Radijo istorija

Radijas – technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu.

Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti. Radijas – labiausiai prieinama
žiniasklaidos priemonė, ypač skurdžiose valstybėse. Vasario 13 – pasaulinė Radijo diena.
Radijo išradimui didžiausios įtakos turėjo:
 XIX a. II pusėje S. Morzės išrastas telegrafas
 A. G. Belo 1876 m. išrasšas telefonas
 Dž. Maksvelo teoriškas elektromagnetinių bangų egistavimo pagrindimas 1873 m.
 Vengrų elektromechatiniko Alberto Pusko įsteigta bandrovė „Telefon Hirmondo“ 1892
m. (telefoną galima panaudoti ne vien susisiekimui tarp žmonių, bet ir leisti išklausyti
operų, galima perduoti informaciją: orus, žinias, pirminė mintis buvo opera).
 Tesla pademonstravo pirmąją transliaciją, besiremiančia radijo bangomis.
Kas išrado radiją?
1. 1896 m. Guglielmo Marconi (Džuljelmo Markoniui) buvo suteiktas Dž. Britanijos patentas
nr. 12039, Elektrinių impulsų ir signalų perdavimo aparatuose patobulinimas. Jis sukūrė
bevielį telegrafą.
2. 1897 m. Nikola Tesla JAV sukūrė bei užpatentavo keletą tonacijos patobulinimų..
Pirmoji transliacija 1906 m. Redžinalas Fesendenas per Kūčias surengė pirmąją žinomą
radiotelefoninę transliaciją iš Brant Roko.
Primoji VB (vidutinių bangų) radijos stotis. 1915 m. liepos mėnesį JAV Viskonsine buvo
įregistruota pirma licencijuota VB stotis 9XM, tačiau 1917 m. ji buvo uždaryta ir 1920 m. vėl
atgimsta.
Visas radijo madas diktavo JAV. JAV visos stotys privačios, o Europoje valstybinės.
1920 m. pirmoji komercinė radijo stotis JAV (Pitsburge) – KDKA pirmą kartą istorijoje
tiesiogiai transliavo Prezidento rinkimų rezultatus.
Populiariausios radijo temos: politika, sportas.
Iki 1922 m. JAV turėjo radijo imtuvus mažiau nei 60 000 gyventojų, o po šešerių metų turėjo jau
per 13 mln., vėliau technologijos buvo tobulinamos, kurie užtikrintų tikslesnį ir skaidresnį garsą.
Radijas Europoje:
 V. Europoje pirmąsias programas Londone 1922 m. lapkričio 1 d. suorganizavo
kompanija „Marconi.“
 Prancūzijoje 1921 m. pabaigoje Eifelio bokšte veikė karinė radijos stotis, 1922 m. ten
įsikūrė pirmasis privatus radijas „Radiola“
 Vookietijoje pirmąsias transliacijas stotys surengė 1923 m. pagal valstybės išduotas
licencijas.
 Lenkijoje radiofikavimu rūpinosi 1923 m. įsteigta Lenkijos radiotechnikos draugija, o
1926 m. buvo įregistruota AB „Polskie radio.“
Lietuvos radijo istorija
1926 m. birželio 12 d. įkurtas Lietuvos radijas.
1919 m. liepos 9 d., kai nuskriejo pirmieji šios stoties šaukiniai „KNS“ Kauno nuolatinė
stotis – nemažiau reikšminga nei 1926 m. birželio 12-oji. Toji stotis liko kaip paliaubų su
vokiečiais palikimas, todėl ja naudojosi Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos. 1920
m. pradėta svarstyti, kad Lietuvai reikia savo radijo stoties.
Kauno radijo stotis turėjo pavaldžią klausomąją stotį, kuria buvo klausoma užsienio stočių ir
perduodama informacija Lietuvai.
Pirmoji radijo stotis Lietuvoje veikė iki 1923 m. Tais metais nuspręsta įsigyyti Prancūzų SFR
radijo stotį. Prancūzai pažada per metus tą stotį pastatyti. Jie vis delsė ir neskubėjo, tik kai
atsakingu asmeniu buvo paskirtas Alfonsas Jurskius, jis išsireikalavo stoties, nors jos įranga ir
buvo pasenusi.
1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio, kalba
Kaunas, Lietuva?“ Tai pirmieji ištarti žodžiai radijuje, juos pasakė pranešėjas Petras
Spaičys. Veliau kreipėsi į klausytojus, su raginimu atsiliepti, jeigu girdi. Pirmasis atsiliepė
fizikos mokytojas iš Šiaulių, radijo aparatųros konstruktorius Kostas Dambrauskas.
Pirmuoju tikru Lietuvos radijo balsu tapo Petras Babickas. Programa buvo kuklis: Eltos
žinios, užsienio naujienos, orai.
• 1926 m. lapkričio 22 d. pirmą kartą užgrojo ir radiofono orkestras.
• 1926 m. debiutavo Lietuvos radijo legenda – Petras Biržys, arba Pupų Dėdė.
• 1928 m. operos sudarė kone pusę visos Kauno radiofono transliuojamos muzikos.
• Nuo 1928 m. balandžio 1 d. pradėtos kasdienės programos vidurdienį, kai perskaičius
žinias, buvo transliuojamas plokštelių muzikos koncertas, po kurio daroma pertrauka.
• 1935 m. kovą Lietuva tapo Tarptautinės radijo sąjungos narė.
• 1937 m. Radiofono programos nusistovėjo – pavyko sutarti, kad laidos bus pradedamos
6.40 val. Pirmiausia skambėdavo „Malda už Tėvynę“, paskui žinios ir plokštelių muzika.
• Iki 1938 m. kas savaitę transliuota „Vilniaus valanda“, kurios rengimu rūpinosi Vilniui
vaduoti sąjunga, nemažai prisidėjo šios organizacijos pirmininkas profesorius Mykolas
Biržiška, žurnalistas Vincas Uždavinys, P. Babickas.
• Trumpųjų bangų siųstuvu pradėtos transliuoti laidos užsienio lietuviams.
1929-03-26 Valstybės radiofono įstatymas (taip tarpukariu vadintas radijas)
§ 1. Valstybės radiofonas laikomas mokslo, meno, informacijos ir kitoms kultūros žinioms
platinti.
§ 2.Valstybės radiofonas yra Švietimo Ministerijos žinioje.
§ 3.Valstybės radiofono tarnautojus skiria ir atleidžia Švietimo Ministeris. Valstybės
radiofono tarnautojai yra laisvai samdomi.
§ 4. Visus valstybės radiofono reikalus tvarko ir atstovauja radiofono direktorius.
§ 5. Radiofono programos dalykams (paskaitoms, koncertams ir kitiems) vykdyti radiofono
direktorius kviečia reikalingus programos vykdytojus.
§ 6. Valstybės radiofono operacijos ir ūkis tvarkomas valstybės įstaigų operacinių sąmatų
dėsniais. Sąmatos metai prasideda sausio m. 1 d., baigiasi gruodžio m. 31 d.
§ 7. Valstybės radiofono metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir etatus, atlyginimą nustato
Švietimo Ministeris, susitaręs su Finansų Ministeriu ir Valstybės Kontrolierium.
§ 8. Atlyginimo normas radiofono programos vykdytojams nustato Švietimo Ministeris,
susitaręs su Valstybės Kontrolierium.
 § 9. Radiofono pajamas sudaro -
       a) įstatymu skirti radio abonentinio ir aparatų registracijos mokesčio %%,
       b) viešų koncertų ir radio skelbimų pajamos,
       c) laikomų bankuose sumų %%,
       d) biudžeto keliu skirtos sumos,
       e) kitokios pajamos.
§ 10. Radiofono lėšos laikomos Švietimo Ministerio nurodytuose patikimuose bankuose,
kurie moka %%. Radiofono kasoje smulkiems reikalams gali būti laikoma ligi 500 litų.
§ 11. Valstybės radiofono piniginę metinę apyskaitą tvirtina Švietimo Ministeris, susitaręs su
Finansų Ministeriu ir Valstybės Kontrolierium.
§ 12. Valstybės radiofono pajamų perteklius įnešamas į valstybės pajamas, o nepriteklius
papildomas iš valstybės biudžete tam reikalui skirtų kreditų.
§ 13. Valstybės radiofono sąskaitybos ir atskaitomybės tvarką nustato Švietimo Ministeris,
susitaręs su Valstybės Kontrolierium.
§ 14. Šiam įstatymui vykdyti Švietimo Ministeris gali leisti taisyklių ir instrukcijų.
Klaipėdos radiofonas
- Oficialiai Klaipėdos radiofono transliacijos pradėtos 1936 m. gegužės 28 d. buvo tik
kelios vietoje rengiamos laidos, dažniausiai viską retransliuodavo. Visus 3 m. laidomis
rūpinos Antanas Gustaitis. Uostamiesčio radiofono veikla nutrūko netikėtai, kai 1939 m.
kovą naciai užgrobė Klaipėdą.
Radijas Vilniuje
• Pirmoji radijo stotis Vilniuje transliuoti pradėjo 1927 m. gruodžio 4 d.
• 1939 m. spalio 29 d. vakarą surengta ir pirmoji Lietuvos radiofono laida iš atkurtos
Vilniaus studijos.
• Raudonosios armijos daliniai į Lietuvą įžengė 1940 m. birželio 15 d. Tą patį vakarą
okupantų kariai užėmė ir radiofoną, kurio naujuoju vadovu po kelių dienų buvo paskirtas
komunistas Juozas Banaitis
• 1940 m. birželį uždrausta laidas pradėti „Malda už Tėvynę“,
• 1940 m. spalį Kauno ir Vilniaus radiofonai buvo įjungti į Sąjunginį radijo komitetą
Maskvoje, taip atsirado Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas prie LSSR liaudies
komisarų tarybos.
• 1941 m. birželio 23 d. 10.20 val. per Kauno radiofoną buvo paskelbta, kad Lietuva vėl
laisva.
Radijas iš Rusijos
• 1941 m. liepos 15 d. pradėtos reguliarios transliacijos iš Maskvos. Iš pradžių būta tik
vienos laidos, tačiau Raudonajai armijai pasiekus reikšmingą pergalę prie Maskvos, laidų
pradėjo gausėti.
Radijas pokariu
• Pirmuoju pirmininku buvo paskirtas karo metais lietuvių redakcijoje Maskvoje
atsakinguoju sekretoriumi dirbęs rašytojas Juozas Baltušis.
 • Kauno radijo komiteto pirmininku tapo buvęs Raudonosios armijos kovotojas poetas
Vacys Reimeris.
• Per Antrąjį pasaulinį karą buvo atiminėjami radijo imtuvai, todėl žmonės radijo neklausė.
Tik 1956 m. buvo atstatytas radijo lygis. Žmonėms nereikėjo radijo aparatų, jie naudojosi
radijo taškais. Nuo 1944 m. prasideda II okupacija ir radijo propoganda, ateisitinių laidų
ciklai. Didžioji dalis radijo programų buvo transliuojama iš Rusijos. Apie išeivija niekas
nekalbėjo arba kalbėjo blogai. Apie užsienio valstybes taip pat. Kiekvieną radijo laidą
kontroliavo mažiausiai 4 cenzūros grandys. Kiekvienoje redakcijoje dirbo po KGB
deleguotą asmenį, vadovas taip pat susijęs su komunistų partija. Visos laidos buvo
paruoštos išrašytos ir pateikiamos tikrinimui, ką galima skelbti, ko – ne. Todėl tiesioginio
eterio nebūdavo, apart radijo žiių. Tie, kurie suklysdavo tiesioginio eterio metu, buvo
atleidžiami.
• Propogandinės laidos: „Didžiosios komunizmo statybos“, „Stalino konstitucija“,
„Penkmetį – per ketverius metus“.
• 1946 m. pradėtos transliuoti propogandinės užsienio lietuviams skirtos laidos.
• 1956 m. pradėta transliuoti antroji programa. Žinios du kartus per dieną, ryte ir
vakare. Pirmoji ir antroji programa buvo transliuojama tik kelias valandas, o ne kaip
dabar (visą parą).
• Tais pačiais metais pradėtas leisti radijo programų laikraštis „Kalba Vilnius“.
Radijo laidos
- 1957 m. pradėta transliuoti laida „Gamta, medžioklė, žūklė“ ir ji vis dar gyva. Dabar
vadinasi „Gamta – mūsų namai“ Ji pati seniausiai Lietuvos radijo laida, ją 40 metų vedė
Antanas Grigelis. Vėliau Zenonas Butkevičius, dabar – Salemonas Paltanavičius.
- 1968 m. pirmoji pasaulyje tarpžemyninė radijo konferenciją.
- 1982 m. nuskambėjo jaukūs muzikos garsai ir švelniai žemaičiuodamas muzikologas
Vytautas Venckus pradėjo „Koncertą–prisiminimą“, kuris tapo ilgiausiai gyvavusia
muzikine radijo laida.
- 1987 m. sausį Lietuvos radijuje po beveik keturių dešimtmečių pertraukos vėl atsirado
tiesioginė laida – kiekvieną šeštadienį pradėtas transliuotas forumas „Klausiate –
atsakome“, kurį vedė Benas Rupeika. Tai buvo pirmoji tiesioginė radijo laida.
Radijas Atgimimo metais
• 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje, Lietuvos
radijas, kaip ir buvo galima tikėtis, vertino iš valdančiosios Komunistų partijos pozicijų,
tačiau...
• Trispalvės iškėlimas pro TVR rūmų penktojo aukšto langą 1988 m. vasario 13 d. tapo
tikra sensacija,
• 1988 spalio 16 d. per Lietuvos radiją 12 val. nuskambėjo Gedimino aikštės bokšto
laikrodis ir „Tautiška giesmė“.
• 1989 m. B. Rupeika kiekvieną savaitę pradeda rengti interviu su LKP CK pirmuoju
sekretoriumi A. Braausku.
• 1990 m. kovo 22 d. panaikintas Lietuvos respublikos valstybinis radijo ir televizijos
komitetas. Įkurtas Lietuvos radijas ir televizija, kuriam vadovavo LR AT skiriama
valdyba ir generalinis direktorius.
Radijas Nepriklausomoje Lietuvoje
 • 1990 m. kovo 22 d. panaikintas Lietuvos respublikos valstybinis radijo ir televizijos
komitetas. Įkurtas Lietuvos radijas ir televizija, kuriam vadovavo LR AT skiriama
valdyba ir generalinis direktorius. 17 valdybos narių – visi kultūros atstovai. Politinių
laidų reglamentas nustatė, kad AT posėdžiū traansliacijas rengs savo nuožiūra.
• 1991 m. sausio 13-ąją radijas buvo nutraukęs transliacijas tik 40 sek. Prabilo Kaunas.
• 1996 m. priimamas radijo ir televizijos (LRT) įstatyma, pakeičiama radijo ir vadovybės
tvarka. Tai buvo laikomas vienu iš liberaliausių įstatymų Europoje. Seimas atsisako
steigėjo teisės ir vadovavimą atidavė tarybai (radijas laikomas atskirai nuo valstybės
valdžios įtakos).
• 1999 m. prasidėjo didelė krizė – LRT turi 20 mln. skolą.
• LRT Tarybą sudaro 12 žmonių. 6 metams skiria 4 prezidento institucija. 4 Seimas (2 –
pozicija, 2 – opozicija), 4 visuomeninės organizacija. Visa taryba vienu metu nesikeičia.
Prezidentas renka narius kitai kadenijai ateinančiam prezidentui, Seimas – taip pat.
• 1998 m. transliaija pradeda trejus metus gyvavusi klasikinę muziką gruojanti radijo stotis
„Klasika“ (trečioji programa).
• 2004 m. LR teikia paslaugą „Karšta naujiena tavo telefone“ (naujienos pranešamos SMS
žinutėmi, jas užsisakius).
• 2006 m. pradėtas transliuoti Opus3 (2012 m. Opus). Laida jaunimui, daug nišinės
muzikos. Paskui pakeičia pavadinimą į „LRT Opsus“
• 2015 m. „Klasika“ transliuoja visą parą.
FINANSAVIMAS
- LRT skiriamų lėšų iš valstybės biudžeto dydis kiekvienais metais sudaro 1,5 porcento
praėjusių metų faktinių įplaukų iš GPM ir 1,3 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš
akcizo pajamų.
- LRT skiriamas lėšųiš valstybės biudžeto dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal faktines
2012 metų valstybės biudžeto pajams iš gyventojų paamų mokesčio iš akcizo pajamų.
Radijas Lietuvoje (Nerijaus Maliukevičiaus)
2020 m. birželio 12 d. sueis 94 metai, kai iš Kauno radijo stoties pasigirdo šūksniai.
1996 m. priimtas Lietuvos Visuomenės Informavimo įstatymas, kuriuo buvo įsteigta LRTK. Per
23 metus Visuomenės informavimo įstatymas, priimtas 1996 m. liepos 2d., keistas 53 kartus.
Nuo pat Lietuvos radijo transliavimo pradžios 1926 m. visi, turintys radijo imtuvus, privalėjo
mokėti abonentinį mokestį. Jis buvo renkamas net WWII metu. Baltijos šalys abonentinio
mokesčio neturi, tačiau vakarų šalys dažniausiai turi. Mokestis labai įvairus – iki kelių šimtų
eurų.
LRTK – nepriklausoma, Seimui atskaitinga institucija, reguliuojanti Lietuvos radijų ir televizijų
veiklą. Įkurta 1996 m. Visuomenės informavimo įstatymu. LRTK pirmininką ir pavaduotoją
skiria Seimas. LRTK išduoda licencijas radijo ir televizijos transliacijoms.
LRTK misija – užtikrinti kiekvienam Lietuvos gyventojui kokybišką radijų ir televizijų
transliuojamą turinį ir skatinti rengėjų atsakomybė už jį.
LRTK:
1. Transliavimo veiklos priežiūra
2. Retransliavimo veiklos priežiūra
 3. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų
priežiūra
4. Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų
priežiūra
LRTK narių skyrimo tvarka: LRT Tarybą sudaro 12 narių (dabar skiriami
6 metams):
- 2 skiria Respublikos Prezidentas 4
metams - 4 skiria Prezidentas 6 metams
- 3 skiria LR Seimas 4 metams - 4 skiria Seimas 4 metams
- 6 skiria vieuomeninės organizacijos - 4 skiria Visuomeninės organizacijos
4 metams 2 metams
Dabar LRTK pirmininkas – Mantas Martišius
Radijo programos:
- Nacionalinės – radijo programos, kurios transliuojamos antžeminiu radijo tinklu ir
pirimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų (13
programų). Klausomiausia M-1, toliau – lietus, LRT Radijas, Radiocentras.
- Regioninės (9 programos)
- Vietinės
Daugiausiai radijo stočių transliuojama Viliniuje. Susumavus 59 radijo programų muzikos
transliavimč, tik 14 proc. lietuviškos muzikos. Radijo transliuotojų licenciniai įsipareigojimai:
viso muzikos 5300 val., lietuviškos muzikos 747 val. (14 proc.)
Dabar yra 52 programos, transliuotojų skaičius 40. (7psl)
Komercinių radijo stočių pradžia
1. 1989 m. gruodžio 31 d. pirmoji nevalstybinė radijo stotis M-1. Queen daina
„Radiogaga“ negrįžtamai sugriovė LR monopolį (įkūrė H. Grušnys, R. Pleikys, G.
Babravičius). Pelną pradėjo gauti tik 1993 m. Susipykus Grušniui lieka M-1, o Pleikys ir
Babravičius įkuria Radiocentrą.
2. 1990 liepos 15 d. į eterį turėjo išeiti “Radiocentras”,“Radiocentras” 1991 metais pradėjo
dirbti iš LR studijos sporto rūmuose, Su “Radiocentru” LR2 programos eteriu dalinosi
“Vilniaus varpas”,
3. “Radiocentras” savarankišką programą pradėjo transliuoti 1992 metais ir jau po kelių
mėnesių transliavo visą parą ir visoje Lietuvoje. Tada prasidėjusi konkurencija tęsiasi iki
dabar.
4. 1992 m. Znad Wilii pirma regioninė radijo stotis.
5. 1993 m. “Laisvoji banga”, vyresniems, greitai žlugo
6. 1994 m. “Hansa”
7. 1994 m. Labas FM, Ultra vires iš Kauno,
8. 1996 m. gruodis M-1 plius, siekta suburti vyresniąją auditoriją (virš 40)
9. 1996 m. “Pūkas”,
10. 1998 m. “Lietus”
11. 2000 m. Žinių radijas
12. 2002 m. RC2
13. 2005 m. RC2 tampa Zip FM
14. 2006 m. Opus3\
 2019 metai:

• 44 radijo transliuotojai (2016 – 42)

• 53 radijo programos (2016 – 56 )
• 6 transliuotojai, transliuojantys 13 nacionalinių radijo programų (M-1, Pūkas, RC, LRT,
Žinių radijas, Laisvoji banga)
• 8 regioninės radijo programos (transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje
gyvena mažiau negu 60 proc. Lietuvos gyventojų)
• 33 vietiniai radijo transliuotojai (programa transliuojama per vieną radijo siųstuvą).
• Vilniuje transliuojama 31 programa
• Kaune ir Klaipėdoje – 24 programa
Nacionalinės radijo stotys (transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena
daugiau negu 60 proc. Lietuvos gyventojų): M-1, M-1 Plius, Pūkas, Radiocentras, Zip FM,
Lietus, LRT RADIJAS, LRT KLASIKA, Žinių radijas, Laisvoji banga – Gold FM, Marijos
radijas.

Regioniniai programų transliuotojai (transliuojama programa yra priimama teritorijoje,

kurioje gyvena mažiau negu 60 proc. Lietuvos gyventojų): Russkoje Radio Baltija, FM 99, Geras
FM, Relax FM, Pūkas-2, Classic rock FM, Power Hit Radio, LRT OPUS.

Auditorija

 Radijo auditorijos tyrimo duomenys rodo, kad pastaraisiais metais pasiekiama

klausytojų auditorija kinta nedaug, kasdien radijo klausosi apie 70 proc. (2014 m. –
70,9 proc., 2015 m. – 71,0 proc., 2016 m. – 70,5 proc.)
 Per savaitę radijas pasiekia daugiau nei 85 proc. 12-74 m. amžiaus Lietuvos
gyventojų (2014 m. – 85,6 proc., 2015 m. – 85,9 proc., 2016 m. – 85,5 proc.),
 2016 metais 12-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojas per dieną radijo klausėsi
vidutiniškai 2 val. 23 min. (2015 m. 2 val. 30 min.)
 12-19 metų jaunuoliai radijo klausėsi vidutiniškai 1 val. 2 min. (2015 m. - 1 val. 8
min.),
 60-74 metų amžiaus grupės atstovų, šis rodiklis siekė 2 val. 51 min. (2015 m. - 2 val.
59 min.).
TNS tyria įvairių radijo stočių auditoriją. Respondentų telefonu klausiama apie klausymą vakar:
klausymo laiko intervalus, buvimo vietas.

Radijo stočių tipai:

- Radijai dažniau skirstomi ne tik pagal tai, ką jie daro, bet pagal tai, kaip yra finansuojami.
- Kiekvienas finansavimo modelis daro įtaką programai.
- Visuomeninis transliuotojas finansuojamas iš abonentinio mokesčio.
- Komercinis radijas finansuojamas iš reklamos ar akcininkų.

- Valstybinis radijas finansuojamas iš biudžeto ir veikia kaip valstybės departamentas.

- Vyriausybei priklausančios radijo stotys, išlaikomas didžia dalim iš reklamos, o joms
vadovauja vyriausybės skiriama taryba.
- Visuomeninis radijas, finansuojamas valstybės, nepriklausomas nuo vyriausybės, nes
vadovauja visuomeninė taryba.
 - Visuomeninis radijas finansuojamas tik iš prenumeratorių (abonentinio mokesčio
mokėtojų), neturintis reklamos.
- Privati radijo stotis išlaikoma savininkų, reklamos ir dotacijų.
- Radijas priklausantis institucioms: universiteto, ligoninės, finansuojamas tos
organizacijos.
- Radijo stotys skirtos religiniams ar labdaros tikslams – parduoda eterio laiką ar
renka aukas.
- Bendruomenių radija, išlaikomi iš vietos reklamos ir remėjų
- Ribotos licencijos stotys, skirtos vienam renginiui (miesto festivaliui).

Didžiausi reklamos įkainiai galimi, kai surenkama: didžiausia auditorija ir auditorija su

didžiausiomis pajamomis.
Radijo formatai
1930-1940 m. – auksinė radijo era
• Prieš antrąjį pasaulinį karą radijas JAV žmonėms buvo ne tik informavimo priemonė ar
pramoga - tai buvo draugas, ryšys su pasauliu ir paguoda Didžiosios depresijos metais.
• Radijo teatro principu buvo kuriama daugelis pirmųjų laidų.
• Dauguma radijo stočių turėjo savus džiazo arba simfoninės muzikos kolektyvus, kurie
gyvai grodavo muziką.
To meto radijo populiarumas apibūdimamas: didelės žvaigždės, dideli atlyginimai.
Tuo metu nebuvo naujienų agentūrų, tai skaitydavo iš laikraščių žinias radijo eteryje. Vėliau tai
buvo uždrausta. Tačiau LRT radijus pačios redakcijos atveždavo prie durų, kad paskaitytų,
apžvelgtų per eterį, nes tai reclama laikraščiams.
1940 – 1950 metai: prieš atsirandant televizijai
• II Pasaulinis karas suvienija radijo stotis ir jų klausytojus: pirmieji radijo reporteriai
praneša iš karo zonos, radijo stotys pamiršta pramogas ir stengiasi paguosti sutrikusius
žmones. Informavimas nustelbia linksmybes.
• 1940 m. Vokietijoje išleistas draudimas klausytis radijo programų transliuojamų iš
užsienio, o po metų uždrausta eteryje transliuoti dainas anglų kalba.
• Radijas tapo galingu Hitlerio propagandos įrankiu.
1950 – 1960 metai: televizija nukonkuruoja radiją
• Radijo žvaigždės, reklamos davėjai, originalios laidos “pabėga” į televizijos stotis.
• Radijas atsisako gyvai grojančių muzikantų ir pradeda transliuoti tik įrašus.
• Radijo stotyse pradeda dirbti DJ.
• Daugelį dešimtmečių radijo stotys buvo ta masinės informacijos priemonė, kuri bandė
pasakoti apie viską visiems žmonėms.
• Priežastis paprasta – muzika ir žinios nereikalauja ilgalaikio ir atidaus dėmesio
programai.

• Tavo hit paradas – populiariausios to meto dainos

 • Top 40 ir Limituotas grojaraštis – leidžiamos populiariausios 40 dainų, vėliau pakeistą
į 20, 10.
• Oldies – turėjo kažkuo skirtis nuo kitų stočių, todėl sugalvota leisti senas geras dainas
• Adult Contemporary – M-1 Plius tipo muzika, skirta vidutinio amžiaus žmonėms, kurie
nenori būti visiškai oldie, tačiau jiemas patinka gera kokybiška bei nauja muzika.
• Urban Contemorary – rokas, džiazas, skirtas didelių miestų auditorijai
• Album orientes rock – roko klasika, derinama su mažiau populiariomis dainomis iš
albumų
• New wave, Beautiful music, Easy listening – instrumentinė, orkestrinė muzika,
derinama su populiariomis dianomis
• Džiazas; Bigbend; Klasikinė muzika.
Trys būdai kaip klasifikuoti gormatus (teoriškai žinoma, tačiau praktiškai beveik nepritaikoma):
1. Šaknys
2. Taikiniai
3. Pateikimas
Buvo muzikinės stotys, muzikinis radijas. Tada sugalvojo, kad galima tik kalbėti radijuje, jokios
muzikos.
Informaciniai formatai:
• All talk – kalbų radijas
• All news – žinių radijas
• All sports – sporto radijas
• All bussiness – verslo radijas
Pagal paplitimą:
• Vietinis
• Regioninis
• Nacionalinis
• Tarptautinis (tas, kuris transliuoja į užsienė: BBC World, Deutsche Welle, Laisvės
radijas).
Radijo stilius
Kiekviena radijo stotis siekia sukurti savitą, lengvai atpažįstamą stilių. Tačiau tas stilius gali būti
labia panašus į kitų tos pačios grupės program stilius – pvz. BBC, NRD..
Akivaizdžiausias būdas, kuriuos stotis save identifikuoja:
- Pagal pasirenkamą muziką
- Pagal vedėjų stilių
- Pagal jos skirtukus
- Šaukinius
- Įvairias viktorinas
- Savireklamą
Radijo stotis yra šis tas daugiau, nei tik jos transliuojamas turinys, tai požiūrių ir vertybių
stistema. Radijas yra ne tik informacijos ir pramogos forma, tai produktas, kurį auditorija vartoja
skirtingomis platformomis.
Rytinės laidos (kol važiuoja į darbą):
- Pagrindinis tikslas – užkabinti klausytoją, kad jis liktų su stotimi ir klausytų jos visa
dieną.
- Rytinė laida nustato radijo stoties identitetą.
Dienos laidos (svarbios kalbančioms stotims):
- Temas sulėtėja. Dienos laidų klausytojas yra labiau susikaupęs ir norintis dalyvauti
laidose, ne tik klausytis, bet ir skambinti.
- Kai kurie transliuotojai dienos zoną vadina „kramtomąja guma smegenims“ – kažkas,
kad žmones sudomina, bet nekainuoja didelių pastangų.
Drive time laidos:
- Tempas pagreitėja. Drive time laidos (kaip ir ruto) skelbia esimo sąlygas, kad žmogus
greičiau parvažiuotųnamo, žinias apie tai, kas nutiko per dieną.
- Stovėdami kamščiuose žmonės išklauso jiems įdomią ir svarbią informaciją.
Vakaro/nakties laidos:
- Po septintos valandos auditorija sumažėja. Vakare lėtesnė, lyriškesnė muzika.
Savaitgalio laidos:
- Laidos kartojamos, temas daug lėtesnis, yra vaikų laidos, paprastai būna sportui skirta
laida, programa yra lengvesnė, skirta poilsiui.
Muzika: nuo muzikos priklausys stoties identitetas ir populiarumas.
Skirtukai ir reclama:
- Reklama pati brangiausia rytais
- Skirtukai vaidina esminį vaidmenį formuojant stoties identitetą.
Laidų anonasai: Anonsų idėja paraginti klausytojus įsijungti radijo stotį tada, kai galbūt jie jos
nesiklausytų.
Logotipai padeda susieti visas vienos stoties programas.
Radijo stočių internetiniai puslapiai: Vienas efektyvesnių radijos stoties vizualinių
identifikavimo priemonių – interneto svetainės.
Visual radio:
1. Viskas pereina į interntą, BBC nufilmuoti interviu yra įdedami net į televiziją.
2. Studijoje atsiranda kameros
3. Radijo koncertai vis dažniau transliuojami vaizdo kanalu
4. Podcastai.

LATGA kolektyviai administruoja įvairių stočių autorių teisių turėtojų teises, renka ir paskirsto
autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą, koordinuoja asociacijos narių veiklą, užtikriną kuo
platesnį Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių panaudojimą, užkerta kelią autorių teisių
pažeidimams.
Asociacija LATGA administruoja šių meno sričių autorių teises:
1. Muzikos
2. Vizualiųjų menų
3. Audiovizualinių menų
4. Dramos
5. Literatūros
Asoviacijos misija – sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei teisėtai naudoti kūrinius, surenkant ir
paskirstant atlygį autoriams už jų kūrybą.
AGATA – tai pelno nesiekianti atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacija, kuri padeda nariams
įgyvendinti savo teises, bei suteikia galimybę naudotojams nesudėtingai gauti visa apimančias
licencijas naudoti muziką savo versle visoje Lietuvoje.