Atsakymai į klausimus (184psl).

1. Tūla yra apibūdinama kaip graži asmenybė, bet tuo pačiu ir kaip liūdnas vienišas
žmogus.Taip pat ji niekada nieko neslėpdavo nuo motinos, o jos kimus balsas bei iš proto
varantis juokas visada žavėjo romano bevardį pasakotoją. Tūlos išvaizdos detalės:
truputėlį patinusios lūpos, chaki sijonas su karmino dėme bei pūkeliai ant viršutinės
lūpos. Šios detalės, mano nuomone, parodo Tūlos unikalumą, kadangi karmino dėmė
nebūna ant kiekvieno sijono, patinusios lūpos bei pūkeliai ant viršutinės lūpos reiškia, kad
pasakotojas labai pastabus net mažoms detalėms.

2. Veikėjas savo jausmus nusako pasakodamas prisiminimus apie Tūla bei judviejų
kartu praleistą laiką. Jis net abejoja ar iš vis kada mylėjo Tūlą, tai įrodo žodžiai: „Dar ir
dabar pajuntu besvarstąs: o gal aš jos nė nemylėjau?“, tačiau tada pasakotojas paaiškina,
kad tai negali būti tiesa, nes ir po daugelio metų iš visų sutiktų jam padėjusių žmonių, jis
prisimena tik ją – Tūlą: „Bet ne... ne – juk vis dažniau prisimenu ją, dargi šiandien, su
peršuliu ir apmaudu...“
3. Pasakotojo sieloje Tūla sužadina viltis gyvenime nelikti vienam ir pajausti, ką
reiškia, kai kitas žmogus tave nuoširdžiai myli: „... tikrai dar niekad nebuvau patyręs
tokios laimės, <...> užgirdau viską, ko man stigo – šilumą ir meilumą, moters
didžiavimąsi savo vyru ar net patinu...“

4. Mano nuomone, šiame epizode galime įžvelgti romantinės meilės požymių.

Tai galime pastebėti, kai pasakotojas ir Tūla susikabinę rankomis keliaudavo
apsnigtomis bei apledėjusiomis gatvėmis ir džiaugdavosi vienas kito draugija.