Professional Documents
Culture Documents
viswavloT da vaswavloT
kritikuli da SemoqmedebiTi
azrovneba
sofio gorgoZe manana boWoriSvili
nino WiabriSvili qeTevan WiabriSvili
giorgi gaxelaZe
viswavloT da vaswavloT
kritikuli da SemoqmedebiTi
azrovneba
Tbilisi 2013
proeqti ,,axali SesaZleblobebi saganmanaTleblo saWiroebis mqone bavS-
vebs` dafinansebulia evrokavSirisa da Ria sazogadoebis institutis mier
da xorcieldeba samoqalaqo ganviTarebis institutis, asociacia zekarisa
da marneulis axalgazrduli centris mier.
publikaciaSi gamoTqmuli mosazrebebi SeiZleba ar gamoxatavdes evrokav-
Sirisa da Ria sazogadoebis institutis mosazrebebs.
Project `New Opportunities for Educationally Deprived Children~ was made pos-
sible by the support of European Union and Open Society Institute. Project is im-
plementing by the Civic development Institute, Association `Zekari~ and Marneuli
Youth Center.
The contents of this publication do not necessarily reflect the views of European
Union and Open Society Institute
avtorebi: sofio gorgoZe; manana boWoriSvili; nino WiabriSvili;
qeTevan WiabriSvili; giorgi gaxelaZe
sakonsultacio sabWo
anTaZe ia
boWoriSvili manana
gorgoZe sofio
mosiaSvili Tamar
ISBN 978-9941-0-5319-1
sarCevi
(sofio gorgoZe)
Sesavali.....................................................................................................7
ratom aris saWiro kritikuli azrovneba?..........................8
ras gulisxmobs kritikuli azrovneba?.............................10
kritikuli azrovneba rogorc damokidebuleba.............12
rodis aris saWiro kritikuli azrovneba?........................13
ra aris argumenti.............................................................................. 14
rogoria kargi argumenti...............................................................17
deduqcia da induqcia......................................................................25
rogor icvleba maswavleblis roli........................................31
maswavleblebis Seqmnili aqtivobebi ......................................37
rogor SevqmnaT kritikulad moazrovne skola.................58
gamoyenebuli literatura...........................................................60
(manana boWoriSvili)
praqtikuli samuSao..........................................................................67
gamoyenebuli literatura...........................................................84
5
6
Sesavali
***
ramdenime wlis win ganaTlebis erTma saerTaSoriso
eqspertma miTxra: ,,dRes, Tanamedrove msoflioSi, ingli-
suri ena ar aris ucxo ena am sityvis Cveulebrivi gagebiT,
aramed igi aris aucilebeli unar-Cveva, iseve rogorc wera-
kiTxva da angariSi. Tu es unar-Cveva ar gagaCnia, SedarebiT
naklebad konkurentunariani xar.” amiT man xazi gausva imas,
Tu ramdenad mniSvnelovania ara mxolod saqarTveloSi,
aramed mTels msoflioSi moswavleebisaTvis inglisuri
enis saTanado swavleba skolaSi, raTa isini warmatebulebi
iyvnen ara marto qveynis, aramed saerTaSoriso masStabiT.
vfiqrob, kritikuli azrovneba kidev erTi unar-Cvevaa,
romelic iseTive aucilebelia, rogorc wera-kiTxva, anga-
riSi da mis ganviTarebas iseTive yuradReba unda mieqces,
rogorc sabazo unarebis ganviTarebas, romlis gareSe
SeuZlebelia nebismieri samuSaos Sesruleba da warmatebis
miRweva. kritikuli azrovneba adamianebs saSualebas aZlevs
cxovrebaSi sakuTari Tavis realizeba moaxdinon da Tavisi
wvlili Seitanon ukeTesi sazogadoebis CamoyalibebaSi.
9
ras gulisxmobs kritikuli azrovneba?
kritikuli azrovnebis araerTi ganmarteba arsebobs.
yvela ganmartebas erTi saerTo aqvs, mecnierebis umrav-
lesoba kritikul azrovnebaze saubrisas xazs usvams mt-
kicebulebisa da misi ganmamtkicebeli argumentis safuZv-
lian gamokvlevasa da Sefasebas.
kritikuli azrovnebis erT-erTi yvelaze naTeli
ganmarteba aseTia: ,,kritikuli azrovneba aris sakuTari
da sxvebis mosazrebebis argumentirebuli Sefaseba“ (Bick-
enbach and Davies 1996, p.6). anu, aseTi azrovnebis dros
mTavaria is, rom Sefasebisas Cven gagvaCnia raRacis mxar-
damWeri, an sawinaaRmdego argumenti.
sxva ganmartebiT, kritikuli azrovneba moicavs ,,argu-
mentirebul da gonivrul azrovnebas, romelic adamians
exmareba gaarkvios, ra unda irwmunos, an ra unda gaakeTos”
(Ennis 2011, p.1).
kritikuli azrovneba moicavs ,,ideebisa da informaciis
obieqtur Sefasebas da Semdeg mis Semowmebas Cveni saku-
Tari faseulobebis, damokidebulebebisa da personaluri
filosofiis gaTvaliswinebiT “(Judge, Jones and McCreery
2009, p.2).
xSirad kritikul azrovnebas SecdomiT kritikasTan aigi
veben. sinamdvileSi, kritikul azrovnebas ar aqvs uaryo -
fiTi konotacia. kritikuli ar niSnavs cuds, cinikurad
an sarkastulad ganwyobils. kritikuli azrovneba am Sem-
TxvevaSi ar niSnavs mizanmimarTulad mxolod uaryofiTis
Ziebas.
sainteresoa amerikaSi sakmaod popularuli gamocemis
Washington Post-is Jurnalistis azri kritikul azrovnebas-
Tan dakavSirebiT, romelic mis warmatebul karieras isto-
riis maswavlebels umadlida. Jurnalisti Tvlida, rom mas-
wavlebeli kritikuli azrovnebis unarebis ganviTarebaSi
daexmara, radgan moswavleebs esseebis weraSi avarjiSebda,
10
romlebic ZiriTadad saxelmZRvaneloebis kritikas Seexe-
boda. ,,is aris adamiani, romelmac maswavla rogor unda
gavxde opozicioneri mesvete”, werda vaSington postis Ju-
rnalisti. sinamdvileSi istoriis maswavlebeli amgvari es-
seebis weris waxalisebiT ar uviTarebda maT kritikul az-
rovnebas. es ubralod tradiciuli avtoritetebis kiTxvis
niSnis qveS dayeneba iyo, rac aucileblad ar gulisxmobs
im saazrovno unarebs, rac kritikuli azrovnebisTvisaa
saWiro (McMahon 2011).
kritikuli azrovnebisaTvis umniSvnelovanesia argumen-
tireba, rac ar axasiaTebs zogadad yvela tipis azrovnebas.
kritikuli azrovneba ar aris daufiqrebeli qeba da kri-
tika, igi mosazrebebis Tu mtkicebulebebis kargad argu-
mentirebuli Sefasebaa. ganmartebebidan isic Cans, rom kri-
tikul azrovnebas garkveuli Sedegi aqvs. aseTi azrovnebis
Sedegad raime unda daijero, an raime uaryo, an irwmuno da
Sesabamisi samoqmedo gegma dasaxo.
vinaidan kritikuli azrovneba moicavs sxvebis saubris,
namuSevris, rwmenebisa Tu Sexedulebebis gansjas da Se-
fasebas, xom ar dgeba kiTxvis niSnis qveS demokratiuli
sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli ,,yvela mosazrebas aqvs
arsebobis ufleba” ?
amis gaTvaliswinebiT, jerom bikenbaxi (1996 p.6) svams
aseT kiTxvas: ,,aris Tu ara kritikuli azrovnebis adgili
liberalur–demokratiul sazogadoebaSi, romelic tol-
erantobas, pluralizms, sityvisa da sindisis Tavisufle-
bas qadagebs?“ am kiTxvaze Tavad scems dadebiT pasuxs da
ambobs: „kritikuli azrovneba ara mxolod mniSvnelovani,
aramed aucilebelicaa, vinaidan SefasebiTi gancxadebebisa
da gansjis gareSe aseTi sazogadoebis arseboba SeuZle-
belia. Tu ,,gonivrulobis standartiT” ar vixelmZR-
vanelebT, is azrebi wamoiwevs win, romlebsac yvelaze
aqtiuri gamxmovaneblebi hyavs da yvelaze kargi ,,market-
11
ingi” aqvs, amitom liberalur demokratias yvelaze metad
kritikuli azrovneba Seefereba.“(P. 6)
12
wyoba, magram ar gaaCniaT unarebi, an unarebi gaaCniaT da
ar aqvT ganwyoba, an arc erTi aqvT da arc meore. maswav-
leblis amocanaa ganuviTaros moswavles es unarebi da ga-
nawyos isini maT gamosayeneblad.
robert enisi (1987) gvTavazobs kritikuli azrovnebis
damaxasiaTebel midrekilebebsa da ganwyobebis CamonaTvals:
naTlad Camoyalibebuli kiTxvis, an mtkicebulebis
moZieba;
mizezebis/axsna-ganmartebis moZieba;
mcdeloba kargad iyo informirebuli;
damajerebeli wyaroebis gamoyeneba;
mTliani situaciis mxedvelobaSi miReba;
mTavar sakiTxze koncentrireba;
alternativebis Zieba;
sxvebis mosazrebebis mimarT gaxsniloba.
poziciis dakaveba (an poziciis Secvla) rodesac amisaT-
vis sakmarisi mizezi da mtkicebulebebi gagvaCnia;
rac SeiZleba meti sizustis Zieba, ramdenadac sakiTxi
amis saSualebas iZleva;
kompleqsuri mTlianobis Semadgeneli nawilebis Tanmim-
devruli ganxilva;
sxvebis grZnobebisa da codnis donisadmi mgrZnobeloba.
13
gadawyvetilebis miReba ori safexurisgan Sedgeba, jer
unda gavarkvioT ra aris Rirebuli anu saiTken unda vis-
wrafodeT, Semdeg unda ganvsazRvroT, rogor mivaRwioT
imas, rac Rirebulia (Hunter, 2009). kritikuli azrovneba
gvWirdeba iseT kiTxvebze sapasuxod rogorebicaa:
vaCuqoT Tu ara fuli quCis bavSvebs? namcxvari SevWamo Tu
xiliT davkmayofilde? qalaqis meri unda airCion Tu daniS-
non? romel politikur partias mivce xma arCevnebSi? inter-
netSi mopovebuli wyaroebidan romeli ufro sandoa? d.a.S.
xSirad zemoT mocemuli SekiTxvebis msgavs kiTxvebs
calsaxa pasuxebi ar aqvs. es imas niSnavs, rom imTaviTve
ar arsebobs masze calsaxa, WeSmariti pasuxi. msgavs prob-
lemebs nawilebad daSla da calke analizi sWirdeba, unda
ipovo saukeTeso meTodi maT gadasaWrelad da mere imazec
dafiqrde sworad iyeneb Tu ara am meTods.
ra aris argumenti?
kritikul azrovnebas sakuTari wesebi da meTodebi aqvs.
rogorc vnaxeT, zemoT mocemuli ganmartebebis Tanax-
mad, kritikuli azrovneba ,,argumentirebuli” msjelobaa.
Sesabamisad, kritikuli azrovnebis gasaviTareblad, mo-
swavleebs unda vaswavloT, ra aris argumenti da ras gu-
lisxmobs argumentirebuli msjeloba.
argumenti saWiroa imisTvis, rom vicodeT, romeli mo-
sazrebaa ufro kargad dasabuTebuli da mtkicebulebebiT
gamyarebuli. Cven argumentebs sxvadasxva daskvnebis gasa-
myareblad viyenebT, Semdeg ki vafasebT namdvilad amyarebs
Cveni argumenti am daskvnas Tu ara.
argumenti mosazrebis Tu rwmenis gasamyareblad moce-
muli mtkicebulebaa. igi ar gulisxmobs mxolod garkveu-
li azrebis gamoxatvas, aramed moiTxovs mosazrebebis das-
abuTebas (Weston 2009).
magaliTad: bavSvis cema danaSaulia.
14
es ar aris argumenti, radgan aq mxolod garkveuli mo-
sazreba/rwmenaa warmodgenili. argumenti mxolod maSin
iqneba, rodesac am mosazrebis gasamyareblad garkveul
mtkicebulebebs warmovadgenT. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
rodesac davasabuTebT mosazrebas, rom bavSvis cema dana-
Saulia.
argumenti Sedgeba winapirobebisagan (winamZRvrebisagan)
da daskvnisagan (SesaZlebelia gvqondes erTi an ramdenime
winapiroba). es winapirobebi realurad warmoadgenen ze-
moT naxseneb mtkicebulebebs, ris gamoc unda davijeroT
gamoTqmuli mosazreba/mtkicebuleba, xolo es mosazreba
am SemTxvevaSi warmoadgens daskvnas. anu-argumeti dasab-
uTebuli daskvnaa. moviyvanoT Semdegi magaliTi:
16
bobT, rom is unda virwmunoT danarCeni winapirobebidan
gamomdinare, maSin argumentze vsaubrobT, Tu ara - maSin
es ar aris argumenti.
ganvixiloT aseTi magaliTi:
Tu bavSvebi saRamos adre daiZineben, gogi portretze
muSaobas gaagrZelebs.
aris Tu ara es argumenti ?
rogorc vxedavT, aq mxolod erTi winadadebaa, ara
gvaqvs daskvna da winapiroba/ebi. ar vamtkicebT rom bavS-
vebi adre daiZineben, arc imas, rom gogi suraTze muSaobas
am saRamos daasrulebs.
miuxedavad amisa, es mtkicebuleba gavs arguments, vi-
naidan mtkicebuleba xSirad SeiZleba gavdes arguments.
meore mxriv msgavsi mtkicebuleba SeiZleba gadavake-
ToT argumentad
17
bebi damajerebelia da daskvnisaTvis relevanturia(Lau and
Chan, 2004) . 1
validuri argumenti
validuri argumenti gulisxmobs, rom argumentis for-
ma gamarTulia. argumentis formas (da ara konkretuli ar-
gumentis Sinaarss) swavlobs logika. logikuri argumen-
ti validuri argumentia. logikur arguments aqvs Tavisi
struqtura, Tu winapirobebi sworia maSin daskvnac sworia.
logikuri/validuri argumenti gulisxmobs, rom Tu Cveni
winapirobebi WeSmaritia, Cveni daskvna ar unda iyos mcdari.
logikis sagani swavlobs aris Tu ara SesaZlebeli, rom ar-
gumentSi winapirobebi iyos swori magram daskvna ara.
18
SesaZlebelia igive manqana yavdes adamians vinc ar aris
mdidari (mag. SeiZleba latariaSi moigo).
ganvixiloT kidev erTi magaliTi:
20
Zleba Secvalos daskvna. aravalidur argumentSi, axali wi-
napirobebis warmodgenam SeiZleba daasustos an ganamtki-
cos mocemuli daskvna.
winapirobebis siswore
rogorc zemoT avRniSneT, pirvel rigSi kargi argumen-
ti aris logikuri anu validuri argumenti, magram mxolod
logikuroba/validuroba ar miuTiTebs, rom argumenti
21
aris kargi da gonivruli.
logika swavlobs informaciis, argumentis formas da
ara konkretuli argumentis Sinaarss. Sesabamisad, argumen-
tis Sesafaseblad unda gavcdeT logikis farglebs.
argumentis uaryofisTvis or sakiTxSi unda davrwmun-
deT: 1. argumenti aralogikuria da daskvna ar gamomdin-
areobs winapirobebidan. 2. romelime winapiroba arasworia,
an gamotovebulia.
ganvixiloT magaliTi, roca argumenti formiT sakma-
od gamarTuli anu logikuria, magram daskvna arasworia,
radgan arasworadaa dakavSirebuli winapirobebTan.
23
amis dasabuTeba. Tuki winapirobebi sworia, magram ver va-
sabuTebT siswores, argumenti ver iqneba damajerebeli da
kritikulad moazrovne adamianebi ver miiReben daskvnas
rogorc WeSmaritebas. argumenti kargia, rodesac gonieri
adamiani mas miiRebs rogorc karg arguments. aseve mniS-
vnelovania, rom winapirobebi daskvnis relevanturi iyos.
axla ganvixiloT magaliTi, romelic Seicavs daskvnisT-
vis ararelevantur, magram damajerebel winapirobebs.
24
da im faqtidan, rom Tu ar iTamaSeb ver moigeb, magram
es argumenti ar aris myari, vinaidan gamotovebulia erTi
mniSvnelovani winapiroba imasTan dakavSirebiT, Tu ra aris
mogebis albaToba.
SeiZleba eTanxmebodeT winapirobebs, magram mainc Sei-
Zleba daskvnis ugulvebelyofa, radgan igi ar gamomdin-
areobs winapirobebidan.
gaiTvaliswineT, rom argumenti ar SeiZleba iyos swori
an mcdari. swori an mcdari SeiZleba iyos winapirobebi. ar-
gumenti SeiZleba iyos kargi/myari an cudi, validuri da
aravaliduri.
kargi argumenti aseve gulisxmobs, rom is martivi da
gasagebi eniTaa Camoyalibebuli. rac Seexeba emocias, Tu
kritikulad moazrovnes sxvisi darwmuneba Zalian surs,
SesaZlebelia arguments emociac Tan axldes, magram emo-
ciebiT gadafaruli susti argumenti ar gamoepareba kri-
tikulad moazrovne auditorias (Murray and Kujundzic 2005).
deduqcia da induqcia
argumenti SeiZleba iyos deduqciuri da induqciuri.
deduqciur argumentSi daskvnis siswore logikurad
gamomdinareobs swori winapirobebisagan. Tu deduqciur
argumentSi winapirobebi sworia, mag. Tu ,,magniti izidavs
rkinas” da ,,es nivTi rkinisaa”, maSin daskvna, rom ,,magniti
izidavs am nivTs” aucileblad sworia.
Tumca imisaTvis, rom argumenti iyos deduqciuri, ar
aris aucilebeli, winapirobebi swori iyos.
25
es deduqciuri argumentia araswori winapirobebiT.
deduqciuri argumenti validuria im SemTxvevaSi, Tuki
mas aqvs logikuri forma. zogierT SemTxvevaSi arguments
SeiZleba hqondes mcdari winapirobebi da avtori mcdar
daskvnas akeTebdes, magram formiT igi validuri iqneba
(iseve, rogorc bondis magaliTis SemTxvevaSi). magram, Tu
deduqciuri argumenti validuria, xolo misi winapirobebi
swori, maSin daskvna aucileblad sworia.
deduqciur argumentSi daskvna aucileblad unda
gamomdinareobdes winapirobebidan. anu daskvna ar SeiZleba
gascdes im farglebs rasac winapirobebi amtkicebs.
26
kidev erTi magaliTi:
winapiroba: stresi sicocxles amoklebs
winapiroba: bevri mweveli moweviT stress amarcxebs
daskvna: mwevelebi mowevis saSualebiT sicocxles ixan-
grZliveben
27
saqarTvelos mosaxleoba 5.4 milioni iyo, 2005 wels ki mi-
graciis Sedegad mosaxleobis raodenoba aris 4.4 milioni,
Tu migracia Sesustda, uaxloes 20 welSi saqarTvelos
mosaxleoba gaizrdeba), warsuli gamocdilebidan ganzo-
gadeba (mag. rac Tavi maxsovs, ianvarSi TbilisSi yovelT-
vis Tovda, Semdeg ianvarSic iTovebs), niSnebidan daskvnis
gamotana (ca varskvlavebiTaa moWedili, xval ar iwvimebs)
mizez-Sedegobrivi damokidebulebebi d.a.S.
waikiTxeT da gaaanalizeT qvemoT moyvanili argu-
mentebi: induqciuria Tu deduqciuri, validuria Tu
ara, myaria Tu ara?
1. me yovelTvis mersedesis markis manqanebi myavda da
yovelTvis kmayofili viyavi. momavalSic mersedesis
markis manqanas viyidi.
2. Tu demetre kacia, maSin demetre mokvdavia. demetre
kacia. amdenad, demetre mokvdavia.
3. Tu sanCo pansa cxenia, maSin mas oTxi fexi aqvs. sanCo
pansa cxenia. amdenad sanCo pansas aqvs oTxi fexi.
4. an RmerTi arsebobs an 2+2=5
2+2=4 RmerTi arsebobs
5. yvela inJiners uyvars opera. Sesabamisad, zogierT
mamakacs uyvars opera
rogorc zemoT avRniSneT, argumenti yovelTvis
gviCvenebs damokidebulebas erT an met winapirobasa da
daskvnas Soris. Tu aseTi damokidebuleba ar gvxvdeba ese
igi ar aris argumenti. Tumca, ar aris aucilebeli, winapi-
robebi da daskvna pirdapir iyos gamoxatuli. miuxedavad
amisa, SesaZlebeli unda iyos maTi gamocnoba. anu ,,daemor-
CileT moZraobis wesebs“ ver iqneba argumenti, radgan aq
arc pirdapiraa miTiTebuli da gamocnobac rTulia imisa,
Tu romelia winapirobebi da ra damokidebulebaa winapi-
28
robebsa da daskvnas Soris (Bickenbach and Davies 1996, p.45).
argumenti moswavleebs SeiZleba SexvdeT sxvadasxva
Janris literaturul nawarmoebebSi magram is SeiZleba
ar iyos pirdapir naTqvami. SegiZliaT asakis mixedviT mis-
ceT moswavleebs nawyveti salamuras Tavgadasavlidan an
xorxe lui borxesis esse wasakiTxad.
nawarmoebis wakiTxvis Semdeg, moswavleebs sTxoveT
dafiqrdnen 1. aris Tu ara aq argumenti warmodgenili 2.
rogor argumentTan gvaqvs saqme 3. Camoayalibon daskvna,
Sesabamisi winapirobebi da Seafason isini.
salamuras Tavgadasavali2
nawili pirveli
gansacdeli
ufliswulis ucnauri sazmari
erTxel qondareTis xelmwifis vaJma ucnau-
ri sizmari naxa... es sizmari imdenad saintereso
meCveneba, rom ambis moyola aqedan davapire, ma-
gram mere gadavifiqre. marTlac, ra dros xelm-
wifis vaJis sizmaria, roca Tqven isic ki ar iciT,
ra qveyanaa qondareTi, anda vin aris misi xelmwife.
simarTle Tu gindaT gaigoT, aseT qveyanas, saxel-
ganTqmuli mogzauric rom iyoT, axla versad aRmoa-
CenT. me ki sarwmuno wyaroebidan vici: qondareTi namd-
vilad arsebobda. maSin sxva dro gaxldaT, maSin mTeli
dedamiwa mxolod mSvenieri zRapruli qveynebiT iyo
dasaxlebuli da am mSvenier qveynebSi cxovrobdnen
TqvenTvis cnobili da sayvareli zRapris gmirebi.
yvela zRapari, romelic Tqven gagigoniaT an
wagikiTxavT, ra Tqma unda, imdroindelia.
29
ambavi ori kacisa, romelTac sizmari ixiles
xorxe luis borxesi
mTargmneli nino fifia
30
Tqma amjobina da uTxra mas: “sizmrad nanaxma kacma
mibrZana ispahans movsuliyavi, radgan aq iyo simdi-
dre Cemi, aw ukve vxedav, rom es simdidre albaT is
rozgebia, romelic ase didsulovnad miviRe Sengan”
am sityvebis gagonebaze kapitanma gulianad gadaix-
arxara da upasuxa: “uazro da miamito kaco,samjer
mezmana qalaq qairos siRrmeSi baRi, baRSi mzis saa-
Ti da mzis saaTis Semdgom leRvis xilnari, leRvis
baRs iqeT wyaro, wyaros qveS ki ganZi. am tyuilisTvis
aranairi mniSvneloba ar miminiWebia, Sen ki, ra Tqma
unda, wyeul jorze amxedrebulma ixetiale qalaqi-
dan qalaqSi martooden Seni sizmris rwmenis amara.
ispahanSi aRar daginaxo, aiRe es monetebi da wadi”.
»kacma aiRo monetebi da samSobloSi dabrunda. Tavisi
baRis wyaros qveS (es is baRia, kapitanma sizmrad rom
naxa) ganZi amoTxara. ase daloca ufalma, aunazRaura
zarali da STaagona igi. ufali didsulovania, idumali.»
32
fasebis procesSi gakveTilze gamovlenili kritikuli az-
rovnebis unarebi. maswavlebelma Tavis wliur gegmaSi unda
asaxos ara mxolod Sinaarsis Seswavla, aramed moswavlis
maRali donis saazrovno unarebis ganviTareba. Sesabamis-
ad es unda aisaxos mis SefasebaSic. rodesac moswavleebma
ician, rom maswavlebeli maT afasebs ara mxolod konkre-
tuli faqtebis codnis gamo, aramed maRali saazrovno un-
arebis ganviTarebis mixedviT, maTi motivacia, meti dro
dauTmon kritikul azrovnebas, gaizrdeba.
Tu moswavleebi naxaven, rom maswavlebeli maRal Se-
fasebas wers, rodesac moswavlem leqsi zepirad iswavla,
magram ar ainteresebs im moswavlis azri, vinc leqsi ar
icis zepirad, magram SeuZlia misi safuZvliani analizi, sa-
kuTari azrebis Tanmimdevrulad gadmocema da maTi dasab-
uTeba, maSin isini ecdebian didi dro dazepirebas dauTmon
da naklebi dro leqsSi mocemuli problemebis gaazrebas.
Tu istoriis maswavleblisTvis mniSvnelovania, rom mo-
swavlem icodes ra gadmogvca ama Tu im istorikosma is-
toriuli movlenis Sesaxeb da nakleb mniSvnelovania Tavad
moswavle ras fiqrobs konkretul wyaroze, maSin moswav-
leebi Tavs ar Seiwuxeben fiqriT da mxolod zedapirulad
informacias Seisrutaven.
maswavlebelma moswavleebs unda misces sakmarisi dro
da saSualeba, rom TviTon amoxsnan, gaarkvion, gza gaikva-
lon. nebismieri gakveTili, romelic am process gverds au-
vlis da moswavleebs mzamzareul informaciasa da pasuxebs
miawodebs, swavlis iluziaa.
maswavleblis mTavari amocanaa Seqmnas iseTi garemo,
dagegmos iseTi gakveTili, gamoiyenos is saswavlo aqtivo-
bebi, romlebic moswavleebs azrovnebis saSualebas aZlevs.
sxva SemTxvevaSi rTulia moswavleebSi ganaviTaro kriti-
kuli azrovneba. sxva SemTxvevaSi maT SeiZleba icodnen mag-
aliTad is, rom dedamiwa brunavs, magram ar icodnen ratom.
33
maswavleblebma didi dro unda dauTmon problebe-
mze dafuZnebul swavlebas, rac gulisxmobs realuri
cxovrebiseuli problemebis analizis safuZvelze sas-
wavlo miznebze gasvlas. magaliTad, SeiZleba moswavleebs
aswavloT zRvis wylis Semadgenloba da is Tu ra zegavle-
nas axdens igi adamianis Sinagan organoebze, magram am gziT
warmarTuli saswavlo procesi ver miscems moswavleebis
azrovnebas gasaqans. problemaze dafuZnebuli swavlebis
dros, maswavlebeli moswavles problemas warudgens: zR-
vaSi avdarma gemi CaZira, erTi kaci xis nafots CaeWida da
gadarCa, man xmeleTamde miaRwia. gadarCenil kacs wyali
moswyurda. ras urCevdiT: dalios Tu ara zRvis wyali?
(Critical Thinking Community).
damatebiT gTavazobT konkretul rekomendaciebs,
romelTa didi nawili erT-erT kritikuli azrovnebis
gzamkvlevSia mocemuli (Paul and Elder 2000):
• naklebi isaubreT, moswavleebs mieciT meti saubris sa-
Sualeba.
• moswavleebs warudgineT cnebebi da maTi gamoyenebis
konteqsti, waaxaliseT maTi azrovneba realuri proble-
mebis gadasaWrelad.
• kritikuli azrovnebis ganviTareba unda moxdes yvela
ZiriTadi aqtivobis dros: weris, kiTxvis, saubrisa da
mosmenis procesSi. gamoiyeneT kritikuli kiTxvis, weris,
saubrisa da mosmenis specifiuri strategiebi.
• SeecadeT moswavleebs aCvenoT xmamaRla fiqris magali-
Ti. amasTanave ecadeT ifiqroT ara Zalian swrafad, ro-
gorc zog profesionals sCvevia, aramed ise, rogorc
ifiqrebda kargi moswavle.
• xSirad gamoiZaxeT moswavleebi, romlebic ar weven xels,
sTxoveT sxva moswavles Seajamos, Tu ra upasuxa kiTx-
vaze moswavlem (amiT aqtiur mosmenas SeamowmebT).
• regularulad awerineT bavSvebs, gaacaniT Sefasebis
34
standartebi, sTxoveT Seafason sakuTari namuSevari am
standartebis gamoyenebiT.
• xSirad CaatareT jgufuri muSaoba, samuSaos das-
rulebis Semdeg sTxoveT moswavleebs warmoadginon mc-
ire moxseneba jgufuri samuSaos Sesaxeb (vin ra nawili
Seasrula, ra problema wamoiWra da rogor gadaWres).
• auxseniT moswavleebs Tqveni meTodebis Sesaxeb, ratom
aswavliT ase, ratom ar aZlevT mza pasuxebs, uTxariT,
Tu ratom ar muSaobs dazepireba, ra strategiebi gaqvT
imisTvis, rom xeli SeuSaloT sagnis zedapirulad Ses-
wavlas.
• Tqveni moswavleebi Secdomebs dauSveben, SeuqmeniT maT
komfortuli garemo, sadac Secdomebis gamo Tavs ux-
erxulad aravin igrZnobs da Secdomis daSvebis ar SeeSi-
ndebaT. Sedegad ufro Tamamad gamoTqvamen mosazrebebs,
ufro gabedulebi iqnebian da Secdomebzec iswavlian.
• kritikuli azrovnebis gasaviTareblad mniSvnelova-
nia zepiri saubrebi. werisa da mosmenis dros ar aris
aucilebeli informaciis swrafad gadamuSaveba da masze
pasuxis gacema, zepiri saubrisas ki es aucileblobas
warmoadgens. am dros ar gvaqvs saSualeba bevri vi-
fiqroT, wavSaloT Cveni teqsti da sxvagvarad Camovay-
aliboT (Zwiers and Crawford 2011) saubrebi moswavleebs
saSualebas aZlevs swrafad upasuxon moulodnel kiTx-
vebs, Camoayalibon TavianTi ideebi, xmamaRla gamoTqvan
da miiRon kritika, kontrargumenti Tu Sefaseba.
• Tu rogor afasebT moswavleebs, mniSvnelovnad imoqmedebs
imaze, ramdenad saWirod CaTvlian bavSvebi meti dro
dauTmon kritikul msjelobasa da azrovnebas. amitom mo-
swavles xSirad SesTavazeT iseTi amocanebi, razec muSaoba
kritikul azrovnebas moiTxovs, Sefasebis rubrikebSi yov-
elTvis asaxeT kritikuli azrovneba da misi konkretuli
gamovlinebebi (kargi argumentis moZieba, kontrargumen-
35
tis moyvana, problemis mravalmxrivi ganxilva/Sefaseba da
misi gadaWris gzis dasaxva, poziciis dasabuTeba, avto-
ritetebis azrebis ar miReba gansjis gareSe, d.a.S.)
ena
kritikuli azrovnebis gasaviTareblad mniSvnelovani
yuradReba unda mivaqcioT, rogor flobs moswavle sasau-
bro enas, ramdenad naTlad SeuZlia Tavisi azris gamoTqma,
36
sxvisi azrebisa da argumentebis gageba da Sejameba. xSiria
SemTxvevebi, rodesac gvxvdeba damabneveli, orazrovani
terminebi da frazebi, rac arTulebs argumentis gaazre-
basa da Sesabamisad mis Sefasebas (Thomson, 2002). zogjer
es specialurad SeiZleba xdebodes, raTa orazrovnebiT
gamyardes aramyari argumenti. zogjer ki imis gamo, rom
avtorebi ver amCneven am orazrovnebas.
aseT SemTxvevaSi, Tuki winadadebas orazrovani mniSvn-
eloba aqvs, saWiroa teqstSi vipovoT sxva mimaniSneblebi,
romlebic dagvexmareba gavarkvioT, ra mniSvnelobiT iqna
esa Tu is sityva an fraza naxmari, meore varianti ki aris
is, rom argumentSi SevafasoT frazis orive mniSvneloba
cal calke.
rac Seexeba sxvisi argumentis Sejamebas, mniSvnelovania
moswavleebs vaswavloT rogor gamoicnon ZiriTadi daskv-
na da Semdeg is ZiriTadi mtkicebulebebi, riTac avtori
amyarebs am daskvnas. es mtkicebulebebi SeiZleba iyos an
Cveulebrivi winapiroba, an sxva winapirobebisagan miReb-
uli meoradi daskvna. mniSvnelovania, rom pirvel etapze
ar daviwyoT imis gamoZieba, ramdenad myaria es meoradi
daskvna.
37
isini, iseve rogorc maswavleblebis umetesoba, saswav-
lo gegmebSi werdnen, rom kritikuli azrovneba erT-erTi
maTi saswavlo mizani iyo, Tumca realurad ar aswavlidnen
moswavleebs kritikul azrovnebas.
maTi azriT, amis erTi mizezi kritikuli azrovnebis
SeuTanxmebeli ganmarteba iyo, meore ki kritikuli az-
rovnebis Sefasebis sirTule. imis miuxedavad, rom dRes
arsebobs kritikuli azrovnebis Sesafasebeli testebi,
isini ar arian konkretul saganze morgebuli, maswavleb-
lebs ki ar aqvT imis fufuneba, rom sxva teqstebi Seitanon
klasSi, radgan saswavlo gegmiT gaTvaliswinebuli Sinaarsi
unda aswavlon.
am maswavleblebma gadawyvites es problema Tavad
moegvarebinaT. maT gamoiyenes blumis taqsonomia.
maswavleblebi yvebian, rom dasxdnen da ifiqres, ra iyo
maTi mizani, ras unda mieRwiaT sagnis Sinaarsisa da kriti-
kuli azrovnebis ganviTarebis TvalsazrisiT. Semdeg kargad
auxsnes moswavleebs ra unda gaekeTebinaT, rom warmatebi-
sTvis mieRwiaT. maT gadaxedes gakveTilze maT mier dasmul
kiTxvebs, Sefasebis rubrikas. SeimuSaves axali kiTxvebi da
Sefasebis rubrikebi da gaacnes moswavleebs. moswavleebma
ukeTesad gaiges, ra tipis kiTxvebs dausvamda maT maswavle-
beli da rogori unda yofiliyo kargi pasuxi. Sromam nayo
fi gamoiRo, maT gaiumjobeses fiqrisa da metakogniciis
unarebi. bevri moswavle ambobda, rom manamde ar esmoda
ras niSnavs kritikulad fiqri, maSinac ki, Tu maswavlebeli
amas iTxovda, radgan arasdros unaxavT Tu ras niSnavs ase
azrovneba. gTavazobT amocanas, romelic am maswavleblebma
maTi ganaxlebuli gakveTilisaTvis gamoiyenes:
38
bunebismetyveleba
rogor xdeba informaciuli ribonukleinis mJavas (i-
rnm) gadaadgileba birTvul membranaSi?
Sefasebis rubrika: maswavlebelma unda Seafasos, ro-
gor ician moswavleebma informaciuli ribonukleinis mJa-
va (i-rnm) da citoplazmaSi misi gadaadgilebis meqanizmi.
aseve unda Sefasdes maTi kritikuli azrovnebis unari,
rac gulisxmobs am codnis Sesabamis gamoyenebas, davale-
baSi mocemuli ori sqemis/scenaris Semowmebas da i-rnm-s
birTvidan citoplazmisken gadaadgilebis Sesaxeb daskvnis
SemuSavebas.
moswavleTa srulyofili pasuxebi unda Seicavdes
sakiTxis Sesaxeb Semdeg codnas:
• ribonukleinis mJava aris molekula, romelic Seicavs
fosfatebis jgufs;
• orSriani lipidebi hidrofoburi nivTierebebi arian
(lipidebis hidrofoburi jgufebis miTiTeba saWiro
ar aris)
• orSriani lipidi difuziiT ver gaatarebs i-rnm-is
molekulas.
membrana
irnm irnm
membrana
birTvi citoplazma
birTvi citoplazma
39
moswavlem unda miiRos oridan erTi gadawyvetileba:
a) i-rnm-s mier birTvis membranis difuzuri gavla.
b) i-rnm-s gavla birTvis membranis cilovan arxebSi.
swori pasuxia b)
maTematika
avtori: maikl dispenzio
samzareulos Wiqebi
warmoidgineT, rom gsurT gazomoT ramdeni wyali Cadis
erT WiqaSi. samzareuloSi ki gaqvT ori WurWeli, erTi itevs
sam Wiqa wyals, meore ki 5 Wiqas. rogor gamoiyenebT am or
Wiqas imisaTvis rom gazomoT zustad erTi Wiqa wyali?
pasuxi
aavseT sam Wiqiani konteineri wyliT. gadaasxiT xuT
Wiqian konteinerSi. isev aavseT sam Wiqiani konteineri
da aavseT xuT Wiqiani konteineri. am SemTxvevaSi sam
Wiqian WurWelSi zustad erTi Wiqa wyali darCeba.
40
davfiqrdeT Semdegze:
ratom aviTarebs es amocana kritikul azrovnebas?
iqneboda Tu ara es amocana kritikuli azrovnebis
ganmaviTarebeli, Tuki xuT da sam Wiqian konteinerebis
nacvlad gveqneboda xuT da or Wiqiani konteineri da isev
erTi Wiqa wylis gazomva iqneboda saWiro? ratom?
41
maTematika
avtori: neli nasyidaSvili
gaanawileT Tanabrad
1) 5 erTnairi vaSli Tanabrad unda gavunawiloT rva bavSvs.
gaWrebis ra umciresi raodenobiT SeiZleba movaxerxoT
es ?
2) 13 erTnairi zomis sazamTro unda gavyo 42 Tanabar por-
ciad. rogor gavakeToT es, Tu arcerT sazamTros ar
gavWriT 7-ze met nawilad ?
SesaZloa orive amocana aseTive TanamimdevrobiT iyos
ganxiluli moswavleebTan. amocanebis amoxsnis Semdeg ki
movaxdinoT am ori amocanis erTmaneTTan Sedareba:
• ra aqvT msgavsi
• ra aqvT gansxvavebuli
• SesaZlebelia Tu ara raime daskvnebis gakeTeba?
• analogiuri amocanebis amoxsnisas SemiZlia Tu ara aq
miRebuli gamocdilebis gamoyeneba ?
• aucilebelia vaSlebisa da sazamTros motana, maTi
daWra, Tu modelirebiTac SegviZlia am amocanebis
amoxsna?
da a. S. yoveli samuSaos dasrulebis Semdeg mniSvnelova-
nia garkveuli Semajamebeli procesis ganxorcieleba, rom-
lis drosac xdeba gavlili saazrovno etapebis gaxseneba,
Tanamimdevruli aRdgena, kontr situaciebis motana.
2. pasuxi
• 4 vaSlidan TiToeuli gaiWras Suaze, miiReba - 8
naWeri (TiToeul moswavleze 1 naWeri), es 4 gaWraa
• 1) darCenili 1 vaSli gaiWras Suaze, Semdeg TiToeuli
naWeri kidev 2-jer Suaze, sul 7 gaWra da 2) darCe-
nili 1 vaSlis 3-jer gaWriT (vaSls Tu warmovidgenT
42
wris saxiT da diametrze ganvaxorcielebT gaWrebs:
Suaze, kidev Suaze da kidev Suaze). orive SemTx-
vevaSi miiReba vaSlis mervedi, magram: 1 SemTxvevaSi
gaWrebis raodenobaa 7, xolo me-2 SemTxvevaSi - 3.
• erT SemTxvevaSi gaWrebis minimaluri raodenobaa -
11, xolo meore SemTxvevaSi - 7.
• TiToeul bavSvs Sexvdeba vaSlis naxevari da kidev
vaSlis mervedi.
• Tu SekiTxvaa : ramdeni vaSli Sexvdeba TiToeul mo-
swavles ?
maSin pasuxi calsaxaa: TiToeuls Sexvdeba vaSlis nax-
evari da kidev vaSlis mervedi.
xolo Tu SekiTxvaa: gaWrebis ra umciresi raodenobaa
saWiro 5 vaSli rom Tanabrad gavunawiloT 8 bavSvs? pa-
suxebi SesaZloa iyos sxvadasxva (am SemTxvevaSi ornairi)
gamomdinare bavSvebis midgomebidan da warmodgenebidan,
erT SemTxvevaSi is tolia - 11-is, xolo meore SemTxvevaSi
-7-is.
am ori SesaZlo pasuxidan erT-erTis amorCeva SesaZle-
beli iqneba pirobaSi garkveuli SezRudvis/arSezRudvis
SemoRebiT. am SemTxvevaSi, radgan SezRudva ar gvaqvs, ami-
tom gamarTlebuli iqneba gaWrebis mcire raodenobis pa-
suxad CaTvla
SeniSvna: Tumca moswavleebi naklebad iyeneben analo-
giebs da pasuxad CaTvlian xolme 11-s.
2. pasuxi
1) 6 sazamTrodan TiToeuli gavWraT 7 nawilad, xolo da-
narCeni 7 sazamTro gavWraT 6 nawilad, miiReba erTnairi
moculobis 42 nawili da 42 nawili meore moculobis
2) TiToeuli moswavle miiRebs am ornairi naWrebidan Ti-
43
To-TiTo naWers (13/42 = 1/7 + 1/6 -- cameti ormocdameo-
redi tolia erT meSvideds damatebuli erTi meeqvsedi).
****
• am kiTxvas sxvanairad rogor dasvamdi?
• am amocanis amoxsnisas ra axali informacia gaige?
• aris Tu ara es yvelaze mniSvnelovani kiTxva am prob-
lemis gadaWrisas?
• ra kiTxvas unda gasceT pasuxi manam, sanam am kiTxvas
gascemT?
• es ras gulisxmobs?
44
leebs, rom pasuxebi martivad ver ipovon internetSi:
• mocemuli monacemebis gamoyebiT aageT grafiki ro-
melic gamosaxavs Sedarebas sam konkurent mobiluri
telefonebis kompaniebs Soris.
• gamoikvlieT, rom gaarkvioT, ra aris saukeTeso masa-
la iseTi saxlis asagebad, romelic gauZlebs qariSx-
als.
• romelime geometriul figurebis gamoyenebiT Seqme-
niT TamaSi.
(Teaching Science and Maths 2011)
ekologia
hkiTxeT moswavleebs dafiqrdnen, maTi azriT ra gav-
lenas moaxdens sigaretis reklamis akrZalva sigaretis mw-
evelTa raodenobaze. Semdeg warudgineT varaudi, romlis
mixedviTac, Tu aikrZaleba sigaretis reklama, sigaretis
mwevelTa ricxvi gaizrdeba. moswavleebs sTxoveT varau-
dis Sefaseba:
,,Tu sigaretis reklama aikrZaleba, sigaretis mwar-
moeblebi dazogaven im Tanxebs, rasac sxva SemTxvevaSi
reklamisTvis gamoiyenebdnen. amrigad, imisaTvis, rom erT-
maneTTan konkurencia hqondeT, sigaretis fass daagdeben.
Sesabamisad, sigaretis reklamis akrZalva gamoiwvevs siga-
retis mwevelTa momravlebas (Thomson 2002, p.90).
kiTxvebi, romlebic SegiZliaT damatebiT dausvaT mo-
swavleebs: uSlis Tu ara xels sigaretis amJamindeli fasi
adamianebis umravlesobas moswion sigareti? im adamianebs
Soris visac arasdros mouwevia, ZiriTadad ra SeiZleba
iyos amis mizezi (janmrTeloba, Tu sigaretis fasi?) siga-
retis fasi rom daeces, es ubiZgebs Tu ara mwevelebs ufro
meti moswion?
45
istoria
avtori: robert Svarci, azrovnebis swavlebis naciona-
luri centris direqtori.
47
jgufTan erTad gamoitana daskvna; mosazreba darCa mosaz-
rebad, xolo argumentebi ar aRmoaCndaT am azris gasa-
myareblad.
Cemi azriT, es kritikuli azrovnebis ganviTarebis
erT-erTi magaliTia. am dros arsebiTia argumentebis da
kontrargumentebis moZieba, situaciis gaanalizeba da
mtkicebulebebis safuZvelze mosazrebis dasabuTeba an
Secvla, axlis miReba (situaciis avtori).
xelovneba da musika
pablo pikasos avinionis diacebi (Les Demoiselles d’Avignon)
fokusi: am tilos bevri miiCnevs kubizmis mimdinareobis
pirvel naxatad. zogisTvis erTi SexedviT naxati Sokis-
momgvrelia. qalebis figurebi Cateulia kuTxovan da uxeS
formebSi.
aRmoCena, romelic moswavleebma unda gaakeTon: rogor
gamoavlina pikasom kubizmis maxasiaTeblebi am naxatSi?
formebis dayofa geometriul nawilebad da Semdeg maTi
,,arabunebrivi” awyoba. sagnebis mravalmxriv formebad da
figurebad warmodgena romelic gafiqrebinebs, rom veras-
dros xedav yvelafers rac unda dainaxo.
damatebiTi SeTavazeba: SeadareT pikasos kubizmis mim-
dinareobis naxatebi misi Tanamedrovis jorj brakis nax-
atebs. ra msgavsebas da gansxvavebas amCnevT? Tqveni azriT,
ratom ukavSireben pikasos ase xSirad kompozitor igor
stravinskis (Oslon 2000, p. 99)?
musika
moswavleebs moasmenineT biTlzis ,,hei jud” (Hey Jude) da
,,guSin” (Yesterday) fransua glories (Francois Glorieux) Ses-
rulebiT.3 biTlzis es ori Zalian popularuli melodia
3 მელოდიები შეგიძლიათ ნახოთ ვებგვერდზე www. youtube.com საძიებო ფრაზით
Francois Glorieux Plays the Beatles.
48
SesaniSnavad gadaawyo da Seasrula fransua gloriem.
a. ,,guSin” Sopenis stilSia
b. ,,hei jud” aris baxis stilSi
49
samoqalaqo ganaTleba
avtori: qalin rusi
50
aqtivoba 1 - jgufebSi muSaoba
maswavlebeli SemTxveviTi principiT yofs auditorias
2 jgufad da warudgens situacias: ”warmoidgineT, rom
saswavlo wlis dasawyisia da moswavleebma klasSi unda
gadawyviton, romeli ucxo ena/enebi Seiswavlon. skolis
gamocdileba da ucxo enebis maswavlebelTa SesaZleblo-
bebi dRis wesrigSi ayenebs rusuli enis Seswavlis sakiTxs.
moswavleTa naxevars kategoriulad ar surs rusuli enis
swavla, xolo meore naxevars dabejiTebiT surs.” maswavle-
beli erT jgufs arqmevs ”momxreebs”, xolo meore jgufs
”mowinaaRmdegebs”.
maswavlebeli TiToeul jgufs sTavazobs 5-7 wuTis gan-
mavlobaSi erToblivad Camoayalibon sakuTari poziciis
dasabuTebisTvis araumetes 10 argumenti da SeTanxmdnen,
vin iqneba mTeli jgufis warmomadgeneli.
aqtivoba 2 - diskusia
1-li aqtivobis drois gasvlis Semdeg maswavlebeli
mTeli auditoriisTvis TvalsaCino adgilas moixmobs
jgufebis arCeul warmomadgenlebs. igi sTavazobs maT 2-2
wuTis ganmavlobaSi warmoadginon Camoyalibebuli argu-
mentebi. maswavlebeli akontrolebs, rom warmomadgenleb-
ma srulad da bolomde moisminon erTmaneTis mosazrebebi,
xolo maTi jgufis wevrebma sapirispiro mxaris warmo-
madgenels ar Seawyvetinon saubari. amisaTvis jgufebis
wevrebs sTavazobs, T-diagramis saxiT Camoweron sakuTar
furclebze TiToeuli mxaris argumentebi.
aqtivoba 4 - diskusia
geografia
avtori: manana ratiani
aqtivoba gaTvlilia saSualo skolis moswavleebisTvis,
romlebic gadian msoflios geografias.
aqtivobis mizania moswavleebSi ganaviTaros kritikuli
azrovnebis unari da iseTi specifiuri unarebi rogoricaa
rukis gamoyeneba/gaanalizeba da konturuli rukis Sevseba.
52
igi saSualebas aZlevs moswavleebs daakavSiron erTmaneTs
sxvadasxva monacemebi da gaakeTon daskvnebi. amavdroulad,
maT ganuviTardebaT jgufSi muSaobisa da diskusiis unari,
rac erTi gakveTilisTvis warmatebad SeiZleba CaiTvalos.
53
mSp-s mixedviT qveynebs (nax.5) da imsjelon kavSirze am or
maCvenebels Soris. aris Tu ara pirdapiri kavSiri mosaxle-
obis raodenobasa da mSp-s Soris. daskvna SeuZliaT war-
moadginon sasurveli formiT.
15 wuTis gasvlis Semdeg jgufebi warmoadgenen Tavi-
anT mosazrebebs da amis Semdeg mimdinareobs ganxilva, a)
ramdenad axdens gavlenas qveynis sidide ekonomikur ganvi-
Tarebaze; b) ramdenad axdens gavlenas mosaxleobis raode-
noba qveynis ekonomikur ganviTarebaze
7,6
indoeTi 3,2
argentina 2,7
yazaxeTi 2,7
alJiri 2,3
kongos demokratiuli re- 2,3
spublika
meqsika 2,0
saudis arabeTi 2,0
indonezia 1,9
sudani 1,9
libia 1,8
54
irani 1,6
monRoleTi 1,6
peru 1,3
Cadi 1,3
55
nax.3 umsxvilesi qveynebi mosaxleobis raodenobis mixed-
viT
qveynebi mosaxleobis
ricxovneba (mln)
CineTi 1,3 (mlrd)
indoeTi 1,2 (mlrd)
aSS 313,2
indonezia 237,6
brazilia 192,4
pakistani 178,9
nigeria 162,5
ruseTi 143,0
bangladeSi 142,3
iaponia 127,7
meqsika 112,3
filipinebi 94,1
vietnami 87,8
eTiopia 84,3
germania 81,8
egvipte 81,6
irani 76,2
TurqeTi 74,7
kongos demokratiuli respublika 67,7
tailandi 65,9
56
gibraltari 29400
san marino 32252
monako 35881
lixtenSteini 36157
sent-kritsi da nevisi 51970
marSalis kunZulebi 54305
andora 85015
antigua da barbuda 89138
seiSelis k-ebi 90945
sent vinsenti da grenadini 100892
57
rogor SevqmnaT kritikulad moazrovne skola
58
marebis Segroveba, TemisTvis aqtualuri ekologiuri prob-
lemis gadaWraze muSaoba.
TemSi CarTulobis swavlebas win uZRvis refleqsiis pro-
cesi, Semdeg konkretuli qmedeba da Semdeg isev refleqsia.
magaliTad, sabazo skolis moswavleebi SeiZleba CaerTon
proeqtSi, romelic usaxlkarobas da siRaribes exeba. maswav-
lebeli dasawyisisaTvis maT acnobs masalebs da moswavleebi
akeTeben refleqsias usaxlkarobasa da siRaribesTan dakav-
SirebiT, maT gamomwvev mizezebze, imaze, Tu ra socialur-
ekonomikuri Tu politikuri ziani SeiZleba moutanos aman
saxelmwifos, rogor SeiZleba misi Tavidan acileba d.a.S. mo-
swavleebi maswavlebelTan erTad ikvleven, kritikulad msj-
eloben im sakiTxebze, rac mniSvnelovania maTTvis da sazoga-
doebisaTvis. moswavleebi fiqroben arsebul rwmenebze,
Rirebulebebze, varaudebze, akeTeben TavianT daskvnebs.
Semdeg isini erTvebian konkretul aqtivobaSi, romelic Sei-
Zleba gulisxmobdes adgilobriv moxucTa TavSesafarSi muS-
aobas moxalised an TemSi am sakiTxisadmi codnis gazrdaze
ganxorcielebul RonisZiebebs.
moswavleebi aseTi proeqtebis mimdinareobis dros sva-
men kiTxvebs, romlebic sakmaod rTuli sapasuxoa, proeqtebi
warmoqmnian dilemebs, romlebic moswavleebma unda gadaWran,
ZiriTadad am kiTxvebs ar gaaCnia erTi swori pasuxi da mo-
swavleebma unda daaxarisxon da Seafason arsebuli mtkiceb-
ulebebi, gaarCion faqti da mosazreba da kargad unda gaiaz-
ron mravali, zogjer urTierTgamomricxavi mosazreba.
daskvnis saxiT unda avRniSnoT, rom nebismieri cvlileba,
romlebic unda ganaxorcielos skolam, moiTxovs dros, gam-
Zleobas da Secdomebze swavlas. amitom mniSvnelovania, rom am
cvlilebis Sesaxeb skolis administraciam kargad moamzados
safuZveli, kargad auxsnas yvelas, ratom aris igi mniSvnelovani,
raTa nakleb problemebs wavawydeT misi ganxorcielebis pro-
cesSi. mxolod aseT SemTxvevaSi SeiZleba iyos Cveni mcdeloba,
SevcvaloT raRac ukeTesobisken – warmatebuli.
59
gamoyenebuli literatura
60
Thinking Skills for Education Students. Padstow: TJ International
LTD.
11. McMahon Daniel. September 27, 2011. Getting Specific about Criti-
cal Thinking. Education Week. (15.12.12.)
12. Edward M. Glaser . 1941. An Experiment in the Development of Criti-
cal Thinking. New York: Bureau of Publications, Teachers College,
Columbia University.
13. Ennis, Robert. 1987. Dispositions for Critical Thinking. http://aca-
demic.pg.cc.md.us/~wpeirce/MCCCTR/dispos~1.html (09.11.12)
14. Talbot, Marianne. 2010. The Nature of Arguments. http://www.you-
tube.com/watch?v=kBlQj5uiOXc&feature=g-vrec (27.10.12)
15. Lau Joe and Jonathan Chan.2004. Good Arguments. Opencourseware
on Critical Thinking Logic and Creativity. http://philosophy.hku.hk/
think/arg/goodarg.php. (12.12.12)
16. Critical thinkng Community. The Art of Redesining Instruction.
http://www.criticalthinking.org/pages/the-art-of-redesigning-instruc-
tion/520 (08.010.12)
17. Paul Richard W. and Linda Elder. 1999. Critical Thinking. Basic The-
ory and Instructional Structures Handbook. Foundation for Critical
Thinking.
18. Thomson Anne. 2002. A Practical Introduction. London: Routledge.
19. Michael Dispenzio. 1996. Critical Thiking Puzzles. http://mathforum.
org/k12/k12puzzles/critical.thinking/puzz5.html (05.09.12)
20. Highbeem Business. 2006. A new Method in Assessing Critical
Thinking in the Classroom. BioScience. January 1,2006. Bissell,
Ahrash N; Lemons, Paula P. http://business.highbeam.com/411908/
article-1G1-140955004/new-method-assessing-critical-thinking-
classroom (20.12.12)
21. Faculty and Staff Voices. 2010. Critical Thinking in Mathematics.
61
http://enews.sfds.net/critical-thinking-in-mathematics-2/ (20.12.12)
22. Teaching Science and Maths. Resources and Strategies for Science
and Math for K-12 Teachers. How To Encourage Critical Thinking in
Science.http://www.teachscienceandmath.com/2011/09/14/how-to-
encourage-critical-thinking-in-science-and-math/ (20.12.12.)
23. Cress M. Christine and DAvid M. Donahue. 2011. Democratic Di-
lemmas of Teaching Service-Learning: Curricular Strategies for Suc-
cess: Sterling: Stylus
24. Kraft Nancy. 2000. In Perspectives in Critical Thinking: Essays by
Teachers in Theory and Practice. New York: Peter Lang.
25. Oslon, Ivan. 2000. The Arts and Critical Thinking in American Edu-
cation. Ed. Ralph A. Smith. Bergin & Garvey: Westport, CT.
26. Zwiers jeff and Marie Crawford. 2011. Academic Conversations that
Fosters Critical Thinking and Content Understandings. Stenhouse
Publishers
62
kreatiulobis oqros wesi
manana boWoriSvili
_ ra aris kreatuloba?
_ ramdenad aisaxeba am unaris floba adamianis qcevaze?
_ ra meqanizmebi uwyobs xels mis ganviTarebas?
fsiqologebs Soris ar arsebobs kreatulobis ter-
minis erTnairi ganmarteba. magram arsebobs debuleba,
romlsac yvela maTgani iziarebs - kreatuloba Sablonuri
azrovnebis sawinaaRmdego mimarTulebad iTvleba. is Ta-
vidan gvacilebs banalur da martiv ideebs, xels uwyobs
originaluri gadawyvetilebebis Ziebasa da dabadebas.
am sakiTxis Sesaxeb literaturis mimoxilvisas aRmoa-
CenT, rom:
ratom?..
65
bebisa da diskursis Semdeg xsnaris da gamxsnelis fizikuri
Tvisebebis SedarebiTi analizi da ganxilva daviwyeT, Cava-
tareT eqsperimentebi...
Semdeg gakveTilze moswavleebi Tamamad msjelobdnen:
• im movlenaze, rom mcenareebs, romelTac aqvT Saqrebis
sinTezis unari, TovlSi ar ,,iyinebian”.
• rac metia mcenaris ujredis wvenSi Saqris koncentra-
cia, xsnari miT ufro dabal temperaturaze iyineba...
• yoCivardas, enZelas da sxva adremoyvavile mcenareebis
yinvagamZleoba am mcenareebis ujredebSi arsebuli xsna
rebis koncentraciiTaa ganpirobebuli..
• saubrobdnen “antifrizebze” nivTierebebze _ romlebic
gayinvis temperaturis dawevas iwvevs.
yvelaze STambeWdavi ki is faqti iyo, rom erT-erTma
arcTu ise warmatebulma moswavlem mis mier dagegmili da
Cartarebuli saSinao kvlevis Sedegebi warmoadgina _ is
daakvirda sxvadasxva koncentraciis mqone Saqriani wyl-
is gayinvis procesebs, warmoadgina Sedegebi da gaakeTa
daskvnebi.
wlebi gadioda, sabunebismetyvelo sagnebis swavle-
baSi seriozuli gamocdileba damigrovda. sagakveTilo
procesSi ZiriTadi aqcenti bunebaSi mimdinare procesebis
“modelirebaze” gavakeTe. am yvelafers ki kargi kabinet-
laboratoria sWirdeboda. gadavwyvite proeqti damewera
da sagranto konkursSi miviRe monawileoba. Sedegmac ar
daayovna. Cemi skolis qimia-biologiis kabineti saTanadod
aRiWurva; bevri STambeWdavi gakveTilis Catareba SevZeli.
am wlebSi dagrovil gamocdilebas ukvalod ar Cauvlia.
2008 wels meoTxe klasis bunebismetyvelebis saxelmZR-
vaneloze daviwye muSaoba. saxelmZRvanelom warmatebiT
gaiara grifirebis procesi. Cems mier gakveTilze gamoy-
enebuli ,,yoCivardebis aqtivoba” saxelmZRvaneloSi ase
transformirda:
66
praqtikuli samuSao
5 wT 10 wT 15 wT 20 wT 25 wT
wyali
Saqriani wyali
67
dRes, rogorc ganaTlebis specialists, Tavisuflad
SemiZlia Tvali mivadevno am narativSi Cemi, rogorc peda-
gogis azrovnebis process: rogorc vxedavT, aq Zalian
sainteresoa problemaze aracnobieri muSaobis procesi.
wlebis ganmavlobaSi imdenad mawuxebda bunebismetyvelebis
Seswavla Cemi moswavleebisTvis saintereso yofiliyo, rom
Cemi goneba sul muSaobda am problemis gadasaWrelad.
Ggarkveuli drois gavlis Semdeg ki moulodnel situa-
ciaSi movida STagoneba im swavlebis meTodikis saxiT, rac
zemoT giambeT.
da mainc, ra moxda?
daviwyoT Tavidan:
1. yvelaferi problemaze aracnobieri muSaobis pro-
cesiT daiwyo (momzadebis etapi – gansakuTrebiT gonebri-
vi aqtivobis mdgomareoba, romelic axali ideis gaCenis wi-
napirobas warmoadgens);
2. Semdeg daiwyo problemis garSemo uzarmazari Ziebi-
Ti muSaoba; Sedegad pirovnebaSi ganwyobis saxiT formu-
lirda iseTi Sinagani mdgomareoba, romliTac yvela gare-
gani STabeWdileba problemis gadaWris garSemo Semoikriba
(momwifebis etapi – problemaze aracnobieri muSaobis pe-
riodi, warmmarTavi ideis inkubacia);
3. Semdeg pedagogma Seicvala amocanisadmi xedva da
problemur situacias struqtura Seucvala, radgan prob-
lemis gadawyvetisaTvis mTavari funqciuri niSani ipova
(STagonebis etapi – inkubaciis Sedegad cnobierdeba aR-
moCena - axali mimarTebebis uecari wvdoma);
4. Semdeg pedagogma idea ganaxorciela anu moxda ideis
ganviTareba – ideis saboloo formulireba, misi xorc-
Sesxma, ganxorcieleba da Semowmeba;
axla ki Tvali mivadevnoT process: ram ganapiroba, rom
68
pedagogebma kreatiulad imuSaves?
mTavari mizezi isaa, rom pedagogebma SeZles analiti-
kuri, sinTezuri da praqtikuli unarebis gamoyeneba da
wonasworobis dacva. kreatiuli muSaoba ki analitikuri,
sinTezuri da praqtikuli unarebis gamoyenebiTa da maT So-
ris wonasworobis dacviT miiRweva (Sternberg, 1985; Stern-
berg, lubart, 1995; Sternberg Williams 1996).
SevecadoT Tanmimdevrulad ganvmartoT TiToeuli maT-
gani: sinTezuri, analitikuri da praqtikuli azrovneba.
sinTezuri azrovnebis unari isaa, rasac Cven, Cveu-
lebriv, kreatiulobas vuwodebT. es axali da saintereso
ideebis warmoSobis unaria. xSirad adamiani, romelsac
kreatiuls vuwodebT, gansakuTrebiT kargi sinTezuri az-
rovnebis unaris mqone pirovnebaa, romelic sagnebs Soris
iseT kavSirebs aRmoaCens, romlebsac sxva adamianebi spon-
tanurad ver xedaven.
analitikuri azrovnebis unars, Cveulebriv, kritikuli
azrovnebis unarad Tvlian. adamiani, romelsac es SeuZlia,
ideebis analizsa da Sefasebas axdens. yvelas, TviT Tqvens
nacnob yvelaze kreatiul adamiansac ki, aqvs ukeTesi da
uaresi ideebi. kargad ganviTarebuli analitikuri az-
rovnebis gareSe, kreatiul adamians cudi da kargi idee-
bis damuSavebis Tanabari Sansi eqneboda. is analitikuri
azrovnebis unars imisTvis iyenebs, rom kreatiuli ideis
mniSvneloba Seafasos.
praqtikuli azrovnebis unari adamians aZlevs saSuale-
bas, Teoria praqtikad, abstraqtuli ideebi ki praqtikul
miRwevebad gardaqmnas. praqtikuli unari potenciuri au-
ditoriis mqone ideebis gamosacnobadac gamoiyeneba.
mocemuli ganmartebebis interpretaciis Sedegad Sesa-
Zloa Semdegi realoba miviRoT - pirovnebam, romelsac
69
mxolod sinTezuri azrovneba SeuZlia, SeiZleba inovaci-
uri ideebi gamoimuSaos, magram isini ver icnos, an ver
moaxerxos misTvis axali struqturis micema. adamiani,
romelsac mxolod analitikuri unarebi aqvs, SeiZleba sxva
adamianebis ideebis ZalianKkargi kritikosi iyos, magram,
savaraudod, kreatiul ideebs Tavad ver warmoSobs. mx-
olod praqtikuli unaris mqone adamiani, SesaZloa, sxvisi
ideebis araCveulebrivi realizatori iyos.
rogorc vxedavT, kreatiulobis oqros wesi imaSi mdgo-
mareobs, rom - analitikuri, sinTezuri da praqtikuli un-
arebi gamoviyenoT da davicvaT maT Soris wonasworoba
aqedan gamomdinare niSandoblivia miviRoT pasuxi kiTx-
vaze rogor SevuwyoT xeli moswavleebSi kreatulobis gan-
viTarebas?
maswavlebelTa umravlesobas surs, Tavis moswavleebSi
kreatiulobis ganviTarebas Seuwyos xeli, magram maswavle-
belTa umravlesoba ar aris darwmunebuli, rom mis mier
SerCeuli strategia sworia. gTavazobT oTxi sxvadasxva
mimarTulebis ramdenime praqtikul rCevas, romelTa gamo-
yeneba SeuZliaT maswavleblebs.
rCevebi Seicavs strategiebs, romlebic aviTarebs mas-
wavleblebis da moswavleebis kreatulobas.
70
rCevebi maswavleblebs
71
ganvixiloT TiToeuli rekomendacia
misabaZi magaliTi
• dauSviT orazrovneba
adamianebs uyvarT Sav-TeTri ambebi. mogvwons vifiqroT,
rom qveyana kargia an cudi, mokavSirea an mteri, mocemuli
idea ganaTlebis sferoSi gamogvadgeba, an ar gamogvadgeba.
problema isaa, rom kreatiuli muSaobis samyaroSi bevri
nacrisferi zonaa. xelovanebi, romlebic axal naxatze muS-
aoben, an mwerlebi, rolebic axal wigns weren, xSirad ambo-
ben, rom dabneulebi arian, an Tavisi ideebis sisworeSi eWvi
eparebaT. maT unda gaarkvion, swor gzas adganan Tu ara.
efeqturoba
73
swavlasTan aris dakavSirebuli. mieciT Tqvens moswavleebs
arCevanis xelaxla gansazRvris Sansi da SesaZlebloba..
• dauSviT Secdomebi
iafad yidva da Zvirad gayidva sarisko saqmea. bevri
idea ubralod imis gamoa arapopularuli, rom isini kar-
gi ideebi araa. skolebi moswavleebs xSirad Secdomebs ar
patioben. davalebebSi aRmoCenili Secdomebi xSirad cudi
niSnebiT fasdeba. rodesac Tqveni moswavleebi Secdomebs
dauSveben, sTxoveT maT, gaanalizon da ganixilon saku-
Tari Secdomebi. xSirad Secdomebi an susti ideebi karg
ideebs an swori pasuxebis Canasaxebs Seicavs. iaponiaSi mas-
wavleblebi mTeli gakveTilis manZilze ekiTxebian bavSvebs
maTematikur azrovnebaSi daSvebuli Secdomebis Sesaxeb.
moswavleTa Secdomebisa da misi gamomwvevi mizezebis kv-
leva maswavleblisTvis profesiuli zrdis SesaZleblobaa.
gansxvavebuli Sexedulebebi
sxva adamianebTan erTad muSaobidan da TanamSromlo-
bidan maqsimaluri Sedegis miReba SesaZlebelia, Tu Tavs
am adamianebis adgilas warmovidgenT. Cvens Tvalsawiers
imiT vafarToebT, rom samyaros sxva xedvis wertilidan
danaxvas vswavlobT. es gamocdileba zrdis Cvens kreatiul
74
azrovnebasa da wvlils. xeli SeuwyeT Tqvens moswavleebs
sxva adamianebis Tvalsazrisis gaazrebasa da pativiscemaSi.
75
unda ganaxorcielon. mas Semdeg, rac kreatiul produqtebs
Seqmnian, igrZnoben kreatiulobis sixaruls, moswavleebs
TviTmowesrigebis strategiebic gaacaniT. ai, ramdenime
rCeva, romlebic moswavleebs TviTmowesrigebis procesSi
daexmarebaT.
77
bas, rom garkveuli periodis ganmavlobaSi jildos ver
iRebs. moswavleebma unda iswavlon, rom dajildoebis
gadavadebas Tavisi dadebiTi mxare aqvs. raime davalebis
Sesrulebaze xangrZlivi muSaobis dros moswavle xari-
sianad Sesrulebuli davalebaze daxarjuli Zalisxmevis
fass swavlobs. proeqtebi am miznis misaRwevi saukeTeso
saSualebaa, magram rTulia bavSvebs saxlSi Sesasruleblad
proeqtis farglebSi gaTvaliswinebuli davaleba misceT,
Tu darwmunebuli ar xarT mSoblebis daxmarebasa da maT
CarTulobaSi.
78
(1) moswavleebi iazreben kreatiul process,
(2) iviTareben TviTkritikis unars,
(3) amayoben sakuTari kreatiuli naSromebiT.
samwuxarod, warumateblobis SemTxvevaSi, bevri maswav-
lebeli da mSobeli Sedegebze pasuxismgebel gareSe ,,mters”
eZebs. isini moswavleebsac ,,nebas rTaven” warumateblobis
mizezi gare mterSi eZebon. SeiZleba banalurad mogeCvenoT
is azri, rom moswavleebs sakuTar namuSevarze pasuxismge-
blobis aReba unda vaswavloT. magram albaT sakuTari
an sxva adamianis gamocdilebidan iciT, ramxela naprali
Cndeba xolme, rodesac xdeba codnisa da azrebis qmede-
bebad gardaqmna. adamianebi erTmaneTisgan gansxvavdebian
im pasuxismgeblobebis TvalsazrisiT, romlebsac qmede-
bebis mizezebsa da Sedegebze iReben. kreatiul adamianebs
sakuTar Tavsa da Tavis ideebze pasuxismgeblobis gaazreba
sWirdebaT.
• xeli ar SeuSaloT moswavleTa azartulobas
Tqveni moswavleebis saukeTeso kreatiuli unarebis
gamosaaSkaraveblad maT imis povnaSi unda daexmaroT, rac
maT ainteresebT. am dros izrdeba azartuloba da kreati-
uli produqtis Seqmnis survili.
79
• daadgineT da gadalaxeT winaaRmdegobebi
kreatiulad moazrovne adamiani xSirad xvdeba winaaR-
mdegobebs. mTavaria, aqvs Tu ara kreatiulad moazrovne
adamians winaaRmdegobebTan gamklavebis unari. sad midis
amdeni imedismomcemi kreatiulad moazrovne axalgazrda.
adre Tu Ggvian isini iwyeben fiqrs, rom kreatiuloba wi-
naaRmdegoba da rig SemTxvevebSi dasjacaa. magram xdeba
isic, rom kreatiuli adamianebi garkveul fass ixdian,
radgan xvdebian, maT ideebs cvlilebebis gamowveva Seu-
ZliaT.
81
personaJTa dardi rac moTxrobidan gamoZevebis Semdeg
daeuflaT:
… muqTamWamela - rogori
muqTamWamela, zarmaci da
pativmoyvare var?!
82
gogebaSvilis pasuxi personaJTa dardebze:
muqTamWamelas - garegnu-
li ieris SecvliT cdilob
daimsaxuro pativiscema.
daimaxsovre “tanisamoss ki nu
icvli xasiaTi gamoicvale da
pativic dagedebao”
mtreds _ daimaxsovre: nu
uTxri sxvas ormos, Torem
TviTonve Cavardebio; xom ga-
gigonia “nu dascini sxvasao
gadagxdeba Tavsao”.
gamoyenebuli literatura
84
interesis roli samoqalaqo ganaTlebis
swavlebisas
nino WiabriSvili, qeTevan WiabriSvili, giorgi gaxelaZe
Tomas aqvineli
Sesavali
85
qarTuli sazogadoeba _ samoqalaqo ganaTlebis saWiroeba
87
saWiro codna da unarebi, magram monawileobac unda gv-
surdes, CarTulobisadmi Sesabamisi damokidebuleba unda
gvqondes. es kavSiri pirobiTad ase SeiZleba gamovxatoT:
codna+unarebi+ganwyoba=CarTuloba
88
Camoyalibebaze zegavlenisas pirovnebis mimarTulebas da
xasiaTsac gansazRvravs.
dekarte (dekarte, 1989, gv. 507) xsnis aristoteles mo-
sazrebas Semecnebis Sesaxeb, romelic cnobismoyvareobis
safuZvelze Cndeba. eqvs ZiriTad „grZnobas“ Soris cnobis-
moyvareobis grZnobas pirvel adgils uCens da amtkicebs,
rom mas ara aqvs sapirispiro grZnoba, radgan Tu sagani uC-
veulo ar aris, „is ar gvaRelvebs da mas gatacebis gareSe
vumzerT“. misi azriT, cnobismoyvareobis mizezi moulod-
nelobaa: „cnobismoyvareoba maSin Cndeba Cvens sulSi, roca
raRac moulodneli gvaiZulebs yuradRebiT davakvirdeT
iSviaT da uCveulo sagnebs“ (Decart, 1989, gv. 511).
kanti (1999, gv. 340-341) cnobismoyvareobas aRwers ro-
gorc Secbunebas, dabneulobis gancdas raRac moulodne-
lis winaSe. cnobismoyvareobis rogorc emociis ganviTa-
rebaSi is or fazas mijnavs: “Tavdapirvelad is anelebs
fiqrs, radgan SesaZloa Sedegi (obieqti) usiamovno iyos,
magram Semdeg xels uwyobs fiqrisa da uCveulo xatebis
dinebas da sasiamovno xdeba”.
uSinskis azriT, ara moulodneli movlena an xati axdens
mZafr STabeWdilebas, aramed maTi gavlena Cvens Sexedu-
lebebsa da fiqrebze da amis Sedegad Camoyalibebuli mo-
lodinebi. am SemTxvevaSi cnobismoyvareoba axali movlenis
winaswari codnaa, romelic ewinaaRmdegeba Cvens arsebul
Sexedulebebs. “CvenSi gaocebas iwvevs moulodneli mxo-
lod im mizeziT, rom gviZneldeba misi “SeTanxmeba” Cvens
warmosaxvasTan. rogorc ki amgvar SeTanxmebas vaRwevT,
cnobismoyvareoba qreba…” (Ushinsky, 1974, gv. 435)
raki cnobismoyvareobis gaCena moulodnel faqtsa da
situacias ukavSirdeba, is didxans ar grZeldeba da sxva
emociur mdgomareobad gardaiqmneba:
- Tu moulodneli situacia stresuli da saxifaToa,
cnobismoyvareoba SesaZloa SiSSi gadaizardos.
89
_ Tu moulodneli situacia usafrTxoa, cnobismoyva-
reoba SesaZloa interesSi gadaizardos.
_ Tu moulodneli situacia sasiamovnoa, cnobismoyva-
reoba SesaZloa sixarulad iqces (ilini, 2001, gv. 130).
Sesabamisad, maswavleblis mizani unda iyos, radac unda
daujdes, ecados moswavleebis cnobismoyvareoba interes-
ad gadaaqcios, xolo idealur SemTxvevaSi _ sixaruladac.
ratom migvaCnia aseTi gardaqmna mniSvnelovnad? dimitri
uznaZe aRniSnavs, “saswavlo procesi imaze unda iyos ori-
entirebuli, rom moswavles adamianis erT-erTi damaxa-
siaTebeli moTxovnileba, inteleqtualuri moTxovnileba
(cnobismoyvareoba), e.w. swavlis wyurvilSi gadaezardos”
(uznaZe, 2010, gv. 193). swored swavlis wyurvili aris is
mamoZravebeli Zala, romelic adamians mudmiv maZieblad
aqcevs da mTeli sicocxlis manZilze axlis swavlas ubi-
Zgebs.
am gardaqmnis Sedegi iqneba e.w. cnobismoyvare adamiani,
romelic mudam ecdeba “ra” kiTxva “rogor” kiTxvamde ga-
navrcos da gaazrebulad CaerTos samoqalaqo sazogadoe-
bis ganviTarebaSi.
90
melic dReniadag aRZravs bavSvebSi TviTmoqmedebas, ini-
ciativas, Seupovrobas” (d. uznaZe, 2005, gv. 388). keTeba,
praqtikuli saqmianoba, aqtiuroba is socialuri fenome-
nia, romelic gulisxmobs miznebis dasaxvas, miRwevisTvis
saWiro saSualebebze fiqrs, sasurveli Sedegebis winaswar
xedvas da TviT am miznebis misaRwevi Zalisxmevis process.
yuradRebiT dagegmil formalur da araformalur aq-
tivobebs SeuZlia “cnobismoyvareobis inteleqtualuri
moTxovnileba” swavlis wyurvilad aqcios. (SeiZleba iTq-
vas, rom mxolod aseTi TviTmswavleli, mudmivi maZieblebi
da ara arsebulis pasiuri momxmareblebi SeZleben moma-
valSi warmatebul moqalaqeebad Camoyalibebas.)
miuxedavad imisa, rom samoqalaqo ganaTleba tradici-
ulad skolas ukavSirdeba, is mxolod skolis funqcia ver
iqneba. samoqalaqo ganaTlebam unda moicvas formaluri
garemoc (skola) da araformaluric (ojaxi, sazogadoeba,
biblioTeka, samuSao adgili, samoqalaqo organizaciebi,
kavSirebi, sportuli gundebi, masmedia da sxv.). metic,
gonivruli iqneba Tu vityviT, rom samoqalaqo ganaTlebis
warmatebisTvis saWiroa am formalur da araformalur
garemoTa integrireba Tu ara, koordinireba mainc (Critten-
den, J., 2007, gv. 1)
gTavazobT samoqalaqo ganaTlebis gakveTilebze cno-
bismoyvareobis grZnobis gaRviZebis ramdenime strategias:
– cnobismoyvareoba unda ganvixiloT erTobliv sas-
wavlo aqtivobebSi moswavleTa CarTvis kognitur agentad;
– moswavleebTan erTad unda SevqmnaT proeqtis gegma
(teqstis, cxrilis da sxva saxiT), romelic pasuxs gascems
Semdeg kiTxvebs: ras vakeTebT? rogor vapirebT amis ga-
keTebas? ratom vakeTebT amas? risTvis vakeTebT amas?
– unda wavaxalisoT moswavleebis mier varaudebis
gamoTqma, movusminoT yuradRebiT da Semdeg vkiTxoT: ro-
gor SeZleb amis damtkicebas?
91
– vaCvenoT, rogor SeiZleba winaaRmdegobaTa gadalax-
va (saxelmZRvanelos, damatebiTi literaturis, vebgverdis
da sxvaTa daxmarebiT);
– TandaTanobiT unda gavarTuloT moswavleTa aq-
tivobebis Sinaarsi;
– frTxilad gamoviyenoT stimulebi (Sefaseba, jil-
do), raTa Sedegebi xelSesaxebi gavxadoT;
– vaswavloT moswavleebs sakuTar Tavs dausvan kiTx-
vebi: rogor mivaRwie warmatebas? ratom gamiZnelda?
– Tavi unda avaridoT pasuxebis, daskvnebis,
“produqtebis” swavlebas: moswavleebisaTvis ufro sasarge-
bloa codnisa da unar-Cvevebis damoukideblad daufleba,
individualurad an jgufSi muSaoba;
– frTxilad unda movekidoT moswavleTa daxasiaTe-
bas, romelsac ZiriTadad mis mier Sesrulebuli samuSao
unda gansazRvravdes;
– SeZlebisdagvarad unda gamoviyenoT realuri
cxovrebiseuli magaliTebi da situaciebi.
es CamonaTvali usasrulo SeiZleba iyos da icvle-
bodes maswavleblisa da klasis mixedviT. mTavaria, mudam
gvaxsovdes da efeqturad gamoviyenoT cnobismoyvareobis
grZnobis usazRvro potenciali swavla/swavlebis proces-
Si.
qvemoT gTavazobT sanimuSo gakveTils imis saCveneblad,
Tu rogor SeiZleba cnobismoyvareobis grZnobas xeli
SevuwyoT dawyebiT klasebSi samoqalaqo ganaTlebis integ-
rirebuli swavlebisas kursiT “Cveni saqarTvelo”.
gakveTilSi gamoyenebulia qarTuli xalxuri zRapari
“rwyili da WianWvela”. moswavleebi Tavdapirvelad zRa-
pris arsebul versias gaiTamaSeben, xolo Semdeg – saxecv-
lils, rac saSualebas miscems maT nacnobi zRapari uCveu-
lo kuTxiT ganixilon, erTmaneTs Seadaron gasaWirSi myofi
megobris daxsnis alternatiuli xerxebi da imsjelon fu-
92
lis, rogorc sxva adamianis daxmarebis saSualebis mniSvn-
elobaze.
93
• savarjiSo # 2-Tvis saWiro resursebi
4 monawile;
kiserze Camosakidi muyaos patara dafebi zRapris Sem-
degi gmirebisa da sagnebis gamosaxulebiT _ rwyili, Wian-
Wvela, Rori, aseve ru, jagari.
gakveTilis msvleloba:
aqtivoba # 1
erT-erTi moswavle Tavis magidaze poulobs dedamiwaze
SemTxveviT moxvedrili ucxoplanetelis werils. (ucxo-
planetels moswavleebi TviTon urCeven saxels.) ucxo-
planeteli iwereba, rom ipova ucnobi nivTi, romelsac
gamoyeneba ver mouZebna. igi aseT miniSnebebs sTavazobs da
daxmarebas iTxovs:
– mrgvalia;
– liTonisaa;
– zed amotvifrulia naxatebi da warwerebi.
moswavleebi gonebrivi ieriSis gziT cdiloben gamoic-
non is sagani, romelic samive miniSnebas akmayofilebs.
logikuri deduqciis gziT gvTavazoben swor daskvnas, rom
es SeiZleba fuli iyos. moswavleebi pasuxs weren ucxo-
planetels TavianTi varaudis Sesaxeb.
meore dRes kidev erTi werili xvdeba erT-erT moswav-
les magidaze. ucxoplaneteli enciklopediidan an sxva wy-
aroebidan damatebiTi informaciis miwodebas sTxovs fu-
lis Sesaxeb. moswavleebi Tavs uyrian saWiro informacias
da pasuxoben ucxoplanetels.
maswavlebelma SesaZloa gaagrZelos moswavleebisa da
ucxoplanetelis aseTi komunikacia axali Tavsatexebis Se-
TavazebiT, romelic moswavleTa interesis gaRvivebas em-
saxureba. aqtivoba SesaZloa dasruldes ucxoplanetelis
madlobis weriliT. aqtivobis bolos maswavlebeli dafaze
xatavs wrisebr gonebriv rukas (ix. qvemoT), wers SuagulSi
94
sityva “fuls” da sTxovs moswavleebs, gonebrivi ieriSis
gziT gaixsenon fulis mniSvnelobasTan dakavSirebuli
zedsarTavebi, frazebi, sityvebi.
ojaxi
95
aqtivoba # 2
1. maswavlebeli eubneba moswavleebs, rom isini monawileobas
miiReben speqtaklSi da naxaven, rogor vaWrobdnen adamian-
ebi Zvelad.
2. moswavleebs unawilebs rolebs, dafebsa da baraTebs Se-
sabamisi teqstiT. iniSnavs dros da moswavleebi iwyeben
speqtaklis TamaSs, mis 1 nawils # 1 savarjiSos Sesabamisad.
3. speqtaklis dasrulebis Semdeg maswavlebeli svams kiTxvebs:
– ratom ver SeZlo rwyilma Wianvelas gadasarCenad
saWiro jagris swrafad mopoveba? (Rorma uari uTxra jag-
ris micemaze, Tuki sanacvlod rkos ar miiRebda, aseve uari
miiRo zRapris sxva gmirebisgan, Tuki sanacvlod rac maT
undodaT imas ar miutanda).
– maswavlebeli sTxovs moswavleebs gaixsenon saku-
Tari cxovrebidan gacvlis magaliTebi da gacvlis mizezebi
(pasuxebi sxvadasxvagvari iqneba, Tumca arsebiTia is, rom
adamianebi, rogorc wesi, mobezrebul, arasaWiro sagans cv-
lian axal, sasurvel, saintereso saganze).
– am zRaparSi gmirebi erTmaneTs zogjer saqonels
ucvlian, zogjer ki, momsaxurebas. modiT, movifiqroT da
dafaze CamovweroT saqonlisa da momsaxurebis magaliTebi.
(dafaze erT svetSi iwereba saqonlis magaliTebi: bawari,
jagari, rko, rZe, fetvi, wiwila, xolo meore svetSi mom-
saxurebis magaliTebi: bawris dagrexva, balaxis moTibva,
Zroxis mowvela).
– ra gansxvavebaa saqonelsa da momsaxurebas Soris? (Tu
moswavleebi ver pasuxoben, maswavlebeli azustebs - saqonel-
ic da momsaxurebac akmayofilebs adamianTa moTxovnilebas,
Tumca, saqoneli xelSesaxebi sagnebia, xolo momsaxureba is-
eTi ram, rasac xeliT ver Seexebi).
– rogor fiqrobT, es zRapari ukavSirdeba Tu ara vaWro-
bas? rogor? (ukavSirdeba, radgan rwyili ramdenjerme cvlis
erT sagans meoreze wyalSi Cavardnili megobris saSvelad).
96
– ras niSnavs gacvla? (gacvla niSnavs arasaWiro nivTis
sanacvlod saWiro, sasurveli nivTis miRebas).
4. maswavlebeli uxsnis, rom sagnis saganze amgvar pirdapir
gacvlas barteri ewodeba da Cveni winaprebi Zvelad swored
vaWrobis am formas iyenebdnen. Tumca, es garkveul sir-
Tuleebs uqmnidaT. modiT, movifiqroT, rogori SeiZle-
boda yofiliyo es sirTuleebi! (pasuxebi sxvadasxvagvari
iqneba, magram maswavlebelma unda gamoyos arsebiTi, ker-
Zod: romelime sagani SeiZleba Zalze patara yofiliyo
da adamianebs uWirdaT SeTanxmeba, ramdeni patara sagani
moeTxovaT erTi didi sagnis sanacvlod. aseve bevri dro
da Zalisxmeva sWirdeboda Sesabamisi adamianebis Sexve-
dras _ erTs unda hqonoda is, rac meores sWirdeboda,
xolo meores, is, rac pirvels sWirdeboda). adamianebi
Zalian wvalobdnen, manam, sanam erT dRes raRac ar moxda
da samudamod ar Seicvala vaWrobis sistema.
5. moswavleebs unawilebs rolebs, dafebsa da baraTebs Se-
sabamisi teqstiT. iniSnavs dros da moswavleebi iwyeben
speqtaklis TamaSs, mis me-2 nawils # 2 savarjiSos Sesa-
bamisad.
6. speqtaklis dasrulebis Semdeg maswavlebeli svams kiTx-
vebs:
– ra Seicvala? (rwyili isev erTgulad daexmara
megobars, Tumca, am SemTxvevaSi, man fuli gadauxada Rors
da pirvelive mcdelobiT swrafad da uwvaleblad moipo-
va sasurveli jagari da gadaarCina megobari. Rori fulis
sanacvlod daTanxmda jagris micemas.)
– ra gansxvavebaa gacvlasa da vaWrobas Soris? (gacv-
la niSnavs arasasurveli, mobezrebuli sagnis nacvlad sa-
surveli sagnis miRebas fulis gamouyeneblad, xolo vaW-
roba sasrveli sagnis yidvas fulis gamoyenebiT).
– zRapris romel versiaSi dasWirda ufro naklebi
dro da Zalisxmeva rwyils megobris gadasarCenad? (meore
97
versiaSi, radgan man pirvelive mcdelobisas iolad gadaar-
Cina megobari).
– ratom aris fuli mniSvnelovani gamogoneba? (is
amartivebda gacvlis process, advili iyo, misi gadatana
erTi adgilidan meoreze, zogavda saWiro sagnis mosapove-
blad saWiro dros da sxv.)
– risTvis gamoiyena Rorma fuli? (megobris gadasarCenad)
– risTvis viyenebT fuls? (pasuxebi sxvadasxvagvari
iqneba _ vyidulobT saWiro saqonels da momsaxurebas, vzo-
gavT samomavlo miznebisTvis, da sxv., Tumca, mniSvnelova-
nia imis xazgasma, rom fuliT mravali sikeTis gakeTeba
aris SesaZlebeli.)
daskvniTi nawili:
moswavleebi iyofian or jgufad. erTi jgufi gonebrivi
rukis (ormagi buStisebri ruka) saSualebiT adarebs erT-
maneTs bartersa da fuliT vaWrobas, gamoyofs saerTo da
ganmasxvavebel Taviseburebebs.
barteri da fuli
meore jgufi gonebrivi rukis (xisebri ruka) gamoyenebiT
Camowers saqonlisa da momsaxurebis magaliTebs. sakuTar
namuSevrebs erTmaneTs acnoben.
98
saqoneli da momsaxureba
gacvla
saqoneli momsaxureba
ganvrcoba/dakavSireba:
gTavazobT ramdenime variants:
1. moswavleebs vTxovT daweron gacvlis sakuTari ga-
mocdilebis Sesaxeb da daasuraTon namuSevari.
2. daxaton saqonlis 3 da momsaxurebis 3 magaliTi.
3. davurigoT nivTebi (mag., fanqari, saSleli, qaRald-
isagan damzadebuli saTamaSoebi da sxv.) da vTxovoT
sasurveli nivTis “mopoveba” barteris saSualebiT.
vTxovoT Caweron garigebaTa raodenoba.
danarTi:
savarjiSo # 1. zRapari rwyili da WianWvela original-
uri versia.
100
gamoyenebuli literatura:
1. Branson, M. S., Quigley, C. N., (1998) The role of civic education, mop-
ovebulia 2012 wlis 25 maiss veb-gverdidan http://aladinrc.wrlc.
org/bitstream/1961/581/1/branson-role-199809.pdf
2. Braslavsky, C., (2004) Educational challenges in the 21st century, 47th
International Conference on Education, UNESCO, Geneva.
3. dekarte, r., (1989) rCeuli naSromebi (rusul enaze), t. 1.
4. Ganina, M., (1989), While alive I hope, Essay collection, ‘Sovremenik’
(in Russian).
5. Ilin, E., (2001), Emotions and feeling, ‘Piter’, (in Russian).
6. Kant, I., (1999) Anthropology from a pragmatic point of view, (in Rus-
sian), Nauka.
7. Mahovskaya, O., In the article of Rubinova E., (2010) Evolu-
tion of the Homo Sovieticus retrieved from http://en.rian.ru/analy-
sis/20100706/159709502.html
8. Rubinova, E., (2010) Evolution of the Homo Sovieticus, mop-
ovebulia 2012 wlis 5 aprils veb-gverdidan http://en.rian.ru/analy-
sis/20100706/159709502.html.
9. uznaZe, d., (2005) pedagogiuri Txzulebani, Tb., 2005.
10. uznaZe, d., ganwyobis fsiqologia, Tb. 2009.
11. Ushinsky K., (1990) Pedagogical essays, V. 5, Moscow, ‘Pedagogy’.
12. Crittenden, J., Civic education, (December 27, 2007) Stanford Encyclo-
pedia of Philosophy, mopovebulia 2012 wlis 20 marts veb-gverdidan
http://plato.stanford.edu/entries/civic-education/#GooCit
13. Key competences for lifelong learning European reference framework,
European Communities, (2007), mopovebulia 2012 wlis 25 maiss veb-
gverdidan http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/ll-learn-
ing/keycomp_en.pdf
14. National Curriculum and Assessment Centre, (2011) mopovebulia
2012 wlis 17 ianvars veb-gverdidan http://www.ncac.ge/index.
php?m=854
101
sofio gorgoZe manana boWoriSvili
nino WiabriSvili qeTevan WiabriSvili
giorgi gaxelaZe
viswavloT da vaswavloT
kritikuli da SemoqmedebiTi
azrovneba