K.

Donelaičio
„Metų“ veikėjai –
ydų ir dorybių
metaforos

Matas Budginas, Jokūbas Sivickis

KRISTIJONAS DONELAITIS
Kristijonas Donelaitis - epinės poemos „Metai“
autorius gimęs 1714m. Lietuvių poetas rašę Švietimo
epochos metu.

Grožinės lietuvių literatūros pradininkas naudoja

meninės raiško priemones, tokias kaip metaforas ar
palyginimus.

Parašęs pirmąjį stambaus dydžio grožinį kūrinį

„Metai“.
POEMA
„METAI“
Išleista 1818m. (40 metų po Kristijono Donelaičio
mirties), dėka Liudviko Rėzos ji pasiekė skaitytojus.
Poemą sudaro 4 dalys: „Pavasario linksmybės“,
„Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos
rūpesčiai“.
Kūrinyje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių būrų
gyvenimas.
VEIKĖJAI, BEI JŲ VAIZDAVIMAS NAUDOJANT METAFORAS

"Metuose" yra nemažai veikėjų, tačiau jie mažai individualizuojami bei nėra jų išorės aprašymų. Būrai
skirstomi į teigiamus ("viežlybuosius") ir neigiamus ("nenaudėlius"). Kiekvienas būras turi ydų ir dorybių,
kurios yra išreiškiamos metaforomis.
Ryškiau charakterizuojami yra "nenaudėliai" būrai. Jie laikomi tinginiais, girtuokliais, nuolat yra barami.
"Nenaudėliams" priskiriamas Plaučiūnas yra išsiblaškęs, nesusikaupęs, mėgstantis gerti. Praradęs gąlastuvą
su dalgiu išvyko jo pirkti į Karaliaučių, tačiau taip ir užmiršo nusipirkti. Kitas veikėjas Slunkius yra labai
tingus, nepatenkintas vasara, nes reikia eiti dirbti. Sako, kad taip yra dėl pačių tėvų tingėjimo ir
nemokinimo jų dirbti.
Teigiamų ("viežlybųjų") būrų paveikslai yra labiau abstraktesni. Iš "viežlybųjų" būrų daugiausiai
vaizduojamas Pričkus. Jis yra kaimo seniūnas bei tarpininkas tarp būrų ir ponų, pats kilęs iš būrų.
Pagrindine būrų skurdo priežastimi laiko polinkį girtokliauti. Pričkų labai žeidžia tai, kad yra mušamas ponų
kitų būrų akivaizdoje. Dažnai apibaria tinginius ir neklaužadas, tačiau niekada nėra be reikalo nei
nuskriaudęs, nei žodžiu užgavęs.
PRIČKUS

 Pričkus poemoje yra tarpininkas tarp ponų ir būrų. Pats kilęs iš būrų mano, kad pagrindinė
būrų problema yra polinkis girtokliauti. Dažnai apibaria tinginius ir neklaužadas, tačiau niekada nėra
be reikalo nei nuskriaudęs, nei žodžiu užgavęs.
 „Amtsrots dėl iškados tos taip nusigando, kad per visą naktį miegot negalėjo, o išaušus jau,
taipo sumušdino Pričkų.“
 Ši citata vaizduoja Pričkaus padėtį tarp būrų metafora. Būdamas „viežlybasis“, jis nėra
atleistas nuo nuobaudų ir negali įgauti pasitikėjimo iš pono.
PLAUČIŪNAS
 "Nenaudėliams" priskiriamas Plaučiūnas yra išsiblaškęs, nesusikaupęs, neatsakingas. Praradęs gąlastuvą
su dalgiu išvyko jo pirkti į Karaliaučių, tačiau dėl savo ydų nesugebėjo sėkmingai grįžti namo.
 „Talkoje pavitots, taip baisiai buvo pririjęs, kad naktyj, ant tamsų laukų klydinėdams, budę
naują su dalgiu šukėtu prapuldė.“
 Išreiškiamas Plaučiūno nerūpestingumas metafora, rašoma apie naktį kuomet Plaučiūnas dėl
alkoholio prisidarė daug problemų.
KRIZAS
 Dar vienas viežlybasis būras, jauno amžiaus netekęs tėvo valstietis, kuris išsiskyrė iš visų
būdamas pranokesnis už vyresnius, tačiau buvo būrų gerbiamas.
 „O našlė moma maitytis ubagais ėjo, todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir
kiaules varinėt pas Bleberį teko.“
 Išreiškiama Krizo šeimos situacija, kuri parodo, kad Krizas būdamas mažo amžiaus,
gyvendamas skurdžiai ir su našle mama turėjo imtis darbo.
SLUNKIUS
 “Nenaudėlis“ būras yra labai tingus, nepatenkintas vasara, nes reikia eiti dirbti. Sako, kad taip yra dėl
pačių tėvų tingėjimo ir nemokinimo jų dirbti.
 „Taip gyvenkit, kaip mes, tėvai jūsų gyvenom. Vis protingai, vis pamaži nusitverkite darbus!
Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvėriau...“
 Citatoje išreikšta priežastis dėl kurios Slunkius yra linkęs neskubėti ir vagiliauti. Metafora
išreiškiamas Slunkiaus tėvo patarimas vaikams vogti ir perimti pavyzdį iš jo.
 IŠVAD
A
K. Donelaičio „Metai“ poema
pasižymi gausiu meninių
raiškos priemonių kiekiu.
Veikėjų ydos ir dorybės
dažnai išreiškiamos
metaforomis.
AČIŪ UŽ