170psl. 2.

Kad kaip baigėsi darbai žmonės ėmė linksmintis ir švęsti, o gamtai,

pasibaigus žiemai atėjo pavasaris ir gamta ėmė džiaugtis, kad bus šiltą.
5. Kad vieni žmonės dirbo, kai kiti jau šventė, gamta irgi šventė, o tie vieninteliai
žmonės dirbo savo darbą ir tik galvojo eiti pasilepinti rupūžę ar ne.
171psl. 1. Ponai labiau serga nei būrai ir miestiečiai, miestiečiai guli išvertę pilvus ir
laukia kol pamaitins juos, o būrai per dieną džiaugiasi gavę tik dešros gabaliuką.
Būrai yra vertinami kaip darbštūs žmonės, miestiečiai kaip tinginiai nieko neveikia tik
valgo, ponai, tai pikti žmonės kurie mano, kad valdo būrus.
171psl. 1. Kad Plaučiūns yra nenaudėlis, buvo tiek daug pririjęs, kad jis naktį ant
tamsių laukų klydinėdamas budę naują su dalgiu šukėtu prapuldė. Kad nuėjęs į
miestelį pirkti dalgio, žioplinėdamas užmiršo nupirkti ir grįžo be dalgio.
2. Jis buvo labai daug pririjęs ir pamiršo be žioplinėdamas ko atėjo pirkti.
3. Kad jie vagia kaimynų rugius, kol jis klydinėjo miestelyje, ir iš džiovinė valgė.
172. 2. Dočys kaltinamas sukėlęs gaisrą. Jis savo bernui Durakui davė šautuvą ir liepė
nušauti dvylika varnų. Durakas ne tik pats susižeidžia, bet ir uždega daržinę, o vėjas
liepsną išnešioja ant daug trobų.
3. Dočys gindamasis teisme pasako savo nuomonę. Dėl sunkaus būrų gyvenimo jis
viešai apkaltina ponus, kad jie labai nuvargina būrus.
4. Nes Dočį pavadina žmogumi taip išreiškiama užuojauta, gal, net pagarba. Todėl
Dočys iš pikto nenaudėlio virsta nuskriaustuoju.
5. Dočys nėra ,,nenaudėlis“ būras. Jo poelgiai nebuvo geri, dėl prastų gyvenimo
sąlygų, o visa tai jį privedė prie neatsakingo ir neapdairaus elgesio.
174psl. 8. Kaip baigiasi žiema dienos ilgėja, nes pakyla saulė aukščiau ir skatina
žydėti krūmus ir gėles. Pas žmones nėra tokios tvarkos kaip gamtoje, žmogus visada
kažką sugadina ir daug kur nesilaiko tvarkos išnaudodamas kitus žmones.