Atsakymai į užduočių klausimus yra orientaciniai.

Mokinys teisingą atsakymą gali suformuluoti

savais žodžiais. Ar atsakymo turinys yra teisingas, sprendžia mokytojas.

Adomas Mickevičius
1 užduotis
„Vienatvei“
1.1. Įvardykite, su kuo palyginama Vienatvė yra palyginama su šaltu vandeniu, į ją 3 taškai
vienatvė ir kada į ją pabėgama. pasitraukiama tada, kai kasdienybė tampa
pernelyg sunki.

Apibūdinkite eilėraščio pradžioje Lyrinis „aš“ nepatenkintas kasdienybe/

išryškėjančią lyrinio ,,aš“ situaciją. išgyvena romantinį konfliktą su kasdienybe.

Nusakykite, kaip šią situaciją atspindi Tai perteikiama metafora kasdienybės tvaiko. Į
meninės raiškos priemonės. vienatvę krentama tarsi į šaltą vandenį
(palyginimas) - tai reiškia, kad giliai
pasineriama į vidines gelmes.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Poetizuoti vienatvę, vaizduoti „vidines
įrodykite, kad ji svarbi romantiniuose gelmes“, pabrėžti neigiamą požiūrį į
kūriniuose. kasdienybę - tai svarbūs romantinės literatūros
bruožai.
1.2. Nurodykite, ką veikia lyrinis Mąsto. 1 taškas
subjektas būdamas vienas.

1.3. Nurašykite citatą iš antro posmelio, <...> tarsi atšalusį skenduolį. 2 taškai
apibūdinančią lyrinio subjekto savijautą
„sugrįžus“ iš vienatvės.

Paaiškinkite jos prasmę. Savijauta yra prasta, asmuo jaučiasi tarsi

1.4. Nurodykite, kokį konfliktą galima
įžvelgti trečiame posmelyje.
Remdamiesi juo, pagrįsdami romantine
pasaulėjauta suformuluokite ir
parašykite išvadą, koks lyrinio subjekto
požiūris į vienatvę ir kokį santykį su
aplinka tai atspindi. Argumentuokite.
negyvas/ skenduolis/ bejausmis.
Idealo ir tikrovės konfliktą. 3 taškai
Vienatvė jam yra artima (vadina savo stichija),
bet net ji nesuteikia pilnatvės pojūčio, nes
šaldo širdį, temdo šviesią mintį – tai, ką
romantikai ypač vertina. Lyrinio subjekto
santykis su aplinka yra prieštaringas/
kankinantis: jis nemėgsta savo aplinkos/
jaučiasi joje suvaržytas (kaip skraidanti žuvis,
kuri tik trumpam pakyla į orą), bet kartu
pasako, kad siekia šviesos – idealo, kurio
vienatvė nesuteikia (ji temdo šviesią mintį).

1.5. Įvardykite kūrinio žanrą. Kūrinio žanras - sonetas. 3 taškai

Remdamiesi literatūros žiniomis Tai angliškoji soneto forma – trys ketureiliai ir
apibūdinkite jį ir nurodykite, kada ir kas dvieilis – išvada. Žymių šio žanro kūrinių
sukūrė žymių šio žanro kūrinių Renesanso epochoje yra sukūręs Viljamas
ankstesniais laikais. Šekspyras.
1.6. Remdamiesi dvieiliu – išvada Žmogui nelemta rasti šiame gyvenime 1 taškas
suformuluokite ir parašykite romantinę harmonijos/ romantiškos prigimties žmogus
kūrinio idėją. niekur neranda laimės/ nesijaučia savas.
2 užduotis
„Kai mano kūnas“
2.1. Paaiškinkite, kokį neatitikimą Neatitikimą tarp realybės ir dvasinio pasaulio. 2 taškai
išryškina lyrinis subjektas eilėraščio
pradžioje.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Atspindi susvetimėjimą su aplinka/ konfliktą su
kokį santykį su aplinka tai atspindi. aplinka.
2.2. Nurodykite, kokią paralelę galima Paralelę tarp mylimosios ir tėvynės. 1 taškas
įžvelgti antrame posmelyje.
2.3. Įvardykite, kas galėtų būti Lietuva (ATR). 1 taškas
„svajonių ir minčių“ tėvynė.

2.4. Palyginkite lyrinio subjekto
situaciją pirmame posmelyje (čia) ir
trečiame (ten).
Nurodykite, kuo ji skiriasi, kaip
keičiasi lyrinio „aš“ elgesys ir
nuotaika.
Čia lyrinis „aš“ yra susvetimėjęs, nutolęs nuo 3 taškai
aplinkos, o ten jis jaučiasi savas.
Čia lyrinis „aš“ susidvejinęs (kūnas sėdi
tylomis arba kalbasi, o kenčianti siela kitur), o
ten jis svajoja arba vaikosi peteliškes
(nerūpestingai žaidžia).
Čia lyrinis „aš“ liūdnas/ išgyvena neviltį, o ten
ramus/ atsipalaidavęs arba linksmas/ laimingas.

2.5. Nusakykite lyrinio subjekto Santykis labai šviesus/ artimas/ dviejų mylinčių 3 taškai
santykį su mergina. žmonių santykis.
Nurašykite atsakymą pagrindžiančią <...> tarp rugių lyg baltas laivas irias,/ Ir nuo
citatą. kalvos man šviečia aušrine.
Įrodykite, kad šie žodžiai atspindi Mylimoji lyginama su baltu laivu, žvaigžde –
romantinę pasaulėjautą. tai romantiniai įvaizdžiai.
2.6. Apibūdinkite gamtos vaizdą. Gamtos vaizdas šviesus, subjektyvus/ 3 taškai
atspindintis lyrinio „aš“ išgyvenimus.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Vaizduojama natūrali gamta – giria, laukas
įrodykite, kad jis romantinis. (lanka). Romantizmo srovės atstovai mėgo
pabrėžti natūralios gamtos grožį.

2.7. Suformuluokite ir parašykite Žmogus negali būti laimingas toli nuo tėvynės. 1 taškas
pagrindinę kūrinio mintį.
2.8. Nurodykite, kokių sąsajų su poeto Dėl savo veiklos slaptose organizacijose poetas 1 taškas
biografija galima įžvelgti šiame buvo ištremtas iš tėvynės/ tremtyje autorius iš
eilėraštyje. tiesų nuolat ilgėjosi tėvynės/ Lietuvoje poetas
išgyveno meilę Marilei.
Filaretų bylos atspindžiai A. Mickevičiaus dramoje „Vėlinės“
1.1. Nurodykite, kas sudaro priešpriešą Priešprieša tarp galingo caro pergalės didybės ir 2 taškai
ištraukos pradžioje. nekaltų vaikų.
Paaiškinkite, kokį atspalvį ji suteikia Ironišką/ pašiepiamą
žodžiams „Didžiulė pergalė“.
1.2. Remdamiesi tekstu apibūdinkite
vaikus.
Nurodykite, kurios jų aprašymo detalės
daro didžiausią įspūdį.
1.3. Nusakykite „policmeisterio“
reakciją į vaikų skundą.
Pakomentuokite, kokius jausmus ji
sukelia ir kodėl.
Jaunučiai (jauniausias tik paauglys), išvargę, 2 taškai
nuskustomis galvomis ir apkaltomis kojomis.
Didžiausią įspūdį daro jų sužeidimai ir amžius.
Policmeisterio reakcija yra pašiepianti ir skaudi/ 3 taškai
tyčiojasi, kad dešimt svarų ne per sunku (svaras
– daugiau kaip pusė kg.).
Ji sukelia negatyvius jausmus/ pasipiktinimą,
nes sužeistų vaikų gaila.

1.4. Charakterizuokite Jančevskį. Jančevskis jaunas, bet orus, primena 2 taškai

imperatorių (Napoleoną), narsus, jautrios
Remdamiesi tekstu įrodykite, kad širdies.
kuriamas romantinis herojaus Balta ranka atspindi kančią, kurią teko išgyventi
paveikslas. herojui. Nepaisydamas skausmo jis elgiasi kaip
didvyris – drąsina stebinčius sceną. Romantinis
herojus – kilnus kovotojas už tėvynės laisvę,
tautos lyderis, įžvalgus ir didžiadvasis.
1.5. Įvardykite, su kuo palyginamas Su imperatoriumi/ su audrošaukliu delfinu. 1 taškas
Jančevskis.
1.6. Interpretuokite citatą: „Ranka ta ir Kelias į dorą veda per tėvynės meilę ir 2 taškai
galva įstrigo atmintin/ Ir kompasas pasiaukojimą jai.
man bus, žvaigždė virš vandenyno,/ Galima sakyti, kad tai pažadas siekti
Kuri į dorą ves ir švies man kelyje.“ nepriklausomybės atkūrimo. Ranka rodo tikslą,
o šis tikslas yra nepriklausoma Lenkija.

1.7. Įvardykite, kurios svarbios
romantinės vertybės poetizuojamos
šiame tekste. Suraskite atsakymą
pagrindžiančias citatas.
Garbingumas: Didžiulė pergalė galingo Šiaurės 3 taškai
caro/ Prieš nekaltus vaikus. Lyg po laimėto
karo. (Caras yra pašiepiamas, nes laimėti karą
prieš mažus vaikus yra negarbinga. Šis
pašiepimas liudija, kad pati garbė yra
aukštinama ir branginama.)
Drąsa/ narsa/ didžiadvasiškumas: Šypsojosi
žmonėms, lyg guosdamas visus,/ Lyg kad
sakydamas, jog skausmas nebaisus.
Ištikimybė šaliai ir tautai/ tėvynės laisvė:
Sušuko tris kartus:„ Dar Lenkija nežuvo!”/Tik
jo balta ranka, į dangų iškelta,/ Ir skrybėlė
juoda ilgai matyti buvo/ Lyg vėliava kokia.<...>

1.8. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Jono pasakojime kontrasto būdu išryškinami 2 taškai
Jonas pasakodamas apie stebėtą sceną jausmai (Šypsojosi žmonėms; žmones
išgyvena gilias emocijas. verkiančius) tekstą daro emocingą, atvirai
išsakomas pasipiktinimas policmeisteriais (jie
pavadinami piktadėjais), susižavėjimas
Jančevskiu.
1.9. Romantikams realybė svarbi tiek,
kiek ji įkvepia žmogų. Nurašykite
citatą, kuri atspindi gilią regėtos scenos
įtaką kalbančiojo dvasiniam pasauliui.
Ranka ta ir galva įstrigo atmintin 1 taškas
Ir kompasas man bus, žvaigždė virš vandenyno,
Kuri į dorą ves ir švies man kelyje.
O jei užmirščiau ją, tai, Dieve danguje,
Užmiršk tada mane.

1.10. Apibūdinkite, kokį poveikį ir Tekstas galėjo skatinti kovoti už ATR 2 taškai
kodėl galėjo daryti šis tekstas poeto nepriklausomybę, nesusitaikyti su šalies
amžininkams. užgrobimu. Tai galėjo įkvėpti pabrėžiamas
okupantų žiaurumas, piktavališkumas ir
jaunučių kankinių kilnumas, Jančevskio
stiprybė, asmenybės didingumas.
Kūrėjo kovotojo (romantinio genijaus) paveikslas „Vėlinėse“
1.1. Apibūdinkite herojaus Lyrinis subjektas jaučiasi vienišas/ abejoja, ar 2 taškai
išgyvenimus, atsiskleidžiančius žmonėms svarbi jo kūryba/ ar ji išvis
pirmoje ištraukoje. reikalinga.
Įrodykite, kad situacija yra romantinė. Situacija romantinė, nes romantikai poetizavo
vienatvę/ herojus įsigilinęs į vidines gelmes.
1.2. Interpretuokite šiuos žodžius: Kančios įkvėpta kūryba jaudina žmones. 3 taškai
„Kiek žmonės kraujo to įžiūri manyje,/
Tiek mano dainose jausmų jie
priskaičiuoja.“
Remdamiesi romantizmo kultūriniu Romantinio kūrinio bruožas – jausmingumas.
kontekstu įvardykite citatoje
atsispindintį romantinio kūrinio bruožą.
Nurodykite, kuriame Vakarų Europos J. Gėtės dramos „Faustas“ („Prologas teatre“).
literatūros kūrinyje išsakomos panašios
mintys apie kūrybą.
1.3. Palyginkite pirmoje ir antroje Pirmoje ištraukoje herojus išgyvena abejones 3 taškai
ištraukoje išryškėjančią herojaus dėl kūrybos prasmės, jaučiasi vienišas/ silpnas,
jauseną. o antroje patiria kūrybos įkvėpimą/ ekstazę.
Pirmoje ištraukoje rašoma: Jei tu žmonėms kuri
Remdamiesi tekstu įrodykite, - tu, dainiau, nelaimingas<...> ( O ar žmogus
kad ji iš esmės keičiasi. suvokia,/ Kur tie šaltiniai kliokia?..), o antroje:
Aš pakeliu rankas, ir danguje sustoja/ Tos
žvaigždės, kuriomis virtuozo pirštai groja<...>
(Nemirtingumą aš jaučiu ir jį kuriu<...>)

Apibūdinkite, kas tiksliai kinta. Kinta nuotaika/ savęs/ savo galimybių

vertinimas.
1.4. Paaiškinkite, kokią „dainą“ Tokią, kuri paveikia sielą/ žmogus patiria 3 taškai
Konradas laiko „dievų verta“, katarsį.
nemirtinga.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami Dainos žmonių širdyse vaitoja, dainas kartoja
citatas. visi amžiai.

1.5. Remdamiesi kultūriniu kontekstu Išgyvena romantinį konfliktą su visuomene./ 2 taškai

įrodykite, kad trečioje ištraukoje Meta romantinį iššūkį minios liaupsinamiems
atsispindintys herojaus išgyvenimai yra kūrėjams.
romantiniai. Herojus išdidus ir vienišas kūrėjas – romantinis
genijus./ Niekina šlovę, vertina vienatvę ir
kūrybą.
1.6. Paaiškinkite, kam meta iššūkį Iššūkis metamas Dievui. 2 taškai
kūrėjas ketvirtoje ištraukoje.
Atsakymą pagrįskite citata. Į tavo dirstelsiu jausmus-/ Juk sakoma, kad tu
čia rūpinies už mus!

1.7. Suformuluokite ir parašykite Kokia asmenybė yra romantinis kūrėjas – 2 taškai

penktoje ištraukoje išryškėjančią genijus?/ Ar gali žmogus prilygti Dievui?
filosofinę problemą.
Nurodykite dvi dramas, kurių herojai J. Gėtės „Faustas“, Dž. Bairono „Kainas“.
išgyvena panašius jausmus.
1.8. Apibūdinkite meilę, apie kurią Herojus kalba apie pasaulio/ visų tautų/ visos 4 taškai
kalba herojus penktoje ištraukoje. žmonijos meilę.
Nurodykite, kuriuo terminu ji
Kosmopolitizmas.
vadinama. Atsiskyrėlio meilė yra individuali, žemiška/
Palyginkite Atsiskyrėlio meilės
gaivališka aistra.
sampratą su minima šioje ištraukoje ir Išgyvenus išsiskyrimo tragediją įvyksta
paaiškinkite, kaip ji kinta ir kodėl. nušvitimas - žemiška aistra virsta altruizmu.
1.9. Remdamiesi tekstais įrodykite, kad Kūrėjas gali daryti tai, ko nepajėgia žmogus/ 3 taškai
įkvėpimo pagautas poetas prilygsta kūrėjui paklūsta net žvaigždės/ kometa.
dievams. Jo dainos sukelia jausmų antplūdį/ sukrečia
žmones/ jis jaučiasi galįs valdyti žmonių
likimus.
Kūrėjo dainos amžinos.
1.10. Parašykite, kurios epochos ir Baroko epochos poeto M. Sarbievijaus 3 taškai
kurio poeto kūriniuose irgi minimas kūriniuose.
įkvėpimo sparnų į aukštybes keliamas
kūrėjas.
Palyginkite poeto paveikslą ir Sarbievijaus odėje „Telefui Likui“ lyrinis „aš“
įvardykite bent du skirtumus. įsivaizduoja, kaip lemtis naikina miestus ir
tautas, o „Improvizacijoje“ herojus pakyla net į
kosmosą, priartėja prie Dievo.
Odės lyrinio subjekto pasaulėžiūra stojiška/
rami, o Konradas patiria ekstazę/ galingą
jausmų antplūdį/ dieviškos jėgos antplūdį.
1.11. Suformuluokite ir parašykite Konfliktas tarp kūrėjo ir minios/ kitų žmonių. 2 taškai
išvadą, kokius du romantinius Konfliktas tarp ribotų kūno galių ir didingo
konfliktus išgyvena herojus. sielos pasaulio/ svajonės ir tikrovės priešprieša.
1.12. Remdamiesi kultūriniu Kančios nuskaidrintai asmenybei rūpi visos 2 taškai
(romantizmo) bei A. Mickevičiaus tautos/ geniali asmenybė pasižymi didingais
kūrybos kontekstu įrodykite, kad siekiais, nenukreiptais į savo ego poreikių
„Improvizacijoje“ sukuriamas poeto – tenkinimą.
genijaus paveikslas. Įkvėpimo akimirką kūrėjas įgauna ypatingą
jėgą/ poetas pranašas iškyla virš visuomenės/
įstengia paveikti net tautų likimus.

Nelaimingo įsimylėjėlio paveikslas „Vėlinėse“

1.1. Apibūdinkite draminę situaciją. Išsiskyrimas su mylimąja. 3 taškai
Nurodykite, kas ją sukelia - išorinis ar Išorinis veiksnys.
vidinis veiksnys.
Įvardykite du romantinio herojaus Vienišas, kenčiantis/ netekęs vilties/ nusivylęs,
bruožus, kuriuos ryškiausiai atskleidžia nes prarado mylimąją.
draminė situacija. Argumentuokite.
1.2. Nusakykite, kokia romantinė idėja Tikroji meilė skirta likimo. 1 taškas
atsispindi ištraukos pradžioje (1–4
eilutėse).
1.3. Įvardykite, kokį laiką ir kokią Laikas ciklinis – ruduo, vakaras, erdvė ribota/ 1 taškas
erdvę prisimena Atsiskyrėlis. kultūrinė – sodas. .

1.4. Suraskite dvi citatas, įrodančias, Debesis rūstus artėjo iš rytų; Išblyškusi delčia. 2 taškai
kad gamtos vaizdas atspindi herojaus
jausmus.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Gamtovaizdis romantikų kūryboje yra žmogaus
įrodykite, kad kuriamas romantinis vidinio pasaulio metafora.
peizažas.
1.5. Nusakykite, kaip žvelgiama į Į pasaulį žvelgiama subjektyviai/ „sielos 2 taškai
pasaulį – objektyviai ar subjektyviai, akimis“, nes kuriamas fragmentiškas vaizdas/
„sielos akimis“. Argumentuokite. paminimos tik kai kurios didžiausią įspūdį
herojui padariusios gamtovaizdžio detalės.
1.6. Nurodykite, kada herojaus Prisimenant atsisveikinimą su mylimąja. 3 taškai
emocijos pasiekia kulminaciją.
Nurašykite citatą. „Lik sveikas!- tyloje vos pasiekė ausis.-/
Užmirški!..“ Ar galiu – užmiršt nelengva būna!
Paaiškinkite, kuriomis meninės raiškos Retoriniais sušukimais ir nutylėjimais.
priemonėmis perteikiamas jausmų
antplūdis.
1.7. Nusakykite, kurios herojaus Elgesys – nuleidžia akis, kalba tyliai, verkia. 4 taškai
mylimosios elgesio, charakterio, Charakteris – drovi/ kukli, mylinti, bet
aprangos detalės išryškinamos. nekovojanti dėl meilės, kenčianti.
Apranga – balta suknelė.
Remdamiesi kultūriniu (romantizmo)
kontekstu paaiškinkite, kodėl būtent tai Romantikai vertino gilų vidaus pasaulį,
svarbu. poetizavo kenčiantį žmogų, baltas veidas –
kančios, kilnumo apraiška.

1.8. Nurašykite citatą iš monologo Šešėliui įsakyk užmiršt sekioti kūną<...> 1 taškas
pabaigos, pabrėžiančią, kad meilę
romantikai suvokia kaip skirtą likimo.

1.9. Nurodykite, ką išryškina dažnai Gilius/ dramatiškus jausmus – skausmą ir 1 taškas

monologe pasikartojantys nutylėjimai. neviltį.
1.10. Įvardykite, kurį romantinės Romantikai ypač žavėjosi liaudies kultūra/ 1 taškas
literatūros bruožą atspindi tai, kad liaudies kūryba/ liaudies dainomis.
monologas baigiamas dainos
fragmentu.
1.11. Remdamiesi rašytojo biografiniu A. Mickevičius su mylimąja Marile 1 taškas
kontekstu pagrįskite teiginį, kad šis susitikinėdavo parke vidurnaktį/ išsiskyrė su ja,
monologas įkvėptas iš tiesų vykusių nes mergina tesėdama duotą pažadą ištekėjo už
įvykių. sužadėtinio/ poetas iš tiesų beprotiškai kentėjo
dėl mylimosios praradimo.
1.12. Suformuluokite ir parašykite Žmogus bejėgis pakeisti likimą. 1 taškas
pagrindinę monologo mintį.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Įvardykite keturis svarbiausius Romantinis konfliktas tarp svajonės ir realybės 4 taškai
A.Mickevičiaus eilėraščiuose ir dramos – romantikai jaučia turį ypatingą vaizduotės
„Vėlinės“ fragmentuose pastebėtus galią, bet realybė varžo žmogų.
romantizmo bruožus. Argumentuokite Kūrėjo genijaus paveikslas – sukuria ypatingo
remdamiesi kultūriniu (romantizmo) poveikio amžinus kūrinius, meta iššūkį Dievui,
kontekstu. valdo net kosmosą, yra altruistas, mylintis visą
žmoniją.
Vienatvės poetizavimas – romantinis herojus
vienišas.
Romantiška meilė/ kova už laisvę – romantikus
žavi stiprios emocijos.
Pasaulis regimas „sielos akimis“, subjektyviai –
romantikai vertina originalumą/ realybė svarbi
tiek, kiek atveria vidines žmogaus gelmes.

2. Palyginkite vieno iš A. Mickevičiaus soneto lyrinis „aš“ bėga nuo 3 taškai

A. Mickevičiaus eilėraščių lyrinį kasdienybės/ nemalonios realybės, o M.
subjektą su pasirinktos M. Sarbievijaus odėje lyrinis subjektas renkasi
Sarbievijaus odės lyriniu subjektu.
Nurodykite bent tris skirtumus.
3. Palyginkite A. Mickevičiaus
eilėraštyje „Kai mano kūnas“ nupieštą
peizažą su M. Sarbievijaus odėje
„Pauliui Kozlovijui“ sukurtu gamtos
vaizdu.
Nurodykite bent tris skirtumus.
Argumentuokite remdamiesi kultūriniu
kontekstu.
4. Palyginkite, kuo panašūs ir skiriasi
A. Mickevičiaus dramos „Vėlinės“
herojus Konradas ir K. Donelaičio
poemos „Metai“ veikėjas Dočys.
Nurodykite bent vieną panašumą ir tris
skirtumus.
Argumentuokite remdamiesi kūrinių
siužetu.
5. Palyginkite, kuo skiriasi romantinis
„Vėlinių“ herojus Atsiskyrėlis nuo K.
Donelaičio poemos „Metai“ veikėjo
Pričkaus.
Įvardykite keturis skirtumus.
vienatvę, kad apmąstytų būtį, išvengtų šlovės,
pavydo.
A. Mickevičiaus kūrinio lyrinis „aš“ vienatvėje
patiria ir neigiamų išgyvenimų (šąla širdis,
temsta šviesi mintis), o M. Sarbievijaus
eilėraščio lyrinis subjektas jaučiasi gerai/
nusiramina vienumoje.
A. Mickevičiaus kūrinyje ji neišsprendžia
vidinių prieštaravimų, o M. Sarbievijaus odės
lyriniam „aš“ vienatvė padeda išsaugoti dorą.
A. Mickevičiaus eilėraštyje peizažas 3 taškai
vaizduojamas emocingai, o M. Sarbievijaus
kūrinyje akcentuojamas ramus gamtos
vyksmas.
A. Mickevičiaus kūrinyje peizažas regimas
„sielos akimis“ (įsivaizduojamas/
prisimenamas), jis labiau pabrėžia lyrinio
subjekto jausmus, kuria romantinei literatūrai
būdingą šviesios praeities ir niūrios dabarties
kontrastą, o M. Sarbievijaus kūrinyje
akcentuojama dabartis ir ateitis, gamtos vaizdas
pabrėžia pagrindinę mintį (viskas kinta).
A. Mickevičiaus eilėraštyje vaizduojama
natūrali gamta ir ji siauresnė (ribota), o M.
Sarbievijaus – plati (iš pradžių horizontali,
vėliau panoraminė) miesto erdvė/ kultūrinė
erdvė. Romantikams svarbu tai, kas vyksta
žmogaus vidaus pasaulyje, o Baroko epochos
poeto M. Sarbievijaus odėje peizažas primena
antikos kūrinius, lyrinis „aš“ regi
„romėniškosios Lietuvos“ vaizdinį.
Ir Konradas, ir Dočys geba protestuoti: 4 taškai
Konradas meta iššūkį ir žmonėms, ir Dievui, o
Dočys teisme apkaltina ponus.
Konradas – sąmoningas kovotojas už visų tautų
laisvę, o Dočys tiesiog stichiškai maištauja
(teisme apkaltina ponus gindamasis).
Konradas – altruistas, kūrėjas, romantinis
genijus, o Dočys dažnai elgiasi nedorai
(girtuokliauja).
Konradas geba aukotis - siekia kovoti už tautos
laisvę, o Dočys yra savanaudis (skriaudžia
šeimą).
Atsiskyrėlis – jaunas, o Pričkus – senas 4 taškai
žmogus.
Atsiskyrėlis išgyvena dėl asmeninės tragedijos
- prarastos meilės, o Pričkus sielojasi dėl
socialinės aplinkos – ponų, nenaudėlių būrų
Argumentuokite remdamiesi žiniomis elgesio.
apie kultūros epochą.
Atsiskyrėlis labai emocingas, o Pričkus
dažniausiai ramus.
Atsiskyrėliui nerūpi visuomenė, o Pričkus
daugiausiai dėmesio skiria būrų bendruomenei.
Romantikams svarbūs audringi jausmai – tai
labiau būdinga jaunystei, o Apšvietos epochos
literatūroje daug didaktikos – senas žmogus
gali daug ko pamokyti, nes turtinga patirtis.
Romantikai vertina individualumą, o Apšvietos
epochos žmogus – poveikį visuomenei.

Antanas Baranauskas
I užduotis (dienoraštis ir laiškas)
1.1. Sakoma, kad poetu gimstama. Jausmingumas/ jautrumas – jautriai reaguoja į 4 taškai
Remdamiesi dienoraščio bei laiško bėgantį laiką, jaučiasi nelaimingas.
fragmentais įvardykite keturis kūrėjo Laki vaizduotė – (birželis) dingo kaip vasaros
prigimties bruožus. migla/ rytai kvepia sidabrine rasa.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami Polinkis gilintis į save, analizuoti – kasdienybe
citatas. nėra patenkintas, nes protą, sąmonę ir dvasią
varžo ankšti rėmai, svarsto apie amžiną ir
laikiną laimę, sielos laisvę ir pan.
Pastabumas – čiobreliuose dūzgia bitutė/
noksta derlios javų varpos/ žvanga dalgiai
skambiais balsais ir pan.

1.2. Suraskite dvi citatas, Rytai kvepia sidabrine rasa, ir groja laumžirgis 3 taškai
atskleidžiančias A. Baranausko santykį žolėje./
su gamta. Švelniai teškendamas sidabrinėmis bangelėmis,
puikiame slėnyje šnara upelis<...>
Žiūrėdamas į tokius Kūrėjo darbus <...>
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Romantinę pasaulėžiūrą – žavisi natūraliu
kokią pasaulėžiūrą atspindi poeto gamtos grožiu, gamtoje įžvelgia Kūrėjo ranką.
santykis su gamta.
1.3. Apibūdinkite šiuose tekstuose Konfliktas tarp idealo ir tikrovės/ sielos 4 taškai
atsispindintį vidinį konfliktą. Atsakymą troškimų ir gyvenimo aplinkybių.
pagrįskite perfrazuodami dvi citatas. Skaito kūrinius, kuriuose dažnai užsimenama
apie laimę, kurios žemėje nėra.
Jo protą, sąmonę ir dvasios pojūčius varžo
Remdamiesi kultūriniu kontekstu ankšti rėmai (kasdienybė).
suformuluokite ir parašykite išvadą, ar Konfliktas romantinis, nes jaunuolis svajoja
galima šį konfliktą vadinti romantiniu. apie prasmingesnį gyvenimą, kurio jam realybė
negali suteikti.
Lietuvos vaizdinys eilėraštyje „Dainu dainelę“
1 užduotis
1.1. Nurodykite, kurias Lietuvos Kalnus ir miškus. 1 taškas
kraštovaizdžio detales pirmiausia
pastebi lyrinis subjektas.
1.2. Palyginkite A. Baranausko Ryškus panašumas yra Lietuvos miškų/ girių 3 taškai
kuriamą romantinį Lietuvos vaizdinį su aukštinimas.
J. Radvano poemoje „Radviliada“ Taip pat abiejuose kūriniuose Lietuva yra
sukurtu Lietuvos paveikslu. vaizduojama kaip turtingas laisvos, stiprios
Nurodykite, kas yra panašu. tautos kraštas.
Abiejuose kūriniuose Lietuva vaizduojama
didelė valstybė (kaip viduramžiais).
1.3. Interpretuokite citatą: „Lietuvą Gerbė/ šlovino Lietuvą. 1 taškas
pažinę, vainiką pynę,/ Lietuvą dabinę
padoriai.“
1.4. Nurodykite, kuris medis Ąžuolas apibūdinamas kaip šventas. 3 taškai
įvardijamas eilėraščio ištraukoje ir kaip
jis apibūdinamas.
Remdamiesi romantizmo samprata Tai yra svarbu romantizmui, nes gamtoje
suformuluokite ir parašykite išvadą, romantikai įžvelgė dieviškąjį pradą.
kokį požiūrį į gamtą tai atskleidžia.
Paaiškinkite, kokią simbolinę prasmę Baltų pasaulėžiūroje ąžuolas simbolizavo
šis medis turėjo baltų pasaulėžiūroje. stiprybę/ vyriškumą/ tvirtumą.
1.5. Nurašykite citatą. įrodančią, kad <...> ten meškas gaudė/ Kasdien lietuviai iš 3 taškai
lyrinis subjektas žavisi senovėje seno. (Žmonės laisvingi buvo turtingi<...>)
gyvenusiais lietuviais.
Nurodykite, kokius tautos charakterio Stiprumą/ drąsą ir laisvę.
bruožus išryškina poetas romantikas.

Argumentuokite remdamiesi menine Hiperbolizuoja (meškas gaudė/ Kasdien<...>),

raiška. epitetas laisvingi rimuojamas su turtingi.

1.6. Įvardykite, kuris neigiamas Vergija (baudžiava) - žmonės priklausomi nuo 2 taškai
socialinis reiškinys paminimas kito įnorių.
ištraukos pabaigoje. Paaiškinkite jo
prasmę.
Remdamiesi literatūriniu kontekstu Išryškinama romantizmo puoselėta meilė
atskleiskite, kuris svarbus romantinio laisvei.
kūrinio bruožas išryškėja ištraukos
pabaigoje.
1.7. Nurodykite, kuriuo žodžiu saldi. 3 taškai
apibūdinama didžiūnų valdžia senovės
Lietuvoje.
Įvardykite, kuri tai meninės raiškos Epitetas.
priemonė.
Paaiškinkite jos prasmę. Tai reiškia, jog valdžia buvo teisinga, švelni,
nedespotiška.

Remdamiesi skaitytais kūriniais M. Husovianas „Giesmėje apie stumbrą“, J.

įrodykite, kad ir kitų kultūros epochų Radvanas „Radviliadoje“ sukūrė įspūdingą
rašytojai vaizdavo šaunius valdovus. stipraus, narsaus ir išmintingo valdovo Vytauto
paveikslą, Radvanas sukūrė sumanaus, narsaus
Algirdo paveikslą „Radviliadoje“ ir pan.

1.8. Palyginkite eilėraštyje Eilėraštyje vaizduojami valdovai su žmonėmis 3 taškai

vaizduojamą valdovų elgesį senovės elgėsi teisingai, jie buvo išrinkti tautos valdyti/
Lietuvoje su A. Baranausko valdžia buvo teisėta, o A. Baranausko
gyvenamojo laikotarpio ir įvardykite gyvenamuoju laikotarpiu okupantų paskirta
bent du skirtumus. vyriausybė elgėsi žiauriai, valdžia būdavo
skiriama caro/ valdžia buvo neteisėta.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Galėjo įkvėpti praeities ilgesį, troškimą kovoti
kokius jausmus ir siekius galėjo įkvėpti už laisvę.
kūrinys poeto gyvenamojo laikotarpio
žmogui.
1.9. Apibūdinkite eilėraščio ištraukos Vyksmo laikas retrospektyvus - viduramžių 2 taškai
vyksmo laiką. Lietuva.
1.10. Remdamiesi kultūriniu kontekstu Šviesus santykis su praeitimi/ į praeitį 2 taškai
suformuluokite ir parašykite išvadą, žvelgiama su susižavėjimu ir pagarba/
koks lyrinio subjekto santykis su idealizuoja praeitį.
praeitimi atsispindi šioje eilėraščio
„Dainu dainelę“ ištraukoje.

Argumentuokite. Lietuviai vaizduojami narsūs ir labai stiprūs,

laisvi ir turtingi, gerbiantys savo išsirinktus
valdovus./
Lietuva – stipri, laisva šalis, gerbiama kitų
tautų, turinti gerus valdovus, išrinktus žmonių.

Lietuvos vaizdinys eilėraštyje „Dainu dainelę“

2 užduotis
2.1. Įvardykite pirmoje ištraukos eilutėje Diena - naktis. 2 taškai
išryškėjančią priešpriešą ir paaiškinkite Sunkų laikotarpį keičia šviesus.
jos prasmę.

2.2. Nurodykite, su kuo save tapatina Su tauta/ liaudimi. 3 taškai

lyrinis „aš“ sakydamas „mum“.
Parašykite, kokią lyrinio subjekto Demokratiškumą.
charakterio savybę tai atskleidžia.
Įvardykite bent vieną rašytoją ir kūrinį, M. Daukša. „Prakalba į malonųjį skaitytoją“.
kuriame atsispindėtų panašus požiūris.
2.3. Įvardykite, kuri romantikų itin Kova už laisvę/ laisvė. 1 taškas
išaukštinta vertybė minima 1–5 kūrinio
ištraukos eilutėse.
2.4. Nurašykite epitetus, kuriais linksmi, skaisti. 3 taškai
apibūdinami Lietuvos žmonės penktoje Žmonės optimistai, dori.
eilutėje, ir paaiškinkite jų prasmę.
Nusakykite, kokį santykį su tauta jie Tai liudija pagarbų (šviesų) santykį su tauta/
atskleidžia. žavisi tauta (idealizuoja).
2.5. Suformuluokite ir parašykite svarbią Kodėl taikos laikotarpiu žmonės nutolsta 2 taškai
problemą, kurią atspindi šie žodžiai: „Kas nuo Dievo?
mete laimės išmokys
baimės/ Ir šventos Dievo malonės?“
Įvardykite, kuri tai meninės raiškos Retorinis klausimas.
priemonė.
2.6. Nurodykite, kaip, lyrinio subjekto Dievas žmogui visada padeda sunkiomis 2 taškai
teigimu, Dievas padeda žmonėms. akimirkomis/ globoja žmogų.
Įvardykite kūrinį, kuriame būtų Martyno Mažvydo „Katekizmo“ lietuviška
pateikiama panaši samprata. prakalba.

2.7. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Visi žmonės kiekvieną sekmadienį lanko 1 taškas
eilėraščio pabaigoje minimi žmonės bažnyčią ir nuoširdžiai meldžiasi/ dėkoja
idealizuojami. Dievui.
2.8. Apibūdinkite eilėraščio pabaigoje Dinamiškas gamtos vaizdas. 2 taškai
sukuriamą gamtos vaizdą.
Paaiškinkite jo perkeltinę reikšmę Gamta primena įsiaudrinusią tautą, kuri
remdamiesi istoriniu kontekstu. rengiasi sukilti prieš Rusijos imperiją.
2.9. Nusakykite, kokia nuotaika baigiamas Kovinga nuotaika. Ji sukuriama vartojant 2 taškai
eilėraštis ir kaip ji sukuriama. ekspresyvius veiksmažodžius ūžia, kriokia,
staugia, žaliuoja, linguoja, pabrėžiančius
veiksmo intensyvumą/ aliteracija l-r-ž.
2.10. Paaiškinkite, kokia „keliavedžio“ Keliavedys turi parodyti tautai kryptį, kelią, 3 taškai
misija išryškėja kūrinyje. pažadinti ją.
Įvardykite bent dvi Lietuvos istorines Jonas Basanavičius, leidęs „Aušrą“ ir
asmenybes, kurios galėtų būti vadinamos pasirašęs Vasario 16 –osios aktą.
„keliavedžiu“, ir nurodykite bent po vieną Vincas Kudirka, spausdinęs bei redagavęs
jų darbą, atliktą tautos labui. „Varpą“.

„Anykščių šilelio“ I dalis

1.1. Nurašykite epitetą, kuriuo Baltasai. 2 taškai
apibūdinamas miškas pirmoje ištraukos
eilutėje.
Paaiškinkite jo prasmę. Tai miškas, kuriame daug pušų, ir dėl to jis
yra šviesus.
1.2. Nurodykite, kuris žymus liaudies Pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Kožnoj 3 taškai
kūrinys minimas pirmos ištraukos klaiką nekantrios žalktyčios atrandi<...>
pradžioje. Atsakymą pagrįskite citata. Medžian gailysta virto – pati egle tapo<...>
Įvardykite, kurį romantizmo bruožą tai Žavėjimasis liaudies kūryba/ gamtovaizdis –
atspindi. anapusybės apraiškos vieta.
1.3. Įvardykite, kurio žanro liaudies Pasaka. 2 taškai
kūrinys minimas šioje citatoje: „Savo
seserį skundžia liekna sedulėlė.“
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Romantikai tikėjo, kad įkvėpimo akimirką
įrodykite, kad šis kūrinys atspindi menininkas gali suvokti tai, kas kitiems
romantinę pasaulėjautą. neįmanoma (muzikantas išgirsta kadaise
nužudytos mergaitės skundą - ji pavirto
medeliu, o iš medelio muzikantas pasidarė
smičių)./ Gamta paslaptinga, sakrali -
žmogaus siela įsikūnija į medį.
1.4. Parašykite, ką žmonėms teikia giria. Vaistus, grožį/ malonumą. 3 taškai
Įvardykite dar bent vieną kitos kultūros
epochos kūrinį, kuriame būtų rašoma apie „Giesmė apie stumbrą“.
miško teikiamas žmogui gėrybes.
Nurodykite jo autorių ir kultūros epochą, M. Husovianas, Renesanso epochos poetas.
kuriai kūrinys priskiriamas.
1.5. Įvardykite, kuri meninės raiškos Metafora. 2 taškai
priemonė yra šie žodžiai: „žiedų varške
šakos obelų pražyla<...>“
Nusakykite, kokį požiūrį į gamtą ji Gamta gyva.
atspindi.
1.6. Nurodykite, kurie metų laikai Vasara, ruduo, žiema, pavasaris (visi keturi). 1 taškas
paminimi pirmoje ištraukoje apdainuojant
šilelio grožį.
1.7. Nurašykite žodžius, kuriais nesurokuotos, tankios, aukštos ir lieknos, 3 taškai
apibūdinamos pušys. viršūnės kvietkuotos.
Įvardykite, kuri tai meninės raiškos Epitetai.
priemonė.
Remdamiesi kūrybos kontekstu Posakį „liemuo liemenį plaka“ išgirdo iš
nurodykite, iš ko poetas išgirdo posakį tėvo.
„liemuo liemenį plaka“.
1.8. Nusakykite, kokius ypatingus Pasakotojas išgyvena ekstazę/ praregėjimą: 5 taškai
pojūčius pasakotojas išgyvena regėdamas išgirsta neįmanomus girdėti dalykus – kaip
vidurnakčio vaizdą ir kokią jo refleksiją pumpurai kraunasi, medžiai kalba šventa
tai sukelia. kalba, žvaigždės plevena, rasa krinta.
Jo siela su malda į dangų kyla.
Nurašykite ir įvardykite dvi Šnibžda medžių kalba šventa –
vaizdingiausias tai atskleidžiančias personifikacija ir epitetas./ Žvaigždelės
meninės raiškos priemones. plevena – metafora./ širdyj visos pajautos
nutilsta – personifikacija./ malda dūšia
dangun kilsta – metafora.
1.9. Charakterizuokite pasakotoją – Pasakotojas lakios vaizduotės (regėdamas 4 taškai
įvardykite ne mažiau negu keturis jo medžius įsivaizduoja pasakos personažus) –
bruožus. romantikai labai vertino vaizduotę.
Įrodykite, kad jis – romantinės Jis gamtoje įžvelgia Apvaizdos ranką –
pasaulėjautos asmenybė. Argumentuokite romantikams gamta yra sakrali.
remdamiesi tekstu ir kultūriniu kontekstu. Pasakotojas gerai susipažinęs su liaudies
pasakomis, vartoja liaudies dainų
palyginimus – romantikai –žavėjosi liaudies
kūryba.
Jis labai jausmingas (įsijaučia į Eglės vaikų
skaudų likimą, vidurnaktį išgyvena sielos
nušvitimą) – romantikai žavėjosi stiprių
jausmų asmenybėmis.
1.10. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Peizažas romantinis, nes vaizduojamas 3 taškai
kūrinyje kuriamas romantinis peizažas. subjektyviai/ jis regimas pasakotojo
vaizduotėje.
Pateikite bent tris skirtingus Smulkiausios peizažo detalės
argumentus (turinio, stiliaus ir kt.). charakterizuojamos vartojant liaudies
posakius, liaudies kūrinių stilistiką:
metaforas, palyginimus, epitetus.
 Romantinis net žanras – giesmė.
LYGINAMOJI TEKSTŲ ANALIZĖ
1.1. Apibūdinkite pasakotojo santykį su „Pono Tado“ pasakotojo santykis su 4 taškai
vaizduojamuoju objektu. vaizduojamuoju objektu santūresnis, o
„Anykščių šilelio“ jausmingesnis.
Remdamiesi kūrybos kontekstu „Pono Tado“ pasakotojas bajoras į grybus
paaiškinkite kodėl santykis būtent toks, žvelgia dvariškio žvilgsniu, o A. Baranausko
nurodykite skirtumus. poemos pasakotojas – iš liaudies kilęs
žmogus.
Skiriasi pasakotojų kilmė, pasaulėjauta.
Atsakymą pagrįskite dviem citatomis iš Spalvingos ūmėdės bekyšą prie lazdyno/ Lyg
kiekvienos ištraukos. taurės kupinos įvairiaspalvio vyno; Čia
tauriabudės stiebias kaip liekni stikleliai.
(A. Mickevičius)
<...> kiauliabudės pūpso lyg pievos
kimšotos; kazlėkai pakrūmėm ant piemenų
tako<...> (A. Baranauskas)
1.2. Abiejų ištraukų tema – miško grožis, A. Mickevičiaus poemoje grybų aprašymas 2 taškai
bet gamtos vaizdų paskirtis kūrinyje labiau bajorų veiksmo (gyvenimo) fonas, o
skirtinga. Remdamiesi kūrybos A. Baranausko kūrinyje miško grožis –
kontekstu atskleiskite ją. pagrindinė tema.
1.3. Palyginkite tekstų meninę raišką. A. Mickevičius vartoja epitetus (kuklesnė; 2 taškai
Įrodykite, kad abu poetai parenka savitas skaniausia), palyginimus (lyg eilės įvairių
meninės raiškos priemones. indelių), o A. Baranausko grybų aprašymas
gyvesnis, nes vartoja metaforą (taškai
grybų/ <...>marguliuoja iš savų sodybų,
personifikacijų (ūmėdės sutūpę), daug
epitetų (rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės),
palyginimų (lyg tartum užklotas <...>
bliūdas palivotas).
1.4. Įvertinkite, kuriame kūrinyje grybų Išsamesnis A. Baranausko grybų aprašymas: 2 taškai
paveikslas išsamesnis. Argumentuokite. jis vaizduoja net trylika grybų rūšių.
1.5. Palyginkite, kuris tekstas Ekspresyvesnis A. Baranausko tekstas. 2 taškai
ekspresyvesnis. Remdamiesi teksto raiška Vartojami ekspresyvūs veiksmažodžiai
pakomentuokite, kaip pasiekiama (marguliuoja; pūpso), minimi jausmai
gilesnio jausmų perteikimo. (sarmatlyvai kyši).
1.6. Įvardykite literatūros rūšį, kūrinio Rūšis – epas, nes yra pasakotojas, siužetas. 3 taškai
žanrą ir tipą. Argumentuokite. Žanras – poema (didelės apimties eiliuotas
kūrinys). Tipas – romantinis (poetizuojamas
miško grožis, kūrinys jausmingas, svarbi
praeitis).
„Anykščių šilelis“. II dalis
Miško ir tautos ryšys
1.1. Suraskite pirmos ištraukos pirmame Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,/ Kaip 4 taškai
sakinyje citatą, atspindinčią medžių ir lietuvnykų širdys int vieną tėvynę.
tautos vienybę.
Paaiškinkite jos prasmę. Girios medžiai tokie tankūs, kad tarsi vienas
medis būtų, o lietuviai vieningi.
Nurodykite, kurio poeto kūryboje Šis motyvas ryškus A. Mickevičiaus
anksčiau aptikote šį motyvą.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kurio kūryboje.
istorinio laikotarpio Lietuva čia
vaizduojama. Vaizduojama ikikrikščioniškoji Lietuva.
1.2. Išsamiai apibūdinkite, kokius Senovėje lietuviai sausus laužus urvuose 3 taškai
pavyzdžius pateikdamas poemos kūrę, duris gamindavę iš šakų, o ne lentų,
pasakotojas vaizduoja senovėje buvusį nė vieno liemens nepjaudavę. Miškas žmogų
stiprų miško ir tautos ryšį. penėjęs, padėdavęs priešą sumušti, buvęs
prieglobstis.
1.3. Išvardykite visas negandas, Žmonės badu mirę, maitinęsi samanomis ir 2 taškai
užpuolusias žmones, kai atėjo „sunkios žievėmis, užpuolęs maras.
dienos“.
Parašykite bent vieną priežastį, kodėl Taip sustiprinamas dramatizmas.
pasakotojas taip detaliai jas vardija.
1.4. Nurodykite, kurios žmogiškos miško Miškas pajutęs gailestį, pravirkęs. 2 taškai
savybės išryškėja tautos nelaimės metu.
Įvardykite, kaip vadinamas toks šilelio
„sužmoginimas“. Personifikacija.
1.5. Pacituokite, kaip apibūdinamas vaikų, Su ašarom pirmieji truputį praskynę,/ 3 taškai
anūkų ir proanūkių elgesys su šileliu. Vaitodami jų vaikai teip gynę tėvynę;/
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kaip Dūsaudami anūkai tuos miškus aikvoję,/
keičiasi žmonių dvasingumas slenkant Proanūkiai vežimais miestelin vežioję<...>
amžiams.
Nurodykite galimą to pokyčio priežastį. Slenkant amžiams žmonių dvasingumas
nyksta. Šio proceso priežastis yra
sumaterialėjimas/ naudos troškimas.
1.6. Nurodykite, kokią šilelio atsodinimo Lietuvio siela be miško skursta/ nyksta. 2 taškai
priežastį įvardija pasakotojas.
Atsakymą pagrįskite nurašydami Mat lietuvių dūšios,/ Senais miškais
vaizdingiausią, Jūsų manymu, citatą iš penėtos<...>be miško, lyg tartum apkursta/
trečios ištraukos. Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl
skursta.
1.7. Suformuluokite ir parašykite išvadą, Meilė miškui, jausmingumas, vieningumas, 3 taškai
kurie lietuvių tautos charakterio bruožai rūpestingumas.
išryškėja antroje ištraukoje.
Įrodykite, kad pasakotojas geba kritiškai Pasakotojas pavaizduoja dvasingumo
įvertinti tautiečių elgesį. nykimą ir vėliau žmonių atsitokėjimą.

Remdamiesi biografiniu kontekstu A. Baranauskas kėlė sau aukštus moralinius

pateikite argumentų, kad reiklumas, kriterijus.
būdingas poemos pasakotojui, buvo
vienas iš svarbių Antano
Baranausko charakterio bruožų.
1.8. Nurašykite žodį, kuriuo apibūdinamas Auklėjo. 3 taškai
miško pasiilgusių žmonių rūpinimasis
šileliu.
Pakomentuokite, kaip žmonės elgiasi su Elgiasi kaip su vaiku.
mišku.
Nurodykite, kuris tautos charakterio Meilė gamtai/ tikėjimas gamtos gyvybe.
bruožas čia atsiskleidžia.
1.9. Nurodykite, koks faktas, paminimas Anykštėnai nekirto savo auginamo miško/ 1 taškas
trečios ištraukos pabaigoje, atspindi pirko medieną iš kitur.
ypatingą lietuvių pagarbą
atsodintam šileliui.
1.10. Suformuluokite ir parašykite dvi Kodėl menkėja žmogaus dvasingumas? 2 taškai
problemas. Kodėl žmogui reikia gamtos?

1.11. Remdamiesi ištraukos turiniu ir Miškas animizuojamas – romantikams jis 3 taškai

raiška įrodykite, kad miško ir lietuvių sakrali vieta, gyva būtybė.
tautos paveikslas šiame fragmente Idealizuojami senovės lietuviai – jie dori,
atitinka romantinio kūrinio sampratą. vieningi.
Pateikite tris argumentus.
Pabrėžiamas tautos ir miško jausmingumas
– miškas rasa apsiverkęs, o lietuviai
blakstienas ašarom suvilgę.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Palyginkite K. Donelaičio poemos Panašu - abiejų kūrinių pasakotojai žavisi 3 taškai
„Metai“ ir A. Baranausko poemos gamtos grožiu.
„Anykščių šilelis“ pasakotoją.
Įvardykite bent vieną panašumą ir du Skirtumai:
skirtumus. K. Donelaičio poemoje „Metai“ gamta
stebima iš šalies, išryškinami būdingiausi
peizažo aspektai, o A. Baranausko poemos
pasakotojas šilelio grožį regi vaizduotėje,
gamtos vaizdas subjektyvus, nuspalvintas
emocijų.
K. Donelaičio pasakotojas į gamtą žvelgia
krikščionio akimis (gamta Dievo sukurta,
todėl ir tobula), o A. Baranausko poemos
„Anykščių šilelis“ pasakotojo regimas šilelis
atspindi ir liaudies pasaulėjautoje išlikusį
tikėjimą gyvąją gamta (panteizmą) – jis su
Argumentuokite remdamiesi kultūriniu krikščioniškuoju požiūriu sudaro vienovę.
arba kūrybos kontekstu. Apšvietos epochos žmogui svarbiau, kad
gamta būtų doro (krikščioniško) gyvenimo
pavyzdys, o romantikas gamtoje regi
dieviškąjį pradą, įžvelgia sakralumą ir ryšį
su liaudies kultūra/ kūryba/ tikėjimais.
2. Palyginkite, kuo panašus požiūris į Abiejuose kūriniuose žavimasi praeitimi/ 2 taškai
praeitį K. Donelaičio poemoje „Metai“ ir idealizuojama praeitis.
A. Baranausko poemoje „Anykščių
šilelis“.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kodėl
abiejuose kūriniuose vertinama praeitis. Praeitis vertinama teigiamai, nes žmonės
buvę doresni.
3. Remdamiesi skaitytais tekstais K. Donelaičio poemoje „Metai“ iš senųjų 2 taškai
įrodykite, kad ir K. Donelaičio poemoje būrų monologų paaiškėja, kad praeityje
„Metai“, ir A. Baranausko poemoje žmonės buvę geresni vienas kitam,
„Anykščių šilelis“ svarbi žmogaus doros sąžiningesni, vieningesni, vilkėję lietuviškus
tema. rūbus, o A. Baranauskas žmogaus dorą
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kaip
kiekvienas iš šių poetų ją atspindi
kūrinyje.
išryškina vaizduodamas moralinį tautos
nuopuolį - nedorą kelių kartų elgesį su
mišku.
Ir K. Donelaitis, ir A. Baranauskas atspindi
doros kaitą. K. Donelaitis pabrėžia, kad tą
kaitą nulemia pasikeitusios socialinės
sąlygos (daug blogų įpročių būrai perima iš
kitataučių), o A. Baranauskas pabrėžia, kad
žmonės praranda dorą dėl sumaterialėjimo
(naudos troškimo), bet vėliau susipranta –
atsodina šilelį.

Maironis
Praeitis – įkvėpimo šaltinis
I
„Aš norėčiau prikelti“
1.1. Paaiškinkite, ką reiškia „kapų Milžinų kapai - vietos, kuriose buvo 3 taškai
milžinų“. palaidoti senovės didvyriai/ kariai/ krašto
gynėjai (milžinai), piliakalniai.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Romantikai žavėjosi praeitimi/ kovotojais už
pakomentuokite, kaip tai atspindi tėvynės laisvę.
romantinę pasaulėjautą.
Įvardykite dar vieną kūrėją, vaizdavusį šį Piliakalnius paminėjo A. Baranauskas
objektą. („Dainu dainelę“).
1.2. Nurodykite, kodėl lyrinis subjektas Lyrinis subjektas nori prikelti senelį, kad 2 taškai
trokšta prikelti senelį. galėtų išgirsti jo žodžius ir mokytis iš jo
Nusakykite, kaip išryškinamas šio siekio išminties.
intensyvumas eilėraščio pradžioje. Retoriniu sušukimu.
1.3. Atskleiskite, kas pasakoma apie poeto Kitų kultūrų mėgdžiojimas/ įtaka 1 taškas
gyvenamąjį laikotarpį šiais žodžiais: (polonizacija, rusifikacija).
„<...>ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo,/
Oi, nesavo, ne savo!“
1.4. Įvardykite, kurie romantiniai praeities Auksinės kanklės, vaidilutės, didžiavyriai, 1 taškas
ženklai pastebimi trečiame ir ketvirtame girios, vadas.
posmelyje.
1.5. Nurodykite, kokį lyrinio subjekto Idealizuoja praeitį/ atspindi pagarbų santykį. 3 taškai
santykį su praeitimi jie atspindi ir kurios Tai perteikia epitetai (kanklės auksinės;
meninės raiškos priemonės tai perteikia. vaidelučių garsių; balsų įstabių; kapai
didžiavyrių), metaforos (kapai užmigdyti;
užmirusios krūtinės), personifikacija
(Sudrebėtų kapai).
1.6. Paaiškinkite, kokią galią lyriniam Galią įkvėpti tautą/ žmones. 1 taškas
subjektui suteiktų „kanklės auksinės“.
1.7. Remdamiesi romantizmo kultūriniu Lyrinis subjektas neigiamai vertina dabartį. 1 taškas
kontekstu apibūdinkite lyrinio subjekto
santykį su dabartimi.
1.8. Nurašykite citatą iš ketvirto posmelio, Tik užmirusios mūsų krūtinės be žado,/ Be 2 taškai
atskleidžiančią lyrinio subjekto požiūrį į idėjos, be vado.
dabartį.
Paaiškinkite, ko reikia, kad dabartis Reikia idėjos/ patriotiškumo, vado.
pasikeistų.
1.9. Nurodykite, kurios dvi svarbios Kodėl kitų tautų kultūra lietuvių dvaruose 2 taškai
problemos atsispindi penktame posmelyje. nustelbia lietuviškąją?
Kodėl lietuviai žūva svetimuose kraštuose?/
Kodėl tiek daug lietuvių renkasi pavojingą
gyvenimą svetimuose kraštuose?
1.10. Įvardykite, kurie romantinio Nemunas, naktis, mėnuo, tamsiosios girios. 3 taškai
kraštovaizdžio ženklai išryškėja šeštame
posmelyje.
Nurodykite bent du skirtingų kultūrinių J. Radvano „Radviliada“ ir A. Mickevičiaus
epochų rašytojus, kurių kūriniuose buvo „Ponas Tadas“.
apie juos rašoma. Įvardykite kūrinius.
1.11. Pateikite bent du meninės raiškos Personifikacija Nemunas šneka, epitetai 3 taškai
pavyzdžius, įrodančius, kad šis tamsiosios girios, griaudingai vaitoja,
kraštovaizdis romantinis. ekspresyvūs veiksmažodžiai vaitoja;
dūmoja.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, koks Gamta gyva, atspindi tautos dvasią.
santykis su gamta atsispindi kūrinyje.
1.12. Apibūdinkite eilėraščio kompoziciją. Kompozicija žiedinė (ne visai taisyklinga). 2 taškai
Nurodykite, kokią reikšmę sukuria ši
kompozicija. Beveik pažodinis pradžios pakartojimas
kūrinio pabaigoje kūrinį daro jausmingesnį/
pabrėžia svajonės ir realybės
nesuderinamumą/ kūrinys primena
vaizduotės sukurtą viziją (pabaigoje kinta
pirmoji eilutė: Aš norėčiau prikelti<...> -
Veltui mano troškimai prikelti<..>).
II
„Tėvynės dainos“
2.1. Nusakykite lyrinio subjekto požiūrį į Gėrisi dainomis. 3 taškai
„tėvynės dainas“, išryškėjantį pirmame
posmelyje.
Paaiškinkite, kuriomis meninės raiškos Epitetais (malonios; saldžiai), retoriniu
priemonėmis jis perteikiamas. sušukimu (Tėvynės dainos, jūs malonios,/
Taip širdį žadinat saldžiai!)
2.2. Palyginkite, kokia intonacija kalbama Apie dainas kalbama švelniai, o apie ponias 3 taškai
apie tėvynės dainas ir kokia apie „gražias ironiškai.
ponias“.
Nusakykite, kaip lyrinio ,,aš“ požiūrį į Ponias charakterizuoja palyginimas širdys jų
ponias ir sesutes atspindi meninė raiška. kaip ledas šaltos, deminutyvas sesutės
perteikia artimą santykį.
2.3. Nurodykite, koks kontrastas išryškėja Kontrastas tarp gražios išvaizdos ir tuščio/ 2 taškai
kuriant gražių ponių aprašymą. nedvasingo/ skurdaus vidaus (vidinio
Atsakymą pagrįskite citata. pasaulio).

Akutės melsvos, rankos baltos,/ Bet širdys jų

kaip ledas šaltos
2.4. Palyginkite „sesutes“ ir „gražias Sesutės kuklios (dėvėjo margus rūbelius – 4 taškai
ponias“. Nurodykite bent tris skirtumus. tautinius rūbus) - ponios puošnios.
Atsakydami perfrazuokite citatas. Sesutės darbščios (koja suko ratelius -
 verpė) - ponios nedirba (baltos rankos).
Sesutės gražios sielos/ mylinčios/
kūrybingos (karštos krūtinės, skambėjo
dainos sidabrinės) - ponios nedvasingos/
negebančios mylėti/ nekūrybingos (šaltos
Apibūdinkite romantinį moters grožio širdys).
idealą. Romantikai žavisi moters vidaus pasauliu/
dvasingumu/ gebėjimu mylėti, kurti,
dorumu.
2.5. Įvardykite, apie ką dainavo sesutės. Sesutės dainavo apie žalią rūtą, didįjį 2 taškai
kunigaikštį Kęstutį ir Birutę, jo žmoną.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Romantikai žavėjosi liaudies dainomis/
įrodykite, kad dainų temos svarbios liaudies kūryba, idealizavo didingą praeitį.
romantikams.
2.6. Paaiškinkite, ką simbolizuoja „žalia „Žalia rūta“ simbolizuoja merginos 3 taškai
rūta“ ir kokį sesučių bruožą atspindi tai, nekaltybę, o pagarba jai reiškia, kad
kad jos „gerbė žalią rūtą“. merginos saugojo savo nekaltybę.
Įvardykite žanrą, iš kurio Maironis perima Įvaizdis „žalia rūta“ perimtas iš liaudies
šį įvaizdį. dainų.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu Romantikai gilinosi į liaudies kūrybą/
nurodykite čia išryškėjantį svarbų žavėjosi liaudies dainomis/ tikėjo, kad
romantinio kūrinio bruožą. praeityje žmonės buvo doresni.
2.7. Nurodykite, ką galima pasakyti apie Lyrinis subjektas yra nusivylęs dabartimi. 3 taškai
lyrinio subjekto dabartį iš ketvirto
posmelio.
Apibūdinkite, koks lyrinio ,,aš“ santykis Jo santykis su dabartimi neigiamas, nes
su dabartimi ir kodėl būtent toks. smuko žmonių moralė/ dabar mylima už
pinigus, žmonės sumaterialėjo/ nebėra
Suformuluokite ir parašykite išvadą, ar tai nuoširdumo.
būdinga romantinei literatūrai. Labai būdinga, nes romantinėje literatūroje
itin dažnai išsakomas kritiškas požiūris į
savo laikmečio visuomenę.
2.8. Nurodykite, koks požiūris į meilę Meilė turi būti tikra, pagrįsta sielos artumu, 2 taškai
atsispindi ketvirtame posmelyje. o ne naudos siekimu/ kritikuojama lengva, t.
y. trumpalaikė meilė, nes ji turi būti viena
gyvenime/ skirta likimo.
Įvardykite dar vieną XIX a. kūrinį, A. Mickevičiaus drama „Vėlinės“.
kuriame ši tema labai svarbi.
2.9. Įvardykite tris lyrinio subjekto (Liaudies) kūryba: Tėvynės dainos, jūs 3 taškai
vertybes, išryškėjančias kūrinyje. malonios<...>
Atsakymą pagrįskite citatomis. Tikra meilė: Tada už auksą nemylėta<...>
Darbštumas: Dūzgeno plonas, baltas
drobes<...>

2.10. Nusakykite, koks lyrinio subjekto
troškimas nuskamba paskutiniame
eilėraščio posmelyje.
Parašykite bent vieną romantizmo
laikotarpio kūrinį, išsakantį panašų
požiūrį, ir įvardykite jo autorių.
Lyrinis subjektas trokšta, kad tauta prabustų 2 taškai
ir vėl sugrįžtų prie savo tapatybės.
A. Mickevičiaus poema „Ponas Tadas“/
drama „Vėlinės“/ A. Baranausko poema
„Anykščių šilelis“.
2.11. Apibūdinkite eilėraščio kompoziciją. Žiedinė kompozicija (ne visai taisyklinga). 2 taškai.
Nusakykite, kokią reikšmę perteikia ši
kompozicija. Išryškina lyrinio „aš“ požiūrį/ pagarbą
praeičiai/ norą sugrąžinti didingą praeitį.
2.12. Suformuluokite ir parašykite Tautos dvasia slypi liaudies dainose/ 1 taškas
pagrindinę kūrinio mintį. senovės lietuviai buvo doresni.
Romantinis kūrėjo paveikslas Maironio lyrikoje
I
„Ko siekiu ir alkstu“
1.1. Įvardykite, kokių vertybių siekia Žmonės siekia patogaus ir ramaus gyvenimo 3 taškai
„pavargėliai žmonės“ ir kokių lyrinis be rūpesčių.
subjektas. Lyrinis subjektas trokšta išbandymų ir
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kovos.
kokius lyrinio ,,aš“ charakterio bruožus Šios vertybės atspindi, kad lyrinis subjektas
atspindi jo vertybės. yra drąsus bei ryžtingas/ veiklus.
1.2. Paaiškinkite, kodėl žmonių vertybės Iliuzija/ neprasmingas gyvenimas/ gyvenimo 1 taškas
pavadinamos „šešėliais“. be rūpesčių nebūna.
1.3. Nusakykite, kokie lyrinio subjekto Lyrinis subjektas nori aktyviai veikti. 3 taškai
išgyvenimai atsispindi antrame eilėraščio
posmelyje.
Nurodykite kokia paralelė sukuriama. Sukuriama paralelė tarp jūros (marių) ir
žmogaus sielos/ vidaus pasaulio.
Įvardinkite bent vieną Maironio kūrinį, „Nuo Birutės kalno“.
kuriame svarbi ši paralelė.
1.4. Apibūdinkite, koks požiūris į meilę Meilė neturi būti lengvai pasiekiama ar 3 taškai
išryškėja trečiame posmelyje – kūrinio siūlytis pati, jos būtina siekti/ dėl jos reikia
kulminacijoje. kovoti.
Paaiškinkite, kokiomis meninės raiškos Jausmų antplūdis yra išryškinamas retoriniu
priemonėmis perteikiamas galingas sušukimu.
jausmų antplūdis.
Atsakymą pagrįskite citata. Vien žavi bekalbė širdis paslapti,/ Kurios
nepasieksi gilybės!..
1.5. Nusakykite, koks svarbus romantinis Ketvirtame posmelyje išryškėja vienatvės 2 taškai
motyvas nuskamba ketvirtame kūrinio motyvas.
posmelyje. Įvardykite dar vieną
romantizmo laikotarpio kūrėją ir kūrinį, A. Mickevičiaus eil. „Vienatvei“/ „Vėlinės“.
kuriame jis taip pat buvo svarbus.
1.6. Eilėraščio pabaigoje pasigirsta Suabejojama dėl tikslų ir siekių. 1 taškas
dvejonė. Paaiškinkite, dėl ko abejojama.
1.7. Remdamiesi romantizmo kontekstu Tai, kad lyrinis subjektas yra romantinė 3 taškai
įrodykite, kad lyrinis subjektas – asmenybė, liudija keletas dalykų:
romantinė asmenybė. Remdamiesi kūriniu Jis jaučiasi vienišas, nesuprastas –
pateikite bent tris argumentus. romantikai poetizavo vienatvę.
Lyrinis „aš“ yra kovingo ir kilnaus būdo - tai
romantikų idealizuotos savybės.
Lyrinis subjektas žavisi dvasinga meile –
romantikai meilę suvokia kaip skirtą likimo.

II
„Poeta“
2.1. Apibūdinkite lyrinio ,,aš“ situaciją, Situacija - išsiskyrimas su mylimąja. 3 taškai
išryškėjančią kūrinio pradžioje. Įvardykite
dar vieną kūrinį, kuriame A. Mickevičiaus drama „Vėlinės“.
išryškėja labai panaši situacija, nurodykite
jo autorių.
Nusakykite, kokia nuotaika atsispindi Nuotaika liūdna – lyrinis „aš“ vis dar negali
kūrinio pradžioje ir kaip tai susiję su pamiršti tos vienintelės.
lyrine vyksmo situacija.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
2.2. Įvardykite svarbų motyvą, Pasaulis – iliuzija. 3 taškai
išryškėjantį antrojo posmelio 3-4 eilutėse.
Nusakykite, kokiu įvaizdžiu ir kokia
meninės raiškos priemone jis Įvaizdis sapnas išryškinamas palyginimu
perteikiamas. kaip sapnų sapne.
Nurodykite, kurio poeto kūryboje
anksčiau jį pastebėjote. M. Sarbievijaus kūryboje.
2.3. Nusakykite, kokie lyrinio subjekto Kančia dėl prarastos meilės, jis jaučiasi 3 taškai
išgyvenimai ir koks santykis su aplinka svetimas pasauliui: <...>negalėjau/ Lig šiol
atsispindi 1–3 eilėraščio posmeliuose. užmiršti niekados!..; Tiktai pasaulis ir jo
Atsakymą pagrįskite trimis citatomis. žmonės/ Išrodė kaip sapnų sapne!; Draugai
stebėdamiesi apleido,/ Ir bėgo nuo manęs
vaikai.
2.4. Paaiškinkite, kaip pasikeičia situacija Žmonės pradeda žavėtis kūrėju/ priima 1 taškas
ketvirtame posmelyje. kūrėją.
2.5. Nurodykite, koks paradoksas Kitiems laimę/ džiaugsmą suteikia tas, kuris 1 taškas
išryškėja eilėraščio pabaigoje. pats jos/ jo neturi/ nejaučia.
2.6. Remdamiesi kultūriniu romantizmo Lyrinis „aš“ išgyveno tragediją (išsiskyrimą 3 taškai
kontekstu įrodykite, kad lyrinis „aš“ – su mylimąja) – romantikai vertino skaudžius
romantinė asmenybė. Pateikite tris išgyvenimus, atskleidžiančius gilų
argumentus. asmenybės jausmingumą.
Lyrinis subjektas patiria konfliktą su
aplinka/ išgyvena vienatvę – vieniša,
nesuprasta kitų asmenybė romantikams
atrodė įdomi, paslaptinga.
Lyrinis „aš“ yra kūrėjas, kuris savo kūryba
įkvepia/ giliai sukrečia žmones – tai
romantinio genijaus tema, svarbi romantikų
kūryboje.
2.7. Įvardykite svarbiausią eilėraštyje Jausmai/ turtingas vidaus pasaulis. 2 taškai
poetizuojamą vertybę. Remdamiesi Romantikai iškėlė asmenybės „vidinių
kultūriniu kontekstu ir konkrečiais gelmių“ idėją.
pavyzdžiais įrodykite, kad ji romantikams
labai svarbi.
2.8. Suformuluokite ir parašykite Kančios įkvėpta kūryba tikra/ meniška. 1 taškas
pagrindinę eilėraščio mintį.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Palyginkite, kurios dorybės svarbios Abu poetai vertina žmogaus darbštumą: 3 taškai
Maironio lyriniam subjektui, kurios – Maironio lyrinis subjektas žavisi sesučių
Kudirkos. darbštumu, o Kudirkos lyrinis „aš“
Įvardykite bent dvi, kurios sutampa. poetizuoja darbą tautos labui.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami
citatas.
2. Palyginkite V. Kudirkos ir Maironio
eilėraščių meninę raišką. Įvardykite bent
du skirtumus. Argumentuokite
remdamiesi tekstu.
3. Įrodykite, kad ir V. Kudirkos eil.
„Labora“, ir Maironio eil. „Aš norėčiau
prikelti“ svarbus prasmingo gyvenimo
motyvas. Pateikite ne mažiau negu tris
argumentus.
Maironis vartoja daugiau emocinį santykį su 2 taškai
vaizdavimo objektu atskleidžiančių meninių
priemonių (epitetų, personifikacijų,
palyginimų ir pan.): Kaip rožės jos tada
žydėjo<...>; karštos jaunos krūtinės.
Maironis vartoja daugiau negu V.Kudirka
retorinių sušukimų, retorinių klausimų, kurie
suteikia eilėraščiui emocingumo, net
dramatizmo: Kas atdarytų aukso skrynią/
Tėvynės dainų malonių?
Abiejuose eil. svarbus prasmingo gyvenimo 3 taškai
motyvas, nes siekiama aukštesnių idealų (ir
Maironio, ir Kudirkos lyrinis „aš“ trokšta
pažadinti tautinį sąmoningumą/ dirbti tautos
labui), abiejų poetų lyrinis „aš“ yra nebijanti
sunkumų, drąsi, gebanti aukotis asmenybė,
abiejų kūrinių lyrinis subjektas kritiškai
vertina sumaterialėjimą, patogaus gyvenimo
pasirinkimą.

4. Apibendrinkite ir parašykite tris, Jūsų Žavėjimasis praeitimi/ praeities 3 taškai

nuomone, ryškiausius Maironio eilėraščio idealizavimas.
romantinius motyvus. Prasmingo (doro) gyvenimo/ gyvenimo dėl
Įrodykite, kad jie svarbūs ir kitų poetų idealo siekis./ Vienatvės motyvas.
romantikų kūryboje. Neigiamas požiūris į dabarties ydas –
sumaterialėjimą, moralės stoką.
Prasmingo gyvenimo, vienatvės temos
svarbios A. Mickevičiaus kūryboje,
praeitimi žavėjosi A. Baranauskas.
Prasmingo gyvenimo tema V. Kudirkos lyrikoje
1.1. Suformuluokite ir parašykite Būtina imtis svarbių darbų jaunystėje. 1 taškas
eilėraščio pradžioje poetiniu imperatyvu
išsakomą svarbią mintį.
1.2. Nurodykite, kuriuo žodžiu Epitetas šventa. 3 taškai
apibūdinama ugnis. Įvardykite, kuri tai
meninės raiškos priemonė.
Susiekite su rašytojo kūrybos kontekstu ir Poetas vartoja sakralinę leksiką pabrėžti
paaiškinkite šio įvaizdžio prasmę. ypač svarbiems dalykams/ poetas kūrė
romantizmo laikotarpiu (nors pats ir nebuvo
romantikas), o romantikai dažnai vartodavo
šį žodį perteikti ypatingą pagarbą
vaizduojamam objektui.
Įvardykite poetą, kurio kūryboje Maironio kūryboje (eil. „Taip niekas tavęs
anksčiau pastebėjote šį įvaizdį. nemylės“).
1.3. Nusakykite, dėl ko išduodami Idealai išduodami dėl materialinių gėrybių: 2 taškai
jaunystės idealai. Įvardykite, kuri meninės aukso/ pinigų/ geresnių materialinių
raiškos priemonė tai perteikia. gyvenimo sąlygų. Metonimija (trupinio

1.4. Apibūdinkite, koks gyvenimas
eilėraštyje nurodomas kaip „vertas
žmogaus“.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kurie
pozityvistiniai idealai atsispindi kūrinyje.
1.5. Įvardykite bent dvi eilėraštyje
poetizuojamas vertybes.
Remdamiesi istorijos žiniomis įrodykite jų
svarbą tautinio judėjimo dalyviams.
Aptarkite meninę raišką.
1.6. Palyginkite šiame eilėraštyje
kritikuojamą idealų išsižadėjimą su
mintimis, išsakytomis Maironio satyrose.
Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais
įrodykite, kad V. Kudirkos ir Maironio
sukurto lyrinio ,,aš“ pasaulėžiūra artima.
aukso, gardaus valgio šaukšto).
Vertas žmogaus yra kilnus gyvenimas dėl 2 taškai
kitų.
Pozityvistai pabrėžė altruizmą ir tarnavimą
žmonijai
Gebėjimas aukotis/ dirbti žmonėms/ 3 taškai
altruizmas.
Garbingumas/ drąsa.
Tautinio sąjūdžio dalyviai aukojo lėšas ir
asmeninį laiką, rizikavo net gyvybe, šeimos
saugumu, kad leistų draudžiamą literatūrą.
Epitetai doro ir aukšto (idealo).
Maironio satyroje „Spjauki, drauguži, į 3 taškai
viską“ ironiškai pastebima, kad išsižadėti
jaunystės idealų žmogus gali dėl patogaus
gyvenimo (Šiltą pastogę ir lizdą
atrasi<...>), materialinių gėrybių (Persų
kilimais sau butą išklojęs<...>). Kaip ir V.
Kudirkos eil. „Labora“ lyrinis subjektas,
Maironio satyros lyrinis „aš“ bjaurisi tokiu
gyvenimu: Būsi kaip mulkiai visi.

1.7. Įvardykite lyrikos tipą. Atsakykite Oratorinė lyrika. Tokia lyrika skirta 2 taškai
argumentuotai. deklamuoti, jos esmė – tezės, skatinančios
pozityvų veiksmą.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Palyginkite, kaip prasmingo gyvenimo Panašu, kad M. K. Sarbievijaus odėje „Janui 3 taškai
tema atsispindi pasirinktoje M. K. Libinijui“ prasmingas gyvenimas taip pat
Sarbievijaus odėje ir V. Kudirkos suvokiamas kaip doras (žmogus turi gyventi
eilėraštyje. Nurodykite bent vieną kukliai, sąžiningai, vengti puikybės, šlovės).
panašumą ir du skirtumus. Skirtinga, nes odės lyrinis subjektas renkasi
nuošalų gyvenimą, o Kudirkos lyrinis „aš“
tarnauja tėvynei/ tautai.
Be to, Kudirka poetizuoja jaunystę, kuriai
būdingas idealizmas, veiklumas, drąsa, o
Sarbievijaus odės lyrinis „aš“ jau nemaža
gyvenime pasiekęs žmogus, išmintingas/
nebejaunas.
2. Pasamprotaukite, koks gyvenimas dabar Šiandien vertingu gyvenimu laikomas toks 3 taškai
laikomas vertingu. Palyginkite gyvenimas: gerai apmokamas darbas,
šiuolaikinio prasmingo gyvenimo profesijos prestižas, sveikata, populiarumas
sampratą su išsakyta V. Kudirkos bei geri santykiai su antrąja puse. Šiandien
eilėraštyje. Nurodykite panašumus tebesama panašumų su ankstesniais laikais,
(skirtumus). pavyzdžiui, darbas dėl kitų gerovės ar savo
šalies išgarsinimo netgi labai girtinas
(krepšinio rinktinės pergalės). Šiandien
labiau vertinami tie dalykai, kurie atneša
greitą šlovę arba didelę naudą. Aukotis
nebėra madinga/ nuvertinamas intelektualų
 darbas.
(Mokinys pateikia savo samprotavimus,
svarbu, kad argumentuotų).

3. Įrodykite, kad eilėraštyje ,,Labora!“ ir
Lietuvos himnu tapusiame V. Kudirkos
kūrinyje ,,Tautiška giesmė“ išsakomos
panašios mintys. Argumentuokite
remdamiesi turiniu ir menine raiška.
J. Biliūno „Atvirojo laiško dailiosios literatūros ir kalbos mylėtojams“ ištrauka
Pabrėžiamas dorumas ir eil. „Labora“ (Siek 3 taškai
prie idealo, tik doro ir aukšto<...>), ir
„Tautiškoje giesmėje“ (<...>vaikai eina/
Vien takais dorybės).
Abiejuose kūriniuose pabrėžiama meilės
Lietuvai svarba, perteikiama degančios
ugnies motyvu (metafora): Kol dega
krūtinėj šventa ugnis toji<...> ir Tegul meilė
Lietuvos/ Dega mūsų širdyse<...>.
Abiejuose kūriniuose užsimenama, kad toks
darbas reikalauja ryžto, aukojimosi,
vienybės (Vardan tos Lietuvos/ Vienybė
težydi.).

1.1. Tekstas pradedamas rašytojo Tikisi, kad žmonės ateity bus daug geresni ir 3 taškai
refleksija. Nurodykite, ką iš jos sužinome. laimingesni, kad laimės teisybė, dora ir
Argumentuokite perfrazuodami teksto laisvė, kad atims valdžią iš priešų arba juos
žodžius. pavers šalininkais.
1.2. J. Biliūnas vadinamas rašytoju <...>tikroji teisybė, dora ir laisvė neturėtų 1 taškas
humanistu. Humanistinė nuostata buvo niekam galvų trupinti<...>
svarbiausias jo gyvenimo kelrodis
ir realybėje. Suraskite pirmoje pastraipoje
šį teiginį įrodančią citatą.
1.3. Nurodykite bent vieną priežastį, kodėl Galvojo, kad spaudos laisvė bus menkutė/ 1 taškas
rašytojas abejoja spaudos laisve. ribojama valdžios.
1.4. Paaiškinkite, ką reiškia „cicilikas“. Socialistas. 2 taškai
Remdamiesi rašytojo biografiniu Mokydamasis paskutinėse gimnazijos
kontekstu pateikite bent vieną argumentą, klasėse J. Biliūnas įsitraukė į
įrodantį, kodėl jis galėjo būti taip socialdemokratų veiklą.
vadinamas.

1.5. Įvardykite visas tekste nurodytas Neturi nei fizinių, nei dvasinių galių, 1 taškas
priežastis, kodėl rašytojas sakosi negalįs nejaučia pašaukimo.
būti politiku.
1.6. Nusakykite, koks rašytojo santykis su
Itin artimas/ myli dailiąją literatūrą/ tai jo 2 taškai
„dailiąja“ literatūra. pašaukimas.
Nurodykite, kuriomis meninės raiškos Laipsniavimas/ pakartojimas (<...>ją
priemonėmis jis atskleidžiamas. naktimis sapnuoju. Jinai man ramumo
neduoda. Joje galbūt ir savo „pašaukimą“
rasčiau.)
1.7. Nurodykite, kurias „dailiosios“ Dailioji literatūra neturi savo laikraščio, jos 2 taškai
literatūros mylėtojų gyvenimo problemas mylėtojai yra susiskaldę, nesivysto
įžvelgia rašytojas. (trypčioja vietoje), kenkia politikai,
nelengva išgyventi iš literatūros.
Palyginkite su šiuolaikiniu gyvenimu ir Šiandien irgi esama labai daug panašumų:
įvardykite, kas yra pasikeitę. išgyventi vien iš kūrybos nelengva. Tai
nepelninga ir reikalauja daug jėgų, laiko. Vis
dėlto literatūra gerokai mažiau priklausoma
nuo politikos, egzistuoja rašytojų sąjunga.
(Mokinys pateikia savo sąsajas su
šiuolaikiniu gyvenimu, svarbu, kad būtų
argumentuojama.)

1.8. Suformuluokite ir parašykite dvi Kodėl dailioji literatūra vis dar lieka 2 taškai
paskutinėje teksto pastraipoje įvardytas apleista?
problemas. Kodėl dailiosios literatūros mylėtojai per
mažai pasitiki savimi?

1.9. Charakterizuokite teksto autorių. Autorius labai rūpinasi Lietuvos kultūra, nes 3 taškai
Nurodykite tris jo bruožus ir pagrįskite atvirai išsako savo išgyvenimus, kuriuos
požiūrį perfrazuodami citatas. patyrė, kai sužinojo, jog panaikinamas
spaudos draudimas.
Jis yra jautrus humanistas ir emocingai
reaguoja į neteisybę bei kviečia literatūros
mylėtojus veikti, nevergauti kitiems/ tiki,
kad galiausiai laisvė, dora ir teisybė laimi.
Jis įžvalgus/ skvarbaus proto, nes pastebi
blogybių apraiškas (pvz., per mažą
dailiosios literatūros gerbėjų pasitikėjimą
savimi, politikų populistines kalbas), jas
analizuoja ir numato galimybes, kaip taisyti.
1.10. Šis tekstas turi ryškių sąsajų su J. Biliūno kūryboje svarbi išplėtota refleksija 3 taškai
autoriaus kūryba. Įrodykite tai pateikdami svarbūs prisiminimai (ypač pasakotojo): Kai
tris skirtingus argumentus (pasakojimo pirm dviejų metų<...>
formos, turinio, raiškos). J. Biliūnas yra rašytojas humanistas, ginantis
žmoniškumą/ dorą.
Biliūnas – psichologizmo pradininkas/
lyrinės novelės kūrėjas, vartojantis daug
jausmus pabrėžiančių meninės raiškos
priemonių. Pvz., liūdnom akim į jį žiūriu.

Skriaudos tema J. Biliūno novelistikoje

1.1. Nurodykite, kokia J. Biliūno Prisiminimai. 2 taškai
kūriniams būdinga pasakojimo forma
dominuoja novelės ištraukos pradžioje.
Remdamiesi rašytojo kūrybos kontekstu Taip gretinama praeitis ir dabartis – tai
pakomentuokite, ką tokia forma padeda paranku poetizuojant dorybes, leidžia
atskleisti. sukurti išsamesnį veikėjo psichologinį
portretą.
1.2. Įvardykite pagrindinį apsakymo Petras Sabaliūnas. Jis dosnus žmogus 3 taškai
veikėją. Charakterizuokite – nurodykite (duodavo kaimynams ir jų vaikams
tris asmenybės bruožus bei konkrečias medaus): vaikai žinojo, kad kiekvienas gaus
situacijas, kuriomis jie pasireiškia. iš dėdės Petro po nemažą kvepiančio
medaus korį.
Atsakymą paremkite perfrazuotomis Myli gamtą – rūpinosi bitėmis, vienų savo
citatomis.
1.3. Nurodykite, kas yra kūrinio
pasakotojas.
Remdamiesi novelės kontekstu
apibūdinkite pasakotoją ir
pakomentuokite, kuo jis panašus į autorių.
1.4. Nurodykite, kaip charakterizuojant
Petrą Sabaliūną panaudojama tautosaka.
Paaiškinkite, kokius jo būdo bruožus
išryškina tautosakiniai motyvai.
1.5. Įvertinkite Petro Sabaliūno paveikslo
meniškumą. Remdamiesi kūrybos
kontekstu pateikite bent tris argumentus.
kelmų namie turėjo arti šimto.
Jautrus - labai myli anūkus, išgyvena dėl
sūnaus poelgio./ Gailestingas – supranta,
kokį stresą patyrė anūkai jo išvarymo metu –
lydėjo išsigandę, išplėstomis akelėmis.
Pasakotojas – į tėviškę po ilgo nebuvimo 2 taškai
sugrįžęs jaunuolis, ligotas (silpnos krūtinės),
mylintis gamtą (grožisi medžiais, Šventąja),
jautrus (susigraudina). Panašus, nes J.
Biliūnas irgi buvo silpnų plaučių, mylėjo
gamtą, buvo jautrus, ilgai nesilankė
tėviškėje, nes buvo susipykęs su broliais).
Bičių motyvas išryškina moralinį vertinimą: 2 taškai
išvarius Sabaliūną, miršta ir bitės (tikėta,
kad bitės išmintingos, gyvena tik pas geros
širdies/ dosnų žmogų).
Pasaka, kurią paseka Sabaliūnas, perteikia
amžinąją vaikų kaltę. Ji suteikia kūriniui
universalumo/ pakylėja į filosofinį lygmenį
ir atskleidžia senelio jaučiamo skausmo
(skriaudos) gilumą.
Sabaliūno paveikslas itin meniškas, nes 3 taškai
nepaisant pasakojimo fragmentiškumo
skaitytojas regi visą žmogaus gyvenimą,
sukuriama išsami psichologinė veikėjo
charakteristika, leidžianti pajusti senelio
skriaudos gylį, net paskatinanti filosofiškai
apmąstyti žmogaus būties prasmę/ žmogaus
paskirtį žemėje.

1.6. Aptarkite dvi apsakymo pavadinimo Tiesioginė – senelis yra elgeta. 2 taškai
„Ubagas“ reikšmes – tiesioginę ir Perkeltinė – sūnaus dvasios skurdumas.
perkeltinę.
1.7. Įvardykite, kas sudaro kontrastą. Kontrastą sudaro Sabaliūno praeitis ir 2 taškai
Suformuluokite ir parašykite išvadą, ką dabartis/ pasakotojo gerumas ir Sabaliūno
išryškina kontrastas. sūnaus žiaurumas. Padeda charakterizuoti
personažą.
1.8. Interpretuokite citatą: „<...> jaučiau, Neįmanoma tėvams suteikti tiek, kiek iš jų 2 taškai
kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje sulaukia dėmesio augdamas vaikas. Biblijos
nešioju.“ Nurodykite, kokį Biblijos pasakojimas apie sūnų palaidūną.
pasakojimą primena šie žodžiai.
1.9. Nurodykite, kokią funkciją kūrinyje Bitės – savotiškas etikos vertintojas. 3 taškai
atlieka bitės. Sudaro paralelę vaikams.
Įvardykite, kam jos sudaro paralelę ir Gausiai medų nešančios bitės išryškina
nurodykite perkeltinę šio motyvo prasmę. dvasios dosnumą/ atspindi dvasinį
turtingumą (išvarius senuką jos miršta).
1.10. Suformuluokite ir parašykite vieną Kodėl per menkai rūpinamasi senu 3 taškai
socialinę ir dvi moralines problemas. žmogumi?
Kodėl kartais vaikai tokie abejingi seniems
tėvams?
 Kokį pavyzdį vaikams rodo žmogus,
nesirūpinantis savo senais tėvais?

1.11. Remdamiesi J. Biliūno kūrybos Įvykio sukrėstos psichikos vaizdavimas/ 3 taškai

kontekstu įvardykite tris svarbius rašytojo ryškus psichologizmas./
kūrybos bruožus, atsispindinčius šiame Humanistinė nuostata – užuojauta
tekste. skriaudžiamam žmogui/ kritiškas požiūris į
blogybes/ moralinio vertinimo perkėlimas
skaitytojui./
Kūrinio siužeto pagrindas – moralinis
konfliktas./
Kontrastas – charakterizavimo priemonė./
Modernus pasakotojas, reflektuojantis,
komentuojantis, jautrus, kalbantis pirmuoju
asmeniu.
Istorijos įvykiai sunaikina šeimos laimę
(J. Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ fragmentų analizė)
I užduotis
1.1. Apibūdinkite pasakotoją. Įvardykite, Pasakotojas – sunkiai sergantis žmogus 3 taškai
kuriomis meninės raiškos priemonėmis (džiovininkas), atvažiavęs į kurortą praleisti
išryškinama jo savijauta (pateikite 2–3 vasarą, kad pagerėtų sveikata, jautrus
pavyzdžius). gamtos grožiui, mėgstantis skaityti/
intelektualus.
Labai daug nutylėjimų (tai primena sunkų,
trūkčiojantį kvėpavimą): Jau lengviau...
Epitetas sunkiai alsuodamas.
Retoriniai sušukimai – nutylėjimai: Bet
tuojau ... palaukėk!..
Remdamiesi rašytojo biografiniu
kontekstu nurodykite, kuo pasakotojas Autorius sunkiai sirgo džiova, kai rašė šį
primena autorių. kūrinį.
1.2. Nusakykite, koks aplinkos vaizdas Subjektyvus. Aplink jį kvepiančios pušys ir 2 taškai
kuriamas – objektyvus ar subjektyvus. eglės atakaitoj snaudė, už kelių žingsnių
Suraskite atsakymą pagrindžiančią citatą. vėsi upė plaukė<...>
1.3. Įvardykite kūrinį, kuris paminėtas A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“. 2 taškai
vaizduojant gamtą, ir nurodykite jo Išryškinama nuostabios praeities ir
autorių. Pasvarstykite, ką perteikia skaudžios dabarties priešprieša./ Pabrėžia,
ši aliuzija. kaip lengva suniokoti grožį.
(Galimi įvairūs mokinių atsakymai, susiję su
kūrinių nuotaikos, siužeto suvokimu.)

1.4. Apibendrinkite ir parašykite, koks
pasakotojo santykis su gamta atsispindi
šioje apysakos ištraukoje.
Atsakymą pagrįskite citata.
1.5. Suformuluokite ir parašykite
pagrindinę ištraukos mintį.
Pasakotojas subtiliai suvokia gamtos grožį/ 2 taškai
grožisi gamta. Akimis klajojau po medžių
viršūnes“ žiūrėjau, kaip „pušin iš pušies
voverytė liuoksi“ <...>
Gamta atgaivina ir leidžia pasijusti 1 taškas
laimingam net ir tą, kuris labai sunkiai
serga./ dvasingas žmogus geba grožėtis
gamta net sunkiai sirgdamas.
 II užduotis
2.1. Įvardykite bent tris pasakotojo Pasakotojas jautrus aplinkai/ imlus 3 taškai
paveikslo bruožus. įspūdžiams žmogus (moterys mirgėjo tarp
medžių kaip sužydę žolynai daržely), ligotas
(norėjau nors valandėlę užmiršti ir savo
ligą), jausmingas/ gebantis užjausti (buvo ir
nesmagu, ir gėda).
Remdamiesi informacija apie rašytoją Jis savo pasaulėjauta labai artimas J.
nurodykite, kuo pasakotojas panašus į Biliūnui (rašytojas sunkiai sirgo kurdamas
autorių. Atsakymą pagrįskite citatomis. apysaką)/ buvo intelektualas, mėgstantis
skaityti/ Biliūnas – jautrus, pastabus
žmogus.
2.2. Apibūdinkite, koks regimasis vaizdas Sukuriamas vaizdas yra subjektyvus. 2 taškai
išryškėja ištraukos pradžioje – objektyvus Ištraukos pradžioje sukuriama šviesi
ar subjektyvus, kokia nuotaika – šviesi ar nuotaika: Į jas žiūrint, regėjos, kad nėra
tamsi – sukuriama. Argumentuokite pasauly vargų ir ašarų, nelaimės ir bado, o
remdamiesi tekstu. jeigu ir yra, tai ne čia, bet ten, toli už miško,
iš kur aidas neateina
2.3. Nusakykite pasakotojo refleksiją, Į jas žiūrėdamas nebenori galvoti apie 1 taškas
kurią sukelia šis vaizdas. nemalonius dalykus (ligą, nelaimes ir pan.)
2.4. Įvardykite, ką išgirsta pasakotojas ir Pasakotojas išgirsta skausmingą dejonę. 3 taškai
kaip jis reaguoja į garsą. Pakomentuokite, Pasakotojas sutrinka, nustemba. Epitetai,
kokiomis meninės raiškos priemonėmis palyginimai, retorinis nutylėjimas.
perteikiamas įspūdis.
2.5. Nurašykite žodžius, kuriais <...> kažin koks ypatingas, niekados dar 2 taškai
pasakotojas apibūdina veikėjos balsą. negirdėtas balsas man ausyse sudejavo.
Sudejavo kaip senatvės skundas, nelaimių
atbalsis.
Pakomentuokite, kokį poveikį skaitytojui Palieka slogų įspūdį. Išryškina
jie palieka, ką suteikia kūriniui. psichologizmą, atspindi pasakotojo
jautrumą.
2.6. Nurašykite, kaip apibūdinamos Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. 3 taškai
veikėjos akys. Remdamiesi rašytojo <...>užgesusios žvaigždės, iš arti matomos.
kūrybos kontekstu paaiškinkite, Susitelkiama į veikėjos vidaus pasaulio
kodėl J. Biliūnas nekuria detalaus vaizdavimą. Akys – svarbiausia veikėjos
pagrindinės veikėjos paveikslo. portreto detalė (meninė detalė), kuri nuolat
Remdamiesi kūrinio kontekstu akcentuojama ir perteikia veikėjos vidinę
paaiškinkite, kokią paskirtį ši meninė būseną.
detalė atlieka siužete.
2.7. Įvardykite šioje citatoje dominuojantį Kontrastas. Sustiprina/ išryškina pasakotojo 2 taškai
teksto komponavimo principą. Nurodykite perteikiamą įspūdį.
jo paskirtį.
III užduotis
3.1. Apibūdinkite, kaip pasakojama apie Subjektyviai, fragmentiškai. Dėmesys 2 taškai
Banius ištraukos pradžioje – objektyviai sutelkiamas į jų meilę (su savo moterim
ar subjektyviai, konkrečiai, nuosekliai ar Juozapota).
fragmentiškai, dėmesį sutelkiant į kai
kurias detales. Argumentuokite
remdamiesi tekstu.
3.2. Nurodykite, kas svarbiau pasakotojui Svarbiau atskleisti artimą ryšį, psichologinę 3 taškai
– išsamiai aprašyti veikėjų išvaizdą ar
atskleisti jų artimą ryšį,
psichologinę būseną. Atsakymą pagrįskite
citata.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, kurį
J. Biliūno kūrybos bruožą tai atspindi.
3.3. Nusakykite, koks kontrastas tarp
veikėjų socialinės padėties ir jų
išgyvenimų išryškėja ištraukoje.
Nurodykite, kokią svarbią mintį padeda
išryškinti toks vaizdavimas.
būseną. Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas
antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai
ėjo gyvenimo keliu.
Atspindi psichologizmą.
Veikėjų socialinė padėtis yra bloga – jie 2 taškai
baudžiauninkai, tačiau meilė juos daro tikrai
laimingus.
Parodo, kad ne turtai ar aukšta socialinė
padėtis, bet tikra meilė yra tikrasis kelias į
laimę.

3.4. Nurašykite, kaip dabar apibūdinamos <...>akys kaip dvi gražios žvaigždės – 2 taškai
Juozapotos akys. Suraskite veikėjos akių laimės žvaigždės.
aprašyme perkeltinės reikšmės meninę Metafora laimės žvaigždės.
raiškos priemonę. Įvardykite ją.
3.5. Palyginkite, kuo skiriasi pagrindinės Ekspozicijoje užgesusios žvaigždės, čia 1 taškas
veikėjos akių aprašymas apysakos laimės žvaigždės – gyvybe skiriasi/ atspindi
ekspozicijoje ir šioje ištraukoje. kitokią vidinę būseną.
3.6. Suformuluokite ir parašykite šioje Kas suteikia gyvenimui pilnatvę?/ Kas daro 1 taškas
ištraukoje atsispindinčią egzistencinę žmogų laimingą?
problemą.
IV užduotis
4.1. J. Biliūno kūrinių pasakotojas yra Pasakotojas labai arti veikėjo, perteikia jo 1 taškas
modernesnis. Pakomentuokite, kaip tai kalbėjimo intonaciją.
atsispindi pirmoje ištraukos pastraipoje.
4.2. Remdamiesi istorijos žiniomis, A. Mackevičius, vienas iš sukilimo vadų, 1 taškas
įrodykite, kad kunigai iš tiesų dalyvavo buvo kunigas (dalyvavo ir daugiau kunigų
organizuojant 1863 metų sukilimą. ( K. Svirnickas ir kt. – apie 20 proc. kunigų
palaikė sukilėlius)/ bažnyčiose vyko
svarbiausi parengiamieji sukilimo darbai/ jos
tapo sukilėlių idėjų skelbimo tribūnomis,
buvo giedamos patriotinės giesmės, skaitomi
sukilimo dokumentai, žmonės kviečiami
įsitraukti į sukilimą/ klebonai ragindavo
sukilėlius remti maistu ir rūbais.
4.3. Nurodykite, kurios veikėjų elgesio Juozapota naujienos klausosi nustebusi, 3 taškai
aprašymo detalės rodo, kad Petras labai atidžiai, iš džiaugsmo užkaitusi, ji
pasakoja abiems labai svarbią išgirsta tik vieną dalyką (jie nebeturės dirbti
naujieną. ponams ir gaus žemės).
Aptarkite meninę raišką. Ši situacija yra išryškinama metaforomis
(ausis ištempusi; skardus džiaugsmas),
epitetais (linksmai nusišypsojo).
4.4. Nurašykite tekste pasikartojančius savo moteriai. 1 taškas
žodžius, įrodančius, kad Petras labai myli
savo žmoną.
4.5. Nurašykite citatą, įrodančią, kad Jo akyse vėl užsidegė nesuprantama, 2 taškai
Petras vaizduojamas žvelgiant Juozapotos ypatinga ugnis.
akimis.
Remdamiesi kūrybos kontekstu Atspindi psichologiškumą.
nurodykite, kurį J. Biliūno kūrybos bruožą
tai atspindi.
4.6. Paaiškinkite, kurios meninės detalės Ji iškart patiki vyru (balse suskambėjo 2 taškai
rodo, kad vyras Juozapotai yra didžiausias nebeslepiamas skardus džiaugsmas),
autoritetas, kad juos sieja labai stipri glaudžiasi prie jo (laiminga ir graži,
meilė. Pateikite bent du pavyzdžius. apkabino vyro kaklą; kalbėjo ji tyliai,
svajodama ir į jį glaudamasi).
4.7. Pakomentuokite, kaip įsivaizduoja Laimingas yra ūkininko gyvenimas kartu su 2 taškai
veikėjai laimingą gyvenimą ir kuriuos jų šeima, kai esama pakankamai daug
charakterio bruožus tai atspindi. dirbamos žemės, sodas, nereikia eiti dirbti
pas poną.
Veikėjai yra šeimos žmonės. Jie labai nori
susilaukti vaikų, kad galėtų jais pasirūpinti,
nori išgyventi iš savo darbo ir kartu jie
trokšta būti laisvi.
4.8. Parašykite po dvi dvasines vertybes, Vyro dvasinės vertybės yra meilė šeimai/ 3 taškai
kurios svarbios veikėjams. žmonai ir laisvė/ savarankiškas gyvenimas.
Žmonos dvasinės vertybės yra meilė vyrui
ir motinystė.
Palyginkite, kuo skiriasi žmonos ir Žmona viską sieja tik su vyru.
vyro požiūris.
V užduotis
5.1. Nusakykite, kuo ypatinga šios Erdvė sąlyginė – sapnas. 3 taškai
ištraukos veiksmo erdvė.
Remdamiesi kūrinio kontekstu įrodykite, Per sapną susapnuoti dalykai išsipildo.
kad ji – svarbi apysakos dalis, būdinga
moderniam realistiniam kūriniui.
Įvardykite, kuris svarbus J. Biliūno Tai svarbi psichologiškumo apraiška, nes
kūrybos bruožas čia atsiskleidžia. pasireiškia veikėjos intuicija, atskleidžiamos
svajonės/ sukuriamas išsamesnis, subtilesnis
vidinis paveikslas.
5.2. Nurodykite, kodėl vaizduojamas Veikėja svajojo apie sodą/ tai jos svajonė. 2 taškai
būtent „sodnas“ ir kokio gyvenimo Šviesaus, laimingo gyvenimo alegorija.
alegorija gali būti žydintis „sodnas“.
5.3. Suraskite citatą, atskleidžiančią labai Už sodno jos Petras aria... Jam pietus neša, 3 taškai
artimą Juozapotos ir jos vyro ryšį. jam kūdikiu pasigirti nori... Pakartojami
Remdamiesi menine raiška įrodykite, kad įvardžiai (jos – jam). Vaizduojama
sodietės mąstymas vaizduojamas tikroviškai, nes pasakotojas imituoja moters
tikroviškai, jausmingai. žodyną, kuris yra paprastas.
5.4. Aprašykite, kas pasikeičia ir kokią Netikėtai gražus sodas ir Petras iš akių 2 taškai
Juozapotos reakciją tais sukelia. išnyksta, veikėja pamato bedugnį griovį ir
girdi dejuojantį vyrą, pamato, kad kūdikis
nebegyvas. Ji siaubingai išsigąsta, paslysta ir
kartu su kūdikiu krenta į bedugnę.
5.5. Nurodykite, kuriomis meninės raiškos Metafora klaikumo perimta, epitetas nesavu 3 taškai
priemonėmis išryškinami dramatiški (balsu). Liaudies kalbos palyginimas
veikėjos išgyvenimai ištraukos pabaigoje veidelis kaip drobė.
(paskutiniuose keturiuose sakiniuose).
Įrodykite, kad teksto kalba padeda Rašytojas realistas vaizduoja tikroviškai, nes
atskleisti Juozapotos išgyvenimus ir kad pasakojimas būtent toks, kokį galėtų
rašytojas realistas paiso psichologinio perteikti liaudies žmogus, labai ryškus
tikroviškumo. dramatizmas/ jausmingumas.
5.6. Palyginkite šią ištrauką su pasakotojo Išgąsčio (krūptelėjimo) – ekspozicijoje 2 taškai
ekspozicijoje aprašomu susitikimu su krūptelėja pasakotojas.
Juozapota. Nurodykite, koks motyvas
svarbus abiejose ištraukose.
VI užduotis
6.1. Remdamiesi kūrinio kontekstu Juozapota išgirsta pasakojimą apie sukilėlių 1 taškas
nurodykite, kokios aplinkybės paskatina suėmimą.
Juozapotą eiti į miestą.
6.2. Nusakykite, kokius jausmus išgyvena Baimę, sumaištį. Epitetas (ėjo) bailiai į šalis 3 taškai
veikėja mieste ir kaip juos atspindi dairydamasi.
meninės raiškos priemonės. Tartum nuo jų sau pagalbos laukė, tikėjos
Atsakymą pagrįskite citatomis. teisybę patirti.
6.3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Atspindi žodynas: plačios gatvės, tiesios 2 taškai
miesto vaizdas kuriamas žvelgiant kaip stalas; visi šie nematyti daiktai kaip
Juozapotos akimis ir kad naivios sodietės stebuklas būtų jai pasirodę./ Visi jie tokie
elgesys mieste vaizduojamas realistiškai. buvo ponai, galingi. Juozapotos reakcija
natūrali, nes nieko nepažįsta, todėl bijo
klausti, bet kuris žmogus jai panašus į poną.
6.4. Palyginkite šioje ištraukoje minimas Ponios labai gražios, bet abejingos/ 1 taškas
gražias moteris su aprašytomis antroje užsiėmusios savo reikalais.
ištraukoje, apysakos pradžioje,
ir nurodykite, kuo jos panašios.
6.5. Palyginkite, kuo šios moterys skiriasi Juozapota kukliai apsirengusi, bet turi 3 taškai
nuo Juozapotos. Suformuluokite ir mylinčią širdį. Mintis, kad svarbiau gražus/
parašykite išvadą, kokia svarbi mintis dvasingas/ jautrus vidinis pasaulis nei graži
perteikiama šiuo kontrastu. išvaizda.
Nurodykite dar vieną apie tai rašiusį
rašytoją ir įvardykite jo kūrinį. Maironio eil. „Tėvynės dainos“.
6.6. Paaiškinkite, koks pasakotojo Pasakotojas užjaučia Juozapotą, supranta jos 3 taškai
santykis su veikėja ir kaip jis situacijos sudėtingumą. Užuojautą išryškina
atskleidžiamas. Remdamiesi rašytojo vartojami epitetai: išsigandusi, galvą
kūrybos kontekstu įvardykite su tuo nuleidusi. Bruožas – užuojauta kenčiančiam
susijusį svarbų J. Biliūno prozos bruožą. žmogui.
6.7. Nurašykite Juozapotos žodžius, kurie - Kiek ponų... kokie gražūs... 3 taškai
susieja šią sceną su kūrinio pradžia.
Pakomentuokite, kodėl būtent jie vėliau Jie kartojami, nes tai paskutinis įspūdis prieš
kartojami protą praradusios moters ir katastrofą. Šie žodžiai skamba ir ironiškai,
kokią prasmę tai sukuria. nes žmonės nebuvo ponai. Tai perteikia
nuostabą ir sykiu sumaištį, atspindi sodietės
naivumą, nepatyrimą.
6.8. Suformuluokite ir parašykite dvi šioje Kodėl žmonės abejingi kito skausmui? 2 taškai
ištraukoje atsispindinčias problemas. Kokią įtaką istorijos įvykiai daro žmogaus
likimui?
VII užduotis
7.1. Išvardykite, kokias nelaimes patiria Praranda protą, pagimdo negyvą kūdikį, 1 taškas
pagrindinė veikėja po vyro egzekucijos. kelis mėnesius serga, kenčia kalėjime.
7.2. Nusakykite, kokias emocijas išgyvena Gilų sukrėtimą/ širdgėlą dėl moters likimo. 3 taškai
pasakotojas pasakodamas Juozapotos
istorijos epilogą.
Pakomentuokite, kaip jos perteikiamos Ekspresyvūs veiksmažodžiai (nesumirksėjo;
menine raiška. Pateikite du pavyzdžius. vaitojo; inkštė; dergė), palyginimas (kaip
kankinamas gyvulys).
7.3. Remdamiesi šia ištrauka ir kūrinio Veikėjos amžininkai ją užjaučia, maitina, 3 taškai
kontekstu apibūdinkite, kaip su veikėja priglaudžia. Kuo daugiau laiko prabėga, tuo
elgiasi jos amžininkai ir kaip vėlesnės žmonės tampa abejingesni.
žmonių kartos.
Nurodykite priežastį, kodėl laikui bėgant Užsimiršta kančios, jie nebe taip artimai
žmonių elgesys keičiasi. susiję su Juozapota.
7.4. Suformuluokite ir parašykite Kas svarbiau – kūnas ar siela? 1 taškas
filosofinę problemą, atsispindinčią (Mokiniai gali pateikti įvairių atsakymų.)
ištraukoje.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Palyginkite, kaip baudžiava Abiejuose kūriniuose baudžiava 3 taškai
vaizduojama K. Donelaičio poemoje vaizduojama sunkiai slegianti žmones.
„Metai“ ir J. Biliūno apysakoje „Liūdna Skiriasi, kad J. Biliūno apysakos personažai
pasaka“. Remdamiesi konkrečiais ir baudžiauninkai būdami jaučiasi laimingi,
pavyzdžiais įvardykite bent vieną nes juos sieja tikra meilė
panašumą ir du skirtumus. (K. Donelaitis tokios meilės išvis
nevaizdavo). Dar skiriasi tuo, kad baudžiava
nėra palaužusi Petro dvasios – jis tikisi iš jos
išsilaisvinti (K. Donelaičio poemoje apie
tokią galimybę neužsimenama).
2. Palyginkite K. Donelaičio poemos Panašu, nes abiejų kūrinių pasakotojai 4 taškai
„Metai“ pasakotoją su J. Biliūno novelės įsijaučia į veikėjų patiriamą skriaudą.
„Ubagas“ arba apysakos „Liūdna pasaka“ Panašu, nes abiejų kūrinių pasakotojai žavisi
pasakotoju. Įvardykite bent du panašumus gamtos gyvybingumu/ gamtos grožiu.
ir du skirtumus. Skiriasi, nes J. Biliūno pasakotojas žymiai
jausmingesnis, ligotas žmogus.
J. Biliūno kūrinių pasakotojas sukuria gilią
veikėjo psichologinę charakteristiką.
3. Palyginkite A. Baranausko poemos Panašu, nes abiems pasakotojams svarbi 3 taškai
„Anykščių šilelis“ pasakotoją su J. Biliūno doros/ kintančios moralės tema/ abu
apysakos „Liūdna pasaka“ pasakotoju. vaizduoja praeitį. Skiriasi, nes A.
Įvardykite bent vieną panašumą ir du Baranausko pasakotojas šilelio grožį regi
skirtumus. vaizduotėje, o J. Biliūnas vaizduoja įvykius
realistiškai.
Skiriasi, nes J. Biliūno kūrinyje gamta
sudaro tik foną, o poemoje „Anykščių
šilelis“ gamtos grožis – pagrindinė tema./
Biliūnas sukuria gilią veikėjų psichologijos
analizę.

4. Įrodykite, kad J. Biliūnas sukuria Novelėje „Ubagas“ panaudojamas 3 taškai

subtilų psichologinį veikėjo paveikslą kontrastas, prisiminimų forma, tautosakiniai
parinkdamas įvairias priemones ir motyvai charakterizuoti veikėją – tai sukuria
nepažeisdamas realistinio pasakojimo gilią potekstę, bet nepažeidžia pasakojimo
principų. Pateikite 3 argumentus. realistiškumo./
Remkitės novele „Ubagas“ arba apysaka Apysakos „Liūdna pasaka“ pagrindinio
„Liūdna pasaka“. veiksmo pradžia primena pasakos žanrą,
kūrinio kompozicija rėminė (retrospektyvų
pagrindinį pasakojimą įrėmina pasakotojo
dabarties – susitikimo su sena Juozapota –
vaizdas), panaudojama tuo laiku dar nauju
lietuvių literatūroje sapno vaizdiniu. Tai
leidžia sukurti gilią veikėjos vidaus pasaulio
analizę.
5. Remdamiesi skaitytomis ištraukomis Kojas jai pakirto, tik kvapą galėjo atgauti... 3 taškai
įrodykite, kad J. Biliūnas dažnai vartoja Tik vaitojo ir inkštė kaip kankinamas
sintaksinę raiškos priemonę – nutylėjimą. gyvulys, kada ją mušė ir plakė ir visokiais
Pateikite konkrečių pavyzdžių ir būdais jos kūną dergė...
remdamiesi kūrybos kontekstu Nutylėjimai pabrėžia pasakojimo
paaiškinkite, ką ji suteikia kūriniui. emocingumą, tarsi sugraudintas įvykių
pasakotojas prityla.
Vaižgantas
Kūrėjo paveikslas J. Tumo – Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“
Darbas poromis (grupėmis)
I
1.1. Apibūdinkite, kas ištraukos pradžioje Mykoliuko elgesys (šypsojimasis) ir 2 taškai
sudaro kontrastą. Nurodykite, kas tokiu situacija (sunkiai dirba/ nevertinamas).
būdu išryškinama. Išryškinama ji pasaulėjauta/ romumas.
1.2. Nurodykite, kurių dalykų labiausiai Pagyrimo už darbštumą, spartumą, gražaus 1 taškas
trūksta Mykoliuko gyvenime. žodžio (padėkos) už pagalbą,
1.3. Įvardykite, kurį Mykoliuko Svajotojas/ lakios vaizduotės/kūrėjas. 2 taškai
charakterio bruožą nurodo tai, kad jis
šypsosi „visai ne šiam pasauliui“.
Remdamiesi kūrinio kontekstu paminėkite Kai groja paraistėje. Kai suvokia mylįs
bent porą epizodų, kuriuose išryškėja šis Severiutę, bažnyčioje ir pan..
bruožas.
1.4. Remdamiesi kūrybos kontekstu ir Vienišas/ darbštus/ kantrus/atlaidus/ 2 taškai
tekstu įvardykite du pasakotojo bruožus. geraširdis/ atsiskyrėlis.
Atsakymą pagrįskite citatomis. Ne, niekas jo nepamalonino nei šiandien,
nei bet kada per visą jo amžių, niekas jo
darbštumo ir spartumo nepamatė ar tyčia
nepasirodė matą, juoba niekas nė gražiu
žodžiu neatlygino.
Jis jau užmiršęs, kas šiandien yra buvę, ką
jis yra dirbęs, ką, kur ir iš kur vežiojęs, kas
yra padėjęs, ūdijęs ar įsakymus davinėjęs,
kelis kartus yra jam surikęs tijūnas:
„Mykoliuk, tekinas.“
Viena tebuvo aišku: tame pasaulyje
negalėjo būti žmonių, nes žmonių
Mykoliukas nebuvo reikalingas.

** Remdamiesi kultūriniu kontekstu Mykoliukas – romantinės pasaulėjautos 3 taškai

įrodykite, kad Mykoliukas – romantinės asmenybė, nes mėgsta vienatvę, yra turtingo
pasaulėjautos asmenybė. vidaus pasaulio. Neoromantikai mėgo
Nurodykite kaip kuriamas veikėjo vaizduoti slaptąsias sielos patirtis, „kažko
paveikslas. Atsakykite argumentuotai. kito“ ilgesį – Mykoliukas šypsosi ne šiam
pasauliui.
II
2.1. Nurodykite ištraukos pradžioje, Kantrus/ švelnus (myli vaikus). Dominuoja 2 taškai
pirmoje pastraipoje, atsispindinčius epitetai (meiliai ir švelniai
Mykoliuko charakterio bruožus. šypsodamos;minkštai, moteriškai
Nusakykite, kokiomis meninės raiškos prabildamas).
priemonėmis kuriamas veikėjo paveikslas.
2.2. Atskleiskite brolio ir jo žmonos Senas, bevaikis jaunikis, kuris džiaugiasi 2 taškai
požiūrį į Mykoliuką. Paaiškinkite, kas ir svetima šeima, nes savos neturi. Požiūrį
kaip jį perteikia. perteikia pasakotojas
2.3. Pakomentuokite, kaip ir kada keičiasi Intonacija keičiasi, kai pasakotojas perteikia 1 taškas
pasakojimo intonacija. brolio ir jo žmonos požiūrį.
2.4. Įrodykite, kad pasakotojo žodžiai Jaučiama ironija pasakotojo balse, kai jis 2 taškai
nebūtinai atspindi jo tikrąjį požiūrį. nusako Mykoliuko brolio ir jo žmonos
Paaiškinkite, kodėl taip yra. požiūrį – tai rodo nepritarimą.
** Charakterizuokite Mykoliuką. Užguitas/ išnaudojamas: Kai tijūnas nevaro į 3 taškai
Nurodykite konkrečius jo bruožus ir dvarą, brolis jį varo į savo dirvą, į savo
argumentuokite perfrazuodami pievą, į savo klojimą.
citatas. Jautrus: <...> Mykoliukas ėmės tų „darbų“
lygiai meiliai ir švelniai šypsodamos, kaip ir
vežimų krauti.
Prisitaikantis/ pasyvus: dažniausiai nakvojo
daržinėje šiene ar šiauduose.

III
3.1. Remdamiesi kūrinio kontekstu „Dėdė“ – nevedęs giminaitis, dirbantis tik už 2 taškai
paaiškinkite, ką reiškia „dėdė“. Įvardykite, maistą ir pastogę, tarpinis asmuo tarp šeimos
kuris veikėjas taip pavadinamas. nario ir samdinio. Mykoliukas.
Paaiškinkite, kodėl jis palyginamas su Jis kantrus, susitaiko su likimu, teikia naudą
„tylia“ žeme, kuri „vaiso kitam.
nesididžiuodama, nesigirdama“.
3.2. Įvardykite, kuris Mykoliuko bruožas Kūrybiškumas. 1 taškas
ryškiausiai atsiskleidžia šioje ištraukoje.
3.3. Pakomentuokite, kaip reaguoja Sodžiaus žmonės seka paskui Mykoliuką. 2 taškai
sodžius į Mykoliuko smuikavimą. Aišo.
Nurašykite žodį, įrodantį, kad žmones Metafora (skripkelės balsus aišo į save).
muzika labai traukia. Įvardykite, kuri tai
meninės raiškos priemonė.
3.4. Parašykite dvi svarbias neoromantinio Kūrėjo poveikis aplinkai (žmonėms). 2 taškai
kūrinio temas, atsispindinčias šioje Ilgesys „kažko kito“/ žavėjimasis gamta.
ištraukoje.
** Nurodykite, kurie tautinio charakterio Kūrybiškumas: Jis pats susisuko avinžarnių 3 taškai
bruožai išryškėja šioje ištraukoje. stygoms, pats pasidirbo skrynutę,
Atsakymą pagrįskite citatomis. prisipešiojo arklio ašutų smuikui, nusipirko
kanifolijo./ Iš viso to negudraus padargo
dabar jis moka gauti melodiją, tokią pat
negudrią, bet jam pakankamą.
Potraukis (imlumas) grožiui/ menui:
 Sodžius, lyg nepasiduodamas, kad tai iš jo
vidaus aišytų, pats, balsų traukiamas,
pasirodo voromis
po du, po tris.
Meilė (artumas) gamtai: Jauni, paaugusieji
ir net seni slenka Mykoliuko taku ten pat į
paraistę.
IV
4.1. Palyginkite pasakotojo intonaciją, kai Kai kalba apie Mykoliuką, intonacija 2 taškai
jis kalba apie Mykoliuką ir kai apibūdina teigiamoji, o kai apibūdina jo situaciją,
jo situaciją. Pakomentuokite, pasigirsta klausiamoji, šaukiamoji intonacija
ar intonacija keičiasi. – keičiasi.
Nusakykite, kaip tai atspindi meninė Retorinis sušukimas, retorinis klausimas.
raiška.
4.2. Įvardykite, kokia paralelė kuriama Mykoliuko (muzikos) ir saulės. 1 taškas
tekste.
4.3. Nusakykite kaimo požiūrį į sodžiaus Santūrus požiūris. 2 taškai
„artistą“.
Apibūdinkite, kuriomis meninės raiškos Dominuoja veiksmažodžiai (kartojama
priemonėmis jis perteikiamas. neįvertino), epitetai (dirbtinai
nepasigaminsi, savaime švystelėtų).

4.4. Suformuluokite ir parašykite šiame Kas praskaidrina sunkią baudžiauninko 2 taškai

tekste atsispindinčią problemą ir dalią?
pagrindinę mintį. Pagrindinė mintis – net sunkiausiais
momentais žmogus randa, kuo džiaugtis./
Koks žmonių požiūris į kūrėją?
Žmonės ne visada geba išreikšti pagarbą
kūrėjui.

** Pasamprotaukite, kuris neigiamas Pasyvumas/ prsitaikėliškumas/ 3 taškai

lietuvių tautos bruožas išryškėja šioje nedėkingumas.
ištraukoje. Remdamiesi bent dviem (Galimi įvairūs mokinių atsakymai,
konkrečiais šiuolaikinio gyvenimo faktais svarbiausia, kad būtų konkrečių pavyzdžių.)
argumentuotai atsakykite, ar jis vis dar
būdingas lietuviams ir kokią tai daro įtaką
tautos egzistencijai.
V
5.1. Pakomentuokite, kaip veikėją Rūpestingas/ geras šeimininkas. 2 taškai
charakterizuoja vaizdingas gerai
prižiūrimų jaučių aprašymas.
Įvardykite dar vieną kūrinį, apie kurio K. Donelaičio poema „Metai”.
veikėją buvo galima spręsti iš jo laikomo
gyvulio išvaizdos, bei jo autorių.
5.2. Įrodykite, kad pasakotojo abejonės Pasakotojas ironizuoja. 2 taškai
dėl galimo Mykoliuko virtimo piktu
rėksniu yra savotiškas „žaidimas“.
Suraskite ir nurašykite anksčiau pasakytą Sveiki, nesubadyti, nesuraižioti ariamųjų
mintį, paneigiančią pasakotojo žodžius. pasturgaliai reiškė, jog botkočio gale
nebūta nė paprastojo, jaučiais ariant,
 akstino – įkaltos vinies./ Dvylis, laukis ir
artojas buvo tad ne kankintojai kits kito, tik
labai susimylėjusi sutartinė trijulė; artojas
ne skūrlupys, ne įpykėlis pergelta širdimi,
kurs savo apmaudą griežia ant kitų.
5.3. Nurodykite, koks kontrastas išryškėja Grubus rėkimas ir švelnus elgesys. 1 taškas
vaizduojant veikėją.
5.4. Suformuluokite ir parašykite teksto Rūpinimasis gyvūnais/ meilė gyvūnams. 2 taškai
temą.
Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais K. Donelaičio „Metų“ pasakotojas labai
įrodykite, kad ji svarbi lietuvių literatūroje peikia būrus, kurie blogai maitina jaučius,
(pateikite ne mažiau kaip du pavyzdžius). kritikuoja Plaučiūną, kad jo kuinpalaikis
vienaausis.
J.Biliūnas su gilia užuojauta vaizduoja seną
šunį aps. „Brisiaus galas“.

** Analizuojant kūrinį dažnai pasakoma, Mykoliuko vidaus pasaulis išlieka švelnus, 3 taškai
kad Mykoliukas labai pasikeičia, kai gilus (tai įrodo meldimosi bažnyčioje scena),
praranda Severiutę. Remdamiesi šia bet jis dar labiau atsiriboja nuo žmonių,
ištrauka bei dar vienu konkrečiu kūrinio pasineria į save.
faktu argumentuotai patvirtinkite arba (Galimi įvairūs mokinių atsakymai,
paneikite svarbiausia, kad būtų konkrečių pavyzdžių.)
šį požiūrį.
VI
6.1. Apibūdinkite pasakotojo kalbėjimo Pasakojimo stilius intelektualus, 2 taškai
stilių ir pasakotojo santykį su veikėju. iškilmingas. Pasakotojas jaučia pagarbą
veikėjui/ žavisi jo dvasingumu.
6.2. Remdamiesi viso kūrinio kontekstu Dzidorius Artojas – šventasis (Izidorius). 2 taškai
paaiškinkite, ką reiškia „Dzidorius Lietuvių liaudies mene tai vienas dažniausių
Artojas“ ir kodėl Mykoliukas buvo taip šventųjų, vaizduojamas su lietuvio ūkininko
vadinamas. rūbais. Greta šventojo neretai yra angelas,
ariantis dviem jaučiais pakinkyta žagre.
Mykoliukas visą gyvenimą paaukojo brolio
šeimai, dirbo jam ir jo vaikams, arė jaučiais.
(Ispanijoje gimęs šv. Izidorius visą
gyvenimą tarnavo ūkininkams ir dirbo žemę,
garsėjo savo šventu gyvenimu ir artimo
meilės darbais. Jėzuitai atvykę į Lietuvą
išplatino šv. Izidoriaus kultą, įsteigė šv.
Izidoriaus draugiją, skirtą kaimo artojams. )
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-
05-15-sv-izidorius-artojas/7214

6.3. Nurodykite priežastį, kodėl Jis atsiveria Dievui (meldžiasi). 1 taškas

bažnyčioje dėdė Mykolas – Dzidorius
Artojas „dvasėja“, kodėl nyksta jo apatija
ir rezignacija.
6.4. Palyginkite, kuo skiriasi šios ištraukos Šioje ištraukoje labiau negu kituose 2 taškai
pasakojimo intonacija nuo kitų epizodų. epizoduose išryškėja intelektualumas,
Argumentuotai apibūdinkite pasakotojo kituose epizoduose pasakojimo intonacija
santykį su personažu. būdavo artimesnė šnekamajai kalbai.
Pasakotojas (kunigas) atvirai žavisi veikėju,
nes pastebi jo išmintį, didžiulę inteligenciją.
** Remdamiesi šia ištrauka ir visu kūriniu Charakteris. Mykoliukas gailestingas 3 taškai
pasamprotaukite, kas labiau nulemia (jautrios širdies)– atsisako siekti laimės dėl
veikėjo gyvenimą – jo charakteris ar brolio šeimos. /
sąlygos, kuriomis gyvena. Atsakykite Pasyvus (netoliaregiškas) – atsisako
pasiremdami konkrečiais kūrinio faktais. Severiutės, nes negali jai suteikti
pakankamai aprūpinto gyvenimo net
neieškodamas kitų galimybių.
Meilės tema J. Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“
I
1.1. Nurodykite, dėl ko Geišė išgyvena Įsimylėjo. 2 taškai
sumaištį.
Įvardykite, kuriomis meninės raiškos Retoriniais klausimais.
priemonėmis ji išryškinama ištraukos
pradžioje.
1.2. Išvardykite, kuriomis liaudies Eiti pas burtininką, kad atburtų, ar pas 1 taškas
priemonėmis Geišė galėtų gintis nuo kunigą, kad jam egzorcizmus paskaitytų.
„ligos“.
1.3. Pakomentuokite, kokiais argumentais Sako, kad jis nebe jauniklis (jau arti 50 2 taškai
Geišė mėgina save įtikinti. Nurodykite metų), kad vienoje troboje su Dovydais
priežastį, kodėl jis taip atkakliai kratosi ankšta būtų.
„ligos“.
1.4. Nurašykite citatą iš paskutinės Taip įkalbinėjo sau išmintingasis Geišė 3 taškai
ištraukos pastraipos, įrodančią, kad šimtąjį kartą<...>
pasakotojas šiek tiek pašiepia Geišę.
Pabraukite citatoje ir įvardykite dvi, jūsų Išmintingasis- epitetas.
nuomone, vaizdingiausias meninės raiškos Šimtąjš kartą – hiperbolizavimas.
priemones.
1.5. Apibūdinkite, kokiomis meninės Vaizdingi veiksmažodžiai (degė, plastėjo)./ 2 taškai
raiškos priemonėmis pasakotojas piešia Metaforos (kitą dėsnį savo kauluose,
Geišės kančią paskutinėje ištraukos išminties dėsniui)./
pastraipoje. Pakartojimas (Čia ji matės arčiau... čia ji
buvo toli, nei artinosi, nei nyko).

II
2.1. Suraskite tris citatas, atskleidžiančias, Ne spraga, būtų neblikę ištiso 3 taškai
kad Mykoliuko meilė Severiutei – ypač ilgo straipsnio, tiesiog nebebūtų kas
stiprus jausmas. beužstoja, kai šiaurus vėjas pučia, kas
užtveria, kad svetimas gyvulys
nelįstų... tau į sielą.
Mykoliukui aišku: be Severjos jam
gyvenimas ne gyvenimas<...>
Ir tapo ji susyk brangi brangi, už viską
pasaulyje brangesnė.
2.2. Mykoliukas anksčiau niekada Kad galėtų įrodyti, jog Severja jam 1 taškas
negalvojo apie turtus. Paaiškinkite, kodėl svarbesnė už pasaulio brangenybes.
dabar jis norėtų turėti tiek, kiek Pats –
Pamarneckas.
2.3. Paaiškinkite, kodėl netikėtai Pasakotojas tiesiogiai perteikia Mykoliuko 3 taškai
pasakojimas trečiuoju asmeniu pereina į mintis.
pirmąjį.
Įvardykite, kokiu terminu tai vadinama. Menamoji kalba.
Apibūdinkite, kaip pasikeičia pasakotojo Susitapatina su veikėju.
santykis su veikėju.
2.4. Įrodykite, kad ištraukos kulminacija – Mylėdamas Mykoliukas nori viską paaukoti 3 taškai
Mykoliuko ,,meilės daina“– atspindi kilnų mylimajai.
veikėjo charakterį.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu
įvardykite bent du šiame epizode Neoromantikai poetizavo stiprius jausmus./
išryškėjančius neoromantinio kūrinio Pavadinama meilės daina: kūrybiškumas –
bruožus. vienas iš tautinio charakterio bruožų./
Ryškus mylimosios idealizavimas (dvasinga
meilė).
2.5. Suformuluokite ir parašykite Tokia gili, tikra meilė skirta likimo (Dievo)/ 2 taškai
pagrindinę ištraukos mintį. būna tik kartą gyvenime.
Nurodykite, kurioje ištraukos dalyje Paskutiniame ištraukos sakinyje.
išsakomas panašus pasakotojo požiūris.
2.6. Palyginkite Mykoliuko meilę su Mykoliuko meilė dvasingesnė, altruistiška, 3 taškai
Geišės. Įvardykite panašumų ir skirtumų. linkusi aukotis, o Geišės – kūniškesnė,
Įrodykite, kad abiejų veikėjų meilė stipri. aistringa.
Argumentuokite remdamiesi tekstu. Panašu, kad abu stipriai myli.
Skirtinga, kad Mykoliukas pirmiausia
galvoja apie Severją, ją idealizuoja, o Geišė
trokšta ją turėti, yra ryžtingesnis ir
aktyvesnis, siekia mylimosios nepaisydamas
aplinkybių. Mykoliukas nori viską atiduoti
Severiutei, o Geišė trokšta ją užvaldyti.
Geišė jaučia skausmą, meilė jį kankina, o
Mykoliukas pirmąkart pasijunta nebe
vienišas/ Severiutė ir jis – nedaloma visuma.
2.7. Palyginkite kaip pasakotojas Mykoliuko meilė vaizduojama žymiai 1 taškas
vaizduoja Mykoliuko ir Geišės poetiškiau/ pasakotojas žavisi tokia meile, o
išgyvenimus. Geišės kančios vaizduojamos šiek tiek
sarkastiškai (ironizuoja), akcentuojami
kūniški potyriai.
3.1. Paaiškinkite, kas apie Mykoliuką Smuikavimas Mykoliukui toks pat natūralus 1 taškas
pasakoma pavadinant jį „gamtos žiogu“. kaip žiogui čirpimas./ Gamtoje jis jaučiasi
savas.
3.2. Apibūdinkite, kaip keičiasi Pasakojimas santūresnis, tempas tampa 2 taškai
pasakotojo intonacija kalbant apie lėtesnis. Tai scena, išryškinantis stiprų
griežiantįjį palyginus su pirmuoju mylimųjų ryšį, kur svarbus įsižiūrėjimas/
ištraukos sakiniu ir nuo ko tai priklauso. žvelgimas..
3.3. Palyginkite, kuo skiriasi Mykoliuko Mykoliukas labai vyriškas, pasitikintis 3 taškai
elgesys šiame epizode nuo kitų kūrinio savimi.
vietų.
Aptarkite meninę raišką. Epitetai (ramiai, vyriškai, tvirtai)./
Pakartojimas (laipsniavimas) (visos stygos
gauste gaudė, visas miškas aidėjo)./
 Hiperbolizavimas (net žiogai buvo nutilę).
Nurodykite galimą šio pokyčio priežastį. Meilė suteikia stiprybės.

3.4. Apibūdinkite erdvę, kurioje susitinka
jaunuoliai.
Remdamiesi tekstu įrodykite, kad gamta
sukuria poetišką foną.
Erdvė konkreti, reali, natūrali, plati (ribota) 2 taškai
–pakalnėje, ant ežios.
Mykoliukas pamato Severją besileidžiančią
nuo kalno (kaip iš dangaus), – pabrėžiamas
jos artėjimas, vis mažėjanti erdvė tarp jų –
rydamas erdvę.

3.5. Nurašykite metaforą, atskleidžiančią Atgal į savo būstą, į artisto širdį. 1 taškas
labai artimą jaunuolių ryšį.
3.6. Nurodykite, kurios pasakojimo Severjos akys plačios plačios, kiek 2 taškai
detalės leidžia suprasti, kad Severiutės
suvilgusios. Ji žiūri Mykoliukui į akis su
širdis atsiliepia į Mykoliuko meilę. pasitikėjimu kaip labai artimam žmogui.
Apibūdinkite veikėjų elgesį. Mykoliukas irgi į ją žiūri didelėmis akimis,
švytinčiomis bekraščiu džiaugsmu ir
pasigėrėjimu.
3.7. Nusakykite, kokiomis aplinkybėmis Kai kas nors ypatinga nutikdavo/dvasinio 2 taškai
Severiutė geba susikalbėti akimis. pakilimo (įtampos) akimirkomis.

Paaiškinkite, ką, anot pasakotojo, gali Kaip gražu, kaip baisu, kaip gera. Tik su
pasakyti akių kalba ir su kokiu žmogumi labai artimu (mylimu) žmogumi.
įmanoma taip kalbėtis.
4.1. Nurodykite, kuo reikšminga ši scena Tai kūrinio kulminacija/ didžiausią jėgą 1 taškas
kūrinyje. pasiekiantis veikėjų jausmų prasiveržimas.
4.2. Įvardykite, kieno akimis žvelgiama į Severiutės. 2 taškai
Mykoliuką pirmoje pastraipoje.
Apibūdinkite pasakotoją. Pasakotojas labai arti veikėjo, emocionalus,
tikintis.
4.3. Nusakykite, kaip kuriamas kenčiančio Mykoliukas palyginamas su Kristumi, 3 taškai
Mykoliuko vaizdas. Remdamiesi menine nuimtu nuo kryžiaus.
raiška įrodykite, kad vaizduodamas Pirmieji du ištraukos sakiniai – retoriniai
Mykoliuką pasakotojas perteikia sušukimai, išryškinantys veikėjos jausmų
Severiutės požiūrį. įtampą, dramatizmą.
Vartojama veikėjos socialinę kilmę,
pasaulėjautą, situaciją atitinkanti leksika:
koks jis jaunas jaunas, baltas, daili
skliausčia noselė, Dievo munkelė, nuimta
nuo kryžiaus.
4.4. Charakterizuokite Severiutę – kokie Aistringa./ Drąsi./ Atvira. 3 taškai
jos bruožai išryškėja šioje scenoje.
Įvardykite tris bruožus.
Pasamprotaukite, ar toks elgesys Nepateisinamas – toks atviras jausmų
pateisinamas tų laikų požiūriu. demonstravimas tų laikų požiūriu neleistinas
dorai merginai.
4.5. Nusakykite, kaip reaguoja Jis nušvinta, šypsosi, atsiliepia visa būtybe - 3 taškai
Mykoliukas į Severiutės meilę. Nurašykite pasijunta laimingas.
tris vaizdingiausias citatas, pabraukite ir Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs
įvardykite meninės raiškos priemones. – palyginimas.
 <...> iš tų dangiškųjų sričių į žemės vargus
ir kartybes jis nebenužengs – metafora
Kiekvienas jos pabučiavimas buvo
jam dar vienas svajonių rūmo filioras <...>
- metafora.
(Mokinys gali parinkti ir kt. citatų.)
4.6. Nurodykite, su kuo palygina Su poezija, su svajonių rūmu. 2 taškai
pasakotojas Mykoliuko išgyvenamą laimę.
4.7. Pasakotojas ištraukos pabaigoje vėl Akys švietė nežemiška 3 taškai
kalba kaip „visažinis“. Nurašykite šį meile ir dovanojimu visa visa, kas tik
teiginį įrodančią citatą. žemiška.
Nurodykite, kuris vaizdo kūrimo principas Idealizavimas – Mykoliukas prilygsta
dominuoja. dangaus būtybėms.

4.8. Remdamiesi menine raiška įrodykite, Pirmiausiai akcentuojama balta spalva – 2 taškai
kad šioje pastraipoje sukuriamas kančios –ženklas (romantikai ir
romantinis Mykoliuko paveikslas. neoromantikai poetizuoja stiprius,
dramatiškus išgyvenimus/nelaimingą
meilę)./
Mykoliukas palyginamas su Kristumi, vėliau
– su archangelu – romantikai, neoromantikai
žavėjosi paslaptingais dalykais./
Mykoliukas idealizuoja mylimąją –
romantikams buvo svarbesnis dvasinis ryšys
negu kūniškas.
.

4.9. Suformuluokite ir parašykite tekstąKodėl kartais ir stipri meilė apviliama?/ 1 taškas

atsispindinčią egzistencinę problemą. Kodėl vienas kitą stipriai mylintys žmonės
negali būti kartu?/ Kokią meilę galime
pavadinti tikra?
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Vaižgantas vadinamas „deimančiukų Mykoliukas – talentingas kūrėjas (niekieno 3 taškai
ieškotoju“. Pateikite bent tris kūrinio nepadedamas iš paprasčiausių dalykų
faktus, įrodančius, kad Mykoliukas pasigamina smuikelį ir sukuria melodiją,
yra vienas tokių „deimančiukų“. kurią pamėgsta visas sodžius./
Jis – gili asmenybė, jaučianti artimą ryšį su
gamta – groja pamiškėje./
Mykoliukas geba įžvelgti bei subtiliai
įvertinti žmogaus ir gamtos grožį – meilę
Severiutei išsako poetiškais žodžiais,
gamtoje groti gera./
Jis be galo darbštus,kantrus – nesiskųsdamas
atlieka lažą ir dirba brolio ūkyje./
Veikėjas myli vaikus, turi gailestingą širdį -
atsisako siekti laimės, nes brolio šeima
neišgyventų iš pusės ūkio./
Mykoliukas – intelektualus, subtilus (meilės
scena, meldimosi bažnyčioje scena).
2. Rašytojas sukūrė du lietuvio charakterio
tipus. Apibūdinkite šiuos charakterio tipus
ir remdamiesi kūrinio
kontekstu įrodykite, kad abu jie atsispindi
apysakoje. Atsakymą pagrįskite
perfrazuodami citatas.
3. Suraskite ir nurašykite dvi citatas,
įrodančias, kad kartais pasakotojas yra
labai arti veikėjo, beveik su juo
susitapatina, ir vieną, kad kartais
nutolstama toliau, panyrama į filosofinius
žmogaus būties apmąstymus,
publicistinius samprotavimus.
4. Palyginkite Vaižganto apysakos „Dėdės
ir dėdienės“ pasakotoją su J. Biliūno
apysakos „Liūdna pasaka“ pasakotoju.
Įvardykite bent du panašumus ir vieną
skirtumą. Atsakymą pagrįskite citatomis.
Mamatės paveikslas žvelgiant Irusios akimis
Vienas – energingas, veiklus, aistringai 3 taškai
siekiantis tikslo, savarankiško mąstymo,
drąsus.
Kitas – svajotojas, menininkas, linkęs
aukotis, intensyvaus intelektualaus vidinio
gyvenimo, bet išoriškai atrodo pasyvesnis.
Pirmąjį tipą atspindi Rapolas Geišė ir
Severja, antrąjį – Mykoliukas.
Severiutė – puiki krembliautoja.
Mykoliuko akys bažnyčioje blizga
išmintimi, protu, jis moka melstis kaip tikras
dvasininkas.
Tai kaipgi tai atsitiko? Ar jis žino, kada ir 4 taškai
kodėl sveikas žmogus ima ir suserga?
Ne spraga, būtų neblikę ištiso ilgo
straipsnio, tiesiog nebebūtų kas beužstoja,
kai šiaurus vėjas pučia, kas užtveria, kad
svetimas gyvulys nelįstų... tau į sielą.
Severjos akys, taip pat plačios plačios, lyg
atropino įleidus<...>Taip, kaip ji mokėdavo
susižiūrėti su savo motina ir
akimis susikalbėti<...>
Abu pasakotojai – jautrūs, užjaučiantys 3 taškai
kenčiančius gerus žmones./
Lyg Dievo munkelė, nuimta nuo kryžiaus:
tiek buvo kančios pusiau pravirose jo
lūpose.
Abu pasakoja lyriškai, subtiliai./
Savo rankele glostė Mykoliuką per veidelį
taip švelniai, atsargiai, lyg tai vėjelis būtų jį
bučiavęs.
Abu pasakotojai įžvalgūs/ pastabūs.
Taip, kaip ji mokėdavo susižiūrėti su savo
motina ir akimis susikalbėti, kai pabaigdavo
rietimą austi, kai griausmas sugriausdavo,
kai nueidavo gubų statyti: regi, kiek, kaip
gražu, kaip baisu, kaip gera?
Vaižganto kūrinių pasakotojas kartais įterpia
publicistiškų samprotavimų (J. Biliūno
kūryboje to nėra)./
Prašnekinama protekciniu balsu ir
užjautimu <...>
Vaižganto kūrinių pasakotojas kartais
sarkastiškai šypteli (J. Biliūno kūriniuose
ryškesnio veikėjų pašiepimo nėra).
Taip įkalbinėjo sau išmintingasis Geišė
šimtąjį kartą <...>
1.1. Apibūdinkite veiksmo erdvę. Ribota kultūrinė erdvė (dvaro parkas), 3 taškai
Nusakykite, kokiu tonu kalbama iš sąlyginė (prisiminimų) erdvė.
pradžių ir kaip vėliau jis keičiasi. Iš pradžių kalbama ramiai, vėliau
pasakojama jausmingiau.
Nurodykite, kodėl keičiasi pasakojimo Mergaitė detalizuoja mamos poetretą –
intonacija. prabyla jausmai/ ji žavisi mama.
1.2. Mamatė vaizduojama pamažu Pirmiausia pastebima, kad mamatė be 3
artėjanti. Nurodykite, kurios mamatės skrybėlės/ regimas skėtelis. taškai
portreto detalės pirmiausiai regimos.
Nurodykite, kokią spalvą pirmiausia Balta spalva. Baltos rožės, kurios tampa
pastebi pasakotoja ir kokią reikšmę ši dukros ir mamos ryšio simboliu. Balta
spalva turi kūrinyje. spalva – ir dvasingumo, ir mirties ženklas.
1.3. Nurodykite, kokia asociacija su gamta Kad ji nušviesta saulės. 3
kyla mergaitei žvelgiant į motiną. taškai
Nurašykite citatą ir paaiškinkite
jos prasmę. <...> visai saulės spindulių apibertai, šviesus,
melsvai pilkas rūbas, apsiaučiąs jos gražų,
laibą stuomenį, buvo panašus į saulės
nušviestą debesėlį. Mergaitei motina
Nusakykite, kokį ryšį su mama tai primena šventąją (Mergelę Mariją).
atskleidžia. Idealizuoja motiną.
1.4. Įvardykite, kuri mamatės portreto Juodos didžiulės akys ir antakiai. 2 taškai
detalė vėliausiai išryškėja. <...> iš po antakių lyg kregždės sparnai.
Nurašykite palyginimą.
1.5. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Baltos (baltas skėtelis, blankus veidas) ir 1 taškas
kuriant mamatės paveikslą naudojamas juodos spalvos (juodos spalvos kasos,
kontrastas. juodos akus) kontrastas.
1.6. Įvardykite, kuriomis meninės raiškos Epitetai juodos, didžiulės. 4 taškai
priemonėmis apibūdinamos veikėjos akys Santykis artimas, subjektyvus/ mergaitė
ir kokį santykį su ja tai atspindi. žavisi mama.
Remdamiesi rašytojos biografiniu Šatrijos Ragana, kad galėtų būti su mama,
kontekstu įrodykite, kad ji iš tiesų labai perėjo net fronto liniją – rizikavo gyvybe.
mylėjo savo motiną. Visas kūrinys – tai įsižiūrėjimas į praeitį
Paaiškinkite, kuo svarbus žvelgimas (prisiminimas), todėl nuolat pabrėžiamas
(regėjimas, įsižiūrėjimas, pamatymas) žvelgimas, žvilgsnis.
visame kūrinyje.
1.7. Įvardykite rašytoją ir kūrinį, kuriame J. Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“. 3 taškai
svarbi meninė portreto detalė yra veikėjos Juozapotos akys palyginamos su
akys. Palyginkite, kaip apibūdinamos užgesusiomis žvaigždėmis, laimės
abiejų veikėjų akys. žvaigždėmis. Mamatės juodos akys meiliai
žiūri.
2.1. Apibūdinkite ištraukos pradžioje Fragmentiškas, sukuriantis nuotaiką, 3 taškai
kuriamą gamtos vaizdą (išsamus, subjektyvus (atspindintis išgyvenimus)
fragmentiškas, sudaro foną veikėjo gamtos vaizdas.
jausmams ar atspindi pasakotojos Dengia pilką šydą ant pasinėrusios spalvų ir
išgyvenimus). Atsakymą pagrįskite garsų gėryje žemės.
perfrazuodami dvi citatas. Rūmas gobiasi paslaptinga skraiste ir ima
svajoti.
2.2. Ištraukos pradžioje rūmų vaizdas Iš pradžių regima iš šalies (ten), o vėliau 3 taškai
regimas iš šalies. Palyginkite, kaip vėliau persikeliama į rūmų vidų (Atsisėdusi didelės
kinta pasakotojos pozicija ir vaizdavimo kanapos kertelėje, klausau <...>).
aplinkybės palyginus su ištraukos pradžia.
Paaiškinkite, kaip tai atsispindi tekste.
Pakomentuokite, ar tai nepažeidžia Nepažeidžia, nes visas kūrinys –
pasakojimo logikos. prisiminimai.

2.3. Palyginkite, kokia intonacija Apie Niką pasakojama palyginti santūriau. 2 taškai
pasakojama apie Niką ir kokia apie Apie mamatę pasakojama daug emocingiau.
mamatę.
2.4. Apibūdinkite, kaip mamatė Mamatė vaizduojama subtiliai, pakylėtai. 3 taškai
vaizduojama šioje ištraukoje. Nurodykite,
kurie jos charakterio bruožai ryškiausiai Ryškiausias – kūrybiškumas/ polinkis į
atskleidžiami. Įvardykite ne mažiau nei du meną (jautriai išgyvena muziką, puikiai
bruožus. Argumentuokite remdamiesi groja.
tekstu. Emocionalumas (išsigąsta, susirūpina ir
nusimena, kad užsimiršo)./ Svajingumas
(užsimiršta grodama)./ pareigingumas
(jaučia kaltę, kad laiku nepaguldė vaikų).
2.5. Remdamiesi kūrinio kontekstu Tėvelis grojimo nevertina/ laiko tuščiu laiko 3 taškai
paaiškinkite, kodėl sakoma, kad „kai švaistymu.
tėvelio nebuvo namie ir niekas
nepertraukė“.
Remdamiesi Šatrijos Raganos kūrybos Santykiai įtempti, nes šie veikėjai labai
kontekstu atskleiskite, kokie mamatės ir skirtingi: tėvelis griežtas, pragmatiškas, o
tėvelio santykiai ir kodėl jie būtent tokie. mamatė gailestinga, romantiškos
pasaulėjautos.
2.6. Remdamiesi tekstu apibūdinkite vaikų Gražus, dvasingas ryšys/ vaikai gerbia 2 taškai
ir motinos ryšį. mamą, labai ją myli.
2.7. Šatrijos Raganos kūriniai atspindi jos Vaikai auklėjami rodant gerą pavyzdį - nuo 3 taškai
pedagogines idėjas. Remdamiesi Šatrijos mažens mokosi žavėtis meno kūriniais,
Raganos biografiniu kūrybiškais žmonėmis (mamatė groja ir
kontekstu pakomentuokite, kokios Nika nori groti – jam smuikelis padaromas/
pedagoginės idėjos atsispindi šioje Nika „groja“ žaisliniu smuikeliu).
ištraukoje. Mokomi būti atsakingiems už savo poelgius
(mamatė juos pabara, kad neatkreipė jos
dėmesio, jog jau vėlu/ kad nėjo miegoti).
Su vaikais kalbamasi, jais pasitikima –
Šatrijos Ragana dorinamus pokalbius taikė
ugdydama auklėtines.

2.8. Suformuluokite ir parašykite ištraukos Meilė muzikai. 1 taškas

temą.
3.1. Remdamiesi kūrinio kontekstu
paaiškinkite, kas buvo Kazelė.
3.2. Nusakykite, kokiais argumentais
pasiremdama mamatė įkalba Irusią
atiduoti gražiausią suknelę.
Seganti mergaitė, kurią mamatė globojo. 1 taškas
Įtikinėja, kad susitikti su geruoju Dievuliu ji 3 taškai
turi gražiai pasipuošusi.
Pasako, kad keletą kartų apsivilkusi suknelę
mergaitė jau jos nebenorės, o jei atiduos, tai
visą gyvenimą galės prisiminti, kad
 nepasigailėjo gražiausio daikto.
Teigia, kad žmogui mieliausia atsiminti ne
tas valandas, kai jis linksminosi ir puošėsi, o
tas, kai save nugalėjo.

3.3. Nurodykite poelgį, kuris leidžia Ji sukuria sąlygas mergaitei pačiai priimti 1 taškas
charakterizuoti mamatę kaip puikią svarbų sprendimą.
psichologę.
3.4. Įvardykite, kuris vaiko charakterio Gebėjimas užjausti/ gailestingumas. 2 taškai
bruožas lavinamas šioje scenoje.
Remdamiesi rašytojos biografiniu Rašytoja slaugė ligonius, šelpė našlaičius,
kontekstu įrodykite, kad Šatrijos Ragana neturtingiems vaikams įsteigė mokyklėlę ir
iš tiesų panašiai elgėsi gyvenime. pan.
3.5. Suformuluokite ir parašykite tekste Svarbius sprendimus vaikas turi pats priimti/ 1 taškas
atsispindinčią pedagoginę idėją. Mokydamasis aukoti vaikas tampa geresnis./
Negalima naudoti prievartos – reikia įtikinti
elgtis tinkamai.
Gamtos tema apysakoje „Sename dvare“
I
1.1. Nurodykite, iš kurios apysakos dalies Apysakos pradžios. 1 taškas
yra ši ištrauka.
1.2. Įvardykite, kurį tautosakos žanrą Primena pasaką. 2 taškai
primena ištraukos pirmasis sakinys.
Nurodykite bent vieną rašytoją ir jo J.Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“./ A.
kūrinį, kuriame taip pat pastebėjote sąsajų Mickevičiaus drama „Vėlinės“./
su šiuo žanru. A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ ar
kt.
1.3. Remdamiesi tekstu apibūdinkite, koks Subjektyvus, fragmentiškas, romantiškas 3 taškai
gamtos vaizdas kuriamas – objektyvus ar gamtos vaizdas.
subjektyvus, realistiškas ar fantastinis,
išsamus ar fragmentiškas.
1.4. Tekstas itin poetiškas, jame Už miškų, už upių<...> - pakartojimas. 3 taškai
perteikiamas estetinis santykis su aplinka. miegūstas tvenkinys- personifikacija.
Pagrįskite šį teiginį aptardami bent tris <...>įsigiedrojęs, įsikvepėjęs, įsisvajojęs
pasirinktus meninės raiškos pavyzdžius. sodnas – laipsniavimas (arba metafora ir
personifikacija).
Meilingai glaudžia sodnas – personifikacija.
1.5. Pakomentuokite, su kuo palyginami Su šeima. 2 taškai
sodas, tvenkinys ir rūmas. Suraskite
senovinę gramatinę formą, perteikiančią <...> ištikimu savo draugu – dviskaita.
artimą, harmoningą ryšį.
1.6. Apibūdinkite pasakotojos nuotaiką. Šviesi/ pakylėta/ romantiška/ ilgesinga. 2 taškai
Argumentuokite remdamiesi tekstu. Prieš jį didelis miegūstas tvenkinys
paslaptingomis gelmėmis, vakarais mėnesio
ir žvaigždžių nuauksinamas, ir įsigiedrojęs,
įsikvepėjęs, įsisvajojęs sodnas.
1.7. Aptarkite teksto foniką. Ryškiai „girdimi“ balsiai 3 taškai
Įvertinkite, kaip ji praturtina regimąjį (a- o – ū – ė (e) – i – y).
vaizdą. Tekstas tarsi išdainuojamas/ išryškinama
Nurodykite bent vieną autorių, nuotaika/ ryškiai juntamas idealizavimas/
kurio kūrinyje labai išraiškinga fonika. ilgimasi. K. Donelaitis ar kt.
1.8. Remdamiesi kultūriniu kontekstu Gamta sugyvinama. 3 taškai
įrodykite, kad tekste ryškūs neoromantinio Ryškus idealizavimas.
kūrinio bruožai. Sąsajos su pasaka/ paslaptingumas./
Ilgesys „kažko kito“, trokštamo ir
nepasiekiamo.
II
2.1. Įvardykite šioje ištraukoje ir visame Baltos rožės. 2 taškai
kūrinyje svarbų įvaizdį. Susiedami su Rožės – ypatingos kilmės ir kančios
apysakos siužetu atskleiskite jo simbolinę simbolis. Apysakoje jos atspindi dvasingą
prasmę. motinos ir vaikų ryšį, yra motinos, sielos
simbolis.
2.2. Interpretuokite paskutinio sakinio (Galimi įvairūs prasmės aiškinimai.) 2 taškai
prasmę. Paaiškinkite, kokį ryšį šis įvaizdis Apysakos įžangoje pasakotoja (dukra po
turi su apysakos įžanga. daugelio metų) glaudžia kaktą prie rožės,
švelnios tarsi motinos rankos.
2.3. Įrodykite, kad šioje ištraukoje ryškiai Rožės idealizuojamos. 4 taškai
atsispindi neoromantinė pasaulėjauta. Jos paslaptingos, sugyvinamos.
Nurodykite bent du jos bruožus. Neoromantikai žavėjosi gamtos grožiu,
Argumentuokite. Aptarkite, kuriomis poetizavo subtilius vidinius išgyvenimus,
meninės raiškos priemonėmis ji regėjimus.
perteikiama (įvardykite žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg
bent dvi). sniegas lapeliais – palyginimai.
<...> rožių siela – metafora.
Mamatė – šviesios sielos asmenybė
1.1. Nurodykite, kodėl mamatė rašo Tai galimybė išlieti išgyvenimus/ sielą. 3 taškai
užrašus.
Remdamiesi šia ištrauka ir kūrinio Vyras nesupranta jos išgyvenimų, laiko tai
kontekstu paaiškinkite, kodėl ji negali „nervais“ (moters kaprizais), o vaikai dar
išlieti sielos savo vaikams, vyrui. per maži, kad galėtų suprasti sudėtingus
jausmus.

1.2. Įvardykite, kuriuos mamatės Drovumą/ kuklumą/ principingumą. 2 taškai

charakterio bruožus atspindi šie žodžiai:
„Taip drovu būtų rodyti savo kūno
žaizdas, kaip kad daro elgetos per
atlaidus.“
1.3. Nurašykite citatą, įrodančią, kad Bet vaikai tai juk aš pati. 1 taškas
mamatė labai myli savo vaikus.
1.4. Paaiškinkite, kodėl mamatė savo Ji ne tik pasakoja, bet ir analizuoja savo 3 taškai
rašymą apibūdina kaip pasikalbėjimą su išgyvenimus.
savimi.
Įvardykite, kurį jos charakterio bruožą Kūrybiškumą/ polinkį analizuoti.
atspindi rašymas, ir nurodykite „užrašų“ Dienoraštis.
žanrą.
Nusakykite, kaip praturtina kūrinį Tai galimybė pasakoti pirmuoju asmeniu,
tokia pasakojimo forma. subjektyviai, emocingai – modernesnis
pasakojimo būdas.
II
2.1. Išsamiai apibūdinkite ištraukos Laikas ciklinis, konkretus – naktis, 2 taškai
pradžioje nurodytą veiksmo laiką. mėnesiena, subjektyvus – prisiminimai.
Įvardykite bent vieną rašytoją, kurio A. Mickevičius – poetas romantikas/
kūryboje svarbus šis laikas, ir literatūros Maironis – poetas romantikas ar kt.
srovę, kuriai priskiriama jo kūryba.
2.2. Pamąstykite, kas dominuoja Subjektyvus, vidinių išgyvenimų 3 taškai
ištraukoje, – objektyvus tikrovės nuspalvintas vaizdas.
vaizdavimas ar subjektyvus, svarbesnis
išorinio (realybės) pasaulio vaizdas ar Ilgas ilgas aukso kelias tiesias tolybėn,
vidinio (žmogaus išgyvenimų). begalėn. Ir eina tuo keliu mano siela.
Suformuluokite ir parašykite išvadą.
Pagrįskite ją pateikdami dvi citatas. Eina mano siela auksuotu taku, į savo
vizijas įsižiūrėjusi, – ir ilgis ilgis tomis
tyliomis, šiltomis, sidabrinėmis naktimis...
2.3. Nurodykite, kas yra šio teksto Mamatė. 3 taškai
pasakotoja.
Charakterizuokite ją įvardydami bent tris Romantiškos pasaulėjautos/ svajotoja (žavisi
asmenybės bruožus. naktimi, mėnesiena, mėgsta viena svajoti)./
Argumentuokite perfrazuodami citatas. Lakios vaizduotės (ilgas ilgas aukso kelias
tiesiasi į tolybę)./
Giliai tikinti (žino, kad kada nors pateks į
kitą, geresnį, pasaulį)./
Meniškos prigimties/ jaučianti polinkį į
meną (didžiausieji pasaulio genijai menką
šešėlį ir silpną aidą tėra sugavę).

2.4. Paaiškinkite, ką galėtų reikšti „ilgas Mėnesienos atspindys ant tvenkinio. 2 taškai
ilgas aukso kelias“. Pakomentuokite,
kokią sąsają tai turi su lyrine apysakos Įžangoje rašoma (seną seną) aukso sapną –
įžanga (preliudija). panaši pasakotojų pasaulėjauta.
2.5. Nurodykite, kas yra ir kuo vilioja Anapusinis pasaulis (Dievo karalystė). 2 taškai
pasakotoją paslaptinga „grožio tėvynė“. Ten nėra blogio.
2.6. Paaiškinkite, kodėl ištariama, kad Didžiausi meno kūriniai – tobulybės 2 taškai
„didžiausieji pasaulio genijai menką šešėlį atspindys.
ir silpną aidą tėra sugavę“.
Pakomentuokite, kaip ši citata susijusi su Abiejuose tekstuose ryškus praeinamumo
apysakos epigrafu (citata iš J. Gėtės (laikinumo) motyvas.
„Fausto“ II dalies, „Mistiškojo choro“
žodžiais).
2.7. Tekstas tarsi išdainuojamas, primena Išryškinami balsiai (a – ė – y – ū) sukuria 2 taškai
eiles. Apibūdinkite jo foniką ir ilgesingą nuotaiką.
paaiškinkite, kokią nuotaiką ji sukuria.
2.8. Nusakykite, kokia pasakotojo būsena Regėjimas (vizija). 2 taškai
išryškėja paskutiniame ištraukos sakinyje.
Remdamiesi literatūriniu kontekstu Neoromantikai žavėjosi regėjimais/
įrodykite, kad tai – svarbus neoromantinio slaptosiomis sielos patirtimis.
kūrinio bruožas.
2.9. Remdamiesi Šatrijos Raganos Rašytoja buvo katalikė/ tikėjo pomirtiniu 3 taškai
biografiniu kontekstu įrodykite, kad šiame gyvenimu.
tekste atsispindi ir pačios rašytojos Ji mylėjo gamtą, ypač rožes.
pasaulėjautos bruožai. Šatrijos Ragana žavėjosi menu (ypač
grožine literatūra, muzikos kūriniais).

2.10. Suformuluokite ir parašykite Šis pasaulis netobulas. 1 taškas

pagrindinę mintį.
III
3.1. Nurodykite, kurios negatyvios „proto Išpuikę, pretenzingi, su panieka žiūri į 3 taškai
ir širdies kultūros“ apraiškos paminimos valstiečius.
tekste.
3.2. Paaiškinkite, kodėl mamatė pasako, Jie kalba darkyta lenkų kalba/ mėgina 2 taškai
kad toks elgesys yra „juokai pro ašaras“? mėgdžioti aristokratus.
Įvardykite pasakotojos charakterio bruožą,
kurį atspindi toks požiūris. Pastabumas/ gebėjimas kritiškai vertinti.

3.3. Remdamiesi Šatrijos Raganos Šatrijos Ragana buvo įsitraukusi į nelegalios 2 taškai
biografiniu kontekstu pateikite bent du lietuviškos spaudos platinimą.
argumentus, įrodančius, kad ji Ji mokė valstiečių vaikus lietuvių kalbos,
buvo aktyvi patriotė. Lietuvos istorijos.
3.4. Suformuluokite ir parašykite Kodėl smulkieji bajorai nutolę nuo 3 taškai
problemą, atsispindinčią šioje ištraukoje. lietuvybės?

Įvardykite dar vieną kūrinį, kuriame ji taip „Tėvynės dainos“. Maironis – poetas
pat buvo svarbi. Nurodykite jo autorių ir romantikas.
literatūros srovę, kuriai kūrinys
priskiriamas.
IV
4.1. Įvardykite, kokia situacija Vestuvės. 2 taškai
prisimenama ištraukos pradžioje.
Nurodykite, ar svarbiau ją pačią aprašyti, Ji paskatina giliau mąstyti.
ar ji yra akstinas gilesniems
apmąstymams.
4.2. Paaiškinkite, kuo sudomina mamatę Jis padeklamavo lietuviškas eiles/ kalbėjosi 1 taškas
vaistininkas. su draugu lietuviškai/ jis – „susipratęs“
lietuvis.
4.3. Nusakykite, kuo žavisi, apie ką Žavisi lietuviais patriotais, svajoja apie 3 taškai
svajoja veikėja pirmoje ištraukos Lietuvos atgimimą.
pastraipoje.
Įvardykite, kas įkvepia mamatę apie tai Maskvoje veikiantis lietuvių patriotų būrelis,
mąstyti. Jokajaus apysakos apie vengrų atgimimą.
Nurodykite, kuriomis raiškos Retoriniais klausimais.
priemonėmis perteikiamas jos emocinis
pakilumas.
4.4. Nurodykite, kas sudaro kontrastą Lietuvių kalba ir lenkų kalba. 3 taškai
antroje ištraukos pastraipoje.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami Jos garsuose mamatė girdi šventų girių
citatas. ošimą, jaučia šventų žolių, deginamų
dievams amžinojoje ugnyje, kvapą.
Galima puikiai mokėti lenkų kalbą, priprasti
 prie jos, net pamilti, tačiau atminus gimtąją
kalbą, kuri tarsi senutė motina, apleista
tamsiame užkampyje, stipriau suplaka
žmogaus širdis.
4.5. Išvardykite priežastis, kurios mamatę Žavisi lietuvių kalbos senumu, poetiškomis 3 taškai
skatina mylėti gimtąją kalbą. lietuvių dainomis, gailisi, kad ji labai
apleista (paniekinta).
Pakomentuokite, kurio rašytojo kūrinius Maironio. Eil. „Aš norėčiau prikelti“ lyrinis
primena šie žodžiai ir kas yra panašu. subjektas ilgisi senosios Lietuvos,
tamsiosios girios tarsi žmogus vaitoja,
dūmoja – per jas kalba tautos dvasia.

Įvardykite, kurios kultūrinės epochos Romantizmo.

kūrėjai tai išaukštino.
4.6. Remdamiesi kūrinio ir istoriniu Bajorai ir daugelis išsilavinusių žmonių 2 taškai
kontekstu nurodykite priežastis, kodėl XIX a. pabaigoje kalbėjo lenkų kalba.
gimtoji kalba pavadinama „užmirštąja,
paniekintąja“.
Remdamiesi tekstu nusakykite, kas rodo, Ji sako, kad žmogus tuomet naudingas, kai
kad mamatė nepritaria žmonėms, išaugęs iš savo kultūros.
paniekinusiems gimtąją kalbą.
4.7. Suraskite citatą, atskleidžiančią, kad Tik eik, žiūrėk, kad kiaulės būtų gerai 2 taškai
mamatė nėra patenkinta savo kasdienybe. pašertos, kad mergos pieno nevogtų – štai
Remdamiesi kūrinio kontekstu ir viskas!
paaiškinkite, kieno žodžiai ir kuris Vyro žodžiai. Epizodas, kai tarnaitė pavogė
epizodas čia prisimenami. truputį pieno ir tėvelis priekaištavo, kad
mamatė pernelyg atlaidi tarnams.
4.8. Suformuluokite ir parašykite išvadą, Vidinį konfliktą tarp sielos troškimų ir 2 taškai
kokį konfliktą išgyvena mamatė. realybės.
Nurodykite bent vieną rašytoją ir kūrinį,
kuriame atsispindėtų panašus konfliktas. A. Mickevičiaus eil. „Kai mano kūnas“.
4.9. Išvardykite kūrinius, kuriuos skaito Juzefo Ignaco Kraševskio kraštotyrinis 3 taškai
mamatė. Nurodykite, kokie tai kūriniai ir veikalas „Litwa“ (patarlės, priežodžiai,
kas jų autoriai. studija apie lietuvių dainas ir kt.), apysaka
„Kunigas“, poema „Vitolio rauda“.
A. Mickevičiaus istorinė poema „Konradas
Valenrodas“.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, ką Galima spręsti apie pomėgius, vertybes ir
apie žmogų galima spręsti iš jo pan.
pasirenkamos skaityti literatūros. (Galimi įvairūs mokinių samprotavimai.)
4.10. Remdamiesi šia ištrauka ir kūrinio Vaikai (vaikų meilė) ir meno kūriniai 2 taškai
kontekstu nurodykite, kas suteikia (knygos, grojimas pianinu).
stiprybės mamatei pakelti likimo
skirtą naštą.
4.11. Įvardykite, kieno dvieilis cituojamas Jurgio Zauerveino eil.. 4 taškai
šiame tekste.
Paaiškinkite, kaip tai susiję su ištraukos J. Zauerveinas 1882 m. laikraštyje
pradžioje nuskambėjusia tautiškosios „Lietuviška ceitunga“ iškėlė idėją, kad
veiklos tema. lietuvių šviesuoliai turi kovoti su Klaipėdos
krašto rusifikavimu ir germanizavimu, leisti
 lietuviškus laikraščius. Jo įkvėptas dr.
Basanavičius netrukus pradėjo leisti
„Aušrą“.
Atskleiskite, kaip ji susijusi su labai Prasmingas gyvenimas, kai žmogus gali
apysakoje išryškinta prasmingo gyvenimo būti tikrai naudingas tėvynei.
samprata.
Remdamiesi kūrinio kontekstu pateikite Mamatė parduoda brangią apyrankę, kad
konkrečių pavyzdžių, kad ir mamatė prisidėtų pinigais prie lietuviškos spaudos
prisideda prie tautinės kultūros leidimo.
puoselėjimo.

4.12. Nurodykite, kurios svarbios Žmogus turi gilintis į kitų kultūrų lobius, 3 taškai
pedagoginės idėjos paminimos ištraukos kad praturtintų savąją.
pabaigoje. Vaikai nuo mažens turi domėtis tautine
kultūra.
Remdamiesi rašytojos biografiniu Rašytoja vaikams pasakodavo apie
kontekstu pateikite porą pavyzdžių, knygnešių žygdarbius.
įrodančių, kad ir gyvenime Šatrijos
Ragana, kaip mokytoja, vadovavosi
šiomis idėjomis.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Įvardykite keturias dorybes, kurias Išmintis. Jis – puiki psichologė, išmintingai 4 taškai
puoselėja mamatė. Atsakymą pagrįskite auklėjanti vaikus. Nuolat su jais kalbasi apie
konkrečiais kūrinio faktais. svarbius dalykus ir sukuria situacijas,
leidžiančias jiems patiems nuspręsti teisingai
(pvz., situacija, kai Irusia paaukoja savo
gražiausią rūbelį Kazelės įkapėms).
Dosnumas – mamatė šelpia neturtingus
žmones.
Tikėjimas – ji nebijo mirties, nes tiki
pomirtiniu sielos gyvenimu.
Saiko jautimas/ kuklumas – mamatė gana
kukliai apsirengusi, paiso saiko visur, nors
yra dvarininkė.
Drąsa – ji remia uždraustos spaudos
leidėjus.

2. Palyginkite mamatę su pagrindiniu J. Ir mamatė, ir Radvila pirmiausia galvoja 3 taškai

Radvano herojinio epo „Radviliada“
personažu Radvila. Įrodykite
pateikdami ne mažiau negu tris
argumentus, kad nors šių personažų
likimas skirtingas, bet charakteris
ir pasaulėžiūra turi panašumų.
3. Palyginkite apysakos „Sename dvare“
pradžioje kuriamą gamtos aprašymą su A.
Baranausko eil. „Dainu dainelę“ pirmos
ištraukos gamtos vaizdu. Įrodykite, kad
apie gimtinės gerovę.
Ir mamatei, ir Radvilai svarbesnis vidinis
žmogaus grožis.
Abu personažai tikintys.
Panašu, nes abiejuose kūriniuose 3 taškai
idealistiškai piešiama gamta./
Abiejuose kūriniuose minimos kalvotos
vietos („Dainu dainelėje“ minimi kalnai ir
esama ir panašumų, ir skirtumų. Pateikite kalneliai, o „Sename dvare“ tarp...kalvų.
bent tris argumentus. Skiriasi, nes eil. „Dainu dainelę“ fragmente
Lietuvos erdvė panoraminė, o apysakoje
kuriama konkreti, ribota erdvė (dvaro rūmai
ir artimoji aplinka – tvenkinys, sodas).
„Dainu dainelę“ minima senovės Lietuvos
gamta (šventi ąžuolai), o „Sename dvare“ –
dvarams būdingas tvenkinys – gamtos
vaizdas romantiškas (miegūstas tvenkinys).
4. Palyginkite „Mamatės užrašų“ Abu pasakotojai žavisi prasmingu gyvenimu 4 taškai
pasakotojo pasaulėžiūrą, santykį su (Šatrijos Ragana sieja jį su tautiniu
aplinka su K. Donelaičio poemos judėjimu, o Donelaičio būrams prasmingas
„Metai“ pasakotoju. Įvardykite bent du gyvenimas, kai laikomasi lietuviškų
panašumus ir du skirtumus. papročių ir krikščioniškos etikos normų).
Argumentuokite remdamiesi biografiniu Abu pasakotojai žavisi gamta (mamatė labai
arba kūrybos kontekstu. mėgsta naktį, o Donelaičio poemoje
vaizdžiai apibūdinami metų laikų pokyčiai).

5. Šatrijos Raganos apysakoje svarbus M. K. Sarbievijus. 3 taškai

praeinamumo motyvas. Įvardykite M. Sarbievijaus odėje „Pauliui Kozlovijui“
rašytoją, kurio kūryboje ryškus gyvenimo žavimasi vėl atgijusiu gamtos grožiu
nepastovumo motyvas. pavasarį (pražydusios gėlės puošia pievas
Pateikdami konkrečių pavyzdžių margais žiedais, topolį, neseniai apklotą
įrodykite, kad ir Šatrijos Ragana, ir šis sniego, glosto šiltas vėjas, laukas pražydo
rašytojas žavisi trapiu realybės grožiu. rausvomis rožėmis).
Šatrijos Raganos apysakos veikėja mamatė
žavisi nakties grožiu, mėnesienos nutiestu
taku tvenkinio paviršiuje).
Gamtos gyvybės tema
Lyginamoji tekstų analizė
1.1. Palyginkite, kuo skiriasi ištraukų Žemaitės aps. įvardijamas veiksmo laikas, o 4 taškai
pirmieji sakiniai. Šatrijos Raganos apysakos ištraukoje rašoma
apie jausmus.
Apibendrinkite ir parašykite išvadą, koks Realistiniame Žemaitės kūrinyje santykis su
santykis su tikrove (loginis ar emocinis) tikrove paremtas logika (tiesiog santūriai
dominuoja realistiniame gamtos aprašyme pastebima, kad išaušo pavasaris, o Šatrijos
ir koks neoromantiniame. Raganos neoromantinėje apysakoje –
Argumentuokite. emocinis santykis (mamatė – didžiausias
Irusios autoritetas – myli saulę ir šilumą) .
1.2. Nurodykite, kurias tipiškas gamtos Saulelė šildo žemelę, sniegas tirpsta 3 taškai
atgimimo pavasarį detales pamini virsdamas vandeniu, miško medžiai
Žemaitės apsakymo „Marti“ pasakotojas. brandina pumpurus, pradeda giedoti
paukščiai (tetervinai, vieversėliai), kurkia
varlės, grįžta žąsys iš pietų ir kt.
Įvardykite literatūros kūrinį, kuriame K. Donelaičio poema „Metai“.
kuriamas panašus peizažas.
Pateikite bent vieną argumentą. Šiame kūrinyje saulė – gamtos žadintoja, ji
šildo žemę, paverčia niekais žiemos darbus
ir pan.
1.3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Žemaitės kūrinio pasakotojas įsižiūri 4 taškai
Žemaitės apsakyme „Marti“ gamtos
aprašymas detalus, objektyvus,
gamta vaizduojama žvelgiant iš šalies, o
apysakos „Sename dvare“ ištraukoje
kuriamas subjektyvus, asmeninį
pasakotojos santykį su vaizduojamuoju
objektu perteikiantis peizažas.
1.4. Charakterizuokite pasakotojus –
įvardykite ne mažiau negu po du jų
bruožus ir nurodykite, kaip tai atsispindi
tekste.
Remdamiesi tekstais įrodykite, kad
pasakotojų požiūris į gamtą skiriasi.
1.5. Palyginkite ištraukų veiksmo laiką,
erdvę ir nuotaiką.
1.6. Ir realistinis, ir neoromantinis gamtos
aprašymas yra poetiški, bet to pasiekiama
skirtingai. Remdamiesi bent trimis
konkrečiais pavyzdžiais įrodykite (arba
paneikite) šį teiginį.
pirmiausia į stambesnius peizažo elementus
(saulę, žemę), vėliau mini kt. dalykus.
Pasakotojas kuria išsamų pavasario
atgimimo vaizdą.
Apysakos „Sename dvare“ ištraukoje
įsižiūrima į viską, kas pasitaiko pakeliui,
akcentuojama refleksija, nusakomos
asociacijos (rugiai lyg Dievo bernaičiai).
Žemaitės aps. pasakotojas labai pastabus, 5 taškai
geras gamtos pasaulio žinovas (pastebimos
visos tipiškos pavasario peizažo detalės,
savaip apibūdinami net garsai).
Šatrijos Raganos apysakos pasakotoja lakios
vaizduotės, labai emocinga (prisimena
padavimą, pasaką, yra sužavėta gamtos).
Žemaitės aps. pasakotojas – turtingą
gyvenimo patirtį turintis žmogus – jį
labiausiai žavi gamtos gyvybingumas, o
Šatrijos Raganos apysakos pasakotoja –
mergaitė, jai gamta – idealus grožio ir gėrio
pasaulis, laiminga užburta šalis, kurios
valdovė – geroji žynė, labai panaši į
mamatę.
Abiejų tekstų veiksmo laikas ciklinis – 3 taškai
pavasaris.
Žemaitės aps. erdvė tikroviška, plati, o
Šatrijos Raganos apysakos ištr. siauresnė,
subjektyvi.
Žemaitės aps. pasakotojo nuotaika džiugi –
jis žavisi gamtos gyvastingumu, o Šatrijos
Raganos apys. ištr. pasakotojo nuotaika itin
pakili – ji laiminga eidama pasivaikščioti su
mama ir visa, kas šalia, ją žavi.
Realistiniame kūrinyje svarbi atgyjančios po 3 taškai
žiemos gamtos gyvybė (pasakotojas labai
tuo žavisi), todėl gamta personifikuojama
(Sniegas, kur ne kur pasislėpęs, baltuoja
patvoryj, bet, pabūgęs šviesos, traukias,
nyksta, tyžta, šyla ir tirpsta<...>)./
Realistiniame kūrinyje labai svarbus gamtos
veiksmo intensyvumas, perteikiamas
vaizdingais veiksmažodžiais (vingura savo
giesmę) ir epitetais (sunkiai mojuoja
sparnais, garsiai tūtuodamos).
Šatrijos Raganos apys. fragmente labai
svarbūs pasakotojos išgyvenimai,
nuspalvinantys visą peizažą, todėl daug
epitetų (gamta sužmoginama): Jaunučiai,
stovi jie kuklūs, tiesūs, rimti <...>
1.7. Palyginkite, kuo skiriasi mamatės ir Mamatė – romantikė (ji žavisi nakties 2 taškai
tėvelio požiūris į pasaulį. Argumentuokite grožiu, ilgisi tobulybės), o tėvelis – realistas,
remdamiesi kūrinio kontekstu. jis susikoncentravęs į materialinius dalykus.
1.8. Apibūdinkite abiejų tekstų foniką. Žemaitės tekste ryškiai girdimi priebalsiai (s 3 taškai
Palyginkite, kuo ji skiriasi ir kaip papildo – š – n – ž). Atrodo, kad girdi vėjo, gulbių
regimųjų vaizdų kuriamą prasmę. sparnų keliamą ūžesį.
Šatrijos Raganos apys. ištr. ryškiau girdimi
balsiai (y – i – u – a). Tekstas tarsi
išdainuojamas – mergaitė myli muziką,
mėgsta klausytis dainų.
1.9. Įvertinkite, ar realistiškai vaizduojami Ne realistiškai. 2 taškai
medžiai Šatrijos Raganos apysakos
ištraukoje.
Argumentuokite. Jis stovi būriu, šakomis susipynę (tarsi
susikibę už rankų) gėrėdamiesi gamtos
grožiu.

1.10. Įvardykite bent du rašytojus, kurių A. Mickevičius. A. Baranauskas. 3 taškai

kūriniuose svarbus šakomis susipynusių
medžių motyvas.
Įvardykite literatūros terminą, kuriuo Aliuzija.
vadinamas toks kito kūrinio
„prisiminimas“.
1.11. Pateikdami konkrečių pavyzdžių Realistinis kūrinys vaizduoja tipiškiausius 4 taškai
įvardykite bent po du realistinio ir dalykus. Pasakojimas detalus.
neoromantinio kūrinio bruožus. Neoromantinis kūrinys perteikia idealo
ilgesį. Gamtos grožis paslaptingas.
V. Krėvė. „Skirgaila“
Vaidila Stardas – senosios Lietuvos garbės ir kultūros gynėjas
1.1. Remdamiesi tekstu nurodykite, kokio Pateikia emocinius argumentus, nes 3 taškai
pobūdžio argumentus (loginius ar apeliuoja į stiprius jausmus (meilę tėvynei),
emocinius) pateikia Stardas norėdamas idealizuoja valdovo misiją (tautos vedlys),
įkalbėti kunigaikštį ir bajorus kautis. primena šlovingą praeitį.

1.2. Įvertinkite, ar išmintingi, ar atitinka Daugailos žodžiai išmintingi, nes jis paiso 2 taškai
susidariusią politinę situaciją Daugailos logikos - primena, kad priimdamas svarbius
žodžiai. sprendimus valdovas turi paisyti ne tik
troškimų (širdies balso), bet ir aplinkybių
(proto balso).

1.3. Remdamiesi istorijos (kultūros) Vaidilos buvo tautos dvasios sergėtojai – 1 taškas
žiniomis bei tekstu paaiškinkite, kokia prižiūrėdavo amžinąją ugnį, gydydavo
buvo vaidilų paskirtis senovės ligonius, skambindami kanklėmis
Lietuvoje. apdainuodavo karo žygius, buvo
kunigaikščių patarėjai.

1.4. Apibūdinkite Skirgailos elgesį. Skirgaila susimąstęs, geria, vaikšto po 2 taškai

Nusakykite, ką apie jo išgyvenimus kambarį. Jis neramus, paniuręs, išgyvena
galima spręsti iš elgesio. dvasinę sumaištį – gėrimas ir vaikščiojimas
po kambarį tą įrodo.
1.5. Skirgaila ištaria, kad ateis laikai ir Maironis. Poetas romantikas. Idealizavo 3 taškai
vaidilos „sudės dainą apie mus ir mūsų senovę/ žavėjosi viduramžių Lietuva.
darbus“. Remdamiesi literatūros
žiniomis įvardykite bent vieną kūrėją,
vėlesniais laikais apdainavusį viduramžių
Lietuvą. Nurodykite, kuriai epochai
priskiriama jo kūryba ir kokį santykį su
senove atspindi.
1.6. Remdamiesi tekstu atskleiskite Stardo įsitikinimu, atsisakant kovoti 1 taškas
simbolinę kanklių sudaužymo prasmę. paniekinama šlovinga praeitis, didvyrių
aukos – nebereikalingos ir kanklės, kurios tą
praeitį perduodavo.

1.7. Apibūdinkite du skirtingus konfliktus, Pagoniškosios ir krikščioniškosios Lietuvos 2 taškai

atsispindinčius ištraukoje. susidūrimas (Stardas gina ankstesnės
Argumentuokite. Lietuvos vertybes, o visi kiti suvokia, kad
tas kelias niekur nebeveda).
Skirgailos vidinis konfliktas tarp troškimų
(meilė ir pagarba praeičiai) ir logikos,
valdovo pareigų (priverstas derėtis su tais,
kurių nekenčia, kurių intrigas ir panieką
suvokia).

1.8. Remdamiesi replikomis, Iš pradžių Stardas tikisi įkalbėti Skirgailą ir 3 taškai

besikeičiančia intonacija bei kūrinio bajorus suvienyti tautą kautis, vėliau jo
kontekstu įrodykite, kad Stardas atsiduria intonacija keičiasi (remarka susierzinęs), kai
draminėje situacijoje (situacijoje be vidinis konfliktas pasiekia kulminaciją,
išeities). sudaužo kankles. Jo situacija beviltiška –
susitaikyti su priešais negali ir nenori, o
lieka vienišas, jaučiasi nebereikalingas.
Nusakykite, kokie personažo bruožai Jis ryžtingas, ištikimas savo idealams, bet
išryškėja ir kaip jie pasireiškia. nepripažįsta jokių kompromisų, yra itin
emocingas.

Skirgaila – tragiškasis herojus

1.1. Palyginkite, kokia intonacija Skirgaila Su Skarbeku Skirgaila kalbasi teigiamąja 3 taškai
kalba su Skarbeku ir kokia su Ona intonacija, o su Ona Duonute klausiamąja
Duonute. intonacija.
Paaiškinkite, kuo ji skiriasi ir kodėl yra Teigiamąja intonacija pasakomi sakiniai
skirtinga. skamba griežčiau, įsakmiau negu
klausiamąja. Skirgaila su Skarbeku elgiasi
gana šiurkščiai, familiariai, atvirai parodo
savo nepalankumą, aukštesnį statusą, o į
Oną Duonutę kreipiasi kaip į sau lygiavertę
pašnekovę.

1.2. Nurodykite, kokiais argumentais Abiejų tipų argumentais. Iš pradžių 3 taškai

(loginiais, emociniais ar abiejų tipų) dominuoja loginiai argumentai (Ona
remdamasi Ona Duonutė mėgina įtikinti Duonutė pamini įtakingus draugus, vyresnįjį
kunigaikštį leisti jai vykti pas sužadėtinį. Skirgailos brolį ir karalių Jogailą), o vėliau
Pateikite konkrečių pavyzdžių. emociniai (primena Dievą, mėgina
manipuliuoti savo šeimine padėtimi: ji yra
aukštos kilmės našlaitė, prašo pasigailėti
sielos).

1.3. Pakomentuokite, kaip keičiasi Iš pradžių Skirgailos nuotaika nėra tamsi ir 2 taškai
Skirgailos nuotaika ir tonas ginčijantis su tonas palyginti ramus, vėliau, Onai Duonutei
Ona Duonute. vis karščiau priešinantis, Skirgaila pradeda
nervintis, tonas tampa irzlus/ piktas,
dominuoja šaukiamosios intonacijos
sakiniai. O kai Ona Duonutė pradeda verkti,
Nusakykite, kaip šią kaitą atspindi Skirgaila pajunta sumaištį, nusivylimą, gal
Skirgailos elgesys, apibūdinamas net užuojautą kunigaikštytei – tai rodo jo
remarkomis, ir replikos. susimąstymas, nusakomas remarkomis (kurį
laiką tyli; kiek patylėjęs).

1.4. Suraskite nelogiškai skambančią Ne, bet tu pati pasiliksi čia, kol aš to noriu. 1 taškas
Skirgailos repliką, įrodančią, kad
kunigaikštis, kaip žmogus, nenorėtų
naudoti prievartos prieš moterį, bet
paklūsta savo, kaip valdovo, pareigai
pirmiausia paisyti valstybės
gerovės.
1.5. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Ona Ji išbando visus galimus argumentus – nuo 3 taškai
Duonutė narsiai kovoja dėl savo laisvės. įkalbinėjimo, apeliavimo į sąmoningumą
(Skirgaila turėtų klausyti vyresniojo brolio
karaliaus) iki priminimo krikščionio pareigų
bei moteriškų ašarų. Ji elgiasi kaip savimi
pasitikintis, savo teisumu tinkintis žmogus
(replikos išdidžiai; neigiamai kraipydama
galvą, tvirtai; sudėjus rankas, maldaujama),
pasiūlo Skirgaila pasilikti Lydos
kunigaikštystę – jų konflikto priežastį.

1.6. Nusakykite, kaip kunigaikštytės Vertina palankiai: Aš mėgstu drąsius, ir 1 taškas

priešinimąsi vertina valdovas. Suraskite todėl tu man dar labiau patinki.
tai paliudijančius jo žodžius.
1.7. Nurašykite citatą, įrodančią, kad Aš gero noriu tiems, kurie čia gyvena, ir 1 taškas
Skirgaila nėra negailestingas tironas. siekiu jo, kaip moku.

1.8. Pakomentuokite ištraukoje Neigiamas požiūris/ Skirgaila nemąsto kaip 3 taškai

atsispindintį Skirgailospožiūrį į krikščionis/ širdy Skirgaila nėra krikščionis.
krikščionybę. Požiūris subjektyvus, nulemtas išankstinės
nuostatos: kunigaikštis netiki krikščionių
Dievo gailestingumu, laiko Dievą pavydžiu,
mano, kad iki jo gera buvo šaly, norėtų su
Dievu susikauti.
Nusakykite, kokiais argumentais jis Argumentai naivūs, nes Skirgaila kaltina
paremiamas. Įvertinkite tų argumentų Dievą tuo, kuo nusidėjo religijos skelbėjai
svarumą. (ypač kryžiuočiai), nekritiškai vertina
praeitį.

1.9. Nurodykite, ką sužinome apie Onos Ona Duonutė – garsios giminės palikuonė, 1 taškas
Duonutės praeitį. jos protėviai narsiai gynė Punios pilį ir žuvo
už tėvynę/ pasirinko žūtį, o ne nelaisvę.

1.10. Apibūdinkite kunigaikščio požiūrį į Lenkus vyrus vertina palankiai, o moteris 3 taškai
lenkus. Pasamprotaukite, ar jis objektyvus neigiamai. Požiūris subjektyvus, nes
(pagrįstas logika), ar subjektyvus nulemtas emocijų ir paremtas išankstine
(nulemtas emocijų, išankstinės nuostatos). nuostata (visi vyrai – stiprūs ir narsūs, visos
Argumentuokite remdamiesi tekstu. moterys – bailios ir silpnos).

1.11. Įvardykite, kurias vertybes gina Ona Ona Duonutė gina savarankiškumą/ laisvę 4 taškai
Duonutė, kurias – Skirgaila. (Aš ne vergė tavo, nors kalinė), santuoką,
Argumentuokite remdamiesi tekstu. pagrįstą gera valia (Būsiu to, kam esu
pasižadėjusi. Bet tavo
žmona<...>niekados!.).
Skirgaila gina Lietuvos valstybingumą (Aš
myliu Lietuvą ir skaidyti ją dalimis niekam
neleisiu<...>), žavisi protėvių – Lietuvos
gynėjų - narsa (Aš noriu, kad ir tu tokios
narsios sielos būtai kaip tos moterys, kurios
ten žuvo.).

1.12. Pakomentuokite, kaip šioje Skirgaila, kaip valdovas, gina svarbiausią 3 taškai
ištraukoje atsispindi Skirgailos, valdovo ir jam vertybę – Lietuvos valstybingumą,
žmogaus, konfliktas. Remdamiesi tekstu galią, o kaip žmogus jis suvokia nesąs
įrodykite, kad Skirgaila atsiskleidžia kaip teisus, todėl mėgina Oną Duonutę gražiuoju
tragiškasis herojus. prikalbėti tapti jo žmona. Skirgaila įžvalgus
(numato, kad būsimasis kunigaikštytės vyras
pareikalautų jos valdų), suvokia, kad
Lietuvos vienybė ir šlovė jau praeity, žavisi
narsiais kovotojais už Lietuvos laisvę kartu
suvokdamas, kad jam nelemta pasekti jų
pavyzdžiu – jis priverstas taikstytis su tais,
kurių nekenčia (Tu tiesą sakai, aš nevertas
esu pagarbos.). Malšina nepasitenkinimą
savimi, vidinę sumaištį alkoholiu: Ką aš
manau, kad gera yra, visuomet pasirodo,
kad pikta, ir todėl nusiminimas mane
graužia, ir todėl aš geriu.

1.13. Suformuluokite ir parašykite dvi Kodėl žmogaus norai neretai neatitinka jo 2 taškai
problemas. galimybių?
Ar visos priemonės tinkamos tikslą pasiekti?

Kelerio paveikslas V. Krėvės tragedijoje ,,Skirgaila“

I
1.1. Remdamiesi Daugailos replika Požiūris neigiamas/ nepasitiki kryžiuočiais - 1 taškas
atskleiskite jo požiūrį į kryžiuočius. replika (Šeimininko akis turi viską matyti,
kas ruošiama garbingos kilmės svečiams.)
skamba ironiškai (iš kūrinio konteksto
žinome, kad Daugaila nekenčia vokiečių).

1.2. Apibūdinkite kryžiuočių požiūrį į Kryžiuočių požiūris neigiamas/ niekina 2 taškai

lietuvius.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
lietuvius.
Skirgailą Vartenbergas vadina stabmeldžiu,
lietuvaites – pragaro dukterimis, laukinėmis.
Keleris lietuvius laiko lengvabūdžiais
laukiniais žmonėmis.

1.3. Charakterizuokite Vartenbergą ir Vartenbergas arogantiškas (niekina 3 taškai

Kelerį – įvardykite po tris ryškiausius jų lietuvius, laiko juos stabmeldžiais, primena
bruožus ir nurodykite, kaip jie pasireiškia. savo aukštesnę padėtį Keleriui), veidmainis
(apsimeta esąs pagarbus), palaido elgesio
(Keleris prikiša Vartenbergui
svetimoteriavimą).
Keleris palaido elgesio (pamatęs gražias
merginas galvoja tik apie kūniškus
malonumus), geras psichologas (išsyk
supranta, kaip galima palenkti Oligę, geba
parinkti jai patinkančius žodžius),
veidmainis (kai sužino, kad Oligė ne vietinė,
išsyk kitaip kalba apie Lietuvą).

1.4. Nusakykite, kokie Vartenbergo ir Nenuoširdūs/ įtempti/ nemėgsta vienas kito. 2 taškai
Kelerio santykiai. Keleris negerbia Vartenbergo:
Atsakymą pagrįskite citata. Taip, taip, pamenu: turime drauge
apgaudinėti lengvabūdžius laukinius
žmones.“/ „Aš manau, tu ne kartą esi
pasigailėjęs, kad nėra šiame pasaulyje tokio
tamsaus kampelio, kur ir pats Dievas nieko
nebematytų.

1.5. Charakterizuokite Oligę. Nurodykite, Oligė – jauna, todėl patikli, greitai 2 taškai
ką sužinome apie jos kilmę. susižavinti. Ji – garsaus bajoro Mingailos
duktė.

1.6. Nusakykite, kokius argumentus Keleris pastebi Oligės jausmingumą ir 3 taškai

pateikia Keleris norėdamas suvilioti vartoja emocinius argumentus.
merginą.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami Jis sako, kad mergaitės liežuvis aštrus kaip
citatas. kryžiuočio kalavijas, kad myli moteris,
kurios vyrų nebijo, giria narsų Oligės tėvą,
kuris ją drąsią išaugino, pabrėžia mergelės
skaistumą, pamalonina jos savimylą, nes
pasako abejojąs, kad Lietuvos klampynėse
galėjo tokia lelija išdygti.
Įrodykite, kad siekdamas laimėti Oligės Keleris gudriai manipuliuoja, nes lipšniai
pasitikėjimą Keleris gudriai manipuliuoja. kalbėdamas pamažu artėja prie Oligės, kalba
linksmai, iš pradžių giria jos dvasines
savybes, vėliau grožį (pavadina gražuole),
apsimeta įsimylėjęs – sako, kad pusę
gyvenimo atiduotų už vieną pabučiavimą.
Galų gale pasiūlo brangią dovaną – žiedą, jei
mergaitė ateisianti pas jį naktį.

1.7. Nurašykite citatą iš Kelerio dialogo su Siekiu protėvių kalaviju, kad visų 2 taškai
Vartenbergu, įrodančią, kad Keleris gražiausioji vis tik bus mano anksčiau, negu
meluoja Oligei. aš iš čia išvyksiu.

1.8. Įvardykite ryškiausią Kelerio bruožą, Egoistas/ suvedžiotojas. 3 taškai

atsiskleidžiantį scenoje su Olige.
Įvertinkite jo elgesį remdamiesi Tai prieštarauja tiek krikščionių etikai
krikščionių etikos ir viduramžių riterio (geismas siekiant tik malonumo – mirtina
garbės samprata. nuodėmė (Septynios mirtinos nuodėmės)),
tiek viduramžių riterio etikai (riteris turėtų
gerbti skaistybę).

II
2.1. Nurodykite, kaip prisistato Keleris Prisistato kaip draugas. Sakosi atėjęs 3 taškai
kunigaikštytei Onai Duonutei ir kokią sugrąžinti kunigaikštytei laisvę.
susitikimo priežastį įvardija.
Įvertinkite, ar jis teisingai elgiasi Elgiasi teisingai, nes būtent to jai labiausiai
norėdamas sėkmingai užmegzti pokalbį. reikia.
Argumentuokite.
2.2. Įvardykite vertybes, kurios atsispindi Meilė, laisvė, natūrali gamta. 3 taškai
šiuose Kelerio žodžiuose: „Širdis, kuri
myli, šviesos ir saulės trokšta, o jų čia
nėra. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė,
kur erdvė, – į laisvę ji veržiasi.“
Nurodykite, kurios pasaulėjautos žmogui Romantinės pasaulėjautos. A. Mickevičiaus
jos svarbios. Įvardykite dar vieną autorių eil. „Kai mano kūnas“ (arba kt.)
bei kūrinį, kuriame jos poetizuojamos.
2.3. Palyginkite, kuo skiriasi Onos Onos Duonutės reakcija gana atžari, sutinka 3 taškai
Duonutės ir Oligės reakcija į Kelerio su nepasitikėjimu, o Oligė reaguoja
žodžius. Įvardykite po vieną su tuo emocingai. Ona Duonutė atsargi, o Oligė
susijusį merginų charakterio bruožą. naivi/ patikli.
2.4. Nurodykite, kuri Onos Duonutės Skaistumas (nekaltumas). 2 taškai
dorybė, tekste įvardijama net kelis kartus,
labiausiai sužavėjo Kelerį.
Argumentuokite remdamiesi tekstu. Toji valandėlė, kada pažvelgiau į tavo
skaisčias, žydrias ir liūdnas akis, mane kitu
pavertė, ir dabar tikro nepasigailėtau
brolio, jeigu jis pikta sumanytų prieš tave.
2.5. Remdamiesi Kelerio žodžiais ir Keleris prisipažįsta, kad turėjo klastingų 2 taškai
elgesiu nusakykite, iš ko galima spręsti, tikslų, kai ėjo pas Oną Duonutę, kad buvo
kad kalbėdamas su kunigaikštyte jis yra nedoras, prisiekia Išganytojo kančia,
nuoširdus. motinos išganymu.
Suraskite atsakymą pagrindžiančią citatą.
2.6. Nurodykite, kokius argumentus
išsako Keleris norėdamas įtikinti Oną
Duonutę juo pasitikėti. Palyginkite, kuo
jie skiriasi nuo pasakytų Oligei.
2.7. Nurodykite, kaip apibūdina savo
ankstesnį gyvenimą Keleris.
2.8. Palyginkite, kuo skiriasi Kelerio
jausmai Onai Duonutei nuo to, kas siejo
su Olige.
Suraskite atsakymą įrodančią citatą.
2.9. Įvardykite, kurie anksčiau kūrinyje
neakcentuoti Kelerio charakterio bruožai
išryškėja šioje ištraukoje.
Įvardykite ne mažiau negu tris ir
argumentuokite remdamiesi tekstu.
2.10. Remdamiesi kūrinio kontekstu
pateikite bent vieną argumentą, įrodantį,
kad Keleriui pavyko pelnyti Onos
Duonutės pasitikėjimą.
3.1. Įvardykite, ką simbolizuoja šviesusis Gėrį ir blogį/ šviesiąją ir tamsiąją žmogaus
ir tamsusis vyras.
3.2. Nurodykite polemikos priežastį.
3.3. Įvardykite 4 dorybes, kurias galima Pasiaukojanti/
įžvelgti šviesiojo vyro žodžiuose. geranoriškumas. Šviesusis vyras sako, kad
Argumentuokite perfrazuodami citatas.
Aš tau esu pasakęs, kad ėjau pas tave
klastingų tikslų vedamas, bet ir jie tau siūlė
geresnį likimą nekaip tasai, kuris tavęs čia
laukia. Bet tuomet buvau dar lengvabūdis
žmogus, dabar gi nebe tas.
Emociniai argumentai – kalba apie savo 3 taškai
jausmus. Skiriasi, kad kalbėdamas su Olige
jis neatsiveria, kalba beveik vien apie ją, o
kalbėdamas su Ona Duonute jis labai
atviras.
Sako, kad daug pikta yra žmonėms padaręs, 1 taškas
nes klausė piktų žmonių.
Oną Duonutę Keleris myli pakylėta/ 2 taškai
dvasinga meile, o su Olige siejo kūniškas
ryšys.
Aš galiu tave tik gerbti, kaip gerbiu
pasauliui Išganymą Pagimdžiusią. Aš mirsiu
dėl tavęs, bet ir mintimi tavęs nepaliesiu,
nepanorėsiu tavęs.
Nuoširdumas. (Ėjau pas tave su nedorais 3 taškai
tikslais, bet dabar štai stoviu
čia kaip prieš Dievą<...>)
Altruizmas. (Tark tik žodį, vieną žodį – ir
siekiu tau protėvių kalaviju, aš atliksiu
visa, kas galima ir ko negalima.)
Gailestingumas. (Ar širdis mano būtų iš
akmens, kad, matydamas tavo skaistų grožį,
nebūtau sujaudintas?)
Ona Duonutė duoda jam savo žiedą kaip 1 taškas
pasitikėjimo ženklą.
III užduotis
1 taškas
prigimtį.
Priežastis – Keleriui gresianti mirtis, jei 1 taškas
pasiliks karste.
altruistiška meilė/ 4 taškai
Ona Duonutė atėjo padėkoti Aukščiausiajam
už savo garbės ir doro vardo išgelbėjimą.
Gilus tikėjimas. Pasiaukojus Kelerio
laukianti amžina šviesa.
Gailestingumas/ gera valia/
didžiadvasiškumas. Sako, kad Ona Duonutė
yra kaip avelė, aukai skirta, todėl jos reikia
pasigailėti.
Teisingumas. Sako, kad nuo Kelerio
priklauso, kas turi atlyginti Dievo ir žmonių
akyse jo klaidas ir kaltes.
3.4. Įvertinkite argumentų, kuriuos
pateikia šviesusis vyras, svarumą.
Nurodykite, kurie argumentai – loginiai
ar emociniai – dominuoja jo kalboje ir ką
tuo remiantis galima spręsti apie Kelerio
pasaulėjautą.
3.5. Nurodykite, kurio pobūdžio (loginiai
ar emociniai) argumentai dominuoja
tamsiojo vyro monologuose.
Atsakymą pagrįskite citata.
3.6. Suraskite ir nurašykite, jūsų
nuomone, svariausią šviesiojo vyro
argumentą.
Argumentai svarūs, nes apeliuojama į 3 taškai
svarbiausius riteriui dalykus: garbę,
pomirtinį gyvenimą, nekaltųjų gynimą,
sužadinama atgaila dėl padarytų blogų
darbų. Dominuoja emociniai argumentai,
atskleidžiantys idealistišką požiūrį į moterį –
pasaulėjauta romantinė.
Tamsiojo vyro kalboje dominuoja loginiai 2 taškai
argumentai: Užtenka tau tik sujudėti karste,
pakelti galvą, ir visi čia esantieji išsigandę
išbėgios į visas šalis, ir tada tau kelias bus
laisvas.
O tu dirstelk į ją ir pasielk, kaip aš tau sakau. 1 taškas
Štai įeina tasai, kuris jau liepė iškasti tau
duobę. Vienas jūsų turėsite į ją įžengti – tu
ar ji, kuri nekalta tuo, ką tu buvai sumanęs ir
esi padaręs. Nuo tavęs pareina, kas turi
atlyginti Dievo ir žmonių akyse tavo klaidas
ir kaltes.
(Gali būti ir kt. mokinių parinkti
argumentai. Svarbu, kad jie būtų esminiai.)

3.7. Pakomentuokite, kaip susijusios Jono Skarbeko skaitomi žodžiai sustiprina 2 taškai
Skarbeko skaitomos citatos su vyrų Šviesiojo vyro argumentus, nes akcentuoja
žodžiais. žmogaus gyvenimo trumpumą, menkumą,
liūdnumą ir pomirtinio gyvenimo gėrį/
mirties teikiamą ramybę, kančių pabaigą,
išlaisvinimą; pabrėžia gundymo pavojų.

3.8. Suraskite Jono Skarbeko monologą, Trumpo (laikino) žmogaus gyvenimo 3 taškai
kuriame kalbama apie žmogaus gyvenimo motyvas ryškus Baroko epochos poeto M.
trapumą. Nurodykite, kurio lietuvių K. Sarbievijaus odėje „Telefui Likui“.
rašytojo kūrinyje šis motyvas svarbus.
Įvardykite kūrinį ir kultūros epochą, kuriai
jis priskiriamas.
3.9. Nurodykite, kokia aplinkybė, susijusi Tai, kad ji, nekalta, bus pasmerkta gėdai ir 1 taškas
su Ona Duonute, nulemia Kelerio nužudyta.
pasiryžimą aukotis.
3.10. Suformuluokite ir parašykite dvi Kaip keičia žmogų tikra meilė? 3 taškai
filosofines problemas, atsispindinčias Kas prasmingiau – paaukoti gyvybę ar ją
šioje ištraukoje. išsaugoti pasmerkiant nekaltą žmogų?
Ar prasminga aukotis dėl kilnaus tikslo?
Nurodykite, kurių rašytojų kūriniuose irgi V. Šekspyro tragedijoje „Hamletas“, A.
svarstomos tokios problemos. Mickevičiaus dramoje „Vėlinės“, V. Krėvės
padavimuose ar kt.
3.11. Įvardykite konfliktą, dominuojantį Vidinis konfliktas tarp būtinybės aukotis ir 3 taškai
šioje scenoje. Argumentuokite. troškimo gyventi.
Nurodykite dar vieną dramos kūrinį, Šviesusis vyras (dvasingumas) pateikia
kuriame pastebėjote panašų konfliktą. svarių argumentų, kad gyvenimas trumpas ir
jis bus gėdingas paaukoju mylimą žmogų, o
 Tamsusis (instinktas išlikti) skatina bet
kokia kaina išsaugoti gyvybę. V. Šekspyro
„Hamlete“.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Remdamiesi skaitytomis ištraukomis ir Panašūs, nes abu geba atkakliai, 3 taškai
kūrinio kontekstu palyginkite Skirgailą ir nepaisydami aplinkybių siekti tikslo.
Kelerį. Įrodykite, kad jie turi ir panašumų, Skirtingi, nes Skirgaila nemoka parinkti
ir skirtumų. Įvardykite bent vieną tinkamų įtikinti žmones argumentų, o
charakterio, elgesio panašumą ir tris Keleris – puikus oratorius.
skirtumus. Skirgaila menkai pažįsta moters
psichologiją, o Keleris – puikus psichologas.
Skirgaila plėtojantis siužetui tampa vis
grubesnis, labiau įniršęs ir nusivylęs, kol
nupuola ir siaubingai mirčiai pasmerkia
varžovą, o Keleris, iš pradžių savanaudis
suvedžiotojas, pamilęs Oną Duonutę tampa
kilniu riteriu, aukojančiu gyvybę, kad
išgelbėtų nekaltąją.
2. Palyginkite Kelerį ir A. Mickevičiaus Panašūs, nes pasiryžę aukotis dėl kilnių 4 taškai
dramos „Vėlinės“ herojų Konradą. idealų.
Nurodykite, kuo jie panašūs. Abu labai jausmingi, romantiškos
Įvardykite ne mažiau negu tris panašius pasaulėjautos.
bruožus ir vieną skirtingą. Abiems svarbesnis dvasinis pasaulis.
Argumentuokite remdamiesi tekstu. Skirtinga, kad Konradas kūrėjas, o Keleris –
karys.
3. Palyginkite Kelerio ir Šatrijos Raganos Kelerio ir mamatės pasaulėžiūra panaši, nes 4 taškai
apysakos „Sename dvare“ pagrindinės abu romantikai. Skiriasi, kad mamatės
veikėjos mamatės pasaulėžiūrą. pasaulėžiūra nekintanti, priversta būti
Nurodykite, kuo jos panašios ir kuo pasyvesnė/ taikstytis su savo padėtimi/
skiriasi. Įvardykite ne mažiau negu tris atsisako aktyvesnio gyvenimo dėl vaikų/
panašius bruožus ir vieną skirtingą. mamatei svarbiausi vaikai, o Keleris keičia
Argumentuokite remdamiesi tekstu. pasaulėžiūrą, kai susitinka Oną Duonutę/
aktyviai siekia išvaduoti Oną Duonutę/
Kelerį veda į priekį troškimas išlaisvinti
mylimą moterį.
Panašu, nes
Abu yra kilnūs, nes abiems svarbesni
brangaus žmogaus interesai, o ne asmeninė
laimė.
Abu yra įžvalgūs, nes giliai suvokia kitų
žmonių tikslus ir tinkamai įvertina jų
pagrįstumą.
Abu yra gana uždari – mamatė savo mintis
patiki tik dienoraščiui, o Keleris atviras tik
su Ona Duonute.
4. Remdamiesi skaitytomis ištraukomis ir Ona Duonutė – žymiai gilesnė 2 taškai
kūrinio kontekstu įrodykite, kad Ona (intelektualesnė) asmenybė, nes kalbėdamasi
Duonutė ir Oligė atspindi du skirtingus su kitais veikėjais logiškai samprotauja,
moters charakterio tipus. Argumentuokite. įžvalgi (pastebi Oligės jausmus), ji
nepasitiki išsyk sutiktu žmogumi – tai rodo
jos apdairumą, ji pasitiki savimi, yra stipri –
ilgą laiką išsaugo orumą net labai
dramatiškoje ginčo su valdovu Skirgaila
scenoje.
Oligė itin jausminga, žymiai patiklesnė,
linkusi į malonumus, papuošalus, vadinasi,
paviršutiniškesnė, gyvenanti šia akimirka
(patiki Kelerio komplimentais, susigundo jo
siūlomomis dovanomis ir ateina pas jį naktį
neįvertinusi galimų pasekmių).