1

Atsakymai į užduočių klausimus yra orientaciniai. Mokinys teisingą atsakymą gali suformuluoti
savais žodžiais. Ar atsakymo turinys yra teisingas, sprendžia mokytojas.

Vincas Mykolaitis - Putinas

Simbolistinė lyrika. Eilėraštis „Ryto saulei“
1. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Pirmoje dalyje dominuoja gamtos 2 taškai
eilėraštį sudaro dvi kompozicinės vaizdas, antroje - lyrinio subjekto
dalys. būsenos/situacijos vaizdavimas.
Nurodykite jų jungtį. Abi dalis jungia lyrinio subjekto
refleksija (ir aš).
2. Nusakykite lyrinio „aš“ santykį su Idealizuoja saulę (Sveika būk, ryto saule 3 taškai
saule, perteikiamą eilėraščio malonioji)/išaukština saulę.
pradžioje poetine invokacija.
Nurašykite epitetus ir nusakykite, ką Malonioji, skaisti.
jie atspindi. Šie epitetai atspindi ypatingą pagarbą
saulei./saulė - gyvybės šaltinis
3. Įvardykite pirmame posmelyje Padangių šviesa - žemės 2 taškai
išryškėjančią priešpriešą. juoduma./šviesios padangių grožybės –
juoda žemė.
Remdamiesi kūrybos kontekstu Dieviško ir žmogiško/ idealiųjų ir
nurodykite, kurį V. Mykolaičio- materialiųjų pradų priešprieša.
Putino simbolistinės lyrikos bruožą
ji atspindi.

4. Nusakykite, kaip kuriamas Kuriamas įspūdingas panoraminis/plačių 3 taškai

įspūdingo žemės grožio vaizdinys. erdvių vaizdas. Nuo didesnių peizažo
detalių pereinama prie mažesnių:
liepsnotos kalnų karūnos, girios
šlamesiai, kiekvienas augalas rasotas.
Vartojamos metaforos (karūnas
liepsnotas), personifikacija (meldžias
girios), epitetai (augalas rasotas).
Pasamprotaukite, ką galėtų Žemės gyvybę/vitališkumą.
simbolizuoti įvaizdžiai. (Gali būti įvairių įžvalgų.)
5. Nurodykite, kas yra žemės Saulė. 2 taškai
gyvybės ir grožio šaltinis. ... juodai žemei spindulius siunti./
Atsakymą pagrįskite citata. ... savo žiedą pabučiuot išties.

6. Remdamiesi kūrybos kontekstu Vertikali erdvė išryškina pasaulio 2 taškai

apibūdinkite pirmos kompozicinės
eilėraščio dalies vyksmo erdvę.
Įvardykite ankstesnio kūrybos
laikotarpio kūrinį, kuriame būtų
kuriama panaši erdvė.
dvilypumą.
Antano Baranausko poema „Anykščių
šilelis“.
(Gali būti įvardytas kitas kūrinys.)

7. Apibūdinkite trečiame posmelyje Lyrinis subjektas jaučiasi esąs 4 taškai

atsispindinčią lyrinio „aš“ būseną ir kalinys/nelaisvas, suvaržytas (kaip
situaciją. Atsakymą pagrįskite kalinys iš drėgno urvo).
citatomis. Jis nori atsiplėšti nuo žemiškųjų rūpesčių
ir savo dvasią pakylėti į aukštumas/jį

8. Nusakykite, kaip keičiasi lyrinio
„aš“ būsena ir kodėl taip nutinka.
Atsakymą pagrįskite dviem
citatomis.
Atskleiskite simbolinę įvaizdžių
prasmę.
9. Suraskite paskutiniame posmelyje
simbolinį įvaizdį, atspindintį lyrinio
subjekto būseną.
Nusakykite jo prasmę.
Įvardykite dar vieną V. Mykolaičio-
Putino simbolistinį kūrinį, kuriame
ryškus šis įvaizdis.
10. Interpretuokite paskutinį
eilėraščio sakinį: „Jau išpirkimo
aukos baigias, baigias, –/ Ir naujas
rytas žemę atmainys.“
1. Nurodykite žemės bruožus,
poetizuojamus pirmoje eilėraščio
eilutėje.
Įvardykite, kuriomis meninės raiškos Epitetais, metafora (nuodėmingoji žeme).
priemonėmis jie perteikiami.
2. Nusakykite, kas – dangus ar žemė Žemė.
– atrodo svarbesnis lyriniam „aš“.
Argumentuokite remdamiesi tekstu. Jis tvirtinta: Tu praneši dangų savųjų
žiedų skaidrumu.
2
vilioja saulės šviesa (Į aukštybes dvasia
besistiebiąs).
Jį žemė išvargino/slegia žemiškumas
(Nukratęs dulkes juodo žemės purvo).
Lyrinis subjektas ilgesingai laukia saulės
(Per naktį laukiau patekant tavęs.).
(Turi būti atskleisti du būsenos aspektai
ir dvi citatos.)
Lyrinis „aš“ ima jaustis laisvas/ atgauti 4 taškai
dvasines jėgas (Kad vėl pernakt urve
tingiai glūdėję/ Arų sparnai išsitiesė
laisvai.).
Saulės prisilietimas (bučinys) išlaisvina
lyrinį subjektą ir įsismelkia į jo sielos
gelmes (Ir aš einu toliau, tavim
apsvaigęs).
Saulė/saulės bučinys – mūza/ įkvėpimas./
Urvas – instinktai/žemiškumas/slogi
realybė./
Arų sparnai – laisvė/ kūrybiškumas.
Laisvas kalinys. 3 taškai
Žmogus, kuris pats save įkalina.
Poemėlė „Vergas“.
(Gali būti pateikta kitų pavyzdžių.)
Aukojimosi periodas baigiasi, prasidės 2 taškai
nauja būtis./
Baigiasi tai, kas sena/varžė, laukia naujas
gyvenimas, šviesesnis./
Baigiasi vergavimas
žemiškumui/instinktams, prasidės
šviesus kūrybinis, dvasinis gyvenimas.
(Gali būti įvairių interpretacijų, svarbu,
kad būtų apibrėžta sena – nauja.)
Eilėraštis „Žemei“
Graži, galinga, nuodėminga. 3 taškai
2 taškai

3. Nurodykite, kuriais įvaizdžiais
aktualizuojamas žemės vitališkumo
(gyvasties davėjos) motyvas
pirmame posmelyje.
4. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
kuriamas personifikuotas žemės –
mylimosios – vaizdinys.
Nusakykite, kokios spalvos minimos
ir ką jos galėtų reikšti.
Nurodykite dar vieną kūrinį,
kuriame būtų panašus vaizdinys.
5. Nurašykite citatą, įrodančią, kad
kuriamas aistringos meilės motyvas.
6. Nusakykite, su kuo save gretina
lyrinis „aš“. Kur jis veržiasi?
Pasamprotaukite, ką tai galėtų
simbolizuoti.
7. Nurodykite svarbų simbolinį
įvaizdį, atsispindintį paskutinėje
eilėraščio eilutėje.
Nusakykite, kokį motyvą jis
aktualizuoja.
Paaiškinkite jo simbolinę prasmę.
Eilėraštis „Poeto meilė“
1. Nusakykite, kuo skiriasi šio
eilėraščio pradžioje atsispindinti
lyrinio subjekto būsena nuo kitų
simbolinių eilėraščių.
Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
eilėraščio pradžioje išsakoma
paradoksali mintis.
2. Įvardykite antro posmelio
pradžioje išryškėjantį vaizdinį.
Nurodykite, kuria meninės raiškos
priemone jis perteikiamas.
Remdamiesi vadovėliu pateikite
3
Žiedų skaidrumu/Iš tavo krūtinės... 2 taškai
Lyrinis subjektas žavisi žemės – 4 taškai
mylimosios grožiu: Jaučiu tavo
plakančią širdį ir kvepiančius plaukus...
Galima teigti, kad artumas įgyja netgi
erotinį atspalvį/kalbama apie geismą:
Kai šiltą pavasario naktį mane bučiavai;
Apglėbiau tave, kaip nė vienas apglėbt
negalėtų...
Minimos spalvos: juoda (juodbruvis
veidas), raudona, rausva. Juoda spalva
simbolizuoja
kančią/žemiškumą/instinktus, raudona –
meilę.
(Gali būti įvairių pavyzdžių.)
Apglėbiau tave, kaip nė vienas apglėbt 1 taškas
negalėtų,/Įaugau tavin chaotingų
geismų šaknimis...
Lyrinis „aš“ save lygina su pasakos 3 taškai
augalu. Jis nori kilti lyg ruimų – dvasios
aukštumų/ (kūrybinės) laisvės.
Kraunamas žiedas. 3 taškas
Gyvybės vyksmas.
Kūryba/įkvėpimas.
Lyrinis subjektas santūresnis/ramesnis, o 2 taškai
kituose išgyveno ekstazę/idealizavo objektą.
Meilė turėtų atverti vartus į laimę, bet šiuo
atveju yra kitaip: Nelauki jau laimės tu, žemės
gražuole,/Jei širdį poeto kada sužavėsi...
Vergas. 3 taškai
Palyginimas (kaip vergas).

bent vieną argumentą, kad jis labai
ryškus poeto kūryboje.
3. Suformuluokite ir parašykite
svarbią mintį, atsispindinčią antrame
posmelyje.
4. Nurašykite priešpriešą,
išryškėjančią trečiame posmelyje.
Nusakykite jos simbolinę prasmę.
5. Palyginkite poeto mylimąją su
žemės vaizdiniu eil. „Žemei“.
Nurodykite bent vieną panašumą.
Argumentuokite remdamiesi abiem
tekstais.
6. Nurodykite, kokiu simboliu
apibūdinamas poeto gyvenimas
paskutiniame posmelyje.
Atskleiskite jo prasmę.
Eilėraštis „Rūpintojėlis“
1. Nurodykite, kuria meninės raiškos Retoriniu kreipiniu.
priemone pradedamas eilėraštis.
Nusakykite jos prasmę.
2. Aptarkite eilėraščio vyksmo laiką
ir lyrinio subjekto būseną.
3. Įvardykite eilėraščio pradžioje
išryškėjantį svarbų V. Mykolaičio-
Putino lyrikos motyvą.
Nusakykite, kaip jis
aktualizuojamas.
4
Nors ir kokia artima būtų poetui jo mylimoji, 1 taškas
tačiau ji pirmiausia bus tik įkvėpimo šaltinis, o
ne poeto gyvenimo tikslas/esmė.
Žemės akių spinduliai – mėlynų tolių 3 taškai
aidėjimai./
Sukilusio kraujo plakimas - amžinas ritmas.
(Pakanka vienos priešpriešos.)
Žemiška(s) laimė/grožis laikina(s), o poeto
siela veržiasi į amžinybę/dvasingumą/idealą.
Tiek poeto mylimoji, tiek ir žemė pasižymi 3 taškai
ypatingu grožiu/ aistringumu/gyvybingumu.
Graži ir galinga esi, nuodėmingoji žeme!/
Nuo juodbruvo veido saulėleidžio skarą
nubraukus/
Plakančią širdį ir kvepiančius plaukus.
ir šypsnį, ir žvilgesį;/ akių prasidengusią
versmę;/
žemės akių spinduliuose;/
kvepiančio tavo jaunumo.
(Gali būti pateikiama perfrazuotų citatų.)
Liūdinčiam troškuliui. 2 taškai
Kūryba įkvėpta kančios/
skausmo/liūdesio ir beribė.
2 taškai
Pasigėrėjimą.
Ciklinis vyksmo laikas - naktis. 2 taškai
Lyrinis subjektas yra itin susižavėjęs jį
supančiu pasauliu/patirią pakylėtą
būseną/išgyvena ekstazę.
Eilėraščio pradžioje išryškėja žvaigždžių 2 taškai
budėjimo/nakties grožio motyvas.
Plačių padangių aukštumas/žvaigždės,
žvaigždės! didelės ir mažos/Taip
spindi.../šviesiąją naktužę.

4. Nurašykite epitetą, kuriuo
apibūdinamas Rūpintojėlis.
Palyginkite, kuo panašus eilėraštyje
vaizduojamas Rūpintojėlis į liaudies
dainų vaizdinį.
5. Suraskite trečiame posmelyje
metonimiją ir paaiškinkite jos
prasmę.
6. Palyginkite eilėraštyje
vaizduojamą Rūpintojėlį su Kristumi per savo apaštalavimo metus ne kartą yra
ir nurodykite bent du panašumus.
7. Paaiškinkite, ko prašo
Rūpintojėlio lyrinis subjektas
paskutiniame posmelyje.
8. Palyginkite eilėraščio pradžią ir
pabaigą.
Nurodykite, kuo jos panašios ir kokį Šitaip išryškėja, kad lyrinis subjektas grožisi
įspūdį tai sukuria.
Vėlyvoji lyrika. Eilėraštis „Ištikimybė“
1. Suraskite eilėraščio pradžioje
priešpriešą, žyminčią emociją.
Nusakykite, koks motyvas ja
sukuriamas.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įrodykite, kad tai būdinga V.
Mykolaičio-Putino lyrikai.
2. Nurodykite, kam lyrinis subjektas
pažada likti ištikimas.
Remdamiesi poeto biografija
pateikite bent vieną argumentą,
įrodantį (paneigiantį), kad tai buvo
svarbu poetui.
3. Interpretuokite citatą: „Yra
nematoma jungtis / Tarp mūs visų
širdžių <...>.“
Įvardykite vertybę, kuri išryškėja.
5
Budrus. 2 taškai
Vadinamas Dievuliu – mažybine forma,
išreiškiančia gailestingumą, švelnumą./Jis rymo
prie kelio.
Vargų vargeliai. 2 taškai
Žmonės.
Rūpintojėlis yra budrus ir susirūpinęs. Kristus 2 taškai
perpratęs fariziejų spąstus
(pavyzdžiui, liepdamas mesti pirmą akmenį į
nusidėjėlę tam, kuris yra be nuodėmės) - tai
liudija Jėzaus budrumą./ Rūpintojėlis yra
susirūpinęs dėl pasaulio, o Kristui taip rūpėjo
pasaulis ir žmonės, kad jis už žmonių atpirkimą
atidavė savo kūną.
Lyrinis „aš“ prašo priimti jį, pabūti 1 taškas
kartu/pasvajoti.
Tiek pradžioje, tiek ir pabaigoje žavimasi 2 taškai
gamta, o į Dievą kreipiamasi žodžiu Dievuli.
pasauliu ir kartu išgyvena gilius ir šiltus
jausmus Viešpačiui.
Palaimos šviesią valandą/Ar juodu nesėkmės 3 taškai
metu.
Gyvenimo prieštaringumo/
dvilypumo/idealo ir žiaurios realybės.
V. Mykolaičio kūryboje yra svarbios
priešpriešos.
Žmogui ir sau pačiam. 2 taškai
V. Mykolaitis – Putinas buvo mokslininkas,
išugdęs ne vieną žymų poetą/globojo draugijos
„Šatrija“ narius/padėjo S. Nėriai, B. Sruogai,
grįžusiam iš Štuthofo koncentracijos stovyklos.
Ištikimybė sau išryškėja jo apsisprendime
palikti kunigo kelią ir tapti mokslininku bei
poetu.
Žmones jungia dvasinis ryšys. 3 taškai
Bendrystė/
kito žmogaus supratimas/

Remdamiesi kūrybos kontekstu
nurodykite bent vieną kūrinį,
kuriame svarbi ši vertybė.
4. Suraskite pirmame posmelyje
priešpriešą, žyminčią laiką.
Nurodykite jos tiesioginę ir
perkeltinę prasmę.
Argumentuodami remkitės ir
kūrybos kontekstu.
5. Suraskite antro posmelio
pradžioje ir nurašykite metaforą.
Paaiškinkite jos prasmę.
6. Remdamiesi V. Mykolaičio
-Putino kūrybos kontekstu
atskleiskite frazės „Karšta rusena
žarija“ prasmę.
7. Nurašykite eilėraščio pradžioje ir
pabaigoje pasikartojančius
įvaizdžius.
Nurodykite, kokį motyvą jie
aktualizuoja.
8. Palyginkite eilėraščio pradžią ir
pabaigą.
Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
vartojant tuos pačius įvaizdžius
sukuriama šiek tiek skirtinga
prasmė.
Nusakykite, kuo ji skiriasi.
9. Suformuluokite ir parašykite
pagrindinę eilėraščio mintį.
Romanas „Altorių šešėly“
I dalis – „Bandymų dienos“
6
draugystė/
Solidarumas su kitais žmonėmis.
Solidarumas išryškėja V. Mykolaičio – Putino
romane Krizė/Sukilėliai/vėlyvoji lyrika.
(Galimi įvairūs atsakymai.)
Saulėtą dienovidį - nykųjį vidurnaktį. 4 taškai
Tiesioginė prasmė - diena ir naktis. Perkeltinė -
tai sėkmingas laikmetis ir nesėkmingas
laikmetis/laisvė ir nelaisvė/dvasinis pakilimas ir
nuosmukis. Romano „Altorių šešėly“
protagonistas Liudas Vasaris išgyvena
dvasinius pakilimus ir nuosmukius.
Kasdienybės pelenai. 2 taškai
Kalbama apie sudėtingą, niūrų/varginantį
kasdienybės pasaulį.
Karšta rusena žarija reiškia didelę meilę. 2 taškai
Šis meilės motyvas išryškėja jo eilėraščiuose
„Žemei“, „Poeto meilė“. Taip pat jis aiškiai
pastebimas romane „Altorių šešėly“.
Palaimos šviesią valandą 2 taškai
Ir juodu nesėkmės metu.
Priesaiką, kurios reikia laikytis nepriklausomai
nuo to ar sunkus, ar lengvas yra metas.
Nors pradžia ir pabaiga itin primena viena kitą, 2 taškai
tačiau pabaigoje išryškėja mintis, kad taip
lyrinis subjektas jaučiasi nuolat. Tokios išvados
negalima daryti iš eilėraščio pradžios. Bet ji
pažodžiui išsakoma eilėraščio pabaigoje:
Ir tamsią naktį,
Ir šviesią dieną –
Būties akimirką
Kiekvieną.
Pabaigoje apibendrinama: Būties akimirką
kiekvieną.
Kiekvieną būties akimirką svarbiausia – 1 taškas
ištikimybė žmoniškumui.
1.1.

1. Nurodykite, ko tikėjosi Liudas
Vasaris, stodamas į seminariją, ir
kodėl jam tai atrodė svarbu.
2. Įvardykite priežastį, kodėl
pasakotojas pastebi, kad gyvenimas,
į kurį patenka pirmamečiai klierikai,
„be Dievo būtų neįmanomas,
absurdiškas ir jaunom jų sąžinėm
visai nepakeliamas“.
3. Suraskite sakinį, atskleidžiantį
pasakotojo požiūrį į tikėjimą.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kieno – Liudo Vasario ar savo –
požiūrį atskleidžia pasakotojas.
Remdamiesi rašytojo biografiniu
kontekstu įrodykite, kad pasakotojas
labai artimas autoriui. Pateikite bent
du argumentus.
4. Įrodykite, kad šioje ištraukoje
distancija tarp pasakotojo ir
personažo yra didesnė.
Įvardykite tokio „nutolimo“
priežastį.
Argumentuokite remdamiesi tekstu. nekuriamas asmeniškas santykis su Dievu.
5. Pateikite bent du argumentus,
įrodančius, kad ištraukos pasakojimo argumentuoja.
turinys ir stilius artimi moksliniam Problema svarstoma platesniame kontekste.
tekstui.
1. Įvardykite pirmoje pastraipoje
atsispindinčią Liudo Vasario būseną,
išgyvenamą jau pirmaisiais metais
seminarijoje.
Nurodykite, kuriomis meninės
raiškos priemonėmis perteikiamas
jos intensyvumas.
7
Tikėjosi, kad įtikins Dievo buvimu, kad 2 taškai
išsklaidys visas abejones.
Jis norėjo pajusti stiprų, gyvą tikėjimą.
Dievas - seminaristo gyvenimo prasmė ir 1 taškas
pateisinimas/
gyvas tikėjimas suteiktų prasmę asketiškam
(reikalaujančiam pasiaukojimo) seminarijos
auklėjimui.
Gyvas tikėjimas yra Dievo malonė./ Teoretinis 4 taškai
mokymas gyvo tikėjimo nesukurs.
Perteikia Liudo Vasario požiūrį.
Pasakotojas samprotauja kaip mokslininkas.
Jis seminarijoje irgi jautė abejonių dėl
pašaukimo.
Pasakotojas komentuoja situaciją užbėgdamas 3 taškai
įvykiams už akių.
Jis nutolsta nuo personažo, apmąsto
platesniame situaciją kontekste, kalba
apibendrindamas.
To reikia, nes giliai analizuojamas svarbus
Vasario, kaip klieriko, ugdymo aspektas –
Niekas jų neįtikinėjo...
... bėgo iš seminarijos pirmaisiais arba
antraisiais metais.
Bet jie didelės įtakos praktiškam tikėjimui jau
tada neturėjo. O galbūt ir niekad neturi.
Yra, matyti, amžina bedugnė tarp logiškų
protinių konstrukcijų ir realybės. Realybei
pajusti štai ir reikia malonės, kurią gali turėti
kaimo prastuolis, o neturėti mokslininkas.
(Pakanka vienos citatos.)
Pasakotojas samprotauja, įrodinėja, 2 taškai
Kalba dalykiškai, santūriai.
Yra tarptautinių terminų.
1.2.
Nerimas/dvejonės/vidinė sumaištis. 3 taškai
Perteikiama retoriniais klausimais, elipse (??).

2. Nurašykite pasakotojo žodžius,
atspindinčius Liudo Vasario
susikurtą gyvo tikėjimo sampratą.
3. Remdamiesi tekstu įvardykite tris
tikros meilės bruožus.
4. Nurodykite, kas jautė tikrą Dievo
meilę.
Atsakymą pagrįskite citata.
Remdamiesi biografiniu kontekstu
nusakykite, ar taip buvo iš tiesų.
5. Suraskite pasakotojo žodžius,
įrodančius, kad Liudo Vasario
santykis su Dievu yra ne emocinis.
6. Nurašykite tris bruožus,
atspindinčius Liudo Vasario santykį
su Dievu.
Apibendrinkite ir parašykite, ar
Liudas Vasaris jautė Dievo meilę.
1. Nurašykite žodžius, kuriais
veikėjas apibūdina Velykų šventės
padarytą įspūdį.
Įvertinkite, ar tai natūralu
emocingai asmenybei.
Argumentuokite remdamiesi kūrinio
kontekstu.
2. Įvardykite, ko trokšta Liudas
Vasaris.
Nurodykite priežastį, kodėl jam to
reikia.
3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
Liudas Vasaris labai atkakliai siekia
patirti Dievo buvimą.
Pakomentuokite, kaip perteikiamas
8
Gyvas tikėjimas turi būti pagrįstas Dievo meile, 1 taškas
nes jis eina iš Dievo malonės.
Meilė jaučiama. 3 taškai
Meilė nuolat primena mylimą.
Meilė jaudina, egzaltuoja/ verčia širdį smarkiau
plakti.
Tikrą Dievo meilę jautė Vasario motina. 3 taškai
... kokiu jausmu kalbėdavo apie Dievą jo
motina.
... vėlais vakarais, klūpodama melsdavosi, kaip
ji kiekvieną dalyką priimdavo savo tikėjimo ir
Dievo meilės plotmėje.
Rašytojo motina buvo itin pamaldi. Maldinga
nuotaika ją lydėjo namie ir kelyje. Eidama gulti
ji dar ilgai melsdavosi, narstydavo rožančių.
(Pakanka vieno argumento.)
... niekad ir niekur jis dar nebuvo konstatavęs 1 taškas
savyje jokio jausmo, jokios dvasinės šilumos į
Dievą...
... Dievą, kurį jis be jausmų tikėjo.
Vasariui Dievas atrodo savaime suprantamas 4 taškai
dalykas - kaip atmosfera, kaip oras, kaip šviesa.
Be jo gyventi negalėtų, bet nemyli.
1.3.
Tarpais buvo įdomu ir įvairu dėl to, kad 3 taškai
nekasdieniška. Bet kad širdy…
Emocingai, turtingos vaizduotės asmenybei tai
nėra natūralu.
Pvz., į pirmąją vyturiuko giesmę, gyvybės
budimą pavasarį jis labai emocingai reaguoja.
Pajusti gyvą religinį džiaugsmą arba 2 taškai
susijaudinimą Dievo akivaizdoje.
Tai jam būtų atspirtis, tvirtybės šaltinis ilgam
laikui, o gal ir visam gyvenimui.
Klūpodamas laukė, tikėjosi, bandė pajusti 3 taškai
aplinkos nuotaiką, įsijausti į Kristaus grabo
vaizdą, darė tikėjimo aktus, apmąstė Kristaus
kančią.

tų pastangų intensyvumas.
Nurašykite žodžius, atskleidžiančius
dramatiškų išgyvenimų atomazgą.
4. Nurašykite žodžius,
atskleidžiančius, kaip Liudas Vasaris
mėgino protu sukurti gyvą ryšį su
Dievu.
Remdamiesi tekstu pateikite du
argumentus, įrodančius, kad jam tai
nepavyko.
5. Išvardykite, kokie pavojai kyla
kunigo pašaukimui kitiems.
6. Įvardykite svarbiausią šaltinį, iš
kurio kyla pavojus, Liudo Vasario
manymu, jo paties pašaukimui.
Nurašykite žodžius, atspindinčius to
pavojaus priežastį.
7. Apibūdinkite ištraukos pasakotoją
ir pasakojimo formą.
Nurodykite, kuris rašytojas pirmasis
panaudojo šią pasakojimo formą.
1. Apibūdinkite gamtovaizdį, kurį
stebi Liudas Vasaris.
9
Išvardijimas aš laukiau, aš tikėjausi... aš
bandžiau...
Metafora pagaliau nors kartą suplazdės mano
širdis gyvu... Kristaus nujautimu...
Aš pajutau... kad imu snausti.
Aš likau šaltas kaip buvęs…
... aš veltui bandžiau įeiti į savo rolę...
Aš ėmiau mąstyti Kristaus kančią... 4 taškai
... aš svarsčiau begalinę Dievo meilę .
žmonėms...
... aš bandžiau atsiminti ir gyvai įsivaizduoti
visas girdėtas per rekolekcijas, meditacijas ir
konferencijas mintis...
Pagaliau ėmiau skaityti Apie  Kristaus
sekimą…
(Pakanka dviejų citatų.)
Vasaris savo pastangas pavadina bandymu įeiti
į „savo rolę ir padaryti ją savo širdies balsu“,
vadinasi, tai nėra jo dvasinio gyvenimo dalis/
nepavyksta patirti artimo ryšio su Dievu.
Liudas Vasaris liko šaltas/ jį užplūdo pašalinės
mintys ir vaizdai/ pradėjo atbusti pikto
prieštaravimo balsas.
(Pakanka dviejų argumentų.)
Blogos draugystės, blogi žmonės, moterys, 2 taškai
pasaulio tuštybės.
Pats Liudas Vasaris/ jo asmenybė. 2 taškai
... didžiausias pavojus turbūt eina iš manęs
pačio; kad aš Dievo nejaučiu.
Pasakotojas modernesnis negu epinio kūrinio – 3 taškai
pasakoja pats Vasaris, kalba I asmeniu,
emocingai, subjektyviai.
Dienoraščio forma.
Pirmoji pavartojo Šatrijos Ragana.
1.4.
Gamtovaizdis neįspūdingas/ paprastas, 2 taškai
piešiamas santūriai,
regimas pasakotojo akimis.
(Gali konkretizuoti, bet nebūtinai.)

2. Suraskite pasakotojo žodžius,
atskleidžiančius Liudo Vasario
būseną stebint gamtą.
Įvertinkite, ar vien tik
peizažo įspūdingumas sukėlė tokio
intensyvumo išgyvenimus.
Argumentuokite remdamiesi kūrinio
kontekstu.
3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
Liudo Vasario refleksija, sukelta
gamtos vaizdo, pasakotojo
perteikiama
išplėtotu poetišku palyginimu.
Pateikite bent po du turinio ir stiliaus
argumentus.
4. Nurodykite, kuo Liudo Vasario
būsena panaši į lyrinio subjekto
simbolistiniame eilėraštyje „Ryto
saulei“.
5. Suraskite citatą, atskleidžiančią,
kaip jautėsi ir elgėsi Liudas Vasaris
per pirmuosius metus seminarijoje.
Nurodykite šių išgyvenimų
priežastis.
6. Suraskite paskutinėje pastraipoje
priešpriešą, atspindinčią vidinį
konfliktą.
7. Nurašykite citatą, atskleidžiančią,
ko jaučiasi netenkąs romano
protagonistas. Įvertinkite, ar gali
jaustis laimingas
šių dalykų netekęs žmogus.
10
Jis dabar juto pačią Gamtą, pačią jos 3 taškai
visumą…
Ne peizažo įspūdingumas/ peizažas įprastas tai
Lietuvos daliai.
Jis pasijuto ištrúkęs iš slegiančios seminarijos
aplinkos.
Jis palyginamas su ilgą laiką tamsoje uždarytu 4 taškai
žmogumi arba su kurčiuoju, staiga išgirdusiu
simfoniją.
Epizodas išsiskiria vaizdingumu:
Kontrastas tamsa - vidurdienio saulės
nušviestas sodas.
Palyginama su išgyvenimais pavasarį – Vasaris
ypač mėgo šį metų laiką.
Kalbama apie pažadintą širdį – vadinasi, ji
anksčiau tylėjo.
Pakili intonacija.
Išvardijimas nei vyšnių žiedų, nei beržo lapų
mirgėjimo, nei sprogstančių rūtų.. metaforos
vidurdienio džiaugsmą, violončelių raudos,
triūbų vaitojimo...
Epitetai
Vaizdingi veiksmažodžiai, metafora veržtųsi iš
krūtinės širdis, pažadinta...
(Turi būti po du turinio ir stiliaus argumentus.)
Gamta suteikia dvasiai sparnus/ pažadina 1 taškas
snaudusias jėgas/ sukelia ekstazę/ pajunta
išsilaisvinęs.
Užguitas pirmo kurso klierikėlis - turėjo 4 taškai
visiems lenktis, visų bijoti.
Emociškai nepritapo prie seminarijos aplinkos.
Vadovybė reikalavo besąlygiško paklusnumo.
Teologijos dėstymas buvo teoretinis/neįdomus.
Didelė gamta - kietos askezės vienuma. 2 taškai
... neturėsi didelių jokių ambicijų, tu išsižadėsi 3 taškai
meilės ir laimės, tu išsižadėsi pačio savęs.
Personifikacija (įasmeninimas)
širdis tylėjo.

Įvardykite meninės raiškos
priemonę, atspindinčią tokios
nuojautos
keliamą jausmą.
8. Nusakykite Liudo Vasario
išgyvenamą konfliktą remdamiesi
paskutiniu ištraukos sakiniu.
Remdamiesi romano protagonisto
motyvais stoti į seminariją įrodykite,
kad jis neišvengiamas
1. Nurodykite, kokią praeityje
išgyventą būseną prisimena Liudas
Vasaris.
Nusakykite, kas anksčiau ir kas
dabar
ją sukėlė.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kaip susijusi jo gyvenimo tikrovė ir
kūryba.
2. Apibūdinkite, kuriomis
aplinkybėmis Liudas Vasaris sukuria
pirmąjį eilėraštį.
Remdamiesi tekstu ir kūrinio
kontekstu pakomentuokite, kodėl jos
tokios.
3. Įvardykite, kurio žanro buvo
pirmasis Liudo Vasario eilėraštis ir
kas jam buvo būdinga.
Remdamiesi literatūros teorijos
žiniomis apibūdinkite šį žanrą.
Įvardykite bent vieną poetą, sukūrusį
tokio žanro eilėraščių,
parašykite kūrinio pavadinimą.
11
Proto ir širdies konfliktas. 3 taškai
Stodamas vadovavosi tėvų nuomone (kunigas –
autoritetas) arba loginiais argumentais (kunigų
vaidmuo kultūros srityje ir pnš.).
Emociniai motyvai (baimė prarasti tikėjimo
likučius, nupulti dvasiškai) trumpalaikiai, per
silpni motyvuoti viso gyvenimo pasirinkimą.
(Gali paminėti ir jauną amžių – šešiolikmetis
Liudas Vasaris, auklėtas patriarchalinėje
šeimoje, dar nebuvo susiformavęs savo
pasaulėžiūros, intensyviau gilinęsis į savo
asmenybę.)
(Turi įvardyti du argumentus.)
1.5.
Pasijuto vienišas ir nuskriaustas/ sielvartą 4 taškai
pajuto.
Anksčiau sukėlė gamta, dabar jį sužavėjusi
moteris.
Tikrovė sužadina emocijas/ sukelia būseną/
gilią refleksiją - tai įkvepia kurti.
Apsikniaubęs savo suole, vogčiomis nuo kitų 4 taškai
lotyniškų žodžių sąsiuviny sukuria pirmąjį
eilėraštį.
Liudas Vasaris kuria refleksinę lyriką – ji
gimsta spontaniškai - užplūdus emocijoms
(įkvėpimo būsenai).
Jis drovisi kurti kitiems matant/
lietuviškai kurti neskatina vyresnybė.
Pirmasis eilėraštis buvo elegija. Iš jos tryško 4 taškai
nerimas, laisvės pasiilgimas, nepasitenkinimas
gyvenimu ir susižavėjimas nepasiekiamu
idealu.
Elegija - jausmingas kūrinys.
Elegijų parašė P. Vaičaitis, Maironis.
Gyvenimo mano saulelė…

4. Nurodykite, kuo skyrėsi Liudo
Vasario eilėraštis nuo kitų rašančiųjų
kūrinių.
Suformuluokite ir parašykite, išvadą,
kas būdinga talentingo kūrėjo
kūriniui.
1. Nusakykite Liudo Vasario
išgyvenimus, pamačius išspausdintą
savo pirmąjį eilėraštį.
Nurodykite, kuriomis meninės
raiškos priemonėmis jie perteikiami.
Nurašykite žodį, kuriuo šis įvykis
apibūdinamas.
2. Remdamiesi kūrinio kontekstu
paaiškinkite, kas yra Jonelaitis.
3. Nurodykite, kur eina Liudas
Vasaris skaityti eilėraščio.
4. Suraskite pasakotojo žodžius,
apibūdinančius pirmojo eilėraščio
daromą įspūdį.
5. Palyginkite emocijas, kurias
Liudas Vasaris perteikia savo
kūryboje ir patiria seminarijos
realybėje.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kuo skiriasi Vasaris – kūrėjas ir
Vasaris – klierikas.
6. Nurodykite, kurias Liudo Vasario
elgesio detales vaizduoja
pasakotojas ištraukos pabaigoje.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
ką pajuto veikėjas.
7. Nusakykite, kokią išvadą padaro
Liudas Vasaris, perskaitęs savo
pirmąjį išspausdintą kūrinį ir
apmąstęs jo
prasmę.
Remdamiesi menine raiška aptarkite,
ar ji pagrįsta tokiomis aplinkybėmis.
12
Skyrėsi bendrumu/universalumu/ atspindėjo 2 taškai
daugelio išgyvenimus.
Talentingas kūrėjas apibendrintai išreiškia tai,
kas būdinga jo kartai./
Asmeninis išgyvenimas tampa
universalus/bendražmogiškas.
1.6.
Jis apstulbęs,/negali patikėti savo akimis/ giliai 4 taškai
sujaudintas.
Frazeologizmas netikėjo savo akimis.
Retoriniai sušukimai Juk tai jo pirmasis
eilėraštis! Išspausdintas!
(Turi būti įvardytos dvi meninės raiškos
priemonės.)
Siurprizo.
Jonelaitis - „Šviesos“ kuopelės narys, pakvietęs 1 taškas
Vasarį į ją.
Į „žiurkininką“, prie laiptų į seminarijos 1 taškas
palėpes.
...kokiais liūdnais žodžiais jos į jį dabar 1 taškas
prakalbėjo ir kokią neatmenamą gyvenimo
mįslę jam užminė.
Emocijos prieštaringos/ dvilypės: kūryboje 4 taškai
Liudas Vasaris perteikia nepasitenkinimą,
nerimastį, maištingumą, o seminarijos realybėje
jis - nusižeminęs klierikas.
Vasaris kūrėjas - maištinga, gilių emocijų,
giliai reflektuojanti asmenybė, o Vasaris
klierikas - bučiuojantis ranką visiems
vyresniems, prisitaikantis, nuolankus.
Atsikėlė, įsidėjo laikraštį į kišenę ir sukandęs 3 taškai
dantis, vos sulaiko ašaras.
Pajunta neviltį/ apmaudą.
Kad poezija turbūt ne jam. 3 taškai
Retoriniai klausimai, nutylėjimai atspindi
sumaištį/ užgniaužtą nuoskaudą/ gilias
abejones. Pagrįsta, nes jis suvokia neturįs
 13

kūrybos laisvės/pajunta savo, kaip klieriko,

1. Remdamiesi ištraukos pradžia
pagrįskite teiginį, kad veikėjas
išgyvena dvilypę būseną.
2. Nurodykite ir įvardykite meninės
raiškos priemonę, atskleidžiančią,
kaip romano protagonistas jautėsi
seminarijoje.
Įvardykite tokių išgyvenimų Liudas Vasaris nejaučia Dievo meilės, todėl
priežastis.
menkystę.
1.7.
Vasaris pasiryžęs dirbti, bet dvasiškai jaučiasi 2 taškai
svetimas seminarijai.
Palyginimas tarsi koks našlaitis. 4 taškai
seminarijos gyvenimas niūrus/ slegiantis.
Liudas Vasaris nepritampa prie aplinkos/
jaučiasi vienišas/ jaučia netenkąs jam svarbių
dalykų.

3. Nusakykite, kodėl Liudas Vasaris Veikėjas pasiryžo nutraukti ryšius su daugeliu 3 taškai
išgyveno skausmą. patinkamų dalykų, panoro gyvo tikėjimo ir
uolumo.
Įvardykite meninės raiškos Metafora
priemonę, kuri perteikia jo kančią. seminarijos židinio ne posūniu, bet tikru
sūnumi.
Jo sielą apsėmė skausmas ir kartumas.
4. Suraskite ir nurašykite pasakotojo ... jis nebegalėjo suvaldyti savo susijaudinimo 4 taškai
žodžius, apibūdinančius, ką išgyvena ir entuziazmo. Tie žodžiai buvo išvogti iš jo
Liudas Vasaris pirmą sykį perskaitęs pačio širdies ir atvejų atvejais atjausti ir
F. Tiutčevo eilėraštį „Silentium“. išgyventi.
Paaiškinkite eilėraščio pavadinimo Silentium - tyla.
prasmę.
Remdamiesi biografiniu kontekstu Studijuodamas Peterburgo dvasinėje
įrodykite, kad ir V. Mykolaitis- akademijoje V. Mykolaitis - Putinas gilinosi į
Putinas domėjosi šio rašytojo filosofinės lyrikos pradininko F. Tiutčevo
kūryba. kūrybą studijuodamas Peterburge.
5. Paaiškinkite, kodėl būtent šis F. F. Tiutčevo eilėraštis atspindi prieštaringą/ 1 taškas
Tiutčevo eilėraštis taip giliai paveikė dvilypį Liudo Vasario gyvenimą seminarijoje/
romano protagonistą. veikėjas daug kartų suvokė turįs slėpti svajones
ir jausmus.
6. Nurodykite, kaip dienoraštyje Tai buvo nuolatinis tylėjimas, savo svajonių bei 2 taškai
Liudas Vasaris apibūdina savo jausmų slapstymas.
gyvenimą seminarijoje.
7. Nurašykite Liudo Vasario Aš tik viena žinau, kad kitaip būti negalėjo ir 1 taškas
žodžius, įrodančius, kad jis negali.
nesmerkia savęs už slapstymąsi.
8. Išvardykite, kurių svarbių dalykų Beveik nieko nebūtų perskaitęs, visai nieko 2 taškai
nebūtų buvę veikėjo gyvenime, jei nebūtų rašęs, nebūtų priimtas į „Šviesos“
Liudas Vasaris nebūtų slapstęsis. kuopelę, nebūtų važiavęs į Vilnių.
9. Suraskite sakinį, kuriuo ironiškai Bet užtai gal būčiau buvęs pavyzdingiausias 3 taškai
vertinama galimybė būti pavyzdingu klierikas, o gal ir mano tikėjimas būtų
klieriku. liepsnojęs kaip ugnis...
Aptarkite bent dvi meninės

raiškos priemones, atskleidžiančias
veikėjo būseną.
10. Įvardykite, kuriomis sintaksinės
raiškos priemonėmis atskleidžiamas
Liudo Vasario vidinis konfliktas.
Pateikite pavyzdį.
11. Nurodykite, kuriuos du
slapstymosi laipsnius įžvelgia
Liudas Vasaris.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, diegiamos nuostatos neatitinka klierikų
ką
apie gyvenimą seminarijoje galima
spręsti iš tokių veikėjo įžvalgų.
12. Išvardykite visas „dvasiško“
luomo vertybes ir antivertybes,
apmąstomas Liudo Vasario.
13. Suraskite sakinį, įrodantį, kad
Liudas Vasaris jau suvokia neturįs
kunigo pašaukimo.
14. Nurašykite Liudo Vasario
žodžius apie būsimą kunigystę.
Paaiškinkite jų prasmę.
15. Remdamiesi tekstu ir kūrinio
kontekstu įrodykite, kad ši ištrauka – Vasaris atvirai ir giliai apmąsto/ įvertina savo
tai atviriausias Liudo Vasario vidinio situacijos prieštaringumą/dvilypumą.
konflikto proveržis romano I dalyje.
Aptarkite, kuriomis raiškos
priemonėmis jis perteikiamas.
14
Pavyzdingiausias - epitetas.
Tikėjimas liepsnojęs – metafora.
Retoriniais klausimais. 2 taškai
Bet ar aš galėjau visa to nedaryti? Ir ar taip
jau bloga, jeigu dariau?..
Kam tad visa tai draudžiama?..
Pirmasis –nežymių dalykų slėpimas, antrasis – 3 taškai
visos dvasinės esmės, savo asmenybės
slėpimas/užsidarymas.
Galimos išvados – seminarijos vadovybės
lūkesčių./
Neskiriama dėmesio asmenybės (lietuvių
tautinei) kultūrai./
Beveik neskiriama dėmesio puoselėti būsimo
kunigo pašaukimą/individualiam ryšiui su
Dievu kurti./
Mokymas dogmatiškas, neorientuotas į
asmenybę/ verčiantis aklai paklusti
neatsižvelgiant į individualius poreikius.
Dvasiško luomo vertybės - gyvas tikėjimas, 2 taškai
pamaldumas, apaštalavimo dvasia, uolumas.
Antivertybės - pataikavimas, veidmainystė,
karjerizmas, siaurumas, aptingimas, cinizmas.
Aš įsitikinau, kad šitas dovanas Dievas duoda 1 taškas
tiesiogiai ir anksčiau negu rektorius nuspręs,
yra kas jų vertas ar ne.
Išrinktuoju aš nesu ir gal nebūsiu, bet Eiliniu 2 taškai
kunigu darbininku galiu būti.
Jis ketina dirbti sąžiningai, bet be pašaukimo.
Galimi teiginiai: 3 taškai
Jis aiškiai suvokia, kad slėpė nuo seminarijos
vadovybės brangiausias svajones, faktus, kurie
buvo svarbūs jam, kaip poetui, ir nesigaili šito,
netgi išsako priekaištus.
Liudas Vasaris aiškiai suvokia ir išsako, kad jo
prigimtis/ pašaukimas – ne kunigo, kad jis
tegali būti „kunigas darbininkas“, t. y. kunigas
be pašaukimo.
Retoriniai klausimai (Argi tai nebuvo
nuolatinis tylėjimas ir savo svajonių bei
jausmų slapstymas?.. ; Kodėl aš negalėčiau
džiaugtis gyvenimu, mylėti ir būti mylimas ir

II dalis „Eina gyvenimas“
1. Nurodykite, kaip pasakotojas
pavadina Liudą Vasarį ištraukos
pradžioje.
Apibūdinkite veiksmo erdvę.
Suraskite sakinį, atskleidžiantį,
kodėl veikėjas čia atėjo.
2. Nurašykite sakinį, įrodantį, kad
būdamas Kalnynų parapijos vikaru
Liudas Vasaris nesijaučia laisvas.
Nurodykite, kieno požiūrį jis labiau
atspindi – romano protagonisto ar
pasakotojo.
3. Suraskite dvi citatas,
atskleidžiančias, kaip Liudas Vasaris
jausdavosi būdamas vienas.
Įvardykite bent dvi meninės raiškos
priemones, atspindinčias veikėjo
jauseną.
4. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
Liudas Vasaris bodisi kunigo darbu
Kalnynų parapijoje.
Nurašykite pasakotojo žodžius,
nusakančius veikėjo būseną, mąstant
apie vikaro darbą.
15
duoti pasauliui bent kiek šviesos ir džiaugsmo?
ir pnš.), ironija (Tokių „dorybių dvasiškam
luome aš matau labai daug.)
Metafora duoti pasauliui bent kiek šviesos ir
džiaugsmo.
2.1.
Kunigas. 3 taškai
Atvira erdvė, nuošali.
Štai pagaliau jis vienui vienas, su savo
mintimis ir savo atskiru pasauliu – ir jis gali
dabar į tą pasaulį pažvelgti ir jame pats su
savim pabūti – niekas jo nepasaugos, niekas
nesutrukdys.
... niekas jo nepasaugos, niekas nesutrukdys. 2 taškai
Šie žodžiai labiau atspindi Liudo Vasario
požiūrį, leidžiamasi į jo asmens gelmes.
Tokiais momentais Vasaris jausdavosi, tartum 4 taškai
būtų išsinėręs iš visų laikinų savo gyvenimo
aplinkybių ir pasiekęs savo pačio žmogiškąją
esmę./
Tokiais momentais jis pajusdavo save patį kaip
kokią nepaliestą versmę, kurioje glūdi dar
daug niekam nežinomų pajėgų./
Tuomet jis įtikėdavo savim ir gerbdavo save/
Tokiomis valandomis jis tarsi nuplaudavo nuo
širdies visą per dieną prisirinkusį kartumą...
Palyginimai kaip kokią nepaliestą versmę;
tarsi nuplaudavo nuo širdies... kartumą.
Vasariui nepatinka, kad jis jaučiasi 3 taškai
nusižeminęs,/kad bobelės nori į delną
pabučiuoti,/ kad vyresnieji kunigai žiūri iš
aukšto arba globėjiškai.
Kunigas Vasaris žiūrėjo į tą bokštą, prie kurio
jį rišo vikaro pareigos, bet jo sąmonėj dabar
nebuvo jokio savo kunigystės nujautimo./
Ir jeigu kas būtų staiga tą nujautimą
pažadinęs, jis sunkiai būtų galėjęs
apsiprasti su mintimi, kad jis iš tiesų kunigas –
sacerdos in aeternum (kunigas amžinai), kad
jis kasdien duoną ir vyną paverčia Kristaus
kūnu ir krauju, kad jis atleidžia nuodėmes ir
dalina žmonėm Dievo malones. Jis – Liudas
Vasaris? Ne, tai turbūt negalimas daiktas.

5. Nurašykite pasakotojo žodžius,
kuriuose minima aplinkos detalė,
atspindinti Liudo Vasario
suvaržymą.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
ar būdamas vienas jis jaučiasi labai
įsipareigojęs kunigystei.
6. Išvardykite kunigo pareigas,
kurias prisimena romano
protagonistas.
7. Nusakykite, koks Liudo Vasario
santykis su kunigo pareigomis, kai
jis lieka vienas.
8. Suraskite pasakotojo žodžius,
kuriuose Liudo Vasario situacijos
dvilypumą atspindi elgesio
aprašymas.
Nusakykite, kas sukelia gilesnių
apmąstymų. Argumentuokite
remdamiesi tekstu.
9. Nurašykite keturis Liudo Vasario
autorefleksijos metu suvoktus poeto
bruožus.
10. Suformuluokite ir parašykite
išvadą, ar šie bruožai dera su kunigo
pašaukimu.
11. Nurodykite dvi priežastis, kodėl
Liudas Vasaris galvoja, kad jis dar
nieko gero nesukūrė.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurių dalykų reikia poetinei kūrybai.
12. Nurašykite vaizdingą pasakotojo
pastebėjimą, atskleidžiantį realybės
ir kūrybos santykį.
Įvardykite tai perteikiančią meninės
raiškos priemonę.
13. Remdamiesi tekstu įrodykite,
kad Liudas Vasaris jau suvokia turįs
16
(Pakanka dviejų argumentų ir citatos.)
Kunigas Vasaris žiūrėjo į tą bokštą, prie kurio 2 taškai
jį rišo vikaro pareigos, bet jo sąmonėj dabar
nebuvo jokio savo kunigystės nujautimo.
Būdamas vienas Vasaris nesijaučia
įsipareigojęs kunigystei.
Kasdien duoną ir vyną paverčia Kristaus kūnu 4 taškai
ir krauju, kad jis atleidžia nuodėmes ir dalina
žmonėm Dievo malones, užsiima
sielovada/bendrauja su tikinčiaisiais.
Liudas Vasaris jaučiasi negalįs vykdyti kunigo 1 taškas
pareigų/pats netiki, kad tai daro/jam tai atrodo
svetima.
Jis apsivertė aukštielninkas – ir kasdieniškoji 3 taškai
realybė visai ištirpo mėlynose dangaus
erdvėse, praskydo baltuose debesėliuose,
išsisklaidė lengvuose pušų aromatuose.
Gamtos stebėjimas, skatina Liudą Vasarį judėti
tikrojo pašaukimo link: Vasaris jaučia, kad jis
poetas, menininkas, kad jis patiria savy slaptą
gamtos gyvenimą, ir jo pačio siela jungias su
gamta, su pasauliu.
(Gali būti perfrazuota citata.)
Poetas turi šiuos bruožus: 4 taškai
1) savyje patiria slaptą gamtos gyvenimą;
2) vaizduotė yra gyva ir laki;
3) jaudinasi savo fantazijos padariniais;
4) geba meniškai observuoti tikrovę.
Nedera, nes kunigas turi elgtis santūriai, būti 1 taškas
nuolankus, atsidavęs žmonėms.
Dar jis neranda tinkamų savo išgyvenimams 3 taškai
išreikšti motyvų bei formų. / Dar jis gerai
nepažįsta realybės./ Dar jis negali meniškai
perteikti tikrovės ir savo paties emocijų.
Poetinei kūrybai reikia gerai pažinti gyvenimą
ir save patį, rasti tinkamą poetinę kalbą
perteikti patirčiai.
Dar tarp jo ir realybės 2 taškai
kabo lyg kokia tiršta rūkų uždanga.
Palyginimas.
Pasakotojas prabyla apie Liudo Vasario 2 taškai
jaučiamą Dievo kibirkštį: Bet svarbiausia tai,
 17

poeto pašaukimą. kad jis jaučia savy Dievo kibirkštį, talento

sąmonę, ir tas nujautimas stiprėja jame
diena iš dienos nuo to laiko, kai jis galutinai
išėjo iš seminarijos mūrų.
Nurodykite, kurios aplinkybės leido Liudui Vasariui padėti suvokti poeto
tai suprasti. pašaukimą leido išėjimas iš seminarijos
_ aplinkos, kurioje jis buvo veikiamas ir
formuojamas kunigijos.
14. Suformuluokite ir parašykite Buvimas vienam leidžia pažinti tikrąjį 1 taškas
pagrindinę ištraukos mintį. pašaukimą.
2.2.
1. Nurašykite žodžius, atspindinčius Jis jautė, kad kunigystė 1 taškas
Liudo Vasario, bręstančio vyriškio ir – jo prigimties ir jo talento priešas...
bundančio poeto, santykį su
kunigyste prieš subdiakonato
priėmimą.
2. Nurodykite žodį, kuriuo Klaida. 4 taškai
pasakotojas apibūdina Liudo Vasario
įstojimą į seminariją.
Remdamiesi kūrybos Aplinkybės – tėvų noras, baimė prarasti
kontekstu nusakykite, kokios tikėjimą, patekti į dvasinę aklavietę, kunigų,
aplinkybės atvedė romano kultūros kūrėjų, pavyzdys.
protagonistą į seminariją.

3. I dalyje (dienoraščio ištraukoje) Dvasios atslūgimo momentais jis net 2 taškai

Liudas Vasaris tikėjosi, kad „eiliniu nejausdavo savęs kunigu, o poniai Brazgienei
kunigu darbininku“ jis galėsiąs būti. jis skundėsi nuogąstaudamas, ar tik ne
Suraskite sakinį, kuris atspindi išviršinės pareigos ir aplinkybės riša jį su
dabartinį jo požiūrį. kunigyste?
Palyginkite ir parašykite, kodėl Kunigavimas tapo realybe, Vasaris stengėsi
pasikeitė Liudo Vasario požiūris. būti uolus, bet jautėsi bedvasiu kunigu/ kunigo
pareigos jam buvo nemalonios.
4. Remdamiesi tekstu paaiškinkite, Liudas Vasaris stokojo kunigystės pašaukimo ir 2 taškai
kodėl Liudas Vasaris laiko save dirbo veikiau iš reikalo nei jausdamas, kad tai
bedvasiu kunigu. yra jo misija (iš inercijos ir įsikalbėjimo, iš
reikalo, padariusio jį kunigu).
5. Nusakykite priežastį, kodėl Liudas Liudas Vasaris stokojo įkvėpimo, išorinių 4 taškai
Vasaris, kurį laiką būdamas kunigas, patirčių, kurios būtų pirmyn vedusios jo
negalėjo kurti. poetišką sielą.
Suraskite pasakotojo žodžius, Pasakotojas tvirtina: Jis savąją asmenybę
apibūdinančius veikėjo būseną. apmarino – ir ji nušvisdavo tik pasyviais
užsimiršimo momentais, bet jokiu kūrybiniu
veiksmu pasireikšti negalėjo.
Remdamiesi romano I dalies Stengdamasis būti uolus klierikas, jis gilinosi į
kontekstu pateikite bent vieną teologiją ir pajutęs, kad net tai nepadeda pajusti
argumentą, įrodantį, kad taip yra gyvo tikėjimo, kurį laiką nekūrė.
buvę ir anksčiau.
Apibendrinkite ir nurodykite, nuo ko Liudo Vasario gebėjimas kurti priklauso nuo
priklauso Liudo Vasario gebėjimas to, ar yra stiprių emocijų, sukeliančių stiprių
kurti. refleksijų (jis kuria refleksinę lyriką).

6. Suraskite pasakotojo žodžius,
apibūdinančius poeto pašaukimo ir
kunigo pareigų – širdies ir logikos –
konfliktą.
Nusakykite, kokių išgyvenimų ir
kodėl būtent tokių sukelia vidinis
konfliktas romano protagonistui.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
7. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
pasakotojas ne tik vaizduoja, bet ir
analizuoja veikėjo vidaus pasaulį.
Atsakymą pagrįskite dviem
citatomis.
8. Remdamiesi kūrybos kontekstu
atskleiskite, kuo savitas trečios
pastraipos pasakojimas.
Įvardykite priežastį.
Atsakymą pagrįskite citata.
9. Nurodykite pasakotojo funkciją
paskutinėje pastraipoje.
Nusakykite, kuo ji neįprasta ir kodėl
būtent tokia.
1. Apibūdinkite ištraukos pradžioje
kuriamą peizažą (statiškas,
dinamiškas, objektyviai, subjektyviai
vaizduojamas).
Nurodykite vyksmo laiką.
18
Jame atbus poetas, bet ir kunigas nenorės 4 taškai
išsižadėti savo teisių. Jo sąžinė taps skaudžių
konfliktų arena.
Protagonistui ši situacija tampa itin sunkus
iššūkis. Viena vertus, jį traukia tikrasis
pašaukimas, tačiau, kita vertus, jis yra
įsipareigojęs būti kunigu, o kunigo šventimai
faktiškai prilygsta priesaikai.
Metafora Sąžinė taps ... arena.
Pasakotojas užbėga įvykiams už akių, 2 taškai
analizuoja veikėjo išgyvenimus platesniame
kontekste, kalba apie dabartį pagrįsdamas
veikėjo išgyvenimus praeities faktais.
<...> ji nušvisdavo tik pasyviais užsimiršimo
momentais, bet jokiu kūrybiniu veiksmu
pasireikšti negalėjo./ <...> patyrus kai kurių
nepasisekimų, susitikus su kai kuriais
žmonėmis, suskambėjus kai kuriems žodžiams,
ima kilti į viršų.../ pažadintas kovos, jis vėl ims
rašyti, bet dar ilgai analizuos vien save<...>.
Pasakotojas daug samprotauja, analizuoja 3 taškai
situaciją platesniame kontekste, kalba
dalykiškai ir vaizdingai.
Jis atkreipia skaitytojo dėmesį į svarbiausią
Vasario išgyvenamą konfliktą ir pagrindžia jo
ilgalaikę įtaką veikėjo gyvenimui.
Jame atbus poetas, bet ir kunigas nenorės
išsižadėti savo teisių.
Pasakotojas paskutinėje pastraipoje tampa 3 taškai
savotišku psichologu, kuris analizuoja kaip turi
kisti Liudo Vasario gyvenimas. Dažniausiai
pasakotojas aprašo veiksmus, erdvę, tačiau
nesiima taip giliai skverbtis ir prognozuoti
protagonisto likimo. Tikėtina, kad šioje vietoje
išryškėjo Liudo Vasario bei autoriaus
gyvenimų panašumas. Kita vertus, tokia
psichologinė analizė ir sustiprina romano
„Altorių šešėly“ specifiškumą bei
psichologinės analizės svarbą/autentiškumą.
2.3.
Iš dalies peizažas yra subjektyviai ir 3 taškai
dinamiškai.
Vyksmo laikas ciklinis – naktis. Mėgstamas

Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
2. Nurodykite, kokią paskirtį atlieka
gamtos vaizdas.
Aptarkite garsų sukuriamą įspūdį.
3. Apibūdinkite Liudo Vasario
emocijas šventoriuje.
Remdamiesi menine raiška
įrodykite, kad jos kinta.
4. Įvertinkite, ar Liudas Vasaris
paklūsta emocijoms.
Atsakymą pagrįskite citata.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurį veikėjo charakterio bruožą ji
atspindi.
5. Nurodykite, kurios Liudo Vasario
elgesio aprašymo detalės atspindi,
kad jis nepagerbia klebono amžino
poilsio vietos.
Palyginkite dabartinį jo elgesį su
pasirinktu epizodu, vaizduojamu I
dalyje.
Nurodykite skirtumą.
6. Šis epizodas laikomas II dalies
19
romantikų, dažnas V. Mykolaičio – Putino
lyrikoje.
Dinamiškumas išryškinamas pasitelkiant tokius
epitetus kaip vėjuota, tamsi.
Dalis peizažo yra vaizduojama subjektyviai
pasitelkiant tokius epitetus kaip kraupumas,
paslaptingumas. Ekspresyvumą liudija ir
veiksmažodžiai švokšti, šlamėjo, dilgino.
Palyginimas tarsi kokios nesuprantamos jėgos
traukiamas. Epitetas kraupu.
Tiek gamtos vaizdas, tiek ir sukuriami garsai, 2 taškai
pavyzdžiui, švokščiančios liepos yra skirtos
išryškinti protagonisto dvasinę būseną, padėti
pajusti, kad kyla maištas – dvasinė audra.
Sukuria nuotaiką/ atskleidžia dvasinę būseną.
Dominuoja aliteracijos s, š, r. Sukuria
atšiaurumo įspūdį, perteikia šiurpius romano
protagonisto išgyvenimus.
Liudas Vasaris iš pradžių šventoriuje 3 taškai
išsigandęs, pašiurpęs.
Palyginimas „jis pajunta ant veido tarsi kokį
žvyną“. Metafora „kūną nuveria šiurpulių
banga“. Epitetas „konvulsyviai sugandęs“.
Vėliau jo elgsena tampa ryžtinga ir jis palieka
šventorių. Tai liudija pasakotojo pasitelktas.
Retorinis klausimas „Nusiimt kepurę, klauptis
ir sukalbėti Rekviem aeternam?
Liudas Vasaris veikia vedamas emocijų: 3 taškai
Bet tai ėjo tik jaunas kunigas poetas Vasaris,
varomas nerimasties vieną klaikią rudenio
naktį.
Vasario maištingumas. Gamtoje vykstanti
audra atspindi jo dvasinę audrą ir norą
maištauti.
Liudas Vasaris neatlieka veiksmų, kuriuos 4 taškai
turėtų padaryti asmuo, siekiantis pagerbti
mirusį kleboną: nesiima kepurės, nesiklaupia,
nekalba poterių.
Pirmoje dalyje buvo nuolat rašoma, kad jis
jaučiasi nusižeminęs prieš vyresnybę,
užgniaužęs savo jausmus ir troškimus.
Tinkamas pavyzdys – situacija su
Mazurkovskiu, kai Liudas Vasaris nusileidžia ir
nuolankiai paklūsta įsakymui persikelti į
prastesnį kambarį.
Skirtumas – dabar jis jau pradeda klausyti savo
vidaus balso.
1. Liudas Vasaris neparodo deramos pagarbos 4 taškai

kulminacija, savotišku Liudo
Vasario mąstymo ir elgesio „lūžio
tašku“. Remdamiesi tekstu pateikite
keturis argumentus, įrodančius šį
teiginį (aptarkite emocijas, elgesį).
7. Pagrįskite teiginį, kad Liudas
Vasaris šioje ištraukoje ne tik kovoja
su savimi, bet ir paklūsta širdies
balsui.
8. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
ištraukos pabaigoje, vaizduodamas
veikėjo elgesį ir jauseną, pasakotojas
išryškina Liudo Vasario vidinę kovą.
9. Nurašykite citatą, atskleidžiančią,
kad įveikti save Liudui Vasariui
atrodo svarbiau, negu pasiekti
kelionės
tikslą.
10. Nurašykite žodį, kuriuo
apibūdinama Liudo Vasario kelionė.
Suraskite pasakotojo žodžius,
atspindinčius, kad romano
protagonistas užmezga savotišką
polemiką su savimi dėl kelionės
prasmingumo.
Įvardykite, kuri meninės raiškos
priemonė atspindi šią polemiką.
11. Remdamiesi paskutiniu ištraukos
sakiniu nusakykite poeto ir kunigo –
širdies ir logikos – konfliktą.
Nurodykite, kuriomis meninės
raiškos priemonėmis reiškiamas jo
intensyvumas ir dramatizmas.
1. Remdamiesi kūrinio kontekstu
20
klebono, kuris pastatė bažnytėlę, kapui - šitaip
neturėtų elgtis kunigas.
2. Leidžia, kad jį kontroliuotų emocijos, o ne
racionalus protas, kuris toks svarbus kunigui.
3. Jis jaučia malonumą, netgi azartą
maištaudamas prieš kunigišką kelią.
4. Veikėjas traukia ne į bažnyčią, o į vietą,
kurioje pirmą kartą pamatė baronienę,
sužadinusią jo aistras.
Liudas Vasaris kovoja su savimi, 2 taškai
nusigręždamas nuo kunigo kelio, keldamas
vidinį maištą. Visgi jo pasirinktas tikslas yra
nueiti ten kur pirmą kartą pamatė geidžiamą
moterį.
Pasakotojas vėją ir plaikstomą sutaną išryškina 4 taškai
kaip Liudo Vasario kovos simbolį. Šis ėjimas
yra vidinis maištas ir tai puikiai išryškėja
šiuose žodžiuose: „Ar tikrai beprasmišką? Jam,
kunigui, kurio kiekvienas žingsnis turi būti
racionalus ir Dievo garbei
skirtas, ši kelionė – tai didelis žygis, tai maištas
prieš savo pasyviškumą, nusižeminimą ir prieš
kasdienišką
pilkumą, kurs jį slopina ir smaugia.“ Ėjimas
nėra tik beprasmis, nes reiškia dvasios virsmą.
... ši kelionė – tai didelis žygis, tai maištas 1 taškas
prieš savo pasyviškumą, nusižeminimą ir prieš
kasdienišką pilkumą, kurs jį slopina ir
smaugia.
Maištas. 3 taškai
Jam savotiškai smagu grumtis su vėju ir
atlikinėti šią beprasmišką kelionę.
Retorinis klausimas Ar tikrai beprasmišką?
Poeto širdis trokšta laisvės, o kunigo 4 taškai
gyvenimas yra grįstas racionaliu elgesiu,
paklusnumu įžadams.
Epitetais didelis, racionalus, kasdieniškas.
Metafora prieš kasdienišką pilkumą, kurs jį
slopina ir smaugia.
2.4.
Grįžta iš susitikimo su Šlavantų tėveliu. 1 taškas
 21

apibūdinkite ištraukos veiksmo

aplinkybes.

2. Nurodykite, kas yra Piktupių Piktupių Andrius – Vasariui išpažintį atlikęs 2 taškai
Andrius ir kodėl Liudas Vasaris jaunuolis, nesuvokiantis savo kaltės. Jis buvo
sako, kad „jis pamatė begalinio menkesnio (etinio) išprusimo, moralinis
moralio skurdo ir sunkaus kunigiško skurdas – paklusimas savo instinktams
darbo pavyzdį“. Argumentuokite (Į konfliktą su Piktupių Andriumi įsipainiojęs
remdamiesi kūrinio kontekstu. Stripaitis – jis irgi teikia blogą pavyzdį kaimo
žmonėms. Mokiniai gali ir tai pastebėti.)
3. Remdamiesi kūrinio ir kūrybos Šlavantų tėvelis Liudui Vasariui yra kunigiško 4 taškai
kontekstu charakterizuokite Šlavantų gyvenimo pavyzdys, vienas iš išorinių
tėvelį. pavyzdžių, padėjusių jam keliauti kunigystės
keliu./
Tai atsidavęs savo pašaukimui, Dievui ir
žmonėms asmuo.
Jam pirmiau rūpi dvasiniai reikalai. Šlavantų
tėvelis – Platūno ir Stripaičio priešingybė.
Šlavantų tėvelis būdamas kunigiško gyvenimo
idealas daro įtaką ir Liudo Vasario
sprendimams.
Nurodykite, kodėl vizitas pas šį Daug klausimų kyla, nes Šlavantų tėvelis
veikėją Liudui Vasariui sukelia daug išaiškina, ko tikisi iš Liudo Vasario, o veikėjas
klausimų. jaučiasi negalįs to išpildyti.

4. Remdamiesi kūrinio kontekstu Šlavantų tėvelis yra atsidavęs kunigystei, o 2 taškai

paaiškinkite, kodėl norėdamas būti
toks kaip Šlavantų tėvelis romano
protagonistas supranta turįs
išsižadėti baronienės pažinties ir jos
bibliotekos.
_ kunigo pašaukimu./
5. Apibūdinkite siužeto aplinkybes,
kuriomis Liudas Vasaris pradėjo
nujausti, kad dviem keliais – kunigo
ir poeto – eiti jis negalės.
Nusakykite, kokią dvilypę būseną
išgyveno dėl to romano veikėjas ir
kaip bandė elgtis vedamas šios
nuojautos.
baronienė bei jos biblioteka yra Liudo Vasario
pagundų šaltinis./
Tiek knygos, tiek ir baronienės artumas
sužadina Liudo Vasario mintis ir potraukį
kūrybai, kuri, anot jo, nėra suderinama su
Šlavantų tėvelis yra kunigas, turintis pašaukimą
ir tarnaujantis žmonėms, pirmiausia galvojantis
apie kitus žmones, o pažintis su baroniene ir jos
knygos skatina gilintis į save, atsidėti tik
kūrybai/maištauti.
Tos aplinkybės – tai santykis su pasauliu, o 4 taškai
tiksliau, ėjimas dviem keliais. Viena vertus,
protagonistas turėjo laikytis savo, kaip kunigo,
įžadų ir nenorėjo jų laužyti. Jis stengėsi
ryžtingai jų laikytis, nes seminarijoje regėjo ne
vieną kunigą, kuris elgėsi būtent taip. Kita
vertus, jo pašaukimas, kuris čia įvardijamas
prigimtimi, skatino rinktis poeto kelią.

6. Išvardykite argumentus, kurie Argumentai, verčiantys laikytis kunigystės: 1) 4 taškai

verčia laikytis kunigystės, ir tuos, iš seminarijos išsineštas pasiryžimas, 2)
kurie skatina jai priešintis. ištikimybė Bažnyčiai, 3) ištikimybė kunigystės
įžadams.

Įvertinkite, kieno – kunigo įžadų ar
prigimties balso – argumentai yra
svaresni.
Nurašykite ir įvardykite dvi meninės
raiškos priemones, kuriomis tai
atskleidžiama.
7. Suformuluokite ir parašykite
problemą, svarbią šioje ištraukoje ir
visame kūrinyje.
1. Suraskite pasakotojo žodžius,
nusakančius, ką išgyveno Liudas
Vasaris, skaitydamas K. Tetmajerio
eiles.
Įvardykite bent dvi skirtingas
meninės raiškos priemones, kuriomis Epitetai su keista nerimastim, save kaltindamas
reiškiamas šių išgyvenimų
intensyvumas ir dramatizmas.
2. Nurodykite bent tris K.
Tetmajerio „Preliudijų“ bruožus.
Remdamiesi tekstu paaiškinkite,
kodėl Liudui Vasariui, kaip kunigui, aistringa vyro ir moters meilė./ Kunigui, kuris
galėtų būti pavojingas šių eilių
skaitymas.
Įvertinkite, kuris iš šių bruožų
pavojingiausias kunigui.
3. Nurašykite žodžius, kuriais
apibūdinamas „niūrios nusivylimo
poezijos“ poveikis Liudui Vasariui. Jį žavėjo kaip koks demonas ir viliojo į juodas
Nurodykite, su kuo palyginama
neigimo galia. Paaiškinkite šio
įvaizdžio prasmę.
22
Argumentai skatinantys pasipriešinti
kunigystei: 1) širdies balsas, 2) fantazija, 3)
jaunystės polėkiai.
Prigimties balsas yra svaresnis.
Epitetas svaigulingą žavesį.
Personifikacija prigimtis, širdis, fantazija,
polėkiai kuždėjo.
Kaip suderinti pašaukimą ir duotą priesaiką? 1 taškas
2.5.
Jis prarijo tas knygas su keista nerimastim, 3 taškai
save kaltindamas ir teisindamas, kartu
bijodamas jų nuodėmingumo, kaip jam atrodė,
aistringumo ir varomas lakios fantazijos ir
jaunuoliško smalsumo.
Frazeologizmas prarijo tas knygas.
ir teisindamas..., bijodamas jų
nuodėmingumo...
.
Vaizdų ryškumas./ 4 taškai
Maištingumas./Sielvartinga poezija/
daug kančios./
Emocinga./
Kupina neigimo, nusivylimo.
Šiose eilėse išryškinama intensyvi, erotiška bei
turi laikytis celibato, yra gana pavojinga
skaityti apie erotinio pobūdžio vyro ir moters
santykius.
Kunigui pavojingiausias yra
maištingumas/neigimo galia.
(Žmogus gali pulti į nuodėmę, tačiau gailestis
ją atperka. Maištingumas gali žadinti norą
elgtis itin radikaliai.)
Jis žavėjosi... jaudinosi jo sukeltomis 3 taškai
emocijomis.../
naktis, į tolimus pasviečius, kur jam, kaip
kunigui, buvo uždrausta žengti.
Lyginama su demonu, o tai liudija didelį
neigiamą/pavojingą poveikį Vasariui – kunigui.
Kita vertus, demonas – romantikų (ypač rusų)
mėgtas įvaizdis - būtybė, baisi ir viliojanti,
vieniša, aistringa ir nelaiminga.

4. Suraskite pasakotojo žodžius,
apibūdinančius Liudo Vasario
emocijas, sukeltas apsilankymo pas
Šlavantų tėvelį.
Įvardykite tai atspindinčią meninės
raiškos priemonę.
Nurodykite, kaip susijusios šios
Liudo Vasario emocijos ir antroji
„Preliudijų“ ištrauka.
Atsakymą pagrįskite citata.
5. Palyginkite K. Tetmajerio
eilėraščio ištrauką su F. Tiutčevo
kūrinio citata dienoraštyje.
Nurodykite du panašumus
ir du skirtumus.
6. Remdamiesi kūrinio kontekstu
pasvarstykite, ar būtų išdrįsęs Liudas
Vasaris tokį kūrinį skaityti
seminarijoje.
Savo nuomonę pagrįskite bent vienu
argumentu.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kaip pasikeitė Liudas Vasaris
palyginti koks buvo mokydamasis
seminarijoje.
7. Nurodykite dvi priežastis, kodėl
pasakotojas baronienę apibūdina
kaip gerą psichologę.
Pakomentuokite, kaip būtų elgęsis
23
Liko širdy lyg kokių karčių nuosėdų 4 taškai
Palyginimas.
Šioje ištraukoje kalbama apie dvasią kartumo
pripildančią gėlą.
Su pajuoka šalta reik slėpti tą gėlą,/kur dūšią
pripildo niekingo kartumo...
Panašumai: 4 taškai
1) abiejuose kūriniuose raginama slėpti savo
tikruosius jausmus,
2) abu kūriniai yra kupini savotiško
neigimo/pesimistiški.
Skirtumai:
1) K. Tetmajeris ragina ieškoti tikrojo kelio, o
to nėra Tiutčevo eil. citatoje,
2) K. Tetmajeris ragina nepasiduoti, o Tiutčevo
kūryboje daugiau fatalizmo/apie pasipriešinimą
nėra užsimenama.
Liudas Vasaris seminarijoje nebūtų drįsęs 3 taškai
skaityti tokio pobūdžio knygų, nes seminarijoje
jo siekis nepasiduoti aistroms/pagundoms buvo
itin uoliai ugdomas./
Seminarijoje jis dar puoselėjo idealistinę
kunigo gyvenimo sampratą./ Seminarijoje
Liudas Vasaris slėpė ir daug labiau nekaltus
dalykus, pavyzdžiui, kelionę į Vilnių, kūrybą.
Susidūręs su kunigo gyvenimo realybe
pastebėjo daug kitų kunigų nusižengimų
įžadams, todėl pasikeitė požiūris į kunigo
darbą/prarado idealistinę kunigo gyvenimo
sampratą/pradėjo suvokti, kad idealių kunigų
nevertina net vyresnybė – jo pastangos
užgniaužti viliones jau atrodė kone
beprasmiškos ir pnš.
1. Baronienė buvo itin gerai išsilavinusi ir 4 taškai
pažinojo žmogaus prigimtį – suprato, kad kuo
labiau Vasaris ją slopins, tuo bus didesnis
vidinis pasipriešinimas.
2. Jos patarimai buvo gyvenimiški, susieti su
asmenine Vasario situacija – ji suprato, kad
idealas reikalauja didelio pasiaukojimo, o
besiaukojantis žmogus turi įžvelgti gilių
motyvų tai daryti.
Jeigu Liudas Vasaris būtų laikęsis baronienės
 24

veikėjas ir kokios galėjo būti
pasekmės.
8. Nurašykite sakinį, atskleidžiantį
kunigo idealo įtaką Liudo Vasario
vidaus gyvenimui.
Remdamiesi menine raiška
įrodykite, kad jis itin ekspresyvus
(suraskite ir aptarkite bent dvi
skirtingas meninės raiškos
priemones).
patarimo, tikėtina, kad būtų suderinęs kunigo
profesiją ir poeto pašaukimą. Jis būtų buvęs ne
pačiu geriausiu kunigu, bet puikiu poetu.
Pasakotojas sako: „Bet jis įkurdino savo sąžinėj 3 taškai
rūstų teisėją – idealą, ir nuo to laiko visas jo
vidaus gyvenimas ėjo konvulsiškais
sukrėtimais, nuopuoliais, atgailomis ir
susigraužimais.“
Metafora teisėjas idealas.
Epitetai rūstus, konvulsiškais.

9. Parašykite pagrindinę ištraukos Knygos dar labiau sužadina Liudo Vasario 1 taškas
mintį. širdies troškimus ir užaštrina poeto ir kunigo
konfliktą./Poezija padeda nuspėti tai, kas
vyksta sieloje.
2.6.
1. Suraskite pasakotojo žodžius, ... kad dabar yra patogus momentas iš 2 taškai
atspindinčius Ramučio pokalbio su principinių klausimų pereiti į pačio Vasario
romano protagonistu tikslą. raštus ir pradėt kreipti jį iš klaidingo į gerą
kelią.
Nusakykite, koks pasakotojo Pasakotojo požiūris yra ironiškas.
požiūris į šį tikslą (santūrus,
ironiškas ar kt.).
2. Nurašykite Ramučio žodžius, Ramutis Liudo Vasario eiles laiko 3 taškai
atskleidžiančius jo požiūrį į Liudo savotiškomis/nelabai tinkamomis ne pačiomis
Vasario eiles. tinkamiausiomis kunigui - na, gana savotiškų
eilių.
Nurodykite dvi Ramučio įvardytas Pasaulietinės literatūros įtaka.
priežastis, paskatinusias parašyti šias Kunigas, kuris tvirtino, kad moterų įtaka
eiles. kūrybai yra didelė.
3. Nusakykite, kaip romano Liudas Vasaris jaučiasi blogai/jaučiasi 3 taškai
protagonistas reaguoja į Ramučio sumišęs/nesaugiai girdėdamas, ką apie jo eiles
žodžius apie jo poeziją. kalba kunigas Ramutis, ir nori pakeisti temą.
Atsakymą pagrįskite citata. A, palikime ramybėj mano eiles! – susiraukė jis
ir, norėdamas paslėpti savo sumišimą ir
apmaudą, pagriebė pasitaikiusį ant kelio
pagalį ir sviedė į papurusią pušies viršūnę.“
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Apmaudą.
ką tokia reakcija perteikia.

4. Nurodykite, kuriais argumentais – Ramutis remiasi loginiais argumentais, 4 taškai

loginiais ar emociniais – remdamasis pavyzdžiui, pabrėžia, kad padarius tam tikras
Ramutis argumentuoja savo požiūrį. korekcijas būtų galima laisvai spausdinti
protagonisto kūrybą.
Taip pat Ramutis pabrėžia, kokia kūryba yra
netinkama kunigui.
Remdamiesi tekstu pasamprotaukite, Tokį kunigo elgesį galime laikyti

ar polemizuodamas apie Liudo
Vasario eiles taktiškai elgiasi
Ramutis.
Argumentuokite perfrazuodami
citatas.
5. Nurašykite svariausią, Liudo
Vasario manymu, argumentą,
atspindintį kompromisą su savimi.
Remdamiesi tekstu ir menine raiška
įrodykite, kad tai sakant veikėjo
išgyvenimai labai įtempti,
dramatiški. Nusakykite,
kuo neįprastas Liudo Vasario
elgesys, kokią būseną tai atspindi.
6. Nurašykite bent tris
kontrargumentus, kuriuos išsako
kunigas Ramutis.
Įvertinkite, kuris iš veikėjų teisesnis.
7. Remdamiesi visu tekstu pagrįskite
teiginį, kad kuriamas aštraus
realybės poveikio Liudo Vasario
sielai ir gamtai motyvas.
8. Suraskite pasakotojo žodžius,
atspindinčius Liudo Vasario būseną
po ginčo. Remdamiesi ištraukos
pabaiga įrodykite, kad gamta
atspindi veikėjo išgyvenimus (yra jų
fonas).
25
tinkamu/taktišku, nes Ramutis sako tiesą -
kunigai yra itin stebimi visuomenės, privalo
elgtis deramai. Priešingu atveju kyla grėsmė
užtraukti negandų visam luomui./
Esama tam tikros luominės kolektyvinės
atsakomybės, tad Ramutis turi teisę pasisakyti
Liudo Vasario eilių tema.
Jos labai gražios pasaulio akimis, bet
netinkamos dvasiškiui./
Vasaris – dvasiškių luomo narys./
Už tai, ką padaro kunigas, atsako visa
Bažnyčia./
Nusikaltus kunigui sakoma, kad tokie visi
kunigai.
Skirtis tarp kunigo ir poeto: Kaip poetas, aš ne 4 taškai
kunigas!
Retorinis sušukimas.
Taip pat tai, kad protagonistas sviedžia pagalį į
eglės šakas, nors labai myli gamtą ir įprastai to
nedarytų./
Įprastai Liudas Vasaris elgiasi laisvai ir ramiai,
tačiau šįkart jis sviedžia pagalį į eglę. Tai
liudija didžiulį skausmą ir stresą, kurį patiria
protagonistas.
Ramutis tvirtina, kad Liudo Vasario pozicija 4 taškai
yra absurdas, pabrėžia, kad asmenybės skilimas
yra būdingas nelaimingiems ir nenormaliems
žmonėms, tvirtina, kad protagonistas
nepriklauso šiai asmenų grupei, nes apmąsto
savo veiksmus, teigia, kad tai tėra
įsikalbėjimas.
Teisesnis yra Ramutis, nes atskirti profesijos ir
asmenybės neįmanoma.
Argumentuoti ir teisingi Ramučio teiginiai 2 taškai
skaudžiai paliečia Liudo Vasario sielą.
Protagonistas nėra ramiai reaguoti į išsakomas
mintis, jų atremti, tad išsilieja savo skausmą
svaidydamas pagalius į medžius.
Šitie žodžiai vėl pataikė į jautrią Vasario vietą 4 taškai
ir jį pribaigė galutinai. Grįždamas atgal, jis
visą kelią tylėjo, nors Ramutis jau kalbėjo apie
ką kita ir net stengėsi jį suraminti ir
palinksminti./
Vasaris, žiūrėdamas į tą nykstančią žiemos
grožio pasaką, jautė, kad ir jo pačio poetinės
būklės pasaka yra tokia pat švelni ir trapi ir
žūva nuo kiekvieno realybės pūstelėjimo.
Šioje ištraukoje taip pat yra gretinama nykstanti
žiemos pasaka bei Vasario poetinė pasaka.

Įvardykite dvi, jūsų manymu,
vaizdingiausias meninės raiškos
priemones.
9. Suformuluokite ir parašykite
filosofinę problemą, svarbią šioje
ištraukoje ir visame romane.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
pateikite bent vieną argumentą, kad
ji buvo svarbi ir romano autoriui.
III dalis „Išsivadavimas“
1. Nurodykite, kurią vienuolio
portreto detalę išryškina pasakotojas.
Nurašykite ir įvardykite dvi meninės
raiškos priemones, kuriomis
apibūdinama ši portreto detalė.
Nusakykite, kokias vienuolio
emocijas tai perteikia.
2. Nurodykite bent vieną literatūros
kūrinį, kuriame veikėjas būtų
charakterizuojamas pabrėžiant šią
portreto detalę.
3. Palyginkite kunigą Ramutį ir
vienuolį Severiną.
Nurodykite, kuo skiriasi jų elgesys
su Liudu Vasariu ir argumentų
pateikimas.
4. Atsakymą pagrįskite citatomis.
26
Metaforos nykstančią žiemos grožio pasaką;
poetinės būklės pasaka; nuo realybės
pūstelėjimo.
Kodėl kunigystė sunkiai suderinama su poeto 2 taškai
egzistencija?
Dar mokydamasis seminarijoje V. Mykolaitis –
Putinas kėlė klausimą, ar poeto ir kunigo keliai
suderinami./
Laiškuose Vaižgantui, draugams ne kartą rašė,
kad negali suderinti savy poeto ir kunigo.
3.1.
Pirmiausia išryškina akis. 4 taškai
Žybtelėjo kaip ir kokia įkvėpimo ugnis.
Ekspresyvus veiksmažodis ir metafora.
Degantį žvilgsnį - metafora.
Perteikia aistringą troškimą perkalbėti Vasarį.
J. Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“./ 1 taškas
Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“.
Kunigas Ramutis subtilesnė asmenybė. Jis 3 taškai
elgiasi taktiškai, sulaukia patogaus momento
kalbėti pavojinga tema, o vienuolis Severinas
puola kaltinti. Vienuolis per polemikos
kulminaciją elgiasi neetiškai.
Ramučio argumentai logiški, jis apeliuoja į
Vasario asmenybę, pagrindžia savo nuomonę
paisydamas Vasario individualybės, o
vienuolio argumentai dogmatiški, jis nepaiso
Vasario asmenybės. Jam Vasaris atrodo esąs
išdavikas, maištininkas. Vienuolis įprasmina
tai, ko Liudas Vasaris labiausiai nemėgo
seminarijoje.
Kunigas Ramutis ... nusprendė, kad dabar yra 2 taškai
patogus momentas iš principinių klausimų
pereiti į pačio Vasario raštus.../
... imu suprasti ir tavo pačio daugelį, kaip čia
pasakius, na, gana savotiškų eilių.../
Jei kas netinkama, aš pastebėčiau, tu
pataisytum, ir viskas būtų puiku./
Jos labai gražios, žiūrint pasaulio akimis./
(Vienuolio kalbos citatos)
Štai kunigas – Dievo pašvęstasis, prisiekęs
klusnumą ir ištikimybę Bažnyčiai, supasaulėja,
išsižada savo pareigų ir piktina tikinčiuosius
 27

savo elgesiu! Kas gali būti liūdnesnio už šitą

6. Nurašykite pasakotojo žodžius,
kuriais jis apibūdina tėvo Severino
argumentus.
Nusakykite, kieno – pasakotojo ar
Vasario – požiūrį jie atspindi.
nelaimingąjį?/
Tamsta nori nusikratyti Bažnyčios varžtais, kad
turėtum nuodėmės laisvę!/
...tamsta keli maištą prieš Bažnyčią ne dėl
idėjos, ne dėl kilnaus gyvenimo tikslo, bet dėl
kūno geidulių laisvės, dėl moteries, dėl
mergos!/
Paskutinius žodžius jis ištarė su tokiu cinizmu
ir pasibjaurėjimu...
(Pakanka vienos Ramučio ir vienos vienuolio
kalbos citatos arba citatų apie jų elgesį.)
... tai buvo trafaretiškiausi rekolekcijų ir 2 taškai
meditacijų žodžiai...
Atspindi Vasario požiūrį.

7. Palyginkite, kuo skiriasi Liudo
Vasario reakcija į Ramučio ir į tėvo
Severino žodžius.
Suformuluokite ir parašykite
išvadą, kaip pasikeitė Liudas Vasaris
nuo pokalbio su Ramučiu.
Ramučio žodžiai Vasarį paveikia emociškai, jis 4 taškai
pasijunta sumišęs (meta pagalį į eglę). O
vienuolio žodžiai sukelia pajuoką.
Vasaris subrendo, pasitiki savimi ir žino, ko
nori/ yra tvirtai apsisprendęs.

8. Nurodykite galimas šių pokyčių Palyginus laisvas gyvenimas užsienyje./ 2 taškai

priežastis. Yra pripažintas poetas, pasitiki savo ateitimi. /
Nenori gyventi meluodamas, apsimetinėdamas.
9. Remdamiesi tėvo Severino elgesiu Vasaris tikėjosi išgirsiąs ką nors nepaprasta, 4 taškai
ir argumentais įrodykite, kad šioje skirta asmeniškai jam, o Severinas remiasi
polemikoje jis pasirodo kaip silpnas trafaretiškomis frazėmis./
psichologas ir pralaimi. Jis neatsižvelgia į Vasario intelektualumą,
Nusakykite, kurie žodžiai yra ginčo nesupranta, neieško svaresnių, įtaigesnių
kulminacija. argumentų– taip demonstruoja požiūrio
ribotumą./
Vienuolis elgiasi kaip fanatikas, apkaltina
Vasarį maištavimu prieš Bažnyčią./
Jis įkarščio akimirką nebeišlaiko dvasinės
pusiausvyros.
Kad Vasaris meta kunigystę dėl kūno geidulių.

10. Nusakykite, kaip Liudas Vasaris
reaguoja į skaudžiausią vienuolio
mestą kaltinimą.
Palyginkite su Liudo Vasario elgesiu
kalbantis su kunigu Ramučiu ir
nurodykite, kuo panaši ir kuo
skirtinga romano protagonisto
reakcija.
Kūno kalba - sugniuždė papirosą peleninėje./ 3 taškai
Šaukiamoji intonacija. (Tėve!).
Panašu, nes Liudui Vasariui pokalbis buvo
nemalonus.
Skirtinga, nes jis Ramučio žodžius giliai
išgyvena, o tėvo Severino žodžiai tik sustiprina
pasiryžimą palikti kunigystę/ pats Vasaris jų
paskatintas pereina į puolimą.

11. Atsakymą pagrįskite citatomis.
12. Nurodykite visus argumentus,
kuriais Liudas Vasaris grindžia
pasiryžimą išsižadėti kunigystės.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kuri (Atsiprašau - korektūros klaida:
praleistas žodis priežastis) –jūsų
manymu, yra svarbiausia.
13. Nurodykite, kokiu palyginimu
Liudas Vasaris grindžia savo
požiūrį. Apibendrinkite ir parašykite
išvadą, kaip tai charakterizuoja
veikėją.
1. Nusakykite veiksmo aplinkybes.
2. Suraskite Liudo Vasario žodžius,
nusakančius kūrėjo likimo
dramatiškumą.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kaip susijusi kūrėjo patiriama kančia
ir kūryba.
Įvardykite bent vieną vaizdingą
meninės raiškos priemonę,
atspindinčią kūrėjo kančią.
3. Remdamiesi Auksės žodžiais
pasamprotaukite, ar ji iš tiesų
supranta Liudą Vasarį.
Įvardykite, kuris jos bruožas
atsispindi ištraukoje.
4. Remdamiesi tekstu įvardykite
kunigo padėties nulemto konflikto
priežastis.
5. Nusakykite, dėl ko, pasak Liudo
28
Šitie žodžiai vėl pataikė į jautrią Vasario vietą 2 taškai
ir jį pribaigė galutinai. ... jis visą kelią tylėjo.../
Vasaris, žiūrėdamas į tą nykstančią žiemos
grožio pasaką, jautę, kad ir jo poetinės būklės
pasaka yra tokia pat švelni ir trapi ir žūva nuo
kiekvieno realybės pūstelėjimo.
... sušuko jis, vos galėdamas susivaldyti.
Žodžiai liejosi iš Vasario burnos kaip staiga
[prasiveržusi srovė.
Dvasios ir kūrybos laisvė. 3 taškai
Vidaus harmonija/ sąžinės ramybė.
Svarbiausia – kūrybos laisvė.
(Mokinio išvada gali būti kitokia. Svarbu, kad
atitiktų argumentus.)
Palygina su paties vienuolio situacija (Vasariui 2 taškai
kūryba tiek pat svarbi kaip kunigui mišios).
Tai atskleidžia, kad jis - puikus psichologas,
įgudęs polemizuoti.
3.2.
Lemiamas Vasario pokalbis su Aukse dėl 1 taškas
ateities. (Jis romano pabaigoje, prieš
atomazgą). Pokalbio pradžioje Vasaris parodo
Auksei raštą iš vyskupijos kurijos, kuriame
reikalaujama vėl gyventi kaip kunigui.
Be vidaus kovų ir kentėjimų nėra kūrybos./ 3 taškai
Tik nuolatos degdamas ir atsinaujindamas
meno žmogus gali kūrybiškai save pareikšti.
Kančia įkvepia kurti.
Metafora tik nuolatos degdamas.
Nelabai supranta. 2 taškai
Jai kančia neatrodo pozityvi.
Individualizmas/savo tikslo siekimas./
Neempatiškumas/ negebėjimas (nenoras)
įsijausti į kito situaciją
Būdamas kunigas kentėjo jausdamasis esąs ne 2 taškai
savo vietoje ir dėl vidaus disharmonijos.
Dėl principų, dėl gyvenimo teisių ir santvarkos, 4 taškai

Vasario, gali tekti kovoti atsisakius
kunigystės.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurios žmogaus charakterio savybės
lemia, ar jis gali patirti harmoniją su
savimi ir pasauliu.
6. Remdamiesi ištraukos pabaiga ir
kūrinio kontekstu paaiškinkite
paskutinio ištraukos sakinio prasmę.
7. Suformuluokite ir parašykite
svarbią kūrinio problemą,
atsispindinčią šioje ištraukoje.
1. Apibūdinkite ištraukos pradžioje
kuriamą gamtos vaizdą.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami
citatas.
2. Nurašykite pasakotojo žodžius,
atspindinčius šio gamtos vaizdo
sukeltą Liudo Vasario būseną.
Palyginkite ją su išgyventa romano I
dalyje, kai veikėjas važiavo atostogų
po pirmųjų mokymosi seminarijoje
metų.
Nurodykite, kas pasikeitė ir kodėl.
Įvardykite dar vieną kūrinį, kurio
personažas išgyvena panašią būseną,
būdamas tokioje erdvėje.
3. Remdamiesi kūrinio ir kūrybos
kontekstu paaiškinkite, kokį
vaidmenį Liudo Vasario gyvenime
atliko Glaudžiuvienė.
Pasvarstykite, kodėl prieš Liucė pasitraukė iš gyvenimo, nes netekusi
žengdamas lemiamą žingsnį jis sūnaus nebematė gyvenimo prasmės./
ateina prie šios moters kapo.
4. Paaiškinkite, kodėl Liudas Vasaris Jos paprastos, gražios kaip ir Liucės siela./
pagalvoja, kad „geltonos
Aušrakalnio kačpėdėlės“ tiktų prie
auksinių raidžių ir pilko granito.
29
dėl duonos kąsnio.
Išvada - vidaus (vertybių) ir išorės (gyvenimo
aplinkybių) harmonija./ Sąžiningas santykis su
savimi ir pasauliu.
Liucija pasirenka savižudybę, nes nemato 2 taškai
gyvenimo prasmės./
Vasaris siekia būti tikruoju savimi - tik poetu,
kitaip jo gyvenimas būtų beprasmis kaip ir
Liucės.
Kuo ypatinga kūrėjo būtis? 1 taškas
3.3.
Kuriamas šviesus, dinamiškas gyvybingos 2 taškai
gamtos vaizdas.
Vešliai žaliavo medžiai, kvepėjo žiedai,
čiulbėjo šakose paukščiai.
Atrodė kaip koks smagus, gyvybés kupinas 4 taškai
sodas.
I dalyje Vasaris išgyveno ekstazę gamtoje, bet
tuojau pat pajuto skausmą/ apmaudą. I dalyje
Vasario būsena buvo apibūdinama gretinant su
žmogumi, išvestu iš tamsos į vidurdienio saulės
nušviestą sodą.
Šiame fragmente kapinės palyginamos su
gyvybės kupinu sodu (Vasario refleksija) – vėl
tas pats saulės nušviesto sodo motyvas kaip I
dalies ištraukoje. (Tai pastebėti sunku – jei
mokiniui pavyko, būtina pagirti, paskatinti.)
Dabar Liudas Vasaris ramus, nes tvirtai
apsisprendęs palikti kunigystę.
Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“
veikėja mamatė Marija.
Liucija Glaudžiuvienė - nuo jaunystės 3 taškai
pažįstama moteris, pirmoji, kuria jis susižavėjo.
Ji visą gyvenimą mylėjo Vasarį.
Jie buvo dvasiškai artimi/ panašūs./
2 taškai
Katpėdėlės, natūralios gėlės, atspindėtų
kontrastą tarp Liucės vidaus pasaulio ir
prašmatnios, bet tuštokos jos aplinkos.
 30

Atsakydami remkitės ir kūrinio Liucė, kaip ir Vasaris, nebuvo patenkinta

kontekstu.
5. Išvardykite, ką prisimena namo
grįžęs Liudas Vasaris.
Apibendrinkite ir parašykite, kodėl
būtent šiuos dalykus jis prisimena.
gyvenimo aplinkybėmis. Jos savižudybė buvo
viena iš priežasčių, paskatinusių Vasarį
apsispręsti būti savimi.
Prisimena vaikystės akimirkas, mokymosi 3 taškai
seminarijoje fragmentus, moteris, kuriomis
žavėjosi, pirmąsias mišias, kaip žiūrėdavo į
giraitę, tėvo per naktigonę sukurtą laužą,
Gegužės pirmosios dainas, seminarijos
koplyčioje skambantį dvasios tėvo balsą,
Katedros Nepažįstamąją ir Liucę, pirmąsias
mišias.
(Gali tiesiog išvardyti)
Prisimena tai, kas formavo jį kaip
asmenybę/poetą/kas sukėlė ypatingų
emocijų/giliai sujaudino.

6. Nurodykite priežastį, kodėl Liudui Anksčiau jis žavėjosi baroniene ir jos 1 taškas
Vasariui prisiminimas apie pasakojimais/gyvenimo filosofija, o dabar
baronienę sukelia tik liūdną šypseną. Liudas Vasaris taip nebegalvoja./
Jis dvasiškai brandesnė asmenybė negu
baronienė./
Jis įsitikino, kad baronienės gyvenimo
malonumų filosofija naivi.
(Gali būti ir kitokių įžvalgų, svarbu, kad jos
būtų pagrįstos kūrinio logika.)
7. Ištraukos pabaigoje suraskite du Voratinklio siūlai - užplūstanti išsivadavimo 4 taškai
sakinius, atspindinčius kontrastą. šviesa. Voratinklio siūlai įprasmina kunigystę,
Remdamiesi vaizdiniais pagrįskite kuri varžė Vasario, poeto, prigimtį. Voratinklis
teiginį, kad jie atspindi pagrindinį susijęs su tamsa. Išsivadavimo šviesa - naujo,
Liudo Vasario konfliktą tarp širdies laisvo gyvenimo simbolis (Vasaris labai mėgo
ir proto – poeto pašaukimo ir kunigo saulę, šviesą).
įsipareigojimų. Įrodykite, kad Tirpsta toly, blanksta ir žūva - Vasaris
veikėjas išsprendžia šį konfliktą. išsprendžia konfliktą.

8. Palyginkite romano pabaigą su V.Eil. „Ryto saulei“ irgi kalbama apie 2 taškai
Mykolaičio-Putino simbolistiniu išsivadavimą: lyrinis subjektas eina saule
eilėraščiu „Ryto saulei“. apsvaigęs, jis jaučiasi laisvas./
Nusakykite, kas panašu ir kas Jis eina pasitikti naujo ryto.
skirtinga. Šioje ištraukoje minima naujai užplūstanti
išsivadavimo šviesa.
Skirtinga, kad eilėraščio subjektas dar jaučiasi
kalinys, o Vasaris galutinai išsivaduoja.
DIRBKIME POROMIS (GRUPĖMIS)
I pora (grupė)
1. Nusakykite, kaip sūnų klieriką Pasitinka kaip kunigą. 2 taškai
pasitinka tėvas ir motina.
Argumentuokite remdamiesi tekstu. Tėvas net ranką nori pabučiuoti.
Motina elgėsi nuoširdžiau - jos akyse žibėjo
džiaugsmo ašaros.
 31

2. Nurodykite, kokią refleksiją Sukelią negatyvią refleksiją. 3 taškai

sukelia Liudui Vasariui tėvų
kreipimasis „jūs, kunigėli“.
Remdamiesi tekstu įrodykite, kad tai Jis pajunta skausmą, koktumą. Šita
romano protagonistui nemalonu. daugiskaita…
Argumentuokite remdamiesi menine Metafora čaižė gėdingu koktumu.
raiška.
3. Suraskite pasakotojo žodžius, Atsistojo kažkokia prizma. 1 taškas
įrodančius, kad Liudui Vasariui,
tapus „kunigėliu“, atsiranda didelis
barjeras tarp jo ir tėvų.

4. Nurašykite citatą, atspindinčią, Jau dabar jie išskyrė jį iš brolių seserų tarpo, 1 taškas
kad tėvai idealizuoja sūnų. pastatė ant pjedestalo, papuošė viltimis ir
svajonėmis, džiaugiasi, gėrisi, garbina.

** Įvertinkite, ar pagrįstas ir Nenatūralus. 3 taškai

natūralus toks tėvų elgesys su
sūnumi klieriku. Pasamprotaukite, Sūnus jaučiasi vienišesnis, suvokia turįs
kokių išgyvenimų tai galėjo sukelti pateisinti tėvų viltis (ardyti jų iliuzijas būtų
sūnui. žiauru ir egoistiška)./
Remdamiesi kūrinio kontekstu Sūnaus ir tėvų santykiuose pradeda trūkti
įrodykite, kad toks tėvų elgesys ilgai nuoširdumo/ tikro atsivėrimo/tolsta nuo šeimos.
daro įtaką Liudo Vasario poelgiams Vasaris ilgai nepasako tėvams apie sprendimą
ir sukelia didelių kančių. palikti kunigystę, nes bijo tėvų, ypač motinos,
reakcijos./ Trečioje dalyje grįžęs namo eina
laikyti mišių, nors to negalėtų daryti
(veidmainiauja/ prisitaiko).
II pora (grupė)
1. Įvardykite Liudo Vasario charakterio Užsidaręs/ pasislėpęs. 1 taškas
bruožą, atskleistą formarijaus.

2. Nurodykite dvi priežastis, kodėl Pajuto turįs savy kažką brangaus/ 3 taškai
formarijaus žodžiai Liudui Vasariui pajuto turįs atsparumo nepasiduoti.
nepasirodė nemalonūs.
Nusakykite, kuriuo žodžiu įvardijama Turtas.
„kažkas brangaus“ veikėjo vidiniame
pasaulyje.
3. Nurašykite įvaizdį, kuriuo Skydas. 2 taškai
apibūdinama riba tarp Liudo Vasario ir
seminarijos atmosferos.
Paaiškinkite jo prasmę. Jis pasijuto apsaugotas.

4. Įvardykite, su kuo Liudas Vasaris Su girnomis. 1 taškas

palygina seminarijos gyvenimą po
daugelio metų.
** Įvardykite kūrinį, kurio veikėjas, J. Tumo – Vaižganto apysaka „Dėdės ir 3 taškai
kaip ir Liudas Vasaris, yra uždaro būdo, dėdienės”.  
bei apie jį rašiusį rašytoją.
Lygindami kūrinius įrodykite, kad Mykoliukas išgyveno mylimosios netektį,

vidinio pasaulio turtingumas padeda
žmogui išgyventi.
(Sunkesnė užduotis - galima siūlyti atlikti ekspertų grupei.)
1. Suraskite pirmoje pastraipoje ir
įvardykite meninės raiškos priemonę,
kuria Liudą Vasarį charakterizuoja
pasakotojas.
Nurodykite, kaip jis argumentuoja savo Pasako, kad jis buvo kontempliatyvaus
požiūrį.
2. Nurašykite dvi citatas, įrodančias,
kad Liudas Vasaris nuo vaikystės
pasižymėjo lakia vaizduote.
3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
pasakodamas apie Liudo Vasario
emocijas, patiriamas gamtoje,
pasakotojas pabrėžia ir jo suvaržymą.
Nusakykite, kokį santykį tarp
panoraminio gamtos vaizdo ir Liudo
Vasario vidaus gyvenimo atspindi šis
kontrastas.
4. Nurodykite, kurį Liudo Vasario
bruožą atspindi gamtos stebėjimo
pobūdis.
** Palyginkite Aušrakalnio vaizdinį su
simbolistiniuose V. Mykolaičio-Putino
eilėraščiuose kuriamu gamtos vaizdu.
Nurodykite bent du panašumus.
Atsakymą pagrįskite citatomis.
32
nes pasinėrė į vidaus pasaulį. O Liudui
Vasariui dvasinis pasaulis tampa atsvara
seminarijos realybei.
Kūrybiška asmenybė daugiau dėmesio skiria
dvasinėms vertybėms, todėl Vaižganto
apysakos veikėjas Mykoliukas patirdamas
harmoniją su gamta, gyvą tikėjimą lengviau
išgyvena sunkiomis materialinėmis
sąlygomis, o Liudas Vasaris gilindamasis į
knygas, kurdamas, atsiverdamas gamtos
pasauliui patiria šviesių emocijų, kurių
nesuteikia mokymasis seminarijoje.
(Gali būti kitokių įžvalgų, bet svarbu, kad
jos atitiktų kūrinio logiką.)
III pora (grupė)
Metafora 2 taškai
žvilgsnis nekliudomai skrenda.
būdo.
Jis ten matė kažin kokius baltus rūmus... 2 taškai
Čia jis žiūrėdavo, kaip leisdavosi saulė –
raudona ir didelė, ir joj, kaip kokiam
stebuklingam žiūrone, jis matydavo kažin
kokius aukštus medžius...
... jis jautė ją baiminga, disciplinuojama ir 2 taškai
marinama seminaristo širdim.
Kontrastą.
(Gamtoje jis regėjo laisvę, erdvę kurios
nebuvo seminarijos gyvenime.)
(Detalizuoti nebūtina.)
Svajingumą/ polinkį fantazuoti. 1 taškas
Aušrakalnis - aukščiausia apylinkės vieta. V. 3 taškai
Mykolaičio - Putino simbolistiniuose
eilėraščiuose dažnas įvaizdis - viršūnės.
Minima saulė, šviesa, kuri irgi svarbi
simbolistinių eilėraščių peizaže (eil. „Ryto
saulei“ minimos šviesios padangių
grožybės).
Tolimosios ūkanos (eil. „Žemei“ minimi

1. Įrodykite, kad atėjus pavasariui
Liudo Vasario dvasinė būsena keičiasi.
Atsakymą pagrįskite remdamiesi
menine raiška.
2. Pirmoje pastraipoje aprašoma Liudo
Vasario refleksija. Nurodykite, kas ją
sukelia ir kokį veikėjo bruožą tai
atspindi.
Remdamiesi biografiniu kontekstu
įrodykite, kad tokių refleksijų išgyveno
ir rašytojas.
3. Nusakykite antroje pastraipoje
išryškėjančią priešpriešą.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, ką
tai pasako apie jaunuolio santykį su
seminarijos gyvenimu.
4. Remdamiesi paskutiniąja pastraipa
įrodykite, kad pavasaris daro
reikšmingą įtaką ne tik jaunuolio
jausmams, bet ir veiklai.
** Apibūdinkite peizažą.
Nurodykite dažną lietuvių literatūroje
motyvą, atsispindintį gamtos aprašyme.
Įvertinkite, kokią reikšmę veikėjo
gyvenime turi gamta.
Nurodykite kūrinį bei veikėją, kurio
santykis su gamta toks kaip Liudo
Vasario.
1. Remdamiesi kūrinio kontekstu
paaiškinkite, kas yra „Šviesos“ kuopelė. savišvietos draugija./
Nurodykite, kuo ji susijusi su Liudo
Vasario viltimis stojant į seminariją.
2. Parašykite bent vieną aspektą,
siejantį ištraukoje minimus kūrinius.
Pagrįskite teiginį, kad jaunuolius
suartino žavėjimasis kultūra.
33
ūkai).
IV pora (grupė)
Atėjus pavasariui Vasariui palengvėja./ 2 taškai
Atgyja vidaus pasaulis.
Palyginimas
nuo jo krūtinės tarsi nusirito koks akmuo.
Metafora
jo širdis suvirpėjo džiaugsmu.
Vyturiuko giesmė. 2 taškai
Atspindi meilę gamtai/ imlumą
aplinkai/svajingumą.
V. Mykolaitis - Putinas taip pat mėgo būti
vienas, klausytis vyturiuko giesmės.
Kapas - visagalintis gyvybės Dievas. 2 taškai
Seminarijos gyvenimas jam atrodo tamsus,
niūrus/negyvybingas.
Jis tapo judresnis, linksmesnis, pradėjo 1 taškas
domėtis spauda ir knygomis, kurti.
Kuriamas emocingas, gyvybingas peizažas. 3 taškai
Sodo medžių žydėjimo motyvas.
Gamtos atgimimas atgaivina veikėjo sielą,
suteikia emocijų ir jis vėl gali kurti.
Mamatė iš Šatrijos Raganos apysakos
„Sename dvare“.
(Gali būti ir įvardytas ir kitas kūrinys.)
V pora (grupė)
„Šviesos“ kuopelė - slapta kuriančių klierikų 2 taškai
Tai slapta seminarijoje veikusi draugija,
kurios nariai skaitydavo savo kūrinius,
spausdindavo juos lietuviškoje spaudoje.
Vasaris stodamas į seminariją ketino tapti
kuriančiu kunigu, prisidėti prie tautinės
kultūros kūrimo.
Kūriniuose esama ryškių sąsajų su liaudies 2 taškai
kūryba./
Kūriniuose svarbi tautinės kultūros tema.
Jie kartais ištisas rekreacijas prasėdėdavo
gilindamiesi į kompozicijas.

3. Nurašykite žodžius, apibūdinančius
„Šviesos“ narių santykį su šiais
kūriniais.
Apibendrinkite ir parašykite
išvadą, koks tas santykis.
4. Suraskite citatą ištraukos pabaigoje,
įrodančią, kad net tokia veikla nepadarė
seminarijos gyvenimo artimesnio
jaunuoliams.
** Remdamiesi rašytojo biografiniu
kontekstu įrodykite, kad ir jam buvo
svarbi tautinė kultūra.
Remdamiesi literatūros kontekstu
įrodykite, kad domėjimasis tautine
kultūra atrodė svarbus daugeliui šviesių
asmenybių.
Įvardykite autorių ir kūrinį, kuriame
apie tai rašoma.
1. Įvardykite du svarbius Liudo Vasario
asmenybės bruožus, minimus ištraukos
pradžioje.
Nurodykite, kaip pasakotojas
motyvuoja jų atsiradimą.
2. Suraskite pasakotojo žodžius,
nusakančius vaiko jauseną, patiriamą
šventadieniais einant su tėvais į
bažnyčią.
Nusakykite, kokios pasakotojo
emocijos tai vaizduojant ir kaip jos
atsispindi tekste.
3. Apibūdinkite, kaip jausdavosi
Liudukas, veriamas tėvų kritiškų
žvilgsnių.
4. Suraskite žodžius, kuriais
pasakotojas apibūdina vaiko reakciją į
tėvų žodžius.
Nusakykite, kokį pojūtį (kompleksą)
formavo toks elgesys.
** Remdamiesi ištrauka nusakykite,
kokius vaiko auklėjimo metodus taikė
Liudo Vasario tėvai.
34
Jie susikūrė savo kultūros kampelį, kurį 2 taškai
saugojo, prie kurio šildėsi ir gaivinosi.
Santykis šviesus, artimas/ tai įkvėpė vilties.
(Gali būti įvairių samprotavimų,
svarbiausia, kad akcentuotų pozityvų ryšį.)
... o visa kita darės tolima ir dar labiau 1 taškas
svetima.
Pasižiūrėti biografinį kontekstą. 3 taškai
V. Kudirka, V. Krėvė.
(Gali būti įvairių pavyzdžių.)
Tautine kultūra domėjosi mamatė Šatrijos
Raganos apysakoje „Sename dvare“.
VI pora (grupė)
Menka nuomonė apie savo išvaizdą ir 2 taškai
darbus/ nepasitikėjimas savimi. Liguistas
jautrumas.
Neigiami vaikystės įspūdžiai, sukelti
kritiškų tėvų žvilgsnių.
... jam darydavos nepatogu, jis netekdavo 2 taškai
judesių laisvumo, jis įtraukdavo galvą, jis
nežinodavo, ką daryti su rankomis ir kaip
statyti kojas.
Pasakotojui gaila vaiko/užjaučia vaiką.
Deminutyvas Liudukas.
Pakartojimai jis…jis perteikia išgyvenimų
intensyvumą, vaiko skausmą.
Veiksmažodis pribaigdavo.
Jis nekęsdavo savęs ir savo nevikrumo. 1 taškas
Jis jokiomis pastangomis negalėdavo 2 taškai
nusikratyti jį apėmusio sustingimo.
Savo menkumo pojūtį./
Nepilnavertiškumo kompleksą.
Despotiškas elgesys./ 3 taškai
Tėvai jį nuolat peikė ir beveik niekada
nepadrąsino.
 35

Įvertinkite, ar pateisinamas Nepateisinamas.

psichologiškai jo tėvų elgesys.
Remdamiesi kūrinio kontekstu pateikite Tai pagilino jautrumą./
bent vieną konkretų argumentą, Trukdė apginti savo nuomonę./
įrodantį, kaip šio elgesio pasekmės Situacija su Mazurkovskiu, kai Vasaris
komplikavo veikėjo gyvenimą. neišdrįsta paprašyti, kad nekeltų į prastesnį
kambarį./
Situacija su Rimučiu, kai Vasaris labai
jautriai reaguoja į eilių kritiką, neranda
kontrargumentų.
VII pora (grupė)
1. Nurašykite baronienės žodžius, Menas verda, kunkuliuoja visais žinomais 2 taškai
nusakančius, kuo skiriasi menininko ir širdies jausmais ir aistromis žmoniškumo
poeto gyvenimas. ribose, o kunigo širdis – apmarinta ir
suvaržyta griežtomis normomis ir dėsniais.
Aptarkite dvi ryškiausias Metaforos verda, kunkuliuoja visais
meninės raiškos priemones. žinomais širdies jausmais,
kunigo širdis – apmarinta ir suvaržyta
griežtomis normomis ir dėsniais
2. Nurodykite dvi priežastis, kurios, Per didelis emocingumas./ 2 taškai
anot baronienės, trukdo kunigui Visus reiškinius pratęs vertinti gėrio ir
realistiškai vaizduoti gyvenimą. blogio matu./
Negali likti nešališkas./Trūks arba kūrybinės
medžiagos, arba meniško blaivumo
3. Suraskite, kokių trūkumų Liudas Didaktikos, sentimentalumo, patoso. 2 taškai
Vasaris pastebėjo savo kūryboje.
Įvardykite trūkumą, kurį jau anksčiau Varnėnas sakė, kad Vasario kūriniai šalti,
buvo pastebėjęs jo draugas Varnėnas. patetiški.

4. Suformuluokite ir parašykite Kodėl kunigas negali būti geras poetas? 1 taškas

ištraukos problemą.

** Remdamiesi kūrinio kontekstu ir Kunigą kūryba verčia giliau ir intensyviau 3 taškai

literatūros žiniomis pateikite tris pažinti gyvenimą ir jis supasaulėja. Tai
argumentus, patvirtinančius atsitinka su Vasariu.
(paneigiančius) baronienės požiūrį į Kita vertus, kunigas gali būti geras poetas
kunigo ir poeto pašaukimų (Maironis), bet jo kūryba tikrai emocinga.
suderinamumą. Kritikuotina, kad kunigas negali tiesiogiai
(natūraliai) pažvelgti į gyvenimą
VIII pora (grupė)
(Sudėtingesnė užduotis)
1. Remdamiesi tekstu nusakykite ryškų Baltas kaip sniegas moteries rūbas ir juoda 2 taškai
kontrastą, atsispindintį ištraukoje. kaip anglis kunigo sutana. Ji nudeginta ir
užgrūdinta vasaros saulės, jis - pablyškęs,
tarsi iš skliautų ir šešėlių į saulę išėjęs
kalinys.
Įvardykite, kuriomis meninės raiškos Palyginimai
priemonėmis jis perteikiamas. baltas kaip sniegas moteries rūbas ir juoda
kaip anglis kunigo sutana.
Epitetai

2. Suraskite pasakotojo žodžius,
atspindinčius šio kontrasto simbolinę
prasmę.
3. Palyginkite menininko akimis regimą Primena eil. „Ryto saulei“ lyrinį subjektą,
Liudo Vasario paveikslą su pasirinkto nes lyginamas su išblyškusiu kaliniu, minimi
simbolistinio eilėraščio lyriniu
subjektu. Remdamiesi abiem tekstais
įrodykite, kad jie panašūs.
4. Remdamiesi samprata apie
simbolistinį kūrinį atskleiskite
ištraukoje atsispindintį realybės ir
simbolio santykį.
** Remdamiesi turinio ir meninės
raiškos analize įrodykite, kad šis
fragmentas poetiškas, primenantis
eilėraštį proza.
TIKROSIOS KŪRYBOS TEMA
1. Nurodykite du kūrybai būtinus
veiksnius, kuriuos klierikui Liudui
Vasariui teikė gamta.
2. Nurodykite, kas buvo vertingiausia
ankstyvojoje Liudo Vasario kūryboje.
3. Suraskite, kurie vaizdiniai dominavo
Liudo Vasario eilėse.
Suraskite bent du, kurie aptinkami V.
Mykolaičio-Putino eilėraščiuose.
4. Nurodykite, ko, anot pasakotojo,
nepastebėjo Liudas Vasaris,
besižavėdamas plačiomis gamtos
panoramomis.
Įvardykite dvi vaizdingas tai
atspindinčias meninės raiškos
priemones.
5. Apibendrinkite ir parašykite, ko
36
Nudeginta/ užgrūdinta – pablyškęs.
... simbolis, reiškiąs du priešingu gyvenimo 1 taškas
poliu...
2 taškai
skliautai.
Realybė - dalinis simbolio atspindys, nes 2 taškai
primena jo esmę - idėją, bet niekada
neatspindi visiškai (simbolio prasmė daug
platesnė).
Minimas tapytojas - vaizdo ekspresyvumas 3 taškai
perteikiamas. Ryškinamas kontrasto
žaismas, vaizdo plastiškumas. Kalbama
žvelgiant poeto simbolisto akimis. Meninės
raiškos priemonių daugiau. Palyginimai,
metaforos, pakartojimas (baronienės
santykis su Vasariu).
1.1.
Gamta teikė paguodą/ emocijų; 2 taškai
įkvėpdavo kūrybinę nuotaiką.
Jausminės emocijos stiprumas. 1 taškas
Raudonas saulėlydžio dangus, mėlynos 3 taškai
sutemos, balzganos ūkanos, žvaigždėtas
dangus, mėnesiena.
Balzganos ūkanos/ žvaigždėtas dangus/
mėnesiena.
Nepastebėjo, kad pačiame kalnelyje 3 taškai
gyvybingas, gražus pasaulis.
Metafora, epitetas
gyvena ir knibžda stebuklingai gražus...
kalnelio pasaulis.
Paprastumo/ natūralumo/ 1 taškas

stokojo ankstyvoji Liudo Vasario
kūryba.
1. Remdamiesi tekstu nusakykite, kaip
susijusios Liudo Vasario gyvenimo
Kalnynuose aplinkybės su simbolistine
lyrika.
Atsakymą pagrįskite citata.
2. Suraskite simbolius, kuriais
poetizuojama moteris.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
nusakykite, kurie motyvai jais perteikti.
3. Apibūdinkite pasakotoją.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
4. Įvardykite priežastį, kodėl Liudas
Vasaris nesuprato, pasirinkęs
netinkamą kūrybos kelią.
5. Suformuluokite ir parašykite
ištraukos filosofinę problemą.
1. Suraskite dvi citatas, atspindinčias,
kad Liudas Vasaris trokšta kūrybos
laisvės.
2. Nurodykite, kuri Liudo Vasario
gyvenimo aplinkybė leido jam praregėti
ir išvysti gamtos grožį bei įvairovę.
Palyginkite su I dalies ištrauka ir
37
pozityvumo/šviesios pasaulėjautos/ šviesaus
požiūrio į realybę.
1.2.
Lankymasis rūmuose, baronienės 2 taškai
pasakojimai apie pietų kurortus,
prisiminimai apie Liucę – realybės faktai –
tapo simboliniais vaizdiniais.
Dvaro rūmai dabar jam tapo aukšta
paslaptinga pilim, pietų kurortai, kur
išvažiavo baronienė,- mėlynais toliais,
pasakiškais kraštais, o jis pats – keleiviu
klajūnu arba pasakos karžygiu, tamsią naktį
vykstančiu į aukštą pilį arba į tolimus
pasviečius ieškoti Nepažįstamosios.
Nepažįstamoji, žvaigždė, Saulė. 2 taškai
Idealas/gyvybės šaltinis/
kūrybiškumas/
mūza, žadinanti grožį, taurumą.
Pasakotojas visažinis (žino apie veikėjo 2 taškai
dabartį ir ateitį), intelektualas, labiau nei
veikėjas patyręs meno srityje (vertina,
analizuoja Vasario kūrybą)/
puikus psichologas./gerai susipažinęs su
simbolistine lyrika, įžvelgiantis ir jos
ribotumą.
Nusako simbolistinės lyrikos ir realybės
santykį./
Įvertina Liudo Vasario simbolistinius
eilėraščius ir įžvelgia jų trūkumus.
Simbolistinė kūryba buvo vienintelis 1 taškas
kompromisinis kelias, kuriuo LiudasVasaris,
kaip kunigas, galėjo eiti.
Kaip susijusi simbolistinė kūryba su rašytojo 1 taškas
būtimi?/
Koks rašytojo egzistencinės situacijos ir
simbolistinės lyrikos santykis?
1.3.
kad ir jo būklė dar gal išsipainios; 2 taškai
kad ir jis gal dar gyvens natūraliu
gyvenimu, nevengdamas pasirodyti, kas
esąs...
Jis ėmė stebéti gamtą atsiribodamas nuo 3 taškai
asmeniškų išgyvenimų, nuotaikų ir
subjektyvių prasmių/ subjektyvumo.
Gamta nuostabiai graži ir įvairi.

nurodykite, kurios gamtos savybės
paminėtos ir romano III dalyje.
3. Nusakykite, kur ieškojo įkvėpimo
romano protagonistas, kurdamas
nesimbolinę lyriką.
4. Įvardykite bent du šios lyrikos
bruožus.
5. Apibendrinkite ir nusakykite, kaip
Liudo Vasario skirtingi kūrybos
laikotarpiai susiję su jo asmenybės
tapsmo istorija.
Argumentuokite remdamiesi kūrinio
kontekstu.
MEILĖS TEMA ROMANE
1. Nurašykite žodžius, kuriais
pasakotojas apibūdina Liudo Vasario
būseną išvydus moterį.
Palyginkite, kuo ji panaši į jo
išgyvenimus važiuojant namo pirmųjų
atostogų.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kodėl pasakotojas pirma vaizduoja
Liudo Vasario išgyvenimą, o ne aprašo stiprumą/poveikį kūrybiškai
moterį.
2. Charakterizuokite moterį.
Nurašykite, kaip apibūdinamos jos
akys.
Palyginkite jos portretą su
personifikuota žeme – mylimąja eil.
„Žemė“ ir nurodykite, kas panašu.
3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
Liudą Vasarį ir moterį sieja panašus
38
Kartais liaudies dainose, bet dažniau savo 2 taškai
apmąstymuose.
Natūrali/ paprasta/parašyta paprastais 2 taškai
žodžiais.
Gili/turininga.
Skirtingi kūrybos laikotarpiai nulemti Liudo 3 taškai
Vasario santykio su kunigyste.
Ankstyvoji kūryba - Maironio sekimas,
maištavimas prieš dvasinio gyvenimo
suvaržymą./
Simbolistiniu laikotarpiu jis mėgina kalbėti
apie jausmus, svajones simbolių kalba - tai
kompromisas./
O trečioje dalyje nutolęs nuo kunigystės
kuria tikrovišką/ paprastą, gilią lyriką.
(Pakanka dviejų argumentų.)
1.1.
<...> vienu akimirksniu nuvėrė jį visą. 3 taškai
Labai stipri/sukrečianti ir
spontaniška/gaivališkai užplūstanti.
Tai leidžia perteikti staigios reakcijos/
efekto pojūtį, atskleidžiantį emocijos
asmenybei/nusako refleksijos stiprumą,
visiškai netinkamą būsimam
kunigui/išryškina Liudo Vasario –
refleksyvios poezijos kūrėjo – prigimtį,
nesiderinančią su kunigyste.
Mergina yra jauna, bet jau subrendusi, 4 taškai
aukšta, liekna, tamsių plaukų, ramaus,
pailgo ir liūdno veido.
<...> tamsios akys žiūri tolyn kažkokiu
išvidiniu žvilgsniu.
Moteris, kaip ir žemė eilėraštyje, yra graži.
Taip pat svarbi yra tamsi spalva. Žemė turi
„juodbruvį“ veidą, o nepažįstamoji tamsias
akis.
Moteris įsigilinusi į vidaus pasaulį/nutolusi 1 taškas
nuo realiosios aplinkos/materialios realybės.

ryšys su aplinka.
4. Suraskite ir įvardykite meninę
priemonę, kuria apibūdinama Liudo
Vasario refleksija.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
paaiškinkite, kodėl romano
protagonistas atsiduoda jį
užvaldžiusiam susižavėjimui.
5. Suraskite paskutiniame ištraukos
sakinyje ir įvardykite perkeltinės
reikšmės meninės raiškos priemonę,
apibūdinančią, kokį santykį su
Nepažįstamąja susikuria Liudas
Vasaris.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kokią pasaulėjautą atspindi toks
santykis.
6. Remdamiesi kūrinio siužetu
įrodykite, kad Nepažįstamoji turėjo
svarbią reikšmę Liudui Vasariui kaip
poetui.
Remdamiesi kultūriniu kontekstu
įvardykite bent vieną kūrinį, kuriame
meilė daro įtaką kūrėjui.
1. Remdamiesi kūrinio kontekstu
apibūdinkite ištraukos veiksmo
aplinkybes.
2. Įrodykite, kad sukuriamas įspūdingas
nakties vaizdas (suraskite ir įvardykite
bent dvi vaizdingiausias meninės
raiškos priemones).
Palyginkite šioje ištraukoje sukurtą
nakties vaizdą su nakties vaizdiniu
eilėraštyje „Rūpintojėlis“ ir nurodykite,
kuo jie panašūs.
3. Pagrįskite teiginį, kad pasakotojas,
vaizduodamas meilės scenos preliudiją,
švelniai ironizuoja.
39
Palyginimas 2 taškai
Šitas vaizdas svajingam klierikui pasirodė
lyg kokia vizija, ištryškusi iš jo pačio
sukauptos nuotaikos, kuri jau nuo vakar
vakaro buvo apvaldžiusi jį visą.
Svajonė ima keisti realius erotinius
išgyvenimus/Liudas Vasaris realybę pamažu
ima keisti iliuzija, ne tokia pavojinga
kunigystei.
Metafora papuošė tą Nepažįstamąją visu 2 taškai
savo švarios širdies idealizmu.
Toks santykis atspindi
romantinę/neoromantinę
pasaulėjautą/idealistinę - Vasaris
idealizuoja nepasiekiamą moterį.
Nepažįstamoji yra moteris, kurios įkvėptas 3 taškai
Liudas Vasaris sukuria pirmąjį eilėraštį./
Būtent ji įkvepia sukurti pirmąjį meilės
eilėraštį./
Jis visą gyvenimą laiko ją savo mūza.
A. Mickevičiaus drama „Vėlinės“./
J. Tumo – Vaižganto apysaka „Dėdės ir
dėdienės“.
1.2.
Švenčiamos Liudo Vasario išleistuvės. 1 taškas
Epitetai stebuklingosios naktys, šviesus 3 taškai
kelias.
Metafora minkštas dangaus balzganumas,
peizažas, pridengtas smulkiausio švelnumo
sidabro dulkelių, sodrūs medžių šešėliai.
Retorinis klausimas Bet ar būtų... ?/ Ar būtų
tie...?
Tiek ištraukoje, tiek ir eilėraštyje yra
pabrėžiamas žvaigždžių gražumas bei
nakties šviesumas.
Pasakotojas palygina nuostabią naktį su 2 taškai
apdainuota liaudies dainoje ir čia pat
pastebi, kad dainoje nėra užsimenama apie

4. Nurodykite, į kurį medį atsiremia
Liucė.
Remdamiesi literatūros (tautosakos)
žiniomis atskleiskite simbolinę šio
medžio prasmę.
5. Remdamiesi meninės raiškos analize
įrodykite, kad ištraukoje kuriamas
šviesus mylinčiosios paveikslas.
6. Nurodykite, kurias merginos portreto
detales išryškinant kuriama romantiška
scena.
Įvardykite dar vieną kūrinį, kuriame
būtų vaizduojama pirmojo bučinio
scena.
7. Nusakykite, kodėl Liudas Vasaris
nepabučiuoja Liucės.
Remdamiesi kūrinio kontekstu
įrodykite, kad vėliau jis gailisi to
nepadaręs.
8. Aptarkite Liucės elgesį, vaizduojamą
ištraukos pabaigoje.
Įvardykite bent dvi tai atskleidžiančias
meninės raiškos priemones.
Remdamiesi kūrinio kontekstu
40
mėnulio reikšmę, o kartais mėnulis net ir
pašiepiamas.
Į obelį. 3 taškai
Lietuvių liaudies pasakose ir
dainose/tautosakos kūriniuose/senojoje baltų
kultūroje obelis yra moteriškumo simbolis,
atspindintis moterystę/moters
brandą/gyvybinę galią.
Epitetai veido baltumu nusako ne tik fizinį, 2 taškai
bet ir dvasinį merginos grožį/
dvasingumą/tyrumą.
Epitetas kvapnūs apibūdina jos plaukus.
Palyginimas apie merginos žvilgsnį.
Metafora akių ypatinga šviesa.
(Pakanka dviejų meninės raiškos priemonių,
bet turi būti pastebėtas ir merginos
dvasingumas.)
Akys/akių šviesa, žvilgsnis. 3 taškai
J. Tumo – Vaižganto apysaka „Dėdės ir
dėdienės“.
Jis labiau pratęs pastebėti ir įvertinti dvasinį 2 taškai
moters grožį, o apie fizinį seminarijoje buvo
kalbama kaip apie pavojų/pagundų,
nuodėmės šaltinį./Sutrukdė klierikiškas
kuklumas, fizinis merginos artumas/ jos
atvirumas jam pasirodė nepatrauklus.
Grįžęs po atostogų į seminariją Vasaris
gailisi nepabučiavęs Liucės pasakišku
mėnesienos vidurnakčio metu.
Tai, kad ji prispaudžia Liudo Vasario ranką 4 taškai
prie savo kaktos ir skruostų, atspindi
pagarbą ir jausmą, apvalytą nuo
erotiškumo/dvasinę meilę.
Papurtė galvą – tarsi nusikrato minties apie
galimą jųdviejų artumą./geidulingų minčių./
Liucė skaudama širdimi susitaiko su savo
likimu, kad negalės būti su Liudu Vasariu,-
rankos prispaudimas prie kaktos –
atsisveikinimas su viltimi, ka jie gali būti
mylimieji, nusikrato gundančių minčių.
Metafora degančių skruostų./
Epitetas atmesdama papurtė galvą./
Palyginimas tarsi nusikratydama kokį įkyrų
dalyką.
Ši scena itin svarbi Liucės gyvenime, nes tai

įrodykite, kad ištraukoje vaizduojama
situacija labai svarbi jos gyvenime.
9. Suformuluokite ir parašykite
ištraukoje atsispindinčią problemą.
1. Remdamiesi šiuo tekstu ir kūrybos
kontekstu pateikite du argumentus,
įrodančius, kad baronienės pasakojimai Ji pasakoja ir apie meno elitą, o anksčiau yra
liudija jos, kaip psichologės, gebėjimus. pastebėjusi, kad Vasaris – talentingas
2. Įvardykite, kaip šiame tekste
pasakotojas pavadina romano
protagonistą.
Pasamprotaukite, kieno požiūrį
– Liudo Vasario, baronienės ar paties
pasakotojo – tai atspindi.
Pagrįskite citata teiginį, kad Liudo
Vasario asmenybę veikė baronienės
pasakojimas apie užsienio miestus ir
kurortus.
3. Suraskite pasakotojo žodžius,
atspindinčius Liudo Vasario refleksiją
klausantis baronienės pasakojimo.
Įvardykite terminą, kuriuo
apibūdinamas toks veikėjo minčių
perteikimas.
Nurodykite, kurį pasakojimo bruožą
jis atspindi.
Įvardykite dar ankstesnio laikotarpio
vieną kūrinį, kuriame pastebėjote tokį
pasakojimą.
4. Remdamiesi baronienės žodžiais
pateikite tris argumentus, įrodančius,
kad menininkui būtina pažinti
gyvenimą.
41
paskutinis ir atviriausias jos bandymas
suartėti su Liudu. Ji suvokia, kad Liudas
Vasaris nebus jos mylimasis, ir susitaiko su
tuo, todėl kiek vėliau sutinka ištekėti už
Brazgio.
Kodėl svajonėms ne visada lemta 1 taškas
išsipildyti?/
Kaip gali keisti žmogaus likimą viena
akimirka?
1.3.
Baronienė pasakoja apie smagų gyvenimą, 2 taškai
kuris neleistinas asketiškam kunigui./
kunigas./ Leidžia suprasti, kas toks puikus
gyvenimas pasiekiamas ir Liudui Vasariui,
jei jis taps poetu.
Kunigu poetu. 3 taškai
Baronienės.
Iš jos žodžių laki kunigo poeto vaizduotė
piešė stebuklingus saulėtus vaizdus ir
romantiškus nuotykius./
Kokia laimė būtų, jei jis nors kartą 4 taškai
gyvenime galėtų su šita gražia ponia
pavaikštinėti tų mėlynų jūrų pakraščiu po
lieknomis plačialapėmis palmėmis arba
pasišvaistyti po tas aukštas veidrodžių
sales, grojant muzikai ir žėrint vakaro
žiburiam...
Menamoji kalba.
Psichologiškumą.
J. Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“.
(Gali būti įvardytas ir kitas kūrinys.)
1. Menas ir gyvenimas yra panašūs savo 3 taškai
platumu, įvairumu.
3. Gyvenimas duoda itin turtingos
medžiagos kūrybai/rašytojas turi pažinti
gyvenimą.
2. Knygos ir pasakojimai negali prilygti
 42

realybei.

5. Nurašykite žodžius, kuriais Nuo tamstos drąsos ir pasiryžimo pareis 2 taškai

baronienė įkvepia Liudą Vasarį siekti tamstos likimas.
pažinti gyvenimą. Šie žodžiai skatina Liuda Vasarį tyrinėti
Pakomentuokite, kaip tai pasaulį/gyventi įvairiapusį gyvenimą, o
susiję su kunigo poeto jaučiamu būtent pasaulio/gyvenimo pažinimas ir yra
susižavėjimu baroniene. labiausiai Liudą Vasarį viliojantis
baronienės bruožas.
6. Suraskite citatą, apibūdinančią <...> staiga, lyg kokio impulso pastūmėta, 3 taškai
baronienės bučinį. pritraukė jį prie savęs ir pabučiavo.
Įvardykite bent vieną meninės raiškos Palyginimas.
priemonę.
Pasamprotaukite, ar žodžiai, kuriuos Susiję. Baronienė pabučiuodama Liudą
prieš tai ji ištarė, susiję su bučiniu.
Vasarį padrąsina jį/įkvepia/sustiprina ištartų
žodžių poveikį.
7. Nusakykite, kokias emocijas Liudui Džiaugiasi bučiniu/širdį užlieja džiaugsmo 3 taškai
Vasariui sukelia baronienės bučinys. banga.
Apibendrinkite ir nurodykite, kuo Liudas Vasaris pirmojoje dalyje atstumia
skiriasi Liudo Vasario santykis su Liucę, laukiančią bučinio, o antrojoje dalyje
moterimi antrojoje romano dalyje, jis juo mėgaujasi/pirmojoje dalyje jis siekia
palyginti su pirmąja. užgniaužti/nuslopinti susižavėjimą Liuce, o
antrojoje labiau atsiveria, nebekovoja taip
aršiai su savimi/santykiai su baroniene
nuskaidrina jo gyvenimą.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Taip nutiko todėl, kad pasikeitė pats Liudas
kodėl taip nutiko. Vasaris – jis tapo atviresnis pasauliui/
nusivylė kunigyste susidūręs su kunigo
gyvenimo realybe.
8. Nurašykite pasakotojo žodžius, Ten pasiliko komfortas, jauki šiluma, 1 taškas
nusakančius apsilankymų pas baronienę įdomūs, originališkai mąstą
reikšmę jauno kunigo gyvenime. ir gyveną žmonės <...>

9. Remdamiesi paskutiniąja pastraipa Subjektyvus, emocinis/ pagrįstas 4 taškai

apibūdinkite Liudo Vasario santykį su
vikaro buitimi (objektyvus,
subjektyvus, loginis, emocinis ir pan.).
Atsakymą pagrįskite citatomis.
10. Išsamiai atskleiskite kontrastą,
kuriamą paskutinėje pastraipoje (ten –
čia).
emocijomis.
Čia – du šalti tušti kambariai, stačiokiškas
šykštus klebonas, svetimas, neįspėtas
kunigas Ramutis, kvaila Julė, kietos kunigo
pareigos.
kasdien jam teikdavo daug rūpesčio, o jokio
nusiraminimo.
(Turi būti dvi citatos, bet nebūtina viską
cituoti.)
Liudas Vasaris jaučia, kad jam labai patinka/ 4 taškai
yra dvasiškai artima dvaro aplinka./
Dvaro aplinka netgi idealizuojama (jos vyras
neatsiskleidžia kaip originaliai mąstantis
personažas), o apie vikaro buitį Vasaris

Palyginkite veikėjo būseną su
V. Mykolaičio-Putino simbolistinių
eilėraščių lyrinio subjekto būsena ir
nurodykite bent vieną panašumą.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įvardykite ištraukoje atsispindintį
kūrybos bruožą.
1. Suraskite pirmame sakinyje įvaizdį,
dažną neoromantikų kūryboje.
Remdamiesi biografiniu kontekstu
nurodykite, ar panaši situacija iš tiesų
buvo V. Mykolaičio-Putino gyvenime.
2. Nusakykite, kurias detales
išryškinant kuriamas Auksės portretas.
Nurodykite, kieno akimis žvelgiant
vaizduojama Auksė.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
Nurodykite, kurį kūrybos bruožą
atspindi toks pasakojimas.
3. Nurašykite žodžius, apibūdinančius
Liudo Vasario ir Auksės pirmąjį bučinį.
Palyginkite šią pirmojo bučinio sceną
su ankstesnėmis (scena su Liuce,
baroniene).
4. Nurodykite, kaip laikui bėgant kinta
Liudo Vasario elgesys su moterimis.
Pasamprotaukite, kokios šių pokyčių
43
mąsto tik neigiamai./
Kuo labiau traukia dvaro aplinka, tuo labiau
apkarsta vikaro buitis/ tuo negatyvesnis
santykis su vikaro buitimi.
Veikėjas yra linkęs supriešinti du pasaulius,
o toks susipriešinimas yra labai būdingas ir
simbolistiniams Vinco Mykolaičio – Putino
eilėraščiams./
Dvaro pasaulis Liudui Vasariui atrodo
gyvybingas, traukia jį kaip saulės šviesa eil.
„Ryto saulei“, o kunigo realybė atrodo
varžanti, niūri (eil. tai atspindi suvaržymą
perteikiantys vaizdiniai).
Vinco Mykolaičio – Putino ryški (us)
dvasios žemumų ir aukštumų
priešprieša/kontrastas./
Dviejų pasaulių - šviesaus ir tamsaus
-buvimas išryškėja Vinco Mykolaičio –
Putino kūryboje.
1.4.
Alyvos. 2 taškai
Kaip prisimena E. Kvedaraitė –
Mykolaitienė, ji iš tiesų dovanojo V.
Mykolaičiui – Putinui glėbį alyvų, suskintų
iš dėdės sodo.
Auksės nuotaiką/veido išraišką - spindi 4 taškai
džiaugsmu ir laime,/
jaunystės skaistumą,/ šviesumą,/
besijuokiančias akis.
Auksė vaizduojama žvelgiant Liudo Vasario
akimis./ Liudo Vasario - įsimylėjusio
vyriškio – besijuokiančių akių.
Psichologiškumą/modernesnį
pasakojimą/modernesnį pasakotoją.
Jų pirmasis pasibučiavimas buvo giedrus, 3 taškai
pavasaringas ir kvepiąs alyvom kaip
gegužės saulėtas rytas.
Šioje scenoje Liudas Vasaris mėgaujasi
bučiniu, o ne droviai atstumia merginą kaip
nutiko scenoje su Liuce. Bučinys su
baroniene irgi buvo kitoks. Nors baronienės
Liudas Vasaris neatstūmė, tačiau
dominuojanti pusė ir bučinio iniciatorė buvo
baronienė. Šiuo atveju protagonistas kur kas
aktyvesnis.
Laikui bėgant Liudas Vasaris vis atviriau ir 2 taškai
aistringiau elgiasi su moterimis./
Jis atsiveria moterims, kurios kunigui yra

priežastys.
5. Charakterizuokite Liudą Vasarį –
nurodykite bent du jo bruožus.
Atsakymą pagrįskite citatomis.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Palyginkite Maironio romantinių ir
V. Mykolaičio-Putino simbolistinių
eilėraščių lyrinį subjektą. Įvardykite
du panašumus ir du skirtumus.
Atsakymą pagrįskite citatomis.
44
neleistinos, o poetui – įkvėpimo šaltinis.
Jis tampa drąsesnis/laisvesnis ir išmoksta
flirtuoti./
Liudas Vasaris vis labiau tolsta nuo
kunigystės ir žengia savo tikrojo pašaukimo
link/vis labiau jausdamasis esąs poetas
nebevaržo emocijų, širdies troškimų.
Liudas Vasaris šmaikštus/ geba flirtuoti:– 4 taškai
Alyvos čia suvaidino labai svarbią rolę. Kad
ne jos, kas žino? Gal būtų tekę laukti sutemų
ir mėnulio.
Liudas Vasaris yra išsiilgęs fizinio
artumo/nuoširdus: Štai įrodymas be alyvų ir
mėnulio! – tarė Vasaris, vėl ją
priglausdamas prie savęs.
Panašumai: 4 taškai
Ir Maironio, ir V. Mykolaičio – Putino
eilėraščių lyrinis subjektas – geba įžvelgti
neregimojo pasaulio kontūrus./
Ir Maironio, ir V. Mykolaičio – Putino
eilėraščių lyrinio subjekto būtis kupina
kančių ir nerimo./
Romantinių Maironio eilėraščių lyrinis
subjektas - kovinga, laisvės siekianti
asmenybė, o simbolistinių V. Mykolaičio –
Putino kūrinių lyrinis subjektas irgi siekia
laisvės/išsivadavimo./
Abiejų lyrinių subjektų kančios priežastis –
nepasitenkinimas tikrove./
Abiejų poetų lyrinis subjektas neretai
jaučiasi vienišas./
Maironio romantinis lyrinis subjektas nėra
patenkintas realybe/išgyvena romantinį
konfliktą su aplinka. Simbolistinių eilėraščių
lyrinis subjektas siekia pakeisti aplinką,
kurioje jaučiasi nemaloniai.
Abiejų poetų eilėraščių lyrinis subjektas –
jautri, gamtą mylinti asmenybė.
Maironio eil. citatos:
<...>užmirusios mūsų krūtinės be žado,/Be
idėjos, be vado. (eil. Aš norėčiau prikelti)
Tada už auksą nemylėta,/Tada už dainą
nemokėta. (eil. Tėvynės dainos)
Aš noriu verpetų, karionės. (eil. Ko siekiu ir
alkstu)
Einu nesuprantamas vienas keliu/Be draugo
ir nieks nepalydi <...>
V. Mykolaičio – Putino eil. citatos:
Ir aš, kaip kalinys iš drėgno urvo<...>/

2. Nurodykite, kuo panašus ir kuo
skiriasi romantiniuose ir
simbolistiniuose eilėraščiuose peizažas.
Atsakymą pagrįskite pasirinktų kūrinių
įvaizdžių ir motyvų analize.
45
Nukratęs dulkes žemės purvo<...>;
Arų sparnai išsitiesė laisvai.
(eil. Ryto saulei)
O žvaigždės, žvaigždės! Didelės ir
mažos/Taip spindi, net graudu, Dievuli
mano. (eil. Rūpintojėlis)
Skirtumai:
Maironio lyrikoje svarbi tarnystės tautai,
tėvynei idėja, o V. Mykolaičio – Putino
simbolistinėje lyrikoje išryškinama žmogaus
individuali drama./
Romantinių eilėraščių lyrinis subjektas
aukoja asmeninę laimę dėl tarnavimo
tėvynei, o V. Mykolaičio – Putino
simbolistinių eilėraščių lyrinis subjektas
siekia asmeninio gyvenimo pilnatvės./
Maironio lyrikos subjektas išsako tik
dvasinę meilę tėvynei, mūzai (poezijai), o V.
Mykolaičio – Putino simbolistiniuose
eilėraščiuose ryškus aistringos meilės
moteriai motyvas./
Maironio lyrinis subjektas poetizuoja praeitį,
o V. Mykolaičio – Putino simbolistiniuose
eilėraščiuose ryškesnis santykis su
dabartimi.
Apglėbiau tave, kaip nė vienas apglėbt
negalėtų<...>( eil. Žemei)
Panašu, nes peizažas romantikų kūryboje yra 4 taškai
žmogaus vidinio pasaulio atspindys/gyvybės
įprasminimas/
romantikų kūriniuose peizažas - sakralumo
raiškos erdvė/
Skirtinga - romantikai gamtovaizdį dažnai
siejo su religiniu išgyvenimu/gamtoje
įžvelgiama jos Kūrėjo ‚ranka“/atsispindi
dieviškasis pradas/amžinieji kosmoso
dėsniai, bet poetizuojamas realus gamtos
vaizdas.
O simbolistiniuose eilėraščiuose gamtos
vaizdiniai svarbūs ne patys savaime – jie
virsta daugiaprasmiais simboliais/ jie nėra
tik gamtos objektai kaip romantikų
eilėraščiuose, bet perteikia
gilesnę/universalią prasmę/simbolistiniuose
kūriniuose gamtos vaizdiniai/peizažo detalės
- žmogaus būties ženklai.
Pavyzdžiui,
A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“

3. Palyginkite Vaižganto apysakos
„Dėdės ir dėdienės“ veikėją Mykoliuką
su Liudu Vasariu.
Nurodykite bent du skirtingus jų
bruožus ir vieną panašų.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
46
miškas yra sakralumo raiškos vieta:
panaudodamas pasakų apie Eglę, žalčių
karalienę, ir sedulėlę motyvus poetas
romantikas kuria gyvo miško
vaizdinį/medžių kalba jam šventa, nes
liaudies pasakose medžiais virsta ypatingos
dvasinės galios žmonės/gero linkinčios
asmenybės. V. Mykolaičio – Putino
simbolistiniame eilėraštyje „Ryto saulei“
taip pat aktualizuojamas medžių gyvybės
motyvas (besimeldžiančios girios - tau
meldžias girios šlamesiais rimties), bet jis
turi ir kitą prasmę – amžinosios visatos
gyvybės/kūrybos.
Maironio romantinėje lyrikoje peizažas,
ypač girios, dažnai naudojamas kuriant
romantinį praeities ir dabarties kontrastą:
pavyzdžiui, eilėraštyje „Lietuvis ir giria“
ryškus girios skausmo (vaitojimo) motyvas
– žalioji girelė, skirtingai nei lyrinio
subjekto dabarties žmonės, išgyvena kančią
dėl niūrios dabarties/priespaudos. O V.
Mykolaičio – Putino simbolistiniuose
eilėraščiuose dominuoja dabartis.
(Gali būti įvairių įžvalgų, bet būtina
argumentuoti remiantis konkrečiais
kūriniais.)
Skirtingi bruožai: 6 taškai
1. Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės‘
veikėjas Mykoliukas pasyvus/nuolankus -
susitaiko su likimu ir pasineria į darbą bei
tikėjimą (virsta Dzidoriumi Artoju, tik
šventadieniais bažnyčioje išsiskiria ypatingu
kilnumu ir traukia akį, o šiaip užsidaręs,
nepastebimas), o V. Mykolaičio – Putino
romano „Altorių šešėly“ veikėjas Liudas
Vasaris aktyvesnis - bręsdamas kaip
asmenybė pradeda siekti išsivadavimo iš jį
varžančių kunigo gyvenimo aplinkybių
(suvokęs savo išskirtinumą nusprendžia tapti
tik poetu).
2. Vaižganto apysakos veikėjas Mykoliukas
visą gyvenimą puoselėja vienintelė meilės
akimirką, lieka vienišas, o V. Mykolaičio –
Putino romano veikėjas Liudas Vasaris
bręsdamas suvokia meilės išskirtinumą,
svarbą gyvenime, toldamas nuo kunigystės
vis labiau atsiduoda jausmams: pirmąją jį
pamilusią merginą Liucę atstumia, nes

4. Palyginkite Šatrijos Raganos
apysakos „Sename dvare“ veikėjos
mamatės ir V. Mykolaičio-Putino
romano „Altorių šešėly“ veikėjos
Liucės pasaulėžiūrą bei elgesį.
Nurodykite bent du panašumus ir du
skirtumus.
47
droviam klierikui fizinis merginos artumas
sukelia pasidygėjimą, būdamas jaunas
kunigas Vasaris jau leidžiasi į meilės
nuotykį su baroniene, o trečioje romano
dalyje jaučiasi dvasiškai laisvas mylėdamas
Auksę.
Panašus bruožas:
Abu veikėjai yra kūrybiški: Mykoliukas pats
pasidaro smuikelį, sukuria melodiją, o
Liudas Vasaris kuria eiles.
(Gali būti įvairių įžvalgų, bet būtina
argumentuoti remiantis konkrečiais kūrinio
faktais.)
Panašumai: 4 taškai
Abi veikėjos jaučiasi vienišos: Šatrijos
Raganos apysakos „Sename dvare“ veikėja
mamatė Marija išgyvena vienatvės
akimirkas, nes suvokia, kad jos gyvenime
nėra mylimojo, su kuriuo ją sietų gilus
dvasinis ryšys, bet ji nieko nebando keisti. O
V. Mykolaičio-Putino romano „Altorių
šešėly“ veikėja Liucė visą gyvenimą myli
Liudą Vasarį, kuris jos taip ir nesupranta,
neįvertina – jaunystėje atstumia Liucę dėl
kunigo įžadų, o vėliau palaiko ją lengvabūde
moterimi, lengvai užmezgančia naujus
meilės santykius. Trečioje romano dalyje
Liucė mėgina suartėti su mylimuoju, bet
Liudas Vasaris jau pamilęs Auksę./
Abi veikėjos yra dvasingos asmenybės,
mylinčios gamtą, jautrios: mamatė Marija
dienoraštyje rašo apie nuostabius nakties
vaizdus, pati daigina baltas rožes, o Liucė
myli lauko gėles – prisirenka ir susidžiovina
„kačpėdėlių“./
Abi moterys labai myli savo vaikus:
mamatei jos Irusia ir sūneliai atrodo
artimiausios „sielelės“, ji su liūdesiu galvoja
apie laiką, kai jos „paukšteliai“ paliks
lizdelį, o Liucei jos sūnus Vytukas –
vienintelė gyvenimo paguoda, žmogus,
kuriam ji jaučiasi esanti reikalinga, kuris ją
myli, – netekusi sūnaus Liucė suvokia, kad
niekas jos nebesieja su gyvenimu.
Skirtumai:
Mamatė Marija aktyviai užsiima labdaringa
veikla (šelpia neturtėlius, našlaičius, remia
uždraustų knygų leidimą), o Liucė bodisi
aktyvia visuomenine veikla./

5. Remdamiesi literatūriniu ir kūrinio
kontekstu įrodykite, kad psichologinio
intelektualinio romano „Altorių
šešėly“ pasakotojas skiriasi nuo
klasikinio epinio kūrinio pasakotojo.
Pateikite ne mažiau negu du
argumentus.
Argumentuokite remdamiesi abiem
kūriniais.
JURGIS SAVICKIS
Vaiko paveikslas J. Savickio novelėje „Vagis“
1. Apibūdinkite nuotaiką, sukuriamą
ištraukos pradžioje.
Nurodykite, kieno santykį su realybe – Vaiko santykį („tėtei“).
savo ar personažo – atspindi
48
Mamatė Marija kukli – ji nesiekia atrodyti
prašmatniai, būti puotos dalyvių dėmesio
centre, o Liucė – vakarėlių siela, nors tai ir
nėra tikroji jos prigimtis.
Psichologinio intelektualinio romano 3 taškai
„Altorių šešėly“ pasakotojas neretai nutolsta
nuo personažo ir pasineria į žmogaus būties
apmąstymus (ypač I romano dalyje),
komentuoja situaciją remdamasis žiniomis
apie veikėjo ateitį, sukuria labai išsamų,/
kintantį veikėjo vidaus pasaulio paveikslą.
Jis analizuoja veikėjo refleksijų priežastis, o
ne tik jas vaizduoja, atskleidžia personažo
pasaulėjautos raidą ir komentuoja ją
platesniame kontekste (socialiniame,
psichologiniame, filosofiniame)./
Neretai romano pasakotojas kalba kaip
įžvalgus psichologas, ne tik giliai pažįstantis
veikėjo dvasinį pasaulį, bet padedantis
įžvelgti esmę net skaitytojui (tose vietose,
kurios yra labai svarbios atskleidžiant
charakterio raidą, refleksijų, atskleidžiančių
svarbiausias asmenybės raidos priežastis
arba problemas), skaitytojo dėmesys
pritraukiamas ypač vaizdinga kalba –
metaforomis, personifikacijomis, išplėtotu
palyginimu), nors apskritai kūrinio stilistika
santūri./
O klasikinio epinio kūrinio pasakotojas
(pavyzdžiui, Žemaitės apsakymo „Marti“)
jis remiasi tik pasakojimu – vaizduoja
personažo kalbą, elgesį, bet labai menkai
tesigilina į vidaus pasaulį (arba visai jo
nevaizduoja). Pasakotojas neatkreipia
dėmesio į veikėjo psichikos būsenų raidą,
dažniausia fiksuoja veikėjo elgesį praeityje
arba dabartyje, nenukrypsta į ateitį.
(Pastebėti, kad romano „Altorių šešėly“
pasakotojas analizuoja veikėjo vidaus
pasaulio pokyčius, užbėga įvykiams už akių
turėtų net silpnesni mokiniai. Apie tai
rašoma ir vadovėlyje.)
1.1.
Žaisminga. 3 taškai

pasakotojas.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kokį J. Savickio kūrybos bruožą
atspindi toks santykis.
2. Įrodykite, kad sukuriamas
išraiškingas vagies aprašymas.
Argumentuokite remdamiesi turiniu
(vaizdo detalėmis) ir menine raiška.
3. Pakomentuokite, kaip elgiasi
namiškiai.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kokius charakterio bruožus
atskleidžia toks elgesys.
4. Nurašykite pasakotojo žodžius,
įrodančius, kad „nukryžiuoto“ vagies
vaizdas giliai veikia vaiką.
Aptarkite, kuriomis meninės raiškos
priemonėmis perteikiamas įspūdis.
5. Nurodykite, kurios vagies aprašymo
detalės daro jį panašų į Kristų.
Remdamiesi kultūros žiniomis
pakomentuokite, kokių sąsajų šis
tekstas turi su Evangelijose
vaizduojama Kristaus nukryžiavimo
scena.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įvardykite ištraukoje atsispindintį J.
Savickio kūrybos bruožą.
6. Palyginkite pirmąjį ir antrąjį vagies
aprašymą. Nurodykite bent du
skirtumus.
Suformuluokite ir parašykite
išvadą, kodėl šie aprašymai skirtingi,
nors vaizduojamas tas pats žmogus.
7. Įrodykite, kad vaiko emocijos
permainingos, mąstymas asociatyvus.
49
Psichologiškumą/ modernumą.
Išraiškingos vagies portreto detalės – virvės, 3 taškai
įsipjovusios į bicepsus, geležinė krūtinė./
Vaizdas konkretus, tapybiškas (minimi
bicepsai, galva nusvirusi, pramuštas
smilkinys, kraujas).
Meninės raiškos priemonės atspindi emocinį
santykį – epitetas virvės, giliai įsipjovusios;
Vaizdingas veiksmažodis (krauju)
užkrekusiu;
Metafora geležinę krūtinę.
Abejingai/kasdieniškai – palikę kenčiantį 3 taškai
žmogų imasi įprastų darbų.
Žiaurumą/egoistiškumą/savivališkumą.
Vaikas tyliai stovėjo ties piktadariu, lyg jį 3 taškai
kas būtų tvirtai laikęs.
Epitetais tyliai;
palyginimas lyg jį kas būtų tvirtai laikęs.
Skausmą perteikiantis veidas, pasvirusi 3 taškai
galva.
Kristus bejėgis, paniekintas.
Pasakojimo modernumas/psichologiškumas
- perteikiamos veikėjui kylančios
asociacijos./
Pirmajame aprašyme vaizduojamas ir vagies 4 taškai
stiprumas (bicepsai, tvirta krūtinė), o
antrajame to nebėra.
Pirmajame aprašyme vardijamos detalės
perteikia vaiko nuostabą, o antrajame jos -
sukeliančios gailestį.
Vaikas iš pradžių stebisi vagies išvaizda, gal 2 taškai
net žavisi, o vėliau jį užplūsta gailestis/
pajunta vagiui užuojautą. Kyla asociacijų su

Remdamiesi kūrybos kontekstu
suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurią literatūros kryptį tai atspindi.
1. Įrodykite, kad ištraukos pradžioje
apie šeimininko elgesį pasakojama
ironizuojant.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
paaiškinkite, kaip kuriamas komiškas
vaizdas.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
2. Remdamiesi turiniu ir stiliumi
įrodykite, kad vagies mušimo scena
primena teatro spektaklį. Atsakymą
pagrįskite citatomis.
3. Ūkininko elgesio aprašyme suraskite
detalę, įrodančią, kad vaiko tėvas
elgiasi itin brutaliai.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įrodykite, kad toks elgesio aprašymas
atspindi modernistinę žmogaus
sampratą.
4. Įvertinkite, ar šeimininkas iš tiesų su
vagimi elgiasi „kaip įstatymai liepia“.
5. Pakomentuokite, kaip kuriamas
dabartiškumo įspūdis.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurį J. Savickio kūrybos bruožą tai
atspindi.
6. Įvardykite bent vieną J. Biliūno
kūrinį, kuriame ryški skriaudos tema.
Palyginkite kūrinius ir nurodykite, kaip
vaizduojama skriauda klasikiniame J.
50
Kristaus nukryžiavimu, matytu per Advento
mišias.
Ekspresionizmą.
1.2.
Ironiškai skamba pasakotojo žodžiai, kad 3 taškai
šeimininkas jaučiasi esąs žinąs, kad su
plėšiku reikia elgtis kaip įstatymai liepia.
Vaidmens ir aplinkybių neatitikimas.
Priešinga žodžių reikšmė - iš tiesų
šeimininko elgesys pažeidžia įstatymus.
Šeimininkas apsimeta „draugišku“/užsideda 4 taškai
geraširdžio kaukę/dedasi kalbąs su vagimi
kaip su svečiu.
Vagis irgi atsakinėja dirbtinokai/vagies
žodžiai neatitinka tikrovės (surištas,
kenčiantis, bet grasina, kad galįs šeimininką
pirmas primušti).
Sceną tarsi baisią komediją stebi vaikas.
Epitetai tikro veidmainio balsu;
<...> pyktį sukuriančiu balsu;
baisią komediją.
Jo batai buvo kaustyti geležimi– su 2 taškai
pasagaitėmis.
Atspindi modernizmui būdingą gyvenimo –
farso (komedijos) sampratą.
Ne, jis įvykdo linčo teismą - savavališkai 3 taškai
pagauna ir baudžia vagį – spardo beginklį,
surištą vagį geležimi kaustytais batais.
Pasakotojas yra tarsi stebėtojas, čia ir dabar 2 taškai
fiksuojantis bei komentuojantis įvykius./
Jis vaizduoja sceną, kurią galima regėti
vienu momentu, nenukrypsta nei į praeitį,
nei į ateitį.
Impresionistiškumas.
Aps. „Ubagas“/ „Brisiaus galas“/apysaka 2 taškai
„Liūdna pasaka“.
Klasikinio J. Biliūno kūrinio pasakotojas

Biliūno kūrinyje ir modernistiniame J.
Savickio apsakyme.
1. Įvardykite vaiko charakterio bruožą,
įkvėpusį jį išlaisvinti vagį.
2. Remdamiesi ištrauka pagrįskite
teiginį, kad vaiko elgesys impulsyvus.
Nurodykite, kaip tai susiję su
modernistine veikėjo samprata.
3. Įrodykite, kad vagies išlaisvinimo
scena – novelės kulminacija –
vaizduojama ekspresionistiškai.
Pateikite skirtingų argumentų (turinio ir
stiliaus).
4. Suraskite vagies išlaisvinimo scenoje
ir nurašykite meninę raiškos priemonę,
atspindinčią ironiją ir pabrėžiančią
51
užjaučia skriaudžiamus veikėjus, gailisi jų,
pasakoja emocingai, išryškina skriaudos
neteisingumą./
Biliūno kūrinių pasakotojas dar tiki žmogaus
gerumu, galimybe
suvokti/įvertinti/pripažinti savo
klaidą/žiaurumą./
Skriauda klasikiniame kūrinyje vaizduojama
kaip nepelnyta, išskirtinė, ji nėra tapusi
elgesio norma.
O modernistinio kūrinio pasakotojas
ironiškai žvelgia į veikėjų elgesį, jis
nebepuoselėja humanistinės nuostatos, kad
skriaudikas gali pajusti gilią atgailą/sąžinės
balsą./
J. Savickio kūriniuose veikėjų elgesys
atspindi modernistiniam kūriniui būdingą
dvasinio nuosmukio, dvasinių vertybių
nykimo problemą – nei skriaudikas, nei
skriaudžiamasis (išskyrus veikėjus vaikus)
nevertas tikros užuojautos, skriauda jau
tapusi vartotojiško elgesio norma.
1.3.
Gailestingumas/geraširdiškumas. 1 taškas
Pasakotojas pastebi, kad vaikui nerūpėjo, 2 taškai
kas bus, kai vagį išlaisvins – jis gyvena šia
akimirka/užvaldytas staiga kilusio noro
išvaduoti vagį.
Modernistiniame kūrinyje veikėjai dažnai
vaizduojami valdomi emocijų, aistrų, staigių
polėkių.
Vaikas tarsi aktorius – jis atlieka 4 taškai
suaugusiojo vaidmenį (rūpinasi, kad tėtės
nemuštų)./
Išraiškingos vagies portreto detalės –
kupron susimetęs, nenormalus./
Atomazga netikėta, kaip ir būna
ekspresionistiniame kūrinyje – ir vagies, ir
vaiko sąmonėje įvyksta pokyčių, bet tai
nekeičia jų gyvenimo iš esmės./
Ekspresionistai mėgsta netikėtus
sąskambius, ryškias asociacijas./
Palyginimas kaip pavasario upės beplaukią
ledai.
Palyginimas <...> (vaikas negalėtų kariauti) 3 taškai
su tokia pajėga kaip pavasario upės
beplaukią ledai.
 52

pasakotojo atsiribojimą nuo personažo

(pasakojimo distanciją).
Remdamiesi J. Savickio kūrybos Susentimentalinima/sušabloninima.
kontekstu nusakykite, kokiu būdu
sukuriamas komiškumas.

5. Nusakykite vaiko būseną išlaisvinus Išlaisvinęs vagį vaikas džiaugiasi, net 4 taškai
vagį ir vėliau, kai jis vėl sugaunamas. apsiverkia/jaučiasi atlikęs žygdarbį.
O kai vagis vėl sugaunamas, vaikas
nebesigilina į tą faktą/neanalizuoja jo.
Pasamprotaukite, ar vaiko elgesys Nemotyvuojamas, tiesiog pasakojama.
motyvuojamas psichologiškai.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Modernizmo įtaka - meninė tikrovė iki galo
kurį J. Savickio kūrybos bruožą tai nepažini/neanalizuojama.
atspindi.
6. Remdamiesi J. Savickio kūrybos Stichiškos/ prieštaringos/ impulsyvios 2 taškai
kontekstu nusakykite, kuris svarbus žmogaus prigimties vaizdavimas./
modernistinio kūrinio motyvas Žmogus valdomas pasąmonės impulsų.
atsispindi novelės pabaigoje.
Nurodykite, kuo artima Sąmonėje vykstantys pokyčiai nepakeičia
ekspresionizmui kūrinio atomazga. veikėjų gyvenimo iš esmės (vagis vėl
sugaunamas, o vaikas to fakto
nebeanalizuoja).
Groteskiški vaizdai J. Savickio novelėse
1. Ištr. iš nov. „Ad astra“
1. Ištraukos pradžioje šunys tarsi išsako Išsakyta užuojauta nėra nuoširdi. 3 taškai
užuojautą pasmerktajam. Įvertinkite, ar
ji nuoširdi.
Argumentuokite remdamiesi menine Tai įrodo epitetas ciningai./
raiška. Veiksmažodis skaiteis,/ nutylėjimas – šuo,
kitų šunų požiūriu, jau nebepriklauso jų
ratui.
Nusakykite, kaip tai susiję su Modernistinėje visuomenėje nėra deramai
modernistine visuomenės samprata. vertinami vyresnio amžiaus žmonės,
žavimasi jaunyste, o ne patirtimi. Panašiai
elgiasi ir šie šunys.
2. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Pirmasis šuo tarsi žinovas neva reiškia 3 taškai
groteskišku šunų pasikalbėjimo vaizdu paramą senam šuniui/ragina protestuoti, bet
išsakoma „elito“ moralės kritika iš tiesų labiau pabrėžia savo
(aptarkite kiekvieno šuns žodžius ir drąsą/nusimanymą nei realiai padeda. Jo
atskleiskite jų „vertybes“). vertybė – įvaizdis.
Suploninta kalė yra susitelkusi į madas. Ji
žvelgia į šunį lyg manekeną. Jos vertybė –
populiarumas/graži apranga.
Trečiasis šuo - smaguris. Jo vertybė –
linksmybės/kūniški malonumai.
3. Remdamiesi menine raiška įrodykite, Pirmojo šuns charakterį išryškina epitetas su 3 taškai
kad kiekvienas šuo taikliai rimta gydytojo mina.
charakterizuojamas. Antrosios epitetas suploninta/ ironija
suliesėjusi nuo bado ar poningumo.
 53

Trečiojo epitetas ciningai.

4. Suraskite sakinį, įrodantį, kad Pasielgta buvo šuniškai. 3 taškai
pasakotojas nepritaria šunų elgesiui.
Remdamiesi kūrybos kontekstu Vertino solidarumą/žmoniškumą ir
įvardykite bent dvi vertybes, kurias dvasingumą.
poetizuoja prozininkas modernistas,
sukurdamas ryškios potekstės sceną.

5. Nusakykite, kuo skiriasi Dalbos šuns
„portretas“ nuo kitų šunų.
Nurodykite, kuris ekspresionizmo
bruožas atsispindi ištraukoje.
Dalbos šuo yra senas, nuliūdęs ir labiau 2 taškai
linkęs apmąstyti gyvenimą./
Šuo panašus į vargetą/elgetą./
Galime įžvelgti elgetos ir vienišo šuns
asociaciją./
Literatūrinė asociacija su J. Biliūno novele
„Brisiaus galas“.
Būtent asociacijos ir yra laikytinos itin
svarbiu ekspresionizmo bruožu.

2. Ištr. iš nov. „Kova“

1. Remdamiesi kūrybos kontekstu Modernistiškai pasaulėžiūrai būdingas 2 taškai
įrodykite, kad ištraukos pradžioje pasaulio/gyvenimo, kaip teatro (komedijos,
atsispindi modernistiška pasaulėžiūra. farso), vaizdinys (sukuriamas muzikinės
Argumentuokite perfrazuodami citatas. dėžutės - baroko teatro vaizdinys)./
Žmogus vaizduojamas valdomas aistrų, 2 taškai
pasąmonės impulsų tarsi lėlė marionetė.
Išryškinamas dirbtinumas, manieringumas:
sakoma, kad po karčemą sukosi
krinolinuotos moterys ir jaukūs kavalieriai.
Žmonės apibūdinami kaip lėlės,
miniatiūrinės karuselės sukamos./
Vyrai manieringai linkčioja ir nevaldo kojų
(jos prilipusios prie dėžės).
Žmonės – lėlės apibūdinami kaip mediniai,
valdomi kažkieno rankos.
2. Pagrįskite teiginį, kad realybė nejučia Visokios figūros, pasišokinėdamos ir 2 taškai
pakeičiama groteskiška muzikinės mušdamos užkulniais, tyliai sukosi
dėžutės scena. graudžiu ratu, kaip lėlės, miniatiūrinės
karuselės sukamos.
Įvardykite ištraukoje atsispindintį J. Realybės derealizacija.
Savickio kūrybos bruožą.

3. Nurodykite, kada modernistiniame Kai nustoja klausyti proto balso ir paklūsta 2 taškai
kūrinyje žmogus virsta marionete – instinktams/aistroms.
lėle.
Remdamiesi kūrinio kontekstu Tai reiškia tam tikrą žmogaus, mąstančios
atskleiskite perkeltinę tokio virsmo būtybės, nuosmukį.
prasmę.

4. Įvardykite, kaip šioje scenoje Karčemos princese. 3 taškai

pavadinama novelės veikėja.

Nusakykite pasakotojo požiūrį, kurį
perteikia šie žodžiai.
Įvardykite ištraukoje atsispindintį J.
Savickio kūrybos bruožą.
5. Remdamiesi smuklės („rūmų“)
aprašymu, įrodykite, kad kuriamo
„pokylio“ puošnumas pabrėžtinai pigus,
blizgus, dirbtinis – karnavalinis.
Nusakykite, kokį požiūrį jis perteikia.
6. Nurašykite ir įvardykite „pažus
palydovus“ charakterizuojančią meninę
raiškos priemonę.
Įvardykite modernistinio kūrinio
bruožą, kurį ji atspindi.
7. Nusakykite, kas nutinka su
„karčemos princese“ įėjus vaikui.
Atskleiskite šio vaizdo potekstę.
8. Nurodykite, kurios vaiko portreto
detalės atspindi tvirtumą, ryžtingumą.
Palyginkite vaiką su novelės „Vagis“
personažu ir nusakykite, kuo panašus ir
kuo skirtingas vaikų elgesys.
54
Šie žodžiai perteikia ironišką pasakotojo
požiūrį.
Teatriškumas – veikėjo charakterizavimo
priemonė.
Karčema buvo išpuošta girliandomis./ 3 taškai
Šokėjai vyrai manieringai linkčioja keliais./
Karčemos princesė (antifrazė) improvizuoja
menuetą pasiraskažydama -
pasimaivydama./
Menuetas apibūdinamas kaip niūrus (šis
šokis iš tiesų toks nėra), jis
improvizuojamas.
(Turėtų pastebėti ne vieną detalę.)
Girliandos - karnavalo atributas, blizgučiai,
ryškiaspalvės (tariamos/dirbtinės) šviesos,
kartu yra ir pigios - anaiptol ne rūmų
papuošalas. Šokėjų elgesys
charakterizuojamas kaip dirbtinis, prasto
skonio.
Ironišką – tuštybės kritika.
Palyginimas <...> pažų palydovų kaip 2 taškai
beždžionių, iškišusių savo smailus liežuvius.
Pasakotojo
atsiribojimas/distancija/nužmoginanti
pašaipa.
Moteris nustemba, dirbtinokai (manieringai) 2 taškai
aikteli ir nugriūna.
Moteris keičia vaidmenį – ‚princesės“ kaukė
nukrenta/ vaikas –realybės apraiška -
sudaužo teatrą į šipulius.
(Gali būti įvairių įžvalgų.)
Vaikas laiko rankose botagą - valdžios/jėgos 4 taškai
simbolį./
Stovi tvirtai – nesijudindamas iš vietos./
Įsakmiai kalba su mama - drąsiai rodo, kad
susidariusi situacija jam nepatinka, ir nori,
kad ji liautųsi.
(Turėtų nurodyti bent dvi detales.)
Panašus tuo, kad vaikai geba pasipriešinti
tėvų valiai (novelėje „Vagis“ berniukas
išlaisvina vagį, o novelėje „Kova“ sugriauna
mamos „pokylį“).
Skirtingas, nes novelės „Vagis“ veikėjas
vaikas išlaisvina svetimą žmogų – vagį -
skatinamas gailestingumo, o novelėje
„Kova“ vaikas demonstruoja pyktį ir
panieką.

9. Nurodykite, kaip faktorių
charakterizuoja elgesys su vaiku.
Įvertinkite faktoriaus elgesį su vaiku
remdamiesi moralės normomis.
10. Remdamiesi kūrinio kontekstu
palyginkite faktoriaus ir novelėje
vaizduojamą analogišką vaiko tėvo
elgesį.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, ką
suteikia toks situacijos pakartojimas.
„Mažojo žmogaus“ tragedija
1. Įvardykite bent du teatro direktoriaus Manieringumas, pragmatiškumas.
bruožus, kuriuos atspindi jo elgesys su
aštuoniolika metų teatre išdirbusiu
muzikantu.
Nusakykite, kaip jie vaizduojami.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurį modernios visuomenės bruožą tai
atspindi.
2. Įrodykite, kad atsisveikinimo scena
teatriška.
55
Faktorius yra parodomas kaip 2 taškai
manipuliantas/veidmainis, kuris nesigėdi
provokuoti net vaiko./
Apsimeta geras, meilus, sako, kad vaikas
gudrus, bet tuo pačiu metu siūlo jam išgerti
degtinės.
Taip pažeidžiamos net kelios moralės
normos – pagarbus elgesys su kitu
žmogumi, nuoširdumas, rūpinimasis labiau
pažeidžiamu, mažesniu ir pan.
(Mokinys gali argumentuoti remdamasis ir
viena pasirinkta moralės norma, bet
įžvalgos turėtų būti gilios.)
Tėvas siūlydavo vaikui išgerti, bet tai labiau 2 taškai
būdavo grubus juokas, o faktorius siekia
pažeminti/nevertina vaiko.
Sukelia ryškią neigiamą emocinę
reakciją./atkreipia visuomenės dėmesį į itin
negatyvų reiškinį/atspindi modernistiniam
kūriniui būdingą pasaulio nuopuolio
sampratą.
1.1.
4 taškai
Direktorius apgailestauja, bet veikiausiai tai
nėra nuoširdu, nes jam nerūpi, kas iš tiesų
toliau nutiks su muzikantu (net neklausia
to)./
Pasakotojas pastebi, kad direktorius voką su
alga įspraudė muziko delnan – tai primena
išmaldos elgetai davimą (direktoriui vieno
mėnesio alga nėra dideli pinigai/galima
pajusti kaip iš aukšto tie pinigai paduodami
– muzikas net nedrįsta padėkoti)./
Pasakoma, kad vokas su alga visam
mėnesiui priekin/kad tai jam suteikta kaip
koks benefisas – aliuzija į spektaklį.
Susvetimėjimas/vartotojiškumas (žmogus
reikalingas, kol teikia naudą).
Vieno mėnesio alga įteikiama iškilmingai 3 taškai
kaip benefisas, tarsi atlygis už
monospektaklį – aštuoniolika ištikimų darbo
metų (pasakotojas ironizuoja)./
Abu veikėjai atlieka savo vaidmenis:

Atsakymą pagrįskite dviem citatomis.
3. Nurašykite citatą, įrodančią, kad
kūrinyje pasakojama apie „mažąjį
žmogų“.
4. Remdamiesi tekstu pateikite bent du
argumentus, kad Žiogas nesuvokia savo
situacijos dramatizmo ir elgiasi naiviai.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kurį jo charakterio bruožą tai atspindi. taupyti pinigus puošniems rūbams prižiūrėti.
1. Nurašykite epitetą, charakterizuojantį Linksmas.
ūkininką.
2. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
kuriamas teatriškas gamtos vaizdas,
būdingas ekspresionistiniam kūriniui.
3. Apibūdinkite Žiogo būseną ir elgesį.
Įvardykite ryškiausią šiame fragmente
atsiskleidžiantį jo bruožą.
Atsakymą pagrįskite citata.
4. Nusakykite, kaip ūkininką
charakterizuoja jo elgesys su
muzikantu. Įvardykite bent du bruožus.
Argumentuokite perfrazuodami citatas.
56
direktorius – globėjišką, o muzikas –
nusižeminusio, iš dėkingumo amą
praradusio žmogaus, abu dirbtinokai
(direktoriaus elgesio dirbtinumą, scenos
teatriškumą itin atspindi muziko refleksija)./
Muzikantas nusilenkia lyg po
pasirodymo/spektaklio.
Tai buvo suteikta jam kaip koks benefisas./
Iš džiaugsmo jis gražbylingai pratartų į
direktorių <...>./
<...> žemai nusilenkė ir nutrynė kumščiu
kelias ašaras.
Jis atsisveikino su (savo draugais teatre – 1 taškas
skardos mušėju ir litauristu54 ir) savo
medine dėžute po rampa, kurioje ištikimai
sėdėjo aštuoniolika metų, šokikių55 kojų vos
neužspardomas.
Jis keliauja į kaimą, nors net giminių gerai 3 taškai
nepažįsta/ nesupranta, kad ten jo niekas
nelaukia.
Renkasi eiti pėsčiomis žiemą, nes reikia
Nepraktiškas/stokoja realistiško mąstymo.
1.2.
1 taškas
Fleitistas lygino gamtos vaizdą su savo 3 taškai
operetės žiemos dekoracijomis/ varnos
krankia tarsi besijuokdamos/ fleitistas saulę
pavadina prožektoriumi/ dėl saulės
nebuvimo kaltina mechaniką.
Žiogas yra sutrikęs. 4 taškai
Nutolimas nuo realybės/ negebėjimas
orientuotis situacijoje.
Saulės iš tikrųjų nebuvo.
- Prožektorius netvarkoje! Mechaniko
kaltė...- rezonavo jis.
Ūkininkas nepajunta simpatijos Žiogui/ 4 taškai
jaučiasi svetimas muzikui, nes didžiąją laiko
dalį nekalba su juo.
Pašaipus, nes juokais paprašo penkių
šimtinių./
Savimyla/egoistiškas/ itin savimi
patenkintas/ jaučiasi esąs padėties
šeimininkas - sustoja ties smukle, užuot
nuvežęs Žiogą, kur jam reikia, nes ketina

5. Remdamiesi turiniu ir stiliumi
pagrįskite teiginį, kad ištraukoje
atsispindi modernistinei literatūrai
būdingas pasaulio svetimumo,
atšiaurumo žmogui motyvas.
1. Remdamiesi ištraukos pradžia
įrodykite, kad smuklės aprašymas
padeda sukurti komišką efektą.
2. Įvardykite ištraukos pradžioje
atsispindintį ryškų Žiogo, „mažojo
žmogaus“, bruožą.
Atsakymą pagrįskite citata.
3. Nusakykite, kaip charakterizuoja
ūkininką jo elgesys su pagrindiniu
novelės veikėju.
Remdamiesi modernistine visuomenės
samprata suformuluokite ir parašykite
išvadą, kurį modernios visuomenės
bruožą tai atspindi.
4. Įvertinkite, ar etiškai elgiasi
ūkininkas. Argumentuokite.
5. Pakomentuokite, kaip tekste
atsispindi modernizmui būdingas
požiūris „gyvenimas-vaidinimas“.
Aptarkite, kaip jį atspindi meninė
raiška.
57
pasinaudoti jo dėkingumu/negalvoja, kad
žiemą menkai apsirengusiam Žiogui bus
sunku, gal net pavojinga eiti į kaimą per
girią.
Varnos krankia, tarsi juoktųsi iš muzikanto 4 taškai
(palyginimas tartum juokėsi), praskrisdamos
beria muzikantui sniegą už apykaklės
Ryškus žmonių susvetimėjimas: ūkininkas
daug nekalba su Žiogu, o kai ima kalbėti,
šaiposi iš jo. Galiausiai sustoja prie smuklės,
užuot nuvežęs Žiogą ten, kur jam reikia.
Pasakotojo žodžiai nustebo miestietis
atspindi atsainų ūkininko požiūrį.
Deminutyvas šimtiniukių atspindi meilę
pinigams/tai, kad ūkininkas vertina pinigus
(su Žiogu jis visai nemeiliai kalbasi).
1.3.
Pabrėžiamas muzikanto reakcijos ir 2 taškai
realybės/aplinkybių neatitikimas: Žiogas
galvoja, kad smuklė gera, o pasakotojas ją
apibūdina kaip tamsų laužą, kur bjaurios
grindys/ valgoma net sermėgų nenusivilkus,
geriama degtinė.
Naivumas/ pasyvumas/prisitaikymas prie 2 taškai
kitų.
- Smuklė gera, visai gera! Tik per daug
natūrali,- manė muzikantas, įeidamas į
tamsų laužą./
Jiedu užsakė tą pat./
Ūkininkas privertė fleitistą išgerti kelias
burneles.
Neigiamai – jam nerūpi, kad išgėręs Žiogas 3 taškai
gali pasiklysti, net sušalti, kad jau greitai
sutems, bus sunku rasti kelią per girią.
Žmonių susvetimėjimas.
Neetiškai – paiso tik savo norų (arkliai turi 2 taškai
pailsėti, tai naudinga užeiti į smuklę),
niekina muzikantą (pasakotojo žodžiai kaip
vaikas atspindi valstiečio požiūrį).
Kad gyvenimas – vaidinimas, rodo Žiogo 4 taškai
refleksijos, elgesys: regėdamas
besileidžiančią saulę jis įsivaizduoja
dirigentą, mušantį lazdute piupitran, mėgina
groti, jam norisi vaidinti ir dainuoti kaip
operetėje./

6. Įvardykite ankstesnę kultūros
epochą, kurios literatūros kūriniuose
buvo ryškus „gyvenimo-vaidinimo“
motyvas.
Palyginkite, kuo skiriasi šios epochos ir
modernizmo samprata.
1. Suraskite ištraukos pradžioje
vaizduojamo žmogaus portrete
ekspresyvią detalę.
Nurašykite ją ir įvardykite meninės
raiškos priemonę.
Pakomentuokite, kaip tai susiję su
Žiogu.
2. Viksvienė muzikantą pavadina ponu. Nenuoširdūs, nes Viksvienė apsimeta
Įvertinkite, ar nuoširdūs jos žodžiai. malonia šeimininke, bet seniai nekūrentoje
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
Remdamiesi kūrinio kontekstu
nusakykite, koks kontrastas sukuriamas. aplinkybių.
3. Įvardykite du šeimininkės
charakterio bruožus, išryškėjančius iš
pokalbio su mergina.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami
citatas.
4. Remdamiesi seklyčios aprašymu
nusakykite, kurios vertybės – dvasinės
ar materialinės – svarbesnės Viksvoms.
58
Pasakotojo žodžiai tai atspindi (jis pradeda
vaidinti ir kombinuoti kokią dainelę; Ant
laukų horizonto matyti skersnojančio ir
vaidinančio žmogaus siluetas.)
Gyvenimo – teatro motyvą kuria su teatro
menu susiję žodžiai muša dirigentas savo
lazdute piupitran; uvertiūra.
Palyginimas kaip operetėje.
Ekspresyvūs veiksmažodžiai kombinuoti,
skersnojančio.
(Turėtų pateikti du turinio argumentus ir
įvardyti dvi meninės raiškos priemones.)
Baroko epocha. 2 taškai
Baroko kultūroje žemiškoji realybė –
nenuspėjama, apgaulinga, žmonės vaidina
roles, bet jei žmogus išsaugo dorą, jis
sulauks atlygio pomirtiniame gyvenime. O
modernizmo epochoje nebelieka tikėjimo,
kad išvis gėriui gali būti atlyginta/blogio
triumfas tampa beveik norma.
1.4.
<...> žmogų, rūkantį pypkę, leidžiantį tokius 3 taškai
karčius dūmus kaip nuodai.
Palyginimas.
Pasakotojo žodžiai atspindi Žiogo požiūrį –
muzikantas serga plaučių liga, jam pavojingi
pypkės dūmai.
2 taškai
seklyčioje neleidžia langinių atidaryti (nebus
gryno oro).
Kontrastas tarp prisiimto vaidmens ir
Savimyla/egoistiškumas/šykštumas. 4 taškai
Šeimininke stuktelėjo vieną merginą
(grubiai elgiasi su samdine).
Sako, kad langinių neatidarytų, neva svečiui
bus smagiau miegoti (iš tiesų svarbu, kad
šiluma laikytųsi - mažiau kūrenti reikės).
Materialinės. 2 taškai
 59

Argumentuokite remdamiesi menine Epitetai Gražiais, margais apmušalais

raiška.
5. Įvardykite didžiausią Viksvų
„brangenybę“.
Nurodykite, kaip tą vertingumą
pagrindžia pasakotojas ir kokiu būdu
sukuriamas komiškumas.
išklijuota, su dviem miesto lentinėmis
kėdėmis ties stalu./
Ironija Su nuolat uždarytomis langinėmis.
Žiemą, kad vėjas šalčio nepripūstų, vasarą,
kad saulė brangių apmušalų neišgraužtų.
Baltas porcelianinis bliūdas. 3 taškai
Laikomas komodoje, nors skirtas ne maistui,
o praustis./
Pasakoma, kad retai bliūdą teišimdavo –
kunigėliui apsistojus ar gydytojui
apsilankius.
Pasakotojas imituoja šeimininkės balso
intonaciją./
Vaidmenų sukeitimas (kontrasto būdu
išryškina Viksvų požiūrį): vertybė - ne
žmogus (žmogaus sveikata), o daiktas
bliūdas.

6. Pateikite tris argumentus, įrodančius,
kad Žiogo griežimo scena yra kuriama
kaip farsas.
7. Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kuo svarbi kūrinyje ši scena.
1. Nurašykite ekspresionistinę Viksvos
portreto detalę.
Įvardykite, kuria meninės raiškos
priemone ji perteikiama.
Nurodykite, koks kontrastas sukuriamas Tarp įsivaizduojamo vaidmens ir realybės.
panaudojant šią detalę.
Valstiečių vaikai Žiogo regimi kaip stilingi 3 taškai
savo paprastumu.
Žiogas groti valstiečiams velkasi smokingą./
Žiogas elgiasi manieringai kaip aktorius,
nors realybė visai ne tokia.
Groja melodiją, kurios muzikos
neišmanantys kaimo žmonės supranta kaip
klumpakojį.
Išryškina dramatišką atotrūkį tarp muzikanto 2 taškai
ir aplinkos – akivaizdu, kad jis kaime
nepritaps./
Atskleidžia inteligento Žiogo negebėjimą
prisitaikyti prie realybės diktuojamų sąlygų
– tai nulems tragišką jo istorijos atomazgą.
1.5.
Sakė šeimininkas su pasitenkinimu kaip koks 3 taškai
laivo kapitonas.
Palyginimas kaip koks laivo kapitonas.

2. Įvardykite ryškiausiai šioje ištraukoje Pasipūtėlis/savimyla. 2 taškai

atsiskleidžiantį Viksvos bruožą.
Argumentuokite remdamiesi jo elgesiu. Jaučiasi pranašesnis už kitus - sako, kad ne
bet kas mokės mašiną valdyti./
Grubiai tyčiojasi iš Žiogo – jis tik save laiko
geru darbininku.
3. Nusakykite Žiogo reakciją į Viksvos Jaučiasi sugniuždytas/sielvartauja. 2 taškai
grubumą.

Remdamiesi kūrybos kontekstu
pakomentuokite, koks pasakotojo
požiūris šiuo atveju.
4. Remdamiesi menine raiška įrodykite,
kad Viksvos žmonos reakcija į Žiogo
pažeminimo sceną išraiškinga.
Įvardykite moters charakterio bruožą,
kurį atskleidžia tokia reakcija.
5. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
Žiogo elgesys ištraukos pabaigoje
teatriškas ir komiškas.
1. Remdamiesi menine raiška įrodykite, Epitetas keistai pasižiūrėjo, palyginimas
kad Viksvienės reakcija negavus pinigų tarytum šiai moteriai dvi visai naujos akys
vaizduojama satyriškai.
2. Suraskite ir nurašykite meninę detalę, Seklyčia kaipo šventovė, žalčių prileista,
perteikiančią ironišką pasakotojo
požiūrį į seklyčią.
Atskleiskite, kokiu būdu sukuriama
ironija.
3. Įvardykite pasaulėžiūrą, kurią
atspindi Viksvienės žodžiai: „Ne
tokiam ponui toksai daiktas!“
Remdamiesi literatūros žiniomis
įvardykite dar vieną personažą,
pasižymintį tokia pasaulėžiūra.
4. Nurodykite du ryškiausius šioje
ištraukoje atsiskleidžiančius Viksvienės
charakterio bruožus.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
5. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
60
Pasakotojas neigiamai vertina tokį
pasyvumą prieš smurtą – žmogus turi ginti
savo orumą/priešintis blogiui.
Ekspresyvus veiksmažodis sučirpo. 3 taškai
Epitetas taip juokinga buvo.
Savimyla/beširdė.
Komiška, nes dramatiškomis aplinkybėmis 2 taškai
naivus veikėjo elgesys: pasakotojas
pabrėžia, kad Žiogas taip nustebo, jog visai
naiviai pradėjo galvoti, kad jis iš tiesų
valkata/ pasako, kad nustebo, nors iš tiesų
turėjo pasijusti įžeistas/supykti./
Nedera, komiškai atrodo Žiogo išgyvenama
emocija – sielvartas - ir elgesys –
mastaguoja kojomis kaip nerūpestingas
vaikas/ mastaguoja kojomis, tarsi būtų
linksma.
1.6.
1 taškas
kakton buvo įstatytos kuria satyrišką
perteikiamą Viksvienės reakciją.
2 taškai
buvo saugoma .
Gretinant skirtingus vertybiniu požiūriu
dalykus.
Pragmatiška/vartotojiška. 2 taškai
K. Donelaičio poemos „Metai“ šykštusis
ponas/ J. Biliūno novelėje „Ubagas“
minimas Sabaliūno sūnus ar kt.
Godumas/šykštumas/egoistiškumas. 4 taškai
Ironiškas posakis, kai negauna pinigų: - Per
daug pinigų, geradėjas, leidi!
Epitetas ir vaizdingas veiksmažodis Tik
muiluotą vandenį darkys! Nusako, kad
Viksvienė net naudotą vandenį labai vertina.
Kapelija griežia po žmones./ 2 taškai

kapelijos apibūdinimas kaip „garsios“
skamba komiškai. Pateikite bent du
argumentus.
6. Įvardykite kūrinį, kuriame buvo
rašoma apie tikrą ir netikrą meną.
Nurodykite bent du tikro ir netikro
meno skirtumus.
1. Suraskite ištraukos pradžioje ir
nurašykite citatą, išryškinančią Žiogo
vienišumą.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
pasamprotaukite, ar tai atspindi
pasakotojo užuojautą veikėjui.
Palyginkite, kuo panašus (skirtingas)
klasikinio (pvz., J. Biliūno) ir
modernistinio kūrinio pasakotojo
santykis su veikėju.
2. Įvardykite J. Savickio prozos bruožą, Kuriamo vaizdo asociatyvumas.
kurį atspindi Žiogo nugirstas moteriškių
pokalbis.
3. Nurodykite, kas sudaro kontrastą
ištraukos pradžioje.
4. Nurašykite žodžius, kuriais
apibūdinamas Žiogo guolis.
Nusakykite, ką jie atskleidžia.
5. Žiogas visą laiką griežė kitiems
žmonėms. Remdamiesi
ekspresionistinio kūrinio samprata
nusakykite, kokia jo griežimo sau
scenos prasmė.
6. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
Žiogo mirties scena primena farsą.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
Įvardykite su tuo susijusį J. Savickio
61
Kapelijos vadovas liepia Žiogui per daug
nesistengti griežiant./
Muzikantai apibūdinami kaip ypatingos
sveikatos žmonės - ne tik grieždavo per
naktį, bet ir per pasirodymus gausiai
gerdavo naminį alų.
J. V. Gėtės drama „Faustas“, „Epilogas 3 taškai
teatre“.
Tikras menas perteikia svarbias,
žmoniškumą puoselėjančias idėjas/ yra
įkvėptas kilnių tikslų/ reikalauja didelio
atsidavimo, pastangų.
Netikras menas pirmiausia siekia
populiarumo ir pelno/ netikras menas
pataikauja daugumos skoniui, kad tik būtų
daugiau gerbėjų, daugiau pelno.
1.7.
Čirška svirplys, vienintelis jo draugas. 3 taškai
Neatspindi, pasakotoją ir veikėją skiria
distancija.
Klasikinio kūrinio pasakotojas užjaučia
kenčiantį žmogų, o modernistinio kūrinio
pasakotojas dažniau ironiškas.
1 taškas
Nakties tamsa ir tolima pašvaistė. 1 taškas
<...> keliasi nuo maišų patalo <...> 2 taškai
Viksvų požiūrį į Žiogą - nereikalingam,
niekinamam duodami pasikloti tik maišai.
Žiogas paklūsta vidiniam impulsui/savo, 2 taškai
kaip muziko, prigimčiai – griežimas sau –
atsisveikinimas su gyvenimu, tarsi
paskutinis koncertas, skirtas ne žiūrovams,
kaip kiti.
Farsas grindžiamas storžievišku juoku: 3 taškai
panaudojant veikėjo pavardę sukuriamas
komiškas stilistinis efektas (Žiogas –
tarakonas). Groteskiškame vaizde - mirusį

kūrybos bruožą.
LYGINAMOJI TEKSTŲ ANALIZĖ
1. Palyginkite abiejų kūrinių ištraukų
veiksmo aplinkybes. Nusakykite, kuo
jos panašios ir kuo skiriasi, kaip
vaizduojamos.
2. Remdamiesi kūrinių kontekstais
įrodykite, kad ir V. Mykolaičio-Putino
romane „Altorių šešėly“, ir J. Savickio demonas, pamažu užvaldantis ir Kauną:
novelėje „Kova“ išsakoma modernios
visuomenės destruktyvaus elgesio
kritika. Nurodykite, kurias tokio
elgesio apraiškas pastebite šiose
ištraukose.
3. Remdamiesi ištraukomis ir kūrinių
kontekstais palyginkite rašytojų
vaizduojamų moterų – ponios
Glaudžiuvienės ir ūkininko žmonos –
62
Žiogą stebi tarakonas, kuris galanda savo
ūsus ir šaukia jį tarakonų kovon – Žiogas
„įrašomas“ kaip vabzdys, o ne žmogus. Be
to, pasakotojas pastebi, kad net su tarakonu
Žiogas nepajėgtų kautis.
Viksvų elgesys irgi primena komediją: jie ne
į mirusįjį kreipia dėmesį, o į tai, kaip geriau
atrodyti atvažiavus gydytojui – išima
porcelianinį bliūdą.
Fleita pavadinama gyvenimo ginklu.
Panašu, nes abiem atvejais vaizduojamas 3 taškai
vaišinimasis nederamomis aplinkybėmis:
„Altorių šešėly“ ištraukoje Glaudžiuvienė
kelia puotą netrukus po sūnaus mirties, o J.
Savickio novelėje „Kova“ moteris vaišinasi
karčemoje, vaikas paliktas vienas./
Skirtinga, nes Glaudžiuvienė yra puotos
organizatorė, gerbiama kaip šeimininkė, o
moteris nėra gerbiama.
V. Mykolaičio – Putino romane „Altorių 4 taškai
šešėly“ minimas didmiesčių civilizacijos
rengiami vakarėliai, kurių tikslas –
pasirodyti prašmatniam, siekti populiarumo,
bet iš tiesų jų dalyvių nesieja nuoširdūs
santykiai./
J. Savickio novelės „Kova“ veiksmo
„režisierius“ – velnias.
Ryšiai mezgami siekiant individualistinių
tikslų (naudingų verslui pažinčių, meilės
nuotykių ir pan.). Žmonės pasiduoda
aistroms, valdomi instinktų.
V. Mykolaičio – Putino rom. ištr. geriama už
beprotybę, atliekamas makabriškas šokis,
vulgarokai demonstruojamas kūniškumas –
moterys šoka vis atsismaukdamos sukneles.
J. Savickio nov. ištr. irgi akcentuojamas
vyrus viliojantis kūniškas moters grožis,
ypač gili bliuzelės iškirptė. Vyrai ketina
vežtis moterį į dvarą, bet pirmiausia reikia
nugirdyti vyrą – šis pasiūlymas sukelia
studento susižavėjimą. Žmonės elgiasi
nenuoširdžiai, nedorai, valdomi egoizmo,
aistrų.
Abiejų moterų išvaizda graži, viliojanti, bet 4 taškai
Glaudžiuvienė stilingesnė negu J. Savickio
vaizduojama moteris. Liucė Glaudžiuvienė ž
gilios sielos žmogus, gebanti atpažinti, kas

išvaizdą bei charakterį. Įvardykite bent
vieną panašų jų bruožą. Aptarkite
bent po dvi meninės raiškos priemones,
kuriomis perteikiamos portreto detalės.
4. Palyginkite moterų santykį su kitais
puotos dalyviais ir atskleiskite įtaką
jiems. Atsakymą pagrįskite citatomis.
5. Palyginkite pasakotojų požiūrį į
puotą ir į moteris. Argumentuokite
remdamiesi tekstu.
6. Remdamiesi tekstais ir kūrinių
kontekstais įrodykite, kad abiejuose
kūriniuose linksminimasis
vaizduojamas kaip farsas, po kurio seka
tragiška atomazga. Nurašykite po citatą
iš kiekvienos ištraukos.
7. Suformuluokite ir parašykite dvi
63
gera, kas – ne. O moteris, besilinksminanti
smuklėje su vyrais, naivesnė, ji džiaugiasi
būdama aukštesnės padėties vyrų dėmesio
objektu.
Panašu, kad jos abi nelaimingos.
1 ištr. – epitetas tragiškai viliojantį
beprotybės pavyzdį, metafora atkari panieka
tryško iš jos akių.
2 ištr. – palyginimas išblyškęs, kaip pudros
nubertas, metafora ištikimybės ir didžiausio
nekaltumo žvilgsnis. Ironija Ji buvo kaip ir
neramioji miestelio siela, vedanti į pagundą
bei kitaip kodifikuojamus nusidėjimus vietos
žmones.
Liucė Glaudžiuvienė jaučia panieką 4 taškai
puotaujantiesiems, o jie (bent dėl akių) paiso
jos.
Vadinasi, viskas leista <...>
Moteris jaučiasi valdanti vyrus, bet iš tiesų
pati nuo jų priklauso.
Jis nežinia ką suteiktų šiai moteriai šią
valandą. Taip ji jam tiko.
- Norėčiau, iš džiaugsmo man rankas
laižytum, štai kokia aš.
Romano pasakotojo požiūris neigiamas: jis 2 taškai
pavadina ponios Glaudžiuvienės puotą
klaikia.
Novelės pasakotojas ironiškai žvelgia į
moterį ir vyrus. Juk meilę gali susikurti su
pusbuteliu geros maderos.
Glaudžiuvienės puota – tai jos sąskaitų su 4 taškai
gyvenimu suvedimas, po kurio nusižudo. Iš
esmės ji atskleidžia Vasariui visą savo, kaip
aukštuomenės damos, egzistencijos
beprasmybę. Ši puota – priešinga gero
skonio pokyliui: rėkimas, spiegimas,
makabriškas kankanas.
Kapoti garsai, staugdami ir pjaudamiesi,
vertėsi iš atidengtos fortepijono dėžės, ir
atrodė, kad stygos trūks, neišlaikę to
pasiutiško ritmo.
J. Savickio novelėje vaizduojama moteris
mano esanti ypatinga, bet elgiasi
provokuojančiai, vulgarokai, galų gale vyrai
ją apgirtusią išsiveža į dvarą, partrenkia
vaiką. Faktorius vaizduojamas panašus į
raguotąjį: Prilindęs savo juodais ūsiukais
prie pat moteries veido, jis gundė ją <...>
Kodėl svarbu elgtis dorai? 2 taškai

problemas, svarbias abiejuose
tekstuose.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais Abu rašytojai kritikuoja
įrodykite, kad ir V. Mykolaičio-Putino egoistiškumą/sumaterialėjimą – V.
romane „Altorių šešėly“, ir J. Savickio Mykolaičio – Putino romane „Altorių
novelėse kritikuojamos panašios
modernios visuomenės ydos (pateikite
ne mažiau negu tris argumentus).
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kuo panašus (skirtingas) visuomenės
gyvenimo vaizdinys šių
menininkų kūryboje.
2. Remdamiesi analizuotais tekstais
įvardykite tris dažniausiai
pasitaikančius ekspresionistiškus J.
Savickio novelių bruožus.
3. Suformuluokite ir parašykite tris
filosofines problemas, atsispindinčias J.
64
Kodėl moteris nupuola?
4 taškai
šešėly“ smerkiamas kunigų Platūno ir
Stripaičio sumaterialėjimas, siaurų
asmeninių tikslų siekimas (Platūnas daugiau
dėmesio negu rūpinimusi tikėjimo
puoselėjimu skiria ūkiui, o Stripaitis –
verslui), o J. Savickio novelėje „Fleita“ –
Viksvų elgesys su Žiogu: kai sužino, kad
nebeturi pinigų, neduoda net švaraus
vandens nusiprausti, vengia kviesti gydytoją
ir pan.
Abiejų rašytojų kūriniuose ryški
miesčioniškumo kritika: V. Mykolaičio –
Putino rom. „Altorių šešėly“ atskleidžiamas
Kauno elito vakarėlių paviršutiniškumas,
kritikuojamas nenuoširdus jų dalyvių
elgesys siekiant naudingų pažinčių, flirto, o
J. Savickio novelėje „Kova“ smerkiamas
girtaujančių vyrų elgesys su moterimi
(nugirdo vyrą, vilioja moterį siūlydami
brangių dovanų – šilko bliuzkelę).
Abu rašytojai kritikuoja veidmainiškumą:
V. Mykolaičio – Putino rom. „Altorių
šešėly“ III d. vaizduojama Vasario klaida:
vengdamas sukelti įtarimų Auksei apie
ryšius su Glaudžiuviene, meluoja, kad
lankėsi pas tėvus, nors tuo metu plaukė laivu
Nemunu su Liucės šeima. O J. Savickio nov.
„Ad astra“ vaizduojama šunų pokalbio
scena, kurioje šunys neva užjaučia vedamą
skandinti Dalbos šunį, bet iš tiesų nė vienas
to nejaučia.
Panašus vaizdinys, nes abu rašytojai
vaizduoja besikeičiančią visuomenę.
Skirtingas, nes J. Savickio kūriniuose
ironiškai žvelgiama, o V. Mykolaičio –
Putino romane ironijos daug mažiau.
(Gali būti įvairių pavyzdžių.)
Pasakotojo distancija. 3 taškai
Kuriamo vaizdo asociatyvumas.
Ironiškas santykis.
Kodėl žmogus taikstosi su blogiu? 3 taškai
Kodėl lengvai pasiduodama kūniškumui?

Savickio novelėse.
4. Pateikdami konkrečių argumentų
įrodykite, kad netgi teigiami personažai
J. Savickio novelėse vaizduojami
komiškai ir yra netobuli.
5. Suraskite rašytojo stiliui būdingų,
dažnai pasikartojančių meninės raiškos
priemonių.
Nusakykite, kas jomis
perteikiama.
Eilėraštis „Apie rudenį ir šunį“
1. Apibūdinkite, kuo eilėraščio pradžia Panašu, nes eilėraščio pradžia primena
primena pasaką ir kuo nuo jos skiriasi.
(2 taškai)
2. Nusakykite, kokią nuotaiką sukuria
peizažas kūrinio pradžioje.
Pakomentuokite, kaip tai perteikia
meninės raiškos priemonės.
3. Paaiškinkite, kaip pirmame eilėraščio
posmelyje perteikiamas skriaudos
motyvas. (1 taškas)
4. Pakomentuokite, kaip konkretinama
65
Kokia vaiko egzistencija/situacija blogio
pritvinkusiame pasaulyje?
Žiogas nov. „Fleita“ vaizduojamas silpnas, 3 taškai
pasyvus, lengvatikis, atitrūkęs nuo realybės
– patiki apsukraus valstiečio „gerumu“,
leidžiasi vedamas į smuklę, geria, nors pats
to nenori, nuolaidžiauja Viksvoms,
nemėgina ieškoti ko nors geresnio.
Vaikas novelėje „Vagis“ apimtas užuojautos
išlaisvina vagį, bet jo bandymas elgtis „kaip
suaugusiajam“ atrodo naiviai, yra
pašiepiamas.
Vaikas novelėje „Ad astra“ irgi
vaizduojamas netobulas, silpnas: vaidina
suaugusįjį siekdamas atvesti į protą motiną,
bet yra parbloškiamas apgirtusių vyrų,
susimuša su žyduku, nes jam pavydi tėvų
meilės.
Ironija: Juk meilę gali sukurti su pusbuteliu 4 taškai
geros maderos.
Iš daiktavardžių padaryti epitetai:
šventvagingai (darko garsus),
kodifikuojamus (nusikaltimus), žaltingą
(seklyčią)/ epitetas skaistus: skaistaus veido.
Palyginimai nešė savo kudlas kaip gyvenimo
naštą, sukliko staigesniu balsu, tarytum dvi
garsesnės skardos buvo trinktelėtos kartu.
Perteikiamas pasakotojo vertinimas
(požiūris), charakterizuojamas veikėjas.
JONAS AISTIS
2 taškai
(stebuklinės) pasakos pradžios formulę
(Toli, už marių mėlynųjų<...>)./
Skiriasi, nes ne pažodžiui perteikiama
formulė, o tik panaši/stilizuota/ pasakose
neminimi šilas, laukai.
Eilėraščio pradžioje peizažas kuria 2 taškai
ramią/svajingą nuotaiką.
Epitetai toli, marių mėlynųjų.
Kalbama apie pasakose dažną įvykį – 1 taškas
karalaitės išvijimą iš namų.
Lyrinė situacija konkretinama įvardijant 3 taškai

lyrinė situacija antrame posmelyje.
Apibūdinkite nuotaiką.
Argumentuokite perfrazuodami citatas.
5. Charakterizuokite karalaitę.
Remdamiesi kūriniu ir kūrybos
kontekstu įrodykite, kad tai gilios
perkeltinės reikšmės vaizdinys.
Atskleiskite karalaitės paveikslo
dvilypumą.
6. Pakomentuokite, kaip trečiame
posmelyje aktualizuojamas pasaulio
abejingumo motyvas.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įrodykite, kad tai atspindi modernią
pasaulėjautą.
7. Nurodykite, kuris eilėraščio posmelis
yra dramatiško poetinio pasakojimo
kulminacija. Atsakymą pagrįskite
citata.
Aptarkite meninę raišką.
Eilėraštis „Pastoralė“
1. Nusakykite eilėraščio pavadinimo
prasmę.
Remdamiesi literatūros teorijos
žiniomis nurodykite pavadinimo
literatūrinį kontekstą.
2. Aptarkite eilėraščio pradžioje
66
tikslų vyksmo laiką, vyksmo aplinkybes,
charakterizuojant „veikėją“.
Nuotaika niūri.
Karalaitė išgujama į prapultį – rudens šaltį,
lietų, net šuo kaukia nedrąsiai, patylom.
Karalaitė graži, jauna, bet bejėgė./ 3 taškai
Klasikinio lietuviško grožio – šviesiaplaukė,
akim kaip linas mėlynom. Šis įvaizdis
universalios prasmės – tai gėris, dvasios
turtingumas.
Karalaitė neabejotinai verta meilės,
supratimo, bet išvejama į prapultį, nežinią./
Ji verta susižavėjimo, o paniekinama,
skriaudžiama./
Karalaitė ir grožio, dvasingumo
įprasminimas, ir žmonių
abejingumo/žiaurumo auka.
Pasakoma, kad niekas nesigaili 2 taškai
skriaudžiamos karalaitės/
Niekam nerūpi tai, kas turėtų sukelti gailestį
- skriaudžiama karalaitė, išgąsdintas
šuo/žmonės tampa nejautrūs
skriaudžiamiems/gerieji pralaimi – tai
Vakarų dvasinio nuopuolio (kultūros
saulėlydžio) apraiškos.
Trečiasis. 3 taškai
Ir niekam, niekam nerūpėjo/ Nei karalaitė,
nei šuva...
Pakartojimas niekam, niekam nerūpėjo
perteikia stiprią emociją, personifikacija
beržas<...>raudojo, epitetas rauda nesava
išryškina pasaulio abejingumo/skriaudos
motyvą – karalaitės gailisi gamta, o ne
žmonės.
Pastoralė –– literatūros, muzikos ar sceninis 2 taškai
kūrinys, vaizduojantis idealizuotą kaimo
gyvenimą, gamtą./
Viduramžių, Renesanso, baroko pastoralėse
- lyrinėse poemose arba eiliuotose dramose -
idealizuotai vaizduojamas piemenų,
besielgiančių kaip dvariškiai, gyvenimas,
gamta.
Antikos literatūra – Senovės Romos poetas
Vergilijus išgarsėjo pastoralinės poezijos
rinkiniais „Bukolikos“ ir „Georgikos“.
Sielvartas/kančia/skausmas. 3 taškai

išryškėjančią lyrinio subjekto būseną.
Įvardykite bent dvi meninės raiškos
priemones, kuriomis ji perteikiama.
3. Įrodykite, kad pirmame posmelyje
kuriamas labai tapybiškas regimasis
vaizdas (spalva, asociacija). Įvardykite
meninės raiškos priemonę.
4. Apibūdinkite saulėlydžio vaizdą.
Nurodykite, kokią nuotaiką jis sukuria
ir kuriomis meninės raiškos
priemonėmis ji perteikiama.
5. Nurodykite, kokią lyrinio subjekto
refleksiją sukelia regimieji vaizdai.
Remdamiesi tekstu įrodykite, kad ji
išsakoma labai vaizdingai.
6. Nurodykite, kokia meninės raiškos
priemone pradedamas trečias posmelis.
Remdamiesi poeto kūrybos kontekstu
įrodykite, kad tai svarbus J. Aisčio
stilistikos bruožas.
7. Nurodykite, su kuo palyginamas
skambesys trečiame posmelyje.
Įvardykite ankstesnio literatūros
laikotarpio poetą, kurio eilėraščiuose
irgi pastebėjote šį įvaizdį. Nurodykite,
iš kurio konteksto į Lietuvos literatūrą
atėjo šis įvaizdis.
8. Remdamiesi kūrybos kontekstu ir
eilėraščio tekstu įrodykite, kad šis
kūrinys iš tiesų „sugrotas“ ir
tapybiškais vaizdais, ir garsais.
Nurodykite bent vieną kūrinį (ar jo
fragmentą), kuris palieka panašų įspūdį. (Gali būti įvardytas ir kitas kūrinys.)
9. Apibūdinkite eilėraščio kompoziciją.
Nurodykite, kokią reikšmę ji sukuria.
67
Retorinis kreipinys O Viešpatie <...>,
Metafora sielvartas mane apėmęs.
Kuriamas ekspresyvus/dinamiškas jūros 3 taškai
(marių) vaizdinys - balti laivai gretinami su
baltomis chrizantemomis.
Palyginimas Balti, kaip baltos chrizantemos.
Dinamiškas, subjektyvus, spalvingas 3 taškai
saulėlydžio vaizdas.
Kuriama niūri/pesimistinė nuotaika.
Saulė pailsusi – epitetas/
metafora ji leidosi nežinion (į rūką tirštą).
Saulėlydis jam primena mirštantį žmogų. 3 taškai
Metafora apibūdinama spindulių agonija
(sutąsė spindulius konvulsijos), vakaras
miršta kaip žmogus.
Metafora užgeso varpo aidas... 2 taškai
J. Aistis – metaforos meistras. Vartodamas
metaforas poetas aktualizuoja
kančios/mirties motyvą.
Su piemenų rageliais. 3 taškai
Baroko epochos poetas M. K. Sarbievijus.
Iš Antikos (Arkadijos – idealios piemenų
šalies/laimingo piemenų krašto/ visuotinės
idilės vaizdinys).
Kuriamas gamtos mirties fonas, kuriame 2 taškai
atsiveria muzikinis gęstančio vakaro
išgyvenimas. Iš pradžių dar truputį girdimas
varpo aidas, vėliau – lyg piemenų rageliai,
dar vėliau – tylos pauzė. Po jos viską užlieja
galinga/emocinga medžių šermenų giesmė,
o girios gaudžia lyg vargonai.
A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ I
dalies vidurnakčio tylos epizodas.
Atvira kompozicija (eil. baigiamas 2 taškai
nutylėjimu).
Nutylėjimas – tai, ką pabaigti/išgirsti turi
 68

skaitytojas/tarsi įsiklausoma į girių

vargonavimą/leidžiama išgirsti pačiam
skaitytojui.
Eilėraštis „Karaliaus šuo“
1. Apibūdinkite eilėraščio situaciją. Pasakos situacija. 2 taškai
Remdamiesi J. Aisčio kūrybos Pasakos situacija kuria graudžiai ironišką
kontekstu įrodykite, kad ji svarbi poeto viduramžių foną, leidžiantį kritikuoti
eilėraščiuose. modernios visuomenės ydas.

2. Apibūdinkite lyrinį subjektą. Lyrinis subjektas – stebėtojas/ 3 taškai

„pasakotojas“.
Nusakykite, koks jo santykis su Ironiškas.
vaizduojamuoju objektu.

3. Įvardykite svarbiausią dvaro Pataikavimas. 1 taškas

gyvenimo bruožą, atsiskleidžiantį per
šuns laidotuves.

4. Nusakykite antrame ir trečiame Pabrėžia elgesio dirbtinumą/dvariškių 1 taškas

posmeliuose esančių pakartojimų nenuoširdumą/kad visi taip nenuoširdžiai
reikšmę. elgiasi/pataikauja karaliui.
5. Nurodykite, kokį principą naudojant Kontrastą. 2 taškai
išryškinama juokdario pozicija
paskutinio posmelio pradžioje.
Įvardykite bent vieną rašytoją, dažnai jį
naudojusį kūriniuose. J. Biliūnas.
(Atsiprašau - korektūros klaida: turėtų
būti priešpaskutinio posmelio.)

6. Nurodykite, kokią ydą demaskuoja Veidmainystę. 2 taškai

juokdarys šiais žodžiais: „Turi,
karaliau, daug šunų <...>.“
Įvardykite jos raiškos priemonę. Ironija.

7. Palyginkite karaliaus požiūrį į šunį ir Šuo karaliui brangus/svarbus, o juokdarys 2 taškai

į žmogų – juokdarį. nesvarbus/nereikšmingas/nereikalingas.

8. Atskleiskite, kaip toks požiūris Karalius savimyla – jam patinka dvariškių 4 taškai
charakterizuoja karalių (įvardykite bent pataikavimas.
du jo bruožus). Argumentuokite Jis tironas/egoistiškas – nemėgsta, kai
remdamiesi tekstu. sakoma tiesa į akis.

9. Remdamiesi J. Aisčio kūrybos Pasakos situacija panaudojama perteikti 4 taškai

kontekstu įvardykite du ryškiausius jo moderniai pasaulėžiūrai.
kūrybos bruožus, atsiskleidžiančius
eilėraštyje. Argumentuokite. Ryški ironija – lyrinis subjektas ironija
 69

pridengia skausmą dėl žmonių

veidmainiškumo/egzistencinę neviltį.
Eilėraštis „Ėjau laukais“
1. Įvardykite pirmame posmelyje Skausmo/kančios/sielvarto motyvas. 2 taškai
išryškėjantį J. Aisčio kūrybos motyvą.
Pakomentuokite, kuriomis raiškos
priemonėmis jis perteikiamas. Epitetas sopulio graudaus/
Išvardijimas, retorinis sušukimas,
nutylėjimas Kiek sopulio graudaus, kiek
skurdo!../

2. Paaiškinkite, ką reiškia „išgurdus“. Suvargusi/sunykusi. 2 taškai

Įvardykite, kuri tai meninė raiškos
priemonė. Epitetas.

3. Įvardykite, kas turima galvoje sakant Tauta. 2 taškai

„tėviškė“.
Nurodykite, kuri tai meninės raiškos Metonimija.
priemonė.

4. Nurodykite du ryškiausius tėviškės Kūrybiškumas – pasakas, dainas ir raudas 4 taškai

bruožus, atsiskleidžiančius antrame kūrei/.
posmelyje. Argumentuokite Meilė gamtai – grožėjaisi laukais, šilais ir
perfrazuodami jūrom.
citatas.
Nurodykite, kurio laikotarpio rašytojų Romantikų kūryboje.
kūriniuose jie poetizuojami. Įvardykite Maironis (eil. „Tėvynės dainos“ ir kt.)
bent vieną
kūrėją.

5. Nusakykite, kokiu būdu kuriamas Kuriamas kontrasto būdu. 2 taškai

tėviškės paveikslas.
Įvardykite bent vieną rašytoją, dažnai Maironis.
naudojusį tokį vaizdų komponavimo
būdą. Palyginkite, ką tokiu būdu Maironio lyrikoje dažnai kontrastas
atskleisdavo šis rašytojas ir ką perteikia išryškina romantinę praeities ir dabarties
J. Aistis. priešpriešą, romantinės asmenybės ir
dvasingumo stokojančios aplinkos konfliktą,
o J. Aistis panaudodamas kontrastą
kritikuoja gyvenamojo laikotarpio
visuomenės ydas – tolimą nuo tautinės
kultūros (nuoširdumo, paprastumo),
turtingųjų ir skurdžiau gyvenančiųjų atskirtį.
6. Remdamiesi pirmu ir antru Tėviškė nyksta dvasiškai./ 3 taškai
posmeliais palyginkite, kaip pasikeitė Nebevieninga./
tėviškė.
Įvertinkite, ar tie pokyčiai, lyrinio Negatyvūs. Prarandama tai, kas svarbiausia.
subjekto nuomone, pozityvūs.

7. Nusakykite, kaip elgiasi „provincija“.
Nurodykite, kieno metonimija ji yra.
Remdamiesi savo įžvalgomis
suformuluokite ir parašykite išvadą,
kokia, lyrinio subjekto nuomone,
daugumos situacija Lietuvoje.
8. Suraskite eilėraščio pabaigoje du
ironijos pavyzdžius.
Paaiškinkite, kas tokiu būdu
kritikuojama.
9. Įvardykite bent vieną ankstesnių
laikų rašytoją, kritikavusį neigiamus
gyvenamojo laikotarpio visuomenės
bruožus.
Palyginkite pasirinktą šio rašytojo
kūrinį su J. Aisčio eilėraščiu ir
nurodykite bent du panašumus.
10. Remdamiesi J. Aisčio kūrybos
kontekstu įvardykite eilėraštyje
dominuojantį stiliaus bruožą. Pateikite
bent vieną pavyzdį.
1. Paaiškinkite kūrinio pavadinimo
prasmę.
2. Remdamiesi J. Aisčio kūrybos
kontekstu įvardykite pirmame
posmelyje ryškų, poeto eilėraščiuose
dažną motyvą.
3. Interpretuokite citatą: „Žodis –
žiedas pumpure nuvytęs, / Jis numiršta į suvirpinti/pasiekti žmogaus širdies.
pasaulį pakeliui.“
4. Apibūdinkite pirmame ir antrame
posmeliuose išryškėjančią lyrinio
subjekto būseną.
5. Įvardykite bent vieną poetą, kurio
lyrikoje vaizduojami panašūs lyrinio
70
Tyliai kenčia arba emigruoja. 3 taškai
Valstiečių/kaimo žmonių/didžiosios tautos
dalies.
Bloga/sunki ir materialiai, ir dvasiškai.
<...> pragėręs balsą ir tėvynės meilę/Aš 2 taškai
būsiu tėviškei brangus ir nepamainomas...
Atminsiu jos vargus, žinia, tik prie
kokteilio...
Dvasinis nuopuolis/ miesčioniškumas.
A. Mickevičius/ A. Baranauskas/ Maironis/ 3 taškai
J. Biliūnas ar kt.
Maironio eil. Tėvynės dainos minimos
ponios, kurios yra gražios išvaizdos, bet
šaltos širdies. Jos, kaip ir J. Aisčio eil.
minimas tenoras, nevertina liaudies dainų,
bodisi darbo.
(Gali būti įvairių įžvalgų.)
Ironija. 2 taškai
Dar andai pasakas, dainas ir raudas kūrei–/
Giedojai be gaidų, rašei be popierio
Grožėjaisi laukais, šilais ir jūrom...
Praėjo tie laikai... Turi jau operą!
Eilėraštis „Katarsis“
Katarsis – dvasinis apsivalymas, jausmų 1 taškas
išlaisvinimas, patiriamas susitapatinus su
kovojančiu už idealus, kenčiančiu ir
žūvančiu pagrindiniu tragedijos veikėju.
Kančia/kūrėjo kančia. 1 taškas
Žodis ne visagalis/žodis nebepajėgus 2 taškai
Kūrėjo vienatvė/kūrėjo kančia. 1 taškas
Maironis. 4 taškai

subjekto išgyvenimai.
Nurodykite literatūros laikotarpį,
kuriam priskiriama šio poeto kūryba, ir
kūrinį.
Palyginkite abiejų kūrinių subjektų
išgyvenimus ir nurodykite bent vieną
panašumą (skirtumą).
6. Apibūdinkite asmenį, į kurį kreipiasi Uždaras žmogus – sakoma, kad niekam
lyrinis subjektas („tujen“).
Argumentuokite perfrazuodami citatas. Ne romantikas/nejautrus gamtos grožiui –
7. Palyginkite lyrinį subjektą su minimu Lyrinis subjektas, skirtingai nei asmuo,
asmeniu. Nurodykite bent du
charakterio skirtumus.
Įvardykite, kuriomis meninės raiškos
priemonėmis jie perteikiami.
8. Nurašykite dvi citatas, perteikiančias Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu <...>
lyrinio subjekto išgyvenimus.
Suformuluokite ir parašykite išvadą,
kokį santykį su objektu („tujen“) tai
atspindi.
9. Suraskite paskutiniame posmelyje ir
nurašykite ironijos pavyzdį.
71
Romantizmas.
Maironio eil. „Poeta“ lyrinis subjektas –
kūrėjas – kalba apie savo lemtį – vienatvę –
ir kūrybos galią. Jis, kaip ir J. Aisčio eil.
lyrinis subjektas, suvokia, kad tikroji kūryba
dažnai įkvėpta kančios, kad kūrėjas yra
kitokia asmenybė, ne visų suprasta, dažnai
net atstumta, bet kūrybos akimirką
įžvalgumu pralenkianti daugelį ir gebanti
išsakyti daugeliui svarbius dalykus.
(Gali būti įvairių įžvalgų, bet turėtų būti
kalbama apie kūrėjo asmenybės
išskirtinumą ir kūrybos galią.)
2 taškai
nebuvo širdies atvėręs./
jam aukštas skliautas panašus į smulkias
stiklo šukeles.
4 taškai
įvardijamas „tujen“, – kūrėjas, lakios
vaizduotės/ jautrus/gebantis aukotis žmogus/
daug kenčiantis/subtili asmenybė, o „tujen“
uždaresnis, abejingesnis kitam žmogui,
gamtos grožiui, gal net pragmatiškas.
Metafora (nebuvai) širdies atvėręs.
Retorinis klausimas-sušukimas Gal nė
netikėsi, kad jinai gyva?!
Retorinis sušukimas ištikęs skausmas greit
tave apleis!
3 taškai
Nusiplauk nekruvinos aukos katarsiu,/
Mano žodžio kruvina auka./
Kad tik tau kentėti nebereiktų/To paties
gyvenimo – kančios <...>/
Tai aš tau ant aukuro padėjau širdį -/ Gal
nė netikėsi, kad jinai gyva?!/
Paverstą į vyną mano kraują gersi/ Ir mane
pajusi širdyje, giliai <...>
Jam tas žmogus svarbus, bet nelabai juo
pasitiki (tai atspindi ir ironija – kūrinį
galima perskaityti kaip ironišką).
Paverstą į vyną mano kraują gersi/ Ir mane 3 taškai
pajusi širdyje, giliai./
Taip nusivalysi tu aukos katarsiu,/ O ištikęs
skausmas greit tave apleis!

Nurodykite kultūros kontekstą.
Paaiškinkite prasmę.
10. Įvardykite eilėraštyje dominuojantį
motyvą. Pakomentuokite, kuriais
įvaizdžiais jis aktualizuojamas.
Nurodykite jo literatūrinį kontekstą.
Eilėraštis „Man tave“
1. Nurodykite, kokia paralelė kuriama
pirmame posmelyje. Remdamiesi
literatūros žiniomis įvardykite dar vieną K. Donelaitis (Maironis, Šatrijos Ragana ar
tai vaizdavusį kūrėją.
2. Nusakykite eilėraščio vyksmo laiką
ir lyrinio subjekto jauseną.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įrodykite, kad eilėraštyje atsispindi
modernaus žmogaus pasaulėjauta.
3. Pakomentuokite lyrinio subjekto
santykį su mylimąja, atspindimą
trečiame posmelyje.
Nurodykite, kaip jis perteikiamas.
4. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
rašoma apie nuoširdžią meilę.
Nurodykite, kuria meninės raiškos
priemone apibūdinama meilė,
paaiškinkite jos prasmę.
5. Remdamiesi tekstu atskleiskite, ar
laiminga buvo lyrinio subjekto meilė.
Aptarkite, kaip tai atspindi meninės
72
Religija.
Žodžio galia turėtų prilygti apvalančiai
Kristaus kančios galiai, bet realybėje taip
nėra.
(Gali būti įvairių interpretacijų.)
Kūrėjo sielvartas/kūrėjo kančia/ kūrybinio 3 taškai
žodžio aukojimas.
Aukos katarsis/
kraujas, paverstas į vyną.
Naujasis Testamentas.
Pavasario ir žmogaus/gamtos ir žmogaus. 2 taškai
kt.).
Vyksmo laikas ciklinis – pavasaris, dabartis. 3 taškai
Lyrinis subjektas – įsimylėjęs jaunuolis,
jautrus gamtos grožiui. Jis nusivilia meile.
Modernus žmogus išgyvena susvetimėjimą,
nusiviliama net meile - eilėraščio pabaigoje
kuriama neįvykusio dialogo situacija –
mergina teigiamai atsako į klausimą, ar ji
mato šuntantį ledą, nors to nebegali būti (jau
pavasaris įsibėgėjęs - sprogsta medžių
pumpurai)./ Lyrinis subjektas nusivilia meile
– nėra dvasinės dermės, mergina neįsiklauso
į jo žodžius.
Jis idealizuoja mylimąją/aukština ją/laiko 1 taškas
siųsta likimo.
Gretinama su Dievu.
Lyrinis subjektas sako, kad mylimąją jam 3 taškai
Dievas siuntęs – suvokia meilę kaip skirtą
likimo./
Sako, kad Dievas liepė išsakyti meilę,
vadinasi, ji nuoširdi./
Apgailestauja, kad meilė ne abipusė/
išgyvena skausmą dėl jos netekties - vadina
ją Dievo rykšte.
Retoriniu sušukimu Aš tave širdy
pajutęs,/Dievą pajutau! Pamilęs tarsi Dievą
pajunta – geresnis tampa.
Dievo rykštė – bausmė už paklydimus, šiuo
atveju gal ir naivias viltis.
Nelaiminga. 4 taškai

raiškos priemonės.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įvertinkite, ar tokia meilės samprata
būdinga J. Aisčio lyrikai.
6. Aptarkite paskutiniame eilėraščio
posmelyje kuriamą dialogą.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
įrodykite, kad jis atspindi modernaus
žmogaus situaciją.
7. Palyginkite eilėraščio pradžią ir
pabaigą. Nurodykite, kuo jos panašios
ir kuo skiriasi.
Pakomentuokite, kas kartojama, kokia
prasmė sukuriama.
8. Suformuluokite ir parašykite
pagrindinę kūrinio mintį.
SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Palyginkite tautosakos įvaizdžių ir Maironis dažniau vartoja liaudies dainų
motyvų panaudojimą Maironio ir J.
Aisčio lyrikoje.
Nurodykite, kas skiriasi.
73
Retorinis sušukimas, nutylėjimas O, kad
Dievas meilę būtų/Siuntęs man ir tau!..
perteikia apgailestavimą, kad meilė ne
abipusė./
Retorinis klausimas, nutylėjimas Ar ne
Dievo buvo rykštė,/Ar ne aš kritau?..
atspindi, kokią kančią tenka išgyventi – ji
prilyginama Dievo rykštei - biblinei bausmei
už paklydimus/nuodėmes.
Būdinga – meilę J. Aistis dažnai vaizduoja
daug žadančią, bet nuviliančią,
neišsipildančią.
Tai neįvykęs dialogas. 2 taškai
Modernus žmogus vengia atvirai kalbėti
apie jausmus – lyrinis subjektas išgyvenamą
skausmą pridengia ironija./
Mergina gana paviršutiniška – jai stinga
atsakomybės už savo žodžius, gyvena šia
akimirka/nėra nuoširdi./
Meilę modernus žmogus supranta kaip
žaidimą, todėl ji trumpalaikė, nuvilianti.
Panašios, nes ir pradžioje, ir pabaigoje 4 taškai
ryškus pavasario motyvas, kalbama apie
neišsipildžiusią meilę.
Skiriasi, nes pabaigoje nebejaučiamas
pasitikėjimas meile/ryški nesusikalbėjimo
situacija/pradžioje lyrinis subjektas rašė tik
apie save, pabaigoje tarsi išgirstame ir ką
„veikėja“ sako.
Kartojamas tas pats retorinis sušukimas
Man tave čia Dievas siuntė,/ Tik mane ne
tau!
Išryškina pagrindinę mintį./
Susidaro įspūdis, tarsi tai lyrinio subjekto
refleksija.
Net ir tikra meilė ne visada laiminga./ 1 taškas
Meilė – šventas jausmas, bet modernus
žmogus dažnai jos nuviliamas.
3 taškai
įvaizdžius ir motyvus. O J. Aistis – pasakų./
Maironio eilėraščiuose panaudojant
tautosakos vaizdinius (rūtą, ąžuolą, žaliąsias
pievas, milžinų kapus, sraunią upę, žaliąją
girelę ir kt.) kuriamas romantinis praeities ir
dabarties kontrastas, aukštinami tautai
reikšmingi žygdarbiai, išsakoma
dvasingumo stokojančios dabarties kritika,
 74

rečiau – asmeniniai jausmai. Tautosakos

įvaizdžiai padeda sukurti apibendrintą
tėvynės paveikslą, lengvai atpažįstamą ir
brangų daugeliui. Taip perteikiama daugelio
nuomonė – kalbama tautos vardu, siekiama
visuotinumo.
O J. Aisčio eilėraščiuose panaudojant
pasakų įvaizdžius ir motyvus siekiama
individualumo – universalios prasmės
pasakos siužeto fone išryškinamos
modernios visuomenės ydos atrodo labiau
atgrasios, nes sudaro kontrastą pasakose
laiminčiam gėriui. J. Aisčio eilėraštyje gėris
dažniau pralaimi, nebelieka optimistiškos
pasakos pabaigos./
Maironio eilėraščiuose dažniau vartojami
dainų įvaizdžiai reikšti individualiai
jausenai, o J. Aisčio lyrikoje dažniau minimi
ne pavieniai tautosakos vaizdiniai, o svarbus
pasakos įvykis, pasakos situacija,
personažas).
2. Remdamiesi J. Aisčio kūriniu ir dar Romantikai labiau pasitiki savo laikotarpio 3 taškai
vienu pasirinktu romantiniu kūriniu visuomene, nors paprastai jos ir
nurodykite, kuo skiriasi ir kuo panašus neidealizuoja./
romantikų ir neoromantikų požiūris į Romantikų kūriniuose dažniau tapatinamasi
visuomenę. Nusakykite, ar su tauta, kritikuojami doros pažeidimo
neoromantikų požiūris artimesnis atvejai, būdingi tam tikriems žmonės
Vakarų Europos rašytojų kūrybai, ar (žmonių grupei)./
lietuvių poetų romantikų. O neoromantikų kūryboje požiūris
individualus/asmeniškas. Visuomenė irgi
pasikeitusi (neoromantikai brendo vėlesniu
istoriniu laikotarpiu, kai tautą vienijęs tikslas
- išsivadavimas - jau buvo pasiektas ir
suvešėjo asmeniniai siekiai, kurie ne visada
buvo pozityvūs). Neoromantikų požiūris į
visuomenę artimesnis Vakarų Europos
rašytojų kūrybai.
3. Remdamiesi J. Aisčio kūrybos Danai kančios motyvas dažnai 2 taškai
kontekstu apibendrinkite ir nusakykite, aktualizuojamas gamtiniais, religiniais
kuriais įvaizdžiais kuriamas kančios (kultūriniais/literatūriniais) įvaizdžiais
motyvas. Atsakymą pagrįskite (beržo rauda nesava, mirštantis vakaras,
pasirinktų eilėraščių analize. Dievo rykštė, katarsis ir pan.)

SALOMĖJA NĖRIS
Dienoraščio fragmentų ištr.
1. (1923.X.2)
1. Nusakykite, kaip ištraukoje atsispindi Ryškus vienatvės/ disharmonijos su aplinka 2 taškai
moderni pasaulėjauta. pojūtis./
Žmogaus dvasia maištinga, chaotiškai
besiblaškanti./

2. Nurodykite, su kuo gretinama nerami
žmogaus dvasia.
Įvardykite su tuo susijusį pasaulėjautos
bruožą.
Nurodykite dar vieną poetą, kurio
kūryboje tai atsispindėtų.
3. Suraskite įvaizdį, kuris būdingas ir
V. Mykolaičio-Putino kūrybai.
Nusakykite, koks motyvas juo
aktualizuojamas.
4. Suformuluokite ir parašykite
ištraukos filosofinę problemą.
1. Nurodykite, kokį neigiamą bruožą
poetė pastebi savo aplinkoje. Įvardykite
bent du įvaizdžius, kuriais jis
perteikiamas.
2. Remdamiesi menine raiška
įvardykite tris būdingiausius S. Nėries
stiliaus bruožus.
Atsakymą pagrįskite citatomis.
3. Pateikite du argumentus, įrodančius,
kad kūrėja išgyvena stiprių vidinių
prieštaravimų.
4. Interpretuokite citatą: „Iš tikrųjų,
jeigu nukristų toji uždanga, jeigu
nusiimtų kaukės, koks gi būtų mūsų
75
Ryškus individualios laisvės poreikis./
Žmogus jaučiasi nelaisvas/jaučiasi esąs lyg
narve.
(Turėtų būti atsakoma apibendrintai.)
Su neramia, besiveržiančia laisvėn jūra. 3 taškai
Romantiškumas.
A. Mickevičius/ Maironis.
(Gali būti įvardytas ir kitas poetas.)
(Nerimstanti) jūra./ 2 taškai
(Pagautas) paukštis.
Neramios žmogaus dvasios./
Į laisvę besiveržiančios kūrėjo sielos.
Kūrėjo siela (prigimtis) maištinga, sunkiai 1 taškas
suvaldoma./
2. (1925.III.7)
Veidmainystę/nenuoširdumą/apsimetinėjimą 2 taškai
.
Kaukių balius/ kaukės/užburtas rūkas.
Emocingumas. 3 taškai
Vaizdingumas.
Ekspresyvumas.
Ir kaip kartais klaiku, kaip baisu tarp
žmonių – tų keistų, svetimų, užburtų
pasaulių...
Ach, šmėklos, sfinksai. Kaip aistriai norėtųs
ištrūkti, išbėgti kur į laisvę... Veltui!
Ir aš savo kalėjime glūdžiu lyg
pasmerkimas.../
Užlieju degantį laužą šaltos nevilties
ašaromis...
(Gali būti ir kt. citatų.)
Jaučia didelę vidinę sumaištį/įtampą – bijo 2 taškai
savęs./
Prieštaringi sielos troškimai – norima
ištrūkti iš kūno kalėjimo/išsilaisvinti iš
kūniškumo ir nuolankumas likimui.
Konfliktas su aplinka įkvepia kurti./ 2 taškai
Kito žmogaus slepiamas vidinis pasaulis
traukia, sužadina vaizduotę, įkvepia kuri.

pasaulis, mūsų būtis? Nebūtų gyvenimo
poezijos!“
1. Nusakykite, kokių išgyvenimų poetė
patiria gamtoje.
Palyginkite, kuo jie panašūs ir kuo
skiriasi nuo kito pasirinkto kūrėjo
gamtos refleksijos (A. Baranausko, V.
Mykolaičio-Putino ar kt.).
2. Suraskite citatą, kuri pagrįstų teiginį,
kad net menkiausios gamtos gyvybės
apraiškos poetės labai vertinamos.
1. Nurodykite, kieno eilėraščio ištrauka
cituojama S. Nėries dienoraštyje.
Remdamiesi kitomis dienoraščio
ištraukomis įrodykite, kad panašių
išgyvenimų patyrė ir poetė.
2. Nusakykite S. Nėries meilės
sampratą. Remdamiesi menine raiška
pateikite du argumentus, kad savo
išgyvenimus poetė vaizduoja labai
išraiškingai.
3. Suformuluokite ir parašykite
pagrindinę ištraukos mintį.
1. Remdamiesi S. Nėries biografiniu
kontekstu nusakykite, kurios jos
gyvenimo aplinkybės atsispindi
dienoraštyje.
2. Nurodykite S. Nėries neoromantinį
eilėraštį, kuriame vaizduojama tokia pat
situacija.
Suraskite šioje ištraukoje bent vieną
76
(Gali būti įvairių samprotavimų, bet turėtų
sietis su kančia/paslaptimi ir įkvėpimu.)
3. (1925.IV.29)
Emocinių/ žavisi Širvinta, pavasario 2 taškai
žaluma)./
Estetinių (grožisi lapeliais, geltonuojančiais
karklų katinėliais, yra labai pastabi –
fiksuoja ir savo refleksijas, ir gamtos
peizažo detales).
Kaip ir A. Baranausko dienoraštyje
(kūryboje), džiaugiamasi gamtos
gyvybingumu (vitališkumu), jis labai
vaizdingai ir detaliai atspindimas./
Skiriasi, nes labiau siejama su asmeninėmis
emocijomis.
Karklynai katinėliais geltonuoja ir skleidžia 1 taškas
pavasario kvapą. Po juos bitutės dūzgia.
(Gali būti kt. citata.)
4. (1925.IV.25)
Maironio. 2 taškai
Ryškus nerimo pojūtis ir pirmoje, antroje S.
Nėries dienoraščio ištraukose: sakoma, kad
baisios audros siaučia sieloje, kad siela lyg
jūra amžinai nerami, besiblaškanti.
Sakoma, kad jei nusiimtų kaukės, nebūtų
gyvenimo poezijos.
Meilė – stipriausias žmogaus išgyvenamas 3 taškai
jausmas, galintis gyvenimą paversti rojumi
arba pragaru.
Personifikacija Ji stato aukščiausius,
gražiausius rūmus ir griauja stipriausius.
Metafora meilė saldina širdis.
(Gali būti kitokių pavyzdžių.)
Meilė – galingiausias jausmas, sukeliantis 1 taškas
deginantį skausmą.
5. (1927.IX.28)
Meilė dėstytojui J. Eretui. 1 taškas
„Sudeginkit mane“. 2 taškai
Žvaigždės/ žvaigždėtas dangus.
 77

vaizdinį, kuris svarbus ir eilėraštyje.

3. Nurodykite, kurie vaizdiniai atspindi Širdy išdegintas vardas, baisus juodas 2 taškai
skausmą. slibinas.

4. Remdamiesi menine raiška įrodykite,
kad dienoraštyje atsispindi labai
dramatiškas, intensyvus meilės
išgyvenimas.
Metafora žvaigždėta vasaros naktis <...> 2 taškai
surišo mūs širdis skaisčios meilės ryšiu/
tavo vardas liko išdegintas mano širdy/
baisus juodas slibinas – nuožmus mano
skausmas.
Palyginimas kaip pragariškas uraganas./
Retorinis klausimas Kaip man su juo kovoti,
kaip man tas milžinas nugalėti, kad mano
laimės žvaigždė nebenori man šviesti?/
Retorinis sušukimas (ir pakartojimas) <...>
negaliu, negaliu, negaliu gyventi be meilės!

5. Pasamprotaukite, kaip gali keisti Meilė gali paskatinti keisti požiūrį į žmones/ 2 taškai
žmogų meilė. gyvenimą/ pasaulį.
Meilė gali įkvėpti nusikratyti blogų įpročių
ir pan.
DIRBKIME POROMIS (GRUPĖMIS)
1. 1. „Anksti rytą“
1. Paaiškinkite, ką lyrinis subjektas Gyvenimą. 2 taškai
vadina „knyga“.
Įvardykite rašytoją ir jo kūrinį, kuriame V. Kudirkos eil. „Labora“.
būtų tokia gyvenimo samprata.

2. Suraskite antrame posmelyje kuriamą Keleiviai be sparnų, dulkėtomis kojomis – 2 taškai

romantinę priešpriešą. aš su saule.
Atskleiskite jos prasmę. Žmonės be polėkio, didingų
troškimų/banalios asmenybės, o lyrinis „aš“
nušviestas idealų/ įkvėptas kūrybos.

3. Nusakykite, koks tautosakinis Laumių, nulemiančių žmogaus likimą. 2 taškai

motyvas ryškus trečiame posmelyje.
Remdamiesi biografiniu kontekstu
pasamprotaukite, kodėl dažnai sakoma,
kad šiame eilėraštyje poetė išpranašauja
savo ateitį.
S. Nėris iš tiesų miršta jauna/ ji nuspėja
būsianti įžymi (vardas auksu parašytas) ir
pan.

4. Suformuluokite ir parašykite Santykis su jaunyste. 1 taškas

eilėraščio temą.

** Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
eilėraštyje atsispindi gyvenimo
džiaugsmo motyvas (pateikite turinio ir
stiliaus argumentų).
Minima, kad ateinama su saule, o saulė yra 3 taškai
gyvenimo džiaugsmo/ gyvybės/vitališkumo
šaltinis.
Metafora Aš su saule ateinu <...>
Sakoma, kad saulė anksti rytą žeria daug
auksinių valandų – gyvenimas jaunystėje

1. 2. „Žvaigždė – jaunystė“
1. Įvardykite eilėraščio pradžioje
minimą laiką.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
aptarkite jo reikšmę.
2. Įrodykite, kad eilėraščio pradžioje
kuriamas veržlios jaunystės vaizdinys.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
3. Apibūdinkite lyrinį subjektą.
Nusakykite jo santykį su pasauliu.
4. Suformuluokite ir parašykite ištraukos
problemą.
(Atsiprašau - turėtų būti eilėraščio
problemą.)
** Įrodykite, kad jaunystė apdovanoja
lyrinį subjektą – mergaitę –
ypatingomis galiomis.
Pateikite įvairių argumentų (turinio,
stiliaus, kt.).
1. 3. „Gyvenimo giesmė“
1. Apibūdinkite pirmame posmelyje
kuriamą gyvenimo vaizdinį.
Remdamiesi menine raiška įrodykite,
kad jis dramatiškas.
2. Nurodykite, už ką myli gyvenimą
lyrinis subjektas.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, ką Stiprus emocingumas/ maksimalistė.
apie jo charakterį tuo remiantis galima
pasakyti.
3. Atskleiskite lyrinio subjekto ir žemės
ryšį. Atsakymą pagrįskite citata.
4. Įrodykite, kad paskutinis posmelis –
intensyviausias lyrinio subjekto jausmų
proveržis.
78
įstabus.
Personifikacija Saulė žeria <...>
Metafora auksinių valandų.
(Turėtų būti ne tik teksto atpasakojimas, bet
savitų įžvalgų ir aptarta meninės raiškos.)
Vieną akimirką. 2 taškai
Gyvenimas žemėje – tik akimirka
amžinybėje/ trapumo motyvas/žmogiškumą
atspindi gebėjimas atpažinti nepakartojamą
akimirką.
Jaunystė lyginama su žaibu/ ji ugniniais 2 taškai
sparnais suvysto širdį.
Palyginimas Lyg žaibas.
Metafora (jaunystė) ugniniais sparnais.
Personifikacija širdį suvystė.
Jauna mergaitė, kūrybinga, tikinti jaunystės 2 taškai
galia.
Šviesus/optimistiškas santykis.
Ką suteikia žmogui jaunystė?/ Ką gali 1 taškas
jaunystė?
Ji suteikė kūrybos galią/ drąsą/ gyvenimo 3 taškai
polėkį/nemirtingumą.
Metafora mano daina – žėrinčios ašaros.
Elipsė Ir nebijau aš girioj paklysti,/ Jūroj
nuskęsti <...>.
Personifikacija žadėjo žvaigždė jaunystė/
Niekad negesti.
Gyvenimas prieštaringas, nenuspėjamas: jis 2 taškai
ir sakalas, ir klaikus sapnas.
Palyginimas ir ekspresyvus veiksmažodis
Kaip sakalas skrieja <...>/
Antitezė pavasario aidas – sapnas klaikus.
Už jaunystę, jausmų stiprumą, aistringą 2 taškai
gyvenimo džiaugsmą.
Artimas ryšys, aistringas. 2 taškai
O žeme, o motina mano brangioji!
Dviem retoriniais sušukimais išsakomas 1 taškas
gyvenimo džiaugsmas.

** Palyginkite šiame eilėraštyje
kuriamą žemės vaizdinį su V.
Mykolaičio-Putino eil. „Žemei“.
Nurodykite panašumų
ir skirtumų.
1. 4. „Juokis, gyvenime“
1. Remdamiesi eilėraščio pirmu
posmeliu nusakykite lyrinio subjekto ir aplinka.
aplinkos santykį.
Įvardykite bent vieną kūrinį, kuriame
pastebėjote panašų santykį.
2. Remdamiesi literatūros žiniomis
atskleiskite pajaco vaizdinio prasmę,
susiedami su modernia pasaulėjauta.
Nurodykite, kurio rašytojo kūryboje
pastebėjote šį įvaizdį.
3. Remdamiesi paskutiniu posmeliu
įvardykite, kas lyriniam subjektui
brangiausia.
Paaiškinkite puošybinių epitetų prasmę.
4. Apibūdinkite eilėraščio lyrinio
subjekto nuotaiką.
** Įrodykite, kad lyrinio subjekto
pasaulėjauta romantinė.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
1. 5. „Pabučiavimas“
1. Aptarkite lyrinę vyksmo situaciją.
2. Nusakykite, kaip lyrinis subjektas
apibūdina pabučiavimą.
Įvardykite vaizdingiausią meninės
raiškos priemonę.
3. Remdamiesi antru posmeliu
įrodykite, kad meilė – ypatingo
stiprumo emocija.
Pakomentuokite, kaip tai atspindi
kūrinio stilius.
79
Panašu, kad abiejuose kūriniuose žemė yra 3 taškai
gyvasties šaltinis/ vaizduojama žydinti ir
galinga/yra įkvėpimo šaltinis.
Skirtinga, kad V. Mykolaičio – Putino
kūrinyje žemė labiau mylimoji, o S. Nėries
eilėraštyje – motina/ S. Nėries eil. lyrinio
subjekto santykis su žeme santūresnis.
Išgyvenamas romantinis konfliktas su 2 taškai
Maironio eil. „Tėvynės dainos“ ar kt.
Pajacas – balagano artistas, juokdarys. 2 taškai
Moderni pasaulėjauta teigia, kad praradęs
gyvenimo prasmės pojūtį menininkas tampa
komediantu, kuriam reikia didelės
meistrystės.
Jaunystė, meilė. 2 taškai
Jaunystės džiaugsmas/ jaunystė – ypatingo
grožio laikotarpis.
Niūroka/prieštaringa. 1 taškas
Patiriamas romantinis konfliktas su realybe, 3 taškai
ryškus emocinis santykis su aplinka,
žavimasi jaunyste, gamta.
Epitetai pajaco juoku, sidabro naktų.
Metafora meilės, kur supo, svaigino.
Pirmojo bučinio refleksija. 1 taškas
Pavogta kibirkštis. 2 taškai
Metafora.
Užvaldo lyrinį subjektą, nuolat galvoja apie 2 taškai
mylimąjį.
Metafora Jos išdegino žymę/ beprotišku
svaiguliu mintį užsupo.

4. Apibūdinkite, kaip meilė veikia lyrinį Pavergia.
subjektą – moterį.
Nurodykite, kokiu įvaizdžiu
aktualizuojamas aistringos meilės
motyvas eilėraščio pabaigoje.
** Įrodykite, kad eilėraštyje
apdainuojama aistringa, nuodėminga
meilė. Pateikite įvairių argumentų
(turinio, stiliaus, kt.).
Remdamiesi kūrinio ir biografiniu
kontekstu pateikite argumentų, kad šis
eilėraštis sukurtas remiantis tikrais
išgyvenimais.
1. 6. „Sudeginkit mane“
1. Irodykite, kad eileraščio pradžioje
atsispindi romantinis asmenybes ir
visuomenes konfliktas.
Argumentuokite remdamiesi
sintaksinemis priemonėmis.
2. Apibūdinkite lyrinio subjekto ryšį su
saule.
Atsakymą pagrįskite menine raiška.
3. Remdamiesi praeities vaizdu
atskleiskite romantinę lyrinio subjekto
pasaulėjautą.
4. Nurodykite, kuriame kūrinyje
anksčiau aptikote žvaigždžių-akių
vaizdinį.
** Palyginkite eilėraščio pradžią ir
pabaigą. Nurodykite, kas pakartojama ir
kas keičiasi. Atskleiskite dangaus-
pragaro įvaizdžių prasmę. Paaiškinkite,
kas pasakoma eilėraščio paskutine
eilute.
80
Palyginimas kaip vergė prie tavęs ... rymos.
2 taškai
Laužo liepsna.
Pabučiavimas – pagunda, pavogtas./ 3 taškai
Kalbama apie nuodėmę, prieš kurią ir
šventieji bejėgiai./ Lyrinis subjektas
pavergiamas meilės - sakoma, kad mintis
kaip vergė rymos prie mylimojo./ Bučinys
palyginamas su mirtinu gyvatės įkandimu./
Meilė degina kaip laužo liepsna.
Retorinis sušukimas O galinga pagunda!
Ekspresyvus veiksmažodis, metafora Ligi
kaulų nusmilko šiurpulinga šalna.
Retorinis sušukimas Visos mintys ir aistros
– bendro laužo liepsna!
Kūrinys įkvėptas meilės J. Eretui/
prisimenant situaciją su J. Eretu.
Lyrinis subjektas tapatinasi su atstumtąja/ 2 taškai
pasmerktąja - ragana, nuteista sudeginti.
Retoriniai sušukimai
Sudeginkit mane – kaip raganą!/ Sudeginkit
mane žėruojančiame lauže!
Artimas ryšys – myli saulę. 2 taškai
Personifikacija (animizacija) - glosto veidą
man jos švelnūs pirštai.
Aukština (idealizuoja) gyvenimą, meilę/ 2 taškai
žavisi gamtos, ypač nakties, žvaigždžių,
grožiu/ gamta suvokiama kaip
gyva/subjektyvus, sudvasintas gamtos
vaizdinys.
J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“/ 1 taškas
Šatrijos Raganos apysakoje „Sename
dvare“.
Beveik pakartojama pirmoji eilutė – poetinis 3 taškai
imperatyvas, bet sukuriamas išsakymo
įspūdis (Dabar...).
Pragaras – gyvenimas be meilės/
kasdienybės banalybė.
Dangus – laiminga meilė, tegul ir

1. Nusakykite lyrinę vyksmo situaciją.
2. Nurodykite, kuo patraukia lyrinį
subjektą romanso „personažas“ valkata.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
3. Nurodykite, kuriame posmelyje
lyrinio subjekto emocijos pasiekia
kulminaciją.
Atsakymą pagrįskite perfrazuodami
citatas.
4. Įvardykite bent vieną lyrinio subjekto Laisvę mylinti siela/ kūrybiškumas.
– moters – ir jos mylimojo panašų
bruožą.
** Palyginkite, kuo panaši ir kuo
skiriasi romantinė ir neoromantinė
meilės samprata.
Remdamiesi biografiniu kontekstu
įrodykite, kad „valkata“ turėjo savo
„prototipą“.
Nusakykite, kuriais įvaizdžiais
kuriamas meilės motyvas.
1. 8. „Kaip ir tas vėjas“
1. Apibūdinkite lyrinę vyksmo
situaciją.
Įvardykite eilėraštį, kuriame anksčiau
pastebėjote panašią situaciją.
2. Palyginkite lyrinio subjekto praeitį ir
dabartį.
Remdamiesi literatūros žiniomis
nusakykite santykį su praeitimi
romantinėje poezijoje.
3. Įrodykite, kad antrame posmelyje
kuriama gamtos ir žmogaus paralelė.
81
trumpalaikė.
1. 7. „Valkata“
Įsimylėjusios moters jausmų išsakymas. 1 taškas
Kalbomis, žvilgsniu, smuikavimu. 3 taškai
Metafora Nuo jo žvilgsnių man dega
krūtinė.
Palyginimas, epitetas Kaip sacharoze vėjas
laisvūnas-/ Visagalė jo smuiko daina.
Trečiame. 2 taškai
Sakoma, kad jei panorės, gali ir į dangų, ir į
pragarą žengti, ir mirti, ir gyventi dėl
mylimojo.
1 taškas
Panaši, nes ir romantikų, ir neoromantikų 3 taškai
supratimu, meilė – visagalis jausmas/ meilė
visiškai užvaldo žmogų.
Skirtinga, nes neoromantinėje poezijoje
mylimasis gali būti visuomenės paribio
asmenybė, netobulas žmogus, o romantinėje
poezijoje aukštinamas tik doras žmogus.
Eil. skirtas B. Zubrickui, su kuriuo
susipažino Vienoje.
Deganti krūtinė, svaigstanti galva, meilė –
dangus.
Praeities refleksija. 2 taškai
„Pabučiavimas“.
(Gali būti ir kt. kūrinys.)
Praeitis šviesesnė negu dabartis: praeityje 2 taškai
buvo vasara, draugai, dabar – ruduo,
vienatvė.
Romantinėje literatūroje praeitis aukštinama,
dažnai ji yra priešprieša nykiai dabarčiai.
Ir lyrinis subjektas, ir gamta (alėjos) 1 taškas
išgyvena liūdesį/ praeity ir lyrinio subjekto,
 82

ir gamtos gražiausias laikas..

4. Apibūdinkite lyrinį subjektą. Lyrinis subjektas – moteris, išgyvenanti 2 taškai
Nurodykite, kuo jis kitoks nei kituose liūdesį, vienatvę, jautri gamtos grožiui,
neoromantiniuose eilėraščiuose. mylinti.
Jaučiamos santūresnės emocijos/ nebėra
maksimalistinio (idealizuojančio arba
prakeikiančio) požiūrio į gyvenimą.
BRANDŽIOJI LYRIKA
1. 1. „Diemedžiu žydėsiu“
1. Apibudinkite eilėraščio vyksmo Pavasaris – ciklinis vyksmo laikas. 2 taškai
laiką. Suformuluokite ir parašykite Labai dažnas: apie pavasarį rašė K.
išvadą, ar jis dažnas lietuvių Donelaitis ir kt. kūrėjai.
literatūroje.

2. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Pavasaris vaizduojamas kaip jaunikaitis, 4 taškai

eilėraštyje sukuriamas įspūdingas
pavasario vaizdinys.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
Nurodykite dar vieną rašytoją, kuris
sukūrė panašų gamtos vaizdinį,
įvardykite kūrinį.
3. Atskleiskite lyrinio subjekto požiūrį į
pavasarį.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
atjojantis juodbėriu.
Antropomorfizacija pavasari,/ Tu vėl atjosi
drąsiai <...>.
Maironio eil. „Pavasaris“.
(Gali būti kt. kūrinys.)
Myli/ aukština pavasarį. 2 taškai
O mylimas pavasari <...>.

4. Pakomentuokite, kas nutinka su Pavirsta augalu - diemedžiu. 3 taškai

lyriniu subjektu.
Įvardykite tai atskleidžiantį literatūros Metamorfozė.
teorijos terminą.
Įvardykite pasaulinės literatūros kūrinį, F. Kafka aps. „Metamorfozė“.
kuriame būtų rašoma apie panašią
situaciją.

5. Apibūdinkite lyrinio subjekto Rami – nejaučia mirties baimės. 1 taškas

nuotaiką.

6. Remdamiesi kultūros žiniomis Panteistinė pasaulėjauta – tikima, kad 3 taškai

apibūdinkite lyrinio subjekto žmogaus siela po mirties įsikūnija į gyvąją
pasaulėjautą. gamtą.
Nurodykite bent vieną lietuvių A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“.
literatūros kūrinį, kuriame pastebėjote Panašu, nes pasakojama apie mergaitę,
panašios pasaulėjautos apraiškų. nužudytą pavydžios sesers, virtusią
Nusakykite, kas panašu. sedulėle,/ Pasakojama apie Eglę, jos vaikus,
virtusius medžiais.
)Gali būti ir kt. kūrinys.)
1. 2. „Tu nubusi“
1. Apibūdinkite lyrinę vyksmo situaciją Menamasis dialogas. 3 taškai
ir laiką. Argumentuokite. Vyksmo laikas ciklinis, mistiškas –
vidurnaktis, laiko perspektyva – dominuoja

2. Nusakykite, kas nutinka su
nubudusiu žmogumi.
3. Apibūdinkite eilėraštyje kuriamą
gamtos vaizdą (statiškas, dinamiškas,
objektyvus, subjektyvus ir pan.).
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
4. Palyginkite pavasario vaizdinį su
kitais S. Nėries eilėraščiais.
Atskleiskite, kuo jis savitas.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
5. Įvardykite, kuris augalas yra
gyvybingiausias.
Apibūdinkite jį.
Pasamprotaukite, kokia galėtų būti
gilesnė jo prasmė.
6. Suraskite paskutiniame posmelyje ir
įvardykite gana retą ir labai vaizdingą
raiškos priemonę.
Paaiškinkite jos prasmę.
7. Apibūdinkite eilėraščio kompoziciją.
Palyginkite eilėraščio pradžią ir
pabaigą. Nurodykite, kas panašu ir kas
skiriasi. Atskleiskite prasmę.
1. Įvardykite pirmoje eilėraščio eilutėje
išryškėjantį motyvą.
Remdamiesi kūrybos kontekstu
paaiškinkite jo prasmę.
2. Nusakykite lyrinę vyksmo situaciją.
Nurodykite, kaip ji perteikiama.
3. Apibūdinkite pirmame posmelyje
kuriamą peizažą. Aptarkite, kaip jis
83
būsimojo laiko veiksmažodžiai.
Kreipiamasi į objektą - „tu“. Vidurnaktį
galima girdėti ir regėti paslaptingus dalykus.
Užplūsta ypatingi potyriai (girdima miško 1 taškas
vėjų kalba, regimi beržai, tiesiantys rankas į
dangų).
Dinamiškas, subjektyvus. 2 taškai
Ekspresyvūs veiksmažodžiai žarstys, kils,
šiaušis ir pan./
Metafora pavasaris žarstys žvaigždes.
Pavasaris linksmas, gyvybingas/ vitališkas 3 taškai
kaip ir kituose S. Nėries eil., bet jo veiksmai
energingesni, gal net žiauroki – atėjimas
dramatiškas.
Pavasaris smūgiuojantis žiemai kaip
tautosakoje, įsižiūrima į menkiausias
(neromantiškas) peizažo detales.
Metafora Pro skylėtas baltas paklodes/
Ekspresyvūs veiksmažodžiai Kils ir šiaušis.
Personifikacija Paskutinį smūgį iš peties...
Piktžolė - dirvos varputys. 3 taškai
Labai gyvybingas, neįnoringas - pasirodo
vos prasidėjus pavasariui.
Nepastebimas, nevertinamas, bet gebantis
įveikti visus sunkumus.
Antonomazija nemunėliai. 2 taškai
(Gali būti įv. įžvalgų.)
Žiedinė. 4 taškai
Kartojama tik viena eilutė – ne visai
taisyklingas žiedas. Pabaigoje
apibendrinama – gimtoji žemė šauks.
1. 3.
Noras prisiglausti prie gamtos – gegužio 2 taškai
peties.
Poetizuojamas moteriškumas – noras
prisiglausti/ pajusti globą.
Menamasis dialogas. 2 taškai
Retorinis klausimas Ko gi apsiniaukęs – lyg
ruduo nykus?
Kuriamas šviesus, nuotaikingas, gyvybingas 4 taškai
personifikuotas pavasario gamtos vaizdas.

kuriamas. Nusakykite nuotaiką.
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
4. Nurašykite epitetus, kuriais
apibūdinama žemė antrame posmelyje.
Palyginkite žemės vaizdinį su sukurtu
V. Mykolaičio-Putino simbolistiniame
eilėraštyje „Žemei“. Nurodykite, kas
panašu ir kas skiriasi.
5. Nurodykite, kuri žemės savybė
labiausiai atskleidžiama eilėraštyje.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
6. Eilėraštyje yra ir „mes“, ir „tu“.
Palyginkite „mes“ ir „tu“ situaciją,
nuotaiką ir nurodykite, kuo jos skiriasi.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
7. Suformuluokite ir parašykite
filosofinę mintį, atsiskleidžiančią
eilėraščio pabaigoje.
Remdamiesi biografiniu ir kūrybos
kontekstu nurodykite, kurio žymaus
filosofo darbuose išsakyta panaši idėja.
8. Remdamiesi savo įžvalgomis
atskleiskite eilėraščio pavadinimo
prasmę. Nurodykite, kokią sąsają su
Biblija galima įžvelgti.
1. 4. „Sūnus palaidūnas“
1. Apibūdinkite eilėraščio pradžioje
išryškėjančią lyrinę situaciją ir
nuotaiką. Pakomentuokite, kaip tai
atspindi meninė raiška. Nurodykite,
kaip susijusi lyrinio subjekto nuotaika
su gamtos vaizdu.
2. Nusakykite, kaip kinta vyksmo laikas Dabartis keičiama perspektyva.
antrame posmelyje.
Pakomentuokite, kodėl taip nutinka.
3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
eilėraštyje kuriamas begalinio tėvynės
ilgesio motyvas.
4. Nurodykite, koks vakaro vaizdinys
kuriamas trečiame posmelyje. Aptarkite
84
Dažnas S. Nėries lyrikoje epitetas balti,
ekspresyvus veiksmažodis ūžia, animizacija
Pinasi ramunės baltus vainikus.
Drėgną, juodą. 4 taškai
Panašu, nes abiejuose eilėraščiuose ryškus
artimas žmogaus ryšys su žeme. Šiame eil.
žemės vaizdas daug realistiškesnis,
žvelgiama žemę dirbančio žmogaus akimis.
Gyvybės galia. 2 taškai
Kalbama apie tankų vasarojų.
Mes – dirbantis žmogus, jaučiantis gyvą ryšį 4 taškai
su žeme, smagiai nusiteikęs/ su viltimi
žvelgiantis į ateitį, tu – liūdnas, nerandantis
žemėje ramybės. Palygina jį su nykiu
rudeniu – liūdesio ženklas, sako, kad yra
amžinas keleivis.
Kodėl ne visiems skirta patirti būties 2 taškai
džiaugsmą?/ Kodėl ne visi randa gyvenimo
prasmę dirbdami?/ Kodėl žmogus – amžinai
nerandantis ramybės?
A. Šopenhauerio.
Niekur nerandantis užuovėjos. Amžinas 2 taškai
keleivis – kaip amžinasis žydas, atstūmęs
Jėzų, nešantį kryžių: nusidėjęs žmogus
pasmerkiamas amžinoms klajonėms/
amžinai kančiai.
Buvimas svetur/ vienatvė. Nuotaika 4 taškai
ilgesinga, niūroka.
Epitetai ilgu, nyku.
Nuotaiką atspindi rudens vaizdas – rausvos
spalvos, gęstanti gyvybė.
2 taškai
Svajojama apie grįžimą/ trokštama grįžti.
Sakoma, kad pareis nepaisant jokių kliūčių 2 taškai
-šuntakiais, liūnais, tamsiais pagiriais.
Niūrokas/ šiurpokas – gailiai (epitetas) 2 taškai
staugiantis šuo pranašauja nelaimę, vartai
 85

meninės raiškos priemones. užkelti (epitetas užkilų)– niekas nebelaukia.

5. Palyginkite, kuo skiriasi eilėraštyje Biblijoje pasakojama, kad sugrįžusįjį sutinka 2 taškai
vaizduojama sūnaus palaidūno tėvas ir jam atleidžia, net iškelia puotą, o
sugrįžimo situacija nuo Biblijos eilėraštyje minima motina jau mirusi –
pasakojimo. atsiprašyti nebeįmanoma.

„PRIE DIDELIO KELIO“

2. 1. „Tėvynei“
1. Nurodykite, kokia situacija išryškėja Karo situacija. Kuriamas išniekintos tėvynės 2 taškai
eilėraščio pradžioje. Apibūdinkite vaizdinys - sukruvinta, apiplėšta.
tėvynės paveikslą.
Nurodykite, kuriomis meninės raiškos Metafora sukruvinta, epitetas apiplėšta.
priemonėmis jis kuriamas.

2. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
išgyvenamas begalinis tėvynės ilgesys.
Remdamiesi biografiniu kontekstu
pateikite argumentų, kad eilėraštį
įkvėpė tikri išgyvenimai.
Nurodykite dar vieną S. Nėries kūrinį,
kuriame išgyvenamos panašios
emocijos.
Sakoma, kad eitų šimtus mylių, keliais 3 taškai
pareitų, baisiu oru.
S. Nėris eil. kūrė karo metu, būdama toli
nuo tėvynės, Rusijoje, Penzoje, iš tiesų
išgyveno begalinį ilgesį – artimieji, net
vyras liko Lietuvoje.
„Sūnus palaidūnas“.

3. Apibūdinkite lyrinio subjekto santykį Begalinė artuma, ištikimybė. 2 taškai

su tėvyne, išryškėjantį trečiame
posmelyje. Pakomentuokite, kaip jį Palyginimas kaip lauko žolę.
atskleidžia meninė raiška. Metafora Mane <...> girdė/ Gimtosios
žemės syvai...

4. Nurašykite žodžius, kurie yra Nepardaviau aš niekad,/ Neišdaviau, 2 taškai

eilėraščio kulminacija. mieloji!
Remdamiesi biografiniu ir kūrybos S. Nėris buvo laikoma tėvynės išdavike, nes
kontekstu atskleiskite jų prasmę. su delegacija vyko prašyti, kad Lietuvą
priimtų į SSRS.
5. Interpretuokite citatą: „Audra Meilė tam, kas svarbiausia, gyva išlieka per 2 taškai
praūžia, miškas lieka... / Širdis gi visas negandas.
nemeluoja.“

6. Suformuluokite ir parašykite Tėvynės meilė. 1 taškas

eilėraščio temą.

2. 4. „Prie didelio kelio“

1. Nusakykite eilėraščio pradžios Konkreti, atvira. 2 taškai
vyksmo erdvę. Atskleiskite jos prasmę. Prie didelio kelio – tai buvimas pakelėje,
šalia/ paribio – menkumo - jausmas. Prie
didelio kelio tarp Vakarų ir Rytų yra ir
Lietuva.
2. Paaiškinkite antros eilėraščio eilutės Daug skausmo patirta. 2 taškai

prasmę.
Aptarkite meninę raišką.
3. Apibūdinkite pavasario vaizdinį.
Palyginkite, kuo jis skiriasi nuo
neoromantiniuose eilėraščiuose
vaizduojamo pavasario.
4. Apibūdinkite lyrinį subjektą.
Nurodykite, kas su juo nutinka.
Argumentuokite remdamiesi tekstu.
5. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
paskutiniame eilėraščio posmelyje
esama sąsajų su tautosaka.
Atskleiskite prasmę.
2. 3. „Tolimas sapnas“
1. Apibūdinkite eilėraščio vyksmo
erdvę.
Nurodykite dar vieną lietuvių
literatūros kūrinį, kuriame ji buvo
svarbi.
2. Apibūdinkite bažnyčios vaizdinį.
Nurodykite, kokia meninės raiškos
priemone atskleidžiamas emocinis
santykis.
3. Nusakykite pirmame posmelyje
atsispindinčią lyrinio subjekto būseną.
4. Nurodykite, kaip keičiasi laikas
antrame posmelyje.
Palyginkite lyrinio subjekto ir žmonių
elgesį, būseną.
86
Sinekdocha liūdesiai./
Metafora liūdesiai gūdūs.
Neoromantiniuose S. Nėries eil. pavasaris 3 taškai
vaizduojamas ateinantis, o šiame –
nueinantis.
Neoromantiniuose eil. pavasaris alsuoja
gyvybe, energija, o šiame jis nyksta, ryški
pabaigos (išėjimo/mirties0 nuojauta.
Neoromantiniuose eil. pavasario vaizdinys
visada sukelia šviesią nuotaiką, o čia jis
sustiprina liūdesio pojūtį.
Lyrinis subjektas (skirtingai nei daugelyje S. 3 taškai
Nėries eil.) yra mes – kolektyvinis.
Lyrinį „aš“ ištinka tragedija – belaikė žūtis
(pavasaris – jaunystės simbolis - išnyko už
juodo kalno), be tinkamo pagerbimo (be
dainų, be vainikų). Žūvama svetur – prie
stepės plačios. Po mirties virstama beržais
svyruonėliais.
Po mirties virstama gluosniais, beržais – 3 taškai
senųjų baltų tikėjimų, panteizmo, apraiškos,
dažnos tautosakoje.
Gluosnis simbolizuoja liūdesį, siejamas su
mirtimi (kartais simbolizuoja ir mirties
įveikimą).
Beržas svyruonėlis tautosakoje – jaunystės,
skaistybės simbolis. Taip pat beržas
simbolizuoja Pasaulio medį.
Vyksmo erdvė sąlyginė – sapnas. Ji 2 taškai
konkretizuojama – regima bažnytėlė tarp
žydinčių kaštanų.
Sapnas svarbus J. Biliūno apysakoje
„Liūdna pasaka“/ Šatrijos Raganos
apysakoje „Sename dvare“.
Spalvingas, poetiškas vaizdinys – baltų 2 taškai
žiedelių kekėmis žydintys medžiai ir
raudona bažnytėlė.
Deminutyvas bažnytėlė.
Nuostaba – atpažįstama kaip regėta, lankyta 1 taškas
vaikystėje.
Grįžtama į praeitį – vaikystę. 3 taškai
Lyrinis subjektas jaučiasi nesaugi– nedrąsi
stovėjau, ieško prieglobsčio – prisiglaudusi

Paaiškinkite, kuriomis meninės raiškos
priemonėmis tai perteikiama.
5. Nusakykite, ką išgyvena lyrinis
subjektas trečiame posmelyje.
Argumentuokite perfrazuodami citatas.
6. Įvardykite asmenį, kurį lyrinis
subjektas išvysta sakykloje.
Remdamiesi Biblija pakomentuokite šio Tai Kristaus žodžiai, pasakyti atgailaujančiai
asmens sakomų žodžių prasmę.
7. Palyginkite, kaip keičiasi lyrinio
subjekto būsena trečiame ir penktame
posmeliuose. Nurodykite, ką išgyvena
kalbančioji eilėraščio pabaigoje.
Atskleiskite, kaip tai perteikiama
meninės raiškos priemonėmis.
8. Remdamiesi istorijos žiniomis ir
biografiniu kontekstu įvertinkite, ar šis stereotipui:
eilėraštis atspindi sovietinio žmogaus
požiūrį. Pateikite ne mažiau negu tris
argumentus.
87
prie pilioriaus (reikšminga, kad sakoma
pilioriun – labai intensyvus glaudimasis),
pažeidžiama, sutrikusi. O žmonės,
priešingai, net labai savimi pasitiki - elgiasi
drąsiai, net agresyvokai (bažnyčioje
neleistina taip elgtis) – trankai ėjo, prie
altoriaus spaudės. Elgesys ryškinamas
kontrastu - priešprieša: stovėjau – trankiai
ėjo. Svarbus ir kitas kontrastas: pilioriun –
prie altoriaus. Žmonės reikalauja Dievo
dėmesio (mažne laiko save lygiais, tarsi
norėtų užimti/ užgrobti – bažnyčioje ateiti
prie altoriaus pakviečiama ).
Epitetai nedrąsi, trankiai (galima net
metaforą įžvelgti – asociacija su maršo
trankumu kariuomenei žygiuojant).
Gėdos jausmą (ji prisidengusi šydu), kaltę/ 2 taškai
savigraužą – pripažįsta labai daug klydusi:
pakartojama Tiek daug, tiek daugel klydę.
Kristus. 2 taškai
nusidėjėlei, ašaromis laisčiusiai jam kojas
fariziejaus puotoje. Meilė – aukščiausia
jausmo išraiška, todėl atleidžiama.
Trečiame posmelyje gėda kausto lyrinį 4 taškai
subjektą, ji net žengti nedrįsta (sinekdocha
kojos žengt nedrįsta), o penktame pajunta
graudulį – palengvėjimą, nes jai atleidžiama,
patiria atsivėrimo Dievui būseną - malda
širdy netilpo (anksčiau nedrįso net melstis,
nes malda – dėkojimas, prašymas, pokalbis
su Dievu - jautėsi neverta to).
Epitetas graudu.
Metafora malda širdy netilpo atskleidžia
maldos ir meilės ryšį.
Kartojimas (epifora) ir nutylėjimas (pabrėžia
emocijos stiprumą, tarsi žodžiai iš jaudulio
strigtų gerklėje) Vargonai gaudė, gaudė.../
Ir žvakės tirpo, tirpo...
Visiškai priešingas sovietinio žmogaus 3 taškai
Sovietinis žmogus – savimi pasitikintis
socializmo kūrėjas (žino, kur ir kodėl eina –
į jį panašesni žmonės), o eil. lyrinis
subjektas nedrąsi, prisidengusi šydu (tai irgi
neatitiktų sovietinio standarto)./
Sovietiniam žmogui sapnas, religija – ne tik
nereikšmingi, bet net žalingi dalykai, jis tiki

SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. S. Nėries eilėraščiai vadinami
dainiškosios lyrikos etalonu. Pagrįskite akustiniu vaizdu (akustinis vaizdas papildo,
šį teiginį – pateikite aliteracijų ir
asonansų pavyzdžių. Nurodykite, kaip
garsynas praturtina eilėraščio prasmę.
2. S. Nėries lyrika išsiskiria savita
sintakse. Pakomentuokite, kuo ji
kitokia. Nusakykite, kas ja dažniausiai
perteikiama.
Argumentuokite remdamiesi bent
dviem skirtingų laikotarpių eilėraščiais. koncentruojamas dėmesys, pauze išsakoma
3. Palyginkite, kaip kuriamas
romantinis konfliktas su aplinka
pasirinktuose Maironio ir S. Nėries
eilėraščiuose.
Įvardykite bent vieną panašumą ir du
skirtumus.
88
tik tuo, ką gali mokslas patikrinti ir įrodyti,
ką galima juslėmis patikrinti, o lyrinis
subjektas sapne regi Jėzų Kristų, atgailauja
ir gavusi atleidimą dėkinga meldžiasi./
Sovietinis žmogus tvirtas ir ryžtingas, jis
neturi jokių abejonių, nes viskas valdžios
išaiškinta ir nubrėžta – belieka vykdyti, o
lyrinis subjektas nedrąsi, ieškanti globos,
dvejojanti./
Sovietiniam žmogui raudona spalva –
komunistų partijos simbolis, o lyriniam
subjektui – religijos.
(Gali būti įvairių įžvalgų.)
Eilėraštis „Tolimas sapnas“ pasižymi ryškiu 3 taškai
išryškina vizualinį): eilėraščio pradžioje
šnabždesio įspūdis, vėliau garsai aštresni,
primenantys trankų maršą, dar toliau – vėl
šnabždesys, ypač s ryškus, eilėraščio
pabaigoje - raudos, giesmės intonacijos.
(Pirmame (ir trečiame) posmelyje ž-š ir i-ė.
Antrame posmelyje: rašoma apie trankiai
einančius žmones ir nuolat girdima s-r
aliteracija, ketvirtame ryškiai girdimas s.
Vėliau, dominuoja asonansai e-(ei)-i-y-a.
(išryškina emocijų lyriškumą, išgyvenimų
intensyvumą).
Neoromantiniuose eilėraščiuose dažni 4 taškai
šūksniai – jaunystės polėkis, stiprios
emocijos.
Mėgstami brūkšniai, net du brūkšniai – S.
Nėries sintaksės savitumas. Jais labiau
stipri, intensyvi, dramatiška emocija.
Daugtaškiai, klausimai sukuria šnekėjimo
įspūdį, ir šiaip ryškų S. Nėries lyrikoje.
Panašu, nes abiejų poetų kūriniuose 5 taškai
romantinis konfliktas su aplinka ryškus.
Skirtumą sudaro konflikto priežastys:
Maironis, tautos vedlys, tautos doros balsas,
išsako neigiamų tautinių, politinių,
socialinių reiškinių kritiką. Jis (ypač
jaunystės laikotarpio lyrikoje) yra
besikuriančios bendruomenės lyderis, todėl
tiki galimybe įkvėpti žmogų eiti doros keliu:
kritikuoja nusišalinimą nuo kovos dėl
laisvės, didingos istorinės praeities, tautinės
kultūros ignoravimą, miesčioniškumą,
karjeristiškumą ir pan. Jis kalba tautinio

4. Palyginkite, kaip aktualizuojamas
meilės motyvas neoromantiniuose S.
Nėries ir J. Aisčio eilėraščiuose.
Įvardykite du panašumus ir du
skirtumus. Argumentuokite.
5. Remdamiesi pasirinktais kūriniais
89
išsivadavimo judėjimo dalyvių vardu. Ir tik
vėliau pereinama į asmeniškesnį kalbėjimą
(satyrose). Pavyzdžiui, eil. „Tėvynės
dainos“ kritikuojamos gražios ponios, labai
puoselėjančios savo išvaizdą, bet turinčios
šaltą širdį, nesidominčios liaudies dainomis.
O S. Nėris, kitos kartos atstovė, labiau
įžvelgia savo ir aplinkos konfliktą. Jos
kūryboje nebėra tokio plataus užmojo:
lyrinis subjektas neretai jaučiasi smerkiamas
žmonių tarsi atskalūnas (ragana, pasmerkta
sudeginti), išgyvena skausmą dėl modernios
visuomenės veidmainiškumo,
vartotojiškumo ir pan. Pavyzdžiui, eil.
„Sudeginkit mane“ lyrinis subjektas –
laisvos sielos, aistringai mylintis gyvenimą
ir žmogų, smerkiamas ir atstumiamas,
paniekinamas, bet vis tiek išsaugo savąjį
„aš“, nes stiprybė – prisiminimai ir jausmai,
kuriuos tiesiog išrėkia jį pasmerkusiems.
Panašu, nes abiejų poetų kūriniuose meilė – 4 taškai
itin stipri emocija, žmogui skirtas
išbandymas.
Panašu, nes abiejų poetų kūriniuose lyrinis
subjektas – suvokiantis tikrosios meilės
svarbą žmogus.
J. Aisčio eilėraščiuose meilė dažnai
nuvilianti, neišsipildanti, o S. Nėries
neoromantiniuose kūriniuose beatodairiškai
tikima meilės galia./
J. Aisčio eilėraščiuose meilė dažnai
išduodama dėl naudos ar tiesiog išrinktoji
negeba mylėti, o S. Nėries neoromantiniuose
kūriniuose vaizduojama aistringa,
nuodėminga meilė./
J. Aisčio eilėraščiuose kančią dėl meilės
galima perskaityti ir kaip ironiškai
vaizduojamą (arba ji pridengiama kauke), o
S. Nėries kūriniuose ryškus atvirumas,
nuoširdumas.
Pavyzdžiui, J. Aisčio eil. „Man tave“
vaizduojama nesusikalbėjimo su mylimu
žmogumi situacija – mylimoji pasirodo
neverta lyrinio subjekto jausmo, todėl apie
tai kalbama su ironija, kuria pridengiamas
skausmas, nusivylimas, o S. Nėries eil.
„Pabučiavimas“ vienos akimirkos ekstazė
lydi lyrinį subjektą ilgai, meilė – vertybė.
S. Nėries eilėraščiai, ypač neoromantinio 4 taškai
 90

nusakykite, kuo savita S. Nėries laikotarpio, itin emocingi. Labai intensyvi

eilėraščių stilistika. Parinkite skirtingų
jausmo, vyksmo raiška perteikiama daugybe
meninės raiškos priemonių. epitetų, pakartojimų, retorinių sušukimų ir
klausimų, nutylėjimų. Pavyzdžiui, eil.
„Sudeginkit mane“ net 6 retoriniai
sušukimai, bet ne bet kur, o po tris eilėraščio
pradžioje ir pabaigoje, kurios semantiškai
susijusios, tarsi tai būtų rėkiama
susirinkusiai miniai, o eil. vidurys pasižymi
ramesne intonacija – lyriška būties
refleksija.
(Gali būti įvairių įžvalgų ir pavyzdžių.)
HENRIKAS RADAUSKAS
1. 1. „Pasaka“
1. Nusakykite, koks vaizdinys kuriamas Siurrealistiškas miesto vaizdinys. 3 taškai
eilėraščio pradžioje.
Remdamiesi menine raiška įrodykite, Kartojimas (anafora – Pro... Pro...) pabrėžia
kad vyksmas dinamiškas, intensyvus. vyksmo intensyvumą.
Epitetas karštą, veiksmažodžiai,
perteikiantys veiksmą nukris, lekia.
2. Apibūdinkite, kokias kliūtis įveikia Realybės ir pasakos (dūmus traukinio, vielas 2 taškai
pasaka, kad atskristų. telefono, užrakintas duris, šaltą žiburį, karštą
ašarą, gervių virtinę, gnomų turtus).
3. Nurodykite, kaip apibūdinama Atogrąžų karšta plaštakė. 1 taškas
pasaka.

4. Nusakykite, kas pasikeičia, kai Įsivyrauja nauja - meno (pasakos) - realybė. 2 taškai
atskrenda pasaka.
Remdamiesi H. Radausko kūrybos Gimsta stebuklas – poetinė tikrovė.
kontekstu pakomentuokite šią situaciją.

5. Remdamiesi pasakos motyvais Ne visada saugaus ir harmoningo pasaulio 2 taškai

nusakykite, ar tai saugaus, harmoningo atspindys. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“
pasaulio atspindys. vaizduojama, kad užmušamas Eglės vyras
Žilvinas.
6. Apibūdinkite žmogaus elgesį pasakos Žmogus yra atidus klausytojas ir stebėtojas. 2 taškai
pasaulyje. Jis klausosi ką jam pasakoja pasaka.

7. Pasamprotaukite, kodėl lyrinis Lyrinis subjektas nusivylęs pasauliu 2 taškai

subjektas sako: „Pasauliu netikiu, o (realybe) ir nori semtis vilties iš pasakos.
Pasaka tikiu.“ (Gali būti įv. samprotavimų.)
1. 2. „Begalinis liūdesys“
1. Apibūdinkite, kokį įspūdį sukuria Dailės (meno) kūrinio įspūdį (žvaigždės 2 taškai
pirmoji eilėraščio eilutė. tarsi nutapytos - ant fono).
Remdamiesi kūrybos kontekstu Estetizmas.
įvardykite joje atsispindintį H.
Radausko kūrybos bruožą.

2. Nusakykite, koks kontrastas Kontrastas tarp dangaus ir žemės. 2 taškai

sukuriamas pirmame posmelyje.

Remdamiesi literatūros teorijos
žiniomis nurodykite, kurios krypties
poezijoje dažnas žydinčių vyšnių
motyvas.
3. Apibūdinkite, kuo panašus į
romantikų pamėgtą gamtos vaizdinys,
piešiamas pirmame ir antrame
posmeliuose.
4. Pakomentuokite, kaip kinta
žvaigždžių ir nakties vaizdinys
paskutiniame posmelyje.
Remdamiesi kūrybiniu kontekstu
pakomentuokite, kodėl įvyksta šis
pokytis ir kokia prasmė sukuriama.
5. Nusakykite, koks lyrinio subjekto
santykis su vaizduojamuoju pasauliu
(nuoširdus, atviras, ironiškas, slepiamas
ar kt.). Argumentuokite.
1. 3. „Marionečių naktis“
1. Remdamiesi eilėraščio pradžia
įrodykite, kad kuriamas modernistinei
literatūrai būdingas miesto vaizdinys.
2. Nurodykite, kuo siurrealistiškas
miesto vaizdas.
3. Paaiškinkite, ką reiškia žodis
„marionetė“.
Nusakykite, kuriomis meninės raiškos
priemonėmis marionetės apibūdinamos Ekspresyvus veiksmažodis ir epitetas
91
Vyšnių sodas yra būdingas neoromantikų
kūrybai.
Poetizuojama šviesi naktis, žvaigždės, 2 taškai
pavasaris, gėlė.
Žvaigždės ir naktis vaizduojamos ironiškai, 3 taškai
netgi siurealistiškai (apalpę žvaigždės guli,
betikslė naktis).
H. Radauskui būdinga polemika su
(neo)romantikų kūryba: jų kūryboje naktis –
atsivėrimo, emocinio pakilumo metas, o
šiame kūrinyje pasišaipoma iš jausmingumo.
Pasakotojo santykis su pasauliu yra 2 taškai
ironiškas.
Tai ypač išryškėja eilėraščio pabaigoje
(žvaigždės kaip mergelės buvo blyškios, o
pabaigoje – apalpusios guli, naktis buvo
kaip ašara šviesi, pabaigoje – betikslė ir
šviesi, tarsi ašara būtų betikslė, mėnulis –
senas ir virpantis, silpnas, jis veikiau sukelia
liūdesį negu susižavėjimą/ kuriamas
teatriškas vaizdas).
Modernistai mėgo vaizduoti miesto erdvę, 2 taškai
techniką: miestui aušrą uždega elektra, o ne
saulė, ne spinduliai, o stiklo briaunos,
modernus žodis - spektras.
Siurrealizmo dailei būdingi gąsdinantys, 2 taškai
asociatyvūs vaizdai, iš kasdienių daiktų
kuriami keisti vaizdiniai, pasaulis kuriamas
ne tik kaip sapnas, bet ir kaip košmaras:
šaipos, kraipos vartų numeriai, skaičiai
slepia juoką tylų, lempos gesdamos suskyla
– šiurpus kasdienių daiktų elgesys, visas
miestas šiąnakt numirė – košmaro,
katastrofos įspūdis, asociacijos su balaganu,
cirku – lėlės, arlekinas./ Vaizdas kuriamas iš
nesusijusių detalių (koliažo principas).
(Turėtų susieti su siurrealizmu konkrečius
dalykus.)
„Marionetė“ - virvutėmis valdoma lėlė. 4 taškai
Epitetais gražios, aklos, švelnios, lieknos.

eilėraštyje. Paaiškinkite prasmę.
Įvardykite bent vieną kūrėją, vaizdavusį Jurgis Savickis.
šį „personažą“.
4. Paaiškinkite, ką reiškia „arlekinas“.
Nusakykite, koks jo vaidmuo šiame
kūrinyje.
5. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
eilėraštyje atsispindi modernaus
žmogaus pasaulėjauta.
6. Apibūdinkite lyrinio subjekto
vaidmenį ir santykį su vaizduojamuoju
pasauliu.
Palyginkite jį su J. Savickio novelių
pasakotoju ir nurodykite, kas yra
panašu.
1. 4. „Gelmių sukilimas“
1. Apibūdinkite lyrinį subjektą.
Nurodykite, ką jis apie save pasako.
2. Apibūdinkite antrame posmelyje
išryškėjantį eilėraščio vyksmo laiką ir
situaciją.
Įvardykite, kurio poeto kūrinyje
anksčiau juos pastebėjote.
3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad
lyrinio subjekto atsivėrimas
ironizuojamas.
4. Nusakykite, kokią prasmę sukuria
vaikystės prisiminimai.
92
rangosi gyvatėmis.
Ekspresyvūs veiksmažodžiai šoka, cypia,
juokiasi, trankos.
Pabrėžiamas jų daiktiškumas – kūniškumas,
siureralistiškai skamba rangosi gyvatėmis –
gąsdinantis įspūdis.
Ironiją perteikia deminutyvas mergužėlės.
Lėlės yra kontroliuojamos, netgi jomis
manipuliuojama. Medžio galvos –
nemąstančios galvos.
Arlekinas yra italų komedijos dėl arte 2 taškai
personažas, įsimylėjęs juokdarys, meilužis,
apsukrus tarnas.
Gundytojas (kuria siurrealistišką asociaciją
su komedija/ cirku).
Modernus žmogus yra linkęs pajuokti 3 taškai
nedvasingą realybę. Arlekinas, marionetės
primena komediją, cirką, pabrėžiamas
kūniškumas, daiktiškumas – žmogus,
valdomas instinktų, praranda žmoniškumą/
dvasingumą/nuvertėja/nupuola.
Lyrinis subjektas – stebėtojas/ istorijos 2 taškai
„pasakotojas“/stebi viską iš šalies.
Jo santykis yra šaltas/ estetinė distancija.
Tiek J. Savickio, tiek ir H. Radausko
pasakotojas žiūri į pasaulį kaip į teatrą.
Lyrinis subjektas kritiškai/ ironiškai žvelgia 2 taškai
į save, linkęs analizuoti savo refleksijas/
emocingas, lakios vaizduotės.
Vidurnaktis – ciklinis laikas, mistinis, 3 taškai
romantinis. Situacija siurrealistiška –
pasąmonės vaizdinių išsiveržimas/ fantazijos
anarchija (menininkas gali atgaivinti
pasąmonės, sapnų vizijas, jam svarbu įveikti
sąmonę, kad žodžiai ir vaizdai veržtųsi
nevaržomai/spontaniškai).
A. Mickevičiaus dramoje „Vėlinės“.
Lyrinis subjektas sako, kad širdis 2 taškai
nebesiskaito su juo, kraujas krenta venomis
kaip akmuo vartoja tokius žodžius kaip
užnuodija./ Sako, kad visa tai kvaila isterika.
Kuriamos asociacijos/ prasismelkiama iki 2 taškai
gelmių – vaiko vaizduotės sukurtų vaizdinių
 93

ir pan./ Sukuria meno tikrovės motyvą –

menas prasiveržia, nugali realybę.
Įvardykite bent vieną poetą, kurio J. Aistis.
lyrikoje dažnos sąsajos su vaikyste.

5. Nurodykite, kas nutraukia Šuns lojimas. 2 taškai

dramatiškus vaizdinius.
Palyginkite šią situaciją su panašia,
vaizduojama pasakose.
6. Remdamiesi tekstu apibūdinkite
lyrinio subjekto būseną, vaizduojamą
paskutiniame eilėraščio posmelyje.
Įvertinkite, ar jo regimas vaizdas
realistiškas.
Lietuvių liaudies pasakojas gaidys kartais
savo giedojimu išblaško piktąsias dvasias/
prikelia pasaulį.
Lyrinis subjektas yra nusiraminęs, budrus - 3 taškai
stebi aplinką.
Regimas vaizdas neatitinka realybės: ant
stalo guli pilnatis.

7. Suformuluokite ir parašykite Žmogaus pasąmonės išsiveržimas. 1 taškas

eilėraščio temą.

1. Nusakykite, kaip eilėraščio pradžioje
atsispindi meno – estetinės realybės –
motyvas.
Argumentuokite remdamiesi
menine raiška.
1. 5. „Pavasaris“
Eilėraščio pradžioje sakoma, kad dangus 2 taškai
kaip dailininkas sudarė foną lapų.
Personifikacija dangus sudarė/
Metafora foną lapų.

2. Pagrįskite teiginį, kad H. Radausko Vaizduojamas vėjas, purtantis krūmą už 2 taškai

eilėraštyje dažnos realybės kančios plaukų.
metaforos.
Remdamiesi kūrybos kontekstu H. Radausko kūriniuose realybė
paaiškinkite prasmę. paneigiamas, kad gimtų poetinė tikrovė.

3. Pakomentuokite, kuo savitas saulės Į saulę žvelgiama ironiškai/ modernistiškai. 2 taškai

vaizdinys.
Aptarkite meninę raišką.
4. Suraskite citatą, įrodančią, kad
kūryba galingesnė už gamtą.
Palyginimas kaip poetų/ Garbė.
Epitetai saulė ugninga, sena.
Turiu rašyt, kad ji spindėtų, 1 taškas
Kai jau seniai užges diena.

1. 6. „Šventė parke“
1. Nurašykite žodį, kuriuo Klumpantis. 3 taškai
apibūdinamas muzikos ritmas.
Įvardykite, kuri tai meninės raiškos Personifikacija.
priemonė.
Paaiškinkite prasmę. Silpnas/ ligotas/ nevikrus.

2. Nurodykite, su kuo palyginama Su pūkeliu. 2 taškai

širdis.
Nusakykite, koks motyvas sukuriamas. Silpna, valdoma likimo audrų/priklausoma
nuo aplinkybių.
 94

3. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad Linksmybių ir skausmo (linksmas vynas, 2 taškai

antrame posmelyje kuriamas kontrastas. švelnus balsas - neužgyjančios žvaigždžių
žaizdos).
Nusakykite, kurį modernios Tai atspindi nepasitikėjimą realiu pasauliu/
pasaulėjautos bruožą jis atspindi. abejingumą kito skausmui/ pasaulio
disharmoniją.
4. Apibūdinkite paskutiniame Liūdna/ pesimistiška. 2 taškai
posmelyje atsispindinčią nuotaiką. Tai sukuria pasitelkta juoda spalva.
Nurodykite, kaip ji sukuriama (spalvos, Mirties motyvas: Juodas alėjas, pražydusių
įvaizdžiai, kt.). medžių kvapus (kvapas – oras, nebe
materialus dalykas), mėnulis liūdi.
5. Atkreipkite dėmesį į aliteracijas ir Ril. Pirmame ir antrame posmeliuose 4 taškai
asonansus. Perskaitykite dar kartą ryškios aliteracija l-m-z-ž-r-š-p-s. Labai
kūrinį ir įsiklausykite, kurie garsai garsiai girsimos s-z-ž. Triukšmo, ūžesio
pabrėžiami, kokį įspūdį jie sukuria. įspūdis. Paskutiniame posmelyje dominuoja
Įrodykite, kad akustinis kūrinio vaizdas asonansas y-ė-ie-ū-a.
papildo vizualinį. Rašoma apie skrendantį pūkelį – vėjo (arba
kulkų) švilpimas.
Nurodykite, kuriame posmelyje skamba Paskutiniame.
švelniausia melodija.
Įvardykite dar vieną kūrinį, kuriame K. Donelaičio poema „Metai“/ S. Nėries eil.
buvo labai svarbus garsų vaidmuo. „Tu nubusi“.
(Gali būti įv. pavyzdžių.)
6. Remdamiesi kūrybos kontekstu Eilėraštis sukurtas 1945 m. vasario mėn. 2 taškai
nusakykite eilėraščio sukūrimo Berlyne, artėjant frontui.
aplinkybes.
Suformuluokite ir parašykite išvadą, Olimpiška panieka realybei/ atsiribojimas
kurį rašytojo kūrybos bruožą tai nuo realybės.
atskleidžia.

1. 7. „Stebuklas“
1. Nusakykite, kaip eilėraščio pradžioje Pralaužusios seną tvorą alyvos išskrenda iš 1 taškas
paneigiama realybė. sodo.

2. Palyginkite alyvų vaizdinį šiame Alyvos neoromantikų kūryboje sukuria 2 taškai

eilėraštyje ir neoromantinėje lyrikoje.
Nurodykite, kuo jie skiriasi.
3. Išvardykite, kokius stebuklus daro
alyvos.
Nurodykite, kokią emociją jos sukelia
pasauliui.
nuotaiką, jausminį foną, jos vaizduojamos
žydinčios – gyvybės, poezijos apraiška
(labiau kreipiamas dėmesys būtent į žiedus).
Šiame eilėraštyje jos vaizduojamos kaip
moterys - pačios yra „veikėjos“.
Veda apakusią žemę į rojų, užima žadą 3 taškai
skersgatviui, kaip stebuklas įkvepia tarnaitę.
Ekstazę.

4. Nusakykite, kaip į alyvų stebuklus Tarnaitė surinka, šoka į dangų. 3 taškai

reaguoja tarnaitė.
Pakomentuokite, kas ją paskatina taip Nuostaba/ stebuklo pojūtis.
elgtis.
Nusakykite, ką ji išgyvena vėliau. Tampa dalimi stebuklo/ virsta meno

5. Apibūdinkite kūrinio vyksmą
(dinamiškas, statiškas, realistinis,
siurrealistinis ar kt.).
Argumentuokite remdamiesi menine
raiška.
6. Suformuluokite ir parašykite
pagrindinę eilėraščio mintį.
1. Įrodykite, kad kūrinio pirmame
posmelyje sukurtas ryškus meno
realybės vaizdinys.
Nusakykite, kuo kitoks žiemos vaizdas
nei tradiciniuose peizažiniuose
eilėraščiuose.
2. Nurodykite, kuria meninės raiškos
priemone apibūdinami angelai.
Nusakykite, kokia prasmė sukuriama.
3. Remdamiesi tekstu pagrįskite teiginį,
kad H. Radausko kūrybai būdingas
teatriškumas.
4. Apibūdinkite, ką patiria lyrinis
subjektas.
Nusakykite, kokių asociacijų jam kyla.
Suformuluokite ir parašykite
išvadą, kurios meninės srovės
atspindžių pastebėjote eilėraštyje.
5. Remdamiesi tekstu nusakykite, kas
dominuoja eilėraštyje – emocinis
santykis ar meno tikrovės vaizdiniai.
Įvardykite su tuo susijusį H. Radausko
kūrybos bruožą.
LYGINAMOJI TEKSTŲ ANALIZĖ
(V. Mykolaitis – Putinas „Kūryba“ ir H. Radauskas „Dainos gimimas“)
1. Palyginkite eilėraščių pavadinimus.
95
realybės dalimi – alyvos pro plaukus krenta,
rankos dreba.
Labai dinamiškas, siurrealistinis (ryškios 2 taškai
realybės detalės, bet vyksmas peržengia
realybės ribą, intensyvus judėjimas).
Epitetas pralaužę tvorą, metafora pasenusią
tvorą./
Palyginimas kaip deivės (asociacijos su
Antikos mitologija)./
Personifikacija žemę <...> veda, apakusią
žemę./
Epitetas Surikusi.
Menas užvaldo pasaulį. 1 taškas
1. 8. „Sniegas“
Kalbama apie žiemos fotografiją. 2 taškai
Realybė supinama su meno tikrovės
vaizdiniais/ žiema vaizduojama subjektyviai,
kaip meno realybė. Brendama į pusnį, nuo
sniego šviesu – gyvos refleksijos ir gieda
sidabriniai, šalti angelai, rėkia eglė iškėlusi
šąlančią šaką – siurrealistiški vaizdiniai.
Epitetai sidabriniai, šalti. 2 taškai
Pabrėžia dirbtinumą, svetimumą.
Teatre kuriama tikrovės iliuzija – menas: 2 taškai
kūrinyje tarsi teatro scenoje butaforiškai
gieda parapija sidabrinių, šaltų angelų, rėkia
eglė metalo balsu.
Lyrinis subjektas patiria svetimybės pojūtį. 3 taškai
Jam kyla vielose esantis vėjas asocijuojasi
su angelais.
Siurrealizmo – peržengiamos realybės ribos,
kyla asociacijų, pasąmonė prasiveržia,
košmaro įspūdis.
Meno tikrovės vaizdiniai – žeimos 3 taškai
fotografija, giedantys dirbtiniai angelai,
rėkianti eglė.
Sukuriama poetinė tikrovė/ kalbantysis stebi
pasaulį ir jį perkuria.
Eilėraščių pavadinimai yra panašūs, nes abu 2 taškai

Nusakykite jais perteikiamą prasmę.
2. Nusakykite lyrinių subjektų situaciją,
išryškėjančią eilėraščių pradžioje.
Nurodykite, kuo ji panaši ir kuo
skirtinga.
3. Nurodykite, kas vyksta „gimstant“
poezijai.
4. Suraskite panašų motyvą.
Nusakykite, kokiais įvaizdžiais jis
kuriamas.
5. Palyginkite eilėraščius ir nurodykite,
kas, be poetų, dalyvauja kūrybos
gimime.
6. Apibūdinkite spalvas. Paaiškinkite jų
prasmę.
7. Nusakykite, kaip kinta pasaulis
(būtis) gimus poezijai, kokiais vaizdais
tai perteikiama.
8. Parašykite abiejų eilėraščių
pagrindinę mintį.
96
kalba tiesiogiai apie kūrybą.
V. Mykolaičio – Putino eil. pavadinimas
logiškas, realistiškas – kūryba, o H.
Radausko perkeltinės prasmės – dainos
gimimas, turi ryšį su jo estetiniu principu –
kurti poetinę – meno – tikrovę, nes daina –
meno kūrinys, ji tarsi savaime gimsta.
Sutelkimo būsena/ atsiribojimas nuo išorinio 2 taškai
pasaulio.
Statiška – abu sėdi. Skirtinga, kad pirmame
eil. visgi dar jaučiama realybė (stalo
briauna), o antrame jos visai nebėra.
Atsiveria ryšys su anapus/ atsiveriama 3 taškai
kitokiai – dvasinei – realybei/
įsižiūrima į jos vaizdus, įsiklausoma į
garsus/
perimama/ priimama tai, ką ji siunčia/teikia.
Kūrėjo – tarpininko tarp realybės ir 2 taškai
dangiškojo pasaulio./
Meno pasaulio poveikis lyriniam subjektui.
(Atskrendančio) paukščio/paukštės,
melodijos – arfų dūzgenančios stygos ir
melodija tyli.
Anapusybė – neregėti pasauliai, skaidrus 2 taškai
spindulys iš žvaigždėtų skliautų ir vejas
dangiškas.
V. Mykolaičio - Putino eilėraštyje ryški 2 taškai
balta ir juoda spalva: balti popieriaus lapai,
juodo chaoso gelmės, juodos raidės.
Kūrybos ir chaoso antitezė/
H. Radausko vaizduojama akacija balta,
vėliau spalvos nežemiškos. Šitaip
mistifikuojama kūryba, pabrėžiama jos
dangiška kilmė.
V. Mykolaičio – Putino eil. vaizduojama, 4 taškai
kad chaose įsivyrauja harmonija – Dievo
dvasia.
O H. Radausko eil. pasaulis prisipildo
dinamikos, irgi svarbi harmonija – grojama
ir dainuojama kartu su vėju, paukščiu,
medžiu baltuoju.
V. Mykolaičio – Putino eil. Dievo dvasia
plazda – ji kurianti, veikianti.
H. Radausko eil. irgi vaizduojamas kūrybos
poveikis aplinkai – ūžia debesys, dainuoja ir
groja visa kalva.
Kūrėjas – įkvėpimo akimirką praregi./ 2 taškai
Kūrybos galia stebuklinga/ dangiška.

SUDĖTINGESNĖS UŽDUOTYS
1. Remdamiesi analizuotais kūriniais
įrodykite, kad H. Radauskas
polemizuoja su poetais neoromantikais. Radausko kūryboje įgauna kitokią prasmę,
2. Apibendrinkite savo įžvalgas apie H. Kūrybos – žaidimo samprata (<...> ir
Radausko kūrinius ir įvardykite tris
ryškiausius juose pastebėtus XX a.
modernios pasaulėjautos bruožus.
Atsakymą pagrįskite citatomis.
3. Nusakykite, kuo savita H. Radausko Graži ir grėsminga.
sukurta estetinė – meno – realybė.
Pasamprotaukite, kokia žmogaus
situacija šiame meno spektaklyje.
97
Neoromantiniai įvaizdžiai (pvz., naktis, 4 taškai
mėnuo, žvaigždės, gėlė, alyvos) H.
paskirtį, virsta savotiškais „veikėjais“:
pavyzdžiui, eil. „Stebuklas“ vaizduojama,
kaip alyvos tiesiog apakina pasaulį, verčia jį
keistis, peržengti realybę, eil. „Begalinis
liūdesys“ naktis, neoromantikų
poetizuojama kaip atsivėrimo pasauliui
metas, poeto apibūdinama kaip betikslė ir
pan./
Poetai neoromantikai irgi neretai ironiškai
žvelgia į pasaulį, bet ta ironija pridengia
skausmą dėl neišsipildžiusių lūkesčių ir pan.
– svarbios emocijos, ryškus lyrizmas. O H.
Radausko kūryboje ryškus antilyrizmas.
Pvz., H. Radausko eil. „Gelmių sukilimas“
ne žavimasi emocijų antplūdžiu, o šaipomasi
iš tokios būsenos./
Poetams neoromantikams gamta – įkvėpimo
šaltinis: ji dievinama, ja žavimasi, ji savaime
vertybė, o H. Radausko eilėraščiuose gamta
teatriška, butaforiška, gamtos vaizdas
dėliojamas pagal kūrėjo – meno žmogaus -
skonį.
Poetai neoromantikai kūryboje svarbi lyrinio
subjekto išpažintis, o H. Radauskas apie tai
nerašo. Daugelyje eilėraščių pasakojama
„istorija“. Pvz., eil. „Stebuklas“
nepastebime, ką alyvų skrydžio vaizdas
sukelia lyriniam „aš“.
(Pakanka dviejų argumentų.)
3 taškai
ugnies tvane/ Indėnai joja mano dvasioje.)
Pasaulis – scena, o gyvenimas – vaidinimas
(Medžio galvos. Šilkas. Medžio rankos.
Šoka, cypia, juokiasi ir trankos.)
Pasaulis susvetimėjęs, chaotiškas, nesaugus
(Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
<...>)
3 taškai
Žmogus ir režisierius, kuriantis tą pasaulį, ir
nesaugus - pats gali tapti kieno nors kūrimo
objektu./
Meno realybėje hiperbolizuojamas
veiksmas, jis labai stiprus, chaotiškas,
spontaniškas.
Žmogus nesaugus tokiame pasaulyje,
menkas – savo emocijas perkelia to pasaulio

4. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais
įrodykite, kad H. Radausko lyrika turi
sąsajų su modernistinėmis srovėmis.
98
objektams (eglė rėkia ir pan.)./
Estetinė realybė regima, girdima, veikianti.
Žmogus arba stebėtojas, arba pats to
veiksmo dalyvis, bet ne jo priežastis.
(Gali būti įv. įžvalgų.)
Ekspresionistiškas, siurrealistiškas miesto 4 taškai
vaizdinys eil. „Marionečių naktis“.
Groteskiškas vaizdas, būdingas
ekspresionizmui,- mergužėlės,
besivadovaujančios instinktų tenkinimu, –
lėlės, marionetės.
Ekspresionizmui būdingos netaisyklingos
formos – eil. bartų numeriai kraiposi.
Ekspresionistų kūriniuose dažni kančios
vaizdiniai – eil. „Sniegas“ eglė rėkia.
Siurrealistiniuose kūriniuose, kaip ir H.
Radausko kūryboje, ryškus (paukščio)
skrydžio motyvas (pvz., eil. „Dainos
gimimas“), deformuojamas regėjimo įspūdis
(eil. „Marionečių naktis“ mergužėlės rangosi
gyvatėmis), košmaro vaizdiniai.