VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA
IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ

Švietimo vadyba ir lyderystė studijų programa, valstybinis kodas 6211MX014

nuolatinė studijų forma
studijų kryptis Edukologija

ŠVIETIMO STEBĖSENA

Vadovas (-ė)

Vilnius, 2018
 ĮVADAS

Lyderystė, kaip reiškinys, žinomas ir aptariamas jau nuo Antikos laikų. Apie asmens
lyderystę rašė Platonas, Cezaris, Plutarcho ir kiti ankstyvieji mąstytojai. Tačiau, lyderystės
fenomenas atpažįstamas ne tik Vakarų kultūroje ir civilizacijoje. Skirtingose visuomenėse ir
kultūrose buvo ir yra ieškoma atsakymų į klausimus: kaip tampama lyderiu? Kokios yra
asmeninės savybės ir charakterio bruožai, išskiriantys individą iš minios? Kodėl lyderystė svarbi
organizacijos, valstybės, visuomenės pažangai? [5]
Laurinčiukienė, L. (2012) analizuodama literatūrą atskleidė, kad lyderystė ilgą laiką buvo
suprantama kaip svarbiausias veiksnys, darantis reikšmingą įtaką organizacijos veiklos sėkmei,
tačiau pastaruoju metu ypač akcentuojamas jos vaidmuo mokykloje. Lyderystė laikoma viena
svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklų sričių sėkmę.
Šiuolaikinėje visuomenėje yra skatinama įvairiapusė lyderystė, kurios kaip sudedamoji
grandis yra „pasidalyta lyderystė“, kurios tikslas yra skatinti ugdyti mokykloje lyderystės
gebėjimus.

Tikslas – atlikti retrospektyvinę analizę.

Uždaviniai:
1. Išsirinkti vieną kriterijų iš „Mokyklos įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos
kokybės įsivertinimo modelio sandaros“.
2. Išstudijuoti mokslinius straipsnius ir literatūrą apie pasirinktą kriterijų.
3. Peržvelgti, išsirinkto rodiklio, situaciją, retrospektyviniu žvilgsniu.
 Analizuojant mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos
įsivertinimo modelio sandarą išsirinkau veiklos sritį „Lyderystė ir vadyba“, temą „Veiklos
planavimas ir organizavimas“, rodiklį „Lyderystė“, raktinį žodį „Pasidalyta lyderystė“ . Apie
pasirinktą raktinį žodį yra toks „Detalusis rodiklio aprašymas“: „Mokykloje skatinama ugdytis
lyderystės gebėjimus. Visiems bendruomenės nariams suteikiama laisvė rodyti iniciatyvą,
prisiimti atsakomybę už iniciatyvas, sprendimus ir jų įgyvendinimą. Lyderiai įgalina ir skatina
bendruomenę diskutuoti, mąstyti ir veikti kūrybiškai.“
Kaip pastebima, 2013 – 2022 metų Valstybinėje švietimo strategijoje: š vietimui keliami
ambicingi veiklios, solidarios ir besimokančios visuomenės, atviro, kūrybingo, atsakingo žmogaus
ugdymo uždaviniai. Siekiant įgalinančio ir patrauklaus švietimo reikalingi talentingi ir darbštūs
mokytojai ir dėstytojai, įžvalgūs ir telkiantys vadovai ir lyderiai, svetingos ir rūpestingos mokyklos ir
darželiai. Analizuojant šią strategiją ir esamą situaciją yra pastebėta, kad „būtina ugdyti švietimo
įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir kitų asmenų
telkiančios ir pasidalytosios lyderystės gebėjimus.“ Todėl į Valstybinę švietimo strategiją yra
įtrauktas toks strateginis tikslas - įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės
kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.
Lyderystė, kaip reiškinys, žinomas ir aptariamas jau nuo Antikos laikų. Apie asmens
lyderystę rašė Platonas, Cezaris, Plutarcho ir kiti ankstyvieji mąstytojai. Analizuojant literatūrą,
pastebėta, kad moksliniai sisteminiai lyderystės tyrimai prasidėjo XX a. viduryje. Remiantis jų
rezultatais, galima teigti, kad lyderystė arba pats lyderystės aktas skirtingiems žmonėms
skirtinguose kontekstuose reiškia skirtingus dalykus, tačiau lyderystė iš esmės visada
apibrėžiama kaip įtakos procesas, keičiantis individų ar jų grupių elgseną. [5]
Laurinčiukienė, L. (2012) analizuodama literatūrą atskleidė, kad lyderystė ilgą laiką buvo
suprantama kaip svarbiausias veiksnys, darantis reikšmingą įtaką organizacijos veiklos sėkmei,
tačiau pastaruoju metu ypač akcentuojamas jos vaidmuo mokykloje. Lyderystė laikoma viena
svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklų sričių sėkmę (R. Morzano, T. Waters, B.
McNulty, 2011). Lyderystė yra pagrindas mokyklos kaitai į besimokančią organizaciją ir
lyderystę mokykloje reikėtų suprasti kaip tam tikrus ryšius tarp žmonių, kuriems įtakos turi
kontekstas ir veiksmai. Neatsiejama mokyklos veiksmingumo sąlyga yra mokyklos vadovo
lyderystė.
Kaip teigia, J. Navickaitė (2012), mokyklos vadovas vis dar yra įsivaizduojamas kaip
mokyklos administratorius, turintis atlikti tam tikras vadybines funkcijas, tačiau vien tik gerų
administracinių gebėjimų mokyklos vadovui nebeužtenka norint sėkmingai vadovauti
šiuolaikinei mokyklai. Kaip Navickaitė (2012) pastebi iš mokyklos vadovų vis dažniau tikimasi,
kad jie bus ne tik geri administratoriai ar vadybininkai, bet ir mokyklos bendruomenės lyderiai,
telkiantys ją bendrai veiklai ir tampantys pavyzdžiu mokykloje ugdomai jaunajai kartai.
Sėkmingiausiai dirbantys mokyklų vadovai lyderiai yra atviri ir pasirengę mokytis iš kitų,
lankstūs, atkaklūs, nenusimenantys ir su optimizmu žvelgiantys į mokyklos ateitį.
L. Lambert pažymi, kad jeigu mokyklos vadovas, mokytojai, tėvai ir mokiniai veiktų
išvien, jie sukurtų lyderių komandą, kuri būtų itin galinga jėga mokykloje. Viena iš lyderystės
plėtros mokykloje prielaidų yra asmens iniciatyvumas ir atsakomybė. Lyderystę skatina
dalijimasis patirtimi, kolegų palaikymas, karjeros galimybės, palankus vadovų požiūris į
mokytojų lyderystę.
Geriau įsigilinus į anksčiau pasirinktą siaurąjį rodiklį „Pasidalytoji lyderystė“, išsiaiškinta,
kad ši lyderystė yra labai svarbi mokyklos augimui ir tobulėjimui, efektyviam mokinių
mokymosi pasiekimų gerinimui dabartinėje švietimo sistemoje. Mokslininkų praktikų požiūriu,
šiuolaikinė švietimo organizacija negali klestėti vien tik aukščiausio vadovo veiksmų ir
sprendimų dėka. Nors taip buvo prieš suplanuojant švietimo organizacijų šiuolaikines pertvarkas.
Kaip pastebima, dabar vadovavimas mokyklai darosi vis intensyvesnis ir sudėtingesnis, todėl
stiprėja vadovų poreikis pasidalyti lyderyste ir auga atsakomybė ugdyti naujus lyderius. [5]
Mokykla, kurioje vystoma pasidalytoji lyderystė, pasižymi aktyviu mokytojų ir mokinių
bendradarbiavimu, nuolatiniu žinių atnaujinimu, vaidmenų ir atsakomybės pasidalijimu,
pasitikėjimu, aukšta bendravimo kultūra. Tokioje mokykloje bendruomenės nariai suteikia vieni
kitiems lyderystės galimybių, rodo lyderystės pavyzdį, o svarbiausia – kiekvienas turi galimybę
būti įvertintas už savo gebėjimus būti lyderiu atitinkamoje situacijoje. Todėl, ryškėja
pasidalytosios lyderystės privalumas – ši lyderystė leidžia įžvelgti lyderį kiekviename, kuris
siekia veikti mokyklos pažangos labui. Tokia pasidalytoji lyderystė stiprėja ir plečiasi, kai
mokyklos direktorius tobulėja pats ir sudaro sąlygas savo bendruomenės nariams augti,
atsakingai kurdamas mikroklimatą, kuriame vyrauja nuoširdi pagarba vienų kitiems ir visų
pasiekimų pripažinimas. [5]
Šiuo požiūriu yra svarbios ir lyderystės pasidalijimo sąlygos: ja reikia pasidalyti tarp
asmenų, turinčių arba galinčių įgyti žinių ar kvalifikaciją, reikalingą pavestoms užduotims atlikti;
lyderystė turi būti koordinuojama, remiantis tam tikru modeliu. Leithwood ir kt. (2006) nurodo,
kad mokyklose veiksmingi yra šie pasidalytosios lyderystės modeliai:
 Planuota pasidalytoji lyderystė, kai suburtos grupės nariai ne tik pasiskirsto funkcijas ir
atsakomybę, bet ir tampa priimtų sprendimų vykdymo organizatoriais bei atstovais kitose
grupėse.
 Savaiminė pasidalytoji lyderystė, kai atsiradus būtinybei mokykloje susiburia neformalios
lyderių grupės, siekiančios spręsti iškilusias problemas.
 Išsireikalauta pasidalytoji lyderystė, kai vadovo priimti sprendimai neatitinka veiklos
būtinybės, susikuria iniciatyvinė grupė, kuri išsireikalauja sprendimų priėmimo ir vykdymo
teisių.
Svarbu suprasti, kad universalaus pasidalytosios lyderystės modelio nėra. Vienas
lyderystės pasidalijimo būdas tinka vienoms mokykloms, kitose mokyklose veiksmingesni gali
būti kiti.
Atrandant daugiau lyderystės galimybių ir padidinus informacijos srautą mokykloje ir už
jos ribų, didėja naujų žinių kūrimo ir sistemos pertvarkos potencialas. Šiuo aspektu pasidalytoji
lyderystė mokykloje susilieja su sistemine lyderyste švietime ir jos praktikoje galimi trys
veikimo modeliai: pasidalytoji lyderystė mokykloje, pasidalytoji lyderystė tarp mokyklų,
pasidalytoji lyderystė už mokyklos ribų.
Apibendrinus galima teigti, kad visais laikais buvo labai svarbi lyderystė. Kalbant apie
pasidalytąjį lyderystę – ji įgavo didesnę prasme kartu su šiuolaikinės mokyklos sąvoka bei
šiuolaikine Valstybine švietimo strategija 2013 -2022 metai. Kadangi dabar yra itin skatinama
įvairiapusė lyderystė, kurios kaip sudedamoji grandis yra „pasidalyta lyderystė“, kurios tikslas
yra skatinti ugdyti mokykloje lyderystės gebėjimus. Pabrėžtina tai, kad mokykloje
bendruomenės nariai suteikia vieni kitiems lyderystės galimybių, rodo lyderystės pavyzdį, o
svarbiausia – kiekvienas turi galimybę būti įvertintas už savo gebėjimus būti lyderiu atitinkamoje
situacijoje. Tokia pasidalytoji lyderystė stiprėja ir plečiasi, kai mokyklos direktorius tobulėja pats
ir sudaro sąlygas savo bendruomenės nariams augti, atsakingai kurdamas mikroklimatą, kuriame
vyrauja nuoširdi pagarba vienų kitiems ir visų pasiekimų pripažinimas Taigi, pasidalytoji
lyderystės forma leidžia įžvelgti lyderį kiekviename, kuris siekia veikti mokyklos pažangos labui
– o tai stiprina mokyklos įvaizdį, tuo pačiu ir paties vystomo švietimo Lietuvoje.
 IŠVADOS

1. Analizuojant mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos įsivertinimo

modelio sandarą išsirinkau rodiklį „Lyderystė“ ir raktinį žodį „Pasidalyta lyderystė“ .
2. Lyderystė buvo svarbi jau ir senovėje, tačiau dabar lyderystė yra labai įvairiapusė ir
skatinama „pasidalytoji lyderystė“, kurios tikslas yra skatinti ugdyti mokykloje lyderystės
gebėjimus. Mokykloje bendruomenės nariai suteikia vieni kitiems lyderystės galimybių,
rodo lyderystės pavyzdį, o svarbiausia – kiekvienas turi galimybę būti įvertintas už savo
gebėjimus būti lyderiu atitinkamoje situacijoje.
3. Pasidalytoji lyderystės forma leidžia įžvelgti lyderį kiekviename, kuris siekia veikti
mokyklos pažangos labui – o tai stiprina mokyklos įvaizdį, tuo pačiu ir paties vystomo
švietimo Lietuvoje. Todėl šios lyderystės formos vystymas įstaigose yra itin svarbus ir kaip
numato Valstybine švietimo strategija 2013 -2022 m., vienas iš strateginių tikslų – įdiegti
duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos,
socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.
 LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Laurinčiukienė, L. (2012). Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokykloje? Švietimo problemos

analizė, 12 (76), 1 - 8. Prieiga per internetą: https://www.sac.smm.lt/wp-
content/uploads/2016/01/vlm_Kiek-lyderystes-surasta-Lietuvos-mokykloje.pdf
2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo
ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika. (2016). Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4ee6e9e0fc9911e5bf4ee4a6d3cdb874
3. Navickaitė, J. (2012). Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? Kaip? Švietimo problemos
analizė, 10 (74), 1 – 8. Prieiga per internetą: https://www.sac.smm.lt/wp-
content/uploads/2016/01/vlm_Lyderystes-kompetencija.pdf
4. Valstybinė švietimo 2013 – 2022 metų strategija. Prieiga per internetą:
https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/02/Valstybine-svietimo-strategija-2013-
2020_svietstrat.pdf
5. Valuckienė J., Balčiūnas S., Katiliūtė E., Simonaitienė B., Stanikūnienė B. (2015).
Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai. Prieiga per internetą:
https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/01/Lyderyste-mokymuisi_teorija-ir-
praktika-mokyklos-kaitai.pdf