Kamilė Vasilenko

Kūrybinis projektas „Suprasti žodžius“ IIm, IIy, IIp klasių mokiniams

Dalykas: etika

Pamokų skaičius – 2

Projekto aprašymas: žmonės susikalba, kai vadina daiktus ir reiškinius tais pačiais vardais,
žodžiais. Ir atvirkščiai, nesusikalaba ir net susipyksta dažniausiai tada, kai tuos pačius daiktus ar
reiškinius vadina skirtingiais. Susikalbėjimas ar nesusikalbėjimas atsitinka vartojant vieną kalbą,
pvz. gimtąją ir didesnė tikimybė nesusikalbėti, kai kalbama kitomis, negimtosiomis kalbomis.

Užduotis: perskaityti žemiau pateikiamą tekstą ir atlikti skirtas kūrybines užduotis.

Projekto vertinimas: įskaita/ neįskaita

Antikos filosofas Platonas teigė, kad tos pačios sąvokos žymi tos pačios rūšies daiktus ar reiškinius,
tačiau ir tos pačios rūšies daiktai ar reiškiniai gali būti skirtingi. Pavyzdžiui, ‚stalu‘ vadiname ir
medinį, ir plastmasinį, ir stiklinį stalą, taip pat minimas ir ‚švediškas‘ stalas ir ‚apskritasis‘
(diskusijų) stalas ir mažas vaikiškas staliukas. Šalia daiktų egzisuoja ir idėjų pasaulis, t.y. visus tos
pačios rūšies daiktus, pvz. stalus, apjungia tų daiktų, šiuo atveju, stalo idėja. Platonas idėjas
vadino daiktų esme, tikslu, priežastimi ir modeliu. Jo manymu, daiktai padaryti pagal idėjų pavyzdį,
daiktai atsiranda iš idėjų, idėjos nulemia, kad yra tokie, o ne kitokie. Daiktus kuria žmonės, o
idėjas, anot Platono – Dievas. Tos pačios rūšies daiktų yra daug, o idėja – viena. Idėjos yra
amžinos, o daiktai – laikini, idėjos – esminės, o daiktai – atsitiktiniai. Vieną ir tą pačią idėja
atitinka be galo daug daiktų. „Daiktus galime matyti, bet jų negalime mąstyti. Idėjas galime
mąstyti, bet jų negalime matyti“, - teigė Platonas.

I. Nueik nežinia kur, atnešk, nežinia ką.....

Yra dvi nesusikalbėjimo priežastys:

A. Kai žmonės skirtingus daiktus (reiškinius) vadina vienodai.

B. Kai žmonės tuos pačius daiktus (reiškinius) vadina skirtingai.

Kai žmonės skirtingus daiktus (reiškinius) vadina vienodai (daiktai, reiškiniai skirtingi –
pavadinimai tie patys). Pasirink ir atlik vieną iš žemiau pateiktų variantų:

1. Parašyk vieną sakinį apie gėlės žiedą, kitą sakinį – apie transporto žiedą, trečią – apie ant
piršto mūvimą žiedą. Tegu tavo klasės draugai atspėja, apie ką šis sakinys – gėlę,
transporto žiedą ar papuošalą.

Jis pražydęs, ankstų pavasarį, taip gražiai atrodė tavo gležnose rankose.

Ir suko ratus mašinos, rytą, vakarą.

Jis puošė jos ranką, taip žaviai blizgėjo,

Kai žmonės tuos pačius daiktus (reiškinius) vadina skirtingai (daiktai, reikškiniai tie patys –
pavadinimai skirtingi):
Kamilė Vasilenko

1. Italai juos vadina „ tedesco“ ispanai „alemanes“ rusai „niemcy“, anglai „germans“, o jie
patys save vadina „deutch“. Kaip juos vadiname mes, lietuviai?

2. Vieni tą žmogų vadina žentu, kiti – broliu, treti – vyru, ketvirti – sūnum, dar kiti – vaikaičiu
ar svainiu. Kodėl? Ar gali būti, kad jie kalba apie tą patį žmogų?

3. Vieni teigia, kad tai gražiausiais ir tauriausiais jausmas pasaulyje, kiti – kad tai diždiausia
laimė, treti – kad tai kankinantis ir suteikiantis skausmo jausmas, dar kiti – kad šis jausmas
žmogų kvailina, žemina. Vieni asko, kad tai džiaugsmas, kiti, kad gėda. Ar gali būti, kad čia
kalbama apie tą patį jausmą? Jei taip, apie kokį?

II. Sukurk savo kalbą....

Sugalvok 10 paprastų, bet svarbių žodžių (pvz. atostogos, mama, knyga, mylėti, braškės, dviratis,
galvoti, žalias ir t.t.).

Sukurk pasakojimą, pavartodama(s) visus dešimt žodžių, o po to savo pasakojime kiekvieną žodį
pakeisk sugalvotu, nesuprantamu, beprasmiu žodžiu. Ar draugams pavyko suprasti, apie ką
kalbama?

Vieną kartą gyveno mergaitė. Ji labai stipriai mylėjo ilgesį. Negalėjo nuo jo atsiriboti, todėl jos
gyvenimas buvo melancholiškas. Tačiau vieną kartą į jos gyvenimą atėjo saulė ir gėlės ir ji pamilo
gamtą. Dabar ji jautė tik didelį ilgesį pačiam liūdesiui.

Vieną kartą gyveno dulkelė. Ji labai stipriai nekentė skruzdžių. Negalėjo nuo jų atsiriboti, todėl jos
veidrodis buvo pilkas. Tačiau vieną kartą į jos gyvenimą atėjo mėnulis ir gėrimas ir ji pamilo
namą. Dabar ji jautė tik didelį džiaugsmą pačiam dangui.

III. Food for thought......

Since much of our knowledge comes to us in the form of language, we need to be clear about the
meanings of words if we to understand the information that is being communicated to us.

Read the following passage, attributed to Judy Lanier, which is called „The Montillation of
Traxoline“, and answer the questions below.

„It is very important that you learn about traxoline. Traxoline is a new form of zionter. It is
motilled in Ceristanna. The Ceristannians gristeriate large amounts of fevon and then bracter it
into the quasel traxoline. Traxoline may well be the one of our most lukized snezlaus in the future
because of our zionter lescellidge.“

1. What is traxoline?

Traxoline is a new form of zionter.

2. Where is traxoline montilled?

It is montilled in Ceristanna.
Kamilė Vasilenko

3. How is traxoline quaselled?

The Ceristannians gristerlate large amounts of fevon and then brachter it

to quasel traxoline.

4. Why it is important to know about traxoline?

Traxoline may well be one of our most lukized snezlaus in the future
because of our zionter lescelidge.