Professional Documents
Culture Documents
Seksualinis Vaikų Išnaudojimas
Seksualinis Vaikų Išnaudojimas
Anotacija. Atliekant seksualinio vaikų išnaudojimo tyrimą buvo taikomas grupinių (focus)
diskusijų metodas. Siekiant ištirti skirtingų grupių žinojimą, suvokimą, nuomones, įsitikinimus
apie seksualinio vaikų išnaudojimo problemą Lietuvoje surengtos trys grupinės (focus) diskusijos.
Straipsnyje, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, išryškinamos nukentėjusiųjų nuo seksuali-
nio išnaudojimo charakteristikos, seksualinio vaikų išnaudojimo kaltininkų charakteristikos,
seksualinio vaikų išnaudojimo priežastys, išryškinamos pagrindinės problemos identifikuojant
ir išaiškinant seksualinio išnaudojimo atvejus bei aptariamos trijų grupinių diskusijų dalyvių
nuomonės apie seksualinio vaikų išnaudojimo prevencines priemones.
Esminiai žodžiai: viktimizacija, seksualinis vaikų išnaudojimas, auka, smurtautojas,
prevencija.
Įvadas
90
Trauminių vaikystės patirčių sąsajos su vėlesnėmis problemomis
teisėsaugos institucijų atstovams ir kt. Vaikai yra ne tik nesubrendę tiek fiziologine,
tiek socialine prasme, tačiau dažnai toks reiškinys nutinka jų artimoje aplinkoje,
kurioje tai labai kruopščiai bandoma nuslėpti. Todėl identifikuoti ir užkirsti kelią
seksualiniam vaikų išnaudojimui yra itin sudėtinga (Kuginytė-Arlauskienė, Butvilas,
2007, p. 52–53).
Remiantis pastarųjų metų oficialiosios statistikos duomenimis, nuo tokių nu-
sikalstamų veikų kaip išžaginimai ir pasikėsinimai, seksualiniai prievartavimai,
privertimai lytiškai santykiauti, mažamečių asmenų tvirkinimai ir seksualiniai
priekabiavimai Lietuvoje nukenčia daugiau nei 3 tūkst. nepilnamečių1. Kiekvienais
pastaraisiais metais užregistruojama keliasdešimt prekybos vaikais (BK, 147 str.), vaiko
pirkimo ir pardavimo (BK, 157 str.), vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš
nepilnamečių asmenų prostitucijos ir nepilnamečių įtraukimo į prostituciją atvejų2.
Žinoma, oficialioji statistika negali atskleisti šio reiškinio tikrojo masto. 2006 m.
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro (NPLC) atlikto viktimologinio tyrimo
duomenimis, 3,7 proc. 12–17 metų mokinių buvo tapę seksualinės nusikalstamos
veikos aukomis. 2003–2007 m. dažniausia seksualinės viktimizacijos patirtis – nepil-
namečiams rodomi pornografinio turinio filmai, žurnalai ir pan. (22 proc. merginų
ir 41 proc. vaikinų teigė, kad jiems buvo rodomi tokio pobūdžio filmai, žurnalai ir
kt.) (Uscila, 2008, p. 95, 97).
Tačiau ir kiekybinio pobūdžio viktimologiniais tyrimais yra sudėtinga nustatyti
seksualinės viktimizacijos mastus dėl pernelyg didelio šio reiškinio latentiškumo. Be
to, seksualinio vaikų išnaudojimo reiškinys reikalauja išsamaus suvokimo ir analizės,
kurią gali suteikti kokybiniai tyrimai. Pasitelkus kokybinius tyrimus galima bandyti
pažinti šio reiškinio priežastis, išskirti rizikos grupes, identifikuoti smurtautojų cha-
rakteristikas, išsiaiškinti pagrindines problemas nustatant ir išaiškinant seksualinio
išnaudojimo atvejus ir taikant efektyvias seksualinio vaikų išnaudojimo prevencines
priemones. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas grupinių (focus) diskusijų tyrimas.
Taikant grupinių ( focus) diskusijų metodą, siekta ištirti skirtingų visuomenės gru-
1
2006 m. oficialiosios statistikos duomenimis, nuo išvardytų nusikalstamų veikų buvo nukentėjęs 5141 ne-
pilnametis. Nuo 2006 m. šis skaičius mažėjo (2007 m. buvo užregistruoti 4571 nepilnametis, nukentėjęs
nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, 2008 m. – 3720, 2009 m. – 3222, 2010 m. – 3019,
2011 m. – 3234, 2012 m. – 3153 nepilnamečiai) (Lietuvos statistikos departamentas. Vaikai, nukentėję
nuo nusikalstamų veikų. Požymiai: lytis, gyvenamoji vietovė, amžius, nusikalstamos veikos rūšis ir metai).
2
2006 m. buvo užregistruotas 21 prekybos vaikais, vaiko pirkimo ir pardavimo, pelnymosi iš nepilname-
čių asmenų prostitucijos ir nepilnamečių įtraukimo į prostituciją atvejis, 2007 m. – 7, 2008 m. – 11,
2009 m. – 14, 2010 m. – 2, 2011 m. – 7, 2012 m. – 13 atvejų (Informatikos ir ryšių departamentas. Duo-
menys apie nukentėjusius vaikus (iki 18 metų) (remiantis išankstiniais duomenimis) (Forma_50N-SAV).
SEKSUALINIS VAIKŲ IŠNAUDOJIMAS: CHARAKTERISTIKOS, PRIEŽASTYS, 91
ISSN 1392-9569
IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCIJA
Socialinis ugdymas. 2013. Nr. 3 (35)
3
Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas yra platesnio tyrimo apie vaikų viktimizacijos situaciją Lietuvoje
dalis. Tyrimas atliktas įgyvendinant tarptautinį projektą „Kova su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir
prevencija“ (Paramos vaikams centras, www.pvc.lt). Projekto tikslas – išplėtoti strategijas ir priemones
vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijai ir intervencijai gerinti Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
92 Renata GIEDRYTĖ, Judita Venckevičienė
Trauminių vaikystės patirčių sąsajos su vėlesnėmis problemomis
Smurtautojo charakteristikos
4
Apie išvaizdos ir kitokius aukos bruožus, „lemiančius“ jų viktimiškumą, yra atlikta įvairių tyrimų.
Pavyzdžiui, J. E. Workmanas ir E. W. Freeburgas 1999 m. atliko eksperimentinį tyrimą, kurio metu
bandė nustatyti, kiek aukai yra priskiriama atsakomybės už išžaginimą. Eksperimente dalyvavusiems
asmenims buvo pateikti pasimatymų scenarijai ir aukos nuotraukos su trumpo, ilgo ir vidutinio ilgio
sijonais. Rezultatai parodė, kad aukai atsakomybė už išžaginimą dažniausiai priskiriama tais atvejais,
kai auka dėvėjo trumpą sijoną. Kai kurių eksperimentinių tyrimų (Stewart et al., 1996; Krahé et al.,
2007), atliktų naudojant atvejo scenarijus, duomenimis, eksperimente dalyvavę asmenys buvo linkę
seksualinės prievartos auką kaltinti tuo labiau, kuo ji artimiau pažinojo savo skriaudėją (Bieneck,
Krahé, 2010).
5
Taip pat ir užsienyje įvairūs atlikti tyrimai (Finkelhor, Ormrod, 2000; Finkelhor et al., 2005; Lalor,
McElvaney, 2010) rodo, kad seksualinės viktimizacijos aukomis dažniausiai vaikai tampa dėl jiems
pažįstamų asmenų – šeimos narių, kitų giminaičių, tėvų draugų, kaimynų ir kt. – nusikalstamos veikos.
94 Renata GIEDRYTĖ, Judita Venckevičienė
Trauminių vaikystės patirčių sąsajos su vėlesnėmis problemomis
6
Remiantis įvairių Lietuvoje atliktų viktimologinių tyrimų duomenimis, žiniasklaida yra įvardijama
viena svarbiausių informacijos priemonių apie saugumą. Pavyzdžiui, 2004 m. NPLC atlikto tyrimo
duomenimis, žiniasklaidą, kaip darančią didžiausią įtaką respondentų saugumo / nesaugumo jausmui,
įvardijo 45,6 proc. respondentų (NPLC, 2005). 2006 m. NPLC dar kartą atlikus tyrimą, šis skaičius
siekė 44,5 proc. (NPLC, 2007). Vidaus reikalų ministerijos 2005–2010 m. atliktų tyrimų duomenimis,
pagrindiniu informacijos apie saugumą šaltiniu yra įvardijama televizija (2010 m. ją įvardijo 50 proc.
respondentų) (VRM, 2011). Reikia atkreipti dėmesį, kad masinės medijos pateikia „kitokį“ nusikaltimų
vaizdavimą. Pavyzdžiui, M. Levis 2008 m., atlikęs tyrimą, pastebėjo, kad nusikaltimai, apie kuriuos
praneša masinės medijos, yra iškreiptas, registruotų nusikaltimų neatspindintis, vaizdavimas. Tyrimo
rezultatai parodė, kad masinėse medijose yra pateikiami tik tam tikros rūšies nusikaltimai / konfliktai ir
jie nušviečiami tam tikru rakursu. Pirma, M. Levis pastebėjo itin dažną sunkių smurtinių nusikaltimų
pateikimą (pavyzdžiui, nužudymų, išprievartavimų ir pan.), palyginti su kitomis nusikaltimų rūšimis.
Antra, masinės medijos yra linkusios pateikti netipiškus nusikaltimų atvejus. Pavyzdžiui, smurtas tarp
nepažįstamų žmonių masinėse medijose yra dažniau sutinkamas nei vyrų smurtas prieš moteris. Maža
to, M. Levis pastebėjo, kad visa tai sustiprina nusikaltimų baimę ir iškreipia suvokimą apie nusikaltimus
(Levi, 2008, p. 365).
SEKSUALINIS VAIKŲ IŠNAUDOJIMAS: CHARAKTERISTIKOS, PRIEŽASTYS, 95
ISSN 1392-9569
IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCIJA
Socialinis ugdymas. 2013. Nr. 3 (35)
1 lentelė
Seksualinį vaikų išnaudojimą lemiančios priežastys
Priežastys Teiginiai
Smurtautojo sveikatos problemos, psichiniai „<...> tai vis vien yra žmogaus sveikatos kažkokios prob-
sutrikimai lemos“;
„<...> manau, tai yra psichologiniai veiksniai, jeigu ne svei-
katos, tai tikrai kažkokie psichologiniai asmens sutrikimai“;
„<...> normaliai funkcionuojantis žmogus tikrai nesiims
veiksmų prieš mažametį vaiką, prieš nepilnametį.“
Siekimas dominuoti tarp paauglių (ypač vai- „Viršenybės parodymas, bent jau globos namuose“,
kų globos namuose, kur seksualinis smurtas „Tai išties tokiu būdu vaikai pažemina vieni kitus ir parodo
suprantamas kaip patyčios ar pažeminimas savo viršenybę, parodo taip pat tam tikrą ir savo galią kitų
bei gyvenimo būdas) vaikų atžvilgiu.“
Seksualinio smurto išmokimas „<...> vaikai kartais bando atkartoti elgesį, kurį mato“;
„Dar labai dažnas reiškinys būna, kad tas smurtautojas
yra pats buvęs auka.“
Socialinės rizikos šeimų gyvenimo būdas „Man atrodo, kad ir girtavimas, tas asocialus gyvenimo
būdas <...> Geria visi: suaugusieji geria, vaikai geria, tokioje
aplinkoje vyksta ir prievarta, ir nužudymai“;
„Ir dar kiti atvejai yra irgi iš rizikos šeimų arba globos namų
atvejai, kai vaikai parsidavinėja dėl pinigų. Seksualiniai visi
veiksmai atliekami, nes jie tiesiog nori turėti savo pinigų,
tai yra tokia forma, kad jie taip užsidirba.“
Perdėtas seksualumo demonstravimas vie- „<...> nevykę patys serialai, kurie, tarkim, prieš metus
šojoje erdvėje ar dvejus ėjo su amžiaus cenzu N-14, o dabar jie eina su
cenzu N-7 ir jie rodomi priimtinu laiku. Tai vėlgi tam
tikra mokykla“;
„Ta pati žiniasklaida, ta pati televizija, vis tiek noras kažką
pabandyti, nežinau, patirti turbūt tą patį.“
Šeiminių santykių kokybė (nepatenkintas
vaiko artumo, globos, rūpesčio, dėmesio „Neturi artumo, neturi to, ko jam trūksta. Tai yra nepaten-
poreikis ir smurtautojo gebėjimas tuo kintas poreikis artumo, globos, rūpesčio, dėmesio.“
pasinaudoti)
Smurtautojo nebaudžiamumas „<...> kad jie yra nebaudžiami, nes suaugęs žmogus žino,
ką daro. Ir tas nebaudžiamumas labai stiprus, ir tas teisinis
nihilizmas“;
„Kodėl nebaudžia? Todėl, kad būsim negraži šalis statistikoje,
todėl, kad tada, jeigu tėvą nubaus, tai sūnus, jeigu norės
būt prokuroru, negalės eiti pareigų, nes pagal seną sovietinį
įstatymą, jeigu yra teistų giminėj, tai tu negali užimt kaž-
kokių pareigų aukštų“;
„Iš kitos pusės, tai tas pats nebaudžiamumas irgi, jeigu aš
tą darysiu, tai manęs, greičiausiai, nepagaus, nes iš tikrųjų
retai kada pagauna. Nebaudžiamumo pojūtis, vadinasi, aš
galiu tą daryti.“
Esami stereotipai dėl paauglių merginų „<...> jeigu nukentėjusi yra, sakykime, mergina, šiek tiek
(apeliuojama į jų „sutikimą“ ar „iniciatyvą“ vyresnio amžiaus paauglė, tai vis dėlto turbūt stereotipas bus
turėti seksualinių santykių, provokavimą) tas, kad ne be jos iniciatyvos tai įvyko.“
2 lentelė
Seksualinio vaikų išnaudojimo atvejų identifikavimo sunkumai
Identifikavimo sunkumai Teiginiai
„Turiu tokį vaiką, jisai išnaudoja savo broliuką. Jisai turi
Vaiko seksualinio išnaudojimo slėpimas mažesnius, 4–5 metų <...> Ir dirbantys globos namuose tai
šeimoje, vaikų globos namuose ir pan. žinojo. Ir mes kalbėjome su šita globėja, bet tai buvo viskas
labai gražiai sutvarkyta ir vaikas išvežtas į Švėkšną.“
„<...> Mama negina, slepia...“
„Gina sugyventinį.“
Smurtautojo gynimas „<...> 3 ir 4 metukų, ir 6, jie nesupranta, o jų niekas negina,
tai jie tiesiog neturi kur kreiptis. Ir labai sunku nustatyti,
nebent kažkur į išorę išeina tokie dalykai.“
„<...>mergaitė seksualiai buvo išnaudojama patėvio, bet
jinai labai tą patėvį mylėjo ir kai tas patėvis buvo areštuotas,
buvo tokio šoko būsena, kad jai reikėjo papildomos pagalbos
Baimė prarasti artimą žmogų
<...>vaikai kartais slepia tuos dalykus vien tik todėl, kad
jie bijo prarasti tą žmogų, kurį jie realiai vienintelį ir turi
artimą.“
„<...>vaikai bijo apie tai kalbėti, jie yra gąsdinami, kad
Baimė, jaučiama smurtautojui
„jeigu tu apie tai kalbėsi, tau bus blogai.“
3 lentelė
Priemonės, kurios galėtų padėti efektyviau identifikuoti seksualinį vaikų išnaudojimą
Priemonės Teiginiai
Visuomenės švietimas, supažindinimas su „Švietimas visuomenės. Kaip atpažinti“;
vaikų seksualinio išnaudojimo reiškiniu, „<...> mokykla, sakykime, nežinau, visi būreliai bet kurie,
informacijos skleidimas apie šio reiškinio bet kuri veikla, kur vaikas dalyvauja, tai kažkaip turėtume
identifikavimą gebėti atpažinti tuos požymius.“
„<...> jiems tada reikia mokymų, reikia konsultuotis,
Geresnis specialistų, dirbančių su vaikais, bendradarbiauti su kitomis institucijomis, nes jeigu šita
paruošimas identifikuojant vaikų seksualinio tema yra aktuali ir tokie dalykai vyksta ir mokyklose, ir
išnaudojimo atvejus darželiuose, tai specialistai turi žinoti, ką daryti, kaip elgtis
tokiais atvejais, o nežino.“
dojimą nulemia išmokimas, akcentuojama, kad darbas turi būti vykdomas ne tik
su nukentėjusiu vaiku, bet ir su pačiu smurtautoju7. Trečiosios grupės dalyviai buvo
linkę akcentuoti tai, kad psichologinė pagalba turi būti teikiama ne tik specialistų,
bet ir artimi vaikui žmonės turi išklausyti ir padėti nukentėjusiam vaikui tvarkytis
su galimomis smurto pasekmėmis.
Kalbėdami apie teisinį vaikų seksualinio išnaudojimo reiškinio reglamentavimą,
antrosios grupinės diskusijos dalyviai teigė, kad teisinė bazė Lietuvoje yra, tačiau
ji įgyvendinama nepakankamai. Pasak informantų, kad teisinė bazė būtų išbaigta,
turi būti numatytos ne tik bausmės, tačiau ir alternatyvios priemonės smurtautojams
(elgesio, įgūdžių lavinimo programos8), panašios priemonės turėtų būti taikomos ir
psichologinio smurto atvejais (manoma, kad psichologinį smurtą vėliau gali lydėti ir
seksualinė prievarta), taip pat seksualinio smurto aukoms turi būti numatyta kvalifi-
kuota nemokama teisinė pagalba (ypač socialinės rizikos šeimose, kurios dažniausiai
neturi lėšų mokamai teisinei pagalbai).
Pirmosios grupinės diskusijos dalyvių nuomone, turėtų būti sukurtas mechaniz-
mas, apsaugantis nukentėjusį asmenį nuo antrinės viktimizacijos. Grupinės diskusijos
dalyvių vertinimu, dabartinis baudžiamasis procesas yra nukreiptas daugiau į kalti-
namąjį ir į jo teisių užtikrinimą bei jo nubaudimą. Auka neretai atsiduria nuošalyje
ir dėl žalojančio baudžiamojo proceso poveikio patiria antrinę viktimizaciją. Todėl,
dalyvių nuomone, vien kaltinamojo nubaudimo nepakanka, turi būti reglamentuota
ir užtikrinama seksualinio išnaudojimo aukos apsauga.
Trečiosios grupinės diskusijos dalyviai teisinės pagalbos vaikų seksualinio išnau-
dojimo atvejais nebuvo linkę vertinti, kadangi su tuo nebuvo susidūrę. Kalbant apie
7
Tyrimai rodo, kad psichologinis gydymas (pavyzdžiui, vaidmenų žaidimai, pykčio valdymas, lytinis
ugdymas, grupinė terapija ir pan.) gali būti viena veiksmingiausių lytinius nusikaltimus padariusiems
asmenims taikomų priemonių, kadangi orientuojamasi į ilgalaikį rezultatą. Kai kurių tyrimų duome-
nimis (pavyzdžiui, Hanson, 1998), taikant psichologines gydymo programas mažėja recidyvo lygis.
Tačiau, kita vertus, pabrėžiama, kad asmenų, padariusių tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, grupė
yra labai heterogeniška, ne visiems būdinga aukšta recidyvo rizika, psichologinis gydymas turi būti
suteikiamas laiku (pl. žr. Perkins et al., 1998; Liesis, Dobrynina, 2010). Be to, tokios psichologinio
gydymo programos turi būti tikslinės: jos padėtų labiau lytinius nusikaltimus padariusiems asmenims,
tačiau ne organizuotų nusikaltimų (pavyzdžiui, prekybos vaikais) įvykdymu kaltinamiems asmenims.
Organizuotų nusikaltimų atvejais pagrindinis interesas – pelno siekis, o lytinius nusikaltimus padarę
asmenys dažniau turi psichologinių sutrikimų.
8
Pavyzdžiui, Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose taikoma Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos
(SeNAT) programa. Šios programos tikslas – pakartotinių seksualinių nusikaltimų prevencija ir šiuos
nusikaltimus padariusių asmenų reintegracija į visuomenę. Programa siekiama padėti nuteistiesiems
nustatyti ir valdyti jų rizikos veiksnius bei išmokyti tuos veiksnius kontroliuoti ir valdyti ateityje
(Socialinės reabilitacijos programos pataisos įstaigose. Kalėjimų departamentas, 2013-04-30)
100 Renata GIEDRYTĖ, Judita Venckevičienė
Trauminių vaikystės patirčių sąsajos su vėlesnėmis problemomis
teisinę pagalbą, yra randama sąsaja su viena iš priežasčių, dėl ko galimai ne visi tėvai
kreipiasi dėl smurto. Manoma, kad teisinių žinių stoka – nežinojimas kur kreiptis, tei-
sinių procedūrų neišmanymas – gali būti viena iš nesikreipimo į teisėsaugą priežasčių.
9
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad prevencinės seksualinio smurto prieš vaikus progra-
mos yra svarbi bendros prevencijos strategijos sudedamoji dalis. Vykdant tokias programas
vaikai turi būti mokomi: 1) atpažinti seksualinę prievartą (pavyzdžiui, aiškinant vaikams
„gero“ ir „blogo“ prisilietimo skirtumus); 2) reaguoti į galimą seksualinį smurtą (pavyzdžiui,
pabrėžiant, kad situacijose, kai kažkas liečia juos nepriimtinu, nepatogumą keliančiu būdu,
jie gali pasakyti „ne“ arba pasakyti apie tai asmeniui, kuriuo pasitiki); 3) pranešti apie pa-
tirtą seksualinę prievartą (pavyzdžiui, aiškinant, kad patirta seksualinė prievarta nėra vaikų
kaltė). Seksualinio vaikų išnaudojimo prevencinių programų efektyvumo tyrimai rodo,
kad taikant tokias programas padidėja vaikų žinojimas apie seksualinę prievartą, savisaugos
žinios ir įgūdžiai ir šių įgūdžių panaudojimas, ankstėja prievartos atskleidimas, trumpėja
patiriamos prievartos laikas, sustiprėja pozityvus bei sumažėja negatyvus savęs vertinimas
(pl. žr. Martyniuk, Dworkin, 2011). Kita vertus, seksualinio smurto prieš vaikus prevencinių
programų kritikai abejoja šių prevencinių programų efektyvumu. Vienas esminių kritikos
argumentų – nepakanka ugdyti tik vaikų savisaugą, jie vis vien yra emociškai, ekonomiškai,
socialiai pažeidžiami. Šių programų taikymas nesumažina vaikų seksualinės prievartos atvejų.
Be to, vaikai dar negeba suvokti jiems pateikiamos informacijos (pl. žr. Finkelhor, 2007).
SEKSUALINIS VAIKŲ IŠNAUDOJIMAS: CHARAKTERISTIKOS, PRIEŽASTYS, 101
ISSN 1392-9569
IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCIJA
Socialinis ugdymas. 2013. Nr. 3 (35)
Išvados
Tyrimo metu, kalbinant skirtingas visuomenės grupes apie seksualinio vaikų išnau-
dojimo problemą, paaiškėjo, kad skirtingos visuomenės grupės piešia kiek kitokį šios
problemos vaizdą ir sieja ją su platesniu reiškiniu – seksualine prievarta prieš vaikus.
Pirmosios ir antrosios grupinių (focus) diskusijų dalyvių nuomonė ir žinojimas, visų
pirma, paremtas profesine ir praktine patirtimi. Trečiosios grupinės (focus) diskusijos
dalyviai buvo linkę seksualiniam išnaudojimui priskirti ir seksualinio priekabiavimo
atvejus. Jų nuomonė daugiausia rėmėsi asmenine patirtimi ir informacija, pateikiama
masinėse medijose.
Reikia atkreipti dėmesį, kad masinėse medijose pateikiama informacija ne visada
atspindi tikrovę, todėl netipiniai atvejai gali atrodyti tipiniais, pavyzdžiui, seksualinis
vaikų išnaudojimas, remiantis ekspertų žinojimu, dažniausiai vyksta artimoje arba
Literatūra
1. Bieneck, S., Krahé, B. (2010). Blaming the Victim and Exonerating the
Perpetrator in Cases of Rape and Robbery: Is There a Double Standard? Journal
of Interpersonal Violence, Vol. 26, No. 9, p. 1–13.
2. Finkelhor, D. (2007). Developmental Victimology: The Comprehensive study
of Childhood Victimizations. In: Eds. R. C. Davis, A. J. Luirigio, S. Victims of
Crime. 3rd edition. Thousand Oaks: Sage Publications.
Summary
Renata GIEDRYTĖ, Judita Venckevičienė
SEXUAL EXPLOITATION OF CHILDREN:
CHARACTERISTICS, CAUSES, IDENTIFICATION
AND PREVENTION
and begin showing abusive behavior themselves. It has been noticed that children
are mostly sexually exploited by people in their immediate environment. Thus, the
environment which is supposed to ensure safety for a child can actually be the source
of the greatest threat. Child sexual exploitation is one of the hardiest-to-identify forms
of victimization. In most cases it is determined by the causes not related to children:
keeping the experience of sexual exploitation secret within the family, the wish to
defend the perpetrator, threats towards the child, children’s level of maturity and
inability to perceive exploitation they have experienced, feelings of guilt and shame
a child experiences. The participants of the research proposed measures aimed at
raising children awareness, improving economic position of women within society
and training of specialists working with children or raising public awareness about the
phenomenon of child sexual exploitation. However, even greater attention should be
paid to the prevention of child sexual exploitation (in particular abuse against at-risk
children, e.g., those living in foster homes). It should be noted that only a complex set
of measures may be effective in prevention of child sexual exploitation phenomenon.
Keywords: victimisation, sexual exploitation of children, victim, perpetrator,
prevention
Įteikta 2013 m. liepos mėn.
Pateikta spaudai 2013 m. lapkričio mėn.
Renata Giedrytė – Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus jaunesnioji mok-
slo darbuotoja; mokslinių interesų sritys: viktimologiniai tyrimai, nepilnamečių delinkvencija,
kalėjimų studijos; el. paštas renata.giedryte@teise.org
Renata Giedrytė – Junior Research Fellow, Criminological Research Department, Law In-
stitute of Lithuania; research interests: victimological research, juvenile delinquency, prison
studies; e-mail renata.giedryte@teise.org