u m p u o ja m a i vaistų.
Ji gerai jautėsi b e n d ra u d a m a su šiuo o p to m e tristu . Įsidėjus k o n ­
tak tin iu s lęšius jos rega buvo 2 0 /2 5 , tai yra beveik 95 procentai
2 0 /2 0 regos. M an o m a, k ad su k o n tak tin iais lęšiais m a ta n t šiek
tiek m ažiau negu 2 0 /2 0 , su akiniais rega bus 2 0 /2 0 arba dar ge­
resnė. Įd o m u tai, kad n et dvidešim t dvejų m e tų m erginai (taigi ji
jau nebe vaikas, o jaunas suaugęs žm ogus), sutikus gerą, p atik im ą
o p to m etristą, rega tap o d a u g geresnė. M an o m okiniai, dirbantys
o p to m etristais, papasakojo, kad pam asažavus pečius vaikai su to ­
kio p at stip ru m o akiniais lentelėje m atydavo dviem trim is eilutė­
m is daugiau. Vis dėlto pagerėjim as n u o 2 0 /7 0 iki 2 0 /2 5 , a titin ­
kantis 5 lentelės eilutes, įm anom as tik visiškai atsipalaidavus. Jau
anksčiau m in ėjau , k ad k atarak ta sergantiem s žm onėm s pašalinus
lęšiuką reikia nešioti akinius, kadangi p ro akinius jie m ato geriau
negu p ro k o n tak tin iu s lęšius. Ir priešingai - esant trum paregystei
k o n tak tin iai lęšiai yra veiksm ingesni už akinius. Vaikai, kuriem s
lęšiukai n ėra pašalinti, dau g geriau m ato pro storus akinius.
Su vaikais reikia žaisti. N egalite tiesiog parodyti p ratim u s ir
tikėtis, k ad vaikas im s juos daryti. N usiveskite vaikus prie vande­
n y n o ir paro d y k ite jiem s bangas. U žriškite stipresniąją akį ir pa­
prašykite žiūrėti į bangas silpnesniąja. N au d o d a m i regą b lo k u o ­
jančius akinius, žaiskite su vaikais k am uoliu. (P rim enu: n u p irk ite

292
pigiu s akinius n u o saulės, išim kite vieną stiklą, o k itą užklijuokite
n e p e rm a to m u p o p ieriu m i). M ėtykite ir gaudykite kam uolį. Jei­
gu jū sų vaikas tu ri a k lų jų d ėm ių , nusiveskite jį į tam sią vietą ir
raiščiu u ždenkite m atančias ak ių dalis. T ada d irb k ite su n e m a ta n ­
čiom is sritim is n a u d o d a m i m irksinčias šviesas. T okius žibintus
galim a n u sip irk ti Savigydos m okykloje.
D arbas su m ažais vaikais tu ri b ū ti panašus į žaidim ą. Jau a p ­
rašiau kelis pavyzdžius. G eriausias žaidim as - tai pratim as su aki­
niais, k u rių vienas stiklas yra raudonas, kitas - žalias. D ar vienas
žaidim as yra k am u o liu k o ridenim as skirtingais atstum ais, p rad e ­
d a n t n u o m ažo (pavyzdžiui, pusės m etro), tad a a tstu m ą ilginant
iki m etro , dviejų ir taip toliau. G alim a 65 c e n tim e trų a tstu m u
vien ą n u o k ito p astaty ti d u du b en ėliu s ir, vaikui prarid en u s ka­
m u o liu k ą p er tarpą, ju os stu m ti vis arčiau vieną prie kito. P ir­
m iausia a tstu m ą su m ažinkite iki
45 c e n tim e trų , vėliau m ažinki­
te, kol liks apie 20 c en tim etrų .
T aip galim a sužaisti v ienuolika
arba dvylika k artų . Jeigu jū sų
vaiko viena akis yra silpnesnė,
svarbiausia u ždengti stipresniąją
akį nedideliais regą b lo k u o ja n ­
čiais akiniais. Tai yra žym iai ge­
riau n egu rišti raiščiu.
G alim a paprašyti vaiką, kad jis
Jeigu jūsų vaiko viena akis yra silpna,
žiūrėtų į žiedlapius arba į „žvilgs­ svarbiausia uždengti stipriąją akį
nio perkėliklį“ su juodom is ir nedideliais regą blokuojančiais akiniais.

293
baltom is juostom is. Tai yra puikus būdas žvilgsniu keliauti aukštyn
ir žem yn per kiekvieną juostą nuo pradžios iki pabaigos ir atvirkš­
čiai. Taip vaikas įpras naudoti centrinę regą ir fiksuoti žvilgsnį į
centrą. Taip pat labai svarbu dirbti ir su periferine rega. Puikus žai­
dim as yra užblokuoti stipriąją akį nedidele popieriaus juostele, m o­
suoti ranka šalia stipriosios akies ir m ėtyti bei gaudyti kam uoliuką.
Labai svarbu žaidim o m etu ranka toliau m osuoti šalia stipriosios
akies.
Jeigu vaikas įžengė į paauglystę, pavyzdžiui, jam dvylika ar try­
lika m etų, pasirūpinkite, kad leisdamas laiką prie kom piuterio ir
žaisdamas žaidim us jis kas pusvalandį pažiūrėtų į tolį. Paprašykite
vaiką kas pusę valandos išeiti į lauką. Izraelio laikraščiuose buvo
aprašyta istorija apie m otiną, kuri atvedė pas okulistą dukrą, kad
jai p askirtų akinius. Gydytojas paklausė, kiek laiko ji praleidžia prie
kom piuterio, ir jam buvo atsakyta, kad gana daug. O kulistas pa­
tarė, kad po kiekvieno pusvalandžio, praleisto prie kom piuterio,
m ergaitei reikėtų pusę valandos pažaisti. Tada jai nereikės akinių.
Jos rega tapo geresnė negu 20/20.
Tą patį reikia daryti paaugliam s. Pastebėjau, kad paaugliai ir
jaunuoliai m ėgsta vėlai gultis. Paprastai jie eina m iego tarp 1.00
ir 3.00 valandos. N esvarbu, ar esate jaunas, ar vyresnis, šviesas
reikia išjungti anksčiau. M um s visiems b ū tin a pakankam ai laiko
skirti poilsiui. Klausykitės atpalaiduojančios m uzikos, geros garso
knygos, tačiau gulkitės anksti. Vėlyvas miegas dar labiau vargina
kūną. Paaugliai tu rė tų rytais visada pasirąžyti ir atlikti visus pra­
tim us, aprašytus ketvirtam e skyriuje, skyrelyje apie m iopiją. Tai
jiem s b ū tų labai naudinga, tačiau itin svarbu paauglius sudom inti.

294
Jiem s reikėtų silpnesniąja akim i žiūrėti į bangas ties horizonto li­
nija ir rasti dvylika skirtingų taškų. Paskui reikėtų rasti po dvylika
taškų šiek tiek arčiau. G alb ū t pavyktų tolum oje įžiūrėti n edide­
lius laivelius. Paaugliam s reikėtų žaisti kam uoliu. M eskite paau­
gliui kam uolį ir jį paspirkite. G alb ū t jis galėtų žaisti su kitais trim is
žm onėm is.
Jeigu vienas iš tėvų dirba su savo vaiku, jis viską tu rėtų daryti
kartu. Tai yra vienintelis būdas pasiekti, kad vaikas darytų prati­
m us. Pavyzdžiui, jeigu norite, kad vaikas atliktų trum paregystę ko­
reguojančius pratim us, darykite juos kartu su vaiku. Jeigu norite,
kad vaikas užsirištų stipriąją akį, užsiriškite savo stipriąją akį arba
uždenkite ją blokuojančiais akiniais. Jeigu norite, kad vaikas žiūrėtų
į tolį, žiūrėkite patys. Kuo daugiau darysite pratim ų, tuo tvirčiau
tikėsite savo veiklos sėkme, nes pam atysite rezultatus. Tada vaikas
perim s jūsų tikėjim ą. Žaidim as kam uoliu išplės vaiko regos lauką.
Taip pat b ū tų naudinga daryti anksčiau m inėtus pratim us, skirtus
periferinei regai to b ulinti.
Prieš daug m etų M elisa, kurią m inėjau šioje knygoje, buvo pro­
fesoriaus Kreigo H o ito (Creig H oyt) pacientė. Jis yra oftalm olo­
gijos profesorius Kalifornijos universiteto M edicinos m okykloje.
Jam padarė didžiulį įspūdį pagerėjimas, patirtas Melisos, naudojant
m ū sų m etodą. Profesoriui padarė įspūdį ir kiti m ano klientai, be to,
jis dirbo su m ano vaikais. Dėl aukšto jo statuso - tuo m etu Kreigas
H oitas buvo laikom as vienu geriausių vaikų okulistų visame pa­
saulyje - M elisa parašė jam laišką ir paprašė rekom enduoti atlikti
m an o darbo m okslinius tyrim us. Tas nuostabus žm ogus b ū ten t tai
padarė.

295
 Mes netu rim e galim ybių atlikti m okslinių tyrim ų. N eturim e nei
lėšų, nei personalo. Kai susisiekdavom e su Kalifornijos universiteto
O p to m etrijo s m okykla, Kalifornijos universiteto O ftalm ologijos
m okykla ar su R am iojo vandenyno presbiterionų ligonine, - gerai
žinom om is institucijom is įlankos regione, - m us visada priim davo
labai šiltai, tačiau niekada neatsiųsdavo pas m us žm onių, kurie tirtų
m ūsų darbą.
Vis dėlto dešim t optom etristų, okulistų ir regos specialistų pa­
rašė nuostabius atsiliepim us, suteikusius m um s didžiulį pastiprini­
mą. Mes ir toliau ieškom e m okslininkų, kurie galėtų tyrinėti m ūsų
darbą. T ikiuosi, kad ištraukos iš okulistų atsiliepim ų įtikins kitus
m edicinos specialistus, jog natūralių regos gerinim o p riem o n ių ty­
rim ai galėtų d u o ti didžiulę naudą ir sukelti revoliuciją šioje srityje.

M okslininkai to liau tyrinėja ir aprašo regos sistem os plas­

tišk u m ą bei potencialą. Senos žinios atveria kelius naujiem s
tyrim am s atlikti. M eiras Šneideris taiko šias žinias k lin ik i­
n iam e d arb e su pacientais, turinčiais įvairių regos su trik im ų .
Jo m intys ir teorijos vertos dėm esio ir kritinės apžvalgos.

• D ak taras Kreigas H oitas, profesorius ir K alifornijos

univ ersiteto M edicinos m okyklos O ftalm ologijos sky­
riaus vadovas, B ekm ano regos centro (Beckm an Vision
Center) San Fransiske direktorius, B ritish Jo u rn a l o f
O phthalm ology redaktorius. H o itas pripažįstam as vienu
g eriausių pasaulyje vaikų neuro o ftalm o lo g ų . N aujoviški
jo tyrim ai p ak eitė vaikų kataraktos gydym o m eto d u s vi­
sam e pasaulyje.

296
 Kai dau g laiko praleidžiam e sutelkę dėm esį į tai, kas vyksta
priešais m us, m es ig n o ru o jam e periferinę zoną. N orėdam as įro ­
dy ti, kad m iesto ž m o n ių gyvenim o stilius sukelia periferinės re­
gos atrofiją, p ristatysiu Brazilijos m ieste S orokaboje atlikto ty ri­
m o d u o m en is. T yrim o tikslas buvo įvertinti savigydos m eto d u
p a re m tų regos ir fizinių p ra tim ų poveikį regos aštru m u i. Jis buvo
suskirstytas į keturis etapus ir vyko šiek tiek ilgiau negu tris m ė­
nesius. T yrim e dalyvavo trisdešim t penki p irm ų -p e n k tų klasių
m o k in iai bei d u m okytojai. Taip buvo siekiam a išugdyti sveikos
gyvensenos įpročius, susijusius su rega, k ū n o priežiūra ir kvėpa­
v im u . S tu lb in am i rezultatai įrodo, koks svarbus yra įvertinim as ir
regos terapija, susijusi su n e u ro p sic h o m o to rin iu vystym usi, m o ­
k ym usi bei m o k in ių socializacija.•

• Įvertinus regos aštrum ą paaiškėjo, kad 39,4 procento tyrim o

dalyvių pagerėjo m atym as tiek skaitant iš arti, tiek iš toli
žiū rin t į Sneleno regos tikrinim o lentelę.

• V ertinant regėjim ą iš arti buvo n audojam a didelių ir m ažų

raidžių lentelė, parengta rem iantis savigydos m etodu. Ž y­
m us pagerėjim as pastebėtas 24,2 procento tyrim o dalyvių,
kurie perskaitė 4 dydžio šriftu parašytas raides.

• Įvertinus periferinę regą taip pat pastebėtas pagerėjim as.

42.8 procento tyrim e dalyvavusių m o k in ių regos kam pas
pasiekė 90 laipsnių.

• Įvertinus tyrim o su popierium i rezultatus pastebėtas 8,6 p ro ­

cento pagerėjim as, o tyrim as su karoliukais rodė pagerėjim ą
22.8 procento.

297
 Tai buvo pirm as patikim as šio d arb o tyrim as. Jis buvo atlik­
tas po daugybės praktikos m etų. T yrim ą inicijavę kineziterapeutai
jam skyrė asm eninį laiką ir buvo labai p aten k in ti šia veikla. Re­
zultatai buvo puikūs. M an o rezultatai d irb a n t su klientais, ypač su
vaikais, buvo dar geresni. N orėčiau, kad Savigydos r ū k y k lo je ir
visam e pasaulyje b ū tų atlikta daugiau tyrim ų. Jeigu norite m um s
padėti, prašau aukoti Savigydos m okyklai. Jeigu tu rite reikalingų
žinių, p aaukokite savo žinias ir laiką. Taip pat galim a au k o ti tyri­
m am s atlikti, o rien tu otiem s į vaikų regos saugojim ą bei suaugu­
siųjų regos gydym ą m ū sų taikom om is natūraliom is priem onėm is.
P atikim i d u o m en ys stip rin a m an o įsitikinim ą, jog daugelis
regos p ro b le m ų kyla dėl akių įte m p im o žiū rin t, sk aitan t ir ra­
šant. Tai - blogas įprotis, kurį įgyjam e pirm aisiais m okym osi
m okykloje m etais, besistengdam i įtik ti tėvam s ir m okytojam s.
Šią įta m p ą galim a pašalinti taik an t atsipalaidavim o technikas bei
regos ir fizinius p ratim u s, kurie regą padaro aštresnę ir padeda ją
išsaugoti visą gyvenim ą.
Leiskite p ateik ti kelis pavyzdžius, ką galim a pasiekti d irb a n t su
vaikais. N ensės pavyzdys liudija apie nuostabios k ū n e slypinčios
gijim o galios egzistavim ą. Ši a štu o n io lik m etė kanadietė turėjo
skydliaukės p ro b lem ų , dėl k u rių neišsivystė regos nervas. Ji buvo
beveik akla kairiąja akim i - jos rega buvo 2 0 /2 0 0 , tai yra, 2 0 p ro ­
c e n tų no rm alio s regos. M ergina galėjo skaityti iš ne didesnio kaip
5 c e n tim e trų atstu m o . D ešiniąja akim i ji buvo visiškai akla - ne­
ryškiai m atė tik spalvas.
N ensės m am a išgirdo apie m an o veiklą ir atvežė m erginą
pas m ane. M ū sų pirm asis tikslas buvo stim u liu o ti silpnesniąją

298
N ensės akį. S tipresniąją akį visiškai - n u o nosies iki sm ilkinio ir
n u o kaktos iki skru o stikaulio - uždengėm e sto ru ju o d u p o p ie ­
riu m i. T ada liepiau u žb lo k u o tą akį dar užsidengti abiem delnais
ir visiškai tam sioje patalpoje įjungiau m irksinčią rau d o n ą lem pą.
Po m in u tės N ensė m atė, kurioje vietoje yra šviesos šaltinis. D ar
p o m in u tės ji įžiūrėjo lem putės form ą. Praėjus dar vienai m in u ­
tei ji m atė m an o k ū n o k o n tū ru s, o praėjus dar dviem m in u tėm s
netgi galėjo a p ib ū d in ti m an o veido bruožus. Tai buvo n u o sta ­
bi p atirtis. N ensė nepajėgė iš k arto suvokti, kas vyksta, kadangi
ankstesni klinikiniai tyrim ai nedavė to k ių stu lb in a m ų rezultatų.
T aip n u tik o dėl to, k ad jie buvo atlik ti per greitai - vos uždengus
stipresniąją akį. Sm egenys ir nervai neturėjo laiko „atsibusti“.
N en u ėm ęs popieriaus n u o stipriosios akies aš išvedžiau N ensę
į lauką, k u r atlikom e k itą pratim ą: ji šokinėjo a n t b a tu to m ėty d a­
m a ir gau d y d am a didelius ryškiaspalvius kam uolius. N ors ji su n ­
kiai išlaikė k ū n o pusiausvyrą, jai pavyko atlikti u žd u o tį žiū rin t tik
dešiniąja akim i.
M es visą savaitę kasdien d irb o m e užblokavę stipresniąją N e n ­
sės akį: vaikščiojom e gatve p irm y n ir atgal, silpnesniąja akim i
žiūrėjom e į iškabas bei kitus objektus. Kai pam atavom e regą, vi­
siškai akla akim i iš toli ji jau m atė 2 0 /4 0 0 , o stipriosios akies rega
pagerėjo iki 2 0 /6 0 . Jos rega p irm ą k a rtą per visą gyvenim ą tiek
p riartėjo prie norm alios. Jeigu m ergina n e b ū tų pasėdėjusi tam sia­
m e kam baryje su m irksinčia rau d o n a šviesa, ji niekada n e b ū tų su ­
žinojusi, kad nėra visiškai akla dešiniąja akim i, o kairiosios akies
rega niekada n e b ū tų pagerėjusi.

299
 Iš N ensės atvejo sužinojom e, kad „tingiosios akies“ reakcija
u ž tru n k a n u o trijų iki p e n k ių m in u čių , nes sm egenys slopina
šios akies aktyvum ą. Kol per pirm ąjį susitikim ą m udu^sėdėjom e
ir kalbėjom ės, jos rega pagerėjo n u o 2 0 /2 0 0 iki 2 0 /1 0 0 . N ensės
m am a pasakė:
- K an ad o je mes lankėm ės pas visus geriausius specialistus, ta­
čiau jos rega niekada nebuvo to k ia gera.
Aš atsakiau:
- J i laisvai jaučiasi su m an im i, nes aš nesu piktas gydytojas.
M am a taip p at suprato, kad ji per dau g globoja d ukrą, nes
N ensės regos visiškai pakako važinėtis dviračiu ir savarankiškai
vaikščioti. Taigi m ergina gavo daug d augiau laisvės. M am a suvo­
kė, kad N en sė m atė beveik taip pat, kaip ji pati m ato be akinių.
Ji pasakė:
- Jos rega ne tokia ir bloga, o aš pernelyg saugoju savo dukrą.
Tėvam s labai svarbu tai žinoti. T okioje situacijoje p risim en u
pajuokavim ą, kad vaikai apsivelka m egztinius tada, kai šalta jų
m o tin o m s. M es taip saugom e savo atžalas, jog net tada, kai jų
rega yra 50 arb a 60 p ro c e n tų iš 2 0 /2 0 , stengiam ės riboti jų laisvę.
M es n o rim e, k ad vaikai n ešio tų akinius, o jeigu akiniai n ep ad e­
da, stengiam ės riboti vaikų veiklą. K askart, kai N ensė važinėdavo
dviračiu, eidavo pasivaikščioti ar sp o rtu o d av o , jos m am a labai bi­
jodavo. D ėl to d u k ra buvo priversta m aištauti prieš m o tin ą. D a ­
bar m am a ir d u k ra tap o artim os. N ensės tėvui, kuris iš pradžių
buvo nusiteikęs skeptiškai, rezultatai padarė tokį didžiulį įspūdį,
kad jis p arag in o d u k rą sugrįžti to lim esn iam gydym ui. Taigi pas
m an e atvyko visa šeim a.

300
 Per antrąjį apsilankym ą daugiausiai dėm esio skyrėm e akių
„b en d rad arb iav im u i“ —stengėm ės priversti abi akis d irb ti drauge.
Kai m erg in a m atė tik kairiąja akim i, ši akis ir visa regos sistem a
buv o taip perk rau ta, kad stipresniąja akim i m atom as vaizdas buvo
neryškus. Ji atliko p ratim u s, padėjusius ryškiau m atyti kairiąja
akim i, o pradėjusi žiūrėti abiem akim is m ergina p aju to didžiulį
atsipalaidavim ą. D a rb ą paskirsčius abiem s akim s, jos rega pagerė­
jo n u o 20 p ro ce n tų iki 70 p ro ce n tų skaičiuojant n u o norm alios
regos. T aip b ū n a tiek vaikam s, tiek ir suaugusiem s žm onėm s.
K ita nuostabi istorija n u tik o tada, kai viena iš m an o m oki-
nių , gyvenusi Brazilijoje, paskam bino ir pasakė, kad jos anūkas
gim ė sirgdam as toksoplazm oze. Kai placentoje yra bakterija arba
virusas, kuris gim us kū d ik iu i „puola“ įvairias jo k ū n o dalis, labai
dažnai pažeidžiam os vaiko akys. Šiuo atveju nu k en tėjo dešiniosios
akies geltonoji dėm ė - centrinė ir pati svarbiausia tinklainės dalis.
D ėl šios priežasties dešinioji akis apako. M okinė paklausė:
- A r tu rė tu m e klausyti gydytojų, kurie siūlo negalvoti apie
dešinę akį, kadangi vaikui liko m ata n ti kairioji akis?
Aš atsakiau:
- Jo k iu b ū d u .
T ada patariau užrišti kairiąją akį ir prieš m ažylio dešinę akį
įju n g ti m irksinčią šviesą. Taip p at rekom endavau žaisti su vaiku
n a u d o ja n t garsą ir šviesą skleidžiančius žaislus.
E lektros p rek ių p arduotuvėje buvau m atęs kažkokį daiktą,
kuris skleidė triu k šm ą ir švietė šviesoforo spalvom is: žalia, gelto­
na ir rau d o n a. Prietaisas m irksėjo ir kaskart, persijungus šviesai,

301
išleisdavo garsą. Aš pasiūliau jiem s pasigam inti panašų prietaisą
arba n a u d o ti m irksinčias šviesas, veikiančias su grandinės per-
trau k ik liu . Pasakiau, kad reik tų rinktis 4 0 v a tų lem pas, tačiau
jeigu vaiko rega reaguoja, p akanka ir 15 vatų. K artais, vaikui ro ­
d a n t susidom ėjim ą, galim a n a u d o ti 60 arba 80 v atų galingum o
lem pas. T aip p a t galite n a u d o ti paprastas m ažas lem putes, kurias
p ardavinėjam e m okykloje. Jos m irksi ju m s b esiartin an t ir to lstan t
n u o m ažylio. T ada vaiką su u žb lo k u o ta stipresniąja akim i išneš­
kite į lau k ą ir žaiskite žaidim us, tačiau prieš tai b ū tin a i tam siam e
kam baryje pažaiskite su tam sa ir šviesa.
Po dvidešim ties d ien ų , kai grįžau iš užjūrio kelionės, jie m an
p ask am b in o ir pranešė: gydytojas vaiko dešiniosios akies g elto n o ­
joje dėm ėje ap tik o tik vieną m ažytį randą, o visa kita dalis buvo
veikli. Pasakiau jiem s:
- N esiliaukite d irb ę su juo. D a b a r stim u liu o k ite abi akis: už-
riškite vien ą akį, paskui - kitą. Išneškite jį į lauką, rodykite d eta­
les. N epaisydam i to, k ad jis yra kūdikis, kalbėkite apie objektus,
k uriuos ro d o te.
Vėliau išgirdau tai: „R ando nebėra. A biejų akių rega yra to b u ­
la.“ Kai m ažyliui sukako ketveri, jis patyrė dar vieną p riep u o lį, nes
virusas teb eb u v o jo n erv ų sistem oje, todėl m es tęsėm e pratim us.
Vėliau m ažylį sutikau, kai jam buvo aštuoneri. Jo tėvas buvo re­
ligingas, tod ėl jis m okėsi religinėje m okykloje ir daug skaitė. Tuo
m etu jam pasireiškė p aprasta m iopija. C e n trin ė rega nebuvo nei
blo k u o jam a, nei pradingusi. Vaikui tiesiog buvo trum paregystė,
k u rią koregavo akiniais. M es d irb o m e siekdam i, kad regėjim as

302
ta p tų ryškesnis. Buvo sunku, nes vaikas daug m okėsi. Aš jį vėl
su tik au prieš kelerius m etus. Jis jau buvo suaugęs, d irb o film ų
p ro d iu seriu ir gerai m atė abiem akim is. K artais jam sausėdavo
akys, akis apim davo nuovargis ir silpnum as (taip b ū n a visiem s,
kas p e r intensyviai jom is naudojasi), tačiau rega nebuvo dingusi.
Vaikai yra jū sų brangenybė. Vis daugiau ž m o n ių nori iš m a­
nęs išm o k ti su jais d irb ti. Svarbiausia - nesileisti suklaidinam iem s
k itų ž m o n ių ir nen u leisti rankų. Svarbiausia, neklausykite o p to -
m etristo , teigiančio, jog jū sų vaikas tu ri prisitaikyti prie akinių.
A kin iu s reikia n a u d o ti kaip p riem o n ę. Taip, kaip žiūrėdam i į tolį
jūs n au d o jate b in o k lį, o žiūrėdam i į žvaigždes - teleskopą. Ju k
šie d aik tai n e ta m p a jū sų veido dalim is. Tai yra ypač svarbu. Prie
ak in ių p rip ra n ta m a kaip prie n a rk o tik ų . Jie tokie p at kenksm ingi
kaip blogas įprotis, todėl jų nešiojim as kenkia akim s. N orėčiau
įtik in ti kiekvieną tėvą ir kiekvieną atsakingą suaugusį žm ogų, kad
ak inius vaikam s reikia užsidėti tik tada, kai jų akys pavargsta ir jie
p rad ed a blogai m aty ti. Taip p at labai svarbu rasti laiko ir p a d ir­
bėti su akiniais, k u rių vienas stiklas yra raudonas, o kitas - žalias.
G eriau tegu p asid u o d a m edikai, b e t tik ne jūs.
Aš d irb a u su L u k u, k u rio viena akis buvo am b lio p in ė, t. y.
„ tin g in ė “. V ienos jo akies rega buvo 2 0 /2 0 , o kitos - 2 0 /6 0 . Pas­
taro ji n eb u v o n a u d o jam a. Ž iū rėd am as p ro akinius, k u rių vienas
stiklas b u v o rau d o n as, o kitas - žalias, Lukas labai susidom ėjo per
žalią stiklą išvydęs paveikslėlius. V ėliau jis n u sto jo d o m ėtis p a­
veikslėliais ir no rėjo tik skaityti raides. Vėliau jis susižavėjo daile.
Labai svarbu d rau g e su vaiku atrasti — ne tik jam pasakyti, —kas

303
yra įd o m u sm egenim s. Tai p ad ed a stim u liu o ti silpnesniąją akį.
N eg alim a tiesiog d a ryti p ratim o su vaiku, nes vaiko sm egenys
vystosi p er sm alsum ą. V ienas n u o sta b ia u sių dalykų, b ū d in g ų
tiek vaikam s, tiek ir suaugusiem s, yra tai, jog vieną ak im irk ą
m u m s su sid o m ėjim ą keliantys daiktai ar reiškiniai k itą k a rtą gali
atro d y ti visai n eb eįd o m ū s. Tai, kas m us, suaugusiuosius, d o m in a
dabar, p o šešių m ėn esių gali visai n e d o m in ti. V aikui gali b ū ti
n e b e įd o m u tai, kas kėlė sm alsu m ą prieš dvi dienas. T aip n u tin k a
dėl vystym osi. M ū sų darbas - išsiaiškinti, kas iš tiesų yra įd o m u
vaikui.
Labai svarbu iš vaikų sužinoti, ką jie nori m atyti. Jūs negali­
te pasakyti, kas juos su d o m in s. N iek ad a n epam iršiu atvejo, kai
m an o d u k ra, atvykusi eilinį k artą p asitik rin ti, sutiko nepažįstam ą
o p to m etristę. Ji buvo įpratusi b e n d ra u ti su labai m alo n iu ja u n u
vyriškiu, kuris prieš apsilankym ą pas o k u listą labai m aloniai pa­
m atu o d av o jos regėjim ą. D eja, tą k a rtą d irb o nauja o p to m etristė.
M oteris pam atavo m an o dukros regėjim ą, kuris ak im irk sn iu tapo
blogesnis. D ėl to o p to m e tristė rinko vis stipresnius korekcinius
lęšius - darė tai, ką jie visada daro, nors tai yra didžiulė klaida.
N ors m an o d u k ters rega paprastai būd av o 2 0 /3 0 arba 2 0 /4 0 , tą
d ien ą ji tap o 2 0 /1 0 0 . Kai po šios patikros, dar prieš apsilankym ą
gydytojo k abinete, atvykau į ligoninę, savo buvusią ž m o n ą radau
labai nu sim in u sią. U žsikėliau d u k rą a n t pečių, daviau jai akies
raištį, kad užsid en g tų kairę akį, ir paprašiau pro se p tin to Kali­
fornijos universitetinės ligoninės aukšto langą žiūrėti į apačioje
zujančias m ašinas. Už lango buvo m aty ti nu o stab u s vaizdas, ir

304
d u k ra susidom ėjo viskuo: autom obiliais, m edžiais. N ors m anęs
n e d o m in o nei m edžiai, nei au to m o b iliai, aš n etu rėjau teisės su ­
g riau ti d ešim tm etės m ergaitės entuziazm o. O ji vis žiūrėjo. M an
teko pad ary ti tru m p ą pertraukėlę, o sugrįžęs į gydytojo k ab in etą
sužinojau, kad d u k ro s rega be a k in ių 2 0 /6 0 , tai yra, dau g geresnė
negu 2 0 /1 0 0 su korekcija. G ydytojas pažiūrėjo į d u kros akis ir
p rad ėjo juok au ti:
- Iš ak ių m atau , kad tu tu ri d u vaikinus.
D u k ra pasip ik tin u si sušuko:
- Aš n e tu riu vaikinų!
T ada gydytojas paklausė:
- O ką tu m ėgsti valgyti?
Ji atsakė:
- Picą.
G ydytojas paklausė:
- O ką m anai apie picą ligoninės kavinėje?
D u k ra sušuko:
- Pica!
Ji šūkavo taip lyg b ū tų bendravusi su m ylim u dėde. G ydytojas
už m an o duk ro s operacijas gavo dau g pinigų, nes ji buvo atvykusi
pacientė. Jų ryšys buvo labai tvirtas, o m an o d u k ra buvo vienas
sėkm in g iau sių jo atvejų - p ro tin g a jau n a m ergaitė, k u ria jis rū p i­
nosi b ū d am as pačioje savo karjeros viršūnėje. T arp jų užsim ezgė
toks stiprus ryšys, kad b ū d am a šalia gydytojo d u k ra m atydavo ge­
riau. P irm ą k artą - tad a iki d ešim tojo gim tad ien io buvo likusios
trys dienos - žiū rėd am a į regos tik rin im o lentelę ji m atė 2 0 /2 0 .

305
G ydytojo susidom ėjim as dar labiau išaugo, nes k artu buv au aš
ir laikiau d u k rą a n t pečių. D u k ro s troškim as m atyti geriau dar
labiau su stiprėjo - šalia buvo gydytojas, n o rin tis, kad ji m aty tų
kiek įm a n o m a geriau, besijaučiantis tarsi laikytų egzam iną ir n o ­
rėtų pasiekti aukščiausių rezultatų. D u k ra ėm ė b en d rad arb iau ti,
nes ir ji troško, kad gydytojas „išlaikytų egzam iną“. Ju o d u sudarė
sąjungą, apie k u rią nė vienas n e n u tu o k ė . B ū ten t taip tu ri jaustis
tėvai - ro d y d am i su sirū p in im ą skatinti vaiką m atyti kiek įm a n o ­
m a geriau.
T am tikrais būdais m an pavykdavo savo d ukters susidom ėjim ą
ištęsti iki tre jų m etų , tačiau ne ilgiau. Ji dešim t m etų nesidom ėjo
v an d en y n o bangom is, lūžtančiom is netoli n am ų , nors ir žiūrė­
davo į jas. Po dešim ties m etų , tapusi m ergina, ji vėl susidom ė­
jo bangom is. M an teko ieškoti k itų b ū d ų jos dėm esiui sutelkti,
pavyzdžiui, užsikeldavau ją a n t pečių ir nešdavausi į p ap lū d im į.
Kitas būdas - eiti į m uziejų ir, uždengus vieną akį, apžiūrinėti
paveikslus.
Labai svarbu ne tik su d o m in ti, b et ir patiem s dom ėtis tais pa­
čiais dalykais, kad galėtum e geriau suprasti savo vaikus. O tada,
jeigu viena vaiko akis yra am bliopinė, jeigu pasireiškia strabiz-
m as (žvairum as) arba viena akis yra tiesiog silpnesnė, ją reikia
stim u liu o ti. M a n pavyko įtik in ti savo vaikus, kad reikia dom ėtis
debesim is, lietu m i ir p a rd u o tu v ių iškabom is. T ada jie užsidėda­
vo stipresniąją akį b lokuojančius akinius ir žiūrėdavo silpnesniąja
akim i. Šioje knygoje negaliu kiekvienam pasakyti, kuo galėtų d o ­
m ėtis jų vaikai, nes sk irtin g u laiku tai gali b ū ti skirtingi dalykai.

306
L uko atveju p irm iau sia buvo paveikslėliai, paskui - raidės, vė­
liau — tapyba, o d ab ar m es laukiam e norėd am i sužinoti, kuo jis
susidom ės ateityje. S usidom ėjim ą gali sužadinti ir p ra tim ų a t­
lik im o būdas. Pavyzdžiui, kai p er pam okas tarp m o k in ių akių
paeiliui kliju o ju siaurą, v id u tin ę ir platesnę popieriaus juostelę ir
jie greitai m o su o ja rankom is šalia galvos, tai sukelia susidom ėji­
m ą n au ju p ratim u . D eja, susidom ėjim as labai greitai išgaruoja.
T ada jų su sid o m ėjim ą galim a sukelti įjungus m uziką, šo k an t ir
su p lo ja n t vienas su k itu delnais. T ikriausiai įsivaizduojate, kad
m ū sų pam okos tam p a labai dinam iškos. T arp ak ių prisiklijavę
nedideles popieriaus juosteles, žm onės atsistoja, žiūri į popieriaus
lapą ir suploja ran k om is vienas su k itu (savo ir šalia stovinčių
dalyvių rankas jie m ato periferinės regos zonoje). Tai puikiai su­
žad in a periferinės srities regą. Vėliau tą patį p ratim ą jie kartoja
su v id u tin io p latu m o ir su plačiausiom is popieriaus juostelėm is.
Jiem s staiga p rad ed a atrodyti, kad siaura juostelė nebeegzistuoja,
k adangi periferinė zo na pasidaro dau g platesnė. N u ė m ę juostelę
jie n esu p ran ta, kaip jų regos laukas galėjo tap ti toks platus. Be
to , nors apšvietim as lieka toks pats, kam barys p rad ed a atrodyti
šviesesnis. Taip atsitin k a todėl, kad 90 p ro ce n tų p ratim ą atlikusių
ž m o n ių tin k lain ė p rad ed a p riim ti daugiau šviesos. Kaip jau m i­
nėjau, M elisos p ratim as gali sužadinti sm alsum ą. T ą p atį gali ir
M elisinos pratim as. Labai n a u d in g a a n t vienos akies užsiklijuoti
siaurą popieriaus juostelę, nes tad a tos akies regos laukas plečiasi.
Suaugusieji, panašiai kaip ir vaikai, taip p at n u sto ja dom ėtis,
tačiau vaikų susidom ėjim as užgęsta greičiau. M es, suaugusieji,

307
n etu rim e kovoti su šiuo reiškiniu ir ko nors reikalauti. M ū sų dar­
bas - išsiaiškinti, kas d o m in a vaiką. G aliu g aran tu o ti, kad m an o
d v idešim t šešerių m e tų sū n u i ir dvidešim t trejų m etų d u k rai b ū tų
įd o m u u žb lo k u o ti stipresniąją akį (m ano dukros stipresnioji akis
yra kairė, o sūnaus - dešinė) ir b e n t tru m p a i pažaisti kam u o liu
m ėta n t jį vienas kitam . Po p e n k ių m in u č ių m an reikės sugalvo­
ti kitokios veiklos, kadangi jų susidom ėjim as išblės, o aš n o rė­
siu, kad jie tęstų p ratim ą. M es sukūrėm e tiek daug p ratim ų , kad
sm alsus žm ogaus protas galėtų užsiim ti to k ia veikla, kuri skatina
jį geriausiai fu n k cio n u o ti. R em dam iesi tu o pačiu p rin c ip u mes
jum s parengėm e šią knygą.
Sonia, d au g prisidėjusi prie šios knygos parengim o, palyginti
neseniai p rad ėjo d irb ti pagal m an o m etodus. Ši m oteris yra įpusė­
jusi p en k tąją dešim tį. Ji gim ė bei užaugo Brazilijoje ir daug m etų
d irb o Rio K laro m ieste. Praeityje, kai Brazilija dar buvo priskiria­
m a trečiojo pasaulio valstybėm s, keli d o snūs žm onės iš A nglijos
paaukojo p in ig ų , kad Sonia Rio Klare galėtų įsirengti specialią
p atalp ą savo praktikai vykdyti. Tai - tam sus kam barys, k uriam e
yra daugybė lem pų, švytuoklių ir k o m p iu terių . Sonia yra labai
išsilavinusi. Ji studijavo keturiuose universitetuose ir, pasitelku­
si stam b ų šriftą bei garsą, išm oko padėti n au d o tis kom piuteriais
žm onėm s su sutrikusia rega. Ji taip p a t m okėjo d irb ti su p ro to
negalią tu rin čiais žm onėm is ir m okė juos m aksim aliai išnaudoti
savo galim ybes bei taikyti jas gyvenim e. Sonia d irb o ir su kurčiais
žm onėm is. R ezultatai buvo puikūs, todėl daugybė ž m o n ių iš viso
San Paulo regiono atvykdavo pas ją į valstybinę kliniką norėdam i,

308
k ad Sonia juos išm o k y tų prisitaikyti prie savo negalių ir n o rm a ­
liai gyventi. Vis d ėlto Sonia niekada nesijautė gerai m oky d am a
žm o n es prisitaikyti prie savo negalios. Ji visada norėjo rasti b ū d ą
išsiveržti iš negalios užbrėžtų ribų. G a lb ū t ji to siekė todėl, kad
p ati paauglystėje išgyveno labai d au g su n k u m ų . Ji patyrė seksua­
linę g in k lu o to u žp u o liko prievartą, tačiau n u sp ren d ė padėti žm o ­
nijai ir asm enybėm s ju d ėti p irm y n ir siekti geresnio gyvenim o.
Paprastai toks m ąstym as nebūdingas prievartą patyrusiem s žm o ­
nėm s. Po išprievartavim o ji pasijuto nėščia ir n u sp ren d ė gim dyti
k ū d ik į. Tai buvo n u o stab u s sprendim as. K ūdikis išaugo į gražią
m o terį, tapusią p u ik ia ir labai profesionalia odon to lo g e.
S o n ia išgirdo ap ie m an o veiklą, kai B razilijoje apie ją pas­
k lid o d au g iau in fo rm acijos, ir atvyko į vieną iš d id ž ių jų m an o
se m in a rų . Ji kreipėsi į b e n d ra d a rb į okulistą, ku ris siųsdavo jai
žm o n es išm o k ti išn a u d o ti savo p o ten c ia lą bei gyventi su negalia.
M o teris p aprašė jį k a rtu eiti į sem in arą, tačiau gydytojas atsa­
kė, k ad aš tik riau siai esu šarlatanas. Jis buvo ne p irm as ir ne
p ask u tin is m an e taip pavadinęs, tačiau jau seniai n eb u v au to
žo d žio girdėjęs. D ažn ai girdėdavau jį paauglystėje, tačiau pas­
ta ru o ju m e tu m an e taip p av ad in o tik k artą, p er p o k a lb ių laidą
B erklyje, K alifornijoje. S onia atsivedė o k u listą į m a n o sem inarą,
ir ja m m okym as p ad arė tokį did žiu lį įspūdį, jo g sem in aro p a ­
b aigoje gydytojas n u sip irk o visus m a n o leidinius. Paskui Sonia
n u sp re n d ė lankyti m o k y m u s ir p a ti ta p o m o k y to ja. N o rs m o k y ­
m o p ro g ra m a tru n k a 50 0 v alan d ų , ji m okėsi 1500. Ko tik So­
n ia im asi, viską d aro labai n u o d u g n ia i. S utikusį žm o g ų , k u ria m

309
reikia pagalbos, ji visada p a ju n ta tro šk im ą jam pad ėti. T aip buvo
ir M arijo s atveju.
M arija v erk d am a atėjo į Sonios vadovaujam ą valstybinę k lini­
ką. Tą pačią kliniką, k u rią ji įsteigė gavusi a u k ų iš A nglijos ir kuri
Sonios d ėk a tap o viena žin o m iau sių valstybinių k lin ik ų visoje
P ietų A m erikoje. M ariją atsiu n tė okulistas, nes jos k e tu rių m ėn e­
sių kūdikis buvo gim ęs be rainelių, o tai buvo didžiulė nelaim ė.
Rainelė akyje atlieka d au g funkcijų. P irm a, ji išplečia ir su trau k ia
vyzdžius. K ad m aty tu m e naktį, ji išsiplečia, o d ien ą - susitraukia.
Be to, vyzdžiai tu ri didžiulės įtakos m ū sų ben d rai savijautai, ka­
dangi a u to n o m in ės n erv ų sistem os, kuri sukelia pavojaus jausm ą
ir priverčia org an izm ą atsipalaiduoti, veikla priklauso n u o vyz­
džių skersm ens. Be to, n u o vyzdžių priklauso, kiek šviesos p a te n ­
ka į m ū sų tin k lain ę. Tai veikia m ū sų n erv ų sistem ą. O kulistas pa­
sakė k ū d ik io m o tinai: „Sis kūdikis nem atys. M ergaitė bus akla.“
Atėjusi pas Sonią, M arija pasakė: „M ano kūdikis visą gyvenim ą
liks aklas.“ S onia pažiūrėjo į mažylę. Ji suprato, ką turėjo galvoje
okulistas, tačiau n u sp ren d ė savarankiškai ek sp erim en tu o ti. Ji yra
tyrinėtoja. Pašvietusi k ū d ik iu i į akis ji pastebėjo, kad m ažylė re­
aguoja. Sonia labai susirūpinusi pažiūrėjo į m o tin ą ir paklausė:
- Aj* įsivaizduojate, kad jūsų mažylė gali būti ne akla?
M oteris liko apstulbusi.
- Ž in o m a, kad ne. Ju k okulistas pasakė, kad ji bus neregė.
Sonia žinojo, jog tokiam e k ūdikio am žiuje jis ir jo m o tin a yra
viena visum a. Iš tiesų jų niekas neskiria - oda yra tik jungiam asis
audinys. Sonia labai atjau tė m o tin ą ir labai greitai p erp rato jų

310
situaciją. Jos žvilgsnis prašė m o tin o s pažvelgti į k ito k ią galim ybę
ir k ito k ią realybę. T arp jų dviejų širdžių užsim ezgė glaudus ryšys.
T ada ji vėl paklausė:
- A r įsivaizduojate galim ybę, kad jū sų kūdikis galėtų m atyti?
M o tin a atsakė:
- G alb ū t. G al ji nebus akla.
T ada Sonia išm okė ją daryti p ra tim ą saulės šviesoje, atlikti d u ­
krai ak ių p rid en g im ą delnais, m asažuoti, taikyti šviesos terap i­
ją, gydyti tam soje m irksinčia šviesa ir taikyti visus kitus gydym o
b ū d u s, k u rių ji buvo išm okusi iš m anęs. T ik ji viską darė geriau
už m ane. M o tin a vis sugrįždavo, o po k e tu rių m ėnesių kū d ik iu i
susiform avo n o rm ali rainelė. O kulistas pasakė:
- N esu p ran tu , kaip tai nu tik o .
Sonia pranešė m an apie tai su d idžiuliu palengvėjim u ir aša­
rom is akyse. Aš žvelgiau į jos sielą ir galvojau, kad b ū te n t toks ir
tu ri b ū ti pasaulis.
 A š t u n t a s s k y r iu s

T ra d ic in io p o ž iū r io
„ a k lo s io s d ė m ė s “

Užslėptas
tamsių akinių keliamas pavojus
M ū sų k u ltū ro je tapo įprasta, kad saulėtą dieną, vos iškėlę koją
iš n am ų , žm onės užsideda tam sius akinius. Ž m o n ės saulę laiko
priešu, g alinčiu p ak en k ti jų akim s. G ydytojai n u o lat įspėja apie
saulės sp in d u lių keliam us pavojus. Ž in o m a , yra rim tų priežasčių
im tis tin k a m ų atsarg um o p rie m o n ių ir saugoti k ū n ą n u o u ltra­
v io letin ių sp in d u lių pertekliaus, tačiau m ū sų akys suk u rto s taip,
kad jos geriausiai fu n k cio n u o ja gaudam os ir m aksim alų šviesos
kiekį, ir atsid u rd am o s visiškoje tam soje.
Labai svarbu ląstelių lygm enyje palaikyti ryšį su savo k ū n u . Jūs
negalite m aty ti savo ląstelių, jeigu n e tu rite žvelgiant pro m ikros­
k o p ą p a d a ry tų jų n u o tra u k ų , kurias galėtum ėte apžiūrėti. M es
linkę ig n o ru o ti savo k ū n ą ir atskiras k ū n o dalis, tačiau jas reikia
labai gerai jau sti ir suprasti.
M ėgaukitės saulės spinduliais ir nakties tam sa. Tam sius aki­
nius užsidėkite labai retai, nes n u o jų silpsta vyzdžiai. Visą dieną
džiaukitės saule, o eidam i pasivaikščioti nak tį nešvieskite kelio
žibintuvėliu. N ak tį m ėgaukitės jausm u, kurį patiriate išsiplėtus

312
vyzdžiam s. Suteikite savo akim s dau g iau gyvybingum o. M ylėkite
akis taip, kaip m ylite savo gyvenim ą ir visą Visatą. Leiskite jom s
išvystyti gerą fiksaciją - gebėjim ą per vyzdžius įleisti tiek šviesos
sp in d u lių , kiek reikia geriausiai m atyti esam oje situacijoje. Kai
jū sų vyzdžiai taps tv irti ir nesuglebę, jų fiksacija bus geresnė, o
į akis pateks tiksliai tiek šviesos, kiek reikia regėjim ui pagerinti.
D ien o s m etu jūs d au g ryškiau m atysite detales. Tai sum ažins
k ito m s regos sistem os dalim s - lęšiukam s ir tinklainėm s — te n ­
k an tį krūvį bei įtam pą. N akties m etu vyzdžiai išsiplės tiek, kad
galėtu m ėte m atyti visus jus supančius objektus. Kai jū sų lęšiukai
sugebės sugerti dau g iau šviesos, visa regos sistem a taps stipresnė.
Ig n o ru o d am i savo akis ir n e d u o d a m i jom s p akankam ai tam ­
sos ir šviesos, m etam s bėgant susilpninam e savo regos sistem ą.
M ažiau laiko praleisdam i su tam siais akiniais ir dažniau b ū d a ­
m i lauke, natū ralio je šviesoje, m es atgaivinam e akis ir suteikiam e
jo m s n a u jų jėgų. N epasitikėkite tais, kurie baugina k en k sm in g u
saulės poveikiu.
D augelis ž m o n ių nesuvokia, kad akyse m es tu rim e p ig m en to ,
kuris „p atam sin a“ šviesą. Sis pigm entas vadinam as m elan in u . Jo
yra gyslainėje - srityje, ap rū p in an čio je visą akį krau ju . V ienas iš
dešim ties tinklainės slu oksnių yra m elan in o sluoksnis, taigi tin ­
klainė tu ri visą sluoksnį p ig m en to , tam sinančio šviesą. Vadinasi,
tin k lain ėje jūs tu rite „akinius n u o saulės“ . N ešiojant tam sius aki­
nius, m elan in o sluoksnis naudojam as ne taip aktyviai, todėl o r­
ganizm as gam ina m ažiau šio p ig m en to . M elaninas tam sin a švie­
są, kai ji pasiekia tin k lainę, taigi jūs n en au d o jate savo organizm e

313
esančio tam sin an čio pig m en to . D ėl to m elaninas „keliauja“ į ga­
linę tinklainės dalį, jo vis m ažiau gam in am a tiek tinklainėje, tiek
odoje, ir jis veikia ne taip efektyviai, kaip tu rėtų .
N o rite - tikėkite, n o rite - netikėkite, tačiau tam sūs akiniai
tin klainei gali p ak en k ti taip pat, kaip ram en tai kenkia kojom s.
Jeigu jū sų kojos buvo silpnos ir jūs tu o jau p at pradėjote ram stytis
lazdele, ram entais ar vaikštyne, gali b ū ti, kad niekada negalėsi­
te vaikščioti be p ag alb in ių p riem o n ių . Jeigu sunkiai dirbsite ir
stengsitės su stip rin ti kojas, gali b ū ti, kad ju m s pavyks sugrąžinti
buvusį jų d arb in g u m ą. T ačiau kartais tai n eįm anom a. B ū te n t tada
yra labai n a u d in g i ram en tai ar vaikštynės. Jeigu tu rite galim ybę
su stip rin ti savo kojas, verčiau n en a u d o k ite ram e n tų kaip gydym o
m eto d o . G eriausia - įdėti darbo ir siekti, kad kūnas ju d ė tų n uo
nieko nepriklausom ai.
Ta pati taisyklė galioja akiniam s n u o saulės. Kuo dažniau ne­
šiosite tam sius akinius, tu o silpnesni bus jū sų vyzdžiai. Jūs taip
p at silpninsite tin klainėje esantį gynybos m echanizm ą, kurį m ū sų
protėviai n a u d o jo m ilijonus m etų . Be to, ju m s nešiojant tam sius
akinius organizm as gam ina m ažiau m elanino, o tai neigiam ai vei­
kia tiek jū sų odą, tiek akis. Esu girdėjęs apie tyrim ą, kurio m etu
keliem s A ustralijos aborigenam s m edikai liepė nešioti tam sius
akinius. Tai buvo pirm as atvejis, kai šie žm onės įdegė n u o saulės.
Taip n u tik o dėl to, kad organizm e sum ažėjus m elanino gam ybai
kyla p ro b le m ų visoje sistem oje. M u m s reikia p akankam o kiekio
m elan in o , kad galėtum e apsiginti n u o saulės, tai yra, „patam sinti
šviesą“. Tai tarsi p opierius, kurį fotografai savo studijose n au d o ja

314
šviesos srau tu i sum ažinti. Tas pats vyksta su m elan in u . Jis p a ta m ­
sina šviesą, ir tad a ji gali geriau k o n c e n tru o tis tinklainėje. Tam sūs
akiniai neskatina p ig m e n tų gam ybos, todėl organizm as išskiria
m ažiau m elanino. Tai veikia m ū sų o d ą ir tu ri įtakos nuotaikai.
Kai trū k sta šviesos, beveik visiem s žm onėm s su n k u išlikti gerai
nusiteikusiem s.
Aš gyvenu m ieste, iš kurio daugelis ž m o n ių no ri išvažiuoti dėl
rūko. K iti žm onės gyvena Sietle, k u r labai daug lyja, o dar kiti -
Skandinavijoje. D augelis iš jų dėl šviesos trū k u m o jaučia d ep re­
siją. K ad n e a p n ik tų depresija, m u m s reikia šviesos. Šviesa skatina
c h em in į aktyvum ą, pavyzdžiui, sero to n in o išsiskyrim ą. K artu su
h e m o g lo b in u šviesa atlieka n u o sta b ų procesą. Kai kurie žm onės
sako, kad jis panašus į fotosintezę. Šio proceso m etu išsiskiria se­
ro to n in as, kuris sk atina o p tim izm ą. N ė vieni vaistai - nei proza-
kas, nei kiti an tid ep resantai, - nesukelia tokio o p tim iz m o kaip
tin k am ai n au d o jam a šviesa.
Jeigu m ažiausiai dvidešim t m in u č ių per d ien ą darysite p ra ti­
m ą saulės šviesoje, pastebėsite, kad jū sų akys lengviau prisitaiko
p rie saulės. B ėgant m etam s ju m s pasidarys lengva žiūrėti esant
ryškiai šviesai. Jūs taip p a t pastebėsite, jog pasidarė lengviau m a­
tyti tam soje. T am sa nebeatrodys tarsi ju o d u m a , kadangi jū sų vyz­
džiai plačiau atsivers, o tinklainės ląstelės taps jautresnės. G a lb ū t
pasieksite geriausią rezultatą - galėsite puikiai jaustis plačiai a t­
m erkę akis tiek ryškioje šviesoje, tiek ir tam soje. Be to, jūs jausi­
tės laim ingesni, nes saulės spinduliai drauge su kraujyje esančiu
h e m o g lo b in u gam in a daug h o rm o n ų ir m ed iato rių , pavyzdžiui,

315
sero to n in o , kurie sukelia laim ės jausm ą. G ali b ū ti, kad dieną
gavus p ak an k am ai saulės sp in d u lių n ak tį jum s lengviau išsiskirs
m elato n in as ir nereikės varto ti v ita m in ų ar vaistų. Laim ės jaus­
mas leis gyvenim e p a tirti d au g k itų n u o sta b ių dalykų.
Jeigu jū sų akys jau trio s saulei, o tam soje vyzdžiai n e p a k an ­
kam ai išsiplečia, kiti m echanizm ai, nors ir b ū tų sveiki, gali ne­
išvystyti viso savo p otencialo. Regos sistem a sugeria šviesą ir ją
„p erd irb a“. Sis procesas tu ri vykti lengvai, o kūnas - išlikti atsi­
palaidavęs.

Korekcinių lęšiųkeliami pavojai

K o rek cin ių lęšių naudojim as kelia trejo p ą pavojų. Jeigu ne­
šiojate akinius, jūs n au d o jate ne visus išorinius raum enis, ka­
dangi esate p riklausom i n u o fokusavim o taško. Be to, b ū d am i
su akiniais m es nek reipiam e dėm esio į periferinę regą, kadangi
paprastai žvelgiam e pro rėm uose esančius stiklus. D ėl šios prie­
žasties b ėg an t m etam s akys silpsta, o tai labai kenkia visam jū sų
organizm ui.
Jeigu nešiojate k o n tak tin iu s lęšius, visų pirm a jū sų organizm as
nori juos atm esti, kadangi tai yra svetim kūniai. V adinasi, n o rėd a­
m i p riim ti k o n tak tin iu s lęšius jūs tu rite susilpninti ak ių im u n in ę
sistem ą. D ėl šios priežasties bėgant laikui nusilpsta visa akis. Be
to, k o n tak tin ia i lęšiai užblokuoja kelius d eg u o n iu i ir tru k d o į akį
patek ti visam reikalingam jo kiekiui. N e t ir laidūs k o n tak tin iai
lęšiai nepraleidžia deguonies tiek, kiek reikia. Be to, juos su n k u
valyti.
 N esvarbu, ką nešiojate - k o n tak tin iu s lęšius ar akinius, - d i­
džiausias pavojus yra ilgainiui pasireiškiantis priklausom ybės
jausm as. K uo ilgiau juos nešiojate, tu o labiau ju m s jų reikia. Jūs
n esuteikiate akim s šanso p adirbėti ir atgauti jėgas bei natūralius
gebėjim us.
S eptyni iš a štu o n ių žm o n ių , sulaukę keturiasdešim t p en k erių
m etų , nešioja k orekcinius lęšius. Aš n em an au , kad m ū sų p rig im ­
čiai reikalinga to k ia korekcija. M es siekiam e koreguoti regą dėl to,
k ad esam e im itu o ti linkusios būtybės. M ilijonai sm egenų ląstelių
veikia vien tam , kad im itu o tų viena kitą. Beždžionės m ėgdžioja
viena k itą ir žm onės im itu o ja kitus žm ones. U oliai dary d am i akių
p ratim u s jūs galėsite p a to b u lin ti savo regėjim ą ir k a rtu visą p a­
saulį. Ši knyga visiškai pakeis pasaulį - ji sugriaus įsitikinim ą, jog
m ū sų galim ybės ribotos. Įsivaizduokite, kokiai daugybei ligų bus
užkirstas kelias, jei žm onės dirbs su savo akim is.
D a b a r jau žinote, kaip p a m a tu o ti savo regą. A n t sienos jūs
tu rite regos tik rin im o lentelę. D ab ar įsivaizduokite, kad visai len ­
gvai skaitote k etv irtą lentelės eilutę. Paskui šiek tiek su n k iau skai­
to te p en k tą, šeštą ir septintą. Pasiekę a štu n tą jūs jau nebeįžiūrite
raidžių. Jeigu tai tiesa, jūs stovite tin k am o je vietoje. Ji gali b ū ti
n u o lentelės n u to lu si per vieną, p u san tro , tris ar šešis m etrus.
D ab ar išsirinkite penkis ar šešis objektus, esančius jū sų ap lin ­
koje, į k u riuos n o rėtu m ėte žiūrėti. Tai gali b ū ti už trijų m etrų
augančios gėlės, už m etro ar dviejų stovinti tvora ar panašiai. R e­
gos gerėjim o negalim a p a m a tu o ti ž iū rin t į k in tan čiu s objektus,
pavyzdžiui, d an g u m i plaukiančius debesis. Tam reikia stabilių

317
objek tų, į k u riu o s g alėtum ėte žiūrėti to k iu pačiu paros m etu
esant to k iam pačiam apšvietim ui.
Kai su m ažin ate ak in ių stip ru m ą ir p irm ą k artą žiūrite per sil­
p nesnius lęšius, iš an ksto nusiteikite, kad iš p rad žių m atysite ne
itin gerai. Paprastai rega pagerėja per tris savaites. Visą laiką tu rė ­
kite akinius kišenėje, tačiau stenkitės žiūrėti be jų kuo ilgiau - tol,
kol pasidarys su n k u . N ep risim erk ite ir n eįtem p k ite akių. R am iai
žiūrėkite į nery šk ų vaizdą arba lyg „per rū k ą “ ir d irb k ite su savim i
stengdam iesi atsik ratyti nusivylim o jausm o.
Svarbiausia atsim in ti, kad šiuo m etu m okym asis žiūrėti yra
svarbesnis už tai, ką m ato te. Laikui bėgant tai, ką m ato te, pa­
sidarys svarbiau. D a b a r jūs grįžtate prie žiūrėjim o proceso. Kai
buvote k ū dikis, viską m atėte neryškiai, tačiau dėl to nesisielo­
jote. T ada jūs n en u tu o k ė te , kad įm a n o m a m atyti d au g geriau.
Kai žiūrėjote į detales ir žvilgsniu keliavote n u o vienos prie kitos,
jū sų rega gerėjo. Jū sų geltonoji dėm ė, joje esanti fo vea centralis
(įdubusi tinklainės dalis) ir netgi cen trin ė d u o b u tė - m ažas taškas
įdubusioje tinklainės dalyje, kuris m ato detales, - pradėjo gerai
veikti ju m s pradėjus d om ėtis tuo, ką m ato te. D ėl to sustiprėjo
ryšys tarp ak ių ir sm egenų. Kai p rad ėjo te šliaužti ir vaikščioti, iš
lėto vystėsi sm egenys, o akys stiprėjo ir m atė vis geriau. Paprastai
vaikų rega yra geresnė negu suaugusiųjų. M a tu o ja n t dažnai n u ­
statom a, k ad vaikų rega yra 2 0 /1 5 , vadinasi, geresnė negu 2 0 /2 0 .
M es n o rim e grįžti į šią fazę. M es n o rim e sm alsiai žiūrėti į visas
detales, kurias m u m s dovanoja pasaulis. Kai kurios detalės yra
gražios, kitos - bjaurios, b et m es visada n o rim e žiūrėti.

318
 V iena m oteris, k urios rega buvo pradėjusi silpnėti, per m ano
p a m o k ą pareiškė: „M an pasidarė n eb e įd o m u žiūrėti į daiktus, nes,
m an o n u o m o n e, aš gyvenu negražiam e m ieste.“ Aš galiu suprasti,
kodėl ji liovėsi žiūrėti į detales, tačiau kuo daugiau sąm oningai į
jas žiūrim e, tu o geriau m atom e. Yra daugybė žm o n ių , gyvenan­
čių gražiuose m iestuose, pavyzdžiui, San Fransiske, tačiau vis tiek
n e žiū rin čių į detales. A tsim inkite: visos detalės gali b ū ti įdom ios,
n ep rik lau so m ai n u o to, ar jos gražios, ar ne. N ep am iršk ite, kad
kūdikystėje ju m s buvo įdom ios visos detalės.
Ž iū rėti „pro rū k ą “ taip p at gali b ū ti įd o m u . Pavyzdžiui, jūs
galite žiūrėti į atskiras gėlių detales iš tokio atstu m o , iš kurio jos
yra gana gerai įžiūrim os. Tada n u k reip k ite žvilgsnį į šalį, pavyz­
džiui, į tvorą, į k rū m ą, į d a n g ų arba į tolėliau stovinčius pastatus.
Ž iū rėk ite iš to kio a tstu m o , iš k u rio d ar galite m aty ti šių o b jek ­
tų detales. U žsim erkite ir įsivaizduokite k o n trastą tarp to lu m o je
esan čių d etalių. G alite įsivaizduoti k rū m o lapą ir d angų, tvorą
ir žem ę arba kitus k o n trastin g u s objektus. T ada vėl pažvelkite į
šiuos o bjektus, o paskui grįžkite prie gėlių. D augelis ž m o n ių po
to gėles m ato geriau.
Jeigu žiūrėdam i į tolį įtem p iate akis, jūs m ato te blogiau.
Ž iūrėjim as į tolį be įtam pos, pasitelkus fantaziją ir įžiū rin t vis
d au g iau d etalių padės ju m s geriau m atyti iš arti. T rum paregys­
tę tu rin ty s žm onės tu ri d irb ti stengdam iesi vis toliau perkelti
fokusavim o tašką. Tai reiškia, kad trum paregis žm ogus, gerai
m atan tis iš 20 c e n tim e trų , gali tikėtis, jog pradėjęs tren iru o tis
n e tru k u s gerai m atys iš 25 c e n tim e trų , o paskui - iš 30 ir taip

319
toliau. N ed elsd am i praneškite visiem s savo draugam s, gim inėm s
ir šeim os nariam s, kad artim iausius keturis šešis m ėnesius akinius
n au d o site kiek įm a n o m a rečiau ir sieksite sum ažinti savo regos
problem as. Svarbiausia yra tai, kad į pasaulį jūs žvelgiate tom is
akim is, su k u rio m is gim ėte. N ep am iršk ite m irksėti. Prisitaikykite
prie tokio pasaulio, koks jis yra. M ėgaukitės tuo.
N iek ad a nep am irškite - n et jeigu nešiojate akinius, jūs galite
savo regėjim ą pag erin ti tiek, kad akiniai taps n e b ū tin i. Iš tiesų jūs
galite m aty ti netgi geriau, negu iš p rad žių m atėte su akiniais. Jeigu
po sudėtin g o s akių operacijos atlikote reabilitaciją ir pasveikote,
gali b ū ti, kad u žu o t su akiniais m atę tik viršutinę regos tik rin im o
lentelės eilutę, dabar jūs m atysite ir ap atin ę lentelės dalį. Jeigu re­
gos negalite p agerinti, galite išm okti gyventi n audodam iesi jum s
likusia dalim i ir stengtis, kad jū sų akys ir visas kūnas fu n k cio n u o ­
tų ku o geriau. K iekvienoje situacijoje įm an o m a reabilitacija. Mes
tu rim e tik ėti savo akim is ir tada galim e sukelti revoliuciją. Šią
revoliuciją gali p ask atinti paprasta tiesa - m um yse slypi vidinės
jėgos, ir ši knyga padėjo jas atskleisti. S tropum as, tikėjim as, m eilė
ir darbas padės keisti save ir visus ap lin k jus esančius žm ones, kol
pasaulis taps geresnis.
Kaip jau m inėjau, m edicina tu ri m ažai atsakym ų į klausim us
apie dažniausiai pasitaikančius regos sutrikim us. Labai svarbu pa­
klausti: jeigu p atik im os ir saugios gydym o priem onės egzistuotų,
kas už jas sum okėtų?
 Išvada.
Tikroji regos sutrikimų kaina
Aš m an au , kad m u m s visiems atėjo laikas paklausti, kokia yra
tik ro ji regos su trik im ų kaina. K albu ne tik apie pinigus, b et ir
apie p ro d u k ty v u m ą, gyvenim o kokybę ir m oralę. Kai žm ogus
p rara n d a regą, pasikeičia ne tik jo, b et ir visų jį pažįstančių žm o ­
n ių gyvenim as. Tai yra ne vieno žm ogaus, o visuom enės p ro b le­
m a. N epaisydam i vieni k itų m es nepaisom e savęs. Viskas baigiasi
tu o , k ad ten k a brangiai susim okėti.
T ik iu o si, kad visi su p ran tam e, jog regos priežiūros kaina n e­
p aliauja pro p o rcin g ai didėti. D a b a r turim ais pinigais už ją susi­
m o k ėti labai su n k u , tačiau ateityje viskas kainuos d a r brangiau.
N o rs m es m ėg in am e g au ti išlaidų kom p en sav im ą iš savivaldybės,
valstijos ar federalinio biudžeto, tačiau plačios apim ties o ftalm o ­
logijos tyrim ai (su visa jiem s reikalinga specialia įranga) yra per
b rangūs, kad už juos galėtų su m okėti vyriausybė. D ėm esio sutel­
kim as į vieną k o n k rečią sritį užim a labai daug laiko ir kainuoja
d au g p inigų.
Labai a p m au d u , kad gydytojai nedaug dėm esio skiria akim s
stip rin ti. M es tu rim e rasti n a tū ra lių b ū d ų regai gerinti, kad galė­
tu m e gerai m atyti, b ū ti m ažiau priklausom i n u o oftalm ologijos ir
p a d ė tu m e b en d ru o m e n e i išvengti išlaidų. D augelis ž m o n ių klai­
dingai tiki, kad jų regos n e įm an o m a pataisyti. Taigi m es privalo­
m e sėti viltį, kol pasaulyje atsiras daugiau žm o n ių , n u siteik u sių
d irb ti su savo akim is. Iš tiesų m u m s reikia sukelti tylią, tačiau

321
nesibaigiančią revoliuciją. Ji tu ri nepaisyti valstybių sienų ir vė­
liavų. T ik ė d a m i savim i ir savo akim is m es galim e atverti langą į
širdį. N u o la t d irb d a m i su savo akim is esam e pajėgūs stipriai p a­
keisti p o žiū rį į save ir išspręsti daugybę k itų p ro b lem ų : asm en in ių
ir b e n d rų , n a c io n a lin ių ir ta rp ta u tin ių .
Pozityvus požiūris atsiran d a gavus teigiam ų rezultatų. G alvo­
kite apie tai: m es atsisakom e savo galių vardan intensyvaus gy­
dym o, k u ris m u m s apgaulingai žada, jog turėsim e sveikas akis.
Išsprendus v ien ą p ro b lem ą dažniausiai greitai atsiran d a kita. Iš
tiesų gerai p riž iū rin t savo akis, jeigu kartais ir prireikia intensy­
vaus gydym o, jis b ū n a dau g veiksm ingesnis ir m es greičiau pa-
sveikstam e.
G yd y to jai galvoja, kad akyse nieko negalim a sutvarkyti k ito ­
kiom is p riem o n ėm is, tik jų siū lo m u intensyviu m ech a n in iu gy­
dym u. Jie n ety rin ėja akyse slypinčių gyvybinių jėgų. Vis dėlto
m es tu rim e įvairių galių. Be to, tu rim e geltonąją dėm ę. A tliek an t
žvilgsnio perkėlim o p ratim ą, tin k am ai su ju n g ta su sm egenim is, ji
tam p a d a u g aktyvesnė, išsaugo b u d ru m ą , gyvybingum ą ir jėgą.
M es tu rim e p ro tu s, kurie įsim ena vaizdus ir gali p agerinti regėji­
m ą. M es tu rim e lęšiukus. Subalansavus jų n a u d o jim ą šie tam p a
d aug lankstesni. M es tu rim e vyzdžius. Jie sustiprėja su sitrau k ­
dam i d ien o s šviesoje ir išsiplėsdam i naktį. M es taip p a t galim e
p asirū p in ti krau jo tak a, kuri pagerina ak ių būklę, jas atgaivinti ir
užkirsti kelią regos p roblem om s, dažniausiai atsirandančiom s bė­
g ant m etam s.
Iš tik rų jų , labai svarbu pasiekti d id elių v id in ių pokyčių.
K artais p avyksta p akeisti arb a praplėsti visą savo gyvenim ą. Jūs

322
g alite įgyti n a u jų , an k sčiau n e tu rė tų įg ū d žių - to k ių , k u rie ju m s
te ik tų džiau g sm o ir b ū tų n a u d in g i. Įgūdžiai gali b ū ti patys įvai­
riausi. Pasaulyje yra d a u g ia u kaip 87 0 0 0 profesijų. G reitai jų
b u s ap ie 100 0 0 0 . N e t jeigu nekeisite profesijos, jū s galite iš­
m o k ti n a u jų dalykų. Jeig u keisite profesiją, d a ry k ite tai lengvai
ir su p a site n k in im u . K itas svarbus faktas yra tai, jo g daugelis
ž m o n ių jau baigia savo karjerą. S ulaukę k e tu riasd e šim t p e n k e rių
ar p en k iasd ešim ties m e tų jie pap rastai savo d a rb u o se b ū n a p a ­
siekę visus tikslus. N u o s ta b u m aty ti, kaip visam e pasaulyje ž m o ­
nės, ein an ty s p e n k tą , šeštą ar se p tin tą d ešim tį, sugrįžta į m okslo
įstaigas įgyti n a u jų ž in ių bei įgūdžių.
E m ocijos taip p at yra labai svarbios. V isada reikia gyvenim e
kažko tikėtis, jausti, kad jis yra prasm ingas, o kiekviena jo aki­
m irk a - p iln a k ū ry biškum o. E m ocinis tobulėjim as yra b ū tin a
gijim o sąlyga. Labai su n k u pasveikti, jeigu jaučiatės nuskriausti
likim o. Sveikti dau g lengviau žin an t, kad gyvenim e yra ko laukti
ir ko tikėtis. T ada galite tu o pačiu m etu padėti ne tik sau, b et ir
kitiem s. Tai m o ty v u oja skirti laiko regai gerinti ir suteikia jėgų
pagerėjim ui išsaugoti. Tai d u o d a im p u lsą gerai jaustis dėl to, kad
jum yse vyksta geros perm ainos.
Jū sų laim ė yra vertinga. Ji ateina drauge su savęs p rip ažin i­
m u . Penktas, šeštas ir septintas gyvenim o dešim tm ečiai yra pats
geriausias laikas d irb ti su savim i siekiant savęs prip ažin im o . Kai
p ak an k am ai gerai save vertinam e, m ažiau dėm esio skiriam e dėl
am žiaus atsiran d an čiom s problem om s: antsvoriui ar naujom s
raukšlelėm s. T uo laik o tarp iu m u m s p atin k a viskas, ką esam e

323
padarę, k ą d aro m e d ab ar ir ką darysim e ateityje. Patikėkite m an i­
m i - jūs sp in d u liu o site grožiu. Lygus neraukšlėtas veidas grožiu
neprilygsta raukšlėtam veidui, k u p in a m laim ės. Lieknos H o liv u ­
do a k to rių figūros nėra tokios patrauklios kaip energingi, kad ir
iš pažiūros n eto b u li, kūnai. Šiuo y p atin g u gyvenim o laikotarpiu
reikia vien u m etu siekti dviejų tikslų: ugdyti vidinės laim ės jaus­
m ą ir to b u lin ti k u rią nors k ū n o dalį. K ūno lan k stu m o ugdym as
puikiai d era su m o k y m usi plačiau m ąstyti. Jū sų rega pam ažu, ta­
čiau u žtik rin tai gerės. Jeigu toliau darysite žvilgsnio perkėlim o p ra­
tim ą ir žiūrėsite į detales, jum s pavyks išsaugoti p ro to b u d ru m ą
ir em o cin į atvirum ą. Toks b ran d u m as yra naujas žingsnis m ū sų
gyvenim o kelyje.
M u m s reikia gauti reikalingos inform acijos, d irb ti su savim i,
įtik in ti kitus, steigti pagalbos grupes, keisti pasaulį ir sk atin ti kie­
kvieno su tik to žm ogaus sąm o n in g u m ą. P aaiškinkite jiem s, kad
atėjo m etas pažin ti m um yse slypinčias galias. Kas žino, galbūt
jū sų veikla paskatins p rad ėti tyrim us jū sų gim tajam e m ieste arba
ten , k u r d ab ar gyvenate. N ors daugelis m an o kitaip, iš tiesų m ū sų
pasaulis nėra tiek išsivystęs, kiek galėtų b ū ti. M ū sų akys, kurios
yra tokios brangios, galėtų m atyti daug geriau. Tai galėtų patirti
visos pasaulyje gyvenančios žm ogiškos būtybės. Aš privalau jum s
tai pasakyti. G alėjau likti aklas, tačiau aš skaitau šią knygą. Kodėl
taip yra? T odėl, kad aš d irb au su savim i.
D ėl to d ab ar yra pats tinkam iausias m etas paskleisti pasau­
lyje žinią, jog mes patys galim e p asirū p in ti savo rega. V isų p ir­
m a, su d ė tin g ų regos p ro b le m ų įm a n o m a išvengti. T ada nereikės

324
pasikliauti n e tin k a m u ir gerokai pasenusiu m ū sų valdžios p o ž iū ­
riu bei viešosiom is gydym o įstaigom is.
G eriausias būdas išspręsti regos priežiūrai skirto biu d žeto tr ū ­
k u m ą yra gydytis akis patiem s. Išm okite p a g rin d in ių p ratim ų , a p ­
rašytų knygoje Rega visam g yven im u i. S užinokite apie k en k sm in ­
gus įpročius, kurie išsiugdom i visą d ien ą ž iū rin t į k o m p iu terio
ek ran ą ir visą vakarą - į televizoriaus ekraną. Išm okite m irksėti.
Išm o k ite taisyklingai kvėpuoti. Išm okite atsipalaiduoti. Išm okite
atlik ti m asažus, kad jūs ir jū sų m ylim i žm onės galėtum ėte padėti
vieni kitiem s gerinti kraujotaką, atsipalaiduoti, pasitikėti savim i
ir sp in d u liu o ti laim e.
Toks yra kelias į u ž tik rin tą ak ių ateitį. T okia yra m ano gyve­
n im o vizija.
 R o d y k lė

A A kių nuovargis:

A bipusė rega 1 9 6 -1 9 7
Akies rainelė 310
A kiniai n u o saulės:
įtaka vyzdžiam s 6 0
keliam i pavojai 3 1 2 - 3 1 6
A kišveičių arbata 2 5 4
A k ių ir ran k ų
koordinavim as 1 1 8 -1 1 9
A k ių išsausėjimas ir
m irksėjim as 104
A k ių įtam pa:
abiejų ak ių n au d o jim as
9 4 -9 5
cen trin ė rega 54
m iestų šviesos 1 0 9 -1 1 0
n ep asteb im a 123
k o m p iu te rio
nau d o jim as 1 2 3 -1 2 9
šilti ir šalti kom presai 111
A kių perštėjim as 128
A kių sukim as:
presbiopijai koreguoti 157
žvairum ui koreguoti 178
A kių uždegim as 1 0 4 -1 0 5 , 128
A k ių uždegim as, perštėjim as ir
niežėjim as 128
A kispūdis 40 (žiūrėkite žr.
glaukom a)
Akys:
k in ta n ti funkcija 4 1 - 4 2
poilsis 1 0 9 -1 1 1
raum enys ir korekciniai
lęšiai 31 6

327
 ra u m e n ų įtam p a 1 1 7 -1 1 9 su au g u sių jų 294

skausm as 36, 117 vaikščiojim as n ak tį 109

subalansuotas veido 95
n au d o jim as 43 visiškas 43, 112
Akloji dėm ė:

išsivystym as 273 B
radim as 2 7 9 „B u rtų lazdelės“ 2 5 3 , 2 8 8 -
2 90
tin k lain ėje 225
Baimė:
A klum as:
atšokusi tin k lain ė 268 regai keliam as pavojus 236

g lau k o m a 2 3 0 ryšys su glaukom a 2 4 1 - 2 4 2

Šneiderio jaunystė 2 5 - 3 0 B altym ai ir k atarakta 2 09
A m b lio p ija (žr. žvairum as) Bascom Palm er 212
A m b lio p in ė akis
B atutas p ratim am s atlikti 117,
(žr. „tingi akis“)
147, 185, 1 8 6 ,2 1 6 , 2 63,
A stigm atizm o korekcija 167—
299
173
Beitsas V iljam as 65, 127
Aukštas akispūdis
(žr. glaukom a) Beitso m etodas 3 1 - 3 2
A ustralijos aborigenai 3 14 Brailio rašto skaitym as 27,
A tsipalaidavim as: 2 9 -3 0
ak ių poilsis 1 0 9 -1 1 1 B randum as gyvenim e 32 4
k o m p iu te rio
n au d o jim as 125
c
m irksėjim as 47, 104, 105
C e n trin ė d u o b u tė 318
prisidengim as delnais 69,
103 C e n trin ė rega

ryšys su g lau k o m a 2 4 6 blokavim as 5 6 -5 7 , 8 7 -8 8 ,

328
 89
k o m p iu te rių n au d o jim as
124
p ig m en tin is retinitas 281,
2 8 6 -2 8 8
žiūrėjim as į detales 99
žiūrėjim as j v eidrodį 1 7 8 -
179
D F
D e ln ų masažas 248
D iabetas:
aklosios dėm ės tinklainėje
225
fiziniai p ratim ai 2 2 5 - 2 2 6
gydym as lazeriu 2 2 7
k atarak ta 2 2 7
k orekcija 218
m osavim o p ratim as 225
p ratim ai 2 2 2 -2 2 4
stipriosios akies
uždengim as 225
tap šn o jim o p ratim as 224
tin k lain ė 218, 2 1 9 , 225
D ia b e to gydym as lazeriu 227
D o m in u o jan čio s akies
nustaty m as 52
E
E m ocinė būklė:
ryšys su rega 2 3 9
tinklainės atšoka 270
Ė
Ėjim as atbulom is žvairum ui
koreguoti 177
Fiziniai pratim ai:
sergant d iab etu 2 5 5 -2 5 6
sergant glaukom a 2 4 3 , 2 44
G
Galva:
kraujotaka 4 0 , 112, 113,
1 1 4 ,1 4 7
nuleidim as žem iau kelių 4 6
sukim as ratu 38, 106
sukinėjim as į šonus 31
G elto n o ji dėm ė
aktyvinim as atliekant
žvilgsnio perkėlim ą 75, 77
pratim as saulės šviesoje 5 9 -
60
ryšys su sm egenim is 83
329
 silpnesniosios akies
n au d o jim as siekiant ją
su stip rin ti 99
stiebeliai tin k lain ėje 56
stim uliavim as 38
G eltonosios dėm ės
degeneracija 83
G eltonosios dėm ės
susiraukšlėjim as ir
skylės 2 7 8 -2 8 1
G en etik a ir:
glau k o m a 54, 239
k atarak ta 25
p ig m en tin is retinitas 281
G ijim as
teigiam os m intys ir
m aldos 2 4 4
tikėjim as savigyda 34, 35
G laukom a:
akispūdžio m ažinim as 2 3 3 -
236
fiziniai p ratim ai 2 4 4 -2 5 6
korekcija 2 3 0 -2 4 3
p ratim ai 2 4 3 -2 5 6
priežastys 54
prisidengim as delnais 243
žem os įtam p o s 232
330
G ru p in ė p raktika
vaikščiojim as tam soje 62
žiūrėjim as į detales 79
H
H ip ero p ija (toliaregystė):
ir am žius 149
p ratim as Antraštės 1 6 9 -1 7 2
p ratim ai hiperopijai
koreguoti 1 5 0 -1 5 5
prevencija 1 4 9 -1 5 0
ryšys su am žium i 149
ryšys su astig m atizm u 168
ryšys su presbiopija 155—
156
stipresniosios akies
blokavim o pratim as 9 4 -1 0 0
H o rm o n a i ir saulės šviesa 315
H o itas Kreigas (C reig
H o y t) 295, 296
H akslis A ldusas (H uxley
A ldous) 34
i
Injekcijos kraujavim ui
stabdyti 2 27
In sulino funkcija 218
In te g ru o ti p ratim ai 4 5 , 48 pradžia 2 1 3 - 2 1 4
Išsėtinė sklerozė ir p ra tim ų program a
prisidengim as delnais 73 kataraktai koreguoti 2 1 4 -
216

t priežastys 1 6 6 -1 6 7 , 2 0 9 -
210
Įg im ti sutrikim ai ir
nistagm as 205 operacija 2 1 0 -2 1 4 , 2 1 4 -
2 1 5 ,2 3 6
Įsivaizdavim as:
ryšys su d iab etu 2 2 7 -2 2 8
atliek an t p ratim ą Rašalas yra
juodas, lapas yra baltas 8 9 - ryšys su presbiopija 166
93 Š neiderio vaikai 3 8 - 3 9
atliek an t p ratim ą saulės šokinėjim o ir k am u o liu k o
šviesoje 5 8 -5 9 gaudym o pratim as 2 1 6 -2 1 7
atliek an t p risid en g im ą žiūrėjim as į tolį
delnais 70 sergant 2 1 3 - 2 1 4
vidinis ritm as 121 žiūrėjim as į tolį siekiant
išvengti 53
K K eratokonusas 2 2 8 -2 3 0

K aklo atpalaidavim as: K om piuterinės regos

glau k o m a sergantiem s sindrom as 1 5 9 -1 6 1

pacientam s 245 K o m p iu terio nau d o jim as

p ratim ai 2 4 8 -2 5 1 ir ak ių įtam p a 4 9, 123

ryšys su tinklainės nuovargio m ažinim as 123—

atšoka 251 129

technikos 1 1 2 -1 1 6 paauglystėje 2 94

K atarakta K on tak tin iai lęšiai 316

ir am žius 209 K orekciniai lęšiai:

331
 atsisakym as 51 L ankstum as ir pratim as Ilgas

ir ak ių raum enys 3 1 6 mostas 45

keliam i pavojai 3 1 6 -3 2 0 L ęšiukų problem os (žiūrėkite

žr. katarakta)
m io pija 1 3 3 -1 3 5
Lygiagreti kraujotaka 218
K raujotaka:

ak ių ap rū p in im as 43
M
k ū n o ir ak ių sveikata 108
„M uselės“ 1 3 6 -1 3 7 , 2 74, 275,
masažas 6 5 - 6 6
2 7 6 -2 7 7
ran k ų try n im as 72
M asažas:
regos nervas 2 3 8 -2 3 9
a p lin k akis presbiopijai
regos sistem a 2 1 8 -2 1 9 koreguoti 157
K ru m p ly n o raum enys atšokus tinklainei 2 6 9 -2 7 0
atsipalaidavim as 48 d erinim as su p risidengim u
streso k o n tro lė 1 5 8 -1 6 5 delnais 68, 74

K ū d ik ių regos vystym asis 318 m irksėjim as 105, 106

K vėpavim as ryšys su atsipalaidavim u 246

atliek an t p risid en g im ą sergant d iab etu 22 2

delnais 71, 74 sergant k erato k o n u su 2 3 0
galia 1 1 1 -1 1 2
tapšnojim as p irštų
p ratim ai 104 galais 224

veido ir an ta k ių 51, 74, 24 6

L M editacijos m enas 65
Laidūs k o n tak tin ia i lęšiai 316 M elato n in as 64, 3 16
Laim ė 3 23 M elisinos pratim as 1 8 6 -1 8 9 ,
L aim inga (filmas) 182 25 6 , 257, 307

332
M elisos p ratim as
hip ero p ijai koreg u oti 150
kaip atlikti 117
presbiopijai ko reg uoti 157
sm alsum o skatinim as 307
žvairum ui k o reg u o ti 182—
184
M enas m atyti (H uxley), 34
M iegas:
ak ių poilsis 5 8 -5 9
m irksėjim as 103
su au g u sių jų 294
tam sa 64
M ie stų šviesos ir ak ių
sveikata 1 0 9 -1 1 0
M io p ija (trum paregystė):
akiniai 1 3 3 -1 3 5
ir astigm atizm as 168
koregavim o p ratim ai 139—
149
korekcija 1 3 6 -1 4 9
n u tolęs fokusavim o
taškas 319
ryšys su k o m p iu terio
n a u d o jim u 1 2 7 -1 2 9
stip ri 136, 137, 211
M irksėjim as:
vaikai 106
pratim as 1 0 4 -1 0 8
tam soje 1 0 6 -1 0 7
žvairum as 177
M irksinčios šviesos ir
tinklainės atšoka 2 7 1 —272
M irtis, netektis ir
glaukom a 2 3 7 -2 3 9
M osavim o pratim as 225
N
N em iga 5 7 - 5 9
N eovaskuliarizacijos gydym as
lazeriu 2 2 7
N eurologinės problem os ir
rega 2 5 6 -2 5 9
N istagm as (nevalingi ak ių
judesiai) 47, 2 0 5 -2 0 8
O
O peracijos:
atliktos Sneiderio akim s 26
kataraktos 2 1 1 ,2 1 5 - 2 1 6 ,
236
tinklainės atšokos
korekcija 268
333
O peracijos LA SIK m eto d u :
„T ingi akis“ (am b liopinė
akis) 175, 183, 3 0 0 , 3 0 3 -
3 0 4 (taip p a t ir. am bliopija,
strabizm as)
kom plikacijos 231
ryšys su k erato k o n u su 2 2 8 -
230
O p tin io n eu rito
korekcija 2 6 0 -2 6 1
O rien tacija ir pratim as Ilgas
mostas 48
p P igm entas m elaninas 313
Pečių atpalaidavim as ruošiantis
prisid en g ti delnais 6 6, 103
Pepardas H aro ld as (Peppard
H aro ld ) 34
Periferinė rega:
m irksėjim as 108
p ratim as n a u d o ja n t
k o m p iu te rį 125
p ratim as Ilgas mostas 48
p ratim as su tam soje
ju d an čia šviesa 2 8 8 - 2 9 0
Periferinė zona:
ryšys su k o m p iu te rio
n a u d o jim u 125
334
p ratim ai 5 4 - 5 7
plėtim as 43
Periferinės regos pratim ai:
sergant glaukom a 2 4 3
h iperopijos korekcijai 150
m iopijos korekcijai 138,
139
presbiopijos korekcijai 157
Periferinės regos tik rin im o
lentelė 255
P igm entai akyse 2 05, 3 1 3 ,
315
P igm entinis retinitas
korekcija 2 8 1 -2 8 2
pratim ai 2 8 3 -2 8 8
P irštų galų parengim as
prisid en g im u i delnais 6 7
P liusiniai lęšiai (didinantys)
hiperopijai koreguoti 149
Pratim ai:
Antraštės-.
astigm atizm ui
koreguoti 1 6 9 -1 7 2
glaukom ai gydyti 243
astigm atizm ui
koreguoti 1 6 9 -1 7 3
h iperopijai ko reg u o ti 150—
1 5 5 ,1 6 9 - 1 7 2
glaukom ai ko reg u o ti 2 4 3 -
256
Ilgas mostas (4 4 -4 8 ):
kaip jį atlikti 4 5 - 4 8
m iopijai koreg u o ti 1 3 9 -1 4 8
nistag m u i šalinti 2 0 7 -2 0 8
o p tin ia m n eu ritu i
koreg u o ti 2 6 0 - 2 6 3
patarim ai 1 3 1 -1 3 3
periferinei regai g erinti 5 4 -
57
p ig m en tin iam retin itu i
koreg u o ti 2 8 1 -2 8 3
presbiopijai k o reg u oti 156—
167
ryšys su k o m p iu terio
n a u d o jim u 1 2 5 -1 2 6
saulės šviesoje ir žiūrėjim as į
d a n g ų 5 7 -6 2
su popieriaus
juostelėm is 5 5 - 5 7
stik lak ū n io atšokai
koreg u o ti 2 7 4 - 2 7 7
tinklainės atšokai
gydyti 2 7 0 -2 7 3
tinklainės susiraukšlėjim ui
ir skylėm s koreguoti 2 78
žiūrėjim as į tolį 4 9 - 5 3
žvairum ui koreguoti 177
vaikščiojim as n ak tį 6 2 - 6 3
žiūrėjim as į tolį 54
kataraktai koreguoti 2 1 4 -
217
korekciniai lęšiai 1 3 3 -1 3 5
kūnas 36
kvėpavim as 104
m irksėjim as 1 0 4 -1 0 8
M osavim as šviesa tam siam e
kam baryje 2 8 8 - 2 9 0
O bjektas ir lin ija 1 9 7 -
2 03
Rašalas yra juodasy lapas yra
baltas 8 9 - 9 3
n u o prisim erk im o 6 1 - 6 2
sergant d iab etu 2 2 2 -2 2 5
sergant p ig m e n tin iu
retin itu 2 8 3 -2 8 8
su dvispalviais akiniais 193—
197
su karoliukais 1 8 9 -1 9 7
stipresniosios akies
blokavim as 9 4 - 9 6
335
 žvairum ui k o reg u o ti
(am bliopija ir
strabizm as) 1 7 7 -1 7 8
Zoro kau kė 287
žaidim as k o rto m is 2 0 3 -2 0 5
P ratim ai su akiniais, k u rių
vienas stiklas raudonas,
kitas - žalias 1 9 6 -1 9 7 , 2 0 7
Pratim as saulės šviesoje:
astigm atizm o korekcijai 169
esant n istag m u i 208
h iperopijai k oreguoti 150
p ratim as 31, 32, 33, 37,
5 7 -6 2
ryšys su k rau jo tak a 60
sergant glau k o m a 2 4 3 , 245
sergant p ig m e n tin iu
retin itu 2 8 3
tinklainės susiraukšlėjim ui
ir skylėm s koreg u oti 278
žv airu m u i koreg u oti 177
Pratim ai su p artn eriu :
ėjim as a tb u lo m is 177
k am u o liu k o m ėtym as
sergant p ig m e n tin iu
re tin itu 2 8 4 -2 8 5
pratim as A ntraštės 1 6 9 -1 7 2
336
p ratim as Šviesa ir tam sa
atšokusiai tinklainei
gydyti 2 7 1 -2 7 3
vaikščiojim as tam soje 6 2 -
63
žaidim as ko rto m is 2 0 3 -2 0 5
Priklausom ybė n u o k o rek cin ių
lęšių 3 1 7 -3 2 0
P risidengim as delnais:
astigm atizm o korekcijai 169
d erinim as su kitais
pratim ais 74
esant nistagm ui 208
esant tinklainės atšokai 270
esant tinklainės
susiraukšlėjim ui ir
skylėm s 278
hiperopijai k oreguoti 150
kai išsausėja ir peršti
akys 104
kaip tai atlikti 6 9 - 7 0
kvėpavim as 71
m iopijai koreguoti 138
n a u d a ir tru k m ė 72, 73
pasirengim as 6 5 - 6 9
sergant glaukom a 243
sergant katarakta 2 14
 sergant p ig m e n tin iu astigm atizm o
retin itu 283 korekcija 1 6 7 -1 7 3

tru m p as 63 hiperopijos korekcija 149—

žvairum ui koreg u o ti 177 155

Prisim erkim as: k o rek cin ių lęšių

vaidm uo 1 3 3 -1 3 5
b ū tin y b ė liautis 121
presbiopijos korekcija 149,
prisid en g im o delnais
1 5 5 -1 6 7
n au d a 7 3 - 7 4
trum paregystė ir
ryšys su g lau k o m a 2 46
toliaregystė 1 3 6 -1 5 5
žiūrėjim o į d a n g ų
Rega:
pratim as 6 1 - 6 2
cen trin ė rega 54, 101, 124
Presbiopija:
netekim as dėl
korekcija 149, 1 5 5 -1 6 7
glaukom os 238
k ru m p ly n o rau m ens streso
priežiūra 21 9 , 3 2 1 -3 2 2
k o n tro lė 1 5 9 -1 6 1
p ro b le m ų kaina 3 2 1 -3 2 5
p ra tim ų p ro g ram a 1 6 9 -1 7 3
ryšys su em ocine
ryšys su astig m atizm u 155
būsena 238
ryšys su k o m p iu terin ės
ryšys su glaukom a 40
regos sin d ro m u 161
ryšys su k ū n u 10, 1 0 8 -1 2 2
Profesijos keitim as 323
ryšys su neurologinėm is
P sichoterapija ir
p roblem om is 2 5 6 -2 5 9
g laukom a 245
ryšys su sm alsum u 101

R Regos aštrum as 2 97

Regos gerinim as:

R agena ir kerato k o n usas 228
Refrakcijos su trik im ų pliusiniai lęšiai 149

korekcija: praktikavim as 317

337
 su n k u m a i 3 6 - 3 8 Savigydos vadovas
Regos nervas: (Šneideris) 44

k rau jo tak a 2 3 8 -2 3 9 Senėjim as:

p ažeid im ų korekcija 2 6 2 - korekciniai lęšiai 3 17

268
regos gerinim as 4 1 - 4 2
ryšys su glau k o m a 2 39
toliaregystė 149
silp nu m as dėl
S ilpna akis:
glaukom os 231
skaitym as 93
uždegim as 2 6 0
Regos nervo diskas 2 32 sm egenų dėm esys 87

Regos p ro b le m ų suvokim o problem os 93, 94

priežastys 298 Skaitym as:
Regos sistem a 102, 2 9 6 blausioje šviesoje 156
Regos su trik im ų kaina 3 2 1 —
k o m p iu te rio
325
n audojim as 1 2 7 -1 2 9
Regos tik rin im o lentelės:
skaitym o akiniai 155
esant m io p ijai 1 3 9 -1 4 2 ,
sm ulkus šriftas 8 4 - 8 6
1 4 3 -1 4 6
stipresniosios akies su stenopiniais

blokavim as 9 6 - 1 0 0 akiniais 1 3 4 -1 3 5

Skaitym o akiniai 155

s S k o to m a 188

Santykiai ir g laukom a 238, Sm alsum as:

2 44
ryšys su rega 101
Savęs prip ažin im as ir
ž iū rin t į detales 8 2 -8 3
laim ė 3 2 3 - 3 2 4
Sm egenys
Savigydos m okykla 133, 182,
189, 2 6 3 ,2 7 1 ,2 8 0 , 298 lankstum as 175

338
 ryšys su geltonąja dėm e 83
vystym asis per
sm alsu m ą 3 0 4 -3 0 5
Sm ulkaus šrifto skaitym as 8 4 -
88
Socialinės paslaugos ir
priklausym as n u o jų 28
S ten o p in iai akiniai
n au d o jim as 1 3 4 -1 3 5 , 138
tinklainės susiraukšlėjim ui
ir skylėm s k o reg u o ti 278,
2 7 9 -2 8 1
S tik lak ū n io atšoka ir
aklum as 2 7 4 -2 7 5
S tiklakūnio atšokos
korekcija 2 7 4 - 2 7 7
Stipresniosios akies blokavim o
pratim as:
kaip jį atlikti 9 4 - 9 6
pigūs akiniai n u o saulės 96—
100
sergant g lau k o m a 243
žiūrėjim as į detales 1 0 1 -1 0 4
S tipri m io p ija 136, 211
S tiprioji akis:
blokavim as 9 6 - 1 0 0
blokavim o pratim as 9 4 -1 0 0
nustatym as 52
vaikai ir uždengim as 39, 40
Strabizm as (žiūrėkite
žr. žvairum as)
Stresas
m ažinim as ir ruošim asis
prisid en g im u i delnais 6 5 -
6 9 ,7 0
ryšys su k ru m p ly n o
rau m en iu 1 5 9 -1 6 5
ryšys su p ig m e n tin iu
retin itu 281
ryšys su regėjim o
n etek im u 2 8 1 -2 8 2
Suvokim o problem os ir
silpnoji akis 93
Sveika rega 43, 108
š
Saitas kom presas
m irksėjim as 1 0 4 -1 0 5
regos nervo pažeidim am s
koreguoti 26 3 , 267
pasinaudojus
k o m p iu te riu 123, 254
pavargusiom s akim s
atgaivinti 111
339
 sergant g lau k o m a 25 4 T
Šiltas kom presas: Tam sa:
m irksėjim ui sk atinti 104 akių poilsis 1 0 9 -1 1 1
n a u d o ja n t k o m p iu te rį 2 54 m iegas 64
sergant g lau k o m a 254 m irksėjim as 106—107
Šneideris M eiras o p tin ia m n eu ritu i

Beitso m eto d o gydyti 2 6 0 -2 6 1

atradim as 3 1 - 3 2 Spindėjim o tam soje

darbas su vaikais 2 9 1 -3 1 1
gijim o pradžia 32
Joga jū sų akim s 276
k itų m okym as 38
m atyti šviesą 3 3 -4 2
Savigydos vadovas 44
strabizm as 180
vaikai 3 8 - 3 9 , 80, 291
Šokinėjim o ir gau d y m o
p ratim as 2 1 4 , 2 1 6 -2 1 7
Šriftas
pratim as 169, 1 7 2 -1 7 3
T apšnojim as 220:
kaklui 113, 253
sergant d iab etu 224
Teisingas vaikščiojim as 108—
109
T ėvų darbas su vaikais 295
T ib e to jogai 64, 65, 74, 109
T ikėjim as savigyda 36
T inklainė:
a k in ių n u o saulės keliam i
pavojai 3 1 2 -3 1 6

sm ulkaus šrifto aklosios dėm ės ir

skaitym as 8 4 -8 8 diabetas 225

stam bus ir sm ulkus 1 6 2 - gydym as lazeriu 2 27

165 m elaninas 313
Šviesos dažniai, tinklainės
prisitaikym as 43 susiraukšlėjim as 2 74

340
 ryšys su diabetu 2 1 8 , 219 hip ero p ija 149

vystym as atliek an t Ž vilgsnio m irksėjim as 106

perkėlim o p ratim ą 75 organizm o gijim o
T in k lain ės atšoka 137, 251: galia 2 9 8 -3 0 0

korekcija 2 6 8 - 2 7 0 sergantys katarak ta 3 8 - 4 0

korekcijos p ratim ai 2 7 0 - sm alsum as ir sm egenų

273 vystym asis 3 0 4 -3 0 5

m irksėjim as 269 Vaikščiojim as n aktį

priežastys 268 atsipalaidavim as 111

T in k lain ės įplyšim ų m iopijai koreguoti 138

korekcija 2 6 9 - 2 7 0 pratim as 6 2 - 6 3
T in k lain ės ląstelių ryškus m atym as 110
p raradim as 102
sergant p ig m e n tin iu
T in k lain ės kraujavim as 211,
retin itu 2 8 3 -2 8 5
2 1 8 ,2 2 7
Vaizdas be a k in ių (Peppard) 34
T rim atė rega 197
V id in ių p e rm a in ų svarba 3 2 2 -
T rum paregystė
323
(žiūrėkite m iopija)
T ru m p as prisidengim as V ieną akį blokuojantys

delnais 63 akiniai:

Toliaregystė (žiūrėkite žr. pratim as su kam u o liu 139—

hiperopija) 148

T oksoplazm ozė 301 silpnajai akiai stip rin ti 9 6 -

100
v Vyzdžiai:

Vaikai akiniai n u o saulės 60

darbas su vaikais 2 9 1 -3 1 1 atsipalaidavim as 105

341
 išsiplėtim as ir 8 žingsnis: Stipresniosios
su sitraukim as 31 akies užblokavim as 9 4 -1 0 4
n ak tį 6 3 ,3 1 2 - 3 1 3 9 žingsnis:
p ratim as saulės šviesoje 37 M irksėjim as 1 0 4 -1 0 8

raum enys 109 10 žingsnis: Rega ir

kūnas 1 0 8 -1 2 2
ryšys su kvėpavim u 74
Ž ingsniavim o vietoje
ryšys su šviesa 311
pratim as 248
stip rin im as 59
Ž iūrėjim as:

į detales 43, 45, 47, 214,

ž 270
Ž em os įtam p o s
į tam są 178
g lau k o m a 2 3 2 , 242
į tolį 112, 150, 2 94
Ž ingsniai į geresnę regą:
Ž iūrėjim as iš arti, ak ių
1 žingsnis: Ilgas mostas 4 4 -
įta m p a 49
48
Ž iūrėjim as iš labai arti:
2 žingsnis: Ž iūrėjim as į
tolį 4 9 - 5 3 esant hiperopijai 1 5 0 -1 5 2

3 žingsnis: Periferijos esant presbiopijai 156, 158

tyrinėjim as 5 3 -5 7 Ž iūrėjim as į bangas 4 9 , 50
4 žingsnis: P ratim as saulės Ž iūrėjim as į dangų:
šviesoje ir žvelgimas į
pratim as 6 1 - 6 2
dangų 5 7 -6 2
tinklainės susiraukšlėjim ui
5 žingsnis: Vaikščiojim as
ir skylėm s koreguoti 278
n ak tį 6 2 - 6 3
Ž iūrėjim as į detales 43:
6 žingsnis: Prisidengim as
delnais 6 4 - 7 4 geltonajai dėm ei

7 žingsnis: Žvilgsnio stim u liu o ti 38

perkėlim as 7 5 -9 3 gražus vaizdas 1 1 9 -1 2 1

342
 m irksėjim as 105
reikšm ė 1 0 1 -1 0 4
Ž iūrėjim as į tolį ir iš arti
presbiopijai k o reg u o ti 158—
159
Ž iū rėjim o į tolį p ratim as 5 4 -
55:
dėl k o m p iu terio n au d o jim o
atsiradusiai įtam p ai
šalinti 49
kataraktai k o reguoti 2 1 4 —
216
kataraktos prevencijai
u žtik rin ti 53
stipresniosios akies
n u statym as 52
veido m asažas ir
m irksėjim as 51
Ž o lelių arbatos
kom presai 176, 2 5 4
Ž vairu m as (am bliopija,
strabizm as):
ak ių sukim as ir žiūrėjim as į
tam są 178
korekcija 1 7 4 -1 7 6
M elisos p ratim as 1 8 2 -1 8 6
pratim as prieš
veidrodį 1 7 8 -1 8 1
pratim as O bjektas ir
lin ija 197—203
pratim as su dvispalviais
akiniais 1 9 6 -1 9 7
pratim as su
karoliukais 1 8 9 -1 9 7
p ra tim ų program a
korekcijai atlikti 1 7 5 -1 7 8
žaidim as k o rto m is 2 0 3 -2 0 5
Žvilgsnio perkėlim as 75,
146
„Žvilgsnio perkėliklis“ 76,
145, 146, 165, 293
Ž vilgsnio perkėlim o pratim as:
m iopijai koreguoti 138, 139
pratim as Rašalas yra juodasy
lapas yra baltas 8 9 -9 3
sergant d iab etu 222
sergant p ig m e n tin iu
retin itu 283
sm ulkaus šrifto
skaitym as 8 4 - 8 8
tikslas 7 5 - 7 8
žiūrėjim as į detales 7 9 - 8 4
 Padėka

Šią knygą p rad ėjau įrašinėdam as į kasetę. Viskas, ką pasakiau,

buv o žodis žo d in tra n sk rib u o ta a n t popieriaus. G arso įrašą p a­
versti parašytu tek stu nėra lengva. Iš tiesų viskas, ką aš diktavau,
buvo sunkiai p erteik iam a žodžiais. Tai, apie ką kalbėjau, nebuvo
lengva įsivaizduoti ir a p ib ū d in ti. M a n o tekstas labiau panėšėjo
į lyrinę prozą. Reikėjo p adirbėti, kad jis ta p tų skaitytojam s su­
p ran tam as ir n audingas. G alvodam as apie visus tuos nuostabius
žm ones, kuriem s galėjau padėti taikydam as savo m eto d ą, pagal­
vojęs apie jau d in an čiu s naujus atrad im u s, kuriuos jie patyrė, apie
viltį, k u rią norėčiau suteikti m ilijardam s ž m o n ių visam e pasauly­
je, padedam as savo p ac ie n tų ir daugybės k itų žm o n ių , aš prad ė­
jau ju n g ti savo m in tis į knygą. Taigi, aš d ėk o ju P hillipui Barcio
už tai, kad padėjo su rin k ti m edžiagą ir padaryti m an o idėjas ge­
riau sup ran tam as. Taip p at labai norėčiau pad ėk o ti savo draugui
R ich ard u i M an d rach io , kurio talentas redaguoti tekstą padėjo
k n ygą paversti p ap rasta ir visiem s su p ran tam a, o joje išdėstytus

345
m eto d u s - lengvai pritaikom ais. Taip p a t norėčiau p ad ėk o ti fo to ­
grafui R ich ard u i M illeriui, ku riam šis darbas taip p a t buvo labai
n audingas - jis labai pagerino savo regėjim ą, nors tu ri įg im tą de­
fektą, dėl k u rio neteko didelės dalies regos nervo. Jis atgavo didelę
dalį regos ir, padaręs nespalvotas n u o trau k as, perteikė kai kuriuos
p ra tim ų judesius. Šios n u o tra u k o s padės jum s, skaitytojai. Ž m o ­
gus, k u riam jau čiu p atį didžiausią dėk in g u m ą, yra m ano geras
draugas Janas A lbinas, kuris daugybę v alan d ų be poilsio d irb o
su rankraščiais. Janas labai padėjo redaguoti šią knygą ir daug
prisidėjo prie jos išleidim o. Aš taip p a t norėčiau pad ėk o ti Savi-
gydos m okyklos k o m an d ai už tai, kad jie padėjo m an rašyti. Jų
indėlis - v ien ų didelis, k itų m ažesnis - padėjo šiai knygai išvysti
pasaulį. Ir, pagaliau, nuoširdžiai dėkoju redaktoriam s ir kitiem s
geriem s žm onėm s, d irb an tiem s N o rd A tla n tic Books, kurie paver­
tė rankraštį knyga.
 A p ie a u t o r i ų

G im ęs aklas, M E IR A S Š N E ID E R IS pats išm oko m atyti ir

p er dau g iau kaip k eturiasdešim t m e tų sukūrė naujovišką aklųjų
ir silpnaregių gydym o program ą. N ep aisan t daugybės kliūčių, jo
darbas tap o žinom as visam e pasaulyje. D abar jo m eto d u s p rip a­
žįsta ir praktiškai taiko daugybė natūralaus regos gerinim o specia­
listų. M eiras Šneideris, patekęs į labiausiai įkvepiančių Izraelio
asm en y b ių sąrašą, yra San Fransisko Savigydos m okyklos įkūrėjas
ir vadovaujantis m okytojas. Šios m okyklos p ro g ram a yra n u o ­
lat to b u lin a m a ir a titin k a A m erikos m asažo terapijos asociacijos,
K alifornijos registruotos slaugos valdybos bei N acionalinės gydo­
m o jo m asažo ir m an kštos sertifikavim o kom isijos reikalavim us.
Savigydos m okykla padėjo šim tam s tū k sta n č ių žm o n ių , sergan­
čių lėtinėm is ligom is ir ieškančių pagalbos. D augelis šių ž m o n ių
tu ri ir regos p ro b lem ų . Šneideris savo d arb o rezultatais dalijasi ne
tik Savigydos m okykloje bei visam e pasaulyje organizuojam ose
program ose, bet ir leidžia populiarias knygas bei skaitm eninius
vaizdo diskus.

347
 M e iro Š n e id e r io įv e r tin im a i

„M an M eiro Šneiderio darbas daugybę m e tų darė didžiulį

įspūdį. Pats m ačiau, kaip pagerėjo rega žm o n ių , su kuriais jis d ir­
bo. Regos sistem os gebėjim as prisitaikyti ir a tk u rti savo funkciją
vis d a r pilnas paslapčių. M eiro darbas padėjo kai kurias iš tų p a­
slapčių atskleisti.“
August Reader III,
oftalmologijos profesorius,
Amerikos chirurgų kolegijos narys,
Kalifornijos Ramiojo vandenyno medicinos centras

„M eiro m etodas yra efektyvi p ap ild o m a terapija ak im s.“

Emilia Ritsuko Yasuoka Assad,
oftalmologe ir akupunktūros specialistė

„D irb d am a su savo pacientais įsitikinau, kad daugelis regos

p ro b le m ų sum ažėja arba visai išnyksta išsiugdžius tin k am u s įp ro ­
čius. M eiras m u m s pateikia n u ro d y m u s, kaip tai padaryti. Jis pa­
d ed a atgauti tikėjim ą m um yse slypinčiom is jėgom is, galinčiom is
k o n tro liu o ti regą ir visą gyvenim ą. K aip jis teigia šioje knygoje,
„M es visi galim e skirti tam laiko. Tiesiog tu rim e nuspręsti, kad
esam e nusipelnę to laiko ir jį verta išnaudoti šiam procesui atlik ti.“
Amelia Salvador,
oftalmologe, Ispanija

349
 „E su o ftalm o lo g as ir visada ieškau geriausio b ū d o savo p a ­
cien tam s gydyti. B eitso m e to d u p a re m ta s savigydos b ū d a s p a ­
p ild ė m a n o p ra k tik ą tais atvejais, kai tra d ic in ė m e d ic in a buvo
bejėgė. G eriau sias gydym as a titin k a p a c ie n to p o reik iu s, o ge­
riau sia m e d ic in a n a u d o ja visas žinias, o ne tik jų dalį. T ra d i­
cinis m okslas ir p a p ild o m a m ed ic in a yra įran k iai, k u riu o s rei­
k ė tų n a u d o ti d rau g e, dėm esį s u te lk ia n t į h o listin į su v o k im ą .“
Leonardo Verri Paulino,
oftalmologas, priekinio akies segmento chirurgas,
ABC medicinos universitetas, Brazilija

„ N u o sta b u , k ad kiekviena n a u ja M eiro Š n eid erio knyga

sk a tin a į m ū s ų g y v en im ą įtra u k ti vis d a u g ia u savigydos p r in ­
c ip ų .“
Laercio Motoryn,
oftalmologas ir homeopatas

„2005 m etais tu rėjau garbės su tik ti M eirą Šneiderį ir n au d o ti

jo m eto d u s baigdam as m okslus o p to m etrijo s bakalauro laips­
niu i įgyti. M an e kaip profesionalą visiem s laikam s pakeitė jo
holistinis požiūris į regos funkcijos sutrikim us. Jo idėjas taikau
p riim d am as klientus, juos gydydam as ir skirdam as lęšius. M ei­
ro m eto d ai ragina natūraliais būdais saugoti savo organizm ą ir
išsiugdyti sveikesnio žiūrėjim o įpročius gyvenant šiam e tec h n o ­
logijų k u p in am e pasaulyje.“
Fernando Nassif,
optometristas

350
 „Ž inios apie savigydos m eto d ą ir jo taikym ą buvo labai svarbios
ir gerokai p apildė m an o , kaip oftalm ologės, praktiką. P acientų ir
m an o pačios pasiekti rezultatai įrodo, kaip svarbu tradicinę m e­
d icin ą d erin ti su p ap ild o m o m is praktikom is. Esu dėkinga M eirui
už jo didžiulį indėlį į m ano asm eninį ir profesinį to b u lė jim ą .“
Ana Cecilia Gois Franco,
oftalmologe ir priekinio akies segmento chirurgė, natūropatė,
San Paulas, Brazilija

„P acientų b ū n a įvairių, tačiau tie, kurie aktyviai dalyvauja gy­

d y m o procese, gali pasiekti tikrai daug. Kai prieš daugybę m e tų
susipažinau su Š neideriu, savo darb e p radėjau taikyti kai kurias
jo technikas, ir rezultatai m an padarė didžiulį įspūdį. K ad ir ką
d a ry tu m e, tu rim e sutelkti visą valią ir o p tim izm ą, tada galim e
n u e iti labai toli. Sveikinu, M eirai, išleidus dar vieną knygą, kuri
m u m s pateiks p ap rastų ir n a u d in g ų p a m o k ų .“
Mauro Rabinovitch,
oftalmologas, San Paulas, Brazilija
 M eir Schneider
REGA VISAM G Y V E N IM U I

Iš anglų kalbos vertė Jūratė Pavlovičienė

Redagavo Aušra Tamošiūnienė
Tekstą tvarkė Jolita Giedraitienė
Viršelį pritaikė Jolita Marcinkėnė

22 sp. 1. Tiražas 1800 egz.

Išleido BALTO
Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilnius

Spausdino UAB BALTO print, 2017

Meiro Schneiderio istorija yra vienas ypatingiausių
regėjimo mokymo atvejų istorijoje. Ji parodo, kiek
daug gali nuoširdus atsidavimas ir kokie galingi yra
paprasti metodai: regėjimo savigyda reiškia tiesiog
sugrįžimą prie to, ką iš prigimties turime savyje.

Kevin Wooding
Bates Method International
www.seeing.org

Dalyvavau Meiro Schneiderio seminaruose ir

mačiau, koks jis atsidavęs mokytojas. Iki dabar
taikau daugelį jo siūlomų gydymo būdų ir matau,
kokie jie naudingi mano klientams. Jis ir toliau
išlieka didelis įkvėpimas tiems, kurie tobulina
natūralius regėjimo gerinimo metodus.

Lizzie May
Bates Method International
www.seeing.org
 Kai v a ik u i ar su a u g u sia ja m s u tr in k a r e g ė jim a s, e in a m e p a s a k ių g y d y to ją ,
k u r is, je i su p r a stu m e p a r a id ž iu i, tu r ė tų g y d y ti a k is. G y d y ti ta ip , kad
p a g e r ė tų r e g ė jim a s. K iek iš to k ių p a c ie n tų g a li p a s ig ir ti, k ad
g y d y to ja s p a d ėjo iš g y ti?

Gydytojai oftalmologai dažnai sako, kad regėjimo anomalijos paveldimos, jos

yra neišvengiamos senatvėje, todėl sutrikus regėjimui būtina nešioti paskirtus
akinius. Žmonės gąsdinami, kad jų nenešiojant regėjimas dar labiau silps. Paprastai
konsultacija baigiasi stipresnių akinių išrašymu ar siuntimu akių operacijai
atlikti. Skaičiuojama, kad medicinos pramonė iš akių ligų uždirba per 50 milijardų
dolerių kasmet, t. y. tiek sumokame už akinius, kontaktinius lęšius, operacijas,
akių lašus ir 1.1. Natūralios medicinos puoselėtojas Meiras Schneideris savo
asmeniniu pavyzdžiu ir keturių dešimtmečių praktika įrodo, kad tokios akių ligos
kaip trumparegystė, toliaregystė, glaukoma, katarakta, žvairumas ir kt. gali būti
išgydomos paprasčiausiais akių raumenų atpalaidavimo ir treniravimo metodais.

Pats gimęs aklas ir po kelių nesėkmingų operacijų priverstas skaityti Brailio raštu
M. Schneideris išmėgino Bateso metodą stiprinti savo „nepataisomą“ regėjimą. Šiuo
metu jis sėkmingai vairuoja automobilį ir padėjo tūkstančiams žmonių pagerinti
akių sveikatą San Fransiske įsteigtoje Savigydos mokykloje bei visame pasaulyje
vedamuose seminaruose. 10-ies žingsnių programa ypač veiksminga profilaktiškai,
kai pajuntame pirmuosius regėjimo nusilpimo požymius, bet ji duoda rezultatų ir iš
pažiūros beviltiškais atvejais. Vis daugiau oftalmologų pripažįsta, kad ši metodika
padeda tais atvejais, kai tradicinė medicina bejėgė.

Sužinokite, kaip išvengti:

toliaregystės astigmatizmo
trum paregystės žvairumo
kataraktos regos nervo pažeidim ų
glaukom os pigm entinio retinito
optinio neurito stiklakūnio ir tinklainės atšokos

Kaip apsaugoti regėjimą nuo streso ir su am žium i susijusių pakitimų.

IS B N 9 78 -6 0 9 -8 1 8 4 -1 1 -2

■knygos.lt
BALTO 1 IIIIIII III
9 "7 B60<)8 1 8 4 1 1 2 11
 6 m e trų le n te lė

2 0 0 p ėd ų arba 61 m etras

100 pėdųarba30,5metro

7 0 p ėd ų arba 2 1 ,7 5 m etro

L D T 5 0 p ėd ų arba 1 5 ,2 4 m etro

O E T C 4 0 p ėd ų arba 1 2 ,1 9 m etro

P T F E D 3 0 p ėd ų arba 9 ,1 4 m etro

L CE O T Z
2 0 p ėd ų arba 6,1 m etro

F E P Z D L T B
15 p ėd ų arba 4 ,7 5 m etro

C E B Z T D L O F P
10 p ėd ų arba 3 ,0 5 m etro
CF D B Z O L DT P

N orėd am i daugiau su ž in o ti apie šio s len te lės p ask irtį ir n aud ojim ą k o n su ltu o k itė s
S?SFSH
▼ ^ Sch o o l For S e lf-H e a lin g su S avigydos m okykla (S ch o o l o f S e lf-H e a lin g ) w w w .self-h ea lin g .o rg .
 „Ž v ilg s n io p e rk ė lik lio “ le n te lė

S?SFSH
▼ School For S elf-H ealin g
N o rė d a m i d a u g ia u s u ž in o ti ap ie šio s le n te lė s p a s k ir tį ir n a u d o jim ą k o n s u ltu o k itė s
su S av ig y d o s m o k y k la (School o f Self-H ealing) w w w .se lf-h e a lin g .o rg .
 P ra tim ų le n te lė

2 0 0 p ėd ų arba 61 m etras

100 pėdųarba30,5metro

7 0 p ėd ų arba 2 1 ,7 5 m etro

5 0 p ėd ų arba 1 5 ,2 4 m etro

L OC T 4 0 p ėd ų arba 1 2 ,1 9 m etro

B DE Z C 3 0 p ėd ų arba 9 ,1 4 m etro

C E F D Z T
2 0 p ėd ų arba 6,1 m etro

P O L F Z E B D
15 p ėd ų arba 4 ,7 5 m etro

O F Z B D T C L P E
10 p ėd ų arba 3 ,0 5 m etro

T B P D L F E C O Z

N orėd am i daugiau su ž in o ti apie šio s len telės p ask irtį ir n au d ojim ą k o n su ltu o k itė s
<?SFSH
▼ Sch o o l For S e lf-H ealin g su Savigydos m okykla (S ch o o l o f S e lf-H e a lin g ) w w w .self-h ea lin g .o rg .
 V ie n o d o d y d ž io ra id žių le n te lė

N orėd am i daugiau su ž in o ti apie šio s len te lės p ask irtį ir n aud ojim ą k o n su ltu o k itė s
^SFSH
▼ School For S e lf-H e a lin g su Savigydos m okykla (S ch o o l o f S e lf-H e a lin g ) w w w .self-h ea lin g .o rg .
 3 m e trų le n te lė

F Z Q D X N
O F L C T B W
T P E O V F D Z G
B N J E Q M K R I X
y cvua Z H W T E

K Q D L O X U I G C

N U T Z E Y P R B N

N orėd am i d augiau su ž in o ti apie šio s len te lės p ask irtį ir n au d ojim ą k o n su ltu o k itės
S?SFSH
School For S e lf-H ealin g su Savigydos m okykla (S ch o o l j f S e lf-H e a lin g ) w w w .self-h ea lin g .o rg .
 P erife rin
f le n te lė

Y w T

u o

N orėd am i daugiau su ž in o ti apie šio s len te lės p ask irtį ir naud ojim ą k o n su ltu o k itė s
Sch o o l For S e lf-H ealin g su S avigydos m okykla (S ch o o l oi S e lf-H e a lin g ) w vm .self-h ealin g.o rg .
 P ra tim a i, a tlie k a m i su a k in ia is ra u d o n u ir ža liu s tik la is
RYŠKUS TEKSTAS:

JEIGU JŪSŲ VIENA AKIS MATO GERAI, O KITA VIDUTINIŠKAI ARBA SILPNAI, UŽDĖKITE RAUDONĄ STIKLĄ ANT STIPRIOSIOS AKIES IR
PERSKAITYKITE ŠĮ TEKSTĄ. REKOMENDUOJAME ATLIKTI TAI LAUKE, SAULĖTOJE VIETOJE ARBA RYŠKIOJE ŠVIESOJE. NEĮTEMPKITE
REGOS SKAITYDAMI. PROTARPIAIS UŽDENKITE ŽALIĄJĮ STIKLĄ, KAD ĮSITIKINTUMĖTE, JOG JUM S SUNKU MATYTI ŠĮ TEKSTĄ PRO
RAUDONĄJĮ STIKLĄ ARBA IŠVIS JO NEMATOTE. TADA SUPRASITE, KOKS NUOSTABUS ŠIS PRATIMAS! PASKUI PAMĖGINKITE APVESTI
ŠĮ PIEŠINĖLĮ PLONU RAUDONU PIEŠTUKU ARBA NUPIEŠTI SAVO PIEŠINĖLĮ, KURĮ VĖLIAU GALĖTUMĖTE APVEDŽIOTI. ŠIOJE KNYGOJE
RASITE IR DAUGIAU NUOSTABIŲ PRATIMŲ, TAIP IR PAT IŠSAMIŲ NURODYMŲ RINKINĮ. ŠIO IR KITŲ KNYGOS PRATIMŲ DERINIMAS
SUVIENODINA ABIEJŲ AKIŲ DARBĄ,REGĖJIMAS GERĖJA, JŪ S MATOTE VIS GERIAU!

DABAR, KAI PERSKAITĖTE RYŠKESNĮ TEKSTĄ SILPNESNIĄJA Alįfvll, PASIZIUREKITE, AR SUGEBĖSITE PERSKAITYTI SILPNESNIĄJA
AKIMI NE TOKĮ RYŠKŲ TEKSTĄ, ANT STIPRESNĖS UŽDĖJĘ RA- JONĄ STIKLĄ. JEIGU NEPAJĖGIATE, ATLIKITE PRATIMĄ SAULĖS
ŠVIESOJE, PASIŽIŪRĖKITE Į TOLĮ ARBA PAKARTOKITE PRATIMĄ SI KAROLIUKAIS. JEIGU VIS TIEK NEMATOTE ŠIO TEKSTO SILPNĄJA
AKIMI PRO ŽALIĄ STIKLĄ, VISKAS GERAI! UŽDENKITE ŽALIĄ STI^ ’ Ą KURĮ LAIKĄ IR MĖGINKITE SKAITYTI TEKSTĄ STIPRIĄJA AKIMI
PRO RAUDONĄ STIKLĄ. GALI BŪTI, KAD NEPAVYKS, BET KAI fjUIMSITE DELNĄ NUO KITOS AKIES, JAU GALĖSITE PRO ŽALIĄ
STIKLĄ PERSKAITYTI AR BENT JAU ĮŽIŪRĖTI ŠITĄ TEKSTĄ. KAI TYRINĖSITE TEKSTĄ ABIEM AKIMIS, SMEGENYS SUTELKS DAUGIAU
SILPNESNĖS AKIES DĖMESIO Į TEKSTĄ. O KAI SKAITYSITE ABIEIM AKIMIS, REGA TAISYSIS. GALITE PATYS SUSIKURTI NERYŠKAUS
TEKSTO IR ILIUSTRACIJŲ RINKINIUS, NETGI DAR MAŽIAU RYŠKU!,, KAD TRENIRUOTUMĖTĖS TOLIAU.

f COLJ Norėdami daugiau sužinoti apie šios lentelės paskirtį ir naudojimą konsultuokitės
s^F^sSfilLnS su Savigydos mokykla (School ąfSelf-Healing) www.self-healing.org.