Professional Documents
Culture Documents
a. riTma
mag.: romeli sityvebi eriTmeba/hgavs erTmaneTs? xeli, dafa, beli (xeli, beli)
fonologiuri unar-Cvevebis ganmaviTarebeli aqtivobebi
b. sawyisi Tanxmovnebi
qvemoT mocemulia
mag.: romeli fonologiuri
ori sityva unar-Cvevebis
iwyeba erTi ganmaviTarebeli
da imave bgeriT? ramdenime
Txa, ca, Tavi ZiriTadi ti-
(Txa, Tavi)
pis savarjiSo:
g. bolo Tanxmovani
mag.: romeli ori
gamocnobiTi sityva Tavdeba
davalebebis da imave bgeraze? burTi, dafa, saaTi (burTi, saaTi)1
erTsa unari
Sesrulebis
d. Sua Tanxmovnis amocnoba
a. riTma
mag.: romeli ori sityvis SuaSi aris erTi da igive bgera? daTvi, skola, aTi (daTvi, aTi)
mag.: romeli sityvebi eriTmeba/hgavs erTmaneTs? xeli, dafa, beli (xeli, beli)
b. sawyisi Tanxmovnebi
bgerebisa da marcvlebis zepirad gadabmis unari
mag.: romeli ori sityva iwyeba erTi da imave bgeriT? Txa, ca, Tavi (Txa, Tavi)
a. sityva dacalkevebulia marcvlebad.
g. bolo Tanxmovani
mag.: moismineT sityvis nawilebi. TqviT mTeli sityva. /ska/- /mi/ – ra sityvaa es? (skami)
mag.: romeli ori sityva Tavdeba erTsa da imave bgeraze? burTi, dafa, saaTi (burTi, saaTi)1
b. sityvidan gamocalkevebulia pirveli bgera.
d. Sua Tanxmovnis amocnoba
mag.: moismineT sityvis nawilebi da TqviT mTeli sityva. /g/-/za/ – ra sityvaa es? (gza)
mag.: romeli ori sityvis SuaSi aris erTi da igive bgera? daTvi, skola, aTi (daTvi, aTi)
g. sityva dacalkevebulia bgerebad.
mag.: moismineT sityvis nawilebi. TqviT mTeli sityva. /e/-/n/-/a/ – ra sityvaa es? (ena)
bgerebisa da marcvlebis zepirad gadabmis unari
a. sityva dacalkevebulia marcvlebad.
sityvebis zepirad danawevrebis unari (bgerebis daTvlis CaTvliT)
mag.: moismineT sityvis nawilebi. TqviT mTeli sityva. /ska/- /mi/ – ra sityvaa es? (skami)
a. marcvlebad
b. sityvidan gamocalkevebulia pirveli bgera.
mag.: moismineT sityva da damarcvleT igi. `skami~ (/ska/-/mi/)
mag.: moismineT sityvis nawilebi da TqviT mTeli sityva. /g/-/za/ – ra sityvaa es? (gza)
b. pirveli bgeris gamoyofa
g. sityva dacalkevebulia bgerebad.
mag.: moismineT sityva. daasaxeleT am sityvis pirveli bgera da Semdeg sityvis darCenili
nawili.
mag.: `kalami~sityvis
moismineT (/k/-/alami/)
nawilebi. TqviT mTeli sityva. /e/-/n/-/a/ – ra sityvaa es? (ena)
g. calkeul bgerebad (bgerebis daTvla)
sityvebis zepirad
mag.: moismineT danawevrebis
sityva. unari
gamoTqviT igi(bgerebis
calkeulidaTvlis CaTvliT)
bgerebiT. `mze~ – /m/-/z/-/e/. ramdeni
bgeraa
a. am sityvaSi?
1 marcvlebad
(3)
rCeva savarjiSos modelirebisa da adaptirebisTvis: maswavlebeli asaxelebs sityvas da gamoyofs
mag.: moismineT
bolo sityva
bgeras: burT-i, da damarcvleT
daf-a, igi. `skami~
saaT-i. SesaZoloa (/ska/-/mi/)
dasaxeldes ara ori erTnairdaboloebiani sityva,
aramed erTi _ gansxvavebuli.
bgerebiT manipulirebis unari
b. pirveli bgeris gamoyofa
mag.: moismineT sityva. daasaxeleT am sityvis pirveli bgera da Semdeg sityvis darCenili
a. sawyisi bgeris Secvla
nawili. `kalami~
mag.: sityvaSi (/k/-/alami/)
`Txa~ pirveli bgera SecvaleT `f~-Ti. (fxa)
g. calkeul bgerebad (bgerebis daTvla)
b. bolo bgeris Secvla
mag.: sityvaSi `tari~ bolo bgera SecvaleT `o~-Ti. (taro)
g. xmovanis Secvla
1
rCeva savarjiSos modelirebisa da adaptirebisTvis: maswavlebeli asaxelebs sityvas da gamoyofs
mag.: sityvaSi
bolo `TiTi~daf-a,
bgeras: burT-i, Sua xmovani
saaT-i. SecvaleT `a~-Ti. (TaTi)
SesaZoloa dasaxeldes ara ori erTnairdaboloebiani sityva,
aramed erTi _ gansxvavebuli.
d. marcvlebis gamokleba
mag.: TqviT `magida~ `ma~-s gareSe. (gida)
e. sawyisi bgeris gamokleba
mag.: TqviT `mze~ `m~-s gareSe. (ze)
v. bolo bgeris gamokleba
a. sawyisi bgeris Secvla
mag.: sityvaSi `Txa~ pirveli bgera SecvaleT `f~-Ti. (fxa)
b. bolo bgeris Secvla
mag.: sityvaSi `tari~ bolo bgera SecvaleT `o~-Ti. (taro)
g. xmovanis Secvla
mag.: sityvaSi `TiTi~ Sua xmovani SecvaleT `a~-Ti. (TaTi)
d. marcvlebis gamokleba
mag.: TqviT `magida~ `ma~-s gareSe. (gida)
e. sawyisi bgeris gamokleba
mag.: TqviT `mze~ `m~-s gareSe. (ze)
v. bolo bgeris gamokleba
mag.: TqviT `dafa~ `a~-s gareSe. (daf)
z. meore bgeris gamokleba SerwymiT
saubari xmebze
aqtivobis Sesaxeb
am aqtivobaSi CarTuli bavSvebi `moiZieben~ da akvirdebian maT garSemo arsebuli xmebis
simravles. Sedegad moswavleebi yuradRebas amaxvileben mravalferovan xmebze/bgerebze
da amaxsovrdebaT isini. bavSvebi asaxeleben gagonil xmebs da saubroben maTze. SesaZle-
belia, moswavleebma amocnobili xmebi gamoxaton mimika-JestikulaciiTa da moZraobiT
(mag., fexis xmis gagonebaze TiTebiT an gadaadgilebiT ganasaxieron siaruli).
aqtivobis msvleloba
• maswavlebeli dasxams bavSvebs wred iatakze an skamebze.
• sTxovs, rom mousminon xmebs. yvela Cumad unda iyos. maswavlebeli eubneba ba-
vSvebs, rom isini unda gadaiqcnen `xmebis maZieblebad~ da amisTvis gamoiyenon
yurebi. skolis SenobaSi yovelTvis ismis sxvadasxva xma. es SeiZleba iyos karis
daxurvis, maswavleblis saubris, foTlebis Srialis xma da a. S.
• maswavlebeli bavSvebTan erTad saubrobs gagonili xmebis Sesaxeb.
• Semdeg isev miubrundebian mosmenas. maswavlebeli svams SekiTxvas: `vis aqvs yoCa-
Ri yurebi? vin gaigonebs kidev sxva xmebs?~
• or-ori xmis amocnobis Semdeg maswavlebeli gadadis sam da met xmaze. amjeradac
sasurvelia, bavSvebma sruli winadadebebiT daasaxelon gagonili xmebi.
variaciebi
• bavSvebi daxuWaven Tvalebs, maswavlebeli ki mimdevrobiT gamoscems ramdenime xmas.
Semdeg gaimeorebs xmebs imave TanmimdevrobiT, magram amjerad romelimes gamoto-
vebs. moswavleebi unda mixvdnen, romeli xma gamotova maswavlebelma.
• ramdenime mcdelobis Semdeg maswavlebeli axla moswavleebs SesTavazebs wamyvanis
rolis Sesrulebas. aseT dros moswavle gamoscems xmebs TanaklaselebisTvis gamo-
sacnobad.
SeniSvna: es TamaSebi Zalian kargia moswavleebis mier rigobiTi sityvebis (pirveli, meo-
muu-muu, sad xar?
aqtivobis Sesaxeb
bavSvebi cdiloben gaarkvion, saklaso oTaxis romeli adgilidan moismis esa Tu is xma.
TamaSi moswavleebs uviTarebs yuradRebiT mosmenis unars, sivrceSi orientaciis unars.
garda amisa, bavSvebi nel-nela emzadebian sityvebSi bgerebis garCevisTvis.
aqtivobis msvleloba
41
• maswavlebeli dasxams bavSvebs wred.
• erTi bavSvi wris SuaSi dajdeba (skamze an iatakze) da Tvalebze xels aifarebs.
•
fonologiuri unar-Cvevebi
kusunam Tqva...
aqtivobis Sesaxeb
maswavlebeli sxvadasxva martiv instruqcias aZlevs wred mdgom bavSvebs da yovel isn-
truqcias iwyebs standartuli fraziT. Tu maswavlebeli am frazis gareSe daiwyebs
instruqcias, moswavleebma igi ar unda Seasrulon. TamaSi aviTarebs yuradRebis kon-
centraciis unars.
aqtivobis msvleloba
• maswavlebeli erT-erT bavSvs wamyvanad daniSnavs.
• bavSvebi unda dadgnen imgvarad, rom wamyvans xedavdnen.
• maswavlebeli sTxovs wamyvans, rom warmoTqvas instruqcia bavSvebisTvis. maga-
liTebi: `kusunam Tqva, daide TiTi cxvirze.~ `kusunam Tqva, dadeqi cal fexze.~
• zogjer wamyvani instruqcias daiwyebs sityvebiT `kusunam Tqva~, zogjer ki pir-
dapir instruqcias ityvis `kusunam Tqva~-s gareSe.
• Tu wamyvani ityvis `kusunam Tqva~, maSin bavSvebma unda Seasrulon misi miTiTeba.
Tu wamyvani ar ityvis `kusunam Tqva~-s, bavSvebma ar unda Seasrulon miTiTeba.
• Tu wamyvanma gamotova `kusunam Tqva~ da pirdapir miTiTeba warmoTqva, magram
bavSvma mainc Seasrula miTiTeba, is jdeba.
• gamarjvebulia bavSvi, romelic bolomde fexze darCeba.
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi yuradRebiT usmenen, imaxsovreben da mimdevrobiT imeoreben erTmaneTis
mier dasaxelebul sityvaTa jaWvs.
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi yuradRebiT usmenen, imaxsovreben da mimdevrobiT imeoreben erTmaneTis
mier dasaxelebul sityvaTa jaWvs.
• TamaSi grZeldeba manam, sanam vinme Secdomas ar dauSvebs. aseT SemTxvevaSi TamaSi
dasruldeba an bavSvebi axal `mogzaurobas~ daiwyeben.
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi ismenen maswavleblis mier wakiTxul mokle teqsts da mosmenilis mixedviT
aferadeben siluetur naxats. am aqtivobis gamoyeneba moswavles ganuviTarebs mosmenis
unars, yuradRebis koncentraciis unars, warmosaxvis unars da sxv.
msvleloba
• maswavlebeli bavSvebs urigebs samuSao furclebs silueturi naxatiT (magali-
Tad, jambazi);
• Semdeg sTxovs maT, yuradRebiT mousminon maswavleblis mier wakiTxul teqsts
da wakiTxulis mixedviT gaaferadon silueturi gamosaxuleba.
• maswavlebeli nela, garkveviT ukiTxavs moswavleebs martivad aRsaqmel teqsts
(magaliTad: `iyo erTi mxiaruli jambazi jaju. gabuStul wiTel cxvirze Savi
xali buziviT ajda.~).
• moswavleebi teqstis Sinaarsis Sesabamisad aferadeben siluetur naxats.
xatva karnaxiT
meTodis/aqtivobis Sesaxeb
maswavlebeli karnaxobs moswavleebs martivad dasaxat suraTs, xolo moswavleebi usme-
nen da xataven.
fonologiuri unar-Cvevebi
msvleloba
• pirvel rigSi auxseniT moswavleebs, rom isini daxataven imas, rasac Tqven maT ukar-
naxebT. Tqven aRuwerT maT suraTs. maT ki ubralod unda moisminon da daxaton is,
rasac Tqven etyviT. aseve uTxariT bavSvebs, rom Tqven naxatebs ki ar afasebT, aramed
imas, Tu rogor moismenen da sworad Caxataven sagnebs furcelze. uTxariT, rom Tu
romelime sagans/sityvas ver gaigeben, nu daxataven am sagans da gaagrZelon xatva.
• aRwereT martivi da advilad dasaxati suraTi. pirvel etapze, sanam moswavleebi kar-
naxiT xatvaSi gavarjiSdebian, am aqtivobisTvis SegiZliaT gamoiyenoT winaswar mom-
zadebuli samuSao furceli qveS miwerili instruqciebiT (instruqciebis nimuSi ix.
qvemoT).
• karnaxis dros sasurvelia, fokusireba gaakeToT mxolod TiTo elementze. isau-
breT nela da gaimeoreT TiToeuli instruqcia ramdenjerme. mieciT moswavleebs
sakmarisi dro TiToeuli sagnis dasaxatad sanam momdevno saganze gadaxvalT.
imoZraveT klasSi, daaTvaliereT bavSvebis namuSevrebi da darwmundiT, rom isini
sworad asruleben instruqciebs. daexmareT saWiroebisamebr.
miniSnebebi
variaciebi ganvrcobisaTvis
nimuSebi:
aqtivobis Sesaxeb
TamaSi gamoiyeneba mas Semdeg, rac moswavleebs garkveuli warmodgena SeeqmnebaT riTmi-
sa da gariTmvis Sesaxeb. amisaTvis ki saWiroa, rom maswavlebels ukve wakiTxuli hqondes
maTTvis leqsebi da sabavSvo simRerebis teqstebi.
aqtivobis msvleloba
• roca sityvas daasaxelebs, maswavlebeli mas yuTs gadascems da sTxovs, amoiRos erTi
baraTi (mag., `kudi~). TamaSis gasagrZeleblad bavSvma unda Tqvas: `yuTSi iyo kudi.~
romelia zedmeti?
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebma unda amoicnon, suraTian baraTebze gamosaxuli sagnebidan romeli eriT-
meba erTmaneTs da romeli _ ara.
aqtivobis msvleloba
• maswavlebeli uCvenebs bavSvebs sam suraTian baraTs, romlebze gamosaxuli sag-
nebidanac ori erTmaneTs eriTmeba, erTi ki – ara (mag., `Tavi~, `navi~, `xeli~). Tu
aqtivoba mcire jgufSi tardeba, SesaZlebelia patara baraTebis gamoyeneba, Tu
mTel klasTan – sasurvelia didi baraTebis dafaze an kedelze gakvra.
• maswavlebeli eubneba bavSvebs: `aq mocemulia sami sagani. ori maTganis dasaxeleba
eriTmeba erTmaneTs, erTi ar eriTmeba. romeli sityva ar eriTmeba sxva sityvebs?~
wavikiTxoT riTmebi
aqtivobis Sesaxeb
maswavlebeli moswavleebs ukiTxavs sabavSvo leqss, yuradRebas amaxvilebinebs sariTmo
sityvebsa da maT Soris arsebul msgavseba-gansxvavebebze.
aqtivobis msvleloba
• maswavlebeli SearCevs sabavSvo leqss, romelic kargad aris gariTmuli.
aqtivobis Sesaxeb
maswavlebeli moswavleebs ukiTxavs sabavSvo leqss, yuradRebas amaxvilebinebs sariTmo
sityvebsa da maT Soris arsebul msgavseba-gansxvavebebze.
aqtivobis msvleloba
• maswavlebeli SearCevs sabavSvo leqss, romelic kargad aris gariTmuli.
• gamoyofs gariTmul sityvebs (mag., `Zvali~ da `msxali~).
• esaubreba bavSvebs imaze, Tu rogor eriTmeba es sityvebi erTmaneTs, ra msgavsebaa
maT Soris; aRniSnavs, rom am sityvebis daboloeba erTnairad JRers. marTalia,
sxvadasxvanairad iwyeba, magram erTnairad mTavrdeba.
`budan-gudan~
aqtivobis Sesaxeb
bavSvebi gaivarjiSeben gariTmvaSi leqsis/simReris martivi qargis gamoyenebiT.
msvleloba
budan-gudan wika,
daTvTan midis nika.
budan-gudan waSo,
daTvs umReris maSo.
budan-gudan wino,
daTvs uRimis nino.
SeniSvna: roca bavSvebi qargas gaiTaviseben, SeuZliaT, msgavsi riTmebi Tavadac SeTxzan
sxva sityvebisa da saxelebis gamoyenebiT.
ciyvi xeze
aqtivobis Sesaxeb
TamaSisTvis saWiroa imdeni suraTiani baraTi, ramdeni monawilecaa. erT baraTze melaa
gamosaxuli. danarCeni baraTebi riTmulad unda wyvildebodes. TamaSi SeiZleba Sesrul-
des SenobaSi (saklaso oTaxSi an darbazSi) an gareT.
msvleloba
msvleloba
marcvlebi da damarcvla
taSi saxelebze
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi taSs daukraven Tavisi saxelis TiToeul marcvalze. aseve, daTvlian da
daasaxeleben marcvlebis raodenobas.
taSi saxelebze
resursi: specialuri resursi saWiro ar aris.
msvleloba
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi taSs daukraven
• Tavdapirvelad Tavisi moswavleebs
maswavlebeli saxelis TiToeul
aCvenebsmarcvalze. aseve, daTvlian
aqtivobis models da
_ ramdenime
daasaxeleben
saxels marcvlebis raodenobas.
ambobs damarcvliT da TiToeul marcvalze ukravs taSs.
• Semdeg
resursi: ki sTxovs
specialuri bavSvebs,
resursi rom masTan
saWiro erTad Seasrulon igive aqtivoba. maswavle-
ar aris.
beli svams SekiTxvas: `ramdeni marcvali gaigoneT?~
msvleloba
• momdevno etapze maswavlebeli sTxovs yvela bavSvs saTiTaod, rom damarcvliTa
• da
Tavdapirvelad maswavlebeli
taSiT warmoTqvan sakuTarimoswavleebs aCvenebs
saxeli, Semdeg aqtivobis
ki Tqvan, models
ramdeni _ ramdenime
marcvlisgan Se-
saxels ambobs damarcvliT
dgeba maTi saxeli. da TiToeul marcvalze ukravs taSs.
•• Semdeg igive
Semdeg ki sTxovs bavSvebs,
aqtivoba rom masTan
sruldeba erTad Seasrulon igive aqtivoba. maswavle-
gvarebiT.
beli svams SekiTxvas: `ramdeni marcvali gaigoneT?~
• mogvianebiT ki bavSvebi gadadian sxva sityvebis taSiT damarcvlazec.
• momdevno etapze maswavlebeli sTxovs yvela bavSvs saTiTaod, rom damarcvliTa
da taSiT warmoTqvan sakuTari saxeli, Semdeg ki Tqvan, ramdeni marcvlisgan Se-
• momdevno etapze maswavlebeli sTxovs yvela bavSvs saTiTaod, rom damarcvliTa
da taSiT warmoTqvan sakuTari saxeli, Semdeg ki Tqvan, ramdeni marcvlisgan Se-
dgeba maTi saxeli.
• Semdeg igive aqtivoba sruldeba gvarebiT.
• mogvianebiT ki bavSvebi gadadian sxva sityvebis taSiT damarcvlazec.
variaciebi
• maswavlebeli sTxovs moswavleebs, rom taSis ayolebiT damarcvlon TavianTi
saxeli da gvari.
• sruldeba igive aqtivoba, oRond taSis nacvlad moswavleebi TiTebze iTvlian
marcvlebs.
fonologiuri unar-Cvevebi
cuncula ciyvi
aqtivobis Sesaxeb
es metad saxaliso TamaSia. pirvel etapze bavSvebi taSis ayolebiT damarcvliT warmo-
Tqvamen sakuTar saxelebs. roca am TamaSs alRos auReben, maswavlebels SeuZlia sxva
iseTi sityvebic CarTos TamaSSi, romlebsac meti marcvlebi aqvs.
resursi: saTamaSo ciyvi an ciyvis suraTi (an bavSvebisTvis saxaliso nebismieri sxva
arseba. Sesabamisad, TamaSsac Seecvleba saxeli. magaliTad, kreWia kurdReli, Tavxedi
melia, Rrenia mgeli... aseTi Canacvleba leqsikur marags gaamdidrebs.).
msvleloba
• midis erT-erT bavSvTan da gzad warmoTqvams (an waimRerebs) frazas: `var cuncu-
la ciyvi, saxels xom ar ityvi?~ an `var patara beli, Tqvi saxeli, geli~.
• bavSvi: `Ta-mu-na.~
• maswavlebeli: `modi, yvelam erTad vTqvaT~.
• klasi xmamaRla erTad warmoTqvams saxels `Ta-mu-na~. Tan yovel marcvalze taSs
ukraven.
• maswavlebeli: `modi, axla yvelam erTad vTqvaT, oRond CurCuliT~.
• klasi gundurad, CurCuliT ambobs saxels, Tan xmadabal taSs ukraven TiToeul
marcvalze.
• maswavlebeli da klasi: `cuncul, buncul, vi, madloba, rom Tqvi.~
• maswavlebeli axla sxva moswavlesTan gadadis da gaimeorebs imaves mis saxelze.
• TamaSis aTvisebasTan erTad SesaZlebelia, rom moswavleebs `maswavleblis~ ro-
lis Sesrulebis SesaZlebloba mieceT.
`ia-iao~
aqtivobis Sesaxeb
es aris aqtivoba, romelic marcvlebis mosmenis, marcvlebad daSlisa da marcvlebis
gadabmis unarebs uviTarebs bavSvebs. aqtivoba agebulia simReris qargaze: `ia-iao~. aq-
tivobis Catarebamde saWiroa, rom bavSvebma moisminon da iswavlon es simRera (ix. veb-
gverdi: https://www.youtube.com/watch?v=aXeuGFDff9E ).
msvleloba
saxelebs damarcvliT.
nimuSi:
erTad vcxovrobT Zvel fermaSi, ia, iao.
Rori, cxvari da kameCi, ia, iao;
knavis lomi (maswavlebeli), lomi (bavSvebi), lo-mi (bavSvebi),
Wyivis mgeli (maswavlebeli), mgeli (bavSvebi), mge-li (bavSvebi);
saxelebs damarcvliT.
nimuSi:
erTad vcxovrobT Zvel fermaSi, ia, iao.
Rori, cxvari da kameCi, ia, iao;
knavis lomi (maswavlebeli), lomi (bavSvebi), lo-mi (bavSvebi),
Wyivis mgeli (maswavlebeli), mgeli (bavSvebi), mge-li (bavSvebi);
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi cdiloben gamoicnon sityvis Semadgeneli marcvlebi zolebad danawevrebu-
li suraTis mixedviT, romlis TiToeuli zoli TiTo marcvals Seesabameba. savarjiSo
exmareba bavSvebs, sworad daSalon sityvebi marcvlebad.
msvleloba
`suleluri~ winadadebebi
aqtivobis Sesaxeb
mosalodnelsa da realurad gagonils Soris gansxvavebis amocnobis meSveobiT moswa-
vleebs uviTardebaT yuradRebiT mosmenisa da dakvirvebis unari. TamaSis dros moswa-
vleebi cdiloben amoicnon, ra Secdomas Seicavs maswavleblis mier naTqvami fraza/
winadadeba. TamaSi Zalian saxalisoa da efeqturad gamoiyeneba rogorc sityvebisa da
winadadebebis sworad gagebis gasavarjiSeblad, agreTve, fonologiuri unar-Cvevebis
gasaviTarebladac.
msvleloba
• maswavlebeli sTxovs bavSvebs, daxuWon Tvalebi da yuradRebiT mousminon mas.
• xmamaRla ukiTxavs nacnob moTxrobas an leqss, oRond alag-alag zogierT sity-
vas ise Secvlis, rom uazro an Sinaarsobrivad araswori fraza gamovides. moswa-
vleebma unda SeniSnon aseTi cvlilebebi da gamoexmauron.
• roca SeniSnaven da gamoexmaurebian, maswavlebeli sTxovs ganmarton, Tu ra iyo
araswori.
• qvemoT mocemuli magaliTebis msgavsad, maswavlebels SeuZlia teqstSi sxvadasx-
va tipisa da sirTulis cvlilebebi Seitanos, mag., Secvalos calkeuli bgerebi,
sityvebi, gramatikuli formebi, mniSvnelobebi da sxv. Tavdapirvelad mniSvnelo-
vania, rom cvlilebebi SedarebiT TvalsaCino da advilad amocnobadi iyos.
magaliTebi:
nivTebis povna
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi euflebian pirveli bgeris amocnobis unars.
aqtivobis msvleloba
• maswavlebeli daawyobs ramdenime suraTian baraTs magidaze.
• sTxovs moswavleebs, rom ipovon iseTi baraTebi, romelTa Sesabamisi sityvebic
konkretul bgeraze iwyeba.
• yovel jerze, roca moswavle ipovis baraTs, man unda warmoTqvas mTeli sityva
da misi pirveli bgera.
variaciebi
msvleloba
• maswavlebeli ganumartavs bavSvebs, rom zogjer, roca sityvidan bgeras amovi-
RebT, sul sxva sityvas viRebT.
• Semdeg moiyvans magaliTs: `sia~. warmoTqvams am sityvas ise, rom pirveli Tanxmo-
vani gawelos _ `ssss-ia~ da sTxovs bavSvebs, masTan erTad gaimeoron.
• Semdeg ambobs sxva sityvas: `ia~ da kvlav sTxovs bavSvebs, gaimeoron.
• ekiTxeba, Tu romeli bgera amoiRo pirveli sityvidan.
• mkafiod gaimeorebs ramdenimejer: `ssss-ia _ ia~, `ssss-ia _ ia~.
variaciebi
• imis xazgasasmelad, rom Tavdapirveli da miRebuli sityvebis mniSvnelobebi namd-
vilad gansxvavdeba, SesaZlebelia maswavlebelma daavalos bavSvebs am sityvebze
winadadebebis Sedgena.
• maswavlebeli moswavlis saxels win daamatebs erT bgeras/marcvals. bavSvebma
unda gamoicnon, romeli moswavlis saxeli warmoTqva maswavlebelma. mag., jarCi-
li _ arCili, bagiorgi _ giorgi...
• maswavlebeli xmamaRla warmoTqvams bavSvebis saxelebs pirveli bgeris gareSe
bavSvebma unda gamoicnon, visi saxeli warmoiTqva da romeli bgera iyo gamoto-
vebuli. mag., oCa _ goCa.
bgerebis gadabma
bavSvebma unda gamoicnon, visi saxeli warmoiTqva da romeli bgera iyo gamoto-
vebuli. mag., oCa _ goCa.
bgerebis gadabma
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi gaivarjiSeben calkeuli bgerebis gadabmisa da maTgan sityvis agebis unars.
msvleloba
erTxel qveyanaze erTi RvTaeba cxovrobda. mas kviria erqva. mas adamianebisTvis sityve-
bis Cuqeba uyvarda. kviria Zalian ucnaurad laparakobda. is calkeul bgerebs warmoTq-
vamda. magaliTad, Tu undoda, rom bavSvisTvis sityva `burTi~ eCuqebina, ase eubneboda:
`b _ u _ r _ T _ i~. sanam bavSvi ver mixvdeboda, ra sityva uTxra, sityvas ar aZlevda. Tu ba-
vSvi miuxvdeboda, kviria bednieri iyo. axla me gaviTamaSeb, viTom kviria var. me erT-erT
Tqvengans vetyvi sityvas bgera-bgera, Tqven ki unda gamoicnoT, ra sityvas gaCuqebT.
sasurvelia aqtivobis dawyeba mokle, sam- an oTxbgeriani sityvebiT. TiTo jerze (dReSi)
SesaZlebelia CaerTos oTxi-xuTi bavSvi, rom aqtivoba droSi ar gaiwelos (mag., `bali~,
`yveli~, `qada~, `burTi~...).
variacia
1. maswavlebeli yvela bavSvs urigebs erT, or an sam cal `saidumlo~ suraTian baraTs,
romlebsac moswavleebi mxolod TviTon naxuloben. TiToeulma bavSvma bgera-bgera
unda daSalos baraTze gamosaxuli sityva da uTxras klass. danarCenma moswavleebma
unda gamoicnon, ra sityva `aCuqa~ kviriam moswavles.
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi cdiloben gamoicnon sityvis Semadgeneli bge-
rebi zolebad danawevrebuli suraTis mixedviT, romlis Ti-
Toeuli zoli TiTo bgeras Seesabameba (ix. suraTi). savar-
jiSo exmareba bavSvebs sityvebis bgerebad sworad daSlaSi.
msvleloba
• maswavlebeli uCvenebs bavSvs suraTs raime gamosaxulebiT (mag. soko)
• xmamaRla dauSlis bgerebad am sityvas (s-o-k-o).
• masTan erTad daSlis bgerebad sxva sityvas (mag. `xeli~).
• miscems moswavles suraTian baraTs, romelzec gamosaxuleba imden nawilad aris
dayofili vertikaluri xazebiT, ramdeni bgerisganac Sedgeba igi (amgvari bara-
Tis TiToeuli zoli sityvis TiTo bgeras Seesabameba).
• ganumartavs, rom naxati imden nawilad aris dayofili, ramdeni bgeracaa sityvaSi
da rom es daexmareba bgerebad sworad daSlaSi. Tavadac ukeTebs modelirebas
erT nimuSze (SeiZleba `bgerebze~ TiTis dadebac).
• bavSvebi amoicnoben maswavleblis mier miniSnebul calkeul bgerebs an bgera-bge-
ra warmoTqvamen suraTze gamosaxul sityvebs.
• Semdeg gadadian sxva suraTze.
• SeniSvna: saWiroebis SemTxvevaSi SesaZlebelia savarjiSos erTad Sesruleba.
• maswavlebeli aZlevs moswavleebs daWril suraTebs da sTxovs, TviTon daSalon
bgerebad.
• maswavlebeli TandaTanobiT gaarTulebs sityvebs (gazrdis marcvlebisa da bge-
rebis raodenobas).
variacia
maswavlebeli suraTze Camosmul vertikalur xazebze naxevrad CaWris baraTs, ake-
cavs baraTis ama Tu im zols da hkiTxavs bavSvebs, Tu romeli bgeraa `akecili~.
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi suraTiani baraTebis meSveobiT ganiviTareben bgerebis gadabmis unars.
TiToeuli baraTi Seicavs sam- da oTxbgeriani sityvebis suraTebs. suraTis qveS daxa-
tulia imdeni mcire zomis rkali (), ramdeni bgeracaa sityvaSi.
msvleloba
• maswavlebeli gaacnobs bavSvebs TiToeuli baraTis sityvas. `bavSvebo, Cven axla
viTamaSebT bgerebis gadabmas. me giCvenebT baraTs.~ maswavlebeli mimdevrobiT
uCvenebs baraTebs da asaxelebs Sesabamis sityvebs.
• maswavlebeli daikavebs baraTebis dastas ise, rom bavSvebi ver xedavdnen sura-
Tebs.
• maswavlebeli xmamaRla, danawevrebulad, mkafiod warmoTqvams sityvis bgerebs
pirveli baraTidan (`T _ a _ v _ i~).
• erT-erTi bavSvi gadaabams bgerebs da daasaxelebs sityvas, raTa amoicnos dafa-
ruli suraTi.
• maswavlebeli Semoabrunebs baraTs da daanaxvebs bavSvebs.
aqtivobis Sesaxeb
es saxaliso fizikuri aqtivoba aviTarebs sityvis bgerebad daSlis (fonologiur)
unar-Cvevas. moswavleebi sityvis TiToeuli bgeris warmoTqmisas Tanmimdevrulad ide-
ben xelebs Tavze, mxrebze, mucelsa da muxlebze.
variacia
msvleloba
• maswavlebeli
am an moswavle
aqtivobis gamoyeneba xmamaRla warmoTqvams
SesaZlebelia or-, sam- an oTxbgerian sityvas.
sityvebis dasamarcvladac.
variacia
Cavifiqre sityva
aqtivobis Sesaxeb
aqtivoba xorcieldeba martivi qargis gamoyenebiT. moswavleebma unda gaamTlianon
maswavleblis mier nakarnaxevi, bgerebad daSlili sityva da gamoicnon, ra sityva Caifi-
qra maswavlebelma.
msvleloba
• maswavlebeli an romelime moswavle wamRerebiT eubneba bavSvebs:
aba, damigdeT
sulac ar arisyuri,
rTuli,
sul aris xuTi bgera,
saxli
sulac ar aris rTuli:
SeniSvna:
s _ a _ x _ l _ i
maswavlebelma xSirad unda cvalos sityvebi da TandaTanobiT gaarTulos isini. aqtivo-
bis dawyeba sasurvelia xSiri sam- da oTxbgeriani sityvebiT.
`akrZaluli~ bgerebi
aqtivobis Sesaxeb
es TamaSi bavSvebs uviTarebs sityvaSi bgerebis gamokveTis unars.
msvleloba
SeniSvna: sasurvelia, pirvel etapze akrZaluli bgera sityvaSi pirveli iyos, Semdeg ki
– sityvis sxva adgilebSic.
bgerebi wreSi
aqtivobis Sesaxeb
moswavleebi maswavleblis mier nakarnaxev winadadebas Slian sityvebad, sityvebs ki –
bgerebad.
msvleloba
• maswavlebeli moswavleebs dasxams wred.
• Semdeg karnaxobs winadadebas. sasurvelia, winadadebisa da sityvebis sigrZe ar
iyos Zalian mokle an Zalian grZeli. SeiZleba, winadadeba iyos sasacilo, sule-
luri (mag., koRom spilo Caylapa.).
• bavSvebi pirvel etapze winadadebas daSlian sityvebad.
• amis mere moswavleebma mTeli winadadeba bgera-bgera unda warmoTqvan. is moswavlee-
bi, romelTac SexvdebaT sityvebis pirveli da bolo bgerebi, unda adgnen fexze.